LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA

METINĖ VEIKLOS ATASKAITA 2017 METAI

VILNIUS 2018

2

Ataskaitą rengė doc. dr. Vida Umbrasienė, Studijų prorektorė doc. dr. Judita Žukienė, Mokslo prorektorė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, Meno prorektorė prof. Aušra Motuzienė, Muzikos fakulteto dekanė Elona Bajorinienė, Teatro ir kino fakulteto dekanė Esta Rūta Urbonavičienė, Akademinių reikalų centro Studijų informacijos ir duomenų skyriaus vedėja Laura Rauličkienė, Akademinių reikalų centro Studijų programų skyriaus vedėja Daiva Buivydienė, Doktorantūros skyriaus vedėja Rima Rimšaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Aurelija Rudaitienė, Kokybės vadybos skyriaus vedėja Gintarė Palkevičienė, Karjeros ir kompetencijų centro vedėja Živilė Tamaševičienė, Leidybos centro vadovė Ana Ablamonova, Meno centro vadovė Daiva Mateikienė, Bibliotekos vedėja Virginijus Baublinskas, Garso-vaizdo ir informacinių technologijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Janina Labutienė, Personalo skyriaus vedėja Valerija Urbanovič, Projektų vadybos skyriaus vedėja Aldona Girdziušaitė, Turto valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Rasa Baužytė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jurgita Šarkovienė, Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausioji buhalterė Beata Baublinskienė, Viešųjų ryšių skyriaus vedėja

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2017 m. veiklos ataskaita patvirtinta 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimu (protokolo Nr. 5-TS)

3

TURINYS

Rektoriaus žodis ...... 5

1. VALDYMAS ...... 8 1.1. Valdymo organai ...... 8 1.2. Tarybos veikla...... 11 1.3. Senato veikla ...... 11 1.4. LMTA veiklos kokybės užtikrinimas ...... 13 1.5. Tarptautiškumo plėtojimas ...... 14 1.6. Strategijos „Akademija 2020“ įgyvendinimas ...... 17 1.7. LMTA 2017 m. veiklos ataskaitos duomenys pagal Mokslo ir studijų įstatymą...... 18

2. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ ...... 21 2.1. Studijų programos ...... 22 2.1.1. Ketinamų vykdyti (naujų) studijų programų rengimas ir akreditavimas ...... 23 2.1.2. Vykdomų studijų programų tobulinimas (atnaujinimas) ...... 23 2.1.3. Studijų dalykų (modulių) rengimas ir tobulinimas (atnaujinimas) ...... 23 2.1.4. Laisvai pasirenkami studijų dalykai ...... 24 2.1.5. Vykdomų studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas ...... 24 2.1.6. Studijų programų vadyba ...... 25 2.2. Studentų priėmimas ...... 26 2.2.1. Pirmoji studijų pakopa (bakalauro studijos) ...... 26 2.2.2. Antroji studijų pakopa (magistrantūros studijos) ...... 29 2.2.3. Trečioji studijų pakopa (doktorantūros studijos) ...... 30 2.2.4. Studentų, turinčių užsienio pilietybę, priėmimas ...... 30 2.3. Informacijos ir duomenų apie studentus statistika ...... 31 2.3.1. Pirmoji ir antroji studijų pakopos ...... 31 2.3.2. Trečioji studijų pakopa ...... 31 2.3.3. Profesinės (laipsnio nesuteikiančios) studijos ...... 32 2.3.4. Studentų skaičiaus kaita ...... 32 2.3.5. Studentų pažangumas ir rotacijos rezultatai ...... 32 2.4. Studijų tarptautiškumas ...... 33 2.4.1. Studentų dalyvavimas judumo programose (studijos ir praktika užsienyje) pagal fakultetus ...... 33 2.4.2. Studentų judumo statistika ...... 34 2.4.3. Trumpalaikis studentų judumas ...... 35 2.4.4. Dėstytojų tarptautinis judumas ...... 35 2.5. Studentų pasiekimai ...... 37 2.5.1. Studentų meninės veiklos pasiekimai ...... 37 2.5.2. Studentų ir dėstytojų sporto veikla ...... 37 2.6. Parama studentams ...... 37 2.6.1. Informacinės dienos ...... 38 2.6.2. Finansinė parama ...... 38 2.6.3. Stipendijos ...... 38 2.6.4. Bendrabutis ...... 39 2.7. Studentų karjeros kompetencijų ugdymas ...... 39 2.7.1. Absolventai ir jų profesinė veikla ...... 40 2.7.2. Absolventų karjeros stebėsena ...... 41 2.7.3. Alumni veikla ...... 41 2.8. Materialieji studijų ištekliai ...... 42 2.8.1. Studijų programų materialinis aprūpinimas ...... 42 2.8.2. Studijų programų metodinis aprūpinimas ...... 42 2.8.3. Skaitmeninė studijų aplinka ...... 43 2.9. Mokymas(is) visą gyvenimą ...... 45 2.9.1. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimas ...... 45 2.9.2. Parengiamieji kursai ir Akademijos klausytojai ...... 45 2.9.3. Neformalusis vaikų švietimas ...... 46 2.9.4. Neformalusis suaugusiųjų švietimas ...... 46

4

3. MOKSLO VEIKLA ...... 49 3.1. LMTA tyrėjai ir mokslo veiklos rodikliai ...... 50 3.1.1. Muzikinio folkloro tyrimai ir skaitmeninimas ...... 50 3.1.2. Mokslo renginiai ir projektai ...... 51 3.1.3. LMTA leidiniai ...... 52 3.2. LMTA tyrėjų tarptautinė veikla ...... 53

4. MENO VEIKLA ...... 56 4.1. LMTA dėstytojų meno veiklos Lietuvoje ir užsienyje rodikliai ...... 57 4.1.1. Muzika ...... 57 4.1.2. Teatras ...... 58 4.1.3. Kinas ir televizija ...... 59 4.1.4. Šokis...... 59 4.2. LMTA meno renginiai ...... 59 4.3 LMTA meno renginių statistika ir dinamika ...... 61

5. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS ...... 65 5.1. Pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis ir struktūra ...... 65 5.2. Pedagoginio ir administracinio personalo kvalifikacijos tobulinimas ...... 68

6. PROJEKTINĖ VEIKLA ...... 71 6.1. Paraiškos finansavimui gauti ...... 71 6.2. Projektinės veiklos rodikliai ...... 72

7. INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS IR ATNAUJINIMAS ...... 74 7.1. Materialiojo turto naudojimas ir atnaujinimas ...... 74 7.2. Eksploatavimas ...... 75 7.3. Viešieji pirkimai ...... 76

8. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS ...... 78 8.1. Biudžeto sandara ...... 78 8.2. Finansinių išteklių valdymas...... 79 8.3. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidos ...... 79 8.4. LMTA nuosavų lėšų naudojimas ...... 80 8.5. Tikslinio finansavimo, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų bei gautos paramos naudojimas ...... 80

9. LMTA VIEŠOJOJE ERDVĖJE ...... 82

PRIEDAI 1 priedas. Studijos ir mokymasis visą gyvenimą ...... 84 2 priedas. Mokslo veikla ...... 120 3 priedas. Meno veikla ...... 124 4 priedas. Žmogiškųjų išteklių valdymas ...... 132 5 priedas. Projektinės veiklos plėtra ...... 136 6 priedas. Finansinių išteklių valdymas ...... 141 7 priedas. LMTA 2015 m. strateginio veiklos plano vertinimo kriterijų įgyvendinimas ...... 152

5

REKTORIAUS ŽODIS

2017-ieji Lietuvos aukštajame moksle įsimins kaip radikalių pertvarkų ir universitetų optimizavimo pradžios metai. Įvertinę Akademijos veiklos rezultatus, galime aiškiai pamatyti, kad šiame kontekste nelikome nuošalyje. Strateginiu požiūriu didžiausią reikšmę turėjo Akademijos Tarybos ir Senato sprendimai, susiję su Vyriausybės numatytomis priemonėmis, siekiant tobulinti aukštojo mokslo kokybę. Įgyvendindama savo misiją ir strateginius tikslus, Akademija dalyvauja aukštojo mokslo kokybės tobulinime intensyviai rengdamasi naujojo akademinio miestelio statyboms, kurių tikslas – iš esmės atnaujinti profesionalių menininkų rengimo infrastruktūrą. Viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjo žinia apie naują LMTA studijų miestelio Olandų g. 21, Vilniuje, rengimo etapą – pasirašyta sutartis su „Paleko Archstudija“ dėl projektavimo darbų. Dalyvaudama Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo procesuose, Akademija pradėjo veiksmus, susijusius su buvusio fakulteto Klaipėdoje susigrąžinimu, tuo būdu įsipareigojo dalyvauti regioninės plėtros politikoje ir užtikrinti reikalingų specialistų rengimą Vakarų Lietuvos regione. Per 84 gyvavimo metus Akademija užėmė lyderės pozicijas muzikos, o vėliau ir teatro bei kino menininkų rengimo srityje; studijų, mokslo ir meno veiklai subūrė ryškiausius kūrėjus, atlikėjus ir tyrėjus. Motyvuoti studentai, aukštos kvalifikacijos dėstytojai, unikalios Lietuvoje studijų programos, studijų, meno ir mokslo vienovė, muzikos, teatro, kino bei šokio sanglauda – tai Akademijos stiprybės, grindžiančios jos specifiškumą ir išskirtinumą Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kontekste. Kaip ir kiekvienais metais, didžiuojamės savo dėstytojais, pripažintais menininkais, tapusiais prestižinių apdovanojimų laureatais. 2017 metų Nacionalinė kultūros ir meno premija įteikta aktorei Eglei Gabrėnaitei „už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą“ ir kompozitorei Justei Janulytei „už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą“. Kino operatorius Viktoras Radzevičius apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. LR kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas pianistei Aleksandrai Žvirblytei ir vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur. Ryškiausias 2017 m. Akademijos tyrėjų pasiekimas – profesoriui Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ humanitarinių mokslų srityje paskirta Lietuvos mokslo premija. 2017 m. LMTA mokslininkai parengė tris mokslo monografijas: Ryčio Ambrazevičiaus „Muzikinio aukščio ir laiko psichologija“, Eirimo Veličkos „Lietuvių etninė muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo sistemoje“ ir Gabrielės Labanauskaitės „Dramatika“. Svarbiausiu metų mokslo ir meno santalkos įvykiu tapo LMTA Kino ir TV katedros kartu su Tarptautinio kino, TV ir medijų mokyklų tinklo CILECT Europos regioniniu padaliniu GEECT surengta II tarptautinė konferencija „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo suburti kino muzikos srities profesionalus diskusijai apie pokyčius kino ir naujųjų medijų muzikos ir 6 garso dizaino lauke, taip pat aptarti svarbiausius garso dizaino ir kino muzikos dėstymo aukštosiose mokyklose aspektus. Konferencijoje dalyvavo įtakingiausi kino muzikos teoretikai ir praktikai iš viso pasaulio, pristatę 26 pranešimus. Dėl demografinių pokyčių Lietuvoje ryškiai mažėjant studentų skaičiui, meno studijų poreikis liko beveik toks pat. Bendrojo priėmimo metu studijų sutartis su Akademija pasirašė 172 studentai. Priėmėme tik 29 proc. pageidavusiųjų studijuoti. LAMA BPO duomenimis, 88,9 proc. įstojusiųjų į Akademiją buvo pasirinkę mūsų studijų programas pirmuoju prioritetu, o pagal konkursinio balo vidurkį tarp Lietuvos universitetų esame pirmoje vietoje šeštus metus iš eilės. Akademijos trečiosios pakopos studijoms buvo skirtos ir sėkmingai užpildytos 9 valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos vietos, viena vieta užpildyta laimėjus konkursinį LMT finansavimą. 2017 m. LMTA buvo sėkmingai apgintos dvi disertacijos ir 8 meno doktorantų meno projektai. Trečiosios pakopos studijas praėjusiais metais baigė pirmoji Teatro ir kino krypties absolventė Elzė Gudavičiūtė, kurios meno projekto tema – „Režisieriaus Gintaro Varno aktorių ugdymo principai: studijų proceso tikslai ir rezultatai (2005–2009)“. 2017 m. Lietuvos mokslo taryba organizavo Akademijoje vykdomų Muzikos bei Teatro ir kino doktorantūros studijų vertinimą. Ekspertų grupės pateiktose išvadose Švietimo ir mokslo ministerijai Akademijoje vykdomų doktorantūros studijų kokybė ir efektyvumas įvertinti teigiamai. 2017 metai išsiskyrė muzikos konkursų gausa. Išskirtiniais galima būtų pavadinti Europoje gerai žinomą ir vertinamą V tarptautinį Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursą ir pirmą kartą suorganizuotą tarptautinį Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursą. Paminėtinas ir po ilgesnės pertraukos sėkmingai surengtas III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Mūsų veiklos aprėptis ir rezultatai rodo, kad LMTA studijų kokybė atitinka aukščiausius kriterijus, dėstytojų meno ir mokslo veikla sėkmingai plėtojama tiek tarptautiniu mastu, tiek šalies regionuose, o profesionalių menininkų poreikis darbo rinkoje išlieka stabilus. Todėl galime atsakingai teigti, kad kryptingai įgyvendiname savo misiją užtikrindami tvarią meno ir meno tyrimų plėtrą, formuodami šalies meninio švietimo ir kultūros politiką, puoselėdami dvasinę visuomenės darną ir nacionalinį tapatumą, ugdydami talentingiausią meno jaunimą – kūrybišką, iniciatyvų, verslų, atvirą Lietuvai ir pasauliui.

Prof. Zbignevas Ibelgauptas 7

PATVIRTINTA Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2014 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimu (protokolo Nr. 5-TA)

1 pav. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos struktūros schema

8

1. VALDYMAS

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – LMTA, Akademija) yra muzikos, teatro, kino ir šokio meno universitetas, kurio misija – užtikrinti tvarią meno ir meno tyrimų plėtrą, dalyvauti formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką, puoselėti dvasinę visuomenės darną ir nacionalinį tapatumą, ugdyti talentingiausią menui jaunimą – kūrybišką, iniciatyvų, verslų, atvirą Lietuvai ir pasauliui. Akademija turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą. Autonomija yra grindžiama savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms; visa tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme bei Akademijos Statute. Akademija vykdo visų studijų pakopų programas, mokslo ir meno tyrimus bei jų rezultatų sklaidą, plėtoja meninę veiklą, dalyvauja tarptautinių meno bei mokslo ir studijų institucijų asociacijų veikloje, jų įgyvendinamose programose bei projektuose, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio partneriais vykdydama meninę, tiriamąją, šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skatindama regionų ir visos šalies meno ir mokslo pažangą. Akademija nuolat tobulina studijų kokybę, puoselėja kokybės kultūrą, propaguoja inovacijų diegimą ugdydama akademinės bendruomenės narių profesinę ir visuomeninę atsakomybę, skatindama studentų asmeninį suinteresuotumą, akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą. Per 84 gyvavimo metus Akademija užėmė lyderės pozicijas muzikos, o vėliau ir teatro bei kino menininkų rengimo srityje; studijų, mokslo ir meno veiklai subūrė ryškiausius kūrėjus, atlikėjus ir tyrėjus. Motyvuoti studentai, aukštos kvalifikacijos dėstytojai, unikalios Lietuvoje studijų programos, studijų, meno ir mokslo vienovė, muzikos, teatro, kino bei šokio sanglauda – tai Akademijos stiprybės, grindžiančios jos specifiškumą ir išskirtinumą Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kontekste. Akademijos kolegialūs valdymo organai yra Akademijos taryba (toliau – Taryba), Senatas ir vienasmenis valdymo organas – Rektorius. Valdymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, viešumo, atskaitomybės, kompetencijos ir efektyvumo principais. Studijų, meno ir mokslo veiklą Akademijoje vykdo 2 fakultetai, 24 katedros ir prie jų veikiančios 4 studijos, 1 skyrius, 8 centrai (žr. LMTA struktūros schemą, 1 pav.).

1.1. VALDYMO ORGANAI

TARYBA Pirmininkas Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Nariai Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Martynas Budraitis, Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Arūnas Mark, „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas Aušra Motuzienė, LMTA Muzikos fakulteto dekanė, profesorė Vaclovas Augustinas, LMTA Kompozicijos katedros vedėjas, profesorius Mindaugas Urbaitis, LMTA Muzikos istorijos katedros profesorius Dainius Puišys, LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, docentas Deimantė Jankūnaitė, LMTA Studentų atstovybės prezidentė

REKTORATAS1 Rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas Meno prorektorė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė Mokslo prorektorė doc. dr. Judita Žukienė Studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė Infrastruktūros direktorius Ritas Vaiginas

1 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XI-2152 patvirtinto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto 64 punktu, rektorato sudėtis nustatyta 2018 m. vasario 19 d. rektoriaus įsakymu Nr. 20-VĮ. 9

Muzikos fakulteto dekanė prof. Aušra Motuzienė Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vyr. buhalterė Jurgita Šarkovienė Kokybės vadybos skyriaus vedėja Aurelija Rudaitienė Personalo skyriaus vedėja Janina Labutienė Projektų vadybos skyriaus vedėja Valerija Urbanovič Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Rima Rimšaitė Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Beata Baublinskienė LMTA studentų atstovybės prezidentė Deimantė Jankūnaitė

SENATAS2 prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pirmininkas lekt. Elona Bajorinienė, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Rūta Savickienė, sekretorė

Nariai prof. Artūras Anusauskas prof. Rimantas Armonas prof. Petras Geniušas prof. Zbignevas Ibelgauptas prof. Jurgis Karnavičius prof. Asta Krikščiūnaitė prof. dr. Ramunė Kryžauskienė prof. dr. Antanas Kučinskas prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė prof. Petras Vyšniauskas doc. Rolandas Aidukas doc. dr. Robertas Beinaris doc. Petras Skirmantas doc. dr. Vida Umbrasienė doc. Gintaras Varnas doc. dr. Judita Žukienė studentė Sigita Bukantaitė (iki 2017 m. birželio 21 d.) studentė Deimantė Jankūnaitė studentas Žilvinas Steponas Miškinis (iki 2017 m. birželio 21 d.) studentė Paulina Nalivaikaitė studentas Imantas Šimkus (iki 2017 m. birželio 21 d.) studentė Charlotte Kilsch (nuo 2017 m. birželio 21 d.) studentė Vismantė Vasaitytė (nuo 2017 m. birželio 21 d.) studentė Elija Tamošiūnaitė (nuo 2017 m. birželio 21 d.)

SENATO KOMISIJOS3

STUDIJŲ KOMISIJA prof. Rimantas Armonas, pirmininkas lekt. Elona Bajorinienė doc. dr. Vida Umbrasienė doc. Rolandas Aidukas

2 Senato sudėtis skelbiama https://lmta.lt/lt/senatas/ 3 2017 m. dirbo nuolatinės Senato komisijos, kurių sudėtis buvo atnaujinta nutarimu, priimtu 2017 m. rugsėjo 27 d. vykusio posėdžio metu. Informacija apie nuolatines Senato komisijas skelbiama https://lmta.lt/lt/senatas/senato-komisija/ 10 doc. dr. Robertas Beinaris prof. dr. Antanas Kučinskas studentė Sigita Bukantaitė (iki 2017 m. birželio 21 d.) studentė Vismantė Vasaitytė (nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.)

MENO KOMISIJA doc. Gintaras Varnas, pirmininkas doc. dr. Rūta Savickienė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė doc. Petras Skirmantas prof. Petras Vyšniauskas studentas Imantas Šimkus (iki 2017 m. birželio 21 d.) studentė Elija Tamošiūnaitė (nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.)

MOKSLO KOMISIJA prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, pirmininkė prof. dr. Ramunė Kryžauskienė doc. dr. Judita Žukienė prof. habil. dr. Leonidas Melnikas studentė Paulina Nalivaikaitė

STUDENTŲ REIKALŲ KOMISIJA prof. Jurgis Karnavičius, pirmininkas prof. Artūras Anusauskas prof. Asta Krikščiūnaitė prof. Petras Geniušas studentė Deimantė Jankūnaitė studentas Žilvinas Steponas Miškinis (iki 2017 m. birželio 21 d.) studentė Charlotte Kilsch (nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.)

LMTA PRIĖMIMO IR ATESTACIJOS KOMISIJA prof. Mindaugas Urbaitis, pirmininkas doc. dr. Laima Budzinauskienė, sekretorė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė doc. Giedrė Beinoriūtė prof. Zbignevas Ibelgauptas prof. Jurijus Kalcas prof. Sergejus Okruško habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, vyriausioji mokslo darbuotoja (išorės atstovas) dr. Helmutas Šabasevičius, vyresnysis mokslo darbuotojas (išorės atstovas) Deimantė Jankūnaitė, LMTA SA prezidentė (studentų atstovas)

LMTA STUDENTŲ ATSTOVYBĖ (SA) Deimantė Jankūnaitė, prezidentė Rūta Ramanauskaitė, žmogiškųjų išteklių komiteto koordinatorė Vismantė Vasaitytė, socialinių reikalų ir akademinio proceso komiteto koordinatorė Elija Tamošiūnaitė, renginių ir projektų komiteto koordinatorė Vaiva Martišauskaitė, ryšių komiteto koordinatorė Magdalena Kozlovskaja, marketingo komiteto koordinatorė Justinas Luinys, Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) koordinatorius Charlotte Kilsch, mentorių komiteto koordinatorė

11

1.2. TARYBOS VEIKLA

Atlikdama LMTA Statute numatytas funkcijas, 2017 metais Taryba organizavo dešimt posėdžių, septyni iš jų buvo virtualūs. Svarbiausi 2017 m. Tarybos sprendimai: • dėl LMTA studijų veiklai naudojamo, patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto bendrojo ploto pokyčių (2017-01-13 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 1-TA); • dėl 2017–2019 metų LMTA strateginio veiklos plano tvirtinimo (2017-03-31 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 3-TA); • dėl 2016 metų biudžeto panaudojimo ataskaitos (2017-03-31 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 3-TA); • dėl 2017 metų biudžeto tvirtinimo (2017-03-31 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 3-TA); • dėl 2016 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos veiklos ataskaitos tvirtinimo (2017-03-31 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 3-TA); • dėl LMTA statuto pakeitimų tvirtinimo (2017-05-25 posėdžio protokolas Nr. 4-TA); • dėl įmokų už studijas LMTA mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarkos aprašo tvirtinimo (2017- 06-15 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 5-TA); • dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio projekto I etapo finansavimo šaltinių (2017-09-27 protokolas Nr. 6-TA); • dėl pritarimo LMTA patikėjimo teise valdomo valstybinio nekilnojamojo turto, išvardyto sąraše, investavimui siekiant didinti LMTA savininko kapitalą (2017-10-31 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 7-TA); • dėl pritarimo investuoto LMTA turto pardavimui, siekiant gautas lėšas reinvestuoti į investicinio projekto „LMTA studijų miestelis, Olandų g., 21A, Vilniuje, sukūrimas” įgyvendinimo (2017-10-31 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 7-TA); • dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių ((2017-11-13 protokolas Nr. 8-TA); • dėl pritarimo valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse pateiktiems siūlymams dalyvauti valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje (2017-12-14 virtualaus posėdžio protokolas Nr. 9-TA).

Strateginiu požiūriu didžiausią reikšmę 2017 m. turėjo Tarybos sprendimai, susiję su Lietuvos aukštojo mokslo optimizavimo procesais ir Vyriausybės numatytų priemonių įgyvendinimu, siekiant tobulinti aukštojo mokslo kokybę. Įgyvendindama savo misiją ir strateginius tikslus, Akademija dalyvauja aukštojo mokslo kokybės tobulinime intensyviai rengdamasi naujojo akademinio miestelio statyboms, kurių tikslas – iš esmės atnaujinti profesionalių menininkų rengimo infrastruktūrą. Dalyvaudama Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo procesuose, Akademija pradėjo veiksmus, susijusius su buvusio fakulteto Klaipėdoje susigrąžinimu, tuo būdu įsipareigojo dalyvauti regioninės plėtros politikoje ir užtikrinti reikalingų specialistų rengimą Vakarų Lietuvos regione.

1.3. SENATO VEIKLA

2017 m. įvyko aštuoni Senato posėdžiai, vyko trys balsavimai nuotoliniu būdu. Senato posėdžiuose svarstyti klausimai apima šias pagrindines sritis: • LMTA valdymo klausimai; • Akademiniai, studijų reikalai; • Meno ir mokslo veiklos reikalai; • Studentų reikalai; • Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkursai; • Garbės vardų ir apdovanojimų teikimas.

12

Svarbiausi 2017 m. Senato svarstyti klausimai ir priimti nutarimai

LMTA valdymo klausimai 1. Svarstytas LMTA 2017–2019 m. strateginio veiklos plano projektas, priimtas nutarimas siūlyti Tarybai tvirtinti LMTA 2017–2019 m. strateginio veiklos plano projektą. 2. Svarstyta LMTA veiklos rodiklių sistema, priimtas nutarimas tvirtinti LMTA kokybės vadovo, patvirtinto LMTA senato 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu (protokolo Nr. 4-SE), papildytą priedą – LMTA veiklos rodiklių sudarymo ir taikymo metodiką. 3. Išklausyta 2016 m. LMTA metinė veiklos ataskaita (Rektoriaus ataskaita). 4. Išklausyta informacija apie LMTA 2017 m. pajamų ir išlaidų sąmatą (biudžetą). 5. Išklausyta informacija apie LMTA tarptautinę veiklą, tarptautinius projektus, kuriuose dalyvauja arba kuriuos koordinuoja LMTA. 6. Svarstytas naujos redakcijos LMTA statuto projektas, priimtas nutarimas teikti LMTA tarybai svarstyti LMTA statuto naujos redakcijos projektą. 7. Patvirtintas naujos redakcijos LMTA pedagoginių profesoriaus ir docento vardų suteikimo tvarkos aprašas. 8. Svarstyti klausimai, susiję su projektu „LMTA Studijų miestelio, Olandų g. 21A, Vilniuje, sukūrimas“: 8.1. Priimtas nutarimas pritarti: • sprendimui dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos nuosavo indėlio į investicijų projektą „LMTA Studijų miestelio, Olandų g. 21A, Vilniuje, sukūrimas“ (I etapas) užtikrinimo iš banko paskolos lėšų; • sprendimui dėl kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl paskolos limito 2017 kalendoriniams metams projektui „LMTA Studijų miestelio, Olandų g. 21A, Vilniuje, sukūrimas“ (I etapas) – 1 447 200, 00 Eur; • sprendimui derėtis su bankais dėl paskolos LMTA, skirtos investicijų projektui „LMTA Studijų miestelio, Olandų g. 21A, Vilniuje, sukūrimas“ (I etapas) įgyvendinimui, sąlygų ir sutarties pasirašymo. 8.2. Priimtas nutarimas pritarti sprendimui investuoti LMTA patikėjimo teise valdomą valstybinį nekilnojamąjį turtą, išvardytą pateiktame sąraše, siekiant didinti LMTA savininko kapitalą. 8.3. Priimtas nutarimas pritarti sprendimui investuoto LMTA patikėjimo teise valdomo valstybinio nekilnojamojo turto, išvardyto pateiktame sąraše, pardavimui, siekiant gautas lėšas reinvestuoti į investicinio projekto „LMTA studijų miestelis, Olandų g. 21 A, Vilniuje, sukūrimas” įgyvendinimą.

9. Pradėti LMTA tarybos narių rinkimų organizavimo darbai: 9.1. Patvirtintas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybos narių rinkimų tvarkos aprašas. 9.2. Patvirtinta LMTA tarybos narių rinkimų komisija. 9.3. Nutarta: • Skelbti kandidatų į LMTA tarybos narius kėlimo pradžią. • Tvirtinti kandidatų į LMTA tarybos narius kėlimo pabaigą – 2018 m. vasario 15 d. • Tvirtinti LMTA tarybos narių rinkimų datą – 2018 m. kovo 14 d.

10. Svarstyti klausimai, susiję su valstybinių universitetų tinklo optimizavimu: 10.1. Svarstytas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas, kuriuo siekiama didinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę. 10.2. Patvirtintas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos siūlymas dėl Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų, vykdančių muzikos, teatro, kino ir šokio krypčių studijas, tinklo optimizavimo; siūlymas išsiųstas Klaipėdos universitetui. 10.3. Priimtas nutarimas pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 patvirtintose Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse pateiktiems siūlymams dalyvauti valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje.

