ISSN 01323156 Geografijos metraðtis 36(2) t., 2003
URBANIZUOTOS APLINKOS KAITOS KON LIKTIÐKUMAS: TYRIMO IR PROGNOZAVIMO PRIELAIDOS
Donatas Burneika Geologijos ir geografijos institutas, T. Ðevèenkos g. 13, LT-03223, Vilnius El. paðtas: [email protected]
Ávadas
Valstybinio mokslo ir studijø fondo finansuojama tarpinstitucinë mokslo programa Urbanizuotos aplinkos kokybë ir jos kaita, vykdoma 20012004 m., skirta iðsiaiðkinti aplinkos kokybës kaitos Lietuvos miestuose tendencijas. Pradiniuose tyrimo etapuose buvo tyrinëta aplinkos kokybës kaita, o ðio tyrimo uþduotis susijusi su tos kaitos keliamais konfliktais. Kadangi tyrimas pirmiausia apima fizinës aplinkos bûklës kaitos tyrimà, socialinë ir ekonominë aplinka, jos bûklë ir kokybë nebuvo tirta. Nepaisant to, miestø fizinës aplinkos bûklë, jos kokybë bei pokyèiai vyksta bûtent socialinëje aplinkoje, todël vertinami bei suvokiami jie gali bûti tik aplinkinio sociumo kontekste. Bûtent þmogus ar jø grupës jauèia ðios aplinkos kokybës pasikeitimus, vertina juos ir yra jø veikiami. Kintanti fizinës aplinkos kokybë keièia þmogaus ar þmoniø grupiø gyvenamàjà aplinkà, gyvenimo, poilsio ir darbo sàlygas, todël daþnai fizinës aplinkos bûklës pokyèiai sukelia visuomeninio pobûdþio reiðkiniø pokyèius. *izinës aplinkos kokybës kaita nevienodai veikia ávairias veiklas skirtingose vietose, todël neiðvengiamai kyla skirtingø visuomeniniø grupiø, bendruomeniø interesø prieðprieða bei konfliktinës situacijos. Ðio tyrimo tikslas nustatyti principines aplinkos kokybës pokyèiø ir visuomenës konfliktø sàsajas, aptarti ðiø konfliktø tyrimo bei prognozavimo prielaidas. Esminiai uþdaviniai, kuriuos reikia iðspræsti, norint atsakyti á klausimus kur galima tikëtis daugiausiai konfliktø? ir kokiais atvejais jie kyla ir yra lauktini?, susijæ su aplinkos kokybës mieste kaitos veiksniø bei jø konfliktiðkumo nustatymu.
1. Metodika
Tiriant urbanizuotos aplinkos kokybës pokyèiø sukeliamus konfliktus ið esmës yra svarbios trys analizës dimensijos: 1. Aplinkos ir jos komponentø kokybës pokyèiai; 2. Visuomenës ir jos sudëtiniø daliø nuostatos; 3. *aktinë vykusiø konfliktø iðraiðka. Ávertinus ðiuos reiðkinius ir jø tarpusavio sàveikà bûtø galima daryti ateities konfliktø prognozes. Toks bûtø empiriniø tyrimø bûdas, deja, ne visada ámanomas dël ávairiø prieþasèiø (esamø duomenø nepakankamumas, neprieinamumas, kaina ir kt.). Dël to tenka pasitelkti dedukcinius tyrimo metodus, kuriais padarytos iðvados papildytø turimà informacijà. Taip pat minëtos mokslo programos rëmuose 2002 m. buvo tirtos gyventojø nuostatos jø miesto aplinkos kokybës klausimu. Akivaizdþios iðvados yra tos, kad gyventojai palyginti gerai vertina miestø, kuriuose gyvena, aplinkos bûklæ, taèiau svarbiausi prioritetai, lemiantys jø sprendimà dël gyvenamosios vietos, yra susijæ su kitais reiðkiniais (Urbanizuotos..., 2002a).
