ISSN 01323156 Geografijos metraðtis 36(2) t., 2003 URBANIZUOTOS APLINKOS KAITOS KON LIKTIÐKUMAS: TYRIMO IR PROGNOZAVIMO PRIELAIDOS Donatas Burneika Geologijos ir geografijos institutas, T. Ðevèenkos g. 13, LT-03223, Vilnius El. paðtas: [email protected] Ávadas Valstybinio mokslo ir studijø fondo finansuojama tarpinstitucinë mokslo programa Urbanizuotos aplinkos kokybë ir jos kaita, vykdoma 20012004 m., skirta iðsiaiðkinti aplinkos kokybës kaitos Lietuvos miestuose tendencijas. Pradiniuose tyrimo etapuose buvo tyrinëta aplinkos kokybës kaita, o ðio tyrimo uþduotis susijusi su tos kaitos keliamais konfliktais. Kadangi tyrimas pirmiausia apima fizinës aplinkos bûklës kaitos tyrimà, socialinë ir ekonominë aplinka, jos bûklë ir kokybë nebuvo tirta. Nepaisant to, miestø fizinës aplinkos bûklë, jos kokybë bei pokyèiai vyksta bûtent socialinëje aplinkoje, todël vertinami bei suvokiami jie gali bûti tik aplinkinio sociumo kontekste. Bûtent þmogus ar jø grupës jauèia ðios aplinkos kokybës pasikeitimus, vertina juos ir yra jø veikiami. Kintanti fizinës aplinkos kokybë keièia þmogaus ar þmoniø grupiø gyvenamàjà aplinkà, gyvenimo, poilsio ir darbo sàlygas, todël daþnai fizinës aplinkos bûklës pokyèiai sukelia visuomeninio pobûdþio reiðkiniø pokyèius. *izinës aplinkos kokybës kaita nevienodai veikia ávairias veiklas skirtingose vietose, todël neiðvengiamai kyla skirtingø visuomeniniø grupiø, bendruomeniø interesø prieðprieða bei konfliktinës situacijos. Ðio tyrimo tikslas nustatyti principines aplinkos kokybës pokyèiø ir visuomenës konfliktø sàsajas, aptarti ðiø konfliktø tyrimo bei prognozavimo prielaidas. Esminiai uþdaviniai, kuriuos reikia iðspræsti, norint atsakyti á klausimus kur galima tikëtis daugiausiai konfliktø? ir kokiais atvejais jie kyla ir yra lauktini?, susijæ su aplinkos kokybës mieste kaitos veiksniø bei jø konfliktiðkumo nustatymu. 1. Metodika Tiriant urbanizuotos aplinkos kokybës pokyèiø sukeliamus konfliktus ið esmës yra svarbios trys analizës dimensijos: 1. Aplinkos ir jos komponentø kokybës pokyèiai; 2. Visuomenës ir jos sudëtiniø daliø nuostatos; 3. *aktinë vykusiø konfliktø iðraiðka. Ávertinus ðiuos reiðkinius ir jø tarpusavio sàveikà bûtø galima daryti ateities konfliktø prognozes. Toks bûtø empiriniø tyrimø bûdas, deja, ne visada ámanomas dël ávairiø prieþasèiø (esamø duomenø nepakankamumas, neprieinamumas, kaina ir kt.). Dël to tenka pasitelkti dedukcinius tyrimo metodus, kuriais padarytos iðvados papildytø turimà informacijà. Taip pat minëtos mokslo programos rëmuose 2002 m. buvo tirtos gyventojø nuostatos jø miesto aplinkos kokybës klausimu. Akivaizdþios iðvados yra tos, kad gyventojai palyginti gerai vertina miestø, kuriuose gyvena, aplinkos bûklæ, taèiau svarbiausi prioritetai, lemiantys jø sprendimà dël gyvenamosios vietos, yra susijæ su kitais reiðkiniais (Urbanizuotos..., 2002a). 