LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLO FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS GYVŪNO IR ŢMOGAUS SĄVEIKA

Greta Trepėnaitytė

VIPETŲ VEISLĖS PANAUDOJIMO LENKTYNIŲ SPORTE GALIMYBIŲ TYRIMAS. STUDY ON THE POSSIBILITIES OF USING WHIPPETS IN DOG RACING SPORTS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lekt. Mindaugas Paleckaitis

KAUNAS, 2021 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: „Vipetų veislės šunų panaudojimo lenktynių sporte galimybių tyrimas.― 1. Yra atliktas mano pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos (parašas) vardas, pavardė) Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, (parašas) pavardė)

1

TURINYS

SANTRAUKA ...... 3

SUMMARY ...... 4

SANTRUMPOS ...... 5

ĮVADAS ...... 6

1. LITERATŪROS APŢVALGA ...... 8

1.1. Pasaulio kinologijos organizacijos ...... 8

1.2. Sportas su šunimis ...... 8

1.3. Šunų lenktynių istorija ...... 9

1.4. Šunų greitį lemiantys faktoriai ...... 13

1.5. Šunų veislių klasifikacija ...... 21

1.6. Vipetų veislės kilmės istorija ...... 22

1.7. Vipeto standartas ...... 24

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ...... 27

3. TYRIMO REZULTATAI...... 30

3.1. Registruoti vipetai Lietuvoje ...... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...... 43

IŠVADOS ...... 46

PASIŪLYMAI ...... 47

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 48

2

SANTRAUKA

Darbą atliko: Greta Trepėnaitytė. Darbo pavadinimas: Rekreacija su šunimi. Vipetų veislės panaudojimo lenktynių sporte galimybių tyrimas. Darbo tikslas: ištirti vipetų veislės šunų tinkamumą lenktynėms. Darbo uţdaviniai: 1. Greičio varţybose išmatuoti vipetų ir kitų jiems giminingų bei negiminingų veislių greitį bėgant 200 m distanciją. 2. Išmatuoti vipetų bei jiems eksterjeriškai artimų veislių iš FCI X ir FCI V grupių – levrečių bei Ibizos šunų - anatomines kūno dalis. 3. Apskaičiuoti vipetų veislės šunų kūno dalių indeksus ir palyginti juos su greičio bėgimo varţybose rezultatais. Tyrimo metodika: Darbas buvo atliekamas 2019 – 2020 m. vipetų šunų veislyne „Mano Šansonetė― bei Vilniaus ţirgyno hipodrome. Tyrimo greičio bandymuose dalyvavo 31 šunys – 10 vipetų veislės šunų, 5 Ibizos šunys, 5 levretės, 2 Faraonų veislės šunys, po vieną saliukį, Kanarų podenką, Rodezijos ridţbeką, Lietuvių skaliką, Sibiro haskį, Korsikos šunį, Ispanų kurtą, greihaundą ir basendţį. Visi šunys yra ne vieną sykį dalyvavę bėgimuose, todėl jų greičio rezultatai yra stabilūs. Išvados: 1. Vipetai pasiţymėjo labai dideliu greičiu. Bandymuose patinai 200 m distanciją nubėgo per 15,04 s, patelės 0,95 s lėčiau (p>0,05). Vidutinis vipetų greitis šio ilgio distancijoje yra 15,42 s, (46,69 km/h). 2. Vipetų patinai vidutiniškai aukštesni, sunkesni, turi platesnius klubus ir didesnę krūtinės apimtį lyginant su vipetų patelėmis (p<0,05). Lyginant su saliukais (FCI X) vipetai yra vidutiniškai lengvesni, ţemesni, turi maţiau gilią krūtinę, trumpesnį įstriţinį liemens ilgį, maţesnes krūtinės ir plaštakos apimtis (p<0,05). Vipetai lyginant su Ibizos šunimis (FCI V) yra lengvesni, turi maţiau plačią krūtinę, trumpesnį įstriţinį juosmens ilgį, maţesnę plaštakos apimtį (p<0,05). Šie duomenys parodo, kad bėgimo greitis nėra įtakojamas vien šuns svorio bei aukščio, o priklauso ir nuo individualių šuns savybių. 3. Tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp kūno indeksų ir vipetų greičio. Raktiniai ţodţiai: vipetai, šunų lenktynės, šunų greitis.

3

SUMMARY

Master’s thesis by: Greta Trepėnaitytė. Title: Recreation with dogs. Study on the possibilities of using whippets in dog racing sports The aim of this study was to determine the suitability of whippets participation in dog racing. Objects of this study: 1. To measure the speed of whippets, other related and unrelated dog breeds over a distance of 200 m. 2. To measure anatomical parts of the body of whippets and externally close dog breeds (Italian Greyhound and Ibizian Hound) from FCI X and V groups. 3. To evaluate body part indeces of anatomical parts of whippets and to compare the measurements with results of speed running competition. Research methodology: Data for this study was collected during 2019-2020 period in kennel ―Mano Šansonetė‖ and in ―Vilniaus ţirgyno hipodromas‖. 31 dogs were tested during speed trials: 10 whippets, 5 Ibizian hounds, 5 Italian greyhounds, 2 Pharaoh hounds, 1 Saluki dog, 1 Podenco Canario, 1 Rhodesian ridgeback, 1 Lithuanian hound, 1 Siberian husky, 1 Cane Corso, 1 Galgo Español, 1 Greyhound and 1 Basenji. All dogs in this study have stable speed results since all of them have past history of dog racing Results: 1. During the speed test the whippets were characterized by very high speed. On average male whippets finished 200 m distance in 15,04 secondes, female whippets on average came 0,95 secondes slower (p>0,05). Average whippet speed during for this the test was 15,42 seconds (46,69 km/h). 2. Male whippets were moderately taller, heavier, had wider hips, and had larger chest circumference compared to female whippets (p<0.05). Compared to saluki dogs (FCI X), whippets are on average lighter, lower, have less deep chest, shorter diagonal waist length, smaller chest and hand circumference (p<0.05). Whippets are lighter compared to Ibizan dogs (FCI V), have less broad chest, shorter diagonal waist length, smaller hand circumference (p<0.05). These data show that running speed is not only influenced by the dog's weight and height, but also depends on the individual characteristics of the dog. 3. The study did not find a statistically significant relationship between body indices and whippet speed. Keywords: whippets, dogs racing, dogs speed.

4

SANTRUMPOS

AKC – ,

UKC - United kennel club,

CKC - Canadian kennel club,

FCI - Federation cynologique international,

LKD – Lietuvos kinologų draugija,

CACL - Certificats d‘Aptitude au Championnat de Lévriers‖,

CACIL - „Certificats d‘Aptitude au Championnat International de Lévriers‖,

LŠVK – Lietuvos šunų veislių knyga,

DEA – Dog Erythrocyte Antigen,

VP – vipetai,

SL – saliūkiai,

IB – Ibizos šunys,

LV – levretės,

KP – Kanarų podenkas,

RR – Rodezijos ridţbekas,

LS – Lietuvos skalikas,

SH – Sibiro haskis,

KS – Korsikos šuo,

IK – ispanų kurtas,

GH – greihaundas,

BS – basendţis,

FS – Faraonų šuo,

5

ĮVADAS

Šuo yra pirmasis prijaukintas gyvūnas, šalia ţmogaus esantis jau daugiau kaip 15000 metų [1]. Šunų domestikavimas ypatingas tuo, kad jis buvo neprievartinis, šunys daugiausiai buvo naudojami kaip ţmogaus pagalbininkai, o ne kaip ūkiniai gyvūnai. Per bendravimo su ţmogumi laikotarpį šunys iš laukinio vilko tapo universaliu gyvūnu, ţmogui padedančiu įvairiausiose srityse – nuo medţioklės bei apsaugos iki asistavimo terapijose, sporte, rekreacijoje. Pastarosios Covid 19 pasaulinės pandemijos metu, visų šalių gyventojams dėl įvestų karantino reikalavimų uţsidariusiem namuose, šunų svarba dar labiau išaugo. Net ir grieţčiausio karantino metu ţmonės iš namų išeiti galėjo tik vykstant į maisto prekių parduotuvę, vaistinę, arba – išvedant į lauką savo augintinį šunį. Ir ramesniais laikais šunų populiarumas augo – jų kiekis ţmonių šeimose periodiškai didėjo. Štai 2018 m. pasaulyje buvo 471 mln. šunų [2]. Europoje tais pačiais metais buvo 87,5 mln. šunų, Lietuvoje – 550 tūkst. [3] Ţmogaus ir šuns iškirtinį bendravimą lemia tai, kad ir ţmogus ir šuo yra labai socialūs, kadangi ir mums ir jiems būtinas bendravimas ir gyvenimas grupėmis – šeimomis ar gaujomis, ir mums ir jiems reikalingas lyderis, galiausiai - panašus yra ţmonių bei šunų mitybinis pagrindas – ir mes ir jie esame medţiotojai, nesvarbu, kad jau daug metų šunys šeriami daugiausiai dirbtinu pašaru, o ţmonės gyvulinės kilmės produktus įsigyja parduotuvėse, o nesusimedţioja. Pramonės, ypač maisto srities, technologijų vystymasis, ūkinių gyvūnų auginimas fermose nulėmė tai, kad šunų naudojimas pačioje pirmojoje jų srityje po prijaukinimo labai sumenko, kadangi medţioklė tapo tik pomėgiu bei laisvalaikio praleidimo forma, o ne egzistencine būtinybe. Kitos pirmosios šunų panaudojimo sritys – gyvulių ganymas, teritorijų apsauga taip pat tapo ne tokiomis aktualiomis dėl pokyčių auginimo technologijose ar elektroninių bei vaizdo apsaugos priemonių atsiradimo. Todėl šunų panaudojimo sritys pradėjo keistis, be senųjų tradicinių panaudojimo sričių atsiranda naujos, kaip, pavyzdţiui, 1962 m. JAV vaikų psichiatro B. Levinsono pradėta moksliniais tyrimais pagrįstas šunų asistavimas terapijose, platesnis šunų panaudojimas tarnaujant policijoje, valstybių sienų apsaugos tarnybose, perspėjant ţmones apie ligą ankstyvosiose jos stadijose ir kitose naujose srityse. [3] Kylant pasaulio šalių ekonominiam išsivystymui, gerėjant sveikatos apsaugai ir augant sveikos gyvensenos propagavimui, atsiranda vis naujesnės šunų panaudojimos sritys rekreacijoje ir sporte. Be įprastų pasivaikščiojimų su šunimis, populiarėja sportinės varţybos, kuomet ţmonės rungtyniauja bėgant su savo augintiniais (canicross), laidant specialią lėkštę (frisbee), sportuojant su šunimis kliūčių ruoţe (agility), net šokant kartu su šunimis (freestyle). Yra ir tokių rungčių, kuriose dalyvauja tik šuo. Daţniausiai tai yra šunų bėgimas tiesia bei vingiuota trąsa () ir daugiausiai tokiose

6 varţybose dalyvauta tik kurtai (FCI X grupė) bei keletas, eksterjeriškai į kurtus panašių šunų veislių iš FCI V grupės (Ibicos Podenko, Faraonų šuo). [3] Minėtų veislių šunys išvysto labai didelį greitį, kadangi jie yra santykinai lengvi, raumeningi ir daţniausiai aplenkia kur kas didesnius, tačiau masyvesnius kitų veislių šunis.

Šiame baigiamąjame magistriniame darbe išsikėlėme šiuos tikslus ir uţdavinius:

Darbo tikslas: ištirti vipetų veislės šunų tinkamumą lenktynėms.

Darbo uţdaviniai:

1. Greičio varţybose išmatuoti vipetų ir kitų jiems giminingų bei negiminingų veislių greitį bėgant 200 m distanciją. 2. Išmatuoti vipetų bei jiems eksterjeriškai artimų veislių iš FCI X ir FCI V grupių – levrečių bei Ibizos šunų - anatomines kūno dalis. 3. Apskaičiuoti vipetų veislės šunų kūno dalių indeksus ir palyginti juos su greičio bėgimo varţybose rezultatais.

7

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Pasaulio kinologijos organizacijos

Pasaulyje yra kelios didelės šunų mėgėjus vienijančios kinologijos organizacijos. Seniausia iš jų – Anglijos šunų klubas (English kennel club) įkurtas 1873 m. S.E. Širlio (S.E. Shirley). Jungtinėse Amerikos valstijose kinologus atstovauja du dideli klubai – Amerikos šunų klubas (American kennel club – AKC) įkurtas 1884 m. dvylikos kinologijos entuziastų bei Jungtinis šunų klubas (United kennel club – UKC), įkurtas 1898 m. kinologo C.Z. Beneto (C.Z. Bennett). Taip pat pasaulyje veikia Kanados šunų klubas (Canadian kennel club – CKC, 1888), Australijos nacionalinė kinologijos taryba (Australian national kennel council, 1949) bei kelios kitos maţesnės kinologijos organizacijos. Tačiau didţiausia, daugiausiai šalių vienijanti organizacija yra Tarptautinė kinologijos federacija (Federation cynologique international – FCI) įkurta 1911 metais. 2020 metais FCI vienijo 99 šalių kinologus. Nuo 2005 metų FCI tikrąja nare yra ir Lietuvos kinologų draugija (LKD). Pastaruoju metu (2020 m.) į FCI registrą yra įtraukta 353 šunų veislės. [4]

1.2. Sportas su šunimis

Pastaruoju metu šunų mylėtojai atranda vis daugiau naujų sričių, kuriose atsitraukiama nuo vartotojiško poţiūrio. Šuo tampa ne tik mūsų pagalbininku, tačiau ir kompanionu su kuriuo galima rasti daugiau veiklos sričių, kurios būtų abipusiai malonios ir naudingos. Todėl vis daugiau dėmesio yra skiriama sportui su šunimi, arba tik šunims skirtų sporto sričių gerinančių jų sveikatingumą bei savijautą. Šunų sporto rūšys yra skirstomos į: 1. Ganymo sportą (Herding sports) - ganymo uţduočių atlikimas, avių ganymo bandymai, kamuolio ganymas – (Herding, , Treibball); 2. Paklusnumo sportą (Obedience sports) – paklusnumo bandymai, šokiai su šunimi ir kt. (Heelwork to music, , , ); 3. Tarnybinių šunų sportą (sportinė dresūra) – IPO ir/ar IGP (IPO – yra sporto rūšis, skirta išvystyti ir įvertinti tokias šunų savybes, dėl kurių jie tampa naudingesniais ir patikimesniais savo šeimininkų partneriais. IGP (buvęs IPO) yra dresūros normatyvas, susidedantis iš trijų dalių: pėdsekystės, paklusnumo, apsaugos);

8

4. Traukimo (kinkinių) sportą (dviračių traukimas, bėgimas su šunimi, vėţimėlio (rogių) traukimas ir kt. (Bikejoring, Canicross, Dog scootering, , , Weight pooling); 5. Lenktynių sportą (Coursing); 6. Sekimo ir medţioklės sportą ( and Hunting sports); 7. Vandens sportą – šuoliai į vandenį, plaukimas banglente (, dog surfing); 8. Kitos sporto rūšys kaip kliūčių ruoţas šunims (Agillity), skriejančios lėkštės gaudymas (Dogfrisbee) ir kitos šunų sporto rūšys. [5] Kadangi šio darbo tematika yra labiau susijusi su šunų lenktynėmis, plačiau bus aptariama tik šunų lenktynių sporto rūšis.

