MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS 1793 M. GARDINO SEIME Ramu Nėjįm I Šulskytė-S T U Kien Ė

I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI?... 125

TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI? MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS 1793 M. GARDINO SEIME Ramu nėjįm i Šulskytė-S t u kien ė

Pirmasis ir antrasis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimai bei galutinis vals- tybės sužlugdymas 1795 m. jau XVIII a. pabaigos raštijoje kėlė atsakomybės už valstybės likimą klausimą. Gausi Abiejų Tautų Respublikos memuaristika at- skleidė, kad valstybės likimas buvo aiškinamas remiantis moralinėmis bajorijos savybėmis: nepakankama meile Tėvynei, vieningumo stoka, bajoriškųjų laisvių įsigalėjimu ir asmeninių interesų iškėlimu aukščiau valstybinių1. XIX-XX a. istoriografija Abiejų Tautų Respublikos padalijimų istoriją neretai vertino pasitelkda- ma moralines kaltės ir išdavystės kategorijas. Teorija apie „asmeninę kaltę" lenkų istoriografijoje XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės tyrinėtojus išskyrė į dvi priešingas stovyklas: Krokuvos mokyklą ir Varšuvos mokyklą, arba į „pesimis- tus", padalijimų klausimu pripažinusius „pačių lenkų kaltę", ir „optimistus", kal- tais laikiusius užsienio valstybes. Krokuvos mokyklos istorikų požiūriu, XVIII a. valstybės politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo pertvarkymai buvo pradė- ti per vėlai, kad galėtų išgelbėti žūstančią valstybę, o Varšuvos mokyklos istorikai pažymėjo, jog naujosios idėjos pakeitė Abiejų Tautų Respublikos visuomenę ir ji pati savyje turėjo jėgų reformuoti bei sustiprinti valstybę. Tačiau užsienio vals- tybių agresija, Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sąmokslas prieš Abiejų Tautų Res- publiką tam užkirto kelią. Šios mokyklos atstovų nuomone, kaltė dėl padalijimų turėtų tekti Rusijai, Prūsijai ir Austrijai bei tiems Abiejų Tautų Respublikos politinio elito atstovams, kurie prisidėjo įgyvendinant grobikiškus užsienio valstybių tikslus2.

Lx. D. Rolnik, Portret szlachty cr

Tokiame istoriografiniame kontekste tie politinio elito atstovai, kurie 1792 m. vasarą-rudenį nepasitraukė iš viešojo valstybės gyvenimo, neemigravo, neatsisakė užimamų pareigų, bet priešingai, naujausiųjų laikų terminologija kalbant, kolaboravo su okupantais, ėjo senatorių ar ministrų pareigas, dalyvavo seimo darbe ir 1.1., buvo laikomi Tėvynės išdavikais, prisidėjusiais prie padalijimų „įteisinimo". Moralinio vertinimo kriterijų dominavimas iškėlė klausimą, ar iš tiesų visus be išimties 1792-1793 m. įvykių dalyvius galime be jokių išlygų vadinti išda- vikais? Kaip vertinti to paties asmens dalyvavimą patriotiniame Ketverių metų seimo darbe, vėliau - su Rusijos kariuomenės parama sukurtos konfederacijos darbe, padalijimus „legalizavusiame" 1793 m. Gardino seime ir, nepraėjus nė me- tams, už valstybės atkūrimą ir laisvės idėjų įgyvendinimą kovojusiame 1794 m. sukilime? Kur yra riba tarp išdavystės ir priverstinio paklusnumo prievartai? Atsakymų į šiuos klausimus ėmė ieškoti XX a. paskutiniojo ketvirčio lenkų istoriografija, sukritikavusi moralinių vertinimų taikymą padalijimų problema- tikos tyrimuose. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje pasirodžiusioje pada- lijimų istorijos studijoje Tadeuszas Cegielskis ir Łukaszas Kądzielą pabrėžė, kad Abiejų Tautų Respublikos žlugimas buvo gilios krizės, apėmusios visą Europą gerokai prieš padalijimus, pasireiškimas, todėl valstybės žlugimo istorija yra žymiai senesnė nei pačių padalijimų istorija ir neapsiriboja viena valstybe3. Išdavystės ir tarnavimo Abiejų Tautų Respublikai problemos sudėtingumą ir vienareikšmiš- kų vertinimų ribotumą Ł. Kądzielą aktualizavo monografijoje, skirtoje Frydricho Mošinskio (Fryderyk Moszyński) veiklai 1792-1793 m.4 Išdavystės temą teisės, politikos, literatūros istorijos aspektais išplėtojo Annos Grześkowiak-Krwawicz vadovaujamas autorių kolektyvas, 1995 m. paskelbęs straipsnių rinkinį apie politinio pasirinkimo problemą XVIII-XIX a. sandūros Lenkijoje5.

T. Cegielski, Ł. Kądzielą, Rozbiory Polski. 1772-1793-1795, Warszawa, 1990, s. 24. Ł. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej. Fryderyk Moszyński w latach 1792-1793, Warszawa, 1993. Antroji veikalo dalis Ł. Kqdziclos kolegi) pastangomis išleista jau po autoriaus mirties, žr. L. Kądzielą, Fryderyk Moszyński w insurekcji kościuszkowskiej, Warszawa, 2004. Bo inszajest rzecz zdradzić, insza dać się złudzić. Problem zdrady w Polsce przełomu XVIII i XIX w., red. A. Grześkowiak-Krwawicz, Warszawa, 1995. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI!... 127

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio elito atstovų laikysena 1792-1793 m., jų nuostatos ir politinio pasirinkimo problema taip pat sulaukė ty- rėjų susidomėjimo. Išdavystės ir kolaboravimo temą Targovicos konfederacijos ir antrojo padalijimo kontekste palietė Dariuszas Rolnikas, aptardamas Mykolo Za- leskio vaidmenį XVIII a. pabaigos politiniuose įvykiuose6. Vydas Dolinskas dė- mesį sutelkė į Simono Kosakovskio karinę ir politinę veiklą7, o šių eilučių autorė analizavo vieno iš 1792-1793 m. Generalinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys- tės konfederacijos vadovų, Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio, politines pažiūras8. Tačiau pažymėtina, kad istoriografijoje daugiausia analizuoti tie politinio elito atstovai, kuriems jau XVIII a. pabaigos visuomenė buvo priskyrusi išda- viko vardą: aktyvūs Targovicos ir Lietuvos generalinės konfederacijos veikėjai, 1793 m. Gardino seimo dalyviai: Stanislovas Feliksas Potockis, Ksaveras Branic- kis, Ignotas Jokūbas Masalskis, broliai Kosakovskiai. Mažiau dėmesio iki šiol su- laukė tie asmenys, kurie, nors ir prisidėjo prie padalijimo įteisinimo, vėliau aktyviai dalyvavo 1794 m. sukilime ir šia savo veikla tarytum išpirko išdaviko kaltę. Tarp tokių asmenų matome ir Mykolą Kleopą Oginskį, kurio veikla Gardino seimo laikotarpiu iki šiol nebuvo plačiau analizuota9.

6 D. Rolnik, Michał Zaleski - moralne dylematy targowiczanina. O postawie politycz- nej marszałka konfederacji targowickiej województwa brzesko-litewskiego wiatach 1788-1793, Wieki stare i nowe, Prace Naukowe Uniwersytetu Slqskicgo, Katowice, 2003, t. 3, nr 2125, s. 90-108. 7 V. Dolinskas, Simonus Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys- tėje 1763-1794, Vilnius, 2003. 8 R. Šmigelskytė-Stukienė, Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio LDK vizija antrojo valstybės padalijimo akivaizdoje, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, Vilnius, 2002,1.1, p. 73-86; R. Šmigelskytė-Stukienė, Politinis realizmas ir iliuzijos. LDK bajorijos pozicijos, Darbai ir dienos, Kaunas, 2004, t. 37, p. 75-89. » M. K. Oginskio biografija daugiausia sietina ne su antrojo padalijimo įteisinimu, bet su herojiškais jo biografijos momentais: aktyviu dalyvavimu 1794 m. sukilime, vėliau - emigracijoje, taip pat siekiais atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XIX a. pirmajame dešimtmetyje, žr.: Z. Libiszowska, A. Nowak-Romanowicz, Oginski Michał Kleofas, PSB, 1978, t. XXIII/4, z. 99, s. 630-636; B. Dundulis, Projektas atkurti Lietuvos Didžiąją Kuni- gaikštystę Rusijos imperijos sudėtyje (1811-1812,), Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1972,1.13, sąs. 1; G. Rutkauskaitė, Mykolas Kleopas Oginskis ir jo projektas atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, Žemaičių žemė, 2005, Nr. 1 (46), p. 14-19. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didiiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

Vienas pirmųjų bandymų įvertinti Mykolo Kleopo Oginskio, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininko, didžiojo iždininko, šiuolaikiniais ter- minais kalbant, finansų ministro, veiklą 1788-1793 m. buvo 2005 m. paskelbtas straipsnis, kartu nubrėžęs gaires tolesniems šios asmenybės tyrimams antrojo padalijimo įteisinimo kontekste10. Gausi antrojo padalijimo laikotarpio archyvinė medžiaga", M. K. Oginskio korespondencija12, Gardino seimo dienoraščiai13, seimo narių kalbų publikacijos14 bei paties M. K. Oginskio atsiminimai15 leidžia išsamiau pažvelgti į šios asmeny- bės veiklą 1793 m. bei pamėginti atsakyti į klausimą, kaip jis pats vertino savo ap- sisprendimą prisijungti prie konfederacijos, kaip pateisino dalyvavimą seimo darbe ir kiek prisiėmė asmeninės atsakomybės už valstybės padalijimo įteisinimą. Šio straipsnio tikslas - atskleisti M. K. Oginskio veiklą 1793 m. Gardino seimo išvakarėse ir seimo darbo metu dėmesį telkiant į jo laikyseną valstybės

