Malonėk dar šiandien atnaujinti “Į LAISVĘ” žurnalo prenumeratą 1968 metams! • Naudok tam tikslui kartu siunčiamą voką!

"Į LAISVĘ" ŽURNALO MECENATAI, GARBĖS PRENUMERATORIAI IR RĖMĖJAI

"Į LAISVĘ" žurnalo mecenatai "Į LAISVĘ" žurnalo rėmėjai Asmenys, parėmę žurnalo leidimą Šie prenumeratoriai parėmė “Į $50.00 ar didesne auka, laikomi me­ Laisvę" žurnalo leidimą šiomis auc cenatai. “Į Laisvę” žurnalo mecena­ komis: J. Mikeliūnas ($4.00); $3.00 tai 1968 metais yra: JAV-bių ir Ka­ — V. Milukas, K. Gimžauskas, J. Ža­ nados LFB centro valdyba ($300.00); deikis; $2.00 — J. Buitkus, J. Nor­ JAV-bių ir Kanados LFB centro val­ kaitis, K. Bružas, K. Pakulis, kun. dyba ir LFB Clevelando sambūris dr. T. Žiūraitis, O.P.; $1.00 — prel. ($300.00); LFB Chicagos sambūris F. Bartkus, J. Vaičaitis, B. Graužinis, ($200.00), dr. P. Kisielius ($100.00). kun. V. Pikturna, K. Germanas ir B. Liskus. "Į LAISVĘ" žurnalo garbės prenumeratoriai LAUKIAME Iš VISŲ TALKOS IR PARAMOS! “Į Laisvę” žurnalo garbės prenu­ meratos mokestis metams yra $10.00. Kiekvienas galite padėti trejopai: Šie asmenys yra garbės prenumera­ • Tuoj atnaujindamas prenumera­ toriai 1968 metais: V. Galvydis tą 1968 metams ir atsiteisdamas už ($20.00), V. Baleišytė ($20.00), J. 1967 metus, jei to dar nesate padaręs; Ardys ($15.00), A. Pocius, J. Urbo­ • Skirdamas auką žurnalo leidmui nas, dr. R. Šomkaitė, V. Skladaitis, paremti; ir A. Balsys, dr. V. Majauskas, S. Ru­ • Surasdamas naujų prenumerato­ dys, Vt. Kazlauskas, S. Pundzevičius, rių. J. Kučėnas, dr. P. Žemaitis, J. Reinys, Tikrai laukiame visų jūsų talkos V. Rociūnas, dr. M. Namikas, A. ir paramos! Tos talkos ir paramos Kuolas, L. Reivydas, kun. kleb. S. laukiame skubiai! Morkūnas, J. Bagdonavičius. “Į Laisvę” žurnalo leidėjai

Ar esi jau atsilyginęs už 1967 metus?

• Jei ne, pasiusk prenumeratos mokestį ir už 1967 metus! • Prenumeratos mokestis: $5.00 (JAV-se ir Kanadoje); visur kitur — $3.00. LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ POLITIKOS ŽURNALAS 1968 — Gegužis — Nr. 42 (79)

LEONARDAS VALIUKAS TURINYS Redaktorius / Editor Post Office Box 77048 Šio numerio straipsnių autoriai ...... 2 Los Angeles, Calif. 90007 Laiškai redaktoriui ...... 3 ALEKSAS KULNYS “Į Laisvę” įžanginiai ...... 6 Administratorius / Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana Circulation Manager kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brin- 1510 East Merced Avenue kis) ...... 8 West Covina, Calif. 91790 Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas ...... 10 Vasario 16-toji ano meto tarptautinių san­ LIETUVIŲ FRONTO tykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis) ...... 12 BIČIULIŲ VYRIAUSIOJI Bendruomenės klausimų ryškinant (Juo­ TARYBA / BOARD OF zas Kojelis) ...... 21 DIRECTORS OF THE Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pa­ FRIENDS OF THE mataitis) ...... 25 LITHUANIAN FRONT Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su DR. ADOLFAS DAMUŠIS kun. Jonu C. Jutkevičiumi) ...... 31 Pirmininkas / Chairman of Gyvybiniai tautos reikalai: — (Rašo: dr. the Board of Directors Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pra­ 8050 Hartwell nas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius) 38 Detroit, Michigan 48228 Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozai­ DR. KAZYS AMBROZAITIS tis) ...... 48 Chesterton, Indiana Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie So­ vietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis) ...... 52 KUN. VIKTORAS DABUŠIS Auganti sovietų problema — nerusiškas Paterson, New Jersey tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys) .... 57 DR. PETRAS KISIELIUS Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiver­ Cicero, Illinois žimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramū­ DR. ANTANAS KLIMAS nas) ...... 61 Rochester, New York Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Ka­ DR. VYTAUTAS zio Škirpos knygos) ...... 73 MAJAUSKAS Darbai ir įvykiai ...... 82-112 Detroit, Michigan PILYPAS NARUTIS Chicago, Illinois “Į LAISVĘ”, Lietuvių Fronto Bičiulių ketur­ mėnesinis politikos žurnalas. DR. PRANAS PADALIS Detroit, Michigan “Į LAISVĘ” (TOWARD FREEDOM), Lithu­ anian magazine of politics, published three LEVAS PRAPUOLENIS times a year by the Friends of the Lithuanian Chicago, Illinois Front. LEONARDAS VALIUKAS * Straipsniai, autoriaus pasirašyti pavarde, Los Angeles, California slapyvardžiu ar inicialais, nebūtinai reiškia ir redakcijos nuomonę. • • • * Citatų kalba netaisoma.

1 ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

• DR. KAZYS G. AMBROZAI- frontininkams ir ateitininkams, yra TIS (g. 1918), Chesterton, Indiana Rezoliucijoms Remti Komiteto vado­ (JAV), medicinos gydytojas, visuo­ vybės narys. menininkas. Medicinos mokslus stu­ • DR. ADOLFAS DAMUŠIS (g. dijavo ir baigė Lietuvoje ir Vokieti­ 1908), Detroit, Michigan (JAV), in­ joje (Tuebingeno universitete), šiuo žinierius, visuomenininkas. 1934 bai­ metu vadovauja rentgenologijos sky­ gė VDU technikos fakultetą, 1937- riui vienoje Indianos ligoninėje. Dr. 1938 studijas gilino Berlyno ir Frank­ K. Ambrozaitis šiuo metu yra JAV furto universitetuose, 1940 VDU ga­ LB Tarybos narys ir LFB Vyr. Ta­ vo inž. daktaro laipsnį. 1934-1944 rybos narys, jis taip pat aktyviai VDU dėstytojas, profesorius ir tech­ reiškiasi Lietuvių Fonde, Rezoliuci­ nologijos fakulteto dekanas. 1941 bir­ joms Remti Komitete ir kitose or­ želio sukilimo organizatorius ir Lai­ ganizacijose. kinosios vyriausybės narys. VLIK-o • DR. JONAS BALYS (g. 1909), organizatorius ir jo vicepirmininkas, College Park, Maryland (JAV), et­ 1944-1945 nacių areštuotas ir kalin­ tas. Vienas iš žymiųjų ateitininkų vei­ nologas, folkloristas, visuomeninin­ kėjų, LFB Vyr. Tarybos prezidiumo kas. Studijavo Kauno, Graco ir Vie­ pirmininkas. nos universitetuose. 1933 Vienoje į­ sigijo daktaro laipsni. Profesoriavo • DR. ZENONAS IVINSKIS (g. VDU, Vilniaus, Hamburgo-Pinneber­ 1908), Bonn, Vakarų Vokietija, isto­ go (Vokietijoje) ir Indianos (JAV) rikas, visuomenininkas. 1929 baigė universitetuose. Yra parašęs eilę LU teologijos - filosofijos fakultetą, knygų tautosakos klausimais, bend­ studijas gilino Muencheno ir Berly­ radarbiauja periodinėje spaudoje, LE no universitetuose, daktaro laipsnį į­ tautosakos - tautotyros skyriaus re­ gijo 1932. Nuo 1933 profesoriavo daktorius. VDU. Tremtyje (Vokietijoje) dirbo švietimo srityje, veikė LRK, buvo • VILIUS BRAŽĖNAS (g. 1913), VLIK-o narys. šiuo metu dėsto Watertown, Connecticut (JAV), Bonnos universitete. Aktyviai reiš­ rašytojas, laikraštininkas, visuomeni­ kiasi ateitininkuose, LB, frontinin­ ninkas. Gimė Rigoje (Latvijoje), bai­ kuose. šiuo metu vadovauja Europos gė jėzuitų gimnaziją Kaune, VDU Lietuvių Fronto Bičiuliams. technikos fakultete 8 sem. išklausė elektrotechnikos. 1937 baigė Karo • JUOZAS KOJELIS (g. 1916), mokyklos aspirantų kursą inž. j. Itn. Los Angeles, California (JAV), mo­ laipsniu, šiuo metu yra JAV LB Ta­ kytojas, laikraštininkas, visuomeni­ rybos narys, aktyviai reiškiasi skau­ ninkas. 1940 Vilniaus universitete bai­ tuose (yra skautininkas). gė klasikinę filologiją. Lietuvoje ir tremtyje (Vokietijoje) gimnazijų mo­ • DR. ZIGMAS G. BRINKIS kytojas, inspektorius ir direktorius. (g. 1925), Los Angeles, California 1943-1944 nacių kalintas už lietuviš­ (JAV), medicinos gydytojas, visuo­ ką veiklą. Aktyviai reiškiasi LB, menininkas. 1952 baigė medicinos ateitininkuose ir frontininkuose. Re­ mokslus ir įgijo daktaro laipsnį Tue­ zoliucijoms Remti Komiteto organi­ bingeno universitete (Vokietijoje), gi­ zatorius ir vadovybės narys. lino medicinos studijas Strasburgo • DR. PETRAS G. PAMATAITIS (Prancūzijoje) ir Madrido (Ispanijo­ (g. 1900), Los Angeles, California je) universitetuose. 1957 atvyko į (JAV), teisininkas, visuomenininkas. JAV ir išlaikė Illinois valstybinius Teisės mokslus baigė Lietuvoje, tei­ medicinos egzaminus; šiuo metu dir­ sių daktaro laipsnį įgijo Heidelber- ba kaip gydytojas veteranų ligoninė­ je Los Angeles mieste. Priklauso (Nukelta į 37 pusl.)

2 LAIŠKAI REDAKTORIUI

PATENKINTI "Į LAISVĘ" ŽURNALU • Bendradarbiai stiprūs, ir girdė­ jau iš visos eilės lietuvių gerų atsilie­ • “Į Laisvę” žurnalo naują, nu­ pimų apie žurnalą. “Į Laisvę” žurna­ merį gavau dar prieš Kalėdas ir jį lą atvedei tikrai į gerą kelią. godžiai tuoj perskaičiau. Džiaugiuo­ si žurnalo vis didėjančiu gyvumu ir Dr. Kazys Ambrozaitis aktualumu. Chesterton, Indiana Dr. Adolfas Damušis Detroit, Michigan • Puikiai redaguoji ‘‘Į Laisvę” žurnalą. Sėkmės! • Žurnalas daro labai gerą įspūdį: įdomus, patrauklus ir nenuobodus. Kun. dr. K. Žalalis, O.F.M. Sėkmės redaktoriui! Bad Woerishofen, Vakarų Vokietija Bronius Nainys Chicago, Illinois • Sveikinu su taip gražiai reda­ guojamu ‘‘Į Laisvę” žurnalu. Kiek­ • Seniai lauktą “Į Laisvę” žurna­ vienas žurnalo numeris savo tvirtu lo naują numerį (Nr. 41) šiandien tautiniu bei religiniu pagrindu pa­ gavau ir su dideliu įdomumu tuojau brėžia aiškią liniją kovoje dėl Lietu­ mečiausi jį skaityti. Nuoširdžiai svei­ vos nepriklausomybės atstatymo ir kinu ir dėkoju, kad su šiuo nume­ lietuvybės išlaikymo išeivijoje. riu vėl rodote tiek daug gražios ini­ ciatyvos ir naujų, įdomių užsimoji­ Dr. Bronius Radzivanas mų, kurie žurnalui įkvepia stipresnės Richmond Hill, New York gyvybės. Teturėčiau dabar tik vieną pagrindinį linkėjimą redaktoriui: ta­ me pat lygyje "Į Laisvę” žurnalą il­ gai išlaikyti. • “Į Laisvę” yra gajus ir kovin­ Dr. Zenonas Ivinskis gas žurnalas. Kartais jo pareiškimai kampuoti, tačiau ir reikia tokio gy­ Bonn, Vakarų Vokietija vastingumo mūsų sustingusiame po­ litiniame gyvenime.

• "Į Laisvę” žurnalą tikrai gerai Dr. Algirdas Budreckis redaguojate. Richmond Hill, New York Kun. Stasys Yla Putnam, Connecticut • Žinai, Tavo redaguojamas “Į Laisvę” žurnalas tiek išsamus, kad, • Džiaugiuosi puikiai redaguoja­ vos kelius numerius pavartęs, sura­ mu "Į Laisvę” žurnalu ir linkiu jį dau užtenkamai medžiagos Vasario išlaikyti ir toliau tokioje pat aukš­ 16-sios minėjimo kalbai. tumoje. Juozas Mikonis Kazys Daugėla Cleveland, Ohio Bedford, New Hempshire

3 • "Į Laisvę” gerai redaguoji. Ko­ Redakcijos pastaba. — Nė viena ki­ vok ir tęsėk! ta lietuvių profesionalų grupė nėra Levas Prapuolenis sulaukusi tokio dėmesio “Į Laisvę” Chicago, Illinois žurnale, kaip kad medicinos gydyto­ jai. Naujojo redaktoriaus rankose šis numeris yra ketvirtasis, ir kiekvie­ DAUG MINČIŲ LIETUVIŲ name numeryje buvo atžymėtas vie­ nas iš medicinos gydytojų (dr. A. BENDRUOMENĖS Razma, dr. P. Kisielius, dr. K. Am- DARBUOTOJAMS brozaitis; šiame numeryje -— dr. V. Majauskas). Redakcija norėtų maty­ • Pašnekesį su Antanu B. Mažei­ ti daugiau tokių medicinos gydyto­ ka, Jr., kuris buvo įdėtas “Į Laisvę” jų, kaip kad išvardintieji. O galėtų žurnalo 1967 metų lapkričio numery­ taip būti! Negalavimų ir šykštumo je (Nr. 41), turėtų perskaityti LB nestokoja lietuvių gydytojuose, ir “Į visi darbuotojai. Šis JAV-se gimęs ir Laisvę” žurnalas pasisakė ir pasisa­ augęs lietuvis duoda visą eilę puikių kys apie tai. minčių bendruomenininkams. Beveik kiekviena iš tų sugestijų ar rekomen­ dacijų turėtų būti įgyvendinta. REIKŠMINGAS POLITINIS Kęstutis Cirtautas DARBAS Chicago, Illinois • Vienintelis reikšmingas darbas JAV-se kovoje dėl Lietuvos laisvės • Sutinku su Antanu Mažeika yra Rezoliucijoms Remti Komiteto (žiūr. pašnekesį su juo "Į Laisvę” pravesta rezoliucija (H. Con. Res. 1967 metų lapkričio numeryje! Red.), 416) Kongrese. Visa kita politinė kad Lietuvių Bendruomenė turėtų veikla, neišskiriant ALT-bos ar net skirti daugiau dėmesio kovai dėl Lie­ VLIK-o, vargu ar turės betkokių to­ tuvos laisvės. Veiksniai beveik nieko liau siekiančių rezultatų. Mums, ka­ nedaro, ir LB turėtų čia tikrai pa­ nadiečiams, tik belieka pasveikinti judėti. Rezoliucijoms Remti Komiteto vado­ P. J-tis vybę ir visus to vieneto darbuotojus Brooklyn, New York ir palinkėti ir toliau nenuleisti ran­ kų tame žygyje.

Dr. Juozas Sungaila NEPULKITE GYDYTOJŲ! Toronto, Ontario (Kanada) • Kažin ar su pagrindu “Į Lais­ vę” žurnale užpulti gydytojai: 1967 metų lapkričio mėnesio numeryje • Skaičiau laikraščiuose, kad los- bent keliose vietose nepalankiai at­ angeliečiai Vasario 16-sios proga su­ siliepta apie lietuvius medicinos gy­ rinko apie 500 dolerių Rezoliucijoms dytojus. Susidaro įspūdis, kad tai tai­ Remti Komitetui. Kodėl to nepadarė koma visiems lietuvių gydytojams ir kitų vietovių lietuviai? Juk tai tik­ jų vadovams. Išimčių, žinoma, pasi­ rai konkretus darbas Lietuvos laisvės taiko visur, jų yra ir gydytojų tar­ žygyje. Reikia pripažinti, kad los­ pe. Pasižvalgius aplink, kažin ar su­ angeliečiai politiškai yra labiau su­ rastumėm kitą lietuvių grupę, kuri sipratę, negu bet kurios kitos vieto­ finansiškai daugiau remtų pozityviuo­ vės lietuviai. Nemaža JAV-bių lietu­ sius lietuvių reikalus, kaip kad me­ vių dalis aukas skiria, bet nepagal­ dicinos gydytojai. voja kam. Zigmas Brinkis, M.D. Petras Butautas Los Angeles, California Chicago, Illinois

4 SANTARIEČIAI-ŠVIESIEČIAI VALIO ŽIOGRAKALNIUI! KOVOS DĖL LIETUVOS • Valio Žiograkalniui! Jis puikus NEPRIKLAUSOMYBĖS dezertyrų kovoje dėl Lietuvos laisvės registratorius. Tikiu, kad duosite jam • Krepšininkams vykstans į oku­ vietos kiekviename žurnalo numery­ puotą. Lietuvą, juos New Yorke iš­ je. Sveikinkite jį mano ir mano pa­ lydėjo grupė asmenų, daugumoje san­ žįstamų vardu. tariečių - šviesiečių, kurių keletą iš­ J. L. T-kus vardinote savo komentaruose apie iš­ vyką “Į Laisvę" 1967 metų lapkričio Omaha, Nebraska numeryje. Tačiau tai grupei nepri­ klausė žurnalo suminėti vienybie­ čiai; išleistuvėse jie dalyvavo ne­ VIENAS IŠ PASAULIO LIETUVIŲ kviestais svečiais. Nežiūrint to, jie spraudėsi į pirmas eiles su retai už­ SEIMO TIKSLŲ tinkamu, iki komiškumo pertemptu agresyvumu. Tiek šiuo atveju, tiek Mūsų spaudoje pasirodo vis dau­ rašant apie išvyką, ‘‘Vienybė’’ despe­ giau ir daugiau žinių bei informaci­ ratiškai stengėsi visuomenės akyse jos apie rudenį įvykstantį New Yor­ save su ja identifikuoti, nors išvy­ ko mieste Pasaulio lietuvių kongresą kos organizatoriai, dalyviai ir rėmė­ ar seimą. Ar šio kongreso rengėjai jai “Vienybės" paramos visai nepa­ planuoja ta proga išnešti Lietuvos geidavo. Nors iš jūsų komentarų vi­ bylos reikalą į amerikiečių tarpą ? sai aišku, kad jums taip pat nėra Būtų nedovanotina ir tiesiog baisu, kokio reikšmingesnio skirtumo tarp jei kartotųsi Jaunimo kongreso, įvy­ tos išvykos organizatorių bei rėmė­ kusio prieš porą metų Chicagoje, pa­ jų ir “Vienybės” ar “Laisvės”, mums, dėtis. Ano suvažiavimo rengėjai Lie­ kurie išvykai pritarėm, tie skirtu­ tuvos vardo garsinime ir Lietuvos mai yra esminiai. Nesileisdamas juos bylos kėlime kitataučių tarpe ana čia analizuoti, noriu tik pažymėti, proga beveik nieko nepadarė. Reikia kad Lietuvos nepriklausomybės tiks­ manyti, kad šio įvykio rengėjai ne­ lo mes neatsisakėm ir, kiek emigraci­ kartos jaunimo padarytos klaidos. jos uždavinius bei pastangas, to tiks­ Pasaulio lietuvių kongresas bus sėk­ lo siekiant, iš vis galima vadinti ko­ mingas, jei jo rengėjams pavyks iš­ va, iš jos fronto nedezertyravom. nešti Lietuvos bylos reikalą į ame­ Todėl mums segamos gėdos žymės rikiečių spaudą, radiją ir televiziją. neprisiimam. Petras Algiminas Algimantas P. Gureckas Chicago, Illinois Brooklyn, New York

MESKITE BIBLIOGRAFIJĄ Laiškai redaktoriui gali būti pasira­ IŠ TEKSTO šyti ir slapyvardžiu, bet tuo atveju reikia duoti redakcijai ir savo tik­ • Dr. Antanas Ramūnas rašo ir rą vardą ir pavardę. Skaitytojai įdomiai ir gyvai, bet apsunkina skai­ kviečiami pasisakyti žurnale kelia­ tymą, prikimšdamas tekstą bibliogra­ mais ir kitais aktualiaisiais mūsų finių duomenų. Jei jau duodama bib­ klausimais. Įdomesnius skaitytojų liografija, tai ji duotina straipsnio pasisakymus vienu ar kitu klausimu gale. Pasigailėkite skaitytojų! žurnalas paskelbs. Visi laiškai redak­ toriui adresuotini: “Į Laisvę”, Post Tomas Eimantas Office Box 77048, Los Angeles, Ca­ lifornia 90007. Boston, Massachusetts

5 ĮŽANGINIAI

NEJAUKIOS LENKTYNĖS Laiko žingsniai greitėja. De­ žmogus užsikars vergijos pan­ šimtmečiai dabar prirašo dau­ čius. Lenktynės vyksta skirtin­ giau istorijos lapų negu šimt­ gose sąlygose: judėjimas į lais­ mečiai praeityje. Uždarų ir už­ vę pavergtoje pasaulio dalyje mirštų taškų žemės paviršiuje tramdomas moraliniu smurtu jau veik nebeliko. Nyksta ribos ir fizine prievarta, gi laisvė lai­ tarp revoliucijos ir evoliucijos, mina žygiuojančius į vergiją. tarp priežasties ir pasekmės, Su aktyviosios rezistencijos tarp pradžios ir galo. Tačiau likvidavimu pavergtoje Lietuvo­ visoje dabarties pasaulio revo­ je nemirė laisvės ilgesys. Oku­ liuciškoje pažangoje ir chaotiš­ pacinio režimo emisarai užsie­ koje atžangoje nesunku paste­ nyje, kalbėdamiesi be liudinin­ bėti dvi pagrindines žmonijos kų, patvirtina, kad bent 95 judėjimo kryptis: judėjimą į procentai lietuvių Lietuvoje laisvę ir judėjimą į vergiją. laisvuose rinkimuose pasisaky­ Yra tikrų duomenų, kad pa­ tų už pilnai laisvą ir nepri­ vergtoje pasaulio dalyje tiro­ klausomą Lietuvą. Tik nusi­ nams nepasisekė sunaikinti lais­ kaltėliai ir tautos išdavikai vės ilgesio, nes jis senas, kaip siektų Maskvos globos. ir pati žmonija. Tvenkiasi lais­ Tačiau saujelė vyresniosios vės jėgos ir grąso sprogdinti kartos lietuvių pabėgėlių nuo vergijos lankus. Visa tai žmo­ rusų - komunistų vergijos per­ gaus ir tautų laisvės uzurpato­ sisotino laisve. Ja pasekė būre­ riaus vyriausioje būstinėje — lis vidurinės kartos žmonių. Maskvoje kelia susirūpinimo ir Savo autoritetą remdami moks­ nerimo. Tačiau, iš antros pusės, lo laipsniais ir profesinėmis po­ yra aiškių ženklų, kad laisva­ zicijomis, jie lietuviškai išeivi­ sis žmogus ėmė bodėtis laisve. jai perša mintį paeksperimen­ Kaip LSD išpaikintą jaunuolį, tuoti tuo, nuo ko prieš šimtme­ taip vergija nepatyrusį ir lais­ čio ketvirtį patys pabėgo ar tė­ ve persisotinusį žmogų vilioja vų buvo išgabenti. Ši grupė pragaištingiems eksperimen­ tikrųjų tautos aspiracijų nebe­ tams. Eksperimentai su vergija supranta. Kaip sotus gyveni­ yra didžioji Kremliaus viltis ir mas turi tendencijos atbukinti džiaugsmas. jautrumą alkanam, taip laisvė Prasidėjo nejaukios lenkty­ — pavergtajam. Teoretiškai ta nės. Kas jas laimės? Ar laisvės grupė dar pasisako prieš oku­ jėgos spės sutraukyti vergijos paciją, bet praktikoje, priim­ lankus pirmiau nei laisvasis dama okupanto siūlomas bend-

6 radarbiavimo formules, akcep­ Esame liudininkai ir dalyviai tuoja status quo. Mediniais nejaukių lenktynių. Kovos dėl šautuvėliais apsiginklavę kariai, Lietuvos laisvės metuose kiek­ kurie žygiuoja į kovą už “ribo­ vienas sąmoningas lietuvis tu­ tos nepriklausomybės” Lietuvą, rėtų jausti pareigą atsakyti savo rankose laiko baltas vėlia­ sau į klausimą: “Į kurią pusę vėles. Jos reiškia kapitualiaciją. aš judu?”

JAUNIMO ĮJUNGIMAS Į KOVĄ DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Turime tūkstančius mokykli­ lankantis jaunimas, tėvų talki­ nio amžiaus ir jau aukštąjį namas, gali aprūpinti savo mo­ mokslą baigusio jaunimo. Or­ kyklų bibliotekas ir savo mo­ ganizuotasis jaunimas yra ir kytojus tinkama literatūra apie judrus ir gana dar lietuviškas. Lietuvą. Vidurinių mokyklų, Tačiau tam jaunimui trūksta kolegijų ar universitetų studen­ svarbiausio elemento: kovos tai gali be didesnių pastangų dvasios dėl savo tėvų pavergto pravesti laiškus ar neilgus krašto ir tuo pačiu noro daly­ straipsnelius Lietuvos klausi­ vauti Lietuvos laisvinimo dar­ mais tų institucijų savaitraš­ be. Mums nepakanka tik lietu­ čiuose ar dienraščiuose. Yra viškai kalbančio ar lietuviškai šimtai galimybių reaguoti į į­ dainuojančio jaunimo. Mums vairius straipsnius vietos dien­ reikia jaunimo, kuris ir lietu­ raščių laiškų skyriuose. Čia viškai galvotų, ir lietuviškais jaunimas turėtų būti įpareigo­ reikalais sielotųsi, ir noriai jamas parašyti bent vieną laiš­ jungtųsi į kovą dėl Lietuvos kutį kasmet. Kiekvienas jau­ laisvės. nuolis galėtų kasmet kontak­ tuoti vieną ar kitą krašto po­ Skaitlingiausios, gyviausios ir litiką Lietuvos bylos reikalu. judriausios jaunimo grupės yra Organizuotasis jaunimas turė­ ateitininkai ir skautai. Ir atei­ tų būti įpareigotas parašyti kas­ tininkų ir skautų, vadovybės met po laiškutį Lietuvos klau­ turėtų paruošti (kartu ir atski­ simu JAV-bių prezidentui, rai) konkretų planą to jaunimo abiems savo steito senatoriams, įtraukimui į Lietuvos vadavi­ savo kongresmanui ir vienam mo darbą. Čia yra neišmatuoja­ ar kitam savo steito legislato­ mi plotai ir plačiausi horizon­ riui. tai veiklai. Neverkšlenkime jaunimui Paminėsime tik vieną ar ki­ apie sunkią Lietuvos padėtį, o tą darbelį, kurį jaunimas galė­ įjunkime jį į kovą dėl jos lais­ tų lengvai atlikti. Mokyklas vės.

7 LAIKO REIKALAVIMAI

Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai

DR. ZIGMAS BRINKIS

Jau gerokai esame įžengę į Laisvės kovos metus. Didesnių planų mūsų veiksniai kol kas nepaskelbė laisvės kovai ir, atro­ do, nepramato paskelbti. Tiesa, kiek daugiau dėmesio skiriama svetimųjų informavimui apie Lietuvą ir lietuvių pastangas nu­ sikratyti rusų komunistinio režimo. Bet ir čia didesnių užsimo­ jimų nesimato. Laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenės (JAV- se ir kitur), minėdamos Vasario 16-tąją, vienoje ar kitoje vie­ tovėje kiek plačiau prasiveržė su Lietuvos byla į amerikiečių ar kitų laisvojo pasaulio kraštų spaudą, radiją ir televiziją. Bet tai buvo tik išimtys. Keleriopai daugiau ir sumaniau buvo galima pajudinti Lietuvos bylos reikalą šios sukakties proga, bet, deja, tai nebuvo padaryta. Esame realistai ir puikiai suprantame, kad Lietuvos magišku būdu neišvaduosime. Tai ilgas, sunkus ir intensyvus darbas. Vi­ same tame žygyje tegalime žengti tik žingsnį po žingsnio. Šiais Laisvės kovos metais turime žengti bent vieną gerą žingsnį pir­ myn Lietuvos vadavimo darbe. Tai būtų laisvojo pasaulio lietuvių dovana kenčiančiai Lietuvai, kurios komunistų vergijoje esantieji lietuviai tikrai laukia. Prieš septynerius metus buvo pradėtas milžiniškos apimties žygis Lietuvos laisvinimo darbe — tai Lietuvos bylos perkėli­ mas į Jungtines Tautas ir tinkamas jos ten apgynimas. Dide­ liam žygiui reikia ir pajėgių darbininkų. Šiam darbui buvo mė­ ginta užverbuoti Jungtinių Amerikos Valstybių vyriausybę. Ji savanoriškai to darbo nesiėmė. Buvo nusistatyta lenkti JAV- bių vyriausybę per Kongresą, ir pravedant Lietuvos laisvinimo reikalu rezoliuciją (H. Con. Res. 416) pirmas laimėjimas buvo atsiektas. Šį laimėjimą VLIK-o pirmininkas dr. K. Valiūnas ne taip seniai pavadino “fantastiniu laimėjimu” kovoje dėl Lietuvos laisvės. Tačiau šis žygis toli gražu, nėra baigtas. Turime žengti antrą žingsnį ir priversti JAV-bių prezidentą imtis iniciatyvos minėtos rezoliucijos įgyvendinimui. Lietuvos byla turi pasiekti Jungtines Tautas ir pasaulio sąžinę, ir tai gali padaryti tik Jung-

8 DR. ZIGMAS BRINKIS, Los Angeles, California (JAV), medicinos gydyto­ jas, visuomenininkas, pozityviųjų dar­ bų ir žygių rėmėjas darbu ir pinigais.

tinės Amerikos Valstybės. JAV-bių Kongresas vienbalsiai įparei­ gojo krašto prezidentą to žygio imtis, ir mūsų pareiga yra da­ bar laimėti krašto administraciją savo pusėn. Pirmas laimėjimas buvo atsiektas ilgu, kietu ir intensyviu darbu. Visam šiam žygiui nuo pat jo pradžios vadovauja Rezo­ liucijoms Remti Komitetas. Gaila, kad iki šiol mūsų veiksniai nei darbu, nei pinigu nėra prisidėję prie šio žygio. Tiesa, paskutiniu metu jie stengiasi bent geru žodžiu padėti. Kiek konkretesnės paramos Rezoliucijoms Remti Komitetas yra sulaukęs ir sulau­ kia iš Lietuvių Bendruomenės. Rezoliucijoms Remti Komitetas yra paruošęs pilną ir de­ talų planą antrajam laimėjimui. Tie planai jau pradėti vykdyti. Šiam svarbiam ir konkrečiam darbui kovoje dėl Lietuvos lais­ vės reikia visokeriopos talkos. Šimtai JAV-bių legislatorių, po­ litikų, visuomenininkų ir kitų žymių ir įtakingų amerikiečių yra jau įsijungę į Rezoliucijoms Remti Komitetą. Jų įtaka ir po­ litinis svoris yra ir bus naudojami iki aukščiausio laipsnio kraš­ to administracijos laimėjimui šiame Lietuvos bylos reikale. Jei amerikiečiai jungiasi į šį žygį,. tai patys lietuviai neturėtų lū­ kuriuoti. Organizacijos ir pavieniai lietuviai turi nieko nelauk­ dami dėtis prie šio žygio ir darbu ir apčiuopiamesne pinigine parama. Bus atsiektas ir antrasis laimėjimas šiame laisvės žy­ gyje, ir tai bus puiki laisvųjų lietuvių dovana kenčiančiai Lietuvai.

9 JURGIS GLIAUDA aktyvieji Tremtyje iškilo visa eilė žvaigždžių įvairiose srityse. Vie­ na iš tremties įžymybių yra iš­ kilusis mūsų romanistas Jurgis Gliauda. Jurgis Gliauda (g. 1906.VII. 4 Tobolske, Rusijoje) po Pir­ mojo pasaulinio karo grįžo su tėvais į Lietuvą, kur baigė Aušros gimnaziją ir VDU tei­ sių fakultetą. Dirbo Pašto val­ dyboje ir advokatavo Kaune. 1944 pasitraukė į Vakarus ir 1947 atvyko į JAV. Literatūriniame pasaulyje Gliaudos vardas iškilo dviem iš eilės “Draugo” premijuotais romanais: Namai ant smėlio (1951) ir Ora pro nobis (1952). Vėliau “Draugas” premijavo dar porą jo romanų: Šikšnos­ parnių sostas (1960) ir Delfino ženkle (1964). Kiti išleisti J. Gliaudos romanai: Raidžių pa­ sėliai (1955), Ikaro sonata (1962) ir Agonija (1963). Po­ ra jo romanų yra išleista ang­ liškai: The House upon the Sand (1962) ir The Sonata of Icarus (1968). Pirmasis roma­ nas yra sulaukęs labai puikių amerikiečių spaudos atsiliepi­ mų. J. Gliaudą yra parašęs po­ ezijos ir dramos kūrinių. JURGIS GLIAUDA, Los Angeles, Detroite ir Los Angeles mies­ California (JAV), visuomenininkas ir te (nuo 1954) aktyviai reiškia­ vienas iš žymiųjų lietuvių rašytojų si ateitininkuose, LB, dramos laisvajame pasaulyje. sambūriuose, frontininkuose ir Rezoliucijoms Remti Komiteto • • • veikloje (vadovybės narys).

10 FRONTININKAI DR. V. E. MAJAUSKAS Daugelis lietuvių, įgiję geres­ nes specialybes ar profesijas, pasitraukia iš lietuviškos veik­ los, surasdami tam šimtus prie­ žasčių: profesija “suėdanti” vi­ są laiką, šeimos reikalai ir t.t, ir t.t. Panašiai galėtų atsikal­ binėti ir dr. Vytautas Majaus­ kas, nes jis turi plačią privačią gydytojo praktiką, žinomas kaip geras medicinos gydyto­ jas — pripažintas psichiatrijos specialistas; augina skaitlingą šeimą. Bet to jis nė nepagalvo­ ja daryti. Priešingai, jis pats dalyvauja nuoširdžiai lietuviš­ koje veikloje ir nuolat ragina kitus lietuvius nepasitraukti iš lietuvių gyvenimo. Dr. Vytautas Majauskas (g. 11918.X.13 Kupiškyje, Panevė­ žio aps.) medicinos studijas pradėjo VDU ir jas tęsė Tue­ bingeno universitete (Vokieti­ joje), kur 1948 įgijo medicinos daktaro laipsnį. 1949 atvyko į JAV, nuo 1953 verčiasi priva­ čia gydytojo praktika Detroite. Aktyviai reiškėsi ir reiškia­ si ateitininkuose, LB, Lietuvių Fonde, Rezoliucijoms Remti Ko­ miteto veikloje ir frontininkuo­ se. Dr. V. Majauskas buvo Moksleivių ateitininkų s-gos c. DR. VYTAUTAS MAJAUSKAS, De­ troit, Michigan (JAV), visuomeninin­ v. pirmininkas (1941) ir Stu­ kas ir pozityviųjų darbų ir žygių rė­ dentų ateitininkų s-gos c. v. mėjas darbu ir pinigais. pirmininkas (1946). Šiuo metu jis yra JAV-bių LB Tarybos • • • narys ir JAV-bių ir Kanados LFB Vyr. Tarybos narys.

11 VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI ANO METO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ FONE

(FAKTAI IR SAMPROTAVIMAI ANT ANTROJO PUSŠIMČIO SLENKSČIO)

DR. ZENONAS IVINSKIS

Daktaras Jonas Basanavičius, tuvon. (Remiantis galutinai ne­ kuris pats 1927 metais per pa­ patikrintomis mūsų tremtyje čią Vasario 16-tąją Gedimino žiniomis, jau 1947 metais A. sostinėje užmerkė savo akis, Stulginskis buvo laikomas mi­ apie aną reikšmingąjį Lietuvos rusiu. Tada buvo ir mūsų spau­ nepriklausomybės paskelbimą doje apie jį plačių nekrologų!). Vilniuje, žymiausią mūsų tau­ tinio ir valstybinio gyvenimo Iš penkių dešimtmečių per­ įvykį, apie 1918 metų vasario spektyvos žvelgiant į aną fak­ mėnesio 16 dienos Lietuvos Ta­ tą, ryškiau gali būti įžvelgia­ rybos žygį užrašė kukliai savo mos aplinkybės, kuriomis lietu­ karo meto dienoraštyje: “Tai viai ryžosi pastatyti aną kerti­ buvo šeštadienis, 12 val. 30 nį akmenį savo nepriklausomy­ min. dieną, kada man Taryboje bei. Ypač per paskutinį penk­ pirmininkaujant ir skaitant pa­ metį yra pasirodę bent pustuzi­ skelbimo formulę, tai ir atlikta nis veikalų, kurie ne tik tiesio­ tapo, visiems Tarybos nariams giniai paliečia anuos lietuvių karštai delnais plojant”. tautai sunkius laikus, bet ir pa­ teikia iš įvairių archyvų vis Iš 20-ties Tarybos narių (tiek naujos, iki šiol nepanaudotos jų iš viso tebuvo išrinkta), medžiagos. Reikia tik stebėtis, kurie visi tą aktą pasirašė, per kiek daug įvairių popierių bei 50 metų išmirė 18. Beliko tik aktų yra buvę sutelkta apie du gyvi signatarai. Nežiūrint “Lietuvos klausimą”. daugybėje nacių kalėjimų pa­ laužtos sveikatos, Lietuvoje te­ Dar ir dabar tebelaukia ty­ begyvena ministeris Petras Kli­ rinėtojo iki šiol “nenudulkin­ mas. Žiaurią Sibiro tremtį at­ tos” gausios bylos su užrašu laikė ir kitas signataras, ant­ “Litauen”, kurios guli ar Vaka­ rasis Lietuvos prezidentas Alek­ rų Vokietijos politiniame užsie­ sandras Stulginskis. 1956 me­ nių reikalų ministerijos (Aus- tais jam buvo leista grįžti Lie­ waertiges Amt) archyve Bon-

12 noje, ar federaliniame archyve mimo srovė jau prieš porą ge­ Koblence, ar centriniame ar­ neracijų buvo įsižiebusi. Ne tik chyve Stuttgarte (karaliaus Ur­ iš carizmo, bet ir iš demokra­ acho kandidatūra), ar kitur, tinės (Kerenskio) Rusijos Pa­ neišskiriant Vienos ir Berno. baltijo tautos negalėjo tikėtis Anglo-saksų mokslinėje spau­ pilnos laisvės. Kaip gausi do­ doje, deja, išskyrus archyvine kumentinė 1919-20 metų me­ medžiaga dokumentuotus dr. džiaga įsakmiai parodo, iš va­ Alfredo E. Senno tyrinėjimus dinamųjų “baltųjų” rusų Pa­ ir be laiko mirusio dr. A. Ta­ baltijo tautos tebūtų išsikovo­ rulio darbus, beveik nesimato jusios tik autonomines teises, pastangų belstis į neišsemiamų nes Rusija, išskyrus lenkų že­ archyvų duris. Tai, pavyzdžiui, mes, turėjo pasisikti vienalytė ką Stanley W. Page savo dailio­ ir nedaloma. Ir Rusijos ginklo je knygutėje 1959 metais pa­ draugai — alijantai negalvojo skelbė (The Formation of the kitaip. Be kitko, gana kietą nu­ Baltic States), tėra tik akylus sistatymą tuo reikalu turėjo ir panaudojimas jau žinomos me­ JAV-bių užsienių reikalų minis­ džiagos ir veikalų. Esame ta­ teris Robert Lansing. Palaiky­ čiau dėkingi ir už tai. ti Pabaltijo tautų valstybingu­ mą jam būtų reiškę neteisėtai Aiškinantis Vasario 16-sios atplėšti didelius gabalus iš ka­ genezę Pirmojo pasaulinio karo ro sąjungininkės Rusijos vaka­ paskutiniųjų metų rėmuose, pir­ rinių žemių. Apie tai gyvai liu­ miausia krinta į akis anas lai­ dija “Papers Relating to the mingas istorinis “intermezzo”, Foreign Relations of the Unit­ kuris buvo prasidėjęs 1918 me­ ed States, 1919. The Paris Peace tais Pabaltijo tautų istorijoje. Conference” (tomai XII-XIII, Šitoks “intermezzo” tepasitai­ 1947) ir A. Tarulio naujai pa­ ko gal tik kelių šimtų metų lai­ skelbtoji archyvinė medžiaga. kotarpyje... Abu didieji kai­ Ne tik iš Kerenskio 1917 me­ mynai tokiu būdu pralaimėjo tais, bet ir iš Kolčako (1919) Pirmąjį pasaulinį karą, kad ten, Pabaltijo tautos nieko gero ne­ Pabaltijyje, atsirado tam tikras galėjo tikėtis. Ir alijantai, ir politinis “vacuum”. Reikėjo tik prieš bolševikus kariaujantieji vietinėms tautoms subrusti, su­ “baltieji” generolai, pradedant maniai ir vikriai veikti, budė­ N. N. Judeniču, L. G. Korni­ ti, kad būtų galima paskelbti lovu (1919) ir baigiant A. De­ savo nepriklausomybę. nikinu ir P. N. Vrangeliu Vis labiau intensyvejant pa­ (1920), visi tikėjo, jog Lenino būklų trenksmui vakarų ir ry­ šalininkai (komunistai) Rusijo­ tų frontuose, tarp eilės caro je neišsilaikys. Šitokių vilčių imperijos pavergtųjų tautų bu­ rėmuose reikia aiškintis, kodėl vo pabudusios ir trys Pabaltijo admirolas Kolčakas ir jo grupė tautos, kuriose tautinio atgi­ Pabaltijo tautų valstybingu­

13 mui buvo priešiškai nusistatę, pu. Net iki 1918 metų vasa­ “kieti kaip deimantas” . . kaip rosi!) vokiečių aukso markių anglų diplomatas (vėlesnis mi­ gausiais milijonais vis remia­ nisteris) Samuel Hoare išsireiš­ mas, jis ne tik užbaigė karą, kė. bet su Vokietija padarė Lietu­ Reikėjo, kad įvyktų “stebuk­ vos Brastoje ir taiką. Toji tai­ las”. Abi besikaujančios dinas­ ka, žinoma, buvo labiau kietas tijos, Romanovai (Nikalojus diktatas bolševikams, negu tik­ II) ir Hohenzollernai (Vilhel­ ras susitaikymas, nes vokiečiai mas II), kurių ainiai prieš 122 pasijautė galį rytų Europoje metus buvo galutinai užbaigę realizuoti savo eneksinius pla­ išdraskyti Lenkiją ir šešis am­ nus, apie kuriuos per trejus ka­ žius patverusią Lietuvos valsty­ ro metus iki tol tiek daug kon­ bę, buvo dabar nutrenktos nuo krečių pasiūlymų buvo prira­ savo pačių sostų. Karo dievai­ šyta. Daugelis tų projektų lie­ čio apleistos valstybės skendėjo tė ir Lietuvą. Kai kurie jų ro­ revoliucijos bangose. Bet koks dė ne maža simpatijos lietuvių vienos tų valstybių militarinis tautai, bet ir tokiems autoriams pasisekimas, karui baigiantis, lietuviai tebuvo “ūkininkų tau­ kaip akivaizdžiai rodo Antrojo ta” (Bauernvolk) be istorijos pasaulinio karo atvejis (1945), ir be tradicijų (!), stovinti ke­ būtų tapęs pagrindine kliūtimi lyje pakliūti visai lenkų kul­ lietuvių, latvių ir estų nepri­ tūros įtakon. Įdomios tos rūšies klausomybės viltims realizuotis. autentiškos medžiagos yra pa­ rūpinusi Marija Urbšienė, išran­ Nuo 1917-jų metų, įvykių ei­ kiodama citatų ne tik iš kny­ lė pavergtosioms Rusijos tau­ gų, bet ir iš daugybės laikraš­ toms darėsi palankesnė. Kai ru­ tinių straipsnių, nes apie Lietu­ sų karo apkasuose jau rodėsi vą Vokietijos spaudoje vargu pirmieji dezorganizacijos ženk­ kada tiek daug buvo rašoma — lai, vokiečiai iš visų jėgų troš­ nebent didžiojo konflikto me­ ko kaip nors likviduoti tą iš­ tu dėl Klaipėdos — kiek 1918 sidriekusį ir ilgą rytų frontą. metais. Viskas sukosi tada apie Gausias savo divizijas iš ten Lietuvos ploto prišliejimą prie jie norėjo skubiai permesti į Reicho. vakarus, kol amerikiečiai spės Bet kai iš kariaujančiųjų pu­ su savo naujais rezervais reikš­ sės, ne tik iš JAV-bių prezi­ mingiau paremti gerokai ap­ dento (Wilsono 14 punktų), bet muštas prancūzų ir anglų di­ ir iš bolševikų stovyklos skli­ vizijas. do tautų apsisprendimo šūkiai, Šiandien iki smulkmenų yra k. t., “taika be aneksijų ir kon­ ištyrinėta, kaip Leninas dar tribucijų” (Leninas), reikėjo ir Berne pakartotinai 1917 metų vokiečiams Lietuvoje ieškoti pradžioje vokiečių pasiuntiniui pačios tautos ir su ja kokiu duotus pažadus išpildė su kau­ nors būdu “derėtis”. Reikėjo

14 leisti čia sudaryti tautos atsto­ siog apgauti. Nepasitenkinimas vybę. Generolas Ludendorfas vokiečių politika Lietuvos at­ laikė savo nuopelnu, jog jis pra­ žvilgiu išvirto Lietuvos Tarybo­ dėjęs grynai “lietuvišką politi­ je į tikrą krizę, kurią labai gy­ ką”, nes nekreipė dėmesio į vai perduoda Tarybos 1918 metų Lietuvos, ypač į Vilniaus len­ sausio mėnesio posėdžių proto­ kų balsą. kolai. Kai tik ėmė veikti Lietuvos Nuomonių skirtumas dėl toli­ Taryba, okupacinė vokiečių val­ mesnių santykių su vokiečiais džia tuojau jai pradėjo statyti pačioje Taryboje tiek paaštrėjo, kietus reikalavimus. Taryba jog Stepono Kairio vadovauja­ turėjo imtis lietuvių tautos ma socialdemokratų grupė iš vardu apsispręsti už “amžiną ir jos posėdžių sausio mėnesio 26 tvirtą sąjungos ryšį” su Vokie­ dieną visai pasitraukė (žiūr. tija, kuris visų 20 Tarybos na­ Kairio: Tau, Lietuva, 1964, at­ rių parašais 1917 metų gruo­ siminimai). Tris savaites už­ džio mėnesio 11 dieną turėjo trukusi sesija labiau išryškino būti išreikštas pažadu sudary­ vokiečių kėslus, nesunkiai į­ ti su Reichu keturias (bendru­ žvelgiamus taip sunkios okupa­ mo) konvencijas: muitų, pinigų, cijos metais: jie Lietuvos gy­ karo ir susisiekimo. ventojui reiškė vis didėjantį Po šitokių labai daug įsipa­ ūkinį jungą. Pagaliau ir Tarybos reigojančių sandėrių, sunkios dauguma aiškiau praregėjo ir buvo Kalėdų šventės Tarybos pasiryžo pritarti iš Tarybos pa­ nariams ir visai lietuvių tuo­ sitraukusiųjų linijai. Vasario metinei šviesuomenei Vilniuje. 16-tosios posėdyje dr. J. Basana­ Vokiečių militaristų tendenci­ vičiaus paskaitytasis visų Tary­ jos, kurios dabar gali būti pa­ bos narių vardu pareiškimas, liudytos gausiais to laiko šalti­ kuriame nebebuvo nė šešėlio jo­ niais, buvo labai aiškios. Jeigu kių įsipareigojimų bet kuriam po Lietuvos Brastos taikos ry­ kaimynui, drauge reiškė ir tuose būtų pasisekusi paskuti­ Tarybos sugrįžimą vienybėn. nioji didžioji vokiečių ofenzyva Apie tai, remiantis Tarybos vakaruose (ji prasidėjo kovo 21 protokolais, kurie iš viso pir­ d.), jau tada buvo aišku, į kokią mą ir paskutinį kartą lietuvių nelemtą padėtį būtų patekęs va­ spaudoje plačiau tebuvo pa­ dinamas “Lietuvos klausimas”. naudoti prieš 30 metų, yra jau rašyta (Židinys 1938, Nr. 5-6, Labiausiai Lietuvos Taryba 610-634; 1939, Nr. 1, 35-42; Nr. išgyveno, kad josios atstovams 2, 196-211). nebuvo leista dalyvauti Lietu­ vos Brastos taikos konferenci­ Žinoma, kaip ir galima buvo joje su bolševikais. Ryšium su laukti, gana nedraugiška buvo keturiomis išreikalautomis kon­ vokiečių reakcija. Tai parodė vencijomis lietuviai jautėsi tie­ gausi spaudos konferencija Ber­

