VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Ina ĖMUŽIENĖ

AMERIKOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS AUDIO-VIZUALINĖS ŽINIASKLAIDOS RAIDA 1944–1990 M.

Mokslo daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H)

Kaunas, 2018

UDK 316.774(73)(=172)(091) Em-61

Mokslo daktaro disertacija rengta 2013–2018 m. Vytauto Didžiojo universitete pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. V-574 suteiktą doktorantūros teisę Vytauto Didžiojo universitetui su Klaipėdos universitetui.

Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija, 05 H).

ISBN 978-609-467-347-4

TURINYS

ĮVADAS ...... 6 1. ELEKTRONINIŲ MEDIJŲ RAIDOS SĄLYGOS – NUO ATSIRADIMO IKI TYRINĖJIMŲ ...... 31 JAV elektroninių medijų laukas: stočių veikimo principai ir valdžios santykis ...... 31 Medijų raida JAV: teisinė, socialinė reguliavimo erdvė ...... 31 JAV stočių veiklos principai ...... 38 Bendruomenė ir RT medijos strategija ...... 48 JAV Lietuvių Bendruomenės elektroninių medijų strategija ...... 49 Radijo žurnalisto paieškos Lietuvių žurnalistų sąjunga gretose ...... 53 VLIK‘o informacijos sklaida ...... 59 2. LIETUVIŠKO RADIJO IR TELEVIZIJOS LAUKAS JAV ...... 62 2.1. Lietuviškųjų elektroninių medijų žemėlapis – laikas ir erdvė ...... 63 2.2. JAV lietuvių radijo ir TV steigimo tendencijos ...... 70 2.3. Lietuvių diasporinės komunikacijos organizacinės formos ...... 76 3. SKIRTINGOS LIETUVIŲ ELEKTORNINIŲ MEDIJŲ KONCEPCIJOS ...... 89 3.1. Pramoginė radijo kultūra: pramogos ir komercija ...... 90 3.2. Religijos vaidmuo lietuvių audio – vizualinėse medijose ...... 96 3.3. Politika radijuje ...... 106 3.3.1. Komunistinė lietuvių išeivių radijo koncepcija ...... 106 3.3.2. Ideologiškai angažuotos radijo programos ...... 120 3.4. Radijo programos: tarp socialinių ir kultūrinių vaidmenų ...... 130 3.5. Lietuviškų televizijos programų samprata ...... 144 4. RADIJO IR TELEVIZIJOS PASAKOJIMAI – TURINIO PĖDSAKAIS ...... 153 4.1. Komunikacijos kalba: lietuviškumo likimas ...... 154 4.2. Rubrikų reikšmės ir vaidmenys ...... 158 4.3. Elektroninė žiniasklaida: informaciniai vaidmenys ir lūžiai ...... 163 4.3.1. Informaciniai vaidmenys ...... 163 4.3.2. Radijo vaidmuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo laikotarpyje ...... 166 4.4. Tiesioginės transliacijos ir įrašai: tarp gyvo pokalbio ir muzikinio fono ...... 171 4.4.1. Gyvas eteris ir pasirodymai studijoje ...... 171 4.4.2. Muzikiniai įrašai: nuo praeities į ateitį ...... 177 4.5. Radijo teatras: nuo juokų iki literatūros skaitymo ...... 181 IŠVADOS ...... 187 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ...... 190 PRIEDAI ...... 201

3

Priedai nr. 1. JAV LB radijo lauke siuntinėtų juostelių pavyzdys ...... 202 Priedas nr. 2. Lietuvių žurnalistų sąjungos rengiamos Bendruomenės – Spaudos – Radijo dienos užklausos radijo programų vedėjams ...... 204 Priedas nr. 3. Lithuanian TV society, nepelno siekiančios organizacijos perregistravimo dokumentas 1978 m. kovo 10 d ...... 210 Priedas nr. 4. Lentelė su statistiniais duomenimis „Mažumoms priklausančios stotys“ .. 212 Priedas nr. 5. Naujų radijo laidų steigimas JAV 1940–1991 m...... 212 Priedas nr. 6. Transliuojančių programų skaičius pokytis, chronologiškai pagal regionus ...... 213 Priedas nr. 7. S. Barcus radijo programos fotografijos minimos tekste ...... 213 Priedas nr. 8. Radijo ir televizijos gyvenimo fragmentai ...... 216 Priedas nr. 9. Radijo programų plano pavyzdys ...... 219 Priedas nr. 10. Lietuviškos elektroninės žiniasklaidos priemonės JAV 1940–1991 m...... 221 Priedas nr. 11. Atvejo analizė „Aušros“ radijas...... 222 Priedas nr. 12. Lietuviškos radijo programos. Radijo ir tv programų aprašas...... 224

4

Darbe naudojami trumpiniai:  Amerikos lietuvių balsas – ALB.  Amerikos lietuvių kultūros archyvas – ALKA.  Asmeninis I. Ėmužienės archyvas – AIĖA.  Asmeninis P. Šlutienės archyvas – APŠA.  Balzeko lietuvių kultūros muziejus – BLKM.  Detroito lietuvių radijo klubas – DLR klubas.  Federalinė komunikacijos komisija (anglų k. Federal communications commission) – FCC.  Federalinė radijo komisija (anglų. k. – Federal radio commission) – FRC.  JAV Lietuvių bendruomenė – JAV LB.  Korporacija visuomeninėms transliacijoms remti (Corporation for public broadcasting) – CPB.  Lietuviai televizijoje – LITH TV; LTV.  Lietuviškų archyvų projektas, originalo k. Lithuanian archyve Project – LAP.  Lietuvių Bendruomenė – LB.  Lietuviu literatūros ir meno archyvas – LLMA.  Lietuvių Žurnalistų sąjunga – LŽS.  Lietuvos centrinis valstybės archyvas – LCVA.  Lietuvos ypatingasis archyvas – LYA.  Lituanistikos tyrimu ir studijų centras, Pasaulio lietuvių archyvas – LTSC/PLA.  Pasaulio Lietuvių Bendruomenė – PLB.  Radijas ir televizija – RTV, R ir TV, R – TV.  Šiaulių universiteto bibliotekos, rankraščių skyrius – ŠUB RS.  VDU Bibliotekos rankraščių skyrius – VDU BR.  VDU Lietuvių išeivijos institutas – VDU LII.

5

ĮVADAS

Šiuolaikinę visuomenę veikia daugybė moderniųjų technologijų ir komunikacijos priemonių. Jos daro įtaką žmonių gyvenimams ir atspindi jų pasaulėvaizdžius. Pirmieji žodžiai radijo bangomis pasklido dar XIX a. Pirmieji vaizdai iš televizijos ekranų mus pasiekė XX a. pirmoje pusėje. Suvokti didžiulę šių technologijų reikšmę ir įtaką pasauliui nesunku. Šiuolaikinė diena nebeįsivaizduojama be kurios nors iš šių elektroninių komunikacijos priemonių. Parašyta daug knygų apie radijo ir televizijos istoriją, pradedant lietuviška Stasio Štikelio „Eterio šviesa“1, baigiant Keith C. Michael studija “Radio cultures – the sound medium in American life”, aprėpiančia visą JAV žiniasklaidos istoriją.2 Vis dėlto nei viename iš šių tyrimų į Amerikos lietuvių bendruomenės audio – vizualines žiniasklaidos priemones dėmesys nenukrypsta. Vidinė lietuvių išeivijos JAV radijo ir TV komunikacija istorikų darbuose minima tik prabėgomis. Lieka neatsakytas klausimas: kaip elektroninė žiniasklaida paveikė Lietuvos, mažos Europos šalies, išeivių bendruomenę Amerikoje? Tik iš pasakojimų ir pavienių tyrinėtojų pastangų žinomos kelios didžiosios išeivijos radijo ir TV programos, tačiau didžioji dalis likusi tik šaltiniuose ir žmonių sąmonėje. Lietuvių radijo ir televizijos istorija vis labiau atkreipia Lietuvos visuomenės ir istorikų dėmesį. Radijui Lietuvoje neseniai paminėjus 90-metį, o televizijai 60-metį, svarbi šios istorijos dalis - lietuvių išeivijoje kurtos lietuviškos radijo ir TV programos, vis dar lieka primirštos.3 Iš pradžių atlikusi daugiau pramoginę funkciją, o vėliau tapusi neatsiejama lietuvių kultūrinio ir socialinio gyvenimo JAV dalimi, į svetimą šalį nublokštai lietuvių bendruomenei audio – vizualinė komunikacija buvo gyvybiškai svarbi. Tyrinėtojai iki šiol žvelgė tik į okupuotą Lietuvą transliavusias programas, pamiršdami gausų beveik 60-ties radijo ir TV programų tinklą, veikusį Amerikoje. Šios tinklo programos buvo reikšminga lietuvių išeivijos gyvenimo dalis, palikusi stiprų pėdsaką lietuvių išeivių sąmonėje. Šios medijos veikė išeivijos pasaulėvaizdį, per jas buvo palaikomas bendruomeninis ryšys. Tokių medijų egzistavimas bylojo apie bendruomenės išsivystymą, jos gebėjimą komunikuoti tarpusavyje bei koordinuoti veiklas. Tyrinėtojams pažvelgus į audio – vizualinės diasporos komunikacijos priemonių raidos etapus, atsiskleidžia artimas ir gyvas lietuvių išeivijos pasaulio vaizdas. Nagrinėjant audio – vizualines medijas, pamatomas bendruomenės santykis su JAV valdžios įstaigomis, okupuotu

1 Stasys Štikelis, Eterio Šviesa, Nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m., (Kaunas: Varpas, 2001). 2 Keith C. Michael, Radio cultures – the sound medium in American life, (New York, US: Peter Lang Publishing, Inc., 2008). 3 Laura Blynaitė, Vilija Kneitienė, Eglė Pacevičienė, Ona Pečiulienė, Irena Stankevičienė, Gintarė Viselgienė, Lietuvos radijas 1926 – 2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos., (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016); Sud. Ona Pečiulienė, Lietuvos televizija, 1957 – 2017, (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017). 6 kraštu bei išryškėja smulkiausi bendruomenės gyvenimo aspektai, kurie, analizuojant kitas medijas, nepastebimi. Tyrimo tikslas – išanalizuoti JAV lietuvių audio – vizualinių žiniasklaidos priemonių veiklos principus, organizacinius mastus, formas ir poveikį JAV lietuvių bendruomenei. Uždaviniai:  Pristatyti JAV federalinės valdžios politiką tautinių mažumų audio – vizualinių žiniasklaidos priemonių kūrėjų atžvilgiu.  Išsiaiškinti JAV Lietuvių Bendruomenėje kuriamą elektroninių komunikacijos priemonių „strategiją“ ir jai keliamus tikslus.  Rekonstruoti JAV lietuvių bendruomenės audio – vizualinių komunikacijos priemonių erdvę, jos organizavimo principus, politiką, kuriamą koncepciją.  Išanalizuoti radijo transliacijų vaidmenį lūžiniais lietuvių diasporos raidos etapais ir ištirti jų sąsajas.  Analizuojant radijo ir televizijos turinį, atskleisti opiausias lietuvių diasporinės bendruomenės problemas bei radijo ir TV bandymus jas spręsti.  Atskleisti audio – vizualinės žiniasklaidos įtaką/vaidmenį/reikšmę išeivijos kultūriniam, socialiniam, politiniam gyvenimui. Objektas – lietuvių audio – vizualinės komunikacijos priemonės, veikusios Amerikoje, jų formos, organizaciniai principai, reprezentacija ir turiniai. Audio – vizualinės medijos tyrime apimamos radijo ir TV programos, kurtos lietuvių išeivių. Šio tyrimo pagrindą sudaro tyrimo eigoje darbo autorės fiksuotos penkiasdešimt aštuonios radijo programos ir jų grupės bei dvi televizijos programos. Darbo objektą sudaro tik šio tyrimo metu fiksuoti atvejai, tolesnių tyrimų perspektyvoje sąrašas galimai pildytinas. Dėmesys tyrime koncentruojamas tik į JAV vidinėje komunikacijų erdvėje transliavusias programas, transliacijos už JAV teritorijos ribų neanalizuojamos. Tokį pasirinkimą diktuoja pačios medijos kontrolės mechanizmų skirtybės: vietines komunikacijos priemones prižiūrėjo viena įstaiga, transliavusias į užjūrį – kita. Radijo programos „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“ buvo kontroliuojamos ir prižiūrimos specialiai šioms reikmėms sukurtos institucijos, JAV Nacionalinio saugumo tarybos. Šių programų istorija jau yra tyrinėta Ingos Zakšauskienės disertacijoje.4 Taigi šio tyrimo objektas – vidinės komunikacijos priemonės, kurias kontroliavo ir kuravo Federalinė komunikacijos komisija (toliau: FCC) ir kurios kol kas nesulaukė

4 Inga Zakšauskienė, Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950–1990 metais, (daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2015), 27–32; Richard H. Cummings, Cold War Radio – The Dangerous history of American broadcasting in Europe,(Jefferson, North Carolina, US: McFarland and Company, Inc., 2009), 6. 7 tyrinėtojų dėmesio. Taigi, mūsų tyrime koncentruojamasi į JAV veikusias lietuvių radijo ir TV komunikacijos priemones, transliuojamas vietinėje JAV erdvėje. Darbo chronologija. Tyrimo pradžios tašku pasirinkti 1944 m. Tais metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą antrąjį kartą, prasidėjo diasporos kovos metai. Tačiau šis atskaitos taškas laikomas tik simboline riba, nes lietuviškos radijo programos imtos kurti jau nuo XX amžiaus 3–4-ojo dešimtmečių. Ankstesnis periodas (iki 1944 m.) analizuojamas siekiant rekonstruoti bendresnį medijų lauką, kuris kol kas nėra plačiau tyrinėtas, taip pat siekiant palyginti programų skaičiaus pokytį prieš ir po karo. Tyrime analizuojamas ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpis, kuris imamas kaip atskaitos taškas diasporos radijo istorijos tyrimui. Atsisakant šios informacijos, tyrimas taptų neišbaigtas. Tyrimo galutinė riba tapo nepriklausomybės atgavimo laikotarpis, kuriuo metu lietuviškos radijo programos įgavo svarbų vaidmenį kovoje už Lietuvos laisvę. Po nepriklausomybės paskelbimo radijo medijos reikšmė bendruomenei sumenko ir galiausiai prarado informacinę reikšmę. Siekiant rekonstruoti tiriamąjį lauką ir išryškinti elektroninėse medijose jaučiamus lūžio taškus, darbe pateikiama minimali informacija, išeinanti ir už apsibrėžtos chronologinės ribos. Darbo struktūra. Disertacijos tekstas suskirstytas teminiu ir chronologiniu principu. Pirmasis skyrius yra skirtas bendresniam JAV elektroninių medijų konteksto pristatymui. Pirma, rekonstruojamas JAV santykis su tautinėmis mažumomis, apžvelgiami radijo eterio kontrolės mechanizmai, stočių licencijavimas. Antra, pristatomas lietuvių tyrinėtojams mažai pažįstamas JAV elektroninių medijų veiklos laukas, kuriame veikė lietuviškos elektroninės žiniasklaidos priemonės; nagrinėjamas stočių, tinklų ir korporacijų santykis, į lietuviškąsias medijas žvelgiant platesniame kontekste. Trečia, žvilgsnis nukreipiamas į smulkesnio vieneto – lietuvių išeivijos – santykius su radijo ir TV medija. Šie santykiai nagrinėjami apžvelgiant ryškiausias ir žiniasklaidoje įtakingiausias lietuvių bendruomenės organizacijas. Antrasis skyrius yra skirtas lietuvių audio – vizualinių medijų lauko ir jo raidos pristatymui. Rekonstruojamos radijo ir TV žiniasklaidos priemonių raidos tendencijos, geografinis programų pasiskirstymas, programų steigimo ir valdymo modeliai. Trečiajame skyriuje pristatomos pagrindinės šešios radijo ir TV grupės, kurios išryškėja tiek žvelgiant į programų organizacinius aspektus, tiek į jų turinį. Programos į grupes grupuojamos pagal ryškiausius jų bruožus. Ketvirtoji dalis skirta programų turinio ir tiesioginio santykio su bendruomene aptarimui. Dėmesys koncentruojamas į ryškiausius ir bendruomenei paveikiausius radijo ir TV programų turinio bruožus. Darbas baigiamas priedais, kuriuose patalpinti svarbiausi ir iliustratyviausi šaltiniai, foto dokumentai, taip pat pateikiamas radijo aprašas, kuris yra šio tyrimo faktinės ir statistinės informacijos pagrindas. Sąvokos. Jau disertacijos pavadinime sutinkama sąvoka „žiniasklaida“ šio tyrimo rėmuose apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonė, turėjusi pastovią struktūrą ir pastoviai

8 teikusi informaciją, žinias ir pramogas. Lietuvių išeivijos atveju žiniasklaida suvokta tradiciškai kaip spauda, radijas bei televizija ir šių priemonių kuriamas produktas. Žiniasklaidos vykdomos funkcijos apibrėžė ne tik informacijos analizę ir reprezentaciją, tačiau pramoginę, viešųjų ryšių formavimo, reklaminę, funkcijas. Žiniasklaida taip pat „skleidžia tam tikrą ideologiją, formuoja visuomenės požiūrį į socialinius reiškinius, propaguoja tam tikrą gyvenimo būdą, polinkius, madą.“.5 Tyrime kaip sinonimai bus naudojami terminai „komunikacijos priemonės“ ir „žiniasklaidos priemonės“, darbe naudosime supaprastintą terminą, kuris apims tokias komunikacijos priemones kaip radijas, televizija ir spauda, dažniausiai koncentruojant dėmesį tik į radiją ir televiziją. Terminai „audio – vizualinės komunikacijos priemonės“, „elektroninės komunikacijos priemonės“, „elektroninės žiniasklaidos priemonės“ tekste naudojami apibūdinti radiją ir televiziją, taip pat naudojami analogiški trumpiniai: radijas ir TV, RTV, R-TV. Darbe sinonimiškai naudojami terminai „radijo programa“, „radijo laida“, „radijo laidelė“, „radijo dienžodis“, „radijo šou“, kuriais apibūdinama laida, transliuojama iš radijo stoties tam tikrą savaitės dieną ir tiksliai nustatytu laiku. Lietuvių radijo programos buvo kasdienės, bet dažniausiai savaitinės, 15 min. – 1:30 val. trukmės programos. Terminas „radijo stotis“ naudojamas apibūdinti radijo bangas koordinuojančią įstaigą. Lietuvių programos sudarydavo mažą radijo stočių tinklelio dalį. Radijo laikas paprastai buvo perkamas, lietuvių bendruomenė JAV savo stoties neturėjo. Televizijos programų atveju eterio laikas taip pat buvo perkamas iš televizijos kanalo, kuris kartu suteikdavo ir studijas bei dalį reikalingos įrangos. Sąvoka „Lietuvių Bendruomenė“ naudojama apibūdinti lietuvių diasporą vienijančią organizaciją. Terminas su mažąja raide „b“: „bendruomenė“ naudojamas kaip visų lietuvių, gyvenančių fiksuotoje teritorijoje, šiuo atveju JAV ar atskirose JAV valstijose, apibrėžimas. Teritorinis įvardijimas „Amerika“ šiame tekste suvokiamas siaurąja prasme kaip JAV sinonimas. Tyrimo geografinis laukas apima tik JAV teritoriją. Lietuviška istoriografija. Lietuvių bendruomenės komunikacijos priemonės, ypač spauda, jau sulaukė tyrėjų dėmesio, išleista keletas monografijų, skirtų periodinių leidinių istorijai,6 tačiau radijo ir TV komunikacijos priemonėms skirtų darbų kol kas nėra gausu. Nagrinėjamos temos priešistorės sampratai pasitarnauja S. Štikelio veikalas7, kuriame aptariama radijo istorija nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 metais. Knygoje enciklopediškai pristatoma Lietuvos radijo istorija nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo. Knygoje aprašyti tarpukariu radijo sferoje dirbę žmonės vėliau pasitraukė į JAV ir kai kurie iš jų ėmėsi radijo veiklos išeivijoje. Lietuvos radijo istorijai taip pat skirta proginė knyga „Lietuvos radijas 1925 – 2016. Faktai. Kūrėjai.

5 Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XXV (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas 2014), 777. 6 Daiva Dapkutė, Dalia Kuizinienė, Laisvas žodis laisvame pasaulyje. Atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ 1968 – 2005, (Vilnius: Versus aureus, 2010). 7 S. Štikelis, Eterio Šviesa, Nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m. 9

Laidos“8, kurioje grupė autorių rekonstravo Lietuvos teritorijoje veikusių radijo programų istoriją, tačiau diasporos radijo programos minimos tik keliose knygos vietose. Taip pat paminėtina Lietuvos nacionalinio TV transliuotojo istorijai skirta knyga „Lietuvos televizija, 1957 – 2017”.9 Tačiau abi šios knygos yra skirtos Lietuvos teritorijoje veikusioms medijoms, jos šiame tyrime naudojamos siekiant suprasti medijų erdvę ir kontekstą. Istorinės aplinkybės išeiviams lėmė dvejopą veikimo lauką: iš vienos pusės imtasi transliacijų į okupuotą Lietuvą, iš kitos – transliuota JAV lietuviams. Pirmojo lauko tyrimai Lietuvoje pradeda įsibėgėti.10 Nuosekliai šią temą analizuoja istorikė Inga Zakšauskienė. Jos straipsnis analizuoja išeivių į Lietuvą transliuotas radijo laidas11, daugiausia dėmesio skiriant Laisvosios Lietuvos komiteto, organizavusio radijo laidų transliaciją į Lietuvą, įkūrimui ir santykiams su JAV valdžia. Autorės naudojami nauji šaltiniai ir medžiaga naudingi norint susipažinti su radijo komunikacijos erdve JAV, tačiau minėtas straipsnis nenagrinėja vidinės išeivių radijo komunikacijos. Autorės disertacija,12 skirta radijo transliacijoms į Lietuvą, papildo temos tyrimus, vis dėlto dėmesys, kaip ir ankstesniuose darbuose, sutelkiamas išskirtinai į JAV politiką transliacijų į Lietuvą atžvilgiu. Tekstas konstruojamas analizuojant politinius žaidimus, o lietuvių bendruomenės veikla JAV analizuojama labiau per politinę nei kultūrinę plotmę. Šis darbas vertingas lietuvių medijų istorijos tyrimams ir papildo turimas žinias apie JAV politinę veiklą siekiant paveikti už geležinės uždangos likusią visuomenę. Tyrimai, skirti išeivių radijo programoms, transliavusioms JAV, vos įsibėgėja. VDU apgintas Justinos Minelgaitės bakalauro darbas, skirtas ilgiausiai veikusiai radijo programai „Margutis“.13 Darbe pristatoma detali radijo programos istorija, analizuojamas programos turinys. Mūsų tyrimui naudingas šio darbo detalumas ir vieno atvejo reprezentacija. Televizijos tyrinėjimų srityje paminėtinas šio tyrimo autorės 2011 m. apgintas magistro darbas, skirtas JAV lietuvių bendruomenės televizijos programai „Lietuviai televizijoje“.14 Šio magistrinio darbo pagrindu publikuotas straipsnis leidinyje „Darbai ir dienos“.15 Straipsnyje rekonstruotas televizijos

8 Laura Blynaitė, Vilija Kneitienė, Eglė Pacevičienė, Ona Pečiulienė, Irena Stankevičienė, Gintarė Viselgienė, Lietuvos radijas 1926 – 2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos., (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016). 9 Sud. Ona Pečiulienė, Lietuvos televizija, 1957 – 2017, (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017). 10 Izidorius Ignatavičius, Lietuvos naikinimas ir tautos kova, 1940–1998, (Vilnius: Vaga, 1999); Juozapas Romualdas Bagušauskas, „Užsienio radijo laidos tautos kovoje dėl laisvės sovietinio režimo metais“, Genocidas ir Rezistencija, Vilnius, Nr.2 (10), (2001), 62–91; Egidijus Ramašauskas, Vakarų radijo stočių Lietuviškos transliacijos ir KGB atsakas į jas šaltojo karo metais, (magistro darbas, Kaunas: VDU, 2008). 11 Zakšauskienė, „Laisvosios Lietuvos komiteto JAV veikla“, Lietuvos istorijos studijos, 31, (2013),115–137. 12 Zakšauskienė, Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950–1990 metais. 13 Justina Minelgaitė, Margučio radijas JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose, bakalauro darbas, (bakalauro darbas, Kaunas: VDU, 2008). 14 Ina Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Amerikos lietuvių vizualinės istorijos A. Šluto archyve (1966– 1978), (magistro darbas, VDU, 2011). 15 I. Vaisiūnaitė, „Televizinės atminties paveikslai: Lietuviai televizijoje 1966–1978 m.“, Darbai ir Dienos, 56,( 2011), 35–56. 10 programos atvejis, programos organizavimas, analizuojamas jos turinys ir veiklos principai, bandomas užčiuopti medijos ir bendruomenės santykis. Neatsiejama tyrimo dalis yra lietuvių išeivijos istorijos tyrimai. Pirmieji bandymai rekonstruoti diasporos istoriją buvo leidinys „Lietuvių išeivija Amerikoje (1868–1961)”.16 Knygoje pateikiama diasporos istorijos apybraiža, faktinė informacija, aprašomos diasporoje veikusios organizacijos, taip pat trumpas skyrius skiriamas ir radijo medijos aprašymui. Diasporos istorijai skirtų darbų yra nemažai, vis dėlto šiame darbe jie sudaro kontekstine literatūrą,17 nes joje daugeliu atvejų tik trumpai užsimenama apie audio – vizualines medijas, joms skiriant tik keletą pastraipų ar lapų. Vienas iš naujausių diasporos istorijos tyrimų yra Egidijaus Aleksandravičiaus monografija.18 Šiame veikale autorius konceptualiai pristato visą lietuvių išeivijos istoriją, detaliai aprašo šiame tyrime analizuojamą laikotarpį. Monografijoje didesnio dėmesio susilaukė tik spaudos priemonės, radijo programos paminimos tik epizodiškai. Monografija vertinga dėl savo konceptualizuojančio turinio, tai pirmoji DP bangos laikotarpį pristatanti plati diasporos istorijos rekonstrukcija. Skirtingus diasporos aspektus analizuoja prof. Juozas Skirius savo monografijoje,19 kuri skirta diasporos darbams Lietuvai. Joje autorius mini ir radijo programas, vis dėlto didžioji dalis teksto skirta ikikarinio laikotarpio programoms, taip pat transliacijoms į okupuotą Lietuvą.20 Lietuvių išeivijos ekonominio gyvenimo ir radijo sąlyčio taškus trumpai aptaria Vincentas Liulevičius21 knygoje, skirtoje Amerikos lietuvių ekonominiam gyvenimui. Rekonstruojant radijo mecenatystės atvejį, svarbus Daivos Dapkutės darbas, skirtas Juozo Bačiūno22 gyvenimui ir veiklai. Monografijoje autorė puikiai atskleidžia J. Bačiūno indėlį kuriant „Margučio“ radijo programą, taip pat jo santykius su šios programos kūrėju, pristato programos kūrimo ištakas. Rekonstruojant ideologinį diasporos gyvenimą pravertė autorės knyga skirta liberaliosios srovės istorijai.23 Rekonstruojant ideologinį lietuvių išeivijos gyvenimą, pravertė ir kiti politiniai išeivijos veiklai skirti darbai.24

16 Lietuvių išeivija Amerikoje (1868–1961), sud. S. Michelsonas (South Boston, Mass: Keleivis, 1961). 17 Antanas Kučas, Amerikos lietuvių istorija, (Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1971); Alfonsas Eidintas, Lietuvių Kolumbai. Lietuvių emigracijos istorijos apybraiža, (Vilnius: Mintis, 1993). 18 Egidijus Aleksandravičius, Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija (Vilnius: Versus aureus, 2013). 19 Juozas Skirius, Amerikos Lietuvių Tarybos veikla 1945–1948 metais: išeivijos pastangos dėl „Displaced Persons Act” priėmimo (Chicago: Lithuanian Research and Studies Centre: Lithuanian National Culture Fund, 2001). 20 Juozas Skirius, JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918 – 2018 metais, (Vilnius, 2018). 21 Vincentas Liulevičius, Amerikos lietuvių ekonominė veikla, 1870–1977, (Chicago, Ill, M. Morkūno sp., 1980), 166-169. 22 Daiva Dapkutė, Lietuviškos širdies ambasadorius Juozas Bachunas – Bačiūnas (1983–1969), (Vilnius: Versus aureus, 2014). 23 Daiva Dapkutė, Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezė: politiniai – organizaciniai aspektai: 1945 m. – šeštojo dešimtmečio pabaiga (Vilnius: Vaga, 2002). 24 Juozas Banionis, Lietuvos laisvės byla Vakaruose, 1975–1990: istorinė apžvalga, (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002); Lietuvos laisvinimas Vakaruose, 1940–1975, (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010); Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto, 1975– 1994, (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras); Giedrius Janauskas, Kongresinė akcija: JAV ir Kanados lietuvių politinis lobizmas XX amžiaus 6 – 9 dešimtmečiais, (Vilnius: Versus aureus, 2009). 11

Gilinantis į neatsiejamą medijų dalį – muziką, naudinga Danutės Petrauskaitės monografiją25, skirtą lietuvių diasporos muzikiniam gyvenimui JAV. Knygoje pateikta informacija ypač naudinga analizuojant muzikinį radijo ir TV gyvenimą, kuris užimdavo didžiąją dalį eterio laiko, taip pat autorė sudarė detalų kolektyvų sąrašą, kuriame pristatomi ir radijo chorai. Detalus skyrius, skirtas A. Vanagaičio gyvenimui ir veiklai, puikiai atskleidė šio muziko ir radijo pranešėjo gyvenimą. Deja, liko pamiršti kiti gana aktyvūs diasporos radijo ir muzikinio gyvenimo personažai, tokie kaip Povilas Šaltimieras. Atliekant tokios apimties tyrimą ir renkant informaciją, beveik netyrinėtame lauke žinių šaltiniais tapo ir enciklopedinio pobūdžio leidiniai. Žinių apie radijo ir TV darbuotojus radome JAV lietuvių biografijų žinyne26, kuriame publikuotos trumpos radijo darbuotojų biografijos. Naudingos informacijos aptikome ir įvairiose enciklopedijose, kuriose paminėtos kelios didžiosios radijo programos.27 Vis dėlto šios žinios skurdžios ir suteikia tik pamatinę informaciją apie radijo ir televizijos darbuotojus, jų gyvenimą, siekiant susipažinti su išeivijos mąstymu ir rūpimomis problemomis. Darbe taip pat naudojami V. Kavolio28 ir J. Girniaus29 veikalai, kurie leido pažvelgti į skirtingas ideologines pasaulėžiūras. Kaip vieną iš vertingų istoriografijos pozicijų, konstruojant pasakojimą apie Amerikos lietuvių radijo ir televizijos programas, svarbu aptarti Lowrenco Soley30 veikalą, skirtą Amerikos rasinių mažumų radijo programos ir jų kontrolės mechanizmų JAV kūrimui. Nagrinėjant problemą šiame kontekste, privalu atsižvelgti į kompleksinę Amerikos situaciją radijo programų kontrolės mechanizmų genezėje būtent tuo metu, kai ima veikti ir lietuviškosios radijo programos. Veikale pristatomi ir analizuojami Amerikos radijo kontrolės ir priežiūros mechanizmai, kurie galiojo ne tik rasinėms, bet ir tautinėms mažumoms. Dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, Šaltojo karo ir tvyrančios įtampos, radijo programos buvo kontroliuojamos ir reguliuojamos įstatymų. Knygoje daug dėmesio skiriama atskirų atvejų analizei, šių programų detaliems aprašymams ir kontrolei bei laidų uždarymui. Aptariamas įstatymų kūrimas ir besikuriantys kontrolės mechanizmai. Šie aspektai lygiai taip pat veikė lietuviškosios bendruomenės radijo ir televizijos laidas. Bendro JAV radijo medijos konteksto rekonstrukcijai ir supratimui svarbūs

25 Danutė Petrauskaitė, Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990. Tautinės tapatybės kontūrai. (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015). 26 Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių Biografijų žinynas, T. 2, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002). 27 Žurnalistikos enciklopedija, sud. Burneikienė, Genovaitė ir Dirvonaitė, Dalia, ir Urbonas, Juozas Vytautas, (Vilnius: Pradai, 1997); Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008); Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XVII, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010). 28 Vytautas Kavolis, Nužemintųjų generacija, Egzilio pasaulėjautos eskizai, (Cleveland, Ohio: Santara - Šviesa, 1968). 29 Juozas Girnius, Tauta ir tautinė ištikimybė, (Chicago, Ill.: Draugo sp., 1961). 30 Lawrence Soley, Louis N. Hiken, Free Radio Electronic Civil Disobedience, (Boulder, CO, USA: Westview Press, 1999). 12

Michele Hilmes31 tyrimai, kuriuose autorė apžvelgia radijo istoriją ir jos raidą JAV kontekstuose, analizuoja archyvinių tyrimų problematiką, prieinamumą, istorijos diskriminaciją, rekonstruoja radijo veiklą ir kontrolę. Žengiant į Amerikos lietuvių bendruomenės radijo ir televizijos istorijos lauką, pravartu susipažinti su kaimyninėse šalyse jau atliktais analogiškais tyrimais. Dar vienas svarbus užsienio tyrėjų veikalas – Josepho Migalos “Polish Radio Broadcasting in the United States”,32 kuriame atliekama lenkiškų radijo programų JAV rekonstrukcija. Šis veikalas ko gero yra artimiausias mūsų tyrimui, jame pateikiama lenkų bendruomenės JAV radijo transliacijų istorija. J. Migala analizuoja vietinę radijo komunikaciją lenkų išeivijos kontekste. Veikale aptariama lenkiškųjų programų aplinka Amerikoje, radijo kontrolė, pristatomas radijo programų žemėlapis. Minimos knygos autoriaus įkurtoje radijo stotyje savo vietą rado kitų tautinių mažumų programos, taip pat lietuvių. J. Migala analizuoja auditorijos ir radijo laidų santykį. Remiantis šiuo veikalu, reikia nepamiršti, kad pats knygos autorius buvo glaudžiai susijęs su lenkiškosiomis radijo programomis ir pats jas kūrė, todėl, nors jo pateiktas vaizdinys gana detalus, jis taip pat labai šališkas. Autorius nesigilina į radijo laidų turinius ir tik trumpai aptaria auditorijos ir radijo kūrėjų ryšius. Kaip ir L. Soley,33 J. Migala aptaria JAV radijo programų kontrolės mechanizmų kūrimąsi, labiau koncentruodamasis į mažumų padėtį ir santykius su valdžios kontrolės įstaigomis. Užsienio tyrinėtojai taip pat atkreipė dėmesį į radijo laidas „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, „Vatikano radijas“,34 transliuotas iš užsienio į Lietuvą. Dauguma knygų orientuotos į šalių, į kurias buvo transliuojamas laisvasis radijas, aptarimą, tačiau Lietuvos atvejo išskirtinumas detaliau jose neaptariamas, analizuojamos tik bendrosios šių programų tendencijos. Tautinių mažumų kuriamos radijo ir televizijos laidos taip pat jau sulaukė tyrėjų dėmesio.35 Donaldo R. Browne‘o veikalas skirtas mažumų komunikacijai,36 tačiau veikale dėmesys

31 Radio Reader – Essays in the Cultural history of Radio, ed. Michele Hilmes, Jason Loviglion, (New York: Routledge, 2002); M. Hilmes, Only Connect: A Cultural History of Broadcasting in the United States, 4th ed. (Boston, Ma., USA: Wadsworth Press, 2013). 32 Migala Joseph, Polish Radio Broadcasting in the United States, II edtition, (USA ?: Estern European Monographs, 1987); Migala, Polskie programy radiowe w Stanach Zjednoczonych, (Warszawa: Wydawnictwa Radia i Telewizji, 1984). 33 L. Soley, L. N. Hiken, Free Radio Electronic Civil Disobedience. 34 Donald R. Browne, The Voice of America: Problems and Prospects, Journalism Monographs, 43 (1976); Arch Puddington, Broadcasting freedom: the Cold War triumph of Radio Free Europe and Radio Liberty, (Kentucky, USA: University Press of Kentucky, 2000); David F. Krugler, The Voice of America and the domestic propaganda battles, 1945–1953, (Missouri, USA: University of Missouri Press, 2000); Alan L. Heil, Voice of America: a history, (New York, USA: Columbia University Press, 2003); Richard H. Cummings, Radio Free Europe's „Crusade for Freedom“: rallying Americans behind Cold War broadcasting, 1950–1960, (Jefferson, North Carolina, USA: McFarland and Company, 2010 ); Nicholas J. Cull, The cold war and the united states information agency, American propaganda and public diplomacy, 1945–1989, (New York, USA: Cambridge university press, 2008). 35 D. R.Browne, “Speaking in Our Own Tongues: Linguistic Minority Radio in the United States”, ed.: Keith C. Michael, Radio Cultures The sound medium in Maerican Life.,23–46. 36 D.R. Browne, Ethnic minorities, electronic media, and the public sphere, (New York: Hampton Pr., 2005). 13 skiriamas dabartinių laikų mažumų problemoms, analizuojamos šiuolaikinės visuomenės ir mažumų komunikacija visame pasaulyje. Metodinė literatūra. Elektronines žiniasklaidos priemones, radiją ir televiziją, tyrėjai analizuoja jau ne vieną dešimtmetį. Gausu metodologinių ir filosofinių apmastymų apie šias žiniasklaidos priemones. Reikšmingiausia mūsų tyrimui buvo D.G. Godfrey sudaryta grupės mokslininkų monografija.37 Rinkinyje dėmesys sutelkiamas ne tik į tradicinės istoriografijos aptarimą, tačiau pateikiama gausybė tyrimo gairių, tematikų ir krypčių, į kurias gali nuvesti elektroninių komunikacijos priemonių tyrinėjimas. Minėtoje monografijoje dažniau koncentruojamasi į didžiąsias radijo ir televizijos programas, tiriamas jų santykis su visuomene. Straipsnių rinkinyje galima rasti atsakymus į daugybę kylančių klausimų, susijusių tiek su šaltinių kritika, tiek su esminių tyrimo organizavimo aspektų ir temų išryškinimu. Siekiant nustatyti tyrėjo ir vizualinių šaltinių santykį, mums buvo naudingi vizualinės medžiagos tyrimų metodologiją puikiai pristatantys Gillian Rose darbai. Autorė savo knygoje “Visual methodologies”38 aiškiai aptaria net kelis vaizdinės medžiagos panaudojimo būdų. R. Gillian knygoje diskutuojama apie iškylančias problemas, susidūrus su vaizdiniais šaltiniais, apibrėžiamos jų panaudojimo galimybės. Įdirbį šioje sferoje turi ir antropologai. Sarah Pink parašė ne vieną knygą, skirtą video medžiagos analizei ir panaudojimui antropologinio tyrimo metu.39 Metodologinius klausimus S. Pink gvildena veikale “Doing Visual Ethnography, Images, Media and Representation in Research”.40 Darbe polemizuojama su pirmuoju R. Gillian veikalu, svarstomas šaltinių patikimumo klausimas, šaltinių analizės metodologijos, vizualinio tyrimo pristatymo galimybės. S. Pink pristato vizualinėje antropologijoje naudojamus metodus, tačiau labiau gilinasi į probleminius šių metodų aspektus, nei į išsamią jų analizę. Šių autorių veikalai mūsų tyrimui suteikia daug naudingų žinių apie vizualinių šaltinių suvokimą, interpretavimą, analizavimą ir panaudojimą tyrime. Vis dėlto juose pateikiama metodologija, pritaikyta antropologiniams tyrimams, dažnai nekvestionuojamas šaltinių patikimumas, neanalizuojama šaltinių fragmentiškumo problema. Dirbant su vizualiniais šaltiniais, šaltinių kritikos ir analizės klausimais itin naudinga vokiečių istoriko Gerhardo Paulo esė „Visual History“,41 kurioje aptariami probleminiai istoriko

37 Donald G. Godfrey ed., Methods of Historical Analysis in Electronic Media, (London: Lawrence Erlbaum associated Inc., 2006). 38 Rose Gillian, Visual methodologies, An Introduction to the Interpretation of Visual Materials, 3 ed. (London: SAGE Publications, 2012). 39 Sarah Pink, Doing Visual Ethnography, Images, Media and Representation in Research, (London: SAGE Publications, 2001); S. Pink, The future of visual antropology: engaging the sense, (Oxon, UK: Routledge, 2006); S. Pink, Advances in visual methodology, (London: SAGE Publications, 2012). 40 S. Pink, Doing Visual Ethnography, Images, Media and Representation in Research. 41 Gerhard Paul, „Vizual History”, Docupedia – Zeitgeschichte, (2011), Žiūrėta: 2012–06–10, http://docupedia.de/zg/Visual_History_%28english_version%29 14 darbo su vizualiniais šaltiniais klausimai. Šis darbas naudotinas kaip priemonė pažinti vizualinės istorijos sąvoką. Autorius iš istoriko perspektyvos svarsto ir apie vizualinių šaltinių moksliškumo kriterijus. Imdamasis analizuoti šiuos šaltinius, teorinių žinių jis semiasi iš kitų humanitarams giminingų mokslų. Autorius pabrėžia, kad istorikas savo tyrime turėtų naudotis kitų disciplinų patirtimi ir susikurti „transdisciplininius“ pažinimo įrankius, kuriuos nulemtų tik paties šaltinio forma. Vizualinės istorijos tyrėjai, kaip ir kitų anksčiau aptartų krypčių mokslininkai, linksta į transdisciplininius tyrimus. Svarbu nepamiršti, kad, kaip ir kiekvienas istorinis tyrimas, taip ir elektroninių žiniasklaidos priemonių tyrimas, konstruotinas naudojant tradicinius istorijos tyrimo metodus: diskurso, teksto, naratyvo, dokumentų analizę, kiekvieno šio dėmens pagrindiniai elementai yra jų išorinė ir vidinė kritika bei interpretacija. Teorinių tyrimo pagrindų paieška. Medijų istorijos tyrinėjimai yra gana nauja sfera lietuvių istorijos tyrinėtojams, nors pasaulio praktikoje šie tyrimai nėra naujiena. Tradiciškai audio – vizualinių medijų tyrimai atliekami remiantis keliais pagrindiniais teorinės prieigos būdais. Tenka konstatuoti, kad lietuvių diasporos medijų pasakojimui analizuoti netinka nei vienas iš šių teorinių modelių, pritaikytini tik paskiri jų bruožai. Ieškant teorinės prieigos būdo, buvo susipažinta su kultūros istorijos, populiariosios kultūros, kultūros industrijų, medijos teorijos tyrimais. Vienas iš požiūrio kampų, kuriuos šiame tyrime bandome pritaikyti, yra kultūros istorija. Į šio tyrimo objektą ir keliamus aspektus būtina žvelgti iš kultūros istorijos perspektyvos. Autoriai, labiausiai pasitarnavę mūsų tyrimui ir paveikę jo eigą, buvo Jakobas Burckhardtas, Chrisas Barkeris,42 Peteris Burke ir daugelis kitų.43 Analizuojant lietuvių diasporos medijas, paranki buvo P. Burke‘o „kultūrinio posūkio“ koncepcija, kurią vėliau plėtojo ir medijų istorikai, pritaikydami savo tiriamajam laukui.44 P. Burke akcentuoja ne tik filosofinius prieigos būdus, tačiau ir metodologinius, kai į kultūros istoriją imama žvelgti iš antropologinės, sociologinės perspektyvos. Vis dėlto P. Burke tik prabėgomis paliečia komunikacijos priemonių ir pop kultūros sampratą, užsimindamas apie antropologijos vaidmenį kultūros istorijos paradigmos evoliucijoje. Gilesnį pėdsaką formuojant šio tyrimo eigą ir galutinius rezultatus, paliko C. Barkeris, kuris išskiria kelis kultūros istorijos bruožus.45 Kultūros istorijos tyrimas suvokiamas per įvairių simbolių kūrimą,

42 Chris Barker, Cultural studiesTheory and practice, 2 edit., (2005), 3–11. 43 Peter Burke, What is Cultural history?, 2 edit., (2008) 40; Stuart Hall, Cultural Studies 1983: A Theoretical History, edt. Slack, Jennifer and Lawrence Grossberg, (Duke University Press, 2016). 44 G. Paul, „Vizual History”, Docupedia – Zeitgeschichte, (2011), Žiūrėta: 2012–06–10, http://docupedia.de/zg/Visual_History_%28english_version%29 45 „tiria kultūrą kaip simbolines reikšmes turinčią reprezentacinę praktiką socialiniame kontekste; remiasi daugybe įvairių teorijų, pradedant marksizmu, struktūralizmu, poststruktūralizmu ir feminizmu; eklektiškai taiko metodus; suderina pagrindines kultūros idėjas, svarbias praktikas, reprezentaciją, diskursą, galią, artikuliaciją, tekstą, skaitytojus ir vartojimą; yra tarpdisciplininis arba postdisciplininis tyrimų laukas, kuris tyrinėja kūrimą ir įdiegimą reikšmių žemėlapių; gali būti apibūdinama, kaip kalbos žaidimas arba diskursyvus darinys sukoncentruotas į ženklų įdiegimo praktikas žmonių gyvenime.“ C. Barker, Cultural studies,Theory and practice, 31. 15 kurių pagalba galime suvokti ir analizuoti visuomenę ir jos ženklus.46 Lietuvių diasporos komunikacijos atveju šie simboliai, ženklai ir praktikos yra diasporos radijo ir TV programos, kurios bendruomenei suteikia kultūrines reikšmes. Žvelgiant į lietuvių diasporos radiją ir TV laidas kaip į kultūros istorijos objektą, atsiveria tyrimui svarbūs aspektai. Radijas, kaip kultūros istorijos objektas, yra populiarioji kultūra. C. Barkeris apibrėžia populiariąją kultūrą remdamasis Stuarto Hallo išsakytomis mintimis: „Sakydamas kultūra, aš turiu omenyje visą platų spektrą praktikų, reprezentacijų, kalbų ir papročių bet kurioje specifinėje bendruomenėje. Aš taip pat kalbu apie prieštaringas blaivaus proto formas, kurios įleido šaknis ir padeda formuoti populiarų gyvenimą.“ (Hall 1996)“ 47 Lietuvių bendruomenę galima laikyti ta „specifine bendruomene“, kurią papročiai, kalba ir reprezentacija jungia per tokias medijas kaip radijas ir TV. Vis dėlto šį teorinį modelį reiktų vertinti kritiškai, nes populiariajai kultūrai suteikiami vaidmenys lietuvių medijų atveju nesutelpa į įprastus rėmus. Lietuviška radijo laida sąveikauja su siauru ratu lietuvių bendruomenės narių, kurie populiariajai kultūrai suteikia svarbesnes reikšmes, nei tradiciniais atvejais. Diasporos radijo ir TV komunikacijos priemonės atlieka informacijos sklaidos ir socializacijos funkciją, o pramoga ir pop turinys atsiduria paskutinėje vietoje.48 Tik ikikarinio laikotarpio programoms buvo būdingi tradiciniai pop kultūros apibrėžimai, kurie pokariu išnyko. Antroji populiariosios lietuvių kultūros plotmė radijuje ir TV galėtų būti muzikinis takelis. Radijo programų naudojami muzikiniai įrašai daugiausiai buvo tarpukario, liaudies dainų arba diasporos atlikėjų kūriniai. Kadangi prieinamos muzikos spektras buvo ribotas, ja buvo dalinamasi ir dauguma radijo laidų leido panašią muziką. Ar tai, kad ji buvo leidžiama per šias laidas, ją padaro populiaria, galima abejoti. Iš kitos pusės muzikinis takelis dažnai atspindėdavo klausytojų skonį. Radijo programos aplinkui save kūrė atskirą erdvę, taip kurdamos atskirą medijos apsupties žemėlapį ir platindamos savo reikšminius simbolius bendruomenėje. Pasak Raymondo Williamso, „[...]kultūrinis komunikacijų modelis komunikaciją mato kaip bendrą erdvę ar žemėlapį reikšmių, kuriose žmonės egzistuoja greta vieni kitų.“ 49 Komunikacijos priemonės veikia kaip reikšmių generavimo įrankis. Lietuvių diasporos medijų atveju komunikacijos priemonės transliuoja reikšmes ir žemėlapius „kaip būti lietuviu“ per muziką, dalyvavimą renginiuose ir kitose veiklose, vis dėlto šios transliacijos vyksta geriausiu atveju kartą per dieną, o daugeliu atvejų tik kartą per savaitę.

46 Ibid., 6. 47 C. Barker, Cultural studies., 7. 48 M. Hilmes, Loviglion, Radio Reader – Essays in the Cultural history of Radio,(2002), 8. 49 Lawrence Grossberg, Ellen Wartella, D. Charles Whitney, Mediamaking, mass media in a popular culture, (1998), 20. 16

Masių arba masinė kultūra dažnai tapatinama su pop kultūros sąvoka ir kultūros industrijomis. Frankfurto mokykla kultūros industrijų sampratą laikė netinkama kultūros istorijai.50 Masinė kultūra, suvokiama kaip kultūrinės industrijos, kritikuojama dėl kelių aspektų: „neautentiška, nes kuriama ne „žmonių“; manipuliuojanti, nes pirminis jos tikslas yra būti „perkamai“; nepatenkinanti, nes nereikalauja pastangų ją vartojant ir todėl nesugeba praturinti savo vartotojų.“51 Tačiau pažvelgus į lietuvių diasporos radijo komunikacijos bruožus, galime pastebėti priešingybę šiems kultūros industrijų aspektams. Lietuviškos radijo programos yra masinės medijos dalis, vis dėlto būdamos mažumos transliacijomis, jos įgauna kitokias funkcijas ir vaidina kur kas platesnį vaidmenį lietuvių bendruomenėje. Pirmiausia, mažumos medija yra autentiška, nes ji kuriama savanoriškais pagrindais, pačių žmonių. Nors jos turinys dažnai neatitinka medijai keliamų kokybės kriterijų, būdama mažumos medijos dalimi, ji sukuria autentišką produktą. Antra, masinės medijos kritikuotinos dėl manipuliacijos ir siekio „parduoti“ savo turinį. Nors mažumos medijos taip pat siekia „parduoti“ savo turinį, tai nėra jų nėra pagrindinis tikslas. Kadangi mažumos medija dažnai išlaikoma iš aukų, jos tikslas yra įtikti klausytojui ir „perduoti“ kuriamą identitetą. Kaip jau minėjome anksčiau, kultūros istorija susideda iš ženklų sistemų, radijo formuojamas identitetas yra viena jų. Šis identitetas paremtas daugiausia muzika, nacionalizmu ir etninėmis tradicijomis, informacija. Medija mažumoje arba bendruomenės medijos yra medijos iš apačios, o ne medijos iš viršaus.52 Šios medijos formos reprezentuoja „kiekvieną“ bendruomenės žmogų ir jų požiūrius, kita vertus, gali reprezentuoti ir bendruomenės sampratas. Paskutinis įrankis, kuriuo tradiciškai vadovaujamasi kuriant tyrėjo ir tiriamojo medijų lauko santykį, yra medijų teorijos. Šių teorinių modelių yra be galo daug, savo tyrime mes bandėme pritaikyti vieną iš klasikinių medijų teorijų, sukurtą Marshallo McLuhano. Jis pirmasis imasi analizuoti technologijas kaip atskirą reiškinį. Medijomis M. McLuhanas vadina visas technologijas, kurios veikia žmogų. M. McLuhanas išskiria kelis pagrindinius medijų bruožus, kurie tinkami mūsų tiriamajam atvejui. Pirmasis pamatinis M. McLuhano medijų teorijos teiginys: medija yra pranešimas. M. McLuhanas pirmiausia dėmesį sutelkia į pačių medijų reikšmę, išryškindamas medijos kaip pranešimo svarbą. Žvelgiant į analizuojamą atvejį – lietuvių išeivių bendruomenę JAV ir jos medijas, galime įžvelgti ir šį svarbų aspektą, kai elektroninių medijų egzistavimas yra toks pats reikšmingas kaip jų nešama žinutė. Medijas M. McLuhanas pristato kaip visuomenę ir jos vidinius

50 M. Hilmes, J. Loviglion, Radio Reader – Essays in the Cultural history of Radio,(2002), 7. 51 C. Barker, Cultural studies., 66. 52 A. Medrado, The waves of the hill: community and radio in the everyday life of a Brazilian Favela, (Disertacija.University of Westminster, 2010), 62. 17 socialinius santykius keičiančius įrankius, taip akcentuodamas medijų egzistavimo svarbą.53 Lietuvių bendruomenės atveju pats savų medijų buvimo faktas vaidina reikšmingą vaidmenį. Radijo ar televizijos egzistavimas yra svarbus bendruomenei ir jos koegzistavimui. M. McLuhanas teigia, kad kiekviena medija yra kitos medijos turinio nešėja, bet turinio reikšmę jis atmeta. Vis dėlto lietuvių bendruomenės atveju svarbios ne tik pačios medijos, kaip pranešimo, vaidmuo, tačiau ir jos medijuojamas turinys. Mažumos medijai informacijos perdavimas yra svarbus ir jis vyksta ne tik per turinį, bet ir per pačią kalbą. M. McLuhanas, kalbėdamas apie spaudą, išryškina jos turinį kaip kalbinės medijos tęsinį.54 Vis dėlto, jo manymu, didžioji informacija yra ne straipsniai, o reklama. Reklama atliko svarbią funkciją ir lietuvių medijose (spauda, radijas, TV). Reklama ne tik visas šias medijas finansavo, bet ir informuodavo apie prieinamas materialines gėrybes, kurios tiesiogiai susiję su jų mažumų identitetu. Komercinė samprata emigracinėje bendruomenėje egzistavo, bet ji buvo susijusi tiesiogiai su „savų“ rėmimu, net ir per reklaminius skelbimus. Apie medijos reikšmę liudija ir finansinių resursų surinkimas laidų išlaikymui. Kaip ir bet kokioje rinkoje, jei yra pirkėjas, atsiranda ir prekė. Lietuvių bendruomenėje ši prekė yra komunikacijos priemonės, kurios „parduoda“ lietuvišką žinią, tuo pat metu ir reklamą, ir lietuvišką kultūrą. Sugebėjimas ir noras išlaikyti gausų medijų pasirinkimą liudija apie bendruomenės ir atskirų individų sugebėjimą suvokti medijos kaip išlikimo ir vienijančios jėgos svarbą. Tuo pat metu medija yra pranešimas ir aplinkui esančiai visuomenei, kuriai tokiu būdu pranešama apie mažumos aktyvumą ir veiklumą. Lietuviškos žiniasklaidos priemonės JAV erdvėje, viena vertus, bando atsverti dominuojantį turinį iš JAV pusės, kita vertus, taip pat ir propagandinį turinį, ateinantį iš okupuotos Lietuvos ir iš JAV lietuvių kairiųjų spaudos ir radijo. Vienas pagrindinių vienijančios radijo medijos bruožų yra radijo kaip „genties būgno“ samprata, kuri pritaikytina ir lietuvių atvejo analizėje.55 Lietuvis išeivijoje atsiduria tarsi abiejose situacijose tuo pat metu. Viena vertus, jis užsidaręs savo šeimos rate ir komunikuojantis savo bendruomenėje, kita vertus, integravęsis į visuomenę ir radijo veikiamas kaip amerikietis. Kaip M. McLuhanas teigia, „Europos tautos nebuvo atsparios radijo kaip genties būgno vienijančiam poveikiui, kaip pavyzdį jis pateikia Hitlerio iškilimą, pasitelkus radijo mediją“.56 Lietuvių tauta yra neatspari radijo medijai ta prasme, kad ji atsiduria visai kitokioje Amerikos medijų erdvėje, kurioje tos pačios medijos turi kitokias funkcijas ir suvokimus. Tokiu būdu lietuvių mažumos radijas bendruomenėje vaidina du vaidmenis: iš vienos pusės, jis tampa „genties būgnu“, iš kitos pusės, yra informacijos ir pramogų šaltinis. Tiesa, M. McLuhanas teigia, kad po televizijos

53 Marshall, McLuhan, Kaip suprasti medijas, Žmogaus tęsiniai, (2003), 27. 54 Ibid., 200–213, Spauda: valdymas naudojant žinių nutekėjimą. 55 Ibid., 288. 56 Ibid., 286. 18 atsiradimo „radijas iš pramogų medijos virto savotiška nervinga informacijos sistema“.57 Vis dėlto lietuvių atveju susidvejinęs bendruomenės identitetas suteikia medijai ne tik šią informacinę plotmę, tačiau ir sentimentalią, ir lietuvišką pramoginę plotmę. Taigi lietuvių diasporoje radijas atlieką „genties būgno“ funkciją, jis žadina gentinį jausmą ir palaiko lietuvių „gentinę“ tapatybę svetimtaučių aplinkoje. Remiantis M. McLuhanu, televizija yra viena galingiausių medijų, kuri ne tik visiškai įtraukia žmogų, tačiau ir labiausiai veikia jo socialinį gyvenimą ir suvokimą. „Vėsi medija – ar sakytinis žodis, ar rankraštis, ar televizija – palieka klausytojui ar naudotojui kur kas didesnę veiklos erdvę nei karšta medija. Jei medija yra didelės apibrėžties, dalyvavimas yra menkas. Jei medijos intensyvumas yra mažas, dalyvavimas yra didelis.“58 Lietuvių diasporos medijos unikalios ir šiuo atveju: „Lietuviai televizijoje“ laidos poveikis bendruomenei buvo kur kas mažesnis ir ne toks ryškus kaip radijo programų. Pasak M. McLuhano televizija yra labiausiai įtraukianti medija. Televizija prikausto ne vieną, o kelias žmogaus jusles, taip reikalaudama visiško įsitraukimo. „Televizija negali būti fonu. Ji įtraukia jus. Jūs turite būti drauge su televizija.“.59 Lietuvių bendruomenėje televizijos laidos buvo tik dvi, pirmoji transliuota kas kelis mėnesius, o antroji tik kartą per savaitę, todėl televizijos svarba ir poveikis visuomenei sumenksta. Remiantis M. McLuhano teorija, televizijos ir žmogaus santykis yra svarbus, nes jis numato reagavimą: „Televizija yra ne tiek veiksmo, kiek reagavimo medija.“.60 Ši reakcija yra tiesioginis poveikis asmeniui ir jo socialiniam gyvenimui. Lietuviai žiūrovai buvo veikiami stiprios televizijos medijos ir jautė poreikį turėti atsvarą, kitoms medijoms ir tuo labiau kitoms televizijos laidoms. Apmąstant lietuvių atvejį, galima teigti, kad pastovioji televizijos programa išsilaikė taip ilgai ir sulaikė bendruomenės palaikymo ne tik iš solidarumo, tačiau ir dėl pasąmoninių noro atsverti kitas programas. Išeivijos lietuviai siekė turėti tautinę programą kaip atsvarą aplinkinėms medijoms ir jų įtakoms. M. McLuhano pateikiamas paties pagrindinio televizijos personažo – vedėjo vaizdinys atitinka „Lietuviai televizijoje“ vedėjo vaizdiniui.61 A. Šlutas gebėjo atlikti daug darbų vienu metu, buvo charizmatiškas ir reprezentatyvus. Jis ne tik įkūrė pirmąją kassavaitinę lietuvišką televizijos programą, vedė radijo laidas, turėjo muzikos įrašų parduotuvę ir dar nesuskaičiuojamą galybę veiklų, bet taip pat buvo ir geras laidos vedėjas. Tokios jo savybės puikiai tiko televizijos medijai, kurioje tokie personažai pritraukia žiūrovą ir ji sudomina. Išskirtinis vedėjas ir bendruomenės įsitraukimas buvo priežastys, nulėmusios programos ilgaamžiškumą.

57 Ibid., 287. 58 Ibid., 306. 59 Ibid., 299. 60 Ibid., 307. 61 Ibid., 317. 19

Mažumų medijų tyrimai iš principo negali tilpti nei į vieną iš išvardintų teorinių formų. Analizuojant lietuvių diasporos radijo ir TV mediją, galime joje matyti tiek kultūros istorijos, tiek pamatinių medijos teorijų pėdsakus ir masinės kultūros bruožus. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra savitas ir išskirtinis, neišsitenkantis šiuose rėmuose, veikiau visus juos apjungiantis vieno atvejo analizei, o ne viso medijų lauko rekonstrukcijai. Susumavus visus šiuos modelius, tyrimo pagrindas liko istorinis pasakojimas, be kurio neįmanomas tolesnis turinio tyrinėjimas, ir tik atskirais atvejais buvo pasitelktos svarbiausios čia aptartos teorinės prieigos. Tyrime naudojami metodai. Tyrinėjant audio – vizualines žiniasklaidos priemones, tyrinėtojai susiduria su gausiu, tačiau neinformatyviu šaltinių masyvu. Siekiant rekonstruoti tyrimo lauką, pagrindiniu metodu pasirinktas tradicinis aprašomasis – analitinis metodas. Jį pasitelkus, buvo rekonstruotas audio – vizualinių žiniasklaidos priemonių laukas JAV. Tyrimo metu taip pat parengti smulkūs kiekvieno radijo atvejo aprašymai, kurie saugomi autorės asmeniniame archyve, šių duomenų pagrindu darbe pateikiamas priedas nr. 12. Neapsieita ir be tradicinio lyginamojo metodo, kurį pasitelkus analizuojamas radijo programų turinio pokytis laiko perspektyvoje, programų skirtumai skirtingose lietuvių kolonijose JAV. Taip pat šis tyrimas neįsivaizduojamas be interviu metodo. Interviu buvo atliekami remiantis Lynn Ambrams sakytinės istorijos metodologija.62 Konstruojant tekstą buvo vadovaujamasi teminiu ir chronologiniu principais. Siekiant rekonstruoti bendras audio – vizualinių medijų lauko turinio tendencijas, buvo naudojamas atvejo analizės metodas. Rekonstruojant programų turinį ir ieškant bendrų šio turinio bruožų, buvo pasitelkti keli informatyviausi atvejai: „Margučio“, S. Barcus radijo, J. Stempužio „Tėvynės garsų“, J. Stuko „Lietuvos atsiminimų“, „Aušros“ radijo, „Detroito Lietuvių radijo klubo“, „Lietuviai televizijoje“ programos. Atrenkant atvejus, remiamasi ne tik jų turinio reprezentacija šaltiniuose, tačiau ir bendro RTV vaizdinio reprezentacija. Pasirinkti atvejai atspindi skirtingas radijo programas reprezentavusias skirtingas bendruomenės grupes, jie taip pat palankūs siekiant atskleisti visas lietuvių išeivijos žiniasklaidai būdingas medijų koncepcijas. Kitas svarbus tyrime naudotas įrankis buvo statistinis – aprašomasis metodas. Jį pasitelkus, buvo analizuojama tyrimo eigoje surinkta informacija, kuri pateikiama priede nr. 12., analizuojamos radijo programų skaičiaus kaitos tendencijos, geografinis programų pasiskirstymas ir kaita metų bėgyje, taip pat parengti analitiniai grafikai ir diagramos. Šaltiniai. Analizuojant lietuvių diasporos elektronines komunikacijos priemones, susiduriame su plačia šaltinių baze. Donaldas G. Godfrey sudarytame straipsnių rinkinyje apie elektroninių žiniasklaidos priemonių istoriją, apie šaltinius atsiliepiama taip: „Neatsižvelgiant į

62 Lynn Ambrams, Oral History theory, (Routledge:New York, 2010). 20 technologijas, elektroninių medijų istorija yra lygiai tokia pati kaip bet kuris kitas istorinis tyrimas, kurio tikslas atskleisti patikimą tiesą. Žiniasklaidos priemonių istoriografija apima aprašymą, analizę, interpretaciją ir vertinimą.“63 Šis principas taikytinas ir lietuvių bendruomenės radijo ir televizijos istorijos tyrimams. Kaip ir bet kuris kitas istorinis tyrimas, radijo ir televizijos istorija yra tiriama pasitelkiant visus prieinamus šaltinius. Pati medija įgalina tyrėją naudoti kur kas platesnę šaltinių bazę, neįprastą istorikams. Tiriant elektroninių medijų istoriją, siekiama rekonstruoti lietuvių diasporos medijų lauką, pasitelkus neįprastą perspektyvą. Tyrime analizuojami dokumentai, susiję su bendruomenės gyvenimu per radijo ir TV medijas. Pasitelkiami visi prieinami šaltiniai, pradedant rašytiniais šaltiniais ir baigiant radijo įranga bei kitu materialiuoju paveldu laidų kūrėjų namuose. Atsižvelgus į tai, kad radijo ir TV istorija kol kas nebuvo analizuojama, tyrimo pamatą sudaro archyviniai šaltiniai ir periodika. Šaltinių problematika. Tyrinėjant lietuvių diasporos audio – vizualinių medijų istoriją, susiduriama su keliomis pagrindinėmis problemomis. Visų pirma, dviprasmiška archyvų gausos ir trūkumo problema. Beveik visos lietuvių išeivijos organizacijos, aktyvūs bendruomenės nariai buvo susiję ar dalyvavo radijo ar TV programose, tačiau ši informacija yra labai fragmentiška ir plačiai pasklidusi ne tik Lietuvos, tačiau ir pasaulio archyvuose. Vien tik radijo ir TV programoms skirtų archyvinių fondų pavyko aptikti tik keletą. Šių žiniasklaidos priemonių kurti „produktai“ – vaizdai ir garsai“, reikalavo papildomų investicijų, o jų fiksavimas buvo gana brangus, taigi daugeliu atvejų jie nėra išlikę ar likę tik fragmentai. Tiek televizijos, tiek radijo programų atveju, laidų įrašai dažniausiai nebuvo daromi. Pokalbiai ir pasisakymai vykdavo gyvame eteryje, tik dalį turinio sudarė iš anksto įrašyti reportažai iš įvykio vietų arba muzikiniai intarpai, kurie būdavo paleidžiami programos metu. Tačiau laidos vedantysis dažiausiai bendraudavo gyvame eteryje, tik vėlesniais metais, nuo 7-ojo dešimtmečio, imta laidas įrašinėti į juostas arba kasetes. Šis fragmentiškumas apsunkina tyrėjo darbą siekiant rekonstruoti programų turinius, taip pat imantis jų analizės. Radijo atveju praverčia išlikusios programų stenogramos ir juodraštiniai scenarijai, tačiau jie nebūtinai atitikdavo realios laidos turinį. Bendras vaizdinys rekonstruojamas padedant kitoms šaltinių grupėms. Darbe analizuojama beveik 60 lietuviškų elektroninės medijos atvejų, kurie dažniausiai reprezentuojami ne iš tiesioginių šaltinių, o kituose archyviniuose fonduose aptiktų dokumentų nuotrupų. Išlikę tik kelių radijo ir vienos TV programos archyvai, kuriuose sukaupta programų istorija ir padriki turinio gabalai, deja, daugumoje atveju, archyvai neišsaugoti. Kyla klausimas,

63 D. G. Godfrey, „Researching electronic media history”, edt.. Godfrey, Methods of Historical Analysis., 5 „Technology aside, electronic media history is exactly like any other historical research its purpose is the discovery of supportable truths. Broadcast historiography includes description, analysis, interpretation, and evaluation. The researcher’s challenge is in amassing a body of organized evidence sufficient to support the reported facts and interpretation.“. 21 kodėl lietuvių medijų istorija lieka pamiršta tiek archyvarų, tiek pačių kūrėjų, kurie archyvus pamiršta ir išmeta. Atsakymas ryškėja interviu metu, laidų kūrėjams pasakojant, kad laidos medžiagos saugojimas jiems neatrodė svarbus ir reikšmingas, nors dažnas radijo darbuotojas pripažindavo, kad jų vestos laidos buvo labai svarbios bendruomenei. Iš padrikos archyvų būklės ir interviu pasakojimų formuojasi gana aiškus R ir TV medijos kaip natūralaus kasdienio gyvenimo elemento vaizdinys. Kasdieniškumas būtent ir nulemia istorinę užmarštį. Kasdieninės veiklos, net jei jos buvo gyvybiškai svarbios, dažnai pamirštamos. Taip pat dviprasmiškas išlieka net ir išsaugotų archyvų neprieinamumas tyrinėtojui. Dauguma išlikusių radijo ir TV programų įrašų dėl techninių kliūčių tyrėjams neprieinami (archyvai neturi įrangos, prasta medžiagos būklė). Taigi analizuojant programų turinį, tenka tenkintis beveik vien tik rašytiniais šaltiniais, užrašais ant įrašų ir pavieniais, fragmentiškais restauruotais įrašais. Sudėtingas archyvų pasiekiamumas, prasta būklė ir laiko rėmai privertė imtis atvejo analizės metodo. Tyrimas konstruojamas remiantis geriausiai archyvuose atsiskleidusiais atvejais ir prieinamais dokumentais, kurie plačiau pristatomi aptariant tyrimo metodus. Dažnai lietuvių istorikų tyrimuose audio ir video dokumentai naudojami tik kaip iliustracinė medžiaga. Tyrime naudojamos fotografijos iš programų gyvenimo atspindi ir pristato jau nebepasiekiamą radijo ar TV kasdienybę, kurią kur kas lengviau rekonstruoti pasitelkus foto dokumentus. Šie šaltiniai taip pat padeda identifikuoti programose dirbusius žmones. Deja, dažnai nuotraukos ir kiti šios grupės dokumentai yra nedatuoti arba neįmanoma identifikuoti asmenų, kurie juose įamžinti. Analizuojant publikuotus šaltinius, susiduriame su be galo gausia informacija apie radijo ir TV veiklas lietuvių diasporinėje spaudoje. Vis dėlto periodikoje pateikiama informacija beveik visada yra fragmentiška, trumpų žinučių forma, todėl suteikia tik skurdžią faktinę informaciją. Pasitaiko interviu ir proginių straipsnių, kurie, viena vertus, informatyvūs, kita vertus, šališki ir pristato periodinio leidinio poziciją programų atžvilgiu, arba pateikia asmeninius prisiminimus, kurie vertintini kritiškai. Rekonstruoti radijo organizacinius principus padeda didžiųjų programų palikti metiniai/proginiai leidiniai, kuriuose pateikiama programų istorijos detalių. Problematiškesnis yra tiesioginių šaltinių klausimas. Organizacijų įstatai, registracijos dokumentai, finansų knygos ir kiti tiesioginiai veiklos įrodymai beveik neišliko. Bendras vaizdinys lipdomas pasitelkiant visą grupę šaltinių, tokių kaip spauda arba jau minėta programų biuletenių medžiaga. Remiantis tokia plačia tiek apimtimi, tiek formomis šaltinių baze, tyrinėtojui svarbu išlaikyti kritišką santykį su šaltiniais, tokio santykio ypač reikalauja audio – vizualiniai šaltiniai, kurių aprašai ir prieinamumas dar labiau apsunkina jų turinio patikrinimo galimybes. Svarbu atsižvelgti

22 ne tik į archyvų buvimo vietą, ideologines rašančiųjų pažiūras, tarpusavio konfliktus, bet ir į kitus išorinius bei vidinius aspektus. Remiantis Alleno Craigo64 medijų istorijos tyrimo ir tradiciniais istorijos šaltinių suskirstymų principais, šiame tyrime išskiriamos trys pagrindinės šaltinių grupės: 1) Archyviniai šaltiniai, kurie aprėpia rašytinius, tiesiogiai programų kūrėjų paliktus šaltinius, korespondencija, etc. 2) Publikuoti šaltiniai: periodika, reportažai, radijo ir TV programų leisti periodiniai ir proginiai leidiniai. 3) Interviu, memuarai ir autobiografijos, kurie pravertė siekiant susipažinti su tiriamuoju lauku bei rekonstruojant programų raidą. Archyviniai šaltiniai. Šiai šaltinių grupei priklauso radijo ir televizijos laidų užrašai/scenarijai, skrajutės ir iškarpų rinkiniai, veiklos protokolai, įvairi korespondencija, naujienlaiškiai, audio ir video įrašai, įvairios laikmenos ir artefaktai, saugomi tiek archyvinėse įstaigose, tiek asmeniniuose archyvuose. Dauguma rašytinių šaltinių nugulę atskiruose radijo ir TV fonduose,65 asmenų, susijusių su programų rengimu, asmeniniuose fonduose,66 kitų organizacijų archyvuose,67 asmeniniuose archyvuose68. Rašytiniai šaltiniai suteikia pagrindą programų istorijos analizei ir tampa vienu iš svarbiausių tyrimo įrankių. Neskaitlingi, tačiau reikšmingi šaltiniai buvo rasti asmeniniuose archyvuose. Interviu metu užmegzti ryšiai padėjo prieiti prie asmeninių Pranės Šlutienės archyvo, kuriame buvo saugomi „Lietuviai televizijoje“ programos veiklos dokumentai, dalis archyvo perduota tyrėjai. Vizualinių šaltinių (nuotraukų, artefaktų, studijos pavyzdžių) pavyko rasti JAV gyvenančių radijo darbuotojų namuose ir asmeniniuose archyvuose, t.y. Dalios Dziko, Aldonos Stempužienės ir Irenos Valys namuose, kuriuose dar likę namų studijos, sukaupta daug artefaktų. Plati šaltinių įvairovė, atsispindi ir plačioje šaltinių geografijoje. Šaltiniai pasklidę plačiai Amerikoje ir Lietuvoje, pagrindiniai archyvai, kuriuose buvo rasti tyrime naudojami šaltiniai, yra JAV archyvai. Pirmiausia, Lituanistikos tyrimų ir studijų centras, Pasaulio Lietuvių archyvas Čikagoje (toliau LTSC/PLA). Tai pagrindinis lietuvių diasporos archyvas už Lietuvos ribų. Tyrimui naudingi buvo archyve saugomi radijo programų fondai,69 pirmiausia „Tėvynės garsų“

64 Allen Craig, „Television Broadcast Records”, ed. D. G. Godfrey, Methods of Historical Analysis., 207– 231 Dažname audio – vizualinių komunikacijų priemonių tyrimams naudotina labai plati šaltinių bazė, kurią galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes. Šiuo atvejų remiamasi Allen Craig šaltinių suskirstymo modeliu. 65 Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, Pasaulio Lietuvių archyvas (toliau: LTSC/PLA), Reg. Nr. 13139, Amerikos lietuvių balso radijo archyvas; LTSC/ŽKM, Reg. Nr. 13932 Pelkių žiburėlio fondas,, etc. 66 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau– LCVA), F. Nr. 668 – Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraitčio fondas,; VDU Lietuvių išeivijos institutas (toliau: VDU LII), F. 39, Anatolijaus Šluto fondas, etc. 67 LTSC/PLA, Reg. Nr. 13108, JAV LB Fondas, dėžė nr. 8; LTSC/PLA, Reg. Nr. 14030, Tėviškės parapijos archyvas; LTSC/PLA, F. 685, Lietuvių Konsulato Čikagoje archyvas, etc. 68 Aldona Stempužienė, asmeninis archyvas namuose Klivlendas, Ohajo valstija; Dalios Dzikienės, asmeninis archyvas namuose Hartfordas, Konektikuto valstija. 69 LTSC/PLA, Reg. Nr.14171, Tėvynės garsai, Juozo Stempužio ir Aldonos Stempužienės radijo archyvas; LTSC/PLA, Reg. Nr. 13139, Amerikos Lietuvių balso radijo medžiaga; LTSC/PLA, Reg. Nr. 13932 Pelkių žiburėlio archyvas, etc. 23 radijo archyvas70 (kol kas nesutvarkytas). Šią kolekciją daugiausia sudaro radijo programų juostiniai įrašai – viso 64 dėžės juostų ir kitokios medžiagos. Tyrime naudojami ir šiame fonde rasti prie juostų pridėti dokumentai, laiškai, juostų turinio aprašymas. Dalis juostų buvo programos autorių skaitmenizuotos, todėl tyrėjos dažnai naudojami kaip turinio pavyzdžiai. Antrasis naudingas, šio archyvo fondas buvo organizacijų ir personalijų archyvas, „Amerikos Lietuvių Balso“ Detroito radijo programos byla.71 Sudarytas iš paskirų bylų, aplankus sudaro programos leidiniai ir renginių programomos. Rekonstruojant „Margučio“ radijo istoriją, naudinga buvo LTSC Žylevičiaus – Kreivėno Muzikologijos archyvo fonduose (toliau: LTSC/ŽKM) saugoma „Margučio“ radijo programos rubrikos „Pelkių žiburėlis“ garso įrašų kolekcija.72 Dauguma LTSC/ŽKM archyvo yra kol kas neaprašyta, cituojant nuoroda duodama į fondo pavadinimą ir dėžę. LTSC taip pat saugomi asmeniniai archyvai,73 kuriuose gausu asmeninės korespondencijos, radijo scenarijų, garso ir foto medžiagos. LTSC saugomi tokių išeivijos radijo laidų vedėjų, kaip Petro Petručio asmeninis archyvas, kuris, deja, yra gana fragmentiškas, neatspindi šio asmens veiklos ir nuopelnų.74 Vis dėlto net tokiuose kukliuose archyvuose randama naudingos medžiagos apie programų turinį, organizaciją ir kitas veiklas. Tyrimui itin svarbi LTSC saugomų organizacijų archyvų grupė. Vienas iš įdomiausių archyvų Lietuvių Žurnalistų Sąjungos (toliau: LŽS) fondas,75 kuriame atsispindi visų žiniasklaidos formų santykis ir kontrolės mechanizmai, bendros žiniasklaidos priemonių politikos formavimas. Taip pat JAV Lietuvių Bendruomenės archyvas,76 kuriame atskiruose asmenų fonduose saugomi radijo tekstai, įvairi korespondencija. Taip pat Lietuvos konsulato Čikagoje archyvas,77 kuriame atsispindi konsulato ir radijo ryšiai, gausu radijo tekstu ir konsulo sakytų kalbų. Iš kitų fondų išsiskiria „Pelkių Žiburėlio“78 ir „Margučio „radijo tekstai,79 padedantys papildyti informaciją iš minėtų fondų, kuriuose saugomi audio įrašai. Antrasis svarbus archyvas JAV, Amerikos lietuvių kultūros archyvas (toliau: ALKA), Putname, Konektikuto valstijoje, archyve saugomi daugiausiai asmeniniai fondai, medžiaga susijusi su „Aušros“ radiju.80 „Aušros“ radijo medžiagą sudaro daugiausiai garso juostos, dalis

70 LTSC/PLA, Reg. nr. 14171, Tėvynės garsai, Juozo Stempužio ir Aldonos Stempužienės radijo archyvas. 71 LTSC/PLA, Reg. nr. 13139. 72 LTSC/ŽKM, Pelkių žiburėlio medžiaga. Fondas neaprašytas. Sudarytas iš 60 audio MC garso kasečių. 73 LTSC/PLA, Reg. Nr. 13956, JAV LB K. Gečio, asmeninis fondas; Reg. Nr. 13686, N. Jankutė – Užubalienė, asmeninis fondas; Reg. Nr. 13115, Vl. Vijeikio, asmeninis fondas, etc. 74 LTSC/PLA, Reg. Nr. 13681; Lituanistikos tyrimų ir studijų centro, Pasaulio lietuvių archyvas, F. – 13932. 75 LTSC/PLA Lietuvių žurnalistų sąjungos fondas, Reg. Nr.14409. 76 LTSC/PLA, Reg. Nr. 13956 (JAV LB, K. Gečys) asmeninis fondas; Reg. Nr. 12716 (LB Hot Springs apylinkė). 77 LTSC/PLA, Reg. Nr. 685 ( Lietuvos Konsulato Čikagoje archyvas), Dėžės Nr. 1A, 1B, 1C. 78 LTSC/PLA, Reg. Nr. 13932. 79 LTSC/PLA, Teminiai archyvai – Margutis. Nenumeruotas. 80 ALKA, Lietuvių Kultūrinio radijo „Aušra“ Worcesteryje archyvas (Galinis kambarys, vidurinės lentynos). 24 naujesnių įrašų MC garso juostelėse, tyrimo metu dalis jų darbo autorės buvo perrašytos į skaitmeninį formatą ir tapo prieinamos tyrėjui. Archyve saugoma 12 dėžių, kuriose taip pat yra ir rašytinių dokumentų, fotografijų, senovinės radijo įrangos. Archyvas neaprašytas ir nesutvarkytas, todėl didžioji dalis archyvų liko neprieinama, tyrime naudojami tik dokumentai, pridėti prie juostų (turinio aprašymai, laiškai ir kreipimaisi, programėlės). Tyrime taip pat naudojami asmeniniai, su radijo ir televizijos veiklomis susijusių asmenų archyvai, saugomi ALKA.81 Archyve esanti informacija yra originali ir kituose archyvuose neatsispindi, regioninis išskirtinumas įprasmina šio archyvo svarbą tyrimui. Dalis archyvo per kasmetinius potvynius buvo prarasta, garso įrašai apipeliję. Dalį medžiagos ALKA išsiuntė į Lietuvos centrinį archyvą82, tačiau tyrimo vykdymo metu ši medžiaga buvo neaprašyta ir tyrėjui neprieinama. Trečiasis JAV archyvas, Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje (toliau BLKM). Tyrimui naudingos buvo muziejuje saugomose segtuvuose surinktos iškarpos iš periodinių leidinių, smulkios skrajutės, programų leidinukai. Vis dėlto medžiaga labai fragmentiška, dažnai nedatuota, nenurodytas periodinio leidinio pavadinimas. Vienas įdomesnių šiuose segtuvuose rastų šaltinių buvo programų informaciniai leidiniai ir organizaciniai įstatai.83 Tyrimo metu šalia BLKM buvo įkurtas ir dabar veikiantis kaip atskira institucija Lietuvių archyvų projektas84(toliau – LAP), kuriame saugomas vienos seniausių lietuviškų radijo programų, Sophie Barcus radijo archyvas. Archyvas kol kas nesusistemintas, prieinama tik dalis medžiagos. Kaip ir kitų archyvų atveju, garso įrašai buvo neprieinami dėl techninių kliūčių. Vis dėlto archyve gausu rašytinių šaltinių, kurie prieinami tyrėjams, taip pat skaitmenizuotos fotografijos85 ir keletas senųjų radijo laidų, kurių medžiaga pradėta skaitmenizuoti86 ir pravertė atliekant tyrimą. Medžiagos R ir TV istorijai tirti gausu ir Lietuvos archyvuose. Vienas pagrindinių archyvų – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, rašytinių dokumentu skyrius (toliau LCVA) ir LCVA vaizdo ir garso dokumentų skyrius. LCVA rašytinių dokumentų skyriuje rastuose dokumentuose atsispindi Lietuvių Bendruomenės ir politinių atstovų santykis su radijo ir TV medijomis.87 Nors rašytiniai šaltiniai fragmentiški, paminėtos ne visos egzistavusios programos, o gausiausiai aptariamos tik didžiausios ir aktyviausios, visgi juose galima rasti daug empirinės informacijos

81 ALKA, Archyve saugomi garsių išeivių asmeniniai ir organizacijų archyvai. Archyvas nėra pilnai aprašytas. Apskaitos vienetas file (toliau F.) F.– 1, stalčius (st.) 1, l. 3, b. Amerikos lietuvių radijas; F3, st. 2, l.33, b. Lietuvių radijo valandėlė Rochesteryje; F.3, st.2, l. 34, b. „Lietuvos atsiminimų“ radijas; F3, st.4, l.38, b. Lithuanian radio; F3, st.4, l. 37, b. Lithuanian American television Inc.; Dėžės Nr. 9, Bylos apie „Laisvės varpą“. Naujosios Anglijos lietuvių kultūrinis radijas, etc. 82 Šiaulių universiteto bibliotekos rankraščių skyrius (toliau – ŠUB RS), Jokūbo Stuko archyvas. 83 BLKM, Teminiai fondai. Lithuanians and Audio Media. Bylos Nr. p241a/14c; p241b/14c; p241a/17 c. Bylose puslapiai nenumeruoti. 84 Lithuanian Archives Project (toliau: LAP), Chicago, Illinois. 85 LAP, f. Sophie Barcus Radio Program Collection. 86 http://www.lithuanianarchivesproject.org/?page_id=98 Žiūrėta 2017–01–10. 87 LCVA, F. 668 Lietuvos diplomatinio šefo Stasio Lozoraičio fondas; LCVA, F. 656 – Lietuvos generalinio konsulato Toronte fondas, LCVA, F. 667 – Vlik‘o fondas. 25 apie programas.88 Išskirtinis yra Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio fondas,89 kuriame gausu korespondencijos su programų vedėjais, kalbų ir sveikinimų, taip pat interviu. Archyvinėje medžiagoje atsiskleidžia radijo ir politinių diasporos atstovų santykis ir bendradarbiavimo plotmės. LCVA vaizdo ir garso dokumentų skyriuje yra išsaugoti „Margučio“ radijo laidos įrašai,90 dalis jų skaitmenizuoti ir prieinami klausytojui. Tai neįkainojamas radijo programų tyrimo šaltinis, nors ir gana fragmentiškai, bet leidžiantis išgirsti 8 – 9-ojo dešimtmečių programos turinį. Šiame skyriuje taip pat saugomi Dalios Sruogaitės vestos „Pelkių žiburėlis“ laidelės, transliuotos per „Margučio“ radiją, pasakojimai, įrašai, kurie taip pat patalpinti elektroninėje erdvėje ir prieinami ne tik Lietuvos tyrėjams.91 Prieinamų įrašų kiekis gana nedidelis, atsižvelgus į tai, kad „Margutis“ buvo transliuojamas kasdien. Svarbus tyrimui šiame skyriuje saugomi Antony Rudžio „Radijo forumo“92 radijo laidelių įrašai. Nors kol kas suskaitmeninta tik 17 laidos fragmentų, jie leido susidaryti bendrą programos turinio vaizdą. Deja, tik paskutiniojo disertacijos rengimo etapo metu paaiškėjo, kad šiame archyve taip pat saugomi 1932–1964 m. „Margučio“ programų stenogramos ir dalis korespondencijos. Archyvinė medžiaga buvo saugoma saugyklose, archyvas neaprašytas, neturi archyvinio fondo, bylų numerių, medžiaga į bylas sudėta remiantis programų chronologija. Medžiaga iš šio fondo šiame tyrime panaudota tik fragmentiškai, siekiant patikslinti informaciją. VDU Lietuvių išeivijos instituto archyve (toliau: VDU LII) taip pat randame naudingų šaltinių, bylojančių apie lietuvių išeivių radijo ir televizijos medijas.93 Tyrimui naudingiausias A. Šluto fondas,94 kuriame saugoma „Lietuviai televizijoje“ TV laidos medžiaga, taip pat kiti A. Šluto asmeniniai dokumentai. Rašytiniai šaltiniai, vaizdo ir garso įrašai pasakoja apie „Lietuviai televizijoje“ televizijos laidos veiklą, tačiau, kaip ir radijo įrašų atveju, medžiaga fragmentiška, padrikai datuojama. Tik dalis medžiagos prieinama ir skaitmenizuota. Iš išlikusios medžiagos galima išskirti svarbiausias laidų transliacijų kryptis ir temas. Susiduriant su šios TV laidos archyvu, būtina nepamiršti, kad pilnos programos nefilmuotos dėl didelių kaštu. Turima medžiaga yra tik TV laidai kurti reportažai, kurie pasiekia mūsų dienas. VDU LII taip pat saugomi šiam

88 LCVA, F. 656 – Lietuvos generalinis konsulatas Toronte, F658 – Generalinių konsulatų ir kitų Lietuvos atstovybių užsienyje pranešimus, susirašinėjamus politikos, ekonomikos, konsulinio darbo klausimais, visuomeninių – politinių organizacijų asmenų veiklos ir surinkti dokumentai, 1923–1994 m. 89 LCVA, F. 668 Lietuvos diplomatinio šefo Stasio Lozoraičio fondas. 90 LCVA, Mg 010275 – Mg 010415, Mg 010516 – Mg 010519, etc. 91 Prieiga internete: http://euscreen.eu/search.html?query=margutis 92 LCVA, Mg013057, Mg0130551, ect. 93 VDU LII, asmeniniai fondai: F. – 1, Broniaus Kviklio, F. – 2 Vinco Rastenio, F. – 6, Vytauto Kamanto (Pasaulio lietuvių bendruomenės), F. – 10 Henriko Žemelio, F. – 12 Aleksandro Štromo, F. – 18 Dalios Sruogaitės, F. – 24 Broniaus Nemicko, F. – 25 Antano Juodvalkio, F. – 32 Valdo Adamkaus, F. – 39 Anatolijaus Šluto, F. – 42 Urugvajaus Lietuvių fondas. 94 VDU LII, F. 39, A. Šluto fondas. 26 tyrimui naudingi asmeniniai fondai.95 V. Kamanto archyve radome ne vieną, skirtingais laikotarpiais veikusių radijo laidų sąrašą.96 Siekiant rekonstruoti radijo žemėlapius, tokių sąrašų egzistavimas padeda įvertinant lietuvių bendruomenės padėtį Amerikoje ir gebą kurti radijo laidas. Nors VDU LII saugomame archyve esanti medžiaga gana fragmentiška, vis dėlto ji atspindi asmeninius radijo vedėjų ir darbuotojų santykius su klausytojais ir bendruomene. Dar vienas vertingas fondas rastas VDU Bibliotekos archyve (Toliau VDU BR), Povilo Jasiukonio, radijo laidų vedėjo ir kūrėjo, radijo laidų tekstai. Šie radijo laidų transkribtai neapima viso laidos egzistavimo laikotarpio, tačiau fragmentiškai atspindi beveik trejų metų programų turinį.97 Pasakojimai, kuriuos perskaitome šioje medžiagoje, nors ir atspindinčioje tik mažą laikotarpį, yra naudingi. Tyrinėjant J. Stuko radijo pasakojimus, pravertė Šiaulių universiteto bibliotekos, rankraščių skyrius (toliau – ŠUB RS), kur saugomas Jokūbo Stuko archyvas.98 Archyvą sudaro penkios dėžės radijo laidų tekstų nuo 1941–1974 m. fragmentai ir juodraščiai. Dokumentai sutvarkyti ir susisteminti prieš tai buvusiame archyve (Kento valstybinio universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių ir archyvų skyriuje), 2015 m. archyvas perduotas Šiaulių universiteto bibliotekai. Vis dėlto šis archyvas, nors ir informatyvus, yra koncentruotas tik į radijo turinį, veiklos dokumentai neišlikę. Jame rasti radijo laidų scenarijai – gana chaotiški juodraštiniai variantai, dažnai lieka neaiški net programos struktūra. Daugelyje Lietuvos archyvų informacijos apie RTV veiklą pavyko aptikti atskiruose fonduose. Svarbus ir išskirtinis Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau LYA), kuriame atsiskleidžia išeivijos santykis su okupuota Lietuva ir atvirkščiai. Saugomuose fonduose daugiausia dėmesio skiriama lietuvių išeivijos laikraščiams ir žurnalams, RTV analizuojamas tik keletu atvejų.99 Archyve saugoma nedaug su radiju susijusių dokumentų, tai rodo jų nepasiekiamumą dėl formos, taip pat tai, kad radijas nelaikytas tokia svarbia žiniasklaidos priemone, nors iš užsienio transliuotos programos buvo stebimos ypač griežtai. Išskirtinis atvejis yra Detroito Lietuvių radijo archyvas, kuris aptiktas būtent LYA Lietuvos komunistų partijos dokumentų skyriuje.100 Fondas skirtas lietuvių diasporoje veikiančios pažangiųjų organizacijoms. Šios radijo programos autoriai visą medžiagą persiuntė būtent į sovietinę Lietuvą dar 1972 m. Šio archyvo egzistavimas vertintinas kaip išimtis, o ne kaip taisyklė. Tai buvo vienetinis atvejis, kai

95 VDU, LII, F. 6, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (Vytauto Kamanto); F. 10, Hendriko Žemelio; F. 18, Dalios Sruogaitės; F.32, Valdo Adamkaus asmeniniai archyvai. 96 VDU LII, F.–6, ap. 1–10, b. 27274–536, F.–6, ap. 1–8, b. 6636, 6685. 97 VDU Rankraščių skyrius (toliau VDU RS) RF4, b. 89–136. „Lithuanian melody hour“ radijo programos tekstai 1956–1959 m. transliacijos, rankraščiai. 98 ŠUB RS, f. Jokūbo Stuko archyvas. Nenumeruotas, paliktas senasis numeravimas dėžėmis. 99 LYA, F. 35, ap. 2, b. 349, 355, 371; F. 3, ap. 2, b. 13, 234. 100 LYA, F. 15808, ap. 2, b. 12–31, 52, 57, 71, 165, 166, 213. 27 išeivijoje veikusios radijo laidos medžiaga pergabenta į sovietinę Lietuvą. Pats archyvas yra labai informatyvus ir puikiai reprezentuoja programos veiklos principus ir turinį. Vis dėlto, remiantis šia medžiaga, bus atsižvelgiama būtent į archyvo lokaciją, taip pat atsiuntimo aplinkybes. Dokumentai sutvarkyti ir susegti į atskirus segtuvus, daugumoje segtuvų įsegti programos autorių tekstai apie radijo veiklą, todėl naudojantis medžiaga privalu atsižvelgti į sudarytojų atliktą dokumentų atranką ir galimą archyvarų cenzūrą. Publikuoti šaltiniai. Dar vienas rašytinis šaltinis – tai proginiai ir periodiniai programų leidiniai ir renginių programos. Tiriant Amerikos lietuvių audio–vizualines žiniasklaidos priemones, šie leidiniai naudotini kaip pirminiai šaltiniai, kadangi atspindėjo pačių radijo ir televizijos laidų kūrėjų pažiūras. Paminėtinas „Lietuviai televizijoje: lietuvių dienos“101 atvejis, kai programa turėjo savo kasmetinį žurnalą, kuriame skelbė savo naujienas, pateikdavo ataskaitas apie praėjusius metus. Panašiai veikė ir „Margučio“ 102 radijo programa, kuri susikūrė prie jau egzistuojančio periodinio leidinio. Šie du leidiniai yra išskirtiniai, kitais atvejais programų leidiniai buvo skirti šventėms, laidų jubiliejams. Šiems leidiniams būdingas informacinis ir ataskaitinis pobūdis. Tai yra vienas iš pagrindinių šaltinių bandant rekonstruoti programų istoriją, deja, šių leidinių išlikę gana nedaug, nėra pilnų komplektų, kurie pristatytų išsamų programų vaizdinį. Prie publikuotų šaltinių priskirtini ir internete esantys šaltiniai, Federalinių institucijų tinklapiai ir juose patalpinti teisės aktai.103 Tyrimui taip pat buvo naudingas radijo mėgėjo Sigito Žilionio sudarytas lietuviškų radijo programų, transliavusių užsienyje, sąrašas, patalpintas internete.104 Vis dėlto sąrašas naudotas tik pažintiniais tikslais, jis vertintinas kaip nepatikimas šaltinis, kadangi tik kai kur pateikiami informacijos šaltiniai, taip pat jame pasitaiko klaidingos informacijos, informacija fragmentiška. Periodika. Svarbią šaltinių masyvo dalį sudaro JAV lietuvių leista periodinė spauda,105 kurios puslapiuose galima rasti daug informacijos apie radijo ir televizijos programas. Spaudoje buvo pateikiama informacija apie esminius radijo ir televizijos įvykius, sukaktis. Periodiniai šaltiniai suteikia informacijos apie bendruomenės aktualijas bei pristato požiūrį į radiją ir televiziją, programų turinį ir reikšmę bendruomenei. Lietuviai JAV leido ne vieną periodinį leidinį, kuris atstovavo vienai ar kitai ideologinei grupei. Tiriamąjį laikotarpį atitinkančių periodinių leidinių yra gana daug, tai tokie didžiausi leidiniai kaip „Draugas“, „Margutis“,

101 Lietuviai televizijoje: lietuvių dienos, metinis žurnalas 1969–1977 m. 102 Margutis: juokų ir dainų mėnraštis, Čikaga 1928–1965. 103 http://www.americanradiohistory.com/Archive–FCC/Federal%20Radio%20Act%201927.pdf 104 Sigitas Žilionis, Lietuviškos radijo ir TV valandėlės užsienyje, žiūrėta 2014 m., in: www.zilionis.lt/litnica/valandeles.php 105 VDU LII archyvas; Klaipėdos universiteto biblioteka, dr. K. Pemkaus biblioteka – archyvas; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Draugas, Metmenys, Naujienos, Vienybė, Laisvoji Lietuva, Darbininkas ect.). 28

„Naujienos“, „Akiračiai“, „Vienybė“, „Darbininkas“,106 etc. Tyrimui taip pat buvo naudingas mėnesinis žurnalas „Lietuvių dienos“, leistas 1950–1991 m. Žurnale beveik nuo pat pirmųjų numerių buvo skelbiamas lietuviškų radijo ir televizijos programų sąrašas. Tai buvo vienintelis tokio pobūdžio sąrašas, padėjęs mums rekonstruoti programų istoriją. Vis dėlto sąraše buvo pateikiamos ne visos programos. Žurnale deklaruota, kad sąraše pateikiama informacija tik apie su žurnalu bendradarbiaujančias programas. Žurnale pasitaikydavo klaidų, buvo informuojama apie programas, kurių jau nebetransliavo. Atliekant tyrimą, buvo remiamasi tik pagrindiniais jau minėtais leidiniais, taip pat keliais išskirtiniais ideologinėms grupėms skirtais leidiniai. Plačiojoje išeivių spaudoje aptinkami maži fragmentai ir straipsniai apie įvairias radijo laidas turėtų būti vertinami atsižvelgiant į leidinių ideologines tendencijas. Interviu, autobiografijos ir memuarai. Toks paprastas ir visiems suprantamas metodas/priemonė/šaltinis kaip interviu istorikui suteikia tiek galingus įrankius, tiek ir sudėtingas problemas. Viso tyrimo metu buvo surengti daugiau nei dešimt interviu su tiesiogiai radijo ir TV veikloje dalyvavusiais arba dar vis dalyvaujančiais asmenimis: Prane Šlutiene107, Romu Sakadolskiu108, Raimundu Mieželiu, Dalia Mieželiene109, Mykolu Drunga110, Kaziu Almenu, Dalia Sruogaite111, Aldona Stempužiene112, Dalia Dzikas113, Irena Valys114, Vytu Beleška115, Arvydas Reneckis.116 Taip pat naudojamas R. Sakadolskio padarytas Petru Petručiu.117 Vis dėlto šią istorinių tyrimų šaltinių bazę derėtų vertinti atsargiai ir kritiškai. Derėtų atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių ir selektyvią atmintį. 118 Šaltinių analizės metu atsižvelgta ir į kontekstinę informaciją, interviu vietą ir paties respondento poveikį pokalbiui. Imant interviu ir vėlesnės analizės metu

106 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lituanistikos skyrius saugo didėlę periodikos kolekciją: Akiračiai : atviro žodžio mėnraštis, Čikaga 1965–2005 ; Amerikos lietuvis / The Lithuanian American, 1931–1955; Aštuntoji diena : Cicero vysk. M. Valančiaus moksl. ateitininkų laikraštėlis 1972–1980 m.; Darbininkas, Bostonas, 1915–2006; Dirva/Field: savaitinis laikraštis, Clevelandas, 1916–1975; Draugas: laisvojo pasaulio lietuvių savaitraštis, Čikaga, 1920–2010; Keleivis /The traveler: savaitinis laikraštis, Bostonas, 1905–1979; Laisvė: visuomenės, kultūros, politikos, populiariškai – moksliškas savaitinis laikraštis = the Lithuanian weekly, Bostonas, 1911–1988; Lietuvių dienos, mėnesinis, Los Andželas, 1950–1991, Lietuviai Amerikos vakaruose, Los Andželas, 1963–1991; Naujienos: pirmas lietuvių dienraštis Amerikoje, Čikaga, 1914–1987; Pasaulio lietuvis/The world Lithuanian: informacinis biuletenis, Klivlendas, 1963– 2014; Vienybė : Lithuanian semi–weekly, 1924–1985; Vilnis : savaitinis darbininkų laikraštis, Čikaga, 1920–1990; Žynys / Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenė, Koloradas, 1971– 2014 ir t.t. 107 Asmeninis I. Ėmužienės archyvas (toliau – AIĖA), Interviu su Prane Šlutiene, 2012, Vilnius. 108 AIĖA, Interviu su Romu Sakadolskiu 2011, Vilnius. 109 AIĖA, Interviu su Raimundu Mieželiu ir Dalia Mieželiene, 2011, Vilnius. 110 AIĖA, Interviu su Mykolu Drunga2012–10–17, Kaunas. 111 AIĖA, Interviu su Kaziu Almenu 2012–09–07 Vilnius; Susirašinėjimas su Dalia Sruogaite 2013–10–10 – 2014– 09–15. 112 AIĖA, Interviu su Aldona Stempužiene, 2015–05–17, Klivlendas. 113 AIĖA, Interviu su Dalia Dzikas, 2015–06–09, Hartfordas. 114 AIĖA, Interviu su Irena Valys, 2015–06–06, Putnamas. 115 AIĖA, Interviu su Vytu Beleška, 2015–04–28, Čikaga. 116 AIĖA, Interviu su Arvydu Reneckiu, 2015–05–03, Čikaga. 117 AIĖA, R. Sakadolskio interviu su Petru Petručiu, Čikaga. 118 Lynn Ambrams, Oral History theory, (Routledge:New York, 2010). 29 privalu šį šaltinį vertinti kritiškai ir atsižvelgti ne tik į minėtus aspektus, tačiau ir į tyrėjo poveikį šiems atsiminimams ir jų interpretacijai. Naudingiausi interviu buvo su laidų vedėjais P. Šlutiene, D. Sruogaite, A. Stempužienę, D. Dzikas, R. Sakadolskiu, kurie pasakojo apie savo veiklą radijo ir TV programose iki 1990 m. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad nuo įvykių, apie kuriuos buvo kalbamasi, praėjo daugiau nei dvidešimt metų. Apie vėlesnio periodo radijo veiklas pasakojo V. Beleška, kuris dirbo „Margučio“ radijo programoje iki jos uždarymo ir I. Valys, dirbanti „Tėvynės garsų“ Hartforde radijo programoje ir dabar. Naujausiųjų laikų diasporos radijo pasakojimai buvo naudingi siekiant susidaryti įspūdį, kaip programos veikė ir veikia iki šių dienų. Dauguma programų vis dar naudojasi tokia pat įranga ir technika, kuria naudojosi iki 1990 m. Dauguma radijo ir televizijos laidų kūrėjų ir aktyvistų autorinių memuarų ar biografijų nepaliko. Išliko Romo Kezio autobiografija,119 kurioje autorius pasakoja apie savo gyvenimą ir veiklą lietuvių bendruomenėje, radijo programos „Laisvės žiburys“ steigimą ir veiklą joje. Deja, autobiografijoje daugiausiai surinkti straipsniai iš spaudos ir radijo laidų tekstai, autorinių minčių nedaug. Pateikiamas asmeninis radijo programos kūrėjo pasaulėvaizdis praturtina disertaciją ir padeda rekonstruoti šios radijo programos istorijos vingius. Išskirtinė yra „Margučio“ radijo laidos įkūrėjo biografija „Antanas Vanagaitis, jo gyvenimas ir veikla“.120 Knygoje pateikiami kitų žmonių atsiminimai. Leidinys išleistas neilgai trukus po A. Vanagaičio mirties 1954 m. Veikale yra trumpai pristatomas jo kelias iki radijo laidos kūrimo, atskleidžiami gyvenimo vingiai, kurie paveikė laidos sukūrimą, vis dėlto tekstus parengė jau ne pats herojus, o jo kolegos. Platesnės analizės ar asmeninių įžvalgų nepavyko rasti. Apie veiklas „Margučio“ radijo programoje užsimenama prezidento Valdo Adamkaus knygose,121 tačiau tai daroma prabėgomis, trumpomis žinutėmis, nesigilinant į smulkesnius faktus ir prisiminimus, pasakojama apie kelis radijo veiklos pėdsakų. Ryškiausiai jie jaučiami pirmojoje ir paskutiniojoje jo dienoraščių/prisiminimų publikacijose. Toks skurdus prisiminimų masyvas, byloja apie audio – vizualinių medijų autorių verbalinį gyvenimą, kuriame rašytinė kalba atsidūrė antrajame plane.

119 Kezys Romas, Nuo Vištyčio iki New Yorko, autobiografija, (JAV, Niujorkas, 2009). 120 Antanas Vanagaitis, jo gyvenimas ir veikla, red. Vytautas Alantas, (Viltis: Klivlendas, 1954). 121 Arnas Ališauskas, Valdas Adamkus, Pokalbiai nesilaikant protokolo, (Vilnius, 2016). 30

1. ELEKTRONINIŲ MEDIJŲ RAIDOS SĄLYGOS – NUO ATSIRADIMO IKI TYRINĖJIMŲ

1.1. JAV elektroninių medijų laukas: stočių veikimo principai ir valdžios santykis

1.1.1. Medijų raida JAV: teisinė, socialinė reguliavimo erdvė

Pasaulyje sparčiai populiarėjant radijo technologijai buvo viliamasi, kad ši technologija taps bendruomenės komunikacijos įrankiu. Vis dėlto radijo stotys sparčiai perėjo į komercinį lygį, o rinką, vietoje kultūrinio ar visuomeninio, uzurpavo komercinis turinys. Taigi besikuriant radijo medijai, iškilo poreikis šią informacijos priemonę reguliuoti, kad ji atliktų ne tik pramoginę, bet ir visuomeninę funkciją. Pirmoji licencija komercinei radijo stočiai Amerikoje išduota 1920 metais,122 tačiau licencijos pirmaisiais metais buvo dalijamos visiems, kas tik paprašydavo, todėl radijo erdvė tapo chaotiška, jos turinys visiškai nekontroliuojamas. Tokia situacija vertė steigti valstybės mastu veikiančią, viešuosius interesus ginančią kontrolės ir priežiūros instituciją, kuri turėjo subalansuoti radijo bangų erdvę. Pirmieji teisės aktai, skirti sukontroliuoti ir sureguliuoti radijo eterį, pasirodė 1927 metais: JAV kongrese priimtas aktas, kuriuo remiantis sukurtas „Federalinė Radijo Komisija“123 (FRC) bei reglamentuota jo veikla.124 JAV teritorija buvo suskirstyta į penkis regionus, kuriuos koordinavo penki JAV Prezidento su senato pritarimu deleguojami atstovai. Vienas iš jų, likusiems atstovams pritariant, prezidento nutarimu būdavo skiriamas komiteto pirmininku. Kaip byloja pavadinimas, FRC kontroliavo tik radijo eterį. Toks technologinės pažangos neįvertinimas pasimatė gana greitai, todėl 1934 metais vietoje FRC buvo įsteigtas „Federalinė Komunikacijos Komisija“125 (toliau: FCC). Ši įstaiga, be to, kad perėmė FRC tikslus ir uždavinius, išplėtė ir savo veiklos lauką. FCC ėmė kontroliuoti ne tik „naująją“ radijo bangų erdvę, radijo komunikacijas, tačiau ir telekomunikacijas, telefono, komunikacinį radijo ryšį, vadinamąjį kabelinį ryšį, vėliau prie FCC kuruojamų sferų prisidėjo ir televizijos priežiūra. FCC organizacinė struktūra buvo

122 Žurnalistikos enciklopedija, sud. Burneikienė, Genovaitė ir Dirvonaitė, Dalia, ir Urbonas, Juozas Vytautas, (Vilnius: Pradai, 1997). 123Originalo kalba: “Federal Radio Commission”. (toliau – FRC). 124 Public Law No. 632, February 23, 1927, 69th Congress. An Act for the regulation of radio communications, and for other purposes. http://www.americanradiohistory.com/Archive–FCC/Federal%20Radio%20Act%201927.pdf „SEC. 3. That a commission is hereby created and established to be known as the Federal Radio Commission, hereinafter referred to as the commission, which shall be composed of five commissioners appointed by the President, by and with the advice and consent of the Senate, and one of whom the President shall designate as chairman: Provided, That chairmen thereafter elected shall be chosen by the commission itself.“. 125Originalo kalba: „Federal Comunication Committee“. Toliau – FCC. FCC įkūrimas ir veikla. Public Law No. 416, June 19, 1934 by the 73d Congress. An Act to provide for the regulation of interstate and foreign communication by wire or radio, and for other purposes. Communication Act https://www.fcc.gov/consumers/guides/about–fcc 2016– 06–21. 31 panaši į pirmtakės FRC – liko galioti 5 asmenų renkamas komitetas, skiriamas tokiu pačiu principu kaip anksčiau FRC.126 Federalinės valdžios ir FCC iniciatyva buvo sukurti reikalingi įstatymai ir medijų erdvę reglamentuojančios taisyklės. Organizacija turėjo kasmet viešai pateikti ataskaitą, kurioje buvo aptariama komunikacijos erdvės padėtis, problemos, taip pat aptariami nauji įstatymai ir kaip jų laikomasi. Buvo leidžiami ir specialūs, medijų veiklos gaires ir taisykles pristatantys leidiniai. Nors FCC keliami tikslai kito, veiklos esmė liko ta pati. Organizacijos veiklą reglamentavo daug kartų papildytas ir koreguotas „Komunikacijos aktas“.127 Pats primityviausias FCC keliamų tikslų apibūdinimas buvo suformuluotas taip: „reguliuoti tiek vietines, tarpvalstijines, tiek tarptautines komunikacijos priemones, kabelinį susisiekimą ir radiją, siekiant juos padaryti prieinamus kuo plačiau visiems JAV gyventojams. Už racionalią kainą teikti efektyviausias komunikacijos paslaugas visos šalies ir viso pasaulio mastu.“128. Organizacijai iškelti tikslai buvo orientuoti į kelias pagrindines komunikacijos sferos erdves: radijo bangų kontrolė ir licencijavimas, technologinė priežiūra ir, galiausiai, turinio priežiūra. Prieš atsirandant federalinėms priežiūros institucijoms, radijo raidai didžiausią įtaką darė verslas ir komerciniai, o ne valstybiniai bei visuomeniniai interesai. Sukūrus FCC buvo žengti pirmieji valdžios žingsniai bandant subalansuoti šiuos interesus valstijų, valstybės ir tarptautiniu lygiu. Gana „laukinėje“ medijų erdvėje FCC visų pirma turėjo apginti viešąjį interesą, taip pat sureguliuoti radijo eterio užimtumą, užtikrinti naudotojų saugumą, sureguliuoti tarp valstijų pasitaikančius bangų persidengimo atvejus, suvaldyti iki 1934 m. įsitvirtinusius komercinius transliuotojus, užėmusius didžiąją eterio dalį. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, greitai buvo suvokta, kad radijas gali tapti reikšmingu propagandos skleidimo įrankiu. Karo metu FCC buvo pristabdžiusi veiklą, neišduodavo naujų licencijų, taip pat sugriežtino kontrolę, o turinio kontrolę perėmė karinės institucijos, kurios teikė ir skatino radijo stotis transliuoti karinę propagandą. Kita vertus, būta siekių kurti naują, socialiai atsakingesnę radijo erdvę, o taip pat stengtis išnaudoti ją valstybės reikmėms. Lietuvių bendruomenės radijo programos sparčiai prisidėjo prie karo ir pokario metu per radiją transliuoto propagandinio turinio. Dauguma radijo stočių, netgi kairiosios pakraipos Detroito radijo klubas ir kultūrinio pramoginio turinio Sofie Barckus radijo programa,129 Margučio radijo programa,130 agitavo palaikyti karius kovojančius Europoje.