10 R. Šmigelsky tė-Stukienė, Mykolas Kleopas Oginskis - paskutinis LDK iždininkas, Žemai- čių žemė, 2005, Nr. 4 (49), p. 8-11. 11 Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje (toliau —A GAD) saugomi 1793 m. seimo sudarytų deputacijų deryboms su Rusijos pasiuntiniu, biudžeto projektams parengti, valstybės valdymo projektui parengti ir kt. veiklos protokolai leidžia pažinti M. K. Ogins- kio veiklą šiose deputacijoje. Žr. AGAD, f. Zbiór Popielów, nr 410, cz. I-II; F. Tzw, Metryka Litewska, dz. VII/132 ir kt. 12 Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje (toliau - RVSAA) (f. 12) saugomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininko Antano Dziekonskio (b. 225) ir Rusijos pasiuntinio Jokūbo Sieverso (b. 226) laiškai didžiajam iždininkui Mykolui Kleopui Oginskiui, rašyti Gardine 1793 m. Bylos sudarytos iš M. K. Oginskio dokumentų, saugotų Rusijos užsienio reikalų ministerijos archyve, o vėliau perduotų į RVSAA fondus. Lenkų istorikas Henrykas Kocój publikavo 1792-1793 m. Prūsijos pasiuntinio Liudviko Buchhol- tzo pranešimus karaliui Frydrichui Vilhelmui II. Juose pateikiama informacijos ir apie Lietuvos didžiojo iždininko veiklą, žr. H. Kocój, Targowica i sejm grodzieński w relacjach posła pruskiego Ludwiga Buchholtza, Kraków, 2004. 13 A. Trębicki, Opisanie sejmu ekstraordynaryjnego podziałowego roku 1793 w Grodnie, oprać. J. Kowecki, Warszawa, 1967. Išsamiausias Gardino seimo dienoraštis publikuotas inter- nete: Sejm grodzieński 1793 r., wydal, wstępem i przypisami opatrzył H. Olszcwski, http:// www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/SEJM1793/wstcp.htm [žiūrėta 2010 m. liepos 6 d.]. >•* Zbiór mów Seymu Extra-Ordynaryincgo roku 1793 dnia 17 czerwca w Grodnie zaczętego, w Krakowie, 1793. •s M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, Vilnius, 2007,1.1. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI;... 129 padalijimo įteisinimo ir valdymo reformų klausimais. Tyrimo chronologija - nuo 1793 m. gegužės 7 d., kada M. K. Oginskis buvo nominuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju iždininku, iki Gardino seimo pabaigos 1793 m. lapkri- čio 23 d.

Politinė karjera tuo metu, kai niekas nebenori būti ministru? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko pareigybės klausimas 1793 m. pavasarį Rusijos pasiuntinio Abiejų Tautų Respublikoje Jokūbo Sieverso pageidavimu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kardininkas Mykolas Kleopas Oginskis buvo nominuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju iždi- ninku16. M. K. Oginskio kaip iždininko karjera iš pirmo žvilgsnio atrodo dėsninga: 1786 m. pirmą kartą Trakų vaivadijos deputatu į seimą išrinktas 21 metų Oginskis seime buvo deleguotas tikrinti Lenkijos Karalystės iždo sąskaitas. 1786 m. spalio 24 d. seime jis pasakė kalbą, kurioje gyrė Lenkijos iždo veiklą tyrusios komisijos darbą ir gynė Lenkijos didžiojo iždininko Roko Kosovskio (Roch Kossowski) interesus. Tame pačiame seime M. K. Oginskis buvo išrinktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos nariu17. Tai buvo pirmieji M. K. Oginskio žings- niai gilinantis į valstybės finansų problemas18. M. K. Oginskis atsakingai žiūrėjo į savo kaip iždo komisaro pareigas: 1788 m. lapkričio 9 d. seime jis pateikė Lietuvos iždo komisijos sąskaitų tikrinimo delegacijai savo „Pastabas" (Uwagi) dėl šios komisijos reorganizavimo19. Valstybės finansais M. K. Oginskis rūpinosi ir tapęs di- plomatu, savo diplomatinių misijų Olandijoje bei Anglijoje metu siekdamas gauti užsienio bankų paskolas Abiejų Tautų Respublikai20. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad užėmęs ministro pareigas esant sudėtingai valstybės situacijai M. K. Oginskis savaime įsipareigojo dalyvauti jos politiniame

16 Valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo prieš tokį paskyrimą, tačiau buvo priverstas paklusti Rusijos spaudimui, žr. A. Trębicki, Opisanie sejmu ekstraordynaryjnego podziałowego roku 1793 w Grodnie, oprac.J. Kowecki, Warszawa, 1967, s. 512. " Z. Libiszowska, Oginski Michał Kleofas, PSB, 1978, t. XXIH/4, z. 99, s. 631. 18 R. Šmigelskytė-Stukienė, Mykolas Kleopas Oginskis - paskutinis LDK iždininkas, p. 8. '» Z. Libiszowska, Oginski Michał Kleofas, PSB, 1978, t. XXIII/4, z. 99, s. 631. 2° Plačiau apie šią M. K. Oginskio veiklą žr. Z. Libiszowska, Misja Ogińskiego w Londynie, Wiek XVIII. Polska i Świat, Warszawa, 1974. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

1J 'J^**- * \ Vii r?

•"••'Sfeaaa,

-J." £į- • '. , ••, , . y.: • -, "*-:•• •-' * ~ • _j£.» 30 ii. Naujieji karaliaus rūmai Gardine

gyvenime, t. y. įsitraukti į priešseiminę kampaniją ir posėdžiauti antrąjį padaliji- mą įteisinti turinčiame seime, kurio darbo pradžia buvo numatyta 1793 m. birže- lio 17 d. Gardine. Pažymėtina, kad politinio pasirinkimo dilemą tarp aktyvaus pasipriešinimo užsienio valstybių prievartai ir kolaboravimo M. K. Oginskis sprendė jau 1792 m. vasarą, kada turėjo rinktis: pasitraukti iš politinio gyvenimo ar prisidėti prie reformas naikinusios konfederacijos. Kaip žinia, konfederatams įsitvirtinus šalyje dalis patriotų reformatorių grupuotės didikų nusišalino nuo aktyvaus dalyvavimo politiniame gyvenime, o nemaža jų dalis emigravo. Sekdamas bendramin- čių pavyzdžiu, dar iki valdovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prisiekiant Targovicai, iš šalies išvyko ir M. K. Oginskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys- tės kardininkas kartu su „keturiasdešimčia tautiečių, palikusių Varšuvą dėl tų pačių priežasčių"21, apsistojo Altvaserio kurorte Silezijoje, tačiau kai konfedera-

21 M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, p. 103. Altvaseris (Altwasser) - tuo metu populiarus kurortas Prūsijoje, dabar Stary Zdruj {Stary Zdrój) - Valbžycho miesto dalis Lenkijoje. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAV1M0 RESPUBLIKAI? ... 131 tai sekvestravo jo dvarus22, buvo priverstas rinktis: ar likti emigracijoje be lėšų pragyvenimui, ar grįžti ir spręsti turtinius reikalus, einant į kompromisą su savo sąžine? Vis dėlto 1792 m. rudenį M. K. Oginskis grįžo į Abiejų Tautų Respubliką ir Lietuvos Brastoje (dab. Brestas, Baltarusija), kur rezidavo generalitetas, prisie- kė konfederacijai. Tačiau siekiant atgauti nusavintus dvarus, vien priesaikos nepakako. Išaiškėjus, kad se- kvestravimas buvo paskirtas slaptu Rusijos imperato- rės Jekaterinos II favorito Platono Zubovo nurodymu, M. K. Oginskis buvo priverstas vykti į Peterburgą23. 31 ii. Lenkijos karalius ir Lietuvos Tuo tarpu Rusijai, siekusiai susigrąžinti savo turėtą įta- didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis ką Abiejų Tautų Respublikoje, buvo svarbu į savo pusę patraukti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriš- kojoje visuomenėje itin populiarų Mykolą Kleopą Oginskį. Be to, Ketverių metų seimo reformas panaikinusi konfederacijos vadovybė ne tik nusavino jai neprisiekusių didikų bei bajorų dvarus, bet ir siekdama atker- šyti aktyviems permainų šalininkams paskelbė atimanti iš konfederacijai nepri- siekusių valstybės pareigūnų jų turėtas pareigybes. Taip iš aktyvaus reformų ini- ciatoriaus Ignoto Potockio buvo atimtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo pareigos, savo postų neteko ir kiti pareigūnai24. Tokia situacija, V. Dolinsko žodžiais, galėjo sukelti tikrą valdžios struktūrų persistūmimų griūtį, kurią dar labiau paaštrino paskelbtas M. K. Oginskio atsistatydinimas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono pareigų. Lietuvos didysis etmonas skelbėsi rezignuojąs iš užimamų pareigų savo giminaičio, Lietuvos kardininko