1.3. Šunų lenktynių istorija

Keičiantis ţmonių gyvenimo būdui, medţioklės, kaip vieno iš pagrindinių maisto gavimo būdų, reikšmė pradėjo maţėti. Tačiau padidėjo poreikis turiningai ir įdomiai praleisti laisvalaikį. Viena iš tokių rekreacijos formų tapo kiškių medţioklė su šunimis, kurią 1776 metais pradėjo propaguoti ţymus anglų aristokratas George‘as Walpole. Įkūręs bendraminčių klubą „Swaffham Coursing Club‖ jis organizuodavo kiškių gaudynes kaimyninių ūkių laukuose ir skirdavo prizus. Nuo 1836 metų prestiţiškiausiomis varţybomis buvo Vaterlo taurė (Waterloo Cup), kurių metu neposėdţiaudavo netgi Parlamentas. [5] Varţybų metu buvo grieţtai laikomasi medţioklės taisyklių: kiškiui duodama galimybė įsibėgėti 100 metrų, jam išvysčius didelį greitį ir bėgant tiesiai po komandos „Tally Ho!― būdavo paleidţiami du greihaundai. Kiškis yra greitas, pasiţymi nepaprasta ištverme, turi gerą periferinę regą, todėl gali daryti staigius posūkius, mėtytis ir taip išvengti pavojaus, o greihaundai – vieni iš greičiausių sprinterių ţemėje – kiškiui nusileidţiantys tik ištverme. Teisėjaujant būdavo atsiţvelgiama į greihaundų greitį, judrumą, miklumą vijimosi metu bei mokėjimą sugauti kiškį. [6] Tokių varţybų populiarumas truko iki 1912 metų, kuomet amerikietis Owenas Patrickas Smithas išrado mechaninį arba dirbtinį kiškį. O. P. Smithas turėjo altruistiškų tikslų sustabdyti kiškių ţudymą ir parodyti kurtų lenktynes tokias taikias, kaip ir ţirgų lenktynes. [6,7] Gyvą kiškį pakeitė iš audeklo, gumos, plastiko, dţiuto ar kitų minkštų medţiagų pagamintas dirbtinis kiškis – lūris, kuris buvo netgi uţpatentuotas JAV Patentų biure. [8] Pirmieji stadionai, kuriuose buvo įrengti lūrio takeliai buvo atidaryti Mančesteryje, Liverpulyje ir Londone (Jungtinė karalystė). Per 1926 – 1927 m. buvo

9 atidaryta 18 lenktynių takelių, o 1932 m. Didţiojoje Britanijoje jau buvo 187 stadionai, kuriuose kurtų lenktynes galėjo stebėti daugiau nei 20 mln. ţmonių per metus. [9] Kurtų lenktynės ir dabar yra labai populiarios Didţiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. [10] Tokių lenktynių populiarumą lemia ne tik lenktynių groţis, sportinių rezultatų siekimas, tačiau ir azartas, kadangi šunų lenktynės, panašiai kaip ir ţirgų lenktynės hipodromuose, yra laţybų objektas. Tačiau, šunų lenktynėse yra pasiekiamas didesnis rezultatų objektyvumas, kadangi jų bėgimo negali įtakoti joks ţmogus, kaip pvz., gali būti ţirgų lenktynėse, kuriose svarbų vaidmenį vaidina ir raitelis. [11] Tačiau, reikia paţymėti, kad neţiūrint lenktynių populiarumo stadionų bei tiesiogiai stadionuose lenktynes stebinčių ţiūrovų skaičius kai kuriose šalyse maţėja. Kurtų lenktynių trasų skaičius Didţiojoje Britanijoje nuo 1940 – ųjų pabaigos sumaţėjo nuo maţdaug 200 trasų ir daugiau nei trisdešimčia milijonų ţiūrovų – iki 25 licencijuotų Didţiosios Britanijos kurtų valdybos (GBGB) trasų ir dviejų milijonų dalyvių 2017 m. Pagrindinė to prieţastis yra diskriminaciniai mokesčiai, taikomi kurtų lenktynių takeliams, dėl kurių varţybos laţybų tikslu iš tiesioginių totalizatorių stadionuose buvo perkeltos į kitas laţybų organizavimo formas - televiziją bei tiesiogines transliacijas internete. Uţdarytų šunų lenktynių stadionuose iškilo įvairūs nekilnojamojo turto objektai. [11] Šunų lenktynės, vykstančios kitose šalyse, kaip laţybų objektas propaguojamos ir Lietuvoje. Apsilankius lietuviškose laţybų svetainėse www.topsport.lt, lt. www.johnybet.com, www.statymai.com ir eilėje kitų, be spėjimų ţmonių sporto varţybose bei ţirgų lenktynėse, statymai vyksta ir dėl šunų lenktynių rezultatų. [12] Lietuvoje organizuojamos šunų lenktynės yra sportinio, o ne laţybinio pobūdţio. Jas organizuoja Lietuvos kurtų savininkų klubas, įkurtas 1996 metais. Klubas kiekvienais metais organizuoja nacionalines Lure Coursing varţybas. Šios varţybos skiriasi nuo kitų šunų sporto rūšių (bėgimas, krovinio tempimas ir kt.), kadangi jose šunys bėga dideliu greičiu, naudojamos mechaninės netikro „zuikio‖ tempimo priemonės, todėl maksimalus dėmesys yra skiriamas lenktyniaujančių šunų saugumui. [12] Lietuvoje šiose lenktynėse gali dalyvauti ne tik X FCI grupės šunų veislių atstovai kurtai, tačiau ir vadinamųjų „primityviųjų― veislių šunys (V FCI grupė) bei Rodezijos ridţbekai (VI FCI grupė). [12] Lure Coursing‘o trasos ilgis priklauso nuo bėgančių šunų veislių: levretėms, vipetams trasos ilgis gali būti 400 –700 metrų, visoms kitoms veislėms – 500 – 1000 metrų. Taip pat trasos ilgis gali

10 būti keičiamas, atsiţvelgiant į bėgančiųjų šunų amţių. Starto metu šunys gali būti paleidţiami iš „startinių namelių― arba tiesiog iš vedlio rankų. [12] Trasos gali būti įvairaus sudėtingumo. Sudėtingumas priklauso nuo posūkių/kampų skaičiaus, jų laipsnio, bei jų išdėstymo. Trasą apsunkina (ir tuo ją maksimaliai priartina prie natūralių sąlygų) nelygus reljefas, bandymų vietovėje esančios natūralios „kliūtys―: tai gali būti šieno ritiniai, vandens telkinys, smulki augmenija. [12]

1 pav. Trasa patyrusiems dalyviams, (www.kurtai.lt)

Masalą traukia specialus mechanizmas, kurio judėjimo greitį reguliuoja operatorius. Operatoriaus darbas yra labai atsakingas, kadangi jam reikia stebėti šunų greitį, manevringumą, bėgimo manierą, trasoje padarytas klaidas. Atsiţvelgiant į tai yra reguliuojamas „kiškio― traukimo greitis. [12] Kad šunys noriai vytusi jauką, masalas turėtų būti ne trumpesnis kaip 40 cm ilgio, gali būti pagamintas iš zuikio kailio arba medţiagos, primenančios kailį. Esant padidėjusiai oro drėgmei, šlapiai ţolei naudojami masalai iš surištų plastikinių juostų. [12] Kad šuo galėtų dalyvauti Lure Coursing‗o bandymuose/varţybose, jis privalo kvalifikaciniuose bėgimuose surinkti ne maţiau 50 balų (maksimali balų suma – 100). Pakankamą balų skaičių surinkęs šuo gauna Lure Coursing‗o licenciją bei knygelę, kurioje yra ţymimi: vieta, trasos ilgis, klasė, balų suma, gauti titulai. Šunys, negavę praeinamo balo kvalifikaciniuose bėgimuose, savo jėgas gali bandyti kitų bandymų metu. Bėgimo metu rungiasi du ar trys šunys, priklausantys tai pačiai klasei. Kad būtų lengviau atskirti ir vertinti dalyvius, šunys privalo dėvėti skirtingų spalvų skiriamąsias liemenes ir būti su antsnukiais. [12] Šunų bėgimo metu yra vertinami: greitis, manevringumas, ištvermė, entuziazmas/azartas, sumanumas. Maksimalų balų skaičių surinkusiems šunims yra suteikiami titulai CACL – „Certificats

11 d‘Aptitude au Championnat de Lévriers― ar CACIL - „Certificats d‘Aptitude au Championnat International de Lévriers‖ (priklausomai nuo bandymų rango). [12] Šunų lenktynes reglamentuoja Lure Coursing‗o varţybų taisyklės. [12] Taisyklėse nurodoma, kad varţybose būtina sudaryti maksimaliai saugias sąlygas lenktyniaujantiems šunims, varţybos vyksta, kai dalyvauti jose uţsiregistruojama ne maţiau 40 šunų, dalyviai turi Lure Coursing licenziją ir pasiekimų knygelę. Licenzijoje yra nurodoma: šuns veislė; pilnas vardas; gimimo data; identifikacija; registracijos (LŠVK) numeris; šuns nuotrauka (neprivaloma); veisėjas; savininkas bei jo kontaktiniai duomenys; turi būti paţymėtas levrečių bei vipetų ūgis. Privalomos ūgio ţymos nuo 12 mėnesių ir suėjus 24 mėnesiams. [13] Pageidautina, kad varţybos būtų rengiamos erdvioje pievoje, atokiau nuo judrių kelių. Reljefas gali būti tiek lygus, tiek nelygus, galimos dirbtinės kliūtys (šieno ritiniai, vandens telkinys), kurias šunys galėtų matyti ne maţiau kaip prieš 30 metrų. Taipogi gali būti nedidelių krūmų ir medelių. Visos kliūtys neturėtų kelti pavojaus šunų saugumui. Trasos paviršius turėtų būti sausas ir neslidus. Ruošiant trasą reikia patikrinti, kad nebūtų duobių, urvų (kurmiarausių ar kt.). Nelygumus reikia pašalinti. Trasos ilgis: 400 – 1000 metrų. Ruošiant trasą atstumai tarp posūkių gali būti išdėlioti įvairiu atstumu, tačiau posūkių kampai turi būti ne maţesni kaip 60 laipsnių. Posūkiai turi būti paţenklinti greta įsmeigtais plonais ţymekliais, lanksčiomis vėliavėlėmis ar kt. Ruošiant trasą reikia atkreipti didelį dėmesį į saugų tempimo trosų išdėstymą. [13] Startuojantys šunys privalo mūvėti skiramąsias liemenes bei antsnukius. Prie starto linijos šunys atvedami pagal burtų keliu ištrauktus startinius numerius. Šunų darbas vertinamas pagal penkias esmines darbo savybes: - greitį (maksimalus įvertinimas 20 balų); - manevringumą (maksimalus įvertinimas 20 balų); - ištvermę (maksimalus įvertinimas 20 balų); - entuziazmą/azartą (maksimalus įvertinimas 20 balų); - sumanumą (maksimalus įvertinimas 20 balų. [13] CACL rango varţybose gali dalyvauti: visi X FCI grupės kurtai; visi 0 FCI grupės kurtai; V FCI grupės „antikiniai kurtai― (Faraonų šunys, Ibizos šunys, visų veislių podenkai, Sicilijos kurtai) bei basendţiai; FCI nepripaţintų veislių podenkai, turintys FCI pripaţįstamus kilmės liudijimus; VI FCI grupei priklausantys Rodezijos ridţbekai. [14] Pagal renginio organizatorių nuoţiūrą, dalyviai gali būti suskirstyti į: jaunimo klasę: 15 (18) – 24 mėnesiai; atvirą klasę: 15 (18) mėnesiai – 8 metai; veteranų klasę: 6 – 8 metai: „oversize― klasę

12

šunims, kurių ūgis viršija standarto nustatytą ūgį. Renginio organizatoriai šunis gali suskirstyti pagal lytį (jei dėl dalyvių stygiaus ir mišraus amţiaus neįmanoma suformuoti klasių). Tokiu atveju suteikiamas įvertinimas yra LT CACL. [14] Draudţiama naudoti bet kokias priemones, kurios dirbtinai pakeistų šunų darbinį pajėgumą. Įtarus dopingo vartojimą, veterinaras gali pareikalauti mėginio testui. Pasitvirtinus dopingo vartojimui – šuo daugiau neberegistruojamas į tos šalies Lure Coursing‘o varţybas. [13]

1.4. Šunų greitį lemiantys faktoriai

Šunys nėra patys greičiausi pasaulio ţinduoliai. Gepardas (Acynonix jubatus) trumpoje distancijoje išvysto iki 121 km/val. greitį, 900 kg sverianti antilopė kana (Taurotragus oryx) - 70 km/val., 1000 kg sverianti ţirafa (Giraffa camelopardalis) 60 km/val., o šuo (Canis lupus familiaris) – 67 km/val. [13, 14] Maksimalus gyvūno bėgimo greitis yra apsprendţiamas remiantis kūno ar jo judėjimo aparato raumenų mase [15–17], raumenų, raiščių, sausgyslių ir skeleto suformuoto „spyruoklės― standumo [18], plaučių ir kraujotakos sistemos aerobinio pajėgumo[19] ir kaulų, raiščių ir sausgyslių stiprumu [20,21]. Visi šie veiksniai priklauso nuo kūno dydţio, galūnių morfologijos ir bėgimo atstumo. [22] Kas nulemia šunų bėgimo greitį? Kodėl vieni šunys bėga labai greitai, kiti daug lėčiau? Tai nulemia labai daug faktorių. Pirmiausiai jų skeletas: vieni šunys yra aukšti, ilgakojai, kiti vos aukštesni nei 30 cm ties ketera bei šleivakojai. Tačiau visiems skirtingų veislių šunims pirminė skeleto reikšmė yra suteikti kūnui tvirtą konstrukciją, apsaugoti vidaus organus bei perduoti apkrovas susijusias su judėjimu. [23-28] Judėjimo metu gyvūno galūnės sukuria uţdarą kinematinę sistemą, kuri atlieka tris pagrindines funkcijas: judėjimą, atramą ir smūgio į ţemę sugėrimą. Pirmoji funkcija – judėjimo greitis – tiesiogiai koreliuoja su šuns galūnių ilgiu – kuo jos ilgesnės, tuo greitis didesnis. [29] Todėl pačių greičiausių šunų – įvairių veislių kurtų galūnės, santykinai yra ilgiausios, kaip matome 2 paveiksle. [30]

13

2 pav. Greihaundo skeletas. (https://fourlonglegs.com/greyhounds/)

Atrama į ţemę, atsispyrimas nuo jos bei smūgio sugėrimas, taip pat labai svarbūs faktoriai, nuo kurių priklauso ir šunų greitis. Vienų veislių šunys bėga lengva risčia, kiti lekia šuoliais. Yra ir tokių šunų, kuriems judant dėl iškrypusių galūnių sunku surasti tikslesnį judėjimo apibūdinimą (prancūzų, anglų buldogai, taksai, basetai). [30] Mutacijų nesuţalotų šunų veislių judėjimo tipai (aliūrai) yra šie:  Ėjimas – kai trys kojos visą laiką palaiko kūną, kiekviena pėda taisyklingai pakeliama nuo ţemės po vieną. Toks judėjimas (ėjimas, ne bėgimas) dar gali būti vadinamas ţingine, tačiau šis terminas plačiau naudojamas ţirgininkystėje.  Risčia – risnodamas gyvūnas remiasi išsyk 2 kojomis kryţmiškai: kaire priekine ir dešine uţpakaline. Greita risčia bėgdamas gyvūnas pirma kelia priekinę koją, o tos pačios pusės uţpakalinę stato tiksliai į priekinės kojos pėdą arba šiek tiek uţ jos.  Eidinė – kai bėgantis gyvūnas vienu metu kelia arba stato abi dešines, paskui abi kaires kojas. Tai retas judėjimo tipas. Daţniausiai eidinė traktuojama kaip šunų judėjimo yda.  Šuoliavimas – kai gyvūnas vienu metu visomis kojomis nesiekia ţemės. Jis pirma atsispiria priekinėmis, po to uţpakalinėmis kojomis, kurių pėdos lieka uţ priekinių kojų pėdų, arba atsiduria priešais jas. Šuoliavimas yra greičiausiais šunų judėjimo būdas, kadangi šuoliavimo metu galūnės

14 generuoja didţiausią jėgą. Dideliam greičiui pasiekti ypatingai svarbus faktorius yra tai, kad šunų galūnių raumenys, lyginant su jų kūno mase, yra galingesni, nei pvz., ţirgų. [30–32] Šunų raumenų masyvumas bei raumenų jėga priklauso nuo šunų veislės, treniruotumo, naudojimo paskirties. Palyginus nedideli, sausos konstitucijos haskiai gali nesustodami bėgti dešimtis ir šimtus kilometrų. 1925 m. haskių kinkinys Aliaskoje per penkias su puse dienos nubėgo 966 km., t.y. po 175 km per dieną. [33] Tuo tarpu masyvūs senbernarai ar Berno zenenhundai gali nepavargę nubėgti tik kelis kilometrus. Greičiausi pasaulyje šunys – greihaundai – lekia 66 km/val. greičiu (neoficialus rekordas 81 km/val., tačiau jų lenktynių trąsos ilgis tėra nuo 210 iki 1100 m. [34] Raumenys sudaro apie 45 proc. šuns kūno masės. Yra 350 porų įvairias funkcijas atliekančių raumenų iš kurių didţiausias ir galingiausias yra keturgalvis šlaunies raumuo. [35,36] Šunų bėgimo greičiui svarbiausi yra šie raumenys:  Platusis nugaros raumuo (musculus latissimus dorsi);  Dvigalvis ţasto raumuo Bicepsas (musculus biceps brachii);  Trigalvis ţasto raumuo, Tricepsas (musculus triceps brachii);  Deltinis raumuo (musculus deltoideus);  Ilgiausiasis nugaros raumuo (musculus longissimus dorsi);  Dvigalvis šlaunies raumuo (musculus biceps femoris);  Siuvėjo raumuo (musculus sartorius);  Pusgyslinis raumuo (musculus semitendinosus);  Keturgalvis šlaunies raumuo (musculus quadriceps femoris). [39] Moksliniai tyrimai parodo, kad raumenų išsivystymas, jų dydis ir jėga priklauso nuo šunų panaudojimo srities: lenktyninių šunų raumenys yra palyginti maţesnės masės, tačiau turi didesnę „sprogstamąją― energiją, jie produkuoja greitesnį rezultatą, nei treniruojamų jėgos sportui šunų. Tai pat nustatyta, kad priekinės galūnės bėgime yra silpnesnės nei galinės, kurios vaidina didesnį vaidmenį šunų greitėjime. [37,38] Taip pat labai svarbų vaidmenį vaidina vadinamieji epaksiniai raumenys, kurie stabilizuoja stuburą, ypač šuniui bėgant dideliu greičiu. Šie raumenys uţtikrina stuburo vientisumą ir leidţia polisegmentiniams raumenims veikti didesnes stuburo dalis. [39,40] Labai didelį vaidmenį šunų raumens jėgai turi jo sudėtis. Pagrindinis skeleto raumenų struktūrinis vienetas – raumeninė ląstelė vadinama miocitu arba raumenine skaidula. Kiekvieną raumeninę skaidulą iš išorės dengia membrana (sarkolema), o po ja yra sarkoplazma, kurioje yra raumens susitraukimo elementų: miofibrilių, mitochondrijų, branduolių ir kt. Taip pat sarkoplazmoje yra baltymo mioglobino raumens rezervinio baltymo mioalbumino, glikogeno, riebalų, ATP

