Juozas Budraitis Fotografuoja Jau Seniai, Yra Sukaup^S Gausi^ Kolegij Por- Tretij Ir Filmavimo Aiksteliq Vaizdij Kolekcij^, Kuri

PRATARME

Juozas Budraitis fotografuoja jau seniai, yra sukaup^s gausi^ kolegij portretij ir filmavimo aiksteliq vaizdij kolekcij^, kuri^ kartkartemis parodo savo keliaujancioje parodoje „Mano kinas". Tokiu pavadinimu is pradziq ir buvo sumanyta isleisti autoriniq fotografijij album^. Taciau pradej? darb^, uzuot perziurej^ negatyvq juosteles ir atsirink^ jam ne tik zinomus, bet ir neskelbtus kadrus, panirom j aktoriaus archyv^. Aplankai ir dezes su straipsniais is spaudos, rankrasciais, laiskais, telegramomis, sveikini- mais, fotografijomis, asmeniniais dokumentais is aktoriaus jaukios namij buveines uzkaboriij palengva persikele j darbo kabinet^. Pradine leidinio koncepcija keitesi, pletesi, kol galiausiai transformavosi j sj t^ daugiau — knygq apie kin^. Struktur^ pasufleravo profesijos specifika — aktoriij gyvenimas paprastai matuojamas filmais. Publikuojamos gyvenimo ir kurybos datos atspindi vis^ filmografij^, kurios nejmanoma detaliai aptarti vienoje knygoje, todel nutarem isskirti tuos filmus, kurie atskleidzia idejij, temq, zanrij jvairov^. Nebuvo is anksto nustatytij formaliij kriterijij, kurie lemtij pasirinkim^, todel apsispr^sdami, be svarbiij vaidmenij bei vertingos patirties, pasitelkdavom ir ne visada logiskai paaiskinamus motyvus. Nevarzem sav^s kategoriskai apibreztais darbo principals, tiesiog pagavom vien^ bang^, pasitikejom vienas kitu ir, pasitelk^ laisv^ s§mon^ bei jtempt^ intuicij^, yremes kranto link. Galiausiai turinys susideliojo j 22 filmij pasakojim^. Nesvarstem, kodel biitent tiek, bet rasydami sj jvadinj zodj pastebejom magisk^ sutapim^ — pirm^j ir paskutinj film^ skiria taip pat 22 metai. Numerologijoje sis skaicius, pasirodo, priskiria- mas prie tobulijjij — suprantame, kad naivu pasikliauti pseudoteorijomis, bet esam link^ tiketi, kad jis iskrito neatsitiktinai. Kai isgrynejo, susikloste struktura, atsirado ir paantraste — „pasaulis, kuris priklause vyrams". Kiekvienas j^ gali interpretuoti savaip ir tikriausiai

