VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS TAIKOMOSIOS INFORMATIKOS KATEDRA
Tadas Mačionis
EL. DOKUMENTAI: SUDERINAMUMAS, APSIKEITIMAS, ŽINOMUMAS, FORMATAI IR STANDARTAI
Magistro baigiamasis darbas
Verslo informatikos studijų programa, valstybinis kodas 62609P102 Informatikos studijų kryptis
Vadovas (-ė) Prof. Hab. Dr. V. V. Fomin ______(Moksl. Laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta doc. dr. Kęstutis Šidlauskas ______(Moksl. Laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2010 Turinys
1ĮVADAS...... 7 2PROBLEMOS ANALIZĖ...... 8 3DOKUMENTŲ APSIKEITIMAS...... 10 3.1Formatai...... 11 3.1.1*.doc formatas...... 11 3.1.2*.docx (OOXML) formatas...... 12 3.1.3*.odt (ODF) formatas...... 13 3.1.4Formatų palyginimas...... 15 3.1.5Pasaulinė praktika...... 16 3.2Standartai ...... 17 3.2.1De Facto ir De Jure standartai ...... 18 3.2.2Atviri ir uždari standartai...... 19 3.2.3Tarptautiniai standaraitai...... 24 3.2.4Regioniniai standartai ...... 25 3.2.5Nacionaliniai standartai ...... 25 3.2.6 Įmonės standartai ...... 26 4DOKUMENTŲ APSIKEITIMO ANALIZĖ...... 26 4.1Dokumentų apsikeitimas Valstybiniame sektoriuje...... 26 4.1.1Valstybinio sektoriaus el. dokumentų apsikeitimo pavyzdžiai...... 30 4.2Dokumentų apsikeitimas juridinių asmenų sektoriuje...... 32 4.2.1Tyrimas...... 33 4.2.2Tyrimo rezultatų apibendrinimas...... 39 4.3Dokumentų apsikeitimas fizinių asmenų sektoriuje...... 39 4.3.1Anketinė apklausa...... 40 4.3.2Tyrimo rezultatų apibendrinimas...... 46 4.4Suderinamumo tyrimas...... 47 4.4.1Dokumentų mainai...... 47 4.4.2Dokumentų rengimas...... 51 5IŠVADOS...... 57 5.1Problemos sprendimo būdai...... 57 6NAUDOTA LITERATŪRA...... 59 6.1Skaityta literatūra...... 61 7PRIEDAI...... 63 SANTRAUPŲ IR TERMINŲ ŽODYNAS
1. Formatas – tai taisyklių rinkinys, failo kodavimo sistemos apibrėžimas. 2. Standartas bendrąją prasme reiškia pavyzdys, nustatytas matas, norma. Tai techninė specifikacija, taisyklės, kurios skirtos gamintojui, kūrėjui, kurių turi laikytis kuriant, gaminant ar atliekant tam tikra darbą ar suteikiant tam tikrą paslaugą.
3. ODF – angl. OpenDocument Format. Dokumentų rengimo formatas yra atviro standarto formatas, tarptautinės organizacijos ISO/IEC standartizuotas biuro dokumentų formatas, sukurtas XML formato pagrindu. 4. OOXML – angl.Office Open XML. Microsoft kompanijos kurtas el. dokumentų formatas atviro standarto, standartizuotas ISO/IE ir ECMA agentūrų. 5. *.doc – Microsoft kompanijos uždaro standarto formatas, skirtas elektroniniams tekstiniams dokumentams saugoti. 6. *.docx – formatas. Microsoft kompanijos atviro standarto formatas, skirtas elektroniniams tekstiniams dokumentams saugoti. 7. *.odt – elektroninių tekstinių dokumentų formatas atviro standarto. 8. EDI (angl. Electronic Data Interchange) – elektroniniai dokumentų mainai. 9. JPEG (.jpg) – vaizdų glaudinimo formatas.
10. PDF formatas – Adobe kompanijai (Adobe Systems Incorporated) priklausantis, tačiau atviras formatas, standartizuotas ISO.
11. De Jure – tai standartų tipas, standartizuojamas standartų organizacijų.
12. De Facto – tai standartų tipas, dažniausiai galiojantis konkrečioje įmonėje ar jų grupėje.
13. ISO - International Organization for Standardization. Tarptautinė standartizacijos organizacija jungianti 140 šalių.
14. IEC - International Electrotechnical Commission. Tartautinė standartų organizacija priimanti standartus kurie susiję su elektra.
15. ITU – International Telecommunication Union. Leidžiami standartai, susiję su telekomuniacijomis.
16. CEN (angliškai - European Committee for Standardization). Šios organizacijos tikslas skatinti Europos ekonomiką, pasaulinę prekybą, plėtrą.
17. CENELEC - European Committee for Electrotechnical Standardization. Organizacija yra atsakinga už elektros inžineriją.
3 18. XML – angl. Extensible Markup Language. Tai formatas, taisyklių rinkinys, kaip turi vykti dokumentų mainai elektroniniu būdu. 19. OSX – Apple organizacijos mokama operacinė sistema.
20. Linux – atviro kodo operacinė sistema, dažnai nemokama.
21. Microsoft Windows – Microsoft kompanijos operacinė sistema.
22. Microsoft Office – Microsoft kompanijos biuro programinė įranga skirta el. dokumentams rengti.
23. OpenOffice.org – nemokama biuro programinė įranga skirta el. dokumentams rengti.
24. NeoOffice – nemokama biuro programinė įranga skirta el. dokumentams rengti. 25. SDO (angl. Stadards development organization) – standartus kurianti arba priimanti institucija.
4 Santrauka
Magistro darbo autorius: Tadas MAČIONIS
Magistro darbo pavadinimas: „El. dokumentai: suderinamumas, apsikeitimas, žinomumas, formatai ir standartai“
Vadovas: Prof. Hab. Dr. V. V. Fomin
Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas, Kaunas, 2010 gegužė. Puslapių skaičius: 62
Lentelių skaičius: 7
Paveikslų skaičius: 26
Priedų skaičius: 5
Magistrinio darbo tema – „El. dokumentai: suderinamumas, apsikeitimas, žinomumas, formatai ir standartai“. Magistrinis darbas susideda iš teorinės dalies bei atliktų tyrimų. Darbe apžvelgiama elektroninių dokumentų apsikeitimas, tekstinių dokumentų saugojimas, rengimas, redagavimas ir kitoks sąveikavimas. Darbe tiriama kokiais formatais ir standartais yra saugomi el. dokumentai, bei kokiais turėtų būti saugomi el. dokumentai skirtinguose sektoriuose: viešajame – valdžios ir jos institucijų, juridinių asmenų bei fizinių asmenų. Bus tiriama: doc, docx, odt formatai, jų apsikeitimas tarp skirtingų programų, taip pat bus siekiama išsiaiškinti su kuriais formatais iškyla daugiausiai ar mažiausiai problemų. Ištirsime kuriuose formatus dažniausiai atpažįsta skirtinga programinė įranga, skirtingose operacinėse sistemose. Apžvelgus statistiką analizuosime, kuris standartas yra populiariausias, kokia yra oficiali kitų Europos sąjungos šalių politika tekstų kūrimo, redagavimo ir apsikeitimo klausimais.
5 Abstract
Author of Master Thesis: Tadas MAČIONIS
Full title of Master Thesis: El. documents: compatibility, exchange, known, formats and standards Supervisor: Prof. Hab. Dr. V. V. Fomin
Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Informatics, Kaunas, May 2010.
Number of pages: 62
Number of tables: 7
Number of pictures: 26
Number of appendices: 5
This Master thesis is titled “El. documents: compatibility, exchange, knowledge, formats and standards”. This Master thesis contains theoretical and empirical work. Based on literature review, the theoretical part of the Thesis is presented in the form of knowledge on electronic document legal and technical requirements for interchange in the modern society, which includes document preparation, editing, saving, access, etc.. The theoretical part also contains overview of different formats used for electronic documents' storage, access, and exchange, as well as overview of associated technology standards, their typology. The theory part concludes with comparative analysis of benefits and disadvantages of different types of technology standards in the domain of electronic document. The empirical part of the Thesis combines the uses of official statistics and the results of the author's conducted survey to analyze the current situation with regard to electronic documents in government sector, private companies, and among individual persons.The analysis compares DOC, DOCX, and ODT formats. The purpose of the empirical analysis is to find out whether there are document exchange / compatibility problems between different software packages and / or operating systems. . The Thesis ends with conclusions and recommendations regarding the current state and the future development of the electronic document domain.
6 1 ĮVADAS
Kalba yra kiekvienos kultūros pagrindas. Kalbėdami mes visi bendraujame, keičiamės įvairia informacija. Tik kalbėdami ir bendraudami tarpusavyje mes galime dalintis žiniomis, keistis informacija, išreikšti jausmus, nuomones, pamąstymus. Žmonės visuomet stengiasi peržengti gamtos ribas ir bendrauti aplenkiant įvairias kliūtis: atstumą, kuris neleidžia kalbai sklisti toli, bei laiką. Mūsų protėviai palikdavo piešinius urvuose, jais norėdami perduoti ateities kartoms tam tikras žinias, istoriją ar kitą informaciją. Viduramžiais žmonės rašydavo laiškus, įduodavo pasiuntiniams, šie nešdavo šimtus kilometrų, taip pat naudodavo pašto karvelius. Keičiantis laikams atsirado įvairių prietaisų: telegrafai, telefonai, Morzės abėcėlė, radijas, laikraščiai, televizija, kompiuteriai, kompiuteriniai tinklai, internetas. Šių prietaisų ir išradimų pagalba žmonių bendravimas vis lengvėja. Modernios technologijos leidžia atsisakyti pieštuko, rašiklio, kas sąlygoja žmonių bendravimą elektroniniais laiškais, socialiniuose tinklalapiuose, mobiliaisiais telefonais, trumposiomis SMS žinutėmis, skaitmenine telefonija, Skype, taip peržengdami gamtos barjerus. Šiuolaikinis žmogus, kuris yra ar įmonės darbuotojas, ar valstybės tarnautojas, ar studentas, ar moksleivis, nebeįsivaizduoja rašto darbų, skaičiavimų, projektavimo, bendravimo be kompiuterio. Kiekvienas kompiuterio vartotojas neįsivaizduoja jo be tekstų kūrimo, redagavimo programų, pavyzdžiui, Microsoft Word, OpenOffice.org, iWord, Pages ir panašių. Visi dokumentai persikelia į elektroninę erdvę, jų yra tiek daug, kad, jei mes juos visus atspausdintume ir suklijuotume į vieną ilgą lapą, būtų galima 10 kartų nutiesti kelią nuo Žemės iki Plutonio.[1] Šie milžiniški kiekiai dokumentų kurie yra saugomi elektronine forma slepia daug problemų, viena iš problemų yra nevieningas jų saugojimo formatas. Prisiminkime Babelio bokšto istoriją, kuomet žmonės kalbėjo vieninga kalba ir norėjo pastatyti aukščiausią bokštą, kuris būtų pasiekęs dangų, tačiau jis nebuvo pastatytas, nes Dievas supyko ant žmonių ir juos nubaudė sumaišydamas kalbas. Taip žmonės pradėjo vienas kito nesuprasti. Taigi kalba yra tam tikras standartas, kuris leidžia mums tarpusavy bendrauti. Sintaksė ir semantika - tai tarsi tam tikras formatas. Dokumentų standartus apibrėžia „sintaksė“. Kaip ir kada tekstas turi būti parašytas paryškintai, pasviręs, didžiosios ar mažosios raidės - palikta nuspręsti žmogui, tačiau kaip bus atvaizduotas skaitmeninis dokumentas - sprendžia „sintaksė“. Tam, kad galėtume kurti sudėtingus dokumentus, pilnus grafikų, lentelių, skaičiavimų ir panašių įmantrybių, mums neužtenka MS-DOS tekstų formato, kuris sudarytas tik iš paprastų ASCII (anglų kalboje naudojamų simbolių, raidžių, skaičių), mums reikia daug sudėtingesnės „sintaksės“. Savaime suprantama, kad skirtingos, konkuruojančios bendrovės, kuriančios el. dokumentų rengimo nuosavybinę programinę įrangą, leidžia vartotojams kurti vis sudėtingesnius ir vis turtingesnius dokumentus. Šioje vietoje ir
7 atsiranda problema: yra daug įvairių programų, skirtų rengti elektroninius dokumentus, yra daug formatų, tai tarsi daug skirtingų kalbų, kurių mes nesuprantame. Todėl reikalingi yra vieningi standartai, kaip yra ir su kalbomis: De Facto tarptautinė kalba yra Anglų kalba, o medicinos kalba – Lotynų kalba.
Šiame Magistriniame darbe ir pamėginsime apžvelgti dokumentų apsikeitimą elektroniniu būdu, tekstinių dokumentų saugojimą, rengimą, apsikeitimą, redagavimą. Nagrinėsime esamas teksto rengimo programas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas „turtingų“ tekstinių dokumentų kūrimo, redagavimo programų formatams, standartams. „Turtingi“ tekstiniai dokumentai - tai tokie dokumentai, kuriuose gausu ne tik tekstinės medžiagos, bet ir diagramų, paveikslėlių, lentelių, skaitmeninių nuorodų ir pan. Bus apžvelgta, kokie egzistuoja standartai, su kokiais standartais mes susiduriame universitete, darbe, namuose, analizuojama tekstinių failų rengimo programų naudojami standartai ir formatai skirtinguose sektoriuose, tokiuose kaip:
• viešojo sektoriaus - valdžios ir jos instancijų; • privataus sektoriaus - verslo įmonių, organizacijų, t.y. juridinių asmenų; • fizinių asmenų.
Šiame darbe bus tiriama kokiais formatais turėtų būti saugomi el. dokumentai. Tyrimui atlikti bus pasitelkta anketinė apklausa skirtinguose anksčiau minėtuose sektoriuose, išsiaiškinsime, kodėl skirtinguose sektoriuose dirbantys žmonės naudoja vienokį ar kitokį standartą. Taip pat bus nagrinėjami elektroniniai teksto saugojimo formatai: doc, docx, odt, jų apsikeitimas tarp skirtingų programų, mėginama iš vieno formato pakeisti į kitą, tiriama kaip tai sudėtinga, koks požiūris ir žinomumas yra formatų ir standartų. Taip pat analizuosime, kuriuos formatus dažniausiai atpažįsta skirtinga programinė įranga, ir su kuriais standartais kyla daugiausiai ar mažiausiai problemų, naudojant juos skirtingose operacinėse sistemose, esant skirtingoms programoms. Apžvelgus statistiką analizuosime, kuris standartas yra populiariausias, kokia yra oficiali kitų Europos sąjungos šalių politika tekstų kūrimo, redagavimo ir apsikeitimo klausimais.