165 Ðiame straipsnyje apraðomo tyrimo metu þmoniø nuostatos netyrinëtos, a priori laikytasi, kad á artimos aplinkos kokybës blogëjimà reaguojama neigiamai. Reakcijos laipsnis iðreiðkiamas per visuomeninio konflikto dydá. Artima aplinka suvokiama kaip erdvë, átakojanti konkreèiø þmoniø ar jø grupiø veiklos sàlygas ir kurios pokyèiai pablogina gyvenimo kokybës arba ekonominës veiklos sàlygas. Tyrimo metodus galima suskirstyti á dvi pagrindines grupes: 1. Indukciniai, empirinëmis studijomis paremti tyrimai; 2. Dedukciniai, loginiais samprotavimais grásti tyrimai. Pirmuoju atveju pirmiausia siekta iðsiaiðkinti du pagrindinius klausimus: 1) kur vyksta daugiausiai pokyèiø ir 2) kokie iki ðiol buvo pastebëti konfliktai. Èia daugiausia naudotasi Vilniaus miesto pavyzdþiu. Kadangi net iðsiaiðkinus aplinkos kokybës pokyèius ir esamus konfliktus tiksliai prognozuoti bûsimø konfliktø negalima, neiðvengiamai tenka naudotis dedukciniais tyrimo metodais. Kita vertus, dar prieð pradedant darbà buvo aiðku, kad esama empirinë medþiaga yra neiðsami, nepakankama ir netiksli, todël vien ja remtis tyrimuose neámanoma. Dedukciniai metodai buvo naudojami pakankamai plaèiai jau pirmuose tyrimo etapuose, nes paaiðkëjo, kad net aplinkos ir jos kokybës kaitos mieste tyrimai visuomenës konfliktiðkumo tikslais negali remtis vien aplinkos komponentø bûklës tyrimais. Kadangi analizuojamas kokybës kaitos poveikis visuomeniniams reiðkiniams, tai aplinkos kokybë gali bûti suvokiama ir analizuojama tik subjektø poþiûriu. Todël tikëtinos situacijos, kai aplinkos kokybës kaita gali veikti teigiamai vienus visuomenës subjektus, bet turëti neigiamà poveiká kitiems. Taigi visuomenës konfliktiðkumo poþiûriu net aplinkos kokybës klausimas yra gan sudëtingas ir tyrimas turi apimti visus aplinkos pokyèius, nepriklausomai nuo to, kaip mes já traktuosime: kaip teigiamà ar kaip neigiamà pokytá. Visuomeniniø konfliktø sàvoka straipsnyje vartojama visiems tarp ávairiø visuomenës nariø arba jø grupiø kylantiems interesø susidûrimams ir prieðprieðai ávardyti. Kadangi ðiame darbe analizuojami konfliktai, kylantys dël urbanizuotos aplinkos fizinës bûklës kaitos, tai ið esmës èia nagrinëjami konfliktai tarp visuomenës grupiø, kuriø aplinkos sàlygos keièiamos, ir tø grupiø, kurios keièia aplinkà ar dalyvauja kaitos procese.
2. Aplinkos kokybës kaita ir jos veiksniø tyrimo bûdai
Aplinkos kokybës kaitos klausimai buvo tarpinstitucinës mokslo programos Urbanizuotos aplinkos kokybë ir jos kaita objektas ir jos vykdymo metu buvo tiriama daugelio fizinës aplinkos komponentø bûklë ir jos kaita. Deja, daug darbø dar neapibendrinta, o ið esamø rezultatø tiksliai prognozuoti bûsimø jos kokybës kaitos vietø ir masto dar negalima. Tuo tarpu norint konkreèiai prognozuoti bûsimus konfliktus, tokià informacijà reiktø turëti. Nepaisant to, ðiuo darbu siekiama ne tiek nurodyti bûsimø konfliktø vietas ir pobûdá, kiek apibûdinti bendràsias jø kilimo sàlygas ir prielaidas. Siekiama atsakyti á klausimà, kur ir kokiomis aplinkybëmis jie labiausiai tikëtini. Elementariausias aplinkos kokybës kaitos konfliktiðkumo tyrimas, atrodytø, turëtø remtis aplinkos bûklës kitimo tyrinëjimais, kaip tai buvo daroma minëtos programos vykdymo metu. Tiriant urbanizuotos aplinkos kokybës kaità iki ðiol programos rëmuose buvo analizuoti atskirø miesto aplinkos komponentø (gamtinio potencialo, atmosferos oro, pavirðinio ir poþeminio vandens, reljefo geodinaminë, dirvoþemiø, þeldiniø), taip pat jø kompleksø (visø pirma kraðtovaizdþio, saugomø teritorijø, rekreaciniø zonø) bûklë (Urbanizuotos..., 2002b). Teoriðkai visø ðiø komponentø kokybës kaita gali paliesti ávairiø visuomenës grupiø interesus ir sukelti konfliktø, taèiau paprastai konfliktinës situacijos kyla tikslingai keièiant aplinkos savybes
