DOCSLIB.ORG

MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS 1793 M. GARDINO SEIME Ramu Nėjįm I Šulskytė-S T U Kien Ė

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS 1793 M. GARDINO SEIME Ramu Nėjįm I Šulskytė-S T U Kien Ė I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI?... 125 TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI? MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS 1793 M. GARDINO SEIME Ramu nėjįm i Šulskytė-S t u kien ė Pirmasis ir antrasis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimai bei galutinis vals- tybės sužlugdymas 1795 m. jau XVIII a. pabaigos raštijoje kėlė atsakomybės už valstybės likimą klausimą. Gausi Abiejų Tautų Respublikos memuaristika at- skleidė, kad valstybės likimas buvo aiškinamas remiantis moralinėmis bajorijos savybėmis: nepakankama meile Tėvynei, vieningumo stoka, bajoriškųjų laisvių įsigalėjimu ir asmeninių interesų iškėlimu aukščiau valstybinių1. XIX-XX a. isto- riografija Abiejų Tautų Respublikos padalijimų istoriją neretai vertino pasitelkda- ma moralines kaltės ir išdavystės kategorijas. Teorija apie „asmeninę kaltę" lenkų istoriografijoje XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės tyrinėtojus išskyrė į dvi priešingas stovyklas: Krokuvos mokyklą ir Varšuvos mokyklą, arba į „pesimis- tus", padalijimų klausimu pripažinusius „pačių lenkų kaltę", ir „optimistus", kal- tais laikiusius užsienio valstybes. Krokuvos mokyklos istorikų požiūriu, XVIII a. valstybės politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo pertvarkymai buvo pradė- ti per vėlai, kad galėtų išgelbėti žūstančią valstybę, o Varšuvos mokyklos istorikai pažymėjo, jog naujosios idėjos pakeitė Abiejų Tautų Respublikos visuomenę ir ji pati savyje turėjo jėgų reformuoti bei sustiprinti valstybę. Tačiau užsienio vals- tybių agresija, Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sąmokslas prieš Abiejų Tautų Res- publiką tam užkirto kelią. Šios mokyklos atstovų nuomone, kaltė dėl padalijimų turėtų tekti Rusijai, Prūsijai ir Austrijai bei tiems Abiejų Tautų Respublikos poli- tinio elito atstovams, kurie prisidėjo įgyvendinant grobikiškus užsienio valstybių tikslus2. Lx. D. Rolnik, Portret szlachty cr<iscSii' stanisławowskich, epolet kryzysu, odrodzenia i upadku Rzeczypospolitej w pamiętnikach polskich, Katowice, 2009, s. 268-329. Plačiau žr. R. Smigelskytė-Stukienė, Geopolitinė situacija Europoje ir Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai, Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, sud. R. Smigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2008, p. 16-23. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didiiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a. Tokiame istoriografiniame kontekste tie politinio elito atstovai, kurie 1792 m. vasarą-rudenį nepasitraukė iš viešojo valstybės gyvenimo, neemigravo, neatsisakė užimamų pareigų, bet priešingai, naujausiųjų laikų terminologija kal- bant, kolaboravo su okupantais, ėjo senatorių ar ministrų pareigas, dalyvavo sei- mo darbe ir 1.1., buvo laikomi Tėvynės išdavikais, prisidėjusiais prie padalijimų „įteisinimo". Moralinio vertinimo kriterijų dominavimas iškėlė klausimą, ar iš tiesų vi- sus be išimties 1792-1793 m. įvykių dalyvius galime be jokių išlygų vadinti išda- vikais? Kaip vertinti to paties asmens dalyvavimą patriotiniame Ketverių metų seimo darbe, vėliau - su Rusijos kariuomenės parama sukurtos konfederacijos darbe, padalijimus „legalizavusiame" 1793 m. Gardino seime ir, nepraėjus nė me- tams, už valstybės atkūrimą ir laisvės idėjų įgyvendinimą kovojusiame 1794 m. sukilime? Kur yra riba tarp išdavystės ir priverstinio paklusnumo prievartai? Atsakymų į šiuos klausimus ėmė ieškoti XX a. paskutiniojo ketvirčio lenkų istoriografija, sukritikavusi moralinių vertinimų taikymą padalijimų problema- tikos tyrimuose. