Juozas Budraitis Fotografuoja Jau Seniai, Yra Sukaup^S Gausi^ Kolegij Por- Tretij Ir Filmavimo Aiksteliq Vaizdij Kolekcij^, Kuri
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
PRATARME Juozas Budraitis fotografuoja jau seniai, yra sukaup^s gausi^ kolegij por- tretij ir filmavimo aiksteliq vaizdij kolekcij^, kuri^ kartkartemis parodo savo keliaujancioje parodoje „Mano kinas". Tokiu pavadinimu is pradziq ir buvo sumanyta isleisti autoriniq fotografijij album^. Taciau pradej? darb^, uzuot perziurej^ negatyvq juosteles ir atsirink^ jam ne tik zinomus, bet ir neskelbtus kadrus, panirom j aktoriaus archyv^. Aplankai ir dezes su straipsniais is spaudos, rankrasciais, laiskais, telegramomis, sveikini- mais, fotografijomis, asmeniniais dokumentais is aktoriaus jaukios namij buveines uzkaboriij palengva persikele j darbo kabinet^. Pradine leidinio koncepcija keitesi, pletesi, kol galiausiai transformavosi j sj t^ daugiau — knygq apie kin^. Struktur^ pasufleravo profesijos specifika — aktoriij gyvenimas paprastai matuojamas filmais. Publikuojamos gyvenimo ir kurybos datos atspindi vis^ filmografij^, kurios nejmanoma detaliai ap- tarti vienoje knygoje, todel nutarem isskirti tuos filmus, kurie atskleidzia idejij, temq, zanrij jvairov^. Nebuvo is anksto nustatytij formaliij kriterijij, kurie lemtij pasirinkim^, todel apsispr^sdami, be svarbiij vaidmenij bei vertingos patirties, pasitelkdavom ir ne visada logiskai paaiskinamus mo- tyvus. Nevarzem sav^s kategoriskai apibreztais darbo principals, tiesiog pagavom vien^ bang^, pasitikejom vienas kitu ir, pasitelk^ laisv^ s§mon^ bei jtempt^ intuicij^, yremes kranto link. Galiausiai turinys susideliojo j 22 filmij pasakojim^. Nesvarstem, kodel biitent tiek, bet rasydami sj jvadinj zodj pastebejom magisk^ sutapim^ — pirm^j ir paskutinj film^ skiria taip pat 22 metai. Numerologijoje sis skaicius, pasirodo, priskiria- mas prie tobulijjij — suprantame, kad naivu pasikliauti pseudoteorijomis, bet esam link^ tiketi, kad jis iskrito neatsitiktinai. Kai isgrynejo, susikloste struktura, atsirado ir paantraste — „pasaulis, kuris priklause vyrams". Kiekvienas j^ gali interpretuoti savaip ir tikriausiai MANOKINAS | 7 nesuklys. Bet jauciam pareig^ atskleisti savo motyvus. leskodami chro- Dziaugiames, kad leidykla suvede mus bendram darbui. Dekojame nologiniij ribij apibrezties nutarem apsiriboti kuryba iki nepriklausomy- redaktorei Audrai Kairienei ir dailininkui Jokubui Jacovskiui uz leidi- bes atgavimo — tenka pripazinti, kad intensyviausias, reiksmingiausias niui suteikt^ stilistin^ bei estetin^ form§. Aciii dr. Grazinai Arlickaitei, ir jdomiausias darbo kine laikotarpis aktoriui buvo sovietmeciu. Tad tik dr. Aurimui Svedui ir dr. Rasai Vasinauskaitei uz knygos recenzavimui 3u vienos raides paklaida — perkeldami situacij^ j praeitj — pateikiam skirt4 laik^, Lietuvos kultiiros tyrimij institute Mokslo tarybai uz pritarim^ tiesiogin^ aliuzij§ j Vytauto Zalakeviciaus nerealizuot^ filmo scenarijxj ir rekomendavim^ publikuoti sj darb^ kaip kulturos istorijos saltinj. Pasaulis, kuris priklauso vyrams". Si asmenybe jvede Budraitj j profesio- MARGARITA MATULYTE IR JUOZAS BUDRAITIS nalijji kin§ — Zalakevicius buvo ir tebera jo Mokytojas. Prasmingai su- tapo, kad knygoje kurybine biografija