15

(adenozintrifosfatas), kreatinfosfato, fermentų, mineralų, druskų ir kitų elementų. Raumeninių skaidulų rūšys viena nuo kitos skiriasi: ATP susidarymo medţiagų apykaitos keliais ir energijos naudojimo greičiu, nuo kurio priklauso raumens susitraukimo greitis. Skiriamos trys raumeninių skaidulų rūšys:  I rūšis. Lėtai susitraukiančios oksidacinės skaidulos.  II A rūšis. Greitai susitraukiančios oksidacinės-glikolizinės skaidulos.  II B rūšis. Greitai susitraukiančios glikolizinės skaidulos. [41] I rūšies skaiduloms būdingas maţas miozino kiekis, ATP aktyvumas ir dėl to – maţas susitraukimo greitis. Šiose skaidulose glikolizinis (anaerobinis) aktyvumas yra maţas, bet yra daug mitochondrijų, lemiančių didelį oksidacinių vyksmų (aerobinį) aktyvumą. I rūšies skaidulas sunku nuvarginti, nes gerai tiekiamas kraujas šias skaidulas puikiai aprūpina deguonimi ir kitomis maistinėmis medţiagomis. Taigi šios skaidulos yra gerai pritaikytos ilgam, bet ne intensyviam darbui. Jos yra gana maţo skersmens, jų susitraukimo jėga nedidelė. Didelis mioglobino kiekis šioms skaiduloms suteikia raudoną spalvą. II rūšies skaidulos skirstomos į du pogrupius: II A ir II B. Šios rūšies skaiduloms būdingas aukštas miozino ATP aktyvumas, kuris garantuoja gana greitą susitraukimą. II A rūšies skaidulos yra tarpinės tarp I ir II B rūšies skaidulų, nes jose yra gana aktyvūs ir anaerobiniai, ir aerobiniai vyksmai. II B rūšies skaidulose vyrauja glikolizinis (anaerobinis) aktyvumas. Jas supančių kraujagyslių tinklas maţas. Jos turi maţai mioglobino, todėl jų spalva balta. Šiose skaidulose greitai sunaudojamas glikogenas, dėl to jos greitai nuvargsta. Jos yra gana didelio skersmens ir geba greitai pasiekti didelę jėgą. Raudonųjų ir baltųjų skaidulų santykį raumenyje lemia jo funkcija. [41] Raudonųjų ir baltųjų skaidulų santykį, iš dalies, lemia genai, tačiau treniruotumo pasekoje šis santykis gali kiek pakisti. Pavyzdţiui vidutiniškai apie 50 – 55 proc. raumeninių skaidulų yra I rūšies, apie 30 – 35 proc. - II A rūšies ir apie 15 proc. – II B rūšies, bet santykis gali skirtis – tai priklauso nuo individo. Kalbant apie ţmones, ištvermės sportininkų I rūšies raumeninės skaidulos gali sudaryti 80 proc., o jėgos sportininkai jų turi tik apie 39 proc. I ir II rūšies skaidulų kiekis yra genetiškai nulemtas, todėl ne visi ţmonės gali pasiekti gerų sportinių rezultatų. Tą patį galima pasakyti ir apie šunis – bėgančių ilgas distancijas šunų raumenyse vyrauja I rūšies skaidulos, o sprinterių – II rūšies. Tai matome paţvelgę į šunų eksterjerą – visų rūšių kurtai yra lieso kūno sudėjimo, raumenys, nors ir reljefiški, nepasiţymi didumu, tačiau pasiţymi maksimaliu deguonies sunaudojimu. [42–44] Deguonies įsisavinimui lenktyniniams, ypač sprinto šunims padeda gerai išvystyti plaučiai. Tai parodo kurtų veislių krūtinės gylis, kuris yra santykinai didesnis nei kitų veislių, net ir bėgančių ilgas distancijas. O plaučių darbas yra glaudţiai susijęs su širdies darbu, kadangi ţinduoliai turi du kraujo apytakos ratus - didijį ir maţajį, dar vadinamą plaučių kraujo apytakos ratu. Suaugę šunys ramybės

16 būsenoje kvėpuoja gana retai – 10 – 30 kartų per minutę. Kvėpavimo daţnis priklauso ne vien nuo šuns kūno apkrovimo, tačiau ir nuo oro temperatūros, kadangi tankiai lekuodami šunys iš organizmo šalina šilumos perteklių. [45] Apkrovos metu šunų kvėpavimo daţnis gali padaţnėti iki 150 kartų per minutę ir daugiau, tačiau jis koreliuoja su šunų treniruotumu, – pastovios, tačiau ne alinančios treniruotės sumaţina šunų kvėpavimo daţnį ir po apkrovimo. [45] Taip pat šunų kvėpavimo daţnį, kaip ir pulso daţnį, maţina triptofanas, sušeriamas šunims su pašarų papildais. [46] Taip pat kvėpavimo daţnis priklauso ne tik nuo to, kokia yra šuns apkrova, tačiau ir nuo veislės. Pavyzdţiui sprinte bėgantys kurtai turi didesnį eritrocitų tūrį, tačiau maţesnį eritrocitų skaičių. Maţesnis yra ir trombocitų skaičius, maţesnis baltųjų kraujo kūnelių skaičius, maţesnė baltymų ir albuminų koncentracija serume. Tačiau kurtų hemoglobinas geriau suriša deguonį nei kitų veislių šunų hemoglobinas. Didesnis kurtų eritrocitų tūris greičiausiai yra dėl trumpesnės šių ląstelių gyvenimo trukmės nei kitų veislių šunų kraujyje. [47] Lenktyninio kurto kraujo tūris yra didţiausias, palyginus su bet kurio treniruoto ţinduolio ar ţmogaus kūno dydţiu. Kurtams jis sudaro 11,4 proc., lenktyninio ţirgo – 10,5 proc., ţmogaus sprinterio – 9,5 proc., vidutinio dydţio netreniruoto šuns – 7,2 proc. Dar viena labai įdomi kurtų kraujo savybė yra tai, kad apie 50 ir 70 proc. kurtų turi būtent DEA negatyvų kraujo tipą (DEA 1.1, 1.2 ir 7), o tai reiškia, kad jie yra idealūs kraujo donorai, kadangi šio tipo kraujas gali būti be jokių papildomų patikrinimų perpilamas recipientams tiek kartų, kiek reikia gydymo eigoje. Tuo tarpu kitų veislių šunys DEA (-) kraujo tipą turi tik apie 20 proc. atvejų. [48] Kaip jau minėta šiame darbe, kurtai yra patys greičiausi iš visų šunų veislių. Greihaundai 70 km per valandą greitį gali pasiekti jau po pirmųjų šešių bėgimo šuolių (20 m/s). Uţ kurtą greičiau gali bėgti tik gepardas, tačiau maksimaliu greičiu (114 km/val) jis gali bėgti tik iki 274 metrų, kai tuo tarpu kurtas 57 km/val greičiu gali bėgti net 11 km. „Iditarod― rogių lenktynėse Aliaskoje Sibiro haskiai, taip pat Aliaskos haskiai (neregistruota veislinė grupė, sukurta greičiui ir ištvermei) įveikia 1161 mylių (1868 km) atstumą. Šių lenktynių metu šunų komandos bėga iki 125 mylių per dieną (201 km) daţniausiai bėgant iki šešių valandų per dieną. Tempiant daugiau nei 100 kg sveriančias roges bėgama nuo 9 iki 14 dienų. Šios lenktynės vyksta ypatingai atšiauriomis oro sąlygomis, kai oro temperatūra nukrenta ţemiau 50 ° C. [49] Kas dar be kurtų skeleto lengvumo, kojų ilgumo, išvystytų sprinterio raumenų, tinkamos stuburo formos, plono liemens padedančio greičiau judėti galūnėms, didelio tūrio plaučių, ypatingos kraujo sudėties padeda šiems šunims judėti taip greitai? Jų širdis. Maksimalaus greičio metu jų širdis plaka 300 – 360 dūţių per minutę greičiu, o tai reiškia, kad tokiu atveju kurto širdis per sekundę

17 susitraukia 5 kartus, leidţiant deguonį į raumenis transportuoti fenomenaliu greičiu. Lenktyninis kurtas turi didţiulę širdį. Jos svoris svyruoja nuo 1,18 proc. iki 1,73 proc. jo kūno svorio. Daugumos kitų šunų veislių širdies svoris yra 0,77 proc. kūno svorio. Palyginimui ţmonių širdies svoris sudaro 0,5 proc., o lenktynių ţirgų – 1,0 – 1,3 proc. [48] Ramybės būsenoje šunų širdis plaka gana retai – apie 60-80 dūţių per minutę. Šis rodiklis labiausiai priklauso nuo šunų temperamento. Kiti svarbūs faktoriai yra šunų treniruotumas, amţius, mityba, veislės tipas. Tačiau širdies plakimo daţnis nėra įtakojamas šunų svorio. [49–51] Yra dar viena ypatybė įgalinanti kurtus išvystyti tokį didelį greitį jau per pirmus šuolius. Kurto bėgimo stilius yra panašus į gepardo stilių, naudojant vadinamąjį dvigubos pakabos šuolį. Skirtingai nuo ţirgų, kurių šuolio metu ţingsnis yra tik vienas (kai visos keturios kojos yra pakeltos nuo ţemės vienu metu). Kurto kojos bėgimo metu liečia ţemę tik 25 proc. bėgimo laiko. [48] Schematiškai šis bėgimo stilius parodytas 3 paveiksle:

3 pav. Kurtų judesys šuolio metu. (www.pinterest.com/pin/76631631145333950/). Neseniai atliktas tyrimas palygino kurto ir gepardo ţingsnius bėgimo metu ir nustatė, kad gepardų papildomas greitis yra dėl jų sugebėjimo padidinti ţingsnių daţnį nuo 2,4 ţingsnio per sekundę (iki 32,19 km/val.) iki 3,2 ţingsnio per sekundę, kai didţiausias greitis yra 64,37 km/val. Kurtų ţingsnių tankumas siekė 3,5 ţingsnio per sekundę. [48] Šunų greičiui labai svarbu yra ir jų treniruotumas. Lenktyninių kurtų treniruotės yra ilgas ir brangus procesas. Treniruotės varţyboms neturėtų prasidėti, kol šuniui sukaks 10 mėnesių, tačiau dauguma patyrusių dresuotojų intensyvesnes treniruotes pradeda, kai šuniui sukanka daugiau nei vieneri metai, kadangi šuo gali pradėti lenktyniauti trasoje tik nuo 15 mėn. amţiaus. Ir šis amţius profesionaliose rungtynėse yra grieţtai reglamentuojamas, kadangi kurtų lenktynės, kaip laţybų objektas, yra lydimos daugelio neigiamų aspektų. Tai ir traumos trąsoje, ir šunų pertreniravimas, ir

18 greita lenktyninio šuns „amortizacija―, kai šuo yra išbrokuojamas dar jauname amţiuje. Todėl lenktyninio šuns atsakingas paruošimas yra labai svarbus. [52] Lenktynėse gali dalyvauti ne visi joms ruošiami šunys. Labai didelis dėmesys yra skiriamas jų elgsenai – agresyvūs šunys lenktynėse dalyvauti negali. Kurtų grupės šunis gana daţnai kamuoja ir kitos problemos, t.y. nerimas ir baimė, atsirandantys iš didelio šių šunų jautrumo aplinkai. Todėl labai daug kurtų lenktynėse dalyvauja labai trumpą laiką ir baigus karjerą lenktynėse susiduria su jų naujųjų šeimininkų radimo problema. Tokiose šalyse kaip Airija, Australija, Naujoji Zelandija, kuriose komercinės kurtų lenktynės dar yra populiarios, kuriasi pagalbos išbrokuotiems šunims grupės, ieškančios jiems naujų namų. Ir paieškų mąstai yra labai dideli, kadangi vien Airijoje 2015 metais nauji namai buvo surasti 444 lenktynėse dalyvavusiems ir išbrokuotiems šunis, 2016 metais vien Australijos Viktorijos valstijoje buvo priglausta 1314 šunų (palyginimui 2015 metais šioje valstijoje šis skaičius buvo 798), 2017 metais Italijoje naujieji namai buvo surasti 672 tokiems šunims, tais pačiais metais Naujojoje Zelandijoje – 835-iems. Buvę lenktyniniai kurtai naujuosiuose namuose labai gerai pritampa, kadangi iš šių 835 Naujojoje Zelandijoje naujus namus radusių šunų nepritapo tik 3 proc. kurtų, nors bent vieną kartą atgal buvo grąţinta apie 17 proc. lenktyninių kurtų. Tačiau sekančiais bandymais juos pavykdavo socializuoti ir jų bendravimas su naujaisiais šeimininkais nebekėlė problemų. Iš 3 proc. nepritapusių naujuose namuose kurtų pagrindinė grąţinimo prieţastis buvo agresyvumas, pavojingas elgesys su vaikais, nevaldomas lojimas, konfliktai su kitais namuose laikomais gyvūnais. [52–55] Kurtai yra jautrūs. Jie blogai reaguoja į bausmę, todėl šiuos šunis dresuojant lenktynėms negalima naudoti tokių atgrasių technikų kaip garsus triukšmas, fizinės bausmės. Geras rezultatas bus pasiekiamas tik teigiamu, atlygiu pagrįstu, mokymu. [56] Kiekvienas kurtas yra skirtingas, todėl, kas tinka vienam šuniui, nebūtinai tiks kitam. Tačiau yra ir bendrų rengimo varţyboms taisyklių – pirmiausiai tai geras pašaras ir reguliarios, tačiau ne ekstremalios treniruotės. Taip pat labai svarbu ir pasivaikščiojimai, ypač kai vaikščiojama skirtingais maršrutais. Tai šeimininkui padeda atidţiai stebėti šuns elgseną, šunys geriau socializuojasi, vystosi jų psichinis rezistentiškumas. [57] Labai svarbu, kad kurtai turėtų galimybę laisvai palakstyti, to pasekoje vystosi jų šuoliavimo technika. Taip pat treniruotėms yra naudojami ir treniruokliai – vadinamieji „bėgtakiai―. Jie palaiko šunų raumenų tonusą, juos stiprina bei gerina ištvermę. Tačiau reikia stebėti, kad treniruokliuose šunys bėgtų ne ilgiau 10 – 20 min. Taip pat tokie treniruokliai yra naudingi vystant šunų krūtinės raumenis, kadangi jų bėgimo tako kampą galima reguliuoti. [58,59] Kadangi medţiagų apykaita kurtų organizme yra greita, geriausiai, kai treniruotės vyksta vėsesniu oru. Per didelis saulės poveikis bei karštis alina kurtų organizmą, šunims gresia šilumos