2 PROBLEMOS ANALIZĖ
Kiekvienas kompiuterio vartotojas siekia, kad jo veikla kompiuteriu būtų kuo našesnė ir produktyvesnė, visi trokšta patirti, kuo mažiau sunkumų, nesklandumų. Dažnas vartotojas susiduria su didesniais ar mažesniais keblumais ir rūpesčiais, kai nori pasidalinti savo elektroniniais
8 dokumentais, darbais, ar kita informacija. Problemos iškyla tada, kai nėra naudojama identiška programinė įranga ir formatai, vartotojai apsikeitę savo dokumentais ir failais nori peržiūrėti, ką atsiuntė oponentas. Peržiūrėti atsiųstą failą dažnai pavyksta net ir turint skirtingą programinę įrangą, skirtingas operacines sistemas, tačiau didžiausi sunkumai kyla, kai norima redaguoti failus ir jais toliau keistis su kitais asmenimis. Jau 1994 metais Microsoft Office 4.3 versija su Word 6.0 tapo rinkos lyderiu tarp elektroninių dokumentų rengimo programinės įrangos.[2] Šis programinės įrangos paketas tapo sėkmės simboliu Microsoft kompanijai. Microsoft Office įsitvirtino visur: valstybinėse įstaigose, įvairiose kompanijose, mokyklose, universitetuose, namuose. Devintame dešimtmetyje *.doc formatas tapo De Facto failų saugojimo standartu. *.doc formatas yra uždaro1 standarto, nuosavybinis formatas, priklausantis Microsoft kompanijai. Kai kurių valstybių vyriausybės ir dalis kompanijų išreiškė susirūpinimą, kad naudojant uždarus standartus ir nuosavybinius formatus, tokius kaip *.doc, nėra garantuojama, kad po kurio laiko el. dokumentų rinkmenų, išsaugotų šiuo formatu, gali nepavykti nuskaityti, jei Microsoft kompanija pasirinktų naują formatą, kuris nėra suderinamas su dabartiniu. Dėl šios priežasties JAV, Masačiusetso valstijos valdžia 2007 metais pasirinko, kad visi el. dokumentai turi būti saugomi tik atviru2 standartu ir formatu – ODF (angl. OpenDocument).[3,4] 2008 metais kaip ir daug kitų šalių Lietuva taip pat pasirinko naudoti ODF formatą saugoti el. dokumentams.[5,6] Naudojimas uždarų nuosavybinių formatų gali iššaukti ekonominių kaštų augimą, lėšų švaistymą. Vartotojai, naudojantys uždarus standartus, gali patekti į pelno siekiančių programinės įrangos kūrėjų gniaužtus, būti priklausomi nuo jų kuriamų programų, formatų, taip pat skatinami vis pirkti naują ir naują programinę įrangą, kas sąlygotų dideles pinigines investicijas.[7] Atvirų standartų tendencija rimtai grasino Microsoft kompanijos produktams, todėl Microsoft nusprendė išleisti savo atviro standarto formatą, kuris taip pat taptų tarptautiniu formatu. Formatas buvo pavadintas OOXML. OOXML pripažino ECMA organizacija, kuri tvirtina techninius standartus, vėliau po vieno nesėkmingo mėginimo OOXML vis dėl to buvo pripažintas ir tarptautinės ISO organizacijos. Taip pat vėliau Masčiūčeso valstijos valdžia priėmė galioti abu standartus, tiek ODF tiek OOXML.[8,9] VO „Atviras kodas Lietuvai“ yra parengusi „Atvirųjų standartų vartotojo vadovą“, kuriame teigiama, kad LR Vyriausybė yra priėmusi nutarimus, kad būtų naudojami atvirieji standartai valstybinėse institucijose, miestų savivaldybėse ir pan. [10] Nors ir egzistuoja LR Vyriausybės bei Lietuvos standartizacijos departamento nutarimai dėl ODF formato naudojimo el. dokumentuose,
1 Uždari standartai – viešai neprieinami, nėra platinami, vartotojas negali sužinoti jų aprašymų, specifikacijų. Daugiau apie tai 3.2.2 skyriuje 2 Atviri standartai – yra viešai prieinami, lengvai platinami, varotojai gali sužinoti jų aprašymus, specifikacijas. Daugiau apie tai 3.2.2 skyriuje
9 tačiau valstybinės institucijos, valstybinės įmonės skelbia viešuosius pirkimus komercinei, uždarų standartų elektroninių dokumentų rengimo programinei įranga įsigyti! Kodėl vis dar daugiau nei 80% Lietuvos gyventojų saugo nuosavybiniu uždaro standarto *.doc formatu? Kaip Lietuva elgsis su OOXML, ar ji paliks tik ODF standartą galioti, ar pasielgs kaip Masačiusetso valstija, priims abu standartus?
3 DOKUMENTŲ APSIKEITIMAS
Anksčiau nei prieš dvidešimt metų dokumentais keistis buvo įprasta tik klasikinio pašto pagalba ar fakso aparatais. Dokumentai buvo ruošiami kompiuterių pagalba, spausdinimo mašinėlių. Problema buvo dokumentais keistis kompiuterio pagalba, juos siuntinėti elektroniniais laiškais nebuvo įprasta, tai darė tik vienetai. Dabar tai kiekvieno darbuotojo, studento, moksleivio, valdininko ar parlamentaro kasdienybė. Jei panagrinėsime giliau, tai skaitmeninių elektroninių dokumentų apsikeitimas jau vyksta nuo 1960 metų vidurio. Elektroniniai dokumentų mainai – EDI (angl. Electronic Data Interchange). EDI – struktūrizuoti duomenų perdavimo mainai organizacijoje ir tarp organizacijų, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, naudojamas perduoti elektroninius dokumentus iš vienos kompiuterinės sistemos į kitą. Pirmieji EDI vyko siekiant sumažinti popieriaus srautus ir užsakymo vykdymo laiką tarp tiekėjo ir pirkėjo. Šiandien paprastas EDI apsikeitimas nebetenkinta mūsų, 1 paveikslėlyje pavaizduoto apsikeitimo mums nepavyktų atlikti su paprastu EDI, todėl, kad yra naudojami sudėtingi dokumentai, kuriuose vyrauja ne tik tekstas, bet ir nuotraukos, grafikai, lentelės, skaitmeninės nuorodos (angl. - Hyperlinks), tam mums reikalingi skirtingi formatai bei standartai. [11, 12]
Dokumentų apsikeitimas vyksta įvairiai, tai parodo 1 paveikslėlis.
1 pav. Dokumentų mainai
10 Iš šios diagramos matome, kad mainai vyksta įvairiomis kryptimis, tiek įmonės keičiasi failais tarpusavyje, tiek gyventojai su valstybinėmis institucijomis, tiek su įmonėmis, tarpusavyje ir t.t. Tačiau keičiantis elektroniniais dokumentais susiduriama su tam tikrais nesklandumais. Kurti dokumentus galima įvairiomis programomis, beveik kiekviena programinė įranga turi atskirus formatus. Vieni iš jų yra uždaro standarto ir priklauso komercinėms organizacijoms, kiti yra atviro standarto, juos naudoti gali kiti programinės įrangos kūrėjai. Taigi dokumentai parengti viena programine įranga persiuntus failą kitam asmeniui, kuris turi kitokią programinę įrangą, neretai neatsidaro, ar atsidaro išsikraipę. Todėl yra labai svarbu naudoti vieningą failų standartą ir formatą, kad failų apsikeitimas vyktų kuo lengviau.
3.1 Formatai
Formatas – tai taisyklių rinkinys, failo kodavimo sistemos apibrėžimas. Formatai naudojami tam, kad sukurtą failą galėtų peržiūrėti ir kiti žmonės savo kompiuteryje. Tai lyg kalbėjimas viena kalba. Jei mokate kalbą, galėsite bendrauti. Jei žinote failo formatą – žinote, kokią programą naudoti jam peržiūrėti, redaguoti ir pan. Jei nebūtų failų formatų, nebūtų įmanoma kaupti informaciją ir ja keistis. Failų formatų yra labai daug. Kai kurie jų naudojami tik specifinėms užduotims atlikti ir nėra plačiai paplitę, tačiau yra ir standartinių failų formatų, kuriuos naudoja daugelis programų. [13]
3.1.1 *.doc formatas
*.doc formatas yra uždaras formatas. Jis priklauso Microsoft korporacijai. Šis standartas buvo naudojamas jau nuo pirmųjų Word atmainų:
1. Word DOS operacinei sistemai; 2. Word Windows 1 ir 2 OS ; Word 4 ir 5 for Mac operacinei sistemai; 3. Word 6 ir Word 95 skirti Windows; Word 6 skirtas Mac kompiuteriams; 4. Ir tik nuo Word 97 versijos (1997 metai), *.doc tapo toks, koks yra iki šių dienų, t.y. dvejetainiu (angl. Binary format) de facto MS Office tekstų rengimo formatu iki Microsoft Office Word 2007. Po Word 97 sekė Word 2000, 2002 ir 2003 versijos, skirtos Windows OS; Word 98, 2001, X, ir 2004, skirtas Mac kompiuteriams, jose buvo naudojamas *.doc formatas. Taigi iki Word 97 buvo naudojamas kitoks *.doc formatas. [14] Taip jau susiklostė, kad versle ir netgi asmeninėje veikloje dažniausiai naudojamas teksto
11 formatas yra Microsoft Word .doc failas. Tokiu jis tapo per daugelį metų nelegalaus Word vartojimo ir išliko vėliau, kai verslo įmonės įsigijo legalius Microsoft Office rinkinius. Dėl didelės Office įtakos IT pasaulyje, kai kada ir namų vartotojai jaučiasi saugiau naudodami (dažnai vis dar nelegalias) Word versijas namų kompiuteriuose. [15]
Privalumai: Šio el. tekstinių dokumentų formato privalumas yra toks, kad tai labiausiai paplitęs tekstinių dokumentų formatas tiek Lietuvoje, tiek kitose ES ir ne tik ES šalyse. Tai vienintelis šio formato privalumas, kurį nusveria jo trūkumai.
Trūkumai: Didžiausia šio formato blogybė yra ta, kad šis formatas priklauso komercinei organizacijai – Microsoft, kuri priklauso net ne ES šaliai. *.doc formatas yra uždaras. Vienintelė Microsoft žino, kas jo viduje. Vartotojai yra įkalin ami, skatinami naudoti vienos programinės įrangos produktus. Taip pat programų kūrėjai negali sukurti programinės įrangos pilnai, 100% suderinamos programinės įrangos. Taip yra sukuriamas „užsirakinimo efektas“ (angl. - lock in), išnyksta laisvos rinkos, ekonomikos skatinimas.[16]
3.1.2 *.docx (OOXML) formatas
OOXML (Office Open XML) formatas yra Microsoft kūrinys. Šis formatas paremtas zip formato pagrindu. Už piktnaudžiavimą monopolisto padėtimi nuo 2004 metų Europos Sąjungos komisija Microsoft kompanijai paskyrė ne vieną baudą, kurių bendra suma siekia 1,68 mlrd. eurų (apie 5,78 mlrd litų). Microsoft nesėkmingai bandė apskųsti dalį šių teismo sprendimų, tačiau galiausiai sutiko bendradarbiauti ir padaryti savo programas suderinamomis su konkurentų gaminiais. Šis formatas nuo *.doc formato skiriasi tuo, kad jis yra atviro tipo formatas, jis tapo tarptautiniu standartu, iš pradžių jį pripažino EMCA organizacija. Formatas tapo ECMA-376 standartu 2006 m. gruodžio mėnesį. Tuomet Microsoft siekė, kad šis formatas būtų pripažintas tarptautiniu standartu ISO (International organization for standardtization) agentūros, ir taptų alternatyva bei konkurentu ODF formatui. ODF (Opendocument format) yra sukurtas atvirojo kodo bendruomenės, SUN ir IBM. Apie šį standartą pakalbėsime kitame skyriuje. Tarptautinis ISO pripažinimas būtų paskatinęs vyriausybes, universitetus, bibliotekas ir kitas įstaigas dokumentų saugojimui ir archyvavimui pasitelkti šį standartą. Tačiau 2006 metais ISO organizacija atmetė Microsoft prašymą pripažinti OOXML tarptautiniu standartu. Kaip teigia laisvos informacinės infrastruktūros fondo (FFII) atstovai, viena iš priežasčių, kodėl ISO 2006 m. buvo atsisakiusi
12 pripažinti šį formatą tarptautiniu standartu, buvo nesąžiningi metodai, kuriais „Microsoft“ naudojo bandydama įtvirtinti „Office Open XML“. Už šio dokumentų formato pripažinimą standartu balsavo tik 53 procentai narių, tuo tarpu pripažinimui reikia bent 66 proc. Be to, 26 proc. narių balsavo prieš OOXML pripažinimą ISO standartu, o tai yra daugiau nei numatyta 25 proc. prieštaraujančių riba. [20, 40] 2007 metais Tarptautinė standartų organizacija ISO „Microsoft“ biuro programų pakete „2007 Microsoft Office System“ naudojamą formatą „Office Open XML“ (OOXML) patvirtino tarptautiniu standartu.[16,17] Už „Microsoft“ formato, kuris yra tiesioginis „OpenOffice“ formato „OpenDocument“ (ODF) konkurentas, standartizavimą pasisakė 61 iš 87 balsavime dalyvavusių ISO priklausančių šalių atstovų. [16,17]Taigi dabar OOXML formatas yra pripažintas ISO bei IEC, ir yra tarptautinis standartas ISO/IEC 29500. [16,17,18,19].
Privalumai Didžiausias jo privalumas yra, kad pagaliau Microsoft kompanija išleido atviro standarto formatą. Formatas už jo pirmtaką *.doc yra saugesnis. Mažesnė failų gedimo rizika. Failai užima mažiau vietos diske. Siūlomos plačios dokumentų žymėjimo reikšminiais žodžiais, informacijos atstatymo galimybės, OOXML dokumentuose galima naudoti informaciją iš kitų taikomųjų programų ir sistemų be išankstinio jos konvertavimo. „Office Open XML“ bylos užima nedaug vietos, formato specifikacijose įgyvendintos daugeliui pasaulio kalbų palaikyti būtinos ypatybės. Šį formatą naudojantys programinės įrangos kūrėjai neturi mokėti licenzinio mokesčio. [19,21]
Trūkumai Žmonės, naudojantys senesnės kartos MS Office, tokius kaip MS Office 97, XP, 2003 ir pan. negali išsaugoti šiuo formatu bylų. Standartiškai negali jų net peržiūrėti ir redaguoti, tam reikalinga įdiegti atnaujinimą. Kaip trūkumą galėčiau įžvelgti tai, kad formatas priklauso Microsoft kompanijai, kuri, kaip kalbama neoficialiai, pasistengė negarbingais ir nelegaliais būdais, kad standartas taptų pripažintu ISO, ECMA agentūrų. Tačiau tai tik neoficiali nuomonė. [20,21]
3.1.3 *.odt (ODF) formatas
OpenDocument (ODF) *.odt tekstų rengimo formatas yra atviro standarto formatas, tarptautinės organizacijos OASIS (www.oasis-open.org) standartizuojamas biuro dokumentų formatas, sukurtas XML formato pagrindu. Universaliausias iš visų (atvirųjų ir uždarų) biuro dokumentų formatų, turi daugiausia galimybių: tinka visų tipų (teksto, grafikos, elektroninių
13 lentelių, prezentacijų, grafikų, matematinių formulių, pildomų formų, duomenų bazių) biuro dokumentų saugojimui, turi skaitmeninio parašo palaikymą ir pan. Palaikomas ir naudojamas smulkių ir stambių programinės įrangos gamintojų produktuose – SUN, IBM, Novell, Oracle, KDE ir t.t. Pripažintas Europos Komisijos, Europos Sąjungos (toliau- ES) institucijų bei kai kurių ES šalių narių. Formatas yra standartizuotas ISO/IEC 26300:2006. Jis buvo pripažintas tarptautiniu standartu dar prieš pirmą kartą paduodant paraiškai Microsoft OOXML standartizavimui. Šis formatas pilnai įtrauktas į skirtingus biuro paketus, tokius kaip: AbiWord, Adobe Buzzword, Atlantis Word Processor, Google Docs, IBM Lotus Symphony, Koffice, NeoOffice, OpenOffice.org, Sun Microsystems, StarOffice, SoftMaker Office, WordPad 6.1, Corel WordPerfect Office X4, Zoho Office Suite, Evince, Okular, net ir Microsoft Office 2010 ir Microsoft Office 2007 SP2 palaikys šį formatą. Tačiau, kaip teigia Didžiosios Britanijos švietimo organizacija BECTA, gana kritiškai atsiliepė apie šias MS Office 2007 suderinamumo su ODF funkcijas teigdama, kad jos veikia gerokai prasčiau, nei pačios Microsoft formatų apdorojimo funkcijos. Microsoft organizacija nekomentavo šių teiginių. Naujausiomis žiniomis naujajame MS Office 2010 tik įdiegus programinės įrangos paketą bus galima pasirinkti, kokiu formatu standartiškai saugoti dokumentus[22]. Tai nauja Microsoft strategija, norėdami saugoti tiek OOXML, tiek ODF formatu, nereikės keisti programinės įrangos, tačiau išlieka klausimas – ką turės daryti senos programinės įrangos turėtojai, kurie yra įsigiję mokamas elektroninių dokumentų rengimo programas, kurios nepalaiko nei ODF, nei OOXML? Lieka viena išeitis - „Sun“ kompanija išleido „Sun Plugin“, skirtą „Microsoft Office“ biuro programoms. Įdiegus priedą, biuro programose galėsite nustatyti ODF pagrindiniu išsaugomų failų formatu, dirbti su ODF failais įprastame režime, nenaudojant „Save As“ išsaugojimui. „Sun ODF Plugin“ veikia „Office 2007 Service Pack 1“, „Office 2003“, „Office XP“ ir „Office 2000“ programose. „Sun“ kompanijos gaminamas ir tobulinamas priedas pilnai integruojasi į „Word“, „Excel“ ir „PowerPoint“ programas, tuo tarpu analogiškas „Microsoft“ gamybos dirba tik su „Word“ failais. Šis priedas nėra konvertavimo įrankis, o leidžia tiesiogiai biuro programų aplinkoje dirbti su ODF failais. „Sun ODF Plugin“ platinamas nemokamai, o jo įdiegimui nereikalingi jokie papildomi priedai, tokie kaip „.NET Framework“ ar „Microsoft Office Compatibility Pack“. [16,20,22,23]
ODF privalumai: • nepriklausomas nuo vieno gamintojo ar gamintojų grupės – standartizuotas tarptautinio ne pelno siekiančio elektroninių verslo standartų konsorciumo OASIS; • patvirtintas Lietuvoje galiojantis ISO/IEC 26300:2006 tarptautinis standartas;
14 • portabilus – darbui su OpenDocument formatu yra programinės įrangos daugumoje operacinių sistemų; • universaliausias iš visų (atvirųjų ir uždarųjų) biuro dokumentų formatų, tinka visų tipų biuro dokumentams (tekstui, grafikai ir paveikslėliams, elektroninėms lentelėms, prezentacijoms, grafikams, matematinėms formulėms, pildomoms formoms, duomenų bazėms ir t.t.), turi daugiausia galimybių; • saugus, turi skaitmeninio parašo galimybę; [6,31]
ODF Trūkumai: • nepatogumai iškyla senesnę programinę įrangą turintiems asmenims, nes reikia papildomai įsidiegti atnaujinimus, kad būtų galima peržiūrėti, redaguoti ar kitaip manipuliuoti šiuo standartu, formatu.