166 arba vystant veiklà, kuri pakeièia kitø veiklø sàlygas. Tiriant galimø visuomeniniø konfliktø galimybes ne visi fizinës aplinkos bûklës rodikliai vienodai svarbûs. Dël ðios, taip pat ir dël minëtø prieþasèiø, ðiame darbe aplinkos komponentø kokybës kaitos sàlygojami visuomeniniai konfliktai nebus nagrinëjami. Taip pat pabrëþtina, kad ðioje programoje atskirai nebuvo nagrinëti technogeniniai aplinkos komponentai ir jø kokybë. Ði fizinës aplinkos dalis uþima labai svarbià vietà miesto erdvëje, o jos kokybës kaita daro labai didelá poveiká visos aplinkos kokybës kaitai. Apskritai iðskirtinæ svarbà turëtø tie aplinkos komponentai, dël kuriø kokybës kaitos gali ryðkiai pasikeisti visuomenës arba jos grupiø bei nariø gyvenimo, darbo ir poilsio sàlygos. Taigi tokiu atveju svarbiau yra ne atskiro komponento, bet jø komplekso bûklës, formuojanèios gyvenamàjà ar darbo aplinkà, kokybës kaita. Tuomet bendriausiu poþiûriu svarbiausi bûtø bendrieji kraðtovaizdþio kokybës pokyèiai, taèiau net ir ðis kompleksinis komponentas nëra visiðkai tinkamas ðio tyrimo tikslams pasiekti, kadangi yra sunkiai prognozuojamas. Konfliktus daugiausia sukelia ne bendrieji kokybës pokyèiai mieste, bet konkreèios þmoniø ar jø grupës interesus apimanèios aplinkos kokybë. Apibendrinant iðdëstytas mintis, reikia konstatuoti, kad fizinës aplinkos komponentø ir kompleksø kokybës kaita nesudaro tinkamo pagrindo visuomeniniams konfliktams tirti ir ypaè prognozuoti. Autoriaus nuomone, ðiam tikslui tinkamesnë yra veiksniø, kurie sukelia aplinkos pokyèius, analizë, kadangi juos prognozuoti yra lengviau ir jie maþiau tiesiogiai susijæ su paèia aplinka, o daugiau siejami su visuomene, kurios reakcija ir yra lemiamas konfliktiðkumo veiksnys. Akivaizdu, kad aplinkos kokybë mieste labiausiai keièiasi ten, kur keièiasi þmogaus veiklos pobûdis ir intensyvumas, kadangi bûtent tai yra vienas svarbiausiø aplinkà mieste formuojanèiø veiksniø. Bet kuri veikla, keièianti aplinkos charakteristikas, gali sukelti ir visuomeninius konfliktus. Tokiu atveju aplinkos kokybës pokyèius mieste atspindës ne tik nustatyti aplinkos komponentø kokybës bûklë ir jos kaita, bet ir veiklos pokyèiai. Dël ðiø prieþasèiø siekiant ávertinti aplinkos kokybës kaità buvo tirta ne pati aplinka, kas yra kitø ðios programos daliø uþduotis, bet procesai, sukeliantys jos kaità. Daugelis tokiø procesø miesto erdvëje atsispindi miesto planavimo dokumentuose. Ðiame darbe buvo naudotasi dviem pagrindinëmis dokumentø grupëmis leidimais statybai ir detaliaisiais planais. Ir vieni, ir kiti atspindi tiek veiklos intensyvumo, tiek pobûdþio kaità. Kadangi teritorinio planavimo dokumentai skirti ateities veiklai planuoti, jie gali bûti naudojami ir ateities konfliktø prognozavimui. Siekiant nustatyti, kokie ir kur tokie konfliktai labiausiai tikëtini, pirmiausia reikia atkreipti dëmesá á kelis esminius faktorius. Pirmas klausimas susijæs su tuo, kur tokie pokyèiai vyksta. Nustaèius teritorijas, kuriose vyksta ir yra labiausiai tikëtini aplinkos sàlygø pokyèiai, svarbu atkreipti dëmesá á du dalykus: 1. Pokyèiai dël vykdomos veiklos intensyvumo pokyèiø; 2. Pokyèiai dël veiklos pobûdþio pasikeitimo. Bet kurie ðiø dalykø gali sukelti gyvenimo, verslo ar poilsio sàlygø skirtingoms grupëms pasikeitimus. Pablogëjus veiklos sàlygoms nors vienai ið ðiø grupiø tikëtini vieði ar privatûs konfliktai.