126 Public Law No. 416, June 19, 1934 by the 73d Congress. An Act to provide for the regulation of interstate and foreign communication by wire or radio, and for other purposes. Communication Act https://www.fcc.gov/consumers/guides/about–fcc 2016–06–21. 127 1934 m. priimtas Communication act, reglamentavo FCC steigimą ir jos funkcijas. http://www.americanradiohistory.com/Archive–FCC/Communications_Act_1934.htm 128Communications Act of 1934 m. http://www.americanradiohistory.com/Archive–FCC/Communications_Act_1934.htm 129 LYA, f. 15808, ap. 2, b. 16, l. 1–33. 130 LTSC/PLA, Teminis archyvas, Margutis, segtuvas (4 segtuvas be pavadinimo). 32

Po karo medijų kontrolė vėl grįžo į FCC rankas. Tuo metu FCC taip pat buvo įpareigota vykdyti daug praktinių ir politinių užduočių, bet vienintelis svertas, kurį institucija galėjo pasitelkti, buvo licencijavimas. Licencijos gavimas buvo ilgas procesas, užtrukdavęs iki kelių metų ir reikalavęs pakankamai didelių išteklių. Reikšmingas pavyzdys galėtų būti rasinės mažumos kova už teisę steigti radijo stotį – licencijos buvo siekiama daugiau nei 10 metų.131 Licencijos gavimo procedūra užtrukdavo, nes šalia daugybės formalių dokumentų ir prašymų, taip pat turėjo būti pateikiama informacija ir įrodymai, kad stotis turi technines galimybes pilnai funkcionuoti. Taigi, prieš gaunant leidimą transliuoti, reikėjo sukurti stotį. Kadangi radijo eteris buvo ribotas, tuo pačiu metu, vienoje valstijoje arba regione, į to paties dažnio licenciją galėjo pretenduoti ne vienas kandidatas. Galutinis sprendimas buvo priimamas FCC rengiamuose viešuose „klausimuose“132, kuriuose licencija, jei nebūdavo konkurencijos, būdavo parduodama už simbolinę sumą pagrindinius reikalavimus atitikusiam transliuotojui. Jei paraiškų, prašymų teikėjų susirinkdavo daugiau, licencija būdavo suteikiama tiems, kurie geriausiai atitiko reikalavimus arba remiantis asmeninėmis simpatijomis. Šie kriterijai buvo stipriai kritikuojami. Žmogiškojo, subjektyvaus faktoriaus egzistavimas stabdė tiek mažumų, tiek moterų ir mažų bendruomenių galimybes įgyti licenciją. Viena pagrindinių priežasčių kodėl lietuvių bendruomenė nesiryžo kurti savo bendruomenės stoties, buvo būtent biurokratinės problemos ir didelė finansinė našta. Margučio radijo programa, vienu metu nerasdama stoties, svarstė nuosavos stoties įsigijimo klausimą. Dar 1976 metais tuometinis Margučio direktorių valdybos pirmininkas Valdas Adamkus sakė: „Savo stotį pastatyti ar net nupirkti, regis, galėtumėm net rytoj. Turime pakankamai pasiturinčių lietuvių, kurie investuotų lėšas grynai biznio pagrindais. Tačiau tai nėra taip paprasta. Pagal esamus įstatymus radijo bangų paskirstymas yra tvarkomas federalinės įstaigos FCC. Naujai stočiai pradėti reikia gauti leidimą – radijo bangas. Procesas labai ilgas ir komplikuotas. Laimingu atveju tokio leidimo gavimas užtruktų 3–4 metus.“.133 Panašių idėjų kilo ir kitose lietuvių kolonijose. Klivlende buvo sukurta atskira Klivlendo radijo draugija,134 kuri siekė perimti edukaciniams tikslams skirtą mokyklos stotį, tačiau apie realius pasiekimus informacijos neaptikome.

131 „In 1960, Andrew Langston, a Black man, started his more than 13–year process of acquiring a radio broadcast license from the FCC through a comparative hearing. It was the first time that an African–American had filed an application with the FCC. Mr. Langston was finally awarded his license in 1974.”, Studija skirta FCC, autorius Ivy Planning group LLC, Rockville, Maryland, Whose spectrum is it anyway? Historical study of market entry barriers, discrimination and changes in broadcast and wireless licensing 1950 to present, (2000), 8. 132 JAV valdžios institucijose naudojamas viešųjų posėdžių formatas. 133 Kalbama apie radijo stoties pirkimą. V. Adamkus pabrėžia, kad stotį įsigyti nėra problemų, tačiau problematiškas licenzijos gavimas iš FCC. „Persitvarkysime ir vėl grįšime, Pokalbis su Valdu Adamkum, Margučio direktorių valdybos pirmininku“, Draugas, Mokslas, menas ir literatūra, 1976–05–15, Nr. 115, l. 3. 134 Lietuviška radijo programa kitoje stotyje, Draugas, 1981–11–20, l. 4 („R. Kudukis paaiškino apie Klivlendo radijo draugiją, kurios jis yra patikėtinių tarybos narys. Minėtoji draugija norėtu gauti operuoti buvusią viešųjų mokyklų radijo stoti. Toje stotyje geromis sąlygomis galima būtų gauti laiką ir lietuviškai programai, bet leidimo bylos svarstymas gali užtrukti Federalinėje komunikacijos komisijoje metus ir ilgiau.“). 33

Dėl riboto dažnių skaičiaus neretai vienintelis būdas įgyti licenciją buvo pirkti ją antrinėje rinkoje iš norinčių ją parduoti ar bankrutuojančių stočių, tačiau ir tokiu būdu įsigyti licenciją buvo per brangu (kur kas brangiau nei per FCC).135 Nors FCC nustatydavo minimalias kainas, jos dėl konkurencijos išsipūsdavo, todėl licencijas įpirkti galėjo tik didieji tinklai, taigi mažumos ir šiuo būdu retai galėjo įgyti savo stotis. Be to, licencija buvo perleidžiama su ankstesnio savininko įsipareigojimais ir licencijos reglamentu, kuris reguliavo stoties veiklą ir priskyrė stotį prie komercinių, nekomercinių ar kitų grupių, todėl veiklos krypties nebuvo galima taip paprastai keisti. Remiantis statistiniais duomenimis, rasinėms ir etninėms mažumoms JAV 1977 m. priklausė 43 stotys, iš kurių tik 2 buvo nekomercinės. Viso tuo metu JAV veikė 8175 stotys.136 Taigi rasinėms ir etninėms mažumoms priklausė tik 0,52 proc. rinkos, nors JAV mažumos sudarė gana skaitlingą visuomenės dalį. Oficialiai FCC stebėjo ir kontroliavo stočių turinį, ir galėjo atimti licenciją už turinio neatitikimą licencijoje nurodytoms sąlygoms. Antrasis svertas buvo stoties licencijos persvarstymas, nes stotis turėdavo atnaujinti licenciją kas tris, o vėliau – kas penkis metus.137 FCC stebėjo finansinius stočių rodiklius, tikrino, ar stočių tinklelis atitinka stoties modelį ir jam keliamus reikalavimus, ar išlaikoma reklamos ir nekomercinio turinio pusiausvyra. Šiuo reguliavimu naudojosi dauguma mažų etninių grupių radijo programų rengėjų. Pasinaudoję reglamentu, ieškodami stoties, iš kurios galėtų transliuoti, net ir komercinėse stotyse, jie apeliuodavo į būtent nekomerciniam ar mažumų turiniui skirtą laiką. Stočiai būdavo naudinga bendradarbiauti su mažumomis, nes ji gaudavo finansinę paramą, o kartu ir išpildydavo licencijoje nustatytus pusiausvyros tarp komercinio ir nekomercinio turinio reikalavimus. Pasitelkusi aukščiau minėtas priežiūros ir kontrolės priemones, FCC bandė formuoti komunikacijos erdvės turinį. Vis dėlto laisvoje terpėje susiformavusi radijo komunikacija ir liko pakankamai laisva. Svarbiausią vaidmenį vaidino ne FCC ar klausytojų auditorija, o komerciniai transliuotojų tinklai, kurie jau medijos kūrimosi pradžioje įsitvirtino taip stipriai, kad FCC, turėdama tik stočių licencijavimo kortą, nesugebėjo jų iš principo kontroliuoti. Komercinės stotys turėjo daugiau laisvės nei valstybinės/visuomeninės ar edukacinės pakraipos stotys. Vienas iš FCC keltų tikslų buvo turinio kokybės užtikrinimas, tačiau tai padaryti sunkiai sekėsi. Nors buvo stengtasi reglamentuoti ir reguliuoti medijų erdvę, užtikrinti komercinio ir nekomercinio turinio pusiausvyrą, organizacijai suteikti svertai buvo tam per silpni. Bandymas kontroliuoti nuosavybės teises ir transliuotojų tinklus pusiausvyros rinkoje neatnešė. Profesorius V. Pickard, analizuojantis FCC bandymus kontroliuoti radijo turinius, teigia, kad tiesioginiai

135Broudcasting – Americastatistiks, (US, 1982) 260. 136 Priedai Nr. 4, Mažumoms priklausančių stočių skaičiaus lentelė. 137 Federal Communications Commission, Washington D.C., Public service responsibility of broadcast licensses, (1946–03–07), 58 – 59. 34 bandymai, kongrese patvirtinti, siūlomus radijo ir TV turinį reglamentuojančius aktus buvo gana nesėkmingi. Šie aktai liko rekomendacinio pobūdžio, nors paliko savo pėdsaką.138 Pickard savo tyrime gilinasi į vieną ryškiausių FCC bandymų–1946 m. priimtas rekomendacijas (vadinamoji „FCC mėlynoji knyga“) siekiant užtikrinti nekomercinio turinio kiekį tinklelyje, rasinių ir etninių mažumų teises, reklamos mažinimo politiką.139 Komerciniai kanalai ir transliuotojai, pasinaudoję socializmo baimės šešėliu, rekomendacijas išvadino socialistinėmis ir, pasinaudoję savo turėtomis įtakomis ir lobistais, teisinėje kovoje laimėjo prieš FCC. „Mėlynosios knygos“ siekiai suteikti daugiau erdvės: bendruomenėms, kultūrinėms, etninėms mažumoms ir lygybei eteryje, subliuško. Realiai nei viena stotis ar didieji transliuotojų tinklai140 niekada nebuvo nubausti už tai, kad neatitinka „Mėlynojoje knygoje“ nurodytiems standartams. Buvo bandoma įteisinti šioje knygelėje pristatytas gaires kongreso aktu, visgi jis liko nepatvirtintas, o FCC darbuotojai, kurie inicijavo šios rekomendacijos išleidimą ir gynimą, buvo atleisti. Iš kitos pusės, šios rekomendacijos atkreipė visuomenės ir valdžios dėmesį į opią monopolijos ir komercinio turinio pertekliaus problemą. Vėliau žengti įstatyminiai žingsniai, žabojantys monopoliją ir skatinantys nekomercinį turinį, sudarė sąlygas nekomercinių stočių bei edukacinio turinio atsiradimui ir leido mažumų radijo programoms prasibrauti į konkurencingą radijo eterį.141 Pickard analizė labiau tinka kalbant apie didelius ir įtakingus transliuotojų tinklus, kuriuos buvo sunkiau kontroliuoti. Lietuvių radijo programų lygmenyje ši kontrolė buvo jaučiama, tačiau ne tiesiogiai iš FCC, o iš radijo stočių savininkų pusės, kurie bijodami FCC kontrolės, ėmėsi stebėti jų eteryje veikiančių programų turinį. Todėl lietuviškos programos dažniausiai rinkosi mažas vietines, komercines ir universitetų edukacinio pobūdžio stotis, kurios lengviau parduodavo eterio laiką, buvo lankstesnės dėl tautinių reklamų ir skelbimų. Tačiau šaltojo karo metu etninių mažumų stebėsena buvo sustiprinta ir jaučiama. Nors tiesioginės kontrolės buvo išvengta, vis dėlto keliuose šaltiniuose galime aptikti, kad radijo stotys, siekdamos surinkti ir užtikrinti tinkamą licencinės sutarties su FCC vykdymą, rinko gana detalią informaciją apie mažumų laidas, tikrino jų tekstus, reikalavo vertimų. Tokį atvejį liudija Kalifornijoje veikusios Bruno Gedimino radijo programos atvejis: „[…]Antrojo pasaulinio karo metu dirbęs JAV radijo transliacijose kariuomenei, pradžioje turėjo išversti kiekvieną programą į anglų kalbą ir pateikti valdžios organams peržiūrai. Už vieną transliaciją KOWL –AM stočiai Santa Monikoje reikėjo

138 FCC Thebluebook, (US, 1947). 139 Victor Pickard, "The Battle over the FCC Blue Book: Determining the Role of Broadcast Media in a Democratic Society, 1945– 1948", in: Media, Culture and Society, 33(2),(2011), 174. 140 Broadcasting networks (CNN, CBS, Fox, ect. ) Komerciniai transliuotojai, kuriems priklauso arba jie turi partnerystės sutartis su daugeliu radijo ir TV stočių. Jie valdo, arba teikia laidas, žinių turinį, informaciją reportažams, kartu su reklaminiu turiniu. Pirmaisiais metais, partnerinėms stotims turinys buvo duodamas nemokamai, dabar šios paslaugos mokamos. 141 V. Pickard, The Battle over the FCC Blue Book., 174. 35 mokėti 50 dolerių, savaitę iš anksto. Komitetas neįstengė taip greitai pinigų sukelti, iširo ir liko vienas Gediminas su savo kultūriniu ir piniginiu įsipareigojimu. Tuo laiku įgrojimo juostelių dar nebuvo (jos atsirado tik 1956 metais) todėl visa programa buvo tiesioginė ir iš studijos. Viena valdžios įgaliota stotis tegalėjo leisti etninėms mažumoms ir svetimomis kalbomis naudoti radijo bangomis. Valdžia tą licenziją keisdavo ir teko eilę metų naudotis įvairiomis stotimis.“142 Panašius atvejus prisimena ir kiti amžininkai. Povilas Žumbakis (advokatas, atstovavęs ne vienai radijo laidai Čikagoje) pasakojo, kad Čikagoje veikusios lietuviškos radijo programos, turėjo derinti laidų scenarijus ir juos pristatyti specialioms institucijoms.143 Apie pokario metais egzistavusį tekstų vertimą į anglų kalbą liudija ir Margučio radijo programos atvejis. Margučio rengėjai 1945 m. pateikdavo programos scenarijų anglų kalbą, taip pat smulkiai aprašydavo net ir pranešimus apie mirtis.144 Tačiau vėliau padėtis stabilizavosi ir apie analogišką kontrolę Margučio radijo programoje vėlesniais metais informacijos nerasta. Jau 1956 metais tokie patys radijo programos scenarijai buvo rengiami lietuvių kalba, tik pagrindinės rubrikos angliškai, taigi padėtis buvo sušvelnėjusi.145 Baltimorės lietuvių radijas, tik jau vėliau, taip pat skundėsi dėl stoties reikalavimo į anglų kalbą išversti tekstus, pateikti laidų ir vertimų įrašus.146 Tą patį liudija ir S. Lozoraičio dokumentuose aptiktas pro – memoria147, kuriame jis informuojamas apie Baltimorėje įvestą turinio kontrolę mažumų/užsienio kalbomis transliuojamam turiniui. Radijo stotis, kurioje buvo transliuojama lietuviška programa, išreiškė norą, kad visas laidų turinys būtų suderintas iš anksto. Apie tokią, iš stoties kylančią kontrolę, taip pat buvo diskutuojama to meto spaudoje.148 Spaudos pranešimuose pateikiama informacija, apie išskirtinai minėtu Baltimorės radijo atveju, stotyje, įvedamas vidaus taisykles ir apribojimus, užsienio kalbomis transliavusioms radijo programos. Žinutėje keliama hipotezė, kad radijo stotis nori apsisaugoti nuo priešiškai valdžios atžvilgiu nusiteikusių asmenų ir pranešėjų. Visgi akcentuojama, kad radijo laida buvo taktiška, nekomentuodavo valdžios sprendimų ir pati neišprovokavo tokio noro kontroliuoti. Po šio įvykio minėtoji radijo laida, straipsnio teigimu, pereina prie anglų kalbos, atsisakoma lietuviškos kalbos vartojimo. Žinoma, reikalavimas programą rengti anglų kalba nebuvo sunkiai įgyvendinamas, nes

142 Vytautas R. Plukas, Lietuviškai Radijo Bangomis – Los Angeles, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 27, 28. 143 Interviu su Povilas Žumbakiu, Čikaga, 2015„Paklausus apie radijo laidų kontrolę, sakė, kad iki Reigano išrinkimo buvo labai stipri kontrolė. Visos laidos turėjo atnešti scenarijus, į kažkokią priežiūros organizaciją, gali būti, kad FCC, visgi Žumbakis nebuvo tikras. Po to kai išrinko naują prezidentą kontrolė sumažėjo. Visgi jei laida buvo politinė, reikėjo pranešti apie tai, ir pateikti scenarijų.“. 144 Margučio radijo programos scenarijus, 1945–01–18 stotis WHFC, LTSC/PLA, Teminis archyvas, Margutis, aplankas nr. 4, laidų scenarijai, lapai nenumeruoti. 145 Margučio radijo programos scenarijus, 1956–07–14 stotis WHFC ir WEHS–FM, LTSC/PLA, Teminis archyvas, Margutis, aplankas nr. 4,laidų scenarijai, lapai nenumeruoti. 146Virbelis, Smūgis radijo valandėlei, Draugas, (1967–06–01), 4. 147Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone, Pro memoria, 1967.05.08, SAB. Parašas. LCVA, F. 648, ap. 2, b.156, l. 12. 148Virbelis, Mūsų kolonijose, Baltimorė, Md. Smūgis Radijo valandėlei, Draugas, (1967–06–01), 4. 36 dalis programos jau anksčiau buvo transliuojama anglų kalba, o klausytojų auditorija gebėjo suvokti turinį ir anglų kalba. Iniciatyva stebėti kitakalbių radijo laidas dažnai kildavo iš radijo stoties. Kartais pasikeitus vadovui stotis atsisakydavo visų tautinio turinio radijo programų ir pageidaudavo turinio tik anglų kalba – panašus likimas ištiko Detroito lietuvių radiją149 ir kitas lietuvių radijo programas, kurios pirkdavo laiką iš komercinių transliuotojų. Deja, keičiantis stoties savininkams arba keičiant stoties žanrą, mažumų radijo laidų dažnai būdavo atsisakoma. Stoties žanras buvo fiksuojamas licencijoje, o FCC turėjo griežtą daugiasluoksnę stočių skirstymo sistemą150. Radijo stotis ir laidas FCC klasifikavo pagal turinį: a) Agrokultūrinės (susijusios su ūkine veikla ir žmonėmis veikiančiais šioje sferoje); b) Pramoginės (muzika, drama, varjetė, komedija etc.); c) Žinių (vietinės, tarptautinės, orai, finansų biržos naujienos ir analizė, sportas); d) Viešieji reikalai (Public affairs) (politinės programos, diskusijos, dokumentika, forumai, apvalaus stalo diskusijos ir panašios programos, gvildenančios vietines, nacionalines ir tarptautines problemas); e) Religinės (apeigų transliacija, religinės naujienos, muzika, drama, viskas, kas skirta religiniams klausimams); f) Mokomoji medžiaga (viskas, kas neįtraukiama į agrokultūrines, naujienų, viešųjų reikalų, religines ir sporto programas. Šiose programose pristatoma muzika, literatūrinės diskusijos ir analizė, menas, istorija, geografija, taip pat laidos skirtos laisvalaikio užsiėmimams, atostogų veikloms, ir hobiams); g) Sporto programos (tiesioginės transliacijos, komentarai prieš po, sporto instruktavimas, naujienos, žinios, žvejybos informacija); h) Kita (visos programos netelpančios į anksčiau išvardintas kategorijas); i) Redakcinio pobūdžio (programos, kuriose apibrėžiamas programos formatas ir stoties licencija); y) Politinės programos (tiesiogiai pristatomi politiniai kandidatai, išsakoma nuomonė apie juos); j) Edukacinių institucijų programos (šiai kategorijai priklauso programos, kurios sukurtos mokslo įstaigų, kartu su mokslo įstaigomis, mokslo įstaigų vardu. Šios įstaigos, visos edukacinės organizacijos, bibliotekos, muziejai. Sporto programos nepriskiriamos).151 Daugiasluoksnis radijo stočių ir laidų klasifikavimas apsunkino galimybes įsigyti radijo eterį tautinių mažumų programoms, kurių turinys buvo gana specifinis. Ypač ankstyvuoju pokario laikotarpiu, iki pat 8-tojo dešimtmečio, buvo vengiama transliuoti mažumų radijo laidas, mieliau nukreipiant radijo turinį į pramogas, žinias, sportą. Ankstyvuoju periodu būdavo apsiribojama tik bendruomeninėmis problemomis, valstybinio lygio politiniai klausimai nebuvo analizuojami. Visgi jau nuo 7–8 dešimtmečio atsirado vien etninėms mažumoms skirtos radijo stotis ir TV kanalai, kurie privalėjo tokio pobūdžio turiniu aprūpinti klausytojus. Už tokias paslaugas radijo

149 Detroito lietuvių radijo klubo transliacijų uždarymas 1948 m., tuo pat metu krizė ištinka ir Amerikos lietuvių balsą, veikusi Detroite, opozicinę radijo laidą. 150Editors of BM/E Magazine, Interpreting FCC broadcast rules and regulations, (1972), 15, 16. 151Ibid. 37 stotims buvo suteikiamos mokestinės nuolaidos ir teikiama finansinė parama. Šiek tiek kitokio pobūdžio turinio buvo galima išgirsti radijo laidose, kurios transliavo iš komercinių radijo stočių – jose pasitaikydavo politinių reklamų, visgi diktorius aiškiai pristatydavo, kad reklama ar pokalbis yra politinio turinio. Politinės reklamos sklaidos priežiūra buvo viena iš esminių FCC veiklos sričių siekiant užtikrinti pusiausvyrą. FCC stengėsi kontroliuoti radijo stočių tinklą licencijų suteikimo svertu. Lietuvių bendruomenė šio sverto buvo veikiama tik netiesiogiai, per stotis. Dėl griežto ir gana brangaus, sukomercinto licencijavimo proceso Lietuviško radijo ir TV programos pirkdavo eterį iš kitų stočių. Išlaikyti nuosavą radijo stotį tokio dydžio bendruomenei buvo beveik neįmanoma. Netgi Margučio atveju, nors programa buvo labai stipri, jos eterio laikas buvo perkamas iš Lenkų radijo stoties, nors buvo svarstomi ir nuosavos stoties įsigijimo klausimai.

1.1.2. JAV stočių veiklos principai

JAV žiniasklaidos lauką sudaro tinklai, stotys, programos (turinio produkcijos sistema), savininkai ir finansavimo šaltiniai.152 Lietuvių bendruomenės santykis su R – TV medijų lauku atsiskleidžia per santykius su aukščiau išvardintais lauko. Nors bendruomenė ir neturėjo savo stoties, ji buvo aktyvi šio lauko dalyvė ir stengėsi kaip įmanoma veiksmingiau išnaudoti jo struktūrą. Tiek lietuviškų programų turinio kūrėjai, tiek perdavėjai aktyviai ieškojo finansavimo šaltinių ir naudojosi JAV žiniasklaidos erdve savo vidinei komunikacijai. Radijo stoties – transliuotojo pasirinkimas nulemdavo laidos diapazoną ir pasiekiamumą klausytojams, o taip pat programų ilgaamžiškumą, stabilumą, finansavimo ir išlaikymo kaštus. Kita vertus, pasirenkama stotis taip pat reglamentavo reklaminio ir kultūrinio turinio santykį programose. Pasikeitimai radijo stoties licencijoje tiesiogiai paveikdavo jose veikusių mažumų programas, o kartais ir nulemdavo jų likimus. Pakitus licencijos reglamentui, keisdavosi ir bendruomenėms skirtas laikas tos radijo stoties tinklelyje. JAV radijo eterio laiko pirkimas / pardavimas buvo įprasta praktika, o susiklosčiusio medijų lauko specifika, viena vertus, varžė, kita vertus, įgalino lietuvius transliuoti savo radijo programas. Radijo bangų skirtumai taip pat buvo svarbūs. AM bangos atsirado ir išpopuliarėjo anksčiau, be to, transliuoti jomis buvo paprasta ir pigu. Jos buvo plataus diapazono ir pasiekdavo net kitus žemynus.153 Tačiau FM bangų privalumas buvo perduodamo garso kokybė, todėl jos suvaidino reikšmingą vaidmenį edukacinio radijo kūrime. FM stotys JAV ėmė skintis sau kelią tik 1950

152Federal Communications Commission, Washington D.C., Public service responsibility of broadcast licensses, (1946–03–07), 36. 153Enciklopedija Edt. Margaret A. Blanchard, History of the mass media in the United States, an encyclopedia, (London, 1998), 571, 572. 38 metais, o galutinai įsitvirtino tik 7–8 dešimtmetyje.154 Įvairūs valdžios sprendimai taip pat sąlygojo tai, kad į FM stotis galėjo lengviau prasibrauti nekomercinio turinio programos ir kanalai. Lietuvių bendruomenė taip pat transliavo FM bangomis, bet dažniausiai buvo liekama prie pigesnio AM radijo tinklo. Šių radijo stočių licencijų buvo išduota kur kas daugiau, tačiau stotys transliavo gana siauru diapazonu (siekiant, kad radijo bangos nesidubliuotų tarp skirtingų valstijų). Remiantis diapazonu buvo apskaičiuojamas preliminarus klausytojų ratas, galintis pritraukti daugiau reklaminio turinio, t.y. finansinės paramos radijo stotims. Tokią praktiką galime matyti ir lietuvių radijo programose, pavyzdžiui, archyvuose aptiktame J. Stempužio kvietime reklamuotis metiniame „Tėvynės garsų“ leidinyje detaliai aprašoma, kokio diapazono yra radijo stotis, iš kurios transliuojama ir kiek klausytojų ji pasiekia.155 Taigi stoties diapazonas buvo svarbus ir mažoms bendruomenėms – buvo stengiamasi ne tik pasiekti kuo platesnį lietuvių ratą, bet ir pritraukti komercinių skelbimų, kurie papildydavo dažnos programos biudžetą. FM radijo stotims nuo pat pradžių buvo kuriamas edukacinio tinklo modelis, nors komerciniai tinklai taip pat bandė užimti poziciją šioje erdvėje. Vis dėlto, padedant FCC, FM radijo stotys, net ir afilijuotos didžiųjų komercinių tinklų, buvo skiriamos edukacijai, o ne pramogoms. Taip jos tapo didžiųjų tinklų edukacinių programų dalimi. Tai, kad FM bangos buvo pasitelktos edukacijai taip pat lėmė jų techninė specifikacija, aukšta garso kokybė. Kita vertus, FM bangos gali sklisti sąlyginai nedideliu atstumu, todėl jos buvo plačiau naudojamos nedidelėse teritorijose ir bendruomenėse. Siekiant sukontroliuoti FM bangų komercializaciją, 1964 m. FCC uždraudė toje pačioje bendruomenėje veikiančioms FM stotims pertransliuoti AM turinį.156 Tai paskatino FM stotis pereiti prie nekomercinio, vienetinio turinio, kadangi komercinio didžiųjų tinklų teikiamo turinio nebepavykdavo retransliuoti. Kita vertus, tokie veiksmai pabrangino radijo išlaidas, nes FM stotys nebegalėjo naudoti didžiųjų tinklų rengiamų muzikinių intarpų rinkinių ir parengto muzikinio takelio (pavyzdžiui, populiariausios muzikos rinkinių). FCC licencijavimo sistema taip pat suvaidino reikšmingą vaidmenį – licencijos FM erdvėje buvo išduodamos stotims, orientuotoms į edukaciją ir aukštesnį kultūrinį turinį. Būtent tokiomis, edukacijai skirtomis stotimis, naudojosi ir lietuvių bendruomenė. Vis dėlto derėtų pabrėžti, kad šias bangas lietuviškos programos rinkosi kaip antrines arba alternatyvias, o taip pat siekdamos kokybiškesnių transliacijų.157 Visų pirma buvo stengiamasi išnaudoti bazines AM bangas, kurios buvo pigesnės, o tik vėliau, turint pakankamai resursų ir radus pinigų, buvo perkamas ir FM radijo laikas taip

154 V. Pickard , America‘s battle for Media Democracy: The triumph of the corporate libertarianism and the future of media reform, (US, New York: Cambridge University Press, 2015), 12. 155 J. Stempužio laiškas radijo laidos rėmėjams, 1969–08–27, LTSC/PLA, reg. Nr. 13953, dėžė nr. 1, b. 4, l. nenumeruoti. 156 Enciklopedija Edt. Margaret A. Blanchard, Mistery of the mass media in the United States, an encyclopedia, 574. 157 Rinkosi tokios stotis, kaip „Sofi Barckus“ radijas Čikagoje, „Lithuanian melodys radio hour“ Detroite, Jack J. Stuko dvi radijo programos skirtos muzikai Niujorke ir keletas kitų. Lietuviškos radijo programos, Priedai nr. 12. 39 siekiant kelti transliacijų kokybę. FM bangų teikiamais privalumais lietuviai naudojosi pasitelkę universitetų edukacines stotis, kurios dažniausiai lietuviams universiteto darbuotojams suteikdavo eterio laiką už prieinamą kaimą, tačiau šiose stotyse nebuvo galima transliuoti reklaminių skelbimų, iš kurių dažna lietuvių laida išsilaikydavo. Stotys. Pagrindinis veikėjas JAV radijo lauke yra stotis, į stočių laiką buvo nusitaikę tiek tinklai, tiek reklaminio turinio perdavėjai, tiek bendruomenės. Šalia komercinių tinklų valdomų stočių buvo nepriklausomos stotys, kurios galėjo būti komercinės ir nekomercinės (bendruomeniniai transliuotojai ir viešieji transliuotojai (edukacinės stotys)). Suteikdama licenciją stotims FCC įpareigodavo stotį skirti visą arba dalį laiko etninių mažumų radijo/TV programoms arba programoms užsienio kalbomis. Taip buvo siekiama mažumoms suteikti bent minimalią prieigą prie eterio. Los Andželo lietuviai skundėsi dėl besikeičiančių stoties lokacijos ir bangų. „Viena valdžios įgaliota stotis tegalėjo leisti etninėms mažumoms ir svetimomis kalbomis naudoti radijo bangomis. Valdžia tą licenciją keisdavo ir teko eilę metų naudotis įvairiomis stotimis“.158 Tokia pati praktika taikyta ir televizijos stotyse. Čikagoje transliuota laida „Lietuviai televizijoje“ naudojosi stotimi, kurioje buvo skirtas specialus laikas etninių mažumų bei užsienio kalbomis transliuojamoms laidoms. Kita vertus, licencijavimo sistemoje nebuvo draudžiama transliuoti etninių mažumų radijo programas, tiesiog jos stotims buvo finansiškai nenaudingos ir jų nenorėdavo transliuoti. FCC suteikdavo lengvatų etniniam turiniui, eterio laikas buvo pigesnis specialiai bendruomenėms skirtose RTV stotyse, o ne komercinėse (nors kartais buvo naudojamasi ir jomis). Didesnės bendruomenės, pavyzdžiui, meksikiečiai ar lenkai buvo įsigiję nuosavas komercines stotis159, kurių paslaugomis taip pat naudojosi ir lietuvių radijo programos. Pigaus ir patogaus radijo laiko trūko, todėl ieškant stoties ir perkant eterio laiką buvo jaučiama konkurencija. Ypač stiprią konkurenciją juto mažesnėse kolonijose įsikūrę lietuviai. Radijo stotis vaidino labai svarbų vaidmenį programų gyvenime. Pastebima tendencija, kad dėl stotyse vykstančių pasikeitimų lietuviškos radijo programos stabdydavo veiklą keliems mėnesiams arba visiškai nutraukdavo transliacijas. Keičiantis savininkui arba pasikeitus stoties licencijos sąlygoms, programos tiesiog likdavo be radijo bangų, kuriomis galėtų transliuoti. Dėl didelio radijo eterio užimtumo mažumų radijo programos naujų stočių tiesiog nebesurasdavo. Tą liudija ir „Laisvės varpų“ radijo atvejis: „Nuo šių metų liepos mėn. „Laisvės Varpų“ radijo programų nebeturim. Tą stotį, per kurią mes transliavome savo programas pardavė, o naujas savininkas atsisakė ne tik mums, bet ir visoms pusvalandinėm programoms leisti naudoti ta

158 Vytautas R. Plukas, „Lietuviškai Radijo Bangomis – Los Angeles,“, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 27, 28. 159 Margučio, Sophy Barcus radijo programos ilgus metus naudojosi Migala, Amerikos lenkų šeimos, valdoma stotimi WCEV, kurioje glaudėsi ne viena etninė mažuma. 40 stotimi. Darėm visokių žingsnių gauti kur nors kitoj stotyje, bet visur laikas yra užimtas. Vienoje stotyje esam ant laukimo sąrašo, jeigu atsiras laisvo laiko tikimės kada nors gauti.“160 Arkanzaso bendruomenės radijo programa buvo vienintelis lietuvių bendravimo įrankis, todėl toks pasikeitimas tiesiog sustabdė programos veiklą taip sutrikdydamas bendruomenės komunikaciją. Kitą programų grupę sudarė tos, kurios rinkosi pirkti eterio laiką iš komercinių stočių. Pagrindinė kliūtis šiuo atveju buvo piniginė našta. Programoms, kurios rinkosi grynai komercines stotis, iškildavo rizika dėl nepastovumo ir besikeičiančių sąlygų. Dažnai keisdavosi komercinių stočių savininkai, kurie keisdavo ir sutarčių sąlygas, nutraukdavo etninių programų transliacijas. Dėl šių priežasčių radijo programa keisdavo stotį maždaug kas keletą metų. Prieduose pateikiamoje radijo laidų lentelėje, grafoje „stotys“161 matyti, kaip dažnai buvo keičiamas radijo programų transliacijos laikas arba netgi stotis. Nepastovumas kišdavo koją net didžiosioms, kasdieninėms lietuvių radijo programoms, tokioms kaip „Margutis“.162 Galima matyti, kad 1976 m. programa sustabdė savo veiklą porai mėnesių163, nes, pasibaigus sutarčiai su viena stotimi, ši nusprendė pereiti prie roko muzikos transliacijų ir nutraukė visų etninių programų transliacijas. Kadangi programa buvo kasdieninė, o naujos stoties paieškos užtruko, laida trumpam buvo sustabdyta. Griežčiau buvo kontroliuojamos nekomercinės radijo stotys. Suteikdama licenciją FCC griežčiausiai kontroliuodavo nekomercinių stočių turinį, kuris turėjo reprezentuoti bendruomenės poreikius, taigi stoties laikas privalėjo būti naudojamas tik kultūrinio ir edukacinio pobūdžio programų transliavimui. Licencijas įsigiję komerciniai kanalai galėjo beveik nekontroliuojamai transliuoti reklamą, o nekomercinių transliuotojų reklaminis turinys buvo griežtai prižiūrimas arba visiškai draudžiamas. Leidžiama reklamuoti buvo nebent nekomercinius renginius, įmones, rinkti paramą radijo stoties ar laidos išlaikymui. Nekomercinės stotys buvo skirstomos į bendruomenines ir visuomenines. Pirmosios paprastai būdavo išlaikomos bendruomenės, kurioje transliavo, todėl laisviau į eterį galėjo leisti vietinį reklaminį turinį. Visuomeninės stotys buvo įkuriamos prie edukacijos įstaigų, bibliotekų, tyrimo centrų ir universitetų. Šios stotys buvo vienos iš pastoviausių ir palankiausių erdvių mažumų radijo laidoms, kadangi jų turinį sudarė vien tik kultūrinės, edukacinės programos. Vis dėlto galima pastebėti, kad į universitetų stotis lietuviškos programos atkeliaudavo tik tuomet, kai vedėjas ar kolektyvo narys pradėdavo dirbti universitete. Universitetų stotys keldavo aukštus

160 Aldonos Ingaunienės, Laisvės varpo radijo programos vedėjos laiškas Lietuviu Fondui, 1982–12–20, LB Hot Springs apylinkė, LTSC, Reg. nr. 12716, dėžė nr. 1. 161 Priedai nr. 12 Radijo laidų lentelė, 3 grafa, radijo stotis ir eterio laikas. 162 Persitvarkysime ir vėl grįšime. Pokalbis su Valdu Adamkum, „Margučio“ direktorių valdybos pirmininku Draugas, Mokslas, menas , literatūra , 115 (1976–05–15), 3. 163 Transliacijos atnaujintos liepos 4 d. Draugas, 153 (1976–06–30), 6. 41 reikalavimus, kad galėtum jose transliuoti ir išlaikytum transliacijos lygį, reikėjo įdėti labai daug pastangų, o be komercinių skelbimų programoms buvo sunkiau surinkti reikalingas lėšas. Viena iš tokių radijo programų yra „Tėvynės garsai“. Savo laiku perėjusi į universitetinę radijo stotį, programa išsilaikė iki pat šių dienų. „Tik paskutiniu metu dvi lietuvių radijo programos perduodamos iš nekomercinių radijo stočių. Tai Edvardo Meilaus, Jr., vedama Worcesterio lietuvių radijo programa „Aušra“ ir Juozo Stempužio vedama Klivlendo lietuvių radijo programa „Tėvynės garsai.“164 Šios radijo programos buvo vienos iš ilgiausiai išsilaikiusių eteryje. Universitetinės radijo stotys, nors ir buvo pati pigiausia alternatyva, reikalavo itin aukštos kokybės, todėl patekti į jas buvo sudėtinga. Per visą tiriamąjį laikotarpį iš universiteto radijo transliuota tik 4 atvejais.165 Kitas universitetinių radijo stočių privalumas buvo pastovumas, nes stoties politika ir savininkas nesikeisdavo taip dažnai kaip komercinėse ar etninių stotyse. Tinklai. Analizuojant JAV R – TV stočių veikimo lauką reikia atsižvelgti, kad tai buvo daugiasluoksnė erdvė, kur egzistavo ne vienas, o keli žaidėjai. Stambiausias žaidėjas buvo visoje šalyje veikiantys didieji komerciniai tinklai, į kurių tinklelį lietuviškos programos neprasibrovė. Jiems priklausė tiek tinklinės stotys, tiek mažesnės partnerinės (afilijuotos) stotys. Šie tinklai taip pat prodiusavo ir platino radijo turinį, teikė naujausias žinias ir reportažus. Šiuose tinkluose lietuvių bendruomenės atstovai dalyvaudavo tik kaip kviestiniai svečiai. Informacija apie Lietuvos laisvinimo darbus juose buvo skelbiama, tačiau lokaliu, o ne visos šalies lygiu. Valstijų lygmenyje taip pat veikė tiek tie patys didieji tinklai, tiek mažesni valstijų komerciniai transliuotojai. Trečiąjį lygį užėmė privačios nepriklausomos komercinės stotys, kurios pirko radijo turinį iš didžiųjų tinklų ir prodiusavimo kompanijų. Tinklams priklausė dalis radijo ir TV stočių, kurių tinklelis buvo visiškai priklausomas, o didžiąją dalį savo turinio jie perduodavo visoje Amerikoje su jais partnerines sutartis pasirašiusioms stotims (vadinamoms afilijuotoms stotims).166 Kaip jau buvo minėta, FCC prižiūrėjo rinką, kad joje neįsivyrautų monopolis žiniasklaidos priemonių nuosavybės lygmenyje, visgi greta to buvo bendradarbiavimo galimybė, leidusi tinklams sąveikauti ir tiesiogiai daryti įtaką daugiau nei pusei radijo ir televizijos stočių turiniui visoje šalyje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą radijo eterį kontroliavo keturi pagrindiniai transliuotojų tinklai: „National Broadcasting Company (NBC), Columbia Broadcasting System (CBS), Mutual Broadcasting System (MBS) ir American Broadcasting Company (ABC). Iki 1946

164 Bostono žinios, Radijo stotys ir laikas „Laisvės varpo“ veikloje, Draugas, (1989–05–31), 4. 165 J. Stukas, „The Music of Lithuania“ Bostono ir Niujorko apylinkės; J. Stempužis „Tėvynės garsai“ Klivlende; E. Meilus „Aušros“ radijas Vorčesterije, Masačiuseso valstijoje; M. Drunga „Garso bangos“ Bostonas. 166 Partnerystės sutartis pasirašiusios radijo stotys buvo vadinamos afilijuotomis. Dalis jų turinio buvo tiekiamas tų pačių didžiųjų komercinių tinklų. Afiliaciniais santykiais radijo stotis galėjo būti susijusi su ne vienu didžiųjų tinklų ir selektyviai imti jai reikalingą turinį. Didieji tinklai siekdami iš šio santykio uždirbti į pateikiamą turinį įterpdavo reklaminius skelbimus. 42 m. šie tinklai afiliavo: MBS – 384 stotis, ABC – 238, NBC – 162, CBS 162.“.167 Tai sudarė beveik du trečdalius AM stočių, (FM stotys JAV dar neegzistavo).168 Radijo eterio turinys buvo veikiamas šių tinklų teikiamos informacijos ir komercinio turinio. Pokario metais stambieji tinklai tik dar labiau įsitvirtino radijo medijoje. 5-tajame dešimtmetyje buvo jų dominavimo pikas, kuris baigėsi su radijo medijos nuosmukiu, rinką užkariavus televizijai.169 Tuo pasinaudojusios mažosios stotys įsitvirtino ir ėmė kurti programas/turinį pačios, tik nedidelę jo dalį imdamos iš didžiųjų transliuotojų tinklų. Prie mažųjų stočių sustiprėjimo prisidėjo ir FCC įvesti apribojimai komerciniams tinklams ir korporacijoms, ar pavieniams asmenims, leidę įsigyti tik po 7 TV, AM ir FM stotis,170 tačiau afiliaciniai santykiai buvo laisvi. Stočių skaičius taip pat drastiškai augo: iš karto po Antrojo pasaulinio karo JAV veikė apie 1000 stočių, visgi pokario metais FCC suteikė daugiau mažų diapazonų, tik dieną transliuojančių stočių licencijų. Jų skaičius 1950 m. išaugo iki 2000, o 1960 m. iki 3500 stočių ir palaipsniui didėjo.171 Tokios mažo diapazono stotys turėjo aptarnauti nedideles bendruomenes ir teikti vietinę informaciją. Jų parduodamas eterio laikas buvo pakankamai pigus ir prieinamas tautinėms bendruomenėms, bet siauras diapazonas bendruomenes skatino ieškoti didesnių stočių, kurios buvo brangesnės, bet girdimos plačiau. Šio dviejų medijų, radijo ir televizijos, konflikto fone lietuviai taip pat ėmėsi kurti daug naujų radijo programų.172 Aprimus pokario bangoms ir atsiradus daugiau nišų pigesniam eterio laikui, o taip pat ir FCC ėmus ginti mažumų teisę į radijo programas, bendruomenėje iškilo ne viena nauja radijo programa. Paskutiniuosius praėjusio amžiaus dešimtmečius didieji radijo tinklai pasitiko nusilpę ir praradę savo įtaką – valdžią perėmė didžiosios medijų korporacijos supirkusios programas ir laisva radijo rinka. Korporacijos įgavo didžiulius svertus, nes FCC įvesta „septynių taisyklė“ buvo vis švelninama, o aptariamojo laikotarpio pabaigoje apribojimų atsisakyta. Programos ir turinys. Kontaktas tarp turinį kuriančių komercinių tinklų ir radijo stočių vyko perduodant turinį, kuris taip pat buvo reglamentuojamas FCC nuostatų. FCC 1946 m. apžvalgoje gana aiškiai pristatoma komercinių tinklų ir radijo programų bendradarbiavimą reglamentuojanti klasifikacija. Perduodamos radijo programos skirstomos į keturias grupes: a) tinklinės programos, transliuojamos visoje šalyje, šiai kategorija priskiriamos ir programos,

167V. Pickard, America‘s battle for Media Democracy: The triumph of the corporate libertarianism and the future of media reform,(US, New York: Cambridge University Press, 2015), 10. 168 Margaret A. Blanchard, History of the mass media in the United States, an encyclopedia, (London, 1998) 566 169 E. Rothenbuhler ir T. McCourt, „Radio Redefines Itself, 1947–1962”, edt. M. Hilmes ir J. Leviglis, Radio reader, essays in the cultural history of radio (Londonas,2002), 370. 170 Hilliard L. Robert, Keith C. Michael, The quieted voice. The rise and demise of localism in American radio, (2005), 4. 171 E. Rothenbuhler ir T. McCourt, Radio Redefines Itself, 1947–1962., 371. 172 5–6 deš. lietuviai įkūrė daugiau nei 12 naujų radijo programų. Priedai. Nr. 12 Lietuviškos radijo programos 43 perduodamos kitoms valstijoms telefonu; b) įrašytos programos, prie jų priskiriamas ir transkribuotos laidos, jų stenogramos; c) laidinės programos, kai informacija perduodama telefonu, telefaksu etc., o ją perskaito vietinis pranešėjas; d) vietinės gyvos programos.173 Dalis stočių veikė kaip didžiųjų tinklų vientiso tinklo dalis – šios stotys transliavo tiesiogines laidas tuo pat metu visoje šalyje ir dažniausiai veikė telefoninio ryšio pagalba. Paprastai šios stotys tiesiogiai priklausė tinklui. Ryšis tarp tinklo ir afilijuotų stočių dažniausiai buvo palaikomas per tiesioginį telefono ryšį, tačiau informacija ir programų turinys galėjo būti perduodamas ir kitomis formomis – pradedant popieriniais scenarijais, kuriuos skaitydavo vietinis pranešėjas, baigiant jau parengtais garso įrašais. Afiliaciniai santykiai mažas stotis įgalino naudotis kelių turinį teikiančių tinklų paslaugomis, iš vieno tinklo imant informaciją ir žinias, iš kitų – muzikinį turinį, specialias laidas ir pokalbiu šou, taip pat tuo metu populiarius radijo spektaklius. Nepriklausomos stotys po 1950 m. ne tik aktyviai ėmė kurti savo turinį, bet ir parduodavo laiką privatiems programų rengėjams, tarp jų ir lietuviams arba vietinėms bendruomenėms, norėjusioms transliuoti savą turinį. Panašių bruožų turėjo lietuvių bendruomenės radijo lauko bendradarbiavimo modelis, kuris buvo paremtas ne finansiniais išskaičiavimais, o bendruomeniniu interesu. Atsiradus garso įrašymo galimybei lietuviškų radijo programų kūrėjai, ėmė aktyviai naudotis šią technologija ir rengė specialias programas, kurias siųsdavo tiek kitoms lietuvių kolonijoms174, tiek JAV radijo ir TV stotims.175 Pasitelkus technologinę pažangą buvo stengiamasi platinti pilnai parengtas radijo laidas arba specialias progines laidas. „Lietuvos aidų“176 atveju, darbo dienomis programa buvo transliuojama Čikagoje, o savaitgaliais įrašai vežami į Sankt Peterburgą Floridoje. Antroji vidiniam lietuvių naudojimui skirtų laidų dalinimosi banga kilo, kai buvo imti platinti Stasio Lozoraičio ir kitų lietuvių pareigūnų parengti specialūs garso įrašai, kalbos ir pranešimai. Archyvuose gausu garso juostelių, prie kurių pridedamas prašymas įrašą platinti per radiją177, apie įrašų siuntinėjimą taip pat byloja periodiniai šaltiniai.178 Panašiu modeliu buvo remiamasi siekiant garsinti Lietuvos klausimą JAV visuomenėje ir žiniasklaidoje. Ypatingoms progoms, tokioms kaip vasario 16-oji, okupacijos paminėjimai ar didesni mitingai, būdavo

173Federal Communications Commission, Washington D.C., Public service responsibility of broadcast licensses, (1946–03–07), 36. 174 „Lietuvos aidų“ radijo programa, Čikaga, IL, ir Peterburge Floridoje. „Dabar jau virš trijų metų, kai kas vakarą, išskyrus savaitgalius, Aidai girdimi Čikagoje. Žinodama, kad St. Petersburge, Floridoje gyvena daug lietuvių, su komiteto pagalba, su Kaziu Kleiva priekyje, 1978 m. buvo pradėta šeštadieninė laida, skirta St. Petersburgo kolonijos reikalams. Kazė Brazdžionytė, „Lietuvos Aidai” po Čikagos dangumi (Praeitis ir Dabartis)” , Lietuvis Žurnalistas 14 (1989): 37; Priedai nr. 12 Lietuviškos radijo programos, Čikaga, „Lietuvos aidai“ – „Voice of Lithuania“. 175 Lietuvių informacija svetimiesiems, Svetimųjų informavimo dabartinė padėtis ir ateities galimybės, Į laisvė, 40(77), (1967), 63. 176 K. Brazdžionytė, viena iš profesionalių radijo medijos darbuotojų. Jos pagrindinis darbas buvo būtent radijo ir televizijoje. Ji taip pat aktyviai dirbo ir lietuvių medijose, turėjo savo radijo programą. 177 LTSC/PLA, Reg. Nr. 13956, JAV LB, K. Gečio fondas, dėžė nr. 3. 178 „Iš arti ir toli. J.A. Valstybėse“, Draugas, (1975–06–23). 44 parengiami lietuviškų radijo programų garso medžiagos paketai anglų kalba – jie buvo siunčiami anglakalbėms žiniasklaidos priemonėms, siekiant šią informaciją išplatinti visos Amerikos mastu. Lietuvių radijo bendruomenės viduje taip pat buvo skatinamas dalinimasis specialiomis programomis ir laidomis. JAV LB rengdavo geriausių laidų rinkimus ir skatino dalintis geros kokybės programomis gretimose kolonijose.179 Dalinimąsi reportažais mėgo „Margučio“ radijo programos komanda – ji įvairius reportažus nuolat persiųsdavo kitoms radijo programoms.180 Tokia veikla užsiėmė ir jaunimas, kuris šalia didžiųjų radijo programų rengė reportažus ir juos platino bendruomenėje. Dar vienas sąveikos taškas buvo stočių ir turinio tiekėjų ryšiai. Žvelgiant į šią sistemą iš apačios, galime matyti, kad jos pamatas yra laidos ir įvairus programų turinys. Skirtingai nei kitur pasaulyje, JAV didžiąją dalį turinio dauguma radijo ir TV stočių gauna/perka iš didžiųjų transliuotojų, kurie rinkoje įsitvirtino nuo pat radijo sukūrimo. Tas pats modelis buvo perkeltas ir į TV. Vis dėlto komercinių tinklų tiekiama medžiaga netenkino mažų bendruomenių ir buvo pereita prie bendruomeninio turinio kūrimo pačiose stotyse ir bendruomenėje. Norėdama transliuoti komercinį didžiųjų tinklų turinį stotis turėdavo jį pirkti, tačiau kartu su integruota reklama, kuri neatitiko mažųjų bendruomeninių radijo programų interesų. Mažumų ir vietinių suinteresuotų grupių parengtų programų nereikėdavo pirkti, jos pačios mokėdavo už radijo laiką. Viskas vyko panašiu principu kaip perkant reklamą – eterio minutės turėjo savo įkainį, kurį etninės mažumos turėjo susimokėti. Stotys gaudavo pajamas transliuodamos tokį turinį, todėl buvo suinteresuotos parduoti laiką bendruomenės programų kūrėjams. Amerikos lietuvių radijai iš tiesų buvo radijo turinį kuriantys ir eterio laiką perkantys radijo klubai181, pavieniai entuziastai ir ne pelno siekiančios organizacijos. Juos vienijo tikslas perduoti savo sukurtą lietuvišką kultūrinį turinį radijo stotims ir pasiekti klausytoją. Pirkėjo / pardavėjo santykis ypač buvo juntamas bendradarbiaujant su komercinėmis stotimis, kuriose mokesčiai už radijo eterio laiką buvo gana dideli, be to, kai kuriais atvejais perkant eterio laiką, privaloma buvo transliuoti ir komercinės stoties reklamą. Vis dėlto lietuvių radijo programos stengėsi su savimi atsinešti ir savo reklaminį turinį, kuris būtų nukreiptas į lietuvių bendruomenę ar bent jau būtų transliuojamas lietuviškai. Pavyzdžiui, „Amerikos lietuvių balso“ radijo programos komanda ieškodama naujos stoties siuntinėjo savo programos reklaminius įkainius nurodydama klausytojų ratą. 1982 m. teigiama, kad stotis turi 15000 klausytojų (viso apygardoje gyvena 20000 lietuvių). Programa transliuojama 38 metus. Reklaminio laiko kaina 60 sek. 20 dol. 30 sek. – 15 dol., bet

179 Salomėja Šmaižienė, Leiskit į Tėvynę, radijo dešimtmetis, Lietuvis Žurnalistas 13 (1987), 43; VL. R, Spaudos darbuotojo moralinis atlygis, Lietuvis žurnalistas 12 (1986), 2. 180 Romo Sakadolskio laiškas radijo programų vedėjams, 1975–07–26, VDU LII, F.6 ap. 1–7, b. 22541–2361. 181 Radijo klubai kaip organizacinis vienetas diasporos bendruomenėje taip pat buvo vadinamas radijo draugija. Šiame tekste šie du terminai apibrėžia tą pačią organizacinę formą. 45 reklama pateikiama tik lietuvių kalba.182 Taigi netgi imant reklaminius turinius buvo stengiamasi juos transliuoti lietuvių kalba. Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad vėliau dalis radijo programų perėjo į anglų kalbą. Kita vertus, nors reklaminių skelbimų kalba tapo mažiau svarbi, orientaciją į produktą, skirtą bendruomenei, išliko. Etninės radijo stotys veikė įvairiais pagrindais. Kai kuriais atvejais tai buvo komercinės stotys, išsilaikančios iš reklaminių skelbimų, rėmėjų ir kitoms mažumoms parduodamo eterio laiko.183 Išskirtinis šių stočių bruožas buvo tai, kad didžioji dalis eterio laiko buvo parduodama etninių ir rasinių mažumų radijo programoms, kurios buvo kuriamos tiek anglų, tiek mažumų kalbomis. Etninių mažumų paruoštos programos buvo orientuotos į gana specifinį ratą, be to jos atsinešdavo savo reklaminį turinį. Etniniai radijai priimdavo įvairias tautines mažumas, kurios ir užpildydavo jų eterį. Mažumų bendruomenių įkurtos ne pelno siekiančios organizacijos, klubai, taip pat pavieniai asmenys kurdavo ir prodiusuodavo radijo programas, todėl stotis gaudavo išbaigtą produktą, o žmonės nebuvo įdarbinami, taip mažinant kaštus.184 Nors toks modelis buvo patogus, lietuvių bendruomenės atvejis rodo, kad kai kurios etinės stotys pakeisdavo stoties koncepciją185 ir atsisakydavo transliuoti mažumų radijo laidas. Taigi galime daryti išvadą, kad ieškant stoties svarbiausią vaidmenį vaidino stočių savininkai ir finansinė pusė, o ne bendruomenės norai. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių kai kurios lietuviškos programos laikinai buvo transliuojamos labai nepalankiu laiku, pavyzdžiui, „Margutis“ transliuotas 5:30 val. ryto186 arba darbo dienomis darbo metu. Per radijo stočių veiklą atsiskleidžia bendruomenės globalios tapatybės koncepcija, išryškėja mažumų bendradarbiavimo požymiai. Bendradarbiaujama buvo per stotis, skirtas mažumų radijo ir TV turiniui, taip pat per etninių ir rasinių mažumų nuosavybės teise valdomas programas. Gana ryškus „Margučio“ atvejis, kai radijo laikas perkamas iš lenkų bendruomenei priklausiusios WCEW stoties,187 o TV lauke bendradarbiaujama su latviais ir ukrainiečiais.188 Dažnai mažumoms priklausančios stotys remdavo kitų bendruomenių pastangas kurti laidas. Kita vertus, greičiausiai veikė ir ekonominis vardiklis, kadangi FCC skatino mažumų transliacijas, o radijo stotims, transliuojančioms mažumų laidas, buvo skiriamos specialios licencijos, kurias būdavo paprasčiau gauti. Tautinių ir etninių mažumų programas taip pat rėmė „Korporacija

182 „Amerikos lietuvių balso“ radijo klubo vadovo Kazio Gogelio laiškas Alexandre Stankevicius, 1982–06–21, „Amerikos lietuvių balso“ radijas, Detroitas LTSC/PLA, Reg. Nr.13139, b. nenumeruota. 183 WCEW radijo stoties tinklapis: http://wcev1450.com/, žiūrėta 2016–01–14. 184 Cleveland broadcast radio archives Project: http://www.cleve–radio.com/index2.htm Žiūrėta: 2017–08–30 185 „Persitvarkysime ir vėl grįšime, Pokalbis su Valdu Adamkum, Margučio direktorių valdybos pirmininku“, Draugas, 115 (1976–05–15) 3; „Tėvynės garsai vėl viešoje radijo stotyje“, Dirva, 1989–07–13. 186 Skelbimas, Draugas, 153, (1976–06–30), 6. 187 WCEW, buvo įsteigta ir priklausė lenkų kilmės Migalų šeimai. Stotis dar transliuoja Čikagos apylinkėse. WCEW radijo stoties tinklapis: http://wcev1450.com/ 188 J. Šlajus, „Lietuvių televizijos rėmėjų susirinkimas“, Draugas, (1969 10 13), 8. 46 visuomeninėms transliacijoms remti“ (Corporation for public broadcasting, toliau – CPB) įsteigta 1967 m.189 CPB sukūrė dvi turinį teikusias korporacijas, kurių veikla buvo paremta ne pelno siekiančių organizacijų principais. Šios korporacijos rengė nekomercinį turinį, taip pat teikė finansinę paramą mažumų radijo laidų išlaikymui. Didžioji dalis programų per savo gyvavimo laikotarpį ne kartą keitė stotis ir prisitaikė prie rinkos pokyčių. Programos pereidavo iš komercinių stočių į nekomercines, ieškodamos tinkamo laiko, jį pirkdavo iš skirtingų stočių. Šis nestabilumas sukeldavo nepatogumų klausytojams, todėl stengtasi transliuoti kuo pastoviau. Vis dėlto netgi tokiomis sąlygomis buvo sukurta daug ilgaamžių radijo ir TV programų, kurios reprezentavo lietuvių bendruomenę tiek JAV kontekstuose, tiek kitų mažumų audio–vizualinėse medijose. Valdymas. Paskutinis svarbus medijų lauko dalyvis buvo valdytojai arba savininkai, kurie nebūtinai buvo stoties ar tinklo dalimi. Komercinių stočių lauke buvo ir privačių asmenų, ir korporacijų ar didžiųjų tinklų valdomų stočių. Kita vertus, didieji tinklai, ypač po vadinamosios TV krizės,190 labai susilpnėjo ir buvo superkami didelių korporacijų. Šiuos pirkimus prižiūrėjo ir kontroliavo FCC, įvedusi minėtą „septynių taisyklę“. Vis dėlto jau 9–10 deš. didžiąją dalį komercinių tinklų nuosavybės teise valdė keletas medijų korporacijų. Komercinius tinklus ir atskiras stotis dažnai pirkdavo didelės korporacijos. Tačiau stotis valdė ne tik korporacijos, bet ir pavieniai asmenys, o taip pat bendruomenės, kurios kūrė savo korporacijas kaip pelno siekiančias organizacijas arba ne pelno siekiančias organizacijas – klubus, kurie rinkdavo lėšas stočių išlaikymui. Susiklosčius tokiai komercializuotai medijų erdvei, JAV vyriausybė tik 7-ajame dešimtmetyje ėmėsi aktyvių veiksmų nekomercinio radijo finansavimui. Esminis pasikeitimas siekiant užtikrinti nekomercinių stočių gyvavimą ir paramą edukacijai išryškėjo senatui patvirtinus ir prezidentui pasirašius aktą, kuris inicijavo viešosios, ne pelno siekiančios organizacijos CPB steigimą 1967 m.191 Korporacija, kaip ne pelno siekianti organizacija/fondas, finansuoja viešojo nekomercinio pobūdžio radijo stotis ir transliuotojų tinklus, kurie teikia nekomercinį turinį stotims. Korporacijos veikla reglamentuojama minėto akto, o kontrolė ir priežiūra vykdoma kongrese viešųjų kasmetinių klausimų būdu. Korporacijos iniciatyva 1969 m. įsteigtas “Public broadcasting serviceˮ, skirtas TV transliacijų tinklams, o 1970 m. – “National Public radioˮ skirtas radijo turinio kūrimui.192 Šių

189 Corporation for public broadcasting (toliau: CPB), https://www.cpb.org/aboutcpb/history–timeline , žiūrėta 2017– 01–09. 190 Radijo žiniasklaidos priemonės susidūrė su sunkumais ir konkurencija išpopuliarėjus televizijai. Televizija nukonkuravo radiją daugelyje sferų, tai iš esmės pakeitė radijo lauką. 191 Corporation for public broadcasting, https://www.cpb.org/aboutcpb/history–timeline , žiūrėta 2017–01–09. 192 “Most CPB – funded television programs are distributed through the Public Broadcasting Service (PBS) created in 1969 by CPB . CPB – funded radio programs are distributed primarily through National Public Radio (NPR), 47 organizacijų steigimas ir papildomo finansavimo šaltinio atsiradimas paskatino mažumas ir smulkiąsias bendruomenes įsitraukti į radijo laidų kūrimą. Per tokias organizacijas federalinė kanalų, kuriems imtas tiekti nekomercinis, didelę kultūrinę vertę turintis turinys. CPB ne tik valdė dvi turinį kuriančias organizacijas, tačiau finansiškai rėmė nekomercines stotis ir rūpinosi jų išlaikymu, taip palengvindamos tokių bendruomenių kaip lietuviai radijo ir TV veiklas. Apžvelgę situaciją JAV audio-vizualinėje žiniasklaidoje matome, kad bendruomeniniai transliuotojai dažniausiai buvo valdomi ne pelno siekiančių organizacijų ir bendruomenės grupių, kurios reprezentavo svarbiausias bendruomenės aktualijas. Viešieji arba edukaciniai transliuotojai buvo dar griežčiau reglamentuojami, jų turinyje beveik visiškai draudžiama komercinio pobūdžio informacija. Viešojo pobūdžio licencijos buvo suteikiamos edukaciniam sektoriui, universitetams, bibliotekoms, institutams, etc. Šios dvi grupės buvo pagrindinės, į kurių eterį prasibraudavo lietuvių bendruomenės radijo laidos. Amerikos lietuviai pasinaudoję FCC reglamentu, kuris reguliavo reklaminio turinio pasiskirstymą ir mažumų reprezentaciją audio – vizualinėse medijose, sugebėjo transliuoti įvairias lietuviškas programas šiose stotyse. Ilgiausiai veikė ir išsilaikė programos, kurios transliavo iš specialiai etninėms mažumoms skirtų stočių arba iš edukacinio pobūdžio stočių, taigi matoma tiesioginė koreliacija tarp stočių edukacinio modelio ir lietuvių programų ilgaamžiškumo.

1.2. Bendruomenė ir RT medijos strategija

Po Antrojo pasaulinio karo, ypač JAV pasiekus pirmiesiems DP kartos išeiviams, Amerikos lietuviai atkreipė dėmesį į audio – vizualinės žiniasklaidos priemones kaip vieną iš svarbių žiniasklaidos formų, kurią pasitelkus galima informuoti visuomenę. Tuo metu JAV ima formuotis žiniasklaidos priemones vienijančios organizacijos. Į JAV perkelta DP stovyklose atkurta LŽS, imtos kurti bendros komunikacijos priemonių gairės. Tiesa, dažniausiai šios gairės buvo rekomendacinio pobūdžio ir orientavosi į informacinę sklaidą bei materialinių problemų sprendimą, o ne į turinio kontrolę. JAV lietuvių bendruomenės sąveika su lietuviškomis audio – vizualinėmis žiniasklaidos priemonėmis, transliavusiomis JAV atsiskleidė per tam tikrus ryšius su diasporos organizacijomis, visų pirma – per ryšį su JAV LB, kuri ėmėsi organizuoti Bendruomenės – spaudos – radijo suvažiavimus, steigė premijas spaudos ir radijo žurnalistams, o taip pat radijo

created in 1970 by CPB. Both PBS and NPR are private, not – for–profit corporations. / The number of radio and television public broadcasting stations supported by CPB increased from 270 in 1969 to 1,495 in 2016 of which 364 are television stations. Public broadcasting stations are run by universities, nonprofit community associations, state government agencies, and local school boards , all of which are licensed by the FCC.ˮ. Glenn J. McLoughlen, Lena A. Gomes, The corporation for public broadcasting: federal funding and issues, (Congressional research service, 2017), 1. 48 programoms. Visų antra – per bendradarbiavimą su LŽS, atkurtą diasporoje ir bandžiusią vienyti visus lietuvių kilmės žurnalistus, pasitraukusius iš Lietuvos. Visų trečia, palaikant ryšį su VLIK‘u ir užsienyje atkurtu ELTA informacijos biuru.

1.2.1. JAV Lietuvių Bendruomenės elektroninių medijų strategija

Ryškų poveikį R ir TV programoms darė Pasaulio Lietuvių bendruomenės (toliau – PLB)193 JAV apylinkės. Nuo pat organizacijos sukūrimo buvo siekiama formuoti bendrą PLB tinklą, kuris apjungtu visus pasaulio lietuvius, jų veiklas ir organizacijas. Pirmiausia JAV LB ėmėsi organizuoti Bendruomenės – spaudos – radijo suvažiavimus/sąskrydžius, įsteigė radijo premiją ir Kultūros taryboje išsirinko asmenį, atsakingą už radijo veiklos koordinavimą. Per šias veiklas JAV LB stengėsi kurti bendrą lietuvių žiniasklaidos lauką ir skleisti tautines idėjas. Galutinai sukūrus PLB, po I-ojo Pasaulio lietuvių Seimo buvo imtasi žiniasklaidos priemonių. JAV LB ir J. Bačiūno iniciatyva 1964 m. buvo surengtas pirmasis Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimas, kurio pagrindinis tikslas – suburti visus lietuvių komunikacijos medijoje dirbančius asmenis ir aptarti jiems iškylančias problemas ir iššūkius.194 Pirmojo susirinkimo metu diskutuota apie žiniasklaidos priemonių svarbą tautinio identiteto formavimui ir jaunosios kartos ugdymui. Taip pat spręstos radijo problemos ir techniniai klausimai.195 Pirmajame suvažiavime dalyvavo radijo programų vedėjai: „Bostono – J.J. Romanas, Čikagos – F. Daukus, Klivlendo – J. Stempužis, Detroito – J. Kriščiūnas ir V. Urbonas, Los Andželo B. Gediminas ir Toronto – J. R. Simanavičius (Tėviškės žiburių atst.).“196 Vis dėlto, atsižvelgiant į tuo metu veikusių radijo programų skaičių, tai buvo tik nedidėlė dalis radijo eteryje dirbančių asmenų. Radijo veikloms pirmojo suvažiavimo metu buvo skirta viena paskaita, kurią skaitė Juozas Stempužis, Klivlendo „Tėvynės garsų“ radijo programos vedėjas. Pranešime akcentuoti probleminiai radijo programų aspektai: buitinės ir techninės problemos, finansai, muzikinių įrašų trūkumas. J. Stempužis, kaip vienos iš radijo programų vedėjas, daugiausia dėmesio skyrė žiniasklaidos priemonėms iškylančioms problemoms, ypač pabrėžtas Tautiškos Giesmės geros kokybės įrašų trūkumas.197 Nors susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas įrašyti geros kokybės Tautiškos Giesmės įrašą, J. Stempužis ir po ketverių metų suvažiavime iškėlė tas pačias problemas, susijusias su pamatinių radijo muzikinių įrašų trūkumu ir vis dar neįrašyta Tautiška

193 Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XVII, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010), 546–547. 194 „Spaudos ir Radijo suvažiavimas“, Pasaulio Lietuvis, 7–8, (1964), 108–111. 195Ibid., 109. 196Ibid., 110. 197 J. Stempužio pranešimas, pirmajame Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavime 1964 m. 49

Giesme.198 Iškelta ir muzikinio takelio problema, geros kokybės įrašų stygius. Nors lietuviai JAV gyveno ir veikė jau daug metų, radijo eteriui pritaikytų lietuviškos muzikos įrašų trūko. Tai, kad po kelių metų keltos tos pačios problemos, byloja apie prastą Radijo medijos būklę ir bendruomenės abejingumą. Kita vertus, radijo programų kokybė taip pat laikyta problema. Akcentuojamas neprofesionalumas ir prastas laidų turinys. Remiantis J. Stempužio pranešimu, buvo siekiama atkreipti dėmesį į radijo medijos problemas ir ieškota finansinio bei moralinio palaikymo iš lietuvių bendruomenės pusės. Vis dėlto buvo jaučiamas ryškus radijo medijos antraplaniškumas, kuris tęsėsi iki 80-tųjų – tik tada radijo programos sulaukė didesnio dėmesio. J. Stempužio įtaka radijo veikloms buvo jaučiama ir per kitus suvažiavimus, kuriuose jis skaitė paskaitas ir analizavo susidariusią programų padėtį. 1970 m. suvažiavimo metu, J. Stempužis199 vėl apibendrino ir pristatė bendrą radijo vaizdinį, o taip pat iškėlė esmines problemas, su kuriomis susidurdavo radijo programų vedėjai. Jis aptarė visas R ir TV programas, veikusias 1970 m. „Iš viso laisvajame pasaulyje yra 31 radijo ir viena televizijos programa. JAV ir Kanadoje 18, Pietų Amerikoje 4, Australijoje 1, JAV anglų kalba 3 (ClevelandeBalticEchoes, PhiladelphijojeAmberCoast ir SetonHall universitete). Vliko išlaikomos 3 programos (Madrido, Manilos ir Vatikano), kitų valstybių kontrolėje – 2 (Amerikos balsas ir Romos radijas), Chicagoje veikia viena ir vienintelė lietuvių televizijos programa.“.200 Nors audio – vizualinė žiniasklaida susilaukė dėmesio, vis dėlto jis buvo nepakankamas ir paviršutiniškas – iki pat 1979 m. radijo programos aptariamos kaip bendras, mažai bendruomenei pažįstamas reiškinys, apie kurį visi žino, tačiau nieko nedaro, kad situacija pagerėtų. Tokių suvažiavimų rengimas buvo pirmasis žingsnis kuriant bendrą žiniasklaidos priemonių koncepciją. Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimai buvo teminiai, juose siekta išanalizuoti vieną ar kitą aktualų klausimą. Ketvirtojo suvažiavimo tema buvo „Išeivijos lietuvių kultūrinis, visuomeninis ir politinis pasireiškimas“.201 Kaip ir patys suvažiavimai, J. Stempužio, o vėliau ir kitų radijo darbuotojų, pranešimai temų atžvilgiu varijavo – pradedant nuo pirmųjų pranešimų, skirtų techninėms problemoms, baigiant bendro radijo vaizdinio analize ir turinio neprofesionalumo, kuris darė radijo programas primityviomis, problema. Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimai tapo svarbiu žingsniu siekiant gerinti ir kontroliuoti programų

198 Ką lietuvių radijos duoda ir ką turėtų duoti, Clevelando Tėvynės Garsų radijo vedėjo J. Stempužio pranešimas, skaitytas Bendruomenės, spaudos ir radijo simpoziume 1970 09 19, Tabor Farmoj, Keleivis (gan neryškus prierašas) Nr. 230 (1970 09 30), Išskarpos iš: BLKM,, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 199 Lietuvių Bendruomenės, Spaudos ir Radijo Suvažiavimas, 1970 09 19–20.,Iškarpa iš: BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c, b. nenumeruota. 200 „Ką lietuvių radijos duoda ir ką turėtų duoti“, Clevelando Tėvynės Garsų radijo vedėjo J. Stempužio pranešimas, skaitytas Bendruomenės, spaudos ir radijo simpoziume 1970–09–19, Tabor farmoj, Keleivis (Gal neryškus prierašas) Nr. 230, (1970 09 30), Iškarpa iš: BLMK, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c.; Išeivijos institute( Broniaus Kviklio kolekcija 1970–1971 m. 201 Bendruomenės –Spaudos – Radijo IV–ji 1971 metų diena, Pasaulio Lietuvis, 18 (54), (1970), 296. 50 kokybę. Imta dalintis informacija, buvo išleisti pirmieji radijo programų sąrašai. Labai svarbu, kad ir patys radijo entuziastai galėjo susipažinti su kolegomis ir užmegzti ryšius, aptarti problemas ir kartu jas spręsti. Atstumas tarp skirtingų žiniasklaidos priemonių sumažėjo. Antrasis santykio tarp radijo medijos ir JAV LB lygmuo atsiskleidžia per bendruomenės apygardų202 veiklas ir iniciatyvas. Istoriniuose šaltiniuose galime atsekti tris atskirus atvejus, kai siekdamos aktualizuoti Lietuvos okupacijos klausimą, JAV LB apygardos inicijavo ir įsteigė savo radijo programas, kurios transliuodavo informaciją, skirtą ne tik bendruomenei, tačiau ir JAV visuomenei.203 Santykius su PLB palaikė trys pagrindinės programos: Filadelfijos LB apygardos radijo programa „Bendruomenės balsas“, transliuojama nuo 1953 m.; Broktono ir Bostono apygardos P. Vilščinio „Laisvės varpas“ radijo programa, transliuojanti dviem kalbomis nuo 1954 m. ir Hot Springs LB apygardos radijo programa „Laisvės Varpai“, vadovaujama dr. V. Sakalienės, I. Sirutienės ir R. Sakalo.204 Šios programos veikė kaip vietinių LB apygardų komunikacijos priemonė. Jos transliavo JAV LB informaciją. Problemų iškilo užsidarius Hot Springs programai – buvo skundžiamasi dėl informacijos sklaidos trikdžių.205 Minėtos radijo programos koncepcija taip pat buvo išskirtinė tuo, kad nuo pat programos įsteigimo buvo transliuojama dviem kalbomis. Visgi ryškios centrinės JAV LB įtakos šioje sferoje negalime apčiuopti, minėtos programos buvo naudojamos skyrių lygmenyje, o santykis su centru buvo panašus kaip ir kitų radijo programų. Trečiasis PLB santykio su R ir TV darbuotojais lygmuo išryškėja per PLB Kultūros tarybos veiklą. Nuo 1976 m. PLB Kultūros taryba skirdavo kasmetinę premiją išskirtinai radijo žurnalistams, kurios, priekaištaudami, dažnai pasigesdavo spaudos žurnalistai. Taip pat PLB skelbdavo geriausio radijo reportažo konkursus, buvo renkamos profesionaliausios radijo programos ir reportažai. 1984 m. JAV LB Kultūros Tarybos skelbtame radijo konkurse maža radijo programa „Leiskit į Tėvynę“ (Arkanzaso valstija) buvo apdovanota už geriausią reportažą.206 Taip buvo stengtasi paskatinti radijo programų kūrėjus gerinti laidų kokybę nepamirštant netgi pačių mažiausių radijo programų. Konkursais buvo skatinama dalintis programomis, o taip pat kelti turinio kokybę. Mažosios programos gaudavo galimybę pasidalinti savo rengiamais reportažais su

202 JAV LB organizacinis vienetas, miesto ar valstijos mastu. 203 Jau nuo 1950 m. rengtos specialios laidos anglų kalba, skirtos plačiąją visuomenę informuoti Lietuvos klausimu. Petras Viščinis teigia, kad jis buvo pirmasis pradėjęs rengti tokias specialias laidas vasario 16 d. proga. Vėliau šią tradiciją parėmė PLB, VLIK‘as, ALT. Lietuvių radijo tarnybos horizontuose, pokalbis su „Laisvės Varpo“ vedėju Petru Viščiniu, Lietuvių dienos, 8(307), (1980), 5. 204 „J.A. Valstybėse, Iš arti ir toli“, Draugas, (1978–11–03), 8. 205 Laiškas Lietuvių Fondui, nuo Laisvės varpų darbuotojos A. Ingaunienės, 1982–09–21, Laisvės varpo pajamų– išlaidų dokumentai 1980–1981 m. LB Hot Springs apylinkė, LTSC/PLA, Reg.nr. 12716, dėžė nr. 1, b. nenumeruotos. 206 Salomėja Šmaižienė, Leiskit į Tėvynę, radijo dešimtmetis, Lietuvis Žurnalistas 13 (1987) 43; VL. R, Spaudos darbuotojo moralinis atlygis, Lietuvis žurnalistas 12 (1986), 2. 51 didžiosiomis ir atvirkščiai. Taip buvo skatinamas bendradarbiavimas tarp programų ir lietuvių kolonijų JAV. Ryškėjantis elektroninių medijų vaidmuo JAV komunikacijos erdvėje JAV LB paskatino mąstyti apie R ir TV vietą ir vaidmenį lietuvių gyvenime. Radijo žiniasklaidos išskyrimas iš bendro išeivijos žiniasklaidos lauko išryškėja atskiriant dvi medijų formas – spaudą ir radiją. Po trečiojo Bendruomenės Spaudos – Radijo dienų renginio, kuris vyko 1970 m. rugpjūčio 19–20 d.207, buvo siūloma kitą suvažiavimą surengti atskirai spaudos ir radijo laidų vedėjams arba bent jau išskirti sekcijas diskusijoms. Bendros paskaitos ir diskusijos daliai dalyvių buvo neįdomios, o suvažiavimą pradėjo atskira spaudos sekcija, organizuota LŽS.208 Šiuo laikotarpiu išryškėja, kad elektroninės medijos jau vertinamos kaip atskira žiniasklaidos priemonė, kuriai aptarti reikalingos specialios diskusijos. Tuo pat metu imama vis labiau atsižvelgti į radijo programų svarbą kuriant lietuvišką tapatybę. Atsiranda naujas „gyvosios lietuvybės“209 terminas, kuriuo išreiškiamas siekis išlaikyti gyvą žodį, pradedama formuoti bendra diasporos žiniasklaidos politika neapsiribojant vien tik spauda – radijo medija imama vertinti kaip lygiavertė ir verta dėmesio. M. McLuhan medijų teorija išskiria skirtingas medijų sampratas, kurios priklauso nuo aplinkos. Radijas vienoje aplinkoje gali atlikti vienokią funkciją, kitoje kitokią. Skirtingas žiniasklaidos priemonių suvokimas matomas ir Lietuvių bendruomenės saviidentifikavime. J. Stempužis straipsnyje, išspausdintame „Pasaulio lietuvyje“ po Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimo, akcentuoja išskirtinę radijo padėtį Amerikoje: „Europos radijas perduoda klausytojams kultūros vaisius, Amerikos radijas orientuotas į žmogų, į jo pageidavimus. Europos žvilgsniu radijas yra menas, Amerikos – biznis. Lietuviškas radijas, žinoma, yra tvarkomas europiniu principu – perduoti tautinės kultūros vaisius, informuoti (visada pozityviai!) apie mūsų veiklą, pabrėžti mūsų politinių veiksnių svarbą, keliant tautinį sąmoningumą. Tarp to ką radijas duoda ir ką turėtų duoti yra didėlis skirtumas, nes priklauso nuo galimybių.“210 Lietuvių radijo darbuotojai suvokė radijo medijos daugiasluoksniškumą ir gebėjo juo naudotis siekdami savo tikslų. Kita vertus, bandant pritaikyti europietišką radijo koncepciją JAV aplinkoje, iškildavo gausybė problemų. Tarkime, programa atsiduria mažumos pozicijoje ir iki galo neįtelpa nei į vienus rėmus. Sukuriamas išskirtinis radijo programos įvaizdis – viena vertus, siekiama perteikti kultūrinį turinį, kita vertus – sukurti pramoginę aplinką, o visa tai sutalpinama į trumpus 30 – 60 minučių trukmės programų epizodus.

207„Tabor Farmos dienos ir jų pratęsimas“, Pasaulio Lietuvis, 12 (48),(1970) 199; Antano Butkaus laiškas JAV LB CV pirmininkui B. Nainiui, dėl Bendruomenės – spaudos – radijo žmonių suvažiavimo, 1970–07–08, VDU LII, F. 6, ap. 1–7, b. 3093, l. 18. 208 „Tabor Farmos dienos ir jų pratęsimas, tęsinys“, Pasaulio Lietuvis, 13 (49)(1970), 216. 209 Ibid., 215–216. 210 „Juozas Stempužis: radijas – lietuviškas mūsų kultūros veiksnys“, Pasaulio Lietuvis, Nr. 13 (49),(1970), 217. 52

Nors tam tikri R ir TV medijos bandymai konsoliduotis ir pastebimi, didesnės organizacinės pastangos išryškėja tik 1980 m. priešaušryje, kai radijo programoms koordinuoti išrenkami atskiri asmenys. JAV LB Kultūros taryba, o vėliau ir Lietuvos Žurnalistų sąjunga tik 1979–1980 m. pirmą kartą paskiria asmenį, atsakingą už radijo veiklų moderavimą. LŽS tokiu asmeniu tapo Stasė Pautienė, o JAV LB – Juozas Stempužis.211 Neoficialiai J. Stempužis jau nuo pat LB įkūrimo ir pirmojo Bendruomenės – spaudos – radijo suvažiavimo stengėsi koordinuoti radijo programų veiklą. Spaudoje ir suvažiavimuose jis svarstydavo radijo programoms kylančias problemas, savo straipsniuose ir pasisakymuose stengėsi atkreipti dėmesį į radijo svarbą bendruomenės gyvenimui, sprendė programų muzikinių įrašų problemas. J. Stempužio išryškintoje radijo programų sampratoje akcentuojamas dar vienas trūkumas, išryškėjantis lietuvių audio–vizualinėse žiniasklaidos priemonėse – bendro informacijos sklaidos tinklo/centro trūkumas.212 Nors tuo metu egzistavo ELTA, informacijos sklaida tarp spaudos ir radijo pačios bendruomenės viduje buvo iš esmės nekontroliuojama ir nekultivuojama. Programų skelbiama informacija buvo surenkama tik iš atsitiktinai gaunamos periodikos, dauguma laikraščių ir žurnalų nebendradarbiavo su Radijo programų vedėjais, tuo apsunkindami radijo informacinio lauko užpildymą. Kita vertus, jau nepriklausomybės priešaušryje šios radijo programos iškyla į pirmąsias gretas informuojant bendruomenę. JAV LB palaikė artimą kontaktą su R ir TV programomis visą laiką iki pat nepriklausomybės atgavimo. JAV LB naudojosi visų žiniasklaidos priemonių paslaugomis sveikinant, skelbiant pranešimus ir kalbas. Visgi 1972 m. dalį savo funkcijų JAV LB perdavė LŽS, kurios rankose buvo sukoncentruotas strateginis kūrimas. JAV LB ir toliau skirdavo Kultūros tarybos paskatinamuosius apdovanojimus R ir TV žiniasklaidos priemonėms, o taip pat 1980 m. JAV LB įsteigė koordinatoriaus pareigybę radijo programų veiklai kontroliuoti. Tiesa, šias pareigas ėjęs J. Stempužis jau ir prieš tai buvo aktyvus radijo žiniasklaidos politikos kūrėjas ir generatorius. JAV LB skatino tiek bendruomenės ir medijų kontakto užmezgimą, tiek pačių R ir TV kontaktų stiprinimą.

1.2.2. Radijo žurnalisto paieškos Lietuvių žurnalistų sąjunga gretose

Kaip jau minėjome anksčiau, metams bėgant iš PLB dalį funkcijų perėmė LŽS. Organizacija buvo atkurta 1946 m. Vokietijoje213 ir pervadinta iš „Lietuvos žurnalistų sąjunga“ į „Lietuvių

211 Stasė Pautienė, Transliacijos Plotmė ir Tikslas, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 27. 212 Juozas Stempužis: radijas – lietuviškas mūsų kultūros veiksnys, Pasaulio Lietuvis, Nr. 13 (49) ( 1970), 217. 213 Nuotrauka, Pirmasis Lietuvių žurnalistų sąjungos narių suvažiavimas tremtyje – laisvajame pasaulyje, įvykęs Hanau stovykloje 1946 m. gegužės 12–13 d., Lietuvis žurnalistas, Nr. 5(11), (1974, Čikaga) 28; Domas Šniukas, „Lietuvių žurnalistų sąjunga“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008) 193: Lietuvių išeivijos žurnalistinė organizacija, 1946–1949 m. veikusi Vokietijoje, nuo 53

žurnalistų sąjungą“, kadangi organizacija apjungė lietuvių kilmės žurnalistus, pasklidusius visame pasaulyje. LŽS veiklą kontroliavo 3 metų kadencijai renkama Centro valdyba. Valdybos rezidavimo vieta kito priklausomai nuo jos narių gyvenamosios vietos. Taigi LŽS per visus egzistavimo metus ne kartą keitė savo organizacinio centro vietą. Reorganizavus Vokietijoje veikusį skyrių, 1953 m. organizacija persikėlė į Niujorką, vėliau Detroitą, Čikagą ir kitur. Kaip ir pati žurnalistų bendruomenė, taip ir organizacija buvo pasklidusi po visą pasaulį, organizacijai įvairiais laikotarpiais priklausė apie 150 – 300 narių. Organizacijos pagrindą sudarė Centro valdyba ir jos rengiami įvairūs kasmetiniai susitikimai („žurnalistų balius“, konferencijos ir suvažiavimai). Susitikimų metu buvo kuriama strategija ir ateinančių metų planai, aptariamos veiklos gairės, skaitomos paskaitos, renkamos lėšos organizacijos išlaikymui. Centrinė valdyba buvo renkama ne tiesioginių rinkimu būdu, o buvusios valdybos iniciatyva – iš pradžių išrenkama rinkimų komisija, kuri sudarydavo kandidatų sąrašą, vėliau paštu buvo platinami rinkimų biuleteniai, kuriuos užpildę organizacijos nariai persiųsdavo atgal rinkimų komisijai. Atėjus nustatytam terminui, gauti biuleteniai buvo skaičiuojami ir išrenkama nauja valdyba. Tokio pobūdžio rinkimų sistema buvo lėta, be to, neretai rinkimai neįvykdavo, o tai apsunkino LŽS veiklą ir iki 7-ojo deš. pab. organizacijos veikla buvo gana pasyvi. Pagrindinis dokumentas, reglamentavęs organizacijos veiklą, buvo įstatai, kurie laikui bėgant buvo keičiami ir pritaikomi prie besikeičiančios komunikacijos erdvės. Pirmieji atkurtos LŽS įstatai buvo patvirtinti atkuriamojo posėdžio metu Vokietijoje. Keičiant įstatus keitėsi ir R ir TV žurnalistų vieta LŽS. Įstatuose pristatytame nario apibrėžime akcentuojama, kad organizacijos nariu gali būti lietuvių kalbą gerai mokantis, vyresnis nei 20 metų spaudos darbuotojas, turintis bent 2 metų darbo stažą, arba buvęs Lietuvos Žurnalistų sąjungos narys. Prie pastabų pateikiamas komentaras: „periodinės spaudos sąvoka apima ir telegramų bei žinių agentūras ir radiofonų spaudos skyrius.“.214 Vėliau įstatai ne kartą koreguoti, pritaikant juos prie pasikeitusios lietuvių žurnalistų padėties pasaulyje (pavyzdžiui, daug kam žurnalisto profesija tapo hobiu). Organizacijos viduje taip pat svarstyti kiti kertiniai terminai ir tikslai. Žurnalizmo ir žurnalistų sąjungos apibrėžimų reikšmės analizę 1963 m. atliko ilgametis LŽS narys Vincas Rastenis. Jis laiškuose Vladui Minkėlai svarstė pamatinius organizacijos klausimus: kas yra žurnalistas? Kokiais etikos kriterijais jis vadovaujasi? Kokie LŽS organizacijos tikslai? Analizuodamas santykį tarp spaudos ir radijo žurnalisto, V. Rastenis apibrėžia žurnalistą ne tik kaip spaudos, bet ir radijo bei TV turinio kūrėją: „Žurnalistas lietuviškai – laikraštininkas. Ta sąvoka nurodo užsiėmimą, profesiją. Laikraštininkas yra tas, kurio užsiėmimas, profesija yra

1953 m. Niujorke, nuo 1971 – Čikagoje. Vienija užsienio lietuvių žiniasklaidos darbuotojus, naujosios emigracijos žurnalistus, rengia jaunųjų žurnalistų kursus; jiems skatinti 1972 įsteigė P. Daudžvardžio premiją. [...]. 214, Daudžvardžio fondo reglamentas, etikos kodeksai, darbo vadovai Lietuvių žurnalistų sąjungos įstatai, veikė Vokietijoje LSTC/PLA, f. LŽS, Reg. Nr. 14409,, Dėžė nr. 4, b. LŽS įstatai, l. 2. 54 gaminti laikraštį, tiksliau – gaminti laikraščio turinį, arba dar tiksliau – dalyvauti laikraščio turinio sudaryme Greta laikraščio šiais laikais stovi ir kitos viešo informavimo bei viešosios nuomonės formavimo priemonės – žinių agentūra, radijas, televizija.“215 Buvo mąstoma ne tik apie LŽS kaip žurnalistų sambūrio, bet ir kaip kontrolės institucijos vaidmenį. V. Rastenis siūlė koncentruotis į jau dirbančių žurnalistų sluoksnį, nepriimant žiniasklaidos priemonėse nedirbančių asmenų. Jo manymu, dėmesį derėtų telkti ne į kovą už tautinę kultūrą, o į žurnalistinių tyrimų ir turinio kokybės užtikrinimą. Nors radijo žurnalistika buvo laikoma viena iš žurnalistikos šakų, visgi atskiros strategijos jai V. Rastenis nekūrė, tik akcentavo tuos pačius etikos, moralės ir kokybės klausimus kaip ir rašantiems žurnalistams. Neiškeldamas nei vienos iš medijų kaip svarbiausios, V. Rastenis pabrėžė bendrą jų vaidmenį. Ryškus lūžis po keletą metų trukusio LŽS sąstingio dėl nepastovios valdybos vietos ir neįvykusių rinkimų, įvyko 1967 m. išrinkus naują valdybą ir patvirtinus naujus diasporoje veikiančios LŽS įstatus.216 Įstatuose reglamentuota ir praplėsta nario sąvoka. Organizacijos nariais galėjo būti „redaktoriai ir redakcijų nariai, korespondentai, specialūs korespondentai, reporteriai ir foto reporteriai, televizijos, radijo valandėlių redaktoriai ir pranešėjai, apžvalgininkai, meno bei literatūros recenzentai – kritikai, mokslo populiarintojai, kompiliacijų ir pramoginio skaitymo medžiagos paruošėjai.“217 Dabar kaip atskira žurnalistų grupė išskiriami ir elektroninių medijų žurnalistai. Jų įtraukimas, nors ir nekuriant atskirų organizacinių skyrių ar sekcijų susirinkimuose, užėmė svarbią vietą lietuvių bendruomenės komunikacinėje erdvėje. Tuo pat metu elektroninių medijų stiprėjimui įtaką darė ne tik naujų radijo programų kūrimasis, tačiau ir lietuviškos televizijos programos paleidimas į eterį 1968 metais. Tuo metu JAV stiprėjo R ir TV medijos svarba ir reikšmė tiek informacijos skleidimo, tiek ir pramogų lauke, todėl ir LŽS, prisitaikydama prie aplinkos pokyčių ir bendruomenės gyvenimo, įtraukė elektronines komunikacijos priemones į žurnalisto sąvokos apibrėžtis ir ėmė daugiau dėmesio kreipti į „sakytinį“ žurnalizmą. Naujai išrinkta LŽS Centrinė valdyba paskelbdavo savo ateinančių metų programą, pristatydavo organizacijai keliamus tikslus ir ateinančių metų planus. Po 1967 m. Centrinės Valdybos darbų, LŽS perėjo į platesnį veiklos lauką. Išrinkta centrinė valdyba išsikėlė keletą pagrindinių tikslų, pirmiausia – ugdyti jaunąją žurnalistų kartą. Patyrę žurnalistai ėmėsi organizuoti kursus jauniesiems kolegoms, o 1971 m. įsteigė Daudžvardžio fondą, kuris skatino jaunuosius žurnalistus paskatinimui ir skirdavo jiems stipendijas. 1971 m. išrinkta valdyba tęsė

215 Kas mes esame? Vinco Rastenio laiškų iškarpos, Lietuvis Žurnalistas, 12 (1986), 12–13. 216 Lietuvių žurnalistų sąjungos įstatai, patvirtinti 1970 m. Detroitas, Lietuvis žurnalistas, 5(11),(Čikaga, 1974) 15– 21. 217Ibid., 17. 55 kolegų pradėtus darbus: „toliau leisti Sąjungos biuletenį, stengtis į Sąjungą sutraukti visus lietuvius žurnalistus, palaikyti ryšius su visų laikraščių bei žurnalų redaktoriais ir radijo bei televizijos darbuotojais, rūpintis lietuvių spaudos kalbos tobulinimu ir pagalios pabaigoje deklaracijos autoriai užsimena, kad „jei atsiras galimybių“ stengtis palaikyti ryšius su kitų šalių bei tarptautinėmis žurnalistų organizacijomis. [...] ketina rūpintis ir spaudos etikos klausimais.“218 Naujos aktyvios valdybos išrinkimas pastūmėjo LŽS link platesnio vaidmens Lietuvių bendruomenėje, ne tik JAV tačiau ir Kanadoje, Australijoje, kur buvo suburti LŽS skyriai. Centrinės valdybos paskelbti kadencijos planai atspindėjo trejų metų LŽS darbuose. Jau renkant naują valdybą, 1971 m. pabaigoje atsiranda ir elektroninių medijų sąvoka. Išsikeliamas tikslas kur kas aktyviau įtraukti radijo darbuotojus į veiklas. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, LŽS veiklai išsijudinus iš sąstingio, stipriu postūmiu tapo tai, kad JAV LB pakvietė LŽS į trečiąjį Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimą. 1970-ųjų metų suvažiavimas nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad, prieš jį LŽS surengė atskirą, tik žurnalistams skirtą diskusiją-konferenciją, kurioje diskutuoti esminiai LŽS organizacijai keliami klausimai ir žurnalizmo diasporoje padėtis.219 Šie du renginiai iki 1972 m. buvo atskiros iniciatyvos, apjungusios Lietuvių žurnalistų veiklą JAV ir JAV LB. LB rengtame sąskrydyje jau nuo pat pirmųjų metų jaučiamas artimas santykis su radijo programų vedėjais, o LŽS veikloje radijo programos dažnai paliekamos antrame plane. LŽS konferencijos metu svarstyti tik esminiai organizacijos klausimai, taip pat spaudos žurnalistų veikla, radijo problemos neanalizuotos. Tik nuo 1972 m., sujungus abu renginius į vieną, o diskusiją apie žiniasklaidos koordinavimą perdavus į LŽS rankas, radijui buvo skirtas vienas pranešimas, nors atskira sekcija neišskiriama. Radijo pranešėjai galėjo diskutuoti apie savo problemas neformalioje aplinkoje. Pirmieji žingsniai konsoliduojant radijo veiklą diasporoje buvo žengti. Tarp šių dviejų organizacijų vyko aktyvus bendradarbiavimas ir susirašinėjimai spaudos ir radijo klausimais. Po sėkmingos LŽS spaudos darbuotojų konferencijos ir Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimo, nuo 1972 m. JAV LB perdavė Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimo organizavimą LŽS.220 Atskira LŽS konferencija daugiau nerengta, visas dėmesys skirtas tik bendro suvažiavimo organizavimui. LŽS perėmus Bendruomenės – Spaudos – Radijo sąskrydžio organizavimą, organizacijos veikla išsiplėtė. Dėmesys nukrypo ir į radijo žurnalistiką.

218 Vytautas Alantas, „Mūsų sąjungos veikla įsisiūbuoja, „Gairių“ komentaras“, Lietuvis Žurnalistas, 1 (7), (Čikaga, 1972, gegužės mėn.), 5. 219 Lietuvių Žurnalistų sąjungos konferencijos, įvykusios Tabor Farmoje, 1970 rugsėjo 18–19 d.d. Protokolai, Dokumento, LTSC/PLB, F. Reg. Nr. 14409, Dėžė Nr. 4, b. Radijas ir TV įvairus dokumentai, spaudos iškarpos, l. 11. 220 PLB valdybos pirmininko Stasio Barzduko laiškas LŽS centro valdybos pirmininkui Juozui Vaišniui, 1972–02– 08, LTSC/PLA, F. Reg. Nr. 14409, Dėžė nr. 1, b. 1971–2004 m. Susirašinėjimai dėl LŽS. Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurnalistams skyrimo. Kvietimai teikti kandidatus. Laimėtojų sąrašai. Kandidatu siūlymai. Laiškai padėkos. 56

Po 1972 m. iškeltas tikslas išlaikyti ir tobulinti žurnalistų meistriškumą, taip pat pradėti rengti spaudos žurnalistams skirti kursai. Siekiant į LŽS veiklą įtraukti audio – vizualinių medijų darbuotojus, pirmiausiai buvo renkama pagrindinė informacija ir mezgami kontaktai. Prie LŽS buvo kviečiami prisijungti ne tik Lietuviškų radijo ir TV stočių darbuotojai, dirbę Amerikoje, tačiau ir Amerikos balso korespondentai. Jie taip pat, kaip ir vietinių programų vedėjai, buvo apdovanojami Daudžvardžio premijomis už aktyvų darbą. 1972 m. rugpjūčio 5 d. LŽS surengtame Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavime visų pirma buvo nagrinėjamos Lietuvių radijo valandėlių problemos, tiesiogiai atkreipiant dėmesį į radijo medijos svarbą; visi suvažiavimo dalyviai išklausė pranešimą apie radijo padėtį. Paskaitą skaitė kun. K. Pugevičius, po paskaitos buvo pasiūlyta surengti atskirą radijo darbuotojų posėdį221: „Šio radijo reikalais pasitarimo proga, kuris bus pirmas tokios rūšies, manoma išleist patogaus formato visų lietuviškų radijo programų JAV-ėse ir Kanadoje sąrašą su visais duomenimis. Toks sąrašas būtų naudingas ne tik programų vedėjams, bet taipgi plokštelių leidėjams, veiksniams, ir visiems kurie dažniau ar rečiau turėtų reikalo susisiekt su lietuviais radijo bangomis.“222 Suvažiavimų metu radijo programoms buvo skiriamas tik vienos paskaitos laikas, o TV laidos visiškai pamirštamos. Po šio susirinkimo išplatinta informacija apie radijo programas, veikiančias JAV ir už jos ribų visoje lietuvių bendruomenėje. Spaudoje pasirodė programų sąrašas su pagrindine informacija ir radijo laidų kontaktais. Po suvažiavimo dalyvių paliktuose atsiliepimuose pabrėžta, kad tai buvo pirmasis toks informatyvus ir naudingas radijo darbuotojų susitikimas, taip pat surengta diskusija apie radijo problemas. „[...]Dalyvauju pirmą kartą, atstovavau lietuvišką radiją. Daug ko pasimokiau, supratau, palengvėjo rūpesčiai, problemos savo, tarytum savaime išsisprendė. Mano vieną supratimu, reikėjo daugiau laiko skirti radijo valandėlių reikalui. Radijo turėtų apimti platesnę, ypatingai rašančių lietuvių bendruomenę, nes reikia talkos lietuvių kalbos ir stiliaus ir turinio atžvilgiu. Juk tai nepaprasta privilegija dalintis oro bangomis ir dalyvauti, visų pasaulio kalbų konkurse. Radijas – preliudas į rytojų. Padėkime jam atbusti gražiai verbaliniai lietuvybei. Kun. Puglevičius vertas didelio pasitikėjimo ir paramos šiame darbe.“ 223 Šio susitikimo esmė buvo pačių radijo ir TV programų ryšių užmezgimas ir problemų iškėlimas bendruomenės lygmenyje. Radijo transliacijų problemų, kaip atskirai svarstytinos temos iškėlimas, byloja apie radijo medijos svarbą bendruomenei.

221 Laiškas Česlovui Grincevičiui, 1972–08–05, LSTC/PLA, F. Reg. Nr. 14409, Dėžė nr 3. b. LŽS vieši kreipimaisi, renginių kvietimai 1972 – 2005 m. 222 Lietuvių Radijo Programų Darbuotojų pranešimas spaudai 1972 m. VII. 25 d. Lietuvių radijo programų darbuotojų problemos bus keliamos Tabor Farms pasitarime, LSTC/PLA, F. – Reg. Nr. 14409, Dėžė nr. 3, b. 6 LŽS laiškai: rinkimų, konkursų, leidybos ir renginių klausymais, 1971–1976 m. 223 Atsiliepimai po 1972–09–17. Bendruomenės–spaudos–radijo suvažiavimo, Nepasirašytas, LSTC/PLA, F. Reg. Nr. 14409,, dėžė nr. 3 b. LŽS–gos susirašinėjimas su įvairiais asmenimis ir organizacijomis, 1972–1973 m. 57

Nors LŽS nuo 1972 m. ėmė organizuoti Bendruomenės – Spaudos – Radijo suvažiavimą ir atskiros konferencijos neberengė, toliau buvo tęsiama „Spaudos balių“ tradicija. Informacija apie „balių“ dalyvius byloja, kad į šį renginį, kitaip nei į spaudos darbuotojų konferenciją, buvo kviečiami visi (tiek spaudos, tiek radijo ir TV žurnalistai). 1974 m. „spaudos baliuje“ dalyvavo programos „Lietuviai televizijoje“ darbuotojai, kurie išsipirko 10 bilietų.224 Dalyvių sąraše taip pat buvo ir radijo programų vedėjai, ir kolektyvai. Formaliai radijo žurnalistai ir laidų vedėjai buvo aktyvūs organizacijos nariai, tačiau atskiro dėmesio jiems nebuvo skiriama iki 1979 m., kai LŽS leidžiamame kasmetiniame žurnale „Lietuvis Žurnalistas“ imta leisti straipsnių seriją apie radijo programas su trumpomis jų istorijomis.. Tuomet, sekdama JAV LB pavyzdžiu, LŽS paskyrė Stasę Pautienienę atsakinga už ryšį su radijo programomis. Buvo sukurtos radijo programų koordinatoriaus pareigos: „Kitas reikalas, kurio dabartinė valdyba ėmėsi, tai siekimas LŽS praplėsti, įtraukiant giminingą radijo stotį. Valdyba gali džiaugtis savo sudėty turėdama entuziastišką veikėją šioje srityje, tai Stasę Pautienienę. Tiesa, jai pavyko su keleta radijo valandėlių vadovybių užmegzti glaudžius ryšius, bet platesniam šios srities apjungimui susidurta su kliūtimi – tai kai kurių darbuotojų individualų nusiteikimai. Buvo ir tokių, kurie tas pastangas sutiko gan šiurkščiai.“.225 Nuo tų pačių 1979 metų LŽS valdybos veiklos prioritetuose pirmą kartą nurodoma radijo sritis.226 S. Pautienė per savo kadenciją išspausdino keletą straipsnių,227 kuriuose pristatė veikiančias radijo programas, analizavo ir vertino radijo padėtį, jos tekstuose apčiuopiami intelektualiniai lietuvių radijo padėties apmąstymai. Buvo bandoma nubrėžti radijo programų pamatines gaires. Pirmiausia iškeliant radijo kaip medijos, kuri sugeba informuoti tiesiogiai gyva gimtąja kalba, svarbą.228 Nors kalbama apie radijo, kaip gyvojo žodžio nešėjo vaidmenį, pabrėžiama, kad kalba radijo programų turinio nepuošdavo, kaip ir spausdinto žodžio atveju. Visgi periodiniai leidiniai ir rašytinė žurnalistika susilaukdavo daugiau kritikos dėl kalbos taisyklingumo, nei radijo programos – jų kalba kritikuota itin retais atvejais. „Lietuvyje Žurnaliste skelbtuose kalbos skyreliuose buvo aptariamos ne tik sintaksės, bet ir leksikos, tarimo ir kirčiavimo taisyklės.229 Trečiasis svarbus aspektas, kurį išskiria S. Pautienė – radijo pagrindinis tikslas yra ne informuoti, o išsilaikyti ir egzistuoti. Svarstant ir pristatinėjant radijo programas,

224 Spaudos Balius perduotu bilietų sąrašas, LTSC/PLB, F. Reg. Nr. 14409, dėžė nr. 1 b. 7, LŽS „Spaudos balius“ 1974 m. Įvairi medžiaga susijusi su organizavimų. 225 L.Ž.S. Savieji Reikalai, Aplinkybės, su kokiomis susiduriama veiklą planuojant , Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 37. 226 Lietuvių Žurnalistų sąjungos bendra apžvalga, Lietuvis žurnalistas, 8,(1979), 11–13. 227 Lietuvis Žurnalistas, 7 (1979), 8(1980). 228 Stasė Pautienė, Transliacijos Plotmė ir Tikslas, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 26. 229 Lietuvis Žurnalistas, nr. 2(8), (1972), 16; nr. 7(13), (1976 m. rugsėjis), 17, 18. Nuoroda į kalbos skyrelį. Kuris buvo kiekviename leidinyje. 58 iškeliamas ne jų turinio kokybės, o būtent išsilaikymo bet kokia kaina klausimas.230 Taigi, nors radijo medijos svarba akcentuojama, kokybės klausimai paliekami antrajame plane. Trečiojo aspekto iškėlimas byloja ne tik apie prastą radijo padėtį, tačiau ir apie menką jo reikšmę bei siaurą, kaip plačiai paplitusios bendruomenėje komunikacijos priemonės, panaudojimą. Kita vertus, apie strategiją ir turinio kokybės gerinimą galėjo kalbėti tik didžiosios programos, mažųjų programų tikslas buvo tiesiog išgyventi. Pasibaigus S. Pautienės kadencijai Centro valdyboje, naujai išrinktoje valdyboje atskiros pareigybės radijo žurnalistikai nebuvo skirta. Visgi jos sudėtyje atsirado radijo darbuotojų, pirmaisiais metais tai buvo Petras Petrutis,231 Čikagos „Margučio“ radijo vedėjas ir programų redaktorius. Nors atskiros pareigybės neliko, radijo žurnalistai rado savo vietą LŽS veikloje. Nuo 1979 m. S. Pautienienės pradėti leisti teminiai straipsniai ir toliau pasirodydavo „Lietuvio Žurnalisto“ puslapiuose, nors ir trumpai, radijo programos, jų veikla ir gairės buvo ir toliau pristatomos.

1.2.3. VLIK‘o informacijos sklaida

VLIK‘o santykis su diasporos žiniasklaidos priemonėmis prasidėjo 1944 m., atkūrus ELTA informacijos biurą Vokietijoje. Biuras atstovavo laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenę, o tuo metu okupuotame krašte likusi struktūra buvo prijungta prie TASS,232 sovietų informacijos agentūros tinklo.233 Didžiausią dėmesį agentūra skyrė Lietuvos okupacijos klausimui ir padėties šalyje nušvietimui, informacijos sklaidai pasauliniame lygyje. ELTA agentūra į JAV perkelta tik 1965 m., nors biuletenis anglų kalba Niujorke leistas nuo 1956 m.234 Iš VLIK‘o pusės dėmesys Lietuvių komunikacijos priemonėms JAV informacijos dalijimosi lygmenyje buvo paviršutiniškas. 1979 m., VLIK’o būstinę perkėlus į Vašingtoną, ELTA ten perkėlė ir biuletenį. Iš būstinės Vašingtone biuletenis siuntinėtas ne tik bendruomenei, bet ir į įvairias pasaulio šalis.235 ELTA biuleteniuose platinama informacija buvo skelbiama radijo bangomis, siekiant informuoti kuo platesnį bendruomenės ratą apie įvykius okupuotoje Lietuvoje. ELTA biuleteniai, šalia lietuviškos periodinės spaudos, buvo vienas pagrindinių JAV lietuvių radijo žinių šaltinių, tačiau žinios iš Lietuvos ilgą laiką buvo vertinamos gana kritiškai, daugiau

230 Stasė Pautienė, Transliacijos Plotmė ir Tikslas, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 26. 231 LŽS Centro Valdybos nariai, Lietuvis Žurnalistas, 11 (1982), 37. 232 TASS – rus. ТАСС; Телеграфное агентство Советского Союза) – Tarybų Sąjungos telegrafo agentūra, pagrindinė SSRS informacinė įstaiga, veikusi 1925–1992 m. 233 Mantas Bražiūnas, Žurnalistikos laukas okupuotoje Lietuvoje (1940–1944), (disertacija, Vilniaus universitetas, 2017), 142. 234 Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004), 482. 235Radio Lietuvos atsiminimai, Dr. J. Stukas. V. Butėno pasikalbėjimas su VLIK‘o valdybos pirmininku K. Bobeliu, 1979–10–13, VDU, LII, F. 6, ap. 1–8, b. 7196, l. 1. 59 dėmesio radijo programose buvo skiriama JAV vykstantiems Lietuvos laisvinimo bylos klausimams ir bendruomenės problemoms.236 Daugelio radijo programų lengvas turinio formatas nulėmė, kad dažnai buvo nesigilinama į politinius ir geopolitinius klausimus, pristatoma tik bendra informacija. Vis dėlto keletas programų, pavyzdžiui, R. Kezio „Laisvės Žiburio“ radijo programa Niujorke, buvo pakankamai politiškai angažuotos. Programa pradėta rengti po vieno iš laisvės mitingų, jos veikloje dalyvavo daug aktyvių bendruomenės atstovų. Programa vaidino gana ryškų vaidmenį S. Kudirkos įvykių kontekste, aktyviai viešino ir rėmė kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Programa buvo dvikalbė, siekiant kuo plačiau skleisti Lietuvos klausimą ir pristatyti esamą bendruomenės situaciją. Vis dėlto net tokios programos, rengdamos savo turinį, tik iš dalies rėmėsi lietuviškais ELTA biuleteniais, kur kas daugiau informacijos joms buvo prieinama iš aplinkinių šaltinių. Po VLIK‘o organizaciniu skėčiu taip pat tilpo ir Lietuvos SSR radijo programų sekimo stoties komunikato veikla.237 Jo pagrindinė funkcija – sekti ir fiksuoti informaciją, kurią transliavo Vilniaus radijas. Archyvuose esantys komunikato palikti radijo laidų stenogramos byloja apie intensyvias pastangas stebėti radijo veiklą okupuotame krašte.238 Surinkta informacija buvo naudojama ELTA biuletenių spausdinimui, pirmiausiai lietuvių, vėliau vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Žvelgiant į informacijos sklaidą ir politinės nuomonės formavimą JAV lietuvių tarpe, susiduriame su dar vienu svarbiu veiksniu. Tai sovietinio Vilniaus radijo transliacijos nukreiptos į JAV lietuvių bendruomenę. VLIK‘as ir radijo stoties komunikatas stebėjo ir fiksavo šios radijo programos skleidžiamą informaciją. Jos žinios buvo analizuojamos, vėlesniais laikotarpiais skelbiamos ir spaudoje, ir per radiją, tačiau po geros kritikos dozės. Apie Vilniaus radijo programą informacijos nėra daug. Galime aptikti tik padrikus komentarus apie šios programos skleidžiamą informaciją. Dažname dienraščio „Draugas“ puslapyje buvo rašomą apie Vilniaus radiją. Informacija, išgirsta per radijo programą, buvo kritikuojama ir dažniausiai paneigiama arba pateikiama kaip neigiama ir kritikuotina.239 Per šį spaudos ir radijo santykių lauką atsiskleidžia dar vienas konflikto lygmuo. Diasporos lietuviai visomis pastangomis stengėsi neigti iš Lietuvos sklindančią informaciją. Tai buvo savotiškas propagandinis karas – buvo siekiama visomis priemonėmis kritikuoti sovietinę Lietuvą. Per santykį su okupuotos Lietuvos transliacijomis atsikleidžia katalikiškos krypties santykis su informacijos iš Lietuvos legitimumu. Katalikiška

236Į Laisvę,60(97), (1974), 62. 237 LTSR Radio Programų Sekimo Stoties Komunikatas, Vilniaus radijo kasdieninių laidų tekstai iš 1952–11–29– 1953–05–29 periodo, ALKA, VLIK‘o kambarys Nr. 3, lentyna B, b. nenumeruotas segtuvas. 238Ibid. 239Draugas, 98, (1955–04–27), 1. 60 srovė laikėsi griežto atsiribojimo nuo sovietinės Lietuvos principo, kuris taip pat atsispindi santykyje su Vilniaus radijo medžiaga. VLIK‘as veikė kaip politinė organizacija, kuriai svarbiausias buvo Lietuvos okupacijos klausimo kėlimas pasauliniame lygmenyje. Todėl VLIK‘as daugiausiai dėmesio skyrė transliacijoms į okupuotą Lietuvą, jo santykis su JAV veikiančiomis lietuvių radijo programomis buvo neutralus. Buvo apsiribojama informacijos tiekimo funkcija per radijo komunikato veiklą ir ELTA biuletenius. Nors lietuviškoms radijo programoms VLIK‘as buvo patikimas informacijos šaltinis, tiesiogiai jų turinio ir tuo labiau R ir TV veiklos neveikė.240 Ne tik lietuviškos radijo programos į VLIK‘ą žiūrėjo kaip į informacijos šaltinį, VLIK‘ui taip pat buvo svarbu transliuoti savo informaciją per JAV lietuvių radijo programas. Akivaizdu, kad VLIK‘ui rūpėjo viešieji ryšiai, o pasitelkus radijo mediją buvo lengviau koordinuoti ir informuoti lietuvių bendruomenę apie atliktus darbus, taip pat skleisti ELTA biuletenius. 1979 m. per Lietuvos atsiminimų radijo programą, vadovaujamą J. Stuko, VLIK‘o atstovai radijo bangomis pristatė savo veiklą.241 Pokalbio, kuris vyko VLIK‘o būstinėje Vašingtone, stenogramoje greta einamųjų pasikeitimų, tokių kaip biuro vietos keitimas, kalbama apie ELTA biuletenio leidimą. Klausytojai informuojami, kad VLIK‘o informacinės veiklos finansuojamos Tautos Fondo lėšomis. Taigi VLIK‘as net tik teikė turinį lietuviškai radijo medijai, bet ir naudojosi ja siekdamas informuoti bendruomenę apie savo veiklas.