3.1.4 Formatų palyginimas
Ankstesniuose skyriuose aptartų trijų skirtingų formatų palyginimas yra 1-oje lentelėje:
1 Lentelė
Formatų *.doc *.docx (OOXML) *.docx (OOXML) palyginimas
Savybės *.doc *.docx (OOXML) *.odt (ODF) Uždaras standartas + - - Atviras standartas - + + Standartizuotas EMCA - + + Standartizuotas ISO agentūros - + + Licenzija yra nemokamas - + + Standartas yra pripažintas - - + Lietuvos nacionaliniu standartu [5, 6, 9, 16, 25]
Iš lentelės matome, *.doc formatas nors visa dar yra populiariausias formatas Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau jis turi daugiausia neigiamų aspektų nei teigiamų. Nacionaliniu standartu gali būti tik *.odt (ODF) arba *.docx (OOXML), todėl, kad abu standartai yra atviri, nemokami, pripažinti tarptautiniais standartais ISO agentūros. *.odt (ODF) ir *.docx (OOXML) yra atviro standarto
15 formatai, šių formatų specifikacijos yra viešai paskelbtos, todėl saugant informaciją šiais standartais ateityje nereikės rūpintis, kad po kažkiek metų negalėsime dokumentų nuskaityti, atidaryti, bei redaguoti, nebus „užsirakinimo sindromo“ (angl. „lock in“), tai yra nebūsime priklausomi nuo nuosavybinio formato, kuriuo negalėsime sąveikauti ateityje, nebūsime priklausomi nuo vienos programinės įrangos, nuo vieno programinės įrangos gamintojo. Pagerės suderinamumo klausimai tarp skirtingų programų, operacinių sistemų. Saugant atviraisiais standartais, naudojant ar realizuojant nebus taikoma jokių teisinių apribojimų. [16,25]
3.1.5 Pasaulinė praktika
Su elektroninių dokumentų apsikeitimo, sąveikavimo problemomis susiduria ne tik Lietuva. Pirmoji šalis prabilusi apie elektroninių dokumentų saugojimą nuosavybiniu uždaro standarto formatu problemą buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, konkrečiai tai buvo Masačiusetso valstija. Jie pirmieji pasakė *.doc formatui – ne. Valstijos IT padalinys nusprendė vyriausybinėje dokumentų sistemoje naudoti abu atviruosius dokumentų formatus: ODF ir OOXML. Olandijos pasirinkimas buvo kitoks, jie pasirinko nacionaliniu standartu ODF ir tekstinius dokumentus saugo *.odt formatu.
2 Lentelė
Biuro programinės įrangos naudojimo statistika ES ir kitose šalyse
Šalis OpenOffice MS Office Apple iWork WordPerfect Poland 22 % 68 % 0.3 % 1.4 % Czech 22 % 76 % 0.1 % 1.3 % Republic Germany 21 % 72 % 1.4 % 2.7 % France 19 % 76 % 2.9 % 0.5 % Italy 18 % 81 % 1.5 % 0.9 % Spain 15 % 80 % 1.9 % 1.5 % Norway 18 % 71 % 2.0 % 0.5 % Denmark 14 % 79 % 2.5 % 1.1 % Belgium 14 % 85 % 1.9 % 1.1 % Sweden 13 % 68 % 1.8 % 0.2 % Austria 12 % 85 % 1.8 % 2.2 % Luxembourg 12 % 81 % 3.7 % 0.7 % Switzerland 11 % 85 % 3.4 % 1.2 %
16 Canada 11 % 79 % 3.4 % 4.0 % Hungary 11 % 77 % 0.7 % 1.4 % Australia 10 % 78 % 3.6 % 0.9 % United States 9 % 75 % 3.3 % 3.7 % United 9 % 80 % 2.6 % 0.7 % Kingdom Netherlands 8 % 88 % 1.7 % 0.9 % Brazil 8 % 85 % 0.7 % 2.0 % Romania 8 % 67 % 0.3 % 0.5 % Ukraine 7 % 80 % 0.4 % 1.5 % Bulgaria 7 % 77 % 0.2 % 2.2 % Russian 6 % 76 % 0.2 % 1.3 % Federation Turkey 5 % 82 % 0.1 % 0.8 % India 5 % 88 % 0.3 % 4.1 % China 0.2 % 68 % 0.1 % 0.2 % [41] Kaip matome iš 7 lentelės visame pasaulyje pirmauja Microsoft Office biuro paketai. OpenOffice naudoja dar labai mažai gyventojų. Tačiau vis daugiau vartotojų atsisako MS Office. 21% vokiečių savo asmeniniuose kompiuteriuose yra įsidiegę „OpenOffice“, „StarOffice“ ar „IBM Lotus Symphony“. Tokie rezultatai gauti išanalizavus daugiau kaip milijoną kompiuterių. Tyrimą atliko kompanija „FlashCounter Statistics Service“. 2007 metų Informacinės visuomenės plėtros komiteto ataskaitoje „Savivaldybių institucijų teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų tyrimas: svarbiausios išvados“, teigiama, kad : „Visose savivaldybėse tarnautojai naudojasi Microsoft Office taikomųjų programų paketu (100 proc.), taip pat daug naudojasi Acrobat Reader programa (70 proc.), tik nedidelė dalis naudojasi Open Office produktais (17 proc.)“.
3.2 Standartai
Elektroniniai dokumentai – tai kompiuterio bylos – formatai, o formatas yra tam tikrų taisyklių rinkinys, apibrėžiantis, kokia informacija yra, ir turi būti pateikiama kompiuterio faile. Formatas yra tam tikras standartas. Standartas bendrąją prasme reiškia pavyzdys, nustatytas matas, norma. Standartas gali būti suprantamas ir kaip susitarimu paremtas dokumentas, kuris nustato ir apibrėžia tam tikras taisykles, principus ar charakteristikas. Standartas – bendras susitarimas dėl kažko, nustatant normas ar taisykles. Šiuo metu žodis „standartas“ yra tapęs įvairiame kontekste vartojamu bendriniu žodžiu ir
17 jo apibrėžimų kaip matome yra ne vienas. Tarptautiniame žodžių žodyne standartas – tai kompetetingų organizacijų priimtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, nustatantis produkcijos, technologinių procesų, metodų, sąvokų, simbolių arba kitų objektų privalomas normas, taisykles ir reikalavimus jiems, siekiant optimalios tvarkos apibrėžtoje situacijoje. Standartas gali būti vadinamas pripažintos standartizacijos institucijos SDO (angl. Stadards development organization) priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas tam tikroje srityje. [26, 27, 28]
3.2.1 De Facto ir De Jure standartai
Dar standartai yra skirstomi į De Jure ir De Facto standartus. Standartai ruošiami skirtingai, tačiau tiek De Facto, tiek De Jure standartai yra vienodai svarbūs dokumentų rengime. Standartu gali būti vadinamas ir produktas (arba produktų specifikacija), jei tas produktas užima didelę rinkos dalį. Toks standartas yra vadinamas – De Facto – populiarus, faktiškai pripažintas. De Facto – kilęs iš lotynų kalbos, reiškiantis faktinę situaciją, realybę. Standartai, kuriuos išleido pripažinta standartizacijos organizacija (SDO – standards development organization), yra vadinamai De Jure. Žodis De Jure kilęs iš lotynų kalbos, reiškiantis legalus, atitinkantis įstatymus. De Jure standartas gali niekada nepasiekti rinkos – pagrindinis skirtumas nuo De Facto standarto, kuris gauna standarto statusą tik per rinkos pripažinimą. Iš kitos pusės, De Jure standartas yra „saugesnis“ - išleistas pripažintos standartizacijos agentūros, vadinasi, yra praėjęs tam tikrus standarto kūrimo etapus, kurie užtikrina standarto kokybę. Be to, De Jure statusas garantuoja, kad standartas bus atnaujinamas, jei iškils tam poreikis.[16,28]
De Jure standartų pavyzdžiai mums puikiai pažįstami, kasdien naudojami mūsų visų – tai mobiliojo ryšio tinklai GSM (2G) ir UMTS (3G), kurie yra mobiliojo ryšio standartai. Dar vienas pavyzdys Lietuvoje – tai naudojamas skaitmeninės antžeminės televizijos standartas MPEG4 (divX) ir H.264 bei Adobe PDF dokumentų standartas. Dažniausiai dokumentacijos, informacinių technologijų standartai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
De Jure pavyzdys tai tas pats PDF formatas, kuris prieš standartizuojant ISO organizacijai buvo De Facto pasaulinis standartas, kuris rinkoje užėmė beveik 100%. Standartizavus ISO organizacijai jis tapo De Jure standartu. Dar trys De Facto standarto pavyzdžiai: populiariausias muzikos formatas MP3, kuris yra kilęs iš De Jure MPEG formato, TCP/IP interneto protokolas ir QWERTY klaviatūra. Tam, kad būtų aiškiau, pateiksime ir su informatika nesusijusį pavyzdį:
18 Nėra jokios standartizacijos agentūros numatyto standarto, kad vandens maišytuvuose mėlyna spalva reiškia šaltą vandenį, o raudona spalva – karštą. Visi maišytuvų gamintojai naudoja tokį ženklinimą – tai De Facto standartas. Dar vienas De Facto standarto pavyzdys būtų mobiliuosiuose telefonuose lietuviškos raidės, pavyzdžiui „Ę“ raidę rasime ant mygtuko pažymėto 3-jetu (D E F), norint surinkti minėtą „Ę“ raidę reikia spausti 3 kartus trejetuką, t.y. D, E ir tada yra parašoma „Ę“ raidė. „Ė“ raidė seka po D,E,Ę. De Jure pavyzdys nesusijęs su informacinėmis technologijomis: Visoje Europoje yra nustatyta ir priimta, kad elektros energijos įtampa turi būti 220V, tai standartas, visi namų įvadai, visi kištukiniai lizdai, šviestuvai ir visi buitiniai, elektros prietaisai yra 220V. 3 Lentelė
Standartų palyginimas informacinėse technologijose Kalbos ir/arba protokolai Dokumetų formatai De facto standartai Quicktime, Visual basic, MSN *.doc, *.xls, *.dwg Atvierieji De jure standartai XML *.odt, *.docx, *.mp3 [29]
3.2.2 Atviri ir uždari standartai
Kalbant apie informacines technologijas standartai yra skirstomi į atvirus standartus ir uždarus, kurie neretai priklauso komercinėms organizacijoms. Kalbant apie elektroninius dokumentus jie taip pat yra standartai.
Uždarieji standartai
Uždarieji standartai priklauso įmonėms, kurios parduoda programinę įrangą, kuri ne retai tampa populiaria – De Facto standartu. Produktas, kuris priklauso pelno siekiančiai įmonei, yra uždaras, vartotojams neprieinamos jo technologinės pusės. Joks vartotojas nežino, kaip produktas yra sukurtas, kas jo viduje, specifikacijos nėra prieinamos, pavyzdžiui, failų formatai, kurie tampa De Facto standartais. Apple kompanijos parduotuvėje (iTunes) AAC formatas (šifravimas, pats AAC formatas yra atviras), arba kitas pavyzdys – DOC formatas. Microsoft parduoda programinę įrangą – MS Office, kuris naudoja DOC formatą, kuris yra De Facto formatas visame pasaulyje. Taigi užslėptai įmonės parduoda tam tikrus standartus. Uždarųjų standartų aprašymai
19 (specifikacijos) nėra paskelbti viešai ir jais negalima laisvai pasinaudoti. Uždari formatai neleidžia keistis informacija (pvz., elektroniniais dokumentais) tarp skirtingų gamintojų ir nesuteikia galimybės vartotojui laisvai rinktis. VO „Atviras kodas Lietuvai“ teigia, kad uždarieji standartai sukelia tokias rimtas problemas: „Dabartiniu metu Lietuvoje yra plačiai paplitusi nuosavybinė „Microsoft“ korporacijos gaminama, biuro programinė įranga bei tai pačiai firmai priklausantys uždari dokumentų formatai (*.doc ; *.xls ; *.ppt), kuriais dažnai yra pateikiama vieša informacija gyventojams bei įmonėms. Tai kelia didelę grėsmę Lietuvos ekonomikai, kadangi Lietuvos valstybinės ir komercinės institucijos tapo priklausomos nuo šios užsienio kompanijos, piliečiai bei įmonės yra verčiami pirkti ar nelegaliai naudoti tik šio vieno gamintojo produktus – taigi tampa neįmanomas laisvas pasirinkimas ir užkertamas kelias konkurencijai tarp gamintojų.“[31] Daugelis Lietuvos valdžios institucijų vis dar naudoja MS Office programinę įrangą, pavyzdžius pateiksiu vėliau, kuomet nagrinėsiu Lietuvos valstybės padėtį. Atvirieji standartai Atvirus standartus gali naudoti kas tik nori, jie yra lengvai prieinami. Taip pat juos vartotojai gali redaguoti, matyti jų turinį, aprašymus, specifikacijas. Kaip teigiama VO „Atviras kodas Lietuvai“: „Ekonominis atvirųjų standartų naudojimo efektas yra toks, kad jie sukuria sąžiningą, konkurencingą aplinką, skatina konkurenciją tarp tiekėjų, ir tokiu būdu sudaro geresnes sąlygas vartotojui.“[31] Bruce Perens paaiškina, kokie yra pagrindiniai atvirųjų standartų (formatų) principai: • Prieinami. Jie laisvai yra prieinami visiems (ir perskaitymo, ir įgyvendinimo prasme). • Padidina galutinio vartotojo pasirinkimo laisvę. Atvirieji standartai sukuria sąžiningą, konkuruojančią rinką standartui realizuoti. Jie „nepririša“ vartotojo prie konkretaus tiekėjo ar tiekėjų grupės. • Jokios diskriminacijos. Atvirieji standartai ir organizacijos, kurios juos administruoja, negali teikti pirmenybės vienam realizuotojui. Sertifikavimo organizacijos turi sudaryti galimybę patik- rinti, ar atitinkama standartus ir ar juos galima pigiau arba nemokamai įgyvendinti. [32] Atvirųjų standartų naudojimo privalumai: • Leidžiama išsilaisvinti nuo monopolinio gamintojo (pvz., uždarojo dokumentų formato MS Word (*.doc) naudojimas priverčia naudoti Microsoft Word, o atvirojo standarto *.odt formato naudojimas leidžia mums pasirinkti iš daugelio teksto redaktorių).