15 lyne vasario mėnesio 20 dieną. sėkmingai pasirašė Lietuvos Kai laiminčios vokiečių divizi­ Brastos taiką ir iš Rusijos ri­ jos prieš dvi dienas buvo pasi­ bų išjungė kelioliką buvusių judinusios rytuose užimti dar gubernijų, Lietuvos Tarybai rei­ didesnius plotus, Reicho vice­ kėjo ryžtis kompromisui. Buvo kancleris Fr. Payer atsakinėjo išaiškinta, jog Vasario 16-tosios į žurnalistų klausimus. Šie nutarimas neprieštarauja 1917 smalsiai teiravosi apie Lietuvos metų gruodžio 11 dienos kon­ Tarybos Vasario 16-tosios nuta­ vencijų formulei. Tik tokiu bū­ rimą, kurį vicekancleris api­ du iš kaizerio Vilhelmo II te­ būdino kaip “lietuvių neišauk- buvo gautas Lietuvos valsty­ lėjimo” (“der litauischen Un­ bės pripažinimas (kovo 23 d.). gezogenheit”) padarą. Kai kam Bet nuo to pačiai Lietuvai ir iš vokiečių tada lūpose buvo jos Tarybai nepasidarė lengviau. žodžiai “įžūli gauja” (“freche K. H. Janssen mus išsamiai, Bande”). remdamasis patikimais šalti­ Ano meto militaristams Lie­ niais, informuoja, kokios gyvos tuvos Taryba tiek terūpėjo, kiek varžybos pasidarė Reiche tarp iš jos buvo galima Lietuvos įvairių smulkių valstybėlių di­ Brastos deryboms gauti “popie­ nastijų ir jų gausių kandidatų, riuką”, jog lietuvių tauta, pa­ kas Lietuvoje turi užimti sos­ gal savo “Selbstbestimmungs­ tą .. . Tą paskutinę progą ma­ recht” (tautų apsisprendimo žiesiems Vokietijos karaliu­ teisę) jau yra galutinai apsi­ kams - kunigaikščiams iškilti sprendusi . . . Šiaip jau Tarybos gana taikliai — ne be ironijos “nacionalinis vaipymasis” (Lu­ — yra charakterizavęs savo pa­ dendorfo atsiminimų žodžiai), ties memuaruose buvęs Reicho kai lietuvių tautoje tiek daug kancleris, kunigaikštis B. Bue­ analfabetų tebesą (taip sakė low. Reichstage 1918 metais tokis Daugiausiai galimybių Lietu­ šviesus vėliau užsienių reikalų voje karaliauti turėjo prūsiško­ ministeris Stresemann!), stojo ji Hohencollernų dinastija, nes skersai kelio vokiečių militaris­ kaizeris galėjo Vilniun atsiųs­ tų planams. O jų dauguma gal­ ti vieną iš savo šešių sūnų. Ka­ vojo kaip generolas - majoras talikiškai Lietuvai tokia “uni­ Max Hoffmann. Jis savo “Už­ ja” su militarizmo pasėkoje iš­ rašuose” (Aufzeichnungen) iš kilusia Prūsijos karalyste kėlė Pirmojo pasaulinio karo paste­ daug baimės ne vien tik dėl jau bėjo, jog lietuvių tauta tiek te­ kartą turėtos jogailinės “unijos” galinti pati valdytis, kiek jo patirties . . . Rimtu konkurentu mažoji dukrelė Elzė pati save kaizerio planams buvo Saksoni­ auklėti. O tai Elzytei tebuvo jos (Wettinų) dinastija. Ji da­ vos šešeri metukai.. . bar įsakmiai priminė, jog jau Kai 1918 metų kovo mėnesio 18-me amžiuje Saksonija Lietu­ 3 dieną vokiečiai pagaliau taip vai esanti davusi du didžiuo­

16 sius kunigaikščius (Augustą II ir vadinasi Mindaugas II. Ši­ ir Augustą III). tuo pavyzdžiu, kaip ir romanu Kai vokiečių spauda tiesiog “Ginčas dėl puskarininkio Gri­ prapliupo visokiais konkrečiais šos”, vokiečių rašytojas pliekė Lietuvos sosto klausimo svars­ prūsiškąjį militarizmą. tymais, Lietuvos Tarybai pa­ Okupaciniai organai Lietuvo­ dėjo iš sunkios padėties išeitį je visus tolimesnius Tarybos suarsti jau anksčiau su Šveica­ žygius ėmė ignoruoti ir jai iki rijos lietuvių veikėjais kontak­ pat karo galo (tiksliau, iki 1918. tą turįs vokiečių katalikų Cent­ X.21) jokios valdžios Lietuvoje ro žymus vyras M. Erzberger. neužleido. Žinoma, toks kietas Jo pasiūlytą nežymų Wuertem­ vokiečių laikymasis turėjo ir berg’o grafą, kataliką hercogą savo gerų pusių. Jis palengvi­ Vilhelmą von Urachą Taryba no Lietuvai kelią į demokrati­ (socialdemokratų atstovams ne­ nį režimą . . . Kai tik Lietuvos dalyvaujant) išrinko Lietuvos Taryba iš Reicho kanclerio ga­ karaliumi. Šitaip ji gynėsi nuo vo teisę sudaryti savo valdžią įkyrios prūsų unijos . . . (ministerių kabinetą), nė ne­ Su visomis Tarybos statyto­ spėjęs sosto užimti Urachas bu­ mis sąlygomis sutikęs, Ura­ vo “detronizuotas” .. . Juk var­ chas pradėjo rimtai ruoštis ka­ gas būtų buvęs su karaliumi, raliauti Lietuvoje ir uoliai pra­ jei jis 1918 metų liepos mėne­ dėjo mokytis lietuviškai (žiūr. sį būtų gavęs teisę užimti Lie­ Lietuvių Enciklopediją, 32, 292- tuvos sostą, kai už keturių mė­ 295). Bet visagalė vokiečių ka­ nesių jau griuvo sostai pačia­ rinė valdžia nedavė tam išrin­ me Reiche. Tada Europoje pla­ kimui jokios eigos, o raštus čiai sklido juokais kalbos, jog Tarybos, kuri tada pasivadino žemėje beliksią tik devyni ka­ “Valstybės Taryba” (Staatsrat), raliai: du šachmatuose, keturi grąžindavo atgal. kortose ir trys sausio 5-tosios karaliai (Kasparas, Merkelis ir Be kitko, su pašaipa rašyda­ Baltazaras) . . . mas apie militaristų žygius Lie­ tuvoje, dabar rytų zonoje tebe­ Bet ir labai kritiškai verti­ gyvenąs rašytojas Arnold nant anuos laikus iš penkių de­ Zweig jau prieš Antrąjį pasau­ šimtmečių perspektyvos, nega­ linį karą savo triloginio roma­ lima nepripažinti, kad vokie­ no vieną tomą (1937) yra pa­ čiai, lietuvių konferencijai Vil­ skyręs išrinkimui Lietuvos ka­ niuje (1917.IX.18-23) leisdami raliaus Uracho, kuriam Lietu­ išsirinkti Lietuvos Tarybą, tuo vos Taryba buvo paskyrusi Min­ pačiu padėjo kelti taip mažai daugo II vardą. Tas Zweig’o ro­ težinomą “Lietuvos klausimą” manas (“Einsetzung des Koe­ tarptautinėje plotmėje. Kas be­ nigs”), 1955 metais K. Urba­ liko lietuviams daryti, kai ali­ navičiaus išverstas lietuviškai, jantų stovykloje jie tada iš vi­

17 so nė burnos negalėjo atverti. antspaudų gyvenimas reikala­ Ten lenkai buvo įgiję tiek daug vo vis daugiau ir daugiau. Vis drąsos, jog vietoje griuvusios daugiau ir daugiau atsirado sa­ didžiosios sąjungininkės Rusi­ vanorių. Pirmosios planingos jos Prancūzija pirmoji Lenkijai karinės operacijos prie Panevė­ norėjo tiek pripažinti, kiek Pil­ žio, sėkmingai atvadavus miestą, sudskio legionieriai rytuose į­ įkvėpė dar daugiau drąsos Lie­ stengs užimti. To meto šalti­ tuvos kariuomenei. Rugpiūčio niai rodo, jog Lenkija turėjo pabaigoje jau buvo laisvi ir tapti ir jūriniu atžvilgiu stipri Zarasai. Ano meto karių, tikrų valstybė, su Baltijos uostais ir užsidegusių patriotų muzie­ Dancigu ir Klaipėda (!). jinės vertės ginklai, jų aprūdi­ Kad ir perdėm savų interesų ję šautuvėliai pasirodė tada vedami, vokiečiai Lietuvoje taiklūs priešams. Tokiu pat bū­ “surado” lietuvius. Nors visa­ du buvo ir bermontininkai iki galis generolas Ludendorfas ir 1919.XII.15 išvaryti iš Lietu­ grąsino pradėti Lietuvoje “len­ vos; ir lenkai buvo priversti kišką politiką”, bet to vokie­ skaitytis su Lietuvos teise at­ čiai nedarė dėl kitų savo išskai­ skirai gyventi, nebebrendant į čiavimų. Mat, Lietuvos Taryba, bendrą upę, kurioje “unijinis” nors ir buvo parodžiusi vokie­ vanduo jau seniai buvo nute­ čių atžvilgiu nelaukto kietumo, kėjęs . . . tačiau ji buvo laikoma Vaka­ Vasario 16-tosios akto istori­ ruose “provokišku” organu. Jo ja rodo, kaip Vilniuje sun­ egzistencija pasirodė labai nau­ kiausiomis sąlygomis draugėn dinga, kai, Compiegne paliau­ buvo sutelkti įvairių srovių žy­ bomis panaikinus Lietuvos mieji vyrai. Rimtomis tautai Brastos taikos nuostatus, bol­ valandomis jie mokėjo rasti ševikai pasijuto laisvi... ir bendrą kalbą ir sutartinai veik­ ėmė slinkti į Pabaltijį. ti. Jie savo rankomis iškėlė Reikšmingas buvo faktas, nepriklausomybės vėliavą, ku­ kad Vokietija, jau esant finan­ ri ilgai atlaikė stiprias audras. sų ministeriu Erzberger’iui Nors jau baigiasi trečias de­ (1919), suteikė labai reikalin­ šimtmetis, kai Lietuvos suve­ gą 115 milijonų markių pasko­ renumas žiauriu ir neteisingu lą, be nieko pradėjus kovą su būdu tapo sukliudytas, tačiau besiveržiančiais bolševikais. ir šiandieninėse sutemose Va­ Jau 1919 metų vasario pir­ sario 16-tosios žygis, tada reiš­ momis dienomis dar partiza­ kęs vieningos Lietuvos Tarybos niškose pirmųjų lietuvių dali­ nusistatymą, pasilieka mums nių kovose pirmasis savanoris šviesiu tautiniu kelrodžiu. Povilas Lukšys savo krauju Tik vienas Dievas žino, kiek užantspaudavo Vasario 16-tosios laiko dar turės praeiti, kol lie­ akto įgyvendinimą, ir tokių tuvių tautos lūkesčiai ir di­

18 džiosios viltys pildysis. Kada į­ tą, idealiai nusistačiusią gene­ vyks koks naujos rūšies “inter­ raciją, kuriai perdavė tolimes­ mezzo”, kai Pabaltijo valstybės nės tautinės kovos vėliavą. Ir ir jų laisvos tautos bus reika­ šiandien mums yra labai svar­ lingos laisvai susiintegravu­ bu mūsų tautinį testamentą iš­ sios Europos statyboje? laikyti ne tik gyvą, bet ir per­ Dabartinėmis tremties dieno­ duoti jaunesnei, pačios Lietuvos mis, kai Lietuvos laisvės žibu­ jau nebemačiusiai kartai, kad ji rėlis kartais gana žvarbių ir įsisąmonintų darbus anų Va­ priešiškų vėjų yra blaškomas, sario 16-tosios signatarų ir bu­ kiekvienam geros valios tėvyn­ dėtų Lietuvos laisvės sargyboje. ainiui, ypač gyvenant svetimų­ Anie “neišauklėtos” Lietuvos jų jūroje, reikia, kad Viešpa­ Tarybos pasireiškimai, kurie ties Apvaizda vis teiktų kant­ drumstė ar skersai kelio stojo rybės ir tvirto tikėjimo į savo lietuvių tautos interesų sveti­ tautos ateitį ir kad mūsuose miems planams ir klastingoms nesilpnėtų nusistatymas jos la­ užmačioms, išvedė lietuvių tau­ bui aukotis. tą į naujo valstybingumo plot­ 1863 metais Lietuva kėlė mę. Taip ilgai nusitęsusioje “maištą” prieš maskolius; jos tremtyje šiandien vėl reikia patriotiškasis jaunimas, išbė­ lietuvių ir kitų pavergtųjų tau­ gęs į girias, rikiavosi kovai, tų veiksniams, kaip kitados kuri buvo tada pralaimėta, ir aniems Lietuvos Tarybos 20- parblokšta mūsų tėvynė daug čiai vyrų, drąsiais, net “neman­ aukų turėjo pakelti. Net raš­ dagiais” žygiais ir pareiškimais tas lietuviškomis (lotyniško­ (ne vien švelniai!) priminti sa­ mis) raidėmis buvo uždraustas. vo tautų teisėtus reikalavimus Ėjo metai iš metų, vienas po į laisvę ir sukliudyto suverenu­ kito dešimtmečiai, tačiau tauti­ mo atstatymą. Vis labiau at­ nės laisvės idealas nesirealiza­ bunkančias sąžines teisei ir tei­ vo. Bet tuo pat metu vyko di­ singumui reikia nuolat šitaip delis stebuklas: tautinio susi­ budinti. pratimo banga stiprėjo ir au­ go. Tik menko tikėjimo žmoge­ Svarbios bibliografijos Vasario 16 li toji “uodo” kova prieš dide­ akto ir aplamai nepriklausomos Lie­ lį “siaubūną”, kalbant vieno tuvos istorijai yra nurodyta Lietu­ ano meto eilėraščio žodžiais, vių Enciklopedijoje (33, p. 218). Čia tepateikiu 13 žymesnių bibliografi­ bevedė į “juodą nusiminimą”. nių pozicijų, kurių kai kurios yra Daugelis vyresniųjų, kurie visai naujos: anoje herojiškoje knygnešių ga­ Basler, Werner, Deutschlands An- dynėje be atvangos buvo ko­ nexationspolitik in Polen und im voję už spausdintą žodį, nebe­ Baltikum 1914-1918. Berlin 1962. Ry­ tų Vokietijos autorius plačiai ir ga­ sulaukė didžiojo laimėjimo. Bet na kritiškai apžvelgia ir Lietuvos jie ir anoje “naktyje be auš­ Tarybos kovą su okupaciniais or­ ros” išaugino naują, užgrūdin­ ganais.

19 Baumgart, W., Deutsche Ostpolitik Linde, Gerd, Die deutsche Poli­ 1918. Von Brest-Litowsk bis zum En­ tik in Litauen im Ersten Weltkrieg. de des Ersten Weltkrieges. Wien­ Wiesbaden 1965. Remiantis gausia Muenchen 1966. Pirmą, kartą taip archyvine medžiaga ir spausdintais dokumentuotai išanalizuotos gen. Lu­ darbais — labai plati bibliografija dendorfo politinės klaidos. — blaiviai išdėstyta vokiečių politi­ ka Vasario 16 akto metais. Colliander, Boerje, Die Beziehun­ gen zwischen Deutschland und Li­ Page, Stanley W., The Formation tauen waerhrend der Okkupation of the Baltic States. A Study of 1915-18, Turku (Aebo) 1935. Auto­ the Effects of the Great Power Po­ rius rūpestingai sunaudojo liet. spau­ litics upon the Emergence of Lithu­ dą, bet — nuostabu — visai nepa­ ania, Latvia and Estonia. Cambridge, žvelgė j Lietuvos Tarybos protoko­ Massachusetts (Harvard University lus, kurie dabar mums nebepriei­ Press) 1959. nami. Senn, Alfred Erich, The Emer­ gence of Modern Lithuania. Mor- Eppstein, Klaus, Mathias Erzber- ningside Heights, New York (Co­ ger and the Dilemma of German De­ lumbia University Press) 1959. Gau­ mocracy, Princeton, N. J. (JAV) 1959. Vokiškame vertime skyrius siai panaudotas pirmą kartą dr. J. šaulio archyvas. apie Lietuvą yra papildytas nauja archyvine medžiaga; pernai prie Bonnos automobilio katastrofoje žu­ Tarulis, Albert M., American - vęs autorius būtų dar paskelbęs į­ Baltic Relations 1918 - 1922. The domios medžiagos apie Lietuvos ir Struggle over Recognition. Washing­ M. Erzberger’io ryšius. ton, D. C. (The Catholic Universi­ ty of America Press) 1965. Plačią recenziją žiūr. J. Lišva, Aidai, Fischer, Fritz, Griff nach Welt­ 1966, Nr. 10, p. 474-478. macht. Die Kriegszielpolitik des kai­ serlichen Deutschlands 1914-18. Duesseldorf 1964 (4-tas leidimas). Urbšienė, Marija, Vokiečių karo Nors federalinės Vokietijos istori­ meto spauda ir Lietuva, Kaunas 1939 kai daug kritikavo drąsias Fische­ (Spaudos Fondas). Šitas 127 psl. la­ bai svarbus atspaudas iš "Karo Ar­ rio tezes, išdėstytas plačiai jo 900 pusi. veikale, tačiau apie Lietuvą, jos chyvo” ne tik nėra iki šiol nė vie­ Tarybą ir santykius su vokiečiais name darbe kongresinėmis kalbo­ ten rašoma objektyviai. mis panaudotas, bet ir lietuvių isto­ riografijoje yra praėjęs be jokio at­ garsio. Kai Urbšienės vyras, pasku­ Hoeltje, Christian, Die Weimarer tinis Lietuvos užsienių reikalų mi­ Republik und das Ostlocarno-Pro­ nisteris, 1922-27 dirbo Lietuvos pa­ blem 1919-1934. Revision oder Ga­ siuntinybėje Berlyne, ji daug laiko rantie der deutschen Ostgrenze von studijavo visą vokiečių karo meto 1919. Wuerzburg 1958. Gausi biblio­ spaudą Berlyno valstybinėje biblio­ grafija ir apie santykius su Lietuva. tekoje.

Janssen, Karl-Heinz, Macht und Wheeler-Bennet, John, Brest-Li- Verblendung. Kriegszielpolitik der tovsk, the Forgotten Peace, March deutschen Bundestaaten 1914-18. 1918. London - New York 1956. 1- Goettingen 1963. Be kitko, gausiai mas leidimas 1938. Tai iki šiol ge­ dokumentuotai ištyrinėta įvairių Rei­ riausias tyrinėjimas apie Lietuvos cho valdančiųjų dinastijų pretenzi­ Brastos taiką, nors autorius daug jos statyti savo princus Lietuvos svarbių archyvinių dokumentų ir pa­ sostan. liko nepanaudotų.

20 BENDRUOMENES KLAUSIMĄ RYŠKINANT

JUOZAS KOJELIS

Spauda — ne tik informaci­ vienas kito negirdi. Kiekvienam jos priemonė, bet ir idėjų fo­ daug mielesnis savo paties bal­ rumas. Čia įvairūs klausimai sas. Norėdamas “Bendruomenė gali būti pagrindinai išnagri­ ir laikas” straipsnio autorių nėti, visais aspektais išlukšten­ teisingai suprasti, iš karto ban­ ti ir didžiajai skaitytojų audi­ dau formuluoti jo teigimus: torijai pateikti išvadų padary­ mui. Šia prasme “Į Laisvę” a) “JAV Lietuvių Bendruo­ puslapiuose vėl grįžtama prie menė, pradėdama savo kelią, Bendruomenės klausimo ir drįs­ galėjo rinktis du būdu — re­ tama pratęsti dialogą su vie­ voliucinį ar evoliucinį”; ji pa­ nu žymiausiu Lietuvių Bend­ sirinko antrąjį, nes “evoliuci­ ruomenės Jungtinėse Ameri­ nis kelias buvo vienintelis ga­ kos Valstybėse ugdytoju, dabar­ limas”. tiniu Pasaulio Lietuvių Bend­ b) Bendruomenė, eidama tuo ruomenės valdybos vykdomuo­ keliu, yra daug pasiekusi. ju vicepirmininku Stasiu Barz­ duku, kuris tą dialogą užmezgė c) “Bendruomenė negali su­ “Į Laisvę” 1967 metų lapkričio daryti kokios extra išimties lie­ mėn. numeryje straipsniu — tuvių istorijoje, nes “kaip kad “Bendruomenė ir laikas”. taikliai pastebėjo prof. St. Šal­ St. Barzduko straipsnį iššau­ kauskis, lietuvių tauta ‘nieka­ kė mano dar ankstyvesniame dos nebuvo tuo, kuo ji galėjo “Į Laisvę” numeryje (1967 m. būti’ ”. kovo mėn. Nr. 39/76) paskelb­ ti svarstymai rašinyje “Didžio­ Ieškotina sintezės ji Lietuvių Bendruomenės at­ Reiktų labai stipriai suabe­ sakomybė”. joti teigimu, kad Lietuvių Bend­ Dialogas gali būti vaisingas ruomenė šiame krašte teturė­ tik tada, kai pasikalbėjimo jusi tik du kelius ir kad vie­ partneriai nori vienas antrą ną iš jų ji pasirinkusi. Tarp suprasti ir vienas antrą iš tik­ šių kraštutinių ribų buvo ga­ ro supranta. Poleminiuose dia­ lybė kelių ir kelelių, kuriais loguose partneriai paprastai Bendruomenė judėjo ir atsie­

21 kė laimėjimų, išskaičiuotų eilę “revoliucinių” momentų, “Bendruomenė ir laikas” kurie Bendruomenei ne paken­ straipsnyje. Iš tikro, ne vie­ kė, bet ją sustiprino. Jau pats nas, bet abu kraštutiniai ke­ Loko prasiveržimas pro eilę se­ liai atmestini, ir laimė, kad nosios struktūros pastatytų už­ Bendruomenė ilgą laiką jais ne­ tvarų buvo gan revoliuciškas sinaudojo. Tik pastaruoju me­ žygis su daugeliu dramatiškų tu kiek pavojingai pasukta prie įtampų. Audiencijos pas prez. kraštutinės evoliucijos ribos. J. F. Kennedy organizavimas Dėl “revoliucinio kelio” abu turėjo stiprius revoliuciškus dialogo partneriai pilnai suta­ tonus, kuriuos įspūdingai pa­ ria. St. Barzdukas griežtai jį ryškina tuometinės, regis, St. atmeta, o antrasis partneris, Barzduko vadovautos JAV LB kad ir siūlydamas Lietuvių centro valdybos išleista pro Bendruomenei grįžti prie To­ memoria. Šis įvykis sukėlė dul­ ronto pasitarimų sprendimo kių, bet joms nusėdus, visuo­ menės respektas Bendruomenei (kuris didele dalimi buvo pa­ darytas dabartinio PLB valdy­ aplamai padidėjo. O kiek “re- bos vykdomojo vicepirmininko voliuciškų” rezoliucijų yra pri­ įtaigojimais), aiškiai įspėja, kad ėmę Tarybos suvažiavimai? Pa­ “bet koks revoliucinis kelias galiau ir dabartinė centro val­ nepriimtinas” ir kad JAV LB dyba, pagal formulę “reikštis politinė komisija, “vengdama tose srityse, kuriomis kitos ins­ bet kokių konfliktų su ALT-ba, titucijos nesidomi”, kovos dėl neturėtų pretenduoti į JAV Lietuvos laisvės metuose, kad lietuvių reprezentavimą šio kiek ir pavėluotai, griebėsi krašto vyriausybės institucijo­ informacinės medžiagos anglų se”, o “reikštis tik tose srity­ kalba ruošimo. Jei “evoliuci­ se, kuriomis kitos institucijos jos” vardan nebūtų buvę bai­ specialiai nesidomi” (“Į Lais­ mintasi iš anksto prie Lietuvių vę”, Nr. 39/76, p.p. 21-22). Bendruomenės sudaryti Lietu­ Taigi, jei “Bendruomenė ir lai­ vos vadavimo komisijos, rezul­ kas” straipsniu oponuojama ta­ tatai šioje srityje būtų buvę riamo revoliucinio kelio pirši­ žymiai efektingesni. mui (o toks įspūdis susidaro), tai vien todėl, kad vienas pa­ Nešti kovos entuziazmą sikalbėjimo dalyvis negirdėjo ar nenorėjo girdėti antrojo. “Bendruomenė ir laikas” straipsnyje dėstoma, kad Lie­ Už revoliucinį kelią niekuo tuvių Bendruomenė visame pa­ negeresnis ir evoliucinis, jei saulyje esanti daug atsiekusi. artėsime prie kraštutinumo ri­ Šioje vietoje abu pokalbio da­ bos. Būtinai ieškotina sintezės. lyviai irgi pilnai sutaria. “Di­ Juk JAV Lietuvių Bendruome­ džioji Lietuvių Bendruomenės nės “evoliucijoje” rasime visą atsakomybė” straipsnyje nie­

22 kur nėra Bendruomenės atsie­ šioliktosios Akto galiai atsta­ kimai paneigti. Ten tik kalba­ tyti”. Manifesto raidę ir dva­ ma apie tas integralinės lietu­ sią paversti tikrove patenkina­ vybės sritis, kuriose Lietuvių mai planingai organizuotų pa­ Bendruomenė turėtų kai ko stangų nebuvo parodyta. VLI- siekti, nes tam ją įpareigoja K-as su diplomatine tarnyba Lietuvių Charta, ir galėtų at­ valstybių vyriausybių kontak­ siekti. Konkrečiai buvo palies­ tavimą organizavo, nors rezul­ ta tarpiniai ar netarpiniai su tatai dar nežinomi. Bet kas or­ Lietuvos laisvinimu susiję dar­ ganizavo Lietuvos klausimo iš­ bai, kurių niekas pilniau nedir­ nešimą į JAV-bių spaudą, te­ ba, k. t., planingas literatūros leviziją, radiją, kas ruošė me­ svetimomis kalbomis leidimas, džiagą ir koordinavo kontaktus kontaktų mezgimas su įtakin­ su JAV Kongreso nariais, vals­ gais šio krašto žmonėmis ir ins­ tijų legislatūromis, miestų ir titucijomis, įėjimas į didžiąją apskričių savivaldybėmis? Di­ spaudą, radiją, televiziją (pav., delę dalį Kongreso narių gerai losangeliečiai šiais metais į paruošta medžiaga aprūpino spaudą gan stipriai įėjo, o į te­ Rezoliucijoms Remti Komitetas. leviziją įvedė VLIK-o pirmi­ Kad ir pavėluotai, kaip minė­ ninką), ieškojimas kelių į lais­ ta, “jėgų suveiksminti” šokosi vinimo veiklą įtraukti gauses­ JAV LB centro valdyba. Jei nes mūsų pačių mases, geres­ evoliucinė ramybė atoslūgiškai nis susiderinimas su latviais ir nebūtų suviliojusi kai kurių estais ir t.t. Kai tais klausi­ Bendruomenės autoritetų ir jei mais niekas planingiau nesirū­ evoliucija kai kieno galvojime pina, argi ir Bendruomenei rei­ kovos už Lietuvos laisvę pa­ kėtų jų vengti? stangų nebūtų nustūmusi į ant­ rą veiklos plotmę, daugelyje “Bendruomenė ir laikas” Amerikos lietuvių kolonijų bū­ straipsnio autorius išskaičiuoja tų buvę galima pasiekti bent visą eilę Bendruomenės atlik­ tokių rezultatų, kaip Los An­ tų ar dirbamų darbų. Iš tikro gelėse ir Philadelphijoje. pasikalbėjimas pirmoje vietoje turėtų suktis apie tuos darbus, Iš visų laisvinimo veiksnių kuriuos reikia atlikti. O jų yra klubo narių tobuliausią orga­ be galo daug. nizaciją yra sukūrusi Lietuvių Sulaukėme Lietuvos nepri­ Bendruomenė, ir tik ji būtų pa­ klausomybės atstatymo 50 me­ jėgi šiuo metu kelti ir nešti tų jubiliejaus. Lietuvos laisvės Lietuvos laisvės kovos metų en­ kovos metų centre visų veiks­ tuziazmą. Yra ir reali bazė, ku­ nių vieningu sutarimu pasta­ ria tas entuziazmas galėtų rem­ tytas manifestas, kviečiąs “ypa­ tis — tai JAV Kongrese pra­ tingai suveiksminti visų lais­ vestoji rezoliucija (H. Con. vųjų lietuvių jėgas Vasario Še­ Res. 416). Jei visi veiksniai bū­

23 tų susibaudę Lietuvos laisvės prastas defetizmas (pabraukta kovos metuose suglaudinti jė­ J. K.). Tai galioja ir tautinės gas Lietuvos bylos iškėlimui gyvybės rūpesčiui. Reikia blai­ Jungtinėse Tautose, jubiliejiniai viai žvelgti, kaip faktiškai su metai tikrai būtų paženklinti mumis yra, tačiau ne papras­ kovos dėl laisvės ženklais. Da­ tam konstatavimui, o tikram bar gi privačios iniciatyvos dė­ sąžinės suneraminimui (96 p.). ka vienur pasistūmėta daugiau, Po Šalkauskio Ateitininkų kitur mažiau, tačiau daugiau­ federacijai atėjęs vadovauti dr. siai pasitenkinama “minėjimas Kazys Pakštas, tarsi atsiliepda­ gražiai pasisekė”, “choras gra­ mas į savo pirmtako rūpestį, žiai dainavo”, “kun. X pasakė siekė lietuvių tautą padaryti įspūdingą pamokslą” ir burmis­ “tuo, kuo ji galėtų būti”. Tur trų bei gubernatorių kancelia­ būt abu pasikalbėjimo dalyviai rijose pasirašytomis ir plates­ prisimena įvykį prieš 33 metus, nei amerikiečių visuomenei ne­ kai laužų liepsnoms ir Masčio žinomomis Vasario 16 proklama­ ežero bangoms plakantis ir cijomis. tūkstantinei miniai griausmin­ gai atsiliepiant, dr. K. Pakštas Turi būti, kuo gali paskelbė šūkį “pasukti Lietu­ vos laikrodį šimtą metų pir­ Lietuvių tauta turi būti tuo, myn”. Ir jei anų dienų režimas kuo ji gali būti. Čia pasikalbė­ nebūtų idealistinės lietuvių jau­ jimo dalyvių nuomonės prin­ nuomenės iniciatyvos slopinęs, cipiškai išsiskiria. Jei prof. dar per likusį nepriklausomo Stasys Šalkauskis ir pasakė, gyvenmo penkmetį tas laikro­ kad mūsų tauta “niekados ne­ dis būtų buvęs gerokai pava­ buvo tuo, kuo ji galėjo būti”, rytas. tai jis tuo tikrovės ne teisino, bet reiškė savo susirūpinimą. Iš viso, atrodo, neprasminga Greičiau tikrovę teisė, kaip pa­ svarstyti klausimo, kokį apla­ sakytų dr. Juozas Girnius. mai taktinės veiklos kelią Ben­ “Bendruomenė ir laikas” druomenė turėtų pasirinkti. Ar straipsnio autorius Šalkauskio ne tiksliau būtų kiekvienoje gy­ rūpestį reiškiančia fraze siekia vojoje problemoje ir konkrečio­ pridengti neteisingos tikrovės je situacijoje už taktiką atski­ pateisinimą. Tas pats J. Girnius rai apsispręsti. Juk vienu at­ tokią situaciją “Idealas ir lai­ veju reikės planingai ramaus kas” veikale aptaria šiais žo­ darbo, kitu — intensyvios di­ džiais: “Visur reikia pažinti namikos, vienur užteks tikėji­ tikrovę, tik ne visur galima ją mo, vilties ir kantrybės, kitur pripažinti (pabraukta auto­ teks ryžtis drąsiems (gal ir ri­ riaus). Sutikti su tokia tikro­ zikingiems) pajudėjimams. Ir ve, kuri nėra pripažinimo ver­ tačiau kiekvienas apsisprendi­ ta, yra nebe realizmas, o pa­ mas, nežiūrint, koks jis bebū-

24 VEIKSNIAI IK KITŲ DARBAI

DR. PETRAS PAMATAITIS

Logiškai ir konsekventiškai lietuvių bendruomenėms ir vei­ galvojant, visus Lietuvos vada­ kėjams periferijose jungtis į vimo darbo planus turėtų pa­ žygį už Lietuvos laisvę ir ne­ ruošti ir įgyvendinti mūsų priklausomybę. Veiksniai dek­ veiksniai. Bet taip nėra. Visa, laravo Laisvės kovos metus, ir kas tik didesnio buvo padaryta tuo viskas pasibaigė. Lietuvos laisvinimo darbe pas­ kutiniųjų kelerių metų laiko­ Pasigesta ir direktyvų ir talkos tarpyje, buvo suplanuota ir į­ vykdyta ne veiksnių, o šalia jų Lietuviai visad daugiau ir esančių vienetų ar pavienų as­ pilniau pajuda Lietuvos laisvi­ menų. nimo darbe Vasario 16-sios pro­ 1967 metų pabaigoje mūsų ga. 1968 metai yra jubilėjiniai veiksniai 1968 metus paskelbė metai: šiais metais minime Lie­ Laisvės kovos metais. Buvo ti­ tuvos nepriklausomybės atsta­ kėtasi, kad patys veiksniai iš­ tymo 50 metų sukaktį ir taip eis su didesniais planais ir už­ pat Lietuvos valstybės įkūrimo simojimais kovoje dėl Lietuvos 717 metų sukaktį. (Tiesiog ne­ laisvės, o taip pat talkins ir dovanotina, kad mūsų veiksniai

tų, vieniems bus “pavojingai nės vadai turėtų žinoti akty­ revoliucinis”, kitiems — “per- viųjų Bendruomenės narių nu­ lėtai evoliucinis”. sistatymą visais tais klausimais, Tiesa, kad bendruomeninia­ kuriais jie patys neturi pasto­ me darbe neturime prievartinių vios ar vieningos nuomonės. Ir priemonių ir negalime jų nau­ čia vėl drįstama siūlyti, kad doti. Tačiau jų ir nereikia. Pa­ Lietuvių Bendruomenės tary­ grindinės priemonės savanoriš­ bos rinkimus lydėtų referendu­ koje Bendruomenės santalkoje mas visais kontraversiniais yra gera valia ir tautinis są­ klausimais. Tegu tautiniai są­ moningumas. Ir geros valios, moningas geros valios lietuvių ir tautinio sąmoningumo Lie­ visuomenės sektorius pareiškia tuvių Bendruomenėje apstu. savo nuomonę. Gal tada daug Šių žodžių autorius labai tvir­ kas ir be ilgų dialogų paaiškė­ tai įsitikinęs, kad Bendruome­ tų.

25 antrosios sukakties neakcen­ vių Tarybos vadovybe, kuri bu­ tavo. Čia, laisvajame pasaulyje, vo pasiryžusi pilniau išnešti Va­ ši sukaktis tūrėtų būti links­ sario 16-sios proga Lietuvos niuojama kasdien). Buvo ma­ klausimą į amerikiečių spaudą, nyta, kad veiksniai pajudės, ir radiją ir televiziją, ir tai įvyk­ lietuviai Vasario 16-sios pro­ dė. To vieneto vadovybė krei­ ga “pajudins žemę” Lietuvos pėsi į pagrindinius mūsų veiks­ bylos reikalu. Tik kelių vieto­ nius (ALT-bą, VLIK-ą ir LLK- vių lietuviai (Los Angeles, Ca­ tą), prašydama patarimų bei lif., Philadelphia, Penn. ir gal medžiagos. Amerikos Lietuvių dar vienoje ar kitoje vietovė­ Tarybos centro vadovybė iš vi­ je) plačiau išnešė ta proga Lie­ so neatsakė į laiškus. Vyriau­ tuvos bylos reikalą į amerikie­ siojo Lietuvos Išlaisvinimo Ko­ čių tarpą. Visur kitur vyko ru­ miteto vadovybė atsiliepė, bet tininiai Vasario 16-sios minėji­ paramos nei patarimais nei li­ mai: parapijų ar klubų salėse, teratūra nesulaukta. Su kiek kalbant apie Lietuvai padarytą apčiuopiamesne parama atėjo ar daromą skriaudą tik savie­ Lietuvos Laisvės Komiteto va­ siems, graudinant tik savųjų dovybė, atsiųsdama gana dido­ širdis. O juk turėjome visur ką skaičių egzempliorių angliš­ (JAV-se ir kituose laisvojo pa­ kų knygų apie Lietuvą. Tos saulio kraštuose) kalbėti tai knygos buvo panaudotos, krei­ svetimiesiems, įsiskverbti į jų piantis į amerikiečių laikraš­ spaudą, radiją ir televiziją. Lie­ čius ir radijo bei televizijos tuvos bylos klausimas kaip per­ programų vadovus. Pietinės Ka­ kūno trenksmas turėjo pereiti lifornijos Lietuvių Tarybos va­ ir nuaidėti per visą laisvąjį pa­ dovybė visą medžiagą bei lite­ saulį. To nepadarėme, ir dėl to ratūrą turėjo paruošti ir at­ kaltę turi prisiimti tik mūsų spausti pati. Talkinant Lietu­ veiksniai. vos generaliniam konsului dr. Sekant pagrindinius lietuvių Juliui J. Bielskiui, buvo pa­ laikraščius, buvo labai lengva ruoštas puikus memorandumas matyti, kaip didesnės mūsų (An Appeal For Justice — The bendruomenės JAV-se ir kitur Question of Lithuania). To me­ paminėjo Vasario 16-tąją ir kas morandumo šimtai egzemplio­ naujesnio buvo įnešta į tuos pa­ rių buvo panaudoti, kontaktuo­ minėjimus. Didesnių išėjimų su jant amerikiečių laikraščius, Lietuvos bylos reikalu (su ma­ radijo ir televizijos programų žomis išimtimis) į kitataučių vadovybes ir steito ir krašto tarpą nesimatė. Sunku buvo tai legislatorius. Minėto vieneto padaryti, neturint jokių direk­ vadovybė pati paruošė prane­ tyvų ir paramos iš mūsų veiks­ šimus amerikiečių laikraščiams, nių. radijo ir televizijos progra­ Teko tuo reikalu išsikalbėti moms, paruošė proklamacijų ir su Pietinės Kalifornijos Lietu­ rezoliucijų tekstus, kurios vė­

26 liau buvo paskelbtos ar priim­ apylinkės dienraštis); ir The tos legislatūrų (steito ir apskri­ Tidings (Los Angeles arkivys­ čių) ir miestų bei miestelių kupijos oficiozas). To vieneto burmistrų bei tarybų, paruošė pirmininko Jono Čingos reikš­ laiškų tekstus steito ir krašto mingi ir turiningi laiškai buvo legislatoriams, paruošė ir visą paskelbti ne tik eilėje Kalifor­ kitą reikiamą literatūrą. Lai­ nijos dienraščių, bet taip pat mingu sutapimu to vieneto va­ pasirodė ir kitur, k. t. Chica- dovybė turėjo tam darbui pajė­ goje, New Yorke ir t.t. gių ir sugebančių darbuotojų. Vargu ar visų kitų lietuvių 2. Išgautos reikšmingos rezo­ bendruomenių vadovybės galė­ liucijos iš Los Angeles apskri­ jo tai tinkamai atlikti. Juk tai čio vadovybės ir Los Angeles centrų darbas. Ir ALT-ba ir miesto tarybos. Tai ne eilinės VLIK-as iki įkyrumo prašė ir ir rutininės rezoliucijos, ir var­ prašo pinigų, bet talkos iš jų gu kuri kita vietovė panašią ar negalima sulaukti nė už centą. panašias rezoliucijas yra išga­ vusi. Didelių pastangų puikūs vaisiai Los Angeles miesto tarybos priimtoje rezoliucijoje iškelia­ Jei tik sumaniai ir intensy­ ma sena ir garbinga Lietuvos viai dirbama, nepagailint laiko praeitis (Whereas, the country’s ir pinigo, visad galima tikėtis early struggles during feudal apčiuopiamesnių rezultatų. Tuo times culminated with the for­ gali pasididžiuoti ir pasigirti mation of United Kingdom in Pietinės Kalifornijos Lietuvių 1251 under King Mindaugas), Taryba. Jos laimėjimai Vasario paminimos partizanų kovos su 16-sios proga Lietuvos reikalui pavergėjais (Whereas, in the buvo dideli. Panašių laimėjimų succeeding battles for freedom, atsiekė dar gal tik vienos ar 1944-1952, 30,000 Lithuanian kitos vietovės lietuviai. O, juk freedom fighters lost their lives buvo galima tai padaryti be­ and hundreds of thousands of veik kiekvienoje vietovėje, kur others were imprisoned or sent tik yra šiek tiek lietuvių. to Siberia which subdued the aidless resistance movement), Kokie gi buvo Pietinės Ka­ raginamas JAV-bių preziden­ lifornijos Lietuvių Tarybos lai­ mėjimai? tas iškelti Lietuvos bylą Jung­ tinėse Tautose (Be it further 1. Išgauti puikūs įžanginiai resolved, that the City Council trijuose amerikiečių laikraš­ does join with the 89th Con­ čiuose: Los Angeles Times (tai gress in support of their una­ milijoninio tiražo dienraštis, nimous resolution urging the skaitomas didžiausiu Vakarų President to take action in the Amerikoje); The Evening Out­ United Nations for restoration look (Santa Monica miesto ir of independence for Lithuania

27 and two other occupied Baltic all Baltic exiles and deportees States . . .). from prison camps in the Los Angeles apskrities (Los Soviet Union; and Angeles county turi virš 7 mil. Be it further resolved, that gyventojų) vadovybė (Board a copy of this resolution be of Supervisors) priėmė dar tu­ forwarded to the President riningesnę rezoliuciją negu kad of the United States, Secre­ miesto taryba. Štai tos rezoliu­ tary of State Dean Rusk, cijos svarbesnės ištraukos: and United States ambassa­ dor to the United Nations “ . . .Whereas, the House of Arthur Goldberg . ..” Representatives and the United States Senate (of the Los Angeles apskrities vado­ 89th Congress) unanimously vybė ne tik priėmė šią puikią passed House Concurrent Re­ rezoliuciją, bet davė taip pat solution 416 urging the Pres­ jai eigą. Ar buvo bent viena ident of the United States to kita vietovė, kur amerikiečių direct the attention of the priimtoms rezoliucijoms būtų world opinion at the United buvusi duota tolimesnė eiga? Nations and at other ap­ Labai abejoju. propriate international fo­ rums by such means as he 3. Laikraščių paskelbti įžan­ giniai, priimtos rezoliucijos ir deems appropriate, to the Pietinės Kalifornijos Lietuvių denial of the rights of self- Tarybos paruoštas memorandu­ determination for the peoples of Lithuania, Latvia, and Es­ mas buvo įtraukti į Congres­ tonia, and to bring the force sional Record. of world opinion to bear on 4. Buvo kontaktuoti abu Ka­ behalf of the restoration of lifornijos senatoriai ir visi kon­ these rights to the Baltic gresmanai (38). Jiems buvo peoples: pasiųsta atitinkamos literatū­ Now, therefore, be it re­ ros ir jie buvo prašomi daly­ solved, that the Board of vauti Vasario 16-sios minėjime Supervisors of the County of JAV-bių Kongrese. Eilė jų ta­ Los Angeles respectfully rė turiningus žodžius ar pada­ rė reikšmingus pareiškimus Kon­ urges the President of the United States to bring the grese Vasario 16-sios proga. question of liberation of the 5. Buvo padaryti didesni pra­ Baltic States before the Unit­ siveržimai su Lietuvos bylos ed Nations and ask that body reikalu į radijo ir televizijos to request the Soviet Union programas. VLIK-o pirmininkui withdraw all of its troops dr. K. Valiūnui buvo sudary­ and release its control of tos galimybės pasisakyti tele­ Lithuania, Latvia, and Esto­ vizijos programose Lietuvos nia, and return to their homes laisvės kovos klausimais.

28 6. Lietuviai buvo išvesti iš tant pilnai viso rezoliucijos pra­ parapijos salės į pirmaeilį vieš­ vedimo žygio ir reikalo, iš EL­ butį pagrindiniam Vasario 16- TOS “straipsnių” buvo galima sios minėjimui ir ta proga ruoš­ susidaryti įspūdį, kad ta rezo­ tiems iškilmingiems pietums. liucjia buvusi pravesta “kitų jėgų”, o ne Rezoliucijoms Rem­ 7. Buvo palikta laisvė auko­ ti Komiteto pastangomis; taip tojams nukreipti savo aukas pat buvo mėginta sumažinti savo pasirinktiems veiksniams. iki minimumo priimtos rezo­ Vieni savo aukas nukreipė liucijos reikšmė bei svarba. VLIK-ui, kiti — ALT-bai, tre­ Dar toliau tuo metu nuėjo tam ti — Rezoliucijoms Remti Ko­ tikri ALT-bos žmonės: jie ar­ mitetui, kiti — kitiems viene­ ba stengėsi visus nuopelnus tams (Lietuvių Fondui ir ki­ priskirti sau arba savo patai­ toms grupėms). Didelė dalis kūnams. aukotojų aukas paskirstė trims vienetams: VLIK-ui, ALT-bai 1965 ir 1966 metų istorija vėl ir Rezoliucijoms Remti Komi­ kartojasi 1968 metais. Elta sa­ tetui. Kodėl taip negalėjo pa­ vo pranešime, kuris buvo įdė­ daryti kitos vietovės? Rengė­ tas 1968 metų kovo mėnesio 6 jai turėjo nepamiršti ypač Re­ dienos “Draugo” numeryje zoliucijoms Remti Komiteto. (pirmame puslapyje), teigia, Tik šis vienetas tedirba kon­ kad Los Angeles Times davęs kretų laisvinimo darbą, kiti — savo įžanginį (Imperialism, tik planuoja ir kalba, o darbų Russian Style) Lietuvos bylos nesimato. reikalu Eltos pastangomis ir naudodamasis tos institucijos informacija. Tai neatitinka tie­ Kartojasi sena istorija sos. Kodėl VLIK-o išlaikoma institucija skelbia neteisingas Kai JAV-bių Kongresas (At­ žinias? Koks tokios informaci­ stovų Rūmai — 1965, o Sena­ jos tikslas? Ar tuo norima pri­ tas — 1966) priėmė garsiąją dengti VLIK-o neveikią ar tos savo rezoliuciją (H. Con. Res. veiklos neefektingumą? 416), tai tam tikri mūsų veiks­ niai arba stengėsi savintis nuo­ Elta minėtame pranešime pelnus sau, arba priimtos re­ taip pat pažymi, kad ir kiti zoliucijos reikšmę suniekinti, straipsniai kituose krašto ame­ arba priskirti nuopelnus tam rikiečių laikraščiuose yra pra­ tikroms grupėms, kurios ne tik vesti tos institucijos pastango­ nepadėjo Rezoliucijoms Remti mis. Reiškia, kad atskirų vie­ Komitetui, bet visomis išgalė­ tovių lietuviai nieko ta linkme mis trukdė. Keistą liniją buvo nedarė, ir Elta kokiu tai ma­ užėmusi ELTA su savo “straips­ gišku būdu prasiskverbė su niais” įvairiuose lietuvių laik­ Lietuvos byla į amerikiečių raščiuose. Nežinant ir nepažįs­ spaudą. Taip nebuvo Los Ange­ les mieste. Tą patvirtinti, be gų. Juokingai ir naiviai skam­ abejo, gali ir kitų vietovių lie­ ba minėtas Eltos pranešimas, tuviai darbuotojai. Jei tik kas kad apie 100 JAV-bių Kongre­ buvo laimėta Lietuvos bylos so narių tarę žodžius ar pada­ reikalui amerikiečių spaudoje rę pareiškimus Vasario 16-sios ir radijo bei televizijos progra­ proga (1968 metais) Kongrese mose, tai visa buvo atsiekta Eltos informacijos dėka. Eilė tos vietovės lietuvių pastango­ senatorių ir kongresmanų savo mis. VLIK-as, atiduodamas tuos žodžiuose ar pareiškimuose kė­ nuopelnus atskirų vietovių lie­ lė rezoliucijos (H. Con. Res. tuviams, žymiai daugiau laimė­ 416) įgyvendinimo klausimą, tų sau, negu kad dabar, viską Vasario 16-sios proga jie įtrau­ savindamasis. kė tą rezoliuciją į Congres­ JAV-bių Kongresas kasmet sional Record. Ar ir tai yra El­ pamini Vasario 16-tąją. Ta pro­ tos nuopelnas? Jei tokia meta­ ga eilė senatorių ir kongres­ morfozė būtų įvykusi Eltos manų taria žodžius ar padaro redaktorių galvosenoje, tai ti­ pareiškimus. ALT-bos centro kiu, kad Rezoliucijoms Remti valdyba kasmet primena lietu­ Komiteto vadovybė ir to žygio viams, kad to paminėjimo ruo­ rėmėjai atleistų tai institucijai šimas esąs tos institucijos veik­ visas praeities “nuodėmes”. los sferoje. ALT-ba čia kaiką padaro: parūpina maldoms su­ Veiksniai turi pajudėti kalbėti dvasiškius Atstovų Rū­ muose ir Senate, paragina eilę Ir ALT-ba ir VLIK-as yra ir legislatorių tarti žodžius ta pro­ reikalingi ir būtini, bet jie tu­ ga. Tai ir viskas. Atskirų vie­ ri pajudėti. Ir vienos ir kitos tovių lietuviai (daugiausia sa­ institucijos veiklai plotai yra vo iniciatyva) kreipiasi į savo neriboti. Ir vienos ir kitos ins­ senatorius ir kongresmanus tuo titucijos darbuotojai turėtų ap­ pačiu reikalu. Rezoliucijoms kapoti savo konferencijų skai­ Remti Komitetas kontaktuoja čių, sėsti prie stalų ir paruoš­ savo narius Kongrese (eilė se­ ti kiek galima pilnesnius veik­ natorių ir kongresmanų oficia­ los planus ir imtis iniciatyvos liai priklauso Rezoliucijoms juos įgyvendinti. Tuo atveju Remti Komitetui). Tas minėji­ nereikės tiems veiksniams kai­ mas Kongrese, kaip matome, šytis kitų vienetų laimėjimų yra suorganizuojamas eilės jė­ plunksnomis.

