Lietuvos Jūrų Muziejaus Metraštis, 2018, Nr. 5

PO MUZIEJAUS BURĖMIS MUZIEJININKŲ DARBAI IR ĮVYKIŲ KRONIKA

Drauge su Jumis mokomės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūra 2018/5

9772029359018 METRAŠTIS PO MUZIEJAUS BURĖMIS MUZIEJININKŲ DARBAI IR ĮVYKIŲ KRONIKA

2018/5 KLAIPĖDA TURINYS

PRATARMĖ Olga Žalienė ...... 5 ALOYZO KAŽDAILIO ŠVIESIAM ATMINIMUI ...... 6

KONFERENCIJOS „LAIVAS AUDROJE. ISTORINIS BALTIJOS JŪROS KONTEKSTAS“ PRANEŠIMAI, PRANEŠIMŲ TEZĖS Viltis sugrįžti. Romualdas Adomavičius ...... 10 Leidinio rengėjas Gelbėjimo stočių tinklas Rytprūsiuose ir Klaipėda jo kontekste, XIX–XX a. pradžia. Lietuvos jūrų muziejus Romaldas Adomavičius...... 11 Bandymai užtikrinti saugią laivybą ir jūrų gelbėjimo operacijos. Keli pavyzdžiai iš istorijos. Dr. Jerzy Litwin ...... 12 Maketavo ir spaudai parengė UAB „Baltic Printing House“ Estijos jūrų gelbėjimo istorija. Gelbėjimo stotys ir jų tinklo plėtra. „Baltijos galbėjimo bendrovės“ veikla Estijoje. Arto Oll ...... 23 Lenkijos mokslinių tyrimų apie gelbėjimo operacijas pietinėje Baltijos pakrantėje XIX–XX a. apžvalga. Prof. Antoni F. Komorowski, Iwona Pietkiewicz ...... 25 Pagalba jūroje. Jūrų gelbėjimo istorija Suomijoje. Jarmo Saarinen ...... 26 Pastabos dėl karinių laivų incidentų pietryčių Baltijoje priežasčių ir pasekmių. Dr. Tomasz Neubauer, Agata Antoniuk ...... 28 Baltijos jūros lobiai. Naujas jūros archeologijos muziejus Stokholme. Matilda Bengtsson ...... 29

PRATARMĖ Olga Žalienė ...... 5 ALOYZO KAŽDAILIO ŠVIESIAM ATMINIMUI ...... 6

KONFERENCIJOS „KLAIPĖDOS UOSTO ŠVYTURIUI – 220. NAVIGACINIAI ŽENKLAI LIETUVOS JŪROS PAKRANTĖJE IR VIDAUS VANDENYSE: ISTORIJA, SIMBOLIKA, FUNKCIJA“ PRANEŠIMAI Klaipėdos uosto ir Kuršių marių navigaciniai ženklai XVII–XIX amžiuje. Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo dokumentų kopijos Lietuvos jūrų muziejaus archyve. Romaldas Adomavičius ...... 32 Laivybos saugumo sąlygos Klaipėdos uosto įplaukoje XX amžiuje. Doc. Juozas Dubra, doc. dr. Vytautas Dubra ...... 39 Nidos švyturys – industrinės epochos simbolis prie Kuršių marių. Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ...... 44 Klaipėdos didysis bakenas (XIX a. pab.–XX a. pr.) – geodeziniu signalu buvęs navigacinis statinys? Arminas Štuopys ...... 48 Bomelsvitės didysis bakenas pokario geodezininkų dokumentuose. Arminas Štuopys ...... 57 Šiuolaikinė navigacinė sistema Lietuvos jūros pakrantėje ir kuršių mariose. Administracijos švyturių šviesos navigacinės įrangos raida ir ateitis. Jurijus Gleikinas ...... 64 Klaipėdos uosto švyturio istorijos blyksniai. Romualdas Adomavičius ...... 66 Gdanske įsikūrusio nacionalinio jūrų muziejaus bičiulių draugijos vaidmuo saugant tautinio paveldo objektą. Rozevės II švyturio pavyzdys. Apoloniusz Łysejko ...... 71 © Lietuvos jūrų muziejus, 2018 ISSN 2029-3593 © Tekstų autoriai, 2018 KONFERENCIJOS „EKSPONATAI IŠ JŪROS GELMIŲ: ROMANTIKA IR REALYBĖ. MELNRAGĖS BURLAIVIO LIEKANOS: DATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA, EKSPONAVIMAS“ PRANEŠIMAI Burlaivio rekonstrukcija laivų architektūros požiūriu. Gvidas Misiūnas ...... 78 Melnragės burlaivio liekanų gelbėjimas: precedentas ateičiai. Dr. Klaidas Perminas ...... 81 PRATARMĖ Klaipėdos krašto senovinio laivo architektūros atkūrimas ir techninių charakteristikų nustatymas. Gvidas Misiūnas, Lukas Norkevičius ...... 83 Po dešimtmetį trukusios rekonstrukcijos nekantraujame vėl sutikti visus savo lankytojus atnaujintose ekspozicijose, įvai- rove stebinančiame akvariume ir vieninteliame povandeniniame akrilo tunelyje Baltijos šalyse, naujose intriguojančiose lai- Burlaivių bei jų liekanų įmuziejinimas: patirtys ir pavyzdžiai. Romualdas Adomavičius ...... 86 vybos istorijos ekspozicijose. Tikime, kad dešimtmetis įtempto darbo siekiant tapti moderniu ir pažangiausiais metodais Melnragės burlaivio liekanų datavimas dendrochronologiniu metodu. Dr. Rūtilė Pukienė ...... 88 dirbančiu jūros gamtos ir istorijos pažinimo centru nenuėjo veltui. Kviečiame tuo įsitikinti ir aplankyti mus! Medinių laivų liekanos priekrantės vandenyse ir pakrantėje. Jų išsaugojimo galimybės. O mes ir toliau nusiteikę augti ir tobulėti: rekonstrukcijos laukia muziejaus administracinis pastatas, muziejaus rinkinių Prof. habil. dr. Vladas Žulkus ...... 90 saugyklos, rengiamas naujas, itin ambicingas projektas – eksperimentariumas ir Jūros paukščių bei žinduolių reabilitacijos centras. Greta didžiųjų darbų, nepamirštame ir apimtimi ne tokių įspūdingų, bet ne mažiau svarbių ir prasmingų darbų: lai- IŠ PRAEITIES vybos istorijos ekspozicijų atnaujinimo, naujos etnogra nės žvejo sodybos ekspozicijos kūrimo, laikinųjų parodų rengimo, LDK piliečių nuotykiai jūrose: muštynės ir laivo sudužimas. Dainius Elertas ...... 94 naujų edukacinių programų kūrimo ir įgyvendinimo, lankytojų aptarnavimo sistemos tobulinimo, kruopštumo ir ypatingos Žiemos uosto reliktas – „Gaidžio namas“. Dainius Elertas ...... 98 atidos reikalaujančio muziejaus rinkinių aprašymo ir skaitmeninimo. Šiais Valstybės šimtmečio metais didžiuojamės galėdami lankytojams pristatyti unikalią istorinę pirmojo Lietuvos Respu- DABARTIES PULSAS blikos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Lietuvos jūrų muziejus šios vėliavos dėka Valstybės šimtmečiui suteikia taip Lietuvos jūrų muziejaus lofaleristikos rinkinio aprašas. Milda Kontrimė ...... 104 trūkstamą – jūrinės valstybės spalvą. Tarptautinę muziejų naktį – gegužės 19-ąją – pristatysime unikalų teatralizuotą istorijų ciklą „Pasivaikščiojimas su Prezidentu Antanu Smetona po Lietuvos laivybos istoriją“: pasakosime Lietuvos jūrinės valstybės Juodažiočio grundalo poveikis midijų ir žiemojančių ančių populiacijoms. Artūras Skabeikis, Andrius Šiaulys, Rasa Morkūnė ...... 110 istoriją tarpukariu, o siekiant platesnio laikmečio pažinimo, įtraukties ir betarpiškumo, muziejaus lankytojus kviesime tapti renginio dalyviais. Spalio pabaigoje muziejuje organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Jūrinės valstybės sargyboje: Aplinkos praturtinimo priemonių įtaka Juodosios jūros afalinų elgsenai arba ar mėgsta ir Lietuvos karinis laivynas istorijos sūkuriuose“, sukviesianti diskusijai Estijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos moks- su kuo žaidžia Juodosios jūros afalinos? Rūta Žilienė ...... 115 lininkus. EKSPONATAI PASAKOJA Šios istorinės trispalvės plazdėjimu pažymėti metai mums svarbūs ir kaip pasiruošimo Lietuvos jūrų muziejaus 40-mečiui metai: jau planuojami renginiai, rengiami leidiniai ir parodos. Muziejaus jubiliejus – proga mums visiems drauge peržiūrėti ir Kapitono Teodoro Reingardo prisiminimų labirintais. Milda Kontrimė ...... 120 įvertinti muziejaus istorinę, ekonominę ir visuomeninę raidą, dabartinę situaciją bei ateities perspektyvas.

MUZIEJAUS SVEČIAS Lietuvos kaip jūrinės valstybės problema tarpukario Lietuvoje (istoriogra nis kontekstas). Valentinas Kulevičius ...... 132

Olga ŽALIENĖ Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Melnragės burlaivio liekanų gelbėjimas: precedentas ateičiai. Dr. Klaidas Perminas ...... 81 PRATARMĖ Klaipėdos krašto senovinio laivo architektūros atkūrimas ir techninių charakteristikų nustatymas. Gvidas Misiūnas, Lukas Norkevičius ...... 83 Po dešimtmetį trukusios rekonstrukcijos nekantraujame vėl sutikti visus savo lankytojus atnaujintose ekspozicijose, įvai- rove stebinančiame akvariume ir vieninteliame povandeniniame akrilo tunelyje Baltijos šalyse, naujose intriguojančiose lai- Burlaivių bei jų liekanų įmuziejinimas: patirtys ir pavyzdžiai. Romualdas Adomavičius ...... 86 vybos istorijos ekspozicijose. Tikime, kad dešimtmetis įtempto darbo siekiant tapti moderniu ir pažangiausiais metodais Melnragės burlaivio liekanų datavimas dendrochronologiniu metodu. Dr. Rūtilė Pukienė ...... 88 dirbančiu jūros gamtos ir istorijos pažinimo centru nenuėjo veltui. Kviečiame tuo įsitikinti ir aplankyti mus! Medinių laivų liekanos priekrantės vandenyse ir pakrantėje. Jų išsaugojimo galimybės. O mes ir toliau nusiteikę augti ir tobulėti: rekonstrukcijos laukia muziejaus administracinis pastatas, muziejaus rinkinių Prof. habil. dr. Vladas Žulkus ...... 90 saugyklos, rengiamas naujas, itin ambicingas projektas – eksperimentariumas ir Jūros paukščių bei žinduolių reabilitacijos centras. Greta didžiųjų darbų, nepamirštame ir apimtimi ne tokių įspūdingų, bet ne mažiau svarbių ir prasmingų darbų: lai- IŠ PRAEITIES vybos istorijos ekspozicijų atnaujinimo, naujos etnogra nės žvejo sodybos ekspozicijos kūrimo, laikinųjų parodų rengimo, LDK piliečių nuotykiai jūrose: muštynės ir laivo sudužimas. Dainius Elertas ...... 94 naujų edukacinių programų kūrimo ir įgyvendinimo, lankytojų aptarnavimo sistemos tobulinimo, kruopštumo ir ypatingos Žiemos uosto reliktas – „Gaidžio namas“. Dainius Elertas ...... 98 atidos reikalaujančio muziejaus rinkinių aprašymo ir skaitmeninimo. Šiais Valstybės šimtmečio metais didžiuojamės galėdami lankytojams pristatyti unikalią istorinę pirmojo Lietuvos Respu- DABARTIES PULSAS blikos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Lietuvos jūrų muziejus šios vėliavos dėka Valstybės šimtmečiui suteikia taip Lietuvos jūrų muziejaus lofaleristikos rinkinio aprašas. Milda Kontrimė ...... 104 trūkstamą – jūrinės valstybės spalvą. Tarptautinę muziejų naktį – gegužės 19-ąją – pristatysime unikalų teatralizuotą istorijų ciklą „Pasivaikščiojimas su Prezidentu Antanu Smetona po Lietuvos laivybos istoriją“: pasakosime Lietuvos jūrinės valstybės Juodažiočio grundalo poveikis midijų ir žiemojančių ančių populiacijoms. Artūras Skabeikis, Andrius Šiaulys, Rasa Morkūnė ...... 110 istoriją tarpukariu, o siekiant platesnio laikmečio pažinimo, įtraukties ir betarpiškumo, muziejaus lankytojus kviesime tapti renginio dalyviais. Spalio pabaigoje muziejuje organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Jūrinės valstybės sargyboje: Aplinkos praturtinimo priemonių įtaka Juodosios jūros afalinų elgsenai arba ar mėgsta ir Lietuvos karinis laivynas istorijos sūkuriuose“, sukviesianti diskusijai Estijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos moks- su kuo žaidžia Juodosios jūros afalinos? Rūta Žilienė ...... 115 lininkus. EKSPONATAI PASAKOJA Šios istorinės trispalvės plazdėjimu pažymėti metai mums svarbūs ir kaip pasiruošimo Lietuvos jūrų muziejaus 40-mečiui metai: jau planuojami renginiai, rengiami leidiniai ir parodos. Muziejaus jubiliejus – proga mums visiems drauge peržiūrėti ir Kapitono Teodoro Reingardo prisiminimų labirintais. Milda Kontrimė ...... 120 įvertinti muziejaus istorinę, ekonominę ir visuomeninę raidą, dabartinę situaciją bei ateities perspektyvas.

MUZIEJAUS SVEČIAS Lietuvos kaip jūrinės valstybės problema tarpukario Lietuvoje (istoriogra nis kontekstas). Valentinas Kulevičius ...... 132

Olga ŽALIENĖ Lietuvos jūrų muziejaus direktorė ALOYZO KAŽDAILIO ŠVIESIAM ATMINIMUI 1943 06 272018 05 08

Aloyzas Každailis Klaipėdos miesto Garbės pilietis, Klaipėdos kultūros magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius Lietuvos valstybinės premijos laureatas, Nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys istorikas, muziejininkas

Gegužės 8-osios vakarą į kelionę amžinybės jūromis Aloyzas Každailis tiesiog gyveno muziejaus plėtra, iškeliavo Aloyzas Každailis. Lietuva neteko asmenybės, naujų ekspozicijų kūrimu, pats vykdavo į jūrines ekspedi- savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės cijas rinkti eksponatų. Darbai vijo darbus, idėjos – idėjas: įtvirtinimui. 1994 m. buvo atidarytas del nariumas. Taip Kopgalyje Aloyzas Každailis – kūrėjas: istorikas, rašytojas, mu- buvo sukurtas unikalus jūros gamtos ir marinistinės kultū- ziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir ros pažinimo kompleksas. darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo Aloyzui Každailiui vadovaujant, Lietuvos jūrų muziejus gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai. tapo labiausiai lankomu muziejumi Lietuvoje, garsinančiu Klaipėdai Aloyzas Každailis su meile rašė: „Klestėk, Klaipėdos vardą. Aloyzo Každailio dėka Lietuvos jūrų mu- mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, ziejus suklestėjo ir tapo tikru mokslo, Lietuvos jūrinių tra- mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, kad leidai prisi- dicijų puoselėjimo bei skleidimo židiniu. liesti prie tavo kultūros veido, išeinant, palikti pėdelę tavo Aloyzas Každailis gyveno nerimastinga kūrybos dvasia. kelyje į gražią ateitį. Gyvuoki, Klaipėda! Gyvuokit klaipė- Ji neišsiteko direktoriaus poste. 1981 m. išleista A. Každai- diečių kartos!“ lio knyga „Laivai ir jūrininkai“ ne vienai kartai yra tapusi Gimė Aloyzas Každailis 1943 m. birželio 27 d. Grinkiš- jūrų pasaulio pažinimo biblija, praplečianti horizontus ir kyje, Radviliškio rajone, mokytojų šeimoje. 1960 m. baigė įjūrinanti žemišką lietuvį. Už šią knygą jis pelnė Žvejų li- Baisogalos (Radviliškio raj.) vidurinę mokyklą, 1965 m. – teratūrinę premiją. Knygelė paties mažiausiems „Ko verkė Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę.1965 - plekšnytė“ 1988-aisiais pripažinta skaitomiausia. Populia- 1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moks- rios ir kitos jo knygos: „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“ liniu bendradarbiu. Aloyzas Každailis buvo ir puikiu (1994), „Polonų istorijos“ (1997). Trys knygos paskirtos mokytoju, ne vienam jo pamokų ar paskaitų klausytojui muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo padėjęs gūdžiam sovietmetį puoselėti drąsią Lietuvos idėją. metų“ (1999), „Veidu į jūrą: Lietuvos jūrų muziejui 25 me- 1970 m. rugsėjo 1 d. Aloyzui Každailiui buvo pavesta tai“ (2004), „Smagios sunkios dienos“ (2009). įkurti Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyrių. 1971 m. Prieš dešimt metų, Lietuvos jūrų muziejui pasitinkant liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozi- 30-metį, Aloyzas Každailis parašė paskutinę savo knygą cija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. „Smagios sunkios dienos“ – Lietuvos jūrų muziejaus su- 1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, Aloyzas Každailis kūrimo istoriją, pasak paties autoriaus, surašytą laiškais tapo jo direktoriumi. Jis buvo ne tik vadovu, bet ir muzie- iš praeities į dabartį ir atbulai. Pats A. Každailis apie savo jaus kūrėju: išstudijavo Merzerburgo istorinį archyvą, kur kūrybinį darbą pasakė: „Literatūrinė kūryba man padėjo surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo atgauti dvasią nuo įtempto darbo muziejuje, ypač statant restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos del nariumą Lietuvai sudėtingu 1987-94 metų laikotarpiu. fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją. Šiuo metu literatūrinė kūryba man padeda priešintis puo- Už jūrinių tradicijų Lietuvoje puoselėjimą, unikalaus jū- lančioms negalioms.“ rinės kultūros ir jūrų gamtos pažinimo komplekso kūrimą, 1982 m. drauge su kitais Jūrų muziejaus ir akvariumo kū- rėjais A. Každailis apdovanotas Lietuvos valstybine premija.

KONFERENCIJOS „LAIVAS AUDROJE. ISTORINIS BALTIJOS JŪROS KONTEKSTAS“ PRANEŠIMAI, PRANEŠIMŲ TEZĖS Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

VILTIS SUGRĮŽTI „GELBĖJIMO STOČIŲ TINKLAS RYTPRŪSIUOSE IR

ROMUALDAS ADOMAVIČIUS KLAIPĖDA JO KONTEKSTE, XIXXX A. PRADŽIA“ Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas, Lietuvos jūrų muziejus ROMALDAS ADOMAVIČIUS mogus – sausumos gyventojas, tačiau jau prieš tūks- trofos ir Lietuva: tarp racionalumo ir mistikos“ pristatomos Laivybos istorijos skyriaus vedėjas, Lietuvos jūrų muziejus Žtančius metų dirbinosi primityvius laivus. Jūra jam su- nelaimės jūroje ir priemonės, kurių imamasi joms išvengti. avojų laivybai jūros pakrantėse kėlė ne tik seklumos ir XIX a. antrojoje pusėje kranto gelbėjimo stotys Klaipė- teikė galimybę keliauti, pažinti ir išgyventi. Tačiau vandenų Lankytojai susipažįsta su jūrų audromis, susijusiomis su Puolos, bet ir „kranto teise“ besivadovaujantys pajū- dos krašte buvo dvejopo pavaldumo. Klaipėdos uosto, Kop- pasaulis žmogui iš prigimties yra svetimas. Laivybos istori- Lietuvos ir Klaipėdos uosto praeitimi. rio gyventojai ir žemvaldžiai. Dokumentuose ir literatūroje galio ir Melnragės stotys buvo išlaikomos valstybės, Nidos, ja yra žmonijos prisitaikymo gyventi su jūra ir jūroje pasa- 2017 m. lapkričio 9 d. Lietuvos jūrų muziejaus rengia- gausu pavyzdžių, kai ant seklumos išmesti laivai būdavo Juodkrantės ir Nemirsetos stočių aprūpinimu rūpinosi Vo- kojimas. Jūrininkai iš uosto išplaukia vedini vilties sugrįžti. mos tarptautinės konferencijos „Laivas audroje. Istorinis apiplėšiami. kietijos sudužėlių gelbėjimo bendrovė. Toli gražu ne visiems pasiseka. Nuo XX a. 8-ojo dešim- Baltijos jūros kontekstas“ metu siekiame pagilinti žinias Priešingas požiūris – nelaimėn patekusius žmones rei- Stočių įgulos buvo formuojamos iš vietinių žvejų sava- tmečio veikiančiame Lietuvos jūrų muziejuje pasakojama apie iššūkius jūreiviams Baltijos jūroje, herojišką pakrantės kia gelbėti, o ne skriausti – paskatino kranto gelbėjimo sto- norių, kurie treniruodavosi irkluoti pagal specialius pro- įstabi žmogaus (su)gyvenimo su jūra istorija. Vienas istori- gelbėtojų veiklą ir po vandeniu besiilsinčius laivus, neatlai- čių tinklo kūrimą britų pavyzdžiu. Bene pirmoji gelbėjimo jektus pagamintas gelbėjimo valtis bei šaudyti į skęstantį jos epizodų – audros. Jūroje jos būdavo, būna ir bus. Dve- kiusius audrų. stotis Vokietijoje atsirado Klaipėdos uoste 1802 m. laivą gelbėjimo virvę turinčiomis numesti raketomis, o už jopos prigimties – gamtos stichijos ir karo veiksmai. 2017 Pranešimus pristato lektoriai iš Lietuvos, Lenkijos, Esti- Vėliau gelbėjimo stotys su specialiomis valtimis ir gel- sėkmingas gelbėjimo operacijas buvo premijuojami. m. vasarą atidarytoje nuolatinėje ekspozicijoje „Jūrų katas- jos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos. bėjimo įranga buvo steigiamos uostų prieigose (čia inten- 1923–1939 m. Klaipėdos krašto kranto gelbėjimo stočių syviausia laivyba ir didžiausia laivų nelaimių galimybė) bei tinklas pavaldus Vokietijos sudužėlių gelbėjimo bendrovei. nuošaliose vietovėse (pvz. Kuršių nerijoje, kur sudužėliai 1945 m. daugelis stočių pastatų buvo nugriauti, nes pa- THE HOPE TO RETURN keliasdešimties kilometrų pakrantėje negalėjo tikėtis su- teko į pasienio zoną. ROMUALDAS ADOMAVIČIUS laukti pagalbos). Lithuanian Sea Museum, museist and historian

e man is meant to live on land, still since ancient gered by natural calamities as well as by war incidents. Per- times, he’s been trying to make boats, starting with primi- manent exhibition Marine disasters and Lithuania: between NETWORK OF LIFEBOAT STATIONS IN EAST PRUSSIA AND tive ones. e sea provided the mankind with the opportu- rationality and mysticism, opened in the summer of 2017, KLAIPĖDA WITHIN ITS CONTEXT, 19THEARLY 20TH C. nity to travel, to get to know the surrounding world and to introduces marine disasters and measure to avoid them. ROMALDAS ADOMAVIČIUS survive. Still, the marine world is, from the outset, alien to Visitors are acquainted with sea storms that hit Lithuania Lithuanian Sea Museum people. e shipping history is the story of the mankind’s and Klaipėda Port in the past. e coastal shipping was endangered not only by shal- In the second half of the 20th century, life-boat stations adaptation to live with and within the sea. Seamen leave the International conference Ship in the Storm. Historical low waters or rocks, but also by people living close to the in Klaipėda Region operated under dual control. Klaipėda port with the hope to return. Context of the Baltic Sea, to be arranged on 9 November sea and/or by landowners who used to follow the wrecking Port, Kopgalis and Melnrage stations were subsidized by Unfortunately, not all of them are lucky. Lithuanian Sea 2017, will provide deeper knowledge about the challenges regulation. e documents and pieces of literature contain the state, whereas Nida, Juodkrantė and Nemirseta stations Museum, established in the seventies, tells the spectacular of the Baltic Sea, the heroic activities of the coast rescuers a lot of examples of stranded ships being robbed. were under the authority of the German Maritime Search story of the man living and getting on with the sea. One and about the ships resting on the sea bed that were sunken e contrary approach – to save people in distress in- and Rescue Service. of the episodes of that story is storms. Storms have always by storms. Presentations will be given by the lecturers from stead of hurting them – encouraged the establishment Station crews comprised local shermen volunteers been and will be inseparable from seas. Vessels are endan- Lithuania, Poland, Estonia, Finland, Sweden and Germany. of the network of life-boat stations, following the British who used to train rowing special life boats and shooting example. e rst German life-boat station appeared in rockets that would throw rescue ropes to ships in distress. Klaipėda Port in 1802. Besides, the members of the crews were awarded for suc- Later on, life-boat stations with special boats and rescue cessful operations. equipment were established within ports (because of the In 1923-1939, the Klaipėda Region network of life-boat most intense shipping and the largest probability of ship stations was under the authority of the German Maritime accidents there) and in remote areas (such as the Curonian Search and Rescue Service. Spit, where victims of shipwrecks couldn›t hope for help In 1945, the majority of stations were destroyed because within dozens kilometres of the coast). of their location within the border area.

10 11 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

VILTIS SUGRĮŽTI „GELBĖJIMO STOČIŲ TINKLAS RYTPRŪSIUOSE IR

10 11 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Gdanske įsteigus jūrų administraciją ir atsiradus dau- „BANDYMAI UŽTIKRINTI SAUGIĄ LAIVYBĄ IR JŪRŲ giau su laivyba susijusių problemų, šios taisyklės (kitaip – GELBĖJIMO OPERACIJOS. KELI PAVYZDŽIAI IŠ ISTORIJOS“ jūrų kodeksai) buvo arba keičiamos, arba išleidžiamos naujos. Tam tikros nuostatos buvo nusižiūrimos nuo kitų Dr. JERZY LITWIN uostų. Štai kaip 1488 m. buvo sudarytas Gdansko jūrų tei- Nacionalinis jūrų muziejus Gdanske, Lenkijoje sės aktas: aštuoni straipsniai buvo pagrįsti 1254 m. Liube- ko teise, o kiti šeši straipsniai, susiję su laivyba Vyslos upe, ūrų teisės, susijusios su saugia laivyba, raida. patirs avariją, jam bus suteikta visokeriopa pagalba.“3 Iš buvo paimti iš 1375 m. išleisto dokumento7. Pavyzdžiai šio dokumento aišku, kad tuo metu burinis laivas buvo di- J Šios taisyklės buvo skirtingai aiškinamos, todėl skirtin- Viena seniausių ir ilgiausiai gyvavusių nerašytų laivy- džiausias laivas, atplaukdavęs į Vyslos upės žiotyse esantį guose regionuose skyrėsi ir mokesčio už gelbėjimo darbus bos taisyklių buvo ius naufragii, vadinamoji „kranto teisė“, uostą, ir kad kunigaikštis Gdanske turėjo dirbtuves avariją dydis. Tai kėlė daugybę diskusijų, kurios buvo tinkamai leidžianti po laivo katastrofos pasisavinti jūros bangų iš- patyrusiems laivams remontuoti. už ksuotos ir šiandien turi neįkainojamą vertę. Gdansko mestą turtą tam, kieno krante jis rastas. Tai buvo taikoma Viduramžiais laivams ir jų keleiviams bei įguloms archyvuose yra vienas toks dokumentas, 1492 m. Ščecine 1 pav. Pietinio Baltijos jūros kranto žemėlapis ir laivo kroviniui, ir pačiam sudužusiam laivui, ir netgi to grėsė daugybė įvairių pavojų. Juos kėlė ne tik blogos pasirašytas Pamario kunigaikščio Boguslavo X, kuriame laivo keleiviams, kuriems grėsdavo pavojus patekti į vergi- oro sąlygos ar laivavedžių klaidos, bet ir piratavimas jū- jis atmeta nepagrįstus Gdansko pirklių nusiskundimus dėl ją. Reikia pažymėti, kad jokio įstatymo galią turinčio teisės roje ar krante, laivui užplaukus ant seklumos. Varšuvos to, kaip Lauenburgo seniūnas pasinaudojo kranto teise jų akto, kuris suteiktų teisę kranto valdytojams ar pakrantėje centriniame istorinių įrašų archyve yra 1253 m. datuo- ir švedų laivų, patyrusių avariją prie Žarnovieco, atžvilgiu. gyvenantiems žmonėms pasisavinti sudužusio laivo turtą, tas dokumentas, kuriame Livonijos, Estijos ir Prūsijos Kunigaikščio nuomone, seniūnas nurodė, kad sudužėliai nebuvo. Tai buvo ilgus amžius gyvavusi nerašyta paprotinė arkivyskupas Albertas grasina bausmėmis tiems, kurie sumokėtų mažiau nei šeštadalį išgelbėto turto vertės, kai tuo teisė, iš esmės prieštaravusi rašytinei teisei, skelbusiai, kad pasisavins bangų į krantą išmestą audros metu sudužu- tarpu turėjo teisę pareikalauti trečdalio viso krovinio ver- 8 sudužėlių turtas priklauso sudužėliams. sių laivų turtą4. Viduramžiais atsirado sąvoka „turtingas tės . Dar vienas dokumentas, surašytas jau 1511 m., yra šiek Ši paprotinė teisė, kuri formavosi skirtingose Europos krantas“, leidusi savintis viską, kas buvo randama pa- tiek kitoks. Jame Gdansko miesto taryba aiškina Žukovo šalyse V–IX a., vienaip ar kitaip buvo taikoma iki pat XIX a. krantėje. Įvairių teritorijų valdytojai buvo įsitikinę, kad norbertinų vienuolynui, kad karaliaus leidimu jam suteikta teisė valdyti jūros krantą, todėl jis turi visas teises pasisavin- Nurodymas, kad avariją patyrusio laivo krovinys ir kelei- ši teisė priklauso jiems, tačiau ja mėgdavo pasinaudoti ir ti į krantą išmestą sudužusių laivų turtą. Todėl vienuolynui viai priklauso kranto valdytojui ar kuriam kitam įgaliotam „pašaliniai“ žmonės, kaip antai plėšikai, kurie pakrantėse įsakoma visą pasisavintą turtą, taip pat ir rastą Oksyvėje, asmeniui, pirmą kartą buvo už ksuotas seniausiame žino- degindavo laužus, norėdami prisivilioti laivus ir juos api- 2 pav. 1861 m. iliustracijoje matoma, kaip gelbėjamas perduoti Gdansko atstovui9. Kai kuriose teritorijose visas mame VII a. Anglijos dokumente. Jame buvo rašoma, kad plėšti, ypač siaučiant audroms. Kita vertus, archyve yra krovinys iš šalia Skageno sudužusio laivo (medžio raižinys, bangų į krantą išmestas turtas – ir laivas, ir krovinys – tebe- „viskas, ką jūros bangos išmeta į krantą, priklauso valdy- įrašų ir apie sąžiningai atliktas jūrų gelbėjimo operacijas. Skagens Forntidsiner. O. Lisberg Jensen motyvais) buvo pasisavinamas kranto valdytojų. Tačiau 1454 m. Len- tojui; išsigelbėję žmonės yra vergai, o jeigu jie tam priešta- 1377 m. Gdansko burlaivis pasiklydo sekliuose sąsiaurio kijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis, o vėliau ir karalius kijos ir Lietuvos pakrantėse nebuvo taikoma. Vis dėlto šią 1 rauja, turi būti nužudyti“. Tačiau kai kurių Europos vals- vandenyse. Šis laivas gabeno tekstilę ir maisto produktus, Žygimantas Senasis šios taisyklės atsisakė. Lenkijos karaliai nuostatą buvo sunku įgyvendinti, taigi, susiklosčius palan- tybių valdovai šios paprotinės teisės atsisakė dar X a. XI a. įskaitant ryžius ir aliejų, kuriuos įsigijo Torunės pirkliai. norėjo pagerinti laivybos saugumą ir uždrausti naudotis kioms sąlygoms, Gdanskas pasisavindavo sudužėlių turtą. kronikininkas Adomas Brėmenietis rašė, kad Sembos pu- Danijos pranešimuose nurodoma, kad krovinys buvo iš- paprotine kranto teise. Pavyzdžiui, 1526 m. karalius Žygi- 1531 m. nutiko garsus įvykis, Gdansko valdžiai užsimojus siasalyje gyvenantys prūsai yra labai draugiški ir skuba į pa- gelbėtas ir kad gelbėjimo operacijų vykdytojui buvo su- mantas Senasis paskelbė Gdansko statutą, kuriame išdėstė, nustebinti karalių Žygimantą Senąjį. Vietos žvejai sugavo galbą tiems, kurie jūroje patenka į nelaimę2. Tai akivaizdus mokėta 10 proc. krovinio vertės5. kaip elgtis su sudužėlių turtu10. Kol teisėtas savininkas arba niekam nematytą jūrų gyvį. Kadangi gyvio forma priminė įrodymas, kad pagonys prūsai jau tada gerokai skyrėsi nuo Kalbant apie bendrąją jūrų teisę reikėtų pabrėžti, kad jo (jos) įpėdiniai nepareikalaus jiems priklausančio turto, jį arnotą dėvintį vyskupą, jį praminė „jūrų vyskupu“ ir nu- tarė padovanoti Lenkijos karaliui. Tačiau karalius atsisakė kitų Vakarų Europos gyventojų. Gdansko laivybą reglamentavo jūrų teisė, pagrįsta Damės turėjo saugoti miesto valdytojas ir taryba. Gendančias pre- tokios dovanos ir pasiūlė jį paleisti atgal į jūrą12. Kronikose Seniausias žinomas teisės aktas, reglamentuojantis (miestas šalia Briugės, Flandrija) teismo sprendimais. Joje kes reikėjo parduoti, o už jas gautas pajamas – saugoti. Jei nutylima, kuo ši istorija baigėsi gyviui. laivybos saugumą Gdanske, priskiriamas XIII a. pradžiai. buvo nustatytos aiškios taisyklės laivų savininkams, ka- saugomo turto niekas nepareikalaus, miesto valdytojas ir Galima pakankamai pagrįstai teigti, kad pietinėse Balti- Kunigaikščio Sventopelko II valdymo laikotarpiu (1217– pitonams, prekybininkams ir jūrininkams. Šios taisyklės taryba turėjo informuoti karalių, o pastarasis turėjo teisę panaudoti jį savo nuožiūra11. Remiantis šiais dokumentais jos pakrantėse kranto teisės buvo paisoma, tuo labiau, kad 1266 m.) Gdansko uostas ėmė plėstis. Tuo metu kunigaikš- imtos taikyti Gdanske 1407 m.6 galima spėti, kad iki Lenkijos padalijimo kranto teisė Len- yra dokumentų, kuriuose už ksuotos išties dramatiškos tis išleido įsaką dėl laivybos saugumo, kuriame nurodė: „Jei situacijos. Vienas toks įvykis nutiko Lebos paplūdimyje, į prie mūsų krantų suduš burlaivis, už gelbėjimo darbus jis 3 Zbierski A., Ośrodek handlowy i portowy, Cieślak E., (ed.) Historia Gdańska, Gdanskas, 1978, 205 p., 217 p. 7 Janik B., Prawo żeglugi według rękopisu gdańskiego z roku 1488, kurį 1797 m. buvo išmestas laivas „Langeland“. (1 pav.) mokės 10 grivinų (bauda vietos valiuta), o mažesnis lavas – 5 4 Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie, AGAD Nr. 579, 1253, Gdanskas, 1958. Vietos gyventojai apiplėšė sudužusį laivą, nepaisydami (1065/19). 8 Górski K., Biskup M., Akta Stanów Prus Królewskich, Torunė, 1961, grivinas. Jei laivas mūsų uoste užplauks ant seklumos ar 1743 m. Prūsijos karaliaus Frydricho II išleisto įsako, griež- 5 Bonde N., Jensen J.S., e dating of a Hanseatic cog- nd in Denmark. What T.III., cz. I (1492–1497), p. 6–7 coins and tree rings can reveal in maritime archaeology, Olsen O., Skamby 9 Biskup M., Akta Stanów Prus Królewskich, Poznanė, 1975, T. V, cz. 3 tai draudžiančio tokius plėšikavimus. Tuomet Ščecino karo 1 Matysik S., Prawo nadbrzeżne (Ius naufragii). Studium z historii prawa Madsen J., and Rieck F., (ed.) „Shipshape”, Roskildė. 1995, p.103–121. (1511–1512) 98 p. morskiego, Torunė, 1950, 53 p 6 Bogucka M., Gdańscy ludzie morza w XVI-XVIII w., Gdanskas, 1984, 10 Matysik S., Prawo morskie Gdańska, Varšuva, 1958, 30 p. 12 Bonhomme M., Guillaume Rondelet, Libri de Piscibus Marinie, In 2 Ten pat, p. 194–195 138 p. 11 Bogucka M., ten pat, 137 p. quibus verte Piscium e gies expressae sunt. Lionas, 1554, 494 p.

12 13 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

departamentas paskelbė nuostatas dėl žmonių ir turto iš dužęs laivas, pastatytas Gdanske Džovaniui Batistai Ciechi Pirmoji organizacija, kurios tikslas – gelbėti patekusius avariją patyrusių laivų gelbėjimo tvarkos. (2 pav.) iš Florencijos19. į nelaimę jūroje, buvo įkurta 1824 m. Tai Didžiosios Brita- Tačiau tai neturėjo beveik jokio poveikio, nes 1824 m. Tikriausiai šis ir kiti panašūs atvejai paskatino Jeržį (Ge- nijos karališkoji gelbėjimo asociacija. Ji buvo atsakinga už Lebos miesto valdytojas o cialiai paskelbė, kad miesto gy- orgą) Klifeldą imtis priemonių. 1616 m. jis kartu su keliais saugią laivybą Britanijos vandenyse ir pasiruošusi skubėti ventojams labiau rūpi grobis nei laivo avariją patyrusių žmo- kitais asmenimis gavo Gdansko miesto valdžios leidimą į pagalbą nelaimėliams. Tais pačiais metais panaši orga- nių gyvybė13. Panašus požiūris vyravo ir kitose Baltijos jūros pastatyti laivą, laikyti jį Vyslos žiotyse ir naudoti gelbėjimo nizacija buvo įkurta Olandijoje. Tačiau nutekėjo nema- pakrantėse. Net XIX a. pradžioje, kaip savo knygose rašė darbams20. Deja, nėra jokių rašytinių šaltinių, nurodančių, žai laiko, kol tokios organizacijos įsikūrė kitose Europos Augustyn Necel, rytų Pamario kaimelių žmonės šukuodavo ar šie veiksmai buvo naudingi, ar ne. šalyse. Vokietijoje, kuri XIX a. administravo visą pietinę pajūrio smėlį, ieškodami bangų į krantą išmesto turto14. Praėjusiais amžiais jūrose įvyko daugybė katastrofų, Baltijos pakrantę, pirmosios gelbėjimo stotys buvo pradė- Kita vertus, vietos valdžia nesirūpino, kad pakrantėse tačiau ne visos jos buvo už ksuotos, visų pirma tais atve- tos kurti Rytų Prūsijoje XVIII a. šeštajame dešimtmetyje. ar seklumose palikti sudužę laivai buvo niokojami. Maž- jais, kai žūdavo visa laivo įgula. Taip nutiko ir laivo „El- 1865 m. buvo įkurta Vokietijos jūrų paieškos ir gelbėjimo 3 pav. Gdansko laivo „Admiral Prinz Adalbert“ daug prieš penkiolika ar dvidešimt metų Jastarnioje (Helo ephant“ jūrininkams. 1635 m. šis laivas išplaukė iš La tarnyba (Deutsche Gesellscha zur Rettung Schi rüchiger kapitono piešinys (privati kolekcija) nerija) stovėjo vila, kurios lubos buvo sukaltos iš netoliese Rošelio su druskos ir acto kroviniu Gdansko pirkliui. Deja, – DGzRS), kuri iki šiol savo veikloje vadovaujasi 1866 m. sudužusio laivo denio lentų. po dviejų metų buvo paskelbta, kad laivas ir įgula dingo be priimtais įstatais. Šios tarnybos šūkis – „Už savo brolius Jūrų teisės nuostatas, kurios ilgainiui keitėsi, reikėtų pa- žinios21. Be to, kilus audrai, laivai suduždavo ir prie uostų. jūroje“27. Vokietijos jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnyba tyrinėti atidžiau. 1522 m. buvo pakeistos Gdansko kodek- Taip nutiko ir 1638 m. gruodžio mėn. Laivas „Fortuna“ at- ėmėsi aktyvios veiklos ir jau 1866 m. Leboje pastatė nedi- so nuostatos, kurios buvo taikomos XV a.15 Originalus šio plaukė į Gdansko uosto prieigas. Iškrovus dalį krovinio į delį namuką, kuriame įrengė vietos gelbėjimo stotį. Vėliau dokumento rankraštis, kuriame išdėstytas jūrų teisės akto baržą, laivas vargais negalais įplaukė į uostą. Nakties metu gelbėjimo stotys buvo pastatytos pakrantėje maždaug kas tekstas, ir kelios jo kopijos yra išlikusios iki šių dienų. Aki- sustiprėjus audrai, nutrūko laivo grandinės ir lynai. Laivas kelios dešimtys kilometrų į rytus nuo Lebos – Kopaline, vaizdu, kad dar keli 1611 m. rankraščiai, sprendžiant iš jų sudužo, o visa įgula žuvo22. Karvijos Pelkėse, Vladyslavove, Jastarnioje ir Helo nerijoje. pavadinimo – Ius Nauticum Civitatis Gedanensis –, buvo taip Galima paminėti žinomą atvejį, nutikusį 1725 m. dėl Šias ir kitas dar toliau į rytus pastatytas stotis administra- pat surašyti Gdanske16. Be to, reikėtų paminėti, kad Gdanske švyturio prižiūrėtojo kaltės. Jis neužkūrė laužo ant švyturio, vo Vokietijos jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnybos apskričių 4 pav. Arklių traukiama gelbėjimo valtis buvo remiamasi ne tik Damės teismo sprendimais. Tam ti- todėl vienas laivas nuskendo, o dar keli patyrė avariją23. Pa- asociacijos Gdansko taryba. Apskričių tarybų būstinė buvo krais atvejais jūriniai ginčai buvo nagrinėjami vadovaujantis našios nelaimės yra nutikusios Gdansko laivams ir prie už- Bremene. Vokietijos jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnyba Liubeko teise ir Hansos sąjungos bei Visbio taisyklėmis. sienio valstybių krantų. Pavyzdžiui, 1672 m. įvykusi avarija buvo nansuojama narių įnašais ir aukomis. Be to, tarny- Gdansko teisininkų svarstymai tapo municipalinių įs- prie Danijos Lesės salos Kategato sąsiauryje, kur nebuvo boje buvo renkami mecenatai (dažniausiai tai buvo aukšti tatų, priimtų 1761 m., pagrindu. Šių įstatų skyriuje Von navigacinių ženklų. Šiai nelaimei atminti Lesės salos šiau- valdžios pareigūnai) ir garbės pirmininkai. 1872–1873 m. See Handeln und der Schiffahrt (Jūrų prekyba ir laivyba) rės rytuose esanti smėlio kopa pavadinta Danzigmand24. tarybai pirmininkavo Prūsijos princas admirolas Adalber- buvo dešimt skirsnių, kaip antai „Laivai ir leidimas juos Panašiai yra Jastarnioje (Helos nerijoje). Ten smėlio kopa tas. Po princo Adalberto mirties jo vardu buvo pavadinta statyti“, „Jūriniai dokumentai“, „Kapitonai ir jų pareigos“, pavadinta Libek (Liubekas) laivui iš šio miesto, sudužusiam viena Gdansko fregata. (3 pav.) 17 25 „Avarijos“ ir kt. netoli Jastarnios, atminti . Šis laivas, vėliau perdarytas į tristiebį burlaivį, 1883 m. 5 pav. Gelbėjimo valtis skuba prie laivo, kurio Kelios praėjusių amžių laivų katastrofos Jūroje ir netoli kranto dažnėjant avarijoms, XVIII a. sudužo atsitrenkęs į uolas prie Mambleso (Glamorgano įgula laukia pagalbos Laivybos sezonu, kuris mediniams laivams prasidėdavo buvo priimtas įsakymas dėl sudužėlių gelbėjimo ir atly- grafystė, pietų Velsas) švyturio. 1883 m. sausio 27 d. šio buvo pastatytas 1890 m. ir stovi iki šiol. 1911 m. buvo pavasario 3 d. arba 23 d. ir baigdavosi lapkričio 10 d., Baltijos gio už gelbėjimo darbus: ankstesnis atlygis, t. y. vienas laivo gelbėjimo operacijoje dalyvavo didžiulis burinis ir statyta stoginė valčiai su važiuokle ant ratų29. jūroje kasdien grėsė pavojai18. Draudimas plaukioti žiemos trečdalis išgelbėto krovinio ir laivo vertės, buvo pakeistas irklinis gelbėjimo laivas „Wolverhampton“. Ši operacija gel- Atsižvelgiant į anglų ir olandų patirtį, visose gelbėjimo metu buvo taikomas tik dideliems laivams, tačiau ne kiekvie- suma, proporcinga gelbėjimo darbų trukmei ir išgelbėto bėjimo laivui, tarnavusiam nuo 1866 m., buvo paskutinė. stotyse turėjo būti irklinė ir burinė valtis. Ji iš gelbėjimo ną žiemą ir mažiems laivams būdavo saugu atviroje jūroje. turto vertei26. Gelbėjimo metu jis apsivertė. Iš šešių įgulos narių išsigelbė- stoties būdavo traukiama arklių (4 pav.) ir įleidžiama į van- Europos miestų ir miestelių kronikose už ksuota ne XIX a. kelios Europos šalys ėmė teikti kranto gelbėjimo jo tik du28. Tačiau drąsi įgula jau buvo spėjusi išgelbėti 78 denį, o tada plaukdavo gelbėti vandenyje atsidūrusių ne- viena katastrofa jūroje. Laivai duždavo ne tik itin pavojin- stočių paslaugas. Tai buvo atsakas į išaugusį laivų katastro- vokiečių laivo jūrininkus. laimėlių arba prie avariją patyrusio laivo (5 pav.), iš kurio į guose vandenyse. Jie duždavo visur. Bene didžiausia XVI a. fų skaičių, susijusį su laivybos plėtra. Bet grįžkime prie savo krantų. Pirmoji priemonė, kuria krantą pargabendavo laivo keleivius ir įgulos narius. katastrofa Gdansko uosto prieigose tapo 1582 m. metais su- naudojosi 1870 m. įkurta Jastarnios gelbėjimo stotis, buvo Senosiose fotogra jose matyti, kad gelbėtojai dėvėjo 19 Simson P., Geschichte der Stadt Danzig, Gdanskas, 1918, Bd. 263. lynų mėtymo įtaisas. 1874 m. Jastarnioje buvo pastatyta 20 Bogucka M., ten pat, 137 p. specialius kostiumus ir iš kamščiamedžio žievės pagamin- 13 Gburczyk J., Historia Łeby, http://historialeby.pl.tl/Wiek-XIX-_-cz-.- stoginė, o jau 1887 m. – mūrinis namas. Dar vienas namas -I.htm; 6 p. 21 Bogucka M., ten pat, 144 p. tas gelbėjimosi liemenes. Gelbėtojais dažniausiai dirbdavo 14 Necel A., Kutry o czerwonych żaglach, Varšuva, 1955, p. 70-71; 155 p. 22 Bogucka M., ten pat, 141 p. 27 Konkel A., Stacja ratownictwa brzegowego w Jastarni, Gdanskas, vietos žvejai, kartais – kiti tinkamai apmokyti asmenys. Už 15 Bogucka M., ten pat, 138 p. 23 Bogucka M., ten pat, 135 p. 2012, 15 p. 16 ten pat 24 Litwin J., Morskie dziedzictwo Gdańska, Gdanskas, 1998, 56 p. 28 Internetinė sverainė: http:lostwolverhampton.co.uk/tag/admiral- gelbėjimo darbus jie gaudavo atlygį. 17 Matysik S., ten pat, p. 263–330. 25 Struck R., Półwysep Helski od A do Z, Gdynė, 2003, 31 p. prinz-adalbert/; https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_shipwrecks_ 18 Matysik S., ten pat, p. 165; Bogucka M., ten pat, 134 p. 26 Bogucka M., ten pat, 137 p. in_1883 29 Konkel A., ten pat, p. 25–28.

14 15 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

laivą „Neptun“ nubloškė už 5 km į rytus nuo miesto. Gelbė- jimo įgula iš Lebos atskubėjo į pagalbą su arklių traukiama gelbėjimo valtimi „Daheim“. Gelbėjimo operacija, kurią ko- ordinavo žvejys Augustas Kaufmanas, buvo sėkminga – visi įgulos nariai saugiai pasiekė krantą. Vėliau laivo kapitonas prisipažino, kad nelaimė įvyko dėl jo kaltės. Lebos prieplaukos navigacinį žiburį jis palaikė Rozevės švyturio žiburiu...35 Gelbėjimosi priemonės laive: keli pavyzdžiai iš praeities Baigdamas norėčiau pakalbėti apie gelbėjimosi priemones, kurios būdavo laivuose. Apie tai dar XIII a. pabaigoje rašė Vene- 6 pav. Jūrų gelbėjimo operacijose 7 pav. Pradedama įgulos, kurios 8 pav. Gdansko laivų, patyrusių avariją cijos tyrinėtojas ir pirklys Markas Polas. Viename savo pasako- 10 pav. Gelbėjimo prietaisai, kuriais naudojosi jūrininkai XVIII a. naudotos priemonės. Dešinėje – laivas užplaukė ant seklumos, prie Skageno, puošybos elementai. jimų jis rašo: „...Norėčiau pranešti, kad laivai iš Ideno, Kurmo- lynų mėtymo į nelaimę patyrusį laivą gelbėjimo operacija. Nuo kranto Iš kairės: „Georg“, „Friedrich so, Kišio ir kitų vietų Indijos vandenyse susiduria su daugybe įtaisas, viduryje – dėžė su lynu iššautas lynas pasiekia laivą Wilhelm IV“ ir „C. L. Bahr“ pavojų, nes yra labai lengvi. ...Ką gi daro jais plaukiantys pirkliai ir kiti žmonės? Jie visuomet gabenasi daugybę odinių maišų. Pirmąją gelbėjimo valtį Lebos miestui 1865 m. nupirko visi 23 laive buvę žmonės buvo išgelbėti31. Kitas jo laivas – Kai pamato, kad artėja audra ir jūra ima stipriai banguoti, jie Berlyno žurnalo „Daheim“ skaitytojai. Atlikus valties bandy- „Friedrich Wilhelm IV“ – čia patyrė nelaimę 1864 m. Laimei, prikemša tuos maišus perlais ir brangakmeniais, kuriuos gabe- mus ir apmokius įgulą, valtis iš Hamburgo buvo parplukdyta visus 19 įgulos narių išgelbėjo gelbėjimo valtis32. 1871 m. teko nasi, taip pat rūbais ir maisto atsargomis. Tada suriša maišus į Lebą ir pavadinta „Daheim“30. Valtis buvo 9 metrų ilgio. gelbėti smėlio seklumoje įstrigusį trečiąjį šio savininko laivą – į krūvą ir pasigamina savotišką plaustą, kad laivui nuskendus Įgulą sudarė aštuoni yrininkai, vairininkas ir laivavedys, ku- „C. L. Bahr“ – su 18 įgulos narių33. (8 pav.) galėtų juo išsigelbėti...“36Panašių priemonių imdavosi ir kituo- ris stovėdavo valties priekyje. Šiuos ir daugumą kitų laivų mena laivapriekio puošybos se vandenyse plaukiojantys jūrininkai. Yra išlikusių iliustracijų, Įsigyti visą gelbėjimo stočiai reikalingą įrangą būdavo elementai, kuriuos kažkada ėmė rinkti vieno Skageno res- kuriose vaizduojamos XVIII a. gelbėjimosi priemonės – šian- ganėtinai brangu, tad pradžioje stotims tekdavo verstis be torano savininkas (9 pav.) ir kuriuos dabar galima pamatyti 37 dieninių gelbėjimo plūdžių pirmtakės . (10 pav.) 11 pav. Kol nebuvo keltuvų, nuleisti laivo vidurinėje dalyje jos. Be arklių traukiamos valties, stotyse būta ir kitų prie- Geteborgo jūrų muziejuje34. Iki XIX a. dažniausiai buvo naudojamos iš žievės pa- esančią valtį buvo daug pastangų ir laiko reikalaujantis darbas monių. (6 pav.) gamintos gelbėjimosi liemenės. Vėliau gelbėjimo plūdės ir Valtis taip pat ne visuomet būdavo leidžiama į vande- patobulintos gelbėjimosi liemenės tapo privalomomis vi- nį, nes audros metu galėdavo kilti pavojus pačių gelbėtojų suose laivuose. gyvybei. Jei laivas užplaukdavo ant seklumos arčiau nei per Nuo pat viduramžių jūrinių laivų deniuose būdavo gabe- 500 metrų nuo kranto, jo keleiviai ir įgula būdavo gelbėjami namos nedidelės valtys. Esant geram orui, šios valtys būdavo kitu būdu. Pagrindinė šios sistemos dalis buvo mortyra, kuri tempiamos paskui laivą. Tačiau jų pakėlimas ir nuleidimas vėliau buvo pakeista pabūklu, paleisti nuo kranto smaigui su reikalaudavo daug laiko. Be to, kilus audrai, tai būdavo itin metamuoju lynu. (7 pav.) sunku padaryti. (11 pav.) Šie lynai buvo laikomi specialiose dėžėse ir kartu su ki- Mintis tempti valtį paskui laivą tikriausiai kilo olandų tomis priemonėmis arklių traukiamais vežimais gabenami į jūreiviams Kinijoje, pamačiusiems valtis tempiančius oke- 9 pav. 1938 m. padaryta Skageno viešbučio restorano gelbėjimo operacijų vietą. Smaigas su metamuoju lynu bū- nuotrauka, kurioje restoranas išpuoštas prie Skageno aninius kinų burlaivius (džonkas). Vėliau, XVIII a., olandų 12 pav. XVIII a. olandų laivas su valčių keltuvais laivagalyje davo paleidžiama į avariją patyrusį laivą. Gelbėjamo laivo sudužusių laivų puošybos elementais banginlaiviai gabendavo valtis pakabintas ant keltuvų, kad įgulos nariai pagaudavo šį lyną ir jo padedami prisitraukda- prireikus jas būtų galima greitai nuleisti į vandenį ir pri- vo gelbėjimo lyną. Šis lynas laivo denyje būdavo prie ko nors Skageno gelbėtojų darbas buvo už ksuotas ne tik rašyti- plaukti arčiau banginio. (12 pav.) tvirtinamas (pavyzdžiui, prie stiebo), o tada iš kranto į laivą niuose dokumentuose, bet ir piešiniuose. Viename jų pavaiz- Laivas su valtimis. Iki XIX a. dideli linijiniai laivai ga- būdavo traukiamas specialus gelbėjimo krepšys. Šis krepšys duoti vyrai su teleskopais, žvelgiantys į tolį ir tikrinantys, ar bendavosi keletą ant keltuvų pakabintų valčių, tuo tarpu nėra prie Skageno besiartinančių laivų. Kitame pavaizduoti buvo panašus į dideles kelnes, pagamintas iš tankaus audi- banginlaiviams tai buvo įprasta. Laivų įranga tobulėjo kartu žvejai, stebintys, kaip manevruoja burlaivis. Na, o trečiame nio. Žmonės paeiliui sėsdavo į gelbėjimo krepšį ir būdavo su laivų statyba (13 pav.), tačiau turėjo praeiti šimtas metų, pavaizduota per smėlio kopas traukiama gelbėjimo valtis. lynu traukiami į krantą. kol sukamieji keltuvai buvo pakeisti automatiniais. Mūsų pakrantės gelbėjimo stočių kronikose surašytos Viena pavojingiausių vietų, kurioje nutikdavo daugiau- Pabaigai norėčiau pasakyti, kad jūrų gelbėjimo paslaugos sėkmingos jūrininkų gelbėjimo istorijos. Kartais jose būdavo siai nelaimių, buvo toliausiai į šiaurę nuo Jutlandijos nu- ir su jomis susiję teisės aktai reikalauja papildomų tyrimų, nurodomos nelaimių priežastys, kaip, pavyzdžiui, 1903 m. tolęs Skageno ragas, kurį reikėdavo apiplaukti norint pa- kurie galėtų tapti išsamiomis monogra jomis. Laivybos ne- gegužės 15 d. prie Lebos įvykusi nelaimė, kuomet audros tekti į Baltijos jūrą. Tai iliustruoja ir toks faktas, kad toje laimės ir katastrofos, apie kurias vis tenka išgirsti, dar kartą mums primena, koks pavojingas yra jūrininkų darbas. vietoje per 14 metų nukentėjo net trys Gdansko laivų savi- 31 Lisberg Jensen O., Figurehead and other Ship Ornaments at the ninko Georgo Linko laivai. 1857 m. laivas „Georg“ užplaukė Maritime Museum of Gothenburg, Geteborgas, 1984, 38 p. 35 Gburczyk J., ten pat, 18 p. 32 Ten pat, 38 p. ant seklumos, tačiau panaudojus specialų gelbėjimo krepšį 36 Polo M., Opisanie świata, Varšuva, 1993, 412 p. 13 pav. Valčių keltuvai Prancūzijos laineryje (XVIII a. pradžia) 33 Ten pat, 39 p. 37 Harland J., Myers M., Seamanship in the Age of Sail, Londonas, 1984, 30 Gburczyk J., ten pat, 11 p. 34 Ten pat, p. 27–31. 289 p.

16 17 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

ATTEMPTING TO ENSURE SAFETY IN SHIPPING AND MARITIME istration in Gdańsk and the emergence of new naviga- erty, the burgrave and council were to inform the king, who RESCUE SERVICES SOME EXAMPLES FROM HISTORY tional problems, these ordinances – maritime codes – were had the right to dispose of it11. On the basis of these docu- amended and fresh ones issued. Certain examples of legis- ments one can assume that until the partitions of Poland, Dr. JERZY LITWIN lation were copied from other ports. is is what happened ius naufragii was not applied on the coasts of Poland and National Maritime Museum, Gdańsk, Poland in the case of the Gdańsk Shipping Law of 1488. Eight of its Lithuania. e observance of this regulation was di cult to e development of maritime law relating to safety in If it should run aground in our port or su er damage, all articles were based on the Lübeck Law of 1254, while the enforce, however, and if conditions were right, shipwrecked shipping – examples necessary assistance will be forthcoming3.”It is clear from other six, relating to shipping on the River Vistula, were property was appropriated by Gdańsk. A well-known inci- One of the oldest and longest functioning procedures this document that the cog was at that time the largest type taken from a document issued in 13757. dent occurred in 1531, when the Gdańsk authorities sur- regarding shipping used to be the ius naufragii (right of of vessel entering the port at the mouth of the Vistula, and Regulations were variously interpreted, which is why prised King Sigismund the Elder. e local shermen had shipwreck), that is, a custom entitling the lord of the coast also that the Duke had technical facilities in Gdańsk for the charges levied on salvaged cargo di ered from region caught a highly unusual marine animal. As the shape of to persons and property that washed ashore following a repairing damaged ships. to region. Such practices led to all manner of disputes, the creature resembled a bishop in his chasuble, the animal shipwreck. is applied to all the ship’s cargo, even to the In the Middle Ages, ships and their passengers and faithfully recorded in documents that are today an invalu- was named a “sea bishop” and o ered to the Polish king. wreckage itself and any passengers that came ashore, who crews were exposed to a great many dangers. ese were able source. In the Gdańsk archives there is one such docu- He, however, refused to accept this gi and recommended might be taken into slavery. It is important to bear in mind due not only to bad weather and navigational errors, but ment drawn up at Szczecin in 1492 by Pomeranian Duke that the monster be released12. e chronicles remain silent that no legislative act ever gave lords of coasts or the popu- also to various forms of piracy, both at sea and on shore, Bogusław X in which he rejects as unjusti ed the complaint about whether the animal survived this ordeal. lace inhabiting them the right to castaways’ property. is where a ship might run aground. e Central Archives of lodged by Gdańsk merchants concerning the observance of It is fairly safe to say that ius naufragii was observed practice was upheld by centuries’-old custom in contra- Historical Records in Warsaw are in possession of a docu- ius naufragii by the Lębork (Lauenburg) headman (Vogt) along the southern shores of the Baltic, and documents diction to the written law, which stated explicitly that the ment, dated 1253 and signed by Albert Suerbeer, Archbish- in relation to ships of theirs and also Swedish ships wrecked record some quite dramatic situations. One such incident property of castaways should remain theirs. op of Livonia, Estonia and Prussia, in which he threatens o Żarnowiec. e Duke was of the opinion that the head- occurred on the beach at Łeba, on which in 1797 the ship In various parts of Europe, the ius naufragii developed plunderers with punishments for stealing property washed man charged the castaways less than one sixth of the value “Langeland” met her end. (Fig. 1) e local populace pil- 4 from the 5th to the 9th century, and it was taken advantage ashore from ships wrecked during storms . e concept of the salvaged property, when in fact he was legally en- laged the wreck, in contravention of the Prussian King of a “rich coast” came into being in the Middle Ages and 8 of with varying intensity right until the 19th century. e titled to one third of the whole cargo . Another document, Frederick the Second’s edict of 1743, which expressly pro- was based on the appropriation of everything that might conviction that the cargo and castaways from a wrecked this time from 1511, is of a somewhat di erent nature. In hibited such activity. As a result, the War Department in be found on the beach. e lords of various territories con- ship belonged to the lord of the coast, or some other autho- it, the Gdańsk City Council explains to one Nicholas and Szczecin intervened, publishing regulations concerning sidered themselves entitled to such goods, but other, “un- rised person, was documented in the oldest-known record the chapter of the Norbertine nunnery at Żukowo that it the rescuing of castaways and the procedures for salvaging authorised” persons also took advantage, like robbers, who from 7th century England: this stated that “everything the administers the sea coast by royal warrant and is legally en- property from wrecks. (Fig. 2) is cannot have had much would light bon res on the coasts in order to lure ships to sea washes ashore belongs to the lord; people should be re- titled to all property washed ashore from wrecked ships. of an e ect, however, since in 1824 the district head of Łeba their destruction, especially during storms. On the other garded as slaves and killed if they resist1.” But in some parts Moreover, the nunnery’s subjects, including those from stated o cially that the town’s inhabitants were more in- hand, there are archival reports of honestly conducted res- of Europe, rulers rescinded the ius naufragii as early as the Oksywie, should hand over any property they appropriate terested in booty than in the lives of the crews of wrecked cue actions. In 1377 a Gdańsk cog was lost in the shallows 9 13 10th century. In the 11th century, the German chronicler to a representative of Gdańsk . In some areas, however, all vessels . e same attitude prevailed on other parts of the of the Sund; she was carrying textiles and items of food, in- Baltic coast. Even at the turn of the 19th century, as Au- Adam of Bremen wrote that the (Old) Prussians inhabit- goods washed ashore – both vessels and their cargos – con- cluding rice and oil, purchased by merchants from Toruń. gustyn Necel relates in his books, people from Kashubian ing Samland were people disposed in a friendly manner to tinued to be the property of the lord of the coast. In Poland, Danish reports state that the cargo was recovered and that King Casimir IV Jagiellon in 1454 and later King Sigismund villages on the coast would comb the beaches for booty14. their fellow men, and would hurry to the assistance of those 5 the salvage operator’s reward was 10% of its value . On the other hand, local authorities may well have tol- in danger at sea2. is evidently shows that the behaviour the Elder did away with this practice. e kings of Poland Returning to general legislation, it is important to re- erated the dismantling of wrecks abandoned on beaches or of the pagan Prussians was then quite di erent from that of strove to improve safety in shipping and to ban the practice member that the traditional maritime law enacted at Damme in shallow waters. Some een or twenty years ago there western Europeans. of ius naufragii. In 1526, for example, King Sigismund the (near Bruges, in Flanders) was the norm for Gdańsk ships. was a cottage at Jastarnia [on the Hel peninsula] in which e oldest known legal regulations relating to safety in Elder decreed a statute for Gdańsk stating the procedure is contained a codi ed set of resolutions which were bind- 10 shipping in the seas around Gdańsk come from the early to be followed regarding castaways’ property . Until the the ceiling beams consisted of deck boards removed from a ing on shipowners, ships’ captains, merchants and mariners. 13th century. en, during the expansion of the port of rightful owner or his/her heirs came to claim that property, ship that had been wrecked on the nearby beach. ese ordinances were copied in Gdańsk in 14076. Gdańsk in the reign of Duke Świętopełk II (1217-1266), he this was to be placed in storage by the burgrave and the e provisions of maritime law, which evolved with the Along with the development of the maritime admin- issued an edict regarding the protection of shipping to the council. Perishable goods were to be sold and the proceeds passage of time, are worth another look. e provisions of th e ect that: “A cog, if it should be wrecked within our bor- 3 Zbierski A., Ośrodek handlowy i portowy, [in:] Cieślak E., (ed.) retained. If no one made any claims on the stored prop- the codex of Gdańsk that had been applicable in the 15 Historia Gdańska, Gdańsk, 1978, pp. 205, 217. ders, 10 grzywna [this was a ne in the then local curren- 4 Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie, AGAD nr 579, 1253 7 Janik B., Prawo żeglugi według rękopisu gdańskiego z roku 1488, cy], a smaller vessel 5 [grzywna], to be paid a er salvage. r., (1065/19). Gdańsk, 1958. 11 Bogucka M., ibidem, p. 137. 5 Bonde N., Jensen J.S., e dating of a Hanseatic cog- nd in Denmark. 8 Górski K., Biskup M., Akta Stanów Prus Królewskich, Toruń 1961, 12 Bonhomme M., Guillaume Rondelet, Libri de Piscibus Marinie, In What coins and tree rings can reveal in maritime archaeology, [in:] Olsen T.III., cz. I (1492-1497), pp. 6-7. quibus verte Piscium e gies expressae sunt. Lyon, 1554, p. 494. 1 Matysik S., Prawo nadbrzeżne (Ius naufragii). Studium z historii prawa O, Skamby Madsen J., and Rieck F., (ed.) „Shipshape”, Roskilde.1995, 9 Biskup M., Akta Stanów Prus Królewskich, Poznań 1975, T. V, cz. 3 13 Gburczyk J., Historia Łeby, http://historialeby.pl.tl/Wiek-XIX-_-cz-.- morskiego, Toruń 1950, p. 53. pp.103-121. (1511-1512) p. 98. -I.htm; p. 6. 2 Ibidem, pp. 194-195 6 Bogucka M., Gdańscy ludzie morza w XVI-XVIII w., Gdańsk, 1984, p. 138. 10 Matysik S., Prawo morskie Gdańska, Warszawa 1958, p. 30. 14 Necel A., Kutry o czerwonych żaglach, Warszawa 1955, pp. 70-71; 155.

18 19 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

century were amended in 152215. is original manuscript with a cargo of salt and vinegar for a merchant in Gdańsk: boat stations were made in East Prussia in the 1850s. e them back to the shore. Historical photographs show that of this document, containing the text of maritime law, to- two years later, the ship and her crew were deemed lost21. German Maritime Search and Rescue Service (Deutsche lifeboat crews wore special suits and lifebelts made from gether with a few copies, have survived to the present day. A ship’s crew could also lose their lives during a storm near Gesellscha zur Rettung Schi rüchiger – DGzRS) came cork. ese crews usually consisted of local shermen and e next manuscripts relating to maritime law are from a port. is is what happened during a storm in December into being in 1865; on the basis of its statute of 1866, it ex- sometimes other suitably schooled people. ey received a 1611: from their title – “Ius Nauticum Civitatis Gedanen- 1638. e “Fortuna” had arrived in the Gdańsk roadstead. ists to this day. Its tasks were encompassed in the phrase remuneration for their rescue services. sis” – it is clear that they were produced in Gdańsk16. One A er having transferred some of her cargo to a lighter, she “With our brothers at sea in mind”27. e DGzRS wasted e rst lifeboat for Łeba was purchased by the readers should add here that the law from Damme was not the only just about managed to sail into port. During the night, the no time in taking action and already in 1866, a small build- of the Berlin periodical “Daheim” in 1865. Following trials one that was applied to certain cases in Gdańsk: maritime storm worsened and tore the ship from her moorings. She ing was erected to house the necessary equipment at Łeba, and crew training in Hamburg, the boat was transported to disputes were also adjudicated on the basis of Lübeck law, was destroyed on the shore and all her crew perished22. where the local lifeboat station was situated. Further such Łeba and was christened the “Daheim”30. She was 9 metres the Hanseatic recesses and the Visby codex. ere is also the notorious case of negligence on the stations were built along the coast at intervals of a score in length, and the crew consisted of eight oarsmen, a steers- e deliberations of the Gdańsk lawyers led to legisla- part of the Gdańsk lighthouse keeper in 1728. He failed to or so kilometres – east of Łeba at Kopalino, Karwieńskie man, and a skipper, who took up a position in the bows. tive foundations that bore fruit in the form of a municipal maintain the re on the lighthouse, as a result of which one Błota, Władysławowo, Jastarnia and Hel. ese stations and Equipping typical shore rescue stations was expensive, statute issued in 1761. One of its chapters, headed “Von vessel sank and others were damaged23. Similar disasters others built even farther to the east were operated by the and they did not have the full complement of gear right See Handeln und der Schi ahrt” [On Maritime Trade and befell ships from Gdańsk o foreign shores. One such inci- board of the DGzRS District Association in Gdańsk. ese from the start. Apart from the boat on the carriage, there Shipping], contained ten sub-chapters with titles such dent took place in 1672 in the Kattegat, o the Danish islet boards had their headquarters in Bremen, and the DGzRS were other pieces of equipment. (Fig. 6) Even the boat it- as “Ships and the authorization for their construction”, of Laesö, because there were no navigational marks. Local was nanced to a large extent by membership subscriptions self could not always be used, since launching it in a heavy “Maritime documents”, “Captains and their duties” and tradition commemorates the site of this shipwreck: a sand- and donations. ere were also patrons – usually people in storm could endanger the lives of the rescuers themselves. “Emergencies”17. dune on the north-eastern tip of Laesö bears the name high o ce in the state – and honorary chairmen. In 1872- If, on the other hand, a ship had run aground in shallows Some shipping disasters in bygone centuries. “Danzigmand”24. In similar vein, there is a sand dune near 1873 the chairman was Prince Admiral Adalbert of Prussia. closer than 500 m from the shore, her passengers and crew Dangers to shipping were ever-present during the sail- Jastarnia on the Hel Peninsula named “Libek” (Lübeck), in A er his death, a frigate of Gdańsk was named a er him were rescued in another way. e main element of this ing season, which in the Baltic used to apply to wooden memory of the destruction nearby of a ship from that city25. “Admiral Prinz Adalbert” (Fig. 3). is vessel, later con- system was a mortar, or later, a more accurate cannon for sailing ships from the 3rd or 23rd of February to the 10th of Accidents at sea, especially close to the shore, led to the verted into a three-masted barque, broke up in 1883 on the launching a rocket from the shore with a hauling line. (Fig. November18. e ban on sailing during the winter applied introduction in the 18th century of local orders requiring rocks near the Mumbles Lighthouse in Glamorgan, south 7) ese lines were kept in special cases and together with only to large ships, but not every winter was it safe for small castaways to be rescued and regulating the means by which Wales. One of the vessels participating in the subsequent other gear were taken to the rescue site in purpose-built ships to sail in open waters. rescuers were remunerated: the former reward of one third rescue operation on 27 January 1883 – for the last time, as it horse-drawn carts. A rocket carrying the end of the haul- e chronicles of European towns and cities frequently of the salvaged cargo and ship was replaced by a sum pro- turned out – was the “Wolverhampton”, a large sail and oar- ing line would be red over the stranded vessel. e crew recorded disasters at sea. Ships broke up not only in partic- portional to the duration of the rescue action and the sal- propelled lifeboat, which had been in service since 1866. members to be rescued would catch that line and pull the ularly dangerous waters: they could be wrecked anywhere. vaged property26. During the rescue action she capsized, and four of her six actual rescue line towards them. is in turn was attached Probably the worst disaster that took place on the Gdańsk In the 19th century shore rescue services began to be crew were lost28. Before that the brave crew had managed to to a block placed somewhere above the deck, say, to a mast, roadstead in the 16th century was the wreck in 1582 of a ship organised in several European countries in response to the rescue 78 seamen from the German ship and a breeches buoy was then hauled from the shore to the built in Gdańsk for Giovanni Battista Ciechi of Florence19. inevitable increase in maritime disasters resulting from the But let us return to our own shores. e rst piece of ship. e breeches buoy consisted of a lifebuoy into which is and other such cases may have inspired the initia- expansion of shipping. equipment that the Jastarnia Lifeboat Station, built in 1870, what looked like a large pair of shorts made from thick fab- tive of Jerzy (Georg) Klefeld, who a er 1616, together with e rst such organisation, founded in 1824 with the had at its disposal was a portable rocket launcher. In 1874 ric was inserted. Each person to be rescued would get into a few other persons, obtained consent from the Gdańsk aim of rescuing those in danger at sea, was the Royal Na- a shed was erected at Jastarnia, and a second, masonry one this rig in turn and be pulled ashore. municipal authorities to build a ship that was to be based tional Lifeboat Institution in Great Britain. It became rein 1887. A third one was put up in 1890, and it is still stand- One area notorious for the large number of accidents at Wisłouśjcie and used for rescue/salvage actions20. Unfor- sponsible for the safety of shipping in British waters and ing. In 1911 one more building was erected for this station, occurring there was the Skagen Odde peninsula in the far tunately, the sources do not say whether such actions were was to come to the aid of anyone in di culties at sea. In a boathouse for a boat on a wheeled chassis29. north of Jutland, which ships had to sail around in order successful or not. the same year, a similar organisation came into being in the Based on British and Dutch experience, every life- to enter the Baltic. How dangerous a place this was is illus- Many disasters occurred at sea in past centuries, but not Netherlands. But much time elapsed before further such boat station had to have an oar and sail propelled boat. trated by the fact that the Gdansk shipowner Georg Linck all of them were recorded – this would have been the case institutions were established elsewhere in Europe. In Ger- is would be taken to the site of the rescue action on a lost three ships there in the space of 14 years. In 1857 the when the entire crew perished. at is what befell the mari- many, which administered the entire southern coast of the horse-drawn carriage, (Fig. 4) a er which it was launched “Georg” ran aground in shallow waters there, but all 23 per- ners of the “Elefant”, which in 1635 sailed out of La Rochelle Baltic in the 19th century, the rst attempts at setting up life- to take up castaways out of the sea or to sail to the stricken sons aboard were rescued with the aid of a breeches buoy ship, (Fig. 5) take o the passengers and crew and bring rig31. A second ship – the “Friedrich Wilhelm IV” – came 15 Bogucka M., ibidem, p. 138. 21 Bogucka M., ibidem. p. 144. to grief there in 1864. Luckily, her entire crew of 19 was res- 16 ibidem 22 Bogucka M., ibidem. p. 141. 27 Konkel A., Stacja ratownictwa brzegowego w Jastarni, Gdańsk, 2012, 17 Matysik S., ibidem, pp. 263-330. 23 Bogucka M., ibidem. p. 135. p. 15. 18 Matysik S., ibidem, p. 165; Bogucka M., ibidem, p. 134. 24 Litwin J., Morskie dziedzictwo Gdańska, Gdańsk, 1998, p. 56. 28 Internet: http:lostwolverhampton.co.uk/tag/admiral-prinz-adalbert/; 30 Gburczyk J., ibidem. p. 11. 19 Simson P., Geschichte der Stadt Danzig, Danzig 1918, Bd. 263. 25 Struck R., Półwysep Helski od A do Z, Gdynia, 2003, p. 31. https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_shipwrecks_in_1883 31 Lisberg Jensen O., Figurehead and other Ship Ornaments at the 20 Bogucka M., ibidem. p. 137. 26 Bogucka M., ibidem. p. 137. 29 Konkel A, ibidem. pp. 25-28. Maritime Museum of Gothenburg, Göteborg, 1984, p. 38.