3. Aplinkos keitimo veiksniø erdvëlaikinë raiðka Vilniaus mieste
Siekiant iðsiaiðkinti aplinkos kokybës pokyèius, kurie tiesiogiai gali lemti konfliktus, daugiausia buvo analizuojami Vilniaus mieste vykstantys procesai. Vilnius tokiems tyrimams yra tinkamiausias miestas Lietuvoje, nes aplinkos pokyèiai èia vyksta sparèiausiai, o ir aplinkos bûklës tyrimø èia atlikta daugiausiai. Vilniaus miesto savivaldybës Miesto plëtros departamento duomenimis, aplinka Vilniaus mieste 19962003 metais buvo keièiama vis spartesniais tempais, nors pokyèiø tendencijos
167 nebuvo tolygios nei laiko, nei erdvës atþvilgiu. Autoriaus nuomone, aplinkos bûklës kaitos erdvinius skirtumus turi atspindëti priimti teritorinio planavimo dokumentai. Bendrasis miesto planas numato esamà miesto teritorijos naudojimà ir ateities paskirtá. Juo remiantis bûtø galima prognozuoti ir aplinkos pokyèius ateityje. Tokiu atveju bendrieji planai gali bûti vienas ið ateities konfliktø prognozavimo árankiø. Deja, realybëje Bendrajame plane numatytos paskirtys detaliu lygmeniu bûna iðkraipomos. Realiai vykæ pokyèiai fiksuojami detaliuosiuose planuose. *aktiðkai detalusis planavimas, su retomis iðimtimis, reiðkia teritorijos naudojimo pokyèius, iðreiðkianèius ne tik naudojimo intensyvumo, bet ir naudojimo pobûdþio pasikeitimà. Dël ðios prieþasties per tam tikrà laikotarpá priimti detalieji planai turi atspindëti ir aplinkos pokyèiø intensyvumà. Þinoma, ðiuo atveju sunku kalbëti apie poveikio rodiklius, taèiau bendru atveju bet koks aplinkos keitimas potencialiai gali sukelti neigiamà poveiká. Vilniaus miesto savivaldybës Miesto plëtros departamento duomenimis, nuo 1997 m. birþelio iki 2003 m. rugsëjo mieste buvo patvirtinti 1439 detalieji planai. Patvirtintø detaliøjø planø skaièius augo iki 1999 m. Vëliau ðis skaièius stabilizavosi ir kasmet patvirtinama maþdaug apie 200 planø (pav.). Panaði tendencija iðliko ir 2003 metais. Galima teigti, kad Vilniaus miesto aplinka keièiama nuolat ir gana sparèiai kiekvienais metais aplinka pasikeièia maþdaug 200 sklypø. Atitinkamai keièiama ir tø sklypø aplinkos kokybë.
250
200
150
100
50
0 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m.
Pav. Patvirtintø detaliøjø planø skaièiaus kaita Vilniaus mieste 19982002 m. (Vilniaus m. savivaldybës Miesto plëtros departamento duomenimis). ig. The changes of the number of approved detailed plans in Vilnius city in 19982003 (according to the data of the City Development Department of Vilnius city).
