DOCSLIB.ORG

I-Laisve-1968-42(79).Pdf

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
I-Laisve-1968-42(79).Pdf Malonėk dar šiandien atnaujinti “Į LAISVĘ” žurnalo prenumeratą 1968 metams! • Naudok tam tikslui kartu siunčiamą voką! "Į LAISVĘ" ŽURNALO MECENATAI, GARBĖS PRENUMERATORIAI IR RĖMĖJAI "Į LAISVĘ" žurnalo mecenatai "Į LAISVĘ" žurnalo rėmėjai Asmenys, parėmę žurnalo leidimą Šie prenumeratoriai parėmė “Į $50.00 ar didesne auka, laikomi me­ Laisvę" žurnalo leidimą šiomis auc cenatai. “Į Laisvę” žurnalo mecena­ komis: J. Mikeliūnas ($4.00); $3.00 tai 1968 metais yra: JAV-bių ir Ka­ — V. Milukas, K. Gimžauskas, J. Ža­ nados LFB centro valdyba ($300.00); deikis; $2.00 — J. Buitkus, J. Nor­ JAV-bių ir Kanados LFB centro val­ kaitis, K. Bružas, K. Pakulis, kun. dyba ir LFB Clevelando sambūris dr. T. Žiūraitis, O.P.; $1.00 — prel. ($300.00); LFB Chicagos sambūris F. Bartkus, J. Vaičaitis, B. Graužinis, ($200.00), dr. P. Kisielius ($100.00). kun. V. Pikturna, K. Germanas ir B. Liskus. "Į LAISVĘ" žurnalo garbės prenumeratoriai LAUKIAME Iš VISŲ TALKOS IR PARAMOS! “Į Laisvę” žurnalo garbės prenu­ meratos mokestis metams yra $10.00. Kiekvienas galite padėti trejopai: Šie asmenys yra garbės prenumera­ • Tuoj atnaujindamas prenumera­ toriai 1968 metais: V. Galvydis tą 1968 metams ir atsiteisdamas už ($20.00), V. Baleišytė ($20.00), J. 1967 metus, jei to dar nesate padaręs; Ardys ($15.00), A. Pocius, J. Urbo­ • Skirdamas auką žurnalo leidmui nas, dr. R. Šomkaitė, V. Skladaitis, paremti; ir A. Balsys, dr. V. Majauskas, S. Ru­ • Surasdamas naujų prenumerato­ dys, Vt. Kazlauskas, S. Pundzevičius, rių. J. Kučėnas, dr. P. Žemaitis, J. Reinys, Tikrai laukiame visų jūsų talkos V. Rociūnas, dr. M. Namikas, A. ir paramos! Tos talkos ir paramos Kuolas, L. Reivydas, kun. kleb. S. laukiame skubiai! Morkūnas, J. Bagdonavičius. “Į Laisvę” žurnalo leidėjai Ar esi jau atsilyginęs už 1967 metus? • Jei ne, pasiusk prenumeratos mokestį ir už 1967 metus! • Prenumeratos mokestis: $5.00 (JAV-se ir Kanadoje); visur kitur — $3.00. LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ POLITIKOS ŽURNALAS 1968 — Gegužis — Nr. 42 (79) LEONARDAS VALIUKAS TURINYS Redaktorius / Editor Post Office Box 77048 Šio numerio straipsnių autoriai ........................................ 2 Los Angeles, Calif. 90007 Laiškai redaktoriui ........................................................... 3 ALEKSAS KULNYS “Į Laisvę” įžanginiai ........................................................ 6 Administratorius / Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana Circulation Manager kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brin- 1510 East Merced Avenue kis) ............................................................................. 8 West Covina, Calif. 91790 Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas .......................................... 10 Vasario 16-toji ano meto tarptautinių san­ LIETUVIŲ FRONTO tykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis) ............................. 12 BIČIULIŲ VYRIAUSIOJI Bendruomenės klausimų ryškinant (Juo­ TARYBA / BOARD OF zas Kojelis) ................................................................ 