20 21 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

cued by lifeboat32. A similarly successful rescue took place the ship should sink, they will remain oating in the water in 1871, when 18 seamen were taken o the third of Linck’s on these sacks …”36. Preparations of this nature may well „ESTIJOS JŪRŲ GELBĖJIMO ISTORIJA. GELBĖJIMO vessels, the “C. L. Bahr”, which had become stranded on a have been made by sailors elsewhere in the world. We have STOTYS IR JŲ TINKLO PLĖTRA. „BALTIJOS GALBĖJIMO 33 sandbank . (Fig. 8) pictorial evidence of rescue gear for individual seamen BENDROVĖS“ VEIKLA ESTIJOJE e memory of these and many other ships has been from the 18th century: early versions of today’s lifebuoys perpetuated by their gureheads, once accumulated by a were hung from jibs in the ship’s stern37. (Fig. 10) By the ARTO OLL restaurant owner in Skagen, (Fig. 9) and now in the col- 19th century, lifebelts made from bark were in general use, Estijos jūrų muziejus, Talinas lections of the Maritime Museum of Gothenburg34 . e while lifebuoys and continually improved lifebelts became is darbas iš esmės yra paremtas Estijos jūrų muziejaus stotys. Vienos svarbiausių buvo Servės ir Vilsandžio gel- activities of the Skagen lifeboat crews were recorded not compulsory on every ship. paroda „Radijo nelaimės signalas“, kuri buvo atidaryta bėjimo stotys, pastatytos 1859 m. Estijoje pastatytų gel- only in writing, but also in paintings. One of these depicts Ever since the Middle Ages, sea-going vessels carried Š Taline 2017 m. kovo 23 d. bėjimo stočių skaičius buvo ganėtinai didelis, nes iš viso a number of gentlemen with telescopes, scanning the sea smaller boats on deck. On occasion, and only in good Pranešime gvildenamos dvi pagrindinės potemės: Rusijos imperijoje buvo pastatytos 125 gelbėjimo stotys. for ships approaching Skagen. Another illustrates a group weather, such a boat would be towed behind the ship. But 1859–1940 m. Estijoje veikusių gelbėjimo stočių, kurių pa- Pirmojo pasaulinio karo metais dauguma šių stočių buvo of shermen awaiting the results of a sailing ship’s manoeu- raising and lowering it took time and was impossible in grindinis tikslas buvo gelbėti žmonių gyvybes, istorija ir sugriautos. 1918–1919 m. jas savo žinion perėmė Estijos vres. A third painting shows a lifeboat being hauled over stormy seas. (Fig. 11) e idea of towing a boat behind a „Baltijos laivų gelbėjimo bendrovės“, kuri rūpinosi į nelai- karinis laivynas ir perdavė jų priežiūrą nacionalinėms sand dunes. ship may have originated among Dutch sailors in China, mę patekusių laivų gelbėjimu 1887–1940 m., istorija. jūrinėms institucijoms. Iki Antrojo pasaulinio karo čia e chronicles of the lifeboat stations on our coast give where they saw that ocean-going junks were equipped in Estijos krantus supantis vanduo yra labai pavojin- veikė maždaug 28 gelbėjimo stotys. Kartais gelbėjimo accounts of equally successful rescues of seamen. Some- this way. Later, in the 18th century, Dutch whalers of the times, they also explain the causes of such disasters, like “bootship” type carried boats suspended from davits, which gas – tą žinojo ir žino visi jūrininkai. Viduramžiais da- stočių įgulos skubėdavo į pagalbą katastrofą patyrusiems the one that took place o Łeba on 15th May 1903, when could be quickly lowered on to the water so as to get closer bartiniuose Estijos teritoriniuose vandenyse nuskendo laivams. the “Neptun”, a large Swedish sailing ship, became stranded to a whale. (Fig. 12) e name “bootship” implies a “ship tūkstančiai laivų, kartu nusinešdami daugybės žmonių „Baltijos laivų gelbėjimo bendrovę“ įkūrė vokiečiai, in a storm 5 km east of the town. e rescue team from with boats”. By the 19th century, large ships of the line were gyvybes. Siekdama išvengti šių katastrofų, Rusijos impe- tačiau neturkus ją perėmė Estijos kapitonai, ir tokiu būdu Łeba came overland along with the lifeboat “Daheim” on carrying a few boats hung from davits, and on whalers this rijos vyriausybė Estijos ir Livonijos pakrantėse ėmėsi sta- ji tapo vienintele jūrine bendrove, kurią Rusijos imperijoje a carriage drawn by horses. e rescue, coordinated by the was standard practice. Ships’ gear developed hand-in-hand tyti švyturius. Be to, vykstant intensyvioms švyturių sta- kontroliavo estai. Bendrovė išgelbėjo šimtus laivų, tarp jų sherman August Kaufman, was wholly successful: all the with that of shipbuilding techniques, (Fig. 13) but almost tyboms, imperijos karinis laivynas ėmė kreipti daugiau imperatoriaus Nikolajaus II jachtą „Standart“, šarvuotą crew were brought ashore. e ship’s captain later admit- 100 years were to pass before radial davits were replaced by dėmesio į saugumą jūroje. Todėl viena pirmųjų Rusijos laivą „Admiral Apraxin“, kreiserį „Rossia“, JAV garlaivį ted that the disaster had been his fault: he had taken the gravity ones. imperijos gelbėjimo stočių ir buvo pastatyta Estijoje. Iki „Casper“ (už kurio gelbėjimą JAV prezidentas įteikė gel- navigation light on the pier at Łeba for the light from the In conclusion, I can say that the history of marine res- XIX a. pabaigos Estijoje veikė maždaug 35 gelbėjimo bėtojams medalius) ir Suomijos garlaivį „Viri“. Rozewie lighthouse …35 cue services and the associated legal framework requires Life-saving gear on ships – examples from the past. further study, which may bear fruit in the form of thor- To end this talk, I would like to say something about oughly worked up monographs. e accidents and disasters HISTORY OF ESTONIAN SEA RESCUE: LIFESAVING STATIONS AND gear for saving seamen’s lives that was carried on board to shipping that we hear about from time to time remind us THE DEVELOPMENT OF THEIR ORGANIZATION AND THE BALTIC ships. e earliest information on this subject is contained that sailing the seas is as hazardous a business as it ever was. RESCUE COMPANY IN ESTONIA th in reports from the late 13 century by the Venetian explor- ARTO OLL er and merchant Marco Polo. In one of his stories he says Estonian Maritime Museum, Tallinn this: “ … I would like you to know that ships from Eden, Kurmos, Kishi and other countries, sailing the Indian seas, The current work is mainly based on the Estonian in the nowdays territorial waters of Estonia and with them o en come to grief because of their light construction. … Maritime Museum`s exhibition „Mayday! Mayday! a lot of people perished. To prevent these events from con- But what do the merchants and other people sailing on Mayday!“ which opened in Tallinn on the 23-rd of tinuing the Russian Imperial Government started to build these ships do? ey always take a lot of leather sacks with March 2017. light houses along the coasts of Estland and Livland prov- them. And when they see that a storm is gathering and the e presentation would include two main subthemes: inces. Abreast with the intense building process the Impe- sea is getting rough, they ll these sacks with the pearls and the history of the Estonian Life-saving Stations 1859-1940 rial Navy also started to pay more attention to the overall precious stones that they have with them, also clothes and which were focused on saving individual lives and the his- safety at sea. erefore one of the rst life-saving stations in underclothes and the necessary provisions. en they tie tory of e Baltic Rescue Company which specialized on the Russian Empire were built in Estonia. By the end of the all these sacks together, to form a ra , as it were, so that if rescuing ships in distress 1887-1940. 19-th century about 35 Estonian life stations were in work- e seas around the Estonian coastline are very danger- ing order. Amongst them the most important ones were the 32 Ibidem. p. 38 ous and that reputation was and still is well known amongst Sõrve and Vilsandi stations built in 1859. e number of 33 Ibidem. p. 39. 36 Polo M., Opisanie świata, Warszawa 1993, p. 412. 34 Ibidem. pp. 27-31. 37 Harland J., Myers M., Seamanship in the Age of Sail, Londyn, 1984, p. sailors. roughout the middle ages thousands of ships sank life-saving stations built in Estonia was quite signi cant be- 35 Gburczyk J., ibidem. p. 18. 289.

22 23 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

cause the overall number built in the entire Russian Empire e Baltic Rescue Company was established by ger- were 125 stations. During the events of the First World War mans but soon it was taken over by estonian captains and LENKIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ APIE GELBĖJIMO many of these stations were destroyed. e Estonian Navy therefore became the only maritime company that was con- OPERACIJAS PIETINĖJE BALTIJOS PAKRANTĖJE took command of them in 1918-1919 and forwarded them trolled by estonians in the Russian Empire. e company XIXXX A. APŽVALGA under the supervision of national maritime institutions. saved hundreds of ships among them emperor Nicolas II About 28 of these stations continued saving lives until the yacht Standart, battleship Admiral Apraxin, cruiser Ros- Prof. ANTONI F. KOMOROWSKI, IWONA PIETKIEWICZ events of Wolrd War Two. In rare occasions the crews of the sia, US steamer Casper (the crew was awarded with rescue Lenkijos karinio jūrų laivyno akademija, Gdynia rescue stations even assisted ships in distress. medals by the U.S. president) and the nnish steamer Viri. augios laivybos problema ir gelbėjimo stočių dabartinė- kios įrangos. Keitėsi gelbėjimo komandų formavimas ir jų Sje Lenkijos pakrantėje reikalingumo bei veiklos vertini- naudojama įranga. Kateriuose buvo sumontuoti varikliai, mai jau ne pirmą kartą gvildenami moksliniuose tyrimuose kurie palengvino manevravimą jūroje. Sudėtinga įranga bei įvairiose publikacijose. Tarpukario laikotarpiu Lenkijos buvo aprūpintos tik uostuose esančios gelbėjimo stotys. pakrantėje, kurią sudarė tik 74 km, iš esmės veikė tik dvi Geros būklės „raudonieji nameliai“ pateko į kitų šeiminin- stotys – Helio ir Jastarnios. Kitos gelbėjimo stotys – Kar- kų rankas ir buvo imti naudoti poilsiui bei pramogoms. vijos, Kopalino ir Vladyslavovo – buvo prastesnės būklės. Jūrų gelbėtojai naudojasi tik keliomis gelbėjimo stotimis, Stotis buvo vertinama teigiamai, tačiau po 1920 m. kilo kaip antai Lebos ir Ustkos. sunkumų dėl stoties įrangos ir prietaisų perėmimo. Šiame Vis dėlto XIX–XX a. gelbėjimo stočių ir jų komandų pranešime aptariamose publikacijose yra šiek tiek informa- vertinimas yra išties įdomus, nes tuo laikotarpiu jos veikė cijos apie gelbėjimo stočių įgulų veiklą. itin efektyviai ir sėkmingai. Tai atsispindi keliose istorinėse Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lenkijai atite- publikacijose, kurios taip pat pateikiamos šiame pranešime. ko ilgesnė nei 500 km kranto linija. Krante buvo išlikę keli Raktiniai žodžiai: saugi laivyba, gelbėjimo stotis, gelbė- vokiečių gelbėjimo stoties pastatai, tačiau juose nebuvo jo- jimo stočių įgulos, stoties įranga.

STATE OF POLISH RESEARCH IN THE FIELD OF COASTAL RESCUE ACTIVITY ON THE SOUTHERN BALTIC IN THE PERIOD OF 19TH AND 20TH CENTURIES Prof. ANTONI F. KOMOROWSKI, IWONA PIETKIEWICZ Polish Naval Academy, Gdynia

e issue of the safety of shipping, assess the relevance of rescue teams changed. Boats and other units have been and activity rescue station in the boundary area of the cur- tted with engines, which made it easier to maneuver in the rent Polish coast has been repeatedly taken in scienti c re- sea. Such a heavy equipment was no longer based in station search and publications. In the interwar period on the Pol- buildings located close to the beaches, but only in the ports ish coast, having only 74 km long, functioned basically two and harbors. Remaining in good condition “red sheds” had stations - in Hel and Jastarnia. Other in Karwia, Kopalino new hosts, who transformed these objects for the vacation and Władysławowo were in worse condition. Assessment and catering facilities. Marine rescuers utilize only few ob- of the station was basically positive, although there have jects of this type, eg. in Łeba and Ustka. been di culties in taking over the equipment and station Assessment of the rescue teams and stations in the devices a er 1920. Publications discussed in this material nineteenth and twentieth centuries is nevertheless ex- brought forward some details of the activities of listed res- tremely interesting due to their e ectiveness and success of cue teams. the period. It was re ected in some historical publications, A er the end of World War II, Poland received a coast- which are also present in this material. line of over 500 km. Few buildings of the German rescue Key words: safety of shipping, rescue station, rescue station were le on the coast but, unfortunately, their teams, station equipment. equipment disappeared. e organization and equipment

24 25 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

The Swedish salvage company Neptun was established annual state subsidy. e rst rescue station was built in 1898. „PAGALBA JŪROJE. JŪRŲ GELBĖJIMO ISTORIJA SUOMIJOJE“ in 1870 and it managed to extend its activities also to Fin- When the Coast Guard was established in 1930, hin- land. In 1898, a decision was made in Helsinki to establish dering of smuggling and border control were de ned as its JARMO SAARINEN „Forum Marinum“ jūreivystės centras Turku a salvage company. This Finnish company was also named main tasks. Maritime rescue was, however, also included. Neptun. In 1918 Neptun entered an agreement with the As smuggling soon started to dwindle, other tasks grew in monės nuo senų laikų stengėsi padėti tiems, kuriuos 1870 m. buvo įkurta Švedijos gelbėjimo bendrovė Finnish Maritime Administration in order to salvage importance. According to the 1947 organisational reform, Žužklupo nelaimė jūroje. Gelbėjimo veikla užsiėmė „Neptun“, kuri išplėtojo savo veiklą ir Suomijoje. 1898 m. sunken state ships and to clear harbours. Later towing, es- the Coast Guard Districts were to take care of the transpor- įvairios organizacijos. Pradžioje ėmė kuris turto gelbėjimo buvo nuspręsta įkurti gelbėjimo bendrovę Helsinkyje. Suo- cort and diving formed an increasing part of the activities tation of patients and provide maritime rescue. e follow- bendrovės, vėliau atsirado savanorių asociacijos, besirūpi- mių bendrovė taip pat buvo pavadinta „Neptun“. 1918 m. of the company. ing year Finland signed the International Convention for nančios žmonių gelbėjimu. Galiausiai jūrų gelbėjimas tapo bendrovė „Neptun“ pasirašė sutartį su Suomijos jūrų admi- e founding meeting of the Finnish Lifeboat Institution the Safety of Life at Sea. In 1963 rescue work was priori- visuomenės pareiga. Be to, imta rūpintis išsiliejusia na a, nistracija dėl laivų gelbėjimo ir uostų akvatorijos valymo. was held in 1897. e Senate had granted the Institution an tised above all other tasks. kuri kėlė grėsmę aplinkai. Vėliau bendrovė ėmė teikti vilkimo, eskorto ir nardymo 1667 m. priimtame Švedijos jūrų kodekse buvo įtvirtin- paslaugas. ta atlygio už gelbėjimą teisės sąvoka. Ji suteikė teisę gauti 1897 m. įvyko steigiamasis Suomijos gelbėjimo institu- atlygį už gelbėjimo operacijas. Taip ėmė kurtis komerci- cijos susirinkimas. Senatas skyrė šiai institucijai kasmetinę nės gelbėjimo bendrovės. Gelbėjimo operacijoms reikėjo valstybės subsidiją. 1898 m. buvo pastatyta pirmoji gelbė- brangios įrangos, be to, niekas negalėjo užtikrinti, kad jos jimo stotis. pasiseks, todėl verslininkai ėmė reikalauti savo veiklai iš- Pagrindinės 1930 m. įkurtos Pakrančių apsaugos tar- skirtinių teisių. nybos užduotys buvo kova su kontrabanda ir pasienio 1729 m. Mårten Trierwald įgijo teisę vykdyti gelbėjimo kontrolė. Be to, ji taip pat vykdė jūrų gelbėjimo operacijas. operacijas rytinėje Švedijos pakrantėje ir Suomijoje. Vėliau Pažabojusi kontrabandą, tarnyba ėmė skirti daugiau dėme- bendrovės monopolija buvo apribota, ir 1831 m., kai nar- sio kitai veiklai. Po 1947 m. įvykdytos reformos Pakrančių dymas tapo visiems prieinamas, bendrovė savo veiklą nu- apsaugos tarnybos padaliniai ėmė rūpintis ligonių perve- traukė. žimu ir teikti jūrų gelbėjimo paslaugas. Kitais metais Suo- Pirmoji Suomijos gelbėjimo bendrovė „Helsingfors mija pasirašė Tarptautinę konvenciją dėl gyvybės apsaugos Dykeribolag“ buvo įkurta 1862 m. Ji pasirašė sutartį su jūroje. 1963 m. gelbėjimo operacijos tapo pagrindine šios Rusija dėl laivų, nuskendusių per Krymo karą orduose, tarnybos veikla. iškėlimo.

HELP AT SEA. THE HISTORY OF SALVAGE AND SEA RESCUE IN FINLAND JARMO SAARINEN Forum Marinum Maritime Centre, Turku

roughout the ages, people have tried to help those required expensive equipment, and results could not be distressed at sea whenever possible. e rescue activities guaranteed, the entrepreneurs demanded exclusive rights have been developed by various organisations. Initially, for their activities. companies were established for the salvage of property, and In 1729, Mårten Trierwald obtained the right to salvage later voluntary associations were founded, focussing on on the Swedish east coast and in Finland. e monopoly lifesaving. Subsequently, maritime rescue was regarded as of the company was later restricted and it nally ceased its the duty of society. Damage caused by oil spills has also activities in 1831, when diving became no longer a closed raised environmental concerns as an important issue. profession. e Swedish Maritime Act of 1667 included the con- e rst Finnish salvage company, the Helsingfors cept of the right of salvage. is made it possible to receive Dykeribolag, was established in 1862. It had entered into compensation for salvage work, which, in turn, resulted an agreement with the Russian state to salvage the ships in the establishment of commercial salvage. As the work that had been sunk in inlets during the Crimean War.

26 27 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

HELP AT SEA. THE HISTORY OF SALVAGE AND SEA RESCUE IN FINLAND JARMO SAARINEN Forum Marinum Maritime Centre, Turku

26 27 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

„PASTABOS DĖL KARINIŲ LAIVŲ INCIDENTŲ PIETRYČIŲ „BALTIJOS JŪROS LOBIAI. NAUJAS JŪROS BALTIJOJE PRIEŽASČIŲ IR PASEKMIŲ“ ARCHEOLOGIJOS MUZIEJUS STOKHOLME“

Dr. TOMASZ NEUBAUER, AGATA ANTONIUK MATILDA BENGTSSON Dizaino studija „Expology“ Norvegija/Švedija Lenkijos karinio jūrų laivyno akademija, Gdynia rojekto „Baltijos jūros lobiai“ tikslas – įkurti naują jūrų dėmesio niekuomet nestinga. Dėmesys nuskendusiems lai- ūrų katastrofos, nelaimės ir avarijos lydi laivybą nuo eigą. Šiame straipsnyje autorius pateikia keletą pastabų apie archeologijos muziejų Stokholme po Švedijos jūrų mu- vams ir jų istorijai yra naudinga strategija, norint muziejui senų laikų. Beveik kasdien tenka išgirsti apie nelaimę jū- laivų avarijų priežastis ir pasekmes. Vienas įvykis bus na- P J ziejų vėliava. pritraukti daugiau lankytojų, sulaukti žiniasklaidos dėme- roje – susidūrimą, gaisrą ar užplaukimą ant seklumos. Šias grinėjamas, apžvelgiant situaciją, aplinkybes ir specialistų Būsimasis muziejus specializuosis Baltijos jūros kultū- sio ir atitikti nūdienos poreikius. problemas labai nuodugniai nagrinėja specialistai, stengda- išvadas, pateiktas avarijos ataskaitoje. ros paveldo srityje, kuri yra aktuali daugeliui kitų valstybių. Pastaraisiais metais įranga ir technologija, skirta po- miesi nustatyti tokių įvykių priežastis, priklausomybę ir jų Raktiniai žodžiai: laivų avarijos, laivybos saugumas. Muziejus neketina tapti nacionaline Švedijos jūrinio paveldo vandeninėms paieškoms, tapo ir pigesnė, ir veiksmingesnė. institucija – tai bus povandeninio kultūros paveldo, randamo Tai padėjo aptikti naujų itin įdomių objektų Baltijos jūros visoje Baltijos jūroje, muziejus, apjungiantis visas valstybes, dugne per pastarąjį dešimtmetį. Nuskendę laivai retai iš- COMMENTS ON THE CAUSES AND CONSEQUENCES OF kurių krantus skalauja Baltijos jūra. Žinoma, įgyvendinant keliami į paviršių šiais laikais. Jie paliekami radimvietėje WARSHIPS ACCIDENTS ON THE SOUTHERN BALTIC projektą bus glaudžiai bendradarbiaujama su jūrų archeolo- vertikalioje padėtyje su aukštyn kylančiais stiebais. Todėl Dr. TOMASZ NEUBAUER, AGATA ANTONIUK gijos specialistais ir jūrų muziejais visose Baltijos šalyse. muziejai turėtų imtis įprastos veiklos – kolekcionuoti ir Polish Naval Academy, Gdynia Baltijos jūros povandeninis kultūros paveldas yra išties demonstruoti objektus. Technologinė pažanga suteikia ga- Sea catastrophes, accidents and breakdowns accom- the author will give a number of comments on the causes, unikalus. Savitos vandens sąlygos išsaugo nuskendusią me- limybę atkurti ir demonstruoti kultūros paveldo objektus pany shipping since the dawn of history. Nearly every day consequences and consequences of ship accidents. One of dieną tūkstančius metų. Taigi, po vandeniu slypi nemažai kuriant lmus, animaciją ir maketus. there is a sea tragedy, a collision, a re, an entrance to the them will be described taking into account the situation iki šių dienų išsilaikiusių nuskendusių laivų ir kitokių kul- Projektu „Baltijos jūros lobiai“ siekiama įkurti Balti- shallow. Such issues are analyzed very closely by appropri- and the circumstances and the conclusions of specialists, tūrinio paveldo objektų. Šis paveldas neturi sau lygių visa- jos jūrų archeologijos muziejų, kurio pagrindinė kolekcija ate teams of specialists, in order to determine the causes, which were indicated in the accident report. me pasaulyje, o nuskendusių laivų paieškai ir tyrinėjimams yra jūros dugne. dependencies and course of occurrences. In this article Key words: ship accidents, safety of shipping. TREASURES OF THE BALTIC SEA: NEW MARITIME ARCHEOLOGICAL MUSEUM IN STOKHOLM MATILDA BENGTSSON Design studio Expology, Sweden

e project “Treasures of the Baltic Sea” aims to cre- the discovery and investigation of shipwrecks get constant ate a new maritime archaeological Museum in Stockholm, attention. Focusing on shipwrecks and their history is a ben- within the Swedish Maritime Museums. e cial strategy for a museum with the ambition to boost visi- e future Museum will focus on the maritime cultural tor numbers, media visibility and contemporary relevance. heritage of the Baltic Sea as a common concern across na- e equipment and technology necessary for underwa- tional boundaries. e museum does not intend be a mere ter remains search have become both cheaper and more e - national institution for the maritime heritage within Swed- cient in recent years. is have facilitated several new, highly ish waters, but rather, strives at being a museum for the interesting, discoveries in the Baltic Sea the last 10 years. sunken cultural heritage of the entire Baltic Sea, and thus Shipwrecks are seldom salvaged nowadays. Instead they including all Baltic Sea countries. Of course, the project are le , in situ on the seabed, upright on their keel with the will collaborate intimately with maritime archaeology ac- masts still standing upright. is challenge the museums tra- tors and maritime museums around the Baltic Sea. ditional role to collect and display objects. e technological e underwater cultural heritage in the Baltic Sea is truly advances bring about the possibility to recreate and display unique. e distinctive water conditions preserve submerged cultural heritage through movies, animations and models. wood for thousands of years. Subsequently, this environment e “Treasures of the Baltic Sea” project aspires to es- has created a collection of intact shipwrecks and other cul- tablish a Baltic maritime archaeology museum with the tural remains. is heritage is unmatched in the world and main collection still on the seabed.

28 29 Konferencijos „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pranešimai, ... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

„PASTABOS DĖL KARINIŲ LAIVŲ INCIDENTŲ PIETRYČIŲ „BALTIJOS JŪROS LOBIAI. NAUJAS JŪROS BALTIJOJE PRIEŽASČIŲ IR PASEKMIŲ“ ARCHEOLOGIJOS MUZIEJUS STOKHOLME“

28 29 KONFERENCIJOS „KLAIPĖDOS UOSTO ŠVYTURIUI 220. NAVIGACINIAI ŽENKLAI LIETUVOS JŪROS PAKRANTĖJE IR VIDAUS VANDENYSE: ISTORIJA, SIMBOLIKA, FUNKCIJA“ PRANEŠIMAI

A. Jurkšo piešinys KONFERENCIJOS „KLAIPĖDOS UOSTO ŠVYTURIUI 220. NAVIGACINIAI ŽENKLAI LIETUVOS JŪROS PAKRANTĖJE IR VIDAUS VANDENYSE: ISTORIJA, SIMBOLIKA, FUNKCIJA“ PRANEŠIMAI

A. Jurkšo piešinys Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Tai patvirtina Klaipėdos burggrafas Abrahamas von KLAIPĖDOS UOSTO IR KURŠIŲ MARIŲ NAVIGACINIAI Dohna 1628 m. kovo 13 d. rašte kur urstui apie statybos ŽENKLAI XVIIXIX AMŽIUJE. PRŪSIJOS KULTŪROS darbų eigą pilyje ir mieste 2. Jis pabrėžia, kad sąsiauryje bū- PAVELDO SLAPTOJO VALSTYBĖS ARCHYVO DOKUMENTŲ tina išdėstyti plūdurus (statines – Tonnen), matyt, laivakeliui laivams, atplaukiantiems su statybinėmis medžiagomis, KOPIJOS LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS ARCHYVE nužymėti. Liūdną Klaipėdos komercinės laivybos būklę iliustruoja burggrafo siūlymas gaminti plūdurus Olandijo- Romaldas Adomavičius Lietuvos jūrų muziejau Laivybos skyriaus vedėjas je (!) arba Karaliaučiuje. Tik kaip kraštutinį atvejį pareigū- nas numato galimybę gaminti plūdurus Klaipėdoje iš vals- raėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje į besikurian- čiaus pristatytų vančosų (ąžuolinių ruošinių). 2 pav: Bakenų linijų (vedlinių) kitimas čio Klaipėdoje Jūrų muziejaus ir akvariumo archyvą Bakenai (vedlės) P pastebimas 1778 m. plane iš Merseburgo Rytų Vokietijoje pateko pluoštas ten tuo Bakenai (vedlės) – dvi ar trys gairės ant kranto, kurias metu saugotų Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės suvedus į vieną liniją atrandama įplaukos į uostą arba kelio chstalerių už naują stulpą bakeno ašiai, 1 reichstaleris – loc- archyvo dokumentų fotokopijų. Muziejaus kūrėjai Vokieti- tarp seklumų ir kitokių povandeninių kliūčių kryptis (vedli- manams už jo nuplukdymą, 1 reichstaleris už ištraukimą iš jos muziejuose ir archyvuose ieškojo ne tik senojo Nerijos nė) – pristatomame rinkinyje pirmą kartą minimi 1722 m. vandens, 30 grašių už nugabenimą iki vietos, 2 reichstaleriai forto brėžinių, bet ir medžiagos apie Klaipėdos uosto ir lai- balandžio 7 d. Karaliaučiaus licentų (muitų nuo jūra įvežamų 36 grašiai už 6 pušines lentas. Kitas mokėjimas datuojamas vininkystės istorinę raidą. Dėl laiko stokos ir ribotų gali- prekių) kolegijos pranešime karaliui Friedrichui Wilhelmui sausio 16 d.: 6 grašiai už gabalą juodojo muilo ir 54 gra- mybių dokumentai kopijuoti pripuolamai ir nesilaikant ko- I3. Informuojama, kad 1721 m. pabaigoje buvo gautas Klai- šiai laivų dailidei už medieną ir kitas paslaugas. Sausio 20 d. kio nors nuoseklumo. Daugelyje bylų raštai nufotografuoti pėdos licentų rinkėjo raštas, patvirtintas miesto komendanto bakeną montavę meistras ir du pameistriai gavo 8 reichsta- pasirinktinai, ne iš eilės, todėl šios medžiagos naudojimas generolo majoro Jacqueso de Briono, apie tai, kad tenykščiai lerius 60 grašių, o sausio 23 d. nagelių kalvis už metalo dar- kruopštesniems tyrimams yra komplikuotas. Nepaisant to, trys jūros bakenai supuvo ir stipresnio vėjo gali būti nuvers- bus – 6 reichstalerius 59 grašius. Nepraėjus nė mėnesio, ba- dokumentų kopijos turi nemažą vertę, tiriant kai kuriuos ti, labai apsunkinant laivybą. Kolegija nusiuntė sąmatą ir pa- kenas buvo atstatytas. Jis kainavo 40 reichstalerių 65 grašius. konkrečius istorinius procesus ir laikotarpius: Klaipėdos prašė leidimo naujų bakenų statybai. Klaidos bakenų sistemoje kainuodavo brangiai. 1777 m. pilies statybą XVI–XVII a.; Klaipėdos uosto įrengimą XVI- Neabejotina, kad bakenų sistema jau buvo Klaipėdos balandžio 23 d. per stiprią audrą vienas iš bakenų (signalinis, II a.; laivų statybos užuomazgas XVIII a. antrojoje pusėje; uoste XVII a. antrojoje pusėje, kai miesto jūrų prekyba su- duodantis ženklus jūroje esančių laivų kapitonams) stovėjo jūrų prekybos problemas XVIII a. pabaigoje; Kuršių marių 1 pav: 1620 (?) m. rašto fragmentas intensyvėjo. vertikaliai, nors turėjo būti nuleistas, signalizuojant laivų ka- laivybą; Navigacijos mokyklos veiklą XIX a.; laivybą Ne- Jau 1722 m. gruodžio 25 d. Klaipėdoje siautėjęs vėjas pitonams, kad liktų jūroje. Kol bakeną nuleido, 6 laivai bandė muno upe ir kt. Čia pabandysime pristatyti šio rinkinio audros bangos nuo Piliavos sąsiaurio nutraukė laivakelį į pastūmė iš savo vietos 14 pėdų (beveik 4,5 m) didįjį bakeną, įplaukti į uostą ir pateko ant seklumų. Pavyko nuplaukti tik 7 dokumentus, kurie svarbūs (kaip pirminiai šaltiniai) Klai- Aistmares ir Karaliaučiaus uostą žyminčius du plūdurus su tuo iškreipdamas vedlinę4. Už navigacinių ženklų sistemą dviem. Locmanai dėl klaidos apkaltino savo komandorą . pėdos uosto navigacinių ženklų – laivakelį (farvaterį) žy- sunkiais inkarais, akmenimis ir kelių sieksnių ilgio grandi- atsakingi uosto locmanai su pagalbininkais skubiai ėmė- Per didelę audrą 1779 m. vasario mėn. pradžioje buvo 8 minčių plūdurų, įplaukos kryptį rodančių bakenų (vedlių), nėmis, atplukdė iki Klaipėdos ir čia nešiojo abipus įplaukos si atstatyti jį į vietą, tačiau neatlaikė labai tvirti geležiniai nuverstas didysis bakenas Klaipėdos uoste . šviečiančių ženklų (signalinių ugnių, švyturių) – sistemos į uostą. Sužinoję apie tai, Karaliaučiaus pareigūnai atvyko į varžtai, ir bakeno ašinis stulpas sulūžo į tris dalis. Bakenai 1800 m. žiemą Klaipėdoje prireikė skubiai atstatyti du kaitai tirti. Klaipėdą, pasiėmė, matyt, jau į krantą išmestus plūdurus, nebuvo kapitališkai įtvirtinami savo vietose, nes laivakelis (nukentėjusius nuo audrų?) bakenus. Vasario 14 d. sąmatas Chronologiškai seniausias rinkinio dokumentas, ku- sukrovė į šmaką ir išsigabeno Kuršių mariomis, už paslau- ties įplauka į uostą nuolat keitėsi dėl seklumų judėjimo ir jų statybai parengė statybos konduktorius Hahnas. Artėjo riame kalbama apie navigacinius ženklus, surašytas apie gas sumokėję Klaipėdos pakrantės fogtui Tomui Hauens- vandens lygio kitimo. Pasikeitus laivakeliui, keisdavosi ir navigacijos pradžia, taigi negaišta susirašinėjimui ir deri- 1 1620 m. Matyt, tai siunčiamo rašto nuorašas, nes jis ne- teinui 7 orinus. bakenais formuojama vedlinė. Pavyzdžiui, 1747 m. gruo- nimui, nelaukta „aukščiausiojo pritarimo“. Klaipėdai buvo datuotas. Klaipėdos miesto burmistras ir tarybos rašte, Klaipėdos pirkliai traktuoja šį įvykį kaip Dievo ban- džio 13 d. audros bangos pastūmėjo įplaukos kanalą į šiau- būdingas labai dažnas medienos kainų šokinėjimas. Pa- adresuotame naujajam krašto valdovui Brandenburgo dymą atverti valdovui akis ir priminti Klaipėdos prekybos rę, todėl pasikeitusią situaciją teko pažymėti plūdurais, nes brangus medienai, už du stulpus bakenų ašims teko mokėti kur urstui (1618 m. Prūsijos hercogu tapusiam Johannui ir laivybos problemas. Karaliaučiaus pareigūnų spendžia- bakenų linija (vedline) nebuvo galima naudotis5. po 60 reichstalerių (sąmatoje numatyta po 40). Trūko lentų Sigismundui Hohenzollernui arba 1619 m. sostą paveldėju- mų pinklių ryšį su minėtu įvykiu jie apibūdina Horacijaus Naujas bakenas buvo pastatytas labai operatyviai6. Jau pjovėjų, todėl teko pirkti pusrąsčius iš medienos sandėlių, siam jo sūnui Georgui Wilhelmui), pasakojama Klaipėdos sentencija: Naturam expellas furca, tamen usque recurret sausio 4 d. pirkliui Johannui Gottschalckui sumokėta 20 rei- mokant po 12 grašių už pėdą (1 Prūsijos pėda – 31,385 cm). pilies ir miesto istorija nuo pat įkūrimo, pristatomi poli- et mala perrumpet furtim fastidia vistrix (Vyk gamtą nors 9 2 LJMA, juosta 4, kadras 278. Išlaidos padidėjo 93 reichstaleriais 28 grašiais . tiniai ir ekonominiai sunkumai, ypač pabrėžiant Karaliau- su šakėmis, ji vis tiek pergalingai sugrįš ir išsityčios iš tavo 3 LJMA, juosta 5, kadras 116. 7 1778 m. gegužės 28 d. Karaliaučiaus karo ir domenų rūmų komisijos čiaus konkurenciją ir ekonominį diktatą. Navigacijos tema kvailo pasipūtimo). 4 1723 m. sausio 1 d. Karaliaučiaus licentų kolegijos raštas karaliui; aktas; LJMA, juosta 5, kadras 69. LJMA, juosta 5, kadras 114. 8 1779 m. vasario 11 d. Rytų Prūsijos karo ir domenų rūmų raštas dokumente nuskamba labai įdomiame kontekste. Klaipė- Kita vertus, ši informacija leidžia daryti išvadą, kad tuo 5 1748 m. liepos 16 d. Klaipėdos pirklių organizacijos valdybos raštas karaliui, LJMA, juosta 7, kadras 110. diečiai pasakoja apie neįtikėtiną įvykį 1614 m. rudenį, kai metu įplauka į Klaipėdos uostą nebuvo pažymėta plūdurais karaliui Friedrichui II; LJMA, juosta 7, kadras 153. 9 1804 m. gegužės 10 d. Rytų Prūsijos komercijos ir admiraliteto kolegijos 6 1723 m. gegužės 23 d. bakeno atstatymo išlaidų speci kacija; LJMA, raštas ministrui Rytprūsiams baronui K. W. von Schroetteriui; LJMA, 1 Lietuvos jūrų muziejaus archyvas (LJMA), juosta 5, kadrai 3-30. ir jūrų prekyba per uostą praktiškai nevyko. juosta 7, kadras 223. juosta 5, kadras 195.

32 33 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

1804 m. Klaipėdos pirkliai pasiūlė keisti bakenų siste- gautą pranešimą, kad per rugsėjo mėnesį apie savaitę prie mą. Laivybos patogumui iš dviejų kryptį rodančių bake- Klaipėdos siautėjusią audrą buvo nutraukti du jūroje buvę nų mažesnįjį numatyta paversti signaliniu bakenu (pagal plūdurai. Jie buvo išmesti į krantą, tačiau vienam trūko Piliavos uosto pavyzdį), aprūpinant jį vėliava, kuria būtų penkių sieksnių (1 Prūsijos sieksnis – 164,2 cm), kitam – signalizuojama per audrą įplaukiantiems laivams. Vietoj keturių sieksnių grandinės ir vadinamosios dragos (ketur- šio bakeno planuota pastatyti naują didelį krypties bake- nagis inkaras?). Plūdurų sutvarkymo ir atstatymo išlaidos ną ir abu krypties bakenus perkelti į kitą vietą, pasikeitus sudarė 24 reichstalerius 12 grašių12. laivakeliui10. Birželio 16 d. pinigai planuojamiems darbams Situacija įplaukoje į Klaipėdos uostą paaiškėja, perskai- atlikti buvo pervesti į Klaipėdos bagerių kasą11. čius minėtą 1778 m. gegužės 28 d. Karaliaučiaus karo ir do- menų rūmų komisijos, tyrusios Klaipėdos pirklių skundą, aktą. Jame nurodoma, kad prieš įplauką farvateris tarp se- klumų jūroje pažymėtas dviem juodais plūdurais pietinėje pusėje ir dviem baltais – šiaurinėje13. 2 pav. 5 pav. 1778 m. liepos 7 d. 6 pav. 1778 m. rugpjūčio 7 pav. Instrukcijos į Klaipė- 8 pav. 1778 m. gegužės 30 d. Tais pačiais metais datuojamuose dokumentuose ran- sudaryta juodojo plūduro 27 d. sudaryta baltojo plūdu- dos uostą atplaukusių laivų sąmatos fragmentas dame informacijos apie šių plūdurų konstrukciją. Liepos gamybos išlaidų sąmata ro gamybos išlaidų sąmata kapitonams fragmentas 3 d. prie Klaipėdos siautėjusios šiaurės rytų vėjo genamos bangos, nutraukė 1770 m. pastatytą didelį juodą plūdurą • W. Engeliui už akmens apkaustymą geležimi – 3 rei- • Inkarų kalviui W. Engeliui už plūduro apkaustymą (žymėjusį pietinį farvaterio pakraštį). Jį, išmestą į Melnra- chstaleriai 27 grašiai; 5 tvirtais geležiniais lankais – 8 reichstaleriai 30 grašių; gės paplūdimį kartu su dviem sieksniais grandinės, ištrau- • Dažytojui G. Ludwigui už plūduro nudažymą juodai • W. Engeliui už 6 sieksnius tvirtos grandinės su suk- kė į krantą ir atgabeno į miestą vietiniai valstiečiai, už tai du kartus – 2 reichstaleriai; tuku ir suktuko nageliu – 29 reichstaleriai 30 grašių; gavę tris reichstalerius. Komisija (locmanų komandoras, • Septyniems Melnragės valstiečiams, kurie 2 mylios • W. Engeliui už karties apkaustymą – 1 reichstaleris; kubilius ir inkarų kalvis) apžiūrėjo plūdurą ir nustatė, kad (1 Prūsijos mylia – 7 536 m) nuo Klaipėdos išmestą • W. Engeliui už tašytą kvadratinį akmenį (naudotą 3 pav. Navigaciniai ženklai Klaipėdos uoste XIX a. pabaigoje medinis korpusas supuvęs, o jį gaubiantys 7 geležiniai ap- į krantą senąjį plūdurą vežimu su keturiais arkliais kaip inkarą?) – 2 reichstaleriai; kaustai (lankai) – surūdiję. Klaipėdos licentų inspektorius atgabeno į Klaipėdą – 3 reichstaleriai. • W. Engeliui už akmens apkaustymą geležimi – 3 rei- G. F. Mecklenburgas skubiai ėmėsi organizuoti naujo plū- • Bendra išlaidų suma – 156 reichstaleriai 27 grašiai. chstaleriai 60 grašių; duro gamybą ir paruošė išlaidų sąmatą14. Daugiau nei 80 proc. sumos įvertintas kalvio darbas. • W. Engeliui už dragos plūduro sujungimui su gran- Liepos 7 d. (keturios dienos po senojo plūduro netekties) Uosto tarnyboms farvaterio žymėjimo priežiūra kelda- dine pagaminimą – 7 reichstaleriai 70 grašių; paruošta naujojo plūduro gamybos išlaidų sąmata teikia vo daug rūpesčių. Matome, kad ir tvirčiausiai pagaminti • W. Engeliui už 9 sieksnius sunkios grandinės antra- svarbios informacijos apie jo konstrukciją ir gamybos eigą15: plūdurai savo poste išlaikydavo ne ilgiau kaip dešimtį metų. jam be grandinės išmestam plūdurui pagaminimą – • Kubiliui meistrui F. DeSombre už naujo didelio Jau rugpjūčio mėnesį šiaurės vakarų audra vėl suniokojo 44 reichstaleriai; ąžuolinio plūduro (5 pėdų aukščio, 3 pėdų skers- farvaterio plūdurus: nutraukė baltą plūdurą (šiaurinėje far- • Dažytojui G. Ludwigui už plūduro nudažymą baltai mens dugne) pagaminimą iš aukščiausios rūšies vaterio pusėje) su šešiais sieksniais grandinės ir juodą plū- du kartus – 2 reichstaleriai; 4 pav. Bakenai prie Deimenos upės žiočių 2011 m. (Cron) medienos sijų – 20 reichstalerių; durą kitame farvaterio pakraštyje su devyniais sieksniais • Lynininkui J. Dunckanui už troso dragai (30 sieksnių • Inkarų kalviui W. Engeliui už 10 sieksnių sunkios grandinės, draga ir trosu16. ilgio ir 4,5 colio storio) pagaminimą – 16 reichstalerių. Plūdurai grandinės su suktuku ir suktuko nageliu pagamini- Panagrinėję naujo baltojo plūduro pagaminimo sąma- • Bendra sąmatos suma 126 reichstaleriai 10 grašių. Akivaizdu, kad dvi navigacinių ženklų sistemos – bake- mą – 110 reichstalerių; tą17, matome, kad jo konstrukcija gerokai skyrėsi nuo aukš- Matome, kad pietinį farvaterio pakraštį tuo metu žy- nų linija (vedlinė) ir įplaukos žymėjimas plūdurais – buvo • W. Engeliui už 7 tvirtus lankus apkaustymui – 11 čiau aprašyto juodojo plūduro: mėjo vertikalių statinių formos juodi plūdurai, o šiauri- glaudžiai susijusios ir papildė viena kitą. Pristatomame do- reichstalerių 60 grašių; • Kubiliui meistrui F. DeSombre už naujo ąžuolinio nį – baltai dažyti žemi ritulio formos plūdurai su kartimis kumentų kopijų rinkinyje apie įplauką žyminčius plūdurus • W. Engeliui už tašytą kvadratinį akmenį (naudotą plūduro (4 pėdų aukščio, 8 pėdų skersmens dugne) (vėliavėlėms?). sužinome dažniausiai iš pranešimų, kuriuose nurodyti au- kaip inkarą?) – 3 reichstaleriai; pagaminimą iš 3 colių (1 Prūsijos colis – 2,6 cm) sto- XVIII–XIX a. sandūroje parengtos instrukcijos į Klai- drų padaryti nuostoliai ir jų šalinimo aplinkybės. • W. Engeliui už plūduro pervežimą iš kubiliaus pas rio lentų – 12 reichstalerių; pėdos uostą atplaukusių laivų kapitonams § 4 griežtai nu- 1749 m. spalio 24 d. Karaliaučiaus karo ir domenų rū- kalvį, iš jo su grandine iki vandens – 2 reichstaleriai; • F. DeSombre už ąžuolinės karties pagaminimą – rodoma: „Draudžiama judinti ir gadinti ar, neduok Dieve, mai surašė raštą karaliui apie iš tenykštės Licentų kolegijos 12 LJMA, juosta 7, kadras 149. 1 reichstaleris; nutraukti plūdurus ir kitokius jūros ženklinimo objektus, 13 LJMA, juosta 5, kadras 69. gresiant 100–200 reichstalerių baudai; jei to išvengti nepa- 10 1804 m. balandžio 3 d. Rytų Prūsijos karo ir domenų rūmų raštas 14 1778 m. liepos 21 d. Rytų Prūsijos karo ir domenų rūmų raštas 16 1778 m. rugsėjo 15 d. Rytų Prūsijos karo ir domenų rūmų raštas vyksta, būtina informuoti apie tai locmanų komandorą“18. Rytų Prūsijos departamentui; LJMA, juosta 5, kadras 191. karaliui; LJMA, juosta 7, kadras 121. karaliui; LJMA, juosta 7, kadras 117. 11 LJMA, juosta 5, kadras 189. 15 LJMA, juosta 7, kadras 119. 17 1778 m. rugpjūčio 27 d.; LJMA, juosta 7, kadras 114. 18 LJMA, juosta 4, kadras 196.

34 35 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Švyturys Aptariamame dokumentų rinkinyje yra pluoštas raštų, susijusių su Klaipėdos švyturio atsiradimo peripetijomis. Daugelis jų susiję su uosto statybos inspektoriaus Johanno Samuelio Lilienthalio vardu. 1777 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos pirkliai raštu krei- pėsi į karalių, argumentuodami būtinybę statyti švyturį (Feuer-Bake) Klaipėdos uosto prieigose. Rašte nurodoma, kad į Klaipėdos uostą plaukiančių laivų kapitonai privalo mokėti į Muitų kasą mokesčius už naudojimąsi Piliavos ir 10 pav. Audrų perspėjimo stoties stiebas Rendėje 11 pav. Rendės (Rinderort) švyturio Briusterorto signaliniais žibintais, kurie esą išlaikomi jų in- (Rinderort, Zalivino) 2011 m. griuvėsiai 2011 m. teresais, kadangi nukreipia buriuojant naktį. Klaipėdiečiai siūlė kasmet surenkamus 4 000 reichstalerių šių mokesčių 1794 m. sausio 31 d. raštu karalius Friedrichas Wilhel- 1892 m. navigacijos pradžioje Kuršių marių šiaurinis ir panaudoti švyturio statybai Klaipėdoje. Valdžios atsakymas mas II leido pradėti statyti švyturį Klaipėdoje. Iš rašto teks- pietinis farvateriai prie Juodkrantės buvo pažymėti ne tik 9 pav. 1794 m. sausio 31 d. karaliaus vardu surašytas buvo neigiamas19. to aiškėja, kad išgaubtų stiklų tinkamai pasigaminti nepa- juodais smailais plūdurais (spitze Tonnen) ir raudonais plū- raštas, leidžiantis statyti Klaipėdoje švyturį 25 1778 m. gegužės 30 d. J. S. Lilienthalio parengtoje Klai- vyko ir vis dėlto teko pirkti Anglijoje . durais su kartimis (Spierrtonnen), bet ir trimis baltai dažytais pėdos uosto sąmatoje (16 877 reichstalerių 16 grašių sumai) nė siektų 110 pėdų virš jūros lygio. Patalpas prižiūrėtojui ir Rytų Prūsijos valdžia nutarė, kad švyturys bus išlaiko- bakenais su trikampio formos ženklais viršūnėse. Ant kie- numatyta pagaminti du žibintus (See-Leuchten) su rezervua- budintiems locmanams siūloma įrengti pačiame bokšte22. mas iš Klaipėdos muitų kasos lėšų. 1794 m. vasarą dar buvo kvieno bakeno dega balta lempa. Pirmasis 17,3 m aukščio rais lajui bei paraboliniais re ektoriais, kurie trosu per bloką Karaliaučiaus valdininkai, susipažinę su J. S. Lilienthalio laukiama iš Anglijos išgaubtų stiklų žibintų patalpai, nes virš vandens lygio bakenas stovi Juodkrantės prieplaukoje, turėjo būti pakeliami ant specialių laikiklių. Panašu, kad šis projektu, pareiškė karaliui, kad Vyriausioji statybos direkci- be jų negalėjo būti pradėta laikiklių gamyba. Tuo metu jau antrasis – 21 m aukščio – pakrantėje 300 m į pietus nuo pir- pasiūlymas susijęs su jo planuota dviejų molų su šviesos sija labiau linkusi pritarti angliško švyturio variantui nei J. S. buvo įsigyta fašinų kopai sutvirtinti, lauko akmenų pama- mojo, trečiasis – 20,75 m aukščio – pakrantėje 150 m į šiaurę gnalais statyba. Šis sumanymas nebuvo įgyvendintas20. Lilienthalio siūlymui su gyvenamąja patalpa. Per didelė pa- tams ir 44 000 plytų bokšto mūrui. Pradėta ruošti aikštelė nuo prieplaukos. Plaukiant šiauriniu farvateriu, reikia suves- Po keliolikos metų santykinės ramybės švyturio proble- sirodė ir uosto statybos inspektoriaus sudaryta išlaidų sąma- statybai. Atsirado nenumatytų sunkumų. Klaipėdos apylin- ti į liniją pirmąjį ir antrąjį bakenus, plaukiant pietiniu farva- ma vėl tampa aktuali 1792 m. rugsėjo 10 d. Rytų Prūsijos ta: 8 916 reichstalerių 49 grašiai (be išlaidų išgaubtiems sti- kėse nebuvo kalkių, o įvežamos dėl karo dvigubai pabran- teriu – pirmąjį ir trečiąjį. Pirmojo bakeno žibintas dega 8,3 m karo ir domenų rūmai rašte karaliui Friedrichui Wilhelmui klams, lempoms ir įgaubtiems sidabruotiems veidrodžiams go. Pritrūko ir darbininkų, nes labai suintensyvėjo komer- aukštyje, kitų – 10 m aukštyje virš vandens lygio navigacijos 28 II pristato Klaipėdos laivybos ir prekybos teismo vizitavimo (re ektoriams)). Komercijos ir admiraliteto kolegijos nuo- cinė laivyba, ir žmonės puolė į uostą krauti medieną į anglų matu nuo saulės laidos iki patekėjimo . ir bendravimo su Klaipėdos pirkliais rezultatus. Klaipėdos mone, 110 pėdų virš jūros lygio aukštis per didelis, nes per laivus, uždirbdami net po 3 guldenus per dieną. Išeičių Taip pat 1892 m. Kuršių marių pietiniame krante prie uosto prieigos esą labai pavojingos, nes beveik tris mylias aukštas švyturys nepadės, o kenks laivų kapitonams, kurie ieškota ir jos buvo rastos. Su vietiniu pirkliu sutarta, kad Labagynos (dabar Zalivino) buvo įrengta I klasės audrų į jūrą tęsiasi seklumos. Senos kalbos dėl švyturio reikalin- giedrą naktį jo šviesą painios su žvaigždėmis, kaip esą būna šis pasiųs savo laivą į Gotlandą pargabenti kalkakmenių. perspėjimo stotis. Stiebas stovi 11,2 m virš vidutinio van- gumo nerealizuotos, negavus nansavimo. Vėl peikiami prie Piliavos. Užtektų 55 pėdų aukščio nuo cokolinio aukšto. Statybos darbams pasamdyti 45 vyrai iš aplinkinių valsčių, dens lygio iškylančiame Rendės (Rinderort) kyšulio šiau- 26 mokesčiai už Piliavos ir Briusterorto signalinius žibintus, Siūloma taip pat trečdaliu mažinti žibintų skaičių (nuo 12 iki mokant jiems po 20–14 grašių per dieną . rės rytų kampe, apie 0,5 km nuo baltai šviečiančio marių nes jie šviečia silpnai ir neilgai. Paminima, kad Karaliau- 8), tuo sutaupant lajaus, o žibintų patalpą stiklinti tik jūros 1796 m. susirašinėjime tarp Rytų Prūsijos karo ir dome- švyturio. Prie iš geležinkelio bėgių pagaminto apie 20 m čiaus komercijos ir admiraliteto kolegija užsakė geriausių pusėje, o žemyno pusėje ją dengti balta skarda23. nų rūmų, Vyriausiojo statybos departamento, Rytų Prūsijos aukščio stiebo apie 15 m aukštyje pietryčių–šiaurės vakarų anglų ir danų švyturių brėžinius (jų aprašymai siųsti kartu Ekspertas vyresnysis statybos tarėjas Mencelius 1793 m. departamento ir Klaipėdos uosto inspektoriaus L. Johno kryptimi pritvirtinta 8 m ilgio rėja. Jos galuose iškeliami su raštu). Savo variantą su tarnybine patalpa 6 budintiems lapkričio 15 d. rašte Vyriausiajam statybos departamentui buvo sprendžiama, kaip sutvirtinti ir apželdinti kopą, ant audros perspėjimo signalai: vėliavos ir gūriniai ženklai. 27 locmanams parengęs ir J. S. Lilienthalis21. pareiškė, kad vieta švyturiui parinkta vykusiai. Jis siūlė taip kurios buvo sumūrytas švyturio bokštas . Naktinio signalo (raudono žibinto) atsisakyta, kad nebūtų J. S. Lilienthalis 1793 m. kovo 21 d. į Karaliaučių nu- formuoti 85 pėdų švyturio aukštį: 40 pėdų mūras ir 10 pėdų Kuršių marios painiojama su tokiu pat žibintu prie įplaukos į Deimenos siuntė savo parengto švyturio projekto aprašymą. Jis siūlė geležinė žibintų patalpa ant 35 m aukščio kopos. Taigi švy- Savita navigacijos ženklų sistema buvo sukurta ir Kuršių upę. Stiebą prilaiko trys iš galvanizuoto troso pagamintos 29 statyti švyturį 35 rykštes (1 rykštė – 3,76 m) ant nukastos 18 turio šviesa jūroje matytųsi 4 mylias. Rašte nurodoma, kad mariose. Ji buvo nuolat tvarkoma ir papildoma. Ženklinimas atotampos . pėdų aukščio kopos, sutvirtintos fašinomis ir apželdintos. J. S. Lilienthalis parengė kitą švyturio projektą su 6 107 plūdurais buvo derinamas su kranto navigacinių ženklų vi- Tokie stulpai audros perspėjimo signalams kelti tebe- Šalia planuota įrengti 13 pėdų gylio rūsį, skirtą bokšte prie reichstalerių 20 grašių sąmata. Aštuonias išgaubtas lempas suma: bakenais, audros perspėjimo stotimis, švyturiais. Kaip stovi Rendėje ir Gilijoje (dabar Matrosovo). Per ant stiebo re ektorių numatytam deginti lajui laikyti. Bokšto aukštis jis manąs pasigaminti Karaliaučiuje iš Noištato prie Dosės pavyzdį pateikiame 1892 m. Kuršių marių navigacinių žen- rėjos pritvirtintus blokus pervertas virves buvo pakeliami būtų 80 pėdų. Pridėjus 30 pėdų kopos aukštį, bokšto viršū- manufaktūros stiklo24. klų sistemoje įvestas naujoves, paskelbtas Hamburge leista- plevėsuojantys ir gūriniai ženklai, pranešantys išplaukian- me laivybos klausimus aptariančiame laikraštyje „Hansa“. tiesiems į marias ar netoli kranto esantiems žvejams apie

19 1778 m. kovo 12 d. Lietuvos karo ir domenų rūmų raštas iždo 22 LJMA, juosta 7, kadras 73. 25 LJMA, juosta 7, kadras 68. orų permainas. ministrui L. O.von Gaudi; LJMA, juosta 5, kadras 78. 23 1793 m. balandžio 23 d. Rytų Prūsijos karo ir domenų rūmų raštas 26 1794 m. birželio 3 d. Rytų Prūsijos karo ir domenų rūmų raštas iždo 20 LJMA, juosta 5, kadras 52, 70. karaliui; LJMA, juosta 7, kadras 77. ministrui; LJMA, juosta 7, kadras 66. 28 Hansa, 1892, Nr. 35, S. 438. 21 LJMA, juosta 7, kadras 85. 24 LJMA, juosta 7, kadras 70. 27 LJMA, juosta 7, kadrai 59, 57, 52. 29 Hansa, 1892, Nr. 52, S. 644.

36 37 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Šaltiniai ir literatūra 1. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas, juosta 1, kadrai 11, 12, 56, 57. LAIVYBOS SAUGUMO SĄLYGOS KLAIPĖDOS UOSTO 2. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas, juosta 4, kadrai 196, 278. ĮPLAUKOJE XX AMŽIUJE 3. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas, juosta 5, kadrai 30, 52, 69, 76, 78, 114–117, 175–181, 189–195. 4. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas, juosta 7, kadrai 49–59, 66–67, 83–85, 110–120, 148–153, 221–224. Doc. Juozas DUBRA Klaipėdos universiteto Jūrų technikos ir gamtos mokslų fakultetas 5. Lilienthal, Samuel (1797). Beschreibung des Memelschen Hafens, und der in der letzten 50 Jahren bey solchem vorgenommenen, und noch vorzunehmenden Verbesserungen, nach Maasgabe des beygefügten Plans. Sammlung doc. dr. Vytautas DUBRA nützlicher Aufsätze und Nachrichten, die Baukunst betre end, Band 1. Berlin, S. 53–73. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 6. Nachrichten für Seefahrer (1892). Hansa, Nr. 35. Hamburg, S. 438. uo seno Klaipėdos uostas kūrėsi Danės upės žiotyse. 7. Nachrichten für Seefahrer (1892). Hansa, Nr. 52. Hamburg, S. 644. NNeringos kopos neblogai užstodavo uostą ir miestą 8. Veit (1821). Beschreibung des Memelschen Hafens und der daselbst angelegten Werke. Beiträge zur Kunde Preussens, nuo audrų iš vakarų pusės. Danės upės žiotys buvo gana IV Band. Königsberg, S. 458–516. gilios, todėl prie jos krantų galėjo švartuotis to meto jūrų laivai. Įplaukimas į uostą buvo ganėtinai sudėtingas, nes Baltijos jūros priekrantėje laivams tekdavo vingiuoti tarp NAVIGATIONAL SIGNS OF THE KLAIPĖDA PORT AND THE CURONIAN grėsmingų šiaurinės ir pietinės seklumų, kurios dažnai keis- LAGOON IN THE XVII AND XIX CENTURIES. COPIES OF DOCUMENTS OF davo padėtį ir tik laikinai plūdurais ar kartimis pavykdavo THE PRUSSIAN CULTURAL HERITAGE SECRET STATE ARCHIVE IN THE nužymėti jų padėtį. Kelią į Danės uostą rodė bene pirmasis LITHUANIAN MARITIME MUSEUM. primityvus švyturys – paprastas, ant medinės karties paka- Romaldas ADOMAVIČIUS bintas anglinis žibintas, vadintas „akmens anglies sūpuo- Head of Navigation History Department of the Lithuanian Sea Museum klėmis“, kurį matome 1684 m. Ch. Hartknocho raižinyje (1 pav.). Klaipėdos miesto ir uosto vystymuisi bene didžiausią 1 pav. Klaipėdos švyturys In the archives of the Sea Museum and Aquarium in speci c historical processes and periods: the construction reikšmę turėjo 1743 m. įkurta pirmoji miško medžiagos Klaipėda, which was founded in Merseburg, East of Ger- of the Klaipėda castle from the 16th to the 17th century; In- pardavimo prekybos kontora, kuri pirmoji pradėjo gabenti ir automobilių kelių infrastruktūra uostui sudaro puikias many, there was a bundle of photocopies of documents stallation of Klaipėda port in the XVIII century; shipbuild- svarbiausią Klaipėdos eksporto prekę – medieną. 1773 m. sąlygas plėtoti prekybos ir turizmo ryšius ne tik su Baltijos from the secret state archive of Prussia’s cultural heritage. ing in the 18th century in the second half; maritime trade krovos darbams palengvinti Klaipėdos sąsiauryje iš nerijos jūros, bet ir su viso pasaulio šalių jūrinio transporto arte- e museum’s creators in German museums and archives problems at the end of the 18th century; Curonian lagoon pusės buvo įrengta estakada, nuo kurios ir prasidėjo uosto rijomis. Klaipėdos uostas hidrotechniniu požiūriu yra gana sought not only the drawings of the old Nerija fort, but also shipping; Navigation School activities in the 19th century; Klaipėdos sąsiauryje kūrimas. Iš Klaipėdos eksportuojama sudėtingoje geogra nėje padėtyje. Rytinės Baltijos pusės materials on the historical development of Klaipėda port navigation on the Nemunas river, etc. Here we will try to mediena buvo plačiai naudojama Europoje laivų statybai. pakrantė daugiausia nuklota smulkiu smėliu, į kurį nere- and shipping. Due to the lack of time and limited possi- present the documents of this collection, which (as the pri- Prūsijos valdžia 1808 m. uosto valdymą perdavė Klaipėdos tai patenka iš farvaterio pasukę laivai. Palei visą pakrantę, bilities, documents are copied in a snap and do not respect mary sources) are important for Klaipėda port navigation miesto pirkliams. Jie su valstybės iždo parama vykdė uosto dažniausiai į šiaurę, juda galingas smulkaus smėlio srautas, any consistency. In most cases, the pictures are taken se- signs: the buoys marking the shipwreck (fairway), explora- rekonstrukcijos darbus. Suaktyvėjus prekybai, ir toliau buvo užnešantis uostus ir jūros pakrantės hidrotechninius stati- lectively, not in a row, so the use of this material for more tion of the system of backseat (wizards), illuminating signs tobulinama įplauka į Klaipėdos uostą. Praėjus šimtmečiui nius. Beveik visi stipriausi vėjai pučia į rytinius jūros kran- careful research is complicated. Nevertheless, copies of (signal lights, lighthouses). nuo minėto žibinto įrengimo, ant kopos, arčiau jūros, buvo tus. Susidariusios jūroje bangos kelia pavojų laivams ne tik documents are of considerable value in the study of some įrengtas stacionarus bokštinis švyturys. 1834–1841 m. su uosto prieigose, bet ir uosto akvatorijoje. Ypač pavojingos pertraukomis buvo statomas šiaurinis Klaipėdos uosto mo- laivams 0,5–3 minučių periodu uoste susidarančios trau- las, o 1847–1861 m. pastatytas ir pietinis. Pradėtas gilinti kūno (dar vadinamo traukliu) bangos. Dėl ištekančių į jūrą Klaipėdos uosto laivybos farvateris. Nors 1824 m. pasirodė iš Kuršių marių vandenų ir vėjų veiklos susidaro stiprios pirmasis garlaivis, bet burlaiviai atplaukdavo iki pat XIX a. srovės. Iš Kuršių marių sąsiaurio paviršiumi ištekantys gėlo pabaigos. Klaipėdos uostas buvo Prūsijos pakraštyje, todėl vandens srautai ir priedugniu įtekantys sūresni, didesnio jo tobulinimas tęsėsi net ir XX a. pradžioje1. Klaipėdos uos- tankio jūros vandenys gana dažnai sukelia dvisluoksnes tas – svarbiausias transporto sistemos objektas Lietuvoje. sroves (dar vadinamas dvigubomis). Šios srovės yra pavo- Įsikūręs susisiekimo atžvilgiu gana palankioje vietoje, šis jingos laivams (2 pav.). Laivai su didesne gramzda, dažniau uostas jungia Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano šaltuoju metų laiku, dėl žemo vandens lygio taip pat pair kitų rytinių valstybių transport sistemas su daugeliu pa- tiria pavojų. Taip pat laivams pavojingi audrų ir uraganų saulio šalių vakaruose. Lietuvoje gerai išplėtota geležinkelių metu susidarantys labai aukšti vandens lygiai. Apie 40–60 1 Merkys, Vladas. Susisiekimas per Klaipėdos uostą istorinėje dienų per metus stebimi rūkai. Nors jūros priekrantėje ir perspektyvoje (rankraštis). Kaunas, 1940.

38 39 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

dėjo išsamius šių dviejų uostų ir jų prieigų tyrimus. Dar- buose dalyvavo specialistai iš Sojuzmorniiprojekto, Sočio instituto, kuriame buvo įrengtas Klaipėdos uosto modelis, Latvijos Geologijos instituto, Valstybinio hidrologijos instituto, Klaipėdos HMO ir kitų institucijų. Beveik visi tyri- mų duomenys surinkti atliekant matavimus, nenaudojant modelių. Darbo apimtis (rusų kalba) sudarė 13 didžiulių tomų, kurie saugomi Klaipėdos uosto to meto Techninia- me skyriuje6. Pagrindiniu uostu na os produktų eksportui 2 pav. Dvigubos srovės Klaipėdos sąsiauryje 3 pav. Uosto statybai netinkamas rajonas pagal O. buvo pasirinktas Ventspilis, kuris buvo pagilintas iki 13 m Schulze®ės schemą (Daukantas, 1930) ir pritaikytas lengvųjų na os produktų eksportui, o Klai- uoste ledo danga susidaro retai, bet labai šaltomis žiemo- Schulze,ės sudarytoje schemoje (3 pav.). Pažymėtina, kad pėdos uosto šiaurinę dalį pagilinus iki 11 m, buvo įrengtas mis ji kelia gana daug problemų. Kartais iš Kuršių marių į analogišką variantą daug vėliau siūlė Japonijos mokslinin- sunkiųjų na os produktų (mazuto) eksporto terminalas. jūrą sąsiauriu plaukia storo (iki 60–70 cm) ledo lytys. Laivų kai. Vėjo atžvilgiu gerai apsaugota pietinė Klaipėdos są- Tetrapodais sutvirtinti šiaurinės uosto dalies molai. Atlikti korpusus raižo gėlame vandenyje susidaręs plonas ledas, siaurio dalis. Tačiau jis pripažintas ne tokiu tinkamu uos- bangų matavimai uosto akvatorijoje ir jo prieigose jūroje. vadinamas ledstikliu. Siekiant saugiam plaukiojimo, būtina to infrastruktūrai įrengti. Tad liko 60 proc. nuo audrų ir Pagal V. Merkio pasiūlymus buvo numatyta, bet neatlikta, turėti tikslią hidrometeorologinę informaciją ir informaciją bangų neapsaugota šiaurinė uosto pakrantė su geriausiai apsauginė akmenų buna, skirta nešmenų nusėdimui uoste apie besikeičiančius gylius uosto akvatorijoje bei jo prieigo- įrengta infrastruktūra, pamažu ją plečiant į pietryčius (4 ir traukūnui sumažinti. Nepailginti, nors buvo numatyta tai se. Besikuriančiam uostui ir laivybai būtini ilgalaikiai me- pav.). Darbo autorius detaliai analizavo ne tik vėjų ir ban- atlikti, uosto molai. Nuolat besikaupiančius nešmenis uosto teorologinių ir hidrologinių tyrimų duomenys. Anksčiau gų, nešmenų, ledų poveikį, bet kiekvieną siūlomą projekto prieigose teko dažnai šalinti žemsemėmis. Jų apimtys siekė 4 pav. Klaipėdos uosto vartų problematika taupumo sumetimais šie stebėjimai buvo atliekami uosto variantą įvertindavo ir pinigine išraiška. Po dešimtmečio 362 tūkstančius kubinių metrų per metus. N. Šišovo ben- pagal T. Daukantą (1930) darbuotojų. Kauno universiteto docentas Vladas Merkys5, dirbęs Klai- dradarbė Inesa Korobova buvo sugalvojusi uosto prieigose 1980 m. Lenkijoje prasidėjo Solidarumo judėjimas. Sie- Po karo šiuos tyrimus atlikdavo įvairios žinybos, bet pėdos uosto viršininko pavaduotoju ir Vandens tarybos abipus farvaterio įrengti griovius (rus. карманы), į kuriuos kiant operatyviai aprūpinti karine technika sovietų kariuo- gana dažnai skirtingu lygiu2. Vienas iš reikalingiausių viršininku, paruošė rankraštinį darbą apie siūlomą Klaipė- turėjo patekti iš pietų ir šiaurės nešamas smėlis, ir juos va- menės dalį, dislokuotą VDR, Maskvoje buvo nuspręsta kari- prietaisų uostui yra vėjo matavimo įrenginiai, jų vieta ir dos uosto rekonstrukciją. Buvo parengta gana plati apžval- lyti, ir neva farvateris bus mažiau užnešamas. Vėliau ji at- nius krovinius gabenti jūra, aplenkiant sausumos kelius per jie patys neretai būdavo keičiami. Todėl ilgalaikės patiki- ga apie Klaipėdos uosto vystymosi peripetijas, pradedant sisakė šio absurdiško plano. Dar viena nevykusi jos mintis, politiškai nestabilią Lenkiją. Buvo numatyta Klaipėdos uoste mos informacijos neturime. Daug kartų keitėsi stebėjimų nuo 1252 m. Akcentavo, kad vyraujantys PR krypties vėjai sukėlusi didelį nepatogumą laivų kapitonams, buvo plaukti statyti jūrų keltų perkėlą, per kurią pradžioje turėjo būti ga- aikštelės, prietaisų aukštis, uždengtumas. Gauti tikslią stumia Kuršių marių vandenis Klaipėdos sąsiaurio link, o ne tiesiai tarp molų, o už vartų, kur dažni pietvakarių vė- benami geležinkelio vagonai linija, jungiančia su Vokietijos hidrometeorologinę informaciją nelengva. Bepigu buvo Nemuno atplukdyti vandenys, įtekėję į Kuršių marias, čia jai laivus stumia tetrapodų link, daryti 23°16´ posūkį. Ru- Mukrano uostu (dabar – Zasnicas (Sassnitz). Ši 270 mylių li- 1902–1944 m., kai, žiūrint iš tolo į Kopgalyje įrengtą se- palieka nešmenis ir būdami mažiau drumzlini, tekėdami dolfas Knapsas natūriniais matavimais jūroje nustatė, kad nija buvo trumpiausias jūros kelias į Vokietiją. Dėl šio stam- maforą, buvo galima sužinoti vėjo greitį, kryptį, bangavi- Klaipėdos sąsiauriu į jūrą, įgauna didelę plaunamąją jėgą. vyraujantis priekrantės nešmenų srautas daugiausia teka į baus objekto statybos Klaipėdoje buvo kilęs nepasitenkini- mą ne tik prie Klaipėdos, bet ir Liepojoje, Brusterorte3. Kai Potvynių Kuršių mariose metu jie gerokai apvalo Klaipė- šiaurę ir sudaro 250–500 tūkstančių kubinių metrų per me- 7 mas, nes planuota vežti radioaktyvias medžiagas. Jūrinę dalį 1923 m. Klaipėda atiteko Lietuvai, rimtai susirūpinta uos- dos sąsiaurį nuo čia nusėdusių iš jūros suneštų nešmenų. tus . Klaipėdos vandens lygio matavimo poste (mareografe) projektavo Azerbaidžano susivienijimas Kasmorniiprojekt, to modernizavimu. Pirmasis šio darbo ėmėsi buvęs laivo Jis pirmasis pasiūlė buna apsaugoti uostą nuo iš jūros slen- pradėti traukūno tyrimai. Uostas pagilintas nuo vartų iki pasinaudojęs Lenmorniiprojekto atliktais tyrimais. Perkėla kapitonas, krašto apsaugos ministras Teodoras Daukantas kančių bangų ir kartu sumažinti nešmenų srautą. Iškilus Danės žiočių. Mažesni rieduliai buvo iškasami, o didesni buvo statoma beveik ketverius metus. 1986 m. spalio 3 d. (1884–1960)4. Pasak jo, uostas (4 pav.) yra apsaugotas tik poreikiui eksportuoti SSRS na os produktus į vakarų šalis sprogdinami. Tolesnius Klaipėdos uosto tyrimus buvo pa- Klaipėdoje pradėjo veikti geležinkelio vagonus gabenančių 40 proc. nuo PV ir P krypčių audrų. Analizuodamas 13- per neužšąlančius Baltijos jūros uostus, 1956 m. buvo pra- vesta atlikti Klaipėdos HMO Jūriniam skyriui. Šie tyrimai keltų tarptautinė perkėla, tądien čia atplaukus pirmajam Vo- os panašios struktūros užsienio uostų problemas, jis turėjo dėti planuoti Klaipėdos ir Ventspilio uostų kompleksiniai buvo atliekami maždaug iki 1972 m. Klaipėdos HMO buvo kietijos keltui „Mukran“. Kuršių mariose buvo suformuota omenyje keturis variantus. Geriausiai nuo audrų apsaugo- tyrimai. SSRS, planuojanti na os produktų eksportą į kitas pavesta daugiausia užsiimti Baltijos ir Šiaurės jūrų tyri- dabartinė perkėlos teritorija, susiaurinus protaką tarp Kiau- ta nerijos pakrantė, bet ji yra siaura, nėra vietos tinkamai šalis, Baltijos jūroje šiuo tikslu buvo numačiusi piečiausią mais. Be to, Klaipėdos sąsiauriu pradėjo dažniau plaukioti lės Nugaros ir Smeltės pusiasalio. Buvo įvertintos trasos hi- įrengti geležinkelio liniją su prekių stotimi. Uostą įrengus neužšąlantį ir mažiau sukarintą uostą rytinėje Baltijos jūros dideli laivai, kuriems praplaukiant nebuvo leidžiama atlikti drometeorologinės sąlygos8. prie įplaukos į uostą ties Melnrage, tektų nuolat semti iš pakrantėje – Klaipėdą. Šventoji ir Papė netiko dėl nešmenų okeanogra nių tyrimų. Rusijai vykdant Lietuvos ekonominę blokadą, dar 1991 uosto nešmenis. Tai analizuota vokiečių hidrotechniko O. srautų. 1957–1966 m. Lenmornii projekto ekspedicija, ku- 6 Шишов, Н. D. Доклад Ленморниипроекта об исследованиях m. pavasarį kilo iniciatyva statyti na os terminalą Lietuvos rią sudarė apie 60 hidrotechnikos specialistų, vadovaujama заносимости Клайпедского порта в связи с проектом 2 Klaipėdos klimatas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Klaipėda, šio instituto vyriausiojo specialisto Nikolajaus Šišovo, pra- волнозащитных сооружений (рукопись). Клайпеда, 1966. 8 Birman, B. A., Balashova, E. V., Dubra, Juozas, Mikalajūnas, M., 1997. 7 Кнапс, Р. Я. Перемещение наносов у берегов Восточной Балтики. Spona, D. Hydrometeorologische bedingungen in den sudlichen teilen 3 Elertas, Dainius. Kopgalis. Klaipėda, 2002. 5 Merkys, Vladas. Susisiekimas per Klaipėdos uostą istorinėje Кн. Развитие берегов в условиях колебательных движений des Ostsee / Гидрометеорологические условия южной части 4 Daukantas, Teodoras. Klaipėdos uostas. Kaunas, 1930. perspektyvoje (rankraštis). Kaunas, 1940. Земной коры. Таллин: Валгус, 1969. Балтийского моря (vokiečių ir rusų kalbomis). Schwerin, 1985.