165 Ðiame straipsnyje apraðomo tyrimo metu þmoniø nuostatos netyrinëtos, a priori laikytasi, kad á artimos aplinkos kokybës blogëjimà reaguojama neigiamai. Reakcijos laipsnis iðreiðkiamas per visuomeninio konflikto dydá. Artima aplinka suvokiama kaip erdvë, átakojanti konkreèiø þmoniø ar jø grupiø veiklos sàlygas ir kurios pokyèiai pablogina gyvenimo kokybës arba ekonominës veiklos sàlygas. Tyrimo metodus galima suskirstyti á dvi pagrindines grupes: 1. Indukciniai, empirinëmis studijomis paremti tyrimai; 2. Dedukciniai, loginiais samprotavimais grásti tyrimai. Pirmuoju atveju pirmiausia siekta iðsiaiðkinti du pagrindinius klausimus: 1) kur vyksta daugiausiai pokyèiø ir 2) kokie iki ðiol buvo pastebëti konfliktai. Èia daugiausia naudotasi Vilniaus miesto pavyzdþiu. Kadangi net iðsiaiðkinus aplinkos kokybës pokyèius ir esamus konfliktus tiksliai prognozuoti bûsimø konfliktø negalima, neiðvengiamai tenka naudotis dedukciniais tyrimo metodais. Kita vertus, dar prieð pradedant darbà buvo aiðku, kad esama empirinë medþiaga yra neiðsami, nepakankama ir netiksli, todël vien ja remtis tyrimuose neámanoma. Dedukciniai metodai buvo naudojami pakankamai plaèiai jau pirmuose tyrimo etapuose, nes paaiðkëjo, kad net aplinkos ir jos kokybës kaitos mieste tyrimai visuomenës konfliktiðkumo tikslais negali remtis vien aplinkos komponentø bûklës tyrimais. Kadangi analizuojamas kokybës kaitos poveikis visuomeniniams reiðkiniams, tai aplinkos kokybë gali bûti suvokiama ir analizuojama tik subjektø poþiûriu. Todël tikëtinos situacijos, kai aplinkos kokybës kaita gali veikti teigiamai vienus visuomenës subjektus, bet turëti neigiamà poveiká kitiems. Taigi visuomenës konfliktiðkumo poþiûriu net aplinkos kokybës klausimas yra gan sudëtingas ir tyrimas turi apimti visus aplinkos pokyèius, nepriklausomai nuo to, kaip mes já traktuosime: kaip teigiamà ar kaip neigiamà pokytá. Visuomeniniø konfliktø sàvoka straipsnyje vartojama visiems tarp ávairiø visuomenës nariø arba jø grupiø kylantiems interesø susidûrimams ir prieðprieðai ávardyti. Kadangi ðiame darbe analizuojami konfliktai, kylantys dël urbanizuotos aplinkos fizinës bûklës kaitos, tai ið esmës èia nagrinëjami konfliktai tarp visuomenës grupiø, kuriø aplinkos sàlygos keièiamos, ir tø grupiø, kurios keièia aplinkà ar dalyvauja kaitos procese. 2. Aplinkos kokybës kaita ir jos veiksniø tyrimo bûdai Aplinkos kokybës kaitos klausimai buvo tarpinstitucinës mokslo programos Urbanizuotos aplinkos kokybë ir jos kaita objektas ir jos vykdymo metu buvo tiriama daugelio fizinës aplinkos komponentø bûklë ir jos kaita. Deja, daug darbø dar neapibendrinta, o ið esamø rezultatø tiksliai prognozuoti bûsimø jos kokybës kaitos vietø ir masto dar negalima. Tuo tarpu norint konkreèiai prognozuoti bûsimus konfliktus, tokià informacijà reiktø turëti. Nepaisant to, ðiuo darbu siekiama ne tiek nurodyti bûsimø konfliktø vietas ir pobûdá, kiek apibûdinti bendràsias jø kilimo sàlygas ir prielaidas. Siekiama atsakyti á klausimà, kur ir kokiomis aplinkybëmis jie labiausiai tikëtini. Elementariausias aplinkos kokybës kaitos konfliktiðkumo tyrimas, atrodytø, turëtø remtis aplinkos bûklës kitimo tyrinëjimais, kaip tai buvo daroma minëtos programos vykdymo metu. Tiriant urbanizuotos aplinkos kokybës kaità iki ðiol programos rëmuose buvo analizuoti atskirø miesto aplinkos komponentø (gamtinio potencialo, atmosferos oro, pavirðinio ir poþeminio vandens, reljefo geodinaminë, dirvoþemiø, þeldiniø), taip pat jø kompleksø (visø pirma kraðtovaizdþio, saugomø teritorijø, rekreaciniø zonø) bûklë (Urbanizuotos..., 2002b). Teoriðkai visø ðiø komponentø kokybës kaita gali paliesti ávairiø visuomenës grupiø interesus ir sukelti konfliktø, taèiau paprastai konfliktinës situacijos kyla tikslingai keièiant aplinkos savybes 166 arba vystant veiklà, kuri pakeièia kitø veiklø sàlygas. Tiriant galimø visuomeniniø konfliktø galimybes ne visi fizinës aplinkos bûklës rodikliai vienodai svarbûs. Dël ðios, taip pat ir dël minëtø prieþasèiø, ðiame darbe aplinkos komponentø kokybës kaitos sàlygojami visuomeniniai konfliktai nebus nagrinëjami. Taip pat pabrëþtina, kad ðioje programoje atskirai nebuvo nagrinëti technogeniniai aplinkos komponentai ir jø kokybë. Ði fizinës aplinkos dalis uþima labai svarbià vietà miesto erdvëje, o jos kokybës kaita daro labai didelá poveiká visos aplinkos kokybës kaitai. Apskritai iðskirtinæ svarbà turëtø tie aplinkos komponentai, dël kuriø kokybës kaitos gali ryðkiai pasikeisti visuomenës arba jos grupiø bei nariø gyvenimo, darbo ir poilsio sàlygos. Taigi tokiu atveju svarbiau yra ne atskiro komponento, bet jø komplekso bûklës, formuojanèios gyvenamàjà ar darbo aplinkà, kokybës kaita. Tuomet bendriausiu poþiûriu svarbiausi bûtø bendrieji kraðtovaizdþio kokybës pokyèiai, taèiau net ir ðis kompleksinis komponentas nëra visiðkai tinkamas ðio tyrimo tikslams pasiekti, kadangi yra sunkiai prognozuojamas. Konfliktus daugiausia sukelia ne bendrieji kokybës pokyèiai mieste, bet konkreèios þmoniø ar jø grupës interesus apimanèios aplinkos kokybë. Apibendrinant iðdëstytas mintis, reikia konstatuoti, kad fizinës aplinkos komponentø ir kompleksø kokybës kaita nesudaro tinkamo pagrindo visuomeniniams konfliktams tirti ir ypaè prognozuoti. Autoriaus nuomone, ðiam tikslui tinkamesnë yra veiksniø, kurie sukelia aplinkos pokyèius, analizë, kadangi juos prognozuoti yra lengviau ir jie maþiau tiesiogiai susijæ su paèia aplinka, o daugiau siejami su visuomene, kurios reakcija ir yra lemiamas konfliktiðkumo veiksnys. Akivaizdu, kad aplinkos kokybë mieste labiausiai keièiasi ten, kur keièiasi þmogaus veiklos pobûdis ir intensyvumas, kadangi bûtent tai yra vienas svarbiausiø aplinkà mieste formuojanèiø veiksniø. Bet kuri veikla, keièianti aplinkos charakteristikas, gali sukelti ir visuomeninius konfliktus. Tokiu atveju aplinkos kokybës pokyèius mieste atspindës ne tik nustatyti aplinkos komponentø kokybës bûklë ir jos kaita, bet ir veiklos pokyèiai. Dël ðiø prieþasèiø siekiant ávertinti aplinkos kokybës kaità buvo tirta ne pati aplinka, kas yra kitø ðios programos daliø uþduotis, bet procesai, sukeliantys jos kaità. Daugelis tokiø procesø miesto erdvëje atsispindi miesto planavimo dokumentuose. Ðiame darbe buvo naudotasi dviem pagrindinëmis dokumentø grupëmis leidimais statybai ir detaliaisiais planais. Ir vieni, ir kiti atspindi tiek veiklos intensyvumo, tiek pobûdþio kaità. Kadangi teritorinio planavimo dokumentai skirti ateities veiklai planuoti, jie gali bûti naudojami ir ateities konfliktø prognozavimui. Siekiant nustatyti, kokie ir kur tokie konfliktai labiausiai tikëtini, pirmiausia reikia atkreipti dëmesá á kelis esminius faktorius. Pirmas klausimas susijæs su tuo, kur tokie pokyèiai vyksta. Nustaèius teritorijas, kuriose vyksta ir