21 DIRECTORS OF THE Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pa­ FRIENDS OF THE mataitis) ..................................................................... 25 LITHUANIAN FRONT Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su DR. ADOLFAS DAMUŠIS kun. Jonu C. Jutkevičiumi) ....................................... 31 Pirmininkas / Chairman of Gyvybiniai tautos reikalai: — (Rašo: dr. the Board of Directors Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pra­ 8050 Hartwell nas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius) 38 Detroit, Michigan 48228 Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozai­ DR. KAZYS AMBROZAITIS tis) .............................................................................. 48 Chesterton, Indiana Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie So­ vietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis) ..................... 52 KUN. VIKTORAS DABUŠIS Auganti sovietų problema — nerusiškas Paterson, New Jersey tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys) .... 57 DR. PETRAS KISIELIUS Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiver­ Cicero, Illinois žimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramū­ DR. ANTANAS KLIMAS nas) ............................................................................ 61 Rochester, New York Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Ka­ DR. VYTAUTAS zio Škirpos knygos) .................................................. 73 MAJAUSKAS Darbai ir įvykiai ...................................................... 82-112 Detroit, Michigan PILYPAS NARUTIS Chicago, Illinois “Į LAISVĘ”, Lietuvių Fronto Bičiulių ketur­ mėnesinis politikos žurnalas. DR. PRANAS PADALIS Detroit, Michigan “Į LAISVĘ” (TOWARD FREEDOM), Lithu­ anian magazine of politics, published three LEVAS PRAPUOLENIS times a year by the Friends of the Lithuanian Chicago, Illinois Front. LEONARDAS VALIUKAS * Straipsniai, autoriaus pasirašyti pavarde, Los Angeles, California slapyvardžiu ar inicialais, nebūtinai reiškia ir redakcijos nuomonę. • • • * Citatų kalba netaisoma. 1 ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI • DR. KAZYS G. AMBROZAI- frontininkams ir ateitininkams, yra TIS (g. 1918), Chesterton, Indiana Rezoliucijoms Remti Komiteto vado­ (JAV), medicinos gydytojas, visuo­ vybės narys. menininkas. Medicinos mokslus stu­ • DR. ADOLFAS DAMUŠIS (g. dijavo ir baigė Lietuvoje ir Vokieti­ 1908), Detroit, Michigan (JAV), in­ joje (Tuebingeno universitete), šiuo žinierius, visuomenininkas. 1934 bai­ metu vadovauja rentgenologijos sky­ gė VDU technikos fakultetą, 1937- riui vienoje Indianos ligoninėje. Dr. 1938 studijas gilino Berlyno ir Frank­ K. Ambrozaitis šiuo metu yra JAV furto universitetuose, 1940 VDU ga­ LB Tarybos narys ir LFB Vyr. Ta­ vo inž. daktaro laipsnį. 1934-1944 rybos narys, jis taip pat aktyviai VDU dėstytojas, profesorius ir tech­ reiškiasi Lietuvių Fonde, Rezoliuci­ nologijos fakulteto dekanas. 