Apie aplinkos kokybës pokyèiø mieste erdvines ypatybes galima spræsti pagal patvirtintø detaliøjø planø skaièiø skirtingose seniûnijose. Lentelëje pateikti duomenys rodo akivaizdþià aplinkos pokyèiø erdvinæ diferenciacijà mieste. Erdviniai skirtumai akivaizdûs tiek analizuojant bendrus patvirtintø planø skaièius, tiek santykinius, ploto vienetui tenkanèius, leidimus. Ypaè á akis krinta sovietmeèio statybos daugiabuèiø monofunkciniai mikrorajonai. Èia privaèiø sklypø valdø yra labai nedaug ir nagrinëto maþdaug 6 metø laikotarpio patvirtintø detaliøjø planø skaièius labai nedidelis. VirðuliðkiøJustiniðkiøKaroliniðkiø ruoþe jis tesiekia maþdaug 10 leidimø, o tai yra beveik 7 kartus maþiau nei vidutiniðkai mieste. Analizuojant aplinkos pokyèiø tankumà mieste iðryðkëja panaðios tendencijos. Maþiausias jø tankumas yra taip pat jau minëtose seniûnijose (Virðuliðkiø, Þirmûnø, Karoliniðkiø), taip pat seniûnijose, esanèiose miesto pakraðtyje, kur yra dideli neurbanizuoto kraðtovaizdþio
168 plotai uþmiesèio erdvëse, o bendras seniûnijø plotas virðija 1000 ha. Pirmosios trys minëtos seniûnijos priskirtinos pirmajai seniûnijø grupei, kitos maþo pokyèiø intensyvumo seniûnijos (Antakalnis, Paneriai, Naujininkai, Naujoji Vilnia, Vilkpëdë, Verkiai, Rasos, Pilaitë ir Grigiðkës) priskirtinos 2 grupei. Abiejose grupëse patvirtintø detaliøjø planø skaièius 100 ha nesiekia 4, taèiau poveikis aplinkai yra skirtingas. Antrajai grupei priskirta ir Grigiðkiø seniûnija, bet jos duomenys rinkti trumpesná laikà (nuo 2000 m. imtinai), todël rodiklis dirbtinai sumaþintas. Nepaisant to, laikotarpio pradþioje patvirtintø planø yra daug maþiau, todël ið esmës jie nepakeistø bendrø rodikliø. Pirmos grupës seniûnijose aplinka ið tiesø pakeista palyginti nedaug, o antros grupës seniûnijose, nors bendras detaliøjø planø skaièiaus vidurkis ir nedidelis, maþas planø skaièius daþnai apibûdina didelæ vidaus diferenciacijà, kai vienos erdvës kaièiamos greitai, o kitur pokyèiø nevyksta. Ðià grupæ ið tikrøjø reiktø padalyti á du pogrupius (lent.). Pirmasis pogrupis
Lentelë. 19982003 metais patvirtintø detaliøjø planø skaièiaus ir tankumo pasiskirstymas tarp Vilniaus miesto seniûnijø (Vilniaus m. savivaldybës Miesto plëtros departamento duomenimis). Table. The distribution of approved detailed plans in Vilnius city in 19982003 (according to the data of the City Development Department of Vilnius city).
Seniûnijos Plotas, ha Planø skaièius Planø sk.100 ha Local unit Area, ha No. of plans Plans per 100 ha 1 grupë Karoliniðkës 373 8 2,1 Virðuliðkës 257 10 3,9 Justiniðkës 298 12 4 2 grupë 2.1 pogrupis Paneriai 8482 55 0,7 Naujininkai 3762 82 2,2 Vilkpëdë 1075 40 3,7 Pilaitë 1392 55 4 Rasos 1625 53 3,3 Grigiðkës 700 16 2,3 2.2 pogrupis Antakalnis 7715 218 2,8 Verkiai 5600 165 2,9 Naujoji Vilnia 3859 119 3,1 3 grupë Paðilaièiai 792 50 6,3 Ðeðkinë 459 35 7,7 abijoniðkës 587 45 7,7 Þirmûnai 568 56 9,9 Lazdynai 996 105 10,5 4 grupë Naujamiestis 490 89 18,2 Þvërynas 262 48 18,3 Senamiestis 441 94 21,3 Ðnipiðkës 312 63 20,2 Vilniuje 40045 1418 3,5