40 41 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

kiekvieną mėnesį Klaipėdos sąsiauriu į Baltijos jūrą išteka vos energetinę nepriklausomybę, 2013–2015 m. Klaipėdos gamtinių dujų (SGD) terminalas. Priešgaisriniu saugumo dvigubai daugiau na os produktų, susimaišiusių su vande- uosto pietinėje dalyje, prie Kiaulės Nugaros seklumos buvo atžvilgiu numatoma buferinė zona aplink SGD išdujinimo niu, negu per didžiausią avariją9. pastatytas priešgaisriniu požiūriu pavojingas Suskystintųjų įmonę ir 15 m gylis dujovežiui priimti. Nesaugi Klaipėdos uosto laivybos būklė kelia daug pro- blemų ir vis ieškoma būdų jai pagerinti. Buvo pakviesta Literatūra Japonijos laivybos kompanija, kuri siūlė statyti uostą prie 1. Dubra, Juozas. Hidrotechniniai darbai Lietuvos jūriniuose baseinuose: reikšmė, problemos, pasekmės. Kn. Kuršių marių Melnragės. Tokiam galimam projektui dar 1930 m. ne- ir Baltijos jūros aplinkos būklė. Klaipėda, 1998. pritarė T. Daukantas10. Geriausiai šią problemą išsprendė 2. Klaipėdos klimatas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Klaipėda, 1997. užsienio projektuotojai, kurie 2001–2002 m. atliko uosto 3. Elertas, Dainius. Kopgalis. Klaipėda, 2002. šiaurinės dalies rekonstrukciją. Tokią rekonstrukciją dar 4. Merkys, Vladas. Susisiekimas per Klaipėdos uostą istorinėje perspektyvoje (rankraštis). Kaunas, 1940. 5 pav. Klaipėdos uosto šiaurinė dalis po 2001–2002 m. 1940 m. buvo siūlęs docentas V. Merkys. Molus rekonstravo 5. Daukantas, Teodoras. Klaipėdos uostas. Kaunas, 1930. rekonstrukcijos Danijos ir Olandijos kompanija „Aarsle Ballast“. Gilinimo 6. Шишов, Н. D. Доклад Ленморниипроекта об исследованиях заносимости Клайпедского порта в связи с проектом pajūryje. Valdininkai ir kai kurie mokslininkai siūlė ties darbus atliko Danijos rma „Rhode Nielsen“, techninę pro- волнозащитных сооружений (рукопись). Клайпеда, 1966. Melnrage į jūrą statmenai krantui iki reikiamo gylio statyti jekto įgyvendinimo priežiūrą vykdė Prancūzijos kompanija 7. Кнапс, Р. Я. Перемещение наносов у берегов Восточной Балтики. Кн. Развитие берегов в условиях колебательных molą, prie kurio turėjo švartuotis tanklaiviai. Pakviestiems „Bceom“ 11. Iki 2002 m. spalio 17 d. 1,5 metų trukęs uosto движений Земной коры. Таллин: Валгус, 1969. keturiems Danijos hidrotechnikams buvo siūloma pateikti įplaukos rekonstrukcijos projektas buvo vienas stambiausių 8. Dubra, Juozas. Vandens lygio svyravimai Kuršių mariose. Hidrometeorologiniai straipsniai, 3 t. Vilnius, 1970. projektą terminalo statybai nuo Klaipėdos į šiaurę, baigiant ir sėkmingiausių projektų Lietuvoje (5 pav.). Nuo 12 iki 14,5 9. Birman, B. A., Balashova, E. V., Dubra, Juozas, Mikalajūnas, M., Spona, D. Hydrometeorologische bedingungen in den Karkle. Atlikę vietovės analizę ir paruošę techninį projek- metrų buvo pagilinta uosto įplauka, rekonstruoti bangolau- sudlichen teilen des Ostsee / Гидрометеорологические условия южной части Балтийского моря (vokiečių ir rusų kal- tą, jie pasiūlė terminalą statyti prie Karklės. Iš 16 Lietuvos žiai: šiaurinis molas pailgintas 205 metrais, o pietinis – 278 bomis). Schwerin, 1985. šio projekto vertintojų tik aš vienas pasisakiau už Karklės metrais. Svarbiausia, kad pasukti molai gerokai sumažina 10. Dubra, Juozas. Na a Baltijos jūroje. Žemėtvarka ir hidrotechnika, Nr. 4. Vilnius, 2002. variantą. Galvojau, kad ten bus lengviau susidoroti su prie- bangų ir traukūno slinkimą į uostą, ir laivai gali saugiau sto- 11. Dubra, Juozas. Na os produktų patekimo į Baltijos jūrą įvertinimas. Jūra ir aplinka, Nr. 1. Klaipėda. 2003. krantės smėlio nešmenų srautu. Be to, prie Rikinės upelio vėti prie uosto krantinių ir neblaškomi, kaip anksčiau, sto- 12. Dubra, Juozas, Dubra, Vytautas. Srovės. Na os terminalas Būtingėje. Ekologinė situacija. Vilnius: Baltic ECO, 1994. žiočių tarpukariu buvo įrengtas žvejų uostas, kurio pastatą vintieji sąsiauryje. Uostas tapo saugus, išvengiama stambių 13. Klaipėdos uosto įplaukos rekonstravimo projektas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėda, 2002. susprogdino sovietiniai pasieniečiai. Liko tik pamatų dalis. laivų avarijų12. Šį puikų projektą šiek tiek pritemdė 2002 m. 14. Gailiušis, B., Kriaučiūnienė, J., Kriaučiūnas, R. Klaipėdos uosto įplaukos kanalo tėkmės hidrodinaminio režimo pokyčiai Nenorėjau, kad suintensyvėjus laivybai ties Klaipėda, galė- gruodžio 11 d. Argentinos kompanijai priklausęs su Pana- dėl molo pertvarkymo. Energetika, 2004, Nr. 1. Interneto prieiga: www.elibrary.lt/resursai/LMA/Energetika/E-57-1.pdf tų būti pakartota garsioji tanklaivio „Globe Assimi“ avarija. mos vėliava plaukęs tanklaivis „Princess Pia“, kuris, plauk- [žiūrėta 2016-09-10] Nesuprantama, kodėl kiti vertintojai norėjo na os produk- damas iš uosto, Klaipėdos sąsiauryje, prie pietinio molo, 15. Kriaučiūnienė, J., Gailiušis, B. Klaipėdos uosto plėtra sąsiaurio hidrodinamikos aspektu. 2016. Interneto prieiga: tų saugyklą statyti prie Kopūstų kaimo ir tiesti vamzdynus užplaukė ant seklumos. Pasukęs iš laivybos farvaterio, tan- www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/2015/naujienos/Klaipedos_uosto_pletra-MT-2016.3.pdf [žiūrėta 2016-09-10]. iki Mažeikių gamyklos ir iki pastatyto molo. Danų pareng- klaivis užplaukė ant seniau nuskendusio laivo nuolaužų, ir tas projektas buvo atmestas, vėl vyko aštrios diskusijos dėl jos pramušė skyles balastinio vandens rezervuaruose. Tan- vietos na os terminalui parinkimo. Kitą kartą buvo leista klaivyje buvo įrengtas dvigubas dugnas, todėl mazutas ne- SHIPPING SAFETY CONDITIONS AT THE ENTRANCE TO THE PORT OF ieškoti vietos na os terminalui nuo Klaipėdos iki valstybi- išsiliejo. Laivas, kurį vedė kranto locmanas, išplaukė tiršto KLAIPEDA IN THE 20TH CENTURY nės sienos su Latvija. Šįkart dauguma mūsų vertintojų vėl rūko sąlygomis, buvo blogai paruoštas plaukti – laivo radio- Doc Juozas DUBRA norėjo terminalo prie Klaipėdos. Už Būtingės variantą iš 16 lokacinė stotis darė paklaidą –12°. Siekiant sustiprinti Lietu- Klaipėda University Faculty of Marine Engineering and Natural Sciences mūsiškių, be manęs, pasisakė dar vienas asmuo. Šį variantą Doc. dr Vytautas Dubra laikau geriausiu, nes vietovė yra arčiau Mažeikių ir jau iki 9 Dubra, Juozas. Na a Baltijos jūroje. Žemėtvarka ir hidrotechnika, Nr. 4. Vilnius, 2002. Institute of History and Archeology of the Baltic Region of Klaipėda University 6 m gylio nutiestas vamzdynas jūroje apvalytiems Mažeikių Dubra, Juozas. Na os produktų patekimo į Baltijos jūrą įvertinimas. įmonės vandenims išleisti. Nebereikėjo derinti vamzdyno Jūra ir aplinka, Nr. 1. Klaipėda. 2003. Klaipeda port was developed on the banks of the Dane the port because the coastal area of the Baltic Sea had to Dubra, Juozas, Dubra, Vytautas. Srovės. Na os terminalas Būtingėje. tiesimo su kraštotyrininkais, istorikais, ūkininkais ir kt. Šį Ekologinė situacija. Vilnius: Baltic ECO, 1994. river. e dunes of Neringa have badly blocked the port and wobble between the menacing northern and southern shal- variantą pasirinko ir Lietuvos vyriausybė, atlaikiusi ne tik 10 Merkys, Vladas. Susisiekimas per Klaipėdos uostą istorinėje the city from storms from the west. e estuary of the Dane lots, which o en changed, and only temporarily ooded or perspektyvoje (rankraštis). Kaunas, 1940. Lietuvos, bet ir Latvijos Žaliųjų spaudimą. Terminalo sta- 11 Klaipėdos uosto įplaukos rekonstravimo projektas. Klaipėdos River were quite deep, so maritime vessels of that time were ooded their positions. tybos darbai, vadovaujami JAV kompanijos „Williams In- valstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėda, 2002. able to moor its shores. It was rather complicated to enter 12 Gailiušis, B., Kriaučiūnienė, J., Kriaučiūnas, R. Klaipėdos uosto ternational“, buvo atlikti iki 1999 m. Terminale per metus įplaukos kanalo tėkmės hidrodinaminio režimo pokyčiai dėl molo perkraunama apie 14 milijonų tonų na os produktų. Nuo pertvarkymo. Energetika, 2004, Nr. 1. Interneto prieiga: www.elibrary. lt/resursai/LMA/Energetika/E-57-1.pdf [žiūrėta 2016-09-10] Būtingės terminalo eksploatavimo pradžios įvyko septyni Kriaučiūnienė, J., Gailiušis, B. Klaipėdos uosto plėtra sąsiaurio nedideli na os produktų prapylimai, iš kurių didžiausias – hidrodinamikos aspektu. 2016. Interneto prieiga: www.lei.lt/_ img/_up/File/atvir/2015/naujienos/Klaipedos_uosto_pletra-MT- 59 tonos. 2001 m. skandalas buvo išpūstas neįvertinus, kad 2016.3.pdf [žiūrėta 2016-09-10].

42 43 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

XIX a. 7-8 dešimtmečiais intensyvėjantis prekybinių ir ke- perėję neriją 1858 metų vasarą12. NIDOS ŠVYTURYS INDUSTRINĖS EPOCHOS leivinių laivų judėjimas Baltijos ir Šiaurės jūrose bei vidaus Vis didėjantį suvienytoje Vokietijoje dėmesį laivybos SIMBOLIS PRIE KURŠIŲ MARIŲ vandenyse diktavo poreikį uni kuoti laivybos taisykles, saugumui jūrose atspindi 1873 metų pradžioje žengti svar- parengti atitinkamus teisės aktus susijusius su navigacija, būs žingsniai šioje srityje. Jau sausio mėnesio Vokietijos Doc. dr. Nijolė STRAKAUSKAITĖ uostų valdymu ir kitais aktualiais jūrinės srities klausimais. imperijos admiraliteto leistame leidinyje Žinios jūrinin- Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Prie šių tikslų realizavimo prisidėjo ir 1868 m. balandžio 14 kams (Nachrichten für Seefahrer) atsirado kas dvi savaites d. Berlyne įkurta Deutsche Nautische Verein (Vokiečių laivi- leidžiamas priedas su aktualia laivybos saugumui informa- vyturiai, kaip ir garlaiviai, geležinkeliai – vienas ryš- Nidos švyturys buvo pastatytas praėjus tik keleriems ninkystės draugija), kurios nare tapo ir Nautische Verein zu cija: naujienos apie švyturius ir kitus navigacinius signalus, kiausių industrinės epochos simbolių. Šie navigaciniai metams po Vokietijos imperijos sukūrimo 1871 m. Jau iki Š Memel (gyvavo nuo 1845)7. svarbiausių uostų įplaukų ypatumus ir kt. Reaguodamas į to laiko vokiečių žemėse vykusi sparti industrializacija, po įrenginiai, kaip ir daugelis kitų technikos išradimų bei Beveik tuo pat metu, t.y. XIX a. paskutiniame ketvir- šias tendencijas Klaipėdos dienraštis Memeler Damp oot susivienijimo įgavo dar didesnį pagreitį. Šis procesas pasiekė įrenginių, XIX amžiuje simbolizavo be atodairišką tikėjimą tyje buvo įkurta ir Klaipėdos apskrities katastrofą paty- nuo 1873 m. vasario 1 d. reguliariai spausdino orų praneši- ir Vokietijos imperijos pakraštyje buvusį Memelį (Klaipėdą) technikos pažanga, nes neretai jų statyba komplikuotame rusių laivų gelbėjimo draugija, kurios pavadinimas liudi- mus telegrafu (Telegraphische Witterungs-bericht), kurio- ir Kuršių marių regioną. Dar gerokai iki imperijos susikūri- kraštovaizdyje - atviroje jūroje ar Nidos atveju ant aukštos ja Vokietijos imperijos mastu egzistavus uni kuotą tokio je atsispindėjo Baltijos jūros uostų meteorologinės sąlygos mo, praėjus keliems dešimtmečiams nuo pirmojo garlaivio, kopos tapdavo nemenku iššūkiu konstruktoriams ir staty- pobūdžio gelbėjimo sistemą – Memel Bezirks- Verwaltung (barometro parodymai, oro temperatūra, vėjo kryptis ir ar tiksliau pasakius jo prototipo, pasirodymo Kuršių ma- tojams. der Deutschen Gesellscha zur Rettung Schi sbrüchiger. Šios stiprumas – silpnas, vidutinis, stiprus bei debesuotumas, riose (1824), reguliarūs garlaivių reisai iš Memelio į Cranzą Neabejotinai vienas garsiausių išlikusių industrinės draugijos šeštųjų metų veiklos ataskaitoje 1873 metais kovo rūkas)13. Be abejo, ši informacija buvo svarbi laivų, besi- (Krantą) XIX a. viduryje tapo kasdienybe. Didelius pokyčius, epochos švyturių pastatytų Vokietijos imperijos vandeny- 31 d. pažymėta, jog jai priklausė 164 nariai, pabrėžiant, jog ruošiančių išplaukti iš Klaipėdos uosto, kapitonams. Retais įvykusius nuo pirmojo garlaivio pasirodymo mariose iki re- se – Raudonojo smėlio (Roter Sand Leuchturm) švyturys naujų narių pritraukimas buvo aktuali problema. Ataskai- atvejais, kai dėl techninių priežasčių meteorologinė infor- guliarių reisų pradžios, leidžia suprasti J.Zembrickio citata: Šiaurės jūroje tarp Bremerhaveno uosto ir Helgolando toje akcentuota ir gelbėjimo stočių veikla: trijose iš jų buvo macija vėluodavo, laikraščio leidėjai informuodavo skaity- 1824 m. rugpjūčio 14 d. 65 – ame „Wochenblatt“ numeryje salos (1885). Šis švyturys – tarptautinės reikšmės jūrinio atliktos revizijos - rugsėjo 2 d. Nidoje, 4 dieną Nemirsetoje, tojus apie tai vienu sakiniu: „Der telegtaphische Witterunds- 7 asmenys paliudijo, kad jie per 48 valandas atvyko iš Ka- paveldo objektas ir pirmasis ofšorinis tokio tipo statinys 5 d. Juodkrantėje. Revizoriai pripažino, jog visose gelbėji- bericht ist bis zum Schluss der Blattes nicht eingetro en“14. raliaučiaus per Labguvą į Klaipėdą „su ratiniu laivu, kuris pasaulyje. Jo konstrukcija, nuleidžiant metalinį kesoną į mo stotyse aparatai ir kitas inventorius rasti tinkamos bū- Apie didelius Vokietijos imperijos vyriausybės užmojus nesant vėjo, su pavaros pagalba gali judėti“. 1839 m. pradėjo jūros dugną tuomet buvo didelė techninė inovacija: ben- klės. Be to, buvo pažymėta, jog per 1872 metus įvyko tik gerinti susisiekimo vandeniu infrastruktūrą Rytų Prūsijoje, kursuoti keleivinis garlaivis tarp Karaliaučiaus ir Klaipėdos, dras švyturio aukštis su povandenine dalimi – 52,5 m, o viena laivo katastrofa: būrinis laivas (Schonnerschi ) Otto atspindėjo dideli asignavimai skirti šių tikslų įgyvendini- o kitais metais (1840) garlaivio Irrwisch reisai jau buvo re- virš jūros lygio jis iškilęs 30,5 metro1. su keturių narių įgula buvo išmestas į pakrantę ties Melnra- mui 1874 metais: Karaliaus Wilhelmo kanalo užbaigimo guliarūs – du kartus per savaitę jis plaukiojo maršrutu Klai- Nidos švyturio ant Urbo kalno istorija skaičiuoja jau ge: laivo komandą išgelbėjo uosto locmanai ir žvejai8. Beje, reikmėms – 60.000 talerių, Priegliaus ir Nemunyno upių pėda – Labguva – Tapiava – Karaliaučius2. Be to, greitai iš- 142 – uosius metus. Per šį netrumpą „amžių“ švyturys 1868 m. t.y. , ką tik pradėjus veikti minėtai Klaipėdos aps- rekultivavimui – 28.000 talerių, Nemuno ir Gilgės regu- populiarėjo kelionės garlaiviu iš Klaipėdos į Tilžę. 1857 m. patyrė įvairių transformacijų, visgi, senojo švyturio aura krities katastrofą patyrusių laivų gelbėjimo draugijai, Nido- liavimui 80.000 talerių, Klaipėdos uostui 80.000 talerių, klaipėdiečiai savo laikraštyje skaitė skelbimą, jog naujai pa- tebejaučiama. Tebestovi vienu metu su švyturiu statytas je apsilankęs teisininksas, literatas ir keliautojas Ludwigas Beeko upės prie Kranto (Cranz) gilinimui – 5.000 talerių15. statytas, metaliniu korpusu garlaivis Falke reguliariai triskart švyturio prižiūrėtojo namas, išliko didžioji dalis iš 200 į Passarge rašė, jog draugija čia pastatė didelę pašiūrę, kurio- Pastarieji darbai buvo svarbūs garlaivių susisiekimui tarp per savaitę plaukia maršrutu Klaipėda – Tilžė3. Šio skelbimo švyturį vedusių akmeninių laiptelių, paklotų 1874 metais. je laikė gelbėjimo valtį (Der Verein zum Schuze Schi rüchi- Klaipėdos ir Cranzbeeko uosto. akcentas – laivas metalo korpusu (eiserne Damp± oot) buvo Šiandien, ko gero ne daug kas susimąsto užlipęs prie naujo ger hat hier einen Grossen Schuppen bauen Lassen und ein 1873 m. gegužės mėnesį vyko jūrinių uostų atstovų ne tik marketingo strategijos dalis, bet ir industrinės epochos švyturio nuo apžvalgos aikštelės grožėdamasis įspūdingais Rettungsboot aufgestellt)9. konferencija Berlyne, kurios tikslas buvo paraginti valdžios mąstymo aktualija. Be to, XIX a. 6 dešimtmetyje keleivinis Kuršių nerijos, jūros, marių vaizdais, jog stovi ant senojo Išlikęs ne vienas paliudijimas tų, kurie XIX a. viduryje institucijas kuo greičiau sukurti perspėjimo dėl audros te- garlaivis Memel – Packet reguliariai kartą per savaitę plukdė švyturio pamato, kurį kadais suformuoti ant plikos kopos pabuvojo Kuršių nerijoje, jog nerijos pajūris buvo nusėtas legrafo signalais sistemą (System telegraphischer Sturm – klaipėdiečius Baltijos jūra į Stettino uostą4. XIX a. aštunta- viršūnės nebuvo taip paprasta. Ganėtinai trapioje landšaf- katastrofą patyrusių laivų liekanomis. Tai pažymėjo ir mi- Warnungs – Signale). Svarbus pretekstas diskusijai šia tema jame dešimtmetyje augo į Klaipėdos uostą atplaukusių ir iš- tinėje aplinkoje ant tik pradėtos apželdinti didžiulės kopos nėtas Ludwigas Passarge: „Šiaurės vakarų vėjas išmeta lai- buvo 1872 m. vėlyvą rudenį kilusi didelė audra Baltijoje, plaukusių laivų skaičius: 1870 m. atplaukė 965, išplaukė 933 techninių-inžinerinių švyturio statybos sprendimų įgyven- vus į krantą be galimybės išsigelbėti, kur jie tiesiog sudau- kuri sukėlė didžiulį potvynį pajūrio teritorijose. Konferen- laivai, o po dviejų metų 1872 m. atplaukė 1113, išplaukė – dinimas buvo kur kas labiau komplikuotas nei įprastinia- žomi arba po to mėnesius jų liekanos kyšo iš vandens, kol cijoje buvo pažymėta, jog jei iki tol būtų buvusi sukurta 1174 laivai. 1880 m. pačioje Klaipėdoje buvo 16 garlaivių.5 me kraštovaizdyje. Kita vertus, Urbo kalnas leido švyturiui vis giliau ir giliau nugrimzta į smėlį ar tiesiog būna bangų perspėjimo sistema visoje pakrantėje pradedant Ryga ar Ne veltui naujausios Prūsijos istorijos autorius Michel Kerau- pakilti aukštai virš jūros lygio, kad jo skleidžiama šviesa išblaškomi po gabalėlį“10. Tarsi šių žodžių paliudijimą Pas- Klaipėda, tai būtų buvę galima išvengti didelių nuostolių. tret pastebėjo, jog „Prūsijos transporto revoliucija įvyko anks- būtų matoma kuo toliau jūroje. Visgi, esminės priežastys sargė matė Nidoje prie žvejų namų durų pastatytas sudu- Juolab, kad apie štorminį vakarų vėją savalaikiai įspėjo An- čiau nei pramonės“6. nulėmusios Nidos švyturio statybą buvo susijusios su in- žusių laivų liekanas su užrašais – Ocean Queen, Advance, glijos tarnybos, o šią informaciją priėmusi Hamburge įsi- Laivininkystės situacija Kuršių marių regione atspin- dustrinės epochos padiktuotais poreikiais susisiekimui ir Vulkan11. Apie nerijos pakrantę nugulusius sudužusių laivų kūrusi Deutsche Seewarte (jūrinės saugos tarnyba) galėjo ją dėjo bendrąsias tendencijas besivienijančioje Vokietijoje. prekybai jūrose ir vidaus vandenyse Vokietijos imperijoje. griaučius rašė ir geografas Julius Schumannas, pėsčiomis perduoti tik keliems tuomet veikusiems Vokietijos pajūryje Būtent tokiame plačiame kontekste išryškėja Nidos švytu- 2 Zembrickis, Johanas. Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėdos istorija. Klaipėda. 2004. T. II, p. 37 7 Prieiga per internetą: https://de.wikipedia.org/wiki/Deutscher_ rio ir daugelio kitų navigacinių įrenginių atsiradimas Kur- 3 Reklaminis skelbimas. Memeler Damp oot. 1857 April 20. Nr. 46 Nautischer_Verein. Žiūrėta 2016.09.01 12 Schumann, Julius. Ein Tag in Schwarzort. Der neuen Preussischen šių marių baseine XIX a. antroje pusėje. 4 Reklaminis skelbimas „Dampfschi – Fahrt zwischen Stettin u. 8 Locales. Memeler Damp oot. 1873 Mai 4. Nr. 104 Provinzial-Blätter. B. III.Königsberg. 1859. S.92 Memel. Memeler Damp oot. 1857 Mai 25. Nr.60 9 Passarge, Ludwig. Aus baltischen Lander. Glagau. 1878. S.276 13 Locales. Memeler Damp oot. 1873 Februar 1. Nr. 27 1 Prieiga per internetą: http://www.ndr.de/fernsehen/sendungen/ 5 Zembrickis, Johanas. Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėdos istorija. p. 31, 38 10 Passarge, Ludwig. Aus baltischen Lander. S. 278 14 Memeler Damp± oot. 1873 Februar 13 Nr. 37 unsere_ geschichte/ Unsere-Geschichte-1. Žiūrėta 2016.09.22 6 Kerautret, Michel. Prūsijos istorija. Vilnius. 2013, p.254 11 Ibid. S. 277 15 Locales. Memeler Damp oot. 1873 Februar 20 Nr. 43

44 45 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

punktams16. XIX a. paskutiniame ketvirtyje išaugusį dė- 3 sekundes, pauzė – 7 sekundes20. Raudonų plytų aštuon- no universiteto profesorius ir aistringas turizmo propa- Christphas”25, o vietos žvejai reikšdami simpatiją švyturiui mesį navigacijos sąlygų gerinimui statant naujus švyturius kampio švyturio aukštis buvo 27 metrai. Beje, Nidos švy- guotojas Steponas Kolupaila leidinyje skirtame vandens sakydavo – „mūsų švyturys su sparnais“, nes tokiai aliuzijai ne tik Baltijos pakrantėje, bet ir Šiaurė jūroje, atspindėjo ir turys atliko ir perspėjimo dėl artėjančios audros funkciją turizmui – Mūsų vandens keliai, aprašydamas lankytinus pagrindą davė Nidos švyturio šoninės antenos. Klaipėdos dienraštis Memeler Damp oot. 1875 m. rugpjū- (Sturmwarnungsstelle)21. objektus Nidoje, kelių eilučių informacijoje išskyrė švyturį: Pirmasis Nidos švyturys – ryškus industrinės epochos tyje, praėjus metams po Nidos švyturio pastatymo, laikraš- Apie Nidos švyturio reikšmę navigacijai, praėjus ke- “Nida: uostas, muitinė, paštas, viešbučiai; aukštame (51 m) simbolis ne tik Kuršių nerijoje, bet ir visame Kuršių marių tis informavo, jog Deutsche Nautische Gesellscha kartu su liems dešimtmečiams po jo pastatymo savo knygoje Lie- Urbo kalne švyturys, jį įdomu aplankyti paprašius prižiūrė- regione, veikė lygiai 70 metų: 1944 metų pabaigoje besi- Hamburgo miesto Senatu kreipėsi į vyriausybę, prašydami tuva (Prūsijos Lietuva) rašė Klaipėdos Luisės gimnazijos tojo sutikimo, įdomūs sudėtiniai lęšiai, toli matyti švyturio traukiantys Vokietijos kariuomenės daliniai švyturio bokš- imtis priemonių įskaitant ir diplomatines, kad Helgolando mokytojas Albertas Zweckas, pabrėždamas, jog Nidos blyksėjimai (3 s šviesa, 7 s pertrauka)”24. Tarpukaryje augant tą sprogdino jį smarkiai apgadindami. Pokaryje kurį laiką saloje (ji tuomet priklausė Anglijai) būtų pagerintos navi- švyturys buvo ypatingai svarbus laivams plaukusiems pro Nidos – kurortinės vietos populiarumui, švyturys tapo vie- funkcionavo švyturio įranga ant senojo švyturio likučių, o gacinės sąlygos (anglai švyturį čia įrengė 1811). Šioje infor- Bornholmo salą, kai jie stengdavosi pasirinkti kuo tieses- nu iš ryškių simbolių, dažnu reklaminių atvirukų motyvu. naujasis Nidos švyturys iškilo 1951-1953 m.. Anot Jurgio macijoje dar buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog navigacijos nį kursą į Klaipėdos uostą, tačiau neretai jūros srovės juos Apie švyturio populiarumą Nidos svečių tarpe liudija ir Bučo jis pastatytas apie 70 metrų į rytus nuo senojo švytu- sąlygos Šiaurės jūroje sudėtingos dėl per mažo skaičiaus nukreipdavo nuo pasirinkto kurso į šiaurę ar pietus ir todėl tai, jog būtent jie sugalvojo švyturiui vardą – “Raudonasis rio fundamento26. Šio švyturio jau kita forma, kiti parame- švyturių ir signalinių plūdurų17. jiems kildavo pavojus būti išmestiems į krantą, nes 43 km trai, o tai reiškia - jau kita Nidos švyturio istorijos atkarpa.

Visa tai atspindi didelės valstybės – Vokietijos imperi- ruožas tarp Klaipėdos ir Brusterorto, kaip ir 37 km ruožas 24 Kolupaila. Steponas. Mūsų vandens keliai. Kaunas. 1938. Prieiga per 25 Trotzky, Richard. Nidden – ein Bild der Erinnerungen. Memelland jos pastangas gerinti navigacines sąlygas jūrose ir vidaus tarp Klaipėdos ir Liepojos buvo neapšviesti švyturių švie- internetą: www.upes.lt/index.php/is-nemuno-ziociu-klaipda-skersai- Kalender. Oldenburg. 1954. S. 62 vandenyse XIX a. paskutiniame ketvirtyje. Būtent šiame sos. Taigi, Nidos švyturys padėjo laivams nustatyti kursą kursiu-marias-per-nida. Žiūrėta 2016.09.20 26 Bučas, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius. 2001, p. 57 fone išryškėja intensyvi navigacinių įrenginių statyba Nidos kryptimi ir orientuotis jau pagal trijų švyturių signa- Literatūra: 22 Kuršių marių regione: 1873 m. pradėti statyti Nidos ir lus Brusterorto, Nidos, Klaipėdos . 1. Bučas, Jurgis. (2001). Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius. Leidykla „Savastis“. Uostadvario švyturiai, kiek anksčiau – 1860 m. pradė- Nidos švyturio, kaip ir daugelio kitų industrinės epo- 2. Kerautret, Michel. ( 2013 ) Prūsijos istorija. Vilnius. Leidykla „ Žara“. tas statyti mūrinis švyturys Ventės rage. 1900 m. pradėjo chos objektų, atspindinčių techninės minties pažangą, at- 3. Kolupaila. Steponas. Mūsų vandens keliai. Kaunas. 1938. Prieiga per internetą: www.upes.lt/index.php/is-nemuno- veikti švyturys ties Pervalka, 1904 – Rasytėje. Be abejo, siradimas traukė amžininkų dėmesį ir kėlė susižavėjimą. ziociu-klaipda-skersai-kursiu-marias-per-nida. Žiūrėta 2016.09.20 saugiai navigacijai svarbus buvo ir Mažasis arba Baltasis Tai akivaizdžiai paliudija ir vieno iš jų, stebėjusio Nidos 4. Memeler Damp± oot. 1857 Mai 25. Nr. 60 švyturys įrengtas ant 1884 m. baigto statyti Šiaurės molo švyturio statybą, įspūdžiai publikuoti Klaipėdos spaudoje, 5. Memeler Damp± oot. 1857 April 20. Nr. 46 Klaipėdos uosto įplaukoje. praėjus ketveriems metams po Nidos švyturio pastatymo. 6. Memeler Damp± oot. 1873 Februar 1. Nr. 27 Visgi, kaip pažymėjo Johanas Zembickis „laivybai ir Anonimu panorėjęs likti asmuo rašė, kad 1878 m. gegužės 7. Memeler Damp± oot. 1873 Februar 13 Nr. 37 žvejybai Kuršių mariose labai svarbiu įvykiu tapo švyturio 24 d. elegantišku ir patogiu garlaiviu Terranova išplaukė iš 8. Memeler Damp± oot. 1873 Februar 20 Nr. 43 įrengimas Nidoje“. Jis taip pat pažymėjo, jog 1871 metais Kranto (Cranz) į Juodkrantę. Kelionėje, užtrukusioje 4½ 9. Memeler Damp± oot. 1873 Mai 1. Nr. 101 buvo paskirta statybos vieta Nidos švyturiui ant Urbo kal- valandos, jam į akis nekrito nieko naujo išskyrus raudoną 10. Memeler Damp± oot. 1873 Mai 4. Nr. 104 18 no . Šioje vietoje intensyvūs statybos darbai prasidėjo 1873 švyturį, kurio fundamento klojimo ant aukšto kalno darbus 11. Memeler Damp± oot. 1873 August 30 Nr. 202 metais. Tais metais Urbo kalno papėdėje buvo pastatytas jam teko stebėti prieš penkerius metus. Be to, šią impresiją 12. Memeler Damp± oot. 1875 August 31. Nr. 202 švyturio prižiūrėtojo namas, išlikęs iki šiol. Klaipėdos lai- jis papildė bendresniu, nestokojančiu romantinės dvasios, 13. Memeler Damp± oot. 1878 September 5 Nr. 207 kraščio Memeler Damp oot pranešimas suteikia papildo- įspūdžiu, pabrėždamas, jog vakarais nuo krantinės Kran- 14. Passarge, Ludwig. (1878 ). Aus baltischen Landen. Glagau. mos įdomios informacijos apie Nidos švyturio statybos eta- to kurorte žvelgiant į banguojančią jūrą galima matyti dvi 15. omaschky, Ernst. (1933). Wasser- Wanderführer durch das nordliche Ostpreussen und das Memelland. Königsberg. pus: vasaros pabaigoje jau buvo paklotas švyturio pamatas blykčiojančias šviesas, tarsi švytinčias Okeano akis: viena 16. Trotzky, Richard. Nidden – ein Bild der Erinnerungen. Memelland Kalender. Oldenburg. 1954. S. 62 iš skaldytų akmens blokų (Feldsteinlager) įleistų į 10 pėdų jų – toli vakaruose prie Brüsterorto, o kita – toli šiaurėje 17. Zembrickis, Johanas. (2004) Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėdos istorija. Klaipėda. Leidykla „Libra Memelensis“. T. II. 23 (apie 3 metrus) gylį. Šioje informacijoje taip pat buvo pa- prie Nidos . 18. Zweck, Albert. (1898). Litauen. Eine Landes- und Volkskunde. Stuttgart žymėta, jog į švyturį turėjo vesti 195 akmeniniai laiptai19. XIX a. paskutiniame ketvirtyje Nidos žvejų kaimelyje Vadinasi, švyturio statybos darbai prasidėjo 1873 pavasa- su būdinga medine architektūra, išsiskyrė du kraštovaiz- rį, vasaros pabaigoje jau buvo suformuotas fundamentas. džio akcentai: 1874 m. pastatytas raudonų plytų švyturys THE NIDA LIGHTHOUSE AS A SYMBOL OF THE INDUSTRIAL Švyturio statytojams nemenkas iššūkis buvo aukštas smė- ir 1888 m.iškilusi taip raudonų plytų neogotikinio stiliaus AGE AT THE CURONIAN LAGOON lio kalnas be tvirtesnio pagrindo, todėl visos statybinės bažnyčia. Visgi, dominuojantis čia buvo švyturys, matomas medžiagos, taip pat ir didžiuliai pamatams skirti akmens iš bet kurios kraštovaizdžio perspektyvos. Doc dr Nijolė STRAKAUSKAITĖ blokai buvo gabenami į kalną, nutiesus specialų lentinį Postindustrinės epochos žmonėms Nidos švyturys taip Institute of History and Archeology of the Baltic Region of Klaipėda University kelią. Švyturio statyba užtruko daugiau nei metus, nes jis pat buvo įdomus. Žinomas tarpukariu hidrologas Kau- e rst Nida lighthouse, a prominent symbol of the house functioned for a while, and the new Nida lighthouse pradėjo veikti 1874 metų spalio 24 d. Tuomet Nidos švy- 20 Die Nehrung in Zahlen. Memelland Kalender. Oldenburg. 1954. S. 36 industrial age not only in the Curonian Spit, but also appeared in 1951-1953. According to Jurgis Bučas, he was turio šviesa siekė 22 jūrmylias (40.744 km), blyksnis truko 21 omaschky, Ernst. Wasser- Wanderführer durch das nordliche Ostpreussen und das Memelland. Königsberg. 1933. S. 74-75 throughout the Curonian Lagoon region, was exactly 70 built about 70 meters east of the base of the old lighthouse. 16 Locales. Memeler Damp oot. 1873 Mai 1. Nr. 101 22 Zweck, Albert. Litauen. Eine Landes- und Volkskunde. Stuttgart. 1898. years old: at the end of 1944, units of the German Army is lighthouse is already in another shape, other param- 17 Locales. Memeler Damp oot. 1875 August 31. Nr. 202 S. 408 18 Zembrickis, Johanas. Klaipėdos apskrities istorija. Klaipėda. 2011. T. 23 Ein Sonntag in Schwarzort. Memeler Damp oot. Beilage zu Nr. 207 detached the lighthouse to bombard it with severe damage. eters, which means another part of the history of the Nida III, p. 252 des Memeler Damp± oots. „Memeler – und Grenz- Zeitung“. 1878 e lighthouse equipment on the remains of the old light- Lighthouse. 19 Locales. Memeler Damp oot. 1873 August 30 Nr. 202 September 5

46 47 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Manytume, kad naujasis bokštas išstovėjo ir per II Trianguliacija ir pagal paskirtį jai „gimininga“ po- KLAIPĖDOS DIDYSIS BAKENAS XIX A. PAB.XX A. PR. Pasaulinį karą, bet neatlaikė nejautros istoriniams arte- ligonometrija – tai matuojamų teritorijų plotų sudali- GEODEZINIU SIGNALU BUVĘS NAVIGACINIS STATINYS? faktams, neatmestina, kad ir noro pasipelnyti. Apie šio nimas trikampių (poligonometrijos atveju – daugia- bokšto griovimą rašyta ir spaudoje7, deja, susigriebta kampių) grandinėmis su vietovėje išsiskiriančiomis Arminas ŠTUOPYS jau po laiko – autoriaus žiniomis, bokšto konstrukci- ir geodezininkų darbui bei geodeziniams ženklams Klaipėdos universiteto Statybos katedros dėstytojas niai sprendimai ir matmenys, XX a. pirmųjų dešim- įrengti patogiomis viršūnėmis (geodeziniais punktais), vadas archyvine medžiaga, teigė, kad Klaipėdos (Memelio) tmečių vokiškų profiliuočių skerspjūvių matmenys ir kurių padėtis (koordinatės, kampai, atstumai, altitudės Į2008 m. sausio mėnesį, palaiminus tuometinei Vy- planuose šie bokštai vaizduojami jau XVII a., o XIX a. gamintojų signatūros (jei jų būta), kniedytų jungčių ir t.t.) yra tiksliai išmatuota astronominiais – geode- riausybei, Klaipėdos uosto direkcijos iniciatyva (ji pirmoje pusėje jų stovėjo jau šeši; vėliau, dar iki XIX a. pobūdis, kitos detalės taip ir liko neužfiksuotos. ziniais metodais ir užfiksuota vietovėje bei žinynuose. paskelbė griovimo darbų konkursą) buvo nugriau- pabaigos svarbiausieji iš jų statomi nebe iš medienos, Straipsnyje aprašomų autoriui prieinamos moksli- Šie geodeziniai matavimai atliekami moksliniais, kartas Klaipėdos Bomelsvitės rajone, dabartinės Gulbių o iš sukniedytų „metalinių ažūrinių“ konstrukcijų, ku- nės – istorinės, memuarinės literatūros, ikonografijos tografiniais, žemėtvarkiniais, kariniais ir t.t. tikslais – gatvės tąsoje, prie uosto teritorijos tvoros plytinčio- rios buvo „dažomos įvairiomis spalvomis“3. Taigi, šia- ir kitų šaltinių tyrimų tikslas – suformuluoti ir pagrįsti be jų nepavyks nubraižyti gero topografinio žemėlapio je dykvietėje stovėjęs ažūrinis bokštas. Iš sukniedytų me straipsnyje aptariamą bakeną galima įvardyti „mo- hipotezę, kad 2008 m. sausį nugriautas paskutinysis iš (Krikščiūnas, 1928), nutiesti tiesaus plento ar tinkamo plieninių profiliuočių ir ant aukštų betoninių pamatų derniu“ ir „paskutiniuoju“. senųjų Klaipėdos bakenų ir jo pirmtakas atliko ne tik nuolydžio geležinkelio, tiksliai sudalinti žemės sklypų, sumontuotas bokštas šioje vietoje išstovėjo nuo Pirmo- Trumpame, kelis šaltinius susisteminusiame tekste navigacines funkcijas, bet ir buvo seno, gali būti, kad artileristams nepavyks apšaudyti nematomo priešo12, jo pasaulinio karo pabaigos. Daugelis klaipėdiečių jį vis Mažosios Lietuvos enciklopedijoje (MLE) rašoma, kad XIX a. vidurio – pabaigos geodezinio ženklo8 dalimi, mokslininkams – išsiaiškinti Žemės dydžio, formos, dar prisimena dėl mistiškų ženklų viršūnėje (kryžius, senasis bakeno bokštas „buvo pastatytas 1852 m. iš me- vadinama geodeziniu signalu9, o „keistos“ figūros jo kitų geografinių parametrų, plutos judesių13 ir t.t. Taigi, ovalinis cilindras, trikampis) ir nedvejodami pasakys, talo kampainio“ ir, kad „1915 m. Rusijos armijos ka- viršūnėje – ne tik navigaciniai ženklai, bet ir geodezi- trianguliaciniai vietovės matavimai, jų palikti pėdsakai, kad čia būta bakeno1. rių jis buvo nupjautas, netrukus atstatytas, 2008.01.15 niai vizavimo taikiniai10. Daroma prielaida, kad šiame pavadinti geodeziniais ženklais, buvo XIX a. pramoni- Terminu bakenas vadinami laivavedžiams skirti supjaustytas“4. Be to, šiame trumpame enciklopedinia- aukštame statinyje buvo sutapdintos dvi funkcijos – nės revoliucijos, karybos, mokslo ir technikos raidos, navigacijos ir signalizacijos ženklai, aukšti plūdurai ar me tekste pateikiama ir kitų detalių, būdingų iki XIX navigacinio vedlinės ženklo (bakeno) ir trianguliacinio naujoviško, intensyvaus teritorijų įsisavinimo priemo- specialios gairės, bokštai, stovėję marių ir jūros pakran- a. pradžios išstovėjusiam bakenui. Iš šio teksto galima bokšto (geodezinio signalo). Architektūriniu klasifika- ne ir pasekme vienu metu. tėje2. Neretai jų viršūnėje būdavo ir šviesos šaltinis arba suprasti, kad buvo atstatytas tokios pačios konstruk- ciniu požiūriu, šias funkcijas atliekantys statiniai pri- Kadangi teritorijų trianguliacijos (arba poligonome- / ir signaliniai ženklai, specifinės formos figūros. Pasak cijos (tas pats) metalinis bakenas, tačiau ikonograﬁ nė skiriami vienai grupei – techninių bokštų11. trinių matavimų) darbai buvo sudėtingas, brangus ir lietuviškos jūrinės terminijos žinovų, šį statinį derėtų medžiaga rodo, kad vietoje senojo rusų kariškių nu- Trianguliaciniai matavimai ir geodeziniai tinklai ilgai trunkąs procesas, tai šių (ir kitokių) geodezinių vadinti vedlinės ženklu, tačiau šnekamojoje kalboje, pe- griauto metalinio bakeno buvo pastatytas naujasis, ki- 7 Bacevičius, E., Elertas, D. (2014). Senoji Klaipėdos uosto įplaukos ženklų konstrukcijas XIX a. pradžioje – XX a. vidury- tokios konstrukcijos, standesnis ir tikrai iš sukniedytų vedlinė. Albatrosas.lt Jūrinės informacijos svetainė. Prieiga internete: je žymėtos ir įrengiamos tvirtuose, ilgalaikiuose stati- riodikoje dažniausiai pasirenkamas terminas bakenas. www.albatrosas.lt/Senoji-Klaipedos-uosto-iplaukos-vedline-p644. Matyt, taip elgiamasi dėl olandiškos kilmės termino plieninių proﬁ liuočių sukonstruotas bakenas. html#.WGwxD1OLQ9I Žiūrėta 2016 sausio 12 d. niuose – gairėse, vadinamuose trianguliacijos punktais 8 Geodezinis ženklas – vietovėje specialia konstrukcija įtvirtintas (1 pav.). Tokio statinio centras (žemės paviršiui ver- trumpumo, todėl jį pasirinkome ir šiame straipsnyje. Lietuviškai vienu tomu išleistoje Bomelsvitės mo- įrenginys su žymeniu ir centru (ašimi), kurio parametrai Bakenais, tiksliau jų viršūnių optinėmis gairėmis, buvo kytojo Bruno le Coutre prisiminimų knygos dalyje, (koordinatės, atstumai nuo kitų ženklų, kampai, aukštis virš sutartinio tikali ašis) dėl saugumo pažymima ir daugiasluoksne 5 lygio – altitudė ir t.t.) geodeziniame tinkle yra žinomi ir ksuojami konstrukcija grunte; papildoma apsauga – keli nukeltie- žymimas uosto įplaukos ir laivybos kanalų farvateris pavadintoje „Uždaras pasaulis aplink Geležinę vedlę“ specialiuose kataloguose. Šiame tekste vartojamas ir sinonimas – (laivybos kanalo kraštai arba ašis – laivų vedlinė), kar- bakenui suteikiamas simbolinis vaizdinys: „Geležinė terminas geodezinis punktas (= geodezinis ženklas su apsaugine ji arba papildomi centrai – nuo trianguliacijos punkto zona), o jų sistema vietovėje sudaro geodezinį tinklą. žinomu atstumu ir išmatuotu kampu atitraukti mažesni tais panašiais ženklais laivininkai būdavo informuoja- vedlė! Bomelsvitės, kaimo priešais Klaipėdos miesto 9 Geodezinis signalas – specialus aukštas, stacionarus ar laikinas, bet mi apie meteorologines sąlygas, įspėjami dėl farvatery- vartus, simbolis. Kiekvienas paauglys svajojo užsikarti stabilus statinys (antžeminis bokštas ar speciali aikštelė virš aukšto žymenys, įvairios gairės – į gruntą įkalti strypai, sunkus statinio ar jame) geodezinio ženklo sudedamoji dalis, tinkamas je susidariusių seklumų, švartavimosi, įplaukos leidimo į ją.“ Panašu, kad B. le Coutre rašo apie senąjį bakeną jo matavimų aikštelėje (stacionarioje ir stabilioje, gerą apžvalgą akmenys su centro žymenimis (2 pav.) ir pan. Be to, ar draudimo ir pan. (vedlę), nes jo stovėjimo vieta įvardijama dar kaimu – užtikrinančioje pozicijoje) įtvirtinti geodeziniams instrumentams; jau XIX a. viduryje išsivysčiusiose to laikotarpio vals- jis skirtas matuoti kampams bei atstumams vietovėje. Geodezinio Žinomas Klaipėdos architektūros ir urbanistinės oficialiai Klaipėdos / Memelio dalimi šis priemiestis signalo viršūnėje būdavo įrengiami geodezinių instrumentų žiūronų tybėse geodezinių ženklų apsauga reglamentuojama raidos tyrėjas J. Tatoris, remdamasis kartografine ir tapo tik po Pirmojo pasaulinio karo, po 1918 m.6, kada vizavimo taikiniai. Tokie bokštai – geodeziniai signalai – būdavo įstatymuose (Nepriklausomoje Lietuvoje – nuo XX a. statomi taip, kad nuo vieno signalo būtų matomi mažiausiai du aptariamoje vietoje jau turėjo stovėti naujasis bakenas. gretimi, nutolę nuo 3 iki 20–50 km. trečiojo dešimtmečio, neatšauktos ir dabar galiojančios 1 Grožinėje – memuarinėje literatūroje toks įrenginys ar statinys 10 Vizavimo taikinys (vok. Zielmarke) – simetriškas kūnas ar geometrinė dar vadinamas vedle (le Coutre, 2014, p. 68), Mažosios Lietuvos gūra, į kurią nutaikomas geodezinio instrumento žiūronas (vizavimo enciklopedijoje – farvaterio vedlinės stulpais, vedlinės bokštu 3 Tatoris, J. (1994) Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki įtaisas). Būtina, kad toks taikinys aiškiai išsiskirtų horizonto (aplinkos) (Bacevičius ir Elertas, 2009, p.675). Tarptautinių žodžių žodynuose 1939 metų. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 286 fone; taikyti ir kiti optinio pobūdžio reikalavimai: taikiniai negali (Vaitkevičiūtė, 2001, p.126; Tarptautinių..., 1985, p.59) ar lietuvių – 4 Bacevičius E., Elertas, D. (2009). Vedlinė. Mažosios Lietuvos sudaryti optinių iliuzijų ir matavimo paklaidas lemiančių šešėlių, anglų jūriniame žodyne (Banaitis, 2008, p. 46) termino bakenas enciklopedija (MLE). IV t. (Rahn–Žvižežeris), p. 675–676. Vilnius: akinančių atspindžių, plokštumų apšviestumo skirtumo, kitų optinių 12 Проскуряков, В.В. (1948). Топографическая служба в reikšmė aiškinama siaurai – medinis plūduras su medine piramide. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. P. 676 efektų. Signaluose vizavimo taikinys įrengiamas taip, kad jo vertikali артиллерии. Учебник для артиллерийских училищ. Москва: Atrodo, kad Memelio / Klaipėdos miestiečiai ir vokiškų jūrlapių 5 le Coutre, B. (1914). Mano miestas Klaipėda 1900 – 1939 metai. geometrinė ašis sutaptų su grunte pažymėta geodezinio punkto ašimi Военное издательство. P. 23–24 sudarytojai šiuo terminu įvardijo ir navigacinį statinį sausumoje – Atsiminimai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, p. 75–78 (centru). 13 Viik, T. F. (2006). W. Bessel and geodesy. International Conference“ e termino prasmę pakoregavo tradicijos. 6 Safronovas, V. (2009). Vitė. Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE). 11 Purvinienė, M. Purvinas, M. (2000). Bokštai. Mažosios Lietuvos Struve Arc and Extensions in Space and Time“. 13–15 August 2006, 2 Statybos techninis reglamenta s. STR 2.02.06:2004. Hidrotechnikos IV t. (Rahn–Žvižežeris), p. 764–765. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų enciklopedija (MLE). I t. A–Kar), p. 192. Vilnius: Mokslo ir Sweden. Haparanda and Pajala. P. 1-12. Rieiga per internetą: www. statiniai. Pagrindinės nuostatos. Vilnius: Aplinkos ministerija. P. 4 leidybos institutas. enciklopedijų leidybos institutas. unav.es/gep/BesselGeodesy2006.pdf. Žiūrėta: 2016 rugsėjo 14 d.

48 49 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

taisyklės, teisinės normos14. Kita vertus, aptariamo ba- matavimų ir topografinių žemėlapių sudarymo laiko- XX a. vid. nacionaliniai ir tarptautiniai moksliniai pro- pukario geodezininkų ir topografų raštuose netrūksta. keno atvejis, šiuo metu mes pergyvename šalies valsty- tarpiui15 ir vėliau, iki XX a. pradžios tankinant tri- jektai18, juos vykdžiusių asmenų nuopelnai19, nemažai Šiuo požiūriu yra labai naudinga S. Dirmanto publika- binio geodezinio tinklo punktų irimo ir transformacijų anguliacinius tinklus bei juos pritaikant praktiniams ir darbų apie lokalių geodezinių tinklų įrengimo, insti- cija26, naudingų žinių apie niveliacijos ir trianguliacijos laikotarpį. smulkaus mastelio kartografijos, žemėtvarkos, miestų tucijų istoriją20. Išskirtinis vokiečių geodezijos istorikų tinklų sąsajas su Vokietijos, Latvijos tinklais, signalų Trianguliacinio punkto pastebimumas iš didelio planavimo, transporto tinklų tiesimo poreikiams, visi bruožas – aiškus senųjų geodezinių punktų suvokimas aprašymų ir vaizdų galima rasti inžinieriaus P. Butri- atstumo – optinių geodezinių matavimų epochoje yra aiškaus silueto aukšti statiniai buvo naudojami kaip juos esant technikos ir mokslo paminklais21, ankstyvos mo, M. Ratauto, prof. B. Kodačio ir S. Kolupailos ir net būtina, bet miškingoje, kalvotoje arba urbanizuotoje kažkurios klasės trianguliaciniai punktai. Jei mokslo ir Žemės ir kitų geodezinių matavimų populiarinimo pa- anoniminių autorių, taip pat ketvirtojo dešimtmečio vietovėje sunkiai realizuojama jo savybė. Todėl logiška, pramoninės revoliucijos laimėjimų, kintančių raciona- stangos22. Visgi, atrodo, kad autoriui žinomoje ir pasie- pabaigos Karo topografijos skyriaus darbuotojų teks- kad XIX a. pr. – XX a. pr. vokiečių (ir kitų tautų) geode- lumo standartų veikiamas ir besivystančio kapitalizmo kiamoje tokio pobūdžio vokiškoje23 bei rusiškoje24 lite- tuose27. zininkai virš trianguliacinių ženklų statė gana sudėtin- taupumą propaguojantis mokslininkas astronomas, ge- ratūroje Klaipėdos kraštas, kaip Prūsijos ar Vokietijos XX a. antrosios pusės ir vėlesnėje geodezijos istori- gos konstrukcijos statinius, vadintus trianguliaciniais odezininkas, miesto galva ar kariškis tokiems tikslams imperijos periferija, geriausiu atvejų politinių įvykių ir ją nagrinėjančioje lietuviškoje literatūroje dažniausiai signalais – neaukštas piramides (iki 5–8 m aukščio) ir panaudoja bažnyčių bokštus, paminklus ir švyturius16, karinių batalijų paribys, minimas tik „didžiųjų“ XIX kartojami tarpukario geodezininkų teiginiai, pasakoja- gerokai aukštesnius (iki 30–50 m) bokštus. Šie darbai tai kodėl jis tam negalėtų panaudoti bakenų ir kitokių a. geodezinių projektų ar trianguliacinių (matavimo) ma apie XIX a. rusų astronomų, geodezininkų ir kariš- ilgai truko, buvo brangūs, todėl geodezininkai privalė- stacionarių signalinių bokštų? maršrutų jungčių (Žemės formos, dienovidžio atkarpų kių mokslinius darbus28, populiarinami XIX a. moks- jo atkreipti dėmesį į navigacinius statinius sausumoje Tikrinant tokią galimybę, teko remtis skirtingo po- ir laipsnio lankų ilgio, Trunco – Klaipėdos triangulia- liniai projektai ir išlikę bei tarptautinę reikšmę įgavę – bakenus (vedlinių ženklus), jūrlapiuose pažymėtus būdžio šaltiniais: senais geodezijos vadovėliais, geode- cinės atšakos, Baltijos jūros pakrantės ir t.t. matavimų paveldo objektai29, ieškoma XIX a. šiuose projektuose bažnyčių bokštus (špilius), aukštus dūmtraukius ir t.t. zijos ir kartografijos istorijos darbais, fragmentiškomis – Struvės, F.W. Besselio ir Baeyerio, Tennerio ir kt. dar- panaudotų pastatų atstatymo argumentų30, nagrinė- Trianguliacijos darbų tikslumas ir geodezinių žinybinių archyvų bylomis, šeimos ir asmeninių archy- bų) kontekste. jami metodiniai tarpukario geodezininkų, topografų punktų klasė (tarpukaryje vartotas terminas eilė) pri- vų medžiaga, veteranų geodezininkų prisiminimais, Lietuvos geodezininkai trianguliacijos ir krašto darbo aspektai31, aptariamos geodezininkų personali- klauso nuo jais besinaudojančiųjų poreikių, todėl di- taip pat ikonografine medžiaga – atvirutėmis, atsitikti- kartografavimo darbus pradėjo tik XX a. trečiajame jos32, trianguliacijos darbai atskirose teritorijose33 ir t.t. desniu atstumu (kas keliasdešimt kilometrų) įrengus nėmis pokario laikotarpio nuotraukomis. Ši medžiaga dešimtmetyje, todėl iki tol turėjo remtis užsieniečių, Deja, tekstų apie taikomuosius geodezinius, žemesnių pirmosios klasės geodezinius trianguliacinius punk- teberenkama, o surinktoji yra gana padrika, neretai – daugiausiai rusų kariškių geodezine ir kartografine klasių trianguliacinius matavimus Klaipėdos krašte ap- tus, netrukus jie imami „tankinti“ – mažesniu atstu- atsitiktinė, todėl čia ji ir mėginama sisteminti. medžiaga25. Gal todėl istorinio pobūdžio ekskursų tar- tikti nepavyko. mu įrengiami tarpusavyje susieti žemesniųjų klasių Su Vokietija, Prūsija susijusių geodezijos ir karto- Visgi, straipsnio temos, XX a. pr. Klaipėdos ir po- 18 Torge, W. (2005). e International Association of Geodesy 1862 to trianguliaciniai punktai. Jei norima sudaryti smulkaus grafijos istorijos veikalų netrūksta: juose aptariami ir 1922: from a regional project to an international organization. Journal kario laikotarpio taikomųjų geodezijos darbų istori- mastelio vietovės žemėlapį ar bandoma ją kaip kitaip periodizuojami Vokietijos kunigaikštystėse, Prūsijoje of Geodesy, vol. 78, p. 558–568. jos kontekste verta išskirti S. Kazakevičiaus ir kolegų 19 Kertscher, D. (2005). Carl Friedrich Gaus – „Genie, Gigant, Titan“. 34 techniškai „įsisavinti“, jie yra būtini kaip topografinių, atliktų geodezinių – kartografinių darbų etapai, įvardy- Zeitschri für Vermessungswesen (ZfV) 6, p. 372–378. straipsnį . Jis vertingas, nes: a) pateikia aiškią ir trum- 20 Ho mann, G., Meurers, H., Nerkamp K.-H (sud.). (2010). taikomųjų geodezinių, žemėtvarkos, artilerinių ir t.t. ti asmenys, iki XIX a. pabaigos nemažai nuveikę aukš- 26 Dirmantas, S. (1935). Pirmieji geodeziniai astronominiai darbai Geschichte der Hamburger Triangulation von ca. 1814 bis Ende des Lietuvoje. Pranešimas VDU Technikos fak. posėdyje 1934 12 05. matavimų atspirties taškai. Taigi, nuo XIX a. pradžios tosios geodezijos (Žemės matmenų ir formų, dienovi- 20. Jahrhunderts. Freie und Hansestadt Hamburg Landesbetrieb Kosmos. Nr. 1–3, р. 4–18. daugelio valstybių teritorija pasidengė įvairios kons- džių atkarpų, laipsnio lankų ilgio ir t.t.) matavimuose Geoinformation und Vermessung. Sonderhe 2010, p.1–36. Prieiga per internetą: www.hamburg.de/contentblob/2836212/b91df66a 27 Butrimas, P. (1929). Precizinio niveliavimo vykdymas Lietuvoje. trukcijos bokštų bei santykinai mažesnių piramidžių, ir sudarę prielaidas susiformuoti tiksliajai, krašto tri- d112797245cd9ebdf1ab044b/data/dgeschichtetriangulation.pdf. Žemėtvarka ir melioracija. Nr.3. p. 36–41.; M.R. (1931). Kauno bazės matavimo proga. Žemėtvarka ir melioracija. Nr. 4, p.296–299. aukštų gairių, akmenų ir grunto sampilų (3 pav.) tin- anguliacija / poligonometrija paremtai kartografijai, Žiūrėta 2016 m. lapkričio11d.; Das Reihsamt für Landesaufnahme und seine Kartenwerke. (1931). Berlin: Verlag des Reihsamt für 28 Eitmanavicienė, N. (1964). Geodeziniai – astronominiai darbai klu. Šie statiniai ir jų tinklas – kol kas mažai aptartas atskirų kraštų žemėtvarkai, mokslu grįstai navigacijai Landesaufnahme. Lietuvoje XIX а. pradžioje. Geodezijos darbai, 11 t. р. 124–136. Klaipėdos krašte, Prūsijoje, Vokietijos imperijoje XIX bei sklandžiai komunikacinių – transporto sistemų rai- 21 Spata, M., Fröhlich, H., Rocken, H. (2014). Die Nordhelle im 29 Petroškevičius, P. (2007). Struvės geodezinis lankas ir jo mokslinė Ebbegebirge. Ein Historischer Hauptdreieckspunkt seit 1789. bei praktinė reikšmė. Lietuvos dangus. 2007, p. 69-79. Vilnius: VU 17 a. prasidėjusio modernėjimo, kraštovaizdžio pokyčių dai . Vokiškoje literatūroje nagrinėjami XVIII a. pab. – Nachrichten aus dem ö entlichen Vermessungswesen Nordrhein- Teorinės zikos ir astronomijos institutas; Paršeliūnas, E. (2009). Westfalen (NÖV). Ausgabe 2, p. 41–58. Prieiga per internetą: www. Švėkšnos bazės istoriniai momentai ir šiuolaikiniai aspektai. Geodezija požymis. ir kartogra ja / Geodesy and Cartography. T 35/1, p. 34–38. 15 Gliožaitis, A. A. (2013). Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių mik.nrw.de/fileadmin/user_upload/Redakteure/Dokumente/ Istoriografiniai šaltiniai dokumentuose ir žemėlapiuose. Vilnius: Gairės. P. 82 Publikationen/moderne_verwaltung/noev2_2014.pdf Žiūrėta 2016 30 Bacevičius, E., Elertas, D. (2010). Istoriniai Žemės elipsoido m. lapkričio 9 d. matavimai ir Klaipėda. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir 16 Bacevičius, E., Elertas, D. (2010). Istoriniai Žemės elipsoido Galimų aptariamo bakeno ir kitų Baltijos pajūrio įvykių kronika. 88–95 p. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus. matavimai ir Klaipėda. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai 22 Panterburg, V. (1970). Das Porträt der Erde. Geschichte der navigacinių ženklų sąsajų su geodezija tyrimų pradžio- ir įvykių kronika. 88–95 p. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus; Das Kartogra e. Stuttgart: Franckh‘sche Vlg. 31 Ažubalis, A. (2011). Žurnalas ,,Mūsų žinynas“ apie matematikos je priimta loginė prielaida: XIX a. pradžioje – pirmo- Hermannsdenkmal als trigonometrischer Punkt 1 Ordnung. (1985). 23 Autoriui kol kas tik iš citatų žinomi gausūs XIX a. vokiečių taikymus Lietuvos kariuomenėje 1922–1940 m.: autoriai ir jų Eine Dokumentation des Landesvermessungsamtes Nordrhein – geodezininkų, kartografų darbai mokslinėse ir memuarinėse straipsniai. Mokslo ir technikos raida / Evolution of science and joje pusėje, Prūsijoje ir kitose Europos šalyse prasidė- Westfalen. Bonn: Landesvermessungsamtes Nordrhein – Westfalen. publikacijose, nuo XIX a. antros pusės leistuose specializuotuose technology. nr. 1 (3), p.5–31.; Ažubalis, A. (2015). Matematikos taikymas Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m. Monogra ja. Vilnius: 17 Wolf, H. (1987). Datums-Bestimmungen im Bereich der deutschen žurnaluose. jus intensyvių mokslinių geodezinių – astronominių Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Landesvermessung. Zeitschri für Vermessungswesen (ZfV) 24 Зебергс, В. О. (1968) Струве. Астрономия XX века. Москва: 112, p. 406–413; Torge, W. (2009). Geschichte der Geodäsie in Мир.; Лaвpинoвич, K.K. (1989). Фpидpих Bильгeльм Бecceль, 32 Liekis, A. (2010). Prof. Bernardas Kodatis: sugrįžusio lietuvio 14 Lietuvos Respublikos Valstybinė geodezijos tarnyba (1991). Deutschland. Berlin: De Gruyter.; Höpfner, J. (2014). Preußische Mockвa: Hayka; Пандул, И. С., Зверевич, В. В. (2008). История gyvenimas. Vilnius: Mokslotyros institutas. Valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos instrukcija GKN- Gradmessungsarbeiten im 19. Jahrhundert. Intergeo, Berlin, Vortrag и философия геодезии и маркшейдерии. Санкт–Петербург: 33 Urbonavičius, V., Girkus, R. (2009). Kauno miesto tarpukario 01-91. Vilnius: Valstybinė geodezijos tarnyba; Lietuvos Respublikos am 9. Oktober 2014. p. 1–67. Prieiga per internetą: http://gfzpublic. Политехника. trianguliacijos. Kauno istorijos metraštis. T. 10, p. 81–88. Geodezijos ir kartogra jos įstatymas. (2001). Prieiga per internetą: gfzpotsdam.de/pubman/item/escidoc:933889:1/component/ 25 Krikščiūnas, A. (1927). Trianguliacijos reikalingumas ir jos padėtis 34 Kazakevicius, S., Petrulytė Е., Stepanovienė J. (1997). Lietuvos www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.EFE69222D6BC. Žiūrėta 2016 escidoc:933888/Preu%C3%9Fische%20Gradmessungsarbeiten.pdf. Lietuvoje. Žemės ūkis. Nr.5, p.405–410; Ratautas, М. (1935). teritorijos trianguliacijos tinklai. Istorija ir dabartis. Geodezija ir rugsėjo 10 d. Žiūrėta 2016 m. lapkričio 13 d. Geodeziniai darbai šių dienų Lietuvoje. Kosmos. Nr. 1–3, р. 19–29. kartogra ja, Nr.1(25), p. 18–52.

50 51 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

pą įvairių laikotarpių geodezinių tinklų charakteristiką Ikonografinė medžiaga merecko parengtame leidinyje apie Klaipėdos uostą40. nuotraukose pavaizduoti šis restoranas (du skirtingi (tarpukario Lietuvos geodezininkai nespėjo atlikti an- Su geodeziniais ir navigaciniais ženklais susiju- Nurodyta, kad jūrlapis yra iš Klaipėdos jūrų muzie- rakursai) ir žvejų uostelis. Stovinčio vedlinės ženklo trosios ir žemesnių klasių (eilių) trianguliacijos Klai- siuose svarstymuose ypatingą svarbą įgyja vietovių jaus rinkinių. Šiame jūrlapyje (ir uostui skirtame aplinka šiame atvirlaiškyje neparodyta, matyt, jame pėdos krašte, o pirmosios – įrengė tik kelis punktus nuotraukos, schemos, planai, žemėlapiai ir jūrlapiai, leidinyje) taip pat pavaizduoti anksčiau įvardyti ba- nufotografuotus pastatų vaizdus su bakenu sieja tik pajūryje, bet ne Klaipėdoje); b) patvirtina tarpukario net meninio pobūdžio medžiaga (piešiniai, atvirutės). kenai; be to, jūrlapio dešiniajame laukelyje yra vaiz- tai, kad jų būta tame pačiame priemiestyje, vėliau – Lietuvos geodezininkų teiginius, kad Klaipėdos kraš- Čia aptariama mažiau žinoma istorinė ikonografinė duota Memelio panorama, kurią mato uosto įplau- uostamiesčio rajone. te pirmos eilės trianguliacijos darbai buvo atlikti 1870 medžiaga37. Deja, šio straipsnio autorius, pirmą kartą kos kanalu atplaukiantys laivininkai (Memel von der Straipsnyje aptariamo bakeno pirmtakas, stovėjęs ir 1904 m.; c) trumpai aptaria sovietų perimtų geode- bakeną pamatęs ir jo kniedytas metalines konstruk- Einfahrt...– Memelis iš įplaukos pusės). Panoramoje toje pačioje Bomelsvitės vietoje – rusų kariškių nu- zinių tinklų raidą pokaryje. Šiame straipsnyje rašoma cijas apžiūrėjęs 2007 m., nesusiprato nufotografuoti Bomelsvitėje parodyti du greta, ne vienoje linijoje verstas liaunų konstrukcijų bokštas su vizavimo tai- apie XX a. šeštajame dešimtmetyje sovietinių kariškių bendro bokšto vaizdo (atrodė – kas jam gali grėsti?!), stovintys bakenai: abu į pietus nuo Šiaurinio molo. kiniais – buvo pavaizduotas mažiausiai dar viename ir geodezininkų jau nebetenkinusio prieškarinių trian- todėl dabar belieka remtis kitų autorių nuotraukomis O ant pastarojo stovėjusio nedidelio švyturio šviesos atviruke: Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio, Tilžėje guliacinių tinklų tikslumą, netiesiogiai paaiškinamos (4 pav.) ir istoriniais atvirukais. jūrlapyje beveik sutampa su tikrojo švyturio signa- 1915 m., spaustuvininko Pawlowskio41 įmonėje iš- pokarinės manipuliacijos su geodeziniais punktais – jų Dėl vietos stokos čia neaptariama kartografinė lais. Vienas iš pavaizduotų bakenų pavadintas Richt leistame spaudinyje (6 pav.). Jame matyti, kad bokšto klasių žeminimas, atsaini punktų priežiūra ir t.t. medžiaga, miesto ir uosto planai, tačiau lokalizuojant Bake (vedlinės bakenu?), o kitas, esantis kiek piečiau viršūnės figūros yra panašios į vėliau pastatyto ir iki Tenka pripažinti, kad šiems tyrimams aktualūs aptariamą statinį, norėtųsi parodyti vieno jūrlapio – įvardytas Große Bake (Didysis, straipsnyje aptaria- mūsų dienų išstovėjusio bokšto signalus. Pavyzdžiui, ir vertingi, bet istorikus, plačiąją visuomenę mažai fragmentą (5 pav.) Tai 1915 m., Berlyne ar Leipcige, mas bakenas). Atrodo, kad įplaukos kanalą (ašį arba vienos iš figūrų – kiaurymėto cilindro, istorinėje dominantys techninio pobūdžio, skirtingų istorinių nuo Giesecke & Devrient firmos išgraviruotos plokš- dešinę kanalo kraštinę) tame jūrlapyje žymėjo ir ka- – geodezinėje literatūroje vadinamo „statinaite“42– epochų Klaipėdos krašte matavimus atlikusių geode- tės atspaustas leidinys – 1915/1919 m. leidimo karinio talikų, piečiau – liuteronų bažnyčių bokštai, o refor- konstrukcija priminė geodeziniuose signaluose nuo zininkų darbo dokumentai dar nėra surasti, surinkti jūrlapio perdirbinys, naudotas nacistinės Vokietijos matų bažnyčios (jos taip nedetalizuojant įvardytos XIX a. pradžios naudojamą vizavimo taikinį – cilin- ir išnagrinėti. Šiems tyrimams trūksta ir šaltinių, ku- karo laivyne su 1940 m. sausio 18 d. antspaudu38. Ka- jūrlapyje) bokštas panoramos vaizde sutapdintas su drą, kuris konstruojamas taip, kad nuo jo atsispindė- rie padėtų tiesiogiai, nedarant aplinkinio pobūdžio dangi jis skirtas atvaizduoti situacijai jūroje ir Kuršo Pietinio molo švyturiu. Trečiasis, pavadinimo netu- ję saulės blyksniai neakintų stebėtojo pro geodezinio tyrimų, lokalizuoti Prūsijos, Vokietijos geodezininkų krante aplinkui Liepoją, tai Klaipėda (Memel) į jį pa- rintis bakenas yra pavaizduotas jau uosto gilumoje; prietaiso žiūroną. įrengtų geodezinių punktų vietas, jų ir signalų kons- tenka tik nedideliu krašteliu. Šis jūrlapio fragmentas šių jūrlapio orientyrų vaidmenį kvalifikuočiau paaiš- Abejuose aptartuose atvirukuose iki Pirmo- trukcijas, vizavimo ženklų formą. Pavyzdžiui, kai įdomus tuo, kad jame pavaizduoti keli to laikotarpio kintų kompetentingi laivybos specialistai. jo pasaulinio karo išstovėjusio bakeno metalinės kurie XX a. pirmosios pusės ir vidurio rusų autoriai navigaciniai orientyrai39 – bokštai (Wss-Tm: vok. Was- Senasis „geležinis bakenas“ pavaizduotas XIX a. konstrukcijos yra liaunos ir tikrai neprimena „L“ polemizuoja su 1900 m. Berlyne išleisto, bet autoriaus ser Turm (?) – vandenvietės spūdinis bokštas), aišku, pabaigoje išleisto (sprendžiama pagal ant jo užrašyto skerspjūvio formos profiliuočių (kampuočių). Mūsų nesurasto leidinio „Der Signalbau der Trianguliation I švyturys (apkritimo centre su neiššifruotais trumpi- ir antspaudu pažymėto laiško datą) atvirlaiškio (atvi- dienų sulaukusiame bakene buvo panaudoti masy- Ordnung der Königlich Preussischen Landesausnahme” niais), meteorologinis signalinis stiebas Kopgalyje (W- ruko) averse su Bomelsvitės vaizdais. Šį atviruką kaž- vūs kampuočiai ir kniedytos jų jungtys. Tikėtina, teiginiais, ginčija vokiečių geodezininkų pasiūlytas Sem. – Wetter–Semaphor (?), bakenas Melnragės miške kodėl itin vertina ir brangiai įkainuoja šiuolaikiniai kad šis perstatytas bakenas buvo gana schematiškai konstrukcijas35. Tokiais dokumentais būtų ir vokiški (Waldbake) ir du bakenai miesto teritorijoje – (Sgn– Klaipėdos filokartininkai, jie nepanoro pasidalinti pavaizduotas dar viename atviruke (atvirlaiškio for- (Vokietijos, Rytų Prūsijos, Tilžės apskrities, Memelio) S. – Signal–Stelle, signalinis statinys (?) bei pažymėtas atviruko vaizdu. Jame bakeno bokštas parodytas tarsi moje – 7 pav.). Jis buvo išleistas ant prasto popie- geodezinių ženklų katalogai (kaip vokiečių geodezi- trumpiniu G.B.Bk. (Didysis Bomelsvitės bakenas (?). stilizuota Kalėdinė eglutė, su viršūnėje esančiais viza- riaus, matyt, Antrojo pasaulinio karo metu Berlyne ninkų kartais cituojamas Nivellements der trigonome- Įdomu, kad jūrlapyje šiuos bakenus bandyta vaizduoti vimo taikiniais (kryžiumi, „statinaite“, sudvigubintu (kitoje jo pusėje yra 1943 m. pradžia datuotas laiš- trischen Abtheilung der Landesaufnahme. Band 1-VШ. su jų vizavimo taikiniais – figūromis (Liepojos aukšti trikampiu) ir apačioje įvardytas Eiserne Baake (pas- kas). Atvirlaiškio reversas yra pažymėtas „Volksbund Berlin, 1883.), retesnės trianguliacinių signalų įren- statiniai jame pavaizduoti atskiruose paveikslėliuose ir tarasis žodis atspausdintas su dviem raidėmis). Vir- für das Deutschtum im Ausland“ draugijos emblema gimo instrukcijos. Tiesa, šie dokumentai cituojami gerokai detaliau). šuje esama užrašo Gruss aus Bommelsvitte bei Memel, su svastika, o averso grafinio piešinio siužetą daili- to laikotarpio ir šiuolaikinėje mokslinėje geodezinėje To pačio laikotarpio ir leidėjo parengto jūrlapio o tarp trijų atvirlaiškio averso vaizdų įkomponuotas ninkas H.V. Nolden pavadino „Gatvė žvejybos uos- literatūroje36, jų nuorodas galima rasti ir kartografinė- dalis su Memelio (Klaipėdos) uostu paskelbta K. De- užrašas Restaurant Aschpurwis. Minimose nedidelėse te“. Piešinys yra mažai informatyvus, schematiškas. je svetainėje www.maps4u.lt, bet ruošiant šį tekstą, jie 37 Klaipėdos uosto bakenai / vedlinių ženklai ir kitokie navigaciniai Aišku, kad dailininkui grafikui bakenas tebuvo viena buvo nepasiekiami. orientyrai vaizduojami skirtingų laikotarpių jūrlapiuose, uosto 40 Leidinio rengėjas, jį įvardydamas „1915 m. jūrlapiu“, klaidina iš detalių, gal todėl jis pavaizduotas be aikštelės, už- schemose, planuose; ne visuose tokio pobūdžio dokumentuose jie skaitytojus: jame aiškiai parodytos vietos, kuriose XX a. trečiajame ir pavaizduoti detaliai. net penktojo dešimtmečio pradžioje nuskendo įvairūs laivai. Šis faktas tat su aiškiais vizavimo taikiniais. 35 Фурсов, В.И. (1953) Геодезические сигналы и их постройка. 38 Jūrlapis Ostsee Kuste von Kurland. Memel bis Steinort. (1915/1919). rengėjo kažkodėl netrikdė. Nors šio jūrlapio originalo nematėme, bet Москва: Издательство геодезической литературы.p.103–117, 325 Masstab auf 55°46“ Breite. 1:150 000. Herausgegeben won manome, kad jis, kaip ir Kuršo pakrančių jūrlapis, iš tikro pirmą kartą 41 Spaustuvininko vardas nenurodytas, tikėtina, kad tai lietuviams leidinius 36 Paršeliūnas, E., Sacher, M., Ihde, J. (2000). Preparation of Lithuanian Oberkommando der Kriegsmarine. Berlin: Dietrich Reimer buvo išleistas 1915 ar 1919 m., ir po beveik po 25 metų jo leidimas spausdinusi ir Lietuvos vyriausybės remta E. Pawlowskio poligra jos levelling network data for United European levelling network. (Andrews & Steiner). su nedidelėmis varinės spausdinimo plokštės raižinio korektūromis įmonė, dirbusi 1899–1925 m. (Kaunas, 1996, p. 269, 545–546). Geodezija ir kartogra ja / Geodesy and Cartography. T. 26/4, p. 171– 39 Jūrlapyje objektų ženklinimo vokiškus trumpinius dar reikėtų buvo pakartotas. Demereckas. K., (rengėjas). (2007). Klaipėdos uostas. 42 Фурсов, В.И. (1953) Геодезические сигналы и их постройка. 186. aiškintis – tai būsimo straipsnio tema. Klaipėda: Libra Memelensis, p. 50. Москва: Издательство геодезической литературы, p.11.