13

Akademiniai, studijų reikalai Svarstytas LMTA vykdomų studijų programų perregistravimas pagal naują studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą4, nutarta perregistruoti vykdomas studijų programas pagal Studijų programos skyriaus pateiktą siūlymą. 1. Patvirtintos Studentų priėmimo į bakalauro, magistrantūros ir profesines studijas 2017 m. taisyklės. 2. Patvirtintas Karjeros valdymo ir antreprenerystės modulis kaip privaloma Profesijos praktikos dalis studentams nuo 2017–2018 studijų metų. 3. Išklausyta LMTA etikos komiteto informacija apie tris svarstytus akademinės etikos pažeidimus. Jie visi buvo susiję su plagijavimo atvejais studentams rengiant baigiamuosius darbus. Akademinę etiką pažeidusiems studentams buvo pritaikytos nuobaudos. 4. Patvirtintas atnaujintas Baigiamųjų darbų vertinimo organizavimo tvarkos aprašas.

Meno ir mokslo veiklos reikalai 1. Patvirtintos Muzikos inovacijų studijų centro veiklos kryptys. 2. Išklausyta informacija apie 2015 m. ir 2016 m. Lietuvos mokslo tarybos atlikto LMTA mokslo/meno veiklos vertinimo rezultatus. 3. Patvirtinta LMTA mokslo veiklos plėtros strategija. 4. Patvirtintas LMTA meno doktorantūros reglamentas.

Garbės vardų ir apdovanojimų teikimas LMTA garbės medalis suteiktas: • Pučiamųjų ir mušamųjų katedros profesoriui Juozui Slankauskui; • Kamerinio ansamblio katedros profesoriui Petrui Kuncai; • Pedagogikos katedros profesorei Liucijai Gražinai Drąsutienei; • Pučiamųjų ir mušamųjų katedros profesoriui Algirdui Budriui; • Pučiamųjų ir mušamųjų katedros profesoriui Taurui Adomavičiui; • Fortepijono katedros profesoriui Kęstučiui Grybauskui; • LMTA garbės daktarui prof. habil. dr. Vytautui Landsbergiui.

1.4. LMTA VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

LMTA veiklos kokybė – tai gebėjimas tenkinti su Akademija siejamus lūkesčius, asmens ir visuomenės poreikius. Atsižvelgiant į nuolatinę meno profesinės aplinkos, darbo rinkos ir jos poreikių kaitą, kokybės vertinimas ir tobulinimas yra tęstinis procesas ir neatskiriama Akademijos veiklos dalis. LMTA, atlikdama veiklos kokybės gerinimo veiksmus, tobulina vidinę komunikaciją tarp padalinių ir visų akademinės bendruomenės narių, plėtoja ryšius su socialiniais dalininkais, yra atvira permainoms, seka mokslo, meno ir technikos pažangos naujoves, geba stebėti ir įvertinti darbo rinkos pokyčius ir atitinkamai tobulinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą. 2017 m. LMTA toliau įgyvendino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos veiklos tobulinimo planą įgyvendinant institucinio vertinimo ekspertų rekomendacijas. Plano įgyvendinimas yra periodiškai stebimas, planas koreguojamas ir skelbiamas viešai 5 . Studijų programų komitetai ir katedros, atnaujindamos ir tobulindamos vykdomas studijų programas, taip pat atsižvelgia į išorinių ekspertų vertinimo išvadose pateiktas rekomendacijas. Vidinės kokybės užtikrinimo sistemos kūrimo ir plėtotės procesą Akademijoje koordinuoja Kokybės vadybos skyrius.

4 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ae5d5730b7c211e693eea1ef35f20da9/WBATFeQamo 5 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/kokybe/isorinis-kokybes-uztikrinimas/lmta-institucinis-vertinimas-ir-akreditavimas/ 14

1.5. TARPTAUTIŠKUMO PLĖTOJIMAS

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. patvirtintus „Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2017–2018 metų prioritetus“6, LMTA 2017 m. tobulino studijų kokybę, siekė, kad Akademija būtų labiau žinoma ir konkurencinga tarptautiniu požiūriu: • maksimaliai išnaudojant Erasmus+, Nordplus ir kitas tarptautines programas; • gerinant LMTA, kaip patrauklios aukštosios meno mokyklos, įvaizdį; • stiprinant strateginių partnerysčių ryšius su tarptautinį pripažinimą pelniusiomis partnerinėmis užsienio aukštosiomis mokyklomis; • skatinant dėstytojų ir studentų judumą; • skatinant projektinę veiklą. 2017 m. studijų tarptautiškumas buvo plėtojamas laipsniškai gerinant rodiklius 7 ir siekiant tikslų, numatytų LMTA strategijoje iki 2020 m.: • didinti studentų judume dalyvaujančių LMTA studentų skaičių (20 proc. absolventų, įgijusių tarptautinės patirties); • didinti atvykstančių studentų skaičių (išvykstančių ir atvykstančių studentų santykis 3:2); • didinti visą studijų programą studijuojančių užsienio studentų skaičių (3 proc. nuo bendro studentų skaičiaus); • skatinti išvykstančių dėstytojų judumą (60 proc. išvykstančių dėstytojų bent kartą per 5 metus dalyvavusių akademinio judumo veikloje); • skatinti atvykstančių ir išvykstančių dėstytojų judumo dvikryptiškumą (1:1); • užtikrinti aukštos kvalifikacijos užsienio dėstytojų, dėstančių studijų programos dalį, dalyvavimą akademinėje veikloje (5 proc. bendro dėstytojų skaičiaus); • gerinti dėstytojų užsienio kalbos mokėjimo rodiklį (60 proc. dėstytojų, gerai mokančių dvi užsienio kalbas); • gerinti Akademijos studijas aptarnaujančio ir administracijos personalo gero anglų kalbų mokėjimo rodiklį (20 proc. nuo viso personalo skaičiaus); • koordinuoti tarptautinius projektus (ne mažiau 1 per metus); • instituciškai dalyvauti tarptautiniuose partnerių koordinuojamuose projektuose (ne mažiau 5 per metus); • didinti virtualių meistriškumo kursų skaičių (ne mažiau 5 per metus); • rengti ir vykdyti jungtinius studijų modulius su užsienio partneriais (ne mažiau 1 iki 2020 m.); • rengti ir vykdyti jungtines studijų programas su užsienio partneriais (ne mažiau 1 iki 2020 m.); • didinti studijų užsienio kalbomis prieinamumą (20 proc. studijų programų, lygiagrečiai vykdomų anglų k. iki 2020 m.); • didinti laisvai pasirenkamų studijų dalykų (modulių), dėstomų užsienio kalbomis, skaičių. Pagrindinis LMTA akademinio judumo finansavimo šaltinis yra Erasmus+ mobilumo programos KA1038 ir KA1079. Pagal 2016–2017 s. m. galutinės Erasmus+ programos įgyvendinimo ataskaitos duomenis, aktyviausi Erasmus+ partneriai programos šalyse yra Jazepo Vytuolio Latvijos muzikos akademija, Estijos muzikos ir teatro akademija, Romos nacionalinė šokio akademija Italijoje, Vienos muzikos ir teatro universitetas, Anthon Bruckner muzikos ir šokio universitetas Lince (Austrija). Erasmus+ programos šalių-partnerių veiklos partneriai yra Belgrado menų universitetas Serbijoje 10 ir kitos institucijos, su kuriomis Akademija gavo finansavimą bendradarbiavimo ryšiams palaikyti: V. Sarajishvili Tbilisio valstybinė konservatorija ir Aukštoji šiuolaikinės muzikos mokykla RIMON Izraelyje. LMTA strateginiai partneriai yra kaimyninės Baltijos šalys – Latvija ir Estija – bei Šiaurės šalys. Bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos regionu remiamas dviejų aukštojo mokslo programų – Nordplus ir Erasmus+, todėl Akademija aktyviai išnaudoja šias galimybes stiprindama ryšius su šiuo strategiškai svarbiu ir

6 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. V-32. 7 Judumo ir projektų rodikliai pateikiami prieduose. 8 Judumas Erasmus+ programos šalyse. 9 Judumas tarp Erasmus+ programos šalių ir šalių-partnerių. 10 Gauta didžiausia finansavimo dalis mobilumui iš Erasmus+ KA107 programos. 15 vienu pažangiausių pasaulyje regionu švietimo, kultūros, šiuolaikinių vertybių kūrimo ir puoselėjimo srityse. Pagal dalyvavimo Nordplus programoje apimtis ir aktyvumą LMTA užima vieną pirmaujančią vietų tarp visų Lietuvos universitetų. 2017 m. Akademija dalyvavo devyniuose Nordplus tinkluose: klasikinės muzikos tinkle Sibelius, džiazo muzikos mokyklų tinkle Nordplus, etninės muzikos – Nordtrad, tarpdiscipliniame (muzikos, šokio, kino) menų tyrinėjimo ir bendradarbiavimo tinkle ECA, teatro mokyklų tinkle Norteas, Šiaurės ir Baltijos šalių muzikos terapijos tinkle, meno verslumo tinkle Act-in-Arts, operos mokyklų tinkle NordOpera, muzikos pedagogikos mokyklų tinkle NNME. 2017 m. LMTA koordinavo du Nordplus programos tarptautinius projektus: klasikinės muzikos tinklo Sibelius intensyvius kursus NORD+MIX ir plėtros projektą „Virtuali perklausa“. Intensyvus tarpdisciplininis kursas NORD+MIX, skirtas kompozitoriams, garso meno ir muzikos technologijų studentams bei atlikėjams įvyko 2017 m. balandžio 19–28 d. Vilniuje. 12 dėstytojų 26 studentams iš 8 Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų muzikos mokyklų vedė paskaitas ir kūrybinius seminarus, projekto metu sukurtus kūrinius garso sferai kartu su autoriais atliko šiuolaikinės muzikos ansamblis Synaesthesis ir šiuolaikinės muzikos specializacijos magistrantai. Sėkmingai įvyko du vieši garso sferai pritaikyti koncertai Vilniuje, muzikos klube „Pelėda“. Projekto rezultatų sklaidai sukurtas dokumentinis filmas, koncertai nufilmuoti. Dėstytojų paskaitos buvo gyvai transliuojamos: paskaitų vaizdo įrašus galima rasti MiSC youtube paskyroje. Tarptautinio projekto rezultatai skelbiami Nordplus muzikos tinklų platformoje nordplusmusic.net11. Nordplus plėtros projektą „Virtuali perklausa“ koordinuoja LMTA, partneriai – Danijos karališkoji muzikos akademija ir Oulu taikomųjų mokslų universiteto Muzikos, šokio ir medijų mokykla (Suomija). 2017– 2018 s. m. vykdomo projekto tikslas – pasirengti dainininkų perklausoms, organizuojamoms nuotoliniu būdu. Projekto sesijų metu svarstomi reikalavimai perklausai, diskutuojama apie studentų profesinį ir psichologinį pasirengimą, repertuarą, technines virtualių perklausų organizavimo galimybes. 2017 m. vyko pasirengimas pirmiesiems techniniams bandymams ir diskusijos. LMTA kaip partnerė 2017 m. dalyvauja penkiuose Erasmus+ strateginių partnerysčių projektuose: METRIC (Modernising Higher Music Education through Improvisation), ECMA: NEXT STEP (European Chamber Music Academy), INTERMUSIC (INTERactive environment for MUSIC learning and practising), ACTA (Actor Training in a Globalized World) ir „Teatro studijos ir antreprenerystė“ (Entrepreneurial Challenges to Theatre Higher Education). Muzikos projektai: 1) Erasmus+ strateginių partnerysčių (toliau – SP) projektą METRIC (Modernising European Higher Music Education through Improvisation12) koordinuoja Estijos muzikos ir teatro akademija (2016–2018 m.), partneriai – 13 Europos aukštųjų muzikos mokyklų ir Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacija (AEC) projekto rezultatų stebėsenai ir tarptautinei sklaidai. Projekto tikslas – sustiprinti improvizacinės muzikos dėstymą partnerinėse mokyklose, apmokyti dėstytojus ir studentus intensyviuose kursuose, sukurti metodinę medžiagą, jungtinius improvizacijos dalyko studijų modulius. LMTA atstovauja ir abiejose darbo grupėse dirba Atlikimo meno studijų programos šiuolaikinės muzikos specializacijos doc. L. Mockūnas. 2) Erasmus+ SP projektas ECMA: NEXT STEP 13 numato integruotą Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) bendradarbiavimą. Projektą koordinuoja Norvegijos muzikos akademija (2016–2018 m.), projekto partneriai – 7 aukštosios Europos muzikos mokyklos, 3 asocijuoti partneriai rezultatų sklaidai. Pagrindinis projekto tikslas – parengti jungtinę europinę kamerinio ansamblio magistro studijų programą, metodinę medžiagą dėstytojams, išbandyti naujus dėstymo ir mokymosi metodus intensyvių kursų, vadinamųjų ECMA sesijomis, metu. Metodinės medžiagos rengimo darbo grupėje LMTA atstovauja doc. dr. I. Baikštytė, jungtinės programos darbo grupėje – lekt. J. Punytė-Svigarienė. 3) Erasmus+ SP projektas INTERMUSIC 14 (2017–2020 m.) jungia 4 aukštąsias mokyklas: projektą koordinuoja G. Verdi muzikos konservatorija Milane, Milano politechnikos institutas (Italija), Danijos karališkoji muzikos ir teatro akademija ir LMTA. Asocijuoti partneriai – Melburno universiteto muzikos konservatorija (Australija), Stanfordo universiteto Muzikos ir akustikos kompiuterinių tyrimų centras (JAV), Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacija. Projekto partneriai tyrinėja interaktyvią aplinką muzikos mokymuisi ir praktikavimui, kurs virtualią platformą nuotoliniam muzikos mokymui ir metodinę medžiagą, jungtinius

11 Prieiga per internetą: http://nordplusmusic.net/index.php?id=234 12 https://www.aec-music.eu/projects/current-projects/metric- 13 http://www.ecma-music.com/en/ 14 http://intermusicproject.eu/ 16 nuotolinius atviros mokymosi platformos Moodle modulius: muzikos teorijos ir kūrybos, užsienio kalbų fonetikos dainininkams, virtualius kamerinio ansamblio meistriškumo kursus. Projekto pagrindinis koordinatorius LMTA – Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas M. Krukauskas, jungtinių modulių kūrime dalyvauja LMTA dėstytojai doc. A. Janutas (Dainavimo katedra), doc. J. Janulytė ir lekt. M. Krukauskas (Kompozicijos katedra), doc. dr. I. Baikštytė (Koncertmeisterio, Kamerinio ansamblio katedra). LMTA Teatro ir kino fakultete itin didelis dėmesys skiriamas šiuolaikinio aktoriaus ugdymo klausimams. 2017 m. gauta parama dviem Erasmus+ SP projektams ir Nordplus programos teatro mokyklų tinklo Norteas intensyviam projektui. Teatro projektai: 1) Erasmus+ SP projektas ACTA (Actor Training in a Globalised World). Projektas skirtas aktoriaus ugdymo tyrimams, pokyčiams, metodinės medžiagos atnaujinimui. 2) Erasmus+ SP projekto Entrepreneurial Challenges to Theatre Higher Education (2017–2019 m.) pagrindinis dėmesys skiriamas scenos menų būsimųjų profesionalų dalykinių kompetencijų ir profesinių įgūdžių lygio užtikrinimui, atsižvelgiant į poreikių aktualumą darbo rinkai ir visuomenės sanglaudai. Erasmus+ suaugusių švietimo SP projektas Polart Circle ir Nordplus programos teatro mokyklų tinklo Norteas intensyvus projektas Sustainability orientuoti į jauniausios kartos scenos kūrėjus, siekiant paskatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, ugdyti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą. Tikimasi, kad aktyvus LMTA dalyvavimas tarptautiniuose teatro projektuose turės teigiamų pokyčių teatro studijų programoms. LMTA Teatro ir kino fakulteto Kino ir TV katedros tarptautiškumo strategijoje įvyko esminių pokyčių. 2016 m. pabaigoje įstojus į prestižinį Tarptautinį aukštųjų kino ir medijų mokyklų tinklą CILECT 15 (Centre International de Liaison des Écoles de Cinéma et de Télévision), Akademija 2017 m. ėmėsi Vilniuje organizuoti CILECT regioninio padalinio GEECT (The Groupement Européen des Écoles de Cinéma et de Télévision; European Grouping of Film and Television Schools is the association of CILECT’s European members as well as schools in Israel and Lebanon) konferenciją „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“. 2017 m. rugsėjo 28–30 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo daugiau nei pusšimtis svečių iš Europos, Azijos, Amerikos. Konferencija Vilniuje puikiai įvertinta dėl kokybiškos programos ir sklandaus organizavimo, tačiau svarbiausias rezultatas buvo Akademijai pelnytas patikimo partnerio statusas ir gauti bendradarbiavimo pasiūlymai iš partnerių Kuboje, Singapūre, Korėjoje, Izraelyje, Armėnijoje, Lenkijoje ir kitų šalių kino mokyklų. Kino ir TV katedros dėstytojai dalyvavo mokymo renginiuose Training for Trainers (Lilehameris, Norvegija), Transmedia and Interdisciplinarity (Ciurichas, Šveicarija), Muzika ir garso dizainas kine bei naujose medijose Vilniuje. CILECT atvėrė daugiau galimybių studentų mainams, bendradarbiavimo projektams, filmų sklaidai CILECT nuotolinėje platformoje ir mokyklų organizuojamuose festivaliuose. Sudarytos prielaidos LMTA kino mokyklai konkuruoti tarptautiniu mastu, jos žinomumui didinti. Tačiau naujas galimybes lydi ir nauji iššūkiai. Artimiausiu metu reikia sukurti teisinę bazę studentų filmų tarptautinei koprodukcijai ir sklaidai, atverti studijų programas užsienio šalių studentams. LMTA aktyviai veikia tarptautinėse asociacijose. 2017 m. akademija buvo šių asociacijų ir tinklų narė: AEC, ANMA, CILECT, ECMA, ECMTA, E:UTSA, EDE ir ENCATC16.

15 CILECT tinklas yra ir neformali kino ir medijų pedagogų ugdymo mokykla. Kasmet organizuodamas specializuotus teminius renginius, CILECT sudaro sąlygas dėstytojams susipažinti su pažangiausiais dėstymo metodais ir technika. 16 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/ 17

1.6. STRATEGIJOS „AKADEMIJA 2020“ ĮGYVENDINIMAS

2013 m. patvirtinta LMTA strategija „Akademija 2020“ yra strateginio Akademijos veiklos planavimo pagrindas siekiant užtikrinti ir nuolat tobulinti veiklos kokybę bei įgyvendinti viziją – tapti atvira ir dinamiška studijų, meno ir mokslo erdve. Kryptingai planuojant veiklą, siejamą su vizijos įgyvendinimu, strategijoje ir 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane nurodytos šios ilgalaikės strateginės veiklos kryptys: • studijų, orientuotų į studentą, ir mokymosi visą gyvenimą galimybių bei meno studijų konkurencingumo užtikrinimas ugdant naujas kompetencijas ir tobulinant studijų kokybę; • meno veiklos, mokslo ir meno tyrimų plėtra skatinant kūrybiškumą ir inovacijas, plečiant tarptautinį bendradarbiavimą, mokslo, meno ir studijų sąveiką, užtikrinant sklaidą regionuose; • valdymo ir savivaldos procesų skaidrumo ir efektyvumo didinimas tobulinant organizacinę kultūrą. Strateginiams tikslams įgyvendinti 2017–2019 m. veiklos plane išskirti šie veiklos prioritetai: • studijų programų atnaujinimas ir tarptautiškumo plėtojimas; • materialiųjų studijų išteklių atnaujinimas ir papildymas; • vidinės studijų kokybės vadybos sistemos diegimas; • menininkų ir mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas, tarptautiškumo skatinimas; • meno ir mokslo veiklos rezultatų sklaida, regioninė plėtra; • valdymo optimizavimas, modernios vadybos diegimas. 2017–2019 m. veiklos plane numatytos šios veiklos efektyvumo didinimo kryptys: • vykdyti studijų, orientuotų į studentą, pertvarką, didinant meno studijų patrauklumą; • studijų infrastruktūros ir materialiųjų išteklių atnaujinimas, siekiant studijų, mokslo ir meno veiklos kokybės; • parengti menininkų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, siekiant nuolatinio augimo ir skatinant tarptautiškumą; • praplėsti mokymosi visą gyvenimą galimybes ir įdiegti neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo tvarką; • plėtoti studijų rinkodarą, siekiant padidinti užsienio studentų skaičių; • optimizuoti administracinių ir akademinių padalinių valdymą, didinant išteklių panaudojimo efektyvumą. Strategijos „Akademija 2020“ įgyvendinimo stebėseną ir tobulinimą atlieka, Akademijos trumpalaikius (trimečius) strateginius veiklos planus rengia, Akademijos veiklos kokybės tobulinimo priemones planuoja ir stebi jų įgyvendinimą patvirtintos sudėties Rektoratas. 2017 m. buvo įgyvendinti strateginio tikslo – rengti aukščiausios kvalifikacijos, kūrybiškus, konkurencingus ir atvirus pasauliui meno profesionalus, plečiant kūrybos ir tyrimų aprėptį, didinant poveikį valstybei bei kultūros raidai, užtikrinant veiklos efektyvumą ir kokybę – efekto vertinimo kriterijų rodikliai, numatyti 2017– 2019 m. strateginiame veiklos plane:

Rodiklio pavadinimas 2017 m. planuota 2017 m. pasiekta rodiklio reikšmė rodiklio reikšmė 1. Lietuvos profesionalaus meno atsinaujinimą ir augimą 0,75 0,70 užtikrinantis absolventų, baigusių pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas, santykis, lyginant su atitinkamais metais įstojusiais 2. Meno kūrinių atlikimo ir/ar paskelbimo prestižinėse ir plačiai 4 4 žinomose meno ir kultūros erdvėse skaičius, tenkantis vienam pripažintam menininkui (etatui). 3. Mokslinių tyrimų rezultatų paskelbimų skaičius, tenkantis 1,5 1,5 vienam dėstytojo tyrėjo/mokslo darbuotojo etatui.

18

1.7. LMTA 2017 M. VEIKLOS ATASKAITOS DUOMENYS PAGAL MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMĄ

Čia pateikiami duomenys pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo17 8 straipsnio 5 dalį:

Reikalaujami duomenys Duomenų pateikimas LMTA 2017 m. veiklos ataskaitoje Studentų, dėstytojų, mokslo ir Studentų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius pateiktas ataskaitos: administracijos darbuotojų, tarp • 2 skyriaus STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ 2.3 jų ir atvykstančių iš užsienio, poskyryje Informacijos ir duomenų apie studentus statistika; skaičius • 2 skyriaus STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ 2.4 poskyrio Studijų tarptautiškumas 2.4.1 ir 2.4.2 skirsniuose Dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičiai pateikti ataskaitos: • 2 skyriaus STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ 2.4 poskyrio Studijų tarptautiškumas 2.4.4 skirsnyje Dėstytojų tarptautinis judumas; • 5 skyriuje ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS. Aukštosios mokyklos LMTA pedagoginių ir mokslo darbuotojų ir administracijos sudėtis ir pedagoginių ir mokslo kvalifikacija pateikta ataskaitos 5 skyriuje ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ darbuotojų ir administracijos VALDYMAS. sudėtis ir kvalifikacija Absolventų skaičius LMTA absolventų skaičius pateiktas ataskaitos 2 skyriaus STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ 2.7 poskyrio Studentų karjeros kompetencijų ugdymas 2.7.1 skirsnyje Absolventai ir jų profesinė veikla Pagal studijų programas Pagal studijų programas įsidarbinusių LMTA absolventų skaičius įsidarbinusių absolventų skaičius pateiktas ataskaitos 2 skyriaus STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ 2.7 poskyrio Studentų karjeros kompetencijų ugdymas 2.7.2 skirsnyje Absolventų karjeros stebėsena Studijų programų skaičius LMTA studijų programų skaičius pateiktas ataskaitos 2 skyriaus STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ 2.1 poskyryje Studijų programos Aukštosios mokyklos lėšos, Valstybės biudžeto asignavimai (be stipendijų ir investicinio projekto), tenkančios vienam studentui tenkantys vienam valstybės finansuojamoje vietoje studijuojančiam studentui, 2017 m. buvo 7,27 tūkst. eurų ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,54 proc. Pagal Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodiką skaičiuojamo rodiklio – lėšų, vidutiniškai tenkančių vienam studentui studijų srityse – reikšmė už 2017 m. bus žinoma 2018 m. balandžio mėnesį. Aukštajai mokyklai skiriamos Informacija apie LMTA skiriamas valstybės biudžeto lėšas, tarp jų valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšas, ir jų panaudojimą pateikta ataskaitos 8 Europos Sąjungos paramos lėšos, skyriuje FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS. ir jų panaudojimas Aukštosios mokyklos bendras LMTA bendras patalpų plotas (įskaitant ir sales, kuriose vyksta vieši patalpų plotas, tenkantis vienam studentų ir dėstytojų pasirodymai), tenkantis vienam studentui, yra apie studentui 20 kvadratinių metrų. Atliekamų mokslinių, taikomųjų LMTA atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis pateikta ataskaitos 3 skyriuje profesionalaus meno veiklos MOKSLO VEIKLA ir 4 skyriuje MENO VEIKLA aprėptis

17 Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C595FF45F869/zADQEzSPGl 19

Stipriosios valdymo veiklos sritys: 1. Greitas ir lankstus reagavimas į besikeičiančias aplinkybes. 2. Nuolat stiprėjantis kolegialumas. 3. Rezultatyvus bendradarbiavimas su išorės institucijomis – Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), Studijų kokybės vertinimo centru (SKVC), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA), Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos kultūros taryba (LKT) ir kt.

Tobulintinos valdymo veiklos sritys: 1. Padalinių veiklos planavimas ir ataskaitų rengimo kokybė. 2. Išteklių valdymo racionalumas. 3. Dokumentų rengimo ir valdymo kokybė. 4. Vidinė ir išorinė komunikacija. 5. Informacijos sklaida.

Br. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Nidos liuteronų bažnyčioje

20

Rugsėjo 1-oji. D. Matvejevo nuotr.

Diplomų įteikimas. L. Vancevičienės nuotr.

21

Baltijos akademijų orkestras (BAO). D. Matvejevo nuotr.

Studijų paroda 2017

22

2. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ

Vykdydama studijų ir mokymosi visą gyvenimą veiklas, Akademija įgyvendina pirmąjį strateginį tikslą – užtikrina studijų, orientuotų į studentą, ir mokymosi visą gyvenimą galimybių bei meno studijų konkurencingumą, ugdydama naujas kompetencijas ir tobulindama studijų kokybę. Su šiuo veiklos prioritetu siejamas 2017–2019 m. veiklos prioritetas – studijų programų atnaujinimas ir tarptautiškumo plėtojimas. Akademijoje studijų ir mokymosi visą gyvenimą procesas apima: • pirmosios, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų programų rengimą, stebėseną ir atnaujinimą, vidinį ir išorinį vertinimą; • studijų programų viešinimą, rinkodarą; • studentų priėmimą į pirmosios, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas; • pirmosios, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų proceso organizavimą, studentų rėmimą; • trečiosios pakopos studijų programų rengimą, stebėseną ir atnaujinimą, vidinio ir išorinio vertinimo atlikimą; • trečiosios pakopos studijų programų viešinimą, rinkodarą; studentų priėmimą į trečiosios pakopos studijų programas; • trečiosios pakopos studijų proceso organizavimą; • neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą(si). Šio proceso veiklose dalyvauja studijų ir mokslo prorektoriai, Akademinių reikalų centras (Studijų programų skyrius, Priėmimo skyrius, Studijų informacijos ir duomenų skyrius), Mokslo centras (Doktorantūros skyrius), Tarptautinių ryšių skyrius, Kokybės vadybos skyrius, Muzikos fakultetas, Teatro ir kino fakultetas, Karjeros ir kompetencijų centras. Akademijos tarptautinis bendradarbiavimas ir partnerystė su kitomis aukštosiomis muzikos, teatro, šokio ir kino mokyklomis sudaro palankias sąlygas kokybiškiems Akademijos vykdomų studijų programų dėstytojų ir studentų mainams, studentų dalyvavimui įvairiuose tarptautiniuose projektuose, tarpkultūrinės patirties integracijai į studijų programų ir mokymosi visą gyvenimą turinį. Platus tarptautinis bendradarbiavimas turi teigiamą poveikį studijų kokybei ir atveria galimybes tolesnėms veiklos perspektyvoms – jungtinių studijų modulių, jungtinių studijų programų rengimui ir vykdymui, integruoto studijų tarptautiškumo plėtojimui, studijų modernizavimui. LMTA bendradarbiauja su 147 institucijomis 34 pasaulio šalyse, iš jų 135 sutartys yra dėl bendradarbiavimo Erasmus+ programoje (žr. 1 priedo 1 lentelę) (2016 m. bendradarbiauta su 144 institucijomis 34 šalyse, iš jų 131 institucijos – Erasmus+ programos partneriai).

