Tvarios Statybos Technologijų Pl Tros

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Simona KILDIENĖ

TVARIOS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS DAUGIAPAKOPIS VERTINIMAS

DAKTARO DISERTACIJA

TECHNOLOGIJOS MOKSLAI, STATYBOS INŽINERIJA (02T)

Vilnius 2014

Disertacija rengta 2010–2014 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras ZAVADSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, statybos inžinerija – 02T).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas prof. dr. Alfredas LAURINAVIČIUS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, statybos inžinerija – 02T).

Nariai: doc. dr. Darius BAČINSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, statybos inžinerija – 02T), prof. dr. Dalė DZEMYDIENĖ (Mykolo Romerio universitetas, informatikos inžinerija – 07T), habil. dr. Jerzy PASLAWSKI (Poznanės technologijos universitetas, statybos inžinerija – 02T), prof. dr. Egidijus Rytas VAIDOGAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, statybos inžinerija – 02T). Disertacija bus ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 10 d. 13 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje. Adresas: Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva. Tel. (8 5) 274 4956; faks. (8 5) 270 0112; el. paštas [email protected] Pranešimai apie numatomą ginti disertaciją išsiųsti 2014 m. rugsėjo 9 d. Disertaciją galima peržiūrėti interneto svetainėje http://dspace.vgtu.lt ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje (Saulėtekio al. 14, LT-10223 Vilnius, Lietuva).

VGTU leidyklos TECHNIKA 2257-M mokslo literatūros knyga ISBN 978-609-457-702-4 © VGTU leidykla TECHNIKA, 2014 © Simona Kildienė, 2014 [email protected]

VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY

Simona KILDIENĖ

MULTI-STAGE ASSESSMENT OF SUSTAINABLE BUILDING TECHNOLOGIES DEPLOYMENT

DOCTORAL DISSERTATION

TECHNOLOGICAL SCIENCES, CIVIL ENGINEERING (02T)

Vilnius 2014

Doctoral dissertation was prepared at Vilnius Gediminas Technical University in 2010 –2014.

Scientific supervisor Prof Dr Habil Edmundas Kazimieras ZAVADSKAS (Vilnius Gediminas Technical University, Civil Engineering – 02T).

The Dissertation Defense Council of Scientific Field of Civil Engineering of Vilnius Gediminas Technical University:

Chairman Prof Dr Alfredas LAURINAVIČIUS (Vilnius Gediminas Technical University, Civil Engineering – 02T).

Members: Assoc Prof Dr Darius BAČINSKAS (Vilnius Gediminas Technical University, Civil Engineering – 02T), Prof Dr Dalė DZEMYDIENĖ (Mykolas Romeris University, Informatics Engineering – 07T), Dr Habil Jerzy PASLAWSKI (Poznan University of Technology, Civil Engineering – 02T), Prof Dr Egidijus Rytas VAIDOGAS (Vilnius Gediminas Technical University, Civil Engineering – 02T). The dissertation will be defended at the public meeting of the Dissertation Defense Council of Civil Engineering in the Senate Hall of Vilnius Gediminas Technical University at 1 p. m. on 10 October 2014 . Address: Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania. Tel.: +370 5 274 4956; fax: +370 5 270 0112; e-mail: [email protected] A notification on the intend defending of the dissertation was send on 9 September 2014. A copy of the doctoral dissertation is available for review at the internet website http://dspace.vgtu.lt and at the Library of Vilnius Gediminas Technical University (Saulėtekio al. 14, LT-10223 Vilnius, Lithuania).

Reziumė

Disertacijoje tiriamas statybos technologijų efektyvumas ir plėtra taikant tvarumo principus. Pagrindinis darbo tikslas – pasiūlyti technologijų plėtros statybos sektoriuje vertinimo daugiapakopį modelį ir jo praktinio taikymo algoritmą. Daugiapa- kopiam modeliui pritaikyti daugiatikslius sprendimų priėmimo metodus ir pa- siūlyti jų derinius technologijų plėtros veiksniams makro-, mezo- ir mikrolygmenimis vertinti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos litera- tūros sąrašas, autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir priedai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, ap- rašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomi auto- rės pranešimai konferencijose ir publikacijos, pateikiama disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros apžvalga nagrinėjama tematika, apžvelgiami tvarumo principai ir naujų technologijų plėtros galimybių vertinimas statybos rinkoje. Analizuojama inovatyvių statybos technologijų diegimo problematika. Apžvelgiami tvarios statybos vertinimo modeliai ir daugiatikslių metodų taikymas nagrinėjamąja tema. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išva- dos ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiama daugiatikslių sprendimo metodų klasifikacija, jų tinkamumo disertacijos uždaviniui spręsti analizė. Pasiūlyti statybos te- chnologijų ir produktų potencialui rinkoje vertinti daugiatikslio vertinimo me- todų deriniai. Pristatomas teorinis daugiapakopis modelis. Trečiajame skyriuje pristatomas daugiapakopio vertinimo modelio, sukur- to naujos statybos technologijos ar produkto plėtrai rinkoje vertinti, praktinis taikymas. Disertacijos tema paskelbta vienuolika mokslinių straipsnių, iš kurių penki referuojami duomenų bazės Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science ) cituojamuose žurnaluose, penki straipsniai pristatyti konferencijų dar- bų leidiniuose mokslo konferencijose ir vienas straipsnis – kituose Lietuvos recenzuojamuose leidiniuose.

Abstract

The dissertation investigates expansion and efficiency of technologies with the help of sustainability principles. The main aim of the thesis – to suggest the multistage model for assessment into expansion of technologies in the construction market and the algorithm for its practical application. To adjust multi-attributed decision making methods and suggest their combinations for assessment into technology expansion factors on macro, meso and micro levels. The thesis comprises an introduction, three chapters, general conclusions, list of references, list of publications by the author on the subject of the dissertation and annexes. The introductory part presents the researched problem, relevance of the thesis, the research object, formulated aim and objectives, scientific novelty of the thesis and defended statements. Closing remarks of the introduction intro- duce presentations given by the author at conferences as well as publications, and the structure of the dissertation. The first chapter provides the literature review on the research topic, reviews sustainability principles and interplay between dimensions particular to expansion of new technologies in a sustainable construction market. The analysis is focused on problems in deployment of innovative construction technologies. Additionally, it reviews models for assessment of sustainable construction and use of multi-attribute methods within the remits of researched topic. The chapter closes with conclusions and revised objectives of the thesis. The second chapter introduces the classification of multi-attribute decision making methods and analyses their fitness for solving the problem presented in the thesis. It suggests combinations of multi-attribute decision analysis methods for assessment into the potential of construction technologies/products in the market. Finally, it presents the theoretical multistage model. Chapter three presents practical application of the multistage assessment model designed for the assessment into the expansion of a new construction technology/product in the market. Eleven scientific articles were published on the topic of the dissertation, five of which – in peer-reviewed journals of Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science ), five – in proceedings of various scientific conferences, and one – in other Lithuanian peer-reviewed publications.

Žymėjimai

Simboliai xij – rodiklio reikšmė; aij – alternatyva; π ij – alternatyvų deriniai;

β g,n – alternatyvų perstatymai; qj – rodiklio reikšmingumas;

λmax – didžiausia ekspertų lyginimo matricos tikrinė reikšmė; n – rodiklių skaičius;

Ui – bendrasis alternatyvos j naudingumas (angl . Overall utility of alternative j); C.I. – suderinamumo indeksas (angl. Consistency index ); R.I. – atsitiktinumo indeksas (angl. Random index ); C.R. – suderinamumo koeficientas (angl. Consistency ratio ).

Santrumpos AHP – analitinės hierarchijos procesas (angl. The Analytic Hierarchy Process ); BVP – bendrasis vidaus produktas;

vii

COPRAS – daugiatikslis kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas (angl. Method of Multiple Criteria Complex Proportional Assessment); ES – Europos Sąjunga; EVR – ekonominio įvertinimo rodiklis; TPS – tvarios plėtros strategija; LSD – Lietuvos statistikos departamentas; MADM – daugiatikslis sprendimų priėmimo metodas (angl. Multiple Atribute Decision Making ); MCDM – daugiakriterinis sprendimų priėmimo metodas (angl. Multiple Criteria Decision Making ); MODM – daugiaobjektis sprendimų priėmimo metodas (angl. Multi(ple) Objective Decision Making ); MOORA – metodas, grindžiamas daugiaktikslio optimizavimo santykių dydžių analize (angl. Multi-Objective Optimization by Ratio analysis ); MULTIMOORA – santykių sistemos, neraiškiojo atskaitos taško ir pilnosios sandaugos formos metodas (angl. MOORA plus a Full Multiplicative Form Multi-Objective Optimization by Ratio analysis ); MVĮ – mažos ir vidutinės įmonės; MVV – mažas ir vidutinis verslas; PB – Pasaulio bankas; PVM – pridėtinės vertės mokestis; SSKI – statybos sąnaudų kainų indeksas; UAB – uždaroji akcinė bendrovė.

viii

Turinys

ĮVADAS ...... 1 Problemos formulavimas ...... 1 Darbo aktualumas ...... 2 Tyrimų objektas ...... 3 Darbo tikslas ...... 3 Darbo uždaviniai ...... 3 Tyrimų metodika ...... 3 Darbo mokslinis naujumas ...... 4 Darbo rezultatų praktinė reikšmė ...... 4 Ginamieji teiginiai ...... 4 Darbo rezultatų aprobavimas ...... 5 Disertacijos struktūra ...... 5

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE ...... 7 1.1. Tvarios statybos samprata mokslinėje literatūroje ...... 8 1.2. Naujos technologijos statybos rinkos plėtrai ...... 11 1.3. Mažų ir vidutinių statybos įmonių veiklos vystymas ir strateginiai sprendimai ...... 16 1.4. Inovacinių statybos technologijų diegimo problematika Lietuvos mažose ir vidutinėse įmonėse ...... 18 1.5. Tvarios statybos vertinimo metodai ...... 21

1.6. Teorinis kompleksinis daugiapakopis vertinimo modelis ...... 23 1.6.1. Makroaplinkos veiksnių tyrimas ...... 26 1.6.2. Mezoaplinkos veiksniai ...... 27 1.6.3. Mikroaplinkos veiksniai ...... 29 1.7. Daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai tvariam statybos modeliui kurti ...... 30 1.8. Pirmojo skyriaus išvados ir disertacijos uždavinių formulavimas ...... 32 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS ...... 35 2.1. Daugiapakopio sprendimų priėmimo modelio kūrimas...... 36 2.2. Daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų parinkimas ...... 40 2.3. Daugiatikslio vertinimo efektyvumo rodiklių sistema...... 45 2.4. Rodiklių reikšmingumų nustatymas ...... 46 2.4.1. Rodiklių objektyvaus reikšmingumo nustatymas AHP metodu ...... 46 2.4.2. Objektyvaus rodiklių reikšmingumo nustatymas entropijos metodu ...... 49 2.5. Daugiatiksliai vertinimo metodai ...... 50 2.5.1. Racionalaus varianto parinkimas MOORA metodu ...... 51 2.5.2. Racionalaus varianto parinkimas MULTIMOORA metodu ...... 53 2.5.3. Dominavimo teorijos taikymas ...... 54 2.5.4. COPRAS metodas ...... 55 2.5.5. Perstatymo metodas ...... 57 2.6. Antrojo skyriaus išvados ...... 58 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS ...... 59 3.1. Daugiapakopio modelio taikymas technologijos plėtrai ...... 60 3.2. Tyrimo objekto ir tiriamų alternatyvų identifikavimas...... 61 3.3. Rodiklių diferencijavimas ...... 61 3.3.1. Makroaplinkos rodikliai ...... 63 3.3.2. Mezoaplinkos rodiklių sistema ...... 65 3.3.3. Mikroaplinkos rodiklių sistema ...... 67 3.4. Išorinės makroaplinkos tyrimas ...... 71 3.5. Lietuvos makroaplinkos veiksnių įtakos vertinimas ...... 74 3.6. Statybos sektoriaus verslo sąlygų rinkoje vertinimas ...... 79 3.7. Mikroaplinkos veiksnių poveikio vertinimas ...... 84 3.8. Rezultatų sintezė...... 92 3.9. Trečiojo skyriaus išvados ...... 95 BENDROSIOS IŠVADOS ...... 97 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ...... 99 AUTORĖS MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS ...... 113 SUMMARY IN ENGLISH ...... 115

PRIEDAI* ...... 133 A priedas. Europos valstybių statybos sektoriaus vertinimas MULTIMOORA metodu: santykių sistemos, atskaitos taško ir pilnosios sandaugos formos skaičiavimų rezultatai ...... 134 B priedas. Makroaplinkos veiksnių įtakos vertinimas MULTIMOORA metodu: santykių sistemos, atskaitos taško ir pilnosios sandaugos formos skaičiavimų rezultatai ...... 138 C priedas. AHP metodu nustatytų rodiklių svorių vidurkių matricos ...... 140 D priedas. Mikroaplinkos veiksnių poveikio vertinimas COPRAS, SAW ir TOPSIS metodais ...... 141 E priedas. Bendraautorių sutikimai teikti publikacijose skelbtą medžiagą mokslo daktaro disertacijoje ...... 144 F priedas. Autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema kopijos ...... 158

* Priedai pateikiami pridėtoje kompaktinėje plokštelėje

Contents

INTRODUCTION ...... 1 Problem formulation ...... 1 Relevance of the thesis ...... 2 Research object ...... 3 Aim of the thesis ...... 3 Objectives of the thesis ...... 3 Research methodology ...... 3 Scientific novelty of the thesis ...... 4 Practical value of research findings ...... 4 Defended statements ...... 4 Approval of research findings ...... 5 Structure of the thesis ...... 5 1. SUSTAINABILITY PRINCIPLES IN THE CONSTRUCTION SECTOR ...... 7 1.1. Concept of sustainable construction in scientific literature ...... 8 1.2. New technologies for the development of construction market ...... 11 1.3. Development of activities by small and medium construction enterprises and strategic decisions ...... 16

xiii

1.4. Problems in deployment of innovative construction technologies in Lithuanian small and medium enterprises ...... 18 1.5. Methods for assessment into sustainable construction ...... 21 1.6. Theoretical complex multistage assessment model ...... 23 1.6.1. Investigation into macro-environment factors ...... 26 1.6.2. Meso-environment factors ...... 27 1.6.3. Microenvironment factors ...... 29 1.7. Multi-attribute decision making methods for the design of sustainable construction model ...... 30 1.8. Conclusions of Chapter One and formulation of thesis objectives ...... 32 2. COMPLEX MULTISTAGE DECISION MAKING MODEL ...... 35 2.1. Combining the multistage decision making model ...... 36 2.2. Selecting multi-attribute decision making methods ...... 40 2.3. System of attributes for multi-attribute decision analysis ...... 45 2.4. Defining attributes weights...... 46 2.4.1. Defining attributes weights using the AHP method ...... 46 2.4.2. Objective definition of attributes weights using the entropy method ...... 49 2.5. Multi-attribute decision analysis methods ...... 50 2.5.1. Choosing a rational alternative based on MOORA method ...... 51 2.5.2. Choosing a rational alternative based on MULTIMOORA method ...... 53 2.5.3. Using the dominance theory ...... 54 2.5.4. COPRAS method ...... 55 2.5.5. Permutation method ...... 57 2.6. Conclusions of Chapter Two ...... 58 3. ASSESSMENT INTO DEPLOYMENT OF A TECHNOLOGY AT A CONSTRUCTION COMPANY ...... 59 3.1. Using the multistage model for technology expansion ...... 60 3.2. Identifying the research object and investigated alternatives ...... 61 3.3. Differentiation of attributes ...... 61 3.3.1. Attributes of the macro-environment ...... 63 3.3.2. System of attributes of the meso-environment...... 65 3.3.3. System of attributes of the micro-environment ...... 67 3.4. Investigation into the external macro-environment ...... 71 3.5. Assessment of the impact of Lithuanian macro-environment factors ...... 74 3.6. Assessment into business conditions for the construction sector ...... 79 3.7. Assessment into the impact of microenvironment factors ...... 84 3.8. Synthesis of research results ...... 92 3.8. Conclusions of Chapter Three ...... 95 GENERAL CONCLUSIONS ...... 97 REFFERENCES ...... 99 LIST OF SCIENTIFIC PUBLICATIONS OF THE AUTHOR ON THE TOPIC OF THE THESIS ...... 113 xiv

SUMMARY IN ENGLISH ...... 115 ANNEXES*...... 133 Annex A. Assessment of opportunities for construction sector in European Union member states using the MULTIMOORA method: the results of the ratio system, the reference point and the full multiplicative form ...... 134 Annex B. Assessment of the influence of macro-environment using the MULTIMOORA method: the results of the ratio system, the reference point and the full multiplicative form ...... 138 Annex C. The average weights matrixes of the indicators set out of the AHP method ...... 140 Annex D. Assessment of the influence of micro-environment using the COPRAS, SAW and TOPSIS methods ...... 141 Annex E. Agreements of co-authors to provide published materials in the thesis ...... 144 Annex F. Author’s scientific publications on the topic of the thesis ...... 158

* The annexes are supplied in the enclosed compact disk

Įvadas

Problemos formulavimas

Norėdamos sėkmingai konkuruoti, statybos sektoriaus įmonės turi būti lanksčios ir dinamiškos, gebančios greitai reaguoti į rinkos pokyčius. Šiandienos verslo pasaulyje pažangą lemia naujų technologijų įvedimas į rinką kaip vienas esminių konkurencinio pranašumo veiksnių. Tai ypač aktualu statybos įmonėms, kurios, siekdamos sėkmingai plėtoti veiklą, turi priimti įvairaus lygmens sprendimus, nuolatos analizuoti verslo aplinkas, numatyti naujas veiklos alternatyvas ir ra- cionaliai panaudoti esamas. Konkurencinę kovą tarp statybos įmonių ypač paašt- rina dinamiški technologijų ir produkcijos kaitos tempai, kuriuos lemia sutrum- pėję produkcijos gyvavimo ciklai, verčiantys įmones priimti sprendimus, planuoti ir diegti naujas technologijas daug sparčiau nei anksčiau. Sprendimai, numatyti įmonės planavimo etape, dažniausiai neatitinka galu- tinių rezultatų, o siekiami tikslai ne visuomet pasiekiami racionaliausiu būdu. Taip atsitinka dažniausiai dėl informacijos trūkumo, kai susiduriama su neapi- brėžtomis situacijomis. Sprendžiami uždaviniai neapsiriboja keletu variantų, o racionalius sprendimus priimantiems asmenims, turintiems atitinkamą išsilavi- nimą, kvalifikaciją, nebeužtenka turimų žinių tiksliai suplanuoti visus procesus. Planavimo etape turima informacija nėra iki galo tiksli. Todėl uždaviniams šia- me etape spręsti būtina ieškoti naujų būdų ir uždavinių sprendimo metodų.

1 2 ĮVADAS

Pagrindinis įmonės tikslas, o kartu ir investuotojų susidomėjimo objektas, yra įmonės užimama rinka ir gaunamas pelnas. Todėl įmonės sprendimų per- spektyvinis modeliavimas, matematinių modelių taikymas, siekiant neprarasti konkurencingumo rinkoje, tampa vis aktualesnis. Technologijų plėtros modeliavimas formuoja pagrindą organizacijoms pasi- naudoti naujovėmis jas komercializuojant, priklausomai nuo organizacijos dy- džio, technologijų strategijos, konkurencinio pranašumo, turimų finansinių ištek- lių technologinėms investicijoms. Matematinių modelių sukūrimas ir praktinis jų pritaikymas, siekiant gauti geriausius ekonominius rodiklius, tampa tvarios statybos pagrindu.

Darbo aktualumas

Pasaulyje nėra daug empirinių tyrimų, nagrinėjančių statybos technologijų plėt- ros problematiką. Tyrimų stoka bei rinkos poreikis skatina plėtoti tokius tyrimus. Technologijų integravimas ir pateikimas į rinką yra vienas iš galimų sėkmingo verslo valdymo kelių, naudojant naująsias technologijas naujiems produktams, procesams, paslaugoms sukurti. Norėdamos sėkmingai konkuruoti, įmonės turi būti lanksčios ir dinamiškos, sugebėti greitai reaguoti į rinkos pokyčius, sukurti efektyviai išteklius naudojančią, klimatui nekenkiančią ir aplinką tausojančią, saugią ir koncentruotą statybos rinką, kuri būtų naudinga visiems piliečiams, ekonomikai ir visuomenei. Statybos verslo vystymuisi svarbu ne tik naujų technologijų atradimai, bet ir jų diegimas, technologinių pasiekimų sklaida įmonių produktuose ir gamybos procesuose. Įmonėms, siekiančioms išlikti konkurencingoje rinkoje, svarbu pasirinkti tinkamą technologiją ar produktą, nes šis pasirinkimas labai svarbus varto- tojų poreikių tenkinimui, personalo darbo pobūdžiui, įmonės veiklos rezultatams. Technologijų tinkamumo įvertinimas – sudėtinga problema. Kiekvieną įmonę, plėtojančią inovacinę veiklą, veikia daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Realiomis verslo sąlygomis nelengva priimti sprendimus dėl technologijos tinkamumo, nes dažnai pagal vienus rodiklius technologija gali būti įvertinta tei- giamai, o pagal kitus – net nepriimtina. Objektyvius sprendimus dėl technologijos tinkamumo galima gauti taikant ne vieną rodiklį, o jų rinkinį, t. y. rodiklius, atitinkančius tiek įmonės, tiek paslaugų specifiką ir įvairias verslo situacijas. Todėl šiai problemai spręsti disertacijoje siūlomas daugiapakopis kompleksinis sprendinių priėmimo modelis, sudarytas iš rodiklių rinkinių, apimančių makro-, mezo- bei mikroaplinkas. Modelis pritaikytas technologijos ar produkto plėtrai statybos rinkoje vertinti, taip pat gali būti praktiškai taikomas įmonės plėtros planavimo etape.

ĮVADAS 3

Tyrimų objektas

Statybos technologijų plėtros ir efektyvumo rinkoje vertinimas taikant tvarumo principus.

Darbo tikslas

Pasiūlyti statybos technologijų plėtros rinkoje vertinimo daugiapakopį modelį ir jo praktinio taikymo algoritmą.

Darbo uždaviniai

Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti statybos technologijų diegimo rinkoje sąlygas ir perspektyvas tvarios plėtros kontekste. 2. Nustatyti statybos technologijų plėtros efektyvumą lemiančius veiksnius įmonės strateginio planavimo etape. 3. Išanalizuoti makro-, mezo- ir mikroaplinkos poveikį technologijų plėtrai ir pasiūlyti rodiklių sistemas kompleksiniam modeliui sudaryti. 4. Sudaryti teorinį tvarumo principais pagrįstą daugiapakopį modelį technologijų plėtrai statybos rinkoje vertinti. 5. Praktiškai patikrinti teorinį daugiapakopį vertinimo modelį, veiks- mingam technologijų vertinimui įmonės veiklos planavimo etape.

Tyrimų metodika

Darbo rengimo metu remtasi užsienio ir Lietuvos mokslininkų publikacijomis, tyrimais, statybos įmonių duomenimis. Rodiklių sistemos sudarymui naudoti įvairių institucijų statistiniai duomenys, ataskaitos ir informaciniai leidiniai. Daugiapakopio kompleksinio sprendimo priėmimo modelio algoritmo prakti- niam taikymui pagrįsti naudojami daugiatikslio vertinimo metodai, atliekama gautų skaičiavimo rezultatų sintezė, palyginimas, modeliavimas bei ekspertinis vertinimas.

4 ĮVADAS

Darbo mokslinis naujumas

Rengiant disertaciją buvo gauti šie statybos inžinerijos mokslui nauji rezultatai: 1. Sukurta rodiklių sistema, išsamiai apibūdinanti statybos įmonės ap- linką, kurios efektyvumas priklauso nuo tam tikro skaičiaus kintamų- jų trimis lygmenimis: mikro-, mezo- ir makrolygmenimis. 2. Sukurtas tvarumo principais grindžiamas, teorinis, daugiapakopis vertinimo modelis, taikytinas įmonių plėtros planavimo etape. 3. Pasiūlyti statybos technologijų arba produktų potencialui rinkoje vertinti daugiatikslio vertinimo metodų deriniai: MULTIMOORA metodas + dominavimo teorija, entropijos metodas + COPRAS metodas, AHP metodas + perstatymo metodas. 4. Remiantis praktiniu pavyzdžiu ir pritaikius daugiatikslio vertinimo metodų derinius pristatytas modelio praktinis realizavimas.

Darbo rezultatų praktinė reikšmė

Tyrimų rezultatai gali būti naudingi statybos įmonėms numatant verslo plėtros kryptis. Pasiūlytas daugiapakopio vertinimo algoritmas, vertinantis technologijos įdiegimo ir paplitimo rinkoje galimybes. Praktiškai pritaikius pasiūlytą daugia- pakopį vertinimo modelį gali būti skatinamas technologijos, naujo produkto ar produkto dalies, technologinio proceso vartotojams prieinamumas, investicijos į naujas technologijas įmonėje, inovacijų plėtra versle.

Ginamieji teiginiai

1. Naujų statybos technologijų integravimas į rinką yra vienas iš galimų sėkmingo verslo valdymo būdų, naudojant naująsias technologijas naujiems produktams, procesams, paslaugoms kurti. Technologijų integracija apibrėžta ir įvertinta sistemine sąveika tarp makro-, mezo- ir mikroaplinkos veiksnių kuria tvarumą rinkoje. 2. Vertinant naujų technologijų plėtros efektyvumą ar spendžiant kitokį uždavinį, turintį didelį kiekį duomenų ir kai geriausio sprendimo ieš- koma pagal daugelį tikslų, veiksminga naudoti daugiatikslių metodų derinius.

ĮVADAS 5

3. Pasiūlytas kompleksinis daugiapakopis modelis įgalina sukurti sprendimų paramos sistemas skirtas įvertinti technologijų plėtros ver- tingumą ir tuo pačiu sudaryti prielaidas įmonių veiklos efektyvumui didinti ir vartotojų poreikiams tenkinti.

Darbo rezultatų aprobavimas

Disertacijos tema yra paskelbta vienuolika mokslinių straipsnių: penki – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science ) sąrašą (Kildienė et al . 2011; Brauers et al . 2013; Zavadskas et al. 2013; Zavadskas et al. 2014; Kildienė et al. 2014); vienas – konferencijos ISI Procee- dings medžiagoje (Kildienė 2013); vienas – kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose (Brauers et al. 2014); trys – Lietuvos konferencijų straipsnių rinkiniuo- se (Kildienė et al. 2012; Kildienė 2011; Akatjevaitė 2011a); vienas – kituose Lietuvos recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose (Akatjevaitė 2011b). Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti keturiose mokslinėse konferencijose (dviejose tarptautinėse ir dviejose Lietuvos jaunųjų mokslinin- kų): − 2-ojoje tarptautinėje konferencijoje “Information Technology and Quantitative Management “ 2014 m. Maskvoje; − 11-ojoje tarptautinėje konferencijoje “Modern building materials, structures and techniques “ 2013 m. Vilniuje; − 15-ojoje Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Mokslas – Lie- tuvos ateitis“ 2012 m.Vilniuje; − 14-ojoje Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Mokslas – Lie- tuvos ateitis“ 2011 m. Vilniuje.

Disertacijos struktūra

Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros ir šaltinių bei autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašai, santrauka anglų kalba ir priedai. Disertacijos apimtis su santrauka anglų kalba – 133 puslapiai (neįskaitant priedų), tekste panaudotos 33 numeruotos formulės, 19 paveikslų ir 27 lentelės. Rašant disertaciją buvo panaudoti 170 literatūros šaltiniai.

Tvarumo principai statybos sektoriuje

Projektuojant, statant ir naudojant pastatus vis daugiau dėmesio skiriama tvarumo principams. Tvarumo principais grindžiamos statybos tikslas – sukurti tokius pastatus, kurie padės taupyti energiją ir išteklius, saugoti gyventojų sveikatą ir užtikrinti puikią jų savijautą. Tai padeda sumažinti išlaidas ir poveikį aplinkai, pagerinti pastatų kokybę ir pakelti jų rinkos vertę. Visuotinai pripažįstama, kad tvarus vystymasis priklauso nuo jį kompleksiškai veikiančių makro-, mezo- ir mikroaplinkos kintamųjų. Remiantis tokiu tvarumo supratimu disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas statybos sektoriui. Šiame disertacijos skyriuje pateikiamos svarbiausios tvarios statybos plėtros kryptys, nagrinėjama naujų te- chnologijų plėtra statybos rinkoje. Analizuojama naujų statybos technologijų ir produktų diegimo problematika. Apžvelgiami statybos sektoriuje taikomi vertinimo modeliai ir metodai, skatinantys visuomenę protingai vykdyti planavimą, projektavimą, statybą, valdymą ir rinkodarą. Skyriuje nagrinėjama tema autorė kartu su bendraautoriais paskelbė penkias publikacijas: Zavadskas et al. 2014; Kildienė et al. 2014; Kildienė 2013; Kildie- nė et al. 2012; Akatjevaitė (Kildienė) 2011b.

7 8 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

1.1. Tvarios statybos samprata mokslinėje literatūroje

Šiandien tvarumo ir tvarios plėtros sąvokos vartojamos labai plačiai. Šios sąvo- kos nagrinėjamos daugelyje mokslinių tyrimų sričių: aplinkosaugos ir ekologijos (Frenkel et al. 2014; Lorek, Spangenberg 2014; Horlings, Marsden 2014; Ban- terle, Stranieri 2013; Ramaswami et al. 2012; Kaklauskas et al. 2011), inžineri- jos (Sala et al. 2013; Tam et al. 2013; Milutiene et al. 2012; Zavadskas, Turskis 2011; Medineckiene et al. 2011), verslo ekonomikos (Rizzi et al. 2013; Martins 2013; Susniene, Sargunas 2013; Raslanas et al. 2012; Coenen et al. 2012), energetikos (Rizzi et al. 2014; Colson et al. 2014; Hiremath et al. 2013; Davis et al. 2013; Paleta et al. 2012; Bhattacharyya 2012), statybos (Glock 2013; Kracka, Zavadskas 2013; Bynum et al. 2013; Son et al. 2012; Tatari, Kucukvar 2012) bei daugelyje kitų. Tvarumas yra vienas didžiausių dabarties iššūkių, nors viena- reikšmio apibrėžimo tvarumui aprašyti nėra. Tačiau visų sričių mokslinius tyrimus jungia bendri tvarumo principai, apimantys politinę, ekonominę, teisinę, socialinę ir aplinkos dimensijas, siekiant tenkinti visuomenės poreikius (United Nations University 2012). Tvarumas sukuria ir palaiko sąlygas, kuriomis žmo- gus ir gamta gali egzistuoti produktyviai harmoningai, kad galėtume vykdyti socialinius, ekonominius ir kitus reikalavimus, dabarties ir ateities kartoms. Per pastaruosius keliolika metų buvo plačiau ar siauriau vartota daug šio termino sinonimų: darni plėtra, harmoningas vystymasis, tausojantis vystymasis, tvarus vystymasis, tvari plėtra, subalansuotoji raida, subalansuotas vystymasis, subalansuotoji plėtra ir t. t. Apibendrinus įvairių sričių autorių ir mokslininkų teiginius, galima spręsti, kad tvarumas yra visa apimanti sąvoka. 1987 m. Bruntlando komisija (World Commission on Environment and Development 1987) tvarumą apibūdino kaip plėtrą, kuri tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažindama ateities kar- tų galimybės tenkinti savuosius. Šis apibrėžimas pateikiamas ir Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos (World Commission on Environment and Develop- ment 2002) dokumentuose. Pagal šiandienos sampratą tvarumo sąvokos apibūdinimas apima žmogaus veiklos pasauliniu mastu aplinkos, socialinį ir ekonominį aspektus. Aplinkos aspektai – tai efektyvus pirminių ir kitų išteklių naudojimas, tarša, atliekų tvarkymas ir perdirbimas. Socialiniai aspektai – tai darbuotojų gerovė, sveikata ir sauga, indėlis visuomenei plačiąja prasme, korpo- racinė diplomatija ir ilgalaikis verslo gyvybingumas. Ekonominiai aspektai apima pelningumą, efektyvumą, pridėtinę vertę ir pageidaujamą kapitalo grąžą. Klimato kaita ir finansų krizė parodė, kad greito pelno ir trumpalaikių tikslų siekimas gali turėti itin neigiamų padarinių. O tvarumas, priešingai, užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai. Cituojant ES strategiją (Europos Parlamen- tas ir Taryba 2009): „Tvarios plėtros strategija (TPS), reiškia, kad dabarties kar-

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 9 tos poreikiai turėtų būti tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius. Tai yra visiems svarbus Europos Sąjungos (ES) tikslas, nu- lemiantis visas Sąjungos politikos kryptis ir veiklą. Juo skatinama dinamiška ekonomika, užimtumas ir aukštas švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės bei teritorinės sanglaudos ir aplinkosaugos lygis taikiame ir saugiame pasaulyje, kuriame gerbiama kultūrų įvairovė“. Remiantis tokiu tvarumo supratimu, disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas statybos sektoriui. Tvarumo principas statyboje apima ne tik aplinkosaugos klausimus, techni- nį efektyvumą ir funkcinius reikalavimus, bet ir miestų atnaujinimo bei socialinius aspektus. Tvarios statybos tikslas – sukurti tokius pastatus, kurie padės taupyti energiją ir išteklius, saugoti gyventojų sveikatą ir užtikrinti puikią jų savijautą. Siekiant „Europa 2020“ tikslų, įvedus naujus Europos tvarių statybos sektoriaus produktų, procesų ir darbų standartus, taikant efektyvaus energijos vartojimo pastatuose strategijas, laikantis pastatų energinio naudingumo reikala- vimų, taikant energinio naudingumo sertifikavimą, statybų sektoriaus būsima raida susijusi su (European Comission 2012): − energiniu pastatų naudingumu, efektyviu išteklių naudojimu gaminant, transportuojant ir naudojant produktus, skirtus pastatų ir infrastruktūros objektų statybai; − mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, darančia didelį poveikį statybų sektoriui; − pasaulinio masto uždaviniais, t. y.: − globalizuota nesubalansuota konkurencija; − energijos vartojimo efektyvumu; − pastatais, pastatytais pagal tvarumo principą; − atsparumu nelaimėms; − patalpų mikroklimatu; − pastatų ir medžiagų regeneravimu, perdirbimu ir kartotiniu naudojimu; − gamyba pagal užsakymą; − darbo jėgos senėjimu; − viešaisiais pirkimais; − viešojo ir privataus sektorių partneryste; − sveikatos ir saugos klausimais; − verslo etika. Nepaisant to, kad tvarumo sąvoka skirtingais laikotarpiais buvo skirtingai interpretuojama (World Commission on Environment and Development 1987, Elkington 1994; Kates et al. 2005; Strange, Bayley 2008) ir neturi bendro api- brėžimo, šiuo metu visuotinai pripažįstama, kad tvarus vystymasis priklauso nuo jį kompleksiškai veikiančių makro-, mezo- ir mikroaplinkos kintamųjų (1.1 pav.). Priklausomai nuo šių veiksnių poveikio visumos kinta ir statybos ša- kos efektyvumo lygis.

10 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

Makroaplinka Mezoaplinka Mikroaplinka

Ekonomikos sistema Valdymo sistema Socialinė sistema Technologinė sistema

Ideologija Strategija Struktūra Technologija

` Industrializacija Sistema Resursai Procesas

Integracija Parama Produkcija Paslaugos

Valdymo sistema

1.1 pav. Tvarios statybos sektoriaus rinkos komponentų sąveika (Kildienė et al. 2014) Fig. 1.1. Interactions of sustainable construction market components (Kildienė et al. 2014)

Makroaplinkos kintamieji veiksniai, tokie kaip ekonominis, politinis ir kul- tūrinis šalies išsivystymo lygis, statybos šakos veiklą reglamentuojantys dokumentai, rinka, mokesčių sistema, kreditų gavimo galimybės ir sąlygos, infliacija, vietiniai ištekliai ir t. t., veikia statybos šakos efektyvumo lygį. Arba atvirkščiai, dėl savo svarbos ekonomikai statybų sektoriaus veiklos rezultatai gali turėti di- delę įtaką visos ekonomikos raidai (Kaklauskas et al. 2011). Mezoaplinkos analizė reiškia sisteminę statybos sektoriaus analizę, kurioje veiklą vysto privačios ir valstybinės organizacijos, sprendžiančios su tvaria aplinka siejamus klausimus, susijusius su socialiai reikalingomis prekėmis ir paslaugomis. Tvarumo užtikrinimas statybos sektoriuje priklauso nuo daugybės su- interesuotų asmenų, dalyvaujančių priimant sprendimus statybos procese (Akadiri et al . 2013; Braganca et al. 2007). Statybos darbų kokybė taip pat turi tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei. Jau nekalbant apie tai, kad pastatų energi- nis naudingumas ir efektyvus išteklių naudojimas gaminant, transportuojant ir naudojant produktus, skirtus pastatų ir infrastruktūros objektų statybai, daro di- delę įtaką energetikai, klimato kaitai ir aplinkai. Statybos efektyvumo lygis taip pat priklauso nuo mikroaplinkos kintamųjų veiksnių (veiklos srities pasirinkimas, žemės sklypų ir pastatų kainos, statybos vietovės infrastruktūros, esamos statybos informacinės sistemos, pastato gyvavimo proceso integruoto projektavimo, statybos medžiagų ir gaminių aprūpinimo proceso efektyvumo didinimo

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 11 naudojant internetą ir pan., kurie savo ruožtu priklauso nuo mezo- ir makrolygmens veiksnių įtakos). Siekiant įvertinti ir apibendrinti visus išvardytus kompo- nentus, siūloma įmonės veiklos efektyvumą rinkoje vertinti remiantis šiais principais: 1) mokslinis analizės ir vertinimo pobūdis. Analizės ir vertinimo metu būti- na atsižvelgti į tvarumo dėsnių reikalavimus. Analizė turi taikyti naujausius mokslinius tyrimų metodus, mokslo ir technikos pasiekimus, informacines technologijas, pažangią patirtį; 2) kompleksinis pobūdis. Analizė ir vertinimas turi aprėpti visas įmonės veiklos sritis, visus padalinius, visapusiškai nagrinėti atskirų reiškinių tarpusavio priklausomybę ir poveikį ekonomikai; 3) sisteminis pobūdis. Analizuojamasis objektas turi būti nagrinėjamas kaip sudėtinga dinaminė sistema, susidedanti iš daugelio elementų, kurie yra su- siję tarpusavyje ir su išorine aplinka; 4) objektyvumas, konkretumas, tikslumas. Analizė ir vertinimas turi būti grindžiami patikima, patikrinta informacija, išvados turi būti paremtos tiks- liais analitiniais skaičiavimais; 5) veiksmingumas. Analizė ir vertinimas turi daryti efektyvų poveikį įmo- nės veiklai ir jos rezultatams, laiku išaiškinti trūkumus, klaidas ir rezervus; 6) planingumas ir operatyvumas. Analizė ir vertinimas atliekami pagal pla- ną, periodiškai, nuosekliai, tam numatant analizės vykdytojus ir paskirstant įpareigojimus; 7) efektyvumas. Analizės teikiama ekonominė nauda turi viršyti jai atlikti skirtas lėšas. Dėl atskirų statybų sektoriaus atšakų veiklos įvairovės jose skirtingai sprendžiami sociologiniai ir ekonominiai, organizaciniai, kultūriniai ir technologiniai uždaviniai, skirtingai prisitaikoma prie naujų taisyklių ir naudojamasi rinkos galimybėmis (European Comission 2012). Statybos sektoriaus rinka efektyvi laikoma tada, kai suminis visų suinteresuotų grupių poreikių ir tikslų patenkinimo lygis yra didžiausias, apimantis darnią ekonominių, socialinių, techninių, valdymo sistemų sąveiką.