240 LCVA, Vliko fondas, F. 667, ap. 1. 241Radio Lietuvos atsiminimai, Dr. J. Stukas. V. Butėno pasikalbėjimas su VLIK‘o valdybos pirmininku K. Bobeliu, 1979–10–13, VDU, LII, F. 6, ap. 1–8, b. 7196. 61

2. LIETUVIŠKO RADIJO IR TELEVIZIJOS LAUKAS JAV

Pirmosios radijo programos tiek savo struktūra, tiek forma buvo nepanašios į mūsų dienų radijo transliacijas. 1906 m. pirmą kartą buvo transliuota pilna šventinė programa, o taip pat pirmą kartą radijo eteryje skaitytos žinios.242 Nuo tada radijas iš susisiekimo priemonės tarp atskirų individų tapo komunikacijos su masėmis priemone. Nors Pirmasis pasaulinis karas sustabdė radijo technologijos kaip komercinės medijos vystymąsi, pati technologija karo metais buvo ištobulinta ir išpopuliarėjo. Po karo komercinės radijo transliacijos buvo atnaujintos, radijo programų vis daugėjo, radijas pradėjo įgauti savo dabartines formas ir funkcijas, bet toks radijas, kokį jį suvokiame šiandien, atsirado tik XX a. antroje pusėje. Kuriant ir formuojant radiją kito ir jo kaip komunikacinės priemonės funkcijos. Pirmosios radijo transliacijos pasižymėjo labai mažo spindulio pasiekiamumu ir buvo skirtos mažoms bendruomenėms, jų apylinkėms. Technologijai tobulėjant plėtėsi ir radijo funkcijos. Pirmosios radijo programos savo struktūra buvo panašios į vieną trumpą radijo laidą. Transliuotos tik kelių minučių žinių programos, vėliau išaugę iki muzikinių programų, pokalbių ir radijo teatro. Plečiantis radijo veiklai, steigiantis vis daugiau radijo stočių, buvo pereinama į ilgesnių programų transliavimą. Laidų laikas buvo fiksuojamas, o spaudoje spausdinami radijo anonsai (panašiai kaip dabar matome TV atveju). Kadangi radijo stotis paprastai transliuodavo keletą valandų per dieną, klausytojai turėdavo žinoti, kada kokios programos klausytis. Programų tinkleliai buvo sudaromi nustatant pastovų žinių laiką, kas valandą ar pusvalandį, o kitų laidų laikas varijuodavo. Tokią pačią formą įgavo ir pirmosios lietuviškos radijo programos JAV, dažniausiai išsipirkdavusios nuo 15 minučių iki 1 valandos eterio laiko vietinėse radijo stotyse. Pirmieji radijo žingsniai lietuvių bendruomenėje buvo gana sėkmingi: iki Antrojo pasaulinio karo lietuvių diasporoje buvo sukurta ne viena radijo programa,243 tačiau tik keletas jų išsilaikė ilgesnį laiką – jos ir tapo lietuviškų radijo programų pamatu.244 Nusistovėjęs mitas, kad „Margučio“ radijo programa buvo pirmoji lietuviška programa Čikagoje ir JAV. 245 Tačiau ši programa įkurta 1932 m., o trumpos J.F. Budriko krautuvės pramoginės/komercinės radijo laidos buvo transliuojamos jau nuo 1929 m.246 kaip ir dar kelios smulkios lietuviškų parduotuvių remiamos radijo programos. Šios programos buvo aktyviai palaikomos pirmosios grinorių bangos

242 Radijas, Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XIX (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011), 404. 243 Priedas Nr 12; Apie radijo programas veikusias iki II p.k. Radijo laidų veikusių iki II P.K. sąrašas, Vienybė, (1939 m. lapkričio 24 d.), 3. 244 Priedai nr. 12 „Margučio“ radijo programa, „Sophy Barcus“ radijo programa, „Šaltimieros“ radijo programa 245 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, II leidimas, (1958), 162. 246 Priedai nr.12 Budriko radijo programa, Čikagoje. P. Daužvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05–06, LTSC/PLA, Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 62 lietuvių, jos pergyveno karą ir padėjo įsitvirtinti 1948 m. JAV pasiekusiems DP bangos lietuviams. Lietuvių radijas JAV taip pat aktyviai prisidėjo prie Raudonojo Kryžiaus, kariuomenės, federalinės valdžios rengtų paramos karui Europoje akcijų.247 Lietuvišką elektroninių komunikacijos priemonių lauką sudarė daugiau nei penkiasdešimt aštuonios radijo laidos ir dvi televizijos programos (detalus aprašymas pridedamas priede nr. 12). Visgi pateikiamas sąrašas nėra baigtinis, pristatomi ir analizuojami tik tyrimo metu fiksuoti atvejai. Kai kurios iš šių programų veikė visą aptariamąjį laikotarpį, kitos egzistavo tik keletą metų. Jos visos bendrai sudarė lietuvišką medijų lauką, kurį galime analizuoti keliais aspektais: visų pirma, apžvelgti programų organizacines formas, visų antra, tyrinėti programų genezę ir geografinį išsidėstymą, visų trečia, panagrinėti medijų koncepcijas.

2.1. Lietuviškųjų elektroninių medijų žemėlapis – laikas ir erdvė

Visi lietuvių išeivijos JAV istorijos gyvenimo periodai atsispindi R–TV programų istorijoje. Pirmasis lūžis matomas radijo veiklose Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo, JAV pasiekus didžiajam DP kartos emigrantų kiekiui – tuo metu radijo medija gauną naują impulsą, kuris tęsiasi iki 6-ojo–7-ojo dešimtmečių sankirtos. Tuo metu radijo medijoje nusistovėjo pastovios radijo programos ir lietuviškų programų skaičius stabilizavosi. Antrasis lūžis – naujos, JAV užaugusios, kartos įsiliejimas ir naujų radijo programų kūrimas. Trečiasis lūžis fiksuojamas Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai kultūrinės ir pramoginės radijo programos tapo informacijos sklaidos ir organizaciniais centrais. Analizuodami lietuviškąjį radijo ir TV lauką JAV, aptikome penkiasdešimt aštuonias radijo programų grupes (t.y. kai kurios radijo programos transliavo daugiau nei vieną laidą: J. Stuko „Lietuvos atsiminimų“ ir „Music of Lithuania“; J. Stempužio: Tėvynės garsai, Baltijos aidai) ir du televizijos laidų atvejus. Tiek geografinė laidų lokacijos analizė, tiek statistiniai programų steigimo ir transliacijų duomenys rodo, kad JAV žemėlapyje programos koncentravosi pagrindiniuose lietuvių centruose.248 Galime išskirti vienuolika tokių centrų: Arkanzaso; Niujorko ir Naujojo Džersio; Pensilvanijos valstijos;249 Ilinojaus valstija su centru Čikagoje; Kalifornijos – Los Andželo mieste; Konektikutas Hartforde; Marilando valstija – Baltomorė; Masačiuseco valstija – Bostonas; Mičigano valstija – Detroite; Ohajas su centru Klivlende. Šių centrų principu pateikiama statistinė informacija diagramose nr. 1 ir nr. 2 ir prieduose esančiose lentelėse nr. 5; 6.

247 Prie Raudonojo Kryžiaus paramos prisidėjo S. Barcus, DLR klubas, J. Stuko „Lietuvos prisiminimų“ radijo programos. 248 Lietuviškos radijo programos JAV 1940–1991 m., Priedai nr. 10. 249 Visos radijo programos transliavusios šiame regione savo orientacinį klausytojų ratą deklaravo šių dviejų valstijų ir miestų ribose, todėl mūsų tyrime šios dvi valstijos apjungtos į vieną grupę. 63

Jose pristatomi duomenys, kiek ir kokiuose regionuose skirtingais laikotarpiais transliavo radijo programų. Pirmosios radijo programos įsteigtos jau 3-iojo dešimtmečio pradžioje, iki karo lietuviai turėjo dvidešimt keturias radijo programas,250 iš kurių po Antrojo pasaulinio karo veikiančių liko tik pusė. Išliko tos programos, kurių turinys buvo aukštesnio kultūrinio ir/ar pramoginio lygio ir kurios sugebėjo prisitaikyti prie karo sukeltų ekonominių sunkumų. Karo metu lietuviai sugebėjo įsteigti keturias naujas programas (po dvi Detroite ir Niujorke).251 Žvelgiant į geografinį radijo išsidėstymą, iki Antrojo pasaulinio karo veikusios lietuviškos radijo programos buvo išsidėsčiusios gan glaudžiai.252 Čikaga išsiskyrė kaip didžiausias radijo programų centras, joje veikė 9 lietuviško radijo programos. Antroje vietoje buvo Pensilvanijos valstija, kurioje veikė 6 programos, trečioje – Niujorko ir Naujojo Džersio valstijos su 4 programomis, Konektikutas su 3 ir Bostonas su 2 programomis.253 Radijo programos iki Antrojo pasaulinio karo koncentravosi didžiuosiuose pramonės centruose. Centrai buvo pasiskirstę atsižvelgiant į darbo rinkos padėtį ir lietuvių skaičių, kuo didesnė rinka, tuo daugiau lietuvių ten susiburdavo. Čikagos, Filadelfijos ir Niujorko254 dominavimas taip pat rodo, kad šio laikotarpio radijo klausytojai buvo darbininkai, paprastai sunkiai dirbantys skerdyklų rajonuose Čikagoje arba Pensilvanijos kasyklose, arba Niujorko uostuose ir gamyklose. Orientacija į tokį klausytoją atsispindi radijo formose ir turiniuose. Dauguma programų buvo skirtos pramogoms ir bendruomenės žinių lietuvių kalba skleidimui, radijo žinių ar pasaulinių žinių rubrikos į radijo programas atklysta tik karo metu. Pokario metais lietuvių bendruomenės radijas, kaip ir visa JAV žiniasklaida, išgyveno pakilimą. Aktyviausiu pokario laikotarpiu per 5 metus lietuviai Amerikoje įsteigė 8 naujas radijo programas.255 Tai didžiausias, tiriamuoju laikotarpiu fiksuotas, naujai įsteigtų lietuviškų radijo programų skaičius. Nors kas kelis metus būdavo įsteigiamos viena ar dvi radijo programos, tačiau

250 Radijo laidų aprašas: lietuviškos radijo programos lentelė nr.5. Iki 1941 m. veikę radijo programos. Ilinojaus valstijoje, Čikagoje: „Margutis“, „S. Barcus“, „Draugo“, „Naujienų“, „J. F. Budriko“ krautuvės, „Šaltimiero“, „Progress Furniture Co.“, „Peoples Furniture Co.“, „Goldbergs Clothing Co.“, „Wm. A. Lewis“, „New City Furniture“ krautuvių radijo laidos; Konektikuto valstijoje: Dziko “Tėvynės garsai” , Andriaus Rėkaus, Rutkaus radijo programos; Bostono apylinkėse: „Lietuvių radijo korporacija“ vadovaujama Minkaus, „Darbininko“ radijo programa vėliau „Lithuanian radio hour“ vadovaujama Kneižio; Niujorko ir Naujojo Džersio valstijos: „Savas pas sava“ J. Dumčius, „Lietuvos atsiminimų“ J. Stuko, Vinco Marucevičiaus programa, „Lietuvių radijo draugija“ Ginkaus, Valaičio „Voice of Lithuania“; Filadelfijos valstijoje: Antanaičių šeimos programa, K. Stefanausko, Dargių „First Lithuanian radio“ in Pittsburgh, Petro Petraičio ir Antano Dziko radijo programos. 251 Naujų radijo laidų steigimas JAV 1940–1991 m, lentelė nr. 5. Detroito Lietuvių radijo klubas 1941–1948 m., Amerikos lietuvių balsas Detroite; J. Stuko Lietuvos garsai įsteigta 1941 m. nutraukta karo metu, atnaujinta ir pervadinta į Lietuvos prisiminimų radiją 1944 m. 252 Lietuviškos radijo programos, lentelė, Priedas Nr. 12. 253 Priedas nr. 5. Naujų radijo laidų steigimas JAV 1940–1991. 254 1930 m. duomenimis lietuviai darbininkai telkėsi Čikagoje, Niujorke, Brukline, Filadelfijoje, Bostone, Detroite, Klivlende. A. Eidintas, Lietuvių Kolumbai., 42. 255 Priedai nr. 5, Naujų radijo laidų steigimas JAV 1940–1991 m. 64 tai buvo pavieniai atvejai skirtingose kolonijose. Pateiktame grafike nr. 1 ryškiai matyti, kad po 6-tojo dešimtmečio programų skaičius taip smarkiai nekito. Suaktyvėjimas matyti tik 8-ojo dešimtmečio viduryje, kai per dvejus metus buvo įsteigtos 4 programos. 9 dešimtmečio viduryje per penkis metus įsteigtos 5 radijo programos, trys iš jų – Čikagoje. 1987 m. į eterį buvo paleistos paskutiniosios, naujai įsteigtos, lietuviškos radijo programos. Laikotarpiu, į kurį nukreiptas mūsų tyrimas, 1944–1990 m,256 visas dėmesys buvo sukoncentruotas į Lietuvos klausimo svarstymą, o ne naujų programų kūrimą.

1 grafikas. Radijo programų skaičiaus kaita laiko perspektyvoje

Šaltinis: grafikas sudarytas remiantis priede nr. 12 tyrimo metu surinkta informacija.

Pateiktoje diagramoje galime stebėti, kaip kito radijo programų skaičius skirtingais laikotarpiais (kiek lietuviškų programų JAV buvo transliuojama skirtingais metais). Po gana aktyvaus laikotarpio prieš karą, bendras programų skaičius drastiškai krito. Atsistatymo požymiai ima ryškėti iš karto po karo. Radijo transliacijų pikas pasiektas 6-ajame dešimtmetyje, kai JAV buvo transliuojama apie 27 skirtingas lietuviškų radijo programas, tuo metu taip pat buvo įsteigiama daugiausiai naujų programų. Po 1960 m. piko radijo rinka nusistovėjo, pakilimas dėl į lietuvių bendruomenės radijo veiklas įsiliejusių DP kartos išeivių atslūgo. Nuo 1960 m. JAV vidutiniškai buvo transliuojama 20–19 lietuvių

256 Ibid. 65 radijo programų. Dar vienas radijo programų transliavimo bumas pastebimas 1976–1977 m. – tada transliuotos 22 radijo programos, iš kurių naujai įsteigtų buvo 4. Vis dėlto po šio pakilimo situacija per porą metų vėl stabilizavosi ir pasiekė pokario laikotarpiu transliuotų radijo laidų skaičių – buvo transliuojama nuo 22 iki 17 programų visos Amerikos mastu. Kitokias radijo laidų skaičiaus kitimo tendencijas galime matyti žvelgdami į atskirų lietuvių kolonijų radijo programų raidą. Tam tikrų kolonijų atvejais buvo bandoma steigti gana daug programų, tačiau jos neišsilaikydavo. Grafike nr. 2 matyti atskirų lietuvių kolonijų radijo programų skaičiaus kaita 1940–1991 m. laikotarpiu. Bendras radijo geografinis išsidėstymas pateikiamas priede nr. 10 patalpintame žemėlapyje.257 Kaip jau buvo minėta, lietuvių radijo medija koncentravosi didžiosiose kolonijose, kita vertus, skirtingose kolonijose radijo raida buvo skirtinga. Pagal raidą ir programų skaičių visus lietuvių radijo centrus galime suskirstyti į tris grupes: mažiausios radijo kolonijos, stabiliausios transliacijos; vidutinės radijo kolonijos, daugiau radijo programų, daugiau kaitos; didžiosios radijo kolonijos, gausesnis radijo ratas didesnė programų rotacija, nepastovumas.

2 grafikas. Radijo programų skaičiaus kaita lietuvių kolonijose 1940–1991 m.

Šaltinis: grafikas sudaryta remiantis priede nr. 12 tyrimo metu surinkta informacija.

257 Priedas nr. 10, Lietuviškų radijo programų žemėlapis. 66

Stabiliausios radijo programos buvo įkurtos mažosiose lietuvių kolonijose: Arkanzase, Kalifornijoje, Baltimorėje ir Klivlende. Šiuose centruose nuo pirmųjų radijo programų įsteigimo veikė bent po vieną arba dvi programas vienu metu. Arkanzase per visą tiriamąjį laikotarpį (1940 m.–1991 m.) veikė tik dvi programos: pirmoji imta transliuoti „Leiskit į tėvynę“ radijo programa 1974 m., antroji – LB Laisvės „Varpas“ radijo programa, transliuota nuo 1978 m. Paraleliai šios programos veikė tik ketverius metus, bendruomenė nesugebėjo išlaikyti dviejų programų, todėl jos sujungtos į vieną. Kalifornijoje taip pat veikė tik dvi radijo programos: Los Andželo lietuvių radijas „Lietuviškų melodijų valanda“ (nuo 1953 m.), šiai programai užsidarius, vietoje jos po metų buvo įsteigta kita programa „Kalifornijos lietuvių radijas“, transliavęs ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Vieną programą sugebėjo išlaikyti ir Baltimorės lietuviai, kurie nuo 1946 m. transliavo „Lietuviškų melodijų valandą“. Klivlende tuo metu veikė vienintelė programa, tačiau ji taip pat rengė dvi papildomas radijo laidas, vieną anglų kalba, kitą – specialią programą bažnyčiai.258 Visos kolonijos prieš pat nepriklausomybės atstatymą transliavo bent po vieną radijo laidą. Rotacijos šioje radijo erdvėje buvo nedaug, kita vertus, atsiradus antrai programai, paprastai išlikdavo tik viena, stipresnė, kuri transliuodavo ir toliau. Šios lietuvių kolonijos buvo gana nedidelės, taigi nebuvo didelės radijo rinkos, nebuvo paklausos ir poreikio kurti didesnį radijo programų ratą. Vidutiniškai aktyvios kolonijos buvo Konektikuto, Bostono ir Detroito radijo erdvės. Šioje radijo erdvėje buvo transliuojama iki keturių radijo programų, visgi pastovus skaičius buvo trys arba dvi, mūsų nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje liko tik viena programa. Konektikute viso buvo įkurtos ir veikė šešios radijo programos, iki karo veikė trys, dar trys buvo naujai įsteigtos. Dvi programos užsidarė iš karto po karo (Andriaus Rėkaus ir Juozo Ratkaus programos), dar dvi – 1977 m. („Lietuvių radijo partija“ ir „Lietuvos prisiminimai“), vietoje jų į eterį buvo paleista nauja programa „Lietuvių bendruomenės balsas“, kuri transliavo iki 1983 m. Ilgaamžiškiausia buvo A. Dziko „Tėvynės garsų“ radijo programa, pradėjusi transliuoti 1957 m. ir išsilaikiusi iki pat 2015 m.259 Kaip ir anksčiau minėtais atvejais, radijo programų poreikis bendruomenėje buvo nedidelis, visgi bandymų jas kurti buvo daug. Bostono apylinkėse pastoviai buvo transliuojamos trys programos, vėliau skaičius sumažėjo iki dviejų radijo laidų, o paskutiniais metais liko tik viena. Iš viso per tiriamąjį laikotarpį buvo įsteigtos ir veikė keturios programos. Rotacija šiuo atveju buvo kur kas mažesnė. Iki karo regione buvo sukurtos dvi programos, dar dvi įsteigtos vėliau. Ilgaamžiškiausia buvo „Laisvės Varpo“ radijo programa, transliuota 1954–1995 m., prie šios programos 1969 m. buvo prijungta „Lietuvių

258 Priedas nr. 12, Lietuviškos radijo programos. 259 Ibid. 67 radijo valanda“, transliuota nuo 1934 m. Ilgaamžis buvo ir Stepono ir Valentinos Minkų radijas („Lietuvių radijo korporacija“), transliavęs 1934–1987 m. Taip pat regione transliuota lietuvių studentų programa anglų kalba „Garso bangos“, kuri veikė 1972–1977 m. Mičigano valstijoje, Detroite, pastoviai transliavo taip trys programos, tačiau tiriamojo laikotarpio pabaigoje liko tik dvi. Viso regione buvo sukurtos ir veikė keturios radijo programos. Tai buvo vienas iš stabiliausių regionų. Silpniausia buvo pirmoji radijo laida kairiųjų „Detroito Lietuvių radijo klubas“, transliavęs 1941–1948 m. Kaip opozicija šiai laidai buvo sukurtas „Amerikos Lietuvių balso“ radijo klubas (toliau ALB), transliavęs 1945 – 2007 m. (Šaltiniuose paskutinį kartą fiksuota programos veikla). Dalis atskilusio ALB radijo klubo valdė „Baltijos melodijų“ programa, tačiau ji ilgai neišsilaikė ir užsidarė 1962 m. Antroji ilgaamžiškiausia programa buvo „Lietuviškų melodijų“ radijo programa transliavusi 1950 – po 2007 m. Visos šios grupės kolonijos transliavo daugiau nei mažuosiuose centruose, jose nevyko aktyvi rotacija ir programų kaita, taigi radijo laukas buvo ganėtinai pastovus. Trečioji grupė programų buvo trys didžiosios lietuvių kolonijos: Čikaga Ilinojaus valstija, Niujorko ir Naujojo Džersio valstijos, Pensilvanija. Šiose kolonijose buvo transliuojama daugiausiai, vienu metu veikė net dešimt programų, tačiau dažniausiai buvo transliuojama apie penkias programas vienu metu. Visos šios programos buvo transliuojamos iš Čikagos arba jos priemiesčio ir buvo girdimos taip pat tik šiame regione. Čikagoje viso buvo sukurta daugiausiai programų visoje Amerikoje, 1940 –1991 m. laikotarpiu buvo septyniolika radijo programų ir jų grupių. Didžiausią pakilimą Čikagoje matome prieš karą, kai buvo transliuojama dešimt programų, po karo iš jų liko trys (Margutis, S. Barckus, P. Šaltimiero radijo programos), užsidarė beveik visos komercinės programos.260 Vėliau transliuojamų programų skaičius svyravo tarp penkių – dviejų radijo programų. Nors konkurencinė kova Čikagoje buvo viena didžiausių, klausytojų skaičius ten taip pat buvo vienas gausiausių. Čikagoje buvo transliuojama ir televizijos programa, kurios transliacijos periodu 1965–1978 m. radijo transliacijų skaičius buvo nukritęs iki dviejų programų metiniame tinklelyje. Televizijos medija gebėjo nukonkuruoti dalį radijo programų, tačiau televizijai užsidarius, radijo programų skaičius šoktelėjo. Priešingai nei kitose kolonijose, Čikagoje radijo programų skaičius išaugo mūsų nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje, netgi fiksuojamos kelios naujos radijo laidos. Paskutinįjį dešimtmetį buvo sukurtos trys iš penkių naujai po karo atsiradusių radijo programų,261 vidutiniškai tuo metu Čikagoje buvo girdimos

260 Po karo nebetransliavo: „Naujienų“ radijo programa (1929–1940); „Wm. A. Lewis“(1939 m.); „New City Furniture mart“ (1939–1940); „Progress Furniture Co.“ (1934–1941); „Peoples Furniture Co.“ (1929–1941); „Goldbergs Clothing Co.“ (1941, vėliau parduotuvė rėmė S. Barcus radijo programą); „Dangiška šviesa“ (neaiškus veiklos metai). Priedas nr. 12, Lietuviškos radijo programos. 261 Naujai įkurtos radijo programos 1980–1991 m.: „Lithuanian musical kaleidoscope“ (1980 m.–1981 m.) „Amerikos lietuvių radijas“ (1984 m. – 2001 m.); „Žemė L. Production“ (1986 m. – po 2007 m.). Priedas nr. 12, Lietuviškos radijo programos. 68 penkios programos.262 Likusios naujos programos buvo įkurtos 1968 m. A. Rudžio radijo forumas transliavęs iki 1978 m.) ir 1976 m. („Lietuvos Aidų“ radijo programa transliuota dar po 2003 m.). Bendrame žemėlapyje Čikaga išsiskyrė kaip stiprių ir ilgaamžių radijo programų centras. Antrasis didelis radijo centras buvo koncentruotas Niujorko ir Naujojo Džersio valstijose. Šio regiono radijo programų išskirtinis bruožas buvo jų platus pasiekiamumas – programos buvo girdimos net keliose valstijose (Niujorko, Naujojo Džersio, vakarų Konektikuto).263 Viso buvo transliuojama dešimt radijo laidų, trys iš jų buvo kuriamos vieno asmens – J. Stuko. Žvelgiant į kasmetinę statistiką, karo ir pokario metais Niujorke buvo transliuojamos penkios – keturios programos vienu metu. Nuo 6-ojo dešimtmečio radijo erdvė stabilizavosi ir iki pat nepriklausomybės atgavimo buvo transliuojamos trys programos. Bendrai iki karo buvo sukurtos ir transliavo keturios programos, karo metu sukurtos dar dvi J. Stuko programos. Pokario metais naujai įsteigtos dar keturios264 programos, dauguma jų išsilaikė ir transliavo iki 1991 m. Niujorke taip pat buvo kurtas televizijos laidų ciklas, visgi jo įtaka radijo raidai nebuvo taip juntama kaip Čikagos atveju. Paskutinis didysis radijo programų centras buvo Pensilvanijos valstijoje, kurioje viso buvo transliuojama trylika programų. Iki karo veikė šešios programos, iš jų liko keturios, dvi užsidarė. Naujai po karo sukurtos dar septynios programos. Šioje kolonijoje kasmetinis programų skaičius labiausiai kito. Pakilimas jaučiamas 6-ajame dešimtmetyje – tuo metu radijo eteryje transliavo net aštuonios programos, 7-ajame dešimtmetyje programų skaičius krito ir stabilizavosi 1967 m., nuo tada beveik visada transliuota tik viena programa – Lietuvių bendruomenės radijo programa (1953 – 2007 m.). Dar 1985 m. buvo bandoma sukurti naują – V. Juciaus radijo programą, tačiau jam įsitvirtinti nepavyko ir programa buvo uždaryta. Išskirtinis Pensilvanijos regiono bruožas palyginus su kitomis kolonijomis buvo pastovus programų keitimasis, daugelis programų užsidarė iki 7-ojo dešimtmečio pabaigos.265 Kita vertus, toks radikalus pokytis byloja ir apie valstijoje sumažėjusią radijo medijos paklausą, nuo 1967 m. pakako ir vienos programos.

262 1985–1991 m. Čikagoje transliavo: „Margutis“; „Amerikos lietuvių radijas“ (A. Šluto); „S. Barcus“ (uždaryta 1987 m.); „Lietuvos Aidai“; „Žemė L. Productions“ (R. Lapas). 263 J. Stukas „Lietuvos atsiminimų“ programos diapazoną apibūdino šių valstijų rėmuose. „Lietuvos Atsiminimų” radijo valandėlė ir Jokūbas Stukas, Lietuvis žurnalistas 8 (1979) 21; Iškarpa iš: Tėvynė, 1983 m. Rugsėjo mėn., BLKM, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 264 Naujai įsteigtos radijo programos: Rochesterio lietuvių radijo klubas „Dainos aidas" (1950 – po 2007 m.); „“Music of Lithuanian“ J. Stuko (1963 – po 1991m.); „Laisvės Žiburio“ radijas, R. Kezio (1966 – 2002 m.); „Hartvigo radijas“ (1948–1964). Priedas nr. 12, Lietuviškos radijo programos. 265 Programos nutraukusios transliacijas iki 1970 m.: „Your favorite Lithuanian American Melody Hour“ (1950–1959 m.); „J. Verbalio radijas“ Wilkes Barre (1958 m.); „Antanaičių“ radijo programa (1933–1951 m.); J. Maceinos „Lithuanian melody hour“ (1958 m.); „Pitsburgo apskrities Vyčių katalikiška programa“ (1949–1965 m.); „First Lithuanian radio program in Pittsburgh“ (1933–1966 m.); „Petro Petraičio“ radijo programa (1931–1949 m.); „Antano Dziko“ radijo programa (1937–1962 m.); „Antano Talačkos religinis pusvalandis“ (1951–1959 m.). Priedas nr. 12,Lietuviškos radijo programos. 69

2.2. JAV lietuvių radijo ir TV steigimo tendencijos

Lietuvių išeivijos pasaulis vienijosi ir veikė pasitelkdamas įvairias organizacines formas, viena iš jų buvo radijas ir televizija. Kaip ir kitokio pobūdžio diasporos organizacijose, lietuvių radiją ir televiziją sudarė skirtingi, tačiau to paties visuomenės informavimo tikslo vienijami organizaciniai vienetai. Radijas ir televizija veikė panašiu principu kaip ir kitos draugijos ar klubai, skyrėsi tik programų steigėjai ir jų interesai. Radijo programų steigimas buvo panašiai organizuojamas įvairiais laikotarpiais. Schemoje nr. 1 pateikiamos tradicinės radijo steigimo tendencijos. Tendencijos/modeliai parengti remiantis priede nr. 12 išdėstyta informacija, taip pat asmeniniame archyve saugomomis, iš archyvinių duomenų sudarytomis išsamiomis radijo programų „biogramomis“. Išskiriami pagrindiniai iniciatoriai būdingi lietuvių kurtoms elektroninėms žiniasklaidos priemonėms. Pirmieji žingsniai kuriant programą paveikdavo ir vėlesnę jos veiklą, stoties pasirinkimą ir turinį. Galima išskirti keturis iniciatorių tipus ir tendencijas/modelius: 1) asmeninė arba komercinė iniciatyva; 2) asmeninė iniciatyva kurti draugiją; 3) suinteresuotų žmonių grupės iniciatyvos; 4) organizacijų iniciatyvos. Pirmasis programos steigimo lygmuo – tam tikros iniciatyvos atsiradimas. Dažniausiai tai būdavo vieno asmens iniciatyva, kurios rezultatas – vadinamosios „vardinės“ radijo programos, pavyzdžiui, A. Šluto, P. Šaltimiero, J. Stuko, J. P. Nasvyčio, S. Barcus radijo programos. Šio tipo programų inicijavimas pirmiausia buvo paremtas asmeniniu interesu, o pereinant į steigimo stadiją (priklausomai nuo tendencijos/modelio) steigiama ne pelno siekianti organizacija. Programos taip pat buvo steigiamos savo jėgomis (S. Barcus) arba suburiant organizacinį komitetą, kaip nutiko A. Šlutui kuriant TV laidą. Vien tik asmeninės iniciatyvos ne visuomet pakako, buvo kuriami klubai ar vieno tikslo (sukurti programą) vienijamų asmenų grupės, kurios ir steigdavo radijo programą, pavyzdžiui R. Kezio „Laisvės varpo“ programa Niujorke. Šalia tokių atvejų buvo ir iš kitų organizacijų iniciatyvų kylančios programos: Lietuvių vyčių Pensilvanijoje, PLB, Lietuvai vaduoti sąjungos.266 Dažnai organizacinės formos persipindavo ir iš asmeninės peraugdavo į klubą ar atvirkščiai.

266 Hot Springs Lietuvių bendruomenės radijo programa „Laisvės varpai“; Konektikuto valst. Vaterbury, „Lietuvos prisiminimai“; „Kalifornijos Lietuvių radijas“ „Lietuviškos melodijos“ sukurtas „Lithuanian melody Inc.“; Bostono „Laisvės varpas“, P. Vilčinio programa; Filadelfijos, Lietuvių bendruomenės radijo programa – „Bendruomenės Balsas“. Visas šias programas valdė atskyros LB apylinkės. Išsamesnė informacija apie atvejus: priedas nr. 12, Lietuviškos radijo programas. 70

1 schema. Radijo organizavimosi tendencijos/modeliai267

•Iniciatorius randa vieną ar daugiau stambių rėmėjų radijo programai finansuoti. •Esant poreikiui iniciatorius suburia komitetą arba pagalbininkų ratą radijo laidai steigti, veiklai koordinuoti. •Komitetas arba talkininkai, įkūrėjas renka lėšas, ieško radijo stoties, praneša bendruomenei Asmeninė ‐ apie programą. komercinė iniciatyva •Komitetas ima transliuoti programą, laidos vedėju paprastai tampa savininkas/iniciatorius.

•Suburiamas komitetas radijo programai ir draugijai kurti •Komitetas rengia posėdžius, kuriama draugija arba registruojama ne pelno siekianti organizacija •Klubo ar draugijos valdyba ieško radijo stoties, radijo darbuotojų, praneša bendruomenei Asmeninė iniciatyva apie programą. ‐ draugija •Radijo klubas ar draugija ima transliuoti programą, radijo vedėjas paprastai tampa iniciatoriumi

•Grupė bendruomenėje sukuria klubą/draugiją radijo programai steigti •Organizacija renka lėšas, ieško laidos vedėjo, radijo stoties, platina reklamą •Draugija suorganizuoja ir ima transliuoti radijo programą, vedėju tampa vienas iš Grupės iniciatyva iniciatyvinės grupės narių

•Inicijuojančioje organizacijoje steigiamas komitetas radijo programai steigti. •Komitetas steigia draugiją/klubą/ne pelno siekiantčią organizaciją radijo programai steigti ir koordinuoti •Klubo ar draugijos valdybą ieško radijo stoties, radijo darbuotojų, praneša bendruomenei Organizacijos apie programą. iniciatyva •Radijo klubas ar draugija ima transliuoti programą

Šaltinis: schema sudaryta remiantis priede nr. 12 pateikiama informacija, taip pat asmeniniame autorės archyve saugomomis radijo programų anketomis. Schema sudaryta siekiant apibendrinti poskyryje aptariamus organizavimosi tendencijas.

Pirmasis tendencija/modelis, asmeninė iniciatyva, išsiskiria tuo, kad visą atsakomybę prisiima vienas asmuo, kuris kuria radijo programą kaip asmeninį, dažnai komercinį, projektą arba asmeninį nekomercinį projektą (galėjo būti, kad pasirenkama komercinė forma, o iš komercinio turinio gaunamos pajamos buvo skiriamos tos pačios programos išlaikymui, pagrindinis

267 Parengta remiantis prieduose pateikiamu radijo programų aprašu, Priedas Nr. 12, Lietuviškos radijo programos. 71 vedėjas/savininkas išskirtiniais atvejais iš šios veiklos savo asmeninį biudžetą papildydavo tik keliais doleriais).268 Šios grupės radijo projektai buvo būdingi ankstyvajam laikotarpiui iki Antrojo pasaulinio karo. Dažnai asmeninės komercinės programos susirasdavo vieną rėmėją, kuris finansuodavo programos įsteigimą ir pirmąsias programas, mainais į reklaminius skelbimus laidoje metu.269 Pasirūpinus finansavimu, buvo ieškoma kolektyvo. Ankstyvosios radijo programos buvo transliuojamos gyvai studijoje, taigi didžioji dalis darbo buvo atliekama paties iniciatoriaus/vedėjo, šalia būdavo tik keli pagalbininkai. Iš asmeninių iniciatyvų paminėtina Čikagos J. F. Budriko radijo programa, Pensilvanijoje – A. Dziko „First Lithuanian Radio Program in Pittsburgh“ programa. 270 Šios programos visą egzistavimo laikotarpį liko privačiomis iniciatyvomis, nebuvo įkurtas klubas ar kitokios organizacijos programos veiklai koordinuoti ir finansiškai remti. Nors programos priimdavo klausytojų aukas, oficialaus santykio nebuvo nustatyta. Taip pat visais atvejais programos turėjo bent kelis pagalbininkus, kurie padėdavo vesti programas. Kitas kelias, kuriuo iš asmeninės iniciatyvos kurtos programos nueidavo, buvo vėliau sukuriamas neformalus, kartais ir formalus radijo klubas. Jau minėtos komercinės programos, pirmojoje steigimo stadijoje klubo arba ne pelno siekiančios organizacijos nekūrė, šiuo keliu buvo nueinama paskui. Radijo programų „Margutis“ ar „Tėvynės garsai“ Klivlende271 laidos buvo pirmiausiai kuriamos asmenine iniciatyva, o tik vėliau suburiamos radijo programos draugijos, jos įregistruojamos kaip ne pelno siekiančios organizacijos. Toks pasirinkimas buvo nulemtas ir laidos kūrimo laikotarpio: ankstyvuoju periodu vyravo komercinės asmeninės programos arba neformalus klubai, o tik vėliau registruotos nepelno siekiančios organizacijos, inkorporuotos organizacijos. Vienas iš ryškiausių asmeninio, ankstyvojo laikotarpio radijo organizavimosi pavyzdžių buvo „Margučio“ radijo programos steigimas.272 Programa buvo steigiama šalia jau egzistuojančio žurnalo, kuriuo pasinaudota siekiant pritraukti kuo daugiau klausytojų. Kuriant „Margučio“ radijo programą šalia jau egzistuojančios medijos buvo lengviau įsitvirtinti. Pirmąsias radijo programas palaikė tas pats pagrindinis mecenatas J. Bachunas, kuris parėmė ir žurnalo

268 Antano Dziko programa Pensilvanijoje, buvo komercinio pobūdžio, lengvo į grinorius orientuoto turinio, transliavo 1939–1962 m. In: Vytautas Volertas, Radijo premija – Philadelphijos “Bendruomenės balsui“, Draugas, (1990–04–07), 2–4. 269 „Margutis“, „S. Barcus“ Čikagoje, „Bendruomenės balsas“ Filadelfijoje radijo programos. 270 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, (Printed in Brazil, 1973–07–01), 34. 271 Pirmasis programos įkūrėjas buvo J. Nasvytis, kuriam nesisekė programos išlaikyti, todėl po keletą metų trukusios komercinės veiklos jis subūrė radijo klubą, klubas valdė programą gerą dešimtmeti. Po to klubo valdybos pirmininkų tapęs J. Stempužis klubą uždarė ir perėmė programos valdymą pats, jis tapo programos direktoriumi. Stempužis rūpinosi tiek finansais, tiek programos turiniu, buvo vadinamas programos savininku. Kita vertus, klubo kaip rėmėjų grupės sąvoka liko, tik jis juridiškai programos nebevaldė, liko neformali organizacija. 272 D. Dapkutė, Lietuviškos širdies ambasadorius, 113–114. 72 leidimą.273 „Margučio“ radijo kūrimas iš esmės buvo paremtas asmenine iniciatyva, visgi programa buvo dinamiška ir aplink subūrė platų bendradarbių ratą, kurie padėjo rengti kasdienines radijo programas, organizuoti renginius. Pagrindiniai organizatoriai buvo A. Vanagaitis, A. Olis ir J. Bachunas, kurie kūrė „Margučio imperiją“.274 Formalaus klubo samprata į „Margutį“ atėjo tik vėlesniu laikotarpiu. „Margučio imperija“, kuri kaip dviejų skirtingų medijų grupė veikė iki 1965 m., kai žuvus L. Vanagaitienei buvo atsisakyta žurnalo leidybos, o radijo programos valdymą perėmė ne vienas asmuo, o naujai sukurta „Margutis draugija“275 Neaišku, ar draugija buvo registruota kaip ne pelno siekianti organizacija. Archyvuose aptiktas įstatų projektas, tačiau ar jis buvo patvirtintas lieka neaišku.276 Žinoma, kad vėliau 1976 m. ištikus krizei dėl radijo stoties, „Margutis“ jau buvo registruotas kaip ne pelno siekianti organizacija: „Margutis Inc.“.277 Pirmieji „Margučio“ draugijos nariai buvo darbuotojai ir rėmėjai, į pirmosios valdybos sudėti įėjo: V. Adamkus, J. Bačiūnas, S. Biežis, V. Olienė, J. Kazanauskas, A. Lapinskas, R. Mieželis, V. Vijeikis. Radijo programos vedėju tapo Henrikas Žemelis.278 Šis „gelbėjimo“ komanda sugebėjo toliau tęsti kasdienines radijo transliacijas, o žurnalo buvo nuspręsta atsisakyti dar prieš L. Vanagaitienės mirtį. Nors vėliau keitėsi šios valdybos sudėtis, buvo likta prie tokios pat arba panašios organizacinės formos. Valdyba buvo kaip paramos šaltinis, nors pagrindini darbą atlikdavo laidos vedėjai, kuriais buvo V. Adamkus, H. Žiemelis, P. Petrutis. Antrasis programos organizavimo būdas buvo nekomercinis, paremtas vieno asmens arba asmenų grupės iniciatyva. Pirmiausiai atsirasdavo/susiburdavo iniciatorius arba jų grupė, vėliau buvo kuriamas organizacinis komitetas, po to steigiama organizacija, kurios pagrindu renkamos lėšos ir galiausiai kuriamas produktas – radijo ar TV programa. Dauguma atvejų šios schemos pritaikomos tiesiogiai, visgi kartkartėmis jos varijuoja, asmeninės iniciatyvos atveju programą inicijuodavo tiek vienas asmuo,279 tiek privatus verslas.280 Geras pavyzdys – J. Stuko Niujorke kurta „Lietuvos atsiminimų“ radijo programa, kurią jis kūrė iš asmeninės iniciatyvos, tačiau neilgai trukus subūrė draugiją, skirtą šios programos valdymui.281 Suburtoji Lietuvių kultūrinė

273 Ibid., 113–114. 274 Ibid., 121. 275 Ibid., 116. 276 1967 02 15, V. Adamkaus parengtas Margučio bičiulių klubo įstatų, rankraštis, VDU LII, F. 32, ap. 1–1, b. 6, l. 1–3. 277 „Persitvarkysime ir vėl grįšime, Pokalbis su Valdu Adamkum, Margučio direktorių valdybos pirmininku“, Draugas,115, (1976–05–15), 3. 278 Margutis, nr. 1, vol. 38, (1965), 3. 279 Bruno Gediminas rengė ir savo lėšomis finansavo radijo programa Los Andžele, Los Andželo lietuvių radiją – Los Angeles Lithuanian melody hour. Vytautas Šeštokas, „Los Angeles Lietuvių radijo įkūrėjui Bruno Gediminui iškeliavus į Anapilį“, Draugas (1997–03–13) 5; Vytautas R. Plukas, „Lietuviškai Radijo Bangomis – Los Angeles“, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 27. 280 J. F. Budriko krautuvės, Furniture Co. Čikagoje veikusios radijo programos. 281 „Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m.“., „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, 1986–04–27, l. 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c.; 1991 m. 73 draugija „Rūta“ veikė standartiniu principu, ją valdė renkama valdyba, kuri kuravo ne vieną veiklą, visgi kadangi šią organizacija inicijavo vienas asmuo, tiek draugijos, tiek programos atveju J. Stukas vaidino pagrindinius vaidmenis, buvo valdyboje, vedė laidas.282 „Rūtos“ radijo draugijai kelti tikslai: remti radijo programą finansiškai, organizuoti lietuviškus renginius, įsteigti tautinių šokių grupę, dainos ansamblį. Draugijos steigimas pasiteisino, programa ilgus metus veikė kaip viena šios skėtinės organizacijos dalių.283 Trečioji tendencija/modelis išryškėja po Antrojo pasaulinio karo, situacijai pasikeitus iš esmės. Kuriant programas pirmiausiai buvo imamasi formalaus klubo kūrimo ir ne pelno siekiančios organizacijos registravimo dar prieš pradedant radijo laidos transliacijas. Taip buvo elgiamasi siekiant surinkti minimalią sumą reikalingą radijo programos sukūrimui, kadangi naujieji atvykėliai iš DP stovyklų, kurie inicijavo naujų programų steigimą, neturėjo stabilaus finansinio pamato, jie stengėsi iš karto suburti organizaciją ir tik vėliau pradėti transliuoti programą. Pagal šį modelį buvo sukurta ir televizijos programa. A. Šlutas 1965 m. inicijavo lietuviškos televizijos steigimą. Asmenine A. Šluto iniciatyva buvo suburtas organizacinis komitetas, TV programai steigti. Kadangi televizija reikalavo labai didelių finansinių išteklių, pirmiausiai buvo renkamas rėmėjų klubas, suburtas „Lietuviai televizijoje“ klubas, kuris vėliau, jau programai pradėjus transliuoti, įregistravo ne pelno siekiančią organizaciją „Lithuanian televizion Inc.“. Organizacija buvo valdoma kasmet renkamos valdybos. 284 Kaip ir radijo atveju, steigiant šią organizaciją buvo stengiamasi kuo geriau finansuoti programos veiklą, taip pat palaikyti kontaktą su žiūrovais. Žiūrovai tik per klubo ir pavienių aukų formą galėjo realiai finansuoti programą. Ketvirta tendencija/modelis buvo iš organizacijos kylanti iniciatyva. Tokią iniciatyvą rodė pavienės PLB apylinkės,285 taip pat keletas politiškai orientuotų draugijų ar klubų, tokių kaip

50 m. sukakties Lietuvos atsiminimų radijui minėjimo žurnalas, l. 6, ALKA, J. Stuko personalijų archyvas, byla be numerio, leidinys, byloje puslapiai nenumeruoti. 282 „Iš tarnybos J. Stukas grįžo 1944–08–16 ir perkėlė programą į WEVD stotį. Suburtas „Rūtos“ draugija radijo programai išlaikyti.“. „Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m.“, „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, (1986–04–27), 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 283 A. St. Žvangutis, „“Lietuvos atsiminimu” radijo valanda“, Lietuvių dienos, vol.3, Nr. 8, (1952), 9 – 11. 284 Galimai Povilo Žumbakio perduoti dokumentai, Lithuanian TV society registracijos dokumento originalas, LTSC/PLA,, Reg. nr. 14482, Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 285 Hot Springs Lietuvių bendruomenės radijo programa „Laisvės varpai“; Konektikuto valst. Vaterbury, Lietuvos prisiminimai; Viktoras Vaitkus, „Lietuvių bendruomenės balsas“ Vaterbury; Kalifornijos, Lietuvių radijas „Lietuviškos melodijos“ sukurtas „Lithuanian melody Inc.“; Bostono „Laisvės varpas“, P. Vilčinio programa; Filadelfijos, Lietuvių bendruomenės radijo programa – Bendruomenės Balsas. In: Priedas nr. 12, Lietuviškos radijo programas. 74

„Sąjunga Lietuvai vaduoti“ Detroite iniciavusi ALB klubo steigimą, kelios kitos.286 Pitsburgo apylinkės Vyčių programa,287 Darbininko laikraščio įkurta lietuviu radijo valanda Bostone.288 LB apylinkių radijo programos buvo kuriamos šių bendruomenių iniciatyva, arba LB apylinkė perimdavo sunkiai besiverčiančios kitos programos valdymą.289 Įvairiais periodais veikė kelios skirtingos radijo programos: Filadelfijos LB apylinkės radijo valanda „Bendruomenės balsas“; programos vyr. vadovas Henrikas Saviskas, Brocktono stoties transliuojama Petro Vilščinio dvi „Laisvės Varpo“ programos (viena lietuvių, kita anglų kalbomis); Hot Springs LB apylinkės radijo programa „Laisvės Varpų“, vadovaujama dr. V. Sakalienės, I. Sirutienės ir R. Sakalo; Konektikuto valst. Vaterbury, „Lietuvos prisiminimai“; Kalifornijos, Lietuvių radijas „Lietuviškos melodijos“ sukurtas „Lithuanian melody Inc.“.290 Nors buvo teigiama, kad programos veikia ne pelno tikslais, reklaminio turinio jose būta, jis naudotas kaip įplaukos į biudžetą. Remiantis iš organizacijos kylančia iniciatyva, buvo sukurtas ir ALB radijo klubas Detroite. Pirmiausia inicijuojanti organizacija „Sąjunga Lietuvai vaduoti“291 subūrė organizacini komitetą, kuris 1948 m. liepos 27 d., įsteigė klubą. Surinkus pakankamai lėšų buvo paleista radijo programa.292 Klubas oficialiai įregistruotas 1945 m. rugsėjo 21 d. kaip ne pelno siekianti organizacija, pirmieji klubo įstatai buvo patvirtinti 1947 m. sausio 8 d.293 Oficialiai klubas įregistruotas kaip „Constitution of the American Lithuanian Voice, Incorporated“.294 Pirminiai įstatai taisyti 1952 m. ir dar keletą kartų vėliau, tačiau esminė idėja liko ta pati – kurti radijo programą. Iš programų iniciatyvos kilusios programos iš karto buvo valdomos valdybos, o jų veikla buvo remiama klubų / ne pelno siekiančių organizacijų principais. Nors pradinis radijo programos iniciatorius, praėjus šiek tiek laiko nuo programos steigimo, dažnai keisdavosi arba dalį atsakomybės ir valdymo perleisdavo radijo klubams, būtent jo pasirinkta programos forma ir suburtas kolektyvas tapdavo radijo ar TV laidos pamatu. Jei laidos

286 1970 m, Amerikos lietuvių balsas, 25 m. sukaktis, programa, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas, byla nenumeruota, lapai leidinyje numeruoti. 287 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 2 leid. (1958), 163. 288 Kvietimas“ Silver Anniversary Banquet of the Lithuanian Radio Hour and Testimonial to Antony F. Kneizys director“, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas, byla nenumeruota, programos l. 7. 289 LB Kalifornijoje, užsidarius keliolika metų transliavusiai Bruno Gedimino Lietuviškų melodijų valandai, perėmė iniciatyvą ir vietoje jos įsteigė naują programą – Kalifornijos lietuvių radiją ir klubą „Lithuanian melodies inc.“. Vladas Gilys, „Kalifornijos Lietuvių radijas“, Lietuvis žurnalistas 8 (1979) 19; V. Šeštokas, „Los Angeles Lietuvių radijo įkūrėjui Bruno Gediminui iškeliavus į Anapilį“, Draugas (1997–03–13), 5. 290 J.A. Valstybėse, Iš arti ir toli, Draugas, 1978–11–03, l. 8. 291 Steigėjas buvo Lietuvai vaduoti sąjunga. „A.L.B. radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai“, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m. , BLKM, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 292 Amerikos lietuvių balso inc. Konstitucija, 1948 09 21, BLKA, aplankas nenumeruotas: Newspaper Clippings and 2005 award, 1985 – 2005. 293 Ibid. 294 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa, leidinio l. 5, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas, byla nenumeruota. 75 pobūdis ir keisdavosi, tai įvykdavo vėliau, praėjus keletui metu, keičiantis kartoms. Pasikeitimai dažniausiai būdavo susiję su finansiniais sunkumais arba dėl per didelės asmeninės naštos sprendžiant visas su radijo transliacijomis susijusias problemas. Nors buvo stengiamasi pareigomis dalintis, pagrindinis darbas ir atsakomybė guldavo arba ant laidos vedėjo, arba ant klubo/ ne pelno siekiančios organizacijos valdybos pirmininko pečių. Spaudoje šios programos įvardijamos būtent šių pagrindinių asmenų vardais, netgi jei šalia veikdavo ir klubo valdyba.295 Iš organizacijų kilusios ir jų valdomos programos buvo vienos stabiliausių, jos išlaikydavo griežtą ir pastovią struktūrą bei valdymo sistemą.

2.3. Lietuvių diasporinės komunikacijos organizacinės formos

Aptarus radijo programų steigimosi tendencijas/modelius, galime apžvelgti tolesnę jų raidą, kuriai svarbią įtaką darė programos pasirenkama organizacinė forma. Įvairioms išeivijos veikloms buvo būdinga panaši sąranga – laikraščiai, elektroninės medijos, kultūrinės organizacijos ir socialiniai klubai veikdavo panašiu principu. Kalbant apie radiją, galime išskirti šias programų formas: 1) asmeninės privačios radijo programos, 2) klubai ir draugijos (kartais jie peraugdavo į ne pelno siekiančias (inkorporuotas) organizacijas). Dauguma radijo programų tam tikru savo egzistavimo laikotarpiu pereidavo nuo vienos formos prie kitos. Programų valdymas buvo dinamiškas ir linkęs keistis, nes tekdavo prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir auditorijos. Pirmųjų radijo programų modelis/forma dažniausiai būdavo asmeninė–komercinė programa ar radijo klubas. Organizacinio modelio pasirinkimui didžiausią įtaką darė steigėjai, JAV įstatyminė aplinka, nusistovėjusios normos. Federalinei valdžiai vis aiškiau apibrėžiant ne pelno siekiančių organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir nuolaidas, ši forma tapo gana populiari.296 Ne pelno siekiančios, inkorporuotos organizacijos išvengdavo mokestinės naštos, būdavo lengviau koordinuoti finansinius ir teisinius klubo – organizacijos – programos reikalus, todėl DP kartos lietuviai ją dažnai rinkdavosi. Veikiant kaip ne pelno siekiančiai organizacijai, būdavo lengviau suburti platų palaikytojų ratą ir sukaupti pakankamai lėšų radijo/TV išlaikymui. Komercinės – asmeninės programos. Komercinės programos modelis būdingas ankstyvajam laikotarpiui. Pirmosios programos dažnai būdavo pramoginio turinio, jos naudotos kaip fonas didelėse parduotuvėse ir jų apylinkėse. Lietuvių tarpe buvo nemažai į lietuvių bendruomenę orientuoto verslo, kuris noriai naudojo radijo mediją reklaminiais tikslais. Dalis verslininkų turėjo savo remiamas radijo programas, kurios buvo transliuojamos prekybos vietose arba apylinkėse, siekiant pritraukti pirkėjus. Keletą tokių atvejų aptinkame Čikagoje: Furniture

295 Pvz.: J. Stuko radijas, A. Šluto televizija. 296 JAV inkorporuotos arba korporacinės organizacijos buvo nepelno siekiančios organizacijos, kurias įkurdavo vienas asmuo arba asmenų grupė, pasidalindami organizacijos valdymą, finansinius indėlius, atsakomybes. 76

Co..297 ir J. F. Budriko298 parduotuvės radijo programos. Budriko programa buvo pramoginio turinio, transliuojama kartą per savaitę, vakare. Informacija apie šią programą fiksuojama dar 1954 m., programai švenčiant 25 m. sukaktį.299 Kita vertus, naujoji DP banga iš radijo tikėjosi daugiau nei pramogų ir komercinių skelbimų, todėl pirmosios programos, norėdamos toliau transliuoti, turėjo keistis ir prisitaikyti prie naujo klausytojų rato ir aplinkybių. Deja, dauguma programų buvo priverstos užsidaryti Iš šaltiniuose esančios informacijos trupinių matyti, kad Budriko krautuvės programa buvo šios parduotuvės verslo dalis, ja naudotasi kaip reklamos įrankiu siekiant pritraukti lietuvių bendruomenę.300 Palyginus su kitomis radijo programomis, kuriose dažnai buvo skundžiamasi dėl finansinių problemų, prašoma finansinės paramos, bandoma užmegzti ryšį su klausytojais, Budriko programoje didžioji dalis informacijos buvo reklama ir pramogos.301 Šios programos buvo kuriamos grynai komerciniais tikslais. Antras svarbus komercinio radijo programų masyvas buvo iš reklamos gautų lėšų remiamos ir organizuojamos programos. Šis modelis buvo populiarus visą aptariamąjį laikotarpį. Programos dažniausiai buvo valdomos vieno asmens ir kuriamos panašiu komerciniu principu kaip ir pirmuoju atveju, tačiau antruoju atveju nebūdavo vieno rėmėjo, išsilaikoma buvo iš reklaminių skelbimų ir bendruomenės pranešimų viešinimo, bendruomenės palaikymo. Tokios programos buvo vadinamos jos savininko vardu. Programa buvo asmeninė nuosavybė, dažniausiai tokios programos, šalia įplaukų iš reklamos, buvo išlaikomos ir asmeninėmis lėšomis. Šio modelio pavyzdys – S. Barcus šeimos radijo programa, privati radijo programa, kurios nuosavybė priklausė Barcų šeimos nariams – Augustas Barcus ir Sophie Barcus.302 Mirus pagrindinei vedėjai Sophie Barcus, jos pareigas perėmė dukra Aldona Barcutė – Daukienė ir jos vyras.303 Šalia pagrindinių vedėjų visuomet būdavo didelis pagalbininkų būrys, kurie vesdavo specifines radijo programos rubrikas, skirtas jaunimui, sveikatai, istorijai, kultūrai. Tačiau programos finansine puse rūpindavosi tik Barcus. 1943 m. spaudoje teigiama, kad programos finansus tvarko S. Barcuvienė, kuri taip pat buvo programos pagrindinė redaktorė.304 Pirmaisiais metais programą rėmė Godlbergs co. rūbų krautuvė. Šios krautuvės reklama dažnai buvo girdima

297 Priedas Nr. 12, Lietuviškos radijo programos. 298 Ibid. 299 Reklaminis Budriko parduotuvės skelbimas, Draugas, 209 (1954–09–07), 7. 300 Radijo reklama, Naujienos, 1939–03–11. 301 Skelbimas, Draugas (1940–11–16), 5. 302 Iškarpa iš spaudos: Sophie Barcus radijo 25 metų Jubiliejinis vakaras, programa, Nežinomas leidinys, 1953 m. vasario 2 d., BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2, S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 303 red. St. Semėnienė, „Soph Barcus Radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988–07–09), 5. 304 Šios savaitės viešnia, Soph Barcus, Naujienos, (Chicago, ILL, Penktadienis, Sausio 11 d. 19?? (nesimato tikslių metų)), 2, iškarpa iš spaudos: BLKM,b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 77 tinklelyje.305 Asmeninės komercinės programos atveju visą atsakomybę nešė vienas asmuo ar šeima. Neretai šiam asmeniui nutraukus veiklą radijo programoje, šią ištikdavo krizė arba ji buvo visiškai uždaroma, kaip nutiko Minkų ar Antanaičių radijo programoms.306 Asmeninių – komercinių programų pavyzdžiai buvo ir P. Šaltimiero, Bruno Gedimino radijo programos, kurių finansavimu rūpinosi programų savininkai. Los Andžele veikė B. Gedimino radijo programa „Lietuviškos melodijos“, kurią jis finansavo septynerius metus. Programos savininkas – rėmėjas buvo vienas asmuo, jis su pagalbininkais Jurgiu Rudeliu ir Jonu Uždaviniu iš Čikagos, dr. Petru Pamataičiu, dr. Juozu Jurkūnu, Vladu Bakūnu, Broniumi Dūda sukūrė radijo programą, kuri imta transliuoti 1953 metų liepos 15 d. Los Andželo radijo stotyje.307 Programoje buvo girdima lietuviška muzika ir žinios. Vėliau prie radijo programos veiklos prisidėjo Vladas Gilys ir Paulius Jasiukonis. Programa transliuota iš poros stočių regione: pirma iš Santa Monikos radijo stoties, o vėliau persikėlė į Los Andželą. Programos išlaikymas reikalavo daug finansinių išlaidų, kurias iš asmeninių lėšų padengdavo jos iniciatorius: „Mano, na ir kitų programos paruošėjų įnašas buvo du ilgi vakarai iki gaidžių, vienas programai paruošti, kitas ją įrekorduoti į juostą ir dar šeštadienio rytą pristatyti į radijo stotį tolimame priemiestyje. / Bruno Gedimino asmeniška auka, per šešiolika metų nuperkant pietinės Kalifornijos lietuviams radijo bangas kas šeštadienį, sudarė 20, 000 dolerių. Be procentų.“.308 B. Gediminas programos transliacijas sustabdė po 17 metų veiklos. Šaltiniuose teigiama, kad visą šį laiką jis šią programą išlaikė iš asmeninių lėšų. 309 Kita vertus, nors pagrindinis išsilaikymo šaltinis buvo nuolatinė steigėjo parama, programa taip pat transliavo reklaminius skelbimus. Šios programos bendruomenės buvo vadinamos komercinėmis dėl reklaminio turinio kiekio.310 Tačiau dažniausiai savininkas ne tik kad negaudavo realaus pelno, bet dar turėdavo papildomai investuoti, kad programa išliktų. Tai buvo tarpinis variantas tarp komercinės programos ir klubo/nps. valdybų valdomų programų. Siekdamos išsilaikyti programos išbandydavo visas organizacijos formas: klubas, ne pelno siekianti organizacija ir privačios programos. Vienas tokių atvejų buvo Klivlendo „Tėvynės garsų“ radijo programa. Ją asmenine – komercine iniciatyva įkūrė J. Nasvytis, kuris po 3 metų susidūręs su finansiniais sunkumais, įsteigė radijo klubą, turėjusį padėti programą išlaikyti.

305 S. Barcus radio programos: 1951 04 07; 1964 01 10 ect. e. prieiga: http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio–program–collection/ 306 Remiantis priedu nr. 12, Stepono ir Valentinos Minkų radijo programa Bostone, nutraukta 1987 m. (Lietuvių dienos, nr. 2 (372), (1987), 23; nr. 3(373), l. 23; nr.4 (374), l. 23); Petronėlės ir Domininko Antanaičių radijo programa Filadelfijoje, nutraukta 1951 m. (Volertas, Vytautas, Iš lietuviškojo gyvenimo, Aidai, nr. 6, (1981), 420. 307 Vytautas R. Plukas, Lietuviškai Radijo Bangomis – Los Angeles, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 28. 308 Ibid. 309 V. Šeštokas, „Los Angeles Lietuvių radijo įkūrėjui Bruno Gediminui iškeliavus į Anapilį“, Draugas (1997–03– 13), 5. 310 Vytautas Volertas, Radijo premija – Philadelphijos „Bendruomenės balsui“, Draugas, (1990–04–07), 2. 78

Sunkumai nesibaigiant Nasvytis programos atsisakė, tačiau jo darbą perėmė klubas. Klubo valdybos pirmininku tapo J. Stempužis, vėliau užregistravęs klubą kaip ne pelno siekiančią organizaciją. J. Stempužis aktyviai įsitraukė į šios programos transliacijas, o programai susidūrus su problemomis, 1960 m. perėmė programos valdymą. „[...]1960 m. pavedė programą Juozui Stempužiui tvarkyti privačiais pagrindais.“.311 Programa tapo komercine, tačiau toliau buvo remiama radijo rėmėjų, nors organizacijos ir valdybos buvo atsisakyta. 312 Ribos tarp asmeninių radijo programų, klubų ir organizacijų valdomų programų buvo paslankios, tekdavo prisitaikyti prie kintančių aplinkybių pasirenkant efektyvesnę programos valdymo formą. Nemaža dalis programų buvo sukurtos arba veikė komerciniu – asmeniniu pagrindu. Daugiausiai komercinio radijo bruožų turėjo kasdieninės programos, kurios transliuodavo bent valandą ar dvi per dieną (S. Barcus, Margutis, P. Šaltimieras radijo programos). Nors šių programų kolektyvas, ypač pagrindinis redaktorius/vedėjas, turėdavo skirti daug asmeninio laiko programos kūrimui, apie atlygį šeimos šaltiniuose neužsimenama. Paraleliai tokie darbuotojai turėdavo ir kitus darbus. Šie darbai paprastai būdavo susiję su radijo programomis ir kultūrine veikla išeivijoje arba smulkiuoju verslu.313 Didžiosios dalies radijo programų rengimas jau pokario metais buvo neatlyginamas darbas, savanorystė, asmeninio laiko ir pinigų investavimas. Radijo klubai, draugijos ir ne pelno siekiančios organizacijos. Pagrindinės lietuvių kurtos radijo programos rėmėsi klubų arba ne pelno siekiančių organizacijų modeliu. Periodikos atveju egzistavo prenumeratorių ratas, kurie prenumeruodami leidinius bent iš dalies finansuodavo jų išlaikymą ir leidybą. Elektroninių medijų prenumeratoriai JAV neegzistavo. Buvo neįmanoma nustatyti klausytojų skaičiaus arba rinkti „prenumeratos“ mokestį, koks buvo paplitęs tarpukario Lietuvoje (radijo aparatų savininkai mokėdavo abonementinį mokestį, taigi buvo lengviau stebėti klausytojų skaičių, o ir surinkti pinigines lėšas radijo fono išlaikymui).314 Tiesioginio ryšio su klausytoju stygius radijo programų kūrėjus pastūmėjo į klubo/draugijos koncepciją. Palaikantys radijo programą klausytojai buvo kviečiami jungtis prie radijo klubo/draugijos, taip išreiškiant palaikymą iniciatyvai ir identifikuojantis pastoviu klausytoju, mokančiu kasmėnesinį/kasmetinį nario mokestį. Įsipareigoję pastoviai aukai/prenumeratai klausytojai mainais gaudavo įvairius kvietimus ir informaciją apie radijo klubo ar nps. organizacijos rengiamus renginius, koncertus, piknikus. Klubas tapo vienu iš pamatinių ryšio su klausytojais ir rėmėjais palaikymo tašku. Radijo klubai taip pat vaidino ir kultūrinį, ir socialinį vaidmenis. Prie tokių klubų būrėsi ir kitų kultūrinių

311 Juozas Stempužis ir Tėvynės garsai, Draugas, (1979–10–20), 4. 312 Ibid. 313 Minkų atveju, pagrindinis pajamų šaltinis buvo gėlių krautuvė, o radijo programa buvo hobis. Draugas, 106, (1967–05–06), 5. 314 S. Štikelis, Eterio Šviesa, Nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m.., 123 – 128. 79 veiklų entuziastai, buvo kuriami radijo chorai, šokių ansambliai.315 Jie veikė kaip socializacijos įrankis, taip pat naudoti pasirodymams radijo eteryje. Reikia nepamiršti, kad iki pat 7-tojo dešimtmečio dažna radijo praktika buvo gyvi muzikantų pasirodymai studijoje, nors radijo stotis turėjo plokštelėse įrašytų lietuviškų dainų, jų nepakako.316 Taigi klubas kaip kultūrinių veiklų organizacijos centras taip pat padėdavo užpildyti radijo eterį muzikiniu turiniu, buvo kviečiami mieste koncertuojantys atlikėjai, kartais tiesiogiai transliuojami koncertai.317 Pagrindiniai žingsniai kuriant radijo klubą paprastai būdavo panašus. Pirmoji prielaida susikurti klubui buvo jau minėti iniciatoriai, vėliau pereinama prie žmonių grupės telkimo. „Detroito lietuvių radijo klubas“, „Lietuviai televizijoje“ buvo įkurti asmenine iniciatyva, subūrus entuziastų būrelį, kuris imdavosi viso organizacinio darbo. „Detroito lietuvių radijo klubas“ buvo sukurtas šeimos rate, o vėliau suburta komanda ir įsteigtas klubas. ALB klubas steigtas kaip opozicija susirinkus pakankamai kritinei masei nepatenkintų asmenų.318 TV atveju A. Šlutas sugalvojęs imtis šio projekto subūrė steigiamąją komandą, kuri užregistravo ne pelno siekiančią organizaciją, o tik vėliau ėmėsi TV transliacijų. 319 Iniciatoriaus pastangomis paprastai buvo suburiamas klubas arba registruojama nepelno siekianti organizacija. Radijo klubas buvo programos išlaikymo pamatas, jis buvo kuriamas, siekiant suburti klubą palaikančius asmenis. Klubas nuo formaliai įregistruotos ne pelno siekiančios organizacijos skyrėsi tuo, kad klubo nariai mokėdami nario įmoką dažniausiai nedalyvaudavo tiesioginiame programos valdyme. Pavyzdžiui, Bostono „Laisvės Varpo“320 radijo klubas veikė būtent „abonentų“ principu. Buvo siekiama, kad klausytojai pasižadėtų mokėti po 1 dol. už laidą, taip išlaikant programą.321 Programos išlaikymui reikėjo apie 200 pastovių rėmėjų. Visgi kitaip nei kitose (oficialiai registruotose ir klubų valdomose) radijo programose ir organizacijose, šie rėmėjai nebuvo įpareigojami dalyvauti veikloje ar aktyviame valdyme.322 Santykis apsiribodavo finansine parama, o programos koordinavimu ir veikla rūpinosi kiti asmenys. Klubo rėmėjų įnašas

315 „Rūtos“ radijo klubas valdė „Lietuvos atsiminimų“ radijo programą, taip pat to paties pavadinimo chorą ir šokių ansamblį. Skrajutė, pavasario koncerto programa, 1945–04–22; Rudens koncertas, 1946–11–17; LTSC/ŽKM b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus. 316Šaltiniuose teigiama, kad Bruno Gediminas turėjo vieną didžiausių garso įrašų kolekciją išeivijoje – apie 400 lietuviškų plokštelių, atsiustų iš Lietuvos. V. Šeštokas. „Los Angeles Lietuvių radijo įkūrėjui Bruno Gediminui iškeliavus į Anapilį“, Draugas, (1997–03–13), 5. 317 R. Kezio radijo programa „Laisvės žiburys“, transliuota Niujorke, rengė muzikantų gastroles ir kvietėsi juos į studiją koncertuoti, taip pat darydavo interviu. R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko., l.nenumeruotas, prie 1987 m. prisiminimu. 318 Priedai, Nr. 12, Lietuviškos radijo programos. Radijo ir tv programų aprašas. 319 J. Janušaitis, Iš sunkios praeities į šviesesnę ateitį žvelgiant, „Lietuviai televizijoje“ dešimtmečio proga, Lietuviai televizijoje: lietuvių dienos, Nr. 10, 1976, 2. 320 Priedas Nr. 12, Lietuviškos radijo programos. Radijo ir tv programų aprašas, „Laisvės varpai“, Bostonas, P. Vilčiūno radijo laida. 321 „Laisvės Varpo“ Kreipimasis, Draugas, (1988–06–22) 4. 322 Ibid. 80 buvo simbolinis gestas siekiant parodyti palaikymą. Sprendžiamąją galią turėdavo tik pirmieji klubo nariai, jie taip pat dalyvaudavo kuriant radijo programos turinį. Paraleliai klubo sąvoka vartota labiau struktūrizuotai sistemai apibūdinti, kai klubas buvo suvokiamas kaip programos valdymo organas, o ne tik paramos šaltinis. Tokio pobūdžio klubai dažniausiai buvo oficialiai sukuriami, o vėliau peraugdavo į ne pelno siekiančias organizacijas. Subūrus aktyviausius palaikytojus ir formaliai įsteigiant klubą, sukuriamas klubo branduolys, kuris paprastai sudarydavo klubo valdybą. Valdyba patvirtindavo įstatus, kuriais vadovaujantis valdoma organizacija.323 Vienas pagrindinių klubo bruožų buvo demokratinis valdymas ir struktūra, vėliau pereinanti ir į ne pelno siekiančios organizacijos formą. Tiek klubai, tiek vėliau kuriamos ne pelno siekiančios organizacijos turėdavo valdybą, pirmininką, sekretorių, iždininką ir panašias renkamas pareigybes. Dažniausiai organizacijos vadovo (direktoriaus ar pirmininko) pareigas užimdavo idėjos autorius ir iniciatorius, kuris tapdavo ne tik programos vedėju, bet ir prodiuseriu, turinčiu galutinio sprendimo teisę. Klubo valdyba, buvo renkama susirinkimų metu kelių metų kadencijai. Kadencijos ir klubo struktūra, narių pareigos, įnašai buvo reglamentuoti įstatuose324. Deja, daugelio programų įstatų nepavyko aptikti, jie neišliko arba saugomi asmeniniuose archyvuose. Radijo klubas keisdavo savo pavadinimus ir formą, dažniausiai buvo pereinama prie ne pelno siekiančios organizacijos, tada pakisdavo ir teisinis statusas valstybėje, bet narystės samprata išliko. Klubą įregistravus kaip ne pelno siekiančią organizaciją, klubo nariai gaudavo daugiau pareigų ir galimybių prisidėti prie programos valdymo renkant valdybą ar dalyvaujant jos veikloje. Senosios programos buvo remiamos klausytojų ir klubo narių, vėliau, atsiradus ne pelno siekiančios organizacijos sąvokai ir teisiniam reglamentavimui, skirtingose valstijose radijo klubai buvo imti registruoti kaip ne pelno siekiančios organizacijos.325 Įstatymas, patvirtintas Ilinojaus valstijoje 1943 metais liepos 14 dieną ir įsigaliojo 1944 metų sausio 1 dieną.326 Panašūs įstatymai skirtingose valstijose buvo pritaikomi skirtingai, priimti ne tuo pačiu metu, adaptuojamos jų nuostatos. Profesoriaus Peter Dobkin Hall knygoje, skirtoje ne pelno siekiančiu

323 Nustatytais atvejais, klubo valdybos sudėtis pateikiama priede nr. 12, skiltyse savininkas arba darbuotojai ir vedėjai. 324 ALB ne pelno siekianti organizacija, „Constitution of the American Lithuanian Voice, Incorporated, 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa (Byla nenumeruota), l. 5, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas; Asmeninis P.Šlutienės archyvas (toliau APŠA), b. „Lietuviai televizijoje 1975 m. iki 1979 m. ir Lietuvių forumas“ (Saugoma AIĖA). 325 Registracijos dokumentai dažnai būdavo pasirašomi vėliau, kai programa jau suburdavo radijo klubą bei pakankamą skaičių asmenų suinteresuotų programos išlaikymu. Archyvuose rasti keletas programų registracijos dokumentų. 326 Ibid. 81 organizacijų istorijai, teigia, kad tokia organizacinė forma galutinai įsitvirtino ir tapo plačiai naudojama tik 7–8 dešimtmečiuose, nors pirmosios organizacijos aktyviai ėmė veikti jau 6 dešimtmetyje.327 Dauguma savanorystės fenomeną JAV tyrinėjančių mokslininkų328 kaip pirmąjį didžiausią lūžio tašką išskiria Antrąjį pasaulinį karą, kurio metu ir po jo visuomenėje išryškėjo savanorystės fenomenas ir susikūrė daugybė ne pelno siekiančių organizacijų. Jų reglamentavimui įstatyminėje bazėje po Antro pasaulinio karo sukuriamas specialus įstatymas. Nors tai nebuvo pirmasis įstatymas reglamentuojantis ne pelno siekiančių organizacijų veiklą, jo įtaka organizacijų kūrimui buvo didžiausia. Tiek pokaris, tiek minėtasis įstatymas įgalino bendruomenę kurti labdaros organizacijas, po kurių skėčiu tilpo ir lietuvių radijo klubai. Radijo klubai ir ne pelno siekiančios organizacijos buvo radijo ir TV programų pamatas, jos veikė kaip prodiusuojančios organizacijos. Jų veiklą, uždarymą ir išregistravimą, buvo siekiama atsieti nuo radijo programos. Detroito lietuvių Radijo klubo atveju radijo klubas užsiregistravo kaip ne pelno siekianti organizacija, kuri, nutraukus radijo transliacijas, veikė dar keletą metų. Klubas kaip ir ne pelno siekianti organizacija galėjo veikti atskirai nuo radijo programos. Panašus likimas ištiko ir „Amerikos lietuvių balso“ radijo programai,329 kurios transliacijos buvo nutrauktos pusei metų, tačiau lėšos ir klubo narių susirinkimai buvo toliau rengiami. „Margučio“ radijo programą ištikus krizei,330 ne pelno siekianti organizacija buvo likviduota su visomis skolomis, o bandant atstatyti transliacijas įregistruota nauja, ne pelno siekianti organizacija, teisiškai atskira nuo buvusios programos, nors valdyba, vedėjai ir programa buvo tie patys. „Margučio“ programos transliacijos buvo nutrauktos ne kartą. Pavyzdžiui, 1976 m.331 nutraukus transliacijas gegužės mėnesį, jos buvo atnaujintos po gerų poros mėnesių.332 Klubas veikė kaip atskira organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo radijo ar TV programos transliacija. Visgi „Margučio“ atveju sunku nustatyti tikslias šių lūžinių periodų datas, kadangi nei įstatų originalai, nei registracijos dokumentai neišliko. „Margučio“ programa buvo valdoma gana neformaliai iki pat 1995 m., kai buvo sukurta nauja organizacija „Margutis II“.333

327 Peter Dobkin Hall, “Historical perspectives on Nonprofit Organizations in the United States”, in. edt. Robert D. Herman ir kiti. The Jossey – Bass Handbook of nonprofit Leadership and management (2 leidimas, USA, 2005,), 3 328 P. Dobkin Hall, “Historical perspectives on Nonprofit Organizations in the United States”, 3–36; David C. Hammack, “Nonprofit organizations in American History, Research opportunities and sources”, in. American Behavioral Scientist, vol. 45 (Sage, 2002),1638–1674 (http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0002764202045011004) ; Chi–Kan Richard Hung, “Immigrant Nonprofit Organizations in U.S. Metropolitan Areas”, Nonprofit and Voluntary Sector Quarterly, vol. 36, (SAGE, 2007), 707–729. 329 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa, ALKA, b. Amerikos lietuvių balsas. 330 Marija Remienė, „Užsidarė seniausia Amerikos lietuvių radijo programa „Margutis”, Draugas, (2011–02–01), 5, prieiga internete: http://www.draugas.org/02–01–11margutis.html. 331 „Persitvarkysime ir vėl grįšime, Pokalbis su Valdu Adamkum, Margučio direktorių valdybos pirmininku“, .Draugas, 115 (1976–05–15), 3. 332 Skelbimas, Draugas, Nr. 153, (1976–06–30), 6. 333 M. Remienė, „Užsidarė seniausia Amerikos lietuvių radijo programa „Margutis“. 82

Ne pelno siekiančios organizacijos kūrimo etapai buvo tokie patys kaip ir klubo: idėjos iškėlimas, valdybos išrinkimas ir organizacijos/klubo steigimas, narių subūrimas, programos paleidimas į eterį, lėšų rinkimas. Steigimo eiga buvo panaši į klubo, visgi klubai nebuvo privalomai registruojami, dažnai veikė bendruomenės lygmenyje. Iliustratyviu pavyzdžiu galėtų būti ALB klubo kūrimas: pirmiausiai buvo suburtas radijo klubas, po to registruota nepelno siekianti organizacija,334 o suradus radijo stotį ir sudarius radijo eterio pirkimo sutartis, iš tos stoties buvo pradedamos transliuoti radijo programos.335 Klubų atveju, sutartis su stotimis pasirašydavo klubo deleguojamas valdybos pirmininkas, o komercinių ar asmeninių programų atvejais sutartis buvo pasirašomos asmeniškai. Organizacinė sąranga: diasporos radijo ir TV žiniasklaidos priemonių tikslias organizacijos formas sudėtinga rekonstruoti dėl šaltinių trūkumo. Archyvuose pavyko rasti kelis įstatų projektus/įstatus/registracijos dokumentus.336 Periodikoje ir reklaminiuose leidiniuose pateikiama informacija apie organizacijų struktūrą, narių ir valdybos sudėtį padeda rekonstruoti bendrą vaizdą. Tiek klubų, tiek ne pelno siekiančių organizacijų atvejais, jei buvo pasirenkamas programos valdymas valdybos principu, dažniausiai buvo kuriami organizacijos įstatai. Remiantis išlikusiais Amerikos lietuvių balsto Detroite įstatais, galime žvelgti į bendras tendencijas, kurios buvo būdingos klubinę sąrangą pasirinkusioms programoms.337 „ALB klubo konstitucija“ parašyta anglų kalba, taip pat anglų kalba pateikiami ir programos „Lietuviai televizijoje“ įstatai. Šie dokumentai buvo privalomi siekiant formaliai registruoti organizaciją. „ALB klubo konstitucijos“ vertimo į lietuvių kalbą rasti nepavyko, o „Lietuviai televizijoje“ archyvuose yra ir lietuviškas įstatų variantas.338 Pagrindinė informacija buvo reglamentuojama įstatuose. Pradedant nuo struktūros, veiklos gairių, narių, buvo reglamentuojamas organizacijos pavadinimas, kuris galėjo nesutapti su laidos pavadinimu. Įstatuose apibrėžiama ir korporacijos forma, pavyzdžiui, ALB įsivardino kaip ne pelno siekianti organizacija, neperduodanti akcijų, akcijų biržoje.339 „ALB klubo konstitucijoje“ prie įžanginių duomenų pateikiamas ir korporacijos tikrųjų narių sąrašas, valdybos sąrašas. Paprastai tokia

334 Amerikos Lietuvių balso konstitucija (org. American Lithuanian Voice Inc. constitution), BLKA, b.: Newspapers, clippings and 2005 avords, 1985 – 2005. 335 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa leidinio l. 5, ALKA, b., Amerikos lietuvių radijas, (byla nenumeruota); Amerikos lietuvių balsas, 1945–1970 m. Jubiliejaus programa, 1970 m., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 336 Amerikos Lietuvių balso konstitucija (org. American Lithuanian Voice Inc. constitution), BLKA, b. Newspapers, clippings and 2005 avords, 1985 – 2005; V. Adamkaus asmeninis archyvas, VDU LII, F. 32, ap. 1–1, b. 6, l. 1–3; Lietuviai televizijoje ne pelno siekianti organizacijos įstatai, “Lithuanian TV society” registracijos dokumentai, LTSC/PLA, Reg. nr. 14482, Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 337 Remiantis priedu nr. 12, radijo klubus, kažkuriuo veiklos laikotarpiu turėjo: „Margutis“, „P. Šaltimieras“, „Tėvynės garsai“ Klivlende J. Stempužio, „Lietuvos prisiminimai“, organizacijų kuriamos programos, ect. 338 Lietuviai televizijoje Inc. Organizacijos įstatų projektas,. APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 339 Amerikos Lietuvių balso konstitucija., 6. 83 informacija buvo nurodoma specialiuose dokumentuose, kuriuos reikėdavo pildyti siekiant inkorporuotos, ne pelno siekiančios organizacijos statuso.340 „Lietuviai televizijoje“ organizacijos registracijos dokumentuose šie duomenis nebuvo nurodomi, kita vertus nepelno siekianti organizacija buvo registruojama po daugiau nei dviejų dešimtmečių.341 Antroji „ALB klubo konstitucijos“ dalis tradiciškesnė, pagrindiniai punktai beveik identiški tiek „Lietuviai televizijoje“, tiek „Margučio“ įstatų projektuose. Apibrėžiama narystė organizacijoje, apibrėžiamos narių pareigos, priėmimo taisyklės, valdymo struktūra, dukterinės organizacijos ir jų reglamentavimas, rinkimų tvarka. Klubo ar organizacijos nariais galėdavo tapti visi suinteresuoti asmenys, gavę dviejų jau esamų narių rekomendacijas ir pasižadantys mokėti nario mokestį.342 Nario mokestis kito įvairiais laikotarpiais, skirtingos programos reglamentuodavo skirtingo dydžio nario įmokas. Šios pajamos buvo programų finansinio išsilaikymo pagrindas. Tiek neformaliame klube, tiek nepelno siekiančios organizacijų atvejais radijo rėmėjas taip pat galėjo įnešti papildomas lėšas. ALB klubo Detroite narių skaičius svyravo nuo 615 iki 300. Šalia šių narių buvo apie 150 narių rėmėjų, kurie tik paremdavo radijo valandėlę, klubo veikloje jie nedalyvavo.“343 1970 m. nariais buvo laikomi asmenys, kurie pareiškia norą būti nariais ir moka: pavienis asmuo 3 dolerių, o šeima 5 dolerių metinius mokesčius. Taigi nario įmoka pasikeitė nuo pradiniuose įstatuose numatytos sumos. Nariais rėmėjais buvo laikomi paaukojusieji radijo valandėlės išlaikymui 10 dolerių metinių įnašų.344 Narių ir rėmėjų indėlis sudarydavo svarią dalį programos biudžete. Antrasis visuose įstatuose esantis punktas buvo valdymo sistemos reglamentavimas. Apibrėžiamos valdybos pareigybės, rinkimų tvarka. ALB klubo įstatuose reglamentuotos tokios valdybos pareigybės: prezidentas, pirmasis viceprezidentas, antrasis viceprezidentas, sekretorius, finansų sekretorius, finansininkas, narys – posėdžių pirmininkas.345 Tiksliai apibrėžiamos visų valdybos narių pareigos. Kitų radijo ir tv programų atvejais taip pat buvo išskiriama pareigybė programos vedėjas, privačių programų atveju tai buvo tas pats prezidentas.346 Šalia valdybos ALB klube buvo sukurta direktorių taryba, kurią sudarė trys organizatoriai, trys audito komisijos nariai

340 Priedas nr. 3, „Lithuanian TV society“, nepelno siekiančios organizacijos perregistravimo dokumentas 1978 m. kovo 10 d. 341 Lietuviai televizijoje inc. organizacijos įstatai, “Lithuanian TV society” registracijos dokumentai, LTSC/PLA, Reg. nr. 14482, b. Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.); Lietuviai televizijoje inc. Organizacijos įstatų projektas, APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 342 Amerikos Lietuvių balso konstitucija., 6. 343 Amerikos lietuvių balsas, 1945–1970 m. Jubiliejaus programa, (Detroitas, 1970), 14, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 344 Ibid. 345 Amerikos Lietuvių balso konstitucija., 9 – 12. 346 Lietuviai televizijoje įstatų projektas, Lietuviai televizijoje inc. Organizacijos įstatų projektas, APŠA, b. „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 84 ir trys direktorių tarybos nariai, renkami iš valdybos.347 Visuose rastuose įstatuose, visos šios pareigybės buvo išskirtos, tačiau kai kuriais atvejais jų funkcijas vykdo atskiros komisijos, nekuriant direktorių tarybos. „Lietuviai televizijoje“ atveju šalia valdybos veikė atskiri skyriai/darbo grupės finansiniams klausimams, programos prodiusavimui, renginių organizavimui, revizijos komisija.348 Šie skyriai/darbo grupės atliko tas pačias direktorių tarybos pareigas, tik tai buvo ne visuotinai renkamos, o valdybos skiriamos pareigybės. Išskirtinai visuotinio susirinkimo renkamos buvo kontrolės komisijos, kontroliavusios finansinius programų reikalus. Radijo ar TV programos, kurios taip pat vykdė kitas kultūrines veiklas – socialiniai radijai. Įstatai reglamentavo šių organizacinių vienetų santykį su motinine organizacija. ALB radijo klubas turėjo chorą, kurio nariai taip pat buvo renkami atstovais į direktorių tarybą kaip pilnateisiai organizacijos nariai. Iš žinomų pavyzdžių tai vienintelis atvejis, kai nps įstatuose reglamentuojama choro struktūra ir veikla: nurodoma narių priėmimo tvarka, choro valdymo struktūra, choro valdybos ir choristų pareigos.349 Įstatuose taip pat apibrėžiamas finansinių klausimų tvarkymas. „ALB klubo konstitucijoje“ nurodoma, kad finansinius klausimus sprendžia direktorių taryba, kuri taip pat priima ir klausytojų aukas ir ieško alternatyvių finansavimo šaltinių.350 JAV buvo populiaru finansinę paramą siųsti čekiais, taigi taryba buvo įpareigojama šiuos čekius išgryninti ir tvarkyti kitus bankinius reikalus susijusius su programos išlaikymu. Paskutiniuosiuose visų įstatų skyriuose buvo reglamentuojamas rinkimų kvorumas, garbės nario statuso suteikimas ir narių pašalinimo iš organizacijos tvarka. Tokie veiksmai buvo atliekami taip pat minėto visuotinio susirinkimo metu, valdybos ar bet kurių dviejų draugijos narių siūlymu, pateikiant įrodymus.351 Visuotinis susirinkimas buvo įpareigotas spręsti įstatų pakeitimo klausimus, buvo atsakingas už organizacijos likvidacijos procesą. ALB klube, kaip ir kitose nps. organizacijose svarbiausius klausimus sprendė visuotinis narių susirinkimas, kuriame remiantis įstatais turėjo dalyvauti bent 20 narių.352 Svarbiausi sprendimai buvo priimami visų suinteresuotų asmenų, tvirtinami valdybos ir direktorių tarybos. Daugelio radijo klubų, kurie buvo registruoti kaip nps organizacijos, veikla buvo reguliuojama visuotinių susirinkimų principu, einamuosius reikalus pavedant spręsti valdybai ir jos nariams.

347 Amerikos Lietuvių balso konstitucija, 12 – 14. 348 Lietuviai televizijoje įstatų projektas, Lietuviai televizijoje ne pelno siekianti organizacijos įstatų projektas, APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 349 Amerikos Lietuvių balso konstitucija., 14 – 16. 350 Ibid., 16 – 17. 351 Ibid., 19. 352 Ibid., 17. 85

Įplaukos ir biudžetas. Įplaukos ir finansavimo šaltinis buvo visų šių skirtingai organizuotų programų egzistavimo pagrindas ir didžiausia problema. Nesvarbu kokią formą programai parinkdavo jos įkūrėjai, pagrindinis ir visiems būdingas įplaukų šaltinis buvo radijo rėmėjų įnašas. Antrą vietą užėmė reklaminiai ir bendruomenės skelbimai, už kuriuos buvo prašoma aukų. Trečioje vietoje buvo radijo ir TV rengiamos šventės, piknikai ir koncertai. Vidutiniškai kasdieninės programos išlaikymas kainuodavo apie 250 dol. („Margučio“ programai)353 Štai S. Barcu šeimos radijo programos 1980 m. metinis biudžetas buvo apie 30,000 dol. 354 „Kas šitokią didelę pinigų sumą sudeda? Daugiausiai išlaidų padengia atlyginimai už įvairių firmų skelbimus bei mirties pranešimus. Prie programų išlaikymo daug prisideda lietuvių organizacijų ir pavienių asmenų aukos. Labai gelbsti pavienių asmenų pasisakymai skelbimų davėjų įstaigose apie girdėtą jų pranešimą šiose radijo valandėlėse.“355 Spaudoje dažnai buvo svarstomi laidų biudžetai, bandoma suprasti įplaukų šaltinius, siekiama paskatinti klausytojus teikti paramą pateikiant finansines išlaidų suvestines. Programos nebuvo išlaikomos vien iš asmeninių lėšų, didžioji dalis biudžeto buvo surenkama iš aukščiau paminėtų pagrindinių trijų šaltinių. Radijo rėmėjais buvo ne tik radijo klubo nariai, tačiau ir pavieniai rėmėjai, kurie paremdavo mėgstamą radijo ar TV laidą finansiškai. Netgi asmeninės programos, kurios nebuvo sukūrusios jokios bendruomeninės organizacijos (klubo ar draugijos) buvo remiamos klausytojų paaukojimais. Papildomos lėšos, ypač programoms, kurios transliavo iš edukacinių radijo stočių buvo pagrindinės įplaukos.356 Nors šios programos pagal reglamentą negalėjo transliuoti reklaminio turinio, jos periodiškai rengdavo pinigų rinkimo „vajus“.357 Radijo stotis paskelbdavo specialią savaitę, per kurią radijo klausytojai buvo kviečiami aukoti tiesiogiai radijo stočiai ir programai, skambinant į studiją ir nurodant tikslią aukojamą sumą. Tokia praktika padėdavo išlaikyti lietuvišką radijo programą, o rėmėjais galėjo tapti bet kuris radijo klausytojas, norintis prisidėti prie programos išlaikymo. Deja, nėra likusių šių aukojimo vajų rezultatų pristatymų. Tik iš radijo programos turinio galime atsekti šį finansavimo būdą. Taip elgėsi J. Stempužio radijo programa, programos įrašuose galime fiksuoti tokių „vajų“.

353 D. Dapkutė, Lietuvių širdies ambasadorius, 118. 354 L. Š., Sofijos Barkuvienės šeimos radijo valandėlės steigėja ir tęsėja, iškarpa iš Draugas, BLKM, b. Lithuanians and audio media, p241a/14c. 355 Ibid. 356 Tėvynės garsai vėl viešoje radijo stotyje, Dirva, (1989–07–13), J. Stempužio, Tėvynės garsai nuo 1988–09–04, John Carroll universiteto radiją WUJC FM 88,7, iškarpa iš: BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 357 Radijo vajus organizavo universitetuose įsikūrusios radijo programos: J. Stempužio, Tėvynės garsai nuo 1988– 09–04, John Carroll universiteto radiją WUJC FM 88,7. Tėvynės garsai vėl viešoje radijo stotyje, Dirva, 1989–07– 13, iškarpa iš: BLKM, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c.; J. Stuko „Lietuvos atsiminimų“ radijo programa Niujorke, nuo 1988 m. spalio mėn. iš Seton Hall Universiteto stoties, 89,5, FM, I, 8:00 – 9:00 val. vakaro. Iš šios stoties transliavo daug metų J. Stuko vesta „Music of Lithuanian“ anglų k. programą nuo 1964 m., Lietuvių dienos, nr. 9 (148), (1964), l. 26; Lietuvių dienos, nr. 8(398), (1988) l. 23. 86

Tiek klubo, draugijos, tiek ne pelno siekiančios organizacijos įplaukų šaltiniai buvo panašus. Biudžeto pagrindą sudarydavo pajamos iš reklaminių skelbimų, kuriu atsisakė tik kelios programos, kurios transliavo iš universitetinių stočių. Reklaminiai skelbimai dažniausiai būdavo pagrindinis finansų šaltinis tiek asmeninėms programos, tiek klubams ar nepelno siekiančioms organizacijoms. „Lietuviai televizijoje“ įstatų projekte reklama, kaip pajamų šaltini buvo nurodoma antroje vietoje.358 Programos archyvuose esančiose nuotraukose galime matyti TV studijoje demonstruojamas sukneles.359 Buvo reklamuojamos lietuviškos parduotuvės, gydytojai, teisininkai, netgi laidojimo namai. Šalia narių įmokų buvo radijo paslaugomis besinaudojantys lietuviai, aukodavę programai. Rėmėjai dažnai pervesdavo finansinę paramą už paskelbtą informaciją apie organizacijų veiklą, šeimos šventes ir netektis. „Painformavimai“ buvo viena iš svarbiausių išeivijos radijo ir TV funkcijų. Ryšio palaikymas per pranešimus vaidino svarbų vaidmenį užmezgant ryšį tiek su auditorija, tiek su kitomis organizacijomis. „Painformavimai“ apimdavo renginių ir įvykių reklamas, asmeninius skelbimus, netgi muzikinių kūrinių skyrimą. Paskutinis ir pakankamai svarbus įplaukų šaltinis buvo radijo programų rengiami koncertai, piknikai, šventės, ect. Šios veiklos dauguma programų imdavosi prispaustos finansinių sunkumų, renginių metu buvo skatinama aukoti programos išlaikymui, o surinktos lėšos atpirkdavo įdėtas pastangas su kaupu. Štai R. Kezio radijo programa Niujorke kasmet surengdavo bent po du renginius. Renginiuose pasirodydavo garsūs lietuvių atlikėjai, atvykdavo svečių iš Čikagos, kitų miestų.360 Didelio atgarsio sulaukė 1987 m. R. Kezio suorganizuotos Vilniaus universiteto ansamblio „Ratilio“ gastrolės. Iš viso buvo surengta apie 24 koncertus.361 Radijo programa, pasikvietusi svečius iš tolimesnių kolonijų, surengdavo gastroles, keletą ar keletą dešimčių koncertų per visą valstiją. Tokiu būdu buvo remiama kultūrinė lietuvių ansamblių veikla, o radijo programos gaudavo papildomų įplaukų. Be rengiamų gastrolių, radijo programos kartais įrašydavo ir garso įrašus, kuriuos transliuodavo savo programų metu, taip papildomai prisidurdamos pinigų. Daugeliui radijo programų įplaukos iš renginių buvo labai svarbi, kartais net svarbiausia biudžeto dalis. Net komercinė „Laisvės varpo“ radijo programa teigė iš renginių gaunanti didžiąją dalį įplaukų. Šios programos renginiuose buvo leidžiama pasirodyti ir jaunimui, ne taip kaip R. Kezio programoje, kuri orientavosi į profesionalius atlikėjus, „Laisvės varpo“ organizuojamuose

358 Lietuviai televizijoje įstatų projektas, Lietuviai televizijoje nps. Organizacijos įstatų projektas, APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 359 1970 08 16, foto: WCIU TV // 8/16/70 // PAUKŠTELIENĖS – JARO Progr. Kadrai: 7–12, VDU LII, F. 39, foto archyvas; 1976 03 07, foto: LTV // Folk Dance Progr. // 3/7/76, Kadrai:5–20, VDU LII, F. 39, foto archyvas. 360 Pateikiamas sąrašas „Laisvės žiburio“ radijo programos surengtų renginių. Per visą veiklos laikotarpį iki 2001 m. buvo surengta daugiau nei 60 renginių, R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko, autobiografija, nenumeruota, l. prie 1987 m. prisiminimų. 361 Ibid. 87 pasirodymuose dalyvaudavo bendruomenė, ypač jaunimas „Komercinės lietuvių radijo programos verčiasi skelbimais, o visuomeninio ir kultūrinio pobūdžio programoms tenka ieškoti kitų šaltinių, kurie neapsunkintų pačios programos nereikalinga ir neįdomia medžiaga.[...] Pernai „Laisvės Varpui“ tai buvo pagrindinis pajamų šaltinis, kuriam neprilygo nei klausytojų įnašai, nei pajamos už patarnavimus. Todėl parengimams skiriama daug reikšmės."362 Metinio banketo tikslas buvo leisti pasirodyti jauniesiems bendruomenės nariams, taip pat surinkti lėšų bendruomenės radijo išlaikymui.363 Nekomercinių programų, kurių turinyje nebuvo reklaminių skelbimų, finansavimo šaltiniu tapdavo renginiai. Priežastys, nulemdavusios vienokio ar kitokio veiklos modelio/organizacinės formos pasirinkimą buvo: organizacinis ir administracinis patogumas, finansinės nuolaidos, supaprastinta įstatyminė bazė. Kuriant organizacijas/programas buvo siekiama jas išlaikyti, todėl biudžeto ir finansų surinkimo klausimas bei valdymo efektyvumas buvo pagrindinis faktorius renkantis organizacinę formą. Situacijos analizė parodė, kad programos pasirinkdavo organizacijos modelį, kuris tuo metu būdavo patogiausias finansiškai bei reikalavo mažiausiai koordinacinių pastangų. Radijo medijos organizacinės formos buvo panašios į „didžiųjų komunikacijos tinklų“, nes radijo medijų organizacijos kūrė bei prodiusavo radijo turinį kaip ir didieji tinklai, tik mažesniu mastu. Šios organizacijos buvo ne tik radijo turinio kūrėjai, jos ieškojo alternatyvių pajamų šaltinių, parduodavo reklaminį turinį, taip užsidirbdamos lėšų – tokiu principu funkcionavo ir didieji tinklai, kurių koncepciją aptarėme pirmajame skyriuje. Tačiau, skirtingai nei didžiųjų tinklų atveju, radijo medijos organizacijos surinktas lėšas naudojo ne pelno tikslais, o radijo eterio pirkimui, siekdamos transliuoti tautines radijo laidas. Radijo organizacijos vaidino svarbų socialinį vaidmenį bendruomenėje, ne tik organizuojant radijo programą, bet ir suburiant lietuvius į šokių ir dainų ansamblius, socialinių radijo atveju – netgi teikiant pagrindines teisines paslaugas, reikalingas siekiant įsitvirtinti bendruomenėje. Ryškių ribų tarp skirtingų organizacinių formų nebuvimas parodo audio – vizualinių medijų lauko kompleksiškumą. Šiame lauke tilpo įvairios organizacinės formos: klubai su nario įmokomis, ne pelno siekiančios organizacijos, ir komercinės - asmeninės iniciatyvos palaikomos idėjinių apsisprendimų.

362 „J.A. Valstybėse– Laisvės Varpo banketas“, Draugas, (1961–04–14), 8. 363 Ibid. 88

3. SKIRTINGOS LIETUVIŲ ELEKTORNINIŲ MEDIJŲ KONCEPCIJOS

Mažumų RTV medijos emigrantų bendruomenėse vaidina kur kas svarbesnį socialinį vaidmenį nei vietinės Amerikos komunikacijos priemonės. McLuhan teigia, kad aptariamos medijos veikia bendruomenę skirtingai, visgi būnant mažuma svetimoje aplinkoje, medijų reikšmė, samprata ir poveikis tampa visiškai kitokie nei gyvenant savo valstybėje. Mažumų atvejis išsiskiria iš bendrų modelių savo unikaliomis dvisluoksnėmis tapatybėmis. Lietuvių medijos JAV atspindi tiek jau iš Lietuvos Respublikos atsineštą pirminę medijų sampratą (radijo atveju), tiek JAV atrastą ir naujai kuriamą medijų sampratą. Populiari radijo ir TV medija, teikianti lengvą turinį, pokario laikotarpiu mažumų bendruomenėse įgauna priešingas funkcijas – teikia ne pramogą, o informaciją. Tuo pat metu, mažuma atsidūrusi tokioje erdvėje yra paveikiama tiek atsineštinės sampratos, tie naujai kuriamos ir besivystančios JAV medijų erdvės. Pabrėžtina, kad mažumų medijos dėl savo apimties ir santykio su auditorija yra išskirtinės ir nestandartinės medijos. M. McLuhano364 teigimu, medijos turinys yra neatsiejamai susijęs su medijos auditorija, taigi, mažumos medijos auditorija veikdama turinį jam suteikia išskirtinumo bendrame JAV medijų lauko kontekste. Išskirtinė medijų koncepcija įgalina skirtingus auditorijos, radijo ir TV santykius. Mažumos medijos, kaip informacijos sklaidos šaltinis, su savo turiniu ir samprata, yra tiek gyvos, kiek gyvas yra bendravimas su bendruomene. Lietuvių bendruomenės atveju išryškėja keletas pagrindinių koncepcinių modelių, po kurių skėčiu telpa platus lietuviškų elektroninių medijų laukas aptariamuoju laikotarpiu. Radijo ir TV programos priskiriamos vienam ar kitam modeliui remiantis keliais kriterijais: pirmiausia žiūrima į organizacinę formą; antra, analizuojamas programų turinys ir politinė pasaulėžiūra; trečia – nagrinėjami programų siekiai ir santykis su bendruomene, įvertinamas abipusis poveikis. Išskirtinos šios pagrindinės medijų grupės/koncepcijos: pramoginiai radijai; religinio turinio radijai; politiniai kairiosios pakraipos radijai; ideologiniai – politiniai radijai; socialiniai radijai; televizijos koncepcija. Kiekvienai grupei priskirtinų radijo ir TV programų veikimo laikotarpiai varijuoja nuo ankstyvojo prieškario laikotarpio iki 9-tajame dešimtmetyje įkurtų radijo programų. Programų koncepcija tiesiogiai paveikia laidos veiklos bruožus, santykį su auditoriją ir bendruomene, netgi ilgaamžiškumą. Idėjiškai netvirtos, kultūriškai silpnos, nukreiptos į specifinę siaurą auditoriją programos ilgai neišsilaikydavo. Tokios programos kaip „Margutis“, „Amerikos Lietuvių balsas“, „Tėvynės garsai“ ir kitos, kuriančios ne tik radijo laidą, tačiau vykdančios ir socialinį darbą (radijo klubai, renginiai, chorai, lietuvių konsultacijas) turėjo tvirtesnį pagrindą ir

364 M. McLuhan, Kaip suprasti medijas. 89 santykį su bendruomene, todėl egzistavo ilgai. Iš asmeninės iniciatyvos sukurtos programos buvo silpnesnės už programas kuriamas radijo klubų principu.

3.1. Pramoginė radijo kultūra: pramogos ir komercija

Žvelgiant į platų lietuviškų radijo programų JAV lauką, galime matyti daugiasluoksnį radijo programų formų ir koncepcijų vaizdinį, kuriame populiarusis turinys persipina su informacinėmis ir socialinėmis radijo funkcijomis. Daugiausiai populiariojo turinio turėjo pramoginės radijo programos, paprasčiausia ir pamatinė radijo programų forma. Ji reprezentavo lietuviškąją pramoginę kultūrą, kuri susidėjo iš lietuviškos muzikos, komercinio turinio ir bendruomenės informacijos paskelbimų. Šiose programose kuriamas turinys buvo lietuviškosios išeivijos populiariosios kultūros sampratos reprezentacija. Vis dėlto nereikėtų bendruomeniniame radijuje ieškoti visų popkultūros bruožų. Radijas, kaip kultūros istorijos objektas, yra populiarioji kultūra, kuri lietuvių bendruomenės atveju reprezentavo ne tik tradicinį pramoginį radijo turinį ir formas, tačiau ir aukštesnio kultūrinio lygio turinius, kurie lietuvių radijo eteryje atsirado pokario metais.365 C. Barkas teigia, kad populiarioji kultūra taip pat yra menas, kažkieno kūrinys ir kažkam skirtas.366 Kita vertus, tai kūrinys masėms, visai bendruomenei, o ne mažumoms, kurių medijų suvokimas skiriasi ir yra orientuotas į tapatybės išlaikymą Kaip bendruomenė bendruomenėje, lietuviai savo populiariąją radijo kultūrą matė išskirtinai persemtą lietuviškumo, pradedant muzika, baigiant reklaminiu turiniu. Lietuvių radijo ir TV atveju populiarioji kultūra buvo transliuojama per radijo programas, kurios būdavo lietuviškos kultūros veidrodžiu, kuriančiu lietuvišką aplinką išeivijoje ir perteikiančiu lietuviškos diasporos vaizdinį per transliuojamas kultūrinius pramoginius turinius. Visų radijo programų atvejais pramoginis turinys sudarė didelę dalį laidų, tačiau tik kai kuriais atvejais pramogos ir komercija buvo laidos pamatas. Pramoginis turinys vaidino labai svarbų vaidmenį visų dar prieš karą įsteigtų radijo programų, taip pat ir didžiųjų socialinių radijo programų (kaip S. Barcus radijo programa ir „Margutis“367), gyvenime. Pastarojo pradinė koncepcija, kaip ir žurnalo, buvo paremta linksmybėmis ir pramoginiu turiniu, radijo teatru ir populiariosios lietuvių kultūros puoselėjimu.