52 53 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Akivaizdu, kad buvo ir daugiau, matyt, ne tik vimo) taikinių46: viršuje kryžiaus, žemiau kiaury- ar nedaug vėliau dirbusius geodezininkus, aiškinomės, greta teodolito, tarp čia aptariamo bakeno atramų, šio straipsnio autoriui nežinomų, nematytų bakeno mėto cilindro ir tokio pat „tuščiavidurio“ trikam- kas yra jų šeimų archyvuose. virš geodezinio punkto centro (9 pav.). Ši nuotrau- vaizdų. Mokytojas B. le Coutre Bomelsvitei skirtuo- pio. Tokia bakeno viršūnės figūrų forma leidžia Profesinėje Klaipėdos geodezininkų terpėje žinoma ka sustiprino mūsų prielaidas apie dvigubą bakeno se prisiminimuose43, aprašydamas Klaipėdos teatro daryti prielaidą, kad bokštas galėjo būti naudoja- ir mūsų kalbinta seniausiai Klaipėdos mieste tebedir- paskirtį, patvirtino P. Galvelės kolegės prisiminimus dailininko Walterio Schmidto 1943 m. tapytą akvare- mas ir kaip geodezinis signalas, koordinuotas su banti geodezininkė Nadežda Stefanenko yra sukaupusi apie bakeną – geodezinį signalą ir inspiravo bakeno – lę, kurioje vaizduojami šio Memelio priemiesčio vaiz- kitais pakrantėje stovėjusiais geodeziniais signalais milžinišką lauko darbų patirtį, pasižymi unikalia at- geodezinio ženklo centro, virš kurio instrumentą su dai, mini dvi vedles (bakenus): „šalia pailgo locų ir (bokštais). Tada figūros jo viršūnėje vadintinos ge- mintimi, žino daugelį Klaipėdos ir apylinkių geodezi- trikoju kažkada pasistatė geodezininkas P. Galvelė, navigacinės įrangos sandėlio pastato stovėjusią ir (...) odezininkų terminu „vizavimo taikiniais“. nių punktų (net sunaikintų prieš kelis dešimtmečius!). paieškas vietoje. senokai tapusią technikos progreso auka“ nulenkia- Dar vienas klausimas, sustiprinantis prielaidą Ši geodezininkė pirmoji įvardijo, kad bakeno vietoje Išvados mą vedlę (Winkbake) ir „už keleto žingsnių“ stovinčią apie geodezinę bokšto paskirtį – kam aptariamame būta trianguliacinio (poligonometrinio) punkto, ku- Straipsnyje aptarti, tegul ir bendrojo istorinio po- „geležinę vedlę“, kurią prisiminimų autorius įvardija vedlinės bokšte buvo reikalinga darbo aikštelė, gana riuo „retai kas naudodavosi, nes jis buvo šalia uosto būdžio, kol kas antraplaniai istoriografiniai šaltiniai, teritorijos, kur teisės dirbti mes neturėjome“48. Ji nu- „savo laiko technikos stebuklu, pastatytu ant supiltos patogūs laipteliai (kopėčios) į ją? Geodeziniuose surinkta dar padrika ikonografinė medžiaga ir geode- rodė kelis pokario Klaipėdoje dirbusius geodezinin- kalvos“. Šiame pasakojime neaišku, apie kokią kalvą trianguliacijos bokštuose tokiose aikštelėse stato- zininkų veteranų liudijimai leidžia teigti, kad: kus (matininkus), darbinę veiklą pradėjusius dar prieš rašo autorius – šiuo metu toje vietoje yra krūmais ap- mi ir pagrindo atžvilgiu centruojami instrumentai, a) Didysis arba Geležinis bakenas buvo mažiau- II Pasaulinį karą. Mums pavyko surasti vieno jų – iš siai vieną kartą nugriautas (I Pasaulinio karo metu, augusi plynė ir lygioje vietoje esantys „geležinės ve- jose būdavo specialus darbo stalelis, galėjo būti ne- Biržų krašto kilusio Petro Galvelės – giminaičius49, 1915 m.) ir perstatytas, pakeičiant konstrukcinę sąran- dlės“ pamatai. sudėtinga matavimo ir papildomų įrankių užkėlimo kurie buvo išsaugoję šio geodezininko archyvą50. Ne- gą ir plienines konstrukcijas; ar pakito ir kaip pakito jo Antraplanių, ne visada aiškių, XIX a. pab. – XX a. įranga. Deja, apžiūrėti minėtosios darbo aikštelės priklausomoje Lietuvoje 1933 m. matininkų kursus perstatymo vieta – dar reikėtų tirti. pr. bakenų vaizdų galima pamatyti Klaipėdos apskri- nepavyko – aptariamam bakenui stovint paskutinįjį baigęs geodezininkas P. Galvelė (1908–1969) pokaryje b) aptariamo Bomelsvitės metalinio bokšto paskirties viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje saugomuose dešimtmetį, apatinėje bokšto dalyje kopėčios, rū- dirbo skirtingai vadintose geodezijos, kartografavimo tis buvo dviguba: vedlinės ženklas – bakenas ir bokš- Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM) pinantis potencialių laipiotųjų saugumu, jau buvo ir projektavimo institucijose, tačiau plačioji visuome- tas – geodezinis signalas, trianguliacinis (poligonome- archyvo nuotraukose, karo iš miesto išvytų miestie- nupjautos. Radinys geodezininko Petro Galvelės šeimos nė jo pavardę tegalėjo pamatyti pirmajame pokari- trinis) punktas. čių sukurtose internetinėse svetainėse, suvenyriniuo- niame Klaipėdos plane (8 pav.) ir jubiliejų švenčian- archyve Deja, bakeno, šio XX a. pradžios statinio, istorinės se albumuose. Pavyzdžiui, jau cituotame Klaipėdos čiam „darbo veteranui“ skirtame Tarybinės Klaipėdos Šio ir ankstesnių tyrimų47 pradžioje, bandydami vertės bei kraštovaizdžio akcento unikalumo ir, matyt, uostui skirtame leidinyje, garažų ar kitokių pastatų straipsnyje51. identifikuoti skirtingų laikotarpių, įvairios paskirties visų techninių funkcijų, nesuprato nei jo nugriovimą apsuptas ir šešėlį metančio bakeno siluetas matomas Be istorinės – pažintinės bei memorialinės vertės, 44 geodezinius ženklus, supratome, kad su panašiomis inicijavę uostininkai, nei istorinius artefaktus saugoti iš orlaivio darytoje 2006 m. nuotraukoje . Panašūs, šis palikimas reikšmingas ir tuo, kad parodo geodezi- problemomis susidūrė ir pokaryje į karo nualintą mies- privalančios paveldosaugos institucijos. tik mažesni navigaciniai ženklai (stiebai, bokštai) ninko pastangas surasti ir savoms reikmėms adaptuo- tą atvykę geodezininkai. Dėl to ieškojome liudininkų, Kita vertus, tenka pripažinti, kad dabarties lai- yra užfiksuoti ir prieš kelerius metus Klaipėdos aps- ti įvairių epochų Klaipėdos, jos apylinkių geodezinius kurie paaiškintų pokaryje atliktų geodezinių darbų as- kotarpiu, pakitus geodezinių matavimų technolo- krities archyve rastų senų nuotraukų rinkinyje45. Jo ženklus. Tačiau šio tyrimo kontekste naudingiausios pektus, padėtų lokalizuoti geodezinius ženklus, papa- gijoms, geodezijoje ėmus taikyti skaitmenizuotus sudarytojai visus juos kažkodėl vadina „audros per- buvo pokario Klaipėdos geodezininkų darbinę vei- sakotų apie jų reglamentavimo, įrengimo, perėmimo, palydovinio pozicionavimo (GPS) metodus, o laiva- spėjimo stiebais“. klą iliustruojančios nuotraukos. Vienoje jų geodezi- saugojimo praktiką ir raidą, atsitiktinio ardymo ar są- vedyboje senuosius vedlinių ženklus pakeitus farva- Atlikus net ribotą ikonografinės medžiagos ninkas P. Galvelė nufotografuotas darbo metu, stovįs moningo naikinimo atvejus. Tam kalbinome pokaryje terio ribas nurodančiais sektoriniais šviestuvais, šio analizę, kyla abejonių dėl išimtinai navigacinės šio 48 Interviu su geodezininke N. Stefanenko (2015.11.12. ir 2016.01.18 d.) unikalaus geodezinio – navigacinio ženklo funkcinė bokšto paskirties. Tiek prieš Pirmąjį pasaulinį karą 49 Šia medžiaga maloniai sutiko pasidalinti P. Galvelės jaunesnysis 46 Kaip nurodoma pokarinėje geodezinėje literatūroje, pastarųjų sūnus Algimantas Galvelė. Tarpukario matininkų mokyklos baigimo svarba buvo sumenkusi. Tačiau miesto, regiono is- stovėjusio liauno metalinio bokšto, tiek jo vietoje konstrukcija geodeziniuose signaluose nuo XIX a. pradžios beveik pažymėjimas, sena geodezinė literatūra, senieji puikios būklės nekito: aptardamas įvairių šalių geodezininkų bei V. Struvės patirtį instrumentai, tarpukario Lietuvos precizinės niveliacijos žurnalai, torijos ir pažintiniu požiūriu, buvo ir tebėra svarbus pastatyto naujojo, beveik šimtmetį prastovėjusio šioje srityje, tarpukario ir pokario laikotarpio rusų geodezininkas sovietų užimtame mieste rasti planai su pažymėtais geodeziniais jo egzistavimo faktas, žinoma vieta urbanistiniame vedlinės ženklo iš kniedytų metalinių profiliuočių V.I. Fursovas teigia, kad „signalai, naudoti šiuose darbuose, yra ženklais – palikimas, vertas atskiros publikacijos. didele dalimi šiuolaikinių signalų prototipai ne tik mūsų šalyje, bet 50 Geodezininko P. Galvelės šeimos archyvas (1969–2015), žiūrėta miesto audinyje, atmintis apie šios uostamiesčio da- viršūnėse būta vienodos formos vizavimo (orienta- ir užsienyje“ (Фурсов, 1953, p.9). Cituojamas autorius įvardija jų 2015.09.17 d. lies įvykius, laivininkams ir geodezininkams ilgai formą („statinaitė“ – cilindras, vertikalus tašytas ir juodai nudažytas 51 Mažeika, A., Kolesnikas, G. (1968). Pirmasis Klaipėdos geodezininkas. rąstas, keturbriaunė grotuota prizmė ir t.t.) bei nurodo reikalavimus, Tarybinė Klaipėda. Balandžio 6 d. p. 4. tarnavusį statinį. keliamus geodezinių signalų vizavimo taikiniams: jie turi būti 43 le Coutre, B. (1914). Mano miestas Klaipėda 1900–1939 metai. stabilūs, standūs (kaip ir jų pagrindai – piramidės ir kitokie bokštai – Atsiminimai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, p. 69 nesideformuoti dėl vėjo poveikio), lengvai pastebimi turimais Už suteiktą medžiagą autorius dėkoja kolekcininkams p. Algimantui Galvelei, p. Egidijui Baranauskui ir Klaipėdos 44 Demereckas. K., (rengėjas). (2007). Klaipėdos uostas. Klaipėda: Libra optiniais prietaisais ir nesukelti įvairių optinių efektų. Memelensis, p.85 47 Petrauskas, E. (2016). Geodezinių sistemų technologinė raida ir ženklų Savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjui p. V. Nausėdai. 45 Vareikis, V., Bareiša, E. (2014). Technika ir Gamta: Klaipėdos uostas tvarumo aspektai pajūrio regione. Uosto statinių studijų programos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Klaipėda: Klaipėdos magistro baigiamasis darbas (vad. A. Štuopys). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. universitetas.

54 55 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

KLAIPĖDOS DIDYSIS BAKENAS XIX A. PAB. XX A. PR. BOMELSVITĖS DIDYSIS BAKENAS POKARIO GEODEZINIU SIGNALU BUVĘS NAVIGACINIS STATINYS? GEODEZININKŲ DOKUMENTUOSE Arminas ŠTUOPYS Arminas ŠTUOPYS Klaipėdos universiteto Statybos katedros dėstytojas Klaipėdos universiteto Statybos katedros dėstytojas Straipsnyje aptariamų mokslinės – istorinės, memu- ženklo dalimi, vadinama geodeziniu signalu. Ši tezė grin- vadas šimtmečio, kniedytos jo pro liuočių konstrukcijos buvo arinės literatūros, ikonogra nių ir kitokių šaltinių tyrimų džiama XIX a. – XX a. pr. trianguliacijos darbų praktika: Nuo XIX a. pradžios geodeziniai signalai (trianguliaci- nuverstos ir supjaustytos 5. tikslas – suformuluoti ir pagrįsti hipotezę, kad 2008 m. tuomet buvo stengiamasi panaudoti visus iš tolo matomus Į niai bokštai) ir, kaimo apylinkėse, kur geresnis matomumas Sunku suvokti tokią iniciatyvą parodžiusių uostininkų nugriautas paskutinysis iš senųjų Klaipėdos bakenų ir iki aukštus statinius. Tokią prielaidą sustiprino pokaryje Klai- (plynėse, laukuose), įrenginėti mažesni jų analogai – pira- motyvus, juolab, kad kitose šalyse niekam netrukdantys lai- Pirmojo pasaulinio karo pabaigos išstovėjęs jo pirmtakas pėdoje dirbusių geodezininkų atsiminimai ir viename šei- midės – buvo tokie patys pramoninės revoliucijos, permai- vybos navigaciniai ženklai tegul ir apleidžiami, bet negriau- atliko ne tik navigacinę funkciją, bet buvo ir seno, tikėtina, mos archyve rasta nuotrauka su geodezininku, instrumentą nų moksle, kraštotvarkoje „pranašai“, kaip ir technologinius nami. Pavyzdžiui, Archangelsko uosto prieigose, Mudjugo kad XIX a. vidurio – pabaigos geodezinio trianguliacinio pasistačiusiu bakeno centre. pokyčius Viduramžių Europoje reiškę vėjo malūnai1. Tiesa, saloje tebestovi 1905 m. iš kedro ir pušies medienos (!) su- laikotarpio ir aplinkybių jau būta kitokių – miestuose greta ręstas bakenas. Pasikeitus navigacijos technologijoms, sta- bažnyčių smailių kilo ir nauju orientyru jūrlapiuose tapę tinys buvo apleistas ir paliko neprižiūrimas nuo 1979 m.; dūmtraukiai, vandentiekio spūdiniai bokštai; sodiečio akys šalia stovi ažūriniai naujųjų komunikacinių ir navigacinių jau nuo XX a. pradžios pratinosi prie naujovės – vėjinių sistemų (švyturio, ryšių, lokaciniai) bokštai iš šiuolaikinių elektros generatorių mentes iškėlusių stiebų ir bokštų. metalinių konstrukcijų6. Bokštą aprašęs farologas senąjį Tačiau Klaipėdoje (Memelyje), krašte ir visoje Rytų statinį vadina „mirštančiu“, tačiau pažymi, kad Archan- Prūsijos pakrantėje kelis šimtmečius išstovėjo formas ir gelsko kraštotyrininkų rūpesčiu, tarpininkaujant vietinės konstrukcijas keitę ypatingi kraštovaizdžio akcentai – administracijos Kultūros ir turizmo skyriui, bokštas buvo laivybos navigaciniai ženklai, vadinti bakenais (arba įtrauktas į saloje sukurto regioninės reikšmės gamtinio – vedlėmis, vedlinės ženklais). Per šį laikotarpį drauge su landša inio draustinio objektų sąrašą. miestų bažnyčių bokštais jie tapo kraštovaizdžio akcentu, Todėl nesinorėtų, kad istorines negandas pergyvenusio prie kuriuo priprato ne tik žvejai bei laivininkai, bet ir Bomelsvitės Didžiojo bakeno, navigacinio ir, kaip įrodinė- paprasti miestiečiai, apylinkių gyventojai. Gal dėl ypa- jama šiame straipsnyje, geodezinio ženklo buvimo vieta ir tingo, bet visiems suprantamo „vaidmens“ sutikti iš jūros liekanos grunte būtų sunaikintos uosto teritorijų plėtros arba grįžtančius laukiamus laivus, tokie bokštai tapo miesto ar urbanistinės miesto raidos; būtina nors popieriuje už ksuoti apylinkių legendomis, spėjama, kad ir heraldikos simbo- šio statinio liekanas, prisiminti visas jo paskirtis ir inicijuoti liais2. Deja, prasidėjus XXI a., originalių bakenų Klaipė- išsamesnius archeologinio – istorinio pobūdžio tyrimus. dos uostas ir miestas nenorėjo ar /ir nesugebėjo išsau- Darbo aplinkybės, tikslai ir uždaviniai goti, nors dar yra žmonių, kurie šiems statiniams jaučia Šiame tekste, kaip ir ankstesniame straipsnyje7, bandoma sentimentus: „...visai šalia stadiono buvo vienintelis likęs įrodyti, kad Klaipėdos Bomelsvitės, dar vadintas Geležiniu ar metalinis bakenas – kelrodis laivams, dabar liko tik jo Didžiuoju, bakenas buvo ne tik navigacinis, bet ir senas geo- tvirtinimo detalės“3. dezinis trianguliacijos punktas. Be pateikiamų loginio ir te- Kaip rodo istoriniai ir ikonogra niai tyrimai4, Didy- berenkamų istorinio pobūdžio argumentų, tam pasitelkiami sis arba Geležinis Bomelsvitės bakenas, aprašomų tyrimų vietovės tyrimų (zondavimo) rezultatai. Istorinio pobūdžio objektas, buvo mažiausiai vieną kartą nugriautas ir per- argumentus čia atstoja „žinybiniai“ dokumentai iš geodezinių statytas: apie 1915 m. buvo pakeista jo metalinių kons- žemėtvarkos institucijų – geodezinių ženklų katalogai. Taigi, trukcijų sąranga, skerspjūviai ir matmenys. Teigiama, kad siekiant pagrindinio darbo tikslo, teko spręsti du uždavinius: dar XX aštuntajame dešimtmetyje buvo „sustiprinti“ jo a) rasti ir interpretuoti istorikų mažiau žinomą, dau- pamatai (Naglio Puteikio..., 2009), o 2008 m sausį, nesu- giausiai geodezininkų ir miesto planuotojų naudo- laukus jau nebenaudojamo, bet dar visiškai tvirto statinio tą spausdintą medžiagą, susijusią su kita Bomels- vitės bakeno paskirtimi; 1 Derry ir Williams, 1982, p. 255–258 2 Elertas, 2016 5 Bacevičius ir Elertas, 2014 3 Janauskaitė, 2016 6 Aksentjevas, 2014 4 Bacevičius ir Elertas, 2009; Štuopys, 2017 7 Štuopys, 2017

56 57 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

b) ieškant šio geodezinio ženklo centro ar jo buvimo Kitas ne tik archyvinių duomenų, bet ir geodezinių žen- tiniai reperiai17. Kataloge esančiuose miesto dalių planuose paiešką. Deja, šios miesto dalies geodezinių punktų krokių ženklų buvusioje bakeno stovėjimo vietoje, atlikti klų ziniam tvarumui nepalankus veiksnys – geodezinių šie punktai pažymėti sutartiniais ženklais, sunumeruoti, o rinkinio įmonės archyve surasti nepavyko. nedidelius žvalgomuosius darbus – iškasti negilią matavimų ir duomenų surinkimo, kartografavimo techno- atskirose lentelėse yra apibūdinti detaliau. Geodezinio punkto vaizdavimas pieštuku, tegul ir nu- iškasą (šurfą). logijų kaita. Formaliai žiūrint, perėjus prie skaitmenizuo- Storame tome susegtų geodezinių punktų išdėstymo rodant jo sąlyginį pavadinimą bei įtraukiant į miesto koor- Čia susidurta su speci nėmis kliūtimis ir sunkumais. tos, palydovų ir antžeminių stočių pozicionavimo (GPS) planų bendras bruožas – schematiškumas, juose tėra tik dinačių sistemą, gali pasirodyti nepakankamais įrodymais Įvairių sovietinės Lietuvos projektinių ir geodezinių orga- metodais grindžiamos sistemos, iki XX a. devintojo dešim- pagrindinių gatvių tinklas, kai kurie pastatai, o uosto teri- jį tapatinti su bakenu; be to, kataloge surasta medžiaga dar nizacijų darbas uosto teritorijoje nuo pokario iki XX a. de- tmečio įrengti geodeziniai punktai neteka anksčiau turėtos torija nežymima. Dalis geodezinių ženklų plane – pieštuku neįrodo jį buvus prieškarinio laikotarpio. vintojo dešimtmečio buvo apribotas – pasak geodezininkų svarbos, o visi tarnybinio naudojimo katalogai, situaciniai apibraukti apskritimu ir kryžmai nubraukti, kas rodo, kad Tikėtina, kad dalis arba visi21 XX a. šeštojo dešimtmečio veteranų, čia dirbo skirtingų „sąjunginio pavaldumo“, taip planai, net slaptumo grifą turėjusi popierinė archyvinė me- geodeziniai ženklai buvo naikinami ir sovietmečiu, tačiau pradžioje Klaipėdos mieste egzistavusių II – III klasių tri- pat kariškių organizacijų geodezininkai iš tuometinio Lenin- džiaga technologiniu požiūriu tampa lyg ir nebereikalinga. planuose matyti, kad šalia daugumos sunaikintų ženklų anguliaciniai punktai buvo suregistruoti 1955 m. Vilniuje, grado ir Maskvos, uždarose uosto teritorijose susikūrusios Tačiau jei situaciją vertinti valstybiniu požiūriu, šie geo- buvo įrengti nauji. Viename iš šių planų18 yra nurodyti ap- „Litgiprogorstroj“ institute paruoštame krokių kataloge22. savą geodezinių ženklų tinklą8. Jų darbo rezultatų paieškos deziniai punktai, kaip valstybinio geodezinio tinklo dalis tariamoje Klaipėdos dalyje buvę geodeziniai ženklai; dau- Tai bloknoto formato leidinys, sudarytas pradžioje iš pieš- kol kas yra bevaisės, nors atsitiktinė medžiaga, kažkokiu privalo būti saugomi12. Deja, valstybė nevaldo visų GPS gumą jų – apskritimu su įbrėžtu juodu trikampiu pažymėti tuku, po to spausdinimo mašinėle surinktų tekstų rusų kal- būdu patekusi į privačius archyvus, išliko. Pavyzdžiui, po- sistemos komponentų, dalis jų priklauso privačioms įmo- reperiai, bet yra ir keletas trianguliacijos punktų – žymėti ba ir ranka tušu bei spalvotais pieštukais ant storo braižybos karyje Klaipėdoje pradėjusio dirbti geodezininko P. Galvelės nėms, kitoms valstybėms. Todėl susiklosčiusi situacija yra trikampiu su tašku viduryje (3 pav.). Įdomu, kad aptariamą popieriaus nubraižytų schemų23. Po kiekviena iš šio nedi- šeimos archyve9 yra segtuvas su 1958 m. technine ataskaita prieštaringa: dėl įvairių veiksnių prarandami ir neatstatomi planą nežinomas geodezininkas bandė naudoti kaip darbi- delio tiražo leidinio schema yra pasirašęs jo sudarytojas apie maskviečių ir leningradiečių tiriamuosius – inžineri- ne tik tokie geodeziniai signalai, kaip bakenas, bet ir kito- nius užrašus – bakenas jame pažymėtas pieštuku, su lietu- V. Zlatkus24 (vienintelis schemų autorius); šalia kiekvienos nius darbus būsimajame Žvejybos uosto na os bazės skly- kio pobūdžio geodeziniai ženklai13. višku užrašu „uostas“, nuo jo vesta linija, matyt, geodezinio schemos nurodyti ir jos braižymo metai – 1953–ieji. Šiame pe10. Joje aptarta naujai įsisavinama teritorija, esanti netoli Duomenys pokarinėje geodezininkų dokumentacijoje ėjimo maršrutas. kataloge yra suregistruoti ir tekstu bei schemomis (situaci- Bomelsvitės ir įvardyta „Klaipėdos girininkijos mišku“, aiš- Bomelsvitės bakeno stovėjimo vieta buvo pavaizduota Iš aptariamame leidinyje esančių geodezinių ženklų re- niais planais) aprašyti 24 trianguliaciniai punktai. Be to, yra kinama kaip naudotasi „nuo vokiečių likusiais“ geodeziniais 1947 – 1949 m. darytame miesto plane. Planą su kolegomis gistravimo bei duomenų lentelės sužinome, kad minėtasis nurodyti ir jų arba tik papildomų apsauginių – orientacinių žanklais. Straipsnio kontekste ši medžiaga buvo naudinga, sudaręs geodezininkas P. Galvelė statinį pavaizdavo kaip trianguliacinis punktas „Uostas“ „Žvejonės gatvės rajone, geodezinių ženklų (vadinamųjų perkeltųjų centrų) įrengi- nes patvirtino to laikotarpio geodezininkų darbo aplinkybes, geodezinį trianguliacinį signalą (1 pav.). Šio stovėta nedi- šalia namo nr. 126“ buvo įrengtas „iki 1952 m.“. Joje nuro- mo metai – visame kataloge vieninteliai – 1952–ieji. Matyt, leido pajusti tvyrojusią perdėto slaptumo dvasią, joje paro- delės kalvelės pakraštyje, kas prisimenama ir prieškarinių dyta trečioji punkto klasė yra aiškiai per maža tokiam stati- tuo metu buvo masiškai pertvarkomi prieškariniai geo- dytos pokario metais įrengtų geodezinių ženklų konstrukci- miesto gyventojų atsiminimuose14. Šiuo metu čia plyti vi- niui, kaip bakenas. Tai loginė išvada, grindžiama prielaida, deziniai punktai – apie tai užsimenama literatūroje: „nuo jos, priminta negrįžtamai prarasta miesto dalelytė: „...300 m siškai lygi dykvietė, kurioje styro tik buvusio bakeno pa- kad šis kapitalinis statinys turėjo būti aukštesnės klasės tri- 1954 m. Sovietų Sąjungoje sudaromiems trianguliacijos į pietus nuo projektuojamos aikštelės yra akmenimis grįstas matai (2 pav.). Yra duomenų, kuriuos patvirtina ir bakeno anguliacijos signalu: tuo metu net pirmos – antros klasių arba juos pakeičiantiems poligonometrijos tinklams buvo plentas (sic! – intarpas autoriaus) Klaipėda – Melnragė“11. pamatų apžiūra, kad sovietmečiu pamatai buvo „sustiprin- vokiečių ir lietuvių trianguliaciniai bokštai būdavo statomi taikomi gerokai griežtesni tikslumo reikalavimai, kuriuos Kita situacijos su pokario (sovietinio) laikotarpio žen- ti“ užbetonuojant naują betono sluoksnį15. Kodėl, kam tai panašaus ar net mažesnio aukščio ir iš trumpaamžės (8–15 Lietuvos teritorijoje tenkino tik prieškarinis 1 klasės tin- klų katalogais ir beveik visa popieriuje buvusia informa- reikėjo daryti? Darome prielaidą, kad tokio ant kalvelės metų) medienos19. Deja, puslapis, kur buvo kiti duomenys klas. Žemesnių klasių tinklų tikslumas naujų reikalavimų cinio pobūdžio geodezine medžiaga speci ka – užsitęsęs stovėjusio bakeno pamatus stiprinti teko, kai buvo nukasta apie signalą – direkciniai (vizavimo) kampai į kitus bokš- neatitiko. Rengiantis kartografuoti krastą 1:5000 masteliu, valstybinės geodezinės informacinės sistemos irimas bei ši kalvelė, kai įgilinti senieji bokšto pamatai buvo atkasti tus, atstumai iki jų, yra nuplėštas. Pagal sunkiai įžiūrimus 21 Toliau tekste aptariamas krokių katalogas yra susijęs tik su dviem fragmentacija, duomenis kaupusių ir archyvus valdžiusių išstumdžius gruntą. Šiai prielaidai patikrinti reikėtų grunto užrašus dar galima įvardyti šio geodezinio punkto koor- šiame dokumente neįvardyto ir straipsnio autoriaus nesurasto žinybų transformacijos į smulkias, riboto pajėgumo, savų gręžinių, įvertinti jo sudėtį, sluoksniuotumo pobūdį – tai dinates stačiakampėje x – y sistemoje ir konstatuoti, kad žemėlapio ar plano trapecijomis – 34–7 ir 34–19. Ar visos tuometinės Klaipėdos administracinės ribos „tilpo“ į šias trapecijas, neaišku. archyvų nekaupiančias privataus kapitalo įmones, per- ateities tyrimų planai. jo altitudė lentelėje nenurodyta. Akivaizdu, kad katalogas 22 Dokumentą Klaipėdos Savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus siorientavimas į siaurų žemėtvarkos poreikių tenkinimą Dalį Inžinerinių tyrinėjimų instituto Klaipėdos skyriaus buvo skirtas tik specialistams – jame yra slaptumo grifas, archyve surado jo vadovas Vytautas Nausėda, kuriam autorius yra dėkingas ir už papildomus komentarus, susijusius su geodezinių ar statybinę geodeziją ir t.t. Dėl šių pokyčių dauguma su- archyvo paveldėjusioje UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pa- be to, nurodyti geodezinių ženklų numeriai, pagal kuriuos darbų technologijų kaita, punktų tvarumo ir apsaugos situacija, kauptų geodezinių duomenų archyvų XX a. paskutiniame vyko surasti geodezinių punktų (ženklų) katalogą16, kuris, vietovėje dirbsiantis geodezininkas galėjo susirasti dar vie- dokumentų archyvais. GIS skyriaus vadovo teigimu, per visą jo darbo praktiką, šio dokumento nebuvo niekam prireikę. 20 dešimtmetyje buvo išsklaidyti skirtingose organizacijose, sprendžiant pagal pirmuosius, grifu „slaptai“ pažymėtus ną katalogą – detalius krokius , palengvinančius šių ženklų 23 Кроки пунктов..., 1955 didelė jų dalis prarasta – tai apsunkina bet kokius istori- lapus, buvo sudarytas ne vėliau kaip 1962 m. ir pildytas iki 24 Vytautas Zlatkus (1928–1989) – tuomet į pokarinę Klaipėdą 17 Straipsnyje aptariama viena geodezinių ženklų (punktų) atmaina – komandiruotas jaunas inžinierius geodezininkas, 1951 m. kartu trianguliaciniai ar/ ir poligonometriniai. Šių ir kitokių paminėtų nio – geodezinio pobūdžio tyrimus. 1984 m., o gal ir ilgiau. Jame suregistruoti Klaipėdos mieste su pirmosiomis pokario specialistų laidomis baigęs studijas Kauno ženklų paskirtis, terminija, sandara ir konstrukcija yra apibrėžta politechnikos institute. Jo biogra joje (Aksamitauskas, 2012, p. 126) 8 Vertingų žinių apie XX a. septintojo – devintojo dešimtmečio buvę, sunaikinti ir naujai įrengti geodeziniai ženklai – tri- norminėje geodezinėje literatūroje (Techninių reikalavimų...2001; rašoma, kad darbą pradėjo Miestų statybos instituto techniniame Klaipėdos geodezininkų darbų organizaciją, naudotus geodezinių Geodezijos ir kartogra jos... 2000 ir kt.). anguliaciniai ir poligonometrijos punktai, sieniniai ir grun- skyriuje, nuo 1971 m. dirbo Inžinerinių tyrinėjimų institute, dėstė ženklų katalogus, atskirus ženklų padėtį vietovėse ir būklės raidą 18 (LTSR Ministrų...,1962, p.128) tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute, čia parengė suteikė fenomenalios atminties ir darbštumo, teksto ruošimo metu 12 Lietuvos Respublikos..., 1991 ir Lietuvos Respublikos..., 2001 19 Kazakevičius ir kt., 1997; Ho mann ir kt., 2010; Butrimas, 1964 kandidatinę disertaciją (apginta Maskvos geodezijos, aeronuotraukos aštuntą dešimtį metų pradėjusi geodezininkė Nadežda Stefanenko. 13 Petrauskas, 2016 20 Krokis – iš prancūzų kalbos kilęs terminas (croquis), geodezijoje ir ir kartogra jos institute). 1989 m. sausį autokatastrofoje žuvusį 9 P. Galvelės..., 1969 14 le Coutre, 2014, p. 69 kartogra joje reiškiantis pagal vietovės akinį eskizą nubrėžtą jos planą geodezininką kolegos prisimena kaip kruopštų ir patyrusį darbuotoją, 10 О проведенных...1958 15 Naglio Puteikio..., 2009; Bacevičius ir Elertas, 2014 su būtinais paaiškinimais, kitaip – pavienių geodezinių ženklų įrengimo novatorių – jis diegė dabar jau plačiai naudojamus skaitmeninės 11 О проведенных...1958, p. 6 16 LTSR Ministrų...,1962 vietos aprašus ir orientavimo arba „pririšimo“ vietovėje schemas. geodezijos metodus.

58 59 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

reikėjo sudaryti naują, žymiai tikslesnį 2 ir žemesnių klasių 2008 m. demontavus metalines bakeno konstrukcijas, buvo cm ploto betoninį paviršių, kuriame aiškiai įžiūrima 14 x Tikėtina, kad XX a. antrojoje pusėje jo, kaip su kitais pa- trianguliacijos tinklą“25 paliktos jo atramos – pamatai, todėl galėjome bokšto pa- (14...16) cm matmenų aikštelė, panaši į stulpelio pagrindą krantės ženklais susieto geodezinio signalo / ženklo reikšmė Rastasis „Uosto“ geodezinio ženklo krokis (4 pav.) įro- grindo kraštinėmis apribotame plote ieškoti trianguliaci- (5, 6 pav.). Prie vakarinės stulpo kraštinės iškasus apie 1,0 sumenko, sumažėjo jo panaudos dažnis. Tai galėjo lemti ke- do, kad bakenas ir jo centro struktūra grunte tarp išlikusių niams bokštams (koordinuotiems punktams) būtinų cen- m gylio ir apie 70 cm ilgio bei 45 cm pločio šurfą, įsitiki- lios aplinkybės: pokaryje ženklui atsidūrus už uosto teritorijos pamatų tikrai sudarė geodezinį ženklą, o bakenas bent jau tro žymenų, kurių paviršiuje nesimatė. Visa aikštelė tarp nome, kad minėtasis stulpas yra kiek didesnių matmenų, ribų, dirbti uoste leidimą turėjusiems geodezininkams susi- iki 1955 m. buvo aktyviai naudojamas kaip trianguliacinio nugriauto bokšto konstrukcijų pamatų, kaip ir jos aplinka, beveik kvadratinis, gilesniame sluoksnyje jo kraštinė yra kūrus atskirą atraminių geodezinių ženklų tinklą, griežtinant punkto signalas. Be to, dokumento įrašai sako, kad šio žen- primena miesto dykrą – apžėlusi krūmokšniais ir nelygia apie 38 cm. Viršutinė jo dalis – iš lygaus, gerai sutankinto geodezinio tinklo punktų tikslumo reikalavimus ir keičiant klo centras – betoninis monolitas virš pagrindo iš kalkiniu velėna. Todėl bakeno centro teko ieškoti smaigu ir kasant betono, o apatinė, kurios aukštis beveik sutampa su dir- senųjų punktų klases. Ženklo paviršinė dalis galbūt sunaikinta skiediniu sumūrytų akmenų – buvo įrengtas „vokiečių“. gruntą. Aukštesnių tikslumo klasių trianguliacijos ar po- vožemio sluoksnio apačia – nelygi, grublėta, be to, badant aplinkinių daugiabučių statybos metu ir nukasus kalvelę, ant Tiesa, dėl to šio geodezinio punkto įrengimo data nepa- ligonometrijos punktuose tokie centrai įrengiami kaip ga- smaigu – trupanti (ji galėjo būti betonuota grunte). Be- kurios ir stovėjo bakenas. Tačiau pats ženklas, giliau grunte aiškėja – jis galėjo būti įrengtas ir prieš Pirmąjį pasaulinį nėtinai sudėtinga, iki kelių metrų įgilinta daugiasluoksnė toninio stulpo bendras aukštis – apie 40 cm, jis stovi ant esanti archaiškos konstrukcijos jo centro struktūra išliko. karą, arba XIX a., nes su kalkinio skiediniu ir lauko riedu- konstrukcija, kurios specialiai pažymėta vertikali ašis (cen- pagrindo iš kalkių – smėlio skiediniu sumūrytų 5 – 20 Šios aplinkybės nepanaikina bokšto griovimo metu ki- liais sumūrytas pagrindas yra archajiška konstrukcija. Štai tras) sutampa su bokšto viršūnėje esančio vizavimo taikinio cm skersmens riedulių ir skaldytų akmenų. Pagrindo iš lusios teisinės kolizijos: kodėl tebegaliojant valstybinėms kaip ji apibūdinama tekste apie XIX a. vokiečių geodezi- ar / ir bokšte įrengtos matavimų aikštelės instrumentinio akmenų aukštis liko nežinomas, jam nustatyti būtų tekę nuostatoms saugoti geodezinius ženklus, buvo priimtas nu- ninkų įrengtus trianguliacinius punktus: „bazių galai ir kai stalelio ašimi29. Trianguliacijos punkto centro žymens inži- kasti gilesnę iškasą. Pagrindas su virš jo esančių betono tarimas32 griauti geodezinį signalą33? Atrodo, kad valstybinė- kurie trianguliacijos punktai įtvirtinti ženklais, sumūrytais nerinis – konstrukcinis sprendimas (centro žymenų kiekis, bloku atrodo sujungtas standžiai. Armatūros ieškiklis, ve- se ir savivaldos institucijose (griovimo darbus inicijavusioje iš lauko akmenų ir žemėje iškastoje duobėje surištų kalkių jų „sluoksniškumas“ ir įgilinimo gylis, naudotų medžiagų džiojamas betoninio stulpo (bloko) paviršiumi, reagavo į Uosto direkcijoje ir leidimą davusioje Vyriausybėje, priešta- skiediniu. Į tokį mūrą įmontuotame granitiniame stulpelyje atmaina bei ilgalaikiškumas) priklausė nuo punkto tikslu- metalą. Spėjame, kad viršutiniame betoniniame bloke yra rauti turėjusiose paveldosaugos, geodezijos ženklų tvarumu išgręžta skylė buvo užpilama švinu, о jo paviršiuje įkirstu mo klasės (jo svarbos) ir būdavo realizuojamas taip, kad užbetonuoti viršutiniai inkarų galai, o jų apačia – pagrin- besirūpinančiose tarnybose) nebūta deramos koordinacijos, kryžiuku žymimas centras“26. koordinuota punkto centro vieta giliai grunte išliktų net do mūrinyje iš akmenų. supratimo apie bokšto reikšmę ir noro jį išsaugoti. Geodezinio ženklo aplinkos situacinis planas taip pat nugriovus bokštą ir negeriems žmonėms ar gamtos stichijai Šių lauko tyrimų rezultatai įrodė, kad bakeno pamatų Po kelerių metų žvelgiant į Bomelsvitės bakeno istoriją, įdomus: jame parodytos jau nebeegzistuojančių šios Bo- suardžius paviršinius centro žymenis. Kita vertus, teodolitą centre iš tikro yra daugiasluoksnė struktūra, panaši į apar- tenka sutikti, kad „Klaipėdos senamiesčio ir istorinės mies- melsvitės dalies gatvelių tinklas ir, spėjame, greta bakeno ar kitus geodezinius instrumentus geodezininkai galėjo sta- dytą geodezinio punkto centrą. Tiesa, ženklo centro žymuo, to dalies statinių kultūrinė – pažintinė vertė ir svarba pasau- stovėję XIX a. pab. – XX a. pr. atvirukuose ir pokario lai- tyti ir ant pažymėto centro, nelipdami į bokštą. Tokie įvar- matyt būta ne akmens, o betono – bet gal bakenas nebuvo linės geodezijos mokslo istorijoje tik pradėta atskleisti“34. kotarpio miesto plane pavaizduoti namai ar sodybos. Šio- dytų geodezinių punktų įrengimo aspektai, jų koordinatės, matavimų bazės gale? Kita vertus, atrastoji struktūra nebu- Deja, kaip galime spręsti pagal šiame straipsnyje aptariamą je geodezininkų schemoje, kaip ir kitų ženklų krokiuose kartais ir altitudės (aukščiai nuo sutartinio nulio) paprastai vo panaši į kitų vokiečių geodezininkų įrengtų ir pokaryje Klaipėdos Bomelsvitės bakeno atvejį ir žinodami geodezi- akivaizdūs sovietinio slaptumo atmosferos požymiai – joje būdavo rūpestingai aprašomos ir eskizuojamos geodezi- sovietų perstatytų trianguliacinių punktų, pavyzdžiui, La- nių ženklų tvarumui nepalankią situaciją, dėl kito cituoja- nedetalizuojamas tvoros atskirtos uosto bei Bomelsvitės te- ninkų žinynuose. Be to, pagal geodezinio punkto įrengimo brenciškių trianguliacinio punkto centrų konstrukcijas31. mų autorių pasiūlymo – atminimo žymenimis ženklinti su ritorijos užstatymas (užbrūkšniuoti plotai), nutrinti ir juo- stilistiką, panaudotas medžiagas galima apytikriai spręsti ir Archaiškos jo pagrindo medžiagos – riedulių mūrinys su geodezijos mokslo istorija susijusius Klaipėdos krašto sta- du tušu nebepavaizduoti juodraštiniame schemos variante apie atliktų darbų laikotarpį. kalkiniu skiediniu – rodytų, kad susidurta su senos staty- tinius – įgyvendinamumu abejotume: gali atsitikti, kad jau parodytų kai kurių gatvių ar takų, taip pat pastatų kontūrai Detalūs šių tyrimų rezultatai paskelbti geodezininko bos statinio liekanomis, kurioms apibūdinti būtini detalūs nebeturėsime ko ženklinti. (skenuotame schemos paveikslėlyje jie beveik neįžiūrimi). E. Petrausko magistriniame darbe30, čia apsiribosime tik archeologinio pobūdžio tyrimai. Beveik tuo pačiu metu, kai buvo griaunamas Bomelsvitės Krokio schemos įdomios ir tuo, kad jose nurodomas svarbiausiais teiginiais. Bokšto antžeminių konstrukcijų Išvados, teisinės kolizijos ir precedentai bakenas, už poros tūkstančių kilometrų nuo Klaipėdos, kilo pa- bakeno aukštis: 28,5 m – būdingas aukštos klasės prieš- centro konstrukcijos liekanos buvo kiek žemiau velėnos Čia aprašyti tyrimų rezultatai įrodo Didyjį Bomelsvitės vojus technikos istorijoje geriau už bakeną žinomam inžinieri- kariniams Vokietijos, Rusijos ir Nepriklausomos Lietuvos sluoksnio. Čia iškasus šurfą paaiškėjo, kad visa buvusio bakeną buvus ir geodeziniu signalu su koordinuotam ge- nės minties paminklui – V.G. Šuchovo35 ažūrinių konstrukcijų geodeziniams signalams27, bet skiriasi nuo nurodytojo vė- bakeno aikštelė (11,5 x 11,5 m) tarp betoninių atramų yra odeziniam ženklui būdinga centruota struktūra pagrindo radijo bokštui Maskvoje. Miesto teritorijų „vystytojų“ spaudi- lesniuose bakeno aprašymuos28. Įdomu, kad bakenas – pats užpildyta skirtingų laikotarpių statybiniu laužu, sumai- grunte. Sprendžiant pagal konstrukciją, akivaizdu, kad ji mu jis ketintas demontuoti ir vėl perstatyti kitoje vietoje, kuri aukščiausias iš aptariamame krokių kataloge pavaizduotų šytu su gruntu. Santykinai nedideliame plote aptikome buvo įrengta gerokai prieš XX a. penktąjį dešimtmetį (prieš 32 Vyriausybės nutarimas..., 2004 ažūrinių signalinių bokštų (aukštesnis – tik vientisas uosto plonasluoksnių „olandiškų“ plytų, glazūruotų ir porcelia- Antrąjį ar net Pirmąjį pasaulinius karus), tačiau ženklo 33 Nutarimu nurašyti keli tik inventoriniais numeriais įvardyti švyturys, kataloge įvardytas „Melnragės punktu“). ninių indų, skalūno plokštelių (stogų danga, mokyklinės įrengimo metus dar reikėtų aiškintis. Žvejybos uosto, jūrų perkėlos, vidinių kanalų vedlinės ženklai, molų navigaciniai įrenginiai ir penki nedidelėmis sumomis įkainuoti Lauko tyrimų rezultatai rašymo lentelės), gaubtinių čerpių, raudonų keraminių Antroji bakeno funkcija (trianguliacinis geodezinis geodeziniai ženklai. Tyrimais vietovėje, buvusio bakeno stovėjimo vietoje plytų, butelių šukių, korodavusių vinių, varžtų ir t.t. Po punktas) dar galėtų būti atkurta, nes sunaikinta tik antže- 34 Bacevičius ir Elertas, 2010, p. 94 35 Metalinių konstrukcijų specialisto, rusų inžinierius V.G. Šuchovo norėjome patikrinti prielaidą apie „dvigubą“ jo paskirtį. velėnos sluoksniu būta apie 15 – 20 cm storio dirvožemio minė šio statinio dalis (signalas), bet išliko betoninės atra- (1853-1939) realizuotų projektų palikimas labai didelis ir, deja, (juodžemio) sluoksnio. Pašalinus velėną, bokšto centro mos, giliai žemėje – ir centro žymenys, kurių koordinates nykstantis – daugybė vandentiekio spūdinių bokštų, aušintuvų Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vidurinės Azijos šalyse. Jis 25 Kazakevičius ir kt., 1997 vietoje aptikome aptrupėjusio (apardyto?), apie 34x30 nustatyti nesunku. projektavo bei statė ir hidrotechninius įrenginius (pavyzdžiui, 26 Kazakevičius ir kt., 1997 hiperbolodinius Chersono uosto švyturius), visuomenei mažiau 27 Фурсов, 1953, p.109–118; Urbonavičius ir Girkus, 2009 29 Фурсов, 1953, p.79–92; Шишкин, 1965, p.34–67 žinomas kaip Baku na os krekingo technologinių įrenginių, šildymo 28 Bacevičius ir Elertas, 2009 30 Petrauskas, 2016 31 Petrauskas, 2016, p. 89–94 katilų projektuotojas.

60 61 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

nėra tokia patraukli investuotojams. Kaip nurodė paveldosau- statybininkų, miesto planuotojų, teritorijų adminis- 17. Petrauskas, E. (2016). Geodezinių sistemų technologinė raida ir ženklų tvarumo aspektai pajūrio regione. Uosto statinių gos entuziastai ir inžinieriaus palikimą saugantys giminaičiai, tratorių, investuotojų ir t.t.) nesuvokia inžinerinies studijų programos magistro baigiamasis darbas (vad. A. Štuopys). Klaipėda: Klaipėdos universitetas. šis veiksmas korozijos pažeistam ir projektinę dokumentaciją minties paveldo paminklų vertės; 18. Štuopys, A. (2017). Klaipėdos Didysis bakenas (XIX a. pab. – XX a. pr.) – geodeziniu signalu buvęs navigacinis stati- praradusiam bokštui reikštų sunaikinimą. Jie įvardijo tokių – nėra kuriami pradinę funkciją praradusių tokių pa- nys? Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika, t.7, P. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus. objektų vertės sandus: „paminklas – nedaloma materialaus ir veldo objektų panaudos principai; 19. Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.12.01:2001. (2001). Lietuvos Valstybinis geodezinis vertikalusis tinklas. nematerialaus pradų vienuma: inžinerinės minties, metalo, – kokybiški tokių objektų restauravimo ir pritaikymo, Prieiga per internetą: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.70555220589E. Žiūrėta 2015 spalio 6 d. montavimo būdo, sukūrimo laikotarpio ir vietos miesto žemė- perkėlimo ar atnaujinimo darbai negali būti atlikti, 20. Urbonavičius, V., Girkus, R. (2009). Kauno miesto tarpukario trianguliacijos. Kauno istorijos metraštis, t. 10, p. 81–88. lapyje. Ir tik tada, kai šie komponentai yra originalūs, jie išlaiko jei nerandami originalūs jų autoriniai brėžiniai arba 21. Vyriausybės nutarimas Nr.1150 / 2004 rugsėjo 8 d. (2004). „Del nekilnojamųjų daiktų nurašymo“. Prieiga per interne- savo vertę“36. O voluntaristinių sprendimų su senaisiais techni- nedaromi išsamūs matavimai ir moksliniai tyrimai. tą: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DA9E28C9BD7B. Žiūrėta 2015 spalio 4 d. kos statiniais priežastys, pasak jų, slypi tame, kad: Prisiminę dar menkai žinomą bakeno istoriją, galime 22. Aксентьев, С. (2014). Архангельский форпост. Наука и жизнь, но.3, стр.44–49. – didelė dalis paveldosaugininkų ir paprastų miestie- retoriškai klausti: ar čia yra kas įvardyta, ko negalėtume 23. Фурсов, В.И. (1953) Геодезические сигналы и их постройка. Москва: Издательство геодезической литературы. čių, dauguma įvairių profesinių grupių (architektų, pritaikyti Didžiajam Bomelsvitės bakenui? 24. Кроки пунктов триангуляции города Клайпеды. (1955) Проектный институт «Литгипрогорстрой». Отдел 36 Шухова, 2014 изысканий. Вильнюс: Литгипрогорстрой. 25. О проведенных технических изысканиях на площадке нефтебазы морского рыбного порта в г. Клайпеде Naudota literatūra Литовской ССР. Объект Но. 1709. Технический отчёт. Москва: Госплан РСФСР, Гипрорыбпром. 1. Aksamitauskas, Č.V. (sud.). (2012). Devyniasdešimt geodezijos katedros metų: 1922–2012. Vilnius: Technika. 26. Шухова, Е. (2014). Новая эпоха варварства. Наука и жизнь, но.5, стр.17–25. 2. Bacevičius E., Elertas, D. (2009). Vedlinė. Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE). IV t. (Rahn–Žvižežeris), p. 675–676. 27. Шишкин, В. Н. (1965). Руководство по постройке геодезических знаков. Москва: Недра. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 3. Bacevičius, E., Elertas, D. (2014). Senoji Klaipėdos uosto įplaukos vedlinė. Albatrosas.lt Jūrinės informacijos svetainė. Kiti šaltiniai Prieiga internete: www.albatrosas.lt/Senoji-Klaipedos-uosto-iplaukos-vedline-p644.html#.WGwxD1OLQ9I Žiūrėta 1. Interviu su geodezininke N. Stefanenko (2015.11.12. ir 2016.01.18 d.). 2016 sausio 12 d. 2. Geodezininko P. Galvelės šeimos archyvas (1969 – 2015), žiūrėta 2015.09.17 d. 4. Bacevičius, E., Elertas, D. (2010). Istoriniai Žemės elipsoido matavimai ir Klaipėda. Po muziejaus burėmis. Muzieji- 3. Klaipėdos Savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus archyvas. ninkų darbai ir įvykių kronika. 88–95 p. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus. 5. Butrimas, P. (1964). Elektros tinklams skirtų gelžbetoninių stulpų pritaikymas trianguliacijos signalų statybai. Geo- Už suteiktą medžiagą autorius dėkoja kolekcininkui p. Algimantui Galvelei ir Klaipėdos Savivaldybės Geodezijos ir GIS sky- dezijos darbai, 2 t., p.102–106. riaus vedėjui p. V. Nausėdai. 6. le Coutre, B. (2014). Mano miestas Klaipėda 1900–1939 metai. Atsiminimai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus. 7. Derry, T.K., Williams, T.I. (1982) A Short History of Technology. Oxford: Oxford University Press. 8. Elertas D. (2016). Bakenai Klaipėdos herbe (viešoji paskaita). 81–asis vakaras su Senąja Klaipėda. Prieiga per interne- THE GREAT BOMELSVITE BAKEN BUOY IN THE POSTWAR tą: https://www.youtube.com/watch?v=CJ3EvMr5S24. Žiūrėta: 2016.12.15. GEODESISTS DOCUMENTS 9. Geodezijos ir kartogra jos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:2000. (2000). Statybiniai inžineriniai geodeziniai Arminas ŠTUOPYS tyrinėjimai. Prieiga per internetą: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.ED58CED74000. Žiūrėta 2015 spalio 8 d. Lecturer at the Department of Civil Engineering, Klaipeda University 10. Ho mann, G., Meurers, H., Nerkamp K.-H (sud.). (2010). Geschichte der Hamburger Triangulation von ca. 1814 bis Ende des 20. Jahrhunderts. Freie und Hansestadt Hamburg Landesbetrieb Geoinformation und Vermessung. Sonder- e results of the research described here prove the ritory, working with the geodesists holding a permit in the he 2010, p.1–36. Prieiga per internetą: www.hamburg.de/contentblob/2836212/b91df66ad112797245cd9ebdf1ab04 great Bomelsvite baken and the geodesic signal with the co- port a er the creation of a separate network of supporting 4b/ data/d-geschichte-triangulation.pdf. Žiūrėta 2016 m. lapkričio11d. ordinated geodetic mark, characterized by a central struc- geodetic signs, tightening the accuracy of geodetic network 11. Janauskaitė, D. (2016). Bibliotekininkė nėra Pelenė. Kauno diena. 2016.11.12. Prieiga per internetą: http://m.kauno. ture in the ground. It is likely that in the second half of points and changing the old point classes. e surface of the diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/bibliotekininke-nera-pelene-781393. Žiūrėta: 2016.12.14. the 20th century, as the value of the geodetic signal / mark mark may have been destroyed during the construction of 12. Kazakevičius, S., Petrulytė Е., Stepanovienė J. (1997). Lietuvos teritorijos trianguliacijos tinklai. Istorija ir dabartis. associated with other coastal signs decreased, its use fre- the neighboring apartment buildings and the hailstorm on Geodezija ir kartogra ja, Nr.1(25), p. 18–52. quency decreased. is could have been caused by several which the bakers stood. But the sign itself, the structure of 13. Lietuvos Respublikos Valstybinė geodezijos tarnyba (1991). Valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos instruk- factors: during the signing of the sign outside the port ter- its center remained in the depth of the archaeological site. cija GKN-01-91. Vilnius: Valstybinė geodezijos tarnyba. 14. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartogra jos įstatymas. (2001). Prieiga per internetą: www.e-tar.lt/portal/lt/legalA- ct/TAR.EFE69222D6BC. Žiūrėta 2016 rugsėjo 10 d. 15. LTSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto Inžinerinių tyrinėjimų instituto Klaipėdos skyrius. (1962). Geodezinių ženklų katalogas. Klaipėda: ITI Klaipėdos skyrius. 16. Naglio Puteikio tinklaraštis. Už tiesą ir teisingumą. 2009.11.17. (2009). Paveldo naikinimas Klaipėdos uoste – vedlinės supjaus- tymas į metalo laužą. Prieiga per internetą: http://puteikis.blogspot.lt/2009_11_01_archive.html. Žiūrėta 2015 spalio 5 d.

62 63 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Pakeisti sugedusius blokus ar elementus darėsi sunkiau, ka- 2015 metais, konkursą naujos įrangos sumontavimui ŠIUOLAIKINĖ NAVIGACINĖ SISTEMA dangi CYBERNETIKA AS jau nebegamino tokių įrengimų. švyturiuose laimėjo Estijos rma CYBERNETICA AS. LIETUVOS JŪROS PAKRANTĖJE IR KURŠIŲ MARIOSE. Keitėsi programinės įrangos bei ryšio technologijos, todėl Šiuo metu nauja įranga jau sumontuota Juodkrantės, ADMINISTRACIJOS ŠVYTURIŲ ŠVIESOS NAVIGACINĖS duomenys nebūdavo perduodami į monitoringo centrą ir Klaipėdos ir Šventosios švyturiuose. Nidos švyturyje nu- nebuvo galima stebėti švyturių įrangos būklės. Rezerviniai matyta pakeisti įrangą šių metų spalio mėnesį. Nauja įranga ĮRANGOS RAIDA IR ATEITIS akumuliatoriai nors ir palaikė įrangos funkcionavimą, ta- ypatinga tuo, kad joje sumontuotas naujas žibintas su švie- čiau jų veikimas dėl senumo (48 rezervinio maitinimo aku- sos diodais, kuriame nebėra lempų keitiklio su judančio- Jurijus GLEIKINAS Lietuvos saugios laivybos administracijos Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyrius muliatoriai 4 švyturiuose veika jau 16 metų, kai jų veikimo mis dalimis ir 1000 W lempomis, vietoje 12 akumuliatorių resursas – 10 metų) galėjo bet kada pasibaigti, tuo pačiu rezerviniam maitinimui užtikrinti kiekviename švyturyje 002 metais įsteigta LSLA iš KVJUD perėmė 4 jūrinius 1945 m. vietoje sunaikinto švyturio, buvo laikinai pa- galėjo nutrūkti ir švyturių darbas. belieka tiktai du akumuliatoriai, energijos sąnaudos suma- 2kranto švyturius – Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir statytas 26 metrų aukščio medinis navigacinis bokštas. Per estiškos įrangos švyturiuose funkcionavo laikotar- žėja 10 kartų t. y. vietoje 1000 W žibintas dabar naudoja Šventosios. Nors švyturiai yra jūriniai, tačiau Nidos ir 1952 m. vietoje medinio pastatytas naujas gelžbetonis pį smarkiai pasikeitė įvairios technologijos, o ypač pus- tiktai 100 W energiją, išnyksta poreikis nuolatos aptarnauti Juodkrantės švyturiai padeda navigacijai ir Kuršių mariose. švyturio bokštas. Į švyturį nebuvo nutiesta elektros linija, laidininkinių šviesos diodų srityje. Buvo pradėti gaminti judančias žibinto lempų keitiklio dalis, o taip pat išnyksta Švyturiai – tai navigaciniai ženklai, skirti šviesos pagalba todėl jame funkcionavo šviesos navigacinė įranga, kurios įvairios galios šviesos diodai – pasiekta net 300 W galia. poreikis nuolatos keisti perdegusias lempas. padėti laivams orientuotis jūroje tiek tamsiu, tiek šviesiu šviesa buvo išgaunama acetileno pagalba. Pasiektas apie 50000 val. diodų nepertraukiamo veikimo Nors įranga ir pakeista, tačiau senoji optika ir valdymo paros metu. Navigaciniuose ženkluose sumontuota įran- Vėliau, įvedus elektrą, buvo sumontuotas šviesos žibin- laikotarpis, diodai tapo patikimesni, ilgaamžiškesni bei įranga švyturiuose bus palikta ir bus įjungiama tik ypatingu ga, priklausomai nuo poreikių bei sąlygų, formuoja įvairių tas EMH-500 su elektronine valdymo įranga. Žibinte buvo energetiškai ekonomiškesni. atveju ar sutrikus naujos įrangos darbui. Senoji optika ir spalvų bei intensyvumo šviesos ritmus ir navigacijoje, kaip patalpintas 6 lempų keitiklis, kuris perdegus vienai 1000 W Atsižvelgiant į visą tai, buvo nuspręsta pakeisti švytu- valdymo įranga bus saugojama iki tol kol ji galutinai nesu- taisyklė, ženklai, kurie skleidžia savo šviesą 15 JM atstu- lempai į žibinto fokusą pastatydavo kitą veikiančią lempą. riuose naudojamą navigacinę įrangą nauja, su žibintais, ku- sidėvės arba neperdegs paskutinė 1000W lempa. mu ir toliau, paprastai vadinami švyturiais. Švyturiai, daž- 1991 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įkurta riuose sumontuoti šviesos šaltiniai iš šviesos diodų. niausiai yra kompleksas įvairios paskirties statinių, skirtų KVJUD iš Rusijos kariškių perėmė Klaipėdos švyturį su navigacijos užtikrinimui. Kadangi švyturiuose būna daug visa šviesos navigacine įranga. Gaila, tačiau dokumentų, įvairios paskirties statinių bei juose būna sumontuota įvai- bylojančių apie Klaipėdos švyturio istoriją iš Rusijos kariš- MODERN NAVIGATION SYSTEM IN THE LITHUANIAN SEA REGION AND rios paskirties įrengimų, juose dažniausiai dirba techninis kių negauta. CURONIAN LAGOON. DEVELOPMENT AND FUTURE OF THE LIGHT personalas, kuris atlieka švyturio aplinkos, statinių bei na- Klaipėdos uosto direkcijai prižiūrint švyturį, navigaci- NAVIGATION EQUIPMENT OF THE ADMINISTRATIONS‘ LIGHTHOUSES vigacinės įrangos techninę priežiūrą. Šiuo metu keturis (4) nė įranga seno, gedo atskiros detalės ir gauti naujas Rusijo- Administracijos švyturius dirbdami pamainomis prižiū- je buvo neįmanoma – tokios tiesiog buvo nebegaminamos. ere are 4 sea lighthouses - Nida, Juodkrante, Klaipeda ministration Lightholders are supervised by twelve (12) ri dvylika (12) švyturių prižiūrėtojų. Keičiantis įrengimų Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą švyturių funkcionavimą, and Sventoji – under the supervision of the Lithuanian lighthouse supervisors during shi s. Changing equipment technologijoms ir mažėjant aptarnavimo poreikiui, ateityje buvo nuspręsta atnaujinti visų 4 švyturių šviesos navigacinę Maritime Safety Administration. Although the lighthous- technologies and decreasing service needs will also require iškils ir poreikis mažinti jų skaičių. įrangą. es are o shore, Nida and Juodkrante lighthouses help to a reduction in their number in the future. Klaipėdos švyturys yra išskirtinis tuo, kad jis veikia 1999 metais Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Švento- navigate in the Curonian Lagoon. Currently, four (4) Ad- poroje su Klaipėdos uosto direkcijos navigaciniu ženklu, sios švyturiuose Estijos rma CYBERNETICA AS įrengė esančiu na os bazės teritorijoje, ir kartu sudaro įplaukos į naują šviesos valdymo įrangą, o žibintai, optika, lempų kei- Klaipėdos uostą vedlinę liniją. tikliai ir lempos buvo palikti funkcionuoti seni. Nors se- Šiuo metu Klaipėdos švyturyje yra sumontuoti įvai- noji valdymo įranga nuo žibintų buvo atjungta, o vietoje rios paskirties įrengimai, tokie kaip diferencinė globalinė jos pajungta estiška, ji nebuvo demontuota – buvo palikta pozicionavimo sistema (DGPS), leidžianti laivams tiksliai rezervui. nustatyti savo koordinates, automatinė laivų identi kavi- Sumontavus naują estišką įrangą, švyturiai buvo pa- mo (AIS) įranga, leidžianti užtikrinti laivų eismo stebė- jungti į monitoringo centrą ir GSM ryšio pagalba švyturiai seną, uosto stebėjimo kameros, šviesos navigacinė įranga į monitoringo centrą autonomiškai ir reguliariai siųsdavo bei įvairaus tipo ryšio įranga (radiorelinė, gsm ir kt.). Ilgą duomenis apie įrangos būseną, ir darbo vietoje, kompiute- laiką Klaipėdos švyturyje veikė radijo švyturys, kuris 305 rio ekrane, buvo galima stebėti švyturių parametrus – vei- kHz dažniu į eterį siuntė atpažinimo signalą „KA“, tačiau, kia ar neveikia, kuri lempa šviečia ir kiek liko lempų kei- kai radijo švyturio darbas jūrininkams tapo nebe aktualus, tiklyje, galima buvo stebėti akumuliatorių pakrovimą, ar 2005 m. jis buvo išjungtas. yra maitinimo įtampa, funkcionuoja ar ne atskiri sistemos Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Klaipėdos švy- blokai. turys buvo sunaikintas. Laikui bėgant, estų sumontuota įranga taip pat seno.

64 65 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

1543 m. olandų burlaivių kapitonas ir jūrlapių sudari- gylis Klaipėdos sąsiauryje siekė nuo 2,5 sieksnio (4,17 m) KLAIPĖDOS UOSTO ŠVYTURIO ISTORIJOS BLYKSNIAI nėtojas Cornelis Anthoniszas išleido Šiaurės ir Baltijos jū- iki 4 sieksnių (6,68 m). Sausumoje, ties įplaukos šiauriniu ras vaizduojantį jūrlapį „Caerte van Oostlant“ su kompaso ragu, L. J. Waghenaeris pažymėjo bokšto tipo kranto statinį. Romualdas ADOMAVIČIUS Lietuvos jūrų muziejaus istorikas krypčių linijomis. 1544 m. jo pagrindu sudarytame Šiaurės 1592 m. išleistoje to paties autoriaus locijoje „ resoor der ir Baltijos jūrų buriavimo vadove, arba locijoje, „Hier be- Zeevaert“ (liet. „Jūreivystės lobis“) aprašytas įplaukimas į ar Senovės Romoje ir Graikijoje uostų įplaukas nak- nyje (gairės, bujos) ir vedlinės stulpai sausumoje (bakenai) ghint die Caerte van die Oosterse See“ pateikiamos žinios Klaipėdą ir gamtinė sąsiaurio aplinka. Dtį žymėdavo aukštai iškelti laužai, atsirado pirmieji dažnai keitė pozicijas. apie atstumus tarp uostų, gylius, seklumas, kranto orienty- 1644 m. švedų jūrininkas ir hidrografas Johannas „šviesos namai“, „šviesos bokštai“ – švyturiai. Klaipėdos Ankstyvieji navigaciniai ženklai ir orientyrai rus, minimos ir įplaukimo į Klaipėdos uostą kryptys. Taip Månssonas, savarankiškai atlikęs Baltijos jūros matavimus, uostas pradėjo kurtis XIII amžiuje. Tiksliai nežinoma, kada Vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais pat aprašyta, kaip nuplaukti iš pietvakarinio Baltijos jūros Stokholme išspausdino lociją „En Sjöbok om Sjöfarten i atsirado pirmasis švyturys, lydėjęs laivus iš jūros į Klaipėdą. laikais (XIII–XV a.) Baltijos jūros rytinėje pakrantėje vieni kampo pro Gdansko įlanką, Sembos pusiasalį, Kuršių neriją Östersjön“ (liet. „Baltijos jūros locija“), kurioje išdėstyta, XVII a. pabaigos kartogra joje ksuojamas medinių kons- pagrindinių orientavimosi (navigacijos) pagalbininkų buvo ir Klaipėdą iki Rygos. kaip nuplaukti iš Stokholmo į Suomijos pakrantes ir iš ten trukcijų statinys su pakeliamu laužo narvu. 1796 m. rugsėjo gamtiniai ir urbanistiniai miesto orientyrai – aukštesnės Įplauka į Klaipėdos uostą pažymėta 1583–1584 m. Her- pro Taliną, Rygą į Klaipėdą. Joje teigiama, kad įplauka iš 1 d. įžiebta šviesa Johanno Samuelio Lilienthalio suprojek- kalvos, pavieniai medžiai, bažnyčių ar rotušių bokštai. Ne- manno Rungo paruoštame Prūsijos ir Abiejų Tautų Respubli- Baltijos jūros į Kuršių marias buvo pažymėta jūriniais plū- tuotame Klaipėdos uosto švyturio mūriniame bokšte. Jis – turint ankstyvųjų Klaipėdos uosto navigacinių aprašymų, kos sienų aprašyme su žemėlapiais, kur pavaizduota šiaurinė durais. Žemyne stovėjo kartis su vėliava, nurodanti saugią vienas pirmųjų tokių statinių Baltijos jūros pietrytiniame sunku įvardyti tikslius objektus, kurie padėdavo orientuotis Kuršių marių dalis ir jūros krantas iki Palangos. Pakrantėje plaukimo kryptį. Pirmą kartą minimas navigacinis objektas krante. laivų įguloms jo pakrantėse. Žinoma, kad vikingai apie 880 pirmą kartą pažymėtos seklumos abipus įplauką. 1584–1585 krante. Klaipėdos uosto locmanų įstaigos 1682 m. invento- Uosto įplauka m. Šiaurės Europos vandenyse jau naudojosi krantų aprašy- m. olandų kartografo Lucaso Janszoono Waghenaerio suda- riuje minimi du plūdurai – bujos – ir jų aptarnavimas. Bujos XIII a. viduryje Livonijos ordinui įkūrus Klaipėdos pilį mais, Hanzos jūrininkai XV a. pirmojoje pusėje kelionėse rytame Europos jūrlapių atlaso „Spieghel der Zeevaerdt“ žymėjo laivakelio (farvaterio) kraštus ties seklumomis. (Memelburg), prasidėjo įtvirtinto uostamiesčio istorija. Pi- kogais Baltijos jūroje pradėjo naudoti magnetinį kompasą. (liet. „Jūreivio veidrodis“) jūrlapyje „Memel o tot Heel“ Žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inži- lies atsiradimas kartu su visais jos aptarnavimo poreikiais Trūko tikslesnio jūros krantų ir juose išsiskiriančių vizualių (liet. „Nuo Memelio iki Helo“) pažymėta kompaso kryptis į nierius, XVII a. antrojoje pusėje tapęs vyriausiuoju Prūsijos (įgula ir naujakuriai, maistas, statybinės medžiagos, buities objektų gra nio atvaizdavimo. Tik XVI a. pirmojoje pusėje Klaipėdos uostą ir įplaukos gyliai (farvateris) tarp pakrantės kartografu, Juozas Narūnavičius-Naronskis (Józef Narono- rakandai, amatininkų dirbiniai ir ginkluotė) paskatino uos- pasirodė pirmieji spausdinti Baltijos jūros regiono „jūriniai“ seklumų – Diep vander Memel. Pirmą kartą nurodyti ir gy- wicz-Naroński), sūnaus ir kelių bendraautorių padedamas, to ties Dangės upės žiotimis į Kuršių marias ir pastarosios į žemėlapiai ir locijos – jūrų maršrutų, pakrančių ir uostų liai (vidutiniai) senaisiais Amsterdamo sieksniais (1 sieks- apie 1665–1675 m. parengė detalius visos Prūsijos seniū- Baltijos jūrą atsiradimą. Ordino įsitvirtinimas pietrytinėje įplaukų aprašymai. nis – 1,67 m). Pagal nurodytus duomenis, XVI a. pabaigoje nijų žemėlapius. Iš viso buvo parengti 44 žemėlapiai, iš jų Baltijos jūros pakrantėje reiškė nuolatinius aprūpinimo ir 1527–1539 m. švedų dvasininko Olauso Magnuso suda- išliko 35. Vienas iš šių žemėlapių pavadinimu „Districtus nuo XV–XVI a. ryškiau pastebimus prekybinius kontaktus rytame viename iš pirmųjų Šiaurės Europos kraštų žemėla- Memeliensis (Memel) in Ducatu Prussiae eiusque tractu jūra su krikščioniškąja Europa. pių „Carta marina et descriptio septentrionalium terrarum“ Schalavoniae (Schalauen)“ vaizduoja Klaipėdą ir apylinkes, Iki XVIII a. jūrinių laivų judėjimas Klaipėdos uoste iš- Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje, ties upių žiotimis, pa- žemėlapyje taip pat pateiktas Klaipėdos miesto vaizdas iš pi- liko nedidelis dėl Ordino karų su Lietuvos Didžiąja Kuni- žymėti bent septyni ankstyvieji švyturių statiniai (mūriniai etryčių pusės. Jame matomas ant kopos ties šiauriniu sąsiau- gaikštyste, vėliau ir dėl aplinkinių uostų – Gdansko, Kara- ugnies bokštai) ties įplaukomis į Liubeką, Vismarą, Rostoką, rio krantu pavaizduotas bakeno pavidalo stulpas – galimai liaučiaus, Liubeko – pirklių karinės agresijos. Ja buvo siekta Štralzundą, Ščeciną, Gdanską ir Rygą. navigacinis orientyras. išvengti konkurencijos jūrų prekybos srityje. Laivybos są- 1751 m. Rusijos imperijos jūrų karininko kapitono Alek- lygos Klaipėdos sąsiauryje (kanale), ypač įplaukiant pro jį sejaus Nagajevo parengtoje Baltijos jūros locijoje, remiantis iš jūros į marias, buvo praktiškai paliktos natūraliai gamtos Švedijos plaukimo kursų knyga ir J. Månssono duomenimis, raidai – vandens ir vėjo žaismui sekliuose Klaipėdos uosto aprašytas įplaukimas iš jūros į Klaipėdą. Aprašyme minima jūros vartuose. farvaterio dešinėje pusėje, ties Kuršių nerija, statinė. Kairėje XIII–XVII a. laivų, atplaukdavusių į uostą iš jūros, skai- pusėje, ties įplauka, ant kalvos (maždaug dabartinio švytu- čius buvo nedidelis. XVI–XVIII a. pamažu stiprėjant pirklių rio vietoje) stovėjo baterija, kuri minima kaip orientyras: „... bendruomenei ir plečiantis užjūrio prekybiniams kontak- praplaukiant minėtą batarėją ir statinę reikia plaukti į PR pro 1 tams , didėjo laivybos saugumo poreikis. Jį iš dalies užti- 2 pav. Laivybai svarbių objektų žymejimas XVI a. pabaigos aukštą smėlio kalną, <...> ir čia galima stovėti ant inkaro 4 krino įrenginiai, atkreipiantys laivų įgulų dėmesį į speci - olandų jūrlapiuose: a. smėlio sekluma, b. povandeniniai ar 5 sieksnių gylyje. Nuo čia, arti rytų pusėje, yra miestas ir nes vietinės laivybos sąlygas. Įplaukimo farvateris žymėtas akmenys, c. povandeninių akmenų telkinys, d. inkaravietė, pilis...“ 1774 m. švedų sudarytame Klaipėdos jūros pakran- laikinais ženklais – navigaciniais orientyrais – priekrantės e. krypties (kurso) bakenai, f. kartys (stulpai), g. pilis, h. vėjo tės plane pažymėti farvaterio plūdurai jūroje. Įplaukiant į vandenyse ir krante. Dėl nepastovių farvaterio savybių malūnas, i. Medžių santalka (miškas), k. bažnyčia, l. namai uostą iš dešinės juodos statinės, iš kairės – baltos statinės su (krypties, gylio, srovės, pločio ir ilgio) riboženkliai vande- (frontonai), m. plūdurai (bujos), n. įplaukos vartai (molas). baltomis vėliavomis. Pažymėti ir kiti navigaciniai orientyrai 1 pav. L. J. Waghenaerio sudarytas jūrlapis Iš A. W. Lango „Seekarten der südlichen Nord- und Ostsee. – gairės, vedlinės medis ir bakenai, vėjo malūnas, bažnyčia. 1 1664–1722 m. judėjimas uoste nebuvo didelis, kiekvienais metas Ihre Entwicklung von den Anfängen bis zum Endes des 18. įplaukdavo vidutiniškai po 32 laivus. Iki 30 lastų (60 tonų talpos) „Memel o tot Heel“. Iš 1584–1585 m. Leidene išleisto Klaipėdos uosto švyturio istorija dydžio laivai sudarė beveik 60 proc. laivų, atplaukiančių į uostą. atlaso „Spieghel der Zeevaerdt“. Jahrhunderts“. Hamburg, 1968.