169 daugiausia apimtø seniûnijas, iðsiskirianèias didele pramonine veikla. Vienintelë iðimtis yra Pilaitës seniûnija, kuri savo savybëmis panaðesnë á 3 grupës seniûnijas. Antrajame pogrupyje yra seniûnijos, kur aplinka keièiama labai intensyviai, bet dël labai dideliø neuþstatytø plotø (tai didþiausios seniûnijos, apimanèios dideles teritorijas uþ urbanizuotos erdvës) vidutinis pokyèiø tankumas yra nedidelis. Ðiai grupei bûdinga labai didëlë aplinkos kaitos erdvinë diferenciacija (Antakalnis, Verkiai ir Naujoji Vilnia). Pavyzdþiui, Antakalnio seniûnijoje patvirtintø detaliøjø planø skaièius beveik dvigubai virðija bet kurios kitos seniûnijos duomenis (iðskyrus Verkiø). Treèia grupë vidutiniø pokyèiø seniûnijos, kur patvirtintø planø skaièius 100 ha siekia nuo 6 iki 11. Ðiai grupei priklausytø sovietmetyje iðplësti mikrorajonai, esantys ne centre, bet apimantys ir didelius privaèiø erdviø kvartalus, kur vyksta gana spartûs aplinkos pokyèiai, *abijoniðkës, Lazdynai, Paðilaièiai, Ðeðkinë, Þirmûnai. Ketvirta grupë itin sparèios aplinkos kaitos teritorijos, kuriø patvirtintø detaliøjø planø skaièius 100 ha virðija 18. Tai centrinës miesto teritorijos, kuriø didelë dalis susiformavo prieð Antràjá pasauliná karà; èia yra didþiausi verslo ir privatûs interesai, taip pat didþiausia privataus nekilnojamojo turto (pirmiausia þemës) dalis ir sudaroma daugiausiai jo sandëriø. Ðiai grupei priklauso keturios seniûnijos Naujamiestis, Senamiestis, Ðnipiðkës ir Þvërynas. Aptartø procesø rezultatas labai netolygûs Vilniaus miesto aplinkos pokyèiai. Netolygumas yra zoninio pobûdþio, kai aplinkos keitimo laipsnis kinta ðuoliðkai. Toks laiptuotumas didele dalimi yra miesto istorinio vystymosi, buvusio teritorinio planavimo pasekmë. Kitas miesto teritorijoje vykstanèiø aplinkos pokyèiø aspektas susijæs su tø pokyèiø prieþastimis. Jau buvo minëta, kad bet kurie veiklos, turinèios iðorinius aspektus, pokyèiai, lems ir aplinkos kokybës pokyèius, kurie savo ruoþtu gali sukelti visuomeniniø konfliktø, jei kurios nors visuomenës dalies (þmoniø ar jø grupiø) pablogës aplinkos kokybë (jø paèiø manymu). Taèiau vykstantys pokyèiai idealios rinkos ekonomikos sàlygomis gali reikðti, kad aplinka prisitaiko prie pakitusiø poreikiø. Todël tokiø pokyèiø nebuvimas gali reikðti ne tik tai, kad nekinta poreikiai, bet ir tai, kad aplinka dël kaþkokiø suvarþymø neprisitaiko prie jø. Teoriðkai pokyèiø nebuvimas taip pat gali sukelti konfliktø. Þinoma, èia reikia pastebëti, kad minëti pokyèiai nebûtinai vyksta dël visos visuomenës poreikiø. Daþniau jie yra dalies jos poreikiø tenkinimo rezultatas, todël daþnai susijæ su poreikiais bûtent tø, kurie keièia aplinkà. Ðioje vietoje svarbiausia yra nustatyti, kiek pastarøjø poreikiai prieðtarauja artimoje aplinkoje esanèiø visuomenës grupiø atskirø asmenø poreikiams.
4. Visuomeniniai konfliktai Lietuvos miestuose
Siekiant nustatyti aplinkos pokyèiø konfliktiðkumà, buvo bandyta nustatyti ir fiksuoti vieðus visuomeninius konfliktus. Jø paieðka buvo vykdoma dviem pagrindinëmis kryptimis: • konfliktai, uþfiksuoti þiniasklaidos priemonëse; • konfliktai, registruoti miesto planavimo ir valdymo institucijose. Pirmuoju atveju turëtø bûti uþfiksuojami aukðtesnio laipsnio, vieði konfliktai, potencialiai dominantys platesnes visuomenës grupes. Antruoju atveju vyrauja privaèiø interesø konfliktai, kurie potencialiai gali iðkilti ir á aukðtesná lygmená. Urbanizuotos aplinkos kokybës ir jos kaitos programos rëmuose buvo tirta visø etaloniniø miestø (Joniðkio, Maþeikiø, Ðiauliø ir Vilniaus) periodiniai spaudos leidiniai, iðleisti 2002 metais. Buvo fiksuojami visi tais metais apraðyti visuomenës konfliktai. Analizës rezultatai rodo, kad tokiø konfliktø nëra daug, o dauguma jø tiesiogiai su gamtinës aplinkos mieste kokybës bûklës kaita yra nesusijæ. Didþioji