2.1. STUDIJŲ PROGRAMOS

LMTA vykdo 29 akredituotas, Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas studijų programas – 16 pirmosios pakopos (bakalauro), 12 antrosios pakopos (magistrantūros) ir 1 profesinių studijų (žr. 1 priedo 2, 3 ir 4 lenteles). Naujų studijų programų rengimą, vertinimą ir akreditavimą, vykdomų studijų programų ir studijų dalykų atnaujinimą koordinuoja ir vykdo (kartu su Studijų programų komitetais ir katedromis) Studijų programų skyrius18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo19 ir 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1164 Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. V-223 „Dėl studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro objektų kodavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo20 2017 m. LMTA vykdomų studijų programų duomenys (studijų programų kodai, priskirtinos studijų kryptys, suteikiami kvalifikaciniai laipsniai ir kiti duomenys, reglamentuojantys studentų priėmimą 2017 m.) buvo suderinti su šių įsakymų nuostatomis.

18 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/studiju-programu-skyrius/ 19 Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ae5d5730b7c211e693eea1ef35f20da9 20 Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67CC175CB072/YqvazJeFmy 23

2.1.1. KETINAMŲ VYKDYTI (NAUJŲ) STUDIJŲ PROGRAMŲ RENGIMAS IR AKREDITAVIMAS

LMTA 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta akredituoti vieną ketinamą vykdyti pirmosios ir antrosios pakopų studijų programą (žr. 7 priedą). 2017 m. buvo parengta ir Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) pateikta viena ketinama vykdyti studijų programa – pirmosios pakopos studijų programa Meno vadyba (6121LX062) vadybos studijų kryptyje buvo akredituota maksimaliam 5 metų laikotarpiui.

2.1.2. VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ TOBULINIMAS (ATNAUJINIMAS)

Per ataskaitinį 2017 m. laikotarpį buvo atnaujinti 7 LMTA vykdomų studijų programų studijų planai (žr. 2 pav. ir 1 priedo 5 lentelę): 5 pirmosios pakopos studijų programų ir 2 antrosios pakopos studijų programų, t. y. vienu pirmosios pakopos studijų programos studijų planu daugiau ir vienu antrosios pakopos studijų programos studijų planu mažiau negu numatyta LMTA 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane (žr. 7 priedą). Bendras vidine tvarka patobulintų (atnaujintų) studijų programų skaičius – 7 – atitinka LMTA 2017– 2019 m. strateginiame veiklos plane numatytąjį.

12 11 10 10 8 8 8 7 6 6 6 5 5

4 3 3 2 2 1 0 0 0 0 0 0 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

I studijų pakopa II studijų pakopa Profesinės studijos

2 pav. Patobulinti (atnaujinti) vykdomų studijų programų studijų planai

2.1.3. STUDIJŲ DALYKŲ (MODULIŲ) RENGIMAS IR TOBULINIMAS (ATNAUJINIMAS)

2017 m. bendradarbiaujant su katedrų dėstytojais, pagal Tuning metodologija pagrįstą ECTS koncepciją buvo sukurti ir patobulinti (atnaujinti) studijų dalykų (modulių) aprašai: • sukurta 90 naujų studijų dalykų (modulių) aprašų (iš jų 72 – pirmosios pakopos, 18 – antrosios pakopos) (žr. 1 priedo 6 lentelę); • patobulinta (atnaujinta) 114 studijų dalykų (modulių) aprašų (iš jų 82 – pirmosios pakopos, 32 – antrosios pakopos) (žr. 1 priedo 7 lentelę). 2013–2017 m. studijų dalykų (modulių) sukūrimo ir tobulinimo (atnaujinimo) rodiklių kaita matyti 3 paveikslėlyje. 24

160 141 140

120 114

100 90

80 67 60 60 49 47 43 37 40 16 20

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Sukurti nauji studijų dalykų (modulių) aprašai Patobulinti dėstomų studijų dalykų (modulių) aprašai

3 pav. Sukurtų ir patobulintų (atnaujintų) studijų dalykų (modulių) skaičiaus kaita

2.1.4. LAISVAI PASIRENKAMI STUDIJŲ DALYKAI

2016–2017 s. m. pavasario semestrui ir 2017–2018 s. m. rudens semestrui Studijų programų skyrius rengė LMTA pedagogų dėstomų laisvai pasirenkamų studijų dalykų sąrašus Akademijos ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VU ir VDA) studentams. 2016–2017 s. m. pavasario semestre Akademijos siūlomus laisvai pasirenkamus dalykus pasirinko 19 kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų (iš jų 5 – VU, 14 – VDA studentų), 2017–2018 s. m. rudens semestre – 2 studentai (po 1 iš VU ir VDA). Iš viso 2017 m. Akademijoje laisvai pasirenkamus dalykus studijavo 21 kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VU ir VDA) studentas. Pažymėtina, kad 2016–2017 s. m. pavasario semestre LMTA ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams buvo siūlomi 4 (iš jų 3 – pirmosios pakopos, 1 – antrosios pakopos) anglų kalba dėstomi laisvai pasirenkami dalykai, 2017–2018 s. m. rudens semestre – 5 (iš jų 3 – pirmosios pakopos, 2 – antrosios pakopos) laisvai pasirenkami dalykai. Laisvai pasirenkamus dalykus, dėstomus anglų kalba, gali rinktis ir užsienio šalių studentai, atvykę studijuoti į Akademiją ar kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas. 2016–2017 s. m. pavasario semestre tokių studijų dalykų buvo 6 (iš jų 5 – pirmosios pakopos, 1 – antrosios pakopos), 2017–2018 s. m. rudens semestre – 7 (iš jų 5 – pirmosios pakopos, 2 – antrosios pakopos)21.

2.1.5. VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ IŠORINIS VERTINIMAS IR AKREDITAVIMAS

2017–2019 m. strateginiame veiklos plane pagal priemonę Efektyviai ir racionaliai organizuoti studijų veiklą, tobulinant studijų kokybę numatytas 2017 m. veiksmas, už kurį atsakingas Studijų programų skyrius – vykdyti studijų kokybės stebėsenos ir tobulinimo veiklas. Veiksmo vertinimui numatyti trys kriterijai (rodikliai): • Parengtų vykdomų studijų programų savianalizių suvestinių skaičius – 10. • Teigiamai įvertintų (akredituotų 3 metams) studijų programų procentas – 0; • Teigiamai įvertintų (akredituotų 6 metams) studijų programų procentas – 100. Vadovaudamasis Studijų kokybės vertinimo centro paskelbtu Studijų krypčių vertinimo 2017–2018 m. preliminariu planu22 Studijų programų skyrius 2017 m. planavo koordinuoti šių studijų programų savianalizių suvestinių rengimą:

21 Prieiga per internetą: https://anketa.lmta.lt/ 22 Prieiga per internetą: http://www.skvc.lt/default/lt/kokybes-uztikrinimas/vsp/vsp-planai 25

Eil. Studijų Studijų programos pavadinimas Valstybinis Akreditavimo Savianalizės Nr. pakopa kodas termino suvestinės pabaiga pateikimo SKVC termino pabaiga MENŲ SRITIS MUZIKOS STUDIJŲ KRYPTIS 1. Pirmoji Atlikimo menas 612W31001 2017-12-31 2018-01-30 2. Antroji Atlikimo menas 621W31001 2017-12-31 2018-01-30 3. Pirmoji Kompozicija 612W32001 2017-12-31 2018-01-30 4. Antroji Kompozicija 621W32001 2017-12-31 2018-01-30 5. Antroji Muzikinis folkloras 621W30001 2018-06-30 2018-01-30 ŠOKIO STUDIJŲ KRYPTIS 6. Pirmoji Šokis* 612W50001 2019-06-30 2017-06-30 HUMANITARINIŲ MOKSLŲ SRITIS MENOTYROS STUDIJŲ KRYPTIS 7. Pirmoji Muzikologija 612U90004 2019-06-20 2018-01-30 8. Antroji Teatrologija ir kinotyra 621U90003 2018-06-30 2018-01-30 SOCIALINIŲ MOKSLŲ SRITIS PEDAGOGIKOS STUDIJŲ KRYPTIS 9. Pirmoji Bendroji muzikos didaktika 612X14001 2017-06-30 2018-01-30 10. Antroji Muzikos pedagogika 621X14002 2017-12-31 2018-01-30 * Šokio studijų programos savianalizės suvestinė buvo pradėta rengti 2016 m., o 2017 m. jos rengimas tęsiamas.

2017 m. birželio mėn. Studijų kokybės vertinimo centrui pateikta Šokio studijų programos savianalizės suvestinė. 2017 m. gruodžio 6 d. Akademijoje įvyko šios studijų programos išorinio vertinimo vizitas. Ekspertų grupę sudarė: Paula Tuovinen (grupės vadovė, Suomija), dr. Cecília de Lima (Portugalija), prof. dr. Helge Musial (Austrija), Audronis Imbrasas (Lietuva), Gabrielė Panavaitė (Lietuva). Šokio studijų programos vertinimo ir akreditavimo procedūros baigsis 2018 metais. Kaip teigiama Studijų kokybės vertinimo centro internetiniame puslapyje, „dėl besikeičiančios vykdomų studijų programų vertinimo tvarkos ir perėjimo prie vertinimo pagal studijų kryptis, anksčiau skelbtas 2018 m. vertinimo planas laikomas neaktualiu ir studijų programų vertinimas pagal šį planą nebus vykdomas. 2018 m. vertinimo plane numatytų studijų krypčių savianalizių suvestinių rengti ir teikti Studijų kokybės vertinimo centrui plane nurodytais terminais nereikia. Nuo 2018 m. numatoma taikyti naują studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo tvarką, kuri šiuo metu yra rengiama. Parengus šią tvarką bus nustatyti ir krypčių vertinimo terminai, apie kuriuos aukštosios mokyklos bus informuotos atskirai“. Taigi, kitų devynių studijų programų savianalizių suvestinių rengimo procesas, itin intensyviai vykęs iki 2017 m. rudens, baigėsi.

2.1.6. STUDIJŲ PROGRAMŲ VADYBA

LMTA studijų programų vadyba organizuojama vadovaujantis Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis: LMTA yra sukūrusi formalius ketinamų vykdyti studijų programų tvirtinimo, periodinės patikros ir stebėsenos mechanizmus; nustačiusi tvarką, leidžiančią įsitikinti, kad dėstytojų kompetencijos yra pakankamos; LMTA renka, nagrinėja ir naudoja tinkamą informaciją vykdomų studijų programų efektyviam valdymui; reguliariai skelbia savalaikę, nešališką ir objektyvią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie vykdomas studijų programas. Akademija periodiškai vykdo tokias suinteresuotų šalių apklausas: studentų apklausa semestro pabaigoje, absolventų (ką tik baigusių studijas) apklausa, nutraukusių studijas studentų apklausa, alumnų apklausa, darbuotojų apklausa, darbdavių apklausa. 26

LMTA veikiantis Kokybės vadybos skyrius23 teikia įvairią metodinę pagalbą: konsultuoja galiojančių įstatymų ir potvarkių, studijų organizavimo ir kokybės klausimais; konsultuoja atliekant studijų programų savianalizę ir rengiant jos suvestinę; teikia studijų programas akredituoti; dalyvauja rengiant ir tobulinant studijų reglamentavimą; koordinuoja ir prižiūri informacinės sistemos posistemes, susijusias su studijų programomis, ir kt. Studijų programų vadybos principai reglamentuoti 2015 m. spalio 21 d. Senato nutarimu (protokolo Nr. 7-SE) patvirtintame LMTA studijų programų reglamente.

2.2. STUDENTŲ PRIĖMIMAS

Studentų priėmimą ir paramą studentams studijų metu Akademijoje koordinuoja Akademinių reikalų centro Priėmimo ir Studijų duomenų ir informacijos skyriai24. 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane 2017 m. buvo numatyta priimti studijuoti 249 studentus į pirmosios, antrosios, trečiosios pakopos ir profesines (laipsnio nesuteikiančias) studijas (žr. 7 priedą). Šis plano rodiklis viršytas – 2017 m. priimta studijuoti iš viso 274 studentai (172 – į pirmosios pakopos studijas, 92 – į antrosios, 0 – į profesines (laipsnio nesuteikiančias), 10 – į trečiosios pakopos studijas). 2017 m. LMTA skelbė priėmimą į 15 studijų programų: 10 pirmosios pakopos (bakalauro) ir 5 antrosios pakopos (magistrantūros). Trečiajai studijų pakopai (doktorantūrai) 2017 m. skirtos 9 valstybės finansuojamos vietos ir 1 vieta gauta konkurso būdu iš Europos Sąjungos projekto lėšų. Informacija apie studentų priėmimą pateikta 1 priedo 8, 9, 10 lentelėse.

2.2.1. PIRMOJI STUDIJŲ PAKOPA (BAKALAURO STUDIJOS)

2017 m. bendrojo priėmimo metu studijų sutartis pasirašė 172 studentai, iš jų 137 gavo valstybės finansuojamas (vf) vietas, 35 studentai pasirinko studijas valstybės nefinansuojamose (vnf) vietose (žr. 1 priedo 8 lentelę). Informacija apie studentų priėmimą į aukštesnį bakalauro studijų kursą pateikta 1 priedo 9 lentelėje. Palyginti su 2016 m., į pirmąją studijų pakopą 2017 m. priimta 1 proc. mažiau studentų. Tokiam rezultatui įtakos turėjo mažesnis bendras pirmosios studijų pakopos programų, į kurias buvo skelbiamas priėmimas, skaičius. Vertinant ir analizuojant 2017 m. priėmimo į pirmosios pakopos studijas statistiką, akivaizdu, kad meno studijų poreikis išlieka labai didelis – priimta tik 29 proc. pageidavusiųjų studijuoti. 2013–2017 m. priėmimo į LMTA duomenų analizė rodo, kad į Akademiją priimama vidutiniškai 31 proc. pageidavusiųjų studijuoti (žr. 4 pav.).

23 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/kokybes-vadybos-skyrius/ 24 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/akademiniu-reikalu-centras/ 27

10 2017 m. 172 591 12 2016 m. 174 499 11 2015 m. 183 547 12 2014 m. 181 721 9 2013 m. 158 487

0 100 200 300 400 500 600 700 800 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Studijų programų skaičius 9 12 11 12 10 Priimta 158 181 183 174 172 Prašymų skaičius 487 721 547 499 591

4 pav. Priėmimo į LMTA pirmąją studijų pakopą (bakalauro studijas) konkurso dinamika 2013–2017 m.

Populiariausia tradiciškai buvo Muzikos atlikimo studijų programa, į kurią priimti 92 studentai iš 193 pageidavusiųjų. Tai sudaro 48 proc. pageidavusiųjų studijuoti Muzikos atlikimą ir 53 proc. visų priimtųjų į pirmąją studijų pakopą (žr. 5 pav.). Antroji pagal populiarumą buvo Teatro meno studijų programa. Iš 143 pageidavusiųjų studijuoti buvo priimta 34. Tai sudaro 24 proc. visų pageidavusiųjų studijuoti Teatro meno studijų programą (žr. 5 pav.).

250

193 200

143 150

92 100

50 34

0 Muzikos atlikimas Teatro menas Prašymų skaičius 193 143 Priimta 92 34

5 pav. Priėmimo į Muzikos atlikimo ir Teatro meno studijų programas konkursas 2017 m.

Mažiausio susidomėjimo sulaukė unikalios Muzikinio folkloro, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos studijų programos. Išaugo susidomėjimas Scenos ir kino menų teorijos ir kritikos studijų programa – palyginti su 2016 m., 2017 m. Scenos ir kino menų teorijos ir kritikos programą pasirinko 55 proc. daugiau stojančiųjų. 2017 m. priėmimas neįvyko į Meno pedagogikos (specializacija – muzika), Meno vadybos ir Muzikologijos pirmosios pakopos studijų programas. Tam įtakos turėjo 2017 m. LR Švietimo ir mokslo ministro nustatyti priimtųjų minimalūs studijų vietų skaičiai pagal studijų kryptis arba krypčių grupes ir atitinkamai nepakankamas stojančiųjų, pasirinkusių šias programas pirmuoju numeriu, skaičius. LAMA BPO duomenimis, 88,9 proc. įstojusiųjų į Akademiją buvo pasirinkę jos studijų programas pirmuoju prioritetu. Pagal šį rodiklį 2017 m. LMTA užėmė antrąją vietą tarp Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų (2016 m. Akademija buvo trečioje vietoje; 85,6 proc.) (žr. 6 pav.). 28

100 89,7 88,9 90 82,6 77,9 77 80 75 72,8 70 67,3 67,1 66,1 70 65,2 65,1 62,9 56,8 60 53,7 50 44,6 38,7 40 30

% NUO VISŲ PRIIMTŲJŲ VISŲ NUO % 20 10 0

6 pav. 2017 m. priimtieji studijuoti Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose pagal pirmąjį pageidavimą

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2017 m. apžvalgos, kurią pateikė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), duomenimis, pagal įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas aukščiausiojo konkursinio balo vidurkį (8,04; galimas maksimalus – 10) Akademija šeštus metus iš eilės užima pirmą vietą tarp Lietuvos valstybinių aukštųjų universitetinių mokyklų (žr. 7 pav.).

9,00 8,04 7,94 8,00 7,53 7,49

7,00 6,61 6,41 6,37 6,21 6,07 5,95 5,90 5,79 6,00 5,53 4,91 5,00

4,00

3,00

2,00

1,00

0,00 LMTA LSMU VDA VU LSU KTU VDU MRU ŠU VGTU KU LEU LKA ASU

7 pav. Vidutiniai konkursiniai balai pagal valstybines aukštąsias universitetines mokyklas

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu 2017 m. Akademijai buvo patvirtinti preliminarūs valstybės finansuojamų pirmosios pakopos studijų vietų, į kurias 2017 metais priimami studentai, skaičiai pagal studijų programas. 2017 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas priimta vienu studentu daugiau negu 2016 m. (žr. 8 pav.). 29

160 150 137 136 137 140 126 137 120 103 105 112 102 100 80 60 38 32 34 40 23 20 0 0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. konkursinės vf vietos 103 105 112 102 137 tikslinės vietos 23 32 38 34 0 iš viso: 126 137 150 136 137

8 pav. LMTA valstybės finansuojamų vietų dinamika 2013–2017 m.

2.2.2. ANTROJI STUDIJŲ PAKOPA (MAGISTRANTŪROS STUDIJOS)

Į antrosios pakopos studijas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos suteiktą valstybės finansavimą 2017 m. iš 104 pageidavusiųjų 87 asmenys priimti į valstybės finansuojamas vietas ir 5 asmenys priimti studijuoti savo lėšomis (žr. 1 priedo 10 lentelę). Bendras priimtųjų studijuoti skaičius sudaro 88 proc. pageidavusiųjų skaičiaus. Analizuojant priėmimo į magistrantūros studijas tendencijas nuo 2013 m., pastebėta, kad vidutinis stojančiųjų skaičius yra 121, o priimtųjų – 97. Nuo 2013 m. į magistrantūrą vidutiniškai priimama 80 proc. pretendentų (žr. 9 pav.).

160 147 140 123 118 117 112 120 104 96 93 92 100 84 80 60 40 20 0 2013 m. 2014 2015 m. 2016 2017 Prašymų skaičius 123 117 112 147 104 Priimta 96 93 84 118 92

9 pav. Priėmimo į LMTA antrąją studijų pakopą (magistrantūros studijas) konkurso dinamika 2013–2017 m.

Kaip ir pirmojoje pakopoje, 2017 m. populiariausia magistrantūroje buvo Muzikos atlikimo studijų programa, į kurią priimta studijuoti 92 proc. pageidavusiųjų. 2017 m. į magistrantūros studijas priimta 22 proc. mažiau studentų negu 2016 metais. Tai susiję su mažesniu skaičiumi programų, į kurias vyko priėmimas.

30

2.2.3. TREČIOJI STUDIJŲ PAKOPA (DOKTORANTŪROS STUDIJOS)

Priėmimą į trečiosios pakopos studijas koordinuoja Doktorantūros skyrius25. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-516, Akademijos trečiosios pakopos studijoms buvo skirtos 9 valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos vietos: • 6 muzikos krypties meno doktorantūros studijoms (P03), • 2 teatro ir kino krypties meno doktorantūros studijoms (P04, P05), • 1 etnologijos krypties humanitarinių mokslų doktorantūros studijoms (07H). Nuo 2011 m. LMTA vykdo bendras humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties (07H) doktorantūros studijas kartu su Vilniaus universitetu ir Lietuvos literatūros ir tautosakos institutu. 2017 m. gauti 2 prašymai, priimta studijuoti 1 doktorantė (konkursinis balas – 7,9 iš 10 galimų). 2017 m. į muzikos krypties nuolatines meno doktorantūros studijas gauta 10 (2016 – tiek pat) prašymų studijuoti, priimti 4 doktorantai (iš jų vienas priimtas studijuoti finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis). Priimtųjų studijuoti konkursinių balų vidurkis – 80,2 (iš 100 galimų). Per papildomą priėmimą buvo pateikti 3 prašymai, priimti 2 doktorantai. Priimtųjų studijuoti konkursinių balų vidurkis – 89,3. Į teatro ir kino krypties studijas 2017 m. buvo gauti 5 (2016 m. buvo 3) prašymai studijuoti, priimti 2 doktorantai. Priimtųjų studijuoti konkursinių balų vidurkis – 81,3 (iš 100 galimų). Nuo 2013 m. Akademijoje vykdomos ištęstinės meno doktorantūros studijos meno licenciatams, prilyginančios meno aspirantūros studijas atitinkamai meno doktorantūros studijų daliai. 2017 m. gautas 1 prašymas studijuoti, priimta 1 doktorantė. Priimtosios studijuoti konkursinių balų vidurkis – 72 (iš 100 galimų). 2017 m. Lietuvos mokslo tarybai buvo pateikta 1 paraiška ES struktūrinių fondų lėšomis per projektą „Doktorantūros studijų plėtra“ finansuojamoms doktorantūros vietoms gauti (paraiška teikta Muzikos kryptyje), paraišką gavo finansavimą. Priėmimo į trečiosios pakopos studijas skaičiai ir jų kaita per pastaruosius šešerius metus pateikiami 2 priedo 1 lentelėje. 2017 m. buvo Lietuvos mokslo taryba organizavo Akademijoje vykdomų Muzikos bei Teatro ir kino doktorantūros studijų vertinimą. Vertinimui atlikti buvo parengta savianalizės suvestinė, kurią rengiant aktyviai dalyvavo visi Akademijos padaliniai ir doktorantai. Dešimties ekspertų grupė lankėsi Akademijoje ir susitiko su administracija, doktorantūros komitetų nariais, dėstytojais, doktorantais. Savianalizės suvestinės ir informacijos, pateiktos susitikimų metu, pagrindu parengtos išvados yra teigiamos, su jomis galima susipažinti Akademijos interneto svetinėje26. Ekspertų grupės išvados su siūlymu Akademijoje vykdomų doktorantūros studijų kokybę ir efektyvumą vertinti teigiamai pateiktos Švietimo ir mokslo ministerijai.

2.2.4. STUDENTŲ, TURINČIŲ UŽSIENIO PILIETYBĘ, PRIĖMIMAS

2017 m. į LMTA įstojo 9 asmenys, turintys užsienio šalių pilietybę. Iš jų 2 studentai priimti į pirmosios pakopos studijas (visi į Muzikos atlikimo programą) ir 7 į antrosios pakopos studijas (4 – į Muzikos atlikimo, 2 – į Atlikimo meno, 1 – į Teatro meno studijų programas). Palyginti su 2016 m., užsieniečių, įstojusių į LMTA, skaičius 2017 m. sumažėjo nežymiai (2016 m. priimta 10 asmenų). Siekdama plėsti užsienio šalių, kurių asmenys pageidauja studijuoti LMTA, geografiją, Akademija kasmet dalyvauja tarptautinėse studijų mugėse. 2017 m. spalio 1 d. pirmojoje studijų pakopoje studijavo 8 studentai, antrojoje pakopoje – 13 studentų, turinčių užsienio šalių pilietybes. Užsieniečių studentų skaičiaus dinamika 2013–2017 m. pateikta 1 priedo 11 lentelėje.

25 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/doktoranturos-skyrius/ 26 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/doktoranturos-skyrius/meno-doktoranturos-ekspertinio-vertinimo-isvados/ 31

2.3. INFORMACIJOS IR DUOMENŲ APIE STUDENTUS STATISTIKA

2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad pirmosios, antrosios, trečiosios pakopos ir profesinėse (laipsnio nesuteikiančiose) studijose 2017 m. spalio 1 d. studijuos 820 studentų (žr. 7 priedą). 2017 m. studentų skaičiaus rodiklis pasiektas – 2017 m. spalio 1 d. Akademijoje studijavo 902 studentai (637 studentai – pirmosios pakopos studijose, 228 – antrosios, 2 – profesinėse, 35 – trečiosios pakopos studijose).

2.3.1. PIRMOJI IR ANTROJI STUDIJŲ PAKOPOS

2017 m. spalio 1 d. duomenimis, pirmojoje ir antrojoje studijų pakopose LMTA studijavo 865 studentai: Muzikos fakultete (MF) – 544 studentai (63 proc.), Teatro ir kino fakultete (TKF) – 321 studentai (37 proc.) (žr. 10 pav.). 1000 873 843 900 856 853 865 800 700 600 551 523 531 524 544 500 400 322 333 322 319 321 300 200 100 0 spalis spalis spalis spalis spalis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. MF 551 523 531 524 544 TKF 322 333 322 319 321 LMTA 873 856 853 843 865

10 pav. LMTA pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų skaičiaus dinamika 2013–2017 m.

2017 m. pirmojoje pakopoje studijavo 74 proc., antrojoje – 26 proc. LMTA studentų (studentų skaičius pagal fakultetus ir pakopas pateiktas 1 priedo 12 lentelėje). 2017 m. spalio 1 d. duomenimis, LMTA pirmosios ir antrosios studijų pakopų valstybės finansuojamose vietose studijavo 753 studentai, mokamose studijose – 112. Palyginti su 2016 m., studentų skaičius pirmosios ir antrosios pakopų studijose padidėjo 22 studentais. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų skaičių kaita 2013–2017 m. (spalio 1 d.) pateikta 1 priedo 13 lentelėje.

2.3.2. TREČIOJI STUDIJŲ PAKOPA

2017 m. spalio 1 d. duomenimis, Akademijoje studijavo 4 etnologijos krypties (07H) doktorantai ir 31 meno doktorantas (22 – Muzikos (P03) krypties ir 9 – Teatro ir kino (P04, P05) krypties). Studijuojančiųjų meno doktorantūroje skaičius 2017 metais, palyginti su 2016 m., beveik nepasikeitė (prisidėjo vienas muzikos krypties doktorantas). Studijuojančių skaičiaus stabilumą lemia valstybės skiriamų finansuojamų vietų skaičius ir aukšti atrankos kriterijai, orientuoti į studijų kokybę. Doktorantų, meno doktorantų, meno aspirantų skaičiaus kaita 2013–2017 m. pateikta 2 priedo 2 lentelėje.

32

2.3.3. PROFESINĖS (LAIPSNIO NESUTEIKIANČIOS) STUDIJOS

2017 m. LMTA nevykdė priėmimo į profesines (laipsnio nesuteikiančias) studijas. Profesinėse (laipsnio nesuteikiančiose) studijose 2016 m. spalio 1 d. duomenimis studijavo 2 studentai, esantys akademinėse atostogose. Palyginti su 2016 m., studentų skaičius sumažėjo 85 proc. Vertinant 2013– 2017 m. profesinių (laipsnio nesuteikiančių) studijų dinamiką akivaizdu, kad bendras poreikis šiai programai išlieka nedidelis (žr. 11 pav.).

14 13

12 10 10 9 8 8

6

4 2 2

0 spalis spalis spalis spalis spalis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Muzikos fakultetas

11 pav. LMTA profesinių (laipsnio nesuteikiančių) studijų studentų skaičiaus dinamika 2013–2017 m.

2017 m. profesines (laipsnio nesuteikiančias) studijas, skirtas pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti, baigė 10 absolventų (žr. 1 priedo 15 lentelę).