1941 bir­ joms Remti Komitete ir kitose or­ želio sukilimo organizatorius ir Lai­ ganizacijose. kinosios vyriausybės narys. VLIK-o • DR. JONAS BALYS (g. 1909), organizatorius ir jo vicepirmininkas, College Park, Maryland (JAV), et­ 1944-1945 nacių areštuotas ir kalin­ tas. Vienas iš žymiųjų ateitininkų vei­ nologas, folkloristas, visuomeninin­ kėjų, LFB Vyr. Tarybos prezidiumo kas. Studijavo Kauno, Graco ir Vie­ pirmininkas. nos universitetuose. 1933 Vienoje į­ sigijo daktaro laipsni. Profesoriavo • DR. ZENONAS IVINSKIS (g. VDU, Vilniaus, Hamburgo-Pinneber­ 1908), Bonn, Vakarų Vokietija, isto­ go (Vokietijoje) ir Indianos (JAV) rikas, visuomenininkas. 1929 baigė universitetuose. Yra parašęs eilę LU teologijos - filosofijos fakultetą, knygų tautosakos klausimais, bend­ studijas gilino Muencheno ir Berly­ radarbiauja periodinėje spaudoje, LE no universitetuose, daktaro laipsnį į­ tautosakos - tautotyros skyriaus re­ gijo 1932. Nuo 1933 profesoriavo daktorius. VDU. Tremtyje (Vokietijoje) dirbo švietimo srityje, veikė LRK, buvo • VILIUS BRAŽĖNAS (g. 1913), VLIK-o narys. šiuo metu dėsto Watertown, Connecticut (JAV), Bonnos universitete. Aktyviai reiš­ rašytojas, laikraštininkas, visuomeni­ kiasi ateitininkuose, LB, frontinin­ ninkas. Gimė Rigoje (Latvijoje), bai­ kuose. šiuo metu vadovauja Europos gė jėzuitų gimnaziją Kaune, VDU Lietuvių Fronto Bičiuliams. technikos fakultete 8 sem. išklausė elektrotechnikos. 1937 baigė Karo • JUOZAS KOJELIS (g. 1916), mokyklos aspirantų kursą inž. j. Itn. Los Angeles, California (JAV), mo­ laipsniu, šiuo metu yra JAV LB Ta­ kytojas, laikraštininkas, visuomeni­ rybos narys, aktyviai reiškiasi skau­ ninkas. 1940 Vilniaus universitete bai­ tuose (yra skautininkas). gė klasikinę filologiją. Lietuvoje ir tremtyje (Vokietijoje) gimnazijų mo­ • DR. ZIGMAS G. BRINKIS kytojas, inspektorius ir direktorius. (g. 1925), Los Angeles, California 1943-1944 nacių kalintas už lietuviš­ (JAV), medicinos gydytojas, visuo­ ką veiklą. Aktyviai reiškiasi LB, menininkas. 1952 baigė medicinos ateitininkuose ir frontininkuose. Re­ mokslus ir įgijo daktaro laipsnį Tue­ zoliucijoms Remti Komiteto organi­ bingeno universitete (Vokietijoje), gi­ zatorius ir vadovybės narys. lino medicinos studijas Strasburgo • DR. PETRAS G. PAMATAITIS (Prancūzijoje) ir Madrido (Ispanijo­ (g. 1900), Los Angeles, California je) universitetuose. 1957 atvyko į (JAV), teisininkas, visuomenininkas. JAV ir išlaikė Illinois valstybinius Teisės mokslus baigė Lietuvoje, tei­ medicinos egzaminus; šiuo metu dir­ sių daktaro laipsnį įgijo Heidelber- ba kaip gydytojas veteranų ligoninė­ je Los Angeles mieste. Priklauso (Nukelta į 37 pusl.) 2 LAIŠKAI REDAKTORIUI PATENKINTI "Į LAISVĘ" ŽURNALU • Bendradarbiai stiprūs, ir girdė­ jau iš visos eilės lietuvių gerų atsilie­ • “Į Laisvę” žurnalo naują, nu­ pimų apie žurnalą. “Į Laisvę” žurna­ merį gavau dar prieš Kalėdas ir jį lą atvedei tikrai į gerą kelią. godžiai tuoj perskaičiau. Džiaugiuo­ si žurnalo vis didėjančiu gyvumu ir Dr. Kazys Ambrozaitis aktualumu. Chesterton, Indiana Dr. Adolfas Damušis Detroit, Michigan • Puikiai redaguoji ‘‘Į Laisvę” žurnalą. Sėkmės! • Žurnalas daro labai gerą įspūdį: įdomus, patrauklus ir nenuobodus. Kun. dr. K. Žalalis, O.F.M. Sėkmės redaktoriui! Bad