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje pasirodžiusioje pada- lijimų istorijos studijoje Tadeuszas Cegielskis ir Łukaszas Kądzielą pabrėžė, kad Abiejų Tautų Respublikos žlugimas buvo gilios krizės, apėmusios visą Europą ge- rokai prieš padalijimus, pasireiškimas, todėl valstybės žlugimo istorija yra žymiai senesnė nei pačių padalijimų istorija ir neapsiriboja viena valstybe3. Išdavystės ir tarnavimo Abiejų Tautų Respublikai problemos sudėtingumą ir vienareikšmiš- kų vertinimų ribotumą Ł. Kądzielą aktualizavo monografijoje, skirtoje Frydricho Mošinskio (Fryderyk Moszyński) veiklai 1792-1793 m.4 Išdavystės temą teisės, politikos, literatūros istorijos aspektais išplėtojo Annos Grześkowiak-Krwawicz vadovaujamas autorių kolektyvas, 1995 m. paskelbęs straipsnių rinkinį apie poli- tinio pasirinkimo problemą XVIII-XIX a. sandūros Lenkijoje5. T. Cegielski, Ł. Kądzielą, Rozbiory Polski. 1772-1793-1795, Warszawa, 1990, s. 24. Ł. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej. Fryderyk Moszyński w latach 1792-1793, Warszawa, 1993. Antroji veikalo dalis Ł. Kqdziclos kolegi) pastangomis išleista jau po autoriaus mirties, žr. L. Kądzielą, Fryderyk Moszyński w insurekcji kościuszkowskiej, Warszawa, 2004. Bo inszajest rzecz zdradzić, insza dać się złudzić. Problem zdrady w Polsce przełomu XVIII i XIX w., red. A. Grześkowiak-Krwawicz, Warszawa, 1995. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI!... 127 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio elito atstovų laikysena 1792-1793 m., jų nuostatos ir politinio pasirinkimo problema taip pat sulaukė ty- rėjų susidomėjimo. Išdavystės ir kolaboravimo temą Targovicos konfederacijos ir antrojo padalijimo kontekste palietė Dariuszas Rolnikas, aptardamas Mykolo Za- leskio vaidmenį XVIII a. pabaigos politiniuose įvykiuose6. Vydas Dolinskas dė- mesį sutelkė į Simono Kosakovskio karinę ir politinę veiklą7, o šių eilučių autorė analizavo vieno iš 1792-1793 m. Generalinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys- tės konfederacijos vadovų, Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio, politines pažiūras8. Tačiau pažymėtina, kad istoriografijoje daugiausia analizuoti tie politinio elito atstovai, kuriems jau XVIII a. pabaigos visuomenė buvo priskyrusi išda- viko vardą: aktyvūs Targovicos ir Lietuvos generalinės konfederacijos veikėjai, 1793 m. Gardino seimo dalyviai: Stanislovas Feliksas Potockis, Ksaveras Branic- kis, Ignotas Jokūbas Masalskis, broliai Kosakovskiai. Mažiau dėmesio iki šiol su- laukė tie asmenys, kurie, nors ir prisidėjo prie padalijimo įteisinimo, vėliau akty- viai dalyvavo 1794 m. sukilime ir šia savo veikla tarytum išpirko išdaviko kaltę. Tarp tokių asmenų matome ir Mykolą Kleopą Oginskį, kurio veikla Gardino sei- mo laikotarpiu iki šiol nebuvo plačiau analizuota9. 6 D. Rolnik, Michał Zaleski - moralne dylematy targowiczanina. O postawie politycz- nej marszałka konfederacji targowickiej województwa brzesko-litewskiego wiatach 1788-1793, Wieki stare i nowe, Prace Naukowe Uniwersytetu Slqskicgo, Katowice, 2003, t. 3, nr 2125, s. 90-108. 7 V. Dolinskas, Simonus Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys- tėje 1763-1794, Vilnius, 2003. 