Ignas Melnikas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS DAINAVIMO KATEDRA IGNAS MELNIKAS VERDIŠKASIS BARITONAS: G.VERDI OPEROS „FALSTAFFAS“ FALSTAFFO VAIDMUO Verdi baritones: G.Verdi opera‘s „Falstaff“ main role Studijų programa: muzikos atlikimas (dainavimas) MAGISTRO BAIGIAMASIS RAŠTO DARBAS Darbo vadovas – doc. dr. Tamara Vainauskienė Vilnius, 2019 SUMMARY The Verdi baritone is a rare voice type which always fascinated opera lovers. These days there are only a small number of singers who are vocally capable to perform the extremely difficult G. Verdi baritone parts. To define the necessary properties and technical skills of the voice to perform G. Verdi music, there must be an exhaustive study made based on literature, sheet music, audio and video recordings. Also, personal experience and a vocal ear in this field is also beneficial to evaluate all the details. The research consists of three parts. The first part consists of G. Verdi biography and the origin of the Verdi baritone. Second part analyzes the greatest XX century Verdi baritone audio recordings and the most famous Verdi baritone opera roles. The third part analyzes five opera Falstaff interpretations and the musical and vocal requirements based on sheet music. TURINYS ĮVADAS………………………………………………………………………………......5 1. G. VERDI OPERINĖ KŪRYBA IR VERDIŠKOJO BARITONO BALSAS....7 1.1. G. Verdi operinės kūrybos apžvalga.....................................................7 1.2. Verdiškojo baritono kilmė...................................................................12 2. XX a. ŽYMIAUSIŲ VERDIŠKŲJŲ BARITONŲ GARSO ĮRAŠŲ IR PARITŪRŲ ANALIZĖ…………………………………………………………………………….....18 2.1. Garso įrašų analizė……………………………………….................18 2.2. Partitūrų nagrinėjimas…………………………………………....…23 3. G. VERDI OPEROS „FALSTAFFAS“ PAGRINDINIO VAIDMENS ANALIZĖ…....…....…………………………………………………………………….29 3.1 Muzikinės medžiagos analizė………………………….....................29 3.2 Ryškiausios Falstaffo vaidmens interpretacijos…………………......35 IŠVADOS…………………………………………………………………………….....40 LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………....41 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.....................................................................................................42 ĮVADAS Temos aktualumas. Verdiškieji baritonai yra labai retas balso tipas, kuris visuomet žavėjo operos melomanus. Vienu metu pasaulyje yra labai mažas skaičius dainininkų, kurie yra vokaliai pajėgūs atlikti ypatingai sunkias G. Verdi operų baritonų partijas. Ši problema nėra pakankamai ištyrinėta, nes reikalauja detalios klavyrų ir audio įrašų analizės, taip pat specialių žinių, asmeninės patirties, išlavintos vokalinės klausos. Aptariama ir nepakankamai nagrinėta paskutinioji G. Verdi opera „Falstaffas“, analizuojamas pagrindinis šios operos vaidmuo. Pasirinkta tema aktuali darbo autoriui, nes jo balsas – baritonas, be to analizuojami kūriniai, kuriuos autorius rengiasi atlikti ateityje. Tyrimo problema. Muzikologai ir vokalo pedagogai neturi bendros nuomonės, koks balsas gali patekti į verdiškojo baritono balso kategoriją. Todėl tolimesni tyrimai šioje sferoje gali išaiškinti balso tipo charakteristikas, kurios yra būtinos