19 smūgis ir dehidratacija. Ypač tai aktualu tamsesnės spalvos kurtams. [60] Alinantį poveikį lenktyniaujantiems kurtams daro ne tik aukšta oro temperatūra, bet ir santykinė oro drėgmė. Australijoje, tiriant 229 kurtų dalyvavusių 46 lenktynėse kūno temperatūros koreliaciją su aplinkos temperatūra, nustatyta, kad aplinkos temperatūrai svyruojant nuo 11,0 iki 28.0 ° C, o santykinei oro drėgmei nuo 17 iki 92 proc. kurtų kūno temperatūra iš karto po varţybų buvo 2,1 ° C didesnė, nei prieš varţybas. Palankiausia kurtų varţybų temperatūra, vadinamoji termoneutrali temperatūra, buvo 16 – 24 ° C, tuo tarpu Šiaurės kinkinių šunų termoneutralios temperatūros zona buvo daug platesnė nuo – 25 ° C iki +10 ° C. [61,62] Kadangi kurtai sportui buvo atrenkami per kelis šimtmečius metų jų 60 proc. kūno sudaro raumenys, kuriuose gausu kapiliarų ir mitochondrijų. Taip pat raumenų veikla, kaip šalutinį ATP

(Adenozin 5' trifosfatas (C10H16N5O13P3) panaudojimo produktą, sukuria šilumą, o to pasekoje atsiranda didţiulis hipertermijos pavojus. [63] Šuns kūno temperatūros padidėjimas susijęs ne tik staigiai sumaţėjusiu ATP kiekiu, tačiau taip pat maţėja ir kito didelės energijos C – reaktyvinio kraujo plazmos baltymo (CrP) kiekis. Tuo pačiu metu raumenyse didėja pieno rūgšties, piruvato bei adenozino monofosfato kiekis. Šie cheminiai procesai gali stipriai įtakoti šunų nuovargį bei sukelti hipertermiją, kuri sukelia ţarnyno išemiją, padidina ţarnyno sienelių pralaidumą ir sudaro salygas į kraują patekti endotoksinams. [64–66] Todėl kurtų, kaip ir kitų veislių šunų, dresavimas bei naudojimas lenktynėse turi būti labai atsakingas, kadangi kurtų grobio gaudymo instinktas yra labai didelis ir jie gali bėgti iki didelio pavojaus sveikatai laipsnio. [67] Lenktyniaujančių šunų sveikatai yra skiriamas didţiulis dėmesys – visos komercinių lenktynių trasos privalo suteikti veterinarinę pagalbą. Lenktyniaujantys kurtai dėl tiesioginio kontakto traumų pavojaus, privalo dėvėti ansnukius, būti paskiepinti nuo parvoviruso, maro, leptospirozės ir kitų ligų. [68] Lenktynių metu įvairios traumos nėra retas reiškinys. Kadangi kurtai bėga itin dideliu greičiu pirmiausiai nukenčia jų pėdos, daţni kojų lūţiai, ypač jei trasoje pasitaiko nelygumų. Neretai kurtai susiţaloja ir dėl to, kad šuolių metu uţpakalinės kojos smūgiuoja į priekines. Deja, tai įtakoja itin trumpą šių šunų panaudojimo lenktynėse laiką – vidutiniškai apie 4 metus. [69–71] Apskritai, kurtai turi gerą sveikatą. Jie praktiškai neturi ligų, kurios gali būti būdingos daugelio kitų šunų veislių atstovams. 2016 m. Jungtinės karalystės veterinarijos klinikose (n=626) iš 905544 apsilankiusių šunų tik 0,6 proc. (n=5419) buvo kurtai. Jų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 11,80 metų patelėms ir 11,20 metų patinams (P = 0.002). Daţniausios mirties prieţastys buvo neoplazija (augliai) – 21,5 proc., kolapsas (ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas) – 14,3 proc. ir raumenų bei kaulų sistemų sutrikimai – 7,8 proc. Labiausiai paplitę specifiniai susirgimai buvo dantų ligos (39,0

20 proc.), peraugę nagai (11,1 proc.), ţaizdos (6,2 proc.), osteoartritas (4,6 proc.) ir nagų suţalojimas (4,2 proc.). Veterinarijos literatūroje paminimos 34 padidintos rizikos kurtų ligos, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šie atvejai yra įprasti arba svarbūs veislei. [72] Veterinarinės srities moksliniai tyrimai parodė, kad kurtams pasitaiko plaučių ligų, autoimuninių sutrikimų, ţarnyno parazitų. [73–76] Deja, neretai pasitaiko atvejų, kai kurtai miršta lenktynių trasoje, ar tuojau po lenktynių. Daţniausios mirties prieţastys yra širdies nepakankamumas bei neseniai nustatytas kraujavimo sindromas. Dar visai neseniai daugelis veterinarijos gydytojų manė, kad kurtai ţūva dėl ūminio širdies nepakankamumo, tačiau išsiaiškinta, kad 50 – 55 proc. atvejų lemia kraujavimas iš juosmens srities raumenų – didţiojo juosmens raumens (musculus psoas major lot.), maţojo juosmens raumens (musculus psoas minor) bei klubinio raumens (musculus iliacus). [77]

1.5. Šunų veislių klasifikacija

Pasak Tarptautinės kinologinės federacijos (Federation Cynologique Internationale, FCI), pasaulyje yra 343 pagrindinių veislių, kurios suskirstytos į 10 grupių. Klasifikuojant šunų veisles pagal FCI, visos veislės suskirstytos į keturias kategorijas:  Pirmai kategorijai priklauso aviganiai, sarginiai ir apsaugos šunys;  antrai – medţiokliniai šunys;  trečiai – bendrauti skirti šunys;  ketvirtai – visi kurtai. Taip pat ši federacija visas jos aprobuotas ir pripaţintas šunų veisles skirsto į 10 grupių. Visoms kategorijoms ir grupėms priklausantys grynaveisliai šunys labai skiriasi savo ūgiu, svoriu, spalva, kailiu, elgsena ir kitomis ypatybėmis, tačiau juos visus vienija viena bendra genealogija – visų jų protėvis yra vilkas [22–25]. Genetinis vilko ir naminio šuns panašumas yra net 99,90 – 99,96 proc. [26, 27], todėl galima teigti, kad šunys iš vilko gavo didţiąją dalį paveldimų savybių, tame tarpe ir paveldimus instinktus bei dalį elgsenos. Vilkas yra plėšrus gyvūnas, gyvenantis gaujomis, sugebantis koordinuotai su kitais gentainiais medţioti ir medţioklės metu puikiai panaudoti savo sugebėjimą ilgai ir greitai bėgti. Šį gebėjimą paveldėjo ir šunys. Ţinoma, ne visų veislių šunys tai sugeba, kadangi apie 400 ţinomų veislių buvo sukurta tam tikriems darbams atlikti – medţioti, ganyti gyvulius, tarnauti valstybių sienų apsaugoje, policijoje, kariuomenėje, tempti kinkinius ar tiesiog gulėti ant sofos. Net ir atskirose, su bėgimu susijusiose šunų panaudojimo srityse, bėgimo greičio bei ištvermės atţvilgiu yra 21 didelių skirtumų – lėtesniu greičiu bėga, pavyzdţiui, bigliai ar laikos ir visai kitu, daug didesniu greičiu – kurtai.

1.6. Vipetų veislės kilmės istorija

Vipetas (angl. Whippet) - kurtų veislės šuo, dar kitaip vadinamas anglų maţuoju kurtu. Tai gracingas, stiprus, narsus ir švelnus šuo, pasiţymintis puikiomis medţioklinėmis savybėmis ir mokėjimu sutarti su ţmonėmis. [78] Vipetai nauja veislė Lietuvoje, įveţta prieš 22 metus, bet paskutiniu metu vis populiarėjanti dėl charakterio, kompaktiškumo. [79]

4 pav. Vipetų veislės patinas (G. Trepenaitytės nuotr. Veislynas “Mano šansonetė”) Ilgą laiką buvo manoma, kad vipetų veislė buvo išvesta XIX amţiuje Didţiojoje Britanijoje. Tačiau mokslininkai šiandieną turi nemaţai įrodymų, kad ši veislė atsirado kur kas anksčiau. Į vipetus panašūs šunys buvo jau prieš daugelį šimtų ar net tūkstančius metų. Maţi, glotnaus kailio, greihaundų tipo šunys labai daţnai pavaizduoti antikos, viduramţių ir renesanso laikotarpio paveiksluose ir 22 skulptūrose. [79] Apie tai byloja senoviniai deivės Dianos paveikslai, kur šalia jos matomi šunys labai panašūs į dabartinius maţuosius anglų kurtus. O Luvre saugoma vipeto skulptūra, pagaminta 4 amţiuje p.m.e. [80]

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad maţoji anglų kurtų veislė kilo iš Faraonų šuns ir į Britų salas papuolė 55 metais p.m.e. Tačiau, jie nebuvo vadinami vipetais. [81] Jeigu praeityje su nedideliais kurtais buvo medţiojami kiškiai, tai vipetų paskirtis iškart buvo kita – sportas. Ši veislė atsirado tuomet, kai Didţiosios Britanijos šiaurės ir centrinių grafysčių darbininkai susidomėjo šunų lenktynėmis. Aristokratiškos greihaundų lenktynės darbininkams buvo pernelyg brangios, todėl jie ėmė rengti supaprastintas savo šunų varţytuves. Nedideli, temperamentingi, greitakojai vipetai ir dabar gali lenktyniauti su greičiausiais pasaulio šunimis. [81] XIX a. viduryje vipetai buvo pradėti veisti kryptingai. Pirmoji šunų paroda buvo surengta 1859 metais Anglijoje, 1891 metais vipetus pripaţino oficialios kinologų organizacijos - jiems leista dalyvauti Anglijos šunų parodose. O 1897 metų Cruft‘s parodoje Birmingeme prie vipetų ringo jau būriavosi daug gerbėjų. [82] Pirmieji vipetai taip pat buvo naudojami ir kiškių medţioklei atvirame lauke, nes buvo svarbus šuns greitis, regėjimas ir gebėjimas sugauti grobį, o ne sekti pagal kvapą. Gali būti, kad šios savybės ir nulėmė tokį azartišką šiandieninių vipetų šuoliavimą ir paskui dirbtiną kiškį – „lūrį― [83,84]. Šiuolaikinio vipeto pašaukimas - būti šeimos draugu ir kompanionu. Vipetai populiarėja dėl savo universalumo, nes tinka tiek aktyviems tiek pasyviems ţmonėms, puikiai uţmezga kontaktą su ţmogumi yra paklusnūs, bet taip pat turi nepriklausomą mąstymą ir laisvės poreikį kuris būdingas kurtams. Šių šunų panaudojimo galimybės yra plačios, gali būti šeimos draugas, azartiškai dalyvauti lenktynių sporte, agility rungtyse, dalyvauti parodose. [85] Apibendrinant galima pasakyti, kad visi kurtai yra nuotabūs šunys – jie yra greiti, ištvermingi, nelinkę sirgti, ištikimi, pasitikintys savimi, prieraišūs, tačiau turintys savo nuomonę. Kurtai yra vienintelė šunų grupė paminėta dar Senajame Testamente. Patarlių knygoje sakoma: „Trys vaikšto išdidţiai, ketvirtas eina didingai: liūtas – stipriausias tarp ţvėrių, nebijo nieko: kurtas, oţys ir karalius priešaky savo ţmonių.― (Senasis Testamentas, Patarlių knyga, 30, 29-31). [85]

23

1.7. Vipeto standartas

5 pav. Vipetas (http://stabmeldys.net/lt/lietuviu-vipetai-kokie-jie/breed-standard/)

KILMĖS ŠALIS : Didţioji Britanija PATRONAŢAS : FCI. GALIOJANČIO STANDARTO ORIGINALO PASKELBIMO DATA: 2007 m. birţelio 03 d. PASKIRTIS: Lenktynių šuo. FCI KLASIFIKAVIMAS: 10 grupė. Kurtai 3 skyrius. Trumpaplaukiai kurtai Nėra darbinių savybių bandymų. IŠVAIZDA: Subalansuotas raumenų galios ir stiprumo bei elegancijos ir linijų grakštumo derinys. Kūnas pritaikytas greičiui ir darbui. Derėtų vengti bet kokių perdėtai išreikštų formų. ELGESYS IR TEMPERAMENTAS: idealus draugas. Itin lengvai prisitaikantis namuose, tinka sportui. Švelnus, prieraišus, ramaus būdo. GALVA KAUKOLĖS SRITIS: Kaukolė: ilga ir sausa, plokščia viršutine linija, smailėjanti snukio link, tarp akių pakankamai plati. Perėjimas tarp kaktos ir snukio: neţymiai išreikštas. PRIEKINĖ GALVOS DALIS:

24

Nosis: Juoda. Mėlynos spalvos šunims leidţiama melsva spalva. Kepenų (rudos) spalvos šunims leidţiama kepenų spalvos (ruda) nosis. Izabelos, smėlinės bei kitų silpno pigmento spalvų šunims leidţiama bet kokia nosies spalva išskyrus roţinę. Tik baltos ar dėmėtos spalvų šunims leidţiama „peteliškės― (dėmėta) nosis, tačiau jokiu būdu negali būti visiškai be pigmento. Ţandikauliai ir dantys: ţandikauliai stiprūs, galingi ir aiškiai apibrėţti, tobula ţirkliška sankanda, t.y. viršutiniai dantys glaudţiai apima apatinius dantis ir yra statmeni ţandikauliams. Akys: ovalios, ryškios, akių išraiška labai gyva. Ausys: roţės ţiedlapio formos, maţos ir plonos. KAKLAS: ilgas, raumeningas, elegantiškai išlenktas. KŪNAS: Viršaus linija: demonstruojanti grakštų išlinkimą virš juosmens, tačiau šuo nekupruotas. Nugara: plati, raumeninga, tvirta, ganėtinai ilga. Juosmuo: sudaro stiprybės ir galios įspūdį.. Krūtinė: labai gili su daug erdvės širdţiai, krūtinkaulis gilus, gerai išreikštas. Šonkauliai gerai išlenkti, raumeningi ties nugara. Pilvas: stipriai įtraukas. UODEGA: be karčių. Ilga, smailėjanti, judant švelniai uţriesta, tačiau ne aukščiau nugaros linijos. GALŪNĖS: PRIEKINĖS GALŪNĖS: priekinės kojos tiesios ir statmenos, priekis neturi atrodyti pernelyg platus. Mentės: įstriţos ir raumeningos, siekiančios stuburo viršų, kur yra aiškiai išreikštos. Alkūnės: esančios tiesiai po kūnu. Čiurnos: stiprios, lengvai spyruokliuojančios. UŢPAKALINĖS GALŪNĖS: stiprios. Stovėdamas šuo dengia didelį paviršiaus plotą. Šlaunys: plačios. Kelio sąnariai: su gerai išreikštu sulenkimo kampu. Blauzdos: gerai išsivysčiusios. Kulnai: ţemai išsidėstę. PĖDOS: labai grakščios, pirštai gerai atskirti vienas nuo kito, krumpliai arkos formos, letenos plonos ir stiprios. EISENA IR JUDESIAI: absoliučiai laisvi judesiai. Ţiūrint iš šono judesys turi pasiţymėti ilgais laisvais ţingsniais, išlaikant viršaus liniją. Priekinės kojos turi būti išmetamos toli į priekį ir beveik prie pat ţemės, uţpakalinės kojos judant pritraukiamos giliai po kūnu, sąlygodami stiprų ir galingą

25 atsispyrimą. Bendras judesys turi atrodyti natūraliai, negalimas aukštas, trumpas, smulkių ţingsnelių ţingsnis. Lygiagretus judesys ţiūrint iš priekio ir iš galo. KAILIS: PLAUKAS: švelnus, trumpas, prigludęs. SPALVA: bet kokia spalva ar jų deriniai. DYDIS: Ūgis ties ketera: šunys 47-51 cm (18,5 - 20 colių). Kalės 44-47 cm (17,5- 18,5 colių). TRŪKUMAI: bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų bruoţų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas nustatomas tiesiogiai proporcingai nukrypimo laipsniui ir jo poveikiui šuns sveikatai ir gerovei. DISKVALIFIKUOJANČIOS YDOS: agresyvus arba per daug bailus. Bet kuris šuo, demonstruojantis neabejotinus fizinius ar elgesio nukrypimus, turi būti diskvalifikuotas. PASTABA: Patinai privalo turėti dvi akivaizdţiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį. [86]