2.3.4. STUDENTŲ SKAIČIAUS KAITA

Nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. dėl ligos ir kitų priežasčių studijas pertraukė 79 pirmosios, antrosios studijų pakopų ir profesinių (laipsnio nesuteikiančių) studijų studentai, iš jų 51 – bakalauro, 26 – magist- rantūros ir 2 – profesinių (laipsnio nesuteikiančių) studijų studentai. 2017 m. dėl įvairių priežasčių (studijų nutraukimas pačiam prašant, nepažangumas, studijų nebaigimas, studijų programos keitimas LMTA viduje) išbraukti 77 studentai, iš jų – 63 (82 proc.) bakalauro, 13 (17 proc.) magistrantūros ir 1 (1 proc.) profesinių (laipsnio nesuteikiančių) studijų studentai. Dėl nepažangumo (akademinės skolos, baigiamųjų egzaminų neišlaikymas ar nelaikymas be pateisinamųjų priežasčių arba dėl ligos) studijos nutrauktos 21 studentui, iš jų – 18 (86 proc.) pirmosios pakopos ir 3 (14 proc.) antrosios pakopos studentų. Studentų, išbrauktų iš sąrašų dėl nepažangumo, yra 2 proc. nuo bendro studentų skaičiaus. Studentų, nutraukusių studijas dėl kitų priežasčių, skaičius siekė 7 proc. Palyginti su 2016 m., dėl nepažangumo ar kitų priežasčių studijas nutraukusių studentų padaugėjo 1 proc. Nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. LMTA pradėjo studijas 3 kitose aukštosiose mokyklose studijavę asmenys, 2 pirmosios pakopos LMTA studentai pakeitė studijuojamą studijų programą į kitą meno studijų krypties programą pačioje Akademijoje. Vienas pirmosios pakopos LMTA studentas išvyko į kitą aukštąją mokyklą. 2017 m. studentų skaičiaus kaita pagal priežastis pateikta 1 priedo 16 lentelėje.

2.3.5. STUDENTŲ PAŽANGUMAS IR ROTACIJOS REZULTATAI

2017 m. studijų rezultatų palyginimo metu 12 pirmosios pakopos studentų, turinčių akademinių skolų ir neatitinkančių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl gerai besimokančio studento (t. y. neturinčio akademinių skolų, įvykdžiusio visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekusio puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį), neteko valstybės finansavimo. Iš jų – 8 Muzikos fakulteto ir 4 Teatro ir kino 33 fakulteto studentai. Visi šie studentai pervesti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, o jų atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas užėmė geriausiai toje pačioje studijų kryptyje ir tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamose studijų vietose besimokantys studentai, atitinkantys gero mokymosi kriterijus.

2.4. STUDIJŲ TARPTAUTIŠKUMAS

Vienas svarbiausių tarptautiškumo rodiklių yra akademinis judumas, kurį koordinuoja Tarptautinių ryšių skyrius27. Studentų judumo skatinimas yra vienas iš prioritetinių LMTA uždavinių. Studentai skatinami įgyti tarptautinės patirties dalyvaujant kreditų mobilumo programose – t. y., renkantis dalines studijas ir praktiką pagal mainų programas ir dalyvaujant trumpalaikiame judume. Vadovaudamasi europinės politikos dokumentu LMTA išsikėlė uždavinį – iki 2020 m. 20 proc. absolventų turėtų būti įgiję tarptautinės patirties. Pagal 2017 m. statistiką, 13 proc. LMTA absolventų studijavo dalį programos užsienyje, atliko praktiką arba yra sukaupę ne mažiau kaip 15 kreditų dalyvaujant tarptautiniuose projektuose ir kitose trumpalaikio judumo veiklose. Lyginant su 2016 m. rodiklis liko nepakitęs (13 proc. – 2016 m., 11 proc. – 2015 m., 14 proc. – 2014 m.). Priežastys, dėl kurių nedidėja studentų judumo rodiklis, yra nežymiai augantis finansavimas judumo programoms ir aktyvių studentų pakartotinis dalyvavimas judumo programoje (studijoms ar praktikai pagal Erasmus programą vienam studentui leidžiama išvykti iki 12 mėn. per studijų pakopą). Siekiant didesnio studentų, įgijusių tarptautinės patirties, skaičiaus, atrenkant studentus Erasmus ir Nordplus mainų programoms, katedroms rekomenduojama pirmenybę suteikti judumo programose dar nedalyvavusiems studentams. Studentai skatinami kaupti tarptautinius kreditus dalyvaujant projektinėje veikloje.

2.4.1. STUDENTŲ DALYVAVIMAS JUDUMO PROGRAMOSE (STUDIJOS IR PRAKTIKA UŽSIENYJE) PAGAL FAKULTETUS

2017 m. išvyko 35 Muzikos fakulteto studentai: 26 Erasmus+ studijoms, 6 studentai Erasmus+ praktikai (iš jų 5 absolventai), 2 studentai Nordplus studijoms ir 1 studentas Nordplus praktikai. Atvyko 13 studentų studijoms pagal Erasmus+ mainų programą, 1 studentas pagal Nordplus programą ir 1 studentas pagal Fulbright programą. Atvykstančių ir išvykstančių studentų kaita yra pateikta 12 paveikslėlyje. 40 35 35 35 30 30

25 22 Išvykusių studentų skaičius 19 20 Muzikos fakultete 15 15 15 13 Atvykusių studentų skaičius Muzikos fakultete 10 10 7

5

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

12 pav. Atvykusių ir išvykusių studentų skaičiaus kaita Muzikos fakultete

Teatro ir kino fakultete išvyko 14 studentų: 8 Erasmus+ studijoms, 6 studentai Erasmus+ praktikai (iš jų 2 absolventai). Pagal Erasmus+ programą į fakultetą studijoms atvyko 20 studentų, t. y. 1,4 karto daugiau negu

27 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/tarptautiniu-rysiu-skyrius/ 34 išvykusių studentų. Sparčiam atvykstančių studentų skaičiaus didėjimui įtakos turi aktyvi fakulteto veikla tarptautinėse tinklinėse organizacijose, projektuose. Teatro ir kino fakulteto studentai vis mažiau domisi galimybėmis dalyvauti studijų judume. Tam įtakos turi silpnos LMTA studentų nepopuliarių užsienio kalbų žinios. Nepaisant pasyvesnio studentų dalyvavimo judumo programose, bendras judume dalyvaujančių studentų skaičius kasmet auga. Atvykstančių ir išvykstančių studentų kaita yra pateikta 13 paveikslėlyje. 25

20 20

15 14 13

10 Išvykusių studentų 9 10 skaičius Teatro ir kino 7 7 fakultete 6 5 5 Atvykusių studentų skaičius Teatro ir kino 1 fakultete 0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

13 pav. Atvykusių ir išvykusių studentų skaičiaus kaita Teatro ir kino fakultete

2.4.2. STUDENTŲ JUDUMO STATISTIKA

2017 m. studentų mobilumo programose dalyvavo 49 studentai, tai yra daugiau nei 5 proc. visų LMTA studentų. Iš jų 32 studentai išvyko dalinėms studijoms pagal Erasmus+ programą, 12 studentų išvyko Erasmus+ praktikai ir 4 studentai išvyko pagal Nordplus mobilumo programą. Pagal Erasmus+ mobilumo programą atvyko 33 studentai, vienas studentas atvyko Nordplus studijoms, vienas – pagal Fulbright programą. Išvykstančių ir atvykstančių studentų dinamika per paskutinius ketverius metus yra pateikta 14 paveikslėlyje.

60

49 50 42

40 36 33 29 29 30 26 24 Išvykusių studentų 20 skaičius 15 Atvykusių studentų 8 10 skaičius

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

14 pav. Studentų tarptautinio judumo dinamika 2013–2017 m.

Palyginti su 2016 m., išvykstančių studentų skaičius padidėjo 36 proc. Išvykstančių studentų skaičiaus padidėjimas susijęs su LMTA gaunamu finansavimu Erasmus+ programai, papildomomis galimybėmis studentams išvykti su Erasmus+ KA107 programos stipendijomis į Belgrado menų universitetą Serbijoje ir didesniu nei 35

2016 m. priimtų studijoms užsienio aukštosiose mokyklose LMTA studentų skaičiumi. 2017 m. pastebimas ypač didelis studentų susidomėjimas Erasmus+ praktika, kurią atliekančiam studentui yra skiriama didesnė finansinė parama. Erasmus+ praktiką vis dažniau renkasi Muzikos fakulteto studentai ir absolventai. Absolvento praktiką galima atlikti per metus nuo studijų LMTA baigimo. Vadovaujantis informacija, kurią pateikia studentai mobilumo ataskaitose, didžioji dauguma išvykusių studentų yra patenkinti studijų aukštosiose užsienio mokyklose kokybe, mokymosi sąlygomis, įgyta tarptautine patirtimi studijuojant ar atliekant praktiką užsienio aukštojoje mokykloje. Ypač išskiriamas individualių įgūdžių lavinimas, motyvacija siekti tarptautinės karjeros. 2017 m. pastebimam atvykstančių studentų skaičiaus didėjimui įtakos turi aktyvus studentų ir dėstytojų judumas, Akademijoje vykstantys tarptautiniai projektai, Akademiją garsinanti dėstytojų ir studentų kūrybinė veikla, geri užsieniečių studentų atsiliepimai.

2.4.3. TRUMPALAIKIS STUDENTŲ JUDUMAS

LMTA aktyviai dalyvauja intensyviuose kursuose, tarptautinių orkestrų veikloje, festivaliuose ir vasaros akademijose, prisistatydama kaip stipri Šiaurės Europos regiono muzikos, teatro, šokio ir kino mokykla. Tai svarbu studentams įgyjant tarptautinės patirties ir rengiantis galimai tarptautinei karjerai. 2017 m. trumpalaikiam judumui buvo išvykę 139 studentai (2016 m. – 130 studentų, 2015 m. – 118 studentų, 2014 m. – 125 studentai), iš jų 51 Teatro ir kino fakulteto studentas ir 88 Muzikos fakulteto studentai. Aktyviausiai trumpalaikiame judume dalyvauja Teatro ir kino fakulteto Vaidybos ir režisūros katedra (32 išvykę studentai) ir Muzikos fakulteto Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra (30 išvykusių studentų). Išvykstančių trumpalaikiam judumui studentų daugėjimą lemia aktyvus katedrų dalyvavimas intensyviuose kursuose ir projektuose užsienyje: 10 Vaidybos ir režisūros katedros studentų dalyvavo E:UTSA (Europe: Union of Theatre Schools and Akademies) asociacijos įvairiose Europos šalyse rengiamuose seminaruose (Vengrija, Prancūzija, Italija, Vokietija), 8 studentai dalyvavo Norteas Nordic Common Studies trumpuose kursuose (Estija, Danija, Islandija, Suomija); 13 Pučiamųjų ir mušamųjų katedros studentų dalyvavo Nordplus intensyviuose kursuose „Brass akademija“ (Estija), 10 studentų – tarptautiniame konkurse „Trumpet talents“ (Estija), 4 studentai – Baltijos akademijų orkestro 2017 m. sesijoje (Latvija). LMTA studentų dalyvavimo trumpalaikio judumo veikloje pagal fakultetus ir katedras pateikiama 1 priedo 17 lentelėje. Atvykusių į LMTA studentų skaičius lyginant su 2016 m. smarkiai padidėjo. Į Muzikos fakultetą atvyko 80 studentų: 14 jų dalyvavo Dainavimo katedros rengiamuose intensyviuose Nordplus programos NordOpera tinklo „Pasirengimo perklausai“ kursuose; 20 kompozicijos ir garso meno studentų dalyvavo Nordplus programos „Sibelijaus“ tinklo intensyviuose kursuose NORD+MIX, 46 styginių, pučiamųjų ir mušamųjų specializacijų studentai dalyvavo Baltijos šalių akademijų orkestro 2017 m. sesijoje. Į Teatro ir kino fakultetą trumpalaikiam judumui atvykusių studentų skaičius lyginant su 2016 m. padidėjo 5 kartus – atvyko 45 studentai (2016 m. – 8). 2017 m. 20 studentų dalyvavo tarptautiniame šokio festivalyje „Shock Academia“, 15 studentų dalyvavo įvairiuose Vaidybos ir režisūros katedros organizuotuose projektuose ir trumpalaikėse studijose, 6 kino meno studijų studentai dalyvavo tarptautiniame „Šoblės kino festivalyje“ ir 4 studentai – tarptautiniame GEECTS konferencijos muzikos ir garso seminare „Cinematic Experience of Sound“. Teatro ir kino krypties studijos atvykstantiems studentams yra patrauklios dėl aktyvaus dalyvavimo tarptautinėje tinklinėje, asociacijų, projektinėse veiklose, o ypač – dėl dalyvavimo pasaulinėje kino ir televizijos mokyklų asociacijoje CILECT, asociacijoje E:UTSA ir Nordplus aukštojo mokslo programos teatro mokyklų tinkle Norteas.

2.4.4. DĖSTYTOJŲ TARPTAUTINIS JUDUMAS

2017 m. dėstymo vizitams buvo išvykę 136 dėstytojai: 85 iš Muzikos fakulteto, 51 iš Teatro ir kino fakulteto. 2015–2017 m. LMTA strateginiame veiklos plane buvo numatytas dėstytojų tarptautinio judumo rodiklis – 35 dėstytojai, dalyvaujantys judumo programose, stažuotėse. 2017 m. pasiektas rezultatas viršija planuotą rezultatą 3,8 karto. Daugiausia dėstytojų (57) dėstymo, mokymosi vizitams ir dalyvavimui projektinėse Erasmus+ strateginių partnerysčių veiklose išvyko finansuojami Erasmus+ programos lėšomis (41 Muzikos 36 fakulteto ir 16 Teatro ir kino fakulteto dėstytojų), 30 išvyko per Nordplus programą (21 Muzikos fakulteto ir 9 Teatro ir kino fakulteto dėstytojai). Atvykstančiųjų skaičius kasmet didėja ir yra 1,6 karto didesnis nei išvykstančių. 2017 m. į LMTA per įvairias programas atvyko 227 užsieniečiai (2016 m. – 184, 2015 m. – 174, 2014 m. – 158). Daugiausia dėstytojų atvyksta pagal Erasmus+ ir Nordplus programas. Pagal Erasmus+ programą 60 dėstytojų atvyko į Muzikos fakultetą ir 9 į Teatro ir kino fakultetą. Pagal Nordplus dėstymo vizitams atvyko 16 dėstytojų į Muzikos fakultetą ir 8 į Teatro ir kino fakultetą. Projektinėje veikloje, remiamoje Erasmus+ ir Nordplus programų, 17 dėstytojų atvyko į Muzikos fakultetą; 28 dėstytojai į Teatro ir kino fakultetą atvyko per įvairius tarptautinius projektus ir 48 dalyvavo tarptautinėje konferencijoje ir seminaruose LMTA28. Išvykstančių ir atvykstančių į LMTA dėstytojų dinamika per pastaruosius šešerius metus pateikta 15 paveikslėlyje: 250 227

200 184 174 158 150 136 123 114 106 99 104 Išvykusių dėstytojų skaičius 100 83

57 Atvykusių dėstytojų skaičius 50

0 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

15 pav. Išvykusių ir atvykusių dėstytojų dinamika

Studentams, dėl įvairių priežasčių negalintiems išvykti dalinėms studijoms į užsienį, užsienio dėstytojų paskaitos ir praktiniai seminarai sudaro galimybę įgyti tarptautinės patirties. Atvykstantys dėstytojai integruojami į akademinį procesą, jie kviečiami baigiamiesiems egzaminams. Į baigiamųjų egzaminų komisijas kolegas iš partnerinių aukštųjų mokyklų kvietė Kompozicijos, Koncertmeisterio, Styginių instrumentų, Fortepijono, Kamerinio ansamblio katedros. Meno doktorantų darbų gynimo komisijų darbe 2017 m. dalyvavo prof. dr. Keri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija), prof. dr. Erik Battaglia (Turino G. Verdi konservatorija, Italija), prof. dr. Hans Peter Stubbe Teglbjaerg (Danijos karališkoji muzikos akademija). Į tarptautinio akordeono konkurso žiuri buvo atvykę Erasmus+ programų paramą gavę 4 dėstytojai iš Estijos, Slovakijos, Austrijos, Danijos. 2017 m. balandžio 24–28 d. LMTA vyko „Ispaniškos muzikos savaitė“, kurioje dalyvavo 7 Erasmus+ dėstytojai iš Vigo muzikos konservatorijos (Ispanija) – vyko dainavimo, smuiko, klarneto, fortepijono, kamerinio ansamblio, kompozicijos meistriškumo kursai ir du ispaniškos muzikos koncertai. Muzikos fakultete 2017 m. dėstė garsūs menininkai ir pedagogai: operos režisieriai Lars Franke (Vokietija) ir prof. dr. Hermann Keckeis (Mozarteum universitetas, Austrija), koncertmeisterio profesorius- koučeris Kristian Attila (Sibelijaus akademija, Suomija), senosios muzikos profesorius Rodolfo Richter (Brazilija/Jungtinė Karalystė), basso continuo pamokas ir meistriškumo kursus vedė doc. Sandro Rancitelli (A. Casella konservatorija, Italija), J. Heifetzo smuikininkų konkurso žiuri dalyvavo smuikininkas Pavel Vernikov (Vienos konservatorija, Austrija). Kasmet akademijos kvietimu iš Graco muzikos ir teatro universiteto (Austrija) pagal Erasmus+ programą atvysta Aleksanderio technikos dėstytojas Andreas Sandri, kamerinės muzikos profesorius Per Lundberg (Norvegijos muzikos akademija). Šiuolaikinės muzikos specializacijos dėstytojai kiekvieną semestrą kviečia po keletą geriausių improvizacijos specialistų Europoje ir jų vedami intensyvūs kursai

28 Į atvykstančių TKF dėstytojų skaičių įtraukti 4 nuotolinių būdu dėstę Norteas tinklo partnerinių mokyklų dėstytojai, 18 tarptautiniuose projektuose TKF dalyvavę dėstytojai ir 48 tarptautinės CILECT/GEETC konferencijos „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“ dalyviai iš aukštųjų kino mokyklų. 37 integruojami į studijų procesą. 2017 m. šiuolaikinės muzikos magistrantams dėstė Santiago Quintans (Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokio konservatorija), David Stackenäs (Stokholmo karališkasis muzikos koledžas), Frank Gratkowski (Kelno aukštoji muzikos mokykla), Marc Ducret (Prancūzija), Anto Pett (Estijos muzikos ir teatro akademija). Teatro ir kino fakultete Europos dokumentinio kino paskaitas skaitė garsus moderniosios Rytų Europos dokumentikos ekspertas ir daugelio Europos aukštųjų kino mokyklų dėstytojas Tue Steen Müller (Danija). Vaidybą LMTA studentams dėstė Anne Lise Gabold iš Nacionalinės scenos menų mokyklos (Danija), biomechanikos dėstytoja Maria Šmaevič (Rusija). Kristin Linklater (Škotija) ir Jurij Vasiljev (Rusija) teatro režisieriams dėstė scenos kalbą. Joe Lacrosse, keletą metų pagal mainų programas kviestas dėstytojas iš Belgijos, dabar priimtas pedagoginiam darbui LMTA – jis dėsto scenos judesį ir dalyvauja egzaminų komisijose. Dalyvavimas tarptautinėje judumo veikloje kelia dėstytojų kvalifikaciją, padeda užmegzti naudingus asmeninius ir institucinius kontaktus, atveria naujas akademinės, meninės, mokslinės veiklos galimybes. Dėstytojai mobilumo ataskaitose teigiamai vertina dalyvavimo judumo veiklose poveikį asmeniniam tobulėjimui ir yra patenkinti dėstymo užsienyje veiklos rezultatais. Dauguma dėstytojų ataskaitose nurodo, kad dalyvaujant judumo veiklose keliama profesinė kvalifikacija, didinami tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimai, pasitikėjimas savo kompetencija, lyderystės ir kiti gebėjimai, tobulinamos užsienio kalbų žinios. Dėstytojų tarptautinė veikla – yra vienas iš svarbių vertinimo kriterijų dėstytojų atestacijose. Muzikos fakulteto akademinio personalo tarptautinio judumo 2016 m. statistika pateikta 1 priedo 18 lentelėje, Teatro ir kino fakulteto – 1 priedo 19 lentelėje.

2.5. STUDENTŲ PASIEKIMAI

2.5.1. STUDENTŲ MENINĖS VEIKLOS PASIEKIMAI

Muzikos fakulteto studentų ryškiausi meninės veiklos pasiekimai pateikti 1 priedo 20 lentelėje. Teatro ir kino fakulteto studentų ryškiausi meninės veiklos pasiekimai pateikti 1 priedo 21 lentelėje.

2.5.2. STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ SPORTO VEIKLA

Sporto ir sveikatinimo paramą LMTA studentams teikia Kūno kultūros centras29. Jis siekia studentams sudaryti palankias sąlygas individualiai treniruotis LMTA sporto salėje, naudotis sporto inventoriumi, kelti sportinį meistriškumą ir dalyvauti bendrosios gimnastikos, stalo teniso, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų varžybose. 2017 m. geriausiu LMTA sportininku išrinktas Atlikimo meno (specializacija – klarnetas) programos studentas Ignas Daniulis. 2017 m. LMTA Kūno kultūros centras surengė stalo teniso turnyrą, skirtą Nepriklausomybės dienai paminėti. Europos aktyvumo savaitėje LMTA studentai dalyvavo sporto renginiuose, vykusiuose aukštųjų mokyklų sporto prieigose. LMTA Kūno kultūros sporto centras LMTA sporto salėje organizavo „Hel-Pong“ varžybas. LMTA dėstytojai bei darbuotojai dalyvavo Vilniaus m. aukštųjų mokyklų krepšinio turnyre, kur LMTA krepšinio komanda, vadovaujama lekt. Vyčio Nivinsko, iškovojo VI vietą. Prof. Jurgis Karnavičius dalyvavo daugelyje orientavimosi sporto varžybose, kur savo amžiaus grupėje (virš 60 metų) tapo čempionu ir užėmė prizines vietas. Daugiau informacijos apie sporto pasiekimus pateikta 1 priedo 22 lentelėje.

2.6. PARAMA STUDENTAMS

Akademija, siekdama sukurti studijuoti skatinančią aplinką, teikia savo studentams įvairią paramą: • akademinę paramą, kuri apima informacijos apie studijų programas ir jos pokyčius sklaidą;

28 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/kuno-kulturos-centras/ 38

• konsultuoja studentus studijų klausimais, dėl galimybės kartoti dalykus, perlaikyti egzaminus, teikti apeliacijas ir pan.; • konsultuoja studentus apie karjeros galimybes; • finansinę paramą, kuri apima stipendijų skyrimą, studijų kainos sumažinimą, Valstybinio studijų fondo30 teikiamos finansinės paramos administravimą ir pan.; • socialinę paramą, kuri apima psichologinę, sporto, sveikatos, kultūros, gyvenamojo ploto (bendrabučio) paramą ir pan.

2.6.1. INFORMACINĖS DIENOS

2017 m. rugsėjo 4 d. buvo surengta kasmetinė LMTA informacinė diena, skirta supažindinti pirmo kurso studentus su studijų procesu, Akademijos tradicijomis, administracija, taip pat su Karjeros ir kompetencijų centro veiklomis bei karjeros ugdymo galimybėmis. Tokio pobūdžio informacija padeda studentams lengviau įsilieti į akademijos veiklą ir kuo anksčiau pradėti galvoti apie savo karjeros galimybes. Informacinės dienos organizuojamos nuo 2013 m. ir sulaukia didelio pirmakursių susidomėjimo. Susitikimo metu buvo dalinami informaciniai bukletai su informacija apie svarbias datas, sesijų laikotarpius ir pagrindiniai kontaktai (pirmakursių mentorių, administracijos ir kt.).

2.6.2. FINANSINĖ PARAMA

2017 m. pavasario semestrą Akademija iš nuosavų lėšų sumažino studijų kainą 48 studentams, rudens semestrą – 61 studentui. 2017 m. LMTA studentų paramai skyrė 63,726 tūkst. Eur, iš jų 26,455 tūkst. Eur buvo skirta Muzikos fakulteto, o 37,271 tūkst. Eur – Teatro ir kino fakulteto studentams. 2017 m. Akademija studentų baigiamiesiems darbams kurti (rengti) skyrė 24,643 tūkst. Eur, iš jų 0,84 tūkst. Eur – Muzikos fakulteto, 23,803 tūkst. Eur – Teatro ir kino fakulteto diplomantams. Valstybinio studijų fondo teikiamomis paskolomis studijų kainai mokėti ir gyvenimo išlaidoms 2017 m. pasinaudojo 84 studentai (žr. 1 priedo 23 lentelę). 2017 m. Mokslo ir studijų įstatymo suteikta teise į sumokėtos kainos už studijas kompensavimą konkurso tvarka pasinaudojo 7 Akademijos pirmosios pakopos studentai, iš jų 5 – pirmosios pakopos III kurso studentai, kurie sėkmingai baigė pirmus dvejus studijų metus, ir 2 Akademijos pirmosios studijų pakopos 2017 m. absolventai, sėkmingai baigę antrąją studijų programos pusę (žr. 1 priedo 24 lentelę). Palyginti su 2016 m., 2017 m. studentų, pasinaudojusių sumokėtos kainos už studijas kompensavimu, skaičius sumažėjo 59 proc.

2.6.3. STIPENDIJOS

2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta 2017 m. vidutiniškai per mėnesį stipendijas skirti 70 pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentų (žr. 7 priedą). Rodiklis įgyvendintas: 2017 m. skatinamąsias stipendijas gavo vidutiniškai 93 pirmosios ir antrosios pakopos studentai. I pusmečio vidurkis – 99 stipendijos, II pusmečio vidurkis – 88 stipendijos. Palyginti su 2016 m., 2017 m. skatinamųjų stipendijų vidurkis padidėjo 9 proc. Už puikų mokymąsi 2017 m. LMTA Senato stipendijos skirtos antrosios pakopos studentei Martynai Kloniūnaitei (Atlikimo menas, fortepijonas, M2) ir dviem pirmosios pakopos studentams: Muzikos fakulteto – Raigardui Daraganui (Atlikimo menas, džiazas, fortepijonas, B2), Teatro ir kino fakulteto – Brigitai Jakonytei (Garso režisūra, B4). 2017 m. už gerus studijų rezultatus ir aktyvią meno ar mokslo veiklą skirtos šios vardinės stipendijos: • A. Tauragio stipendija skirta Godai Marijai Gužauskaitei (Kompozicija, B3) ir Viltei Žakevičiūtei (Kompozicija, B4);

30 Prieiga per internetą: https://www.vsf.lt/ 39

• J. Aleksos stipendija skirta Jonui Morkūnui (Atlikimo menas, pučiamieji, B4) ir Justynai Jacevič (Atlikimo menas, dainavimas, B4); • H. Šablevičiaus stipendija skirta Andrėjai Čebatavičiūtei (Meno vadyba, B2) ir Laurai Aliukonytei (Vaizdo operatorius, B4); • I. Vaišytės stipendija skirta Vaivai Martišauskaitei (Scenos ir kino menų istorija ir kritika, B2). 2017 m. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos vardinę stipendiją sausio–rugpjūčio mėn. gavo Muzikos fakulteto studentas Paul Erik Andersson (Atlikimo menas, fortepijonas, B3). 2017 m. tikslines pedagogų rengimo stipendijas pavasario semestre gavo 11 studentų, rudens semestre – 12 studentų. 2017 m. C. M. Gruodis atminimo švietimo fondas stipendiją skyrė Danieliui Patrikui Kišūnui (Atlikimo menas, tūba, M1). Socialines stipendijas per Valstybinį studijų fondą gavo 52 studentai: pavasarį – 23 studentai, rudenį – 29 studentai. Palyginti su 2016 m., 2017 m. studentų, gavusių socialines stipendijas, sumažėjo 15 proc. Akademijos 5 studentai, turintys negalią, gavo tikslines Neįgaliųjų reikalų departamento ir Valstybinio studijų fondo išmokas. 2017 m. 3 meno (muzikos krypties) doktorantai laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą stipendijoms už akademinius pasiekimus gauti. 2 priedo 3 lentelėje pateikta statistinė informacija, kiek doktorantų pasinaudojo šia parama 2013–2017 m. 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta vidutiniškai per semestrą stipendijas išmokėti 22 trečiosios studijų pakopos studentams (žr. 7 priedą). 2017 m. vidutiniškai per semestrą mokėtos 23 stipendijos trečiosios studijų pakopos studentams.

2.6.4. BENDRABUTIS

Akademijos bendrabutis 31 , esantis Giedraičių g. 57 Vilniuje, yra valstybės nuosavybė, Akademijos patikėjimo teise valdomas turtas, išlaikomas iš biudžetinių lėšų ir mokesčių, gaunamų iš gyvenamųjų vietų nuomos. Gyvenamosios vietos bendrabutyje skiriamos LMTA studentams, studentams ir dėstytojams, atvykusiems studijuoti arba dėstyti pagal akademinių mainų programas. Esant laisvoms vietoms apgyvendinami Akademijos darbuotojai, kitų švietimo institucijų studentai, kiti asmenys. LMTA rektoriaus 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 34-VĮ atnaujintos LMTA studentų bendrabučio vidaus tvarkos taisyklės. Kuriant palankią studijų aplinką LMTA 2017–2018 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyti du su bendrabučio veikla susiję rodikliai: • vietų skaičius LMTA bendrabutyje – 2017 m. planuota reikšmė 202, faktinė 202; • bendrabutyje gyvenančių studentų skaičius – 2017 m. planuota reikšmė 202, faktinė 174.