22 M. K. Oginskio dvarai buvo sekvestruoti remiantis slaptu 1792 m. birželio 27 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinės konfederacijos nurodymu, žr. Oršos pavieto konfederacijos aktiĮ knyga, Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (BNIA), f. 3354, ap. 1, b. 1,1.39. 23 M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir laikus two 17S8 iki 1815 metų pabaigos, p. 109. 24 Plačiau apie konfederacijos represines priemones žr. R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792-1793 metais, Vilnius, 2003, p. 182-192. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVII1 a. grafo Mykolo Kleopo Oginskio, naudai. 1792 m. pabaigoje vakuojančiais galė- jo tapti net du Lietuvos ministrų postai. Todėl nenuostabu, kad galimybes juos užimti politinės tautos atstovai zondavo iš anksto, nes dauguma pareigūnų siekė užimti laisvą aukštesnį rangą25. 1792 m. M. K. Oginskio politinės karjeros galimybės buvo derinamos su Pe- terburgo rūmais. Yra žinoma, kad M. K. Oginskis išvyko į Peterburgą 1792 m. gruodžio 22 d. ir jame praleido keturias savaites26. Priimtas Jekaterinos II, kalbė- jo su Platonu Zubovu ir ten buvusiu vienu iš Lietuvos generalinės konfederacijos lyderių, „tautos valia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonu" Simo- nu Martynu Kosakovskiu. Žinant S. M. Kosakovskio pastangas gauti aukščiausią karinį Lietuvos postą, tampa aiški ir derybų su M. K. Oginskiu, turėjusiu perimti vadovavimą kariuomenei iš savo giminaičio Mykolo Kazimiero Oginskio, esmė. Tarpininkaujant Rusijos valdantiesiems sluoksniams buvo ieškoma visoms suin- teresuotoms šalims priimtiniausio varianto. Susitikimų ir pokalbių Peterburge rezultatas buvo tas, kad, anot Z. Libiszowskos, Mykolas Kleopas už 300 000 auksi- nų iš Mykolo Kazimiero Oginskio gavo rezignavimą iš etmono posto, kurį užėmė Simonas Martynas Kosakovskis, o pats Mykolas Kleopas Oginskis gavo Lietu- vos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko pareigybę. Ir tik tuomet abiem Oginskiams buvo sugrąžinti sekvestruoti dvarai27. Kaip pažymi V. Dolinskas, Peterburge suderinus būsimą „portfelių" paskirs- tymą, reikėjo gauti valdovo pritarimą. Be to, M. K. Oginskiui siūloma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko kėdė tuo metu buvo užimta - joje sėdėjo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminaitis grafas Liudvikas Tiškevičius, o į pastarojo vietą, esant avanso galimybei, pretendavo Lietuvos rūmų iždininkas Antanas Dziekonskis28. Šiuos reikalus ėmėsi aktyviai spręsti Rusijos pasiuntinys Respublikoje Jokūbas Sieversas. Išreikšdamas Rusijos imperatorės Jekaterinos II nuomonę: jau pačioje 1793 m. pradžioje jis įsakmiai „prašė" Stanislovo Augusto

" V. Dolinskas, Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys- tėje 1763-1794, p. 639. 16 R. Šmigelskytė-Stukicnė, Mykolas Kleopas Oginskis - paskutinis LDK iždininkas, p. 9-10. n Z. Libiszowska, Oginski Michał Klcofas, PSB, 1978, t. XXIII/4, z. 99, s. 632. 28 V. Dolinskas, Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys- tėje 1763-1794, p. 639. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI!... 133

Poniatovskio, kad L. Tiškevičius būtų paskirtas didžiuoju maršalu vietoj I. Po- tockio. Tuomet kardininkas Mykolas Kleopas Oginskis gautų didžiojo iždinin- ko portfelį, o didžiuoju Lietuvos etmonu galėtų tapti S. M. Kosakovskis29. Abiejų Tautų Respublikos valdovas, kurio išimtinėms prerogatyvoms priklausė ministrų nominacijos, prašė laiko pagalvoti, tačiau rusų pasiuntinys iš anksto paliepė Lie- tuvos pakancleriui grafui Joachimui Chreptavičiui parengti atitinkamų nomina- cijų patentus. Anot V. Dolinsko, „Stanislovas Augustas nenorėjo atimti Lietuvos iždo kontrolės iš savo giminaičio rankų. Problemą sunkino tai, kad L. Tiškevičius tiesiog nenorėjo tapti maršalka, o Mykolas Kleopas Oginskis - iždininku"30. Šioje situacijoje lemiamą vaidmenį atliko asmeniniai turtiniai M. K. Oginskio intere- sai: konfederacijos vadovybėje dominavusiems Kosakovskiams pagrasinus Lietu- vos kardininko dvarų sekvestravimu, M. K. Oginskis pakluso jų reikalavimams. Nors jau 1793 m. vasario mėn. visi Lietuvos ministrų postų „perstumdymai" buvo nuspręsti, tačiau kurį laiką neskelbti. Abiejų Tautų generalinė konfederacija rekomendaciją M. K. Oginskiui užimti didžiojo Lietuvos iždininko urėdą išdavė tik 1793 m. gegužės mėn.31 1793 m. gegužės 7 d. kardininkas M. K. Oginskis buvo nominuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju iždininku32. Apsisprendimas priimti pos- tą iš Rusijos pasiuntinio rankų bei įsipareigojimas dalyvauti įteisinant valstybės teritorijų užgrobimą vėlesnių įvykių kontekste kėlė M. K. Oginskio norą neprisi- imti asmeninės atsakomybės. Galbūt dėl to 1826 m. Paryžiuje išleistuose „Atsi- minimuose" jis apie 1793 m. Gardino seimą kalba itin nenoriai. Autoriaus prisi- minimus keičia oficialių dokumentų citatos: „Nutariau verčiau pateikti seimo ir Rusijos bei Prūsijos pasiuntinių susirašinėjimą, nei perpasakoti, kaip vyko Seimo posėdžiai, nes tai tebuvo tik chaotiškas blaškymasis į visas puses: vieni atstovai

29 V. Dolinskas, Simonas Kosakovskis. Politinė ir karini veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys- tėje 1763-1794, p. 639. 30 Ten pat, p. 640. 31 Summaryusz Czynnośi Konfederacyi G. Oboyga Narodów od Dnia 11. Miesiąca Wrześ- nia 1792. Roku w Brześciu Litewskim rozpoczętych, na mocy Prawa titulo: „Zalecenie WW. Kanclerzom O. N. ażeby Summaryusze Sancitów Konfederacyi Targowickiey, roz- drukowane i po Województwach rozesłane były" ułożony, 1.1, be sp. v. ir d., 1. P3, nr 533. n Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV-XVH1 wieku. Spisy, Opracowali H. Lulewicz i A. Rachuba, Kórnik, 1994, s. 159. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viclajamt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

buvo nusižeminę ir pataikavo, kiti aiškinosi ir teisinosi, dar keletas, inspiruoti val- dančiosios partijos, dėstė egzaltuotas jakobinų idėjas ir jų tikslas buvo sugadinti Zyversui (Sieversui) nuotaiką, ir pagaliau keletas karštai skundėsi dėl to, kad seimas prievartaujamas."33 Rašydamas apie savo „liūdną vaidmenį" Gardino seime, M. K. Oginskis pasirinko vos du aspektus: „savo santykius su karaliumi ir Rusijos ambasadoriumi"34. Tačiau ar iš tiesų M. K. Oginskio veikla Gardine apsiribojo as- meninių santykių aiškinimusi? Atsakyti į šį klausimą leidžia išlikę Gardino seimo protokolai ir dienoraščiai.

M. K. Oginskio veikla Gardino seimo išvakarėse ir seimo darbo pradžioje: padalijimo „ įteisinimo" procesas 1793 m. vasarą pagrindiniu M. K. Oginskio rūpesčiu tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansinės padėties pagerinimo klausimas. Valstybė buvo atsi- dūrusi ne tik ties politinės, bet ir ties finansinės katastrofos slenksčiu: 1793 m. gegužės mėn. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo kasoje Gardi- ne grynaisiais nebebuvo nė grašio35. M. K. Oginskio vadovaujama Lietuvos iždo komisija, persikėlusi iš Gardino į Vilnių ir gegužės 16 d. atnaujinusi savo veiklą, visuotinės bankų griūties fone ėmėsi spręsti finansinius šalies reikalus36. Gardino seimo išvakarėse ir pačiame seime M. K. Oginskis neapsiribojo vien iždo reikalų tvarkymu. 1793 m. vasaros pradžioje jis tapo vienos iš politinių grupuočių, rengusių valstybės gelbėjimo planus, nariu. Simboliška, tačiau savo „Atsiminimuose" M. K. Oginskis nė žodžiu neužsimena nei apie dalyvavimą priešseiminėje kampanijoje, nei apie tuo metu kurtus planus gelbėti Tėvynę. Lie- tuvos didžiojo iždininko dalyvavimą politinėje veikloje seimo išvakarėse atsklei- džia kito to meto politinių įvykių dalyvio Antano Trenbickio (Antoni Trębicki)