1.2. Naujos technologijos statybos rinkos plėtrai

Statybos sektoriuje nuolat atsiranda naujų technologinių įrenginių ir medžiagų, kurias būtina kuo operatyviau ir racionaliau naudoti gaminiams, konstrukcijoms gaminti, pastatams ir inžineriniams statiniams statyti. Šio sektoriaus vystymuisi svarbu ne tik inovacinių technologijų atradimai, bet ir jų diegimas, technologinių pasiekimų sklaida įmonių produktuose ir gamybos procesuose. Šiuo metu įmo- nės gali pasirinkti itin padaugėjusių įvairių, naujai sukurtų ar patobulintų techno-

12 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE logijų ir produktų. Tai ypač aktualu statybos įmonėms, kurios, siekdamos sėk- mingai plėtoti veiklą, turi priimti operatyvius strateginius sprendimus, nuolatos analizuoti verslo aplinkas ir numatyti naujas veiklos alternatyvas. Anot Skibniewski, Zavadsko (2013), technologija yra reiškinys, atsiradęs siekiant kryptingo žmogaus poveikio gamtai. Todėl technologiją būtina nagrinėti kompleksiškai, sąveikoje su visuomeniniais mokslais. Ypatingą reikšmę turi ekonomika, siūlanti technologinių sprendimų įvertinimo kriterijus. Labai glau- džiai statybinių technologinių procesų teorija susijusi su moksliniu darbo orga- nizavimu, matematikos ir kibernetikos mokslų taikymu. Statybos darbų technologija orientuota į didesnį visuomeninį naudingumą. Atlikus sisteminių dėsningumų tyrimus ir matematizavimą, sudaromos prielaidos sėkmingam me- todų taikymui priimant technologinius sprendimus. Šiandienos verslo pasaulyje technologija vertinama kaip vienas esminių įmonės konkurencinio pranašumo veiksnių (Vasauskaitė et al. 2011; Rothaermel 2008). Naujų technologijų diegimo įmonėje proceso pagrindas yra naujos įran- gos ar gamybinių procesų įsigijimas, padedantis įmonei siekti aukštesnių veiklos rezultatų. Sprendimai diegti naują technologiją priklauso nuo įmonės poreikių, situacijos rinkoje ar veiklos laikotarpių. Ankstyvuosiuose technologijų plėtros etapuose produktai sukuria galimybių įeiti į rinką vartotojui pateikiant naujovę palyginti nedidelėmis sąnaudomis. Tai generuoja pinigų srautus ir formuoja pri- pažinimą konkuruojant dėl naujai besikuriančios rinkos dalies. Dėl vėlesnio te- chnologijų strategijos tikslų siekimo ir rinkos pasiskirstymo apibrėžiamos toles- nės gamybos apimties plėtros perspektyvos ir būsimas vartotojų ratas. Įmonių technologinės inovacinės veiklos vystymas siejamas su valstybės parama moksliniams tyrimams; kooperacija tarp įmonių, mokslinių tyrimų insti- tutų ir klientų; informacijos sklaida tarp ekonomikos subjektų ir kt. Vidinis ino- vacinės veiklos mechanizmas pasižymi tuo, kad jo raiška aprėpia įvairias fazes: naujos idėjos atsiradimą; naujovės sukūrimą; naujovės panaudojimo metodų pa- skleidimą; naujovės paskirstymą tarp naudotojų ir vartotojų; naujovės naudojimą ir vartojimą; naujovės sunykimą. Technologijos kaip įmonės strateginio verslo vykdymo priemonės svarbą pabrėžė ir daugelis mokslininkų, akcentavę įmonės bendrosios ir technologijų strategijos sąveiką (Drnevich, Croson 2013; Tassey 2013). Aghion ir Grifith (2005) teigia, kad inovatyvumas susijęs su konkurencingumo lygiu – kuo didesnis inovatyvumas, tuo įmonė konkurencingesnė rinkoje. Moksliniuose darbuose dažnai pabrėžiama technologijų svarba, sukuriamas konkurencinis pranašumas, inovatyvių produktų kūrimo galimybės išnaudojant naujų technologijų potencia- lą (Hakansson, Ingemansson 2013; Akadiri et al. 2013; Mazurkiewicz, Poterals- ka 2012). Apibendrinant skirtingų autorių nuomonę, galime teigti, kad produktų ir te- chnologijų inovacijų pasėkoje įmonė didina gaminių kokybę, jų kūrimas nukrei-

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 13 piamas vartotojų poreikių tenkinimui bei tokiu būdu išplečiama užimama rinkos dalis arba skverbiamasi į naujas rinkas. Diegdama naujus produktus ar technologijas, įmonė užsitikrina konkurencinį pranašumą bei veiklos rezultatų augimą (1.2 pav.).

1.2 pav. Technologijos inovatyvumo ir konkurencingumo ryšys (Kildienė 2013) Fig. 1.2. The relationship between technology innovation and competitiveness (Kildienė 2013)

Efektyvios technologijos, atitinkančios tvarios statybos principus, plėtra vertinama kompleksiškai apimant visas jos efektyvumo vertinimo dimensijas, mikro-, mezo- ir makroaplinkose bei technologinio potencialo dimensijas: eko- logiškumą, darnumą, teigiamą poveikį aplinkai, pažangumą (1.3 pav.). Schiede- ring et al. (2012), apibendrindami skirtingas inovacinių technologijų tvarioje rinkoje sąvokas, išskyrė pagrindinius aspektus, rodančius sąvokų skirtumus, priklausomai nuo siekiamo rezultato: − Inovacinis objektas: produktas, procesas, paslauga, metodas. − Rinkos orientacija: poreikių patenkinimo / konkurencingumo siekimo. − Aplinkosaugos aspektas: neigiamo poveikio aplinkai mažinimas / nuli- nio neigiamo poveikio aplinkai siekimas. − Fazės: apima visą gyvavimo ciklą / medžiagų srautų mažinimas. − Impulsas: gali būti nukreiptas į ekonominius aspektus arba į ekologinius aspektus. − Lygis: naujovių diegimo / ekologinių standartų įmonėje diegimo. Statybos įmonės atveju išskiriamos šios technologinės inovacijos plėtros kryptys: statybos technologija ir (arba) produktas, statybos produkcijos modelis, sukurtas laboratorinėmis sąlygomis, statybos gaminio arba technologijos imita-

14 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE cinis modelis, statybos produkto prototipas, galutinis produktas, gamybos procesas, statybos technologinis procesas.

1.3 pav. Technologijos diegimo statybos rinkoje koncepcija (Kildienė et al . 2014) Fig . 1.3. The concept of technology deployment in the construction market (Kildienė et al. 2014)

Technologinės inovacijos susijusios su: naujomis paslaugomis, naujais pro- cesais ir technologijomis, naujomis medžiagomis, naujais produktais, kurie turi būti panaudoti taip, kad pastato priežiūra ir išlaidos būtų sumažintos. Taip pat jos privalo padėti taupyti energiją, gerinti gyventojų sveikatą ir darbingumą. Ypač svarbūs ir dizaino sprendimai – jie turi būti nukreipti ne tik į energijos tau- pymą, bet ir esamo kraštovaizdžio, ekologinės sistemos išlaikymą. Šiandien efektyvią technologiją, galima apibūdinti kaip konkurencingą, ap- linką tausojančią, taupią, našią, ekonomišką ir tenkinančia visuomenės poreikius (1.4 pav.). Tai reiškia, kad dizainas, konstrukcija ir medžiagos, naudotos statyboje, apima ir įtraukia daugybę technologijų, kurios visos kartu daro pastatą labiau taupantį energiją, sveikesnį ir neeikvojantį gamtos išteklių. Efektyvių te- chnologijų naudojimas labai svarbus pastato statyboje. Schrettle et al. (2014) nustatė, jog nauji produktai įmonei daro didesnę tei- giamą įtaką nei kiti veiksmai, tokie kaip kainos mažinimas ar reklaminės kam- panijos. Teigiamas ir stiprus ryšys taip pat buvo nustatytas tarp staigaus inovaty- vaus produkto pateikimo į rinką ir įmonės finansinių rinkos vertės rodiklių

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 15

(Aghion et al. 2013), užimamos rinkos dalies ar pardavimų augimo (Roper et al. 2013). Carpenter, Sawhney (1996) pabrėžė, kad ypač technologijoms imliose pramonės šakose technologijų sekėjos strategijos besilaikančios įmonės gali ne- sudėtingai mažinti lyderiaujančios įmonės konkurencinį pranašumą, taip didi- nant technologijų lyderio verslo riziką. O technologiniai patobulinimai, atsiran- dantys rinkoje, kaip empiriniuose savo tyrimuose įrodė Bohlmann et al. (2002), yra konkurencinio pranašumo siekimo šaltinis įmonėms – technologijų sekė- joms.

1.4 pav. Technologijos savybės tvarioje rinkoje (Kildienė et al. 2014) Fig. 1.4. Technology features in the sustainable market (Kildienė et al. 2014)

Apžvelgti moksliniai darbai leidžia išskirti pagrindines tvarios plėtros principus atitinkančias technologijų charakteristikas: Išteklių naudojimo efektyvumas: − Efektyvus žaliavų vartojimas maksimaliai taikant reciklą; − Maksimalus atsinaujinančių išteklių ir energijos vartojimas ir minimalus neatsinaujinančių išteklių vartojimas; − Efektyvus energijos vartojimas gamyboje ir buityje; − Ilga naudojimo trukmė, antrinis panaudojimas arba reciklas. Ekonominiai privalumai: − Ekonominis kaštų efektyvumas, lyginant su esamais gaminiais ir paslaugomis; − Išorinių kaštų įtraukimas į rinkos kainą; − Padidintas gamybos ir prekybos našumas bei konkurencingumas. Socialiniai privalumai:

16 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

− Palaiko ir gerina gyvenimo standartus bei kokybę; − Prieinami ir pasiekiami visoms socialinėms ir kultūrinėms grupėms; − Atitinka decentralizacijos, individualios kontrolės ir demokratijos principus. Nedidelis poveikis aplinkai: − Labai mažos gamybos, naudojimo ir deponavimo emisijos į aplinką; − Nėra toksinių išlakų. Statybos sektorius – vienas dinamiškiausių ekonomikos sektorių. Jame iš- lieka tik tos įmonės, kurios greitai ir efektyviai pritaiko mokslinio ir techninio progreso rezultatus ir yra orientuotos į nuolatinę inovacinę veiklą. Anot Ro- thaermel (2008), dėl aukšto konkurencijos lygio rinkoje įmonės turi domėtis kiekviena naujove, investuoti į rizikingus projektus, kad nepraleistų galimo technologijos šuolio rinkoje. Naujų technologijų diegimas įmonėje yra neatsieja- mas nuo įmonės sąveikos su išorine aplinka. Būtent šie veiksniai lemia tolesnį veiksmingą technologijos plėtros potencialą.

1.3. Mažų ir vidutinių statybos įmonių veiklos vystymas ir strateginiai sprendimai

Statybos įmonių konkurencingumas yra svarbus ne tik dėl poveikio ekonomikos augimui ir užimtumui, bet ir todėl, kad leidžia užtikrinti šio sektoriaus tvarumą (Europos komisija 2012). Dinamiška statybos sektoriaus aplinka, kurią lemia spartūs technologiniai pokyčiai, augantys vartotojų reikalavimai, konkurencijos globališkumas diktuoja kryptį statybos įmonių strateginiams sprendimams. Šiame poskyryje siekiama pagrįsti įmonės kaip tvaraus konkurencinio pra- našumo kūrimo instrumento pasirinkimą. Pabrėžiama, kad įmonė, norinti įgyti konkurencinį pranašumą, turi turėti galimybę sukurti ir realizuoti atitinkamą strategiją. Strategija tampa ypač aktuali, kai reikia numatyti verslo plėtros kryptis, paslaugų paklausą, išsilaikyti rinkose ir gauti pelno (Teece 2010). Anot Girmscheid, Selberherr (2012), konkurencinio pranašumo įgijimas yra pagrindi- nė statybos įmonių gyvavimo sąlyga ir pagrindinis tikslas, kurio siekimas reikalauja sukurti ir išnaudoti įmonei augti palankias sąlygas. Todėl išorės ir vidaus sąlygas įvertinanti įmonės strategija yra prielaida įgyti konkurencinį pranašumą ateityje. Kai daugelis veiksmų sujungiami į sistemą, dirbančią geriau nei jos dalių suma, toks verslo procesas sukuria konkurencinį pranašumą, net jei sudedamo- sios dalys pačios savaime tokio pranašumo nekuria (Mickevičienė 2011). Todėl, siekiant paruošti įmonę ilgalaikiam konkuravimui, būtina pažinti ir įvertinti ne tik įmonės išteklius, kompetencijas, bet ir ištirti išorinius ir vidinius rinkos poveikius. Taip išryškėja problema, kuri gali būti formuluojama klausimu, kaip

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 17

įmonės vadovai strateginio valdymo procese pasitelkdami kompetencijas gali kurti tvarų konkurencinį pranašumą. Strateginio valdymo krypties mokslininkai tik apytiksliai prieš dešimtmetį pradėjo kreipti daugiau dėmesio į verslo modelius kaip teorinį konstruktą (Amit, Zott 2001; Zott et al. 2010), analizuoti jų tipo- logiją, vertės ir naudos kūrimo logiką (Zott, Amit 2007; Teece 2010). Pastarai- siais metais atlikti vertingi verslo modelių ir strategijos sąsajų (Casadesus- Masanell, Ricart 2010), verslo modelio ir rinkos strategijos pasirinkimo (Zott, Amit 2008), verslo modelio lygių (Casadesus- Mansell, Ricart 2010; Schallmo, Brecht 2010; Wirtz et al. 2010) ir verslo modelių inovacijų (Chesbrough 2010; Gambardella, McGahan 2010) tyrimai. Šiuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama ir statybos verslo modelio inovacijai, kuriamai remiantis verslumu ir diegiat naujausias technologijas (Kang et al. 2013b; Zott, Amit 2013). Verslo modelio inovacija laikoma raktu į sėkmingą įmonės veiklą, todėl nemažai moks- lininkų sutelkia dėmesį į klausimus, susijusius su verslo modelio atnaujinimu ir esamų įmonių inovacijomis (Kinderis, Jucevičius 2013). Rinkos jėgoms pažinti reikalingi tam tikri gebėjimai, įgyjami remiantis dar- buotojų žiniomis, patirtimi, inovatyvumu, įmonės struktūra ir kultūra, t. y. vidi- niais ištekliais (Skare, Golja 2012; Urban, Govender 2012). Ištekliais, gebėji- mais ir kompetencijomis grįstuose požiūriuose išskiriami ištekliai ir gebėjimai, reikalingi rinkos jėgoms pažinti ir įvertinti. Rinkos sąlygomis komercinė struktū- ra orientuota gauti pelno. Siekdami šio tikslo, subjektai nuolatos rizikuoja ir konkuruoja konkrečioje teisinėje ir politinėje aplinkoje. Rizika yra ūkinės veiklos elementas – tai, kas rinkoje šiandien yra stabilu, rytoj gali pasikeisti. Paklau- sos ir pasiūlos svyravimas, konkurencija ir infliacija, daugelis kitų veiksnių nuolat keičia verslo aplinką (1.5 pav.).

1.5 pav. Paklausos ir pasiūlos svyravimai rinkoje Fig. 1.5. Fluctuation points to changes in supply and demand

18 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

Tyrinėjant ilgesnio laikotarpio paklausą, pasiūlą ir kainas pastebima, kad jos nuolat keičiasi. Galimi paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimai ar tendencijos. Taip pat galimas atsiradusio atskiro produkto tolygus kainos didėjimas, paskui mažėjimas, kol galiausiai produktas prapuola iš rinkos. Dėl kintančios aplinkos statybos sektoriaus verslui būdingas prognozuojamų rezultatų neužtikrintumas, rizikingi sprendimai. Jie galimi organizuojant verslą, formuo- jant firmos strategiją, pačių vadybininkų veikloje, konkurentų, tiekėjų veiks- muose, vyriausybės sprendimuose. Statybos verslo dalyvis vieniems veiksniams gali daryti įtaką, kitiems – tik iš dalies arba likti neutralus. Šiai veiksnių grupei priklauso makroaplinka. Veiksniai veikia nacionalinę ekonomiką, importo ir eksporto kainas, valiutų kur- sus ir pan. Geriau susipažįstant su visomis įtakomis, atsiranda galimybė prognozuoti rezultatus, mažinti neigiamas pasekmes arba siekti geresnių rezultatų. Atitinkama strategija leidžia įmonei išnaudoti savo išteklius ir kompetencijas konkurencinėje kovoje, rinkoje paversdama juos konkurenciniu pranašumu prieš konkurentus. Kad tai būtų įgyvendinta, įmonės vadovybė privalo pažinti ir tinkamai įvertinti įmonės išteklius ir kompetencijas (Mickevičienė, 2011). Kirs- tukas et al. (2013) siūlo įmones vertinti dviem požiūriais: 1) įmonės veiklos vertinimas, kai pagal jos aplinkos veiksnius ir turimų išteklių kiekį bei kokybę nustatomos įmonės potencinės galimybės ir veiklos efektyvumas; 2) įmonės turto vertinimas, kai nustatoma įmonės kaip rinkos subjekto komercinė vertė. Abu šie vertinimo požiūriai yra glaudžiai susiję – jei įmonė gerai išnaudoja turimą ga- mybinį potencialą, dirba efektyviai, pelningai, tuo didindama turimą turtą, kartu didėja ir įmonės komercinė vertė. Gerai įvertinus įmonę kaip rinkos subjektą (kai atsižvelgiama ne tik į turimą įmonės turtą, bet ir į jos darbuotojų ryšius, pa- tirtį, patikimumą, prestižą), susidaro palankesnės sąlygos veiklos plėtrai. Neapi- brėžtumas ir rizika nuolatos supa verslo dalyvius, priimančius sprendimus (Mar- tišius et al . 2008). Greita reakcija ir lankstumas gali būti pasiekiami tik tada, kai sprendimai bus pagrįsti laiku gauta ir adekvačia informacija, žiniomis ir patirtimi apie išorinę organizacijos aplinką bei vidines galimybes (Valančienė et al. 2007).

1.4. Inovacinių statybos technologijų diegimo problematika Lietuvos mažose ir vidutinėse įmonėse

Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) persiorientavimas diegiant naujas technologijas daug paprastesnis nei stambiose įmonėse. Mažosios ir vidutinės įmonės labai svarbios Lietuvos ekonomikai – jos sukuria didžiąją dalį verslo ekonomikos

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 19 bendros pridėtinės vertės apie 70 proc. ir darbo vietų apie 75 proc. (SBA faktų suvestinė 2013). Mažos ir vidutinės įmonės – dinamiška, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonomi- niam augimui ir socialinių santykių stabilumui (Bartkus, Piktys 2007). Būtent smulkių įmonių kompaktiškumas, santykiškai nedidelis darbuotojų skaičius bei kapitalas leidžia greitai reaguoti į rinkos pokyčius, įstatymų pataisas. Tačiau ma- žos ir vidutinės įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pokyčius. 2008–2009 m. krizė labai paveikė Lietuvos statybos MVĮ, itin sumažėjo darbo vietų, o pridėtinė vertė gerokai smuko (1.6 pav.). MVĮ krizė turėjo didesnę įtaką nei didelėms bendrovėms: jų vykdomos ekonominės veiklos mastas sumažėjo trečdaliu, o didelės bendrovės savo veiklos mastą sumažino tik penktadaliu.

1.6 pav. Statybos įmonių skaičius prieš ekonomikos krizę ir po jos (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Fig. 1.6. Construction enterprises before the economic crisis and beyond (Lithuanian Department of Statistics data)

2006–2008 m. prieš ekonomikos krizę statybų sektorius plėtojosi labai sparčiai, to priežastis – bankai, kurie teikė pinigines paskolas gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos projektams. Ištikus finansų krizei, daug statybos projektų liko nebaigti, o įmonės bankrutavo. Todėl visuotinės finansų krizės ir sektoriaus bendras poveikis buvo „katastrofiškas“ statybų pramonei: 2008– 2009 m. jos ekonominės veiklos mastas sumažėjo daugiau nei perpus. Savo ruožtu gerokai smuko vartotojų pasitikėjimas, o tai ypač paveikė prekybos sek-

20 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE torių, kurio MVĮ ekonominės veiklos mastas per vienerius metus sumažėjo 40 proc. (1.7 pav.). Pataruoju metu ypač didėja konkurencija, ne tik šalies statybos rinkoje, bet ir tarptautinėje, ypač vykdant infrastruktūros projektus. Iškilę energetikos ir aplinkosaugos klausimai į MVĮ veiklą įnešė dinamiškumo ir paskatino rastis įvai- rias viešojo sektoriaus iniciatyvas, smarkiai lėmusias rinkos konkurenciją. Pa- žangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ iškėlė naujų uždavinių ir statybos sektoriui. Statybos įmonės padarė didelę pažangą, tačiau klimato bei energetikos ir aplinkosaugos tikslams pasiekti reikia didelių pokyčių, prie kurių sektoriui bus sunku prisitaikyti be tinkamos paramos MVĮ verslo aplinkai.

1.7 pav. Statybos sektoriaus rodikliai: pasitikėjimo rodiklis, gaminamos produkcijos paklausa, produkcijos gamybos prognozė (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Fig. 1.7. Construction sector indicators: confidence indicator, production demand and production forecast (Lithuanian Department of Statistics data)

Išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms statybos sektoriuje gana ma- žos, palyginti su kitais pramonės sektoriais. Tai paaiškintina tuo, kad statybos įmonėms reikia gausios darbo jėgos ir jos labiausiai suinteresuotos kaip praktiš- kai pritaikyti kitų sričių technologinius laimėjimus. Siekiant įveikti nurodytus svarbiausius sunkumus buvo parengta Tvaraus Europos statybų sektoriaus konkurencingumo strategija (European Commission 2012). Ji skirta statybų sektoriaus įmonių parengtoms strategijoms papildyti siekiant padidinti jų konkuren- cingumą ir spręsti socialines problemas. Cituojant šią strategiją pastebima, kad daugiausia dėmesio skiriama penkiems pagrindiniams tikslams: a) skatinti kurti investicijoms palankias sąlygas; b) gerinti statybų sektoriaus žmogiškųjų išteklių

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 21 bazę; c) efektyviau naudoti išteklius, didinti aplinkosauginį veiksmingumą ir verslo galimybes; d) stiprinti statybos vidaus rinką; e) gerinti ES statybos ben- drovių konkurencingumą pasaulio mastu. Kiekvienas tikslas apima pagrindinius probleminius aspektus, pvz., investicijoms palankių sąlygų reikia norint skatinti augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, mažai anglies dioksido į aplinką išski- riančių technologijų ekonomiką. Dar reikalinga patikima žmogiškųjų išteklių bazė, kad vertės grandinė būtų veiksmingesnė ir būtų galima priimti naujovėmis grindžiamus sprendimus, ypač skirtus mažai anglies dioksido į aplinką išskirian- čių technologijų ekonomikai. Viena vertus, pagal šią strategiją siūlomos rekomendacijos, kuriomis vado- vaujantis būtų galima trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu spręsti statybų sektoriui kilusias ekonomikos ir užimtumo problemas. Kita vertus, joje pateikiama keletas rekomendacijų, kaip būtų galima užtikrinti ilgalaikį sektoriaus konkurencingu- mą. Lietuvos statybų sektoriuje vis intensyviau vykdomi moksliniai tyrimai ir sparčiau diegiamos inovacijos, siekiant spręsti didelio žaliavų (pvz., metalų mi- neralų ir nemetalų mineralų, cheminių medžiagų ir medienos) vartojimo masto ir susidarančio didelio atliekų kiekio problemas. Be to, statybos sektorius sukuria vis daugiau medžiagų, kurias lengviau surinkti ir naudoti pakartotinai, ir sistemų ar statybos sprendinių, leidžiančių lengviau išmontuoti statybos įrangą ir pakartotinai naudoti įvairias medžiagas. Tokios sektoriaus pastangos atitinka Statybos produktų reglamente nurodytą pagrindinį naują reikalavimą, susijusį su tvariu gamtinių išteklių naudojimu, nes, surenkant ir apdorojant atliekas, visų pirma pakartotinai naudojant atliekose esančias vertingas medžiagas arba jas regene- ruojant iš atliekų, gali būti įgyjama gerosios patirties ir vykdant šią veiklą re- miami moksliniai tyrimai, skirti ieškoti ekonominių paskatų perdirbti atliekas ar jas regeneruoti. Tačiau nacionalinės iniciatyvos turėtų skatinti sparčiau diegti naujoviškus sprendimus ir geriausią praktiką (Europos Komisija 2012). Statybos sektoriaus konkurencingumui ilgalaikį poveikį turi tokios priemo- nės, kuriomis siekiama diegti naujoves ir plėtoti ekologišką ekonomiką bei tva- rią statybą.

1.5. Tvarios statybos vertinimo metodai

Projektuojant, statant ir naudojant pastatus vis daugiau dėmesio skiriama tvarumo principams. Siekiant efektyviai naudoti energiją ir tausoti aplinką, vis plačiau taikomi pastatų vertinimo metodai ir sistemos, kurie skatina visuomenę protingai vykdyti planavimą, projektavimą, statybą, valdymą ir rinkodarą. Tai padeda sumažinti išlaidas ir poveikį aplinkai, pagerinti pastatų kokybę ir pakelti jų rinkos vertę.

22 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

Tarptautinį pripažinimą turinčios aplinką tausojančios pastatų vertinimo sistemos orientuotos į energijos taupymą, vandens vartojimo efektyvumą, CO 2 emisijos mažinimą, vidaus gyvenimo kokybės gerinimą, išteklių valdymą ir tiks- lingą jų vartojimą. Pasaulyje nuo 1990 m. sukurta daug pastatų vertinimo sistemų (1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Pastatų vertinimo metodai (Ustinovičius et al. 2012) Table 1.1. Building Assessment Methods (Ustinovičius et al. 2012) Metodas Sukūrimo metai, šalis BREEAM (angl. Building Research Establishment 1990, UK Environmental Assessment Method ) LEED (angl. Leadership in Energy and 1998, JAV Environment Design ) BEAM Plus (HK-BEAM – angl. Hong Kong 1996, Honkongas building environmental assessment method ) GBTool (angl. Green building challenge ) dabar 1995, Tarptautinis SBTool CASBEE (angl. Comprehensive assessment system 2004, Japonija for building environmental efficiency ) BEPAC (angl. Building environmental performance 1993, Kanada assessment criteria ) LiderA 2000–2005, Portugalija Green Star 2003, Australija HQE (angl. High Quality Environmental standard ) 1992, Prancūzija Minergie 1994–1997, Šveicarija CEPAS (angl. Comprehensive Environmental 2001, Honkongas Performance Assessment Scheme for Buildings ) Protocollo ITACA (angl. Innovation and 2005, Italija Transparency of the Contracts and Environmental Compatibility ) DGNB (angl. German Sustainable Building 2007, Vokietija Council ) TQB 2002, Austrija

Šie ir daugelis kitu metodų pagrįsti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi principais. 1.1 lentelėje pateikti vertinimo metodai sukurti siekiant mažinti nei- giamą poveikį aplinkai projektuojant, statant, atnaujinant ir (arba) eksploatuojant pastatus, tačiau jų naudojimą riboja įvairių šaliu klimato, įstatymų, kultūros ir kiti skirtumai. Todėl norint gauti efektyvų rezultatą vertinimo metodas turi būti adaptuotas pagal šalies sąlygas, regioninius techninius ir kultūrinius aspektus bei tenkinti dabartinius visuomenės poreikius.

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 23

Statybų sektorius vis labiau susitelkia ties energijos taupymu tiek naujos statybos aikštelėse, tiek renovuojant senus pastatus. Šalia energinių pastato sa- vybių, prioritetas teikiamas tvariam vartojimui. ES statybos politika, apimanti Statybos gaminių reglamentą, Ekologinio projektavimo direktyvą, Žaliųjų viešų- jų pirkimų gaires, kartu su naujaisiais statybos tvarumo (CEN TC 350), statybos ir gaminių žymėjimo standartais, skatina statybos pramonę laikytis tvarios gamybos. Daugelis tarptautinių kompanijų teikia pirmenybę tokioms sistemoms, kurių nemodifikavus, jos būtų taikomos tose šalyse, kuriose plėtojamas jų verslas. Reitingavimo, sertifikavimo ir ženklinimo sistemos tapo labai svarbiais statybos sektoriaus įrankiais. Naujų koncepcijų ir darbo modelių įgyvendinimą statybos sektoriuje skatina ekonominė, socialinė ir technologinė aplinkos.

1.6. Teorinis kompleksinis daugiapakopis vertinimo modelis

Jei darytume prielaidą, kad naujos technologijos yra vienas pagrindinių augimą ir konkurencingumą statybos versle skatinančių veiksnių, tai įmonių strategijoms formuoti reikalingi patikimi technologinių plėtros rinkoje charakteristikų vertinimo modeliai ir metodai. Modelis tūrėtų tapti struktūrizuota, supaprastinta problemos sprendimų priėmimo proceso priemone. Modeliavimo tikslas – identif- ikuoti, analizuoti problemą ir pasirengti priimti optimalų sprendimą. Analizuojant mokslinius straipsnius aptinkama kompleksinių modelių, su- kurtų statybos projektams vertinti. Pavyzdžiui Tupenaite et al. (2010) pasiūlė ži- niomis pagrįstą modelį, taikomą statybos projektavimo metu taikant COPRAS metodą. Kaklauskas et al. (2012), kompleksiškai nagrinėdamas mikro-, mezo- ir makroaplinkos veiksnius sukūrė pasyvaus namo vertinimo modelį, kurio veikimas pagrįstas išmaniąja PHMIS sistema. Kanapeckiene et al. (2011) pasiūlė pas- tatų atnaujinimo projektų vertinimo modelį naudojant sprendimų paramos sistemas ir MAMVA metodą. Mickaitytė et al. (2008) kartu su straipsnio autoriais sukūrė koncepcinį darnios visuomeninių pastatų renovacijos modelį, kuriame at- sižvelgiama į darnios plėtros principus, jų taikymą priimant sprendimus ir modelio efektyvumą veikiančius veiksnius. Statybos veiklos galimybės ir efektyvumas labai priklauso nuo mikro-, mezo- ir makroaplinkos kintamųjų veiksnių (Kaklauskas et al. 2010). Kompleksinis šių veiksnių vertinimas sukuria sąlygas tvarios rinkos plėtrai. Konkretūs mikro-, mezo- ir makrolygmens kintamieji veiksniai iš karto objektyviai apriboja statybos veiklą. Statybos organizacijos, atsižvelgdamos į šiuos objektyvius apribojimus, siekia geriausiai atlikti savo funkcijas. Organizacijoms, priklausančioms nuo konkrečios mikro- ir makroaplinkos, geriausia savo veiklą plėtoti tose staty-

24 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE bos srityse (projektavimas, statybos gaminių, įrankių ir mechanizmų gamyba, gyvenamųjų namų statyba, šiluminė pastatų renovacija, tiekimas ir t. t.), šalyse ir geografinėse vietovėse (sostinė, įvairūs šalies miestai ir rajonai, kaimo vietovės ir t. t.) ir su tomis suinteresuotomis grupėmis, kur visų šių grupių tikslai būtų maksimaliai įgyvendinti. Remdamosi šiais principais, pirmaujančios organizacijos stengiasi susikurti racionalias vidines ir išorinės aplinkos veiklos sąlygas, kad, kuo geriau tenkindamos klientų poreikius, pelnytų geresnę reputaciją ir gau- tų daugiau pelno. Modeliuojant ir numatant statybos įmonių perspektyvines veiklas ir pagrindines plėtotės kryptis, siūloma sudaryti galimus strategijų variantus statybos rinkoje, juos įvertinti remiantis daugiatiksliais analizės metodais ir išrinkti efekty- viausias. Pasirinkus konkrečią veiklos strategiją, rinką ir kryptį nustatomi aplinkos veiksniai ir juos apibūdinančios rodiklių sistemos ir posistemiai, išsa- miai nusakantys veiklos situaciją. Sudaromas bendras daugiapakopis modelis ir parenkami daugiatikslio vertinimo metodų deriniai įvertinti kiekvieno iš aplinkos lygmenų situaciją. Išanalizavus gautus rezultatus ir įvertinus rizikos veiksnius galima nustatyti įmonės plėtotės tendencijas ir prognozuoti ateitį. Analizuo- jant atsiranda reali galimybė sudaryti įvairius galimus mikro-, mezo,- ir makrolygmens veiksnių derinius, juos išnagrinėti ir pateikti konkrečias reko- mendacijas. Technologijų plėtrai statybos sektoriuje įvertinti siūlytina vertinti rodiklius, turinčius įtakos projekto sėkmei. Kompleksinio modelio grandinėje egzistuoja tam tikri ryšiai tarp atskirų modelio dalių ir jų viduje, turintys lemiamą įtaką viso modelio funkcionavimui, o kartu ir įmonės konkurencinio pranašumo kūrimui. Siūlomas teorinis daugiapakopis modelis užtikrina, kad nė vienas projekto įgy- vendinimui svarbus veiksnys neliks neįvertintas (1.8 pav.). Kiekvieną įmonė, plėtojanti inovacinę veiklą, rinkoje susiduria su produkcijos ar paslaugų kainomis, konkurencija, žaliavų stygiumi ir daugybe kitų veiks- nių, kurie gali nulemti inovacinės veiklos likimą. Ne mažiau svarbu teisingai įvertinti įmonės vidaus situaciją. Čia lemiamą vaidmenį vaidina įmonės, informaciniai, finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurių stoka arba nepatenkinama kokybė taip pat gali vienaip ar kitaip paveikti inovacinę veiklą. Todėl labai svarbus inovacinės veiklos planavimas, kuris yra visų valdymo sprendimų pamatas. Svarbu objektyviai įvertinti ne tik įvairius išorinius veiksnius ir vidinius ištek- lius, bet ir numatyti jų pokyčius ateityje. Inovacinės veiklos planavimui siūlytina taikyti daugiapakopį modelį, kurio taikymas leidžia nuosekliai įvertinti visus galimus veiksnius, turinčius įtakos naujos veiklos įgyvendinimo sėkmei (Zavadskas et al. 2012a).

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 25

1.8 pav. Statybos technologijų plėtros kompleksinis daugiapakopis vertinimo modelis (Kildienė et al. 2014) Fig. 1.8. Complex assessement model of implementation innovation technology (Kildienė et al. 2014)

26 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

1.6.1. Makroaplinkos veiksnių tyrimas Aukščiausias lygmuo, nuo kurio priklauso statybos ir nekilnojamojo turto šakos efektyvumas, yra makrolygmuo. Makroaplinka – veiksniai ir jėgos, veikiantys visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai. Makroaplinkos veiksniai – tai sąlygos, kurių įmonė paprastai negali pakeisti, tačiau privalo įvertinti, nes jos daro tam tikrą poveikį įmonės ekonominiams rodikliams (Žostautiene 2010). Nagrinėjant išorinę organizacijų aplinką šiomis kryptimis paprastai stengiamasi nustatyti strateginius ją formuojančius veiksnius, nuo kurių priklauso organizacijos galimybės ir kurie galėtų įspėti apie gresiančius pavojus. Ekonominiai veiksniai atspindi bendrąją šalies ar regiono, kuriame veikia įmonė, ekonominę situaciją. Ji lemia materialinių išteklių kainas, nuo jos priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms, nedarbo lygis ir kt. (Bagdonienė et al. 2005). Dabartinė ekonominė situacija rinkoje, jos pokyčiai daro tiesioginę įtaką įmonių veiklos procesų organizavimui ir plėtrai. Šią aplinką veikia valstybės valdymo organų vykdoma mokesčių ir pinigų, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos, paskolų teikimo ir palūkanų normos politika, paklausos, pasiūlos, konkurencijos, kainodaros ir kiti ekonominiai veiksniai (Gineitienė et al. 2003). Ekonomika plėtojasi netolygiai, ciklais. Pavyzdžiui, ekonominė krizė itin paveikė statybų sektorių: smarkiai sumažėjo paklausa, visų pirma privataus gyvenamojo būsto rinkoje, bet ir kitose rinkose, pvz., infrastruktūros rinkoje. Eko- nomikos pokyčiai yra labai svarbūs įmonės rinkodaros sprendimams. Gyventojų pajamų augimas daro įtaką jų perkamajai galiai ir tiesiogiai veikia bendrojo na- cionalinio produkto ir nacionalinių pajamų kitimą. Visuomenės perkamajai galiai lemiamą įtaką gali turėti tokie veiksniai, kaip ekonomikos plėtra, infliacija, tempai, nedarbo lygio augimas. Sudarant inovacinės veiklos planą, būtina įvertinti ne tik pačios įmonės ekonominę, bet ir vidinę valstybės bei tarptautinę padėtį nepriklausomai nuo to, ar jos daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką inovacinei veiklai. Būtina suprasti, kad konkretus ekonominės aplinkos pasikeitimas vienai inovacinei veiklai gali būti didelis privalumas, o kitai – trūkumas. Todėl ekonominei aplinkos analizei reikia skirti rimtą dėmesį ir prognozuoti galimus variantus visam inovacinės veiklos laikotarpiui (Melnikas et al. 2000). Teisiniai ir politiniai veiksniai – tai valstybiniai ir vietiniai teisiniai aktai bei organizacijų veiklą kontroliuojančios priemonės (Bagdonienė et al. 2005). Ben- drovė privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės aktų ir taisyklių, pa- vyzdžiui, mažmeninės prekybos taisyklių, kurios reglamentuoja prekių pardavimo ypatumus, pardavėjų ir pirkėjų teises bei pareigas. Šie veiksniai tiesiogiai veikia statybos rinką, kurią sudaro: politinė sistema, teisės aktai, nuosavybės tei-

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 27 sė, valstybinio reguliavimo laipsnis, valstybinės ir visuomeninės įstaigos ir organizacijos, kitos interesų grupės. Verslas ypač priklauso nuo veikiančios sistemos biurokratiškumo lygio. Kai kurie politiniai veiksniai ir aspektai gali turėti labai daug reikšmės ino- vacinės veiklos plėtrai. Vienas iš jų – tai valstybės vykdoma ekonominė politika ir jos požiūris į inovacinę veiklą. Reikia įvertinti, kokie įstatymai reglamentuoja inovacinę veiklą, kaip jie stimuliuoja ar stabdo atitinkamos verslo sferos inova- cinės veiklos plėtojimą: mokesčių sistemą, muitus, vartotojų ir verslininkų teisi- nę apsaugą, teisėsaugą ir t. t. Be to, turi būti įvertinami politiniai procesai ne tik savoje šalyje, bet ir kitose, ypač tose, su kuriomis bendradarbiaujama įgyvendi- nant inovacinę veiklą (Melnikas et al. 2000). Socialiniai ir kultūriniai veiksniai – tai institucijos ir kiti veiksniai, pade- dantys formuoti ir suvokti pagrindines visuomenės vertybes, pažiūras ir elgesio normas. Kiekvienos pelno siekiančios įmonės vadovas, norėdamas pritraukti kuo daugiau vartotojų, privalo domėtis socialiniu ir kultūriniu organizacijos aplinkos aspektu, nuolat stebėti tendencijas. Vienas svarbiausių socialinės aplinkos veiks- nių – demografiniai pokyčiai, gyventojų pajamų augimas ir pasiskirstymas, žmonių požiūris į darbą ir į laisvalaikį, gyvensenos pokyčiai, kultūrinių vertybių pokyčiai. Kiekviena organizacija veikia tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai ir jų paisantys žmonės. Socialiniams ir kultūriniams veiksniams būdingas pastovumas, svarbiausios tradicijos perduo- damos iš kartos į kartą, o jas stiprina visuomeniniai institutai: įstatymai, bažny- čia ir pan. Technologiniai veiksniai – turbūt patys svarbiausi veiksniai, šiuo metu for- muojantys įmonių veiklos plėtrą. Dėl naujųjų technologijų atsiranda naujų rinkų ir atsiveria naujų galimybių. Technologinė aplinka keičiasi labai greitai. Įmonės, kurios iš anksto nenumato ir nespėja žengti koja kojon su technologijų kaita, greitai susivokia, kad jų produktai jau paseno. Bet suspėti prisitaikyti prie besi- keičiančių technologijų tampa vis sunkiau. Trumpėja technologijos gyvavimo ciklas. Moksliniams tyrimams atlikti ir naujoms technologijoms kurti reikalingos milžiniškos investicijos. Įmonės turi galimybę pasirinkti, kokias technologijas ir kokiomis apimtimis taikyti savo veikloje. Į gamybą orientuotos inovacinės veiklos efektyvumą labiausiai lemia technologiniai pasikeitimai, kurie nuolat vyksta išorinėje aplinkoje. Neįvertinus minėto veiksnio, inovacinės veiklos rezultatas gali tapti nekonkurencingas.