8 R. Šmigelskytė-Stukienė, Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio LDK vizija antrojo valstybės padalijimo akivaizdoje, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, Vilnius, 2002,1.1, p. 73-86; R. Šmigelskytė-Stukienė, Politinis realizmas ir iliuzijos. LDK bajorijos pozicijos, Darbai ir dienos, Kaunas, 2004, t. 37, p. 75-89. » M. K. Oginskio biografija daugiausia sietina ne su antrojo padalijimo įteisinimu, bet su herojiškais jo biografijos momentais: aktyviu dalyvavimu 1794 m. sukilime, vėliau - emi- gracijoje, taip pat siekiais atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XIX a. pirmajame dešimtmetyje, žr.: Z. Libiszowska, A. Nowak-Romanowicz, Oginski Michał Kleofas, PSB, 1978, t. XXIII/4, z. 99, s. 630-636; B. Dundulis, Projektas atkurti Lietuvos Didžiąją Kuni- gaikštystę Rusijos imperijos sudėtyje (1811-1812,), Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1972,1.13, sąs. 1; G. Rutkauskaitė, Mykolas Kleopas Oginskis ir jo projek- tas atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, Žemaičių žemė, 2005, Nr. 1 (46), p. 14-19. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didiiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a. Vienas pirmųjų bandymų įvertinti Mykolo Kleopo Oginskio, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininko, didžiojo iždininko, šiuolaikiniais ter- minais kalbant, finansų ministro, veiklą 1788-1793 m. buvo 2005 m. paskelbtas straipsnis, kartu nubrėžęs gaires tolesniems šios asmenybės tyrimams antrojo pa- dalijimo įteisinimo kontekste10. Gausi antrojo padalijimo laikotarpio archyvinė medžiaga", M. K. Oginskio korespondencija12, Gardino seimo dienoraščiai13, seimo narių kalbų publikacijos14 bei paties M. K. Oginskio atsiminimai15 leidžia išsamiau pažvelgti į šios asmeny- bės veiklą 1793 m. bei pamėginti atsakyti į klausimą, kaip jis pats vertino savo ap- sisprendimą prisijungti prie konfederacijos, kaip pateisino dalyvavimą seimo dar- be ir kiek prisiėmė asmeninės atsakomybės už valstybės padalijimo įteisinimą. Šio straipsnio tikslas - atskleisti M. K. Oginskio veiklą 1793 m. Gardino seimo išvakarėse ir seimo darbo metu dėmesį telkiant į jo laikyseną valstybės 10 R. Šmigelsky tė-Stukienė, Mykolas Kleopas Oginskis - paskutinis LDK iždininkas, Žemai- čių žemė, 2005, Nr. 4 (49), p. 8-11. 11 Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje (toliau —A GAD) saugomi 1793 m. seimo sudarytų deputacijų deryboms su Rusijos pasiuntiniu, biudžeto projektams parengti, valstybės valdymo projektui parengti ir kt. veiklos protokolai leidžia pažinti M. K. Ogins- kio veiklą šiose deputacijoje. Žr. AGAD, f. Zbiór Popielów, nr 410, cz. I-II; F. Tzw, Metryka Litewska, dz. VII/132 ir kt. 12 Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje (toliau
Load more

Recommended publications
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2008 Metai 1
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2008 metai 1 Vilnius 2009 LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 2008 1 Vilnius 2009 LITAUISCHES INSTITUT FÜR GESCHICHTE JAHRBUCH FÜR LITAUISCHE GESCHICHTE 2008 1 Vilnius 2009 UDK 947.45 Li 237 Redakcinė kolegija: Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Vytauto Didžiojo universitetas Alfonsas EIDINTAS Vilniaus universitetas Jan JURKIEWICZ Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje Zigmantas KIAUPA (pirmininkas) Lietuvos istorijos institutas Česlovas LAURINAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas Ingė LUKŠAITĖ Lietuvos istorijos institutas Bronius MAKAUSKAS Lenkijos MA istorijos institutas Jolita MULEVIČIŪTĖ Kultūros, filosofijos ir meno institutas Rimvydas PETRAUSKAS Vilniaus universitetas Edmundas RIMŠA Lietuvos istorijos institutas Jolita SARCEVIČIENĖ (sekretorė) Lietuvos istorijos institutas Vladas SIRUTAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas Saulius SUŽIEDĖLIS Milersvilio universitetas Joachim TAUBER Nordost-Institut Liuneburge Šio žurnalo straipsnių pavadinimai ir santraukos cituojami duomenų bazėse: Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in: HISTORICAL ABSTRACTS. AMERICA: HISTORY AND LIFE. EBSCO Publishing ISSN 0202-3342 © Lietuvos istorijos institutas, 2009 © Straipsnių autoriai, 2009 issn 0202–3342 liEtuvOs istORiJOs MEtRAštis. 2008 MEtAi, 1. vilnius, 2009 tHE YEAR-BOOk OF litHuAniAn History. 2008 /1. vilnius, 2009 EduARdAs B R u s O k A s, liudAs G l EM ž A VILNIAUS SAVIVALDOS STRUKTŪRA IR ORGANIZACIJA PO KETVERIŲ METŲ SEIMO MIESTŲ REFORMOS