2.7. STUDENTŲ KARJEROS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

2017 m. pavasario semestre buvo tęsiamas paskaitų ciklas „Karjeros valdymas ir antreprenerystė“. 2017 m. vasario mėn. 6–10 d. vyko individualūs praktiniai Aleksanderio technikos užsiėmimai, kuriuos vedė kviestinis lektorius Andreas Sandri. Juose dalyvavo 25 studentai. Kovo 1–15 d. vyko praktiniai užsiėmimai „Kūno ir judesio terapija paremta Body Mind centering technika“, kuriuos vedė lektorės Agnietė Laurinaitytė ir Raima Drąsutytė. Užsiėmimuose dalyvavo 40 studentų. Vasario 27–balandžio 27 d. sveikatos psichologė Inesa Kraujutienė skaitė 10 psichologijos paskaitų ciklą „KET psichoterapija kaip efektyviausias savipagalbos gidas“ – jų klausėsi 40 studentų. Paskaitų ciklas „Karjeros valdymas ir antreprenerystė“ sulaukė didelio susidomėjimo ir gerų atsiliepimų. 2017 m. kovo 23 d. studentams buvo suorganizuota seminarų ir konsultacijų diena „Menas vs verslas“, kurią vedė teisininkas E. Saukalas (seminaras-konsultacija „Autorių ir gretutinių teisių sutartys“), Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė (seminaras-konsultacija „Verslo liudijimas ir individualios veiklos pažyma“), Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovė („Diplomas rankoje – kas toliau“). Dalyvavo 8 studentai.

31 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/infrastrukturos-direkcija/bendrabutis/ 40

2017 m. padidėjo tiek renginių, tiek jų dalyvių skaičius (žr. 16 pav.). Studentų karjeros ugdymo renginių ir mokymų sąrašas ir dalyvių skaičius pateikti 1 priedo 26 lentelėje. 250

207 200

150 123 98 100 86 68

50 29 18 16 16 9 0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Karjeros ugdymo renginių skaičius Dalyvių skaičius

16 pav. Studentų karjeros ugdymo renginių ir dalyvių skaičius 2013–2017 m.

Karjeros ir kompetencijų centras 2017 m. tęsė karjeros konsultavimo veiklas ir pateikė studentams daugiau nei 210 darbo, praktikų bei tarptautinių konkursų, festivalių bei kursų pasiūlymų Lietuvoje ir užsienyje. Informaciją studentai galėjo matyti internetinėje platformoje ir skelbimų lentose.

2.7.1. ABSOLVENTAI IR JŲ PROFESINĖ VEIKLA

2017 m. studijas LMTA baigė 174 pirmosios ir antrosios pakopų studentai, tarp jų – 100 bakalaurų ir 74 magistrai (žr. 17 pav. ir 1 priedo 25 lentelę). 300 268 246 250 247 208 200 164 153 174 150 132 129 115 114 100 100 83 79 74

50

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Pirmoji pakopa 153 132 129 164 100 Antroji pakopa 115 114 79 83 74 LMTA 268 246 208 247 174

17 pav. LMTA absolventų skaičiaus dinamika 2013–2017 m.

2017 m. studijų nebaigė 6 pirmosios pakopos studentai. Palyginti su 2016 m., 2017 m. absolventų skaičius sumažėjo 30 proc.

2017 m. trečiosios pakopos studijas baigė 7 absolventai, šešiems iš jų 2017 m. buvo suteikti mokslo ir meno daktaro laipsniai (vienas doktorantas meno doktorantūros projektą gins 2018 m.). 41

2017 m. mokslo ir meno daktaro laipsniai buvo suteikti ir dviem 2016 m. absolventams. Paminėtina, kad 2017 m. trečiosios pakopos studijas baigė pirmoji Teatro ir kino krypties absolventė Elzė Gudavičiūtė (jos tema – „Režisieriaus Gintaro Varno aktorių ugdymo principai: studijų proceso tikslai ir rezultatai (2005–2009). Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas baigusių asmenų skaičiaus kaita 2013–2017 m. pateikta 2 priedo 4 lentelėje. Informacija apie sėkmingai apgintų disertacijų / meno projektų skaičiaus kaitą 2013–2017 m. pateikta 2 priedo 5 lentelėje.

2.7.2. ABSOLVENTŲ KARJEROS STEBĖSENA

Per 2017 m. toliau buvo plėtojama Karjeros valdymo informacinė sistema (KVIS), kuri yra naudingas studentų karjeros stebėsenos įrankis. KVIS suteikia galimybę naudotis automatizuotomis asmeninės karjeros valdymo priemonėmis ir paslaugomis, leidžia stebėti aukštųjų mokyklų studentų karjerą ir informuoti visuomenę apie stebėsenos rezultatus. Prisijungę prie šios sistemos studentai turi galimybę kurti ir valdyti asmeninės karjeros planus, rasti informacijos apie galimas plėtoti karjeros kryptis, rasti darbo ir praktikos vietas, registruotis į Karjeros ir kompetencijų organizuojamus karjeros renginius ir kt. Šiuo metu KVIS sistemoje yra užsiregistravę 140 akademijos studentų (2016 m. – 121 studentas), ateityje tikimasi, kad prisijungs daugiau vartotojų. KVIS sistemos duomenys rodo, kad dauguma absolventų savo karjerą pradeda dar studijuodami Akademijoje. 87 studentai studijų baigimo dieną jau dirbo. 41 absolventas įsidarbino pusės metų laikotarpiu nuo studijų baigimo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, Akademiją baigusių absolventų užsiregistruoja santykinai nedidelė dalis. Galima daryti prielaidą, kad absolventai įsidarbina gana greitai (žr. 18 pav.) Iš 35 studentų 2017 m. užsiregistravusių darbo biržoje 24 buvo įdarbinti.

300 278 258 256 250 218

200 184

150

100

50 50 35 21 21 24

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Absolventų skaičius Absolventų, registruotų darbo biržoje, skaičius

18 pav. LMTA baigusių absolventų skaičiaus santykis su užsiregistravusiais darbo biržoje 2013–2017 m.

2.7.3. ALUMNŲ VEIKLA

2017 m. balandžio 29 d. LMTA Kongresų rūmuose įvyko LMTA Alumnų draugijos narių – LMTA absolventų – pirmasis visuotinis susirinkimas. LMTA rektorius prof. Z. Ibelgauptas, sveikindamas susirinkusius, pažymėjo, kad LMTA baigusiųjų tarpusavio ryšiai nėra nutrūkę, kad kiekvienas žmogus yra brangus, ir pakvietė kurti LMTA alumnų tradicijas. LMTA Alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca pateikė ataskaitą, kurioje priminė, kaip kūrėsi Alumnų draugija, supažindino su numatytomis veiklos kryptimis ir pakvietė aktyviai dalyvauti draugijos veikloje, puoselėti alumnų bendruomenės narių bendradarbiavimą bei profesinį tobulėjimą, plėtoti ryšius su tarptautinėmis muzikos mokslo institucijų absolventų organizacijomis. Alumnų draugijos revizoriaus ataskaitą pateikė Rima Rimšaitė. Valdybos pirmininko pavaduotoja Aldona Juodelienė supažindino su Alumnų draugijos narių priėmimo tvarkos aprašu. 42

2017 m. spalio 26 d. LMTA Alumnų draugija pakvietė LMTA bendruomenę prisiminti ir pagerbti Anapilin išėjusius kolegas. Šv. Mišias Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje už LMTA išėjusius bendruomenės narius aukojo kun. br. Mindaugas OP ir LMTA kapelionas kun. Dovydas Grigaliūnas.

2.8. MATERIALIEJI STUDIJŲ IŠTEKLIAI

Strateginio tikslo – studijų, orientuotų į studentą, ir mokymosi visą gyvenimą galimybių bei meno studijų konkurencingumo užtikrinimas ugdant naujas kompetencijas ir tobulinant studijų kokybę – įgyvendinimas neatsiejamas nuo tikslingos materialiųjų studijų išteklių poreikių analizės ir nuolatinio jų atnaujinimo. 2017– 2019 m. strateginiame veiklos plane numatyti šie veiksmai, susiję su studijų materialiųjų išteklių gerinimu: atnaujinti bibliotekos fondus, automatizuoti bibliotekos atliekamų funkcijų procesus, muzikos studijų išteklius, technologinę įrangą, studijų paskirties patalpas, kurti palankią studijų aplinką (žr. 7 priedą).

2.8.1. STUDIJŲ PROGRAMŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS

Akademijoje nuolat rūpinamasi materialiaisiais studijų programų vykdymo ištekliais: studijoms numatytų patalpų, studijoms naudojamos įrangos (kompiuterinės, muzikos instrumentų, vaizdo ir garso įrašymo bei montavimo ir kt.), metodinių išteklių (vadovėlių, knygų, natų, periodikos, duomenų bazių) tinkamumu, pakankamumu ir prieinamumu. 2017 m. buvo atliekami studijoms skirtų erdvių remonto ir nekilnojamojo turto atnaujinimo darbai. Tarp svarbiausių paminėtini: IV rūmuose T. Kosciuškos g. 10 suremontuotos 4 pučiamųjų instrumentų, 1 kanklių, 1 Kino ir TV katedros, 1 Vaidybos ir režisūros katedros auditorijos; II rūmuose Vilniaus g. 6-2 suremontuota 10 pučiamųjų instrumentų studijoms naudojamų auditorijų, VI rūmuose Pamėnkalnio g. 15 įrengta scenos kalbos auditorija. Iš viso suremontuota 455 kv. m. tiesiogiai studijoms pritaikytų patalpų už 9 tūkst. Eur. 2017 m. Akademija įsigijo šiuos muzikos instrumentus: 2 saksofonus, 2 trimitus, 2 kornetus, valtorną, vibrafoną, būgnų komplektą, arfą. Jiems įsigyti panaudota 53,6 tūkst. Eur valstybės biudžeto asignavimo lėšų. 2017 m. atnaujinta dalis auditorijų baldų už 3,6 tūkst. Eur. Akademija 2017 m. už 12 tūkst. Eur įsigijo lengvąjį automobilį, kurio paskirtis yra siejama su studijų poreikių tenkinimu (pvz., studentų kelionės į konkursus, kitus renginius, vykstančius kituose miestuose).

2.8.2. STUDIJŲ PROGRAMŲ METODINIS APRŪPINIMAS

Studijų programų vykdymui reikalingi LMTA bibliotekos32 ir skaityklų fondai (vadovėliai, knygos, natos, periodiniai leidiniai, duomenų bazės) pagal galimybes yra nuolat atnaujinami ir gausinami. Komplektuojant fondus, atsižvelgiama į studijų poreikius, katedrų ir dėstytojų pageidavimus. LMTA biblioteka turi Lietuvoje unikalų, specializuotą muzikos, teatro, kino ir kitų meno krypčių išteklius kaupiantį fondą, atvirą studentams, dėstytojams, tyrėjams ir visuomenei. Pagrindinis bibliotekos uždavinys – akademinės bendruomenės aprūpinimas informaciniais ištekliais. Bibliotekos fondą sudaro knygos, natos, rankraščiai, elektroniniai šaltiniai. Komplektuojant fondus, atsižvelgiama į studijų programas, mokslo kryptis, katedrų ir dėstytojų pageidavimus. 2017 m. gruodžio 31 d. bibliotekos fonde buvo 13 4467 pavadinimų, 232 043 fizinių vienetų dokumentų, iš jų – 50 572 pavadinimų natų, 118 265 fizinių vienetų dokumentų. 2017 m. LMTA bibliotekos fondas buvo papildytas 984 pavadinimų, 1220 fizinių vienetų naujais leidiniais. Toks Akademijos bibliotekos fondo papildymas viršija 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane numatytą 2017 m. rodiklį – įsigyti 600 vnt. knygų, elektroninių leidinių ir natų (žr. 7 priedą). Biblioteka gavo nemokamai, mainais ar dovanų 699 fizinius vienetus dokumentų. Vertingiausios dovanos gautos iš JAV ambasados, Lietuvos teatro sąjungos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Per 2017 m. iš bibliotekos fondo buvo nurašyti 156 fiziniai vienetai skaitytojų prarastų spaudinių. LMTA biblioteka yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) konsorciumo, Tarptautinės muzikinių bibliotekų asociacijos (IAML) ir kitų organizacijų narė.

32 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/biblioteka/ 43

Biblioteka dalyvauja eLABa vykdomame projekte – LMTA pildomas bendras akademinių bibliotekų elektroninis katalogas. Iš viso jame yra 43 166 LMTA bibliotekos įrašai. Siekiant automatizuoti bibliotekos atliekamų funkcijų procesus, 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta LMTA bibliotekos elektroniniame kataloge (Aleph) parengti 4500 bibliografinių įrašų. 2017 m. parengti 3700 įrašų. Skaitytojų poreikiams tenkinti prenumeruojamos mokslinių publikacijų elektroninės duomenų bazės. Biblioteka prenumeruoja šias elektroninės duomenų bazes (DB): JSTOR, EBSCO Publishing (15 DB paketas), Emerald Management e-Journals Collection, Taylor & Francis, Naxos Music Library, Grove Music Online (LMTA vienintelė Lietuvoje prenumeruoja šią duomenų bazę). Šios DB yra prieinamos LMTA bibliotekai dalyvaujant Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos projekte „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ (trečiasis etapas 2016–2021 m.). Bibliotekos licencijuojami elektroniniai ištekliai vartotojams prieinami ne tik iš Akademijos tinklo, bet ir jungiantis per nuotolinę prieigą ezproxy.lmta.lt. Biblioteka nuolat organizuoja įvairių DB testavimus, norėdama išsamiau su jomis supažindinti vartotojus, nustatyti poreikį jas prenumeruoti. 2017 m. testuotos 8 specializuotos duomenų bazės: Die Musik in Geschichte und Gegenwart (MGG), Naxos Music Library Jazz, Naxos Spoken Word Library, Naxos Video Library, Naxos Music Library World, International Bibliography of Theatre & Dance with Full Text; Film & Television Literature Index with Full Text; Play Index (H. W. Wilson). Elektroninis bibliotekos katalogas tvarkomas naudojantis Aleph programine įranga. 2017 m. bibliotekoje Aleph komplektavimo moduliu pradėta pildyti „Bibliotekos fondo bendrosios apskaitos knyga“ (padaryti 39 įrašai). Visi Akademijos mokslininkai privalo registruoti savo publikacijas mokslo publikacijų duomenų bazėje eLABa. 2017 m. bazėje buvo užregistruotos 78 publikacijos. 2017 m. buvo pertvarkytas internetinis bibliotekos puslapis. 2017 m. buvo sukurta LMTA bibliotekos paskyra socialiniame tinkle facebook. 2017 m. bibliotekoje buvo 1 506 registruoti vartotojai, iš jų 902 studentai. Jiems išduoti 96 633 dokumentai. Vartotojų paslaugoms bibliotekoje įrengtos 36 darbo vietos, iš jų 25 – kompiuterizuotos, veikia belaidis internetas. Biblioteka prižiūri bendrą Akademijoje įdiegtą savitarnos spausdinimo-kopijavimo-skenavimo sistemą MyQ. Vartotojų patogumui sistemos įranga veikia trijuose bibliotekos padaliniuose. Vartotojai informaciją apie naujausius leidinius susirasti ir juos užsisakyti gali elektroniniame kataloge arba per LMTA virtualią biblioteką, kurioje vieno langelio principu informacijos galima ieškoti įvairiuose ištekliuose. Vienas iš Akademijos strateginių uždavinių – turėti modernią, šiuolaikinę biblioteką – informacinių resursų centrą. 2021 m. planuojama persikelti į naujas patalpas ir atverti fondus. 2017 m. bibliotekoje prasidėjo intensyvūs paruošiamieji darbai. Bibliotekos kolektyvas pradėjo fondo peršifravimo, tvarkymo darbus, atrinko nurašymui skirtus aktualumą praradusius, susidėvėjusius leidinius.

2.8.3. SKAITMENINĖ STUDIJŲ APLINKA

2017 m. Akademija toliau plėtojo technologijomis grindžiamą mokymą(si), kuris yra suprantamas kaip mokymo(si) forma, pritaikyta mokyti(s) arba organizuoti mokymą(si) nuotoliniu, elektroniniu, virtualiu ir kitais būdais, pasitelkiant technologijas, vykdyti įvairaus pobūdžio veiklą ir atlikti kitus su mokymu(si) susijusius veiksmus internetinėje erdvėje. Šią veiklą Akademijoje koordinuoja Karjeros ir kompetencijų centras (KKC) ir Muzikos inovacijų studijų centras (MISC). Akademijos virtuali mokymo(si) aplinka yra skirta studentams, klausytojams, dėstytojams, administracijos darbuotojams. Ji sukurta naudojant atvirojo kodo programinę įrangą Moodle. Nuotolinės ir elektroninės studijos LMTA organizuojamos pasitelkiant virtualią mokymo(si) aplinką (Moodle), vaizdo konferencijas, kitas technologijas. 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad 2017 m. bus 35 dalykai (moduliai), dėstomi naudojant e. mokymo(si) elementus, ir 500 studentų, kurie studijoms naudos e. mokymo(si) išteklius ar studijuos atskirus dalykus (modulius) nuotoliniu būdu (žr. 7 priedą). Šie rodikliai buvo įgyvendinti. 2017 m. 54 studijų dalykai, 2016 m. – 45, o 2015 m. – 32 buvo dėstomi naudojant e. mokymo(si) priemones ir Moodle virtualaus mokymo(si) aplinką (žr. 1 priedo 27 lentelę). 2017 m. e. mokymo(si) priemones studijose naudojo 584 studentai. (2016 m. – 503 LMTA studentai; 2015 m. – 416 studentų) (žr. 19 pav.). 44

700

584 600 503 500 407 416 400 323 300

200

100 54 29 28 32 36 0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

E.studijų dalykų skaičius E.studijų dalykus studijavusių studentų skaičius

19 pav. E. studijų dalykų ir jų studentų skaičiaus kaita 2013–2017 m.

Akademijos dėstytojai, kuriems metodinę ir techninę pagalbą teikia Karjeros ir kompetencijų centro darbuotojai, 2017 m. parengė ir į virtualią mokymo(si) aplinką Moodle įdiegė 20 naujų studijų dalykų modulių (2016 m. – 10 naujų modulių; 2015 m. – 3 nauji moduliai) (1 priedo 28 lentelę). Dėstytojai, naudojantys virtualios mokymo(si) aplinkos įrankius studijų procese, vertina juos teigiamai. Remiantis šia praktika, ateityje būtina skatinti dėstytojus aktyviau naudoti virtualaus mokymo(si) galimybėmis.

Šiuo metu LMTA Moodle aplinkoje yra 121 elektroninis kursas, iš kurių 97 studijų kursai (LMTA studentams), 22 kvalifikacijos tobulinimo kursai (pedagogams) bei 2 kursai moksleiviams, besiruošiantiems muzikologijos brandos egzaminui. Moodle aplinkoje yra parengta ir kitos medžiagos (pvz., testai moksleiviams) bei įdiegta kitų priemonių, skirtų virtualiam studentų ir dėstytojų darbui bei mokymui (parodomoji vaizdo medžiaga, mokomieji filmai). Bendras šiuo metu LMTA Moodle virtualios mokymo(si) aplinkos vartotojų skaičius – 1249. Vidutiniškai Moodle aplinkoje per mėnesį apsilanko 250–260 vartotojų. Siekiant gerinti mokymo(si) ir studijų kokybę bei studijas labiau orientuoti į studento poreikius, 2017 m. spalio 26–lapkričio 21 d. buvo surengta LMTA dėstytojų ir studentų, naudojančių Moodle sistemą, apklausa. Apklausa parodė, kad dėstytojai, naudojantys virtualios mokymo(si) aplinkos įrankius studijų procese, vertina juos teigiamai – dauguma atsakė, kad dėstyti per Moodle sistemą patogu ir kad mokymasis per Moodle sistemą studentams padeda lengviau įsisavinti mokymosi medžiagą. Didžioji dalis dėstytojų teigia, kad Moodle sistemoje būtų tikslinga naudoti daugiau garso ir vaizdo pavyzdžių, interaktyvaus teksto ir užduočių, tačiau nėra tikri, ar aukštos garso ir vaizdo kokybės vaizdo konferencijų technologijas būtų tikslinga naudoti papildomoms specialybės pamokoms ar meistriškumo kursams nuotoliniu būdu. Dėl per mažo atsakiusiųjų skaičiaus studentų nuomonė nėra reprezentatyvi. Iš 21 dėstytojo atsakė 15, o iš LMTA studentų buvo surinkta tik 19 atsiliepimų. Ateityje būtina skatinti dėstytojus aktyviau naudoti virtualaus mokymo(si) galimybes bei paskatinti dirbti virtualioje aplinka Moodle. 2017 m. buvo tobulinama LMTA studijų informacijos duomenų kaupimo ir valdymo sistema STUDIUM, kuri suteikia galimybes efektyviau valdyti studijų informacijos, dėstytojų pedagoginio darbo krūvio duomenis, bendrauti su studentais, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, teikti studentams informaciją, susijusią su studijų procesu, studentams registruotis į laisvai pasirenkamuosius dalykus, užsisakyti pažymas (akademines, apie studijas ir kt.); efektyviai atlikti statistinę analizę.

2017 m. Garso-vaizdo ir informacinių technologijų centras įgyvendino šiuos uždavinius: • kaupė ir saugojo muzikinę garso ir vaizdo medžiagą, reikalingą Akademijos bendruomenės saviruošai, muzikiniam išprusimui; • tvarkė ir katalogavo sukauptą medžiagą, darė ją lengvai prieinamą Akademijos bendruomenei; 45

• plėtojo Aleph bibliotekinės sistemos duomenų bazę, aprašant sukauptus ir įsigytus garso ir vaizdo įrašų leidinius; • prižiūrėjo ir plėtojo Akademijos informacinių technologijų infrastruktūrą; • prižiūrėjo ir plėtojo LMTA informacines sistemas, didino sistemų integralumą; • teikė techninę paramą Akademijoje vykstantiems renginiams. Akademijos garso/vaizdo įrašų fondas papildytas beveik 1000 naujų leidinių. Centras pasipildė vertingomis vinilo plokštelių kolekcijomis. 2017 m. atrinkta ir į Centro fondus atvežta daugiau kaip 700 plokštelių. Atranka bus tęsiama ir 2018 metais. 2017 m. aprašyti 944 leidiniai, peržiūrėti ar pataisyti 328 leidinių aprašai, sukomplektuota 430 leidinių.

2017 m. skaitmeninę studijų aplinką labai praturtino aktyvi Muzikos inovacijų studijų centro33 veikla. Centre telkiamos skaitmeninių muzikos technologijų inovacijos ir sinergijos nacionalinių ir tarptautinių meno, mokslo bei studijų programų vystymui. 2017 m. Centro darbuotojai įgyvendino projektą „Inovatyvių erdvinio garso renginių ciklai tarpsritiniuose ir medijų kontekstuose“, organizavo Nordplus IP NORD+MIX, Erasmus+ strateginių partnerysčių projekto Intermusic veiklą. Centre įgyvendintų meninių ir edukacinių projektų sąrašas pateikiamas 1 priedo 29 lentelėje.

2.9. MOKYMAS(IS) VISĄ GYVENIMĄ

Įgyvendindama strategijos „Akademija 2020“ pirmajame strateginiame prioritete numatytus mokymosi visą gyvenimą, ugdant naujas kompetencijas, tikslus, Akademija stiprina ir plečia savo veiklos lauką. Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas34.

2.9.1. NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ PRIPAŽINIMAS

Nuo 2014 m. LMTA galioja Senato patvirtinta Neformaliuoju ar savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo studijų rezultatais tvarka, kuri nustato neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo studijų rezultatais reikalavimus ir procedūras. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytos kompetencijos vertinamos pagal atitinkamoje studijų programoje aprašytas studento turimas žinias ir gebėjimus (studijų rezultatus). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų bei kompetencijų vertinimą ir pripažinimą vykdo LMTA Karjeros ir kompetencijų centras. Nuo 2014 m. kompetencijos studijų rezultatais pripažintos tik vienam asmeniui.

2.9.2. PARENGIAMIEJI KURSAI IR AKADEMIJOS KLAUSYTOJAI

2017 m. LMTA Muzikos teorijos ir Muzikos istorijos katedros vykdė parengiamuosius kursus, skirtus moksleiviams pasiruošti laikyti muzikologijos brandos egzaminą. Išlaikytas muzikologijos brandos egzaminas atveria platesnes galimybes stojant į Atlikimo meno, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos, Muzikinio folkloro, Garso režisūros ir kitas studijų programas. Šiuose kursuose gilinamos muzikos teorijos, muzikos istorijos, harmonijos, muzikos kūrinių analizės žinios. Kursai buvo vykdomi mišriuoju būdu, t. y., vyko auditorinės paskaitos ir nuotolinis mokymas(is). 2017 m. parengiamuosius muzikologijos brandos egzamino kursus baigė 12 klausytojų. 2017 m. Akademijoje studijavo 18 klausytojų, siekiančių gilinti žinias ir gebėjimus grojimo fortepijonu, pučiamaisiais ir styginiais instrumentais, dainavimo, studijuojančių muzikos teorijos ir istorijos, dirigavimo, šokio, vaidybos dalykus. Palyginti su 2016 m., klausytojų skaičius padidėjo 20 proc.

33 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/muzikos-inovaciju-studiju-centras/ 34 Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BCAEABD601EC/VGTeTTsgCZ 46

2.9.3. NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS

Plėtodama mokymosi visą gyvenimą veiklas, Akademija vykdo neformalųjį vaikų muzikinį švietimą. LMTA veikia muzikos mokykla-studija, kuri yra Pedagogikos katedros padalinys. Vaikams, baigusiems muzikos mokyklą-studiją, suteikiamas 7-erių metų pradinis neformalusis muzikinis išsilavinimas, o LMTA studentams sudaromos sąlygos mokykloje-studijoje atlikti pedagoginę praktiką ir įgyti pedagoginio darbo patirties. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. mokykloje priimami mokytis ir suaugusieji. Mokykloje-studijoje dėstomi muzikos specialybės, solfedžio, muzikos istorijos ir kiti dalykai. 2017 m. į pirmą klasę priimti 8 mokiniai. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. mokykloje-studijoje mokosi 36 vaikai ir 7 suaugusieji (fortepijono, smuiko, vargonų, dainavimo, gitaros ir liaudies instrumentų).

2.9.4. NEFORMALUSIS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS

Neformalųjį suaugusiųjų švietimą Akademijoje organizuoja ir vykdo Karjeros ir kompetencijų centras. Akademijoje organizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas apima: • mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimą; • valstybės tarnautojų mokymą; • Akademijos darbuotojų kompetencijų tobulinimą; • kitą neformalųjį suaugusiųjų švietimą; • tęstinį mokymą(si); • neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimą studijų rezultatais.

2017 m. rektoriaus įsakymu buvo patvirtinta LMTA neformaliojo švietimo komiteto sudėtis. Šis komitetas veikia, vadovaudamasis 2014 m. rektoriaus įsakymu patvirtintu Neformaliojo švietimo komiteto darbo reglamentu. Komitetas yra kolegialus organas, kuris nagrinėja su neformaliojo švietimo veikla susijusius klausimus, pataria veiklos organizavimo klausimais, vertina ir teikia rektoriui tvirtinti / akredituoti neformaliojo švietimo programas, vidaus teisės aktus, reglamentuojančius neformaliojo švietimo veiklą Akademijoje. 2017 m. bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos terapijos asociacija, toliau buvo vykdoma programa „Muzika ir sveikata“. Programos tikslas – parengti specialistus, turinčius kompetenciją kurti sveikatai palankią muzikinę aplinką ir savo profesijos ribose taikyti muzikos terapijos metodus įvairaus amžiaus sergančiųjų, neįgaliųjų, socialinės rizikos ar atskirties žmonių sveikatinimo, ugdymo(si), socializacijos programose ar projektuose. Ši programa yra ir įvadas į meno terapijos magistrantūros programą. Tęsdamas tradiciją, 2017 m. vasarą Karjeros ir kompetencijų centras organizavo LMTA neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą „Suaugusiųjų vasaros akademija“. Joje aktyviai dalyvavo ir Akademijos absolventai, kurie vedė užsiėmimus. Ši programa suteikė galimybę suaugusiems išmokti klasikinio ir džiazinio fortepijono, džiazinio dainavimo, būgnų, smuiko, klasikinės gitaros pradmenų arba tobulinti turimus įgūdžius. Projekte dalyvavo 12 asmenų, kurie rugpjūčio 25 d. muzikavo baigiamajame koncerte LMTA didžiojoje salėje. 2017 m. Akademijoje vyko 27 kvalifikacijos tobulinimo renginiai, 24 iš jų kvalifikacijos tobulinimo seminarai-praktikumai, 3 meistriškumo kursai arba atviros pamokos bei kitokio pobūdžio renginiai (seminarų ciklai, konferencijos ir kt.). 2013– 2017 m. vykusių renginių dinamika pateikta 20 paveikslėlyje. 47

40 34 35 30 30 25 24 24 25 22 20 20

15 Seminarai 10 8 Meistriškumo kursai ir 5 3 3 atviros pamokos 0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

20 pav. Kvalifikacijos tobulinimo renginių dinamika

Šiuose renginiuose kvalifikaciją tobulino 759 asmenys. Juose dalyvavusių asmenų skaičiaus kaita pateikta 21 paveikslėlyje.