20 • Leidžiama naudoti standartą nepriklausomai nuo vieno iš programinės įrangos gamintojų norų (joks gamintojas negali uždrausti kitam realizuoti atvirąjį standartą savo programinėje įrangoje). • Leidžiama sekti standarto pakeitimus ir jiems daryti įtaką, kaip pavyzdį galiu pateikti šį atvejį: gaunamas pranešimas apie standarto saugumo spragas, jos yra ištaisomos ir pateikiama atnaujinta formato specifikacija. • Nepriklausomai nuo programinės įrangos užtikrinamas vienodas rezultatas. Puikus pavyzdys – Microsoft korporacija nesilaiko W3C nurodymų, rekomendacijų ir dėlto neretai tinklapiai peržiūrimi Internet Explorer naršykle atvaizduojami iškraipyti, ne taip kaip su atviro kodo programa Mozilla Firefox. [33]
Atvirųjų standartų vystymosi evoliuciją atskleidžia paveikslėlis Nr 2.:
2 pav. Atvirojo standarto evoliucija [29] Atvirųjų formatų pavyzdžiai: • JPEG (.jpg) – vaizdų glaudinimo formatas. Bet kas gali nemokamai sužinoti jo specifikacijas ir pagaminti produktą, t.y programinę įrangą, kuri 100% bus suderinama su *.jpg formatu. • HTML(XHTML) – WWW konsorciumo (www.w3.org) standartizuojamas formatas. Čia taip pat bet kas gali nemokamai sužinoti ir netgi patikrinti konkretaus HTML dokumento atitiktį standartui. • OpenDocument – ODF (*.odt) standartizuotas ISO/IE biuro dokumentų rengimo formatas. • PDF formatas – Adobe kompanijai (Adobe Systems Incorporated) priklausantis, tačiau
21 atviras formatas. PDF specifikacija patvirtinta ISO 159301:2001.
Atvirųjų standartų laikymasis suteikia lygias teisias visiems naudotojams, nes nėra siejama su konkrečiu gamintoju. Rengiant atviruoju standartu el. dokumentus nereikės pergyventi dėl suderinamumo klausimų ateityje. Manoma, jog atvirieji standartai mažina piratavimo atvejus, mažina programinės įrangos nelegalumo problemas. Vartotojai yra skatinami naudoti legalią programinę įrangą, jie tai renkasi, nes atvirų standartų programinė įranga yra nemokama, organizacijos sutaupo tūkstančius, milijonus. Atvirų standartų programinę įrangą dažniausiai renkasi naujai įsteigtos įmonės, nes vienai darbo vietai iškart yra sutaupoma apie 700 litų vien pasirinkus atviro kodo elektroninių dokumentų rengimo programinę įrangą. [23,31]
4 Lentelė
Atvirų ir uždarų standartų palyginimas
Atvir Uždar as Komentaras apie atvirus as Komentaras apie uždarus stand standartus stand standartus artas artas Standartai nėra nuosavybinio Uždari standartai vartotojus pobūdžio, todėl vartotojai nėra tarsi užrakina ir įkalina naudoti Neskatina + pririšami prie vieno gamintojo, - vieną, dažniausiai komercinio monopolizmo gali laisvai rinktis skirtingų pobūdžio programinę įrangą, gamintojų programinę įrangą Atviri standartai teikia Uždaro standarto programinė teigiamą aspektą „tinklo įranga yra mokama. Kai yra efektui“, vartotojas gali tikėtis išleidžiama nauja programinė naudos iš produktų kūrėjų įrangą neretai formatai yra kurių yra daugiau ir kurie gali pakeičiami naujais, kurie yra pasiūlyti didesnę vertę turintį prastai suderinami, arba išvis Taupo pinigus + - produktą. Programinės įrangos nėra suderinami su senesnės atveju padidėja galimybė rasti versijos programine įranga, taip analogišką produktą yra skatinami vartotojai pirkti nemokamai. vis naują ir naują programinę įrangą, išleidžiant vis daugiau ir daugiau pinigų
22 Programuotoja Tai daryti programuotojams Ne standartų savininkams ms lengvai palengvina prieinamos nėra galimybės susipažinti su galima pritaikyti specifikacijos. standartų specifikacijomis ir formatus savo kitais reikalavimais bei programose + - aprašymais, todėl jiems yra užkertamas kelias kurti programas ir naudoti komercinius uždarus standartus. Pastebėjus Pastebėjus tam tikrus Pastebėjęs klaidą gali pranešti trūkumus trūkumus, jei esi tik standartų (programinės galima juos programuotojas, gali pats įrangos) autoriams, kad pačiam ištaisyti ištaisyti spragą, arba pranešti egzistuoja vienokia ar kitokia + - (jei turi tinkamų viešai, ir atviro kodo kūrėjai klaida, ir gali tik tikėtis bei žinių) ir klaidas ištaiso daug greičiau laukti, kad ta klaida bus pasidalinti su nei uždarų standartų autoriai. ištaisyta. Tai užtrunka labai kitais vartotojais ilgai. Suderinamumas kur kas Puikus pavyzdys – Microsoft geresnis atviro tipo tiek korporacija nesilaiko W3C formatų, tiek programinės nurodymų, rekomendacijų ir Nepriklausomai įrangos naudojant skirtingoms dėlto neretai tinklapiai nuo platformoms, programinėms peržiūrimi Internet Explorer programinės įrangoms. naršykle atvaizduojami įrangos + - iškraipyti, ne taip kaip su atviro užtikrinamas kodo programomis. Kitas vienodas pavyzdys - atidarius rengtą rezultatas dokumentą *.doc formatu ne su MS Office programine įranga yra iškraipoma didžioji dalis dokumento. Saugumas + Atviruosiuose standartuose yra - Uždari standartai mažiau užtikrinamas didesnis saugūs. Uždariems formatams saugumas, sumažėja virusų, ir programinei įrangai yra labai įsilaužimo faktoriai, todėl, kad daug virusų, „atsarginių durų“
23 nepriklausomi ekspertai gali (angl. Back doors), ko beveik įvertinti ir įvardinti trūkumus nėra atvirajame standarte. taip pat inicijuoti specifikacijų pakeitimus. [7, 23, 25, 31]
Kaip matome iš lentelės Nr. 4, atviri standartai surinko 5 pliusus, tai yra 5 teigiamus bruožus, kuo pasigirti negali uždari standartai. Iš to galime padaryti išvadą, kad nacionalinis standartas ir nacionalinis formatas gali būti tik atviro standarto, todėl galime teigti, kad nacionaliniu formatu gali būti tik *.odt arba *.docx formatai. Išimtis gali būti specialiais atvejais, tarkime kariuomenė naudoja tam tikrą šifruotą ryšio kanalą kuris greičiausiai bus uždaro standarto, neprieinamas civiliams bei priešams.
Standartus suskirstyti yra sudėtinga, kadangi jais gali būti ir daiktai, ir tam tikri procesai. Tačiau yra dar keletas mėginimų suskirstyti standartus į rūšis: • Tarptautiniai standartai; • Regioniniai standartai; • Nacionaliniai standartai; • Įmonės, organizacijos standartai.
3.2.3 Tarptautiniai standaraitai
Tarptautiniai standartai - tai tam tikri tarptautiniai susitarimai. Jie yra priimami tarptautinių organizacijų ir skirti visuomenei. Juos priima Tarptautinės organizacijos, tokios kaip : • ISO - International Organization for Standardization. Ši organizacija jungia nacionalines standartizacijos įstaigas iš 140 šalių. Tai labiausiai žinoma iš standartus kuriančių organizacijų. Ši organizacija yra išleidusi daugiau nei 17 400 standartų. ISO formuoja apgalvotus standartus, kurie suteikia vertę bet kokios rūšies verslo operacijoms, beveik visoms technologijoms. Jie suteikia produktų ir paslaugų vystymuisi, gamybai ir tiekimui daugiau efektyvumo, saugumo ir aiškumo. Dėka šių standartų, prekyba tarp šalių tampa daug lengvesnė ir sąžiningesnė. ISO standartai taip pat saugo vartotojus ir, bendrai paėmus, naudotojus nuo blogų produktų ir paslaugų, ir taip pat supaprastina jų gyvenimą. ISO formuoja tik tuos standartus, kurių reikalauja rinka. • IEC - International Electrotechnical Commission. Ši organizacija įkurta 1947 metais. Tai nevalstybinė organizacija kurianti tarptautinius standartus, kurie yra susiję su elektra,
24 elektronika, elektroninėmis technologijomis, telekomunikacine įrangą, ryšių įranga. Ši organizacija jauc yra išleidusi virš 17 400 standartų. • ITU – International Telecommunication Union. Ši organizacija buvo įkurta kaip tarptautinė telegrafo sąjunga. Šios organizacijos veikla plati, ji ne tik leidžia standartus. Leidžiami standartai yra susiję su telekomunikacijomis ir siekia užtikrinti vieningus standartus šalyse, kurios priklauso šiai sąjungai. Šiai sąjungai gali priklausyti visos De Jure pripažintos valstybės.
3.2.4 Regioniniai standartai
Regioninės (Europos) standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas. Regioninių standartų organizacijoms priklauso: • CEN (angliškai - European Committee for Standardization). Šios organizacijos tikslas skatinti Europos ekonomiką, pasaulinę prekybą, plėtrą, kuria šioms sritims standartus. • CENELEC - European Committee for Electrotechnical Standardization. Organizacija yra atsakinga už elektros inžineriją. • ETSI - European Telecommunications Standards Institute. Europos telekomunikacijų standartų institutas – standartizacijos organizacija kurianti standartus telekomunikacijų srityje, pramonėje Europos šalyse. Įžymiausias jų standartas – GSM telefonų, taip pat Tetra profesionali mobili radijo sistema.
3.2.5 Nacionaliniai standartai
Kiekviena šalis turi savo pripažintus standartus, kurie galioja jos viduje. Standartizacijos institucija – nacionaliniu, Europos ar kito regiono arba tarptautiniu lygmeniu pripažinta institucija, kurios pagrindinė funkcija – rengti ir priimti visuomenei skirtus standartus. Nacionalinė standartizacijos institucijos yra vienintelės nacionaliniu lygmeniu pripažintos standartizacijos institucijos, turinčios teisę būti atitinkamos tarptautinės ar regioninės (Europos) standartizacijos organizacijos narės. Nacionalinių standartų pavyzdžiai: • ANSI - The American National Standards Institute. Ši organizacija yra privati, ne pelno siekianti organizacija, ji prižiūri produktų, paslaugų, sistemų kūrimo standartus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat koordinuoja JAV standartus, kad JAV kuriamus produktus būtų galima eksportuoti ir vartoti visame pasaulyje. • DIN – (vok. k. Deutsches Institut für Normung) German Institute for Standardization. Ši organizacija kuria pramonei standartus. Tai viena iš Vokietijos nacionalinių
25 standartizacijos agentūrų. Tačiau šios organizacijos standartai yra naudojami ir visame pasaulyje, pvz – Din rail – tai metalinis bėgelis, skirtas pramonės valdymo įrenginiams tvirtinti.
3.2.6 Įmonės standartai
Šie standartai yra juridinio asmens parengtas ir patvirtintas dokumentas. Jis ruošiamas konkrečioje įmonėje, yra tvirtinamas įmonės vadovo. Standartai skirti tos įmonės produktams, jų gamybai ar veiklai standartizuoti.
4 DOKUMENTŲ APSIKEITIMO ANALIZĖ
4.1 Dokumentų apsikeitimas Valstybiniame sektoriuje
Lietuvos respublikos valstybiniame sektoriuje dokumentų apsikeitimas nuolatos vyksta tarp ministerijų darbuotojų, pačių ministerijų ir kitų institucijų. Taip pat apsikeitimas vyksta su valstybės gyventojais, įmonėmis. LR visi teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai bei jų pakeitimai) yra skelbiami oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“, kuris priklauso viešajam sektoriui, skirtas visai LR visuomenei, visiems ūkio subjektams.
Iki 2007 06 06 d. galiojo LR Vyriausybės nutarimas Nr. 918, 1999-08-23; nauja redakcija Nr. 332, 2003-03-18; (susijęs su LR Seimo įstatymu Nr. VIII- 1184, 1999-05-18), Nr. 1331, 2005- 12-13, Žin., 2005, Nr. 146-5328 (2005-12-15) „Dėl Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymų ir įsakymais patvirtintų kitų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti “Valstybės Žiniose” ir skelbimo interneto tinklapiuose tvarkos“. Nutarime buvo nurodoma „Vyriausybės žinių“ redakcijai skelbti teisės aktus Word ir Exel formatu: „Valstybės žinių“ redakcijai oficialiai skelbti pateikiamas teisės akto tekstas raštu, taip pat kompiuterinėje laikmenoje („Word“ ar „Excel“ formatas) ar elektroniniu paštu.” [34] Šie formatai yra uždaro standarto, jie priklauso Microsoft korporacijai, tai buvo oficialus LR skatinimas naudoti MS Office paketą. Tik 2007 metais buvo pataisytas šis nutarimas ir pašalinti formatų pavadinimai, bet nebuvo nurodoma, kad viskas turi būti viešinama atviro standarto formatu. Šiandienė situacija yra geresnė, „Vyriausybės žinių“ portale informaciniai pranešimai viešinami atviro standarto *.pdf formatu.