    [Show full text]
  • Articles the Attitude of Ruthenian Magnates
    ZAPISKI HISTORYCZNE — TOM LXXXIV — ROK 2019 Zeszyt 4 Articles http://dx.doi.org/10.15762/ZH.2019.36 TOMASZ KEMPA (Nicolaus Copernicus University in Toruń) The Attitude of Ruthenian Magnates and Nobles toward the Union of Lublin (1569) and the Problem of the Autonomy of Ukrainian Lands* within the Polish-Lithuanian Commonwealth Key words: magnates, nobles, Ruthenia, Ukraine, Union of Lublin, law, Orthodoxy, Po lonization, Catholicization The Polish-Lithuanian Union, signed in Lublin in 1569, has long aroused great interest among successive generations of historians. It is caused not only by the importance of this event, but also by the fact the Union was being con- sidered through the prism of historical debate, which was contested among Poles and Lithuanians in the era of the Sejm of Lublin and also after its con- clusion. This approach to the problem ensured that scholars often overlooked the important issue of the attitude towards the Union of Lublin of the Ruthe- nian nobility from the Ukrainian lands, which, before 1569, belonged to the Grand Duchy of Lithuania, and which were incorporated into the Kingdom of Poland at the Union of Lublin in 1569. All these territories had much in * The term ‘Ukraine’ (or the ‘Ukrainian lands’) usually referred the Kyiv and Bratslav voivodeships in the last decades of the 16th and in the first half of the 17th century. Volhynia was treated as a separate region. After incorporating the land of Chernihiv into the Commonwealth (after the war with Muscovy in 1619), it was also considered as a part of the Ukrainian lands.
    [Show full text]
  • Marshal of the Sejm As a Constitutional Body of the State
    Comparative Law Review 22 2016 Nicolaus Copernicus University http://dx.doi.org/10.12775/CLR.2016.011 Michał Huzarski Michał Pyrz MARSHAL OF THE SEJM AS A CONSTITUTIONAL BODY OF THE STATE Abstract This article aims to examine more closely the functioning of the office of Marshal of the Sejm in Poland. Presented as one of the research methods namely, historical-legal, it aims to show the evolution of the office of the Marshal in Poland. The paper also presents the legal status of the Marshal of the Sejm, his functions, and the powers of Parliament. Owing to the large spectrum of the subject we chose only those issues that most clearly show the Marshal of the Sejm as a constitutional body. Keywords Marshal of the Sejm – the Parliament – the Sejm – constitutional body * Michał Huzarski is preparing a doctoral thesis in the field of constitutional law. An employee of local self-government units; e-mail: [email protected]. ** Michał Pyrz – PhD student in the Department of Civil Procedure, Faculty of Law, Administration, and Economy, University of Wroclaw; e-mail: [email protected]. 116 | Michał Huzarski, Michał Pyrz 1. ORIGINS OF THE OFFICE OF THE MARSHAL. HISTORICAL VIEW The Marshal of the Sejm in Poland is traditionally a single executive body of the Chamber and a constitutional body of the state. The origins of the institution of the Marshal are associated with the earliest history of Polish parliamentarianism. Although during its history the importance of this body and the position of the Marshal in the political system have changed, the position has always been endowed with high prestige and esteem, which sometimes also involved its holders1.