MANOKINAS | 7 nesuklys. Bet jauciam pareig^ atskleisti savo motyvus. leskodami chro- Dziaugiames, kad leidykla suvede mus bendram darbui. Dekojame nologiniij ribij apibrezties nutarem apsiriboti kuryba iki nepriklausomy- redaktorei Audrai Kairienei ir dailininkui Jokubui Jacovskiui uz leidi- bes atgavimo — tenka pripazinti, kad intensyviausias, reiksmingiausias niui suteikt^ stilistin^ bei estetin^ form§. Aciii dr. Grazinai Arlickaitei, ir jdomiausias darbo kine laikotarpis aktoriui buvo sovietmeciu. Tad tik dr. Aurimui Svedui ir dr. Rasai Vasinauskaitei uz knygos recenzavimui 3u vienos raides paklaida — perkeldami situacij^ j praeitj — pateikiam skirt4 laik^, Lietuvos kultiiros tyrimij institute Mokslo tarybai uz pritarim^ tiesiogin^ aliuzij§ j Vytauto Zalakeviciaus nerealizuot^ filmo scenarijxj ir rekomendavim^ publikuoti sj darb^ kaip kulturos istorijos saltinj. Pasaulis, kuris priklauso vyrams". Si asmenybe jvede Budraitj j profesio- MARGARITA MATULYTE IR JUOZAS BUDRAITIS nalijji kin§ — Zalakevicius buvo ir tebera jo Mokytojas. Prasmingai su- tapo, kad knygoje kurybine biografija pradedama juosta „Niekas nenorejo tnirti" (1965), o uzbaigiama „Savaitgaliu pragare" (1987) — paskutiniu sio p. s. 2inau, kad musij bendroje pratarmeje Juozas man neleistij t?sti nu- rezisieriaus filmu, kuriame aktorius dirbo. merologijos kliedesiij temos, bet apeliuodama j Pitagoro tikejim^ sia me- Pavadinimas atspindi ir lietuviij kino epoch^, pasizyminci^ vyriskumu todika, negaliu nepridurti, kad skaiciumi 22 pazenklinti zmones svajones le tik del kurybin^ laisv? varziusiij ir ypatingos stiprybes pareikalavusiij pavercia realybe ir gyvenime palieka gilij pedsak^. Sia pranasyste pradedu 3olitiniij s^lygij, bet ir del kino kurejij kartos, kurioje is tikrijjij dominavo tiketi, kai pagalvoju apie knygos bendraautorj ir pagrindinj herojq. ryrai: rezisieriai Algirdas Araminas, Algirdas Dausa, Marijonas Giedrys, Umantas Grikevicius, Algimantas Puipa, Raimondas Vabalas, Vytautas ^Zalakevicius, Arunas 2ebriiinas; aktoriai Regimantas Adomaitis, Bronius 3abkauskas, Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Gediminas Girdvainis, Tenrikas Kurauskas, Algimantas Masiulis, Laimonas Noreika, Vytau- as Paukste, Antanas Surna, Vytautas Tomkus; operatoriai Jonas Gricius, Uoyzas Jancoras, Algimantas Mikutenas, Algimantas Mockus, Donatas 'eciiira, Jonas Tomasevicius; dailininkai Vytautas Kalinauskas, Galius Oicius, Algirdas Nicius, Algimantas Svazas; kompozitoriai Algimantas ^panavicius, Eduardas Balsys, Viaceslavas Ganelinas, Giedrius Kuprevi- ius, Bronius Kutavicius, Faustas Latenas. Zinoma, sis vyriskas burys ne- izgoze tokiij talentingij aktoriij kaip Grazina Baikstyte, Eugenija Bajoryte, jrazina Balandyte, Egle Gabrenaite, Vaiva Mainelyte, Eugenija Pleskyte, luta Staliliunaite, Eugenija Sulgaite. Atleiskite, jeigu ko nepaminejome. >i knyga skiriama Jums visiems. Gaila, kad su skaitytojais negalime pasidalinti tuo, kas liko „uz kadro": usitikimij ir bendravimo malonumu, atvirais pokalbiais ne tik apie kin^, ejo gusiais terasoje ir is jos atsiverianciu laukinio sodo vaizdu, Martyno ncix^ medumi ir burnoje tirpstanciais kruasanais, spontaniskomis in- ermedijomis prisiminimq sraute, juoko proverziais ir viduje kirbanciu larbiniu nerimu. Taciau mes tikimes, kad si knyga visa tai sugere ir per- eiks skaitytojams.

8 I MANOKINAS Aktorius Juozas Budraitis

AudrlausZavadsl

„Saule, medinis molas j jur^, zvejotojai su udomis, baltapilves pleksnes ant suraus molo rentinio ir jaunuolis liudnomis kaip rudeninis Palangos dangus akimis. Jaunuolis vilkejo suplysusj juod^ megztinj, miivejo de- metomis brezentinemis kelnemis ir spjaude \* Taip prasideda viena rezisieriaus Vytauto Zalakeviciaus 1967 metais sukurto kino scena- rijaus „ Raudona ir raudona" novele, parasyta specialiai aktoriui Juozui Budraiciui**. Istorija apie koncentracijos stovykloje psichiskai suzalot^ vaikin^ neturi nieko bendro su Jono Lokio is filmo „Niekas nenorejo mirti" likimu, taciau herojij fizines ir plastines savybes panasios. Jau pir- arba relskia prisijaukinti strazd^ m^kart dirbdamas su aktoriumi Zalakevicius apciuope jo psichofizinf individualyb^ ir ja pasinaudojo kurdamas nauj^jj personaz^. Gerasirdis, patiklus, naivus, liesas, isstyp^s, bet tvirtas kaimo vaikinas — tokj tipaz^