norint kokybiškai atlikti G. Verdi operų baritonų partijas. Tyrimo objektas. Verdiškieji baritonai ir G. Verdi operos „Falstaffas“ pagrindinis vaidmuo. Tyrimo tikslas. Išnagrinėti verdiškojo baritono balso tipo specifiką, vokalinius reikalavimus, bei operos „Falstaffas“ pagrindinio vaidmens ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti G. Verdi operinės kūrybos stilių; 2) apžvelgti G. Verdi operų baritono partijų reikalavimus dainininkams; 3) išanalizuoti žymiausių verdiškųjų baritonų balso charakteristikas ir atlikimo stilistiką; 4) išsamiai išnagrinėti pagrindinį vaidmenį G. Verdi operoje „Falstaffas“; 5) aptarti ryškiausias Falstaffo interpretacijas. Tyrimo metodai: 1) istorinis; 2) aprašomasis; 3) lyginamosios analizės; 4) garso ir vaizdo įrašų analizės; 5) mokslinės ir metodinės literatūros nagrinėjimo; 5 Literatūra ir šaltiniai. Rengiant darbą, remtasi Andrew Moravcsiko, Where have the Great Big Verdi Voices Gone? Geoffrey Edwards ir Ryan Edwards, The Verdi Baritone, Charles Osborne. Letters of Giuseppe Verdi, Seesholtz, John Clayton. The origin of the Verdi Baritone ir kitų autorių knygomis ir straipsniais. Taip pat buvo naudojami ir kiti informacijos šaltiniai: natos, garso ir vaizdo įrašai. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, šaltinių sąrašas ir priedai. Pirmame skyriuje aptariama G. Verdi operinė kūryba ir Verdiškojo baritono atsiradimas Antrame skyriuje nagrinėjami žymiausi XX amžiaus Verdiškųjų baritonų įrašai ir vokaliai sudėtingiausių G. Verdi baritonų partijų partitūros. Trečiajame skyriuje analizuojama G. Verdi operos „Falstaffas“ pagrindinės partijos muzikinė medžiaga ir ryškiausios interpretacijos. 6 1.G. VERDI OPERINĖ KŪRYBA IR VERDIŠKOJO BARITONO BALSAS Nagrinėjant verdiškojo baritono atsiradimą būtina apžvelgti G. Verdi operinę kūrybą kartu su baritono balso tipo evoliucija. Tolygus baritono balso reikalavimų didėjimas pasiekė aukščiausią tašką būtent G. Verdi kūryboje. Šiam aukštam menininiui idealui pasiekti buvo pasikliauta garsių to meto dainavimo pedagogų, tokių kaip Garcia, Stockhausen, Tosti, pagalba. Naujoji dainavimo maniera kuri buvo impulsas G. Verdi kūrybai prasidėjo nuo G. Duprez kuris pirmasis aukštąją c2 padainavo krūtininiu registru. Taip besivystant kompozitoriaus rašymo stiliui keitėsi ir baritono balso galimybių ribos kurios galiausiai buvo pilnai atskleistos tokiose operose kaip „Rigoletto“ ir „Nabucco“. 1.1. G. Verdi operinės kūrybos apžvalga Giuseppe Verdi gimė 1813 metų spalio 10 dieną mažame Le Rankolės miestelyje, Buseto komunoje. Motina buvo audėja, o tėvas smuklininkas. Jauno Giuseppe talentas buvo anksti pastebėtas ir puoselėjamas. Būdamas trejų metų jis pradėjo mokytis pas Don Pietro Baistrocchi kuris tuo metu buvo Rankolės miestelio vargonininkas. Kai 1822 metais mirė jo mokytojas Baistrocchi jaunasis Verdi perėmė kai kurias savo mokytojo pareigas. Tų pačių metų rudenį tėvas jį išsiuntė mokytis Bussete. Būdamas vienuolikos metų įstojo į gimanziją kurioje įgijo tradicinį išsilavinimą. Tuo pačiu pradėjo lankyti pirmąsias kontrapunkto ir kompozicijos pamokas pas Ferdinandą Provezį. Verdi liko Bussete iki 1832 metų kurdamas savo pirmuosius kūrinius: kariškus maršus pučiamųjų orkestrui, bažnytinę ir šokių muziką. 