33 M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, p. 133-134. 34 Ten pat, p. 134. 35 R. Šmigelskytė-Stukienė, Iš LDK iždo komisijos istorijos: Iždo komisijos veiklos tikrini- mas 1792-1793 m., Istorijos akiračiai, red. A. Dubonis, Z. Kiaupa, E. Rimša, Vilnius, 2004, p. 307-322. 3« Plačiau ir.: R. Šmigelskytė-Stukienė, Mykolas Kleopas Oginskis - paskutinis LDK iždi- ninkas, p. 8-11; W. Kornatowski, Kryzys bankowy w Polsce 1793 roku, Warszawa, 1937. I dalis. Moksliniai straipsniai ir Šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS 1RTARNAVIM0 RESPUBLIKAI?... 135

atsiminimai37. Buvęs Ketverių metų seimo dalyvis, vėliau - konservatyvių pažiūrų politikas, Gardino seimo dienoraščio autorius A. Trenbickis, aprašy- damas savo atsakymus į sukilėlių klausimus dėl bendradarbiavimo su okupacine valdžia, pažymė- jo, kad „tuo pačiu metu, kai saugioje emigracijoje Saksonijoje buvo rengiami Tėvynės gelbėjimo pla- nai", M. K. Oginskio vadovaujamų bendraminčių grupelė - Antanas Trenbickis, Jurgis Bialopetravi- čius, Tomas Vavžeckis, Martynas Badenis - taip pat kūrė „narsų tokios pat paslaugos Tėvynei planą"38. 32 H. Mykolas Kleopas Oginskis Nesuderintą su Lietuvos konfederacijos lyde- riais M. K. Oginskio poziciją seimo išvakarėse bei jo darbo pradžioje patvirtina ir kiti šaltiniai. Kaip pažymi Simonas Martynas Kosakovskis, jau seimo darbo pradžioje didysis iždininkas grafas M. K. Oginskis kartu su Vilniaus vaivada kunigaikščiu Mykolu Jeronimu Radvila ir kunigaikščiu Vilniaus vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu nusišalino nuo Lietuvos konfederacijos lyderių, o „dvy- lika ar penkiolika Lietuvos provincijos atstovų, išrinktų Vilniaus vaivados kuni- gaikščio Radvilos, dėl kunigaikščio Vilniaus vyskupo ir grafo didžiojo iždininko Oginskio įtakos, pastariesiems nedalyvaujant, prisijungė prie opozicinės partijos ir prie karaliaus"39. Ši S. M. Kosakovskio laiško ištrauka duoda tiesioginę nuorodą į M. K. Oginskio dalyvavimą priešseiminėje kampanijoje bei parodo jo laikyseną seimo išvakarėse. Taigi M. K. Oginskis, kaip vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Ku- nigaikštystės senatorių-ministrų, dalyvavo ne tik priešseiminėje kampanijoje, bet ir 1793 m. birželio 17 d. darbą pradėjusiame Gardino seime, tapusiame

i"* A. Trębicki, Opisanie sejmu ekstraordynaryjnego podziałowego roku 1793 w Grodnie. O rewo- lucji roku 1794, oprać. Jerzy Kowccki, Warszawa, 1967, s. 347. 38 Ten pat. w Pismo czyli raczcy list Kossakowskiego Hetmana w kształcie Dyariuszu donoszący o seymie Grodzieńskim, Čartoriskių biblioteka Krokuvoje (Biblioteka Czartoryskich Muzeum Narodowego w Krakowie), rkr. IV 2257,1.37. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS 136 Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XV1II a.

paskutiniuoju seimu Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.Jei,remdamiesiL.Kądzielos modeliu, Gardino seimo dalyvius skirstysime į dvi grupuotes (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio ir Lietuvos konfederacijos vadovų brolių Kosakovskių šalininkus)40, turėsime pripažinti, kad tiek viena, tiek kita grupuo- tė buvo žmonės, jau iš esmės susitaikę su padalijimo faktu, tačiau skirtingai žiūrintys j tolesnį valstybės likimą ir skirtingai modeliuojantys seimo darbo sce- narijų. Valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio aplinkos politikai (Frydrichas Mošinskis, Kazimie- ras Račinskis (Kazimierz Raczyński), Liudvikas Tiš- kevičius, o kiek vėliau ir Ignotas Jokūbas Masalskis, atsižvelgdami į turimą „bendradarbiavimo" su Ru- 33 M. Rusijos pasiuntinys Abiejų Tautų Res- sijos pasiuntiniu Otonu Stackelbergu patirtį iš pir- publikoje Jokūbas Sieversas mojo padalijimo laikotarpio, siekė sugrąžinti valdžią karaliaus šalininkams bei tikėjosi, kad patenkinus

teritorijų atidavimo reikalavimus ir 1776 m. seimo pavyzdžiu perdavus įstatymų aiškinimo teises Nuolatinei tarybai, pavyks sukurti naują valstybės valdymo sis- temą, išsaugant kuo daugiau Ketverių metų seimo reformų.

40 Plg. L. Kądzielą, Zdrajcy i patrioci? Ugrupowania polityczne sejmu grodzieńskiego 1793 roku, Bo inszajest rzecz zdradzić..., s. 74-75. Toks skirstymas neapima trečiosios ir ketvirtosios seimo narių grupuočių. Trečiajai grupuotei priskirtini vadinamieji patriotai, daugiausia Mazovijos ir Palenkės atstovai, kurie, atmesdami bet kokią derybų su Rusija bei Prūsija galimybę, audringais pasisakymais seime protestavo prieš padalijimą ir siekė kreiptis pagalbos j užsienio valstybes. Šioje grupuotėje aktyviai veikė ir keletas Lietuvos pasiuntinių, iš kurių labiausiai pagarsėjo Upytės atstovas Juozapas Kimbaras. Ketvirtąją grupuotę sudarė vadinamieji „nebylieji pasiuntiniai", kurie visą seimo darbo laiką nė karto nepasisakė, nepateikė svarstymui jokio projekto, viešai nepareiškė savo nuomonės, tačiau sutartinai balsuodami „už" ar „prieš" nulemdavo svarstomų klausimų likimą. Šios grupuo- tės nariai, dar vadinami „anoniminėmis marionetėmis Sievcrso rankose" ar „Boscampo vaikais" (t. y. Rusijos agento Karolio Boscampo-Lasopolskio remiami atstovai), vykdė visus Rusijos pasiuntinio nurodymus, už savo „paslaugas" gaudami atitinkamą „atlygį". Plačiau žr. R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai pasku- tiniajame Abiejų Tautų Respublikos seime. Politinio pasirinkimo problema, Parlamento studijos. Mokslo darbai, Vilnius, 2005, Nr. 5, p. 79-104. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTES IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI?... 137

Tuo metu Lietuvos konfederacijos vadovybė, naudodamasi turima jėgų per- svara, kėlė savo politinius tikslus, kurių svarbiausias buvo įtvirtinti ir išlaikyti savo valdžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei siekti, kad seimas patvirtin- tų konfederacijos priimtus nutarimus. Tai padaryti buvo tikimasi išlaikant Gene- ralinę Abiejų Tautų konfederaciją, įtvirtinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys- tės struktūrinį atskirumą nuo Lenkijos Karalystės bei be pakitimų sugrąžinant senąją valdymo formą. Konfederacijos egzistavimas Kosakovskiams užtikrino valdžią ir įtaką Lietuvoje, o, be to, paleidus konfederaciją, būtų išryškėję jų netei- sėti veiksmai ir plėšikavimas bei pasipiltų apiplėštų žmonių ieškiniai ir apeliaci- jos, kuriuos visuomenės spaudžiamas seimas turėtų peržiūrėti. To buvo stengia- masi išvengti41. Lietuvos didžiojo iždininko pareigas gavęs remiant konfederatams, net ir suartėjęs su valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio aplinkos žmonėmis, M. K. Oginskis dar ilgai laviravo: dažnai išvykdavo, kad nebūtų priverstas užim- ti aiškios pozicijos, retai pasisakydavo seimo posėdžiuose, sirgo ar tik simuliavo ligą. Jau pirmosiomis seimo darbo dienomis jis išvyko iš Gardino „gydytis į Soko- lovą prie Varšuvos". Kaip pažymi „Atsiminimuose", ten „sirgo ir baisiausiai liūdė- jo dėl jį pasiekiančių naujienų", tačiau bent jau džiaugėsi, kad „netenka derėtis su J. Sieversu ir nereikia būti triukšmingų seimo posėdžių bei ten vykstančių smurto aktų liudininku"*2. Nors M. K. Oginskis ir siekė nusišalinti nuo seimo darbo ir išvengti asmeni- nės atsakomybės už valstybės likimą, jis, kaip einantis ministro pareigas, 1793 m. liepos pradžioje buvo įtrauktas į sutarties su Rusija rengimo deputaciją, į kurią iš Lietuvos atstovų taip pat įėjo Vilniaus vaivada Mykolas Jeronimas Radvila, vyskupas ir etmonas Kosakovskiai, Lietuvos generalinės konfederacijos marša- las Juozapas Zabiela bei šios deputacijos pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis43. Kaip ir Vilniaus vaivada M. J. Radvila, M. K. Oginskis nedalyvavo

•" R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792-1793 metais, p. 244. « M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lcnkijq ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, p. 157. •u Seimo nutarimas dėl deputacijos deryboms su Rusija paskelbtas 1793 m. liepos 6 d., Volumina Legum, Poznań, 1952,1.10, s. 11. Pažymėtina, kad visi 6 iš bajorų luomo išrinkti Lietuvos atstovai šioje deputacijoje buvo Kosakovskių grupuotės žmonės. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