* Vytautas Zalakevicius, ..Raudona ir raudona: Kino scenarijus, 1967", in: Vytautas Zalakevicius: M nezinau.., sud. Rasa Paukstyte, Vilnius: Teatro ir kino remimo Fondas, 1997, p. 130. ** Rezisierius prisipa^ino aktoriui, kad pagrindinio noveles „Smurtas" herojaus vaidmenj buvo numat^s jam, taciau filmas pagal §) scenarijij taip ir nebuvo sukurtas.

BUTI AKTORIUMI... | 11 savo debiutiniuose vaidmenyse aktorius jkunydavo pasitelk^s prigimtj ir Masiskai platinamas kinas pajegus pasiekti kiekvien^ zmogij, pazadinti jo nuovok^. Taciau kiekvienu Budraiciui skirtu vaidmeniu Zalakevicius ir siel^, isjudinti mintis, sukelti jausmus, paseti abejones. Lietuviij rezisieriai kiti rezisieriai plete, gilino, isbandydavo jo galimybes, kurios, akivaizdu, neisvenge redagavimij, kupiuravimij, permontavimij, o bandymai issau- neturi ribij. Gebejimas surasti tikslij isorines raiskos ir vidinio, psicho- goti pirmin^ idej^ dazniausiai baigdavosi kurinio uzdraudimu. loginio charakterio derinj, isvengti stereotipij, organiskai jsikunyti ne tik Anuomet tik vienetai autentiskij autoriniij juostij pasiekdavo didjjj j savo herojij, bet ir meistriskai jsilieti j vis^ filmo dramaturgijos audinj ekran^, bet siandien retrospektyva atvira, tik kad suprastume jos tikr^j^ rodo aktoriaus talent^ bei profesionalum^. vert? negana patriotinio angazuotumo, dar reikia pilietines brandos ir, zi• Ir kino kurejai, ir kinotyrininkai akcentuoja ypating^ Budraicio estetis- noma, svaraus mokslinio poziurio. Kaip tik jo labiausiai ir truksta. J kino kum^ ir intelektualum^, taciau visiems maga priminti, kad jis vadovaujasi teorijas panir? filosofai, kulturologai link? nagrineti Vakarij ir Rytij kino intuicija, nes nera profesionalus aktorius. Budraicio kurybinio kelio pra- pavyzdzius, lietuviij klasik^ palikdami „tarp kitko"=*^. dzioje tokie svarstymai buvo suprantami, bet dabar, kai jo filmografijoje Prie sovietmeciu sukurtij filmij retai sugrjzta ir kino kritikai — jij prie- per 100 jvairiausii} zanrij filmij ir ne viename jij aktoriaus vaidmuo yra derme stebeti aktualijas. Isimtis buvo Saulius Macaitis, band?s ismintin- pagrindinis, jie nebeturi pagrindo. Budraitj isaugino stipriausi Lietuvos gai advokatauti savo amzininkams, taciau jo mintys visavercio atsako rezisieriai, jis turi islavint^ vaizduot? — jo interpretacijos jtikina visada, nesulauke. Lietuviij autoriij isleistoje kino apzvalgoje** Lietuvos kurejai turi ziniij — padeda nenumalsinamas smalsumas ir sveikos profesines am- nera aptarti, nors kas kitas mus jrasys j pasaulio istorij^, jei patys tuo bicijos, turi ir menines intuicijos, kuri is tiknjjij yra labai svarbi aktoriaus nesiriipinam. Priezastis paprasta: neistirta, neapibendrinta. Tiesa, kino transformacijos priemone. Ir svarbiausia, Budraitis su savo kolegomis sklaidos procesij tyrimai jpuseti***, nacionalinio kino kurybos pazinimas suformavo nacionalin^ vaidybos tradicij^, kuri jgijo neformalios lietuviij nuo empiriniij rasiniij ir saltiniij publikavimo**** pereina