66 67 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Pasak lenkų istoriko Andrzejaus Grotho, 1684 m. įplau- mis ir laiptine iki žibinto (šviesos šaltinio), įrengto metalinė- ko ir XIX a. antrojoje pusėje jūrų navigacijai svarbią „laiko koje prie Klaipėdos sąsiaurio šiaurinio kranto buvo sumon- je cilindro formos stoginėje. „Šviesos aparatą“ sudarė devyni kamuolio“2 funkciją. tuota gairė ir ant jos pakabinti nemaži žibintai. 1684 m. isto- žalvariniai (30 ir 45 cm skersmens) piltuvo formos re ek- Raudonasis švyturys stovėjo iki 1945 m. pradžios, kai riko ir kartografo Christopho Hartknocho veikale „Alt- und toriai, kuriuos apšviesdavo lajiniai žibintai. 1796 m. rugsėjo Raudonosios armijos Klaipėdos šturmo metu buvo susprog- Neues Preussen“, iliustruotame Klaipėdos vario raižiniu, pir- 1 d. Klaipėdos švyturyje pirmą kartą įžiebta šviesa. Nuo tada dintas. Jo vietoje pastatytas laikinas 26,4 m aukščio medinis mą kartą pavaizduotas įplaukos švyturio prototipas – bokštas jis tapo pagrindiniu navigaciniu orientyru tamsiuoju paros bokštas su dujiniu degikliu šviesos šaltiniui (vėliau pakeistas su pakeliamu šviesos šaltiniu. Nėra tikslių duomenų, kada metu į Klaipėdą plaukiantiems laivams. Pastovios pozicijos elektrine lempa). Naujo cilindrinio švyturio statybos prasi- Klaipėdos jūros pakrantėje atsirado pirmasis orientyras, ro- navigacinis įrenginys, kuris stovi beveik toje pačioje vietoje dėjo 1949 m. ir tęsėsi iki 1952 m. Iškasta gili duobė (8 m), dantys kelią į uostą tamsiu paros metu. XVII a. antrojoje pu- ir šiandien. kurioje formuotas bokšto pamatas – krauti akmenys kartu su sėje, Klaipėdoje jūrų prekybos ir laivininkystės verslą vystant XIX a. pradžioje paaiškėjo, kad švyturio šviesos šaltinis pilamu smėliu ir vandeniu, įbetonuotos horizontalios ir ver- žydų Jacobsenų giminei, prie jūros vartų laivams kelią galėjo buvo įrengtas per silpnas ir per žemai. Jūroje tamsiuoju paros tikalios stambios armatūros konstrukcijos. Paskui išbetonuo- rodyti ant medinio stovo su kartimi iškeltas anglimi kūrena- metu laivų įguloms jis matėsi tik kelių kilometrų atstumu. ta kampuota apatinė švyturio dalis – paviršinis postamentas, mas laužas metaliniame narve – „akmens anglies sūpuoklės“. Praėjus 20 metų švyturį teko perstatyti. Uosto inspektorius naudojant žiedo formos klojinių konstrukciją, suformavo XVIII a. pabaigoje galutinai susiformavo uosto įplaukos Heinrichas Karlas Veitas paskatino perstatymą, kurio metu betoninį bokštą. Viršuje pritvirtinta metalinė šviesos žibinto – Klaipėdos sąsiaurio (kanalo) – navigacinių ženklų siste- buvo išmūrytas naujas aukštesnis bokštas su laiptine viduje, stoginė su apžiūros galerija. Nudažytas baltomis ir juodomis ma. 1778 m. uosto statybos inspektoriaus Johanno Samuelio senąjį žibintą pakeitė Anglijoje Georgo Robinsono dirbtuvė- horizontaliomis juostomis. Žibintas pagamintas Iziumo op- Lilienthalio sudarytame plane farvateris pažymėtas baltai ir se pagamintas 13-os varinių pasidabruotų re ektorių (50 cm tinio stiklo gamykloje (Charkovo sritis, Ukraina). Uždegtas juodai dažytomis bujomis su vėliavėlėmis, vedlinė – bake- skersmens) „šviesos aparatas“. 1819 m. naujai perdaryto švy- 1953 m. sausio 31 d. Šviesos šaltinio aukštis – 44,5 m virš nų bokštais krante. Kartu buvo parengtas naujo navigacinio turio šviesa pakilo į 29,5 metrų virš jūros lygio aukštį, naktį jūros lygio, šviesos periodas – 3 sekundės su 3 sekundžių in- statinio – švyturio bokšto – projektas. 1788 m. Klaipėdos jūroje matėsi apie 20 km statumu. Šviesą skleidė priešais ref- tervalu. Matomas 18 jūrmylių atstumu. 1993 m. spalio 22 d. miesto taryba nusprendė jį įgyvendinti, statybos prasidėjo lektorius sustatytos Argando aliejinės lempos su colio pločio 4 pav. Klaipėdos uosto švyturys tarpukariu. Rusijos Federacijos hidrogra jos tarnyba Klaipėdos švyturį po ketverių metų. Dar po ketverių metų 500 žingsnių nuo medvilninėmis dagtimis, uždengtomis stikliniuose vamzde- Iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio. perdavė atsikūrusiai Lietuvos Respublikai. Dabartinėje Lie- jūros, ant 10 m aukščio kopos, išdygo 3,3 m vidinio skers- liuose, kad liepsna neužgestų ir metalo plokštelės neapkristų tervalu 16 jūrmylių (apie 30 km) atstumu. Tarpukariu švy- tuvos jūrinių navigacinių ženklų sistemoje o cialiai vadina- mens ir 18 m aukščio mūrinis švyturio bokštas. Kopa su- suodžiais. Sudegusias dagtis švyturio prižiūrėtojai (budėda- turio įrangą papildė radijo stotis, o nuo 1933 m. – ir radijo mas Klaipėdos įplaukos antriniu. tvirtinta mediniais poliais, ant kurių paklotas horizontalus vo dviese) turėdavo keisti kas tris valandas (1879 m. aliejų švyturys, skleidęs unikalų garsinį signalą radijo bangomis. pakeitė žibalas). Bokšto mūras, siekiant apsaugoti statinį nuo rąstų karkasas kaip plytų mūro pagrindas. Iš rytų pusės prie Švyturyje XIX a. – XX a. pradžioje, be skleidžiamos 2 1829 m. kapitonas Robertas Wauchope Anglijoje sukonstravo bokšto glaudėsi priestatas su švyturio prižiūrėtojo patalpo- drėgmės, buvo padengtas tinku iš kalkių, žvyro ir smulkin- pirmąjį „laiko kamuolį“ – navigacinį įrengimą, turėjusį palengvinti šviesos, veikė ir daugiau optinių signalų laivų įguloms. Ant jūrininkams nustatyti geogra nę ilgumą. Didelis pilnaviduris tų plytų skiedinio. Švyturys dažytas baltai. 1827 m. vakarinė stiebo bokšto viršūnėje keliamos vėliavos pranešdavo apie arba ažūrinės konstrukcijos kamuolys tvirtintas ant stulpo, kuriuo bokšto dalis, tinkui neatlaikius oro sąlygų, padengta žalva- kilnodavosi į viršų ir leisdavosi žemyn. Stulpas būdavo įrengiamas įplaukimo sąlygas: tamsesnės spalvos vėliava – įplaukti pa- iš visų pusių uoste matomame taške (pvz., švyturio bokšte). Su rinėmis plokštėmis. Bokšto viršūnėje įrengta nauja žibinto vojinga, šviesesnės spalvos – įplaukti saugu. Naktį vėliavų si- jo pagalba laivų kapitonai galėdavo nustatyti laivo laikrodžius (chronometrus), nes pakilęs kamuolys pradėdavo leistis lygiai stoginė iš švediško plieno, padengto varinėmis plokštėmis. gnalai būdavo apšviečiami. Kildavo į viršų ir metalinis ažū- vidurdienį arba 1 val. po pietų. Žinodami tikslų laiką, kada saulė Ją supo daugiau nei vieno metro pločio galerija su turėklais. yra aukščiausiame taške (zenite) jūrininkai sekstantu nustatydavo rinis skritulys („raudonas balionas“), drausdavęs įplaukti į platumą, o išmatavę chronometru nuplauktą atstumą nustatydavo Pro cilindro stogą kyšojo paauksuotas žaibolaidžio stiebas uostą. Tikėtina, kad skritulys Klaipėdos švyturio bokšte atli- ilgumą. Taip būdavo atrandama laivo pozicija jūroje iki radijo įrangos ir kaitinimo krosnelės varinis kaminas. Žiemą švyturio pri- pritaikymo jūreivystei XX a. 3-iajame dešimtmetyje. žiūrėtojai malkomis ir anglimis kaitindavo metalinę krosne- Literatūra ir šaltiniai lę, nes esant –6 °C temperatūros švyturio šviesos kameros 1. Červinskas, E. Kartogra nio vaizdo raida. Kn. Kuršių marios, I t. Gamtinės sąlygos ir raida. Red. A. Rainys. Vilnius, (cilindro formos stoginės) stiklai apšaldavo. 1874 m. bokšto 1978, p. 93–154. vakarinė dalis, kad šviesiuoju paros metu geriau matytųsi 2. Jurkštas, A. Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel. Palanga, 2014. iš jūros pusės, pradėta dažyti šachmatų lentos raštu – rau- 3. Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje. Sud. D. Elertas. Lietuvos jūrų muziejus. Klaipėda, 2009. donais ir baltais kvadratais. Klaipėdiečiai statinį vadindavo 4. Žalienė, O., Každailis, A. Klaipėdos uosto istorinė raida iki Antrojo pasaulinio karo. Klaipėdos švyturiui – 200 metų. Kn. Raudonuoju švyturiu. „Šviesos aparatas“ su pasidabruotomis Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Lietuvos jūrų muziejus, 2010, Nr. 1, p. 14–17. varinėmis plokštelėmis veikė iki 1909 m., kai buvo pakeistas 5. http://www.oldsaltblog.com/2015/01/watching-the-ball-drop-the-nautical-origins-of-a-new-years-tradition/ [žiū- 3 pav. XIX a. pradžioje susiformavusi Klaipėdos uosto XIX a. pradžioje Augustino-Jeano Fresnelio sukurta revoliu- rėta 2017 m. sausio 23 d.] įplaukos navigacinių orientyrų sistema 1868 m. plane: cine stiklinių lęšių optika. 1913 m. švyturio šviesa pradėta 6. https://en.wikipedia.org/wiki/Time_ball [žiūrėta 2017-01-23]. plūdurai, gairės su vėliavomis, švyturys, locmanų bokštas, skleisti blyksniais, kurių periodas iki šiol padeda jūreiviams bakenai (du mažesni mediniai, didysis metalinis) ir identi kuoti konkretaus uosto prieigas. Klaipėdos švyturys bažnyčios (Reformatų, Katalikų ir Šv. Jono). skleidė 4 sekundžių trukmės šviesos signalą 1 sekundės in- Iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio.

68 69 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

FLASHES OF THE HISTORY OF THE LIGHTHOUSE OF KLAIPĖDA PORT GDANSKE ĮSIKŪRUSIO NACIONALINIO JŪRŲ Romualdas ADOMAVIČIUS MUZIEJAUS BIČIULIŲ DRAUGIJOS VAIDMUO SAUGANT Historian of the Lithuanian Sea Museum TAUTINIO PAVELDO OBJEKTĄ, REMIANTIS ROZEVĖS Dar Senovės Romoje ir Graikijoje uostų įplaukas naktį Even in the Ancient Rome and Greece, the arrivals of II ŠVYTURIO PAVYZDŽIU žymėdavo aukštai iškelti laužai, atsirado pirmieji „šviesos ports at night were highlighted by bon res, so the rst “hous- namai“, „šviesos bokštai“ – švyturiai. Klaipėdos uostas es of light”, and “light towers” - lighthouses appeared. e Apoloniusz Łysejko, Lenkijos jūrų muziejaus Bičiulių draugijos viceprezidentas pradėjo kurtis XIII amžiuje. Tiksliai nežinoma, kada at- port of Klaipėda began to develop in the 13th century. It is [email protected] sirado pirmasis švyturys, lydėjęs laivus iš jūros į Klaipėdą. not exactly known when the rst lighthouse appeared, which XVII a. pabaigos kartogra joje ksuojamas medinių accompanied ships from the sea to Klaipėda. At the end of ozevės kyšulys yra labiausiai į šiaurę nutolęs Lenkijos Abiejuose švyturiuose planuota įrengti elektrinius konstrukcijų statinys su pakeliamu laužo narvu. 1796 m. the XVII century the mapping of a wooden structure with a Riškyšulys. Tai ypatinga vieta, kurios unikalumą lėmė šviesos signalus, tačiau tai nebuvo padaryta. Mirksinčios rugsėjo 1 d. įžiebta šviesa Johanno Samuelio Lilienthalio xed folding cage happened. e light is lit at the Klaipėda daugelis priežasčių. elektros šviesos buvo įrengtos senajame Rozevės švyturyje. suprojektuotame Klaipėdos uosto švyturio mūriniame port lighthouse tower designed by Johann Samuel Lilienthal Istoriniuose dokumentuose Rozevė pirmą kartą buvo Naujesnis švyturys buvo demontuotas, o Fresnelio optinė bokšte. Jis – vienas pirmųjų tokių statinių Baltijos jūros pi- on 1st of September in 1796. is was one of the rst such paminėta 1359 m. Tuo metu kaimui buvo suteiktos gy- sistema – išardyta. Šios sistemos dalys turėjo būti sumon- etrytiniame krante. structures on the southeastern shore of the Baltic Sea. venvietės privilegijos. Kaimo teritorijoje buvo kyšulys, tuo tuotos Piliavos arba Klaipėdos švyturiuose, tačiau iki šiol 584/5000 metu vadintas Rose-hoved. Siekiant užtikrinti saugią kelio- nežinoma, kur dingo ši įranga. Ant neveikiančio švyturio nę jūra į Gdanską ir atgal, XVI-XVIII a. čia buvo deginami buvo pastatyti laiptai, tokiu būdu švyturys virto stebėjimo laužai. XIX a. pradžioje, t. y. 1822 m. lapkričio 15 d., Vaka- bokštu. Iš pradžių juo naudojosi vokiečių aviacija, o nuo rų Prūsijos karališkoji administracija Gdanske pranešė, kad 1920 m. – jų kolegos iš Lenkijos. kasmet nuo rugpjūčio 1 d. iki gegužės 15 d. šiauriausiame 104 metus Rozevės II švyturys stovėjo neveikiantis, ap- Pamario iškyšulyje švies Rozevės švyturys. 1822 m. švytu- leistas ir niekam nereikalingas. Jis po truputį nyko. rio statybą imta spartinti. 1958 m. grupė laivininkystės srities pareigūnų kartu Kita unikalumo priežastis yra glaudžiai susijusi su sau- su Lenkijos mokslo bendruomenės atstovais, aktyviai be- gia laivyba. Du vienas šalia kito veikiantys švyturiai buvo sidominčiais jūriniais reikalais, nusprendė įsteigti Gdans- retas atvejis tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Antrasis ko jūrų muziejaus Bičiulių draugiją, kuri buvo įsteigta tais švyturys buvo pastatytas 190 metrų atstumu į vakarus nuo pačiais metais. Pagrindinis draugijos tikslas buvo įkurti senojo švyturio. Jį pastatė gerai žinomas švyturių specialis- Jūrų muziejų Gdanske. 1960 m. šis muziejus buvo sėkmin- tas iš Vokietijos L. A. Veitmeyer. Šie du švyturiai švietė nuo gai įkurtas. Draugija veikia iki šiol ir aktyviai prisideda 1875 m. sausio 1 d. iki 1910 m. gegužės 15 d. Pagrindinis jų prie muziejaus veiklos bei plėtros. Siekiant pažymėti naują tikslas buvo pagerinti Rozevės kyšulio matomumą iš jūros. aukštesnį muziejaus statusą, 2013 m. jis buvo pavadintas Besidomintys švyturių istorija gerai žino, kad tuo metu nuo Nacionaliniu jūrų muziejumi. krantų sklisdavo tik švyturių šviesos. Baltijos jūroje laivai Draugija populiarina jūrinę medžiagą bei dvasinį pa- plaukiojo be šviesų, tačiau netrukus pasirodė pirmieji gar- veldą ir stiprina informuotumą bei domėjimąsi jūriniu pa- laiviai su šoninėmis šviesomis. veldu ir kultūra, visų pirma – jaunų žmonių tarpe. Tarp dviejų švyturių: Arkonos kyšulyje Uzedomo saloje 1963 m. Gdynios jūrų tarnyba ir Jūrų muziejus istori- ir Tarano kyšulyje (Bruzdava) Sembos pusiasalyje (dabar – niame Rozevės švyturyje surengė parodą apie švyturių isto- Kaliningrado apskritis, Rusija). Kai 1875 m. pradėjo veik- riją. Kitais metais ekspozicija buvo perduota mūsų draugi- ti Rozevės II švyturys, pietiniame Baltijos jūros krante stovė- jai, kuri nuolatos ją atnaujina ir papildo. jo tik aštuoni švyturiai. Tai buvo: Greifsvaldo Ojė (1852 m.), Per pastaruosius 53 metus ją aplankė beveik 5 mln. žmo- Svinouiscio (1857 m.), Horsto (1866 m.), Funkenhageno nių, o tai reiškia, kad vasaros sezonu šią parodą kiekvieną (1872 m.), Jaroslavieco (1838 m.), Rozevės (1822 m.), Naujo- dieną aplanko daugiau nei 500 žmonių. Toks žmonių susi- jo Uosto (1758 m.) ir Piliavos (1813 m.) švyturiai. domėjimas įkvėpė draugiją supažindinti visuomenę ne tik su 1909 m. Vokietijos locmanų žurnale rastas toks įrašas: Rozevės švyturio bokštu, bet ir kitais jūrinės kultūros pavel- „Rozevėje, ant stataus kyšulio, kur krantas staiga krypsta į vado objektais. Vėliau šie objektai buvo sujungta į vieną kom- karus, šviečia du balti navigaciniai spinduliai, kuriuos jūreiviai pleksą „Rozewie Blizarium“, kurį sudaro švyturys (1822 m.), vadina ugningomis jūrų mergelės akimis (vokiškai Die Feuri- daržinė (1875 m.), kepyklos ir rūkyklos pastatas (1875 m.) ir gen Augen der Meeresjungfrau), matomi 22 jūrmylių atstumu.

70 71 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

mechaninės dirbtuvės (1910 m.). Žodis blizarium yra suda- tijos jūros kranto švyturių grupės elementas. Jį ir dieną, ir rytas iš kašubų kalbos žodžio bliza, reiškiančio „švyturys“. naktį gali atpažinti kiekvienas jūrininkas. Jis puikiai atpa- Be pirma paminėtų pastatų, netoli stovėjo neveikiantis ir žįstamas ir krante. visų užmirštas bokštas, 1875–1910 m. skleidęs šviesos srautą Taip mes įgyvendinome Gdanske įsikūrusio Nacionali- kartu su senuoju švyturiu. Draugija nusprendė restauruoti nio jūrų muziejaus Bičiulių draugijos tikslą ir uždavinius – švyturį ir prikelti jį naujam gyvenimui. Buvo nuspręst ne tik saugoti istorinius jūrinės kultūros objektus. Kitas svarbus atstatyti švyturį, bet ir įrengti jame specialią aikštelę, iš ku- mūsų uždavinys yra šviesti būsimas kartas. Atnaujinimo rios lankytojai galėtų grožėtis švyturį supančiais vaizdais. Ši darbai Rozevėje jau eina į pabaigą, taigi, jau 2017 m. turisti- koncepcija buvo kruopščiai apgalvota ir suplanuota. nio sezono metu kviesime lankytojus pasigrožėti atnaujintu 2013 m. buvo parengtas švyturio renovacijos ir atgaivi- Rozevės II švyturiu. nimo projektas. 2014 m. rudenį pradėti atnaujinimo darbai Tačiau draugijos laukia dar vienas iššūkis. Mes norime buvo baigti 2015 m. gegužę. įrengti li ą, kuriuo neįgalūs žmonės galėtų pakilti į švyturį. Kas buvo padaryta? Atsakymas yra trumpas ir papras- Jiems nereikės eiti – mes juos užkelsime. Tikiuosi, mums 1 pav. Pranešimas apie Rozevės švyturį tas. Buvo nuplautos ir nudažytos bokšto vidaus sienos, pa- pavyks nugalėti visas kliūtis, nepaisant natūralios gamtos 1822 m. o cialiajame miesto leidinyje didinta apžvalgos aikštelė ir ant atnaujinto pagrindo atsta- sukeliamų sunkumų. Teritorija aplink bokštą yra dumblota. tytas švyturio žibintas. Be to, švyturys stovi netoli skardžio, kuris kartais ima slink- Tačiau įspūdingiausias ir sunkiausias darbas buvo ti, kartu su žemėmis nusinešdamas šimtus medžių. atgaminti Fresnelio optinę sistemą. Ši sistema buvo at- Tiksliai negaliu pasakyti, kada li as bus įrengtas, tačiau gaminta, remiantis Gdansko ir Berlyno archyvuose ras- mes žinome, kad privalome siekti šio tikslo. tais brėžiniais ir optika, sumontuota dar veikiančiuose Apoloniusz Łysejko gimė 1946 m. Gdynėje. Čiolpino, Gonskių ir Svinouiscio švyturiuose. Iš akrilo Tarnavo Laivyno hidrogra jos tarnyboje. Baigė tarnybą pagaminta kopija nesiskiria nuo stiklo lęšių ir prizmių. 1990 m. turėdamas trečiojo rango kapitono laipsnį. 4 ir 5 pav. Vaizdas iš paukščio skrydžio į Lankytojai nė nepastebi, kad kopija yra pagaminta iš Nuo 1991 m. dirbo Valstybinėje jūrų administracijoje. Rozevės I ir II švyturius (iki 1918 m.) akrilo, o ne iš stiklo. Lenkijos mokslų akademijos Jūros mokslinių tyrimų komi- 2 pav. Švyturių išsidėstymas tarp Arkonos ir Mūsų tikslas buvo ne atkurti švyturio veiklą, bet supa- teto narys. 1994 m. Honolulu vykusiame kongrese išrink- Bruzdavos nuo 1877 m. žindinti lankytojus su Fresnelio optine sistema. Ši sistema tas į Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinės švyturių tarnybos nusipelno dėmesio vien todėl, kad ji turėjo didžiulę įtaką asociacijos (IALA) Programų tarybą. Švyturių mylėtojas. vėlesnių optinių įtaisų konstrukcijai. Kopija pateisino mūsų Švyturių specialistas. lūkesčius. Turistams įdomu apžiūrėti švyturį, nors ir nevei- „Polish lighthouses“ (1998 m., 2000 m., 2007 m., 2011 m., kiantį. Norėjome, kad švyturį galėtų apžiūrėti turistai, at- 2015 m.), „Stilo“ (2006 m.), „Krynica Morska“ (2007 m.), vykstantys aplankyti „Rozewie Blizarium“. „Hel“ (2007 m.), „Rozewie I“ (2008 m.), „Gdańsk“ (2009 m.) Šviečiantis Rozevės I švyturys yra svarbus pietinio Bal- ir „Rozewie II“ (2016 m.) autorius.

THE ROLE OF THE SOCIETY OF FRIENDS OF THE NATIONAL MARITIME MUSEUM IN GDANSK IN PRESERVING THE OBJECT OF NATIONAL HERITAGE, BASED ON THE EXAMPLE OF ROZEVE II LIGHTHOUSE Apoloniusz Łysejko, Vice-President of the Friends of the Polish Maritime Museum [email protected]

Rozeve’s Cape is the northernmost outcrop of Poland. centuries scalds were burnt here. At the beginning of XIX is is a special place, the uniqueness of which has been century the Royal Prussia Administration in Gdansk an- determined by many reasons. In the historical documents nounces that every year from August 1, until May 15 In the Rozevi was rst mentioned in 1359. At that time, villages northernmost promontory of Pomerania, the Rozevi light- 3A pav. Rozevės švyturiai 1875–1910 m. were granted privileges. ere was a canyon in the coun- house will light. 1822 e lighthouse construction has been tryside, at that time called Rose-hoved. In order to ensure started to accelerate. 3B pav. Nespalvotas ir spalvotas atvirukai (1904 m.) 6 pav. 2014 m. a safe journey by sea to Gdansk and back, in the 16th-18th

72 73 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

11 pav. 2015 m. 12 pav. Prie švyturio sumontuotas li as 7 pav. 2014 m. 9 pav. (2015 m.)

8 pav. (2014 m.) 10 pav. 2015 m.

74 75 Konferencijos „Klaipėdos uosto švyturiui – 220. Navigaciniai ženklai Lietuvos jūros... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

11 pav. 2015 m. 12 pav. Prie švyturio sumontuotas li as 7 pav. 2014 m. 9 pav. (2015 m.)

8 pav. (2014 m.) 10 pav. 2015 m.

74 75

KONFERENCIJOS „EKSPONATAI IŠ JŪROS GELMIŲ: ROMANTIKA IR REALYBĖ. MELNRAGĖS BURLAIVIO LIEKANOS: DATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA, EKSPONAVIMAS“ PRANEŠIMAI Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Pastabos dėl apvadų tipo: BURLAIVIO REKONSTRUKCIJA LAIVŲ • atrasto laivo apvadų panašumas į daugiau nei prieš ARCHITEKTŪROS POŽIŪRIU 100 metų paplitusius kito krašto laivus, viena vertus, neturėtų labai stebinti – laivų statybos tradicijos kei- Gvidas MISIŪNAS čiasi lėtai ir ne visur vienu metu – net ir dabar; Laivų konstruktorius • kita vertus, Olandijos ir Pietryčių Baltijos plaukioji- urlaivio rekonstrukciją pagal Melnragėje rastą laivaga- mo sąlygos turi svarbių panašumų: seklias pakran- Blio fragmentą pabandėme atlikti remdamiesi tiktai ir tes ir uostus, nepastovius vėjus, greitai ateinančias ir išimtinai liekanų geometrija. praeinančias audras, „aštrų“ bangavimą; Visiškai sąmoningai nesirėmėme kokiais nors kitais 4 pav. • kartą atrastas konkrečiai akvatorijai gerai tinkantis spėjimais ar identi kacijos bandymais. laivo tipas gali būti tiražuojamas dešimtmečiais ir Liekanų būklė, padėtis, turimas laikas ir ištekliai leido ilgiau, kol iš esmės pasikeičia jūreivystės technolo- atlikti dalinį matavimą, naudojant įtemptą siūlą kaip bazinę ginė bazė (pavyzdys – Kuršių marių žvejų burinės 1 pav. liniją ir ruletę atstumams matuoti. valtys, kurios nesikeitė tol, kol motoriniai laivai jas Buvo matuoti: išstūmė jau pokariu...). • kilio aukštis, plotis; Apvadų rekonstrukcijos metodas: • kampas tarp kilio ir achterštevenio; • išmatuotos detalių linijos išdėstytos erdvėje taip • penkių španhautų padėtis; tiksliai, kaip leido atlikti matavimai (linijos pažymė- • šešių španhautų skerspjūvio matmenys; tos galutiniame brėžinyje ruda spalva); • keturių španhautų (01, 02, 04, 06) kreivės; • esama korpuso forma ekstrapoliuota, didžiausią dė- • dviejų horizontalių knicų laivagalyje kreivoji linija ir mesį kreipiant į: padėtis DP atžvilgiu; a) diagonalių sklandumą, nes būtent šios lini- • trijų španhautų (01, 02, 04) orų pasvirimas DP at- jos maždaug sutampa su apkalos lentų klojimo žvilgiu (06 španhauto oras neišlikęs). kryptimi, Patvirtintos prielaidos: 2 pav. b) španhautų, kuriuos būtų patogu žymėti, naudo- • laivo konstrukcinė grimzlė su kiliu yra lygi aukš- jant lanksčią medinę lentjuostę, sklandumą; čiausiai grimzlės padalai ant achterštevenio – 3 m; • keliais bandymais nustatytas tikėtinas laivo ilgis ir • apvadai sukurti remiantis keletu atskaitos linijų, 5 pav. Gautas preliminarus teorinis brėžinys plotis, midelio padėtis; kurias išlyginus ir už ksavus visos kitos santykinai Pastaba: iš rasto fragmento neįmanoma rekonstruoti • keliais bandymais parinktos atskaitos linijos (išskir- paprastai interpoliuojamos; viršutinės korpuso dalies, todėl rekonstrukcijos tos žalia spalva galutiniame brėžinyje): • španhautai yra statmeni kiliui vaizde iš šono; brėžinyje ji ir neparodyta. Tai vėlesnių tyrimų ir a) tiesus kilis, • špacijos, pradedant nuo 03 španhauto, yra 800 mm, rekonstrukcijų užduotis. b) 4 diagonalės, išskyrus špaciją tarp 19 ir 20 španhautų, kuri lygi c) „denio“ linija (žr. pastabą prie teorinio brėžinio), Atmestos prielaidos: 283 mm (priežastis akivaizdi iš teorinio brėžinio); d) 6 španhautai: ##2, 4, 12, 20 (midelis), 26, 32. • laivo plotis 8,8 m: aptiktame fragmente nėra midelš- • horizontalių knicų achterštevenio viršuje padėtį ga- panhauto (didžiausio visame laive), todėl plotį teks lima nustatyti sutapdinant jungiamąsias vietas su nustatyti spėtinai, ekstrapoliuojant žinomus apvadus; pėdsakais ant achterštevenio; • laivo korpuso apvadų tipas panašus į XIX a. pabai- • španhautų išdėstymo dažnumą visame laive galima gos kliperių (greitų laivų, skirtų nedideliam, len- ekstrapoliuoti iš išlikusio fragmento; gvam, bet vertingam kroviniui gabenti) su kompozi- • španhauto teorinė linija yra iš midelio pusės, t. y. tiniais (metaliniais / mediniais) korpusais: jau patys španhauto „kūnas“ yra toje pusėje nuo teorinės lini- pirmieji bandymai detaliau ekstrapoliuoti apvadus jos, kurioje korpusas siaurėja; atskleidė, kad rasto laivo korpuso forma panašesnė į • španhautai yra numeruoti „vokiškai“ (šiuo metu XVII–XVIII a. olandiškų iuitų; naudojama sistema): 0 sutampa su achteršteveniu, • atitinkamai atmesta prielaida apie prizminį koe - numeriai didėja laivapriekio link; cientą 0,52, būdingą greitaeigiams XIX a. pabaigos • išmatuotų španhautų ir knicų „taškų“ tikslumas ~10 mm; burlaiviams. • išmatuotų orų „taškų“ tikslumas ~3 mm. 3 pav. 6 pav.

78 79 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

MELNRAGĖS BURLAIVIO LIEKANŲ GELBĖJIMAS: PRECEDENTAS ATEIČIAI

Dr. Klaidas PERMINAS Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

adimo aplinkybės. Liudytojų teigimu, apie 2014 m. vimas bent iš dalies pasiteisina (žr. toliau). Rlapkričio 1 d. į Pirmosios Melnragės paplūdimį jūros 2. Laivo techninės ypatybės. Problema – detalios įvairių bangos atplukdė medinio burlaivio fragmentą. Jis išmestas laikotarpių burlaivių konstrukcijos šaltinių (ikonogra- maždaug už 120 m į pietus nuo centrinio tako į paplūdimį nių, rašytinių, archeologinių ir kt.) trūkumas. ir maždaug už 150 m į šiaurę nuo Antrojo pasaulinio karo 3. Dendrochronologija. 7 pav. 8 pav. įtvirtinimų komplekso „Nordmole“ šiaurinės baterijos. 4. C-14 (radioaktyviosios anglies) datavimas – neatliktas. 2014 m. lapkričio 7 d. didesnioji fragmento dalis dar buvo Problemos – nansavimas, didelė paklaidos tikimybė. Buringumas dai pilni) ir XIX a. pabaigos galiotas „Ho nung“, taip pat vandenyje, skalaujama bangų, o 2014 m. lapkričio 13 d. dides- 5. Radiniai (artefaktai) – tinkamų datavimui atlikti neap- Pirmas spėjimas, pateiktas konferencijoje: krovininis, pilnų apvadų ir panašaus dydžio. nioji fragmento dalis jau buvo sausumoje. tikta. Problema – archeologiškai netyrinėtas fragmento Vis dėlto turint galvoje nedidelius laivo matmenis (ma- Greitis Pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 1–2 d., kai fragmentas aplinkos kultūrinis sluoksnis. žiau nei 30 m ilgio), trys stiebai atrodo per daug prabangiai. Buvo atlikti preliminarūs greičio skaičiavimai, kokie buvo jūros išneštas į paplūdimį, orai Klaipėdoje buvo ramūs, vy- Šiuo atveju fragmentui datuoti tiko pirmieji trys būdai. Nesant tikslesnių duomenų, galima spėti, kad burės ga- įmanomi remiantis tokiais kukliais duomenimis. Gautas ravo rytų–pietryčių, 2–5 m/s vėjas. 2014 m. lapkričio 20 d. laivo Pirmasis būdas remiasi istorine informacija apie laivybą lėjo atrodyti ir taip: galimas greitis yra 4–5 mazgai vidutiniškai per sezoną, fragmentas buvo nugabentas į Lietuvos jūrų muziejų (LJM). Klaipėdoje (tuomet – Memel) XIX–XX a. pr. Žinoma, kad XIX Šis ir anksčiau šiame rajone rasti burlaivių fragmentai a. buvo burlaivių laivybos Klaipėdoje klestėjimo laikotarpis, su- Šiose iliustracijose parodyti „Galeass“ XVIII a. Baltijos skaičiuojant kelionės laiką ir atstumą nuo uosto iki uosto. sietini su šiaurinio molo pailginimu, kuris turi įtakos stipriai sijęs su stambaus masto medienos prekyba. Būtent XIX a. būta jūros krovininis laivas su pilnais apvadais (mūsiškio apva- Pirmosios Melnragės paplūdimio erozijai. Todėl labai tikėtina, tokių metų, kai į Klaipėdos uostą atplaukdavo per 1 000 laivų. jog ateityje panašių radinių čia bus daugiau. Antrasis būdas – tam tikros techninės laivo savybės. Šiuo Fragmento aprašymas. Burlaivio fragmentas – laivo ach- atveju svarbios informacijos teikia ant laivo achterštevenio iš- RECONSTRUCTION OF SAILING BOAT IN TERMS teris ir dalis štirborto. Bendras apytikslis fragmento dydis – likę vaterlinijos žymenys. Tai romėniškų skaičių skalė su ho- OF SHIP ARCHITECTURES 8x7 m (kai kurios dalys – ilgesnės). Išliko didžioji dalis (apie 3 rizontaliomis linijomis. Šis žymėjimas atitinka reikalavimus Gvidas MISIŪNAS m ilgio) achterštevenio, sudaryto iš dviejų dalių. Ant achterš- Britanijos laivams grimzlei žymėti, nurodytus 1874 m. doku- Ship constructor tevenio yra išlikusios metalinės įkabos vairo plunksnai tvirtin- mente „ e Merchant Shipping Act“ (liet. „Prekybinės laivy- ti (pačios vairo plunksnos neišliko). Taip pat achterštevenyje bos aktas“). e reconstruction of sailing boat according to the remains, the position, the time available and the resources yra išraižyta romėniškų skaičių skalė – vaterlinijos žymenys. Trečiasias būdas, davęs rezultatų, yra dendrochronologinė stern segment found in Melnrage was based only on the ge- allowed partial measurement to be made using a sti yarn Kitos fragmentiškai išlikusios dalys: kilis ir kilsonas (abu nulū- analizė. Ją atliko dr. Rūtilė Pukienė. Analizė rodo, jog ąžuolai ometry of the remains. We have not been fully aware of any as a baseline and roulette to measure distances. žę), dedvudas, špantai ( orai, futoksai (pus oriai)), štirborto burlaiviui statyti buvo kirsti 1838 m. Gdansko apylinkėse. other assumptions or identi cation tests. e state of the apkabos juosta, išorinė ir dalis vidinės bortų apkalos (karave- Fragmento teisinis statusas. Lietuvos Respublikos teisės linis lentų jungimo būdas). Nageliai – mediniai ir metaliniai. aktai, susiję su paveldo apsauga, yra labai netobuli. Šiuo atve- Ant vieno španto yra įraižų. Rastos kelios atskiros metalinės ju du pagrindiniai LR įstatymai, skirti paveldo apsaugai, – LR detalės. Dalis fragmento detalių buvo nupjaustytos praeityje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir LR kil- galbūt iš karto po laivo sudužimo. Didžioji dalis fragmento nojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas – prieštarauja ilgą laiką yra buvusi po smėliu – tą rodo mediena, neapaugusi vienas kitam, ir jais remiantis jokia o ciali apsauga fragmentui moliuskais ir dumbliais. Tam tikra fragmento dalis kurį laiką negali būti taikoma. Fragmentas yra perduotas Lietuvos jūrų buvo iškilusi virš jūros dugno – ji yra apaugusi moliuskais ir muziejaus globon, todėl jo apsaugai galima pritaikyti LR mu- dumbliais. Fragmentui būnant jūros pakrantėje, 2014 m. lap- ziejų įstatymą. Fragmento reikšmė gali būti nustatyta vado- kričio mėn. 7–13 d., jis buvo apgadintas vandalų – pavogtos vaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atran- kelios medinės detalės, subraižytos borto lentos. kos kriterijų aprašu. Fragmento datavimas. Šiam fragmentui datuoti gali būti Ar tai unikalus radinys? Istoriniai duomenys teikia in- taikomi keli metodai. formaciją apie intensyvią tarptautinę XIX a. laivybą Klaipė- 1. Itin reliatyviai fragmentas datuojamas remiantis tik doje, tačiau materialių šios laivybos iliustracijų stokojama ne bendrais Klaipėdos laivybos istorijos duomenimis – tik Lietuvoje, bet ir visame Šiaurės ir Baltijos jūrų regione. Šis XIX a. Tuo pačiu būdu galima tik spėti, jog tai – barko fragmentas būtent ir yra tokia iliustracija. Kalbant valstybės tipo laivas. Šis atvejis rodo, jog toks preliminarus data- lygmeniu, analogiškos burlaivio konstrukcijos pavyzdžio neturi

80 81 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

MELNRAGĖS BURLAIVIO LIEKANŲ GELBĖJIMAS: PRECEDENTAS ATEIČIAI

Dr. Klaidas PERMINAS Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

80 81 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

joks Lietuvos muziejus ar kita kultūros įstaiga. Taigi šis burlai- transportavimo darbams (priklausomai nuo konkrečių aplinky- vio fragmentas vienareikšmiškai yra unikalus materialinis XIX bių) galbūt tinkamesnę techniką, kuri ne taip stipriai žalotų ra- KLAIPĖDOS KRAŠTO SENOVINIO LAIVO a. laivybos Klaipėdoje ir Baltijos jūroje liudytojas, svarbus tiek dinį: plaukiojančias priemones, pontonus, kranus, baržas ir pan. ARCHITEKTŪROS ATKŪRIMAS IR TECHNINIŲ nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Problemos ir klausimai. Kas ir kaip turėtų organizuo- Ar tai yra kultūros paveldo objektas? LR nekilnojamojo ti pirminę analogiško radinio apsaugą in situ? Koks vaidmuo, CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS kultūros paveldo apsaugos įstatymas Kultūros paveldo objektus sprendžiant problemas tokioje ir panašiose situacijose, tenka Lukas NORKEVIČIUS (neišskiriant kilnojamųjų ir nekilnojamųjų, vadinasi, taikyti- Kultūros paveldo departamentui, Lietuvos jūrų muziejui, Ma- Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir nas abiejų rūšių objektams) apibūdina taip: tai yra pavieniai ar žosios Lietuvos istorijos muziejui, Kuršių nerijos nacionaliniam gamtos mokslų fakulteto Jūrų inžinerijos katedra į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios ir Pajūrio regioniniam parkams, Neringos, Klaipėdos miesto ir Gvidas MISIŪNAS kultūros vertybės (pabraukta K. P.), t. y. žemės sklypuose, sklypų rajono, Palangos miesto savivaldybėms? Laivų konstruktorius dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar Po išgelbėjimo. Po šio burlaivio fragmento išgelbėjimo kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu reikia spręsti tolesnius klausimus, kurie bus aktualūs ir ateityje laipėdos miesto istorija ir raida neatsiejama nuo uos- minių jūros vandens jėgų buvo padaryta neigiama įtaka su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai aptikus panašių radinių: kur dėti (laikyti) išsaugotą laivą? Kon- Kto, jį lankiusių ir šiandien atplaukiančių laivų. Kie- laivo korpuso konstrukcijos geometrijai: deformuota ar gali jais būti. Remiantis šiuo įstatymu, Melnragės burlai- servuoti ar ne? Jei konservuoti, tai kaip? Eksponuoti ar ne? Jei kvienu skirtingu laikotarpiu Klaipėdos kraštą aplankydavo španhautų forma, nutrūkę atskirų dalių sujungimai, bu- vio fragmentas formaliai a priori negali būti kultūros paveldo eksponuoti, tai kaip ir kur? Ar verta atlikti detalesnius moksli- skirtingo tipo laivai. Istoriniai šaltiniai atskleidžia nenugin- vusios sujungtos dalys atitolusios viena nuo kitos. Pagal objektas, nes jis nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultūros nius tyrimus? Visa tai kainuoja. Iš kur gauti lėšų? čijamus uostamiesčio prekybos ryšius su kitomis jūrinėmis išlikusį grimzlės žymėjimą romėniškais skaitmenimis (pė- vertybė. Maža to, šis fragmentas negali būti traktuojamas ir Išvados. Turimi duomenys leidžia manyti, jog Melnragės valstybėmis (Anglija, Švedija, Danija, Nyderlandais) ir Liu- domis, buvo naudojama XIX a. Anglijoje), galima daryti kaip kilnojamojo paveldo objektas (žr. pabrauktąją įstatymo laivo fragmentas – XIX a. statytas burlaivis, kurio statybai buvo beko, Dancigo uostais. prielaidą, kad tai apie 40 m ilgio „dėžės“ korpuso formos dalį), nes ir LR kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstaty- naudota mediena iš dabartinio Gdansko apylinkių. Laivas pažy- mas kitokio kultūros paveldo objekto apibrėžimo nepateikia, mėtas pagal 1874 m. reikalavimus Britanijos prekybos laivams. 2014 m. lapkričio mėnesį Melnragės paplūdimyje Baltijos medienai gabenti skirtas burinis laivas – barkas. Buvo at- tačiau jame yra 2 straipsnio 13 punktas, pagal kurį Kitos šio Kadangi laivo žuvimo vieta – Klaipėda (tuomet – Memel), ga- jūra į krantą išmetė senovinio nuskendusio laivo liekanas. Ap- likti viso išlikusio laivagalio ir atskirų jo dalių matavimai įstatymo sąvokos atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo ap- lima daryti išvadą, kad šis radinys atspindi ryškų mūsų miesto žiūrėjus paaiškėjo, kad tai senovinio burlaivio laivagalio dalis teoriniam brėžiniui sudaryti. saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. istorijos etapą – prekybos mediena su Anglija laikotarpį. (achterštevenis) su išlikusiu dešiniojo borto fragmentu. Spėja- „AutoCad“ programoje tiksliai atkartojama impor- Ar tai vertingas radinys? LR nekilnojamojo kultūros Ne tik Lietuvoje, bet ir Klaipėdoje analogiško istorijos liudy- ma, kad tai XIX a. pradžios krovininis burinis laivas – barkas. tuotoje nuotraukoje esanti laivo geometrija ir pridedamos paveldo apsaugos įstatyme nurodyti vertingais laikomi bruo- tojo nėra, todėl tai yra neabejotinai unikalus artefaktas. Pagal išlikusios konstrukcijos dydį ir laivo grimzlės žy- žinomos nuotraukoje nesančios laivo geometrinės dalys. žai – etninis, istorinis, estetinis ir mokslinis. Pagal šią nuostatą Pritaikius fragmentą eksponuoti muziejuje, jis taptų pui- mėjimą (romėniškais skaitmenimis, 1 pėdos atstumu vie- Pažymėtos visos naujos linijos ir sukuriamas vientisas geo- fragmentas turi mažiausiai 50 proc. įstatyme numatytų vertin- kia edukacine priemone, supažindinančia įvairių amžiaus gru- nas nuo kito iki 3 metrų) manoma, kad laivas buvo trijų metrinių linijų blokas, kuris nukeliamas nuo laivo nuotrau- gųjų bruožų (istorinis ir mokslinis), todėl galima teigti, jog šis pių lankytojus su trimis aspektais: stiebų, apie 40 metrų ilgio, 8 metrų pločio. koje esančios geometrijos. burlaivis turi vertingųjų savybių. • laivų statybos istorija; Daroma prielaida – burlaivis prekybos tikslais plaukda- XIX a. pastatytų barkų laivapriekio formai būdinga iš- Fragmento gelbėjimas. Fragmentas transportuotas į LJM • medinių burlaivių konstrukcija; vo į Anglijos uostus iš Klaipėdos, išgabendavo medieną ir lenkta laivapriekio dalis. Grakštesnė forma to meto laivams naudojant įvairią techniką: ekskavatorių, traktorių su priekaba, • XIX a. laivybos istorija Baltijos jūros regione. dažniausiai grįždavo su druskos kroviniu. Siekiant patiks- suteikė galimybę lengviau įveikti vėjo ir bangų pasiprieši- keltą, autokraną. Šio atvejo rezultatas: fragmentas išgelbėtas, Šis radinys turėtų tapti LJM (nes kitos tokio pro lio įstaigos linti keliamas hipotezes, nustatyti galimus laivo geometri- nimą. Į priekį išsikišęs ir į viršų platėjantis laivapriekis per- tačiau gelbėjimo proceso metu labai apgadintas. Ateityje reikė- Lietuvoje nėra) Laivybos istorijos ekspozicijos dalimi. jos parametrus, išvaizdą, jūrines savybes ir galimą istorinę skirdavo į laivo korpusą atsimušusią bangą ir apsaugodavo tų apsvarstyti galimybes naudoti panašių radinių gelbėjimo ir kilmę, buvo atliktas tyrimas. priekinį denį nuo užliejimo [2]. Suprojektuota laivo korpuso Atlikus XIX a. pradžios Klaipėdos laivų statybos istori- geometrija iš „Autoship“ programos eksportuojama į „Au- SAVING OF THE REMAINS OF THE MELNRAGE SAILBOAT: nę analizę, nustatyta, kokio tipo laivai galimai buvo statomi toCad“ programą. Išskiriama projekcija „pro lis“. Turima A PRECEDENT FOR THE FUTURE Klaipėdos krašte (krovininiai laivai barkai, skirti medienai ir biriesiems kroviniams gabenti). Pateikti istoriniai faktai, Dr. Klaidas PERMINAS teigiantys Klaipėdos krašto prekybos ryšius su kitomis jūri- Institute of History and Archeology of the Baltic Region of Klaipėda University nėmis valstybėmis, ypač Anglija, į kurios uostus krovinius e available data makes it possible to assume that the remains By applying the piece to the museum, it would become an gabendavo Klaipėdoje pastatyti laivai. Nustatyta vienos iš are of the Melnrage ship built in the 19th century and for the con- excellent educational tool for introducing visitors from di er- pirmųjų laivų statyklų vieta Klaipėdoje (prie Senosios Dan- struction of which was used timber from the current Gdansk area. ent age groups to three aspects: history of shipbuilding, con- gės, žemiau miesto tilto, dabar Tomo g. ir Didžioji Vandens Sailboat marked by the requirements for British merchant ships of struction of wooden sailing vessels, history of shipping in the g.) ir žymiausi statytojai (J. Simpsonas, B. Pieperis) [1, 3, 4]. 1874. As the ships’ sinking place is Klaipėda (then - Memel), it can Baltic Sea Region in the XIX century. Laivo teorinio brėžinio sudarymas be concluded that this discovery re ects the remarkable stage of is nding should become a part of the Navigation His- Iškėlus laivą į sausumą nustatyta, kad tai laivagalio se- the history of our city - the trade timber with England. tory Exhibition in Lithuanian Sea Museum (because there is novinio burlaivio dalis kartu su išlikusiu dešiniuoju bortu. Not only in Lithuania, but also in Klaipėda, there is no analo- no other such institution in Lithuania). 1 pav. Ties Melnragės paplūdimiu į krantą išmesto Ilgą laiką laivui išbuvus po vandeniu ir veikiamam dina- gous history witness, therefore, this is undoubtedly a unique artifact. senovinio laivo liekanos

82 83 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

2 pav. Pirminiai matavimai projekcijai „pro lis“ sudaryti 4 pav. Projekcijų „pro lis“ sutapatinimas

7 pav. Realaus ir atkurto laivo korpuso 8 pav. „Flow 3D“ programa sukurta vizuali geometrijos palyginimas eksperimento erdvė

2. Atkuriant laivo korpuso geometrinę formą, nebuvo 3. Darytas eksperimentas naudojant simuliacinę ženkliai nutolta nuo XIX a. Klaipėdoje statomų B. „Flow 3D“ programą. Nustatytos galimos laivo eks- Pieperio panašius geometrinius parametrus turinčių ploatavimo ribinės sąlygos esant nurodytiems eks- barkų. Tikslinant geometrinę formą, reikėtų pako- perimento parametrams. Maksimalus laivo greitis reguoti laivapriekio išlinkio formą ties laivo kiliu ir galėjo būti 8–10 mazgų, vidutinis greitis, pučiant 3 pav. Išlikusio laivagalio geometrijos perkėlimas į padidinti falšborto išlinkį ties laivo mideliu, lygi- 4–6 m/s vėjui, būdingam Baltijos jūroje, galėjo siekti „AutoCad“ programą 5 pav. Projekcijų „korpusas“ sutapatinimas nant su 7 pav. pateiktais laivo pro lių geometrijos apie 4–5 mazgus, jei nereikėjo laviruoti. faktinė laivagalio liekanų projekcija „pro lis“ sutapatinama guoti laivapriekio išlinkio formą ties laivo kiliu ir padidinti skirtumais. su „Autoship“ programa suprojektuoto korpuso laivagalio falšborto išlinkį ties laivo mideliu, lyginant su 7 pav. pateik- dalimi. Kontūrai koreguojami, kol sutampa faktinės ir teo- tais laivo pro lių geometrijos skirtumais. Literatūra rinės geometrinės laivagalio formos. Vandens pasipriešinimo atkurto laivo korpusui 1. Elertas, Dainius. Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2009. „Autohip“ programa suprojektuota laivagalio projekci- vertinimas 2. Holmes, George C. V. Project Gutenberg’s Ancient and Modern Ships [žiūrėta 2015 03 06]. Prieiga per internetą: ja eksportuojama į „AutoCad“ programą ir palyginama su Atkuriamo XIX a. barko varytuvas – burės. Laivas http://www.gutenberg.org/ les/33098/33098-h/33098-h.htm. turima faktine laivagalio projekcija. Redaguojama projek- judėdavo veikiamas vėjo jėgos, kuri buvo nukreipta į iš- 3. Každailis, Aloyzas. Laivai ir jūrininkai. Vilnius: Vyturys, 2001. tuojamo laivagalio korpuso forma, kol teorinių španhautų skleistas bures. Burlaivio pasiekiamas greitis priklausy- 4. Pirmoji Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė 1921–1925 m. [žiūrėta 2015 03 10]. Prieiga per internetą: http://www. formos sutampa su faktine konstrukcijos projekcijos for- davo nuo vėjo jėgos, išskleistų burių ploto, povandeninės muziejus.lt/parodos/pbures/4/4.html. ma. Gaunama patikslinta laivo korpuso geometrija. Gautos laivo korpuso dalies formos ir ploto. „Flow 3D“ programa laivo korpuso projekcijos pateikiamos 6 paveiksle. buvo atliktas eksperimentas, kurio tikslas – nustatyti van- Atliekant literatūros analizę, buvo rasta graviūra, kurio- dens pasipriešinimą atkurto laivo korpusui, esant skirtin- RECONSTRUCTION OF KLAIPĖDA REGION’S ANCIENT je pavaizduotas vienas iš barkų, pastatytų XIX a. Klaipėdo- giems greičiams (4, 6, 8, 10 mazgų.), dreifo (0, 2, 5, 15, SHIP’S ARCHITECTURE AND DETERMINATION OF je [3]. Nuskenuota graviūra buvo importuota į „AutoCad“ 30 laipsn.) ir kreno (0, 5, 15, 25, 30 laipsn.) kampams ir TECHNICAL CHARACTERISTICS programą. Nuotrauka padidinta tiek, kad joje esančio lai- maksimaliai 3 metrų grimzlei. Lukas NORKEVIČIUS vo ilgis L siektų 41 m. Santykinis matmenų tikrinimas Išvados max Department of Maritime Engineering, Faculty of Marine Technology and atliktas lyginant su graviūroje matomų žmonių, kurie pa- 1. Atlikus XIX a. pradžios Klaipėdos laivų statybos is- Natural Sciences, Klaipėda University vaizduoti ant pagrindinio laivo denio, arčiausiai dešiniojo torinę analizę, nustatyta, kokio tipo laivai galimai Gvidas MISIŪNAS borto, ūgio matmenimis. Vidutinis ūgis – 1,78 m. Ant pa- buvo statomi Klaipėdos krašte. Ship constructor didintos graviūroje esančios laivo geometrijos uždedamas atkuriamo laivo projekcijos „šonas“ geometrinis vaizdas. A er the historical analysis of the 19th century Klaipėda ship should be increased. An experiment was conducted Gautas rezultatas pateikiamas 7 pav. shipbuilding, it was determined what type of ships has been using the Simulation Flow 3D program. Possible operating Atsižvelgiant į rezultatus, kurie gauti „Autohydro“ pro- built in Klaipėda region. While restoring the ship’s hull’s conditions for the vessel under the speci ed experimental grama, naudojant atkuriamo burinio laivo geometriją, ga- geometric shape did not signi cantly diverge from the B. parameters have been determined. e maximum speed of lima daryti išvadą, kad atkuriant laivo korpuso geometri- Pieper built barks with similar geometric parameters in the ship could be 8-10 knots, the average speed, blowing nę formą nebuvo ženkliai nutolta nuo XIX a. Klaipėdoje Klaipėda in 19th century. When adjusting the geometric 4-6 m / s in the wind typical of the Baltic Sea, could reach statomų B. Pieperio barkų, turinčių panašius geometrinius shape, the shape of the bow bend along the ship’s kilome- about 4-5 knots, if it was not necessary to rotate. parametrus. Tikslinant geometrinę formą, reikėtų pakore- 6 pav. „Autoship“ programa gautos laivo korpuso projekcijos ter should be adjusted and the bend along the side of the

84 85 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

2 pav. Pirminiai matavimai projekcijai „pro lis“ sudaryti 4 pav. Projekcijų „pro lis“ sutapatinimas

7 pav. Realaus ir atkurto laivo korpuso 8 pav. „Flow 3D“ programa sukurta vizuali geometrijos palyginimas eksperimento erdvė

84 85 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

sudužusio prie Melnragės, išsaugojimo pavyzdys – suomių apžiūrėti Portsmuto uoste. Iki 2007 m. „Mary Rose“ lie- BURLAIVIŲ BEI JŲ LIEKANŲ ĮMUZIEJINIMAS: „Sigyn“. Statytas 1887 m. Gotenburge (Švedija) medinis kanų atvyko pasižiūrėti per 7 milijonus žmonių. 1984 m. PATIRTYS IR PAVYZDŽIAI prekybinis barkas buvo pritaikytas medienos kroviniams įkurtas „Mary Rose“ muziejus. 2013 m. atidarytas naujas plukdyti. Plaukiojo ir Atlanto vandenyne, 1897 m. atliko muziejaus pastatas virš sausojo doko (projekto vertė – 35 Romualdas ADOMAVIČIUS jn. tolimą kelionę į Bankoką (Tailandas), nuo 1900 m. plau- milijonai svarų sterlingų). Išrinkus konservavimui naudo- Lietuvos jūrų muziejaus istorikas kiojo tik Europoje. 1927 m. priklausė vienai paskutinių tus prietaisus ir konstrukcijas, laivas atsivers lankytojams: storinių laivų ar jų liekanų išsaugojimu rūpinamasi ne „Sebbe Als“ ir „Helge Ask“. „Skuldelev-6“ – ilgis 11,2 m, suomių valstiečių laivininkystės kompanijų Vardo uoste, pirmame ir antrame ekspozicijų aukštuose jį bus galima Ivieną šimtą metų. Spartūs paskutinių 150 metų techno- plotis 2,5 m, grimzlė 0,5 m, išliko 75 proc. laivo. Galimai Alandų salose. 1939 m. pastatytas prie Aura upės krantinės matyti pro stiklą, trečiame – vaikštant atviroje terasoje, jis loginiai pokyčiai laivininkystės srityje – metalo naudojimas žvejybinis laivas, statytas Norvegijoje apie 1030 m. iš pu- Turku uostamiestyje (Suomija) kaip laivas-muziejus. bus prieinamas ir iš dešinio borto. Klimatas aplink laivą bus korpusams, vidaus degimo variklio ir sraigto pritaikymas šies. Atstatytos dvi replikos (interpretacijos) – „Kraka Fyr“ „Mary Rose“ palaikomas specialiais ventiliatoriais, tiekiančiais konden- varomajai jėgai, palydovinė navigacija – iš pagrindų keitė ir „Skjoldungen“. Atkastos XI a. laivų liekanos eksponuoja- Karakos tipo burlaivio „Mary Rose“ įmuziejinimo – ty- suotą orą būtent tokių temperatūros ir santykinės drėgmės laivų konstrukcijas. Kiekvienais metais tarp laivininkystės mos autentiškus korpusus imituojančiose metalinėse kons- rimų, konservavimo, eksponavimo ir išsaugojimo – projek- parametrų, reikalingų kompensuoti tūkstančių lankytojų paveldo srities profesionalų ir entuziastų didėja poreikis iš- trukcijose uždaroje patalpoje. tas. Laivas, statytas 1510–1512 m., nuskendo 1545 m. mū- skleidžiamą šilumą ir drėgmę. Eksponatą bus galima matyti saugoti senųjų jūrinių tradicijų ir amatų autentiškus pavyz- 1962 m. Veserio upėje, netoli Bremeno, buvo iškas- šio su prancūzais metu. 1982 m. buvo ištrauktas iš Solento iš 9 žiūros taškų – galerijų. džius (pvz., laivus ar jų dalis). XVI a. pabaigoje Londone į ti XIV a. kogo likučiai. Matmenys: ilgis 24 m, plotis 7 m, sąsiaurio dugno, apie 12 metų vyko pasyvus korpuso kon- Apibendrinimas sausą doką viešam lankymui buvo pastatytas sero Francio aukštis 4 m. Konservuotas Bremeno kogas 2000 m. pateko servavimas (purkštas ltruotas 2–5 °C vanduo, kad medie- Išsaugotų XIX a. vidurio ar pabaigos Baltijos jūros re- Dreiko burlaivis „Golden Hind“. Pirmasis pasaulį apiplau- į Vokietijos jūrų muziejaus Bremerhafene ekspoziciją. Šiuo na neišdžiūtų), 1994 m. prasidėjo aktyvusis konservavimo giono medinių istorinių burlaivių pavyzdžių yra vienetai. kęs anglų laivas tapo ir pirmuoju laivu-muziejumi. Dėl jau metu baigiamas suskaitmeninti, siekiant vykdyti stebėji- etapas. Iki 2003 m. korpusas kasdien purkštas mažos mo- Jie išsaugoti kaip vientisas burlaivis, stovintis prie krantinės minėtų priežasčių šiandien tokių objektų pasaulyje dau- mus ir toliau išsaugoti. Pasitelkti trys elektroniniai optiniai lekulinės masės poletilengliukolio tirpalu, siekiant išstumti arba doke. gybė. Jie simbolizuoja ir primena valstybei ar tautai reikš- skaitmeninimo metodai – fotogrametrija, 3D skenavimas ir vandenį iš medienos ląstelių, 2003–2010 m. naudotas dides- Baltijos jūros regiono konservavimo pavyzdžiai ir patir- mingus praeities įvykius, laikotarpius. Kaip senųjų amatų „Total Station“ technika. nės molekulinės masės poletilengliukolio tirpalas, siekiant tys siejami su IX–XIV a. burlaiviais, rečiau su XVI–XVIII a. ir technologijų paminklai jie tampa uostamiesčių tapatybės XVII a. burlaivio „Vasa“, iškelto 1961 m. Stokholmo pri- sustiprinti mechanines medienos paviršiaus savybes. 2016 istoriniais laivais. Konservuojant burlaivių, statytų iki XVI- simboliais. Muziejų ekspozicijas papildo archeologų ra- eigose Švedijoje, konservavimo darbai truko nuo 1962 iki m. vasarą planuojama užbaigti kontroliuojamą džiovinimą II a., medieną, taikomi džiovinimo ir padengimo cheminė- diniai – po žemėmis ar vandeniu šimtmečius išgulėjusių 1989 metų. Po daugiau nei dešimties metų ant konservuo- oru „karščio dėžėje“ – tai paskutinė konservavimo darbų mis medžiagomis metodai. Jų tikslas – pašalinti drėgmę iš istorinių laivų liekanos. Melnragės burlaivio liekanos ne- tos medienos ėmė stebimai ryškėti sieros rūgšties, kuri gali stadija. Šiuo metu korpuso medžio paviršiniai sluoksniai radinių ir apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio. abejotinai reprezentuoja išskirtinę Klaipėdos uosto istori- paveikti medį, pėdsakai. Geležies ir sieros cheminis miši- išsausinti, bet stambesnėms dalims prireiks papildomų 5 Daugeliu atvejų eksponuojant iš dalies laivo bandoma jos epochą. Straipsnyje pristatomi žymesni „jūros dovanų“ nys susikaupė laivo korpusui ilgus metus gulint Stokholmo metų pasiekti tikslinį 10 proc. medžiagos drėgnumo lygį. atkurti „visą laivą“ – ištisą korpuso kontūrą. Galutinio įmu- Europoje pavyzdžiai ir skirtingos patirtys jas įmuziejinant. įlankos dugne. Konservavimo metu medis buvo apdirbtas Iškelti 26 000 laivo artefaktai ir atskiros medinio kor- ziejinimo etapo – eksponavimo – įgyvendinimas priklauso Penki XI a. Skuldelevo vietovės vikingų laivai eks- poletilengliukoliu ir ungicidais. puso dalys. Nuo 1983 m. iškeltą, konservuojamą sausaja- nuo daugelio sąlygų: vietos erdvės ir matmenų, mikrokli- ponuojami Vikingų laivo muziejuje Roskildėje (Danija). Maasilinn laivo liekanos Estijos jūrų muziejuje. XVI a. me doke ir apdengtą permatomu gaubtu laivą buvo galima mato, techninių galimybių, kūrybinio sumanymo ir nansų. „Skuldelev-1“ – ilgis 16 m, plotis 4,8 m, grimzlė 1 m, išliko laivo dalis gulėjo ant dugno Saremos salos jūros pakrantė- 60 proc. laivo. Greičiausiai tai knaro tipo krovininis laivas, je, šalia buvusios Livonijos ordino Maasilinn pilies. Lieka- statytas Norvegijoje apie 1030 m. iš pušinių lentų ir taisytas nos atrastos 1985 m., po poros metų ištrauktos iš vandens. SCALING OF SAILBOATS AND THEIR REMANTS: naudojant ąžuolą bei liepą. Pastatyta replika „Ottar“. „Skul- Apytikriai laivo, kurio dalis rasta, matmenys: ilgis 15–16 EXPERIENCES AND EXAMPLES delev-2“ – ilgis apie 30 m, plotis 3,8 m, grimzlė 1 m, maks. m, plotis 6 m. Liekanos patalpintos laikiname statinyje prie Romualdas ADOMAVIČIUS jn. įgula 70–80, išliko 25 proc. laivo. Vikingų ilgasis karo laivas radavietės. Metus kelis kartus per dieną buvo purškiamas Historian of the Lithuanian Sea Museum statytas iš ąžuolo apie 1042 m. Dublino prieigose. 2000– vandens, politengliukolio ir etanolio mišiniu. Metus taiky- ere are only a few of the saved examples of the wood- the 18th century. e purpose is to remove moisture from 2004 m. pastatyta replika „Havhingsten fra Glendalough“ tas šaldymo-džiovinimo esant normaliam slėgiui metodas, en or historic sailing boats of the middle of the nineteenth the ndings and to protect them against adverse environ- plaukė ekspedicijoje Roskildė–Dublinas–Roskildė. „Skul- kol buvo pašalinta didžioji dalis vandens iš laivo medienos. century of the Baltic Sea Region. ey are stored as a seam- mental e ects. delev-3“ – ilgis 14 m, plotis 3,3 m, grimzlė 0,9 m, išliko Apie 2004–2005 m. buvo pastebėta sieros žymi7 aplink ap- less sailing ship, standing at the quay or dock. In most cases, when exhibiting the ai mis to restore the 75 proc. laivo. Krovininis vikingų laivas iš ąžuolo, staty- rūdijusias jungiamąsias metalo detales – požymis vykstan- Examples and experiences of the Baltic Sea region con- “whole vessel” form a part of the ship. e implementation tas apie 1040 m. Danijoje. Pastatyta replika „Roar Eagle“. čių cheminių procesų. Konservavimo pastate „Massi ship“ servation are associated with the 9th-14th century sailboats, of the nal phase – exposure – depends on many condi- „Skuldelev-5“ – ilgis 17,3 m, plotis 2,5 m, grimzlė 0,6 m, (liet. „Massi laivas“) išbuvo 25 metus, 2012 m. perkeltas į less o en with the historical ships of the 16th to the 18th tions: local space and size, microclimate, technical capabili- išliko 50 proc. laivo. Mažasis karo laivas, statytas apie 1030 naują Estijos jūrų muziejaus ekspoziciją Vandens lėktuvų century. e methods of drying and coating with chemicals ties, creative thinking and nance. m. Roskildės apylinkėse, statybinė medžiaga: pušis, ąžuo- angare Taline. are used to preserve the timber of sailing ships built up to las, alksnis, šermukšnis. Atkurtos dvi šio laivo replikos – Baltijos jūros burlaivių, galimai panašaus tipo kaip ir

86 87 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

MELNRAGĖS BURLAIVIO LIEKANŲ DATAVIMAS DENDROCHRONOLOGINIU METODU

Dr. Rūtilė PUKIENĖ 4 pav. Gręžinėlių struktūrinio vientisumo atkūrimas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dendrochronologė 6 pav. Vidutinės burlaivio konstrukcinių elementų rievių pločio chronologijos JM15_C_1 (tamsesnė endrochronologinis metodas remiasi medienos meti- gręžinėliai, paimti augančių medžių prieaugio grąžtu (3 linija) ir Gdansko ąžuolo rievių chronologijos Dnių rievių struktūros tyrimu. Ši struktūra susidaro me- pav.). Gręžinėlių struktūrinis vientisumas atstatytas labo- pcntom9m gra kų palyginimas dyje kasmet užaugant po vieną medienos rievę, kurios plo- ratorijoje, suklijuojant sutrūkinėjusius fragmentus į speci- tis priklauso nuo aplinkos sąlygų, bendrų tam tikro regiono alius medinius laikiklius (4, 5 pav.). Dendrochronologinių medžiams. Pagal reperines datuotas to regiono rievių pločių pavyzdžių ėmimas parodė, kad, esant galimybei, iš ne visai 5 pav. Medienos gręžinėliai, paruošti rievių chronologijas metinių rievių sekos gali būti kalendoriškai da- išdžiūvusios dervomis impregnuotos medienos imti nuo- pločiui matuoti mikroskopu tuotos vienerių metų tikslumu. Metodas taikomas didesnių pjovas geriausiai. Medienos gręžinėliams imti tinkamesnis statistiniais serijų panašumo kriterijais (koreliacijos koe cien- gabaritų paveldo objektams, padarytiems iš tam tikrų medžių instrumentas pasirodė augančių medžių prieaugio grąžtas. to kriterijumi t) ir vizualiniu serijų graﬁ kų lyginimu. Kaip re- rūšių ir turintiems pakankamai didelį metinių rievių skaičių. Labiausiai sutrūkinėjo ir negrįžtamai deformavosi gręžinė- perinės chronologijos naudotos 9 ilgiausios ąžuolo chronolo- Laivų liekanų tyrimuose šis metodas taikomas dažnai, nes pa- liai, imti sausos medienos prieaugio grąžtu. gijos iš skirtingų Lietuvos regionų, kurių pradžia siekia 1715 deda ne tik datuoti, bet ir nustatyti medienos kilmės regioną. Paruoštų medienos pavyzdžių skerspjūvių paviršius 7 pav. Įrašas ant 1838/1839 m. kirsto ąžuolinio m., ir tūkstantmetė Gdansko regiono (Šiaurės Pomeranijos) tašo (burlaivio špantas Nr. 13) Melnragės burlaivio korpusas padarytas iš ąžuolinių buvo preparuotas skutimosi peliukais Gillette Rubie Pla- ąžuolo chronologija (autorius Tomasz Wažny1) bei Gdansko tašų ir lentų, sutvirtintų metalinėmis sankabomis ir medi- tinum Plus, nupjaunant sugniuždytas medienos skaidulų tų tyrimas parodė, kad ąžuolai burlaiviui kirsti 1838 m. regiono kilmės ąžuolo chronologija iš Jungtinės Karalystės. niais kaiščiais. Nepaisant, kad kai kurioms konstrukcijų dalis ir išryškinant metinių rievių ribas. rudens – 1839 m. pavasario sezonais Gdansko (Šiaurės Iš paimtų 17 konstrukcinių elementų medienos pavyz- dalims naudotos kreivos ar šakotos ąžuolų kamienų dalys, Medienos pavyzdžiai ištirti pagal įprastą dendrochrono- Pomeranijos) regione. Tikslesnį kilmės regioną parodytų džių 14 struktūriškai rekonstruoti iki būklės, tinkamos me- mediena tinkama dendrochronologiniam tyrimui. Tyrimą loginę metodiką. Paruoštuose nuopjovų ir gręžinėlių skers- sudarytų rievių serijų palyginimas su lokalesnėmis, atski- dienos rievių analizei. Atlikus sinchronizaciją, datuotos 11 apsunkino komplikuotas dendrochronologinių medienos pjūviuose išmatuoti metinių rievių pločiai. Esant galimybei, ras Lenkijos (ar Šiaurės Vokietijos) vietoves reprezentuo- elementų rievių pločių serijos. Iš jų sudaryta vidutinė 135 pavyzdžių paėmimas tiek dėl sudėtingos liekanų konstruk- kiekvienas konstruktyvinis elementas matuotas dviem kryp- jančiomis ąžuolo rievių serijomis. metų trukmės ąžuolo rievių chronologija JM15_C_1, api- cijos, tiek dėl medienos drėgnio ir impregnavimo dervomis. timis. Pločiai matuoti 0,01 mm tikslumu, naudojant stereomi- Vienas špantas iš 1838 m. kirsto ąžuolo yra pažymėtas manti 1704–1838 m. Dendrochronologiniams tyrimams medienos pavyz- kroskopą ir pusiau automatinę rievių pločių matavimo liniją specialiu įrašu (7 pav.). Panašūs įrašai specialistų yra in- Keturi datuoti burlaivio elementai turėjo išlikusią po- džiai buvo imami 2015 m. birželio 9–10 d. (pavyzdžių Lintab (Rinntech). Rievių serijos veriﬁ kuotos tarpusavyje ir terpretuojami kaip komercinis miško medžiagos apskaitos žievio rievę, susidariusią 1838 m. Tiek atskirų medžių, tiek schema pateikiama 1 ir 2 pav.). Tyrimams imti trijų tipų apskaičiuota vidutinė kiekvieno pavyzdžio rievių pločių seri- ženklinimas2. Jų rasta ant XIX a. viduriu datuojamų spy- vidutinė burlaivio rievių chronologija geriau koreliuoja ne medienos pavyzdžiai: skersinės konstrukcinių elementų ja. Serijos sinchronizuotos ir datuotos pagal reperines datuotas gliuočių tašų Varšuvoje ir Gdanske bei importuotų spy- su Lietuvos, bet su Gdansko (Šiaurės Pomeranijos) regiono (apkalo lentų ir špantų tašų) nuopjovos, medienos gręžinė- ąžuolo rievių chronologijas. Serijų sinchronizavimas atliktas gliuočių tašų Briuselyje. ąžuolų rievių serijomis (6 pav.). liai, paimti sausos medienos prieaugio grąžtu, ir medienos naudojant programą Dendro (Še ldo universitetas), remiantis Dendrochronologinis burlaivio konstrukcinių elemen- 2 http://icomos-poland.org/index.php/pl/materiay-komisji/4-komisja- 1 Tomasz Wažny. Au au und Anwendung der Dendrochronologie fuer architektury-drewnianej/215-dominik-mczyski-marta-jedlikowska- Eichenholz in Polen. Dissertation. Hamburg, 1990. commercial-signs-on-the-surfaces-of-historical-wood-construct.

THE DATING OF THE MELNRAGE SAILBOATS‘ REMAINS USING DENDROCHRONOLOGICAL METHOD Dr. Rūtilė PUKIENĖ Dendrochronologist of the Palace of the Grand Dukes of the National Museum of the Grand Duchy of Lithuania

e dendrochronological method relies on the analysis ridge widths of the region in the ridge series can be calendar of the structure of the annual timber ridge structure. is accurate to one year. e method is applicable to larger-scale structure is formed in a tree each year by growing up one heritage objects made from certain tree species and have a 1 pav. Laivo konstrukcinių 2 pav. Laivo konstrukcinių 3 pav. Dendrochronologinių medienos tree trunk, the width of which depends on the environmen- su ciently large number of annual rhizomes. is method is elementų dendrochronologinių elementų dendrochronologinių gręžinėlių ėmimo grąžtai: augančių medžių tal conditions common to the trees of a particular region. o en used in shipwreck surveys, as it helps to determine not pavyzdžių numeriai pavyzdžių numeriai (kairėje) ir sausos medienos (dešinėje) According to the data of the reruns, the chronology of the only the date but also the region of origin of the wood.

88 89 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

MELNRAGĖS BURLAIVIO LIEKANŲ DATAVIMAS DENDROCHRONOLOGINIU METODU

88 89 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

buvo numatyti ir vykdytojai, ir finansuotojai (Kultūros Kol kas veiklų, susijusių su senovinių medinių laivų kor- MEDINIŲ LAIVŲ LIEKANOS PRIEKRANTĖS VANDENYSE IR paveldo departamentas, pajūrio savivaldybės, Klaipėdos pusų išsaugojimu, nėra. Kas turėtų imtis šio darbo? PAKRANTĖJE. JŲ IŠSAUGOJIMO GALIMYBĖS valstybinio jūrų uosto direkcija, ES ir kitų fondų lėšos).