26

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Darbas buvo atliekamas 2019 – 2020 m. vipetų šunų veislyne „Mano Šansonetė― bei Vilniaus ţirgyno hipodrome. Tyrimo greičio bandymuose dalyvavo 31 šunys – 10 vipetų veislės šunų, iš kurių 2 patinai ir 3 patelės buvo išveisti „Mano Šansonetė― veislyne, 5 Ibizos šunys, 5 levretės, 2 Faraonų veislės šunys, po vieną saliukį, Kanarų podenką, Rodezijos ridţbeką, Lietuvių skaliką, Sibiro haskį, Korsikos šunį, Ispanų kurtą, greihaundą ir basendţį. Visi šunys yra ne vieną sykį dalyvavę bėgimuose, todėl jų greičio rezultatai yra stabilūs. Matavimuose dalyvavo 8 vipetai (4 kalės ir 4 šunys), 2 saliūkiai ir 2 Ibizos šunys. Pagrindinis tyrimo dėmesys buvo skiriamas vipetams, todėl kitų veislių šunys tyrime dalyvavo tik iliustratyviai. Tačiau ir jų parodyti greičio rezultatai, lyginant su literatūros šaltiniais, yra panašūs gautiems realaus bėgimo rezultatams išskyrus kiek greitesnius Ibizos šunis bei saliūkius [87]. Greičio matavimas buvo atliekamas 200 m ilgio lygioje bėgimo trasoje. Gruntas – priesmėlis, ţolė. Šunų bėgimui uţtikrinti buvo naudojamas „lūris― – dirbtinas zuikis, tempiamas specialaus tempimo įrenginio, valdomo operatoriaus. Jis parinkdavo optimalų tempimo greitį, kad jis būtų ne per greitas, kad šunys nenustotų gaudyti taikinio ir ne per lėtas, kad taikinys nebūtų sustabdytas. Kiekvienas šuo bėgo po du kartus, iš dviejų rezultatų buvo išvestas greičio vidurkis. Greitis buvo fiksuojamas sportiniu chronometru, matuojančiu laiką šimtosiomis sekundės dalimis. Svėrimas bei matavimas buvo atliktas greičio varţybų metu, bei vipetų šunų veislyne „Mano Šansonetė―. Buvo matuojama: 1. Aukštis ties ketera – nuo ţemės iki aukščiausio keteros taško (matavimo liniuote); 2. Krūtinės gilumas – nuo akščiausio keteros taško iki krūtinkaulio, (Vilkenso skriestuvu); 3. Krūtinės platumas - uţ menčių kaudalinio krašto (Vilkenso skriestuvu); 4. Klubų platumas (plačiausiuose klubakaulio gumburų kraštuose (Vilkenso skriestuvu); 5. Įstriţas liemens ilgis (nuo peties – mentės sąnario iki klubakaulio gumburo (Vilkenso skriestuvu); 6. Krūtinės apimtis – apjuosiant krūtinę uţ menčių kaudalinio krašto (matavimo juotele); 7. Plaštakos apintis – ploniausioje plaštakos kaulo vietoje (matavimo juostele);

27

Iš matavimo duomenų buvo apskaičiuoti kūno dalių indeksai. Skaičiavimui buvo naudojamos šios formulės: 1.Kojų ilgumo indeksas

aukštis ties ketera - krūtinės gilumas Apskaičiuojama ------x 100 aukštis ties ketera

2.Kaulingumo indeksas

plaštakos apimtis Apskaičiuojama ------x 100 aukštis ties ketera

3.Krūtinės indeksas

krūtinės platumas Apskaičiuojama ------x 100 krūtinės gilumas

4.Formato indeksas

įstriţas liemens ilgis Apskaičiuojama ------x 100 aukštis ties ketera

5.Kompaktiškumo indeksas

krūtinės apimtis Apskaičiuojama ------x 100 įstriţas liemens ilgis

Duomenys apie įregistruotus vipetų veislės šunis imti iš LKD elektroninės duomenų bazės, kurioje kaupiama Lietuvoje registruojamos šunų veislės su FCI dokumentais. Pagal šiuos duomenis galime matyti, vipetų veislės šunų populiaciją nuo 1995 iki 2020 m. Rezultatų analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel 2016 ir SPSS Statistics 17.0 programomis. Duomenys grafiškai apdoroti naudojant Microsoft Excel 2016 programą. Atlikta aprašomoji statistika,

28 skaičiuoti ryšiai tarp tokių kintamųjų kaip pasiektas rezultatas ir šuns ūgis, svoris bei svorio ir ūgio santykis. Dalyviai skirstyti pagal lytį bei veisles. Buvo atlikti šie skaičiavimai : aritmetinis vidurkis (x̄ ), standartinis nuokrypis nuo vidurkio (σ), koreliacijos koficientas (r). Analizei panaudotas chi-kvadratas (χ2), Stjudento t-Test. Patikimumo koficientas (p) laikomas reikšmingu, kai p<0,05.

29

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Registruoti vipetai Lietuvoje

Kad susidaryti objektyvų vaizdą apie vipetų populiarumą Lietuvoje, apţvelgsime populiacijos dinamiką 1995 – 2020 metais.

Lietuvoje gimusių vipetų skaičius 1995-2020 metais 120

100

80

60

40

20 Gimusių vipetų skaičius, vnt.vipetų skaičius, Gimusių 0

Metai

6 pav. Lietuvoje gimusių vipetų skaičius

Kaip matome 1 lentelėje pateiktų duomenų 1995 – 2001 metais Lietuvoje buvo trys vipetų veislynai, kurie per 6 metus išveisė 36 šuniukus kuriems suteikti FCI dokumentai. Lietuvoje gimusių vipetų skaičius labai svyruoja – 2007 m. nebuvo nei vieno Lietuvoje gimusio vipetų veislės šuniuko, o sekančiais metais jų gimė net 70. Šeštame paveiksle matomas šalyje gimusių vipetų skaičiaus didėjimas, nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp gimusių šuniukų skaičiaus ir metų (p<0,05, r=0,78). Per visą laikotarpį didţiausias gimusių vipetų veislės šuniukų skaičius buvo 2020 m. Per pastaruosius 5 metus vipetų skaičius dar labiau išaugo, tačiau svyravimai populiacijoje vis dar ţenklūs – 2018 m. uţregistruoti 82, 2019 m. – 44, o 2020 net 112 šuniukai (p<0.05). 30

Vipetų skaičiau dinamiką Lietuvoje 1995 – 2010 metais parodo duomenys 1-oje lentelėje.

1 lentelė. Vipetų skaičius Lietuvoje 1995 – 2010 metais

- Viso

Metai 1995- x̄ σ

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 1995 2010 Veislynų 3 1 3 3 4 3 0 7 5 6 * - - skaičius Vadų 7 1 3 3 6 5 0 12 7 6 50 3,13 3,26 skaičius Šuniukų 36 5 22 13 33 31 0 70 41 26 277 17,31 18,93 skaičius Patinų 18 3 8 6 20 14 0 37 22 14 142 8,88 10,13 skaičius Kalių 18 2 14 7 13 17 0 33 19 12 135 8,44 8,97 skaičius Vidutinis šuniukų 5,1 5,0 7,3 4,3 5,5 6,4 0 5,8 5,8 4,3 5,54 3,09 2,64 skaičius vadoje Importuota 3 - - 2 - 1 - - - - 6 0,67 0,53 patinų Importuota 5 - 1 2 - - - - - 1 9 0,90 1,03 kalių

Vipetų populiarumas Lietuvoje augo iš lėto. 1995 – 2003 metais vidutiniškai tebuvo po 3 šios veislės veislynus turėjusius vadų, o 2007 metais, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, vipetų populiacija nepaaugo nei vienu šuniuku. Nuo 2008 metų aktyvių veislynų skaičius išaugo ir augimo tendencija išliko iki laikotarpio pabaigos – 2010 metais Lietuvoje buvo 6 aktyvūs veislynai. Vadų ir šuniukų skaičius taip pat augo – 2008 metais buvo 12 vadų, 70 gimusių šuniukų. Per 15 metų (1995 – 2010) importuotų iš uţsienio vipetų skaičius buvo nedidelis – 6 patinai ir 9 patelės. Vipetų skaičiaus kitimas pastarąjame dešimtmetyje buvo gana nestabilus tačiau progresuojantis, tai matome antroje lentelėje (p>0,05). 31

2 lentelė. Vipetų skaičius Lietuvoje 2011 – 2020 metais

2020 2020 -

Metai - x̄ σ x̄ σ

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

2010 1995

Veislynų 8 5 9 8 7 8 7 11 7 11 * - - * - - skaičius Vadų 10, 2,9 15 5,9 4,7 11 7 9 9 9 14 9 13 8 16 105 skaičius 50 2 5 6 8 Šuniukų 11 65, 22, 93 35, 31, 63 40 55 49 56 88 66 82 44 655 skaičius 2 50 44 2 85 11 Patinų 33, 13, 48 18, 16, 30 20 27 20 29 44 33 55 24 57 339 skaičius 90 55 1 50 79 Kalių 31, 10, 45 17, 14, 33 20 28 29 27 44 33 27 20 55 316 skaičius 60 73 1 35 89 Vidutini s 6, 6,2 6,3 1,1 6,0 4,3 2,7 šuniukų 5,7 5,7 6,1 5,4 6,2 6,3 9,4 6,3 5,5 9 4 5 6 1 5 0 skaičius vadoje Importu 1,7 1,4 1,1 1,1 ota 1 - - 1 3 1 5 1 1 1 14 20 5 9 8 9 patinų Importu 3,2 1,3 1,9 1,5 2 - 2 1 4 5 4 - 4 4 26 35 ota kalių 5 9 4 2

2011-2020 metais taip pastebimas neţymus veislynų skaičiaus kitimas – 2012 m. aktyviai veikė 5 veislynai, 2018 m. ir 2020 m. – 11. Per pastarąjį dešimtmetį iki 105 išaugo vadų skaičius, gimė 2,36 daugiau šuniukų nei 1995 – 2010 metais (p<0,05). Ţenklesnis buvo ir importuotų vipetų skaičius – 14 patinų (p>0,05) ir 26 kalės (p<0,05). Apibendrinant visą vipetų veisimo Lietuvoje laikotarpį pastebimas ţenklus veislynų, bei gimusių šuniukų skaičiaus didėjimas (p<0,05). Tai parodo augantį vipetų populiarumą. Gimusių patinų ir patelių skaičius buvo panašus- patinų gimė 1,07 karto daugiau

32

(p>0,05). Vidutinis skaičius vadoje pasiekė 6 šuniukus. Tai pat išaugo ir įveţtų šunų skaičius – per pastaruosius 25 metus į Lietuvą importuota 20 patinų ir 35 kalės. Šie skaičiai parodo teigiamą aktyvių veislynų kinologų nuostatą – šunys įveţami gerinti Lietuvoje auginamų vipetų eksterjerą bei kitas savybes įliejant naujos genetinės informacijos. Vipetų veislės šunų veislynų skaičiaus kitimas, veislynų egzistavimo laikas, šiuo metu aktyvūs veislynai, vados bei šuniukų skaičiai pateikiami 3-ioje lentelėje. 3 lentelė. Vipetų veislės šunų veislynų selekcinio darbo rodikliai Veislyno, Šuniukų Šuniukų veiklos Veislyno Vadų Šuniukų vidurkis populiacija Aktyvumas laikas, pavadinimas skaičius skaičius vadoje Lietuvoje metais proc. proc. 1995-2001 6 Fantastika 5 26 Neaktyvus 5,2 6,72 1997 - Diomeda 1 5 Neaktyvus 5,0 - 1999 21 Romantika 18 105 Aktyvus 5,83 18,33 2003 - Gaja 1 6 Neaktyvus 6,00 1,09 2003 - Ekliptika 1 6 Neaktyvus 6,00 1,09 2004-2005 1 Raritetas 2 8 Neaktyvus 4,00 1,45 2004-2016 12 Avangardo 7 35 Neaktyvus 5,00 6,53 2005-2020 15 Dominija 22 116 Aktyvus 5,27 14,70 2006-2008 2 Netikėta Laimė 3 20 Neaktyvus 6,67 3,81 2008 - Su Vėju 1 5 Neaktyvus 5,00 0,91 2008 - Imperija 1 8 Neaktyvus 8,00 1,27 2008-2017 9 Tarytum Vėjai 9 52 Neaktyvus 5,78 6,90 2009-2020 11 Noruta 5 23 Aktyvus 4,60 3,09 2010-2020 10 Absoliuti Idilė 16 123 Aktyvus 7,69 8,53 2010 - Monstras 1 5 Neaktyvus 5,00 0,91 2010 - Elegancijos Link 1 3 Neaktyvus 3,00 0,54 2011-2020 9 Stabmeldys 4 26 Aktyvus 6,5 2,18 2011-2020 9 Placebo 6 40 Aktyvus 6,66 2,72 2012-2020 8 Šansonetė 12 85 Aktyvus 7,08 10,16 2013 - Vėjo Dvelksmas 1 8 Neaktyvus 8,00 1,45

33

Veislyno, Šuniukų Šuniukų veiklos Veislyno Vadų Šuniukų vidurkis populiacija Aktyvumas laikas, pavadinimas skaičius skaičius vadoje Lietuvoje metais proc. proc. 2013-2016 3 Nemuno Delta 2 12 Neaktyvus 6,00 2,18 2015-2020 5 Kupleto 5 35 Aktyvus 7,00 1,45 2015-2020 5 Mafija Gracija 10 49 Aktyvus 4,90 2,72 2016 - Jos Fuetė 1 7 Neaktyvus 7,00 1,27 2017 - Augintinis 1 7 Neaktyvus 7,00 - 2018 - Marmuras 1 4 Neaktyvus 4,00 - 2018-2020 2 Ego Estetikos 1 9 Aktyvus 9,00 - 2018-2020 2 Tai Pamaiva 2 14 Aktyvus 7,00 - 2018-2020 2 Auksine Pakrante 4 33 Aktyvus 8,25 - 2019-2020 1 Kometos Skrydis 1 8 Neaktyvus 8,00 - 2019-2020 1 Brolis Molis 3 19 Aktyvus 6,33 - 2020 - Smiltys 1 4 Aktyvus 4,00 - 2020 - Aliuzija 1 6 Aktyvus 6,00 - Iš viso 150 912 - 6,08 100 x̄ 4,55 27,64 - 6,08 - σ 5,43 33,31 - 1,42 -

Kaip matome iš lentelės duomenų, nuo 1999 metų dirba veislynas „Romantika― (18 vadų, 105 šuniukai). Dar daugiau vadų ir šuniukų turi nuo 2005 metų veikiantis „Dominijos― veislynas (22 vados, 116 šuniukų). Labai geri veislyno „Absoliuti Idilė― rezultatai. Pradėjęs veiklą 2010 m. šiame veislyne buvo 16 vadų ir 123 šuniukai. Pagal šuniukų skaičių šis veislynas yra produktyviausias (p>0,05). Mano atstovaujamas veislynas „Mano Šansonetė― veiklą pradėjo 2012 metais. Turėjome 12 vadų gimė 85 šuniukai. Vidutiniškai vadoje gimė 7,08 šuniukų – tai yra antras rezultatas iš aktyvių, bent 5 vadas turėjusių veislynų (p>0,05). Aukščiau pateiktų lentelių duomenys rodo, kad vipetų populiarumas Lietuvoje auga, jų skaičius kasmet didėja (p<0,05) Bandomąjame bėgime lenktyniavusių vipetų rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

34

4 lentelė. Vipetų bėgimo rezultatai (s) Eil. Šuns kodas Šuns lytis 1 bėgimas 2 bėgimas x̄ Nr. 1 VP 1 patinas 15,44 15,03 15,23 2 VP 2 patinas 14,16 14,62 14,39 3 VP 3 patinas 15,50 16,50 16,00 4 VP 4 patinas 14,42 14,53 14,47 5 VP 5 patinas 15,09 14,34 15,15 6 VP 6 patinas 15,00 15,00 15,00 7 VP 7 patelė 15,59 15,55 15,57 8 VP 8 patelė 15,18 14,53 15,05 9 VP 9 patelė 15,00 15,59 15,29 10 VP 10 patelė 19,55 16,58 18,06 Patinai x̄ 14,93 15,00 15,04 Patinai σ 0,54 0,78 0,59 Patelės x̄ 16,33 15,55 15,99 Patelės σ 2,16 0,84 1,39 Bendras x̄ 15,49 15,23 15,42 Bendras σ 1,50 0,81 1,04

Kaip matome iš 1 lentelės duomenų, 2020 m. spalio mėn. surengtose lenktynėse vipetai pasiţymėjo labai dideliu greičiu. Patinai 200 m. distanciją nubėgo per 15,04 s., patelės 0,95 s. lėčiau (p>0,05). Vidutinis vipetų greitis šio ilgio distancijoje yra 15,42 s., perskaičiavus į greitį per valandą jis sudaro 46,69 km/val. Didţiausias patino greitis 200 m. distancijoje per du bėgimus buvo 14,16 s. (50,83 km/val.) (p>0,05), patelės – 14,53 s. (48,49 km/val.) (p>0,05). Net ir lėčiausiai bėgantys vipetai buvo labai greiti – patino maţiausias greitis buvo 16,50 s. 200 m. (36,83 km/val.). Vidutinis patinų greitis lyginant su patelėmis buvo 6,32 proc. didesnis (p>0,05). Rezultatai, priklausomai ankstesnio ar vėlesnio bėgimo neparodė tendencijos – vieni šunys greičiau bėgo pirmojo, kiti – antrojo bėgimo metu (p>0,05).