26 Dar vienas puikus pavyzdys, kai LR Vyriausybė skatina naudoti komercinę Microsoft įranga, yra pačių įstatymų pateikimas internete, www.lrs.lt paieškoje. Visi įstatymai, teisės aktai bei nutarimai yra patalpinti tiek tekstu, tiek galima parsisiųsti dokumentą MS Word 2002, MS Word 2003 ir t.t. formatais. Puikus įrodymas, kaip krizės akivaizdoje Lietuvos valstybė skuba išleisti mokesčių mokėtojų pinigus pirkdama komercinę, Microsoft el. dokumentų rengimo programinę įrangą, yra šie nesenai paskelbti viešieji pirkimai: • 8616 Paskelbtas: 2010-01-29; Pasiūlymų teikimo terminas: 2010-03-22; Pirkimo objektas: „Microsoft“ arba lygiavertės programinės įrangos licencijų paketo nuomos pirkimas Perkančioji organizacija: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; [36] • 9128 Paskelbtas: 2010-02-05; Pasiūlymų teikimo terminas: 2010-02-19; Peržiūrėta 6 kartų Pirkimo objektas: Bendro naudojimo programinės įrangos licencijų prenumerata; Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija; [34] • 8774 Paskelbtas: 2010-01-29; Pasiūlymų teikimo terminas: 2010-03-09; Pirkimo objektas: Programinės įrangos licencijų nuomos ir katalogų tarnybos modernizavimo paslaugos; Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija[37]
Elektroninių dokumentų apsikeitimą apibrėžia 2006 m. gruodžio mėn. 7 d. priimtas įstatymas Nr. T- 153 „Dėl rekomendacijų dėl elektroninio dokumento turinio, pasirašyto elektroninio dokumento turinio ir elektroninio dokumento formatų naudojimo valstybės institucijoms ir įstaigoms elektroninėmis priemonėmis keičiantis oficialiais elektroniniais dokumentais patvirtinimo”. Iš pavadinimo matome, kad tai tik rekomendacijos ir nėra prievolės jo laikytis. Šiame įstatyme rekomenduoja valstybinėms institucijoms: „6. Valstybės institucijoms keičiantis tarpusavyje elektroniniais dokumentais, elektroninio dokumento turinio formatas turėtų atitikti dabartiniu metu plačiai naudojamus formatus (de facto standartus). Elektroninio dokumento turinio formatas turi būti: 6.1. prieinamas – visos valstybės institucijos turi turėti priemones (biuro paketų programinę įrangą), kuriomis galima rengti, redaguoti ir skaityti tokio formato bylas; 6.2. paplitęs – elektroninio dokumento turinio formatas turi būti naudojamas daugiau negu vienos kompanijos gaminamuose produktuose; 6.3. perkeliamas – elektroninio dokumento turinio formatą naudojanti programinė įranga turi veikti įvairiose operacinėse sistemose (ir uždarose, ir atvirose). 7. Valstybės institucijoms keičiantis tarpusavyje elektroniniais dokumentais, pasirašyto elektroninio dokumento turinio formatas turėtų atitikti Elektroninio parašo standartizacijos iniciatyvos EESSI
27 (European Electronic Signature Standardization Initiative) pagrindu parengtas Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI TC/ESI) technines specifikacijas, patvirtintas Lietuvos standartais. 8. Valstybės institucijoms keičiantis tarpusavyje elektroniniais dokumentais, elektroninio dokumento formatas turėtų atitikti plačiai naudojamą atviros universalios dokumentų ženklinimo kalbos formatą XML. 9. Valstybės institucijoms keičiantis tarpusavyje elektroniniais dokumentais, rekomenduojami elektroninio dokumento turinio formatai – DOC, DOCX, XLS, XLSX, ODF arba PDF. 10. Elektroninių dokumentų turiniui rengti, redaguoti ir skaityti rekomenduojama naudoti biuro paketo programinę įrangą, įdiegtą valstybės institucijose, jeigu jos sukurta elektroninė byla išsaugoma DOC, DOCX, XLS, XLSX, ODF arba PDF formatais. Atviro kodo biuro paketo programinę įrangą, kuri yra nemokama ir turi lietuvišką vartotojo sąsają, galima rasti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Komitetas) interneto svetainėje, adresu http://atviraskodas.ivpk.lt. 11. Valstybės institucijoms keičiantis tarpusavyje elektroniniais dokumentais, rekomenduojamas pasirašyto elektroninio dokumento turinio formatas (bylos plėtinys) – JSFC (naudojant XML saugaus elektroninio parašo XML schemą XAdES-BES (pagal Lietuvos standartą LST ETSI TS 101 903 „Patobulintieji XML elektroniniai parašai (XAdES)“). 12. Elektroninio parašo XML schema gali būti keičiama į kitas, aukštesnes, XML saugaus elektroninio parašo XML schemas – XAdES-EPES, XAdES-T, XAdES-C, XAdES-X, XAdES-X-L, XAdES-A, tiek pasirašančio asmens, tiek elektroninio parašo tikrinimo metu. 13. Elektroninio dokumento turiniui pasirašyti ar tikrinti rekomenduojama naudoti elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo programinę įrangą, platinamą Komiteto interneto svetainėje, adresu http://epp.ivpk.lt/lt/edm/, kuri yra nemokama ir turi lietuvišką vartotojo sąsają, arba kitą programinę įrangą, jeigu jos sukurta elektroninė byla išsaugoma JSFC formatu. 14. Valstybės institucijoms keičiantis tarpusavyje elektroniniais dokumentais, rekomenduojamas elektroninio dokumento formatas – XML. 15. Reikalavimai elektroninio dokumento XML schemai yra skelbiami Komiteto interneto svetainėje, adresu http://epp.ivpk.lt/lt/edm/. 16. Elektroninis dokumentas turėtų būti siunčiamas SMTP protokolu Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo saugaus tarnybinio elektroninio pašto adresu arba kitu valstybės institucijos nurodytu elektroninio pašto adresu, skirtu elektroninių dokumentų mainams tarp valstybės institucijų. 17. Valstybės institucijų elektroninio pašto adresus, skirtus elektroninių dokumentų mainams tarp
28 valstybės institucijų, administruoja Komitetas. 18. Elektroniniams dokumentams formuoti, siųsti ir gauti rekomenduojama naudoti valstybės institucijose įdiegtas elektroninių dokumentų valdymo sistemas arba tai gali būti atliekama elektroninių dokumentų mainų tarp valstybės institucijų programine įranga, platinama Komiteto interneto svetainėje, adresu http://epp.ivpk.lt/lt/edm/, kuri yra nemokama ir turi lietuvišką vartotojo sąsają.“[38] Kaip matome iš įstatymo, jis leidžia valstybinėms įstaigoms naudoti tiek atvirus, tiek uždarus standartus elektroniniuose dokumentuose, gerai nors tiek, kad apibrėžia, kad standartas turi veikti ne vienoje operacinėje sistemoje, bet tiek atviro kodo, tiek uždaro kodo operacinėse sistemose. Trūkumas šio įstatymo yra tas, kad nėra nutarta, koks vieningas elektroninių dokumentų formatas bei standartas būtų naudojamas valstybinėse institucijose. Leidžiama naudoti daugybę standartų ir formatų, kas sąlygoja nepatogumus, nesuderinamumą. Žvelgiant į informacijos pasikeitimą tarp valstybės ir gyventojų, tiek fizinių ir juridinių asmenų, taip pat yra įstatymas, kuris rekomenduoja naudoti atviruosius standartus apsikeičiant elektroniniais dokumentais tarp Valstybės ir gyventojų. Įstatymas yra priimtas 2006 m. vasario mėn. 28 d. Nr. T-17 “Rekomendacijos dėl atvirųjų elektroninių dokumentų standartų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, valstybės institucijoms ir įstaigoms elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija”. Pagrindinės šio įstatymo nuostatos yra vartotojų teisių ir pasirinkimo laisvės, laisvos ir skaidrios konkurencijos užtikrinimas, priklausomybės nuo trečiųjų šalių mažinimas. Šis įstatymas nurodo: „7. Teikiant viešąsias paslaugas, reikia atsižvelgti į dabartiniu metu plačiai naudojamus uždaruosius elektroninių dokumentų formatus (de facto standartus), priklausančius atskiriems programinės įrangos gamintojams. Kai valstybės institucijos naudoja uždaruosius elektroninių dokumentų formatus, tokiais formatais jos gali naudotis savo reikmėms ir keičiantis elektroniniais dokumentais su kitomis institucijomis, naudojančiomis uždaruosius elektroninių dokumentų formatus. Tačiau teikiant viešąsias paslaugas, pateikiant ir priimant elektroninius dokumentus iš institucijų, kurios naudoja atviruosius elektroninių dokumentų standartus, minėtos valstybės institucijos taip pat privalo užtikrinti sąlygas naudotis ir atviraisiais elektroninių dokumentų standartais. 8. Naudojami atvirieji elektroninių dokumentų standartai ir/ar formatai turi būti: 8.1. atviri – prieinami visiems susipažinti ir naudoti; 8.2. laisvai pasirenkami – sukuria sąžiningą konkuruojančią aplinką realizuoti atvirojo elektroninio dokumento standartą, padidina galutinio vartotojo pasirinkimo laisvę, nes nesusieja vartotojo su konkrečiu tiekėju ar jų grupe; 8.3. prieinamos kainos – atvirąjį elektroninio dokumento standartą galima laisvai realizuoti visiems,
29 neimant mokesčio (mokestis gali būti imamas tik už elektroninio dokumento atitikimo standartui patikrinimą, t. y. sertifikavimą); 8.4. nediskriminaciniai – atvirieji elektroninių dokumentų standartai bei organizacijos, kurios juos administruoja, negali teikti pirmenybės kuriam nors gamintojui dėl jokių priežasčių, išskyrus už elektroninio dokumento atitikimo standartui patikrinimą. Sertifikavimo organizacijos turi sudaryti galimybę patikrinti atitiktį elektroninio dokumento standartams; 8.5. paplitę – elektroninio dokumento standartas ar formatas turi būti naudojamas daugiau negu vienos kompanijos gaminamuose produktuose; 8.6. perkeliami – elektroninio dokumento standartą ar formatą naudojanti programinė įranga turi veikti įvairiose operacinėse sistemose (ir uždarose, ir atvirose). 9. Taikant atviruosius elektroninių dokumentų standartus bei formatus viešosioms paslaugoms teikti, turi būti nurodyta kompetentinga organizacija, patvirtinusi ir viešai paskelbusi atvirąjį elektroninio dokumento standartą ir/ar formatą, jo versiją bei žiniatinklio nuorodą, pagal kurią pasiekiama atvirojo elektroninio dokumento standarto specifikacija. 10. Teikiant siaurai specializuotų elektroninio dokumento formatų dokumentus (pavyzdžiui, geografinius, pozicionavimo duomenis, brėžinius), skirtus konkrečiai specialistų grupei arba rengiamus tik specializuota įranga, juos rekomenduojama pateikti ir atviraisiais elektroninių dokumentų formatais. Taip pat rekomenduojama nurodyti arba pateikti nemokamą programinę įrangą, kurios pagalba būtų galima pasinaudoti šiais dokumentais. 11. Konkrečių atvirųjų elektroninių dokumentų standartų ir/ar formatų taikymo sritis apibrėžiama jo aprašyme.”[39] Šio įstatymo turinys turėtų labiau atsispindėti 2006 m. gruodžio mėn. 7 d. priimtame įstatyme Nr. T- 153. Turėtų labiau skatinti, gal būt net reikalauti naudoti atviro kodo programinę įrangą valstybiniame sektoriuje, nes atviro kodo programinė įranga yra nemokama. Naudojant atviro kodo programinę įrangą valstybė sutaupo biudžeto pinigus, kurių nuolatos trūksta, tai yra ypač aktualu šiais laikais, kai Lietuvos valstybė išgyvena ekonominę krizę. Net ir valstybės viduje ne tik teikiant viešąsias paslaugas, turėtų būti naudojami atviri De Jure, o ne De Facto standartai, kaip teigiama 7-tame punkte.
4.1.1 Valstybinio sektoriaus el. dokumentų apsikeitimo pavyzdžiai
Tam, kad įsitikintume, kad Lietuvos Vyriausybė nesilaiko nutarimų ir naudoja uždarus standartus teikiant paslaugas gyventojams, buvo atliktas tyrmas ir 4-toje lentelėje pateikiami pavyzdžiai iš įvairių valstybinių įstaigų elektroninių dokumentų, skirtų gyventojams bei įmonėms, kurie pateikiami uždarais standartais ir formatais.
30 5 Lentelė
LR Valstybinių institucijų pateikiamų dokumentų uždarais, nuosavybiniais formatais pavyzdžiai Valstybinė Įstaigos Dokumentas Dokumento Dokumento institucija internetinis formatas adresas adresas LIETUVOS http://www.lrs.lt Įstatymas. akcizų *.dot http://www3.lrs.lt/pl RESPUBLIKOS įstatymo (priklausantis s/inter3/dokpaieska. SEIMAS pakeitimo Microsoft) showdoc_l? įstatymas p_id=368822&p_ qu ery=akcizo %20taikymas&p_tr 2=2 VALSTYBINĖ http://www.vmi.lt Lietuvos *.doc http://www.vmi.lt/lt/ MOKESČIŲ Respublikos (nuosavybinis, index.aspx? INSPEKCIJA prie fizinių asmenų uždaro standarto itemId=10815852 Lietuvos informacijos apie formatas) respublikos užsienio valstybių finansų bankuose ministerijos atidarytas ir uždarytas sąskaitas pranešimo forma SODRA. http://www.sodra.l Pažyma apie *.doc http://www.sodra.lt/i VALSTYBINĖ t gautas išmokas (nuosavybinis, ndex.php?cid=1401 SOCIALINIO uždaro standarto DRAUDIMO formatas) FONDO VALDYBA prie socialinės apsaugos, darbo ministerijos ELEKTRĖNŲ http://www.elektre Elektrėnų *.doc http://www.elektren SAVIVALDYBĖ nai.lt savivaldybės (nuosavybinis, ai.lt/index.php? administracijos uždaro standarto 2580391168
31 supaprastintų formatas) viešųjų pirkimų taisyklės REGISTRŲ http://www.registr Juridinio asmens *.doc www.registrucentr as CENTRAS ucentras.lt teisinio statuso (nuosavybinis, .lt/bylos/jar/e- forma uždaro standarto gidas/JAR- formatas) TST1.doc JONAVOS http://www.jonava Sprendimas. *.doc http://sav.jonava.lt/t RAJONO .lt arybos_projektai/ 20 SAVIVALDYBĖ 07-10- 25/05.%20D %C4%97l %20strateginio %20planavimo %20tvarkos %20patvirtinimo.do c3
LIETUVOS http://www.sam.lt Projektams *.doc http://sena2.sam.lt/i RESPUBLIKOS paraiška mages/.../paraiskos_ SVEIKATOS formos_b_dali es_pil APSAUGOS dymo_instrukcija.do c MINISTERIJA
Beveik kiekviename valstybiniame institucijos, savivaldybių ar ministerijų tinklalapiuose galime rasti nevieną pavyzdį, kai skirtus dokumentus institucijos talpina nuosavybiniais, uždarais formatais, tai atspindi 5-ta lentelė.
4.2 Dokumentų apsikeitimas juridinių asmenų sektoriuje
Privataus sektoriaus juridiniai asmenys gali naudoti kokią tik nori programinę įrangą, ar tai bus šimtus ar daugiau kainuojanti komercinė programinė įranga, uždaro standarto, ar tai bus atviro kodo, atviro standarto programinė įranga. Tačiau įmonės ypač dažnai keičiasi dokumentais tiek įmonės viduje, tiek tarp kitų įmonių, klientų bei valstybės. Kiekviena įmonė skirtingai tvarkosi savo IT sistemas, pas vienas vyrauja identiška el. dokumentų rengimo programinė įranga, pas kitus
32 skiriasi versijos, bet dažniausiai įmonės naudoja vieningą arba atviro standarto, arba uždaro standarto el. dokumentų rengimo programinę įrangą. Iš savo patirties galiu teigti, kad naujai įkurtai įmonei Lietuvos valstybė nesukuria itin gerų sąlygų pradėti veiklą, apkrauna mokesčiais, vien įsteigimui naujos įmonės reikalinga nemažai lėšų, o kur dar mokesčiai už patalpas, biuro įrangos įsigijimas, naujų kompiuterių ir dar programinės įrangos pirkimas. Valstybė, priimdama vieningą atviro standarto programinės įrangos ir atvirų formatų naudojimo įstatymą, palengvintų ir paremtų naujai susikūrusį verslą. Vykdydama švietėjišką veiklą, savo reikmėm bei failų keitimuisi naudodama atviro standarto programinę įrangą - skatintų ir įmones taupyti lėšas.
4.2.1 Tyrimas
Juridinių asmenų sektoriuje buvo atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokius standartus naudoja privataus sektoriaus juridiniai asmenys: uždarus ar atvirus, kokius formatus, kokią elektroninių dokumentų rengimo programinę įrangą. Šis tyrimas atliktas remiantis anketine apklausa. Buvo apklausta 20 skirtinga veikla užsiimančių įmonių atstovų. Įmonės skiriasi tiek dydžiu, tiek veikla, vieni teikia paslaugas, kiti užsiima prekyba, projektavimu ir pan. Šiuo tyrimu buvo siekiama:
• Išsiaiškinti, kokią operacinę sistemą dažniausiai naudoja Lietuvos įmonės; • Kokią programinę įrangą renkasi: mokama ar nemokama, uždaro ar atviro standarto; • Kas lemia, kad būtent ją renkasi; • Ar programinę įrangą įgyta legaliais būdais; • Kokiu formatu saugo tekstinius dokumentus; • Kodėl jie renkasi konkretų formatą; • Išsiaiškinti ar susiduria su problemomis keičiantis el dokumentais: ◦ tarpusavyje; ◦ valstybe; • Taip pat kokį formatą pasirinktų oficialiu Lietuvos formatu: ◦ *.docx ◦ *.odt ◦ Ar abu, *.docx ir *.odt.
Pirmuoju anketos klausimu buvo mėginama nustatyti, kiek kompiuterizuotų darbo vietų turi įmonė tam, kad sužinoti ar tai labai maža, maža, vidutinė ar ganėtinai didelė įmonė, procentais
33 pasiskirstymą matome iš 3-čio paveikslo.
KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS TARP APKLAUSTŲJŲ 50 % 50 % 45 % 40 % 35 % 35 % 30 % Procentinė 25 % išraiška 20 % 15 % 10 % 10 % 5 % 5 % 0 % Nuo 1 iki 10 Nuo 11 iki 20 Nuo 21 iki 40 40 ir daugiau Kiekis
3 pav. Kompiuterizuotos darbo vietų skaičius tarp apklaustųjų
Apklausoje dalyvavo įvairaus dydžio įmonės: ir labai mažos, ir vidutinės, ir ganėtinai didelės. Iš apklausoje dalyvavusių įmonių puse įmonių buvo vidutinio dydžio, jose yra kompiuterizuotų darbo vietų nuo 11 iki 20, 35% apklaustųjų įmonių turi tik 1-10 darbo vietų, 10% apklausoje dalyvavusių įmonių buvo didesnės, jos turi nuo 21 iki 40 darbo vietų ir 5% dalyvių turi 40 ir daugiau darbo vietų.