30 KOVOJANTIEMS NEPAVARGTI

PAŠNEKESYS SU KUN. JONU C. JUTKEVIČIUMI, LIETUVIŲ BENDRUOMENES JAV-BIŲ TARYBOS PREZIDIUMO VICEPIRMININKU IR LIETUVOS VYČIŲ ORGANIZACIJOS VEIKĖJU

Kun. Jonas C. Jutkevičius — Mes, dirbantieji, negalime (g. 1914.IX.9 Westfield, Mas­ ir neturime pavargti. Galėsime sachusetts, JAV), LB Tary­ atsikvėpti, kai Lietuva nusikra­ bos Prezidiumo vicepirmi­ tys komunistinės vergijos ir at­ ninkas ir Lietuvos Vyčių gaus pilną laisvę ir nepriklau­ organizacijos vienas iš di­ somybę. Lietuvos vardo garsi­ džiųjų šulų, yra išvaręs tik­ nime ir Lietuvos vadavimo dar­ rai platų barą Lietuvos var­ be turime ne tik nepavargti, do garsinime kitataučių tarpe bet dar su didesniu užsidegi­ ir Lietuvos vadavimo darbe. mu ir energija visa tai vykdy­ Kun. J. C. Jutkevičius gimė, ti, pritraukdami prie šio žygio augo ir mokyklas lankė JAV- vis daugiau ir daugiau darbi­ se. Teologijos mokslą išėjo ninkų ir talkininkų. Mcntrealio (Kanadoje) ku­ nigų seminarijoje. Kunigu į­ — Kaip kilo Lietuvos Vy­ šventintas 1940 metais. Dir­ čiuose mintis suformuoti Lietu­ bo ir dirba JAV-bių lietuvių vos Reikalų komisiją ir kokia katalikų tarpe, šiuo metu va­ yra tos komisijos paskirtis? dovauja šv. Kazimiero lietu­ vių parapijai Worcester, — Gana ilgoka istorija, bet Mass., mieste, JAV. Jau eilę mėginsiu ją trumpai atpasako­ metų be darbo parapijose ti. Antrojo pasaulinio karo me­ kun. J. C. Jutkevičius dirba tu dažnai amerikiečių spaudo­ Worcester’io vyskupijos tri­ je buvo keliamas klausimas, bunole ir aktyviai reiškiasi kas turėtų būti darytina su tos vyskupijos jaunimo orga­ Pabaltijo valstybėmis ateityje. nizacijose. Kartą mano dėmesį atkreipė prof. Greene (anglų kalbos ir — Jau daugiau kaip 20 me­ istorijos profesorius Harvard tų varote platų barą Lietuvos universitete, Cambridge, Mass., vardo garsinime kitataučių tar­ JAV) pareiškimas, kurį jis pa­ pe ir Lietuvos vadavimo dar­ darė kalbėdamas vienos ame­ be. Ar nepradedate pavargti rikiečių organizacijos susirin­ visame šiame žygyje? kime. Prof. Greene toje kalbo­

31 je teigė, kad po karo Pabaltijo JAV) veikė speciali komisija kraštai turėtų priklausyti So­ JAV-bių karo bonams platinti vietų Sąjungai. Toje kalboje ir parduoti. Tos komisijos vie­ prof. Greene akcentavo, kad name narių susirinkime paragi­ Lietuva nuo 1795 metų iki Pir­ nau juos visus parašyti protes­ mojo pasaulinio karo buvusi to laiškus profesoriui Greene, Rusijos dalis. Tas profesorius Dauguma komisijos narių ga­ nieko neminėjo apie didžią ir na silpnokai mokėjo angliškai garbingą Lietuvos istoriją prieš rašyti. Buvo nutarta parašyti 1795 metus! Perskaičius tą pa­ bendrą laišką ir visiems pasi­ reiškimą man užvirė kraujas. rašyti. Taip ir buvo padaryta Tuoj parašiau prof. Greene laišką, išdėstydamas svarbes­ Tuo metu kilo man mintis, nius Lietuvos istorijos faktus. kad mes, lietuviai, turime iš­ Savo laiške taip pat paminėjau, eiti su Lietuvos bylos reikalu kad jis gal ir esąs geras ang­ į amerikiečių spaudą. Lietuvos lų kalbos profesorius, bet isto­ Vyčių organizacijos Naujosios rijoje gana stiprokai šlubuojąs. Anglijos 1945 metų apygardos Tuo metu Worcester’yje (Mass., suvažiavime iškėliau mintį, kad

LIETUVOS VYČIŲ MEDALIO ĮTEIKIMAS BUV. SENATORIUI KNOW­ LAND — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius (antras iš dešinės) įteikia Lietuvos Vy­ čių medalį buv. senatoriui William F. Knowland (antras iš kairės). Nuotrau­ koje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas, “The Oakland Tribune” dienraščio leidėjas ir redaktorius Wm. F. Knowland, kun. kleb. J. C. Jutkevičius ir Lietuvos gen. konsulas dr. J. J. Bielskis.

32 būtų įsteigta Lietuvos Reikalų (Lithuanian Affairs) komisi­ ja Lietuvos vardo garsinimui ir Lietuvos bylos kėlimui ir gynimui amerikiečių tarpe. Mano pasiūlymas suvažiavimo vienbalsiai buvo priimtas. Apy­ gardos suvažiavimas kvietė ma­ ne tą komisiją suformuoti ir jai vadovauti. Komisija pradė­ jo leisti specialų biuletenį apy­ gardos nariams, kur buvo nu­ rodoma, kas ir kaip darytina Lietuvos vardo garsinime ir Lietuvos laisvinimo darbe. Šis darbas Vyčiuose sukėlė nepa­ prastą susidomėjimą. Kėliau tą mintį Lietuvos Vyčių visuoti­ niame suvažiavime 1946 me­ tais, kuris įvyko Worcester, Mass., mieste. Seimo delegatai, suvažiavę iš visų krašto kam­ pų, mano minčiai entuziastin­ gai pritarė, ir suvažiavimas KUN. KLEB. JONAS C. JUTKEVI­ vienbalsiai nutarė įsteigti Lie­ ČIUS, Worcester, Massachusetts tuvos Reikalų komisiją prie (JAV), JAV'bių LB Tarybos prezi­ Lietuvos Vyčių centro valdy­ diumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių organizacijos Lietuvos Reikalų bos. Tad, šiais metais minėtoji komisijos pirmininkas. komisija mini savo gyvavimo ir darbo 22 metų sukaktį. Tai komisijai teko ir tenka visą lai­ ką iki pat šiandien vadovauti. lių biuletenį organizacijos na­ riams. Tame biuleteny nurodo­ — Kaip Lietuvos Reikalų ma kam rašytini padėkos laiš­ komisijos veikla reiškiasi? kai, kam protesto laiškai, kaip atitaisytinos amerikiečių spau­ — Lietuvos Vyčių kuopos tu­ doje, radijo ir televizijos pro­ ri tos komisijos skyrius. Sky­ gramose padarytos klaidos Lie­ rių vadovybės seka JAV-bių tuvos klausimu. Nuo 1946 metų spaudą, radiją ir televiziją. Tei­ iki šiandien esame išleidę mi­ giami ir neigiami pareiškimai nėto biuletenio 238 numerius. (straipsniai, komentarai, žinios Lietuvos Vyčių organizacijos ir pan.) pasiekia mane iš vi­ nariai per tą laiką yra parašę sų krašto kampų. Visa tai pa­ apie 400,000 laiškų Lietuvos tenka į mūsų leidžiamą specia- reikalu.

33 — Kaip trumpai įvertintu- mėt visą šį darbą?

— Nė vienas veiksnys, nė viena kita lietuvių organizaci­ ja Lietuvos vardo garsinimo ir Lietuvos bylos reikalu nėra pa­ dariusi tiek, kiek Lietuvos Vy­ čiai. Lietuvos Vyčių balsas yra pasiekęs tūkstančius pačių įta­ kingiausių krašto laikraštinin­ kų, politikų, komentatorių, kny­ gų leidyklų ir kitų svarbių ins­ titucijų. Lietuvos reikalui esa­ me gavę daug vietos amerikie­ DU DIDIEJI — Kun. kleb. J. C. Jut­ čių spaudoje ir daug laiko jų kevičius ir žymusis amerikiečių ir radijo ir televizijos programo­ lietuvių krepšininkas Pranas Lubinas se. Vertinant pinigais, būtų tai susitinka Lietuvos Vyčių organizaci­ jos metiniame seime, įvykusiame kainavę milijonus dolerių. Dar­ 1965 metais Los Angeles mieste. bas pareikalavo iš mūsų daug laiko ir pastangų, bet finan­ siškai tekainavo mums labai tį, kuris parodo daugiau dėme­ nedaug. sio Lietuvos bylos reikalui, į- teikdami jam organizacijos me­ — Ar Lietuvos Reikalų ko­ tinio suvažiavimo proga Lietu­ misija tesiriboja vien tik mi­ vos Vyčių Medalį. Šis medalis nėta veikla? buvo įsteigtas Lietuvos Vyčių visuotiniame suvažiavime 1953 — Komisijos minėtas darbas metais, įvykusiame Boston, yra didelės apimties. Skiriame Mass., mieste. Tą medalį ir ati­ taip pat daug dėmesio ieškoji­ tinkamą diplomą yra gavę šie mui ir palaikymui žymių ir į- žymūs, įtakingi ir Lietuvos rei­ takingų Lietuvai ir lietuvių rei­ kalui daug nusipelnę amerikie­ kalui draugų kitataučių tarpe. čiai: kongresmanas Charles J. Amerikos lietuviai yra, reikia Kersten (1955 metais), senato­ pasakyti, skaitlingi ir jau pa­ rius Paul H. Douglas (1956), kankamai įtakingi, bet sie­ kongresmanas Daniel J. Flood kiant didesnių tikslų, mums (1958) , Michigan steito guber­ mūsų pačių jėgų nepakanka. natorius G. Mennen Williams Mums reikia stipraus ir gero (1959) , senatorius Thomas J. užnugario žymių ir įtakingų Dodd (1960), kongresmanas amerikiečių tarpe. Šiame rei­ Ray J. Madden (1962), kardi­ kale esame padarę jau gerą nolas Richard J. Cushing pradžią. Kasmet atžymime žy­ (1963), Chicagos burmistras mesnį ar įtakingesnį amerikie- Richard J. Daley (1964), The

34 Oakland Tribune dienraščio lei­ pan. LB centro valdyba galėtų dėjas ir redaktorius William F. kasmet atžymėti tuo medaliu Knowland (1965), kongresma­ Lietuvos reikalui nusipelniusį nas John S. Monagan (1966) amerikietį, didesnės apylinkės ir katalikų laikraštininkas galėtų suteikti tą medalį tose George M. Barmann (1967). vietovėse Lietuvos reikalui nu­ sipelniusiems amerikiečiams. Tai būtų vienas iš būdų ne tik —Ar manote, kad būtų tiks­ surasti Lietuvos reikalui drau­ linga ir kitoms didesnėms lie­ gų žymių ir įtakingų amerikie­ tuvių organizacijoms įsteigti čių tarpe, bet juos taip pat sa­ panašius medalius? vo tarpe išlaikyti. — Be abejo, būtų tikslinga. Ypač būtų tikslinga Lietuvių — Aktyviai reiškiatės Lietu­ Bendruomenei įsteigti panašų vių Bendruomenės veikloje. medalį. Galėtų būti pavadintas Kam Lietuvių Bendruomenė Lithuanian Freedom Medai ar turėtiį skirti daugiau dėmesio?

KOVOTOJŲ UŽ REZOLIUCIJOS PRAVEDIMĄ ATŽYMĖJIMAS — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius (dešinėje) ir amerikiečių laikraštininkas George Todt (viduryje) atžymimi specialiais atžymėjimo ženklais (plaques), kuriuos jiems jteikė Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė už nuopelnus rezoliucijų žy­ gyje. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas, to vieneto direktorių tarybos narė aktorė Rūta Lee - Kilmonytė, G. Todt, to vieneto valdybos vicepirm. A. Kalm ir kun. kleb. J. C. Jutkevičius.

35 — Iki šiol Lietuvių Bendruo­ turėtų tą įžanginį perskaityti menėje veikia ir reiškiasi tik (jei to dar nėra padarę) ir imtis beveik naujieji ateiviai. JAV- to didelio JAV-bių milijono lie­ se priskaitome iki maždaug vie­ tuvių atlietuvinimo darbo. Vie­ no milijono lietuvių kilmės tiniai lietuviai beveik nieko ne­ amerikiečių. Kur jie? Ar Lietu­ žino apie LB bei jos siekius ir vių Bendruomenė yra parodžiu­ tikslus. Reikia tuo klausimu li­ si jiems dėmesio, ar yra ban­ teratūros anglų kalboje. Vieti­ džiusi juos pasiekti ir įtraukti niams lietuviams reikia specia­ į veiklą? Šiam reikalui LB tu­ laus angliško biuletenio LB rėtų skirti nepaprastai daug dė­ klausimais. Nemaža vietinių lie­ mesio. Lietuvių Bendruomenės tuvių dalis yra susispietusi Lie­ centriniai organai, apygardų ir tuvos Vyčių organizacijoje. Ir apylinkių vadovybės rengia tau­ šios organizacijos nariai nedaug tinių šokių, dainų šventes, ruo­ težino apie LB. Lietuvių Bend­ šia koncertus ir tūkstančius ki­ ruomenės centriniai organai ga­ tų parengimų. Tai labai graži lėtų pilniau pasiekti vyčius per ir puiki veikla, bet tuo tarpu jų žurnalą “Vytį”. Tai milžiniš­ Lietuvos laisvės reikalui skiria kos apimties žygis, ir, LB paju­ tik tiek dėmesio ir laiko, kiek dėjus ta linkme pilna sparta, to jo belieka (jei iš viso kiek lie­ darbo vaisių tikrai sulauktu­ ka) nuo visos minėtos veiklos. mėm po metų ar kitų. Taip neturėtų būti. LB centro vadovybė, apygardos ir apylin­ — Ką laikytumėt didesniais kės turėtų turėti aktyvias Lie­ laimėjimais Lietuvos laisvini­ tuvos reikalų komisijas (pana­ mo darbe paskutinių kelerių šias kaip Lietuvos Vyčiai) ir metų laikotarpyje? skirti daug dėmesio Lietuvos vardo kėlimui ir kovai dėl Lie­ — Pagrindiniai Lietuvos lais­ tuvos laisvės. vinimo veiksniai (VLIK-as, ALT-ba ir kit.) mažai terodė gyvybės ir veiklos. Jei tie — Akcentuojate JAV-se gi­ veiksniai kiek ir judėjo, tai jų musių ir augusių lietuvių įtrau­ veikla buvo labai sustingusi, kimą į Lietuvių Bendruomenės neefektyvi. Didesni pajudėji­ veiklą. Ar negalėtumėt duoti sugestijų, nurodymų, patarimų mai išėjo iš pavienių asmenų bei rekomendacijų kaip tai ar kitų grupių tarpo. Per visą įvykdyti? Ameriką nuskambėjo demons­ tracijos prie Baltųjų Rūmų 1965 — “Į Laisvę” žurnalas yra metų pavasarį. Tų metų rude­ puikiai tuo klausimu pasisakęs nį buvo suorganizuotas taip savo įžanginyje, kuris buvo įdė­ vadinamas žygis į Jungtines tas 1967 metų liepos mėnesio Tautas (Lapkričio 13-sios ma­ numeryje. (Žiūr. nr. 40/77, 5-6 nifestacija) New Yorko mieste. pusi.) Visi LB vadovybės nariai Tai pora tikrai didelių pajudė-

36 jimu. Tokie pajudėjimai nepa­ STRAIPSNIŲ AUTORIAI lieka didesnių pėdsakų. Milži­ (Atkelta iš 2 pusi.) niško pobūdžio pajudėjimas bu­ vo pradėtas 1961 metų pradžio­ go universitete 1949. Lietuvos Res­ publikos kriminalines policijos tar­ je, pradedant rezoliucijų Lietu­ nautojas nuo 1925, o nuo 1933 kraš­ vos laisvinimo reikalu žygį to kriminalines policijos viršininkas. JAV-bių Kongrese. Nuo pat to JAV-se dalyvauja teisininkų, LB, žygio pradžios šį reikalą pilnai ALT-bos, ALTS-gos ir Lietuvių Re­ zistencinės Santarvės veikloje. Rezo­ rėmiau ir raginau Lietuvos Vy­ liucijoms Remti Komiteto organizato­ čių organizacijos narius į tą rius ir vadovybės narys. darbą jungtis. Lietuvos Vyčių • DR. ANTANAS PAPLAUS- organizacijos įnašas visame KAS-RAMŪNAS (g. 1910), Ottawa, šiame žygyje yra didelis. Man Kanada, mokslininkas, pedagogas, pačiam, prašant Rezoliucijoms 1935 baigė VDU humanitarinių moks­ lų fakultetą, studijas gilino Vienos Remti Komiteto vadovybei, pa­ universitete ir ten 1944 įgijo peda­ vyko išgauti eilę rezoliucijų iš gogikos daktaro laipsnj. šiuo metu kongresmanų ir senatorių. Ne­ dr. A. Ramūnas yra Ottawos univer­ siteto lyginamųjų pedagoginių moks­ paprastai buvo miela ir džiugu, lų centro direktorius ir psichologi­ kai mano išgautoji rezoliucija nių ir pedagoginių mokslų fakulte­ iš kongresmano John S. Mona­ to ordinarinis profesorius.

gan buvo pravesta ir Atstovų • DR. PRANAS V. RAULINAI­ Rūmuose ir Senate. Tos rezoliu­ TIS (g. 1895), Los Angeles, Califor­ cijos pravedimas laikytinas di­ nia (JAV), teisininkas, visuomeni­ ninkas. Teisę studijavo Maskvos ir džiausiu laimėjimu Lietuvos Friburgo (Šveicarijoje) universite­ laisvinimo darbe nuo Lietuvos tuose. Teisių daktaro laipsnį įgijo pavergimo 1940 metais. Rezo­ Fribourgo universitete 1923. Kau­ no ir Vilniaus universitetų profeso­ liucijoms Remti Komitetas — rius. 1923-1928 buvo trijų Lietuvos jo vadovybė ir visi nariai — seimų narys (1924-28 seimo vicepir­ yra užsipelnę visų geros valios mininkas). Aktyviai reiškėsi ir reiš­ kiasi ateitininkų, teisininkų ir LB lietuvių didžios padėkos ir pa­ veikloje, bendradarbiauja lietuvių pa­ garbos. Jų darbas dar nėra triotinėje spaudoje. baigtas. JAV-bių prezidentas tu­ • DR. VYTAUTAS STASYS VAR­ ri imtis iniciatyvos tą rezoliuci­ DYS (g. 1924), Milwaukee, Wiscon­ ją (H. Con. Res. 416) įgyven­ sin (JAV), politinių mokslų profe­ sorius, laikraštininkas, visuomeninin­ dinti; turi būti iškelta Pabal­ kas. Studijavo Tuebingeno ir Wis­ tijo kraštų byla Jungtinėse consin (JAV) universitetuose. Poli­ Tautose ir ten tinkamai apgin­ tinių mokslų daktaro laipsnį įgijo Wisconsin universitete 1958 ir nuo ta. Visų mūsų pareiga ateiti į to laiko ten profesoriauja. Eilės pagalbą tam vienetui — ir dar­ straipsnių ir knygų autorius, “Į Lais­ bu, ir pinigine parama. Tai tik­ vę” žurnalo buv. redaktorius. Akty­ viai reiškiasi ateitininkuose, fronti­ rai konkretus darbas Lietuvos ninkuose ir LB. šiuo metu yra Atei­ laisvinimo žygyje. tininkų Federacijos pirmininkas.

37 GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Įvedamas naujas skyrius mūsų žurnale, šiame skyriuje pa­ sisakys žinomesni mūsų laikraštininkai, politikai, visuomeninin­ kai, kultūrininkai ir kiti darbuotojai “Į Laisvę” žurnale kelia­ mais ir kitais gyvybiniais tautos klausimais. Šį kartą čia svar­ biais ir aktualiais klausimais rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius (slapy­ vardis). REDAKCIJA

MUMS REIKALINGAS APSIVALYMAS

“Į Laisvę” žurnalo 1967 me­ mąjį). “Darbininkas” klausė: tų lapkričio mėnesio 41/78 nu­ “Kodėl jie pasakoja kitaip?” ir meryje (p. 4) V. Trumpa laiške kas iš tikrųjų yra išsigimęs. O redakcijai rašo apie Lituanisti­ “Vienybėje” Vyt. Širvydas pa­ kos Instituto “krizę”, visą kal­ rašė: “Į kai kurių lietuvių ma­ tę suversdamas man, kaip buvu­ dingą prasimanymą, būk Lie­ siam L. I. prezidentui, kuris tuvos Vytis esąs ‘negyvas ark­ “panoro įtraukti Institutą į poli­ lys palubėje’, galima taikliai at­ tiką”. Iš esmės kaip tik buvo sikirsti, paklausiant: ‘Kieno norėta apsisaugoti ir atsiriboti namuose?’ ” Suminėti visus nuo tokių politikierių, kurie sa­ smerkiančius straipsnius ir pa­ vo kalbomis viešose paskaitose sipiktinusių skaitytojų laiškus, ir diskusijose, savo raštais ir atspausdintus “Drauge”, “Dir­ įžūlia elgsena kenkia ne kokiai voje” ir “Naujienose”, užimtų nors lietuviškai politinei parti­ per daug vietos. Reikėjo kas jai, bet patiems gyvybiniams nors daryti. Užtat L. I. prezi­ lietuvių tautos siekimams. diumas vienbalsiai nutarė pa­ Tatai visiems žinoma. Apie siūlyti visuotiniu narių balsavi­ juos nuolatos su pasipiktinimu mu priimti tokį nutarimą: “Ins­ arba pasijuokimu rašo visa mū­ tituto nariais negali būti asme­ sų išeivijos spauda, pradedant nys ar organizacijos, nepritarią “Darbininku” (žr. 1965.XI.24 nr. Nepriklausomos Lietuvos idė­ 78, p. 2) ir baigiant “Vienybe”, jai”. Nutarimas buvo priimtas, kuri irgi neiškentė nepasišaipiu­ nors V. Trumpa rankiojo iš na­ si (žr. 1967.V.12 nr. 10, veda­ rių parašus po pareiškimu pre­

38 zidiumui, kad toks balsavimas traukti. Mes dar nepripažįsta­ nebūtų daromas. Surinko septy­ me tokio dėsnio, kad aš vykdau nis parašus. tik tokius įstatymus arba nuta­ Dabar V. Trumpa stengiasi rimus, kurie man patinka. Kas sudaryti įspūdį, kad už tą pa­ balsavo prieš tą pasiūlymą ar­ siūlymą pasisakė tik mažuma ba jam nepritaria, tas negali narių. Jis rašo: “Iš beveik 50 daugiau būti laikomas L. I. na­ narių tik 18 pasisakė už jo pa­ riu. Rodos, kad tai jau labai siūlymą”. Tuo tarpu L. I. 1967. aišku. III.6 aplinkrašty, kuris ir V. V. Trumpa guodžiasi, kad bū­ Trumpai yra žinomas, yra aiš­ siąs naujas L. I. statutas, kuris kiai parašyta, kad iš 48 balsa­ viską “išgydysiąs”. Tiesa, yra vimo teisę turinčių L. I. narių naujam statuto projektui ruoš­ balsavo 30, “taip” pasisakė 18, ti komisija. Ji turėjo penkis po­ “ne” — 5 ir susilaikė — 7. Taip sėdžius, nieko galutinai nesuta­ jau yra, kad visuose L. I. bal­ rė ir daugiau nepajėgia susi­ savimuose, daromuose raštu, rinkti. Vienas dalykas yra pasi­ bent trečdalis narių neatsiunčia garsinti susirinkime su savo iš­ balsavimo kortelių. Pvz., pas­ mone ir kitas — rimtai dirbti. kutiniuose naujų narių rinki­ Opozicinė mažuma turėjo muose 1967 metų spalio mėn. progos pasireikšti visuotiniame iš 50 narių balsavo 34. Tačiau L. I. susirinkime 1967 metų ge­ tas pasiūlymas buvo visiškai gužės mėn. 7 d. Philadelphijo­ teisėtai priimtas ir yra galiojus, je. Tai nebe pirmas toks mūsų kol nebus teisėtai pakeistas, istorijoje atsitikimas. Visi pri­ nes balsavo daugiau negu pusė simename iš istorijos šeiminius narių (30 iš 48) ir “taip” pa­ “liberum veto”. Prisiminkime sisakiusieji viršija “ne” pasisa­ dar Petrapilio lietuvių seimą kiusius santykiu 18:5. 1917 metais, kai po ilgų disku­ Kadangi balsavimas buvo vie­ sijų buvo priimta rezoliucija, šas, tai galima paskelbti, kad kurioje sakoma, kad “Lietuva “ne” pabalsavo šie asmenys: J. privalo tapti nepriklausoma Aistis, T. Remeikis, P. Skar­ valstybė”. Už tą rezoliuciją pa­ džius, R. Šilbajoris ir V. Trum­ sisakė 140 atstovų ir už jai pa. Vėliau J. Aistis man pareiš­ prieštaraujančią socialistų rezo­ kė, kad jis “ne” balsavęs ne to­ liuciją — 132. Tada gen. V. Na­ dėl, kad nepritartų nepriklauso­ gevičius kairiųjų kalbas pava­ mos Lietuvos idėjai, bet kad iš dino “bailių šnekomis”, ir iš to principo esąs “opozicionierius”. atsirado garsusis posakis “šalin Pagal veikiantį L. I. statutą, zuikiai!” (žr. Liet. Encilop., tikrųjų Instituto narių dauguma XXII, 372). Kas galėjo pama­ gali padaryti bet kokį nutari­ nyti, kad po 50 metų kas nors mą. Kas dedasi esąs demokra­ vėl užtrauks “zuikio dainą”; ir tas, tas arba turi pasiduoti tatai atsitiko Philadelphijoje, daugumos valiai, arba pasi­ kur beveik prieš du šimtu me­

39 tų buvo paskelbtas britų požiū­ diskusijos, įvykusios Philadel­ riu irgi labai neteisėtas aktas phijoje 1967.V.7, ir tai bus labai — JAV nepriklausomybė. Ko­ įdomus istorinis dokumentas. kia gėda! Tokių dalykų negali­ Gal kai kam, atsipeikėjus, bus ma nuslėpti. Pavyzdžiui, atsilie­ labai nemalonu dėl savo elgse­ pė “Lietuvių Dienos” birželio nos, tačiau istorija yra negai­ mėnesio vedamuoju “Nedvipras­ lestinga. miškai: Ne!” Pacitavus L. I. bal­ Mums reikalingas apsivaly­ savimo davinius, ten rašoma: mas. Triukšminga mažuma sa­ “Prie ko einama? Kas tiems vo riksmu ir grasinimais nepri­ penkiems išplovė smegenis ir vers daugumos nusileisti esmi­ kur nueis savo nuomonės nebe­ niu klausimu ir pritarti jų nuo­ turį septyni?” Taikliai pasakyta. laidų ir prisitaikymo linijai. Tą savotišką triukšmelį su­ Triukšmingi rėksniai mūsų ne­ kėlė labai negausi mūsų lietu­ išgąsdina. Kas nueina į priešo viškoji vadinama kraštutinė ar­ stovyklą, tą mes nurašome kaip ba naujoji kairė. Jie mėgsta sa­ dizertyrą. Kieno smegenys pa­ ve vadinti “liberalais”, tačiau vargo dėl amžiaus ar nuo al­ tai yra netikslu, nes jie laisvę koholio, tą nurašome į nuosto­ pasisakyti ir veikti pripažįsta tik lius. Apsivalė Amerikos Lietu­ kairiesiems, įskaitant ir komu­ vių Taryba ir Lietuvių Bendruo­ nistus, o dešinieji arba konser­ menės Kultūros Taryba. Apsiva­ vatoriai, anot tokių “liberalų”, lys Lituanistikos Institutas ir kaip “birčininkai”, privalą ty­ “Lituanus” žurnalo redakcija. lėti ir visados nusileisti, nes ki­ Tuo mes tvirtai tikime. taip jau įvyksiąs jėgų skaldy­ Šis pareiškimas yra kartu at­ mas”: (Nežinau, ar kas lietu­ sakymas ir “Aidams”, kurių vių priklauso amerikiečių anti­ 1968 metų nr. 1, p. 31 ir 38, komunistinei John Birch drau­ užkliudomas Lituanistikos Ins­ gijai, tuo tarpu visos lietuviš­ titutas, priekaištaujama žurna­ kos srovės, išskyrus tik komu­ lams “Į Laisvę” ir “Lietuvių nistus ir jų bendrakeleivius, Dienoms” už palaikymą tiesios pasisako už Lietuvos nepriklau­ lietuviškos linijos. A. B. net somybę). Kas yra tie lietuviš­ užsimena apie “raganų medžiok­ kieji “paklydusieji liberalai”, lę”. Na, jau, žinote, tai visų aiškiai nušvietė A. Kučys “Nau­ kom.unistų ir jų talkininkų mė­ jienose” (žr. 1967 m. rugp. 26, giamas arkliukas. O tie vadi­ rugs. 2 ir 9, II-ją dalį). Žino­ nami “medžiotojai”, kurių taip ma, visados atsiranda vienas ki­ bijo raudonieji ir paraudę, kaip tas bendrakeleivis, kuris, ar dėl liaudies patarlė sako, “iš plunks­ užgautos savimeilės, ar dėl pa­ nų tikrai pažįsta paukštį”. Kie­ prasto nesusigaudymo pasidaro no plunksnomis puošiasi mūsų opozicionierius viskam, tačiau “liberalai”, labai jau aišku. tai tik triukšminga mažuma. Yra užrašytos juostoje visos tos Dr. Jonas Balys

40 VIENYBĖS MIRAŽAS

Lietuvių Bendruomenės Con­ mu viešumon ir tam reikalingų necticuto apygardos politinė priemonių reikalu buvo dažnai komisija jau 1967 metų liepos rašyta, kalbėta, nutarta, tačiau mėnesio 30 dieną sudarė sukak­ mūsų veiksniai nei viešai ne­ tuvinių. metų veiklos planą, ku­ paneigė to reikalo, nei nepa­ rio 7 paragrafas skambėjo taip: darė reikalingų žygių aprūpinti visuomenę kovos priemonėmis. “Pradedant 1968 metų mi­ nėjimą, ištisus metus skleis­ Dažnu atveju buvo pagrindo ti dviejų ar keturių puslapių manyti, jog nekurie mūsų veiks­ atsišaukimą į visuomenę, ku­ nių žmonės buvo nusistatę ir riame būtų ir istorinės doku­ net veikė prieš “liaudies” ini­ mentacinės medžiagos, gali­ ciatyvą išeiti į plačiąją viešu­ mos panaudoti spaudai. Komi­ mą. Tai galėtų paliudyti Rezo­ tetas (komisija? — Red.), liucijoms Remti Komiteto va­ remdamasis praeities patyri­ dovybė, Washingtono žygio už mu, nesitiki tokio atsišauki­ Vietnamą rengėjai, Lapkričio mo paruošto laiku ir pakan­ 13-sios manifestacijos organiza­ kamai dideliame skaičiuje iš toriai ir Politinės - antikomu­ pagrindinių veiksnių, todėl nistinės informacijos biuro pro­ nutarė imtis šio darbo pats ponentai. Mūsų nekuriu veiks­ ir pateikti apygardos valdy­ nių nedovanotinas vengimas pla­ bai patvirtinti”. čios antisovietinės propagan­ dos ypač keistoje šviesoje iš­ Tai tikrumoje buvo kartus ryškėjo 1941 metų sukilimo nu­ kaltinimas veiksniams, pesi­ tylėjimu, praktiškai nuslėpimu mistinė pranašystė 1968 me­ nuo mūsų visuomenės ameri­ tams ir konkretus planas vieti­ kiečių iniciatyvos “gedulo die­ nei organizuotai veiklai. LB nai” už komunizmo aukas or­ apygarda atsišaukimą išleido, ganizuoti ir pagaliau tiesioginis pranašystė pasitvirtino (veiks­ atsisakymas dalyvauti Pasauli­ niai nieko panašaus neišleido), nio Komunizmo Teisme. Kodėl? gi kaltinimas dar vis tebegalio­ ja.' Iš daugelio galimų atsakymų Centrinių veiksnių talkos pa­ siūlosi šie pagrindiniai: skiriems veikėjams, organiza­ 1. Veiksniams vadovaują cijoms ir bendruomenėms pasi­ gendama. Tos talkos pasigenda žmonės visai nesupranta padė­ ypač tie, kurie jaučia reikalą ties; išeiti su Lietuvos byla į pla­ 2. Ekonomiškai ar karjeriniai čiąją visuomenę, o ne vien tik jie priklauso nuo JAV-bių State su ja pasivaikščioti State De­ Departamento, kurio politika partamento prieangiuose. Išėji­ ypač pastaraisiais metais pasi­

41 žymi pastangomis neerzinti so­ goti tikrai susivienijusius veiks­ vietinių diktatorių ir slėpti jų nius? kėslus bei komunizmo pavojų nuo Amerikos piliečių; 4. Ar geriau siekti gal neat­ siekiamos “vienybės”, ar dirb­ 3. Mūsų vadai stokoja pilie­ ti vienam tikslui, kad ir kelio­ tinės drąsos užimti pozicijas ir se organizacijose, nors ir nega­ imtis veiksmų, priešingų didžio­ lint vienybės atsiekti? sios spaudos išpopuliarintai, ružavųjų “ekspertų” užgiriai, Daugeliui iš mūsų atrodo, jog politinių partijų bosų nurodytai perilgai mes mokėjome perdaug ir Kremliaus palaimintai koeg­ aukštą veiklos atidėliojimo kai­ zistencijos ir bendradarbiavimo ną, vaikydamiesi vienybės mi­ linijai, arba pagaliau ražo. Laikas apsiprasti su rea­ 4. Jie yra politiniai genijai, lybe ir dirbti tokį darbą, kuris įsitikinę savo vedamos linijos įmanomas be visiškos veiksnių teisingumu, jos naudingumu vienybės. Lietuvos ir visos žmonijos lais­ Visuomenė privalėtų remti vei, tačiau nenori, neranda rei­ tik tuos, kurie dirba konkretų kalo, ar nesugeba tuo įtikinti darbą. Tai atskirtų “pelus nuo plačiosios lietuvių visuomenės. grūdų”. Vienybė bus greičiau Savaime aišku, kad atsakymų pasiekta susitikus Lietuvos lais­ gali būti tiek, kiek veiksnių ir vinimo kelyje, negu konferenci­ juose vadų. Tačiau lietuviškoji jų salėse. Tame kelyje atlikti visuomenė privalo blaiviai pa­ darbai, o ne finansiniai vajai, žiūrėti į padėtį ir surasti būdų išryškins pasitikėjimą atski­ labiau įtaigoti mūsų centrinių roms organizacijoms ir pagarbą veiksnių politinę liniją ir kon­ jų vadovams. Finansinės para­ troliuoti jų veiklą. Visuomenė mos ir laisvės kovos aukų nu­ turi pastatyti sau keletą esmi­ kreipimas į tuos veiksnius, ku­ nių klausimų: rie dirba konkretų laisvinimo 1. Ar mes nesivaikome mira­ darbą, tuos veiksnius, kurie žų, metų metais besiekdami ir stengiasi įjungti į tą darbą mū­ belaukdami “vienybės” ir dėl to sų visas jėgas, į veiksnius, ku­ vis atidėliodami efektingą veik­ rie nepriklauso nuo nieko kito, lą? o tik nuo patriotinės lietuvių visuomenės, būtų gal pats ge­ 2. Ar vienybė iš viso įmano­ riausias ir efektingiausias bū­ ma išeivijoje, ypač esamomis das prieiti prie veiksnių vie­ sąlygomis, kada tokios galingos nybės ir visuomenės norų bo­ jėgos suinteresuotos mus prie jimo. Tuo būtų bent atsiektas jos neprileisti? efektingesnis mūsų lėšų ir ener­ 3. Ar mes, patriotinė lietuviš­ gijos panaudojimas. koji visuomenė, ilgai sugebėtu­ me patys kontroliuoti ir įtai­ Vilius Bražėnas

42 RAŠYKIME PATYS LIETUVOS ISTORIJĄ

Įdomiai redaguojamas žurna­ džiąs popiežiaus raštas. Lietu­ las “Į LAISVĘ’’ 1967 metų lap­ va, gavusi šį titulą, jį turėjo kričio mėn. 41 (78) numeryje ligi 1920 metų gegužės mėn. atspausdino dr. Z. Ivinskio 15 dienos Steigiamo Seimo ata­ straipsnį “Aktualieji Lietuvos tinkamos rezoliucijos, kuria Lie­ istorijos klausimai” (psl. 22- tuvos valstybė buvo pavadinta 28). respublika. Šiuo reikalu rodos Daug Lietuvos praeičiai svar­ neturėtų kilti jokių ginčų, nes bių faktų ir įvykių šiame kol valstybei vardo titulas ne­ straipsnyje aiškinimas vargu pakeistas, tol ji tą savo vardą priimtinas. Dar vis grįžtama — karalystę ar respubliką — prie Lietuvos valstybės pra­ pasilaiko. džios, karaliaus Mindaugo ir Dar kai kas karaliaus Min­ Lietuvos krikšto; apie atstaty­ daugo krikštą laiko tam tikru tos nepriklausomos Lietuvos epizodu (tai primena ir dr. Z. laikotarpį aš čia neminėsiu. Ivinskis). Tikrumoje tai buvo Tiesa, Lietuvos valstybės pra­ didelis valstybinės svarbos įvy­ džios istorikai tiksliai nenustatė, kis, kada pasikrikštijo karalius nors gal jau laikas bent apy­ Mindaugas, jo žmona Morta ir tikriai nusistatyti šio istorinio daugybė lietuvių pagonių — įvykio interpretacijos klausi­ didikų ir valstiečių. Tai yra di­ mu. Neabejotinai lietuvių tau­ delis pagrindas net labai reik­ ta egzistavo ir reiškėsi tūkstan­ liems istorikams laikyti Lietu­ čius metų prieš Kristų, ir il­ voje krikščionybės įvedimo da­ gainiui ji turėjo savo valstybę ta, nors tikrumoje toji pradžia anų laikų aplinkybėmis tin­ yra daug anksčiau buvusi. kama tvarka suorganizuotą. Kada mūsų kaimynų lenkų Daug diskusijų nereikia, kad aiš­ kunigaikštis Mieškas I vedė če­ kėtų jog Lietuva į valstybę tu­ kų kunigaikščio Boleslovo I rėjo būti suorganizuota daug dukterį Dubravką, tai taja pro­ daug anksčiau, nei jai Inocen­ ga jis pasikrikštino. Vedybos tas IV 1251 metais suteikė ka­ įvyko 966 metais ir “tie metai ralystės vardą ir garbę ir pri­ laikomi krikščionybės Lenkijo­ ėmė ją į tarptautinės nepri­ je įvedimo data”, kaip sako L. klausomų valstybių bendruome­ E., XVIII tomas (psl. 384-385). nės tarpą. Karalystės titulo Lie­ Šia kuklia krikščionybės įvedi­ tuvai suteikimo data nekelia mo pradžia eidami, lenkai iškil­ abejonių, tai yra 1251 metų lie­ mingai atšventė 1966 metais pos mėn. 17 d., kurią buvo pa­ Lenkijoje ir laisvajame pasau­ sirašytas tą klausimą spren­ lyje krikščionybės įvedimo tūks-

43 AŠ ir Lietuva, ar LIETUVA ir mes?

Laisvinimo darbe vis ir vis nius paremia visuomenė, ant­ primenamas vienybės reikala­ ruoju atveju visuomenėje kilu­ vimas; vienybės tarp veiksnių, sią iniciatyvą paremia veiks­ veiksnių vienybės su visuome­ niai. Toks yra normalus vieny­ ne. Vienybė čia suprantama bės kelias mūsų sąlygose. Ar kaip pramatytų laisvės reika­ juo einame? lui žygių derinimas. Veiksnių, 1. Pereitais metais vienybės vaidmuo suprantamas kaip šal­ reikalas buvo labai pajaustas. tinis iniciatyvos žygiam vykdy­ Pirmiausia vienybės tarp veiks­ ti, kitų vykdomiem žygiam pa­ nių. Tam buvo sukviestos New remti. Pirmuoju atveju veiks­ Yorke ir Washingtone konferen-

tanties metų sukaktį. Niekas, Bruno iš Querfurto, jau tada nei lenkai, nei kurie kiti istori­ pašventinto prūsų arkivyskupu. kai, savo kunigaikščio vestuvių Jis irgi kankiniu mirė, žinomas ir krikščo kitaip nevertino. šv. Bonifaco vardu. Jis žuvo Kada gi jau vedęs karalius Jotvingių, krašte (Lietuvos is­ Mindaugas su žmona Morta ir torija, A. Šapoka, psl. 40; L. E., daugybe lietuvių pagonių pri­ III tomas, psl. 291 ir L. E., ima krikščionybę, tai mūsų kai­ XXIV tomas, psl. 136). Iš šių kuriems asmenims net ir šis reikšmingų įvykių pasidarytina krikščionybės pradžiai gan vė­ išvada, kad istoriniais faktais lyvas įvykis nėra pakankamas, yra nustatyta, jog Lietuvoje nors mūsų enciklopedija sako: jau buvo skelbiama krikščiony­ “Tuo buvo padaryta pradžia bė IX amžiaus pabaigoje. Krikš­ bažnytinei Lietuvos provincijai” čionybės įvedimą Lietuvoje riš­ (L. E., XVIII tomas, 497-98). ti su Jogailos vestuvėmis su Tikrumoje krikščionybės įvedi­ Jadvyga, kurios įvyko 1386 me­ mo Lietuvoje pradžia reikia tų vasario mėn. 18 dieną (L. laikyti 997 metų balandžio mėn. E., IX tomas, psl. 247) yra is­ 23 dieną, kada, skelbdamas Lie­ toriškai nepagrįsta, visai nesi­ tuvoje krikščionybę, žuvo kan­ derina su objektyviu požiūriu kinio mirtimi Vaitiekus, Pra­ į Lietuvos istoriją ir tikrai ne­ hos vyskupas, vėliau pripažin­ tarnauja Lietuvos praeities di­ tas šventuoju - kankiniu (L. dybei. Lietuvos istoriją mes, E., XXXII tomas, psl. 494-496; lietuviai, rašome, o ne mūsų ka­ ir Lietuvos istorija, A. Šapoka, raliaus Jogailos žmonos Jadvy­ psl. 40). gos tautos istorikai. Krikščionybės skelbimas Lie­ tuvoje buvo vėliau tęsiamas Dr. Pranas V. Raulinaitis

44 cijos. Priimtos tautinio susi- to, kad tai buvo laimėta ne drausminimo rezoliucijos. Aikš­ ALT-bos iniciatyva ir netgi tėn iškilę faktai betgi rodė, kad prieš jos kai kurių narių įsak­ to susidrausminimo ir vienybės mią valią? Negi — jei ne AŠ, nebuvo pakankamai tarp veiks­ tai nereikia? nių — ALT-bos ir VLIK-o. Vie­ 2. VLIK-as Washingtono sei­ nybę tarp jų silpnino prestižo me padarė vieną teigiamą žings­ klausimas: ALT-ba įsitikinusi, nį vienybės linkme: atsisakė kad ji yra vyriausias veiksnys nuo veiksnių uždaro rato ir į ir Amerikos plote tenesipainio­ jį įjungė turinčius realią jėgą ja jai po kojom VLIK-as. Ant­ — spaudą, JAV Lietuvių Bend­ ras vienybei kliuvinys — pini­ ruomenę ir Kanados Lietuvių ginis: jei ALT-ba ir sutiko įei­ Bendruomenę. Teko betgi pasi­ ti į “jungtinį finansinį komite­ gesti, kad VLIK-as neatliko tą” finansam bendrai organi­ antro jam deramo vaidmens zuoti, tai rezervavosi sau išim­ vienybės kelyje: nesiėmė ska­ tinę teisę — Vasario 16 surink­ tinti ir remti iniciatyvą, atei­ tos aukos turi tekti ALT-bos nančią iš šalies; galima net sa­ iždui. kyti, kad ją ignoravo ar net Tačiau vienybės kelyje ALT- kliudė. VLIK-o prestižas būtų ba pereitais metais padarė vie­ tik laimėjęs, jei tą svetimą ini­ ną teigiamą žingsnį: gruodžio ciatyvą būtų iškėlęs, pripažinęs, 6 delegacijoje pas vicepreziden­ parėmęs. VLIK-o Eltos infor­ tą pakvietė ir JAV Lietuvių macijos, jei būtų parašiusios, Bendruomenės tarybos pirmi­ jog į “Laisvės Žiburio” radijo ninką. Nebesikartojo ana gėdin­ kreipimąsi atsiliepė tas ir tas, ga scena, kada Lietuvių Bend­ būtų daugiau laimėjusios lais­ ruomenė su ALT-ba susiniovė vės darbui, negu tos iniciatyvos dėl delegacijos pas prezidentą šaltinio nutylėjimas ir tepažy­ J. F. Kennedy. mėjimas, kad į “lietuviškų or­ ganizacijų” kreipimąsi.. . Būtų Politinių siekimų programo­ daugiau laimėta vienybei, jei je ALT-ba davė žingsnį atgal: vienybės manifestaciniuose su­ memorandume viceprezidentui sitikimuose būtų su pasitenkini­ teprąšė pašto ženklo, teprašė mu priminta, jog paties “Lais­ pakartoti vyriausybės nusista­ vės žiburio” iniciatyva buvo tymą prieš Lietuvos aneksiją, priimta New Yorko steito le­ bet neužsiminė apie JAV-bių gislatūres rezoliucija už Balti­ Kongreso rezoliucijos dėl Balti­ jos valstybes; jeigu geru žodžiu jos valstybių vykdymą. Ana re­ būtų palydėta Rezoliucijoms zoliucija yra pakopa naujam po­ Remti Komiteto veikla; jeigu litiniam žingsniui. ALT-ba nuo būtų priminta moterų organi­ jo susilaikė; susilaikė nuo to, zacijų. iniciatyva dėl Piliušen­ kas kelerių metų darbu buvo ko pareiškimų Jungtinėse Tau­ laimėta. Negi atsisakė tik dėl tose (o kad jų žingsniai buvo

45 pozityvūs, rodo ir tai, kad VLI­ macija, tai ji nesiskiria nuo K-o pirmininkas taip pat raštus muilo burbulų. Dar keisčiau, rašė, tik žymiai paskiau!). Žmo­ kada VLIK-o seimas savo “nu­ nės mėgsta, kad jų darbai bū­ tarimų” pirmuoju sakiniu skel­ tų pastebėti. Tai juos labiau su­ bia, kad VLIK-as tai “visuotinai jungia su veiksniais. Taktika pripažinta šio Lietuvos negan­ diktuotų labiau iškelti kitus nei do meto politinė lietuvių atsto­ save. vybė”. Kai kažkas norėjęs sei­ Vienybės su visuomene kely­ me patikslinti anuos žodžius je buvo gera, kad VLIK-as pa­ priedu “laisvajame pasauly”, juto spaudoje pasireiškusius tai siūlymas buvo atmestas. Ar įvairių veikėjų nusiskundimus tokiu savo valdžios iškėlimu dėl informacijos stokos nelie­ norėta daryti akibrokštų ALT- tuviams. VLIK-as tuojau atsi­ bai, kuri sau norėtų priskirti liepė, sudarydamas prie Eltos vyriausią valdžią Amerikos plo­ informacijų tarybą (VLIK-o, te? Ar tuo norėta parodyti, kad Bendruomenės, ALT-bos atsto­ VLIK-o seimui yra niekis VLI­ vai) informacijai svetimiesiem K-o sutartis su krašto rezisten­ sustiprinti. Betgi tarybos ne­ cijos atstovais Baden-Badene? veikia paliko nemalonų įspūdį, Gal sakytum, kad toks susitari­ kad pati taryba tebuvo sudary­ mas buvo seniai, o be to žmon­ ta informacijos spragai nuo vi­ nės, su kuriais tartasi, yra žuvę? suomenės akių pridengti. O Taip galvojant silpninama VLI­ VLIK-o valdyba įpareigojusi sa­ K-o moralė tvirtybė, kada jis vo narius atsiriboti nuo šalia protestuoja prieš Sovietus, su­ centro (jei tokis būtų organizuo­ laužiusius sutartis su Lietuva. jamas). Tokis nutarimas gali Tai žingsnis atgal politinėje iš­ būti suprastas kaip: pats neor­ mintyje. O svarbiausia — ar ganizuoja, o galimą iniciatyvą nuo išdidžių žodžių apie save iš šalies paremti savo nariam kyla VLIK-o darbingumas? Ar neleidžia. Tai jau reiškia: jei kyla autoritetas? Žmonės tuos ne mano, tai Lietuvos laisvei dalykus mato ir pasidaro prie­ nenaudinga. šingą išvadą: puikybės yra dau­ 3. Tiesa, VLIK-as vieną dalį giau nei darbų. informacijos sustiprino — apie Naujus metus pradedant lin­ save. Angliškoje “sąlankoje” kėtum atsisakyti nuo pereitų pristatomi VLIK-o organai, ku­ metų praktikos vienybės sie­ rių vienas vykdo “legislatyvi- kiant: “Aš ir Lietuva” ir perei­ nes” funkcijas, kitas — “egze­ kutivines”, trečias — “highest ti prie naujos, į tikresnę vieny­ deliberating body”, o tas “le- bę ir susidrausminimą vedančios gislatyvinis” organas (taryba) praktikos, kuri tinka Laisvės pristatoma kaip “performing Kovos metam: “LIETUVA ir the functions of the Lithuanian mes” ... Government”... Jei tai infor­ Dr. Jonas Vainius

46 VALSTYBĖS SEKRETORIAUS DEAN RUSK LINKĖJIMAI LIETUVIAMS

THE SECRETARY OF STATE WASHINGTON

February 8, 1968

Dear Mr. Charge d’Affaires:

On the occasion of the fiftieth anniversary of Lithuania’s independence, I am very pleased to extend to you best wishes on behalf of the Government and people of the United States. Throughout its long and proud history, the Lithuanian nation has endured with fortitude many periods of trial and alien rule. Unhappily, in our own time, Lithuania’s re-establishment as an independent state was followed only twenty-two years later by its forcible incorporation into the Soviet Union. The Lithuanian people have responded to this situation through the years with unyielding courage and unfaltering hope for freedom and national independence. The firm purpose with which the Lithu­ anians both at home and abroad have struggled to preserve their national heritage is the best assurance of their survival as a nation. Americans look with understanding and sympathy upon the just aspiration of the Lithuanian people to determine freely their own destiny. The United States Government, by its con­ tinued non-recognition of the forcible incorporation of Lithuania, affirms its belief in Lithuania’s right of self-determination.