1200 1137 1100 1100

1000 843 800 694

600 497 Seminarai (dalyvių 376 400 327 skaičius)

200 Meistriškumo kursai ir atviros pamokos 65 40 (dalyviųs skaičius) 0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

21 pav. Kvalifikacijos tobulinimo renginių dalyvių skaičius

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavo ikimokyklinio ugdymo, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų įvairių sričių pedagogai, muzikos mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo mokyklų muzikos mokytojai, muzikos ir teatro būrelių vadovai. Seminarus, kursus, paskaitas vedė LMTA pedagogai, formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojai praktikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, jungtinės lektorių grupės. Nemažai renginių buvo vykdomi bendradarbiaujant su Vilniaus muzikos mokyklomis, kitomis kultūros institucijomis – tarp jų ypač aktyvūs partneriai yra muzikos mokykla „Lyra“, B. Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, muzikos mokykla „Ąžuoliukas“, Akordeonistų asociacija ir kt. 2017 m. KKC bendradarbiavo su kitomis ugdymo įstaigomis, dalydamasis sukaupta patirtimi su pedagogais ir teikdamas kvalifikacijos tobulinimo paslaugas. Bendradarbiavimas su partneriais padeda sužinoti institucijų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, skatinti ir diegti naujoves, palaikyti mokytojų profesinį lygį, į kvalifikacijos tobulinimo procesą plačiau įtraukti ir regioninių mokyklų mokytojus. 48

2017 m. organizuoti 4 nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursai (akredituotos programos), kurių apimtis – nuo 20 iki 60 kvalifikacijos tobulinimo valandų. Įvyko 2 nuotoliniai kursai. Kvalifikaciją nuotoliniu būdu tobulino 10 asmenų. Besimokantieji informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamas galimybes vertina labai palankiai, todėl ir toliau planuojama didelį dėmesį skirti e. mokymosi sąlygų bei galimybių plėtrai. Planuojami įgyvendinti projektai, tobulinama infrastruktūra, atnaujinama programinė įranga, atnaujinama ir tobulinama mokymosi medžiaga. Informacija apie nuotolinius kvalifikacijos tobulinimo kursus ir studijas bei jų dalyvius skelbiama ir kaupiama Studijų administravimo sistemoje – http://ekursai.lmta.lt KKC vykdoma pedagogų kvalifikacijos kėlimo veikla yra akredituojama, vadovaujantis Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklėmis35. LR švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-8036 LMTA Karjeros ir kompetencijų centro veikla buvo akredituota 3 (trejiems) metams, Centrui išduota veiklos vertinimo ir akreditacijos pažyma.

Stipriosios studijų ir mokymo(si) visą gyvenimą veiklos sritys: 1. 2016 m. studentų priėmimo rezultatai į visas studijų pakopas vertinami teigiamai. 2. LMTA tapo lydere tarp Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų pagal įstojusiųjų aukščiausiojo konkursinio balo vidurkį į pirmosios pakopos studijas. 3. LMTA tarptautinės veiklos įvairovė, didelis partnerinių institucijų skaičius, aktyvus dėstytojų judumas (abipusis), aktyvus LMTA studentų dalyvavimas trumpalaikio judumo veiklose, kasmet didėjanti geografinė veiklos aprėptis, išskirtinis regioninis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas Nordplus programos tinkluose. 4. Studijų metu studentų darbai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienio šalyse, kino studentų darbai atrenkami didžiuosiuose Europos ir Azijos trumpo metro filmų festivaliuose. 5. KKC teikiamos karjeros ugdymo paslaugos studentams tampa neatsiejama jų studijų dalimi, turi didžiulę paklausą, studentai noriai renkasi įvairias siūlomas veiklas, kurios geriausiai atitinka jų lūkesčius. 6. Prenumeruojama specializuota muzikos įrašų duomenų bazė Naxos Music Library. 7. Sisteminamas LMTA bibliotekos išteklių poreikio surinkimas iš padalinių ir planavimas, tobulinama bibliotekos darbo planavimo ir darbo rezultatų apskaitos tvarka.

Tobulintinos studijų ir mokymo(si) visą gyvenimą veiklos sritys: 1. Akademijos studijų programų viešinimas išvykstant į įvairias mokyklas ir susitinkant su būsimais abiturientais ir Mažųjų atvirų dienų organizavimas būsimiesiems studentams. 2. Naujų, studijų rinkai patrauklių programų rengimas ir sklaida siekiant pritraukti didesnį stojančiųjų skaičių. 3. Studijų tarptautiškumo plėtra siekiant padidinti atvykstančių studentų skaičių: studijų programų užsienio kalbomis rengimas, informacijos apie studijas LMTA anglų kalba sklaida. 4. Teatro ir kino fakulteto studentų ilgalaikio mobilumo (studijoms, praktikai), dėstymo vizitų (per studijų programas) skaičiaus didinimas. 5. Bendradarbiavimas su kitais Lietuvos universitetais, siekiant sudaryti studentams palankesnes fizinio aktyvumo sąlygas ir galimybes. 6. Neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) veiklos plėtra.

35 Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A004EC774695/zJyKQnYbuw 36 Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73f63920f28411e692c5977c7316c9b5 49

Konferencijos „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“ dalyviai

3. MOKSLO VEIKLA

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykdoma mokslo veikla sutelkta į kultūros ir meno tyrimus, grindžiama mokslo ir meno sanglauda bei integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) siekiais, užtikrina studijų ir mokslo veiklos Akademijoje vienovę. LMTA mokslo veiklos plėtros kryptį iš esmės apibrėžia antrasis „Akademija 2020“ strateginis tikslas: „išplėsti meno kūrybos, mokslo tyrimų ir jų sklaidos aprėptį, puoselėjant kūrybiškumą ir didinant poveikį valstybės bei kultūros raidai“37. LMTA vykdomi moksliniai tyrimai tiesiogiai susiję su LMTA vykdomomis studijų kryptimis. Didžiąją akademinio personalo dalį sudaro humanitarinių mokslų srities menotyros krypties, muzikologijos (istorija, teorija, etnomuzikologija) ir teatrologijos šakų tyrėjai, kurie vykdo fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus, užsiima mokslo ir kultūros plėtra ir sklaida. 2017 m. buvo parengta ir patvirtinta „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslo veiklos plėtros strategija“38, suformuota orientuojantis į nacionalines pažangos strategijas, Europos mokslinių tyrimų erdvės strategines nuostatas bei LMTA strategijoje „Akademija 2020“ suformuluotą plėtros viziją. Strategijoje naujai suformuluotos penkios prioritetinės Akademijos mokslinių tyrimų kryptys: 1. Lietuvos muzikos, scenos meno ir kino tyrimai; 2. Muzikinio folkloro studijos ir sklaida; 3. Šiuolaikinės meno tyrimų metodologijos ir tarpdisciplininiai tyrimai; 4. Menas socialinių mokslų diskurse: edukologija ir vadyba; 5. Meno interpretacija ir meninių tyrimų plėtra. Mokslo veiklos plėtros strategijoje nurodytos Akademijos mokslo veiklos tobulinimo kryptys bei uždaviniai. Trys veiklos tobulinimo kryptys: 1. Kompleksiniai lituanistikos tyrimai; 2. Integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę; 3. Atvirumas ir darni plėtra Lietuvos kultūros ir tyrimų lauke.

37 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos strategija „Akademija 2020“, patvirtinta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2013 m. gruodžio 18 d. Senato nutarimu (protokolas Nr. 9-SE) 38 Patvirtinta Senate (2017-11-29, nutarimas Nr. 27-SN). 50

3.1. LMTA TYRĖJAI IR MOKSLO VEIKLOS RODIKLIAI

2017 m. LMTA dirbo 88 tyrėjai dėstytojai ir mokslo darbuotojai39, iš jų 64 yra mokslo ir 9 meno daktarai (mokslo daktarų pasiskirstymo pagal mokslo kryptis kaitą 2013–2017 m. žr. 2 priedo 6 lentelėje). Ryškiausias 2017 m. Akademijos tyrėjų pasiekimas – profesoriui Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ humanitarinių mokslų srityje paskirta Lietuvos mokslo premija. 2017 m. LMTA mokslininkai parengė tris mokslo monografijas: Ryčio Ambrazevičiaus „Muzikinio aukščio ir laiko psichologija“, Eirimo Veličkos „Lietuvių etninė muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo sistemoje“ bei Gabrielės Labanauskaitės „Dramatika“. 2017 m. Akademijos tyrėjų paskelbtų monografijų skaičius, palyginti su ankstesniais metais nekito (parengta po 3), padaugėjo publikacijų recenzuojamuose mokslo leidiniuose (2016 – 34, 2017 – 44). Trijų periodinių mokslo žurnalų leidyba užtikrina LMTA ir užsienio šalių menotyros ir kitų mokslo krypčių tyrėjams nuolatinę mokslo ir meno tyrimų rezultatų viešinimo platformą. LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų dalyvavimas mokslinėse konferencijose pastaraisiais metais sumažėjo (2015 – 90, 2016 – 84, 2017 – 61). LMTA tyrėjų mokslo publikacijų skaičiai bei jų dinamika pateikta 2 priedo 7 lentelėje. LMTA tyrėjai nuolatos dalyvauja įvairių mokslo, švietimo, kultūros ir meno organizacijų, tarybų, komisijų, darbo grupių veikloje, yra kviečiami būti įvairių programų ir projektų ekspertais, tarp jų – Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos kultūros tarybos, International Semiotics Institute (ISI) Mokslinės tarybos, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų komisijų, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, Vyriausybės premijų ekspertų komisijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tarybos, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvių kalbos instituto Mokslo darbų vertinimo komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Tarptautinės mokslinių leidinių informacinės bazės „Lituanistika“ ir kt. Siekiant skatinti mokslo veiklą ir kelti tyrėjų kvalifikaciją, 2017 m. buvo paskelbtas LMTA mokslo plėtros konkursas Akademijos mokslininkų veiklai finansuoti. Iš penkių konkurse atrinktų paraiškų veiklas įgyvendino 5 tyrėjai, pasiekti rezultatai pagerino LMTA tarptautiškumo rezultatus.

3.1.1. MUZIKINIO FOLKLORO TYRIMAI IR SKAITMENINIMAS

Mokslo centro Etnomuzikologijos skyrius yra tapęs šalies muzikinio folkloro tyrimų centru. Skyriuje nuo 1950 m. kaupiamas Muzikinio folkloro archyvas, kuris yra vienas didžiausių folkloro archyvų Lietuvoje, o iš muzikinio folkloro archyvų – vienas didžiausių ir Europoje. Muzikinio folkloro archyvo specifika – visapusiškas muzikinio folkloro ir su juo susijusių duomenų fiksavimas Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse. Archyvą sudaro garso įrašų fondas (per 1600 valandų), jų transkripcijų fondas (apie 400 rinkinių), vaizdo įrašų fondas (apie 1020 val.) ir fotomedžiagos fondas (per 2440 nuotraukų), ekspedicijų sąsiuvinių fondas (apie 560 sąs.), taip pat yra sudaryti žanrinis, melodinis ir ritminis liaudies dainų katalogai. 2017 m. skyriaus darbuotojos (D. Vyčinienė, V. Zakarienė) kartu su kino specialistais (A. Ablamonova, I. Kurklietyte, A. Mikutėnu ir kt.) tęsė nuo 2015 m. pradėtą įgyvendinti LKT finansuotą projektą „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“, skirtą vizualinės antropologijos ekspedicijų rengimui, medžiagos fiksavimui būsimam dokumentiniam filmui (nemontuota medžiaga perduota skyriaus muzikinio folkloro archyvui). Skyriaus darbuotojai dalyvavo etnomuzikologinėje ekspedicijoje (vadovė T. Grašytė), surengtoje 2017 m. rugsėjo mėn. Dargužiuose (Varėnos r.). Be to, skyriaus darbuotojai atliko individualius lauko tyrimus, filmavo įvairius kaimo dainininkų ir muzikantų pasirodymus renginiuose, perėmė individualiuose archyvuose sukauptus liaudies dainininkų ir muzikantų garso įrašus, skaitmenino ir sistemino archyvinę muzikinio folkloro medžiagą gamindami apsaugines ir darbines kopijas, inventorizavo archyvą, montavo archyvinę vaizdo medžiagą TV laidoms, renginiams, pranešimams ir kt., teikė konsultacijos lankytojams, dalyvavo radijo ir televizijos laidose. Muzikinio folkloro archyvas kasmet papildomas naujais garso ir vaizdo įrašais, Etnomuzikologijos skyriaus darbuotojai nuolatos skaitmenina ir sistemina archyvo medžiagą. Muzikinio folkloro archyvo veiklos rodikliai pateikiami 2 priedo 8 lentelėje. 2013–2017 m. laikotarpiu vykę pokyčiai rodo, jog praėjusiais metais daugiau dėmesio buvo skiriama nuotraukų fondo tvarkymui, papildymui ir skaitmeninimui, vaizdo įrašų ir garso

39 2017 m. gruodžio 31 d. duomenys. 51

įrašų skaitmeninimui bei sisteminimui, didėjančiam skaitmeninės duomenų bazės papildymui, tačiau šiek tiek sumažėjo archyvo papildymas garso ir vaizdo įrašais. Sustojo garso įrašų sklaida, nes baigėsi tarptautinio projekto „Europeana Sounds“ pirmasis etapas. Tęsiasi vaizdo įrašų perkėlimo į serverį darbas, tačiau yra pristabdyti melodijų transkribavimo ir rankraštinių rinkinių sudarymo darbai. 2017 m. buvo vykdomi parengiamieji darbai dalyvavimui Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotame ir kuruojamame projekte VEPS – „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“. Buvo atliekamas archyvinių vienetų registravimo sistemos tikslinimas, sąsajų informacinėje sistemoje nustatymas ir apibrėžimas. LMTA projekte dalyvauja kaip partnerė, vykdysianti muzikinio folkloro skaitmeninimą. Planuojama, jog dalyvavimas šiame projekte 2018 m. taps prioritetine skyriaus veikla ir užtikrins muzikinio folkloro archyvo fondų prieinamumą plačiajai visuomenei.

3.1.2. MOKSLO RENGINIAI IR PROJEKTAI

Siekiant skatinti Akademijos tyrėjų mokslo ir meno tyrimų rezultatų viešinimą bei sklaidą, LMTA kasmet rengiamos menotyros ir kitų mokslo krypčių mokslinės konferencijos, pritraukiant projektinį Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, rengiamos tarptautinės konferencijos. 2017 m. buvo tęsiama mokslinių renginių organizavimo tradicija. Greta kasmet organizuojamų renginių, įvyko ir keletas ryškių tarptautinių konferencijų (ryškiausių LMTA mokslo renginių, įvykusių 2017 m., sąrašas pateiktas 2 priedo 9 lentelėje). Svarbiausiu metų mokslo ir meno santalkos įvykiu tapo LMTA Kino ir TV katedros, kartu su Tarptautinio kino, TV ir medijų mokyklų tinklo CILECT Europos regioniniu padaliniu GEECT surengta II tarptautinė konferencija „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo suburti kino muzikos srities profesionalus diskusijai apie pokyčius kino ir naujųjų medijų muzikos ir garso dizaino lauke, taip pat aptarti svarbiausius garso dizaino ir kino muzikos dėstymo aukštosiose mokyklose aspektus. Konferencijoje dalyvavo įtakingiausi kino muzikos teoretikai ir praktikai iš viso pasaulio. Tarp jų – Vašingtono universiteto profesorė Claudia Gorbman, Hartfordšyro universiteto profesorius Frederickas Kuklowskis, konkrečiosios muzikos kūrėjas ir nepriklausomas tyrėjas Michelis Chionas, Lydso universiteto profesorius Richardas Stevensas. Iš viso pranešimus konferencijoje pristatė 26 pranešėjai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos, Norvegijos, Vokietijos, Singapūro, Nyderlandų, Izraelio, Švedijos, Belgijos, Vengrijos, Lenkijos, Estijos, Gruzijos, Indijos ir Lietuvos. Į konferencijos programą taip pat buvo įtraukti meistriškumo kursai, kuriuos vedė kompozitorius ir garso režisierius, profesorius Stephenas Deutschas ir garso režisierius, garso mokyklos vadovas Larry Sideris. Taip pat vyko kompozitoriaus M. Chiono koncertas Šiuolaikinio meno centre. Konferencijos išvakarėse jos dalyviams buvo pristatyti LMTA Muzikos inovacijų studijų centre organizuojamų Tarptautinių studentų kūrybinių dirbtuvių rezultatai – jų metu buvo tiriamas garso emocinis poveikis žiūrovams kine ir audiovizualiniuose kūriniuose. Lapkričio mėnesį surengta jau 17-oji muzikos kūrėjus ir tyrėjus kasmet suburianti tarptautinė mokslo konferencija „Muzikos komponavimo principai“. Šių metų konferencijos tema: Ratio versus intuitio. Antrą dešimtmetį sėkmingai gyvuojantis renginys jau užėmė reikšmingą nišą tarptautinių muzikos kūrybos tyrimų lauke ir kasmet pritraukia dalyvius iš viso pasaulio. Šiemet pranešimus pristatė 24 pranešėjai iš JAV, Kanados, Australijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Vengrijos, Serbijos, Suomijos, Lenkijos ir Lietuvos. Balandžio 12 d. LMTA vyko tradicinė, 41-oji, metinė konferencija, kurioje savo tyrimų rezultatus pristatė LMTA tyrėjai, menininkai ir doktorantai. Plenarinius pranešimus konferencijoje skaitė prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, doc. dr. Irena Alperytė ir prof. dr. Ramunė Kryžauskienė. Paralelinėse sesijose buvo pristatyta 19 pranešimų. 2017 m. lapkričio 4 d. Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu organizavo tarptautinę konferenciją „Šokio-judesio terapija – efektyvus vidinės fizinės ir psichologinės sveikatos resursas“. Šia konferencija siekta pristatyti visuomenei šokio ir judesio terapijos naudą žmogaus fizinei ir psichologinei sveikatai. Konferencijos metu pranešimus perskaitė penki specialistai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Latvijos. Taip pat į konferencijos programą buvo įtraukti ir praktiniai šokio-judesio terapijos užsiėmimai. Siekiant įtraukti į tyrimų veiklą studentus ir moksleivius, LMTA rengiamos mokslo populiarinimo konferencijos. Tradicija jau yra tapusi LMTA studentų mokslinė konferencija-konkursas, kurioje antrus metus dalyvavo ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. 2017 m. šis renginys buvo skirtas muzikologui Adeodatui Tauragiui. 52

Geriausių pranešimų autoriais pripažinti muzikologė Paulina Nalivaikaitė (B4), kompozitorė Marija Paškevičiūtė (M1), muzikologė Laura Svirskaitė (B3) ir dailėtyrininkė Vaida Ragėnaitė (VDA, B4). 2017 m. kovo mėnesį LMTA Muzikos istorijos katedra, bendradarbiaudama su Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“, organizavo respublikinę muzikos ir meno mokyklų moksleivių konferenciją „Mano miestas ir muzika“. Dešimtus metus iš eilės vykusiame renginyje dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš dešimties Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio muzikos ir meno mokyklų. Ryškiausi 2018 m. planuojami surengti tarptautiniai mokslo renginiai: rugsėjį vyksiantis HARPS platformos organizuojamas tarptautinis festivalis-konferencija „Doctors in Performance“ ir 46-oji tarptautinė Baltijos šalių muzikologų konferencija.

Projektai. LMTA mokslininkai nuolatos vykdo įvairius humanitarinių ir socialinių mokslų sričių bei meno tyrimų projektus Akademijoje arba bendradarbiaudami su kitų universitetų ar mokslo įstaigų kolegomis. Nuo 2017 m. LMTA tyrėjai dalyvauja tarptautiniame mokslo projekte INTERMUSIC (INTERactive environment for MUSIC learning and practising / „Interaktyvi aplinka muzikos mokymuisi ir praktikai“). Projekto tikslas – sukurti bendrą platformą, skirtą nuotoliniam muzikos mokymui ir praktikai, kuri leistų modeliuoti ir dalytis geriausiomis muzikos mokymo praktikomis, o taip pat – jungtiniais kursais ir meno projektais. Projekto koordinatorius – Milano konservatorija, kiti partneriai: Danijos karališkoji muzikos akademija, Milano politechnikos universitetas ir Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacija (AEC). Kiti 2017 m. vykdyti mokslo ir kultūros tyrimų projektai: „Nailono uždanga“? Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir politiniuose kontekstuose“ (vad. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, finansuoja Lietuvos mokslo taryba), „Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimas. Lietuvos kultūros politikos formavimo perspektyvų analizė“ (vad. R. Makselis, finansuoja Lietuvos kultūros taryba), „XXI amžiaus meno srities studentų profesinių kompetencijų tyrimas: ko nori studentai, ko tikisi darbdaviai ir ką siūlo aukštosios mokyklos“ (vad. A. Juškys, ŠMM). Muzikos terminų žodyno rengimo projekte 2017 m. vykdant terminologinį ir terminografinį redagavimą pradėta bendradarbiauti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 2017 m. LMTA buvo vykdomi ir mokslo sklaidos projektai. Gavus Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos mokslo akademijos finansavimą buvo leidžiamos knygos, mokslo žurnalai, rengiami tarptautiniai mokslo renginiai.

3.1.3. LMTA LEIDINIAI

Akademijoje leidybos veiklą strateguoja Leidybos komitetas, o vykdo ir koordinuoja Leidybos centras40. 2017 m. šis centras išleido 40 pavadinimų leidinių: 3 mokslo monografijas, 3 mokslo žurnalus, 18 natų leidinių, 1 metodinę mokymo priemonę, 15 kito tipo leidinių (meno projektų tiriamosios dalies santraukos, studijų planai, konferencijų tezių knygelės, bukletai ir pan.). Reikšmingiausi 2017 m. leidiniai pateikiami 2 priedo 10 lentelėje. LMTA leidybos rodikliai pastaraisiais metais ryškiai padidėjo – lyginant su 2016 metais, išleista beveik dvigubai daugiau pavadinimų leidinių (2016 m. – 22 leidiniai, 2017 m. – 40 leidinių; žr. 2 priedo 11 lentelę). LMTA mokslininkų ir meno tyrėjų darbai skelbiami trijuose Akademijos leidžiamuose periodiniuose mokslo žurnaluose: „Lietuvos muzikologija“ (XVIII t.), „Ars et praxis“ (V t.) ir „Principles of music composing“ (anglų k., XVII t.). Vienas reikšmingiausių 2017 m. leidinių – Gabrielės Labanauskaitės monografija „Dramatika“, kurioje autorė atskleidžia dramaturgijos naratyvo konstravimo principus, tiria šiuolaikinės dramaturgijos tendencijų priežastis, supažindina skaitytojus su pasaulio ir Lietuvos dramaturgijos panorama. Taip pat reikšmingos ir kitos mokslo monografijos: Ryčio Ambrazevičiaus „Muzikinio aukščio ir laiko psichologija“ ir Eirimo Veličkos „Lietuvių etninė muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo sistemoje“. LMTA puoselėjama tradicija leisti specializuotus, LMTA dėstytojų menininkų sukurtus ar redaguotus leidinius – natas. 2017 m. išleista net 18 lietuvių kompozitorių V. Barkausko, O. Balakausko, A. Šenderovo, J. Juozapaičio, A. Martinaičio, F. Latėno, Z. Bružaitės ir kt. kamerinės muzikos natų, pradėtos leisti dvi natų serijos – „Lietuvių kamerinė vokalinė muzika“ ir „Lietuvių muzika styginiams“ (abiejų pasirodė po 5 leidinius). Daugumoje natų leidinių pateikiamos kompozitorių biografijos, kūrinių anotacijos ir metodinės rekomendacijos atlikėjams lietuvių ir anglų kalbomis.

40 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/leidybos-centras/ 53

2017 m. toliau daug dėmesio buvo skiriama LMTA leidinių sklaidai: teikiami siūlymai aukštosioms mokykloms, vaikų muzikos ir meno mokykloms, kitoms mokslo įstaigoms. Nuolat atnaujinami asortimento pasiūlymai knygynams. Dalyvauta 2017 m. Vilniaus knygų mugėje, Akademijoje surengta kalėdinė leidinių prekyba. Leidiniais prekiaujama LMTA Centrinių rūmų skaitykloje, per knygų pristatymo renginius, konferencijas. Informacija apie Leidybos centro veiklą ir rengiamas akcijas skelbiama LMTA tinklalapyje.

3.2. LMTA TYRĖJŲ TARPTAUTINĖ VEIKLA

Akademijos mokslininkai nuolat dalyvauja tarptautiniuose mokslo projektuose, semiasi patirties užsienio mokslo ir studijų institucijose, tarptautinėse konferencijose. LMTA tyrėjai yra tarptautinių mokslo organizacijų nariai: IMS (International Musicological Society), IPMS (International Project in Musical Signification), IOFA (International Organization of Folk Art), ICTM (International Council of Traditional Music), ESEM (European Seminar of Ethnomusic), ESCOM (European Society for the Cognitive Sciences of Music), IATC (International Association of Theatre Critics), IFTR-FIRT (International Federation for Theatre Research), NECS (European Network for Cinema and Media Studies), SCMS (Society for Cinema and Media Studies), CILECT (Centre International de Liaison des Écoles de Cinéma et de Télévision). LMTA mokslininkai dalyvauja svarbiausių organizacijų – IMS, AMS (American Musicological Society), ICTM, SMS (Society for Music Analysis), ESCOM, IASS (The International Association for Semiotic Studies) – ir kitų rengiamuose pasauliniuose kongresuose ir konferencijose. 2017 m. LMTA mokslo ir meno tyrėjai skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir seminaruose užsienyje: Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė – Tokijuje (Japonija), Belgrade (Serbija); Rytis Ambrazevičius – Krokuvoje (Lenkija), Malagoje (Ispanija), Kijeve (Ukraina), Tbilisyje (Gruzija); Lina Kaminskaitė- Jančorienė – Paryžiuje (Prancūzija), Taline (Estija), Čikagoje (JAV); Gaila Kirdienė – Aberdyne (Jungtinė Karalystė), Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina); Irena Alperytė – Briuselyje (Belgija), Niujorke (JAV); Regina Marozienė – Maskvoje (Rusija), Daugpilyje (Latvijoje), Kopenhagoje (Danija); Leonidas Melnikas – Daugpilyje (Latvija), Minske (Baltarusija); Lina Navickaitė-Martinelli – Osle (Norvegijoje); Kamilė Rupeikaitė – Jeruzalėje (Izraelis); Rima Povilionienė – Tbilisyje (Gruzija); Gražina Daunoravičienė – Maskvoje (Rusija); Audronė Nekrošienė – Kuopijuje (Suomija); Rimantas Astrauskas – Andorfe (Austrija); Indrė Dirgėlaitė – Helsinkyje (Suomija); Dalia Urbanavičienė – Limerike (Airija); Irena Kruopienė, Giedrė Gabnytė-Bizevičienė, Eglė Šeduikytė-Korienė – Daugpilyje (Latvija). LMTA tyrėjai dalyvauja kitų šalių mokslo leidinių leidybos procesuose, yra užsienio periodinių mokslo leidinių redkolegijų nariai: Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė – Studies in the History and Sociology of Music (Sankt Peterburgo universitetas); Rytis Ambrazevičius – Journal of Interdisciplinary Music Studies (Graco universitetas), Вопросы этномузыкознания (Maskva, Rusija); Leonidas Melnikas – Music Science Today: the Permanent and Changeable. Scientific Papers (Daugpilio universitetas). Pažymėtinas ir Akademijos mokslininkų dalyvavimas tarptautiniuose mokslo projektuose. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė yra Karališkosios muzikos asociacijos Muzikos ir filosofijos studijų grupės (Royal Musical Association Music and Philosophy Study Group) narė; Lina Navickaitė-Martinelli – Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto (International Project on Musical Signification), Tarptautinio meninių tyrimų festivalio konferencijos „Doctors in Performance“ iniciatyvinio komiteto ir Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos (AEC) meninių tyrimų platformos EPARM darbo grupės narė; Rima Povilionienė – IASS-AIS Pasaulinio semiotikos kongreso Mokslinio komiteto narė; Regina Marozienė – almanacho „Gusli“, internetinio portalo www.folk- manystringed-instruments.ru bendradarbė. LMTA tyrėjai 2017 m. stažavo ir skaitė paskaitas užsienio universitetuose bei mokslo centruose. Iš tokių stažuočių minėtina Kamilės Rupeikaitės stažuotė Hebrajų universiteto Žydų muzikos studijų centre (Izraelis); Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės stažuotės Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), „Orpheus“ institute Gente (Belgija), Niujorko universitete (JAV), Irenos Alperytės – Sirakūzų universitete (JAV); Indrės Dirgėlaitės – Nacionalinėje Danijos scenos menų mokykloje Kopenhagoje, Stokholmo karališkojoje muzikos akademijoje (Švedija), Leonido Melniko – Hamburgo universitete (Vokietija); Elzės Gudavičiūtės – Fo Guang Shan vienuolyne ir Fo Guang universitete (Taivanas); Daivos Vyčinienės – Vienos muzikos ir teatro universitete (Austrija); Giedrės Gabnytės-Bizevičienės – Vakarų Norvegijos Taikomųjų mokslų universitete (Norvegija); Ryčio Ambrazevičiaus – Vienos muzikos ir taikomųjų menų universitete (Austrija); Airos Naginevičiūtės – Lozanos Scenos menų aukštojoje mokykloje (Šveicarija); Andriaus Juškio – Lisabonoje (Portugalija); Lolitos Jolantos Navickienės – Bergene (Norvegija). 54

LMTA dėstytojų tyrėjų ir mokslo darbuotojų tarptautinio judumo rodikliai pastaraisiais metais stabilūs: 2015 m. – 46, 2016 m. – 47, 2017 – 45.