1931 metais išsikraustė gyventi pirklio ir muzikantų remėjo Antonio Barezzi namus, kuris sutiko finansuoti pirmuosius Verdžio studijų Milane metus. 1832 metais Verdis išvyksta į Milaną. Milane jis pateikia prašymą studijuoti Imperatoriškojoj Milano konservatorijoje, deja, egzaminų neišlaiko ir šią nuoskaudą atsimena iki gyvenimo galo. Komisija atsižvelgus į tai, kad Verdis prastokai grojo fortepijonu, neturėjo pakankamai žinių kontrapunkte ir keturiais metais neatitiko stojimo į konservatoriją amžiaus, nusprendė jo nepriimti. Šią nuoskaudą Verdis atsiminė visą gyvenimą. Nesėkmė nepalaužė jaunuolio. Jis pasiliko Milane ir ėmė mokytis kontrapunkto pas Vincenzo Lavigna. „Per šiuos 7 tris metus su juo aš rašiau tik kanonus ir fugas, fugas ir kanonus įvairiais būdais. Niekas manęs nemokė orkestruotės ar kaip tvarkytis su dramatine muzika“1. Norėdamas išlikti ištikimas savo rėmėjui Barezzi 1835 metais grįžta į Bussetą ir tampa miestelio muzikos globėju, prieš tai išlaikęs egzaminą pas Giuseppe Alinovį Parmoje. Verdžio kontraktas įpareigojo jį būti Bussete dešimt mėnesių per metus, vesti pamokas muzikos mokykloje ir diriguoti filharmonijos draugijos koncertams. Po metų veda Margherita Barezzi kuri po metų susilaukia dukros Virginia ir dar po metų sūnaus Icilio. 1393 metais Verdis persikelia gyventi į Milaną ir tų pačių metų lapkritį ,,La Scalos“ operos teatre įvyksta jo pirmosios operos Oberto, Conte di San Bonifacio („Oberto, Bonifacijaus grafas“) premjera kuri pelno nemažą pripažinimą. Ši opera buvo atlikta keturioliką kartų ir vėliau pastatyta Karališkajame teatre. „La Scala“ impresarijus talentingam jaunuoliui pasiūlo per dvejus metus sukurti dar trejas operas. Antroji komiška opera Un giorno di regno („Karalius vienai dienai“) patiria nesėkmę ir po vieno spektaklio išimama iš repertuaro. 1881 metų memuaruose Verdi rašė, kad kuriant šią operą, dviejų mėnesių bėgyje mirė jo žmona, dukra ir sūnus Sugniuždytas Verdi ketina palikti Milaną ir neberašyti muzikos, tačiau impresarijus B.Mereli jį įtikino parašyti operą Nabucco. Intensyviai kurdamas, Verdis bando užsimiršti nuo slegiančio sielvarto. Verdi susižavėjęs libretu praleidžia ištisas naktis jį skaitydamas. 1841 metų rudenį jis operą pristato Merelli, tačiau prireikė stipraus Verdi užsispyrimo, kad operos premjera įvyktų dar šį sezoną. Operos premjerą lydi triumfas. Spektaklis sukrečia „La Scalos“ publiką ir opera dar 57 kartus parodomą rudens sezone. G. Verdi būdamas 28 metų tampa naujuoju itališkosios muzikos didvyriu. Ši opera išgarsėjo per visa Italiją ir pasaulį. Per dešimtmetį ji pasiekė tokius miestus kaip Sankt Peterburgas ir Buenos Airės. Nors muzikinis stilius buvo gana primityvus lyginant su kompozitoriaus vėlesnėmis operomis, tačiau dėl savo energijos opera išliko populiari iki šių dienų. Po 1843 metų Verdis nesustodamas kūrė operas. Dvi sekančios operos buvo taip pat labai sėkmingos: 1843 metų „I Lombardi“ ir 1844 metai sukurta „Ernani“. Būtent „Ernani“ tapo šio kompozitoriaus kūrybinio etapo opera kuri įsitvirtino pasaulio operos teatruose. Pirmoji opera, kuri sulaužė XIXa. italų operos standartus buvo Macbeth. Kaip biblijinė tema prisidėjo prie operas „Nabucco“ didybės, taip