365 M. Hilmes, J. Loviglion, Radio Reader – Essays in the Cultural history of Radio (2002), 8. 366 Chris Barker, Cultural studies_Theory and practice, II leidimas, (2005), 64. 367 Abiejų radijo programų eteryje buvo pramoginių laidelių ar vakarėlių transliacijų. Programos buvo paremtos humoreskos principais. Keltas tikslas prajuokinti ir pasilinksminti. Priedai nr.12, Lietuviškos radijo programos (Barcus šeimos radijo programa ir Margutis). 90

Pirmaisiais metais panašių bruožų turėjo ir P. Šaltimiero, taip pat J. Stuko radijo programos, labiau orientavusios savo turinį į pramoginę radijo funkciją. Tik nedidėlė dalis radijo programų išlaikė paprastą pramoginę/pop radijo formą, didžioji dalis tam skirdavo tik dalį turinio. Pramoginės programos apibūdinamos per keletą pagrindinių prizmių: trumpumas, koncentruotas pramoginis turinys, muzika, reklamos, skelbimai ir tik į lietuvių bendruomenę orientuotu turiniu. Laidose pristatoma lietuvių populiarioji kultūra, rengiami pramoginiai ir humoro pasirodymai, pateikiamos pagrindinės bendruomenės naujienos. Taikomasi į lietuvių auditoriją, pritaikant komercinius skelbimus, turinį ir vedėjus. Jų turinys iš esmės minimalus, nereikalaujantis daug pastangų, lengvai parengiamas ir vieno vedėjo. Programos neturi savo pasaulėvaizdžio ir nesistengia jo kurti, dėmesys koncentruojamas į svarbiausios informacijos paskelbimą, muziką ir trumpą lietuviško žodžio ištransliavimą.368 Tokios laidos siekia išgyventi, neturi papildomų veiklų ir neatlieka informacinio, analitinio ar socialinio vaidmens bendruomenėje. Šios programos paprastai pasirinkdavo komercinius kanalus dėl jų lengvo prieinamumo, menkos turinio kokybės kontrolės, reklaminių skelbimų laisvės. Pramoginio turinio radijo koncepcijos dažniausiai buvo pasirenkamos ankstyvuoju laikotarpiu iki Antrojo pasaulinio karo.369 Dauguma lietuviškų radijo programų buvo kuriamos pasiremiant pramogomis ir populiariosios kultūros puoselėjimu, tik mažą dalį eterio nukreipiant į informacinę radijo funkciją. Visos šios grupės programos buvo įkurtos dar grinorių kartos, tai rodo, kad ikikarinių programų kūrėjai turėjo kur kas paprastesnį radijo supratimą. Susiklosčiusi geopolitinė padėtis padiktavo DP bangos kurtų programų politiškesnį atspindi ir rimtesnį santykį su medija. Pirmieji pramoginio radijo bandymai stebimi jau besikuriant radijo medijai. Ryškiausiais šios radijo grupės pavyzdžiais buvo lietuviškų parduotuvių radijo programos. Šaltiniuose kelios laidos pristatomos kaip parduotuvių radijo programos, visgi ryškiausios ir ilgiausiai išsilaikiusios yra „Peoples Furniture“ programa ir J. F. Budriko krautuvės programa. 370 „Peoples Furniture“ radijo programos pėdsakas nutrūksta dar Antrojo pasaulinio karo metais, informacijos apie programą nėra gausu. Fiksuojama, kad programa veikė nuo 1928 m.,371 paskutinis įrašas spaudoje aptinkamas 1941 m. Galima teigti, kad karo metu programa buvo nutraukta. Spaudoje aptinkamuose skelbimuose ryškus programos ir rėmėjo santykio apibūdinimas „Šiandien 7 valandą vakare iš stoties WGES, 1390 kilocycles, bus reguliari antradienio radio programa,

369 „Peoples furniture“, „J.F. Budrikas“, „Progress furniture“, „Wm.A. Lewis“ radijo programos, buvo remiamos parduotuvių, kurių vardais vadintos periodikoje. 370 Priedai Nr. 12, Lietuviškos radijo programos, „Progress Furniture Co.“; „Goldbergs Clothing Co.“; „Peoples Furniture Co.“ radijas, „J. F. Budriko“ krautuvės radijas. 371 „Radio“, Draugas (1941–04–22), 8. 91 kurias jau 12 metai leidžia Peoples Furniture, Co. Krautuvė [...] Kaip ir visuomet, šiandien programa bus ypatingai graži ir įdomi. Brighton Park Moterų choras ir „gimnazistės“ duetas padainuos dainų. Artistai, juokdariai ir „dėdė“ Vaitiekūnas patieks juokų. O programos vedėjai praneš gerų žinių iš People krautuvės, kuriai šiomis dienomis sueina 25 metai nuo tarnavimo visuomenei.[...]"372 Akcentuojamas ne santykis ir žinios iš bendruomenės, kas būdinga kitokio modelio programoms, o parduotuvės reklaminiai skelbimai ir pramogos. Svarbiausiais laidos elementais čia yra pramoginis turinys, įvairūs pasirodymai, spektakliai ir reklaminis turinys iš Peoples krautuvės, visgi pat turinys yra lietuviškas ir orientuotas būtent į lietuvių bendruomenę. Parduotuvė savo veiklą orientuoja į tautiečius ir reklamuojasi lietuvių bendruomenės lauke, pagrindinis laidos herojus visuomet buvo reklama. Šios radijo programos koncepcija paremta komercinių programų idėjomis. Kadangi reklaminis turinys yra kone svarbiausias, o tik orientacinė auditorija vaidiną svarbų vaidmenį kalbos pasirinkimui ir turinio pasirinkimui. Antrasis pavyzdys buvo J. F. Budriko krautuvės radijo programa, transliuota nuo 1933 metų373 (kituose šaltiniuose nuo 1929 m.).374 Ši programa pergyveno Antrąjį pasaulinį karą ir veikė vėliau, nors žinių ir informacijos apie jos veiklą nėra daug, galime ryškiai matyti jos komercinį pramoginį pobūdį. Daugelyje šaltinių akcentuojama, kad programa transliavo tik pramoginį turinį, orkestro muziką, dainininkus ir garso įrašus „rekordus“375. Kaip ir daugumoje ankstyvųjų radijo programų, šioje vyravo gyvi pasirodymai: „Praeitą ketvirtadienį visi gėrėjosi puikiu Algirdo Brazio dainavimu, o šį vakarą visi pasigėrės A. Peškio balsu ir orkestro muzika. Šias programas leidžia Juozo Budriko namų baldų, televizijų ir auksinių daiktų krautuvę Chicagoje.“376 Koncentracija tik į pramoginį turinį įgalino programą išsilaikyti gana ilgai. J. F. Budriko radijo programa buvo viena pirmųjų lietuviškų radijo programų JAV Čikagoje,377 jos veikla fiksuojama 1954 m, kai buvo minima 25 metų sukaktis, paskutinė žinutė spaudoje aptinkama 1961 m.378 Archyviniuose šaltiniuose ši radijo programa aptinkama gana retai, nes ji buvo kurta gana anksti, taip pat programa buvo komercinė ir pramoginė. Archyvinė medžiaga nebuvo renkama, o lietuvių bendruomenė taip aktyviai informacijos apie programą nefiksavo kaip kitais atvejais, susijusiais su didžiosiomis programomis. Įtaką šios radijo programos išsilaikymui greičiausiai darė jos formos ir turinio pastovumas, kuris grinorių bangos atstovams net ir po karo asocijavosi

372 Ibid. 373 „Budriko radijo valanda leidžiama 25 metai iš WHFC 1450 kil. Ketvirtadienio vak. Nuo 6 iki 7 val. Orkestras, dainininkai, rekordai.“ Reklaminis Budriko parduotuvės skelbimas, Draugas, Nr. 209, (1954–09–07), 7. 374 1940–05–06, P. Daužvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, LTSC/PLA, Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 375 Reklaminis Budriko parduotuvės skelbimas, Draugas, 209 (1954–09–07), 7. 376 Skelbimas, Draugas, Nr. 148, (1954–06–17), 8. 377 Lietuviškos radijo programos, Priedai, Nr. 12. 378 „Kas, ką ir kur“, Draugas, (1961–04–14), 8. 92 su pramogomis dvelkiančiu ir spalvingu prieškario laikotarpiu. Šiai pirmajai kartai traukiantis ir jos vietą užėmus DP bangos atstovai, buvo pereita prie informacinio radijo formos, atsisakant vien tik pramoginių turinių. Parduotuvių remiamos programos buvo tiesiogiai veikiamos vienintelio mecenato. Nutrūkus mecenato paramai, užsidarydavo ir programa. Visgi žvelgiant į bendrą radijo medijos lauką aišku, kad tokio mecenato egzistavimas galėjo būti ir ilgaamžiškumo rodikliu. Budriko atveju, lietuviška radijo programa naudojama kaip reklaminis įrankis, orientuotas į lietuvių bendruomenę kaip potencialių pirkėjų lauką. Netgi pačios programos pavadinimas byloja, kad ji buvo finansuojama vieno konkretaus rėmėjo J.F. Budriko parduotuvės.379 Toks, regis, pastovus finansuotojas, tiesiogiai formavo tiek programos turinį, tiek ir nulemdavo programos likimą nutraukdamas finansavimą, verslui užsidarant ar dėl kitų priežasčių. Šios programos reprezentavo lietuviško verslo ir radijo medijos santykį, kuris bėgant laikui pamažu išnyko arba perėjo į antrąjį planą. Radijo ir verslo pramoginį santykį pakeitė radijas kaip sociokultūrinis reiškinys, radijo medija vietoje klasikinės pramoginės ir komercinės funkcijos lietuvių bendruomenėje įgijo svarbias informacinę ir socialinę funkcijas, tapo svarbia bendruomeninės organizacijos forma. Pramoginių stočių transliuotas pramoginis turinys buvo persemtas ne tik reklaminių skelbimų, muzikos, tačiau ir aktyvaus bendravimo su publika rengiant viktorinas, mįslių konkursus.380 Per tokius konkursus buvo tiesiogiai kontaktuojama su klausytojais, jie skatinami įvairiais prizais. Tokio pobūdžio konkursai buvo populiarūs ankstyvaisiais metais.381 Trečiasis pavyzdys galėtų būti kur kas dinamiškesnės programos, kurios kito ir prisitaikė prie naujų sąlygų. Pradėjusios nuo komercinių programų ir lengvo populiariojo turinio, šios programos adaptavosi prie pakitusios auditorijos poreikių ir persiorientavo į informacinę funkciją. Radijo programų forma buvo dinamiška ir keitėsi priklausomai nuo vedėjų ar savininkų. Šeimų radijo programos kuriamos asmenine iniciatyva, arba netgi šeimos lėšomis finansuojamos, kaip Cloney šeimos „Lietuvos prisiminimų“ radijo programa Vaterbury mieste (Waterbury) Konektikuto valstijoje. Vadovaujant programos steigėjams, programa buvo lengvo pramoginio turinio. Visgi abiems vedėjams mirus, programos vedėjo pareigas perėmė kitas pranešėjas, o programoje atsirado daugiau informacinio turinio. Periodinėje spaudoje 1961 m. apie šios programos likimą teigiama, kad pareigas perėmęs šeimos draugas A. Paliulis pagerino programos lygį: „Įdėdamas daug darbo, A. Paliulis programą iškėlė aukščiau buvusios lygio. Programoj

379 „Kas ką ir kur“, Draugas (1958–04–24), 8. 380 Draugas, (1960–06–18), 4. 381 Mįslių konkursai buvo nebepopuliarūs, visgi pramoginis turinys išlieka. Sophie Barcus radijo programa išlaikė pramoginę laidą ilgus metus, tokia koncepcija palaikė ir „Margutis“, „Šaltimieras“. 93 dažnai pasireiškia įvairios meninės jėgos. Vietos teatrai, chorai ir kt.“382 Programos koncepcija buvo ryškiai apsibrėžta laidų metu: „Lietuvos prisiminimų programa, kaip jos vedėjas kiekvieną sekmadienį kartoja, yra kultūrinė – komercinė. Būtų žymiai geriau, jeigu komercinės dalies visai nebūtų, tačiau komercinėj stotyje, aišku, to išvengti negalima. Reikia tik džiaugtis lietuvių ir ne lietuvių biznierių nuoširdumu, kurių dėka per 25 metus ši programa išsilaikė. Programos naudą tikrai supranta kiekvienas klausytojas, kada kiekvieną sekmadienį pietų metu turi progą girdėti lietuviškas dainas ar muziką, išgirsti kolonijos naujienas.“383 Šios programos pagrindinis išsilaikymo šaltinis buvo komerciniai skelbimai, greta kurių buvo transliuojama lietuviška muzika ir trumpos žinios. Programa dar veikė ir 1985 m., o vėlesnių žinių neišliko.384 Viena vertus, pasirinkti pramoginį – komercinį turinį buvo programos steigėjų pasirinkimas, kita vertus, tokį modelį dažnai padiktuodavo radijo stotis, iš kurios transliuojama. Ne visuose regionuose buvo prieinamos visuomeninės radijo stotys, kuriose visiškai nebuvo komercinių skelbimų. Kitais atvejais buvo perkamas eterio laikas iš komercinio transliuotojo ir laidos metu įterpiami vietiniai skelbimai. Vienas iš būdų atsiriboti nuo stoties siūlomų skelbimų, buvo vietinių bendruomenės skelbimų naudojimas sutarus su stotimi. Populiariojo turinio programose buvo pranešama pagrindinė informacija apie vietinėje lietuvių bendruomenėje vykstančius renginius ir įvykius. Lengvos pramoginės programos kaip Vaterburio „Lietuvos prisiminimų“ radijo programa, kviesdavo bendruomenę skelbtis jos eteryje, ji skelbėsi esanti atvira visoms lietuviškoms organizacijoms.385 Pramoginis turinys neatriboja radijo laidų nuo bendruomenės, tačiau svarbesnių žinių apie Lietuvą, JAV lietuvius, pasaulio žinių tokiose programose nebuvo, nebuvo gilinamasi į situaciją, nes laikomasi apolitiškos pozicijos ir stengiamasi sukurti malonią lietuvišką pramoginę aplinką klausytojui. Platesnės žinių rubrikos išryškėjo tik pokario metais, kitą vertus tik nedidėlė dalis šių programų sugebėjo ilgai transliuoti. Karas ir pokario metai radijo medijai, ypač lietuvių bendruomenėje, paliko gilų pėdsaką. Iš lengvabūdiškos pramoginės kultūros pereita į informacinę žinių sferos dominuojamą erdvę, kurioje radijas tapo kur kas svarbesnis. Radijo programos kurdavo atskirą kultūrinę rubriką, kurioje pristatydavo muziką, literatūrą ir teatrą, vien tik pramoginio turinio programų beveik neliko.386 Nusistovėjus politiniai padėčiai, buvo kuriamos aukštesnio kultūrinio lygio

382 „Lietuvos prisiminimų radijui Waterbury 25 metai“, Dirva, (1961–06–12), iškarpos iš: LTSC/ŽKM b. neaprašytas segtuvas, „Radijas“, Žilevičiaus arba Žmuidzinavičiaus asmn. 383 Ibid. 384 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, (1985), 62, 63. 385 Lietuvos prisiminimų radijui Waterbury 25 metai, Dirva, (1961–06–12), iškarpos iš: LTSC/ŽKM b. neaprašytas segtuvas, „Radijas“, Žilevičiaus arba Žmuidzinavičiaus asmn. 386 Populeriojo – pramoginio ir muzikinio turinio rubrikas turėjo visos didžiosios radijo programos, kaip S. Barcus, „Margutis“, S. Stukas. 94 populiariosios radijo programos, tokios kaip Kazės Brazdžionytės radijo laida,387 P. Jasiukonio, kuri buvo orientuota į lietuvių operos ir operos solistų kuriamą muziką ir bendruomenės informavimą. Kita vertus, lietuvių bendruomenė nebuvo tokia koncentruota, o keliami tikslai buvo kur kas paprastesni negu pokario lietuvių. Grinorių kartos išeivija buvo darbininkai, kuriems norėjosi pramogų, o DP bangos atstovai radijo medijai kėlė informacijos sklaidos tikslus. Dauguma radijo programų deklaravo siekiančios reprezentuoti lietuvių kultūrą ir identitetą, visgi tik išskirtiniais atvejais tam buvo metamos labai stiprios pajėgos pasitelkiant įvairias priemones. Šiose radijo programose didžiausias dėmesys skiriamas, viena vertus, lietuvių bendruomenės kultūriniam ugdymui ir tobulėjimui, edukacijai, kita vertus, lietuvių reprezentacijai amerikiečių tarpe. Siekiant šių tikslų buvo kuriamos atskiros programų rubrikos, kurių metu pristatoma naujausia lietuviška muzika, bendraujama su menininkais. Ryškius kultūrinio radijo bruožus turėjo visos didžiosios programos – socialiniai radijai, kurios pasitelkusios savo platų talkininkų ir susijusių organizacijų ratą gebėdavo plačiai reprezentuoti lietuvišką kultūrą. Vienas tokių atvejų buvo J. Stuko radijo programos, kurios pasižymėjo gausiu kultūriniu turiniu ir veikė kaip plati multifukcijinė organizacija. J. Stuko radijas transliavo dviejomis kalbomis. Atskira programa anglų kalba buvo skirta lietuvių kultūros pristatymui amerikiečiams. Šios programos socialiniai bruožai ir organizaciniai aspektai aptariami socialinių radijų skyriuje. Keičiantis radijo medijai, keitėsi ir jos populiarusis turinys, iš vien tik populiariajam turiniui dedikuotų programų pereita prie populiariojo turinio rubrikų. Pauliaus Jasiukonio radijo rubrika „Lietuviška scena“, transliuota Los Andžele, buvo kultūrinio pobūdžio programa, skirta ne tik informacijos sklaidai, tačiau ir lietuvių kultūrinio gyvenimo reprezentacijai.388 Laidoje buvo rengiami interviu su lietuvių rašytojais, kitais intelektualais.389 Tokio pobūdžio straipsniai dažnai pasirodydavo ir spaudoje. Jie reprezentavo radijo programų, kultūrinio gyvenimo ir periodinių leidinių sąsajas bendruomenės rėmuose. Komercinė samprata ir pramoginė kultūra ėjo greta. Tiesioginė koreliacija tarp lengvo turinio, dominuojamo muzikos ir reklaminių žinių suteikė šioms programoms paprastumo, radijas buvo fonu darant kitas veiklas, o ne pagrindine veikla. Pramoginio radijo koncepcija buvo paremta pramoginiu turiniu ir paprastos informacijos sklaida. Vadinamasis „painformavimas“ apėmė

387 Priedas nr. 12, Kazės Brazdžionytės radijo programa transliuota – Čikagoje Ilinojaus vls. ir Snt. Peterborge Floridos vls. 388 P. Jasiukonio radijo programos tekstai, 1954–1958 m., P. Jasiukonio fondas, VDU BR, f. 129749, b. RF4–89 iki RF4–105. 389 Kultūriniame žurnale „Akiračiai“ buvo spausdinami tokių pasikalbėjimų tekstai. 1970 m. buvo spausdinamas pasikalbėjimas Los Andželo lietuvių radijo valandėlės programoje su Broniumi Raila „Los Andželo. Paliks graudi tiesa“, Pauliaus Jasiukonio ir Bronio Railos pokalbis Los Angelo lietuvių radijo programoje, Akiračiai, Nr. 4(18), (1970), 1. 95 pagrindinių žinių pristatymą, sveikinimus ir mirties pranešimus. Tiesa, mirties pranešimai buvo girdimi visose radijo programose. Šios informacijos viešinimas suvoktas kaip vienas iš pagrindinių uždavinių, keliamų bet kuriai lietuvių radijo programai. Tokie skelbimai buvo platinami ir spaudoje, visgi atokesnėse lietuvių kolonijose, kuriose kasdieninės spaudos nebuvo, radijas tapo greičiausiu būdu informuoti bendruomenę apie šventes ar netektis. Radijo programos atlikdamos socialinį vaidmenį ir informuodamos bendruomenę papildydavo biudžetą klausytojų ir pranešėjų aukomis, atsiunčiamomis šalia minimų pranešimų. Šis vaidmuo ir įplaukos kai kurioms radijo programoms buvo neįkainojamos, pasitaikė tokių atvejų, kai radijo stočiai uždraudus mirties ir gimimo metrikų skelbimą jos eteryje, lietuviška radijo programa buvo priversta užsidaryti. Jaučiamas tiesioginis ryšys tarp tokių laidų veiklos turinio ir auditorijos. Dažnai laidos neatlaikydavo konkurencijos su stipresnio turinio programomis, jų klausytojų ratas susitraukdavo ir laidos likviduojamos. Vietovėse, kur programa būdavo vienintelė, jos egzistavimas patvaresnis, tačiau kultūrinė ir socialinė reikšmė kur kas menkesnė, apsieinama su muzika ir „painformavimais“ apie bendruomenės įvykius, mirtis, jubiliejus ir t.t. Specifinį turinį transliuojančiai ir į specifinę auditoriją nutaikytai radijo programai sunkiau pritraukti rėmėjus ir klausytojus, taigi ir išsilaikymas pakankamai sudėtingas. Pramoginės programos dažnai remdavosi mažo kolektyvo pastangomis, vienos šeima, vienu rėmėju, vienu vedėju. Kadangi žmogiškieji resursai buvo menki, tai ir pats turinys buvo paprastas ir primityvus. Netekus kažkurio iš programos sudedamųjų vardiklių, tekdavo užsidaryti.

3.2. Religijos vaidmuo lietuvių audio – vizualinėse medijose

Lietuvių bendruomenėje religija vaidino vieną iš pamatinių tautinio suvokimo vaidmenų. Krikščioniškoji pasaulėžiūra buvo būdinga ne tik bažnytinėje aplinkoje, šalia bažnyčios veikė ne viena stipri krikščioniška organizacija, tokia kaip ateitininkai, vyčiai. Bendruomenėje, kurioje religija vaidiną tokį svarbų vaidmenį, ji neatsiejamai atkeliauja ir į medijas, radijas ir televizija buvo ne išimtis. Daugelis radijo programų turėjo religinio pobūdžio rubrikas, vis dėlto keletas programų išsiskyrė iš bendros tendencijos, nes didžioji dalis jų transliuojamo turinio buvo religinio pobūdžio390, o radijo programa kuriama bažnyčios iniciatyva arba tokių religiškai stipriai angažuotų organizacijų kaip jaunųjų lietuvių katalikų organizacija ar lietuvių „Vyčiai“. Lietuvių bendruomenėje JAV, ypač ankstyvuoju periodu, bažnyčia vaidino vieną iš svarbiausių vaidmenų, vienijant, informuojant ir buriant bendruomenę. Bažnyčios funkcija buvo reikšminga pradedant ankstyvąja emigracija, baigiant DP kartos atvykimu į JAV. Bažnyčia tapo

390 Priedai nr. 12, Lietuviškos radijo programos, Čikagos radijo programa “Dangiška šviesa“. 96 vienu pagrindinių informacijos sklaidos šaltinių. Gilus religijos ir lietuvių santykis kilo iš namų atsivežtos tradicijos. Bažnyčia buvo suvokiama kaip neatsiejama dalis lietuviškumo.391 Taigi plečiantis komunikacijos erdvei, bažnyčios apraiškos persikėlė į radijo erdvę. Pasitelkusi radijo mediją, bažnyčia perkėlė dalį savo komunikacijos erdvės į elektroninį lauką. Taip ji tapo labiau prieinama ir pasiekiama. Lietuviai kunigai taip pat buvo aktyvūs bendruomenės dalyviai, taigi buvo siekiama abipusio bendradarbiavimo. Šis radijo ir bažnyčios ryšys ryškiausiai jaučiamas, stipriose parapijose, didžiuosiuose miestuose. Aktyvus bažnyčios vaidmuo televizijoje jaučiamas per jaunimą. Bažnyčią vizualinėje medijoje reprezentavo kun. Algimantas Kezys, kuris vesdavo kasmėnesinę krikščionišką laidą Jaunimui392 „Lietuviai televizijoje“ TV programoje. Kun. A. Kezys turėjo nuolatinę programėlę, kuri buvo transliuojama kas antrą savaitgalį.393 Jaunimo centre suburta jaunimo grupė dalyvavo „Lietuviai televizijoje“ programų kūrime. Jaunimo centro programa paskutiniais „Lietuviai televizijoje“ gyvavimo metais padėjo užpildyti eterio laiką, kita vertus, finansiškai parėmė laidos biudžetą,394 kuris buvo pakankamai skylėtas. Vis dėlto religija televizijoje nevaidino tokio svarbaus vaidmens kaip radijo programose. Kur kas ryškesnis bažnyčios ir radijo santykis, kuris atsiskleidžia per kasdieniškesnę radijo mediją ir bažnyčios kuruojamas programas. Šaltiniuose rasta informacija byloja, kad dauguma radijo programų buvo susietos su bažnyčios veiklomis tiesioginiais ryšiais. Pradedant asmeninėmis kunigų iniciatyvomis dalyvavaujant programų kūrime ir valdymo procese, baigiant bažnyčios kuruojamomis programomis. Religijos pėdsakai randami „Margučio“, „Tėvynės garsų“, S. Barcus radijo programose. 395 Greta programų, kuriose visiškai nebuvo jokio religinio turinio,396 egzistavo didelė grupė tokių, kuriose religija vaidino pagrindinį vaidmenį. Religijos ir radijo medijos santykių lygmenis galime suskirstyti į keletą grupių. Pirmas bažnyčios ir radijo sąlyčio taškas buvo pasaulietinė radijo programa, kurioje maža dalis eterio skiriama krikščioniškai informacijai. Skelbiama bažnyčios informacija ir bendruomeniniai įvykiai, kartais kalbinami bažnyčios atstovai. Nėra fiksuotos religinio turinio rubrikos. Neįpareigojantis santykis atspindi didžiosios dalies programų idėją. Reprezentuojama visa bendruomenė, taip pat ir religinė, neskirstant pagal tikėjimą, kultūrinius įsitikinimus. Tokios nereguliarios programos ir pokalbiai buvo dažnas reiškinys mažesnėse radijo programose, kurios

391 J. Girnius, Tauta ir tautinė ištikimybė, l. 145-163. 392 A. Šluto „Lietuviai televizijoje“, A. Kezio Jaunimo centro valandėlė. Dokumentas, APŠA, b. „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 393 Kvietimas paremti Jaunimo centro valandėlę. 1975 rugpjūčio 10 d. valandėlė „Lietuviai televizijoje“ nuo 1975 birželio 15 d. ant firminio Jaunimo centro lapo, APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 394 Ibid. 395 Kalbos per radiją 1968–1980, LTSC/PLA, Reg. Nr. 14030, dėžė nr. 6, b. 69 – 74. 396 K. Brazdžionytės Lietuvos Aidai Čikagoje, Antony A. Rudžio radijo forumas Čikagoje ir keletas kitų. 97 neturėjo kasdieninių transliacijų, taigi turėjo taupyti radijo eterio laiką. Bažnytinių švenčių metu paprastai buvo pasikviečiamas kunigas, kuris skaitydavo pasveikinimą Šv. Kalėdų, Šv. Velykų progomis. Šios šventės buvo laikomos visos bendruomenės šventėmis.397 Antra, pasaulietiški radijai, kuriuose religinio turinio informacija turi didelę reikšmę, tačiau užima tik dalį eterio laiko. Dažnai programos tinklelyje atsiranda kunigo valandėlė. Tai buvo vienas iš dažniausių atvejų. Tokias valandėles turėjo visos didžiosios kasdieninės radijo programos, kurios vaidino kur kas didesnį vaidmenį nei trumpos savaitinės valandėlės. 398 Šios didžiosios programos paprastai transliavo kasdien arba bent keletą kartų per savaitę, taigi skirti keletą minučių religiniams pokalbiams jiems buvo paprasta, o tokios pastangos pritraukdavo krikščioniškąją bendruomenės dalį, atsipirkdavo klausytojų palankumu. Religinė rubrika taip pat ryškiai matoma mažesnių, kartą ar porą kartų per savaitę transliavusių programų tinkleliuose, ypač ji būdinga sekmadieninėms programoms399. Tokios rubrikos įtraukimas pritraukia daugiau lietuviškos auditorijos, skatina bendruomenės konsolidaciją. Tai būdinga mažosioms lietuvių kolonijoms, kurios įsikūrusios atokiau, kuriose radijas turėjo ne tik pramoginę funkciją, bet buvo bendruomenės komunikacijos ir socializacijos įrankiu. Toks atvejis buvo Baltimorės radijo programa „Laisvės Varpų“.400 Religines rubrikas turėjo tokios programos, kaip Baltimorės programa; Rochesterio „Dainos aidas“, Naujojo Džersio „Lietuvos prisiminimų“; Klivlendo „Tėvynės garsų“, ect. Šių programų veikloje kaip vieni iš bendruomenės klubo atstovų taip pat veikė ir kunigai, kurie skaitydavo specialias religines rubrikas, taip pat prisidėdavo prie programos kūrimo/organizavimo darbų. Bažnyčios ir radijo laidų santykis nebuvo vienasluoksnis, per kunigus ir religinį turinį dalis programų taip pat galėjo surinkti papildomas pinigines lėšas. Daugumai religinio turinio intarpų radijo programose atstovavo katalikų konfesijos atstovai, tačiau Čikagoje veikė stipri protestantiška tautinė Tėviškės parapija. Ji taip pat aktyviai reiškėsi radijo medijoje. Archyve esantys Tėviškės parapijos pamokslų skaitytų per radiją tekstai byloja apie aktyvų bendradarbiavimą su įvairiomis radijo stotimis.401 Šios programos ir pamokslai

397 Margučio radijo programoje, taip pat pasisakydavo kunigai, tiek katalikų tiek protestantiškų konfesijų. J. Minelgaitė, Margučio radijas JAV XX a. 6 – 9 dešimtmečiuose., 35 – 36. 398 Sophie Barcus – Lietuvos Aidai. Red. St. Semėnienė, „Sophie Barcus Radio programą prisimenant“, Draugas, priedas: Moterų gyvenimas, (Čikaga, 1988–07–09), 5. 399 Hartfordo – „Tėvynės garsų“ radijo programa vadovaujama A. Dziko; Bostono – Lietuvių radijo valanda, A. Kneizys vedėjas; „Amerikos Lietuvių balsas“ (Adolfo Damušio „Žodis į Detroito lietuvius Kristaus Karaliaus šventės proga“ (1958 10 26) per “Lithuanian Voice” radiją, VDU, LII, F. 8, ap. 1–1, b. 193; Rochester – „Dainos aidas“ ( JAV LB Kultūros 2002 m. premijų laureatai, Radijo programa „Dainos aidas“, Izabelė Žmuidzinienė ir R.A. Kiršteinas, Draugas, Literatūra, menas, mokslas, Nr. 217 (37) (2002–11–09), 2, iškarpa iš: BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c; Niujorko – Laisvės žiburio radijo programa, R. Kezys, programa pradedama religiniu žodžiu. (Sveikinimo laiškas R. Keziui nuo Vysk. Pauliaus A. Baltakio, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 3, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 400 A. Ingaunienės, Laisvės varpo radijo programos vedėjos laiškas Lietuviu Fondui, 1982–12–20, LB Hot Springs apylinkė, LTSC, Reg.nr. 12716, dėžė nr. 1. 401 Tekstai ne kasdieniniai, netgi ne kassavaitiniai. Dalis datuotų, kiti ne. Daugiausiai Sophie Barcus radijo programos, kita dalis „Margučio“, visgi Margučio atvejų pasitaiko retai. LTSC/PLA, Reg. nr. 14030 dėžė nr. 6, b. 70. 98 išsiskiria, nes yra skirti liuteronų bendruomenei JAV, veikusiai po Tėviškės parapijos402 vėliava. Parapija buvo ne tik stiprus religinis centras, tačiau ir bendruomenės, ir lietuviškumo centras. Protestantiškos parapijos skiriasi nuo katalikiškų, nes jose nebuvo vieno bendro pasaulinio centro, nebuvo centralizacijos, veikla pakankamai individuali ir koncentruojama į vienos parapijos ar valstijos lygmenį. Transliuoti proginiai pamokslai, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų progomis.403 Rastuose pamokslų tekstuose nurodyta, kad jie transliuoti ir per „Amerikos Balso“ radijo programą, bandyta pasiekti ir okupuotoje Lietuvoje likusius protestantiškojo tikėjimo asmenis. Šis bendradarbiavimas byloja apie bendruomenės daugialypiškumą ir siekį prisitaikyti prie plataus klausytojų rato, neapsibrėžiant vienos konfesijos rėmuose. Trečias sąlyčio taškas buvo radijo programos, kurias įkūrė ir kontroliavo bažnyčios atstovai, kunigai, vienuoliai, aktyvus pasauliečiai. Šio turinio radijo programos yra skirtos tik bažnytinės informacijos sklaidai ir krikščioniškų idėjų propagavimui. Į šią veiklą aktyviai įsijungė katalikiškas jaunimas ir jų organizacijos. Jau minėjome TV laidelę, kurioje aktyviai dalyvavo katalikiškas jaunimas, taip pat šiaip grupei priklausė vyčių organizuota ir koordinuota Pitsburgo „Lithuanian catholic hour“ radijo programa, Klivlende veikusi „Gyvenimo varpų“ radijo programa. 404 Tokio pobūdžio radijo programų nėra gausu, galime išskirti tik keletą, dažnesni yra jau aptarti pasaulietinių programų su religiniais intarpais atvejai. Išskirtinis šių programų bruožas tas, kad jų steigėjai buvo religinės organizacijos, katalikai, ateitininkai. Religinio profilio programos buvo vienos patvariausių. Įtakos pastovumui ir patvarumui turėjo religijos, kaip konservatyvaus ir pastovaus socialinio darinio, vaidmuo. Auditorija buvo koncentruota ir specifinė, keičiantis generacijoms, keitėsi ir programos, visgi jos išlikdavo bažnytinio turinio. Religija programose buvo tapatinama su tautiškumu ir lietuviškumu. Lietuviškos krikščioniškos programos per daug neišsiskyrė iš bendro medijos lauko. Jų organizaciniai principai buvo paremti klubo samprata, o finansinė našta dažniausiai dalinama būtent visiems klubo nariams, parapijiečiams, radijo programos klausytojams. Išskirtinės paramos iš bažnyčios šaltiniuose nepavyko rasti, visa koncepcija buvo remiama tik bendruomenės palaikymo principu, dažniausiai visiškai atsisakant reklaminio turinio arba liekant tik ties lietuviškomis tikslinėmis reklamomis. Plačiame lietuvių radijų lauke galime išskirti keturis krikščioniškus radijo atvejus. Pirmasis atvejis buvo „Draugo“ dienraščio remta radijo programa. Ši radijo programa imta transliuota

402 LTSC/PLA, Reg. nr. 14030 dėžė nr. 6, b. 70. 403 Kalbos per radiją 1968–1980, LTSC/PLA, Reg. Nr. 14030, dėžė nr. 6, b. 69 – 74. 404 Lietuvių radijo valandos piknikas, Pittsburgh. PA., leidinys nežinomas, iškarpa iš: BLKM, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 99 dar iki Antrojo pasaulinio karo. Pirmosios žinios apie ją aptinkamos 1935 m.405 Radijo programa pirmaisiais metais, regis, buvo trumpo formato (1938 m. transliuota iš WEDC 1210 kil. radijo stoties, trečiadieniais 16:00 – 16:30 val.).406 Vėliau keletą kartų buvo keista radijo stotis (1940 m., WGES stotis, antradieniais 19:30 val.,407 19:30- 20:00 val.;408 1954 m. pabaigoje, iš WOPA radijo stoties 1490 AM. ir 102,3 FM bangomis 5 kartus per savaitę, nuo 20:30 val. iki 21 val.; 409 1958 m. penkis kartus per savaitę).410 Vėliau laida imta transliuoti penkis kartus per savaitę. Iš abiejų radijo stočių tuo metu taip pat transliavo S. Barcus radijo programos. Dažnai iš vienos stoties transliuodavo daugiau mažumų radijo programų, joms buvo skiriamas specialus eterio laikas. Ši laiką skirdavo licenciją stočiai suteikianti valdžios įstaiga arba pati stotis orientavo veiklą į mažumų radijo transliacijas. „Draugo radijo“ programos krikščioniškoji pusė radijo turinyje nebuvo tokia ryški, kaip kitais religinėms organizacijoms priklausančio radijo atvejais. „Draugo“ dienraštis, koordinavęs šios programos veiklą, priklausė katalikiškai krypčiai, todėl religinio atspalvio būta, bet jis nedominavo. 411 Deklaruojamas radijo turinys buvo gana paprastas: „Įdomūs pranešimai. Žinios. Muzika. Dainos. Dalyvauja geriausios meno jėgos. Kviečiame visus mūsų gerbiamus skaitytojus pasiklausyti šių radio programų, nes bus dedamos pastangos padaryti jas kuo puikiausiai ir vertas jūsų pasiklausymo.“.412 Turtingas radijo programos turinys bylojo apie lengvai prieinamus informacijos šaltinius. Bendradarbiavimas su dienraščiu radijo programos turinį praturtino spalvingomis rubrikomis. Iš pirmo žvilgsnio standartinis pramoginis radijo turinys radikaliai pasikeisdavo bažnyčios švenčių laikotarpiais. Štai 1940 m. Gavėnios periodų trečdalis radijo laidos buvo skiriama liturginei daliai: „Gavėnios periodu, programoje bus transliuojama po 10 min. religinio turinio, su giesmėmis, pamokslais“.413 Nors informacijos apie radijo veiklą karo metu neišlikę, panašu, kad pokario laikotarpis paliko savo pėdsaką. Kita vertus, programa imta transliuoti net 5 kartus per savaitę, o tai leido laidos vedėjams sutalpinti kur kas daugiau informacijos. Šios radijo programos pasaulietiškumas dar labiau atsispindi vėlesnio laikotarpio reklaminiuose skelbimuose. Viename

405 Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 1, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2– –3, p 241a/14c. 406 Skelbimas, Draugas, 60 (1938–03–12), 4, 5. 407 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, 1940–04–07, l. leidinyje nenumeruoti (Visų lietuviškų radijo laidų Čikagos apylinkėse sąrašas), BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c.; Skelbimas, Draugas, Nr. 37, (1940– 02–13), 5. 408 P. Daužvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05– 06, LTSC/PLA, Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 409 Skelbimas, Draugo radijas, Draugas, Nr. 297 (1954–12–20), 8. 410 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, Leidimas II, (1958), 162. 411 Draugo paantraštėje aiškiai deklaruotas santykis su religija ir bažnyčia: Leidžia Lietuvių katalikų spaudos draugija. Vienintelis tautinės ir tikybinės minties lietuvių dienraštis pasaulyje. 412 Skelbimas, Draugas, Nr. 37, (1940–02–13), 5. 413 „Draugo“ gavėnios radijo programa, Draugas, (1940–02–10), 5. 100 iš 1954 m. skelbimų pabrėžiama, kad radijo programoje buvo kelios rubrikos: religinė valanda, politinės žinios, Čikagos žinios, radijo teatras, lietuviška muzika, filmų apžvalgos, sporto ir kultūros apžvalgos.414 „Draugo radijo“ programoje atsirado daugiau politinio turinio. Informacija apie programos finansinę pusę taip pat labai fragmentiška. Periodikoje teigiama, kad programą iniciavo ir rėmė „Draugo“ dienraštis. Taip pat buvo sukurtas „Draugo radijo“ klubas, suburta radijo klubo vadovybė415. Radijo programa buvo atskirta nuo dienraščio, finansiškai buvo prašoma ją remti kaip atskirą vienetą. „Draugo“ dienraštis buvo išlaikomas iš skaitytojų prenumeratų, o štai radijo medijos atvejų tokių prenumeratų nebuvo. Prieššventiniu laikotarpiu „Draugo“ dienraštyje spausdinti kvietimai paremti „Draugo radijo“ programą: „"Draugo" radijo klubas. "Draugo" radijo vadovybė kreipiasi į lietuvišką Chicagos visuomenę, prašydama Kalėdų proga pasiųsti bent po 1 doleri kultūrinės radijo programos išlaikymui. "Draugo" radijo vadovybė žino, kad katalikiškoji Chicagos visuomene nori programos, kuri nebūtų perkrauta į ekonominiais skelbimais. Ji dėjo daug pastangų ši klausytojų norą patenkinti. Tačiau tik visuomenei aktyviai prisidedant bent maža auka bus galima tikėtis išlaikyti ir nuolat gerinti kultūrinę programą: muziką ir teatrą. Radijo rėmėjų, įmokėjusių bent 1 dolerį, pavardės bus paskelbtos per radiją..“.416 Nors „Draugo“ redakcija ir radijo klubas bazavosi tose pačiose dienraščio patalpose, organizaciškai klubas buvo atskirtas nuo dienraščio. Deja, neišlikę ir radijo programos vedėjų ar „Draugo“ klubo narių tapatybės, tik P. Šaltimiero biografijoje minima,417 kad jis savo radijo karjerą pradėjo būtent šioje radijo stotyje. „Draugo radijo“ programos pėdsakai nutrūko 1958 m., šaltiniuose tais metais programa paminėta paskutinį kartą.418 „Draugo radijas“ buvo tiesiogiai susijęs su dienraščiu, pirmiausiai steigimo klausimu, vėliau informacijos dalijimosi klausimais. Iš gausių radijo rubrikos skaičiaus matyti, kad dienraštis dalijosi turimą informaciją, visgi lieka neaišku, kodėl išlikę tiek mažai informacijos apie šios tautinės – katalikiškos radijo programos istoriją, o informacijos dienraštyje tikrai nedaug. Visiškai kitaip atrodo katalikiško laikraščio „Darbininkas“ santykiai su jo įkurta radijo programa. „Darbininko“ radijo programa aktyviai bendradarbiavo su laikraščiu, taip sukuriant medijų grupę, priešingai nei „Draugo“ atveju, kur programa buvo visiškai atskiras projektas. „Darbininko“ radijo programą įkūrė Romos katalikų šv. Juozapo darbininkų draugija, kuri jau leido „Darbininko“ laikraštį. Tokio paties pavadinimo radijo programa pirmą kartą prabilo 1934

414 Skelbimas, Draugo radijas, Draugas, Nr. 297, (1954–12–20), 8. 415 Skelbimas, Draugo radijo klubas, Draugas, Nr.293, (1954–12–15), 8. 416 Ibid. 417 Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 2, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2– 3, p 241a/14c. 418 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 1958 m. antrasis leidimas, l. 162. 101 m. gruodžio 14 d. iš WAAB radijo stoties.419 Vos pradėjus laidos transliacijas, „Darbininko“ dienraštyje spausdinta išsami informaciją apie radijo programą. Pirmajame puslapyje pateikiamas radijo laidos scenarijus, paskutiniame puslapyje talpinami klausytojų atsiliepimai ir atsiųstos aukos.420 Artimas santykis tarp dviejų žiniasklaidos priemonių išliko ir vėliau. „Darbininko“ radijo programa, regis, buvo labiau orientuota į darbininkus, joje religinių bruožų kur kas mažiau. Beveik kiekvieno laikraščio numeryje talpinama radijo programos reklamėlė, kviečianti pasiklausyti radijo programos, trumpai informuojant apie jos turinį, štai 1940 m. rašoma: „Šeštadienį, vasario 25 d. 2 val. po pietų iš WCOP radio stoties, Boston, Mass, vėl turėsime progos klausytis gražių dainų, muzikos ir kalbų programos.[...] Draugijos savo parengimus ir biznieriai savo biznius skelbkite Darbininkų Radio programoje ir šeštadieniais, o laikraštyje „Darbininkas“ antradieniais ir penktadieniais.“421 Toks artimas bendradarbiavimas išliko tiek karo, tiek pokario metu. Iš šio reklaminio skelbimo galime matyti dviejų medijų bendradarbiavimo pavyzdį, kai dvi medijos ne konkuruoja, o palaiko viena kitos veiklą. „Darbininko“ laikraštis puikiai bendradarbiavo su radijo programa ir veikė kaip bendra žiniasklaidos priemonių grupė, kuri generavo bendras pajamas abiejų žiniasklaidos priemonių išlaikymui. „Darbininko“ radijo programa taip pat rengė metinius koncertus, per kuriuos rinkdavo lėšas radijo programos išlaikymui. Skelbimuose nurodoma, kad bus rengiamas radijo koncertas,422 taigi greičiausiai piniginės lėšos renginiuose rinktos atskirai. Bažnytinis „Darbininko“ radijo turinys ryškiausiai pasireiškė 1948 m., kai atsižvelgus į klausytojų prašymus imta transliuoti sekmadieninė laida iš tos pačios stoties.423 Pranešime spaudoje teigiama, kad klausytojai jau seniai laukė katalikiškos radijo programos sekmadieniais,424 taigi progai pasitaikius „Darbininko“ radijas ėmėsi šių transliacijų. Vėliau stotis buvo keičiama, programa transliuota net tris kartus per savaitę, vis dėlto galiausiai likta prie dviejų laidų koncepcijos, vieną skiriant labiau pramogoms, kitą – religiniams sekmadieninio patarnavimams.425 Abiejų radijo laidų veikloje toliau dalyvavo tie patys kunigai ir aktyvistai, tiesiog buvo siekiama išpildyti sekmadienio katalikiškos programos poreikį. Visa radijo grupė periodikoje buvo imta vadinti Lietuvių katalikų radijo programa, visgi po poros metų

419 Tėvynė, 1983 m. Rugsėjo mėn. iškarpa iš: BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 420 Darbininko radijo programos rėmėjai, Darbininkas, (1935 01 11), 8. 421 Skelbimas, Darbininkas, Nr. 16, (1939 02 24), 1. 422 Skelbimas: Lietuvių radijo koncertas, Darbininkas, Nr.29, (1947 04 18), 6. 423 „1948 m. sausio 4 d. imta transliuoti du kartus iš WESX stoties, VI, 1:15 – 2:15 ir VII, 10:30 – 11:00 val. religinio turinio programa.“ Darbininkas, , Nr. 2, (1948 01 09), 1. 424 Antanas F. Kneižys vedėjas, Lietuvių katalikų radijo programa sekmadieniais, Darbininkas, nr.98,(1947 12 30), 1. 425 1948 06 18 transliuota tris kartus: WESX 1:15 val. po pietų ir VII, 10: 30 – 11:00 val. ryto Lietuviškas katalikiškas radijo pusvalandis ir papildoma programa iš WVOM stoties, 1600 kil. VII, 9:00 val. ryto. Darbininkas, Nr. 49 (1948 06 18), 1. 102 sekmadieninė programa nutraukta ir buvo likta prie Lietuvių radijo programos pavadinimo. 426 Nors laidų pavadinimai keitėsi, jos liko „Darbininko“ dalimi. Takoskyra tarp „Darbininko“ valdomų skirtingų medijos formų atsirado 6-tajame dešimtmetyje, o metams bėgant dvi po vienų skėčiu tilpusios medijos skilo į atskiras organizacijas. Iš „Darbininko“ puslapių radijo programa dingo 6–7 dešimtmečių427 sankirtoje, dėmesys koncentruotas tik į laikraštį, o apie programą ištikusias nesėkmes neužsimenama. Iš kitų šaltinių žinoma, kad programa prijungta prie „Laisvės varpo“ radijo programos, veikusios tose pačiose apylinkėse, o pastaroji programa transliavo dar ilgus metus ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.428 Trečiasis religinės organizacijos įkurto radijo pavyzdys buvo Lietuvių Vyčių organizacijos Pitsburgo skyriaus429 kurtas radijo pusvalandis. Informacijos, kaip ir apie pirmąsias, taip ir apie šią radijo programą, nėra gausu. Pirmoji laida transliuota 1949 m., JAV pasiekus pirmiesiems DP stovyklų pabėgėliams.430 Pensilvanijos Pitsburgo Lietuvių vyčių radijo programa pirmiausiai transliuota iš krikščioniškos orientacijos stoties WEDO,431 vėliau perkelta į kitą stotį, iš kurios transliavo visą likusi laiką: 1952 m. fiksuota, kad radijo programa transliuojama iš WLOA – 1550 kil. radijo stoties, sekmadieniais 1:30 – 2:00 val. po pietų.432 Remiantis keliais fragmentiškais atsiliepimais apie radijo programą, galime teigti, kad jos koncepcija buvo paremta religiniu edukaciniu turiniu. Į programą dažnai buvo kviečiami pranešėjai, paskaitų skaitytojai, dažniausiai kunigai, visuomenininkai, kurie kalbėdavo tiek proginėmis temomis, svarbių paminėjimų atvejais, tiek religinėmis temomis, pavyzdžiui, skaitydavo pamokslus. Vienas iš tokių epizodų aprašytas „Draugo“ dienraštyje: „Lietuvių katalikų radijo programa vadovaujama Lietuvių Vyčių retkarčiais transliuojama religines paskaitėles, kurias žmonės labai mėgsta. Rugsėjo 2 d. tokią paskaitėlę skaitė Tėvas J. Borevičius iš Čikagos. Tai buvo bene paskutinis jo vestų lietuviams misijų pamokslas, pasiekęs ir tuos klausytojus, kurie neįstengia atnaujinti savo dvasios misijos. Paskaitėlė, kuri savo gražiomis mintimis ir puikiais vaizdais taip pat praturtino radijo programą, buvo klausytojų su didėliu pasigėrėjimu išklausyta, (jų pačių atsiliepimais). Ta pačia proga tenka pastebėti, kad rugsėjo 9 d. programa bus skiriama Tautos šventės minėjimui. Ta proga

426 ALKA, Aplankas, Amerikos lietuvių radijas, Kvietimas “Silver Anniversary Banquet of the Lithuanian Radio Hour and Testimonial to Antony F. Kneizys director“ (Byla nenumeruota) Programos l. 7–10. 427 Darbininkas, nr. 17 (1968 03 05), 7. 428 Jungtinė Lietuvių radijo valanda, Draugas, (1969–10–08), 5. 429 Lietuviai Vyčiai (org. Anglų k. Knights of Lithuania) Lietuvių Vyčiai įkurti 1913 m., viena iš seniausių JAV lietuvių katalikų jaunimo organizacijų, veikianti iki šių dienų. Organizacija orientuota į lietuviškumo puoselėjimą krikščioniškoje dvasioje. 430 Radijo programų sąrašai: http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 431 WEDO – AM, 810 radijo stotis veikia ir dabar. Stotis įkurta 1947 m. transliuoja Pitsburgo apylinkėse. Radijo stoties tinklapis, žiūrėta 2018 01 14: http://www.wedo810.com/ ; Radijo stočių registras: https://radio– locator.com/cgi–bin/patg?id=WEDO–AM&h=D 432 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, vol.3, Nr. 2, (1952), 14. 103 atitinkamai paskaitėlę skaitys rašytojas Alfas Sušinskas.“.433 Periodikoje neišlikę daug informacijos apie programos turinį, visgi aišku, kad didžioji dalis programos buvo sudaryta iš tokių paskaitų ir religinės muzikos intarpų. Fiksuotas vienas iš pirmųjų programos direktorių/vedėjų – tai buvo tas pats paskaitų skaitytojas tėvas Jonas Borevičius, kuris radijo programos vardu patalpino sveikinimą „Draugo“ dienraštyje.434 Deja, kitų radijo bendradarbių nepavyko nustatyti. Programos ryškus religinis atspalvis matomas tiek iš turinio, tiek iš fakto, kad vienu pagrindinių jos viešųjų ryšių šaltinių buvo pasirinktas „Draugo dienraštis“, kuris nors ir leistas Čikagoje, talpino šios radijo programos skelbimus ir straipsnius apie ją. Panašių skelbimų iš kitų kolonijų leidinyje nėra gausu. Programos katalikiškumą rodo ir tai, kad programos vedėjas buvo kunigas jėzuitas. Religinių radijo fone taip pat buvo keletas nestandartinių atvejų, kurie šaltiniuose paminėti tik retkarčiais. Vienas tokių atvejų – „Gyvenimo Varpai“ religinė radijo programa Klivlende, kurios transliacijas buvo priglaustos po „Tėvynės garsų“ radijo programos skėčiu. J. Stempužis buvo Tėvynės garsų savininkas, po šios radijo programos skėčiu jis taip pat priglaudė radijo programą trijų Baltijos valstybių pabėgėliams „Baltijos aidai“ 435 bei religinę laidelę „Gyvenimo Varpai“. „Gyvenimo Varpų“ laidą vedė kun. Gediminas Kijauskas, Klivlendo Dievo motinos nuolatinės pagalbos parapijos klebonas.436 Prie programos veiklos prisidėjo Nijolė Kernauskaitė, o laidą globojo Klivlendo Dievo motinos nuolatinės pagalbos parapija. Laidos imtos transliuoti 1981 m. 30 min. trukmės laida transliuota sekmadienio rytais 9:15 val.437 Minėta parapija buvo gana stipri, greta radijo programos, taip pat leido parapijos biuletenį „Mūsų žingsniai“, rengė koncertus ir minėjimus.438 Parapijos aktyvumas, paskatino J. Stempužį, kuris pasiūlė ir ėmėsi transliuoti radijo programas/ rubriką religiniams patarnavimams. Radijo programa buvo vienas iš pasirinktų būdų komunikuoti su parapijiečiais, kurie negalėjo atvykti į bažnyčią. „Gyvenimo Varpų“ religinė valandėlė buvo paremta laiko pirkimu/perleidimu iš kitos lietuviškos programos, užpildant eterio laiką turiniu, taip pat patenkinant radijo programos klausytojus poreikius. „Gyvenimo varpų“ atvejis išsiskyrė iš kitų rubrikų/ laidų, kadangi ji buvo laikoma „Tėvynės garsų“ radijo programos dalimi, nors turiniu ir laidos finansavimu rūpinosi ne „Tėvynės garsų“ programa su J. Stempužių priešakyje, o rubrikos kūrėjai, t.y. bažnyčios parapija.

433 T.J. Borevičius per Vyčių radiją, Draugas, nr.210, (1951 09 07), 4. 434 Sveikinimas, Draugas, nr.300, (1949 12 23), 2. 435 Draugas, (1963–12–06), 5. 436 PLB radijo programų adresai 1986–10–31, PLB raštinės rinkti adresai, kontaktiniai duomenys, asmenų sąrašai. (...) lietuvių radijo programų JAV, apie 1981–1984 m., VDU LII, f.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16– 17. 437 Gyvenimo varpai, religinės minties 30 min. programa, Tėvynės garsai, Klivlendo lietuvių radijas 50 metų minėjimas, 1999 09 11 (nenumeruota). 438 V. Rociūnas, „Didysis rūpestis – Lietuviška parapija“, Į laisvę, nr. 87(124),(1983) 70, 71. 104

Kaip teigiama 50-mečio „Tėvynės garsų“ radijo programos leidinyje, ši radijo laidelė veikė šios programos rėmuose.439 Šia religinę programą su „Tėvynės garsais“ taip pat siejo šios programos savininkas J. Stempužis, kuris įvardijamas kaip abiejų radijo programų redaktorius.440 Kita vertus, Stempužio „Tėvynės garsai“ turėjo ir savo religinio turinio rubriką „Šventadienio mintys ir žodžiai“, kurią vedė Vacys Kavaliauskas.441 Visgi šalia šios radijo programos „Gyvenimo varpai“ transliavo dar ilgus metus. 1999 m. minint „Tėvynės garsų“ 50 metų sukaktį, buvo minimi ir 18 šios religinės laidos metų. Paskutinis religinio radijo atvejis, aptiktas archyvuose ir periodikoje, buvo Čikagoje veikusi radijo programa „Dangiška šviesa. Lietuvių krikščionių radijo valanda“. Deja, apie šią valandėlę pasakoja tik pora reklaminių skrajučių. Programa transliavo iš WHFC stoties Cicero, ši stotis buvo populiari tarp lietuviškų radijo programų ankstyvuoju periodu, dar iki Antrojo pasaulinio karo. Programa transliuota Čikagoje, jos vedėjais buvo Algirdas Jurėnas ir Jonas Gylys. Jurėnas buvo lietuvių evangelikų teologijos profesorius ir vertėjas, jo kolega taip pat aktyviai dirbo Čikagos bažnytinėje erdvėje.442 Visgi daugiau informacijos neišliko, tik šis trumpas programos prisistatymo lapelis. Analizuodami religijos ir radijo programų santykį, galime pastebėti programų geografinio pasiskirstymo ir koncentracijos tendencijas. Religinio pobūdžio programos buvo itin aktyvios Klivlendo apylinkėse, ten veikė kun. Gedimino Kijausko radijo programa, skirta vienos parapijos aptarnavimui, taip pat teritorijoje transliavusi „Tėvynės garsų“ radijo programa, turėjusi stiprų religinį užnugarį. Žvelgiant į Niujorko ar Čikagos apylinkes, tokių stipriai religiškai angažuotų atvejų nematome. Religinių teminių rubrikų pasitaiko, tačiau stiprios religinės programos nėra. Analizuojant radijo medijos ir religijos bendradarbiavimo lauką, matyti, kad radijo technologija vis dėlto nebuvo iki galo adaptuota lietuviškosios bažnyčios Amerikoje reikmėms. Vien tik religinio turinio radijo programos nesugebėjo pritraukti tiek klausytojų, kiek lengvesnio pramoginio turinio radijo programos, kurios bendruomenei teikė ne tik religinį turinį, tačiau ir pramogą. Keičiantis kartoms, religinio radijo samprata blėso ir užleido vietą plačiai veikusioms radijo programoms, orientuotoms į platesnį bendruomenės ratą. Išimtimi liko tik „Gyvenimo Varpų“ religinė radijo laida, veikusi po „Tėvynės garsų“ radijo programų skėčiu ir sukūrusi naują precedentą radijo ir religijos santykiuose.

439 „Gyvenimo varpai“, religinės minties 30 min. programa, Tėvynės garsai, Klivlendo lietuvių radijas 50 metų minėjimas, (1999 09 11) (nenumeruota). 440 „Per 39 metus J. Stempužis suredagavo, techniškai apipavidalino ir pranešinėjo apie 3,000 programų. Taip pat redagavo Dievo Motinos parapijos religinę radijo programą „Gyvenimo varpai". JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos prašomas, eilę metų redagavo Nepriklausomybės šventės ir Birželio tragiškųjų įvykių programas anglų kalba.“. „Mirė J. Stempužis“, Draugas, (1992–04–28), 1. 441 Tėvynės garsai, Klivlendo lietuvių radijas 50 metų minėjimas, (1999 09 11). 442 JAV lietuviai, biografijų žinynas, T. 1, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998), 309, 413. 105

3.3. Politika radijuje

3.3.1. Komunistinė lietuvių išeivių radijo koncepcija

Informacijos apie kitas kairiųjų radijo programas nėra gausu. Ankstyvuoju periodu, iki karo, veikė ir „Naujienų“ radijo programa, apie kurią šaltinių taip pat nepavyko rasti.443 Radijo pusvalandžio istorija byloja, kad panašios kairios pakraipos programų būta, tačiau daugiau informacijos apie šių programų veiklą nepavyko patikti. Prof. M. Hillmes konferencijos Lunde metu teigė, kad istorija yra žmonių prisiminimai, o žmonės mėgsta pamiršti istorijas, kurios jiems nepalankios.444 Panašus likimas ištinka ir lietuvių diasporoje veikusias kairiųjų arba komunistų radijo programas. Jų istorijos gana trumpos, o šaltinių apie jas išliko nedaug. Kontraversiška jų istorija buvo nepageidaujama lietuvių diasporos sąmonėje. Ryškiausias atvejis yra „Detroito Lietuvių radijo klubas“, kuris egzistavo ilgiausiai, o informacijos apie jos veiklą išliko gana daug. Tačiau reikia pabrėžti, kad ši informacija išliko, nes archyvas buvo persiųstas į sovietinę Lietuvą, kur jis buvo saugomas kaip sėkmingas komunistinės veiklos pavyzdys išeivijoje. Komunistinio lietuvių išeivių radijo įsteigimas ir veikla. Lietuvių bendruomenės komunikacijos lauke komunistinės pakraipos radijo laidų pėdsakai aptinkami dar 1941 metais,445 kai buvo įkurtas „Detroito Lietuvių radijo klubas“. Radijo klubas atvirai deklaravo palaikymą Sovietų Rusijai ir komunistinėms idėjoms. Istorikas Remigijus Misiūnas, teigia, kad pirmieji karo metai sustiprino JAV gyvenusius komunistus, kurie ėmė palaikyti Sovietų Sąjungą kare ir tapo JAV patriotais.446 Tokie bruožai matyti ir DLR klubo veikloje. Pati radijo programa įkurta po Vokietijos – SSRS karo pradžios ir, susidarius palankioms aplinkybėms, ėmė skleisti komunistinę propagandą JAV lietuvių tarpe. Organizacija aktyviai dalyvavo remiant karo prieš nacistinę Vokietiją idėją, pardavinėjo karo bonus,447 rinko lėšas Raudonajam Kryžiui. Tiek socialistiškai nusiteikusi lietuvių bendruomenės dalis, tiek JAV valdžia radijo programą gyrė ir sveikino už atliktus darbus, bet karui baigiantis, kai programoje imta transliuoti propagandinį turinį, nukreiptą prieš lietuvius karo pabėgėlius ir toliau transliuotas Sovietų Sąjungą palaikantis turinys, buvo išprovokuotas konfliktas. Pirmoji DLR klubo laida transliuota 1941 m. rugsėjo 7 d. iš Detroite įsikūrusios stoties

443 P. Daužvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05– 06, LTSC, Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 444 M. Hilmes, 2017–05 – 17–19 Tracing entanglements in Media History, Lund, Švedija, konferencijos pagrindinis pranešimas. 445 Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių organizacijų dokumentų kolekcija. Masio M. ir Masytės S. paruoštos Detroito lietuvių radio klubo programos, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 12–33. 446 Misiūnas, Remigijus, Lietuva prieš LTSR, (Vilnius: Versus aureus, 2007), 66. 447 „Karo bonai“ – obligacijų principu veikę, JAV vyriausybės į rinką paleidžiami investiciniai popieriai. Buvo platinami siekiant stabilizuoti finansinę padėti šalyje, didžiąją dalį šalies pajamų skiriant karo finansavimui. 106

WJBK.448 Laidos transliuotos sekmadienio rytais 9:00 – 9:30 val..449 Vėliau programa keitė transliacijų laiką (9:35 – 10:00)450, visgi liko prie rytinio laiko, 1947 m. DLR klubas pakeitė radijo stotį. Senoji radijo stotis keitė koncepciją ir atsisakė tautinėmis kalbomis vedamų laidų. Dar porą DLR klubo laidų buvo parengtos anglų kalba, be reklaminių skelbimų, jose pasakota apie Lietuvos istoriją. Programa perkelta į WJLB stotį (iš kurios nuo 1945 m. buvo transliuojama ir oponuojanti ALB radijo klubo programa).451 Susiorganizavimo prasme radijo programa veikė kaip klubas, kurio narių įnešamas įnašas sudarė radijo programos biudžetą ir padengė išlaidas. Tiesa, buvo ir kitų pajamų iš organizuojamų renginių bei skelbimų. DLR klubas veikė kaip organizacinė struktūra, kuri rūpinosi ne tik labdara,452 bet prodiusavo radijo programą, ieškojo rėmėjų, komercinių skelbimų. Klubo ir radijo programų veiklą valdė valdyba, bet svarbiausi asmenys buvo laidos vedėjas Masys ir jo dukra, kuri tvarkė klubo finansinius reikalus. Masio parengtame klubo veiklos aprašyme nurodyta tik viena valdybos sudėtis (pirmininkas – Dr. M. Palevičius; vicepirmininkas – George Nauseda; prot. sekretorius – Juozas Gugas; finansų sekretorė – S. Masytė; iždininkė – Nellie Baliunienė; radijo programų vedėjas (pranešėjas) – M. Masys).453 Taip pat išlikusi klubo nuotrauka, visgi ji nedatuota, o kitoje pusėje išvardinti tie patys valdybos nariai.454 Nors informacijos apie rengtus rinkimus ir visuotinius klubo susirinkimus esama, žinių apie kitokią valdybos sudėtį informacijos neaptikome. Pajamų išlaidų knygoje fiksuotas vienas iš pirmųjų 1942 m. gegužės 1 d.455 valdybos surinkimų, tačiau informacijos labai mažai. Neišliko išsamūs susirinkimų protokolai. Apie tokių posėdžių egzistavimą taip pat byloja radijo tekstai, 1946 m. gruodžio 22 d. laido vedėjas M. Masys, 275-os programos metu, pranešė apie visuotinį radijo klubo narių metinį susirinkimą: „Siandien 10 val. ryte ivyks Detroito Lietuviu Klubo pries-metinis susitikimas Klubo name ant West Vernor Highway prie Scotten. Bus renkama nauja valdyba del ateinanciu metu ir daug kitu

448 1941–1944, Masytės sustatyti Detroito Lietuvių radijo klubo programų darbo planai, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 12, l. 1; LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 42 ap. 449 Lietuvių bendruomenė JAV neturėjo nuosavos radijo stoties, taigi pirkdavo eterio laiką iš regione veikusių radijo stočių. JAV radijo stočių tinklą sudaro komercinės ir nekomercinės stotis, kurių paslaugomis naudojosi lietuvių bendruomenė. DLR klubas naudojosi komercine sotimi, taigi didelę dalį eterio sudarė komerciniai skelbimai. 450 JAV pažangiųjų lietuvių organizacijos, 1941–1944, Masytės sustatyti DLR klubo programų darbo planai, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 31, l. 23. 451 1947 10 05, laidos nr. 316, Pirmoji laida naujoje radijo stotyje, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 27, l. 94. 452 DLR klubo karo bonų perdavimo blankai, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 16. 453 1971 08 04 gautas Vilniuje (prierašas ranka). M. Masio parašytas pranešimas apie Detroito Lietuvių radijo klubo veiklą, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 108, l. 125, 126. 454 Vokas. Detroito lietuvių radijo klubo nuotrauka, 2 egzemplioriai, nedatuota, identifikuoti nuotraukoje esantis asmenis, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 31, l. 70. 455 1942 04 26, finansų knygos įrašas apie numatytą valdybos posėdžio datą, 1941–1955 Detroito lietuvių radijo klubo narių sąrašai, adresai ir finansų knygos, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 64. 107 reikalu kas link Klubo geroves. Istatymu Komisija yra pasirengus isduot platu reporta.[...]“456 Tokie visuotiniai susirinkimai, regis, buvo rengiami tuo pačiu metu, kiekvienais metais. Visuotinis narių susirinkimas spręsdavo svarbiausius klausimus ir rinkdavo valdybą, kuri užsiėmė kasdieniniu klubo veiklos koordinavimu. Neišlikę ir paskutiniojo visuotinio DRL klubo susirinkimo vykusio 1954 ar 1955 m.457 protokolai. Po šio susirinkimo radijo klubas užsidarė, o likę pinigai padalinti pažangiųjų laikraščių redakcijoms. Galime teigti, kad valdybos veiklos mechanizmas panašus į kitų tuo laikotarpiu veikusių radijo programų. Programos, siekdamos išsilaikyti, kurdavo klubą arba ne pelno siekiančią organizaciją, renkama valdyba rūpindavosi finansavimu, o vedėjas vesdavo programas ir rūpinosi turiniu. Panašu, kad šiuo atveju klubas oficialiai nebuvo registruotas, veikė bendruomenės lygmenyje. Lietuvių radijo programų organizacinių formų kontekste radijo klubas buvo viena iš populiariausių susiorganizavimo koncepcijų. DLR klubo nario įnašai pradėti rinkti nuo 1941 m. rugsėjo mėnesio, tada sudaryti pirmieji radijo klubo narių sąrašai ir išrinkta valdyba458. Pirmaisiais metais registruoti 108 nariai, bet metams bėgant narių skaičius mažėjo ir 1954–1955 metais, jau netransliuojant laidų, narių sąrašų knygoje fiksuojami tik 42 nariai.459 Klubas, nors radijo programos ir nebeturėjo nuo 1948 m., dar veikė iki 1955 m.. Greičiausiai buvo tikimasi atnaujinti radijo programą, to nepavykus padaryti likviduotas ir klubas, o likusios surinktos lėšos vėliau perleistos kitoms pro–komunistinėms lietuvių organizacijos išeivijoje. Klubo nario mokestis kito: pirmaisiais metais jis buvo 1–2 dol.,460 o po dešimtmečio nario įnašas nustatytas 0,25 dol.461 Visgi nario įnašai sudarė tik dalį klubo įplaukų. Jie taip pat kaip ir kitos radijo programos rengdavo koncertus ir piknikus. Kita vertus, ši radijo programa buvo sukurta komercinėje radijo stotyje, taigi jos metu taip pat buvo skaitomi komerciniai skelbimai, pranešimai ir paminėjimai, už kurių transliavimą buvo gaunamos pajamos. Programoje noriai reklamavosi įvairūs lietuvių kilmės verslininkai, pristatydami savo prekes ir paslaugas ir už tai mokėję pinigus. Išlikusiose DLR klubo finansinėse knygose matyti, kad kiekvienai programai buvo siekiama surinkti kuo daugiau tokių reklaminių skelbimų.462 Dalis iš komercinių skelbimų gautų pajamų buvo tiesiogiai atiduodamos radijo stočiai, iš kurios pirktas eterio laikas.

456 1946 12 22, Laidos nr. 275, Radijo programos metu skaitytas pranešimas apie susirinkimą, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 25, l. 241. 457 1955 m. Kvietimas radijo klubo nariams į visuotinį susirinkimą 1955 07 23, kvietimą pasirašė S. Masytė klubo finansų sekretorė, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 31, l. 33, 36. 458 1941 m., 1942 m., radijo klubo narių sąrašas, metinės įmokos, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 1. 459 1952 07 19, 1954 10 23, Sąrašas narių sumokėjusių metinį nario mokestį, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 43–46. 460 1941–1954, Detroito lietuvių radijo klubo narių sąrašai, adresai ir finansų knygos, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 1. 461 1955 10 23, iki visuotinio DLR klubo susirinkimo, metinį nario įnašą susimokėjusių klubo nariai sąrašas, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 45. 462 1941 m., Masytės sustatyti Detroito lietuvių radijo klubo programų darbo planai, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 12, l. 2– 6. 108

Komercinės radijo stotys taikydavo nuolaidą, jei tautinės mažumos radijo programoje buvo įterpiamos jos tiekiami komerciniai skelbimai. Lietuviai dažniausiai rinkdavosi brangesnį eterio laiko įkainį, o reklaminius skelbimus susirinkdavo iš lietuvių bendruomenės, taip propaguodami tautiečių verslus. Šiuo atveju reklaminiai skelbimai buvo gana įvairūs, reprezentavo ne tik lietuvių verslą. Daug metų buvo transliuojamos alaus reklamos, buitinių prekių parduotuvės reklamos,463 už kurias surinktos lėšos nukeliaudavo į stoties biudžetą. Radijo programai tokie skelbimai buvo naudingi, nes taip sumažėdavo eterio kaina. Dar vienas įplaukų šaltinis buvo klausytojų atsiunčiami sveikinimai ir paminėjimai. Tai tradicinis mažumų radijo programų bruožas, ypač būdingas komercinio pobūdžio programoms, ankstyvo laikotarpio (3 – 5 deš.) laidoms. Pirmaisiais programų veikimo metais didžiąją dalį eterio užimdavo būtent sveikinimai ir „atsiųsti“ paminėjimai, už kuriuos voke taip pat buvo siunčiama auka radijo programai. Sveikinimai buvo labai įvairūs – nuo sveikinimų svečiams atvykusiems į Detroitą paviešėti iki kvietimų susitikti, gimtadienių ar vestuvių. Greta buvo „paminėjimai“, kuriais dažniausiai pranešama apie mirusius arba padėkojama už dalyvavimą laidotuvėse. Tokios informacijos skelbimas neatsiejamas nuo išeivijos medijos sampratos. Radijo programa kaip socialinis centras privalėjo pranešti visas svarbiausias žinias ir naujienas iš bendruomenės gyvenimo. Tokia tendencija ypač ryški mažose lietuvių kolonijose, kurios neturėjo savo laikraščio. Radijo programos rinkdavosi kokią informaciją pranešti, visgi mirties ir sveikinimų atveju, buvo stengiamasi paskleisti visas žinias, kurios pasiekė radijo pranešėjus. Pagrindinės Detroito radijo klubo išlaidos, fiksuotos pajamų/išlaidų knygoje, buvo kas mėnesį mokamas mokestis už radijo eterio laiką ir pianisto išlaidos. 1941–1942 metais jos laikėsi apie 40 dolerių per mėnesį,464 iš jų vien radijo laiko išlaikymas 36 doleriai.465 Programos veikimo metais radijo laidos dar buvo dažniausiai atliekamos gyvai studijoje kartu su orkestru arba muzikine grupe, kurie gyvai eteryje atlikdavo muzikinius kūrinius. Retkarčiais taip pat buvo naudojami garso įrašai, plokštelės, vieliniai įrašai.466 Visgi iš laidų tekstų ir dažnai pasitaikančių komentarų, kad rėmėjų ar klausytojų paprašytos dainos nepavyko rasti, aišku, kad įrašai buvo sunkiai prieinami, o pasirinkimas menkas. Taigi muzikantai buvo neatsiejama radijo programos dalis. Dažnai programoje pasirodydavo „pažangiųjų“ organizacijų chorai467 ir kiti atlikėjai, tačiau

463 1941–1955 m. DLR klubo finansų knygose pateikiama informacija apie gautas pajamas iš reklaminių skelbimų ir šių pajamų tiesioginį perleidimą radijo stočiai. Kiekviena laida turėjo atskyrą biudžetą, kuriame nurodytos tikslios įplaukos ir jų šaltinis, taip pat kur šios įplaukos išleidžiamos, t.y. jų gavėjas. LYA, f. 15808, ap. 2, b. 12, 27, 29, 30. 464 1942 05 10, DLR klubo įplaukų ir išlaidų sąrašas, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 65. 465 1942 06 07, DLR klubo įplaukų ir išlaidų sąrašas, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 67. 466 Senas magnetinis garso įrašymo būdas sukurtas XIX a. pradžioje, buvo populiarus karo metais. Garsas fiksuojamas ant metalinės vielutės elektromagnetinio lauko pagalba. 467 1941 09 26, Radijo programos tekstas. Laidoje pasirodydavo: Merginų sekstetas, Moterų pažangos klubo choras, Detroito „Aido“ choras, vadovaujamas Valteri Gugo, akomponavo – Stella Smith, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 13, l. 2, 18. 109 pastovios pareigos buvo tik pianisto, kuris grodavo laidos metu arba akomponuodavo kitiems. Lyginant su kitomis radijo programomis, ši neturėjo savo ansamblio, dažnai programoje pasirodydavo „Aido“ choras ar jo nariai. „Aido“ choras buvo viena iš pro–komunistinių organizacijų, veikusių Detroito apylinkėse, tiesa, ji veikė atskirai nuo radijo klubo. Nors tai atrodo menka detalė, ji byloja apie programos dydį ir jos atribojimą nuo bendruomenės, galbūt ir palaikymo trūkumą. Kitose programose muzikos lietuviškumas vaidino labai svarbų vaidmenį, visuomet buvo pabrėžiama, jei programa turėjo lietuvius atlikėjus. DLR klubo atveju muzikinė dalis nesureikšminama, ją paliekant antrame plane. Organizaciniais klausimais ir pro–komunistine veikla rūpinosi ne tik pačios draugijos, jomis domėjosi ir sovietų Lietuvos valdžios atstovai JAV (žurnalistai, diplomatai), kurie vykdė aktyvią „pažangiųjų“ organizacijų stebėseną, rašė ataskaitas ir pristatė atliktus darbus siekdami organizacijas išsaugoti. Visgi ankstyvojo laikotarpio dokumentų nėra išlikę. Bendrą vaizdinį apie JAV lietuvių komunistų ir sovietų Lietuvos santykius galime stebėti vėlesnio laikotarpio korespondencijoje. Ryškiausiai LSSR santykis su šiomis organizacijomis atsiskleidžia per LSSR atstovo Vašingtone, V. Zenkevičiaus parengtą ataskaitą apie JAV „pažangiuosius“ lietuvius ir jų persekiojimą. Aptariami organizacijų saugojimo ir slėpimo modeliai, jas paverčiant „pašalpinėmis organizacijomis“, kuriamas modelis, kaip išlaikyti ir toliau propaguoti „pažangiąsias“ idėjas neatkreipiant valdžios dėmesio, tokias organizacijas paslepiant po labdaros ar kitokios formos ne pelno siekiančių organizacijų skėčiu,468 kaip minėta, panašiai elgėsi ir DLR klubas. DLR santykis su sovietų Lietuva. Po Antrojo pasaulinio karo komunizmo stiprėjimas Europoje kėlė nerimą JAV ne tik dėl geopolitinės komunizmo įtakos, tačiau ir dėl šalyje veikiančių prokomunistinių organizacijų. JAV visuomenė visada pasižymėjo nuomonių įvairove, tačiau Šaltajam karui įsibėgėjant, o SSRS stiprinant pozicijas pasaulyje į prokomunistines organizacijas JAV imta žiūrėti griežčiau. Vos tik karui pasibaigus, imtasi priemonių prieš prokomunistinių pažiūrų asmenis. 1946 m. prezidentas Haris Trumanas patvirtinto darbuotojų atleidimą reglamentuojantį aktą, leidžiantį nelojalius darbuotojus, t.y. prijaučiančius komunistinėms ir socialistinėms idėjoms, lengviau atleisti.469 Kaip ir JAV visuomenėje, taip ir lietuvių bendruomenėje veikė ne viena komunizmui prijaučianti organizacija ar pavieniai asmenys. Po

468 1963 02 10, laiškas iš Vašingtono, sekretoriui (I. Ė. Greičiausiai Antanui Sniečkui) nuo Zinkevičiaus, LYA, f. 16895, ap. 2, b. 177, l. 12,. „Kas liečia mūsų judėjimą, tai mes jau pradėjome imtis priemonių juridiškai apsaugoti organizacijas nuo galimo puolimo, ieškome formų, kurios duotų galimybę legaliai veikti. Viena iš geriausių formų šiomis sąlygomis yra pašalpinės, socialinio draudimo organizacijos. [...] Jeigu gerai tvarkyti reikalus, nepažeisti įstatymų, galima išsaugoti šias organizacijas. Jeigu reakcija ir norėtų panaudoti represijas prieš tokio tipo organizacijas, tai tuo pačiu būtų pažeisti ir stambių kompanijų interesai, o tą padaryti bijotų net pati reakcingiausia vyriausybė.“. 469 Report of the President's Temporary Commission on Employee Loyalty, November 26, 1946. Truman Papers, Official File. OF 252–I: Presidents Temporary Commission on Employee. Loyalty: https://www.trumanlibrary.org/whistlestop/study_collections/loyaltyprogram/documents/index.php?documentdate= 1946–11–26&documentid=4–1&pagenumber=1 . 110 karo tiesiogiai komunistines idėjas propagavusios organizacijos buvo priverstos užsidaryti ar slėpti savo veiklą, o kai kurios nukreiptos į socialistines idėjas ir sušvelninusios savo turinį, išsilaikė. JAV labiausiai baugino tokių organizacijų santykiai su SSRS, visi bendradarbiaujantys ir prijaučiantys buvo imti laikyti užsienio valstybės „agentais“.470 Viena iš DLR klubo užsidarymo priežasčių, deklaruojamų Masytės, buvo būtent JAV persekiojimas. JAV 1948 metais buvo renkamas prezidentas, o prezidento pareigas ėjo antikomunistiškai nusiteikęs prezidentas H. S. Trumanas, taip pat kandidatavęs į prezidento postą. Rinkimuose, kaip vienas iš netradicinių kandidatų, buvo Henry A. Wallace, atstovavęs socialistiškai nusiteikusiai Pažangiųjų partijai. Taigi federalinė valdžia, siekdama apsidrausti, ėmė kur kas griežčiau stebėti tautines mažumas, o ypač prokomunistines jų organizacijas, taip pat žiniasklaidos priemones. „Pažangiosios“ lietuvių organizacijos ryšį su sovietų valdžia palaikė nuo pat pokario pradžios. Karui pasibaigus, SSRS vykdė agresyvią prokomunistinę politiką pasaulyje. Povilas Rotomskis, SSRS konsulas Niujorke, 1944 m. susirašinėjo dėl tokių prokomunistinių organizacijų kaip „Demokratinė Amerikos lietuvių taryba“ registravimo ir vėliau uždarymo, siekiant išsaugoti kitas „pažangiąsias“ organizacijas, kurias ši tarybą apjungė. JAV teisingumo departamentas remdamasis įstatymais siekė suregistruoti „užsienio agentus“, t.y. organizacijas ir asmenis, kurie dirba ne tik labdaringais ar socialiniais tikslais, bet remia užsienio šalies propagandos platinimą ir gauna pajamas iš tos šalies tiesioginiais ir netiesioginiais būdais.471 Tiesioginės informacijos apie tokio pobūdžio persekiojimą DLR atžvilgiu nėra. Išlikę tik keletas Masytės ir Masio nusiskundimų472 dėl federalinės valdžios persekiojimo. Asmeninis ryšis su komunistais Lietuvoje ir kitomis prokomunistinėmis organizacijomis jaučiamas per jų biografijas. Masys ir jo dukra Masytė, vėliau tėvo sveikatai pablogėjus perėmusi radijo programos ir klubo veiklą, priklausė vadinamai grinorių bangai. Masys į JAV atvyko dar 1912 m., visą gyvenimą dirbo automobilių gamybos pramonėje Detroite. Pasaulyje kylantis darbininkų judėjimai ir komunistinės idėjos paveikė jo gyvenimą ir nukreipė į socialistinių organizacijų kelią. Jis ne tik dalyvavo kairiųjų organizacijose, profsąjungų veikloje, tačiau ir pats kūrė tokio pobūdžio organizacijas. Masys taip pat buvo aktyvus lietuvių bendruomenės narys, visgi daugiausiai veikė jos socialistinėse organizacijose. Priklausė ir vadovavo Lietuvių socialistų sąjungos Detroito

470 Užsienio valstybių agentais buvo vadinami asmenys tiesiogiai bendradarbiavę, tiekę informaciją ar gavę finansinės naudos iš užsienio valstybės. Tokiais asmenimis laikyti diplomatai, žurnalistai ir kiti susiję asmenys. Siekiant kontroliuoti tokių asmenų veiklą, jie buvo priverstinai skatinami deklaruoti savo interesus valdžios institucijose. Pirmasis aktas, reglamentuojantis tokių asmenų registraciją, buvo priimtas dar 1938 m. Foreign Agents Registration Act, 1938, https://www.fara.gov/ . 471 1944 06 07, P. Rotomskio laiškas nežinomam Draugui. Pridedama Keistučio Michelsono Demokratinių Amerikos lietuvių tarybos pirmininko, 1944 m. susirašinėjimai su JAV Teisingumo ministerija, dėl jo kaip užsienio agento registracijos, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 52, l. 83–91. 472 M. Masio įžanginis žodis įsegtas daugumoje bylų: Kaip mes tvarkėme kultūrinius radijo programus, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 26, l. 1–2. 111 skyriui 1914–1919 m., Lietuvių literatūros draugijai, buvo „Vilnies“ žinių redaktoriumi.473 Vėliau aktyviai rašė į kitus kairiųjų periodinius leidinius. Rašė straipsnius į lietuvių komunistų laikraštį „Balsas“474 leistą Vokietijoje, buvo šio leidinio platintojas Detroite.475 1969 m. apsilankė Lietuvoje, iki pat mirties liko komunistinių pažiūrų, kuriomis persisėmė ir jo dukra. Masytė taip pat aktyviai veikė ir susirašinėjo su Lietuvos TSR konsulais ir Tėviškės draugijos atstovais.476 Rūpinosi archyvo atgabenimu į Lietuvą, kaip ir tėvas rašė straipsnius į komunistinius lietuvių periodinius leidinius „Vilnis“ ir „Laisvė“.477 Masytė aktyviai dirbo tėvo sukurtoje radijo laidoje, kaip teisininkė atstovavo komunizmu kaltinamiems asmenims JAV. Ji ne kartą lankėsi okupuotoje Lietuvoje.478 Artimas ryšis tarp DLR klubo veiklos ir sovietų Lietuvos komunistų valdžios atsiskleidžia vėlesnio laikotarpio dokumentuose. Lietuvos Ypatingajame Archyve saugomas gausus Masytės susirašinėjimų su „Lietuvos kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto“ pirmininku Vladu Karveliu, šiam pasitraukus, ir su kitais šios įstaigos pareigūnais. Korespondencijoje atsispindi seni kontaktai, o laiškuose skambantis draugiškas tonas ir teiravimasis apie šeimos narius ir jų sveikatą, byloja apie šeimos pažintį su jais, o taip pat ir artimą asmeninį santykį, peržengiantį dalykinio bendravimo ribas.479 Vėliau, po M. Masio mirties,480 susirašinėjimuose netgi buvo siūloma sukurti M. Masio atminimo kampelį, jo gimtojo miestelio bibliotekoje.481 Nors sovietų Lietuvoje dažnai perdėtai stengtasi viešinti prokomunistinių išeivių gyvenimus, tokių kampelių kūrimas bylojo apie šio veikėjo „nuopelnus“ ir artimą santykį su komunistine Lietuvos valdžia. Kontaktas su LSSR atskleidžia dar kelis aspektus. Buvo vykdomas informacijos iš Lietuvos rinkimas ir platinimas per programą, dėl kurios vėlesniuose laiškuose S. Masytė skundžiasi buvusi persekiojama JAV saugumo. Aišku, kad SSRS domėjosi JAV „pažangiųjų“ organizacijomis ir stengėsi per jas skleisti sovietinę propagandą. Programoje buvo transliuojama informacija iš Lietuvos, pasakojama apie karo nuostolius, sovietinė okupacija liaupsinama kaip Lietuvos išgelbėjimo veiksmas.482 SSRS konsulato Niujorke referentas, L. Kapočius pranešimuose apie JAV lietuvių veiklą mini ir radijo klubą. L. Kapočius taip pat buvo KGB agentas, taigi vykdė ne

473 JAV Lietuviai, Biografijų žinynas, T. 1., 637. 474 Dvisavaitinis komunistų žurnalas, leistas Vokietijoje, ėjo 1928–1933 m., Žurnale bendradarbiavo: Z. Angarietis, V. Kapsukas, A. Sniečkus, K. Didžiulis, J. Garelis, P. Jankauskas, E. Bilevičius, A. Lifšicas, M. Šumauskas, R. Šarmaitis, E. Tautkaitis, L. Kapočius ir t.t. Vokietijoje įsigalėjus nacizmui žurnalo leidimas nutrauktas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,(Vilnius, 1966), 156. 475 M. Masio asmens byla, 1929–1930, LYA, f. 77, ap. 28, b. 6956. 476 Susirašinėjimai su S. Masyte ir JAV kultūrinio bendradarbiavimo klausimais, LYA, f. 3, ap. 2, b. 234. 477 Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T 2, (1968) 522. 478 Lankėsi 1965 m., 1969 m., 1976 m. Pateikiama trumpa biografija, prie laiškų, LYA, f. 17635, ap. 1, b. 35, l. 1. 479 LYA, f. K–3, ap. 2, b. 13, l. 5, 6, 7. 480 Masys mirė Detroite 1973 m. kovo 7 d. 481 1973–09 –26, laiškas Masytei, apie planuojama Masio atminimo kampelį , LYA, f. 3, ap. 1, b. 234, l. 42. 482 1945 07 01, Laidos nr. 198, Radijo laidos tekstas, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 23, l. 7. 112 tik konsulato užduotis, tačiau ir KGB pavedimus.483 DLR klubą jis prisimena tik kaip vieną iš daugelio „pažangiųjų“ persekiojimo JAV atvejų: „Ilgai buvo žvalgybos varginama pažangiųjų lietuvių advokatė S. Masytė ir jos tėvas, kurie per Detroito radijo stotį kalbėdavo į pažangiuosius JAV lietuvius.“.484 DLR klubo radijo programos turinys. Radijo programos turinys, ypač pirmaisiais metais, buvo panašus į kitų tuo metu veikusių radijo programų, tik protarpiais iš trumpų žinučių galima atsekti prokomunistinius požymius. Pirmaisiais veiklos metais programos turinys labiau priminė pramogines populiaraus turinio radijo laidas. Didžioji dalis laiko buvo skiriama žmonių skelbimams ir sveikinimams, komercinei reklamai ir muzikai. Žinių rubrika atsirado ne iš karto, radijo laidos struktūra pirmaisiais metais buvo gana primityvi. Paprastai laidos turinį sudarė panašus scenarijus,485 kuris menkai kito, keitėsi reklaminiai skelbimai, sveikinimo ar paminėjimų adresatai. Programos formatas buvo panašus į kitų komercinių laidelių, pirmieji komunistinio turinio požymiai ėmė ryškėti laidai baigiant pirmuosius metus. Programose atsirado trumpų kvietimų, pavyzdžiui, kvietimas į susitikimą minint keturių komunarų sušaudymą: „[...]rengia masinį gedulo mitingą paminėjimui sušaudymo keturių Lietuvos liaudies vadu.“486 Renginio metu kalbą skaitė L. Pruseika, dalyvavo kairiųjų choras „Aidas“ ir merginų ansamblis. Prokomunistinio požiūrio skelbimų pasitaikydavo kone kiekvienoje laidoje, visgi jie bendruomenėje konflikto neeskalavo. Konfliktas ėmė ryškėti karui einant į pabaigą ir aiškėjant Lietuvos situacijai. Reikia nepamiršti, kad karo metu propagandinį turinį radijo programoms teikė ir JAV

483 „ Laurynas Kapočius nepriklausomoje Lietuvoje buvo komunistinio pogrindžio dalyvis, priklausęs LKP nuo 1925 metų. Nelegalią komunistinę veiklą vykdė Ukmergėje, Kėdainiuose, Marijampolėje. 1928–1931 ir 1936–1940 metais už komunistinę veiklą kalėjo kalėjime. 1940–1941 m. buvo „Tiesos“ redakcijos skyriaus vedėjas. Nuo 1942 m. Raudonosios armijos laikraščių „Už Tarybų Lietuvą“, „Raudonasis karys“ ir „Raudonoji Vėliava“ redakcijų atsakingasis sekretorius. 1946–1947 ir 1948–1954 metais dirbo LSSR Užsienio reikalų ministerijoje, 1947–1948 m. dirbo SSRS generaliniame konsulate Niujorke referentu. 1946 m. įstojo į Aukštąją diplomatijos mokyklą, kurią baigė 1953 metais. 1958–1962 m. buvo SSRS ambasados Vašingtone antrasis sekretorius. 1962–1966 metais dirbo Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos pirmininku. 1949–1958 m. ir nuo 1966 m. dėstė Vilniaus valstybiniame universitete. Užverbuotas prieš išvykdamas į JAV dirbti SSRS ambasadoje. Tikėtina, kad teikė žinias KGB žvalgybos (1–ajam) skyriui apie JAV, jos žvalgybą, taip pat apie lietuvių emigrantus JAV.“, KGB agentūros bylų registracijos žurnalas, žiūrėta 2018 vasario 9 d., http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos–bylu–reg– zurnalas/agent/1636/kapocius–laurynas–kazevic. 484 II sk. Reakcinių Amerikos lietuvių politinė veikla, 1951–1967, TSRS Konsulato Niujorke referento L. Kapočiaus pranešimai apie JAV lietuvių veiklą, A. Bimbos 1967 metų išleistuvių vakaro Vilniuje protokolas ir kt., LYA, f.. 16895, ap. 2, b. 183, l. 14. 485 Radijo programos scenarijus: pasisveikinimas; laidos muzikinio svečio pristatymas arba informacinis pranešimas apie renginius bendruomenėje; reklaminis pranešimas; reklaminis pranešimas; muzikinis intarpas; asmeninis pranešimas apie gimtadienius, mirtis ir pan. atsiunčiamas klausytojų su auka; reklaminis skelbimas; gimtadienio sveikinimas klausytojui kuris atsiuntė auką; muzikinis intarpas – sveikinimas; informacinis pranešimas apie renginį bendruomenėje; muzikinis intarpas; reklaminis pranešimas; informacinis pranešimas apie renginį bendruomenėje; gimtadienio sveikinimas klausytojui kuris atsiuntė auką; muzikinis intarpas – sveikinimas; reklaminis pranešimas; muzikinis intarpas; reklaminis pranešimas; muzikinis intarpas; atsisveikinimas iki kitos programos. Radijo programos tekstas, 1942 07 05, laidos nr. 44, vedėjas Masys, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 15, l. 1–6. 486 1941 12 21, nr. 16, Radijo programos tekstas, vedėjas Masys, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 13, l. 69. 113 valdžia. Neilgai trukus po pirmosios laidos turinį papildė įžanga, kurios metu klausytojai buvo kviečiami pagerbti JAV vėliavą ir pasiklausyti JAV himno. Taip pat programos metu aktyviai perdavinėti karo bonai,487 kuriuos įsigiję klausytojai galėjo paremti JAV kovą Antrajame pasauliniame kare. Karo metu programos turinį papildė ne tik „karo bonų“ pardavinėjimas, tačiau ir žinių rubrika, atsiradusi tik 1943 m. Tuo pat metu radijo įžanga pradedama Amerikos himnu, o laidos scenarijus anglų kalba buvo pateikiamas stočiai.488 Kita vertus, žinių rubrikos atsiradimas išryškino konfliktą, nes žinių rubrikoje didžioji dalis informacijos buvo akivaizdžiai veikiama komunistinės propagandos. Programos metu skelbtos žinios apie karo eigą, padėtį Europoje, JAV indėlį, o daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos padėčiai. Karui einant į pabaigą, sovietams reokupavus Lietuvą, DLR klubo veikloje ir radijo programoje išryškėjo prokomunistinės tendencijos. Programoje imta skelbti daug informacijos apie Europoje ir Lietuvoje vykstančius atstatymo darbus ir sovietų valdžios pasiekimus vaduojant Lietuvą. Buvo reiškiamas palaikymas Lietuvos okupacijai ir sovietizacijai, radijo medžiagoje atsiranda žinios, dažnai tendencingos ir palaikančios Sovietų sąjungos veiksmus Lietuvoje. 1945 metais situacija Lietuvoje pristatoma taip: „KRETINGA. Nuo 1941 per tris vokiskuju okupantu siautejimo metus, Kretingos apskrityj buvo susaudyta ir uzmusta 5677 asmenys; nukankinti 1059; isvezti i katorga Vokietijoje 443. Sunaikinta Kretingos valsciuj 4194; Gargzdu valsc. 1195; Palangos valsc. 700; Darbenu valsc. 624. Tik Raudonoji Amrija išgelbėjo nuo fašistiniu budeliu siautėjimo likusius nekaltus piliečiu.“.489 Sovietų kariuomenė vaizduojama kaip Lietuvos išvaduotojai. Vėliau panašiai nušviečiamas ir kolektyvizavimo procesas bei naujakurių atkėlimas ir Lietuvos sovietizacija. Tokios informacijos skelbimas išryškino priešpriešą tarp prosovietinės radijo programos, jos palaikytojų ir likusios lietuvių bendruomenės. Atsižvelgus į aštrėjančią geopolitinę padėtį, išryškėjo priešprieša ir su JAV valdžios įstaigomis. Radijo klubas atsidūrė antikomunistinės kompanijos sūkuryje. Šis konfliktas dar paaštrėjo JAV pasiekus pirmiesiems DP stovyklų pabėgėliams. Nepasitenkinimą kėlė jau minėtos žinios iš sovietinės Lietuvos ir programos vedėjos S. Masytės vieši pasisakymai, taip pat tariamo kunigo, satyrinio radijo programos personažo, pareiškimas, kad DP stovyklose gyvenantys tremtiniai yra fašistai. DLR klubo radijo programos nutraukimas valdžios ir lietuvių bendruomenės spaudimo akivaizdoje. Radijo programos uždarymas išsiskiria iš kitų JAV lietuvių radijo programų atvejų. Jos uždarymo siekė net keletas organizacijų, bendruomenėje susibūrė stipri opozicija ir

487 DLR klubo karo bonų perdavimo blankai, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 16. 488 1943 08 22, nr. 102, Radijo programos tekstas, vedėjas Pijus Krakaitis, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 19, l. 47–51. 489 1945 07 01, Radijo programos žinių rubrikos pranešėja Masytė, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 23, l. 7. 114 oponuojanti radijo programa ALB. Ši, kartu su JAV valdžios įstaigomis, siekė ir sėkmingai įvykdė planą, kad prokomunistinis radijas nutrauktų transliacijas. Pirmasis smūgis prokomunistiniam DLR buvo opozicijos iš bendruomenės atsiradimas. Kaip opozicija jau egzistavusiai prosovietinei radijo programai (DLR), buvo sukurta „Amerikos Lietuvių balso“ radijo programa. Tai buvo viena iš ryškesnių politinį tikslą turėjusių radijo programų. ALB radijo programos kūrimą inicijavo „Lietuvai Vaduoti Sąjunga“,490 1945 m. liepos 15 d. buvo nuspręsta steigti radijo programą, kuri atsvertų jau regione veikiančios prokomunistinės radijo laidos turinį. Jau pirmojo susirinkimo metu buvo suburtas komitetas šios radijo programos steigimui, komitetui iškelti tikslai: 1. Uždaryti DLR klubo radijo pusvalandis WJLB Radijo stotyje; 2. Vietoje jo atidaryti lietuvišką patriotinį pusvalandį, kuris turėjo tarnauti Lietuvos laisvės minčių kėlimo ir lietuviškų idėjų stiprinimui.491 Vėliau šis komitetas savo pareigas perleido ALB radijo klubui ir jo pirmajai valdybai. ALB radijo klubas tapo pamatine organizacija kovojant su kairiųjų organizacijomis Detroite. Klubas buvo įrankis suburti radijo programą palaikančius asmenis, tiek kairiųjų pusėje, tiek oponuojančioje pusėje. Klubo nariai įstodami pasižadėdavo remti radijo programą fiksuotu mėnesinių ar metinių mokesčiu. Dviejų klubų ištakos ir konfliktas kilo ne tik dėl prokomunistinės DLR klubo veiklos, tačiau ir dėl bendruomenės skaldymo ir nuteikinėjimo prieš lietuvius karo pabėgėlius. Pokario metais sąmyšis buvo jaučiamas informaciniame lauke, taigi lietuvių bendruomenė buvo klaidinama. Visgi ryškiau politiškai angažuoti „Lietuvai Vaduoti Sąjungos“ nariai palaikė karo pabėgėlių pusę ir stengėsi jiems padėti pasiekti Ameriką. Radijo medija tapo kovos lauku tarp kairiųjų, kurie palaikė Lietuvos okupaciją ir likusios bendruomenės, kuri stengėsi visais įmanomais būdais siekti Lietuvos laisvės. Nors ALB radijo klubas deklaravo orientaciją į kultūrą ir bendruomenės vienijimą, visgi jos veikla buvo griežtai orientuota į vieno politinio tikslo siekimą, kurio buvo siekiama visais įmanomais būdais. Taip pat buvo stengiamasi padėti karo pabėgėliams, kurie tik su JAV gyvenančių lietuvių pagalba galėjo pasiekti Ameriką iš DP stovyklų. Amerikos lietuvių balso radijo klubas greitai sukūrė radijo programą ir įsitvirtino radijo eteryje. Naujos oponuojančios radijo programos atsiradimas lietuvių bendruomenę padalino į dvi stovyklas. Atvykstantys naujieji emigrantai, kurie sudarė skaitlingą bendruomenės dalį, buvo nusiteikę antikomunistiškai, taigi nauja bendruomenės dalis prisijungė prie ALB radijo valandėlės klausytojų ir rėmėjų rato. Kadangi DLR klubas kaip ir dauguma radijo programų išsilaikė iš narių ir rėmėjų įnašų, bendruomenės palaikymo netekimas turėjo būti stiprus smūgis.

490 ALB radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m.. BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c., l. nenumeruota. 491 Ibid. 115

Antrasis rimtas smūgis DLR klubui suduotas 1947 m. Vos tik programai atšventus 6 metų radijo klubo gimtadienį, radijo stotis, iš kurios programa transliavo pakeitė transliacijų kryptį. Nėra išlikę susirašinėjimo su radijo stotimis, tačiau aišku, kad DLR programa pirma buvo priversta pereiti į anglų kalbą, o po to keisti radijo stotį. Paskutinės dvi transliacijos iš WJBK stoties buvo anglų kalba su trumpais lietuviškais intarpais, taip pat atsisakyta komercinių skelbimų, žinių rubrikos, pateikiamas tik Lietuvos istorijos pasakojimas ir porą informacinių pranešimų apie bendruomenės veiklas.492 Įdomu tai, kad paskutinės programos iš šios stoties metu visa programa buvo anglų kalba, tik dalis kurioje informuojama apie programos perkėlimą į kitą stotį, pateikiama lietuvių kalba, šios informacijos nedubliuojant angliškai. Susidaro įspūdis, kad ši informacija buvo slepiama nuo WJBK stoties. Kita vertus, paskutinių laidų tonas buvo gana geranoriškas, kas nebuvo būdinga kairiesiems, kurie mėgo skųstis dėl kiekvieno įtartino/esamo kritikos žodžio ar akylesnio valdžios žvilgsnio. Panašu, kad su WJBK stotimi DLR nesusipyko, netgi teigė, kad stotis nusprendė pakeisti radijo stoties žanrą, kas juos paskatino šią stotį palikti. Stotis, į kurią perėjo programa, jau transliavo ne vieną tautinių mažumų radijo programą, tame tarpe ir ALB, lietuvišką programą sukurtą likviduoti DLR programai. Apie šių radijo programų koliziją minėtoje stotyje informacijos nėra išlikę, bet sprendžiant iš ALB deklaruoto moto, šioji turėjo būti pakankamai nepatenkinta susiklosčiusia padėtimi. Tiesioginės akistatos programos išvengdavo, nes ALB transliavo šeštadienio vakarais, o DLR įsigijo rytinį laiką sekmadieniais. Pakeitusi stotį programa vėl sugrįžo prie senojo turinio, komercinių skelbimų ir žinių, kurios vis labiau kaitino atmosferą tarp DLR klubo ir lietuvių bendruomenės. Bendruomenės ir kairiųjų konfliktas išsiveržė po 1948 m vasario 8 d. vykusio Lietuvos nepriklausomybės 30-ties metų minėjimo Detroite, kurio metu A. Tolius pasakė kalbą, kurioje sukritikavo Detroito Lietuvių radijo klubą ir žinių vedėja Masytę dėl fiktyvios informacijos sklaidos ir prokomunistinės propagandos skelbimo. Po šios kalbos į A. Tolių Detroito kairieji, su Masyte priešakyje, kreipėsi atvira laišku ir asmeniniu kvietimu diskutuoti, išspausdintais laikraštyje „Laisvė“493 ir „Vilnis“494. Remiantis „Laisvėje“ išspausdintu kreipimusi („Vilnyje“ išspausdintas kreipimasis neišliko), A. Tolius ar kuris kitas iš Lietuvos naujai atvykęs asmuo kviečiamas atvykti į Detroitą diskutuoti dėl DLR klubo žinių tikrumo, taip pat apie Tarybinės Lietuvos padėtį. Pirmąjį kreipimąsi išspausdinus spaudoje diskusijos persikėlė į spaudą: kairiųjų pusėje – į „Vilnį“ ir „Laisvę“, o oponuojančioje bendruomenės – į „Draugą“ ir „Naujienas“. Drauge

492 1947 09 21, Laidos nr. 314; 1947 09 28, Laidos nr. 315, laidų vedėja Masytė, radijo laidos tekstas, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 27, l. 81 – 93. 493 Laisvė, Nr. 47, (1948 m. vasario 26 d.). 494 Vilnis, nr. 48 (1948 02 26). 116 išspausdintas atsakymas į kvietimą495, šį Detroito kairiųjų kvietimas buvo palaikytas provokacija. Visgi vėliau nuomonė pasikeitė, „Drauge“ patalpintame pareiškime, teigiama, kad A. Tolius diskusijos organizavimą perdavė Detroito Lietuvių organizaciniam centrui496, kurio iniciatyva vietoje diskusijos pasirinktas visuomeninio teismo konceptas. Organizacija 1948 m. balandžio 15 d. sukūrė atskirą komitetą Visuomeninio teismo organizavimui. „Visuomenės teismas, bolševikiniam okupantui Lietuvoje teisti“497 išsiuntė asmeninį kvietimą S. Masytei, kuriame kvietė argumentuoti ir pagrįsti laidoje išsakytas mintis viešame teisme. Komisiją Visuomeniniam teismui rengti sudarė: P. Medenis, Detroito Lietuvių organizacinio centro pirmininkas; T. Dambrauskas, Visuomeniniam teismui ruošti komisijos pirmininkas; komisijos nariai K. J. Semaška ir M. Šimonis.498 Teismo pareiškimas buvo išspausdintas „Draugo“ dienraštyje. Diskusijos persikėlimas į didžiausią diasporos lietuvių laikraštį „Draugą“499 byloja, kad ne tik Detroito, tačiau ir visa JAV lietuvių bendruomenė į šį kvietimą sureagavo gana nuožmiai ir ryžtingai. Kairiųjų pusėje taip pat buvo suburta speciali komisija, kurios tikslas surengti minėtą diskusiją. Apie rengiamą diskusiją pranešė „Laisvės“ laikraštis500, kuriame išspausdintas pareiškimas apie organizuojamą diskusiją. Ši pareiškimą pasirašė LLD 52-ros kuopos501 komisija: J.K. Danta, Dr. M. Palevičius, A. Gotautas, G. Nausėda, M. Masys.502 Apie dviejų komitetų bendradarbiavimą informacijos nėra. Ar diskusija buvo suorganizuota taip pat neaišku. Šio konflikto fone DLR ištiko dar vienas smūgis: WJLB radijo stotis nutraukė visų tautinių mažumų radijo programų transliacijas, taip pat DLR ir ALB radijo programas. Tiek viena, tiek kita programa teigė, kad tokių veiksmų stotis ėmėsi dėl spaudimo iš išorės, greičiausiai dėl valdžios institucijų, kurios minėtų 1948 m. laikotarpyje suaktyvino antikomunistinę programą, taip pat rengėsi artėjantiems prezidento rinkimams. Panašu, kad DLR klubas šio smūgio nebeatlaikė ir programa savo transliacijas nutraukė. 1948 m. balandžio 25 d.503, buvo transliuota paskutinė laida. Nors paskutinės laidos metu apie būsimą uždarymą klausytojai neinformuojami, prie radijo teksto ranka prirašyta „Paskutinė laida“, apie tai taip pat rašė spauda. Stoties

495 Tremtinių draugijos valdyba, Pareiškimas dėl provokacijos, Draugas, Nr. 66 (1948 03 18), 2–3. 496 Bolševikiškas Lietuvos okupantui Visuomeninis teismas Detroite, Draugas, Nr. 89, (1948 04 15), 2. 497 1948 05 25, Detroito Visuomeniniam teismui rengti komisijos laiškas S. Masytei, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 108, l. 61. 498 Bolševikiškas Lietuvos okupantui Visuomeninis teismas Detroite, Draugas, Nr. 89 (1948 04 15), 2. 499 Draugas 1948–04–15, l. 2; Draugas, 1948 03 18,; 1948 04 08, Nr. 83, l. 2–3; 1948 04 15, Nr. 89; 194804 22, Nr. 95; 1948 05 27, Nr. 125; 1948 06 05, Nr. 132. 500 „Mes rengsim debatus“, Laisvė, Nr. 81 (1948–04–06), 2. 501 Jubiliejus. Lietuvių Literatūros draugijos 25 m. gyvenimo istorija ir programas ir L.L.D. 52 ir 188 kuopų istorija, 1940 m. spalio 27 d.; Lietuvių literatūros draugija 52 – oji kuopa sukurta 1916 m. birželio 25 d., pirmajai valdybai priklausė ir M. Masis. 502 „Mes rengsim debatus“, Laisvė, Nr. 81, (1948––04––06), 2. 503 1948 04 25, laidos nr. 345, Paskutinė Detroito Lietuvių radijo klubo programa, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 28, l. 138– –145. 117 sprendimas buvo gana skubotas, nes nei viena iš programų nespėjo susirasti naujos stoties, visgi ALB prie naujųjų sąlygų sugebėjo prisitaikyti ir po 4 savaičių atnaujino transliacijas toje pačioje stotyje, tik buvo priversta persivadinti į „Baltic Melodies“504, panašiai pasielgė ir kitos tautinės mažumos savo programas pervadinusios regioniniais pavadinimais anglų kalba, kuriuose nebuvo minimos tautybės. DLR klubas programų nebesugebėjo atnaujinti, greičiausiai tam įtaką padarė bendruomenėje dėl Visuomeninio teismo tvyrojusi įtampa. Nepaisant to, kad radijo programa, dėl kurios ir kilo konfliktas, nebebuvo transliuojama, DLR klubas toliau veikė. Visuomeninis teismas įvyko Detroite gegužės 29 d., tačiau jame dalyvavo tik viena pusė, DLR klubas nepasirodė, tik „Laisvėje“505 buvo atspausdintas pasisakymas teismo klausimu. Jame S. Masytė pareiškė, kad į organizuojamą teismą neatvyks, nei ji, nei jokia prokomunistinė organizacija, kadangi pasirinktas teismo formatas, o ne debatai. Taip pat pareiškime teigiama, kad Lietuva nėra okupuota, ją valdo teisėtai išrinkti Lietuvos atstovai, o tremtiniai ir pabėgėliai yra nacistai, pats teismas esantis teatras506. Toks pareiškimas, likus vos porai dienų iki teismo, situaciją tik dar labiau įaudrino. Visuomeninio teismo teisėjais buvo paskirti įvairių patriotinių lietuvių organizacijų atstovai (teismo pirmininkas teisėjas J. Uvickas, vicepirmininkas P. Medonis, nariai M. Kasevičienė, F. Motūzas, J. Pilka).507 Į teisėjų gretas neįtrauktos tik abi konfliktuojančios pusės – tremtiniai (Dipukai) ir kairieji (DLR klubas), kurie turėjo atstovauti savo ginamosioms pozicijoms. Kita vertus, kaltintojo arba prokuroro pareigos buvo atiduotos tremtiniams, kuriuos atstovavo T. Dambrauskas.508 Kaltintojas parengė kaltinamąjį aktą bolševikiniam Lietuvos okupantui, kuriame išdėstyti nusikaltimai prieš Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos gyventojus. Taip pat buvo pakviesti liudininkai, kurie liudijo nusikaltimus ir represijas. Po teismo „Drauge“ buvo išspausdintas teismo pareiškimas ir priimtas nuosprendis.509 Visuomeninis teismas iš diskusijos apie radijo informacijos patikimumą peraugo į okupacijos klausimo svarstybas. DLR nesugebėjimui atsitiesti ir atnaujinti programų įtaką taip pat padarė ir teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paskelbtas spaudoje. Vienas iš nuosprendžio punktų buvo ryškiai apibrėžtos gairės prieš prokomunistinius judėjimus lietuvių bendruomenėje JAV. Šis nuosprendis pirmiausiai įpareigojo lietuvių bendruomenės per savo organizacijas teisiškai reikalauti Lietuvos okupacijos nepripažinimo valstybiniu JAV lygiu; antra, kreiptis į JAV valdžios institucijas

504 Originaliai vadinta anglų kalba –– „Baltic Melodies“, lietuvių – „Baltijos melodijas“, 1970 m., 25 m. sukakties leidinys, Amerikos lietuvių balso radijas, ALKA, Aplankas: Amerikos lietuvių radijas, (Byla nenumeruota), leidinio l. 10. 505 Adv. Masytė, Stephanija, Debatai, teismas, ar komedija?, Laisvė, Nr. 124, (1948–05–26), 4. 506 Ibid. 507 „Teisybės žodis tartas... Teismas Lietuvos okupantui Detroite“, Draugas, Nr. 132, (1948–06–05), 7. 508 Ibid. 509 „Visuomeninio teismo Detroite pranešimas“, Draugas, Nr. 132, (1948–06–05), 7. 118 siekiant sustabdyti represijas Lietuvoje; trečia, suburti ir siekti teisinio egzilinės Lietuvių vyriausybės pripažinimo; ketvirta, lietuvius komunistus pašalinti iš visų organizacijų, juos boikotuoti, žiniasklaidos priemonėse neskelbti jų skelbimų, neiti į renginius.510 Šis paskutinis punktas DLR klubą, kaip vieną iš pagrindinių šio teismo kaltinamųjų, atskyrė nuo bendruomenės, viešai buvo išaiškintas šios organizacijos komunistinis pobūdis. Apie išorės veiksnius, nulėmusius radijo transliacijų sustabdymą, byloja ir tas faktas, kad 1948 m. DLR turėjo pakankamai finansinių resursų veikti dar keletą metų, be papildomų įplaukų.511 DLR klubas užsidarė tik 1955 m. Uždarius šią organizaciją, jos ižde buvo likę pakankamai daug pinigų, kuriuos klubas paskirstė kitoms „pažangiosioms“ organizacijos ir žiniasklaidos priemonėms. „Lietuvių radijo klubas“ buvo uždarytas 1955 m. liepos mėn. 23 d., likusias lėšas išdalino laikraščiams „Laisvė“, „Vilnis“, „Liaudies balsas“. Radijo klubas radijo programų nebetransliavo septynerius metus iki uždarymo. Paskutinė radijo klubo valdyba, kuri pasirašė likutinių lėšų dovanojimo aktą buvo: Nausėda, Smalstis, Gugas, Masytė, Beliunienė512. Intriguojantis faktas, kad prie paskutiniųjų radijo išlaidų prirašytos kelionės išlaidos Rojui Mizarai, kuris pas Masį atvyko būtent paskutiniojo DLR klubo posėdžio dieną. Greičiausiai jis taip pat dalyvavo šiame posėdyje, kaip vienas iš pažangiųjų veiklos JAV atstovų. DLR klubas iki pat paskutinės dienos išlaikė artimą ryši su prokomunistinėmis organizacijomis diasporoje. Pagrindinis DLR programos uždarymo veiksnys kilo iš lietuvių bendruomenės, kurią sudarė programos klausytojai. Bendruomenė inicijavo alternatyvios radijo programos kūrimą ir siekė ne tik pateikti kitokią (nemelagingą) nuomonę, bet ir nukonkuruoti komunistinę radijo programą. Radijo ir TV medija buvo stipriai kontroliuojama federalinės valdžios, programų turinį stebėjo radijo stočių savininkai. O ir lietuvių bendruomenė, būdama stipriai politiškai susiskaldžiusi, galėjo nusisukti nuo programos. Netinkami politiniai pasisakymai užtraukdavo nemalonę, taigi dažnai buvo stengiamasi radijo eterį atriboti nuo politinių žaidimų tiek bendruomenės, tiek platesniame JAV kontekste. Matome, kad šiame rizikingame lauke visgi išryškėja keletas atvejų, kai politika tapo radijo programų pamatu, paremtu bendro „priešo“, bendro tikslo principais. Vienas tokių atvejų buvo DLR klubo ir ALB opozicija. Per šių dviejų organizacijų / radijo stočių kovą galime stebėti ir diasporos vidinius konfliktus, kita vertus, matomas ir informacijos stygius. Tiek karo metais, tiek po jo bendruomenėje buvo jaučiamas susiskirstymas ir dvejonės dėl pabėgėlių DP kartos, kuri veržėsi į JAV. Taip pat buvo jaučiamas konfliktas kylantis tarp socialistinių pažiūrų asmenų ir bendruomenės tiek grinorių, tiek naujosios. ALB radijo programos ir bažnyčios santykis taipogi

510 Ibid. 511 1948 m., DLR klubo finansinis balansas, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 45. 512 1955 m., DLR klubo korespondencija su komunistinėmis organizacijomis, finansinės paramos klausimais, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 31, l. 41–57. 119 svarbus žvelgiant į šį socializmo ir stabiliosios konservatyviosios dešinės politinės sąmonės formavimąsi. Iki Antrojo pasaulinio karo socialistinės idėjos JAV politinėje erdvėje nebuvo vertinamos taip kritiškai, o štai karas ir naujai sukurta SSRS šį santykį demonizavo. JAV valdžios politikos pasikeitimas ir diasporinės lietuvių bendruomenės santykis su socialistinėmis kairiųjų idėjomis radikaliai pasikeitė.

3.3.2. Ideologiškai angažuotos radijo programos

Lietuvių mažumos gyvenimas JAV buvo neįsivaizduojamas be politikos ir politinių kontekstų, visgi elektroninės komunikacijos priemonės dažnai politikoje pasireikšdavo tik pagrindiniais klausimais, o į aršesnes vidines diasporos bendruomenės diskusijas nebuvo veliamasi. Netinkami politiniai pasisakymai užtraukdavo nemalonę tiek iš federalinės valdžios institucijų, kaip nutiko DLR klubui, tiek iš nepatenkintų lietuvių kolonijos gyventojų/klausytojų. Taigi dažnai buvo stengiamasi atsiriboti nuo politinių žaidimų tiek bendruomenės, tiek platesniame JAV kontekste, politiką paliekant tik bendro ir vienintelio priešo demaskavimui. Politinio pobūdžio radijo programos visą dėmesį kreipė į okupacijos klausimo kėlimą ir pristatymą JAV kontekstuose, taip pat visokeriopą kovą prieš sovietų Sąjungą. Šiame rizikingame lauke vis dėlto išryškėjo keletas atvejų, kai politika tapo radijo programų pamatu, tuo formuodama ne tik lietuvių, bet ir aplinkinių gyventojų pasaulėvaizdžius. Išskirtinos pora pagrindinių priežasčių, kodėl R–TV programos vengė politinių temų. Pirma, buvo siekiama nesivelti į geopolitinius konfliktus plačiajame lauke. JAV politinės pažiūros buvo stebimos federalinės valdžios, ypač šaltojo karo periodu. Kontroliuotos visos komunikacijos priemonės, ne tik išeinančios už JAV ribų, kaip „Amerikos balso“ radijas, tačiau ir vidinės. Daugiausiai dėmesio sulaukdavo su socializmu susijusios organizacijos ir radijo programos, kaip jau minėta DLR klubo programa. Atsižvelgus į kontekstą ir tvyrančią įtampą, šaltojo karo laikotarpiu JAV buvo stebimos ir kitos mažumų kuriamos laidos. Neretai, baiminantis valdžios sankcijų, radijo stočių savininkai, dar griežčiau kontroliavo mažumų programas. Buvo prieinama iki tekstų vertimo atvejų.513 Taigi dažniausiai buvo pasirenkamas saugesnis variantas – pereinama prie kultūrinio turinio transliacijų. Antra, buvo siekiama įtikti kuo platesnei auditorijai. Mažumų medijos atveju, rėmėjai/klausytojai sudaro vieną iš pagrindinių pajamų šaltinių programų išlaikymui. Tačiau programai išreiškus aiškią priklausomybę kažkuriai politinei grupei, buvo atstumiama dalis potencialių klausytojų, todėl vengiant to buvo liekama prie kultūrinio turinio.