Stipriosios mokslo veiklos sritys (ryškiausi 2017 m. pasiekimai): 1. Parengta ir patvirtinta LMTA mokslo veiklos strategija, peržiūrėtos ir atnaujintos Akademijos tyrimų kryptys. 2. Sėkmingai surengti tarptautiniai mokslo renginiai, periodiškai leidžiami trys mokslo žurnalai skatina tyrėjų ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, užtikrina LMTA tyrėjų kvalifikacijos kėlimą. 3. Mokslinei veiklai skatinti skirtos priemonės – LMTA mokslo plėtros konkursas, skiriamos lėšos tyrėjų komandiruotėms ir stažuotėms, leidybai, davė rezultatus, gerinančius Akademijos tarptautiškumo rodiklius. Tobulintinos mokslo veiklos sritys: 1. LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų veiklos reglamentavimas ir strateginis planavimas. 2. Turimų žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių sutelkimas bendriems mokslo projektams. 3. LMTA tyrėjų tarptautiškumo rodikliai. 55

LMTA simfoninis orkestras koncertuoja Valdovų rūmuose

Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso akimirka 56

Spektaklis „(Ne)priklausomybė“

„Balkono okupacija“: spektaklis „Tuku tuku“ 57

4. MENO VEIKLA

Meno veikla ir jos rezultatai yra rodikliai, išskiriantys Akademiją ir ryškiausiai parodantys jos veiklos specifiką Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kontekste. Vykdydami meno veiklą Akademijos dėstytojai ir studentai įgyvendina strategijoje „Akademija 2020“ numatytą antrąjį strateginį tikslą – meno veiklos, mokslo ir meno tyrimų plėtra skatinant kūrybiškumą ir inovacijas, plečiant tarptautinį bendradarbiavimą, mokslo, meno ir studijų sąveiką, užtikrinant sklaidą regionuose – ir 2017–2019 m. strateginį prioritetą – meno ir mokslo veiklos rezultatų sklaida, regioninė plėtra. Šių tikslų įgyvendinimui 2017–2019m. strateginiame veiklos plane numatyti meno veiklos rodikliai 2017 m. yra pasiekti ir viršyti (žr. 7 priedą): iš viso įvyko 605 meno renginiai (2017 m. planas – 400 meno renginių), iš jų 349 meno renginiai Akademijos salėse, o 256 – užsienyje, Lietuvos regionuose, kitose Vilniaus kultūros ir meno institucijose. Vienam aukščiausios kvalifikacijos menininko etatui teko 4 atlikti ir/ar paskelbti meno kūriniai (2017 m. planas – 4).

4.1. LMTA DĖSTYTOJŲ MENO VEIKLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE RODIKLIAI

LMTA dėstytojų menininkų indėlis į Lietuvos kultūros raidą ir sklaidą yra gerai žinomas bei vertinamas. Akademijos dėstytojai aktyviai dalyvauja šalyje ir užsienyje vykstančiuose meno renginiuose, prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. 2017 m. Akademijoje dirbo (2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis) 298 dėstytojai menininkai: 61 profesorius, 75 docentai, 118 lektorių, 44 asistentai, tarp jų – 31 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. LMTA Ataskaitų informacinė sistema suteikia galimybę pateikti statistinius 2017 m. meno veiklos duomenis. 2018 m. kovo 1 d. duomenimis meno kūrinio atlikimo / skelbimo pozicijoje savo veiklą pristatė 111 Muzikos fakulteto dėstytojų (jie atliko ar paskelbė 1 659 kūrinius). Meno kūrinio išleidimą leidyklose, garso ir vaizdo įrašų studijose deklaravo 33 dėstytojai (ataskaitose pažymėtos 69 pozicijos). Meno sklaidos veikloje buvo aktyvūs 59 dėstytojai (222 meno projektų rengėjai ar dalyviai). LMTA Muzikos fakulteto dėstytojai kaip pripažinti profesionalai nuolat kviečiami būti įvairių konkursų žiuri nariais, dalyvauti kitoje meno ekspertinėje veikloje. 2017 m. 77 Muzikos fakulteto dėstytojai dalyvavo tokio pobūdžio veikloje (224 pozicijos). Taip pat Muzikos fakulteto dėstytojai menininkai vedė viešas meno populiarinimo paskaitas (21 dėstytojas, 53 pozicijos), skelbė meno sklaidai skirtas publikacijas (9 dėstytojai, 15 publikacijų), dalyvavo stažuotėse ir mainų programose (12 dėstytojų, 22 pozicijos), vedė meistriškumo kursus, seminarus, atviras pamokas (48 dėstytojai, 110 pozicijų). Akivaizdu, kad LMTA Muzikos fakulteto dėstytojų meno veikla yra ne ik intensyvi ir daranti įtaką šiuolaikiniams meno procesams, bet ir apima įvairias meninės raiškos ir jos sklaidos formas. Teatro ir kino fakulteto 28 dėstytojai menininkai ataskaitose pristatė 126 meno kūrinio atlikimo ar skelbimo pozicijas. Meno kūrinio išleidimą leidyklose, garso ir vaizdo įrašų studijose deklaravo 4 dėstytojai (ataskaitose pažymėtos 9 pozicijos). Meno sklaidos veikloje dalyvavo 14 dėstytojų (31 meno projektų rengėjas ar dalyvis). 5 Teatro ir kino fakulteto dėstytojai menininkai vedė 11 viešų meno populiarinimo paskaitų. 3 dėstytojai paskelbė 10 meno sklaidai skirtų publikacijų, 9 dalyvavo žiuri ir ekspertų grupių darbe (14 pozicijų), 8 dėstytojai dalyvavo dėstytojų mainų programose ar buvo išvykę į stažuotes, 9 dėstytojai surengė 24 meistriškumo kursus, seminarus, atviras pamokas. Akivaizdu, kad teatro ir kino meno specifika daro įtaką Teatro ir kino fakulteto dėstytojų meno veiklos rodiklių kiekybinei išraiškai, teatro ir kino režisierių, aktorių, šiuolaikinio šokio teatro menininkų, kino operatorių kūryba yra plačiai žinoma ir vertinama. Informacija apie visus Muzikos fakulteto dėstytojų 2017 m. pasiekimus (gautus apdovanojimus) pateikta 3 priedo 1 lentelėje, apie Teatro ir kino fakulteto dėstytojų pasiekimus (gautus apdovanojimus) – 3 priedo 2 lentelėje.

4.1.1. MUZIKA

LMTA dirbantys pripažinti menininkai yra vertinami ir Lietuvos, ir užsienio muzikos meno kontekstuose už jų rengiamas koncertines programas, įvairialypę bei intensyvią kūrybinę raišką. LMTA dėstantys muzikai nuolatos koncertuoja visoje Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse Europoje ir visame pasaulyje. Platesnio visuomenės dėmesio sulaukė XVII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas, tarptautinis medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas „Ventus musicale“, 58 tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“. Taip pat pažymėtini Akademijoje vykę konkursai: LMTA Fortepijono katedros ir Lietuvos F. Liszto asociacijos pianistų konkursas „Lisztofonija“, LMTA garbės daktaro Stasio Baro tenorų konkursas, XIII Jono Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursas, IX Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas; stygininkų konkursas, skirtas smuikininko profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui paminėti; Respublikinis studentų ir moksleivių koncertmeisterių festivalis-konkursas, skirtas Koncertmeisterio katedros 30-mečiui. 2017 m., rengiantis nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, buvo suburtas Baltijos muzikos akademijų studentų simfoninis orkestras (BAO), sėkmingai koncertavęs Jazepo Vytuolio Latvijos muzikos akademijoje, LMTA Didžiojoje salėje ir Tartu koncertų salėje „Vanemuine“. Aktyvūs Akademijos dėstytojų pasirodymai tarptautinėse scenose: pažymėtina koncertų gausa, tarp jų – prof. Aleksandros Žvirblytės fortepijono muzikos rečitalis tarptautiniame festivalyje Autunno Musicale (Italija), pianisto prof. Petro Geniušo rečitalis Budapešto muzikos centre (Vengrija) bei koncertai festivaliuose – Xiamen International Chamber Music Festival (Kinija), The Neamt Piano Festival (Rumunija), RCS piano festival (Jungtinė Karalystė), violončelininko prof. Rimanto Armono rečitalis „Muzyka litewska“ (Varšuva); smuikininkė Rusnė Mataitytė dalyvavo lietuviškos muzikos koncertų programoje festivalyje Belgijoje Festival Images Sonores, pianistė Indrė Baikštytė ir smuikininkės Rūta Lipinaitytė bei Ingrida Rupaitė-Petrikienė dalyvavo kompozitoriaus F. Latėno autoriniame koncerte, vykusiame Maskvos akademiniame Vachtangovo teatre (Rusija). Pažymėtinas smuikininkės Rūtos Lipinaitytės lietuviškos muzikos rečitalis Archangelsko filharmonijoje (Rusija), džiazo muzikos solo koncertą festivalyje Alternativa Prahoje surengė Liudas Mockūnas (saksofonininkas taip pat koncertavo Suomijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje). Užsienio koncertų salėse (Čekija, Pakistanas, Kinija) kaip Baltijos gitarų kvarteto narys koncertavo gitaristas Saulius Lipčius. Pažymėtina ir Akademijos dėstytojų koncertinė veikla prestižinėje Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų salėje, kurioje koncertavo pianistai prof. Zbignevas Ibelgauptas, prof. Rūta Rikterė, prof. Aleksandra Žvirblytė, smuikininkės prof. Rusnė Mataitytė, doc. Dalia Kuznecovaitė, violončelininkas prof. Augustinas Vasiliauskas, saksofonininkas doc. Liudas Mockūnas, dainininkai doc. Deividas Staponkus, prof. Irena Milkevičiūtė. Akademijos vardą garsino ir dirigentai prof. Juozapas Domarkas, prof. Gintaras Rinkevičius, doc. Martynas Staškus, doc. Robertas Šervenikas, doc. Modestas Pitrėnas, asist. Modestas Barkauskas. LMTA dėstantys pedagogai menininkai ir 2017-aisiais pelnė garbingų premijų ir apdovanojimų: Kompozicijos katedros docentei kompozitorei Justei Janulytei įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija „už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą“, prof. pianistei Aleksandrai Žvirblytei ir doc. Renatai Marcinkutei- Lesieur įteiktas LR kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

4.1.2. TEATRAS

LMTA dėstantys žinomi teatro režisieriai aktyviai kuria spektaklius įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. 2017 m. į reikšmingas klasikinių kūrinių premjeras pakvietė prof. Gintaras Varnas, Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatęs „Nataną Išmintingąjį“, o Valstybiniame jaunimo teatre „Juną Gabrielį Borkmaną“ bei su jaunais aktoriais sukūręs spektaklį „Pagalvinis“ (Kauno miesto kamerinis teatras). Prof. Eimuntas Nekrošius Valstybiniame jaunimo teatre pastatė spektaklį „Cinkas (Zn)“ pagal Nobelio premijos laureatės S. Aleksijevič kūrybą. Doc. Oskaras Koršunovas režisavo du naujus spektaklius OKT / Vilniaus miesto teatre („Šokis Delhi“, „Pamišėlis“), o Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje pastatė „Tartiufą“ pagal Moljerą. LMTA dėstantys žinomi aktoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos teatrais, sukūrė naujų vaidmenų reikšmingose 2017 m. premjerose. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose naujus vaidmenis sukūrė doc. Darius Meškauskas („Tartiufas“), doc. Nelė Savičenko-Klimienė („Lokis“, „Tartiufas“), lekt. Airida Gintautaitė („Lokis“). Prof. Vytautas Anužis sukūrė Natano Išmintingojo vaidmenį to paties pavadinimo spektaklyje Nacionaliniame Kauno dramos teatre, doc. Adrija Čepaitė-Palšauskienė Lietuvos rusų dramos teatro spektaklyje „Vieniši“, lekt. Aldona Vilutytė OKT spektaklyje „Terapijos“. Lietuvos teatruose aktyviai reiškėsi ir jaunesnė dėstytojų karta: doc. Agnius Jankevičius Klaipėdos dramos teatre pastatė spektaklį „Naktis“, lekt. Vidas Bareikis Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisavo spektaklį „Žalgirės“, lekt. Olga Lapina sukūrė spektaklį vaikams „Apie baimes“ Valstybiniame jaunimo teatre. Vertinant tarptautinę meninę veiklą akcentuotinos pedagogų režisierių premjeros užsienio teatrų scenose. Prof. Eimuntas Nekrošius pastatė A. Čechovo „Ivanovą“ Kroatijos nacionaliniame dramos teatre Zagrebe, prof. Jonas Vaitkus Nacionaliniame akademiniame Lesios Ukrainkos rusų dramos teatre Kijeve režisavo H. Ibseno 59 pjesę „Visuomenės priešas“. Pažymėtina kaip visada ryški Oskaro Koršunovo teatro tarptautinė sklaida. Doc. O. Koršunovas pastatė spektaklį „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane Oslo nacionaliniame dramos teatre. Anksčiau sukurti režisieriaus spektakliai „Hamletas“, „Žuvėdra“, kuriuose vaidina žinomi aktoriai doc. Nelė Klimienė- Savičenko ir doc. Darius Meškauskas, rodyti tarptautiniuose festivaliuose (Tarptautinis Wuzheno festivalis, Tarptautinis Taivano menų festivalis) bei gastrolėse Prancūzijoje, Kroatijoje, Lenkijoje. OKT spektaklis „Pamišėlis“ dalyvavo festivalyje Temporada Alta (Ispanijoje). Doc. Eglė Gabrėnaitė dalyvavo LNDT gastrolėse Prancūzijoje (spektaklis „Didvyrių aikštė“) ir Kinijoje (Vilniaus valstybinio mažojo teatro spektaklis „Vasa Železnova“). 2017 m. doc. Eglė Gabrėnaitė už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Doc. Darius Meškauskas pripažintas geriausiu metų aktoriumi („Auksinis scenos kryžius“ už vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ Klaipėdos dramos teatre), Teatras plius kategorijoje „Auksiniu scenos kryžiumi“ pasipuošė spektaklio-žaidimo „Kodas: Hamlet“ režisierė lekt. Olga Lapina.

4.1.3. KINAS IR TELEVIZIJA

LMTA dirba žinomi Lietuvos kino kūrėjai, aktyviai plėtojantys kino meno raidos procesus. 2017 m. prof. Janina Lapinskaitė sukūrė naują dokumentinį filmą „Akordas“, doc. Inesa Kurklietytė – dokumentinį filmą „Gražuolės Piplytės“. Kino operatorius doc. Viktoras Radzevičius apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. Prof. Audriaus Stonio dokumentinis filmas „Moteris ir ledynas“ paskelbtas metų geriausiu dokumentiniu filmu (apdovanojimas „Sidabrinė gervė“), taip pat išrinktas geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu (tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ 2017 apdovanojimas). Doc. Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje ,,CineDOC TBILISI” pelnė pagrindinį programos,,CineDOC YOUNG” prizą.

4.1.4. ŠOKIS

LMTA dėstytojai choreografai ir šiuolaikinio šokio atlikėjai aktyviai dalyvavo meninėje veikloje. Lekt. Goda Laurinavičiūtė sukūrė vaidmenį šokio teatro EXODUS spektaklyje, kuris buvo įtrauktas į tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis'17“ programą. Doc. Vesta Grabštaitė režisavo miuziklą „Eglė žalčių karalienė“, taip pat sukūrė choreografiją O. Koršunovo spektakliui „Tartiufas“ (LNDT). Doc. Petras Skirmantas sukūrė choreografiją šokiui „Pavasario duetas“ iš spektaklio „Metų laikai“ (Kauno muzikinis teatras), „Akteono variacija iš „Esmeraldos“, jaunuolio variacija iš „Drugelio ir pavasario pas de deux“ (Klaipėdos dramos teatras). Doc. Airos Naginevičiūtės-Adomaitienės šiuolaikinio šokio spektaklis „Melancholijos bokštai“ (šokio teatras AIROS) dalyvavo IX KAAY FECC šokio bienalėje (Dakaras, Senegalas). Lekt. Ingridos Gerbutavičiūtės kartu su choreografe A. Šeiko sukurtas tarpdisciplininis šokio ir naujųjų medijų spektaklis „Dior in Moscow“ dalyvavo tarptautiniuose šiuolaikinio šokio festivaliuose Litauen tanzt Berlyne ir Bazaar Prahoje. Lekt. G. Laurinavičiūtė pelnė ‚Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausia šokėja už Melancholijos vaidmenį doc. A. Naginevičiūtės-Adomaitienės šokio spektaklyje „Melancholijos bokštai“. Specialus profesionalaus teatro kūrėjų darbų apdovanojimas – Boriso Dauguviečio auskaras – atiteko choreografams ir šokėjams Airidai Gudaitei ir Laurynui Žakevičiui (Šokio ir judesio katedros lektoriui).

4.2. LMTA MENO RENGINIAI

Akademija kaip profesionalius menininkus rengianti aukštoji mokykla savo veiklos prioritetus sistemingai ir kryptingai formuoja, atsižvelgiant į svarbiausius valstybės kultūros ir aukštojo mokslo strateginius dokumentus. Akademijos meno veiklos tikslus siekiama derinti su svarbiausiu valstybės kultūros politikos atnaujinimo dokumentu – „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėmis“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977), kuriose kultūra įvardinta kaip strateginė valstybės raidos kryptis, teikiant prioritetą kultūros politikai. Intensyvi pačios Akademijos organizuojama ir vykdoma meno sklaidos veikla atliepia vieną svarbiausių valstybės kultūros ir socialinės raidos tikslų – padeda atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą. 2017 m. LMTA bendruomenė realizavo 605 kultūros ir meno renginius: tai ne tik tęstiniai ir nauji, LKT remiamai meno projektai, kuriuos inicijavo Meno centras, bet ir tarptautiniai konkursai, meistriškumo kursai, 60 meno doktorantų, užsienio atlikėjų pasirodymai, akademijos renginiai šalyje ir užsienyje, kiti įvykiai, kuriuos anonsavo ir archyvavo Meno centras. Vertinant 2012–2017 metų meno veiklos apimtis, bendras įvykių skaičius auga. Įtakos šiam procesui turi ne tiek aktyvesnis LMTA bendruomenės dalyvavimas meno procesuose, kiek sklandesnis meno procesų administravimas ir gerėjantys renginius vykdančių LMTA padalinių, bendruomenės narių komunikacijos procesai. Renginių skaičiaus dinamika per pastaruosius ketverius metus pateikta 22 paveikslėlyje ir 3 priedo 3 lentelėje. 700 645 605 600 508 510 490 500 456 392 400 349 325 303 274 300 252 253 256 234 204 187 185 200

100

0 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Bendras renginių skaičius Renginių skaičius LMTA erdvėse Renginių skaičius už LMTA ribų

22 pav. LMTA meno renginių dinamika 2012–2017 m.

Intensyvi pačios Akademijos organizuojama ir vykdoma meno veikla garsina Akademiją ir kaip plačiajai visuomenei aktualią viešos meno veiklos instituciją, kurios nemokami renginiai prisideda prie bendrų valstybės edukacijos kultūra ir socialinės atskirties mažinimo procesų. 2017 metai išsiskyrė tarptautinių konkursų gausa ir įvairove. LMTA įvyko Europoje gerai žinomas ir vertinamas V tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas (organizuotas kartu VšĮ „Natų knygynas“), pirmą kartą įvyko tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas (organizuotas kartu su VšĮ „Natų knygynas“), XX Tarptautinis akordeono festivalis VILNIUS 2017 – ACCOpremjeros, po ilgesnės pertraukos sėkmingai pratęstas ir plataus atgarsio sulaukė III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Platesnio visuomenės dėmesio sulaukė ir kiti Akademijoje vykę konkursai: LMTA Fortepijono katedros ir Lietuvos F. Liszto asociacijos pianistų konkursas „Lisztofonija“, LMTA garbės daktaro Stasio Baro tenorų konkursas, XVIII Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas, pirmasis Nijolės ir Jono Dėdinų fondo konkursas pianistams, XIII Jono Švedo Liaudies instrumentų atlikėjų konkursas, IX Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas, XVII Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas, stygininkų konkursas, skirtas smuikininko profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui paminėti, respublikinis studentų ir moksleivių koncertmeisterių festivalis-konkursas, skirtas Koncertmeisterio katedros 30-mečiui. 2017 m. LMTA itin aktyviai ir sėkmingai pasirodė populiariame renginyje „Kultūros naktis“: koncertas „Vox Nord“ LR Prezidentūros vidiniame kieme; koncertas „Trimitas“ ir Operos pastišas“ Vilniaus rotušėje; koncertas „Late Junctions“ LR Kultūros ministerijos Vitražų salėje, režisūros bakalaurų spektakliai („Nešk savo bulvę ir tikėk“, „(Ne)priklausomybė“) LR Kultūros ministerijos Baltojoje salėje, taip pat tradicine tapusi LMTA Fortepijoninės muzikos naktis „Juodais baltais“ skverelyje prie Genocido aukų muziejaus ir kt. LMTA studentų parengtos programos buvo pristatytos ne tik Akademijos salėse, bet ir svarbiose Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų kultūrinėse erdvėse. LMTA simfoninis orkestras koncertavo LDK Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje, taip pat surengė labdaros koncertą, kuris buvo skirtas LIONS judėjimo 100-mečiui ir vyko Alytaus miesto teatre. Koncertas Lietuvos nepriklausomybės dienai „...prieš, tarp, po...“ buvo atliktas ir LMTA Didžiojoje salėje, ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje Dainavimo katedros studentai dalyvavo koncerte „Jaunieji operos balsai“. 61

Jaunųjų menininkų programa „Late Junctions“ sėkmingai pristatyta unikalioje Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios erdvėje ir Trakų Vokės dvaro sodyboje. Anksčiau Akademijos chorų parengta B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ pasiekė naujus regionus, skambėjo Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose, Kėdainių Švč. Jurgio bažnyčioje. LMTA akordeonistų koncertas įvyko Jašiūnų Balinskių dvaro rūmuose. 2017 m. meno renginiai buvo jungiami į programų ciklus, kurie sutelkė paskirus katedrų meno veiklos pristatymus: „12 P.M.“ (Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų dienos), „Akademijos balsai“, „Chorinės muzikos vakarai“, „Šiuolaikinė muzika Balkono teatre“, „Šiuolaikinis šokis Balkono teatre“ ir kt. Plačiosios publikos dėmesį patraukė naujas LMTA katedrų koncertų ciklas „Kalėdos Didžiojoje“, o jauna publika gausiai lankė šiuolaikinės muzikos vakarus „Balkono teatro elektro atšilimas“. Pažymėtina, kad taikant intelektinės nuosavybės valdymo tvarką, suaktyvėjo bendradarbiavimas su teatro socialiniais partneriais: 2017 m. sudarytų koprodukcinių sutarčių pagrindu LMTA vardas skelbtas Lietuvos nacionalinio dramos teatro, OKT / Vilniaus miesto teatro, Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro ir kt. repertuaruose, įvairaus pobūdžio reklamose. LMTA studentų spektakliai taip pat rodyti Balkono teatre. Ypatingo dėmesio sulaukė trečią kartą surengtas mažasis festivalis „Teatro dienos“, kuriame pristatyti ne tik naujausi Akademijos studentų darbai, bet ir du jaunų Lenkijos teatro menininkų spektakliai. Įvyko savarankiškų vaidybos ir režisūros studentų darbų konkursas „Balkono okupacija“, V tarptautinis šiuolaikinio šokio studentų festivalis „SCHOK Academia“, aktyviai augantis šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „DRAMOKRATIJA“.

4.3 LMTA MENO RENGINIŲ STATISTIKA IR DINAMIKA

2017 m. vykdytos meno veiklos rodikliai demonstruoja, kad 2016 m. pabaigoje suformuota strategija pagrindinę Akademijos meno veiklą koncentruoti LMTA Centriniuose rūmuose, šių rūmų erdves eksploatuojant kaip pagrindines meno įvykių lokacijas, išties yra sėkmingai įgyvendinama. 2017 m. LMTA Centrinių rūmų erdvėse įvyko 271 renginys, o tai sudarė beveik pusę visos LMTA meno veiklos. Nuolat techniškai stiprinamos, tobulinamos LMTA Centrinių rūmų erdvės tampa patrauklesnės bendruomenei, tad dažniau atsisakoma koncertų, spektaklių rengimo kituose LMTA rūmuose ir net už Akademijos ribų. Meno renginių koncentracija LMTA Centriniuose rūmuose leido patobulinti renginių aptarnavimo procesus, suteikė galimybę iš anksto numatyti renginių apimtis, tiksliau koordinuoti renginių tarpusavio konkurencijai dėl žiūrovų. Renginių pasiskirstymas LMTA erdvėse ir už LMTA ribų 2016 metais pateiktas 23 paveikslėlyje ir 3 priedo 4 lentelėje.

Renginių skaičius už LMTA ribų; 256; 42% Renginių skaičius LMTA erdvėse; 349; 58%

Renginių skaičius LMTA erdvėse Renginių skaičius už LMTA ribų

23 pav. Bendras LMTA meno renginių skaičius 2016 m.

62

2017 m. meno renginių pasiskirstymas pagal Akademijos erdves pateiktas 24 paveikslėlyje ir 3 priedo 5 lentelėje:

Kitos LMTA rūmų erdvės 39

LMTA Kino salė 2

LMTA Operos studija 4

Muzikos inovacijų studijų centras 13

LMTA Teatro cechas 12

LMTA Vargonų salė 3

LMTA Mokomasis/Balkono teatras 72

LMTA Kongresų rūmų Kamerinė salė 16

LMTA Sluškų rūmų erdvės 23

LMTA Juozo Karoso salė 71

LMTA Didžioji salė 94

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

24 pav. Meno renginiai LMTA erdvėse 2017 m.

LMTA erdvėse vykstančių renginių dinamika 2012–2017 m. pagal konkrečias erdves pateikta 25 paveikslėlyje ir 3 priedo 6 lentelėje. 120

100

80

60

40

20

0 LMTA Muziko LMTA LMTA Kongre LMTA s Kitos LMTA LMTA LMTA LMTA LMTA Juozo Sluškų sų Balkon inovacij LMTA Didžioji Vargon Teatro Operos Kino Karoso rūmų rūmų o ų rūmų salė ų salė cechas studija salė salė erdvės Kameri teatras studijų erdvės nė salė centras 2012 m. 105 71 8 27 3 4 0 0 0 0 34 2013 m. 104 81 33 21 10 4 13 0 0 0 37 2014 m. 83 77 37 28 3 3 11 4 3 0 25 2015 m. 101 70 36 27 27 3 8 15 3 9 26 2016 m. 105 65 43 19 54 2 27 33 2 4 38 2017 m. 94 71 23 16 72 3 12 13 4 2 39

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

25 pav. Meno renginiai LMTA erdvėse 2012–2017 m.

Konstatuotinas renginių Balkono teatre augimas. 2017 m. Vilniuje (ne LMTA erdvėse) buvo suorganizuoti 188 renginiai (žr. 3 priedo 7 lentelę). 63

Akademijos organizuojami meno renginiai vyksta ir kituose Lietuvos miestuose. Pastebima stabili LMTA meno renginių auditorijos plėtra šalies regionuose. Statistinė informacija apie šiuos renginius pateikta 26 paveikslėlyje ir 3 priedo 8 lentelėje.