šios deputacijos darbe, o į seimą atvyko tik pasirašyti 1793 m. liepos 22 d. sudarytos, o rugpjūčio 19 d. seimo ratifikuotos antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo - dalies teritorijų atidavimo Rusijos imperijai - sutarties. Kaip Lietuvos didysis iždininkas M. K. Oginskis buvo įtrauktas ir į sutarties su Prūsija rengimo deputaciją44. Kaip galima spręsti iš seime pasakytų emocingų kalbų, išsisukinėjimą nuo darbo seimo deputacijose M. K. Oginskis laikė priešiškumo agresijai ir patriotiz- mo demonstravimu. Audringame rugsėjo 2 d. seimo posėdyje, kada Rusijos ka- riuomenės pabūklų apsuptas seimas svarstė derybų su Prūsijos pasiuntiniu klau- simą45, M. K. Oginskis pabrėžė, jog „laimingam atsitiktinumui" priskiria tą faktą, kad nors ir buvo įtrauktas į sutarties su Rusija sudarymo grupę, „nei delegacijoje posėdžiavo, nei pasirašyti sutartį privertusioje sesijoje dirbo, nei sutarties ratifi- kavimo liudininku buvo". „Laimingai išvengęs" dalyvavimo derybose su Prūsijos ministru, guodėsi tuo, kad „priimdamas kiekvienam piliečiui nemalonų sprendi- mą" yra „tik įstatymo vykdytojas, bet ne jo kūrėjas"*6. Tačiau meilės Tėvynei demonstravimas ir tvirtinimas, kad „tai, kas vyksta seime, verčia gailėtis dėl užimamų pareigų esant tokioms aplinkybėms, kada įsi- tikinimai prieštarauja įsipareigojimams, nepritardama širdies balsui burna klai- dingai mintį išreikti turi, kada pilietiškumo kurstomą įkarštį, nepaisant valios, privalu užgniaužti", nesukliudė M. K. Oginskiui balsuoti affirmative, t. y. už reko- mendacijų deryboms su Prūsija priėmimą, tikintis, kad „dalies valstybės atidavi- mas padės išvengti visiško jos sunaikinimo"*7. Vis didėjantis Rusijos kariuomenės spaudimas ir keturių aktyviausiai sutarties su Prūsija pasirašymui besipriešinusių seimo narių suėmimas sukrėtė visus to meto įvykių dalyvius, tarp jų ir M. K. Oginskį. Buvo svarstomi pasiūlymai

44 Volumina Legum, s. 28-37. 45 Žr. 1793 m. rugsėjo 2 d. SS seimo sesijos dienoraštis, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/SEJM1793/s55.htm [žiūrėta 2010 m. liepos 6 d.]. « Glos Jaśnie Wielmożnego Ogińskiego Podskarbiego Wielkiego Litewskiego na sesyi sejmowej in turno dnia 2 września 1793 roku miany, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/SEJM1793/m337.htm#xml0-282 [žiūrėta 2010 m. liepos 6 d.]. 47 Głos Jaśnie Wielmożnego Ogińskiego Podskarbiego Wielkiego Litewskiego na sesyi sejmowej in turno dnia 2 września 1793 roku miany, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELlTY/ SEJM 1793/m337.htm#xm 10-282 [žiūrėta 2010 m. liepos 6 d.]. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI?... 139

34 M. Antrojo padalijimo patvirtinimo sutarties, pasirašytos 1793 m. rugsėjo 25 d. tarp Abiejų Tautų Respubli- kos ir Prūsijos, fragmentas su M. K. Oginskio parašu ir antspaudu

pareikšti protestą Rusijai ir Prūsijai bei visiškai nutraukti seimo darbą. Tačiau M. K. Oginskis, laikydamasis nuomonės, kad „būtina išsaugoti bent likusios vals- tybės dalies egzistavimą neduodant preteksto visiškam jos sunaikinimui", ir kel- damas klausimą, „ar iš tiesų seimas buvo sušauktas tik tam, kad įvykdęs svetimųjų jėgų valią negalėtų imtis vidaus padėties sutvarkymo ir užkirsti kelio anarchijai", 1793 m. rugsėjo 25 d. seimo sesijoje kvietė luomus, susitaikius su prievarta iš- gautu Tėvynės padalijimu, „suteikti viltį ir paguodą likusios Respublikos dalies KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a. piliečiams tame pačiame seime priimant gerą valdymo įstatymą ir tautai sugrąži- nant ramybę bei laimę"48. Neatsižvelgiant į opozicinės grupuotės protestus, 1793 m. rugsėjo 25 d. Gar- dine buvo sudaryta antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (teritorijų atidavimo) sutartis su Prūsija, o spalio 16 d. seimas patvirtino Abiejų Tautų Respub- likos ir Rusijos sąjungos sutartį49. M. K. Oginskis, kaip ir dauguma seimo narių, savo parašu patvirtino Abiejų Tautų Respublikos teritorijų atidavimo sutartis ir su Rusija, ir su Prūsija50. Todėl jo pastangas „nusišalinti nuo padalijimo legalizavimo" galima laikyti daugiau tariamomis nei tikromis.

M. K. Oginskio veikla svarstant valstybės valdymo klausinius Gardino seime Valstybės valdymo reformos projektas. Padalijimo patvirtinimo sutarčių pasi- rašymas atvėrė kelius valstybės valdymo sistemos pertvarkymams. Jau antrojoje liepos pusėje M. K. Oginskis, S. M. Kosakovskio žodžiais, kartu su „prisijungu- siais prie opozicinės partijos ir prie karaliaus Lietuvos didikais Liudviku Tiškevi- čiumi ir Ignotu Jokūbu Masalskiu"51 aktyviai įsitraukė į seimo darbą. Dalyvauda- mas Stanislovo Augusto Poniatovskio ir Lenkijos didžiojo iždininko Frydricho Mošinskio „rūmų grupuotės" veikloje jis prisidėjo reformuojant valstybės valdy-

« Głosjaśnie Wielmożnego Ogińskiego Podskarbiego Wielkiego Litewskiego na sesyi sejmowej dnia 25 Septembra 1793 roku miany, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/ SEJM1793/m370.htm#xm3-337 [žiūrėta 2010 m. liepos 7 d.]. 49 Volumina Legum, s. 37-48. so 1793 m. spalio 16 d. Abiejų Tautų Respublikos sutarties su Rusija originalas su lake įspaus- tu M. K. Oginskio antspaudu bei jo asmeniniu parašu saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje, ir. AGAD, Archiwum Koronne Warszawskie, Dział Rossyjski 23, nr 9, s. 16.1793 m. rugsėjo 25 d. Abiejų Tautų Respublikos sutarties su Prūsija originalas su raudoname lake įspaustu M. K. Oginskio antspaudu bei jo asmeniniu parašu saugomas: AGAD, Archiwum Koronne Warszawskie, Dział Pruski 24, nr 9, s. 15. s' Pismo czyli raczey list Kossakowskiego Hetmana w kształcie Dyariuszu donoszqcy o seymie Grodzieńskim, Čartoriskių biblioteka Krokuvoje (Biblioteka Czartoryskich Muzeum Narodowego w Krakowie), rkr. IV 2257,1.37. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS 1RTARNAVIM0 RESPUBLIKAI?... 141 mo sistemą52. Būtent M. K. Oginskis liepos 24 d. seime užregistravo projektą dėl darbo grupės (deputacijos) sudarymo valdymo reformos projektui parengti, tokiu žingsniu užrūstindamas Rusijos pasiuntinį J. Sieversą ir „sugadindamas turė- tus gerus santykius" dėl gerokai prieš laiką pateikto projekto53. Pažymėtina, kad šio projekto teikimo seimui data iki šiol vertinama kontra- versiškai. „Atsiminimuose" projekto teikimą M. K. Oginskis nukelia į pirmąją seimo darbo dieną ir teigia, kad „seimo atidarymo dieną <...>, po karaliaus kal- bos ir kelių įprastų pasisakymų", jis pasiūlęs paskirti komisiją, kuriai būtų pavesta „rašyti naują Konstituciją, kuri pakeistų įvairių besivaidijančių partijų priimtus ir pakeistus įstatymus"54. Toliau pažymi, kad praėjus dviem dienoms, kada buvo pateiktas šis pasiūlymas, sulaukė dvarų sekvestravimu grasinančio J. Sieverso laiško ir buvo priverstas išvykti iš Gardino55. Tačiau seimo dienoraščiai ir detalūs seimo istorijos tyrimai nepatvirtina šios prisiminimų versijos. Akivaizdu, kad projektas dėl deputacijos sudarymo valdymo reformai rengti buvo pateiktas ne anksčiau, nei buvo pasirašyta sutartis su Rusija - trečią liepos mėn. dekadą56, tačiau tuo metu jis nebuvo priimtas. Pakartotinai projektą seimui M. K. Oginskis pateikė rugsėjo 4 d., t. y. praslinkus porai dienų, kai buvo suteikti įgaliojimai teritorijų atidavimo sutartį su Prūsija rengiančiai deputacijai57. Viena aišku, kad šis sprendi- mas buvo ne asmeninės M. K. Oginskio, o visos „rūmų grupuotės" bendros veiklos rezultatas. 1793 m. rugsėjo 6 d. seimas teigiamai balsavo dėl M. K. Oginskio pateikto projekto sudaryti deputaciją valdymo reformai parengti58. M. K. Oginskis buvo paskirtas vienu iš dvidešimties Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio vadovaujamos

52 L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 199,224. 53 Ten pat, p. 157. s-* M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 178S iki ISIS metų pabaigos, p. 139. sš Ten pat, p. 139. s* Ł. Kądzielą, Zdrajcy i patrioci? Ugrupowania polityczne sejmu grodzieńskiego 1793 roku, Bo inszajest rzecz zdradzić..., s. 75; L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 157. 57 1793 m. rugsėjo 4 d. 56 seimo sesijos dienoraštis, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELlTY/SEJM1793/s56.htm [žiūrėta 2010 m. liepos 7 d.]; L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 194-195. sš 1793 m. rugsėjo 6 d. 58 seimo sesijos dienoraštis, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELlTY/SEJM1793/s58.htm [žiūrėta 2010 m. liepos 7 d.]. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XV1-XVII1 a.