513 Pro memoria S. Lozoraičiui, Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone, 1967.05.08, SAB. Parašas., LCVA, F. 648, ap. 2, b.156, l. 12. Memorandumas. 120

Lietuvių bendruomenės atveju aiškiai angažuoti politiniai radijai rado savo vietą tik po Antrojo pasaulinio karo, įsivardinę vieną pagrindinį lietuvių diasporos „priešą“ – Sovietų sąjungą. Bendro „priešo“ atsiradimas įgalina bendruomenę susikoncentruoti į bendrojo politinio tikslo siekimą, pasitelkus radijo programą. Politinis radijas egzistavo kaip opozicija kairiosios pakraipos programoms, kita vertus, per šias, ideologiškai angažuotas, radijo programas stengiamasi reprezentuoti politinę lietuvių tautą kaip okupuoto krašto atstovą. Radijo medijai suteikiamas viešosios komunikacijos vaidmuo – iškomunikuoti diasporoje atsidūrusios tautos santykį su okupantais, santykį su politikais, pastangas ir veiksmus, atliekamus siekiant atkurti nepriklausomybę. Vienas pirmųjų politinio radijo pavyzdžių buvo kairiųjų atvejis, jau minėtas Detroito Lietuvių radijo klubas, tačiau jis išsiskiria iš viso konteksto, taigi aptariamas atskirame skyriuje. Kita vertus, būtent jis paskatino sukurti antrąjį ryškų politinį atspalvį ir tikslą turėjusį radijo projektą – ALB radijo klubą Detroite.514 Programos kūrėjai siekė ne tik sukurti politinę atsvarą kairiųjų radijo programai, tačiau atsverti neteisingos informacijos sklaidą bendruomenės, o taip pat JAV kontekstuose. Radijo programa nukreipė savo veiklą, visų pirma, į komunistinio DLR klubo uždarymą, visų antra, į Lietuvos klausimo kėlimą ir antisovietinę agitaciją, kurią vykdė visą savo gyvavimo laikotarpį. Programa transliavo dar ilgus metus po nepriklausomybės atstatymo.515 Visgi su šiuo programos veiklos etapu, iškovojus nepriklausomybę, nesibaigė radijo laidos veikla. ALB radijo programos kūrimą inicijavo „Lietuvai Vaduoti Sąjunga“.516 1945 m. liepos 15 d. šios organizacijos susirinkimo metu buvo nuspręsta steigti radijo programą, kuri atsvertų jau regione veikiančios prokomunistinės radijo laidos turinį. Susirinkimo metu suburtas komitetas radijo programai steigti, kuriam iškelti du pagrindiniai tikslai: 1. Uždaryti DLR klubo radijo pusvalandį WJLB Radijo stotyje; 2. Vietoje jo atidaryti lietuvišką patriotinį pusvalandį, kuris turėjo tarnauti Lietuvos laisvės minčių kėlimo ir lietuviškų idėjų stiprinimui.517 Steigiamąjį komitetą sudarė „Lietuvai Vaduoti Sąjungos“ nariai: pirmininkas Harry A. Kapturauskas, sekretorius Vytautas Morkūzas, Stephan Donvan-Čiurlionytė, Marija Sims, Juozas Amrose ir Helen Rauby – Stankutė.518 Komitetas posėdžiavo vos kelis kartus, paskutiniojo posėdžio metu buvo nutarta vietoje komiteto steigti atskirą nuo „Lietuvai Vaduoti Sąjungos“ radijo klubą, kuris rūpintųsi naujai steigiamos programos reikalais. „[..] parinktas Klubo vardas „American

514 A.L.B. radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c, l. nenumeruoti. 515 ALB radijo klubas transliavo dar 2007 m. ALB priskiriamas prie dar transliuojančių radijo program. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 12, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007), 483. 516 ALB radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m.. BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c., l. nenumeruota. 517 Ibid. 518 Ibid.. 121

Lithuanian Voice“ – lietuviškai Amerikos Lietuvių Balsas, 1945 metų rugpjūčio 12 dienai susirinkimą buvo pakviesti žymesni vietos lietuviškų organizacijų veikėjai, nes Radijo Klubo steigėjai buvo nusistatę, kad šis Klubas privalo būti nepartinis ir tarnauti lygiai visai lietuviškai visuomenei.“.519 Nors vėliau įsteigto klubo nariais buvo daug ir šios organizacijos narių, jis veikė atskirai ir deklaravo politinę vienybę siekiant vieno tikslo: uždaryti Detroito Lietuvių radijo klubą. ALB radijo klubui buvo keliamas tikslas ne tik kurti radijo programą, tačiau ją išlaikyti ir surinkti biudžetą, taip pat organizuoti antikomunistinę programą. Tiek DLR, tiek ALB klubo atvejais, klubas buvo įrankis suburti radijo programą palaikančius asmenis. Įstodami į klubą nariai pasižadėdavo remti radijo programą fiksuotu mėnesiniu ar metiniu mokesčiu. Tokiu būdu buvo užtikrintos pamatinės klubo pajamos. ALB klubas 1945 m. rugsėjo 21 d. užregistruotas kaip ne pelno siekianti organizacija: „Constitution of the American Lithuanian Voice, Incorporated“.520 Klubo pavadinimas nebūtinai sutapdavo su radijo programos, šiuo atveju klubas išliko tas pats ilgus metus, o programos pavadinimas buvo keičiamas. Pirmiausiai transliuota „Amerikos Lietuvių balso“, „Baltic Melodies“, „Lietuvių balso“ radijo programos. 1955 m. klubo viduje kilus konfliktui, visiškai atskilo radijo programa „Baltic Melodies“ su dalimi valdybos. Kilus konfliktui ALB, senoji valdyba nepripažino 1955 m. išrinktos naujos valdybos. Senosios valdybos pirmininkė Helena Rauby savo pareigų neperdavė, o savo vardu sudarė „Baltic Melodies“ radijo programos transliacijos sutartį iki 1960 m. stotyje WJLB, kur ir po konflikto toliau transliavo minėtą programą. Laida buvo transliuojama iki 1962-ųjų sausio, tuo metu spaudoje paskelbta žinutė: „Baltic melodies“ radijo valandėlė jau nebeveikia. Buv. vedėja serga ligoninėj. Paskutiniuosius dvejus metus valandėlę vedė Anelė Ambrazienė.“521. Konfliktas tarp dviejų valdybų baigėsi tuo, kad naujoji ALB klubo valdyba su adv. Kęstučiu Ambrosu, kaip klubo pirmininku, buvusią pirmininkę ir stotį padavė į teismą. Jis pralaimėjo teismą, o ALB radijo klubas radijo transliacijas atnaujino 1957 m. gruodžio 17 d., pradėdamas transliuoti iš WCHB stoties, iš Detroito priemiesčio Inksterio, laida vadinosi „Lithuanian Voice“.522 Bendradarbiavimas su stotimi buvo nesklandus, sutartis buvo nutraukta 1958 m. gruodžio 27 d., atnaujinta tik 1959 m. rugsėjo 20 d.523 Transliacijos laikas buvo nuolat keičiamas, suteikiamas nepatogus eterio laikas, stotis buvo brangi – 138 dol. už programą. 1962 m. sausio mėn. ALB radijo klubo valdyba ėmėsi veiksmų ir laidą perkėlė į WQRS FM stotį (35 dol. Už 30 min.). Iš šios stoties radijo programos imtos transliuoti 1962 m. sausio 28 d..524

519 Ibid. 520 1970 m., 25 m. sukakties leidinys, Amerikos lietuvių balso radijas, ALKA, Aplankas: Amerikos lietuvių radijas, (byla nenumeruota), leidinio l. 5. 521 Lietuvių dienos, nr. 10(129), (1962), 23. 522 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa., l. 10. 523 Lietuvių dienos., nr. 1 (100), (1960), 23. Visuose metų numeriuose tas pats laikas. 524 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa, l. 11. 122

ALB radijo klubas buvo vienas iš ryškiausiai savo tikslus apsibrėžusių organizacijų. Naujo klubo ir jo radijo programos tikslas – nukonkuruoti komunistinį radiją – buvo deklaruojamas ne kartą. Organizacija savo santykius su konkurentais apibūdino taip: „Detroite lietuviai prokomunistai buvo suorganizavę net radijo pusvalandį, kuris turėjo tarnauti komunistinės propagandos skleidimui Detroito lietuvių tarpe. / – Šioji jų programa, – sako Klubo steigėja Marija Sims, – nuodijo lietuvių mintis melais, nukreiptais prieš jau ir taip daug kenčiančią Lietuvą ir jos išblaškytus žmonės. Ypač juodai buvo piešiami mūsų nelaimės broliai tremtiniai, pasitraukę nuo raudonojo teroro, apšaukiant juos fašistais, banditais ir visokiais vardais, kurie tik galėtų juos žeminti. / Patriotiškai nusiteikusi lietuviška Detroito visuomenė, girdėdama tuos šmeižtus, piktinosi ir ieškojo priemonių tai bjauriai jų veiklai sustabdyti, nes toji jų veiklos demoralizacija buvo jau jaučiama, kai suklaidinti tautiečiai, patikėję tiems komunistiniams melagiams, ėmė atsižadėti net savo artimųjų giminių, tiesiančių pagalbos rankas iš Vokietijos ir iš Lietuvos.“525 Apie radijo programos turinį byloja tik periodikoje išspausdinti pora programos scenarijų.526 1969 m. radijo programa buvo dalinama į 12 segmentų. Kiekvienam jų skiriamos 5 min. – žodinis tekstas apie 2 min. ir 3 min. muzikos. Daugiau nei pusė programos buvo sudaryta iš muzikinių intarpų, antroje pozicijoje – informacijos sklaida, trečioje – reklaminiai skelbimai. Ši struktūra metams bėgant kito, taip pat priklausė nuo programos redaktoriaus, kurių laida turėjo ne vieną. Redaktoriaus keitimas suteikdavo laisvės pranešėjui, kita vertus, programos buvo skirtingos. ALB klubas buvo gana skaitlinga organizacija palyginus su DLR klubu. DLR radijos klube 1941 m. buvo 108 nariai527, 1954–1955m. 42 nariai528, o ALB jau pirmaisiais veiklos metais surinko panašų skaičių narių–1945 m. gruodžio 20 d. narių buvo 102.529 Vėliau buvo surinkta nuo 615 iki 300 narių ir 150 narių rėmėjų, kurie pastoviai rėmė programą, bet klubo veikloje nedalyvavo.530 Šis

525 ALB radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m. BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c.,l. nenumeruota. 526 1969 09 07, programos redaktorius Stasys Garliauskas. Radijo programa dalinama į 12 segmentų. Kiekvienas po 5 min.: žodinis tekstas apie 2 min. ir 3 min. muzikos. Radijo programos planas: „1. Atidarymo tekstas – daina Tykus buvo vakarėlis.; 2. Tautos šventė – tekstas – Vergų daina.; 3. Globe Parcel pranešimas – Alto kongreso pranešimas – Ūdrio daina. 4. Universal music pranešimas – Kun. Degučio primicija – daina Vaidilučių malda. 5. Klepecko mirtis – Kun. Boreišio prisiminimai – giesmė Kad širdį tau skausmas. 6.Briedis Realty – Neolituanus stovykla – daina Ramunėlė. 7. Farbers Dry Goods – Parapijos gegužinė – A. Barono rumor. Eil. Daktaras – daina Kas bernelio sumanyta. 8.Berneys Clothes – Šaulių šaudymo rezultatai – daina Pajūriais, pamariais. 9. Radijo klubo reikalai– daina Padariau alutį. 10. Žinios iš kolonijos gyvenimo – Sveikinimai B. Selenienei – daina Sugrįžk. 11. Įvairios žinios – daina Atsisveikinimas su giria. 12. Paskutinė informacija – Programos užbaigas – maršas Nedėlios rytelį.”, 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa, byla nenumeruota, l. 23–24, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas. 527 1941 m., 1942 m., radijo klubo narių sąrašas, metinės įmokos, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 1. 528 1952 07 19, 1954 10 23, Sąrašas narių sumokėjusių metinį nario mokestį, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 30, l. 43–46. 529 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa, byla nenumeruota, l. 14, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas; BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c., Amerikos lietuvių balsas, 1945–1970 m. Jubiliejaus programa, 1970 m. 530 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa (Byla nenumeruota), l. 14, ALKA, b. aplankas, Amerikos lietuvių radijas; Amerikos lietuvių balsas, 1945–1970 m. Jubiliejaus programa, 1970 m., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 123 klubas taip pat skyrėsi nuo DLR tuo, kad nario įmoka buvo palyginus didelė. DLR buvo mokamas 1 dol., o vėliau 0,25 cnt. įnašas, tuo tarpu ALB įnašas buvo 10 dol..531 ALB klubas siekė sukurti stiprią ir finansiškai stabilią radijo programą, kurios pamatą sudarytų stambūs nariai rėmėjai. ALB klubas taip pat apėmė kur kas platesnį veiklos lauką, rengti koncertai ir piknikai. Klubas vadovavo ir koordinavo radijo choro, moterų seksteto, vyrų orkestro veiklą.532 Nors klubas veikė kaip ne pelno siekianti organizacija, vien tik iš sunešamų nario mokesčių negalėjo išsilaikyti, todėl taip pat transliavo ir reklaminius skelbimus. Pasirinktas modelis, kai perkamas fiksuotas radijo eterio laikas, o reklaminiai intarpai parduodami bendruomenės nariams arba kitoms komercinėms organizacijoms. 1982 m. radijo stočiai paklausus apie reklamos įkainius ir klausytojų skaičius, ALB teigė: klausytojų kiekis yra 15000 klausytojų iš rajone gyvenančių 20000 lietuvių. Programa transliuojama 38 metus. Reklaminio laiko kaina 60 sek. 20 dol. 30 sek. – 15 dol. Pabrėžtinai akcentuojama, kad reklama pateikiama tik lietuvių kalba.533 Tokiu pareiškimu siekiama atsiriboti nuo radijo stoties prievarta įbrukamų komercinių skelbimų, kurie būtų orientuoti ne į lietuvių bendruomenę. Šios radijo programos politinė veikla apsiribojo oponavimu kairiųjų programai, o pasiekus šį tikslą, programoje didžioji dalis dėmesio nukrypo į kultūrinę veiklą, siekiant visais būdais garsinti lietuvių kultūrą. Kur kas stipresnį politinį atspalvį galime jausti Niujorko apylinkėse. Pilietinę kovą už Lietuvos laisvę savo programos pamatu klojo Laisvės Žiburio radijas Niujorke. Šios radijo programos koncepcija nuo pat sukūrimo buvo paremta Lietuvos laisvinimo byla, kita vertus, gana stipriai juntami ir religiniai kontekstai. Ši programa gimė po vieno iš didžiųjų mitingų prie Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau: JTO). Pagrindinis programos–organizacijos tikslas buvo viešinti Lietuvos atstatymo klausimą, pasitelkiant visus įmanomus įrankius, tame tarpe ir radijo eterį.534 Programa perskiriama į dvi dalis, viena iš jų transliuojama anglų kalba, kita – lietuvių. Angliškosios dalies vedėjas A. Mažeika, o vėliau D. Kezienė, buvo aiškiai politiškai orientuoti. Jo laidos dalyje pateikiami interviu su politikais ir žinomais žmonėmis anglų kalba, nuolat siekiant akcentuoti ir priminti Lietuvos okupaciją ir nepriklausomybės siekį. Deklaruojamo tikslo buvo siekiama ir programos kalbos pasirinkimu – radijo programa transliuojama iš karto dviejomis kalbomis, kai panašaus laikotarpio programos vis dar mieliau rinkdavosi tik lietuviškas transliacijas. Šios radijo programos istorija pradedama datuoti nuo 1965 m. lapkričio 13 d. mitingo, organizuoto “Committee to Restore Lithuanian’s Independence”, kuriame dalyvavo apie 13.000

531 A.L.B. radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai, J.K., Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 532 A. Grinius, Detroito Lietuvių Balso Radijo Klubui 40 metų, Lietuvis Žurnalistas 12 (1986). 533 Amerikos lietuvių balso radijo klubo vadovo, Kazio Gogelio laiškas Alexandre Stankevicius, 1982–06–21, Amerikos lietuviu balso radijas, Detroitas, LTSC, f. Reg. Nr.13139. 534 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, (1976–04–25), 31, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 124 lietuvių iš visos JAV. Du šios organizacijos aktyvistai Romas Kezys ir Tony Mazeika nusprendė po šio mitingo prie JTO sukurti radijo programą Niujorke, kuri toliau užsiimtų veikla, skatinančia Lietuvos okupacijos nepripažinimą ir vykdytų bendruomenės informavimo funkciją. Taigi buvo įkurta „Lietuvių žiburio“ radijo programa, angliškai vadinta “Lithuanian World Review Radio”, pirmoji laida transliuota 1966 m. kovo 20 d.535 Programa veikė kaip radijo klubas, tačiau ar ji buvo įregistruota federaliniu lygiu, lieka neaišku. Dažnai programa buvo vadinama tiesiog R. Kezio radiju, vieno iš pagrindinių programos redaktorių ir laidos vedėjų vardu. Programą valdanti organizacija buvo „Laisvės žiburio radijo klubas“ rengdavusi susirinkimus, kuriems vadovavo prezidiumas. 1969 m. prezidiumą sudarė P. Skabeikis, A. Diržys, D. Wolosenko, R. Kezys.536 Prezidiumas vėliau buvo imtas vadinti radijo klubo valdyba, jo sudėtis kito. Klubo įstatai nėra išlikę, tačiau panašu, kad valdyba buvo renkama visuotinio klubo narių susirinkimo metu. „Laisvės Žiburio radijo klubo“ valdyba 1976 m. buvo: Liudvika Kulikauskienė, B. Macijauskienė, Sofija Kačinskienė, Birutė Labutienė, Vladas Vasikauskas, Antanas Diržys (pirmininkas) R. Kezys (direktorius), Vytautas Strolia, (I. Ė.: vienas asmuo neįskaitomas)“.537 Šalia buvo ir radijo klubo redaktoriai bei pranešėjai, kurie rūpinosi radijo programos turiniu. Laisvės žiburio programa pirmaisiais savo veiklos metais pristatė savo tikslus: „Mes pasirinkome radijo kelią informuoti mūsų visuomenę (lietuvių kalba) ir nemokančius lietuviškai (anglų kalba) apie rusiškojo komunizmo padarytą skriaudą mūsų tautai: supažindinti oro bangomis pasiekiamą visuomenę su lietuvių laimėjimais politikoje, mokslinėje ir bendroj kultūrinėj veikloje; iškelt – kas girtina, kartais nepamiršti ir to, kas peiktina; brangint – kas vertinga ar kilnu, nepataikaut menkaverčiams poreiškiams.”.538 Šių tikslų programa ir stengėsi laikytis, organizacija veikė ne tik kaip radijo klubas, bet ir kaip politinę žinutę transliuojantis klubas. „Laisvės žiburio“ radijo programa su savo iniciatoriais priešakyje buvo taip pat stipri politinė organizacija. Tuo pat metu „Laisvės Žiburio“ radijo programos kūrėjai prisidėjo ir prie pabėgėlių „iš už raudonosios uždangos“ reikalų viešinimo ir mitingų rengimo. Buvo siekiama surinkti kuo didesnę paramą šiems asmenims, taip pat viešinti informaciją dviem kalbomis. Buvo viešinamos Vytauto ir Gražinos Simonaičių, Prano ir Algis Brazinskų, Simo Kudirkos539 istorijos. „Laisvės Žiburio“ radijo programa savo 10 metų sukakties žurnale pabrėžė, kad būtent jie ir jų personalas, D. Keziene ir Kezys, tiesiogiai prisidėjo prie Simo Kudirkos ir kitų asmenų

535 Ibid., 3. 536 Ibid., 54. 537 Ibid., 50. 538 Ibid., l. 13; „Laisvės Žiburys New Yorke“, Lietuvis žurnalistas, 9, (1980), 28. 539 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, l. 35. 125 išlaisvinimo. Jie pirmieji nušvietė S. Kudirkos ir jo šeimos pergabenimą į JAV 1974 m. lapkričio 5 d.540 Radijo programa kaip organizacinė struktūra darė realius veiksmus siekiant apginti politinius pabėgėlius, taip pat rengė mitingus ir organizavo peticijų pasirašymą. Ši radijo programa turėjo atskirą rubriką, kurioje pristatinėjo Lietuvos klausimą, taip pat diskutavo su politikais. Tokios tendencijos ryškios žvelgiant į proginį 1976 m., programos leidinį „Šalia transliuojamos sekmadieninės valandos buvo suruošta keletas priėmimų kongresmenams ir kitiems politikams; buvo įeita ir į amerikiečių spaudą su Lietuvos vardu: buvo rašyta padėkos laiškų, protesto laiškų ir daryta kitų žygių (telefonais, susitikimais), kas Lietuvos vardą, Lietuvos bylą kėlė aikštėn, kuo buvo laimėta platesnio palankumo Lietuvos laisvinimo minčiai ir visam reikalui.“.541 Greta tokių minėjimų, buvo pabrėžiamas ir radijo turinys. Dažnai radijo programa pasikviesdavo garsius JAV politikus ir radijo eteryje diskutuodavo su jais apie Lietuvos klausimą. 10-mečio proga išleistame leidinyje netgi pateikiamas asmenybių sąrašas, su kuriomis buvo padaryti interviu radijo programoje, panašus sąrašas pateikiamas ir R. Kezio autobiografinėje knygoje.542 Dvikalbė radijo programos sąranga buvo jaučiama ir leistuose leidiniuose. Anglų kalba pateikiamas ir tekstas minėtame leidinyje, kuriame akcentuojami laidos tikslai.543 Transliavimas dviejomis kalbomis radijo programai suteikė galimybę pasinaudoti ir anglų kalbos suteikiamomis galimybėmis pokalbiui pasikviečiant valdžios atstovus. „Laisvės žiburio“ radijo laida buvo skirta ne tik lietuvių bendruomenei, bet ir JAV visuomenei supažindinant ją su Lietuvos okupacijos klausimu, lietuvių kultūra ir pasiekimais. Daug iš pokalbių radijo studijoje dalyvių taip pat buvo garsūs ir JAV kontekstuose žinomi lietuvių kilmės asmenys. „Laisvės žiburio“ radijo programa buvo aktyvi organizuojant už bendruomenės ribų išeinančius mitingus, piketus, paradus viešinant Lietuvos okupaciją.544 „Jos, kartu (I. Ė. – D. Keziene) su amerikiete Lee Pierce, suorganizuotas protestas prieš kairiųjų keliamas riaušes, judviejų sukėlimas gyventojų į Middle Village didelį paradą, kuriame dalyvavo per 200 automobilių pareikšti solidarumą JAV Prezidentui jo antikomunistinėje politikoje, vėliau surinkimas net 10,000 parašų, pritariančių JAV Prezidento pastangoms saugoti Ameriką ir jos gerbūvį – buvo pirmoji Daivos Kezienės iniciatyva, parodžiusi, kaip reikia veikti ir kokių vaisių

540 Ibid. 541 Ibid., 15, 17 542 R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko. 543 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, l. 3. Anglų k.: „1. On subjects pertaining to Lithuania and Lithuanians, sustained communications and interviewed members of the executive and legislative branch of the U.S. government, ethnic and international organization leaders, members of the press as well as prominent personalities… / 2. Broadcast reports on significant Lithuanian political and cultural achievements and special events. / 3. Organized concerts presenting the best Lithuanian artistic talents of North America and Europe. / 4. Broadcast the best in classical and contemporary Lithuanian music composed in the West as well as in Soviet occupied Lithuania.“ 544 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, l. 31. 126 galima susilaukti.[...]“.545 Šios programos dalyviai taip pat prisidėjo prie Helsinkio konferencijų 1972 m. ir 1975 m. nutarimų viešinimo. Programos eteryje taip pat buvo aptariamas R. Kalantos susideginimas ir po to sekę įvykiai. „Laisvės Žiburio“ programa iš kitų išsiskiria savo socialiniu – politiniu vaidmeniu. Programos vedėjai buvo glaudžiai politiškai įsitraukę į Lietuvos okupacijos viešinimą. Tiesa, vidinių politinių JAV santykių jie neanalizavo, visas dėmesys ir renginiai, mitingai ir piknikai buvo organizuojami siekiant iškelti Lietuvos okupacijos klausimą: per politiką, per pabėgėlius ir, galiausiai, per kultūrą. Programos kūrėjai taip pat nebijojo diskutuoti aštriomis temomis, tokiomis kaip lietuvių muzikantų, atvykusių iš okupuoto krašto, muzikos leidimas radijo eteryje. Greičiausiai po vieno iš klubo surengtų koncertų buvo diskutuojama ir radijo eteryje aptarti klausimai apie tokios muzikos transliacijas. Archyvuose yra saugomi 1969 m. R. Kezio susirašinėjimai su Vincu Rasteniu, kuriuose laidelės kūrėjas savo programos metu skatino diskusiją dėl iš Lietuvos atvykstančių muzikantų, t.y. Kaniavos, koncertų lankymo. Nurodoma, kad VLIK‘o pozicija yra griežtai prieš tokių koncertų rengimą, visgi radijo laidos kūrėjas skatino diskusiją ir prašė atsiliepti kitaip mąstančius, taigi V. Rastenis atrašė ir išdėstė savo nuomonę šiuo klausimu.546 Niujorko „Laisvės Žiburio“ radijas pasižymėjo ir itin stipria religine puse. Programos 25 m. sukakties minėjime laida buvo sveikinama kaip religinio pobūdžio programa: „Man, kaip vyskupui, ypatingai džiugu, kad „Laisvės Žiburys“ kiekvieno sekmadienio programą pradeda religiniu žodžiu, primenančiu, kad Kristus yra mūsų gyvenimo įprasmintojas.“.547 Dalis programos turinio buvo skirta būtent liturginės sekmadienio apeigoms. Katalikiškumas atsiskleidžia ir per tautinės minties skleidimą ir kovą už laisvę. „Laisvės Žiburio“ radijo programa buvo persiėmusi Juozo Girniaus propaguota ir jo knygoje apibrėžta tautine lietuvių emigranto tapatybe, betarpiškai ir neatsiejamai susijusia su bažnyčia ir tikėjimu. Patriotiškumas turėjo būti ugdomas ir tautinė savimonė formuojama per šeimą, tautinį auklėjimą ir bažnyčią. „Laisvės Žiburio“ radijo programos apibūdinimas skamba kaip religinio radijo, kita vertus, ši radijo programa buvo ypatingai politiška ir patriotiška.548 Kitose radijo programose toks ryškus patriotizmo ir politinių nuostatų išryškinimas nepastebimas. Visgi reiktų atsižvelgti į tai, kad

545 Ibid., 31, 33. 546 Vinco Rastenio laiškas „Laisvės žiburio“ radijo valandėlės vadovui Romui Keziui, pasisakymas dėl VLIK–o pareiškimo apie solistų iš okupuotos Lietuvos koncertus, 1969 m., VDU, LII, F. 2, ap. 1–2, b. 7916–32, l. 1. 547 Sveikinimo laiškas R. Keziui nuo Vysk. Pauliaus A. Baltakio, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 3, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 548 „„[...] radio programa turi aiškią politinę knyptį – priešinimasis komunistinei propagandai, pagalba nuo politinių represijų nukentėjusiems Lietuvos žmonėms, didžiausio užtarimo ir paramos čia susilaukė iš už „geležinės uždangos“ bėgę tėvas ir sūnus Pranas ir Algis Brazinskai, Vytautas ir Gražina Simokaičiai, Simas Kudirka, čia buvo įprasmintas už Lietuvos laisvę susideginusio Romo Kalantos didvyriškumas. / „Laisvės Žiburio“ radijo nenuilstamai skleidžia patriotizmo ir tautinės minties šviesą. Vinco Kudirkos tautinės šventės Rugsėjo 8–tosios dienoje, Lietuvos kariuomenės atgavimo Lapkričio 23–čiosios pagerbime.“. V.G. „Laisvės Žiburys“ Įspūdžiai neseniai atvykus iš anapus Atlanto, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 17, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 127 cituojamas tekstas parašytas jau 1991 m., kai programa vaidino aktyvų vaidmenį nepriklausomybės atstatymo darbe, o praeities įvykiai jau buvo pasverti iš kito laikmečio perspektyvos. Nors „Laisvės žiburio“ radijo programa buvo ryškiai politiškai išreikšta ir veikiama katalikiškosios srovės, ji nebijojo diskutuoti ir radijo turinyje naudoti okupuotos Lietuvos menininkų kūrinių. Daugiasluoksnė radijo laidos tapatybė įgalino ją kurti ir reprezentuoti platų lietuvių bendruomenės pasaulėvaizdį, neapribotą vienos politinės krypties. Greta tokių ryškiai politiškai angažuotų programų, kurios tvirtai apsibrėžė politinius laidos ir klubo tikslus, buvo ir kitos, kurios politinius klausimus įtraukdavo į savo laidas, tačiau politiniame išeivijos lauke neveikė. Dėl šaltinių trūkumo gana problematiška rekonstruoti kai kurių radijo programų turinius ir politiškumo lygį. Čikagoje veikusios A. Rudžio radijo programos „Radijo forumas“ koncepcija buvo paremta atviru eteriu skirtu diskusijoms, tiek lietuvių tarpe, tiek JAV. Laida transliuota Čikagoje nuo 1968 m. balandžio 27 d.549 apie 10 metų. Nors tiksli uždarymo data nežinoma, panašu, kad programą perėmė A. Šlutas, kuris transliavo radijo laidą tokiu pat pavadinimu po 1978 m., tačiau ilgai neišsilaikė ir užsidarė. Radijo programos tikslai apibrėžti spaudoje: „Forumo tikslas aiškus. Iš vienos pusės žiūrint, lietuviams stengiamasi skiepyti savo tautiečių ir krašto meilę. Ypač, mažai mokantiems lietuviškai, ar ir visai nemokantiems, bet save laikantiems lietuviais. Mat programą duodame ir lietuviškai, ir angliškai.“550 Iš išlikusių kelių programos įrašų matyti, kad šio tikslo buvo siekiama aktyviai. Radijo laidos buvo sudarytos iš keletos segmentų. Pirmiausiai buvo perskaitomos savaitės žinios lietuvių ir anglų kalbomis, tuomet pereinama prie pokalbio su studijoje esančiu pašnekovu, diskutuojama aktualiomis temomis. Į diskusiją taip pat įsijungdavo klausytojai, kurie buvo kviečiami skambinti į studiją ir užduoti klausimus.551 Antrasis tikslas, kurį sau kėlė ši programa, buvo stengtis orientuoti savo turinį į kuo platesnį JAV kontekstą. Kaip ir pirmuoju politinio radijo atveju, buvo stengiamasi naudoti dvi kalbas, pateikiant jomis bent minimalią informaciją. 552 Taip pat programos svečiai dažnai nekalbėdavo lietuviškai, taigi vedėjas svarbesnius pokalbio elementus stengėsi versti.553 Programa taip pat kėlė sau tikslą bendrauti su JAV įtakingomis asmenybėmis. Laidų metu būdavo siekiama pristatyti Lietuvą ir kelti jos okupacijos klausimą.

549 J. Vaičiūnas, „Lietuvių Radijo Forumo įsteigimas ir kelias“, Draugas, (1971–01–30), 4. 550 Ibid. 551 Įvairių laikotarpių, A. Rudžio radijo forumo programų įrašai, LCVA, Mg0130551, Mg013052. 552 „Žymūs amerikiečiai yra kviečiami ir dalyvauja mūsų programose. Norima supažindinti lietuvius su svarbiais klausimais šio krašto gyvenime, o kartu ir amerikiečius su mūsų reikalais, siekimais ir tikslais. Turbūt, visiems aišku, kad mums labai svarbu ir būtina turėti kuo daugiausiai draugų susipažinusių su Lietuvos laisvės byla, ypač turinčių įtakos šio krašto gyvenime. Amerikiečiai, palankiai nuteikti Lietuvos bylos reikalu, pasitaikius progai, neužmirš vienur ar kitur priminti mūsų reikalą.“, J. Vaičiūnas, „Lietuvių Radijo Forumo įsteigimas ir kelias“, Draugas, (1971– 01–30), 4. 553 1968–12–14, Radijo forumo programa: Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas John C. Klucyzki (5 –asis Čikagos rajonas), klausytojas Rumša, laidos vedėjai Antanas Rudis ir Marija Rudienė, LCVA, Mg 013057. 128

Panašiai nutiko ir su ankstyvojo pokario laikotarpiu veikusia J. Ginkaus radijo programa Niujorke. Laidos turinys spaudoje aprašytas tik sykį, jame aiškiai deklaruojamas šios laidos politiškumas: „Iš čia kiekviena Lietuvai ir lietuviams svarbia proga pasigirsta drąsus ir į darbą kviečiąs žodis. Skelbdamas verslininkų ir informuodamas kultūriniais klausimais, šalia lietuviškos dainos ir muzikos, ši programa turi aiškią politinę vagą, kuri ją skiria nuo kitų Niujorko ir apylinkių lietuviškų radijo valandų. Lietuvos tautinis ir valstybinis reikalas eina čia nelyginant raudona siūlė. Pradedant vietiniais tautiniais veikėjais ir patriotais, čia kalbėjo beveik visi Lietuvos valstybinio ir tautinio gyvenimo vairuotojai. / Iš čia klausytojai girdėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos diplomatus: Pov. Žadeikį, St. Lozoraiti[...]“554. Visgi daugiau informacijos nėra išlikę. Ši radijo programa pradėjo transliuoti dar 1931 m.555 ir veikė iki 1956 m. pabaigos.556 Ankstyvasis laikotarpis ir karo metai programai suteikė galimybę transliuoti informaciją apie svarbius Lietuvos įvykius, tačiau programa buvo išlaikoma daugiausiai asmeninėmis J. Ginkaus lėšomis ir, jam pasitraukus iš programos, ji buvo uždaryta. JAV LB kuruojamos radijo programos taip pat galėtų būti priskiriamos prie politiškai angažuotų radijo programų. Šios programos vaidino svarbiu vaidmenį tiek vietinėse lietuvių bendruomenėse557, tiek ir JAV visuomenės kontekste. Pavyzdžiui, Bostono (Broktono) „Laisvės Varpo“ radijo programa,558 kuri veikė dvikalbiu principu ir nuo pat įkūrimo jai buvo keltas tikslas informuoti lietuvių bendruomenę ir aplinkinę visuomenę apie Lietuvos klausimą, Lietuvos įvykius ir kovą už laisvę.559 Ypač ryškai šios funkcijos išryškėjo nepriklausomybės priešaušryje, kai ši programa transliavo žinias apie Lietuvoje vykstančius įvykius, buvo renkama ir sisteminama informacija ne tik iš lietuvių bendruomenė periodikos, skambučių į Lietuvą, tačiau ir JAV spaudos, ir TV žinių, vėliau, kai į JAV imtas transliuoti Vilniaus radijas, žinios buvo pristatomos ir iš šio šaltinio.560 Kaip jau buvo rašyta, JAV LB tikslingai nekūrė savo radijo tinklo, tik asmeninėmis kai kurių PLB skyrių pastangomis buvo sukurta radijo programa, kuri labiau

554 Paminėjo 21 metų radijo valandos sukaktį, Dirva, (1951–03–29), Iškarpa: LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 555 Ginkaus radio programų sukaktis, Tėvynė, 1931–11–13), Iškarpa: LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 556 Lietuvių dienos, nr.1, (1956),16. 557 Laiškas Lietuvių Fondui, nuo Laisvės varpų darbuotojos A. Ingaunienės, 1982–09–21, Laisvės varpo pajamų– išlaidų dokumentai 1980–1981 m. LB Hot Springs apylinkė, LTSC, Reg.nr. 12716, dėžė nr. 1. 558 J.A. Valstybėse, Iš arti ir toli, Draugas, (1978–11–03), 8. 559 Laisvės varpo 35metų sukakties minėjimas, 1989–05–07, programa. l. 1, ALKA, b. „Laisvės varpas“. 560 „Programoje nepriklausomybės atgavimo laikotarpyje takelis susidėjo: tautinė giesmė, žinios iš apylinkės, naujausios žinios iš Lietuvos surinktos JAV spaudoje, televizijoje, taip pat žinios iš Vilniaus radijo, transliavusio į Ameriką. Antroji dalis panaši informaciją tik anglų kalba. Programos kūrėjai per 38 metus surengė 61 renginį, tarp jų 52 koncertai, 4 teatro pasirodymai, 3 literatūros vakarai, 2 minėjimai. Taip pat buvo rengiamos specialios laidos vasario 16 d. ir panašioms progoms, angliška laidos dalis, šias laidas siųsdavo JAV radijo programoms.“. Alfonsas Petrutis, Radijo premija – Petrui Vilščiniui, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 4. 129 reprezentavo bendruomenės reikalus, susijusius su organizaciniais klausimais, nei politinius pasaulėvaizdžius ar bendros politikos formavimą. Politinės radijo programos į lietuvių diasporos mediją atkeliavo po Antrojo pasaulinio karo, o sustiprėjo tada, kai DP banga pilnu pajėgumu įsiliejo į išeivijos gyvenimą. Pokario įvykiai ir gimtojo krašto okupacija diasporos gyvenimą supolitino ir greta pramoginės funkcijos radijas įgavo kitas svarbias funkcijas: politinės kovos, reprezentacijos, identiteto kūrimo. Tautos reprezentacija diasporoje tapo ir medijų vaidmeniu, medijos atliko svarbų darbą kuriant ir formuojant diasporinės tautos sampratas.

3.4. Radijo programos: tarp socialinių ir kultūrinių vaidmenų

Radijas diasporoje vaidino ne tik komunikacijos priemonės vaidmenį, tačiau prisiėmė socialinio mediatoriaus ir kultūrinio centro vaidmenis. Gana toli viena nuo kitos nutolusios lietuvių kolonijos dažnai gyveno atskirus bendruomeninius gyvenimus, o regioninio lygmens komunikacijai tinkamiausia medija tapo radijo programos, kurios pirmą – transliavo radijo laidas, antrą – buvo šių atskirų bendruomenių organizaciniais ir kultūros centrais. Radijo programa buvo pretekstas susiorganizuoti, o bendruomenėse, kuriose trūko kultūrinio centro šis organizacinis vienetas tapdavo stipriu bendruomenės centru, kuriame lietuviai gaudavo informaciją, socialinius patarnavimus ir kultūrą. Mažosiose kolonijose kaip Klivlendas, kuriame veikė J. Stempužio „Tėvynės garsų“ radijo programa, ar Arkanzasas, kuriame transliavo „Laisvės varpo“ programa, radijas vaidino bendruomenės centro vaidmenį. Dažnai tai būdavo vienintelė tiesioginė žiniasklaidos priemonė regione. Antroji didžiųjų radijo programų grupė buvo lokalizuota didžiausiose lietuvių kolonijose. Įtakos šiam susiorganizavimui turėjo ir lietuvių skaičius regione, didžiausią tokių radijo programų skaičių galime rasti Čikagoje. Radijai–imperijos,561 kaip buvo vadinamas „Margutis“, vaidino svarbų socialinį vaidmenį bendruomenėje. Čikagoje transliavo „Margutis“, S. Barcus radijo šeima, Niujorke – J. Stuko „Lietuvos atsiminimai“ ir „Rūtos“ kultūrinis klubas. Nors pagrindinis šių radijo programų tikslas buvo kurti radijo laidas, jos taip pat organizavo renginius, įvairius klubus, būrė ir išlaikė chorus, tautinių šokių ansamblius, rėmė labdaringus renginius, leido periodinius leidinius, netgi rengė edukacines programas. Jų vaidmuo lietuvių bendruomenėje dažnai buvo labiau socialinio pobūdžio, nei informacinio.

561 Socialiniai radijai vaidino išskirtinį socialinį vaidmenį bendruomenėje. Ypač ryškūs atvejai buvo „Margutis“, „Amerikos lietuvių balsas“ („Lietuvių balsas“), „Šaltimiero radijas“, „S. Barcus“. Buvo kuriamos ne tik laidos, bet tuo pat metu organizuojami renginiai, steigiami klubai, buriami ir išlaikomi chorai, tautinių šokių ansambliai, remiami labdaringi renginiai, leidžiami periodiniai leidiniai. Šių radijų programų vaidmuo LB dažnai buvo labiau socialinio pobūdžio, nei informacinio. 130

„Margutis“ buvo vienas ryškiausių socialinio radijo pavyzdžių. Istoriografijoje daugiausiai žinomas ir pristatomas „Margučio“ radijo programą ir jos įkūrėjas Antanas Vanagaitis, buvo viena pagrindinių radijo programų lietuvių diasporos istorijoje. „Margučio“ radijas, įkurtas dar 1932 m.,562 nuo pat pradžių veikė kaip daugiafunkcinė organizacija. Pirmiausiai buvo pradėtas leisti tokio paties pavadinimo žurnalas, skirtas satyrai ir humorui. Iš jo išsivystė ir radijo programa, veikusi kur kas ilgiau nei žurnalas. Dalį laiko abi medijos formos veikė paraleliai, nors turinys iš esmės skyrėsi, dažnai radijo programos informacija buvo skelbiama žurnale, ir atvirkščiai. Lietuvių tarpe šios A. Vanagaičio veiklos buvo pramintos „Margučio“ imperija. „Imperiją“ sudarė ne tik jau minėtas žurnalas ir radijo laida, tačiau ir kitos su bendruomenės gyvenimu susijusios veiklos. Žurnalas ir radijo programa buvo tarpusavyje susiję ir veikė kaip vienas medijos reiškinys. Antanas Vanagaitis, šios imperijos kūrėjas, savo radijo bandymus pavadino „Margučio dienžodis“. Tiek žurnalą, tiek dienžodį finansavo ir pirmaisiais metais palaikė Juozas Bačiūnas.563 Jis finansavo pirmuosius radijo laidos bandymus. „Dienžodžio“ idėjos gimimui taip pat poveikį darė A. Vanagaičio teatrališka prigimtis. Jis į Ameriką atvyko su teatro grupe, keletą metų gastroliavo su „Dzimdzi Drimdzi“ satyriniu teatru. Taip pat A. Vanagaitis kūrė satyrines dainas, buvo kompozitorius. Gyvas muzikos perdavimas radijo bangomis jį sužavėjo. Vienas pagrindinių socialinių radijo programų, tokių kaip „Margutis“, „Laisvės varpas“, etc., bruožas yra jų socialinis vaidmuo, atsirandantis greta radijo programos. „Margutis“ buvo viena ryškiausių radijo programų, nes kasdien transliavo žinias ir naujienas, o kasdieninių radijo programų nebuvo tiek daug. Be kasdieninės informacijos skelbimo, „Margučio imperija“ turėjo ir chorą, orkestrą,564 kuris ne tik grodavo kasdieninėse valandėlėse, tačiau ir lietuvių bendruomenės renginiuose. Reikia nepamiršti, kad pirmaisiais veiklos metais, radijo stotis paprastai naudodavo gyvą muziką šou metu, taigi tokie dariniai kaip choras ir orkestras buvo labai svarbūs. Pats A. Vanagaitis buvo itin aktyvus muzikinio gyvenimo dalyvis. Jis į JAV atvyko būtent koncertuoti, jo kurtos kompozicijos ir dainelės iki šiol gana populiarios diasporos tarpe. Muzikinis išsilavinimas padėjo jam kuriant radijo programą, kurioje taip pat netrūko humoro, operinės muzikos ir linksmų dainų. Papildomos socialinės funkcijos, kurias vaidino „Margučio imperija“, apibrėžtos 1951 m. viename iš skelbimų: „Kas mėnesį turėkite savo namuose naują Margučio numerė! Kas vakarą

562 „Margučio“ įkūrimo data. Radijo laidų apyrašas, „Margutis“, Priedai nr. 12, eil. nr. 3, Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Margutis Silver Jubilee, 25 m. radijui sukaktis,1954–05–02, l. 4, BLKM, b. Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c; Tėvynė, (1983 m. Rugsėjo mėn.), BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 563 D. Dapkutė, Lietuviškos širdies ambasadorius., 114. 564 Renginio programa, BLKA, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 131 klausykite Margučio radio programą! Būkite su Margučiu, o jis bus su Jumis! Margutis gali patarnauti: 1. Kai ieškote ką pirkti ar parduoti, 2. Kai reikia sudaryti darbo bei buto garantijas ar ofidevitus, 3. Kai reikia išpildyti income tax pareiškimą, 4. Kai reikia sutvarkyti pirmuosius pilietybės dokumentus, 5. Kai reikia lietuvių knygų bei informacijos, kai norite išversti dokumentus ir juos notariškai paliūdyti. VISADA ir kasdien galite kreiptis į MARGUTĮ.“565 Nors šiuos vaidmenis dalinasi visa „Margučio imperija“, vienu iš pagrindiniu įrankių buvo radijo laida. Aišku, kad ne tik per radijo programas buvo skiriamos kelios minutės sveikatos, teisės patarimams, tačiau ir redakcijoje/studijoje buvo galima sutvarkyti įvairius buitinius ir teisinius reikalus. Taigi matome, kad radijo programa šiuo atveju veikė ne tik kaip komunikacijos priemonė, tačiau kaip socialinis centras, kuriame suteikiama informacija įvairiais klausimais, pradedant mokesčiais, baigiant daiktu pirkimu, paskolomis ir teisiniais patarimais. Svarbu nepamiršti, kad dažniausiai šias paslaugas teikdavo lietuvių kilmės teisininkai, pardavėjai ir prekybininkai. Programa gaudavo pajamas iš reklamos, o bendruomenė būdavo informuojama aktualiais buitiniais klausimais. Taip pat panašaus pobūdžio informacija buvo skelbiama rengiant specialias radijo laideles: finansų, sveikatos, pirkimo klausimais. Padėtis nesikeitė, net ir nutraukus žurnalo spausdinimą, redakcija liko ir teikė panašias paslaugas, kurios buvo itin populiarios naujai atvykusių DP kartos asmenų tarpe, siekiant sutvarkyti teisinius atvykimo reikalus. „Margučio“ atvejis buvo išskirtinis studijos aspektu, nes dauguma radijo programų naudojosi stoties teikiamomis studijomis, o nuosavų neturėjo. Tik vėliau, jau atsiradus garso įrašymo galimybei ir programas ėmus įrašinėti iš anksto, dauguma radijo programų vedėjų studijas įsirengė rūsiuose ar palėpėse.566 Vienas iš išskirtinių „Margučio imperijos“ bruožų buvo teisininko paslaugos, teikiamos tiek radijo eteryje, tiek radijo studijoje. 1956 m. rugsėjo 13 d. „Margučio“ radijo programoje buvo diskutuojama ir atsakinėjama į klausytojų užduodamus klausimus teisės tema. „Šiandien vėl gristame kelioms minutėms su atsakymais i ivairius kausimus, kuriuos esame gave is Margucio klausytoju bei skaitytoju.“.567 Keliami klausimai, susiję su Amerikos pilietybės gavimu. Klausytoja teiraujasi, ar ji gaus pilietybę, jei yra išsiskyrusi, o vaikų globa paskirta tėvui. Taip pat teiraujamasi dėl pensijų didinimo iš socialinės apsaugos. Klausiama, ar galima išvykti į Vokietiją ir gauti pensiją Amerikoje. Teiraujamasi ir testamentų sudarymo klausimais, taip pat artimųjų iš Sibiro atsigabenimo klausimais. Socialinių klausimų analizavimas radijo eteryje, ypač pirmaisiais pokario metais, buvo dažnas „Margučio“ radijo programoje. „Kai jums atsiras kokių neaiškumų

565 Margučio renginio programa, Memories of the Lithuanian Opera, 1951–12–16, BLKA, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 566 Interviu su A. Stempužiene, namų studijoje. Programos vedėja namų studijoje. Priedas nr. 8.3, 8.4, 8.5, 8.6. 567 LTSC/PLA, Teminis archyvas, b. Margutis, aplankas B, nenumeruota. 132

kreipkitės į Marguti ir ketvirtadieniais pirmoje Margučio programoj bus jums atsakyta ir paaiškinta. Jus reikalinga informacija įvairiais reikalais būtų iš mokesčių srities, imigracijos, ar socialinio draudimo – galima gauti visados Margutyje. O kai jums reikia sudaryti suportinius afidevitus, padaryti vertimus iš įvairių kalbų, paliudyti parašu, sudaryti kokius pareiškimus, sutvarkyti pilietybės reikalus – kreipkitės visados į Marguti, o į Margučio įstaiga ir jums bus patarnauta kuo geriausiai. Margučio įstaiga atdara kiekviena diena – nuo ryto iki vakaro.“.568 Radijo studija buvo skirta socialiniams klausimams spręsti, ne tik kaip kitų programų atveju, radijo programai rengti. „Margutis“ nuo kitų programų skyrėsi tuo, kad turėjo pastovią redakciją, kuri išlaikyta ir po to, kai žurnalo leidyba nutrūko. Ši redakcija tarnavo kaip tiesioginis kontaktas su bendruomene, per teikiamas paslaugas ir galimybę susitikti konkrečioje vietoje. Kitos programos nurodydavo radijo studijos adresą arba asmeninius kontaktus, kuriais būdavo galima pasinaudoti esant būtinybei, retais atvejais būdavo prisiglaudžiama bažnyčiose ar kitose organizacijose, ar savo studijoje. Didžioji dauguma lietuviškų radijo programų buvo kuriamos, o vėliau ir įrašinėjamos programos vedėjų namuose įrengtose studijose.569 Iki 6-tojo dešimtmečio, kol radijo programos daugiausiai būdavo transliuojamos gyvai, didžioji dalis programų turto (muzikiniai įrašai, įranga) buvo saugoma radijo stotyje, iš kurios transliuojama. Atsiradus ir išpopuliarėjus garso įrašymo technologijai, dauguma radijo stočių perėjo prie iš anksto parengtų programų transliavimo. Radijo programos redaktoriai parengdavo programą, ją įrašydavo asmeninėje studijoje, o numatytu laiku ji buvo paleidžiama per radiją. Dauguma lietuviškų radijo programų parengdavo dalį būsimos programos, o pranešėjas gyvai kalbėdavo radijo studijoje. Buvo įrašomi interviu, atskyros rubrikos, reklaminiai skelbimai. Trečiasis socialinis vaidmuo, kuri prisiima šios radijo programos, buvo renginių organizavimas. Šia veikla užsiėmė dauguma radijo ir TV programų, nes tai buvo vienas iš pagrindinių lėšų rinkimo būdų. Vis dėlto interviu metu respondentai daugiausiai atsiminė ir minėjo „išskirtinius „Margučio“ parengimus“.570 Išskirtiniai parengimai buvo ne tik dėl didžiulio skaičiaus dalyvių, tačiau ir dėl kultūrinio lygio. „Margučio imperija“ dažnai organizuodavo piknikus, vakarėlius ir koncertus. Didžiųjų radijo koncertų reiškinys buvo būdingas ankstyvajam laikotarpiui, kai bendruomenė buvo itin aktyvi. „Margučio“ koncertai, operetės ir panaši veikla buvo aprašoma įvairioje spaudoje. Tiesa, jau 8-ajame dešimtmetyje koncertų beveik neliko, buvo rengiami tik jubiliejai ir radijo piknikai vieną ar du kartus per metus.

568 Ibid. 569 Priedai, nr.8, Namie įrengtų radijo studijų pavyzdžiai. 570 Interviu su Šlutiene, 2011. 133

„Margutis“ taip pat buvo stipriai politiškai angažuota. Buvo suvokiamas šios programos poveikis lietuvių bendruomenei, taigi daug JAV senatorių ir kongresmenų, siekdami lietuvių palaikymo, atvykdavo į programą pristatyti savo pažiūrų. Interviu metu vienas iš paskutiniųjų „Margučio“ laidos vedėjų Vytas Beleška akcentavo politinės ir kultūrinės veiklos programoje reikšmę: visi asmenys, susiję su „Margučiu“, tiek Vanagaitis, Petrutis, Adamkus, Bachunas, per kultūrą siekė politinio Lietuvos klausimo kėlimo. „Galėjo prisistatyti, kad mes galime padėti jums laimėti rinkimus“571. Radijo programos kūrėjai JAV politikams, kurie kandidatavo į svarbius postus, siūlydavo palaikymą mainais už Lietuvos klausymo kėlimą aukščiausių lygiu. Vis dėlto politika nebuvo pagrindinis „Margučio“ turinys, daugiau politinių žinių ir informacijos programoje atsirado nepriklausomybės priešaušryje. Programa palaikė kontaktą su Lietuva, o per „Amerikos balso“ korespondentus transliavo naujausias žinias ir informaciją.572 Šaltiniuose programos struktūra nusakoma taip: „Margučio radio programa pasiskirstyta įvairiomis sritimis: muzikos, lietuvių bendruomenės kultūriniai reikalai, tarptautiniai įvykiai ir informacijos, kronika, sveikatos sritis ir pagaliau – prekybiniai skelbimai. Muzikos sritį tvarko muz. A. Kučiūnas; tarptautinių įvykių apžvalgas kasdien patiekia dr. B. T. Dirmeikis, sveikatos skyrių veda dr. S. Biežis; lietuvių bendruomenės kultūriniams reikalams uoliai talkininkauja Vyt. Kasniūnas. K. Deveikis, kaip nuolatinis pranešėjas daugiau susitelkęs į prekybinių skelbimų paruošimą ir jų perdavimą.“.573 Reikia pabrėžti, kad tai buvo tik pagrindiniai pastovūs turinio segmentai. Programoje taip pat buvo vis besikeičiančių rubrikų, paminėjimų ir pasirodymų. Kadangi „Margučio“ radijo programa įsikūrė šalia humoristinio žurnalo „Margutis“, kol jam vadovavo A. Vanagaitis, žurnalo turinys buvo jaučiamas ir radijo laidoje. Pats Vanagaitis vaidino programoje „Tėtytė ir Dėdytė“574, kurioje ilgus metus vaidino kartu su žmona. Panašių projektų buvo nemažai, ryškiausi jų – „Margučio“ mokyklos steigimas ir „Pelkių žiburėlio“ transliacijos. Šalia visos šios pamatinės programos struktūros atsirasdavo vis nauji projektai, pavyzdžiui, 1951 m. Vladas Vijeikis suorganizavo sekmadieninę „Margučio“ radijo mokyklą575, kurioje užsiregistravo 250 mokinių ir dar apie 100 klausėsi neužsiregistravę. Mokyklos tikslas buvo išmokyti lietuvius katekizmo, kalbos ir gero elgesio, pilietiškumo. Vėliau viena iš pagrindinių programos rubrikų tapo kultūrinė laida „Pelkių žiburėlis“.

571 Interviu su Vytu Beleška, 2015. 572 R. Sakadolskis iš „Amerikos balso“ reportažas apie Sovietų Sąjungos disidentus iš Niujorke vykusio susirinkimo, LCVA, Mg 007242–1; Amerikos balso radijo transliacija. Domas Krivickas apie 1940 m. įvykius Lietuvoje: nesusipratimai su rusų kariais, provokacijos, Ribentropo – Molotovo paktas. LCVA, Mg009006–2. 573 V.A., Margučio radio veikla, Margutis, Nr. 11, (1951) 18. 574 Petras Petrutis, “Margučio“ radijo 75 – ių metų sukaktį minint, Draugas, http://www.draugas.org/margutis.html 575 Vyt. Kasnėnas, Margučio sekmadienio mokykla, Margutis, Nr. 7(1951) 9. 134

„Margučio“ programos darbai apėmė visas svarbiausiais lietuvių bendruomenės sritis. Programa ne tik darė įtaką kultūriniam, socialiniam gyvenimui, ji taip formavo politinį pasaulėvaizdį, kuris ryškiai pasireiškė nepriklausomybės priešaušryje. Tarp populiariosios kultūros ir kultūros įsiterpia ir Povilo Šaltimiero radijo programa. Jos kūrėjas P. Šaltimieras Amerikoje buvo žinomas radijo ir TV šou vedėjas, kuris šalia savo darbo, kūrė ir programą lietuviams pavadinimu Šaltimiero radijo programa. Šaltimieras radijo karjerą pradėjo radijo programoje „Draugas“ 1935 m. kovo mėnesį, transliuotoje per WEDC. Jis taip pat buvo tiesiogiai transliuoto „Pirmojo lietuvių bokso turnyro“ pranešėju, turnyras buvo transliuojamas per „Draugo“ radijo programą 1932 m. lapkričio 3 d. iš St Agnes sporto salės. Prieš imdamasis savo radijo programos, Šaltimieras taip pat dirbo pranešėju People Furniture Company Lithuanian Programs on WGES; Budrikas Lithuanian Program iš WCFL. Šaltimiero radijo programa iš pradžių transliuota iš WHFC (1936–1939 m.) vieną valandą kasdien, septynis kartus per savaitę iš WHIP iš Hammond, Indiana (1939–1942 m.), po to WGES iš Čikagos (1942– 1955 m.). 576 Nors programa buvo kasdieninė, jos turinys buvo paprastesnis ir lengvesnis, nei kitų to laikmečio programų. Šalia radijo programos buvo įsteigtas radijo klubas, tačiau pagrindinis radijo programos savininkas liko Šaltimieras. Radijo klubo narai fiksuoti 1940 m.: „Pirm. Ben Survilas, Antanas Kantrimas, Mikas Pavilonis, Ben Jurėnas, Povilas Gegžnas, Povilas Šaltimieras, Florutė Balstybtė, Elena Pečiukaitė, Irena Dapkutė, Onytė Gegžnas, adv. Mikas Kazūnas.“577 Programų direktorius buvo Šaltimieras, jis taip pat prisidėjo prie laidos išlaikymo, jam atsisakius toliau vesti laidelę, ji nustojo veikti dar 1955 m. 578 Šaltimiero radijo programa yra asmeninio radijo pavyzdys, kita vertus, jo inicijuota programa buvo transliuojama gana ilgą laiką. Šaltimiero radijo programa buvo transliuojama gyvai, per metus laidoje pasirodydavo apie 5000 Čikagos apylinkių lietuvių, kurie užpildydavo muzikinę laidos dalį. Šaltimiero programoje taip pat buvo skaitoma poezija, taip pat į lietuvių kalbą išversta proza, pjesės. Programa prisidėjo prie paramos kariams, kariaujantiems Antrajame pasauliniame kare. Rengti Radio Aliuminum Drive, Pergalės piknikai, organizuotas „Lietuvių karių motinų klubas“. Pokario metais programa rengė grįžtančių karių veteranų sutikimo šventes, prisidėjo prie DP lietuvių pabėgėlių integracijos ir atvykimo į JAV. Programa paliko savo pėdsaką daugelyje lietuvių bendruomenės sričių: kultūroje, socialiniame gyvenime, sporte.579 Šaltimiero radijo programa save pozicionavo kaip

576 Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 2, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2– 3, p 241a/14c. 577 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, 1940–04–07, l. leidinyje nenumeruoti., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 578 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 579 Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 2–3, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 135 kultūrinę pramoginę programą, kurioje reprezentuojama lietuvių kultūra. Ši programa, kaip ir kiti ankstyvieji radijo bandymai, buvo skirta pramogai, nors po Antrojo pasaulinio karo joje atsirado daugiau informacinio turinio, vis dėlto pramogos ir kultūra liko šios programos pagrindu. Šaltimiero radijo programa aktyviai veikė už radijo laidos ribų. Šaltimiero pastangomis buvo įkurtas „Lietuvių kareivių motinų klubas“, kuriam 1942 m. priklausė 500 lietuvių karių motinų.580 Greta radijo šou, programa taip pat rengė piknikus ir įvairias šventes. Pagrindinis šių piknikų akcentas, priešingai nei kitais atvejais, buvo pinigų rinkimas į klubo sąskaitą, tačiau ne programos išlaikymui, o labdaringai veiklai. Vienas žinomiausių jo rengtų piknikų buvo Amerikos lietuvių dienų piknikas, kuris tapo tradicija ir buvo organizuojamas dar daug metų, piknikas sutraukdavo didžiulius kiekius žmonių. 1950 m. rengto Amerikos-Lietuvių dienoms581 pikniko metu surinktos lėšos buvo skiriamos paremti talentingus bendruomenės muzikantus stipendijomis. Piknike buvo tikimasi sulaukti 5000 žmonių, įvykis buvo aprašytas ir amerikiečių spaudoje. Spaudoje buvo pranešta, kad Čikagoje vykusiame lietuvių piknike dalyvavo apie 10,000 žmonių. Deja, Šaltimiero kurta radijo programa ilgai neišsilaikė ir po kelerių metų užsidarė. Savo dėmesį Šaltimieras nukreipė į TV šou kūrimą ir asmeninę karjerą. A. Šaltimieras buvo spalvinga asmenybė, ne tik asmeninį, bet ir bendruomenės gyvenimą siejusi su medijomis. Jis dirbo ne vienoje lietuviškoje programoje, turėjo savo TV šou anglų kalba. Šaltimieras paliko gilų pėdsaką populiariojoje kultūroje. Trečiasis Čikagos apylinkių socialinis radijas buvo Sophie Barcus radijas582, tai pirmoji moters vadovaujama vadovaujama lietuviška radijo programa. Iki 8-ojo dešimtmečio moterys radijuje neužėmė vadovaujančių pozicijų ir tik vėliau, keičiantis kartoms, mirštant vyrams, kurie sukūrė radijo programas, šioje medijoje atsirado moterų, kurios buvo programų valdytojos, ne tik vedėjos. Kaip ir „Margutis“, Barcų šeimos radijo programa transliavo kasdienines programas, tai jai suteikė galimybę išplėsti tiek turinio tiek ir papildomų veiklų lauką. S. Barcus radijo programa imta transliuoti 1932 m., transliuota 1 val. per savaitę583, kituose šaltiniuose teigiama, kad pirmosios transliacijos buvo 1933 m.584. Greitai programa ėmė transliuoti kasdienines radijo programas, o 1938 m. transliavo 8 savaitines laidas iš WGES stoties, pirmadieniais – sekmadieniais 8:30–9:15 val. ryto, sekmadieniais 11:30 val. ryto, o pirmadienio

580 Šaltimieras Lithuanian Day, Victory rally, 1942–08–30, nenumeruota, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 581 Saltimiero Radio Club laiškas P. Dauždvardžiui, 1950–08–31, LTSC/PLA, Reg. Nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 582 Radijo programa taip pat vadinta – Sofijos Barckuvienės radijo programa, Sophijos Barcus radijo programa, Barcus šeimos radijo programa, Sophie Barcus namų šeimininkių radijo laida. 583 red. St. Semėnienė, „Sophy Barcus Radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988–07–09), 5. 584 P. Daužvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05– 06, LTSC, Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 136 vakarais transliavo pramoginę „Vakaruškų“ laidą 7:00 val.585. Dėl savo rytinio laiko programa dažnai buvo vadinama lietuvių šeimyninio radijo programa, nes transliuota darbo dienomis vėlyvą rytą, o jos turinyje netrūko lietuviškų krautuvių reklamos. Per visus veiklos metus programa transliavo tik iš dviejų radijo stočių, minimaliai keitėsi ir transliacijų laikas. Pradžioje transliuotos kasdienės valandinės programos, vėliau programa sutrumpinta iki kasdieninių pusvalandžio laidelių, o savaitgaliais valandos. Paskutiniais metais dėl finansų stokos ir nepastovaus radijo stoties skiriamo laiko, programa buvo girdima tik savaitgaliais, o galiausiai tik sekmadieniais. Iš viso programa buvo transliuojama 55 metus be pertraukos.586 S. Barcus radijo programa buvo vadinama radijo šeima, informacijos apie radijo klubą nėra. Programa greičiausiai veikė komerciniu principu ir priklausė Barcų šeimai. Programos direktoriaus pareigas visada ėjo Barcų šeimos atstovai, o ji išlaikyta rėmėjų, reklaminių skelbimų ir renginių pagalba. Šaltiniuose fiksuoti radijo programos bendradarbiai. Įvairiais laikotarpiais radijo programoje dirbo: Pranas Gudas, Feliksas Daukus, Stasys Pilka, kun. Jonas Pauperas, Jonas Jasaitis, Liudvikas Šmulkytis, Apolinaras Bagdonas, Ald. Daukienės dukra Sofija, Audrius Regis. Nuo 1980 m. dirbo Rita Likanderytė, nuo 1982 m. Robertas Vitas.587 Šie darbuotojai vedė skirtingas programas, padėjo programų redaktoriams jas parengti, teikė ir skaitė žinias. Radijo programos turinį sudarė skirtingos rubrikos, kurias vedė atskiri vedėjai. Programos tinklelyje taip pat buvo skiriama vietos religijai: „Religiniais klausimais kas antrą savaitę kalbėjo a.a. vysk. Ansas Trakas ir jėzuitų išlaikoma radijo valandėlė, kuriai vadovavo kun. Jonas Borevičius, SJ, buvo girdima kas sekmadienį.“ 588 Dalis radijo turinio buvo skirta patariamosioms edukacinėms rubrikoms, tokioms kaip sveikatos patarimai, kuriuos vedė dr. Jonas Adomavičius.589 Didelė ir neatsiejama radijo programos dalis buvo informacija ir žinios. Šalia tradicinių žinių iš bendruomenės buvo skaitomi ir analizuojami naujausi laikraščiai, šią rubriką vedė L. Šmulkštys (1975–1981 m.), „kuris šeštadieniais skaitydavo vėliausias pasaulio žinias, o sekmadieniais apžvelgdavo lietuvių spaudą, keldamas įdomesnius kitų laikraščių bei žurnalų vedamuosius ar jų ištraukas. Jam pasitraukus iš šio darbo, atsirado didėlė spraga, kurią neblogai užpildė jaunas visuomenininkas Robertas Vitas, prisidėjęs prie programos 1982 m. Taip ir tęsėsi toliau „Spaudos apžvalga“.590 Kasdieninių programų atvejais programos tinklelis buvo užpildomas išsamesniais informaciniais skelbimais, taip pat spaudos apžvalgomis, tokią rubriką turėjo ir „Margučio“ programa.

585 Sophies Barcus Vakaruškininkų Radio programas, Antrą Kalėdų dieną, gruodžio 26, 1938 m. Renginio programa, l. 4, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 586 Rita Likanderytė, „Sophie Barcus radio programą prisimenant“ .Draugas, Moterų gyvenimas, (1988 07 09), 5. 587 Ibid. 588 Ibid. 589 Ibid. 590 Ibid. 137

Svarbų vaidmenį S. Barcus radijo programoje vaidino kultūrinis/pramoginis turinys, ši programa buvo geriausiai žinoma kaip „Vakaruškų“ teatralizuotos pramoginės laidos transliuotojai. Vakaruškų tema radijo programa rengė piknikus, kuriuose rinkdavo lėšas programos išlaikymui. Taip pat buvo išleista „Vakaruškų“ dainų plokštelė. Ši laidelė po S. Barcus mirties buvo nutraukta. S. Barcus mirė 1961 m. Radijo programą perėmė jos dukra Aldona Barkutė Daukienė591, kartu su vyru jie šią programą vedė dar porą dešimtmečių. Barcus radijo šeima žengė į naują programos amžių, išsikėlusi aukštesnius kultūrinius tikslus. Eteryje nuo 1977 m. vasario 27 d. atsirado L. Šmulkščio inicijuota „Autoriaus ir knygos“ valandėlė, kurią rengė literatūros kritikas Algirdas Titus Antanaitis 592. Programoje buvo transliuojami pasikalbėjimai su autoriais, kartais jie patys skaitė savo tekstus, bet dažniausiai juos skaitė vedėjas arba pagalbininkai, kurių susidarė gana platus ratas. Laidelėje skaitydavo Antanaičio dukros – Diana, Guoda, Gailė, Indrė ir Jūra. Talkininkavo Antro Kaimo aktoriai bei Stasė ir Jonas Kelečiai, Julius Lintakas, Lilė Jasaitė ir kiti. Rašytoja Nijolė Jankutė Užubalienė yra skaičiusi savo kūrinių ištraukas, buvo transliuoti „gyvi“ interviu su Liūne Sutema ir kitais rašytojais.“593 Programa transliuota iki 1987 m. birželio mėn. 27 d. 594 Transliacijos buvo nutrauktos dėl finansinių sunkumų. Nutraukus šia laidelę, nutrūko paskutinieji tarpukario radijo programos saitai sieję ją su populiariąja kultūra. Barcų šeima savo kasdieninėmis programomis siekė lietuviams klausytojams suteikti klasikinio radijo patirtį: informaciją ir pramogas. Programos rytinis laikas buvo orientuotas į namų šeimininkes, ne tik į savaitgalinius klausytojus, kita vertus, savaitgalinės programos buvo kur kas platesnės ir informatyvesnės, jose buvo analizuojama spauda ir skaitomos pasaulio žinios. Socialinių radijo programų galime rasti ir už Čikagos. Šios programos išsiskyrė savo daugiasluoksnėmis kultūrinėmis ir radijo funkcijomis, tačiau taip artimai su klausytojais ir bendruomene kaip „Margutis“ nebendravo. Kontaktas buvo palaikomas per kultūrinius renginius, piknikus ir rengtas įvairias akcijas. J. Stempužio radijo „Tėvynės garsai“ Klivlende atvejis visiškai kitaip reprezentuoja daugiasluoksnę radijo programų veiklą, kuri labiau susijusi su radijo programos direktoriaus asmenybe ir jo darbais. J. Stempužis per savo radijo programą telkė platų bendradarbių pulką. J. Stempužis, šalia pirmosios programos „Tėvynės garsai“, taip pat sukūrė trijų Baltijos šalių radijo laidą „Baltijos aidai“, kuri vesta anglų kalba, joje dirbo visų trijų šalių atstovai, taip pat Stempužis įsteigė atskirą religinę „Gyvenimo varpų“ radijo laidą. Jo kurta programa buvo paremta keletos radijo programų prodiusavimu ir lietuviško radijo teisių gynimu.

591 Ibid. 592 Ibid. 593 Ibid. 594 Ibid. 138

Kiek žinoma, ši trijų Baltijos šalių radijo programa buvo vienintelė, programa transliuota nuo 1962 m. lapkričio 5 d. pirmadieniais nuo 8 – 9 val. vak. Per WXEN – FM radijo stotį (106,5 mgc.).595 Programos transliacijos tesėsi iki 1977 m. kovo 19 d., kai radijo stotis atsisakė tautinių mažumų radijo transliacijų.596 Radijo programa turėjo tris vadovus: estų programai vadovavo Andreas Trank, lietuvių – Juozas Stempužis ir Jonas Daugėla, latvių – Eriks Ievins.597 Visie jie prodiusavo kiekvienos tautybės radijo laidos dalį. Šios programos lietuviškos dalies finansavimu rūpinosi Alto Klivelango skyrius.598 Radijo programa sudarė tris skyrius, skirtus kiekvienai tautai, visi turėjo po 20 min. eterio laiko. Skirtingas vadovybes sudarė: „lietuvių skyriaus vedėjas Jonas Daugela. Globoja Amerikos Lietuvių Tarybos Klivlando skyrius. Pranešėja Aldona Balčiūnienė. Vedamuosius anglų kalba paruošia adv. Julius Smetona. Lietuvių politinio gyvenimo apžvalgą – Jonas Daugėla. Jis kviečiasi bendradarbius, kad programą paįvairintų. / Latvių skyriaus vedėjas Erikas Jevinš. Globoja visa Klivlendo lietuvių bendruomenė. Pranešėjos – Dagnia Miskė ir Anita Stalmane. Anglų kalba vedamuosius paruošia Leonids Dagis. / Estų skyriaus vedėjas yra Andreas Trakis. Globoja Estų Laisvės komitetas. Pranešėjai – Agnes Pampe, Reeli Meristu. Anglų kalba kultūrines ir politines informacijas paruošia Toivo Karjus.“599 Programai iškeltas tikslas suvienyti tris valstybes, taip pat vienyti jėgas kovojant ir pristatant okupacijos ir represijų klausimą JAV kontekste, programa buvo vedama keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, estų ir anglų.600 Šios radijo programos rėmuose taip pat buvo rengiami bendri visų trijų tautybių koncertai. Pirmasis surengtas 1963 m. 601, antrasis jau po metų, deja, išsamių šių švenčių aprašymų nėra išlikę. Šventė buvo suorganizuota ir programai švenčiant 10 m. gimtadienį 1972 m..602 Deja, nėra išlikę šios radijo programos scenarijų arba laidos įrašų. Ši radijo programa gyvavo ir vienijo lietuvius, latvius ir estus daugiau nei dešimtmetį kovoje už Lietuvos laisvinimą, okupacijos ir represijų viešinimą. Ilgaamžiškesnė buvo pirmoji Klivlendo radijo laida „Tėvynės garsai“, kita vertus, realios konkurencijos programa neturėjo, regione buvo vienintelė. „Tėvynės garsai“ buvo įsteigti 1949 m., Jaunučio Nasvyčio ir K. Šukio pastangomis.603 Programos išlaikymas buvo sudėtingas darbas, po 5 metų jie subūrė radijo klubą, kuris veikė 8 metus. Klubo vadovų tapo J. Stempužis, kuris, laidą ištikus vienai iš krizių, jos finansinę naštą ir organizavimą prisiėmė sau ir tapo programos

595 Clevelando lietuvių žinios, Baltijos aidų radio programa, Draugas, 1963–11–15, l. 5. Ta pati radijo stotis iš kurios J. Stempužis transliavo „Tėvynės garsų“ radijo programą. Stotyje taip pat veikė dar 21 etninių mažumų radijo programa „Tėvynės garsai“ pavojuje, Draugas, (1977 02 11), 4. 596 Nutilo Baltijos aidai, Draugas, (1977 03 19), 5. 597 Clevelando lietuvių žinios, Baltijos aidų radio programa, Draugas, (1963–11–15), 5. 598 Draugas, (1964–04–24), 5. 599 Clevelando lietuvių žinios, Baltijos aidų radio programa, Draugas, (1963–11–15), 5. 600 Ibid.: .„Baltijos Aidų radijo programa siekia glaudesnio lietuvių, latvių ir estų bendradarbiavimo. Nori daugiau supažindinti kitataučius ir amerikiečius su komunizmo žiauria okupacija Pabaltijo kraštuose ir su nenuilstama lietuvių, latvių ir estų kova dėl atgavimo laisvės ir nepriklausomybės savo kraštams.“. 601 Draugas, (1964–04–24), 5. 602 Draugas, (1972–11–20), 6. 603 V. R., Clevelando lietuviu radijo programos metines, Lietuvių dienos, 1 ( 7), (1950), 16. 139 direktoriumi/savininku. Jis laidai vadovavo daugiau nei 35 m. iki savo mirties 1992 m. Vėliau laidą perėmė jo žmona Aldona Stempužienė.604 Programa transliavo ir 2016 m., jau perimta šiuolaikinių imigrantų kartos. Pirmoji „Tėvynės garsų“ programa transliuota 1949 m. rugsėjo 09 d.605 iš galingos WSRS 1490 banga radijo stoties, penktadienio vakarais 7:00 val. 606 Programos pirmininku ir vadovu buvo J. Stempužis, programą vedė Balys Auginas (Kauno radiofone dirbo 1940–1944), reikalų vedėjo pareigas ėjo V. Rocevičius.607 Visgi aiškios valdymo struktūros vėlyvoji programa neturėjo. Nors per visus veiklos metus keitėsi programos talkininkai, pamatas liko tas pats. J. Stempužis, kuris vedė ir prodiusavo programą, taip pat ieškojo finansinių šaltinių ir rėmėjų. Nepaisant to, kad radijo klubas buvo uždarytas, programa turėjo rėmėjus, kurie rėmė jos išlaikymą, kadangi vien tik iš reklaminių skelbimų laidos nepavykdavo išlaikyti. Laidai keltas tikslas buvo apibrėžtas dar pirmojo jos kūrėjo, kuris siekė pasitelkęs radijo laidą suvienyti Klivlendo lietuvius. „Taip, pagalvojau, radijo programa turi būti patriotinė ir visuotina. Ji negali būti nei srovine lietuviška prasme, nei politinė amerikietiška prasme. Ji tarnaus visiems Klivlendo lietuviams siekiantiems laisvos Lietuvos. Ji gerbs mūsų tautos tradicijas ir mūsų visų įsitikinimus. Ji nežiūrės kas daro, bet ką daro... Tokia ji gimė 1949 m. rugsėjo 9 d. tokia ji išliko iki šios dienos.“608 – deklaravo S.J. Nasvytis pristatydamas savo viziją, jo vizija per tuos metus nedaug pasikeitė. J. Stempužiui perėmus valdymą, programoje sustiprinta politinė mintis, kita vertus, joje sustiprėjo ir bažnyčios vaidmuo, buvo sukurti kiti radijo projektai. Stempužio radijo programos ir jis pats buvo plačiai žinomas JAV lietuvių bendruomenės kontekste, jis inicijavo ne vieną visuotinį radijo programų vadovų susirinkimą, žurnalistų suvažiavimuose kėlė radijo medijos klausimus bendruomenės kontekstuose. Jis stengėsi atkreipti dėmesį į programų lygį, techninius pajėgumus, muzikinių įrašų trūkumą. Pats įrašinėjo plokšteles, vėliau juostas, kurių reikėjo radijo programoms. Trečiasis pavyzdys – personalinę radijo programą sukūręs J. Stukas ir „Lietuvos atsiminimai“, „Rūtos“ draugijoje. Stukas visus radijo programos metus liko šios programos direktoriumi. Jis buvo grinorių palikuonis, gimęs Amerikoje, tačiau išlaikęs lietuviškas šaknis ir aktyviai veikęs lietuvių bendruomenėje visą gyvenimą. Nuo pat pirmųjų žingsnių, būdamas

604 Tėvynės Garsų radijui 40 metų, Juozas Stempužis jau 35 metus rūpinasi radijo programa, kuri subrendo, išplėtė turinį ir techniškai kokybiškai jo redaguojama, Dirva, nr. 34, (1989 m. rugsėjo mėn.), 1. 605 Ibid. 606 V.R., Clevelando lietuviu radijo programos metines, Lietuvių dienos, 1( 7), (1950), 16. 607 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos 4(1), (1953), 23. 608 Tėvynės Garsų radijui 40 metų, Juozas Stempužis jau 35 metus rūpinasi radijo programa, kuri subrendo, išplėtė turinį ir techniškai kokybiškai jo redaguojama, Dirva, nr. 34, (1989 m. rugsėjo mėn.), 1. 140 vos 16 m. jis sukūrė “Echos of Lithuania” radijo programą 1941 m. rugpjūčio 2 d.,609 kuri transliavo iki 1944 m. J. Stukas 1943 m. savanoriškai išėjo į kariuomenę, o iš jos grįžęs radijo programos nerado. “Echoes of Lithuanian” programos iniciatoriumi visada buvo pristatomas J. Stukas, nors dėl jo jauno amžiaus greičiausiai programą valdė suburtas radijo klubas: “Echoes of Lithuania Radio Hour of New Jersey, Inc.”.610 J. Stukui išvykus į kariuomenę, laidos vedimas pavestas Stanley A. Pociui ir Anna Pocius.611 Deja, dėl finansinių sunkumų laidą jie greitai nutraukė. Šalia klubo taip pat veikė radijo choras “Echoes of Lithuania”, kuris vėliau perėjo į „Rūtos“ draugiją ir pakeitė pavadinimą. J. Stuko ryžtas neatslūgo, grįžęs iš kariuomenės jis radijo programą atkūrė, tiesa, jau kitu pavadinimu – „Lietuvos atsiminimų“ radijas. Pirmoji programa iš naujos stoties transliuota 1944 m. rupjūčio 16 d., WEVD stoties. Programos išlaikymui buvo suburta „Rūtos“ draugija.612 Po šios draugijos skėčiu sukurtas radijo moterų choras „Rūta“, kuriam vadovavo pats J. Stukas, vėliau jo brolis. 1945 m. sukurtas tautinių šokių ansamblis „Rūta“.613 Abu šie kolektyvai pasirodydavo radijo programoje, dalyvaudavo klubo renginiuose, rengė gastroles JAV. 1950 m. „Rūtos“ radijo moterų choras virto į mišrų ansamblį, kuriam vadovavo Liudas Stukas, Juozas Stankūnas ir Algirdas Kačanauskas, kuris taip pat talkininkavo ir radijo valandose.614 Šokių ir dainų ansambliai buvo valdomi „Rūtos“ kultūrinio klubo, jie veikė kaip dalis bendros organizacijos, kuriai vadovavo J. Stukas. Stukas pirmaisiais metais ne tik vadovavo organizacijai, jis dirigavo ir chorui, tačiau dėl užimtumo šios veiklos atsisakė perleisdamas ją talkininkams. Informacijos apie „Rūtos“ draugijos įstatus ar veiklą nėra išlikę, tačiau aišku, kad klubas turėjo tradicinę valdymo sistemą. Fiksuota valdybos sudėtis 1953 m. „Lietuvių radijo valandėlės „Rūtos“ kultūros organizacijos sudėtis aprašoma programėlėje. Kurioje pasirodė Rūtos choras ir šokių grupė. „Org. Direktorius – Jokūbas J. Stukas, Pirm. Jonas Liudvinaitis, V. pirm. Kastantas Gagas, Trustesai: Mykolas Klimas, Mečislovas Razgaitis, Spaudos sek. Juozas Prapuolenis.“.615 Šis radijo klubo ir programos direktoriaus santykis buvo paremtas finansiniu įnašu į programos išlaikymą. Visur „Lietuvos atsiminimų“ radijo programa pristatoma, kaip J. Stuko asmeninė

609 ALKA, Aplankas, Lietuvos prisiminimų radijas. Kvietimas į radijo 40 gimtadienio žurnalas, l. 21. 610 Laiškas P. Žilevičiui nuo Onos Pocienės, kvietimas į renginį, 1944–04–20, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus arba Žmuidzinavičiaus asmn. 611 Skrajutė, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus arba Žmuidzinavičiaus asmn; Laiškas P. Žilevičiui, nuo Onos Pocienės, kvietimas į renginį, 1944–04–20, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus arba Žmuidzinavičiaus asmn. 612 Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, 1986–04–27, l. 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 613 Ibid. 614 Leidinys, 1991 m. 50 m. sukakties „Lietuvos atsiminimų“ radijui minėjimo žurnalas. L. 129, ALKA, personalijų archyvas, b. J. Stuko personalijų archyvas, nenumeruota. 615 LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus arba Žmuidzinavičiaus asmn. 141 programa, nors šalia egzistavo ir klubas. Klubas didelės įtakos radijo programai nedarė, tačiau jis koordinavo veiklas ir priglaudė radijo chorą ir ansamblį, taip pat rėmė programą finansiškai. J. Stuko radijo programos turinys buvo orientuotas į lietuvių kultūros pristatymą. „Pirmųjų lietuviškų radijo valandų steigėjai ruošė daugiausiai pramogines programas, kuriose vietines žinias ir pranešimus apie būsimus parengimus perpindavo lietuviška muzika, dainomis, poezija. (Tai buvo proga klausytojams atsikvėpti nuo savaitės sunkaus darbo namie, prie radijo aparato. Tačiau laikas ir įvykiai Lietuvoje pakeitė tų radijo laidų paskirtį. – Jos ištikrųjų tapo ryšiu tarp lietuviškos išeivijos ir pavergtos Lietuvos.“ 616 Lietuvišką kultūrą J. Stukas taip pat siekė garsinti amerikiečių tarpe. Dar 1948 m. bandė paleisti programą apie Lietuvą anglų, deja, nesėkmingai. Transliacijos buvo nutrauktos po pusmečio, tačiau Stukas minties nepaleido ir, pradėjęs dėstyti Seton Hall Universitete, iš universitetinės radijo stoties WSOU – FM, 89,5 meg., 1964 m. vakarais pradėjo transliuoti anglišką laidą skirtą lietuviškai muzikai ir kultūrai.617 Šį kartą lydėjo sėkmė, programa buvo transliuojama dar ir po 1991 m.618, o paskutiniaisiais metais prieš nepriklausomybę į universiteto stotį buvo perkelta ir „Lietuvos atsiminimų“ radijo programa. Universiteto stotis buvo labai paranki mažumos radijo programai, tačiau joje nebuvo komercinių skelbimų. Taigi laidos biudžetas buvo surenkamas grynai iš rėmėjų ir renginių. Šalia aukščiau minėtos veiklos, J.Stukas 1956 m. ėmėsi transliuoti pastovių proginių TV laidų ciklą, programos buvo transliuojamos kas tris mėnesius, skirtos įvairiems paminėjimams. TV taip pat pasirodydavo „Rūtos“ draugijos choras ir ansamblis. TV bandymai nebuvo tokie sėkmingi kaip radijo, buvo parengta ir transliuota apie 10 lietuviškų TV programų. Televizijos programos likimas plačiau analizuojamas kitame skyriuje. J. Stuko medijų „imperija“ buvo išskirtinė ir pasižymėjo stipriu kultūriniu turiniu. Visa jos veikla buvo nukreipta į lietuvių kultūros puoselėjimą, pradedant radijo ansambliais, baigiant dvikalbėmis radijo ir TV transliacijomis. „Laisvės Varpo“ radijo programa, veikusi Bostono apylinkėse, taip pat turi socialinio radijo bruožų, tačiau jos koncepcija nėra taip tampriai susijusi su bendruomene kaip kitais atvejais. Radijo programa deklaruoja savo plačias veiklos sritis per keletą pagrindinių aspektų: „Laisvės Varpo šakotą veiklą sudaro sekmadieninės radijo programos lietuvių ir anglų kalbomis, specialios radijo programos anglų kalba įvairioms radijo stotims Vasario 16-osios ir Tragiškųjų birželio įvykių pagrindu, bent du kasmetiniai aukštesnio lygio kultūriniai renginiai ir lietuvių

616 Leidinys, 1991 m. 50 m. sukakties Lietuvos atsiminimų radijui minėjimo žurnalas. l. 7, Alfoncas Petrutis, Radijo reikšmė Lietuvybei išlaikyti, ALKA, personalijų archyvas, b. J. Stuko personalijų archyvas, nenumeruota. 617 Lietuvių dienos, nr. 9 (148), (1964), 26. 618 Lietuvių dienos, nr. 1(411), (1991), 23; Loreta I. Stukas, A Golden jubilee of Lithuanian Radio programming, Lietuvos atsiminimų radijas. 50 Metų Gyvenimo Auksinio Jubiliejaus, programa, (1991 05 19), ALKA, Personalijų archyvas, b. J. Stukas. 142 spaudos aprūpinimas informacija apie Bostono ir apylinkės lietuvių visuomeninę ir kultūrinė veiklą.“619 „Laisvės varpų“ atvejis išskirtinis dėl radijo programos vedėjo deklaruoto tikslo teikti informaciją spaudai apie apylinkėse vykstančius įvykius. „Laisvės varpų“ programa skleisdavo informaciją kur kas platesniame kontekste nei tai darydavo kitos programos, kurios tik imdavo informaciją iš spaudos ir perduodavo į eterį. „Laisvės varpų“ programa veikė kaip informacijos kūrėjai ir skleidėjai, ne vien perteikėjai. Dauguma paprastesnio turinio mažesniųjų programų informaciją ėmė iš spaudos, o ne informaciją skleidė į spaudą kaip matome „Lietuvos varpų“ atveju. Antroji svarbi veiklos sritis buvo „Laisvės varpo“ rengtos specialios programos anglų kalba, skirtos JAV radijo stotims. Tokia veikla taip pat užsiėmė J. Stempužis ir Minkus. Jie parengdavo radijo programos įrašus anglų kalba ir siųsdavo juos įvairioms radijo stotis JAV, prašydami šią programą paleisti tam tikrą dieną. Tokių programų rengimas bylojo apie programų kultūrinį pajėgumą ir apie technines galimybes. Trečioji programos veiklos kryptis buvo koncertų ir renginių organizavimas. Bostone buvo gana koncentruota lietuvių bendruomenė, kuriai transliavo „Laisvės varpo“ radijo programa. Programa buvo nekomercinė, taigi jos eteryje nebuvo reklaminių skelbimų, tik bendruomenės paminėjimai apie įvykius, asmeniniai žmonių pranešimai. Vieninteliu įplaukų šaltiniu tokioms programoms buvo klubo narių įnašas ir renginių organizavimas.620 Išskiriami pagrindiniai šios programos organizaciniai principai: „Komercinės lietuvių radijo programos verčiasi skelbimais, o visuomeninio ir kultūrinio pobūdžio programoms tenka ieškoti kitų šaltinių, kurie neapsunkintų pačios programos nereikalinga ir neįdomia medžiaga. Kaip „Laisvės Varpo“ metiniame sprendėjų susirinkime paaiškėjo, vieną tokių lėšų šaltinį sudaro pelnas iš įvairių parengimų. „Pernai „Laisvės Varpui“ tai buvo pagrindinis pajamų šaltinis, kuriam neprilygo nei klausytojų įnašai, nei pajamos už patarnavimus. Todėl parengimams skiriama daug reikšmės.“.621 Tokių renginių metu buvo siekiama ne tik surinkti lėšų, bet ir suteikti galimybę jaunajai generacijai pasirodyti eteryje. „Laisvės varpas“ turėjo radijo klubą, taip pat buvo sukurta ne pelno siekianti organizacija, kuri veikė kaip valdymo institucija. Organizacijoje veikė demokratijos principai, laidos vedėjas P. Vilščinis ėjo tik patarėjo ir vedėjo pareigas, tačiau sprendžiamąją galią turėjo valdyba. Svarbiais radijo programos klausimais, finansavimo klausimais, netgi programos turinio ir naujų projektų

619 „Laisvės varpo“ 35metų sukakties minėjimas, 1989–05–07, programa. l. 1, ALKA, b. „Laisvės varpas“. 620 Alfonsas Petrutis, Radijo premija – Petrui Vilščiniui, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 4. „Programos kūrėjai per 38 metus surengė 61 renginį, tarp jų 52 koncertai, 4 teatro pasirodymai, 3 literatūros vakarai, 2 minėjimai. Taip pat buvo rengiamos specialios laidos vasario 16 d. ir panašioms progoms, angliška laidos dalis, šias laidas siųsdavo JAV radijo programoms. 621 „J.A. Valstybėse, Laisvės Varpo banketas“, Draugas, (1961–04–14), 8. 143 atvejais galutinis sprendimas buvo priimamas valdybos, taip pat vėlesnių periodu, kaip prie programos koordinavimo prisijugė ir vietinė LB apylinkė, jos žodis buvo svarbus.622„Laisvės varpo“ 2 metų sukakties leidinyje pristatomi įstatai, kuriuose aptariama programos valdymo sistema: „Aukščiausias Laisvės Varpo organas yra sprendėjų susirinkimas, kuriam priklauso visų svarbiausių reikalų tarimas. Toks susirinkimas gali būti sušauktas valdybos nuožiūra, kontrolės komisijos pageidavimu arba vieno trečdalio sprendėjų reikalavimu. Einamuosius reikalus, pagal statutą ir sprendėjų susirinkimų nutarimus tvarko valdyba ir t.t. Visiems ūkiniams reikalams, o ypač programos atskaitomybei ir kasai prižiūrėti bei tikrinti renkama trijų asmenų kontrolės komisija, kuri kiekvienu momentu turi teisę patikrinti vedamas knygas, atskaitomybę ir kasą./ Laisvės Varpo sprendėjais gali būti: atskiri asmenys, organizacijų atstovai, rėmėjų atstovai ir mecenatai. Sprendėjo teisės pripažinimas pavestas valdybai. Kandidatas į sprendėjus turi įmokėti $ 50.00 pagrindinį įnašą. Kasmet sprendėjas moka $ 10.00 įnašą. Mecenatais laikomi asmenys, kurie įneša į kasą $ 500.00 arba yra daug nusipelnę programai. Kiekvieno mecenato gimtadienį, o jam mirus, mirimo dieną Laisvės Varpas pamini.“.623 Deja, šių komisijų sudėtis nėra išlikusi. Šios radijo programos pamatas (tiek finansine, tiek sprendimų priėmimo prasme) buvo rėmėjų klubas, kuriame sprendžiamasis balsas buvo suteikiamas tik gausiai aukojantiems. Šaltiniuose nėra išlikusios informacijos ir apie LB santykį su šia radijo programa, tačiau greičiausiai ji programą globojo sunkiais laikotarpiais. 1969 m. kovo 23 d. „Lietuvių Radijo valanda“ ir „Laisvės Varpas“ buvo sujungtos, toliau transliuota jungtinė „Laisvės varpo“ programa. 624 Po sujungimo programoje atsirado ir reklaminių skelbimų, ji tapo laisvesnės formos. „Dabar programos pagrindinis tikslas – lietuvybės išlaikymas, jos stiprinimas ir ugdymas, tautinės kultūros populiarinimas, o taip pat kova dėl Lietuvos laisvės. Joje skelbimams vietos paliekama tik, kiek tai būtinai reikalinga neišvengiamoms programos išlaikymo išlaidoms padengti.“625 Po sujungimo naujosios radijo programos pagrindą sudarė toliau veikęs „Laisvės varpo“ klubas.

3.5. Lietuviškų televizijos programų samprata

Neatsiejama elektroninių komunikacijos priemonių dalis buvo televizijos programos. Lietuviai JAV atsidūrė šiai komunikacijos priemonei tik kuriantis ir populiarėjant. Televizijos mediją savo reikmėms naudojo ne tik lietuvių bendruomenė. Čikagoje veikė ne viena graikų, meksikiečių, lenkų tautinė TV laida, transliuota iš vieno TV kanalo.626 Apie kituose miestuose

622 A. Petrutis, Radijo premija – Petrui Vilščiniui, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 2. 623 Laisvės varpas, Naujosios Anglijos lietuvių kultūrinė radijo programa, 2 metų sukakties minėjimas, 1956–03–18, programa, lankstinukas, ALKA, b. „Laisvės varpas“. 624 Jungtinė Lietuvių radijo valanda, Draugas, (1969–10–08), 5. 625 Ibid. 626 J. Šlajus, Lietuvių televizijos rėmėjų susirinkimas, Draugas, (1969 10 13), 8. 144 veikusias mažumų TV laidas informacijos nepavyko atrasti, tiesa, aptikome, kad lietuviai bandė kurti TV laidą Niujorke. Apie televizijos projektą užsimena J. Ginkus: „New Yorko apylinkėje yra žinomiausia radio programa, vedama J. Ginkaus. Ji duoda daug paskaitų, muzikos, vadinimų, visada pamini dideles lietuvių šventes bei įvykius. Dabar Ginkus su savo bendradarbiai planuoja duoti Lietuvišką valandą televizijos programoje.“.627 Šaltiniuose išlikę tik svarstymai apie tokios laidos kūrimą dar 1950 m.,628 o liudijimų apie realią programą neišliko. Niujorke po metų buvo sukurtas pastovių laidų ciklas, prodiusuotas J. Stuko. Televizijos laidų ciklas buvo skirtas lietuvių bendruomenės reprezentacijai JAV visuomenėje. Nepaisant to, kad lietuvių bendruomenė buvo pakankamai skaitlinga, tiriamuoju laikotarpiu buvo sukurti tik trys pagrindiniai TV projektai: A. Šluto TV, kassavaitinis projektas, gyvavęs beveik 14 m.,629 Jokūbo Stuko Niujorke parengtas daugiau nei 10 televizijos laidų apie Lietuvą ciklas630 ir nepriklausomybės aušroje, 1994 m.631 imta transliuoti „Amerikos Lietuvių televizija“. Pastarosios šiame darbe neanalizuojame, nes ji imta kurti jau po nepriklausomybės atstatymo ir siekė kitokių tikslų. Taip pat lietuvių bendruomenės gyvenimas buvo reprezentuojamas per keletą proginių televizijos laidų, skirtų įvairioms su lietuvių mažuma susijusioms temoms paminėti. Išskirtinai dažnai JAV televizijos kontekste lietuviai pasirodė Simui Kudirkai pabėgus iš SSRS laivo, taip pat minint pavergtų tautų dieną . S. Kudirkos pabėgimas buvo dažnai minimas įvairiose televizijos laidose, šis atvejis iškėlė svarbią okupuotų šalių problemą ir suvaidino politinį vaidmenį JAV lietuvių kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės. Televizijos programos, kaip ir radijo, negalėjo transliuoti iš bet kokio kanalo. Buvo skiriamas specialus kanalas kitakalbių programoms, tiesa, anglų kalba transliuotos mažumų laidos buvo laisvesnės renkantis TV kanalą. „Kiek žinau, etnines programas Čikagoje duoda tik 26-tas kanalas. (Tiesa paskutiniu metu ir 44-tas kanalas rodo po vieną lenkų ir graikų programą, bet abi jos yra anglų kalba.) Jų tarpe yra dvi lenkų, viena italų, viena graikų ir mūsiškė – lietuvių. Visos išskyrus lietuviškąją, trunka po valandą. Meksikiečiu padėtis yra visai skirtinga. Jie užima 80 % šio kanalo transliavimo laiko. Jie turi didelė būrį rėmėjų. O taipgi gauna didėle paramą iš Meksikos valdžios. Visa medžiagą jų programoms yra gaunama iš Meksikos: filmai, video juostos, svečiai menininkai, ir t.t. Dėl to ir jų programų kokybė yra gana aukšta. Panašios paramos (ypač kiek tai liečia menininkus iš gimtojo krašto) susilaukia italų, graikų ir netgi lenkų programos.“.632 Šalia stoties apribojimų, buvo ir finansavimo problema. Tiek J. Stuko, tiek A. Šluto programos

627 A.Sk., Lietuviu radio programos Amerikoje, Lietuvių dienos, 1 (9), (1950), 4. 628 Ibid. 629 Lietuviškos radijo programos, lentelė, Priedas Nr. 12. 630 Lietuviškos radijo programos, lentelė, Priedas Nr. 12, eil. Nr.40 J. Stuko TV ciklas. 631 Interviu, su Arvydas Reneckis, laidos kūrėjas, 2015. 632 „Pokalbis su Toliu Šlutu, Jauniausia, stipriausia ir....Labiausiai ignoruojama“, Akiračiai, Nr.10, (1972), 16. 145 susidūrė su finansinės paramos stygiumi, kadangi eterio laikas buvo pakankamai brangus, taip pat prisidėdavo techninės išlaidos inventoriui. Ne veltui abi lietuviškos TV laidos įsikūrė didžiausiuose lietuvių gyvenamuose miestuose – juose jos gaudavo didžiausią finansinį palaikymą. Ribotas televizijos signalas pasiekdavo tik apylinkių žiūrovus, o Čikaga ir Niujorkas buvo didžiausios lietuvių kolonijos. Pirmasis TV bandymas lietuvių bendruomenėje buvo J. Stuko kurtas laidų ciklas Lietuvos tema. „1956 m. vasario mėnesį Jokūbas Stukas pralaužė ledus į televiziją! Kas trys mėnesiai buvo reguliariai ruošiamos lietuviškos televizijos programos per New York WATV stotį iš 13-jo kanalo.“.633 Programos buvo pirmiausiai orientuotos į svarbių Lietuvos progų pristatymą JAV kontekste. Rengtos programos: „Vasario 16-tos minėjimams, Vilniaus miesto ir šv. Kazimiero lietuviškumui įrodyti, Baisiojo Birželio trėmimams, Kalėdų ir kitokių švenčių lietuviškų papročių išpopuliarinimu bei kitom panašiom temom.“634 Televizijos laidų ciklas buvo rengiamas pasitelkus visus lietuvių bendruomenės išteklius. „J. Stukui talkino visa eilė lietuvių rašytojų, aktorių, dailininkų, dainininkų, muzikinių vienetų bei chorų, baleto artistų ir kt. Jo suruoštos lietuviškos televizijos programos, reikalavusios didelių išlaidų ir nepaprastai daug darbo, buvo neįkainuojamas, milžiniškas įnašas į lietuviškos kultūros lobyną!“.635 Deja, apie šią programą informacijos nėra gausu. Tik keliuose straipsniuose užsimenama apie Stuko projektą. Jo finansinė pusė taip pat nežinoma. Pats J. Stukas buvo įdomi asmenybė. Jau kur kas anksčiau jis savo iniciatyva įkūrė nuosavą radijo programą, kurioje aktyviai dirbo dar prieš karą. Jo programoje dirbo ne tik grinorių kartos atstovai, kuriai priklausė jis pats, bet ir naujai atvykę DP kartos išeiviai. Karo metu Stukas tarnavo kariuomenėje, grįžęs iš tarnybos jis savo programą atkūrė ir šalia jos sukūrė „Rūtos“ radijo draugiją. Ši organizacija, vadovaujama J. Stuko, veikė kaip organizacinis pamatas radijo programai. Galime teigti, kad po šios kultūrinės organizacijos „Rūta“ skėčiu buvo kurtas ir TV laidų ciklas. Finansiniai resursai šiai programai išlaikyti nebuvo tokie dideli kaip A. Šluto atveju, laidos buvo transliuojamos gana retai, tik specialiomis progomis. Vienos programos paruošimui buvo skiriami keli mėnesiai, taigi tiek jos finansavimas, tiek turinio kokybė buvo kur kas geresnė nei čikagietiškos programos. Išskirtinis šios TV programos bruožas buvo jos orientacinė publika, programa buvo orientuota į amerikiečius. J. Stukas buvo aktyvus lietuvių bendruomenėje, kita vertus, jis buvo universiteto profesorius, stipriai integravęsis į JAV visuomenę. Savo lietuviškas šaknis jis stengėsi

633 Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, leidinys nenurodytas, 1986–04–27, l. 4, 5, BLKM, Lithuanians and Audio media, 2– 3, p 241a/14c. 634 Ibid. 635 Ibid. 146 išlaikyti visais prieinamas būdais, vienas jų buvo informacijos apie Lietuvos istoriją ir okupaciją skleidimas TV laidos transliacijose. Savo laidose Stukas stengėsi reprezentuoti Lietuvos istoriją, lietuvių bendruomenės JAV pasiekimus.636 Programa būdavo užpildoma lietuvių muzikantų pasirodymais, kviečiami garsūs lietuvių kilmės Amerikos piliečiai, taip pat aktyvūs lietuvių bendruomenės nariai. Pirmoji programa buvo skirta Vasario 16-osios minėjimui, spaudoje ji aprašyta taip: „Jo specialį Vasario 16 programa per New Jersey, WATV, 13 kanalą, davė daugiau nei buvo laukta. J. Stuko 15 metų patyrimo dėka pirmoji programa pastatė lietuvius lygioje plotmėje jau nuo pat pradžios su kitų tautybių programom. Pirmosios programos metu studijoje dirbo J. Boley, A. Petruitis, J. Stukas, visi anksčiau dirbo „Amerikos balse“. Taip pat dalyvavo „Rūtos“ choras, Griškaitė, šokėju trupė“.637 TV laidos šiuo laikotarpiu buvo tiesioginės, taigi buvo stengiamasi viską surepetuoti iš anksto, pasirinkti gerus profesionalius vedėjus ir pristatyti patyrusius atlikėjus. Antrasis, jau po kelerių metų sukurtas, televizijos projektas buvo A. Šluto „Lietuviai televizijoje“. Apie šį televizijos projektą tyrimo autorė parengė straipsnį leidinyje „Darbai ir dienos“,638 taip pat apgynė magistro darbą.639 Šiais darbais remiamasi siekiant apibendrintai aptarti „Lietuviai televizijoje“ programą. „Lietuviai televizijoje“ laida buvo skirta lietuvių bendruomenei, ji transliuota lietuvių kalba. Ši programa buvo skirta kassavaitinei komunikacijai su bendruomene, tai buvo pirmoji savaitinė lietuviška programa. „Lietuviai televizijoje“ programa pirmą karta transliuota 1966 m. balandžio 25 d. ir nuo to laiko buvo rodoma beveik 13 metų,640 kiekvieną sekmadienio vakarą 20.30 val. Transliacijos buvo pasiekiamos Čikagos apylinkėse gyvenusiems lietuviams. Programa buvo transliuojama lietuvių kalba, tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, interviu metu buvo galima išgirsti anglų kalbą. Transliacijos vyko iš tos pačios TV stoties, kurioje taip pat veikė keletas kitų mažumų TV programų. Programa transliuota iš to paties kanalo visus metus. Šios idėjos autorius buvo Anatolijus Šlutas, DP kartos išeivis, kuris dar prieš kurdamas TV laidą, jau dalyvavo radijo projektuose, darbavosi „Margutyje“. Kadangi televizijos laidos kūrimas užėmė didelę dalį asmeninio laiko, o A. Šlutas domėjosi filmavimu bei fotografavimu, šalia TV programos jis sukūrė “Anatol production inc.”, filmavimo paslaugas teikiančią firmą. Šioje firmoje Šlutas kūrė reklaminius klipus, padėdavo kitoms tautinėms mažumoms, filmuodavo reportažus. Pirmuosius žingsnius žurnalistikoje jis žengė

636 Almus, Pirmoji lietuviška televizija, Darbininkas, (1956–02–24); „Vardai įvykiuose“, Į Lietuvą, Nr. 10(47) (1956), 58, 637 Ibid. 638 I. Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Lietuviai televizijoje 1966–1978 m., 42. 639 I.Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Amerikos lietuvių vizualinės istorijos, A. Šluto archyve. 640 I. Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Lietuviai televizijoje 1966–1978 m., 42. 147 dirbdamas „Margučio“ radijuje. Tuo metu ėmus populiarėti televizijai, jis nutarė neapsiriboti radijo medija ir ėmėsi kurti lietuvišką TV programą. Idėja kurti televizijos laidą buvo iškelta dar 1964 metais. Pradžioje ši idėja nesulaukė pritarimo, didžioji dalis lietuvių bendruomenės ją vertino kritiškai. Televizijos išlaikymas buvo kur kas brangesnis už radijo ar laikraščių, taip pat reikėjo įdėti daug daugiau darbo tiek renkant lėšas, tiek kuriant kokybišką turinį. Vis dėlto po kelių mėnesių subūręs entuziastų grupelę, A. Šlutas sugebėjo šį projektą paversti tikrove. Pirmoji laida transliuota 1966 m. balandžio 25 d. iš WCIU-TV- channel 26 stoties, ji truko pusę valandos.641 Siekiant įgyvendinti šį sumanymą, buvo sukurta ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas prodiusuoti ir finansuoti TV laidą. „Lietuviai televizijoje“ programos organizaciniai principai analogiški radijo medijos principams. „Lietuviai televizijoje“ 1966 m. sukūrė ne pelno siekiančią organizaciją ir ją užregistravo “Lithuanian TV society“ vardu. Viename iš „Lietuviai televizijoje“ leidinių yra patalpintas organizacijos “Lithuanian TV society’’ registracijos dokumentas, kuriame nurodoma, kad pirmoji ne pelno siekianti organizacija registruojama 1966 m. birželio 10 d..642 Ne pelno siekianti organizacija „Lietuviai televizijoje“ veikė narystės principu. Nariai, kurie mokėjo nario įmoką, turėjo balsavimo teisę visuotinio susirinkimo metu. Narių apibrėžimai pateikiami įstatuose (kurių originalas neišlikęs, prieinamas tik projektas): pradinis įnašas buvo 12 dol. metinis nario mokestis. Buvo išskirti 4 narių statusai: nariai, nariai rėmėjai, nariai mecenatai, garbės nariai.643 Skirtingoms grupėms nariai buvo priskiriami remiantis jų metinių įnašų dydžiu. Visi nariai balsuodavo visuotiniame susirinkime, kuris rengtas kiekvienais metais balandžio mėnesį, jo metu buvo renkama organizacijos valdyba, visus metus koordinavusi organizacijos ir TV laidos veiklą. Pagrindinis darbas buvo televizijos laidos prodiusavimas, kuris apimdavo tiek laidos finansavimą, tiek turinio kūrimą. Valdyba buvo pasiskirsčiusi pareigomis. Įstatuose išskiriamos tokios pareigybės: techninis vedėjas, laidos vedėjas (šios pareigos atsirado tada, kai A. Šlutas pasitraukė iš pagrindinio laidos vedėjo pareigų 1972 metais644 ir liko draugijoje kaip laidas prižiūrintis asmuo); iždininkas – rūpinosi organizacijos išlaidomis ir mokesčiais; sekretorė – protokoluodavo susitikimus ir tvarkė su dokumentus; programos koordinatorius – prižiūrėdavo programos eigą ir koordinuodavo

641 J. Janušaitis, Iš sunkios praeities į šviesesnę ateitį žvelgiant, „Lietuviai televizijoje“ dešimtmečio proga, Lietuviai televizijoje: lietuvių dienos, Nr. 10, (1976), 2. 642 „Lietuviai televizijoje“, žurnalas, titulinis puslapis; Galimai Povilo Žumbakio perduoti dokumentai, LTSC/PLA, Reg. nr. 14482, „Lietuviai televizijoje“ dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 643 I. Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Amerikos lietuvių vizualinės istorijos, A. Šluto archyve, 31; Lietuviai televizijoje draugijos organizaciniai įstatai. Nedatuoti, APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 644 A. Lakas, „Lietuviai televizijoje“ veiklos šešerių metų sukaktis, Draugas, (1972 04 28), 8. 148 dalyvius (pareigos sukurtos, kai A. Šlutas pasitraukė iš vedėjo pareigų); lėšų telkimo valdytojas ieškodavo draugijai pajamų ir rėmėjų, rinkdavo biudžetą, vadovavo komitetui, besirūpinančiam pinigų surinkimu; informacijos valdytojas – atsakingas už santykius su žiniasklaida, programos reklamą; raštinės valdytoja – atsakė už dokumentacijos tvarkymą, oficialiąją dokumentaciją; archyvo valdytojas – tvarkė programos archyvą; valdybos nariai – pareigos, neįpareigojančios aktyviam kasdieniniam darbui, tokie nariai dažniau organizuodavo renginius.645 Sudėtinga organizacijos valdymo sistema byloja apie gana aktyvų jos darbą. Palyginus su radijo programomis, tokios sudėtingos struktūros neturėjo nei viena. Kita vertus, TV išlaikymas ir parengimas buvo kur kas sudėtingesnis, reikalaujantis kruopštesnio įdirbio ir pastangų, didesnio biudžeto. Šioje programoje, kaip ir radijo atveju, pagrindinis vaidmuo atiteko programos iniciatoriui ir vedėjui A. Šlutui. Jam dėl asmeninių priežasčių atsitraukus nuo programos, buvo sukurtos dvi papildomos pareigybės, kurių funkcijas prieš tai vykdė vienas laidos vedėjas. Radijo programų organizacijose nebuvo griežto pareigų pasidalijimo, pagrindinė problema būdavo finansavimas ir laidos vedėjo paieškos, o televizijos programai koordinuoti buvo skiriamas atskiras komitetas, kuris ieškojo finansavimo, taip pat atskira valdybos dalis, kuri rūpinosi laidos turiniu ir prodiusavimu ir atskira grupė, kuri užsiėmė administraciniais darbais ir archyvavimu, taip pat renginių organizavimu. „Lietuviai televizijoje“ iš kritikuojamos ir nepalaikomos idėjos tapo dideliu projektu, kuris išsilaikė ilgus metus. Jam taip pat kelti platūs tikslai, 1974 m. A. Šlutas taip apibūdina programos tikslą / moto: „Lietuviai televizijoje“ savo programomis atlieka lietuvybės palaikymo, komunikacijos, informacijos, tautinės reprezentacijos ir archyvinės filminės medžiagos telkimo darbą, kuris yra labai reikšmingas dabarčiai ir liks visada pinigais neįkainojama vertybė ateities kartoms ir išeivijos istorijai.“.646 Šalia tradicinių elektroninėms medijoms keliamų tikslų, televizijai taip pat keliamas tikslas kaupti ir fiksuoti archyvinius kadrus. Kurių programos palikime saugomame VDU išeivijos institute tikrai gausi,647 visgi palikimas labiau reprezentuoja jau minėta tikslą fiksuoti lietuvių bendruomenės gyvenimą, nei pačios programos pasakojimus, nei pačios programos pasakojimus. Televizijos programos turinys buvo panašus į radijo programų. Programą paprastai sudarydavo dvi dalys – gyvoji ir įrašai. Gyvai studijoje dirbdavo pranešėjai, specifinių teminių rubrikų, tokių kaip „Sveikatos patarimai“ vedėjai, taip pat dauguma menininkų ir kolektyvų

645 I. Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Amerikos lietuvių vizualinės istorijos, A. Šluto archyve., 31; Lietuviai televizijoje draugijos įstatai 1977 m., APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 646 „Lietuviai televizijoje“ įnašas lietuvybės išlaikymui, Lietuviai Televizijoje..., Nr.6, (1974), 2. 647 VDU LII, f. 39, A. Šluto asmeninis fondas. 149 pasirodymų buvo atliekami gyvai studijoje. Gyvai dažniausiai rengtos ir šventinės laidos, kurios priminė pasisėdėjimus namie prie židinio su draugais.648 Tarp šių gyvų programos dalių buvo įterpiami reportažai iš bendruomenės veiklos per praeitą savaitę (šie reportažai ir jų dalis yra išlikusi programos dalis).649 Vaizdo įrašymo technika ir juostų ryškinimas buvo gana brangus, todėl didžioji dalis programų buvo atliekamos gyvai, o video įrašai naudojami pakartotinai, keletą kartų pristatant organizacijas ar vietoves. Vizualinės programų perdavimo galimybės buvo gana kuklios, prieduose patekiamas pavyzdys, kaip buvo matomos programos žiūrovų namuose.650 Transliacijos buvo nespalvotos vaizdas išplaukęs. Programos gyvenimas buvo gana sunkus, ji dažnai sulaukdavo kritikos dėl prasto lygio, vis dėlto jos rengti renginiai ir laidos buvo žiūrimos ir remiamos bendruomenės. Kito lietuviško televizijos projekto nebuvo. Dėl didelių išlaidų pastoviai buvo prašoma paramos iš žiūrovų ir rėmėjų. Kriziniais laikotarpiais atsirasdavo pavieniai lietuvių bendruomenės nariai, kurie programą ištraukdavo iš skolų. Antrasis įplaukų šaltinis buvo reklaminiai skelbimai, kurie taip pat buvo įterpiami į laidos laiką. Trečiasis šaltinis buvo rengiami piknikai ir didysis “Lithuanian TV society’’ rengtas renginys „Lietuvių dienos“, kurio proga būdavo išleidžiamas kasmetinis žurnalas, jame pristatomi atlikti darbai, valdybos sudėtis, surinktos lėšos. Žurnalas buvo panašus į ataskaitą programos rėmėjams. Šių renginių metu buvo stengiamasi surinkti kuo daugiau finansinės paramos, agituojama susimokėti nario mokestį, kviečiami prisijungti nauji nariai. Nepaisant visų įdėtų pastangų surinkti pakankamai finansų laidos išlaikymui, ji beveik visuomet buvo skolinga TV kanalui už eterio laiką. Sulaukusi beveik 10 metų, programa susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, iš kurių pati nebegalėjo išlipti. Tuo metu į programos rengiamą tinklelį buvo įtrauktos Jaunimo centro rengtos pastovios TV rubrikos, kurias finansavo Jaunimo centras. 1975 m. rugpjūčio 10 d. „Lietuviai televizijoje“ išplatino skrajutę su prašymu pagelbėti aukomis. Tuo metu programoje dirbo A. Šlutas, taip pat neseniai pradėjusi veikti A. Kezio „Jaunimo televizijos valandėlė“, kuri buvo transliuojama kas antrą sekmadienį.651Jaunosios kartos įtraukimas į programą pagelbėjo išbristi iš vienos iš krizių, tačiau televizijos laikui brangstant, programa po 3 metų susidūrė su dar didesnėmis finansinėmis problemomis ir buvo priversta užsidaryti.