1.6.2. Mezoaplinkos veiksniai Mezoaplinka – tai tarpinis makro- ir mikroaplinkos lygmuo, kuriuo veiklą vysto privačios ir valstybinės organizacijos, sprendžiančios su konkrečiu sektoriumi susijusias problemas. Sektoriaus terpė (angl. Industry Environment ) – tai išori-

28 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE nės (įmonės atžvilgiu) jėgos ir veiksniai, būdingi konkretaus ekonomikos sektoriaus įmonėms. Kiekvienas ekonomikos sektorius turi savo specifiką, o ben- driausia jos išraiška yra mastas ir technologija. Tačiau verslui svarbios ir tokios charakteristikos, kaip gyvavimo ciklas, vertės grandinė, struktūra, konkurentų vaidmuo, vertikalioji bei horizontalioji integracija, vidutinis pelningumas, są- naudų pasiskirstymas pagal išteklių rūšis ir pan. Tokiu būdu šis aplinkos kom- ponentas yra itin daugiaplanės analizės objektas. Mezoaplinkos veiksniai statybos sektoriuje apima sektoriaus rinkos ypatumus, statinių ir infrastruktūros plėtros tendencijas, rinkoje veikiančių įmonių charakteristikas: veiklos, pelno, fragmentacijos, konkurencijos, verslo procesų sąveiką (Kaklauskas et al. 2010). Mezoaplinkos tyrimams ypač svarbi instituci- nės aplinkos įtaka. Mezoaplinkos analizė iš dalies padeda geriau suvokti inova- cinius ir statybos bei nekilnojamojo turto sektoriaus pokyčius. Architektai ir in- žinieriai, projektuodami naujus statinius, naudoja naujas statybines medžiagas ir gaminius bei naujus statybos mechanizmus, įrangą ir mašinas. Pastatų ir infrast- ruktūros savininkai ir valdytojai reikalauja naujų efektyvesnių sprendimų, kurie geriau atitiktų naujo laikotarpio reikalavimus ir efektyviau patenkintų poreikius, užtikrintų geresnį šių statinių ir infrastruktūros eksploatavimą ir valdymą. Taip pat vis labiau atsižvelgiama į saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Statybinių medžiagų ir gaminių gamintojai ir tiekėjai veikia konkurencinėje erdvėje, kur yra daug alternatyvių medžiagų ir gaminių, kur nuolatos atsiranda inovatyvių statybos produktų ir paslaugų. Mokslinės organizacijos ir universite- tai, kurdami strategines žinias, naujas technologijas ir rengdami aukštos kvalifikacijos specialistus ar juos perkvalifikuodami per viso gyvenimo studijas, nema- žai prisideda prie spartesnio subalansuoto statybos ir nekilnojamojo turto sektoriaus vystymosi. Inovacinės veiklos produktas ar paslauga, jų kaina ir kiekis, rinkos imlu- mas, padėtis konkurentų atžvilgiu taip pat priklauso mezoaplinkos veiksniams. Planuojant inovacinę veiklą būtina žinoti, ar inovacinės veiklos produktas, paslauga bus perkama; be to, reikia žinoti apimtis ir galimą kainą. Būtina suvokti, kad rinka nuolat kinta ir, įgyvendinant inovacinę veiklą, būtina nuolat stebėti tuos pasikeitimus, teisingai įvertinti ir operatyviai keisti inovacinės veiklos vyksmą, prisitaikant prie kintančių sąlygų ir garantuojant inovacijų gyvybingu- mą. Anot Melniko et al. 2000, be išorinių veiksnių, ne mažiau svarbūs ir vidiniai įmonės ištekliai (veiksniai), iš kurių paminėtini šie: 1. Personalas Viena iš svarbiausių inovacinės veiklos sėkmės prielaidų – joje dalyvaujan- tis personalas, nuo kurio labai priklauso, ar inovacinės veiklos rezultatas atitiks numatytus tikslus. 2. Informacija

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 29

Sudarant inovacinės veiklos planą ir inventorizuojant inovacinės veiklos subjekto (įmonės) vidaus problemas, pirmiausia reikia nustatyti, ar įmonėje veikia patikima informacijos sistema, nes nuo jos efektyvumo priklausys valdymo sprendimų priėmimo kokybė, o nuo jų – inovacinės veiklos efektyvumas. 3. Ištekliai Išteklius inventorizuoti nėra sunku, tačiau jų apskaitos ir naudojimo kontro- lės problemų išlieka. Analizuojant išteklius reikia išsiaiškinti jų silpnąsias vietas, ką reikia konkrečiai nuveikti siekiant geresnės kokybės ar pigesnių medžiagų, iš kur gauti finansinių išteklių ir kt. Visa tai turi būti tiksliai nurodyta inovacinės veiklos plane. 4. Įmonės kultūra Pažymėtina, kad net ir labai geri specialistai profesionalai, dirbdami kiekvienas sau tik už pinigus, negalės tenkinti firmos, o kartu ir inovacinės veiklos poreikių. Todėl inovacinės veiklos plane būtina numatyti, kaip bus plėtojama inovacinės veiklos komandos kultūra, kaip bus susietos visų darbuotojų žinios, jų protas ir jausmai inovacinės veiklos ir jų pačių labui. Objektyvus išorinių veiksnių ir vidinių išteklių įvertinimas leidžia pasirinkti konkrečius inovacinės veiklos tikslus ir parengti jų įgyvendinimo planą.

1.6.3. Mikroaplinkos veiksniai Analizuojant mikroaplinką vertinami įmonės aplinkos veiksniai, kurie kiekvienos ūkio šakos yra kitokie. „Mikroaplinkos veiksniai – tai veiksniai, susiję su įmonės veikla ir yra daugiau ar mažiau jos pačios kontroliuojami, t. y. su prekybos pagalbininkais, tarpininkais, tiek jais, vartotojais, konkurentais ir su pačia įmone susiję veiksniai“ (Žostautienė 2010). Šie veiksniai priklauso nuo mezo- ir makrolygmens veiksnių (sektoriaus veiklą reglamentuoja įvairūs įstatymai, nor- matyviniai dokumentai ir pan.). Tai visuma veiksnių, kurie tiesiogiai ar netiesio- giai veikia įmonę. Svarbiausias kiekvienos įmonės uždavinys – patenkinti pasi- rinktų tikslinių rinkų pirkėjų tam tikrus poreikius ir gauti pelno. Siekdama šio tikslo, įmonė užmezga ryšius su žaliavų, medžiagų, įrenginių ir kitų gamybos iš- teklių tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkus ir pagalbininkus. Tuo pat metu įmonė rinkoje susiduria su didesniu ar mažesniu skaičiumi varžovų – konkurentų, kurie siekia, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomas prekes. Pirkėjai, partneriai ir konkurentai sudaro įmonės rinkodaros mikroaplinką. Įmonė turi tirti savo mikroaplinką ir, atsižvelgdama į jos situaciją, joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti rinkodaros sprendimus. Tuo pat metu įmonė savo veiksmais gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių veiks- mų pasekmes ir atitinkamai reaguoti.

30 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

1.7. Daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai tvariam statybos modeliui kurti

Norint sukurti tvarumo principais grindžiamą daugiapakopį modelį, taikytiną įmonių planavimo etape, reikia tikslingai parinkti alternatyvas bei įvertinti daugybę kokybinių ir kiekybinių rodiklių. Optimalaus sprendimo ieškoma pagal daugelį tikslų, iš kurių kiekvienas turi savo sprendinį. Tikslai gali būti ekonominiai, techniniai, socialiniai, aplinkosaugos, pagrindiniai ir šalutiniai. Sąlygos ir tikslai laikui bėgant kinta, todėl pats modelis turi apimti keletą tikslų, kuriems pasiekti sprendžiami skirtingi uždaviniai. Kiekvienai uždavinių klasei parenkami būdingi sprendimo priėmimo metodai. Todėl toliau darbe bus nagrinėjama daugiatikslių metodų taikymo galimybė kompleksiniams uždaviniams spręsti.

Daugiatikslių metodų taikymo galimybė statybos uždaviniams spręsti Statybos rinkoje dalyvauja skirtingos suinteresuotos grupės, turinčios skirtingų tikslų. Sprendžiami sudėtingi uždaviniai, nes sprendimo priėmimo procesą veikia skirtingi makro-, mezo- ir mikroaplinkos veiksniai. Sprendžiant statybos produkcijos plėtros rinkoje uždavinius, reikia susieti kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, suderinti skirtingus tikslus. Tokius uždavinius tikslinga spręsti daugiatikslio vertinimo metodais, visapusiškai aprašančiais pagrindinį tikslą – gauti problemos sprendimą, įvertinant kintančios aplinkos poveikį ir tenkinant suinteresuotų grupių poreikius. Daugiatikslių metodų taikymo galimybės konkrečiam uždaviniui nagrinė- jamos remiantis daugeliu požymių (Zavadskas, Kaklauskas 1996). Uždaviniai gali buti paprasti, vidutiniški ar sudėtingi. Renkantis metodą tiriama: – metodu išspręstų konkretaus pobūdžio uždavinių skaičius; – didžiausias galimas vertinamu alternatyvu skaičius; – didžiausias galimas rodiklių, kuriais apibudinamos alternatyvos, skaičius; – informacija apie sprendimą priimančių specialistų nuomonę; – gautų rezultatų patikimumo tyrimo galimybės; – naujiems žmonėms mokyti skirtas laikas; – uždavinio sprendimo laikas. Statybos produkcijos plėtros tendencijas rinkoje, skirtingais aspektais taikydami daugiatikslius sprendimo priėmimo metodus, nagrinėjo įvairių šalių mokslininkai (Yang et. al. 2013; Hsueh et al. 2013; Altwies et al. 2013; Bribián et al. 2011; Mickaityte et al. 2008). Pavyzdžiui, Pan et al . (2012) išanalizavo šešias didžiausias Jungtinės Karalystės statybos bendroves, vertindami naujų technolo- gijų taikymą naujausiuose šių bendrovių statybos projektuose. Autoriai pritaikė

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 31 daugiau kaip penkiasdešimt rodiklių apimantį vertinimo modelį ir padarė išvadą, kad sąnaudos, laikas ir kokybė nulėmė technologijų pasirinkimą vykdant statybos projektus. Tatari ir Kucukvar (2012) sukūrė modelį, vertinantį ekologiškų statybos medžiagų efektyvumą rinkoje, šiam tikslui pasiekti buvo taikyti gyvavimo ciklo vertinimo ir DEA metodai. Yang et al. (2013) sukūrė tvarių medžia- gų pasirinkimo sprendimų paramos sistemą statant žalius pastatus. Sukurta in- tegruota duomenų bazė naudinga architektams ir dizaineriams parenkant medžiagas ir technologijas pastato statybai. Statybos sektoriaus rinkoje autoriai (Zavadskas et al . 2011; Mickaityte et al. 2008; Tupenaite et al. 2010) dažnai analizuoja, kaip statybos įmonės veikia tam tikroje mikro-, mezo- ar makroap- linkoje. Mokslininkai (Yang 2013; Shelbourne et al. 2006; Bal et al. 2013) ak- centuoja tarpusavio sąveikos tarp statybos įmonės ir užsakovo bei projektuotojų poreikių svarbą tvariam statybos sektoriaus vystymuisi. Kituose moksliniuose tyrimuose pabrėžiami techniniai ir technologiniai statybos aspektai tvarių statybos technologijų plėtrai (Zavadskas et al. 2013; Kracka, Zavadskas 2013; Juan et al. 2010; Kracka et al. 2010), taip pat projektų vykdymo aspektai (Akadiri et al. 2013; Zavadskas et al. 2013; Fewings 2013). Šiuo metu pasaulyje atlikta daug tyrimų, analizuojančių įvairių šalių statybos rinkos išsivystymo laipsnį pagal konkrečius kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Šiuose tyrimuose nagrinėjami veiksniai iš pradžių aprašomi koncepcine forma (tekstas, skaičiai, grafikai, formulės), o paskui kiekybine. Daugiatikslių metodų taikymo naudą sudėtingiems uždaviniams spręsti pagrindžia šių metodų taikymo gausa moksliniuose darbuose. Remiantis Thomson Reuters Web of Knowledge, Web of Science duomenų baze, galima pastebėti, kad MADM populiarumas vis auga, atsiranda naujų, hibridinių metodų, pritaikytų įvairių sričių problemoms spręsti. Mokslininkai ir statybos ekspertai, savo darbuose taikydami daugiatikslius sprendimų priėmimo metodus, nagrinėja atskirų veiksnių įtaką statybos šakos efektyvumo didinimui. Tačiau šiuose tyrimuose nėra atliekama statybos šakos kompleksinė analizė remiantis ekonominiais, techniniais, technologiniais, kokybiniais, teisiniais, socialiniais rodikliais ,atsižvelgiant į tvarios plėtros koncepci- ją. Todėl kituose disertacijos skyriuose išsamiai pristatomas daugiatikslio vertinimo modelis technologijų plėtrai statybos rinkoje vertinti ir pagrįstas daugiatikslių sprendimų priėmimo metodų parinkimas iškeltiems tikslams parinkimas.

32 1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE

1.8. Pirmojo skyriaus išvados ir disertacijos uždavinių formulavimas

1. Literatūros apžvalga patvirtino tvarumo principų aktualumą, sprendžiant statybos sektoriaus problemas. Daug mokslininkų dėmesio skiriama gyvenamosios ir darbo aplinkos gerinimui, aplinkosaugos klausimams, technologiniam efektyvumui ir funkciniams reikalavimams siekiant tenkinti dabartinius visuomenės poreikius ir nemažinant ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. 2. Atlikta naujų statybos technologijų plėtros rinkoje analizė leido išskirti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos tvarios technologijų plėtros strateginiams sprendimams: persotintos rinkos, rinkų fragmentacija, rinkų ir investicijų globa- lizacija, sparti technologijų plėtra, trumpėjanti technologijų gyvavimo ciklo trukmė, nuolatinė optimalaus kokybės ir kainos santykio paieška. 3. Išanalizavus moksliniuose darbuose nagrinėjamus tvarios plėtos aspektus buvo susistemintos tvarios plėtros principus atitinkančių technologijų ir produktų charakteristikos: − Išteklių naudojimo efektyvumas: efektyvus žaliavų vartojimas maksimaliai taikant reciklą; maksimalus atsinaujinančių išteklių ir energijos vartojimas ir minimalus neatsinaujinančių išteklių vartojimas; efektyvus energijos vartojimas gamyboje ir buityje; ilga naudojimo trukmė, antrinis panaudojimas arba reciklas. − Ekonominiai privalumai: ekonominis kaštų efektyvumas, lyginant su esamais gaminiais ir paslaugomis; išorinių kaštų įtraukimas į rinkos kainą; padidintas gamybos ir prekybos našumas bei konkurencingumas. − Socialiniai privalumai: palaiko ir gerina gyvenimo standartus bei koky- bę; prieinami ir pasiekiami visoms socialinėms ir kultūrinėms grupėms; atitinka decentralizacijos, individualios kontrolės ir demokratijos principus. − Nedidelis poveikis aplinkai: labai mažos gamybos, naudojimo ir deponavimo emisijos į aplinką; nėra toksinių išlakų. 4. Statybos įmonių planavimo etape sprendžiami uždaviniai įvertinant komplek- są rodiklių makro-, mezo- ir mikroaplinkose. Sprendžiamuose uždaviniuose siekiama daug tikslų, kurie aprašomi kiekybiniais, kokybiniais ir kitokio pobūdžio rodikliais. Remiantis veiksnių, turinčių įtakos tvarios technologijų plėtros strateginiams sprendimams analize suformuoti teorinio modelio tikslai. Nustatyta, kad šiems uždaviniams spręsti tikslinga taikyti daugiatikslius vertinimo metodus. 5. Siekiant objektyviai įvertinti išorinius ir vidinius veiksnius bei numatyti jų pokyčius ateityje, įmonių inovacinei veiklai planuoti siūlytina taikyti daugiapa- kopį modelį, kuris leidžia išsamiai įvertinti visus galimus poveikius, turinčius įtakos inovacinės veiklos įgyvendinimo sėkmei.

1. TVARUMO PRINCIPAI STATYBOS SEKTORIUJE 33

6. Išnagrinėjus kitų autorių siūlomus modelius statybos produkcijos plėtrai vertinti, pastebėta, kad dauguma autorių siūlo taikyti daugiatikslius vertinimo metodus. Tačiau dažniausiai modeliai koncentruoti į konkrečius aplinkos apsaugos, ekologijos, technologinius parametrus skiriant mažai dėmesio arba visai neįtrau- kiant ekonominių ir socialinių, teisinių klausimų. Šių veiksnių neįvertinimas mažina vertinimo naudingumą ir veiksmingumą. Atsižvelgiant į apibendrinimus, suformuluoti pagrindiniai šio darbo uždaviniai: 1. Ištirti daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų taikymo galimybes ir parinkti jų derinius skirtingo lygio aplinkos veiksniams vertinti. 2. Sudaryti analitinį daugiatikslio vertinimo modelį technologijų plėtrai statybos rinkoje vertinti ir jo pritaikymo algoritmą, pagrįstą tvarumo principais. 3. Praktiškai patikrinti daugiatikslių vertinimo metodų derinius veiksmin- gam tvarių technologijų vertinimui įmonės veiklos planavimo etape.

Kompleksinis daugiapakopis sprendimų priėmimo modelis

Antrajame skyriuje pateikiama daugiatikslių sprendimo metodų klasifikacija, jų tinkamumo disertacijos uždaviniui spręsti analizė. Nagrinėjami daugiatiksliai sprendimo metodai: MULTIMOORA ( MOORA plus a full multiplicative form ), daugiatikslis kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas COPRAS ir perstatymo metodas ( The Permutation method ). Analizuojami reikšmingumų nustatymo būdai: entropijos metodas ( Entropy meyhod ) ir analitinės hierarchijos procesas (AHP ). Pateikiami metodų sprendimo algoritmai ir jų matematiniai aprašai. Taip pat pristatomas teorinis daugiapakopis modelis technologijos / produkto plėtrai šalies rinkoje vertinti, pagrįstas daugiatiksliais metodais. Šiame skyriuje nagrinėjama tema autorė kartu su bendraautoriais paskelbė keturias publikacijas: Brauers et al. 2013; Kildiene et al. 2011; Zavadskas et al. 2014; Akatjevaitė (Kildienė) 2011a.

35 36 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

2.1. Daugiapakopio sprendimų priėmimo modelio kūrimas

Priimant strateginius technologijų diegimo įmonėje sprendimus svarbu planavimo etape taikyti tinkamus sprendimų paramos metodus. Svarbiausi principai, kuriais vadovaujamasi ruošiant, įvertinant ir pasirenkant uždavinio sprendimo metodus, yra sistemiškumo ir kompleksiškumo principai. Kompleksiškumo principas nurodo, kad uždaviniai turi būti sprendžiami visapusiškai, t. y. įverti- nant ekonominius, socialinius, psichologinius, techninius, fiziologinius, teisinius ir kitus aspektus. Sisteminis principas parodo visapusišką visų planavimo proceso krypčių ir aspektų derinimą, susijusį su tobulinimu. Sprendžiant uždavinius, aprašomus daugeliu rodiklių, didelę reikšmę turi sudarytas sprendimo priėmimo modelis. Siekiant gauti efektyvų ir pagrįstą sprendimą, būtina tiksliai suformuluoti uždavinio tikslą, surinkti ir apdoroti rodiklių visumą, nustatyti ir įvertinti rodiklius, taikyti moksliškai pagrįstus metodus, leidžiančius išskirti iš galimų sprendimų variantų patį efektyviausią ir priimtiniausią laukiamam rezultatui. Rodiklių sistemos sudarymas – sudėtingas uždavinys, kurį reikia išsamiai tirti. Pirmiausia reikia apsvarstyti daugelį rodiklių, kurių kiekvienas turi savo reikšmę ir sprendinį. Kuo daugiau rodiklių, tuo daugiau informacijos ir tiksliau galima siekti būsimų rezultatų. Tam reikalingos vadybos, inžinerijos ir kitos ži- nios bei patirtis. Svarbi tikslų hierarchija, kurios tikslas – nustatyti svarbiausius ir ne tokius svarbius tikslus. Remiantis tikslo analize, nustatomi modelio tikslai. Privaloma sąlyga – kad turimi duomenys atitiktų formuojamą uždavinį. Taip pat duomenys turi būti patikimi (Tamošaitienė et al. 2013). Dažnai daugiatikslių už- davinių sprendimas susijęs su pradinių duomenų neapibrėžtumu, kurį lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Tai skatina ieškoti būdų, kaip įvertinti daugiatikslio sprendimo patikimumą pradinių duomenų paklaidų atžvilgiu. Mokslininkai šią problemą dažnai siūlo spręsti taikant neapibrėžtų aibių teoriją (Chen 2012; Balli, Korukoglu 2009), intervalines neapibrėžtas aibes (Liu 2010), pilkuosius skaičius (Zavadskas et al. 2009). Daugiatikslio sprendimo rezultatas, taikant minėtus sprendimo metodus, pateikiamas intervaline išraiška, o alternatyvos racionalumo patikimumo įvertis neskaičiuojamas. Taikant daugiatikslius sprendimo priėmimo metodus, naudojami ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs duomenys. Šie, gauti iš ekspertų, reikalingi rodiklių reikšmingumui nustatyti. Šių duomenų patikimumui užtikrinti pasiūlyta skaičiuoti konkordancijos koefi- cientą (Satty 1980; Podvezko 2005), kuris parodo, ar ekspertų nuomonės dėl ro- diklių reikšmingumų yra suderintos (Simanavičienė 2013). Šiame poskyryje pristatomas sukurtas kompleksinis daugiapakopio spren- dimų priėmimo modelio algoritmas (2.1 pav.).

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

Tikslų nustatymas Tikslų nustatymas C1 Cn

2.1 pav. Daugiapakopio kompleksinio sprendimo priėmimo modelio algoritmas (sudaryta autorės) 37 Fig. 2.1. Algorithm of multistage decision-making model (author created)

38 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

1 žingsnis. Tikslų nustatymas ir problemos formulavimas. Atliekama situacijos analizė ir suformuojama pagrindinė uždavinio problema. Iškeliamas pagrindinis tikslas. Formuluojant tyrimo problemą atsižvelgiama į tyrimo objektų ypatybes bei tyrimo dalyką. 2 žingsnis. Būtinų sąlygų uždaviniui spęsti identifikavimas. Analizuojamos galimos alternatyvos, atsižvelgiant į turimus duomenis numatomi rodikliai, pagal kurios jos bus vertinamos. Alternatyvų tinkamumas tikrinamas taikant matema- tinius, fizikinius metodus ir (arba) eksperimentais grindžiamomis sistemomis. Apribojimai laikomi prioriteto tikslais, kuriuos būtina patenkinti alternatyvų identifikavimo procese (2.2 pav.).

2.2 pav. Vienpakopis daugiatikslis alternatyvos vertinimas ir parinkimas (Turskis 2009) Fig. 2.2. Multipurpose alternatives evaluation and selection (Turskis 2009)

3 žingsnis. Kiekybinių ir kokybinių rodiklių parinkimas. Skirtingi rodikliai nurodo skirtingus požiūrius į alternatyvas, jų reikšmių nustatymas ir prieštarau- jančių rodiklių normalizavimas – vienas iš svarbiausių daugiatikslio vertinimo etapų (2.3 pav.).

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 39

2.3 pav. Kiekybinių ir kokybinių rodiklių parinkimas (Turskis 2009) Fig. 2.3. Quantitative and qualitative attributes evaluation and selection (Turskis 2009)

4 žingsnis. Kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmingumų nustatymas. Rodiklių svarbai ir reikšmingumui nustatyti parenkami santykiniai subjektyvių ir objektyvių rodiklių reikšmingumai. Subjektyvūs rodiklių reikšmingumų nustatymo metodai yra efektyvūs, kai rodiklių nedaug, todėl, esant didesniam rodiklių skaičiui, siūloma juos grupuoti į hierarchijas sudarant rodiklių grupes. 5 žingsnis. Analizuojamų alternatyvų rodiklių hierarchijos sudarymas. Sprendžiant kompleksinius uždavinius, rodikliai gali būti skirstomi į kelis lygmenis, atsižvelgiant į sprendžiamos problemos pobūdį. 6 žingsnis. Pirminės sprendimų matricos sudarymas ir duomenų neapibrėž- tumo tikrinimas. Iš turimų duomenų sudaroma sprendimų matrica. Rodiklių reikšmės ir jų svoriai turi tikimybinę prigimtį, t. y. skaičiuoti taikomas atsitikti- nis duomenų variantas, nors realiai reikšmės gali svyruoti atitinkamuose interva- luose. Įvertinti tą įtaką, nustatyti metodų kriterijų galimų svyravimų intervalus, įvertinti skirtingų variantų sprendimo priėmimo tikimybes, jų rizikos laipsnį gali padėti statistinio imitavimo metodai. Matematinis modelis laikomas stabiliu, jeigu nedidelį modelio parametrų svyravimą atitinka mažas rezultatų keitimasis. 7 žingsnis. I ir II lygio rodiklių svorių nustatymo metodų parinkimas ir pritaikymas. Rodiklių svarbai nustatyti parenkami santykiniai rodiklių reikšmin- gumai, kurie parodo, kiek vienas rodiklis yra svarbesnis už kitą. Rodiklių svorius dažniausiai nustato specialistai, ekspertai. Nustatytas svorių reikšmes galima taikyti daugiatiksliam vertinimui, jei ekspertų nuomonės yra suderinamos (neprieš- taringos). Suderinamumo lygį nustato konkordancijos (suderinamumo) koeficientas. 8 žingsnis. Galutinės matricos sudarymas ir metodų parinkimas. Atsižvel- giant į sprendžiamą uždavinį ir turimus duomenis daugiatiksliam sprendimui priimti parenkamas atitinkamas sprendimo priėmimo metodas arba metodų komp- leksas (2.4 pav.).

40 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

2.4 pav. Siūlomi metodų deriniai skirtinguose daugiapakopio modelio etapuose Fig. 2.4. Suggested methods for different combinations of a multi-stage model

9 žingsnis. Uždavinio sprendimas. 10 žingsnis. Rezultatų tikrinimas ir sprendimo priėmimas. Išsprendus užda- vinį tikrinama, ar gautas rezultatas teisingas. Sprendžiant uždavinį keliais daugiatikslio vertinimo metodais, būtina atlikti gautų rezultatų sintezę. Bet koks matematinis modelis gali būti taikomas praktikoje, jei jis yra stabilus modelio parametrų atžvilgiu. Visą sprendimo priėmimo uždavinį galima suskirstyti į keletą dalinių užda- vinių (2.4 pav.). Sprendimų įgyvendinimas yra paskutinis etapas sprendimų priėmimo procese. Po to, kai buvo iškeltas uždavinys, suformuluotos problemos, analizuojama informacija, parinktos kelios alternatyvos ir išrinktas sprendimo būdas, praside- da jo įgyvendinimo procesas. Įmonėje priimtą sprendimą gali įgyvendinti atitinkamas žmogus, skyrius, padalinys ir t. t. priklausomai nuo to, kokio masto yra pats užsibrėžtas tikslas. Sprendžiant verslo įmonės planavimo uždavinius siūlo- ma taikyti 2.1 pav. pateiktą uždavinio sprendimo algoritmą. Tačiau kiekvienam sprendžiamam uždaviniui turi būti parenkami sprendžiamą problemą atitinkantys daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai.

2.2. Daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų parinkimas

Kiekvienas sprendimas bus priimtas tinkamai, jeigu jis pats racionaliausias, įver- tinus visus pagrindinius tikslus charakterizuojančius veiksnius (rodiklius). Todėl būtina kompleksiškai įvertinti galimus sprendimo variantus, vienu metu taikant įvairius efektyvumo rodiklius, dažnai turinčius skirtingas dimensijas (Zavadskas, Vaigauskas 1985). Tokių uždavinių modeliai aprašomi remiantis sprendžiančių- jų, lemiančiųjų ir veikiamųjų suinteresuotų visuomenės sluoksnių tikslais, todėl jiems spręsti siūloma taikyti daugiatikslius sprendimų priėmimo metodus.

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 41

Daugiakriterinių sprendimų priėmimas ( Multiple Criteria Decision Making , (MCDM) yra mokslas apie metodus ir procedūras, kurios nagrinėja kompleksi- nių reiškinių, prieštaraujančių kriterijų formalų įtraukimą į valdymo ir planavimo procesą. Šiuos modelius ir metodus galima suskirstyti į dvi grupes (2.5 pav.): − Daugiaobjekčius (angl. Multi(ple) Objective Decision Making , MODM), kai sprendžiama optimizacijos problema turint tinklo funkciją bei įver- tinant tam tikrus apribojimus. − Daugiatikslius (angl. Multi(ple) Attribute Decision Making , MADM), tai sprendimų priėmimas skirtas diskretiniam variantų lyginimui. Anot Raju, Kumar (2013), MCDM galima apibrėžti kaip procesą, įvertinan- tį realias situacijas įvairiais kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais tam tikroje aplinkoje, siekiant rasti tinkamą veiksmų planą, pasirinkimą ar strategiją tarp kelių galimų variantų.

2.5 pav. MCDM metodų klasifikacija (Zavadskas et al. 2014) Fig. 2.5. Broad classification of MCDM methods (Zavadskas et al. 2014)

Daugiatiksliai metodai taikomi, prireikus išrinkti racionalią alternatyvą iš konkretaus žinomų alternatyvų sąrašo. Daugiatiksliai vertinimo metodai pasižy- mi įvairiomis charakteristikomis, todėl galimi skirtingi metodų klasifikavimo būdai. Larichev (2002) normatyvinius metodus skirsto į keturias grupes: pagrįsti kiekybiniais matavimais, pagrįsti pirminiais kokybiniais matavimais, pagrįsti kiekybiniais matavimais, naudojant kelis rodiklius, pagrįsti kokybiniais matavimais, nenaudojant perėjimo prie kiekybinių kintamųjų. Straipsnyje (Zavadskas, Turskis 2011) buvo paskelbta daugiatikslių metodų apžvalga. Jame nagrinėjami jau seniai žinomi, bet ir palyginti neseniai paskelbti metodai. Paskelbus šį straipsnį Liou ir Tzeng (2012) paskelbė straipsnį, kurio tikslas – papildyti pateik- tą informaciją ir apžvelgti tuos daugiatikslius metodus, kurie Zavadsko ir Turs- kio (2011) straipsnyje nebuvo minimi. Vėliau buvo paskelbtas Liou (2013) straipsnis, skirtas Tzeng darbų apžvalgai. Skirtingi mokslininkai įvairiai klasifi- kuoja metodus. Anot Turskio (2009), daugiatiksliai metodai gali būti skirstomi į grupes pagal informaciją ir jos savybes. 2.6 paveiksle pateikiama daugiatikslių sprendimo nustatymo metodų klasifikacija (Turskis 2009).

42 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

2.6 pav. Daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų klasifikacija (Turskis 2009) Fig. 2.6. Decision support methods classification (Turskis 2009)

Pastaruoju metu skelbiama šimtai publikacijų, kuriose analizuojama informacija apie MCDM metodų kūrimą ir jų taikymą. Pirmajame skyriuje buvo ap- žvelgiamos mokslininkų publikacijos nagrinėjama tematika, kuriose analizuojamos MCDM metodų taikymo galimybės. Literatūros analizė rodo, kad pasaulyje kuriami vis nauji ir plačiai paplitę jau sukurti daugiatiksliai sprendimo priėmimo metodai, tačiau kol kas nėra nustatyta, kuris metodas tinkamiausias vienokio ar kitokio tipo uždaviniams spręsti. Daugiatikslio metodo parinkimas uždaviniui spręsti priklauso nuo nagrinėjamos problemos pobūdžio, turimos informacijos, rezultatų gavimo tipo. Kiekvienas metodas turi privalumų ir trūkumų, turi tam tikrų ypatumų. Tačiau problemoms spręsti dažnai nepakanka vien tradicinių me- todų, nes statybos sektoriaus rinkos efektyvumui didinti reikalingi kompleksi- niai, kiekybiniai ir kokybiniai sprendimų būdai, kurie būtų taikomi visuose įmo- nės planavimo etapuose. Pateikiant į rinką naujas statybos technologijas ar produktus, reikalingas kompleksinis požiūris, nes šiame procese dalyvauja

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 43

skirtingos suinteresuotos grupės, turinčios skirtingų tikslų. Sprendžiami sudėtin- gi uždaviniai, nes sprendimo priėmimo procesą veikia skirtingi makro-, mezo- ir mikroaplinkos veiksniai. Sprendžiant tokius uždavinius, reikia įvertinti kiekybi- nių ir kokybinių rodiklių visumą, suderinti skirtingus suinteresuotų grupių tikslus. Tokius uždavinius tikslinga spręsti skirtingais daugiatikslio vertinimo metodais, visapusiškai analizuojančiais konkrečią sprendžiamą problemą. Disertacijoje sprendžiamam uždaviniui daugiatiksliai metodai buvo pasirenkami atsižvelgiant į 2.7 paveiksle pateiktus etapus.

1 etapas. Mokslinių straipsnių daugiatikslių metodų vertinimo tematika analizė

2 etapas. Vertinama panašaus pobūdžio jau išspręstų uždavinių kokybė ir skaičius

3 etapas. Vertinama galimybė taikyti plataus spektro vertinimo rodiklius

4 etapas. Tikrinama, koks maksimalus alternatyvų skaičius gali buti sprendžiamas

5 etapas. Vertinamas rezultatų tikslumas ir patikimumas

6 etapas. Vertinamas pradinės informacijos tinkamumas, galimas matematinis jos apdorojimas (kokius reikia pateikti duomenis vertinti, t. y. skaitine reikšme, išri- kiavimą pagal rangą ar kt.)

7 etapas. Tikrinama, ar galima formuoti daugiapakopį modelį, išskaidyti rodiklius ir lyginti tarpusavyje dalimis

8 etapas. Tikrinama, ar yra kada nors anksčiau taikytas šis metodas ir kiek jau iš- spręsta konkrečių uždavinių jį taikant

9 etapas . Vertinamas uždavinio sprendimo laikas

2.7 pav. Daugiatikslių metodų parinkimo etapai (sudaryta autorės) Fig. 2.7. Stages of selecting multipurpose methods (author created)

Disertacijoje sprendžiamam uždaviniui buvo nuspręsta taikyti daugiatikslių metodų rinkinius. Atsižvelgus į metodų populiarumą ir kitų mokslininkų atliktus tyrimus, tokius kaip Chakraborty (2011), Ustinovičius et al. (2012), Podvezko

44 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

(2011), Antuchevičienė et al. (2011), ir kitų atliktą kelių daugiatikslių metodų analizę, buvo pasirinkti daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai. Chakraborty (2011), vertindamas metodus tarpusavyje (2.1 lentelė), parink- damas vertinimo rodiklius pagal metodo sprendimo sudėtingumą, sprendimo greitį, rezultatų patikimumą ir t. t., padarė išvadą, kad MOORA ( Multi – Objec- tive Optimization on the basis of Ratio Analysis ) lentelėje pateiktų vertinamų ro- diklių atžvilgiu metodas yra pranašesnis už kitus metodus, pateiktus 2.1 lentelė- je.

2.1 lentelė. Daugiatikslių metodų vertinimas (Chakraborty 2011) Table 2.1. Multipurpose method evaluation (Chakraborty 2011)

MODM Skaičiavimo Aiškumas Matematinių Patiki- Informacijos metodai laikas formulių mumas tipas

MOORA Labai mažas Labai paprastas Minimaliai Geras Kiekybinis AHP Labai Labai Maksimaliai Mažas Maišytas didelis sudėtingas TOPSIS Vidutinis Vidutiniškai Vidutiniškai Vidutinis Kiekybinis sudėtingas VIKOR Mažas Paprastas Vidutiniškai Vidutinis Kiekybinis ELECTRE Aukštas Vidutiniškai Vidutiniškai Vidutinis Maišytas sudėtingas PROMETHE Aukštas Vidutiniškai Vidutiniškai Vidutinis Maišytas E sudėtingas

Ustinovičius et al. (2012) teigia, kad objektyvų rodiklių reikšmingumą nustatyti geriausia entropijos metodu. Išanalizavęs SAW ir COPRAS metodus, Po- dvezko (2011) priėjo išvadą, kad skaičiavimo rezultatai šiais metodais sutampa, jei visi rodikliai yra maksimizuojantys, tačiau jeigu yra minimizuojančių rodik- lių, tada COPRAS metodas yra mažiau efektyvus nei SAW metodas. Antuchevi- čienė et al. (2011) tyrė TOPSIS COPRAS ir VIKOR metodais gautų alternatyvų sutapimą. Tyrimas parodė, kad TOPSIS ir COPRAS metodais gautų alternatyvų prioritetų eilė sutampa labiau nei kitų metodų. Atsižvelgus į mokslininkų atliktus tyrimus ir uždavinio problematiką buvo pasirinkti disertacijoje sprendžiamą uždavinį geriausiai atitinkantys metodai. Su- formuluotam uždaviniui su apibrėžta rodiklių informacija racionalų variantą galima nustatyti taikant skirtingus metodus, todėl disertaciniame darbe sprendžia- miems uždaviniams buvo pritaikyti plačiai moksliniuose darbuose taikomi racionalūs metodų deriniai: MULTIMOORA metodas ir dominavimo teorija, entropijos metodas ir COPRAS metodas bei AHP ir perstatymo metodai.

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 45

Disertacijoje taikomų metodų detalizuoti aprašymai pateikti kituose posky- riuose.

2.3. Daugiatikslio vertinimo efektyvumo rodiklių sistema

Naujų statybos technologijų plėtra rinkoje yra laikoma daugiatikslio sprendimo problema, nes technologijos patrauklumas statybos rinkai turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į daugelį rodiklių: socialinius, techninius, teisinius, aplinkos ir ekonominius kiekviename sprendimo priėmimo etape. Bendruoju atveju tam tikra technologija ar produktas rinkoje vertingas tiek, kiek jis gali padidinti įmonės veiklos efektyvumą, sudaro prielaidas tenkinti vartotojų poreikius. Objektyvus technologijos patrauklumo rinkai įvertinimas aktualus kiekvienai įmonei, nes „stiprėjanti konkurencija statybos sektoriaus rinkoje skatina įmones ieškoti tokių technologijų, kurios padėtų įgyvendinti projektus ir teikti paslaugas kokybiškiau, efektyviau ir pigiau“ (Bitner 2001). Kai kurie tyrėjai, nagrinėdami technologijos plėtros problemą, pabrėžia, kad skirtingoms rinkoms turi būti taikoma atitinkama vertinimo rodiklių sistema, ir siūlo ją derinti prie konkrečios rinkos poreikių. Taikomi rodikliai lemia vertinimo pagrįstumą. Plataus spektro vertinimo rodiklių taikymas užtikrina įvairesnį ir išsamesnį vertinimą. Naujų technologijų tinkamumui vertinti rodikliai turėtų būti parinkti tokie, kad atitiktų tiek įmonės, tiek paslaugų, tiek rinkos specifiką. Kai kurių darbų autoriai rodiklius siūlo grupuoti (Zavadskas et al. 2010a; Mazurkiewicz, Poteralska 2012; Lee, Lee 2012; Akadiri et al. 2013). Vertinimo rodiklių sujungimas į grupes prasmingas dviem aspektais: − pirma, suteikia vertinimui daugiau aiškumo, leidžia išvengti rodiklių dubliavimo; − antra, leidžia objektyviau nustatyti kiekvieno rodiklio santykinį reikš- mingumą. Tokio kompleksinio pagal rodiklių rinkinį vertinimo rezultatas paprastai toks, kad kiekvienos technologijos / produkto alternatyvos tinkamumas pagal įvairius rodiklius yra skirtingas. Dėl šios priežasties autorė siūlo rodiklių atrankos modelį trimis lygmenimis: makro-, mezo- ir mikro-. Pažymėtina, kad rodikliai gali būti matuojami skirtingais mato vienetais, todėl svarbu juos normalizuoti, t. y. paversti bedimensiais dydžiais. Dažniausiai normalizuoti naudojami vektorinis ir skalių transformavimo metodai (Zavadskas et al. 2001).

46 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

2.4. Rodiklių reikšmingumų nustatymas

Rodiklių svarbai nustatyti parenkami santykiniai rodiklių reikšmingumai, kurie parodo, kiek vienas rodiklis yra svarbesnis už kitą. Rodiklių reikšmingumas pagal nustatymo būdą gali būti skirstomas į objektyvų ir subjektyvų. Rodiklių sub- jektyvus reikšmingumas atspindi jį nustatančio asmens subjektyvų požiūrį į rodiklio svarbą. Objektyvus rodiklių reikšmingumas nustatomas naudojant objektyvią informaciją apie rodiklius. Normatyviniu metodu rodiklių reikšmės ir reikšmingumai nustatomi remiantis normatyviniais dokumentais, sąmatomis, rekomendacijomis ir kt. Skai- čiavimo metodu norimi dydžiai nustatomi, naudojant empirines ir teorines pri- klausomybes, statistinius duomenis ir formules. Analogijos metodas taikomas tada, kai tiriamas objektas (jo kai kurių rodik- lių reikšmės ir reikšmingumai dar nėra žinomi) lyginamas su analogu, parinktu pagal tam tikrus keliamus reikalavimus. Kokybinių rodiklių reikšmės ir reikšmingumai dažniausiai nustatomas eks- pertiniu, organoleptiniu, rekomendaciniu, sociologiniu, skaičiavimo ir analogijos metodais. Taikant ekspertinius metodus, kokybinių rodiklių reikšmės gali būti nustatomos taip: − išrenkama racionaliausia konkretaus rodiklio reikšmė; − nagrinėjamo rodiklio racionaliausiai reikšmei suteikiama reikšmė, lygi 10 balų (100 %); − nustatomas santykis tarp racionaliausios rodiklio reikšmes ir visų likusių to paties rodiklio reikšmių; − likusioms rodiklio reikšmėms suteikiamos santykinės reikšmės. Panašiai nustatomi ir rodiklių reikšmingumų dydžiai. Konkretaus rodiklio reikšmingumo prasmė ta, kad jis parodo, kiek kartų jo naudingumas, komplek- siškai vertinant alternatyvas, yra didesnis (mažesnis) už kito rodiklio naudingu- mą. Disertacijoje pritaikyti du reikšmingumo nustatymo metodai subjektyviems ir objektyviems rodiklių reikšmingumams vertinti. Subjektyviems rodiklių reikšmingumams vertinti buvo pasirinktas AHP metodas, objektyviems – entropijos metodas. Disertacijoje siūlomas naujų technologijų vertinimo kompleksinis modelis grindžiamas daugiatikslių vertinimo metodų rinkiniu (2.1 pav.).