Sincerely yours, (Signed) Dean Rusk Dean Rusk

Mr. Joseph Kajeckas, Charge d’Affaires ad interim of the Legation of Lithuania, 2622 Sixteenth Street, N. W., Washington, D. C.

47 FONDAI IR FONDELIAI

(IR “Į LAISVĘ” FONDO VIETA SVARBESNIŲ FONDŲ GRETOSE)

DR. KAZYS AMBROZAITIS

Laisvojo pasaulio lietuviams Tautos Fondas pilniau prigijus svetimose že­ mėse, didėja ir jų dosnumas, Lietuvos Išlaisvinimo Tau­ remiant lietuvybės ir lietuviš­ tos Fondas (Lithuanian Na­ kos kultūros reikalus bei kovą tional Fund) populiariai yra dėl Lietuvos laisvės. Deja, pa­ vadinamas Tautos Fondu. Šis fondas telkia lėšas VLIK-o ve­ varčius įvairių fondų aukotojų damam Lietuvos laisvinimo dar­ sąrašus, paaiškėja, kad ne visų bui ir kovos uždaviniams vyk­ lietuvių dosnumas yra propor­ cingas jų praturtėjimui. Vienų dyti. Tautos Fondas yra VLIK- aukotojų aukos yra didesnės už o žinioje; skelbiasi veikiąs nuo 1943 metų. jų pinigines, kitų — priešin­ gai. Turime tūkstančius savų­ Lietuvių Bendruomenei pra­ jų, kurie yra tikrai praturtėję, dedant žengti pirmuosius žings­ tačiau tik retai sutinkami au­ nius laisvajame pasaulyje, Tau­ kotojų sąrašuose. tos Fondas bandė bazuotis ja, Viešų ir pusiau privačių fon­ apdėdamas jos pramoginius pa­ dų yra keliolika. Visai priva­ rengimus mokesčiais. VLIK-as čių fondų skaičius nėra žino­ net įsirašė į savo statuto 54- mas. Savo fondus turi ir be­ tąjį paragrafą LB atstovo da­ veik visos politinės grupės. lyvavimą TF valdyboje. Dėl nesklandumų VLIK-e ir kitų Per paskutinį dvidešimtme­ priežasčių, TF LB-nėje nerado tį laisvojo pasaulio lietuviai norimo atgarsio. Tik vėliau, buvo jautrūs kovai už Lietuvos grupėms grįžus ir VLIK-ą kon­ laisvės atgavimą. VLIK-as tu­ solidavus, LB vienetai pradėjo rėjo progos suorganizuoti di­ vėl aukoti. Pavyzdžiui, 1967 desnį fondą Lietuvos laisvės metais virš 30 LB vienetų at­ kovai, tačiau, dėl politinių gru­ siuntė aukų Tautos Fondui. Lie­ pių nesutarimo, to nepadarė. tuvių Bendruomenė turi visą Yra pakankamo pagrindo eg­ eilę savo reikalų ir prie geriau­ zistuojančius fondus grupuoti į sių norų VLIK-o pilniau rem­ “politinius” ir “kultūrinius”. ti nepajėgia.

48 VLIK-as kasmet prašo Ameri­ susijungti Lietuvių Fonde, nes kos Lietuvių Tarybos padengti jam gali priklausyti visi, ne­ bent pusę jo išlaidų. Kiek teko atsižvelgiant religinio įsitikini­ patirti, ALT-ba 1967 metais mo ar politinės pakraipos. nedavė VLIK-ui nė cento. Pats Nereiktų pamiršti, kad vie­ VLIK-as praėjusiais metais sten­ nas iš pirmųjų ir entuziastiš­ gėsi sutelkti kiek daugiau lė­ kiausių dr. A. Razmos užsimo­ šų. Atrodo, kad bent šiais me­ jimo rėmėjų buvo Aloyzas Ba­ tais (1968) Vasario 16-sios pro­ ronas, kuris per spaudą padė­ ga nemaža dalis lietuvių, vie­ jo LF išpopuliarinti visoje lie­ toj aukos ALT-bai, nukreipė ją tuvių visuomenėje. tiesiog VLIK-ui. Reikia many­ ti, kad Tautos Fondas kasmet Lietuvių Fondo organizato­ surinks vis daugiau aukų ALT- riai, ieškodami atramos ir ma­ bos sąskaiton. sinio užnugario, atsirėmė į Lie­ tuvių Bendruomenę, kaip į Lietuvių Fondas bendriausią ir didžiausią orga­ nizaciją. Nors Lietuvių Fondas Lietuvių Fondas (Lithuanian praktiškai veikia nepriklauso­ Foundation, Inc.) yra užsimo­ mai, tačiau teoretiškai statutu jęs sutelkti bent vieną milijo­ LF yra gana stipriai susirišęs ną dolerių ir iš procentų pa­ su LB. Pavyzdžiui, pelno pa­ remti lietuvybės ir lietuvių kul­ skirstyme LB turi 50 procentų tūros išlaikymą bei puoselėji­ balso. mą. Panašių idėjų būta ir anks­ Lietuvių Fondas yra įkorpo­ čiau, bet niekas nesiėmė ini­ ruotas Illinois steite ir gavo at­ ciatyvos jų įgyvendinimui. Šį leidimą nuo federalinių mokes­ reikalą pajudino pilna sparta čių. LF nėra pelno organizaci­ dr. Antanas Razma 1961 me­ ja, bet tvarkosi akcinės bend­ tais. Jis ir laikytinas Lietuvių rovės pagrindu. Pagrindinis ka­ Fondo pradininku, nes jis pir­ pitalas yra neliečiamas ir in­ mas išėjo į visuomenę su nuo­ vestuojamas, o tik gautas pel­ širdžiu entuziazmu ir skyrė ne­ nas skiriamas lietuvių kultū­ suskaitomą valandų skaičių ir riniams reikalams paremti. LF nemažą sumą dolerių iš savo turi stiprią, demokratiškai iš­ kišenės, kol šią idėją įpiršo lie­ rinktą vadovybę (tarybą). LF tuviams. kapitalas paskutiniu metu kas­ Tie, kurie dr. A. Razmą pa­ met priauga arti 100,000 dole­ rėmėme pačioje pradžioje, ti­ rių ir 1968 metų gale pasieks kėjome, kad dideli užsimoji­ pusės milijono dolerių sumą. mai žavi ir išjudina laiko ne­ Visuomenė Lietuvių Fondu pra­ šamą išeiviją vis toliau nuo dėjo pasitikėti, ir daugelis as­ Lietuvos. Į daugybę grupių su­ menų prisimena jį savo testa­ birusiai ir pavargusiai lietuvių mentuose. Iki šiol LF, skirsty­ išeivijai buvo sudaryta proga damas pelną, ėjo lyg gerojo Ka- leėų senelio pareigas: kas pra­ turėtų būti nepolitinis ir ne­ šė, daugumai ir davė. Yra vil­ susirištų nė su viena politine ties, kad ateityje pelnas bus grupe. skirstomas pagal iš anksto pa­ 1960 metų studijų savaitėje ruoštą planą. Nuo 1962 iki Kennebunk Porte (Maine, 1967 metų LF paskyrė 39,700 JAV) buvo atsisakyta “Geleži­ dolerių įvairiems lietuvybės iš­ nio fondo” ir nutarta organi­ laikymo, kultūriniams reika­ zuoti Lietuviškųjų studijų fon­ lams ir pašalpoms. dą. 1960 metų rugpiūčio mėn. Didžiausias aukotojas Lietu­ 5 dieną JAV-bių LFB centro vių Fondui yra dr. J. Kazickas valdybos pirmininko dr. P. Ki­ ir jo šeima. Jo įstojimas nariu sieliaus bute (Cicero, III., JAV) ir nuolatiniai patarimai inves­ nutarta galutinai įsteigti “Į tavimo srityje Lietuvių Fondui Laisvę” Fondą Lietuvių Kultū­ priduoda daug svorio. rai Ugdyti. Fondo pirmininku buvo išrinktas dr. V. Vardys, “Į Laisvę” Fondas planavimo komisijos pirminin­ ku dr. J. Girnius, finansų ko­ “Į Laisvę” Fondas Lietuviškai misijos pirmininku dr. K. Am­ Kultūrai Ugdyti (American brazaitis, iždininku dr. A. Raz­ Foundation for Lithuanian Re­ ma. Vėliau dr. A. Razma ne tik search, Inc.) yra populiariai va­ nesutiko mažinti “Geležinio dinamas “Į Laisvę” fondu. Šio fondo” idėjos, bet siūlė ją plės­ fondo pradžia gana įdomi. 1959- ti iki milijono dolerių. Jis pa­ 1960 metais New Yorke bren­ liko “Į Laisvę” fondą ir išėjo do mintis suorganizuoti didelį organizuoti milijoninio fondo. Lietuvių Fronto Bičiulių “Ge­ ležinį fondą”, siekiantį šimto “Į Laisvę” fondas tebeveikia tūkstančių dolerių. Panašus fon­ ir jam šiuo metu vadovauja dr. das buvo pradėtas organizuoti K. Ambrozaitis; planavimo ko­ keletą metų anksčiau, entuzias­ misiją sudaro: dr. J. Girnius, tingai remiamas dr. V. Šmulkš­ dr. V. Vardys ir dr. K. Čegins­ čio, bet, pasiekus porą tūkstan­ kas. Fondui aukos renkamos tik čių, sustota. Tie pinigai buvo pagal reikalą. Šis fondas yra saugiai investuoti, ir ta suma finansavęs ar išleidęs eilę kny­ yra jau keliariopai padidėjusi. gų bei veikalų: V. Mačernio Tuo pačiu metu Chicagoje prie Poezija, J. Girniaus Tauta ir “Į Laisvę” žurnalo susispietusių tautinė ištikimybė, J. Dauman­ bičiulių buvo keliama mintis į- to Partizanai, J. Girniaus Žmo­ steigti “Lietuviškų studijų fon­ gus be Dievo, Sūduvio Vienų dą”, kuris remtų mokslinį dar­ vieni, V. Vardžio Lithuania un- bą ir mokslinių darbų leidimą, der the Soviets, M. Vilties Ne­ kreipiant dėmesį ir į nepri­ parašyti laiškai ir K. Bradūno klausomos Lietuvos laikotarpį. redaguojama Laisvojo pasaulio Buvo manyta, kad toks fondas lietuvių literatūra (netrukus iš-

50 eis iš spaudos). Minėti leidiniai saulio lietuvių literatūrinio gy­ (kartu sudėjus) apima 3025 venimo veiklą bei kūrybinius puslapius ir kainavo fondui rašytojų laimėjimus. Knygą už­ 27,750 dolerių. sklendžia pilna viso laikotarpio “Į Laisvę” fondas įregistruo­ bibliografija, kruopščiai sure­ tas Illinois steite 1964 metais daguota Česlovo Grincevičiaus. kaipo ne pelno korporacija. Šiais metais (1968) paprašyta Kiti fondai atleisti nuo federalinių mokes­ čių. Fondui vadovauja 12 di­ Algimanto Mackaus vardo rektorių taryba, kurie išrenka knygų leidimo fondas buvo su­ valdybą. Korporacija parduoda organizuotas Santaros - Šviesos akcijas. Vienos akcijos kaina organizacijos knygoms leisti. To 100 dolerių. Vienos akcijos sa­ fondo pradininkas ir organiza­ vininkas turi vieną balsą ir torius buvo Algimantas Mac­ tampa fondo nariu. Fondas įre­ kus. Jam mirus, tas fondas ir gistruotas American Foundation buvo pavadintas jo vardu. Fon­ for Lithuanian Research, Inc., das suorganizuotas knygų klu­ vardu. bo pobūdžiu. Pirmoji knyga Kazio Bradūno redaguojama buvo išleista 1958 metais. Iki Laisvojo pasaulio lietuvių lite­ šiol išleista 12 knygų, iš kurių ratūra bus fondo dovana lietu­ 8 knygos turi tik 100 ar ma­ vių visuomenei 50 metų Lietu­ žiau puslapių. vos nepriklausomybės atgavi­ Lituanus (Lituanus Foun­ mo sukakčiai atžymėti. Veika­ dation, Ine.) fondas leidžia Li­ las baigiamas spausdinti ir tu­ tuanus žurnalą. Šis vienetas į­ rės 700 puslapių. Šioje knygo­ registruotas Illinois steite 1964 je atskiromis studijomis apta­ metais. Per paskutinius trejus riama daugiau kaip 20 metų metus fondas gavo 31,500 do­ laikotarpio spalvinga ir kūry­ lerių aukų ir tiek pat išleido. binga mūsų tautos istorijoje Fondą tvarko 10 direktorių ta­ pirmakartinė lietuvių rašytojų ryba, kurią išrenka Lietuvių egzodo literatūra. Apie trem­ Studentų Sąjunga. Šiuo metu ties poeziją rašo Antanas Vai­ šis fondas pergyvena krizę. čiulaitis; romano vertę sveria Gal būt labiausiai pasiseku­ ir keliamas šio žanro proble­ si rinkliava buvo Šiluvos šv. mas nagrinėja Kęstutis Keb­ Marijos koplyčios įrengimui Wa- lys; novelių autorius ir jų kny­ gas aptaria Rimvydas Šilbajo­ shingtone. Vysk. V. Brizgys ir ris; dramą seikėja Stasys San­ jo komitetas per gana trumpą tvaras; gi viso laikotarpio gro­ laiką surinko apie 400,000 do­ žinės literatūros kritikos vaiz­ lerių. dą duoda Vladas Kulbokas. Dėl gana didoko fondų bei Juozas Girnius pateikia studi­ fondelių skaičiaus nereiktų gal jines išvadas apie laisvojo pa­ perdaug sielotis. Prof. J. Bra- Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungų

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

Žmogus pajėgia pakelti daug vės kovai nėra palanki. Giliau neteisybės ir užgavimų, bet kai gi pažvelgus, ji yra viltinga ir kartybių taurė būna perpildy­ su šviesiomis prošvaistėmis. ta, jis prabyla ryžtingai ir be Tikrovės nepalankumas yra baimės. Dabar lyg ir esame to­ dvilypis: okupanto fizinė prie­ kio perpildytos taurės laikotar­ varta bei klasta prieš paverg­ pio prieaušryje. tuosius lietuvius ir laisvojo pa­ Kai prieš maždaug dešimt­ saulio miskoncepcijos, talkinan­ metį ar porą lietuvis nusiskųs­ čios okupantui. davo dėl savo pavergtos šalies, Viltis ir šviesos prošvaistės tai jis būdavo kaltinamas, kad glūdi miskoncepcijų griovime pergiliai pergyvenąs savo tė­ ir naujosios komunizmo užau­ vynės tragediją, kad jo lūpomis gintos kartos kritiškume ko­ kalbą tik jausmai ir kad komu­ munizmo dogmoms. nizmo atžvilgiu jis stokojąs ob­ Pasipriešinimas komunizmo jektyvumo. Dabar matome, kad melui už geležinės uždangos lietuvio pirmykščiai, tegu ir vis didėja. Rašytojų teismai at­ jausminiai tvirtinimai atspėjo veria akis daugeliui laisvajame tikruosius rusiškojo komunizmo pasaulyje naiviųjų komunizmo tikslus ir tapo nesugriaunami talkininkų. Ir kairiesiems libe­ faktai; tuo tarpu “objektyvių­ ralams tas perdidelis triukšmas jų” faktai virto dujų uždango­ dėl kelių rašytojų partinio ne­ mis tikriesiems sovietijos tiks­ drausmingumo yra nejaukus, lams pridengti. nes vis dėlto jiems nepakeliui prievarta. Priverčiamųjų darbų Iš pirmo žvilgsnio atrodo, stovyklose metodai nepasikeitė kad dabarties tikrovė mūsų lais- —rašytojai yra verčiami at­ gailauti, “kaltes” kaip ir anks­ čiau išpažinti, kad jų išsilaiky­ zaitis yra ne kartą priminęs, mas palengvėtų. kad maži darbai yra daugiau už didelius žodžius. Jei tik kiek­ Spalvingoji medalio pusė vienas fondas ar fondelis at­ liks bent vieną darbą, bus jau Panašioje padėtyje yra ir daug padaryta. jaunas ukrainietis Jurii Shu-

52 kiewitch. Jo tėvas, vyriausias skelbti ir platinti melagingus ukrainiečių kovotojų už laisvę kaltinimus”. vadas generolas Taras Chiu­ Tai pora atvejų spalvingosios prybka, 1950 metais žuvo kau­ medalio pusės iš anapus geleži­ tynėse su rusų saugumiečiais. nės uždangos. Tuo tarpu pilko­ Kad žmonės neturėtų progos pa­ ji medalio pusė yra šiapus rodyti rezistento sūnui išskirti­ laisvajame pasaulyje. Pataikavi­ nos pagarbos, 14 metų vaikinas mas Sovietų Rusijai kaip hip­ buvo dešimčiai metų įkalintas nozė yra apėmęs visą eilę ame­ koncentracijos stovykloje Mor­ rikinių sluoksnių: profesorių, dovia prie Maskvos. Trumpai politikų, kapitalistų, žurnalistų paleistas, bet ir vėl grąžintas ir kitų. Sovietinį kolonializmą dar dešimčiai metų. Dabar jis jie nori laikyti geresniu, negu yra verčiamas pasmerkti savo kad yra buvęs kapitalistinis ko­ tėvo rezistencinę veiklą, garbin­ lonializmas, nors nei kapitalis­ ti esamą tvarką. Jei tai pada­ tinis, nei sovietinis kolonializ­ rytų, pažadėta jam laisvė. Sa­ mas garbės jų vykdytojams ne­ vo laiške komunistų vadovybei darė ir nedaro. tas jaunas ukrainietis pareiškė protestą, primindamas, kad jis neteisėtai esąs jau antrą kartą Laisvojo pasaulio pataikūnų, kalinamas. Laiške jis pabrėžia, tezės jog nebijąs, jei jį ir nužudytų, Laisvojo pasaulio sovietiniai kaip dažnai su paleistaisiais pa­ simpatikai bando įtikinti, kad daroma. Anot jo, tada jis tap­ sovietinė sistema, būdama ideo­ siąs kankiniu, ir jo garsas bū­ loginio turinio, duoda teisę siąs dar didesnis kaip jo tėvo. šviestis savo kalba, siekia so­ 1960 metais žurnalas Litera­ cialinės lygybės ir plečia oku­ tūra ir Menas užsipuolė dvi puoto krašto industrializaciją. Kaltinėnų kolchozo merginas, seseris Lazdenytes, už organi­ Šias laisvojo pasaulio mis­ zavimą bažnytinio choro. Išva­ koncepcijas verta parodyti tik­ dino jas tinginėmis. Netrukus roje šviesoje, pateikiant objek­ po to Vilniaus universiteto stu­ tyvių duomenų. dentas Adolfas Jatulis, kilęs iš Kaltinėnų, viešai spaudoje gy­ Švietimasis savo kalba nė seseris Lazdenytes, kaip pa­ vyzdingas merginas ir žinomas Kokioje padėtyje yra švieti­ kaip geriausias darbininkes apy­ masis savąja kalba, gerai ma­ linkėje ir net pagyrimais at­ tyti iš sovietinio rusų kalbinin­ žymėtas garbės lentoje. Pro­ ko Trubeckoy pažiūrų, atspaus­ testą studentas Jatulis baigė žo­ dintų jo knygoje “Slavų ele­ džiais: “ . . . Mūsų pareiga ko­ mentas rusų kultūroje”. Ten jis voti už žmogaus teises. Todėl aprašo, kaip įvairios rusų pa­ man atrodo, kad neteisinga vergtos tautelės “pasisavino”

53 rusų alfabetą, kuris, jo nuomo­ nalizmas, daugiau ir daugiau ne, galįs būti labai lengvai pri­ kalbama apie vieną bendrą li­ taikytas kitų tautų kalboms. teratūrinę rusų kalbą. Rusifi­ Štai, jo žodžiai: “ . . . Čuvasai, kacijos, kurios caras nesulaukė, vatjakai ir zurjancai tą alfabe­ komunistai rusai siekia daug tą pasisavino su kelių raidžių klastingesnių prievartos būdu. skirtumu. Islamo tikybos tau­ Esame pastebėję, kad enci­ tos Sovietų Sąjungoje vartoja klopedijose, žodynuose ir kny­ nepraktišką arabų alfabetą, ku­ gose dar vis tęsiama tendenci­ ris netinka kabardinų ir čečėnų ja sprausti lietuvių kalbą į kalboms. Rusų alfabeto jie ne­ vieną slavų - lietuvių ar sla­ priima dėl religinių motyvų ir vų - baltų šaką indoeuropiečių rusifikacijos baimės. Dėl tos kalbų grupėje. Tokiomis pastan­ priežasties 1922 metais lotynų gomis ypatingai pasižymi tie alfabetas buvo pasirinktas Azer­ slavų kalbininkai, kurie lietu­ baidžane ir kitose islamo tau­ vių ar latvių kalbų nepažįsta tose”. Toliau autorius guodžia­ ir nesistengia pažinti. Jie ieško si, kad rusifikacijos baimė pra­ baltų kalbų su slavų kalbomis nyksianti, ir rusų alfabetas lai­ bendrumo pigiais nemoksliniais mėsiąs. Po Antrojo pasaulinio argumentais. Visa eilė lietuvių karo tą knygą perspausdinant, ir kitų tautų mokslininkų jau redakcija išnašoje pridėjo bū­ yra įrodę, kad baltų kalbos su­ dingą pastabą: “Ši reforma daro visai atskirą šaką indoeu­ yra jau įvykdyta. 1935 metais kabardinai pakeitė lotynų alfa­ ropiečių kalbų grupėje. Tai yra betą į rusų cyrilinį alfabetą, o naujų laikų rezistencija, kur 1937-39 metais rusų alfabetas moksliniais duomenimis yra ati­ įvestas visose tautose, įeinan­ tiesiami imperialistų rusofilų čiose į rusų respubliką. 1939 falsifikatai. metais ši reforma pradėta Azer­ baidžiane ir išplėsta į visą So­ Socialinė “lygybė” vietų Sąjungą. Dabar dar ne­ cyrilinį rusų alfabetą naudoja Socialinė lygybė sovietinėje Armėnija ir Georgija, kurios sistemoje yra tiktai užsieniui saugo senobinę rašybą, ir Lie­ skiriamoje propagandoje. Mil­ tuvos, Latvijos, Estijos ir Suo­ žiniški atlyginimų skirtumai mių Karelijos respublikos, ku­ realiame gyvenime rodo nepa­ rios tradiciniai tęsia lotynų al­ teisinamą socialinę nelygybę. fabeto vartojimą”. Okupuotoje Lietuvoje profe­ Įvedimas rusiško alfabeto yra sionalai gauna 40 - 50 procen­ vienas pagrindinių žingsnių ru­ tų mažiau atlyginimo kaip So­ sifikacijos plane. Bet jau aiš­ vietų Rusijoje. Lietuvio kolcho­ kiai žengiamas ir antrasis žings­ zininko atlyginimas yra mažes­ nis — viešai vis intensyviau nis, negu kad žemiausio juo­ yra pašiepiamas lokalinis nacio­ dadarbio Sovietų Sąjungoje.

54 1961 metais okupuotoje Lie­ ti savos tautos garbę. “Sociali­ tuvoje buvo 383,000 kolchozi­ nio teisingumo ir lygybės” var­ ninkų. Padauginę šį skaičių iš du jiems duota teisė tarnauti keturių (vidutinis kolchozinin- Rusijos garbei. ko šeimos narių skaičius), gau­ nama 1,532,000 žmonių. Taigi Respublikinė industrializacija pusė lietuvių tautos dar 1961 metais buvo ubagiško atlygini­ Respublikiniai veikėjai deda mo skalėje. daug pastangų, kad jų lokalinė industrija būtų plečiama, bet Valdančioji klasė su skaitlin­ iš maskvinio centro jų pastan­ gu saugumo aparatu, propa­ gos yra trukdomos. Pagrindi­ gandinių profesijų remiama, nis sovietijos respublikų indus­ yra itin privilegijuota naujoji trializacijos stabdis yra rusifi­ buržuazija. Grupė technokratų kacijos pirmumas prieš ekono­ yra įsitvirtinusi ūkyje ir pra­ minį gerbūvį. monėje, nors ir yra ne taip aukštai apmokama, bet pajėgi Laisvajame pasaulyje džiau­ susikombinuoti gėrybių įvai­ giamasi, kad žiaurųjį Staliną riais biurokratiniais būdais bei pakeitė “gerasis” Kruščiovas. ryšiais. Po to seka nužemintų­ Tai apgaulingas teigimas ir gal­ jų ir paniekintųjų grupė: pro­ vojimas. Keitimosi esmė buvo letaras inteligentas, proletaras gilesnė. Pagal Stalino kultūrinę kolchozininkas ir proletaras politiką buvo siekiama sovieti­ nio turinio tautinėje formoje, darbininkas. bent teoretiškai buvo sudaro­ Paminėtini dar keli užgau­ mas įspūdis savotiško tautų fe­ lios socialinės nelygybės pavyz­ deralizmo. Jo laikais buvo tvir­ džiai taikomi okupuotiesiems. tinama, kad tautinė forma ne­ Pasaulinėje arenoje mokslui at­ pranyks, kad bus respektuoja­ stovauja rusų pripildyta Mask­ ma tautinė kalba, tautos teri­ vos mokslo akademija. Maskvi­ torija, ekonominis gyvenimas ir nė akademija nustato respubli­ kultūra. Kruščiovo ir jo įpėdi­ kinėms akademijoms tyrimo nių kultūrinėje politikoje na­ sritis ir parenka temas. Res­ cionalinei formai respektas aiš­ publikinės akademijos yra lo­ kiai mažinamas: ji vadinama kalinio pobūdžio: mažos apim­ lokaliniu nacionalizmu, kuris ties ir svarbos. Tiktai maskvi­ pašiepiamas ir paneigiamas. Ne­ nės akademijos sprendimu res­ minint tuo vardu, hitlerinė publikinių akademijų moksli­ “Herrenvolk” (išrinktųjų tau­ ninkai gali vykti į pasaulinius ta) idėja nedviprasmiškai pro­ mokslo suvažiavimus ar lanky­ paguojama. Daug-nacionalinė tis užsienyje. Lietuviai sporti­ sovietinė valstybė turi tapti ninkai negali lenktyniauti sa­ viennacionaline, kur, be abejo, vos valstybės vardu su laisvų­ rusų dominavimas yra pagrin­ jų kraštų sportininkais ir kel­ dinė sąlyga. Taigi, nuo Stalino

55 Tautų federalizmo einama kietai Mūrinė Lietuvos statyba, ku­ ir neatlaidžiai prie rusiškojo ri taip intensyviai buvo vys­ imperializmo. toma prieš Antrąjį pasaulinį karą, vis dar nepajuda iki da­ Ši kryptis neigiamai reflek­ bar iš vietos. Dabar tiktai tuoja į okupuotųjų kraštų in­ aukšti partijos pareigūnai gau­ dustrializaciją. Lokalinis tauti­ na atskirus butukus. Eiliniai pi­ nis ūkis keičiamas regioniniu liečiai laukia ir nesulaukia, ar­ ūkiu. Pabaltijo ūkis, į kurį įei­ ba dar vis po kelias šeimas na ir Lietuva, įjungtas į Kali­ talpinasi viename bute ir dar ningrado regioną. Tokiu būdu vis kelios šeimininkės yra mo­ tautinės respublikos netenka komos “socialinio bendravimo” iniciatyvos ūkinėje srityje. Ji vienoje virtuvėje. visa per regionus centralizuoja­ ma Maskvoje. Tokio plano įta­ Planinga okupuotųjų kraštų koje jaučiama ryški tendencija rusifikacija yra vykdoma skam­ vystyti Pabaltyjyje tiktai to­ baus tautų bendravimo princi­ kią pramonę, kuri tiesioginiai po priedangoje. Šiuo metu tik­ ar žaliavomis priklauso nuo Ru­ tai penkios nerusiškos respub­ sijos arba kuri sudaro progą likos turi mažumų mažiau kaip infiltruoti didelius kiekius ru­ 30 procentų jų tarpe Estija — sų specialistų ir darbininkų. 23.4 proc., Ukraina—23.3 proc., Lietuva — 20.7 proc., Baltgudi­ Petrašiūnų užtvankos ant Ne­ ja — 18.9 proc., Armėnija — muno statyba buvo didelis lai­ 12 proc. Pabaltijo kraštuose ru­ mėjimas okupuotos Lietuvos sų padidėjo nuo 1935 metų iki ūkiui. Daugiau tokių planų ne­ 1959 metų: Estijoje nuo 8.5 siseks pravesti, nes rusams ko­ proc. iki 20.7 proc., Latvijoje munistams pirmoje eilėje rūpi nuo 12 proc. iki 26.6 proc. ir ne žmonių gerbūvis, bet rusi­ Lietuvoje nuo 2.7 proc. iki 8 fikacija. proc. (Dr. Tomas Remeikis, Birštono kilpos hidroelektri­ “The Evolving of Nationalities nės statyti Maskva neleidžia, in the Soviet Union”, Canadian nes energija būtų gaunama sa­ Slavic Studies, vol. 1, No. 3, va vandens jėga. Rusai verčia Fall 1967). statyti šilumines jėgaines, ku­ rios būtų varomos dujomis iš “plačiosios tėvynės”. Dvasinis paminklas karžygiams Priverstinai yra peršama Lie­ Po visos eilės vizitų į Sovie­ tuvai svetima naftos rektifika­ tų Sąjungą JAV-bių intelektu­ cijos įmonė prie Jurbarko, nes alai priėjo išvados, kad komu­ būtų progų okupantui įgabenti nizmas kaip ekonominė sistema į Lietuvą didelį kiekį rusų. Vie­ nepasiteisino. Kai kurie jų vis tiniai veikėjai tam priešinasi, dar svajoja, kad gal pasiteisins bet vargu ar laimės. kaip ideologinė sistema.

56 AUGANTI SOVIETŲ PROBLEMA — NERUSIŠKAS TAUTIŠKUMAS

DR. VYTAUTAS VARDYS

Savo apžvalginėse “tezėse”, — kitas. Kaip tą “sprendimą” paskelbtose sovietų valdžios 50- besuprastum ir kaip sovietų mečiui atšvęsti, sovietų komu­ pasisekimus integruojant neru­ nistų partijos centrinis komite­ siškąsias tautas į sovietinę tas deklaravo, jog partija So­ valstybę ir rusiškąją bendruo­ vietų Sąjungoje išsprendusi menę, bepripažintum, yra aiš­ tautinį klausimą. Deklaracija ku, kad po dviejų generacijų tačiau vienas dalykas, tikrovė laikmečio, nerusiškųjų tautų

Komunistinis fanatizmas per munizmui kaukę, yra mūsų tau­ 50 metų kankino visą žmoniją. tos kovotojai už laisvę. Šian­ Milijonai nekaltų gyvybių tapo dieną jų auka įgauna dar dau­ aukomis tos neprasmingos klai­ giau svorio ir šviesos. Jie ne kumos. Vienintelė sritis, kur tiktai kovotojai už Lietuvos komunistinė sistema “pasiteisi­ laisvę — jie yra gynėjai žmo­ no”, tai kaip priemonė okupuo­ gaus teisių, tiesos ir gėrio pa­ tiesiems rusifikuoti. saulyje. Jie pastojo kelią tiems Tokios komunistinės klastos brutaliems imperialistams, ku­ fone ne tie, pasitraukę į Vaka­ rie smurtu veržiasi naudotis rus po Antrojo pasaulinio karo, kitų darbu ir prakaitu. turi pergyventi tragediją, bet Tauta, kuri supranta savo žu­ tie, kurie komunizmu tikėjo, o vusiųjų karžygių aukos dvasią, šiuo metu vis labiau įsitikina yra ateities tauta. Statykime tarnaują rusiškajam imperia­ jiems savo širdyse nesugriauna­ lizmui. Tokie iš lietuvių tarpo, mą dvasinį paminklą. Jis tenesi­ kurie šį tragizmą pergyvena, remia į žemės dulkes, bet, per­ yra verti mūsų užuojautos, o skrodęs gaubiančius tamsius kai kur padrąsinimo ir para­ debesis, savo viršūnėmis tesie­ mos saugoti savo tautą ir gin­ kia saulės. Šviesos spinduliai te­ ti jos reikalus. žaidžia jo kristalinių bokštų Pirmieji, kurie įžvelgė komu­ viršūnėse. Jų žygiai telieka pa­ nistinę klastą ir nutraukė ko­ vyzdžiu mūsų ateities kartoms.

57 tautinė sąmonė yra ne tik ne­ jungos pakraščio respublikas, mirusi, bet išaugusi, ir vyres­ pradedant Baltijos valstybėmis, niojoje kartoje, ir pačioje jau­ ir Centrinės Azijos respublikas. nojoje, jau sovietų valdžios me­ Stipriausiai tautinė rezistenci­ tais gimusioje ir išauklėtoje. ja yra pasireiškusi Ukrainoje. Tai ypačiai paliudija įvykiai, Sovietinės Lietuvos atstovas Uk­ sekę Kruščiovo pašalinimą iš rainos Rašytojų Draugijos 1964 valdžios 1964 metų spalio mė­ metais suvažiavime gražiai pa­ nesį. sakė, jog ukrainiečių nereikia Kruščiovas buvo asimiliaci­ mokyti, kaip mylėti Ukrainą. nės politikos šalininkas, kuris Iš tikrųjų, tai tiesa. Ukrainie­ skelbė, jog “komunistai visiems čių tautinė veikla pasidarė tiek amžiams netoleruos tautinių plati ir gili, kad 1966 metais skirtumų”, ir kuris norėjo, anot eilėje miestų ukrainiečių patrio­ sovietinio analisto A. Isupovo, tai buvo teisiami už Sovietų sukurti “vieną tautą su viena Sąjungos šmeižimą (62 baudž. kalba”. Jeigu ne tam tikra eko­ kondekso strps.) ir išsiunčiami nominė autonomija, kurios tau­ į priverčiamo darbo stovyklas, tinės respublikos turėjo, šių res­ daugiausia tolimojon šiaurinėn publikų padėtis Kruščiovo lai­ Mordvinijon. Tokie teismai vy­ kais būtų buvusi labai nepa­ ko Kieve, Lvive, Tarnopoly, tenkinama, gerokai primenanti Lutske ir kit. Vakarų Ukrainos stalinistinį periodą. Tik dėl tam centruose. Teisiami buvo pro­ tikros ekonominės savivaldos fesionalai, profesoriai ir studen­ ir policininio režimo sušvelnė­ tai. Visai neseniai iš tų stovyk­ jimo, kruščiovinis spaudimas lų Vakarus pasiekė suimtųjų į tautines respublikas buvo laiškai. Ilgiausiam ir įspūdin­ šiaip taip pakeliamas. Tačiau giausiam laiške buvęs komjau­ neaišku, kiek būtų trukusi ne­ nuolis, televizijos žurnalistas iš rusų kantrybė. Lvivo 30-metis Viačeslavas Čior­ novilas aprašo tuos teismus ir Kruščiovą iš valdžios pašali­ tą darbo stovyklą, kurioje pats nus, buvo gerai matyti, kad ta uždarytas kartu su rusų rašy­ kantrybė buvo besibaigianti; toju Daniel Siniavskiu ir kitais. dar daugiau, Kruščiovo spaudi­ Tuos slaptus teismus jis paly­ mas iššaukė atoveikį, ir tautiš­ gina smaugliui, kuris leidžia kumo pasireiškimas Sovietų Są­ zuikiui pasiskųsti ir tada jį pra­ jungoje, nors visada gyvas šei­ ryja. Stovykloje, kur Čiorno­ mos ar asmens tylumoje, dabar vilas įkalintas, kaliniai gauna tapo stipriausias, negu bet ka­ 1500 kolorijų dienai ir gyvena da po Antrojo didžiojo karo. be medicininės pagalbos, kaip Informacijos, kurios pasiekia Stalino laikais. Vakarus ar kurias spausdina pa­ Tačiau tie suėmimai ukrainie­ čių sovietų spauda, liečia dau­ čių neįbaugino. Minėtame ra­ giausia vakarinio Sovietų Są­ šytojų suvažiavime vienas iš

58 pačių jaunųjų rašytojų, Vikto­ ti būti “internacionalizuota”, t. ras Korž, pareiškė, girdi, “nors y., surusinta. Tautinės formos mes esame internacionalistai, pagrindas — gimtoji kalba. mes pasiliekame ukrainiečiais”. Gruzijos komunistų partijos su­ Todėl jis ir kiti reikalavo dau­ važiavime 1966 metais Gruzi­ giau teisių ukrainiečių kalbai jos rašytojų draugijos pirminin­ nuo vaikų darželio iki univer­ kas I. V. Abašidzė labai išjuo­ siteto. Kiek smarkiai toji kalba kė Kruščiovo norą surusinti iš gyvenimo išstumta, labai tautinę formą, pastebėjo, kad vaizdžiai ir dokumentuotai pa­ per paskutinius 50 metų sovie­ rodė buvęs komunistas, Kanados tam nė kiek nepasisekė sulydy­ ukrainietis John Kolasky, kuris ti tautų, kad būtų galima tikė­ Kieve porą metų studijavo ir tis “vienos tautos su viena kal­ vėliau parašė Kanadoje išleistą ba” sukūrimo, ir pareiškė, kad knygą Education in Soviet Uk­ “mes išlaikysime tautinės mūsų raine. Tame suvažiavime ukrai­ kultūros formas iki komuniz­ niečių reikalavimams pritarė ir mas bus pilnai sukurtas (t. y., du vizituojantys rusai rašytojai nežinia kada) ir perduosime tas iš Maskvos. formas savo ateities kartoms, o tai reiškia, kad perduosime ir Ukrainos pavyzdys parodė, gimtąją kalbą”. kad tautiškumas, priešinimasis rusifikacijai, lygių teisių su Ru­ Moldavijoje taip pat buvo ne­ sija reikalavimas Ukrainos res­ maža tautinės rezistencijos pa­ publikai yra stipriai įaugę jau­ sireiškimų, kurie iššaukė Mol­ nojoje kartoje, o taip pat ko­ davijos kompartijos antrąjį sek­ munistų ir komjaunuolių orga­ retorių Kornovaną ilgai kalbai nizacijoje. Jau prieš dešimt me­ prieš moldavų inteligentiją ir tų Ukrainoje buvo “atpažin­ studentus: Kornovanas kaltino tas” tautinis komunizmas; jisai moldavus perdideliu aukštini­ intensyvėja, ir priespaudos po­ mu savo kalbos, žeminimu ru­ litika gali vesti tautinius komu­ siškosios, neįvertinimu para­ nistus tik tolesnio ir tolesnio mos, gautos iš Rusijos, o taip nuo Maskvos atsiskyrimo keliu. pat dergimu “kilnių internacio­ nalizmo ir broliškos draugystės Kruščiovo asimiliacinė politi­ jausmų rusams ir ukrainie­ ka stipriausiai buvo kritikuoja­ čiams”. Uzbekistane pasirodė ma Stalino tėvynėje Gruzijoje, slapti laikraštukai, “juodiną” ir tai buvo ne stalinizmo, bet sovietinę tautų draugystę. Sa­ tautiškumo pasireiškimas. Kruš­ raf Rašidov, Uzbekų partijos čiovas, skelbdamas asimiliaci­ pirmasis sekretorius, pakaltino nę politiką, norėjo perintepre­ saviškius tautiniu siaurumu, tuoti sovietų tautybinės politi­ praeities idealizavimu, nepripa­ kos šūkį “tautinė forma, socia­ žinimu Rusijos paramos ir pan. listinis turinys”. Jis ėmė skelb­ Panašiai buvo kaltinamas Ar­ ti, kad ir tautinė forma turin­ mėnijos, Dagestano, visų trijų

59 Baltijos kraštų jaunimas. Šiuo mestų tautinių kultūrinių tur­ kartu jaučiama, kad ir Bieloru­ tų “rehabilitavimui” literatūro­ sija (Gudija), visada daugiau­ je ir mene. Tačiau aiškiai ma­ siai tyli, kaip pelė, įsijungė į tyti, kad ir Baltijos respubli­ anti-rusiškas deklaracijas. Kai kose tautinis “atsikvėpimas” kurie Gudijos istorikai literatū­ reiškiasi labai ribotai; pav., dar ros žurnale Polymia atmetė Gu­ iki šiol nėra antro lietuviško­ dijos su Rusija susijungimo in­ sios enciklopedijos tomo, nors, terpretaciją ir paskelbė savo, pagal anksčiau turėtas žinias, kuri labai panaši į baltarusių jis jau seniai parengtas. Ukrai­ egzilų istorikų skelbiamąją. Ji niečiai čia geresnėj padėty. Jie gudiškai nacionalistinė ir Lie­ turi daugiatomę enciklopediją. tuvos atžvilgiu. Jos pavyzdį Visi komunistiniai Baltijos ly­ galima rasti profesoriaus Va­ deriai — ir Sniečkus, ir anks­ kar knygoje apie Gudiją, o taip čiau Pelšė, ir Kebin įspėjo savo pat Kersteno komiteto paverg­ tautiečius prieš augančią tau­ tiesiems tirti išleistoje apie Gu­ tiškumo bangą. Lietuvoje Ko­ diją brošiūroje. Pereitais me­ munisto žurnale žinomas komu­ tais Maskvoje dėmesį patraukė nizmo ideologas V. Radaitis la­ taip pat ir baltarusių meno bai įsakmiai priminė lietuviš­ parodos. Panašiai kaip baltie­ kajam jaunimui, kad tarp “tau­ čių parodos prieš tai, dabar bal­ tinio komunizmo” ir “buržua­ tarusiai kartu su armėnais ir zinio nacionalizmo” skirtumas moldavais atkreipė į save dėme­ labai neaiškus ir nedidelis ir sį savo tautinės tradicijos in­ kad nereikia didžiuotis, jog lie­ terpretavimu mene. Dėl to tos tuviai patys, be rusų pagalbos, parodos Maskvoje šį kartą buvo sukūrė dabartinės Lietuvos pa­ populiaresnės negu baltiškosios. žangą. Tai esanti pavojinga Baltijos respublikose padėtis mintis. yra šiek tiek kita kaip Ukrai­ Taigi, vedamosios idėjos, iš­ noje; baltiečiai savęs taip kaip ryškėjusios naujausiuose neru­ ukrainiečiai neeksponuoja, ir sų tautiniuose pasireiškimuose, todėl iki šiol neturime naujų buvo dvi: reikalavimas pagar­ suėmimų bangos dėl tautinio bos ir teisių gimtajai kalbai, klausimo konfliktų Baltijos o taip pat reikalavimas lygių valstybėse. Iš kitos pusės, kai teisių su rusais ir su Rusijos kur baltiečių padėtis yra šiek respublika. tiek geresnė; pav., Lietuvoje Tie reikalavimai, atrodo, bu­ vidurinis mokslas dar tebėra vo kai kieno paimti dėmesin. vienuolikos metų, kai Ukraino­ Tai rodo ilgos, daugelio auto­ je teegzistuoja tik “desitelet­ rių vestos diskusijos Voprosy ka”. Ta prasme Baltijos valsty­ istorii žurnale, o taip pat at­ bės tebėra išimtis. Pokruščio­ skiri straipsniai kituose žurna­ vinis laikotarpis Baltijos respub­ luose ir net pačioje Pravdoje. likose naudojamas iki šiol at­ Ši atatranka į kruščiovinį spau-

60 EUROPA ANT KETURIŲ VULKANŲ IR JŲ IŠSIVERŽIMAS LIETUVOJE t

DR. ANTANAS RAMŪNAS

1. Lietuva ir Europa: nuo name nerime, nebesulaikomame žinojimo prie supratimo, nuo poveržyje, polėkingame kūry­ supratimo prie veiksmo biškume ir to kūrybiškumo iš­ spinduliavime į Ameriką ir į Per dvidešimt metų dėstyda­ platų pasaulį. mas visuotinę pedagoginių ir Nors dažnai kalbama ir ra­ psichologinių mokslų istoriją, šoma apie Europą, europišku­ pastebėjau, jog ir Šiaurės mą, Europos kultūrą, bet už­ Amerikoje ir toje pačioje Euro­ mirštama tikroji esmė ir tapa­ poje gimę studentai bei įvai­ tybė! raus amžiaus mokslo žmonės tu­ Šitame trumpame straipsnyje ri daug sunkumų suprasti Eu­ ir noriu pateikti vieną iš meto­ ropą visame jos kaleidoskopi­ dologinių raktų (plg. A. Pap­ niame išsiskleidime, jos amži­ lauskas Ramūnas, La clef mé-

dimą yra, galima sakyti, pasie­ Šis atsparumas vis didėja. Par­ kusi vieno tikslo: nors Kruš­ tija turi priemonių jį suvaldy­ čiovo laikais jau buvo rengia­ ti, ir, kaip Ukrainos pavyzdys masi perorganizuoti sovietinį rodo, nebus baiminamasi atgal federalizmą, dar labiau susiau­ pasišaukti slaptąją policiją. Ta­ rinant tautinių respublikų tei­ čiau tuo pačiu metu didėja ru­ ses, nuo to dabar kurį laiką bus sų meno ir kultūros žmonių at­ greičiausiai susilaikoma, nes sparumas, kurį iki šiol irgi tokia politika pasirodė perdaug slaptos policijos pagalba ban­ ankstyva, nepopuliari, o jai re­ doma užgniaužti. Kas bus, jei li­ zistencija didelė ir senimo ir beralinis rusų judėjimas — o jaunimo tarpe, ir už partijos jis jau pripažįstamas giliu ir ribų ir pačioje partijoje. Sovie­ stipriu — susivienys su tauti­ tų tautinės politikos formulaci­ niu nerusų judėjimu? Tam šio­ jai įtakos turi įvairūs veiksniai. kių tokių galimybių yra. Caro Vienas iš jų yra pačių nerusų sistemai toks aliansas buvo fa­ sąmoningumas ir atsparumas. talinis.