pradedama juosta „Niekas nenorejo tnirti" (1965), o uzbaigiama „Savaitgaliu pragare" (1987) — paskutiniu sio p. s. 2inau, kad musij bendroje pratarmeje Juozas man neleistij t?sti nu- rezisieriaus filmu, kuriame aktorius dirbo. merologijos kliedesiij temos, bet apeliuodama j Pitagoro tikejim^ sia me- Pavadinimas atspindi ir lietuviij kino epoch^, pasizyminci^ vyriskumu todika, negaliu nepridurti, kad skaiciumi 22 pazenklinti zmones svajones le tik del kurybin^ laisv? varziusiij ir ypatingos stiprybes pareikalavusiij pavercia realybe ir gyvenime palieka gilij pedsak^. Sia pranasyste pradedu 3olitiniij s^lygij, bet ir del kino kurejij kartos, kurioje is tikrijjij dominavo tiketi, kai pagalvoju apie knygos bendraautorj ir pagrindinj herojq. ryrai: rezisieriai Algirdas Araminas, Algirdas Dausa, Marijonas Giedrys, Umantas Grikevicius, Algimantas Puipa, Raimondas Vabalas, Vytautas ^Zalakevicius, Arunas 2ebriiinas; aktoriai Regimantas Adomaitis, Bronius 3abkauskas, Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Gediminas Girdvainis, Tenrikas Kurauskas, Algimantas Masiulis, Laimonas Noreika, Vytau- as Paukste, Antanas Surna, Vytautas Tomkus; operatoriai Jonas Gricius, Uoyzas Jancoras, Algimantas Mikutenas, Algimantas Mockus, Donatas 'eciiira, Jonas Tomasevicius; dailininkai Vytautas Kalinauskas, Galius Oicius, Algirdas Nicius, Algimantas Svazas; kompozitoriai Algimantas ^panavicius, Eduardas Balsys, Viaceslavas Ganelinas, Giedrius Kuprevi- ius, Bronius Kutavicius, Faustas Latenas. Zinoma, sis vyriskas burys ne- izgoze tokiij talentingij aktoriij kaip Grazina Baikstyte, Eugenija Bajoryte, jrazina Balandyte, Egle Gabrenaite, Vaiva Mainelyte, Eugenija Pleskyte, luta Staliliunaite, Eugenija Sulgaite. Atleiskite, jeigu ko nepaminejome. >i knyga skiriama Jums visiems. Gaila, kad su skaitytojais negalime pasidalinti tuo, kas liko „uz kadro": usitikimij ir bendravimo malonumu, atvirais pokalbiais ne tik apie kin^, ejo gusiais terasoje ir is jos atsiverianciu laukinio sodo vaizdu, Martyno ncix^ medumi ir burnoje tirpstanciais kruasanais, spontaniskomis in- ermedijomis prisiminimq sraute, juoko proverziais ir viduje kirbanciu larbiniu nerimu. Taciau mes tikimes, kad si knyga visa tai sugere ir per- eiks skaitytojams. 8 I MANOKINAS Aktorius Juozas Budraitis AudrlausZavadsl<io nuotr. Vilnius, 1965 „Saule, medinis molas j jur^, zvejotojai su udomis, baltapilves pleksnes ant suraus molo rentinio ir jaunuolis liudnomis kaip rudeninis Palangos dangus akimis. Jaunuolis vilkejo suplysusj juod^ megztinj, miivejo de- metomis brezentinemis kelnemis ir spjaude \* Taip prasideda viena rezisieriaus Vytauto Zalakeviciaus 1967 metais sukurto kino scena- rijaus „ Raudona ir raudona" novele, parasyta specialiai aktoriui Juozui Budraiciui**. Istorija apie koncentracijos stovykloje psichiskai suzalot^ vaikin^ neturi nieko bendro su Jono Lokio is filmo „Niekas nenorejo mirti" likimu, taciau herojij fizines ir plastines savybes panasios. Jau pir- arba relskia prisijaukinti strazd^ m^kart dirbdamas su aktoriumi Zalakevicius apciuope jo psichofizinf individualyb^ ir ja pasinaudojo kurdamas nauj^jj personaz^. Gerasirdis, patiklus, naivus, liesas, isstyp^s, bet tvirtas kaimo vaikinas — tokj tipaz^ * Vytautas Zalakevicius, ..Raudona ir raudona: Kino