    [Show full text]
  • About Some Dissertations Devoted to the Lithuanian National Movement Defended at Foreign Educational Institutions 1
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 17 2012 ISSN 1392-2343 PP. 167–185 REVIEW ESSAYS ABOUT SOME DISSERTATIONS DEVOTED TO THE LITHUANIAN NATIONAL MOVEMENT DEFENDED AT FOREIGN EDUCATIONAL INSTITUTIONS 1 Darius Staliūnas Over the recent decades in Western Europe and the United States, more than one doctoral dissertation connected in one way or another with the subject of Lithuanian nationalism (the National Movement) has been defended 2. Some of these studies are important not only to foreign researchers who do not know the Lithuanian language, but also to Lithuanian scholars. Some of these theses are serious academic studies, it is true, on fairly narrow topics. 3 Perhaps the strongest work was produced and defended at Brandeis University 4, by Nerijus Udrėnas, who analysed how the modern Lithuanian identity is emerging and changing 5. It is based on the premise 1 This article was printed in the Lithuanian language in: Archivum Lithuanicum 14 (2012), pp. 373–392. 2 N. Ūdrėnas, Book, Bread, Cross, and Whip: the Construction of Lithuanian Identity in Imperial Russia, Unpubl. Doctoral Dissertation (Brandeis University, 2000); V. Krapauskas, Nationalism and Historiography: The Case of Nineeteenth- Century Lithuanian Historicism (Boulder, co.: 2000); L. Eriksonas, National He- roes and National Identities: Scotland, Norway and Lithuania (Brussels, 2004); A. Janužytė, Historians as Nation State-Builders: the Formation of Lithuanian University 1904–1922, academic dissertation, series: Studies in European Societies and Politics: Jean Monnet European Centre of Excellence (Tampere, 2005) <http:// acta.uta.fi/pdf/951-44-6313-7.pdf> [viewed on 19 June 2012]; C.J. Nikolajew, Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen in der zweiten Hälfte des 19.
    [Show full text]
  • Kurso Šiandieninės Lietuvių Literatūros Tendencijos
    VILNIUS UNIVERSITY Jurgita Gedminienė GRODNO – THE CULTURAL CENTRE OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA. THE SECOND HALF OF THE 18TH CENTURY (1765-1793) Summary of doctoral dissertation Humanities, Philology (04 H) Vilnius, 2014 The doctoral dissertation was written at Vilnius University in 2009-2013. Research supervisor: Prof. Dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė (Vilnius University, Humanities, Philology – 04 H) The dissertation will be defended at the Council of Philology of Vilnius University: Chair: Assoc. Prof. Dr. Audinga Tikuišienė (Vilnius University, Humanities, Philology – 04 H) Members: Prof. Habil. Dr. Eugenija Ulčinaitė (Vilnius University, Humanities, Philology – 04 H) Prof. Dr. Irena Buckley (Vytautas Magnus University, Humanities, Philology – 04 H) Assoc. Prof. Dr. Deimantas Karvelis (Lithuanian University of Educational Sciences, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Darius Kuolys (Vilnius University, Humanities, Philology – 04 H) Opponents: Assoc. Prof. Dr. Eligijus Raila (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Žavinta Sidabraitė (Klaipėda University, Humanities, Philology – 04 H) The public defence of the dissertation is to be held at the meeting of the Council of Philology of Vilnius University at 2 pm on December 15, 2014 in the Faculty of Philology, Vilnius University, auditorium of K. Donelaitis. Address: Universiteto st. 5, LT-01513, Vilnius, Lithuania. The summary of the dissertation was sent out to relevant institutions on November 14, 2014. The dissertation is available at the library of Vilnius University. VILNIAUS UNIVERSITETAS Jurgita Gedminienė GARDINAS - LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS KULTŪROS CENTRAS. XVIII A. ANTROJI PUSĖ (1765-1793 M.) Daktaro disertacijos santrauka Humanitariniai mokslai, filologija (04 H) Vilnius, 2014 Disertacija rengta 2009 – 2013 metais Vilniaus universitete. Mokslinis vadovas: Prof.