61 thodologique pour l’enseigne­ dėmesio veikalas Rodzina Eu­ ment de l’histoire de pédagogie, ropa (Paris: Kultūra, 1959). L’Enseignment Socondaire, Uni­ Motina Europa!... Jinai yra mo­ versité Laval et Université de tina ne tik Senojo Pasaulio tau­ Montréal, 1949) Europai ir kar­ toms, bet — bent žymia dali­ tu Lietuvai suprasti ir jų dau­ mi —ir visų trijų (t. y. šiau­ geriopai saviraiškiai vertinti. rės, centro ir pietų) Amerikų Dėl vietos stokos turiu apsiri­ tautoms. Motina Europa — boti naujaisiais amžiais. Taip tautos dukterys — tautos se­ pat nebus įmanoma pateikti serys! ... O vienok ir čia įsi­ skaitytojui pilnesnės dokumen­ maišo pamotė ir atsiranda naš­ tacijos — ji susprogdintų šio laičių būrys, nes juk Europos straipsnio rėmus. tautų konsteliacijoje ne kartą Anksčiau ar vėliau, vistiek pasigendame reikiamo dėmesio iškils mums visu aštrumu rytų Europos tautoms, net to­ bendrinių lietuviškųjų studijų je pačioje Pabaltijo tautų kon­ reikalas, kur lyginamoji litua­ steliacijoje ne kartą pasigenda­ nistika užims svarbią vietą. me reikiamo dėmesio Lietuvai Pastaroji nebus įmanoma be ir jos žymiam vaidmeniui Eu­ lyginamosios europistikos ar in­ ropos gyvenime — praeityje ir, doeuropistikos. eventualiai, ateityje (plg. C. Campbell, American Policy To­ Turime, pagaliau, išmokti ward Eastern Europe: The žiūrėti į Lietuvą Europos švie­ Choices Ahead. Minneapolis: soje ir, atvirkščiai, žiūrėti į Eu­ University of Minnesota Press, ropą Lietuvos šviesoje, jeigu no­ 1965. David S. Collier, et al., rime lietuviškąją problemą su­ Western Integration and the europinti, supasaulinti, perkelti Future of Eastern Europe. Chi­ į tarptautinę akademinę bei po­ cago: Henry Regnery Co., 1964. litinę areną ir, kas svarbiausia, Ernst B. Haas, The Uniting į Jungtines Tautas! Europe: Political, Social, and Lingvistai bei filologai yra Economic Forces, Stanford: jau išvarę plačią ir gilią vagą Stanford University Press, lyginamosios kalbotyros bei ly­ 1958). Už tatai tokios knygos ginamosios tautotyros (ver­ kaip prof. dr. V. S. Vardžio gleichende Voelkerkunde) sri­ (V. Stanley Vardys, ed., Lith­ tyje. Deja, nuo lingvistų bei fi­ ania under the Soviets: Por­ lologų čia yra žymiai atsilikę trait of a Nation 1940-1965. kitų žinijos šakų atstovai — New York: Frederick A. Prae­ psichologai, sociologai, pedago­ ger, 1965) gali tikrai mums gai, antropologai, ekonomistai, padaryti daug gero — ir da­ juristai, etc. Žinoma, yra ir švie­ bartyje ir ateityje. Kaip džiugu, sių išimčių, kaip tai, sakysime, kad literatūra bei informacija Česlavas Milašius, Oskaro Mi­ apie centro bei rytų Europą lašiaus giminaitis, ir jo vertas kaskart vis gausėja (plg. Ernst

62 Birke und Eugen Lemberg, Die A Study of the Effects of Sovjetisierung Ost-Mitteleuro­ Great Power Politics upon the pas. Frankfurt a. M.: Metzner, Emergence of Lithuania, Latvia 1959, Zbigniew Brzezinski, The and Estonia. Cambridge, Mass.: Soviet Block: Unity and Con­ Harvard University Press, 1959. flict. Cambridge, Mass.: Har­ H. Ripka, Eastern Europe in the vard University Press, 1960. Post-War World. N. Y.: Prae­ Adam Bromke, The Communist ger, 1961. J. S. Roucek, Central- States at the Crossroads be­ Eastern Europe, N. Y.: Pren­ tween Moscow and Peking, tice-Hall, 1946. R. Schlesinger, 1964. H. Daniel, The Ordeal of Central European Democracy the Captive Nations. Garden Ci­ and Its Background. N. Y.: Hu­ ty, N.Y.: Doubleday, 1958. Ot­ manities Press, 1953. H. Seton- to Forst de Battaglia, Zwi­ Watson, The East European scheneuropa: von der Ostsee Revolution. N. Y.: Praeger. bis zur Adria. Frankfurt a. M.: 1961. F. B. Singleton, Back­ Frankfurter Hefte, 1954. S. ground to Eastern Europe. Long Freidin, The Forgotten People. Island City: Pergamon Press, New York: Scribner, 1962. Os­ 1965. E. Stillman, Bitter Har­ car Halecki, Borderlands of Wes­ vest: The Intellectual Revolt tern Civilizatio: A History of Behind Iron Curtain. N. Y.: East-Central Europe. New York: Praeger, 1959. A. N. Tarulis, The Ronald Press, 1952. Walter Soviet Policy Toward the Bal­ Kolarz, Russia and Her Colo­ tic States. Notre Dame: Notre nies. London: George Philip and Dame University Press, 1959, Sons, 1952. Stephen D. Ker­ etc., etc., etc.). tesz, The Fate of East Central Informacija bei žinojimas Europe. Notre Dame: Universi­ apie centro bei rytų Europą — ty of Notre Dame Press, 1956. vadinasi ir Lietuvą — kaupia­ W. E. Griffith, Communism in si. Deja, informacijos bei žino­ Europe: Continuity, Change and jimo dar neužtenka. Nuo ži­ the Sino-Soviet Dispute. Cam­ nojimo iki supratimo yra ilgas bridge, Mass.: MIT Press, 1964. kelias! Gerai, labai gerai, kad J. A. Lucacs, The Great Powers Europa, JAV ir pasaulis apie and Eastern Europe. N. Y.: mus šį tą žino, bet, pagaliau, American Book, 1953. Eugen jie turėtų suprasti (ir tam jau Lemberg, Osteuropa und die atėjo laikas!) tai, ką žino! Psi­ Sovjetunion: Geschichte und chologiškai, sociologiškai ir pe­ Probleme. Salzburg: O. Muel­ dagogiškai imant, tai yra be ler, 1956. B. Meissner, Die Sov­ galo svarbu, nes pats žinojimas jetunion, die baltischen Staaten be supratimo dar neskatina, ne­ und das Voelkerrecht. Koeln: nukreipia ir neveda į reikiamą Verlag fuer Politik und Wirt­ veikimą. Tokiose Jungtinėse schaft, 1956. S. W. Page, The Amerikos Valstybėse yra ištisa Formation of the Baltic States: eilė mokslinio tyrimo instituci­

63 jų — Center for International tektų į JAV, Europos, pasaulio Studies, Council on Foreign ar Jungtinių Tautų sąmonės ir Relations, Foreign Politics Re­ pasąmonės tamsiuosius labirin­ search Institute, Hoover Insti­ tus (plg. R. C. Snyder and J. A. tute of War, Revolution and Robinson, National and Inter­ Peace, Institute for Sino-Sov­ national Decision-Making. N. Y.: iet Studies, Institute of Con­ Institute for International Or­ temporary Russian Studies, In­ der, 1961. J. G. Hadwen and J. ternational Institute of Berke­ Kaufmann, How United Na­ ley University, Research Insti­ tions Decisions are Made. N. Y.: tute on Communism, Russian Oceana, 1962. A. Dallin, The Institute of Columbia Universi­ Soviet Union at the United Na­ ty, Russian Institute of Har­ tions. N. Y.: Paeger, 1962. Plg. vard University, etc., kurios tu­ O. Klineberg, The Human Di­ ri tiesioginės ar netiesioginės mension in International Rela­ reikšmės bei įtakos JAV ūki­ tions. N. Y.: Holt, Rinehart and nei, karinei, kultūrinei, pedago­ Winston, 1964. M. A. May, So­ ginei, politinei ir diplomatinei cial Psychology of War and veiklai. Šias ir panašias įstaigas Peace. New Haven, Conn.: Yale galėtų ir turėtų pasiekti ir mū­ University Press, 1943. G. Mur­ sų balsas. Pirminė sąlyga: tas phy, Human Nature and En­ balsas turi būti svarus ir moks­ during Peace. Boston: Hough­ linis. Žinoma, mokslas niekad ton Mifflin, 1945. T. H. Pear, neapsieina be faktų bei duome­ Psychological Factors of Peace nų žaliavos ir tos žaliavos su­ and. War. London: Hutchinson, kaupimo, bet pats sunkiausias, 1950. L. B. Pearson, Diplomacy atsakingiausias ir kartu veiks­ in the Nuclear Age. Cambridge, mingiausias mokslui uždavinys Mass.: Harvard Univ. Press, iškyla ten, kur prasideda fak­ 1959. R. Waelder, Psychological tų bei duomenų apžvelgimas, Aspects of War and Peace. N. hipotezių kūrimas, analizė, api­ Y.: Columbia University Press, bendrinimas, esmių bei prasmių 1939. Q. Wright, et al., Pre­ įžvelgimas, galutinių išvadų ga­ venting World War III. N. Y.: vimas, jų tikrinimas ir, galop, Simon and Schuster, 1962). jų praktinis pritaikymas — per­ Priešingu atveju Lietuva ir jos vedimas į daugeriopą, šakotą problemos galėtų būti prista­ gyvenimišką veiklą. Todėl siek­ tytos pasauliui taip, jog mes pa­ tina, kad ta visa Lietuvą, lietu­ tys savęs ten nebeatpažintume vius ir lietuvybę liečianti in­ (plg. F. Barghoorn, The Soviet formacija bei žinojimas galėtų Image of the United States. N. bent iš dalies persikošti per Y.: Harcourt, 1950. J. A. M. mūsų mokslinės - psichologinės, Maerloo, The Rape of the Mind: sociologinės, pedagoginės, poli­ The Psychology of Thought tinės, diplomatinės — sąmonės Control, Menticide, and Brain­ prizmę pirm negu visa tai pa- washing. Cleveland: World,

64 1956. M. Rokeach, The Open Viltis, 1964. St. Michelsonas, and Closed Mind. N. Y.: Basic Lietuvių Išeivija Amerikoje. Books, 1960)! South Boston: Keleivis, 1961. Iš esmės imant, mūsų dau­ K. Šakenis, Aušra ir jos gady­ geriopos veiklos tikslas šiais ju­ nė. Marijampolė: Dirva, 1933. J. biliejiniais metais yra dvejo­ Šliūpas, Lietuvių tauta senovė­ pas: suderinti, sutelkti visas je ir šiandien. Plymouth, Pa.: kūrybines lietuvybės jėgas ir Vienybė Lietuvninkų, 1905. V. galingai išspinduliuoti lietuviš­ Žemkalnis, Kudirkos sąjūdis. kąjį kūrybiškumą į platų pasau­ Melbourne: Australijos Lietu­ li, perkeliant lietuviškąją pro­ vis, 1952, etc.). blemą į amerikinę, kanadinę, Lietuvos Laisvės Kovos Metai europinę, pasaulinę bendruome­ kaip tik ir būtų pati geriausia nę ir pačias Jungtines Tautas! proga giliai ir visapusiškai ap­ mąstyti ir mūsų dabartį, ir mū­ 2. Lietuva ir Europa: deši­ sų praeitį, ieškant kelių į nau­ nioji ir kairioji revoliucija jąjį gyvenimą, į naująją Auš­ Mūsų sėkmingai, įspūdingai rą, nes pirmosios t. y. Basana­ veiksmei į platų pasaulį daug vičiaus Aušros gadynė jau pa­ kliudo vadinamas ideologinis sibaigė. Kosminė gadynė išau­ susiskaldymas, kurio istorinių šo! šaknų reikia ieškoti dar XIX Mūsų susiskaldymas bei šei­ šimtmetyje. Tatai, žinoma, nega­ mos nesantaika (čia nekalbu lėjo nepaveikti mūsų atgimimo apie diferencijaciją) yra apgai­ bei nepriklausomybės rytmečio lėtinas, nes remiasi ne kuo ki­ pionierių, nepriklausomos Lie­ tu, o grynai — ideologiniais mi­ tuvos gyvenimo raidos ir, pa­ tais ir, kas visų blogiausia, ideo­ galiau, mūsų išeivijos (plg. K. loginiais prietarais! Gi visokie Bielinis, Penktieji metai: revo­ prietarai labai sunkiai išrauna­ liucinio sąjūdžio slinktis ir pa­ mi iš žmogaus širdies ir sąži­ dariniai. N. Y.: Amerikos Lie­ nės! Taigi, esame (žinoma, ne tuvių Socialdemokratų sąjun­ tiktai mes vieni!) ideologinių gos literatūros fondo lėšomis, prietarų arba, panaudojant Ado­ 1958. St. Kairys, Lietuva budo. mo Jakšto - Dambrausko žody­ N. Y.: Amerikos Lietuvių So­ ną, siauraprotybės aukos! Pa­ cialdemokratų sąjungos litera­ ti paprasčiausia siauraprotybės tūros fondo lėšomis, 1957. F. formulė yra ši: suskirstyti vi­ Kemėšis, Pirmasis nepriklauso­ sus žmones, visas partijas, tau­ mos Lietuvos dešimtmetis. Lon­ tas, visus kraštus, žemynus į donas: Nida, 1955. M. Krupavi­ dešinę ir į kairę, į nekaltuosius, čius, Lietuviškoji išeivija. Cas­ baltuosius, kaip tas sniegas, ir telnuovo Don Bosco: Tėvai sa­ į juoduosius, kaip tas kranklys leziečiai, 1959. A. Merkelis, ar net pats velnias! Pas mus yra Antanas Smetona. Cleveland: prigijusi dar keistesnė formu­

€5 lė: katalikai ir kairieji! Tad ir revoliucijos, tarsi tie galingi nenuostabu, jog ne vienas ka­ niekad nenurimstantys požemi­ talikas baidosi ir bijo kairiųjų, niai vulkanai, savo išsiverži­ kaip tas velnias kryžiaus! Ar­ mais neaplenkė ir Lietuvos. ba — atvirkščiai! Tikrenybėje “Dešinė”-“kairė” yra linijinio gi tiesa, tiesos ieškojmas, tik­ bei “lazdinio” galvojimo pavyz­ rovė, tikrovės pilnas suprati­ dys. Žinoma, savo evoliucijos mas, jų versmės, jų šaltiniai pradžioj, Europa yra perėjusi ir yra per daug sudėtingi, neišse­ šį laikotarpį. Bet Europos pil­ miami, neišsenkami, neišsako­ nutinei evoliucijai bei revoliu­ mi, kad būtų galima juos pilnai cijai pavaizduoti jokiu būdu ne­ apčiuopti, apibudinti tik dviem užtenka vien linijinių simbolių. nuvalkiotais tuščiaviduriais žo­ Europos sąmonė ir pasąmonė, džiais: dešinė - kairė! Čia mes gyvenimas ir kultūra skleidėsi galime labai daug pasimokyti ir spinduliavo, švito ir temo ne iš Europos studijų bei europis­ tiek tiesiom evoliucijos linijom, tikos. Europa yra visuotinė tau­ kiek zigzagais, sprogimais, išsi­ tų ir žmonijos mokykla ta pras­ veržimais, kirčiais, amplitūdėm, me, jog jai buvo lemta išgy­ bangavimais, ritmais. Dr. Al­ venti gyvenimą bei žmogaus berto Einšteino pasaulyje nėra egzistenciją visame jo plotyje, tiesiųjų linijų, nes ten veikia gylyje, aukštyje! visuotinės gravitacijos bei rota­ Pats raktinis veiksnys Euro­ cijos dėsniai (plg. L. Barnett, pos evoliucijoj — tai revoliu­ Universe and Dr. Einstein. N. cija. Studijuoti arba rašyti Eu­ Y.: Harper, 1957. Arthur S. ropos, ypač naujųjų laikų Eu­ Eddington, Space, Time and ropos istoriją — reiškia studi­ Gravitation. N. Y.: Harper, juoti arba rašyti revoliucijų is­ 1959. H. Reichenbach, From toriją. Copernicus to Einstein. N. Y.: Kaip pamatysime vėliau, ke­ Philosophical Library, 1942)! turios revoliucijos nužymi Eu­ Ateityje, politinių partijų ropos istorinį brendimo ir išsi­ santykiavimas, tautinio ar tarp­ skleidimo kelią. Nesupratę pil­ tautinio solidarumo idėja bei nai Europos, nesugebėsime su­ idealas atsirems, reikia tikėtis, prasti patys savęs. Negalime gi į mokslines studijas, į tikrovės savo galvojimais visą laiką vilk­ supratimą, o ne į kažkokius ten tis paskui XVII-XIX amžiaus ideologinius mitus bei ideologi­ Europą! nius prietarus. Iš šalies žiūrint, tos keturios Keturių revoliucijų šviesoj Europos revoliucijos atrodo tar­ yra nesunku suvokti Lietuvos si keturi galingai išsiveržę vul­ ar kurio nors kito krašto poli­ kanai. Jie sukrėtė ne tik visas tinių partijų kilmė, prigimtis, Europos tautas, bet ir visus že­ esmė, prasmė, vaidmuo. mynus. Tos keturios Europos Pirmosios revoliucijos šaknys

66 slypi humanizmo, reformacijos nai vertikalinė žmogaus buities ir idealizmo sąjūdyje. Europo­ orientacija. Dabar visa apsiver­ je savo istorinę kulminaciją ji­ čia aukštyn kojom! Romantiz­ nai pasiekė 1688 anglų revoliu­ mas, pasinerdamas į gylį, t. y., cijoj, duodama nuostabių vai­ į tirštom miglom apsuptą praei­ sių, būtent The Bill of Rights. tį, į žilą senovę, pamažu atka­ Šios revoliucijos galingas re- sa ne tik didžiųjų, bet ir ma­ perkusijas bei galingus atoai­ žųjų tautų nuostabius kultūri­ džius mes pastebime Amerikos nius ir dvasinius lobius (plg. revoliucijoj. Pastaroji revoliu­ Johann Gottfried Herder, He­ cija būtų sunkiai suprantama ber den Ursprung der Sprache, be pirmosios. 1772; Philosophie der Geschich­ Suglaustai tariant, tai yra de­ te zur Bildung der Menschheit, šinioji revoliucija ir jos galin­ 1774; Ideen zur Philosophie der gas pasaulinis kirtis. Geschichte der Menschheit, 1784-1791), gi šaudamas į aukš­ Antrosios revoliucijos šaknys tį, svaido žaibus ir perkūnus ir slypi natūralizmo, empirizmo, ragina žmogų, tautas (ir ma­ materializmo sąjūdyje. Vakarų žąsias tautas!) ir žmoniją siek­ Europoje savo istorinę kulmi­ ti ten, kur vyzdys nepasiekia naciją jinai pasiekė Prancūzų ir laužti tai, ko protas nepa­ revoliucijoj 1789, duodama jėgia (plg. Adomą Mickevičių). mums žmogaus ir piliečio tei­ Taigi, trečioji Europos revo­ sių deklaraciją. Šios revoliuci­ liucija slypi audringame, viesu­ jos galingas reperkusijas bei lingame, sukūringame roman­ galingus atoaidžius mes paste­ tizmo sąjūdyje. Vieną iš savo bime rusų revoliucijoj 1917. istorinių kulminacijų jinai pa­ Pastaroji revoliucija būtų sun­ siekė 1848 metais (plg. G. Du­ kiai suprantama be pirmosios. veau, 1848: The Making of a Suglaustai tariant, tai yra Revolution. N. Y.: Pantheon, kairioji revoliucija ir jos galin­ 1966. M. Kranzberg, 1848: A gas pasaulinis kirtis. Turning Point? Boston: Heath, 1959. L. B. Namier, 1848: The Revolution of the Intellectuals. 3. Lietuva ir Europa: romanti­ N. Y.: Oxford University Press, nė ir egzistencinė revoliucija 1946). Romantizmo sąjūdis pa­ Idealizmas ir materializmas, budino Europos tautas laisvei natūralizmas ir humanizmas žy­ ir nepriklausomybei. XX am­ mi šuolius į dešinę ir į kairę. žiaus antroj pusėj šis sąjūdis Po šių dviejų revoliucijų seka išsiliejo į tarptautines formas, trečioji — galingas romantiz­ iššaukdamas į gyvenimą vad. mo sąjūdis. Romantizmas ne­ trečiąjį pasaulį (plg. S. C. Eas­ suka į dešinę ar į kairę, nesu­ ton, The Twilight of European ka horizontaline kryptimi, bet Colonialism. N.Y.: Holt, 1950. šauna į gylį ir į aukštį! Tai gry­ H. Labouret, Colonisation, co-

67 lonialisme, decolonisation. Pa­ sauliui būtų sunku suprasti ir ris: Larose, 1952. Mario Rossi, vertinti XVIII amžiaus įvykius The Third World. N. Y.: Funk Lietuvoje. Be romantizmo ne­ and Wagnalls, 1963. C. L. Sulz­ suprastume nei XIX a., nei XX berger, Unfinished Revolution. a. Lietuvos. Visos trys revoliu­ N. Y.: Atheneum, 1965). Ir cijos, drauge suėmus, sudaro prof. Ch. Dawson ir prof. A. J. tvirtą išeities bei atsparos taš­ Toynbee žodžiais tariant, tai yra ką mūsų lyginamajai tautoty­ tikrai pasaulinė revoliucija rai. (plg. Ch. Dawson, The Move­ Kiek šios revoliucijos yra ment of World Revolution. N. lengvai suprantamos, jas visas Y.: Sheed and Ward, 1959. A. J. tris drauge imant ir jungiant, Toynbee, America and the tiek jos sunkiai suprantamos ar World Revolution. N. Y.: Ox­ net visai nesuprantamos, jas ford University Press, 1962). izoliuotai, atskirai imant. Jeigu ne romantizmas, tai Romantizmo sąjūdis buvo vargu ar mes būtume turėję tarsi tas elektromagnetinis lau­ lituanistinį sąjūdį pirmoje XIX kas, į kurį, norom ar nenorom, amžiaus pusėje, Aušros sąjūdį pateko ir idealizmas, ir materia­ XIX amžiaus antroje pusėje ir lizmas. Vadinasi, ir dešinė, ir aplamai lietuvių tautos atgimi­ kairė. Abu poliai įsielektrino. mo sąjūdį (plg. V. Maciūnas, Atsirado romantinis, utopinis, Lituanistinis sąjūdis XIX pra­ dialektinis idealizmas, iš vie­ džioje. Kaunas, 1939. A. Alek­ nos pusės, ir romantinis, uto­ na, Žemaičių vyskupas Motie­ pinis, dialektinis materializmas jus Valančius. Kaunas, 1922. A. iš antros pusės. Rimka, Lietuvių tautos atgimi­ Dialektinė dešinė be dialekti­ mo socialiniai pagrindai. Kau­ nės kairės (Hėgelis) vedė į fa­ nas, 1931. J. Šliūpas, Lietuvių šizmą. Ir atvirkščiai: dialekti­ tauta senovėje ir šiandien. Ply­ nė kairė be dialektinės dešinės mouth, Pa.: Vienybė Lietuv­ (Marksas) vedė į bolševizmą. ninkų, 1905). Nebūtume turėję ir to nepaprasto susidomėjimo Žinoma, lengva yra pasukti bei susižavėjimo lietuvių tau­ į dešinę be kairės — įgriūti į tos dainom, kalba, tautosaka dešinįjį griovį. Arba atvirkš­ ir kultūra, kurį mums parodė čiai — pasukti į kairę be deši­ XIX ir XX amžiaus Europa ir nės — įgriūti į kairįjį griovį. pasaulis! Bet iš griovių keltis — tai jau Be humanizmo bei reforma­ sunkiau! ... cijos galingo kirčio visai Euro­ Danų mąstytojo S. Kierke­ pai ir pasauliui būtų sunku su­ gaardo (1812-1855) veikalas prasti ir vertinti XVI-XVII am­ Arba - arba, pasirodęs 1843, žių įvykius Lietuvoje. gali būti laikomas egzistencinės Be prancūzų revoliucijos ga­ revoliucijos pradžia Vakarų Eu­ lingo kirčio visai Europai ir pa­ ropoje. Čia nėra pakankamai

68 vietos šios revoliucijos esmei ir žinojimo turime pereiti prie su­ prasmei išnagrinėti ir atskleis­ pratimo, nuo supratimo — prie ti (Plačiau apie tai žiūr. A. Ra­ veikimo. Kaip kad žaibas eina mūnas, Iš sutemų į aušrą. To­ prieš perkūną, taip mūsų supra­ ronto: Tėviškės Žiburių spaus­ timas turi eiti prieš veikimą! tuvė, 1967, pp. 32-52). Galima čia tarti sutrauktai, suglaustai: Lietuviškosios problemos bei be egzistencinės revoliucijos ga­ Lietuvos bylos perkėlimas ne lingo istorinio kirčio Europai tik į amerikinę, kanadinę, eu­ ir pasauliui būtų sunku supras­ ropinę bendruomenę, bet ir į ti arba visai nebūtų galima su­ pačias Jungtines Tautas turėtų prasti Vatikano II susirinkimo būti pirminis ir centrinis jubi­ dvasios, šių dienų jaunuomenės liejinių — Lietuvos Laisvės dvasios, dabarties ir ateities lai­ Kovos Metų veikimo uždavinys. kų dvasios ir, pagaliau, dabar­ Juk čia mes jau turime savo tinėje Rusijoje rezistencinės bei pastangoms neišjudinamą ir is­ revoliucinės dvasios, kurią jau torinės reikšmės turinčią atra­ pranašavo rusų revoliucijos dai­ mą — Jungtinių Amerikos niai — A. Blokas ir V. Maja­ Valstybių Kongreso, t. y., At­ kovskis. stovų Rūmų (1965.VI.21) ir Ketvirtoji, būtent egzistenci­ Senato (1966.X.22) priimtą Pa­ nė Europos revoliucija bus, baltijo kraštų laisvinimo reika­ greičiausiai, pati nuodugniausia, lu rezoliuciją (H. Con. Res. audringiausia, lemtingiausia. 416)! Perkėlimas lietuviškojo Jai, ko gero, niekas neatsilai­ klausimo į Jungtines Tautas — kys: nei diktatūrų spaudimai į tarptautinį forumą bus pirmas iš išorės, nei diktatūrų spaudi­ jubiliejinis paminklas. mai iš vidaus. Ji, kaip atrodo, Nūn didysis mokslinis bei gali iš pagrindų pakeisti ir Ry­ akademinis ginčas dėl Lietuvos tų ir Vakarų, ir Europos ir Ru­ ir slavų pasaulio sąryšio jau sijos, taigi ir Lietuvos, buitį. prasidėjo. Kol kas šis ginčas Savo esme ir prasme egzisten­ apsiriboja tik kalbų pasauliu, cinė revoliucija priklauso jau būtent, sekančiu klausimu: ar kosminio amžiaus aušrai (žiūr. lietuvių kalba savo prigimtimi A. Ramūnas, Iš sutemų į aušrą). ir raida yra nepriklausoma ar Laisvės nerimas — neužgesina­ tik atskira slavų kalbų atšaka? mas. Ateina į žemę žmogus ne­ Jeigu rusams pasisektų įrodyti ramūnas, Rytuose ir Vakaruose! ar prievarta primesti savo tezę, pasekmės būtų toli siekian­ čios ... Žinoma, puikiai tai su­ 4. Statykime jubiliejinius paminklus — prie Laisvės sta­ pranta ir Lietuvos mokslo vy­ rai, nes turi ten — prof. Bal­ tulos ir Jungtinėse Tautose! čikonį, A. Churginą, K. Korsa­ Neužtenka vien žinoti apie ką, R. Mironą ir kt. Čia, išei­ Lietuvą, Europą ir pasaulį: nuo vijoj, į šį ginčą jau yra įsijun­

69 t gęs aktyviai dr. Antanas Klimas (Antanas Klimas, “Balto-Sla- AR JAU ATNAUJINAI “Į LAIS­ vic or Baltic and Slavic?” Li­ VĘ" PRENUMERATĄ 1968 ME­ tuanie, 1967, nr. 2, pp. 5-37). TAMS?

Aišku, ginčas paliečia visą Pa­ • Jei ne, tai padaryk dar šian­ baltijį! dien, pasiųsdamas savo prenumera­ tos mokestį žurnalo administratoriui. 1949-1954 m. šių eilučių au­ toriui teko steigti, organizuoti • Prenumeratos mokestis: $5.00 ir vesti baltologijos bei baltis­ (JAV-se ir Kanadoje): visur kitur — $3.00. tikos skyrių Montrealio uni­ versitete. Palyginti, tai buvo la­ • Administratoriaus adresas: Mr. bai lengva pasiekti, kada įžy­ Aleksas Kulnys, 1510 East Merced Avė., West Covina, California 91790. maus XX amžiaus indoeuropis­ to A. Meillet veikalų (plg. A. Meillet, Introduction a l’étude comparative des langues indo- ruomenę visais pagrindiniais européennes. Paris: Hachette, lietuvybę liečiančiais klausi­ 1937) pagalba universitetas bu­ mais? Atsakymas: New Yorke, vo įtikintas, jog lietuvių kal­ ten, kur yra ne tik Jungtinės ba — tai atskira ir nuo slavų Tautos, bet taip pat ir žemės kalbų nepriklausoma kalba! tautų kovos dėl laisvės gyvas Šituo keliu einant, kiek tokių simbolis — Laisvės statula, sta­ ar panašių institucijų pasaulio tykime antrąjį jubiliejinį pa­ universitetuose būtų galima į- minklą — steikime Baltiškąją steigti! Mokslų ir Menų Akademiją (The Baltic Academy of Sci­ Norime, galime ir turime ences and Arts). Steigdami ne­ tapti akademine tauta padarykime klaidos: tvirtai at­ siremkime į žemę, į šaknis — Čia, išeivijoje, savų univer­ būtent į Baltų Universiteto sitetų neturime. Tad kaip pra­ Pinneberge nuveiktus darbus, bilti į platų akademinį pasau­ nueitus kelius, patirtis. Fortes lį, į pasaulinę akademinę bend- fortūna adiuvat!

70 “Į LAISVĘ” žurnalo prenumeratoriai ir skaitytojai kviečiami į talką!

*** Kiekvienas suraskime savo pažįstamų tarpe bent vieną naują “Į Laisvę” žurnalo prenumeratorių!

*** Visi prenumeratoriai ir skaitytojai kviečiami tai padaryti poros savaičių laikotarpyje po šio numerio gavimo!

*** Neatsisakykite šios talkos “Į Laisvę” žurnalui!

■ “Į Laisvę” žurnalo prenumeratos kaina metams: $5.00 (JAV-se ir Kanadoje), visur kitur — $3.00.

■ “Į Laisvę” žurnalo administratoriaus adresas: Mr. Aleksas Kulnys, 1510 East Merced Ave., West Covina, California 91790.

*** Siųskite naujo prenumeratoriaus pilną adresą (su “Zip Code”) ir prenumeratos mokestį, ir tam asmeniui bus tuoj pasiųstas “Į Laisvę” žurnalo šis numeris.

*** Užsakykite “į Laisvę” žurnalą kaip dovaną savo giminėms ar draugams!

Tapkime “Į LAlSVĘ” žurnalo platintojais! KAZYS ŠKIRPA

Lietuvių tauta, pakėlusi vie­ nerių metų komunistų vergiją, vadovaujama Lietuvių Akty­ vistų Fronto (LAF), 1941 me­ tų birželio mėn. 22 d., prasidė­ jus tarp nacių ir sovietų ka­ rui, sukilo ir kelių dienų laiko­ tarpyje išvalė kraštą nuo bol­ ševikų įsibrovėlių. To sąjūdžio (LAF) iniciatoriumi buvo Ka­ zys Škirpa, diplomatas, politi­ kas, Lietuvos gen. štabo pulki­ ninkas ir Laikinosios vyriau­ sybės ministeris pirmininkas. Kazys Škirpa (g. 1895.II.18 Namajūnų k., Saločių vls., Bir­ žų aps.) 1915 baigė gimnaziją Mintaujoje, studijavo Komer­ cijos institute Petrapilyje; 1916 paimtas rusų kariuomenėn, bai­ gė karo mokyklą Peterhofe ir tarnavo 20 Sibiro šaulių pulke. 1918 K. Škirpa grįžo Lietuvon, pirmuoju užsirašė į Lietuvos kariuomenę ir sumaniai bei narsiai vadovavo Lietuvos da­ liniams kovose su bolševikais ir lenkais. Karinio mokslo studi­ jas gilino Šveicarijoje ir Bel­ gijoje. 1926.VI.21 buvo paskir­ tas Vyr. štabo viršininku. 1928- 37 buvo Lietuvos karo atsto­ vu Vokietijai. 1937 perėjo į KAZYS ŠKIRPA, Washington, D.C. diplomatinę tarnybą: Lietuvos (JAV), Lietuvos generalinio štabo atstovas prie Tautų Sąjungos pulkininkas, diplomatas, Laikinosios (1937 - 38), Lietuvos ministe­ vyriausybės ministeris pirmininkas. ris Lenkijai (1938) ir Lietuvos ministeris Vokietijai (1938-40). • • •

72 PIRMOJI PRISIKĖLIMO VILTIS

KAZYS ŠKIRPA

Kazys Škirpa, Lietuvos Sovietų Rusija buvo sudariusi kariuomenės generalinio betarpišką grėsmę Rumunijos štabo pulkininkas, politi­ naftos šaltiniams, kurie turėjo kas, diplomatas, Laikino­ Reich’ui nepaprastai didelės sios vyriausybės ministeris reikšmės. pirmininkas, yra parašęs Werner Haupt (Baltikum atsiminimų knygą iš 1939- 1941. Die Wehrmacht im 1945 metų laikotarpio, pa­ Kampf, Bund 37, 1963, psl. 30) vadindamas ją PO L.A.F. duomenimis, rusų karo vadovy­ VĖLIAVA. Ši atsiminimų bė 1940 metų liepos mėnesį knyga turi 34 dalis. Čia jau turėjo sutelkusi palei So­ duodame vieną iš jų. vietų Rusijos vakarų sieną apie Redakcija 100 divizijų, prieš vos 16 vo­ kiečių divizijų, stovėjusių Ryt­ Birželio 30 d. (1940 metais. prūsiuose ir Lenkijos generali­ Red.), grįžęs į savo postą Ber­ nėje gubernijoje. Prie taip ne­ lyne, galėjau konstatuoti, jog palankaus vokiečiams pajėgų vokiečių įkaitimas prieš Sovie­ santykio, raudonosios armijos tų Rusiją dėl jos stačiai provo­ stambesnių jėgų priartėjimas kuojančiai akiplėšiško Reicho per jų okupuotą Lietuvą betar­ ano meto nelengvos strateginės piškai prie Rytprūsių sienos, iš padėties išnaudojimo buvo dar vienos pusės, ir rusų prasiver­ aukščiau pakilęs, negu tas, ko­ žimas į Bukoviną, sudarant kį buvau pastebėjęs vokiečių grėsmę Rumunijos naftos šalti­ politinėse sferose tuojau po ru­ niams, iš kitos pusės, vertė vo­ sų raudonosios armijos stambių kiečių karo vadovybę imtis sku­ jėgų įsibrovimo į Lietuvą ir į bių militarinių pasipriešinimo jos šiaurės kaimynus, Latviją ir žygių bei atitinkamų patvarky­ Estiją. Naujo aliejaus ant jau mų. Mūsų pasiuntinybė turėjo suliepsnojusių rusų - vokiečių žinių iš patikimų šaltinių, jog santykių buvo užpylęs rusų Reicho vyriausybė tada buvo raudonosios armijos įsiskverbi­ itin susirūpinusi susidariusia mas į Besarabiją, nė nebelau­ grėsminga pačiai Vokietijai pa­ kiant diplomatinių pertraktaci­ dėtimi, nežiūrint stambių karo jų galo, ir, be to, užgrobimas laimėjimų Vak. Europoje, buvo dalies Bukovinos. Tuo būdu svarstomi projektai, kaip rea­

73 guoti į Sovietų perdidelį aki­ ministeriją, neatrodė įmanoma. plėšiškumą; vokiečių karinėse Teko tad zonduoti per neofi­ sferose nestigo trimito garsų, cialinius vokiečių politikos ka­ raginančių ginklu atšaldyti So­ nalus. Tuo tikslu pakviečiau vietų Rusijos grobuonišką ape­ liepos 2 dr. B. P. Kleistą, arti­ titą. Taip, pavyzdžiui, į mūsų mą von Ribbentropui žmogų, pasiuntinybės karo attache pulk. pietums į pasiuntinybę ir tu­ K. Griniaus vieną informacinį rėjau ta proga su juo ilgesnį pasiteiravimą vokiečių karo išsikalbėjimą apie padėtį ir vadovybėje kaip Lietuva turė­ eventualias perspektyvas Lietu­ tų anoje padėtyje laikytis, ka­ vai. Dr. Kleist’as nebuvo joks pitonas von Albedyll (referen­ vokiečių užsienių reikalų mi­ tas Pabaltijo kariniais klausi­ nisterijos pareigūnas, o tik mais) nedvejodamas atsakė: šiaip vokiečių politikas, parti­ “Vorsichtig nachgeben, damit jos narys ir ekspertas Rytų po­ Zeit zu gewinnen” (stengtis litikos klausimais. Su juo jau laimėti laiką, darant atsargių buvau arčiau susipažinęs iš se­ nuolaidų). Jis tik neprecizavo, niau, ypač, kai 1939 metais te­ kaip ilgai Lietuva turėtų ši­ ko zonduoti per jį Vilniaus taip manevruoti bei kada gali klausimą. tikėtis karo persimetimo į Eu­ Nors aplamai dr. Kleist’as ropos rytus. savo išsireiškimuose politiniais Visi tie simptomai rodė, jog klausimais visados laikydavosi karo įvykiai galėjo persimesti prideramo santūrumo bei atsar­ į Rytus net greičiau, negu bu­ gumo, šį kartą jis buvo duos­ vau nujautęs, kai vykau į Kau­ nus mintimis ir pasisakymais ną asmeniniam kontaktui su sa­ apie ano meto padėtį. Jis ją į­ vo buvusiais — ir eventualiai vertino kaip kritišką ir apie būsimais — kovos draugais, tad Sovietų Rusijos elgimąsi kal­ nebuvo galima sėdėti sudėjus bėjo su neslepiamu pasipikti­ rankas ir nieko nedaryti Lietu­ nimu. Iš to galėjau spręsti, jog vos reikalu. Atrodė, jog buvo politinė temperatūra prieš so­ atėjęs laikas ir mums rimtai vietus dėl jų akiplėšiškumų Rei­ apsisvarstyti, kokių galėtų kil­ cho atžvilgiu bei nesiskaitymo ti pasekmių Lietuvai ir kaip su jo interesais Vokietijoje bu­ turėtume elgtis, jei pasireiškęs vo pakilusi tikrai iki aukšto rusų - vokiečių santykių įtem­ laipsnio. Bet dr. Kleist’as buvo pimas staiga virstų ginkluotu korektiškas. Jis manęs nekurs­ konfliktu tarp Vokietijos ir So­ tė nei suvedžiojo bet kokiais vietų Rusijos. Pirmiausia betgi pigiais pažadais. Priešingai, jis buvo svarbu patirti koks tuo atvirai pasakė, jog paskutinis metu buvo vokiečių pulsas Lie­ Reicho politinės vadovybės žo­ tuvos atžvilgiu. To patirti nor­ dis dar nebuvo tartas. Dr. maliu diplomatiniu keliu, t. y., Kleist’as atskleidė man, jog jam kreipiantis į vokiečių užsienių esą tepavesta paruošti tam tik­

74 rus preliminarinius projektus, sikratyti rusų armijos jėgų jos kurie kol kas skaitytini teore­ teritorijoje ir atkurti Lietuvos tinio pobūdžio. Jų tikslas — valstybinį suverenumą. Tam at­ paanalizuoti problemas, kurios siekti tebuvo Lietuvai tik vie­ galėtų iškilti, jei karo įvykiai nas kelias — bazuotis Vokieti­ staiga persimestų į Europos ry­ ja. Šiam tikslui būtų reikalin­ tus. Jis net prasitarė, kad tiems ga sudaryti naują Lietuvos vy­ projektams paruošti jam duo­ riausybę, kuri, vokiečiams pa­ ta vos pora savaičių laiko, ir sukus prieš sovietus per mū­ sugestijonavo mane, iš savo sų kraštą, palenktų visas lietu­ pusės, pagalvoti karo į Rytus vių tautos jėgas prieš bendrą persimetimo eventualumą ir bolševikinį priešą ir perimtų ši­ Lietuvos tokiame atsitikime lai­ taip išsilaisvinusios Lietuvos kymosi taktiką. Jis prašė, kad valdymą. Pasinaudojant Lietu­ palaikyčiau su juo glaudų kon­ vos prezidento A. Smetonos at­ taktą, paaiškindamas, jog jei siradimu Vokietijoje, tokios vy­ sprendimas būtų kitoks, negu riausybės sudarymas pridera­ tada atrodė, t. y., jei karas į ma konstitucine tvarka, sakiau, Rytus dar nepersimestų, tai pa­ būtų įmanomas. ruoštieji projektai atkristų ar­ Atydžiai išklausęs mano iš­ ba galėtų būti padėti į slaptas dėstytą koncepciją, dr. Klei­ spintas kitai progai. Visa tai st’as nedvejodamas tokiam ma­ buvo labai įdomu ir reikšmin­ no projektui pritarė, pripažin­ ga. damas, jog tai būtų visai logiš­ Iš savo pusės išdėsčiau dr. ka ir atitiktų aplinkybes ir ga­ Kleist’ui savo nusistatymą: ru­ limybes. Sutarėme, jog šį pro­ sų ultimatumas, raudonosios ar­ jektą konkretizuosiu raštu, ir mijos įsibrovimas į Lietuvą ir kad palaikysime reikalingą tar­ nušalinimas jos teisėtos kraš­ pusavį kontaktą. Į pasikalbėji­ to vyriausybės, užkergiant Lie­ mo galą dr. Kleist’as patikrin­ tuvai Maskvos nurodytą, mano damas mano nusistatymo tvir­ nuomone, yra tokie aktai, ku­ tumą, pastatė man nelauktą riais Sovietų Rusija sulaužė vi­ klausimą: ką aš daryčiau, jei, sas taikingos kaimynystės su­ karui užsitęsus, imtų visur į­ tartis, pasirašytas su Lietuva; sigalėti bolševizmas? Atsakiau: sulaužyta ir 1939 m. spalio 10 daryčiau tą, ką tokiame atsiti­ d. tariama “savitarpinės pagal­ kime darytų ir kiekvienas ki­ bos” sutartis. Todėl ši sutartis tas karininkas! Paaiškinau, jog laikytina teisiškai nebeegzistuo­ griebčiausi šautuvo prieš tokį janti ir Lietuvą nebeįpareigo­ pavojų ir kad tikiuos, jog dr. janti. Iš to seka, jog, karo į­ Kleist’as gal galėtų parūpinti vykiams persimetus į Rytus, man dar ir kokį kulkosvydį! Lietuva būtų laisva pasielgti Tokiu mano spontanišku atsa­ taip, kaip jai nurodo jos gyvy­ kymu dr. Kleist’ąs, atrodo, bu­ biniai interesai, būtent — nu­ vo visai patenkintas.

75 i Karo eventualus persimetimas jektuojamos naujos vyriausy­ į Rytus, nors ir slėpęs savyje bės personalinės sudėties. Norė­ visokių netikrumų, teikė mūsų josi žinoti, ar jie nesiruošia sta­ viltims realaus pagrindo nusi­ tyti kokių sąlygų, kaip tą buvo kratyti sovietinio jungo ir at­ padarę rusai, nugriaudami tei­ kurti Lietuvos valstybinį suve­ sėtą A. Merkio vyriausybę ir renumą. Tai atrodė tada realu užkardami Lietuvai jų pačių su­ dar ir dėl to, kad Lietuvos for­ darytą marijonetinę Paleckio malus įjungimas į Sovietų Są­ vyriausybę. Kad nepakišus dr. jungą rusų dar nebuvo praves­ Kleist’ui tokios minties, aš už­ tas, kad pati Maskva dar tebe­ akcentavau, kaip savaime su­ žaidė Lietuvos valstybingumo prantamą dalyką, jog į projek­ pripažinimu. Reichas, iš savo tuojamą naują Lietuvos vyriau­ pusės, Lietuvą irgi tebepripaži­ sybę numatau pritraukti žy­ no, nežiūrint rusų užkergtos jai mesnių lietuvių visuomenės fi­ pro-sovietiškos satelitinės Pa­ gūrų, kandidatus eventualiai at­ leckio vyriausybės. Svarbiausia kviečiant į Vokietiją iš anksto. buvo betgi tai, kad sovietai dar Aiškinau, jog, mano nuomone, nebuvo suspėję sugriauti kraš­ būtų labai svarbu vyriausybei to ūkinio gyvenimo ir užslopin­ užtikrinti besąlyginį ir visuoti­ ti lietuvių tautos ryžto okupa­ ną lietuvių tautos pasitikėjimą cinį jungą numesti nuo savo pe­ ir tautai pademonstruoti, jog čių ir kad naciškieji vokiečiai, vyriausybės suorganizavimas matomai, tuomet dar nebuvo nėra šiaip jau kokia politinė sugalvoję “Ostland” projekto avantiūra, bet rimtas, Lietuvos Pabaltijo kraštams sau pa­ konstitucija pagrįstas valstybi­ glemžti. nės politikos aktas. Užsimezgus su dr. Kleist’u Dr. Kleist’as tiems mano politiniai - diplomatiniam mez­ samprotavimams pilnai prita­ giniui Lietuvos suverenumui rė ir nestatė iš savo pusės jo­ atkurti, nebūtų buvę tikslinga kių specifinių reikalavimų. Ga­ gaišti laiko dar kokiems svy­ lėjau padaryti išvadą, jog bū­ ravimams, siekiant didesnio tik­ tume laisvi sudaryti vyriausy­ rumo. Karo aplinkybėmis to be­ bę tokio personalinio sąstato, veik niekad nebūna ir tenka koks mums geriausiai tiktų, kai pasikliauti įvykių ir faktų kal­ tam jau būtų pribrendusios są­ ba. Todėl už poros dienų, bū­ lygos. Ta proga dr. Kleist’as tent, liepos 5, vėl mačiausi su pasakė man, jog jau vykstąs dr. Kleist’u. Šį kartą jį aplan­ vienos vokiečių armijos perme­ kiau jo darbo kabinete NSDAP timas iš vakarų fronto į rytus. vadovybės patalpose, priešais Tai man nebebuvo naujiena, vokiečių užsienių reikalų mi­ nes savo akimis buvau pastebė­ nisteriją. Pasimatymo tikslas — jęs, kaip vokiečių kariuomenės per dr. Kleist’ą atsargiai pačiu­ ešalonas traukė vienas po kito pinėti vokiečių pulsą dėl pro­ pro Berlyną iš vakarų į rytus

76 ne tik naktimis, bet ir dieno­ atžvilgiu atsineša vokiečiai ir ar mis. Dr. Kleist’as neslėpė savo jis nekuria naujos vyriausybės. susirūpinimo, ar Sovietų Rusi­ Patariau dr. Ancevičiui neveng­ ja nepaskaitys prasidėjusio vo­ ti pasikalbėjimų su sovietų am­ kiečių karinių pajėgų perkėli­ basados žmonėmis, kad tuo bū­ mo už casus belli ir ar nepra­ du būtų galima stebėti jų pa­ dės veiksmų prieš militariniai čių nuotaikas, domėjimąsi A. nepasiruošusį Reichą. Smetona ir mumis, o taip pat Savaime suprantama, tą poli­ bandyti patirti, ką jie apie mū­ tiniai - diplomatinį mezginį su sų planus žino. dr. Kleist’u teko laikyti už kie­ Tą pačią liepos 8 kai Kobu­ čiausiai užčiauptų lūpų, kad lov’as buvo prilindęs ir mėgino koks neatsargus prasitarimas iškvosti dr. Ancevičių, aš, dr. apie projektavimą paskelbti Kleist’as ir dr. Leibradt’as buvo­ naują Lietuvos vyriausybę ne­ me susiėję į “Esplanade” vieš­ pakenktų šiam svarbiam reika­ butį prie kavos puoduko pasi­ lui. Tačiau ir be mažiausios iš keisti nuomonėmis apie padėtį mano ar dr. Kleist’o pusės in­ ir perspektyvas. Pasikalbėjimas diskrecijos, Sovietų ambasados nieko naujo nedavė. Ta proga žmonės Berlyne savo pačių ini­ painformavau savo bendrakal­ ciatyva spėliojo, kad Vokietijo­ bius apie tai, ką buvau nudir­ je gali būti siekiama sudaryti bęs užsibrėžto projekto linkme, kita vyriausybė vieton tos, ku­ o juodu, ir vienas ir antras, pa­ rią Sovietų Rusija jau buvo Lie­ stebėjo, jog vis dar nėra tikra, tuvai užkergusi prieš lietuvių kada karas į Rytus persimesiąs. tautos valią. Tik Sovietų Ru­ Pakartojo, jog eventualumas sijos ambasada labiau įtarinė­ gali virsti realybe greitai, bet jo Rytprūsiuose internuotą pre­ taip pat dar gali nusidelsti ir zidentą A. Smetoną, negu mū­ į tolimesnę ateitį. Aiškino, jog sų pasiuntinybę Berlyne. Taip, tokiomis aplinkybėmis būtų pa­ pav., TASS-o atstovas Berlyne tartina tuo tarpu daugiau as­ Filipov’as įkyriai ir pakartotinai menų į tą slaptą reikalą ne­ klausinėjo dr. Ancevičių, “Lie­ traukti. Bet nei vienas nei ant­ tuvos Žinių” korespondentą ras nesiūlė nuo plano vystymo Berlyne, apie mūsų pasiuntiny­ susilaikyti. Pasikalbėjimas pa­ bės nuotaikas ir santykius bei darė įspūdį, jog juodu pradeda ryšius su pasitraukusiu iš Lie­ rezervuotis, bent neskuba su­ tuvos į Vokietiją prezidentu A. manymo forsuoti. Iš savo pusės Smetona. Liepos 9 prie dr. An­ laikiausi taktikos pradėtą mez­ cevičiaus buvo prilindęs net ginį megzti toliau ir žiūrėti, kas vienas iš Sovietų Rusijos am­ iš to išeis nelaukiant, kad man, basados patarėjų, būtent Kobu­ jie ką pirštų, bet pačiam rody­ lov’as. Šis visai konkrečiai kvo­ ti iniciatyvos. Man atrodė, jog tė dr. Ancevičių, kodėl Smeto­ paliekant partneriams galimybę na pabėgo iš Lietuvos, kaip jo siūlyti iš savo pusės tik patai­