2.4.1. Rodiklių objektyvaus reikšmingumo nustatymas AHP metodu AHP – vienas populiariausių metodų daugiatiksliams uždaviniams spręsti. Jį pa- siūlė Saaty (1980). AHP naudoja tris principus siekiant išspręsti problemas (Ay- dogan 2011):

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 47

1) struktūrinę hierarchiją; 2) porinio palyginimo rodiklių matricą; 3) svorių nustatymo metodiką. AHP metodas pasižymi geromis matematinėmis savybėmis, sprendžiamas naudojant daugelio lygių hierarchinę rodiklių struktūrą. Reikalingi duomenys gaunami atliekant porinį palyginimą. Porinis palyginimas taikomas rodiklių svoriams ir kiekvieno rodiklio santykiniams alternatyvų įverčiams gauti. Jei palygi- nimų įverčiai nėra suderinti, logiški, metode pateikiamos priemonės suderinamumo laipsniui padidinti. Kadangi AHP metodas pastaruoju metu plačiai taikomas įvairių sričių moksliniuose darbuose, pastebimas jo populiarumas ir statybos sektoriaus problemoms spręsti (2.2 lentelė).

2.2 lentelė. AHP metodo taikymas statybos sektoriaus problemoms spręsti Table 2.2. The recent applications of AHP method for the solution of construction problems Autorius Sprendžiamoji problema Chou et al. (2013) Tiltų statybos projektų analizė Goedert, Sekpe (2013) Statybos projektų planavimas Yu, Woo (2013) Pastato energinio efektyvumo gerinimas Kuzman et al. (2013) Pasyviųjų namų statybos būdų palyginimas Lee et al. (2013) Rizikos vertinimas statybos projektuose Kang et al. (2013a) 4D objekto vizualizacijos sistema rizikos informacijai apie statybos projektus vertinti Akadiri et al. (2013) Tvarių medžiagų parinkimas statybos projektams Hwang, Lim (2013) Projektų vykdymo organizavimas siekiant užtikrinti projekto įgyvendinimo sėkmę Zolfani, Zavadskas (2013) Tvari kaimo vietovių plėtra Raslanas et al. (2013) Pramoginių pastatų tvarumo vertinimo tyrimai Wang, Cui (2013) Pastatų energijos taupymas

AHP metodo pranašumas, palyginti su kitais daugiatiksliais sprendimų pri- ėmimo metodais, yra jo lankstumas, patogumas sprendimo priėmėjams ir gali- mybė tikrinti suderinamumus (Ramanathan 2001). AHP metodu galima vertinti alternatyvas tiek kokybinių (subjektyvių), tiek kiekybinių (objektyvių) rodiklių atžvilgiu. Porinio palyginimo metodika mažina šališkumą ir tendencingumą priimant sprendimą. Taikant AHP metodą naudojamos santykinės reikšmės, todėl šį metodą galima taikyti esant įvairių dimensijų rodikliams.

48 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

Ekspertai lygina tarpusavyje visus vertinamus rodiklius C1, C2, …, Cn ir pa- prasčiausiu rodiklių porinio lyginimo metodu nustato, kuris iš dviejų lyginamų rodiklių Ci ir Cj yra svarbesnis. Lyginimo rezultatu tampa kvadratinė matrica: C C L C 1 2 n a L a C  1 12 1  1  n  1 L a2 A = a = C2  n  (2.1) []ij , M  M M O M   1 1  C  L 1  n a a  1n 2n 

= = 1 = = aii 1, a , i1, n 1, . čia ij a ir j n ij

Matricos A elementai traktuojami kaip rodiklių C1, C2, …, Cn svorių reikš- qi = i = n = mių santykiai aij , čia ,1 ir j ,1 n . Saaty (1980) įrodė, kad AHP q j metodo svoriai yra lyginimo matricos A tikrinio vektoriaus, atitinkančio didžiau- λ sią tikrinę reikšmę max , normalizuotos komponentės:

n λ = qi max ∑ aij , (2.2) =1 i q j jeigu matrica A, atlikus porinį palyginimą, yra suderinama, tai tikrinis vektorius Z gali būti apskaičiuojamas pagal šią formulę: A−λ I Z = (max ) 0. (2.3) Taikant daugiatikslių metodų vertinimus būtina akcentuoti ekspertų nuomo- nių suderinamumo laipsnį. Matricos neprieštaringumui tikrinti Saaty et al. (1991) pasiūlė naudoti suderinamumo indeksą (consistency index – C.I.) ir atsitiktinumo indeksą ( random index – R.I. ) (2.3 lentelė) nustatant suderinamumo koeficientą ( consistency ratio – C.R. ). C.I. ir C.R. reikšmės apskaičiuojamos taip (Saaty et al . 1991): λ − n C I = max .. , (2.4) n −1 C I.. = C.R. . R.I. (2.5) R.I. reikšmės nustatomos pagal matricos komponentų skaičių iš Saaty et al. (1991) pasiūlytos R.I. koeficientų lentelės.

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 49

2.3 lentelė. Atsitiktinumo indekso reikšmės Table 2.3. Values for random indexes (Saaty et al. 1991) n 2 3 4 5 6 7 8 9 10 R.I. 0,00 0,52 0,90 1,12 1,24 1,32 1,41 1,45 1,49 11 12 13 14 15 1,51 1,48 1,56 1,57 1,59

Jei apskaičiuotas suderinamumo koeficientas C.R. < 0,1, matrica yra suderinama, priešingu atveju, jei C.R. > 0,1 matrica nesuderinama.

2.4.2. Objektyvaus rodiklių reikšmingumo nustatymas entropijos metodu Objektyvūs sprendimų reikšmingumai nustatomi matematiniais metodais, pa- grįstais subjektyvia informacija (Zavadskas et al. 2001). Entropija – tai atsitikti- nio dydžio neapibrėžtumo matas. Šio metodo pradininkas – Shannon (1948). Entropiją galima taikyti rodiklių reikšmingumui nustatyti. Nustatant rodiklių reikšmingumą, jie pertvarkomi taip, kad didžiausia kiekvieno rodiklio reikšmė būtų geriausia. Juo didesnis skirtumas tarp konkretaus rodiklio reikšmių, tuo didesnę įtaką jis turi išrenkant prioritetiškiausią variantą. Tam naudojami entropijos metodu nustatyti reikšmingumai ir vienas iš apibend- rintų rodiklių. Pradiniai duomenys surašomi į matricą X.  x11 x12 K x1n    x21 x22 K x2n X =  ,  M M M M  (2.6) x x K x   m1 m2 mn  x čia ij – j-osios alternatyvos i-tasis rodiklis; i = 1, 2, …, m alternatyvų skaičius; j = 1, 2, …, n rodiklių skaičius. Efektyvumo rodikliai gali būti matuojami skirtingais mato vienetais, todėl sprendimo matrica yra normalizuojama. Pertvarkytos sprendimų matricos visi elementai skaičiuojami pagal normalizavimo formulę:

xij = , (2.7) pij m

∑ xij i=1

čia pij – matricos rodikliai; xij – rodiklių reikšmės.

50 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

Nustatomas kiekvieno rodiklio entropijos lygis Ej:

m = − E j k∑ pij ln pij , (2.8) i=1 čia k = /1 ln m. Entropijos rodiklis kinta [1,0] intervalu, todėl j rodiklio kitimo lygis DPĮ sprendžiant uždavinius nustatomas taip: d = − E = j 1 j , ( j ,1 n), (2.9) jei visi rodikliai vienodai svarbūs, t. y. nėra subjektyvių arba ekspertinių jų reikšmių įvertinimų, rodiklių reikšmingumas nustatomas pagal formulę:

= d j = qij n , ( j ,1 n). (2.10) ∑d j j =1 Objektyvų rodiklių reikšmingumo nustatymas entropijos metodu dažnai taikomas statybos sektoriaus uždaviniams spręsti (2.4 lentelė).

2.4 lentelė. Entropijos metodo taikymas statybos sektoriaus uždaviniams spręsti Table 2.4. Entropy method for solving problems in the construction sector Autorius Sprendžiamoji problema Han et al. (2013) Išsamus aplinkos oro kokybės vertinimas Bagočius et al. (2013) Giliavandenio uosto parinkimas Dėjus, Antuchevičienė Sveikatos ir saugos rizikos vertinimas statybos aikštelėje (2013) Ustinovičius et al. (2012) Statinių eksploatavimas ir atnaujinimas Sušinskas et al. (2011) Polinių kolonų alternatyvų vertinimas Saparauskas et al. (2011) Komercinių pastatų fasadų alternatyvų vertinimas Kildienė et al . (2011) Europos valstybių statybos sektoriaus rinkų vertinimas

Daugelis autorių sutinka, kad tai vienas paprasčiausių ir tinkamiausių meto- dų objektyvių rodiklių reikšmingumams nustatyti.

2.5. Daugiatiksliai vertinimo metodai

Daugiatiksliai metodai padeda apdoroti daugelį duomenų, juos susisteminti ma- tematiškai ir pateikti prioritetų išdėstymo seką pagal alternatyvų pranašumą kito

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 51 atžvilgiu. Daugiatiksliai vertinimo metodai nepriima galutinio sprendimo, tai at- lieka ekspertas ar jų grupė. Atlikus literatūros analizę, tvariai technologijos plėtrai rinkoje vertinti buvo pasirinkti šie metodai: MULTIMOORA (Brauers, Zavadskas 2010) ( MOORA (Brauers, Zavadskas 2006) plus a full multiplicative form ), daugiatikslis kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas COPRAS (Zavadskas, Kaklauskas 1996), perstatymo metodas (Paelnick 1976).

2.5.1. Racionalaus varianto parinkimas MOORA metodu MOORA metodas ( Multi – Objective Optimization On the basis of Ratio Analy- sis ) pirmą kartą buvo pasiūlytas 2006 m. mokslininkų Brauers ir Zavadsko (2006). MOORA metodas leidžia išvengti subjektyvumo, nes nereikia įvertinti rodiklių reikšmingumo koeficientų. Metodo uždavinių sprendimo algoritmo blo- kinėje schemoje (2.8 pav.) pateiktos sunumeruotos formulių naudojimo sekos.

Santykio skaičiavimas (formulė 2.12)

MOORA

(formulė 2.11) (formulė Atskaitos taško taikymas (formulė 2.12; 2.13) 2.13) 2.12; (formulė

Normalizuota matrica matrica Normalizuota (formulė 2.13) Neaprobuoti duomenys duomenys Neaprobuoti

2.8 pav. MOORA metodo sprendimo algoritmo schema (Balezentis et al. 2010) Fig. 2.8. MOORA method diagram of solution algorithm (Balezentis et al. 2010) MOORA metodą sudaro dvi dalys: − santykio skaičiavimo; − atskaitos taško teorijos taikymo. Išeities duomenys, turintys skirtingus matavimo vienetus, normalizuojami į bedimensius dydžius šia formule: x ij x = , (2.11) ij m x2 ∑ ij i=1

52 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

čia i = ,1 m, j = ,1 n normalizuotos reikšmės priklauso intervalui [0;1]. Rodi- klių reikšmės yra sumuojamos, jei reikšmė yra maksimizuojama, arba atimamos, jei reikšmė minimizuojama:

g n S ∗ = x − x i ∑ij ∑ ij , (2.12) j=1j=g + 1 čia g – maksimizuojamų rodiklių skaičius.

Geriausia alternatyva laikoma ta, kurios y reikšmė yra didžiausia, o blo- giausia, kurios y reikšmė yra mažiausia. Pagal normalizuotų rodiklių reikšmes randamas atraminis tikslo taškas (idealiai geriausia alternatyva), kurio reikšmės r = max x yra nustatomos taip: j ij , jei rodiklio geriausia reikšmė yra maksimali, i r = min x ir j ij , jei geriausia reikšmė minimali. Iš maksimalios reikšmės rodiklių i sudaroma maksimumo alternatyva, kuri vėliau lyginama su kiekviena rodiklio alternatyva. Toliau ieškomas atstumas iki optimalaus (atraminio) taško. Alternatyvos yra tuo geresnės, kuo jos yra artimesnės idealiajam taškui. Galutinis alternatyvos rangas nustatomas remiantis Čebyševo (Чебышёва) metrika ir Min-Max metodu (Karlin, Studden 1966).

n K = r − x i ∑ j ij . (2.13) j=1 Daugiatikslio MOORA metodo taikymas apima plačią problemų vertinimo ir sprendimo priėmimo skalę įvairiose ekonomikos, aplinkos, socialinėse, fizikos srityse. 2.5 lentelėje pateikiamos šio metodo taikymo statybos srityje publikacijos.

2.5 lentelė. MOORA metodo taikymas statybos srityje 2010–2013 m. Table 2.5. Application of MOORA method in 2010–2013 by field fo civil engineering Autorius Sprendžiamoji problema Zavadskas et al. (2013) Statybos technologijų parinkimas Brauers et al. (2012) Mūrinių pastatų vertinimas Kalibatas et al. (2012) Racionalaus gyvenamojo namo parinkimas vertinant mikroklimatą Kalibatas et al. (2011) Gyvenamųjų pastatų mikroklimato vertinimas Balezentis, Balezentis (2011) Transporto efektyvumo vertinimas Lietuvos regione Kracka et al. (2010) Gyvenamųjų pastatų vertinimas

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 53

2.5.2. Racionalaus varianto parinkimas MULTIMOORA metodu Brauers ir Zavadskas 2010 m. patobulino MOORA metodą, pridėdami papil- domą sandaugos formą (2.9 pav.), kuriuo metodui buvo suteiktas MULTIMOORA ( MOORA plus the full multiplicate form ) pavadinimas (Brau- ers, Zavadskas 2010). Metodai MOORA ir MULTIMOORA leidžia išvengti subjektyvumo, nes nereikalauja nustatyti nagrinėjamų kintamųjų reikšmingumo koeficientų (svorių).

Santykio skaičiavimas (formulė 2.12)

Atskaitos taško taikymas MOORA (formulė 2.13) (formulė 2.12; 2.13) 2.13) 2.12; (formulė (formulė 2.11) (formulė MULTIMOORA Normalizuota matrica matrica Normalizuota Neaprobuoti duomenys duomenys Neaprobuoti (formulė 2.12; 2.13; 2.14) 2.14) 2.13; 2.12; (formulė

Pilnoji sandaugos forma (formulė 2.14)

2.9 pav. MULTIMOORA sprendimo algoritmo schema (Brauers, Zavadskas 2010) Fig. 2.9. MULTIMOORA decision algorithm diagram (Brauers, Zavadskas 2010) MULTIMOORA metodas (Brauers, Zavadskas 2010) yra MOORA papil- dymas sandaugos forma. Jis apimančia naudingumo funkcijos minimizavimą ir maksimizavimą ir išreiškiamas formule: A ' = i Ui , (2.14) Bi A B čia i ir i – atitinkamai maksimizuotų ir minimizuotų rodiklių sandaugos.

g A' = x i ∏ ij , (2.15) j=1

54 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

n B' = x i ∏ ij , (2.16) j=g+1

čia g = 1, 2, ..., n – rodiklių skaičius. Kaip daugiatikslio MULTIMOORA vertinimo metodas praktiškai taikomas įvairaus profilio statybos problemoms spręsti, pateikta 2.6 lentelėje.

2.6 lentelė. MULTIMOORA metodo taikymas statybos srityje 2010 –2013 m. Table 2.6. Application of MULTIMOORA method in 2010 –2013 by field fo civil engineering Autorius Sprendžiama problema Tao, Tam (2013) Statybos projektų vertinimas Zavadskas et al. (2013) Fasadų alternatyvų parinkimas Brauers, Zavadskas (2013) Daugiatikslis Europos valstybių ekonomikos vertinimas ir palyginimas su kreditavimo agentūrų reitingavimu Kracka, Zavadskas (2013) Stambiaplokščių namų atitvarų efektyvus parinkimas taikant daugiatikslius metodus Karande, Chakraborty Daugiakriterinio metodo taikymas medžiagų atrankoje (2012) Brauers et al. (2012) Lietuvoje esančių mūrinių pastatų daugiatikslis vertinimas Balezentis et al. (2011a) Europos Sąjungos valstybių gerovės vertinimas Brauers, Zavadskas (2011) Banko paskolų pasirinkimo optimizavimas taikant MULTIMOORA metodą siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą Balezentis et al. (2011b) Europos Sąjungos narių vertinimas daugiatiksliu MULTIMOORA metodu

Apibendrinus MOORA (santykių sistemos ir atskaitos taško) be pilnosios sandaugos formos metodais gautus rangus, sprendimo alternatyvoms suteikiami galutiniai MULTIMOORA metodo rangai (Balezentis et al. 2010).

2.5.3. Dominavimo teorijos taikymas Anot Brauers, Zavadsko (2011), absoliutus dominavimas reiškia, kad alternatyva, sprendimas ar projektas dominuoja kitų alternatyvų atžvilgiu. Dominavimo teoriją Brauers, Zavadskas (2011) pritaikė MULTIMOORA metodu gautų ob- jektyvių alternatyvų reikšmingumui nustatyti. Kaip jau minėta ankstesniame skyriuje, MULTIMOORA metodu gaunamos trys alternatyvų reitingavimo eilės: santykių sistemos, atskaitos taško ir pilnosios sandaugos formos reitingai. Šiais

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 55 trimis metodais gautiems reitingo rezultatams apibendrinti ir galutiniam sprendimui priimti taikoma dominavimo teorija.

2.5.4. COPRAS metodas Daugiatikslis kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas COPRAS ( Complex Proportional Assessment ) leidžia palyginti alternatyvas taikant kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Pirmame etape alternatyvas pagal atskirus rodiklius apibūdinantys rodikliai yra normalizuojami, paskui apskaičiuojamos kiekvieną alternatyvą apibūdinančių minimizuojančių ir maksimizuojančių normalizuotų rodiklių sumos. Trečiuoju etapu nustatomas alternatyvų santykinis reikšmingu- mas ir prioritetiškumas pagal juos apibūdinančias teigiamas ir neigiamas savybes. Metodas tinka lyginant makrolygmens rodiklius atsižvelgiant į diegiamos technologijos konkrečios šalies rinkoje prioritetus ir suinteresuotų pusių preferencijas. COPRAS metodo (Zavadskas, Kaklauskas 1996) uždavinių sprendimo algoritmą sudaro šie etapai: 1 etapas. Sudaroma įvertinta normalizuota sprendimų matrica D. Šio darbo tikslas – iš lyginamų rodiklių gauti bedimensius (normalizuotus) įvertintus dy- džius. Juos naudojant galima palyginti visus matavimo vienetų rodiklius. Tam taikoma tokia formulė: ∗ x q = ij j , = ,1 , = ,1 , dij m i m j n (2.17) ∑i=1xij

čia xij – j sprendimo alternatyvos i rodiklio reikšmė; qi – i rodiklio reikšmingu- mas. 2 etapas. Apskaičiuojamos i alternatyvą apibūdinančių minimizuojančių S–i ir maksimizuojančių S+i įvertintų normalizuotų rodiklių sumos. Jos apskaičiuo- jamos pagal formulę:

n n S = d S = d +i ∑ +ij , − j ∑ −ij . (2.18) j =1 j=1

Šiuo atveju S+i (kuo didesnis šis dydis (projekto pliusai), tuo daugiau įgy- vendintų suinteresuotų grupių tikslų) ir S–i (kuo mažesnis šis dydis (projekto minusai), tuo labiau pasiekti suinteresuotų grupių tikslai) dydžiai išreiškia kiekvieno alternatyvaus projekto suinteresuotų grupių pasiektų tikslų laipsnį. Bet kuriuo atveju visų alternatyvių projektų pliusų S+i ir minusų S–i sumos visada yra atitinkamai lygios visoms maksimizuojančių ir minimizuojančių rodiklių reikš- mingumų sumoms. Šios sumos nustatomos pagal formules:

56 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

m n m S = S = d + ∑+i ∑ ∑ +ij , =1 = 1 = 1 (2.19) i j i = m = n m = = S− ∑S−i ∑ ∑d−ij , i ,1 m, j ,1 n. (2.20) i=1j = 1i = 1 3 etapas. Lyginamų variantų santykinis reikšmingumas (efektyvumas) nustatomas pagal juos apibūdinančias teigiamas (projekto pliusais) S+i ir neigia- momis (projekto minusais) S–i savybes. Kiekvieno projekto Bi santykinis reikšmingumas Qi nustatomas pagal formulę: m S−min ∑i=1 S−i Qi = S+i + , i = ,1 m. (2.21) m S−min S−i ∑i=1 S−i

4 etapas. Nustatomas projektų prioritetiškumas. Kuo didesnis Qi, tuo didesnis projekto efektyvumas (prioritetiškumas). Išanalizavus anksčiau pateiktą metodą, galima daryti išvadą, kad pagal šį metodą gana paprasta įvertinti, paskui išrinkti racionaliausius projektus, aiškiai matant fizinę šio proceso prasmę. Be to, juo remiantis suformuotas apibendrintas (redukuotas) rodiklis Qi tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo lyginamų rodik- * lių reikšmių xij ir reikšmingumų q j santykinės įtakos galutiniam rezultatui. Ana- lizuojant šio metodo taikymo galimybes, buvo apžvelgti statybos srityje atlikti moksliniai darbai (2.7 lentelė).

2.7 lentelė. COPRAS metodo taikymas statybos srityje 2010 –2013 m. Table. 2.7. Application of COPRAS method in 2010 –2013 by field fo civil engineering Autorius Sprendžiamoji problema Staniunas et al. (2013) Daugiabučių namų atnaujinimo ekologinė ir eko- nominė analizė Lapinskiene, Martinaitis (2013) Pastato atitvarų optimizavimo modelis Volvačiovas et al . (2013) Viešųjų pastatų modernizavimo strategija Zolfani et al. (2013) Tvari plėtra kaimo vietovėse Tamosaitiene, Gaudutis (2013) Kompleksinis aukštybinių pastatų vertinimas Bitarafan et al. (2012) Šaltai formuotų plieno konstrukcijų rekonstravi- mo metodai Zavadskas et al. (2012b) Polinių kolonų statybos technologijos parinkimas Medineckiene, Bjork (2011) Renovacijos projektų prioriteto parinkimas Kildiene et al. (2011) Europos valstybių statybos sektoriaus vertinimas Chatterjee et al. (2011) Statybos medžiagų parinkimas

2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 57

2.5.5. Perstatymo metodas Metodo pradininkas – Paelnick (1976). Šiuo metodu sudaromi galimi alternat- yvų perstatymai ir atliekamas jų palyginimas. Perstatymo metodas leidžia nustatyti geriausią alternatyvų naudojimo prioritetų eilę. Jis gali būti naudojamas turint kiekybinius ir kokybinius rodiklius (Zavadskas, Vaigauskas 1985). Sprendžiant perstatymo metodu, sudaroma sprendimo priėmimo matrica P, turinti m alternatyvų ir n efektyvumo rodiklių:

a1  x11 L x1n  P M  M O M . =   (2.22) a x L x m  m1 mn 

Taikant šį metodą būtina turėti rodiklių reikšmingumo koeficientus. Papras- tai rodiklių reikšmingumai nustatomi taip, kad jų suma būtų lygi 1. Sprendimo tikslas – iš m alternatyvų išrinkti geriausią, t. y. rasti preferencijos santykį, alternatyvų aibėje, arba kitaip tariant, rasti tokią alternatyvų taikymo prioritetų eilę, kuri atitiktų pasirinktą vertingumo sistemą. Nustatomi šeši alternatyvų a1, a2, a3 perstatymo variantai (3! = 6).

π 1 = a1, a2 , a3 ; π 2 = a1, a3 , a2 ; π 3 = a2 , a1, a3 ; { } { } { } π = a a a π = a a a π = a a a 4 { 2 , 3 , 1}; 5 { 3 , 1, 2 }; 6 { 3, 2 , 1}. (2.23) π = a a a Turint alternatyvų prioritetų eiliškumą 5 { 3 , 1, 2 } sutikimo aibė bus a ≥ a a ≥ a a ≥ a a ≤ a a ≤ a a ≤ a { 3 1, 3 2 , 1 2 }, o nesutikimo aibė – { 3 1, 3 2 , 1 2 }. a ≥ a Jeigu alternatyvų perstatymas tenkina sąlygą k l , tai reiškia, kad ≥ < akj alj vertinamas rodikliu qj, o kai akj alj – rodikliu qn. . Alternatyvų persta- = π = a a tymai βg (g ,1 n,...n )! vertinami taip: perstatymo g (..., k ,..., l ,...) , = a > a (g 2,1 ,..., m )! , čia k l įvertinimo reikšmė bus βg :

m m = − = = βg ∑ ∑ q j ∑ ∑ q j , g ,1 m ,! j ,1 n (2.24) k.l=1 j∈Ckl k,l=1 j∈Hkl = / ≥ k l = m k ≠ l = < čia Ckl {j xkj xlj }, , ,1 ; , H kl {j / xkj xlj }, k,l = ,1 m; k ≠ l.

Geriausiu perskirstymu laikomas tas, kurio βg reikšmė gauta didžiausia. Šį metodą statybos problemoms spręsti taikė: Turskis 2008; Zavadskas et al. (2011), Zavadskas et al. (2010b); Kildienė et al. (2014).

58 2. KOMPLEKSINIS DAUGIAPAKOPIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS

2.6. Antrojo skyriaus išvados

1. Tvarios plėtros aspektai turi būti įvertinami priimant sprendimus statybos įmonių valdymo ir vadybos sistemose. Sprendžiant sudėtingus uždavinius įmo- nės planavimo etape ir siekiant gauti efektyvų ir pagrįstą sprendimą, būtina tiksliai suformuluoti uždavinio tikslus, surinkti juos apibūdinančių rodiklių visumą, nustatyti ir įvertinti rodiklius ir pritaikyti moksliškai pagrįstus galimų variantų prioritetų nustatymo metodus. Šiam tikslui pasiekti pasiūlytas naujas kompleksinis daugiapakopio sprendimų priėmimo modelio algoritmas. 2. Naujos idėjos, verslo modeliai ir galimos sprendimų alternatyvos yra labai svarbios sparčiai plėtojantis ekonomikai bei mokslui. Idėjos ir alternatyvos turi būti vertinamos, reitinguojamos, išrenkamos geriausios ir efektyviausios. Spren- dimų priėmėjams reikia įvertinti sprendimus pagal daugelį aspektų. Svarbu įver- tinti tokius rodiklius kaip: kultūrinius, socialinius, demografinius, įstatyminius, valstybinius, technologinius ir t. t. Taip pat turi būti vertinami pokyčiai ir tendencijos verslo pasaulyje. Todėl pasiūlytas rodiklių atrankos algoritmas ir rodik- lių vertinimas trimis lygmenimis: makro-, mikro- ir mezo-. Pritaikyti reikšmin- gumo nustatymo metodai subjektyviems ir objektyviems rodiklių reikšmingumams nustatyti: subjektyviems rodiklių reikšmingumams nustatyti parinktas AHP, objektyviems – entropijos metodas. 3. Daugiatikslio metodo parinkimas uždaviniui spręsti priklauso nuo nagri- nėjamos problemos pobūdžio, turimos informacijos, rezultatų gavimo tipo. Kiekvienas metodas turi privalumų ir trūkumų, pasižymi tam tikrais ypatumais. Sprendžiant sudėtingus uždavinius, sprendimo priėmimo procesą veikia skirtingi makro-, mezo- ir mikroaplinkos veiksniai. Todėl reikia įvertinti kiekybinių ir kokybinių rodiklių visumą, suderinti skirtingus suinteresuotų grupių tikslus. To- kius uždavinius tikslinga spręsti skirtingais daugiatikslio vertinimo metodais, vi- sapusiškai analizuojančiais konkrečią sprendžiamą problemą. 4. Sudarytas daugiapakopis kompleksinis vertinimo modelis, paremtas skirtingais vertinimo metodais. Kiekvienam iškeltam tikslui parinkti sprendžiamą pro- blemą atitinkantys daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai. Metodų deriniai taikomi skirtingais modelio lygmenimis. Moksliniu požiūriu daugiapakopis kompleksinis vertinimo modelis yra naudingas tuo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo ieškantis geriausio sprendimo gali greitai gauti rezultatus, juos, gautus skirtingais sprendimo metodais, palyginti, tobulinti ir pritaikyti savo nagrinėja- mam uždaviniui.

Daugiapakopis technologijų diegimo statybos įmonėje vertinimas

Šiame skyriuje pristatomas daugiapakopio kompleksinio vertinimo modelio, su- kurto naujos technologijos plėtrai statybos rinkoje vertinti, veikimas. Daugiapa- kopis kompleksinis daugiatikslio vertinimo modelis gali būti taikomas naujai technologijai, naujam produktui ar produkto daliai, medžiagai, technologiniam procesui ar kitoms technologinėms naujovėms vertinti. Tvarumo principais grin- džiamam modeliui pritaikyti daugiatikslio vertinimo metodų deriniai: entropijos metodas + COPRAS metodas, MULTIMOORA metodas + dominavimo teorija ir AHP metodas + perstatymo metodas. Pristatomos praktinės modelio realiza- vimo galimybės, variantinis projektavimas ir daugiatikslė analizė. Praktinis pavyzdys pateikiamas Lietuvos statybos įmonės atveju. Šiame skyriuje sprendžiami keturi uždaviniai, kurių rezultatai pateikiami argumentuojant technologijos plėtros galimybes Lietuvos rinkoje. Pirmuoju uždaviniu siūloma metodika Europos valstybių statybos sektorių būklei įvertinti ir palyginti. Antrajame uždavinyje taikant daugiatikslius metodus vertinamos makrolygmens aplinkos sąlygos Lietuvoje. Trečiajame uždavinyje pateikiamas mezolygmens, t. y. statybos rinkos aplinkos sąlygų vertinimo algoritmas.

59 60 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Ketvirtajame uždavinyje pristatomas mikroaplinkos vertinimas technologijų paplitimui rinkoje. Šiame skyriuje nagrinėjama tema autorė kartu su bendraautoriais paskelbė penkias publikacijas: Kildienė et al. (2014b); Brauers et al. (2014); Brauers et al. (2013); Zavadskas et al. (2013); Kildienė et al. (2013); Kildienė et al. (2011).

3.1. Daugiapakopio modelio taikymas technologijos plėtrai

Pasaulyje empirinių tyrimų, nagrinėjančių statybos produkcijos plėtros proble- matiką, nėra daug. Tyrimų stoka skatina plėtoti pradėtas tyrimų užuomazgas. Įmonės investavimo į naujas technologijas sprendimai nėra paprasti ir greitai priimami. Naujų technologijų neapibrėžtumas ir jų plėtros tendencijos yra vieni svarbiausių veiksnių priimant technologijų diegimo sprendimus. Techno- logijos neapibrėžtumas apima nežinomybę dėl būsimų rinkos sąlygų (vartotojų reakcija į naują technologiją, konkurentų veiksmai), taip pat ir dėl vidinių įmo- nės pajėgumų (tikslios investicijų išlaidos naujai technologijai įsigyti, reikalingi nauji specialistai darbui su nauja technologija) ir daugelį kitų veiksnių. Techno- logijų neapibrėžtumo vertinimo svarba dar labiau išryškėja, kai įmonė turi priimti strateginį investavimo, o kartu ir technologijos diegimo sprendimą, vertinda- ma, kaip keisis rinkos sąlygos ir pati technologija per tam tikrą laikotarpį ateityje. Statybos sektoriuje, kuriame technologijų kaita yra labai dažna, veikiančios įmonės tik retais atvejais susigrąžina visą investuotą kapitalą, tačiau tokioje verslo struktūroje naujos technologijos pasirinkimas bet kuriuo atveju neišven- giamas. Strateginiai sprendimai įmonės planavimo etape yra labai svarbūs ne vien dėl didelių investicinių sąnaudų, bet ir dėl jų daromos įtakos įmonės veiklai daugeliui metų į priekį. Įmonė, investuodama į naują technologiją, įgyja ne tik tam tikrą įrengimą, padedantį vykdyti naują procesą, galimybę tobulinti esamus ar kurti naujus produktus ir paslaugas, tačiau kartu formuoja kompetenciją ir in- telektinį potencialą, kuris ilgainiui prisideda prie įmonės konkurencinio išskirti- numo įgijimo rinkoje. Disertacijoje atliktu empiriniu tyrimu siekiama išanalizuoti diegiamos technologijos perspektyvumą įmonės planavimo etape. Siūlomas daugiapakopis vertinimas, apimantis vidinę ir išorinę įmonės aplinkos analizę, gali būti taikomas kaip naudinga priemonė, vertinant sisteminius pokyčius ir palaikant konku- rencinį įmonės pranašumą rinkoje.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 61

3.2. Tyrimo objekto ir tiriamų alternatyvų identifikavimas

Šiame poskyryje pristatomasis praktinis uždavinys sprendžiamas įmonės planavimo etape, kai pagrindinis įmonės tikslas – teisingai pasirinkti naujas statybos technologijas įmonės veiklai rinkoje vystyti. Praktinis pavyzdys pateiktas Lietu- vos įmonės atveju. Tyrimo objektas – UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kurios pagrindinė veiklos kryptis – statybinės technikos, transporto priemonių ir statybinių me- džiagų prekyba, nuoma, priežiūra. Bendrovė dirba pagal naujų veiklos sričių įsi- savinimo strategiją, kuri numato įmonės plėtrą toje pačioje rinkoje plėtojant naujas, pažangesnes sritis. Bendrovės strategija numato rinkai siūlyti efektyvias medžiagas, naujus gamybos metodus, pažangias technologijas ir pan. Nagrinėjama bendrovė turi nuolatinius tiekėjus ir ieško naujų, kurie pasiū- lytų patrauklius įrangos ar gaminių pasiūlymus parduoti Lietuvos rinkoje. Pro- dukcija ir technologijos, kuriais disponuoja įmonė, perkami ir vežami iš tiekėjų Lietuvoje bei užsienyje. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktos trys Lietuvos rinkoje dar nepa- plitusios statybos technologijos, padėsiančios įmonei siekti numatytų strateginių tikslų: − Inovatyvi fasadų įrengimo darbų technologija – a1. − Inovatyvi gelžbetoninių konstrukcijų montavimo technologija – a2. − Inovacinė aplinkotvarkos darbų technologija – a3. Bendrovės vadovybė svarsto galimybę tiekti vieną iš šių alternatyvų taip praplečiant savo veiklą. Uždavinio tikslas – įvertinti svarbiausius rodiklius ir priimti racionalų sprendimą diegiant technologiją Lietuvos statybos sektoriaus rinkoje. Remiantis pirmajame skyriuje pasiūlytu teoriniu ir antrajame – praktiniu daugiapakopiu modeliu, atliekamas kompleksinis alternatyvų vertinimas.

3.3. Rodiklių diferencijavimas

Technologijų vertinimo rodiklių diferencijavimo prasmė – išskirti svarbiausius, esminius rodiklius ir nustatyti ribines jų reikšmes. Objektyviai parinkti techno- logiją galima tik vertinant įvairiais aspektais, kompleksiškai, taikant rodiklių rinkinį. Tokio kompleksinio pagal rodiklių rinkinį vertinimo rezultatas paprastai toks, kad kiekvienos alternatyvos tinkamumas pagal įvairius rodiklius yra skirtingas ir nesuteikia galimybės alternatyvas pagal tinkamumą išrikiuoti į eilę, t. y. išrinkti geriausią įvairių aspektų atžvilgiu. Būtent skirtingų technologijų tarpu-

62 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS savio palyginimo poreikis suponuoja šio sprendimo paiešką traktuoti kaip daugiatikslio vertinimo uždavinį. Rodikliai, netenkinantys bent vienos technologijos savybių, šiuo atveju traktuojami kaip netinkami. Trijų skirtingų technologijų palyginimas efektyvus tik tada, kai sukurta rodiklių sistema tinka visoms alternatyvoms apibrėžti. Daugumos modelyje siūlomų rodiklių ribinės reikšmės reglamentuotos norminiuose dokumentuose. Likusių rodiklių reikšmės yra individualios, nustatomos suinteresuotų asmenų, atsižvelgiant į vidinius jų veiksnius ir verslo aplinkos tendencijas. Realiomis verslo sąlygomis tiek rodiklių rinkinį, tiek rodiklių ribines reikšmes tenka traktuoti kaip orientacinius, kuriuos įmonės gali savaran- kiškai tikslinti, priderindamos prie rinkos poreikių ir susiedamos su įmonės tikslais bei strategija. Disertacijoje siūlomas modelis apima tris lygmenis: makro-, mezo- ir mikroaplinkas, sukurta kiekvienos iš jų rodiklių sistema. Siūloma 45 rodiklius grupuoti pagal aplinkos poveikius, atsižvelgiant į jų turinį. Reikia pripažinti, kad įmonės galimybių, pasirenkamų veiklos prioritetų kaita, veiklos specifika, suin- teresuotų grupių poreikių skirtumai, aplinkos sąlygų ypatybės gali diktuoti po- reikį tikslinti ir papildyti siūlomą rodiklių rinkinį (tam tikrų rodiklių atsisakyti, pakeisti juos kitais). Nagrinėjamų aplinkos veiksnių tarpusavio sąryšis ir MVĮ sąryšis su išori- niais aplinkos veiksniais, darančiais tiesioginę įtaką įmonių veiklai, pavaizduotas 3.1 paveiksle.

3.1 pav. Mažų ir vidutinių įmonių ryšys su makro-, mezo- ir mikroaplinkų komponentais (sudaryta autorės) Fig. 3.1. Relations of small and medium enterprises to macro-, meso- and the microenvironment components (author created)

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 63

Toliau aprašoma sudaryta kiekvieno uždavinio sprendimo etapo rodiklių sistema, rodiklių, jų reikšmių ir reikšmingumų nustatymas.

3.3.1. Makroaplinkos rodikliai Makroaplinkos rodiklius formuoja valstybė, socialiniai, kultūriniai, fiziniai ir ekonominiai veiksniai. Jie ypač svarbūs MVĮ veiklos galimybėms vertinti. Mak- roaplinkos veiksnių svarba ir bendras jų poveikis skiriasi tarp šalių. Šalies, kurioje veikia įmonė, situacija vaidina svarbų vaidmenį siekiant pranašumo ne tik vietinėje, bet ir pasaulinėse rinkose. Šalies situacija sukuria veiksnius, kuriuos įvertinusios įmonės gali sukurti konkurencinį pranašumą: 1) veiksnių sąlygos: − svarbiausieji šalies veiksniai – gamtiniai ištekliai, klimatas, geografinė padėtis ir demografija, lemianti palankią tam tikrų veiklos sričių plėtrą; − konkurencingumo veiksniai – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, dėl ge- resnio švietimo įgauti kvalifikaciniai įgūdžiai. Kitas konkurencingumo veiksnys – pažangūs tyrimų metodai, inovacijos, kurias inicijuoja verslo, o jas skatina valstybinės institucijos; − bendrieji veiksniai – susiformavusi veiklos srityje išskirtinė komunikaci- jų infrastruktūra, susikaupęs didelis kapitalas, leidžiantis toliau efekty- viausiu būdu plėtoti veiklą; − specializuojantys veiksniai – specifiniai personalo įgūdžiai, įgauti ilgą laiką plėtojant specifinę veiklą; 2) paklausos sąlygos: − vartotojai, žinantys savo teises, lūkesčius ir neabejingi prekių (produktų ir paslaugų) kokybei sukuria lanksčią paklausą, į kurią reaguodamos organizacijos didina savo veiklos efektyvumą; − specifiniai vartotojų poreikiai ir jų tenkinimas taip pat kuria didesnes or- ganizacijų galimybes padidinti savo konkurencingumą tarptautiniu mastu; 3) susiję ir aptarnaujantys pramonės sektoriai: − sėkmingai veikiantys pramonės sektoriai linkę dalytis į segmentus ir kooperuotis, pvz., tyrimams atlikti. Kartu įmonės gali įgauti konkuren- cinių pranašumų – jos gali sukoncentruoti pajėgumus pagrindinei veiklai vystyti, o likusią palikti tiekėjams; 4) įmonių strategija, struktūra ir konkurencingumas: − įmonių kūrimo, veiklos organizavimo ir valdymo efektyvumas iš dalies priklauso nuo šalies teisinių sąlygų ypatumų, o konkurencija sektoriaus viduje yra svarbus įmonių konkurencinių pranašumų šaltinis; − įmonių strategija, struktūra ir konkurencingumas varijuoja ir priklauso nuo kultūrinių šalies ypatumų.