    [Show full text]
  • Naród Polski Bilingual Publication of the Polish Roman Catholic Union of America a Fraternal Benefit Society Safeguarding Your Future with Life Insurance & Annuities
    Naród Polski Bilingual Publication of the Polish Roman Catholic Union of America A Fraternal Benefit Society Safeguarding Your Future with Life Insurance & Annuities May 2019 -Maj 2019 No. 5 - Vol. CXXXIV www.PRCUA.org Zapraszamy do czytania stron 19-24 w j`z. polskim. The year 2019 end to the war, because he hoped to marks the 100th preserve the Commonwealth. His anniversary of the negotiations with the Russians failed - establishment of May the Russian ambassador Yakov JOIN PRCUA 3rd (Constitution Day) Bulgakov made assurances that there as an official national would be no seizure of territory from AT THE holiday, and the first Poland. Empress Catherine demanded holiday declared by the that King Poniatowski join the Second Polish Republic Targowica Confederation. On July 24, in April 1919. 1792, the Guardians of the Laws (Straż In 1791, the Praw) cabinet voted to surrender and members of the Polish the king joined the Confederation. Parliament (Sejm), When the news reached the Polish Poster announcing the program of the May 3rd drafted and ratified the Army, it disintegrated. Constitution celebrations in Kalisz, 1916 May 3rd Constitution to Many of the reform nobles went address the long-standing political into self-imposed exile, whereby other defects which existed in the Polish- nobles hoped that the king could 128th May 3rd Lithuanian Commonwealth. They negotiate an acceptable compromise Booklet of the medley of sought to limit the powers of the with the Russians, but this hope would "May 3rd"songs for a mixed choir Polish magnates, to enact political reforms and not last long.
    [Show full text]
  • Richard Butterwick, the Polish Revolution and the Catholic Church, 1788–1792: a Political History, New York, Oxford University Press, 2012, 369 P
    LITHUANIAN historical STUDIES 17 2012 ISSN 1392-2343 PP. 213–217 Richard Butterwick, The Polish Revolution and the Catholic Church, 1788–1792: A Political History, New York, Oxford University Press, 2012, 369 p. ISBN 978-0199-250-33-2 Richard Butterwick, Polska rewolucja a Kościół Katolicki (1788–1792), tr. M. Ugniewski, Kraków: ARCANA, 2012, 988 p. ISBN 978-8360-940-22-8 In 2012, two monographs by Richard Butterwick, in English and Polish, appeared. Although the titles are the same, the publications differ signifi- cantly in their scope. As the author himself admitted in the introduction to the Polish version of the monograph, the editors at Oxford University Press asked him to shorten the text of the book as much as possible, and adapt it to the needs of English-language readers. The full text of the monograph was translated and published at the initiative of the Museum of Polish History, in cooperation with the author (p.14). In addition, in the introductory part of the English-language version, Butterwick notes that the condensed book is essentially aimed at those ‘who are not specialists in Polish or Polish-Lithuanian history’, and suggests to those wanting to look more deeply into the problem to seek answers in the Polish version of the monograph (p. vi). Although the chronological limits of the subject of both editions are the period of the Four-Year Sejm, the author begins the Polish version with the election of King Stanislaw Augustus in 1764, and ends with the reforms of hostile confederations, short accounts of the 1794 uprising, and an epilogue in which the fate of the state and its major political players is presented.
    [Show full text]
  • Ministry of Education of the Republic of Belarus
    The Youth of the 21st Century: Education, Science, Innovations THE LAST KING OF POLAND AND GRAND DUKE OF LITHUANIA STANISLAV AUGUST PONIATOWSKI AND HIS MONARCHICAL DUTIES AT THE GRODNO SEIMS IN 1784 AND 1793 N. Vasilyuk Grodno state University, Grodno, Belarus Some believe, that Stanislaw August Poniatowski did not manarchy Affairs, only spent time at balls with friends and lovers. But this opinion does not quiteУ correspond to reality. Look at the political everyday life of the last king of Poland and Grand Duke of Lithuania during the Grodno meetings 1784 and 1793 y.Г In the work were used the diaries of one of the members of the Sejm of 1793 [3], materials of the regional conference of students and graduate students of Grodno [4], the study of the Russian historian N. F. De Pula [5], who describedВ the daily life of Poniatowski, and Dz. Lavascape to assess the Grodno Sejm of 1793. [6]. The purpose of the research is to discern the daily life of Stanislav August Poniatowski in Grodno during the Sejm and on this basis to determine its impact on the course of important political, crucial for the Commonwealthй events. Material and methods. To achieve this goal, General scientific and special historical research methods were used. The methodи of analysis was used to investigate the development of the topic in domestic and foreign historical science. The method of generalization helped to create a рGeneral idea of Stanislav August Ponyatovsky's everyday life and its influence on the course of important historical events. By comparating method to compare the daily life of the past with modern processes.