Woerishofen, Vakarų Vokietija Bronius Nainys Chicago, Illinois • Sveikinu su taip gražiai reda­ guojamu ‘‘Į Laisvę” žurnalu. Kiek­ • Seniai lauktą “Į Laisvę” žurna­ vienas žurnalo numeris savo tvirtu lo naują numerį (Nr. 41) šiandien tautiniu bei religiniu pagrindu pa­ gavau ir su dideliu įdomumu tuojau brėžia aiškią liniją kovoje dėl Lietu­ mečiausi jį skaityti. Nuoširdžiai svei­ vos nepriklausomybės atstatymo ir kinu ir dėkoju, kad su šiuo nume­ lietuvybės išlaikymo išeivijoje. riu vėl rodote tiek daug gražios ini­ ciatyvos ir naujų, įdomių užsimoji­ Dr. Bronius Radzivanas mų, kurie žurnalui įkvepia stipresnės
Load more

Recommended publications
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • Przegląd Humanistyczny 2018/4
    PrzegladHum_4_2018 29/04/19 14:40 Page 1 Ceny „Przeglądu Humanistycznego” w roku 2018: 4 prenumerata roczna (4 numery) – 120,00 zł, prenumerata półroczna (2 numery) – 60,00 zł, 2018 pojedynczy numer – 30,00 zł. PRZEGLĄD Wydanie papierowe z 10% rabatem oraz wersję elektroniczną czasopisma można kupić w księgarni internetowej Wydawnictw Uniwersytetu Warszawskiego www.wuw.pl Prenumeratę „Przeglądu Humanistycznego” prowadzą: PRZEGL HUMANISTYCZNY RUCH S.A., www.prenumerata.ruch.com.pl, e-mail: [email protected], KWARTALNIK • ROK LXII / 2018 • NR 4 (463) tel. 22 693 70 00 lub 801 800 803, KOLPORTER SA, www.dp.kolporter.com.pl/prenumerata, GARMOND PRESS SA, www.garmondpress.pl/prenumerata Ą Subscription orders for all journals published in Poland available through the local D HUMANISTYCZNY press distributors or directly through the Foreign Trade Enterprise: O MITACH ZAŁOŻYCIELSKICH 1918 ROKU W EUROPIE ŚRODKOWEJ I WSCHODNIEJ PISZĄ: ARS POLONA SA, ul. Obrońców 25, 03-933 Warszawa, Poland, B. KALNAČS: The Great War, Independence, www.arspolona.com.pl, tel. 48 22 509 86 00, and Latvian Literature ABE-IPS Sp. z o.o., ul. Grzybowska 37A, 00-855 Warszawa, Poland, www.abe.pl, R.F. BRENNER: The Jews and the Messianic Ethos e-mail: [email protected], tel. 48 22 654 06 75. of the Second Polish Republic. Stanisław Rembek’s Interwar Literary Writings V. ŠEINA: Pernicious City: Mythologization of Kaunas in the Lithuanian Literature of the Interwar Period O. BARTOSIEWICZ: Constructions and Deconstructions of Cultural Identities in Greater Romania. B. Fundoianu and the Self-Colonizing Metaphor J. DOBRY: Formation of a New Literary Identity Within a New State.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija 1996
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS Bibliografi].a 1996 Sudar6 IRENA TUMEIYTE IllI.BIepr- VILNIUS 2000 UDK 016:947.45 Tu55 BibliographyoftheHstoryofLithuania: 1996 CompilerlrenaTumelyt6 Redakcinekolegija: Zigmantas Kiaupa ®irmininkas) ¢eslovas Bauza Rimantas Miknys Vladas Sirutavi6ius Juozas Tumelis / ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2000 © Irena Tumelyte, 2000 TUErms pRATARrd 1 . BENDRASIS SKYRIUS 1.1.Bibliografijos 1.2. Enciklopedijos, Zodynai, Zinynai 1.3.IstorijosperiodikairtQstinialleidiniai 1.4. Istorij os mokslo institucijos, darbo organizavimas 1.5. Istorijos metodologija 1.6. Istoriografijos istorija, istorij os tyrinej