648 Kalėdinės programos buvo rengiamos kamerinėje aplinkoje televizijos studijoje, apie jas pasakoja išlikusios nuotraukos. Foto dokumentas: 1975 12 26, LITH TV 12/26/75 Vaitkute ect., (originalus užrašas ant nuotraukos). VDU LII, F. 39, foto archyvas. 649 I.,Vaisiūnaitė, Televizinės atminties paveikslai: Amerikos lietuvių vizualinės istorijos, A. Šluto archyve.,46 – 59. 650 Priedas nr. 8.1, Televizijos transliacijos nuotrauka: Bradunas, Elena, and Jonas Dovydenas. Elena Bradunas on Lithuanian TV show; Mrs. Aldona Veselka, weaver. Chicago Illinois, 1977. Chicago, Illinois. Photograph. https://www.loc.gov/item/afc1981004.b47819/. 651 BLKM, b. Lithuanian youth center Chicago, p241a/14C, sudarytas 2007–01–30, (Nenumeruoti l. 1). 150

P. Žumbakio archyve esantis „Lietuviai televizijoje“ 652 registracijos dokumentas byloja, kad “Lithuanian TV society” buvo perregistruota prieš pat uždarymą 1978 m. žiemą. Antroji ne pelno siekianti organizacija, tokiu pačiu pavadinimu registruota 1978 m. kovo 15 d.,653 tačiau kitų metų ji jau nesulaukė ir vis tiek buvo nutraukta. 1978-ieji metai Lith–TV buvo labai sunkūs metai programai, finansinė padėtis vis blogėjo, iš T. Šluto ir Povilo Žumbakio (jo asmeninio ir programos advokato) susirašinėjimų654 matyti, kad buvo siekiama visomis įmanomomis priemonėmis programą išlaikyti. Visų pirma, valdybos nariai ėmėsi asmeninėmis lėšomis finansuoti programą ir padengti jos skolas, visų antra, buvo imtasi ne pelno siekiančios organizacijos Lithuanian TV society, perregistravimo.655 Perregistruojant ne pelno siekiančią organizaciją buvo siekiama atsikratyti su ja buvusiu skolų ir pradėti sąlyginai naują organizaciją nuo nulio. Toks modelis buvo naudojamas ir siekiant išgelbėti „Margučio“ radijo programą. Antroji ne pelno siekianti organizacija buvo įregistruota 1978 m. kovo 15 d., kita vertus, tai programos neišgelbėjo.656 Prieš pat 1978 m. Kalėdas programa buvo nutraukta. Lietuvių televizijos bandymai, tiek A. Šluto „Lietuviai televizijoje“, tiek J. Stuko proginių laidų ciklas Niujorke, buvo išskirtiniai atvejai lietuvių bendruomenės medijų kontekste. Šios iniciatyvos susilaukdavo daug dėmesio. Bendruomenė palaikė TV bandymus, nors periodikoje pasirodė keli kritikos straipsniai. Vis dėlto suvokta, kad tokiai mažai bendruomenei sukurti profesionalios TV laidos nepavyks. Kontaktas su šiomis laidomis buvo labiau informacijos dalinimosi lygmenyje. LŽS naudojosi „Lietuviai televizijoje“ programa kaip vienu iš informacijos sklaidos kanalų, taip pat kvietė prie narių prisijungti televizijos darbuotojus, tačiau atskirai programos problemų nesvarstė, nors už teminės laidos kūrimą atsiskaitydavo pinigine suma. 1974 m. LŽS dėkojo „Lietuviai televizijoje“ ir paaukojo pinigų, už tai, kad šie surengė programą, skirtą LŽS.657 Panašus ryšys buvo su daugeliu lietuviškų bendruomenės organizacijų. Neutralus TV formatas leido TV laidoms būti tarpininku. Kaip ir radijo atveju, TV programos buvo kritikuojamos dėl neprofesionalumo, vis dėlto jos laikytos aukščiausia medijos forma. Televizija buvo iškeliama virš visų kitų medijų kaip vienintelė gebanti perduoti tiek vaizdą, tiek garsą, tuo būdu fiksuojant archyvinį palikimą ateities kartoms. TV programos, kaip ir radijo, buvo

652 Lithuanian TV society registracijos dokumento originalas, Galimai Povilo Žumbakio perduoti dokumentai, LTSC/PLA,, Reg. nr. 14482, Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 653 Ibid. 654 Povilo Žumbakio laiškas A. Šlutui, 1978–02–21, LTSC/PLA, Reg. nr. 14482, „Lietuviai televizijoje“ dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 655 Ibid. 656 1978 02 15, Lithuanian TV society, inc. Ne pelno siekiančios inkorporuotos organizacijos notarinio registravimo dokumentas, LTSC/PLA, Reg. nr. 14482, Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 657 LŽS Centro Valdybos Jurgio Janušaičio laiškas „Lietuviai Televizijoje“ valdybai, 1974–02–08, LTSC/PLA, F. Reg. Nr. 14409 Reg. Nr. 14409, Dėžės nr. 3, b.10, LŽS CV raštai ir kita korespondencija 1974–1982 m. 151 skatinamos Daudžvardžio premijomis ir apdovanojimais. Vis dėlto dėl konkurencijos nebuvimo TV programų santykis su bendruomenės organizacijomis buvo išskirtinis ir gana laisvas. Buvo džiaugiamasi tiesiog esančiomis programomis, o jų padėtis ir joms keliami tikslai paliekami antrame plane, kaip ir mažųjų radijo programų atveju. Televizijos laida buvo įkurta siekiant kuo geriau ir efektyviau bendrauti tarpusavyje. Televizijos laida, kaip bendravimo forma, įgalina žiūrovą pamatyti savo bendruomenės narius per atstumą, pasijusti bendruomenės nariu joje nedalyvaujant kasdien. Televizija, kaip viešosios komunikacijos priemonė, buvo nauja ir nepanaudota lietuvių bendruomenėje. Televizijos programos įkūrimu buvo siekiama pasitelkti šią šiuolaikinę mediją ir parodyti savo bendruomenę ir jos kultūrą daug plačiau. J. Stuko atveju buvo siekiama reprezentuoti bendruomenę platesniu kultūriniu lygmeniu, o A. Šluto televizijoje – suvienyti ir sujungti bendruomenę, vizualiai parodant jos turimus pasiekimus ir kultūrinius turtus. Televizijos medija lietuvių bendruomenėje nesuvaidino tokio svarbaus vaidmens kaip apskritai pasaulyje. JAV atsiradus televizijai, radijas atsidūrė antrame plane, radijo programos buvo priverstos keistis, iš pramoginio turinio pereiti į kultūrinį, edukacinį. Lietuvių bendruomenėje tokio lūžio negalime aptikti, nes dvi TV programos skirtingose lietuvių kolonijose nesugebėjo nusverti radijo reikšmės bendruomenės mastu.

152

4. RADIJO IR TELEVIZIJOS PASAKOJIMAI – TURINIO PĖDSAKAIS

Programų turinio reprezentacijai pasirinkti prieinami radijo programų turiniai: „Margutis“, „Aušros“ radijas, „Detroito lietuvių radijo klubas“, „Tėvynės garsai“, „Lietuvos atsiminimų“ radijas (Jokūbo Stuko), “Lithuanian melody hour” rubrika „Lietuviškoji scena“ (Povilas Jasiukonio), S. Barcus radijo programa, taip pat smulkūs epizodai iš kitų programų. Turinio analizė sudėtinga dėl šaltinių fragmentiškumo. Laidos atspindi labai skirtingus laikotarpius, taigi pasakojimas apie turinius konstruojamas remiantis ne tiesiogine turinio analize, o bendro lauko rekonstrukcija ir svarbiausių aspektų išskyrimu per pateikiamus ryškiausius atvejus. Radijo archyvo masyvas itin didelis. Gausu ne tik laidų, bet ir reportažų, muzikinių įrašų. Didžioji dalis radijo programų neįrašinėjo pilnų radijo laidų, jų palikimą sudaro tik popieriniai radijo scenarijai. Kita vertus, dalis programų įrašydavo tik pranešėjo balsą, ir tik maža dalis įrašė ir išsaugojo radijo programų įrašus. Deja, net ir šiuolaikinės technologijos neleidžia mums perklausyti tokių išlikusių radijo programų kaip „Tėvynės garsai“ iš Klivlendo radijo programos įrašų. Įrašyti į juostines rites, jie saugomi archyvuose JAV, kolekcijos.658 „Tėvynės garsų“ radijo programos pasakojimą galime rekonstruoti tik iš naujausių ar pačių programos vedėjų skaitmeninių įrašų, kuriuose prie juostos įdėtas ir CD diskas. Daugeliu išeivijos radijo atveju tai tik pavienės programos, ar jų segmentai. Rekonstruoti bendrą turinio vaizdinį padeda ir periodikoje esantys laidų apibūdinimai, atsiliepimai, taip pat kitų radijo programų fragmentai. Palyginus su kitomis medijomis, radijo ir TV programos buvo konservatyvaus formato, lėtai kito. Nors turinį paįvairindavo naujos rubrikos ar pramogos, programų struktūra išlikdavo nepakitusi. Galime teigti, jog programos turėjo savo modelius/ šablonus,659 kuriais buvo vadovaujamasi užpildant tinklelį. Laidos tinklelis susidėdavo iš kelių pagrindinių segmentų: programos šaukinio (specifinė daina); pranešėjo parengtų teminių pranešimų; reklaminių–komercinių skelbimų; bendruomeninės informacijos; žinių; asmeninių pranešimų „painformavimų“ (mirusiųjų paminėjimai ir asmeninių švenčių paminėjimai, gimtadieniu sveikinimai ect.), muzikinių intarpų. Kritinėse situacijose, įvykus svarbiems įvykiams bendruomenėje ir Lietuvoje, programos skubiai prisitaikydavo prie pasikeitusių aplinkybių. Tokiais įvykiais buvo S. Kudirkos pabėgimas, Romo Kalantos susideginimas, nepriklausomybės atkūrimas. Į tinklelį taip pat buvo įtraukiamos specialios rubrikos, transliuojami interviu.

658 Pilniausias radijo archyvas yra „Tėvynės garsų“ iš Klivlendo saugomas LTSC PLA, Reg. Nr. 14171 (didžioji dalis jo neskaitmeninta ir dėl techninių priemonių trukumo neprieinama.). 659 Priedai nr. 9, Radijo programos plano pavyzdžiai. 153

4.1. Komunikacijos kalba: lietuviškumo likimas

Visų diasporos medijų pamatas buvo lietuvių kalba ir kultūra. Anglų kalba programos buvo kuriamos tik išskirtiniais atvejais, dažniausiai jos būdavo skirtos lietuvių bendruomenės reprezentacijai JAV kontekste. Kalbos reikšmė buvo akcentuojama beveik visose programose. Dažnai atsiliepimai ir kritika buvo susijusi su kalbos netaisyklingumu. Ryškus anglicizmų vartojimas juntamas iškart po karo S. Barcus radijo programoje, humoristinio pobūdžio laidose, grinorių kartos medijoje. DP generacijos atvykimas įnešė naujų vėjų į kalbos sferą, jaučiama ryški takoskyra tarp grinorių ir DP kontroliuojamų programų, kalbine prasme. Naujai atvykusiems lietuviams svarbus taisyklingos kalbos vartojimas. Visgi tiriamojo laikotarpio pabaigoje išryškėja nauja tendencija, kai pereinama nuo grynai lietuviško turinio prie iš dalies lietuviško su rubrikomis anglų kalba. Lietuvių kalbos likimas, ypač radijo eteryje, buvo svarbus klausimas. Pokario metais dėmesys buvo telkiamas į radijo kalbos taisyklingumą,660 pirmąjį dešimtmetį tai buvo pagrindinis konfliktas diskutuojant apie radijo medijas. Rašyti straipsniai, kalbos klausimas keltas ir „Lietuvių žurnalistų sąjungoje“, „Pasaulio lietuvių bendruomenės“, spaudos ir radijo suvažiavimuose.661 DP generacijos išeiviams, atvykusiems iš Lietuvos, buvo sunku klausytis grinorių tarmės, persemtos daugybės svetimybių ir anglicizmų. Pati kalba skambėjo archajiškai, todėl buvo stengiamasi ją moderninti, o radijo pranešėjams buvo keliamas kalbos taisyklingumo ir tarties kriterijus. Radijo kalba buvo svarbi ne tik dėl aiškumo ir suprantamumo, radijas buvo laikomas priemone mokytis lietuvių kalbą jaunajai kartai.662 Radijui taip pat keltas svarbus uždavinys grąžinti į lietuvių bendruomenę nuo jos nutolusius asmenis. Manyta, kad „negraži“ kalba trukdė įgyvendinti šį tikslą. Kai kurios radijo programos buvo kritikuojamos kaip neprofesionalios ir mėgėjiškos, kadangi jų pranešėjo kalba buvo netaisyklinga.663 Taigi radijo programų įvaizdis taip pat kentėjo, o kadangi jos paprastai būdavo išlaikomos daugiausiai iš klausytojų ir rėmėjų lėšų, netaisyklingos kalbos sau negalėjo leisti. Anglų ir lietuvių kalbos pusiausvyrą buvo bandoma palaikyti visu tiriamuoju laikotarpiu. Daugumoje programų informacija ir svarbiausios žinios, esant poreikiui, buvo paskelbiamos abiem kalbomis. Tokios tendencijos jaučiamos Filadelfijos „Bendruomenės balso“ atveju. Čia rubrikos anglų kalba nebuvo, tik retkarčiais buvo skaitomos pagrindinės žinios angliškai. Programoje akcentuojama lietuvių kalbos svarba: „Jis (I.Ė. Filadelfijos „Bendruomenės balsas“) augina visuomeninei veiklai jaunus žmones, plečia jų lietuvių kalbos žinias. Ypatingais atvejais turi trumpus

660 Ben. Babrauskas, „Žodis radijui“, Draugas, (1950–10–30). 661 „Pokalbis per Los Angeles radijo valandėlę, Kalbasi red. R. K. Vidžiūnienė su Violeta Gedgaudiene, mokytoja.“ Lietuvis Žurnalistas, 1989, nr. 14, l. 23; VL. R, „Spaudos darbuotojo moralinis atlygis“, Lietuvis žurnalistas 12 (1986), 2. 662 Lietuvių bendruomenei pasipildžius pabėgėliais nuo karo, atsirado poreikis kurti ir edukacines laideles radijo programose. 663 Vytautas Volertas, „Radijo premija – Philadelphijos “Bendruomenės balsui““, Draugas, (1990–04–07), 2, http://www.draugas.org/archive/1990_reg/1990–04–07–PRIEDAS–DRAUGAS–i5–8.pdf . 154

įtarpus anglų kalba, norint pasiekti ir silpnai lietuviškai suprantančius. Įvairaus amžiaus redaktoriai ir jų skirtingi stiliai kelia smalsumą – kas šią savaitę kalbės, kokią muziką pasiūlys? Šiuo metu finansinių sunkumų nėra, nes klausytojai aukoja be raginimų ir gausiai.“664 Šios programos atvejis buvo panašus į daugelį kitų lietuviškų programų, kurios siekdamos informuoti visus lietuvių bendruomenės narius, pagrindines žinias, ypač 8-9 dešimtmečiuose, ėmė skelbti abiem kalbomis. Ši programa išsiskyrė savo redakcine kolegija, sudaryta iš pulko skirtingų redaktorių, kurie pasiskirstydavo programas ir jas redaguodavo asmeniškai po vieną. Toks darbų pasiskirstymas įvairindavo programų turinį, taip pat buvo patogus programos vedėjams/redaktoriams. Kalbos santykis kito metams bėgant, augant jaunajai, jau Amerikoje gimusiai arba čia augusiai, kartai. Atsirado poreikis programoms transliuoti ir anglų kalba. Vienas iš ryškesnių grinorių kartos pavyzdžių buvo J. Stuko rengtos radijo programos „Lietuvos atsiminimų“ radijas ir jos kūrėjas.665 Pirmieji J. Stuko dvikalbės radijo programos bandymai buvo dar 1948 metais Tuomet (nuo 1948 m. spalio 28 d. iki 1949 m. gegužės 25 d.) paraleliai „Lietuvos atsiminimų“ programai trečiadienio vakarais buvo transliuojamas pusvalandis anglų kalba iš Niujorko stoties WGYN – FM.666 Šis pusvalandis buvo kultūrinio pobūdžio. Po kiek daugiau nei po dešimtmečio pertraukos, 1963 metais, iš jo išaugo “The music of Lithuania” radijo programa. Laida imta transliuoti prof. J. Stukui pradėjus dirbti Seton Hall universitete, iš universiteto radijo stoties WSOU – FM, 89, 5 bangomis, pirmadienio vakarais 7:30 val.667 Po to transliuota sekmadieniais nuo 1 val. po pietų,668 vienos valandos transliacija prieš lietuvišką „Lietuvos atsiminimų“ radijo programą. Programa transliuota iki pat J. Stuko mirties. J. Stukas anglų kalba siekė pristatyti lietuvius ir jų veiklą, šalies istoriją, kultūrą ir muziką anglakalbiams klausytojams. Lietuvos okupacija skatino JAV lietuvių bendruomenę vis aktyviau transliuoti anglų kalba siekiant plačiąją visuomenę informuoti apie Lietuvos kultūrą ir padėtį, rengiamus mitingus, renkamas peticijas. Dvikalbė koncepcija J. Stuko gyvenime kyla iš jo, kaip grinorio, identiteto. Jis, kaip JAV užaugusios kartos atstovas, jautė pareigą ne tik bendruomenei, tačiau norėjo pristatyti Lietuvą ir kitiems aplinkui jį gyvenusiems žmonėms. Pasirinktas dviejų atskirų radijo programų variantas leido jam Lietuvos klausimą ir kultūrą pristatyti kur kas plačiau. Tarpininko vaidmenį tarp lietuvių ir JAV visuomenės J. Stukas kūrė ir per TV laidą.669 Šiai keltas tikslas buvo analogiškas radijo programai: angliškai pristatyti lietuvių bendruomenę JAV visuomenei.

664 Ibid., 2. 665 „J. Stukas 1948–10–28–1949–05–25 laikotarpiu iš Niujorko stoties WGYN–FM vedė 30 min., laidą anglų kalba apie Lietuvos kultūra ir istoriją.“ Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, (1986–04–27), l. 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 666 „Lietuvos atsiminimų radijas (Istorinė apžvalga, rašyta a.a. Algirdo Kačanausko, prieš 15 metų)“, Lietuvos atsiminimų radijas. 50 Metų Gyvenimo Auksinio Jubiliejaus, programa, (1991 05 19). 667 Ibid. 668 Z. Juškevičius, „Lietuvybės tvirtovė New Jersey valstijoje“, Lietuvos atsiminimų radijas. 50 Metų Gyvenimo Auksinio Jubiliejaus, programa, (1991 05 19), 13. 669 Ibid. 155

Antroji dvikalbių radijo programų banga radosi 6 – 7 dešimtmečiuose. Dvikalbę koncepciją dažniau rinkosi vėlyvojo laikotarpio radijo programos. Nuo 1966 m. transliavusi R. Kezio „Laisvės žiburio“ radijo programa ėmėsi iš karto kurti dvikalbį turinį. „Amerikos lietuvių balso“ radijas Detroite, kaip politinės pakraipos radijo programa, vienu iš svarbiausių tikslų sau kėlė informuoti anglakalbių bendruomenę Lietuvos klausimu.670 Taigi buvo pasirinkta pusę radijo programos transliuoti anglų kalbą. Metams bėgant ir keičiantis kartoms, ypač mažos lietuvių bendruomenės perėjo prie dvikalbio turinio. Buvo imta orientuotis ne tik į JAV visuomenę, tačiau ir į lietuviškai nebekalbančius bendruomenės narius, kuriuos domino lietuviška kultūra ir žinios, transliuojamos per radijo programas. Laikui bėgant, 8–9 dešimtmečiuose tokių radijo programų vis daugėjo. Jos suvaidino labai svarbų vaidmenį kovojant dėl nepriklausomybės. Šaltiniuose galime rasti informacijos, kad ir „Margutis“ turėjo programų anglų kalba, kai atnaujino transliacijas po 1976 m. radijo stoties krizės. Spaudoje buvo skelbiama, kad programa transliuos dviem kalbomis. „Margutis, WEFM 99,5 FM. Liepos 4 d. atnaujinamos Margučio radijo programos. Kiekvieną sekmadienį bus perduodamos dvi programos, 1-moji nuo 7:30 iki 8:30 val. ryto. II – oji nuo 11 val. ryto iki 12 val. Darbo dienomis Margutis bus girdimas anglų ir lietuvių kalbomis nuo 5:30 iki 6: 30 val. ryto.”.671 Tiesa, garso įrašuose ir programų scenarijuose tokios informacijos neaptikome, kita vertus, tokio masto programai dalį tinklelio skirti anglų kalbai neturėjo būti sudėtinga užduotis. Dvikalbį formatą rinkosi daugelis vėlyvojo laikotarpio politiškai angažuotų programų, kadangi jose buvo siekiama informuoti ne tik bendruomenę, bet ir amerikiečių visuomenę. Jau minėtais atvejais buvo atskiriamas radijo turinys, pusę laidos vedant lietuvių, o kitą pusę - anglų kalba. Pasitaikydavo ir neapibrėžtų atvejų. Pavyzdžiui, „A. Rudžio radijo forumo“ laidoje nebuvo tiksliai apibrėžtos ribos tarp lietuvių ir anglų kalbos naudojimo. Dažnai pasakius informaciją lietuvių kalba, ji verčiama į anglų kalbą iš karto.672 Kita vertus, pasikvietus į programą lietuvius svečius, tokia praktika nebuvo taikoma.673 Iš išlikusių įrašų matyti, kad kiekviena programa buvo pradedama svarbiausių žinių iš bendruomenės pranešimu lietuvių ir anglų kalba.674 Taip buvo elgiamasi laidoje viešint kongresmenams, JAV valdžios atstovams, arba transliuojant iš renginių. Kalba šioje programoje buvo pasitelkiama transliuoti politinei žinutei ir turiniui, o kitose kultūriškai orientuotose programose radijo kalbai buvo suteikiamas edukacinis vaidmuo. Kalba ir kultūra ten buvo svarbesnė.

670 J.K., A.L.B. radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2-3, p 241a/14c. 671 Skelbimas, Draugas, Nr. 153, (1976–06–30), 6. 672 1968–12–14, A. Rudžio forumas. Laidos svečias John C. Klucyzki, vedėjas A. Rudis, LCVA, Mg013057. 673 1985 m. A. Rudžio radijo forumas: svečias Vytautas Jurgutis, vedėjai A. Rudis ir M. Rudis, LCVA, Mg0130551 674 1974–07–06, A. Rudžio radijo forumas. Laidos svečias Antanas Dunzila, pokalbis apie kompiuterius, LCVA, Mg013058. 156

Savo poziciją kalbos klausimu taip pat turėjo ir LŽS. Nepriklausomybės priešaušryje LŽS nariai aktyviai dalyvavo visuose renginiuose, spaudos baliuose ir LB organizuotuose Kultūros simpoziumuose. Nepriklausomybės priešaušrio laikotarpyje buvo koncentruojamasi į tradicines radijo medijos problemas. J. Stempužis moderavo spaudos ir radijo žiniasklaidai skirtą sekciją, pristatymo metu akcentavo kalbos problemą.675 Kaip ir J. Stempužis, S. Pautienė savo tekstuose radijo mediją pristatė kaip gyvosios kalbos nešėją. Radijo kalbos netaisyklingumas buvo nurodomas kaip vienas iš pagrindinių programų trūkumų, ypač vėlyvajame laikotarpyje, kai mažosiose lietuvių kolonijose tapo sunku surasti taisyklingai lietuviškai kalbančių pranešėjų. „Lietuvis žurnalistas“ periodiniame LŽS leidinyje visuomet buvo skyrelis, skirtas lietuvių kalbos taisyklingam vartojimui, tačiau tarimo ir sakytinės kalbos niekas nekontroliavo ir nestebėjo. Ši problema buvo aktualesnė didžiosioms programos, o mažosios lietuvių kolonijų radijo programos 1989 m. susidūrė su personalo trūkumu.676 Vienas iš pasiūlytų problemos sprendimo būdų buvo raginimas dalintis radijo programų įrašais. Tokio pobūdžio praktika naudota ir iki šiol. Dauguma S. Lozoraičio sveikinimo kalbų, VLIK‘o pranešimų ir panašaus pobūdžio proginės laidos buvo siunčiamos radijo programoms įrašų pavidalu677 prašant juos paviešinti ir paleisti specialių minėjimų proga. Tokiu būdu net atokiausias lietuvių kolonijas pasiekdavo gyvas lietuviškas pasveikinimas ir palinkėjimas, apjungęs bendruomenę ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Radijo ir TV programos iš kitų medijų išsiskiria savo individualumu ir izoliacine politika, kuri tik apsunkino radijo veiklas. Imant nuo pačių pirmųjų radijo programų, transliuotų vieno asmens iš priemiesčiuose įsikūrusio rūsio, iki didžiosiose stotyse transliuotų gana profesionalių radijo laidų, jų kolektyvą sudarydavo sąlyginai mažas skaičius žmonių. Geografinis programų pasiskirstymas ir dideli atstumai privedė radijo vedėjus prie izoliacinės politikos. Dauguma jų tarpusavyje nebendraudavo, o problemas bandė spręsti savarankiškai savo lietuvių kolonijos ribose. Kita vertus, RT programų prieinamumas, palyginus su spauda, buvo labai mažas. Tiesioginio kontakto ir ryšio su klausytojų trūkumas taip pat darė įtaką. Jų organizacijos ir rėmėjų klubai buvo ribojami vietinės bendruomenės ribų, nes pačios programos buvo perduodamos ribotu spinduliu aplink stotį, nepaisant kartais pasitaikiusių radijo programų įrašų dalinimosi atvejų, kai programa galėdavo keliauti į kitą lietuvių koloniją. Bendrų suvažiavimų organizavimas sudarė sąlygas programų vedėjams dalintis informacija ir problemomis bei problemų sprendimo būdais. Tokių suvažiavimų metu rengti programų perklausymai ir dalinimasis „geriausiais“ įrašais skatino programų vedėjus pasitempti. JAV LB, LŽS tik suteikė įrankius ir bandė koordinuoti radijo programų gyvenimą, o ne jas kontroliavo.

675 „Pokalbis per Los Angeles radijo valandėlę, Kalbasi red. R. K. Vidžiūnienė su Violeta Gedgaudiene, mokytoja.“ Lietuvis Žurnalistas, 14, (1989), 23. 676 Ibid. 677 „JAV –vių LB centro valdybos planai ir žygiai“, Į laisve, nr. 42(79), (1968), 90. 157

Pats medijos vaidmuo ir formuojama politika daugiausiai buvo veikiama pačių radijo ir TV kūrėjų, o ne bendros politikos, kuri buvo formuojama tik atskirais atvejais ir menkai teveikė realioje erdvėje.

4.2. Rubrikų reikšmės ir vaidmenys

Radijo stočių tinklelį sudarydavo daug įvairių segmentų – radijo programų. Pačias programas taip pat sudarė skirtingi segmentai/rubrikos arba laidelės. Visos lietuviškos programos susidėjo iš tokių segmentų arba programos dalių, pavyzdžiui, „Detroito Amerikos lietuvių balsas“ savo programas konstravo iš 12 skirtingų segmentų, tarpus tarp jų užpildydamas muzikiniais intarpais.678 Vis dėlto daugeliu atvejų, tokios griežtos struktūros nebuvo, programos turėjo kelis pagrindinius segmentus ir papildomas temines rubrikas, kurios keitėsi skirtingais veiklos laikotarpiais. Lentelėje nr. 1 pateikiamas tokių segmentų (rubrikų) skaičius skirtingose radijo programose per visą jų veiklos laikotarpį, neskirstant pagal skirtingus programų veiklos periodus.

1 lentelė. Programų per visus veiklos metus kurtų ir transliuotų pagrindinių rubrikų palyginimas s žinios s ė rubrika ra ir teatras ė ū Muzika Interviu ir pokalbiai programa Moteru pranešimai Mirties Painformavimai sveikinimai ir Reklaminiai skelbimai Pasaulio žinios Pasaulio Lietuvos iš Žinios Bendruomen Religin Sveikatos patarimai Sveikatos programa Jaunimo Edukacija Literat Aušros radijas ooo oo o DLR klubas ooo o ooo J. Stuko "Lietuvos atsiminimai" ooooo o oo oo Lietuviai televizijoje o ooooo ooo oo o Margutis oooooooooooooo Rudžio radijo forumas ooo oo ooo S. Barcus o ooooo ooo o oo o Tėvynės garsai Klivlende oooooooooooooo Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis įvairiais archyviniais fondais, kuriuose saugomi radijo ir tv turinio fragmentai.679

678 Amerikos lietuvių balsas, programa, 1970 m., 25 m. sukaktis, l. 23–24, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas. 679 Parengta remiantis: ALKA, Lietuvių kultūrinio radijo „Aušra“ archyvu; DRL radijo tekstai 1941–1948, LYA, F. 15808, ap. 2, b. 13 – 28; Margučio laidų tekstai, LCVA vaizdo ir garso dokumentų skaitykla, neaprašytas, sudėtas į atskiras bylas, stenogramų masyvas 1936–1965, LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skaitykla, f. Margučio fondas (Mg); Prieiga internete: http://euscreen.eu/search.html?query=margutis&sortField=SpatioTemporalInformation_ TemporalInformation_productionYear ; Rudžio radijo forumas: LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skaitykla, f. Margučio fondas (b. Mg013051 – Mg013068), LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skaitykla, f. Antano Rudžio fondas, b. AR–0001 – AR–0312 (fondas neskaitmenizuotas, aprašas); S. Barcus radijo programa: LAP, f. Sophie 158

Šioje lentelėje galima matyti radijo koncepcijas ir dydžius. Mažųjų programų tinkleliai buvo paprasti ir susidėjo tik iš kelių pagrindinių rubrikų. Vyravo keturi pagrindiniai segmentai: žinios ir informacija, muzika, reklama, asmeniniai skelbimai. Žymiai didesnių didžiųjų radijo programų vaizdas gerokai skyrėsi – jos turėjo kone visas įmanomas rubrikas. Pradedant informacija iš visų įmanomų šaltinių, bendruomenės sveikinimais ir paminėjimais, baigiant edukacija ir sveikatos patarimais. Pavyzdžiui, „Margučio“ radijas kviesdavo padėti užpildyti mokesčių deklaracijas, patardavo sveikatos klausimais.680 Panašią praktiką galime matyti ir „Lietuviai televizijoje“ atveju, kurioje buvo dalinami sveikatos ir moralės, netgi higienos patarimai.681 Tokios rubrikos buvo populiarios ir spaudoje, ypač ankstyvuoju periodu ir JAV pasiekus DP kartai. Rubrikos buvo neatsiejama ilgesnių programų dalis, tačiau ir pusvalandinės programos turėjo rubrikas arba temines laidos dalis, kurios sudarydavo radijo programą. Šios laidos dalys buvo tiek edukacinio, tiek integracinio pobūdžio siekiant įtraukti jaunąją kartą ar informuoti bendruomenę. Kitose programose buvo ir pramoginio turinio rubrikos, pavyzdžiui, „vakaruškos“ ir teatro pasirodymai.682 Rubrikos vaidino svarbų vaidmenį siekiant pritraukti kuo platesnę auditoriją, taip pat pristatė lietuvių gyvenimą. Per rubrikų kaitą, laiko perspektyvoje, matyti radijo medijos „rimtėjimo“ tendencija. Tai matyti „S. Barcus“, „Margučio“, „Šaltimiero“ programose, kai nuo teatro ir vakaruškų pereinama prie literatūros skaitymų, finansinių patarimų.683 Kiekviena programa sudarydavo savo tinklelį ir išdėstydavo pagrindinius segmentus: žinių iš pasaulio, bendruomenės naujienų ir skelbimų apie renginius, muzikinių intarpų, interviu, reklamų. Visose programose varijuojama tarp šių programos dalių, jos pristatomos savo kampu. Štai „DLR klubas“ programos struktūrą lipdė iš tokių segmentų: įžanginio žodžio, reklaminių skelbimų, bendruomenės skelbimų ir painformavimų, asmeninių sveikinimų, trumpų žinių ir muzikos.684 Šios programos struktūra buvo viena iš paprasčiausių, ji būdinga ankstyvosioms programoms, o žinių rubrika atsirado tik karo metu. Skelbiamos žinios iš pasaulio ir Lietuvos,

Barcus archyvas, žiūrėtas archyve saugomas rankraštynas, laidų stenogramos ir „Vakaruškų“ programos scenarijai, garso įrašai prieiga internetu: http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio– program–collection/, tyrimo meto archyvas buvo BLKM dalis; „Tėvynės garsų“ radijo programa Klivlende: LTSC/PLA, Reg. Nr. 14171, „Tėvynės garsų“ radijo Juozo Stempužio ir Aldonos Stempužienės archyvas (Archyvas neaprašytas prieinamos tik naujausios programos); J. Stuko „Lietuvos atsiminimų“ radijas, ŠUB RS, f. J. Stuko radijo programos archyvas ir ALKA, f. J. Stuko archyvo fragmentai; „Lietuviai televizijoje“ laidos: VDU LII, f. 39 (A. Šluto, garso, foto ir video dokumentai). 680 Plačiau apie Margučio imperinius bruožus, kalbama poskyryje nr. 3.4. 681 2010 06 06, Interviu su R. Sakadolskiu. Pateikėjas pasakojo, kad televizijos programoje sveikatos patarimų rubriką vedė Dr. Adomavičius. 682 LAP, S. Barcus archyvas, vakaruškų scenarijai (Buvęs BLKM, dabar LAP, rankraščiai, neaprašyti, netvarkyti 1959–1963 m.), http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio–program– collection/ . 683 „Margučio“ radijo programa iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo „Tetytės ir Dėdytės“ radijo satyriniais pasirodymais, o pasikeitus vedėjų kartoms, po ilgokos pertraukos buvo imtos transliuoti „Pelkių žiburėlio“ radijo teatro ir literatūros valandėlės. 684 DLR klubo radijo programų tekstai, LYA, F. 15808, ap. 2, b. 13 – 28. 159 bendruomenės skelbimai buvo akivaizdžiai tendencingi ir prijaučiantys komunistiniam režimui. Tokios ryškios politinės orientacijos negalime užčiuopti didesnėse ir į plačią auditoriją nukreiptose programose. Stiprų tautinį ir patriotinį turinį turėjo „Margutis“ ir vėliau imta transliuoti „Tėvynės garsų“ radijo programa Klivlende. Remiantis turimais laidų tekstais, „Tėvynės garsų“ programa savo tinklelyje turėjo tokias rubrikas: „Jaunimo valandėlės (vadovai – Juozas Žilionis, Zigmas Peckus, Petras Mažeikis), Moters Pasaulis ( Milda Lenkauskienė), Šventadienio mintys ir žodžiai (rašytojas Vacys Kavaliauskas), Sveikatos patarimai (dr. Henrikas Brazaitis ir dr. Danielius Degėsys), Literatūrinės ir istorinės vinjetės ( Algis Rukšėnas ir dr. Dalia Kavaliūnaitė), Keliaujančio mikrofono reportažai, Lituanistinės mokyklos, skautų ir ateitininkų proginiai pasirodymai.“.685 „Tėvynės garsų“ programa buvo transliuojama kartą, o vėliau du kartus per savaitę, taigi rubrikoms buvo skiriama ne tiek daug laiko kaip didžiosiose programose. Šiuo atveju kai kurios rubrikos buvo ne savaitinės, o transliuojamos kartą per mėnesį ar dar rečiau. Šios programos turinys buvo kur kas mažiau politiškai angažuotas, programoje buvo jaučiamas tik stipresnis religinis angažavimasis. Netgi matant programos rubrikų skaičių, galime teigti, kad Klivlendo programa buvo stipresnė programa už kitas kartą per savaitę transliuotas programas. Rubrikų raiška „Margučio“ radijo programoje buvo kur kas stipresnė nei pirmaisiais dviem atvejais, tačiau ji išryškėja tik 7–8 dešimtmečiuose, po L. Vanagaitienės mirties. Iš LCVA saugomų „Margučio“ scenarijų matyti, kad kasdieninės programos buvo sudarytos iš tradicinių segmentų686 ir tik vėlesnį periodą atspindinčiuose garso įrašuose galime rasti įvestas atskiras rubrikas.687 Ryškiausios iš „Margučio“ rubrikų buvo „Pelkių žiburėlio“ laidelės, žinių ir interviu rubrikos, kuriose netrūko stiprių politinių diskusijų ir aktualijų analizės.688 Tiesa, kai kurios rubrikos tiesiog nebuvo įrašomos, arba jų (rašytinė ar garso) medžiaga neišliko. Tokios rubrikos kaip sveikatos patarimai, jaunimo valandėlė, mokyklėlė, moterų rubrika archyvuose atsiranda retkarčiais arba visiškai nefiksuojamos, nors remiantis kitais šaltiniais ir atsiliepimais jos egzistavo.689 Iš „Margučio“ rubrikų išsiskyrė rubrika „Mokyklėlė“, kurioje klausytojai buvo mokomi kalbos, krikščionybės pagrindų ir kultūros. Tokių rubrikų neaptikome nei vienoje kitoje programoje. Tai buvo

685 „Tėvynės Garsų“ radijui 40 metų, Juozas Stempužis jau 35 metus rūpinasi radijo programa, kuri subrendo, išplėtė turinį ir techniškai kokybiškai jo redaguojama, Dirva, nr. 34, (1989 m. rugsėjo mėn.), 9. 686 „Margučio“ radijo stenogramos ir laidų medžiaga, LCVA, vaizdo ir garso dokumentų skyrius, f. Margučio radijo fondas. Neaprašyta, nesuteiktas archyvinio fondo numeris, atgabenta kartu su garso įrašais). 687 1989 m., Margutis su Leonu Narbučiu. LCVA, f. Margutis, http://euscreen.eu/item.html?id=EUS_548F3D3ACDFD78DC782011E0CBA66271. 688 LCVA saugomas „Pelkių žiburėlio“ archyvas; LCVA, Margučio radijo programų įrašai (Programos truko 60 min. daugelis archyve esančių įrašų 10–15 min. retkarčiais siekia 30 min. taigi buvo įrašomos nepilnos laidos.). 689 Margučio radijo dienžodis, Lietuvių dienos, 3 (6), (1952), 9; Vyt. Kasnėnas, Margučio sekmadienio mokykla, Margutis, Nr. 7, (1951), 9; Margučio sveikatos patarimų programos įrašai: 1977 02 25, Medicinos valandėlė gimdos vėžio gydymas, G. Balukas, LCVA, Mg 007241–1; Nedatuota medicinos valandėlė apie alergijas, LCVA, Mg 007252–8; 1977 05 11, „Margučio“ radijo medicinos valandėlė, K. Ambrozaitis, LCVA Mg007167. 160

1951 m. projektas, ar jis buvo testinis nežinoma, nes informacijos apie tolesnę veiklą neišliko. Tais metais „Margučio“ rengtoje sekmadieninėje mokyklėlėje, vadovaujamoje Vlado Vijeikio, užsiregistravo 250 mokinių ir dar apie 100 klausėsi neužsiregistravusių, teigiama mokyklėlės aprašyme.690 Edukacinei programai buvo iškeltas tikslas: išmokyti lietuvių katekizmo, kalbos ir gero elgesio, pilietiškumo. „Margučio mokyklos, užsibrėžtas tikslas yra labai svarbus ir labai džiugu, kad mokiniai uoliai pamokas klauso ir kas jiems pavesta padaryti, su didžiausiu nuoširdumu atlieka. Nors mokyklos vedėjas dail. Vl. Vijeikis turėjo labai sunkų uždavinį, nes mokinių amžius (nuo 4 iki 14 metų) ir išsilavinimas labai įvairus, bet pamokas taip sumaniai geba pravesti, kad dėstomieji dalykai visiems prieinami, suprantami, įdomūs. Ir suaugę tas pamokas išklauso su didžiausiu malonumu.“.691 Mokyklėlės turinys buvo stipriai religiškai angažuotas, tačiau tai nesutrukdė jai surinkti pakankamai didelio skaičius mokinių. Nors apie mokyklėlę daugiau informacijos nepavyko rasti, tokios veiklos organizavimo faktas atsispindi programos siekį visapusiškai stiprinti lietuviškumą išeivijoje, negi pasitelkiant radijo mokyklą. Apie valandėlę mokyklinio amžiaus vaikams, kuruojamą „Lietuvių mokytojų sąjungos“ užsimenama 1953 m., programa buvo transliuojama jau antrus metus. Greičiausiai po pavykusio Vijeikio projekto šią rubriką ir radijo edukaciją perėmė minėta sąjunga.692 Ši programa buvo kur kas platesnio profilio, laidelės turinys apibrėžiamas, kaip: „[...]Lietuvos praeities ir dabarties apžvalga, meilė lietuvių kalbai. Amerikos ir jos demokratijos gerbimas ir kitų reikšmingų įvykių aiškinimas.“693 Programa buvo finansuojama ne „Margučio“ lėšomis ir radijo programai nebuvo mokamas nuomos mokestis, ją vedė mokytojas A. Gulbinskas su keletu neįvardintų talkininkų.694 Taigi edukacija programoje visuomet buvo svarbus segmentas ir, kaip ir kitų reikšmingesnių rubrikų atvejais, turėjo savo atskirą kuruojančią/palaikančią organizaciją. Jaunoji karta į radijo veiklas buvo įtraukiama ne tik per tokius projektus kaip mokyklėlės, kita dalis įsijungė į radijo programų veiklą kaip pranešėjai. Jaunimo redaguojama laidos dalis atsiranda antroje aptariamojo laikotarpio pusėje. Šioje sferoje pirmavo „Margučio“ tinklelio dalis „Pelkių žiburėlis“, kurioje dirbo daug jaunų lietuvių. Nors laidelė veikė pakankamai atskirai nuo bendros programos, ji buvo laikoma „Margučio imperijos“ dalimi. „Pelkių žiburėlis“ tapo jaunimo traukos centru, per šią programą į „Margučio“ kolektyvą atkeliavo ne vienas jaunas žurnalistas. Pirmuosius žingsnius čia žengė Audrius Regis, Romas Sakadolskis, jo žmona Emilija Paukštaitė – Sakadolskienė.695 Sruogaitės pakviesti į „Pelkių žiburėlį“, jie vėliau aktyviai įsijungė ir į kitas programas rubrikas. Nereiktų pamiršti ir to, kad buvo teikiamos premijos jauniems spaudos ir radijo

690 Vyt. Kasnėnas, Margučio sekmadienio mokykla, Margutis, 7, (1951), 9. 691 Ibid. 692 G. N., Margučio radijo valandėlė jaunimui, Margutis, 2, (1953), 17. 693 Ibid. 694 Ibid. 695 Interviu su R. Sakadolskiu 2012; Korespondencija su Dalia Sruogaite 2014 05 13. 161

žurnalistams. Vienas iš tokių paskatinimų rėmėjų buvo Daudžvardžio fondas, kuris teikė apdovanojimus jauniesiems radijo darbuotojams.696 Jaunimo programos ir pasirodymai radijo eteryje užėmė svarbią vietą, TV laidose jaunimo vaidmuo buvo dar svarbesnis, kuriose jaunimas taip pat vaidino svarbų vaidmenį. Didžioji dalis jaunimo programose dalyvaudavo kaip chorų ir ansamblių nariai. Tai ryškiausiai matoma „Lietuviai televizijoje“ atveju, kadangi dauguma programų transliuota gyvai eteryje, joje dalyvavo daugybė jaunimo ansamblių ir chorų. Programoje pasirodydavo kolektyvai su trumpais spektakliais, dainomis, šokiais. Spaudoje po penkerių programos egzistavimo metų teigiama, kad joje buvo pasirodę apie 3 000 žmonių.697 Iš jų didelė dalis buvo jaunimo ansambliai. Jaunimas „Lietuviai televizijoje“ turėjo savo atskirą rubriką, vadovaujamą kun. A. Kezio.698 Į televiziją jaunimo rubrika atėjo programą ištikus finansiniams sunkumams, buvo siekiama užpildyti TV eterio laiką, taigi kas antra programa buvo perleista A. Kezio ir Jaunimo centro kuruojamai ir išlaikomai krikščioniškai lietuvių jaunimo televizijos programai.699 Šis bendradarbiavimas buvo paskatintas finansinių sunkumų, kurie ištiko „Lietuviai televizijoje“ programą. Programa tapo stimulu jaunimui įsilieti į lietuviškas veiklas, taip pat mokytis lietuvių kalbos bei pažinti kultūrą žiūrint televiziją. Priešingai radijo medijai, televizijos programoje galėjo pasirodyti iš lietuvių kalbos nemokantis šokių kolektyvų nariai, televizijai tai nebuvo taip svarbu. Televizija suteikė galimybę jaunimui jaustis pilnaverčiais bendruomenės nariais. Pasitelkus televiziją kaip įrankį, buvo mezgamas ryšis tarp kartų. Rubrikų pasirinkimas atspindėjo programos pastangas spręsti ir reprezentuoti skirtingus bendruomenės aspektus. Silpnesnės programos stengėsi išsiversti su minimaliais pagrindiniais segmentais, kaip jau buvo minėta aptariant pramoginio radijo modelius. Stipresnės panašios trukmės programos imdavosi kur kas platesnių rubrikų rato. Šių rubrikų pasirinkimas taip pat atspindi vietinių kolonijų, kuriose programos veikė, poreikius. Didžiuosiuose lietuvių centruose programų turinį sudarė kur kas platesnis rubrikų ratas. Mažosiose kolonijose buvo siekiama bent minimaliai įgyvendinti radijo medijai bendruomenės keliamus tikslus.

696 1978 01 08, Kandidatų jaunojo žurnalisto premijai gauti siūlymai iš Lietuvos aidų radijo programos Čikagoje, LTSC PLA,, Reg. nr. 14409, Dėžė Nr. 1. Korespondencija dėl stipendijų skyrimo, įvairių LŽS renginių organizavimo; b. nr. 14, 1971–2004 m. Susirašinėjimai dėl LŽS. Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurnalistams skyrimo. Kvietimai teikti kandidatus. Laimėtojų sąrašai. Kandidatu siūlymai. Laiškai padėkos. Kandidatų darbai. 697 Pr. Unskis, „Lietuvių televizijos pusvalandžiai“, Draugas, (1971 04 16), 6. 698 Kvietimas paremti Jaunimo centro valandėlę. 1975 rugpjūčio 10 d. valandėlė „Lietuviai televizijoje“ nuo 1975 birželio 15 d. ant firminio Jaunimo centro lapo, APŠA, byla: „Lietuviai televizijoje“ 1975 m. iki 1979m. ir Lietuvių forumas. (Saugoma: AIĖA). 699 Ibid. 162

4.3. Elektroninė žiniasklaida: informaciniai vaidmenys ir lūžiai

4.3.1. Informaciniai vaidmenys

Informacija lietuvių diasporos žiniasklaidos priemonėms buvo viena iš kertinių tinklelio dalių. Ji įprasmino radijo kaip žinių šaltinio ir „susižinojimo“ funkciją.700 Informacijos sklaida buvo gyvybiškai svarbi tokioje plačiai pasklidusioje bendruomenėje, kita vertus, radijo medija, auditorijai buvo iš principo nemokama ir visiems prieinama, ja buvo perduodama ne tik informacinė, tačiau ir tautinė žinia. Žinios ir informacija buvo pamatinės bendruomenės vertybės, kurios nekito visą tiriamąjį laikotarpį ir nekinta iki šių dienų. Žinoti ir informuoti – pamatinė ir medijos funkcija, kuri esant diasporoje tampa dar svarbesne. Radijo ir TV funkcija informuoti buvo laikoma pamatu, susisiekimas su bendruomene per radijo turinius suteikė galimybę susiburti ir būti bendruomene. Kita vertus, susitarimas, kokią žinią šios radijo programos turėtų skleisti, buvo kitas svarbus klausimas, į kurį atsakymo ieškojo tiek radijo kūrėjai, tiek klausytojai. Žinių ir informacijos samprata lietuvių žiniasklaidoje skyrėsi nuo tradicinio radijo formato, kuriame žinios, ypač po Antrojo pasaulinio karo, tapo neatsiejama kasvalandinė dalis. Lietuvių bendruomenės žinios ir informacija susidėjo iš kelių krypčių: žinios iš bendruomenės, kurios buvo pačios svarbiausios didžiąją laiko dalį; žinios – painformavimas, asmeniniai pranešimai, šventiniai sveikinimai ir mirties pranešimai; žinios iš okupuoto krašto; žinios iš pasaulio ir JAV. Žinios buvo transliuojamos beveik iš visų radijo programų. Jau aptartos populiariojo turinio radijo programos dažnai tokios rubrikos neturėjo arba ši buvo skirta tik informacijai iš bendruomenės paskelbti.701 Žinių rubrika, ypač ankstyvojo laikotarpio programose, buvo ne tokia svarbi, kaip karo ir pokario laikotarpiais. Lūžinis įvyko būtent karo metu, kai žinios ėmė dominti plačiąją visuomenę, taip pat bendruomenę. Prieškariu vyravusios žinios iš bendruomenės gyvenimo, taip pat vadinamasis painformavimas ir sveikinimai, paminėjimai buvo nusverti žinių rubrikos. Žinios iš pasaulio ir Lietuvos tapo lygiaverčiu programų segmentu, be kurio buvo neįsivaizduojama radijo ir TV programa. Radijo laidos pirmiausia buvo naudojamos informacijos platinimui bendruomenėje. Beveik visose radijo programose buvo vadinamųjų „painformavimų“ rubrika, kurioje buvo minimi gimtadieniai, sveikinami jaunavedžiai, taip pat pranešama apie mirtis ir gimimą, buvo skelbiami lietuvių asmeniniai pranešimai, už kurių perskaitymą dažniausiai radijo laidai buvo atsiunčiamos aukos. Tokios programos kaip DLR klubas netgi paminėdavo, kokia suma buvo atsiunčiama su

700 „Susižinojimas“ šiame tyrime naudojamas, kaip informacijos sklaidos bendruomenės viduje veiksnys, dažnai apimantis ne tik žinias, tačiau informaciją apie asmenines patirtis, šventes, mirtis ir gimtadienius. Terminas naudojamas diasporoje. 701 DLR klubas keletą metų neskelbė žinių, žinių rubrikos visiškai nebuvo 1943 08 22, nr. 102, Radijo programos tekstas, vedėjas Pijus Krakaitis, LYA, f. 15808, ap. 2, b. 19, l. 47–51. 163

šiuo paminėjimu. Kita vertus, nors tokios programos kaip A. Rudžio radijo forumas, skirtas diskusijoms ir politiniams pokalbiams, taip pat turėjo tokią rubriką, buvo apsieinama tik su mirties pranešimais, o sveikinimų, būdingų kitoms programos, buvo atsisakoma. A. Rudžio programoje buvo pranešama apie svarbius įvykius, kurie vyksta Čikagos apylinkėje, retkarčiais taip pat buvo paminimi asmeniniai sveikinimai, tačiau tokio ryškaus „painformavimo“ apie aukojamas pinigines sumomis negalime matyti.702 Painformavimai pokario laikotarpiu suvaidino ir paieškų tarnybos vaidmenį. 1956 m. liepos 14 d. „Margučio“ programoje paskelbtas skelbimas apie ieškomą žmogų. Ieškantysis buvo iš sovietų Lietuvos: „Paieškomas Kazimieras Norvidas, kilęs iš Sauliu apsk. Papiles valsčiaus. Americon atvykes pries maždaug 42 metus. Paiesko jo Zuzana Cerniene, gyvenanti Kaune – Lietuvoj. Kazimieras Norvidas prasomas atsiliepti i Marguti.”.703 Ypatingai kasdieninės radijo programos rūpindavosi bendruomenei svarbios informacijos paskleidimu, dalį savo eterio laiko skirdamos gautų pranešimų skelbimui. Turimuose archyviniuose programų scenarijuose matome, kad programos plane paprastai tiesiog nurodoma, kieno pranešimas ir kokia tema bus skelbimas, tačiau pilnų pranešimo tekstų išlikę gana nedaug. Panašu, kad jie buvo užrašomi ant atskirų lapelių, kurie nebuvo saugomi.704 Neatsiejama informacinio srauto dalis radijo programų turinyje buvo mirties pranešimai. Apie mirtis pranešdavo kone visos radijo programos, pradedant kartą per savaite transliavusia „Aušros“ radijo programa ir baigiant kasdieninėmis „Margučio“ ir S. Barcus radijo programomis.705 Mirties pranešimai buvo mokama paslauga, dažniausiai už simbolinę auką buvo paskelbiamas pranešimas apie mirusį, jo gyvenimą, laidotuves. Šios informacijos paskelbimas buvo ypatingai svarbus mažose, plačiai pasklidusiose kolonijose gyvenusiems lietuviams, kur tokią informaciją buvo galima sužinoti tik per radijo programą. Radijo programos tokią informavimo funkciją laikė viena iš savo misijos dalių. Viena iš mažųjų programų net nutraukė darbą vienoje radijo stotyje dėl to, kad ši uždraudė mirties pranešimus programose. Informacija arba plačiau žinomas, painformavimas, buvo rubrika, kurią taip pat turėjo visos radijo programos. Sąvoka buvo naudojama išeivijos radijo programų vedėjų. Rubrika „painformavimas“ apėmė bendruomenės ir žmonių suteikiamos informacijos, skelbimų ir sveikinimų pristatymą radijo programos metu. Ši rubrika, ypač aprimus karo vėjams, buvo

702 LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, f. Margučio fondas, b. Mg013051 – Mg013068. 703 „Margučio“ radijo programos scenarijus, 1956–07–14, iš stoties WHFC – WENS–FM, LTSC/PLA, Teminis archyvas, b. Margutis. 704 LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, Magučio programų stenogramos, 1949 m. programos. 705 Margutis: 1949 09 22 programa, mirties pranešimai. LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, Margučio programų stenogramos, segtuvas 1949 m. (Medžiaga neaprašyta, sudėta į bylas remiantis metais); 1951 04 07 Sophie Barcus Morning, LAP, f. S. Barcus radijo programos įrašas, e. prieiga: http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio–program–collection/ ; Aušros radijo programa, ALKA, f. Aušros radijo archyvas. 164 svarbesnė už pasaulio žinias ir suteikė radijo programoms išeivijos grupės socialinio gyvenimo moderatoriaus vaidmenį. „Painformavimas“ siejo tiek bendruomenę su radijo programa, tiek vienijo bendruomenines veiklas, organizacijas, kurios rengė įvairius renginius skirtus lietuvių bendruomenei, radijo programos buvo pasitelkiamos kaip informavimo priemonę. Kitas svarbus audio – vizualinių medijų, kaip informavimo įrankio vaidmuo buvo žinių apie bendruomenės gyvenimą ir veiklas skelbimas. Šia rubrika naudojosi JAV LB ir kitos organizacijos, kurios mainais į jų informacijos paskelbimą mokėdavo metinius įnašus radijo klubuose, arba pastoviai atsiųsdavo piniginę auką programos išlaikymui. Proginiuose leidiniuose galime matyti daug sveikinimų iš įvairių organizacijų su linkėjimais ir padėkomis už pagalbą sunkias periodais.706 Trečiasis informacijos radijo programoje segmentas buvo žinios iš pasaulio ir Lietuvos. Pasaulio žinių rubrikos būdingos didesnėms ir politiškai angažuotoms programos. Ši rubrika atsirado tik Antrojo pasaulinio karo metu, kai klausytojai norėjo žinoti, kas vyksta pasaulyje, o ypač kare. Iš išlikusių informacijos trupinių galime matyti, kad ankstyvuoju periodu didžiąją žinių rubrikos dalį sudaro žinios iš Europos, taip pat nepamirštamos šalys, kurios palaikė Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką. „Margučio“ programa turėjo ne vieną žinių rubriką, viena jų buvo „Margos žinios“ , tiesa, šioje rubrikoje buvo pristatomi lietuvių likimai, o ne pasaulio žinios ar naujienos iš okupuoto krašto.707 Rubrikoje karo patirtys pasakojamos per asmeninius lietuvių išgyvenimus, pranešama dingusius lietuvius karius, suteikiamas moralinis palaikymas.708 Dar vienos žinios buvo pasaulio žinių rubrika, kurioje daugiausiai informacijos sudarė fronto naujienos, jos programą pasiekdavo iš JAV žinių tarnybos “United Press”, šiose žiniose buvo pristatoma karo eiga.709 Abi šios rubrikos ir žinių šaltiniai išliko ir pokario metais, buvo transliuojami dar 1947 m.710 Trečiasis „Margučio“ radijo programos vaidmuo informuojant bendruomenę buvo kas savaitę skelbiamas JAV lietuvių organizacijų veiklos kalendorius. Kalendoriuje buvo pranešama apie susirinkimus, renginius ir organizacijų šventes.711 Per šią rubriką bendruomenę pasiekdavo visos ateinančios savaitės renginiai, buvo atliekamas

706 Leidinyje patalpinti įvairių organizacijų sveikinimai radijo programai, mecenatų sąrašai, „Tėvynės garsų“ Clevelando lietuvių radijo programos 50 metų minėjimas, 1999 09 11, AIĖA. 707 Margutis, WHFC, 1944 01 01, 21:30 – 22:15 val. programa, vedėjas – Antanas Vanagaitis, LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, b. 1944 m. Margučio stenogramos. 708 Margutis, WHFC, 1945 02 15, 21:30 val. programa, vedėjas – Antanas Vanagaitis, LCVA Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, b. 1944 m. Margučio stenogramos, l. 129. 709 Margutis, WHFC, 1944 01 01, 9:30 – 10:15 val. programa, vedėjas – Antanas Vanagaitis, LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, b. 1944 m. Margučio stenogramos. 710 Margutis, WHFC, 1947 04 01, 21:30 val. programa, vedėjas – Antanas Vanagaitis, LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, f. Margučio fondas, b. Margučio stenogramos, 1947 m. balandis (I dalis), l. 3. 711 Margutis, WHFC, Klubu veikla, LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, f. Margučio fondas, b. Margučio stenogramos, 1950 m. sausis (I dalis), l. 35. 165 bendruomenės tarpininko darbas. Programa panašią informacinę struktūrą išlaikė ilgai, nors keitėsi rubrikų pavadinimai, kryptys išliko tos pačios. Ryškiausias pokytis vyko 9-tajame dešimtmetyje, kai programose atsirado daugiau politinio turinio ir agitacijos už Lietuvos nepriklausomybę, padėties okupuotame krašte aptarimų. Remiantis P. Petručio teigimu, programoje buvo skaitomi ir naujausi laikraščiai iš JAV, informacija imta ir iš televizijos ir radijo reportažų, lietuvių bendruomenės.712 Buvo stengiamasi lietuvių bendruomenę informuoti apie visus įvykius, vykusius Lietuvoje. Šie pokyčiai buvo jaučiami visose lietuvių kolonijose. Pradedant Niujorku ir R. Kezio „Laisvės žiburio“ radijo programa,713 baigiant Klivlendo Tėvynės garsų radijo programa 1986 m., netgi Velykų sekmadienį buvo pristatomos pasaulio ir okupuotos Lietuvos žinios. Šalia to buvo pristatomos žinios iš Vatikano, komentuojama Popiežiaus kalba. Religijos padėties okupuotoje Lietuvoje tema taip pat susilaukdavo dėmesio. Pranešama netgi apie „Žalgirio“ krepšininkų pergalė, ji pateikiama kaip pagrindinė žinia iš okupuoto krašto.714 Žiniose taip pat pristatoma informacija iš lietuviškų kolonijų. Žinių rubrikos buvo suskirstytos į segmentus, kaip ir „Margučio“ atveju. Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu „Tėvynės garsai“ pakeitė savo turinį, daugiausiai dėmesio ėmė skirti informacijos iš Lietuvos skelbimui. Žinios iš Lietuvos tapo visų radijo programų, transliavusių šiuo periodu, pagrindu. Paraleliai taip pat buvo skelbiama informacija apie lietuvių veiksmus JAV, kviečiama į renginius ir minėjimus, skatinama pasirašyti peticijas.

4.3.2. Radijo vaidmuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo laikotarpyje

Nei viena radijo programa neapsiėjo be žinių ir informacijos sklaidos. Visgi informacija buvo gana skirtinga. Pagal informacijos turinį galime išskirti programų polinkį į skirtingas kryptis. Itin ryškiai išsiskirdavo kairiosios pakraipos, politiškai angažuotos ir katalikiškos programos, kurių didžiąją dalį informacijos ir žinių sudarydavo katalikiškosios lietuvių išeivijos dalies informacija. Informacinė programos dalis suteikia šioms radijo programoms svarbiausią komunikacinės medijos vaidmenį, skleisti informaciją. Per informaciją buvo formuojama politinė atmosfera, taip pat skleidžiama informacija apie bendruomenės veiklas. Informacinės funkcijos svarba ir vaidmuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo priešaušryje, nekvestionuojamas. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos vienas pagrindinių varomųjų diasporos variklių buvo kova už Lietuvos laisvę. Taigi atsiradus realiai progai, buvo stengiamasi visais įmanomais būdais

712 1990 – 12 – 18, Margučio radijo programa, LCVA, Mg013035. 713 V.G. „Laisvės Žiburys“ Įspūdžiai neseniai atvykus iš anapus Atlanto, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 17, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 714 1986 03 30, Lithuanian Voice Radio programa (Tėvynės garsų radijo programa), LTSC/PLA, Reg. Nr. 14171, Juozo Stempužio ir Aldonos Stempužienės, „Tėvynės garsų“ radijo archyvas, dėžė nr. 3. 166 viešinti Lietuvoje vykstančius įvykius ir bendriems darbams telkti diasporoje gyvenančius lietuvius. Prie šios veiklos prisidėjo ir radijo programos. Ryškiausias atvejis šioje kovoje buvo R. Kezio „Laisvės žiburio“ radijo programa Niujorke, tai buvo vienintelė taip ryškiai politiškai angažuota programa. Ji visą savo egzistavimo laikotarpį siekė viešinti Lietuvos klausimą, prisidėjo prie Kudirkos klausimo kėlimo. Deja, nėra išlikę šios programos radijo tekstai, visgi remiantis R. Kezio knygoje pateikta informacija, programa visuomet palaikė Lietuvos klausimo kėlimą, o tai ypač išryškėjo nepriklausomybės priešaušryje.715 Radijo programa per savo veiklos metus vykdė kryptingą Lietuvos laisvinimo darbą, rengė renginius, demonstracijas, susitikimus su politikais, menininkais, etc.716 Šalia šių veiklų, nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu buvo transliuojami drąsūs interviu su iš Lietuvos atvykusiais svečiais.717 Asmeninės R. Kezio pastangos ir interesai atsispindėjo ir per šią jo vedamą radijo programą. „Laisvės Žiburio“ programos veikla šiuo svarbiu Lietuvai periodu buvo paminėta proginiame programos leidinyje: „Dabar apie „Laisvės Žiburio“ radijo programą jau plačiai žinoma ir Lietuvoje, tiesiamas bendradarbiavimo kelias tarp Niujorko „Laisvės Žiburio“ ir Vilniaus laidų užsieniui, gana operatyviai keičiamasi informacija, kuri tuoj pat perduodama į eterį.“.718 Tokio tiesioginio kontakto palaikymas buvo puikus būdas gauti naujausia informaciją, o programa tapdavo tiltu tarp lietuvių Lietuvoje ir Niujorke. JAV lietuvių ir Lietuvos santykiai atsispindi „Vilniaus radijo“ sveikinime „Laisvės Žiburiui“ 25 m. sukakties proga 1991 m. „. Ne visi, deja, iš pradžių tikėjo Vilniaus radiju, ir tai mums buvo skaudu. Bet buvo, kas mus ir parėmė, ir užtarė. Visų pirma – Laisvės Žiburys./ Niekada neužmiršime, kad Vilniaus radijo pastangas atspindėti trijų jachtų transatlantinę kelionę Klaipėda – Niujorkas vainikavo kaip tik LAISVĖS ŽIBURIO vedėjo Romo Kezio jaudinantis pranešimas apie narsiųjų Lietuvos vyrų sutikimą Laisvės statulos papėdėje.“719 Taigi R. Kezio vadovaujama radijo programa buvo viena iš pirmųjų užmezgusių ryši su Lietuva, taip pat su lietuviais, kurie atvykdavo į JAV, kaip minimo jachtų žygio dalyviai. Taigi abi programos jau buvo užmezgusios ryšį ir jį stengėsi palaikyti apjungdamos visus lietuvius. Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo puoselėjama visą laidos egzistavimo laikotarpį, taigi nepriklausomybės priešaušryje programa suaktyvino savo veiklą ir ėmėsi visų įmanomų priemonių Lietuvos klausimo kėlimui.

715 R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko. 716 V.G. „Laisvės Žiburys“ Įspūdžiai neseniai atvykus iš anapus Atlanto, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 18. 717 R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko., l. nenumeruoti, 1989–1992 m. prisiminimai. 718 V.G. „Laisvės Žiburys“ Įspūdžiai neseniai atvykus iš anapus Atlanto., l. 18. 719 Edvinas Butkus, Vilniaus radijo vardu sveikinimas, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 39, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 167

Nepriklausomybės atstatymo laikotarpis buvo svarbus daugeliui tuo metu veikusių radijo programų (11-oje valstijų tuo metu veikė 17 programų).720 Jos vaidino informacijos skleidėjų vaidmenį tiek bendruomenės lygmenyje, tiek platesniame JAV kontekste. Dažnai JAV žurnalistai kreipdavosi į radijo programas siekdami gauti papildomą komentarą apie padėtį ir naujausius įvykius Lietuvoje iš lietuvių bendruomenės atstovų.721 Per radijo programas buvo perduodamos pačios naujausios, dažnai gyvai, liudininkų papasakotos, naujienos. Archyve yra radijo vedėjų pokalbių ir tiesioginių skambučių iš Lietuvos įrašų, kuriuose gyvai iš Sąjūdžio renginių pasakojama apie įvykius.722 Radijas kaip komunikacijos ir informacijos sklaidos įrankis tampa neatsiejamas kovos ir viešinimo įrankis JAV kontekste. Ryškiausią vaidmenį šiuo periodu suvaidino kasdieninė radijo laida, geriausiai visuomenėje žinoma ir aptarta „Margučio“ radijo programa. „Margučio“ tinklelyje informacija apie Lietuvoje vykstančius įvykius ir svarstymai apie juos aptinkami jau 9-tojo dešimtmečio pabaigoje. Programoje visuomet vykdavo pokalbiai apie Lietuvos padėtį su politikais ir ambasadoriais, kongresmenais. „Margutis“ buvo kasdieninė programa, nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu ji ėmė vaidinti itin svarbų vaidmenį. „Margučio“ buvo klausomasi tiek norint sužinoti naujausias žinias iš Lietuvos, tiek siekiant koordinuoti lietuvių, esančių išeivijoje, pastangas siekiant nepriklausomybės atstatymo.723 Po nepriklausomybės lietuvių bendruomenė JAV ėmė rengti mitingus ir rašyti laiškus kongresmenams ir prezidentui, ruošti peticijas, siekdami Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.724 Panašių mitingų ir peticijų pasirašymo vajų buvo ir ankščiau, tačiau šiuo periodu bendruomenė ėmėsi visų įmanomų priemonių. Radijo programos taip pat buvo naudojamos kaip informacijos tarnybos. A. Šlutienė interviu metu pasakojo, kad buvo siekiama visais įmanomais kanalais ištransliuoti informaciją apie padėtį Lietuvoje, ypač po sausio 13 d. įvykių.725 Per radijo programas pereidavo daugybė informacijos, kuri buvo surenkama ne tik iš JAV prieinamos spaudos, tačiau per asmeninius kanalus, buvo stengiamasi gauti informaciją tiesiai iš Lietuvos. Nepriklausomybės atgavimo priešaušryje taip pat buvo sukurtas “Lithuanian Information Center”, sutrumpintai vadintas LIC, kurio tikslas buvo platinti surinktą medžiagą apie naujausius įvykius Lietuvoje. Medžiaga buvo orientuojama tiek į diasporoje gyvenančius lietuvius, tiek į

720 Priedas nr. 6, Transliuojančių programų skaičius remiantis regionais ir miestais. 721 R. Kezis, Nuo Vištyčio iki New Yorko, l. nenumeruoti, prie 1990–1991 m. atsiminimu. 722 Leono Narbučio vedama programa apie įvykius Lietuvoje, 1990-06-04, LCVA, Mg 012835; Petro Petručio interviu. Valdas Adamkus apie mitingą Vilniuje, Vingio parke, Vytauto Landsbergio kvietimą, virš 200 tūkst. Žmonių, kalbėtojus: Justiną Marcinkevičių, Arvydą Juozaitį, trispalvių jūrą, atgarsius spaudoje, 1993–1994, LCVA, Mg 008863-2. 723 „Margučio“ radijo programų tekstai, LCVA, Mg 007087–5; Mg 013092. 724 „Margučio“ radijo programų tekstai apie mitingus ir peticijų Baltiesiems Rūmams siuntimą ir rašymą 1990–1991 m. laidos, LCVA, Mg 008863–2; Mg 012832; Mg 012834; Mg 013092. 725 Interviu su Prane Šlutiene 2011, AIĖA. 168

JAV žiniasklaidos priemones, siekiant perteikti kritišką ir teisingą informaciją. Nors buvo pasitelkiami visi prieinami kanalai, išeiviai skundėsi žinių trūkumu: “[...] Alfredas Erichas Sennas iš Madisono universiteto nusiskundė Lietuvos Aide, kad ,,naujienos apie Lietuvą ateina į Ameriką tik epizodiškai". Su juo reikia sutikti. Net ir sudėjus LIC žinias kartu su Vilniaus radijo laidomis išeivijoje gyvenančiam lietuviui lieka daug neatsakytų klausimų, daug informacinių spragų. Mes ir nepretenduojame, kad mūsų pateikiamos žinios esančios išsamios”.726 Dalį informacijos radijo medijos taip pat imdavo iš šio centro, nes jis surinkdavo daug informacijos iš įvairių šaltinių. „Per Draugą, Darbininką, Dirvą, Tėviškės Žiburius, Margučio radiją ir kitus pasiekiame tūkstančius išeivijos lietuvių. Dvigubai daugiau lietuviškų organizacijų prenumeruoja mūsų žinias anglų kalba.”.727 Viena vertus, šis centras teikė informaciją tiek JAV, tiek lietuvių žiniasklaidai, kita vertus, per jį taip pat buvo skelbiama informacija apie rengiamas akcijas, mitingus ir parašų rinkimą.728 Prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo prisidėjo ir J. Stuko radijo programos, kurios vestos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Dvikalbio radijo koncepcija prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo dar iki nepriklausomybės atstatymo. 1991 m. „Lietuvos atsiminimų“ radijo programos vedėjas savo radijo vaidmenį apibūdino: „Radijo valandos tapo išeivijos informacijos centrais, nes klausytojai gauna naujausias žinias apie politinę padėtį Lietuvoje, jos vadovų užmojus ir planus. (Per radiją dažnai teikiamos informacijos apie pradėtas akcijas Amerikoje, sakysime, rašyti laiškus arba siųsti telegramas Kongreso nariams, Valstybės Departamentui arba kreiptis į Baltuosius Rūmus vienu ar kitu klausimu.)”.729 Taigi radijo programos, transliuodamos tokią informaciją, prisijungė prie lietuvių ir prijaučiančių Lietuvai veiksmų koordinavimo, sutelkdamos visus bendram darbui. Šios radijo veiklos svarbiu Lietuvai periodu taip pat buvo skatinamos PLB. 1991 m. P. Vilščiniui buvo skirta JAV LB kultūros tarybos premija už aktyvią veiklą radijo medijoje informuojant lietuvius išeivijoje apie Lietuvą, jos kultūrą ir naujausius įvykius. „[ kovo 11 d. įvykiai, sausio 13 d.] kiekvienas mūsų gaudytę gaudo žinias iš Lietuvos ir laukia patarimų, kaip jai galima padėti, būnant už jos ribų. Bostono ir apylinkės lietuviams tokią informaciją plačiai pateikia „Laisvės varpas“. Todėl didėliu džiaugsmu sutikta žinia, kad JAV LB Kultūros taryba 1990 metų radijo premija paskirta Petrui Vilščiniui „Laisvės Varpo“ vedėjui.“.730 Paskata ir atlikto darbo įvertinimas buvo svarbus radijo medijos palaikymui.

726 1990 m., Į laisvę,109(146), (1990), 41. 727 Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins, 1990 m., Į laisvę, 109(146), (1990), 41. 728 Ibid. 729 „Lietuvos atsiminimų radijas (Istorinė apžvalga, rašyta a.a. Algirdo Kačanausko, prieš 15 metų)“, Lietuvos atsiminimų radijas. 50 Metų Gyvenimo Auksinio Jubiliejaus, programa, (1991 05 19). 730 Alfonsas Petrutis, „Radijo premija – Petrui Vilščiniui“, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 2. 169

„Laisvės“ varpo programos tinklelį kritiniais Lietuvai 1990 metais sudarė: Lietuvos himnas, bendruomenės informacija, informacija iš Lietuvos, surinkta iš įvairių šaltinių (JAV spaudos, televizijos, Vilniaus radijo transliacijų į JAV); antroji programos dalis buvo anglų kalba, šioje dalyje siekiama informuoti JAV visuomenę Lietuvos nepriklausomybės atstatymo klausimu, kviečiama prisijungti prie vykdomų akcijų ir mitingų. Tokią struktūrą rinkosi ne viena šio laikotarpio radijo programa, buvo siekiama kuo plačiau ištransliuoti turimą naujausią informaciją apie Lietuvą ir sovietų veiksmus. Puikus pavyzdys atvejo analizei galėtų būti lietuviška „Aušros“ radijo programa, veikusi Konektikuto valstijoje Vusteryje. „Aušra“ buvo įkurta 1977 m. ir veikė iki 1994 m.. Laida buvo transliuojama kartą per savaitę. Laidos pamatą sudarė kultūrinė programa ir komunikacija.731 Analizuojamas atvejis išskirtinis tuo, kad programa pradėjo veikti gana vėlai ir veikė būtent nepriklausomybės paskelbimo laikotarpiu, po to greitai užsidarė. Reikia pabrėžti, kad po pakilimo laikotarpio ne viena radijo programa praėjus keletui metų užsidarė. Viena vertus, pagrindinis tikslas buvo pasiektas, kita vertus, klausytojų ratas susitraukė, o akys ir ausys nukrypo į Lietuvą. „Aušros“ radijo atvejis atsispindi gana fragmentiškoje medžiagoje, prieduose pateikiama lentelė nr. 11, kurioje analizuojamos 20 šios radijo programos laidų iš gana skirtingų 1977–1992 m. laikotarpio periodų.732 Kita vertus, nagrinėdami šias laidas galime jausti turinio pasikeitimus, perėjimą iš pramoginio radijo prie informacinio. Pirmieji turimi radijo laidos įrašai rodo, kad laidos buvo konstruojamos tradiciškai segmentais: muzikinis takelis, reklaminiai skelbimai, bendruomenės informacija, painformavimai, skelbimai ir informacija anglų kalba, žinios lietuvių kalba. Ryškus pokytis matomas 1990 m., kai iš tradicinio rubrikų ir muzikinių intarpų laidoje buvo pereita prie informacijos skelbimo tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Programa iš pramoginės medijos virto informacine.733 Pirmaisiais veiklos metais, iki 1989 m., jaučiamas laidos pramoginės dalies vyravimas, didžiąją dalį laidos tinklelio sudaro muzikiniai kūriniai, vidutiniškai per valandos transliaciją buvo paleidžiama 11 – 12 muzikinių kūrinių. 1990 m. muzikinių intarpų sumažėja dvigubai, transliuojamos 5 – 6 dainos, taigi didžioji laidos dalis skiriama informacijos skleidimui. Kita vertus, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Aušros“ radijo programa greitai vėl tapo muzikine-pramogine. 1990 birželio 10 d. laidoje netgi buvo pranešta, kad nuo kitos programos bus grįžtama prie įprastos radijo formos.734 Nors buvo išlaikyta gana plati žinių iš Lietuvos rubrika, muzikiniai intarpai pailgėjo, o dėmesys vėl sutelktas į pramogas.

731 Priedai nr. 11, Atvejo analizė, Aušros radijas. 732 Ibid. 733 Ibid. 734 ALKA, „Aušros“ radijo archyvas, 1990 06 10, „Aušros” radijo programa. 170

Svarbu paminėti, kad programa šiuo svarbiu Lietuvai periodu, taip pat kaip kitos programos, atliko ir organizacinę funkciją. Programa transliuota gana plačiai pasklidusioje bendruomenėje, kurioje žinios apie lietuvių bendruomenės rengiamas akcijas sklido lėtai, todėl „Aušros“ radijas skelbė informaciją apie rengiamus mitingus, rašomas peticijas, ragino siusti laiškus dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. „Aušros“ radijo programos atveju pokytis, kai staiga nuo pramoginio turinio pereinama prie informacinio, buvo labai ryškiai matomas. Programa iš laisvalaikio praleidimo formos tampa komunikacijos priemone ir informacijos sklaidos bei organizacine struktūra. Imdamasi organizuoti ir telkti bendruomenę vieningam Lietuvos laisvinimo darbui, lietuviška radijo programa įgauna kur kas svaresnį vaidmenį nei iki tol. Nors organizacinė funkcija buvo ryški ir ankstesniais programos gyvavimo metais, tuo metu dėmesys daugiausiai buvo sutelktas į vietinius parapijos reikalus, o 1990-aisiais „Aušros“ veiklos laukas išsiplečia, programos pagalba lietuvių bendruomenė apjungiama siekti vieno Lietuvos nepriklausomybės atstatymo tikslo. „Aušros“ radijo atvejo analizė byloja, kad programa buvo tiesiogiai veikiama geopolitinių įvykių ir reagavo į Lietuvos situacijos pokyčius, nors prieš buvo griežtai apolitiška. Lietuvos nepriklausomybės atgavimas įgalino radijo programą pakeisti turinį ir medijos formą iš pramoginės į informacinę, tokiu būdu suteikdama jai kur kas platesnę apibrėžtį ir poveikio lauką, išeinantį už medijos ribų. Šiuo svarbiu Lietuvai ir lietuviams visame pasaulyje, nepriklausomybės atstatymo, laikotarpiu radijas įgauna naujas funkcijas ir vaidmenis. Šiuo metu skirtingų lietuviškų programų transliuojama informacija perteikia susivienijimo su kovojančia tauta vaizdinį. Transliuojamos žinutės yra siejama daugiausiai su Lietuva, kai tuo tarpu prieš tai, transliacijos buvo siejamos su išeivių lietuvių gyvenimu ir kultūra. Šis lūžio taškas, kai radijo programa ima transliuoti informaciją, kuri geografiškai išeina iš už lietuvių bendruomenės JAV ribų, išplečia klausytojų suvokimo ribas. Kita vertus, kovos dėl nepriklausomybės laikotarpiu programoms buvo prieinama kur kas daugiau informacijos apie Lietuvą, nei anksčiau, taigi šis informacija atkeliavo į žiniasklaidos priemones.

4.4. Tiesioginės transliacijos ir įrašai: tarp gyvo pokalbio ir muzikinio fono

4.4.1. Gyvas eteris ir pasirodymai studijoje

Atsiradus radijo medijai, iš pradžių visos programos buvo transliuojamos gyvai studijoje. Metams bėgant radijo programose imtos naudoti vinilinės plokštelės, vėliau magnetinės juostos ir juostelės, kompaktiniai diskai. Pirmosios lietuviškos radijo programos buvo transliuojamos tiesiogiai, studijoje gyvai atliekant ir muzikinį programos takelį. Tiesiogiai buvo transliuojama ne

171 tik diktoriaus kalba, tačiau ir muzikinis fonas, pokalbiai. Pasiturinčios programos muziką leisdavo ir iš lietuviškų vinilinių plokštelių, tačiau jų, ypač diasporoje, buvo gana mažai, taigi didžioji dalis muzikinio turinio programose buvo atliekama gyvai. Tokia padėtis išsilaikė iki 5–6 deš. vidurio, kai atsiradus juostelėms, imta įrašinėti daugiau muzikos ir pokalbių ar diktorių kalbų. Susiklosčiusi padėtis paskatino įvairių radijo ansamblių ir chorų kūrimą. Kaip buvo aptarta 3-iajame skyriuje, dažnai šalia didelės radijo programos buvo įkuriamas radijo choras, ansamblis ar orkestras.735 Itin ryškus pavyzdys buvo jau minėta J. Stuko radijo programa. 1944 m. šalia programos jis subūrė „Rūtos“ moterų chorą, kuriam pats vadovavo. 1945 m. sukūrė tautinių šokių ansamblis „Rūta“ 736 ir įsteigė radijo klubą tuo pačiu pavadinimu, kuris koordinavo ir finansavo tiek radijo veiklą, tiek chorą ir ansamblį.737 Po „Rūtos“ kultūrinio klubo skėčiu įkurtus ansamblius J. Stukas naudojo gyviems pasirodymams radijo eteryje, taip pat rengdamas koncertus, piknikus radijo programai paremti. Praėjus šiek tiek laiko ir radijo mediją pasiekus garso įrašymo technologijoms, ansamblis taip pat išleido vinilinę plokštelę.738 Nors ansamblis dažnai pasirodydavo studijoje, jis taip pat gastroliuodavo po kitas lietuvių kolonijas. Iš pelno, gauto už surengtus koncertus, buvo išlaikomos jau minėtos trys veiklos, kurias vystė ši organizacija. Svarbus vaidmuo radijo eteryje buvo skirtas svečių pasirodymams. Gyvi įvairių atlikėjų pasirodymai, kuriuos atlikdavo iš kitų kolonijų atvykę lietuvių ansambliai ir solistai buvo neatsiejama tiek lietuvių bendruomenės gyvenimo, tiek radijo ir televizijos medijos dalis.739 Tokie pasirodymai atlikdavo dvigubą funkciją. Visų pirma, programos turinys būdavo paįvairinamas naujomis dainomis ar kūriniais, visų antra, atlikėjai atvykę į lietuvių koloniją, paprastai rengdavo koncertą ar apsirodymą, taigi radijo programa suvaidindavo reklaminį vaidmenį. Atlikėjas pakviesdavo į savo pasirodymą, o programa būdavo paįvairinama. Renginių organizavimas buvo svarbus radijo ir TV programų įplaukų šaltinis, taigi įvairių kolonijų kolektyvai buvo kviečiami pasirodyti tokiuose renginiuose. O 8–9 dešimtmečiuose buvo paplitusi tendencija tokius kolektyvus kviestis iš Lietuvos.740 1989 m. spalio 7, 8, 9 d. Jaunimo centre Čikagoje „Margutis“

735 S. Barcus, Margutis, J. Stukas, Šaltimieras, visi turėjo savo ansamblius ir chorus. 736 Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, 1986–04–27, l. 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 737 Valdymas vyko per J. Stuko lietuvių radijo draugiją „Rūta“, kurioje taip pat veikė ir choras, vėliau šokių trupė. (Skrajutė, pavasario koncerto programa, 1945–04–22; Rudens koncertas, 1946–11–17; LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis segtuvas). 738 Dainuojame su Rūta. Sing Along In Lithuanian, „Rūtos“ lietuvių tautinis radijo ansamblis. Dirigentas – Algirdas Kačanauskas, koordinatorius Jack J. Stukas; Vėl Dainuojame Su „Rūta“, Sing Along In Lithuanian Vol. 2, Dirigentas – Algirdas Kačanauskas, Vinilinė plokštelės saugomos, LAP, S. Barcus radio archyve. 739 Gardinėlės tautinių šokių ir dainų ansamblis gastroliavo po visą Ameriką, šias gastroles organizavo „Laisvės žiburio“ radijo programa Niujorke su R.. Keziu priešakyje. Iškarpa: Grandinėlė Koncertas, Draugas, 1970 04 27; Iškarpa: Toronto Aras Kultūros Židiny, Darbininkas, 1982 04 30, in: R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko, l. nenumeruoti, 1970 m. prisiminimai. 740 V. Rastenio laiškas „Laisvės žiburio“ radijo valandėlės vadovui R. Keziui, pasisakymas dėl VLIK–o pareiškimo apie solistų iš okupuotos Lietuvos koncertus, 1969 m., VDU, LII, F. 2, ap. 1–2, b. 7916–32. 172 rengė Vilniaus universiteto ansamblio koncertus.741 „Margutis“ palaikė glaudžius ryšius su Lietuva, organizavo lietuvių iš okupuoto krašto koncertus JAV. Tais pačiais metais Jaunimo centre „Margutis“ suorganizavo Nelės ir Arvydo Paltinų koncertą.742 Radijo programos organizuodavo tokius koncertus siekdamos surinkti lėšų į programos biudžetą, o taip pat užmegzti ryšį su lietuviai. Atlikėjai iš Lietuvos buvo kviečiami ir į radijo studijas, kuriose vykdavo pasikalbėjimai, atliekami kūriniai, o vėlesniam naudojimui paliekama muzikinių įrašų. Lietuvių menininkus kvietėsi liberaliosios krypties radijo programos, kadangi buvo vadovaujamasi principu „veidu į Lietuvą“, šie stengėsi pritraukti atlikėjus iš Lietuvos ir juos pasikviesti į JAV. Reikia pabrėžti, kad katalikiškosios krypties lietuvių radijo programos griežtai pasisakė prieš tokių koncertų organizavimą, o kaip prisimena P. Šlutienė, vieno iš tokių koncertų metu netgi skatino į renginį neiti ir pro langą į koncertų salę įmetė plytą.743 Kviestiniai pasirodymai buvo neatsiejama radijo balių, piknikų ir koncertų dalis. Apie atvykusį atlikėją buvo siekiama paskleisti plačią informaciją, netgi periodikoje gausu trumpų skelbimų apie radijo programoje ar jos rengiamose šventėse dalyvaujančius kviestinius svečius. Pastebima ir tokių atvejų, kai buvo didžiuojamasi gyvu radijo eteriu. Įdomus buvo P. Šaltimiero radijo atvejis, jis vienintelis didžiavosi ir visuomet akcentavo savo programos išskirtinumą, kaip vienintelės transliuojamos tik gyvai studijoje. Štai 1942 m. po 6 metų veiklos, jis deklaravo, kad visa atliekama gyvai eteryje muzika „nerekorduota“. Muzikinė programos dalis atliekama studijoje gyvai, kaip ir pranešėjų kalba.744 Viena vertus, programos atlikimas gyvai studijoje buvo gana sudėtingas darbas, kita vertus, šiuo deklaravimu, regis, buvo stengiamasi pabrėžti žmonių, kurie prisideda prie programos transliavimo, skaičių . Išskirtinis šou vedėjas buvo ir pats laidos vedėjas, greičiausiai mėgęs improvizuoti (P. Šaltimieras buvo šou vedėjas, šalia lietuviškos radijo programos taip pat vedė anglišką humoro šou, vėliau TV šou). Vedėjų sąvoka ir pareigos per visus programų veiklos metus kito nežymiai, daugeliu atvejų iki pat 7–9 deš. vedėjai dirbdavo radijo studijoje ir programą atlikdavo gyvai, tik atskiros dalys, tokios kaip interviu, buvo įrašomos iš anksto. „Margučio“ programos radijo studija WHFC stotyje atrodė taip:„Dvi studijos – viena pranešėjams, kita – didelė, programų atlikėjams su įvairiais mikrofonais ir net fortepijonu. Tuos du kambarius skyrė stiklinė siena, per kurią galima buvo su

741 Vilniaus universiteto ansamblio koncerto programa, 1989 m. spalio 7,8, 9 d., BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 742 Arvydo ir Nelės Paltinų concerto programa, 1989 m. balandžio 16 d., BLKM, Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c; Paltinų „Margučio“ rengtame koncerte 1990-04- 29, Čikagoje; Nelė Paltinienė ir Arvydas Paltinas Margučio kvietimu lankėsi Čikagoje 1983, LTSC/PLA, Teminis archyvas, b. Margutis (nenumeruota). 743 Interviu su P. Šlutiene, 2014. 744 Šaltimieras Lithuanian Day, Victory rally, 1942–08–30 (Nenumeruota), BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 173 aktoriais ženklais susikalbėti“.745 Tai matyti ir iš išlikusių programų įrašų, daugelis jų įrašyti tik 7-ajame dešimtmetyje, retais atvejais anksčiau.746 Svarbu paminėti, kad programos vedėjo gyvo ir įrašomo teksto santykis dažnai buvo nulemtas pačios radijo studijos. J. Stempužienė 2015 m. pasakojo, kad jų radijo programa vis dar buvo įrašoma į garso kasetes, nors technologiškai egzistavo pažangesnių būdų.747 Panašios tendencijos matomos ir kitų programų atvejais, pavyzdžiui, S. Barcus radijo archyve saugomi kelių programų magnetiniai vieliniai garso įrašai, kuriuose iš ankstyvojo periodo įrašytos kelios programos.748 Studijose turėta įrašymo technika buvo labai sena, ja padaryti dėl įrašai didelio garso triukšmo lygio eteryje netransliuoti, taigi įrašai greičiausiai buvo skirti asmeniniam naudojimui arba siekiant įamžinti bent kelias programas. Vėlesnio periodo įrašų šiame archyve daugiau, tačiau jie neskaitmeninti ir klausytojams neprieinami. Vedėjų santykis su gyvu eteriu keitėsi metams bėgant, vėliau imta programas įrašinėti iš anksto, vis dėlto tokios programos kaip „Margutis“, J. Stuko „Lietuvos atsiminimai“ iki galo gyvo eterio neatsisakydavo. Paprastai būdavo į studiją važiuojama transliacijos dieną turint programos scenarijų, kuriame dalis medžiagos jau buvo pateikiama įrašais, kitą dalį vedėjas skaitydavo studijoje.

1 pav. „Lietuviai televizijoje TV studija tiesioginės transliacijos metu.749

745 D. Sruogaitė, Apie „Pelkių žiburėlį“ – Čikagos „Margučio“ radijo literatūros valandėlę, Kultūros barai, 10, (1995), 66. 746 Kalėdų programų kolekcija, garso juostos G. Jakubaitis, Kalėdos 1950 m.; dauguma įrašų 8–9 deš., LTCS/PLA, Reg. Nr. 14171, Dėžės nr. 1 („Tėvynės garsų“ radijo programos įrašai). 747 Interviu su A. Stempužiene, 2015 m. 748 LAP, S. Barcus radijo programos archyvas, garso skaitmeninti garso įrašai nr.: LAP – Chistmas 1951; LAP–1951. Vakaruskos, Velykos. Juzevicius; LAP–1953 02 22 WOPA; LAP–1964 11 21 – 21Pupyte.BALF1964. Prieiga internete: http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio–program–collection/. 749 Studijos vaizdas „Lietuviai televizijoje“ transliacijos metu, VDU LII, F. 39, Asmeninis A. Šluto fondas. 174

Galime stebėti tendenciją, kad pirmaisiais radijo veiklos metais, dar prieš atsirandant magnetinėms juostelėms, dėl riboto įrašų prieinamumo į radijo programas buvo kviečiamasi daugiau atlikėjų iš vietinių bendruomenių. Išpopuliarėjus magnetiniams įrašams, atlikėjai imti labiau kviesti į šventes, o į tiesioginį radijo eterį patekdavo rečiau. Viena iš galimų priežasčių – pačių studijų pasikeitimas. Iki 5 – 6 dešimtmečių vyravo gyvos radijo programos, atliekamos tiesioginiame eteryje, tam buvo reikalingos techninės sąlygos. Studijos buvo didesnės, aprūpintos garso perdavimo įranga, reikalingais muzikiniais instrumentais ir įgarsinimo priemonėmis, įranga didesnėms atlikėjų grupėms. Iliustratyvus pavyzdys nr. 1, nr. 2, taip pat pavyzdžiu galėtų būti ir TV studija, iliustracija nr. 1, kurioje turėjo būti visą įranga, nes transliuota tiesiogiai. Televizijos atveju didžioji programos dalis buvo atliekama studijoje, visus transliavimo metus. Studijos darbas ir gyvo eterio tendencijos televizijoje nekito, tik paskutiniaisiais programos veiklos metais, atsirado daugiau techninių galimybių parengti geresnės kokybės reportažus, tuo buvo su kaupu naudojamasi. Visiškai kitokia situacija buvo radijo studijose – įsivyraujant įrašymo galimybei, radijo studijos fiziškai susitraukė. Atsisakyta didelių patalpų, įrangos, taigi tapo neįmanoma sutalpinti didesnio atlikėjų skaičiaus, studijoje galėjo pasirodyti tik pavieniai solistai.750

2. pav. S. Barcus radijo programos studijoje, WCBD radijo stotyje.751

750 Interviu su A. Stempužiene, 2015. 751 LAP, buvęs BLKM. Skaitmenintas archyvas: http://www.lithuanianarchivesproject.org/?page_id=98. 175

Visos radijo programos skyrė labai daug dėmesio savo muzikinio turinio kokybės išlaikymui. Buvo samdomi pianistai, įvairūs atlikėjai, visgi dažniausiai bandoma prisikviesti bendruomenės atlikėjus. Pianisto pareigos dažnai buvo netgi apmokamos, štai DLR klubas turėjo pastovų pianistą, kuriam buvo mokama sutarta suma už kiekvieną programą.752 Dar vienas radijo programų paįvairinimas buvo tiesioginės transliacijos. Pasitelkus tiesiogines transliacijas iš renginių ir švenčių, buvo siekiama gyvai parodyti bendruomenės gyvenimą ir sukurti kokybišką radijo turinį. 1936 m. „Margutis“ netgi surengė transliaciją iš šventinio renginio į Lietuvos radiofoną,753 panašių bandymų buvo vėliau, bandyta transliuoti programa iš Klivlendo, tačiau dėl prastų oro sąlygų transliacija nepavyko. Vis dėlto tiesioginių transliacijų iš renginių praktika buvo gaji ilgą laiką. Tiesiogiai renginius ir koncertus transliavo „Margutis“, S. Barcus radijo programos. Prieduose pateikiama keletas nuotraukų iš tokio pobūdžio transliacijų.754 Spaudoje buvo kviečiama į tokius renginius, jie lankyti gausiai, nes klausytojai (nematoma radijo pusė) galėdavo atsidurti radijo programoje. S. Barcus radijo programa mėgo rengti tokius koncertus, pačios programos tinklelyje buvo daug pramoginio turinio ir humoreskos bruožų. Gyvai atliktos „Vakaruškų“ programos, kurių metu buvo dainuojama, vaidinama ir juokiamasi. Išlikusiuose tekstuose755 apčiuopiamas humoro ir lietuviško kaimo gegužinės mišinys. Programos metu buvo imituojamas vakarėlis – skambėdavo dialogai ir dainos. Šalia muzikinių radijo pasirodymų taip pat buvo ir TV pasirodymai, kurie, viena vertus, buvo tolygūs gyviems radijo pasirodymams, kita vertus, reikalavo daugiau vizualinio išpildymo. „Lietuviai televizijoje“ atveju, didžioji dalis eterio buvo užpildyta gyvais pasirodymais. TV studijoje galėdavo pasirodyti ne tik chorai, tačiau ir šokių ansambliai, kurie likdavo už radijo ribų. Televizijos programos, kurios buvo atliekamos studijoje, nebuvo įrašomos, dėl didelių kaštų filmuotos programos dalys gana fragmentiškos. Išlikę tik keletas programų aprašymų, štai Šaulių sąjungos 50-mečiui buvo skirta visa programa. Laidos aprašyme pateikiami pagrindiniai elementai: „Šaulys Pranas Beinoras atliko trumpą, programai pritaikytą, scenos vaizdelį. Vytauto Didžiojo kuopos tautinių šokių trupės šokėjai pašoko, šaul. Alg. Budreckas padeklamavo savo kūrybos. Su kuopų vėliavomis dalyvavo visų trijų Chicagos šaulių rinktinės pirm. Stasys Bernatavičius, den. Teodoro Daukanto jūrų šaulių kuopos vicepirm.[...]“.756 Programos segmentai

752 Masytės Stefanijos sustatyti Detroito Lietuvių radijo klubo programų darbo planai. DLR klubo pajamų ir išlaidų knyga 1945–1948 m., LYA, f. 15808, ap. 2, b. 29. 753 S. Štikelis, Eterio Šviesa, Nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m., 187. 754 Priedai nr. 7, S. Barcus radijo valandėlė, Čikagoje. Tiesioginės šventės transliacijos 1939 m. 755 „Vakaruškų radijo programų scenarijai, Sohpie Barcus radijo archyvas, LAP buvęs BLKM, rankraščiai, neaprašyti. 756 Chicago ir apylinkėse, 8. 176 buvo sudaryti iš gyvų pasirodymų ir keleto kalbų, eilėraščių, greičiausiai programoje taip pat dalyvavo laidos vedėjas, kuris pranešė laidos temą. Gyvuose pasirodymuose studijoje pasirodė ne vienas tūkstantis lietuvių, po penkerių televizijos egzistavimo metų buvo priskaičiuota apie 3 000 joje pasirodžiusių žmonių.757 Televizijoje neatsiejama dalis buvo interviu, kurie dažnai buvo imami studijoje, gyvai. Buvo diskutuojama ir kalbama bendruomenei aktualiomis temomis, pavyzdžiui, organizuojant Dainų šventę, organizatoriai šventę pristatydavo ir studijoje.758 „Lietuviai televizijoje“ programa buvo transliuojama iš dviejų studijų, viena mažesnė skirta žinioms ir įvairioms rubrikoms, antroji didesnė skirta kolektyvų pasirodymams.759 Televizijos studijos ir veiklos modelis buvo panašus į ankstyvojo radijo, kai visa programa būdavo atliekama studijoje gyvai.

4.4.2. Muzikiniai įrašai: nuo praeities į ateitį

Muzika yra neatsiejama radijo ir TV medijų dalis. Kaip teigia medijų teorijos pradininkas M. McLuhan, rimtos žinios visada apgaubiamos pramoginiu turiniu, kuris pritraukia klausytoją. Muzikiniai intarpai radijo ir TV programose sudaro daugiau nei 50 procentų programų turinio. Muzika buvo neatsiejama nuo programų identifikavimosi, kaip tautinio turinio skleidėju. Muzikinis programų fonas buvo: gyvas pasirodymas studijoje, įrašai iš tarpukario Lietuvos, įrašai iš išeivijos, dažniausiai radijo veiklų ir ansamblių, įrašai, gauti iš okupacinės Lietuvos. Didžiąją dalį radijo archyvų sudaro šie muzikiniai intarpai ir įvairūs įrašai. Muzikiniai įrašai lietuvių radijo medijoje buvo naudojami pirmiausiai įžanginėse vinjetėse, po to kaip intarpai tarp pranešimų. Ankstyvojo laikotarpio programos dažniausiai buvo atliekamos gyvai studijoje, taigi garso įrašų (vinilinių prolkštelių) turėta nedaug.760 Pokario laikotarpiu plokštelės išpopuliarėjo, jos buvo plačiai naudojamos radijo programose, nors palyginus su lietuvių pajamomis, buvo nepigios ir sąlyginai neilgaamžės, garso kokybė intensyviai naudojant krisdavo. Didelėmis muzikinių įrašų kolekcijomis radijo programos didžiuodavosi, tai buvo laikoma programos privalumu. Klausytojai mėgo pasiklausyti įvairesnės muzikos, kai buvo užsakomas sveikinimas ar siunčiamas palinkėjimas su muzikine dedikacija. Los Angele transliavusi B. Gedimino radijo programa dažnai pabrėždavo savo pasididžiavimą surinkta didele lietuviškos muzikos plokštelių kolekcija. „Marijona Lipienė iš Lietuvos jam atsiuntė 400 lietuviškų muzikos

757 Pr. Unskis, Lietuvių televizijos pusvalandžiai, Draugas, 1971 04 16, p. 6. 758 1976 03 07, foto: LTV // Folk Dance Progr. // 3/7/76,VDU LII, F. 39, foto archyvas. 759 Interviu su R. Sakadolskiu. 760 P. Šaltimieras didžiavosi savo programa, kuri visa buvo transliuojama gyvai iš studijos. Programa transliuota 1936–1955 m., Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 2, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2-3, p 241a/14c. 177 plokštelių. Bruno (I.Ė. Bruno Gediminas programos savininkas ir mecenatas) didžiavosi, kad jo lietuviškų plokštelių rinkinys yra didžiausias ir turtingiausias iš visų Amerikos lietuvių radijo valandėlių“.761 Turėdama didesnį muzikinį archyvą, programa galėdavo paįvairinti savo muzikinę dalį. Klausytojai buvo reiklūs – besikartojančios dainos buvo su nepasitenkinimu krititikuojamos. Gausias plokštelių kolekcijas taip pat buvo sukaupę didžiosios programos: J. Stuko „Lietuvos atsiminimai“ ir S. Barcus radijas.762 Analizuojant archyvuose esančius artefaktus, galime identifikuoti radijo vedėjų naudojamas įrašų paieškos sistemas. Kiekvienas įrašas S. Barcus radijo programoje turėjo specifinį numerį, buvo sudaromos turimų kūrinių kartotekos su nuorodomis į plokštelę. Tokiose kartotekose buvo nurodoma dainos vieta muzikinėje kolekcijoje, ilgis, vieta įraše, trumpa metrika (autorius, atlikėjai). Priedo nr. 7 pavyzdyje nr. 3 pateikiama radijo turimo muzikinio takelio kartotekos pavyzdys. Tokias kartotekas taip pat turėjo ir kitos programos, jos būdavo atspausdinamos kaip katalogas, kurį paprasta naudoti kasdieninėse programose, dainos juose sudedamos abėcėline tvarka. Labai svarbi visų programų dalis buvo programos įžanginės dainos muzikinis įrašas, vadintas „vinjete“ arba „programos signalu“. Visos laidos turėjo pasirinkusios vieną ar kitą lietuvišką dainą ar giesmę, dažniausiai instrumentinę aranžuotę. Štai „Amerikos lietuvių balsas“ Detroite naudojo Broniaus Bradūno 1950 m. su radijo vyrų kvartetu įrašytą plokštelę „Tėviškėlė“, kuri buvo naudojama radijo programų pradžioje ir pabaigoje.763 Kitoje vietoje deklaruojama, kad laidą pradedant ir baigiant naudojamas „Lietuviais esame mes gimę“ motyvas,764 greičiausiai vinjetė buvo pakeista po pertraukos atnaujinus programos transliacijas. Šios dainos buvo pasirenkamos siekiant suteikti savo programai išskirtinumą,. Vinjetės vaidindavo svarbų vaidmenį pristatant programą bendrame radijo stoties tinklelyje. Išgirdę žinomą melodiją ir laidos pristatymą (dažniausiai anglų kalba) klausytojai žinodavo kokia programa bus transliuojama ir kokia kalba. „Tėvynės garsų“ programa prasidėdavo „programos signalu“ „Kur giria žaliuoja...“, atliekama Čiurlionio ansamblio.765 Politiškai ir tautiškai orientuotos programos savo programas pradėdavo Tautine Giesme.766 Vinjetės daina visuomet būdavo ta pati, paprastai leidžiama iš garso įrašo. Pirmaisiais metais naudotos plokštelės, vėliau – įrašai juostose ar kasetėse.

761 V. Šeštokas, „Los Angeles Lietuvių radijo įkūrėjui Bruno Gediminui iškeliavus į anapilį“, Draugas, (1997–03– 13), 5. 762 Priedas nr. 7, S. Barcus radijo programos nuotraukos, Nuotrauka nr. 2. 763 1970 m., 25 m. sukaktis, Amerikos lietuvių balsas, programa, l. 18, ALKA, b. Amerikos lietuvių radijas, (byla nenumeruota); Amerikos lietuvių balsas, 1945–1970 m. Jubiliejaus programa, 1970 m., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 764 Ibid. 765 1999 09 11, Tėvynės garsų, Clevelando lietuvių radijo programos 50 metų minėjimas, Minėjimo leidinys, saugomas AIĖA. 766 JAV LB Kultūros 2002 m. premijų laureatai, Radijo programa “Dainos aidas”, Izabelė Žmuidzinienė ir R.A. Kiršteinas, Draugas, Literatūra, menas, mokslas, Nr. 217 (37)(2002-11-09), 2. 178

Muzikinė programų dalis susilaukdavo gausaus radijo klausytojų palaikymo. Tačiau ir pačios programos bendradarbiavo muzikinio turinio klausimais. Kaip ir J. Stempužio tekste apie radijo muzikinių įrašų trūkumą,767 taip pat ir radijo programų metiniuose leidiniuose užsimenama apie muzikinio turinio svarbą ir reikšmę bei problemas, su kuriomis susiduria radijo programos. Muzikai buvo skiriamas svarbus vaidmuo, programos netgi turėjo savo atskirus muzikos redaktorius. Pavyzdžiui, „Laisvės Žiburio“ radijo programa turėjo atskirą muzikinės dalies vedėją. 1969 m. muzikinės dalies vedėjas buvo Vytautas Strolia,768 kurio veikla aprašyta taip: „L.Ž. Radijo klubo valdybos nario muzikiniams reikalams Vytauto Strolios fonomontažai jų originalumu ir kruopščiu paruošimu visada buvo ir tebėra laukiami per Laisvės Žiburį. Jų būta per visą dešimtmetį per 60, dienos ir permanentinėm temom. Už tai autorius yra laimėjęs premiją Margučio radijo (Chicagoje) ruoštame tos rūšies kūrybos konkurse.“.769 Fonomontažų rengimas buvo paplitęs ir amerikietiškose radijo programose, tuo metu išpopuliarėjo radijo topų ir fonomontažų rinka. Kontaktas buvo palaikomas tarp skirtingų radijo laidų muzikinio turinio kūrėjų. Analogiškai „Lietuvių žurnalistų sąjungos“ rengiamiems geriausio žurnalisto rinkimams, „Margučio“ radijo programa, rengė ir geriausio muzikinės dalies vedėjo konkursus, būdavo renkama geriausia muzikinė aranžuotė ir laidos turinys. Pačios muzikos kokybės išlaikymas buvo be galo svarbus norint pritraukti radijo klausytoją. Vytas Beleška770 interviu pasakojo, kad jo vestos „Margučio“ laidos populiarumas vėlyvuoju laikotarpiu krito ir dėl suprastėjusio radijo muzikinio turinio, šiam nespėjus prisitaikyti prie pasikeitusios auditorijos. Kaip vieną iš programos užsidarymo priežasčių jis išskyrė būtent muzikinio turinio neatitikimą publikai. Artimą ryšį palaikė ne tik muzikinės dalies redaktoriai, bet ir tokios meninės dalies kaip radijo teatras, redaktoriai. Buvo dalinamasi ne tik turima muzikine medžiaga, tačiau ir spektakliais.771 „Margučio“ radijo programos vedėjas dalyvavo „Laisvės Žiburio“ radijo šventėje ir buvo jos vedėjas, vėliau šio renginio įrašai buvo leidžiami per abi programas. Bendradarbiavimas tarp radijo stočių buvo jaučiamas dalinantis įrašais, daugeliu atvejų

767 „Pradžioje ypatingai didėlę problemą sudarė lietuviškų plokštelių trūkumas. Tėvynės Garsai pradėjo transliuoti programas, turėdami tik 46 plokšteles, kurių 60% sudarė klausytojų peikiamos, šnypščiančios polkos. Todėl Čiurlionio ansamblis, Juliaus Kazėno vyrų choras ir solistai gelbėjo padėtį, dalyvaudami radijo programose ir padainuodami lietuviškų dainų. Vėliau muzikos vadovas Alfonco Mikulskio rūpesčiu kažikurios dainos buvo užrekorduotos laikinose plokštelėse, įsigyta pasaulinės muzikos plokštelių, kad būtų galima paįvairinti programų muzikinę dalį.“. Tėvynės Garsų radijui 40 metų, Juozas Stempužis jau 35 metus rūpinasi radijo programa, kuri subrendo, išplėtė turinį ir techniškai kokybiškai jo redaguojama, Dirva, nr. 34, (1989 m. rugsėjo mėn.), 1. 768 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, (1976–04–25), 25, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 769 Ibid.,,29, 31. 770 Interviu su Vytu Beleška, 2015 m.. 771 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, l. 31, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 179 programos pačios įrašinėdavo vinilines plokšteles, po to garso juostas ir kasetes. Šias perdavinėdavo radijo klausytojams, taip pat siųsdavo kolegoms kitose kolonijose. „Margučio“ literatūrinė laidelė dar 1953 m. transliacijoms skolindavosi vinilines plokšteles iš bibliotekos. Buvo ieškoma specifinių plokštelių, kurios tiktų prie skaitomos literatūros ir poezijos, taigi laidai tokios plokštelės buvo paimamos iš bibliotekos, o pasinaudojus gražinamos.772 „Pelkių žiburėlio“ radijo programos vedėja prisiminė, kad eidavo į biblioteką, kurioje skolindavosi ne tik knygas, tačiau ir programai reikalingas vinilines plokšteles, o pasirinktą kūrinį programos metu garso režisierius ant plokštelės pažymėdavo pieštuku.773 Vėliau atsiradus magnetinėms juostoms, įrašas programai buvo atsukamas iš anksto arba pažymimas tarp juostelės sluoksnių įdedant žymeklį. Radijo programų muzikiniuose takeliuose paprastai vyraudavo įrašai ir muzika iš tarpukario Lietuvos, o taip pat JAV įrašyti lietuvių muzikantų įrašai. Visi muzikiniai įrašai buvo vienaip ar kitaip susiję su Lietuva ir tik baigiantis Lietuvos okupacijai į muzikinius radijo takelius atklydo ir užsienietiška muzika. Tiesa, tokios programos buvo kritikuojamos kaip nepakankamai lietuviškos.774 Savo turima garso įrašų kolekcija ir išskirtiniu santykiu su okupuotos Lietuvos muzikantais išsiskyrė „Laisvės Žiburio“ programa. Pirmaisiais radijo dešimtmečiais ir po Antrojo pasaulinio karo buvo jaučiamas aiškus programos siekis atsiriboti nuo sovietinės muzikinės produkcijos. Tačiau diasporinėje bendruomenėje ėmus populiarėti „veidu į Lietuvą“ principui, kai kurios programos nepabūgo ir ėmė naudoti iš okupuotos Lietuvos atvežtus įrašus. „Laisvės Žiburio“ radijo programa viena iš pirmųjų akcentavo, kad siekia supažindinti klausytoją ir su sovietinės Lietuvos kompozitorių muzika. Katalikiškų bruožų turinti radijo programa išsikelia gana liberalų tikslą įtraukti sovietinės Lietuvos kompozitorių muziką į pasaulio lietuvių gyvenimą. „[…]4. Transliuoti geriausia klasikinę ir modernią Lietuvių muziką sukurtą Vakaruose, taip pat sovietų okupuotoje Lietuvoje.“.775 Šioje programoje taip pat netrūko diskusijų dėl tokios muzikos transliavimo, programa buvo kritikuojama. 1969 m. laiške „Laisvės žiburio“ radijo programos vedėjui R. Keziui Vincas Rastenis apie santykį su iš sovietinės Lietuvos atkeliavusia muzika rašo: „[...]dėl Vliko pareiškimo apie sovietų menininku koncertus JAV. Radijas kreipėsi į klausytojus, su prašymu išsakyti ir opozicinę nuomonę: Apgailėtina, kad Vliko pareiškimo autoriai lig šiol dar neišmoko skirti viešų privačių renginių nuo valdžios institucijų sandėriais pagrįstų. Jeigu taip, tai ir aš atsisakau matyti politinė skirtumą tarp Noreikos, Kaniavos ar kurio kito balso klausymo salėje

772 D. Sruogaitė, Apie „Pelkių žiburėlį“ – Čikagos „Margučio“ radijo literatūros valandėlę, Kultūros barai, 10, (1995), 67. 773 Ibid. 774 Mūsų kolonijose, Hot Springs, Ark. Dvi radijo valandėlės, Draugas, (1978-08-14), 4. 775 Lithuanian Worls Riew Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, l. 3. 180

„iš natūros“, ar iš okupanto pagamintų plokštelių, perduodamų Jūsų ir kitose lietuvių radijo programose Amerikoj, Kanadoj ir kitur. Būdamas nuoseklus, VLIK‘as būtų turėjęs visų pirma Jus atgrasyti nuo tų plokštelių naudojimo.“776 Radijo medija taip pat veikė bendruomenės susiskaldymas šiuo klausimu. Dar viena „veidu į Lietuvą“ principu muzikinį takelį sudariusi programa buvo „Lietuviškų melodijų“ laidelė Kalifornijoje, kuri didžiavosi turima muzika iš sovietinės Lietuvos. 1958 m. kovo 8 d. laidos metu buvo pranešama: „Ši yra iš eilės trys šimtai septintoji lietuviškoji radijo valandėlės programa, kurioje mes jus informuojame apie įvairius įvykius mūsų kolonijoje ir kitur bei siūlome pasiklausymui lietuviškos muzikos iš įvairių lietuviškų kolonijų ir pavergtos Lietuvos.“777 „Lietuviškų melodijų“ atvejis išskirtinis tuo, kad programa leidžia muziką iš okupuotos Lietuvos, džiaugiasi nauja plokštele. Vis dėlto tai buvo labiau išimtis, nei taisyklė, dauguma radijo programų tokios muzikos netransliavo, į jų tinklelį muzika iš Lietuvos į tinklelį atkeliavo tik 9-tojo dešimtmečio pabaigoje, suaktyvėjus lietuvių muzikantų gastrolėms JAV ir įrašams tapus lengviau prieinamais.