    [Show full text]
  • Liberum Veto: Republican Theory and Practice in the Polish-Lithuanian Commonwealth (1639-1705)
    THE CURIOUS EVOLUTION OF THE LIBERUM VETO: REPUBLICAN THEORY AND PRACTICE IN THE POLISH-LITHUANIAN COMMONWEALTH (1639-1705) A Dissertation submitted to the Faculty of the Graduate School of Arts and Sciences of Georgetown University in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy in History By Catherine Jean Morse McKenna, M.A. Washington, D.C. March 2, 2012 Copyright 2010 by Catherine J.M. McKenna All Rights Reserved ii THE CURIOUS EVOLUTION OF THE LIBERUM VETO: REPUBLICAN THEORY AND PRACTICE IN THE POLISH-LITHUANIAN COMMONWEALTH, 1639-1705 Catherine Jean Morse McKenna, M.A. Thesis Advisor: Andrzej S. Kamiński, Ph.D. ABSTRACT Historians of the Polish-Lithuanian Commonwealth have traditionally presented the liberum veto, a parliamentary practice that allowed any member of parliament to object to any measure and thereby suspend deliberations, as a result of Polish citizens’ (the szlachta’s) peculiar political culture, particularly their attachment to the principles of consensus and unanimity. This assumption led scholars to focus on theoretical justifications for the abuse of the veto that began during the second half of the seventeenth century and by the middle of the eighteenth century had paralyzed the Polish parliament (the Sejm) entirely. Until now, no one has considered the advent and persistence of the veto in the context of the long struggle between the two central political ideologies of the early modern period, republicanism and absolutism. By examining the writings of republican citizens who used and defended the veto during the heated battle over constitutional reform waged in the Commonwealth during the 1660s and early 1670s, we see that the veto was initially embraced as a tool to defend republican liberty against the illegal designs of a king bent on monarchical reforms.
    [Show full text]
  • Tarp Varšuvos, Gardino Ir Vilniaus: Lie Tu Vos Didžiosios Kunigaikštystės
    LITUANISTICA. 2011. T. 57. Nr. 3(85), p. 243–261, © Lietuvos mokslų akademija, 2011 Tarp Varšuvos, Gardino ir Vilniaus: Lie tu vos Didžiosios Kunigaikštystės Iž do komisijos veiklos pokyčiai 1792–1794 metais (1) RAMUNĖ ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas: [email protected] Paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais valstybinės Lenkijos ir Lietuvos institucijos patyrė esminių pokyčių. Per nepilnus penkerius metus net tris kartus buvo pertvarkomas valstybės kariuomenės, policijos, užsienio politikos, švie- timo administravimas, naikinamos senos ir kuriamos naujos institucijos. Straipsnyje analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisijos pertvarkymai, vykę nuo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos sužlugdymo 1792 m. vasarą iki 1794 m. sukilimo pradžios, daugiausia dėmesio skiriant institucijos pavaldumo, veiklos orga- nizavimo ir asmeninės sudėties klausimams. Raktažodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, valdymo re- formos XVIII a., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisija, valstybės finan- sų administravimas, 1793 m. Gardino seimas, valstybės tarnautojai ĮvADAS Paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais valstybinės Lenkijos ir Lietuvos institucijos patyrė esminių pokyčių. Per nepilnus penkerius metus net tris kartus buvo per- tvarkomas valstybės kariuomenės, policijos, užsienio politikos, švietimo administravimas, naikinamos senos ir kuriamos naujos institucijos. Reformos neaplenkė ir Lietuvos Didžiosios
    [Show full text]
  • The Constitution of 3 May 1791 Testament of the Polish­‑Lithuanian Commonwealth
    Richard Butterwick The Constitution of 3 May 1791 Testament of the Polish ‑Lithuanian Commonwealth The Constitution of 3 May 1791 MUZEUM HISTORII POLSKI Richard Butterwick The Constitution of 3 May 1791 Testament of the Polish ‑Lithuanian Commonwealth Warsaw 2021 This book is published in collaboration with the Ministry of Foreign Affairs Republic of Poland Published in Poland by Polish History Museum 33/35 Mokotowska Street, 00-560 Warsaw www.muzhp.pl © 2021 by Muzeum Historii Polski and Richard Butterwick RevieweR Andrzej Krzysztof Link-Lenczowski executive editoR Anna Kalinowska copy editoR Anne-Marie Fabianowska Maps Anna Bilny-Sachanowicz index Anna Krześniak GRaphic desiGn Studio Format First edition Printed by akapit, 3 Węglowa Street, 20-481 Lublin All rights reserved isBn 978-83-65248-47-3 (Pbk) 978-83-65248-48-0 (eBook) Is it better to live in perilous liberty or in tranquil servitude? (after Sallust) Contents Preface /9 Foreword to the English edition /13 List of illustrations /17 List of maps /19 Glossary /21 1. Symbols /25 2. The Commonwealth: Greatness and Decline /33 3. The Perils of Change /57 4. The Great Sejm /75 5. The Revolution of 3 and 5 May 1791 /97 6. The Law on Government /113 7. Absolute Monarchy or Orderly Liberty? /131 8. Evaluations /155 Further reading /167 Notes /173 Index /179 Preface The eighteenth century was a truly tragic period in Polish history. Beginning with the Great Northern War, it saw the successive acts of a drama: marches by foreign troops, the disintegration of the political system, domestic conflicts, often fuelled and exploited by foreign powers, the tragic Bar Confederacy, betrayal, and finally the three partitions and the collapse and elimination of the Polish-Lithuanian state from the map of Europe.