170 dalis konfliktø tarp atskirø visuomenës grupiø vyko dël þmoniø veiklos sukeltø reiðkiniø (triukðmas bare, griûvantys ar nelegalûs pastatai ir pan.). Apskritai daug daþniau spaudoje konfliktø prieþastis nurodoma ne pakitusi aplinkos bûklë, o vykdoma veikla, ir tai dar kartà patvirtina, kad visuomeninius konfliktus reiktø prognozuoti remiantis veiklos pokyèiais. Gyventojai prieðtarauja statyboms, prekybai ar girtuoklystëms bare, o ne piktinasi, kad yra bloga aplinkos bûklë. Konfliktai yra nukreipti ne á aplinkos bûklæ (nors bûtent ji yra giluminë konfliktø prieþastis), o á jà keièianèià veiklà. *aktiðkai maþuosiuose miestuose konfliktø dël gamtinës aplinkos bûklës neuþfiksuota, vadinasi, jie labai reti. Tai galima paaiðkinti ir tuo, kad gamtinë aplinka ðiuose miestuose yra maþesnë vertybë (dël kitø, didesniø, problemø bei dël miesto teritorijos maþumo), ir tuo, kad aplinkos pokyèiai yra maþi dël ekonominës stagnacijos. Ðiauliø miesto ir regiono laikraðtyje Ðiauliø kraðtas tirtais metais buvo pavieðinta 10 visuomeniniø konfliktø, susijusiø su aplinkos kokybës kaita. Didþioji dalis konfliktø (6 ið 10 uþfiksuotø) taip pat yra susijæ su bûsimomis statybomis, kai joms prieðtarauja aplinkiniai gyventojai. Kiti yra susijæ su gyventojø pretenzijomis savivaldybei. Vilniaus miesto laikraðtyje Sotinë uþfiksuoti stambesnio masto konfliktai (Sostinë..., 2002). Èia, be analogiðkø minëtiesiems, uþfiksuota ir konfliktø, kuriø iniciatoriai yra verslo subjektai. Jø konfliktø prieþastys yra labai aiðkios ir susijusios su aplinkos kaitos sukeltais nuostoliais. Keièiant aplinkà keièiasi rinkos dydis ir dël to verslo subjektai patiria finansiniø nuostoliø. Kol kas patirtø nuostoliø kompensavimo mechanizmas Lietuvoje nëra nusistovëjæs, todël tokie konfliktai neiðvengiami. Galima prognozuoti didelá skaièiø konfliktø, kai dël pakeistos aplinkos (daugiausia dël naujø statybø jau uþstatytuose erdvëse) pasikeis buvusio nekilnojamojo turto kaina, nes kol kas nëra tinkamo ðiø nuostoliø atlyginimo mechanizmo. Siekiant iðsiaiðkinti konfliktus, kurie dël ávairiø prieþasèiø nepatenka á periodinæ spaudà, buvo bandyta remtis miesto savivaldybës gautais gyventojø skundais. Deja, savivaldybëje aiðkios tokiø skundø kaupimo ir fiksavimo sistemos nëra, todël analizës galimybës buvo labai ribotos. Aplinkos apsaugos skyriuje kaupiami skundai dël aplinkos bûklës skurdinimo. 1996 2002 metais skyriø pasiekdavo iki 10 skundø kasmet, taèiau 2003 m. tokiø skundø jau uþfiksuota 30. Toks skundø augimas susijæs pasitikëjimo telefono, kuriuo nepatenkinti gyventojai gali skambinti ir reikðti nepasitenkinimà, ávedimu. Skundø skaièiaus augimas rodo, kad labai didelë visuomenës konfliktø dalis taip ir lieka potencialioje stadijoje ir kad realiai visuomenës interesai dël aplinkos bûklës keitimo susiduria kur kas daþniau. Dar daugiau konfliktø kyla dël vykdomos ar planuojamos vykdyti veiklos, kuri pakeis aplinkiniø veiklø sàlygas. Deja, jø skaièiaus suþinoti nepavyko, bet Miesto plëtros departamento duomenimis jø bûna keli ðimtai. Anot darbuotojø, faktiðkai kiekvienas naujas stambesnis statomas objektas sukelia tokiø konfliktø, kurie faktiðkai fiksuojami skundø savivaldybës pareigûnams raðymu. Tai dar kartà patvirtina autoriaus teiginius, kad didþioji dalis aplinkos kaitos sukeliamø visuomenës konfliktø kyla dël veiklos arba jos intensyvumo kaitos miesto erdvëje.