77 sas ar papildymusi būtų leng­ visi tie pareiškimai ir atsišau­ viau pravesti savo liniją. Iš es­ kimai būtų buvę kartojami taip mės siekiau štai ko: pat ir per radiją. 1. Iš anksto atsišaukimo for­ Naujoji vyriausybė būtų rė­ ma paruošti būsimos vyriausy­ musis ne kuria viena partija ir bės deklaraciją į tautą ir ją pa­ ne partijų koalicija, bet betar­ teikti vokiečiams per dr. Kleis­ piškai visomis lietuvių tautos t’ą, kaip santykių su Vokietija veikliosiomis jėgomis, nepri­ bazę; klausomai nuo to, kokiai poli­ 2. Numatyti naujosios vyriau­ tinei srovei kas seniau priklau­ sybės sąstatą taip, kad, reika­ sė arba simpatizavo. Teko skai­ lui pribrendus, būtų galima jį tytis su faktu, jog politinių sro­ viešai paskelbti ir nebereikėtų vių vadovai jau buvo Lietuvos gaišti laiko diskusijoms. laisvės slopintojų izoliuoti — sukišti į kalėjimus, ir kad vi­ 3. Gauti vokiečių sutikimą ir siems kitiems politinių srovių iš anksto slaptai suorganizuoti veikėjams, kurie iš seniau bu­ iš lietuvių politinių pabėgėlių vo viešai išryškėję, grėsė toks arba iš lietuvių tariamame Su­ pat pavojus. Kitaip sakant, bū­ valkų trikampy ginkluotą pada­ tų buvę perdaug rizikinga ope­ linį sakytos vyriausybės dispo­ ruoti politinių srovių vardu. Tai zicijai; ir tik būtų teikę pretekstą sovie­ 4. Kai visa tai jau būtų pa­ tiškiesiems okupantams ir jų rengta bei sutarta, orientuoti komunistiškiems talkininkams prezidentą A. Smetoną ir gauti iš vietinių tautos nuklydėlių iš jo konstitucinį pavedimą su­ tarpo griebtis masinio lietuvių daryti vyriausybę ir ją paskelb­ inteligentijos eksterminavimo, ti. pirma negu ta inteligentija bū­ tų suspėjusi pasirengti gintis Pagal tą projektą naujos vy­ ar kaip nors išsislapstyti. To­ riausybės ir jos deklaracijos dėl buvo nusistatyta siekti su­ paskelbimas buvo numatytas burti mūsų tautos veiklesniuo­ padaryti ne iš užsienio, bet iš sius elementus į visai naują, iš kurios nors Lietuvos pasienio seniau niekam nežinomą orga­ vietos, ją užėmus ginklo pagal­ nizaciją — Lietuvių Aktyvistų ba patiems lietuviams. Tuo pat Frontą, sutrumpintai LAF. metu būtų kreipiamasi į lietu­ vius aktyvistus, į mūsų patrio­ LAF nebuvo joks vokiečių tiškąją jaunuomenę, į ūkininki­ NSDAP pamėgdžiojimas, bet ją, darbininkiją ir t.t., raginant originalus mūsų pačių organi­ visus sukilti prieš sovietiškuo­ zacinis sąjūdis, pagimdytas di­ sius krašto okupantus ir vyti namiško patriotizmo, kurį iš­ juos lauk iš Lietuvos. Jei suki­ šaukė Lietuvą ištikusi 1940 me­ lėliams būtų pavykę užimti ra­ tų birželio mėnesio 15 dieną di­ dijo stotį Vilniuje ar Kaune, tai džioji nelaimė; jis siekė Lietu­

78 vos valstybinį suverenumą žūt­ sisprendimas dėtis į Vokietijos būt atkurti. Turiu pasakyti, jog kuriamą Naująją Europą. Siek­ nei dr. Kleist’as su kuriuo tu­ damas Reicho palankumo Lie­ rėjau tuo reikalu daugiausiai tuvos reikalui, aš buvau pavar­ kontaktų, nei kuris kitas nacių tojęs deklaracijos projekte “šil­ politikos veikėjas, man ne tik tesnių” išsireiškimų nacių ad­ niekad nebruko savo nacional­ resu. Tačiau dr. Kleist’as, mane socialistinės doktrinos, bet, prie­ maloniai nustebindamas, atkrei­ šingai, mėgdavo įsakmiai pa­ pė į tai mano dėmesį pareikš­ brėžti, jog nacionalsocializmas damas prielaidą, kad tai galė­ nesąs jokia prekė eksportui ir tų atbaidančiai paveikti lietuviš­ kad esame laisvi organizuotis ką visuomenę. Jis buvo teisus. taip, kaip mums tinka ir inspi­ Tai parodė, jog į reikalą jis žiū­ ruotis tokiais idealais, kuriuos rėjo blaiviai. Todėl galutiną patys lietuviai nešioja savo šir­ deklaracijos tekstą atitinkamai dyse. pataisiau, padarydamas jį na­ Kai vyriausybės deklaracijos tūralesniu. Bendrai pasakius, lie­ projekto pirmą tekstą jau tu­ pos 13 pasikalbėjimas su dr. rėjau suformulavęs, vėl mačiau­ Kleist’u padarė man pozityvaus si su dr. Kleist’u, ketvirtą kar­ įspūdžio, juo labiau, kad dr. tą iš eilės. Tai įvyko liepos 13 Kleist’as pažadėjo pateikti man pasiuntinybės prekybos patarė­ lietuvių pabėgėlių sąrašą, kad jo St. Kuzminsko privačiame galėčiau atrinkti tinkamus vy­ bute, kur buvau pasislėpęs ne­ rus projektuotam kovos pada­ kuriam laikui, kad ramiai iš­ liniui. Taip pat pažadėjo parū­ laukęs, tinkamu momentu pa­ pinti leidimą poniai Tūbelienei reikščiau formalų protestą prieš asmeniškai aplankyti preziden­ Kremliaus fabrikuojamą “Liau­ tą A. Smetoną, kad be pašali­ dies Seimo” “nutarimą” įjung­ nių liudininkų jį painformuotų ti Lietuvą į Sovietų Sąjungą. apie mano Berlyne mezgamą po­ Nors ir neįprastomis aplinky­ litiniai - diplomatinį mezginį bėmis, dr. Kleist’as buvo malo­ Lietuvos suverenumui atkurti. nus atvykti į svetimą butą pa­ Į pasikalbėjimo galą dr. pietauti drauge su manim bei Kleist’as atskleidė man, jog aptarti abiem rūpėjusį reikalą. apie mudviejų planą jis refera­ Šia proga supažindinau jį su vęs pačiam Reicho užsienių rei­ mano paruoštu vyriausybės kalų ministeriui von Ribbentro- deklaracijos projektu. Dr. Kleis­ p’ui. Pastarasis atsakęs, jog t’as tepadarė vos kelias mažes­ joks ginkluotas konfliktas su nės reikšmės pastabas bei suges­ Sovietų Rusija nekilsiąs: užtek­ tijas, būtent — kad būtų ryš­ tų jam, von Ribbentrop’ui, pa­ kiau pabrėžta ūkinių santykių kalbėti su Molotovu, o Hitle­ tarp abiejų valstybių svarba ir riui su Stalinu, ir geri santy­ Lietuvos kultūrinis orientavi­ kiai tarp abiejų valstybių bū­ masis į Vakarus, o taip pat, ap­ tų išsaugoti. Dr. Kleist’as į tai

T9 iš savo pusės von Ribbentrop’ui nežiūrint to, dar kiltų kokių atsakęs, jog nemanąs, kad mi­ nesusipratimų, tai prašė patarti nisteris laikąs jį tokiu minkš­ poniai Tūbelienei kreiptis dėl tapročiu (Dummkopf), kad to­ to ne į ką kitą, bet į dr. Greefę kiam tvirtinimui patikėtų, ir Tilžėje, Rytprūsių saugumo po­ pastebėjęs, kad esamą padėtį licijos viršininką. Jis esąs in­ kiekvienas protaująs žmogus ga­ struktuotas ir padarysiąs visa, lįs gerai suprasti. Kodėl dr. kas būtų reikalinga. Kleist’as visą tai man šitaip re­ Ponios Tūbelienės misija pra­ veliavo, tada tegalėjau tik spė­ ėjo be jokių nesusipratimų ir lioti: maniau, kad gal apsaugo­ ji, niekieno nekliudoma, galė­ jimui savo šefo nuo bet kokio jo prezidentą A. Smetoną apie pakaltinimo iš sovietų pusės, jei viską painformuoti, kaip buvau apie mudviejų su dr. Kleist’u ją instruktavęs. Grįžusi už ke­ planus sovietų ambasada kokiu lių dienų atgal į Berlyną, po­ nors būdu patirtų ar šiaip pa­ nia Tūbelienė pranešė man, jog sklistų kokių gandų Berlyno A. Smetona mano projektui sferose. principe pritariąs, duotų man Liepos 15 įteikiau dr. Kleis­ formalinį mandatą naujai vy­ t’ui galutinai suprojektuotą vy­ riausybei sudaryti, kai momen­ riausybės deklaracijos tekstą, tas jau būtų pribrendęs, ir pats kurį jis priėmė ir pažadėjo pa­ grįžtų į Lietuvą, jei, kaip jis sa­ studijuoti. Užsiminus man apie kęs, “pavyktų atstatyti Lietu­ reikalą suorganizuoti numaty­ vos suverenumą nors viename tąjį ginkluotą lietuvių padali­ valsčiuje”. Iš savo pusės A. nį, dr. Kleist’as šį kartą pareiš­ Smetona tepareiškęs, jog būtų kė dėl to abejonių: mat, tokį tikslingiau, kad suplanuota ak­ padalinį organizuojant, vargu cija būtų pradėta jo, kaip Res­ būtų įmanoma išlaikyti paslap­ publikos prezidento, atitinkamu tį. Tačiau pakartojo savo pasi­ atsišaukimu į tautą, o tik po to žadėjimą parūpinti leidimą po­ jau būtų skelbiama naujos vy­ niai Tūbelienei pasimatymui su riausybės sudarymas ir jos dek­ prezidentu A. Smetona Rytprū­ laracijos viešas pareiškimas. siuose. Charakteringa, kad tuo me­ Liepos 18 dr. Kleist’as telefo­ tu, kai dr. Kleist’as dar tebesi­ nu painformavo mane, jog mi­ rūpino leidimu poniai Tūbelie­ nėtą leidimą tikisi turėti arti­ nei vykti pas internuotą prezi­ miausiomis dienomis, o liepos dentą A. Smetoną, Reicho poli­ 20 pranešė man asmeniškai, tinė vadovybė jau buvo nusi­ jog ponia Tūbelienė jau galin­ stačiusi porcelano su Sovietais ti vykti. Paaiškino, jog raštiš­ dar nedaužyti. Tai seka iš Hit­ kas leidimas nereikalingas ir lerio liepos 19 pareiškimo kad viskas su saugumo orga­ Reichstage, jog Reicho santykiai nais jau sutvarkyta žodžiu. Jei, (Nukelta į 108 pusl.)

80 DARBAI IR ĮVYKIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: — • Komunistų “ambasadoriaus” atviras žodis • Kremlius tikrai nepasitiki lietuviais komunistais

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: — • Veržimasis į koegzistenciją

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: — • Rezoliucijoms Remti Komiteto planai ir darbai

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: — • JAV-bių LB centro valdybos veiklos planai ir žygiai • Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija Clevelande

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: — • Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seimas • Krizė ALT-bos vykdomajame komitete • VLIK-o pirm. dr. J. K. Valiūno kelionės po pasaulį

JAV-BIŲ INFORMACIJA LIETUVAI: — • Kalba Amerikos Balsas

IDĖJOS SPAUDOJE: — • “Molotovo kokteilių” bloškėjai ar dievoti lepšiai

AUSTRALIJOS LIETUVIUOSE: — • Australijos lietuvių pastangos kovoje dėl Lietuvos laisvės

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: — • Nauja centro valdyba perima valdžią • Studijų savaitė

NAUJOS KNYGOS

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME PAVERGTOJE LIETUVOJE

KOMUNISTŲ Dėkui už vaišes ir malonų pri­ ėmimą Tau ir Tavo šeimos nariams “AMBASADORIAUS” Gražiai gyveni ir augini gražią ATVIRAS ŽODIS šeimynėlę. Visi jūs ten, kuriuos tik sutikau pas Tave ir kitur, sakote Prieš keletą metų komunistų pa­ tvirtą ir atvirą žodį ir, kas svar­ vergtos Lietuvos tam tikri pareigū­ biausia, be jokios baimės. Atrodo, nai pradėjo lankyti laisvąjį pasaulį. kad Amerika yra verta vadintis Anot oficialių komunistų šaltinių, laisva šalimi. O kad mes taip ga­ tų pareigūnų kelionių tikslai esą lėtumėm kalbėti savame krašte! moksliniai. Be taip vadinamų “moks­ Grįžęs turėsiu atlikti ‘išpažintį': linių” tikslų, tie komunistų lietuviai reikės išvardinti visus, kuriuos tik "ambasadoriai” turi ir kitus, labai sutikau taip vadinamam laisvaja­ specifinius tikslus: skaldyti lietuvių me pasaulyje. Reikės ir Tave pa­ išeiviją, išjungti kiek galima daugiau minėti. Atrodo, kad teks ir kaiką lietuvių iš kovos dėl Lietuvos lais­ parašyti apie savo kelionę. Mano vės. Tie “ambasadoriai” negali pa­ kelionės įspūdžiai labai puikūs, bet sigirti ypatingais laimėjimais laisvų­ jie bus gana tamsoki mano straips­ jų lietuvių tarpe. Tiesa, jiems pavyko niuose ar pranešimuose. Jei tik ką vieną ar kitą užkabinti ant savo neigiamo parašysiu ar pasakysiu meškerės. Tačiau tos komunistų apie Ameriką, Amerikos lietuvius “meškerės aukos” ir praeityje nieko ar Tave, netikėk. Tai nebus mano pozityvaus nėra davusios laisvųjų lie­ žodžiai. tuvių bendruomenei. Dauguma Amerikos lietuvių no­ 1967 metais eilė komunistų “am­ rite mus išvaduoti. Jūs galite šauk­ basadorių” maišėsi lietuvių tarpe ti pasauliui, siekti Jungtines Tau­ JAV-se, Kanadoje ir kitur. Vienas tas, sakyti tiesą spaudoje, radijo iš jų JAV-se aplankė savo buvusį ir televizijos programose. Darykite mokslo draugą, naująjį ateivį. Tas tai! Mūsų burnos užčiauptos ir komunistų “ambasadorius” pasisve­ rankos surištos. Likčiau čia, jei čiavo pas “kapitalistą” ir, po kelių tik visi būtumėm kartu. Bet, kaip stiklelių, “atvėrė ir savo širdį”. žinai, aš čia tik vienas, o kiti šei­ Anot to “ambasadoriaus”, jo kelio­ mos nariai — ten. nė JAV-se nieko bendro neturinti su Vienas ir svarbus pageidavimas: moksliniais tikslais, jis esąs pasiųs­ neleiskite vykti į svečius Lietuvon tas “maišyti vandenį” laisvųjų lietu­ silpnavaliams ir minkštapročiams. vių bendruomenėje. Svečias iš Lietu­ Tokių turime pakankamai pas sa­ vos, prieš sėsdamas į lėktuvą ir ap­ ve. Mes laukiame tikrųjų laisvojo leisdamas laisvąjį pasaulį, parašė pasaulio piliečių, pilna to žodžio savo senam mokslo draugui ir ‘ ka­ prasme lietuvių patriotų. pitalistui” šio turinio laiškutį: Sėkmės Jums visiems. Turiu vil­ ties, kad kada nors susitiksime Brangusis, išvaduotame Vilniuje! Už valandos mano lėktuvas ne­ Tavo senas draugas ria į erdves, ir aš sakysiu ‘Iki pa­ simatymo!’ Jūsų taip vadinamam Komentarų prie to laiško nereikia. laisvajam pasauliui. Viešėdamas To laiško autorius, komunistų pati­ pas Jus, prisiminiau senus laikus. kėtinis, duoda aiškų pavergtos Lie­ Puikūs buvo tie seni laikai! Nė tuvos vaizdą ir pateikia pozityvias šešėlio tų gerųjų laikų nėra likę ir konkrečias sugestijas laisviesiems. dabartinėje Lietuvoje. Pavergtojo draugas

82 KREMLIUS TIKRAI NEPASITIKI LIETUVIAIS ATNAUJINK “Į LAISVĘ” KOMUNISTAIS ŽURNALO PRENUMERATĄ DAR ŠIANDIEN! “Į Laisvę" 1967 metų lapkričio • Jei dar nesi atnaujinęs "Į Laisvę” mėnesio numeryje (Nr. 41/78) ra­ žurnalo prenumeratos 1968 metams, šoma apie pavergtoje Lietuvoje vyks­ tantį kivirčą tarp antrojo komunis­ padaryk tai dar šiandien! tų partijos sekretoriaus Boriso Po­ • Naudok tam tikslui kartu siunčia­ povo ir “Tiesos" vyr. redaktoriaus mą vokelį! Genriko Zimano. Ten rašoma: "... redaktorius Genrikas Zimanas, prolietuviškų nuotaikų žydas, lietu­ vių kalbą mokąs geriau už daugelį partizaninių kovų istorijai. Iš šio pačių lietuvių, jau nekalbant apie iš straipsnio sužinome, kad Rusijos atgabentus surusėjusius lie­ 1. 1944 metais per šešis mėnesius tuvius komunistus, savo keliu yra Ramygalos valsčiuje kovoje su par­ taip pat gerai išlaikęs ir savo žydiš­ tizanais žuvo 3 apylinkės pirminin­ kumą. Nors pats jis sinagogos jau kai; nebelanko, bet tradicines žydų šven­ 2. 1945-48 metų laikotarpyje Va­ tes ir jų papročius praktikuoja. Zi­ rėnos apskrityje kovoje su lietuviais manas esąs Vilniaus žydų faktiškas partizanais žuvo 25 apylinkių pirmi­ dvasios vadovas. Jo artimiausi bend­ ninkai ir sekretoriai; radarbiai mėgsta iš Zimano pasišai­ 3. Alytaus ir Lazdijų apskrityse pyti kaip ir ortodokso žydo”. (66 per tą patį laiką žuvo 33 apylinkių p.). pirmininkai, sekretoriai ir deputatai. Papildant šią informaciją, reikia 4. Atrodo, kad jau 1945 metais ru­ paminėti, kad Genrikas Zimanas, ko­ sai okupantai lietuviais komunistais munistų penktosios kolonos dalyvis nepasitikėjo. Tame pačiame straips­ laisvos Lietuvos pogrindyje. 1967 me­ nyje Ivanauskaitė rašo, kad 1945 me­ tų vasarą lankėsi EXPO 67 parodo­ tais per tris mėnesius iš valsčių ir je Kanadoje ir čia aplankė žydų sio­ apylinkių komitetų buvę atleista 1455 nistų veikėjus ir rabinus, gi su lie­ tarnautojai (91 p.); neminima, kas tuviais kontaktų vengė. su atleistaisiais padaryta. Kad Kremlius nepasitiki lietuviais 5. Ivanauskaitė tvirtina, kad par­ komunistais, liudija ir tai, kad pa­ tizaninių kovų metais daugelyje vie­ vergtoje Lietuvoje spausdinamo žur­ tovių lietuviai partizanai buvę pilni nalo “LKP istorijos klausimais” re­ padėties viešpačiai. Rašydama apie dakcinį kolektyvą sudaro Ch. Lifši­ 1948 metų sausio mėnesio 18 dienos caitė ir M. Joffė, o technikinis re­ rinkimų komediją, ji pažymi, kad daktorius yra D. Gotleris. Šio žur­ iš 1,538,330 užregistruotų rinkėjų nalo šeštame numeryje, skirtame ru­ balsavimuose dalyvavo 1.527.598 žmo­ sų komunistų pasaulinio sąmokslo 50 nės (98 p.). Nors ir šie daviniai, metų sukakčiai atžymėti, straipsnius žinoma, yra suklastoti, tačiau jau ir rusiškai paskelbė L. Šveicovas, L. jie parodo, kad arti milijono paverg­ Adelšina ir I. Lojko (lietuviškai duo­ tos Lietuvos lietuvių buvo sunaikin­ damos tik santraukos). Rusiškai ra­ ta arba dalyvavo aktyvioje rezistenci­ šo ir V. Jakienė. Lietuvių kalba joje prieš okupantą. straipsnius parašė M. Tamošiūnas, Šalia žydų ir iš Rusijos atsiųstų Pranas Ulevičius, J. Bacevičius, S. rusų ir surusėjusių lietuvių, Maskva Noreikienė, G. Juknienė, L. Petkevi­ dar pasitiki Lietuvos rusais (kaip čienė, S. Ivanauskaitė, Z. Barkaus­ Vladimirovas) ar už rusų ištekėju­ kienė ir V. Kašauskienė. Dėmesio ver­ siomis bobomis (kaip Diržinskaitė - tas S. Ivanauskaitės straipsnis. Ji Piliušenko). atskleidžia eilę faktų, kurie įdomūs Ged. Mt.

83 TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

ELI korespondento klausiamas, tinių intelektualų purkštavimus prieš kokios apraiškos lietuviškoje visuo­ partiją (tarsi šie intelektualai pa­ menėje kelia nerimo prof. Antanas tys nepabrėžtų, kad jie tai darą Maceina atsakė: “Leiskite man savo kaip tik komunizmo naudai), vieni nerimą išreikšti vienu žmonių pasa­ niekiname praeitį, kiti ją perrašo­ kojimu, kuris, be abejo, yra labai me pagal savo dabartines svajones, 'nemoksliškas', bet mūsų atveju gi­ žodžiu: elgiamės lyg užhipnotizuoti, liai simboliškas, žmonės pasakoja, praradę tikrovės pajautimą. Tai pa­ esą didelės gyvatės galinčios užhip­ stūmi mus į kažkokį popierinį ab­ notizuoti mažus paukščiukus. Gyva­ straktų moralizmą. Mūsų spauda pil­ tė nieko nedaranti, net nė nesijudi­ na pamokymų bei moralų: turi bū­ nanti; ji tik stipriai spoksanti ti — prirašyta, priorganizuota, pri­ paukščiukui į akis, o šis darąsis vis leista, prikurta, prikalbėta; reikia — neramesnis, šokinėjąs nuo šakos ant įsteigti, aplankyti, įtikinti, išjundin­ šakos, artinąsis vis labiau prie gyva­ ti, uždegti ir t.t. Tačiau kokia di­ tės, čirendamas ir sparneliais plas­ džiulė praraja tvylo tarp šio reik­ nodamas, tarsi meilintųsi šliužui. O laus ir net išdidaus “turi būti” ir gyvatė vis spogsanti ir spogsanti. ano kuklaus ir nusižeminusio “yra”! Galų gale paukščiukas tiek priartė­ Kai sykį viena dešimtmetė mergai­ jąs, kad gyvatė tik žiobtelianti ir jį čiukė svaičiojo, esą užaugusi ji jo­ praryjanti. dinėsianti juodbėriu žirgu, tai jos dė­ dė žemaitis šypsodamasis ją tik pa­ Šis pasakojimas man visados atei­ klausė: "O ans žirgs, ar jis bus me­ na į galvą, kai stebiu dabartinio dinis?” Pavojus suptis ant medinio laisvojo pasaulio santykius su komu­ arkliuko, laikant jį ristoku juodbėriu, nistiniais Rytais. Ne Vakarai hip­ yra mums labai artimas ir todėl notizuoja komunistinius Rytus, o taip lygiai pavojingas, kaip ir lais­ Rytai — Vakarus. Vakarų pasaulis vam pasauliui komunistinės gyvatės darosi vis neramesnis, ieško vis akys: abu migdo!”. glaudesnių ryšių su Rytais, siūlosi dialogo, santykių, sutarčių, bendra­ Dr. A. Maceina įspėja, kad dabar­ darbiavimo. Tie gi žmonės, kurie tiniu metu politinė veikla yra tra­ mėgina šį užhipnotizuotą pasaulį su­ giška “o tragiką pakelti gali tik purtyti, kad atsibustų ir išvystų pa­ rinktiniai žmonės”. Jis primena vie­ vojų, yra laikomi keistais neramuo­ ną istorinį epizodą kada poetas Ado­ liais, atsilikėliais, nesuvokiančiais mas Mickevičius prašė popiežių Pi­ laiko dvasios. jų IX palaiminti lenkų legijono už­ sienyje vėliavą. Popiežius atsisakinė­ Anas hipnotinis miegas pamažu jo, o neatlaikęs Mickevičiaus argu­ pradeda užkrėsti ir mus. Ir mes da­ mentacijos, paprasčiausiai išvijo jį romės kažkodėl neramūs kaip tasai pro duris. paukščiukas: ieškome santykių su tė­ vyne (tarsi tėvynė būtų geografinė Tolimesnius savo samprotavimus ar populiacinė sąvoka), peikiame an­ dr. A. Maceina dėsto taip: “Argi tikomunizmą, tikimės suradę skirtu­ ši scena nesikartoja ir dabar, kai mo tarp Markso ir dabartinio ko­ kreipiamės į svetimuosius, prašyda­ munizmo (tarsi tokio skirtumo ne­ mi paramos savajam kraštui ? Tie­ būtų tarp Evangelijos ir dabartinės sa, ne visados mums parodomos du­ Bažnyčios), išpučiame keletos sovie­ rys fiziškai, tačiau beveik visados

84 esame išvejami dvasiškai: tylomis, mis” (kun. K. Baras). Ramiai kal­ beveik nejaučiamai, juk esam triukš­ bėjo paskutinis ciklo prelegentas dr. madariai, ramybės ardytojai, užhip­ L. Sabaliūnas, klausytojus migdė "ri­ notizuoto paukščio žadintojai. O kas botos nepriklausomybės” Lietuvos gi dėkingas keliasi iš miego, jei jį perspektyvomis. Sunkiausią įspūdį purtai už apikaklės? Čia tad ir glū­ darė kun. dr. F. Jucevičius. Jam vis­ di mūsų politinės veiklos tragiką. Ir kas aišku ir paprasta, kaip turėjo vis dėlto turi būti žmonių (jų turim), būti praeityje ir kaip turi būti da­ kurie šią tragiką prisiimtų, pakel­ bar. Pagal jį ne okupantas tiek tų ir, išvyti pro vienas duris, grįž­ stabdo bendravimą, kiek mūsų poli­ tų pro kitas ir vėl pasauliui pri­ tiniai veiksniai. Tad visi piktieji puo­ mintų, kad Kristus už tiesą mirė ant limai prieš veiksnius ir buvo nu­ kryžiaus. O kaip lengva Jam būtų kreipti. buvę sueiti dialogo su fariziejais! Įdomūs reiškiniai vyksta ir mūsų Kaip lengva Jam būtų buvę išgel­ spaudoje. "Vienybės” keliu pasukę bėti pasaulį be kraujo! Argi ne tai “Metmenys” visas kortas jau padėjo Jam siūlė velnias, Jį gundydamas dy­ ant stalo ir savo komformine, ne­ kumose? Užtat šiandien didieji in­ originalia, iš Amerikos kairiųjų li­ kvizitoriai ir pataisė Jo mokslą bei beralų pasiskolinta ideologija ir jos elgesį. Kadangi mūsų politika yra pritaikymu lietuviškiems klausimams priešinga šiom inkvizitorių pataisom spręsti platesnės visuomenės nebedo­ (vistiek ar jos būtų dvasiškos ar pa­ mina. Į platesnius vandenis bando­ sauliškos), tai ir esame vejami bei ma išplaukti kitais kanalais. Prietil­ nemėgiami kaip ramybės ir dialogo čiai statomi “Aiduose”. trukdytojai. Tačiau garbė tiems mū­ “Aidai” 1967 metų nr. 10 veda­ sų veikėjams, kurie šios tragikos ne­ muoju paskelbė A. Blažio straips­ išsigąsta ir toliau ją neša” (Citatos nį, vardu “Intelektualo atsakomybė paimtos iš "Darbininko”, 1968 m. tautoje”, kuris vedžioja skaitytoją 22-23 numerių). užuolankomis ir labirintais. Tikroji tos taktikos paskirtis paaiškėja iš Veržimasis į koegzistenciją, ilgesnį kito, “Aidų” 1968 m. nr. 1 paskelbto laiką reiškęsis disidentiniu-oportunis­ straipsnio, pavadinto “Išeivių santy­ tiniu striksenimu, pastaruoju metu kiai su tauta”. Straipsnis pasirašy­ lietuvių viešąją opinjią bando palenk­ tas A. B. inicialais. ti pseudointelektualiniu čirškėjimu. Dr. A. Maceinos minčių veidrodyje Jei neklystama, tuos du straips­ reflektuoja šį pavasarį Čikagoje nius priskiriant tam pačiam auto­ Šviesos - Santaros suorganizuotas riui (paklaidai maža galimybių), tai paskaitų ciklas "Mes ir Lietuva”. Pa­ A. Blažio intelektualume “kūrybinis skaitų ciklo organizatoriai išlaikė entuziazmas” atvirkščiai proporcin­ balansą ir prelegentais pakvietė pla­ gai santykiuoja su jo “kritine sąmo­ čios skalės kalbėtojus: du budinto­ ne”, nes jis pats labai lengvai su­ jus (kun. K. Barą ir Vt. Vaitiekū­ kerta savo alter ego tezes. ną), vieną hipnotizuotoją (dr. L. Sa­ Pirmame straipsnyje A. B. dėsto, baliūną) ir vieną jau užhipnotizuo­ kad lietuvių tautos atgimimo laiko­ tą paukščiuką (kun. dr. F. Jucevi­ tarpiu tautai faktiškai vadovavę in­ čių). Budintojai budino švelniai ir telektualai: Daukantai, Valančiai, atsargiai. Jie ne tik kad nedraudė Basanavičiai, Kudirkos, Maironiai, ryšių su pavergtos Lietuvos žmonė­ Jakštai, Vaižgantai; nepriklausomy­ mis, bet skatino ryšius stiprinti. Bet bės laikotarpiu ne katalikų politi­ kartu įspėjo saugotis, kad bendra­ kai, bet intelektualas prof. Stasys darbiavimas nepatarnautų okupan­ Šalkauskis buvęs vyriausias katali­ to užmačioms, nes “Lietuva ne tik kų autoritetas. Naujų kelių iš auto­ okupuota, bet ir aneksuota” (Vt. Vai­ ritetinio režimo ieškoję ne partijų tiekūnas), ir kad ryšių palaikymas vadai, bet intelektualai, pasirašę “Ro­ nevyktų “Sovietų okupanto sąlygo­ muviečių deklaraciją”.

85 s Antrame straipsnyje A. B. agituo­ je, tiek čia išeivijoje . . .”, "netikslin­ ja už Maskvos aprobuotus bendra­ ga mums visuomeninėje veikloje darbiavimo kelius. Buvusioji sporti­ švaistytis anatemomis”, bet apie ki­ ninkų kelionė jam akių neatvėrė. Jis taip manančius jis kalba kaip apie ragina: “ ... tenka pageidauti dides­ “raganų medžiotojus”: “Raganų me­ nių sambūrių bendravimo. Galima džioklė, pasirodo, yra užkrečiama li­ kalbėti apie sportininkų, studentų, ga. Ji jau persimetė ir į kitus laik­ menininkų ir panašius sambūrius. raščius — ‘Į Laisvę’ (nr. 40), ‘Lie­ Tam reikia betgi vieno dalyko — tuvių Dienas’ (žiūr. 1967 birželio nr. drąsos, drąsos išnaudoti visas turi­ vedamąjį) ir kitur. Ten buvo puo­ mas galimybes, drąsos laužti geto lama ne tik dr. M. Gimbutienė už užtvaras, čia pačių sudarytas, ten lietuvių liaudies meno parodos su­ svetimųjų pastatytas”. ruošimą (mano pabraukta — J. Ieškodami paralelių mūsų gyveni­ Ž.) Kalifornijos universitete, bet ir me, rasime, kad A. B. išvardintą ’Lituanus’ žurnalas, ir net Lituanis­ rašytojų - intelektualų grupę išeivi­ tikos Instituto nariai, nepritarę siū­ joje atitiktų Aisčiai, Andriekai, Braz­ lomai pataisai”. džioniai, Bradūnai, Baronai, Gliau­ Palyginus A. Blažio kilnią teori­ dos, Jankai, Nykos-Nyliūnai, Na­ ją su nekilnia praktika, nenorom giai, Pūkelevičiūtės, Alės Rūtos, Ra­ prisimena anglų rašytojo George Or­ monai, Šlaitai, Tumienės, Vaičiulai­ well “Animal Farm”, kur protingos čiai ... Šalkauskio tipo intelektuali­ kiaulės taip filosofavo: “All animals nėm viršūnėm turėtume laikyti prof. are equal, but some animals are more Antaną Maceiną ir dr. Juozą Girnių. equal than others.” Į akligatvius ir Iš šešiolikos pasirašiusių deklaraci­ netoleranciją autorių nuveda įsitikė­ ją, pavadintą “Į organiškos valsty­ jimas savo neklaidingumu. Tačiau bės kūrybą”, gyvųjų tarpe egzilyje blogiau negu netolerancija yra A. turime J. Ambrazevičių, dr. J. Gri­ Blažio paprastos netiesos skelbimas. nių, dr. Z. Ivinskį, dr. A. Maceiną, Niekur neteko pastebėti, kad dr. M. I. Malinauską, dr. A. Salį, A. Vaičiu­ Gimbutienė būtų buvusi pulta už lie­ laitį. Iš intelektualų kunigų pami­ tuvių liaudies parodos Kalifornijos nėkime tik Ylą, dr. Baltinį, dr. u-te suruošimą. Tai labai piktas tie­ Prunskį, dr. Rimšelį. . . sos iškreipimas, nutraukiąs nuo tų Kaip manytų A. Blažys, koks nuo­ žodžių autoriaus veido intelektuali­ šimtis čia paminėtų intelektualų pa­ nę kaukę. Gimbutienė buvo kriti­ remtų jo siūlomas bendravimo for­ kuojama “Aiduose”, “Į Laisvę”, mules? Sunku patikėti, kad bent vie­ “Drauge”, “Naujienose”, "Laisvojoje nas jų Blažiui pilną draugystę su­ Lietuvoje” ir gal kur kitur, bet ne darytų. Vienišumas baido žmogų. Gal už parodos suruošimą. Vienur jai bu­ todėl jis ir ieško draugystės galy­ vo prikišamas nemoksliškumas, kitur bėje savo slapyvardžių. — propagandiniai parodos momentai A. Blažys kalba intelektualinio eli­ Lietuvos okupanto naudai, dar kitur to vardu, tik abejotina, ar intelek­ kritikuojami keliai, kuriais čia tualu kartoti Maskvos pasiūlytas eksponatus atsigabeno. Labai stip­ bendradarbiavimo formulas ir rodyti riai Gimbutienė buvo pabarta už pa­ drąsą, ardant lietuvių išeivijos soli­ rodoje išstatytą Lietuvos žemėlapį, darumą. kur Rytprūsiai priskirti Rusijai, o Dar sunkesniame susidūrime pats rytuose tarp Lietuvos ir Sovietų Są­ su savim atsiduria A. Blažys, kai jungos įterpta atskira (tarsi nepri­ pasineša į kitų moralizavimą pagal klausoma) Gudijos valstybė. Tuo bū­ formulę: “žalty, nesikeik!” Jis skel­ du nublukinamas Lietuvos pavergi­ bia kilnius tarpusavio santykiavimo mo faktas. (Parodos proga dr. My­ principus: "Mes laikome netikslin­ kolas Devenis "Drauge” parašė laiš­ ga niekinti, įžeidinėti, juo labiau ką, kur net kelia abejojimus dėl lie­ plūsti savo tautiečius tiek Lietuvo­ tuvių - prūsų giminystės. - Red.).

86 Ne veidmainiavimas, bet iš tikro in­ ieško naujų kelių tėvynei padėti,.. . telektualinė kalba būtų, jei A. Bla­ nes senieji nedavė ir neduoda rezul­ žys tų faktų buvimą būtų paneigęs tatų”. Nori ar nenori, su jaunes­ ar juos pateisinęs. Gal jis “raganų niųjų nusistatymu tenka skaitytis: medžiokle" laiko dar ir spaudoje pa­ dar vienas ar du dešimtmečiai, ir, darytą dr. M. Gimbutienei priekaiš­ jei Lietuva nebūtų išlaisvinta, jie tą už tai, kad savo dėstomą lietu­ lemtų kovos už Lietuvos laisvę ke­ vių kalbos kursą Kalifornijos uni­ lius. Makaitytė linkusi įvykius “šal­ versitete buvo įrašiusi taip: “Slavic tai išnagrinėti, o paskui sielotis Languages 125 B — Lithuanian 3 bet ne apie Lietuvos praeitį, kas ne­ units” (žiūr. “Draugas”, 1964 kovo sugrąžinama, o apie jos (realią) da­ 17). bartį ir praeitį”. (Redakcijos patikslinimas. A. Bla­ Makaitytė visą savo samprotavime žio minimame “Į Laisvę” numeryje remia klaidingomis, greičiausia Bla­ apie Gimbutienės suruoštą parodą žių kategorijos žmonių įpirštomis pre­ visai nerašoma. Nesuprantama kodėl misomis. Pirmiausia Makaitytė klys­ “Aidų” bendradarbis daro tokius ta, kad Lietuvos pavergimas ir lie­ tvirtinimus, kuriuos kiekvienas skai­ tuvių persekiojimas esąs istorinis fak­ tytojas gali lengvai patikrinti. Per­ tas. “Dėl istorinių įvykių nesisielo­ žiūrėjus “Lietuvių Dienų” paminė­ jama", tvirtina ji. Lietuvos pavergi­ tą straipsnį, irgi jokių užsipuolimų mas yra dabartis, dėl kurio turėtų prieš dr. Gimbutienę nerasta. Iš vis sielotis ne tik kiekvienas lietuvis, bet mes manome, kad “Lietuvių Dienos” ir kiekvienas švarios sąžinės ir jaut­ dėl kažkokių priežasčių tamsiąsias resnės moralės žmogus. Kitas teigi­ šios parodos puses neteisėtai nuslėpė. mas, kuriuo jaunoji studentė patei­ Stebimės ir veiksniais, kurie nepasi­ sina jaunimo abuojumą lietuviškiems rūpino paskelbtų faktų ištirti, juo klausimams, yra šis: "... studentai, labiau kad dr. M. Gimbutienė figū­ išaugę anglosaksų kultūros įtakoje, ruoja vienoje vilkinėje komisijoje. Vi­ aplamai yra flegmatiškesni negu ry­ sa “raganų medžioklė” — tai “Į Lais­ tų europiečiai, kurie lengvai karš­ vę” nr. 40 paskelbtas dr. A. Klimo čiuojasi, liesdami politiką”. Jei ji nors straipsnis, kuriame jis teigia, kad vieną vakarą pasižiūrėtų televizijos slavų ir baltų kalbas “suplaka į vie­ programos, pamatytų "anglosaksų ną tik mūsų anksčiau minėta ‘poli­ kultūros įtakoje” išaugusių studentų tika’, kuri yra naudinga rusams ir karščiavimosi formas ir vargu drįs­ aplamai slavams. Ir tie nerusai moks­ tų savo teigimą pakartoti. lininkai, kurie pasisako panašiai, yra “Studentų svarbiausias rūpestis vienu ar kitu būdu tos ‘politikos’ yra ne politika”, filosofuoja S. Ma­ paveikti” (42 p.). Gal A. B. “raga­ kaitytė, nors jau seniai laikas ir vy­ nų medžioklei” priskiria minėtame resniesiems ir jaunesniesiems supras­ numeryje trumpą citatą iš Lituanis­ ti, kad Lietuvos vadavimo darbas nė­ tikos Instituto prezidento dr. J. Ba­ ra politika. “Suvažiavimo jaunimas lio aplinkraščio, dėl kurio jau pasisa­ neatsisakė tėvų kartos pastangų tę­ kė V. Trumpa, o šiame numeryje sa­ simo”, toliau dėsto S. Makaitytė. vo paaiškinimus duoda dr. J. Balys; “Savo rezoliucijose studentai tvirtai žiūr. “Mums reikalingas apsivaly­ pasisakė už VLIK-o, ALT-bos, Bend­ mas”). ruomenės ir kt. veiksnių organizuotų Panašias į A. Blažio nuotaikas į pastangų svarbumą”. Jei iš tikro taip “Aidus” atnešė ir S. Makaitytė, ap­ yra, tai kaip suprasti jos teigimą, rašydama studentų suvažiavimą kad dabartiniai “keliai tėvynei padė­ ("Aidai”, 1968 m. nr. 2, psl. 87-88). ti nedavė ir neduoda rezultatų”. Ta­ Ji dėsto, kad “studentai žiūri kiek čiau patys liūdniausi dalykai jos praktiškiau į keblias problemas, lie­ straipsnyje yra šie: čiančias Lietuvos praeitį, negu tėvai: 1. S. Makaitytė studentų suvažia­ nori važiuoti Lietuvos aplankyti, . .. vime nerado nieko .papeiktino. Ji net

87 prileidžia, kad "gal reiktų ir džiaug­ tis, kad suvažiavime 'rimtieji' stu­ dentai sudarė mažumą”. Visa kriti­ REDAKCIJOS PRANEŠIMAS ka išskirtinai nukreipta prieš tėvų Be šio, šiais metais išeis dar du kartą. Esant ir labai atlaidžiam, su­ važiavime buvo ir peiktinų dalykų. “Į Laisvę” žurnalo numeriai. Kitas numeris išeis rugpiūčio mėnesį, o 2. Iš jos nekritiškai superkritiško trečias — gruodžio mėnesį. nusiteikimo “tėvų kartai”, tur būt, išplaukė toks generacijų skirtumo Redakcija lauks medžiagos (pasi­ pavaizdavimas: "Dažnas vyresniosios sakymų žurnale keliamais ir kitais kartos atstovas prakalboje gali iš­ klausimais, pranešimų, laiškų "Laiš­ tisas valandas nekonkrečiai sielotis apie alkanus, nuogus brolius paverg­ kai redaktoriui” skyriui) kitam nu­ toj tėvynėj, kur plaukia kraujo upės meriui (rugpiūčio mėnesio numeriui) ir bolševikai su kruvinais nagais kan­ iki liepos mėnesio 1 dienos. kina nekaltus žmones’. Studentas, į tą pačią padėtį pažvelgęs, greičiau Redakcijos adresas: “Į Laisvę” pasakys: ‘Taip, tie įvykiai smerkti­ žurnalas, Post Office Box 77048, Los ni. Genocidas smerktinas. Bet lietu­ Angeles, California 90007. viai ne vieni nukentėjo, ir ne vieni rusų bolševikai nusikalto’ ”, Čia tai tikrai anglosaksų kultūros įtaka. Prokomunistiškai nusiteikę Amerikos liberalai iki šiol tebekovoja prieš is­ raciją. Į laikinąją federacijos valdy­ torinį faktą — hitlerizmą ("Naciai, bą įėjo: Ed. Vengianskas — pirm., naciai!” studentai demonstracijose J. Bagdonas — sekret., C. Modesta­ šūkauja prieš policiją), bet atlaidžiai vičius — ižd., Vyt. Grybauskas - pateisina komunistiškos tironijos da­ narys spec. reikalams, J. Šoliūnas bartį. Ar iš tikro S. Makaitytė pri­ - informacijos vadovas, Al. Vakse­ leidžia, kad pavergtai Lietuvai leng­ lis — įgaliotinis Rytams. Laikinoji viau, jei ne vieni lietuviai nukentė­ valdyba viešai deklaravo, kad "įsteig­ jo (ir tebekenčia) ir jei ne vieni ru­ toji federacija pasisako už organi­ sai nusikalto? zacinę drausmę, sportuoti lietuvio — siekiančio laisvės savo kraštui dva­ Jei iš tikro, kaip Makaitytė liu­ sioje ir neskaldančio lietuvių vienin­ dija, didelis jaunosios kartos nuošim­ gumo. Federacija kartu pasisako už tis per anglosaksų liberalų idėjas glaudų bendradarbiavimą su Lietu­ yra paliestas Maskvos klastos ir jei vių Bendruomene”. (Sportininkų rei­ iki to laiko, kol pilnai perims Lie­ kalas išlygintas. Senasis sportininkų tuvos vadavimo naštą, nesusipras, vienetas, kuris buvo paslydęs tauti­ Lietuvos žmonės kovoje už krašto nės drausmės reikaluose, sugrįžo į laisvę talkos iš Amerikos lietuvių patriotų lietuvių kelią ir padarė susi­ negalėtų tikėtis. Tačiau yra ženklų, tarimą su naujai suformuotu vienetu. kurie ką kita rodo. Tautinio sąmo­ Red.). ningumo ir kovos už Lietuvos laisvę vėliavą vis aukščiau kelia antrosios Veržimasis į okupantams priimti­ ir trečiosios kartos Amerikos lietu­ ną koegzistenciją didėja, tačiau au­ vių jaunimas, atsparumą prieš defe­ ga ir pasipriešinimas. Senoji ateivi- tizmą demonstruoja jaunoji lietuvių ja atkritėlių nuo Lietuvos laisvės karta Atlanto pakraštyje, nuo tau­ idealų davė nedaug. Nedaug jų bus ir tinę drausmę paniekinusių išsišokė­ iš naujosios ateivijos tarpo. Tačiau lių atsiribojo patriotiškai nusiteikęs rūpestį kelia kiekvienas užhipnoti­ sportuojantis jaunimas ir 1968 m. zuotas paukščiukas, artėjąs prie gy­ kovo mėn. 17 d. nutarė įsteigti šiau­ vatės nasrų. rės Amerikos Lietuvių Sporto Fede- J. Žiograkalnis

88 LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PLANAI IR DARBAI

Rezoliucijoms Remti Komitetas iš­ tetą, rašė to vieneto vadovybei: “Nie­ kovojo Lietuvos bylos reikalu rezo­ ko nelaukdami turime duoti eigą liuciją. JAV-bių Kongrese. Šis vie­ Lietuvos bylai Jungtinėse Tautose”. netas siekia šiuo metu antro laimė­ Respublikonų partijos šulas Barry jimo. Dedamos visos pastangos pri­ Goldwater, įsijungdamas į šią orga­ versti JAV-bių prezidentą imtis ini­ nizaciją, rašė: “Jau seniai turėjo bū­ ciatyvos pravestos rezoliucijos (H. ti pajudintas Lietuvos laisvinimo rei­ Con. Res. 416) įgyvendinimui. Lie­ kalas”. Richard C. Steele, dviejų tuvos byla turi pasiekti Jungtines Amerikos dienraščių leidėjas (Wor­ Tautas, ir JAV-bių vyriausybė turi cester Telegram ir The Evening Ga­ ją ten tinkamai apginti. zette), įstodamas į Rezoliucijoms Remti Komitetą, pareiškė: “Jūsų žy­ gis yra žygis už tiesą, ir mes ne­ Mobilizuojamos galime jam leisti numirti. Daugiau stipriausios jėgos jėgos jums!” Šie ir šimtai kitų yra Rezoliucijoms Remti Komitetas nė­ pasiryžę visu savo politiniu svoriu ra naujas lietuvių veiksnys, o ame­ paspausti krašto administraciją Lie­ rikiečių organizacija, pasišovusi į ko­ tuvos bylos reikalu. Ir JAV-bių pre­ vą dėl Pabaltijo kraštų laisvės. Tos zidentas ir Valstybės departamentas organizacijos idėja kilo lietuvių tar­ tą spaudimą jaučia, bet čia tik pra­ pe, ji buvo lietuvių realizuota, ir to­ džia. je organizacijoje pirmaisiais smui­ kais vis dar tebegroja lietuviai. Nė Didelis JAV-bių Kongreso narių viena kita organizacija (įskaitant ir skaičius (senatorių ir kongres­ visus lietuvių veiksnius) neturi to­ manų) priklauso Rezoliucijoms Rem­ kio stipraus užnugario amerikiečių ti Komitetui. Jie ir žodžiu ir raštu tarpe, kaip kad Rezoliucijoms Rem­ “neduoda ramybės” nei JAV-bių pre­ ti Komitetas, šio vieneto eilėse yra zidentui, nei Valstybės departamen­ šimtai pačių žymiųjų ir įtakingųjų tui. Jų nuolatinis priminimas ir ra­ amerikiečių, šiai organizacijai pri­ ginimas krašto prezidentui ir Valsty­ klauso didžiųjų steitų gubernatoriai, bės departamentui yra trumpas ir didžiųjų krašto miestų burmistrai, aiškus: “Kelkite Lietuvos bylą Jung­ eilė JAV-bių senatorių, arti šimto tinėse Tautose ir ją ten tinkamai ap­ kongresmanų, eilė laikraštininkų, vi­ ginkite!” Vasario 16-sios minėjime suomenininkų, kolegijų bei universi­ JAV-bių Kongrese nemažas legisla­ tetų profesorių ir kitų žymių ir įta­ torių skaičius akcentavo šį reikalą kingų krašto darbuotojų. Rezoliuci­ savo žodžiuose, kalbose ir pareiški­ joms Remti Komiteto narių gretos ir muose. Eltos redaktoriai to “nepaty­ toliau tankinamos ir didinamos, į- rė” ir savo pranešimuose neminėjo; jungiant vis daugiau ir daugiau po­ tam tikrų laikraščių korespondentai litinio svorio turinčių amerikiečių. Washingtone apie tai irgi “nesužino­ jo”; apie tai užsiminė tik “Darbi­ ninkas” ir “Dirva”. Įtakingų amerikiečių angažavimasis Lietuvių talka ir parama Admirolas Arthur W. Radford, bu­ vęs JAV-bių generalinio štabo virši­ Rezoliucijoms Remti Komitetas gau­ ninkas, 1968 metų pradžioje įsijung­ na daug talkos ir paramos iš patrio­ damas į Rezoliucijoms Remti Komi­ tinės lietuvių spaudos (“Draugo”,