    [Show full text]
  • Chronology of Polish-Lithuanian Monarchs, 1316/20±1795
    Chronologyof Polish-Lithuanian Monarchs, 1316/20±1795 Hereditary Grand Dukes of Lithuania Kings of Poland 1316±41 Gediminas (Giedymin) 1320±33 Wøadysøaw I èokietek (the Short) 1341±45 Jaunuitis ( Jewnut) 1333±70 Casimir III the Great (Kazimierz Wielki) 1345±77 Algirdas (Olgierd) 1370±82 Louis of Anjou (Ludwik WeÎgierski) 1377±92 Jogaila ( Jagieøøo) 1384±99 Jadwiga of Anjou (Hedvig) 1392±1430 Vytautas (Witold) 1386±1434 Wøadysøaw (II) Jagieøøo 1430±32 SÏvitrigaila (Swidrygieøøo) 1432±40 Sigismund (ZÏygimantas 1434±44 Wøadysøaw II of KeÎstutaitis, Zygmunt Varna Kiejstutowicz) (Warnen czyk) 1440±92 Casimir 1447±92 Casimir IV (Kazimieras Jogailaitis) (Kazimierz Jagiellon czyk) 1492±1501 John (I) Albert ( Jan Olbracht) 1492±1506 Alexander 1501±06 Alexander 1506±48 Sigismund the Old 1506±48 Sigismund I the Old (Zygmunt Stary) 1529/44±72 Sigismund Augustus 1529/48±72 Sigismund (II) Augustus (Zygmunt August) Elective Kings of Poland and Grand Dukes of Lithuania 1573±74/75 HenryValois (HenrykWalezy) 1576±86 Stephen BaÂthory(Stefan Batory) 1587±1632 Sigismund III Vasa (Zygmunt III Waza) 1632±48 Wøadysøaw IV Vasa 1648±68 John (II) Casimir Vasa ( Jan Kazimierz) 1669±73 Michael Korybut WisÂniowiecki (Michaø) 1674±96 John III Sobieski ( Jan) 1697±1706 Augustus II the Strong (August Mocny) 1704±10 Stanisøaw (I) Leszczyn ski 219 220 Chronology of Polish-Lithuanian Monarchs, 1316/20 1709±33 Augustus II the Strong (again) 1733±36 Stanisøaw (I) Leszczyn ski (again) 1733±63 Augustus III 1764±95 Stanisøaw (II) August Poniatowski Genealogical Table of the Grand Dukes of Lithuania and Kings of Poland, 1316±1668 WLADYSLAW I Lokietek (the Short) KP 1320–32 Elizabeth † 1380 CASIMIR III the Great KP 1333–70 GEDIMINAS GDL 1316–41 LOUIS KP 1370–72 JAUNUTIS GDL 1341–45 ALGIRDAS GDL 1345–77 Kestutis¸ † 1382 Louis I the Great KH 1342–72 VYTAUTAS SIGISMUND Kestutaitis¸ JADWIGA KP 1384–99 m.
    [Show full text]