prie sintetines aktoriij mokyklos vard^. Sio reiskinio istakos siejamos su Zalakeviciaus studijos kurimo**'*^*'^. kuriniu „Niekas nenorejo mirti". Rezisierius subure isskirtinj ansamblj, kurio kurybinis potencialas buvo pastebetas ir jvertintas — sovietineje * Kinas irfilosofija: kolektyvine monografija, sud. Nerijus Milerius, Vilnius: Vilniaus kinematografijoje iskilo naujos vaidybos stilistikos banga. Leme ne tik universiteto leidykla, 2013; Natalija Arlauskaite, Savi ir svetimi olimpai: Ekranizacijos asmenybiij savitumas, bet ir kulturinis bendrumas: europietiskas menta- tarp pasakojimo teorijos ir kulturos kritikos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. ** Trumpa kino istorija: Nuo istakif iki Antrojo pasaulinio karo, tekstij aut. Aukse Kance- litetas, lietuviska poetika, isreiksta m^slia ir santuria vaidybos maniera, reviciute, Neringa Kazukauskaite, Izolda Keidosiute, Zivile Pipinyte, Vilnius: Vaizdq antropologine ir etnopsichologine tapatybe. Pasak Budraicio, „pirmiau- kulturos studija, 2011; Trumpa kino istorija: Nuo xx a. 5-ojo desimtmecio iki xxi a. pra- sia rezisieriai Vytautas Zalakevicius, Almantas Grikevicius, Marijonas dzios, teksti} aut.: Ruta BirJtonaite, Lukas BraSiSkis, Vaidas Gecevicius, Maksim Ivanov, Elena Jasianaite, Goda Jureviciiite, Aukse Kancereviciute, Neringa Kazukauskaite, Giedrys, Arunas Zebriunas atidare lang^, per kurj islindo mus4 genetinis Izolda Keidosiute, Saulius Macaitis, Rasa Paukstyte, Paulius Petraitis, Zivile Pipinyte, kodas — kitokie zmones, kitaip kalba, kitaip elgiasi, kitaip juda, kitaip Giedre Simanauskaite, Renata Sukaityte, Vilnius: Vaizd^ kulturos studija, 2013. dirba"*. Aktorius pazymi, kad lietuviskas „produktas" — ir materialusis, **• Lina Kaminskaite-lancoriene, Kinas sovietif Lietuvoje: Sistemos raida irfunkcijij kaita: ir dvasinis — ir suris, ir kinas — visada turejo paklaus^ varganoje Soviet^ daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. **** Laimonas Tapinas, Medyje angelas verkia: aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo S^ungos rinkoje, nes buvo aukstos kokybes, padarytas sqziningai. ir kurybos kronika, Vilnius: Vaga, 1991; Vytautas Zalakevicius: As nezinau.., sud. Rasa 1997; Laiskanesys, S^zines ir kompromisij sovietinio kino industrijoje klausimas ypac Paukstyte, Vilnius: Teatro ir kino remimo fondas, Laimonas Tapinas, pasiklydp dykumoje: Vytauto Zalakeviciaus gyvenimo ir kUrybos pedsakais,Vilnms: opus, nes jokia kita meno sritis nebuvo taip akylai priziurima. Ir ne veltui. Alma littera, 2009; Ruta Oginskaite, Nuo pradzios pasaulio: apie dokumentininkq Robertq Verb^, Vilnius: Aidai, 2010; Lina Kaminskaite-Jancoriene, Aurimas Svedas, Epizodai paskutiniam ^/mui, Vilnius: Vaga, 2013. * Margaritos Matulytes pokalbis su Juozu Budraiciu. ***** 2012-2015 m. Vilniaus universitetas vykde tyrimij projektij „Lietuvos kinas (1956-1990). 2014 7 Vilnius, m. rugpjucio d. Kurejai. Filmai. Kontekstai", parengta moksline monografija.