valdymo reformos projekto rengimo deputacijos narių. Pirmasis deputacijos po- sėdis įvyko rugsėjo 11 d.59 Deputacijos narių dalyvavimo posėdžiuose suvestinė rodo aktyvų M. K. Oginskio dalyvavimą šiame darbe. Iš 15 rugsėjo 11-24 d. vy- kusių posėdžių Lietuvos didysis iždininkas praleido tik 3 susirinkimus60. Valdymo projekto rengimo deputacijos veikla atspindėjo Stanislovo Augus- to Poniatovskio ir F. Mošinskio pastangas parengti valstybę tolesniam egzistavimui: sustiprinti vykdomosios valdžios galią seimus šaukiant kas ketveri metai, sutvarkyti šalies administraciją, finansus bei išsaugoti kiek galima daugiau Ke- tverių metų seime priimtų reformų. Tačiau šios deputacijos darbe išryškėjo Lie- tuvos ir Lenkijos ministrų nesutarimai. Kartu su kitais Lietuvos Didžiosios Ku- nigaikštystės senatoriais ir ministrais M. K. Oginskis siekė, kad būtų nustatytos Lietuvai palankesnės atstovavimo jungtinei valstybei proporcijos, t. y. kad būtų suvienodintas Lenkijos ir Lietuvos administracinių vienetų (vaivadijų ir pavietų) skaičius. Lietuvos politikams pavyko pasiekti, kad būtų įteisintas valstybės dua- lizmas, bet administracinio suskirstymo klausimu teko nusileisti: vietoj siūlomų 10, buvo patvirtintos tik 8 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijos (Len- kijos Karalystėje -10)61. Targovicos konfederacijos paleidimo klausimas. M. K. Oginskio veikla Gardine neapsiribojo vien valdymo sistemos pertvarkymo klausimais. Kaip ir kiti valdovo aplinkos politikai, M. K. Oginskis pasisakė už Targovicos konfederacijos paleidimą ir Kosakovskių įtakos apribojimą bei Gardino seimo konfederacijos su- darymą. Savo „Atsiminimuose" Targovicos konfederacijos paleidimo nuopelnus M. K. Oginskis linkęs priskirti sau, pažymėdamas, kad jis buvo tas asmuo, kuris atskleidė Rusijos pasiuntiniui konfederacijos daromus nusikaltimus: „Begalėje laiškų, kuriuos <...> gavau beveik iš visų Lietuvos kampelių, buvau labai atkakliai prašomas neatsisakyti padėti visiems, kurie tapo K... [t. y. Kosakovskių - R. Š.-S.] persekiojimo aukomis. <.„> Dėl daugybės prašymų pasistengiau suartėti su ambasadoriumi Zyversu (Sieversu)."62 M. K. Oginskis tvirtina, kad jo pastangomis s* L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 198. ft" Ten pat, p. 199. 61 R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla, p. 259. 62 M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, p. 158. I dalis. M o k s 1 i n i a i straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI?... 143

Sieversas „išdrįso apie tai pasikalbėti su imperatore ir atvirai parodė pasitenkini- mą, kai gavo įsakymą konfederacijai paleisti"63. M. K. Oginskio nuopelnai palaužiant Kosakovskių duominuojamos konfederacijos įtaką daugiau nei perdėti. Kaip rodo tyrimai, dar seimo išvakarėse, palaikomas F. Mošinskio, Stanislovas Augustas siekė paleisti konfederaciją, ar- gumentuodamas tuo, kad generaliteto ir Nuolatinės tarybos dvivaldystė sukels sunkumų dėl jų kompetencijos priimant politinius sprendimus bei išsklaidys at- sakomybę už priimtų sprendimų pasekmes. Tačiau Rusijos pasiuntinys J. Siever- sas, neturėdamas aiškios Jekaterinos II instrukcijos konfederacijos ateities klausimu bei tikėdamasis, kad bus galima pasiremti konfederacijos įtaka, jei seime kils pasipriešinimas padalijimų sutarčių pasirašymui, neskubėjo jos paleisti. Kai tik padalijimo „legalizavimo" klausimas buvo iš esmės išspręstas, Jekaterina II davė sutikimą paleisti konfederaciją. Todėl M. K. Oginskio vaidmens sprendžiant šį klausimą sureikšminti nederėtų64. 1793 m. rugsėjo 15 d. Targovicos konfederacija buvo paleista ir sudaryta nauja - Gardino seimo konfederacija. Gardino generalinės konfederacijos aktą M. K. Oginskis pasirašė jos sudarymo dieną. Neigiamą Lietuvos didžiojo iždi- ninko požiūrį į konfederacijos lyderių brolių Kosakovskių veiklą ir, tikėtina, siekius atkeršyti už dvarų sekvestravimą 1792 m. atskleidė M. K. Oginskio įsitrau- kimas į seimo sudarytos komisijos, skirtos ištirti piliečių skundus dėl Targovicos konfederacijos nutarimų, veiklą. Vien iki 1793 m. spalio 21 d. ši komisija buvo gavusi 79 skundus dėl neteisėtų konfederacijos veiksmų ir spėjusi išnagrinėti tik 15 iš jų65. Valstybės finansinės padėties pagerinimo projektai. Eidamas Lietuvos didžiojo iždininko pareigas M. K. Oginskis dalyvavo svarstant valstybės finan- sų ir ekonominės padėties pagerinimo klausimus. Kartu su Lenkijos didžiuoju maršalu F. Mošinskiu, Lenkijos didžiuoju kancleriu Antoniu Sulkovskiu (Anto-

M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki ISIS metų pabaigos, p. 159. plačiau apie konfederacijos paleidimą žr. R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla, p. 244-260. Žr. Kulmo vyskupo Vaitiekaus Skarževskio (Wojciech Skarszcwski) pasisakymas 1793 m. spalio 21 d. 77 seimo sesijoje, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/ SEJM1793/s77.htm [žiūrėta 2010 m. liepos 7 d.]. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS J.T*T" Kunigaikščiai Oginskiai vielajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

ni Sułkowski), Lietuvos didžiuoju maršalu Liudviku Tiškevičiumi, Lietuvos pa- kancleriu, Trakų kaštelionu Kazimieru Konstantu Pliateriu, Lietuvos rūmų iždi- ninku Antanu Dziekonskiu ir Lenkijos rūmų iždininku Teofilių Zaluskiu (Teofil Załuski) jis įėjo į valstybės biudžeto projektą rengusios deputacijos sudėtį66. Pažy- mėtina, kad iš deputacijos narių-ministrų tik M. K. Oginskis ir F. Mošinskis ne- praleido nė vieno posėdžio, todėl būtent jiems gali būti priskiriamas didžiausias indėlis rengiant valstybės biudžeto projektą67. Atkreiptinas dėmesys ir j tai, kad patirties formuojant valstybės biudžetą neturinčiam, bet siekiančiam apginti Lie- tuvos interesus ginčuose su Lenkijos ministrais M. K. Oginskiui aktyviai talkino jo pasikviestas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos narys, Trakų žemės teismo raštininkas Jonas Klečkovskis (Jan Kleczkowski)6s.J. Klečkovskio nuopelnus gerinant Lietuvos iždo komisijos veiklą M. K. Oginskis išaukštino rugsėjo 18 d. seime pasakytoje kalboje, pabrėždamas, kad pastarojo rūpesčiu sudaryti Lietuvos iždo komisijos veiklos patikrinimo protokolai ypač palengvina valstybės biudžeto projektą rengiančios deputacijos darbą69. Biudžeto projekto rengimo deputacija dirbo nuo rugpjūčio 30 d. iki spalio 12 d. (iš viso įvyko 14 posėdžių). Darbo pradžioje buvo siekta surinkti informa- ciją apie esamą valstybės finansų situaciją: išsiaiškinti visų rūšių abiejų valstybės iždų - Lenkijos ir Lietuvos - pajamas, vėliau iš jų išskaičiuoti valdovo iždo dalį, sudaryti fondą Abiejų Tautų Respublikos skoloms grąžinti, o iš likusios dalies 1776-1788 m. valstybės pajamų ir išlaidų pavyzdžiu suformuoti biudžetą. Neatsižvelgdami į tai, kad padalijimo metu Abiejų Tautų Respublika neteko apie pusės savo teritorijos ir pusės ekonominio pajėgimo, komisijos nariai laikė- si nuomonės, jog negalima per pusę sumažinti išlaidų valstybės aparatui, nes di- džioji visų išlaidų dalis būdavo skiriama būtent centrinės valdžios institucijoms.

66 Valstybės pajamų ir išlaidų civilinės lentelės sudarymo deputacijos veiklos protokolas (Protokułł czynności Deputacyi do Ułożenia Tabelli wydatków Listy Cy wilncy wyznaczo- ney), AG AB, Tzw. Metryka Litewska, dz. VII, 132, s. 8 (l). w L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 179. 68 M. Drozdowski, Podstawy finansowe działalności państwowej w Polsce 1764-1793. Działal- ność budżetowa Sejmu Rzeczypospolitej w czasach panowania Stanisława Augusta Poniatows- kiego, Warszawa-Poznań, 1975, s. 174. 69 1793 m. rugsėjo 18 d. 63 seimo sesijos protokolas, žr. http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/SEJM1793/m364.htm#xm6-323 [žiūrėta 2010 m. liepos 9 d.]. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI?... 145