imu bdkle 1.7.Istorikupersonalijos 1.8.Istorijosdidalctikairpopuliarizacija,vadovel.iai 2. SAITINn7 SAUGyELoS. IAGAIBINIAI ISTOREoS MOKSLAI 2.2.Archyvai 2.3. Bibliotekos 2.4. Muriejai 2.5.Ikonografinemediiaga 2.6.Paminklosauga 2.7. Saltiniotyra 2.8.Pagalbiniaiistorijos a) paleografij a, epigrafika, filigranistika b) chronologij a c)genealogija d) heraldika, veksikologij a e) sfragistika i) numizmatika, faleristika, medalininkyste 2.9.Istorinegeografija,kartografija,demografija 3 . LIETUVOS ISTOREA : BENDRI VEIKALAI 3.I.Saltiniai 3.2.Tvineii] a)Visuotineiratskirusaliuistorija¢eira§omairapieLietuval b) Lietuvos istorija c) Emigracij os istorij a 3 .3 . Lietuvos istorija a)visuomehesmokslai b)kalba c) knygotysa (knyga, spauda, masines informacij os priemones) d)mokslotyrairedukologija e)menai g)architekttrairurbanistika 4 ,TURINYS h) religijos ir bazny5ios i) cris ir technika 3.4.Personalijos 3.5.Regionaiirvietoves 4. ATSKIRI LIETUVOS ISTORIJOS LAIKOTARPLAI 4.1. Iki RIII a. I tyrinejinai 4.2. ml a. pr. -1385 in tyrinejimai 4.3.1385-1569m a) Saltiniai b)tyrinejimai 4.4.1569-1795 in a) §altiniai b)tyrinejinai 4.5.1795-1918m a) §altiniai b)tyrinejinai 4.6.1918-1940m a) §altiniai b)tyrinejimai 4.7.1940-1990m 4.7.1.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra
    VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Vaidas Linauskas Istorijos specialybės II kurso studentas magistrantas BRONIO RAILOS POLITINĖS PAŽIŪROS IR VEIKLA XX A. 4-AME DEŠIMTMETYJE / Political viewpoints and activity of Bronys Raila in the 4 th decade of the 20 th century / Magistrinis darbas Vadovas – prof. L. Truska Vilnius – 2007 1 TURINYS Įvadas 3 I. Trečiafrontininkų tarpe 11 II. Tautininkų gretose (1934-1940 m.): 1. Pasitraukimo iš trečiafrontininkų ir perėjimo pas tautininkus motyvai 16 2. Buvusių trečiafrontininkų ir kairiųjų priešininkas 20 3. Vienas iš tautininkų ideologų: a. Požiūris į Lietuvos ir Europos valstybių politines santvarkas 26 b. B. Railos ir jaunųjų tautininkų pasiūlymai tobulinti Lietuvos valdymą 33 c. Tautinių mažumų vertinimas 38 d. Veikla ir orientacija Lietuvos okupacijos išvakarėse 43 Išvados 49 Šaltiniai ir literatūra 51 Summary 57 2 Įvadas Bronys Raila - netradicinė ir prieštaringa XX a. Lietuvos istorijos asmenybė. Prieš aptariant šio žmogaus politines pažiūras ir politinę veiklą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, reikia susipažinti su kai kuriais jo gyvenimo faktais. 1990 m. pabaigoje rašytoje autobiografijoje B. Raila rašė: „Gimiau 1909 m. kovo 10 d. (naujuoju kalendoriumi 23 d.) Panevėžio apskrities, Rozalimo valsčiaus Plaučiškių kaime, kaip tarybiniais laikais sakydavo, stambių ūkininkų šeimoje“1. 1923 m. baigė Rozalimo keturklasę mokyklą, 1927 m. Panevėžio gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto (nuo 1930 m. pavadintu VDU) humanitarinių mokslų fakultetą. Jame iki 1934 m. studijavo bendruosius dalykus, kaip jis pats nurodo, „ir lietuvių, anglų bei rusų literatūras. Be to, 1931 m. – 1932 m. mokiausi Teatro seminare, o 1932-1934 m. Kauno konservatorijoje. Kartais „nelegaliai“ lankydavau labiau dominančias paskaitas ir Teisių fakultete.