12 I M A R G A R I TA M AT U LYT BUTI AKTORIUMI... | I3 I sovietinio kino sritj nukreipdami kritiskus zvilgsnius istorikai savo ar- dvasines, mentalines, emocines strukturos derinius taip, kad ziurovas net gumentus daznai grindzia politiniu kontekstu, j antr^ plan^ nustumdami abejodamas tiketij. Aptardamas aktorinj Budraicio meistriskum^ rusij estetikij, nors kino kalbos analizei butina menotyrine prieiga. Principin- kino kritikas Jurijus Pavlovas raso, kad „kai pasiryzti paziureti visa tai (na gos, bet vis delto siauros jzvalgos „ganosi" tame paciame, sovietij ideologij jeigu ne visa, bent svarbiausius, esmingus darbus), k^ sukure vienas ar ki• sur^stame, propagandinio lauko aptvare. Tuomet viskas atrodo pernelyg tas aktorius, paprastai tikiesi galiausiai apciuopti ir kazkoki^ menininko paprasta. Daugiausiai kliiiva rezisieriams — filmas vertinamas pagal jij individualybes serdj, siek tiek, bent is dalles perprasti ir jj patj, suvokti santykj su rezimo standartais, o aktoriai uz „teisingai" ar „neteisingai" at- ypatingus, tik jam budingus bruozus. Siaip ar taip, kinematografas papras• liktus teigiamij ar neigiamij herojij vaidmenis nesmerkiami, nes jie yra tik tai atskleidzia ir paties aktoriaus asmenyb?; is niuansij, budingij detaliij, marionetes Karabaso Barabaso* rankose. Antagonizm^ gimdo skirtingi autorinio poziiirio j skirtingus vaidmenis susiklosto ir paties kurejo por- orientyrai ir ne visada menui tinkamai keliami Idausimai. Vaidybiniam tretas. Budraicio atzvilgiu toks planas pasmerktas zlugti. Pernelyg viskas kinui taikomi dokumentiskumo reikalavimai ir pagrindinis sovietinio lai- aisku is pirmo zvilgsnio — dvasingumas, inteligentiskumas, subtilumas, kotarpio filmij vertinimo kriterijus buna istorine tiesa, t. y. adekvatumas santuri prigimtis. O dar geri isoriniai duomenys, be to, jgimta plastika. tikrovei. leskant kolaboravimo su „uzsakovais" jkalciij arba pasipriesi- Ko ieskoti, argi negana akivaizdziij dalykij?"* nimo valdzios diktatui veiksmij jrodymij prarandamas nesaliskas san- Pavlovas, suprasdamas vaidybos instrumento sandar^, atkreipia demesj tykis su paciu kuriniu. Del tokio poziurio praeities laike jkalintas filmas j Macaicio jmint^ Budraicio fenomeno mjsl?: jo personazai turi „dvigub^ netenka siuolaikiniij interpretacijij laisves — jam uz nugaros nudryksta dugnij": „Stai prasivers tas antrasis dugnas — ir aptiksi, kad personazas, demono arba aukos seselis. Tiesa, Lenkijoje isleistoje pirmoje teorineje kuris atrode paprastas ir suprantamas, toll grazu ne toks ir kad po isori- studijoje apie lietuviij kino estetik^ kinotyrininke Anna Mikonis-Railiene niais jo veiksmq motyvais gludi kiti, slapti, gilus, ir apie juos gali tik nu- atsiribojo nuo posovietinio jtarumo sindromo. Siekdama parodyti, „kaip manyti. Ne kart^ tiksliai buvo apibudinta: jo personazas — tai „paslapciij politines prievartos s^lygomis lietuviij kinas sugebejo issaugoti savo tapa- skrynele". Tik paslaptimi paprastai laikomas Budraicio aktoriaus talen- tyb?, specifin? vizualin? form^ ir glaudij rysj su tautine kultura", tyrine- tas, garsusis „Pabaltijo temperamentas", vaidybos maniera. O is tikrijjij toja akcentavo musij vaidybiniij filmij poetiskum^, iki tol siet^ su lietuviij paslaptis susijusi su sio aktoriaus zmogisk^ja esme, su dvasinio pasaulio dokumentinio kino raiska*"^. isskirtinumu. Su isoriniu uzdarumu, uzsisklendimu, netgi atsiskyrelis- Kino aktorius Budraitis savo vaidmenij sqrase turi ir ne vien^ kontra- kumu ir kaip reta intensyviu dvasiniu gyvenimu, vidiniu atvirumu ir pa- versiskij tipaz