89 LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV-BIŲ LB CENTRO VALDYBOS PLANAI IR ŽYGIAI

JAV-bių LB centro valdyba yra nurodytų pareigų matyti, darbo dir­ sudaryta šio sąstato: pirm. Bronius va yra plati ir šakota. Pabrėžtinos Nainys, vicepirm. kun. Jonas Borevi­ šios sritys: visuomeniniai ryšiai, čius, S.J., vicepirm. visuomeniniams švietimas, kultūrinė veikla, jaunimas, ryšiams Valdas Adamkavičius, sekr. organizaciniai reikalai ir finansai. Stasys Džiugas, ižd. Kostas Dočkus, Visuomeninių ryšių bare jau spė­ Kultūros Fondo pirm. Anatolijus Kai­ ta stipriai pasireikšti, minint jubi­ rys, Švietimo Tarybos pirm. Jonas liejinę Lietuvos nepriklausomybės Kavaliūnas, organizacinių reikalų ved. šventę. Šia proga LB apylinkėms ir Petras Petrušaitis, informacijos rei­ kitoms organizacijoms buvo išsiun­ kalų vedėjas Antanas Šantaras, jau­ tinėta apie 100 egzempliorių (po 50 nimo reikalų vedėja Dalia Tallat- psl.) specialios anglų kalba paruoš­ Kelpšaitė ir specialiems reikalams tos medžiagos, skirtos amerikiečių narys Povilas Žumbakis. spaudai. Taip pat buvo pagaminta Kaip iš Centro valdybos sąstate magnetofoninė juostelė, į kurią buvo įrašytos trys anglų kalba programos apie Lietuvą, skirtos amerikiečių ra­ dijui. Tomis juostelėmis pasinaudojo “Darbininko”, “Laisvosios Lietuvos” apie 15 radijo stočių. Šiuo metu pra­ ir kitų laikraščių bei žurnalų ir dedama sustiprinta akcija bendro Pa­ tūkstančių lietuvių. Mūsų veiksniai baltijo tautų pašto ženklo išgavimui, šio žygio nėra parėmę nė vienu cen­ organizuojama talka Rezoliucijoms tu. Naujieji veiksnių (ALT-bos ir Remti Komitetui rezoliucijos (H. VLIK-o) pirmininkai (E. Bartkus Con. Res. 416) įgyvendinimui. Taip ir dr. J. K. Valiūnas) yra užmezgę pat ruošiama anglų kalba medžiaga ryšius su šio vieneto vadovybe ir ne­ birželio įvykių minėjimams. pagaili jam gerų žodžių. Švietimo srityje kruopščiai vyksta Rezoliucijoms Remti Komiteto žy­ naujų vadovėlių, pagalbinių ir vaiz­ gis yra milžiniškos apimties: čia rei­ dinių mokymo priemonių ruošimas. kia visų darbo rankų ir visos gali­ Sparčiai ruošiamasi ir šią vasarą mos piniginės paramos. Paskutiniu Dainavoje įvykstančiai jubiliejinei metu tikrai stambiomis sumomis šį mokytojų studijų savaitei. Rengiama žygį parėmė: Los Angeles lietuviai, programa mokytojų kursams. Pra­ dr. K. Ambrozaitis, dr. P Kisielius, dėtas lituanistinėms mokykloms mo­ kun. kleb. S. Morkūnas, dr. J. P. kinių verbavimo vajus, kuriuo nori­ Kazickas, dr. A. Razma, dr. V. Ma­ ma mokinių skaičių pakelti iš 3800 jauskas ir kiti. iki 5000. 1969 metus nutarta skelbti Rezoliucijoms Remti Komiteto va­ lituanistinio ugdymo metais ir pra­ dovybės nariai, apeliuodami į geros dėta ruošti tiems metams skirta spe­ valios lietuvius talkos ir paramos ciali programa. reikalu, ne kartą prabyla šiais žo­ Kultūros Fondas savo veiklą su­ džiais: “Atsiekėme pirmą laimėjimą, aktyvino jaunimo srityje. Čikagoje į­ atsieksime ir galutinį laimėjimą. Ar steigta dramos studija jaunimui, ir tu, geros valios lietuvi, galėsi tada yra formuojamas jaunimo teatras, ramia sąžine pasakyti, kad prie šio kurio pirmuosius darbo vaisius pa­ žygio prisidėjai visomis išgalėmis?” matysime dar šį pavasarį. Rudenį, -ts. lapkričio mėnesio gale, Čikagoje bus

90 suruoštas teatro festivalis. Artimoje ateityje numatyta išleisti apie 12 li­ tuanistinėms mokykloms vadovėlių ir keli stambūs mokslo veikalai. Leidžia­ ma Gimtoji kalba, veikia Lietuvos Bibliografijos Tarnyba. Prie Kultū­ ros Fondo yra suorganizuota pata­ riamoji komisija, susidedanti iš moks­ lininkų, kultūrininkų ir kitų sričių intelektualų, kurios tikslas yra pla­ nuoti Kultūros Fondo darbus ir nu­ statyti veiklos kryptį. Šią vasarą organizuojama jauni­ mo vadovams stovykla — kursai. Sudaromos sąlygos jaunimui akty­ viau pasireikšti Bendruomenės veik­ loje. Stiprinami LB organizaciniai ry­ šiai. Dar šiais metais numatoma su­ šaukti rajoniniai LB apylinkių val­ dybų pirmininkų suvažiavimai, ku­ riuose bus sprendžiami veiklos pa­ gyvinimo klausimai. Ypatingas dė­ mesys yra kreipiamas į intelektua­ lus, kurie šiuo metu yra nuo lietu­ viško gyvenimo atitrūkę. Atliekami parengiamieji darbai dar šiais me­ tais sušaukti lietuvių mokslininkų konferenciją, į kurią bus kviečiami BRONIUS NAINYS, Chicago, Illinois visi JAV universitetuose ir kitose (JAV), JAV-bių LB centro valdybos srityse dirbą mokslininkai. pirmininkas, sumaniai ir energingai vadovaująs JAV-bių lietuviams. Stengiamasi sutvarkyti visuomet sunkiai sprendžiamą finansų proble­ mą. Šiuo metu yra vykdomas vajus Jungtiniam Finansų Komitetui, iš LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS kur ir Lietuvių Bendruomenei teks 50 procentų. TARYBOS SESIJA Paskutiniu metu yra įvykę keli CLEVELANDE pasitarimai su nauja ALT-bos vado­ vybe ir su latvių organizacijomis. Clevelande posėdžiavusi JAV LB Yra įvykusi PLB valdybos, Kanados penktosios Tarybos antroji sesija 1967 m. gruodžio 9-10 dienomis no­ ir JAV LB centro valdybų konferen­ rėjo užbaigti nesuspėtus atlikti dar­ cija. Toje konferencijoje buvo aptar­ ta IV-toji dainų šventė, PLB sei­ bus pirmoje sesijoje New Yorke. mas, santykiai su VLIK-u ir ryšių Sesija nebuvo gausi: dalyvavo tik­ palaikymas su Pietų Amerikos LB. tai 20 Tarybos narių, trys apygar­ Nutarta į Pietų Ameriką pasiųsti me­ dų pirmininkai ir šeši JAV LB cent­ nininkus. ro valdybos nariai. (Taryba viso tu­ JAV LB Centro valdybos vadovy­ ri 37 narius). Todėl ir sesijoje iš­ bėje energingai vyksta Trečiosios kilo klausimas, kokias sankcijas tai­ tautinių šokių šventės parengiamieji kyti tiems Tarybos nariams, kurie darbai, kuri įvyks liepos 7 Chica- į sesijas be rimtų priežasčių neat­ goje. vyksta. Clevelando. sesijoje dalyva­ - jP- vo: dr. K. Ambrozaitis, A. Barzdu-

91 kas, A. Blinstrubas, dr. A, Butkus, Įstatų keitimo klausimą referavo kun. V. Dabušis, J. Gailiušytė, J. Ja­ dr. K. Keblys. Referentas konkre­ saitis, V. Kamantas, J. Kapočius, dr. čiai nurodė, kokie įstatų paragrafai K. Keblys, dr. P. Kisielius, dr. A. turėtų būti keičiami ir kodėl. Pra­ Klimas, dr. V. Majauskas, K. Mik­ šyta Tarybos narius giliau pažvelg­ las, Br. Nainys, dr. A. Razma, J. ti į įstatų keitimo siūlymą, kad at­ Smetona, D. Tallat-Kelpšaitė, A. Za­ einančioje sesijoje JAV LB įstatų parackas, kun. K. Trimakas, A. Mat­ klausimas galėtų būti įtrauktas į joška, St. Ingaudis, Z. Dičpinigaitis, darbų tvarką. V. Adamkavičius, St. Džiugas, K. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Dočkus, A. Kairys, J. Kavaliūnas valdybos pranešimą padarė vykd. vi­ ir P. Petrušaitis. cepirm. St. Barzdukas. Sesijai vadovavo Tarybos prezi­ Daugumas pranešimų buvo at­ diumo pirmininkas Juozas Kapočius, spausdinti ir išdalinti sesijos daly­ padedamas vicepirm. kun. V. Dabu­ viams. Todėl, palyginti, per tokį šio ir sekr. Arvydo Barzduko. trumpą laiką Tarybos nariai buvo Pačioje darbų pradžioje buvo pri­ nuodugniai supažindinti su naujosios imtos JAV LB susirinkimų tvarkos centro valdybos darbais, rūpesčiais taisyklės. Jas paruošė Arvydas Barz­ ir ateities užsimojimais bei planais. dukas. Tarybos sekretorius. Taisyk­ Ilgokai buvo diskutuotas atstovų lių tekstai suvažiavimo dalyviams rinkimo į PLB seimą klausimas. JAV buvo įteikti sesijos metu. Kai kas LB turi teisę pasiųsti 45 atstovus. skundėsi, kad jos susipažinimui Ta­ Po ilgų diskusijų nubalsuota, kad rybos nariams nebuvo išsiuntinėtos Amerikos lietuviams atstovaus 37 iš anksto. Jų išdiskutavimas suėdė Tarybos nariai, o aštuoni bus išrink­ daug brangaus laiko. Ir šioje sesijo­ ti iš JAV LB centro valdybos ir je pirmą kartą buvo naudojamasi apygardos pirmininkų tarpo. šiomis parlamentarinėmis taisyklė­ mis. Pripratusiems susirinkimus, Plačiai išsikalbėta apie lėšų telki­ konferencijas bei posėdžius vesti "pa­ mą ir Pasaulio LB seimą, paliesti gal savo galvą”, iš karto nebuvo švietimo, kultūros ir kiti reikalai. lengva paklusti naujoms taisyk­ Kaip New Yorko sesijoje kai ku­ lėms. Į pabaigą visi pajuto, kad čia rie Tarybos nariai gąsdino suvažia­ padarytas labai naudingas darbas. vimo dalyvius bendradarbiavimo vel­ niukais, landžiojančiais pro PLB sto­ Pirmosios sesijos protokolą skaitė gą ir gaišino laiką, taip Clevelan­ Jūra Gailiušytė. Išsamius, gerai pa­ do sesijoje J. Smetona suvaidino ruoštus pranešimus padarė JAV LB "one man’s show”. J. Smetona kal­ centro valdybos pirm. Br. Nainys, bėjo, kada tik užeidavo noras, ir švietimo Tarybos pirm. J. Kavaliū­ kalbėjo apie ką norėjo, bet dažniau­ nas, Kultūros Fondo pirm. A. Kai­ siai ne sesijoje rūpimais klausimais. rys, organizacinių reikalų vedėjas P. Petrušaitis, jaunimo reikalų vedėja Tokių į kraštutinumus besimėtan­ D. Tallat-Kelpšaitė. Tautinių šokių čių Tarybos narių kalbos ir kaltini­ šventės komiteto paruoštą praneši­ mai daugeliui atstovų, suvažiavusių mą perskaitė V. Adamkavičius; dr. rimtų klausimų spręsti, išsėmė kant­ B. Nemicko referatą Lietuvos nepri­ rybę, ir prieš jų taktiką kietai buvo klausomybės 50 metų minėjimo klau­ pasisakyta. simu perskaitė Arvydas Barzdukas. A. T. S.

92 LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

VYRIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS

VLIK-ą sudarančių grupių atsto­ Paskutiniu metu — tai jau pra­ vai 1967 metų gruodžio mėnesio 16 eityje buvo bandoma — tenka pa­ ir 17 dienomis buvo suvažiavę savo stebėti ir su liūdesiu konstatuoti, metinei konferencijai (seimui) į New kad lietuvių tarpe atsirado to pui­ Yorko miestą. Posėdžiai vyko Mas­ kaus ir kilnaus darbo griovimo peth (New Yorko priemiesčio) lie­ ženklų, ir to bendradarbiavimo tuvių parapijos (prel. J. Balkūno) kaip tik pasidengama. salėje (gruodžio 16) ir Maspeth lie­ tuvių piliečių klube (gruodžio 17). Jau nuo seno tradiciškai Vasa­ Paprastai kiekviena grupė siunčia rio 16-sios minėjimų aukos skiria­ (VLIK-e yra 15 grupių) po 3 atsto­ mos Alto veiklai, bet šiuo metu, vus. Šiame seime beveik visos gru­ po labai kilnia priedanga — bend­ pės turėjo trijų asmenų delegacijas. ro specialaus fondo pavidale, no­ Tik viena kita grupė nebepajėgė at­ rima, kad tos piniginės aukos jau siųsti trijų atstovų į seimą. Seimo nebūtų skiriamos Tarybai.. .” pirmininku buvo pakviestas J. Stik­ liorius (Mažlietuvių grupės atstovas), Washingtono konferencijoje (1967. vicepirmininku — P. Razgaitis X.21-22) buvo sutarta vieningai rem­ (Krikščionių Demokratų grupės at­ ti Jungtinį Fondą, neskaitant tam stovas) ir sekretoriumi — B. Raugas tikro ALT-bos atstovų niurzgėjimo. (Lietuvių Fronto Bičiulių atstovas). ALT-bos atstovai iš kelių kartų pa­ Buvo sudarytos 4 komisijos: manda­ brėžė toje konferencijoje, kad tas tų, nutarimų, sąmatos ir kontrolės. Fondas neliestų Vasario 16-sios au­ kų. Eilėje vietovių LB apylinkės ren­ gia Vasario 16-sios minėjimus. LB Antano Rudžio priekaištai apylinkės palinko aukas atiduoti Jungtiniam Fondui, ir ALT-ba pa­ Amerikos Lietuvių Tarybos vykdo­ sijuto “skriaudžiama”. mojo komiteto pirm. Antanas Rudis seime nedalyvavo, bet jis atsiuntė konferencijai laišką. Štai, to rašto Pranešimai apie VLIK-o veiklą būdingesnės ištraukos: Pranešėjai (ypač dr. K. Valiūnas “... Altas (ALT-ba. Red.) iki ir J. Audėnas) apie VLIK-o veiklą pat šių dienų rėmė Vliko tęstinu­ daug "suėdė” laiko, kalbėdami apie mą ir tai veiklai per tą laikotarpį žinomus dalykus ar kitų grupių at­ davė 293,737.13 dol. Altas nuo pat liktus darbus. savo įsisteigimo atliko labai daug svarbių darbų JAV valdžios įstai­ Tautos Fondo vardu pranešimą pa­ gose ... darė pirm. prel. J. Balkūnas. Iš 1966 metų likutis buvo $13,370.38. Per Altas, Vilkui persikėlus į JAV, 1967 metus gauta $23,435.13. Tarp maloniai jį sutiko ir norėjo arti­ jų iš ALT-bos tik $4,000.00, bet ir mų bei glaudžių santykių. Gyve­ tie už 1966 metus. 1967 metais VLI- nimo laikas tačiau parodė, kad, K-as negavo nė vento iš ALT-bos. veikdamas Alto veiklos krašte, Vil­ VLIK-o išlaidos per 1967 metus (11 kas nutolo nuo Europos valstybių mėnesių) buvo $25,938.00. Visos VLI­ reikalų ir savo veikimu pradėjo K-o grupės sumokėjo savo įnašus — duplikuotis su Altu. $1,500.00 (po $100 kiekviena grupė).

93 Išvados seimo atstovai (grupių elitas?) yra labai menkos politinės kokybės. Sei­ 1. VLIK-as turėtų savo seimus me matėsi daugiau jaunesniųjų vei­ šaukti ne parapijų salėse ir ne lūš­ dų nei anksčiau, bet tas jaunimas nose (Maspeth piliečių klubas), o pa­ seimo neišjudino. Tam jaunimui stin­ čiuose didžiuosiuose New Yorko vieš­ ga patirties, o senasis senimas jau bučiuose. Tuo atveju būtų galima lai­ pasenęs. VLIK-o silpnybė didžiau­ mėti kiek vietos Lietuvių bylai ame­ sia stoka darbingo vidurio. Šis sei­ rikiečių spaudoje. mas nedavė jokios naudos. 2. VLIK-o seimas buvo sušauktas 4. Vietoj seimų VLIK-ui būtų tiks­ Laisvės kovos metų išvakarėse. Nei liau šaukti metines plačios visos vi­ VLIK-o vadovybė, nei pavieniai at­ suomenės konferencijas, kurioms stovai neišėjo su didesniais planais VLIK-as pateiktų savo darbų ir per­ ar užsimojimais 1968 metų veiklai. spektyvų vaizdą. Tuo atveju VLI­ Kalbėta buvo apie labai kasdieninius K-as gal gautų daugiau naujų min­ reikalėlius ir mažus dalykėlius. VLI­ čių ir iš to būtų bent informacinė K-o seimas turėjo “duoti toną” lais­ nauda. Sprendžiamąją galią užtektų viesiems lietuviams, o to nepadarė. pavesti VLIK-o tarybai. 3. Susidarė įspūdis, kad VLIK-o ja.

KRIZE ALT-BOS VYKDOMAJAME KOMITETE

1967 metų pabaigoje ir 1968 me­ Tautinės Sąjungos veikėją, naująjį tų pradžioje Amerikos Lietuvių Ta­ ateivį, iš profesijos inžinierių, turin­ ryba pergyveno gana sunkią krizę: tį savo inžinerijos firmą Chicagoje. tai institucijai nepavyko apie porą mėnesių suformuoti vykdomojo ko­ Naujasis pirmininkas. Apie Euge­ miteto. ALT-bos vykdomojo komite­ nijaus Bartkaus veiklą ALT-boje nie­ to pirmininkui Antanui Rudžiui pa­ ko daug negalima pasakyti, nes jis sitraukus iš pareigų, tą vienetą su­ ten, kaip kad žmonės sako, nesu­ darančių grupių atstovai turėjo ke­ spėjo "sušilti kojų”. Ten jam darbas letą posėdžių, ir kiekviename karto­ nebus lengvas, nes senieji rabinai, josi ta pati istorija: būdavo pasiū­ galima jau dabar spėti, kaišios pa­ lomi du kandidatai pirmininko pos­ galius į jo planuojamos ir vykdomos tui (Eugenijus Bartkus ir Pijus veiklos ratus. Antanas Rudis buvo Grigaitis), ir kiekvienas gaudavo po nutraukęs ryšius su beveik visomis 5 balsus. Artėjo Vasario 16-sios mi­ didesnėmis lietuvių grupėmis bei vie­ nėjimas, o ALT-ba vis neturėjo pir­ netais. Eugenijus Bartkus mėgina at­ mininko. Eugenijaus Bartkaus kan­ statyti visą reikalą į normalesnes vė­ didatūrą palaikė Katalikų Federaci­ žes. jos atstovai (2), Amerikos Lietuvių ALT-bos neveiklumas ir nesėkmės. Tautinės Sąjungos delegatai (2) ir Krizės metu, kai ALT-ba neturėjo Katalikų Susivienijimo Amerikoje pirmininko, Antanas Rudis ėjo tas atstovas. Visais pečiais stūmė Pijaus pareigas. Apie ALT-bos vykdomojo Grigaičio kandidatūrą socialistų at­ komiteto kokią nors talką periferi­ stovai (2), sandariečiai (2) ir Su­ joms ruošiant Vasario 16-sios minė­ sivienijimo Lietuvių Amerikoje at­ jimus nebuvo jokios kalbos. ALT- stovas. Galų gale kairiosios grupės bos centrinė įstaiga Chicagoje net pasidavė, ir prieš pat Vasario 16- neatsakinėjo į laiškus, gaunamus iš sios minėjimus krašte ALT-ba išsi­ grupių, kurios daugiau ar mažiau dar rinko savo naujuoju pirmininku Eu­ palaiko ryšius su ta institucija. genijų Bartkų, Amerikos Lietuvių Antanas Rudis buvo pasišovęs iš-

94 gauti pašto ženklą lietuviams iš Vasario 16-sios proga Kongrese kal­ JAV-bių vyriausybės Lietuvos nepri­ bėjo eilė senatorių ir kongresmanų, klausomybės atstatymo 50 metų su­ bet jų kalbos bei pareiškimai buvo kakties proga. Su šiuo savo užsimo­ blankūs, pilni tuščiažodžiavimo ir jimu jis užpykdė estus ir latvius, bendrybių. Svaresnius žodžius tarė nes anos grupės norėjo bendro paš­ tie legislatorial, kurie priklauso Re­ to ženklo visiems pabaltiečiams. Ar­ zoliucijoms Remti Komitetui: jie iš­ tėjo Vasario 16-sios minėjimas, o iš ryškino seną ir garbingą Lietuvos Antano Rudžio pastangų jokių rezul­ praeitį, ragino krašto vyriausybę im­ tatų nesimatė. Jis griebėsi despera­ tis iniciatyvos Kongreso priimtos tiškų pastangų: organizavo delegaci­ rezoliucijos (H. Con. Res. 416) įgy­ ją pas JAV-bių viceprezidentą Hu­ vendinimui, iškeliant Pabaltijo kraš­ bert H. Humphrey, delegaciją pas Il­ tų bylą Jungtinėse Tautose ir ją ten linois demokratų šulą Richard J. Da­ tinkamai apginant. Ir kiti legislato­ ley (Chicagos burmistrą). Ir šios riai būtų tarę svaresnius žodžius, jei paskutinės pastangos nepajudino paš­ tik ALT-ba būtų jiems pateikusi to ženklo reikalo nė iš vietos. naujesnės medžiagos. Eilė legislato­ rs kartojo savo senas kalbas, pasa­ ALT-ba visad akcentavo ir akcen­ kytas Kongrese prieš keletą metų. tuoja, kad Vasario 16-sios minėjimas JAV-bių Kongrese esąs jos veiklos Reikia manyti, kad ALT-ba, vado­ sferoje. Tiesa, ALT-bos vykdomasis vaujama Eugenijaus Bartkaus, pa­ komitetas surado lietuvius dvasiškius judės, parodys iniciatyvos ir išeis su maldoms sukalbėti Senate ir Atsto­ vienu ar kitu konkretesniu planu vų rūmuose. Tai maždaug ir viskas. Lietuvos laisvinimo darbe. gd.

VLIK-O PIRM. DR. J. K. VALIŪNO KELIONĖS PO PASAULĮ

VLIK-as šiuo metu gali didžiuotis keletą dienų, lankydamas didesnes lie­ savo judriu, sumaniu ir finansiškai tuvių bendruomenes. Romoje turėjo pajėgiu pirmininku dr. J. K. Valiū­ pasitarimus su Lietuvos diplomatijos nu. Jis, kaip plataus masto preky­ šefu S. Lozoraičiu. VLIK-as turėtų bininkas, turi ryšių su įvairiomis ne tik dėkoti savo pirmininkui už mi­ biznio įmonėmis visuose laisvojo pa­ nėto pobūdžio keliones, bet taip pat saulio kraštuose. Savo kelionėse jis sudaryti jam tinkamesnes sąlygas nepamiršta Lietuvos bylos reikalo ir darbui. Šiuo metu VLIK-as net ne­ mėgina jį nuolat judinti kitataučių pajėgia išlaikyti vienos sekretorės sa­ tarpe. Būtų gera, kad mes tokių am­ vo pirmininkui. Apie kitą pagalbą basadorių turėtumėm daugiau ir kad pirmininko darbe nėra nė kalbos. pajėgtumėm nors dalinai apmokėti jų Panaši padėtis yra ir visuose kituo­ kelionių išlaidas. se veiksniuose ir didesniuose mūsų Dr. J. K. Valiūnas 1968 metų ko­ junginiuose. Kiek geresnė padėtis vo mėnesį apsuko visą pasaulį, su­ yra Lietuvos Laisvės Komitete. Mat, stodamas laisvojoje Kinijoje, Pietų šį vienetą išlaiko amerikiečiai. Korėjoje, Filipinuose, Hong-Konge, Australijoje, Teherane ir Romoje. Memorandumai laisvųjų kraštų vy­ Čia jis susitiko su tų kraštų vyriau­ riausybėms. Lietuvos nepriklausomy­ sybių atstovais ir bandė išgauti pa­ bės atstatymo 50-ties metų sukakties lankių straipsnių, pareiškimų bei at­ proga VLIK-as paruošė ir pasiuntė siliepimų Lietuvos bylos reikalu tų laisvųjų kraštų vyriausybėms memo­ kraštų spaudoje, radijo ir televizi­ randumą. Šis septynių puslapių do­ jos programose. Australijoje praleido kumentas yra neblogai paruoštas.

95 JAV-BIŲ INFORMACIJA LIETUVAI

KALBA AMERIKOS BALSAS

“Amerikos Balsas kalba į Lietu­ Amerikos Balsas pirmą kartą lie­ vą.”, —tokiais žodžiais du kartu tuviškai prakalbo 1951 metų vasario dienoje pradedamos lietuviškos Ame­ mėnesio 16 dieną. Lietuvių visuome­ rikos Balso radijo programos. Pa­ nė tai sutiko su dideliu entuziazmu, vergtojoje Lietuvoje žmonės jų labai nes buvo palaikyta ženklu, jog Ame­ klauso, nors perdaug ir nevertina. rikos vyriausybė aiškiau angažuoja­ Priešingai, dažniausiai apie jas iš- si už Lietuvos nepriklausomybę. Il­ sireiškia kaip apie “labai blogas”. gainiui veiksniai ir visuomenė apie tas transliacijas veik visai pamiršo. Amerikos vyriausybė Amerikos Bal­ so programas kelis kartus reforma­ Jame pasigendama gal tik poros da­ vo, lietuvišką skyrių siaurino, ir iš lykų: ten reikėjo akcentuoti seną ir 12 transliacijų dienoje suredukavo į garbingą Lietuvos praeitį ir nepa­ dvi pusvalandines programas. miršti JAV-bių Kongreso pastangų kovoje dėl Lietuvos laisvės. Buvo ga­ Sovietai pradžioje AB programas lima užsiminti apie Kersteno komi­ trukdė. Vėliau, santykiams tarp JAV teto darbus ir JAV-bių Kongreso ir Sovietų Rusijos gerėjant, AB pro­ pravestą rezoliuciją (H. Con. Res. gramos taikėsi prie naujo politikos 416). Apie tai nė žodžio. kurso. Trukdymai silpnėjo, o dabar veik visai sustojo. Ir iš tiesų nebė­ Memorandumas buvo tik priedas ra ko betrukdyti, nes siunčiamos ži­ prie ilgo laiško, kurį pasirašė Lie­ nios sovietinei santvarkai nebėra pa­ tuvos diplomatijos šefas Stasys Lo­ vojingos. zoraitis ir VLIK-o pirmininkas dr. J. K. Valiūnas. JAV-se yra nera­ Neteisinga būtų teigti, kad lietu­ šyta taisyklė, kad laiškai neturi bū­ viškos AB programos yra labai blo­ ti ilgesni kaip vieno puslapio. Nei gos. Kai kuriais žvilgsniais verti­ JAV-se nei kitur pareigūnai neturi nant, reiktų jas laikyti gan geromis. kantrybės skaityti kelių puslapių laiš­ Jos nekelia klausytojuose nepagrįstų kus. Ilgesnių laiškų paprastai nie­ vilčių ir nežadina jų neapgalvotiems kas nė nemėgina skaityti. Minėtas veiksmams. Tarptautinės politikos in­ laiškas yra virš 3 puslapių. Jame formacijose dominuoja komunizmą ir kartojami dalykai jau suminėti me­ Sovietų Sąjungą liečią klausimai. Kad morandume. Dar blogiau, tie laiškai ir labai švelniai ir atsargiai, prime­ nebuvo parašyti kiekvieno krašto nami komunistinio pasaulio sunku­ vyriausybėms individualiai, o multi­ mai bei nepasisekimai. Amerikos lie­ plikuotai. Mat, VLIK-as neturėjo pa­ tuvių kultūrinės veiklos žinios, per­ kankamai pinigų apmokėti sekreto­ duodamos šeštadieniais ir sekmadie­ rei už virš 100 laiškų parašymą ma­ niais, sąžiningai objektyvios faktais šinėle! Tai būtų kainavę apie 200- ir nešališkos interpretacija. Tačiau 300 dolerių. VLIK-as sutaupė apie pagrindo turi ir tie, kurie apie AB 200 dolerių, ir dauguma tų laiškų programas atsiliepia nepalankiai. liko neskaityti, žymesni pareigūnai Ypač respektuotina klausytojų nuo­ (daug ir eilinių piliečių), kaip tai­ monė pavergtoje Lietuvoje. Tad kas syklė, neskaito masiniai multiplikuo­ lietuviškom AB programom prikiš- tų laiškų. VLIK-o vadovybė turėjo tina? tai žinoti! Lietuvoje lietuviai nusiskundžia, -ja. kad Amerikos Balsas nekalba į pa-

96 vergtą Lietuvą. Jie klausosi šaltai Nė kartą neužsiminta senatorių ir objektyvios informacijos, kuri labiau kongresmanų tuo reikalu pasiūlytų skirta lietuviškai kalbantiems ame­ rezoliucijų. Neteko girdėti, kad AB rikiečiams, negu pavergiems lietu­ lietuviškai kada būtų kalbėjęs apie viams. Lietuviai Lietuvoje nejaučia, Rezoliucijoms Remti Komitetą, į ku­ kad AB programos būtų skirtos rį šiuo metu jau yra įsijungę šimtai jiems. Blogiausia, kad pavergtos žymių amerikiečių. Sunku būtų pa­ Lietuvos gyvenimo įvykių interpre­ tikėti, kad Valstybės departamentas tacija lietuviškose AB programose draustų Rezoliucijoms Remti Komi­ visai eliminuota. Šaltumas ir nesu­ teto vardą paminėti. interesuotas objektyvumas (kartu ir Aplamai visuomeninės veiklos sek­ amerikiečių informacijos nesėkmin­ toriaus informacija nepasižymi išba­ gumas) jaučiamas ir transliacijose lansuotu objektyvumu, kaip kultū­ kitomis kalbomis, tačiau lenkai gir­ rinis sektorius. Pav. praėjusią vasarą di apie įvykius Lenkijoje, rusai — įvykusi skautų stovykla ir Santaros- Rusijoje, čekai ir slovakai — Čeko­ Šviesos suvažiavimas buvo atžymėti slovakijoje ir t.t. Mūsų kalba pro­ reportažais ir pasikalbėjimais, atei­ gramose Lietuvos nebėra. tininkų ir frontininkų stovykloms buvo, regis, skirta tik po keletą sa­ Lietuviško gyvenimo informacija kinių. Pasikalbėjimai galėtų gan pa­ vienašališkai užgožta kultūrinėmis įvairinti ir pagyvinti AB programas, žiniomis. Tačiau apie Amerikos lie­ tačiau jie dažniausia pravedami la­ tuvių ruošiamas dailės parodas, kon­ bai blankiai ir neįdomiai. certus, operas, tautinius šokius ir kai kurias knygas neretai parašo “Lite­ Nedaug teko girdėti įdomiau su­ ratūra ir menas”, “Gimtasis kraštas” organizuotų ir religinių valandėlių. ir kiti okupuotos Lietuvos laikraščiai. Amerikos Balsas sudaro nuostabias Pavergtasis kraštas apie mūsų kul­ galimybes su gaivinančiu religiniu tūrinį gyvenimą šiek tiek sužino žodžiu pasiekti ateizmo niokojamą ir be Amerikos Balso. Šios žinios lietuvių tautą, tačiau tos galimybės Maskvai nepavojingos. Priešingai, jei labai menkai išnaudojamos. Atrodo, transliacijos ribotųsi vien kultūrinė­ kad nė vienas idealistas kunigas tuo mis žiniomis, reikia spėti, patys so­ reikalu nėra susidomėjęs. Religinių vietai jų išlaikymą finansiškai pa­ valandėlių organizavimo nepalanki remtų. iniciatyva, tur būt, ateina iš pačių AB lietuvių skyriaus tarnautojų. Ką Amerikos Balsas labai šykštus vi­ gi, nemažai daliai mūsų klebonėlių suomeninės veiklos informacijai, o labiau rūpi iš lietuvių atimti kapi­ kovos už Lietuvos laisvę Amerikos nes, suteritorinti tautines parapijas, lietuviuose veik visai nereflektuoja. numokėti parapijos skolas, kad sku­ Pašaliečiui sunku žinoti, kokius varž­ biai būtų galima naujas ir didesnes tus AB programoms yra uždėjęs paskolas užtraukti. Lietuviškiems rei­ Valstybės departamentas, tačiau yra kalams nei noro, nei laiko nebelieka. ženklų, kad esama ir savanoriškos cenzūros Pav., kasmet Amerikos Bal­ Labai gerų programų buvo su lie­ sas gan išsamiai kalba apie Lietu­ tuviais rašytojais: jų pasisakymai ir vos Nepriklausomybės šventės minė­ kūrybos skaitymas. Mokslo ir meno jimus JAV Kongrese, cituoja gan kie­ kūrėjai, spaudos žmonės, idealistai tus kongreso narių žodžius, smer­ visuomenininkai galimybių ribose tu­ kiančius Lietuvos pavergėją, tačiau rėtų praturtinti AB lietuviškąsias visada rūpestingai išleidžiami pareiš­ programas, kad pavergta tauta sa­ kimai, reikalaują Baltijos valstybių vąja išeivija pagrįstai galėtų didžiuo­ klausimą iškelti Jungtinėse Tautose. tis. -la.

9? IDĖJOS SPAUDOJE

“MOLOTOVO KOKTEILIŲ” BLOŠKĖJAI AR DIEVOTI LEPŠIAI

Bolševikų revoliucijos 50 metų su­ sidūrimo) išraiškos forma turi ati­ kakties proga daugelyje laisvojo pa­ tikti skriaudos substanciją ... Ne- saulio sostinių vyko puotos sovietų apsiskaičiavimas bus, kai vietoj ra­ atstovybėse. Jose laisvės ir humaniz­ šalo butelio sviedžiama plyta .. mo atstovai kėlė tostus su genoci­ do ir tironijos atstovais. Bet kai kur Kaip matom, “Youth and Free­ atsirado tos ciniškos politikos truk­ dom” nusistatymas yra perdėm ame­ dytojų. Kanadoje prie sovietų atsto­ rikietiškas atseit, pragmatiškas: į­ vybės susitelkę puotos trukdytojai skaudintasis savo protestui pasiren­ net langus bolševikams iškūlė ir sie­ ka priemones, atitinkančias skriaudos nas raudonu rašalu aptaškė. Ryšium substanciją. su tuo, pasak “Tėviškės žiburių”, pa­ "Pax Romana Journal” (1967, Nr. sipiktino net toks santūrus Toronto 5) įžanginiame pasisako labiau prin­ dienraštis kaip “The Globe and cipiškai: Mail”. Nors “Tėviškės Žiburiai” taik­ liai pastebėjo, kad “labai keistas tei­ "Daugelį mūsų laikų krikščio­ singumas tų, kurie smerkia palygin­ nių kamuoja klausimas, naudotina ti nedidelius demonstrantų išsi­ ar nenaudotina prievarta pasauly­ šokimus, bet nemato daug didesnės je, kuriame klesti maskuota prie­ negerovės”, bet, savo ruožtu, pareiš­ varta (legalios valdžios pavida­ kė ir tam tikro rezervuotumo bolše­ lu). Tikrai, krikščionybė nėra vien vikinės puotos trukdytojų atžvilgiu. tik receptas Dievui garbinti. . . Ne Esą “akmenukai į ambasados lan­ kiekvieną revoliuciją Bažnyčia gus, raudoni dažai ant jos laiptų nė­ smerkia. Politine ar socialine ne­ ra girtinas dalykas” ("Tėviškės žibu­ teise paremta santvarka nevisada riai”, 1967.11.30). O negirtini daly­ yra geriau už revoliucijos chaosą, kai yra ir nevartotini. Bet ar toks tokią santvarką griaunant. . . ‘Pa­ "Tėviškės žiburių” nusistatymas yra laiminti taikieji, nes juos vadins girtinas ? Dievo vaikais’. Bet nėra neįmano­ ma, kad griebimasis ginklo prieš Ieškodami atsakymo, sugretinkime viešpataujančią prievartos sąrangą “Tėviškės žiburių” nusistatymą su ir nusikalstamą neteisingumą ir JAV liberalinės minties žurnalo yra ‘taikumo’ forma, ir kartais gal “Youth and Freedom” ir su katali­ tik vienintelė”. kiškos minties “Pax Romana Jour­ nal” atitinkamais nusistatymais. Tame pačiame “Pax Romana Jour­ "Youth and Freedom” (1967, Nr. nal” numeryje tėvas J. L. Segundo, 3) rašo apie studentų prievartinius S. J., ryšium su vieno Kolumbijos pasireiškimus: kunigo - partizano žuvimu kovoj su vyriausybės armijos daliniais, priei­ “Mes visi esame kieno nors kuo na tokias išvadas prievartos naudo­ nors įskaudinti.. . (Todėl) dauge­ jimo atžvilgiu: lis mūsų marširuoja, šūkauja, pi­ ketuoja. Kai kurie svaido kiauši­ “Tas (kunigo) atvejis yra tyli, nius. Kiti verčiau griebias akme­ bet iškalbinga prieštara visokiam nų. Pasitaiko ir tokių, kurie bloš­ simplistiškam katalikų Bažnyčios kia “Molotovo kokteilį”. Ginklų pa­ ir visos krikščionijos galvojimui... sirinkimas priklauso nuo to, kokio Kai jis (kunigas) pasirinko par­ stiliaus susidūrimo siekiama. (Sū- tizano kelią ir su tuo susijusią

98 AUSTRALIJOS LIETUVIUOSE

AUSTRALIJOS LIETUVIŲ PASTANGOS KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Senieji ir naujieji Australijos lie­ galima gyvenvietę pakeisti, bet ke­ tuviai. Senų emigrantų Australijoje lionės išlaidos, nežinomos gyvenimo kaip ir nebuvo. Maža grupelė, apie sąlygos kitose vietovėse, butų stoka 30 lietuvių, 1929 metais Sydney mies­ ir kiti sunkumai nulėmė taip, kad te buvo įkūrę Australijos Lietuvių beveik visi pasiliko ten, kur buvo Draugiją, kurios veikla dėl supran­ valdžios paskirti pirmiesiems dar­ tamų priežasčių negalėjo būti naši. bams. Didesnės lietuvių bendruome­ Po antrojo pasaulinio karo apie nės — Sydney, Melbourne, Adelaide 8,000 lietuvių pasiekė Australiją. Jie ir kitos — pradėjo lietuvišką veiklą, pasklido po visą platų kontinentą. ypač susibūrę apie lietuvius kapelio­ Naujieji lietuviai imigrantai buvo nus, kurie lyg ir sudarė savųjų pa­ surišti dviejų metų darbo sutartimi. rapijų užuomazgas. Greitai atsirado Krašto imigracijos departamentas spauda ir įvairios organizacijos bei parūpino jiems darbus ir gyvena­ kiti kolektyviniai junginiai. mas vietas, tuo būdu planingo ir Didelis lietuvių nubyrėjimas. Apie kompaktinio įsikūrimo negalėjo bū­ 3,000 lietuvių pasiliko toli nuo mi­ ti. Pasibaigus darbo sutarčiai, buvo nėtų tautinių židinių ir, galima sa-

prievartą, jis tai darė suprasda­ Bet jeigu “griebimasis ginklo prieš mas. kad prievarta ir neteisė jo prievartos sąrangą ir nusikalstamą krašte jau viešpatavo ... Legalinė neteisingumą” gali būti kartais vie­ sąranga žmogų lygiai gali žudyti nintele taikiųjų išraiškos forma, tai kaip ir šautuvas... Ir kai tokiai mūsų tautos pavergėjo ekspozitūroms sąrangai oponuojama prievarta, tai lango iškūlimas ar laiptų išrašalavi­ čia nebus prievarta įprastine šio mas bus tik labai jau švelnus "gy­ žodžio prasme. Tai bus ‘gynimas’, nimas beginklių”. O visgi mes netu­ arba... net kai kas kilnesnio — rėtume rikiuotis į dievotus lepšius. ‘gynimas beginklių’ ”, Šia proga prisimena 1965 lapkričio 13 demonstracija. Kai kas tos New Tame pačiame “Pax Romana Jour­ Yorko lietuvių demonstracijos dideliu nal” numeryje paskelbtoj vieno Pax pasisekimu laikė policijos pagyrimą, Romana 1967 seminaro prelegento kad demonstracija buvus be jokių iš­ paskaitos ištraukoje skaitome: puolių, ir policijai nebuvę kas veik­ “Krikščionys turi būti taikūs, bet ti. Tačiau, kai protesto demonstra­ ne tokie taikieji, kurie aimanuo­ cija nieku nesiskiria nuo laidotuvių ja ir kūkčioja kapinėse . . . šių die­ procesijos, vargiai ji atitinka savo nų jaunieji krikščionys turi žiū­ tikslą, nors ir susilaukia policijos rėti, kad neužsitamautų apkalti­ komplimento. Filistinų pavergtas nimo esą dievoti lepšiai, geros va­ Samsonas ne tik Dagono šventyklos lios bejėgiai žmoneliai, vertingi iš­ langus išmaišė, bet pačią šventyklą dariai ... Jie turi žiūrėti atviromis pavertė griuvėsiais. Lietuviai apskri­ akimis, stovėti tvirtai į žemę at­ tai lėto būdo ir dar tramdyti jų ko­ remtomis kojomis ir (kodėl ne, kai vingumą, atrodo, nėra girtinas nu­ yra reikalas) paruoštomis kumšti­ sistatymas. mis ...” • K. Mažiulis kyti, jie patys ir jų vaikai yra jau jos ir niekas politine veikla nesirū­ nutautėję. Kiti lietuviai (apie 5,000) pina. Didesniuose krašto lietuvių su­ tebėra dar gyvi lietuviškai veiklai, važiavimuose (meno dienose) Lietu­ bet, toli gražu, ne visi yra aktyvūs: vos bylos reikalui ir bendrai politi­ tik maždaug pusė jų aktyviai daly­ niam reikalui neduodama nei vietos, vauja organizuotoje lietuviškoje veik­ nei laiko. loje. Partizaninė veikla. Australijos ki­ Pirmasis dešimtmetis buvo dau­ tataučių tarpe veikia keli didesni giau ar mažiau nukreiptas į ekono­ tarptautinio posėdžio junginiai, ku­ minį įsitvirtinimą svetimame krašte. riuose reiškiasi ir lietuviai. Iš tokių Tai ir buvo viena iš priežasčių to­ junginių paminėtini: A B N (Anti- kiam dideliam skaičiui nutautėti bei Bolshevik Block of Nations), ACEN visiškai atitrūkti nuo savųjų. Dauge­ (Assembly of Captive European Na­ lyje šeimų abu tėvai dirbo ir mažai tions), The Joint Baltic Committee tegalėjo skirti laiko vaikų lietuviš­ ir kit. Lietuviams tuose vienetuose kam auklėjimui. Vaikai augo sveti­ atstovavo ar atstovauja: J. P. Ke­ moje aplinkoje ir lankė svetimas mo­ dys, E. Kolakauskas, V. Narbutas, kyklas. Buvo nemaža ir tokių tė­ V. Bukevičius, J. Riauba, P. Pocius, vų, kurie, norėdami greičiau išmok­ J. Lapšys ir kit. Paminėti trys vie­ ti angliškai, namuose pradėjo nebe­ netai nėra centralizuoti ir kiekvie­ kalbėti savo kalba. Tie tėvai neteko noje vietovėje veikia savarankiškai savo vaikų ir patys pasitraukė iš ir skirtingai, šio pobūdžio veiklai lietuvių tarpo. Gyvenimo sąlygos at­ trūksta visose tautinėse grupėse su­ skyrė pelus nuo grūdų, ir nutautė­ manių ir aktyvių darbuotojų. Lietu­ jimo banga Australijos lietuviuose viai, kurie daugiau ar mažiau reiš­ bent šiuo metu beveik sustabdyta. kiasi tuose tarptautiniuose jungi­ niuose, yra įsijungę į tą veiklą kaip Pagrindinės organizacijos. Pagrin­ “savanoriai” su LB centro ar apy­ dinė organizacija, apjungianti visus linkių vadovybių “palaiminimu”. lietuvius, yra Australijos Lietuvių J. P. Kedžio ir J. Veteikio pa­ Bendruomenė, turinti 12 apylinkių. Didesnėse lietuvių bendruomenėse stangomis prieš ketvertą metų buvo veikia lietuviškos parapijos, kurioms pradėtas leisti trimėnesinis leidinys vietinė Katalikų Bažnyčios vadovy­ News Digest — International. Tas leidinys yra išsilaikęs iki dabar. Tu­ bė tokio oficialaus statuso nėra su­ teikusi. Lietuviai turi savo “parapi­ rinio atžvilgiu yra neblogas, bet iš­ jas” šiose vietovėse: Sydney, Mel­ viršiniai atrodo labai skurdžiai, šiam leidiniui tiesiog neįmanoma konku­ bourne (turi savo parapijos namus), ruoti su australiečių, anglų ar ame­ Adelaide (turi savo koplyčią ir na­ mus), Geelong ir Perth. Lietuviško­ rikiečių panašaus pobūdžio magazi­ se kolonijose veikia visa eilė senimo, nais ar žurnalais. Čia yra Australi­ jos Lietuvių Bendruomenei auksinė jaunimo ir vairių pakraipų vienetų, draugijų, klubų ir pan. Ir Australi­ proga padėti tiems vyrams. Jiems jos Lietuvių Bendruomenė ir visi ki­ reikia ir pinigo ir prityrusių rankų bei protų. ALB galėtų kasmet su­ ti junginiai beveik visą dėmesį ski­ organizuoti po keletą tūkstančių do­ ria kultūrinei veiklai. Australijos lerių tų vyrų pastangoms paremti: Lietuvių Bendruomenė politine veik­ la beveik nesirūpina, o kiti vienetai jie galėtų pasisamdyti specialistų re­ daktorių ir leidinį žmoniškai apipa­ irgi nebando nieko konkretesnio šio­ vidalinti. Tuo atveju tam antikomu­ je taip svarbioje srityje daryti. Pa­ nistiniam leidiniui būtų žymiai leng­ vienių asmenų iniciatyva pasitaiko partizaninių bandymų, kurie beveik viau pasklisti kitataučių tarpe. kiekvienu atveju susilaukia LB “pa­ Organizuotų lietuvių pastangos. laiminimo”. Nei prie LB krašto va­ Australijos Lietuvių Bendruomenės dovybės, nei prie apylinkių valdy­ krašto vadovybė ir apylinkių valdy­ bų neveikia jokios politinės komisi­ bos pajuda kartkartėmis ir politinėje

100 LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

NAUJA CENTRO VALDYBA PERIMA VALDŽIĄ • STUDIJŲ SAVAITĖ

Nauja centro valdyba tenio administratorius Viktoras Pa­ Lietuvių Fronto bičiuliai, gyveną lonas. Centro valdybos adresas: ,JAV-se ir Kanadoje, 1967 metų pa­ 21526 Chardon Road, Cleveland, Ohio baigoje išsirinko naują centro valdy­ 44143. Telefonas: (216) 531-2190. bą. Naujai išrinktos valdybos nariai Valdyba yra pajėgios sudėties; val­ yra iš Cleveland, Ohio (JAV), ar džią iš čikagiečių (senosios valdybos) apylinkės. JAV-bių ir Kanados LFB jau perėmė ir sumaniai ir energin­ centro valdyba pasiskirstė pareigo­ gai pajudėjo. Sėkmės! mis taip: pirm. Juozas Mikonis, vi­ cepirmininkai — Juozas Žilionis ir Naujos valdybos biuletenis dr. Juozas Skrinska, sekr. Vladas LFE narius jau pasiekė naujos čyvas, ižd. Jonas Vasaris, biuletenio valdybos biuletenis. Biuletenio reika­ redaktorius Vacys Rociunas ir biule­ lu ten rašoma:

srityje: pareiškimais ir protestais liai įleidusi šaknis ir apjungusi vi­ reaguoja į kiekvieną krašto politi­ sus gyvus ir aktyvesnius lietuvius. niuose sluoksniuose iškilusį nepa­ LB-nei ir tinka imtis iniciatyvos po­ lankų reiškinį Lietuvos bylos klau­ litinėje veikloje. Pasaulio Lietuvių simu. Būtų gera, kad lietuvių ir ki­ Bendruomenės vadovybė turėtų nie­ tų tautinių grupių vadovybės tiems ko nelaukdama sudaryti stiprią po­ nepalankiems reiškiniams bandytų litinę komisiją, kurios paskirtis bū­ užkirsti kelią. Pabaltiečių tautinių tų: (1) paruošti politinės veiklos pla­ grupių pirmininkai susirenka kartą ną tiems kraštams, kuriuose lietuvių į metus aptarti Pabaltijo bylos klau­ tarpe neveikia jokie kiti politiniai simo ir pabaltiečių reikalų Australi­ junginiai; (2) prie LB kraštų vado­ joje. Šis junginys (The Baltic Coun­ vybių įkurti politines komisijas, ku­ cil of Australia) vėl tepasitenkina rios savo keliu panašias komisijas tik pareiškimais bei protestais. Jo­ suorganizuotų ir prie kiekvienos apy­ kios pozityvios veiklos neplanuoja ir linkės valdybos; (3) parūpinti tiems neišvysto. kraštams politinės literatūros; (4) Parama VLIK-ui. Australijos lie­ nuolat instruktuoti svarbesniais Lie­ tuviai kasmet surenka apie $400.00 tuvos bylos klausimais; (5) kovos VLIK-o veiklai paremti. Šiuo metu už Lietuvos laisvę reikalu išstudijuo­ Tautos Fondo atstovybę sudaro: Dr. ti atskirų kraštų sąlygas, išnagri­ A. Mauragis, kun. P. Butkus, J. Sla­ nėti galimybes ir paruošti planus bei vėnas, S. Baltramėjūnas ir K. Sta­ sugestijas visų LB kraštų vadovy­ šionis. TF atstovybė ribojasi tik bėms. VLIK-ui piniginės paramos organi­ Pasaulio Lietuvių Bendruomenės zavimu. ALB vadovybė (krašto ir vadovybė, nieko nelaukdama, turėtų apylinkių) LF veiklai netalkina, nors šioje srityje pajudėti, ir pajudėti pil­ ir yra pažadėjusi tai daryti. na sparta. Juk Lietuvos laisvės prie­ Išvados. Lietuvių Bendruomenė šai šiapus ir anapus pilna sparta Australijos lietuviuose yra tikrai gi­ juda, laukti nebėra ko. (a.m.-rd.)