    [Show full text]
  • Imperial Past of Ancient Lithuania in the Historical Memory of the Modern Independent Lithuania*
    ZESZYTY NAUKOWE UNIWERSYTETU JAGIELLOŃSKIEGO Prace Historyczne 141, z. 2 (2014), s. 409–433 doi:10.4467/20844069PH.14.020.2748 www.ejournals.eu/Prace-Historyczne IMPERIAL PAST OF ANCIENT LITHUANIA IN THE HISTORICAL MEMORY OF THE MODERN INDEPENDENT LITHUANIA* Zenonas Norkus Vilnius University ABSTRACT IMPERIAL PAST OF ANCIENT LITHUANIA IN THE HISTORICAL MEMORY OF THE MODERN INDEPENDENT LITHUANIA The paper is an inquiry into the origins and impact on the historical culture of modern Lithu- ania of the view of GDL as an empire. The inventor or discoverer of the GDL as empire was a Lithuanian geographer and geopolitician Kazys Pakštas (1893–1960), who provided seminal im- periological analysis of the ancient Lithuanian polity in his book Political Geography of Baltic Republics (1929). This work was probably the main source of inspiration for the Antanas Smetona (1874–1944), who was Lithuanian President in the years 1926–1940. He repeatedly designated GDL as an empire in his speeches, starting with the celebration of the 500th death anniversary of Vytautas Magnus in 1930. An important exponent of this idea was Vytautas Alantas (1902–1990), who served as editor-in-chief of a semi-official newspaper “Lietuvos Aidas” in 1934–1939 and contributed to the discourse on GDL as an empire in the Lithuanian diaspora. Because of ideologi- cal reasons, the subject of ancient Lithuanian imperialism was avoided by Lithuanian historians in the Soviet era. In the post-communist times, Gintaras Beresnevičius (1961–2006) resurrected and popularized the idea of GDL as an empire to legitimize the Eastern strategy of the foreign policy of the contemporary Lithuanian state and to mythologize the challenges of the Lithuanian membership in the European Union.
    [Show full text]
  • History of Lithuanian Culture History of Lithuanian Culture
    History of Lithuanian culture History of Lithuanian Culture 2014 Reviewed by Dr. Daiva Dapkutė (Vytautas Magnus University) Dr. Eugenijus Žmuida (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore) Edited by Dalia Kuizinienė Translated by Jurgita Perskaudienė Vijolė Višomirskytė Jurgita Macijauskaitė-Bonda Approved by the Department of Lithuanian Literature of Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University on 10 March 2014 (Protocol No. 3). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Publication is supported by the European Social Fund (ESF) and the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania. Project title: “Strengthening of the Lithuanian (Baltic) studies activities with collaboration between universities abroad and Lithuania higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-006). ISBN 978-609-467-031-2 (Online) ISBN 978-9955-34-485-8 (Online) ISBN 978-609-467-032-9 (Print) ISBN 978-9955-34-486-5 (Print) © Edgaras Klivis, Dalia Kuizinienė, Dalia Senvaitytė, Vijolė Višomirskytė, Rasa Žukienė, 2014 © Translation, Jurgita Perskaudienė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Vijolė Višomirskytė, 2014 © Vytautas Magnus University, 2014 © “Versus aureus” publishers, 2014 History of Lithuanian culture 5 CONTENT Dalia KuiZinienė Preface ⁄ 7 Dalia SenvaitYTė Lithuanian Ethnic Culture ⁄ 9 Rasa Žukienė The Trajectories of Lithuanian Art in the 20th Century ⁄ 51 EDGaras Klivis Development of National Theatre ⁄ 105 Dalia KuiZinienė Lithuanian Theatre in Exile ⁄ 159 Vijolė VišomirskYTė Lithuanian Literature and National Identity ⁄ 171 Dalia KuiZinienė Lithuanian Émigré Literature and Press ⁄ 213 Further Reading ⁄ 239 History of Lithuanian culture 7 Preface The History of Lithuanian Culture was an idea of five authors who aim to present a diverse overview of Lithuanian culture of the 20th century.
    [Show full text]
  • U.S. Nonrecognition of the Soviet Occupation of Lithuania
    Loyola University Chicago Loyola eCommons Dissertations Theses and Dissertations 1989 U.S. Nonrecognition of the Soviet Occupation of Lithuania Robert A. Vitas Loyola University Chicago Follow this and additional works at: https://ecommons.luc.edu/luc_diss Part of the Political Science Commons Recommended Citation Vitas, Robert A., "U.S. Nonrecognition of the Soviet Occupation of Lithuania" (1989). Dissertations. 2661. https://ecommons.luc.edu/luc_diss/2661 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Theses and Dissertations at Loyola eCommons. It has been accepted for inclusion in Dissertations by an authorized administrator of Loyola eCommons. For more information, please contact [email protected]. This work is licensed under a Creative Commons Attribution-Noncommercial-No Derivative Works 3.0 License. Copyright © 1989 Robert A. Vitas U.S. NONRECOGNITION OF THE SOVIET OCCUPATION OF LITHUANIA by Robert A. Vitas A Dissertation S~bmitted to the Faculty of the Graduate School of Loyola University of Chicago in Partial Fulfillment of the Requirements for the Degree of Doctor of Philosophy January 1989 Copyright (c) 1989 by Robert A. Vitas All Rights Reserved ACKNOWLEDGEMENTS The author acknowledges the members of his dissertation committee for their advice and encouragement: Dr. Sam C. Sarkesian, Director, Or. Vasyl Markus, Dr. Roger Hamburg, Dr. Barbara A. Bardes, and Dr. John Allen Williams. The Arthur J. Schmitt Foundation, in conjunction with the Graduate School of Loyola University of Chicago, provided funding during the 1987-1988 academic year. which enabled the author to complete the necessary research and begin the task of writing. Dr. John A. Rackauskas, president of the Lithuanian Research and Studies Center, and Mr.