64 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Visų makroaplinkos veiksnių įvertinti neįmanoma, dauguma jų yra struktū- riniai, apimantys keletą ar net keliolika rodiklių. Todėl sprendžiamam uždaviniui buvo atrinkta 14 svarbiausių, esminių rodiklių ir nustatytos jų ribinės reikšmės (3.1 lentelė).

3.1 lentelė . Rodikliai makroaplinkos poveikiui įvertinti Table 3.1. Attributes used to assess macro-environment MAKROAPLINKOS RODIKLIAI Mato Rodiklių reikšmių Apibūdinimas Šaltinis charakteristikos vnt. Bendrasis vidaus % Bendrasis vidaus produktas apibrėžiamas kaip LSD produktas galutinė prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje, rinkos vertė per tam tikrą laikotarpį. Dažniausiai taikomas būdas matuoti ir suprasti BVP yra iš- laidų metodas: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas) Ekonominio % Verslo ir vartotojų ekonominių perspektyvų LSD vertinimo rodiklis vertinimą matuojantis ekonominių vertinimų rodiklis. Nustatomas remiantis Lietuvos statistikos departamento ekonominių vertinimų apklausa. Pridėtinės vertės % Mokestis, imamas nuo papildomai sukurtos ver- LSD mokestis tės, taip pat antkainių. Šalyje nustatytas standar- tinis PVM tarifas. Pasaulio Reitingas Pasaulio konkurencingumo indeksas šalies Pasaulio konkurencingumo konkurencingumą vertina pagal dvylika veiks- ekonomikos indeksas nių: šalies institucijos, infrastruktūra, makroe- forumas konomikos stabilumas, sveikata ir pirminis ugdymas, aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas, prekių ir darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos išsivystymas, technologinis ša- lies išsivystymas, rinkos dydis, verslo pažanga ir naujovių diegimas. Vartotojų % Tai visame pasaulyje vienoda metodologija LSD pasitikėjimo skaičiuojamas rodiklis, kuris parodo, kiek var- rodiklis totojai yra optimistiškai arba pesimistiškai nusi- teikę savo finansinės padėties ir bendros eko- nominės situacijos atžvilgiu. Įmonė, stabėdama šį rodiklį, gali greičiau reaguoti į rinkos poky- čius, nes vartotojų pasitikėjimas pradeda kristi arba kilti anksčiau negu kiti rodikliai. Vidutinis % Vidutinis atlyginimas apima tiesiogiai darbda- LSD mėnesinis bruto vio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo už- darbo užmokestis mokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuo- (ankstesni metai = tojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir 100 %) gyventojų pajamų mokestį.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 65

3.1 lentelės pabaiga Nedarbo lygis % Nedirbančių asmenų, kurie galėtų ir norėtų LSD dirbti (bedarbių), tačiau neturi tokios galimy- bės, santykis su visais darbingais asmenimis, iš- reikštas procentais. Logistikos Balas Logistikos paslaugų lygį nusakantis rodiklis, PB paslaugų lygio kurį sudaro tiek kiekybiniai tiek kokybiniai ro- indeksas dikliai. Šį rodiklį skelbia Pasaulio bankas, pagal šešias logistikos paslaugų lygį šalyje nusakan- čias dimensijas. Šalys vertinamos pagal skalę nuo 1 iki 5 balų. Statybos darbų % Atliktų statybos darbų apimties skaičiavimas ir LSD apimties jos pasikeitimo per tam tikrą laikotarpį nusta- indeksas tymas vertine išraiška. Atlikti statybos darbai – (ankstesni metai = užsakovui (parduoti) arba savo reikmėms visų 100 %) darbų, atliktų statant naują statinį, rekonstruo- jant, remontuojant (restauruojant) ar griaunant esamą statinį, vertė be pridėtinės vertės mokes- čio (toliau – PVM). Neįtraukiama projektavimo darbų ir žemės vertė. Atliktų statybos % Atliktų statybos darbų užsienyje apimties skai- LSD darbų užsienyje čiavimas ir jos pasikeitimo per tam tikrą laiko- indeksas, lyginant tarpį nustatymas vertine išraiška. su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu Statybos % Statybos verslo perspektyvų vertinimą matuo- LSD ekonominis jantis EVR. Nustatomas remiantis Lietuvos sta- vertinimo rodiklis tistikos departamento ekonominių vertinimų apklausa. Statybos % Šis indeksas apibūdinamas kaip statybos verslo LSD produkcijos ciklo rodiklis, matuojantis statybos produkcijos indeksas kainų pokyčius. Statybos % Bendra metodologija visame pasaulyje skai- LSD pasitikėjimo čiuojamas rodiklis, kaip optimistiškai ar pesi- rodiklis mistiškai vartotojai ir rinkos dalyviai vertina ša- lies statybos sektorių Metinis statybos % Statistikos departamento skelbiamas rodiklis. LSD sąnaudų kainų Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas naujos pokytis, palyginti statybos objektų sąnaudų elementų (medžiagų, su ankstesniais mechanizmų darbo, darbo užmokesčio ir kitų) metais bendrasis kainų pokytis.

3.3.2. Mezoaplinkos rodiklių sistema Mezoaplinkos rodikliai, atspindintys technologijų plėtros galimybes vietinėje rinkoje apima organizacijų, dalyvaujančių šioje srityje (statybos įmonių, tiekėjų, statybinių medžiagų gamintojų, nekilnojamojo turto agentūrų ir kt.), suinteresuo-

66 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS tų asmenų ir verslo sąlygų visumą. Uždaviniui spręsti atrinka 14 mezolygmens rodiklių, remiantis Pasaulio banko (World Bank 2009) taikomu „Doing Busi- ness“ verslo sąlygų palankumo vertinimo modeliu. Verslo sąlygų palankumas vertinamas remiantis metodika, sudaryta Pasaulio banko ekspertų. „Doing Busi- ness“ tyrimo ataskaita sudaryta iš dalių, analizuojančių skirtingų pasaulio regio- nų verslo sąlygų palankumą. Tyrime analizuojama 183 valstybės pagal modelyje nustatytus rodiklius. Remiantis Pasaulio banko „Doing Business“ modeliu ap- skaičiuojamas kiekvienos šalies verslo sąlygų palankumo balas, pagal kurį sudaroma tiriamų šalių rikiuotė. Verslo sąlygų palankumo balas apskaičiuojamas pagal 10 grupinių rodiklių. Kiekvienas grupinis rodiklis sudarytas iš pirminių rodiklių, pagal kuriuos vertinami verslui įtakos turintys veiksniai (World Bank 2008, 2009, 2010, 2011, 2012). Pavyzdžiui, grupinio rodiklio „Verslo pradėji- mas“ balas skaičiuojamas pagal šiuos pirminius rodiklius: procedūrų skaičių, laiko trukmę, rinkliavos dydį, įstatinio kapitalo dydis. Objektyvūs rodikliai me- zoaplinkai vertinti buvo parinkti iš 2008–2012 metų „Doing Business“ ataskaitų. Mezoaplinkos veiksniai, kuriuos išreiškiantys rodikliai parinkti taip, kad būtu įvertinti pagrindiniai verslo aplinkos aspektai ir svarbiausi rodikliai, pagal kuriuos įmonės vertina aplinką ir formuoja savo verslo strategijas. Mezolygme- niu vertinama pagal 3.2 lentelėje pateiktus rodiklius.

3.2 lentelė . Rodikliai mezoaplinkos veiksniams įvertinti Table 3.2. Attributes used to assess meso-environment

MEZOAPLINKOS RODIKLIAI Rodiklių reikšmių Mato vnt. Apibūdinimas Šaltinis charakteristikos Verslo sąlygų ša- Šis rodiklis įvertina procedūrų skaičių ir Reitingas PB lyje palankumas sugaištamą laiką verslui pradėti. Kredito gavimas Reitingas Sąlygos paskolai gauti matuojamos in- PB formacijos prieinamumo, privačių ir viešojo registro duomenų aprėpties, ju- ridinių teisių indeksais. Rodiklis paremtas daugiausia kredituotojo galimybė- mis užsitikrinti savo saugumą: nuo šio labiausiai priklauso ir paties verslo ga- limybė gauti kreditus ir tų kreditų gavimo sąlygos. Investuotoju Reitingas Vertinama pagal investuotojų apsaugos, PB apsauga privačios informacijos atskleidimo rodiklius ir kitus įsipareigojimus, susijusius su privačia informacija. Šis rodiklis itin aktualus užsienio investuotojams. Mokesčių Reitingas Bendras vertinimas, rodantis, kiek mo- PB mokėjimas kesčių reikia sumokėti ir kaip juos ad- ministruoti, aktualus pradedant verslą.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 67

3.2 lentelės pabaiga Statybos leidimų Vertinamas pagal procedūrų skaičių, gavimas Reitingas leidimų gavimo sąnaudų rodiklį, proce- PB so trukmę. Kontraktų įgyven- Reitingas Problemos, kurios gali kilti, jei kilo PB dinimas ginčų, susijusių su įvairiomis verslo su- tartimis. Šis rodiklis aktualiausias vystant verslą ar jį pradedant, svarbus tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Patirtis diegiant Balas Konkrečios įmonės rodiklis. Įmonės rodiklis. tokio tipo techno- Gali būti nustato- logijas mas taikant Saaty (1996) skalę Statybos MVĮ vnt. Statistinis metinis šalies rodiklis. LSD skaičius Nuostolingų vnt. Nuostolingai dirbančių statybos įmonių LSD statybos įmonių dalis šalies rinkoje. Statistinis metinis dalis šalies rodiklis. Pelningų statybos vnt. Pelningai dirbančių statybos įmonių da- LSD įmonių dalis lis šalies rinkoje. Statistinis metinis ša- lies rodiklis. Konkurencinių vnt. Nustatomas atlikus konkurencinės ap- LSD įmonių skaičius linkos analizę remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis. Konkurentų Balas Nustatoma atlikus konkurencinės aplin- Įmonės rodiklis. aktyvumas kos analizę. Gali būti nustatomas taikant Saaty (1996) skalę Įsiskolinimo % Nustatoma atlikus konkurencinės aplin- Įmonės rodiklis koeficientas kos ir finansinių rodiklių analizę. Samdomų vnt. Tiriamos įmonės rodiklis Įmonės rodiklis darbuotojų skaičius

3.3.3. Mikroaplinkos rodiklių sistema Mikroaplinkai vertinti siūloma rodiklius skaidyti į tris grupes: technologiniai vertinimo rodikliai, procesų valdymo vertinimo rodikliai ir ekonominiai vertinimo rodikliai (3.3 lentelė). Toks rodiklių grupavimas suteikia vertinimui daugiau aiškumo, leidžia išvengti rodiklių dubliavimo. Vertinimo rodiklių reikšmingu- mams mikrolygmeniu nustatyti siūlomi ekspertiniai vertinimo metodai, nes daugelis šio lygmens rodiklių priklauso nuo suinteresuotų asmenų požiūrio ir gali- mybių.

68 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

3.3 lentelė . Rodikliai mikroaplinkos poveikiui įvertinti Table 3.3. Attributes used to assess micro environment

MIKROAPLINKOS RODIKLIAI Rodiklių reikšmių Mato vnt. Apibūdinimas Šaltinis charakteristikos TECHNINIAI INOVACIJOS VERTINIMO RODIKLIAI Technologijos/ Balas Vertinamas produktas, procesas ar te- Vertinti gali būti produkto/proceso chnologija, kuris tam tikromis savybė- taikoma Saaty naujumas mis ar ketinimu panaudoti gerokai ski- (1996) skalė sektoriuje riasi nuo anksčiau rinkoje (ar konkrečioje įmonėje) gamintų ar teiktų paslaugų. Inovatyvus produktas gali bū- ti dviejų tipų: technologiškai naujas ir technologiškai patobulintas. Ekologiškumas Balas Tai pagal ES ir nacionalinius ekologinę Vertinti gali būti gamybą reglamentuojančius teisės aktus taikoma Saaty pagamintas produktas. (1996) skalė Perdirbamumas, Balas Pagal šį rodiklį vertinamas produkto, Vertinti gali būti antrinis technologijos, tam tikrų jos komponen- taikoma Saaty naudojimas tų ar medžiagų naudojimo laiko pratę- (1996) skalė simas arba antrinis naudojimas, išsau- gant medžiagas, kurios dar gali būti naudojamos. Jei pakartotinai naudojama didesnė dalis produkcijos, suteikiama daugiau balų. Ilgaamžiškumas, Balas Gaminio ilgaamžiškumas yra jo gebė- Vertinimui gali lyginant su jimas išlaikyti reikalaujamas savybes būti taikoma Saa- analogais nustatytą arba ilgą laiką, veikiant numa- ty (1996) skalė tytiems poveikiams. Prižiūrimas gami- nys tinkamai suprojektuotame ir pasta- tytame statinyje turi atitikti esminius statinio reikalavimus ekonomiškai pa- grįstą laikotarpį.

Technologijos Balas Kokybė apskritai ir lyginant su produk- Vertinti gali būti efektyvumas, to analogais. Techninės plėtros galimy- taikoma Saaty lyginant su bės. Techninės įrangos patikimumas. (1996) skalė analogais PROCESO VERTINIMO RODIKLIAI Naudojimo Balas Dizainas ir vartotojo sąsaja Vertinti gali būti kokybės rodiklis taikoma Saaty (1996) skalė Produkcijos Balas Panašių, bet nevienodų prekių gamyba Vertinti gali būti diferenciacija ir pardavimas vienoje ūkio šakoje. Ji taikoma Saaty būdinga monopolinės konkurencijos (1996) skalė rinkos struktūrai. Tai leidžia sumažinti konkurenciją ir padidinti kainas.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 69

3.3 lentelės pabaiga Garantinių Balas Garantinių paslaugų suteikimo trukmė, Vertinti gali būti paslaugų lyginant su analogais rinkoje. taikoma Saaty suteikimo trukmė (1996) skalė Darbo sąnaudos žm./val. Darbo sąnaudos vienam produkcijos vienetui rodo atlyginimų, kuriuos ben- Įmonės rodiklis drovės moka darbuotojams, pokyčius.

EKONOMINIAI INOVACIJOS VERTINIMO RODIKLIAI 2 Tiesioginės EU/m Tai išlaidos, kurios pagal bendruosius iš- Įmonės rodiklis išlaidos laidų tinkamumo principus gali būti su- prantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlai- dos. Šios išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą. Netiesioginės EU/mė Tai išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai Įmonės rodiklis išlaidos n susijusios su projektu. Netiesioginės iš- laidos įtraukiamos į detalų projekto biu- džetą. Numatomas pelnas % Numatomas pelnas apskaičiuojamas iš Įmonės rodiklis įmonės bendrųjų pajamų atėmus alterna- tyvias (tiesiogines ir numanomas) sąnau- das.

Rodikliams, kurie daugiausia yra subjektyvūs ir neturi konkretaus rodiklio mato, siūloma taikyti Saaty (1996) skalę (3.4 lentelė). Visi atrinkti mikroaplinkos veiksnių rodikliai sudaro bendrą nebaigtinę sis- temą, nuo kurios priklauso planuojamos diegti technologijos sėkmė rinkoje. No- rint gauti kuo tikslesnius rezultatus, vertinant ir sprendžiant uždavinius tikslinga naudoti kuo daugiau rodiklių, tačiau jie turi būti suderinami.

3.4 lentelė. Kokybinių rodiklių vertinimų skalė (pagal Saaty 1996) Table 3.4. Qualitative attributes evaluation scale (by Saaty 1996) Vertinamo Rodiklių reikšmių charakteristikos Balas Tarpinės rodiklis reikšmės. Kai reikalingas kompromisas tarp vertinimų Technologijos/ Technologija / produktas paplitę ir gerai žinomi 1 Balai 2, 4, 6, 8 produkto/proceso rinkoje naujumas Patobulinimai, siekiant pagerinti rinkoje jau įsi- 3 tvirtinusių produktų / technologijų savybes, su- mažinti sąnaudas, ar kainą Vietinėje rinkoje atsiradę pavieniai serijinės ga- 5 mybos paklausūs produktai / technologijos

70 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

3.4 lentelės pabaiga Užsienio rinkoje jau atsiradę serijines gamybos 7 paklausūs produktai / technologijos Radikaliai nauji produktai / technologijos su daž- 9 nais esminiais patobulinimais Ekologiškumas Neekologiškas produktas, galimas neigiamas po- 1 Balai 2,3, 4, 6, veikis aplinkai 7, 8 Užtikrina mažesnį neigiamą poveikį aplinkai nei 5 analogai rinkoje Ekologiškas, palankus aplinkai, pagal ES ir nacio- 9 nalinius ekologinę gamybą reglamentuojančius teisės aktus pagamintas produktas Perdirbamumas, Neperdirbama, neįmanomas antrinis naudojimas 1 Balai 2, 4, 6, 8 antrinis Neperdirbama, įmanomas antrinis naudojimas 3 naudojimas Iš dalies perdirbama, neįmanomas antrinis panau- 5 dojimas Iš dalies perdirbama, įmanomas antrinis naudoji- 7 mas Perdirbama, įmanomas antrinis naudojimas 9 Ilgaamžiškumas, Ilgaamžiškumas mažesnis nei analogų 1 Balai 2,3, 4, 6, lyginant su ana- Ilgaamžiškumas kaip ir analogų rinkoje 5 7, 8 logais Ilgaamžiškumas didesnis nei analogų 9 Technologijos Rinkoje yra efektyvesnių technologijų / produktų 1 Balai 2,3, 4, 6, efektyvumas, Rinkoje yra panašaus efektyvumo technologi- 5 7, 8 lyginant su ana- jų / produktų logais Technologija / produktas turi geresnių savybių, 9 palyginti su rinkoje esančiais analogais Naudojimo Žemas produkcijos / technologijos vertinimo ro- 1 Balai 2, 4, 6, 8 kokybės rodiklis diklis Patenkinamas 3 Vidutinis 5 Aukštas 7 Labai aukštas 9 Produkcijos Produkcija homogeninė arba artima homogeninei 1 Balai 2, 4, 6, 8 diferenciacija Produkcija silpnai diferencijuota (vartotojai neį- 3 žvelgia esamų skirtumų tarp skirtingų gamintojų siūlomų prekių ar paslaugų) Produkcija vidutiniškai diferencijuota (vartotojai 5 išskiria gamintojus, prekės vardus, tačiau paklausa gana jautri kainai) Produkcija stipriai diferencijuota (vartotojams 7 svarbus gamintojas, prekės vardas, būdingas kli- entų lojalumas ir kartotinis vartojimas) Skirtingų gamintojų produkcija vartotojų laikoma 9 išskirtine, nepakeičiama konkurentų prekėmis ar paslaugomis Garantinių Trumpesnė nei analogų rinkoje 1 Balai 2,3, 4, 6, paslaugų sutei- Tokia pat 5 7, 8 kimo trukmė Ilgesnė nei analogų rinkoje 9

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 71

3.4. Išorinės makroaplinkos tyrimas

Sprendžiant uždavinį arba priimant bet kokio lygmens sprendimą, reikalingos žinios ir informacija, kuri būtų pagrįsta kitų šalių patirtimi. Tokia informacija ir jos analizė gali atsakyti į daugelį kylančių klausimų ir būti naudinga priimant strateginius sprendimus, skatinančius įmonės verslo vystymosi procesus ir sprendimų priėmimą. Nuolat kintančios rinkos sąlygomis sprendžiant įmonės plėtros klausimus, daug dėmesio turėtų būti skiriama užsienio aplinkos veiksnių pažinimui ir jų kitimo tendencijų monitoringui. Siekdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje, įmonės turi analizuoti aplinką ir perimti užsienio šalių patirtį bei semtis patyrimo iš kitų šalių praktikos. Užsienio šalių statybos sektoriaus pokyčių pasekmės gali būti labai reikš- mingos tiriamos rinkos efektyvumui ateityje. Nagrinėjant statybos sektoriaus įmonės plėtros perspektyvas Lietuvoje svarbu įvertinti kitų Europos valstybių statybos sektoriaus rinkų būklę. Toks vertinimas gali būti naudingas plečiant veiklą, perimant patirtis, analizuojant produkcijos perspektyvas arba planuojant perkelti veiklą į užsienio rinkas. Pateiktame pavyzdyje siūloma užsienio rinkų analizės metodika paremta MULTIMOORA metodu. Ši metodika leidžia identi- fikuoti konkrečios šalies rinkos stabilumą kitų šalių atžvilgiu. Uždavinyje vertinama dvidešimties Europos valstybių statybos sektorių situacija krizės metu 2008–2009 m. Vertinimui atlikti pasirinktas daugiatikslis metodas MULTIMOORA (Brauers, Zavadskas 2010). Siekiant įvertinti dvide- šimties valstybių statybos rinkos būklę, parinkti svarbiausi rodikliai, kurie veikia efektyviausio vertinimo rezultatą. Šiuo atveju analizuojami septyni reikšmingi rodikliai, nusakantys bendrąją statybos sektoriaus rinkos situaciją šalyse (3.5 lentelė): x1 – užimtumą statybos sektoriuje vertinantis indeksas, %; x2 – statybos produkcijos indeksas, nusakantis statybos produkcijos augimo tempą, %; x3 – produkcijos indeksas, nusakantis civilinės inžinerijos produkcijos augimo tempus, %; x4 – investicijas į statybos objektų priežiūrą ir atnaujinimą vertinantis indeksas, %; x5 – išduodamų statybos leidimų gyvenamiesiems pastatams pokytį vertinantis indeksas, %; x6 – išduodamų statybos leidimų administraciniams pastatams po- kytį vertinantis indeksas, %; x7 – statybos kainų kaitos indeksas, vertinantis naujų statinių kainų pokytį, %.

72 3.5 lentelė. x Dvidešimties Europos valstybių statybos sektoriaus vertinimo rodiklių matrica ij

Table 3.5. x TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINI STATYBOS DIEGIMO Twenty European Countries construction sector indicators ij

Valstybės

statybos statybos indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas indeksas Statybos Statybos Statybos Statybos Civilinės Civilinės indeksas indeksas pastatams sektoriuje sektoriuje pastatams Užimtumą vertinantis vertinantis inžinerijos inžinerijos priežiūrą ir priežiūrą ir Išduodamų Išduodamų Išduodamų Išduodamų atnaujinimą atnaujinimą produkcijos produkcijos produkcijos produkcijos Investicijų į į Investicijų kainų kaitos kaitos kainų statybos objektų objektų statybos statybos leidimų statybos statybos leidimų statybos gyvenamiesiems gyvenamiesiems administraciniams

Optimizavimo max max max max max max min kryptis Metai 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Austrija 0,4 –1,1 –3,0 –3,3 8,7 1,5 –3,7 2,7 –10,8 –9,3 –33,5 –46,3 5,2 0,6 Belgija 0,4 –0,8 1,2 –2,2 3,6 0,9 5,3 2,1 –2,8 –11,8 3,9 –19,6 2,5 –1,1 Bulgarija 23,7 –3,1 73,2 –36,9 83,5 –20,6 28,8 20,8 –16,6 –59,1 44,6 –40,5 12,3 10,9 Kipras 18,9 –4,7 3,1 –9,5 6,6 13,2 –6,0 4,9 –0,9 –14,8 70,4 –18,9 8,0 0,8 Čekijos Respublika –2,2 –7,6 0,7 –3,2 12,0 0,3 5,3 –10,0 1,2 –15,6 –2,9 –39,2 5,1 –0,3 Danija –3,8 –13,1 –5,1 –10,1 –2,6 –1,3 –4,6 –2,5 –29,3 –42,5 17,7 –10,8 2,9 –0,4 Estija –1,5 –6,0 –16,0 –30,5 –1,6 –15,7 –4,1 –32,6 –39,4 –54,9 –58,8 –16,4 3,5 –8,5 Suomija 3,9 –5,7 1,6 –12,3 4,2 –2,0 4,4 0,0 –21,9 –9,7 –39,5 –43,1 2,5 –1,1 Prancūzija 2,2 –2,0 –2,6 –6,8 –6,2 –6,3 0,8 –1,5 –17,7 –15,9 4,2 –20,7 5,5 0,4 Vokietija –0,7 0,3 3,2 –0,8 1,3 –0,9 6,3 0,3 –4,30 2,8 17,7 –10,8 2,9 0,1 Airija –9,1 –26,1 –6,3 –23,5 24,9 –20,7 16,9 –44,9 –19,4 –39,9 12,8 –26,8 –7,7 –9,9 Lietuva –3,0 –21,8 0,8 –46,1 8,3 –38,1 –3,6 24,2 –16,2 –42,8 –31,1 –74,4 9,5 –14,5 Nyderlandų Karalystė 1,7 –1,9 5,7 –4,8 3,1 0,4 5,3 –2,3 –1,0 –19,5 12,1 –21,5 4,3 0,3 Portugalija –2,8 –8,8 –3,1 –9,0 3,0 5,0 –10,3 –22,0 –25,1 –37,6 71,5 –5,6 5,2 –0,7 Rumunija 0,0 –9,0 25,8 –14,2 25,9 15,3 7,1 –18,1 –24,1 –41,0 0,9 10,0 16,2 1,5 Ispanija –10,0 –24,9 –5,1 –11,4 4,5 2,5 –7,0 –7,0 –56,1 –49,1 –6,4 –46,2 4,7 1,0 Švedija 5,5 –4,2 1,7 –6,6 3,5 9,4 7,7 2,3 –11,6 –18,0 63,6 –36,4 4,9 2,0 Slovėnija 12,8 –2,3 15,1 –20,6 14,2 –17,8 54,5 3,9 –18,8 –25,8 –4,0 –8,5 6,3 –2,8

Norvegija 0,3 –6,2 1,6 –2,7 8,0 8,4 –2,0 –0,6 –21,0 –10,5 21,1 –38,2 5,7 2,3 MAS Jungtinė Karalystė 0,3 –12,2 1,0 –14,2 6,1 –4,3 1,6 –8,6 –35,2 –9,6 –6,0 –26,9 0,2 –7,5

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 73

3.5 lentelėje pateikiama pradinė duomenų matrica, kuri perteikia nagrinė- jamų valstybių 2008–2009 m. statybos rodiklių pokyčius, lyginant su praėjusiais metais. Uždavinyje rodikliai optimizuojami pagal šias optimizavimo kryptis:

optimizavimo kryptis optimizavimo kryptis x1, x2 , x3 , x4 , x5 , x6  →max; x7  →min.

MULTIMOORA metodo pirminis etapas – MOORA metodas, sudarytas iš dviejų dalių: 1) santykių sistemos ir 2) atskaitos taško teorijos. Santykių sistema leidžia normalizuoti duomenis ir suvienodinti skirtingas rodiklių matavimo sistemas, todėl nereikalingas išorinis normalizavimo mechanizmas. Santykių sistemos vertinimo rezultatai pateikiami A priedo A1 lentelėje. Atskaitos taško teorijoje naudojami santykių sistemos metodu apskaičiuoti santykiai pateikiami A priedo A2 lentelėje. Pilnąja sandaugos forma papildytas MOORA vadinamas MULTIMOORA metodu (A priedo A3, A4 lentelės). Taikant disertacijos antrajame skyriuje pateiktas MOORA ir MULTIMOORA metodo formules, gaunamos prioritetine tvarka suranguotos alternatyvų reikšmės (3.6 lentelė), kurių galutiniai rangai nustatomi taikant dominavimo teoriją (Brauers, Zavadskas 2011).

3.6 lentelė. Europos valstybių reitingas pagal MULTIMOORA metodą Table 3.6. The MULTIMOORA method and final ranks of European States

Pilnosios san- Santykių Atskaitos Dominavimo daugos for- sistemos taško teorijos Valstybės mos rangas rangas rangas rangas 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Austrija 16 11 16 9 18 16 16 12 Belgija 9 2 9 3 7 14 9 4 Bulgarija 1 20 1 17 1 19 1 19 Kipras 3 3 3 5 5 3 3 3 Čekijos Respublika 10 13 10 13 14 11 10 13 Danija 14 14 14 16 8 8 14 15 Estija 20 16 19 6 20 12 20 14 Suomija 17 8 17 10 19 5 17 7 Prancūzija 12 9 13 1 16 1 13 1 Vokietija 6 1 7 20 10 15 7 16 Airija 4 18 5 19 4 18 4 18 Lietuva 18 19 18 8 17 20 18 20 Nyderlandų Karalystė 7 5 8 15 9 4 8 5 Portugalija 8 15 6 2 6 9 6 9 Rumunija 13 6 12 18 12 7 12 8 Ispanija 19 17 20 18 13 17 19 17 Švedija 2 7 2 7 3 10 2 6 Slovėnija 5 4 4 4 15 2 5 2 Norvegija 11 12 11 11 2 13 11 11 Jungtinė Karalystė 15 10 15 12 11 6 15 10

74 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Ekonomikos krizė 2008–2009 m. skirtingai paveikė Europos Sąjungos šalių statybos sektorių rinkas. Daugelyje valstybių sumažėjo gamybos apimtis, nekilnojamojo turto sandorių skaičius, pastebimai sumažėjo užimtumas sektoriuje ir statybos įmonių skaičius. Nepalankios sąlygos krizės metu ir didelės permainos skatino analizuoti situaciją statybos sektoriuje ne tik savo šalyje, bet ir kitose, nes tarptautinio patyrimo analizė suteikia galimybę plačiau pažvelgti į statybos sektoriaus problemas. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad 2008–2009 m. kai kuriose ES valstybėse statybos sektorius vystėsi ypač permainingai. Pavyzdžiui, Bulgarija 2008 m. vertinama 1 -ąja pozicija, 2009 m. – 19, Prancūzija 2008 m. – 13, o 2009 m. – 4, Ai- rija 2008 m. – 4, 2009 m. – 18. Į efektyviausių statybos sektoriaus rinkų penke- tuką 2008 m. patenka: Bulgarija, Kipras Švedija, Airija ir Slovėnija, į prasčiausiųjų – Estija, Ispanija, Lietuva, Suomija, Austrija. Tačiau 2009 m. situacija kardinaliai keičiasi – į pirmaujančių šalių penketą vertinant statybos sekto- rių efektyvumą patenka Prancūzija, Slovėnija, Kipras, Belgija, Nyderlandų Ka- ralystė. Pirmaujančias pozicijas išlaikė tik Slovėnija ir Kipras, o pirmaujančių ekonomikų valstybės 2009 m. rodo ypač prastus rezultatus. Lietuva 2008 m. už- ėmė 18 poziciją, 2009 m. paskutinę 20. Tai ypač prastos sąlygos statybos verslo plėtrai šalyje, palyginti su kitomis valstybėmis. Užsienio šalių rinkų tyrimai reikšmingi ateityje tiriant kitus laiko periodus ir analizuojant bei lyginant pokyčius atskirose valstybėse, nes, norint efektyviai plėtoti verslą, būtina analizuoti kitų valstybių situacijas ir semtis patirties iš kitų šalių praktikos.

3.5. Lietuvos makroaplinkos veiksnių įtakos vertinimas

Skaičiuojant siekiama išsiaiškinti makroaplinkos poveikį ir pasirinktų alternaty- vų plėtros sąlygas Lietuvos statybos rinkoje. Makroaplinkos veiksnių vertinimui atlikti pasirinktas daugiatikslis metodas MULTIMOORA (Brauers, Zavadskas 2010), rezultatų apdorojimui taikoma dominavimo teorija. Uždavinio tikslas – nustatyti makroaplinkos pokyčius ekonominės krizės metu ir po jos, įvertinti Lietuvos statybos sektoriaus makroaplinkos būklę. Metodas MULTIMOORA leidžia išvengti subjektyvumo, nes nereikalauja nustatyti nagrinėjamų kintamųjų reikšmingumo koeficientų (svorių). Vertinimo procesas pateiktas 3.2 paveiksle.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 75

Makroaplinkos vertinimas

a x Galimų alternatyvų j ir rodiklių i atranka

Matricos sudarymas

Alternatyvų vertinimas MULTIMOORA metodu

Racionalios alternatyvos parinkimas dominavimo teorijos metodu

3.2 pav. Makroaplinkos daugiatikslio vertinimo eigos schema Fig. 3.2. Process scheme of makro-environment multipurpose estimation

Makroaplinka vertinama pagal 14 rodiklių, vertinant situaciją šalyje nuo 2008 iki 2012 m. Alternatyvos: a1 – 2008 metai, a2 – 2009 metai, a3 – 2010 metai , a 4 – 2011 metai ir a5 – 2012 metai. Pradinių duomenų matricai sudaryti buvo atrinkti šie makroaplinkos struktūriniai vertinimo rodikliai: x1 – bendrasis vidaus produktas (BVP), %; x2 – ekonominio vertinimo rodiklis (EVR), %; x3 – pridėtinės vertės mokestis (PVM), %; x4 – pasaulio konkurencingumo indeksas, rangas; x5 – vartotojų pasitikėjimo rodiklis, %; x6 – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, %; x7 – nedarbo lygis, %; x8 – logistikos paslaugų lygio indeksas, balas; x9 – statybos darbų apimties šalyje indeksas, %; x10 – atlikta statybos darbų užsienyje, %; x11 – ekonominis statybos sektoriaus vertinimo rodiklis, %; x12 – statybos sektoriaus produkcijos indeksas, %; x13 – statybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis,%; x14 – metinis statybos sąnaudų kainų pokytis, %. Turint išeities duomenis sudaroma sprendimo matrica (3.7 lentelė), matrico- je esantys skirtingų dimensijų dydžiai paverčiami bedimensiais (3.8 lentelė). Uždavinyje rodikliai optimizuojami pagal tokias optimizavimo kryptis: x3, x4, x7, x14 – minimumas, x1, x2, x5, x6, x8, x9, x10 , x11 , x12 , x13 – maksimumas.

76 3.7 lentelė x . Šalies makroaplinkos vertinimo rodiklių sistema ij Table 3.7. x TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINI STATYBOS DIEGIMO Country's macro-environment assessment attributes system ij

% % %

% % Metai Metai rodiklis, % % rodiklis, indeksas, % % indeksas, Rodiklis, Rodiklis, deksas, balai balai deksas, Alternatyvos Alternatyvos siais metais, % % metais, siais indeksas, rangas rangas indeksas, kainų pokytis, pokytis, kainų dekso pokytis, pokytis, dekso Nedarbo lygis, % % lygis, Nedarbo rodiklio pokytis, % % pokytis, rodiklio darbo užmokestis, % % užmokestis, darbo Statybos ekonominis ekonominis Statybos užsienyje pokytis, pokytis, užsienyje Statybos produkcijos produkcijos Statybos Statybos pasitikėjimo pasitikėjimo Statybos vertinimo rodiklis, rodiklis, vertinimo Atliktų statybos darbų darbų statybos Atliktų Vartotojų pasitikėjimo pasitikėjimo Vartotojų Ekonominio įvertinimo įvertinimo Ekonominio Metinis statybos sąnaudų sąnaudų statybos Metinis Vidutinis mėnesinis bruto bruto mėnesinis Vidutinis Bendrojo vidaus produkto produkto vidaus Bendrojo Pasaulio konkurencingumo konkurencingumo Pasaulio pokytis, lyginant su praėju- su lyginant pokytis, Statybos darbų apimties in- apimties darbų Statybos Logistikos paslaugų lygio in- lygio paslaugų Logistikos Pridėtinės vertės mokestis, % % mokestis, vertės Pridėtinės

Optimizavimo max max min min max max min max max max max max max min kryptis a1 2008 2,9 –35 19 44 –5 119,4 3,4 2,95 103,6 112,5 8 209,7 –20 100,4 a2 2009 –14,8 –37 19 53 –50 95,6 13,7 3,13 112,5 166,3 –82 108,7 –78 87,4 a3 2010 1,5 –1 21 47 –26 96,7 14,5 3,13 119 92,5 –57 100,3 –40 100,6 a4 2011 5,9 –5 21 44 –30 102,9 12,7 3,05 162,3 122,7 –35 122,5 –28,5 105,2 a5 2012 3,6 –1 21 45 –16 103,8 13,3 2,95 120,9 436,5 –20 113,7 –32 104,1

MAS

TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINIMSTATYBOS DIEGIMO

3.8 lentelė. Normalizuotos sprendimų priėmimo matricos duomenys vertinami MOORA ir MULTIMOORA metodais Table 3.8. The normalized decision–making array data assessed in MOORA and MULTIMOORA methods rodiklis rodiklis rodiklis rodiklis mokestis mokestis indeksas indeksas gio indeksas indeksas gio Alternatyvos Alternatyvos Nedarbo lygis lygis Nedarbo gumo indeksas indeksas gumo indekso pokytis pokytis indekso rodiklio pokytis pokytis rodiklio Pridėtinės vertės vertės Pridėtinės dų kainų pokytis pokytis kainų dų užsienyje pokytis pokytis užsienyje vertinimo rodiklis rodiklis vertinimo Vidutinis mėnesinis mėnesinis Vidutinis su praėjusiais metais metais praėjusiais su Statybos ekonominis ekonominis Statybos Statybos produkcijos produkcijos Statybos Bendrojo vidaus pro- vidaus Bendrojo Statybos pasitikėjimo pasitikėjimo Statybos Atliktų statybos darbų darbų statybos Atliktų Pasaulio konkurencin- Pasaulio Vartotojų pasitikėjimo pasitikėjimo Vartotojų dukto pokytis, lyginant lyginant pokytis, dukto Ekonominio įvertinimo įvertinimo Ekonominio bruto darbo užmokestis užmokestis darbo bruto ly- paslaugų Logistikos Metinis statybos sąnau- statybos Metinis Statybos darbų apimties apimties darbų Statybos

Optimiza- max max min min max max min max max max max max max min vimo kryptis a1 0,174 –0,684 0,420 0,421 –0,076 0,513 0,124 0,434 0,370 0,223 0,074 0,685 –0,201 0,450 a2 –0,888 –0,723 0,420 0,507 –0,757 0,411 0,501 0,460 0,402 0,330 –0,759 0,355 –0,783 0,392 a3 0,090 –0,020 0,464 0,450 –0,394 0,416 0,530 0,460 0,425 0,183 –0,528 0,327 –0,402 0,451 a4 0,354 –0,098 0,464 0,421 –0,454 0,442 0,464 0,448 0,579 0,243 –0,324 0,400 –0,286 0,472 a5 0,216 –0,020 0,464 0,431 –0,242 0,446 0,486 0,434 0,431 0,865 –0,185 0,371 –0,321 0,467

AS 77 77

78 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Toliau taikomas MULTIMOORA metodas. Santykių sistemos vertinimo rezultatai pateikiami B priedo 1B lentelėje. Atskaitos taško teorijoje naudojami santykių sistemos metodu apskaičiuoti santykiai (B priedo 2B lentelė). Pilnąja sandaugos forma papildytas MOORA vadinamas MULTIMOORA metodu (B priedo 3B lentelė). Apibendrinus MOORA (santykių sistemos ir atskaitos taško) ir pilnosios sandaugos formos metodais gautus rangus, sprendimo alternatyvoms suteikiami galutiniai MULTIMOORA metodo rangai pateikti 3.9 lentelėje. Taikant darbo antrajame skyriuje pateiktas MOORA ir MULTIMOORA metodo formules, gaunamos prioritetine tvarka suranguotos alternatyvų reikšmės (3.9 lentelė). MULTIMOORA metodas sudaro visus galimus alternatyvų ranga- vimo būdus su bematėmis reikšmėmis, tačiau nė vienas iš jų nėra pranašesnis už kitą. Skaičiavimo rezultatai rodo, kad alternatyvų prioritetai pasiskirstė nevieno- dai. Pagal santykio skaičiavimo teoriją alternatyvos pasiskirstė taip: a5 f a4 f a1 f a 3 f a 2, pagal atskaitos taško teoriją: a 1 f a 5 f a 4 f a 3 f a 2, pagal pilnąją sandaugos formą: a 5 f a 1 f a 4 f a 3 f a 2. Dėl šios priežasties tikslinga taikyti dominavimo teoriją (Brauers, Zavadskas 2011), kuri leidžia apibendrinti rezultatus ir gauti galutinį alternatyvų prioritetiškumo reitingą. Skaičiavimo aritmetika pateikta B priedo B1, B2, B3, B4 lentelėse.