101 “Bendrame Tarybos ir Centro tyje (Vokietijoje) buvo vienas iš valdybos pasitarimuose sutarta, “Žiburių” redaktorių, o JAV-se — kad biuletenis bus neperiodinis. Jį bendradarbiauja mūsų katalikiškoje bičiuliai gaus, kai CV ir Taryba bei patriotinėje spaudoje. matys, kad yra reikalo kokiais Dėmesio! Apie 30 biuletenio eg­ klausimais informuoti. Kadangi ‘Į zempliorių nepasiekė LFB narių, nes, Laisvę’ išeina tris kartus į metus, matomai, jie yra pakeitę adresus ir tai daug medžiagos spausdina žur­ dar nepranešę Centro valdybai. Jei nalas. Biuletenis bus Tarybos ir kuris iš bičiulių nėra gavęs biulete­ CV balsas, informuojantis savo na­ nio, prašomas atsiliepti. Rašyti: JAV rius apie bėgamuosius reikalus, ir Kanados LFB Centro valdyba, pateikiantis medžiagos apie sambū­ 24526 Chardon Road, Cleveland, Ohio rių veiklą, Tarybos nutarimus ir 44143. t.t. Todėl čia CV nuoširdžiai pra­ šo visų sambūrių ir paskirai gy­ benančių narių informuoti CV, kad Studijų ir poilsio savaitė ji galėtų su visais pasidalinti 1938 metų Lietuvių Fronto rengia­ džiaugsmais ar nepasisekimais ...” moji bendrinė studijų ir poilsio sa­ vaitė įvyks liepos 28 - rugpiūčio 4 Biuletenis įdomus, gerai sureda­ dienomis Dainavos stovykloje (Man­ guotas bei apipavidalintas. Sėkmės chester, Michigan). Pagrindinė studi­ redaktoriui Vaciui Rociūnui! Jam jų savaitės paskaitų tema: Mūsų idė­ spaudos darbas nėra svetimas: trem­ jinis turinys laiko tėkmėje. Studijų

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VADAI — Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Tarybos pirm. dr. A. Damušis (antras iš kairės) susitinka su JAV-bių ir Ka­ nados LFB centro valdybos nariais. Iš kairės dešinėn: V. Rociūnas, biuletenio redaktorius; dr. A. Damušis; J. Mikonis, centro valdybos pirmininkas; ir V. Palūnas, biuletenio administratorius.

102 savaitės moderatoriumi pakviestas ir jau sutiko būti dr. Juozas Girnius, "Aidų” redaktorius. Paskaitas skaity­ ti kviečiami lietuvių iškilieji intelek­ tualai. Iki šiol sutikimą paskaitai skaityti jau davė dr. Vytautas Var­ dys. Studijų ir poilsio savaitė skiriama ne vien tik frontininkams, bet taip pat ir kitiems lietuviams. Todėl ir "bičiulių bičiuliai” kviečiami šioje studijų ir poilsio savaitėje dalyvauti. Studijų savaitė, kaip paprastai, bus užbaigiama literatūros-meno va­ karu. Poilsio savaitė, aišku, neapsieis be tradicinio jaučio kepimo, laužų ir ki­ tų pramogų. Dainavos stovykla, praplėtus gy­ venamuosius namus, pasidarė patogi poilsio ir atostogų vieta ir šeimoms. Kviečiami visi bičiuliai ir "bičiulių bičiuliai” taip sutvarkyti atostogų laiką, kad būtų galima su šeimomis pabuvoti gražioje Dainavoje. Registruotis pas CV pirm. Juozą Mikonj, 34526 Chardon Road, Cle- veland, Ohio 44143. Telefonas: (216) DR. JUOZAS GIRNIUS, Boston, 531-2190. Massachusetts (JAV), "Aidų” redak­ torius, pakviestas LFB studijų savai­ tės moderatoriumi (jau davė sutiki­ Nario mokestis mą). Studijų savaitė įvyks liepos 28 LFB Vyr. Tarybos ir Centro val­ - rugpjūčio 4 dienomis Dainavos sto­ dybos nutarimu nario mokestis nu­ vykloje. statytas 5 dol. metams. Jį moka kiekvienas dirbantis LFB narys. Sambūriai, išrinkę narių mokesčius, Centro valdyba laukia panašių paren­ mažiausiai 50 proc. persiunčia Cent­ gimų ir iš kitų LFB sambūrių. ro valdybai. Visi sambūriai prašomi • ALT-bos Clevelando skyriaus kaip galima greičiau atsiteisti už suruoštame Vasario 16-sios minėjime 1968 metus. pagrindiniu kalbėtoju buvo dr. Adol­ fas Damušis, LFB Vyr. Tarybos pir­ mininkas. Smulkios žinelės • LFB Clevelando sambūrio val­ • LFB sambūriai ir paskirai gy­ dybą sudaro: pirm. J. Damušis, veną bičiuliai prašomi prisiųsti tiks­ sekr. P. Titas ir ižd. J. Pikturna. lius adresus kaip galima skubiau. • JAV-bių ir Kanados LFB Cent­ Centro valdyba nori turėti tikslią ro valdybos vicepirm. Juozas Žilio­ kartoteką. Skubiai laukiami ir sam­ nis savo vardo dienoje atšventė 60 būrių valdybų sąstatai ir jų adresai. metų amžiaus sukaktį. • Centro valdyba ir Clevelando • JAV-bių ir Kanados LFB Cent­ sambūris surengė 1968 metų sutiki­ ro valdybos vicepirm. dr. Juozas mą. Iš gauto pelno 300 dol. paskir­ Skrinska ir žmona Birutė praleido ta LFB žurnalui "Į Laisvę” paremti. atostogas Ispanijoje.

103 NAUJOS KNYGOS

KRITUSIEJI UŽ LAISVĘ

Maždaug prieš 12-15 metų atvėso Partizaninės kovos deportacijas labai partizanų ginklai ir ištuštėjo Lietu­ sulėtino, ir taip buvo sulaukta Sta­ vos miško brolių slėptuvės. “Girėnų lino eros galo. Jaunesnioji karta į kolchozas”, kaip rašo vienas parti­ partizanus žiūri kaip į Lietuvos did­ zanas iš miško bunkerio seseriai vyrius. kurie ne tik išdrįso pasiprie­ tremtinei į Sibirą, likvidavosi. šinti iki dantų Amerikos apginkluo­ tam šimteriopai gausesniam priešui, Legendarinės ūkanos dengia toli­ bet ir ilgiem laikam nustatė santy­ mosios mūsų istorijos herojiką,. Tai kį tarp lietuvių ir rusų tautų. Par­ suprantama ir pateisinama. Nepatei­ tizanų lavonų niekinimu rusai pa­ sinama, kad neparuošėme Lietuvos demonstravo pačius brutaliausius azi­ nepriklausomybės kovų po I-jo di­ jatiškus papročius, kurių Europa jau džiojo karo pilnos istorijos, nors tu­ nebepažino daugelį šimtmečių. Turės rėjome palankias sąlygas ir savo praeiti daug laiko, kol rusų nusikal­ rankose visus šaltinius. Partizaninės timai Lietuvoje taps tik istoriniai kovos Lietuvoje II-jo pasaulinio ka­ faktai. ro pabaigoje ir pokaryje — tai pats herojiškiausias epizodas tūkstantme­ Maskva lietuvių tautos sentimentus tėje lietuvių tautos istorijoje. Kaip ir pagarbą partizanams labai gerai bus su tuo laikotarpiu? Ar jam ir­ žino. Pradžioje tyla bandė partiza­ gi lemta pilnai neišsiskleisti istori­ nus paskandinti užmarštyje, o kai tai jos amžinybei? Pavojų yra. Ir tai dėl nepavyko, po ilgesnių svarstymų ry­ kelių priežasčių: (a) Lietuvą paver­ žosi savo tikslo pasiekti aktyviu gęs priešas deda visas pastangas to partizanų niekinimu: išleista jau bent meto herojiką suniekinti; (b) iš septyni NKVD tardymų kamerose 30,000 laisvės kovose kritusių par­ sudarytų “faktų” rinkiniai, spaudo­ tizanų, kaip teisingai pastebi “Kri­ je pasipylė gausybė partizanus šmei­ tusieji už laisvę” knygos 142 pusla­ žiančių komunistinių prisiminimų ir pyje autorius V. Ramojus, “kiekvie­ “istorinių apybraižų”, į propagandą nas jų turėjo savo gyvenimą, savo įjungta beletristika, filmas, radijas, biografijas ir i įsiliepsnojusią parti­ televizija. Į užsienį pasiųstiems reži­ zanų kovą išėjo laisvės ilgesio vedi­ mo emisarams įsakyta gyvu žodžiu ni” (tur būt, vedami - J. D.). Mirtis šmeižtus skleisti laisvųjų lietuvių tar­ sunaikino jų biografijas, ir “laisvės pe. Labai charakteringas “Lietuvos ilgesio” pažadinti žygdarbiai liko ne­ viceprezidento” Jono Kuzminskio pa­ užregistruoti; (c) gyvųjų liudininkų vyzdys. Atvykęs 1967 metais į Mon­ likučiai išeina pas kritusius kovos trealį, Kanadą, prie ežero dainavo draugus, o jų teisingam liudijimui Maironio “Lietuva brangi”, o susi­ kraštą pavergęs priešas yra užčiau­ rinkimų salėse niekino partizanus. pęs burnas. “Banditai neįeis į Lietuvos istoriją”, tvirtino “viceprezidentas”, bet į klau­ Vyresniosios kartos lietuvis Lietu­ simą “kokios Lietuvos?” atsakyti ne­ voje, pats išgyvenęs partizaninių ko­ bemokėjo. vų laikotarpį, užklaustas apie par­ tizanus, paprastai atsako: "Jei ne Rašytojas Vladas Ramojus “Kritu­ partizanai, lietuvių Lietuvoje nebū­ sieji už laisvę” knyga ėmėsi labai tų likę”. Jų įsitikinimu, Stalinas bu­ įdomaus uždavinio: iš sovietinių šal­ vo sudaręs planą po karo iš Lietu­ tinių paimtos medžiagos atkurti tei­ vos išvežti bent 70 proc. lietuvių. singus partizaninės veiklos istorinius

104 fragmentus. Autoriaus darbas ne tik pjūčio 6 d.d. numeriuose pateikta įdomus, bet Ir didžiai reikalingas. Tie­ medžiaga. siog sunku suprasti, kad iki šiol jo­ Knygos 144 puslapyje gražiai ap­ kia institucija nesiėmė iniciatyvos rašyti “pašauti arai Krėvės tėviškė­ laisvės kovų istorinei medžiagai rink­ je” — Subartonyse. Laisviesiems lie­ ti. Ir partizanus Lietuvos istorijon tuviams skaldyti Vilniuje leidžiamas įamžinti tenka “partizaniškai”. “Kri­ “Gimtasis kraštas” 1967 m. rugpiū­ tusieji už laisvę” knygos autorius čio 31 d. (nr. 31) rašo, kad Subar­ kaip tik ir yra vienas iš tokių "par­ tonių pamiškėse šiuo metu skraido tizanų”. varnos: Vladas Ramojus artimąją praeitį “Merkinės pašonėje — Subartony­ liečiančių kūrinių yra ir daugiau pa­ se, rašytojo Vinco Krėvės-Mickevi­ rašęs. Prie partizaninio laikotarpio čiaus gimtinė . . . įvykių jis prieina su patriotiniu jaut­ rumu, žurnalistiniu smalsumu, rezis­ — Čia, viskas pasaka, tikra pasa­ tenciniu atsargumu ir vietomis lite­ ka, — sako studentė Danutė Gimbu­ ratūriniu polėkiu. Lygiu rūpestingu­ taitė — Kalifornijos universiteto pro­ mu aprašinėja mažus ir didelės fesorės dr. Marijos Alseikaitės-Gim- reikšmės įvykius. Atidengia tik tų butienės dukra, atostogaujanti 1967 partizanų pavardes, kurios okupaci­ m. vasarą Lietuvoje. — Niekada ne­ niams organams jau žinomos, šalia maniau, kad čia taip gražu, kad to­ partizanų mini ir išdavikus, kovo­ kia puiki mūsų tėviškės gamta”, jusius prieš Lietuvos laisvės gynė­ kranksėjo varna. Tegu išlieka istori­ jus. Be jų pagalbos raudonajai ar­ jai ir varnų pavardės. mijai ir NKVD daliniams būtų bu­ 2. Autorius teisingai pastebi, kad vę žymiai sunkiau užgniaužti parti­ knygoje pateikiama fragmentinė me­ zaninį judėjimą. “Teišlieka istorijai džiaga. Tas fragmentiškumas atitin­ ir jų pavardės”, 143 puslapyje paste­ ka buvusių laisvės kovų charakterį. bi knygos autorius. Jis liudija lietuvių tautos rezisten­ "Kritusieji už laisvę” knygą turė­ cijos spontaniškumą. Partizaninis ju­ tų perskaityti kiekvienas sąmonin­ dėjimas Lietuvoje plėtėsi ne pagal gas lietuvis. Knygos puslapiuose ap­ kieno sukurtą planą, bet, priešingai, apsijungimas ir bendras planas atė­ lankys pažįstamas vietoves — kai­ mus, miestelius, miestus ir girias, su­ jo partizaniniam sąjūdžiui jau įsi­ tiks ne vieną pažįstamą didvyrių liepsnojus. Štai kodėl, ką autorius teisingai yra supratęs, kiekvienas tarpe ar išdavikų. laisvės kovų fragmentas to meto is­ Spaudoje pasirodė žinių, kad V. torijai yra svarbus. Ramojus spaudai ruošia antrą šios Iš kitos pusės, istorijai reikia sis­ knygos dalį. Šia proga norėtųsi au­ tematizacijos. Pirmoje “Kritusieji už torių paprašyti pasvarstyti sekančias laisvę” knygos dalyje dzūkų partiza­ sugestijas: 1. Pagrindinai koncentruo­ nų vadų aprašymuose sintezės ženk­ tis į sovietinius šaltinius ir dar nie­ lų jau yra. Antroje dalyje, kaupian­ kur nepaskelbtą medžiagą. Ką para­ tis daugiau medžiagos, ta linkme rei­ šė Daumantas, Grišmanauskas, Ar­ kėtų stipriau pasukti. Gal gi jau monienė, Rūkienė, Balčys ir kt. lais­ būtų galima paruošti nors schematiš­ vajame pasaulyje atsidūrę liudinin­ ką kovų žemėlapį ? kai, jau parašyta, ir ta medžiaga partizanų istorijai nebežus. Daug ži­ 3. Knygoje vengtina “rebusų”, kaip nių pasirodo pavergtos Lietuvos pe­ aprašyme “Pėdos pajūryje”, 125 p. riodikoje, ir ji, pagal išgales, sektina Čia pateiktos partizano Neries žuvi­ visa. Pav., jau šioje knygoje aprašy­ mo dvi versijos ir duota šio drąsaus tą Skuodo partizanų veiklą gausiai vyro biografija, paimta iš Lietuvių būtų galima papildyti bolševikinės Enciklopedijos. Aišku. į enciklopedi­ "Tiesos” 1967 m. liepos 29 ir rug­ ją neįtrauktas nei partizanas Ne­

105 ris, nei Algirdas Peseckas. Iš kitos stengtųsi išlikti tautiškai sąmonin­ pusės, jei Neries tapatybė neišaiš­ gas ir, eidamas į sąlytį su okupuo­ kinta, tai duotoji biografija užves to krašto režimo atstovais, atsimin­ sovietinę žvalgybą ant kelio, o jei tų, ant kokių kraujo aukų dabartinis išaiškinta, tad kam kurti "rebusą”. režimas stovi jų tėvų gimtajam Pagaliau pasvarstytina ir klausimas, krašte, kurį amžiai Lietuva pavadi­ ar rimtoje byloje kviestini tokie liu­ no” (9 p.). dininkai, kuriems pro egomanijos Vladas Ramojus, KRITUSIEJI UŽ debesis retai tepasirodo tiesos saulė. LAISVĘ. Išleido Lietuviškos Knygos Autorius įvado žodyje savo darbą Klubas, spausdino “Draugo” spaustu­ dedikuoja "už Lietuvos ribų augan­ vė 1967 m. Chicagoje. Aplankas Vy­ čiam jaunimui, kad jis, prisiminęs tauto O. Virkau. Kaina $2.50. vyresniųjų savo brolių kraujo aukas, J. D.

AUŠROS LINK

Neseniai Toronte, Kanadoje, pasi­ rinėja egzistencializmo filosofiją, su­ rodė gana stambi knyga, vardu Iš sumuodamas įvairių mintytojų nuo­ sutemų į aušrą. Jos autorius — mones šiuo klausimu. Iš visuomeni­ prof. dr. Antanas Ramūnas, Otta- nių mokslų — tai beveik trisdešim­ wos Universiteto Lyginamųjų Peda­ ties puslapių straipsnyje tikrai su goginių Mokslo Centro direktorius, moksliška įžvalga nagrinėja federa­ psichologinių ir pedagoginių mokslų lizmo pagrindus. fakulteto ordinarinis profesorius, Būdamas pedagoginių mokslų ži­ tarptautinio pedagoginio mokslų žur­ novas, A. Ramūnas labai sumaniai nalo, leidžiamo UNESCO, patarėjas. savo knygoje išgvildena Europos pe­ Antanas Ramūnas yra nepapras­ dagoginę misiją pasauly. Tai vienas tos erudicijos žmogus. Kaip iš kny­ iš įdomiausių ir giliausių knygos gos gale pridėto raštų sąrašo maty­ straipsnių, kuriame randama išvar­ ti, jis yra autorius net dešimties dyta daugybę dvasios milžinų, ge­ knygų, parašytų angliškai, prancū­ nialių mintytojų, sukūrusių Europos ziškai ir vokiškai. kultūrą. Skyriuje Sursum corda liečiamos Knyga Iš sutemų į aušrą yra “vy­ daugiausia krikščioniškos filosofijos raujamai pedagoginio pobūdžio”. Au­ temos. Autorius Čia pasirodo kaip torius joje gvildena daugelį įvairių išmanus teologas, gerai pažįstąs re­ temų bei problemų, pateikdamas ka­ ligines sistemas bei problemas. leidoskopinį šių dienų pasaulio vaiz­ dą, kuriame nemaža yra ir sutemų. Ketvirtoje knygos dalyje autorius Pati knyga yra straipsnių rinki­ suveda skaitytoją su žymiais pasau­ nys, parašytas su dideliu vaizduotės lio mintytojais, dvasios aristokratais, lakumu ir A. Ramūnui būdingu kilniomis asmenybėmis. Čia randa­ dvasios pakilimu. Pirmame knygos me labai įdomų pasikalbėjimą su straipsny — Lietuvių tautos kultū­ Tuebingeno universiteto profesorium ros turtas, garbė ir didybė — au­ K. Adamu, kristologinių mokslų ži­ torius iškelia lietuvių kalbos vertę. novu, dideliu lietuvių draugu Vokie­ Tarp kitko jis duoda jame sanskri­ tijoje pokariniais metais. to, lotynų, graikų ir lietuvių kalbos Toliau A. Ramūnas rašo apie lie­ palyginamų pavyzdžių. tuvių intelektualų pamėgtuosius ru­ Straipsnyje Tarp būties ir nebū­ sų filosofus Berdiajevą ir Solovjo­ ties A. Ramūnas gana plačiai nag­ vą. Pastarojo mintis savo diserta-

106 ATSIŲSTA PAMINĖTI TAPK “Į LAISVĘ” ŽURNALO PLATINTOJU! Vytautas Volertas, SĄMOKSLAS ("Draugo” premijuotas romanas). Iš­ • Ar tavo pažįstamieji prenumeruo­ leido Lietuviškos knygos klubas; ja “Į Laisvę” žurnalą? spausdino “Draugo” spaustuvė, 4545 West 63rd Street, Chicago, Illinois • Jei ne, įtikink juos šį žurnalą už­ 60629. 1968. Aplanką piešė P. Jur­ sisakyti! kus. 278 psl. Kaina 3.50 dol.

Jurgis Gliauda, THE SONATA OF cijomis išpopuliarino Vakarų pasau­ ICARUS (a fictional biography of ly profesoriai Šalkauskis, Kuraitis, M. K. Čiurlionis, a composer and painter). Translated from the Lith- Mykolaitis-Putinas ir kt. uanian by Raphael Sealey; introduc­ Su didėle meile parašytas ir tion by Charles Angoff. Published by straipsnis apie Gandhi, didįjį Indi­ Manyland Books, Ine., 84-39 90th ST., jos humanistą, laisvės apaštalą, dva­ Woodhaven, N. Y. 11421. 1968. Price: sios aristokratą. Kituose šio sky­ $5.00. riaus straipsniuose autorius pristato skaitytojui ‘‘didvyrių šalies didžia­ Renė Rasa, MEILĖ TRIKAMPY dvasį” šv. Kazimierą, V. Kudirką, A. (romanas). Išleido Lietuviškos kny­ Voldemarą, T. Žiūraičio knygą ‘‘žo­ gos klubas, spausdino “Draugo” dis ir gyvenimas”, profesorius Pakš­ spaustuvė, 4545 West 63rd Street, tą bei Šapoką, kun. Krupavičiaus Chicago, Illinois, 60629. 1967. Aplan­ knygą “Krikščioniškoji demokrati­ ką piešė P. Jurkus. 219 psl. Kaina ja”. Ypač čia įdomus straipsnis apie 3 dol. Voldemarą, kurį autorius vadina "Lietuvos ereliu”. Bronius Zumeris, DABARTIES Penktoji knygos dalis apima dau­ SUTEMOSE (žvilgsnis į mūsų laiko­ giausia įvairių kraštų pedagoginių tarpio žaizdas ir skaudulius). Išlei­ sistemų nagrinėjimus, kur aptaria­ do Lietuviškos knygos klubas; spaus­ mi ir kai kurie žymūs auklėtojai dino “Draugo” spaustuvė, 4545 West kaip Foersteris, Vydūnas, Šalkaus­ 63rd Street, Chicago, Illinois 60629. kis, A. Paplauskas ir kt. 1967. Aplanką piešė P. Jurkus. Ma­ Paskutinė knygos dalis pristato rijonų vienuolijos premijuotas religi­ M. K. Čiurlionį kaip Lietuvos, Eu­ nės minties veikalas. 187 psl. Kaina ropos ir pasaulio pedagogą. 2.50 dol. Įžangos žodyje J. Ramūnas pasi­ sako, jog tai viena iš numatytos se­ Pranys Alšėnas, MARTYNAS JAN­ rijos knygų. KUS (Mažosios Lietuvos patriar­ chas). Išleido Juozas J. Bachunas, Su nekantrumu tenka laukti kitų Sodus, Michigan, USA. Spausdino knygų, kuriose šis vulkaninis pla­ Vilties spaustuvė, 6907 Superios Avė., taus akiračio pedagogas bei erudi­ Cleveland, Ohio 44103. 1967. 394 psl. tas pažvelgtų į kitas lietuvių kultū­ Kaina nepažymėta. ros problemas, į mūsų kultūros kū­ rėjus ir apskritai į lietuvių tautos kūrybinį genijų. Zenonas Ivinskis, AUS DER ENT­ SCHEIDENDEN JAHREN DER Dr. Antanas Ramūnas. IŠ SUTE­ RESTAURATION DES KATHOLI­ MŲ Į AUŠRĄ. Straipsnių rinkinys, ZISMUS IN LITAUEN (Sonder­ kurį išleido “Tėviškės Žiburių” leidyk­ druck aus Festschrift fuer Marga­ la Toronte, Kanadoje. 1967, 456 psl. rete Woltner zum 70. Geburtstag). Kaina nepažymėta. Carl Winter - _ Universitaetsverlag, J. Tin. Heidelberg 1967, pp. 91-101.

107 Bronius Zumeris, VILNIAUS KRAŠTAS FAKTŲ IR ATSIMINI­ Bendravimas MŲ ŠVIESOJE (atspaudas iš L.K. M. Akademijos Metraščio III tomo, su Lietuva pp. 267-361). Roma, 1967.

J. Narūne, BIRUTĖS RYTAS. Kny­ Prieš pat pradedant spausdinti gutė skirta priešmokyklinio amžiaus šį “Į Laisvę” numerį, pasirodė vaikams. Spausdino “Gamina” spaus­ LFB Studijų Biuro išleista V. tuvė, Medellin, Colombia. Iliustravo Vaitiekūno studija “Bendravi­ dail. M. Rima Kulmanienė. 16 psl. mas su Lietuva”. Redakcija Kaina nepažymėta. bendravimo klausimą laiko principiškai svarbiu ir praktiš­ Putinas, VIVOS PLANGO. Reda­ kai aktualiu, tad ir apsisprendė gavo Domas Velička; iliustravo dail. sulaikyti kitos medžiagos spaus­ Algirdas Kurauskas; spaudos darbą, dinimą, o paskelbti keletą iš­ atliko M. Morkūno spaustuvė, Chica­ traukų iš V. Vaitiekūno studi­ go, Illinois. Išleido Pedagoginis Li­ jos. “Bendravimas su Lietuva” tuanistikos Institutas, 5620 South gaunama "Darbininke”, 910 Claremont Avenue, Chicago, Illinois Willoughby Avenue, Brooklyn, G0636. 1968. 23 psl. Kaina 2 dol. New York 11221. Redakcija

Bendravimas nusiangažuojant Jau kuris laikas laisvųjų lietuvių bendravimas su okupanto aneksuotą­ ja Lietuva yra įgavęs aštrėjančios kontraversijos pobūdį. Eilė kultūri­ PIRMOJI PRISIKĖLIMO ninkų, intelektualų, daugiausia iš VILTIS Santaros-Šviesos ir skautų sluoksnių, mažiau iš ateitininkų, frontininkų, (Atkelta iš 80 pusi.) krikščionių demokratų, socialistų, liaudininkų, tautininkų sluoksnių, su Sovietų Sąjunga lieką ir to­ bendravimo galimybių klausimu išsi­ skiria iš bendrojo laisvųjų lietuvių liau “geri” bei “draugiški” ir nusistatymo. Tokio išsiskyrimo pa­ kad jokios Britų intrigos tų grindas yra dvejopas: atsitiktinis ir santykių sudrumsti nepajėg­ principinis. Bendravimo galimybių siančios. Man tatai reiškė, jog supratimo atsitiktinis skirtingumas kyla dėl atsitiktinio aneksijos ne­ greito iš Sovietijos replių išsi­ skyrimo nuo okupacijos, dėl atsitik­ laisvinimo viltis Lietuvai skai­ tinio nesuvokimo teisės reikšmės tytina atkritusia. Iš kitos pu­ Lietuvos bylai, dėl atsitiktinio nesky­ sės viltingu ženklu laikiau tai, rimo, kas bendravimui galima nuo to, kad, nežiūrint šitaip pakitėju­ kas tikslingai galima. Visokiu atve­ ju atsitiktiniai bendravimo galimy­ sios politinės padėties, dr. Kleis­ bių supratimo skirtingumai visada t’as mudviejų suplanuoto mez­ galimi išsiaiškinti ir išlyginti. ginio vistik nenutraukė, ir jį Savo ruožtu bendravimo galimy­ galėjau tęsti toliau. Iš esmės bių supratimo principinis skirtingu­ niekas nebuvo pasikeitę, tik mas puoselėjamas sąmoningai. Teisės reikšmė Lietuvos bylai sąmoningai proga Lietuvai nusikratyti so­ nevertinama ir nuvertinama. Anek­ vietų jungu buvo pastūmėta į sija ir okupacija sąmoningai tapati­ tolimesnę ateitį. namos. Bendravimo galimumui ir

108 tikslingumui sąmoningai atsisakoma na aplinkiniais keliais. Pvz., vengia taikyti Lietuvos dabartinės tarptauti­ minėti Lietuvos okupacijos faktą. nės padėties diktuojamus susilaiky­ Vietoj "okupuotos Lietuvos” kiša mus. “dabartinę Lietuvą". Atakuoja “rau­ Principinio pobūdžio skirtingumai donas šviesas” laisvųjų lietuvių bend­ yra sąmoningai apgalvotos priešybės ravimui su okupuotąja Lietuva. Esą esamai tezei suniekinti ir paneigti. tos veiksnių “šviesos” neturinčios “nei Bendravimo galimybių supratimo teisinio, nei moralinio pagrindo” principinės skirtybės eina iš sąmo­ ("Aidai”, 1966 nr. 3, p. 129). Aiškina, ningo nusistatymo bendravimą išimti kad Amerikos nepripažinimas Sovie­ iš Lietuvos laisvės konteksto ir pa­ tų Sąjungos aneksinių pretenzijų į daryti tik pamušalu nusistatymui Lietuvą Amerikai pigiau kaštuoja nei nusiangažuoti Lietuvos laisvės kovos kaštuotų pripažinimas ... Nutyli Lie­ atžvilgiu. tuvos okupaciją, o pabrėžia, kad "da­ bartinis socialistinis režimas Lietu­ Principines skirtybes sunku išly­ ginti. Kaip amerikiečiai teisingai sa­ voje yra realybė ir nebėra toks dide­ ko: “you can compromise within the lis baubas lietuviams, kadangi daug kas jame priimtina” (Metmenys”, principles, but you cannot compro­ mise on the principle.” (36 p.). 1966, Nr. 12, p. 26). Nutyli sovietinio imperializmo pastovias užmačias grobti ir rusinti. Vietoj sovietinio Trys nusiangažavimo atmainos imperializmo iškiša komunizmą ir Pirmoji nusiangažavimo atmaina apšaukia naivėliais, kurie tariamai yra pažiūra, kad esamomis tarptau­ galvoja, “jog per paskutinius 25 me­ tinėmis sąlygomis laisvųjų lietuvių tus komunizmas visai nepasikeitė”, pirmutinis uždavinys Lietuvai yra nors tie “naivėliai” prieš akis turi pagalba tautai esamomis krašto są­ ne kintantį komunizmą, bet pastovų lygomis išlaikyti savo individualybę, sovietinį imperializmą (39 p.). savo egzistenciją, bet ne sovietinės agresijos Lietuvai primestos Krem­ Nusiangažavimo ginklanešiai liaus priklausomybės pakeitimas, ne Lietuvos valstybinės nepriklausomy­ Kaip nusiangažavimo kontekste at­ bės atkovojimas. Šios prasmės nusiv rodo bendravimo praktika, pade­ angažavimas pirmumą pripažįsta rū­ monstravo sportininkų ekskursija. Į pesčiui gelbėti tautos egzistenciją, o okupuotą Lietuvą nuvyksta dailinin­ ne rūpesčiui gelbėti tos egzistencijos kų, dainininkų, gali nuvykti ir spor­ pagrindą — laisvą apsisprendimą, tininkų. Bet 1967 sportininkų ekskur­ žmonių pagrindines teises, valstybinį sija buvo ypatinga. Jos organizato­ suverenumą (37 p.). riams, atrodo, rūpėjo pabrėžti, kad su veiksnių ir visuomenės nusistaty­ Antra, jau patobulinta nusianga­ mu galima nesiskaityti, kad yra gali­ žavimo pažiūros atmaina bene atvi­ mas “contempt” laisvųjų lietuvių riausiai bus išdėstyta Santaros-Švie­ tautiniam solidarumui. Ekskursijos sos bendraminčio “Metmenyse” (1965 pobūdį organizatoriai taip nusakė: Nr. 10, p. 128). Jo supratimu, "visiš­ kai nepriklausoma, demokratinė Lie­ "The future of the Lithuanian na­ tuva . . . dabartinėse aplinkybėse yra tion at the moment appears to be tokia nereali vizija, kad ją pristaty­ contingent on internal evolution of dami mūsų (t.y. savo — Vt. Vt.) poli­ the Soviet Union and flexible Ameri­ tiniu tikslu, svetimųjų akyse pasiro­ can policy permitting wider contacts dom iš realybės iškritusiais svajoto­ on a private level would be conducive jais” (38 p.). to the maintenance of centrifugal Trečia, ir gal pati pavojingoji nusi­ forces in the USSR.” angažavimo minties atmaina vengia Turbūt sutiksime, kad čia daugiau atviro pasirodymo ir į visuomenę ei­ politikos kvapo, n‘ei privatumo. Eks­

109 kursijai kvietimas buvo gautas iš So­ cionalistai atsisako Vasario 16 akto, vietų Sąjungos '‘respublikinio” pri­ tai mes savo ruožtu “LTSR” paver­ klausinio, turbūt pademonstruot “po­ čiame satelitu”. Teisingai K. Aden­ litiką” prieš Clevelando konferencijos aueris yra pažymėjęs, kad “patirtis bendravimo tezę, kad nedera bendrau­ gali būti tokia minties ir veiklos va­ ti su "LTSR" organizacijomis. Tokio dovė, kurios niekas nepakeis, taip pobūdžio .tokių intencijų ir tokio or­ pat nė įgimtas intelektas” ir kad “ta­ ganizavimo būdo bendravimas, ir la­ tai ypač galioja politikos sričiai” bai liberaliai interpretuojant bendra­ (Erfahrung kann eine Fuehrerin dės vimo galimybes, vis tiek tenka skirti Denkens und dės Handelns sein, die į tuos bendravimo pavyzdžius, kurių durch nichts zu ersetzen ist, auch neturėtų būti. (45-46 pp.) nicht durch angeborenen Intellekt. Das gilt insbesondere fuer das Ge- biet der Politik.” — Konrad Aden- Svarstymų išvados auer, “Erinnerungen 1945-1953”, 1965, Laisvųjų lietuvių tautinei sąmonei p. 13). ir tautinei gyvybei labai svarbus yra Tik vieningu ir tvirtu užsiangaža­ juo glaudesnis bendravimas su Lie­ vimu kovai dėl Vasario 16 akto ga­ tuva (47 p.). lios atstatymo, tik vieninga Lietuvos Kad bendravimas būtų tikslingas, laisvės siekimo akcija išeivija ge­ jis privalo ne tik Lietuvai naudingo riausiai gali pavergtajai Lietuvai pa­ ar bent nežalingo tikslo, bet ir tinka­ dėti (49 p.). mo vykdymo būdo. Kadangi “LTSR” yra iškaba Lie­ Laisvųjų lietuvių bendravimo su tuvos aneksijai, ne okupacijai, ir ka­ Lietuva negalima atsieti nuo kovos dangi Maskva labai stengiasi tą dėl Lietuvos nepriklausomybės, juoba aneksijos iškabą, o su ja, žinoma, ir negalima palenkti Sovietų Sąjungos pačią aneksiją įpiršti visuotiniam siekimams įtvirtinti Lietuvos anek­ vartojimui ir pripažinimui, Lietuvos savimą (48 p.). interesas ir laisvųjų lietuvių tautinė pareiga yra toms Maskvos pastan­ Bendravimas turi padėti laisvie­ goms pasipriešinti, nors toks pasi­ siems lietuviams atsverti sovietinį priešinimas ir mažiau ar daugiau indoktrinavimą Lietuvoje, kad Lie­ aprėžtų laisvųjų lietuvių bendravimo tuvai nėra kito kelio, tik su Rusija, su okupuota Lietuva galimybes (21 kad nepriklausomybė — tai buržu­ p.). azinio išnaudojimo bei skurdo ir ka­ Vieningas supratimas savo uždavi­ pitalistinės priklausomybės simbolis. nių Lietuvai yra labai reikšmingas Galima suprasti kai kurių mūsų daiktas. Labai svarbu, kad, nepaisant intelektualų (ypač jaunesniųjų, bren­ mūsų pasaulėžiūrinių, organizacinių dusių ir brandintų naujos aplinkos, ar kitokių skirtybių, visi vairuotume revoliucinio pragmatizmo idėjų) ati­ į vieną bendrą tikslą, su viena bendra trūkimas nuo tautos ir išeivijos re­ intencija -— atstatyti Vasario 16-sios zistencinių tikslų ir principų. Gali­ akto galią. Vieningam supratimui sa­ ma suprasti jų abstrakčias spekulia­ vo uždavinių Lietuvai sunykus, pačių cijas apie “socialistinę Lietuvą”. Bet Lietuvos laisvės kovotojų laisvajame negalima pateisinti jų pastangų savo pasaulyje vaikai gali nueiti tarnauti abstrakčių spekuliacijų išvadomis į­ okupantui ir išduoti ne tik savo tau­ taigoti išeivijos uždavinius Lietuvai, tos ir savo tėvų Lietuvos nepriklau­ įtaigoti rezistencinį nuosmukį arba somybės idealus, bet ir pačius savo “wishful thinking”, kad, laisviesiems tėvus, Deja, tam turime sovietinio lietuviams atsisakius kovos dėl Va­ bendravimo pavyzdžių iš pačių rusų sario 16 akto galios atstatymo, su­ politinės tremties: tėvai nuo bolševi­ minkštės Kremliaus širdis ir “LTSR” kų bėgo, vaikai virto bolševikų agen­ išgirs: “Na, kad tie buržuaziniai na­ tais (49 p.).

110 DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

• Dr. Algirdas Budreckis, Rich­ šęs ir išleidęs keletą knygų psicholo­ mond Hill, New York (JAV), yra giniais klausimais. Be ateitininkiš­ pakviestas redaguoti neperiodinį kos veiklos, aktyviai reiškiasi Lie­ “Vairo” žurnalą,, kurį leis Amerikos tuvių Bendruomenėje. Lietuvių Tautinė Sąjunga, žurnalas nagrinės lietuvių politinio ir visuo­ • Vytautas Alantas, Antanas meninio pobūdžio temas bei klausi­ Gintneris, Vladas Mingėla, Alfonsas mus. Dr. A. Budreckis, gimė, augo Nakas ir Vladas Selenis (A. Gint­ ir aukštąjį mokslą baigė JAV-se. Pa­ neris — iš Chicagos, visi kiti — iš čios jaunystės dienomis jam kartu Detroito) išrinkti į Lietuvių žurna­ su tėvais teko tik labai trumpai pa­ listų sąjungos centro valdybą. Nau­ gyventi Lietuvoje, šiomis dienomis jai valdybai vadovauja rašytojas ir išeina iš spaudos jo knyga anglų kal­ žurnalistas Vytautas Alantas. Ši val­ boje apie 1941 metų sukilimą - dyba jau parodė gražios iniciatyvos “Lithuanian National Revolt of 1941”. organizacinėje srityje. Būtų gera, Knygos išleidimas buvo nudelstas kad lietuviai žurnalistai skirtų kiek apie 3 metus, nes nesuradęs leidėjo. galima daugiau dėmesio svetimųjų Knygą leidžia pats autorius. Knygos informavimui apie Lietuvą ir jos pa­ gydytojų draugija, surinkusi tam stangas nusikratyti komunistinės tikslui $650.00, ir Lapkričio 13-sios vergijos. išleidimą parėmė New Yorko lietuvių • E. Čekienė, L. Tamošaitis, J. žygininkai, paskolinę $1,000.00. Kny­ Kiaunė, A. Senikas ir A. Sirusas (vi­ ga turės apie 250 puslapių, ir joje si iš New Yorko miesto ar apylin­ duodama virš 100 šaltinių. J. Kapo­ kės), sudarą Lietuvos Nepriklauso­ čiaus leidykla atlieka spaudos darbą. mybės Fondo valdybą, išleidžia dr. A. Geručio paruoštą ir dr. A. Bud­ • Valdas Adamkus - Adamkavi­ reckio išverstą į anglų kalbą knygą čius, Chicago, Illinois (JAV), yra apie Lietuvą. Tą leidinį redagavo dr. Respublikonų partijos parinktas kan­ A. Gerutis; kiti tos knygos autoriai didatu į Chicagos sanitarinio distrik­ yra; dr. J. Jakštas, St. Lozoraitis, to patikėtinių tarybą. Šiame poste Sr. ir dr. J. Puzinas. Ši knyga išeis ilgą laiką yra buvęs a. a. A. Olis. iš spaudos dar šiais metais. Valdas Adamkavičius reiškiasi labai aktyviai ir pozityviai lietuvių veik­ • Dr. Adolfas Damušis, Detroit, loje, šiuo metu užimdamas JAV-bių Michigan (JAV), suredagavo profesi­ LB centro valdybos vieną iš vicepir­ nę knygą Sealants (rišuoliai), ku­ mininkų vietą. Iš profesijos V. Adam­ rią išleido technikinių knygų leidyk­ kavičius yra inžinierius, bet savo pro­ la Reinhold Publishing Corporation fesijoje nedirba; administruoja J. Ba- (New York, New York). Knyga tu­ chuno Tabor vasarvietę (Sodus, Mi­ ri 382 puslapius ir jos kaina chigan). $17.50. Apie 45 procentus knygos tu­ rinio yra paruošęs pats redaktorius. • Dr. Justinas Pikūnas, Detroit, Kitą dalį parašė 12 jo kviestinių au­ Michigan (JAV), neseniai išrinktas torių iš įvairiausių universitetų bei Ateitininkų federacijos vadu. J. Pi­ pramonės įmonių. Iš profesijos dr. kūnas (g. 1920) studijavo VDU A. Damušis yra chemikas - inžinie­ (1941-43) ir Muencheno universitete, rius, šiuo metu dirbąs Wyandotte kur 1949 įgijo filosofijos daktaro Chemicals įmonėje (Detroit, Mich.). laipsnį. Nuo 1951 metų profesoriau­ Dr. A. Damušis vadovauja LFB Vyr. ja Detroito universitete. Yra para­ Tarybai.

111 • Dr. Vytautas S. Vardys, Milwau­ • Eugenijus A. Bartkus, Chicago, kee, Wisconsin (JAV), Wisconsin Illinois (JAV), neseniai išrinktas universiteto politinių mokslų profe­ Amerikos Lietuvių Tarybos vykdo­ sorius, paskelbė straipsnį Pabaltijo mojo komiteto pirmininku. Šios or­ tautų klausimu JAV-bių informaci­ ganizacijos ryšiai su kitais vienetais jos agentūros (USIA) leidžiamame (VLIK-u, LB-ne, Rezoliucijoms Rem­ leidinyje Problems of Commu­ ti Komitetu ir kit.) buvo labai pa­ nism (September-October, 1967). Iš­ irę. Naujasis pirmininkas bando vi­ samus 10 puslapių straipsnis pava­ sus negalavimus išlyginti. E. A. dintas — “The Baltic Peoples.” Be Bartkus (g. 1925) technikos studi­ kitų klausimų, straipsnyje plačiau jas pradėjo Lietuvoje, jas tęsė Vo­ apsistojama prie komunistų vykdomo­ kietijoje ir baigė magistro laipsniu sios sovietizacijos Lietuvoje, Latvijo­ JAV-se. Šiuo metu jis vadovauja sa­ je ir Estijoje. vo inžinerijos firmai Chicagoje. E. A. Bartkus aktyviai reiškiasi ALTS- • Vytautas Volertas, Delran, New je, kurios centro valdybos pirminin­ Jersey (JAV), laimėjo “Draugo” 1967 ku išbuvo 3 metus (1958-1961). Bū­ metų romano premiją už romaną damas ALT-bos vykdomojo komite­ “Sąmokslas”. Vytautas Volertas (g. to vicepirmininku, talkino Rezoliuci­ 1921) iš profesijos yra matematikas joms Remti Komitetui (1961 - 1964), ir inžinierius, aukštąjį mokslą pra­ pravedant Lietuvos bylos reikalu re­ dėjęs dar Lietuvoje ir baigęs magis­ zoliuciją JAV-bių Kongrese. tro laipsniu JAV-se. Aktyviai reiš­ kiasi ateitininkuose ir LB. V. Voler­ tas buvo trejus metus JAV-bių LB Tarybos prezidiumo pirmininkas “Į Laisvę” žurnalo administracija (1964 - 1967). laukia tavo prenumeratos mokesčio už 1968 metus! • Dr. Juozas Eretas, Basel (Švei­ carija), paskelbė 1967 metų vasario mėnesio 14 dienos Basel’io dienraš­ • Birutė Venskuvienė (Prancū­ ty National-Zeitung Basel puikų vie­ zija), Angelika Sungailienė (Kana­ no puslapio straipsnį Pabaltijo kraš­ da) ir Genovaitė Vaitiekūnaitė - Ka­ tų klausimu. Straipsnio antraštė — neb (JAV) atstovavo lietuvėms ka­ Der Halm, der nicht knickt (šiaudas, talikėms moterims pasaulio katali­ kuris nelūžta). Straipsnyje apžvelgia­ kių moterų suvažiavime, kuris įvy­ ma garbinga ir sena tų kraštų pra­ ko 1967 metų pabaigoje Romoje. Be eitis, nepriklausomybės laikotarpis ir minėtų atstovių, suvažiavime dalyva­ dabarties kančios. Straipsnis baigia­ vo prel. J. Balkūnas, Lietuvių Kata­ mas šiais žodžiais: “ . . . 1st es des- likių Moterų Organizacijų Pasaulinės halb unbescheiden, wenn wir — im Sąjungos centro valdybos dvasios va­ Jahre der Menschenrechte! — auch das. Šiai lietuvių katalikių moterų fuer Weisse die Freiheit verlangen?” organizacijai vadovauja M. Galdikie­ (Argi tad būtų nekuklu — žmogaus nė. Į suvažiavimą Romoje 59 kraš­ Teisių Metais! — reikalauti laisvės ir tai buvo atsiuntę savo atstoves — baltiesiems ?) apie 500 delegačių. Lietuvės moterys turėjo progos iš kelių kartų kalbėti • Kun. Gediminas Kijauskas, S. Lietuvos bylos reikalu. J., Chicago, Illinois (JAV), buvo ne­ seniai paskirtas lietuvių jėzuitų pro­ • Anatolijus Kairys, Chicago, Il­ vincijolu. Iki šiol tą postą užėmė linois (JAV), rašytojas ir visuome­ kun. B. Markaitis, S.J. Naujasis pro­ nininkas, organizuoja dramos studi­ vinciolas aukštąjį mokslą baigė JAV- ją Chicagoje. Šiuo metu A. Kairys se, Belgijoje ir Kanadoje. Aktyviai yra JAV-bių LB centro valdybos na­ reiškėsi ateitininkuose ir skautuose. rys.

112 Patys žymieji ir įtakingieji amerikiečiai yra įsijungę į kovą dėl Lietuvos laisvės! • Geros valios lietuvi, laukiame tavo talkos ir paramos! ■ Šimtai pačių žymiųjų ir įtakingųjų amerikiečių yra įsijungę į Lietuvos bylos į Jungtines Tautas perkėlimo žygį. Visų išvar­ dinti čia nė nemėginsime. Išvardinsime tik keletą: • JOHN M. BAILEY, Demokratų Partijos centro komiteto pirmininkas ; • Admirolas ARTHUR W. RADFORD, buv. JAV-bių vyr. štabo viršininkas; • RICHARD M. NIXON, buv. JAV-bių viceprezidentas; • BARRY GOLDWATER, Respublikonų Partijos šulas; • EUGENE LYONS, The Reader’s Digest vienas iš redaktorių; • WILLIAM F. KNOWLAND, buv. JAV-bių senatorius; The Oakland Tribune dienraščio leidėjas ir redaktorius; • WILLIAM F. BUCKLEY, Jr., laikraštininkas, televizijos komentatorius ; • RICHARD C. STEELE, dviejų dienraščių leidėjas (Worces­ ter Telegram ir The Evening Gazette) ; • JOHN CHAMBERLAIN ir VICTOR RIESEL, per visą kraš­ tą žinomi amerikiečių laikraštininkai; • Kun. DANIEL LYONS, S.J., žymus katalikų laikraštininkas, eilės knygų autorius;' • Visų didžiųjų steitų gubernatoriai; • Visų didžiųjų miestų burmistrai; • Šimtai krašto legislatorių (JAV-bių senatorių, kongresmanų ir steitų legislatūrų narių). ■ Turime perkelti Lietuvos bylą į Jungtines Tautas ir ją ten tinkamai apginti. ■ Tai padarys Jungtinių Amerikos Valstybių vyriausybė! • • • Geros valios lietuvi, nelik nuošalėj! • • • Skubėk su savo talka ir parama šiam žygiui! • • • Visais reikalais rašyk: Rezoliucijoms Remti Komitetas Post Office Box 77048 Los Angeles, California 90007 ■ Mums reikia ir darbo rankų ir piniginės paramos! Tapk Lietuvos laisves žygio aktyviu nariu!