Padalijimo metu prarastose teritorijose funkcionavo tik nedidelė valstybinio administracinio aparato dalis. Todėl remiantis 1776 m. seime priimtais įstaty- mais buvo nuspręsta tik 25 procentais sumažinti visas civilines biudžeto išlaidas bei išmokas aukščiausiajai kariuomenės vadovybei70. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad sudaryti valstybės biudžetą ir nustatyti mokesčių dydį tuo metu buvo itin sudėtinga, nes padalijimo metu Abiejų Tautų Respublika ne tik neteko teritorijų, bet ir naujoji valstybės siena nesutapo su administracinių padalijimų ribomis, pagal kurias iki tol buvo skaičiuojamos įplaukos į Lenkijos ir Lietuvos iždus. Deputacijos gauti duomenys iš Lenkijos ir Lietuvos iždo komisų apie numa- nomas 16 mln. auksinų Abiejų Tautų Respublikos pajamas (iš Lietuvos - 6 mln., iš Lenkijos - 10 mln. auksinų)71 sudarė galimybes parengti valstybės išlaidų pro- jektą. Remiantis 1776 m. biudžeto išlaidų pavyzdžiu, buvo diskutuojama dėl lėšų Lietuvai ir Lenkijai paskirstymo. Tačiau atlikus pirminius skaičiavimus paaiškė- jo, kad esama valstybės valdymo aparato struktūra bei planuojami pertvarkymai negali būti priderinti prie 1776 m. situacijos. Numatytas visų ministrų ir pareigū- nų atlyginimų sumažinimas 25 procentais 1793 m. situacijoje negarantavo tokiu pat procentu sumažėsiančių biudžeto išlaidų. Buvo ieškoma kitų taupymo gali- mybių: nuspręsta nemokėti atlyginimo aukščiausiojo rango Nuolatinės tarybos nariams (vyskupams ir ministrams), o Nuolatinės tarybos maršalui ir 18 tarėjų atlyginimą sumažinti 25 procentais72 ir 1.1. Greta pareigūnų atlyginimo „apkarpymo" buvo „nurėžtos" lėšos ir nuo kitų, valstybės ekonomikai svarbių projektų - ketvirtadaliu buvo sumažinta Lietuvos iždo kvota Muchoveco kanalo kasimo darbams, neatsižvelgiant į tai, kad šis projektas buvo pripažintas „turintis ypatingą svarbą visos šalies mastu"73. Biudžeto projekto rengimo deputacijoje, kaip ir svarstant kitus klausimus seime, išryškėjo Lietuvos ir Lenkijos atstovų prieštaravimai dėl atstovavimo Abiejų Tautų Respublikai santykio. Atsižvelgdami į Lenkijos ekonominius nuostolius,

70 L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 180. 71 Valstybės pajamų ir išlaidų civilinės lentelės sudarymo deputacijos veiklos protokolas, AGAD, Tzw. Metryka Litewska, dz. VII, 132, s. 45. Pig. Ł. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej^. 181. 72 L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 183. 7i Ten pat, p. 187. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a. dūmų pajėgumą, iždo pajamas ir numatytas išlaidas, lenkų atstovai siekė nustatyti santykį 6 prie 4 arba 2 prie 1. Tuo tarpu Lietuvos atstovai reikalavo ne tik lygaus politinio atstovavimo, bet ir kompensuoti Lietuvos patiriamus nuostolius valdovui reziduojant Varšuvoje74. Daugiausia buvo diskutuojama apie tai, kurios jung- tinės valstybės dalies - Lenkijos ar Lietuvos - iždas turi apmokėti vienas ar kitas išlaidas. Spalio lld. deputacijos posėdyje Lenkijos ministrai siekė padidinti Lie- tuvos mokamus mokesčius bendroms valstybės reikmėms, teigdami, kad po padalijimo abiejų valstybės dalių teritorijos dydis tapo beveik vienodas, o Lietuvos ekonominio pajėgumo augimą garantuoja geresnės prekybos sąlygos per Kara- liaučių, Rygą, Klaipėdą ir Liepoją nei Gdansko uostą praradusios Lenkijos padė- tis75. Lietuvos atstovai į tai atkirto, kad, „apmokėdama savo atskiras valstybines institucijas ir kariuomenę, Lietuva turi būti atpalaiduota nuo bendrų Abiejų Tau- tų išlaidų [apmokėjimo], ar bent jau ne tokio dydžio jas mokėti, kaip kad Karūnos [t. y. Lenkijos - R. Š.-S.] ministrai nori. Karalius, gaudamas iš Lietuvoje esančių karališkųjų ekonomijų iki 3 mln. auksinų per metus, turėtų apskritai vien iš Ka- rūnos iždo kitus 3 milijonus pasiimti, nes Lietuvos provincijos piliečiai patiria labai daug nuostolių, būdami priversti į rezidencinį Varšuvos miestą vykti, o jų ten sumokami nenuolatiniai mokesčiai į Karūnos iždą įplaukia"76. Lenkijos ministrai kategoriškai nesutiko priskirti Lietuvos pajamoms lėšas, gaunamas iš karališkųjų ekonomijų, akcentuodami, kad nuo pat įsteigimo ekonomijos yra karaliaus stalo dvarai, kurie į bendrą valstybės iždą neskaičiuojami. Todėl reikalavo išlaidų ap- mokėjimo pagal jų pateiktas proporcijas.

Neatsižvelgdami į tai, kad politinis sutarimas šiais klausimais taip ir nebuvo pasiektas, Lietuvos atstovai nusprendė nevilkinti deputacijos darbo ir teikti pro- jektą svarstyti seime77.

74 Valstybės pajamų ir išlaidų civilinės lentelės sudarymo deputacijos veiklos protokolas, AGAD, Tzw. Metryka Litewska, dz. VII, 132, s. 46. Apie Lietuvos politinių grupuočių siekius Gardino seime taip pat it. R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- tystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792-1793 metais, p. 252-253,259-260. 7s Valstybės pajamų ir išlaidų civilinės lentelės sudarymo deputacijos veiklos protokolas, AGAD, Tzw. Metryka Litewska, dz. VII, 132, s. 46. 76 Ten pat, p. 46-47. 77 Ten pat, p. 48. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS 1RTARNAVIM0 RESPUBLIKAI?... 147

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad valdovo rūmų grupuotė, siekdama page- rinti Abiejų Tautų Respublikos ekonominę padėtį, ėmėsi ir gana radikalių „popu- listinių" priemonių - buvo parengtas prabangos apribojimo įstatymas. Šio įstaty- mo projektą seimui svarstyti 1793 m. lapkričio 9 d. pateikė būtent M. K. Oginskis. Prieš perduodamas sekretoriui perskaityti projektą, M. K. Oginskis pats tarė įžangos žodį, pažymėdamas, kad „šiame amžiuje, kuriame pareigybių ir dvarų turėjimas sukėlė tokias siaubingas revoliucijas, prabanga labiau nei bet kada turi būti ribojama, nes yra tampriausia tų [t. y. socialinių] skirtumų spyruoklė. Tegu turtuolis suras įstatyme užkardą savo išsigalvotiems poreikiams, kurie sukelia pa- vydą jo padėčiai, tada jo turtai nelaimingųjų naudai paaukoti suteiks jo širdžiai malonumo jausmą ir neleis vargstančiajam patirti nepritekliaus. Tegu tas, kuris turi mažiau, bus įstatymo galia apsaugotas, kad galėtų išgyventi iš savo pajamų <...>. Žmoniškumas užims neapgalvoto eikvojimo vietą, o gerovė nežeis akių stokojančiajam"78. Toliau ministras pažymėjo, kad prabangos apribojimo įstaty- mo priėmimas padės ne tik išvengti vidaus nesutarimų, bet ir sustiprins valstybės tarptautinę padėtį. Tą pačią dieną seime perskaitytas įstatymo „Dėl prabangos apribojimo" projektas skelbė, kad „galvojant apie mūsų Respublikos vidaus ekonomiką ir siekiant užkirsti kelią gresiančiam visuotiniam nuskurdinimui, taip pat atsižvelgiant j pi- nigų apyvartos pertrūkius, grynųjų pinigų stygių ir bankininkų nuosmukį, mus įspėjančius, kad prekybos balansas yra neigiamas, Mes, Karalius kartu su seime susikonfederavusiais Respublikos luomais, siekdami užbėgti už akių tolesniam krašto niokojimui, įvedame prabangos apribojimo įstatymą: jog iš karto po šio įstatymo paskelbimo visi, nepaisant padėties, lyties ir luomo, negalės dėvėti ir naudoti prabangos medžiagų, austų auksu arba sidabru, už kurių dėvėjimą grės 2 tūkstančių auksinų bauda, išskyrus diržus, ir tai tik mūsų valstybėse pagamin- tus. Be to, nuo šiol niekam nebus leidžiama siūdintis livrėjų iš kitokio audinio kaip tik tėvyninio arba tokio, kurio sieksnis kainuotų ne brangiau nei 6 auksinai, tuo labiau puoši livrėjas ar skrybėles sidabriniais ir auksiniais galionais, baudžiant kiekvieną nusikaltusį aukščiau nurodyta bauda. Taip pat uždraudžiame bet kokį