3.9 lentelė. Santykių sistemos, atskaitos taško, pilnosios sandaugos ir bei dominavimo teorijos metodais gauti rangai Table 3.9. Rank of ratio system, reference point, full multiplicative form and ranking based on dominance

DOMINAVIMO MULTIMOORA TEORIJA MOORA pilnoji atskaitos sandaugos galutiniai rangai

Alternatyvos santykio skaičiavimo teorija taško forma teorija a1 3 1 2 2 a2 5 5 5 5 a3 4 4 4 4 a4 2 3 3 3 a5 1 2 1 1

Išnagrinėti makroaplinkos veiksniai skirtingais periodais leidžia įvertinti bendrąją šalies statybos sektoriaus makroekonominę situaciją. Nuolat kintančio- je rinkoje konkuruojančiai įmonei, veikiančiai technologijoms imliose pramonės šakose, kurios naudoja naujas technologijas ar produktus kaip vieną pagrindinių išteklių, labai svarbu įvertinti išorinės aplinką. Siekdamos sėkmingai konkuruoti, įmonės turi būti lanksčios ir dinamiškos, gebančios greitai reaguoti į rinkos po-

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 79 kyčius. Žinios ir informacija šiuo atveju tampa tikraisiais įmonių ištekliais, ga- linčiais sukurti reikiamą įmonės konkurencingumo pranašumą. Remiantis gautais rezultatais, alternatyvos pasiskirstė: a5 f a1 f a4 f a3 f a2. Galima prieiti prie išvados, jog makroekonominė situacija šalyje ir statybos rinkoje gerėja. 2012 m. bendroji ekonominė aplinka palankesnė nei ankstesniais metais. Skaičiavimo rezultatai puikiai atspindi finansų krizės pasekmės Lietuvai 2009–2010 m., kai sumažėjusi produkcijos apyvarta ir vartotojų aktyvumas neigiamai paveikė gamybą, įmones bei valstybę. Įmonės, stebėdamos makroaplinkos signalus, gali greičiau reaguoti ir gauti esminę informaciją ir paskleisti ją visiems verslo grandies dalyviams. Strategi- niai technologijų plėtros sprendiniai turi būti siejami su išorinės aplinkos porei- kiais.

3.6. Statybos sektoriaus verslo sąlygų rinkoje vertinimas

Mezolygmeniu vertinama verslo aplinkos kokybė ir patrauklumas MVV įmonėms. Mezoaplinkos veiksniai, kuriuos atspindi atrinkti rodikliai, parinkti taip, kad būtų įvertinti pagrindiniai verslo aplinkos aspektai ir svarbiausi rodikliai, pagal kuriuos įmonės vertina aplinką ir formuoja savo verslo strategijas. Daug statybų sektoriaus aspektų (pvz., produktai, darbai, profesinė kvalifikacija, darbuotojų sveikata ir sauga, poveikis aplinkai) yra gausiai reglamentuoti ir daugelio jų reglamentavimas priklauso valstybių kompetencijai. Palankios verslo sąlygos yra esminis šalies konkurencingumo veiksnys. Bendrasis šalies konkurencingumas dažnai sutapatinamas su patrauklumu investicijoms. Siekiant užtikrinti, kad statybos produktų ir paslaugų vidaus rinka veiktų geriau, teisinė sistema turėtų būti kuo aiškesnė ir labiau nuspėjama, o administracinių išlaidų dydis turėtų atitikti siekiamus tikslus. Šiuo uždaviniu siekiama parodyti verslo vystymo potencialą bei esamą padėtį Lietuvoje per pastaruosius metus apimant ekonominės krizės periodą. Pasirinkti statistiniai duomenys atspindi valstybės savitumą. Mezoapalinka vertinama pagal atrinktus rodiklius, vertinant situaciją šalyje nuo 2008 iki 2012 m. Alternatyvos išdėstytos taip: a1 – 2008 metai, a2 – 2009 metai, a3 – 2010 metai, a4 – 2011 metai ir a5 – 2012 metai. Pradinių duomenų matricai sudaryti buvo atrinkti šie rodikliai: x1 – bendrasis verslo sąlygų šalyje palankumas, reitingas; x2 – kredito gavimas, reitingas; x3 – investuotojų apsauga, reitingas; x4 – mokesčių mokėjimas, reitingas; x5 – statybos leidimų gavimas, reitingas;

80 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

x6 – kontraktų įgyvendinimas, reitingas; x7 – patirtis diegiant tokio tipo technologijas, balas; x8 – statybos MVĮ skaičius, vienetais; x9 – nuostolingų statybos įmonių dalis, vienetais; x10 – pelningų statybos įmonių dalis, vienetais; x11 – konkurencinių įmonių skaičius, vienetais; x12 – konkurentų aktyvumas, balas; x13 – įsiskolinimo koeficientas, %; x14 – samdomų darbuotojų skaičius, vienetais. Mezoaplinkos vertinimo rodiklių sistemos pradinė matrica pateikta 3.10 lentelėje. Uždavinyje rodikliai optimizuojami pagal šias optimizavimo kryptis:

optimizavimo kryptis x7 , x10  →max;

optimizavimo kryptis x1, x2 , x3, x4 , x5 , x6 , x8 , x9 , x11, x12 , x12 , x14  →min.

Rodiklių objektyvioms reikšmėms (svoriams) nustatyti buvo taikomas entropijos metodas. Nustatant rodiklių reikšmingumą, rodikliai pertvarkomi taip, kad didžiausia kiekvieno rodiklio reikšmė būtų geriausia. Juo didesnis skirtumas tarp konkretaus rodiklio reikšmių, tuo didesnę įtaką jis turi išrenkant prioritetiš- kiausią variantą. Atsižvelgiant į tai, kad efektyvumo rodikliai matuojami skirtingais mato vienetais, pertvarkyta sprendimo matrica yra normalizuojama (3.11 lentelė). Nustačius kiekvieno rodiklio entropijos lygį, apskaičiuojami jų reikšmin- gumai (3.12 lentelė). Reikšmingiausiu rodiklis laikomas tas, kurio qj vertė di- džiausia. Rodiklių reikšmingumai pasiskirstė taip: x f x f x f x f x f x f x f x f x f x f x f x f x f x 8 1 7 11 9 13 10 4 3 12 5 2 6 14.

Siekiant įvertinti MVĮ aplinkos kaitą per penkerius metus, taikomas COPRAS metodas ir naudojami entropijos metodu nustatyti svoriai. COPRAS metodo (Zavadskas, Kaklauskas 1996) uždavinių sprendimo algoritmo etapai pateikti 2.4.1 poskyryje. COPRAS metodu lyginamųjų alternatyvų santykinis reikšmingumas nustatomas remiantis juos apibūdinančiomis teigiamomis ir nei- giamomis savybėmis. Kuo didesnis alternatyvos santykinis reikšmingumas (ra- cionalumas), tuo alternatyva labiau atitinka sprendimą priimančio asmens poreikius ar preferencijas. Sudaryta uždavinio normalizuota sprendimų matrica ir apskaičiuoti alterna- tyvų reikšmingumai pateikti 3.13 lentelėje. Išnagrinėjus šios lentelės duomenis, nesunku analizuoti verslo sąlygas skirtingais periodais.

TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINI STATYBOS DIEGIMO 3.10 lentelė. x Mezoaplinkos vertinimo pradinė matrica ij Table 3.10. x Country's meso situation assessment matrix ij

čius čius dalis dalis Metai Metai skaičius skaičius Alternatyvos Alternatyvos Kredito gavimas gavimas Kredito tipo technologijas technologijas tipo Investuotojų apsauga apsauga Investuotojų Mokesčių mokėjimas mokėjimas Mokesčių Patirtis diegiant tokio tokio diegiant Patirtis Samdomų darbuotojų darbuotojų Samdomų Statybos MVĮ skaičius skaičius MVĮ Statybos Konkurentų aktyvumas aktyvumas Konkurentų Sandorių įgyvendinimas įgyvendinimas Sandorių Įsiskolinimo koeficientas koeficientas Įsiskolinimo Statybos leidimų gavimas gavimas leidimų Statybos Verslo sąlygų palankumas palankumas sąlygų Verslo Nuostolingų statybos įmonių įmonių statybos Nuostolingų Konkurencinių įmonių skai- įmonių Konkurencinių Pelningų statybos įmonių dalis įmonių statybos Pelningų Optimizavimo min min min min min min max min min max min min min min kryptis a1 2008 78 36 83 71 57 18 1 22 429 2596 2943 805 9 15 22 a2 2009 28 43 88 57 63 16 2 5270 3353 1917 815 7 20 22 a3 2010 26 43 93 51 64 17 3 12 201 2608 2405 1052 10 14 22 a4 2011 23 46 93 44 59 17 4 16 995 2077 3044 1536 9 10 21 a5 2012 27 48 65 62 47 15 5 5497 1342 4155 1746 9 10 20

MAS

3.11 lentelė. Normalizuoti pertvarkytos sprendimų priėmimo matricos duomenys TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTIN STATYBOS DIEGIMO Table 3.11. The transformed normalized decision -making matrix Metai Metai skaičius skaičius skaičius skaičius palankumas palankumas įmonių dalis dalis įmonių Alternatyvos Alternatyvos įmonių dalis dalis įmonių Verslo sąlygų sąlygų Verslo Kredito gavimas gavimas Kredito Pelningų statybos statybos Pelningų tipo technologijas technologijas tipo Nuostolingų statybos statybos Nuostolingų Investuotoju apsauga apsauga Investuotoju Mokesčių mokėjimas mokėjimas Mokesčių Samdomų darbuotojų darbuotojų Samdomų Patirtis diegiant tokio tokio diegiant Patirtis Konkurencinių įmonių įmonių Konkurencinių Statybos MVĮ skaičius skaičius MVĮ Statybos Konkurentų aktyvumas aktyvumas Konkurentų Sandorių įgyvendinimas įgyvendinimas Sandorių Įsiskolinimo koeficientas koeficientas Įsiskolinimo Statybos leidimų gavimas gavimas leidimų Statybos

Optimizavimo min min min min min min max min min max min min min min kryptis a1 2008 0,429 0,167 0,197 0,249 0,197 0,221 0,067 0,359 0,217 0,203 0,135 0,205 0,217 0,206 a2 2009 0,154 0,199 0,209 0,200 0,217 0,193 0,133 0,084 0,280 0,133 0,137 0,159 0,290 0,206 a3 2010 0,143 0,199 0,220 0,179 0,221 0,203 0,200 0,196 0,218 0,166 0,177 0,227 0,203 0,206 a4 2011 0,126 0,213 0,220 0,154 0,203 0,203 0,267 0,272 0,173 0,210 0,258 0,205 0,145 0,196 a5 2012 0,148 0,222 0,154 0,218 0,162 0,179 0,333 0,088 0,112 0,287 0,293 0,205 0,145 0,187

IMAS

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINI STATYBOS DIEGIMO 3.12 lentelė. Rodiklių entropijos lygis ir reikšmingumai Table 3.12. Entropy level and attributes weights

x1 x2 x3 x4 x5 x6 x7 x8 x9 x10 x11 x12 x13 x14 Optimizavi mo kry ptis min min min min min min max min min max min min min min

Entropijos lygis E j 0,916 0,997 0,995 0,992 0,996 0,998 0,926 0,910 0,975 0,982 0,968 0,996 0,978 0,999 j rodiklio kitimo lygis d j 0,084 0,003 0,005 0,008 0,004 0,002 0,074 0,090 0,025 0,018 0,032 0,004 0,022 0,001 Reikšmingumas qi 0,227 0,008 0,013 0,022 0,009 0,004 0,200 0,243 0,068 0,048 0,086 0,011 0,059 0,001

3.13 lentelė. COPRAS metodo spendimo matrica Table 3.13. Decision matrix of COPRAS method Informacija apibūdinanti verslo sąlygas Nagrinėjamieji rodikliai Optimizavimo Reikš- Matavimo Alternatyvos kryptis mingumas vienetai a1 a2 a3 a4 a5 Verslo sąlygų palankumas min 0,227 Rangas 0,429 0,154 0,143 0,126 0,148 Kredito gavimas min 0,008 Rangas 0,167 0,199 0,199 0,213 0,222 Investuotojų apsauga min 0,013 Rangas 0,197 0,209 0,22 0,22 0,154 Mokesčių mokėjimas min 0,022 Rangas 0,249 0,2 0,179 0,154 0,218 Statybos leidimų gavimas min 0,009 Rangas 0,197 0,217 0,221 0,203 0,162 Sandorių įgyvendinimas min 0,004 Rangas 0,221 0,193 0,203 0,203 0,179 Patirtis diegiant tokio tipo technologijas max 0,200 Metai 0,067 0,133 0,2 0,267 0,333 Statybos MVĮ skaičius min 0,243 Vienetai 0,359 0,084 0,196 0,272 0,088 Nuostolingų statybos įmonių dalis min 0,068 Vienetai 0,217 0,28 0,218 0,173 0,112 Pelningų statybos įmonių dalis max 0,048 Vienetai 0,203 0,133 0,166 0,21 0,287 Konkurencinių įmonių skaičius min 0,086 Vienetai 0,135 0,137 0,177 0,258 0,293 Konkurentų aktyvumas min 0,011 Balai 0,205 0,159 0,227 0,205 0,205 Įsiskolinimo koeficientas min 0,059 Procentai 0,217 0,29 0,203 0,145 0,145 Samdomų darbuotojų skaičius min 0,001 Vienetai 0,206 0,206 0,206 0,196 0,187 MAS Maksimizuojančių normalizuotų įvertinimų suma 0,27 0,266 0,366 0,477 0,62 Minimizuojančių normalizuotų įvertinimų suma 2,799 2,328 2,392 2,368 2,113 Alternatyvų reikšmingumai 0,270 1,177 1,253 1,373 1,624 83 Prioritetiškumas 5 4 3 2 1

84 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Atlikta daugiakriterinė analizė rodo, kad alternatyvos pasiskirstė tokia tvarka: a5 f a4 f a3 f a2 f a1. Galima daryti išvadą, kad verslo sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai kasmet nuo 2008 m. darėsi vis patrauklesnės. 2012 m. jos įvertintos kaip geriausios. Tai gali būti siejama su bendru verslo aplinkos page- rėjimu, sumažėjusiu procedūrų skaičiumi verslui plėtoti, investuotojų apsauga, lengvesniu paskolų verslui gavimu ir daugeliu kitų veiksnių. Vienas iš būdų suprasti, kaip įmonė susijusi su kintančia aplinka, yra jos analizė. Dabartinės įmonės veiklos plėtros analizė yra būtina efektyvaus verslo prielaida. Veiksniai, darantys įtaką verslininkų investicijų pritraukimui, yra api- būdinami kaip verslo sąlygų palankumo veiksniai. Norint įvertinti verslo sąlygų palankumo veiksnius, reikia taikyti verslo sąlygų palankumo vertinimo metodi- ką. Verslo sąlygų palankumo lygiui įtakos turi daugybė veiksnių. Kai kurie pavieniai veiksniai turi mažą įtaką galutiniam rezultatui, tačiau turi būti tinkamai įvertintas jų poveikis. Tokiu atveju atskiriems veiksniams nustatomas reikšmin- gumas. Tačiau jeigu į vertinamų veiksnių sąrašą bus įtraukti patys smulkiausi įtakos turintys veiksniai, tyrimas bus labai išplėstas, atsiras tikimybė didesnei paklaidai. Todėl verslo sąlygų palankumui įtakos turinčių veiksnių sąrašas turi buti glaustas, į jį įtraukti tik didesnę įtaką turintys veiksniai. Taip pat galima veiksnius grupuoti ir taikyti kelių lygių vertinimo sistemą, agreguojant žemesnio lygio veiksnių įverčius pagal nustatytus rodiklius į veiksnių įverčius pagal aukš- tesnio lygio rodiklius.

3.7. Mikroaplinkos veiksnių poveikio vertinimas

Uždavinio, sprendžiamo mikrolygmeniu, tikslas – parinkti racionalią technologi- ją įmonės verslo plėtrai vystyti, įvertinus mikroaplinkos veiksnius. Sprendimui pagal disertacijos 2.3 poskyryje pateiktą rodiklių atrankos sistemą buvo atrinkti 12 rodiklių, kurių svoriai nustatyti porinio palyginimo AHP metodu. Svoriai buvo nustatomi dviem pakopomis, t. y. I lygio rodikliams ir II lygio rodikliams (3.15, 3.16 lentelės). Nustatant prioritetus buvo naudota devynių balų Saaty ska- lė (Saaty 1996). Didelę reikšmę, taikant AHP metodą, turi prielaida, kad įverti- namos svarios alternatyvos. Taikant AHP metodą ekspertiniai vertinimai paver- čiami skaitinėmis reikšmėmis naudojant vertinimo skalę (3.14 lentelė). AHP metodas taikomas tokia tvarka: − Tikslų hierarchijos formavimas; − Prioritetų nustatymas; − Lokaliųjų vektorių prioritetų skaičiavimas (Saaty, 1980); − Prioritetų įvertinimo apribojimų parinkimas; − Prioritetų tikslų ir veiksmų skaičiavimas.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 85

Kai kuriuos etapus tam tikromis sąlygomis būtina pakartoti ne vieną kartą, jeigu paaiškėja, kad buvo padaryta klaida vertinant prioritetus. Nustatyti svoriai rodo, kiek svarbus rodiklis sprendimo priėmėjui, norin- čiam įdiegti technologiją savo įmonės versle. Pirmajame sprendimo etape ekspertai vertina rodiklių svarbą, lygindami juos poromis. Norint nustatyti jų tarpusavio svarbos intensyvumą, buvo užpildytos 15 I lygio rodiklių ir II lygio rodiklių svorių nustatymo matricos (C priedo C1–15 lentelės). Išvestas vertinimo svarbos vidurkis, svorių pasiskirstymas I lygio vertinimo rodikliams pateiktas 3.15 lentelėje, II lygio rodikliams – 3.16 lentelėje.

3.14 lentelė. AHP metodo kokybinių rodiklių vertinimų skalė (Saaty 1996) Table 3.14 . Qualitative evaluation attributes scale by Saaty 1996 Vertinimas Vertinimo Vertinimo paaiškinimas apibrėžimas 1 Alternatyvos lygios Abi alternatyvos rodiklių atžvilgiu vienodos 3 Silpnai pranašesnė al- Remiantis eksperto patyrimu ir nuomone ternatyva (nagrinėjamo rodiklio atžvilgiu), alternatyva silpnai pranašesnė už kitą alternatyvą. 5 Svarbus alternatyvos Remiantis eksperto patyrimu ir nuomone pranašumas (nagrinėjimo rodiklio atžvilgiu), alternatyva turi svarbų pranašumą, palyginti su kita alternatyva. 7 Akivaizdžiai geresnė Alternatyva turi akivaizdų pranašumą (nagri- alternatyva nėjamo rodiklio atžvilgiu), ir tas pranašumas yra pasitvirtinęs praktikoje. 9 Absoliučiai geresnė Alternatyva turi absoliučiai neginčijamą pra- alternatyva našumą (nagrinėjamo rodiklio atžvilgiu). 2, 4, 6, 8 Tarpinės reikšmės Kai reikalingas kompromisas tarp anksčiau iš- vardytų vertinimų. 1/3, 1/5, Jei alternatyvos vertinamos pagal rodiklį x, o alternatyva A turi vieną iš 1/7, 1/9 pirmiau aprašytų vertinimų, palyginti ją su alternatyva B, tada alternatyva B turės atvirkštinį vertinimą, palyginti su alternatyva A.

3.15 lentelė. Rodiklių svorių nustatymas AHP metodu Table 3.15. Indicators weights by AHP method Technologiniai Procesų valdymo Ekonominiai Technologiniai 1 6 3 Procesų valdymo 1/6 1 1/2 Ekonominiai 1/3 2 1

86 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Kokybinių rodiklių vertinimo patikimumas yra žemesnis negu kiekybinių, bet dažnai neįmanoma sėkmingai išspręsti daugiatikslių sprendimų analizės parinkimo problemų nenaudojant kokybinių rodiklių. Todėl būtina užtikrinti logiš- ką ir patikimą vertinimą, kai naudojami kokybiniai rodikliai. Dėl šios priežas- ties, kiekvienam poriniam palyginimui skaičiuojamas suderinamumo indeksas (CR ). Jeigu CR reikšmė mažesnė arba lygi 10 %, toks porinis palyginimas laikomas tinkamu. Jeigu CR reikšmė viršija 10 %, tokį porinį palyginimą reikia pakartoti, kad sumažėtų vertinimo nesuderinamumas. Tikrinamas rodiklių suderinamumas: λ − n C I.. = max , (3.1) n −1 C.I λ čia . – suderinamumo indeksas; max – didžiausia ekspertų lyginimo matricos A tikrinė reikšmė; n – vertinamų rodiklių skaičius. 3 − 3 C I.. = = ,0 (3.2) 3 −1 C I.. C.R. = , (3.3) R.I. čia, C.R. – suderinamumo koeficientas; R.I. – atsitiktinumo indekso reikšmė, kai n = 3, R.I. = 0,51. 0 C.R. = = .0 (3.4) ,0 51 Rodikliai suderinami, nes atitinka sąlygą C.R. < 0,1. Ekspertų įvertintas rodiklių prioritetiškumas pasiskirstė taip: − Technologiniai rodikliai – 66,7 %. − Ekonominiai rodikliai –22,2 %. − Procesų valdymo rodikliai – 11,1 %. Antrajame sprendimo etape porinio palyginimo AHP metodu ekspertai ver- tino II lygio rodiklių reikšmingumus. Ekspertų vertinimo vidurkio svorių pasiskirstymas pateikiamas 3.16 lentelėje. Tikrinamas II lygio rodiklių suderinamumas: II lygio rodikliai suderinami, nes atitinka sąlygą C.R. < 0.1. λ − n C I = max .. n − , 1 (3.5)

TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINI STATYBOS DIEGIMO

3.16 lentelė. II lygio rodiklių svorių nustatymas AHP metodu Table 3.16. Second level indicators weights by AHP method

Rodikliai Technologijos/ produkto/ produkto/ Technologijos/ sektoriuje procesonaujumas Ekologiškumas Perdirbamumas su lyginant Ilgaamžiškumas, analogais rodiklis kokybės Naudojimo diferenciacija Produkcijos sutei- paslaugų Garantinių su lyginant kimotrukmė, analogais Darbosąnaudos išlaidos Tiesioginės Netiesioginėsišlaidos Numatomaspelnas efektyvumas, Technologijos analogais su lyginant

Technologijos/produkto/proceso 1 2 2 2 1 1 3 3 1/5 1 1/5 5 naujumas sektoriuje Ekologiškumas 1/2 1 1 1 1/3 1/3 3 1 1/6 1/2 1/7 1/6 Perdirbamumas 1/2 1 1 1 1/3 1/3 3 3 1/7 1/2 1/7 1/8 Ilgaamžiškumas, lyginant su 1/2 1 1 1 1/3 1/3 2 2 1/7 1/2 1/7 1/6 analogais Naudojimo kokybės rodiklis 1 3 3 3 1 1 3 2 1/6 1 1/5 1/5 Produkcijos diferenciacija 1 3 3 3 1 1 3 3 1/6 1/2 1/5 1/5 Garantinių paslaugų suteikimo 1/3 1/3 1/3 1/2 1/3 1/3 1 1 1/7 1/2 1/7 1/7 trukmė, lyginant su analogais Darbo sąnaudos 1/3 1 1/3 1/2 1/2 1/3 1 1 1/7 1/2 1/7 1/7 Tiesioginės išlaidos 5 6 7 7 6 6 7 7 1 5 1 2 Netiesioginės išlaidos 1 2 2 2 1 2 2 2 1/5 1 1/4 1/4 Numatomas pelnas 5 7 7 7 5 5 7 7 1 4 1 2 Technologijos efektyvumas, ly- 1/5 6 8 6 5 5 7 7 0/5 4 1/2 1 MAS ginant su analogais 87

88 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

C.I λ čia .– suderinamumo indeksas; max – didžiausia ekspertų lyginimo matricos A tikrinė reikšmė; n – vertinamų rodiklių skaičius 13 3, −12 C I.. = = ,0 118. (3.6) 12 −1 C I.. C.R. = , (3.7) R.I. čia C.R .– suderinamumo koeficientas; R.I. – atsitiktinumo indekso reikšmė, kai n = 12 R.I. = 1,48. ,0118 C.R. = = ,0 079. ,1 48 (3.8) Rodikliai suderinami, nes atitinka sąlygą C.R. < 0,1. Ekspertų vertinimu, II lygio rodiklių prioritetiškumas pasiskirstė taip: − Technologijos/produkto/proceso naujumas sektoriuje – 7%. − Ekologiškumas – 3 %. − Perdirbamumas, antrinis naudojimas – 3 %. − Ilgaamžiškumas lyginant su analogais – 3 %. − Naudojimo kokybės rodiklis – 6 %. − Produkcijos diferenciacija – 6 %. − Garantinių paslaugų suteikimo trukmė, lyginant su analogais – 2 %. − Darbo sąnaudos – 2 %. − Tiesioginės išlaidos – 24 %. − Netiesioginės išlaidos – 6 %. − Numatomas pelnas – 23 %. − Technologijos efektyvumas, lyginant su analogais – 15 %. Trečiajame sprendimo etape trys technologinės alternatyvos vertinamos pagal II lygio rodiklius ir ekspertų nustatytus jų reikšmingumus. Šiam uždaviniui spręsti buvo pasirinktas porinio lyginimo metodas. Porinio lyginimo metodu sudaromi galimi alternatyvų perstatymai ir atliekamas jų palyginimas. 3.2 poskyryje aprašytam uždaviniui spręsti, kaip alternatyvos pasirinktos 3 statybos technologijos, padėsiančios įmonei siekti numatytų strateginių tikslų: − Inovatyvi fasadų įrengimo darbų technologija – a1. − Inovatyvi gelžbetoninių konstrukcijų montavimo technologija – a2. − Inovacinė aplinkotvarkos darbų technologija – a3. Metodas leidžia nustatyti geriausią alternatyvų prioritetų eilę. Jis gali būti taikomas naudojant kiekybinius ir kokybinius rodiklius. 3.17 lentelėje pateikiama sprendimo priėmimo matrica, turinti 3 alternatyvas ir 12 rodiklių.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 89

3.17 lentelė. II lygio rodiklių svorių nustatymas AHP metodu Table 3.17. Second level indicators weights by AHP method

Alternatyvos II lygio rodikliai Svoris 1 2 3

Optimizavimo kryptis – maximum x 1 Technologijos 7 7 8 0,073 /produkto/proceso naujumas x 2 Ekologiškumas 0,030 6 10 5 x 3 Perdirbamumas, antrinis nau- 10 10 10 dojimas 0,031 x4 Ilgaamžiškumas lyginant su 7 2 7 0,030 anal ogais x 5 Produkcijos diferenciacija 0,059 5 5 5 x6 Garantinių paslaugų suteikimo 7 9 9 0,057 trukmė, lyginant su analogais x 7 Numatomas pelnas 0,020 3 4 4 x8 Technologijos efektyvumas, 3 5 5 0,023 lyginant su an alogais Opt imizavimo krypt is – minimum x 9 Naudojimo kokybės rodiklis 0,241 268,8 72,9 1,43 x 10 Darbo sąnaudos 0,057 235,36 477,97 98,26 x 11 Tiesioginės išlaidos 0,233 26,37 122,32 7,25 x 12 Netiesioginės išlaidos 0,147 12,46 4,93 17

Taikant šį MCDM metodą visi alternatyvų deriniai pagal jų reikšmingumą tikrinami ir palyginami tarpusavyje (Turskis 2008). Sprendimo tikslas – iš trijų alternatyvų išrinkti geriausią, t. y. rasti preferencijos santykį, alternatyvų aibėje, arba kitaip tariant, surasti tokią alternatyvų taikymo prioritetų eilę, kuri atitiktų pasirinktą vertingumo sistemą (3.18 lentelė). Alternatyvoms a1, a2, a3 nustatomi šeši jų perstatymo variantai (3! = 6):

π1 = a1,a2 ,a3 ; π 2 = a1, a3 , a2 ; π 3 = a2 , a1, a3 ; { } { } { } = = = π 4 a2 , a3 , a1 ; π 5 a3 , a1, a2 ; π 6 a3,a2 ,a1 . (3.9) { } { } { } Alternatyvų perstatymų matrica pateikiama 3.18 lentelėje.

90 3.18 lentelė. Alternatyvų perstatymai ir prioritetų nustatymas Table 3.18. Permutations and calculations of evaluation indicators TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINI STATYBOS DIEGIMO

π1 = a1 f a2 f a3 a1 a2 a3 a1 0 0,073 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0,057 + 0,147 = 0,204 + 0,020 + 0,023 + 0,057 + 0,233 = 0,525 a2 0,030 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + 0 0,147 + 0,241 + 0,147 = 0,518 a3 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0 + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 = 0,796 0,057 + 0,020 + 0,023 + + 0,241 + 0,057 + 0,233 = 0,853 Vertinimo rodiklis β1 0,525 + 0,204 + 0,147 0,518 + 0,796 + 0,853 π 2 = a1 f a3 f a2 a1 a3 a2 a1 0 0,057 + 0,147 = 0,204 0,073 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0,020 + 0,023 + 0,057 + 0,233 = 0,525 a3 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + + + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 = 0 ,796 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + + 0,241 + 0,057 + 0,233 = 0,853 a2 0,030 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + 0,147 0 + 0,241 + 0,147 = 0,518 Vertinimo rodiklis β2 0,204 + 0,525 + 0,853 0,796 + 0,518 + 0,147 π 3 = a2 f a1 f a3 a2 a1 a3 a2 0 0,030 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + 0,147 + 0,241 + 0,147 = 0,518 a1 0,073 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0,020 + 0 0,057 + 0,147 = 0,204 + 0,023 + 0,057 + 0,233 = 0,525 a3 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0

+ 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 = 0,796 MAS + 0,241 + 0,057 + 0,233 = 0,853 Vertinimo rodiklis β3 0,518 + 0,147 + 0,204 0,525 + 0,853 + 0,796

TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE STATYBOS VERTINI DIEGIMO

3.18 lentelės pabaiga π 4 = a2 f a3 f a1 a2 a3 a1 a2 0 0,147 0,030+0,057+0,020+0,023+ +0,241+0,147=0,518 a3 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0 0,073+0,030+0,031+0,030+ + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + +0,059+0,057+0,020+0,023=0,796 + 0,241 + 0,057 + 0,233 = 0,853 a1 0,073 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0,057 + 0,147 = 0,204 0 0,020 + 0,023 + 0,057 + 0,233 = 0,525 Vertinimo rodiklis β4 0,147 + 0,518 + 0,796 0,853 + 0,525 + 0,204 π 5 = a3 f a1 f a2 a3 a1 a2 a3 0 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 = 0,796 + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + + 0,241 + 0,057 + 0,233=0,853 a1 0,057 + 0,147 = 0,204 0 0,073 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0,020 + 0,023 + 0,057 + 0,233=0,525 a2 0,147 0,030 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + 0 + 0,241 + 0,147 = 0,518 Vertinimo rodiklis β5 0,796 + 0,853 + 0,525 0,204 + 0,147 + 0,518 π 6 = a3 f a2 f a1 a3 a2 a1 a3 0 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + 0,073 + 0,030 + 0,031 + 0,030 + + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + + 0,059 + 0,057 + 0,020 + 0,023=0,796 + 0,241 + 0,057 + 0,233 = 0,853

a2 0,147 0 0,030 + 0,057 + 0,020 + 0,023 + 91 MAS + 0,241 + 0,147=0,518 a1 0,057 + 0,147 = 0,204 0,073 + 0,031 + 0,030 + 0,059 + 0,020 + 0 0,023 + 0,057 + 0,233 = 0,525 Vertinimo rodiklis β6 0,853 + 0,796 + 0,518 0,147 + 0,204 + 0,525

92 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

Perstatymo metodu atliktas alternatyvų palyginimas, kuriuo nustatyta geriausia alternatyvų naudojimo prioritetų eilė (3.19 lentelė).

3.19 lentelė. Perstatymo metodo skaičiavimo rezultatai Tabble 3.19. Summary of permutation calculation results

βg (g = 1,2, βg rangas βg rangas ..., m!) (Za- (Zavadskas (Zavadskas Nesuderinamu- Perstatymas Suderinamumas vadskas 1991; 1991; 1991; mas Turskis, Turskis, Turskis, 2008) 2008) 2008

π = a > a > a 0,525 + 0,204 + 0,518 + 0,796 + 1 1 2 3 0,876–2,167 –1,291 5 0,147 0,853

π = a > a > a 0,204 + 0,525 + 0,796 + 0,518 + 2 1 3 2 1,582–1,461 0,121 3 0,853 0,147

π = a > a > a 0,518 + 0,147 + 0,525 + 0,853 + 3 2 1 3 0,869–2,174 –1,305 6 0,204 0,796

π = a > a > a 0,147 + 0,518 + 0,853 + 0,525 + 4 2 3 1 1,461–1,582 –0,121 4 0,796 0,204

π = a > a > a 0,796 + 0,853 + 0,204 + 0,147 + 5 3 1 2 2,174–0,869 1,305 1 0,525 0,518

π = a > a > a 0,853 + 0,796 + 0,147 + 0,204 + 6 3 2 1 2,167–0,876 1,291 2 0,518 0,525

Uždavinio algoritmas gali būti naudojamas kaip priemonė sprendimo priė- mėjui parinkti geriausią alternatyvą iš kelių aprašytų kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. Geriausiu perstatymu laikomas tas, kurio gauta didžiausia βg reikšmė, π a t. y. perstatymas 5. Šiuo atveju alternatyva 3 yra tinkamiausia pagal atrinktus π = a > a > a rodiklius, nes 5 3 1 2 . Įvertinus mikroaplinkos veiksnius, daroma išvada, kad inovacinė technologija aplinkotvarkos darbų – a3 plečiant įmonės veiklą būtų efektyviausia.

3.8. Rezultatų sintezė

Globalizacijos ir internacionalizacijos procesai keičia statybos sektoriaus aplinką šalyje, iškeldami daugybę naujų problemų, iššūkių ir klausimų. Sektoriaus rinkos sąlygos apibrėžiamos kaip kompleksiškai veikiančių politinių, ekonominių, kultūrinių, techninių ir socialinių veiksnių visuma, daranti įtaką verslo subjektui

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 93 ir jo vykdomos veiklos efektyvumui. Šių sąlygų palankumo vertinimas turi įta- kos statybos įmonių strateginiam planavimui. Remiantis daugiapakopiu komp- leksiniu modeliu trečiajame disertacijos skyriuje buvo išspręsti keturi uždaviniai siekiant įvertinti makro- mezo- ir mikroaplinkų palankumą konkrečių statybos technologijų plėtrai. Toks kompleksinis uždavinys gali būti sprendžiamas dina- minėje aplinkoje, kai informacija turi lemiamą įtaką galutiniam rezultatui, t. y. ar pasirinkta inovacinė technologija gali būti pelninga ir naudinga vystant įmonės veiklą. Pasiūlytas išorinės ir vidinės makroaplinkos sąlygų palankumo vertinimas daugiatiksliu MULTIMOORA metodu rodo, kad ekonominės krizės metu Lietu- voje buvo ypač nepalankios sąlygos statybos sektoriui, tai atsispindi pirmojo makrolygmeniu sprendžiamo uždavinio rezultatai. Šiuo atveju uždavinyje buvo lyginama dvidešimties Europos valstybių statybos sektorių situacija 2008–2009 metų krizės metu. Tačiau dinaminė tokio uždavinio informacija suteikia galimy- bę lyginti ne tik valstybes, bet ir skirtingus periodus, analizuoti tendencijas. Sprendžiant antrąjį uždavinį išanalizuota Lietuvos bendroji ekonominė statybos sektoriaus būklė 2008 –2012 m. Makroaplinkos veiksniams vertinti pasirinktas daugiatikslis metodas MULTIMOORA, rezultatams apdoroti – dominavimo teorija. Makroaplinka vertinama pagal 14 rodiklių, vertinant situaciją šalyje nuo 2008 iki 2012 m. Pradinių duomenų matricai sudaryti atrinkti makroaplinkos struktūriniai vertinimo rodikliai. Išnagrinėti makroaplinkos rodikliai skirtingais periodais leidžia įvertinti bendrąją šalies statybos sektoriaus makroe- konominę situaciją. Nuolat kintančioje rinkoje įmonės, kurios tiksliau įvertina išorinės aplinkos sąlygas, lengviau adaptuojasi dinaminės rinkos sąlygomis ir sėkmingiau vysto veiklą. Analizuojant MVĮ statybos verslo vystymo palankumą mezolygmeniu ir siekiant įvertinti MVĮ verslo aplinkos kaitą per penkerius metus, taikomas COPRAS ir entropijos metodas rodiklių svoriams nustatyti. Kadangi verslo aplinkai vertinti Lietuvoje buvo pasirinkti struktūriniai rodikliai, jų kompleksinis vertinimas atliekamas COPRAS metodu. Pagal atliktą tyrimą 2012 metai įvertin- ti kaip patraukliausi statybos MVĮ verslo plėtrai, lyginant su praėjusiais metais. Tai siejama su bendru verslo aplinkos pagerėjimu, sumažėjusiu procedūrų skai- čiumi, investuotojų apsauga, lengvesniu paskolų verslui gavimu ir daugeliu kitų veiksnių. Ketvirtajame uždavinyje pateikiamas trijų inovacinių statybos technologijų plėtros galimybių vertinimas Lietuvos rinkoje. Formuluojant uždavinį atrinkti 12 rodiklių, kurių svoriai nustatyti porinio lyginimo AHP metodu. Pagrindiniam uždaviniui spręsti buvo pasirinktas porinio palyginimo metodas, kuris suteikia galimybę sudaryti galimus alternatyvų perstatymus ir nustatyti jų preferencijas. Sėkmingai įmonės veiklos plėtrai pagal porinio lyginimo metodo skaičiavimo

94 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS rezultatus, įvertinus visas alternatyvas, siūloma diegti inovacinę technologiją aplinkotvarkos darbams. Tačiau, sprendžiant uždavinius, tikslinga rezultatų patikimumą papildomai tikrinti kitais plačiai taikomais MADM metodais. Šiuo atveju ketvirtojo uždavi- nio gautiems rezultatams tikrinti buvo pasirinkti: COPRAS, SAW ir TOPSIS metodai (D priedo 1–4 lentelės). 3.20 lentelėje sudaroma lyginamoji sprendimų priėmimo matrica iš išvardytais metodais suskaičiuotų prioritetų eilučių, surašy- tų skiltimis. Visos matricos skiltys sudarytos iš variantų prioritetų eilutės, skai- čiuotos atitinkamu metodu, o papildomas stulpelis sudarytas iš narių, gautų su- dėjus variantų racionalumo skaitines reikšmes ir padalijus jas iš taikytų metodų skaičiaus (3.20 lentelė).

3.20 lentelė. Palyginimo rezultatai taikant vidurkio metodą Table 3.20. Comparison solution rezults acording average method Metodai Perstatymo Bendras Alternatyvos COPRAS SAW TOPSIS Vidurkiai metodas rangas M1 M2 M3 M4 a1 2 1 1 1 1,25 1 a2 3 3 3 3 3 3 a3 1 2 2 2 1,75 2

Pagal gautus rezultatus sudaroma galutinė prioritetų rangų eilutė. Čia matricos paskutinio stulpelio mažiausią reikšmę turinti alternatyva yra racionaliausia: alternatyva 1 > alternatyva 3 > alternatyva 2. Rezultatų sintezė rodo, kad perstatymo metodu gautų rezultatų prioritetų ei- lė nesutampa su COPRAS, SAW ir TOPSIS gautais prioritetais. Priešingai, COPRAS, SAW ir TOPSIS metodų rezultatai pateikia vienodą alternatyvų pre- ferencijų eilę. Todėl daroma išvada, kad įmonės plėtros planavimo etape gali bū- ti svarstomos dvi alternatyvos a 3 (geriausia taikant perstatymo metodą) ir a 1 (geriausia taikant COPRAS, SAW ir TOPSIS), o atmetama alternatyva a2. Galutinis alternatyvos pasirinkimas priklauso nuo metodų patikimumo atsižvelgiant į jų populiarumą ir atliktus mokslinius tyrimus. Daugiatikslių metodų rezultatų tikrinimas taikant skirtingus metodus yra svarbus siekiant gauti patikimą rezultatą. Siūlomas kompleksinis vertinimas ir vertinimo rezultatų sintezė gali būti taikoma siekiant užtikrinti teisingą sprendimą technologijų plėtros planavimo etape. Lygiagreti makro-, mezo- ir mikroaplinkos veiksnių analizė leidžia komp- leksiškai ir sistemiškai spręsti problemas. Taikant pasiūlytą kompleksinį sprendimo algoritmą gali būti formuojamas įmonės investicijų srauto nukreipimas jai palankia linkme. Daugiapakopis kompleksinis sprendimo modelis apimantis makro-, mezo- ir mikroaplinkas taip

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS 95 pat gali būti naudojamas kaip priemonė statybos technologijų, produktų ar pro- cesų diegimo planavimo etape klausimais.