Prof. habil.. dr. Vladas ŽULKUS Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas THE REMAINS OF WOODEN SHIPS IN THE COASTAL WATERS AND THE iuo metu Lietuvos pakrantėse ir priekrantės vandeny- (W-17) laivagalio fragmentas, pagal kurį buvo atlikta te- COAST. POSSIBILITIES FOR THEIR PRESERVATION. Šse yra atrasta keliolika medinių laivų korpusų. Vieni orinė korpuso rekonstrukcija, buvo išmestas į krantą PhD. Vladas ŽULKUS jų guli paplūdimiuose po smėliu, kiti – vos 2–3 m gyly- 2014 m. rudenį (2 pav.). Institute of History and Archeology of je, dar kiti yra nuskendę už kelių kilometrų nuo kranto. Sudužusių ir nuskendusių medinių laivų korpusus the Baltic Region of Klaipėda University Vien tik rašytinių šaltinių duomenimis, nuo viduramžių datuoti dažniausiai yra sudėtinga. Apytikriai jie gali būti iki naujųjų laikų sekliose Lietuvos pakrantėse yra sudužę datuojami pagal konstrukcines ypatybes, tačiau nemaža At present, a dozen wooden ships‘ hulls have been found on the beaches under the sand. Some of the remains “ap- dešimtys laivų. dalis sudužusių laivų pakrantėje yra išlikę tik fragmen- on Lithuanian coast and in coastal waters. Some of them lie pear” only a er heavy storms or hurricanes, and quickly Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir ar- tiškai. Be to, dėl didelės laivų statybos tradicijų įvairovės on the beaches under the sand, others are only 2-3 m deep, over ow with sinking waves. cheologijos instituto Povandeninių tyrimų centras (KU tokiu metodu dažniausiai datuojama tik labai apytikriai. others are drowned a few kilometers from the coast. Ac- e hulls of broken and sunken wooden ships are o en BRIAI PTC) vykdo senovinių nuskendusių ir sudužusių Siekiant tiksliau datuoti medinius laivus, galima pasitelkti cording to data from written sources, from the Middle Ages di cult to date. ey can roughly be dated by constructional laivų paieškas, atlieka jų tyrimus ir kaupia duomenis apie radinius, kurie aptinkami tyrimų metu, tačiau tokių lai- until the new times, dozens of ships have been destroyed in features, but a signi cant part of the collapse of the coastline juos. Negiliuose priekrantės vandenyse esantys laivų kor- vų tyrinėta labai nedaug – tik laivai W-1 prie Šventosios the shallow Lithuanian coast. remains fragmented. In order to more accurately date the pusai yra didesne dalimi užnešti smėlio, o jų deniai su ir W-14 ties Palanga. Dendrochronologiškai ištirti ir da- e Underwater Research Center (KU BRIAI PTC) of the wooden ships, it is possible to use the ndings found during visais antstatais buvo suardyti bangų dar senovėje (W-1 tuoti sudaužytų laivų fragmentus pavyksta retai, nes laivų Baltic Region Institute of History and Archeology at Klaipėda the research, but very few vessels were investigated. prie Šventosios, W-13 ties Kunigiškiais). Kartais denio konstrukcijų mediena būna labai apdirbta. Tiesa, galima University performs searches for ancient sunken and broken e preservation of ancient wooden ship remains a lot fragmentų po štormų galima aptikti krante netoli tų vietų, nustatyti laivo medienos kilmę ir spėti, kur tas laivas ga- ships, conducts researches and collects data about them. of problems. Preserving and exhibiting wooden ship struc- kur po vandeniu yra ir senovinių laivų korpusai, pvz., W-2 lėjo būti pastatytas, tačiau medienos priskyrimas Prūsijos It is unknown how many crashed antique ships still lie tures in a museum is complicated and expensive. į šiaurę nuo Palangos. Po vandeniu galima rasti senovinių ar Lietuvos regionui dar nereiškia, kad laivai tikrai buvo laivų atskirų detalių, kurios liudija netoliese esant ir sudu- ten statyti, nes Klaipėda prekiavo laivų statybai tinkama žusį laivą, nors jis dar ir neaptiktas. mediena su Europa jau nuo XVI a. Nežinoma, kiek dar sudužusių senovinių laivų guli Senovinių medinių laivų liekanų išsaugojimas kelia paplūdimiuose po smėliu. Kai kurių liekanos „pasirodo“ daug problemų. Medinių laivų konstrukcijas konservuo- tik po didelių štormų ar uraganų ir greitai vėl užneša- ti ir eksponuoti muziejuje yra sudėtinga ir brangu. Mano mos smėliu bangoms nurimus. Ties Nemirseta 2002 m. nuomone, seklumose esančius ir bangų ardomus bei į pavasario audros buvo bangų atneštas, manoma, XVI– krantą išmestus laivų korpusus būtų galima eksponuoti XVII a. korpusas (W-9), kuris daugiau nebuvo pastebė- po vandeniu, ten pat jūroje, perkėlus juos į didesnį gylį, tas. Beje, netoliese yra bangų skalaujamo kito medinio kur nebaisios bangos. Vienoje vietoje saugomos kelių lai- laivo W-11 liekanų. vų liekanos būtų ir mokslinių studijų, ir povandeninio Dar daugiau senovinių laivų randama apie Klaipėdą. turizmo objektas. Teisinis pagrindas tokiai veiklai yra. Bangų į krantą išmestos laivų konstrukcijos neretai yra LR aplinkos ministro įsakyme 2013-09-02 D1-643 „Dėl žmonių sunaikinamos, tik pastaraisiais metais jas ban- pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo doma fiksuoti ir saugoti. Vieno tokio laivo (W-15) lieka- plano sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo“ nos, bangų atneštos ties Melnrage 1995 m., buvo apžiū- yra numatyta organizuoti jūrinio kultūros paveldo tyri- rėtos LJM darbuotojų. 2003 m. jos vėl atsidengė ir buvo mus, užtikrinti jo išsaugojimą, prieinamumą visuomenei, išmatuotos KU BRIAI PTC mokslininkų. Šio laivo vienas pritaikyti povandeniniam turizmui (6.2). Nustatyti tokie španhautas dendrochronologiškai buvo datuotas XVII a. uždaviniai: išaiškinti pakrantėje esančių senovinių medi- pabaiga – XVIII a. pradžia. nių laivų korpusų vietas; kultūrinę vertę turinčius laivų Kito Melnragėje per audrą 2007 m. sausio mėn. išmes- korpusus sukelti į vieną vietą po vandeniu; sukurti povan- to medinio laivo korpuso fragmentai, nors ir gerokai ap- deninį senovinių medinių laivų „skanseną“. Visa tai reikė- ardyti, buvo perkelti į LJM. Gali būti, jog to paties laivo tų padaryti 2013–2021 m. laikotarpiu. Šiame dokumente

90 91 Konferencijos „Eksponatai iš jūros gelmių: romantika ir realybė. Melrangės burlaivio... Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

90 91 IŠ PRAEITIES

E. Lasio nuotrauka IŠ PRAEITIES

E. Lasio nuotrauka Iš praeities Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

LDK PILIEČIŲ NUOTYKIAI JŪROSE: MUŠTYNĖS IR LAIVO SUDUŽIMAS

Dainius ELERTAS Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

aip susiklostė, kad jūriniai Lietuvos Didžiosios Kuni- Henryk Sienkiewicz) romane „Tvanas“4 ir 1974 m. pagal jį Tgaikštystės istorijos puslapiai nėra patys ryškiausi. Šios pastatytame režisieriaus Ježio Hofmano (lenk. Jerzy Hof- stichijos galia ir nauda buvo pažinta, bet su kitų šalių pagal- fman) lme5. ba. LDK praeities epizodai su šmėkščiojančiu jūrinio burlai- Jo jaunystės dienų kelionių į Amsterdamą, Paryžių, vio siluetu – retenybė... Vis dėlto jų esama. Šiame straipsnyje Londoną palydovas ponas Janas Cedrovskis vėliau ragavo pristatysime daugiau kaip prieš tris šimtų metų aprašytus kunigaikščio tarnybininko, žemvaldžio, pasiuntinio, teisėjo dviejų bendrakeleivių iš LDK jūros kelionių įspūdžius. duonos. Jis ištikimai tarnavo paskutiniam Mykolo Radvilos Jūros keliauninkai Juodojo palikuoniui kunigaikščiui Boguslavui net 32 metus. Apie jų keliones sužinome iš dviejų autobiogra jų. Vie- J. Cedrovskio gyvenime sukrėtimų netrūko – trijų žmonų ir ną parašė buvęs LDK vėliavininkas kunigaikštis Boguslavas vaikų mirtys, artimųjų savižudybės, badmečiai, epidemijos, Radvila (lenk. Bogusław Radziwiłł, 1620–1669)1, o kitą – pavaldinių maištai... Tačiau grįžkime prie jūros. tuo metu jam tarnavęs Janas Cedrovskis (lenk. Jan Ce- Kunigaikščio kelionė drowski, 1617–1682)2. Jūroje patirti įspūdžiai liko neužgož- Septyniolikmetis kunigaikštis Boguslavas susiruošė į ti vėlesnių įvykių ir abiejų įamžinti prabėgus 30–40 metų. užsienį semtis kariavimo, diplomatijos patirties ir megzti B. Radvila savo autobiogra ją užbaigė 1666 m., o Janas Ce- naudingų pažinčių. Iš Vilniaus iki Gdansko uosto jaunuo- drovskis užrašų knygą rašė 1673–1682 m. Tai rodytų, kad lį lydėjo dėdė, LDK didysis etmonas, kunigaikštis Kristu- neįprasta yra geriau įsimenama nei kasdieniška. Tuo labiau pas Radvila jaunasis (lenk. Krzysztof Radziwiłł młodszy, kad abiejų gyvenimas sutapo su audringu, tragiškų įvykių 1585–1640)6. Anksti tėvų netekusio našlaičio globėjas tu- turtingu laikotarpiu. Jis garsus visą Europą ir mūsų kraš- rėjo ką patarti savo giminaičiui. Etmonas ir pats 1601 m. tus siaubusiu Trisdešimties metų karu, karais su sukilusia studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, o vėliau kazokija, „tvanu“ praminta švedų ir maskvėnų okupacija, mokėsi karybos paslapčių Olandijoje7. Gdanskas buvo gim- badmečiais ir marais... tasis jaunojo kunigaikščio Boguslavo miestas. Čia jis išvy- 1 ir 2 pav. XVII a. Nyderlandų burlaiviai. Raižinys, Prancūzija XVIII a. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, karvedys, diplo- do pasaulį 1620 m. gegužės 3 d. Vilniaus kašteliono Jonušo Originalai saugojami Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniuose. matas, administratorius kunigaikštis Boguslavas Radvila Radvilos I (lenk. Janusz Radziwiłł, 1579–1620) ir Prūsijos- iš šalies gelbėtojo Kėdainiuose buvo išvadintas išdaviku ir Brandenburgo kunigaikštytės Elžbietos So jos Hohenco- srautą. Karališkųjų Prūsų pažiba Gdanskas tapo didžiausiu vą sėdome, norėjome iki Liubeko nuplaukti, tačiau tuomet tapo tremtiniu Prūsijoje3. 1886 m. spalvingas, bet vienpu- lern (vok. Elisabeth Sophie Hohenzollern von Brandenburg, javų eksportuotoju iš Lenkijos ir LDK. Per jį į Vakarų Euro- audra prasidėjo. Aštuonias dienas tarp Liubeko ir Gdansko siškas šio kunigaikščio portretas sukurtas Litwos pseudo- 1589–1629) šeimoje8. pą gabenti javai, kanapių pluoštas, linai, mediena. 1600 m. vartėmės. Teko vėlei į Gdanską grįžti. Spalio 16 d. leidomės nimą pasirinkusio rašytojo Henriko Sienkievičiaus (lenk. Tuo metu Gdanskas buvo vienas iš trijų svarbiausių Gdanske gyveno apie 53 000 žmonių9. Jis laikytas vienu iš sausuma iki Olandijos, o prieš tai per Meklenburgo žemę į LDK eksporto uostamiesčių. Sparčiai augantis Karaliaučius didžiųjų Europos miestų. Nepaisant to šimtmečio nelaimių Hamburgą, Liubeką ir Bremeną.“11 jam stipriai nusileido, o lygiavertė Ryga priėmė kitą prekių (epidemijų, karų) padarinių demogra jai, šio didmiesčio Kunigaikščiui dar ne kartą teko plaukti laivais, tačiau 1 Naudojomės šaltinio publikacija: Radziwiłł, Bogusław. Autobiogra a. gyventojų skaičius sparčiai augo. Palyginkime – 1636 m. savo autobiogra joje tam didesnio dėmesio nebeskyrė. Warszawa, 1979. 4 Pirmasis platus kritinis romano vertinimas: Dzieduszycki, Wojciech. Glowne Postacie Powiesči Henryka Sienkiewicza p. t.: „Potop“. Lwow, Vilniuje surašyta 717 gynybine siena apsuptų valdų. Net Dvariškio nesėkmė 2 Naudojomės šaltinio publikacija: Cedrowski, Jan. Pamiętnik Jana 1887. Internetu H. Sienkievičiaus romano „Tvanas“ tekstas lenkų Cedrowskiego Wlasną jego ręka spisany w XVII wieku. In: Pamiętniki pridėję maždaug dvigubai tiek priemiesčio valdų už miesto Kitaip ir kitokią jūrinę patirtį perteikė trejais metais kalba prieinamas: http://literat.ug.edu.pl/~literat/potop/index.htm historyczne do wyjasnienia spraw publicznych w Polsce XVII wieku. [žiūrėta 2016-11-16]. sienos ir gautą sumą padauginę iš vienai valdai vidutiniškai vyresnis jaunojo kunigaikščio bendrakeleivis J. Cedrovskis. Poslugujące, w dziennikach domowych Obuchowiczow i Cedrowskiego pozostale. Sud. Michal Balinski. Wilno, 1859, s. 141–152. 5 Plačiau apie lmą: Oleksiewicz, Maria. 535 dni Potopu. Warszawa, tekusių 10 gyventojų, gausime gerokai mažesnius skaičius10. Jis nurodė, kad kunigaikščiui su palyda patraukus sausuma, 1975; Bujnicki, Tadeusz; Helman, Alicja. „Potop“ Henryka 3 Plačiau apie sudėtingą laikotarpį lietuvių kalba žr.: Dundulis, Bronius. Sienkiewicza. Powišč i lm. Warszawa, 1988; Sztoklisz, Marta. Jerzy 1637 metų rugsėjo 2 dieną Gdanske jaunasis kunigaikš- visa manta buvo išsiųsta laivais. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius, 1977; Ho man. Gorące serce. Warszawa, 2011. Šapoka, Adolfas. 1655 m. Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje tis įsiminė visam gyvenimui. Po 29 metų jis rašė: „<...> į lai- J. Cedrovskis buvo gimęs toli nuo didžiųjų vandenų. 1655–1656 metais. Vilnius, 1990; Šemeta, Mikalojus Kazimieras. 6 Radziwiłł, Bogusław..., s. 122. Reliacija. Vilnius, 1994; Tyla, Antanas. Lietuvos Didžiosios 7 Plačiau apie Kristupą Radvilą jaunąjį žr.: Dwór i klientela Krzysztofa 9 Davies, Norman. Dievo žaislas. Lenkijos istorija. T. 1. Vilnius, 2008, p. Kartu su broliu Stefanu augo tėvo dvare Ainarovičiuose, Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667). Vilnius, Radziwiłła (1585–1640): mechanizmy patronatu, Warszawa, 2001; 306. prie Slucko. Prakutę broliai tėvo pasiųsti į Karaliaučiaus 2010; Sliesoriūnas, Gintautas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Augustyniak, Urszula. W służbie hetmana i Rzeczypospolitej: klientela 10 Išsamus Vilniaus posesijų aprašas skelbtas: Paknys, Mindaugas. istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais). wojskowa Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640). Warszawa, 2004. Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai. Lietuvos istorija. T. 6. Vilnius, 2015. 8 Radziwiłł, Bogusław..., s. 121. Vilnius, 2006, p. 85–205, 209–285. 11 Radziwiłł, Bogusław..., s. 122.

94 95 Iš praeities Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

LDK PILIEČIŲ NUOTYKIAI JŪROSE: MUŠTYNĖS IR LAIVO SUDUŽIMAS

Dainius ELERTAS Lietuvos jūrų muziejaus istorikas aip susiklostė, kad jūriniai Lietuvos Didžiosios Kuni- Henryk Sienkiewicz) romane „Tvanas“4 ir 1974 m. pagal jį Tgaikštystės istorijos puslapiai nėra patys ryškiausi. Šios pastatytame režisieriaus Ježio Hofmano (lenk. Jerzy Hof- stichijos galia ir nauda buvo pažinta, bet su kitų šalių pagal- fman) lme5. ba. LDK praeities epizodai su šmėkščiojančiu jūrinio burlai- Jo jaunystės dienų kelionių į Amsterdamą, Paryžių, vio siluetu – retenybė... Vis dėlto jų esama. Šiame straipsnyje Londoną palydovas ponas Janas Cedrovskis vėliau ragavo pristatysime daugiau kaip prieš tris šimtų metų aprašytus kunigaikščio tarnybininko, žemvaldžio, pasiuntinio, teisėjo dviejų bendrakeleivių iš LDK jūros kelionių įspūdžius. duonos. Jis ištikimai tarnavo paskutiniam Mykolo Radvilos Jūros keliauninkai Juodojo palikuoniui kunigaikščiui Boguslavui net 32 metus. Apie jų keliones sužinome iš dviejų autobiogra jų. Vie- J. Cedrovskio gyvenime sukrėtimų netrūko – trijų žmonų ir ną parašė buvęs LDK vėliavininkas kunigaikštis Boguslavas vaikų mirtys, artimųjų savižudybės, badmečiai, epidemijos, Radvila (lenk. Bogusław Radziwiłł, 1620–1669)1, o kitą – pavaldinių maištai... Tačiau grįžkime prie jūros. tuo metu jam tarnavęs Janas Cedrovskis (lenk. Jan Ce- Kunigaikščio kelionė drowski, 1617–1682)2. Jūroje patirti įspūdžiai liko neužgož- Septyniolikmetis kunigaikštis Boguslavas susiruošė į ti vėlesnių įvykių ir abiejų įamžinti prabėgus 30–40 metų. užsienį semtis kariavimo, diplomatijos patirties ir megzti B. Radvila savo autobiogra ją užbaigė 1666 m., o Janas Ce- naudingų pažinčių. Iš Vilniaus iki Gdansko uosto jaunuo- drovskis užrašų knygą rašė 1673–1682 m. Tai rodytų, kad lį lydėjo dėdė, LDK didysis etmonas, kunigaikštis Kristu- neįprasta yra geriau įsimenama nei kasdieniška. Tuo labiau pas Radvila jaunasis (lenk. Krzysztof Radziwiłł młodszy, kad abiejų gyvenimas sutapo su audringu, tragiškų įvykių 1585–1640)6. Anksti tėvų netekusio našlaičio globėjas tu- turtingu laikotarpiu. Jis garsus visą Europą ir mūsų kraš- rėjo ką patarti savo giminaičiui. Etmonas ir pats 1601 m. tus siaubusiu Trisdešimties metų karu, karais su sukilusia studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, o vėliau kazokija, „tvanu“ praminta švedų ir maskvėnų okupacija, mokėsi karybos paslapčių Olandijoje7. Gdanskas buvo gim- badmečiais ir marais... tasis jaunojo kunigaikščio Boguslavo miestas. Čia jis išvy- 1 ir 2 pav. XVII a. Nyderlandų burlaiviai. Raižinys, Prancūzija XVIII a. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, karvedys, diplo- do pasaulį 1620 m. gegužės 3 d. Vilniaus kašteliono Jonušo Originalai saugojami Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniuose. matas, administratorius kunigaikštis Boguslavas Radvila Radvilos I (lenk. Janusz Radziwiłł, 1579–1620) ir Prūsijos- iš šalies gelbėtojo Kėdainiuose buvo išvadintas išdaviku ir Brandenburgo kunigaikštytės Elžbietos So jos Hohenco- srautą. Karališkųjų Prūsų pažiba Gdanskas tapo didžiausiu vą sėdome, norėjome iki Liubeko nuplaukti, tačiau tuomet tapo tremtiniu Prūsijoje3. 1886 m. spalvingas, bet vienpu- lern (vok. Elisabeth Sophie Hohenzollern von Brandenburg, javų eksportuotoju iš Lenkijos ir LDK. Per jį į Vakarų Euro- audra prasidėjo. Aštuonias dienas tarp Liubeko ir Gdansko siškas šio kunigaikščio portretas sukurtas Litwos pseudo- 1589–1629) šeimoje8. pą gabenti javai, kanapių pluoštas, linai, mediena. 1600 m. vartėmės. Teko vėlei į Gdanską grįžti. Spalio 16 d. leidomės nimą pasirinkusio rašytojo Henriko Sienkievičiaus (lenk. Tuo metu Gdanskas buvo vienas iš trijų svarbiausių Gdanske gyveno apie 53 000 žmonių9. Jis laikytas vienu iš sausuma iki Olandijos, o prieš tai per Meklenburgo žemę į LDK eksporto uostamiesčių. Sparčiai augantis Karaliaučius didžiųjų Europos miestų. Nepaisant to šimtmečio nelaimių Hamburgą, Liubeką ir Bremeną.“11 jam stipriai nusileido, o lygiavertė Ryga priėmė kitą prekių (epidemijų, karų) padarinių demogra jai, šio didmiesčio Kunigaikščiui dar ne kartą teko plaukti laivais, tačiau 1 Naudojomės šaltinio publikacija: Radziwiłł, Bogusław. Autobiogra a. gyventojų skaičius sparčiai augo. Palyginkime – 1636 m. savo autobiogra joje tam didesnio dėmesio nebeskyrė. Warszawa, 1979. 4 Pirmasis platus kritinis romano vertinimas: Dzieduszycki, Wojciech. Glowne Postacie Powiesči Henryka Sienkiewicza p. t.: „Potop“. Lwow, Vilniuje surašyta 717 gynybine siena apsuptų valdų. Net Dvariškio nesėkmė 2 Naudojomės šaltinio publikacija: Cedrowski, Jan. Pamiętnik Jana 1887. Internetu H. Sienkievičiaus romano „Tvanas“ tekstas lenkų Cedrowskiego Wlasną jego ręka spisany w XVII wieku. In: Pamiętniki pridėję maždaug dvigubai tiek priemiesčio valdų už miesto Kitaip ir kitokią jūrinę patirtį perteikė trejais metais kalba prieinamas: http://literat.ug.edu.pl/~literat/potop/index.htm historyczne do wyjasnienia spraw publicznych w Polsce XVII wieku. [žiūrėta 2016-11-16]. sienos ir gautą sumą padauginę iš vienai valdai vidutiniškai vyresnis jaunojo kunigaikščio bendrakeleivis J. Cedrovskis. Poslugujące, w dziennikach domowych Obuchowiczow i Cedrowskiego pozostale. Sud. Michal Balinski. Wilno, 1859, s. 141–152. 5 Plačiau apie lmą: Oleksiewicz, Maria. 535 dni Potopu. Warszawa, tekusių 10 gyventojų, gausime gerokai mažesnius skaičius10. Jis nurodė, kad kunigaikščiui su palyda patraukus sausuma, 1975; Bujnicki, Tadeusz; Helman, Alicja. „Potop“ Henryka 3 Plačiau apie sudėtingą laikotarpį lietuvių kalba žr.: Dundulis, Bronius. Sienkiewicza. Powišč i lm. Warszawa, 1988; Sztoklisz, Marta. Jerzy 1637 metų rugsėjo 2 dieną Gdanske jaunasis kunigaikš- visa manta buvo išsiųsta laivais. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius, 1977; Ho man. Gorące serce. Warszawa, 2011. Šapoka, Adolfas. 1655 m. Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje tis įsiminė visam gyvenimui. Po 29 metų jis rašė: „<...> į lai- J. Cedrovskis buvo gimęs toli nuo didžiųjų vandenų. 1655–1656 metais. Vilnius, 1990; Šemeta, Mikalojus Kazimieras. 6 Radziwiłł, Bogusław..., s. 122. Reliacija. Vilnius, 1994; Tyla, Antanas. Lietuvos Didžiosios 7 Plačiau apie Kristupą Radvilą jaunąjį žr.: Dwór i klientela Krzysztofa 9 Davies, Norman. Dievo žaislas. Lenkijos istorija. T. 1. Vilnius, 2008, p. Kartu su broliu Stefanu augo tėvo dvare Ainarovičiuose, Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667). Vilnius, Radziwiłła (1585–1640): mechanizmy patronatu, Warszawa, 2001; 306. prie Slucko. Prakutę broliai tėvo pasiųsti į Karaliaučiaus 2010; Sliesoriūnas, Gintautas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Augustyniak, Urszula. W służbie hetmana i Rzeczypospolitej: klientela 10 Išsamus Vilniaus posesijų aprašas skelbtas: Paknys, Mindaugas. istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais). wojskowa Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640). Warszawa, 2004. Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai. Lietuvos istorija. T. 6. Vilnius, 2015. 8 Radziwiłł, Bogusław..., s. 121. Vilnius, 2006, p. 85–205, 209–285. 11 Radziwiłł, Bogusław..., s. 122.

94 95 Iš praeities Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

universitetą mokytis vokiečių kalbos. 1631 m. čia J. Ce- bangų smūgiai vos nepražudė laivo. Paskui viršus vėl buvo davo valstybės licenciją gavusiu korsaru. Prabėgus metams Olandija pasiekė aukščiausią savo galios viršūnę... drovskį ištiko likimą pakeitusi nelaimė. Jaunuolis užkliu- uždarytas, bet tęsti kelionės kartu su kitais laivais buvo ne- po aptaršomų įvykių, Anglijos karalystė nuskendo revo- Tuo šią pažintį su dviem istorijos šaltiniais apie LDK vo už marmurinio stalelio, kuris krisdamas sulaužė dešinį beįmanoma. Ant mūsų laivo iškeltas skęstančiųjų ženklas, liucijos sukeltame pilietiniame kare, o tuo pasinaudojusi piliečių keliones jūra baigiame. kelį. Gulėdamas sužalotasis visus metus gydėsi kaip galė- t. y. juoda vėliava, kuria reikalaujama gelbėti. Tačiau tokio- jo. 1635 m. šlubčiojantis aštuoniolikmetis kartu su broliu je didžioje audroje kiekvienas galvojo tik apie save. Todėl tėvo nukreipti tęsti mokslo Krokuvos universitete. Mokantį visi kartu su konvojaus laivais nuplaukėme į Amsterdamą, ADVENTURES OF THE CITIZENS OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA svetimas kalbas, išsilavinusį jaunuolį tėvas atidavė tarnauti o mūsų laivas pavėjui grįžo Zundo link. Ir kai mes priartė- IN THE SEA: FIGHT AND SHIPWRECK kunigaikščiui Boguslavui Radvilai12. jome prie Colno kalno, tai pastebėjome kelis piratų laivus, Dainius ELERTAS Lydėdamas jaunąjį kunigaikštį, šis ne kartą plaukė jūra. t. y. jūrų plėšikus iš Dunkerko uosto. Juos pamatę per bino- Historian of the Lithuanian Sea Museum Jie su palyda laivu iš Prancūzijos uosto Kalė pasiekė Anglijos klį [įdomu, kad šis prietaisas lenkiškai vadinamas perspek- uostą Duvrą. Jame palikę palydovus, J. Cedrovskis su kuni- tywa – D. E.], mūsų jūreiviai ėmė abejoti savimi ir vėl apsi- It is thus argued that the pages of the history of the with the silhouette of a silent sailing ship are a rarity ... Still, gaikščiu tęsė kelionę į Londoną. Paskui jūra visi drauge iš- gręžę nuplaukė pavėjui. O piratai plaukė iš paskos. Nors mes Grand Duchy of Lithuania are not the most prominent. e they exist. In this article, we will introduce the impressions plaukė į Olandiją. Jauniausius palydovus kunigaikštis laivu nuo jų bėgome dvi naktis ir dvi dienas, bet pasprukti nepajė- power and the bene ts of this verse were known, but with of two traveling companions from the GDL sea trips de- pasiuntė atgal į Lietuvą. Jų vadovu buvo paskirtas patyręs ke- gėme. Pagaliau trečią dieną mūsiškiai per binoklį pastebėjo the help of other countries. e episodes of the GDL’s past scribed more than three hundred years ago. liautojas J. Cedrovskis. Burlaivis sėkmingai pasiekė Gdansko žemyno krantą. Jo link mus nešė vėjas. Vėliau šis nubloškė uostą. Tačiau vėliau kelionę sudrumstė smurtinis incidentas: tarp uolų, į kurias pradėjo daužyti mūsų laivą. Mes puolėme „Atplaukus jūra į Gdanską ir vėliau [keliaujant – D. E.] valti- prie laive buvusios valties. Visi laivu keliavę žmonės Danijai mis į Karaliaučių, prieš pat Karaliaučiaus pilį, iš Jo Didenybės priklausantį krantą Jutlandijoje pasiekė gyvi, o laivas sudužo malonės išgėrusio kunigaikščio jaunimėlio buvau sužeistas į į šipulius. Piratai mus aplenkė iš tolo. Paskui pajūriu mes galvą (taip stipriai, kad man galėjo baigtis mirtimi), o būtent ėjome pėsčiomis iki Holšteino. Vėliau pasisamdėme vežikus pono Samuelio Stabrovskio, nežinomo žmogaus, raštininko iki Hamburgo ir Amsterdamo. Kunigaikštiškajai Dideny- Adomo Stabrovskio sūnaus.“13 Tik užgijus žaizdai Janas Ce- bei gabenti pinigai buvo auksinėmis monetomis. Todėl juos drovskis parvyko į tėviškę. Ten rado sunkiai sergantį tėvą, atsigabenau su savimi, o likusiems buvo duotas vekselis iš kuris netrukus – 1640 m. rugsėjo 20 d. – mirė14. Gdansko. Kiti Jo Didenybei kunigaikščiui gabenti daiktai nu- Audra ir piratai skendo. Būtent: turkiška palapinė, vengriškas vynas. Dėl jo Po metų Jano Cedrovskio laukė didžiausias jūrų nuoty- mūsų vos neužmušė jutlandiečiai, kai jūra išmetė statinaitę kis. 1641 m. LDK vėliavininko kunigaikščio Boguslavo Ra- į krantą. 1642 m. Jo Kunigaikštiškoji Didenybė vėl išsiuntė dvilos visų dvarų ekonomas Urzendovsko seniūnas ponas mane iš Olandijos į Lietuvą.“15 Rzeczyckis pasiuntė jį į Olandiją pas kunigaikštį. Janui Ce- Post scriptum drovskiui patikėta šeimininkui nuvežti dvaruose surinktus Dabartiniam skaitytojui šis XVII a. amžininko liudiji- pinigus. mas reikalauja kelių nedidelių paaiškinimų. Olandų ir kitų Dabar leiskime toliau pasakoti pačiam kunigaikščio prekes gabenusių laivų savininkai samdydavosi lydinčius tarnybininkui: ginkluotus karo, t. y. konvojaus, laivus apsaugai. Siekiant „...atvykęs į Gdanską aš nauju kažkokio Petro Peterse- saugumo, iš didesnių uostų ilgesniems maršrutams buvo no laivu pasileidau jūra iki Zundo. Šis ir pats plaukė tuo sudaromi prekybos laivų būriai – otilės. Flotilei vadovau- laivu. Tuo metu iš Zundo mums pasukus Olandijos link ir ti būdavo išrenkamas arba samdomas vadovas. Tarpusavio jau praplaukus Colno kalną, Olandijos pirklių laivų šioje ryšiams tarp laivų palaikyti ir veiksmams derinti perdavi- otilėje būta aštuoniasdešimt, be konvojaus [lydinčių ap- nėti garso ir vaizdo signalai: patrankos šūviais, iškeltomis saugos karinių laivų – D. E.] dviejų. Tada jūroje prasidėjo vėliavomis ir žibintais. Tokią signalinę vėliavą paminėjo ir audra ir didelis bangavimas. Mūsų laivas, kuriame aš plau- J. Cedrovskis. kiau su dalimi mūsų žmonių <...>, iš tiesų perkrautas javų, Jo minėti anglų piratai taikėsi į turtingus olandų laivus. ėmė siaubingai svirti ant vieno šono. Jūreiviai atidarė laivo Didėjanti konkurencija tarptautinėje prekyboje ir trintis viršų [denyje esančius liukus arba atlupo denio lentų paklo- kolonijose tarp Olandijos ir Anglijos buvo paskata imtis tą – D. E.] ir pradėjo į jūrą semti javus. Tačiau užgriuvusių nelegalaus verslo iki prasidedant o cialiems Olandijos ir Anglijos jūrų karams. Jiems įsiplieskus, dažnas piratas tap- 12 Cedrowski, Jan..., s. 141. 13 Ten pat, s. 142–143. 14 Ten pat, s. 143. 15 Ten pat, s. 143–144.

96 97 Iš praeities Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

1931 m. pastate dirbo keliaujančiųjų sveikatos apžiūros Šio centre buvo ir pjedestalas su skulptūriniu akcentu. Kas ŽIEMOS UOSTO RELIKTAS „GAIDŽIO NAMAS“ įstaiga, Hennings ligoninė (Wohlfahrsanstalt, Hennings – tai buvo – skulptūra ar dekoratyvus elementas kol kas duo- Hospital).5 1935 m. pirtis su sveikatinimo įstaigomis susi- menų neturime. Pietrytiniame skvero kampe buvo įrengta Dainius ELERTAS vienijo į „Hennings – Hospital und Wohlfahrsanstalt“. Tais nedidelė apskrita aikštelė. Suformuotais takais buvo galima Lietuvos jūrų muziejaus istorikas metais patalpas nuomavosi ir „Memeler – Seemannsheim apeiti du ratus. Visa teritorija paversta gazonu. Greta gazo- iandien daugelis senų idėjų gali pasirodyti keistos. Da- ir pripažinimui. 1914 m. W. Kleemann patikėtos Klaipėdos e. V“ draugija.6 1942 m. pagrindines šių namų funkcijas nus supančių takelių įrengta 10 – 12 suoliukų. Teritorija iš Šbar sunku įsivaizduoti, kad Klaipėdos uostas ilgus šim- miesto architekto pareigos. Dalis jo projektuotų pastatų iš- tęsė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga „Wohlfahrtsge- gatvių ir gretimos sklypo pusės apsodinta dekoratyviniais tmečius buvo atviras miestui. XX a. pradžioje uoste veikė liko ir tebedžiugina savo atpažįstama originalia forma. baude“, o nuomavosi maitinimo įstaiga„Schank – u. Kanti- krūmais ir medžiais.9 Sukurta nuo uosto šurmulio atskirta geležinkelio stotis, užeigos. Miestiečiai mėgdavo vaikštinėti Pirmasis Baltijos jūros pakrantėje nenwirscha Klebigat“ bei uosto logistikos įmonė „Gescha- kompaktiška viešoji erdvė poilsiui. Nesunku įsivaizduo- krantinėmis bei stebėti krovos, laivų švartavimo darbus. Tie- Apie 1910 m. minėtame sklype buvo pastatytas W. Klee- sraume Gesamthafenbetrieb“. Adresų knygos patvirtina, ti čia besiilsinčius garlaivių keleivius, aptariančius dienos sa, kai kada saugumo sumetimais intensyvios veiklos metu mann suprojektuotas Sveikatingumo namas (Wohlfahrts- kad kai kuriose patalpose buvo įrengti nuomojami butai. naujienas uosto darbininkus, įsimylėjusią miestiečių pore- dalis teritorijos buvo atribojama. Tačiau ir tuomet Klaipėdo- gebaude. Tometinis Malkų g. 13). Tai didelis trijų aukštų Jose gyveno ne tik darbuotojai, bet ir kiti asmenys. 1915 m. lę, lakstančius vaikus ar laukiančius parengtų dokumentų je buvo puoselėjama uostamiesčio arba darnus abiejų pradų simetriškas pastatas su dviem erkeriais. Fasadą puošia ar- čia įregistruoti 6 gyventojai, 1926 m. – 6, 1929 m. – 8, uosto tarnautojus. Po 1940 m. rytiniame skvero pakraštyje sugyvenimas. Idilę nutraukė 1939 m. įvykiai. Tada pradėtą kiniai langai, ovalūs stoglangiai, erkerių langai. Taip pat, 1931 m. – 12, 1935 m. – 10, 1942 m. – 2.7 Duomenys apie jau stovėjo neaukštas ūkinės paskirties pastatas.10 1944 m. aklinai uždarų teritorijų kūrimo procesą uoste užbaigė vi- ir simetriškos ovalios rozetės. Iki Antrojo pasaulinio karo juos apibendrinti žemaiu pateikiamoje lentelėje. Paryškinti žiemą Vokietijos karo lakūnų padarytoje Klaipėdos oro fo- siška atskirtis pokaryje. 1947 m. pastatyta atribojanti tvora jis išsiskyrė laikrodžiu virš stogo iškilusiame bokštelyje su skirtingais metais besikartojantys asmenys ir bendrapavar- togra joje matome Sveikatingumo namo kompleksą visai uostamiesčio sudedamasias nukreipė gilesnės atskirties vys- kupoliniu stogeliu. Erkerių stogų smailes puošė iškelti ažū- džiai (numanomi giminaičiai): nenukentėjusį. Nepakitęs pažymėtas ir Raudonosios Armi- tymo keliu. Kadaise buvusią harmoniją primena nedauge- riniai metaliniai simboliai – Klaipėdos herbas ir stilizuotas Pamiršta miesto viešoji erdvė jos topografų parengtoje pirmoje pokario Klaipėdos topo- lis išlikusių reliktų. Vienas jų buvęs Sveikatingumo namas burlaivis. Puošmenos informavo apie pastato funkcijas ir 1913 m. aplinką papuošė ir papildė prieš Sveikatingu- nuotraukoje.11 (Wohlfahrtsgebaude. Dab. Uosto g. 22) ir jo aplinka. priklausomybę.3 Galima numanyti, kad jos buvo primena- mo namą įrengtas fontanas – šulinys. Karštą vasaros dieną Dabarties miglos Modernėjimo ženklas mos neatsitiktinai. Čia kryžiavosi atvykusių bei išvykstan- numalšinti troškulį ar atsivėsinti vandeniu buvo galima tie- Po Antrojo pasaulinio karo aplinka nedaug pakito. 1858 m. ir 1866 m. Klaipėdos adresų knygos nurodo, čių garlaiviais keleivių, jūreivių ir laivus aptarnaujančių uos- siog vietoje. Fontanas – šulinys buvo sudarytas iš keturių Sveikatingumo name įsikūrė Jungų, o vėliau – vakarinė kad prie Žiemos uosto esanti valda priklausė bendruo- to darbininkų keliai. Žiemos uosto, Anglikonų bažnyčios, susiekiančių dalių. Šonuose prišlietos dvi stilizuotais žie- mokykla. Išlikęs fontanas – šulinys užtikrino neo cia- menei. Ji įvardintas mokyklos sklypu ar mokyklos aikšte.1 Locmanų tarnybos, Uosto geležinkelio stoties gretimybėje dlapiais – pailgomis plunksnomis papuoštos akmeninės laus – „gaidžio namo“ arba rusiško – „petušok“ pavadini- Tai neturėtų stebinti, nes vietos prireikė greta stovėjusiai buvo galima pasirūpinti drabužių švara, higiena, maistu, kubo formos talpos vandeniui. Svarbiausiu akcentu tapo mo gyvavimą. Buvusio Sveikatingumo namo aplinka buvo ir 1860 m. atnaujintai Ferdinando aikštės berniukų mo- bilietais, gauti informaciją apie laivų judėjimą bei miesto ant trijų metrų akmeninio obelisko iškelta gaidžio iš bal- suniokota. Sovietmečiui pasibaigus, pastate įsikūrė miesto kyklai. Tikėtina, kad sklypą nuspręsta naudoti moksleivių įžymybes. Priminsime, kad kelionės garlaiviais trukdavo il- to akmens gūra. Būtent ji tapo pretekstu Sveikatingumo archyvas. Buvusį skverą dabar primena išlikę, bet nepuose- ziniam lavinimui. 1898 m. ir 1909 m. Klaipėdos adresų giau nei dabar. Žemos ir vidutinės klasės bilietus įsigijusių namą pradėti neo cialiai vadinti „Gaidžio namu“. Iš dvie- lėjami želdynai. Miesto ir uosto „darnos“ tęstinumą atspin- knygos duomenimis teritorijos šeimininku nurodo buvus keleivių gyvenimo sąlygos buvo kuklios ar net skurdžios. jų obelisko pusių buvo po didelį čiaupą su rankine pompa. di Žiemos uostą atskirianti tvora ir naujalietuvių sodybose miesto bendruomenę ir patį miesto magistratą.2 Tuo metu Dauguma miegodavo perpildytose bendrose patalpose Tad vanduo imdavo trykšti truputį pasidarbavus rankomis. klojamas išvogtas sunaikintos Malkų gatvės grindinys. Taip subrandinta mintis valdą pritaikyti kitiems poreikiams. ar tiesiog ant denio. Dažnai nebuvo galimybės išsiskalbti Fontaną – šulinį sukūrė Berlyno skulptorius profesorius pat intensyvinamos krovos Klaipėdos centre padariniai – Tuščiame sklype tarp tuometinės Malkų (Holtz), Plytų (Zie- drabužių, patalynės, o kai kada net pakvėpuoti grynu oru. Gerhard‘as Janensch (1860–1933 m.).8 Šis praktiškas ir de- triukšmas, dulkės, smarvė, pauosčio gyventojų nepasiten- gel) ir Našlių prieglaudos (Wittwensti .) gatvių turėjo iškilti Maisto kokybe ir įvairove lepinosi tik aukščiausios klasės koratyvus objektas pagyvino poilsinę veiklą prie Sveikatin- kinimas... Po daugelio metų įrengus perregimas tvoros statinys su iki tol visos Baltijos jūros pakrantėse neregėtų bilietų savininkai. Todėl kelionės jūra vargino ir alino svei- gumo namo. Už pastato buvo puoselėjimas L raidės formos atkarpas miestui buvo atvertas vaizdas į Kuršių marias ir funkcijų deriniu. Atsisakyta leisti jūreiviams ant atviros katą. Krova, garlaivių aptarnavimo darbai taip pat reikalavo ūksmingas skveras. Jo viduryje suformuotas ovalus žolynas. neriją. Tačiau dabar jis vėl užveriamas naujai statomais san- ugnies skalbti, gaminti maistą, virti dervą keliose ankštuose didelių zinių žmonių pastangų. Dulkės, įvairūs techniniai dėliais. Koks buvo tolesnis fontano – šulinio likimas mums pastatuose prie marių dar burlaivių epochos sąlygomis. XX skysčiai, prakaitas ir mažesnės ar didesnės traumos lydė- 5 Adressbuch fur die See und Handelstadt Memel. Zusammengestellt auf nežinoma. Gal būt žinių suteiks straipsnio skaitytojai? Grund amtlichen Materials, Memel, 1929, S.30; Adressbuch 1931 fur a. garo ir elektros technologijų plėtra alsuojanti Klaipėda jo jūreivių, uosto darbininkų kasdienybę. Šiame kontekste die See und Handelsstadt Memel. Zusammengestellt auf Grund amtl. 2016 m. vasarą – rudenį Žiemos uostas, jo aplinka pla- tikėjosi naujų sprendimų. Jų įgyvendinimas turėjo paten- lengviau suprasti, kodėl Sveikatingumo namo idėjos įgy- Materials, Memel, 1931, S.29 čiau buvo pristatyti Lietuvos jūrų muziejaus lauko parodoje kinti miesto ir uosto darnos lūkesčius. Primityvias burlai- vendinimui suteiktas estetiško daugiafunkcio komplekso 6 Klaipėdos Miesto Adresų knyga 1935. Sustatyta pagal o cialią „Jūrinio paveldo ženklai. Žiemos uostas“, kuri Jūros šven- medžiagą, Klaipėda, 1935, p.20 vių epochos Virtuves–Dervų viryklas nuspręsta pakeisti pavidalas. XX a. pradžios spaudoje rašyta, kad Sveikatin- 7 Adressbuch Konigliche Preussische See und Handelstadt Memel und tės metu eksponuota Tiltų gatvėje, o vėliau – greta perkėlos moderniu daugiafunkciu pastatu. Taip atsirado puiki proga gumo namas buvo pirmasis toks statinys Baltijos jūros pa- deren Vorort 1915. Zusammengeitellt auf Grund amtlichen Materials, Šiauriniame Dangės rage. Memel, 1915, S.32, 48, 56, 66, 68, 78; Adressbuch fur die See und pasireikšti 29-30 metų architektui Walther Kleemann. Šio krantėje. Jame veikė valgykla, pirtis ir dušo kabinos uosto Handelstadt Memel. Zusammengestellt auf Grund amtl. Materials, projekto sėkmė atvėrė kelius jaunojo specialisto įvertinimui darbininkams, rėderių mokesčių kasos, garlaivių bilietų ka- Memel, 1926, S.32; Adressbuch fur die See und Handelstadt Memel. sos. Taip pat – vaikų darželis, kuriame atvykusieji ir uoste Zusammengestellt auf Grund amtlichen Materials, Memel, 1929, S.30; Adressbuch 1931 fur die See und Handelsstadt Memel. Zusammengestellt 1 Adressbuch der See und Handels Stadt Memel, Memel, 1858, S.49; dirbančios motinos galėjo laikinai priglausti vaikus.4 1926– auf Grund amtl. Materials, Memel, 1931, S.29; Klaipėdos Miesto Adresų 9 Detalus tarpukario želdynų planas publikuojams internete: http:// Adressbuch der See und Handels Stadt Memel fur das Jahr 1866, knyga 1935. Sustatyta pagal o cialią medžiagą, Klaipėda, 1935, p.20; www.bork-on-line.de/Memel/maps-de/000127.htm Paskutinį kartą Memel, 1866, S.57 3 TATORIS Jonas, Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki Einwohnerbuch fur Stadt und Landkreis Memel, Memel, 1942, S.16 tikrinta 2016 m. lapkričio 16 d. 2 Adressbuch fur die Konigliche See und Handelsstadt Memel, Memel, 1939 metų, Vilnius, 1994, p.228-229 8 BITTENS Arthur, Fuhrer durch Memel und Umgebung - 1913, 10 Jis pažymėtas 1941 – 1942 m. Memel – Bommelsvitte. Katasterplankarte 1898, S.88; Adressbuch fur die Kgl. Preuss. See und Handelsstadt 4 BITTENS Arthur, Fuhrer durch Memel und Umgebung - 1913, Memel, 1913, S.27; KRIPS Richard, Fuhrer durch Memel und seine 1:5000. Žemėlapio sudarytojai naudojosi 1939 m. oro fotogra ja. Memel und deren Vororte 1909. Zusammengeitellt auf Grund amtlichen Memel, 1913, S.27; KRIPS Richard, Fuhrer durch Memel und seine Ostseebader, 1930, S.51; TATORIS Jonas, Senoji Klaipėda. Urbanistinė 11 Parengtas 1947 – 1949 m. tacheometrinės nuotraukos pagrindu Plan Materials, Memel, 1909, S.17 Ostseebader, 1930, S.50-51 raida ir architektūra iki 1939 metų, Vilnius, 1994, p.292 g. Klaipeda M 1:5000

98 99 Iš praeities Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

metai vardas pavardė kiti duomenys 1915 m. A. Kausch Siuvėjo gyzelis A. Müller Kepėjas R. Radtke Šaltkalvis M. Schultz Pensininkas laivo kapitonas T. Seidler Namų prižiūrėtojas - ūkvedys A. Werner Mėsininko gyzelis 1926 m. omas Seidler Namų prižiūrėtojas - ūkvedys Konstantin Bröderlow Pirklys Ernst Machne Pensininkas Erna Naumann Advokato našlė Heinrich Pokallnischkies Stalius Urte Pokallnischkies Tarnaitė 1929 m. omas Seidler Namų prižiūrėtojas - ūkvedys Konstantin Bröderlow Pirklys Ernst Machne Magistrato sekretorius Karl Missath Rentjie t.y. užsiimantis nekilnojamo turto nuoma Wilhelm Müller Prekeivis Erna Naumann Advokato našlė Johannes Rohde Pirklys Johannes Zinnau Taupomosios kasos sekretorius 1931 m. omas Seidler Namų prižiūrėtojas – ūkvedys ir valdytojas 3 pav. Sveikatingumo namas, XX a. 3 deš. Konstantin Bröderlow Pirklys Gertrud Hellbach Ištekėjusi moteris – namų šeiminkė Ernst Machne Pensininkas magistrato sekretorius THE RELICT OF THE WINTER PORT “GAIDŽIO HOUSE” Henry Manleitner Mėsininkas Dainius ELERTAS Karl Missath Rentjie Historian of the Lithuanian Sea Museum Wilhelm Müller Prekeivis Erna Naumann Advokato našlė Today, many of the old ideas may seem weird. It is hard a coherent coexistence of both the port and the city. Idyl Johannes Rohde Pirklys to imagine that the port of Klaipeda has been open to the stopped in 1939 events. At that time, the complete closure Erna Sauer Kambarinė city for centuries. At the beginning of the 20th century of the enclosed territories in the port was completed by a Marie Weiss Pensininkė there was a railway station, pubs. e town dwellers liked complete exclusion at the time of the event. 1947 e fence Herta Zinnau Ištekėjusi moteris – namų šeiminkė to walk on the quays and watch stevedoring, ship moor- has been built. e former harmony was reminiscent of the 1935 m. Johann Klebingat Namų prižiūrėtojas - ūkvedys. Jis turėjo telefoną. ing work. It is true that some of the territory was partially few surviving relics. One of them is the former Wellness Mellachas Alatko Siuvėjas restricted for security reasons during intense activity. How- House (Wohlfahrtsgebaude Nature Reserve St. 22) and its Fritz Aschmutat Policininko asistentas ever, in Klaipėda, there was also a fostering of a port city or surroundings. Marta Borchert Šeimininkė Hans Klebingat Pensininkas Ernst Machne Magistrato sekretorius ir privatus rašytojas Henry Manleitner Mėsinininkas Erna Naumann Advokato našlė Till Neumann Studentas Trude Neumann Studentė Urte Perkams Tarnaitė 1940 m. Johann Klebingat Namų prižiūrėtojas - ūkvedys. Jis ir šios įstaigos valdytojas. Jis turėjo telefoną. skelbiami Fritz Aschmutat Policininkas 1942 m.

100 101 Iš praeities Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

100 101 E. Lasio nuotrauka DABARTIES PULSAS Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

„Praktikoje“16. Visgi didžiausia dalis šio laikotarpio ženkle- dažniausiai buvo (ir yra) naudojami septyni metalai: pla- LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS FILOFALERISTIKOS lių Lietuvos kolekcionierius pasiekė iš kitų Tarybų Sąjungos tina, auksas, sidabras, varis, aliuminis, cinkas, alavas ir ni- RINKINIO APRAŠAS respublikų. kelis23. Pirmieji keturi ženkleliai, manytina, yra iš nikelio To meto ženklelius galima skirstyti į dvi pagrindines (smulkesnė medžiagos sudėtis nenagrinėta nė vieno žen- Milda KONTRIMĖ grupes: proginius ir propagandinius: klelio atveju). Trys iš jų – dengti spalvotu emaliu. Lietuvos jūrų muziejaus istorikė Proginiai ženkleliai – ženkleliai, susiję su konkrečiais Ženklelių matmenys: didžiausio – 26x26x1 mm, ma- ietuvos jūrų muziejaus lofaleristikos (suvenyrinių ir 2012 m. sausio mėn., Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė įvykiais, vieta: šventės, parodos, jubiliejai. Jie skirstomi į: žiausio – 15x23x0,5 mm. Lproginių ženklelių) rinkinys pradėtas formuoti XX a. ir pirmąją virtualią parodą, kurioje buvo eksponuojami A. 1. Renginių – švenčių, parodų ženkleliai dalyviams, Prieiga prie kolekcijos: visi keturi ženkleliai inventorin- 9-ajame dešimtmetyje tuometinio muziejaus direktoriaus Astiko sukaupti ir po jo mirties muziejui perduoti XX a. 3–4- vadovams, svečiams. ti muziejinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris Aloyzo Každailio. Šiandien šiame rinkinyje yra 1 358 žen- ojo dešimtmečių Lietuvos sporto ženkleliai6. Dabar internete 2. Pasitarimų – suvažiavimų, konferencijų dalyviams, NF 544–547. Inventoriniai aprašai su fotogra jomis perkel- kleliai. Jie yra muziejaus numizmatikos rinkinio dalis (be galima apžiūrėti ir kitus A. Astiko Lietuvos nacionaliniam svečiams. ti į integralią muziejų informacinę sistemą LIMIS (http:// ženklelių, jį sudaro monetos, medaliai, bonistika – iš viso muziejui perduotus ženklelius, kurie suskirstyti temomis: 3. Kiti – jubiliejiniai, statyboms, stovykloms paminėti17. www.limis.lt/). per 3 600 eksponatų). Filofaleristikos rinkinys, kuris kas- skautų ženkleliai7, religinių organizacijų ženkleliai8, sukarin- Propagandiniai ženkleliai – tiesiogiai nesusiję su ku- 1982 m. G. S. Volkov Lietuvos jūrų muziejui pardavė met pildomas, skirstomas į pagrindinį (30 ženklelių) ir pa- tų organizacijų ženkleliai9, aviacijos organizacijų ženkleliai10, ria nors organizacija, jos veikla. Jie skirti įteigti, priminti. 281 ženklelį24. Visi jie pagaminti XX a. 8–9-uoju dešimtme- galbinį (1 328 ženkleliai) fondus (žr. 1 priedą). ugniagesių organizacijų ženkleliai11, politinių organizacijų12 Skirstomi į: čiais Tarybų Sąjungoje iš balto ar spalvoto metalo lydinio, Filofaleristikos istorija Lietuvoje ir kitų organizacijų ženkleliai13. A. Astiko darbą tęsia faleris- 1. Kryptingus – su konkrečiu motyvu, bet be konkre- dengti permatomo arba spalvoto emalio sluoksniu arba už- Filofaleristikos pradžią Lietuvoje galima sieti su tas Vilius Kavaliauskas. Jo knygos „Ordinai ir medaliai: Esti- čios paskirties. klijuoti veidrodinio stiklo gabalėliu. Keli ženkleliai paga- 1858 m. Motiejaus Valančiaus iniciatyva išleistu ženkleliu, ja, Latvija, Lietuva (1918–1940)“ (1997 m.), „Už nuopelnus 2. Suvenyrinius – dekoratyvinio pobūdžio, be konkre- minti iš plastiko arba juo dengti. skirtu blaivybės sąjūdžiui paminėti1. Lietuvai“ (2003 m.) ir kt. toliau pildo XX a. pirmosios pusės čios paskirties18. Didžiąją dalį šios kolekcijos ženklelių galima priskirti XX a. pr. ženkleliai daugiausia buvo leidžiami Vilniuje. ( lo)faleristikos tyrimų spragas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėl geresnės koky- propagandinių ženklelių grupei, kryptingų ženklelių, t. y. Tuo metu lietuviškus ženklelius leido ir Lietuvos išeiviai La- XX a. antrosios pusės lietuviški ženkleliai iki šiol išsa- bės ženklelių, apdovanojimų buvo kreipiamasi ir į Prancū- ženklelių su konkrečiu motyvu, tačiau be aiškesnės pa- tvijoje, Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose2. Amerikos miau neanalizuoti. Žinoma, kad daugiausia jų buvo gami- zijos, Šveicarijos, Estijos įmones19. skirties, pogrupiui25 (pavyzdžiui, ženklelių KJM pm 4594 lietuvių organizacijas ir jų ženklelius, kurių nemaža dalis dar nama Vilniaus14 ir Klaipėdos dailės15 kombinatuose, Telšių Pastaruoju metu kolekcininkų, muziejų darbuoto- (108–113) averse įspausti užrašai: «Вся власть советам!» jų dėmesio sulaukia jau ne tik ( lo)faleristikos kolekcijų (Visa valdžia taryboms!)). 1935 m. pateko į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muzie- 6 1918–1940 m. Lietuvos organizacijų ženkleliai iš Algimanto Astiko jų, 2002 m. balandžio 26 d. įvykusioje LMA rinkinių moks- kolekcijos [interaktyvus]. Prieitis per internetą: . deguonies reagavimas su metalu. Būtent apie muziejuose sijos burinis laivynas (19 vnt.), karinis laivynas (17 vnt.), muziejų mokslinė veikla“ trumpai pristatė Rūta Verkelienė3. 7 Skautų ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis per internetą: . pusės ženkleliai. 1993 m., jau po Lietuvos ( lo)faleristikos 8 Religinių organizacijų ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis per mokslinio tyrimo sekcijos XII mokslinės konferencijos „Li- laivai (2 vnt.), upių laivininkystės laivai (2 vnt.), kruiziniai internetą: . Kolekcijos: jų dydis, reikšmė (1 vnt.), tanklaiviai (1 vnt.), garlaivis (1 vnt.), ledlaužis (1 9 Sukarintų organizacijų ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis Pirmieji 4 ženkleliai – „Baltijai 30“ («Балтия, 30») vnt.), kita (2vnt.). kleliai 1918–1940“. Ženklelius knygoje pasiūlyta skirstyti į per internetą: . perduoti 1982 m.21 Pagaminti Lietuvoje tais pačiais 1982 joje – 58 mm, aukščiausias – 58 mm. Ženklelių storis svy- zacijų, religiniai, propagandiniai, aviacijos, proginiai ir ne- 10 Aviacijos organizacijų ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis per išaiškinamos paskirties4. A. Astiko indėlis į lietuviškos ( lo) internetą: . pės – laivų statykla „Baltija“, Tarybų Sąjungos laivų sta- Prieiga prie kolekcijos: 61 ženklelis inventorintas mu- 27 d. įvykusios LMA rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos 11 Ugniagesių organizacijos ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis per tybos ministerijos nurodymu įkurta 1952 m.22, 1982 m. ziejinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF internetą: . minėjo savo 30-metį. 555–614. Inventoriniai aprašai su fotogra jomis perkelti da, asmenybės, perspektyvos“ metu5. Dar po kelerių metų, 12 Politinių organizacijų ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis per Apdovanojimams, ženkleliams ir medaliams gaminti į integralią muziejų informacinę sistemą LIMIS (http:// internetą: . 1983 m. A. Monkus muziejui padovanojo 2 propagan- Vilnius, 1993, p. 12. 17 Ten pat, p. 24. 13 Kitų organizacijų ženkleliai [interaktyvus]. Prieitis per dinius ženklelius: „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojas 2 Ten pat, p. 13. internetą: . 20 JAKŠTIENĖ, A., KUODYTĖ, R., POVILOVSKA, R. Šiuolaikinių 1, Kėdainiai, p. 36–37. 14 Vilniaus Naujamiestyje dailės kombinatas „Dailė“ veikė nuo 1946 lituanistinių faleristikos eksponatų saugojimo problemos, In Lietuvos 4 ASTIKAS, A. ..., p. 30. m. Šiandien buvusiame „Dailės“ pastate planuojama įrengti meno muziejų rinkiniai, Sud. V. Šiukščienė, 2009, Nr. 8, Vilnius, p. 97–100. 23 JAKŠTIENĖ, A., KUODYTĖ, R., POVILOVSKA, R. ..., p. 98. 5 KUODYTĖ, R. Algimanto Astiko kolekcija ir jos reikšmė Lietuvos inkubatorių (dailės dirbtuves). 21 Eksp. priėmimo aktras Nr. 34; 1982-10-18. Ženklelių numeris 24 Eksp. priėmimo aktras Nr. 42; 1982-12-11. Ženklelių numeris nacionalinio muziejaus faleristikos ir lofaleristikos rinkinių formavimui, 15 Klaipėdos dailės kombinatas „Dailė“ veikė nuo 1946 m. Šiandien pirminės apskaitos knygoje KJM 3005 (1–4). pirminės apskaitos knygoje KJM pm 4594 (1–281). In Lietuvos muziejų rinkiniai, Sud. V. Šiukščienė, 2010, Nr. 9, p. 93–97. buvęs „Dailės“ pastatas nugriautas. 22 Baltijos laivų statykla. Sud. K. Demereckas, Klaipėda, 2002, p. 39–42. 25 ASTIKAS, A. ..., p. 34.

104 105 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

ojo penkmečio spartuolis“ («Ударник 10 пятилетки»)26. minimo vieta tiksliai nenusakoma) XX a. antrojoje pusėje iš Visi ženkleliai pagaminti XX a. antrojoje pusėje Tarybų Są- skirtas Antrojo visos Sovietų Sąjungos speleologų suvažavi- Abu ženkleliai pagaminti (pagaminimo vieta tiksliai nenu- spalvoto metalo lydinio, dengti spalvoto emalio sluoksniu. jungos respublikose: Latvijoje (35 vnt.), Estijoje (37 vnt.) ir t. t. mo dalyviams; 3 ženkleliai skirti Juodosios jūros laivininkys- sakoma) XX a. antrojoje pusėje iš spalvoto metalo lydinio, 1989 m. pirmasis Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos is- Iš visos kolekcijos Lietuvoje pagaminta 115 ženklelių: tės 50-mečiui pažymėti; 19 ženklelių, išleistų 1984 m., skirta dengti spalvoto emalio sluoksniu. torijos skyriaus vedėjas V. Drevinskas fondams perdavė 2 33 vnt. su Palangos miesto heraldika, miesto paminklais, tų metų gegužės 25 d. – birželio 3 d. vykusiam jaunių futbolo 1984 m. L. Šmerauskienė muziejui padovanojo 1 XX a. ženklelius: „Lietuvos buriuotojų žygis per Atlantą“ ir „New įvykiais; 14 vnt. skirta Lietuvos jūrų laivininkystei, okeani- čempionatui pažymėti; 1988 m. išleistas ženklelis „Ledlaužis antrojoje pusėje Taline pagamintą ženklelį „Lietuvos jūrų York–Klaipėda“32. Abu ženkleliai pagaminti iš metalo lydinio ir žvejybos laivyno žvejybos bazėms; 14-oje ženklelių SIBIRAS“, skirtas naujos laivų trasos Murmanskas–Dudinka jachtklubas“27 (ženklelio pagaminimo vietą nurodo atspau- nio, vienas iš jų dengtas spalvoto emalio sluoksniu. Išleisti pavaizduota Kuršių nerija: jos miestelių heraldika, žvejų dešimtmečiui pažymėti ir t. t. das reverse). Pagamintą iš balto metalo lydinio, dengtą Lietuvoje 1989 m. gegužės 1 d. – rugsėjo 2 d. „Žygiui per burvaltė – kurėnas, vėtrungės; 14 ženklelių skirta Klaipė- Kolekcininkas 1 031 ženklelį buvo suskirstęs temomis: spalvoto emalio sluoksniu, ženklelį galima priskirti orga- Atlantą“ paminėti (tomis dienomis patyrę lietuviai buriuoto- dos miestui; 2 – Ignalinos; 10 ženklelių su Lietuvos jūrų Baltijos jūra (285 vnt.), Tolimieji Rytai (27 vnt.), Juodosios nizacijų grupei – jai priskiriami įvairių sąjungų, draugijų, jai jachtomis „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ iš Klaipėdos nu- muziejaus ir akvariumo fauna (jūrų arkliukai, pingvinai, jūros uostai ir kurortai (237 vnt.), pasaulio valstybės, kurių įstaigų, kitų atskirų grupuočių ir susivienijimų, taip pat tar- plaukė į Niujorką ir atgal, tuo simboliškai pažymėdami SSRS ruoniai ir kt.); 3 – su žuvimis; 3 skirti Palangos gintaro sienas skalauja jūros ir vandenynai (26 vnt.), buriniai laivai nybiniai ženkleliai28. režimo pabaigą ir Nepriklausomos Lietuvos atgimimą33), to- muziejui; po 2 ženklelius – Palangos vaikų turistinei bazei- (35 vnt.), ledlaužiai (35 vnt.), įvairūs su jūreivyste ir žuvi- Ženklelio matmenys: 20x15x1 mm. dėl gali būti priskirti prie proginių ženklelių grupės. stovyklai, Klaipėdos ir Debreceno miestų draugystei pažy- ninkyste susiję ženklai (70 vnt.), jūrų tema (58 vnt.), karo Prieiga prie kolekcijos: ženklelis inventorintas muzieji- Ženklelių matmenys: 24x19x1 mm ir 31x21,5x1 mm. mėti, paminklui tarybiniams kariams Klaipėdoje; po vieną laivynas (87 vnt.), jūreivystė (25 vnt.), kreiseris „Aurora“ nių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF 554. Prieiga prie kolekcijos: ženkleliai inventorinti mu- – Žuvintams, Žvejo dienai, 1988 m. Jūros šventei, Liudvi- (18 vnt.), vandens sportas (82 vnt.), ? (57 vnt.). Inventorinis aprašas su fotogra jomis perkeltas į integralią ziejinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF kui Rėzai. Ženklelių „Korčaginietis“ («Корчагинец») (LJM Ženklelių matmenys: plačiausias ženklelis šioje kolekci- muziejų informacinę sistemą LIMIS (http://www.limis.lt/). 548–549. Inventoriniai aprašai su fotogra jomis perkelti pm 10712 (17–24) (Vilniaus dailės kombinatas), „Suchu- joje – 33 mm, aukščiausias – 40 mm, didžiausio skersmens 1987 m. vidutinio žvejybos tralerio (VŽT) kapitonas į integralią muziejų informacinę sistemą LIMIS (http:// mis“ («Сухум») (LJM pm 10712 (527)) (Telšiai), „Baku“ apvalus ženklelis – 43 mm. Ženklelių storis svyruoja nuo G. Potapenka padovanojo 2 ženklelius: „9-ojo penkmečio www.limis.lt/). («Баку») (LJM pm 10712 (530)), „Kaspijos jūros laivi- 0,5 mm iki 3 mm. spartuolis“ («Ударник 9 пятилетки») ir „TSRS žuvininkys- 1993 m. jachtos „Lietuva“ kapitonas S. Kudzevičius mu- ninkystės kompanija“ («Каспар») (LJM pm 10712 (548)) Prieiga prie kolekcijos: 619 ženklelių inventorinta mu- tės ministerija. Socialistinis lenktyniavimas“ («Oтличник ziejui padovanojo 4 ženklelius: „Klaipėdos miesto jūrinis ir „Šiaurės jūrų laivininkystė“ («СМП») (LJM pm 10712 ziejinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF соцсоревнования. CCPC министерство рыбного buriuotojų klubas“ (organizacijų grupė), „Lietuvos bu- (549)) (Klaipėdos dailės kombinatas) pagaminimo vietą 1–543, 616–691. Inventoriniai aprašai kartu su fotogra jo- хозяйства»)29. Abu propagandiniai ženkleliai (pagamini- riuotojų žygis per Atlantą“ (2 vnt. – proginiai ženkleliai), nurodė pats kolekcininkas. Reverse jokių įspaudų, nuro- mis perkelti į integralią muziejų informacinę sistemą LI- mo vieta tiksliai nenusakoma) pagaminti XX a. antrojoje „Grand regatta Columbus 1992“ (proginis ženklelis)34.Trys dančių pagaminimo vietą, nėra. MIS (http://www.limis.lt/). pusėje iš spalvoto metalo lydinio, dengti spalvoto emalio ženkleliai pagaminti Lietuvoje XX a. 9-ajame dešimtmety- Beveik visi ženkleliai – iš balto arba spalvoto metalo 2011 m. Laivybos istorijos skyriaus vedėjas R. Adoma- sluoksniu. je iš spalvoto ir balto metalo lydinio, vienas iš jų dengtas lydinio, padengti permatomu arba spalvotu emaliu. Vos vičius fondams perdavė 21 ženklelį: 16 – į pagrindinį fondą 1987 m. M. Jakubovas muziejui padovanojo 1 žen- spalvoto emalio sluoksniu. Vienas ženklelis pagamintas Is- kelios dešimtys ženklelių pagaminti iš metalo lydinio, pair 5 – į pagalbinį. klelį „Komunistinio darbo spartuolis“ («Ударник panijoje iš balto metalo lydinio, apklijuotas plastiku, skirtas dengti veidrodiniu stiklu. Dar mažesnė ženklelių dalis – Pagrindinio fondo eksponatai: „Klaipėdos valstybinis коммунистического труда»)30. Propagandinis ženklelis 1992 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais vykusiai burlaivių plastiko pagrindu. jūrų uostas“ (2 vnt. – suvenyriniai ženkleliai), „UAB Limar- pagamintas (pagaminimo vieta tiksliai nenusakoma) XX a. ir jachtų regatai per Atlanto vandenyną paminėti. Remiantis A. Astiko ženklelių grupavimo principu, iš ko“ (4 vnt. – suvenyriniai ženkleliai), „Vėliuonos herbas“ antrojoje pusėje iš spalvoto metalo lydinio, dengtas spalvo- Ženklelių matmenys: plačiausias – 31 mm, aukščiau- A. J. Urbono kolekcijos išskirtini proginiai ženkleliai, susi- (suvenyrinis ženklelis), „Lindesnes švyturys Norvegijoje“ to emalio sluoksniu. sias – 21,5 mm, didžiausio skersmens apvalus ženklelis – 56 ję su konkrečiais įvykiais, vieta, datomis.Tai 1981 m. paga- (suvenyrinis ženklelis), „Vėjų rožė“ (2009 m. išleistas pro- 1988 m. pirmasis vidutinio žvejybos tralerio (VŽT) mm. Ženklelių storis svyruoja nuo 1 iki 2 mm. mintas ženklelis, skirtas Gusevo šviesos technikos armatūros ginis ženklelis), „MCC“ (suvenyrinis ženklelis), „Jūrų mu- „Dubingiai“ kapitonas V. Jakimenko muziejui padovanojo Prieiga prie kolekcijos: ženkleliai inventorinti mu- gamyklos 25 metų sukakčiai paminėti; ženklelis „Palangos ziejus-akvariumas“ (2 vnt. – proginiai ženkleliai, skirti Lie- 2 ženklelius: „TSRS žuvininkystės ministerija – už 5 metų ziejinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF turbazei – 10 metų“; ženklelis „Jūros šventė 1988 m.“; žen- tuvos jūrų muziejaus 30-mečiui pažymėti), „Lietuvos jūrų beavarinį darbą“ («За безаварийную работу. Минрыбхоз 550–553. Inventoriniai aprašai su fotogra jomis perkelti klelis „Klaipėdos okeaninio laivyno bazei 25 metai“; du muziejus“ (3 vnt.; iš jų vienas – proginis, skirtas Lietuvos СССР. 5 лет») ir „TSRS žuvininkystės ministerija – už į integralią muziejų informacinę sistemą LIMIS (http:// ženkleliai, išleisti 1970 m. Klaipėdos ir Debreceno miestų jūrų muziejaus 25-mečiui pažymėti ir du – suvenyriniai), 10 metų beavarinį darbą“ («За безаварийную работу. www.limis.lt/). draugystei pažymėti; du ženkleliai, išleisti 1980 m. ir 1985 „Klaipėdos švyturys“ (proginis ženklelis, skirtas Klaipėdos Минрыбхоз СССР. 10 лет»)31. Ženkleliai pagaminti (paga- 2011 m. kolekcininkas A. J. Urbonas padovanojo 1 031 m. minint 35-ąsias ir 40-ąsias Klaipėdos užėmimo metines; švyturio 200 m. gimtadieniui pažymėti). Ženkleliai paga- 35 26 Eksp. priėmimo aktras Nr. 10; 1983-03-23. Ženklelių numeris ženklelį . ženklelis „Baltijos laivų remonto įmonei – 25 metai“; ženkle- minti XX a. antrojoje pusėje – XXI a. 1-ajame dešimtme- pirminės apskaitos knygoje KJM 3485–3486. liai „Palanga 1976 metais“ ir „Palanga 1987 metais“; ženkle- tyje, iš balto ir spalvoto metalo lydinio; dauguma dengti 27 Eksp. priėmimo aktras Nr. 6; 1984-02-24. Ženklelių numeris pirminės 32 Eksp. priėmimo aktras Nr. 8; 1989-05-10. Ženklelių numeris pirminės apskaitos knygoje KJM pm 5240. apskaitos knygoje KJM 6991 ir KJM 6993. lis „Estradinės muzikos festivalis Palangoje 1982 m.“; 1972 spalvoto emalio sluoksniu. Vienas ženklelis pagamintas 28 ASTIKAS, A. ..., p. 34. 33 Žygis per Atlantą / Across the Atlantic. Sud.: S. Šemeškevičienė, G. m. pagamintas ženklelis, skirtas Nachodkos jūrų prekybos Norvegijoje, vienas – Ispanijoje, likusieji – Lietuvoje. 29 Eksp. priėmimo aktras Nr. 28; 1987-12-22. Ženklelių numeris Pilaitis. Vilnius: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 1991. uostui 25 mejų jubiliejui paminėti; 1979 m. ženklelis, skirtas Ženklelių matmenys: plačiausias ženklelis šioje kolekci- pirminės apskaitos knygoje KJM pm 7004, 7006. 34 Eksp. priėmimo aktras Nr. 14; 1993-07-19. Ženklelių numeris 30 Eksp. priėmimo aktras Nr. 29; 1987-12-22. Ženklelių numeris pirminės apskaitos knygoje KJM 7737, KJM 7738, KJM 7739 ir KJM Tarptautiniams vaikų metams pažymėti; 1973 m. ženklelis joje – 24 mm, aukščiausias – 25 mm, didžiausio skersmens pirminės apskaitos knygoje KJM pm 7019. 7740. Kerčės miesto-didvyrio statuso (už nuopelnus Antrajame apvalus ženklelis – 26 mm. Ženklelių storis svyruoja nuo 31 Eksp. priėmimo aktras Nr. 37; 1988-12-26. Ženklelių numeris 35 Eksp. priėmimo aktas Nr. 12; 2011-11-03. Ženklelių numeris pirminės pirminės apskaitos knygoje KJM 6953, 6954. apskaitos knygoje LJM pm 10712 (1–1031). pasauliniame kare) 30-mečiui pažymėti; 1984 m. ženklelis, 0,5 mm iki 2 mm.