* Si simboline paralele tarp rezisieriaus ir Karabaso Barabaso, diktatoriaus leliij nizuoto gyvenimo, turi moketi nevaidinti***. Budraitis visada pabrezia, kad teatro Seimininko, rus^ raSytojo Aleksejaus Tolstojaus literaturines pasakos Auksinis mktelis, arba Buratino nuotykiai (1936) herojaus, siejasi su Juozo Budraicio * ropMM nasnoB, K)o3ac Bydpaumuc, /lenHHrpafl: McKyccTso, 1988, p. 13-14. mokykline pravarde Buratinas. ** Ibid. ** Anna Mikonis, Poetycki kinematograf. Nurt artystyczny w kinie Utewskim, *** Siegfried Kracauer, Theory of Film: The Redemption of Physical Reality, Warszawa: Oficyna Naukowa, 2010, p. 16. London: Oxford University Press, i960, p. 94.

14 I M A R G A R I TA M AT U LYT E BUTI AKTORIUMI I 15 kine jis ne vaidina, o atlieka vaidmenj. Sis nezymus niuansas atspindi sumo su atlikeju. Taciau Budraitis, be islavintos intuicijos, yra apdova- esmin? s^lyg^ naturalios, „netycines" elgsenos pries kino kamer^, o si notas ir kritisku analitiniu m^stymu, todel is vieno indo j kit^ sav?s jis fiksuoja maziausi^ mirktelejim^, syptelejim^ ar kruptelejimij, registruoja perpila dozuotai — kad neissilietij per krastus. Revoliucionieriuje Pable menkiausi^ emocijos virptelejim^ ir tuoj pat demaskuoja netikrumi| bei („Visa teisybe apie Kolumb^") ir valdininke Naujokaityje („Birzelis, vasaros fals^. Naturalum^ kadre lietuviij aktoriui isgauti lengva, islaikyti charakte• pradzia") Budraicio yra tiek, kiek reikia, — sie personazai visiskai skir• rio simptomatiskum^ per vis^ istorijos vystym^ jam taip pat nesudetinga. tingi, bet su tos pacios kilmes „prieskoniu". Apie aktoriaus profesionalum^ Nuo pirmosios ziurovo pazinties su personazu jo identitetui svarbus mi- svarstydamas Kracaueris pasitelkia Holivudo zvaigzdziij Jameso Cagney, mikos, judesio elemental ne tik issaugomi, bet ir papildomi neprogno- Paulo Muni, Walterio Hustono pavyzdzius: mokantiems panaudoti savo zuojamais atspalviais, kurie supina skirtingas scenas, surisa fragmentisk^ jgimtus duomenis aktoriams pavyksta buti nuosirdiems ir ekrane atrodyti veiksm§ j rezisieriaus konstruojam^ naratyv^. Nes^moning^ vientisum^ neaktoriskai, pasiekti auksciausi^ naturalumo lygj — istirpti vaidmenyje*. aktorius isgauna s^moningai valdydamas savo psichikos procesus, todel Nejmanoma pasverti, kas yra svarbiau — instrumentas „as" ar talentingas jo herojij kinematografiniij gyvenimij logika jgyja pagrind^. Petro Min- grojimas siuo instrumentu. kaus („Saduto tuto"), Horno („Lanfiero kolonija") ar Dzerio Dzeksono Su meistrais dirbanciam rezisieriui tenka keisti pagal scenarijij numa- („Visi pries vien^") portretij neapibreztumas, programinis neisbaigtumas tytas scenas, nes, jsiklausant j jij asmeninio gyvenimo atmintj ir ja pasiti- yra subtilios ir sumanios aktorystes pavyzdys: nera jokio forsavimo, nors