3.9. Trečiojo skyriaus išvados

1. Disertacijoje siūloma technologijų plėtros galimybes vertinti MVĮ kontekste, pagrindžiant tyrimą jų funkciniais požymiais bei rinkos diktuojamomis sąlygomis. Pristatyta metodika leidžia sujungti statybos technologijų diegimo vertinimo sudedamąsias dalis: išorinės rikos vertinimas makrolygmeniu, vidinės rinkos vertinimas mezolygmeniu ir įmonės būklės vertinimą bei technologinius sprendimus mikrolygmeniu į bendrą kompleksinį uždavinį. Tokia kompleksinio vertinimo metodika, kurią aprašo kiekvieną veiksnį atspindintys rodikliai ar jų rinkiniai, atitinka tvarios statybos koncepciją ir leidžia visapusiškai įvertinti technologijos plėtros rinkoje sėkmę. 2. Sprendžiamas praktinis uždavinys ir jo sprendimo algoritmas formuoja nau- ją požiūrį į efektyvų naujų technologijų diegimą statybos rinkoje, remiantis tvarumo principais. Šiais principais grindžiamam uždaviniui spręsti pritaikyti daugiatikslio vertinimo metodų deriniai: makroaplinkos veiksniams vertinti – MULTIMOORA metodas + dominavimo teorija, mezoaplinkos veiksniams vertinti – entropijos metodas + COPRAS metodas, mikroaplinkai vertinti – AHP metodas + perstatymo metodas. 3. Tikslingai parinkti metodų deriniai leidžia apibendrinti daugiapakopio už- davinio sprendimo rezultatus: 3.1. Pirmuoju uždaviniu nustatyta Lietuvos statybos sektoriaus rinkos pozicija kitų Europos valstybių atžvilgiu 2008 –2012 metais. Užsienio rinkų tiesioginį poveikį nustatyti beveik neįmanoma, tačiau galima stebėti dominančių rodiklių kaitą, reikšmingiems pokyčiams įvertinti pritaikytas sąlygų palankumo nustatytu periodu vertinimas daugiatiksliu MULTIMOORA metodu. Šiuo uždaviniu pristatoma metodika domi- nančių užsienio rinkų analizei. 3.2. Ištirti šalies makroaplinkos rodikliai skirtingais periodais leidžia įvertinti bendrąją šalies statybos sektoriaus makroekonominę situaciją nuolat kin- tančioje rinkoje. Remiantis uždavinio rezultatais galima teigti, jog mak- roekonominė situacija šalyje ir statybos rinkoje gerėjo. 2012 m. bendroji ekonominė aplinka buvo palankesnė nei ankstesniais metais. Skaičiavi- mo rezultatai atspindi finansų krizės pasekmes Lietuvai 2009–2010 m., kai sumažėjusi produkcijos apyvarta ir vartotojų aktyvumas neigiamai paveikė gamybą, įmones bei valstybę. Įmonės, stebėdamos makroaplinkos signalus, gali greičiau reaguoti ir gauti esminę informaciją bei paskleisti ją verslo grandies dalyviams.

96 3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO STATYBOS ĮMONĖJE VERTINIMAS

3.3. Analizuojant MVĮ statybos verslo vystymo palankumą mezolygmeniu siekta įvertinti verslo aplinkos sąlygų kaitą. Tai siejama su bendru verslo aplinkos pagerėjimu, sumažėjusiu procedūrų skaičiumi, investuotojų apsauga, lengvesniu paskolų verslui gavimu ir daugeliu kitų veiksnių. No- rint įvertinti verslo sąlygų palankumo veiksnius, trečiuoju uždaviniu siū- loma verslo sąlygų palankumo vertinimo metodiką. Atlikus tyrimą 2012 metai įvertinti kaip patraukliausi statybos MVĮ verslo plėtrai Lietuvoje, lyginant su kelių praėjusių metų rezultatais. 3.4. Ketvirtajame uždavinyje pateikiamas trijų inovacinių statybos technolo- gijų plėtros galimybių vertinimas Lietuvos įmonėje. Uždaviniui spręsti buvo pasirinktas porinio palyginimo metodas, kuris suteikia galimybę sudaryti galimus alternatyvų perstatymus ir atlikti jų lyginimus. Sėk- mingai įmonės veiklos plėtrai pagal porinio lyginimo metodo skaičiavi- mo rezultatus, įvertinus visas alternatyvas, siūloma diegti inovacinę te- chnologiją aplinkotvarkos darbams. Tokio pobūdžio uždavinio algoritmas gali būti naudojamas kaip priemonė sprendimo priėmėjui parinkti geriausią alternatyvą iš kelių aprašytų kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. 4. Analizuojamas praktinis pavyzdys įrodo, kad siūlomas daugiapakopis alter- natyvų vertinimo modelis gali būti veiksmingai taikomas statybos įmonių veiklos planavimo etape, laikantis metodikos algoritme numatytų etapų ir aprašytos rodiklių, jų reikšmingumų nustatymo bei daugiatikslių metodų parinkimo metodikos. Modelis įgalina sukurti sprendimų paramos sistemas skirtas įvertinti technologijų plėtros vertingumą ir tuo pačiu sudaryti prielaidas įmonių veiklos efektyvumui didinti ir vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau taikomų metodų patikimumas turi būti papildomai tikrinamas tradi- ciniais daugiatikslio vertinimo metodais, o rezultatų sintezė atliekama siekiant užtikrinti teisingą sprendimą technologijų plėtros planavimo etape.

Bendrosios išvados

Projektuojant, statant ir naudojant pastatus vis daugiau dėmesio skiriama tvarumo principams. Efektyvios technologijos, kuri atitinka tvarios statybos principus, plėtra vertinama kompleksiškai apimant visas jos efektyvumo vertinimo dimensijas, mikro-, mezo- ir makroaplinkose bei technologinio potencialo dimensijas: ekologiškumą, darnumą, teigiamą poveikį aplinkai, pažangumą. Sprendžiant disertacijoje identifikuotą mokslinę problemą ir siekiant suformu- luoto tikslo bei realizuojant iškeltus uždavinius gauti teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai apibendrinti šiose išvadose. 1. Literatūros analizės pagrindu disertacijoje suformuotas teorinis technologijų plėtos vertinimo daugiapakopis modelis, kurio esminiai, metodologiniai akcentai yra šie: − veiksnių, turinčių įtakos tvariam statybos technologijų plėtros progresui identifikavimas; − įmonės, kaip tvaraus konkurencingumo pranašumo instrumento pasirinkimo pagrindimas; − tvarios plėtros principus atitinkančių technologijų ir produktų charakter- istikų bei jų technologinių inovacijų plėtros krypčių sisteminimas; − objektyvus įvertinimas technologijų paplitimą lemiančių išorinių ir vidinių aplinkos veiksnių bei jų hierarchijų numatymas; − nuoseklus visų galimų poveikių, turinčių įtakos inovacinės veiklos įgyvendinimui, įvertinimas. − pagrįstų daugiatikslių vertinimo metodų parinkimas. 97 98 BENDROSIOS IŠVADOS

Remiantis išvardintais aspektais siūloma statybos technologijų ir produktų plėtros rinkoje uždavinius spręsti kompleksiškai, keliais lygmenimis. 2. Nustatyta, kad kiekvienas sprendimas laikomas priimtu tinkamai, jeigu jis racionaliausias, įvertinus visus pagrindinius tikslus charakterizuojančius veiksnius (rodiklius). Tokių uždavinių modeliai aprašomi remiantis spren- džiančiųjų, lemiančiųjų ir veikiamųjų suinteresuotų visuomenės grupių tikslais, todėl jiems spręsti siūloma taikyti daugiatikslius sprendimų priė- mimo metodus. 3. Antrajame disertacijos skyriuje pristatytas autorės sukurtas kompleksinis daugiapakopio sprendimų priėmimo modelio algoritmas. Pasiūlyta rodiklių vertinimo seka derinant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, šiam tikslui naudojant du jų reikšmingumų nustatymo metodus. Skirtingiems uždavinio tikslams pasiekti pritaikyti moksliškai pagrįsti daugiatikslio vertinimo metodai. Moksliniu požiūriu toks kompleksinis modelis yra naudingas tuo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo ieškantis geriausio sprendimo gali greitai gauti rezultatus, juos, gautus skirtingais sprendimo metodais, palyginti ir priimti racionalius sprendimus. 4. Tvarumo principais grindžiamam modeliui pritaikyti daugiatikslio vertinimo metodų deriniai: makroaplinkos veiksniams vertinti – MULTIMOORA metodas + dominavimo teorija, mezoaplinkos veiksniams vertinti – entropijos metodas + COPRAS metodas, mikroaplinkai vertinti – AHP metodas + perstatymo metodas. Sprendžiant statybos įmonės plėtros planavimo užda- vinius siūloma taikyti daugiapakopį kompleksinį sprendimų priėmimo algo- ritmą, kuris yra universalus ir tinkantis daugeliui plėtros uždavinių spręsti. 5. Taikant sudarytą kompleksinio daugiapakopio sprendimų priėmimo modelio algoritmą, suformuluotas ir išspręstas praktinis pavyzdys Lietuvos statybos įmonės atveju, kuris formuoja naują požiūrį į efektyvų naujų technolo- gijų diegimą statybos rinkoje remiantis tvarumo principais. Sukurtu daugiapakopiu vertinimo modeliu gali būti įvertinamas technologijos, naujo produkto ar produkto dalies, technologinio proceso vartotojams prieinamumas, investicijos į naujas technologijas įmonėje, inovacijų plėtra versle. 6. Interpretuojant tyrimų rezultatus būtina atsižvelgti į kai kuriuos apribojimus. Pirma, disertacijoje analizuojamos konkrečių statybos technologijų ir pro- duktų plėtros galimybės. Norint daryti išvadas dėl kito produkto ar proceso būtini papildomi tyrimai. Antra, empirinis tyrimas apima Lietuvos įmonių duomenis nagrinėjamu laikotarpiu. Keičiantis šalies ekonominėms ar politi- nėms sąlygoms modelį reikėtų pritaikyti esamai situacijai rinkoje. Trečia, sprendžiant uždavinius, tikslinga rezultatų patikimumą papildomai tikrinti kitais plačiai taikomais MADM metodais.

Literatūra ir šaltiniai

Aydogan, E. K. 2011. Performance measurement model for Turkish aviation firmsusing the rough–AHP and TOPSIS methods under fuzzy environment, Expert Systems With Ap- plications 38: 3992–3998. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2010.09.060 Aghion, P.; Griffith, R. 2005. Competition and Growth: Reconciling Theory and Evidence , Cambridge, MA: MIT Press, p.104. Aghion, P.; Van Reenen, J.; Zingales, L. 2013. Innovation and Institutional Ownership, American Economic Review 103(1): 277–304. http://dx.doi.org/10.1257/aer.103.1.277 Akadiri, P. O.; Olomolaiye, P. O.; Chinyio, E. A. 2013. Multi–criteria evaluation model for the selection of sustainable materials for building projects, Automation in Construction 30: 113–125. http://dx.doi.org/10.1016/j.autcon.2012.10.004 Altwies, J. E.; Nemet, G. F. 2013. Innovation in the US building sector: An assessment of patent citations in building energy control technology, Energy Policy 52: 819–831. http://dx.doi.org/10.1016/j.enpol.2012.10.050 Amit, R.; Zott, C. 2001. Value creation in e–business, Strategic Management Journal 22 (6–7): 493–520. http://dx.doi.org/10.1002/smj.187 Antuchevičiene, J.; Zakarevicius, A.; Zavadskas, E. K. 2011. Measuring Congruence of Ranking Results Applying Particular MCDM Methods, Informatica 22(3): 319–338. http://www.mii.lt/Informatica/pdf/INFO836.pdf

99 100 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Bagdonienė, L.; Bagdonas, E.; Kazlauskienė, E.; Zemblytė, J. 2005. Organizacijų vadyba . Kaunas:Technologija, p. 310. Bagočius, V.; Zavadskas, E. K.; Turskis, Z. 2013. Multi–Criteria Selection of a Deep– Water Port in Klaipeda, 11th International Scientific Conference on Modern Building Ma- terials, Structures and Techniques (MBMST) , MAY 16–17, 2013 Vilnius, Lithuania, Pro- cedia Engineering 57: 144–148. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2013.04.021 Bal, M.; Bryde, D.; Fearon, D.; Ochieng, E. 2013. Stakeholder Engagement: Achieving Sustainability in the Construction Sector, Sustainability 6: 695–710. http://dx.doi.org/doi:10.3390/su5020695 Baležentis, A.; Baležentis, T.; Valkauskas, R. 2010. Evaluating situation of Lithuania in the European Union: structural indicators and MULTIMOORA method, Technological and Economic Development of Economy 16(4): 578–602. http://dx.doi.org/10.3846/tede.2010.36 Baležentis, A.; Baležentis, T. 2011. Assessing the efficiency of Lithuanian transport sector by applying the methods of MULTIMOORA and data envelopment analysis, Transport 26(3): 263–270. http://dx.doi.org/10.3846/16484142.2011.621146 Baležentis, A.; Baležentis, T.; Brauers, W. K. M. 2011a. Implementation of the strategy Europe 2020 by the multi–objective evaluation method MULTIMOORA, E & M Ekono- mie a Management 14(2): 6–21. http://www.ekonomiemanagement.cz/download/1346064234_7e84/2011_02_balezentisov e_brauers.pdf Baležentis, T.; Baležentis, A.; Brauers, W. K. M. 2011b. Multi–objective optimization of well–being in the European Union member states, Ekonomska Istrazivanja–Economic Re- search 24(4): 1–15. http://oet.unipu.hr/uploads/media/Economic_research_Vol.24_No.4_2011_02.pdf Balli, S.; Korukoglu, S. 2009. Operating system selecting using fuzzy AHP and TOPSIS methods, Mathematical and Computational Applications 14(2): 119–130. Banterle, A.; Stranieri, S. 2013. Sustainability Standards and the Reorganization of Private Label Supply Chains: A Transaction Cost Perspective, Sustainability 5(12): 5272–5288. http://dx.doi.org/10.3390/su5125272 Bartkus, E. V.; Piktys, R. 2007. Įmonių organizavimas ir rizika: smulkaus verslo organizavimas . KTU leidykla Technologija, Kaunas, 214 p. Bhattacharyya, S. C. 2012. Energy access programmes and sustainable development: A critical review and analysis, Energy for Sustainable Development 16(3): 260–271. http://dx.doi.org/10.1016/j.esd.2012.05.002 Bitarafan, M.; Zolfani, S. Hashemkhani; Arefi, S. L.; Zavadskas, E. K. 2012. Evaluating the construction methods of cold–formed steel structures in reconstructing the areas dama- ged in natural crises, using the methods AHP and COPRAS–G, Archives of Civil and Me- chanical Engineering 12(3): 360–367. http://dx.doi.org/10.1016/j.acme.2012.06.015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 101

Bitner, M. J. 2001. Guru’s view. Service and technology: opportunities and paradoxes, Managing Service Quality 11(6): 375−379. Bynum, P.; Issa, R. R. A.; Olbina, S. 2013. Building Information Modeling in Support of Sustainable Design and Construction, Journal of Construction Engineering and Manage- ment 139(1): 24–34. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943-7862.0000560 Bohlmann, J. D.; Golder, P.; Mitra, D. 2002. Deconstructing the pioneer’s advantage: ea- mining vintage effects and consumer valuations of quality and variety, Management Science 48: 1175–1195. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-540-29860-1_10 Brauers, W. K. M.; Zavadskas, E. K. 2006. The MOORA method and its application to privatization in a transition economy, Control and Cybernetics 35(2): 445–469. Brauers, W. K. M.; Zavadskas, E. K. 2011. MULTIMOORA optimization used to decide on a bank loan to buy property, Technological and Economic Development of Economy 17(1): 174–188. http://dx.doi.org/10.3846/13928619.2011.560632 Brauers, W. K. M.; Zavadskas, E. K. 2013. Multi–objective economic evaluation of the European Union Member states. As opposed to credit rating agencies opinions? Transfor- mations in Business & Economics 12(2): 102–124. http://www.transformations.khf.vu.lt/29/article/mult Brauers, W. K. M.; Kracka, M.; Zavadskas, E. K. 2012. Lithuanian case study of masonry buildings from the soviet period, Journal of Civil Engineering and Management 18(3): 444–456. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2012.700944 Braganca, L.; Mateus, R.; Koukkari, H. 2007. Assessment of building sustainability, in, Sustainability of Constructions, Integrated Approach to Life–time Structural Engineering, Proceedings of the first COST C25 Workshop , September 13–15, 2007, Lisbon, Selected papers Multicomp, p. 3–12. Bribián, I. Z.; Capilla, A. V.; Usó, A. A. 2011. Life cycle assessment of building materials: Comparative analysis of energy and environmental impacts and evaluation of the eco–efficiency improvement potential, Building and Environment 46(5): 1133–1140. http://dx.doi.org/10.1016/j.buildenv.2010.12.002 Carpenter, G.; Sawhney, M. 1996. Multi-generation New Product Strategy: the Role of Consumer learning in evolving markets . (Working paper). Northwestern University, Mar- keting Department. Casadesus–Masanell, R.; Ricart, J. E. 2010. From strategy to business models and onto tactics, Long Range Planning 43(2–3): 195–215. http://dx.doi.org/10.1016/j.lrp.2010.01.004 Chakraborty, S. 2011. Applications of the MOORA method for decision making in manufacturing environment, International Journal of Advanced Manufacturing Technology 54(9–12): 1155–2266. http://dx.doi.org/10.1007/s00170-010-2972-0

102 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Chatterjee, P.; Athawale, V.M.; Chakraborty, S. 2011. Materials selection using complex proportional assessment and evaluation of mixed data methods, Materials & Design 32(2): 851–860. http://dx.doi.org/10.1016/j.matdes.2010.07.010 Chen, T. Y. 2012. Comparative analysis of SAW and TOPSIS based on interval-valued fuzzy sets: Discussions on score functions and weight constraints, Expert Systems with Applications 39(2): 1848–1861. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2011.08.065 Chesbrough, H. 2010. Business Model Innovation: Opportunities and Barriers, Long Ran- ge Planning 43(2–3): 354–363. http://dx.doi.org/10.1016/j.lrp.2009.07.010 Chou, S. J.; Pham, A. D.; Wang, H. 2013. Bidding strategy to support decision–making by integrating fuzzy AHP and regression–based simulation, Automation in Construction 35: 517–527. http://dx.doi.org/10.1016/j.autcon.2013.06.007 Coenen, L.; Benneworth, P.; Truffer, B. 2012. Toward a spatial perspective on sustainability transitions, Research Policy 41(6): 968–979. http://dx.doi.org/10.1016/j.respol.2012.02.014 Colson, C. M.; Nehrir, M. H.; Sharma, R. K.; Asghari, B. 2014. Improving sustainability of hybrid energy systems part II: managing multiple objectives with a multiagent system, IEEE Transactions on Sustainable Energy 5(1): 46–54. http://dx.doi.org/10.1109/TSTE.2013.2269319 Davis, S. C.; Kucharik, C. J.; Fazio, S.; Monti, A. 2013. Environmental sustainability of advanced biofuels, Biofuels Bioproducts & Biorefining–Biofpr 7(6): 638–646. http://dx.doi.org/10.1002/bbb.1439 Dejus, T.; Antucheviciene, J. 2013. Assessment of Health and Safety Solutions at a construction site, Journal of Civil Engineering and Management 19(5): 728–737. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2013.812578 Drnevich, P. L.; Croson, D. C. 2013. Information Technology and Business–Level Strate- gy: Toward an Integrated Theoretical Perspective, MIS Quarterly 37(2): 483–509. Elkington, J. 1994. Towards the sustainable corporation: Win–win–win business strategies for sustainable development, California Management Review 36(2): 90–100. European Commission. 2012. Communication from the commission to the European pa- rliament and the council – Strategy for the sustainable competitiveness of the construction sector and its enterprises , Brussels 31.7.2012COM(2012) 433 final. Europos Parlamentas ir Taryba. 2009. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra [interaktyvus] [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/111902.pdf. Fewings, P. 2013. Construction Project Management – An Integrated Approach [interaktyvus] [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.google.lt/books?

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 103 hl=lt&lr=&id=eYMmLJHGrmgC&oi=fnd&pg=PP2&dq=sustainable+construction+projec t+management+by+applying+decision+support+stems&ots=pAt7CVwXs3&sig=l2ZlhAh GlluS5t8owNfGPqnvaqE&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Frenkel, A.; Bendit, E.; Kaplan, S. 2014. Knowledge cities and transport sustainability: the link between the travel behavior of knowledge workers and car–related job perks, Interna- tional Journal of Sustainable Transportation 8(3): 225–247. http://dx.doi.org/10.1080/15568318.2012.688093 Gambardella, A.; McGahan, A. M. 2010. Business–Model Innovation: General Purpose Technologies and their Implications for Industry Structure, Long Range Planning 43(2–3): 262–271. http://dx.doi.org/10.1016/j.lrp.2009.07.009 Gineitienė Z., Korsakaitė D., Kučinskienė M., Tamulevičius J. 2003. Verslas . Vilnius: Rosma, p. 269. Girmscheid, G.; Selberherr, J. 2012. Sustainable Business Management – Challenge for designers and construction companies, Bauingenieur 87: 402–409. Glock, Ch. 2013. Integrated Realization of Sustainable and Lifecycle–orientated Real Es- tates, Bauingenieur 88: 105–116. Goedert, J. D.; Sekpe, V. D. 2013. Decision Support System–Enhanced Scheduling in Matrix Organizations Using the Analytic Hierarchy Process, Journal of Construction En- gineering and Management 139(11): 290–297. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943-7862.0000734 Håkansson, H.; Ingemansson, M. 2013. Industrial renewal within the construction network, Construction Management and Economics 31(1): 40–61. http://dx.doi.org/10.1080/01446193.2012.737470 Han, S.; Liu, Z. B.; Li, Y. 2013. Ambient air quality comprehensive evaluation of matter– element analysis model based on the entropy weights. Mechanical engineering, materials and energy II Book Series: Applied Mechanics and Materials 281: 653–657. Hiremath, R. B.; Balachandra, P.; Kumar, B.; Bansode, S. S.; Murali, J. 2013. Indicator– based urban sustainability–a review, Energy for Sustainable Development 17(6): 555–563. http://dx.doi.org/10.1016/j.esd.2013.08.004 Horlings, L. G.; Marsden, T. K. 2014. Exploring the 'New Rural Paradigm' in Europe: Eco–economic strategies as a counterforce to the global competitiveness agenda, Euro- pean Urban and Regional Studies 21(1): 4–20. http://dx.doi.org/10.1177/0969776412441934 Hsueh, S. L.; Lee, J. R.; Chen, Y. L. 2013. DFAHP multicriteria risk assessment model for redeveloping derelict public buildings, International Journal of Strategic Property Mana- gement 17(4): 333–346. http://dx.doi.org/10.3846/1648715X.2013.852995 Hwang, B. G.; Lim, E. S. J. 2013. Critical Success Factors for Key Project Players and Objectives: Case Study of Singapore, Journal of Construction Engineering and Manage- ment 139(2): 204–215. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943-7862.0000597

104 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Yang, J.; Ogunkah, I. C. B. 2013. A Multi–Criteria Decision Support System for the Se- lection of Low–Cost Green Building Materials and Components, Journal of Building Construction and Planning Research 1(4): 89–130. http://dx.doi.org/10.4236/jbcpr.2013.14013 Yu, Y.; Woo, S. J. 2013. A Study on the Model of a Building–Envelope Structural Modi- fication System to Increase Energy Efficiency at the Schematic Design Stage, Journal of Asian Architecture and Building Engineering 12(2): 189–196. http://dx.doi.org/10.3130/jaabe.12.189 Juan, Y. K.; Gao, P.; Wang, J. 2010. A hybrid decision support system for sustainable of- fice building renovation and energy performance improvement, Energy and Buildings 42(3): 290–297. http://dx.doi.org/10.1016/j.enbuild.2009.09.006 Kalibatas, D.; Zavadskas, E. K.; Kalibatiene, D. 2011. The concept of the ideal indoor environment in multi–attribute assessment of dwelling–houses, Archives of Civil and Me- chanical Engineering 11(1): 89–101. Kalibatas, D.; Zavadskas, E. K.; Kalibatiene, D. 2012. A method of multi–attribute assessment using ideal alternative: choosing an apartment with optimal indoor environment, In- ternational Journal of Strategic Property Management 16(3): 338–353. http://dx.doi.org/10.3846/1648715X.2012.722567 Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Naimavičienė, J.; Krutinis, M.; Plakys, V.; Venskus, D. 2010. Model for a complex analysis of intelligent built environment, Automation in Const- ruction 19(3): 326–340. http://dx.doi.org/10.1016/j.autcon.2009.12.006 Kaklauskas, A.; Kelpšienė, L.; Zavadskas, E. K.; Bardauskienė, D.; Kaklauskas, G.; Urbo- nas, M.; Sorakas, V. 2011. Crisis management in construction and real estate: conceptual modeling at the micro–, meso– and macro–levels, Land Use Policy 28(1): 280–293. http://dx.doi.org/10.1016/j.landusepol.2010.06.008 Kaklauskas, A.; Rutė, J.; Zavadskas, E. K.; Daniūnas, A.; Pruskus, V.; Bivainis, J.; Gu- dauskas, R.; Plakys, V. 2012. Passive house model for quantitative and qualitative analyses and its intelligent, Energy and Buildings 50: 7–18. http://dx.doi.org/10.1016/j.enbuild.2012.03.008 Kanapeckienė, L.; Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Raslanas, S. 2011. Method and system for multi–attribute market value assessment in analysis of construction and retrofit projects, Expert Systems with Applications 38(11): 14196-14207. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2011.04.232 Kang, L. S.; Kim, S.–K.; Moon, H. S.; Kim H.S. 2013a. Development of a 4D objectbased system for visualizing the risk information of construction projects, Automation in Const- ruction 31: 186–203. http://dx.doi.org/10.1016/j.autcon.2012.11.038 Kang, Y.; Kim, C.; Son, H.; Lee, S.; Limsawasd, C. 2013b. Comparison of Preproject Planning for Green and Conventional Buildings, Journal of Construction Engineering and Management 139(11): 04013018. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943-7862.0000760

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 105

Karande, P.; Chakraborty, S. 2012. Application of multi–objective optimization on the basis of ratio analysis (MOORA) method for materials selection, Materials & Design 37: 317–324. http://dx.doi.org/10.1016/j.matdes.2012.01.013 Karlin, S.; Studden, W. J. 1966. Tchebycheff Systems: with Applications in Analysis and Statistics . Interscience Publishers, New York. Kates, R. W.; Parris, T. M.; Leiserowitz, A. A. 2005. What is sustainable development? Goals, indicators, values, and practice, Environment: Science and Policy for Sustainable Development 47: 8–21. Kinderis, R.; Jucevičius, G. 2013. Verslo modelio inovacijos: tipologijos ir dimensijos vadybos teorijoje, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 1(29): 84–95. Kirstukas, J.; Rakšys, R.; Serva, E.; Vaznonis, B. 2013. Inovacijų ir techninių pokyčių ekonomika , Mokomoji knyga, Akademija, Kaunas, p. 70. Kracka, M.; Zavadskas, E. K. 2013. Panel building refurbishment elements effective selection by applying multiple–criteria methods, International Journal of Strategic Property Management 17(2): 210–219. http://dx.doi.org/10.3846/1648715X.2013.808283 Kracka, M.; Brauers, W. K. M.; Zavadskas, E. K. 2010. Ranking Heating Losses in a Building by Applying the MULTIMOORA, Inzinerine Ekonomika – Engineering Econo- mics 21(4): 352–359. Kracka, M.; Zavadskas, E. K. 2013. Panel building refurbishment elements effective selection by applying multiple–criteria methods, International Journal of Strategic Property Management 17(2): 210–219. http://dx.doi.org/10.3846/1648715X.2013.808283 Kuzman, M. K.; Groselj, P.; Ayrilmis, N.; Zbašnik–Senegačnikc, M. 2013. Comparison of passive house construction types using analytic hierarchy process, Energy and Buildings 64: 258–263. http://dx.doi.org/10.1016/j.enbuild.2013.05.020 Lapinskiene, V.; Martinaitis, V. 2013. The Framework of an Optimization Model for Building Envelope, 11th International Scientific Conference „Modern building materials, structures and techniques“ May 16–17, 2013, Vilnius, Lithuania Procedia Engineering 57: 670–677. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2013.04.085 Larichev, O. I.; Kortnev, A. V.; Kochin D. Y. 2002. Decision support system for classification of a finite set of multicriteria alternatives, Decision Support Systems 33: 13–21. http://dx.doi.org/10.1016/S0167-9236(01)00132-4 Lee, Y.–H.; Lee, Y.–H. 2012. Integrated assessment of competitive–strategy selection with an analytical network process, Journal of Business Economics and Management 13(5): 801–831. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.620171 Lee, J.; Lee, Y.; Kim, J. 2013. Assessing the Risks of Asian Development Projects: A Theoretical Framework and Empirical Findings, Journal of Asian Architecture and Buil- ding Engineering 12(1): 25–32. http://dx.doi.org/10.3130/jaabe.12.25

106 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Liou, J. J. H.; Tzeng, G.-H. 2012. Comments on “Multiple criteria decision making (MCDM) methods in economics: an overview”, Technological and Economic Develop- ment of Economy 18(4): 672–695. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2012.753489 Liou, J. J. H. 2013. New concepts and trends of MCDM for tomorrow – in honor of Pro- fessor Gwo-Hshiung Tzeng on the occasion of his 70th birthday, Technological and Eco- nomic Development of Economy , 19(2): 367–375. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2013.811037 Liu, P. 2010. Multi-attribute decision-making method research based on interval vague set and TOPSIS method, Technological and Economic Development of Economy 15(3): 453– 463. http://dx.doi.org/10.3846/1392-8619.2009.15.453-463 Lorek, S.; Spangenberg, J. H. 2014. Sustainable consumption within a sustainable economy beyond green growth and green economies, Journal of Cleaner Production 63: 33–44. http://dx.doi.org/10.1016/j.jclepro.2013.08.045 Martins, N. O. 2013. The place of the capability approach within sustainability economics, Ecological Economics 95: 226–230. http://dx.doi.org /10.1016/j.ecolecon.2013.07.004 Martišius, A. S.; Martišius, M. 2008. Information Society and statistics, Economics of En- gineering Decisions 5 (60): 16–23. Mazurkiewicz, A.; Poteralska, B. 2012. System of a complex assessment of technological innovative solutions, Problemy Eksploatacji–Maintenance Problems 4: 5–21. Medineckiene, M.; Turskis, Z.; Zavadskas, E. K. 2011. Life–cycle analysis of a sustainable building, applying multi–criteria decision making method, 8th International Conference “Environmental Engineering Location” , May 19–20,Vilnius, Lithuania, p. 957–961. Medineckiene, M.; Bjork, F. 2011. Owner preferences regarding renovation measures – the demonstration of using multi–criteria decision making, Journal of Civil Engineering and Management 17(1): 284–295. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2011.582380 Melnikas, B.; Jakubavičius, A.; Strazdas, R. 2000. Inovacijų vadyba . Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, p. 196. Mickevičienė, M. 2011. Įmonės kompetencijos kaip tvaraus konkurencinio pranašumo kū- rimo instrumentas: strateginis iššūkis, Business Systems and Economics 1(1): 8–22. Mickaityte, A.; Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Tupenaite, L. 2008. The concept model of sustainable buildings refurbishment, International Journal of Strategic Property Mana- gement 12(1): 53–68. http://dx.doi.org/10.3846/1648-715X.2008.12.53-68 Milutiene, M.; Staniskis, J. K.; Krucius, A.; Auguliene, V.; Ardickas, D. 2012. Increase in buildings sustainability by using renewable materials and energy, Clean Technologies and Environmental Policy 14: 1075–1084. http://dx.doi.org/10.1007/s10098-012-0505-2 Paelnick, J. H. P. 1976. Qualitative multiple criteria analysis, environmental protection and multiregional development, Papers of the Regional Science Association 36: 59–74.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 107

Paleta, R.; Pina, A.; Silva, C. A. 2012. Remote Autonomous Energy Systems Project: Towards sustainability in developing countries, Energy 48(1): 431–439. http://dx.doi.org/10.1016/j.energy.2012.06.004 Pan, W.; Dainty, A.; Gibb, A. 2012. Establishing and Weighting Decision Criteria for Building System Selection in Housing Construction, Journal of Construction Engineering and Management 138(11): 1239–1250. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943- 7862.0000543 Podvezko, V. 2011. The Comparative Analysis of MCDA Methods SAW and COPRAS, Inzinerine Ekonomika–Engineering Economics 22(2): 134–146. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.310 Podvezko, V. 2005. Ekspertų įverčių suderinamumas, Technological and Economic Deve- lopment of Economy [Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas] 9(2): 101–107. Raju, K. S.; Kumar, D. M. 2013. Multicriterion analysis in engineering and management . Kindle edition. PHI Learning Private Limited, 343p. Ramanathan, R. 2001. A note on the use of the analytic hierarchy process for environmental impact assessment, Journal of Environmental Management 63: 27−35. http://dx.doi.org/10.1006/jema.2001.0455 Ramaswami, A.; Weible, C.; Main, D.; Heikkila, T.; Siddiki, S.; Duvall, A.; Pattison, A.; Bernard, M. 2012. A Social–Ecological–Infrastructural Systems Framework for Interdis- ciplinary Study of Sustainable City Systems An Integrative Curriculum Across Seven Ma- jor Disciplines, Journal of Industrial Ecology, Special Issue 16(6): 801–813. http://dx.doi.org/10.1111/j.1530-9290.2012.00566.x Raslanas, S.; Stasiukynas, A.; Krutinis, M. 2012. Some aspects of sustainable real estate development: a case study of Druskininkai snow arena in Lithuania, E&M Ekonomie a Management 15(4): 71–83. Rizzi, F.; Bartolozzi, I.; Borghini, A.; Frey, M. 2013. Environmental Management of End– of–Life Products: Nine Factors of Sustainability in Collaborative Networks, Business Stra- tegy and the Environment 22(8): 561–572. http://dx.doi.org/10.1002/bse.1766 Rizzi, F.; van Eck, N. J.; Frey, M. 2014. The production of scientific knowledge on renewable energies: Worldwide trends, dynamics and challenges and implications for management, Renewable Energy 62: 657–671. http://dx.doi.org/10.1016/j.renene.2013.08.030 Roper, S.; Vahter, P.; Love, J. H. 2013. Externalities of openness in innovation, Research Policy 42(9): 1544–1554. http://dx.doi.org/10.1016/j.respol.2013.05.006 Rothaermel, F. T. 2008. Chapter 7: Competitive advantage in technology intensive indust- ries, Technological Innovation: Generating Economic 18: 201–225. http://dx.doi.org/10.1016/S1048-4736(07)00007-0 Saaty, T. L.; Vargas, L. G.; Kearns, K. P. 1991. The Logic of Priorities: Analytical Plan- ning–The Organization of Systems , RWS Publications, p. 509. Saaty, T. L. 1980. The analytic hierarchy process . New York: McGraw–Hill.