106 107 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Prieiga prie kolekcijos: visi ženkleliai inventorinti muzie- iš balto ar spalvoto metalo lydinio, dengti spalvoto emalio Iš kur ir kokiu būdu daiktas gautas, Vnt. Pagrindinis fondas Pagalbinis fondas jinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF 692– sluoksniu. gavimo dokumentas ir data 707. Inventoriniai aprašai (be fotogra jų) perkelti į integralią Ženklelių matmenys: plačiausias ženklelis šioje kolekci- LJM pm 10712 (1–1031) Padovanojo A. J. Urbonas, Eksp. pr. aktas Nr. 12 1 031 muziejų informacinę sistemą LIMIS (http://www.limis.lt/). joje – 22 mm, aukščiausias – 22 mm, didžiausio skersmens NF 1–543, 616–691 2011-11-03 Pagalbinio fondo eksponatai – tai atminimo renginių, apvalus ženklelis – 19 mm. Ženklelių storis svyruoja nuo LJM 10774 (1–16) Perdavė R. Adomavičius, Eksp. pr. aktas Nr. 17 21 LJM pm 10713 (1–5) kuriuose dalyvavo istoriniai karo klubai, proginiai ženkle- 0,5 iki 3 mm. NF 692–707 2011-12-29 liai: „Lietuvos jūrų muziejus, 2004“ (3 vnt. – Lietuvos jūrų Prieiga prie kolekcijos: visi ženkleliai inventorinti mu- LJM pm 10784 (1–7) Padovanojo M. Kontrimė, Eksp. pr. aktas Nr. 8 7 muziejaus 25-erių metų jubiliejui skirtų teatralizuotų isto- ziejinių vertybių inventorinėje knygoje, eilės numeris NF NF 708–714 2015-08-18 rinių kautynių „Nerijos šturmas“ dalyviams) ir „Berezina, 708–714. Inventoriniai aprašai (be fotogra jų) perkelti į in- Iš viso: Iš viso: Iš viso: 1812“ (2 vnt., skirti 1812 m. Berezinos mūšio inscenizacijos tegralią muziejų informacinę sistemą LIMIS (http://www. 1 358 30 1 328 dalyviams). Visi ženkleliai pagaminti iš spalvoto metalo ly- limis.lt/). dinio, dengti spalvoto emalio sluoksniu. Kolekcionieriai ar besidomintieji faleristika kviečiami 2015 m. muziejininkė istorikė M. Kontrimė fondams apžiūrėti, tyrinėti muziejaus fonduose saugomus ženklelius DESCRIPTION OF THE PHILOPHALETIC COLLECTION OF perdavė 7 suvenyrinius ženklelius, pagamintus Lietuvoje tik iš anksto suderinus atvykimo laiką su vyr. fondų saugo- THE LITHUANIAN SEA MUSEUM XX a. antrojoje pusėje. Tai: „Nida“, „Jūrinis vėžlys“, „Jūrų toja R. Mažeikiene. muziejus ir akvariumas“ (5 vnt.)36. Visi ženkleliai pagaminti Tel.: (8 46) 490 740, (8 46) 490 751; el. p.: r.mazeikiene@ Milda KONTRIMĖ Historian of the Lithuanian Sea Museum 36 ASTIKAS, A. ..., p. 34. muziejus.lt, [email protected] e collection of philophaletics (souvenir and com- of the museum (without badges, it consists of coins, med- Literatūra memorative badges) of the Lithuanian Sea Museum was als - a total of 3,600 exhibits). A collection, which is lled 1. Astikas, A. Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940, Vilnius, 1993. started to form in the 20th century by the director of the annually, is divided into main (30 badges) and auxiliary (1 2. Remeckas, E. Lietuvos numizmatikos bibliogra ja 1815–1999: bonistika, faleristika, medalininkystė, numizmatika, museum Aloyzas Každailis. Today’s collection contains 328 badges) funds. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. 1,358 badges. ey are a part of the numismatic collection

1 priedas Iš kur ir kokiu būdu daiktas gautas, Vnt. Pagrindinis fondas Pagalbinis fondas gavimo dokumentas ir data KJM 3005 (1–4) Perdavė A. Každailis, Eksp. pr. aktas Nr. 37 4 NF 544–547 1982-10-18 KJM pm 4594 (1–281) Perdavė G. S. Volkov, Eksp. pr. aktas Nr. 42 281 NF 555–614 1982-12-11 Padovanojo A. Monkus, Eksp. pr. aktas Nr. 10 2 KJM 3485–3486 1983-03-23 KJM pm 5240 Padovanojo L. Šmerauskienė, Eksp. pr. aktas Nr. 6 1 NF 554 1984-02-24 Padovanojo G. Potapenka, Eksp. pr. aktas Nr. 28 2 KJM pm 7004, 7006 1987-12-22 Padovanojo M. Jakubovas, Eksp. pr. aktas Nr. 29 1 KJM pm 7019 1987-12-22 Padovanojo V. Jakimenko, Eksp. pr. aktas Nr. 37 2 KJM 6953–6954 1988-12-26 KJM 6991 Perdavė V. Drevinskas, Eksp. pr. aktas Nr. 8 2 KJM 6993 1989-05-10 NF 548–549 KJM 7737–7740 Padovanojo S. Kudzevičius, Eksp. pr. aktas Nr. 14 4 NF 550–553 1993-07-19

108 109 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

JUODAŽIOČIO GRUNDALO POVEIKIS MIDIJŲ IR ŽIEMOJANČIŲ ANČIŲ POPULIACIJOMS

Artūras SKABEIKIS Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus specialistas Klaipėdos Universitetas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Gamtos mokslų katedra

Andrius ŠIAULYS Klaipėdos Universitetas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Gamtos mokslų katedra

Rasa MORKŪNĖ Klaipėdos Universitetas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Gamtos mokslų katedra

uodažiotis grundalas Neogobius melanostomus (1A pav.), likta tyrimų, analizuojančių juodažiočio grundalo poveikį 3 pav. Juodažiočio grundalo mityba skirtingų invazijos stadijų metu Jsmulki dugninė žuvis, kilusi iš Ponto-Kaspijos regiono jo pagrindinio dietos komponento – dvigeldžio moliusko (Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų), yra viena sėkmingiau- ir potencialaus mitybos konkurento – ledinės anties popu- sių invazinių stuburinių gyvūnų rūšių, išplitusi daugelyje liacijoms, todėl sudėtinga tiksliai įvertinti šios invazinės Europos (Copp et al., 2005; Kotta et al., 2016) ir Šiaurės žuvies reikšmę skirtingiems priekrantės mitybos tinklo ly- Amerikos (Cooper et al., 2007; Bronnenhuber et al., 2011) gmenims priklausantiems organizmams. vandens telkinių. Įsitvirtinę vietinėje ekosistemoje, grun- Darbo tikslas – įvertinti juodažiočio grundalo poveikį dalai paveikia natūralų mitybos tinklo funkcionavimą, epibentinių dvigeldžių moliuskų ir žiemojančių ančių po- išėsdami didelius kiekius dugno bestuburių (Copp et al., puliacijoms Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje. 2 pav. Juodažiočio grundalo ir midijų populiacinė dinamika 2008; Krakowiak, Pennuto, 2008), žuvų ikrų ir mailiaus Uždaviniai: Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje 2002–2015 m. (Steinhart et al., 2004), konkuruodami dėl išteklių su kito- 1. Nustatyti daugiametę juodažiočio grundalo ir midijų Metodika mis bentosinėmis žuvimis (Janssen, Jude, 2001; Abbett et (Mytilus edulis) populiacinę dinamiką. Daugiametė juodažiočių grundalų gausumo dinami- al., 2013) ir tapdami pagrindiniu plėšriųjų žuvų, roplių bei 2. Įvertinti juodažiočio grundalo ir ledinės anties dietos ka vertinta analizuojant 2002–2015 m. Smiltynės zonoje 4 pav. Ledinės anties mityba skirtingų juodažiočio paukščių mitybos objektu (King et al., 2006; Almqvist et al., sudėties, mitybos efektyvumo ir mitybos nišos sanklotą surinktus ichtiologinės stebėsenos duomenis. Grundalų grundalo invazijos stadijų metu 2010; Reyjol et al., 2010; Johnson et al., 2015). skirtingų grundalo invazijos stadijų metu. gausumas išreikštas kaip individų skaičius, sugautas per Juodažiočių grundalų dietos pagrindą sudaro dvigeldžiai 24 valandų periodą naudojant 75 m2 ilgio 20 mm akytu- tosios zonoje) dirbančių žvejų. Antys buvo matuojamos, moliuskai (Karlson et al., 2007), tačiau jie minta ir pilvakojais mo statomąjį tinklaitį (angl. catch per unit e ort – CPUE). sveriamos ir užšaldomos tolesniems tyrimams. Atliekant moliuskais, vėžiagyviais, daugiašerėmis kirmėlėmis, vabz- Midijų biomasės dinamika vertinta analizuojant KU JMTC trofologinę analizę, buvo tiriami ančių gūžių ir skrandžių džių lervomis bei zooplanktonu (Pennuto et al., 2010; Bor- bentologų surinktus duomenis. Mėginiai nuo kietų subs- turiniai, atpažįstant mitybos objektus iki žemiausio įmano- cherding et al., 2013). Anksčiau atliktų tyrimų metu (Barton tratų imti naudojant 20x20 cm rėmelį. Epifaunos mėginiai mo taksono. Visi tam tikram taksonui priklausantys mais- et al., 2005; Lederer et al., 2006; Poos et al., 2010) nustaty- buvo plaunami per 0,5 mm sietelį, visos midijos išmatuotos tagyviai buvo sudedami ir pasveriami, iš analizės išmetant ta, kad didelės grundalų populiacijos sumažina epibentinės (±mm) ir pasvertos (±0,1 g). Midijų biomasė išreikšta kaip neorganinės kilmės žvirgždą ir gargždą. Retai juodažiočių bendrijos gausą, biomasę ir rūšinę įvairovę, dėl to intensyvė- individų, surinktų nuo 1 m2 kieto dugno, svoris. grundalų ir ledinių ančių racione rasti makrodumbliai, ja tarprūšinė konkurencija su kitomis panašią mitybos nišą Remiantis tradicine biologinės invazijos kreive, buvo iš- pilvakojai eodoxus § uviatilis ir Hydrobia ulvae bei dvi- turinčiomis hidrobiontų rūšimis. Grundalų keliama maisto skirtos 3 grundalų invazijos stadijos: įsitvirtinimas, plitimas geldžiai Cerastoderma edule ir Mya arenaria moliuskai, mi- stoka neigiamai paveikė Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų ir prisitaikymas (1 lent.). Žuvų mėginiai rinkti 5–12 m gy- zidės Neomysis integer ir jūrų tarakonai Saduria entomon kūjagalvių (French, Jude, 2001; Reid, Mandrak, 2008; Bur- lyje, naudojant įvairiaakius (14–60 mm) statomuosius tin- buvo laikomi kitais mitybos objektais. kett, Jude, 2015) ir Baltijos jūros upinių plekšnių bei otų jau- klaičius. Sugauti grundalai buvo išmatuoti (±mm), pasver- Grundalų ir ančių mitybos nišų sanklota vertinta nau- niklių (Ustups et al., 2015) populiacijų gausą. ti (±0,1 g), atlikta jų mitybos analizė. Skrandžių ir žarnynų dojant Schonerio indeksą (1970), kurio vertės svyruoja nuo Nuo 2000 m. stebimas ženklus žiemojančių ledinių turiniai tirti šviesiniu mikroskopu identi kuojant mitybos 0 (nišos visai nesikloja) iki 1 (nišos klojasi 100 %), o esant ančių (Clangula hyemalis) (1B pav.) gausos mažėjimas objektus iki žemiausio įmanomo taksono. Šlapias mitybos <0,6, mitybos nišų sanklota laikoma reikšminga, jei maisto siejamas su antropogenine veikla: jūros tarša, žvejybos organizmų svoris nustatytas naudojant alometrines ilgių- ištekliai yra riboti (Martin, 1984). pramone, medžiokle, vėjo energetikos plėtra ir kt. (Skov svorių priklausomybių funkcijas (Rumohr et al., 1987). Rezultatai et al., 2011), neatsižvelgiant į daugiametę pašarinės bazės 1 pav. Baltijos jūros priekrantės bentofagai: Tinkluose nuskendusių ledinių ančių mitybos tyri- Juodažiočio grundalo gausumas buvo sąlyginai nedi- juodažiotis grundalas (A) (© J. Fedotova) ir produktyvumo kaitą. Baltijos jūros regione kol kas neat- mams buvo gauta iš akmenuotame biotope (Karklės–Šven- delis pirmus 9 metus po pradinės introdukcjos (9,9 ± 11,3 ledinė antis (B) (© S. Karalius)

110 111 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

JUODAŽIOČIO GRUNDALO POVEIKIS MIDIJŲ IR ŽIEMOJANČIŲ ANČIŲ POPULIACIJOMS

Artūras SKABEIKIS Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus specialistas Klaipėdos Universitetas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Gamtos mokslų katedra

Andrius ŠIAULYS Klaipėdos Universitetas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Gamtos mokslų katedra

Rasa MORKŪNĖ Klaipėdos Universitetas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Gamtos mokslų katedra uodažiotis grundalas Neogobius melanostomus (1A pav.), likta tyrimų, analizuojančių juodažiočio grundalo poveikį 3 pav. Juodažiočio grundalo mityba skirtingų invazijos stadijų metu Jsmulki dugninė žuvis, kilusi iš Ponto-Kaspijos regiono jo pagrindinio dietos komponento – dvigeldžio moliusko (Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų), yra viena sėkmingiau- ir potencialaus mitybos konkurento – ledinės anties popu- sių invazinių stuburinių gyvūnų rūšių, išplitusi daugelyje liacijoms, todėl sudėtinga tiksliai įvertinti šios invazinės Europos (Copp et al., 2005; Kotta et al., 2016) ir Šiaurės žuvies reikšmę skirtingiems priekrantės mitybos tinklo ly- Amerikos (Cooper et al., 2007; Bronnenhuber et al., 2011) gmenims priklausantiems organizmams. vandens telkinių. Įsitvirtinę vietinėje ekosistemoje, grun- Darbo tikslas – įvertinti juodažiočio grundalo poveikį dalai paveikia natūralų mitybos tinklo funkcionavimą, epibentinių dvigeldžių moliuskų ir žiemojančių ančių po- išėsdami didelius kiekius dugno bestuburių (Copp et al., puliacijoms Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje. 2 pav. Juodažiočio grundalo ir midijų populiacinė dinamika 2008; Krakowiak, Pennuto, 2008), žuvų ikrų ir mailiaus Uždaviniai: Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje 2002–2015 m. (Steinhart et al., 2004), konkuruodami dėl išteklių su kito- 1. Nustatyti daugiametę juodažiočio grundalo ir midijų Metodika mis bentosinėmis žuvimis (Janssen, Jude, 2001; Abbett et (Mytilus edulis) populiacinę dinamiką. Daugiametė juodažiočių grundalų gausumo dinami- al., 2013) ir tapdami pagrindiniu plėšriųjų žuvų, roplių bei 2. Įvertinti juodažiočio grundalo ir ledinės anties dietos ka vertinta analizuojant 2002–2015 m. Smiltynės zonoje 4 pav. Ledinės anties mityba skirtingų juodažiočio paukščių mitybos objektu (King et al., 2006; Almqvist et al., sudėties, mitybos efektyvumo ir mitybos nišos sanklotą surinktus ichtiologinės stebėsenos duomenis. Grundalų grundalo invazijos stadijų metu 2010; Reyjol et al., 2010; Johnson et al., 2015). skirtingų grundalo invazijos stadijų metu. gausumas išreikštas kaip individų skaičius, sugautas per Juodažiočių grundalų dietos pagrindą sudaro dvigeldžiai 24 valandų periodą naudojant 75 m2 ilgio 20 mm akytu- tosios zonoje) dirbančių žvejų. Antys buvo matuojamos, moliuskai (Karlson et al., 2007), tačiau jie minta ir pilvakojais mo statomąjį tinklaitį (angl. catch per unit e ort – CPUE). sveriamos ir užšaldomos tolesniems tyrimams. Atliekant moliuskais, vėžiagyviais, daugiašerėmis kirmėlėmis, vabz- Midijų biomasės dinamika vertinta analizuojant KU JMTC trofologinę analizę, buvo tiriami ančių gūžių ir skrandžių džių lervomis bei zooplanktonu (Pennuto et al., 2010; Bor- bentologų surinktus duomenis. Mėginiai nuo kietų subs- turiniai, atpažįstant mitybos objektus iki žemiausio įmano- cherding et al., 2013). Anksčiau atliktų tyrimų metu (Barton tratų imti naudojant 20x20 cm rėmelį. Epifaunos mėginiai mo taksono. Visi tam tikram taksonui priklausantys mais- et al., 2005; Lederer et al., 2006; Poos et al., 2010) nustaty- buvo plaunami per 0,5 mm sietelį, visos midijos išmatuotos tagyviai buvo sudedami ir pasveriami, iš analizės išmetant ta, kad didelės grundalų populiacijos sumažina epibentinės (±mm) ir pasvertos (±0,1 g). Midijų biomasė išreikšta kaip neorganinės kilmės žvirgždą ir gargždą. Retai juodažiočių bendrijos gausą, biomasę ir rūšinę įvairovę, dėl to intensyvė- individų, surinktų nuo 1 m2 kieto dugno, svoris. grundalų ir ledinių ančių racione rasti makrodumbliai, ja tarprūšinė konkurencija su kitomis panašią mitybos nišą Remiantis tradicine biologinės invazijos kreive, buvo iš- pilvakojai eodoxus § uviatilis ir Hydrobia ulvae bei dvi- turinčiomis hidrobiontų rūšimis. Grundalų keliama maisto skirtos 3 grundalų invazijos stadijos: įsitvirtinimas, plitimas geldžiai Cerastoderma edule ir Mya arenaria moliuskai, mi- stoka neigiamai paveikė Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų ir prisitaikymas (1 lent.). Žuvų mėginiai rinkti 5–12 m gy- zidės Neomysis integer ir jūrų tarakonai Saduria entomon kūjagalvių (French, Jude, 2001; Reid, Mandrak, 2008; Bur- lyje, naudojant įvairiaakius (14–60 mm) statomuosius tin- buvo laikomi kitais mitybos objektais. kett, Jude, 2015) ir Baltijos jūros upinių plekšnių bei otų jau- klaičius. Sugauti grundalai buvo išmatuoti (±mm), pasver- Grundalų ir ančių mitybos nišų sanklota vertinta nau- niklių (Ustups et al., 2015) populiacijų gausą. ti (±0,1 g), atlikta jų mitybos analizė. Skrandžių ir žarnynų dojant Schonerio indeksą (1970), kurio vertės svyruoja nuo Nuo 2000 m. stebimas ženklus žiemojančių ledinių turiniai tirti šviesiniu mikroskopu identi kuojant mitybos 0 (nišos visai nesikloja) iki 1 (nišos klojasi 100 %), o esant ančių (Clangula hyemalis) (1B pav.) gausos mažėjimas objektus iki žemiausio įmanomo taksono. Šlapias mitybos <0,6, mitybos nišų sanklota laikoma reikšminga, jei maisto siejamas su antropogenine veikla: jūros tarša, žvejybos organizmų svoris nustatytas naudojant alometrines ilgių- ištekliai yra riboti (Martin, 1984). pramone, medžiokle, vėjo energetikos plėtra ir kt. (Skov svorių priklausomybių funkcijas (Rumohr et al., 1987). Rezultatai et al., 2011), neatsižvelgiant į daugiametę pašarinės bazės 1 pav. Baltijos jūros priekrantės bentofagai: Tinkluose nuskendusių ledinių ančių mitybos tyri- Juodažiočio grundalo gausumas buvo sąlyginai nedi- juodažiotis grundalas (A) (© J. Fedotova) ir produktyvumo kaitą. Baltijos jūros regione kol kas neat- mams buvo gauta iš akmenuotame biotope (Karklės–Šven- delis pirmus 9 metus po pradinės introdukcjos (9,9 ± 11,3 ledinė antis (B) (© S. Karalius)

110 111 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

ind. 75 m 24 h), jis reikšmingai išaugo 2011–2012 m. (234,4 grundalų ir žiemojančių ledinių ančių mitybos efektyvumas Gausios, nuolat plintančios ir lengvai naujose buveinėse ± 152,3 ind. 75 m 24 h), tačiau nuo 2013 m. pradėjo laips- bei racionas; tikėtina, kad ir kitų dugno bestuburiais min- įsitvirtinančios grundalų populiacijos gali tiesiogiai (plėš- niškai mažėti (113,2 ± 90,9 ind. 75 m 24 h) rūšiai prisitai- tančių žuvų: gyvavedės vėgėlės, upinės plekšnės, karšio ir rūniškumas, konkurencija dėl buveinių) ar netiesiogiai kius prie naujos ekosistemos (2 pav.). žiobrio (Bubinas, Ložys, 2000; Karlson et al., 2007; Järv et al., (mitybos konkurencija) sumažinti tiek dominuojančių, Midijų biomasė nuosekliai mažėjo nuo 2,31 ± 1,51 kg m2 2011) mitybos įpročiai taip pat pasikeitė. tiek ir nykstančių rūšių gausumą, o tai kelia rimtą grėsmę (2003 m.) iki 0,001 ± 0,001 kg m2 (2012 m.) ir šiek tiek išau- Nuolatinis grundalų plėšrūniškumas reikšmingai pavei- negausiai Baltijos jūros bioįvairovei ir lemia drastiškus mi- go (0,03 ± 0,004 kg m2) 2013–2014 m. laikotarpiu (2 pav.). kė ne tik midijų biomasę, bet ir ūgio struktūrą bei erdvinį tybos tinklo struktūros pokyčius. Juodažiočio grundalo ir ledinės anties mityba kardina- pasiskirstymą. Prieš grundalų invaziją visi kieti substratai 5 pav. Lietuvos priekrantės epibentinė bendrija prieš (A) ir po (B) grundalų išplitimo stadijos (© A. Stupelytė) liai kito skirtingų grundalo invazijos stadijų metu. Įsitvir- 5–30 m gylyje buvo padengti gausiomis midijų kolonijo- tinimo stadijoje, kai aplinkoje buvo didelis kiekis lengvai mis, kuriose pagal gausumą dominavo 4–10 mm individai Literatūra prieinamų midijų, abiejų bentofaginių rūšių dietos pagrin- (Olenin, Daunys, 2004) (5A pav.). Šiuo metu grundalams 1. Abbett, R., Waldt, E. M., Johnson, J. H., McKenna, J. E., Dittman, D. E. (2013). Interactions between invasive round dą sudarė būtent šie dvigeldžiai moliuskai (3 ir 4 pav.). lengvai pasiekiami riedulių pakraščiai ir viršūnės yra apau- gobies (Neogobius melanostomus) and fantail darters (Etheostoma § abellare) in a tributary of the St. Lawrence River, Išaugus grundalų gausumui ir sumažėjus midijų bio- gę menką energetinę vertę turinčiomis, prie substratų sti- New York, USA. J Freshw Ecol, 28(4): 529–537. masei (plitimo ir prisitaikymo stadijos), jų dietoje pradėjo priai prisitvirtinusiomis jūrų gilėmis (Balanus improvisus) 2. Almqvist, G., Strandmark, A. K., Apellberg, M. (2010). Has the invasive round goby caused new links in Baltic food webs? Environ Biol Fishes, 89 (1): 79–93. dominuoti smėlėto dugno bestuburiai: smėlinės krevetės ir pavienėmis <20 mm midijomis (5B pav.), kurios yra per 3. Andraso, G. M., Ganger, M. T., Adamczyk, J. (2011). Size-selective predation by round gobies (Neogobius melanostomus) (Crangon crangon), Baltijos makomos (Macoma balthica) ir didelės vartoti grundalams (Andraso et al., 2011). Didžioji on dreissenid mussels in the eld. J Great Lakes Res, 37 (2): 298–304. daugiašerės kirmėlės (Polychaeta), tuo tarpu ledinių ančių dauguma >10 mm epibentinių dvigeldžių aptinkama grun- 4. Barton, D. R., Johnson, R. A., Campbell, L., Petruniak, J., Patterson, M. (2005). E ects of round gobies (Neogobius racione svarbiausiais mitybos objektais tapo smulkios žuvys dalams nepasiekiamose vietose, pvz., po rieduliais arba melanostomus) on dreissenid mussels and other invertebrates in eastern Lake Erie, 2002–2004. J Great Lakes Res, 31 (Pisces): stintos, smėliniai grundalai ir mažieji tobiai (4 pav.). įvairiuose kietuose substratuose, esančiuose plyšiuose, kas (2): 252–261. Prieš invazinių juodažiočių grundalų išplitimo stadiją apsaugo midijų populiaciją nuo visiško sunaikinimo. 5. Borcherding, J., Dolina, M., Heermann, L., Knutzen, P., Kruger, S., Marten, S., van Treek, R., Gertzen, J. (2013). tiek grundalai, tiek ir priekrantėje žiemojančios ledinės an- Midijų biomasės atsikūrimas Lietuvos priekrantėje Feeding and niche di erentiation in three invasive gobies in the Lower Rhine, Germany. Limnologica, 43 (1): 49–58. tys maitinosi efektyviau (1 lent.). yra labai mažai tikėtinas, kadangi gausi ir ganėtinai stabili 6. Bronnenhuber, J. E., Dufour, B. A., Higgs, D. M., Heath, D. D. (2011). Dispersal strategies, secondary range expansion Juodažiočių grundalų ir ledinių ančių mitybos nišos grundalų populiacija rudens sezonu sunaikina didžiąją dalį and invasion genetics of the nonindigenous round goby, Neogobius melanostomus, in Great Lakes tributaries. Mol reikšmingai klojosi tik grundalų įsitvirtinimo stadijos metu ant kietų substratų nusėdusių 2–3 mm midijų jauniklių. Ecol, 20 (9): 1845–1859. (0,76), kai abi rūšys pirmenybę teikė midijoms, tuo tarpu Nepaisant mažos biomasės (nedidelė energetinė vertė), ti- 7. Bubinas, A., Ložys, L. (2000). e nutrition of sh in the Curonian Lagoon and teh coastal zone of the Baltic Sea. Acta per grundalų plitimo ir įsitvirtinimo stadijas, žuvims ir kėtina, kad midijų jaunikliai gali būti vertingiausi maista- Zool Litu, 10 (4): 56–67. paukščiams pradėjus misti skirtingais objektais, jų mitybos gyviai, nes jie pasižymi dideliu gausumu, dėl to jiems rasti 8. Burkett, E. M., Jude, D. J. (2015). Long-term impacts of invasive round goby Neogobius melanostomus on sh konkurencija tapo nereikšminga (atitinkamai 0,20 ir 0,17). ir suvartoti išnaudojama mažiau energijos, nei mintant du- community diversity and diets in the St. Clair River, Michigan. J Great Lakes Res, 41 (3): 862–872. 9. Cooper, M. J., Ruetz, III C. J., Uzarski, D. G., Burton, T. M. (2007). Distribution of round gobies in coastal areas of Diskusija gno nuosėdose gyvenančia infauna, nuo substratų sunkiai Lake Michigan: are wetlands resistant to invasion? J Great Lakes Res, 33 (2): 303–313. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad juodažiotis grunda- nuplėšiamomis ir sutraiškomomis jūrų gilėmis ir stambio- 10. Copp, G. H., Bianco, P. G., Bogutskaya, N. G. et al. (2005). To be, or not to be, a non-native freshwater sh? J Appl las yra pajėgus per sąlyginai trumpą laikotarpį pasiekti didelį mis midijomis arba greitai judančiomis žuvimis. Taip pat Ichthyol, 21 (4): 242–262. gausumą ir reikšmingai paveikti vietinės ekosistemos mity- naujos generacijos midijos yra tinkamo dydžio mitybos 11. Copp, G. H., Kováč, V., Zweimüller, I., Dias, A., Nascimento, M., Balážová, M. (2008). Preliminary study of dietary bos tinklo funkcionavimą. Per pastarąjį dešimtmetį ekstre- objektai visiems grundalams, nepriklausomai nuo žiočių interactions between invading Ponto-Caspian gobies and some native sh species in the River Danube near Bratislava maliai padidėjusios grundalų populiacijos plėšrūniškumas aukščio (Andraso et al., 2011). (Slovakia). Aquat Invasions, 3 (2): 193–200. lėmė buveines formuojančių midijų kolonijų išnykimą, dėl Lietuvos priekrantėje nustatytos tendencijos leidžia 12. French, J. R. P., Jude, D. J. (2001). Diets and diet overlap of nonidigenous gobies and small benthic native shes co- to Lietuvos priekrantėje pakito dugno heterogeniškumas, su- teigti, kad invaziniai juodažiočiai grundalai turi didelį po- inhabiting the St. Clair River, Michigan. J Great Lakes Res, 27 (3): 300–311. prastėjo epibentinės bendrijos produktyvumas ir pašarinės tencialą neigiamai paveikti natūralų akmenuotų priekran- 13. Janssen, J., Jude, D. J. (2001). Recruitment failure of mottled sculpin Cottus bairdi in Calumet Harbor, southern Lake bazės kokybė. Drastiškai sumažėjus midijų biomasei, pakito čių ekosistemų funkcionavimą visos Baltijos jūros mastu. Michigan, induced by the newly introduced round goby Neogobius melanostomus. J Great Lakes Res, 27 (3): 319–328. 14. Järv, L., Kotta, J., Kotta, I., Raid, T. (2011). Linking the structure of benthic invertebrate communities and the diet of 1 lentelė. Juodažiočio grundalo (JG) ir ledinės anties (LA) imčių dydžiai ir besimaitinančių individų dalis skirtingų native and invasive sh species in a brakish water ecosystem. Ann Zool Fennici, 48 (3): 129–141. 15. Johnson, J. H., Farquhar, J. F., Klindt, R. M., Mazzocchi, I., Mathers, A. (2015). From yellow perch to round goby: juodažiočio grundalo invazijos stadijų metu a review of double-crested cormorant diet and sh consumption at three St. Lawrence River colonies, 1999–2013. J Invazijos stadija Metai Imčių dydžiai, vnt. Besimaitinančių individų dalis, % Great Lakes Res, 41 (1): 259–265. Rūšis JG LA JG LA JG LA 16. Karlson, A. M. L., Almqvist, G., Skóra, K. E., Appelberg, M. (2007). Indications of competition between non- Įsitvirtinimas 2002–2010 2002–2004 36 46 100 73,9 indigenous round goby and native ounder in the Baltic Sea. ICES J Mar Sci, 64: 479–486. Plitimas 2011–2012 2011–2012 115 31 80,1 25,8 17. King, R. B., Ray, J. M., Stanford, K. M. (2006). Gorging on gobies: bene cial e ects of alien prey on a threatened Prisitaikymas 2013–2015 2014–2016 359 30 67,7 53,3 vertebrate. Can J Zool, 84 (1): 108–115.

112 113 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

18. Kotta, J., Nurkse, K., Puntila, R., Ojaveer, H. (2016). Shipping and natural environmental conditions determine the distribution of the invasive non-indigenous round goby Neogobius melanostomus in a regional sea. Estuar Coast Shelf APLINKOS PRATURTINIMO PRIEMONIŲ ĮTAKA JUODOSIOS Sci, 169: 15–24. JŪROS AFALINŲ ELGSENAI ARBA AR MĖGSTA IR SU KUO 19. Krakowiak, P. J., Pennuto, C. M. (2008). Fish and macroinvertebrate communities in tributary streams of eastern Lake Erie with and without round gobies (Neogobius melanostomus, Pallas 1814). J Great Lakes Res, 34 (4): 675–689. ŽAIDŽIA JUODOSIOS JŪROS AFALINOS? 20. Lederer, A., Massart, J., Janssen, J. (2006). Impact of round gobies (Neogobius melanostomus) on dreissenids (Dreissena Rūta ŽILIENĖ polymorpha and Dreissena bugensis) and the associated macroinvertebrate community across an invasion front. J Lietuvos jūrų muziejaus biologė, delfinų trenerė Great Lakes Res, 32 (1): 1–10. Klaipėdos universiteto 21. Martin, F. D. (1984). Diets of four sympatric species of Etheostoma (Pisces: Percidae) from southern Indiana: interspeci c and intraspeci c multiple comparisons. Environ Biol Fishes, 11 (2): 113–120. yvūnų elgsena yra viena svarbiausių jų prisitaikymo 22. Olenin, S., Daunys, D. (2004). Coastal typology based on benthic biotope and community data: e Lithuanian case Gformų aplinkoje, atspindinti organizme vykstančius study. Coastline Reports, 4: 65–83. procesus, tarsi atsakas į vidinius ir išorinius aplinkos sti- 23. Pennuto, C. M., Krakowiak, P. J., Janik, C. E. (2010). Seasonal abundance, diet, and energy consumption of round mulus. Elgesio išraiška gali būti lengvai pastebima: gyvū- gobies (Neogobius melanostomus) in Lake Erie tributary streams. Ecol Freshw Fish, 19 (2): 206–215. no mityba, kvėpavimas, judėjimo greitis, tačiau ne mažiau 24. Poos, M., Dextrase, A. J., Schwalb, A. N., Ackerman, J. D. (2010). Secondary invasion of the round goby into high svarbus gali būti ir vos pastebimas elgesys: ausų judinimas, diversity Great Lakes tributaries and species at risk hotspots: potential new concerns for endangered freshwater pasišiaušę plaukai, mimika ar žvilgsnis. Sustingimas vietoje species. Biol Invasions, 12(5): 1269–1284. yra įžanga prieš tolimesnius veiksmus, tarsi gyvūnas svars- 25. Reid, S. M., Mandrak, N. E. (2008). Historical changes in the distribution of threatened channel darter (Percina tytų, kaip pasielgti toliau. copelandi) in Lake Erie with general observations on the beach sh assemblage. J Great Lakes Res, 34 (2): 324–333. Pagrindiniai elgesio išraiškas lemiantys veiksniai yra 26. Reyjol, Y., Brodeur, P., Mailhot, Y., Mingelbier, M., Dummont, P. (2010). Do native predators feed on non-native prey? motyvacija, stimulas, reakcija. Norėdami suprasti gyvūno e case of round goby in a uvial piscivorous sh assemblage. J Great Lakes Res, 36 (4): 618–624. elgesį mes turime žinoti, kokios yra šio elgesio paskatos bei 27. Rumohr, H., Brey, T., Ankar, S. (1987). A compilation of biometrics conversion factors for benthic invertebrates of the Baltic Sea. Baltic Marine Biologists Publication, 9. gyvūno suvokimo galimybės. Vieni mokslininkai gyvūnų 28. Schoener, T. W. (1970). Non-synchronous spatial overlap of lizards in patchy environments. Ecology, 51 (3): 408–418. elgsenoje įžvelgia tik tam tikrų biologinių mechanizmų vei- 29. Skov, H., Heinänen, S., Žydelis, R., et al. (2011). Waterbird populations and pressures in the Baltic Sea. Tema Nord, pp. 550. kimą, kiti mano, kad tai – žymiai sudėtingesnis mechaniz- 30. Steinhart, G. B., Marschall, E. A., Stein, R. (2004). Round goby predation on smallmouth bass o spring in nests mas. Gyvūnų elgesio srities tyrinėjimus galima išskirti į tam during simulated catch-and-release angling. Trans Am Fish Soc, 133 (1): 121–131. tikras grupes, kurios skiriasi tyrimo metodais bei interesų 31. Ustups, D., Bergström, U., Florin, A. B., Kruze, E., Zilniece, D., Elferts, D., Knospina, E., Uzars, D. (2015). Diet overlap sferomis. Vienas iš gyvūnų elgsenos stebėjimo metodų yra between juvenile at sh and the invasive round goby in the central Baltic Sea. J Sea Res, 107 (1): 121–129. elgsenos etogramų sudarymas – išsamus gyvūno elgsenos aprašymas tam tikru dažnumu. Visa tai – nuoseklus rutini- nis darbas. Būtent todėl etologai gana greitai apsiginklavo THE IMPACT OF BLACKHEADS ON POPULATIONS OF itin sudėtinga technika ir pradėjo derinti stebėjimus natū- MUSSELS AND WINTERING DUCKS ralioje aplinkoje su elgesio modeliavimu uždarose sistemo- Artūras SKABEIKIS se. Nuo 2012 metų pradėti Juodosios jūros afalinų elgsenos Specialist of the Aquarium of the Lithuanian Sea Museum stebėjimai, o po metų sukurta Juodosios jūros afalinų indi- 1 ir 2 pav. Alfonso Mažūno nuotraukos Klaipėda University, Faculty of Marine Technology and Natural Sciences, Department of Natural Sciences vidualios ir socialinės elgsenos stebėjimų etograma. Etolo- Andrius ŠIAULYS gai neapsiriboja tik elgesio registravimu. Jie plačiai naudoja gyvūnų individualaus elgesio tipas yra jų sambūvio, socia- Klaipėda University, Faculty of Marine Technology and Natural Sciences, Department of Natural Sciences duomenis iš susijusių sričių tam, kad geriau galėtų suprasti, linės organizacijos pagrindas. Socialinio elgesio tipą gana Rasa MORKŪNĖ kaip formuojasi elgsena. Etologijos tyrimų sritys apima ins- sunku išskirti, vien todėl, kad šis elgesys jungia gynimąsi, Klaipėda University, Faculty of Marine Technology and Natural Sciences, Department of Natural Sciences tinktų teoriją, motyvaciją ir mokymąsi. Vienos iš svarbiau- lytinį elgesį ir sąlygoja elgesio formavimąsi. Šis elgesys api- sių yra kognityvinė etologija ir gyvūnų sociologija. brėžia gyvūnų santykius grupėje. Grupėje kiekvienas gyvū- Blackheads Neogobius melanostomus (Fig. 1A), small bot- ing of the native ecosystem’s nutrition network. During the last tom sh from the Ponto-Caspian region (Black Sea and Cas- decade, the extreme increase in the predator population of the Taigi norint labiau suprasti gyvūno elgesį, svarbu suvok- nas elgiasi kitaip, tuo metu pasireiškia individualus elgesys pian Sea basins), is one of the most successful invasive species cluster has led to the disappearance of habitat-forming mussel ti skirtingas elgesio formas, kurios sudaro gyvūnų indivi- bei jo formos. Individualus elgesys gali būti skirstomas į of vertebrates that has spread to most of Europe (Copp et al., colonies, which has led to a change in the bottom heteroge- dualaus elgesio tipus. Kiekvienas iš jų patenkina tam tikrus judėsenos, mitybos, komforto, tyrinėjimo, orientacijos, 2005; Kotta et al ., 2016) and North America (Cooper et al., neity of the Lithuanian coast, the productivity of the epibent gyvūno poreikius. Elgesio formavimasis suvokiamas kaip žaidybinę ir kt. formas. Judėsenos elgesio forma yra labai 2007; Bronnenhuber et al., 2011). e results of this study re- community and the quality of the feed base has deteriorated. elgesio vystymosi procesas, susijęs su įgimtais instinktais. nevienoda, priklauso nuo gyvūno rūšies, morfologinių- vealed that these shes are able to reach abundance in a rela- Drastically reducing the mussels’ biomass, the nutritional ef- Pagrindiniai yra šie: mitybos, lytinis, paveldėtas, komfor- anatominių ypatumų: del nai juda intensyviai judindami tively short period of time and signi cantly a ect the function- ciency and diet of grunts and wintering ducks changed. to, gynimosi, orientacijos, socialinis. Socialinis elgesys kaip savo uodegą, kuri yra pagrindinis variklis, leidžiantis išvys-

114 115 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

tyti didelį greitį, tuo tarpu Kaliforninių jūrų liūtų judėjimui yra numatyti aplinkos praturtinimo tipai (pagal Hoy ir tiškumą ir įvairovę, vysto ir palaiko suvokimo įgūdžius, svarbesni yra plaukmenys. Mitybos elgesio forma priklau- kt., 2009): žmogaus ir gyvūno bendravimas (treniravimas, gerina vystymąsi bei naujos informacijos apdorojimą. Žai- so nuo gyvūno rūšies, individualių savybių, jo gyvenimo pozityvus bendravimas tarp gyvūno ir jį prižiūrinčio per- dybinės elgsenos elementų skaičius priklausė nuo socia- sąlygų. Gyvūnai yra skirtingi, kiekvienas turi individualų sonalo arba tarp gyvūno ir nepažįstamo asmens), vizu- lizacijos tarp individų laipsnio, kuris buvo matuotas aso- maitinimosi greitį, ritmą, apetitą, maisto objektų pasirinki- alinis aplinkos praturtinimas (veidrodis, televizorius), ciacijos indeksu (r=0.7, p<0,01), t. y. naudojant aplinkos mą. Pagrindinė motyvacija ieškoti maisto yra alkis. Vidinės garsinis aplinkos praturtinimas (gyvūnų garsų įrašas, praturtinimo priemones didėjo individų asociacija, kuriai terpės pasikeitimas aktyvina alkio centrą, skatina mitybos muzika), uoslės stiprinimas (gamtiniai arba dirbtiniai būdinga žaidybinė elgsena. elgesio aktus: maisto paiešką, ėdimą, rijimą. Mitybos būdas kvapai), aplinkos praturtinimas maistu (maisto ieško- Nustatyta, jog aplinkos praturtinimo priemonių naudo- priklauso nuo gyvūno ekologijos ir pasireiškia jo išvaizdo- jimas, pagavimas, paslėpimas, keičiant maisto ar slėptu- jimas turi reikšmingą įtaką ne tik zinei, bet ir psichologi- je. Taip pat svarbios yra komfortinio elgesio formos: kūno vių dydį, kiekį, formą), struktūrinis aplinkos pakeitimas nei Juodosios jūros afalinų būsenai. Afalinų stereotipinės priežiūra, kuri apjungia kasymąsi, rąžymąsi, purtymąsi, va- (vietos pakeitimas, aplinkos išdėstymo keitimas), ir soci- elgsenos elementų skaičius aplinkoje reikšmingai sumažėjo lymąsi ir šalinimą, kuris apibūdinamas pagal tuštinimosi, 3 pav. E. Lasio nuotrauka alinės grupės kaita (partnerės ar partnerio pašalinimas iš esant bet kokioms tyrime naudotoms praturtinimo prie- šlapinimosi dažnį ir kiekį. Šalinimo dažnis priklauso ir nuo grupės). Vienas iš svarbiausių aplinkos praturtinimo tipų monėms (t testas, p<0.05), o gyvenamojo ploto išnaudo- odas, aukštas metabolizmo lygis ir gerai išsivysčiusi sme- gyvūno emocionalumo. Kartu tai gali būti gyvūno rūšies, yra pagrįstas lytėjimo stiprinimu. Stebint Juodosios jūros jimas visada buvo reikšmingai didesnis (t testas p<0.01). genų žievė. Žaidimo patirtis vysto ne tik jėgą ir motorinę lyties, individo informacija apie save. Miegas taip pat yra afalinų elgseną buvo įvertinta paprastų ir kompleksinių Taip pat prieš pasirodymą taikant aplinkos praturtinimo koordinaciją, bet ir palaiko zinius įgūdžius, aplinkos su- komfortinio elgesio forma, kitaip vadinamas laikino neak- aplinkos praturtinimo priemonių reikšmė bei žmogaus priemones, afalinos pasirodymų metu tapo mažiau nervin- vokimą. Žaidimai lemia ryšių tarp individų susidarymą bei tyvumo periodas, kurio požymiai yra paroje susidarantis ir gyvūno bendravimo svarba uždarose ekosistemose gy- gos (r=0.51, p<0.05) ir labiau dėmesingos (r= 0.78, p<0.05). socializaciją, ypač svarbią jaunikliams. Socialinių įgūdžių ritmas, buvimas tam tikroje vietoje, skirtingoms gyvūno venančioms afalinoms. Gyvūnų elgsenos tyrimui naudo- Šiuolaikinės technologijos gali pakeisti gyvūnus supan- įgijimas lemia pagerintą gyvūno veiksmų plastiškumą ir rūšims būdinga poza, aktyvumo pokyčiai. jant individo stebėjimo metodą buvo išskirti 65 skirtingi čią aplinką ir vertinimo metodus. Vizualius elgsenos ste- įvairovę. Žaidimas yra tarpininkas tarp aplinkos ir feno- Tyrinėjimo-orientacijos elgesio forma, kuri lydi bet ku- elgsenos elementai, dominavo individuali elgsena. Taip pat bėjimus siekiama papildyti prie gyvūnų tvirtinamais sen- tipo, nes jo metu smegenų žievė yra stimuliuojama augti, rią kitą elgesio formą ar tipą, yra priskiriama savarankiško buvo išskirti 4 stereotipinės elgsenos elementai, išreikšti soriais, kurių pagalba galima sekti nuolatinius biologinių vystytis ir kontroliuoti elgseną. Taip pat vysto ir palaiko elgesio tipui. Nuolat tikrindami aplinką gyvūnai gerai įsi- prieš afalinų pasirodymus žiūrovams. Pradėjus naudoti ly- ir zinių parametrų pokyčius. Nors išorinių sensorių tai- suvokimo įgūdžius. Greitesni atsakai į aplinkos sąlygas pa- dėmi mitybos ir poilsio vietas. tėjimą stiprinančias aplinkos praturtinimo priemones buvo kymas aukšto intelekto gyvūnų elgsenos stebėjimams kelia ruošia individus prisitaikymui prie įvairių pokyčių aplin- Žaidimas gali reikštis kaip gyvūno individualus elgesys užregistruota 20 žaidybinės elgsenos elementų, kurie buvo papildomus reikalavimus sensorių tvirtinimui, apsaugai ir koje. Šis gebėjimas greitai reaguoti į aplinkos sąlygas page- ir kaip bendravimo forma. Tai – atskira, ilgainiui tobulė- išreiškiami tiek grupėje, tiek individualiai. Afalinų patelių naudojimui, tačiau tokios naujos technologijos leis iš esmės rina suvokimo vystymąsi, naujos informacijos apdorojimą janti elgesio forma. Barnard (2004) žaidimą apibūdina kaip žaidybinė elgsena registruota tik aplinkoje esant praturtini- pakeisti aplinkos praturtinimo priemonių svarbos vertini- ir kūrybiškumą. elgesį, kuris vysto ir išlaiko zinius ir suvokimo įgūdžius mo priemonėms. mą jūrinių žinduolių gerovei. Žmonėms dažnai atrodo, jog del nai nuolat žaidžia. bei socialinius ryšius, naudojant taktikas ir strategijas, va- Žaidybinė elgsena lemia didesnį gyvūno veiksmų plas- Daugelis žmonių taip mano vien todėl, kad del nų anato- rijuojant, kartojant arba iš naujo sujungiant jau funkciškai mija nulėmė jų pačių nekontroliuojamą šypseną. Taip pat egzistuojančias elgsenos grandinėles. tai gali atsispindėti del nų elgesyje, kurį mes suvokiame Žaidimas ir gerai išsivysčiusi smegenų žievė tobulėja THE INFLUENCE OF ENVIRONMENTAL ENRICHMENT TOOLS ON THE kaip žaidybinį – greitas plaukimas, šokinėjimas, vandens kartu. Nors socialinė ir mitybinė elgsenos formos yra gerai BEHAVIOR OF THE BLACK SEA BOTTLENOSE DOLPHINS taškymas uodega. Bet visa tai del nams nėra tik žaidimai, išsivysčiusios daugelio žuvų ir vabzdžių grupių atstovų, žai- tokia elgsena gali turėti reikšmingą funkciją jų gyvenime, Ruta ŽILIENĖ dimas, šių smegenų žievės neturinčių rūšių atstovų elgesyje kuomet individai aiškinasi tarpusavio santykius. Pavyz- Biologist of the Lithuanian Sea Museum, dolphin coach stebimas labai retai (Dapporto ir kiti, 2006; Kortmulder, Klaipeda University džiui, šokinėjimas gali būti tiesiog pasikasymas ar oro įkvė- 1998). pimas paviršiuje, greitai plaukiant, o uodegos pliaukštelė- Behavior of animals is one of the most important forms sion can be easily seen: animal nutrition, breathing, speed Vienas iš modelių, aiškinančių žaidimo elgsenos pa- jimas – pykčio išraiška. Tačiau tai nereiškia, kad del nai of adaptation in their environment, re ecting the processes of movement, but the same can be no less important behav- plitimą tik tam tikrose, labiau išsivysčiusiose gyvūnų gru- nežaidžia. Žaidimai yra svarbus del nų elgsenos elementas. taking place in the body, as if they were responses to inter- ior: ear movements, hair stroke, mimic or glance. pėse yra Burghardt`o Resursų pertekliaus teorija (Surplus Visi žaidimo elementai reiškiasi tam tikru laiku, kai nėra nal and external environmental stimuli. Behavioral expres- Recource eory). Tai evoliucinis modelis, kuris apibūdina būtinybės elgtis kitaip, kai nėra išgyvenimo arba priešų sąlygas, reikalingas išsivystyti žaidimui. Šios sąlygos – tėvų grėsmės problemos. Žaidimas teikia teigiamas emocijas. globa ir su tuo susijęs ilgas brendimo periodas bei meta- Pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau imta rūpintis bolizmo tipas, leidžiantis gyvūno organizmui kontroliuoti gyvūnų gerove ne tik reglamentuojant gyvūnų laikymo termoreguliaciją, dalyvauti ir atsigauti po daug energijos sąlygas, bet ir skatinant natūralią elgseną bei gyvūnų so- reikalaujančios veiklos. Būtent Resursų pertekliaus teorija cializaciją naudojant rūšiai speci nes aplinkos praturtini- įrodo, kad žaidimas buvo stebimas daugiausia žinduolių ir mo priemones. Uždarose sistemose laikomiems gyvūnams paukščių rūšyse, kurioms būdingas ilgas brendimo peri-

116 117 Dabarties pulsas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

116 117 EKSPONATAI PASAKOJA EKSPONATAI PASAKOJA Eksponatai pasakoja Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

slėpti savo tapatybę nebuso sėkmingas – antrą kartą su- plaukiojimus jūrose, senus draugus(...)“24. Deja, atsimini- KAPITONO TEODORO REINGARDO imtas Ukrainoje: „(...) – už ką? – kaip gi-juk jūs antrojo muose T. Reingardas beveik neaktualizavo savo paties PRISIMINIMŲ LABIRINTAIS rango kapitonas! Dėkokite dievui, kad jūsų dar nesušau- veiklos Lietuvoje tarpukariu. Tik iš kelių sakinių galima dė!“ (...)“20. Čia kalėjo iki 1919 m. vasaros pabaigos. nustatyti, kad kapitonas tarnavo Lietuvos kariuomenėje Milda KONTRIMĖ 1920 m. rugpjūtį T. Reingardas paskirtas į „karinių (žr.: 1922–1927 m.) ar publikavo straipsnius tuometinėje Lietuvos jūrų muziejaus istorikė laivų iškrovimo ir laivų paspartinimo“ komisiją21, tačiau periodinėje spaudoje (žr.: Skleidžiant jūrinę žinią). Šio eodoro Reingardo (1883–1947) asmenybė geriausiai tojams13. Nuolatinės įtampos kamuojamas pasiprašė per- dėl tuo metu prasidėjusios Krymo evakuacijos su broliu straipsnio tikslas – išanalizavus archyvinę medžiagą bei T(at)pažįstama skaičiusiems 2000 m. publikuotą kny- keliamas į kitas pareigas, savo pasirinkimą tuomet pako- skubiai pasitraukė į Konstantinopolį22. Nors gyvenimas tuometinę spaudą, rasti trūkstamas jo rankraščio dėlio- gą „Jūrininkas, karininkas, mirtininkas: prisiminimai“1: mentavo kaip „neturėjimą patento drąsai“. Nukreiptas į čia klostėsi neblogai, tačiau pats T. Reingardas nebegalė- nės dalis, atskleidžiančias aktyvią visuomeninę veiklą gimė Ukmergėje2, savo vaikystės dienas praleido Kaune. sausumos tarnybą Orø saloje (prie Danijos krantų). jo pakęsti pabėgėlio gyvenimo, kur „(...) beteisė, negaran- XX a. 3-ajame dešimtm., kuomet T. Reingardas buvo Kaune 1892 m. įstojo į gimnaziją3; mokslus tęsė Rusijos 1916 m. pabaigoje, už gynybą prieš povandeninius tuota dabartis ir neapibrėžta, niūri ateitis (...)“23. vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos Kaune steigėjų karo jūrų mokyklose (Nuotr. 1 ir Nuotr. 2). Sulaukęs laivus, paskirtas kreiserio „Jaroslavna“ („Ярославна“) 1922 m. kovą jis pagaliau išsiruošė grįžti į Lietuvą, (1923 m.), vienas iš nedaugelio dėstytojų, skaičiusių pas- 20-ies, gavo tuometinės Rusijos pirmojo jūrų karinin- – paties jo žodžiais sakant „(...) geriausio laivo ne tik kurioje nebuvo ilgiau kaip 18 metų... kaitas pirmojoje Lietuvoje jūrininkų rengimo mokykloje ko laipsnį ir buvo pasiųstas ginti Port Artūro (Порт- Rusijoje, bet ir visame pasaulyje (...)“14 – kapitonu. Juo Rankraštis (1923–1925m.), pirmojo jūrinių reikalų žurnalo „Inka- Артура) tvirtovės4, kur sužeistas pateko į nelaisvę5. buvo iki 1917 m. balandžio 14 dienos. Beveik po mėne- T. Reingardo atsiminimų knyga, apimanti jo gyveni- ras“ redaktorius (1928 m.) bei „Lietgar“ bendrovės įstei- Pastarosios dienos T. Reingardo atsiminimuose įrašytos sio, gegužės 30 d., paskirtas „(...) nuolatinės komisijos mo įvykius nuo vaikystės iki paskutinių gyvenimo die- gėjas (1928 m.). kaip „(...) tada dar buvau jaunas karininkas, bet daly- naujai statomų ir remontuojamų karo laivų išbandymams nų 1946 m. Vokietijoje, publikuota remiantis išlikusiu jo 1922–1927 m. vavau penkiasdešimt keturiuose jūrų mūšiuose, tralavau nuolatiniu nariu artilerijos srityje (...)“15. Ši komisija savo rankraščiu. Tai – beveik 800 paskirų lapelių (sukarpytų T. Reingardas, kaip ir didžioji dalis XX a. 3-ajame de- minas, koviausi desantinėse kautynėse sausumoje ir šimtą darbą tęsė tik iki 1918 m. kovo16. Po jos likvidavimo T. blankų antrosios pusės ar kalkinio popierius lapeliai, ant šimtm. į Lietuvą grįžusių buvusių Rusijos imperatoriš- keturiasdešimt keturias dienas mane be perstojo iš savo Reingardas kartu su dar septyniais buvusiais laivyno kurių rašyta cheminiu pieštuku, rašalu). Lietuvos jūrų kojo laivyno jūrininkų, apsigyveno laikinojoje sostinėje patrankų apšaudė japonai (...)6, tačiau toji nelaisvė mums karininkais įsigijo bankrutavusią technikos kontorą ir muziejų rankraščio fragmentai (Nuotr. 5) pasiekė įvai- Kaune. Apsipratęs gimtinėje, įstojo į Lietuvos kariuome- dabar atrodo kaip rytietiška pasaka.“7 Grįžus iš Japoni- atkūrė jos veiklą, tačiau bet kokią naują veiklą pradėjo riais keliais. Nemažą dalį jų iš JAV persiuntė tarpukario nę, kur jam kaip inžinieriui technologui paskirtos ginklų jos T. Reingardas paskirtas minų kreiserio8 „Voevoda“ stabdyti tuo metu Rusijoje prasidėjęs valdžios pervers- prekybinio laivyno šturmanas, Lietuvos jūreivystės isto- dirbtuvės viršininko pareigos (Nuotr. 7). Tuometines jo („Воевода“) vadu9, kiek vėliau, kaip vyresnysis artile- mas, kuris kardinaliai pakeitė ne tik paties T. Reingardo, rinių dokumentų rinkėjas Romanas Vilčinskas-Vilkas. pareigas iliustruoja tokie išlikę dokumentai kaip „Šovi- ristas (laive paaukštintas iki vyresniojo karininko)10 bet ir beveik visų tuometinių Baltijos laivyne tarnavusių Likusią rankraščio dalį muziejui 2001–2002 m. perdavė nių fabriko projektas Plungėje ir jos sąmata“25. Sąmata paskirtas į šarvuotlaivį11 „Imperatorius Aleksandras II“ jūrininkų gyvenimus: „(...) matome žmoniją sergant ma- T. Reingardo atsiminimų knygos sudarytojas, jūrų kapi- atskleidžia, kad T. Reingardas, kaip ginklų dirbtuvių vir- („Император Александр II“ ) (Nuotr. 3 ir Nuotr. 4). sine komunizmo psichoze. Tai – baisi ir sunkiai išgydo- tonas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Juo- šininkas bei numatyto projekto komisijos pirmininkas, Nors nesitikėjo, „(...) kad mums vėl teks kariauti (...)“12, ma liga; saugokitės jos!“ 17. 1917 m. rudenį T. Reingardas zas Karvelis. Rankraščio originalas į pastarojo rankas, 1922 m. rugpjūčio mėnesį slapta apžiūrinėjo Plungės prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (1914 m.) mobi- buvo suimtas kaip politinis kalinys. Kelių pastarųjų mė- siekiant išsaugotį (restauruoti) unikalų ir istorinę vertę dvaro pastatus, kuriuos būtų galima pritaikyti šovinių lizuotas į Kronštatą (Kotlino sala), greičiau nei po metų nesių periodą jis aprašė kaip „(...) buvo purvina, šalome turintį šaltinį, pateko iš T. Reingardo dukters Irinos Vla- gamybai. Tuo metu gana optimistiškai numatyta įdarbin- paskirtas diviziono vadu ir vadovavo jau 8 minų traluo- dėl seniai išdaužytų langų, valgyti mums nedavė, maitino- dimirovos. 2014 m. jis restauruotas Mažosios Lietuvos ti 500 darbininkų, juos apgyvendinti dvaro teritorijoje mės vien tuo, ką atnešdavo artimieji (...)“18. muziejaus specialistės-restauratorės Jolantos Mažeikai- įrengtuose pastatuose, koplyčią pertvarkyti į būsimo šo- Grįžęs iš kalėjimo ir priėmęs sprendimą su žmona tės (Nuotr. 6). vinių fabriko elektros stotį26 ir t.t. Tačiau net ir nutarus, 1 Reingardas, T. Jūrininkas, karininkas, mirtininkas: prisiminimai, Sud.: J. Karvelis, Vilnius: „Titnagas“, 2000. bei ketverių metų dukrele bėgti į Lietuvą, T. Reingardas Analizuojant publikuotą prisiminimų knygą ar ty- jog Plungės dvaro komplekse esantys pastatai puikiai 2 Ten pat, p. 197. sunaikino beveik visus jo nuveiktus darbus liudijančius rinėjant pačias rankraščio nuotrupas išryškėja, jog T. tinka šovinių fabriko steigimui, tai, kad šalia nebuvo ge- 3 Ten pat, p. 110. dokumentus: „(...) apsimečiau batsiuviu ir sunaikinau Reingardas savo prisiminimais dažniausiai grįždavo į ležinkelio trasos tokių idėjų realizavimą kiek stabdė. Dėl 4 Port Artūro tvirtovės gynyba – ilgiausias mūšis Rusijos-Japonijos kare, vykusiame 1904–1905 m. dėl Mandžūrijos ir Korėjos kontrolės. visus popierius, liudijančius mane buvus karininku ir in- tarnavimo Rusijos imperatoriškąjame laivyne laikus, galutinės darbų sąmatos, tuomet T. Reingardo paskaičia- 5 Reingardas, T. Ten pat, p. 60. žinieriumi, – net savo mokslinius darbus. Išsaugojau vien gana nuosekliai yra aprašęs kalėjimo laikotarpį ir pabė- vimais turėjusios siekti net 145 mln. auksinių, šovinių 6 Ten pat, p. 9. 19 27 7 Ten pat, p. 186. mano karinės tarnybos sąrašą (...)“ . Tačiau bandymas gimą iš Kauno IX forto 1941 m., skaudžiai vienišo žmo- fabriko projektas taip ir nebuvo įgyvendintas . 8 Kreiseris – didelis greitas karo laivas. Būna linijiniai, sunkieji ir gaus mintys atsiskleidžia ir paskutinių jo gyvenimo die- Iš karo tarnybos T. Reingardas pasitraukė 1927 m. lengvieji. Pirmą kartą istorijoje kreiseris paminėtas XVII amžiuje 13 Minų traleris – nedidelis karo laivas su negilia grimzle, skirtas Nyderlanduose. Žr.: Lietuvių kalbos žodynas KL–KV, t. VI, Vilnius, minų užtvaroms susekti ir sunaikinti. Žr.: Dabartinis lietuvių kalbos nų eilutėse: „(...) sėdžiu sau vienas ir prisimenu vaikystės žodynas, Vilnius, 1972, p. 856. 1962, p. 503. ir jaunystės metus, kadetų korpusą, Port-Artūrą, Japoniją, 9 Reingardas, T. Ten pat, p. 86. 14 Reingardas, T. Ten pat, p. 25. 24 Reingardas, T. Ten pat, p. 193–194. 10 Ten pat, p. 42. 15 Ten pat, p. 42, 44. 25 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), fondas 3, 11 Šarvuotlaivis (linijinis karo laivas) – itin didelis, šarvuotas ir gerai 16 Ten pat, p. 53, 61. 20 Ten pat, p. 74. apyrašas 1, byla 20 (1), lapai 1–7. apginkluotas karo laivas. Žr.: Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 17 Ten pat, p. 55. 21 Ten pat, p. 88. 26 Ten pat. Vilnius, 1972, p. 805. 18 Ten pat, p. 59. 22 Ten pat, p. 89. 27 Jonaitis, M. Lietuvos karinė pramonė tarpukariu: ginklų dirbtuvės 12 Reingardas, T. Ten pat, p. 9. 19 Ten pat, p. 66. 23 Ten pat, p. 106. atvejis, Magistro baigiamasis darbas, Klaipėda, 2014, p. 29.

120 121 Eksponatai pasakoja Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Permainų metas Banaitis, profesorius, miškininkas Povilas Matulionis dinimą nusipelnę, arba 10 000 litų auka sąjungą parėmę steigimo. Šiandien įsikūrusi Lietuvos Jūrininkų Sąjunga, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie (1860–1932), Teodoras Daukantas (1884–1960), jūrų asmenys35. stodama į darbą, siunčia visiems laivams, šiuo metu jūroje Lietuvos, vienu aktualiausiu šalies klausimų tapo atgauto radijo telegrafistas Aleksandras Čiužas, jų tarpe – ir Oficialiai Jūrininkų sąjunga buvo įregistruota kovo plaukiojantiems, linkėjimus laimingos kelionės ir sveikina neužšąlančio Klaipėdos uosto eksploatavimas bei valdy- pats Teodoras Reingardas31. 29 d. 11 val., tuometinio Kauno miesto ir apskrities vir- visas jūrų organizacijas ir sąjungas“41. mo galimybės. Lygiai mėnuo po šio įvykio, pirmajame Kovo 11 d. įvykusio susirinkimo metu nuspręsta, jog šininko kabinete. Dar tos pačios dienos pavakarę, apie 17 Jūrų skyrius Kaune politinių apžvalgų dienraščio „Lietuva“ puslapyje pasiro- steigiamoji Jūrininkų Sąjunga bus „grynai jūreivių speci- val., Kauno karo muziejaus raštinėje susirinkę jūrinin- Išėjus prie jūros per prijungtą Klaipėdos uostą ir sie- dė straipsnis „Lietuvos prekybinio laivyno reikalu“, kvie- alistų organizacija, kurios tikraisiais nariais galės būti tik kai (21 sąjungos narys) slaptu balsavimu išrinko Sąjun- kiant realizuoti Lietuvą kaip jūrinę valstybę tarptautinėje čiantis atsiliepti ir susiburti visus išsiblaškiusius karo ir asmenys baigę spec. jūrininkų mokyklas arba jūrininkai gos valdybą ir revizijos komisiją. Sąjungos pirmininku erdvėje vien 1923 m. balandžio 8 d. pasauliui pasiųstos prekybos laivyno jūrininkus. Jame tuomet skelbta: „(...) praktikai“32, nutarta jau kitame susirinkime peržiūrėti vienbalsiai išrinktas gen. ltn. V. Nagevičius. T. Reingar- radiagramos ir laivyno steigimo idėjos nepakako. Susibū- esančius Lietuvoje jūrininkus, ypač prekybinio laivyno, jūrininkams T. Daukantui, A. Azguridi ir P. Šuipiui pa- das, surinkęs 16 balsų, kartu su panašiu balsų skaičiumi rusios Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai, tame tarpe ir T. galima suskaityti ant pirštų, o ir tie patys yra išsiblaškęm vestą parengti statutą, atspindintį pamatinius Sąjungos išrinktais V. Rėklaičiu ir S. Kuizinu, išrinktas į revizijos Reingardas, suprato ir naujų specialistų – „karo ir preky- nesusiporganizavę ir beveik vienas apie kitą nieko nežino. tikslus ir jos narių veiklą. komisiją36. bos kapitonų, inžinierių mechanikų ir laivų statytojų...42“ – Pirmiausia, manyčiau, reikėtų susiorganizuoti patiems jū- 74 punktų statutas Balandžio 8 d. galinčių plaukioti po Lietuvos vėliava paruošimo svarbą. rininkams į draugiją ir pradėti dalyką visapusiškai spręsti Kovo 25 d., po daugiau kaip 5 valandas vykusių pa- Sąjungos įregistravimo dieną Karo muziejuje, kuris Taip dar tų pačių 1923 m. rudenį prie tuometinės Kauno ir tvarkyti (...)28. siūlymų bei diskusijų, Jūrininkų sąjungos Statutas įgavo tapo laikinąją Sąjungos būstine, buvo numatytas ir jūri- Aukštesniosios Technikos mokyklos (šiandieninė Kauno Atgarsis ir įvykiai, rutuliojęsi po pastarojo straips- IX skyrių ir 74 punktų formą. Tuomet nutarta, jog Lietu- ninkystės idėjai skleisti skirtas koncertas. Į renginį tuo- Technikos kolegija) įsteigtas Jūrų skyrius. nio, greičiausiai buvo netikėti ne tik pagrindiniam vos jūrininkų sąjunga bus apolitinė organizacija, kurios met numatyta sukviesti ryškiausius visuomenės narius, Tuomet steigiama jūrininkų rengimo klasė susilau- entuziastui – jūrų kapitonui Juozui Andžejauskui pagrindiniai tikslai: „žadinti tautos supratimą apie laivy- spaudos atstovus. Pagrindinis koncerto tikslas – „paduo- kė nemažai dėmesio, tačiau pirmaisiais mokslo metais (1887–1938), bet ir kitiems jūrininkams. Į tų pačių no Lietuvai svarbą, būtiną reikalingumą ir naudingumą; ti iniciatyvą jūros rėmėjų draugijai įsikurti37“. Buvo aiš- į ją pateko tik 23 fiziškai stiprūs jaunuoliai43. Iš kitų metų kovo 10 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Kauno savo narių mokslu ir prityrimu padėti Lietuvos visuome- ku, jog be finansinės paramos išsvajotas laivynas aiškių mokyklos auklėtinių juos išskyrė uniformos: besnapės naujienų skiltyje išspausdintą kvietimą – jau kovo nei ir valdžiai kuo greičiausiai laivyną įsteigti ir vandens kontūrų gali taip ir neįgauti. Tiesa, sąjungos steigimo kepurės su užrašu „Jūrų mokykla“, juodas puspaltis su 11 d. 17 val. Aleksoto gatvėje Nr. 6.29 organizuojamą transportą išsamiai ir tiksliai išnaudoti“. Savo tikslams dienomis, dar vieną idėją, kaip surinkti kapitalą laivų įsi- antpečiais. Lietuvos jūrininkų organizacinį susirinkimą30 – atsi- pasiekti Sąjunga nutarė pasitelkti periodinę spaudą, leisti gijimui siūlė ir S. Kuizinas, teigdamas, jog: „Dabartiniu Nors jūrų skyriaus įkūrimo ar dėstymo jame atsi- šaukė 28 Lietuvos jūreivystės reikalams neabejingi vy- mokslinę bei populiariają literatūrą ir, be abejo, užmegz- metu Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra apie tris milijo- minimuose T. Reingardas neminėjo, tačiau, greičiau- rai: Rusijos karo laivyno jūrininkas Bronius Platakis ti ryšius su kitomis tarptautinėmis organizacijomis33 nus gyventojų ir jei kiekvienas nuspręstų, sakysim, kasmet siai jo pozicija, jog „(...) aš – jūrininkas ir inžinierius, (1882–1938), jūrų kapitonas Aleksandras Azguridi (Nuotr. 8). aukoti laivynui po 1 litą, tai neužilgo susidarytų gan žymi tad domiuosi astronomija, matematika, statybų techni- (1870–1951), šturmanas V. Krečetovas (1875–?), kapi- Statute būsimieji sąjungos nariai suskirstyti į tris suma, už kurią jau būtų galima įsigyti nors keleta mums ka, geologija, chemija ir visada skaitau tik atitinkančią tonas Pranas Šuipys (1867–?), profesorius Tadas Šul- grupes: tikrieji Sąjungos nariai, garbės nariai ir nariai- taip reikalingų laivų...38“ (už tokias pinigines visuomenės mano interesus literatūrą (...)44“ lėmė, jog jauniems stu- cas (1880–1940), Stasys Meižis, jūrų kapitonas Jurgis rėmėjai. Visiems numatytas ir 10 litų stojimo į sąjungą aukas vėlesniais metais T. Reingardas, kaip vyriausias jū- dentams jis buvo paskirtas dėstyti specialiąją navigaci- Šulginas, Mikalauskas, laivų inžinierius Adolfas Dar- bei 5 litų mėnesinis nario mokestis. Šis nario mokestis rinio žurnalo „Inkaras“ redaktorius, asmeniškai padėko- ją ir fiziką45. ginavičius (1886–1947), Sakarušis, laivų mechanikas tapo vienu iš Sąjungos narių galvos skausmu, nes buvo davo paskutiniuosiuose žurnalo puslapiuose39). Jūrininkų mokyklos įsteigimo būtinybė svarstyta nuo Viktoras Rėklaitis (1890–1942), šturmanas Aleksan- gautas ne vienas laiškas su prašymu į Sąjungą priimti be Balandžio 8-osios iškilmių metu, Karo muziejaus pirmųjų Jūrininkų sąjungos susibūrimo dienų46. Deja, dras Sakavičius, radiotechnikos Lietuvoje pradininkas, jokių įmokų. Pavyzdžiui 1925 m. gegužės 24 d. eilinio kiemelyje pašventinus ir iškėlus Sąjungos vėliavą40, iš 1925 m. rugpjūčio 25 d. Ministrų kabinete nutarta jūri- plk. ltn. Adolfas Jurskis (1894–1966), karo medikas, J. K. laiškas Lietuvos Jūrininkų sąjungos pirmininkui T. Kauno radijo stoties viso pasaulio jūrininkams buvo pa- Kauno karo muziejaus įkūrėjas, gen. Vladas Nagius- Daukantui: „ (...) Prašau Tamstos, užskaityti manęs na- siųsta radiograma: „atkariavus Lietuvos nepriklausomy- Nagevičius (1880–1954), jūrų kapitonas Adomas Dau- riu Lietuvos Jūrininkų Sąjungos...ir kad nereikėtų mokėti bę ir gavus per Klaipėdos uostą išėjimą į jūrą, Lietuvos girdas (1895–1979), laivo kapitonas Vladislav Novic- nariškių mokesčių, nes aš kaip neturtingas ir kareivis da- jūrininkai, iki šiol tarnavę įvairių kraštų laivynuose, da- ki, Koroliovas, Stungevičius, laivo kapitonas Valentas bar neturiu pinigų (...)“34. Numatyta, kad mėnesinio mo- bar įgijo galimybę aktyviai prisidėti prie Lietuvos laivyno 41 Adomavičius, R. Lietuvos jūrininkų sąjunga 1923–1940 m., Jūreivystės Serafinas, karo medikas Jurgis Karuža (1866–1953), kesčio nemoka tik Sąjungos garbės nariai, kuriais tapti 35 Lietuvos jūrininkų sąjungos statutas, Lietuvos ūkis, 1923 m. gegužė– raida Lietuvoje, Mokslinės konferencijos medžiaga, Klaipėda, 2003, p. Geistoras, Žvalionis, Juozas Andžejauskas, Saliamonas galėjo tik už laivyno steigimo populiarinimą ir įgyven- birželis, Nr. 10, p. 42. 19–24. 36 Iš Lietuvos jūrininkų gyvenimo, Lietuvos žinios, 1923 m. balandžio 8 42 Kapitonas Nemo. Jūrų mokyklos klausimu, Lietuva, 1923 m. spalio 3 d., Nr. 78, p. 3. d., Nr. 222 (1339), p. 3. 28 Jūrininkas. Lietuvos prekybos laivyno reikalu, Lietuva, 1923 m. LCVA, f. 1744, ap. 1, b. 2, l. 4. 43 Mūsų jūrininkų praktikos plaukiojimas (tęsinys), Inkaras, 1928 m. vasario 15 d., Nr. 37 (1154), p. 1. 37 LCVA, f. 1744, ap. 1., b. 2, l. 4. Nr. 2, p. 10. 29 Aleksoto g. Nr. 6 tuomet – Nepriklausomybės akto signataro, 38 Kuizinas, S. Lietuvos jūrininkų balsas į visuomenę, Lietuva, 1923 m. 44 Reingardas, T. Ten pat, p. 60. „Lietuvos garlaivių akcinės bendrovės“ įkūrėjo Saliamono Balaičio 31 LCVA, f. 1744, ap. 1. b. 2, l. 1. balandžio 8 d., Nr. 77(1194), p. 1. 45 Adomavičius, R. Ten pat, p. 22. (1866–1933), vėliau tapusio ir vieno iš Lietuvos jūrininkų sąjungos 32 LCVA, f. 1744, ap. 1, b. 2, l. 2. 39 Redakcija yra gavusi tokių aukų fondui laivynui įkurti, Inkaras, 1928 46 Jūrininkų mokyklos reikalu, Lietuvos žinios, 1923 m. birželio 15 d., narių, butas. 33 LCVA, f. 1744, ap. 1., b. 2, l. 3. m. kovas–balandis, Nr. 3, p. 24. Nr. 129, p. 3; Kapitonas Nemo. A. Jūrų mokyklos klausimu, Lietuva, 30 Jūrininkų susirinkimas, Lietuvos žinios, 1923 m. kovo 10 d., Nr. 57, p. 3. 34 LCVA, f. 1744, ap. 1., b. 8, l. 2. 40 Chronika: Lietuva, Lietuvos ūkis, 1923 m. gegužė–birželis, Nr. 10, p. 42. 1923 m. spalio 3 d., Nr. 222 (1339), p. 3–4.