    [Show full text]
  • LKMA-Metrastis-I-1965.Pdf
    Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos METRAŠTIS I ÉTUDES DE L’ACADÉMIE LITUANIENNE CATHOLIQUE DES SCIENCES I Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Leidinys, 9 nr. LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS I Redaguoja A. Liuima, S. J. 19 6 5 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS LEIDINYS Piazza della Pilotta 4 ROMA Su viršininkų sutikimu Spaustuvės išlaidos apmokėtos D. G. Prel. Mendelio ir D. G. Prel. Valančiūno lėšomis Tiražas 1000 egzempliorių Spausdino Pontificia Università Gregoriana spaustuvė Romoje Jo Prakilnybė Prelatas Dr. Liudas Mendelis, didis L. K. M. Akademijos Geradaris ir Globėjas PRAKALBA Vos tik atkūrus Akademiją, pasigirdo balsų, raginančiųi suorga­ nizuoti leidinį, kuriame galima būtų skelbti ir ilgesnes mokslinio pobūdžio studijas. Tai visiškai atitiko centro valdybos nusistatymą. Ilgokas, tačiau, praėjo laiko tarpas, kol pavyko tai įvykdyti, nors buvo nuo pat pradžios stengtasi tą pageidavimą patenkinti. Daug tačiau buvo kliūčių, ypatingai stoka geradarių, kurie paremtų moksli­ nės knygos išleidimą. Dabar, Akademijai po truputi stiprėjant ir randant vis didesnio pritarimo, yra vilties, kad tokių rėmėjų, bent jau kai kuriam laikui, atsiras. Metraštį kaip neperiodinį leidinį, pramatoma išleisti, kiek tai bus įmanoma, kasmet. Jame bus spausdinamos studijos iš visų mokslo sričių, paruoštos ne pagal užsakymą, bet kilusios savaime iš mokslinio nusiteikimo. Tai nėra, kaip galėtų kas nors pamanyti, jėgų skaldymas ar konkurencija esantiems žurnalams. Priešingai, tai yra didelės spragos nors dalinis užkimšimas — sudarymas gali­ mybių kurtis ir bręsti mūsų mokslinei literatūrai. Ne visos studijos, ar tai dėl specialaus mokslinio pobūdžio ar tai dėl ilgumo, gali lengvai sau tinkamą vietą surasti mūsų kultūriniuose žurnaluose, periodinėje spaudoje. Ne visos studijos tinka net ir plataus masto kultūriniams žurnalams.