5 lentelė. Ibisos šunų bėgimo rezultatai

Eil. Šuns kodas 1 bėgimas 2 bėgimas x̄ Nr. 1 IB 3 17,38 17,40 17,39 2 IB 4 16,34 16,54 16,44 3 IB 5 16,06 16,16 16,11 4 IB 6 18,15 18,21 18,18 5 IB 7 17,28 17,22 17,25 x̄ 17,04 17,19 17,10 σ 0,84 0,80 0,82

35

Ibizos šunys, nors pagal FCI standartą yra 1,35 karto sunkesni ir 1,4 karto aukštesni nei vipetai, uţ juos yra lėtesni. Vidutiniškai 200 m distanciją jie įveikė per 17,10 s. (42,12 km/val.) – 10,89 proc. lėčiau ne vipetai (p<0,05). Net ir geriausias šios distancijos rezultatas – 16,06 s. buvo lėtesnis nei daugumos visų vipetų nepriklausomai nuo jų lyties. Greičiausi rezultatai buvo pasiekti pirmąjame bėgime, kai šunys dar nebuvo fiziškai ir emociškai pavargę (p>0,05).

6 lentelė. Levrečių bėgimo rezultatai Eil. Šuns kodas 1 bėgimas 2 bėgimas x̄ Nr. 1 LV 1 18,38 18,49 18,43 2 LV 2 19,09 19,20 19,14 3 LV 3 19,50 19,55 19,52 4 LV 4 19,53 19,57 19,55 5 LV 5 19,25 19,55 19,40 x̄ 19,15 19,27 19,21 σ 0,47 0,46 0,46

Maţosios levretės, nors uţ vipetus pagal FCI standartą maţesnės 1,47 karto ir lengvesnės 5 kartus, taip pat yra labai greitos. Jų vidutinis greitis bėgant 200 m distanciją buvo 19,21 s. (37,51 km/val)- 24,57 proc. lėčiau uţ vidutinį bendrą vipetų laiką (p<0,05). Paţymėtina, kad visos 5 levretės bėgo labai panašiu greičiu – tarp greičiausio (18,38 s.) ir lėčiausio (19,57 s.) rezultato tebuvo 1,19 s. skirtumas (p>0,05). Geriausias rezultatas pasiekiamas pirmojo bėgimo metu. Visi rezultatai antrojo bėgimo metu buvo nors ir neţymiai, tačiau prastesni (p>0,05). Greičiausiai todėl, kad levretės yra labai jautrios ir trapios konstitucijos, todėl greitai emociškai ir fiziškai pavargsta. 7 lentelė. Kitų veislių šunų bėgimo rezultatai. 1 2 Eil. Nr. Veislė Šuns kodas FCI gr. x̄ bėgimas bėgimas 1 Greihaundas GH 1 X 13,90 13,60 13,75 2 Ispanų kurtas IK X 15,28 15,60 15,44 3 Saliukis SL 3 X 15,59 15,31 15,45 4 Rodezijos ridţbekas RR 1 VI 15,91 15,88 15,89 5 Faraonų šuo FS 2 V 17,47 17,28 17,37 6 Faraonų šuo FS 1 V 17,50 18,47 17,98 7 Lietuvių skalikas LS 1 nepriskirtas 19,16 18,48 18,82 8 Basendţis BS V 18,68 19,25 18,96 9 Kanarų podengas KP 1 V 18,69 19,28 18,98 10 Korsikos šuo KS 1 II 19,78 18,19 18,98 11 Sibiro haskis SH 1 V 19,03 19,25 19,14 x̄ 17,37 17,33 17,35 σ 1,92 1,94 1,90

36

Bėgime dalyvavo ir 11-a kitų veislių šunų, tačiau jų buvo tik po vieną ar du, todėl duomenys yra daugiau iliustratyvūs. Reikia paţymėti, kad šie šunys daţnai dalyvauja bėgimuose, jų treniruotumas ir rezultatai yra gana stabilūs. Geriausius rezultatus pasiekė FCI X grupei priskiriami šunys (p<0,05). Greičiausias iš visų bėgusių šunų buvo greihaundas (13,75 s/200 m) ir tai yra visiškai dėsninga, kadangi greihaundai yra greičiausi pasaulio šunys. Iš kitų veislių šunų greičiu pasiţymėjo Ispanų kurtas (15,44 s/200 m) bei saliukis (15,45 s/ 200m). Visos šios veislės priklauso būtent X FCI grupei (kurtai). Gana greitai bėgo VI FCI grupei priklausantis Rodezijos ridţbekas (15,89 s/ 200 m). Visų kitų veislių šunys nepateko į 16 s. ribą, o lėčiausias – Sibiro haskis, distanciją nubėgo per 19,14 s. (37,60 km/val.). Vipetų svoris ir kūno anatominių dalių matavimų duomenys pateikiami 8 lentelėje. 8 lentelė. Vipetų svoris ir matavimų rezultatai

Aukštis Įstriţas Krūtinės Krūtinės Klubų Krūtinės Plaštakos Šuns Svoris, ties liemens Vieta Lytis gilumas, platumas, platumas, apimtis, apimtis, kodas kg ketera, ilgis, grupėje cm cm cm cm cm cm cm VP 7 Patelė 11 45,5 19,2 11,0 36,0 11,2 56,0 7,5 5 VP 8 Patelė 12 48,0 22,0 11,6 42,0 11,0 58,0 9,0 1 VP 9 Patelė 12 47,5 21,8 11,2 41,1 10,5 56,0 8,5 4 VP 11 Patelė 12 48,0 21,2 11,1 42,1 11,0 55,0 8,5 Nebėgo VP 1 Patinas 15 53,0 23,1 11,0 49,0 13,1 61,0 9,0 3 VP 3 Patinas 14 52,5 22,9 11,2 42,1 11,2 60,0 9,0 6 VP 5 Patinas 13 50,0 21,5 12,1 43,0 13,1 60,5 7,7 2 VP 12 Patinas 21 54,0 24,6 13,1 55,0 14,5 66,0 10,5 Nebėgo Patinai x̄ 15,75 52,37 23,02 11,85 47,27 12,97 61,87 9,05 -

Patinai σ 3,59 1,70 1,27 0,96 5,99 1,35 2,78 1,14 - Patelės x̄ 11,75 47,25 21,05 11,22 40,30 10,92 56,25 8,37 -

Patelės σ 0,50 1,19 1,28 0,26 2,90 0,30 1,26 0,63 - Bendras x̄ 13,75 49,81 22,03 11,54 43,79 11,95 59,06 8,71 -

Bendras σ 3,20 3,06 1,58 0,73 5,74 1,42 3,61 0,93 -

Bėgimuose dalyvavusių vipetų patelių vidutinis svoris (11,75 kg) buvo standarto ribose (nuo 11 iki 17 kg). Dviejų kalių aukštis ties ketera 1 cm. viršijo standarto rekomendacijas (nuo 44 iki 47 cm),

37 tačiau tai nėra didelis nukrypimas, kadangi pastarųjų metų tarptautinių parodų tendencijos ir yra kiek aukštesni vipetai. Juolab, kad pagal Amerikos kinologų klubo (American Kennel Club – AKC) standartą, vipetai patinai gali būti 48 – 56 cm, o patelės 46 – 53 cm aukščio, t.y. apie 5 cm. aukštesnės. Pagal patelių bėgimo duomenis matome, kad greičiausia patelė VP 8 visas kitas pateles viršijo 7 iš aštuonių kūno dalių matmenų (p>0,05). Tarp patinų matome priešingą rezultatą – greičiausias buvo maţiausiai svėręs ir ţemiausias patinas VP 5 (p>0,05). Tačiau šio patino ūgis ties ketera – 50 cm. pagal FCI standarto reikalavimus jau yra priartėjęs prie viršutinės aukščio ties ketera ribos (47 – 51 cm). Taigi, pagal visiškai priešingus patelių ir patinų aukščių, svorių ir bėgimo rezultatus galima spręsti, kad bėgimo greitis nėra įtakojamas vien šių rodiklių, o yra pasiekiamas dėl individualių lenktyniaujančių šunų savybių.

9 lentelė. Saliukių ir Ibizos matavimų duomenys Aukštis Krūtinės Krūtinės Įstriţas Klubų Krūtinės Plaštakos Šuns vardas ties Svoris, kg gilimas, platumas, liemens platumas, apimtis, apimtis, ( kodas ) ketera, cm cm ilgis, cm cm cm cm cm SL 1 26,0 67,0 28,7 13,0 63,1 14,0 72,0 12,0 SL 2 26,5 66,0 29,0 14,8 63,5 12,5 75,0 11,0 IB 1 28,0 76,0 29,0 14,5 63,5 13,0 73,0 13,0 IB 2 24,0 68,0 26,0 14,0 61,2 12,2 68,0 13,0 SL x̄ 26,25 66,50 28,85 13,90 63,30 13,25 73,50 11,50 SL σ 0,35 0,71 0,21 1,27 0,28 1,06 2,12 0,71 IB x̄ 26,00 72,00 27,50 14,25 62,35 12,60 70,50 13,00 IB σ 2,83 5,66 2,12 0,35 1,63 0,57 3,54 2,83

Matuoti saliukių veislės šunys buvo beveik idealūs aukščio ir svorio atţvilgiu- vidutinis jų svoris buvo 26,25 kg. (standarto reikalavimas – 20 – 30 kg), aukštis keteroje – 66,50 cm. (standarto reikalavimas 58 – 71 cm), taigi varţybose dalyvavę saliukiai atitiko svorio ir aukščio ties ketera standarto vidurkius. Ibizos šunys (vid. svoris 26,0 kg) svorio atţvilgiu taip pat ties standarto reikalavimų vidurkiu (20,4 – 29,50 kg), tuo tarpu pagal aukštį ties ketera vienas šuo buvo gerokai aukštesnis (76 cm) uţ standarto reikalavimus (66 – 72 cm). Lyginant vipetų ir Ibizos šunų greičio rezultatus matome, kad beveik dvigubai sunkesni ir 1,5 karto aukštesni Ibizos šunys 200 m distanciją nubėgo 1,68 s lėčiau nei vipetai (p<0,05). Saliūkų greitis bėgant tą pačią distanciją buvo tik 0,03 s. lėtesnis nei vipetų ir tai nėra staigmena, kadangi saliūkai, kaip iš dykumų kilę šunys nuo seno pasiţymi ištverme ir dideliu greičiu (p>0,05). Be to saliūkai, kaip ir vipetai yra tikrieji kurtai – priklauso X FCI grupei.

38

Apibendrinant 8-9 lentelėje pateiktus duomenis matoma, jog tirti vipetų patinai yra statistiškai aukštesni ir turi didesnę krūtinės apimtį bei platesnius klubus lyginant su tirtomis vipetų patelėmis (p<0,05). Be to, tirti vipetai, lyginant su tirtais saliukais, yra statistiškai lengvesni, ţemesni, turi maţiau gilia krūtinę, trumpesnį įstriţinį liemens ilgį, maţesnę krūtinės ir plaštakos apimtį (p<0,05). O juos lyginant su tirtais Ibisos šunimis, yra statistiškai lengvesni, turi maţiau plačią krūtinę, taip pat trumpesnį įstriţinį juosmens ilgį ir maţesnę plaštakos apimtį (p<0,05). Iš anatominių kūno dalių matavimų duomenų buvo apskaičiuoti indeksai (10 lentelė). 10 lentelė. Vipetų indeksai.

Kompaktišk Vieta Vieta Šuns kodas Lytis Kojų Kaulingumo Krūtinės Formato Greitis umo grupėje veislėje ilgumo

VP 1 Patinas 56,41 16,98 47,62 92,45 124,49 15,23 2 3 VP 3 Patinas 56,38 17,14 48,90 80,19 142,51 16,00 3 6 VP 5 Patinas 57,10 15,40 56,27 86,00 140,70 15,15 1 2 VP 12 Patinas 54,44 19,44 53,25 101,85 120,00 nebėgo * * VP 7 Patelė 57,80 16,48 57,29 79,12 155,55 15,57 3 5 VP 8 Patelė 54,16 18,75 52,73 87,50 138,09 15,05 1 1 VP 9 Patelė 54,10 17,89 51,37 86,52 136,25 15,29 2 4 VP 11 Patelė 55,83 17,70 52,35 87,70 130,64 nebėgo * * Patinai x̄ 56,08 17,24 51,51 90,12 131,92 15,46 - -

Patinai σ 1,14 1,66 3,98 9,28 11,35 0,47 - - Patelės x̄ 55,47 17,70 53,43 85,21 140,12 15,30 - -

Patelės σ 1,75 0,94 2,63 4,09 10,76 0,26 - -

Bendras x̄ 55,78 17,47 52,47 87,67 136,03 15,38 - -

Bendras σ 1,41 1,27 3,29 7,14 11,14 0,35 - -

Vipetų indeksų duomenys parodo jų proporcingumą, bei leidţia padaryti tam tikras išvadas apie jų galimybes greitai bėgti. Tarp patelių greičiausiai bėgusių VP 8 ir VP 9 kojų ilgumo indeksai buvo labai panašūs (54,16 ir 54,10) tuo tarpu lėčiau bėgusios VP 7 kalytės šis indeksas buvo 57,80 (p>0,05). 2,50 ir 2,00 cm aukštesnės patelės (+5,21 ir + 4,21 proc.) turėjo ir 14,58 bei 13,54 proc. gilesnę krūtinę,

39 o tai rodo didesnę tikimybę, kad šių šunų širdis bei plaučiai yra geriau išsivystę ir įtakoja greitesnį deguonies įsisavinimą raumenyse bėgimo metu. Taip pat formato bei kompaktiškumo indeksai parodė, kad greitesnės kalės buvo kompaktiškesnės, jų kūno forma yra proporcingesnė (p>0,05). Patinų greičio ir indeksų santykis rodo priešingus rezultatus nei kalių. Greičiausiais vipetas VP 5 turėjo didţiausią kojų ilgumo bei krūtinės indeksą ir buvo maţiau proporcingas nei lėčiau bėgę šunys (p>0,05). Todėl galima teigti, kad indeksai neturi tiesioginės koreliacijos su šunų greičiu.

11 lentelė. Saliukių ir Ibizos šunų indeksai.

Šuns kodas Kojų ilgumo Kaulingumo Krūtinės Formato Kompaktiškumo SL 1 57,16 17,91 45,30 94,18 114,10 SL 2 56,06 16,67 51,03 96,21 118,11 IB 1 61,84 17,80 50,00 83,55 114,96 IB 2 61,76 19,11 55,38 90,00 111,11 SL x̄ 56,61 17,29 48,17 95,20 116,10 SL σ 0,78 0,88 4,05 1,44 2,84 IB x̄ 61,80 18,45 52,69 86,77 113,03 IB σ 0,06 0,93 3,80 4,56 2,72

Lyginant vipetų ir tos pačios FCI X grupės (kurtai) saliūkių indeksus matome, kad jie yra panašūs ir, neţiūrint į tai, kad saliūkiai yra uţ vipetus apie 20 proc. didesni ir sunkesni. Didesni skirtumai pastebimi tik kompaktiškumo ir formato indeksuose – saliūkiai yra kompaktiškesnio kūno sudėjimo (p<0,05). Iš indeksų duomenų matome, kad būtent tokių proporcijų ir kūno sudėjimo vipetai ir saliūkiai yra net 10,82 proc. greitesni, nei pvz. daug aukštesni Ibizos šunys (p<0,05). Tarptautinė kinologijos federacija (FCI) visiems šios organizacijos pripaţintiems šunims yra patvirtinusi veislių standartus, kuriuose aprašoma veislės ypatumai, tame tarpe ir šunų (patinų ir patelių) svoris, bei aukštis ties ketera.