108 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Saaty, T. L. 1996. Decision Making with Dependence and Feedback: The Analytic Network Process . RWS Publications, Pittsburgh. Sala, S.; Farioli, F.; Zamagni, A. 2013. Life cycle sustainability assessment in the context of sustainability science progress (part 2), International Journal of Life Cycle Assessment 18(9): 1686–1697. http://dx.doi.org/10.1007/s11367-012-0509-5 Saparauskas, J.; Zavadskas, E. K.; Turskis, Z. 2011. Selection of facade's alternatives of commercial and public buildings based on multiple criteria, International Journal of Stra- tegic Property Management 15(2): 189–203. http://dx.doi.org/10.3846/1648715X.2011.586532 SBA faktų suvestinė [interaktyvus]. 2013. Įmonės ir pramonė [žiūrėta 2013 m. balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą:. Schallmo, D. R. A.; Brecht, L. 2010. Business Model Innovation in Business– to–Business Markets – Procedure and Examples, The Proceedings of the 3rd ISPIM Innovation Sympo- sium: "Managing the Art of Innovation: Turning Concepts into Reality ", 12–15 December, 2010; Quebec City, Canada. Schrettle, S.; Hinz, A.; Scherrer –Rathje, M.; Friedli, T. 2014. Turning sustainability into action: Explaining firms' sustainability efforts and their impact on firm performance, In- ternational Journal of Production Economics 147(Part A): 73–84. http://dx.doi.org/10.1016/j.ijpe.2013.02.030 Shannon, C. E. 1948. A matchematical theory of communication, The Bell System Techni- cal Journal 27: 379–423. Shelbourne, M. A.; Bouchlaghem, D. M.; Anumba, C. J.; Carillo, P. M.; Khalfan, M. M. K.; Glass, J. 2006. Managing Knowledge in the Context of Sustainable Construction, IT- con 11: 57–71. Simanavičienė, R. 2013. Statistinių metodų taikymas daugiatikslių sprendimų patikimumui įvertinti, Informacijos mokslai 65: 120 –126. Skare, M.; Golja, T. 2012. Corporate social responsibility and corporate financial performance – is there a link?, Ekonomska Istrazivanja-Economic Research 25(1): 215–242. Skibniewski, M. J.; Zavadskas, E. K. 2013. Technology development in construction: a continuum from distant past into the future, Journal of Civil Engineering and Management 19(1): 136–147. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2012.756060 Son, K.; Choi, K.; Woods, P.; Park, Y. 2012. Urban Sustainability Predictive Model Using GIS: Appraised Land Value versus LEED Sustainable Site Credits, Journal of Construc- tion Engineering and Management–ASCE 138(9): 1107–1112. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943-7862.0000449 Strange, T.; Bayley, A. 2008. Sustainable Development. Linking Economy, Society, Envi- ronment , Organisation for Economic Co–operation and Development (OECD): Paris, France, p. 144.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 109

Staniunas, M.; Medineckiene, M.; Zavadskas, E. K.; Kalibatas, D. 2013. To modernize or not: Ecological–economical assessment of multi–dwelling houses modernization, Archives of Civil and Mechanical Engineering 13(1): 88–98. http://dx.doi.org/10.1016/j.acme.2012.11.003 Susniene, D.; Sargunas, G. 2013. Development of Sustainable and Socially Responsible Business: A Stakeholder Perspective, 5th International Scientific Conference on Changes in Social and Business Environment (CISABE), NOV 07–08, Panevėžys. Susinskas, S.; Zavadskas, E. K.; Turskis, Z. 2011. Multiple criteria assessment of pile– columns alternatives, Baltic Journal of Road and Bridge Engineering 6(3): 145–152. http://dx.doi.org/10.3846/bjrbe.2011.19 Tam, V. W. Y.; Shen, L. Y.; Ochoa, J. 2013. Design for Green Property Development in Developing Cities, Journal of Professional Issues in Engineering Education and Practice 139(4): 310–316. http://dx.doi.org /10.1061/(ASCE)EI.1943-5541.0000161 Tamosaitiene, J.; Gaudutis, E. 2013. Complex assessment of structural systems used for high–rise buildings, Journal of Civil Engineering and Management 19(2): 305–317. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2013.772071 Tamošaitienė, J.; Zavadskas, E. K.; Turskis, Z. 2013. Multi-criteria risk assessment of a construction project, Procedia Computer Science : first international conference on Infor- mation Technology and Quantitative Management (ITQM 2013) , 16-18 May, 2013, China, 17: 129–133. http://dx.doi.org/10.1016/j.procs.2013.05.018 Tao, R.; Tam, C. M. 2013. System reliability theory based multiple–objective optimization model for construction projects, Automation in Construction 31: 54–64. http://dx.doi.org/10.1016/j.autcon.2012.11.040 Tassey, G. 2013. Beyond the business cycle: The need for a technology–based growth strategy, Science and Public Policy 40(3): 293–315. http://dx.doi.org /10.1093/scipol/scs106 Tatari, O.; Kucukvar, M. 2012. Sustainability Assessment of US Construction Sectors: Ecosystems Perspective, Journal of Construction Engineering and Management–ASCE 138(8): 918–922. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)CO.1943-7862.0000509 Teece, D. J. 2010. Business Models, Business Strategy and Innovation, Long Range Plan- ning, Special Issue: SI 43(2): 172–194. Tupenaite, L.; Zavadskas, E.K.; Kaklauskas, A.; Turskis, Z.; Seniut, M. 2010. Multiple criteria assessment of alternatives for built and human environment renovation, Journal of Civil Engineering and Management 16(2): 257–266. http://dx.doi.org /10.3846/ jcem.2010.30 Turskis, Z. 2008. Multi-attribute contractors ranking method by applying ordering of fea- sible alternatives of solutions in terms of preferability technique, Technological and Eco- nomic Development of Economy 14(2): 224–239. http://dx.doi.org /10.3846/1392- 8619.2008.14.224-239

110 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Turskis, Z. 2009. Daugiatikslio apsisprendimo metodai statinių gyvavimo ciklui modeliuo- ti , habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Vilnius technika, p. 41. United Nations University (UNU–IAS). 2012. Innovation in Local and Global Learning Systems for Sustainability: Traditional Knowledge and Biodiversity . [interaktyvus] [žiūrė- ta 2012 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ias.unu.edu/resource_ centre/TKB%20Book%20FINAL%20Jan%202013_1 United Nations. 2012. The Millenium Development Goals Report [interaktyvus] [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.un.org/millenniumgoals/pdf/MDG%20Report%202012.pdf United Nations Educational. 2007. Scientific and Cultural Organization. EFA Global Mo- nitoring Report [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 16 d.]. Prieiga per internetą: . United Nations Children’s Fund (UNICEF). 2012. Climate Change Adaptation and Disas- ter Risk Reduction in the Education Sector: Resource Manual [interaktyvus] [žiūrėta 2012 m. sausio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.unicef.org/education/files/UNICEF– ClimateChange–ResourceManual–lores–c.pdf Urban, B.; Govender, D. P. 2012. Empirical Evidence on Environmental Management Practices, Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics 23(2): 209 –215. Ustinovičius, L.; Ambrasas, G.; Alchimovienė, J.; Ignatavičius, Č.; Vilutienė, T. 2012. Statinių eksploatavimas ir atnaujinimas . Mokomoji knyga. Technika, Vilnius, p. 231. Valančienė, L.; Gimžauskienė, E. V. (2007). Changing role of management accounting: Lithuanian experience Case Studies, Economics of Engineering Decisions 5(55): 16–23. Vasauskaitė, J.; Snieška, V.; Drakšaitė, A. 2011. Naujų technologijų diegimas Lietuvos pramonėje: sprendimai ir jų veiksniai, Ekonomika ir Vadyba-Economics and Management 16: 418–427. Volvaciovas, R.; Turskis, Z.; Aviza, D.; Mikšienė, R. 2013. Multi–attribute Selection of Public Buildings Retrofits Strategy, 11th International Scientific Conference „Modern building materials, structures and techniques “, May 16–17, 2013, Vilnius, Lithuania, Pro- cedia Engineering 57: 1236–1241. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2013.04.156 Wang, F.; Cui, T. 2013. The Comprehensive Safety Evaluation Method on the Safety Situ- ation of Iron Mine based on AHP and Extension Theory, Sustainable Development of Na- tural Resources 616–618: 208–212. http://dx.doi.org/10.4028/www.scientific.net/AMR.616-618.208 Wirtz, B. W.; Schilke, O.; Ullrich, S. 2010. Strategic Development of Business Models: Implications of the Web 2.0 for Creating Value on the Internet, Long Range Planning 43: 272–290. http://dx.doi.org/10.1016/j.lrp.2010.01.005 World Bank [interaktyvus]. 2008. Doing Business 2009 . [žiūrėta 2012 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20 Business/Documents/Annual-Reports/English/DB08-FullReport.pdf

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 111

World Bank [interaktyvus]. 2009. Doing Business 2009 . [žiūrėta 2012 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/~/media/FPDKM/Doing%20 Business/Documents/Annual-Reports/English/DB09-FullReport.pdf World Bank [interaktyvus]. 2010. Doing Business 2010 . [žiūrėta 2012 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Annual- Reports/English/DB10-FullReport.pdf World Bank [interaktyvus]. 2011. Doing Business 2011 . [žiūrėta 2012 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Annual- Reports/English/DB11-FullReport.pdf World Bank [interaktyvus]. 2012. Doing Business 2012 . [žiūrėta 2012 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/~/media/FPDKM/Doing%20Business/Documents/Annual- Reports/English/DB12-FullReport.pdf World Commission on Environment and Development (WCED). 1987. Our Common Fu- ture . Oxford University Press. New York, NY, USA, p. 416. World Commission on Environment and Development. 2002. Plan of Implementation of the World Summit on Sustainable Development , World Summit on Sustainable Develop- ment A/CONF.199/20 [interaktyvus] [žiūrėta 2014 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.un–documents.net/jburgpln.htm Zavadskas, E. K.; Vaigauskas, E. 1985. Method applying of decision making theory when preparing construction (Sprendimų priėmimo teorijos metodų taikymas ruošiant statybą). Vilnius: Technika. Zavadskas, E. K. 1991. Системотехническая оценка технологических решений (Sys- tems of estimation of technological solutions in building construction). Ленинград: Стройиздат ( in Russian ). Zavadskas, E. K., Kaklauskas, A., Banaitienė, N. 2001. Pastato gyvavimo proceso dau- giakriterinė analizė . Vilnius: Technika, p. 379. Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Turskis, Z.; Tamosaitiene, J. 2009. Multi-Attribute De- cision-Making Model by Applying Grey Numbers, Informatica 20(2): 305–320. Zavadskas, E. K.; Turskis, Z.; Tamosaitiene, J. 2010a. Risk Assessment of Construction Projects, Journal of Civil Engineering and Management 16(1): 33–46. http://dx.doi.org /10.1016/j.asoc.2014.01.003 Zavadskas, E. K.; Turskis, Z.; Tamosaitiene, J. 2010b. Multi–criteria decision making of management effectiveness of construction enterprises based on the SWOT and MCDM, 6th International Scientific Conference Business and Management , May 13–14, 2010, Vilnius, Lithuania, p. 1127–1132. http://dx.doi.org/10.3846/bm.2010.152

112 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Zavadskas, E. K.; Turskis, Z. 2011. Multiple criteria decision making (MCDM) methods in Economics: an overview, Technological and Economic Development of Economy 17(2): 397–427. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2011.593291 Zavadskas, E. K.; Turskis, Z.; Tamosaitiene J. 2011. Selection of construction enterprises management strategy based on the SWOT and multi–criteria analysis, Archives of Civil and Mechanical Engineering 11(4): 1063–1082. http://dx.doi.org/10.3846/bm.2010.152 Zavadskas, E. K.; Vainiūnas, P.; Turskis, Z.; Tamosaitiene J. 2012a. Multiple criteria decision support system for assessment of projects managers in construction, International Journal of Information Technology & Decision Making 11(2): 501-520. http://dx.doi.org/10.1142/S0219622012400135 Zavadskas, E. K.; Susinskas, S.; Daniunas, A.; Turskis, Z.; Sivilevičius, H. 2012b. Multip- le criteria selection of pile–column construction technology, Journal of Civil Engineering and Management 18(6): 834–842. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2012.744537 Zavadskas, E. K.; Antucheviciene, J.; Saparauskas, J.; Turskis, Z. 2013. Multi–criteria As- sessment of Facades' Alternatives: Peculiarities of Ranking Methodology, 11th Internatio- nal Scientific Conference on Modern Building Materials, Structures and Techniques (MBMST) May 16–17, 2013, Vilnius, Lithuania, Procedia Engineering 57: 107–112. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2013.04.016 Zolfani, S. H.; Zavadskas, E. K. 2013. Sustainable Development of Rural Areas' Building Structures Based on Local Climate, 11th International Scientific Conference „Modern building materials, structures and techniques“ May 16–17, 2013, Vilnius, Lithuania, Pro- cedia Engineering 57: 1295–1301. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2013.04.163 Zott, C.; Amit, R. 2007. Business model design and the performance of entrepreneurial firms, Organization Science 18(2): 181–199. http://dx.doi.org/10.1287/orsc.1060.0232 Zott, C., Amit, R. 2008. The fit between product market strategy and business model: Imp- lications for firm performance , Strategic Management Journal 29(1): 1–26. http://dx.doi.org/10.1002/smj.642 Zott, Ch.; Amit R.; Massa L. 2010 . Business Model: Theoretical Roots, Recent Develop- ments, and Future Research . Working Paper, IESE Business School, University of Navar- ra, p. 43. Zott, C.; Amit, R. 2013. The business model: A theoretically anchored robust construct for strategic analysis, Strategic Organization 11(4): 403–411. http://dx.doi.org/10.1177/1476127013510466 Žostautienė, D. 2010. Marketingo kultūra . Kaunas: Technologija 160 p.

Autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas

Straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose Kildiene, S.; Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K. 2011. COPRAS based comparative analysis of the european country management capabilities within the construction sector in the time of crisis, Journal of Business Economics and Management 12(2): 417–434. Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science) , IF 2010 =2,388.

Brauers, W. K. M.; Kildiene, S.; Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A. 2013. The construction sector in twenty European countries during the recession 2008–2009–country ranking by MULTIMOORA, International Journal of Strategic Property Management 17(1): 58–78. Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science) , IF 2012 =1,130.

Zavadskas, E. K.; Turskis, Z.; Volvačiovas, R.; Kildienė, S. 2013. Multi-criteria assessment model of technologies, Studies in Informatics and Control 22(4): 249–258. Thom- son Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science) , IF 2012 =0,054.

Zavadskas, E. K.; Turskis, Z., Kildienė, S. 2014. State of art surveys of overviews on MCDM/MADM methods, Technological and Economic Development of Economy 20(1): 165–179 . Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science) , IF 2012 =3,224.

113 114 AUTORĖS MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS

Kildienė, S.; Zavadskas, E. K.; Tamošaitienė, J. 2014. Complex technology assessment model for technology development and implementation, Journal of Civil Engineering and Management 20(2): 280–290. Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science) , IF 2012 =2,016.

Straipsniai kituose leidiniuose

Brauers, W. K. M.; Zavadskas, E. K.; Kildienė, S. 2014. Was the Construction Sector in 20 European Countries Anti-Cyclical during the Recession Years 2008-2009 as measured by Multicriteria Analysis (MULTIMOORA)?, 2nd In-ternational Conference on In- formation Technology and Quantitative Manage-ment (ITQM 2014) , Procedia Computer Science 31: 949–956. http://dx.doi.org/10.1016/j.procs.2014.05.347

Kildienė, S. 2013. Assessment of opportunities for construction enterprises in European Union member states using the MULTIMOORA method, 11th international conference on modern building materials, structures and techniques (MBMST) , May 16–17, 2013, Vilnius, Lithuania, Procedia Engineering 57: 557–564. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2013.04.071

Kildienė, S. 2011. Baltijos šalių statybos sektoriaus makroekonominė analizė taikant COPRAS metodą, iš 14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, p. 1–7. ISBN 978955289296.

Kildienė, S.; Pučkytė, K.; Čerkauskas, J. 2012. Investicijų į statybos sektoriaus plėtrą makroekonominė analizė, iš 15-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, p. 1–6. ISBN 978- 609-457-215-9.

Akatjevaitė (Kildienė), S. 2011a. Būsto sektoriaus krizės valdymo modelis ir tendencijos Baltijos šalyse, iš 14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lie- tuvos ateitis“ straipsnių rinkinys Vilnius: Technika, p. 1–5. ISBN 978955289296.

Akatjevaitė (Kildienė), S. 2011b. Statybos sektoriaus krizės analizės aspektai, Mokslas – Lietuvos ateitis = Science – future of Lithuania: statyba, transportas, aviacinės technologijos = Civil and transport engineering, aviation technologies 3(2): 21–25. ISSN 2029-2341.

Summary in English

Introduction

Problem formulation In terms of companies operating in the construction sector, successful competition de- mands flexibility, dynamism and quick response to market changes. In the contemporary business world, progress is determined by the use of technologies, which is one of the essential factors of competitive advantage. This is especially relevant for construction companies that in pursuit of successful growth have to take decisions on various levels, constantly analyse business environments, anticipate new alternative activities and rationally use the existing ones. The competitive struggle between construction companies is especially escalated by rapid and dynamic changes in technologies and production. Such changes are determined by shorter production lifecycles, which forces companies to make decisions, plan and implement new technologies faster than ever before. Decisions anticipated in the planning stage of the company usually do not correspond to final results while aims are not always reached by most rational methods. This usually happens due to the lack of information when indefinite situations are faced. Pro- blems to be solved are rarely limited to few factors while knowledge possessed by edu- cated and qualified makers or rational decision is no longer sufficient for accurate planning of all processes. Knowledge possessed during the planning stage is not completely accurate. Therefore, new methods and problem solving methods need to be sought for problems particular to the planning stage.

115 116 SUMMARY IN ENGLISH

The market share and the nature of its change is the core aim of companies and the object of interest among investors. Consequently, prospective modelling of company decisions and the use of mathematical models with the purpose to maintain the competitiveness on the market is growing more relevant. Modelling of technology expansion creates the basis for organisations to use innovations by way of commercialisation, depending on the size of an organisation, technology strategy, competitive advantage and financial resources available for investment in- to technologies. Design and practical application of mathematical models for best economic indicators is becoming fundamental for the sustainable construction market.

Relevance of the thesis Globally, the number of empirical studies focused on problems in development of construction technologies and production is limited. This void encourages scientists to conti- nue their research efforts. Integration of technologies and their introduction into the market is one of the ways to a possible business success enabling the use of new technologies for the development of new products, processes and services. To successfully compete, companies have to be flexible and dynamic, able to quickly respond to market changes. Additionally, they have to create a construction market that is resource- efficient, climate- and environmentally-friendly, safe and concentrated for the benefit of all citizens, the economy and society. It is not only emergence of new technologies that is important for the development of the construction business but also – their deployment, dissemination of technological achievements into products and production processes. Companies that strive to remain on the competitive market must select an appropriate technology or product as this choi- ce is especially important for satisfaction for customer needs, nature of work undertaken by employees and performance of the company. Assessment of the suitability of technologies is a complicated problem. Each company that undertakes the development of innovative activities is impacted by numerous external and internal factors. Under real business conditions, it is rather difficult to make decisions regarding the suitability of a technology as some attributes could produce a positive result while other could indicate the opposite. Objective decisions regarding the suitability of a technology could be achieved using a set of attributes which would correspond to specifics of the company, services and a variety of business situations. Therefore, to solve the problem the dissertation suggests the multistage complex decision making model comprised of attributes sets that cover macro-, meso- and micro- environments. The model can be adjusted for technologies/products in the construction market and can be practically used by a company during the planning stage.

Research object Assessment into the expansion and efficiency of construction technologies in the market with the help of sustainability principles.

SUMMARY IN ENGLISH 117

Aim of the thesis To suggest the multistage model for assessment into expansion of technologies in the construction market and the algorithm for its practical application.

Objectives of the thesis To achieve the aim of the thesis, the following objectives were formulated: 1. Analyse causes for emergence of new technologies in the construction sector. 2. Assess factors determining technological success during the strategic planning stage of a construction company. 3. To adjust multi-attributed decision making methods and suggest their combinations for assessment into technology expansion factors on macro, meso and micro levels. 4. Design the theoretical multistage assessment model for the assessment into technology expansion in the construction market and the application algorithm based on sustainability principles. 5. Practically check the theoretical multistage assessment model for efficient technology assessment during the planning stage of a company.

Research methodology The thesis is based on publications of foreign and Lithuanian scientists as well as researches, data of construction companies, statistical data of various institutions, reports and published information. While undertaking researches, the dissertation used multi- attribute decision analysis methods, synthesis, comparison of results, modelling and expert evaluation.

Scientific novelty of the thesis The dissertation resulted in the following findings that are new to the science of construction engineering: 1. Designed system of attributes that exhaustively defines the environment of a construction company, the efficiency of which depends on a certain number of variables on three levels, namely micro, meso and macro. 2. Developed theoretical multistage assessment model based on sustainability principles, which is to be used by companies during the planning stage. 3. Suggested combinations of multi-attribute decision analysis methods for assessment of the market potential of construction technologies/products: MULTIMOORA method + dominance theory, entropy method + COPRAS method, AHP method + permutation method. 4. Based on the practical example, practical implementation of the model on three levels of environmental factors is presented.

118 SUMMARY IN ENGLISH

Practical value of research findings Research findings may be valuable for construction companies that are planning their business growth directions. The suggested multistage assessment algorithm assesses prospects of technology deployment and dissemination in the market. The designed multistage assessment model may be used to promote consumer accessibility to a technology, new product or a part of a product or a technological process as well as investments into new technologies in a company or development of innovations in a business.

Defended statements 1. Integration of new construction technologies into a market is one of possible ways towards a successful business management, using new technologies for the design of new products, processes or services. Sustainability in the market is created by integration of technologies, which is defined and assessed as a systematic interaction between factors of macro-, meso-, and micro-environments. 2. Combinations of multi-attribute methods should be used to assess the developmental efficiency of new technologies or solve a different problem that contains a large amount of data while the optimal solution is to be found considering a number of attributes. 3. The designed complex multi-stage model aids the assessment into the value of technological development while aiming for efficiency in company activities and satisfaction of consumer needs.

Approval of research findings 11 scientific articles were publicised on the topic of the thesis: five in scientific journals included into Thomson Reuters ISI Web of Science – Kildienė et al. (2011); Brauers et al. (2013); Zavadskas et al . (2013); Zavadskas et al . (2014); Zavadskas et al. (2014); one in ISI Proceedings – Kildienė et al . (2013); one in other reviewed international con- fe-rence – Brauers et al. (2014); three in conference proceedings of Lithuanian conferences – Kildienė et al. (2012); Kildienė (2011); Akatjevaitė (2011); and one in other Lithu- anian peer-reviewed periodical publications – Akatjevaitė (2011). Findings of the thesis were presented at 4 scientific conferences: th − 2 international conference „Information Technology and Quantitative Man- agement “ in Moscow, 2014; th − 11 international conference „Modern building materials, structures and techniques “ in Vilnius, 2013; th − 15 conferences of young Lithuanian scientists „Science – the future of Lithuania “ in Vilnius, 2012; th − 14 conferences of young Lithuanian scientists „ Science – the future of Lithuania “ in Vilnius, 2011.

SUMMARY IN ENGLISH 119

Structure of the thesis The thesis comprises an introduction, three chapters, general conclusions, list of literature, resources and scientific publications of the author on the topic of dissertation, abstract in English and the annexes. The volume of the thesis amounts to 133 pages with the exception of annexes; the text contains 33 numbered equations, 19 illustrations and 27 tables. The dissertation is built upon 170 references.

1. Sustainability principles in the construction sector The first chapter of the dissertation focuses on key directions for the development of sustainable construction and interplay between dimensions of new technology expansion in a sustainable construction market. The analysis is focused on problems in deployment of innovative construction technologies. Additionally, it reviews assessment models and methods used in the construction sector that encourages the public to undertake smart planning, design, construction, management and marketing. The literature analysis indicates varied use of numerous synonyms for sustainability over the past two decades, namely sustainable development, sparing development, balanced advancement, balanced expansion, green development, environmentally friendly, harmonious development etc. As one of the greatest challenges of today, sustainability lacks an unambiguous definition. However, scientific researchers conducted in all areas have something in common, namely sustainability principles including political, economic, legal, social and environmental dimensions aimed at satisfaction of public needs. Although the concept of sustainability was interpreted differently during different times (World Commission on Environment and Development 1987, Elkington 1994, Kates et al. 2005, Strange, Bayley 2008) and has no single definition, the current universal ten- dency is to recognise that sustainable development depends on a complex of variables pertaining to macro-, meso- and micro-environments. Based on this perception of sustainability, the thesis mainly focuses on the construction sector. The level of efficiency of a construction branch changes depending on the aggregate impact of these factors. The aim of sustainable construction is the design of buildings that would help saving energy and resources, protecting public health and ensuring well-being of residents. The sustainability principle in construction not only covers environmental issues, technical efficiency and functional requirements but also urban renovation and social aspects. The construction sector is constantly faced with new emerging technologies, equipment or materials that have to be more operatively and rationally used in manufacturing of products and development of structures, buildings and civil engineering assets. The thesis makes an assumption that new technologies is one of the key factors that determine growth and competitive ability in the construction business; consequently, strategy-making requires reliable models and methods for the assessment of characteristics pertaining to the expansion of technologies in the market. The literature analysis de- monstrates that in terms of the development of the sector, technology innovations are just as important as their deployment. Currently, companies can choose from an abun- dant variety of newly designed or improved technologies/products. This is especially relevant for construction companies that aim for successful development and thus have to

120 SUMMARY IN ENGLISH make expeditious strategic decisions, continuously analyse business environments and anticipate new alternative activities. Decisions to implement a new technology depend on needs of a company, state of play in the market or the business stage. During early stages of technological development, products facilitate market entry by way of presenting a customer with an innovation under relatively low cost. This generates flows of money and forms acknowledgement in the competition for the newly emerging market share. Future prospects of the production volume and circle of consumers are defined in order to achieve subsequent aims of the technological strategy and market allocation. Complex assessment into development of an effective technology, which corresponds to principles of sustainable construction, comprises all of its efficiency assessment dimensions in micro-, meso- and macro-environments as well as dimensions of technological potential: environmental performance, sustainability, positive impact on the environment, advancement. In case of a construction company, the following directions for technological innovation development are underlined: construction technology and/or product, model of construction output designed under laboratory conditions, imitational model for a construction product or technology, prototype of a construction product, final product, production process, and technological process of construction (Fig. S1).

Fig . S1. The concept of technology deployment in the construction market (Kildiene et al . 2014)

SUMMARY IN ENGLISH 121

Deployment of new technologies in a company is inseparable from the interplay of the company with external and internal environments. It is these factors that determine the future potential of efficient technological development. The analysis into the expansion of new construction technologies in the market allowed spotlighting key factors that impact on the development of construction technologies. Based on literature review, theoretical model was designed aiding assessment in- to the complex of attributes in macro-, meso- and micro-environments that are the most important for assessment into the potential of a technology to be disseminated in the market. Review of various methods and models applied in the construction sector and aiming to objectively assess external and internal factors, a multistage model based on multi-attribute methods is suggested for the assessment of innovative activity of a company, which facilitates detailed assessment of all possible impacts on successful deployment of innovations.

2. Complex multistage decision making model The second chapter provides the classification of multi-attribute decision making methods and analyses their fitness for solving the problem presented in the thesis. The following multi-attribute decision making methods are analysed: MULTIMOORA (MOORA plus full multiplicative form), multi-attribute complex proportionate assessment of alternatives method COPRAS and the permutation method. The following methods for determining weights are assessed: entropy method and the analytical hierarchy process AHP. The chapter also provides algorithms for methods and their mathematical descriptions. Additionally, it presents the theoretical multistage model for the assessment into technological development in national markets, which is based on multi-attribute methods. Making strategic decisions on deployment of technologies in a company, it is important to use suitable decision support methods during the planning stage. Following the key principles preparation, assessment and selection of a problem-solving method needs to be systematic and complex. The principle of complexity indicates that problems have to be addressed comprehensively, i. e. considering economic, social, psycho- logical, technical, physiological, legal and other aspects. While systematic means improvement-related harmonisation between all directions and aspects of the planning process. The designed decision-making model is particularly significant for addressing problems described using numerous attributes (multi-attribute problems). To arrive to an efficient and reasoned solution, it is important to formulate the aim of the problem accurately, collect and process the universe of attributes, define and assess attributes and use scientifically-based methods that allow selecting the most efficient alternative that would be the most acceptable for the expected result. Designing the system of attributes is a complex task that needs to be carefully analysed. First, numerous attributes with their values and solutions need to be discussed. The greater the number of attributes, the more information, which facilitates more accurate efforts toward expected results. This requires knowledge and experience in management, engineering, etc. The hierarchy of aims is important as it focuses on determining the most important and less important aims. Aims of the model are determined based on

122 SUMMARY IN ENGLISH the analysis of an aim. The mandatory condition is to ensure that available data correspond to the formulated problem. Additionally, data have to be reliable (Tamošaitienė et al. 2013). This chapter of the dissertation introduces the designed algorithm of the complex multistage decision making model and stages of its implementation (Fig. S2). Step 1. Formulating the problem. This stage is devoted for analysis of the situation and formulation of the key objectives of the problem. The key aim is set. Formulation of the research problem considers attributes of research objects and its subject-matter. Step 2. Identifying preconditions essential for problem solving. Possible alternatives are analysed, attributes are analysed considering the available data. Fitness of alternatives is investigated using methods of mathematics and physics and/or experiments, reasoned systems. Limitations are considered priority aims that need to be satisfied in the process of alternative identification (Fig. S3). Step 3. Selecting quantitative and qualitative attributes. Different attributes reflect different attitudes toward alternatives; definition of their weights and normalisation of conflicting attributes is one of the key stages of multi-attribute assessment (Fig. S4). Step 4. Identifying values for quantitative and qualitative attributes. To determine the importance or significance of a attribute, relative importance of subjective and objective attribute has to be established. Subjective attribute-setting methods are efficient with a small number of attributes; therefore, grouping into hierarchy by creating groups of attributes is suggested in case of a larger number of attribute. Step 5. Making the hierarchy of attributes for analysed alternatives. In case of complex problems, attributes may be grouped into a number of levels considering the nature of the problem to be solved. Step 6. Making the primary matrix of solutions. The decision matrix is compiled from available data. Step 7. Selecting methods to define weights of attributes. To determine the importance of attributes, relative importance of attributes are selected, which indicate the extent to which one attribute is more important than the other. Step 8. Making the final matrix and selecting combinations of methods. Conside- ring the problem to be solved and available data, a respective decision making method or a complex of methods is selected for multi-attribute decision making. Step 9. Solving the problem. Step 10. Validation of the results and decision-making. Once the problem is solved, the result needs to be validated. The use of a number of multi-attribute decision analysis methods to solve a problem necessitates the synthesis of obtained results. In the process of decision-making, implementation of solutions is the last stage. The implementation starts once the problem is formulated, objectives are identified, information is analysed, number of alternatives is selected as well as the problem-solving method. In a company, the decision may be implemented by a respective individual, department, division, etc., depending on the scope of the aim. Drawing 1 presents the problem-solving algorithm, which is suggested for problem-solving in business planning. However, each problem to be solved needs corresponding multi-attribute decision making methods.

3. DAUGIAPAKOPIS TECHNOLOGIJŲ 3. DAUGIAPAKOPIS ĮMONĖJE VERTINIMSTATYBOS DIEGIMO

...... Defining aims ...... Defining aims C1 Cn

Stage I: Beginning

Stage II: Identification Step 1 Step 2 Step 3 Stage III: Formulation

Formulating Step 4 Stage IV: Application the problem Identifying Selecting Identifying Stage V: Solution preconditions quantitative Step 5 Step 6 Step 7 Step 8 Step 9 essential for and values for Step 10 problem qualitative quantitative and qualitative Making the Making the Making the Solving the solving attributes Selecting Synthesising attributes and hierarchy of primary final matrix problem methods to results and verification of attributes for matrix of and selecting Literature define decision- definition analysed solutions combinations analysis weights of making Literature Literature alternatives attributes of methods analysis analysis Objective attributes and/or expert survey Decision Complex Analysis of Selecting and applying making methods methods combinations of methods Methods for procedures assessment of results Attributes of the macro-environment MULTIMOORA method + dominance theory Attributes of the meso-environment Entropy method + COPRAS method Attributes of the micro-environment AHP method + permutation method

Macro-environmental factors Meso-environmental factors Micro-environmental factors

Multistage assessment model

Fig. S2. Algorithm of the multistage decision-making model (created by the author) 123

124 SUMMARY IN ENGLISH

Fig. S3. One-stage multi-attribute evaluation and selection of an alternative (Turskis 2009)

Fig. S4. Selection of quantitative and qualitative attributes (Turskis 2009)

Considering research outputs and the universe of issues related to the problem, a number of methods were selected as most suitable to the problem addressed by the thesis. The rational alternative for the formulated problem with defined information on attributes may be established with the help of different methods; thus, a variety of rational method-combinations widely used in scientific works were used in this dissertation, namely: MULTIMOORA method and dominance theory, COPRAS method and entropy method, AHP and the permutation method.

SUMMARY IN ENGLISH 125

3. Assessment into deployment of a technology at a construction company Chapter three presents practical application of the multistage complex assessment model designed for the assessment into the expansion of a new construction technology/product in the market. In the dissertation, the empirical research aims to analyse prospects of an implemented technology during the planning stage of a company. The suggested multistage assessment involves analysis of the internal and external environments and may be used as a useful tool in assessment of systematic changes as well as maintain competitive advantage of the company in the market. The following combinations of multi-attribute decision analysis methods were adjusted for the model based on sustainability principles: MULTIMOORA method + dominance theory – for the assessment of micro-environmental factors; entropy method + COPRAS method – for meso-environmental factors; and AHP method + the permutation method – for the micro-environment. The chapter presents practical possibilities for implementation of the model, multi-variant design and multi-attribute decision analysis. The complex problem is solved during the planning stage of a company, when its key focus is on correct selection of new construction technologies that would facilitate the development of company activities in the market. The practical example presents a Lithuanian case. Four objectives were formulated to address this problem; results are presented with arguments regarding the developmental potential in the Lithuanian market. The first objective resulted in the methodology for the comparison and assessment into the state of play of the European construction sectors. The multi-attribute method MULTIMOORA is suggested for the assessment into the ease of doing business of the external and internal market. In this case, comparison involved the situation of twenty European construction sectors during the economic downturn in 2008–2009. The analysis focuses on seven significant attributes that reflect the overall situation in national construction sectors. Calculations using MOORA and MULTIMOORA formulas, which are presented in the second chapter of the thesis, resulted in values of alternatives ranked in the order of priority and their final ranks are determined with the help of dominance theory (Table S1). During the economic downturn in Lithuania, conditions for the construction sector were especially difficult. This is reflected in results of the first objective addressed at the macro-level. Dynamic information of such objective allows comparing states as well as different time-periods and analyse trends. The second objective uses multi-attribute methods for the assessment of conditions in Lithuania at the macro-level. The second objective resulted in the economic situation of the Lithuanian construction sector in 2008–2012. To assess the macro-environmental factors, the multi-attribute method MULTIMOORA was selected; and dominance theory was used to process results. The macro-environment was assessed using 14 attributes; the focus was on the national situation for the period 2008–2012 (Table 2). Analysed attributes of the macro-environment for different periods allow assessing the overall mac- roeconomic situation of the national construction sector.

126 SUMMARY IN ENGLISH

Table S1. The MULTIMOORA method and final ranks of European states

Rank of the Rank of the Rank of the refe- Rank of full multipli- ratio system rence point dominance States cative form theory 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Austria 16 11 16 9 18 16 16 12 Belgium 9 2 9 3 7 14 9 4 Bulgaria 1 20 1 17 1 19 1 19 Cyprus 3 3 3 5 5 3 3 3 Czech Republic 10 13 10 13 14 11 10 13 Denmark 14 14 14 16 8 8 14 15 Estonia 20 16 19 6 20 12 20 14 Finland 17 8 17 10 19 5 17 7 France 12 9 13 1 16 1 13 1 Germany 6 1 7 20 10 15 7 16 Ireland 4 18 5 19 4 18 4 18 Lithuania 18 19 18 8 17 20 18 20 The Kingdom of the 7 5 8 15 9 4 8 5 Netherlands Portugal 8 15 6 2 6 9 6 9 Romania 13 6 12 18 12 7 12 8 Spain 19 17 20 18 13 17 19 17 Sweden 2 7 2 7 3 10 2 6 Slovenia 5 4 4 4 15 2 5 2 Norway 11 12 11 11 2 13 11 11 United Kingdom 15 10 15 12 11 6 15 10

In the constantly changing environment, a more accurate assessment of external conditions results in an easier adaptation of companies to dynamic market conditions and a more successful business growth.

Table S2. Rank of ratio system, reference point, full multiplicative form and ranking based on dominance theory DOMINANCE

MULTIMOORA THEORY MOORA Theory Full multiplicative of the re- Final ranks

Alternatives Theory of the ratio system form ference point 2008 3 1 2 2 2009 5 5 5 5 2010 4 4 4 4 2011 2 3 3 3 2012 1 2 1 1

SUMMARY IN ENGLISH 127

The third objective focused on the meso-level, namely the algorithm for assessment into conditions of the construction sector. COPRAS method is used to analyse the ease of business development for SMEs in the construction sector on the meso-level and aiming to assess the shift in the business environment for SMEs within the time-period of five years, and entropy method was used to establish attributes weights. Based on the research, attributes regarding business development of SMEs for 2008–2012 were assessed in comparison to earlier years (Table 3). Multi-attribute decision analysis suggested that conditions for business growth of SMEs have been growing more advantageous sin- ce 2008. In 2012, they were assessed as the most advantageous. This could be related to the overall improvement in the business environment, decrease in the number of procedures related to business development, protection of investors, easier access to business loans and many other factors. The fourth objective introduced distribution of technologies in the market based on assessment of micro-environmental attributes. The objective focused on assessment into possible expansion of three innovative construction technologies on the Lithuanian market. For the empirical case study, three technological alternatives were selected; the technologies are still new to the market and should help the company to achieve its strategic objectives: – Innovative technology for façade installation – a1; – Innovative technology for installation of reinforced concrete structures – a2; – Innovative technology for environmental management works – a3. 12 attributes were selected, weights of which were established using the pairwise comparison APH method. To address the key objective, the pairwise comparison method was selected as it allows possible permutations of alternatives and their comparison (Table 4). The produced algorithm can be used by a decision-maker as a tool helping to select the best alternative from a number of alternatives described using quantitative and qualitative attributes. The technology for environmental management works was found to be the best alternative ensuring successful business growth of the company. The suggested complex assessment and synthesis of assessment results may be used to make sure correct decisions are made during the planning stage of technological development. Parallel analysis of factors pertaining to macro-, meso- and micro- environments allows to solve problems in a complex and systematic manner. The suggested complex decision-making algorithm may be used to streamline the flow of investments of a company in the most advantageous direction. Multistage complex decision-making model that covers macro-, meso- and micro-environments may also be used as during the planning stage aimed at deployment of technologies, products or processes.

128 Table S3. Decision matrix of COPRAS method Information characterising business conditions Analysed attributes Direction of Importance Measured by Alternatives optimisation 2008 2009 2010 2011 2012 Ease of doing business min 0.227 rank 0.429 0.154 0.143 0.126 0.148 Access to loans min 0.008 rank 0.167 0.199 0.199 0.213 0.222 Protection of investors min 0.013 rank 0.197 0.209 0.22 0.22 0.154 Tax compliance min 0.022 rank 0.249 0.2 0.179 0.154 0.218 Access to construction permits min 0.009 rank 0.197 0.217 0.221 0.203 0.162 Implementation of contracts min 0.004 rank 0.221 0.193 0.203 0.203 0.179

Experience in deployment of similar technologies max 0.200 year 0.067 0.133 0.2 0.267 0.333

Number of construction SMEs min 0.243 units 0.359 0.084 0.196 0.272 0.088 A portion of loss-making construction companies min 0.068 units 0.217 0.28 0.218 0.173 0.112 A portion of profit-making construction companies max 0.048 units 0.203 0.133 0.166 0.21 0.287 A number of competing companies min 0.086 units 0.135 0.137 0.177 0.258 0.293 Activeness of competitors min 0.011 points 0.205 0.159 0.227 0.205 0.205 Debt ratio min 0.059 percent 0.217 0.29 0.203 0.145 0.145

Number of hired employees min 0.001 units 0.206 0.206 0.206 0.196 0.187 IN ENGLISHSUMMARY Sum of maximising normalised evaluations 0.27 0.266 0.366 0.477 0.62 Sum of minimising normalised evaluations 2.799 2.328 2.392 2.368 2.113 Importance of alternatives 0.270 1.177 1.253 1.373 1.624 Priority 5 4 3 2 1

SUMMARY IN ENGLISH 129

Table S4. Summary of permutation calculation results

βg (g=1.2….,m!) Non– β rank β rank Permutation Concordance (Zavadskas g g concordance 1991; Turskis, 2008)

π = a > a > a 0.525+0.204+ 0.518+0.796+ 1 1 2 3 0.876–2.167 –1.291 5 +0.147 +0.853

π = a > a > a 0.204+0.525+ 0.796+0.518+ 2 1 3 2 1.582–1.461 0.121 3 +0.853 +0.147

= > > 0.518+0.147+ 0.525+0.853+ π 3 a2 a1 a3 0.869–2.174 –1.305 6 +0.204 +0.796

= > > 0.147+0.518+ 0.853+0.525+ π 4 a2 a3 a1 1.461–1.582 –0.121 4 +0.796 +0.204 = > > 0.796+0.853+ 0.204+0.147+ π 5 a3 a1 a2 2.174–0.869 1.305 1 +0.525 +0.518 π = a > a > a 0.853+0.796+ 0.147+0.204+ 6 3 2 1 2.167–0.876 1.291 2 +0.518 +0.525

General conclusions

Sustainability principles are receiving an increasing attention in the field of design, construction and use of buildings. Development of an effective technology that corresponds to principles of sustainable construction is assessed as a complex, en- compassing all of its dimensions for the assessment of effectiveness in micro-, meso- and macro-environments as well as dimensions of technological potential: environmental-soundness, coherence, positive effect on the environment, and advancement. These conclusions summarise theoretical and empirical results received while resolving the scientific problem identified in the dissertation and pur- suing the formulated aim as well as realising the objectives raised. 1. On the basis of literature analysis, the thesis develops theoretical multistage model for the assessment of technology development with the following key methodological elements: – identification of factors that have an impact on sustainable advancement of technological development in construction; – substantiated selection of an enterprise as an instrument of sustainable competitive advantage;

130 SUMMARY IN ENGLISH

– systemisation of characteristics pertaining to technologies and product that correspond to principles of sustainable development as well as directions for the development or technologic innovations; objective assessment of external and internal environmental factors that determine the distribution of technologies and prognostication of their hi- erarchies; – consistent assessment of all possible effects having an impact on implementation of innovative activity; – selection of substantiated multi-attribute assessment methods. Based on the aforementioned aspects, it is suggested to approach problems related to development of construction technologies and products in a market as a complex, on several levels. 2. It has been determined that each decision is regarded correct if deemed the most rational following the assessment of all factors (indicators). Models of such problems are described based on aims of stakeholders involved in decision-making, determining the choices and affected by them; therefore, multi- attribute decision making methods are suggested. 3. The second chapter of the thesis presents the algorithm for the complex multistage decision making model created by the author. The sequence for factor assessment that combines qualitative and quantitative factors is suggested, using two methods for determining significance. Scientifically-based multi- attribute assessment methods were used to achieve different aims of the problem. In terms of science, such complex model is advantageous as every stakeholder in search of the best decision may quickly receive results, compare the results received using different decision methods and take rational decisions. 4. The following combinations of multi-attribute assessment methods were applied to the model based on sustainability principles: for assessment of the macro-environment – MULTIMOORA method + dominance theory; for assessment of the meso-environment – entropy method + COPRAS method; for assessment of the micro-environment – AHP method + permutation method. To solve problems pertaining to planning the development of a construction enterprise, multi-stage complex decision making algorithm is suggested, which is universal and is suitable for the majority of developmental problems. 5. Using the designed algorithm for the complex multi-stage decision making model, a case with a Lithuanian enterprise was formulated and resolved, which creates a new attitude toward an effective implementation of new technologies in the construction market on the basis of sustainability principles. The designed multi-stage assessment model may be used for the assessment of technologies, new product or a part of a new product, accessibility of a technology process to users, investments into new technologies in an enterprise and development of innovations in a business.

SUMMARY IN ENGLISH 131

6. Interpretation of research results must consider certain limitations. First of all, the dissertation analyses developmental possibilities for certain construction technologies and products. Making conclusions regarding another product or process would require additional investigations. Secondly, the empirical research covers data of Lithuanian enterprises for the period under investigation. Therefore, changes in national economic or political conditions would require adjustments of the model to the actual situation of the market. Thirdly, in problem-solving, reliability of results should be additionally tested with the help of other widely used MADM methods.

Priedai*

A priedas. Europos valstybių statybos sektoriaus vertinimas MULTIMOORA metodu: santykių sistemos, atskaitos taško ir pilnosios sandaugos formos skaičiavimų rezultatai

B priedas. Makroaplinkos veiksnių įtakos vertinimas MULTIMOORA metodu: santykių sistemos, atskaitos taško ir pilnosios sandaugos formos skaičiavimų rezultatai

C priedas. AHP metodu nustatytų rodiklių svorių vidurkių matricos

D priedas. Mikroaplinkos veiksnių poveikio vertinimas COPRAS, SAW ir TOPSIS metodais

E priedas. Bendraautorių sutikimai teikti publikacijoje skelbtą medžiagą mokslo daktaro disertacijoje

F priedas. Autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema kopijos

* Priedai pateikiami pridėtoje kompaktinėje plokštelėje

133

Simona KILDIENĖ TVARIOS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS DAUGIAPAKOPIS VERTINIMAS Daktaro disertacija Technologijos mokslai, statybos inžinerija (02T)

MULTI-STAGE ASSESSMENT OF SUSTAINABLE BUILDING TECHNOLOGIES DEPLOYMENT Doctoral Dissertation Technological Sciences, Civil Engineering (02T)

2014 09 09. 12,0 sp. l. Tiražas 20 egz. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, http://leidykla.vgtu.lt Spausdino UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, 09109 Vilnius