Antruoju klausimu atskleidžiama, kokią operacinę sistemą dažniausiai naudoja įmonės. Kaip matome iš 4-to paveikslo, čia pirmauja Microsoft Windows operacinės sistemos, tik po 5% apklausoje dalyvavusių įmonių naudoja Linux ir MAC OSX.
DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMA OPERACINĖ SISTEMA APKLAUSTŲJŲ DARBO KOMPIUTERIUOSE
5 % 5 % MICROSOFT WINDOWS LINUX OSX
90 %
4 pav. Dažniausiai naudojama operacinė sistema apklaustųjų darbo kompiuteriuose
34 Trečiojo klausimo pagalba buvo siekiama išsiaiškinti, kokia programinė įranga yra naudojama dažniausiai elektroniniams dokumentams rengti.
DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMA PROGRAMINĖ ĮRANGA RESPONDENTŲ ELEKTRONINIAMS DOKUMENTAMS PARENGTI 30 %
MS Office OpenOffice
70 %
5 pav. Dažniausiai naudojama programinė įranga el. dokumentams rengti
Net 70% apklausoje dalyvavusių įmonių naudoja Microsoft Office programinės įrangos paketus ir tik 30% apklaustųjų renkasi atviro kodo programinės įrangos paketus – OpenOffice. Kas lemia tokį MS Office populiarumą ir apskritai, kodėl respondentai renkasi jų pasirinktą el. dokumentų rengimo programinę įrangą, išsiaiškinome ketvirtuoju anketos klausimu.
DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ APKLAUSTIEJI NAUDOJA BŪTENT PASIRINKTĄ PROGRAMINĘ ĮRANGĄ
55 % Nes ji patikima Kita ( Atviro standarto 60 % nemokama) 25 % 50 % Nes ji labiausiai 15 % 40 % paplitusi 5 % 30 % Nes ji nemokama 20 % 10 % 0 %
6 pav. Priežastys, dėl kurių respondentai naudoja jų pasirinktą programinę įrangą
Dažniausiai pasikartojantis atsakymas buvo, kad apklaustųjų įmonių pasirinkimą renkantis programinę įrangą lėmė tai, kad ji labiausiai paplitusi, tai įvardijo daugiau nei puse – 55% respondentai.
35 Penktojo klausimo pagalba aiškinomės, kokiu formatu respondentai saugo tekstinius elektroninius dokumentus, tai parodo 7-tas paveikslas:
FORMATAS, KURIUO RESPONDENTAI IŠSAUGOJA ELEKTRONINIUS TEKSTINIUS DOKUMENTUS 65,00 % 70,0% 60,0% 50,0% Procentinė 40,0% 20,00 % išraiška 30,0% 15,00 % 20,0% 10,0% 0,0% *.doc *.docx *.odt Formatų rūšys 7 pav. Formatas, kuriuo apklaustieji išsaugo elektroninius tekstinius dokumentus
Populiariausias formatas saugant elektroninius dokumentus tarp įmonių yra *.doc , juo saugo 65% respondentų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra *.docx, juo saugo 20% apklausoje dalyvavusių įmonių. Ir tik 15% saugo *.odt formatu, tai yra tik 2 įmonės kurios yra atviro kodo gerbėjos saugo šiuo formatu.
Į šeštąjį klausimą, kuris skambėjo taip: „kodėl renkatės būtent šį formatą?“ (*.doc yra uždaro standarto, nuosavybinis formatas; *.docx yra atviro standarto formatas kurtas Microsoft kompanijos; *.odt yra atviro standarto kurtas atviro kodo gerbėjų, IBM ir SUN specialistų) respondentų atsakymai pasiskirstė skirtingai, lentelėje 6 pateikti atsakymo variantai ir skirtingą formatą pasirinkę žmonės kaip rinkosi atsakymo variantus.
6 Lentelė
Savybės nulėmusios Pasirinkę *.doc Pasirinkę *.docx Pasirinkę *.odt pasirinkimą Nes jis populiariausias 60,00 % Nes tai standartinis programinės 25,00 % įrangos saugojimo formatas Nes jis atviro kodo ir 10,00 % nenuosavybinis Nežino kas lėmė jų pasirinkimą 5,00 %
36 Paklausti, ar respondentai susiduria su problemomis keičiantis elektroniniais dokumentais, jų atsakymai pasiskirstė taip:
8 pav. Respondentų skaičius, kurie susiduria su problemomis keičiantis elektroniais dokumentais
Kaip matome iš diagramos net 83% apklaustų įmonių susiduria su problemomis. O problemos yra įvairios, keletas populiariausių: • Dažniausiai problemos pasitaiko atidarant kitų kurtus sudėtingus dokumentus su lentelėmis, grafikais ir pan. Panašūs atsakymai pasitaiko keliose anketose; • „Mūsų įmonės programinė įranga nesuderinama su *.docx formatais, todėl kaskart turime prašyti kitos įmonės, kuri atsiuntė dokumentą, kad išsaugotų senesniu *.doc formatu“ Tokio tipo atsakymų taip pat pasitaikė ne vienas, taip pat pasitaikė ir atvirkštinių atsakymų, kad kitos įmonės negali peržiūrėti jų atsiustų failu kurių formatas - *.docx arba *.odt; • Bet pats dažniausias atsakymas buvo: „išsikraipo duomenys“; „išsikraipo lentelės“.
Aštuntasis klausimas „Ar parsisiuntus failus iš valstybinių įstaigų iškyla problemų juos peržiūrint bei redaguojant?“
37 9 pav. Ar pasrsisiuntus failus iš valstybinių įstaigų, iškyla problemų juos peržiūrint bei redaguojant Tik 35% apklaustų įmonių tvirtina, kad neturi problemų, kuomet vyksta elektroninių dokumentų apsikeitimas su valstybinėmis įstaigomis. 65% įmonių teigia turinčios problemų. Dažniausiai pasitaikančios yra šios: • „Kuomet reikia užpildyti tam tikrą formą, kurią parsisiuntėme iš valstybinės institucijos neretai forma būna išsikraipius, ją reikia perdarinėti, taip sugaištama daug laiko“; • „Negalime peržiūrėti, o ką jau kalbėti apie redagavimą atsisiuntę tam tikrus dokumentus iš valstybinių įstaigų, nes mūsų turima programinė įranga per sena ir jų formatų neatpažįsta“;
Devintuoju klausimu aiškinamasi, kokį formatą elektroniniams tekstiniams dokumentams rengti pasirinktų nacionaliniu, jei būtų renkamas tik atviro standarto formatas. Pasirinktų ar *.docx ar *.odt ar abu?
10 pav. Respondentų pasirinkimas, jei būtų renkamas vieningas el. dokumento formatas
Kaip matome iš 10-to paveikslo didžioji dalis – 60% pasirinktų *.docx (OOXML), kurį
38 ruošė Microsoft kompanija, 30% pasirinktų *.odt (ODF) formatą, kurio kūrėjai yra atviro kodo šalininkai bei IBM ir SUN kompanijų specialistai, ir 10% mano, kad abu formatai galėtų būti nacionaliniais formatais.
4.2.2 Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Atlikus tyrimą ir apklausus 20 skirtinga veikla užsiimančių įmonių, veikiančių LR valstybėje, galima padaryti tokias išvadas:
1. Daugiausiai naudojama operacinė sistema yra Microsoft Windows;
2. Daugiausiai įmonės renkasi mokamą, uždaro standarto programinę įrangą, bet nevengia ir OpenOffice.org, atviro kodo programinės įrangos; 3. Renkasi MS Office programinę įrangą, nes ji labiausiai paplitusi, o OpenOffice.org renkasi, nes ji nemokama, taip gali sutaupyti išlaidų; 4. Dažniausiai įmonės saugo *.doc formatu tekstinius elektroninius dokumentus, todėl, kad jis labiausiai paplitęs, antrasis formatas yra *.docx, šiuos formatus renkasi, nes yra jis yra jų turimos programinės įrangos standartinis formatas. OpenOffice.org programinės įrangos gerbėjai palaiko ODF, tačiau jų yra maža dalis. 5. Privataus sektoriaus įmonės susiduria su problemomis keičiantis el. dokumentais tiek tarpusavyje, tiek su valstybinėmis institucijomis. Dažniausiai įvardijama problema, kad „išsikraipo duomenys“, taip pat skirtingų formatų keliamas problemas, pvz., senesnes programas turinčios įmonės negali atidaryti jiems atsiųstų el. dokumentų išsaugotų naujesniu formatu ir pan. 6. Didžioji dalis įmonių pasirinktų *.docx (OOXML) formatą nacionaliniu formatu, kiek mažiau pasirinktų abu formatus, o mažiausiai palaiko *.odt (ODF) formatą.
4.3 Dokumentų apsikeitimas fizinių asmenų sektoriuje
Fizinių asmenų sektoriui priklauso visi gyventojai - tai visuomenė. Šis sektorius, kaip ir valstybinis, kaip ir juridinis, t.y. įmonės, taip pat dirba su elektroniniais dokumentais, juos kuria, redaguoja, keičiasi tarpusavyje, su valstybe, įmonėmis ir pan. Šiame sektoriuje labiausiai vyrauja piratavimo problema, yra labiausiai paplitęs nuosavybinis uždaro standarto formatas *.doc. Prie privataus fizinių asmenų sektoriaus priskirčiau moksleivius, studentus ir jų bendruomenę. Šiame sektoriuje atlikau tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kokius standartus: uždarus ar atvirus, kokius formatus, kokią elektroninių dokumentų rengimo programinę įrangą naudoja paprasti fiziniai asmenys. Šį tyrimą atlikau remdamasis anketine apklausa. Buvo apklausta 40 respondentų, įvairaus
39 amžiaus bei lyties.
4.3.1 Anketinė apklausa
Anketinė apklausa buvo atlikta Kauno mieste, apklausiant įvairius žmones, įvairaus amžiaus bei skirtingos lyties. Anketoje buvo devyni klausimai. Į anketoje pateiktus klausimus atsakė 40 žmonių. Šios apklausos numatyti tikslai buvo gana panašūs kaip ir juridinių asmenų: • Išsiaiškinti, kokią operacinę sistemą daugiausiai naudoja žmonių; • Kokią programinę įrangą fiziniai asmenys renkasi: mokama ar nemokama, uždaro ar atviro standarto; • Kodėl būtent ją renkasi; • Ar programinę įrangą įgyja legaliais būdais; • Kokiu formatu saugo tekstinius dokumentus; • Kodėl jie renkasi konkretų formatą; • Išsiaiškinti ar susiduria su problemomis keičiantis el dokumentais; • Taip pat kokį formatą pasirinktų oficialiu Lietuvos formatu: ◦ *.docx ◦ *.odt ◦ Ar abu, *.docx ir *.odt.
Anketos pavyzdys pateiktas taip pat prieduose. Pirmojo klausimo pagalba buvo siekiama išsiaiškinti, kokią operacinę sistemą naudoja dažniausiai fiziniai asmenys, tai iliustruoja 11-tas paveikslas.
40 RESPONDENTŲ NAUDOJAMOS OPRECINĖS SITEMOS
5 % 15 %
OSX MICROSOFT WINDOWS LINUX
80 %
11 pav. Respondentų naudojamos operacinės sistemos
Iš pateiktos diagramos matome, jog didžioji dalis, net 80%, fizinių asmenų renkasi Microsoft Windows operacines sistemas, šiek tiek daugiau, t.y. 15%, nei įmonės renkasi MAC OSX ir tik 5% renkasi atviro kodo – Linux operacines sistemas.
Antras klausimas atskleidė, kokią programinę įrangą daugiausiai naudoja elektroniniams dokumentams rengti, tai galima pamatyti šioje diagramoje:
RESPONDENTŲ NAUDOJAMA PROGRAMINĖ ĮRANGA, ELEKTRONINIAMS DOKUMENTAMS PARENGTI
2,50 %
35,00 %
62,50 %
MS Office OpenOffice.or g Kita (KOffice)
12 pav. Resondentų naudojama programinė įranga elektroniniams dokumentams parengti 62.50 % apklausoje dalyvavusiųjų žmonių naudoja Microsoft Office biuro programinę įrangą elektroniniams dokumentams rengti. 35 % naudoja nemokamą, atviro kodo – OpenOffice programinę įrangą ir tik vienas vartotojas, kuris sudaro 2.5% apklaustųjų, naudoja – KOffice.
41 Trečiuoju klausimu buvo mėginama atskleisti, kodėl žmonės naudoja jų pasirinktą programinę įraną.
DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ RESPONDENTAI NAUDOJA PASIRINKTĄ PROGRAMINĘ ĮRANGĄ 28 % 25 % 30 % 23 % 25 % 20 % 15 % 15 % Procentinė 10 % išraiška 5 % 0 % NEŽINO JI JAU BUVO PATARĖ KITA (Todėl, ĮDIEGTA KAI DRAUGAI kad ĮSIGIJO nemokama; KOMPIUTERĮ Gerai veikia; Turi daug galimybių; Ir Priežastys t.t)
13 pav. Dėl kokių priežasčių respondentai naudoja jų pasirinktą programinę įrangą
Net 25% procentai apklaustųjų negalėjo paaiškinti ir nežino, kodėl naudoja pasirinktą programinę įrangą. 15% apklaustųjų ją pasirinko, todėl, kad ją patarė naudoti draugai. 23% procentų vartotojų įsigijo kompiuterį jau su įdiegta programine įranga ir toliau ją naudoja. 28% vartotojų aiškino kitas priežastis, tokias kaip: • „Nes programinė įranga yra atviro kodo“, taip atsakė vartotojai, kurie rinkosi OpenOffice.org; • „Todėl, kad ji nemokama“, tokį atsakymą parašė taip pat, kas naudojasi OpenOffice.org programinės įrangos paketą; • Kiti atsakė „Todėl, kad ji nemokama ir atviro kodo“, čia vėl atsakė tie, kurie OpenOffice.org gerbėjai; • Buvo atsakymų tokių iš MS Office vartotojų: „Nes gerai veikia ir visi ją naudoja“;
• „Patogiausia naudoti, populiariausia programinė įranga ir mažiausiai problemų būna su ja“.
42 Ketvirtasis anketos klausimas skambėjo taip: „Kaip gavote šią programinę įrangą?“
14 pav. Būdai, kuriais apklaustieji gavo programinę įrangą
Didžiausią dalį atsakiusiųjų į šį klausimą sudarė 45% respondentų, kurie teigia, kad programinę įrangą parsisiuntė iš interneto, 22.5% teigia, kad buvo įdiegta, tik 17.50 % pirko programinės įrangos ir 15% vienokiu ar kitokiu būdu gavo iš draugų. Šie atsakymai parodo, kad didžioji dalis apklaustųjų programinę įrangą įgijo nelegaliai, nes net 45% parsisiuntė iš interneto ir tik 17.5% ją įgijo legaliai nusipirkdami, o tai yra 7 asmenys iš 25, kurie naudoja mokamą MS Office programinės įrangos paketą. Likę 18 asmenų ją įgijo nelegaliai ir naudoja ją nelegaliai, tai parodo didelį „piratavimą“.
Penktojo ir šeštojo klausimo pagalba buvo bandoma išsiaiškinti, kokį formatą ir kodėl responedentai renkasi saugant tekstinius elektroninius dokumentus.
43 FORMATAS, KURIUO RESPONDENTAI IŠSAUGOJA TEKSTINIUS DOKUMENTUS 65 % 70 % 60 % 50 % Procentinė 40 % 20 % išraiška 30 % 15 % 20 % 10 % 0 % *.doc *.docx *.odt Formatų rūšys 15 pav. Formatas, kuriuo responedentai išsaugoja teksitnius dokumentus
Buvo galima nuspėti, kad dabar vyraujantis formatas visuose ir ne tik privačiame sektoriuje yra *.doc uždaras nuosavybinis formatas, juo saugo net 67.5% apklausoje dalyvavusių asmenų, antroje vietoje pagal populiarumą yra *.docx, juo saugo 20% apklaustųjų ir tik 15% t.y. 6 asmenys saugo *.odt formatu. Formato pasirinkimą daugiausia lėmė atsakymas - „Nes jis labiausiai paplitęs ir nebus problemų keičiantis FORMATŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS PRIEŽASTYS dokumentais“, šį atsakymą pasirinko net 67.5% apklaustųjų. Net 17% apklaustųjų negalėjo arba nežinojo kaip atsakyti į šį 67,5% Nes jis labaiusiai paplitęs ir nebus klausimą. 15% respondentų problemų keičiantis dokumentais įvardijo kitas priežastis: „Nes jis 17,5% 15 % NEŽINAU KITA standartinis programinės įrangos formatas“; *.odt Priežastys formatu saugantys asmenys
16 pav. Formatų pasirinkimą lemiančios priežastys jį rinkosi dėl to, kad: „Jis atviro standarto“; „Todėl, kad jis atviro kodo ir ne Microsoft formatas“; „Jis atviro standarto“.