4.5. Radijo teatras: nuo juokų iki literatūros skaitymo

Pramogines – edukacines (lietuvių kultūros reprezentacine prasme) funkcijas radijo medijoje taip pat atliko humoras ir teatras. Šias rubrikas turėjo ne visos radijo programos. Humoras ir radijo teatras užima svarbią vietą kultūrinėje RTV medijų dalyje. Į šias rubrikas telpa ne tik humoreskos, tačiau ir pokario metais atsirandantis radijo teatro, literatūros skaitymo, literatūrologinės paskaitų rubrikos, transliuojamos „vakaruškos“, satyriniai radijo spektakliai. Šalia nuolatines rubrikas turėjusių programų, buvo radijo programos, turėjusios progines laidas, kurių metu buvo skaitomi radijo spektakliai, lietuviška poezija, apsakymai. Nuolatines radijo teatro rubrikas turėjo S. Barcus radijas, transliavęs „Vakaruškų“778 programą ir „Margučio“ radijas, turėjęs rubriką „Pelkių žiburėlis“,779 kuri tapo neatsiejama „Margučio“ radijo dalis. Šalia radijo buvo ir „televizijos teatras“, literatūriniai pasirodymai. Visas „Lietuviai televizijoje“ tinklelis susidėjo iš pasirodymų studijoje (dainų, pokalbių, poezijos skaitymų, proginių minėjimų, diktorių pranešimų), kuriuos sudarė muzikiniai pasirodymai, retkarčiais ir literatūriniais skaitymai, spektaklių segmentai. Deja, šio gyvo televizijos eterio įrašų beveik nelikę, o išlikę keletas šaltinių neleidžia plačiau šio reiškinio analizuoti. A. Šluto sukauptame archyve galime rasti vaizdo įrašų iš

776 V. Rastenio laiškas „Laisvės Žiburio“ radijo vedėjui R. Keziui, 1969 m., VDU LII, F. 2, ap. 1–2, b. 7916–32. 777 Lithuanian melody hour, 1958 m. kovo mėn. 8–tos dienos transliacijai, KBLA – Burbank, VDU BA, f. nr. P. Jasiukonio fondas, nr. 129830, b. RF4–97, l. 1. 778 Tiksliai nustatyti kada imta transliuoti „Vakaruškų“ programa neįmanoma. 779 Pelkių žiburėlio rubrika pirmą kartą transliuota 1953 m., transliuota iki 1977 m., Dalia Sruogaitė, „Dalyvavimas „Margutyje“ šiek tiek įprasmino mano buvimą išeivijoje.“, Draugas, Draugo šeštadieninis priedas, (2007 05 19), 3. 181 literatūrinių skaitymų, taip pat užsimenama apie vaikų spektaklius. Aptinkame tokių archyvinių segmentų kaip teatro aktoriaus A. Baro skaitomos pjesės ir poezija.780 TV programose humoras ir teatro pasirodymai buvo įterpiami kaip reportažai arba kaip intarpai laidos tinkleliui užbaigti.781 Kita vertus, televizijos laidų trukmė buvo trumpa, vos 30 minučių, todėl ilgesnių pasirodymų nebuvo įmanoma įterpti, o atskiros rubrikos tam nebuvo sukurta. Radijo teatras perėjo du etapus. Pirmam etapui būdingas vodevilis ir humoreskos, antrajam – pokario metais atsiradęs aukštesnio lygio teatras ir literatūrinės valandėlės. Pirmoji teatro/vodevilio stilių ėmė naudoti S. Barcus radijo programa, kurioje transliuotos „Vakaruškų“ programos. Laidelė buvo imta transliuoti programos pirmaisiais metais, deja, šaltiniuose nepavyko aptikti tikslios datos, tik tai, kad ji tikrai transliuota jau 1938 m. pirmadienio vakarais 19:00 val..782 Iš išlikusių scenarijų matyti, kad tai būdavo ne improvizacinio pobūdžio pasirodymas, o suplanuota pramoginė teatrinė programa,783 kurios metu buvo atliekami muzikiniai kūriniai, taip pat skaitomi humoru persmelkti dialogai apie nūdienos aktualijas. Dialoguose bandoma pasijuokti iš bendruomenės problemų ir rūpesčių. Panašu, kad ši kassavaitinė programa buvo populiari, nes transliuota ne vieną dešimtmetį.784 Seniausi išlikę įrašai būtent iš šios programos, įrašyti ant vielinės stygos, magnetinio įrašo pagalba.785 S. Barcus radijo programa dažnai buvo žinoma, kaip „Vakaruškų“ programa.786 Tai buvo išskirtinė valandos trukmės radijo programa, skirta pramogoms. Pagrindiniai herojai programoje buvo Taskūnų šeima, su „[...]vargais ir džiaugsmais pirmadienio vakarais yra plačiai žinomos ir turi daug pasekėjų.“.787 Menamos Taskūnų šeimos nariai buvo tie patys programos vedėjai Barcai. Personažai keitėsi, žinoma, kad 1960 m. programoje dalyvavo choras Alice Stephen, Aldona Barkutė Daukienė, Irena Kalėdinskaite, Josephine Mileriūtė, akomponuojamos Genovaitės Aleksiūnaitei Mitchell.788 Programoje pasirodydavo ansamblis, buvo išleista ir jo atliekamų kūrinių vinilinė plokštelė.789 Populiari S. Barcus „Vakaruškų“ programa padėdavo surinkti lėšas į biudžetą. S. Barcus radijo programos baliai buvo rengiami minėtų „Vakaruškų“ formatu, taip pat transliuojant šias „vakaruškas“

780 VDU LII, F. 39, vaido archyvas, skaitmenintas 2011, b. nr. 90 (Užrašas ant juostos: Baras „Pajacai“). 781 VDU LII, F. 39, vaido archyvas, skaitmenintas 2011, b. nr. 95, Teatro festivalis; b. nr. 52, Škėma, „Nakties tyla“; b. nr. 53, Aušros sūnūs. Spektaklis , ect. 782 Sophies Barcus Vakaruškininkų Radio programas, Antrą Kalėdų dieną, gruodžio 26, 1938 m. Renginio programa, l. 4, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 783 Lithuanian archyve projeck, buvęs, BLKM , f. S. Barcus radijo laidų rankraščiai. 784 Ibid. 785 LAP, f. S. Barcus radijo archyvas, b. garso įrašas: LAP–1951. Vakaruskos. Velykos. Juzevicius, http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio–program–collection/ 786 A.Sk., Lietuviu radio programos Amerikoje, Lietuvių dienos, 1(9), (1950), 4. 787 Šios savaitės viešnia, Soph Barcus, Naujienos, Chicago, ILL, Penktadienis, Sausio 11 d. 194? (nežinoma tiksli data) l. 2, iškarpa iš spaudos, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 788 Rita Likanderytė, „Sophie Barcus radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988 – 07 09); http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital–archives/sophie–barcus–radio–program–collection/the–sophie– barcus–lithuanian–radio–program–collection–finding–aid/ 789 Ibid. 182 tiesiogiai. Tokių programų metu buvo galima pasveikinti pažįstamus tiesiogiai iš transliuojamos programos/baliaus.790 O S. Barcų radijo klausytojai sveikinimą girdėdavo gyvai iš radijo imtuvų. Archyve aptinkame nuotraukų iš tokių vakarėlių, žr. iliustracija nr. 2, priedas nr. 7. Vakarinė programa buvo transliuota dar ir po S. Barcus mirties iki 1977 m. Barcus radijo programa, po to kai nutraukė „Vakaruškų“ transliacijas, susitelkė į lietuvių literatūros viešinimą radijo bangomis. „Nuo 1977 m. vasario 27 d. Liudviko Šmulkščio iniciatyva buvo pradėta „Autoriaus ir knygos“ valandėlė, per kurią buvo transliuojami lietuviškų knygų ir jų autorių paminėjimai. Šią valandėlę paruošdavo literatūros kritikas Algirdas Titus Antanaitis, nušviesdamas amžiaus ar kitos sukakties proga vieno kurio nors mūsų rašytojo kūrybą. Rašytojų ištraukas skaitydavo A T. Antanaitis bei jo dukros Diana, Guoda, Gailė, Indrė ir Jūra, taip pat talkininkavo Antro Kaimo aktoriai bei Stasė ir Jonas Kelečiai, Julius Lintakas, Lilė Jasaitė ir kiti. Rašytoja Nijolė Jankutė Užubalienė yra skaičiusi savo kūrinių ištraukas ir buvo perduoti „gyvi“ intervies su Liūne Sutema ir kitais rašytojus.“791 „Vakaruškų“ kaimo vakaronės koncepcija buvo pakeista aukštesnio intelektualinio lygio skaitiniais. Kartų kaita ir klausytojų skonio/poreikių pasikeitimas privertė ir S. Barcus radijo programą prisitaikyti prie pokyčių ir pereiti prie literatūrinių skaitymų. Vakaruškų samprata ateina iš to meto išeivių gyvenimo suvokimo ir kultūrinio pramoginio fono. Garsusis A. Vanagaitis,792 atvykęs iš Lietuvos, keliavo po JAV lietuvių kolonijas atlikdamas humoristinius muzikinius pasirodymus. Taigi nieko keisto, kad radijo medija, ypač ankstyvojo laikotarpio S. Barcaus programa buvo persisėmusi grinorių kultūrinio suvokimu. Tuo metu ir A. Vanagaitis ėmėsi leisti humoristinį „Margučio“ žurnalą, kuris vėliau peraugo į panašaus pobūdžio radijo programą. Paties A. Vanagaičio kūryboje gausu humoro ir teatrališkumo, kuris buvo jaučiamas radijo programoje. Kita vertus, po jo mirties programa pasuko rimtesniu keliu, o humorą ir teatrą pakeitė kur kas aukštesnio lygio „Pelkių žiburėlio“ rubrika. Pirmieji teatrinio humoro pasirodymai „Margučio“ radijo programoje – prieškariniu laikotarpiu transliuoti satyriniai „Dedytės ir Tetytės“ pasirodymai.793 Šiuos pasirodymus įgarsindavo pats A. Vanagaitis ir jo būsimoji žmona Lilija Vanagaitienė. Satyrinė rubrika buvo nutraukta Vanagaičiams susituokus. Antrasis „Margučio“ teatras buvo pradėtas jau po gero dešimtmečio. „Pelkių žiburėlio“ programa imta transliuoti 1953 m., po pirmųjų transliacijų buvo nuspręsta šią teatro programą atskirti nuo „Margučio“. Buvo sukurta atskira laida, vėliau gavusi savo originalų pavadinimą. „Pelkių

790 Naujienos, (1941–08–20), iškarpa iš: BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c.; Iškarpa iš spaudos, be metrikos. BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Šios savaitės viešnia, Naujienos, (sausis 11d.), l. 2, iškarpa iš: BLKM, b. Lithuanians and audio media, 2. Radio programs, 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 791 red. St. Semėnienė, „Soph Barcus Radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988–07–09), 5. 792 Antanas Vanagaitis, jo gyvenimas ir veikla 793 Dedytės ir Tetytės veselijų programa, (1935–11–28), BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 183

žiburėlis“ buvo kaip atskiras poetinis radijas, kuris praturtino „Margučio“ eterį geriausia lietuviška literatūra ir radijo spektakliais tiek suaugusiems, tiek vaikams. Laidelė buvo transliuojama sekmadieniais, „Margučio“ programos metu. Laidelei buvo skiriama 15 min., kartais ji užsitęsdavo iki 20 min.794 „Pelkių žiburėlis“ buvo transliuojamas sezonais, vasaros metu laida nutraukiama ir rengiamasi kitam radijo sezonui. Pirmaisiais metais kiekvienas radijo sezonas turėjo jam paskirtą temą, buvo rengiamas senosios lietuvių literatūros, tremtinių literatūros sezonas. Šalia sezoninės temos, buvo transliuojama viena kita programa vaikams, taip pat muzikinės programos.795 Po 8 metų transliacijų, „Margučiui“ persikėlus į kitą radijo stotį, kurioje nebuvo didėlės studijos, „Pelkių žiburėlio“ transliacijos buvo sustabdytos. Atsinaujinęs „Pelkių žiburėlis“ grįžo po ilgai užsitęsusios pertraukos, jau į V. Adamkaus valdomą „Margutį, su nuosava studija Market parko centre. Šio naujo ciklo laidelės jau buvo įrašomos iš anksto „Margučio“ studijoje, o sekmadieniais leidžiamos stotyje iš juostelės. Atsikūrusi laidelė transliavo iki 1977 m. Pamažu iš veiklos pasitraukus senajai kartai, programa buvo sustabdytą. D. Sruogaitė korespondencijoje su tyrimo autore pasakojo, kad šis projektas jai padėjo puikiai įsilieti į „Margučio“ gretas ir praturtinti programą savitu kultūriniu prieskoniu. Pirmosios programos buvo skaitomos tiesiogiai, nebuvo įrašomos, vėliau buvo pereita prie laidų įrašinėjimo.796 D. Sruogaitė dienraštyje „Draugas“ pasakojo, kad programai buvo sugalvotas atskiras pavadinimas, o radijo stoties tinklelyje ji buvo pristatoma kaip atskiras vienetas. Programa, kaip ir kitos lietuvių radijo programos, turėjo savo pavadinimą, laidos signalą – vinjetę.797 „Pelkių žiburėlio“ steigėjai ir iniciatoriai buvo „Šviesos“ sambūrio Čikagos skyrius, pirmieji laidos redaktoriai buvo Dalia Sruogaitė – Bylaitienė, Petras Jurktas, S. Valiukienė. Programa transliuota „Margučio“ programos laiku, periodikoje ji buvo laikoma „Margučio imperijos“ dalimi. Pagrindinis laidelei keliamas tikslas, buvo: “[...]kelti lietuvių visuomenės kultūros lygį ir ugdyti tos kultūros lietuviškąjį pobūdį.”798 „Pelkių žiburėlio“ radijo laidelė buvo orientuota ne tik į lietuviškos literatūros, teatro ir meno pristatymą, ji buvo laikoma ir edukacine programa. Apie laidelę rašoma žurnale „Į laisvę“, kuriame laidelė giriama kaip geras jaunimo santykio su lietuvių kultūra užmezgimo įrankis. 799 Programos kūrėjai taip pat buvo gana jauno amžiaus, todėl sugebėjo pritraukti ir jaunąją kartą. Programoje per visą jos veiklos laikotarpį dalyvavo didžiulis pulkas talkininkų. Pirmieji vedėjai buvo: Dalia Sruodaitė – Bilaitienė, Petras Jurktas, S. Valiukienė. Vėliau programoje pastoviai dirbo: Algimantas Mackus,

794 D. Sruogaitė, Apie „Pelkių žiburėlį“ – Čikagos „Margučio“ radijo literatūros valandėlę, Kultūros barai, 10, (1995), 66. 795 Ibid., 68. 796 Ibid., 65 – 72. 797 Dalia Sruogaitė, „Dalyvavimas „Margutyje“ šiek tiek įprasmino mano buvimą išeivijoje.“, Draugas, Draugo šeštadieninis priedas, (2007 05 19), 3. 798 Ibid. 799 Pelkių Žiburėlis, Lietuvių bendruomenėje, Į Laisvę, Nr. 23(60), (1960), 62. 184

Kazys Oželis, Algimantas Dikinis, Leonas Narbutis.800 Programai švenčiant 20 m. veiklos sukaktį, joje darbavosi: Danutė Bilaišienė, Dalia Juknevičiūtė, Zina Katiliškienė, Leonas Narbutis, Vytautas Šumskis, Audrius Regis ir Romas Sakadolskis.801 Laidelė taip pat kviesdavosi literatūros autorius, aktorius skaityti savo kurinių. Programoje lankėsi H. Kačinskas, A. Škėma, B. Pūkelevičiūtė ir jos teatrinė trupė.802 Literatūrinė laidelė klausytojams transliavo įvairų turinį, pradedant proza, poezija, baigiant radijo teatru ir laidelėmis vaikams. „Pelkių žiburėlis“ taip pat turėjo muzikinius intarpus, kuriuos vienuo metu tvarkė G. Gudauskienė.803 Programos turinys po 8 metų veiklos buvo apibrėžiamas taip: „Per aštuonerius veiklos metus Pelkių Žiburėlis apžvelgė beveik visus lietuvių rašytojus, skleidė jų kūrybą, supažindino su autoriais. Pelkių Žiburėlis skleidė K. Donelaičio, Maironio, J. Biliūno, Žemaitės ir kitų klasikų kūrinius, supažindino su vyresniųjų ir jaunųjų rašytojų kūryba. Nepamiršti mirusieji, neaplenkti gyvieji, neišskirti gyvenantieji Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje. Betgi Pelkių Žiburėlis, vertindamas tik tikrąją kūrybą, negalėjo įsileisti įsakomosios „kūrybos”, kuria dabar maitinami Lietuvos gyventojai. Iš jaunųjų rašytojų stengtasi gauti dar nespausdintų kūrinių. Pelkių Žiburėlio programos paįvairinamos muzika.“ 804 „Pelkių žiburėlis“ taip pat populiarino ir jaunosios kartos rašytus kūrinius, dėjo pastangas pateikti tik aukšto kultūrinio lygio kūrinius. „Pelkių žiburėlio“ radijo valandėlės buvo įrašomos į juostelę ir transliuojamos iš „Margučio“ radijo studijos tik vėlyvuoju laikotarpiu. Toks formatas pasitarnavo ir platinant šias laidas po kitas JAV lietuvių kolonijas. Ne vienos radijo programos archyvuose galime rasti laiškų ir prašymų atsiųsti „Pelkių žiburėlio“ programų įrašus.805 „Pelkių žiburėlio“ programa savo programas siuntė kitoms bendruomenėms, taip pat ir Laisvės radijui. “Radio Liberty Committee” N.Y. siunčiamos juostos su klasikiniais lietuvių poetų eilėraščiais ir novelėmis, įrašytomis į juostelę.806 Į diasporos kultūrinio gyvenimo puoselėjimą orientuotos laidelės medžiaga pasiekdavo ir okupuotoje Lietuvoje gyvenančius klausytojus. Vis dėlto 1977m. po 24 metus trukusių transliacijų „Pelkių žiburėlis“ užgeso.807

800 Minelgaitė, Margučio radijas JAV XX a. 6 – 9 dešimtmečiuose., 36. 801 Straipsnis apie „Pelkių žiburėlį“ 20 metų gimtadienio proga. Mašinraščio originalas, pasirašytas J.L., VDU LII, F.18, ap. 1–8, b. 564, l. 1–2. 802 Pelkių Žiburėlis, Lietuvių bendruomenėje, Į Laisvę, 23(60)(1960), 62, 63. 803 Ibid. 804 Ibid. 805 1971 04 03, J. Stuko Lietuvos atsiminimų radijo vedėjo laiškas D. Bilaitienei, dėl „Pelkių žiburėlio“ programų atsiuntimo ir panaudojimo laidose, VDU LII, F. 18, ap. 1–2, b. 36; 1973 10 08, „Laisvės Žiburio“ radijo programos vedėjo R. Kezio laiškas D. Bylaitienei, su sąrašų pageidaujamų gauti “Pelkių žiburėlio” garso juostas, VDU LII, f. 18, ap. 1–2, b. 22, l. 1; 1976 09 28 Aušros Jurašienės laiškas Daliai Sruogaitei, dėl juostelių siuntimo, VDU LII, F. 18, ap. 1–2, b. 3. 806 D. Bilaitienės laiškas Radio Liberty committee, A. Landsbergiui, 1974–09–03, VDU, LII, F. 18, ap. 1–2, b.1, l. 1. 807 D. Sruogaitė, Apie „Pelkių žiburėlį“ – Čikagos „Margučio“ radijo literatūros valandėlę, Kultūros barai, 10, (1995), 72. 185

Satyrinės, o vėliau ir literatūrinės, laidos egzistavo ir kitose radijo stotyse, bet jų aptikome nedaug. Pirmasis pavyzdys – J. Stuko „Lietuvos atsiminimų“ radijo programos rubrika „Iš dėdės Anupro spintos“.808 Deja, programų scenarijai ar įrašai neišlikę, laida spaudoje apibūdinta tik kartą: „J. Stukui talkininkavo ir Jonas Valaitis, daugelį metų turėjęs radijo programą New Yorke. Humoristines transliacijos dalis, „Iš dėdės Anūpro sklepo“, atliko akt. Vitalis Žukauskas, dabar talkina Irena Veblaitienė, dailiojo žodžio menininkė.“809 Kitose programose buvo bandoma transliuoti pilnus radijo spektaklius. „Draugo“ radijo programa Čikagoje surengė ciklą radijo spektaklių, kuriuos transliavo per savo programas:„„Draugo“ radijo vaidinimai. Nauja kultūrinė apraiška Chicagos gyvenime yra „Draugo“ radijo vaidinimai, transliuojami kas antrą trečiadienį. Buvo pastatyti šie vaidinimai“ „Venecijos kvepalai“, „Julija Šatlietvaitė“, „Vaiduokliai“ I ir II dalis ir greitu laiku ruošiama „Susitikimas Tytuvėnuose“. Vaidinimus režisuoja antrokius Alfoncas Brinka. Juose dalyvauja šie aktoriai: Jonas Kelečius, Kazys Oželis, Bronius Maciukevičius, Kazys Petrauskas ir Gražina Matulevičiutė. [...]“810 Deja, kaip ir pačios „Draugo“ radijo programos, taip ir šios rubrikos, greitai neliko. Literatūrines laidas turėjo ir daugiau programų, visos jos buvo imtos transliuoti jau 7–8 dešimtmečiuose. Tokia rubrikas turėjo Klivlendo „Tėvynės garsų“ radijo programa, ji apėmė ne tik literatūros skaitymus, tačiau ir istorijos pristatymą. Segmentas buvo vadinamas „Literatūrinė ir istorinė vinjetė“, ją moderavo Algis Rukšėnas ir dr. Dalia Kavaliūnaitė. 811 Panašias programas taip pat transliavo ALB radijo programa Detroite;812 Kalifornijos lietuvių radijo programoje transliuota P. Jasiukonio vesta rubriką „Lietuviška scena“.813 Visos šios rubrikos nebuvo tokios autonomiškos kaip pirmaisiais atvejais, jos neturėjo savo pavadinimo ir šaukinio, buvo pilnai integruotos į radijo programų tinklelį bei paprastai vedamos vieno iš laidos vedėjų. Daugeliu atvejų, šios programos su malonumų skolindavosi „Pelkių žiburėlio“ radijo laidelės įrašus ir juos transliavo savo kolonijose.

808 Lietuvos atsiminimų radijas, Algirdas Kačanauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminimų“ radijo 45 metų sukakties minėjimo programa, 1986–04–27, l. 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 809 Ibid. 810 Kronika, Draugas, Mokslas menas, literatūra, (1954–12–04), 6. 811„ Tėvynės Garsų“ radijui 40 metų, Juozas Stempužis jau 35 metus rūpinasi radijo programa, kuri subrendo, išplėtė turinį ir techniškai kokybiškai jo redaguojama, Dirva, nr. 34, (1989 m. rugsėjo mėn.), 9. 812 J.K., „A.L.B. radijo klubo kūrimosi ir 15 metų veiklos bruožai“, Amerikos lietuvių balsas, 1945–1960 m. Jubiliejaus programa, 1960 m., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 813 Vladas Gilys, Kalifornijos Lietuvių radijas, Lietuvis žurnalistas, 8, (1979), 19. 186

IŠVADOS

1. JAV federalinės valdžios politika mažumų atžvilgiu buvo konstruojama per dvi pagrindines organizacijas, pirma, per Federalinę komunikacijos komisiją (FCC), kuris užsiėmė radijo stočių licencijavimu ir šių licencijų priežiūra. FCC suteikdama licencijas radijo stočiai, apibrėždavo stoties žanrą ir orientacines programų gaires. FCC dėmesį koncentravo į stočių veiklą, kurios jausdamos spaudimą, perdėtai kontroliavo mažumų radijo transliacijas. Lietuvių bendruomenė su šia tiesiogine FCC kontrole nesusidūrė, kadangi nuosavos stoties niekada neįgijo, tačiau ji buvo jaučiama iš stočių savininkų pusės. Spaudimas dažniausiai pasireikšdavo reikalavimu versti programų tekstus, juos iš anksto pateikti stočių valdytojams. Tai pasunkindavo lietuviškų programų darbą, skatino ieškoti kitų komercinių radijo stočių, kurios tokios griežtos kontrolės nevykdė. Antra, per Korporacija visuomeninėms transliacijoms remti (CPB), kuri teikė paramą visuomeniniams transliuotojams, įgalindama juos konkurencijai su galingais komerciniais tinklais, kurie dominavo rinkoje. Organizacija rėmė nekomercines radijo stotis, kurių buvo pristeigta dar daugiau. Lietuvių bendruomenei tapo paprasčiau susirasti radijo stotį už priimtinesnę kainą. Mažumoms buvo sudėtinga konkuruoti su didžiaisiais komerciniais tinklais, radijo programos kaina tapdavo neįkandama, tik nedidelė dalis lietuviškų programų transliavo iš komercinių stočių. Buvo ieškoma mažumoms ir nekomerciniam turiniui skirtų radijo stočių, remiamų federalinės valdžios dotacijomis. 2. Vientisos bendruomenės strategijos vidinėje lietuvių komunikacijoje, apčiuopti negalime. Išskirtini keli pagrindiniai veikėjai, kurie vienu ar kitu periodu stengėsi paveikti lietuvių žiniasklaidos priemones, tai buvo: JAV Lietuvių Bendruomenė, Lietuvių žurnalistų sąjunga ir Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. Stipriausią sąsają su radijo ir TV medija užmezgė JAV LB, kuri nuo pat veiklos pradžios elektroninių medijų darbuotojus kviesdavo į žurnalistams skirtas diskusijas, suvažiavimus. LB kultūros taryboje buvo sukurta speciali pareigybė žiniasklaidos priemonių koordinavimui. Atskiri LB skyriai koordinavo kelių programų veiklą. Strateginis tikslas, keliamas radijo programoms, buvo programų vienijimas, patriotizmo ugdymas ir tautiškumo išlaikymas, programų kokybės gerinimas. Radijo ir TV žurnalistai į Lietuvių Žurnalistų sąjungos veiklą realiai įsitraukė tik po 1972 m.. LŽS strateginis klausimas buvo žiniasklaidos kokybės užtikrinimas, taigi to buvo reikalaujama ir iš radijo žurnalistų. Tiesioginių poveikio įrankių organizacija neturėjo, taigi jos siūlymai ir patarimai buvo rekomendacinio pobūdžio. Mažiausiais sąlyčio taškas buvo jaučiamas su VLIK‘u ir jo koordinuojama informacine agentūra ELTA, kuri veikė kaip informacijos šaltinis. 3. Lietuviai JAV nuo 1944 m. iki 1991 m. sukūrė ir išlaikė 58 lietuviškas radijo programas, dvi iš jų turėjo po dvi laidas. Šios paraleliai transliuotos programos buvo skirtos anglakalbiams JAV klausytojams. Visos programos buvo pasklidusios vienuolikoje lietuviškų kolonijų JAV, 187 didžiausia jų koncentracija buvo jaučiama rytinėje pakrantėje. Programų skaičiaus pakilimas buvo jaučiamas į JAV atvykus ir įsitvirtinus didžiajai DP kartos pabėgėlių grupei 6-ajame dešimtmetyje, po to programų skaičius stabiliai mažėjo. Natūraliai susiformavo paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, programos kito, tačiau jų skaičius ir kolonijos, kuriose transliuota, buvo kone pastovios. Organizacinis radijo ir TV medijos pamatas pirmiausiai buvo klojamas inicijuojant programų kūrimą. Galime išskirti keturias organizacines formas/modelius, kaip buvo kuriamos lietuviškos programos: asmeninė arba komercinė iniciatyva; asmeninė iniciatyva kurti draugiją; suinteresuotų žmonių grupės iniciatyvos; organizacijų iniciatyvos. Lietuvių radijo ir TV medijos valdymo modeliai per programų veiklos laikotarpį kisdavo, prisitaikydavo prie pakitusių aplinkybių. Valdymas buvo vykdomas remiantis trimis organizavimosi formomis: asmeninės privačios radijo programos; klubai ir draugijos, dažnai vėliau peraugę į ne pelno siekiančias organizacijas (inkorporuotos organizacijos). 4. Lietuvių diasporos radijo ir TV programos pagal savo politinę ir socialinę orientaciją, laidų struktūrą ir turinį, buvo išskirtos į šešis koncepcinius modelius/pjūvius: pop radijas; religinis radijas; politinio radijo programos (komunistinės ir antikomunistinės); socialiniai radijai; televizijos modelis. Pop radijo modelis buvo būdingas visoms programoms, tik išskirtiniais atvejais jis tapdavo programų pamatu, populiarioji/komercinė kultūra reprezentavo ekonominius radijo ir bendruomenės santykius. Religijos pėdsakai programose taip pat jaučiami dažnai, visgi tik išskirtiniais atvejais programos priklausė religinėms grupėms, tokiu būdu buvo suteikiamos komunikacijos paslaugos tiek visai lietuvių, tiek ir lietuvių religinei bendruomenei. Socialinės radijo programos, paraleliai tradicinėms funkcijoms, vykdė ir socialines, kultūrines, edukacines veiklas. Tokios radijo programos veikė kaip bendruomenės centrai, vienijantys bendruomenę aplink savo veiklas. Lūžiniais laikotarpiais šiose radijo programų būstinėse buvo suteikiama informacija, koordinuojami darbo ir asmeniniai skelbimai, renkama labdara, teikiamos teisininko paslaugos, renkami parašai peticijoms. Socialiniai radijai veikė kaip ne pelno siekiančios korporacijos, po vienu skėčiu talpinusios visas šias socialines ir kultūrines funkcijas. Išskirtinis atvejis buvo politiškai stipriai angažuotos programos. Įsteigus prokomunistinę lietuvių radijo programą „Detroito Lietuvių radijo klubas“, stebimas bendruomenės ideologinio pasaulėvaizdžio pokytis ir antikomunistinių veiklos gairių atsiradimas. „Amerikos lietuvių balso“ radijo programa buvo sukurta kaip ideologinė atsvara, jos pastangomis prokomunistinė DLR radijo programa buvo uždaryta. Per šį konfliktą galime stebėti tiek valdžios įstaigų pastangas kontroliuoti mažumas, ypač socialistines, tiek bendruomenės gebėjimą atsverti plačiajai masei netinkančią mediją ir ją uždaryti. Antikomunistinė politika radijo programose taip pat buvo jaučiama kitose stipriai

188 politiškai angažuotose programose, kurios savo dėmesį koncentravo į antikomunistines veiklas ir Lietuvos klausimo kėlimą ir reprezentaciją. Televizijos medija lietuvių bendruomenei suvaidino tiek edukacinę, tiek informacinę, tiek bendruomenės vienijimo funkciją. Šalia radijo buvo inicijuoti du televizijos projektai: J. Stuko Niujorke programų ciklas ir A. Šluto savaitinė programa „Lietuviai televizijoje“ Čikagoje. Televizijos medijos organizacinė forma buvo analogiška radijo programoms - ne pelno siekiančios organizacijos. 5. Antrasis pasaulinis karas ir pokario laikotarpis buvo svarbus lūžio taškas lietuvių išeivijai, po kurio iš esmės pasikeitė radijo medijos funkcija bendruomenėje. Iki karo radijo programos buvo pramoginio komercinio pobūdžio, karo metu peraugo į informacines, stipriau politiškai angažuotas programas. Postūmiu informacinės radijo funkcijos įsivyravimui tapo naujos DP kartos atvykimas į JAV. Šiai kartai įsiliejus į darbus radijo ir TV programose, 6-ajame dešimtmetyje buvo jaučiamas medijų pakilimas, situacija stabilizavosi 7-ajame dešimtmetyje ir išliko pastovi iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos. Tuo metu jau aprimusi ir primiršta radijo medija, įgavo naują įkvėpimą ir įsijungė į informacinę kovą už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Dauguma tuo metu transliavusių programų perėjo į dvikalbį formatą ir žinias platino ne tik bendruomenės rėmuose, tačiau veikė ir kaip informacijos agentūros, teikiančios informaciją JAV žiniasklaidos priemonėms, taip pat kaip ryšio su Lietuva kanalas. Per jas buvo bandoma užmegzti ryšį tarp išeivijos ir Lietuvos, supažindinti diasporos lietuvius su naujai atgimstančia Lietuva ir jos herojais. 6. Pagrindinis radijo programoms keltas tikslas visada buvo informacijos sklaida ir lietuvių tapatybės palaikymas. Keičiantis kartoms ir susiduriant su lietuvių kalbos mokėjimo problema, buvo stengiamasi transliuoti angliškai. Pasitelkus elektronines žiniasklaidos priemones buvo siekiama suvienyti lietuvių bendruomenę, kad ji keltų Lietuvos okupacijos klausimą ir kovotų už nepriklausomybės atkūrimą. Paraleliai medijos stengėsi išlaikyti lietuviškumą ir bendruomenės vientisumą, tuo tapdamos atskirų kolonijų veidrodžiais ir, išskirtiniais atvejais – vedliais. Radijo ir TV programos visuomet stengėsi vienyti bendruomenę transliuodamos kultūrinį turinį. 7. Radijo ir bendruomenės santykis atsispindėjo skirtingose radijo programų rubrikose. Pirmiausia buvo bandoma spręsti informacijos ir susižinojimo problemas. Bendruomenei pasklidus plačiai po regioną, radijo programų pagalba buvo paskelbiama ne tik apie pasaulio įvykius, tačiau ir apie bendruomenės renginius, mirtis ir gimtadienius. Šalia informacinės radijo funkcijos buvo edukacinė, buvo stengiamasi pagal pajėgumus sukurti edukacinių rubrikų, kurių metu jaunoji karta buvo mokoma lietuvių kultūros, kalbos ir istorijos. Keičiantis kartoms ši funkcija tapo itin svarbi. Karo metu programos ėmėsi socialinių ir labdaringų funkcijų: rinko paramą kariams, prie jų buvo steigiami karių motinų klubai. Vėliau į JAV ėmus įleisti DP stovyklų pabėgėlius, radijo programos skatino šių žmonių įdarbinimą, taip pat rinkdavo jiems paramą. Didžiosios programos ir vėliau ėmėsi socialinių funkcijų, turėdavo mediko, teisininko patarimų rubrikas.

189

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Šaltiniai I. Archyviniai šaltiniai Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) KGB dokumentų skyrius 1. F. K-3, ap. 2 – Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugija „Tėviškė“ fondas, susirašinėjimo su tautiečiais užsienyje kultūrinio bendradarbiavimo klausimais dokumentų bylų apyrašas. LYA, LKP dokumentų skyrius, LKP 2. F. 77, ap. 28, b. 6956 – Miko Masio asmens byla 1929–1930. 3. F. 15808, ap. 2 – JAV lietuvių organizacijų dokumentų kolekcija, Masytės sustatyti Detroito Lietuvių radijo klubo programų darbo planai. 4. F. 16895 – A. Sniečkaus fondas. 5. F. 17635 – R. Šarmaičio fondas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas – LCVA 6. F. 668 – Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio fondas. 7. F. 656 – Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone fondas. 8. F. 667 – Vaclovo Sidzikausko fondas. LCVA, Vaizdo ir garso dokumentų skaityklą 9. F. Mg – Margučio radijo programos garso įrašų archyvas. 10. F. Mg – Margučio radijo stenogramos (Neaprašytas rašytinių dokumentų fondas). 11. F. Antano Rudžio fondas, b. AR–0001 – AR–0312 .

Vytauto Didžio universiteto, Lietuvių išeivijos institutas – VDU LII 12. F. 2 Vinco Rastenio fondas. 13. F. 6 Vytauto Kamanto (Pasaulio lietuvių bendruomenės) fondas. 14. F. 18 Dalios Sruogaitės fondas. 15. F. 32 Valdo Adamkaus fondas. 16. F. 39 Anatolijaus Šluto fondas.

VDU Bibliotekos rankraščių skyrius – VDU BR 17. F. 129749, b. RF4–89 iki RF4–105 (Pauliaus Jasiukonio fondas).

190

Šiaulių universiteto bibliotekos, rankraščių skyrius – ŠUB RS 18. Jokūbo Stuko archyvas, nenumeruotas. Balzeko lietuvių kultūros muziejus – BLKM BLKM, Teminis fondas: 19. b. Lithuanians and Audio Media, p241a/14c. 20. b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2, S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 21. b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 22. b. Lithuanians and Audio Media, p241b/14 c. 23. b. Lithuanians and Audio Media, p241a/17 c. 24. b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 25. b. Newspaper Clippings and 2005 award, 1985–2005.

Lietuviškų archyvų projektas (Lithuanian archyve Project – LAP) Buvęs BLKM padalinys, tyrimo metu archyvas buvo BLKM patalpose, rašytiniai dokumentai buvo skaitomi BLKM. 26. S. Barcus radijo programos fondas, rašytiniai dokumentai, nuotraukos ir garso įrašai, dalis dokumentų prieinami internete:http://www.lithuanianarchivesproject.org/digital- archives/sophie-barcus-radio-program-collection/.

Lituanistikos tyrimų ir studijų centras, Pasaulio lietuvių archyvas LTSC/PLA 27. Reg. Nr. 685, Lietuvių Konsulato Čikagoje archyvas. 28. Reg. Nr. 12716, LB Hot Springs apylinkės fondas. 29. Reg. Nr. 13108, Archyvinė dėžė Nr. 8, JAV LB fondas. 30. Reg. Nr. 13115, Vlado Vijeikio asmeninis fondas. 31. Reg. Nr. 13681. 32. Reg. Nr. 13686, (N. Jankutė – Užubalienė) asmeninis fondas. 33. Reg. Nr. 13932, „Pelkių žiburėlio“ radijo laidelės fondas. 34. Reg. Nr. 13953, b. 4, dėžė nr. 1, l. nenumeruoti (J. Stempužio laiškas radijo laidos rėmėjams, 1969–08–27). 35. Reg. Nr. 13956, (JAV LB K. Gečys) asmeninis fondas. 36. Reg. Nr. 14030, Tėviškės parapijos archyvas. 37. Reg. Nr. 14171, Tėvynės garsai, Juozo Stempužio ir Aldonos Stempužienės radijo archyvas.

191

38. Reg. nr. 14482, Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.) (Galimai Povilo Žumbakio perduoti dokumentai, Lithuanian TV society registracijos dokumento originalas). 39. Reg. Nr. 14409, Lietuvių žurnalistų sąjungos fondas. LTSC/PLA, Teminiai archyvai: 40. Reg. Nr.13139, b. Amerikos lietuviu balso radijas, Detroitas. 41. b. Margutis. (nenumeruotas, 4 segtuvas be pavadinimo: A, B, C, D). LTSC, Žilevičiaus Kreivėno muzikologijos archyvas (LTSC ŽKM) 42. b. Neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus. Įvairios skrajutės ir iškarpos. 43. Reg. Nr. 13139, Amerikos lietuvių balso radijo archyvas. 44. Reg. Nr. 13932, Pelkių žiburėlio fondas (Pelkių žiburėlio medžiaga. Fondas neaprašytas. Sudarytas iš 60 audio MC garso kasečių).

Amerikos lietuvių kultūros archyvas – ALKA 45. F.3, (Amerikos lietuvių radijas), st. 2, lent.. 33, b. Lietuvių radijo valandėlė Rochesteryje. 46. F.3, (Amerikos lietuvių radijas), st.2, lent. 34, b. „Lietuvos atsiminimų“ radijas. 47. F.3, (Amerikos lietuvių radijas), st.4, lent. 37, b. Lithuanian American television Inc.. 48. F.3, (Amerikos lietuvių radijas), st.4, lent. 38, b. Lithuanian radio. 49. F. Lietuvių Kultūrinis Radio „Aušra“ Worcesteryje. (Galinis kambarys, vidurinės lentynos). 50. F. Kambarys – VLIK‘o, nr. 3, lent. B., b. LTSR Radijo Programų Sekimo Stoties Komunikatas, Vilniaus radijo kasdieninių laidų tekstai iš 1952–11–29–1953–05–29 periodo (nenumeruota). ALKA, Organizacijų ir personalijų archyvas: 51. b. „Laisvės varpą“. Naujosios Anglijos lietuvių kultūrinis radijas. 52. b. personalijų archyvas, J. Stuko personalijų archyvas, byla be numerio, puslapiai nenumeruoti. 53. b. „Laisvės žiburys“ (nenumeruotas). 54. b. „Laisvės varpas“ (nenumeruota). 55. b. „Lietuvos prisiminimų“ radijas (nenumeruota).

II. Publikuoti šaltiniai 56. „Interpreting FCC broadcast rules and regulations: volume 3”, edt. of BM/E Magazine. Blue Ridge Summit, Pa. TAB Books, (1972). 57. Broadcasting – America statistics, (US, 1982).

192

58. FCC The blue book, (US, 1947). 59. Federal Communications Commission, Public service responsibility of broadcast licensses, (Washington D. C., 1946–03–07) 36. 60. Ivy Planning group LLC, Whose spectrum is it anyway? Historical study of market entry barriers, discrimination and changes in broadcast and wireless licensing 1950 to present, (Rockville, Maryland, 2000). Publikuoti šaltiniai, prieiga internete: 61. Communications Act of 1934 m. http://www.americanradiohistory.com/Archive– FCC/Communications_Act_1934.htm. 62. Corporation for public broadcasting, https://www.cpb.org/aboutcpb/history–timeline. 63. Foreign Agents Registration Act, 1938, https://www.fara.gov/ . 64. KGB agentūros bylų registracijos žurnalas, žiūrėta 2018 vasario 9 d., http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos–bylu–reg–zurnalas/agent/1636/kapocius–laurynas– kazevic. 65. Public Law No. 416, June 19, 1934 by the 73d Congress. An Act to provide for the regulation of interstate and foreign communication by wire or radio, and for other purposes. Communication Act, https://www.fcc.gov/consumers/guides/about–fcc 2016– 06–21. 66. Public Law No. 632, February 23, 1927, 69th Congress. An Act for the regulation of radio communications, and for other purposes. http://www.americanradiohistory.com/Archive– FCC/Federal%20Radio%20Act%201927.pdf. 67. Report of the President's Temporary Commission on Employee Loyalty, November 26, 1946. Truman Papers, Official File. OF 252–I: Presidents Temporary Commission on Employee. Loyalty: https://www.trumanlibrary.org/whistlestop/study_collections/loyaltyprogram/documents/ index.php?documentdate=1946–11–26&documentid=4–1&pagenumber=1. 68. WCEW radijo stoties tinklapis: http://wcev1450.com/. 69. Library of congress. Chicago Ethnic Arts Project collection (AFC 1981/004), Aldona Veselka, weaver. Chicago Illinois, Photograph, https://www.loc.gov/item/afc1981004.b47819/.

III. Interviu (Saugomi Inos Ėmužienės asmeniniame archyve) 1. Interviu su Mykolu Drunga 2009-12-14, 2015-06-05. Pateikėjas gimė 1948 m. balandžio 20 d. JAV. Dabar gyvena ir dirba Lietuvoje.

193

2. Interviu su Petru Petručiu 2010-07-06. Pateikėja kalbino R. Sakadolskis 2010-07-06. Čikaga, Jaunimo centras. 3. Interviu su Prane (Pranciška, Fran) Gramontienė-Šlutiene 2011-02-18, 2014-02-10. Pokalbiai vyko pateikėjos namuose Vilniuje. 4. Interviu su Raimondu Mieželiu ir Dalia Vaitiekūnaite-Mieželiene 2010-08-01, Pateikėja Dalia Mieželienė gimė 1939 m. birželio 9 d., Raimondas Mieželis gimė 1931 m. birželio 10 d. . Pokalbis vyko pateikėjų namuose Vilniuje. 5. Interviu su Romu Sakadolskiu 2010-06-06. Pateikėjas gimė 1947 m. gegužės 31 d. Interviu vyko pateikėjo namuose Vilniuje. 6. Interviu su Vytų Beleška 2015-05-04, Čikaga, LTSC/ŽKM patalpose. 7. Interviu su Kaziu Almenu 2012–09–07, Vilniuje pateikėjo namuose. 8. Susirašinėjimas su Dalia Sruogaite 2013–10–10 – 2014–09–15 laikotarpis. 9. Interviu su Aldona Stempužiene, 2015–05–17, pokalbis vyko pateikėjos namuose Klivlende. 10. Interviu su Dalia Dzikas, 2015–06–09, pokalbis vyko pateikėjos namuose Hartforde. 11. Interviu su Irena Valys, 2015–06–06, pokalbis vyko pateikėjos namuose Putname. 12. Interviu su Vytu Beleška, 2015–04–28, pokalbis vyko LTSC, Čikaga. 13. Interviu su Arvydu Reneckiu, 2015–05–03, Čikaga, susitikimas kavinėje.

IV. Autobiografijos ir prisiminimai: 1. Kezys Romas, Nuo Vištyčio iki New Yorko, (JAV, Niujorkas, 2009). 2. Ališauskas Arnas, Valdas Adamkus, Pokalbiai nesilaikant protokolo, (Vilnius, 2016). 3. Alantas Vytautas red., Antanas Vanagaitis, jo gyvenimas ir veikla, (Klivlendas, US: Viltis,, 1954).

V. Periodiniai leidiniai: 1. Akiračiai – Čikaga (1968–1991). 2. Darbininkas – Čikaga (1940–1991). 3. Dirva – Klivlendas (1941–1991). 4. Draugas – Čikaga (1936–2018), http://www.draugas.org/rodykle-index/. 5. Keleivis – Bostonas (1940–1979). 6. Laisvė – Bruklinas, N.Y. (1941–1988) . 7. Lietuvis žurnalistas – Lietuvių žurnalistų sąjungos neperiodinis leidinys (1972–1993). 8. Lietuvių dienos – Los Andželas (1950–1991). 9. Margutis – Čikaga, (1928–1965).

194

10. Naujienos – Čikaga, (1941–1987). 11. Vienybė – Bruklinas, N.Y. (1941–1985).

VI. Kiti šaltiniai: 1. Hilmes M., 2017 05 17–19, Tracing entanglements in Media History, Lund, Švedija, konferencijos pagrindinis pranešimas.

Literatūros sąrašas 1. Aleksandravičius, Egidijus, Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija (Vilnius: Versus aureus, 2013). 2. Ambrams, Lynn, Oral History theory, Routledge, (New York, 2010). 3. Banionis, Juozas, Lietuvos laisvės byla Vakaruose, 1975–1990: istorinė apžvalga, (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002). 4. Banionis, Juozas, Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto, 1975–1994, (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras). 5. Banionis, Juozas, Lietuvos laisvinimas Vakaruose, 1940–1975, (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010). 6. Banks, Marcus, Jay Ruby, Made to be seen – perspevtives on the history of visual anthropology, (Chicago, 2011). 7. Barker, Chris, Cultural studies–Theory and practice, (II edt. 2005). 8. Blanchard, A. Margaret, History of the mass media in the United States, an encyclopedia, (London, 1998). 9. Blynaitė, Laura, Kneitienė, Vilija, Pacevičienė, Eglė, Pečiulienė, Ona, Stankevičienė, Irena, Viselgienė, Gintarė, Lietuvos radijas 1926–2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos., (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016). 10. Browne, R. Donald, „Speaking in Our Own Tongues: Linguistic Minority Radio in the United States“, in: Michael, C. Keith, Radio Cultures The sound medium in American Life, (New York, US: Peter Lang Publishing, Inc., 2008). 11. Browne, R. Donald, Ethnic minorities, electronic media, and the public sphere, (2005). 12. Burke, Peter, What is Cultural history?, II edit., (2008). 13. Cull, J. Nicholas, The cold war and the united states information agency, American propaganda and public diplomacy, 1945–1989, (New York, USA: Cambridge university press, 2008).

195

14. Cummings, H. Richard, Cold War Radio – The Dangerous history of American broadcasting in Europe (Jefferson, North Carolina, US: McFarland and Company, Inc, 2009). 15. Cummings, H. Richard, Radio Free Europe's „Crusade for Freedom“: rallying Americans behind Cold War broadcasting, 1950–1960, (Jefferson, North Carolina, USA: McFarland and Company, 2010). 16. Dapkutė, Daiva, Lietuviškos širdies ambasadorius Juozas Bachunas – Bačiūnas (1983– 1969), (Vilnius: Versus aureus, 2014). 17. Dapkutė, Daiva, Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezė: politiniai – organizaciniai aspektai: 1945 m. – šeštojo dešimtmečio pabaiga, (Vilnius: Vaga, 2002). 18. Dapkutė, Daiva, Kuizinienė, Dalia, Laisvas žodis laisvame pasaulyje. Atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ 1968 – 2005, (Vilnius: Versus aureus, 2010). 19. Dobkin, Hall, Peter, „Historical perspectives on Nonprofit Organizations in the United States“, in. edt. Robert D. Herman ir kiti. The Jossey – Bass Handbook of nonprofit Leadership and management, 2 edt., (USA, 2005). 20. Eberleinas, Johnnas, Konradas, „Turinys ir pavidalas: ikonografinis – ikonologinis metodas“, H. Belting, et al., Meno istorijos įvadas, (Vilnius: Alma littera, 2005). 21. Eidintas, Alfonsas, Lietuvių Kolumbai. Lietuvių emigracijos istorijos apybraiža, (Vilnius: Mintis, 1993). 22. Gillian, Rose, Visual methodologies, An Introduction to the Interpretation of Visual Materials, 3 edit. (SAGE Publications, London, 2012). 23. Girnius, Juozas, Tauta ir tautinė ištikimybė, (Chicago, Ill.: Draugo sp., 1961). 24. Godfrey, Donald G., Methods of Historical Analysis in Electronic Media, (London: Lawrence Erlbaum associated Inc., 2006). 25. Grossberg, Lawrence, Wartella, Ellen, Whitney, D. Charles, Mediamaking, mass media in a popular culture, (1998). 26. Hall, Stuart, Cultural Studies 1983: A Theoretical History edt. Slack, Jennifer and Lawrence Grossberg, (Duke University Press, 2016). 27. Heil, L. Alan, Voice of America: a history, (New York, USA: Columbia University Press, 2003). 28. Hilliard, L. Robert, Michael, Keith C., The quieted voice. The rise and demise of localism in American radio, (US: Southern Illinois University, 2005). 29. Hilmes, Michele, Loviglion, J., Radio Reader – Essays in the Cultural history of Radio,(New York, N.Y.: Routledge, 2002).

196

30. Hilmes, Michele, Only Connect: A Cultural History of Broadcasting in the United States, 4th ed. (Boston, Ma., USA: Wadsworth Press, 2013). 31. Ignatavičius, Izidorius, Lietuvos naikinimas ir tautos kova, 1940–1998, (Vilnius: Vaga, 1999). 32. Janauskas, Giedrius, Kongresinė akcija: JAV ir Kanados lietuvių politinis lobizmas XX amžiaus 6 – 9 dešimtmečiais, (Vilnius: Versus aureus, 2009). 33. Kavolis, Vytautas, Nužemintųjų generacija, Egzilio pasaulėjautos eskizai, (Cleveland, Ohio: Santara - Šviesa, 1968). 34. Krugler, David F., The Voice of America and the domestic propaganda battles, 1945–1953, (Missouri, USA: University of Missouri Press, 2000). 35. Kučas, Antanas, Amerikos lietuvių istorija (Bostonas, 1971). 36. Liulevičius, Vincentas, Amerikos lietuvių ekonominė veikla, 1870–1977, (Chicago, Ill, M. Morkūno sp., 1980). 37. McLuhan, Marshall, Kaip suprasti medijas, Žmogaus tęsiniai (2003). 38. Medrado, Andrea, Meyer, Landulpho, The waves of the hill: community and radio in the everyday life of a Brazilian Favela, (Disertacija.University of Westminster, 2010). 39. Michael, C. Keith, Radio cultures – the sound medium in American life, (New York, US, 2008). 40. Michelsonas, Stasys, sud. Lietuvių išeivija Amerikoje (1868–1961), (South Boston, Mass: Keleivis, 1961). 41. Migala, Joseph, Polish Radio Broadcasting in the United States, 2 edt., (Estern European Monographs, 1987); Migala, J., Polskie programy radiowe w Stanach Zjednoczonych, (Warszawa: Wydawnictwa Radia i Telewizji, 1984). 42. Misiūnas, Remigijus, Lietuva prieš LTSR, (Vilnius: Versus aureus, 2007). 43. Mitchell, William, Thomas, John, What do pictures whant?, (Chicago, 2005). 44. Mitchell, William, Thomas John, Picture theory, essays on Verbal and visual representation, (JAV, 1995). 45. Norkus, Zenonas, Istorika, (Vilnius, 1996). 46. Panofsky, Erwin, Prasmė vizualiniuose menuose, (Baltos lankos, 2002). 47. Pečiulienė, Ona, sud., Lietuvos televizija, 1957–2017, (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017). 48. Petrauskaitė, Danutė, Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870– 1990. Tautinės tapatybės kontūrai. (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015).

197

49. Pickard, Victos, America‘s battle for Media Democracy: The triumph of the corporate libertarianism and the future of media reform (New York: Cambridge University Press, 2015). 50. Pink Sarah, The future of visual antropology: engaging the sense, (Oxon, UK: Routledge, 2006). 51. Pink, Sarah, Advances in visual methodology, (London: SAGE Publications, 2012). 52. Pink, Sarah, Doing Visual Ethnography, Images, Media and Representation in Research, (London: SAGE Publications, 2001). 53. Puddingtonas, Archas, Broadcasting freedom: the Cold War triumph of Radio Free Europe and Radio Liberty, (Kentucky, USA: University Press of Kentucky, 2000). 54. Soley, Lawrence, Hiken, N. Louis, Free Radio Electronic Civil Disobedience, (Boulder, CO, US: Westview Press, 1999). 55. Sturken, Marita, Cartwright Lisa, Practices of looking and introduction to visual culture, (Oksford, 2003). 56. Štikelis, Stasys, Eterio Šviesa, Nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m. (Kaunas: Varpas 2001). 57. Zakšauskienė, Inga, Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950–1990 metais, (Vilniaus universitetas, Daktaro disertacija, 2015). 58. Žilionis, Sigitas, Lietuviškos radijo ir TV valandėlės užsienyje, http://www.zilionis.lt/lituanica/valandeles.php.

Straipsniai 1. Arlauskaitė – Zakšauskienė, Inga, „Laisvosios Lietuvos komiteto JAV veikla“, Lietuvos istorijos studijos, 31, (2013), 115–137. 2. Bagušauskas, Juozapas Romualdas, „Užsienio radijo laidos tautos kovoje dėl laisvės sovietinio režimo metais“, Genocidas ir Rezistencija, Vilnius, Nr.2 (10), (2001), 62–91. 3. Browne, R. Donald, The Voice of America: Problems and Prospects, Journalism Monographs, 43 (1976). 4. Gerhardas, Paulas, Vizual History, Docupedia – Zeitgeschichte, (2011), http://docupedia.de/zg/Visual_History_%28english_version%29 (Žiūrėta: 2012–06–10). 5. Hammack, David C., „Nonprofit organizations in American History, Research opportunities and sources“, in. American Behavioral Scientist, vol. 45 (Sage, 2002),1638–1674, žiūrėta: 2016 09 22, (http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0002764202045011004).

198

6. Hung, Chi–Kan Richard, „Immigrant Nonprofit Organizations in U.S. Metropolitan Areas“, Nonprofit and Voluntary Sector Quarterly, vol. 36, (SAGE, 2007), 707–729. 7. Pickard, Victor, „The Battle over the FCC Blue Book: Determining the Role of Broadcast Media in a Democratic Society, 1945– 1948", in: Media, Culture and Society, 33(2),(2011), 174. 8. Vaisiūnaitė, Ina, „Televizinės atminties paveikslai: Lietuviai televizijoje 1966–1978 m.“, Darbai ir Dienos, 56 (2011), 35–56.

Kiti leidiniai 1. Enciklopedija Edt. Margaret A. Blanchard, History of the mass media in the United States, an encyclopedia, (London, 1998). 2. Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuviai, Biografijų žinynas, T. 1 (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998). 3. Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių, Biografijų žinynas, T. 2 (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002). 4. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1, (Vilnius: Vaizdas, 1966). 5. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (Vilnius: Vaizdas, 1968). 6. Minelgaitė Justina, Margučio radijas JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose, bakalauro darbas, (Kaunas: VDU, 2008). 7. Radijas, Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XIX (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011). 8. Ramašauskas, Egidijus, Vakarų radijo stočių Lietuviškos transliacijos ir KGB atsakas į jas šaltojo karo metais, (VDU, Istorijos katedra, magistro darbas, 2008). 9. Tarybų Lietuvos enciklopedija, (Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988), T. 4. 10. Vaisiūnaitė Ina, Televizinės atminties paveikslai: Amerikos lietuvių vizualinės istorijos A. Šluto archyve (1966–1978), (magistro darbas, Kaunas: VDU, 2011). 11. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004). 12. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007). 13. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008). 14. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XVII, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010).

199

15. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. XXV (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014). 16. Žurnalistikos enciklopedija, sud. Burneikienė, Genovaitė ir Dirvonaitė, Dalia, ir Urbonas, Juozas Vytautas, (Vilnius: Pradai, 1997).

200

PRIEDAI

1. JAV LB radijo lauke siuntinėtų juostelių pavyzdys. 2. Lietuvių žurnalistų sąjungos rengiamos Bendruomenės – Spaudos – Radijo dienos užklausos radijo programų vedėjams. 3. „Lithuanian TV society“, nepelno siekiančios organizacijos perregistravimo dokumentas 1978 m. kovo 10 d. 4. Lentelė su statistiniais duomenimis „Mažumoms priklausančios stotis“. 5. Naujų radijo laidų steigimas JAV 1940–1991 m. 6. Transliuojančių programų skaičius remiantis regionų ir metais 7. S. Barcus radijo valandėlė, Čikagoje. Tiesioginės šventės transliacijos 1939 m. 8. Radijo ir televizijos gyvenimo fragmentai. 9. Radijo programų plano pavyzdys. 10. Lietuviškos elektroninės žiniasklaidos priemonės JAV 1940–1991 m.. 11. Atvejo analizė „Aušros“ radijas. 12. Lietuviškos radijo programos. Radijo ir tv programų aprašas.

201

Priedai nr. 1. JAV LB radijo lauke siuntinėtų juostelių pavyzdys

1.2 Aušros radijo programoje gautos JAV LB siunčiamos radijo programos pavyzdys, juostos dėžutė ir laiškas viduje 814 Dežutė

814 Aušros radijo archyvas, ALKA, padriki kambaryje esantis įrašai. 202

Prie juostos įdėtas laiškas

203

Priedas nr. 2. Lietuvių žurnalistų sąjungos rengiamos Bendruomenės – Spaudos – Radijo dienos užklausos radijo programų vedėjams Anketa, renkant informaciją apie dalyvius ir veikiančias Radijo programas. 815

815 LTSC/PLA, Lietuvių žurnalistų sąjunga, LŽS laiškai: rinkimų, konkursų, leidybos ir renginių klausymais, 1971– 1976 m. 204

205

206

207

208

Radijo laidelių kūrėjams išsiustas laiškas816

816 S. Pautienės kreipimasis į radijo programų kūrėjus, 1978 m. LTSC/PLA, Reg. Nr.14409 (F. LŽS), dėžė nr. 3, b. LŽS raštai ir laiškai 1977–1979 m. 209

Priedas nr. 3. Lithuanian TV society, nepelno siekiančios organizacijos perregistravimo dokumentas 1978 m. kovo 10 d. 817

817 Galimai Povilo Žumbakio perduoti dokumentai, Lithuanian TV society registracijos dokumento originalas, LTSC/PLA,, Reg. nr. 14482, Lietuviai televizijoje dokumentai, nenumeruota (žiūrėta 2015 m.). 210

211

Priedas Nr. 4. Lentelė su statistiniais duomenimis „Mažumoms priklausančios stotys“818

Šaltinis: JAV transliacijų statistinės 1982 m. ataskaitos.

Priedas nr. 5. Naujų radijo laidų steigimas JAV 1940–1991 m. 1940

1941 1942 1943 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967 1968 Metai iki Arkanzasas 1 Ilinojus ‐ Čikaga 10 1 1 Kalifornija‐Losangelas 1 Konektikutas‐Hartfordas 311 Marilandas‐Baltimorė 1 Masačiusecas‐Bostonas 21 Mičikaganas‐Detroitas 1111 Niujorko ir Niujersio 41 1 1 1 1 1 Ohajus ‐ Klivlendas 31121 Pensilvanija 611112 Skaičius 283001110223102100250001110101

Viso naujų

Metai 1969 1970 1971 1972 1973 1974 1975 1976 1977 1978 1979 1980 1981 1982 1983 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 programų Arkanzasas 12 Ilinojus ‐ Čikaga 1111 6 Kalifornija‐Losangelas 1 2 Konektikutas‐Hartfordas 13 Marilandas‐Baltimorė 1 Masačiusecas‐Bostonas 1 2 Mičikaganas‐Detroitas 4 Niujorko ir Niujersio 6 Ohajus ‐ Klivlendas 11 1 8 Pensilvanija 17 Skaičius 10011002200100012100000 41 Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis autorės surinktos informacijos pateikiamos priede nr. 12 analize.

818 Broadcasting – America statistics, (US, 1982), 260. 212

Priedas nr. 6. Transliuojančių programų skaičius pokytis, chronologiškai pagal regionus 1940

1941 1942 1943 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 Metai iki Arkanzaso Ilinojaus (Čikaga) 1074444444555555544444433222 Kalifornijos (Los Andželas) 11111111111111 Konektikuto 222211111111111112333333333 Marilando (Baltimorė) 111111111111111111111 Masačiuseco (Bostonas) 222222222222223333333333333 Mičikagano (Detroitas) 11112223233333333333332222 Niujorko ir Naujojo Džersio 344454333444444443333333323 Ohajo (Klivlendas) 111111111111122222 Pensilvanija 444444444556566666864443332 Skaičius 21 20 17 17 17 17 17 17 18 21 22 23 22 24 25 25 24 24 27 25 23 23 23 21 20 19 19 Metai 1967 1968 1969 1970 1971 1972 1973 1974 1975 1976 1977 1978 1979 1980 1981 1982 1983 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 Arkanzaso 1122222111111111 Ilinojaus (Čikaga) 2333333334443443344555555 Kalifornijos (Los Andželas) 1 1 11111111111111111111111 Konektikuto 3333333333422222211111111 Marilando (Baltimorė) 1111111111111111111111111 Masačiuseco (Bostonas) 3332233333322222222221111 Mičikagano (Detroitas) 2222222222222222222222222 Niujorko ir Naujojo Džersio 3333333333333333333333333 Ohajo (Klivlendas) 2222222222211111111111111 Pensilvanija 1111111111111111112111111 Skaičius 18 19 19 18 18 19 19 19 19 21 22 19 18 19 19 18 17 17 18 18 18 17 17 17 17 Šaltinis: lentelelė sudaryta remiantis autorės surinktos informacijos pateikiamos priede nr. 12 statistine analize.

Priedas nr. 7. S. Barcus radijo programos fotografijos minimos tekste 7.1 S. Barcus radijo valandėlė, Čikagoje. Tiesioginės šventės transliacijos 1939 m.819

819 S. Barcus radijo vedėjos šeimos fondo fotografija, Lithuanian Archives projeckt, Balzeko muziejus. 213

7.2 S. Barcus radijo archyve saugomos vinilinės plokštelės ir jų dėklai820

820 LAP, buvęs BLKM, S. Barcus fondo nuotraukos iš AIĖA, 2015 m. 214

7.3 S. Barcus archyve saugomos dainų kortelės.821

821 Ibid. 215

Priedas nr. 8. Radijo ir televizijos gyvenimo fragmentai 8.1 „Lietuviai Televizijoje“ transliacijos nuotrauka.822

8.2 Radijo studijų pavyzdžiai Užrašas ant nuotraukos: „Worcester, MA. Liet. Kult. Radio Programa „Aušra“. Įsteigėjas ir nuolatinis vedėjas inž. Eduardas V. Meilus, Je. WILN 90,5 FM Radijo sotyje perduodant programa 1985 m. programa veikė 20 metų iš tos pačios radijo stoties. 1974.XI.17 iki 1994 m. XI. 28 d.”823

822 Televizijos transliacijos nuotrauka: Bradunas, Elena, and Jonas Dovydenas. Elena Bradunas on Lithuanian TV show; Mrs. Aldona Veselka, weaver. Chicago Illinois, 1977. Chicago, Illinois. Photograph. https://www.loc.gov/item/afc1981004.b47819/. 823 Lietuvių kultūrinis radijas „Aušra“, Vorčesteris, ALKA, Liet. Kult. Radio „Aušra“ Worcesteryje fondas, kambarys nr. 7, vidurinė lentyna, dėžė nr. 12 (nuotrauka prie juostu). 216

8.3 „Tėvynės garsai“ Klivlende radijo programos studija Aldonos Stempužienės namai apie 1998 m.824

8.4 Aldona Stempužienė radijo studijoje namų rūsyje. Ant sienos „Tėvynės garsų“ simbolis, paukštis. Nedatuota.

824 Asmeninis Aldonos Stempužienės archyvas, nuotrauka gauta interviu metu 2015 05 23, kopija saugoma I.Ė. asmeniniame archyve. 217

8.5 „Tėvynės garsų“ Hardforde radijo studija apie 2014 m. Irena Valys, radijo programos vedėja. 825

8.6 „Tėvynės garsų“ Hardforde radijo studija, pas programos savininkę Dalią Dzikienę (Dzikas) namie, 2015 metais.826

825 Asmeninis I. Ėmužienės archyvas. Nuotrauką atsiuntė Irena Valys, radijo programos pranešėja. Radijo programos rengimas, namų studija. 826 Asmeninis I. Ė. Archyvas, fotografija interviu metu 2015 m. 218

Priedas nr. 9. Radijo programų plano pavyzdys 9.1 1969 09 07, Amerikos lietuvių balsas, Detroitas, programos redaktorius Stasys Garliauskas827. Radijo programa dalinama į 12 segmentų. Kiekvienas po 5 min. – žodinis tekstas apie 2 min. ir 3 min. muzikos. Radijo programos planas: „1. Atidarymo tekstas – daina Tykus buvo vakarėlis.; 2. Tautos šventė – tekstas – Vergų daina.; 3. Globe Parcel pranešimas – Alto kongreso pranešimas – Ūdrio daina. 4. Universal music pranešimas – Kun. Degučio primicija – daina Vaidilučių malda. 5. Klepecko mirtis – Kun. Boreišio prisiminimai – giesmė Kad širdį tau skausmas. 6.Briedis Realty – Neolituanus stovykla – daina Ramunėlė. 7. Farbers Dry Goods – Parapijos gegužinė – A. Barono rumor. Eil. Daktaras – daina Kas bernelio sumanyta. 8.Berneys Clothes – Šaulių šaudymo rezultatai – daina Pajūriais, pamariais. 9. Radijo klubo reikalai- daina Padariau alutį. 10. Žinios iš kolonijos gyvenimo – Sveikinimai B. Selenienei – daina Sugrįžk. 11. Įvairios žinios – daina Atsisveikinimas su giria. 12. Paskutinė informacija – Programos užbaigas – maršas Nedėlios rytelį.”

827 1970 m., 25 m. sukaktis, l. 23-24 (Amerikos lietuvių balsas, programa (Byla nenumeruota), ALKA, b. aplankas, Amerikos lietuvių radijas. 219

9.2 Margučio programos scenarijus 1949 03 01, 21:30 – 10:15 val. vedėjas Casey Deveikis828

828 LCVA, Garso ir vaizdo archyvas, f. Margučio fondas, b. Margučio stenogramos, 1949 m. kovas (I dalis). 220

Priedas nr. 10. Lietuviškos elektroninės žiniasklaidos priemonės JAV 1940–1991 m. Žemėlapyje pažymėtos valstijos, kuriose veikė radijo ir tv programos, nurodomas jų skaičius.

Šaltinis: žemėlapis parengtas remiantis autorės surinkta informacija, kuri pateikiama priede nr. 12. 221

ų

ų Dain dedikacijos, sveikinimai, komentarai (kartai) min. vykius vykius k. k. ė į ų Skelbimai lietuvi apie (trukm ir kartai) iek skirtingos informacijos ir kvietim iek skirtingos informacijos min. ir s atgavimo laikotarpiui ir po jo. Informacija laikotarpiui ir po jo. Informacija s atgavimo ė ė k. Apie k. ų vykius vykius 1:45 (2) (2) 1:45 (4) 4:39 Skelbimai Skelbimai angl į (trukm kartai) ė

ą min.)

s ė ų ė 5:10 (JAV TV (JAV 5:10 apie Lietuv atpasakojimas) 2:50 (4) (4) 2:50 Vietin lietuvi s žinios (trukm bendruomen (5) 3:20 (4) 2:30 a iš min.) j ų ė i č s ė LT, JAV) LT, JAV) JAV rezoliuci (Interviu 5:15 su sve 5:40 3:00 5:20 (1) 3:30 (1) Nepriklauso myb paskelbimo atgarsiai JAV (trukm (5) 2:10 (4) 3:20 esminiams klausymams) ir kartais (k klausymams) esminiams ą

ė a) j skiriam (Istori 5:00 Žinios iš Lietuvos (trukm min.) ų i č

ius ų č

Dain skai , kurioje pateikiamas laidos turinio kitimas nepriklausomyb kitimas laidos turinio , kurioje pateikiamas , ė ų mis (kiek minu jo ė

mis mis ė ė ė s lentel ė „Aušros“ radijas Praneš angl kalba trukm minut ė s, ALKA. ė jo ž ,

mis mis ė ė ė ų ė

Atvejo analiz kalba kalba lietuvi trukm minut 829 Aušros radijo turinio analiz Aušros radijo fondas, d fondas, radijo Aušros 1977-10-29 03:00 8:40 14 1:00 2:15 8:45 (5) 4:00 (3) 1 1 5 (3) (2) Praneš Laidos 4:00 (5) 4 2:00 1:30 (2) (2) 3:005:00 12 4:00 5:00 3:05 10 7:20 07:00 1:00 8:45 2:15 1977-04-20 14 8:40 4:00 03:00 4:40 1977-04-23 (1) 3:31 1977-10-29 1977-10-29 2:20 2:00 1982–01 1:00 3:406:15 9 8:00 13 2:00 1985-12-06 12 09:56 1986-02-12 1:05 (6) 10:05 10:25 1986-03-12 2 (6) 4:10 9 4:56 1987-01-21 1989-12-06 9:00 10 10:15 15:40 1:30 1989-12-13 5:00 (1) 1:50 03:20 2:00 1:57 1:14 1990-01-04 12 2:00 01:10 01:05 1990-01-11 01:30 08:30 1:00 11 07:10 14 05:00 8 11:20 8:50 13 3:10 (1) 6:15 (2) 2:30 (3) 2:20 (5) 6:45 pateikiama apytiksliai laidos minut apytiksliai pateikiama paskelbiama). Priedas nr. 11. 829

222

1990-03-25 3:00 01:40 6 6:20 6:00 1:10 (1) 3:20 (4) 5:00 2:00 7:40 10:15 (Nijolės 5:05 Sadūnaitės (Anglų k.) kalba JAV) 1990-05-13 00:50 04:00 5 8:00 4:45 02:20 4:00(2) 2:10 (2 (Anglų k.) 17:00 (Demonstracijos, (Kelionė į 4:50(Angl (Interviu su K. skambučiai Vašingtoną į ų k.) Prunskiene senatoriams) demonstraciją) JAV) 1:10 (1) 1990-05-20 01:00 01:40 7 10:00 14:50 3:20 (2) (Kelionė į 3:10 (2) 2:00 demonstraciją) (Kelionė į 5:10 2:10 (4) demonstraciją) 1:10 (1) (Prašymas aukoti Lietuvai) 2:00 (4) 1990-06-10 2:40 02:40 5 11:20 1:20 (2) 1:00(2) (Nuo kitos laidos 25:30 grįžta prie (Interviu su įprastinio demonstracijos formato) dalyve) 5:00 13:50 (N. Sadūnaitės kalba JAV) 1991-04-07 4:40 01:40 10 3:50 03:55 1:05 (2) 01:40 (3) 1992-03-08 3:40 02:00 12 5:50 2:10 7:50 5:10 (7) 1992-03-15 02:30 04:10 12 7:45 2:10(1) 3:20 (3) 1:45 6:15 Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis „Aušros“ radijo archyvų, ALKA, Aušros radijo fondas, nenumeruotos dėžės, kambarys, galinis per vidurį.

223

į

Inc. Inc. Papildoma informacija

, P. , P. eikiamos nuorodos ė 842 835 s. y nr. 1. 1. nr. ė ž ė „Lithuanian „Lithuanian Society American Spa, Inc.“ S. Valdyba: Šmaižien Šmaižys, A. Šmaižys, Kurkl Hot springs LB, LB, Hot springs Aldona Ingaunis. Savininkas ar Savininkas iniciatorius (-ei) 14 (1989), 49. ,

ė jas ė 834 ja ja s. ė m nr. 1. 1. nr.

ė y ė ų s ž ę ė . Stasys ė ir ved ė

841 ja Šmaižien ė jai program jas. ė ė ų šaltiniu baze, taip pat taip baze, šaltiniu Lietuvis Žurnalistas, Ingaunis, Aldona Aldona Ingaunis, Ingaunien redaktor Vis A.Kazis buv A.Kazis ved Salom Darbuotojai Ved garso technikas – technikas garso Petras Šmaižys. r ir Kasininkas Krukl Antanas nr. 1. nr. 1.

ė

į ė ž

ė

ė m laiškai”,

833 ė ų nr. 1. 1. nr. laidaar 840 ė 12 . ė iu ž –

programa, ą č jimas jimas ė s Varpus“. ė „Leiskit ė ė ė “ programa. “ programa. ė 05 ę pa – m ų ė n. stotis n. stotis ė vyn ė Paskutin Galimai perGalimai t Per 1982 m. liepos liepos m. 1982 m nutrauk program pamin toki veik pavadinimu „Laisv Jungtin iki 1991

832

ji

ė antis tyrimo metu surinkta antis tyrimo metu 839 nr. 1. aprašas ė , (1991 05 19), 5; „Skaitytoj , (1991 05 19), 5. ž ų 1976–10–10 Po 2 m. Po 2 m. pertraukos atnaujino vieklas 1978–08–14 1964 m. ar pamin - mas n., LTSC/PLA, Reg. nr. 12716, d ė ė

nr. 1. 1. nr.

į 13 (1987), 42–43. 13 (1987), 42. ė ų ž ė n. paiešk . Perkelta ė ų , 7 val. , 7 val. o laikas Pirmoji laida į s Varpai“ pateisinamieji išlaidu LTSC/PLA, dokumentai,12716, 1980 Reg. nr.d m., , KGUS FM, 97,5 , KGUS ė

837 jos laiškas „Lietuviu Fondui“, 1982–12–20, LTSC/PLA, Reg. nr. 12716, d Programos ilgis Programos , (1981-11-20),5. ė Lietuvis Žurnalistas Lietuvis Žurnalistas ra pastovus, svyruoja svyruoja pastovus, ra 831 taigi priedas parengtas remi taigi priedas 838

ė 836 KXOW stot į les „Laisv les , (1974-01-15), 4. Draugas ė iamas, n iamas, č radedamos 9:15 val. arba 9:30 val. val. 9:30 arba val. 9:15 radedamos nuo 25 min. iki 45 min. transliacijos transliacijos min. 45 iki min. 25 nuo 1980 KGUS m. kei p Radijo stotis ir eteri Radijo stotis ir VII 9:30 val. 9:30 VII 1964WXEN–FM m. Neaišku ar ši programa. 1976 m. KBNS, po piet KBNS, 1976 m. po1982KGUS,m. 6 m pereita Fiksuota 1987 m. KXOW, 1420 AM, val. 7:00 VII, Draugas Gyvenimo Auksinio Gyvenimo Jubiliejaus,programa Gyvenimo Auksinio Jubiliejaus, programa “ veikla“, “ veikla“, ų ų ę dokumentai 1980–1981 1981–02–19, m., LTSC/PLA, Reg. nr. 12716, d , radijo dešimtmetis“, , radijo dešimtmetis“,

s radijo valand s radijo vyn ų ę ę ė ė 50 Met 50 Met t

į skaita užsuteiktas paslaugas, 1980 gruodžio m. m vyn vyn ą Arkanzasas Arkanzasas Arkanzasas Arkanzasas ė ė Hot Springs, Hot Springs, Hot Springs, Hot Springs, Valstija Valstija s varpo“ radijo programos ved programos radijo s varpo“ –išlaid T T ė į į ų radijas. radijas. radijas. ų ų s s „Leiskit s „Leiskit ė ė l Lietuviškos radijo programos. Radijo ir tv program Lietuviškos radijo programos. Radijo ė

s, „Laisv į ė , „Leiskit , „Leiskit s Varpai“ 830 ė ė ė “ ę s varpo“ pajam varpo“ s ė vyn ė „Leiskit t Lietuviu Bendruomen radijo programa „Laisv

1. 2. Lietuvos atsiminim Lietuvos Šmaižien S. Ibid.,42. atsiminim Lietuvos Šmaižien S. „Radijovaland Nuotrauka, aut. VytautasPlodžinskas, LTSC/PLA, 196412716, Reg. nr. m., d Hot ApylinkL. Springs B–nes FM radijo s KGUS, stoties Nuotrauka, LTSC/PLA, Reg. nr.1964 aut. V. Plodžinskas, 12716, m., d A. Ingaunien „Laisv Patikslinimas, Ark. Springs, Hot S.Š., Nr. Pavadinimas Miestas/ naudojamus šaltinius. naudojamus Vykdomas tyrimas yra pirmasis šioje srityje, srityje, šioje yra pirmasis tyrimas Vykdomas Priedas nr. 12. 830 831 832 833 834 835 836 837 838 839 840 841 842 224

3. „Margutis“ Čikaga, 1932–09–02, WHFC843 ir WKBI, 1932-04-11 Antanas Inc. Ilinojus. 1420 kil., I–VII, 22:00 val.844 Vanagaitis, Programos 1932 m.WHFC, 1420 kil. I–VI, Margutis Inc. Po girdimos 6 21:45 val., VII 12:15 val.. VII, 15:00 mirties perėmė valstijose val. (16:00 val. Rytinių kolonijų Lilija laiku), girdima beveik visoje JAV iš Vanagaitienė, po didžiausios radijo stoties WJJD, 1130 to perėmė tarybą kil.845 vadovaujama V. 1932–12–25, WJJD 1130 kil., VII Adamkaus, Petras 14:45 val., WHFC 1420 kil. Kasdien 1932–09–02 štabas: Petrutis, ect. 22:00 val., VII 15:30 val.846 Verna Olis, Adv. 1935–11–28, WHFC, 1420 kil. I–VII, Aantanas A. Olis, Olių 21:45 val., VII 12:15 val. Papildoma, duktė, Lilian Žilvitis, WIND, 560 kil. VII, 14:00 val. iš A. Lapinskas, Dr. Gary, Indianos vals.847 Narvauskas, 1939–04–16, WHFC, I – V, 21:30 – Narvauskaitė, A. 22:00 val., VII– 13:00–14:00 val. Valašimas, G. Grybas, (Margutis publishing Co.)848 J. Vizbaras, G. Rudelis, 1953 m. WHFC, 1450 kil. I – VII, Antanas Vanagaitis, M. 21:15 val., VII, 13:00 val., IV, 19:00 Poliack.859 val.849 Laikas varijuoja nuo 21:00, Antanas Vanagaitis, 21:15, 21:30 val. kiti pastovus iki Lilija Vanagaitienė 1958 m. Ten pat, I–VII, 21:00–21:45 Antanas Olis, Valdas val., VII 13:00–14:15. Papildomos 1939 m.857 1995 m. liepos Adamkus, Petras programos IV 19:00 iki 20:00 val.850 mėn858 Petrutis

843 Margučio gegužinės dainos programa, 1932–07–24, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 844 Margučio pikniko reklama, Dirva, 1932–09–02, l. 8. 845 Margučio dainos, programa. Prierašas pieštuku 1932 m., BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 846 Margučio Kalėdinės vakaruškos programa, 1932–12–24, l. 2, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 847 Dedytės ir Tetytės veseliją programa,1935–11–28, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 848 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p. 241a/14c. 849 Skelbimas, Margutis, 4, (1953), 4. 850 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, II leidimas, (1958) 162. 857 Skelbimas, Vienybė, 1939 m. lapkričio 24 d. l. 3. 858 M. Remienė, Užsidarė seniausia Amerikos lietuvių radijo programa “Margutis”, Draugas, 2002–01–11, http://www.draugas.org/02–01–11margutis.html. 859 Iškarpa, Margučio štabas, Dirva, 1932–09–02, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 225

Inc. Inc. , ė , ą nas ū taryb ė Jasaitien utis II Inc. ė ikaga, BLKM, b. Lithuanians Lithuanians b. BLKM, ikaga, g Č V. Adamkus V. Adamkus sukviet Birut Stasys Baras, Stasys Baras, Radžius, Vytautas Leonas Narbutis, Bronius Sili ir Petras Petrutis Mar , ė Dalia Sruogait Adamkus, Valdas Vytas Petras Petrutis, Beleška , 1976–05–15,Nr. 3. 115, l. Draugas ikaga, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 programs, Radio media, audio and Lithuanians b. BLKM, ikaga, Č io korporacijos blankas, nedatuotas, BLKM, b. Lithuanians and audio media, media, and audio b. Lithuanians BLKM, nedatuotas, blankas, korporacijos io

č 861 2011 m. sausio 31 2011 sausio m. d. (2011 02 01), http://www.draugas.org/02–01–11margutis.html. jo ė . rugs

Draugas, 860 valdybos pirmininku“, io rengiamoio koncerto programa,1988–11–20, Jaunimo centras, ų č 1995 m d. 25 io direktori io č , 1963–05–23, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free “Free banga Laisvoji Margutis, 2–1 programs, Radio media, audio and Lithuanians b. BLKM, , 1963–05–23, ą

852 854 856

kalbomis – 5:30 kalbomis ų 853 , WIRT radijo programa „Margutis”, „Margutis”, programa radijo Ten pat Ten I–V, 1965 m. ų , WXRT FM 93,1, I–V, , WCEV, 1450 AM., I– , WCEV, iš naujos stoties WTAQ, WTAQ, stoties naujos iš WEFM 99,5 FM. VII, VII, FM. 99,5 WEFM

851 22:00 val. val. 22:00 855 – ir lietuvi ir LTSC/PLA, f. Teminis „Margutis“; Margu archyvas, f. Teminis LTSC/PLA, ų 1976–04–23 Iki WCEV WCEV 1988–11–20 V, 21:00 1963–05–20 1300 kil. La Grange, ILL. I–V, 20:30 val. – 21:30 1965– 10–24 val. 19:00–20:00 18:00–19:00 val. vakro. val. 18:00–19:00 1976–07–04 II – oji val., 8:30 iki 7:30 nuo 1–moji nuo 11:00 val. ryto iki 12:00 val. , I– V, angl val.” 6:00 , Edmundas SauliusCibaspianistas, Margu ė šime, Pokalbis su Valdu Adamkum, Margu Adamkum, Valdu su Pokalbis šime, seniausia Amerikos lietuvi Amerikos seniausia ikaga, į ė smuikinink Č Ilinojus , pranešimas apie, pranešimas Radijoveiklos atnaujinim ė ė l gr ė , 38 sausio, (1965), 1. , 1976–06–30, Nr. 153, l. 6. , Užsidar ė Margutis Draugas io didysis koncertas, io Marijos Aukštesniosios mokyklos auditorijoje,programa, 1965–10–24, č „Margutis II“ „Margutis II“ Rinkinyje rasta skrajut rasta Rinkinyje Skelbimas, Margu „Persitvarkysime ir v Skelbimas, Linda IngridaVeleckyt Marija Remien Ibid. 3.1 3.1 and Radio audio programs, 2–1 media, Margutis,241a/17c. Laisvojipbanga wave”, “Free 851 852 853 854 855 856 860 861 Radioprograms, 2–1 Margutis, Laisvojibanga p 241a/17c.wave”, “Free wave”, p 241a/17c; LTSC/PLA, f. Teminis archyvas: „Margutis“. „Margutis“. archyvas: f. Teminis LTSC/PLA, p 241a/17c; wave”, Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c; 241a/17c; p wave”, “Free banga Laisvoji Margutis, 226

4. „Radijo forumas“ Čikaga WXRT–FM, 93, 1 MHz. VI, 8:00– 1968–04–27864 1978 m. Perėmė A. Antony J. Rudis, Anthony J. Diskusijų / „Lithuanian Ilinojus 9:00 val. vakaro.862 1971–01–30865 Šlutas Marija Rudis Rudis867 radijas. radio forum“. 1973 m. WXRT – FM 93, 1 VI, 1973 m. 866 Telefonas Antanas Rudis 20:00–21:00.863 klausimams. Anglų ir lietuvių kalbomis.868 5. „Amerikos Čikaga, WCEV, 1450 kil. AM, VII– 7:00– 1984 m. 2001 A. Šlutas mirė Anatolijus Šlutas A.Šlutas Buvusi lietuvių radijas“ Ilinojus 8:00 val. rytoj869 m.870 2006.01.27 S.Barcus radijo laida.

6. Sophie Barcus Čikaga, 1938 – 12– 26, WGES, 1360 kil. I– 1987 -06-27 Sophie Barcus. Aldona Barkų šeimos radijas. Ilinojus VII, 8:30 – 9:15 val. ryto, VII 11:30; Barkutė – Daukienė radijas. S. Barcus radijo I, 7:00 val. – „Vakaruškos“873 1932 m. 1 val. paskutinė pranešėja Priklausė šeimai Lietuvos Aidai 1955 m. WGES, I – V, 8:45 – 9:30 Per savaite884 programos889 („Echoes of val. ryto, VI 8:30 – 9:30 val. ryto, I, 1958 m.885 Augustas Barcus890 Lithuania“)871 7:00 – 8:00 val. vakaro. WOPA, 1490 1973 m.886 Ilgesni laiką reguliariai 1980–01–03887 programoje dalyvavo:

862 Vizitinė kortelė, radijo reklama, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 863 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 864 „Lietuvių Radijo Forumo įsteigimas ir kelias“, J. Vaičiūnas, Draugas, 1971–01–30, l. 4, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 865 Ibid. 866 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 867 Ibid. 868 Vizitinė kortelė, radijo reklama, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 869 Iškarpa, Sandara, 1999–03–01, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 870 Ibid. 871 Rita Likanderytė, „Sophie Barcus radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988 07 09), 5. 873 S. Barcus Vakaruškininkų Radio programas, Antrą Kalėdų dieną, gruodžio 26, 1938 m. Renginio programa, l. 4, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 884 R. Likanderytė, „Sophie Barcus radio programą prisimenant“,.Draugas, Moterų gyvenimas, (1988 07 09), 5. 885 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 162. 886 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 887 Laiškas Emilijai Sakadolskis nuo L. Šmulkščio Daudžvardžio premijos klausymu 1980–01–03, LTSC/PLA, F. REG. NR. 14409, Dėžė nr. 1, b. 1971–2004 m. Susirašinėjimai dėl LŽS. Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurnalistams skyrimo. Kvietimai teikti kandidatus. Laimėtojų sąrašai. Kandidatu siūlymai. Laiškai padėkos. Kandidatų darbai. 889 R. Likanderytė, „Sophie Barcus radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988 07 09), 5. 890 Sophie Barcus radijo 25 metų Jubiliejinis vakaras, programa, 1953 m. vasario 2 d., Iškarpa iš spaudos, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 227

diena, programa, ų

lau jo: ė ė 891 us j , ė , 1982 m. ė dia, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, Daukus, A. S. Barcus, 2–2 programs 2. Radio dia, Liudas s dukra ė ė . 1980 m. ų liau jo žmona jo žmona liau ė Pranas Gudas, Feliksas Gudas, Pranas Daukus, Stasys Pilka, Pauperas, Jonas kun. v Jonas Jasaitis, prisijung Apolinaras Šmulkštys, Bagdonas, Ald. Daukien Pilininiais visuomeniniais kalb klausimais Lietuvos gen. Konsulas Konsulas gen. Lietuvos Daužvardis, Petras v Josephine Daužvardien Leonas redaktorius Pi dr. Šimutis, Sofija. Audrius Regis, Regis, Audrius Sofija. darbuotojus išleisdavo atostog prisidejo Rita Likanderyt Vitas. Robertas , (1988 07 09), 5.

888 tautiniais ansambliais, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Margutis, 2–1 programs, Radio media, audio and Lithuanians b. BLKM, ansambliais, tautiniais ų tautiniais ansambliais, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Margutis, 2–1 programs, Radio media, audio and b. Lithuanians BLKM, ansambliais, tautiniais gyvenimas

1985 m. ų ų

ų 878 , 162. , I– ę su lietuvi ą su lietuvi ą žinynas je, Chicago Illinois, l. 2, Iškarpa, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Barcus, S. 2–2 programs Radio 2. media, Audio and Lithuanian b. BLKM, Iškarpa, 2, l. Illinois, Chicago je, ų ė io 30 d., Iškarpa iš spaudos, BLKM, b. Lithuanian and Audio me Audio and Lithuanian b. BLKM, spaudos, iš Iškarpa d., 30 io

Draugas, Moter 875

, 1985 m. l. 62, 63. l. 62,, 1985 m. ę 876 , 8 kartai per savait per 8 kartai , , WOPA stotis, 1490 kil. , 1969–07–13, WOPA, , WOPA, 1490 kil AM. Laisv Į , (1966–04–22),b.4, Lithuanians BLKM, Audio2–3, and241a/14c;p media, Lietuviai televizijoje, Lietuvi

ka už Zapoliais darb Zapoliais už ka

Pasaulio lietuvi ė WGES – 1390 kil. I – VI, I – kil. VI, – 1390 WGES kalba, I–V 10:00 – 11:00 val. val. – 11:00 10:00 I–V kalba, 874 877 prisimenant“, jai Aldona Barcus–Daukus ir ir Barcus–Daukus Aldona jai s 1 d., Sokolu sal Sokolu d., 1 s ikaga, Sophie Barcus Radio Radio Barcus Sophie ikaga, ų ka už Zapoliais darb Zapoliais už ka ė ą ė Č ė Draugas Family. kil. FM. 102 M.C., VII 8:30 – 9:30 – 9:30 8:30 VII M.C., 102 FM. kil. val. ryto 1961–06–22 VII. VII. A.M ir 102,7 meg. FM, I–V, meg. 10:00102,7 A.M – FM, ir 8:30–9:30 VII, VI, Ryto. val. 11:00 I Vakaruškos“ „Lietuvškos Ryto. val. 7:00–8:00 val. vakaro. Program praneš Feliksas Daukus. 1960–05–01 1958 m. 8:30 – 9:15 val. Iš stoties WOPA, WOPA, Iš stoties val. 9:15 – 8:30 VII, vakaro, val. I, 7:00–8:00 kil. 1490 val. ryto. – 9:30 8:30 1968–04–22 1490AM. kil. Ir1027 FM, I–V, mg. – 8:30 VII, VI, Ryto, val. 10:00–11:00 Vakaro. val. 7:00 I, Ryto. val. 9:30 Lietuvi 1970–03–27 radijo programos JAV, programos radijo ų

872 , „Sophie Barcus radio program radio Barcus , „Sophie ė radijo valandos, Lithuanian radio hours, hours, radio Lithuanian valandos, radijo ų

Sophie Barcus Barcus Sophie Family Radio SophieZapoliui, laiškas Barcus 1961–06–22. Pad saus m. 1955 programa, balius, ir koncertas radijo Barcus Sophie Lietuvi Sophie Barcus radiokoncertas, 1960geguž m. S. Barcus laiškas Zapoliui,1961–06–22. Pad programos“, šeimos radio Barcus „Sophie Stempužis, Lietuvi Juozas R. Likanderyt 1969–07–13, l. 26. p241a/14c. 872 874 875 876 877 878 888 891 Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. p 241a/17c. wave”, “Free banga Laisvoji p241a/14c. Daukus, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. p 241a/17c. wave”, “Free banga Laisvoji 228

ryto, VI, VII 8:30 – 9:30 val. ryto. Grigaitis, Mykolas Vakaruškos I, 7:00 val. Vakaro.879 Vaidyla, Altos 1971–10–23, I–V, 11:00–12:00 val. primininkas Teodoras ryto, VI, VII, 8:30 – 9:30 val. ryto. Iš Blinstrubas, Liet. Market Parko. 880 Fondo vardu Stasys 1973 m., WOPA, 1490 kil. AM, 102,7 Baras, Balfo atstovas FM I–V(2a.–6a.) 10:00–11:000, VI, Albinas Dzirvonas. 892 VII, 8:00–9:30 pirm/2a. 881 Vedėja Sophie Po 1977 m. WOPA, A.M. 1490 kil. I– Barcus893 V, 4:00 – 4:30 val. Po piet. VI, VII Sofija Daukiūtė, Goda, 8:30 – 9:30 val. Ryto. Studija Market Daina, Gailė, Indrė, parke, Chicago. 882 Jūra Antanaitytės, 1980 m. kas diena po 30 min. VI, VII kartu su tėvu T. po 1 valandą.883 Antanaičiu dalyvauja literatūros valandėlėse894 7. Dangiška Šviesa, Čikaga, WHFC (Cicero, 1450 kil.) ir WEHS ??? ??? Algirdas Jurėnas, Jonas Lietuvių Cicero, (97,9 meg.) (I. Ė. Pirmoji AM, antroji Gylys.898 Krikščionių Ilinojus FM stotis).896 Radijo valanda WHEC (1450 kil.) VII, 8:30 – 9:00 Dangiška val. ryto.897 Šviesa895

879 S. Barcus radijo reklama, Naujienos, (1970–03–27), Iškarpa iš spaudos, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 880 1971–10–23 Monrealio Lietuvių Jaunimo Gintaro ansamblio koncerto programoje, Čikaga, BLKM, b. Lithuanians and audio media, Radio programs, 2–1 Margutis, Laisvoji banga “Free wave”, p 241a/17c. 881 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 882 „Sofijos Barkuvienės šeimos radijo valandėlės steigėja ir tęsėja“, Draugas, (48 metai radijo laidelei apie 1980 m), Iškarpa, BLKM, b. Lithuanian and Audio media, 2. Radio programs 2–2 S. Barcus, A. Daukus, p241a/14c. 883 R. Likanderytė, „Sophie Barcus radio programą prisimenant“, Draugas, Moterų gyvenimas, (1988 07 09), 5. 892 Ibid. 893 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 162. 894 Laiškas Emilijai Sakadolskis nuo L. Šmulkščio Daudžvardžio premijos klausymu 1980–01–03, LTSC/PLA, F. Reg. Nr.14409, Dėžė nr. 1, b. 1971–2004 m. Susirašinėjimai dėl LŽS. Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurnalistams skyrimo. Kvietimai teikti kandidatus. Laimėtojų sąrašai. Kandidatu siūlymai. Laiškai padėkos. Kandidatų darbai. 895 Radijo programos „Dangiška šviesa“ reklaminė vizitinė kortelė, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 896 Ibid. 897 Dangiška šviesa, lietuvių krikščionių radijo valanda. Skrajutė, nedatuota, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 898 Radijo programos „Dangiška šviesa“ reklaminė vizitinė kortelė, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 229

ą jo 915 ė ė s kursus. s kursus. ė radijo ir TV ė ikagoje, tur baig inžinier TV JAV Dirbo stotyje inžiniere Č savo radijo laid K. Brazdžionyt Draugas Draugas dienraštis radijo "Draugo" klubas

ė “ ia į

č l LŽS. Daudžvardžio fondo stipendijos 912 ė

ė , , nuo 913 ė , ver 904 ė ą yt jimai d jimai č

ė darbai. 914 ų Tri ė Brazdžionyt ė radijo radijo programoje,pasakoja gaminim apie Radijo štabo nar štabo Radijo Ramut Asta Motušyt 1977–06–07, veda “Kulinarijos Kampel receptus. Povilas Šaltimieras kos. Kandidat kos. ė 14 (1989), 37. 14 (1989), 37. 14 (1989), 37. 14 (1989), 37. 14 (1989), 37. rašas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 241a/14c. p 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, rašas, ą ??1961 m. Dr. P. Prunskis Apie 2003 Kaz nr. 1, b. 1971–2004 m. Susirašin m. 1, b. 1971–2004 nr. se s

ė ė lymai. Laiškai pad lymai. ž ū ė 908

8 (1979), 21. 21. 8 (1979), 903 909 911 910

. kovo 8 (1979), 21. 8 (1979), 21. 902 Lietuvis Žurnalistas Lietuvis Žurnalistas Lietuvis Žurnalistas Lietuvis Žurnalistas Lietuvis Žurnalistas ikagos apylink 1958 m. 1976–06–04 1995 m. 1989 m. 1935 m men. 1985 m.

Č

ų 906 , 162. rašai. Kandidatu si ą s

ų

899 , Lietuvis žurnalistas toj žinynas

ė ų 900 radijo laid , Lietuvis žurnalistas , Lietuvis žurnalistas ų 901 e. j ė ikagoje, šeštadienis šeštadienis ikagoje, 9 val. ir VI 7:00– VI ir val. 9 ą Č , 1985 m. l. 62, 63. 63. l. 62, 1985 m. ,

ę lietuvišk 907 ų Pasaulio lietuvi Laisv Į “ radijo programai“ “ radijo ų “ radijo programai“ “ radijo programai“ ikagosDabartis)”,dangumi (Praeitis ir ų ų , 1978–01–08, LTSC/PLA, F. Reg. Nr.14409, D Č uo 1979 m. kovo 5 d. WOPA, Oak ą ikagos dangumi (PraeitisikagosDabartis)”, dangumi ir (PraeitisikagosDabartis)”, dangumi ir (PraeitisikagosDabartis)”, dangumi ir (PraeitisikagosDabartis)”, dangumi ir Florydoje St. Petersburge,1989 m. Darbo dienomis dienomis Darbo Penkis kartus savait 1940–04–07, WGES, 1360 kil., 500 vakaro. val. – 7:30 II W., N

1935 kovo m. men.WEDC Parke, kas Parke, vakar 8:00 val. vak. val. 8:00 Č Č Č Č LŽS valdyb LŽS į ikaga ikaga, Č Ilinojus Č Ilinojus radijo programos JAV“, JAV“, programos radijo ų

, (1954– 05–24), 8. , 1995–03–03,, l. 4. 905 , „„Lietuvos Aidai” po po Aidai” , „„Lietuvos ė , „„Lietuvos Aidai” po , „„Lietuvos Aidai” po , „„Lietuvos Aidai” po , „„Lietuvos Aidai” po ė ė ė ė Draugas Draugas rams rams radijo valandos, Lithuanian radio hours, hours, radio Lithuanian valandos, radijo g ų ro Brazdžionyt

p Voice of of Voice / Lithuania Aidai Lietuvos Draugo radijo radijo Draugo programa/ radio Draugas ė

9. 8. Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 1, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 241a/14c. p 2–3, media, Audio and Lithuanians b. 1, BLKM, l. bio, (Saltimieras) Salimer Paul Television, and Radio inc. Wgn Šaltimiero radijas,burum,Šurum – 1940–04–07, Vis Lietuvi Ibid. Ibid. „Apie mus“, Aid „Lietuvos metai „Treji Balys Brazdžionis, Kaz B. Brazdžionis,„Lietuvos „TrejiAid metai Brazdžionyt K. „Lietuvi J. Stempužis, Brazdžionyt K. Skelbimas, Brazdžionyt K. B. Brazdžionis,„Lietuvos „TrejiAid metai kreipimasis Brazdžionio B. Brazdžionyt K. 899 900 901 902 903 904 905 906 907 908 909 910 911 912 913 914 915 jauniesiems žurnalistams skyrimo. žurnalistams jauniesiems Kvietimai teikti kandidatus.Laim 230

10. Naujienų radijo Čikaga, Kiekvieną II. 1929–09–17920 Paskutini karta Juozas Budrikas Rėmė Naujienos programa916 Ilijonus 1935–12–24, Iš WCBD. Stoties 1935–12–24921 paminėta: 1940– (Joseph F. Budrik) 1080, II, IV, VI – 9:30 val. ryto. 917 05–06922 A.Rypkevicia 1939–04–16, WCFL, 970 kil. 5:30– vedėjas.923 6:30 val. vakaro.918 1940–04–07, WGES, 1360 kil. 500 W (Mazas girdimumas), VII– 11:00 val. ryte. (Kita lietuviška programa iš tos pačios stoties prasideda 11:30 val. (Progres Furniture Co.).919 11. Jos. F. Budrikas Čikaga, 1935–03–11, WCFL 970 kil. Prieš 10 m. 1963 m.932 Jos. F. Budrikas Pirmosios krautuvės Ilinojus Nedėliomis 5:30 – 6:30 val. vakaro. 1929 m. 928 krautuvės933 programos. remiama radijo WHFC 1420 kil. Ketvergais 7:00 val. 1939–03–11929 Laidos laida vakare. WAAF 920 kil. Panedėliais ir 1954 m.930 iniciatorius buvo Pėtnyčiomis, 4 val. po pietų, Čikagos 1961–04–14931 Naujienos, bet po laiku. 924 keletos mėnesių J. Budrikas atsiskyrė.

916 Skelbimas, Tėvynė, 1983 m. Rugsėjo mėn., iškarpa, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 917 Kalėdų sveikinimas, Naujienos, 1935–12–24, Iškarpa, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 918 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 919 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, 1940–04–07, programa. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 920 Skelbimas, Tėvynė, 1983 m. Rugsėjo mėn., BLKM, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 921 Kalėdų sveikinimas, Naujienos, 1935–12–24, Iškarpa, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 922 P. Daudžvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05–06, LSTC/PLA, F. Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39; Skelbimas, Naujienos, (1940–02–06), 5. 923 Kalėdų sveikinimas, Naujienos, 1935–12–24, Iškarpa, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 924 Ibid. 928 „Radijo reklama“, Naujienos, 1939–03–11, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 929 Ibid. 930 Reklaminis Budriko parduotuvės skelbimas, Draugas, 1954–09–07, Nr. 209, l. 7. 931 „Kas, ką ir kur“, Draugas, (1961–04–14), 8. 932 Skelbimas, Tėvynė, 1983 m. Rugsėjo mėn., iškarpa, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 933 „Radijo reklama“, Naujienos, 1939–03–11, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 231

l LŽS. l LŽS. radijo ė ė ų jimai d jimai program program stotis. Communicatio ns corporation Etnini jimai d jimai ė ė darbai. darbai. ų ų Stotis. Migala Stotis. 939 nr. 1B, b. 39. ė ž ė kos. Kandidat kos. Kandidat kos. ė ė R. Lapas R. 938 nr. 1, b. 1971–2004 nr. Susirašin m. nr. 1, b. 1971–20041, nr. b. Susirašin m. lymai. Laiškai pad lymai. Laiškai pad lymai. Laiškai ė ė ū ū ž ž ė ė veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, grafikas, veiklos ų Raimundas Lapas Raimundas rašai. Kandidatu si Kandidatu rašai. si Kandidatu rašai. 937 ą ą s s ų ų radijo laid ų toj toj ė ė rašas, 1940–05–06,685,Reg.nr. d LSTC/PLA, F. ą s ų lietuvišk ų 1981 m. m. 1981 936 m. 1980

ikagos apylinki 927

Č 925 ijo stoties, 1980–01–23, LTSC/PLA, F. Reg. Nr.14409, D dijo 1980–01–23,LTSC/PLA, stoties, F. Reg. Nr.14409, D

926 ios stoties,VII, 9:00– ios stoties,VII, č

, nr. 209, (1954–09–07), 7. 935 listams skyrimo.listams Kvietimai teikti kandidatus. Laim skyrimo.listams Kvietimai teikti kandidatus. Laim Draugas vos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laid Radijo Niujorke, konsului generaliniam vos WCEV, 1450 am., I–V,7:05 – 8:00 – I–V,7:05 1450 am., WCEV, vakaro. val. 1954 –09–07, „WHFC 1450 kil. val. 7 6 iki Nuo vak. Ketvirtadienio rekordai.” dainininkai, Orkestras,

1940 WCFL, m. 970VII kil.5:30– , baseball metu, (vasaros vakaro 6:30 sezonu, iš tos pa 9:30 vakaro). Iš WHFC 1420 kil. IV vakaro. 7:00–8:00 1939–04–16, WCFL, 970 kil., VII– 1420 WHFC, vakaro. val. 5:30–6:30 vakaro. val. 7:00–8:00 IV, kil., s skelbimas, s skelbimas, ė ikaga žinynas, (Vilnius,1998),567. Č Ilinojus ų

934 „Lietuviškos „Lietuviškos muzikos kaleidoskopas“ „Lithuanian Musical Kaleidoscope“

Šaltimiero – radijas,Šurum burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Jonui Budriui Lietu laiškas Daudžvardžio P. parduotuv Budriko Reklaminis Laiškas Emilijai Sakadolskis nuo Lucyn Migala WCEV rad Ibid. Ibid. biografij JAV lietuviai, ra WCEV Migala Lucyna nuo Sakadolskis Emilijai Laiškas Ibid. 12. p 241a/14c. p 241a/14c. 925 926 927 934 935 936 937 938 939 Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurna Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurna 232

13. „Žemė L. Čikaga, WNDZ AM, 750 kil. Kasdien I–VII, 1986 m. 942 R. Lapas ir Ramunė R. Lapas ir R. Productions“ R. Ilinojus 10:00–11:00 val. ryto. Valandinė. 1997 m. 943 Zadanevičiūtė Zadanevičiūtė Lapas940 Įvairios radijo laidos kuriamos Studija R žmona.945 žmona.946 prodiuserio Žemė L. productions: transliavo 2007 Žemė L. Žemė L.( 1986–1991); Vairas (nuo m.944 productions Inc. 1991); Labas rytas (1991–1992); Rytmečio ekspresas (1991–1995); Vakarinės naujienos (1993–1994); Kondrado kavinę (1994); Pupu dėdės pastogė (1994); Tiltas (nuo 1994); XXI amžius (1995); Versmė (nuo 1995); Piko valanda (1995–1996); Studija R.(nuo 1996).941 14. „Šaltimiero radijo Čikago, 1936–08–17, WHFC, Cicero, 30 1936–08–17 iš 1955–12–30956 Povilas Šaltimieras. P. Šaltimieras valanda“ Ilinojus min., I – 9:00 val. vakaro. Vėliau WHFC953 Peter Sarpalius, Joseph The Saltimieras prisidejo VII, 8:00–8:30 val. Vakaro. 1942–08–30954 Sauris, Sranley Rakas, „Lithuanian 1937 m. Vasari pridėtas dar vienas 1944–12–13955 buvo muzikinės dalies hour“947 pusvalandis: V 7:00, VII 9:00, VII redaktoriai957 10:00. Nuo 1938 m. gruodžio mėn.: 1938 m. Agn. V, VI, VII 7:00–8:00 val. Vakaro. Klupelaitė, Pr. WHIP stotis pasiule I–VII, kas ryta Spyčeris, P. 10:00–11:00 val. Ryto. Girdima 5 Šaltimieras, pirmin. valstijose. Ši stotis sustabdė tautinių Adv. A. Dobbs, p–lė L. mažumų radijo programas, o Kiupelis, Pov. Berlin–

940 JAV lietuviai, biografijų žinynas, t. 1, (Vilnius, 1998), 567. 941 Ibid. 942 Edvardas Šulaitis, „Čikagos lietuvių vaizdai ir vargai“, Tėviškės Žiburiai, 1997–02–18 (?28?), BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 943 Ibid. 944 Visuotinė Lietuvių enciklopedija, t. 12, (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007), 483. 945 E. Šulaitis, „Čikagos lietuvių vaizdai ir vargai“, Tėviškės Žiburiai, 1997–02–18 (?28?), BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 946 Ibid. 947 Šaltimieras „Lithuanian Day“, Victory rally, 1942–08–30, programėlė, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 953 Ibid. 954 Šaltimieras „Lithuanian Day“, Victory rally, 1942–08–30, programėlė, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 955 Povilo Šaltimiero laiškas radijo klausytojams, dėl naują žaidimo „North Star“ Misliu Kontestas, 1944–12–13, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 956 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija, žiūrėta 2017–03–09. 957 Wgn inc. Radio and Television, Paul Salimer (Saltimieras) bio, l. 2, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 233

ė

958 , mus. , mus. ė Olshaw, Olshaw, y iukait č 1950 m. Salimieras club. Vincas radio Dokus,Yakaitis, Emily Julia Dan. J. Smith, Saltimieras, Riehard Bartas, Povilas Saltimieras, Donna Rudis, John Kaminsas, Anele Yakaitis, Michael Simkus, Felicija Ona Simkus, Vincas Overling, Ona Krechin, Nedvaras, Brone Zube, Vince Sabenis, Robert Stanley Raskauskas, Bagdonas, Matilda Baraiskis, Sopjie Mar Olson, Jonikas, Pov. Pov. Jonikas, Bruknas, Br. Giegžnas, p–l komp. vice–pirm. Alena Pe Dir. St. Molis, Ant. Ant. St. Molis, Dir. publ. Kantrimas, Myk. Pirmin. maršalas Povilionis, Jonas Brazinskas. veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, grafikas, veiklos 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, grafikas, veiklos veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, grafikas, veiklos ų ų ų radijo laid radijo laid radijo laid ų ų ų lietuvišk lietuvišk lietuvišk ų ų ų ikagos apylinki ikagos apylinki ikagos apylinki ikagos Č Č Č , BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. p 241a/14c. 2–3, media, Audio and b. Lithuanians , BLKM, ė l

sumažino sumažino ė

ą 948 949

950 .“ į l ė

951 952 rytmet iai girdima),I–VII, 10:00–11:00 ą č Šaltimiero programos laik 1939–04–16,WHFC,1420 kil, V, VI, vakaro. – 7:00–8:00 VII 1942 WGES,m. I–V, 8:00–8:30 val. Vakaro. 1940–04–07, WHIP, 1480 kil. 5000W (Pla val. ryto.

per1942–05–24. pus Nuo tada iš Vakaro. val. 8:00 WGES, 1940 m. Girdysi per Šaltimiero radio radio Šaltimiero per Girdysi m. 1940 programus 1480 kc. WHIP 5000 A. M. “Kas – 11:00 – WATTS 10:00 miel Ibid. Šaltimiero – radijas,Šurum burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Šaltimiero – radijas,Šurum burum, 1940–04–07, programa. Pateikiamas Ibid. „Lithuanian Šaltimieras Day“, Victory 1942–08–30, rally, program Šaltimiero – radijas,Šurum burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas p 241a/14c. p 241a/14c. p 241a/14c. p 241a/14c. 948 949 950 951 952 958 234

Emilija Akstomaitis.”959 14.2 Rytinė programa, Čikaga, WGES, 1360 kil., I – V, 8:30–9:15 1939 m. 1955–12–30962 P. Šaltimieras Šaltimiero radijo Ilinojus val. ryto.960 programa WGES, 1360 kil., 500 W., I–VI, 8:45 val. ryto.961 15. „Wm. A. Lewis“ Čikago, 1939 m. WGES, 1360 kil. VII, Fiksuota veikla: Pirmosios radijo programa Ilinojus 11:30–11:45 val. ryto. 963 1939 m. radijo programos 16. „New City Čikaga, WSBC 1210 kil. II 8:00–9:00 1939–03965 Paskutini karta Parduotuvės Furniture mart“ Ilinojus vakaro.964 fiksuota: 1940–05– radijo programa. radijo programa 06966 Komercinė

17. „Progress Čikaga, WGES, 1360 kil., VII 11:00–11:30 1934–04969 Paskutini karta Parduotuvės Furniture Co.“ Ilinojus val. ryto. (Progress Furniture Co. )967; fiksuota: radijo programa. radijo programa WGES, 1360 kil., 500 W., VII – 1941–04–22 970 Komercinė 11:30 val. (Progress).968

959 Šaltimiero radijo Šurum – burum, 1950–05–14, programa. Šaltimiero radijo klubo nuotrauka, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 960 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 961 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, 1940–04–07, programa. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 962 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija, žiūrėta 2017–03–09. 963 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 964 P. Daudžvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05–06, LSTC/PLA, f. Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 965 Ibid. 966 Ibid. 967 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 968 Šaltimiero radijas, Šurum – burum, 1940–04–07, programa. Pateikiamas Čikagos apylinkių lietuviškų radijo laidų veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 969 P. Daudžvardžio laiškas Jonui Budriui Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laidų sąrašas, 1940–05–06, LSTC, Reg. nr. 685, dėžė nr. 1B, b. 39. 970 „Radio“, Draugas, (1941–04–22), 8. 235

s žiburio Radio 25 Radio žiburio s ė 982

ius s s č . . 989 ė ė ė ė nr. 1B, b. 39. ė jas Juozas Juozas jas ž ė ė g/?page_id=98. g/?page_id=98. Ved Stempužis Parduotuv radijo programa. Komercin radijo programa. Komercin J. P. Nasvy

S. , 34; Sveikinimas, Laisv Sveikinimas, , 34; ė 981 m

ė

ius č r 988 979 ė . ą žinynas ų jas Juozas Juozas jas ram ė g liau 1951 m. ė ro

parduotuv Barcus radijo radijo Barcus p Parduotuv

Stempužis veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, grafikas, veiklos veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and Lithuanians b. BLKM, grafikas, veiklos veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and b. Lithuanians BLKM, grafikas, veiklos veiklos grafikas, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, 2–3, media, Audio and b. Lithuanians BLKM, grafikas, veiklos ų ų

ų ų 975 Brazilijos lietuvi radijo laid radijo laid radijo laid radijo laid in: http://www.lithuanianarchivesproject.or in: ų ų ų ų 1958 m. 1958 m. Nasvy J. P. Paskutini karta fiksuota: 1941–04–22 V

Iki dabar dabar Iki Ved rašas, 1940–05–06,d 685,nr. LSTC/PLA, f. Reg. ą .

s ų 980 lietuvišk lietuvišk lietuvišk lietuvišk

ų ų

ų ų ta 2017–03–09. radijo programos, programos, radijo

ė ų 974 r 984 1958 m 1958

ū 978 ė m ė Per 1949–09–09 Fiksuota 1958 m.