122 123 Eksponatai pasakoja Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

ninkų mokyklos Lietuvoje nesteigti, o jūrininkus rengti į Lietuvą dienų, kuriantis jūrininkų sąjungai ar leidžiant „LIETGAR“ bendrovė nigus mums skolinę bankai“ 63. Nuosekliai aprašomas ir užsienyje, teikiant jiems vastybines stipendijas47. pirmąjį mėnesinį jūrinių reikalų žurnalą, T. Reingardas Kai Lietuvos jūrininkų sąjungos narių raginimai ir T. Reingardo plaukiojimas „Palanga“: „(...) šiuose plau- Išleidus pirmąją jūrininkų laidą, Jūrų skyriaus veikla labiausiai aktualizavo nuosavo lietuviško laivyno Lietu- siūlymai kurti jūrų laivyną nesulaukė valdžios dėmesio, kiojimuose aplankėme visas Europos vastybes, išskyrus nutrūko. vai svarbą „Komercinio laivyno įkūrimas – svarbiausias alternatyvių būdų, steigiant jūrų laivininkystės kompa- Viduržemio jūros šalis (...) plaukiodamas „Palanga“, aš Skleidžiant jūrinę žinią mūsų uždavinys“ – didelėmis raidėmis buvo išspausdinta niją vienas pirmųjų ėmėsi ieškoti T. Reingardas. Pirmoji 21 kartą praplaukiau Kylio kanalu (...)“64. „1927 metais, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje per ant pirmojo „Inkaro“ viršelio, o beveik kiekviename lei- nesėkminga jo iniciatyva datuojama 1928 m. pradžioje, Nuo pat grįžimo į Lietuvą 1922 m. balandžio 14 d., penkerius metus, išėjau dimisijon (...)“48 – atsiminimuose dinio puslapyje, išskirti kitu šriftu, skelbiami ir kiti pana- kuomet bandyta įkurti „Pirmąją Lietuvos komercinio vienu didžiausių T. Reingardo tikslų buvo tokios įmonės rašė T. Reingardas. Nutrūkus jaunųjų jūrininkų ruošimo šūs lozungai: „Savas komercinis laivynas praturtins šalį“, laivyno“ lietuvių ir užsienio kapitalo akcinę bendrovę. kaip „Lietgar“ įsteigimas. Nenuostabu, jog įgyvendinus skyriaus veiklai bei pasitraukus iš karo tarnybos, T. Rein- „Įsteigimas savojo komercinio laivyno Lietuvoje būtinas Tuomet, negavus raštiško valdžios sutikimo remti ben- savo didžiausią lietuvišką svajonę, jai iš XX a. 3-ojo de- gardas ne ilgai buvo be aktyvios visuomeninės veiklos. reikalas“53 ir kt. (Nuotr. 10). drovę kroviniais, užtruko tiek lėšų plėtotis paieška, tiek šimtm. laikotarpio ir skirtas didžiausias dėmesys. Būdamas jūrininkų sąjungos, kurios vienas iš pagrindi- Įžanginiame „Inkaro“ numeryje T. Reingardas nuro- ir naujų laivų pirkimo reikalai58. Tačiau dar tų pačių Vietoje išvadų nių išsikeltų tikslų buvo laivyno ir vandens transporto dė, jog „(...) šio mūsų leidinio tikslas toli gražu nėra ko- metų balandžio mėnesio „Inkaro“ numeryje pasirodė „(...) taip, aš jau senas ir išstumtas iš gyvenimo, bet aktualinimo klausimais paremtos mokslinės ir populia- mercinis. Jis visai nesiekia kokio nors asmeninio pelno, bet skelbimas, kuriame pristatyta jau nauja bendrovė. An- savo dienas aš praleidau labai gražiai ir idomiai, ir jas riosios literatūros leidimas49, nariu, jau 1928 m. pradžio- eina tik vykdyti valstybinio gyvenimo masto tikslų(...)“54, traštė skelbė: „Š.m. balandžio 19 d. Finansų Ministerija malonu prisiminti.“ 65 – rašė T. Reingardas. Šiandien ga- je kartu su kolegomis išleido pirmąjį jūrinę kultūrą pro- tačiau, net ir nesiekiant greitos finansinės sėkmės, žur- patvirtino Akc. Jūrininkystės ir Prekybos B-vės „Lietgar“ lima patvirtinti, jog jo gyvenimas buvo ne tik įdomus, pagavusį žurnalą „Inkaras“ (Nuotr. 9). nalo numeriai pasirodė tik trys. Kiekviename jų T. Rein- įstatus.“59. Tai, jog naujos bendrovės steigimas buvo ini- tačiau ir prasmingas, ypač atkreipiant dėmesį į jo XX a. Siekiant į naują žurnalą atkreipti kuo didesnį visuo- gardas, Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai (kai kurie cijuotas T. Reingardo, atskleidžia jo atsiminimai, kuriuo- 3-ajame dešimtm. nuveiktus darbus: švietėjišką veiklą menės dėmesį, sausio 13 d., tuo metu viename populia- sąjungos nariai straipsnius į žurnalą rašė pasislėpę po se pastarasis metas prisimenamas kaip: „(...) Parašiau (straipsniai jūriniais klausimais, dėstymas Jūrų skyriuje riausių dienraščių „Lietuvos žinios“, išspausdinama in- pseudonimais: Kapitonas Nemo tuomet buvo A. Azgu- bendrovės „Lietgar“ ... įstatus, patvirtinau juos vyriausy- Kaune), jo iniciatyvos, Lietuvai atgavus Klaipėdos uostą, formacinė žinutė, skelbianti, jog šiais metas išleidžiamas ridi, o Kapitonu Sista prisistatinėjo S. Kuizinas) bei kiti bėje, tada ėmiau ieškoti lėšų; tai užtruko visus metus, Pi- sukurti lietuvišką laivyną, su laivais, plaukiojančiais po „naujas iliustruotas moksliškai populiarus žurnalas“50, tuometiniai inteligentai (vienas jų ir prof. Steponas Ko- nigų davė vokiečių ir prancūzų bankai (...)“60. pasaulį su Lietuvos trispalve („Lietgar“ bendrovės įstei- kurį redaguos „jūrų kap. akad. Teodoras Reingardas“51. lupaila) dėstė savo mintis ne tik apie jūros reikšmę šalies „Lietgar“ – „Lietuvos garlaivių ir prekybos bendro- gimas). Atsiminimuose T. Reingardas darbo „Inkare“ tiesio- prekybai, pramonei ar kiekvienam Lietuvos piliečiui as- vė“ – buvo įregistruota Kaune. Steigėjai, kurių tarpe Po „Lietgar“ bendrovės bankrutavimo 1932 m., iki giai neįvardija, tiesa, rašymo, kaip jūrinės propagandos meniškai, bet ir dalijosi savo prisiminimais iš plaukio- buvo ir gen. Silvestras Žukauskas, prof. Povilas Čecha- 1940 m. spalio 15 d. (kuomet buvo suimtas 8 mėne- visuomenei sklaidos būtinybę, minėjo ne kartą: „(...) pa- jimų jūromis (vienas tokių straipsnių, pavadinimu „Iš vičius ir kt.61, planavo, jog naujos bendrovės agentūros siams), T. Reingardas, kaip statybų inžinierius, dirbo rašiau (...) keletą straipsnių, žadindamas lietuvių visuo- gražios praeities prisiminimų“, publikuotų trečiajame galėtų iškilti didžiausiuose uostuose – Hamburge, Roter- pavienius darbus. Po kalėjimo Kauno IX forte, 1944 m. menės susidomėjimą laivais ir laivynu, aiškinau, kiek lėšų „Inkaro“ numeryje, buvo ir paties T. Reingardo55). dame, Antverpene. Prie didžiausių steigėjų užmojų gali- vasarą išvyko pas brolį į Vieną. Iki 1945 m. gyveno pen- valstybė praranda, mokėdama svetimšaliams frachtus už T. Reingardo sraipsniai buvo publikuoti ne tik „Inka- ma priskirti ir siekį monopolizuoti Lietuvos upių ir jūrų sionate, mirė Baironte 1946 m.66 prekių gabenimą (...).“52 Ir iš tiesų, nuo pirmųjų grįžimo re“. Dar 1927 m., metai iki „Inkaro“ išleidimo, pasirodė laivininkystę. Deja, „Lietgar“ egzistavimas truko vos ke- 2015 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. keli jo darbai pakrančių apsaugos klausimais56. Šiuose letą metų – iki 1932 m., kuomet bendrovė, neįstengusi Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdos visuomenei ir mies- 47 15-os Jūrų skyrių Kaune baigusių jaunuolių – V. Babarskio, Z. Domeikos, S. Kudirkos, F. Marcinkaus, B. Monkevičiaus, straipsniuose T. Reingardas dalijosi savo patirtimi Ru- sumokėti uosto mokesčių Vokietijoje, likviduota62. to svečiams buvo pristatyta paroda „Jūrų kapitonas Teo- E. Sliesoraičio, R. Raudonikio, J. Vosyliaus, S. Dagio, K. Daugėlos, M. Limbos, A. Mėlynio, P. Šaltenio, A. Rasiulio, B. Krikštopaičio – sijos laivyne, apžvelgė kaimyninių valstybių pakrančių Kitaip nei iki šiol apžvelgtiems įvykiams – Jūrų sky- doras Reingardas“. Paroda supažindino su pagrindiniais praktikos akimirkos Suomijos didžiuosiuose keturstiebiuose apsaugos situaciją ir darbą su itin suaktyvėjusia kontra- riaus steigimui ar „Inkaro“ redagavimui – T. Reingardo XX a. 3-ojo dešimtm. gyvenimo ir veiklos barkuose „Olivebank“ ir „Archibald Russell“ 2010 m. pristatytos 57 parodoje „Jūros pašaukti... Lietuviai didžiųjų burlaivių laivyne 1923– banda, ragino „plačiąją visuomenę“ atkreipti dėmesį į „Lietgar“ bendrovės veiklai, o ypač – plaukiojimui su etapais. Ji buvo eksponuojama skaitmeninės spaudos 1939 m.“. Tuo pačiu pavadinimu 2011 m. Lietuvos jūrų muziejaus karo laivo įsigijimo būtinumą. vienu iš įmonės laivų, T. Reingardo prisiminimuose skir- stenduose, iliustruojant juos originaliais T. Reingardo metraštyje publikuotas R. Adomavičiaus j. istorinis straipsnis. Žr.: Adomavičius, J. Jūros pašaukti... Lietuviai didžiųjų burlaivių laivyne ta itin daug eilučių. Gana plačiai atpasakojamos iškilmės, rankraščio lapeliais. Tų pačių metų rudenį paroda buvo 1923–1939 m., Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių 53 Inkaras, 1928 m. sausis, Nr. 1, p. 3. kurių metu pakrikštyti abu „Lietgar“ bendrovei iš vienos perkelta į Kauno IX fortą, kur eksponuojama ir dabar. kronika, Klaipėda, 2011, p. 20–47. 54 Ten pat, p. 1. 48 Reingardas, T. Ten pat, p. 114. 55 Reingardas, T. Iš gražios praeities prisiminimų, Inkaras, 1928 m. Vokietijos lavininkystės kompanijos perduoti motori- 49 LCVA, f. 1744, ap. 1, b. 2, l. 4. kovas, Nr. 3, p. 5–8. niai garlaiviai: „(...) dalyvavo apie tris šimtus svečių, jų 63 Reingardas, T. Ten pat., p. 115–116. 50 Naujas žurnalas „Inkaras“, Lietuvos žinios, 1928 m. sausio 13 d., Nr. 10 56 Reingardas, T. Kaip apsisaugoti nuo kontrabandininkų, Lietuva, 64 Ten pat., p. 120, 132. (2624), p. 3 1927 m. gegužės 10 d., Nr. 104 (2487), p. 5–6.; Reingardas, T. Mūsų tarpe – ministras, gubernatorius ir kiti dignitoriai bei pi- Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys ir „Lietgar“ 51 Ten pat. nepasisekimo priežastis suėmus kontrabandininkų laivą, Lietuvis, bendrovės pirmininko gen. S. Žukausko žmona tapo „Palangos“ 1927 m. lapkričio 22 d., Nr. 262, p. 1.; Reingardas, T. Laiškas (buvusio „Bugsee“) krikštatėviais, visuomenės veikėjas Petras 52 Reingardas, T. Ten pat, p. 115. 58 Adomavičius, R. Lietuvos Respublikos prekybinio laivyno raida 1921– Redakcijai, Lietuvis, 1927 m. gruodžio 28 d., Nr. 290, p. 4.; Variakojis ir A. Merkio žmona – „Klaipėdos“ (buvusio „Hochsee“). Nors rankraštyje nenurodoma, kur tokie jo paskaičiavimai tuomet 1936 m., „Istorija“. Mokslo darbai. T. 84, Vilnius, 2011 balandis, p. 7. buvo spausdinti, tačiau, išanalizavus tarpukario periodiką, tikėtina, 57 Beveik kiekviename savo straipsnyje T. Reingardas kreipdavosi į 65 Reingardas, T. Iš gražios praeities prisiminimų, Inkaras, 1928 m. 59 Jūrų chronika, Inkaras, 1928 m. balandis, Nr. 3, p. 24. jog tai buvę straipsniai „Išplaukim į Jūrą! Neatidėtinas reikalas“ ir „plačiąją visuomenę“ ir būtent didžiajai visuomenės daliai skirdavo kovas–balandis, Nr. 3, p. 8. „Neatidėtinas reiklas“. savo publikuojamas žinias, pamąstymus ar prisiminimus. Pavyzdžiui 60 Reingardas, T. Jūrininkas, karininkas, mirtininkas: prisiminimai,... p. 66 Visas glaustas T. Reingardo gyvenimo aprašymas publikuotas 2015 m. Reingardas, T. Išplaukim į jūrą! Neatidėtinas reikalas, Lietuva, 1927 straipsnis apie įsigytą pirmąjį karinį laivą „Traulerių paskyrimas“: 115. pasirodžiusiame elektrininiame leidinyje „Prie Lietuvos laivyno m. birželio 7 d., Nr. 126 (2509), p. 2 – 3. Reingardas, T. Traulelių paskyrimas, Kardas, 1927 m. birželio 10 d., 61 Jūrų chronika, Inkaras, 1928 m. balandis, Nr. 3, p. 24. ištakų: žmonės ir laivai“ (Sud.: R. Adomavičius, Klaipėda: Lietuvos Reingardas, T. Neatidėtinas reikalas, Inkaras, 1928 m. sausis, Nr. 1, p. 3. Nr. 16 (76), p. 223–225. 62 Adomavičius, R. Ten pat., p. 8. jūrų muziejus).

124 125 Eksponatai pasakoja Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

7 pav. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys T. Reingardas – pulkininkas leitenantas. XX a. 3-ojo 3 pav. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys dešimtm. nuotrauka. T. Reingardas – šarvuotlaivio „Император Александр II“ 1 pav. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys (Imperatorius Aleksandras II“) vyresnysis karininkas, XX Polocko (Baltarusija) kadetų korpuse, XIX a. 10-ais a. 2-asis dešimtm. dešimtm. (Teodoras Reingardas – pirmasis iš kairės). Polocko kadetų korpusas (Полоцкий кадетский корпус) buvo įkurtas 1830 m. vasario 1 d. imperatoriaus 8 pav. Nežinomo autoriaus citata iš žurnalo Nikolajaus I įsaku. Įkurdintas buvusio Polocko jėzuitų „Inkaras“, 1928 m. vasaris, Nr. 2, p. 12 vienuolyno patalpose. O cialus Korpuso atidarymas įvyko 1835 m. birželio 25 d.

5 pav. A. Mažūno nuotrauka, Lietuvos jūrų muziejus 4 pav. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys T. Reingardo rankraščio lapelis prieš restauravimą: didžioji dalis jų buvo pageltę, nutrupėję. Ženklelio autorius nežinomas Serija: 1917 m. Spalio revoliucijos laivų eskadra Averse: laivas „Заря Свободы” („Laisvės aušra“) Reverse: ženklelį gaminusios įmonės logotipas TSRS, XX a. II pusė, spalvoto metalo lydinys, 31*20*1 mm 9 pav. Pirmojo jūrinę kultūrą propagavusio Beveik 102 metrų ilgio ir 20 metrų pločio laivas mėnesinio žurnalo pirmojo numerio viršelis. „Император Александр II“ (Imperatorius Aleksandras Inkaras, 1928 m. sausis, Nr. 1. II“) pradėtas statyti 1883 m. rudenį, į vandenį nuleistas tik po daugiau kaip 7 metų. Prasidėjus Rusijos revoliucijai laivas pervadintas į „Laisvės aušrą“. 1922 m. laivas 2 pav. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys išmontuotas. 6 pav. A. Mažūno nuotrauka, Lietuvos jūrų muziejus Teodoras Reingardas Sankt Peterburgo Jūrų korpuso Savo prisiminimuose T. Reingardas laivą „Imperatorius „(...) sunkiausiai buvo restauruoti kalkinius rankraščio absolventas su paradine Rusijos karališkojo karinio Aleksandras II“ prisimindavo, turbūt, dažniausiai: „(...) lapelius. Lašas vandens, siekiant lapelį pavalyti, rašalą laivyno uniforma, 1904 m. pr. nuvykau į Kronštatą aplankyti linijinio laivo „Imperatorius teisiog išliedavo...“ – 2015 m. liepos 22 d. parodos „Jūrų Jūrų kadetų korpusas (Морской кадетский корпус) Aleksandras II“, kuriame keletą metų tarnavau vyresniuoju kapitonas Teodoras Reingardas“ atidarymo metu savo Sankt Peterburge veikė 1891 m. lapkričio 2 d.–1906 m. artileristu, o paskui ir vyresniuoju karininku. Bet patirtimi dalijosi Mažosios Lietuvos muziejaus specialistė- 10 pav. Nežinomo autoriaus citata iš žurnalo gruodžio 20 d. Vėliau pervadintas į Imperatoriškąjį jūrų „Aleksandro II“ nebebuvo – laivas dabar vadinosi „Заря restauratorė Jolanta Mažeikaitė. „Inkaras“, 1928 m. vasaris, Nr. 2, p. 8 kadetų korpusą. Свободы” („Laisvės aušra“)...“3.

126 127 Eksponatai pasakoja Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

PRIEDAS. Jūrinė propaganda: 1. „Inkaras“, Karys, 1928 m. vasario 8–15 d., Nr. 7(455), p. 102. XX a. 3-ojo dešimtmečio periodika. 2. Kapitonas Nemo. Balsas iš jūros bangų, Lietuvos žinios, 1923 m. liepos 17 d., Nr. 155, p. 2–3. Apie Lietuvos jūrininkų sąjungos susibūrimą Kaune: 3. Klaipėdos uostas, Lietuva, 1923 m. kovo 10 d., Nr. 56(1173), p. 4. 1. Chronika: Lietuva, Lietuvos ūkis, 1923 m. gegužė–birželis, Nr. 10, p. 41–42. 4. Kuizinas, S. Lietuvos jūrininkų balsas į visuomenę, Lietuva, 1923 m. balandžio 8 d., Nr. 77 (1194), p. 1–2. 2. Iš Lietuvos jūrininkų gyvenimo, Lietuvos žinios, 1923 m. gegužės 12 d., Nr. 105, p. 3. 5. Mūsų siekimai, Inkaras, 1928 m. sausis, Nr. 1, p. 1–2. 3. Jūrininkų iškilmės, Lietuvos ūkis, 1923 m. kovas–balandis, Nr. 9, p. 31 ir gegužė–birželis, Nr. 10, p. 42. 6. Naujas žurnalas „Inkaras“, Lietuvos žinios, 1928 m. sausio 13 d., Nr. 10(2624), p. 3. 4. Jūrininkų susirinkimas, Lietuvos žinios, 1923 m. kovo 10 d., Nr. 57, p. 3. 7. Senas jūrininkas. Jūros reikšmė šalies prekybai ir pramonei, Inkaras, 1928 m. sausis, Nr. 1, p. 2. 5. Kapitonas Kuizinas. Lietuvos jūrininkų balsas į visuomenę, Lietuva, 1923 m. balandžio 8 d., Nr. 77(1194), p. 1–2. 6. K. S. K. Iš Lietuvos jūrininkų gyvenimo, Lietuvos žinios, 1923 m. balandžio 8 d., Nr. 78, p. 3. Kita: 7. Laivyno problema Lietuvoj 1918–1928 metų laikotarpy, Inkaras, 1928 m. vasaris, Nr. 2, p. 2–4. 1. Reingardas, T. Kaip apsisaugoti nuo kontrabandininkų, Lietuva, 1927 m. gegužės 10 d., Nr. 104 (2487), p. 5–6. 8. Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos žinios, 1923 m. rugsėjo 23 d., Nr. 212, p. 3. 2. Reingardas, T. Laiškas Redakcijai, Lietuvis, 1927 m. gruodžio 28 d., Nr. 290, p. 4. Reingardas, T. Mūsų nepasisekimo 9. Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos žinios, 1924 m. spalio 14 d., Nr. 232, p. 3. priežastis suėmus kontrabandininkų laivą, Lietuvis, 1927 m. lapkričio 22 d., Nr. 262, p. 1. 10. Lietuvos jūrininkų sąjungos statutas, Lietuvos ūkis, 1923 m. gegužė–birželis, Nr. 10, p. 42. 3. Reingardas, T. Traulerių paskyrimas, Kardas, 1927 m. birželio 10 d., Nr. 16 (76), p. 223–224. 11. Pakvietimas visuomenei į Jūrininkų Sąjungos atidarymo iškilmę š. m. balandžio mėnesio 8 dieną, Lietuvos žinios, 1923 m. balandžio 6 d., Nr. 76, p. 3.

Apie Jūrų skyrių: 1. Aukštesniosios technikos mokyklos jūrininkų skyriuj, Lietuvos žinios, 1925 m. vasario 10 d., Nr. 33, p. 3. 2. Kapitonas Nemo. Jūrų mokyklos klausimu, Lietuva, 1923 m. spalio 3 d., Nr. 222 (1339), p. 3–4. 3. Gaminami jūrininkai, Lietuvos žinios, 1925 m. liepos 12 d., Nr. 153, p. 5. 4. Jūrininkų mokyklos nebus, Lietuvos žinios, 1925 m. rugsėjo 26 d., Nr. 215, p. 4. 5. Jūrininkų mokyklos reikalu, Lietuvos žinios, 1923 m. birželio 15 d., Nr. 129, p. 3. 6. Jūrininkų sąjunga, Lietuvos žinios, 1924 m. gegužės 21 d., Nr. 114, p. 3. 7. Lietuvos Jūrininkų Sąjungos Valdyba. Jūros mokykla, Lietuvos žinios, 1923 m. rugpjūčio 29 d., Nr. 190, p. 2. 8. Lietuvos Jūrininkų Sąjungos Valdyba. Pranešima, Lietuvos žinios, 1926 m. rugpjūčio 19 d., Nr. 189(2210), p. 4. 9. Klaipėda: Jūrų mokykla, Lietuvos žinios, 1923 m. gegužės 17 d., Nr. 109, p. 3. 10. Mūsų jūrininkų praktikos plaukiojimas (tęsinys), Inkaras, 1928 m. Nr. 2, p. 8–10. 11. Praktiški pasiplaukiojimai mūsų jūrų kadetų, Inkaras, 1928 m. Nr. 1, p. 6.

Apie laivus ir laivininkystės reikšmę Lietuvai: 1. Apie mūsų laivyno perspektyvas, Lietuvos ūkis, 1923 m. gegužė–biržėlis, Nr. 10, p. 42. 2. Antanas A-s. Mūsų laivynui vystyti sąlygos, Inkaras, 1928 m. kovas–balandis, Nr. 3, p. 2–3. 3. Dabartinis laivynas, laivų rūšys ir jų paskirtys, Karys, 1929 m., Nr. 7, p. 110–111. 4. J. de-Bondi, Prekybos laivynas, Inkaras, 1928 m. kovas-balandis, Nr. 3, p. 1–2 5. Jūrininkas. Lietuvos prekybos laivyno reikalu, Lietuva, 1923 m. vasario 15 d., Nr. 37(1154), p. 1. 6. Jūrininkų sąjunga, Lietuvos žinios, 1924 m. rugsėjo 4 d., Nr. 199, p. 3. 7. Kapitonas Sista. Laivyno problema Lietuvoj 1918–1928 metų, Inkaras, 1928 m. vasaris, Nr. 2, p. 2–4. 8. Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos žinios, 1923 m. rugsėjo 23 d., Nr. 212, p. 3. 9. Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos žinios, 1924 m. liepos 12 d., Nr. 155, p. 3. 10. Lietuvos vėliava jūroje, Darbininkas, 1929 m. sausio 27 d., Nr. 4(490), p. 4. 11. Mūrų laivininkystė, Diena, 1929 m. liepos 14 d., Nr. 49, p. 8. 12. Neatidėtinas reikalas, Inkaras, 1928 m. sausis, Nr. 1, p. 3–5. 13. Reingardas, T. Išplaukim į jūrą! Neatidėtinas reikalas, Lietuva, 1927 m. birželio 7 d., Nr. 126 (2509), p. 2–3. 14. Stulpinas, L. Keletas žodžių prekybos laivyno klausimu, Inkaras, 1928 m. vasaris, Nr. 2, p. 5–7. 15. Susisiekimas Lietuvos laivais, Lietuvos žinios, 1923 m. gegužės 25 d., Nr. 115, p. 3. 16. Vaišės Lietuvos laivyno jūrininkui, Diena, 1929 m. liepos 7 d., Nr. 48, p. 7.

128 129 Eksponatai pasakoja Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

128 129 MUZIEJAUS SVEČIAS

E. Lasio nuotrauka MUZIEJAUS SVEČIAS

E. Lasio nuotrauka Muziejaus svečias Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

valstybę pavaizduoti ne tik kaip jūrinę, bet ir kaip turin- orientuojama ne tik į Klaipėdą iš visos Lietuvos suvažiavu- LIETUVOS KAIP JŪRINĖS VALSTYBĖS čią senas marinistines tradicijas (apeliuota į vakarų baltų – sius lietuvius. Šiuo renginiu taip pat buvo bandoma įtikinti PROBLEMA TARPUKARIO LIETUVOJE kuršių ir prūsų – paveldą), kurias nutraukė vokiečių Ordi- ir vietos gyventojus (ne tik vokiečius, bet ir lietuvius), kad, ISTORIOGRAFINIS KONTEKSTAS no agresija rytinėje Baltijos jūros pakrantės dalyje. Tokie kaip teigė gubernatorius J. Navakas, ,,lietuvių tauta, atsisto- to meto bandymai senovės lietuvius vaizduoti kaip jūrinę jusi prie jūros, tvirtai ją saugos ir neleis, kad pajūrio gyve- Valentinas KULEVIČIUS tautą dabar atrodo nepagrįsti arba bent jau diskutuotini, ti- nimas būtų drumsčiamas‘‘. Taigi sykiu tai buvo priemonė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentas krai nederėtų visų tarpukario laikotarpio diskusijų ir idėjų turėjusi sutvirtinti politinį lituanizavimo kursą Klaipėdos apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę atmesti kaip romantizuotų krašte ir galimai sustiprinti krašto gyventojų orientavimą- arpukario Lietuvoje ,,jūrinės valstybės‘‘ idėja buvo plė- sonu metu palangiškiai pareiškė norą priklausyti Lietuvai, fantazijų arba vien tik grynos propagandos: nepaisant kai si į Lietuvą. <...> Jūros simbolį naudojant kaip lietuvių ir tojama ir propaguojama ne tik siekiant populiarinti jū- nors Palangoje buvo latvių policija, kariuomenės postai ir T kurių tuomet paplitusių teiginių (ypač apie senovės lietu- Klaipėdos mentalinio suartinimo priemonę, taip pat buvo rinę kultūrą Lietuvoje, bet ir siekiant tam tikrų ekonominių, administracija.‘‘ <...> ,,Nepavykus pasiekti kompromiso vių jūrinę patirtį) klaidingumo arba pagražinimo, negalime apeliuojama į praeities vaizdinius.‘‘7 kultūrinių, politinių ir ideologinių tikslų (vienas iš jų – inte- tarp latvių ir lietuvių delegacijų J. Simpsonas ginčytinose teigti, kad to meto intelektualinis elitas (tiksliau, dalis inte- Kazys Pakštas: Lietuvos kaip jūrinės valstybės kon- gruoti Klaipėdos kraštą į Lietuvos teritoriją). Jūrinės kultū- vietose nustatė sieną ir 1921 m. kovo 21 d. paskelbė galutinį lektualinio elito) nesuprato jūros reikšmės arba klaidingai cepcija ros idėjos ir jų sklaida visuomenėje ne mažiau svarbios negu sprendimą. Lietuvos siena su Latvija Baltijos pajūryje buvo vertino praeities procesus. Priešingai, kai kurie – Anta- Kazys Pakštas (1893 – 1960) buvo ,,profesionaliosios konkretūs veiksmai ir sprendimai prekybinio ir karinio lai- išvesta 4,5 kilometrų į Šiaurę nuo Šventosios žiočių ir ėjo nas Smetona, Kazys Pakštas, Stanislovas Tarvydas, Pulgis geogra jos Lietuvoje pradininkas, dėjęs klimatologijos, vyno kūrimo, Klaipėdos ir Šventosios uosto infrastruktūros palei Nidos pelkes beveik tiesiai į Šventosios upę. Lietuva Andriušis ir kiti su jūrine tradicija vienaip ar kitaip susiję ežerotyros mokslų pagrindus, plėtojęs istorinę, politinę, plėtros srityse. Temą padeda atskleisti ne tik konkrečios to gavo 19,5 kilometrų platumo priėjimą prie jūros.‘‘2 Tokiu žmonės – gerai suprato jūros panaudojimo galimybę ir jos ekonominę ir socialinę geogra ją. Jis įkūrė Lietuvos geo- metų autorių idėjos, bet ir reiškiniai (pvz. Jūros diena), susiję būdu Lietuva ne tik išsprendė teritorinį ginčą su Latviją, reikšmę stiprinant besikuriančią Lietuvos valstybę. Jūros, grafų draugiją, užmezgė ir palaikė ryšius su Baltijos, kitų su Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėjos populiarinimu. bet ir gavo priėjimą prie jūros. Tačiau iki pat 1938–1939 m. tiksliau Klaipėdos uosto, reikšmės suvokimas neapsiribojo šalių mokslininkais, propagavo žinias apie Lietuvą.‘‘8 K. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos kaip jū- įvykių Šventosios uostas, nepaisant 1923–1925 m. vykusių vien tik marinistinių idėjų formavimu ir jų sklaida visuo- Pakštas taip pat buvo vienas garsiausių tarpukario Lietuvos rinės valstybės koncepciją tarpukariu remiantis geogra- statybos darbų, nebuvo laikomas rimta alternatyva Klaipė- menėje. Anot istoriko Vyganto Vareikio: „Lietuvos laikais keliautojų. Geografas turbūt iki šiol yra labiausiai žinomas fo Kazio Pakšto, geopolitiko Stanislovo Tarvydo, politiko dos uostui; be to, Lietuvos valstybei trūko pinigų Švento- Klaipėdos uostas iš beveik jokios modernios infrastruktū- dėl Lietuvos ,,planingos emigracijos‘‘ idėjos, iš pradžių ne- Antano Smetonos, žurnalisto Pulgio Andriušio idėjomis ir sios uosto modernizavimo darbams3. ros neturėjusio medienos uosto virto tikru jūriniu uostu.‘‘6. patikusios tautininkų valdžiai, todėl neteisingai ir dirbtinai bandymus kurti jūrinį mentalitetą. Šių žmonių mintys pa- Situacija ėmė keistis tik po Klaipėdos krašto atiteki- Radosi ir buvo plėtojama Lietuvos kaip jūrinės valstybės visuomenės sąmonėje susietos su Lietuvos perkėlimu į Ma- sirinktos neatsitiktinai: visi jie gyveno ir aktyviai veikė tar- mo Lietuvai. 1923 metų Klaipėdos krašto prijungimas prie koncepcija, tautos dabarties bei ateities misija su istorine dagaskarą.9 Vėliau į K. Pakšto idėjas buvo žvelgiama rim- pukario Lietuvoje, buvo išsilavinę elito atstovai, atstovavo Lietuvos buvo ne vien tik teritorijos su uostu gavimas bet galimybe. Vasilijus Safronovas yra pateikęs keletą svarbių čiau, ir ne be pagrindo: mokslininkas nuspėjo, kad Lietuva didžiosios Lietuvos interesus, turėjo platų akiratį, išmanė ir didelė strateginė pergalė – jeigu Lietuva nebūtų organi- įžvalgų apie 1934 metų Jūros dienos ideologinius aspektus, ,,per kelias dešimtis metų‘‘ neteks Klaipėdos krašto, jeigu geogra ją ir / ar geopolitiką. zavusi 1923 metų Klaipėdos krašto ,,sukilimo‘‘, gali būti, kurios gali būti naudingos bandant suvokti šią koncepciją. nesugebės išsaugoti ir išplėsti jame lietuvybės; o lietuvybės Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėjos atsiradimo kad Klaipėda būtų tapusi laisvuoju miestu arba atitekusi ,,Per keliolika pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų išsaugoti Klaipėdos krašte nepavyks, jeigu, anot K. Pakšto, prielaidos ir kontekstas Prancūzijos remiamai Lenkijai4 (bet kokiu atveju, susida- jau buvo gana toli pažengta lietuvių mentalitete įtvirtinant ,,nepasikeis tame krašte lietuvių teisinė padėtis‘‘.10 Studijų Prieš Klaipėdos krašto prijungimą Lietuva neturėjo pri- rius vienai iš šių galimų situacijų, būtų susilpnėjusi ne tik jūros kaip ,,maitintojos‘‘, ,,nepriklausomybės laiduotojos‘‘ Fribūre metais Pakštas buvo nuvykęs prie Viduržemio jūros ėjimo prie jūros: 1919–1921 m. Lietuva dėl Palangos gin- Lietuvos padėtis regione, tačiau ir pačios neseniai paskel- ir pan. įvaizdžius, turėjusius įveikti ir potencialiai pakeis- ir susipažino su jos šalių istorija, politine, ekonomine bei čijosi su Latvija, kuri siekė išlaikyti šį pajūrio miestą savo busios nepriklausomybę Lietuvos valstybės tarptautinė ti lietuvių kaip ,,agrarinės tautos‘‘ (arba, kaip neretai teig- socialine raida; tada suprato jūros reikšmę atskirų tautų bei sudėtyje, argumentuodama buvusiomis Rusijos imperijos padėtis: lenkų sėkmės Klaipėdoje atveju, Lietuvą Lenkija ta tarpukariu, vartojant klasikinės geopolitikos sąvokas, visos žmonijos gyvenime ir ,,jūros tautų‘‘ turimus pranašu- gubernijų ribomis. Palanga Kuršo gubernijai buvo priskirta būtų spaudusi ir iš vakarų pusės). Nei Vokietija, nei tarp- ,,kontinentinės tautos‘‘) mentalitetą. <...> Lietuvos ,,išėji- mus prieš ,,kontinentines tautas‘‘.11 Šį suvokimą geografas 1841 metais. Iki tol šis nedidelis pajūrio ruožas priklausė tautinė bendruomenė neprieštaravo tokiam drąsiam Lie- mo prie jūros‘‘ idėja 1923 – 1939 m. buvo beveik išimtinai vaizdžiai išreiškdavo tokiomis mintimis, kaip pavyzdžiui: Lietuvai, be to, jame, remiantis skirtingais gyventojų su- tuvos žingsniui ir pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai su tapatinama tik su disponavimu Klaipėdos uostu; Lietuvai lėtai galvojančius ir neveiklius elementus jūra atrinkdavo rašymais, daugumą gyventojų sudarė lietuviai, tad Lietuva sąlyga, kad tai bus autonominė valstybės dalis ir jos gyven- priklausęs pajūrio ruožas su Palanga ir Šventąja, neįėjęs į ,,savo dugnui nutręšti ir žuvims pašerti‘‘. Pakštas dide- savo pretenzijas grindė istoriniu ir etnogra niu principu.1 tojai turės plačią savivaldą.5 Klaipėdos krašto prijungimas Klaipėdos krašto ribas, gūravo kur kas rečiau ir faktiškai lį dėmesį skyrė vidinėms jūroms, turinčioms vingiuotus Nepavykstant susitarti su Latvija dėl Palangos priklauso- buvo reikšmingas Lietuvai ne tik (geo)politiniu ar ekono- nebuvo laikomas lygiaverčiu. Kitaip tariant, jūra buvo sim- krantus, kurie yra patogūs laivybai. Vis dėlto mokslininkas mybės sudaryta Arbitražo komisija, kurios pirmininku miniu aspektu, bet ir ideologiniu požiūriu. Tik prijungus bolis, kuris lietuviams pirmiausia asocijavosi su Klaipėda. manė, kad mažiau vingiuotas trumpas krantas – kaip tik tarpininkaujanti Didžiosios Britanijos vyriausybė paskyrė Klaipėdos kraštą, atsirado galimybė besikuriančią Lietuvos <...> Marinistinės semantikos pripildytas renginys 1934 m. Edinburgo universiteto profesorių J. Y. Simpsoną. Jis kartu 2 Ibid., p. 265. rugpjūtį atvykusiems turėjo sudaryti įspūdį, kad Klaipėda, 7 SAFRONOVAS, V. Praeitis kaip kon§ ikto šaltinis: Tapatybės ideologijų su komisija ,,1921 m. sausio 6–10 d. lankėsi Palangoje, kal- 3 Ibid., p. 278. konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje. Vilnius, 2011, p. 139 – 141. kurioje tuo metu visur skambėjo lietuvių kalba – sava, lie- bėjosi su gyventojais, nustatinėjo jų tautybę, tikybą, pragy- 4 VAREIKIS, V. Sukilėliai, šauliai, savanoriai. In Nauji požiūriai 8 PŠIBILSKIS, V. B. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, 2003. į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį. (Acta Historia Universitatis tuviška. Antra vertus, Jūros dienos semantinė prasmė buvo 9 Ibid., p. 6 – 7. venimo šaltinius ir politines nuostatas. Pokalbių su J. Simp- Klaipedensis, t. XVII). Sud. S. POCYTĖ.; V. SAFRONOVAS. 10 Ibid., p. 243. Klaipėda, 2008, p. 191 – 195. 6 VAREIKIS, V.; BAREIŠA, E. Technika ir Gamta: Klaipėdos uostas XIX 11 PŠIBILSKIS, V. B. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, 2003, 1 Palangos istorija. Sud. V. ŽULKUS. Klaipėda, 1999, p. 258 - 259. 5 ŽOSTAUTAITĖ, P. Klaipėdos kraštas 1923 – 1939. Vilnius, 1992. a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Klaipėda, 2014, p. 10. p. 240.

132 133 Muziejaus svečias Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

toks, kokį turėjo tarpukario Lietuva, yra tinkamesnis Lie- niją ir Portugaliją. Tik, kai Prancūzija įgavo pirmenybės tarp pavyzdžiui, lygindamas Kuršių Nerijos gamtos grožį su Sa- ir ekonominės geogra jos Lietuvoje pradininkų.26 Stanislovo tuvai už ilgą ir vingiuotą krantą, nes ,,ilgas krantas išbarsto, civilizuotų tautų, t.y. XVIII amžiuje, civilizacijos kelias pasi- chara, skatino skaitytoją nuvykti prie jūros.23 Kai Lietuva Tarvydo mintys sutampa su Kazio Pakšto mintimis, bet rei- išsklaido jėgas, tuo labiau apsunkina jūros strategiją, kuri suko nauju krypsniu: nuo pietų į šiaurę ir į šiaurės rytus. <...> (kaip ir buvo numatęs K. Pakštas) neteko Klaipėdos krašto, kia pažymėti, kad Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėjos plė- kaip tik iš Lietuvos reikalauja didesnių jėgų sukoncentravi- XIX amžiaus gale belgai, olandai, vokiečiai ir visos trys Skan- mokslininkas siūlė susitelkti į ,,grynai lietuviško‘‘ Švento- tojimui jis skyrė nepalyginamai mažiau dėmesio nei Kazys mo pajūriuose nei sausžemy‘‘.12 dinavų šalys apreiškia daug kuriamojo veiklumo ir atsistoja sios uosto ir miesto kūrimą, pateikdamas konkretų plėtros Pakštas, kuris buvo išplėtojęs savarankišką ir gerai pagrįstą Kazys Pakštas buvo stipriai veikiamas pagrindinių to greta prancūzų bei anglų. Civilizacijos, ypač materialinės, planą, ir teigdamas, kad svarbu ne priėjimo prie jūros ilgis, koncepciją bei nurodęs konkrečius būdus jai įgyvendinti. S. meto geopolitikos autoritetų (vokiečių F. Ratzelio, Karlo židiniai smarkiu šuoliu pasistumia į šiaurę ir į šiaurės rytus bet turimos prie jūros teritorijos panaudojimo intensyvu- Tarvydas taip pat gerai kaip ir K. Pakštas suprato jūros įval- Ernsto Haushoferio, amerikiečio Alfredo ayerio Mahano) ir vis labiau artinasi prie Baltijos rytinių krantų. <...> kultū- mas.24 K. Pakštas tikėjosi, kad šio projekto įgyvendinimą dymo reikšmę tautų likimui, o jo ekonominiai ir geopoliti- minčių. Pakšto idėjos tapo aktualios Lietuvai gavus Klaipė- ringiausios tautos, stovinčios šių laikų civilizacijos priešaky, nansuos ne tik valstybė, bet ir JAV išeivija. Deja, bet pra- niai argumentai buvo labai panašūs į Pakšto. Tą galėjo lemti dos kraštą, tačiau iki pat trečiojo XX a. dešimtmečio pabai- spiečiasi šiandien aplink Šiaurės jūres, kurios pirmą kartą sidėjęs karas neleido įgyvendinti drąsių mokslininko idėjų. panašus šių autorių mokslinių intersų laukas. Todėl galima gos Lietuva beveik nieko nenuveikė, kad ,,priartėtų‘‘ prie žmonijos istorijos paveržia viduržemio jurių pirmenybę.‘‘18 Be visų šių konkrečių idėjų Lietuvos ,,sujūrinimui‘‘, Kazys teigti, kad šių autorių mintyse yra daugiau panašumų nei jūros.13 Todėl geografas nuo trečiojo dešimtmečio pabaigos Tokiu būdu geografas, remdamsis šimtamečių civilizacinių – Pakštas gana daug dėmesio savo svarstymuose skyrė lietu- skirtumų; jos greičiau viena kitą papildo negu prieštarauja. pradėjo Lietuvos valdžiai siūlyti konkrečias iniciatyvas jūros geopolitinių procesų analize, matė ateityje galimybę Lietuvai, vių tautos mentaliteto, kultūros, ekonominio, socialinio, Galima išskirti kelias esmines S. Tarvydo geopolitines įsisavinimui, nes tik Lietuvoje, atsisukusioje ,,veidu į jūra‘‘, su sąlyga, kad lietuviams pavyks ,,atgręžti veidą į jūrą‘‘; tačiau intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo, demogra jos, tau- idėjas apie Lietuvą. Tarvydas teigia, kad ,,Jūra visoms tau- matė jos ateitį. Mokslininkas siūlė imti pavyzdį iš Latvijos ir įžvelgė ir grėsmių Lietuvos išlikimui šiuose procesuose. tiškumo, sveikatingumo klausimams. Mokslininko kon- toms yra praturtėjimo ir galybės versmė. Ji įgalina didelę nedelsiant kurti prekybinį laivyną, steigti lietuvišką jūreivys- Lietuvius mokslininkas matė kaip ,,pusiausvyros pa- cepcijoje buvo akcentuojamas ne tik Klaipėdos krašto, bet galybę ir mažoje erdvėje. Turint ir siaurus jūros pakraščius, tės mokyklą, įsteigti Jūros departamentą, baigti įrengti Šven- laikytojus tarp slavų ir germanų‘‘, tokiu būdu siūlydamas ir Šventosios uosto vaidmuo: kartą K. Pakštas memoran- galima valdyti didelius žemės plotus – kolonijas. Didelės ga- tosios uostą, plėsti ir modernizuoti jūrų žvejybą, planingai išnaudoti jų interesų prie Baltijos jūros susikirtimą; be to, dume dėl Šventosios uosto kreipėsi į A. Smetoną ir buvo lybės pasiekia ir kontinentinės tautos, bet jų galybei reikia kreipti lietuvių turistus į pajūrį, kasmet rengti Jūros dieną, siūlė sukurti Pabaltijo valstybių sąjungą.19 1934 metais, išklausytas; J. Tūbelis norėjo nebepirkti Šventosios uosto didelių žemės plotų.‘‘27 Tarvydas kaip argumentą pateikia propaguoti vandens sportą ir t.t.14 Geografas buvo vienas iš visuomeninių organizacijų dėka, kilo galingas jūrinis są- valymo paslaugų iš vienos Hamburgo rmos, kurios per Venecijos, Hanzos sąjungos ir Olandijos pavyzdžius – ,,di- tų žmonių, kuriems į akis krito tai, kad Lietuva 1934 metais jūdis ir suorganizuota pirmoji Jūros diena, kuri buvo itin metus kainuodavo net kelis šimtus tūkstančių litų, tačiau delės galybės mažoje erdvėje‘‘ atvejus. Kaip ir pagrindiniai vis dar neturėjo stipraus savo laivyno, be to, į Klaipėdą įplau- sėkminga. Tokiu būdu visuomenės nuomonė formavo vals- buvo priverstas ,,persvarstyti pajūrinius reikalus‘‘.25 K. geopolitikos teoretikai, mokslininkas mano, kad jūrinės kiančių laivų tonažas 1931 – 1933 metais augo ne taip grei- tybės jūrinę politiką, kurios anksčiau Lietuva neturėjo; tais Pakštas manė, kad taip Lietuva neteks ,,atsarginio‘‘ uosto, valstybės yra gerokai pranašesnės už sausumos. Rašydamas tai, kaip aplinkiniuose uostuose.15 Anot K. Pakšto, Lietuva metais suaktyvėjo su jūra susijusios infrastruktūros plėtra kurį susidarius kritinei situacijai galima būtų paversti pre- apie Lietuvą, Tarvydas teigia, kad ,,Lietuvio prakeikimas yra tiltas tarp Rytų, Vidurio ir Šiaurės Europos, taigi, Lietu- Klaipėdoje ir Šventojoje.20 kybiniu. Šiuo atveju yra matomas tam tikras mokslininko buvo jo pavėlavimas. Jeigu mūsų protėviai būtų įvertinę jū- va susitvarkiusi savo kelių tinklą ir naudodama neužšąlantį Kaziui Pakštui įspūdį darė istoriškai ir kitais atžvilgiais nepasitikėjimas ,,vokiška‘‘ Klaipėda (bijant jos netekti), to- ros reikšmę, šito tradicinio pavėlavimo būtų buvę galima Klaipėdos uostą, būtų galėjusi tapti svarbia tranzito šalimi.16 visiškai kontinentinės Lenkijos pastangos įsitvirtinti prie iš dėl galima teigti, kad Pakštas mąstė plačiau, nei Lietuvos išvengti, ir mūsų tautai likimo smūgiai nebūtų buvę taip Geografas, siekdamas suaktyvinti lietuvių tautą ir pajūrį, siū- Vokietijos po pirmojo pasaulinio karo gauto išėjimo į Bal- vyriausybė, skyrusi daug resursų ,,nelietuviškam‘‘ Klaipė- žiaurūs.‘‘28 Autorius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lė Vilniaus krašto netekimą kompensuoti sostinę perkeliant į tijos jūrą. Nepaisant vokiečių pastangų sutrukdyti Lenkijai dos uostui, bet beveik visiškai ,,pamiršusiai‘‘ Šventąją, kurią valdovo Vytauto veiksmus iš dalies laiko klaida, nes mano, Klaipėdą, nes tai Lietuvai būtų geriau dėl sėkmingesnio Klai- įsitvirtinti prie Baltijos jūros, lenkams pavyko tai padaryti, prisiminė tik kai 1939 metais po Klaipėdos krašto neteki- jog geriau reikėjo įsitvirtinti prie jūros, negu bandyti įveik- pėdos panaudojimo. Kazys Pakštas matė galimybę Lietuvai nes jūrinės valstybės idėjos įgyvendinimui buvo mesti di- mo reikėjo pasirūpinti vienintelio lietuviško karinio laivo ti ,,neįveikiamus Rytus‘‘, kurie, anot Tarvydo, pražudė Na- per tapimą jūrine valstybe išlaviruoti į Vakarų civilizacijos deli resursai: ,,1926 metais Torūnėje įsteigtas Baltijos ins- ,,Prezidentas Smetona‘‘ švartavimosi vieta. Tačiau pats K. poleoną ir kaizerį Vilhelmą II.29 Mokslininkas teigia, kad geopolitinę, kultūrinę ir ekonominę erdvę, o Baltijos jūros titutas, Jūrinė ir kolonijinė lyga, kitos organizacijos, kurių Pakštas suprato, kad Šventosios pakrantė nėra labai tinka- ,,Jūros keliai turi pirmenybę prieš sausumos kelius ir dėl reikšmę galbūt kiek pervertino, plėtodamas savo teoriją, kad rengiamos paskaitos, leidiniai, jūros šventės, plačios disku- ma uostui, todėl galima suprasti, kodėl Lietuva ignoravo šio to, kad pastarieji priklauso nuo gamtos, reikalauja didelių Europos civilizacijos centras krypsta link Baltijos jūros.17 Ta- sijos daug prisidėjo, kad būtų sukurtas savo prekybos, karo uosto plėtrą. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Kazio Pakš- išlaidų ir remonto. Tuo tarpu jūros keliai yra gamtos do- čiau šią istoriniais argumentais pagrįstą mintį apie civiliza- laivynas, jūreivystės mokyklos, imtasi kitų įsitvirtinimo to jūrinės valstybės samprata apima ne vien tik konkre- vana; čia išlaidas tenka padaryti tik laivų statybai ir uostų cijos plėtrą iš rytų į vakarus, o iš vakarų į šiaurę ir šiaurės jūroje priemonių.‘‘21 Pakštas teigė, kad tai nebuvo lengva čius materialinius jūrinės valstybės elementus, tokius kaip įrengimui. Jūra galima vežti daug didesnius krovinius, ir jų rytus, Kazys Pakštas suformuoja taip: ,,Svarbu pastebėti, kad ne tik ekonomiškai, bet ir psichologiškai, tačiau anot jo, tai uostai ar prekybinis laivynas; mokslininkas ne ką mažiau pristatymas daug pigiau atsieina.‘‘30 Taip pat rašo, jog ,,Vals- civilizacija, teikdama pirmenybės tai ar kitai tautai, dažniau- ,,išvedė Lenkiją į plačius pasaulio vieškelius‘‘.22 dėmesio skyrė jūrinės kultūros ir mentaliteto formavimui tybės, neturinčios sienų su jūra <...> susisiekimo atžvilgiu siai eidavo iš rytų į vakarus, vadinasi, iš Egipto – į Graikiją, iš Kazys Pakštas ne tik kūrė Lietuvos ,,sujūrinimo‘‘ idėjas, Lietuvoje, akcentuodamas jų turėjimo būtinybę. priklauso nuo kaimynių. Netekę Klaipėdos, ir mes esame Graikijos – į Romą; iš Bizantijos – į Italiją, iš Italijos – į Ispa- bet ir pats jas skleidė spaudoje ir kitur: ,,Naujojoje Romu- Stanislovas Tarvydas: geopolitinis aspektas atsidūrę panašioje padėtyje.‘‘ Tai rodo, kad Tarvydas, kaip voje‘‘ geografas, kurdamas patrauklius pajūrio vaizdinius, Stanislovas Tarvydas (1899 – 1975) buvo lietuviškų mo- ir Pakštas, Lietuvą geopolitiškai suvokė kaip tranzito šalį, 12 Ibid., p. 241. kyklinių geogra jos vadovėlių autorius, vienas geopolitikos stipriai priklausomą nuo Klaipėdos uosto ir krašto likimo. 13 Ten pat. 18 PAKŠTAS, K. Kultūra, civilizacija, geopolitika. Vilnius, 2003, p. 125. 14 Ibid., p. 247 – 248. 19 PŠIBILSKIS, V. B. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, 2003, 26 Lietuvos geopolitika. Sud. S. VAITEKŪNAS. Vilnius, 1991, p. 517. 15 PAKŠTAS, K. Kultūra, civilizacija, geopolitika. Vilnius, 2003, p. 166. p. 247. 23 Ibid., p. 251. 27 Ibid., p. 284. 16 PŠIBILSKIS, V. B. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, 2003, 20 Ibid., p. 249. 24 Ten pat. 28 Ten pat. p. 243. 21 Ibid., p. 250. 25 PŠIBILSKIS, V. B. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, 2003, 29 Ibid., p. 292. 17 Ibid., p. 247. 22 Ten pat. p. 246. 30 Ibid., p. 284.

134 135 Muziejaus svečias Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

Tokie teiginiai kaip, pavyzdžiui, ,,tauta be išėjimo į banguo- krašto (priėjimo prie jūros) turėjimas A. Smetonos buvo domis nenusiminsime. Tas gausingas suvažiavimas iš visos ,,sujūrinimo‘‘ idėją, pajūrio kurortų plėtrą ir lietuviškumo jančią jūrą yra tauta be ateities.‘‘ parodo dar vieną bendrą suvokiamas kaip viena iš sąlygų, garantuojančių Lietuvos Lietuvos nėra tik smalsumas pamatyti jūrą, bet yra didžiau- juose stiprinimą, vandens sporto sklaidą ir kitus panašius bruožą su Pakšto idėjomis: Lietuva privalo tinkamai nau- laisvę; 3) A. Smetona siedamas priėjimą prie jūros su Lietu- sias pasiryžimas dirbti ir taip gyventi, kad visa Lietuva mo- dalykus, bet ir pats gyveno pagal savo skleidžiamas jūrines dotis jūra jei nori išlikti kaip valstybė. vos laisve ir kalbėdamas apie ,,jūros teisės saugojimą ir gy- kėtų insigalėti jūroje.‘‘38 idėjas – buvo buriuotojas. S. Tarvydas akcentavo Nemuno žiočių reikšmę laikyda- nimą‘‘ galbūt siekia pateisinti Lietuvos ginklavimąsi, o taip Iš šių A. Smetonos citatų galima padaryti kelias išvadas: Anot Pulgio Andriušio, jam dirbant ,,pagrindiame mas jas ,,raktu į Nemuno upyną‘‘, o taip pat mąstė apie Šven- pat stiprinti savo kaip tautos vado ir gynėjo įvaizdį. Galima 1) prezidentas gebėjimą naudotis jūros teikiamomis gali- Klaipėdos krašto tautinio bei kultūrinio gyvenimo nervų tosios uosto plėtros būtinybę netekus Klaipėdos krašto. Daug teigti, kad kalboje yra užslėptų ideologinių motyvų; mani- mybėmis sieja su ekonominiais Lietuvos pajėgumais, įdėtu mazge – redakcijoje, teko artimai susidurt su centrinės ir dėmesio autorius skyrė ,,Klaipėdos klausimo‘‘ aptarimui per puliavimas Lietuvos pajūrio kaip vieno iš Lietuvos laisvės konkrečiu darbu / investicijomis ir tautos vienybe; 2) Klai- vietinės valdžios pareigūnais, veikėjais, politikais, meni- istorijos ir geopolitikos prizmę, vėlgi Vytautui suversdamas garantų vaizdiniu, prezidentui Smetonai yra gera priemonė pėdos kraštas savo reikšme kalboje prilyginamas Vilniaus ninkais, laukininkais, kopininkais, pelkininkais, žvejais, kaltę dėl to, kad Žemaitija Lietuvai buvo pripažinta be Klai- netiesiogiai pagrįsti savo valdžią ir Lietuvos politiką Klai- kraštui; 3) akcentuojami ,,istorinio teisingumo‘‘ Klaipėdos lankytis Rambyno šventėse, dalyvauti Jūros dienose, daly- pėdos: anot Tarvydo, ,,Vytautas padarė klaidą, kad taip grei- pėdos krašto atžvilgiu. krašte argumentai; 4) kalboje yra siekiama visuomenei pa- vauti buriuotojų regatose Švedijoje, paplaukioti pirmaisiais tai pasišalino iš kovos lauko, neprisijungė Klaipėdos krašto Apie ekonominę pajūrio naudą Lietuvai Smetona kalba rodyti jūros svarbą valstybės gyvenimui tuo pačiu siekiant lietuviško prekybos laivyno dūmtraukiais, stebėti žiemos ir (sic!), bet įsileido į bergždžias derybas <...>.‘‘31 taip: ,,Jei kas kėsintųsi siaurinti mūsų jūros pakraštį ar už- ją visokeriopai ,,nukreipti prie jūros‘‘ ir skatinti ugdyti jū- pavasario audras prie molų, didžiuosius šaktarpius (potvy- Antanas Smetona: ideologinis akcentas grobti mūsų vienintelį uostą, tai kėsintųsi pavergti visą Lie- rinį mentalitetą. Galima teigti, kad tarpukario Lietuvos nius) Nemuno žemupy, bastytis smėlio kopose Neringoje, 1934 metų rugpjūčio 12 dieną Klaipėdoje pasakyta Lie- tuvą. Ji būtų vergė, jos prekybai būtų statomos sunkiausios Prezidento Antano Smetonos Jūros dienos proga pasaky- švęsti sklandymo mokyklos šventes Nidoje, lydėti guberna- tuvos prezidento Antano Smetonos kalba, skirta tuo metu sąlygos, ir veikiai būtų išbraukta ji iš laisvųjų valstybių tar- toje kalboje nors ir negalime rasti išplėtotos Lietuvos kaip torių ir šyšioniškius propagandistus į priešrinkiminius mi- vykusios Jūros dienos progai32, nėra ilga ar kažkuo išsiski- po. Šitaip manydami, mes labai branginame savo pajūrį.‘‘ jūrinės valstybės koncepcijos, tačiau galime įžvelgti jūros tingus, Valstybės Prezidento svitoje vizituoti svetimus karo rianti iš kitų Antano Smetonos kalbų, tačiau yra svarbi mūsų Tad, Klaipėdos krašto reikšmė Lietuvai buvo gerai suvokia- reikšmės akcentavimą. Pats A. Smetona tarpukario Lietu- laivus, atplaukiančius su geros valios bei draugingumo mi- klausimo aptarimui. Priešingai nei mokslinės Kazio Pakšto ma, ką patvirtina ir didelės Lietuvos investicijos į Klaipėdos vos tikriausiai nelaikė jūrine valstybe, nes ne vienoje pa- sija <...>‘‘40 Tad nemaža žurnalisto gyvenimo patirties dalis ar Stanislovo Tarvydo tezės, ši kalba buvo skirta platesnei uostą. ,,Iš neatmenamo meto, kurio joks raštas nėra užra- sakytos kalbos vietoje lietuviai yra skatinami tai ,,insigalėti buvo vienaip ar kitaip susijusi su jūra. auditorijai ir reprezentuoja tiek asmeninę A. Smetonos po- šęs, lietuviai, latviai ir prūsai yra insikūrę Baltijos pajūryje. jūroje‘‘, tai kelti ekonominį krašto ir visos šalies lygį: tad, P. Andriušis ragino lietuvius atsisukti į jūrą, ir atsiminti, ziciją, tiek o cialų Lietuvos valstybės požiūrį. Kalboje nėra Taigi mūsų jūros teisė eina iš senų senovės ir mes esame apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę tarp eilučių kalbama kaip kad ,,didžiosios yra dėl to didelės, kad savo geležiniu būdu akivaizdaus siekio pavaizduoti Lietuvą kaip jūrinę valstybę tikrieji jūros tėvonys.‘‘35 A. Smetona visus baltus tapatinda- apie procesą, kuris turėtų vykti, siekiamybę, o ne rezultatą. sutramdė vandenis‘‘.41 Tuo jo pažiūros primena K. Pakšto, S. ar gerai išplėtotos koncepcijos kaip K. Pakšto darbuose, ta- mas su lietuviais, tokiu būdu grindžia istorines tarpukario Labiau nei ,,jūriniai reikalai‘‘ buvo akcentuojami Klaipėdos Tarvydo, A. Smetonos ir kitų Lietuvos – jūrinės valstybės idė- čiau čia galima aptikti bandymų apeliuoti į praeitį siekiant Lietuvos teises į Klaipėdos kraštą, tuo pat metu dėdamas krašto teritorijos lietuviškumo argumentai ir deklaruoja- jos propaguotojų raginimus lietuviui ,,atgręžti veidą į jūrą‘‘. pagrįsti Lietuvos teises į Klaipėdos kraštą. Su Pakšto ir Tar- lygybės ženklą tarp vokiečių ordinų ir nacistinės Vokieti- mas siekis bet kokia kaina išlaikyti kraštą Lietuvos Respu- P. Andriušis norėjo, kad prie jūros atvyktų kuo įvairesnių vydo idėjomis Smetonos kalboje išsakytas mintis sieja vie- jos (,,Kaip senovėje kalavijuočių ir kryžiuočių ordinams ne blikos sudėtyje. socialinių sluoksnių žmonių; o ypač pageidaujami meninin- nas identiškas naratyvas – dėl Lietuvos istorinių nesėkmių Kristaus evangelija ir ne krikščionių mokslo šviesa Pabalty- Pulgis Andriušis: jūrinės kultūros sklaida kai, kurie galėtų įamžinti pajūrio vaizdus ir per meną artinti kaltinamas nesugebėjimas įsitvirtinti prie jūros: anot A. je rupėjo (jie tik buvo apsimetę ją skleidžią), o tik šio krašto Nors žurnalistas ir keliautojas Pulgis Andriušis (1907 – lietuvius prie jūros, kartu išsaugant vietos etninės lietuvių Smetonos, ,,Nuo Baltijos jūros ligi Juodųjų marių ėjo seno- žmones pavergti ir jų turtas naudoti, taip dabar rytų erdvės 1970) nesukūrė argumentuotos sistemos kaip Kazys Pakš- kultūros paveldą: ,,Verta būtų, kad mūsų meno mokykla at- vėje Lietuvos Imperija. Kad ji tokia buvo, mes didžiuojamės. jieškotojams maga smurtu pralobti svetimomis žemėmis.‘‘ tas, į jo idėjas verta atsižvelgti. Knygoje ,,Kelionės po Lie- kreiptų dėmesį į Nidos statybą, ir kas vakarą su bloknotais Lietuviai gynė pajūrius, bet neinveikė išsaugoti savo teisės <...> ,,Kaip senovėje tie ordinai jieškojo savo plėšriems žy- tuvą‘‘39 Pulgis Andriušis vaizdingu stiliumi pasakoja apie bei paletėmis apsišarvoję plauktų čionai už ksuoti Lietuvos jūroje, neinstengė sukurti nei savo laivyno nei sudaryti sa- giams užuojautos galingoje Romoje visokiais neteisingais Klaipėdos kraštą bei apie savo buriavimo patirtį Švedijoje. praeities paminklų, kurių dar nesunaikino daugybė vokiškos vos laisvos prekybos. Kad tatai jiems nepavyko, tai gal dėl pasakojimais apie Pabaltijo tautas, taip dabar jų palikonys, Pulgio Andriušio prisiminimai parodo to meto gyvenimą priespaudos ir pažeminimų amžių.‘‘42 Taip jis tikėjosi susti- to dingo jų didžiulė Imperija ir vos išliko pati tauta, suskal- jieškodami čia sau erdvės, stengiasi falsi kuotu mokslu ne iš ,,sausos‘‘ statistikos, faktų, skaičių, koncepcijų ir t.t. printi lietuvybę tokiose multikultūrinėse vietose kaip, pavyz- dyta ir nukamuota.‘‘33 Kreipdamasis į Jūros dienos dalyvius, civilizuotam pasauliui inrodyti, kad lietuvių gimines se- pusės, bet tarsi iš ,,vidaus‘‘ – atskleidžia nuotaiką, atmosfe- džiui, Kuršių nerija: ,,Paskiros įstaigos ir organizacijos turėtų A. Smetona kalbėjo: ,,Tas tvarkingai suburtas minias atvedė novėje nebuvę nei Klaipėdos krašte nei iš viso pajūryje.‘‘36 rą, emocijas ir viltis. Žinoma, tai yra subjektyvios patirtys, Nidoj, Juodkrantėj, Pervalkoj ir Preiloj pasistatydinti ir vilų. čionai vieningas tikslas pareikšti visiems, kad lietuviai ata- A. Smetona, matyt, turėjo omenyje G. ir H. Mortensenų, tačiau atsiminimai yra svarbūs tuo, kad padeda atskleisti Taip šios vasarvietės ir galėtų būti sulietuvintos.‘‘43 Skaitant jaučia ir supranta jūros svarbą savo tėvynės laisvei, kad jie P. Kargės, R. Trautmano ir kitų to meto Vokietijos moks- ne tik atskiro individo požiūrį į tam tikrus dalykus, bet ir Andriušio reportažus iš karto krinta į akis lankytų vietovių savo jūros teisę saugos ir gins, kiek tik galės.‘‘34 lininkų teorijas, kurios, anot Petronėlės Žostautaitės, poli- visuomenės, kurioje asmuo gyveno ir veikė nuotaikas. Šiuo idealizavimas ir romantinei istoriogra jai būdingas požiūris Analizuojant šią mintį, galima padaryti kelias išvadas: tiškai tendencingos ir provokiškos, teigiančios, kad Klaipė- atveju čia svarbiausia yra medžiaga apie Klaipėdos kraštą, į istoriją. Andriušis manė, kad Lietuvai trūksta jūriškumo: 1) jūrą Prezidentas suprato kaip vieną iš galimų priemo- dos kraštas yra vokiečių žemė, o vokiečiai – autochtonai.37 kuriame Pulgis Andriušis gyveno, dirbo žurnalistu ,,Lie- ,,Žemėje – nuo 1918 metų, ore – taip pat, o jūroje – galbūt nių konsoliduoti ir mobilizuoti lietuvių tautą; 2) Klaipėdos ,,<...> Visas pajūris apšlakstytas mūsų protėvių krauju. To tuvos keleivio‘‘ redakcijoje nuo 1934 metų pavasario iki tik pastaraisiais. Savi laivai, savi jūrininkai iškėlė vėliavą tik- mes nepamiršime, seksime jų pėdomis ir sunkiomis valan- Klaipėdos krašto aneksijos 1939 metų kovo 22 dieną. Tai 31 Ibid., p. 329. buvo žmogus, kuris ne tik aktyviai pasisakė už Lietuvos 40 ANDRIUŠIS, P. Septinton įleidus. Kaunas, 1992, p. 104. 32 SMETONA, A. Pasakyta parašyta. Kaunas, 1992, p. 297 – 300. 35 Ibid., p. 298. 41 ANDRIUŠIS, P. Kelionės po Lietuvą. Vilnius, 2013, p. 16. 33 Ibid., p. 297. 36 Ibid., p. 298 – 299. 38 SMETONA, A. Pasakyta parašyta. Kaunas, 1992, p. 299 – 300. 42 Ibid., p. 133. 34 Ten pat. 37 ŽOSTAUTAITĖ, P. Klaipėdos kraštas 1923 – 1939. Vilnius, 1992, p. 3. 39 ANDRIUŠIS, P. Kelionės po Lietuvą. Vilnius, 2013. 43 Ibid., p. 150.

136 137 Muziejaus svečias Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

tai šiais metais (greičiausiai turėta omenyje 1936 metus, nes pernai įsikūrusi Lietuvos buriuotojų sąjunga padedama atsikratyti kontinentinei valstybei būdingų mąstymo kate- be to, juos buvo daug lengviau įgyvendinti praktikoje. Tarp tai citata iš tų metų gegužės 10 dienos straipsnio ,,Lietuvos vyriausybės išklestėjo į tikrą jūrinio auklėjimo įstaigą, kuri gorijų, bet ir norą išsivaduoti nuo neigiamo buvimo Rusi- tokių dalykų galima paminėti jūrinės kultūros formavimą; aide‘‘) ir laimingai linguoja mūsų perteklius bangomis į sve- per kelerius metus pakreips lietuvio psichologiją prie Mare jos imperijos sudėtyje paveldo orientuojantis į tokias šalis ,,jūrinės propagandos‘‘ skleidimą; lietuvybės akcentavimą, timus pasviečius. <...> Dūmais kvėpuojanti, didingai plau- Nostrum.‘‘46 Galima teigti, kad kai kurios Pulgio Andriušio kaip Anglija ar Švedija). Be to, Klaipėdos kraštas iš tikrųjų išsaugojimą ir stiprinimą Klaipėdos krašte; buriavimo ir nanti jūros sūkurius, skinanti vandeninius kelius Lietuva idėjos Lietuvos kaip jūrinės valstybės klausimu buvo pana- buvo geopolitiškai svarbus dėl savo strateginės padėties, ir kitų vandens sporto šakų propagavimą tarp jaunimo ir pla- tebūnie mūsų veiksmas ir siekimas.‘‘44 šios į K. Pakšto, S. Tarvydo, A. Smetonos ir daugelio kitų tai nuolat buvo pabrėžiama. Ekonominis aspektas jūrinėje tesnės visuomenės. Šių veiklų pagrindiniai tikslai – pajūrio Įdomu tai, kad kaip ir K. Pakštas, S. Tarvydas ir A. Sme- tarpukario Lietuvos ,,sujūrinimo‘‘ ideologų mintis, tačiau koncepcijoje buvo tiesiogiai siejamas su Lietuvos ateitimi reikšmės suvokimo didinimas Lietuvos visuomenėje bei tona, P. Andriušis Lietuvos buvimą jūrine valstybe nurodo Andriušis sugebėjo ne tik į jas pažvelgti plačiau, bet ir ne- ir buvo pristatomas kaip nepriklausomybės išlaikymo ga- lietuvybės palaikymas Klaipėdos krašte. Iš esmės visus pen- kaip siekiamybę, bet jokiu būdu ne kaip jau esamą dalyką. apsiriboti vien deklaracijomis, o skleisti jūrines idėjas kon- rantas. Rašyta apie tokius dalykus kaip ekonomikos stipri- kis Lietuvos jūrinės koncepcijos aspektus apibendrintai ga- Žurnalistas daug dėmesio skyrė savo buriavimo patirčiai krečiais veiksmais bei savo gyvenimo pavyzdžiu. nimas per lietuviško prekybinio laivyno kūrimą, investicijų lima laikyti lietuvių tautos konsolidavimu iškeliant didingą Švedijoje aprašyti; taip pat rašė ir apie Lietuvos buriuotojų IŠVADOS į uostą bei infrastruktūrą būtinybę, apie Klaipėdos uosta- tikslą (Lietuvos ,,priartinimas prie jūros‘‘ buvo strateginis sąjungą, jos veiklą, tikslus, planus, siekį ,,sujūrinti‘‘ Lietu- 1) Tarpukario Lietuvoje buvo kuriama Lietuvos kaip miesčio svarbą Lietuvos importui ir eksportui bei naudą, valstybės uždavinys, turėjęs apimti plačius visuomenės vos jaunimą, taip pat ir apie buriuotojų sąjungos dalyva- jūrinės valstybės koncepcija, turėjusi bandyti paversti lie- kurią iš uosto tada gaudavo valstybė, ir kurios ateityje buvo sluoksnius – verslininkus, menininkus, akademikus, mies- vimą įvairiose Baltijos jūros regatose. Apie buriavimo mo- tuvius jūrine tauta. Ši idėja turėjo akivaizdų ideologinį tikimasi gauti dar daugiau. Kultūriniai ir socialiniai aspek- tiečius, darbininkus, ūkininkus, jaunimą ir kt.), kuris turėjo kyklą P. Andriušis rašė: ,,Visoms spaudos skiltims šaukiant atspalvį, nes pasinaudojant ja siekta konsoliduoti tarpu- tai buvo ne mažiau svarbus negu trys anksčiau paminėti tapti įvairių šalies ekonominių, socialinių, kultūrinių ir kitų ,,Jūra‘‘, Klaipėdoje ėjo kruopštus ir tylus darbas, kurį stūmė kario Lietuvos visuomenę, atsiriboti nuo kitų tautų (ypač aspektai, nes jie buvo kur kas geriau matomi visuomenėje, problemų sprendimu. priekin Lietuvos buriuotojų sąjunga. Ir dar metams nepra- vokiečių) kultūrinės įtakos bei įsitvirtinti Klaipėdos krašte. slinkus, su pavasariu pasirodė vaisiai: Lietuvos jaunimas Kazio Pakšto, Stanislovo Tarvydo, prezidento Antano Sme- Literatūros sąrašas pagaliau galės ne tik gražius žodžius apie jūrą išgirsti, bet ir tonos, žurnalisto Pulgio Andriušio idėjose įnašas į jūrinės 1. Andriušis, P. (2013). Kelionės po Lietuvą. Vilnius: Bonus animus. praktiškai pajusti Mare Nostrum. Kūno kultūros rūmai pa- koncepcijos plėtojimą yra nevienodas. Visi šie autoriai jū- 2. Andriušis, P. (1992). Septinton įleidus. Kaunas: Spindulys. tvirtino buriavimo mokykos statutą ir suteikė medžiagines rinės valstybės koncepciją suprato gana panašiai ir laikė 3. Baltuška, R. (2009). Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas. Vilnius: Baltos Lankos. sąlygas darbui. Nuo pirmos liepos Klaipėdoje, Smiltynės lemtinga klaida lietuvių nesugebėjimą praeityje įsitvirtinti 4. Butkus, A. (1995). Latviai. Kaunas: Aesti. 5. Laurinavičius, Č. (2005). Baltijos valstybių geopolitikos bruožai XX amžius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. pamiškėje prie kuršmarių, iš visos Lietuvos suvažiavęs jau- prie Baltijos jūros; o taip pat rašė apie lietuviško prekybos 6. Mickevičius, A. (2004). Normanai ir baltai IX – XII a. Vilnius: Versus Aureus. nimas pratintis prie kovos su jūra ir jos techniškos perga- laivyno kūrimo būtinybę. Pabrėžtina ir tai, kad jūrinė kon- 7. Pakštas, K. (2003). Kultūra. Civilizacija. Geopolitika. Vilnius: Pasviręs pasaulis. lės. Priimant mokinius bus laikomasi tokio principo: visos cepcija buvo siejama daugiausia tik su Klaipėda; o Šven- 8. Pšibilskis, V. B. (2003). Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lietuvos ežeringosios apskritys ir valsčiai galės parinkti po toji ir Palanga liko nuošalyje. Koncepciją iš dalies galima 9. Safronovas, V. (2011). Praeitis kaip kon§ ikto šaltinis: Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje. vieną jaunuolį, kuris išėjęs buriavimo kursą, grįš prie savo traktuoti ir kaip ,,atlietuvinimo‘‘ sąjūdžio komponentą, nes Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. gimtojo ežero ir čia pritaikys savo žinias. Jis ne iškalbingais jūros įsisavinimo idėjos beveik visada turėjo etnopolitinį 10. Senčila, V. (2008). Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje. Klaipėda: Libra Memelensis. žodžiais, bet vidaus plaukiojimui pritaikinta jachta uždegs motyvą, pasireiškusį priešišku požiūriu į ,,vokiškumą‘‘ bei 11. Smetona, A. (1990). Rinktiniai raštai. Kaunas: Menta. visą apylinkę vandens entuziazmu. Kaip sklandytojas, pate- lietuvybės skatinimu ,,jūriniuose reikaluose‘‘. Argumentuo- 12. Smetona, A. (1992). Pasakyta parašyta. Kaunas: Spindulys. kęs į aviaciją, jaučiasi namie, taip buriuotojas – laivyne.‘‘45 jant marinistines idėjas kaip sektinas pavyzdys dažnai buvo 13. Vaitekūnas, S. (1991). Lietuvos geopolitika. Vilnius: Mintis. Tad galima padaryti kelias išvadas: 1) tarpukario Lie- pateikiama Latvija. 14. Vareikis, E. (2005). Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. Vilnius: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. tuvos spauda aktyviai skleidė ,,jūrinę propagandą‘‘; 2) Lie- 2) Remiantis jūrinę koncepciją Lietuvoje plėtojusių 15. Vareikis, V. (2008). Sukilėliai, šauliai, savanoriai. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII. Klaipėda: Klaipėdos tuvos buriuotojų sąjunga turėjo atlikti svarbų vaidmenį tarpukario autorių mintimis, galima išskirti kelis konkre- universiteto leidykla. įtraukiant jaunimą, o vėliau ir platesnę visuomenę į ,,sujū- čius Lietuvos kaip jūrinės valstybės koncepcijos bruožus: 16. Vareikis, V.; Bareiša, E. (2014). Technika ir Gamta: Klaipėdos uostas XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Klaipėda: rinimo‘‘ programą; 3) buvo tikimasi, kad jauni buriuoto- 1) ideologinį; 2) geopolitinį; 3) ekonominį; 4) kultūrinį; 5) Klaipėdos apskrities archyvas. 17. Žalys, V. (1993). Kova dėl identiteto. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923 – 1939 m. Lüneburg: Nordostdeutsches jai ateityje susies savo gyvenimą su Lietuvos laivynu; tokiu socialinį. Ideologinis aspektas pasireiškė nuolat deklaruo- Kulturwerk. būdu tikėtasi išspręsti kvali kuotų lietuvių jūrininkų trū- jamu siekiu atitaisyti lietuvių ,,istorinę klaidą‘‘ įsitvirtinant 18. Žaromskis, R. (1998). Šventosios uostas. Vilnius: Baltic ECO. kumo problemą. Rašydamas apie Baltijos jūroje vykstan- prie Baltijos jūros ir panaudojant Klaipėdos uosto teikia- 19. Žostautaitė, P. (1992). Klaipėdos kraštas 1923 – 1939. Vilnius: Mokslas. čias ir numatomas regatas (pavyzdžiui, 1937 metų didžiąją mas galimybes bei manipuliuojant istoriniu vakarų baltų 20. Žukas, J. (2008). Lietuva ir Klaipėdos problema: istoriko akimis per klasikinės geopolitikos prizmę. Acta Historica Gotlando regatą). Žurnalistas lygino Lietuvos buriavimo laivybos paveldu jį priskiriant lietuviams, taip pat siekiant Universitatis Klaipedensis, t. XVII. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. tradicijų jaunumą su senomis Klaipėdos krašto buriavi- parodyti, kad Lietuva ateityje nebijos ginti Klaipėdos kraš- 21. Žulkus, V. (1999). Palangos istorija. Klaipėda: Libra Memelensis. mo tradicijomis: ,,Tuo metu, kai Klaipėdos ,,Segelvereit‘‘ tą. Geopolitinis aspektas šioje koncepcijoje buvo suvokia- neseniai atšventė savo 50 metų sukaktuves, mūsų buriuo- mas kaip valstybės geopolitinės orientacijos keitimas (ban- tojai atsistojo ant kojų tik pastaraisiais metais.‘‘ <...> ,,Tik dymas tapti jūrine valstybe reiškė ne tik siekį palaipsniui

44 Ibid., p. 142. 45 ANDRIUŠIS, P. Kelionės po Lietuvą. Vilnius, 2013, p. 143. 46 Ibid., p. 145.

138 139 Muziejaus svečias Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2018, 5

44 Ibid., p. 142. 45 ANDRIUŠIS, P. Kelionės po Lietuvą. Vilnius, 2013, p. 143. 46 Ibid., p. 145.

138 139 PO MUZIEJAUS BURĖMIS

MUZIEJININKŲ DARBAI IR ĮVYKIŲ KRONIKA Metraštis. 2018/5

LEIDINIO RENGĖJAS Lietuvos jūrų muziejus Smiltynės g. 3, LT-93100 Klaipėda Tel. +370 46 490740 [email protected] www.muziejus.lt

MAKETAVO IR SPAUSDINO UAB „Baltic Printing House“ Svajonės g. 40, LT-94101 Klaipėda Mob. +370 656 33665 [email protected] www.balticprinting.com

Klaipėda, 2018

ISSN 2029-3593 PO MUZIEJAUS BURĖMIS MUZIEJININKŲ DARBAI IR ĮVYKIŲ KRONIKA

Drauge su Jumis mokomės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūra 2018/5

9772029359018