Septintuoju klausimu buvo klausiama respondentų, ar jie susiduria su problemomis keičiantis el. dokumentais
44 RESPONDENTŲ SKAIČIUS, KURIE SUSIDURIA SU PROBLEMOMIS KEIČIANTIS ELEKTRONINIAIS DOKUMENTAIS 17,50 %
TAIP NE
82,50 %
17 pav. Respondentų skaičius, kurie susiduria su promlemomis keičiantis el. dokumentais
Labai didelė dalis, net 82.5% apklaustųjų, susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis keičiantis el.dokumentais. Populiariausi komentarai įvardijant problemas: • Dažniausiai problemos pasitaiko atidarant kitų kurtus sudėtingus dokumentus su lentelėmis, grafikais ir pan. Panašūs atsakymai pasitaiko net keliose anketose. • „Draugai negali peržiūrėti, ką atsiunčiau, nes jų programos per senos“ taip teigia MS Office vartotojas; • „Mano programa negali atidaryti *.docx, *.odt formatų“ MS Office vartotojo komentaras; • Populiariausias atsakymas buvo: „išsikraipo duomenys“.
Aštuntuoju klausimu aiškinomės, kokį formatą elektroniniams tekstiniams dokumentams rengti pasirinktų nacionaliniu, jei būtų renkamas tik atviro standarto formatas. Pasirinktų ar *.docx ar *.odt ar abu?
45 RESPONDENTŲ PASIRINKIMAS, JEI BŪTŲ RENKAMAS VIENINGAS TEKSTINIŲ DOKUMENTŲ SAUGOJIMO IR ARCHYVAVIMO FORMATAS 45,00 % 42,50 % 40,00 %
35,00 %
30,00 %
25,00 %
20,00 % 20,00 %
15,00 % 15,00 %
10,00 %
5,00 %
0,00 % *.docx *.odt Abu standartai galėtų būti oficialūs
18 pav. Respondentų nuomonė renkantis vieningą tekstinių dokumentų saugojimo ir archyvavimo formatą
Kaip matome iš 18-to paveikslo didžioji dalis – 42.5% pasirinktų *.docx (OOXML) nacionaliniu, kurį ruošė Microsoft kompanija, 15% pasirinktų *.odt (ODF) formatą, kurio kūrėjai yra atviro kodo šalininkai bei IBM ir SUN kompanijų specialistai, ir 20% mano, kad abu formatai galėtų būti nacionaliniais formatais.
4.3.2 Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Atlikus tyrimą ir išnagrinėjus jo rezultatus galima daryti tokias pagrindines išvadas: 1. Daugiausiai naudojama operacinė sistema yra Microsoft Windows, tendencija išlieka kaip ir juridinių asmenų sektoriuje; 2. Daugiausiai fiziniai asmenys, kaip ir juridiniai asmenys, renkasi mokamą, uždaro standarto programinę įrangą, tačiau ją dažnai naudoja nelegaliai; 3. Ją renkasi dėl įvairių priežasčių: • vieniem patarė draugai ją naudoti; • kitiems ji jau buvo įdiegta į kompiuterį, kai jie jį įsigijo; • kiti rinkosi dėl to, kad ji gerai veikia, turi daug galimybių; • daugiausiai žmonės net negalėjo paaiškinti, kodėl jie ją pasirinko. 4. Dažniausiai žmonės saugo *.doc formatu tekstinius elektroninius dokumentus, antrasis
46 formatas yra *.docx, šiuos formatus renkasi, nes yra paplitę labiausiai Microsoft produktai ir mano, kad mažiausiai kils problemų keičiantis jais, kiti žmonės teigia, kad saugo jais, nes tai standartiniai programinės įrangos formatai. OpenOffice.org programinės įrangos gerbėjai palaiko ODF, tačiau jų yra maža dalis. 5. Didžioji dalis fizinių asmenų pasirinktų *.docx (OOXML) formatą nacionaliniu formatu, kiek mažiau žmonių rinktųsi abu formatus, o mažiausiai palaiko *.odt (ODF) formatą.
Galima prieiti tokios išvados, jog trūksta švietėjiškos veiklos ir supažindinimo žmonių su OpenDocument formatu (ODF) *.odt, nes jei jie daugiau pasigilintų į šią problemą, sužinotų tam tikrus faktus apie OOXML formatą, kaip jis buvo ruošiamas, kaip jis dabar yra taikomas. Tuomet pasirinktų visai kitą formatą, manau, nacionaliniu formatu būtų ODF.
4.4 Suderinamumo tyrimas
Kol vis dar vyksta formatų karai ir nėra priimta vieningo formato, kuriuo vertėtų saugoti failus, elektroninius dokumentus reikia rengti, redaguoti ir kitaip sąveikauti su jais. Panagrinėkime dokumentų formatų mainus.
4.4.1 Dokumentų mainai
Ištirkime nesuderinamumo problemą, pamėginkime pasirinktą vieną dokumentą peržiūrėti skirtingomis programomis. Buvo pasirinkta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentas - „Projektams paraišką“, pasiųstas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio http://www.sam.lt. Pamėginkime dokumentą atidaryti su Microsoft Office 2008 skirtu MAC kompiuteriams, OSX operacinei sistemai. Paveikslėlyje 19 matome dokumento paskutinįjį lapą:
47 19 pav. Dokumentas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio *.doc formatu atidarytas su Microsoft Office Word 2008 skirtu MAC
Kaip matome iš paveikslėlio Nr. 19 paskutinysis dokumento lapas atrodo gerai, nėra iškraipytas. Dabar pamėginkime atidaryti tą patį „Pajamu_skaiciavimo_vadovas_2009_02_02.doc“ dokumentą su nemokama, atviro kodo programine įranga OpenOffice.org, naujausia versija – 3.2.0, bei su NeoOffice, taip pat nemokama, atviro kodo programine įranga.
48 20 pav. Dokumentas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio *.doc formatu atidarytas su nemokama, atviro kodo OpenOffice.org V 3.2.0 skirtu MAC
49 21 pav. Dokumentas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio *.doc formatu atidarytas su nemokama, atviro kodo NeoOffice V 3.0.2 skirtu MAC
Kaip matome iš paveikslėlių Nr. 20 ir 21 atidarius su nemokama OpenOffice.org 3.2.0 ir NeoOffice programine įrangą tą patį „Pajamu_skaiciavimo_vadovas_2009_02_02.doc“ dokumentą, kurio formatas yra *.doc, vaizdas ir diagrama yra išsikraipę, tekstas atsidūręs skirtingose vietose ir dėl neaiškių priežasčių yra apsivertęs aukštyn kojomis. Priešingai yra su Microsoft Office 2008. Taip pat vietoj 14 lapų atidarius su OpenOffice.org programa dokumentas turi 15 lapų. Tai puikus įrodymas, kaip dokumentai, įvairios formos, anketos, prašymai ir kiti elektroniniai dokumentai parsisiųsti iš valstybinių institucijų gali išsikraipyti ir išsikraipo, kai yra naudojami uždaro standarto nuosavybiniai formatai.
50 4.4.2 Dokumentų rengimas
Pamėginsime skirtingomis priemonėmis parengti dokumentus ir juos išsaugoti skirtingais formatais, o vėliau formatus pakeisti kitais formatais, imituosime vartotojų apsikeitimą dokumentais.
Paimkime trumpą ir paprastą failą – šiam magistriniam darbui rengtą anketą. Ji kurta OpenOffice.org 3.2.0 versija, išsaugota atviru standartu, *.odt formatu. Štai taip atrodo originalus dokumentas:
22 pav. Dokumento pavyzdys rengtas OpenOffice.org 3.2.0 ir išsaugotas *.odt formatu
22-ame paveikslėlyje matome kaip atrodo originalus dokumentas, dabar tą patį dokumentą
51 išsaugokime kitu formatu su ta pačia programine įranga, išsaugokime *.doc formatu, uždarykime failą ir vėl atidarykime su tuo pačiu OpenOffice.org.
23 pav. Dokumento pavyzdys rengtas OpenOffice.org 3.2.0 ir išsaugotas *.doc formatu, vėliau vėl atidarytas su Openoffice.org
Iš paveikslėlio 23 matome, kad daug kas išsikraipė, teksto dalys išvis pradingo. Dabar atidarykime *.docx formatu rengtą dokumentą ir išsaugokime jį *.odt formatu:
52 24 pav. Dokumento formato pakeitimas su Openoffice.org iš *.docx į *.odt
Kairėje 24-to paveikslėlio pusėje originaliai atrodantis dokumentas, kurio formatas *.docx atidarytas su Openoffice.org ir dešinėje paveikslėlio pusėje pakeistas formatas į *.odt su tuo pačiu OpenOffice.org. Dokumentas vėl išsikraipė, iš šešto dokumento lapo atkeliavo paveikslėlis, kurio nebuvo pirmame lape, galite tik nuspėti kaip atrodo žemiau tekstas.
53 25 pav. Dokumento formato pakeitimas su NeoOffice iš*.odt į *.docx
Kairėje 25-to paveikslėlio pusėje matome, jog dokumentas vėl išsikraipė, pradingo anketos galimi atsakymo variantai bei laukeliai, kur įrašomas tekstas. 23-to bei 24-to paveikslėlių pavyzdžiai parodo, kad nors ir formatai atviro standarto, programinė įranga lyg ir turėtų viską tinkamai sudėlioti, nes palaiko abu formatus, tačiau kaip tyrimas rodo – dokumentas išsikraipo keičiant jo formatą. Todėl svarbu, kad būtų apgalvotai parinktas formatas prieš pradedant rengti dokumentą, nes jei dokumentas rengiamas vienu formatu, o paskui kitas vartotojas norės jį pakeisti kitu formatu, iškils nemažai sunkumų. Jei dokumento nereikės redaguoti, o ji reikės archyvuoti tiesiog koks jis yra, tokiu atveju patartina dokumentą konvertuoti į *.pdf atviro standarto formatą, nes dokumentai nėra iškraipomi, jie yra atvaizduojami tokie, kokie jie yra sukurti. Taip pradingsta nesuderinamumo problemos, visi vartotojai su nemokama „Adobe arcrobat reader“, „Preview“, ar kita nemokama programine įranga galės peržiūrėti, atsispausdinti dokumentą tokį, koks jis yra, ir nesvarbu, kokią operacinę sistemą jis naudoja, nesvarbu, kas tame dokumente atvaizduota.
54 26 pav. *.odt failas eksportuotas į *.pdf formatą OpenOffice.org programa
Kaip matome iš 26-to paveikslėlio paverčiant į *.pdf formatą niekas neišsikraipo, dokumentas atvaizduojamas taip, kaip jis yra sukurtas. Panagrinėkime, kokia biuro programinė įranga gali, ir kaip gali dirbti su populiariausiai elektroniniais dokumentais.
7 Lentelė
Populiariausios programinės įrangos sąveikavimas su skirtingais formatais
Ms Office MS Office OpenOffice.or NeoOffice Savybė Funkcija 2003 skirta 2008 SP2 g V3.2.0 V.3.0.2 Windows OS Galimi Peržiūrėti + + + + veiksmai Redaguoti + + + + *.doc formatu Išsaugoti jau + + + + sukurtą šiuo formatu dokumentą
55 Naujai kurti dokumentą šio + + + + formato Peržiūrėti + + + - * Redaguoti + + + - * Išsaugoti jau Galimi sukurtą šiuo + - - - * veiksmai formatu *.docx formatu dokumentą Naujai kurti dokumentą šio + - - - formato Peržiūrėti - + + + /- * Redaguoti - + + + /- * Išsaugoti jau Galimi sukurtą šiuo - + - - * veiksmai formatu *.odt formatu dokumentą Naujai kurti dokumentą šio - + - - * formato Standartinė programinės įrangos galimybė eksportuoti + + + - dokumentą į *.pdf formatą
Paaiškinimas: galimybė atsiranda įdiegus papildomą nemokamą atnaujinimą
56 5 IŠVADOS
Šis tyrimas patvirtino faktą, kad vyrauja tinklo efektas Lietuvoje, nors ir yra priimtas nacionaliniu formatu – ODF formatas, tačiau vis tiek vyrauja uždari standartai elektroninių dokumentų rengime visuose minėtuose sektoriuose: valstybiniame, privačiame juridinių bei fizinių asmenų sektoriuose. Valstybiniame sektoriuje, kad vyrauja uždari standartai, parodo surinkti elektroniniai dokumentai iš skirtingų valstybinių institucijų. Privataus sektoriaus įmonių ir fizinių asmenų lygmenyje vyrauja uždaro standarto *.doc formatas - patvirtina atliktos anketinės apklausos (6, 16 paveikslai). Šį formatą minėti sektoriai renkasi dėl įvairių priežasčių: įtakos iš visuomenės; dėl to, kad tai tapęs De Facto standartas, nes tai standartinis populiariausios programinės įrangos MS Office el. tekstinių dokumentų saugojimo formatas. Šio darbo tiek teorinė pusė, tiek tyrimai parodo: 1. Kokia yra padėtis Lietuvoje ir Europoje; 2. Kokie yra el. dokumentų formatų skirtumai: • apsikeitime ir suderinamume; • dokumentų ateitis; Valstybinių tinklalapių tyrimas parodė, kad tiek valdžios, tiek visuomenės supratimas apie standartus yra labai ribotas, kad nėra vieningo susitarimo ir nusistatymo. Nors kitomis aplinkybėmis valstybė gali remtis rinkos dėstomais procesais, kurią technologiją naudoti savo veikloje, tačiau sprendžiama turėtų būti naudojant viešuosius pirkimus.
5.1 Problemos sprendimo būdai
Šis magistrinis darbas padėjo atskleisti kaip yra svarbu naudoti atvirus standartus apskritai ir kaip yra svarbu naudoti atvirų standartų formatus rengiant, kečiantis ar kitaip sąveikaujant su el. dokumentais. Dokumentų apsikeitimo klausimu, atsižvelgiant į jo svarbą valstybė turi laikytis savo priimtų nutarimų, taip pat turėtų remtis atvirais standartais, nes kaip tyrimas parodė jie turi daugiau privalumų: • skatina tinklo efektą; • didina konkurenciją; • garantuoja ateitį Taip pat atviri standartai mažina riziką „užsirakinimo efekui“ (angl. - lock in), laisvos rinkos nebuvimui. Lietuvoje situaciją galima pakeisti, skatinant naudoti atvirus standartus, rengiant ir keičiantis elektroniniais dokumentais. Visa pasikeitimo sistema turėtų prasidėti nuo valstybinio sektoriaus. Valstybė nuo savęs turėtų pradėti keisti gyventojų, verslo sektoriaus žmonių įpročius.
57 Dokumentus, kurie yra skirti redaguoti, ir yra talpinami valstybiniuose tinklalapiuose ar kitais būdais yra keičiamasi su LR gyventojais ar įmonėmis, LR valstybinės įstaigos turėtų talpinti atviro standarto formatu ODF, prie kiekvieno dokumento turėtų būti trumpas aprašymas ir supažindinimas, kad tai atviras nacionalinis standartas, ir jei vartotojo programinė įranga jo nepalaiko, pvz., vartotojas turi senesnį MS Office 2003, turėtų būti nuoroda į nemokamą programinės įrangos atnaujinimą, kad vartotojas nesudėtingai galėtų įsidiegti šį atnaujinimą, kaip buvo daroma su PDF standartu ir formatu, todėl šis formatas ir paplito. Šis būdas mažiausiai reikalautų investicijų.