40

12 lentelė. Bėgimo rungtyje dalyvavusių šunų veislių ūgis ir svoris (pagal FCI standartą) Šunų veislė Lytis Ūgis, cm Svoris, kg FCI standarto Nr. Vipetai Šuo 47 – 51 15 – 21 162, [87] Kalė 44 - 47 11 - 17 Ibizos šuo Šuo 66 - 72 20,4 – 29,50 89, [88 ] Kalė 60 - 67 20,4 – 29,50 Levretė Šuo 32 - 38 3 – 5 200, [ 89 ] Kalė 32 - 38 3 - 5 Saliūkis Šuo 58 -71 20 – 30 269 , [ 90 ] Kalė 55 - 67 15 - 25 Kanarų podenkas Šuo 53 -63,5 20 - 25 329, [ 91 ] Kalė 51 - 61 17 - 21 Rodezijos ridţbekas Šuo 63 - 69 36 - 41 146 [ 92 ] Kalė 61 - 66 29 - 34 Lietuvių skalikas Šuo 52 - 60 iki 30 FCI neregistruota Kalė 48 - 55 iki 27 Sibiro haskis Šuo 53 - 58 17 - 22 270, [ 93 ] Kalė 51 - 56 13 - 19 Korsikos šuo Šuo 64 - 68 45 - 50 343, [94 ] Kalė 60 - 64 40 - 45 Ispanų kurtas Šuo 62 - 70 27 - 29 285, [95 ] Kalė 60 - 68 23 - 25 Greihaundas Šuo 71 - 76 29 - 36 158, [96 ] Kalė 68 - 71 27 - 31 Basendţis Šuo Iki 43 Iki 11 43, [ 97] Kalė Iki 40 Iki 9,5 Faraonų šuo Šuo 56 – 63,5 18 - 27 248, [ 98 ] Kalė 53 - 61 18 - 27

Pagrindţiant teiginį, kad šunų greitis nebūtinai priklauso nuo jų ūgio ir svorio matome, kad iš visų bėgime dalyvavusių veislių, pagal FCI standartą aukščiausi yra greihaundai ir Ibizos šunys (patinai 71 – 76 cm ir 66 – 72 cm), tačiau greihaundas kontrolinėse rungtynėse 200 m distanciją įveikė per 13,75 s, o Ibizos šuo per 17,10 s, t.y. greihaundas buvo net 24,36 proc. greitesnis. Uţ aukštą faraonų šunį (patinai 56 – 63,5 cm), Korsikos šunį (patinai 64 – 68), Rodezijos ridţbeką (patinai 63 – 69 cm), saliūkį (patinai 58 – 71 cm) palyginti maţas ir smulkus vipetas bėgo ţenkliai greičiau (p>0,05) (ţr. ţemiau pateiktą grafiką – 7). Greičio rezultatai bėgant 200 m. distanciją pateikiami 7 paveiksle.

41

Rezultatai bėgant 200 m distanciją 25

20

15

10 Laikas, s. Laikas, 5

0

Šunų veilsės

7 pav. Rezultatai bėgant 200 m distanciją 13 lentelė. Vidutiniai bėgimo greičiai pagal veisles Vidutinis Eil. Nr. Veislė FCI grupė bėgimo Vieta greitis 1 Greihaundai X 13,75 1 1 Vipetai X 15,42 2 3 Ispanų kurtai X 15,44 3 4 Saliukiai X 15,45 4 5 Rodezijos ridţbekas VI 15,89 5 6 Ibizos šunys V 17,10 6 7 Faraonų šunys V 17,67 7 8 Lietuvių skalikas Neregistruota FCI 18,82 8 9 Basendţiai V 18,96 9 11 Kanarų podenkai V 18,98 10-11 12 Korsikos šuo II 18,98 10-11 13 Sibiro haskiai V 19,14 12 14 Levretės X 19,21 13 x̄ 17,29 - σ 1,89 -

Iš lentelėje matomų bendrų šunų bėgimo rezultatų galima teigti, jog FCI X grupei priskiriami šunys 200 m. distanciją vidutiniškai įveikė 14,9 proc. greičiau nei FCI V grupei priskiriamos šunų veilsės (p<0.05).

42

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Statistiniai duomenys rodo, kad vipetų skaičius Lietuvoje augo iš lėto, tačiau stabiliai (p<0,05). Pirmasis vipetas į Lietuvą buvo įveţtas 1995 m., 2010 metais buvo 6 aktyvūs veislynai, o 2021 metais – 11 aktyvių veislynų. Iš viso per laikotarpį nuo 1995 iki 2020 metų buvo uţregistruoti 33 veislynai, tačiau daugelis jų po 1 – 2 vadų nutraukė veiklą. Aktyviausi veislynai didelį dėmesį skiria vipetų kilmei bei pasiekimams tarptautinėse parodose. Per 25 metus, Lietuvoje auginamų vipetų pagerinimui, importuota 20 patinų ir 35 kalės. Viso tiriamuoju laikotarpiu buvo atvesta 932 šuniukų, vidutiniškai 6,01 šuniuko vadoje. Lietuvoje yra vipetų veislynų šiuos šunis veisiančių daugiau nei 20 metų. Trijuose veislynuose bendras per veiklos laikotarpį gautų šuniukų skaičius yra daugiau nei 100. Vipetų populiarumas Lietuvoje auga (p<0,05). Tai įtakoja optimalus laikymui gyvenamosiose patalpose šunų dydis, trumpas plaukas be poplaukio, stabili elgsena, bei sportiškumas, leidţiantis vipetus sėkmingai panaudoti šunų lenktynėse. Kaip matome iš gautų rezultatų, vipetai pasiţymi labai dideliu greičiu. Bandymuose dalyvavę vipetų patinai 200 m distanciją nubėgo 0,95 s greičiau nei patelės (p>0,05). Tai yra dėsningas rezultatas, kadangi lenktyniavę patinai vidutiniškai buvo 4 kg (34,04 proc.) sunkesni (p<0,05), bei 5,12 cm (10,84 proc.) aukštesni nei patelės (p<0,05). Tokia tendencija, kad patinai yra didesni, stipresni nei patelės yra didţiojoje dalyje ţinomų ţinduolių rūšių [99,100]. Šio tyrimo duomenys tai tik patvirtina. Greičiausiai 200 m. distanciją bėgusio patino greitis buvo 14,16 s., (50,83 km/val.) lėčiausio 16,50 s. (43,63 km/val) (p>0,05). Šie greičiai nėra tokie įspūdingi, kaip greičiausio pasaulyje vipeto Kuiperio (JAV) bėgusio 60,61 km/val. rekordiniu greičiu [101], tačiau ir 50 km/val. greitis yra fantastinis – šuo bėgdamas tokiu greičiu, per vieną sekundę nuskrieja daugiau nei 14 metrų ir tik tokiu maksimaliu greičiu gali vaţiuoti automobiliai miestų gatvėmis. Greičiausia patelė taip pat bėgo labai greitai ir tik 0,37 s. atsiliko nuo greičiausio patino (p>0,05). Bėgimo greičio koreliacija su ankstesniu ar vėlesniu bėgimu nenustatyta – vipetų greitis nuo pirmojo ar antrojo starto nepriklausė – vieni šunys geresnių rezultatų pasiekė pirmu bėgimu, kiti – antruoju (p>0,05). Lyginant rungtyje dalyvavusių vipetų greitį su ţenkliai didesniais Ibizos šunimis, matome, kad greičiausias šios veislės šuo 200 m distanciją įveikė per 16,06 s, o taip lėtai tebėgo tik vienas iš 10 lenktynėse dalyvavusių vipetų (patelė). Vidutiniškai Ibizos šunys 200 m distanciją įveikė per 17,1 sekundę- 10,89 proc. lėčiau nei vipetai (p<0,05). Šie duomenys kiek skiriasi nuo literatūroje pateiktų

43 duomenų, - lyginant didesnes įvairių veislių šunų imtis, Ibizos šunys bei saliūkiai yra 12 – 14 km/val. greitesni nei vipetai. Tačiau vipetai yra absoliutūs greičio čempionai tarp visų veislių lyginant jų dydį, svorį ir greitį [86]. Kaip ir vipetai X – ąjai FCI grupei (kurtai) priklausančios levretės, neţiūrint jų maţo svorio (3- 5 kg) taip pat bėga labai greitai. Nors iš visų lenktyniavusių šunų bendroje įskaitoje jos buvo paskutinės, tačiau jų pasiektas 200 m distancijos vidutinis greitis – 19,21 s (24,71 proc. lėčiau nei vipetai (p<0,05)) bei buvo tik 0,23 s maţesnis nei uţ jas dvigubai aukštesnių ir bent 5 kartus sunkesnių Kanarų podenkų greitį. Tiek pat lėčiau jos bėgo ir uţ milţiniškus Korsikos šunis. Distanciją įveikusios levretės (n = 5) bėgo panašiu greičiu – tarp greičiausios ir lėčiausios levretės tebuvo 1,19 s skirtumas (p>0,05). Dalyvauti varţybose bandė ir daugiau levrečių veislės šunų, tačiau dalis jų „perdegė― dar iki starto ir nebėgo paskui dirbtiną kiškį („lūrį―). Jų liekno ir smulkaus kūno greitą nuovargį parodė ir tai, kad visos levretės (n = 5), geriausius rezultatus parodė pirmo bėgimo metu (p>0,05). Bandymuose dalyvavo ir kitų 11 veislių šunys, kurių daugiausiai (po 5 veisles) priklausė FCI X grupei (greihaundai, vipetai, levretės, ispanų kurtai ir saliūkiai) ir eksterjeriškai artimos FCI V grupės veislės (kanarų podenkai, faraonų šunys, Ibizos šunys) bei fenotipiškai nepanašios FCI V grupės veislės (basendţiai, Sibiro haskiai). Taip pat bėgimuose dalyvavo FCI II grupei priklausantis Korsikos šuo, FCI VI grupės atstovas – Rodezijos ridţbekas, bei FCI neregistruotas Lietuvos skalikas. Šių šunų imtys yra per maţos apibendrinančioms išvadoms, tačiau išvardintų veislių šunys – individai, daţnai dalyvauja mėgėjiškose lenktynėse, jų bėgimo rezultatai yra gana stabilūs ir parodo individualų šių šunų greitį. Lyginant išvardintų veislių bėgimo greičius su kitais šaltiniais, pastebima teigiama greičio ir veislės koreliacija – greihaundai yra greičiausi šunys pasaulyje, vipetai yra greičiausi šunys pasaulyje lyginant jų greičio kūno dydţio santykį. Kiek greičiau, nei šiame bandyme bėgę šunys lenktyniauja Ibizos šunys bei saliūkiai [86]. Bėgimuose dalyvavusių vipetų patelių vidutinis svoris (11,75 kg) buvo standarto ribose (nuo 11 iki 17 kg). Dviejų kalių aukštis ties ketera 1 cm viršijo standarto rekomendacijas (nuo 44 iki 47 cm). Tai nėra didelis standarto viršijimas, kadangi vipetų ūgis, priklausomai nuo jų populiacijos labai svyruoja. Jungtinėse Amerikos valstijose , pagal AKC standartą vipetai gali būti net 5 cm aukštesni nei FCI standarte. Ieškant koreliacijos tarp vipetų svorio, ūgio ir greičio pastebėti labai skirtingi rezultatai. Tarp kalių greičiausiai bėgusi visas kitas lenktyniavusias kales viršijo septyniose iš matuotų aštuonių kūno matmenų (p>0,05). Tačiau tarp lenktyniavusių patinų rezultatas buvo priešingas – greičiausiai bėgo maţiausias ir lengviausias patinas (p>0,05). Taigi, pagal visiškai priešingus patelių ir patinų aukščių, svorių ir bėgimo greičio rezultatus galima spręsti, kad bėgimo greitis nėra visu 100 proc.

44

įtakojamas šių rodiklių, o yra pasiekiamas taip pat ir dėl individualių lenktyniaujančių šunų savybių. Tačiau, savaime aišku, kad aukštesnis ir sąlyginai, dėl raumenų masės sunkesnis šuo, turi daugiau galimybių išvystyti didesnį greitį. Greičiausias 2018 m. pasaulyje vipetas Kuiperis sveria 22,23 kg [102]. Šis svoris 1 kg viršija FCI standarto reikalavimus, tačiau šis šuo yra iš JAV kur AKC standarto reikalavimai yra kitokie – juose yra nurodyti reikalavimai ūgiui, o svoris nėra nurodytas [103]. Vipetų indeksų duomenys parodo jų proporcingumą, bei leidţia padaryti tam tikras išvadas apie jų galimybes greitai bėgti. Tarp patelių greičiausiai bėgusių VP 8 ir VP 9 kojų ilgumo indeksai buvo labai panašūs (54,16 ir 54,10) tuo tarpu lėčiau bėgusios VP 7 šis indeksas buvo 57,80. 2,50 ir 2,00 cm aukštesnės patelės (+5,21 ir + 4,21 proc.) turėjo ir 14,58 bei 13,54 proc. gilesnę krūtinę, o tai rodo didesnę tikimybę, kad šių šunų širdis bei plaučiai yra geriau išsivystę ir įtakoja greitesnį deguonies įsisavinimą raumenyse bėgimo metu. Taip pat formato bei kompaktiškumo indeksai parodė, kad greitesnės kalės buvo kompaktiškesnės, jų kūno forma yra proporcingesnė (p>0,05). Patinų greičio ir indeksų santykis rodo priešingus rezultatus nei kalių. Greičiausiais vipetas VP 5 turėjo didţiausią kojų ilgumo bei krūtinės indeksą ir buvo maţiau proporcingas nei lėčiau bėgę šunys (p>0,05). Todėl galima teigti, kad šunų greitis nebūtinai priklauso nuo jų kūno indeksų.

45

IŠVADOS 1. Vipetai pasiţymėjo labai dideliu greičiu. Bandymuose patinai 200 m distanciją nubėgo per 15,04 s, patelės 0,95 s lėčiau (p>0,05). Vidutinis vipetų greitis šio ilgio distancijoje yra 15,42 s, (46,69 km/val.). Ibizos šunys 200 m. distanciją vidutiniškai įveikė per 17,1 s.- 10,89 proc. lėčiau (p<0,05), levretės- per 19,21 s.- 24,57 proc. lėčiau (p<0,05). Vidutinis vipetų patinų greitis lyginant su patelėmis buvo 6,32 proc. didesnis (p>0,05). Tyrimo metu nenustatyta greičio priklausomybės nuo bėgimo eiliškumo (p>0,05) 2. Vipetų patinai vidutiniškai aukštesni, sunkesni, turi platesnius klubus ir didesnę krūtinės apimtį lyginant su vipetų patelėmis (p<0,05). Lyginant su saliukais (FCI X) vipetai yra vidutiniškai lengvesni, ţemesni, turi maţiau gilią krūtinę, trumpesnį įstriţinį liemens ilgį, maţesnes krūtinės ir plaštakos apimtis (p<0,05). Vipetai lyginant su Ibizos šunimis (FCI V) yra lengvesni, turi maţiau plačią krūtinę, trumpesnį įstriţinį juosmens ilgį, maţesnę plaštakos apimtį (p<0,05). Šie duomenys parodo, kad bėgimo greitis nėra įtakojamas vien šuns svorio bei aukščio, o priklauso ir nuo individualių šuns savybių. 3. Tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp kūno indeksų ir vipetų greičio. Greičiausiai bėgusių patelių VP 8 ir VP 9 kojų ilgumo indeksai buvo labai panašūs (54,16 ir 54,10), tuo tarpu lėčiau bėgusios VP 7 kalytės šis indeksas buvo 57,80 (p>0,05). Patinų greičio ir indeksų santykis rodo priešingus rezultatus nei patelių. Greičiausiais vipetas VP 5 turėjo didţiausią kojų ilgumo bei krūtinės indeksą ir buvo maţiau proporcingas nei lėčiau bėgę šunys (p>0,05). Todėl galima teigti, kad indeksai neturi tiesioginės koreliacijos su šunų greičiu.

46

PASIŪLYMAI

1. Vipetai yra kompaktiško kūno sudėjimo, trumpaplaukiai, tvirtos sveikatos, ištvermingi, ţaismingi ir greiti šunys. Todėl galima juos rekomenduoti ţmonių rekreacijai bei dalyvavimui šunų sporto varţybose.

47

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Monique AR, Nicole R, Dorey, Clive DL, Wynne. What did domestication do to dogs? A new account of dogs‘ sensitivity to human actions. Department of Psychology, University of Florida. Biological Reviews. 2009; 85(2):327-45. 2. Bedford E. (2020). Global dog and cat pet population 2018. Dog and cat pet population worldwide 2018. Worldwide. [ţiūrėta 2021-02-15]. Priega per internetą: https://www.statista.com/statistics/1044386/dog-and-cat-pet-population-worldwide/ 3. Bedford E. (2020). Number of dogs in the European Union 2019, by country. Europe. [ţiūrėta 2021- 02-15]. Priega per internetą: https://www.statista.com/statistics/414956/dog-population-european- union-eu-by-country/ 4. Presentation of our organization. (2021) [ţiūrėta 2021-04-08]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/en/Presentation-of-our-organisation-4.html 5. Thompson L. The Dogs: A Personal History of . High Stakes Publishing. London; 2003. 6. Madden R. Imagining the greyhound: ‗Racing‘ and ‗rescue‘ narratives in a human and dog relationship. Continuum; 2010, p. 503-515. 7. Atkinson M, Young K. Reservoir Dogs: Greyhound Racing, Mimesis and Sports-Related Violence. International Review for the Sociology of Sport. 2005; 40(3). p. 335–356. 8. Dishong LL, Highland, California. 92346, Training lure for racing dogs, 4,223,636 45. United States Patent. 1980; 9(23). 9. Leeworthy D. Sport in History. A Diversion from the New Leisure: Greyhound Racing, Working- Class Culture, and the Politics of Unemployment in Inter-war South Wales. 2012, p. 53-73. 10. Palmer AL, Bolwell CF, Stafford KJ, Gal A, Rogers CW. Animals. Patterns of Racing and Career Duration of Racing Greyhounds in . 2020. p. 1-12. 11. Laybourn K. Going to the dogs. A history of greyhound racing in Britain, 1926–2017. Manchester Hive. 2019. 12. Lure Coursing'o varţybų taisyklės. [ţiūrėta 2020-12-14]. Prieiga per internetą: https://archyvas.kinologija.lt/ 13. Garland T. The relation between maximal running speed and body mass in terrestrial mammals. London. 1983. p. 157-170.