scenarijus, 1967", in: Vytautas Zalakevicius: M nezinau.., sud. Rasa Paukstyte, Vilnius: Teatro ir kino remimo Fondas, 1997, p. 130. ** Rezisierius prisipa^ino aktoriui, kad pagrindinio noveles „Smurtas" herojaus vaidmenj buvo numat^s jam, taciau filmas pagal §) scenarijij taip ir nebuvo sukurtas. BUTI AKTORIUMI... | 11 savo debiutiniuose vaidmenyse aktorius jkunydavo pasitelk^s prigimtj ir Masiskai platinamas kinas pajegus pasiekti kiekvien^ zmogij, pazadinti jo nuovok^. Taciau kiekvienu Budraiciui skirtu vaidmeniu Zalakevicius ir siel^, isjudinti mintis, sukelti jausmus, paseti abejones. Lietuviij rezisieriai kiti rezisieriai plete, gilino, isbandydavo jo galimybes, kurios, akivaizdu, neisvenge redagavimij, kupiuravimij, permontavimij, o bandymai issau- neturi ribij. Gebejimas surasti tikslij isorines raiskos ir vidinio, psicho- goti pirmin^ idej^ dazniausiai baigdavosi kurinio uzdraudimu. loginio charakterio derinj, isvengti stereotipij, organiskai jsikunyti ne tik Anuomet tik vienetai autentiskij autoriniij juostij pasiekdavo didjjj j savo herojij, bet ir meistriskai jsilieti j vis^ filmo dramaturgijos audinj ekran^, bet siandien retrospektyva atvira, tik kad suprastume jos tikr^j^ rodo aktoriaus talent^ bei profesionalum^. vert? negana patriotinio angazuotumo, dar reikia pilietines brandos ir, zi• Ir kino kurejai, ir kinotyrininkai akcentuoja ypating^ Budraicio estetis- noma, svaraus mokslinio poziurio. Kaip tik jo labiausiai ir truksta. J kino kum^ ir intelektualum^, taciau visiems maga priminti, kad jis vadovaujasi teorijas panir? filosofai, kulturologai link? nagrineti Vakarij ir Rytij kino intuicija, nes nera profesionalus aktorius. Budraicio kurybinio kelio pra- pavyzdzius, lietuviij klasik^ palikdami „tarp kitko"=*^. dzioje tokie svarstymai buvo suprantami, bet dabar, kai jo filmografijoje Prie sovietmeciu sukurtij filmij retai sugrjzta ir kino kritikai — jij prie- per 100 jvairiausii} zanrij filmij ir ne viename jij aktoriaus vaidmuo yra derme stebeti aktualijas. Isimtis buvo Saulius Macaitis, band?s ismintin- pagrindinis, jie nebeturi pagrindo. Budraitj isaugino stipriausi Lietuvos gai advokatauti savo amzininkams, taciau jo mintys visavercio atsako rezisieriai, jis turi islavint^ vaizduot? — jo interpretacijos jtikina visada, nesulauke. Lietuviij autoriij isleistoje kino apzvalgoje** Lietuvos kurejai turi ziniij — padeda nenumalsinamas smalsumas ir sveikos profesines am- nera aptarti, nors kas kitas mus jrasys j pasaulio istorij^, jei patys tuo bicijos, turi ir menines intuicijos, kuri is tiknjjij yra labai svarbi aktoriaus nesiriipinam. Priezastis paprasta: neistirta, neapibendrinta. Tiesa, kino transformacijos priemone. Ir svarbiausia, Budraitis su savo kolegomis sklaidos procesij tyrimai jpuseti***, nacionalinio kino kurybos pazinimas suformavo nacionalin^ vaidybos tradicij^, kuri jgijo neformalios lietuviij nuo empiriniij rasiniij ir saltiniij publikavimo**** pereina prie sintetines aktoriij mokyklos vard^. Sio reiskinio istakos siejamos su Zalakeviciaus studijos kurimo**'*^*'^. kuriniu „Niekas nenorejo mirti". Rezisierius subure isskirtinj ansamblj, kurio kurybinis potencialas buvo pastebetas ir jvertintas — sovietineje * Kinas irfilosofija: kolektyvine monografija, sud. Nerijus Milerius,