58 6 NAUDOTA LITERATŪRA
1. http://guardian.co.uk , Richard Wray, GUARDIAN 2010 05 14 2. http://www.micromart.co.uk/features/article/default.aspx?id=22612 2010 04 15 3. http://www.eweek.com/c/a/Linux-and-Open-Source/Massachusetts-Verdict-MS-Office- Formats-Out/ Enterprise Technology News and Review 2010 05 15 4. http://www.lrytas.lt/?data=20061208&id=1165566298 1164975342&view=4 Lietuvos Rytas laikraščio portalas 2010 05 15 5. http://www.osor.eu/news/lt-odf-made-national-standard Atviro kodo observatorija 2010 05 15
6. http://atviraskodas.ivpk.lt/ INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybinės 2010 05 15 7. http://www.akl.lt/projektai/phare-seminaras/MKriauciunas_atviri-dokumentu-formatai.pdf VO „Atviras kodas Lietuvai“, Mantas Kriaučiūnas, seminaras "Atvirieji standartai ir atvirieji dokumentų formatai savivaldybėse" 20050428, Vilnius, 2010 05 15 8. http://www.lrytas.lt/-11860678851184441124-masačiūsetso-valstija-savo-dokumentus- saugos-ir-ooxml-formatu.htm Lietuvos Rytas laikraščio portalas 2010 05 15 9. http://www.techworld.com.au/section/open_source TECH WORLD 2010 04 16 10. http://www.akl.lt VO “ATVIRAS KODAS LIETUVAI” 2010 05 10 11. Jan Damssgard, Duane Truex. Binary Trading Relation and the Limits of EDI Standards: The Procustean Bed of Standards. European Journal of Information System, 2000,9(3)173- 188 12. http://en.wikipedia.org/wiki/Electronic_Data_Interchange 2010 05 15 13. http://en.wikipedia.org/wiki/File_format 2010 05 15 14. http://en.wikipedia.org/wiki/Microsoft_Word 2010 05 15 15. http://www.nezinau.lt/word-formatu-suderinamumas 2010 05 15 16. Tineke M. Egyedi, Delft University of Technology, The Netherlands Aad Koppenhol, Sun Microsystems, The Netherlands The Standards War Between ODF and ooXML: Does Competition Between overlapping iso standards lead to innovation? International Journal of IT Standards and Standardization Research, 8(1), 41-52, January-June 2010 41 17. http://www.elektronika.lt/news/computers/11000/comments/ 2010 05 15 18. http://www.balsas.lt/naujiena/189540/microsoft-ooxml-formatas-tapo-tarptautiniu-standartu 2010 05 15 19. http://www.microsoft.com/presspass/press/2008/apr08/04-01OpenXMLVotePR.mspx 2010
59 05 15 20. http://www.freesoftwaremagazine.com/articles/odf_ooxml_technical_white_paper MACNAGHTEN, E. 2007. ODF/OOXML technical white paper. 2010 05 15 21. http://en.wikipedia.org/wiki/Office_Open_XML 2010 05 15 22. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/straipsnis?name=straipsnis-8627&l=2 2010 05 15 23. Mantas Kriaučiūnas, Eglė Kriaučiūnienė. Rekomendacija dėl atvirų standartų naudojimo. 24. http://www.1dok.org/eng/index.html 25. http://lt.wikibooks.org/wiki/Atvirųjų_standartų_vartotojo_vadovas/Apžvalga 2010 05 16 26. http://lt.wikipedia.org/wiki/Standartas
27. http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/192-211.pdf
28. Walter Dich. Technology & Standards Watch. XML-based Office Document Standards. August 2007 http://www.jisc.ac.uk/techwatch August 2007. 29. Prof. habil. dr. Genadijus KULVIETIS Dr. Algirdas KRUPOVNICKAS Lietuvos Standartizacijos Departamentas. Biuletenis 2009 Nr 5. ISSN 1392-3277 30. VĮ „Infostruktūra“ Pirmo etapo ataskaita pagal IVPK prie LRV sutartį Nr. 6F09/26 “ Atviro kodo diegimas valstybės institucijose”. 31. Andrius Adamonis Albertas Agejevas Tomas Jonušas Mantas Kriaučiūnas. ATVIRŲJŲ STANDARTŲ VARTOTOJO VADOVAS. VO „Atviras kodas Lietuvai” Latvijos atvirojo kodo asociacija Vilniaus miesto savivaldybe ES PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programa Nr. 6528901-01-01-0035. Vilnius, 2005 32. Maxwell, E. Open Standards, Open Source, and Open Innovation: Harnessing the Benefits of Openness. Inno- vations: Technology, Governance, Globalization, 1, 3 (2006). 33. http://atviraskodas.ivpk.lt/index.php?Itemid=104&id=149&option=com_content&task=view ATVIRAS KODAS LIETUVAI 2010 05 16 34. Lietuvos respublikos seimo tinklalapis, nutarimas Nr. 918, 2005-12-13 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267770&p_query=&p_tr2=
2010 04 09
35. http://www.cvpp.lt/index.php? option=com_vpt&Itemid=63&limitstart=19970&vpt_company=Muitinės+departamentas+pr ie+Lietuvos+Respublikos+finansų+ministerijos Viešųjų pirkimų tarnyba. Centrinis Viešųjų Pirkimų Portalas 2010 05 16
60 36. http://www.cvpp.lt/index.php? option=com_vpt&Itemid=63&order_field=EndTime&order_dir=asc&limitstart=16590&vpt _company=Respublikos+Prezidento+kanceliarija Viešųjų pirkimų tarnyba. Centrinis Viešųjų Pirkimų Portalas 2010 05 16
37. http://www.cvpp.lt/index.php? option=com_vpt&Itemid=63&limitstart=22850&order_field=EndTime&order_dir=asc&vpt _company=Lietuvos+Respublikos+Seimo+kanceliarija Viešųjų pirkimų tarnyba. Centrinis Viešųjų Pirkimų Portalas 2010 05 16
38. Lietuvos respublikos seimo tinklalapis, įstatymas Nr.T-153 2006-12-07 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289137&p_query=docx&p_tr2=2 2010 04 09.
39. Lietuvos respublikos seimo tinklalapis, įstatymas Nr. T-17 2006 m. vasario mėn. 28 d http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271637&p_query=&p_tr2= 2010 04 09 40. Lietuvo ryto tinklalapio straipnsis: http://www.lrytas.lt/-11889752421188319107-microsoft- pralaimėjo-pirmąjį-raundą-ooxml-formatą-verčiant-standartu.htm 2010 04 17 41. http://www.webmasterpro.de/portal/news/2010/02/05/international-openoffice-market- shares.html WEBMASTER PRO 2010 05 16
6.1 Skaityta literatūra
1. Mercat Lobale News portal http://www.mercatoglobale.com/index.php? option=com_content&task=view&id=760&Itemid=29 2010 04 17
2. Webmaster pro.de http://www.webmasterpro.de/portal/news/2010/02/05/international- openoffice-market-shares.html 2010 04 17
3. Litas.lt portalas http://www.litas.lt/open-xml-formatas-patvirtintas-tarptautiniu-iso-standartu/ 2010 04 21
4. Lietuvos standartų departamentas http://www.lsd.lt 2010 04 26 5. Atviras kodas Lietuvai http://www.akl.lt/skaitykla/straipsniai/? doc=atviri_standartai.zpt#REF 2010 05 01 6. Lietuvos standartizacijo departamentas http://www.lsd.lt/typo_new/fileadmin/Failai/LST_biuletenis_2009_05.pdf 2010 05 06 7. Atviro kodo organizacija http://opensource.com/government/10/3/odf-setting-standard-
61 office-documents-public-sector 2010 04 26 8. Joel West, Vladislav V. Fomin. COMPETING VIEWS OF STANDARDS COMPETITION: RESPONSE TO EGYEDI & KOPPENHOL. 9. Kally Lyytinen, Jan Damsgaard. What's wrong with diffusion of innovation theory? 10. Jason Dedrick, Joel West. WHY FIRMS ADOPT OPEN SOURCE PLATFORMS: A GROUNDED THEORY OF INNOVATION AND STANDARDS ADOPTION. Standard Making: A Critical Research Frontier for Information Systems MISQ Special Issue Workshop. 11. Joel West THE ROLE OF STANDARDS IN THE CREATION AND USE OF INFORMATION SYSTEMS Standard Making: A Critical Research Frontier for Information Systems MISQ Special Issue Workshop 12. Ken Krechmer, Fellow. OPEN STANDARDS REQUIREMENTS An earlier revision of this paper was published in the Proceedings of the 38th Annual Hawaii International Conference on System Sciences, 2005. Both this paper and the version published in the HICSS Proceedings are major revisions of “The Principles of Open Standards”, published in Standards Engineering, vol. 50, no. 6, November/December 1998.
62 7 PRIEDAI
Priedas Nr. 1
ANKETA
Sveiki, rašau magistro baigiamąjį darbą tema „El.dokumentai: suderinamumas, apsikeitimas, žinomumas, formatai bei standartai”. Prašau atsakykite į anketoje pateiktus klausimus.
1. Kokią operacinę sistemą naudojate?
a) Microsoft Windows b) Linux c) OSX d) Kita
2. Kokią programinę įrangą naudojate elektroniniams dokumentams rengti?
a) MS Ofce b) OpenOfce c) iWork d) Kita
3. Kodėl naudojate ją?
a) Nežinau b) Ji tiesiog jau buvo įdiegta kai įsigijau kompiuterį c) Draugai patarė ją naudoti d) Kita
4. Kaip gavote šią programinę įrangą:
a) Pirkau b) Parsisiunčiau iš interneto c) Davė draugas d) Buvo įdiegta e) Kita
5. Kokiu formatu saugote tekstinius dokumentus?
a) *.doc b) *.docx c) *.odt d) Kitu
6. Kodėl renkatės būtent šį formatą:
a) Nes manau, kad jis labiausiai paplitęs ir nebus problemų keičiantis dokumentais b) Nežinau c) Kita
7. Ar susiduriate su problemomis keičiantis elektroniniais dokumentais?
a) Taip (parašykite kokiom)
b) Ne
63 8. Jei būtų renkamas vieningas tekstinių dokumentų saugojimo ir archyvavimo formatas, kurį pasirinktumėte, docx, odt ar abu? Abu formatai yra atviro standarto, visiems viešai prieinami, nemokami. *.docx formatas yra rengtas Microsoft įmonės *.odt formatas rengtas atviro kodo bendruomenės bei IBM, SUN kompanijų specialistų.
a) *.docx b) *.odt c) Manau ofcialūs standartai galėtų būti abu d) Nežinau
Priedas Nr. 2
ANKETA SKIRTA ĮMONĖMS
Sveiki, rašau magistro baigiamąjį darbą tema „El.dokumentai: suderinamumas, apsikeitimas, žinomumas, formatai bei standartai”. Prašau atsakykite į anketoje pateiktus klausimus.
1. Kiek jūsų įstaigoje yra kompiuterizuotų darbo vietų?
a) 1-10 b) 11-20 c) 21-40 d) 40 ir daugiau 2. Kokia operacinė sistema yra naudojama didžiojoje dalyje jūsų įmonės kompiuterių?
a) Microsoft Windows b) Linux c) OSX d) Kita
3. Kokią programinę įrangą naudojate daužniausiai elektroniniams dokumentams rengti?
a) MS Ofce b) OpenOfce c) iWork d) Kita
4. Kodėl naudojate ją?
a) Todėl, kad yra patikima b) Todėl, kad ji labiausiai paplitusi c) Nes nemokama d) Kita
5. Kokiu formatu jūsų įmonėje saugomi elektroniniai tekstiniai dokumentai?
a) *.doc b) *.docx c) *.odt d) Kitu
6. Kodėl renkatės būtent šį formatą? (*.doc yra uždaro standarto, nuosavybinis formatas; *.docx yra atviro standarto formatas kurtas Microsoft kompanijos; *.odt yra atviro standarto kurtas atviro kodo gerbėjų, IBM ir SUN specialistų)
a) Nes jis populiariausias b) Nes tai standartinis programinės įrangos saugojimo formatas c) Nes jis atviro kodo ir nenuosavybinis d) Nežinau
64 7. Ar susiduriate su problemomis keičiantis elektroniniais dokumentais? a) Taip (parašykite kokiom) b) Ne
8. Ar parsisiuntus failus iš valstybinių įstaigų iškyla problemų juos peržiūrint bei redaguojant? a) Taip (parašykite kokių) b) Ne
9. Jei būtų renkamas vieningas tekstinių dokumentų saugojimo ir archyvavimo formatas, kurį pasirinktumėte, docx, odt ar abu? Abu formatai yra atviro standarto, visiems viešai prieinami, nemokami. *.docx formatas yra rengtas Microsoft įmonės *.odt formatas rengtas atviro kodo bendruomenės bei IBM, SUN kompanijų specialistų. a) *.docx b) *.odt c) Manau ofcialūs standartai galėtų būti abu d) Nežinau
65 Priedas Nr. 3
Pirmojo magistro tiriamojo darbo santrauka
Bakalauro darbo autorius: Tadas Mačionis Tiriamojo darbo pavadinimas: INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PRODUKTO KOMERCIALIZAVIMAS Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas, Kaunas, 2009 guodis Puslapių skaičius: 29 Lentelių skaičius: 2 Paveikslų skaičius: 10 Priedų skaičius: 20
Tiriamojo darbo tema – “Informacinių technologijų produkto komercializavimas”. Šiame darbe bus pristatoma: naujas, ne Lietuvoje gaminamas IT produktas, produkto gamintojas, bei jo oficialus atstovas Lietuvoje. Darbe išanalizuota Lietuvos rinka. Darbe analizuojami tokie pat ir panašūs produktai kurie egzistuoja Lietuvos rinkoje, taip pat bus ištirti naujojo produkto trūkumai ir privalumai. Šiame tiriamajame darbe susipažinsime su produkto galimais vartotojais, jų poreikiais, reikalavimais, taip pat vartotojų nuomone apie produktą. Taip pat darbe bus pateikiamas marketingo planas šiam naujam IT produktui.
66 Priedas Nr. 4
Antrojo magistro tiriamojo darbo santrauka
Tiriamojo darbo autorius: Tadas Mačionis
Tiriamojo darbo pavadinimas: PIRKIMAI, VIEŠIEJI PIRKIMAI INTERNETE Vadovas: Dr. Vladislav V. Fomin Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas, Kaunas, 2009 gegužė Puslapių skaičius: 21 Lentelių skaičius: 2 Paveikslų skaičius: 2 Priedų skaičius: 0
Kursinio darbo tema – “Pirkimai, viešieji pirkimai internete”. Šiame darbe išanalizuoti viešieji pirkimai internetu, Centrinės viešųjų pirkimų informacinė sistema, jos privalumai, trūkumai, pateiktos naujovės, privalumai prieš klasikinius viešuosius pirkimus. Apžvelgiamas projekto vystimosi etapai, kaip buvo laikomasi grafikų, tikslų įgyvendinimo. Šiame darbe apžvelgiama ir cpo.lt portalas, kuris veikia elektroninės parduotuvės principu viešosioms įstaigoms. Kursiniame darbe palyginama CVP IS, CPO.LT projektai su kitais panašaus masto projektais – Elektroninis parašas bei Elektronio deklaravimo sistema, palyginamas užbaigtumas, populiarumas visų šių projektų.
67 Priedas Nr. 5
Trečiojo magistro tiriamojo darbo santrauka
Kursinio darbo autorius: Tadas Mačionis Kursinio darbo pavadinimas: IŠMANIEJI TELEFONAI VERSLE Vadovas: Dr. Vladislav V. Fomin Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas, Kaunas, 2009 gruodį Puslapių skaičius: 24 Lentelių skaičius: 1 Paveikslų skaičius: 4 Priedų skaičius: 3
Kursinio darbo tema – “IŠMANIEJI TELEFONAI VERSLE”. Šiame darbe išanalizuoti išmanieji telefonai kasdieniame versle, buvo atlikti interviu su UAB “Dicto Citius” telekomunikacijos įmonės darbuotojais, nustatytos populiariausios funkcijos, aplikacijos kurias naudoja skirtingas pareigas užimantys darbuotojai. Šiame darbe daug dėmesio skiriama Apple kompanijos gaminiui iPhone, nes didžioji įmonės dalis naudoja būtent šiuos išmaniuosius telefonus. Šiame kursiniame darbe buvo remtasi pasauline praktika, tirtos telefonų rinkos. Taip pat išskirti išmaniųjų telefonų, iPhone trūkumai, atskleisti privalumai versle.
68