48

14. Hedrick MS, Kohl ZF, Bertelsen M, Stagegaard J, Fago A. Oxygen transport characteristics of blood from the fastest terrestrial mammal, the African cheetah (Acinonyx jubatus), The Fased journal. 2019; 726,2: 33-1. 15. Hutchison JR, Garcia M. Tyrannosaurus was not a fast runner. Nature. 2002; 415: 1018-1021. 16.Keller JB. A theory of competitive running. Phys. 1973; 26: 42-46. 17.Weyand PG, Davis JA. Running performance has a structural basis. J. Exp. Biol. 2005; 208: 2625- 2631. 18. Farley CT. Maximum speed and mechanical power output in lizards. J. Exp. Biol. 1997; 200, 2189- 2195. 19. Jones JH, Lindstedt S L. Limits to maximal performance. Ann. Rev. Physiol. 1993; 55: 547-569 20. Blanco RE, Gambini R, Fariña RA. Mechanical model for theoretical determination of maximum running speed in mammals. J. Theor. Biol. 2003; 222: 117-125. 21. Denny MW. Limits to running speed in dogs, horses and humans. The Journal of Experimental Biology. 2008; 211: 3836-3849 . 22. Shannona LM, Boykob RH, Castelhanoc M, Coreyc E, Haywarda JJ, McLeand C. Genetic structure in village dogs reveals a Central Asian domestication origin. 2015; 112: 13639–13644. 23. Pang JF, Kluetsch C, Zou XJ, Zhang A, Luo LY, Angleby H,et.al. mtDNA data indicate a single origin for dogs south of Yangtze River, less than 16,300 years ago, from numerous wolves. Mol Biol Evol. 2009; 26(12): 2849–2864. 24. Freedman AH, Wayne RK. Deciphering the Origin of Dogs: From Fossils to Genomes. Annual Review of Animal Biosciences. 2017; 5: 281-307. 25. Treves A, Bonacic C. Humanity's Dual Response to Dogs and Wolves. Trends in Ecology & Evolution. 2016; 31(7): 489 – 491. 26. Lennon A. How Wolves Evolved into Dogs. Labroots. 2019. p. 2–21. 27. Kasprak A. Are Dogs Really 99.9% Wolf?. Snopes. 2016. [ţiūrėta 2021-03-14]. Prieiga per internetą: https://www.snopes.com/fact-check/dogs-99-percent-wolf/ 28. Rubin CT, Lanyon LE. Limb mechanics as a function of speed and gait: a study of functional strains in the radius and tibia of horse and dog. Journal of Experimental Biology. 1982; 101: 187- 211. 29. Błaszczyk JW, Dobrzecka C. Speed control in quadrupedal locomotion: principles of limb coordination in the dog. Acta Neurobiologiae Experimentalis Journal. 1989; 49: 105-114.

49

30. Walter RM, Carrier DR. Ground forces applied by galloping dogs. The Journal of Experimental Biology. 2007; 210: 208-216. 31. Lee DV, Biewener AA. BigDog-Inspired Studies in the Locomotion of Goats and Dogs. Integrative and Comparative Biology. 2011; 51: 190–202, 32. Walter RM, Carrier DR. Rapid acceleration in dogs: ground forces and body posture dynamics. The Journal of Experimental Biology. 2009; 212: 1930-1939. 33. Sirota L. Siberian huskies. 2018. 34. Helmenstine AM. How Fast Can Greyhounds Run?, ThoughtCo. [ţiūrėta 2020-12-11 ]. Prieiga per internetą:https://www.thoughtco.com/how-fast-can-humans-run-4152138 35. Miller, Evans. Anatomy of the dog. 2020. p. 207 -210. 36. Deban SM, Schilling N, Carrier DR. Activity of extrinsic limb muscles in dogs at walk, trot and gallop. The Journal of Experimental Biology. 2012; 215: 287-300. 37. Pasi BM, Carrier DR. Functional trade-offs in the limb muscles of dogs selected for running vs. fighting. Journal of Evolutionary Biology. 2003; 16: 324–332. 38. Walter RM, Carrier DR. Ground forces applied by galloping dogs. The Journal of Experimental Biology. 2007; 210: 208-216. 39. Schilling N, Carrier DR. Function of the epaxial muscles in walking, trotting and galloping dogs: implications for the evolution of epaxial muscle function in tetrapods. The Journal of Experimental Biology. 2010; 213: 1490-1502. 40. Schilling N, Fischbein T, Yang EP, Carrier DR. Function of the extrinsic hindlimb muscles in trotting dogs. The Journal of Experimental Biology., 2009; 212: 1036-1052. 41. Muckus K. Biomechanikos pagrindai. LKKA leidykla. 2006. p. 18-21. 42. Toniolo L, Maccatrozzo L, Patruno M, Pavan E, Caliaro F, Rossi R, Rinaldi et al. Fiber types in canine muscles: myosin isoform expression and functional characterization. American Journal of Physiology. 2007; 292: 1915–1926. 43. Poole D, Erickson HH. Highly athletic terrestrial mammals: Horses and dogs, Aarticle in Comprehensive Physiology. 2011. p. 75-78. 44. Armstrong RB , Saubert IV CW, Seeherman HJ, Taylor CR. Distribution of fiber types in locomotory muscles of dogs. American Journal of Anatomy. 1982; 163(1): 87-98. 45. Lopedote M, Valentini S, Musella V, Vilar JM, Spinella G. Changes in Pulse Rate, Respiratory Rate and Rectal Temperature in Working Dogs before and after Three Different Field Trials. Animals. 2020; 10(733): 2 – 8.

50

46. Thornton E, Templeman JR, Bower M, Cant JP, Holloway GP, Shoveller AK. Exercise but Not Supplemental Dietary Tryptophan Influences Heart Rate and Respiratory Rate in Sled Dogs. Journal of Veterinary Science. 2020; 7(97): 2 – 12. 47. Stafford KJ. The Welfare of the Athletes; Greyhounds and Sled Dogs. The Welfare of Dogs. 2007. p. 143-144. 48. Steenberge L. Sighthounds are different, 2017. p. 7-29. 49. Lamb AP, Meurs KM, Hamlin RL. Correlation of heart rate to body weight in apparently normal dogs. Journal of Veterinary Cardiology. 2010; 12: 107- 110. 50. Stepien RL , Hinchcliff KW, Constable PD, Olson J. Effect of endurance training on cardiac morphology in Alaskan sled dogs. Journal of Applied Physiology. 1998; 85(4): 1368-75. 51. Steiss J, Ahmad HA, Cooper P, Ledford C. Physiologic Responses in Healthy Labrador Retrievers during Training and Competition. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2004; 18: 147–151. 52. Howell TJ, Mongillo P, Giacomini G, Marinelli L. A survey of undesirable behaviors expressed by ex-racing greyhounds adopted in Italy. Journal of Veterinary Behavior. 2018; 27: 15 – 22. 53. Elliott R, Toribio JALML, Wigney D. The Greyhound Adoption Program (GAP) in Australia and New Zealand: A survey of owners‘ experiences with their greyhounds one month after adoption. Applied Animal Behaviour Science. 2010; 124: 121–135. 54. Thomas JB, Adams NJ; Farnworth MJ. Characteristics of ex-racing greyhounds in New Zealand and their impact on re-homing. Animal Welfare. 2017; 26(3): 345-354. 55. Lord LK, Yaissle JE, Marin L, Couto CG. Results of a Web-Based Health Survey of Retired Racing Greyhounds. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2007; 21: 1243–1250. 56. Riemera S, Ellis SLH, Thompson H, Burman OHP. Reinforcer effectiveness in dogs - The influence of quantity and quality. Applied Animal Behaviour Science. 2018; 206: 87-93. 57. Akos Z, Beck R, Nagy M, Vicsek T, Kubinyi E. Leadership and Path Characteristics during Walks Are Linked to Dominance Order and Individual Traits in Dogs. PLOS Computational Biology. 2014; 10: 1-9. 58. Preston T, Baltzer W, Trost S. Accelerometer validity and placement for detection of changes in physical activity in dogs under controlled conditions on a treadmill. Research in Veterinary Science. 2012; 93: 412-416. 59. Raab JL, Eng, Wachler RA. Metabolic cost of grade running in dogs. Journal of applied physiology. 1976; 41: 12-18.

51

60. Carter AJ, Hall EJ. Investigating factors affecting the body temperature of dogs competing in cross country (canicross) races in the UK. Journal of Thermal Biology. 2018; 72: 33-38. 61. McNicholl J, Howarth GS, Hazel SJ. Influence of the Environment on Body Temperature of Racing Greyhounds. Frontiers in Veterinary Science. 2016. p. 1-12. 62. Flournoy W, Wohl JS, Macintire DK. Heatstroke in dogs: pathophysiology and predisposing factorsCompendium: Continuing Education For Veterinarians. 2003; 25(6): 410-8. 63. Webster KN, Dawson TJ. The high aerobic capacity of a small, marsupial rat-kangaroo (Bettongia penicillata) is matched by the mitochondrial and capillary morphology of its skeletal muscles. Journal of Experimental Biology. 2012; 215(18): 3223– 3230. 64. Kozlowski S, Brzezinska Z, Kruk B, Kaciuba-Uscilko H, Greenleaf JE, Nazar K. Exercise hyperthermia as a factor limiting physical performance: temperature effect on muscle metabolism. Journal of Applied Physiology. 1985; 59(3): 766–773. 65. Bjotvedt G, Weems CW, Foley K. Strenuous exercise may cause health-hazards for racing greyhounds. Veterinary medicine and small animal clinician. 1984; 79(12): 1481–1487. 66. Liu Z, Sun X, Tang J, Tang Y, Tong H, Wen Q, et al. Intestinal inflammation and tissue injury in response to heat stress and cooling treatment in mice. Molecular Medicine Reports. 2011; 4(3): 437–443. 67. Howell TJ, Bennett PC. Preventing predatory behaviour in greyhounds retired from the racing industry: Expert opinions collected using a survey and interviews. Applied Animal Behaviour Science. 2020; 226: 1. 68. Levy I, Hall C, Trentacosta N, Percival M. A preliminary retrospective survey of injuries occurring in dogs participating in canine agility. Veterinary and Comparative Orthopaedics and Traumatology. 2009; 4: 321-324. 69. Baltzer W. Preventing injury in sporting dogs, Project: Injury Prevention Sporting Dogs. 2012. p. 178-184. 70. Baltzer W. Sporting dog injuries, Peer-reviewed. 2015.p. 166 -177. 71. Asay AP. Greyhounds : racing to their deaths. Stetson Law Review. 2003. p. 434-438. 72. O‘Neill DG, Rooney NJ, Brock CB, Church DB, Brodbelt DC, Pegram C. Greyhounds under general veterinary care in the UK during 2016: demography and common disorders. Canine genetics and epidemiology. 2019.p. 1-11. 73. Simon G, Richard P. Diseases of racing greyhounds. British Veterinary Association. The Veterinary Record; London. 2010; 167(6): 226.

52

74. Baines EA, Watson PJ, Stidworthy MF, Herrtage ME. Gross pulmonary thrombosis in a greyhound. Journal of Small Animal Practice. 2001; 42: 448-452. 75. Pedersena NC, Liua H, Greenfieldav DL, Echols LG. Multiple autoimmune diseases syndrome in Italian Greyhounds: Preliminary studies of genome–wide diversity and possible associations within the dog leukocyte antigen (DLA) complex. Veterinary Immunology and Immunopathology. 2012; 145(1-2): 264-276. 76. Asha A, Lymberya A, Godfreyc S, Shiela R, Paul A. Substrate type and age are risk factors for gastrointestinal parasitism in greyhound kennels. Veterinary Parasitology. 2019; 265: 7-14. 77. Payne RM. Advancements and Progressions in Greyhound Racing: A Professional and Personal Trajectory. Middlesex University Research Repository. 2015. p. 61 – 67. 78. Vipetas. [ţiūrėta 2021-01-15]. Prieiga per internetą: http://www.sarmaka.lt/content/94-vipetas. 79. Bengtson B. The whippet. Kennel Club Books; 2011; p. 14-19. 80. Vipetas. [ţiūrėta 2021-01-15]. Prieiga per internetą: http://www.plutas.lt/sunu- veisles/kurtai/vipetas-105861. 81. History of the Whippet. [ţiūrėta 2021-01-15]. Prieiga per internetą: http://www.americanwhippetclub. net/about-whippets/history-whippet. 82. Blackwell W, Sandøe P, Palmer C, Serpell. J. A. History of companion animals and the companion animal sector. Companion animal ethics; 2016. p. 16-21. 83. Hare B, Woods V. The Genius of Dogs: how dogs are smarter than you think. dutton. 2013. p. 166- 171. 84. Hunting with hounds in Virginia: a way Forward. Technical report. Hound-hunting technical committee, Virginia department of game and inland fisheries. 2008. p. 1-5. 85. Biblija, Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas, Krikščionių bendrija Tikėjimo ţodis, 2010. p. 697. 86. Federation Cynologique Internationale (AISBL), 18.10.2019, FCI-Standard N° 162 Whippet. p. 1 – 4. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/nomenclature/Standards/162g10- en.pdf 87.Top 29 Fastest Dog Breeds in the World. [ţiūrėta 2021-01-15]. Prieiga per internet: https://bestpetlover.com/fastest-dog-breeds/. 88. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 89, Podenco Ibicenco 04.02.2000. p. 1-7. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/089g05-en.pdf

53

89. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 200, Piccolo levriero Italiano , 17.12.2015. p. 1– 6. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/200g10-en.pdf 90. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 269, Saluki, 29.11.2000. p. 1-5. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/269g10- en.pdf 91. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 329, Podenco Canario, 03.11.1999. p. 1-6. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/nomenclature/Standards/329g05-es.pdf 92. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 146, Rhodesian Ridgeback, 10.12.1996. p. 1-5. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://fci.be/Nomenclature/Standards/146g06-en.pdf 93. Federation Cynologique Internationale (AISBL) FCI Standard N° 270, Siberian Husky, 24.01.2000. p. 1 -5. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/nomenclature/Standards/270g05-en.pdf 94. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 343, Cane Corso Italiano, 17.12.2015. p. 1 – 6. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/343g02-es.pdf 95. Federation Cynologique Internationale (AISBL) FCI Standard N° 285 Galgo español (Spanish Greyhound), 24.05.2002. p. 1-5. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/285g10-en.pdf 96. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 158, Greyhound, 27.01.2011. p. 1 – 5. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/nomenclature/Standards/158g10-en.pdf 97. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 43, Basenji, 24.01.2000. p. 1 – 5. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/nomenclature/Standards/043g05- en.pdf 98. Federation Cynologique Internationale (AISBL), FCI-Standard N° 248, Pharaoh Hound, 09.08.1999/EN. p. 1 – 4. [ţiūrėta 2021-01-17]. Prieiga per internetą: http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/248g05-en.pdf 99. Scandurra A, Alterisio A, Cosmo AD, D‘Aniello B. Behavioral and Perceptual Differences between Sexes in Dogs: An Overview. Animals. 2018; 8(151): 2 – 26.

54

100. Halpern DF. Sex Differences in Cognitive Abilities, 3rd ed.; Lawrence Erlbaum Associates: London. 2012. 101. Fastest Dog in 2018: Kuiper the Whippet — American Kennel Club (akc.org), [ţiūrėta 2021-04- 03]. Prieiga per internetą: https://www.akc.org/expert-advice/lifestyle/dog-star-of-the-month- kuiper-the-whippet/ 102. Whippet. [ţiūrėta 2021-04-03]. Prieiga per internetą: https://my.embarkvet.com/dog/spacewhippet#summary 103. Booth P, Dukes M, Gibson K. American whippet club, The illustrated standard, Prepared by the AWC Judges education committee. 2011.

55