kint, kino ismon? pavyksta maksimaliai priartinti prie tikroves. Susilieti trumpas juostos laikas skatina kurti koncentruot^ charakteristik^; nera su svetimos naturos personazu pavyksta ne kiekvienam aktoriui, todel jokiij uzuominij j teatraliskum^, nors pagunda vaizdziai ir aiskiai refer uoti neretai atlikejij kurybinese biografijose dominuoja vienoks ar kitoks am- apie veikejo tip^ didele. plua. Budraicio tipazij jvairove rodo ne tik tai, k^ jis sugeba, bet ir rezi- Tokj tiesioginj personazo „be kaukes" vizualizavim^ lemia analitis- sieriij tam tikra prasme eksperimentin? dr^s^ panaudoti platij jo raiskos kas sav?s, kaip instrumento ir medziagos vienoves, pazinimas. Kartu su spektr^. Budraiciu filme „Gyvenimas grazus" dirb?s Giancarlo Giannini yra pri- Rezisieriaus Rodiono Nachapetovo filmo „Su tavim ir be tav?s" pagrin- sipazin?s, kad kurdamas neegzistuojancio, pramanyto herojaus jvaizdj diniam vaidmeniui pakviestas Budraitis „Mosfilmo" kino studijoje vei- jis pasitelkia savianaliz?*. Aktorius yra priverstas narsyti savo viduje, kiausiai trikde ne vien^: kaip lietuvis gali vaidinti Fiodor^ Bazyrin^, tokio atrasti kazk^ naujo ir istrauk^s pavirsiun isgyventas, suprastas zmogis- sudetingo charakterio Rusijos gilumos muzik^? Pasirodo, gali. Jis jtaigiai k^sias savybes pritaikyti jas vaidmeniui. Budraicio personazai gimsta perteike ir vienkiemio gyventojo uzdarum^, ir jsimylejelio karst^ bud^, panasiai. Intensyvus darbas in se nera pastebimas ekrane, taciau gyvastis savo herojumi atskleide tai, kas vadinamapyccKaii dyiua [rus. ruso siela]. ir skirtingij tapatybiij (lietuviij inteligento, rusij valstiecio, vokieciij kari- Tokj patj issukj aktorius prieme sutikdamas dirbti Jurijaus Jelchovo filme ninko, etc.) tikrumas atskleidzia ne tik profesinj daugiaplaniskum^, bet ir „Atleiskmums, pamote Rusija". Jo personazas nekaltai nuteistas uz tevynes asmenybes archetip^. Aktoriaus egzistencine patirtis budrauja, t. y. nuola- isdavyst? Vladimiras Rusakovas isgyvena ne tik savo, kaip totalitarinio re• tines parengties busenos, ir jam pakanka jjungti vaizduot?, kad kuriamam zimo jkaito, dram§, bet ir visos nelaimingos tautos tragisk^ istorinj likim^. vaidmeniui susirinktij derami ir tinkami komponentai. Filmo partnere Liudmila Gurcenko, prisimindama jij bendr^ darb^, Nera paprasta semiantis is savo istekliij aktoriui atitolti nuo sav?s taip, emocingai raso: „Koks sviesus grynas filmas! O koks Budraitis! Tai bent kad rezisieriaus sumanytasis personazas neturetij psichologinio pana- paslaptingas aktorius. Tiek jegos viduje, o is isores ramus."** Taikliai

* Antonio Meneghetti, La cinelogia: cinema e inconscio, * Siegfried Kracauer, op. cit., p. 98-102. Roma: Editrice Psicologica, 2000. ** TIiOflMMTia FypHeHKO,/Tmof, cmon!, MocKBa: 3KCMO, 2004, p. 52.