    [Show full text]
  • French Influence on Antanas Gudaitis's Painting
    Looking ' South': French Influence on Antanas Gudaitis's Painting JOLITA MULEVIČIŪTĖ Institute for Culture, Philosophy and Art Vilnius "The years spent in Paris ivere the happiest of my life... I con­ Gudaitis's decision to leave for Paris was not excep­ sider myself a painter formed in Paris. .. "' tional at the time. At the end of the 1920s, many Lithuanian Antanas Gudaitis (1904-1989) artists related their professional careers to this European cultural center—in replacement of earlier priorities. Even THIS STATEMENT, by one of Lithuania's most famous 20th until 1914, Paris played a peripheral role; artistic intelli­ century painters, is rather paradoxical. Gudaitis, often called gentsia descending from Lithuania was attracted, first of all, the pioneer of the national school of painting—whose to Warsaw, Cracow, Munich and St. Petersburg.2 After works were considered to embody the principal features of World War I and the resulting territorial conflict with Lithuanian style—thought of himself as an artist formed by Poland and the complication of its relations with Bolshevik the culture which he had explored during his studies in Paris Russia, the young Republic had to adjust its orientations in 1929-1933. This ambiguity, lying in Gudaitis's biogra­ formed during the second half of the 19th century. The phy, prompts us to question the boundary between young state turned its attention to Germany which, antici­ foreign/local and general/specific perspective as it arises in pating the end of the war unfavorable to itself, supported discussions on regional history. Furthermore, the painter's Lithuanian independence even in the middle of armed bat­ heritage reflecting the main local trends of the 1930s is pre­ tles: it expected to create a puppet buffer state and weaken scient in examining the internal attitudes and international the position of Russia in the Baltic region.
    [Show full text]
  • 107 Jews and Lithuanians on the Eve of the Holocaust
    JEWS AND LITHUANIANS ON THE EVE D OF THE HOLOCAUST 1939–1940 D SAULIUS SUŽIEDĖLIS ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis) Millersville University of Pennsylvania, USA http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.67.4 2017. 67 SUMMARY. The long history of Jewish-Lithuanian relations was influenced by the changing social and economic realities and thus depended largely on the situational context, in which the two communities interacted with each other.1 The relationship that until the middle of the nineteenth century could be characterized by pre-modern social and economic contacts within an agrarian and traditional system had been inherited from the Grand Duchy period. After the middle of the nineteenth century, the emergence of modern and politicized Lithuanian nationalism changed the way in which Lithuanians came to view Jews. Attitudes towards Jews ranged from clerical anti-Judaism and modern anti-Semitism to tolerance within a secular fra- mework. During the interwar period Jewish society was confronted by the necessity of adapting to a radically new reality: a state, in which formerly marginalized Lithuanian speakers quickly formed a majority in the country’s urban centres, exerted political power, became competitors in the economy and professions. Despite the Smetona government’s suppression of anti-Semitic outbreaks and the relatively low level of violence against Jews, anti-Semitism increased among the educated elite during the late 1930s. The domestic and international crises of 1939‒1940 transformed Lithuanian-Jewish relations radically. The first Soviet occupation of Lithuania in June 1940 sharply escalated the violent rhetoric against Jews: they were increasingly attacked as traitors to the country and the main source of Bolshevism.
    [Show full text]
  • The Historical Sources for Anti-Semitism in Lithuania And
    THE HISTORICAL SOURCES FOR ANTISEMITISM IN LITHUANIA AND JEWISH-LITHUANIAN RELATIONS DURING THE 1930s Saulius Sužiedėlis Millersville University of Pennsylvania Jewish-Lithuanian Relations before the National Movement Before the momentous changes of the nineteenth century, Lithuanian society, predominantly agrarian and “feudal,” was divided into a number of more or less clearly defined communities, each with its social, religious and linguistic peculiarities: Polonized landowners, Muslim Tatars, Lithuanian peasants, petty gentry and, of course, the Jews. While it is true, in Zygmunt Bauman’s expression, that the latter constituted a unique “caste,” it was nonetheless one estate among many: the Jews like the other communities, had their place as social inferiors beholden to the landed aristocracy, but, as a rule, economically occupying a space above the peasantry. Social interaction between the various estates was ritualized and, for the most part, carefully regulated by traditional law and custom.1 As in the rest of Europe, the coming of political, economic and social “modernity,” to utilize Bauman's concept, altered and eventually revolutionized the relationships of Lithuania's various ethno-religious and social castes. However, this modernity, including modern forms of anti-Semitism, came later in Eastern Europe than in the West. Until the late nineteenth century, Jewish interaction with ethnic Lithuanians essentially meant economic contacts with the peasantry since the latter, except for the petty gentry of Samogitia, constituted by then the only significant stratum of Lithuanian speakers. As late as the middle of the last century, the relationship of the Lithuanian peasants and Jews was “pre-modern,” situated within the framework of a stratified semi-feudal society entrenched within a traditional agrarian world.
    [Show full text]