Iðvados
1. Aplinkos kokybës kaita mieste daugiausia yra susijusi su ávairiø veiklos rûðiø ir jø intensyvumo kitimu, ir visuomenës konfliktus mieste daþniausiai sukelia ne aplinkos bûklë, o jos keitimas. Konfliktai nukreipti á aplinkà keièiantá subjektà. Aplinkos kokybës pokyèius mieste visuomenës konfliktiðkumo poþiûriu patogiausia nagrinëti ir prognozuoti remiantis miesto teritorijos naudojimo kaitos analize, kadangi bet kuri jos kaita potencialiai sukelia ávairaus
171 laipsnio konfliktus. 2. Vilniaus miesto savivaldybës teritorinio planavimo dokumentø analizë pademonstravo, kad aplinka mieste keièiama labai nevienodai. Didþiausi jos pokyèiai, taip pat konfliktø kilimo tikimybë yra intensyviausios veiklos, didþiausiø kainø seniûnijose su smulkia privaèiø sklypø sàskaida. Kuo aplinkos kokybë arba tiesiog teritorijoje vykdoma veikla labiau keièiama, tuo aukðtesnio laipsnio konfliktai kyla. Teritorijø planavimo dokumentai, visø pirma Bendrasis miesto planas, gali bûti traktuojamas kaip svarbiausias ateities konfliktø prognozës ðaltinis. 3. Ateityje, siekiant iðvengti aðtriø visuomenës konfliktø kai neiðvengiamai keièiamas veiklos pobûdis, reikalinga sukurti kompensacinius mechanizmus, padësianèius sumaþinti suinteresuotø pusiø patiriamus nuostolius. Ðie nuostoliai geriausiai iðreiðkiami ir pamatuojami per kritusias aplinkiniø teritorijø nekilnojamojo turto kainas.
Gauta 2003-09-10
Literatûra
Sostinë: Lietuvos ryto priedas. Nr. 1300 (2002), Vilnius. Ðiauliø kraðtas (2002), Ðiauliai. Teritorijø planavimo duomenø kadastras1999-12-21 (2000), Vilniaus miesto savivaldybës Miesto plëtros departamentas. Urbanizuotos aplinkos kokybës fiziniø aspektø átaka visuomeniniams reiðkiniams (2002): Ataskaita, Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius. Urbanizuotos aplinkos kokybë ir jos kaita (2002): Ataskaita, Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius.
Donatas Burneika Institute of Geology and Geography, Vilnius
Public conflicts caused by the changes of urban environment: premises of investigation and forecast
Summary
The article is devoted to the analysis of the interrelations between changes of quality of urban environment and public conflicts, which are caused by these changes. These interrelations and main premises of their forecast composed the main objective of the article. The State Scientific Programme The quality of urban environment and its changes was devoted to the establishment of changes of the quality of various components of environment but the obtained results are not very useful for the establishment of main causes of urban conflicts. The main changes of the environment in the city are caused by the changes of human activity or its intensity in certain areas because the particular human activity is the main factor, which determines the character of the environment in an area. So the changes of the activities, which can be followed using the documents for territorial planning, must characterise changes of the environment. In this case it is not always reasonable to investigate the quality of the changes, because different activities may endure different impact of the same changes and the conflicts may be started by any group of persons or institutions. The analysis of the changes of the environment in Vilnius city according to the approved detailed plans in for 19962003 has shown that great spatial differences exist. There can be distinguished 4 different groups of local administrative units with entirely different intensity and kind of urban
172 changes. The group of territories with the lowest intensity of changes includes the territories of the Soviet planed uniform microregions consisting of towers of blocks. The most intense changes can be found in the centre of the city and in territories close to it with a big proportion of private land. The analysis of conflicts, which have been found in the mass media, was done. It revealed that most conflicts were caused by the negative opinion of residents to the planed new activity, mostly the construction of new buildings, though the number of such published conflicts is not big. In Vilnius newspapers there can be found greater conflicts, started also by private business, what was not common for smaller towns. The architects of the City Development Department of Vilnius city informed that almost all new bigger buildings cause complaints of private residents and (or) business managers, which are received at the Department. And it is evident that in the future the number of such conflicts will increase, because there is no practice of compensation of the loss of the value of real estate caused by the new activities in their surroundings.
173