1/ 16 I MARGARITA MATULYTE BUTI AKTORIUMI... | pastebeta: verzli jega ir daugiareiksme ramybe. Aktorius sugeba nesu- is proto*, ir ne airiij absurdo teatre sklandanciu pauksciu nasliu, kurio klupti net nesekminguose kino projektuose. Kontrpropagandineje juos• vard^ vidua lyg magisk^ uzkeikim^ kartoja senis Krepas**, ir, zinoma, ne toje „Medaus menuo Amerikoje" apie lietuviij iseivijos moralinj nuosmukj italij renesanso genijaus inzinerine vizija. Visa tai tera zemiskij prob- atlikdamas chirurgo Dzordzo Stikerio vaidmenj Budraitis iki pat galo lemij rutina. Zmogaus paukscio kurybines energijos galia persikunyti islaiko charakterio linij^ ir „istraukia" savo personaz^. Tarsi viskas slysta ir jkurdinti menamas realybes priklauso kitai sferai. Beje, pagal sen^j^ is po kojij: painios formos siuzetas, jmantriij rezisuros sprendimij kom- hetuviij mitologiJ4 pasaulj sukure ir jj tobulino pauksciai. Juk toks akto• pleksas, abejotinos kilmes tema (Alberto Laurinciuko pjeses „Paskutinis riaus pasaukimas? prasymas" motyvais), filmas be rezisieriaus (titruose nenurodyta, kad state * Turimas omenyje kino rezisieriaus Alejandro Gonzalezo liiarritu 2014 m. sukurtas Jonas Vaitkus), bet aktorius islieka orus ir nepatiria fiasko. filmas „Birdman". Tokiij darbij buvo ir daugiau, taciau jie neuztersia Budraicio filmogra- ** Teatro rezisieriaus Oskaro KorSunovo pagal airiij dramaturgo Samuelio Becketto fijos, negadina profesines reputacijos, o tik hudija ribotas sovietinio kine- pjesf 2013 m. pastatytas spektaklis „Paskutine Krepo juosta", kuriame Krepo vaidmenj atlieka Juozas Budraitis. Pjeseje minimas paukStis vidua [lot. naSlys], taip pavadintas matografo s^lygas. Toks jo kartos aktoriij likimas. Bet teigti, kad talentas del patinelii} gedulingos juodos spalvos, yra i§ na51ytiniij Seimos, ivirbliniij burio. liko nerealizuotas jokiu budu negalima. Budraitis jsimenantis, mokantis prijaukinti ziurov^, uzvaldyti jo jausmus, pavergti s^mon?. Nevalingai prisirisi prie sio zmogaus is kitapus ekrano. Paaiskinti tokiai traukai nau- dojama charizmos s^voka, bet ji per siaura, kad galetij apibudinti is asme• nybes sklindanci^ ypating^ silum§, kuri^ pajunta net pauksciai. Budraitis pasakojo, kaip kart^ jam bunant kaime sunaus draugai atnese smilginj strazd^. Tik issiritusj paukstelj aktorius lesino ir girde is rankij iki tol, kol jis atsigavo, sustiprejo, apsiplunksnavo. Bandymai paleisti j laisv? baigdavosi tuo paciu — paukstis parskrisdavo atgal pas savo globej^. Nunesa atokiau nuo namij ir paragina skristi, o paukstelis kiek palakioj^s grjzta ir atsitupia ant peties ar atstriksi priesais vieskeliu — suranda, kad ir kur biitum. Isvykdamas Budraitis jnamj paliko sunui narvelyje, kad ne- sivytij. Po kurio laiko isleistas strazdas jau nebegrjzo. Tik aktorius, isej?s pasivaikscioti miesto parke, dar vis apsidairo, o sutik?s panasij sparnuotj pagalvoja, ar tik nebus jo strazdelis. Nelengva prijaukinti laukinj paukstj, dar sudetingiau yra perprasti save. Ir vienu, ir kitu atveju turi atrasti pri- eig^, t^ siaur^ plysj, pro kurj prasiskverbtum j vidinius gamtos butybes slepinius, kad nutiktij tai, k^ patyre Sigitas Geda: „Kai Zmogus j Paukstj grjzo,/ Paukstis gi — j 2mogij ejo."* Buti aktoriumi reiskia buti zmogumi-pauksciu, bet ne tuo padaru, ku• ris meksikieciij rezisieriaus filme del savo alter ego persekiojimo kraustosi

* Sigitas Geda, „Strazdas": Poema, in: Sigitas Geda, Ugniabalsis niekas, parenge Rimantas Kmita, Vilnius: Lietuviij literaturos ir tautosakos institutas, 2014, p. 36.

18 I MARGARITA MATULYTE