1929–09

Fiksuota: 1941– 04–22

973 , 162. ikagos apylinki ikagos apylinki ikagos , 162; Lietuvi ikagos apylinki apylinki ikagos ; Č Č Č Č 976 s žiburys“, nenumeruotas. nenumeruotas. s žiburys“, žinynas žinynas ė ų ų

977 , WGES, 1360 , WGES, kil. radioProject, archyve S. Barcus kolekcija, ’s). ; WGES, 1360 kil. 971 g 972 7 val. vakaro (Peoples). vakaro val. 7 – Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi sarašas: sarašas: 1949–09–09, WSRS ų i vos generaliniam konsului Niujorke, Radijo laid Radijo Niujorke, konsului generaliniam vos č Sto min.,AM30 1490, red. Jaunutis Nasvytis ir Balys Auginas; 500W., II

WGES, 1360 kil., I, 7:00–8:00val. Co) Cloting (Goldbergs vakaro II, 7:00–8:00 val. vakaro. (Peoples (Peoples vakaro. val. 7:00–8:00 II, ) Furniture Co. 1931 m. WBBM1931 m. WGES, 1360 kil. 500 W., I–7:00 val. val. I–7:00 W., 500 kil. 1360 WGES, (Goldber vakaro ikaga, ikaga, Klivlandas Ohajo Cleveland OH Klivlandas Ohajo Č Ilinojus Č Ilinojus

ė io , Nr. 68, (1931-03-21), 4. m č ė (1941-04-22), 8. (1941-04-22), 8. t , S. Barcus radijoprograma, Lithuanian s programa, 1991–04–20,b. „Laisv ALKA,33 l. y ė ė s garsai“ s garsai“ din s garsai“ garsai“ s garsai“ s ė ė ė ė Draugas Draugas, Draugas, višk vyn vyn radijo valandos, Lithuanian radio hours, hours, radio Lithuanian valandos, radijo radijo valandos, Lithuanian radio hours, hours, radio Lithuanian valandos, radijo ė ė ė ų ų iš J. N. Nasv „T – J. P. Nasvytis „T J. Stempužio „T J. Stempužio KlivlendasPer „Goldbergs „Goldbergs Co.“ Clothing radijo programa „Peoples Furniture Co.“ radijo programa

Skelbimas, Skelbimas, Šaltimiero – radijas,Šurum burum, programa, 1939–04–16. Pateikiamas Šaltimiero radijas, Šurum – burum, 1940-04-07,programa. Pateikiamas Jonui Budriui Lietu laiškas Daudžvardžio P. „Radio“, Šaltimiero radijas, Šurum – burum, programa, 1939-04-16. Pateikiamas Šaltimiero – radijas,Šurum burum, 1940–04–07, programa. Pateikiamas „Radio“, 1951 Kal m. http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija ži Ibid. Ibid. Lietuvi Lietuvi Ibid. 19. 18. 20.1 20.1 20.2 p 241a/14c. p 241a/14c. p 241a/14c m. Jubiliejausm. švent 971 972 973 974 975 976 977 978 979 980 981 982 984 988 989 p 241a/14c. p 241a/14c. p 241a/14c. p 241a/14c. 236

1953–09–13, WDOK AM 1260 kil., 1973 m.985 60 min., red. Balys Auginas. 1985 m. 986 Nuo 1961–04–14 redaktorius Juozas 1991–04–20987 Stempužis: WXEN FM, 106,5, 60 min.; 1977–03–15, WZZP FM 106,5, 60 min.; 1981–12–06, WJW AM 850, 60 min.; 1984–02–05, WERE AM 1300, 60 min.; 1984–09–16, WCPN FM 90,3, 60 min.; 1988–09–04, WUJC FM 88,7, 90 min.; 1989–07–16 iš dviejų stočių – WCPN FM 90,3, 60 min.; WUJC FM 88,7, 90 min.983 20.3 „Baltijos aidai“ – Klivlendas, 1962 m. lapkričio 5 d., I, 8–9 val. 1962–11–05991 1977–03–19993 Vadovai: estu Juozas Stempužis, lietuvių, latvių ir Ohajo vak., WXEN – FM radijo stotį (106,5 Fiksuota: 1963– programos – Andreas Lietuvišką dalį estų mgc.). 990 11–15 Trank, lietuvių – globoja Alto 1964-04-24992 Juozas Stempužis ir Klivelango Jonas Daugėla, latvių – skyrius.996 Eriks Ievins994 Vadovybę sudarė: lietuvių skyriaus

983 Tėvynės Garsų radijui 40 metų, Juozas Stempužis jau 35 metus rūpinasi radijo programa, kuri subrendo, išplėtė turinį ir techniškai kokybiškai jo redaguojama, Dirva, 1989 m. rugsėjo mėn., nr. 34, l. 8; Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34; Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 162. 985 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 986 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, (1985), 62, 63. 987 Sveikinimas, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 33, ALKA, b. „Laisvės žiburys“, nenumeruotas. 990 Clevelando lietuvių žinios, „Baltijos aidų radio programa“, Draugas, (1963–11–15), 5. 991 Ibid. 992 Skelbimas, Draugas, (1964–04–24), 5. 993 „Nutilo Baltijos aidai“, Draugas, (1977–03–19), 5. 994 Clevelando lietuvių žinios, „Baltijos aidų radio programa“, Draugas, (1963–11–15), 5. 996 Draugas, (1964–04–24), 5. 237

Prodiuseris J. Prodiuseris Stempužis. Klivlendo Dieno Motinos

s ų la. k. ė ė jai – – jai ų

ė

ų kalba kalba F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16–F.6,B. 6685, ap.1–8, 17. l. ų F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16–F.6,B. 6685, ap.1–8, 17. l. kalba kalba 995 ų jas yra Laisv

ė . ų us.“ ė j 1000 – J. Daug – J. Tarybos Tarybos skyriaus ja Aldona Aldona ja ą jos – Dagnia Dagnia – jos ų ė ė ų nien ir Anita ir ū ė rinespolitines ir jas J. Daugela. Daugela. J. jas jas Erikas Jevinš. Jevinš. Erikas jas i ū ė ė č

Kijauskas ved Globoja Amerikos Lietuvi Clevelando skyrius. Praneš Bal paruošia adv. Julius Julius adv. paruošia Lietuvi Smetona. politinio gyvenimo apžvalg / Latvi ved Praneš Vedamuosius angl Vedamuosius Misk Stalmane. Angl Stalmane. paruošia vedamuosius / Est Dagis. Leonids skyriaus ved paruošia informacijas Toivo Kar Andreas Trakis. Andreas Trakis. Globoja Est Praneškomitetas. Reeli Agnes Pampe, Angl Meristu. kult po 1999 m. Kun. Gediminas ė JAV, apie JAV, 1981–1984 VDU LII, m., Veik JAV, apie JAV, 1981–1984 VDU LII, m., ų

ų

999 ų

998

s gars ė vyn ė radijoprogram radijoprogram 50 m. buvo buvo m. 50 18 m. minima 1999 m. minint minint m. 1999 T 1985 m. ų ų s ė , (1963–11–15),5. vyn ė rašai. (...)lietuvi rašai. (...)lietuvi ą ą s Draugas s ų ų , 1985 m. l. 62, 63. 63. l. 62, 1985 m. , jimas, programa, 1999-09-11. ę ė min Laisv ų Į radio programa“, programa“, radio Ten pat, kaip Klivlendo „T garsai“ garsai“ ų radijas 50 met 50 radijas ų Klivlandas Ohajo. radijo programos JAV“, JAV“, programos radijo ų

ė žinios, „Baltijos aid ų s rinktis adresai, kontaktiniai duomenys, asmen s rinktis adresai, kontaktiniai duomenys, asmen ė ė s garsai, Klivlendos lietuvi

ė 997 „Gyvenimo „Gyvenimo varpai“, Religin

radijo programa vyn ė PLB raštin PLB Clevelando lietuvi raštin PLB „Lietuvi J. Stempužis, T 20.4 20.4 995 997 998 999 1000 238

nuolatinės pagalbos parapija. 21. Hartfordas, 1973 m. WBMI–FM 95,7, VII 1957 m. Transliavo dar po Pirmasis vadovas buvo Pirmasis „Tėvynės garsai“ Konektikuto 12:00–13:00.1001 1957 03 171002 2007 m.1005 Vladas Plečkaitis, programos A. Dziko radijas Filadelfija 1957 iki 1964 – WPOP–AM Fiksuotas: 1958 m. liepą perėmė savininkas gali Newington, CT 1973 m.1003 2015 m. 1006 Jurgis Petkaitis, būti A. 1964 iki 1968 – WBMI–FM 1985 m. 1004 1960 m. Algimantas Dragunevisius, Meriden, CT Dragunevičius, nedatuotame 1968 iki 1970 – WKSS–FM 1988 m. Alfoncas sąraše Hartford, CT. Dzikas.1007Pranešėjai: pateikiamas, kaip 1970 iki 1991 – WRYM–AM V. Plečkaitis, J. Hartfordo Newington, CT. Petkaitis, A. Tėvynės garsų 1991 iki šios dienos – WWUH–FM Dragunevičius, Juozas savininkas ir University of Hartford, West Benešiūnas, Nijolė vedėjas1009. Hartford, CT. Rūkaitė, Genė Vėliau programa Tijųnėlienė, Lionė perėmė A. Simonaitienė, 1962 m. Dzikas. prisijungė Zita Programa buvo Dapkienė, 1963 m. – inkorporuota A. Dzikas, 1966 m. – nepelno siekianti Lionginas Kapeckas, organizacija.1010 1987 m. – Leonas Adamkevičius, 1994 m. – Lionė Simonaitienė, 1999 m. – Evaldas Malinauskas,

1001 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1002 http://www.wwuh.org/program/articles/julaug07/lithuanian.htm, žiūrėta 2016–12–20, Tėvynes garsai “Sounds of homeland” Lithuanian radio hour celebrates its 50 year anniversary July/August 2007. “The Lithuanian Radio Hour “Tėvynės Garsai ~Sounds of the Homeland” is heard weekly on WWUH, 91, 3 FM, Sundays, 5 to 6 pm.“ 1003 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1004 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, 1985 m. l. 62, 63. 1005 Visuotinė lietuvių enciklopediją (Vilnius, 2007), 483. 1006 Perleista kitiems savininkams, kurie perėjo į jaunatvišką formatą. Interviu su D. Dzikas, 2015–06–09. 1007 Greater Hartford’s, Lithuanian radio hour “Tėvynės garsai“, „The sounds of homelands“, fiftieth anniversary: 1957 – 2007 (Alliance Graphics, Newington, CT, 2007). 1009 Lietuviškos spaudos ir radijo laidų sąrašas, nedatuotas, LSTC/PLA, F. Reg. Nr.14409, Dėžė nr. 3, b. LŽS SV 1990–1996 m.: K. Milkovaitis; I. Medžiūnas, V. Šeštokas, R. Sakienė, P. Mažeika. 1010 Greater Hartford’s, Lithuanian radio hour „Tėvynės garsai“. 239

ų

1019 J. Adams

, Nr. 1, Nr. (210), (1971), 16; Lietuvi

dienos 1008 ų

s 1018 Lietuvi ė l ė 2001 – Tomas m. Algis Nenortas. Simonaitis, buvo ilgametis radijo valand administratorius.

J. Adams Direktorius Mrs. M. J. J. M. Mrs. Direktorius Colney, asistentas:

jo ė 1017 n. ė

jo m jo 1026 ė , Nr. 1 (200), (1970), 16; n. ė 1977 rugs m. m Dingo 1977 m. rugs

dienos n. ų

ė

1015 1016 . 6 m Lietuvi 1961 m. iau) č n., ė 1936 m. sausio m m. 25 1958 m 3 (galimai m. anks

1973 m.

WBRY – 1021

1014 n. , Nr. 1 (190), (1969), 23; ė n. WATR, 1320 kil. , 34. , 34. , 34. ė n., WWCO Waterbury Waterbury n., WWCO ė s garsai“. dienos ė ų

vyn 1012 1013 ė žinynas žinynas žinynas ų ų ų Lietuvi , 34. 1958 6 m m. val. 8:00 – 15 7: V, kil., 1240 mieste, vakaro

AM, 1590 kil., VI, 6:10 – 7:00 val. val. – 7:00 6:10 VI, kil., 1590 AM, m. 1977 Iki vakaro. Waterbury – WWCO – 1240 kil., VI, vakaro. val. –7:30 6:30 1958 m. 111958 m m. Nuo1964 12 m m. Waterbury, VI, 6:40 – 7:30 val. vakaro. žinynas ų Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi Waterbury Konektikuto CT. Waterbury Konektukuto Conn. s ė , Nr. 10 (149), (1964), 16; , Nr. 6, (1958), 26. , Nr. 1 (120),(1962), 16. , Nr. 6, (1958), 26. , Nr. 7 (176),(1977), 16. , 1977, nr. 7 (176), l. 16.

Brazilijos lietuvi radijo

ų ų 1011 radijo programos, programos, radijo programos, radijo programos, radijo radijo valandos, 164. dienos dienos dienos dienos dienos dienos ų ų ų ų ų ų ų ų ų ų

bendruomen , valanda) radijo „Lithuanian „Lietuvi „Lietuvos prisiminimai“ (Lietuvi partija“

Lietuvi Greater Hartford’s, Lithuanian radio hour “T hour radio Lithuanian Hartford’s, Greater Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Ibid. Lietuvi 22. 23. radijo programos, 1008 1011 1012 1013 1014 1015 1016 1017 1018 1019 1021 1026 240

Memories“, sukaktis10221958 1986–10–31. 1027 Anthony Paliulis, Waterbury1020 m. 1023 Martin Kleinaitis.1028 1985 m. 1024 1986–10–31. 1025 24. „Lietuvių Waterbury 1977 m. 1979 m. stotis W. – 104 FM, Paminėta Periodika paskutinė Vedėjas Viktoras Vedėjas Viktoras bendruomenės Konektukuto VII, 8–9 val. vakaro.1029 periodikoje: laida 1983 m. Vaitkus1032 Vaitkus balsas“ Conn. 1977 m. 9 sausio mėn.1031 mėn.1030 25. Andriaus Rėkaus New Britain WNBC 1380 VII – 10 val. 1937 m. 1939 Antanas Rėkus, Andrius Rėkus, buvo Andrius Rėkus programa1033 Konektikuto, m.1034 turėjo radijo choras ir orkestras Conn. programą 1937– nedidėlis. 1943 m.1035 26. Juozo Ratkaus Pensilvanijos WHOM 1450 klt. VII – 9 val. Paminėta: 1939 ?? Juozas Ratkus Juozas Ratkus programa1036 ir Konektikuto ryto.1037 m. 1038 valstijose.

1020 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 164. 1022 Iškarpa, „Lietuvos prisiminimų radijui Waterbury 25 metai, Dirva, 1961–06–12 (? 2), LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1023 Lietuvių radijo valandos, l. 164. 1024 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, 1985 m. l. 62, 63. 1025 PLB raštinės rinkti adresai, kontaktiniai duomenys, asmenų sąrašai. (...) lietuvių radijo programų JAV, apie 1981–1984 m., VDU LII, F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16– 17. 1027 PLB raštinės rinkti adresai, kontaktiniai duomenys, asmenų sąrašai. (...) lietuvių radijo programų JAV, apie 1981–1984 m., VDU LII, F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16– 17. 1028 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 164. 1029 Lietuvių dienos, 1979 m., nr. 2(291), l. 23. 1030 Lietuvių dienos, 1977 m., nr. 7(176), l. 23. 1031 Lietuvių dienos, 1983 m. nr. 1(330), l. 23. 1032 Lietuvių dienos, 1981 m., nr. 1(310), l. 23. 1033 Niujorko ir Naujojo Džersio apylinkėse ve.ikiančios radijo laidos, Vienybė, Nr. 270 (859), (1939 11 24), 3. 1034 Ibid. 1035 Ibid. 1036 Ibid. 1037 Ibid. 1038 Ibid. 241

mis ė

129822, RF4–92, l. 5. 1055 . ą šomis finansavo finansavo šomis ė

Bruno Gediminas. Asmenin l laid

ą jo liau ė 1050 ė

kart

ė ą , Alfa , Alfa reng ė 1051 ą . nas, v nas, ė ū , Paulius Bronius

ė ė ė BA, F. P. Jasiukonio, b. P. Jasiukonio, F. BA, jas – Lietuviška jas – Lietuviška ė nait ė da, Vladas Muchlia, da, Vladas ū P. Jasiukonis P. Jasiukonis praneš scena. Bruno Gediminas, Plukas R. Vytautas Vladas Bak Vladas prisijung D Danguol Pulkauninkait Latv JasiukonisVytautas ir R. Plukas. Vien Bruno Gediminui Gediminui Bruno susirgus, laid žmona suvalkiet žmona Jozefina Gediminien

(1997–03–13), Los V.„Lietuviškai –Bangomis 5; R. Plukas, Radijo (1997–03–13),5. (1997–03–13),5. 1048 . ų

Draugas, Draugas, Draugas, 1968 m. sausio 1 d. d. 1 sausio m. 1968 Dar metus ieškojo ieškojo metus Dar kitos stoties. 1049 17 met 17 “, “, “, į į į U BA, F. P. Jasiukonio,b.129830, RF4–97, l. 1.

Anapil Anapil Anapil į į į 1047 9 (1980),27. 9 (1980), 28. 1953–07–15 1952 m. vasario n. 12-os dienos transliacijai. 20-oji „Lietuviškosios scenos“ laida, VDU BA, F. P. Jasiukonio fondas, fondas, P. Jasiukonio F. BA, VDU laida, scenos“ „Lietuviškosios 20-oji transliacijai. dienos n. 12-os , 162. , 163. ė n. 25-os dienos transliacijai per rad. Stoti KBLA – Burbank, VDU BA, F. P. Jasiukonio, b. 129836, RF4– 129836, b. Jasiukonio, F. P. BA, VDU – Burbank, KBLA Stoti rad. per transliacijai dienos n. 25-os n. 19–tos dienos transliacijai, KALI – Pasadena, VDU Pasadena, – KALI transliacijai, dienos n. 19–tos ė ė

žinynas žinynas ų ų Lietuvis žurnalistas 1044

Lietuvisžurnalistas, iama radijo iama 1045 č jui Bruno Gediminui iškeliavus iškeliavus Gediminui Bruno jui

jui Brunojui Gediminui iškeliavus Brunojui Gediminui iškeliavus ė ė ė r r r

ū 1046 ū ū k k k Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi (Pranešimas, kad nuo į į į 1042 1043 n.d. 22 Programa. Jasiukonio, VDUf. BA,P. 129749, b. RF4–89, l.6. ė tos dienos kei dienos tos ė n. 8–tos dienos transliacijai, KBLA – Burbank, VD – Burbank, KBLA transliacijai, dienos n. 8–tos radijo radijo radijo radijo radijo ė ų ų ų jo m ė Nuo 1957-11-02, KBAL, 1490 kil. val. 2:00 VI, Kalifornija. Burbank, Po piet min stotis). 1959–07–25 fiksuota. KBAL, kartus. du Transliuojama Burbank, ryto. 9:00 7:30 ir III, VI, KALI, VI KALI, Radijo pusvalandis. Radijo 1958 m. KALI – 1430 kil., VI, VI, kil., 1430 – KALI 1958 m. 12:30–1:00.

1041 9, (1980), 9, 27. , 1956 m. rugs1956 m. , ė Kalifornija Kalifornija Pasadena, Los Andželas

l ė

ų

1039 ų

1040 ų radijo valandos, Lithuanian radio hours, hours, radio Lithuanian valandos, radijo hours, radio Lithuanian valandos, radijo ų ų , Lietuvis žurnalistas, melodij valanda“ „Lietuvišk Bruno Gediminas „Lithuanian Melody Hour“. „Los Angelo „Los Angelo lietuvi radijas“.

Vytautas Šeštokas, „Los Angeles Lietuvi Angeles „Los Šeštokas, Vytautas Angeles, – Los Bangomis Radijo Lietuviškai Plukas, R. Vytautas Lietuvi valand radijo Lietuviu m spalio m. 1957 tekstas programos – Radijo hour melody Lithuanian m liepos m. 1959 tekstas, programos – Radijo hour melody Lithuanian m balandžio m. 1958 tekstas, programos – Radijo hour melody Lithuanian Lietuvi m kovo m. 1958 hour, melody Lithuanian Lietuvi Angeles „Los Šeštokas, Vytautas Angeles“, Los – Bangomis Radijo „Lietuviškai Plukas, R. V. Ibid.,27. Ibid.,28. Lietuvi Angeles „Los Šeštokas, Vytautas 27. 101, l.4. l.4. 101, 1039 1040 1041 1042 1043 1044 1045 1046 1047 1048 1049 1050 1051 1055 b.129856, RF4–104,2. l. Angeles“ 242

Programos direktorius – Bruno (Bronius)1052 Gediminas1053. Reikalų vedėjas – George Rudis. Programos vedėjas – Bronius Dūda.1054 28. Kalifornijos Los Angeles, 1969 m. KTYM – AM, 1460 kil. VII, 1969 m. vasario Transliavo po 1991 S. Pautienė1074 Liet. „Lithuanian Lietuvių Lietuvių Radijas Kalifornija 5:00 – 5:30 val. vakaro.1058 mėn. 16 d. 1067 m..1073 Radijo valandėlės Melodys Inc.1080 benduormenės „Lithuanian 1969 m. 11 mėn. Tuo tarpu (Naujai įkurta klubo pirm. Stasė Lietuvių iniciatyva Melodies, neveikia.1059 Atnaujinta 1970 m. 12 nuo š.m. vasario Pautienė, sekr. J. bendruomenės Inc.“1056 mėn.: KTYM – AM, VI, 12:00 – 16 d.1068) Gedimintas, ižd. Teklė iniciatyva Los Angeles, 12:45 val. po pietų.1060 Šereikienė, vedėjas Kalifornijos 1971 m. birželis: KTYM – AM, VI, Minimas: Stasys Paltus.1075 lietuvių radijas1057 11:30 – 12:00 val. 1061 1973 m.1069 Po pertraukos 2 mėn.: 1973 m. KTYM – 1460 kil. VI, 12:00 1979 m. 1070 radijo klubo pirmininkė – 12:451062 1980 m.1071 Stasė Pautienienė, sekr.

1052 1959 m. liepos mėn. 25-os dienos transliacijai per rad. Stoti KBLA – Burbank, Lithuanian melody hour – Radijo programos tekstas, VDU BA, F. P. Jasiukonio fondas, b. 129836, RF4–101, l. 3. 1053 1957 m. gruodžio mėn. 14 d. transliacijai Lithuanian melody hour – Radijo programos tekstas, KBLA – Burbank., VDU BA, F. P. Jasiukonio fondas, b. 129826, RF4–94, l. 2. 1054 Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1056 Vladas Gilys, Kalifornijos Lietuvių radijas, Lietuvis žurnalistas 8 (1979) 19. 1057 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1058 Lietuvių dienos, nr. 2, (1969), 16. 1059 Lietuvių dienos, nr. 9, (1969), 16; nr. 10, (1969), 16. 1060 Lietuvių dienos, nr. 1, (1970), 16. 1061 Lietuvių dienos, nr. 6(215), (1971), 16. 1062 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1067 Lietuvių dienos, nr. 3, (1969), 16. 1068 Ibid. 1069 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1070 Vladas Gilys, „Kalifornijos Lietuvių radijas“, Lietuvis žurnalistas, 8, (1979), 19. 1071 V. R. Plukas, „Lietuviškai Radijo Bangomis – Los Angeles“, Lietuvis žurnalistas 9 (1980), 27. 1073 Lietuvių dienos 1991 m., nr. 8(418)l. 23. 1074 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1075 Lietuvių dienos, 1969, nr. 2, l. 16. 1080 V. Gilys, „Kalifornijos Lietuvių radijas“, Lietuvis žurnalistas 8 (1979) 19. 243

ė

ė

, ė

jai: Vl.

– 1078 ė ė alis alis 1079 1077 j 1076 , Mykolas , Mykolas . . ė , ė , programos , programos ė ė ė ja – Danut ė a, Romas Šležas, Romas a, g ja – S. kuvien ė č liau prisijung ė koordinatorius nuo nuo koordinatorius 1982–1983 m. Ba Henrikas V praneš Kaškelien koordinatorius 1979 m. m. 1979 koordinatorius Gilys Vladas 1971 birželis m. ved programos Gilys, P. Jasiukonis, S. redaktorius vyr. Pautienien 1974 m. valdybos valdybos m. 1974 ir pirmininkas programos kordinatorius Stasys J. – iždininkas Paltus, Juozas Mitkus. J. Gedminas, ižd. Tekl ižd. J. Gedminas, Sereikien ved Pautienien Bri Drun R. Steponaityt R. 1083 m. 1977 1072 1081 m. 1972 1985 m.

ų leidykla, 1985), 483. ų , (1985), 62, 63.

ę , 34. n. VI, 12:30–1:00 val. val. n. 12:30–1:00 VI, n. VII, 4:00–4:30 val. val. 4:00–4:30 n. VII, 1066 ė ė enciklopedij ų

Laisv Į 1064 likopriešio laiko tikrai iki žinynas ų 1065

1974 3 m m. Bostono universiteto angl FM stotis, k.

1974 9 m m. vakaro. 1063 1975 m. grižo prie VI, 12:30–1:00 12:30–1:00 VI, prie grižo m. 1975 val. 1983 m. 1973 KTYM1460 –VI,kil. m. 12:00–12:45. iusetso a č j Brazilijos lietuvi radijo programos JAV“, JAV“, programos radijo Masa valsti , papildymas, 37 t., (Lietuvi 37 t., papildymas, , 483. 37 t., papildymas, , ų , nr. 3, (1974), 23. , nr. 7, (1974), 23. , nr. 4, (1975), 23. 1, 16.nr., 1970, l. , nr. 6(215),(1971),16. , nr. 3, (1974), 23. , nr. 6, (1979),(1981),– 26 26. radijo programos, programos, radijo dienos dienos dienos dienos dienos dienos dienos enciklopedija enciklopedija ų ų ų ų ų ų ų ų ų ų „Garso bangos“ bangos“ „Garso Bostonas,

Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi „Lietuvi J. Stempužis, 29. 1063 1064 1065 1066 1072 1076 1077 1078 1079 1081 1083 244

1974 m.1082 Birutė Vaičjurgytė, Rima Bričkuvienė, Perkūnas Krukonis.1084

30. „Lietuvių radijo SO. Boston 1939 m. WORI 920 kil. VI, 8:30 val. 1934–04–011099 Apie 1987 m. Steponas ir Valentina S. Minkus1105 korporacija“ / Masačusetsas ryte ir VII, 9:30 val. ryto.1085 Paminėta: Minkus „Lithuanian radio Naujoji 1952–02 WHEE – 1090 kil. VII, 1969 m. 1100 ; broadcasting Anglija 9:30–10:30 val. ryto.1086 1973 m.1101 corp. inc.“ 1952–03–09, WHRR, 1090 kil. VII, 1986 m.1102; 9:30–10:301087 1986–08–061103, 1953 m. WBMS – 1090 kil. 12:00– 1987 m1104. 12:30 val. dienos1088 (1953 liepa prisideda Magdutės pasaka)1089 iki 1957 m..1090; 1958 m. Boston Mass, WLYN – 1360 kil. VII, 2:30 – 3:00 val. po pietu.1091 Iki 1960 m.1092; 1961 m. 27 m. proga, ten pat VII – 1:30–2:00 po

1082 „Premija už lietuvių radijo programą“, Akiračiai, nr. 6, (1974)14. 1084 „Premija už lietuvių radijo programą“, Akiračiai, nr. 6, (1974), 14. 1085 Vienybė, Nr. 270 (859), (1939 11 24), 3. 1086 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, Nr. 2, (1952), 14. 1087 Programa, Lietuvių radijo korporacijos 18 metų sukaktuvių koncertas, 1952–03–09, ALKA, b. Segtuvas su žurnalais radijo tema. 1088 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, Nr. 2, (1953), 23. 1089 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, Nr. 7, (1953), 23. 1090 Programa. Lietuvių Radijo Korporacijos 23 metų sukaktuvių, talentų popietis ir linksmo paviešėjimo programa, 1957 m. kovo 10 d., ALKA, b. aplankas, „Amerikos lietuvių radijas“, byla nenumeruota. 1091 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 162. 1092 1960 m. birželio mėn. Kreipimasis į klausytojus, ALKA, b. aplankas, „Amerikos lietuvių radijas“, byla nenumeruota. 1099 Programa, „Lietuvių radijo korporacija“, 53 m. sukakties proga, koncerto programa, 1987 m. kovo 22 d., l. 1, ALKA, b. Lietuvos prisiminimų radijas. 1100 Steponas ir Valentina Minkai, 1969 m. birželio mėn. kreipimasis, ALKA, b. Lithuanian radio, l. 1. 1101 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1102 52 metų sukaktuvių, Lietuvių Radijo korporacijos programa, 1986, ALKA, b. aplankas, „Amerikos lietuvių radijas“, byla nenumeruota. 1103 Skelbimas, Draugas, (1986–08–06), 4. 1104 Programa, „Lietuvių radijo korporacija“, 53 m. sukakties proga, koncerto programa, 1987 m. kovo 22 d., l. 1, ALKA, b. Lietuvos prisiminimų radijas. 1105 1971 08 04 gautas Vilniuje (prierašas ranka). M. Masio parašytas pranešimas apie Detroito Lietuvių radijo klubo veiklą, LKP LYA, f. 15808, ap. 2, b. 213, l. 205. 245

s ė

ų endruomen Amerikos Amerikos Lietuvi b vardu. Buvo Buvo vardu. klubas radijo

1125 inis č s varpas). s varpas). ė P. Vil

į P. ė

ė k. dal ved 1123 ų į inis dal č ą – Silva, Jonas Jonas – Silva, ė inis, angl : kun Antanas č ė Petras Vil Lietuvišk ved Jurgelaitis, Birut Duobait Vilš n. ė

1121 , (1979–04–18),4. loterija.

radijo ė ų ų radijas“. ų Draugas 1969 kovom m. Prisijung “Lietuvi Transliavo po 1995–04–20

jimas, 1956–03–18,jimas, programa. l. 1 (ALKA, B. Laisv ė 1115

ir pikniko kvietimas, programa. programa. kvietimas, pikniko ir

ą

1116 1119 1117 , 1991–04–27,2. l. s Varpui 1118 ė ra ū s Varpo sukaktis, sukaktis, s Varpo ė 1958 m. 1954–03–07 1979–04–18, Laisv m. 25 1973 m. 1985 m. sukakties min sukakties , 162. , 162. , 162. ų , ų i

, 1989–05–31,l. 4. č 1097

žinynas žinynas , , VII, , VII, ų ų 1098

1106 Draugas s varpas“s tebeskamba, Draugas,1995–04–20, 4. l. 1108 ė radijo korporacija, 53 m. sukakties proga, koncerto programa 1987 m. kovo 22 d l. 1. 1. l. d 22 kovo m. 1987 programa koncerto proga, sukakties m. 53 korporacija, radijo to. ų y

, (1985), 62, 63.

ę 1107 n. kreipimasis. Steponas ir Valentina Minkai. Biliet n. kreipimasis. Steponas ir Valentina Minkai. , 34. , 34. , 34. radijo programa, 2 met 2 programa, radijo 1096 ė ė ė Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi 8:30 val. r val. 8:30 Laisv rin Draugas, Mokslas, menas, literat Į – 19621:00–1:30 VII– m. WLYN – 1360 AM – 1360 WLYN ū

s varpo“ veikloje, veikloje, s varpo“ žinynas žinynas žinynas ė megacycles 1:00 – 1:30 p.m. p.m. 1:30 – 1:00 megacycles 1093 . ų ų ų 1094 kult ų VI – 9:30 val. Ryte, VII – 9:30 9:30 – VII Ryte, val. 9:30 – VI iniui“, ų č 13:00–13:30. WLYN 1360101,7 kil. IrFM p.m. 1:00–1:30 megacycles piet 1987 m. ten pat, VII 8:00–8:45. VII pat, ten m. 1987 p.m. val. Ryte. 1973 m. 1954–03–07, 1956–03–18 1095 1957–09–08–1958–06–082 sto iš MedfordWHIL Mass, kil. – 1430 kil, WORC – 1310 Mass, Worcester 8:00 VII, 1969 FM 1360– kil. ir WLYN m. 101,7

WBMS–AM,1090, Bostonas, VII, val. 12:30–1:00 radijas,1962 apie laiko Pranešimas pasikeitim m., ų radijas. Programa: Lietuvi Programa: radijas. ų usetsas, č Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi radijo programos JAV“, JAV“, programos radijo Bostonas, Masa (Mass) Medford, (Mass) ų s varpas“ s varpas“ ė radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo hours“, radio Lithuanian valandos, radijo radijo programos, programos, radijo programos, radijo programos, radijo ų ų ų ų ų s varpas, Naujosios Anglijos lietuvi ė „Laisv

1961 m., 27 m. radijo sukakties, pikniko kvietimas ir programa, ALKA, b. aplankas, „Amerikos lietuvi „Amerikos aplankas, b. ALKA, programa, ir kvietimas pikniko sukakties, radijo m. 27 m., 1961 lietuvi Amerikos b. aplankas, ALKA, m birželio m. 1969 1, l. radio, Lithuanian B. ALKA, Lietuvi prisiminim Lietuvos B., ALKA, m birželio m. 1969 1, l. radio, Lithuanian B. ALKA, Laisv ir laikas „Laisv stotys Radijo Bostono žinios, „Lietuvi premija A. Petrutis, – Petrui „Radijo Vilš „Lietuvi Lietuvi Lithuanians BLKM, 2–3,Audio and p 241a/14c., Bostono media, žinios, Laisv „Lietuvi J. Stempužis, Lithuanians BLKM, 2–3,Audio and p 241a/14c.,„Laisv media, Lietuvi Ibid. 31. 1093 1094 1095 1096 1097 1098 1106 1107 1108 1115 1116 1117 1118 1119 1121 1123 1125 246

1958–06–15, WKOX–AM 1190, 1991 m. 1120 valanda” toliau Gedraisis, apie 1991 m. Framingham, VII, 8:00–9:00 val. transliavo.1122 Audra Veitaitė.1124 ryto. Girdima Bostono Worcesterio ir kitose lietuvių kolonijose. 1958–12– 28, VII, 2:00–3:00 val. po piet. Atsižvelgus į klausytojus skundus, laikas 1960–06–15 pakeistas 8:00– 9:00 val. ryto. 1960–01–01 taip pat transliuojama iš, WKOX–FM 105, 7. Nuo 1966–03–01–1969–01–01, tik iš WKOX–FM 105,7. 1969–01–01– 1969–03–02 stočiai atsisakius transliacijų laidos netransliuotos.1109 Jungtinė: 1969–10–08, WHIL – AM, (5,000 vatu galingumo), VII, 11:00– 12:00 val.; Taip pat FM bangomis (50,000 vatu, galingumo). Girdima: Bostone, Worcesteryje, Brocktone, Norwoode, Lowellyje, Lawrence.1110 1973 m. WHIL–FM, 93,1 mc. VII, 11:00–12:00 1111 1984 m. WCAV FM 98, VII, 9:00– 10:00 val. ryto.1112 1989–05–31, 1990 m. – WCAV–FM, 98, VII, 9:00–10:00 ryte Lietuvi.ų ir anglų kalbomis.1113 Pakeitė 7 stotis.1114

1109 Bostono žinios, Radijo stotys ir laikas „Laisvės varpo“ veikloje, Draugas, (1989–05–31), 4. 1110 „Jungtinė Lietuvių radijo valanda“, Draugas, (1969–10–08), 5. 1111 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1112 Petro Vilščinio „Laisvės varpo“ Broktone MA. vedėjo laiškas „Amerikos lietuvių balso“ radijo klubo vadovui Kaziui Gogeliui, Detroitas LTSC/PLA, Reg. Nr.13139, b. „Amerikos lietuviu balso“ radijas, nenumeruota. 1113 Bostono žinios, “Laisvės varpas“, Draugas, (1989–05–31), 4; Laisvės varpo 35metų sukakties minėjimas, 1989–05–07, programa, l. 1, ALKA, b. Laisvės varpas; Lietuvis Žurnalistas, Nr. 15, (1990), 50. 1114 A. Petrutis, „Radijo premija – Petrui Vilščiniui“, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 2. 1120 A. Petrutis, „Radijo premija – Petrui Vilščiniui“, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 2. 1122 „Jungtinė Lietuvių radijo valanda“, Draugas, (1969–10–08), 5. 1124 A. Petrutis, „Radijo premija – Petrui Vilščiniui“, Draugas, Mokslas, menas, literatūra, (1991–04–27), 2. 247

ų

ų ų jas R. R. jas ė junga ą steigta prie S Į „Darbininko redakcijos“ Steig Darbinink K. Lietuvi Darbininko Darbininko radijas. Antony F. Kneizys , programos, , programos, l. 7, ALKA, b. aplankas, „Amerikos lietuvi Antony F. Kneizys F. Kneizys Antony direktorius, – Muzikas Rapolas Juška.

n. 1137 ė P.

ė m su ė 1136 ė s Varpo“ ė inis. č uo 1967uo sausio m. N 1969 kovom m. Susijung „Laisv radijo programa. Viš 22 d. per d. 22

1134 , LYA, F. 15808, ap. 1, b. 213, l. 141. ė

1135 1934 m. 1959 (25 m.) (25 m.) 1959 m. , 162. , 162.

žinynas

iki ų 1128 1132 1133

1130 .

m 1127 Pasaulio lietuvi ir VII, 10:30–11:00 val. .

ų ų .–1967 m. WHIL – 1430 , nedatuotas 10 m. gimtadienio švent gimtadienio m. 10 nedatuotas , 1129 ę 1131

mo 1969mo y 1126 , (1969–10–08), 5. usvalandis ir papildoma programa iš iš programa papildoma ir usvalandis uždar 1967 01 22, WHLI: 1430 kil. VII, 107,9 FM ir 11:00–12:00 p 194801kartus 04, 2 WESX iš 10:30 VII, ir 2:15 – 1:15 VI, stoties, religinioprograma. turinio WVOM 1600 stoties, VII, kil. 9:00 val. ryto. 1948 06 18, 3 kartus: WESX 1:15 1:15 WESX kartus: 3 06 18, 1948 po piet val. ryto Lietuviškas katalikiškas radijo 1944 m. WCOP1944 1150 m. kil., VI, 2:00 po piet val. kil. VII, 11:00–12:00 val. val. 11:00–12:00 VII, kil. 1951–09–28, WESX(Boston), 1230 kil.val.ryto. VI, 11 1961 m WHIL – 1430 kil. VII, 11:00–12:00 11:00–12:00 VII, kil. – 1430 WHIL val. Draugas usetsas č , nr. 45, (1951–09–28), 6. Bostonas, iš Medford Masa (Mass) radijo valanda, valanda, radijo ų , nr.6(115), 1961,16. , nr.3(172), (1967),16. , nr.5(174), (1967),16. , nr. 1(180),(1968),13. radijo , Nr.(1948, 2, 01 09),1. , Nr. 49, (1948 06 18), 1. ų Silver Anniversary Banquet of the Lithuanian Radio Hour and Testimonial to Antony F. Kneizys director Kneizys F. Antony to Testimonial and Hour Radio Lithuanian the of Banquet Anniversary Silver Darbininkas Darbininko radijo programos švent programos radijo Darbininko į radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo Lietuvi ų dienos dienos dienos dienos ė ų ų ų ų „Lithuanian „Lithuanian Hour“- Radio „Lietuvi valandos“ – Darbininko radijas

Darbininkas Darbininkas Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi „Lietuvi Kvietimas Skelbimas, Kvietimas, Ibid. Jungtin 32. radijas“, byla nenumeruota. nenumeruota. byla radijas“, 1126 1127 1128 1129 1130 1131 1132 1133 1134 1135 1136 1137 248

33. Radijo programa Baltimorė 1952 m. WBMD – 750 kil. , VII, 1946 m. 1161 2006–04–301167 Programos vedėjai: Steigėjas Albertas lietuviams1138 Marilandas. 12:30 – 1:30 val. po pietų.1141 1953 m. 1948 m.1162 Albertas Juškevičius, Juškus, 1980 m. „Lithuanian 1139 kovo mėn. sutrumpėja iki 30 min. 1958 m. 1967 Kęstutis Laskauskas.1168 programai Melody Time“ Vašingtonas 12:30–13:00 val. 1142 m. 19 m. 1010 Talkininkai: J. vadovavo 1140 1957 m. gruodžio1143 iki 1959 m. transliacijų 1163 Kazlauskas, M. Laskauskų šeima, sausio WAYE – AM, 860 kil. VII, 1973 m.1164 Bučinskienė, S. Kęstutis 10:15– 11:00 val. ryto.1144 1980 m. 1165 Surdokienė, C. Laskauskas ir Grižo: 1959 m. sausio1145, WBMD, 1985 m. 1166 Surdokas, V. Dulys, B. Liucija 750 kil., VII, 12:30–1:00 val.1146 Medelis, A. Radžius. Laskauskienė.1170 1964 m. kovo1147 – Iki 1965 m. spalio Specialus proginiai WWIN – 1400 kil., VII, 12:30–1:00 pranešėjai: dr. E. val. po pietų.1148 Armanienė, kun. K. Pugevičius, J.

1138 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 162; Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1139 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 162. 1140 Virbelis, Mūsų kolonijose, Baltimorė, „Md. Smūgis Radijo valandėlei“, Draugas, (1967–06–01), 4. 1141 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, Nr. 2, (1952), 14. 1142 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, Nr. 3, (1953), 23. 1143 Lietuvių dienos, nr. 10(79), (1957), 23. 1144 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 162. 1145 Lietuvių dienos, nr. 1, (1959), 23. 1146 Lietuvių dienos, nr. 3(142), (1964), 23. 1147 Ibid. 1148 Lietuvių dienos, nr. 8(157), (1965), 23. 1161 Virbelis, Mūsų kolonijose, Baltimorė, „Md. Smūgis Radijo valandėlei“, Draugas, (1967–06–01), 4. 1162 Stasė Pautienė, Transliacijos Plotmė ir Tikslas, Lietuvis žurnalistas, nr. 9, (1980), 26. 1163 Virbelis, Mūsų kolonijose, Baltimorė, Md. Smūgis Radijo valandėlei, Draugas, (1967–06–01), 4. 1164 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1165 Stasė Pautienė, „Transliacijos Plotmė ir Tikslas“, Lietuvis žurnalistas, nr. 9, (1980), 26. 1166 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, (1985), 62, 63. 1167 J. Kardokas, „Laidotuvės Baltimorėje“, Draugas, (2006–05–16), 9; Draugas, http://www.draugas.org/01–30–10gaila.html [žiūrėta 2017–12–02]; Petras Petrutis, „Svarbi ir reikalinga informacijos priemonė“, Draugas, (2006–05–25), 4. 1168 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 162; Virbelis, Mūsų kolonijose, Baltimorė, Md., „Smūgis Radijo valandėlei“, Draugas, (1967–06– 01), 4. 1170 S. Pautienė, „Transliacijos Plotmė ir Tikslas“, Lietuvis žurnalistas, nr. 9, (1980), 26. 249

radijo programos,kurios ų

, J. ė 1169 , 34. (1967–06–01),4; Lietuvi

Rastenien Šilgalis. žinynas ų Draugas, lei“, ė Brazilijos lietuvi gis Radijo valand Radijo gis ū radijo programos, programos, radijo , 1967–06–01,, l. 4. ų , „Md. Sm , „Md. ė iš į Draugas

–1986 m. lei, ė 1155 1158 – iki 1974 m. –1976 iki m. –1979 m. WCAO WCAO m. –1979 –1984 WITHm. – 1149 1151 1153 io kolonijose, Baltimor 1156

jo č ų

n.–1991 spal m. ė

s ė , nr. 1, (1969), 27; Lietuvi 27; (1969), 1, nr. , Visos transliavo 1159 ū WFMM–FM 93,1 WFMM–FM mc., 1980 iki m. . 1152 1157 ų 1160 1150 1154 s se. gis Radijo valand Radijo gis io ė ė ū dienos ose. ose. j ūč ų – FM, 104,– VII, FM, 10:0011:00 – val.Marylando ir Vašingtono DC. apylink 1980 birželio m. 1976 vasario m. Marylando ir Vašingtono DC valsti WBMD750 – kil.VII, 3:154:00 – po piet val. 1986 m. 061986 m m. WBMD – 750 kil. , VII, 10:30 – 10:30 , VII, kil. – 750 WBMD val. 11:00 Nuo1984 vasario m. sausio, WBAL – FM, 97,9, VII, 10:00 val. – 11:00 rugpj VII, 10:00–11:00. rugs m. 1974 123, AM, VII, 10:00 – 11:00 val. ryto, ryto, val. – 11:00 10:00 VII, AM, 123, Marylando ir DC Vašington apylink 1965 lapkri m. Lietuvi , Md. Sm , Md. ė dienomis“, dienomis“, ų nr. 1(290),(1979),23. nr. 6(305),(1980),23. nr. 2(341),(1984),23. nr. 8(418),(1991),23. , nr. 9(158), (1965), 23; Virbelis, M , nr. 7(146),(1974),23. , nr. 1(160),(1976),23. , nr. 2(161),(1976),23. , nr. 1(340),(1984),23. , nr. 1(316),(1986),23. kolonijose, Baltimor kolonijose, ų s ū dienos, nr. 6(145), (1974), 23. dienos dienos dienos dienos dienos, dienos, dienos dienos, dienos dienos, ų ų ų ų ų ų ų ų ų ų ų Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Ibid. Virbelis, M bendradarbiauja su „Lietuvi su bendradarbiauja 1149 1150 1151 1152 1153 1154 1155 1156 1157 1158 1159 1160 1169 250

34. „Amerikos Detroitas 1945–09–08, WJLB, VI, 7:30 val.– 1945 m. Transliavo po 2007 Pirmasis vedėjas – Valdytojas – lietuvių Mičigan 8:00 val. vakaro.1172 1953–09–23, 1945 m rugsėjo m.1186 Harry Kapturauskas, „Amerikos balsas“/“America valstija WJLB, VI, prailginta 15 min. 7:30 – mėn. 8 d.1183 programų direktorė – Lietuvių balso“ n Lithuanian 8:15 vakaro. 1955 m. sausio mėn., VI, 1970 m.1184 Mirga Michaels – Radijo klubas Voice“ 8:30 – 9:15 val.1173 1973 m. 1185 Motuzaitė.1187 1948 „Baltijos Po 3 metų tylos. Lithuanian voice, Vacys Urbonas, ALB Melodijos– Baltic (priemiesti) Inkster Mič. radijo klubo Melodies“, 1958 1957–12–17, WCHB. 1958–01–12, pirmininkas1188; m. „Lietuviškas WCHB, 1440 kil. VII, 9:00–9:30 val. Klubo pirmininkas – balsas“/ ryte. 1958–04–06, VII, 8:30–9:30 val. Vacys Urbonas1189 „Lithuanian ryte.1174 Radijo programos Voice“.1171 Nuo 1958–12–27 pertrauka iki pranešėjas – Antnas 1959–09–201175 Janušis, Programų 1959–09–20 VII, 16:00–17:00 val.1176 direktorius – Jonas sutartis buvo atnaujinta su ta pačia Kriščiūnas.1190 stotim, veikė pagal šį modeli iki Dalyvavo 1960–09–20. 1960–09–20–1962–01– Benduromenės – 21 WCHB, nepatogus laikas, keitinės Spaudos – Radijo pastoviai. Sutrumpintas iki 30 min. suvažiavime.

1171 1970 m, „Amerikos lietuvių balsas“, 25 m. sukaktis, programa, lapai leidinyje numeruoti l.4, ALKA, b. aplankas, Amerikos lietuvių radijas, byla nenumeruota. 1172 1970 m, Amerikos lietuvių balsas, 25 m. sukaktis, programa, lapai leidinyje numeruoti, ALKA, Aplankas, Amerikos lietuvių radijas; A. Grinius, „Detroito Lietuvių Balso Radijo Klubui 40 metų“, Lietuvis Žurnalistas nr.12, (1986). 1173 1970 m, „Amerikos lietuvių balsas“, 25 m. sukaktis, programa, lapai leidinyje numeruoti, l. 5. 1174 1970 m, „Amerikos lietuvių balsas“, 25 m. sukaktis, programa, lapai leidinyje numeruoti l. 21 Pateikiama ir pirmosios po pertraukos 1958 m. laidos stenograma. 1175 Lietuvių dienos, nr. 1 (100),(1960), 23. Visuose metų numeriuose tas pats laikas. 1176 Ibid. 1183 1970 m., 25 m. sukaktis, „Amerikos lietuvių balsas“, programa, l. 21 Pateikiama ir pirmosios po pertraukos 1958 m. laidos stenograma, ALKA, b. aplankas, „Amerikos lietuvių radijas“, byla nenumeruota. 1184 1970 m, „Amerikos lietuvių balsas“, 25 m. sukaktis, programa. 1185 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1186 Visuotinė lietuvių enciklopedija, 12 t., (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007), 483. 1187 1970 m, „Amerikos lietuvių balsas“, 25 m. sukaktis, programa, lapai leidinyje numeruoti l.4. 1188 1970 m, „Amerikos lietuvių balsas“, 25 m. sukaktis, programa, lapai leidinyje numeruoti l.3; „Amerikos lietuvių balsas“, 1945–1970 m. Jubiliejaus programa, 1970 m., BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 1189 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1190 Vacio Urbono laiškas Jurgiui Janušaičiui, dėl „Lithuanian Voice“ programos Detroite atstovų dalyvavimo Bendruomenės – Spaudos–Radijo suvažiavime, 1972–08–07, LSTC/PLA, F. Reg. Nr. 14409, dėžė nr. 1, ap. 4. B. Bendruomenės spaudos ir radio žmonių suvažiavimo 1972 m dokumentai. (Planai, dalyvių sąrašai, atsiliepimai, biudžetas, ect.). 251

Atskilo nuo Amerikos balso lietuviu ALB rama. rama. balso balso ų kaip ALB ALB kaip ė Buvo Amerikos lietuvi klubo radijo sukurta m. 1948 Veik rašai, atsiliepimai, biudžetas, ect.). rašai, atsiliepimai, biudžetas, ect.) ą ą s s ų ų . 1191 s – Spaudos–Radijo suvažiavime, 1972–08–07, s – Spaudos–Radijo suvažiavime, 1972–08–07,

ė ė Helen ė 1195 jas ir ir jas ė

Rauby 1991 m. Kazys Gogelis Gogelis Kazys m. 1991 ved laidos, administratorius laida transliuoja iš pavadintos stoties LIVONIA dalyvavimo Bendruomen dalyvavimo Bendruomen dalyvavimo ų ų 1962 m. pradžios pradžios m. 1962 Direkor 21 Pateikiama21pertraukos ir pirmosios po 1958 laidos stenog m. suvažiavimo 1972 dokumentai. m (Planai, dalyvi suvažiavimo 1972 dokumentai. m (Planai, dalyvi 1958 ų ų

12 (1986). (1986). 12 1194 1948 m. m. , 162. , 162. žinynas ų

, 105 mc., 105 mc., , 1090 AM, 1180

Lietuvis Žurnalistas s spaudos ir radio žmoni radio ir s spaudos s spaudos ir radio žmoni radio ir s spaudos ė ė 1179 “, ų WCAR 1980 galasVII, m. 1178

Pasaulio lietuvi

1182 žta prie pusvalandžio (gal (gal žta prie pusvalandžio l „Lithuanian Voice“ programos Detroite atstov Detroite Voice“ programos l „Lithuanian atstov Detroite Voice“ programos l „Lithuanian 1193 į ; 1972, Naujas laikas VII, 8:15 8:15 VII, laikas Naujas 1972, ; 1972 WQRS–FM, m. 105,1 ė ė 1177 1181 iui, d iui, d č č

WJLB – 1400 kil. VI, 8:30–9:15 val. Vakaro. Buvo skirtas pusvalandis prieš saulei saulei pusvalandis prieš Buvo skirtas leidžiantis. 1962–01–28, WQRS FM VII,8:30–9:00 ryto; 1966-08-28, VII, 8:00–9:00 val. Ryto; 1967–03–26, gr VII, 8:30–9:00val.) ryto; 1969-03-16, Vienos valandos. VII, 8:00–9:00 val. ryto. –9:05 val. ryto. val. –9:05 ryto, val. 8:15–9:05 VII, mc., Detroitas.

1991 WCARm. – 1090 banga val. 8:30–9:00 VII, LIVONIA, ryto. 8:20 – 9:00 val. val. ryto. – 9:00 8:20 VII, 8:15–9:00 ryto. val. 8:15–9:00 VII, 1980 m. lapkritis – 1980 lapkritis m. nr. 1, ap. 4. b. 4. Bendruomen ap. 1, nr. nr. 1, ap. 4. B. 4. Bendruomen ap. 1, nr. ė ė ž Balso Radijo Klubui 40 met ž ė ų ė balsas“, 25 m. sukaktis,programa,25 lapaibalsas“, m. leidinyje numeruoti l. igano ų č Detroitas, Mi

, nr. 1(300),(1980),23. , nr. 10 (418), (1991), 23. , nr. 10 (418), (1991), 23. , nr. 1 (100),(1960),23. 1192 radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo ų dienos dienos dienos dienos ų ų ų ų

„Baltic Melodies“ Detroitas

Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi 1970 „Amerikos m, lietuvi Urbono Vacio laiškas Jurgiui Janušai A. Grinius, „Detroito Lietuvi Urbono Vacio laiškas Jurgiui Janušai „Lietuvi Ibid. Ibid. 35. LSTC/PLA, F. Reg. nr. 14409, d 14409, nr. Reg. F. LSTC/PLA, d 14409, Nr. Reg. F. LSTC/PLA, 1177 1178 1179 1180 1181 1182 1191 1192 1193 1194 1195 252

Paskutinuosius dvejus klubo dalis, klubo metus valandėlę vedė valdybai skilus Anelė Ambrazienė.1196 1955 m. atskilo kaip atskyra programa, vadovaujama H. Rauby.1197

36. „Detroito lietuvių Detroitas, WJBK (AM) VII – 9–9:30 1941–09–01 1948 m.1198 Pirmasis pranešėjas P. Mikas Masys Kairieji radijo klubas“ Mičigano WJLB – AM. Klubas likviduotas Krabaitis, Mikas (Detroitietis) 1954 ir 1955 m.1199 Masys (Mikas Stefanija Masytė Detroitietis), Stefanija Detroito lietuvių Masyte1200. radijo kluba. Pranešėjas 1944-07-02 Pius Krakaitis1201; 1946-07-07 Dr. Palevich.1202

37. „Lithuanian Detroitas, 1952–1953 m. WPAG – 1050 kil. 1950 m. 1215 Transliavo po 2007 Direktorius Ralp Direktorius Ralp Melodies Radio Mičigano, MI VII, 3:00–3:30 val. po pietų.1205 1958 m.1216 m.1218 Valatka vėliau Algis Valatka, 15756 hour“1203 Royal Oak, 1960-02-02, WPAG, 1050 kil, VII, 19731217 Zaparackas.1219 Lesure Ave., Mičigano, 1:00–1:30 p.p.1206

1196 Lietuvių dienos, nr. 10(129), (1962), 23. 1197 Žiūrėti „Amerikos lietuvių balso“ radijo klubas. 1198 Nutrauktos radijo programos transliacijos. 1199 Pranešimai apie visuotini „Detroito Lietuvių radijo klubo“ susirinkimą, LYA, LKP, F. 15808, ap. 2, b. 31, l. 33, 36. 1200 LKP LYA, f. 15808, ap. 2, b. 2, l. 1. 1201 LKP LYA, f. 15808, ap. 2, b. 21, l. 1. 1202 LKP LYA, f. 15808, ap. 2, b. 25, l. 1. 1203 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1205 Lietuvių radijo programos, Lietuvių dienos, nr.1, (1952), 14. 1206 Skelbimas, Draugas, (1960–02–02), 7. 1215 Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuviai, Biografijų žinynas, T 2. (Vilnius, 2002) 432. 1216 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas,163. 1217 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1218 Visuotinė lietuvių enciklopedija, 12 t., (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007), 483. 1219 PLB raštinės rinkti adresai, kontaktiniai duomenys, asmenų sąrašai. (...) lietuvių radijo programų JAV, apie 1981–1984 m., VDU LII, F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16– 17. 253

ų l LŽS. l LŽS. ė ė Lietuvi jimai d jimai jimai d jimai ė ė darbai. darbai. ų ų

. iki 1226 1225 1223 Tada Tada radijo programos, programos, radijo ų 1224 jas vienas. vienas. jas ė n. kos. Kandidat kos. kos. Kandidat kos. ė ė ė

1976 m. balandžio m valdybos nariai: Misiunas, Albert Algis Zaparackas iki 1981 m. Detroite 27 Lieka pagrindinis pagrindinis Lieka ved Algis Direkotrius Zaparackas.

, 34; Lietuvi, 34; 1221 F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16–F.6,B. 6685, ap.1–8, 17. l. 1222 F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16–F.6,B. 6685, ap.1–8, 17. l. 16–F.6,B. 6685, ap.1–8, 17. l. Irena Irena ė ė t , Aida ū , sporto ir ė ė

nr. 1, b. 1971–2004nr. Susirašin m. žinynas nr. 1, b. 1971–20041, nr. b. Susirašin m. ė ų ė ž 1220 lymai. Laiškai pad lymai. Laiškai lymai. Laiškai pad lymai. Laiškai ž ė ū ū ė reporter ų Vida Skiotyt Smalinskait skaut Sventickaite, Ralph Valatka. Algis Zaparackas Bendradarbiai 1984 m. m. 1984 Bendradarbiai Algis Zaparackas, Ant. Lapšys, Edv. Skiotys, Violeta Abari

Brazilijos lietuvi rašai. Kandidatu si Kandidatu rašai. rašai. Kandidatu si Kandidatu rašai. ą ą s s ų ų toj toj ė ė JAV, apie JAV, 1981–1984 VDU LII, m., JAV, apie JAV, 1981–1984 VDU LII, m., apie JAV, 1981–1984 VDU LII, m., ų ų ų radijo programos, programos, radijo ų radijo program radijoprogram radijoprogram ų ų ų , 163. , 163. ,1974–10–20,14409, LTSC/PLA,F. Reg. Nr.D , 163; Lietuvi į

,1974–10–20,F. Reg.14409,, Nr.D LTSC/PLA, į 1212 n. Selen žinynas ė ą žinynas 1986 m. 1986 m. ų Selen ų

ą 1213 1207 Vlad . ą rašai. (...)lietuvi rašai. (...) lietuvi rašai. (...)lietuvi ų ą ą ą radijo radijo n. WMZK – n. WMZK Vlad ė ą s s s ų ų ų ų io m 1982 m. 11 1982 m. m č , 34. Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi mažum 1211 ų ( Ta pati stotis: ( Ta pati 1974-10- . 1209 listams skyrimo.listams Kvietimai teikti kandidatus. Laim listams skyrimo.listams Kvietimai teikti kandidatus. Laim ten pat ir po 1991 m. m. 1991 po ir pat ten os. 1210 žinynas . 1972 m. I, III, V, 8–9 val. g ų 1214 1208 abai 1:00–1:30 val. po po piet val. 1:00–1:30 1981 lapkri m. 7:00–8:00 V, I, III, kil. 1400 AM, vakaro. val. sausiprie I, V, 3:00–4:00 lieka val. vakaro. p 1983 sausiWPON1460 – AM, m. val., 12:00–1:00 III 3:00–4:00, I, kil, vakaro. val. 6:00–7:00 V, 1973WMZK m. – FM, 98,0II, IV 20, Tautini 20, stotis) LŽS Detroito skyriaus pirminink į Brazilijos lietuvi LŽS Detroito skyriaus pirminink į MI AnnArborWPAG – 1050 – VII, kil.,

, nr. 9 (318),(1981),23. , nr. 9 (328),(1982),23. , nr. 9 (332),(1983),23. , nr. 1 (361),(1986),23. , nr. 4(163),(1976),23. , nr. 1 (310),(1981),23.

ų “ radijas

s rinktis adresai, kontaktiniai duomenys, asmen rinktis adresai, kontaktiniai duomenys, asmen rinktis adresai, kontaktiniai duomenys, asmen 1204 ų ų ų ė ė ė radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo , (1972–02–03),5. radijo programos, programos, radijo dienos, nr. 1 (340),(1984),23. ų ų dienos dienos dienos dienos dienos dienos ų ų ų ų ų ų ų ų „Detroito Lietuvi melodij melodij radijas“ „Lietuvišk , nr.1, (1952), 14. Draugas Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi PLB raštin PLB „Lietuvi Lietuvi RalphValatka, Kreipimasis Kreipimasis R. Valatka, raštin PLB Lietuvi „Lietuvi raštin PLB 1204 1207 1208 1209 1210 1211 1212 1213 1214 1220 1221 1222 1223 1224 1225 1226 dienos Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurna Daudžvardžio fondo stipendijos jauniesiems žurna 254

38. Rochesterio Rochester 1950-02-16, WRNY, 10:30 val. 1950-02-16, Transliavo po Henrikas Žemelis, Radijo klubo Rochesterio lietuvių radijo Niujorko ryto.1227 10:30 val. 2007 m.1243 Kun. P. Valiukevičius. pirmininkai: plk. lietuvių radijo klubas. 1954 m. WHEC, 1460 kil. Rochester ryto.1239 Pirmieji pranešėjai: Pranas Saladžius, klubas. „Dainos aidas“ N.Y., VII, 9:00 –9:30 val.1228 iki 1960 m. gruodis Anna Valuk, kun. P. Petras Armonas, Korporacija, 1956 m. kovo.1229 1956 m., VII, 10 metų Valiukevičius, H. Pranas Puidokas, valdoma 9:30–10:00 val. ryto1230; 1966 m., gimtadienis1240 Žemelis1244 Aleksandras valdybos. Ne 9:35–10:00 val. ryto.1231 1985 m.1241 A.Sabaliauskas A. Gečas, Vitolis asmeninė. 1969 m. birželis, WCMF – FM, 96,5 2002-11-091242 Ščiukas1245 Litvinas, Danutė meg. VII, 9:00–9:30 val. ryto;1232 M. Ulinskaitė, P. Krokytė, 1971 m.,VII, 6:00 val. vakaro.1233 Iki Saladžius, P. Puidokas. Raimundas A. 1975 m.1234 Vedėjai: A.Cieminis, Kiršteinas.1247 „Dainos aidas“, 1975 m. balandžio A. Dziakonas, mėn. VII, 9:00–9:30 val. iš ryto. R. Gaidytė, St.Ilgūnas, Stotis: WXXI – FM 91,5 MC.1235 R. Krišteinas, 1983 m. stotis pakeitė pavadinima į B. Krokys, WZZI–FM 91,5 mc. VII, 9:00–9:30 A. Miškinytė, val. iš ryto. 1236 D. Dopelytė –

1227 Izabelė Žmuidzinienė ir R.A. Kiršteinas, JAV LB Kultūros 2002 m. premijų laureatai, Radijo programa “Dainos aidas”, Draugas, Literatūra, menas, mokslas, Nr. 217 (37) (2002– 11–09), 2. 1228 Lietuvių dienos, nr. 5 (44), (1954), 16. 1229 Lietuvių dienos, nr. 3(62), (1956), 27. 1230 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1231 Lietuvių dienos, nr. 1(160), (1966), 26. 1232 Lietuvių dienos, nr. 6, (1969), 16. 1233 Lietuvių dienos, nr.1 (210), (1970), 16; nr.10(219), (1970), 16; Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1234 Lietuvių dienos, nr.2(151), (1975), 23. 1235 Lietuvių dienos, nr.4(153), (1975), 23. 1236 Lietuvių dienos, nr. 1(340), (1984), 23. 1239 I. Žmuidzinienė ir R.A. Kiršteinas, JAV LB Kultūros 2002 m. premijų laureatai, Radijo programa “Dainos aidas”, Draugas, Literatūra, menas, mokslas, Nr. 217 (37) (2002–11– 09), 2. 1240 Radijo klubo valdybos laiškas, Valandėlės 10 m. gimtadienio minėjimo programa, l. 2, ALKA, b. Lietuvių radijo valandėlė Rochesteryje. 1241 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, (1985), 62, 63. 1242 I. Žmuidzinienė ir R.A. Kiršteinas, JAV LB Kultūros 2002 m. premijų laureatai, Radijo programa „Dainos aidas”, Draugas, Literatūra, menas, mokslas, Nr. 217 (37) (2002–11– 09), 2. 1243 Visuotinė lietuvių enciklopedija, 12 t., 483. 1244 Valandėlės 10 m. gimtadienio minėjimo programa, ALKA, b., Lietuvių radijo valandėlė Rochesteryje. 1245 Raimundas Kiršteinas, „Radijo klubas ir skaičiai“, valandėlės 10 m. gimtadienio minėjimo programa, ALKA, b. Lietuvių radijo valandėlė Rochesteryje. 1247 Ibid. 255

Iki Antro pas. Karo. ius č Jonas Dum

ė , , J. , J. ė 1246 nait ė

ū 1249 , L. , R. , G. , M. – ė , R. – , M. ė ius ė ė , G. , G. , J. , J. ė ė ė ė – Bilien – č ė ė , D. , D. , M. , M. – – Whiehaus, – Whiehaus, ė , ė , V. , V. , R. , R. ė ė ė ien ė t ė ė , A. Valuk. č , Žemelien ū ė ė nien t ius, V. t Rochesteryje. ū ien č ū ū iukas, R. Vil R. iukas, ė i č l č č ė Šiurilien A.Sabaliauskas, A.Š

– Di Žmuidzinas. Žmuidzinas. Bendradarbiai: O. Adomaitien Bliudnikas, R. R. Bliudnikas, Berta Draugelis, E. Gerdauskait Jackunskien Gaili Gudas, A. Kurkulis, E. Kurkulis, A. Gudas, Kazlauskait Kutkevi Krigeryt Musteikyt Malašauskait Makauskait B. A.Naujokas, Reivydait Mork Saladži Kasaitien Polinauskait Sedlieckait Skirparyt S. Urbonas– Farrel, R. R. Farrel, S. Urbonas– Vai Rochesteryje. Rochesteryje. ė l ė radijo valand radijo ų radijo valand ?? Jonas Dum ?? Jonas ų . 1939 m jai, H. Ž., ALKA, b. Lietuvi b. ALKA, Ž., H. jai, ė

1237

draužia stotis 30 draužia 1238 ą Fiksuota: Fiksuota: Ten pat iki 1991 m. dol./sav. Nuo 1954 m. fiksuota 1960 WHEC. Reklam jimo programa. Radijo klubo valdybos laiškas l. 2, ALKA, b., Lietuvi b., ALKA, 2, l. laiškas valdybos klubo Radijo programa. jimo Praneš Radijo programa. jimo ė ė a j Bruklinas, Niujorko valsti iaus , nr. 1(411),(1991),23. č s 10 m. gimtadienio min gimtadienio m. 10 s min gimtadienio m. 10 s ė ė l l dienos ė ė ų „Savas pas sava“, sava“, pas „Savas Jonas Dum

Lietuvi Valand Valand Ibid. 39. 1237 1238 1246 1249 256

radijo laida Brooklyn.1248 40. „Echoes of Newark N.J. 1941 m. WBNX 1350 kil. VI, 4:30– 1941–08–02 1256 1944 m. Steigėjas J. Stukas. Steigėjas J.J. Kai kur Lithuania“ radio Naujojo 4:45 val. vakaro.1252 Direktorius Stanley A. Stukas.1262 teigiama, kad program1250. Džersio WBNX, 1380 kil. 5000 Watts, VI, Pocius, Pranešėja Anna (Kol J. Stukas Pocius laida „Lietuvos valstija 4:30–5:00 vakaro.1253 Pocius.1257 buvo užsidarė, dėl garsai“.1251 1942-10-25, WBNX, 4:30–5:00 val. Vedėjas Stasys kariuomenėje) finansinių Po to 1945 m. vakaro.1254 Pocius1258 Stasys ir Ona sunkumu ir „Lietuvos 1945 m. šeštadieniais 3:00–3:30 val. J. J. Stukas vedėjas ir Pociai ir Radijo paramos atsiminimų“ vakaro, iš WEVD stoties. Jau kaip kalbėtojas1259 Draugija1263 trukumo. Memories of Lithuania.1255 Koresp. – H. Lietuvos garsai Taigi Pečiuriūtė, Patarėjas – radio draugijos greičiausiai J. J. Stankus, Pijanistė – valdyba: pirm.– Stuko palikta Marytė Šlikaitytė.“1260 Kazys Strolis, programa, jo Renginius organizuoja Vice. pirm. – nesulaukė, kai Newarko „Lietuvos Jonas Pravilionis, grįžo iš Garsai“ radijo draugija rašt. – Marytė kariuomenės ir choras 1942 m., Matulis, Vice. 1944 m. 1265

1248 Iškarpa, Tėvynė, 1939–04–01?, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1250 Skrajutė, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1251 1943–11–12 iškarpa, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1252 Skrajutė, pranešimas apie pirmąją laidą, 1941–08–02, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1253 Skrajutė, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1254 Skrajutė, „Lietuvos garsai radijo draugijos operetė ir koncertas“, 1942–10–25, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1255 Skrajutė, pavasario koncerto programa, 1945–04–22, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1256 Kvietimas į radijo 40 gimtadienį, žurnalas, l. 21, ALKA, b. „Lietuvos prisiminimų“ radijas. 1257 Skrajutė, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas; Lašas P. Žilevičiui, nuo Onos Pocienės, kvietimas į renginį, 1944–04–20, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1258 „Lietuvos garsų“ radijo koncerto programa, 1944–04–23, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1259 Skrajutė, informacija apie pirmąją laidą, 1941–08–02, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1260 Lietuvos garsų radijo koncerto programa, 1944–04–23, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1262 Skrajutė apie pirmąją laidą, 1941–08–02, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1263 Pasveikinimas, Lietuvos garsų radijo koncerto programa, 1944–04–23, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1265 J. Žilevičiaus tekstas: Naujas radio kultūrinis židinys, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 257

ų

1294 anauskas anauskas ta, Alg. ta, Alg. č ū iaus asmeninis asmeninis iaus iaus asmeninis asmeninis iaus Ka Taip pat vadovavo laidai “Music Lithuania” of Prie stoties buvo radijo ansambilis R M. ir chor. Liudas Stukas č č

1264 . ė “ radio “ radio ų s ė l Kastantas ė – , leidinys,1991,ALKA, l. 6, tos“ ū statas: Org. irm. irm. ą „R organizacijos s Direktorius – J. – J. Direktorius – pirm. Stukas, Jonas Liudvinaitis, v. Dr. Jack J. Stukas J. Stukas Dr. Jack direktorius. 1953-02-08 Lietuvos atsiminim valand rašt. – K. Ivašauskait p radijui ų s

mis), iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus ė ė č anauskas. anauskas. d č 1290 ė . jas J.J. jas

ė ė ja Irena ja Irena 1261 ė jimo programa, 1986–04–27,4, l. BLKM, Lithuanians ė iaus asmeninis archyvas. archyvas. iaus asmeninis č laidos ved laidos Kazys Vasiliauskas, Ka Algirdas Dr. Jack J. Stukas, J. Stukas, Dr. Jack Talkino: direktorius. Jonas Valaitis, Alfonsas Petrutis, Vitalis Žukauskas (Rubrika–D Anupro gimin 1981 talkininkavo m. praneš Veblaitien Stukas. huania“ ir „Music of Lithuania,b. Lietuvos prisiminimALKA, archyvas, byla be numerio, byloje puslapiai nenumeruoti. nenumeruoti. puslapiai byloje be numerio, byla archyvas, ų sukakties min sukakties ų

50 m. sukakties Lietuvos atsiminim Lietuvos sukakties m. 50 1289 . ė 1994 m. J. Stukas J. Stukas 1994 m. mir

radijas. radijas. , (Santa Barbara, Kalifornija 2001), 358–359. 1286 ų “ radijo 45 met 1287 ų

1288 iant jimas jimas č ė New Jersey valstijoje“, ė 1945 m. 1944-08-16. 1981-05-16 1991 m. šven m. 50 2000 laidos min m. 40 “ s tvirtov ų ė m., „Lietuvos atsiminim „Lietuvos m., “ radijo draugijos ir choro, 1942–04–26, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, 1942–04–26, choro, ir draugijos radijo “ ų jimo leidinys,jimo J. Stuko l. 15, personalij ALKA, ; n. Niujorke ir ė ė 1271

jo m ė . Dr. Jack K. Stukas, Director. Dvi laidos: „Memories of Lithuania“ ir „Music of Lithuania. Radijo štabo nariai – Irena Irena – nariai štabo Radijo Lithuania. of „Music ir Lithuania“ of „Memories laidos: Dvi Director. Stukas, K. Jack Dr. . ė 1268 . Dr. Jack K. Stukas, Director. K.Lit Stukas, Jack Dvi of „Memories Dr. laidos: .

ė 1272 1950 VI,m. 4:45–5:30 val. ; 1952 m. “ radijui min “ radijui „Lietuvosgars „Lietuvos garsai“ radijo draugijos ir choro, 1942–04–26, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, 1942–04–26, choro, ir draugijos radijo garsai“ „Lietuvos ų kortel ą ą ė 1269 1270 kortel , Nr. 1, (1952), 14. anauskas, rašyta anauskas, 1976 ė č 1949-05-15 WEVD, 1330 VI, kil. 5:00–5:30 val. vak.,(FM) WGYN 20000 vat.97, 9 meg. III, 5:30–6:00 vakaro. val. radio valanda, WEVD, 1330 kil. ir 1955 m. „Lietuvos atsiminim „Lietuvos 1955 m. 1954 m. rugs 1954 m. Niujersije. WEVD –Niujersije. 1330 kil. WEVD AM ir FM – 97,9 VI 4:30 – 5:30 val.meg., vakaro. 1949-11-20, WEVD, 1330 kil. Stotis N.J, VI, val. 5:00–5:30 Hillside, vak. vak. n., BLKM, Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 241a/14c. p 2–3, media, Audio and Lithuanians n., BLKM, ė dienos , rengiam

, rengiam ų ir vizitin ir ų ų į ir vizitin į jo m 1267 ė tos“ pavasariotos“ koncerto programa, 1949–05–15, LTSC/ŽKM, b. segtuvas, neaprašytas Radijas, Žilevi Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, 1949–11–20, programa, baliaus tos“ ū ū Lietuvi

Bruklyno Niujorko Naujojo Džersio, Vašingtono valstijoje, Konektikute. Potencialus klausytoju ratas 100,000 Making it in America – A SourcebookMakingA America – it in on Eminent Ethnic Americans operos bali operos operos bali operos radijas, Algirdas Ka Algirdas radijas, į į ų „Lietuvos Atsiminimai“ radijo valanda – Lietuvyb rinis archyvas, byla be numerio, byloje puslapiai nenumeruoti. nenumeruoti. puslapiai byloje be numerio, byla archyvas, , 1983 m. Rugs, 1983 m. , „ ū , nr. 1, (1952), 14. , nr. 7(46),(1954),16. “ ų ė ė

ų radijo 40 gimtadien radijo 40 gimtadien į ien vyn į 1266 č ė –kvietimas –kvietimas –kvietimas –kvietimas T dienos dienos ta“ kult , Dr. Stukas su žmona Loreta, Julius Veblaitis. l. 3, ALKA, b., Lietuvosprisiminim b., Julius Veblaitis. Loreta, l. 3, ALKA, su, Dr. Stukas žmona ė ė ų ų ū ė klubas klubas „Radio Cultural Clube“ radijas / radijas of „Memories Lithuania” radijasJ. Stuko „R „Lietuvos atsiminim Lietuvi Lietuvi Skrajut Skrajut sukakties 1991 „Lietuvos 50 m. m. atsipinim Iškarpa, lietuviško J. Stuko radijo „R lietuviško J. Stuko radijo „R programos, radijo Lietuviu atsiminim Lietuvos Kvietimas Z. Juškevi AlliottBarkan, Robert Kvietimas Ibid.,16. 40.1 40.1 radijas. radijas. 1261 1264 1266 1267 1268 1269 1270 1271 1272 1286 1287 1288 1289 1290 1294 archyvas. archyvas. Veblaitien J. Stuko personalijJ. Stuko archyvas. archyvas. and Audio2–3, p 241a/14c. media, 258

97,9 meg., VI, 4:30–5:30. Taip pat Kun. Dr. Stasys Gagas, trustesai – polkučių valandėlė, kuriai vadovauja Valiušaitis.1291 Mykolas Klimas, J. Stukas, WVNJ, 620 kil. VII, 2:00– Talkininkas Alfas Mečislovas 2:30 val. po pietu.1273 Petrutis.1292 Razgaitis, 1956 m. spalio mėn. WEVD,VI 1:00 spaudos val. – 2:00 val. po piet. 1274 sekretorius – 1957 m. sausio1275; 1958 m. WEVD Juozas 1330 kil. ir FM – 97,9 mgc., VI, Prapuolenis.1293 4:00–5:00 val. po pietu1276 1960 m. VI, 5:00–6:00 val. vak.1277 1972 m. VI, 4:00–5:00 val. vak.1278 . 1978 m. WEVD VI 4:00–5:00 val. vak. ir 7:00–8:00 val. vakaro.1279 1980 m. WEVD AM, 1330 kil., VI, 4:00–5:00 val. vak. ir FM – 97,9, VI, 7:00–8:00 val. vak.1280 1981 m. balandžio, WEVD, FM, 97,9. VI, 8:00–9:00 val. vak.1281; 1983 m. V, 10:00–11:00 val. vak.1282

1273 3 metinio pavasario koncerto programėlė, 1955–05–01, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1274 Lietuvių dienos, nr. 8 (67), (1956), 27. 1275 Lietuvių dienos, nr. 1(70), (1957), 27. 1276 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163; Lietuvių dienos, nr. 1–10, (1958), 27. 1277 Lietuvių dienos, nr. 9 (108), (1960), 26; Lietuvių dienos, nr., 1(200), (1970), 16. 1278 Lietuvių dienos, nr.10(129), (1972), 16. 1279 Lietuvių dienos, nr. 4(283), (1978), 23. 1280 Lietuvių dienos, nr. 9(308), (1980), 24. 1281 Lietuvių dienos, nr. 4(313), (1981), 16. 1282 Lietuvių dienos, nr. 2(331), (1983), 24. 1291 Ibid., 19. 1292 Alfonco Petručio biografija, ALKA, b. Alfoncas Petrutis, viduje segtuvas: Lietuviu studentų korp. „Šviesa“ Bonoje V.Vok. 1946–1949 (Medžiaga). Nedatuotas dokumentas, nenumeruoti puslapiai. Mašinraštis. “Lindene sukūrė vaidintojų grupę, sutelkusią pajėgiausius New Jersey valstybės lietuvius scenos meno mėgėjus; dalyvavo įvairiose programose bei pastoviai talkininkavo Jokūbui Stukui vesti LIETUVOS ATSIMINIMŲ radijo valandą (I.Ė.: prierašas ranka) per WEVD stoty NY.” 1293 Liet. Radio valandėlės „Rūtos“ kultūros organizacijos 12–tojo metinio žiemos koncerto ir baliaus programa, 1953–02–08, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 259

ų

ų sukakties sukakties ų Taip pat vadovavo laidai “Lietuvos atsiminim radijui/ Memories of Lithuania” Gyvenimo Auksinio Gyvenimo ų “ radijo 45 met “ radijo 45 ų 50 Met Dr. Jack J. Stukas J. Stukas Dr. Jack Dirbo direktorius. šiame prof. unievrsitete. archyvui. 1986–07–18,b. BLKM, ą radijas. radijas. ų

1311 jimo programa,jimo 1986–04–27, b. l. 6, BLKM, Lithuanians ė Dr. Jack J. Stukas, J. Stukas, Dr. Jack direktorius. sukakties min sukakties ų anauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminim „Lietuvos 1976 m., rašyta anauskas, č

is patalpomis ir prašymas rezervuoti viet ir prašymas is patalpomis 1310 Transliavo1991 po m.

radijas. radijas. 1309 ų – “ radijo 45 met “ radijo ų

1307 1308 radijas. radijas. radijas, Algirdas Ka Algirdas radijas, ų ų 1963 m. 1964 1981- m. 05-16 1989-05–19

į

, (1989–05–19), 6. 1283 k. ų Draugas SetonHall angl į ų n. VII, 2:00–3:00 n. n. ė ė , 89,5, FM, I, 8:00– , 89,5, FM, į ; 1975 7:30–8:30 m. Stanley Balzekas. Sveikinimas su naujom su Sveikinimas Stanley Balzekas.

1298 1285 . Dr. Jack K. Stukas, Director. Dvi laidos: „Memories of Lithuania“ ir „Music of Lithuania. Radijo štabo nariai – Irena Irena – nariai štabo Radijo Lithuania. of „Music ir Lithuania“ of „Memories laidos: Dvi Director. Stukas, K. Jack Dr. . .

ė ; Dingo spaudoje spaudoje Dingo ; ų . Dr. Jack K. Stukas, Director. Dvi laidos: „Memories of Lithuania“ ir „Music of Lithuania“, ALKA, b. Lietuvos prisiminim Lietuvos b. ALKA, Lithuania“, of „Music ir Lithuania“ of „Memories laidos: Dvi Director. Stukas, K. Jack Dr. .

1284 ė . 1297 ą 1299 1296 kortel ė kortel ė anauskas, rašyta 1976 m., „Lietuvos atsiminim 1976 m., rašyta anauskas, č val. vak. val. program 1988 m. spalio m spalio 1988 m. 1970 WSOU–FM, m. 89,5, I, 8:00– vak. val. 9:00 1991 m. sausio m 1991 m. piet po val. 1966 m. vasario men. Ten pat, I, 8:05 8:05 I, pat, Ten men. vasario m. 1966 vak.. val. WSOU – FM, 89,5 meg., I, 9:30 val. 9:30 val. I, 89,5 meg., – FM, WSOU vakaro. 1964Hall Universiteto Seton m. stot Universiteto stot stoties šios Iš vakaro. val. 9:00 transliavo daug met 1986 kovom. 1330 – WNYM AM, kil. , IV, 7:00–8:00 val. vakaro ir vizitin ir į ir vizitin ir draugija nusipirko, WNYM“, į ų

o j o j 1295 au N South Orange, Orange, South N.J. Brooklyn Niujorko valstijoje, Naujasis Džersis, Vašingtone, evangelik radijas, Algirdas Ka Algirdas radijas, ų ų , (1991 05 19), 17. , nr. 1(411), (1991), 23; Loretta I. Stukas, A Golden jubilee of Lithuanian Radio programming, Lietuvos atsiminim Lietuvos programming, Radio Lithuanian of jubilee Golden A Stukas, I. Loretta 23; (1991), 1(411), nr. , , nr. 3(363),(1986), 16; J. Stuko laiškas, , nr. 8(398),(1988),23. , nr. 1(411),(1991),23. , nr. 9 (148),(1964),26. , nr. 2(161),(1966),26. , nr. 1(200),(1970),16. , nr. 4(153), (1975), 23; nr.10(159),(1975), 23; Lietuvos atsiminim radijo 40 gimtadien radijo 40 gimtadien radijo 40 gimtadienio programa, l. 23, ALKA, b. Lietuvos prisiminim Lietuvos b. ALKA, 23, l. programa, gimtadienio 40 radijo į į į dienos dienos dienos dienos dienos dienos dienos dienos , Dr. Stukas su žmona Loreta, Julius Veblaitis. l. 3, ALKA, b. LietuvosprisiminimJulius Veblaitis. Loreta, l. 3, ALKA, su , Dr. Stukas žmona ų ų ų ų ų ų ų ų ė „The Music of „The Music Lithuania“ jimo programa, 1986–04–27, l. 6, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 241a/14c. p 2–3, media, Audio and Lithuanians b. 6, BLKM, l. 1986–04–27, programa, jimo Lietuvi Lietuvi ė Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi Lietuvi atsiminim Lietuvos Kvietimas Kvietimas Iš arti ir toli, „Ispan Kvietimas blaitien ė 40.2 40.2 min Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c. 241a/14c. p 2–3, media, Audio and Lithuanians Jubiliejaus, programa 1283 1284 1285 1295 1296 1297 1298 1299 1307 1308 1309 1310 1311 radijas. radijas. V and Audio2–3, p 241a/14c. media, 260

Džersio pranešimas 1980 m. balandi1300 iki valstijoje, 1981 m. spalio mėn., WSOU – FM, Konektikute. III, 6:05–7:00 val. vakaro. 1301; 1984 m. VII, 2:05–3:00 val. po piet.1302; 1986 m., 1:05–3:00 val. po piet1303; 1987 m. rugsėji, I, 6:00–7:00 val. val. vak.1304; 1988 m. VII, 1:05–3:00 val. po piet.1305; 1988 m. spali, I, 7:30– 8:00 val. vak., poto transliuojama Lietuvos atsiminimų radijo programa.1306 1991 m. sausi, VII, 1:00–2:00 val. po pietų. 41. Vinco Niujorkas, WBNX Fiksuota: ?? Vincas Matusevičius Vincas Vinco Marusevičiaus Naujasis D- 1350 klt. VI – 9 val. ryto. 1939 m. 1312 Matusevičius Marusevičiaus programa žersis. programa Girdima ir Pensilvanijos ir Konektikuto valstijose. 42. „Voice of the Niujorkas, 1938-06-14, WCNW 1500 kil. 1935 m.1320 Voice of the Jonas Valaitis1323 Jonas Valaitis Lithuanians“, Naujasis (Brooklyn N.Y.), II, IV, VI, 5:30 val. 1939 m.1321 Lithuanians, Jonas Giraitis veda Jono Valaičio Džersis. vak., pradeda transliuoti 1938-06- programą WHOM.1324 14.1314

1300 Lietuvių dienos, nr. 4(303),(1980), 24. 1301 Lietuvių dienos, nr. 6(317), (1981), 16. 1302 Lietuvių dienos, nr. 2(341), (1984), 16. 1303 Lietuvių dienos, nr. 3(363), (1986), 16. 1304 Lietuvių dienos, nr. 7(377), (1987), 23. 1305 Lietuvių dienos, nr. 4(384), (1988), 23. 1306 Lietuvių dienos, nr. 8(398), (1988), 23. 1312 Niujorko ir Naujojo Džersio apylinkėse veikiančios radijo laidos, Vienybė, (1939 11 24), 3. 1314 Ibid. 1320 JAV lietuviai, Jonas Valaitis. 1321 Niujorko ir Naujojo Džersio apylinkėse veikiančios radijo laidos, Vienybė, (1939 11 24), 3. 1323 Niujorko ir Naujojo Džersio apylinkėse veikiančios radijo laidos, Vienybė, (1939 11 24), 3. 1324 Reklaminė skrajutė N.J. Lietuvių Radio 6 metu sukakties koncertas, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 261

, Lietuvis , Lietuvis

1346 s Žiburio“ s Žiburio“ ė s Žiburys New Yorke“ ė „Laisv radijo klubas klubas radijo R. Kezys direktorius

1325

jas ė 1326 . ė nas, L. ū , B. Bieliukas. , B. Bieliukas. ė kalbos sekcija – sekcija kalbos s žiburys, nenumeruotas. nenumeruotas. s žiburys, iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus ė ų č s žiburys, nenumeruotas. nenumeruotas. s žiburys, ė Ona Valaitien Joseph Ratkus – Ratkus Joseph John ir direktorius praneš Giraitis – 1966 kovo–20 m. d. J. Balk prel. Šileikait – V. Strolia, Muzika Angl A. Mažeika, Direktorius ir liet. iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus č

ą ų R. iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus ę č darb

ė 1322 s žiburys“. s žiburys“. ė orko lietuvi orko j iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus č nauju iaus asmeninis archyvas. asmeninis iaus ą č 2002 geguž m. Kezys baig transliuota 1935– 1945 m.

radijo programoje „Laisv J pavadinimu „Niu s žiburys, nenumeruotas. ė s žiburys, nenumeruotas); Antanas Diržys, „Laisv Diržys, Antanas nenumeruotas); žiburys, s ė

Firs

1338 1339 iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus č 1973 m. 1966-03-20 1966-03-20 LWRR Broadcast s programa, 1976–04–25,b.Laisv ALKA, l. 11, , (1939 11 24), 3. ė ė Vienyb iaus asmeninis archyvas. archyvas. iaus asmeninis č , 1991–04–23. Ant radijo laidos blanko, ALKA, b. Laisv ą

, 34.

105,9bangomis,

ka už auk 1319 1318 1316 ė 1328 1315 ios radijo laidos, 1317 č sukakties koncertas, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, koncertas, sukakties s programa, 1991–04–20,s l. 10,b. ALKA, Laisv s programa, 1991–04–20, 1l. (ALKA, B. Laisv ų ė žinynas ė ų s žiburys Jubiliejaus 10 m. švent ė 1966-03-20, VII, 10:00–11:00 val. WHBI, FM Niujorkas. 1939-09-03,WHOM, 1450 kil. VII, val. 9:00 WCNW 1500 kil. II, IV, VI, 5:30 val. 1500 kil. VI, WCNW IV, II, N.J. valstijos)(N.Y. ir po ir piet. WHOM 1430 kil. VII, 9:30 val. Penn. Ir ir Conn. (girdima valstijose). 1943 Sekmadienio rytais m. WHOM. 1943-09-02, WWRL, 1600 kil., IV, 7 val. vak. ir WEVD, 1330 kil. VI, 3 vakaro. val. 1941-09-28, WBNX – 1350 kil. VII, VII, kil. – 1350 WBNX 1941-09-28, šita ar (Neišku vak. val. 4:30 programa). , (1943–08–26), iškarpa, segtuvas,LTSC/ŽKM, b. neaprašytas Radijas, Žilevi se veikian se ė ė Radio 6 met Radio

se se ų ė Vienyb , 1939–09–03,LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Žilevi Radijas, ą Brazilijos lietuvi Girdimas: Niujorke, Naujojo ir Džersio Konektikuto apylink Girdima Girdima Pensilvanijoje ir Konektikuto valsijose piknik

į N.J. N.J. Lietuvi ė radio balsas, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, balsas, radio Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, 1939–06–14, balsas, radio 1313 ų ų darbo pelnas“, pelnas“, darbo radio radio

ų ų s Žiburio“ skrajut ė 1327 ė radijo programos, programos, radijo , Lietuvi , , kvietimas Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, (1941–09–28), voice, radio Lithuanian Newark , Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. , LTSC/ŽKM, Lietuvi , ė ė ė ė ė ų 9 (1980) 28. s žiburio Radio Jubiliejaus25 m. švent s žiburio Radio Jubiliejaus 25 m. švent ė ė Romo Kezio Romo „Laisv radijas, „Lithuanian review World radio“ „Lietuvi balsas“ – „Radio of voice Lithuanians“

Lithuanian World Review Radio, Laisv Radio, Review World Lithuanian Skrajut Skrajut NiujorkoNaujojo ir Džersio apylink Reklamin Skrajut met „Dešimt Valaitis. Jonas JAV lietuviai, Skrajut Skrajut Laisv Laisv Lietuvi Pad Palubinsko, Vyt. kun. nuo Keziui, R. Laiškas, 43. žurnalistas 1313 1315 1316 1317 1318 1319 1322 1325 1326 1327 1328 1338 1339 1346 262

1966 m. birželi, VII, 8:30–9:30 val. 1976-04-25, 10 radijas“ perėmė dr. Kalbos vedėjas R. ryto1329; 1966 m. 11, jau nuo 9:00 – m. sukaktis1340 Giedrė Kumpikaitė Kezys.1345 10:00 val. ryto1330 1980 m.1341 ir tęsia iki šiol.1344 1968 m. sausis., VII, 2:00 – 3:00 val. 1985 m. 1342 po pietų.1331 1991–04–201343 Nuo 1970 m. gegužės mėn.1332 1973 m. 1976 m.1333, 1980 m.1334, WHBI– FM 105,9 VII, 9:00–10:001335 iki 1986 m. 1986 -4 -8, WNWK – FM, 105,9. VII, 9:00–10:00 val. ryto. 1336 – tikrai ten pat iki 1991 m. galo.1337 44. „Hartvigo Amsterdamas, 1956 m., WCSS, 1490 kil. VII, 7:00– 1948 m. 1964 m. balabdžio Jonas Hartvigas, Leonas Hartvigas Hartvigo radijas“ Niujorko 8:00 val. vak.1347 1959-06-001349 mėn. laikinai Leonardas Hartvigas, radijas valstijoje 1964 m. balabdžio mėn. pranešama, nutraukta.1350 (Juozas Olšauskas, kad programa laikinai nutraukta.1348

1329 Lietuvių dienos, nr., 6 (165), (1966), 26. 1330 Lietuvių dienos, nr., 8(167), (1966), 26. 1331 Lietuvių dienos, nr., 1, (1969), 27. 1332 Lietuvių dienos, nr., 5(204), (1970), 16. 1333 Lithuanian World Review Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, l. 1, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 1334 Antanas Diržys, Laisvės Žiburys New Yorke, Lietuvis žurnalistas, 9, (1980), 28. 1335 Lietuvių radijo programos, Brazilijos lietuvių žinynas, 34. 1336 Laisvės Žiburio Dvidešimtmetis, Draugas, (1986 04 18), iškarpa, R. Kezys, Nuo Vištyčio iki New Yorko, nenumeruota 1986 m. prisiminimai; Lietuvių dienos, nr. 4(364), (1986), 16; Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, 2, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas; Sveikinimo laiškas R. Keziui nuo Vysk. Pauliaus A. Baltakio, Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 3, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 1337 Lietuvių dienos, nr. 8(418), (1991), 23. 1340 Lithuanian World Review Radio, Laisvės žiburys 10 m. Jubiliejaus šventės programa, 1976–04–25, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 1341 Antanas Diržys, Laisvės Žiburys New Yorke, Lietuvis žurnalistas, 9, (1980), 28. 1342 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, 1985 m. l. 62, 63. 1343 Laisvės žiburio Radio 25 m. Jubiliejaus šventės programa, 1991–04–20, l. 1, ALKA, b. Laisvės žiburys, nenumeruotas. 1344 Mirė garsus išeivis žurnalistas R. Kezys, 2015 01 20, in: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/90459/mire–garsus–iseivis–zurnalistas–r–kezys. 1345 Ibid., 10. 1347 Lietuvių dienos, nr. 3 (62), (1956), 26. 1348 Lietuvių dienos, nr. 4(143), (1964), 26. 1349 Hartvigo radijo laidoje. Fotografija, laidoje paminėta A. Vanagaičio mirties metinės 10 m, Margutis, nr. 6, (1959), 7. 1350 Lietuvių dienos, nr. 4(143), (1964), 26. 263

iaus č

, nr.9, (1950), (1950), l., nr.9,

dienos ų 1367 Lietuvi tas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, tas segtuvas, J. Ginkus

ė

steig į 1364

1365 , E. , E. direktorius, direktorius, , K. Marma, Marma, , K. ė ius, Ad. 1351 ė ius – ų č radijo č ų iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus iaus asmeninis archyvas. archyvas. asmeninis iaus č č Darbuotojai: Ad. Ad. Darbuotojai: Jezavitas – muzikos V. direktorius, Ubarevi pranešim – Ginkus J. P. direktorius. Lietuvi kuria draugija, Jonas Urbonas Jonas Urbonas svecias?). Bendradarbiai: Vyt. Urbarevi Jezavitas, R. Kurdinaitis, St. Zostautait Bernotait Juozas Ginkus.

1363 n. ė 41–06–20, LTSC/ŽKM, b. neaprašy 41–06–20, io m č nr. 6, (1959), 7. 1956 m. pabaigoje. pabaigoje. m. 1956 Lapkri

Margutis, 1362

ta 2017–03–09. ė r 1361 1360 ū s 10 m, s 10 jo Adomo Jazavitos, 19 Jazavitos, Adomo jo ė ė 1928 m. 1931 m. 3 m. 1939 m.

1939 m. gimtadienis

, (1939 11 24), 3. , (1939 11 24), 3. , (1939 11 24), 3. 1355 ė ė ė

1359 1356 . . ų ų io mirties metin Vienyb Vienyb Vienyb ; 1954 m., ; 1954m., č t. Don. Šulaitis, J. Ginkaus nuotrauka prie mikrofono studijoje, Leidinio viršelis, 1357 ; 1955 m. stotis stotis m. 1955 ; 1358 ta A. Vanagai ta ė

ios radijo laidos, ios radijo laidos, ios radijo laidos, č č č , 1939–11–31, iškarpa, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, iškarpa, 1939–11–31, , 1354 dienos,1956, nr. 9(68), l. 26. ė ų , (1931–11–13), iškarpa, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevi Radijas, segtuvas, neaprašytas b. LTSC/ŽKM, iškarpa, , (1931–11–13), , nr. 1, (1952), 14. ė 1939 WCNWm. 1500 kil., I, 8:15 vakaro val. 7 IV, vakaro, val. (gal?). 1952WWRL m. – 5000VI, kil., po piet. val. 2:00–3:00 III, 10:00 val. vak. val. 10:00 III, 1941 WCNW,m. 1600 kil. I, 8:30– val. 7:00–8:00 IV, vakaro; val. 9:00 vakaro. val. 6:30–7:00 VI, vakaro; ta pati, VI, 1:30 val. po piet po val. 1:30 VI, pati, ta 1951 m. WWRL1951 1600 m. kil. stotis Niujorke, VI, 2 val. po piet vyn ė Vienyb se veikian se veikian se veikian se T ė ė ė dienos ų Lietuvi sukaktis“, sukaktis“, , nr.65, (1951 12 14), 6; Nuotraukos au ų , nr. 66, (1951 12 66, (1951 18), 6. , nr. Bruklinas NY. Niujorko valstija iui, nuo Lithuanian–American radio broadcasts, muzikinio ved muzikinio broadcasts, radio Lithuanian–American nuo iui, č

, nr. 5 (44), (1954), 16. , nr. 3(52),(1955),26. nr.1,, 1956 l. 16; m., Lietuvi , (1939–03–15). radijo 1352 ė ė ų 1353 Darbininkas l Darbininkas ė radijo draugijos pranešimas, pranešimas, draugijos radijo dienos dienos dienos ų ų ų ų Vienyb ; „Lietuvi J. draugija“ Ginkaus

Juozo Ginkaus Ginkaus Juozo radijo valand

Ibid. Lietuvi Lietuvi Lietuvi Hartvigoradijo laidoje. Fotografija, laidojepamin http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija ži NiujorkoNaujojo ir Džersio apylink Laiškas J. Žilevi Skelbimas, programos, radijo Lietuviu NiujorkoNaujojo ir Džersio apylink Ibid. program radio „Ginkaus Lietuvi Skelbimas, NiujorkoNaujojo ir Džersio apylink 45. titulinis. 1351 1352 1353 1354 1355 1356 1357 1358 1359 1360 1361 1362 1363 1364 1365 1367 asmeninis archyvas. asmeninis 264

dr. A. Kairys ir J. Sodaitis“1366 46. „Your favorite Pitsburgas WAMO – 860 kil. VII, 11:30 – 19501370 1959 m.1372 Prodiuseris ir Pranas Lithuanian and Pensilvanijos Pittsburghs Country and Western 1958 m.1371 pranešėjas – Pranas Saldukas1374. American Melody valstija Music Station.1369 Saldukas.1373 Hour“1368 Pranas Saldukas 47. Wilkes Barre, Pa. Wilkes Barre, Wilkes Barre, Pa. – WILK – 980 kil. Fiksuota: 1958 Vedėjas adv. J. J. Verbalio Pensilvanijos VII, 12:05–12:30 val. po pietų.1376 m.1377 Verbalis1378 radijas1375 valstijoje, PA.

48. Petronės Filadelfija WHAT 1310 III – 9 val. vakare. 1933 m. 1951 m. Petronė Antanaitienė Petronė Antanaitienės Pensilvanijos Fiksuota: 1939 D. Antanaitis. Antanaitienė. programa, valstijoje, PA. m. 1379 P. ir D. Antanaičių radijo programa

1366 Juozo Ginkaus radijo valandos dvidešimtmečio paraštėje, Vienybė, (1951–03–17), iškarpa, LTSC/ŽKM, b. neaprašytas segtuvas, Radijas, Žilevičiaus asmeninis archyvas. 1368 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1369 Ibid. 1370 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 1371 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1372 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 1373 Ibid. 1374 Ibid. 1375 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 164. 1376 Ibid. 1377 Ibid. 1378 Ibid. 1379 Niujorko ir Naujojo Džersio apylinkėse veikiančios radijo laidos, Vienybė, (1939 11 24), 3. 265

ius. č Staniškis. Staniškis.

kis. Antanas Antanas kis. ė ius. K. Stefanavi K. ius. č

. 1387 1393 jai: J. Maceina ir ė Julija Dantien adv. Thomas E. adv. Thomas Mack

Kontaktinis asmuo, A. Gaigalas Henrikas Savickas. Savickas. Henrikas

1386 K. Stefanavi Staniš K. Antanas Transliavo po 2007 m. Ved

ta 2017–03–09. ė r 1384 1385 1388 1389 1392 1383 ū Fiksuota: 1939 m. Fiksuota: 1939 m. 1953 m. Fiksuota: 1958 m. 1973 m. 1958 m. , 163. , 163. , 163. , 163. , 163. , (1939 11 24), 3. ė žinynas žinynas žinynas žinynas ų ų ų ų Vienyb

, 34. , 34. 1381 Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi .

ų ios radijo laidos, 1391 č 1382 žinynas žinynas ų ų WDAS – 1400 kil. VII, 3:30 – 4:00 po piet val. Iš Hazeltono WAZI 1400 VII – 12 dienos val. 1973 m. WTEL–AM1973 m. VI, 860, 13:30 – 14:30. WTEL 1310 III – 7 val. Vakaro ir VI VI ir Vakaro – 7 val. III 1310 WTEL vakaro. 8 val. –11:00 1:30 VII, kil. – 1540 WPTS val. ryte.

se veikian se ė , 12 t., 483. e, PA. e, PA. j j o o j j Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi Pittston, Filadelfia, Pensilvanijos valsti Filadelfia, Pensilvanijos valstijoje, PA Filadelfia, Pensilvanijos valsti Shenandoah, Filadelfia, Pensilvanijos valstijoje, PA. s ė s ius enciklopedija ė č ų

1390 ų 1380 radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo hours“, radio Lithuanian valandos, radijo hours“, radio Lithuanian valandos, radijo hours“, radio Lithuanian valandos, radijo lietuvi radijo programos, programos, radijo programos, radijo ė ų ų ų ų ų ų

„Lietuvi Bendruomen Radijo Programa“ – „Bendruomen Balsas“ K. Stefanavi programa Antano Staniškio programa „Lithuanian J. Hour“ Melody Maceina

Visuotin „Lietuvi Ibid. Lietuvi http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija ži „Lietuvi Lietuvi „Lietuvi NiujorkoNaujojo ir Džersio apylink Ibid. „Lietuvi Ibid. Ibid. Ibid. 49. 50. 51. 52. 1380 1381 1382 1383 1384 1385 1386 1387 1388 1389 1390 1391 1392 1393 266

53. „Pitsburgo aps. Pitsburgas, Kažkada po 1947 m. Stotis įkurta. 1949 m.1401 1965 m.1403 Vienas iš pranešėjų Pitsburgo vyčių katalikiška Pensilvanijos WEDO AM, 810 kil. VII, 1:35–2:00 1958 m. 1402 buvo T. J. Borevičius apskrities radijo vals. 1396 val. 1397 Lietuvių katalikų radijo Lietuvių katalikų radijo vyčiai1406 valandėlė“1394 PA. valanda. valandos direktorius ( Produced by „Lithuanian 1952 m. WLOA – 1550 kil. stiprios ir 1949 m. sveikino su Knights of Catholic galingos stoties, VII, 1:30–2:00 val. Kalėdomis).1404 Lithuanian, Hour.“1395 po pietų. 1398;1958 m.1399; 1960 m.1400 Vedėjai – Vytautas Pittsburgh Distric, Jucevičius ir William WLOA, Kolyčius.“1405 Braddock, Pa.1407 54. “Echoes of Pittsburgh, Fiksuota: Vytautas Jucius. Lithuania”1408 Filadelfia, 1985 m. 1409 Pensilvanijos valstijoje, PA.

1394 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 1395 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1396 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09; „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1397 Lietuvių radijo valandos piknikas, Pittsburgh. PA. Leidinys neaiškus, BLKM, b. Lithuanians and Audio media, 2–3, p 241a/14c . 1398 Lietuviu radijo programos, Lietuvių dienos, Nr. 2, (1952), 14. 1399 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1400 Skelbimas, Draugas, (1960–03–08), 5. 1401 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 1402 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1403 Skelbimas, Draugas, (1965–06–24), 6. 1404 Sveikinimas, Draugas, nr.300, (1949 12 23), 2. 1405 Nuotrauka, Lietuvių dienos, nr. 10, (1950), 7. 1406 http://www.oldradio.lt/lt/%C4%AEvyki%C5%B3_u%C5%BEsienyje_chronologija žiūrėta 2017–03–09. 1407 „Lietuvių radijo valandos, Lithuanian radio hours“, Pasaulio lietuvių žinynas, 163. 1408 PLB raštinės rinkti adresai, kontaktiniai duomenys, asmenų sąrašai. (...)lietuvių radijo programų JAV, apie 1981–1984 m., VDU LII, F.6, ap.1–8, B. 6685, l. 16– 17. 1409 J. Stempužis, „Lietuvių radijo programos JAV“, Į Laisvę, (1985), 62, 63. 267

1423 jui

ė

r ū 1431 Stasys k 1430 į ė m ė Dzikas

per Petraitis Mirus 1954 m. . Antanas . Antanas . Petras Petraitis . Petras da jai – – jai 1429 ū ė 1422 .

1417 1416 P. Dargis Dargiai. Petras Petraitis Povilas ir Gertr Povilas ir Programos ved Programos Dzikas Antanas 1415 1421 1428 1966 m. 1949 m. 1962 m.

1413 1414 1419 1420 1426 1427 (1990–04–07), 2. m. m. m. (1990–04–07), 2. , (1990–04–07),2. 1931 1937 1958 m. 1949 m. 1949 m. 1933 , 163. , 163. , 163. , 163. Draugas, Draugas, Draugas žinynas žinynas žinynas ų ų ų s balsui“, s balsui“, ė s balsui“, s balsui“, s balsui“, ė ė

1425 , 34. , 34. , 34. 1412 Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi Pasaulio lietuvi

, nr. 6, (1981), 420. 420. (1981), 6, nr. , , nr. 6, (1981), 420. žinynas žinynas žinynas 1411 ų ų ų Aidai Aidai WPIT – 730 kil. VII, 12:30–1:00 po po 12:30–1:00 VII, kil. – 730 WPIT pietu. 1973 m. WPIT – AM 730, VII, VII, 730, – AM WPIT m. 1973 12:00–13:00. WTEL stoties. WTEL

e PA. j o j Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi Brazilijos lietuvi Pitsburgas, Filadelfia, Pensilvanijos valstijoje PA. Filadelfia, Pensilvanijos valstijoje PA Filadelfia, Pensilvanijos valsti

io 1418 1424 č 1410 e j o j radijo valandos, Lithuanian radio hours“, hours“, radio Lithuanian valandos, radijo hours“, radio Lithuanian valandos, radijo hours“, radio Lithuanian valandos, radijo radijo programos, programos, radijo programos, radijo programos, radijo ų ų ų ų ų ų “First Lithuanian in Program Radio Pittsburgh” Petro Petrai Dziko Antano radijo programa Filadelfijoje radijo programa Filadelfi

Lietuvi „Lietuvi Lietuvi 227. lietuviai,…, JAV „Lietuvi 227. lietuviai,…, JAV „Lietuvi Lietuvi Volertas, Vytautas Radijo premija – Philadelphijos „Bendruomen Ibid. Ibid. Ibid. Ibid. Ibid. Ibid. gyvenimo, lietuviškojo „Iš Vytautas, V. „Bendruomen Philadelphijos – premija Radijo Volertas, V. Ibid. gyvenimo“, lietuviškojo „Iš Vytautas, V. „Bendruomen Philadelphijos – premija Radijo Volertas, V. Ibid. Ibid.,4. 55. 56. 57. 1410 1411 1412 1413 1414 1415 1416 1417 1418 1419 1420 1421 1422 1423 1424 1425 1426 1427 1428 1429 1430 1431 268

58. Antano Talačkos Filadelfia, WTEL, ten pat transliavo ir A. Dziko 1951 m. 1959 m. 1435 Antanas Talačka1436. Sekmininkas religinis Pensilvanijos radijo programa.1433 8 m.1434 Antanas puslavalndis1432 valstijoje PA Talačka1437.

1432 V. Vytautas, „Iš lietuviškojo gyvenimo“, Aidai, nr. 6, (1981), 420. 1433 Ibid. 1434 Ibid. 1435 Ibid. 1436 Ibid. 1437 Ibid. 269

S Ė

ė S AUDIO-VIZUALIN Ė

Ė

MUŽIEN Ė Dalia Kaladinskien Dalia Nemokamai. Nemokamai. ė Ina BENDRUOMEN Mokslo daktaro disertacija Ų Redaktor (S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas) Spausdino – Vytauto Didžiojo universitetas ŽINIASKLAIDOS RAIDA 1944–1990 M. Užsakymo Nr. K18-044. Tiražas 15 egz. 2018-09-05 Nr. K18-044. Užsakymo AMERIKOS LIETUVI

270