78 Glosjainic Wielmożnego Ogińskicgo Podskarbiego W. IV. X. Lit. dniu 9 Novanbris 1793 roku miany, ir. http://www.bkpan.poznan.pl/bibliotcka/ELITY/SEJM1793/m400. htm#xml-480 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 1 d.]. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a. brangakmenių, karūnėlių, gazų79, peltakiuotų audinių, bet kokių karietų, porce- liano, išskyrus puodelius be paauksavimo, angliško stalo stiklo, visų rūšių veidro- džių ir sietynų, žvakidžių, žodžiu, visų užsienietiškų baldų importą, [už šio įsta- tymo nesilaikymą] baudžiant visų šių prekių konfiskavimu, bet suteikiant teisę laisvai įsivežti visokios rūšies medieną staliaus darbams <...>"80. Antroji įstatymo dalis buvo susijusi su Rusijos ir Prūsijos antiprancūziška po- litika ir, tikėtina, buvo šių valstybių spaudimo Abiejų Tautų Respublikos seimui išraiška, privertusi įtraukti sankcijas prancūziškoms prekėms. Įstatymo projekte buvo pažymėta, kad „neregėtai didelės prancūziškų prekių kainos, kaip ir poli- tinės priežastys, verčia mus nutraukti bet kokius ryšius su tauta, panirusia į be- valdystę ir susargdinta visuomenei žalingų maksimų (idėjų). Dėl šių dviejų prie- žasčių nuo 1794 m. vasario 1 d. uždraudžiame visų Prancūzijos prekių importą, taip pat ir visų rūšių bei visų pavadinimų šioje šalyje pagamintų gėrimų įvežimą, baudžiant prekių konfiskavimu ir dvigubos konfiskuotų prekių vertės sumokėji- mu iš visų tuo nusikaltusių. Įstatymo vykdymo priežiūra pavedama Abiejų Tautų Iždo komisijoms <...>"81. Šio įstatymo svarstymą seime užgožė svarbesni valsty- bės valdymo, komisijų sudarymo, ministerijų santykio klausimai, o jo priėmimas buvo atidėtas vėlesniam laikui. Bankų įstatymo svarstymas. Ypač daug rūpesčių valstybės finansų klausimus sprendžiantiems ministrams kėlė Abiejų Tautų Respublikos bankų situacija ir su bankų krizės padarinių likvidavimu susijusios problemos. 1793 m. rugsėjo 27 d. vyskupas Vaitiekus Skarševskis (Wojciech Skarszewski) pateikė seimui va- dinamąjį bankų projektą, numatantį su indėlininkais neatsiskaitančių bankų są- rašo sudarymą ir sankcijų tokiems bankams skyrimą, taip pat komisijos bankų reikalams spręsti įsteigimą. Seime svarstant šį klausimą daugiausia nesutarimų kilo dėl komisijos sudėties. Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovs-

7? Permatomas audinys. 8° 1793 m. lapkričio 9 d. 89 seimo sesijos dienoraštis, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/SEJM1793/pl86.htm#xprojektl86 [žiūrėta 2010 m. liepos 10 d.]; Z. Libiszows- ka, Oginski Michał Kleofas, PSD, 1978, t. XXIII/4, z. 99, s. 632. 81 1793 m. lapkričio 9 d. 89 seimo sesijos dienoraštis, http://www.bkpan.poznan.pl/biblioteka/ELITY/SEJM1793/pl86.htm#xprojektl86 [žiūrėta 2010 m. liepos 10 d.]. I dalis. Moksliniai straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS IRTARNAVIMO RESPUBLIKAI;... 149 kis, K. K. Pliateris, A. Dziekonskis ir M. K. Oginskis reikalavo, kad į komisijos su- dėtį būtų įtraukti Lietuvos atstovai82. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarstant bankų klausimą seime M. K. Ogins- kis akivaizdžiai gynė privačius giminės interesus pasisakydamas už protekcijas savo įbrolio Proto Potockio bankui83. Vaizdingoje kalboje deklaruodamas rūpi- nimosi „visuotina gerove, o ne asmeniniais interesais" svarbą jis palaikė lengvatų suteikimo Proto Potockio bankui siūlymą, pažymėdamas, kad šis bankininkas, kitaip nei kitų bankų savininkai, neatsisako padengti savo įsiskolinimų kredito- riams, bet „bankrotų ir visuotinės revoliucijos Europoje akivaizdoje" prašo tik ati- dėti mokėjimus. Gindamas P. Potockio interesus, M. K. Oginskis akcentavo ir tai, kad, kitaip nei kiti bankai, P. Potockis jau yra padengęs dalį įsiskolinimų, todėl, jo nuomone, „jam skiriama bausmė neturi būti didesnė už padarytą nusikaltimą"84. Tačiau M. K. Oginskio pastangos apsaugoti turtinius giminės interesus sudėtin- gomis visai valstybei sąlygoms tikėtosi rezultato nedavė.

82 L. Kądzielą, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej, s. 227-228. 83 M. K. Oginskio motina Paulina iš Šembekų giminės (Paula z Szcmbcków) pirmą kartą buvo ištekėjusi už Augusto III rūmų šambeliono Celestino Liubenskio (Cclcstyn Lubictis- ki), o antrą kartą - už Guzovo seniūno Jono Potockio (Jan Potocki). Jo įbroliai buvo Felik- sas Liubenskis (Feliks Lubicński) ir Protas Potockis (Antoni Protazy Potocki), Z. Libiszows- ka, Oginski Michał Kleofas, PSB, 1978, t. XXIII/4, z. 99, s. 630; Z. Zielińska, Prot Potocki, PSB, 1984, t. XXVI1I/1, z. 116, s. 133-136. 84 1793 m. rugsėjo 27 d. 69 seimo sesijos protokolas, žr. http://www.bkpan.poznan.pl/bibliotcka/ELITY/SEJM1793/m377.htm#xm5-346 [žiūrėta 2010 m. liepos 10 d.]. KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

Išvados Apibendrinant Mykolo Kleopo Oginskio veiklą antrojo padalijimo akivaizdoje galima teigti, kad politinio pasirinkimo dilemą tarp aktyvaus pasipriešinimo už- sienio valstybių prievartai ir kolaboravimo M. K. Oginskis išsprendė jau 1792 m. vasarą, kada vietoj emigracijos ar nusišalinimo nuo politinio gyvenimo pasirinko priesaiką reformas naikinusiai konfederacijai ir asmeninę karjerą su Rusijos im- peratorės Jekaterinos II „palaiminimu", t. y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko postą. Būdamas lojalus Rusijos imperatorei M. K. Oginskis į aktyvią veiklą prieš padalijimo legalizavimą nei seime, nei už jo ribų nejsitraukė. M. K. Oginskio laikysena 1793 m. Gardino seimo išvakarėse ir seimo darbo metu rodo susitaikymą su valstybės padalijimu bei atskleidžia pastangas, bendra- darbiaujant su valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio grupuote, parengti vals- tybę tolesniam egzistavimui. Neatsižvelgiant j tai, kad M. K. Oginskis tapo didžiuoju iždininku valdant konfederatams, jo neigiamas požiūris į šią konfederaciją ir pastarosios tikslus at- siskleidė jau pačiame Gardino seime, kada jis tapo deputacijos, skirtos priimti skundus dėl Targovicos veiklos, nariu. M. K. Oginskio, kaip ir daugelio Gardino seimo dalyvių, išdavystės problema yra sudėtinga ir neturi vienareikšmio įvertinimo. Formaliai žiūrint, M. K. Ogins- kis, kaip ir kiti Gardino seimo politikai, nenusikalto prieš valdovą (nusikaltimas prieš valdovą buvo laikomas Tėvynės išdavyste), nes seime dirbo kartu su Sta- nislovu Augustu Poniatovskiu. Kita vertus, pats valdovas sudėtingoje valstybei situacijoje ieškodamas pasiteisinimo tvirtino, kad laikosi seimo, kaip visos Res- publikos atstovų, valios. Paties M. K. Oginskio išdavystės klausimu „Atsiminimuose" išsakyti verti- nimai tik iš dalies atspindi Ketverių metų seimo epochos dvasią: „Tarp tikrųjų didikų nerasime nė vieno, kuris būtų susitepęs: parsidavęs kokiam nors svetimo valdovo dvarui ir paaukojęs tėvynės interesus dėl savo ambicijų ar turto. Kai kas galėjo nesuprasti ar neįžvelgti tėvynės interesų, kai kas galėjo pasiduoti tuštybei ir savimeilei, bet nė vienas nenusipelnė būti pavadintas išdaviku."85

8S M. K. Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, p. 23. I dalis. M o k s 1 i n i a i straipsniai ir šaltinių publikacijos Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | TARP IŠDAVYSTĖS 1RTARNAVIM0 RESPUBLIKAI?... 151

Tačiau to meto visuomenė dalyvavimą Gardino seimo darbe suprato kaip Ketverių metų seimo idėjų išdavystę, kurios dėmę nuplauti galėjo tik aktyvus įsi- traukimas į 1794 m. sukilimo įvykius.

BETWEEN THE TREASON AND SERVICE TO THE REPUBLIC? MICHAŁ KLEOFAS OGINSKI IN GRODNO SEJM OF 1793 Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

SUMMARY

Michał Kleofas Oginski s political position on the eve of and during Grodno Sejm of 1793 is analysed in the article as well as the problem of high treason and forced submis- sion to compulsion is addressed. It is stated, that M. K. Oginski and other politicians of Grodno Sejm did not commit a crime against the ruler (the crime against the ruler was considered high treason), because he participated at the Sejm together with Stanisław August Poniatowski. However, on the basis of the laws of the Four-Year Sejm he, as well as the other participants of this Sejm, could be accused of treason, as according to the constitution of 1791 Sejm, the making of an agreement with a foreign state was considered the crime against the homeland. The conclusion is drawn after analysing Michał Kleofas Oginski s political position on the threshold of the second partition, that M. K. Oginski solved the dilemma of active resistance to the compulsion of foreign states and collaboration in the summer of 1792. At that time he chose the oath to the reforms eliminating confederation and a per- sonal career - the post of the great treasurer of the Grand Duchy of Lithuania- instead of emigration or retirement from political life. Being loyal to Russian Empress Catherine II KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI LIETUVOS ISTORIJOJE. KULTŪRINĖS VEIKLOS PĖDSAKAIS Kunigaikščiai Oginskiai viešajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime XVI-XVIII a.

Michał Kleofas Oginski was not involved into active movement against the legalization of the partition neither in the Sejm nor beyond it. However, Michał Kleofas Oginski's attitude on the eve of 1793 Grodno Sejm and during its proceedings demonstrated not only his resignation to the partition of the state but also disclosed his attempts to pre- pare the state to further existence in cooperation with the group of the ruler Stanisław August Poniatowski.