26 pav. LMTA meno renginių geografija 2017 m.

Statistinė informacija apie užsienyje vykusius renginius pateikta 27 paveikslėlyje ir 3 priedo 9 lentelėje.

27 pav. Meno renginių geografija užsienyje 2017 m.

Akademijos organizuojami ir vykdomi meno renginiai apima muzikos, teatro, kino, šokio ir kitas meno sritis. Pastarųjų penkerių metų duomenų analizė rodo, kad daugiausia vyksta muzikos srities meno renginių (žr. 3 priedo 10 lentelę). Skirtingų meno sričių meno renginiai, vykstantys labai įvairiose erdvėse, yra įvairių formatų (3 priedo 11 lentelę). Pastarųjų penkerių metų duomenų analizė rodo, kad populiariausi išlieka koncertai. 64

Meno renginių kiekis metų eigoje pasiskirsto netolygiai (žr. 28 pav.). Tai lemia akademinio kalendoriaus tvarka – meno renginių ryškiai mažėja egzaminų sesijų ir vasaros atostogų laikotarpiu; daugiausiai meno renginių vyksta rudens ir pavasario semestrų paskutiniais mėnesiais (balandžio, gegužės ir lapkričio, gruodžio mėnesiais). 140 120 100 80 60 40 20 0 VASARI BALAN GEGUŽ BIRŽEL RUGPJ RUGSĖJ LAPKRI GRUOD SAUSIS KOVAS LIEPA SPALIS S DIS Ė IS ŪTIS IS TIS IS 2017 metai 30 47 78 116 70 42 0 1 36 47 76 62 2016 metai 20 46 82 99 89 44 2 17 24 62 91 69 2015 metai 16 32 85 78 50 22 4 5 35 62 57 64 2014 metai 13 34 70 81 83 23 5 6 27 42 70 54 2013 metai 16 44 65 105 90 16 4 0 16 43 51 40

28 pav. Meno renginių pasiskirstymas mėnesiais 2013–2017 m.

Stipriosios meno veiklos sritys: 1. LMTA dėstytojų menininkų įvairialypė ir intensyvi kūrybinė veikla Lietuvoje ir užsienyje; 2. LMTA kultūros ir meno renginių strateginė koncentracija Akademijos Centriniuose rūmuose; 3. LMTA pradėtas meno renginių jungimas į programų, ciklų, festivalių formatus; 4. LMTA bendradarbiavimas su įvairiais socialiniais partneriais, aktyvus įsitraukimas į nacionalinius meno ir kultūros projektus bei programas; 5. Ryškiai pagerėjusi meno renginiams skirta infrastruktūra ir renginių aptarnavimas.

Tobulintinos meno veiklos sritys: 1. LMTA skirtingų meno krypčių atstovų įsitraukimas į bendrus projektus. 2. Meno renginių turinio tobulinimas, vadovaujantis aukštais meninės kokybės standartais.

65

5. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

Akademijos dėstytojai (profesoriai, docentai, lektoriai, asistentai), mokslo ir meno darbuotojai, darbuotojai, teikiantys pagalbą vykdant mokslinius, meninius tyrimus ir studijas, ūkio ir kiti darbuotojai yra labai svarbūs LMTA veiklos procesų sklandumui, veiklos kokybei užtikrinti ir tobulinti. LMTA personalo formavimą ir jo dinamiką administruoja Personalo skyrius41. 2017–2019 m. strateginiame plane nustatytas veiklos prioritetas – menininkų ir mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas, tarptautiškumo skatinimas – yra ilgalaikis tikslas. Šio tikslo pasiekimo lygiui pamatuoti yra išskirti rodikliai (žr. 7 priedą): • aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų (pripažintų menininkų ir dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį), procentas nuo bendro dėstytojų skaičiaus (etatais) – 2017 m. planuota reikšmė 68 proc., faktinė reikšmė – 68 proc.; • dėstytojų, pripažintų menininkų, procentas nuo bendro dėstytojų skaičiaus (etatais) – 2017 m. planuota reikšmė 51 proc., faktinė reikšmė – 50 proc.; • dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, procentas nuo bendro dėstytojų skaičiaus (etatais) – 2017 m. planuota reikšmė 21 proc., faktinė reikšmė – 24 proc.; • pedagoginio ir administracinio personalo, tobulinusio kvalifikaciją, procentas nuo bendro pedagoginio ir administracinio personalo skaičiaus – 2017 m. planuota reikšmė 10 proc., faktinė reikšmė – 14 proc.

5.1. PEDAGOGINIO IR ADMINISTRACINIO PERSONALO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

Priimtų į darbą darbuotojų skaičiaus ir atleistų iš darbo darbuotojų skaičiaus dinamika pateikta 29 paveikslėlyje.

227 2017 m. 178

103 2016 m. 114

148 2015 m. 145

117 2014 m. 129

156 2013 m. 146

0 50 100 150 200 250 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Atleistų iš darbo darbuotojų 156 117 148 103 227 skaičius Priimtų į darbą darbuotojų 146 129 145 114 178 skaičius

29 pav. LMTA darbuotojų priėmimo ir atleidimo statistika

2017 m. 42 Akademijoje dirbantys darbuotojai užėmė 397,1 etato. Personalo pasiskirstymas pagal kategorijas pateiktas 30 paveikslėlyje.

41 Prieiga per internetą: https://lmta.lt/lt/padaliniai/personalo-skyrius/ 42 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis. 66

Administracijos Ūkio personalas personalas 2% 14%

Dėstytojai 52% Mokymo pagalbinis personalas 30%

Mokslo darbuotojai 2% Dėstytojai Mokslo darbuotojai Mokymo pagalbinis personalas Administracijos personalas Ūkio personalas

30 pav. LMTA personalo sudėtis (2017-12-31)

LMTA personalo sudėties kaita pateikta 31 paveikslėlyje.

1,76% 14,36% 2017 m. 29,62% 1,83% 52,43% 1,82% 14,07% 2016 m. 29,27% 1,15% 52,67% 1,75% 12,35% 2015 m. 32,15% 1,18% 52,57% 1,25% 13,10% 2014 m. 32,30% 1,22% 52,13% 0,86% 12,26% 2013 m. 31,93% 1,23% 53,75% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Ūkio personalas 0,86% 1,25% 1,75% 1,82% 1,76% Administracijos personalas 12,26% 13,10% 12,35% 14,07% 14,36% Mokymo pagalbinis personalas 31,93% 32,30% 32,15% 29,27% 29,62% Mokslo darbuotojai 1,23% 1,22% 1,18% 1,15% 1,83% Dėstytojai 53,75% 52,13% 52,57% 52,67% 52,43%

31 pav. LMTA personalo sudėties kaita (2013–2017 m.)

LMTA darbuotojų skaičius ir užimami etatai pateikiami 4 priedo 1 lentelėje. Akademijoje dirbantys pedagogai yra iškiliausi Lietuvos muzikos, teatro, kino ir šokio menų kūrėjai, atlikėjai ir tyrėjai. 2017 m. aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai (mokslo daktarai, habilituoti daktarai ir pripažinti menininkai) užėmė 68 proc. LMTA akademinio personalo užimamų etatų. Mokslo daktarų, habilituotų daktarų ir pripažintų menininkų dalis nuo visų LMTA akademinio personalo užimamų etatų per pastaruosius penkerius metus išlieka stabili (žr. 32 pav.) 67

2017 m. 50,00% 24,00%

2016 m. 53,90% 24,53%

2015 m. 51,98% 22,75%

2014 m. 49,94% 19,65%

2013 m. 48,00% 18,43%

0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%

Pripažinti menininkai Mokslo daktarai

32 pav. LMTA aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų statistika (pagal užimamus etatus)

Muzikos fakulteto katedrų dėstytojų etatų skaičiai (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys) pateikti 4 priedo 2 lentelėje, Teatro ir kino fakulteto – 4 priedo 3 lentelėje. Akademijoje dirbančių dėstytojų pasiskirstymas pagal einamas pareigas (profesorius, docentas, lektorius, asistentas) ir šio rodiklio kaita per pastaruosius penkerius metus pateikta 33 paveikslėlyje. 90

80 78,1 74,15 70,29 70 67,31 64,29 64,1 62,34 62,78 59,2 60,19 59,66 60 56,4 55,9 54,22 54,33

50

40

30 20,6 20,6 18,6 18,67 20 18,06

10

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Profesorius 56,4 59,2 62,34 62,78 60,19 Docentas 78,1 74,15 67,31 64,29 70,29 Lektorius 64,1 55,9 54,22 54,33 59,66 Asistentas 20,6 18,6 18,67 20,6 18,06

33 pav. LMTA dėstytojų pasiskirstymas pagal einamas pareigas (etatais) ir šio rodiklio kaita 2013–2017 m.

Daliai dėstytojų, ypač menininkų, Akademija nėra pagrindinė darbovietė, nes jie dirba su profesine kūrybine veikla tiesiogiai susijusį darbą profesionaliuose meno kolektyvuose, kultūros įstaigose ir organizacijose (orkestruose, teatruose ir pan.). Tai vertintina kaip LMTA akademinio personalo stiprybė, nes pedagogai yra 68 glaudžiai susiję su savo profesine praktika. Pagrindinėse pareigose ir nepagrindinėse pareigose dirbančių dėstytojų pasiskirstymas pagal užimamus etatus per pastaruosius penkerius metus kinta nedaug. Dar vienas rodiklis LMTA žmonių išteklių stebėsenoje – pedagogų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Ypač tai aktualu stebint aukščiausios kvalifikacijos pedagogų skaičiaus statistiką (žr. 34 pav.).

42 37 64 2017 m. 40 17 0 21 50 72 2016 m. 47 14 1 38 35 68 2015 m. 41 23 0 40 34 67 2014 m. 43 19 0 38 31 72 2013 m. 39 22 0

0 10 20 30 40 50 60 70 80

virš 65 metų 60-65 metai 50-59 metai 40-49 metai 30-39 metai Iki 30 metų

34 pav. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (asmenų) pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Akademija nuolat siekia sklandžios kartų kaitos, kolektyvo nuolatinio atsinaujinimo ir papildymo jaunais perspektyviais menininkais ir tyrėjais.

5.2. PEDAGOGINIO IR ADMINISTRACINIO PERSONALO KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

LMTA pedagoginis ir administracinis personalas nuolatos kelia kvalifikaciją, dėstytojų ir mokslo darbuotojų laimėjimai vertinami atestacijose arba konkursuose pareigoms eiti. Duomenis apie dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą kaupia ir analizuoja katedros ir Personalo skyrius. Kvalifikacija tobulinama Lietuvos ir užsienio lektorių vedamuose kursuose, paskaitose, meistriškumo kursuose, stažuotėse Lietuvoje ir užsienyje. Administracijos ir kitų padalinių darbuotojai taip pat nuolatos dalyvauja įvairiuose mokymuose, įvairiais tikslais vyksta į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautinių komandiruočių 2017 m. statistika pateikta 4 priedo 4 lentelėje. 2017 m. kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų skaičius, palyginti su 2016 m., išaugo 32 proc. (žr. 35 pav. ir 4 priedo 5 lentelę). 69

700 617 600

500

400

300 203 200

77 100 58 52

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

35 pav. Kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų skaičiaus kaita 2013–2017 m.

Stipriosios žmogiškųjų išteklių valdymo sritys: 1. LMTA akademinio personalo darbuotojai yra aukščiausios kvalifikacijos menininkai ir tyrėjai, Akademijoje suburti stipriausi muzikos, teatro, šokio, kino meno sričių specialistai.

Tobulintinos žmogiškųjų išteklių valdymo sritys: 1. Tobulintina Akademijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros stebėsenos sistema. 2. Siekiant optimaliau išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius bei užtikrinti aukščiausios kvalifikacijos pedagoginio ir administracijos personalo nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą bei atsinaujinimą, planuojama parengti LMTA žmogiškųjų išteklių plėtros strategiją.

70

„Kultūros naktis“: koncertas „Baltais ir juodais“ 71

6. PROJEKTINĖ VEIKLA

LMTA strategijoje „Akademija 2020“ numatyta, kad „vienu svarbiausių aukštojo mokslo pažangos rodiklių yra laikoma technologinė pažanga. Meno studijose ši pažanga tiesiogiai siejama su studijų ir mokymo įrangos gausinimu, mokymo metodų inovacijomis taikant IT, nuotolinių ir e. studijų galimybių plėtojimu, elektroninių duomenų bazių plėtimu, garso ir vaizdo įrašų skaitmeninimu, su technologinių inovacijų taikymu kūrybiniuose elektroninės muzikos bei kino meno projektuose.“ Strategijoje akcentuojama, kad technologinės inovacijos ypač aktualios tobulinant Akademijos veiklą ir administravimo procesus. Tai nuolat atsinaujinančios galimybės ir atnaujinimo reikalaujančios priemonės, skatinančios ieškoti papildomų finansavimo šaltinių veiklos kokybei tobulinti. Įgyvendinant viziją „Akademija 2020“, vienas svarbiausių pastarųjų metų Akademijos veiklos prioritetų yra intensyvi projektinė veikla, kurios tikslas – atnaujinti ir modernizuoti meno studijų erdves, aprūpinti jas aukščiausios kokybės įranga, atitinkančia XXI a. reikalavimus. Akademijos projektinę veiklą valdo ir projektus įgyvendina Projektų vadybos skyrius. 2017 m. Projektų vadybos skyriaus darbuotojai teikė konsultacijas ir metodinę pagalbą projektų paraiškų rengimo ir projektų valdymo klausimais Akademijos padalinių darbuotojams. Rengiant ir administruojant įvairių fondų finansuojamus projektus, sistemingai buvo atnaujinamos LMTA patalpos, jos pritaikomos šiuolaikinėms meno studijoms.

6.1. PARAIŠKOS FINANSAVIMUI GAUTI

Siekiant užtikrinti savalaikį paraiškų finansavimui gauti vertinimą, rengimą ir pateikimą, Projektų vadybos skyrius 2017 m. rinko ir kaupė informaciją apie galimus projektų finansavimo šaltinius, įvairias finansavimo programas, numatomas projektų finansavimo sąlygas ir kvietimus teikti paraiškas. Ši informacija buvo skleidžiama Akademijos bendruomenei LMTA internetiniame puslapyje ir siunčiama LMTA padalinių darbuotojams el. paštu pagal aktualumą ir tematiką. Projektų paraiškų rengimo klausimais konsultacijos teiktos Meno centro, Leidybos centro, Muzikos inovacijų studijų centro, Meno vadybos skyriaus, Tarptautinių ryšių skyriaus, Studijų programų skyriaus, Karjeros ir kompetencijų skyriaus darbuotojams, Muzikos bei Teatro ir kino fakultetų suinteresuotų katedrų vedėjams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams. LMTA padalinių rengiamos paraiškos buvo vertinamos, koreguojamos, rengiamos teikimui ir teikiamos paramos fondams. 2017 m. Projektų vadybos skyriaus vykdytų konsultacijų, susijusių su ES struktūrinių bei kitų fondų teikiamos paramos finansavimo galimybėmis, efektyvumą vertiname LMTA teiktų paraiškų skaičiumi ir gavusių finansavimą skaičiumi. 2017 m. Projektų vadybos skyrius įvertino 58 paraiškas. Pastebėtina, jog 2017 m. LMTA pateikė 11 paraiškų daugiau negu 2016 m. (žr. 36 pav.). 70

60 10 50 19 13 7 40 8 30 53 6 20 40 35 39 39 10 4 20 10 0 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Finansuotų paraiškų skaičius Nefinansuotų paraiškų skaičius

36 pav. LMTA teiktų paraiškų finansavimo gavimo rezultatų dinamika 2011–2017 m.

Nuo 2011 m. vis daugiau teiktų paraiškų laimi finansavimą. Tai, kad pastaraisiais metais padaugėjo ir nefinansuotų paraiškų skaičius, lėmė nepalankios pareiškėjams, nuo 2016 m. Lietuvoje esančiuose fonduose atsiradusios sąlygos, kurios nesusijusios su pateiktų paraiškų kokybe – pav., fondų sprendimai nefinansuoti 72 kokybiškų projektų esant nepakankamam fonduose skirtų lėšų kiekiui tam tikroms programoms finansuoti. Esant dideliems konkursams projektų finansavimui gauti, šios sąlygos lemia, kad nemaža dalis paraiškų negauna finansavimo. Tačiau, įvertinus susidariusią situaciją, 2017 m. vertintų ir pateiktų bei finansuotų paraiškų dalis yra gana didelė. (žr. 37 pav.). 100%

90% 19% 16% 15% 23% 25% 29% 33% 80% 70%

60% 50% 40% 81% 84% 85% 77% 75% 71% 67% 30% 20% 10%

0% 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Finansuotų paraiškų skaičius Nefinansuotų paraiškų skaičius

37 pav. LMTA teiktų paraiškų finansavimui gauti rezultatai procentine išraiška

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, 2017 m. Projektų vadybos skyrius gerai įgyvendina „LMTA 2017 m. strateginio veiklos plano“ vertinimo kriterijų „Finansuotų projektų dalis (procentais) nuo teiktų paraiškų skaičiaus“. 2017 m. numatytas planas – 50 proc. finansuotų paraiškų; pasiektas rodiklis – 67 proc. finansuotų paraiškų.

Nors Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 m. periodo konkursai nevyko, Projektų vadybos skyrius koregavo ir derino investicijų projektą, valstybės projekto pasiūlymą bei parengė Centrinei projektų valdymo agentūrai Projekto paraišką esminiam LMTA infrastruktūros gerinimui: 1) koreguotas ir derintas su išorinėmis institucijomis (LR Švietimo ir mokslo ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra ir kt. įstaigos) investicijų projektas „LMTA Studijų miestelio, Olandų g., Vilniuje, sukūrimas“. Investicinio projekto vertė: 29 mln. Eur; 2) koreguotas ir derintas su išorinėmis institucijomis (LR Švietimo ir mokslo ministerija) projektinis pasiūlymas „LMTA Studijų miestelio, Olandų g., Vilniuje, sukūrimas“ (I etapas) pagal priemonę „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų plėtra“ Nr. 09.1.1-CPVA-V-720. Projektinio pasiūlymo vertė: 13 mln. Eur; 3) parengta ir Centrinėje projektų valdymo agentūroje teigiamai įvertinta projekto „LMTA Studijų miestelio, Olandų g., Vilniuje, sukūrimas“(I etapas) paraiška. Taip pat Projektų vadybos skyrius rengė ar padėjo rengiant dokumentus ir konsultavo kitus administracijos skyrius klausimais: 1) dėl LMTA paskolos gavimo projekto „LMTA Studijų miestelio, Olandų g., Vilniuje, sukūrimas“ įgyvendinimui, 2) LMTA patikėjimo teise valdomo valstybinio nekilnojamojo turto investavimu, siekiant jį parduoti ir gautas lėšas reinvestuoti į projekto „LMTA Studijų miestelio, Olandų g., Vilniuje, sukūrimas“ vystymą, 3) konsultacijos susijusios su Natura 2000 ir Poveikio aplinkai vertinimo atrankos klausimais, siekiant pratęsti Centrinės projektų valdymo agentūros vykdomą Projekto paraiškos vertinimo procedūras.

6.2. PROJEKTINĖS VEIKLOS RODIKLIAI

2017 m. LMTA vykdytų projektų kiekis mažėjo, nes nauji kvietimai paraiškų teikimui pagal naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų periodą 2014–2020 m. dar nebuvo paskelbti – todėl Europos Sąjungos 73 struktūrinių fondų projektų kiekis išliko nepakitęs. Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo mainų paramos fondo ir kitų fondų finansuojamų projektų skaičius mažėjo palyginus su 2016 metais. Lietuvoje esančių fondų remiamų projektų skaičiaus mažėjimą nulėmė naujos finansavimo sąlygos, kurios aptartos 6.1 poskyryje „Paraiškos finansavimui gauti“. 2017 m. LMTA įgyvendino 39 projektus, kurių bendra vertė – 3,79 mln. Eur (žr. 5 priedo 1 lentelę). LMTA projektus, neviršijančius 0,1 mln. Eur vertės, valdė projektų iniciatoriai. Projektų vadybos skyrius koordinavo ir padėjo minėtiems projektų įgyvendintojams valdyti smulkius projektus, parengti ir pateikti šių projektų įgyvendinimo ataskaitas. 2017 m. pabaigoje buvo parengtos ir įvertintos 39 projektų įvykdymo ataskaitos, iš jų – 12 ataskaitų pateikta Lietuvos kultūros tarybai, 14 – Švietimo mainų paramos fondui, kitos – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai, Mokslo technologijų ir inovacijų agentūrai ir kitoms institucijoms.

Stipriosios projektinės veiklos sritys: 1. Laimėtos projektų paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų fondų finansavimui gauti pritraukia LMTA veiklai papildomų lėšų.

Tobulintinos projektinės veiklos sritys: 1. LMTA nuosavų lėšų didinimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.

74

7. INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS IR ATNAUJINIMAS

Akademija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais. Akademijos turtą sudaro: 1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas nematerialusis, ilgalaikis materialusis turtas; 2) Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas. Akademijos infrastruktūra ir jos kokybe rūpinasi Infrastruktūros direkcija, kurią sudaro Turto valdymo ir naudojimo skyrius bei Viešųjų pirkimų skyrius. Turto valdymo ir naudojimo skyrius rūpinasi nuolatine Akademijos turto priežiūra, tausojimu ir saugojimu, savalaikiu remontu, infrastruktūrinių projektų vykdymo ir kitų renovacijos darbų priežiūra. Viešųjų pirkimų skyrius rūpinasi įsigyjamo turto kokybės atitiktimi Akademijos poreikiams, vykdomų pirkimų skaidrumu ir atitikimu teisės aktams. Infrastruktūros direkcijos veikla tiesiogiai susijusi su Akademijos materialiųjų išteklių kokybe ir taip prisideda prie visų strateginių tikslų įgyvendinimo. Ypatingas dėmesys 2017 m. buvo skirtas naujojo Akademijos miestelio statybos Olandų g., Vilniuje parengiamiesiems darbams: įsigytos architektūrinės dalies projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, buvo rengiami dokumentai poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankai, rengiami dokumentai dėl projekto įvertinimo valstybės saugomų teritorijų Natura 2000 tinkle. 2017 m. suformuotas žemės sklypas Olandų g. 21A, Vilniuje ir perduotas Akademijai valdyti pagal panaudos sutartį. Tai tiesiogiai susiję su 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane numatyta veiklos efektyvumo didinimo kryptimi – Studijų infrastruktūros ir materialiųjų išteklių atnaujinimas, siekiant studijų, mokslo ir meno veiklos kokybės.

7.1. MATERIALIOJO TURTO NAUDOJIMAS IR ATNAUJINIMAS

Akademija nekilnojamąjį turtą valdo patikėjimo ir nuosavybės teise. Akademija patikėjimo teise valdo šiuos pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą Vilniuje: Turto pavadinimas, adresas Bendras plotas, kv. m Konservatorija, Gedimino pr. 42, 4310,40 Kultūros patalpos, Vilniaus g. 6-2 5106,8 m2 Negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, Gedimino pr. 39 1437,10 Pastatas – mokslo įstaiga, T. Kosciuškos g. 10 4071,27m2 Pastatas – mokslo įstaiga, T. Kosciuškos g. 10 1285,12 m2 Pastatas – mokslo įstaiga, T. Kosciuškos g. 12 1268,36 m2 Bendrabutis, Giedraičių 57-1 2310,34 Negyvenamoji patalpa – technikumas, Pamėnkalnio g. 15-101 2486,5 m2 Pastatas – laboratorija, Pamėnkalnio g. 15 158,50 m2 Pastatas – Garažas Pamėnkalnio g. 15 85,56 m2 Kiti inžineriniai statiniai – Automobilių aikštelė, Pamėnkalnio g. 15 1049,00 m2 Kiti inžineriniai statiniai – Pėsčiųjų takas, Pamėnkalnio g. 15 18,00 m2 Kiti inžineriniai statiniai – Pėsčiųjų takas, Pamėnkalnio g. 15 15,00 m2 Pastatas – administracinis pastatas, Olandų g. 21A 180,42 m2 Pastatas – sandėlis, Olandų g. 21A 567,84 m2 Pastatas – sandėlis, Olandų g. 21A 776,18 m2 Pastatas – sandėlis, Olandų g. 21A 806,19 m2 Pastatas – sandėlis, Olandų g. 21A 220,54 m2 Pastatas – garažas, Olandų g. 21A 434,91 m2 Pastatas – garažas, Olandų g. 21A 332,81 m2 Pastatas – sandėlis, Olandų g. 21A 145,70 m2 Pastatas – degalinė, Olandų g. 21A 16,40 m2 75

Pastatas – sandėlis, Olandų g. 21A 912,12 m2 Pastatas – garažas, Olandų g. 21A 788,42 m2 Kiti inžineriniai statiniai – estakada, Olandų g. 21A - Kiti inžineriniai statiniai – tvora, Olandų g. 21A - Kiti inžineriniai statiniai – tvora, Olandų g. 21A - Kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, Olandų g. 21A - Kiti inžineriniai statiniai – tvora, Olandų g. 21A - Kiti inžineriniai statiniai – degalinės technologinė įranga, Olandų g. 21A - Inžineriniai tinklai – fekalinė kanalizacija, Olandų g. 21A - Inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas, Olandų g. 21A - Inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas, Olandų g. 21A -

Akademija 2017 m. iš nuosavų lėšų už 38 tūkst. Eur viešojo pirkimo būdu įsigijo butą Giedraičių g. 57- 19 Vilniuje. Butas yra nuomojamas vadovaujantis LMTA Tarybos nustatytais įkainiais. Informacija apie studijoms numatytų patalpų, studijoms naudojamos įrangos (kompiuterinės, muzikos instrumentų, vaizdo ir garso įrašymo ir montavimo ir kt.) remontą, atnaujinimą ir įsigijimą pateikta 2.8. poskyryje Materialieji studijų ištekliai. 2017 m. Akademijos pastatų remonto ir renovavimo darbams panaudota 80 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto asignavimų, tai yra 95 tūkst. Eur mažiau negu 2016 m. Tarp svarbiausiųjų darbų paminėtini šie: suremontuota dalis studentų bendrabučio patalpų, Teatro ir kino fakulteto dekanatas, dalis IV–V rūmų šildymo sistemos, pakeista dalis I rūmų karšto ir šalto vandens vamzdynų. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidų Akademijos pastatų remonto ir renovavimo darbams kaita pateikta 38 paveikslėlyje. 250

203,12 200 175

150

100 80 71,25

50

13,87 10,11 0 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

38 pav. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidų (tūkst. Eur) Akademijos pastatų remonto ir renovavimo darbams kaita

2017–2019 m. strateginiame veiklos plane buvo numatyta atnaujinti 700 m2 patalpų ploto. 2017 m. atnaujinta 1267 m2 Akademijos patalpų ploto, t. y. 567 m2 daugiau negu buvo planuojama.

7.2. EKSPLOATAVIMAS

2017 m. komunalinių paslaugų išlaidos sudarė 232,98 tūkst. Eur. Palyginti su 2016 m., šios išlaidos sumažėjo 48,08 tūkst. Eur. 2017 m. transporto išlaikymui skirta 6,63 tūkst. Eur, šios išlaidos palyginus su 2016 m., sumažėjo 1 tūkst. Eur, – tai lėmė atnaujintas LMTA automobilių parkas. 2017 m. ryšių paslaugoms iš valstybės biudžeto asignavimų skirta 14,03 tūkst. Eur. Išvardyto eksploatavimo išlaidų kaita pateikta 39 paveikslėlyje: 76

350,00 323,98

300,00 277,11 281,00 264,19 242,62 250,00 229,52

200,00

150,00

100,00 17,70 20,94 18,16 13,55 11,97 14,03 50,00 11,47 10,66 10,14 7,17 7,60 6,63 0,00 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Komunalinės paslaugos 229,52 277,11 264,19 242,62 281,00 323,98 Transporto išlaikymas 11,47 10,66 10,14 7,17 7,60 6,63 Ryšių paslaugos 17,70 20,94 18,16 13,55 11,97 14,03

39 pav. Turto eksploatavimo išlaidų (tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto asignavimų kaita 2012–2017 m.

2017 m. pastatų apsaugos ir valymo paslaugų kaštai išliko panašūs, kaip ir 2016 m.: apsaugos paslaugoms išleista 200,1 tūkst. Eur, tai yra 1 tūkst. Eur daugiau, nei 2016 m., valymo paslaugoms išleista 112,2 tūkst. Eur.

7.3. VIEŠIEJI PIRKIMAI

2017 m. LMTA vykdė 1492 viešuosius pirkimus. Dauguma viešųjų pirkimų buvo mažos vertės pirkimai – jų atlikta 1490 (18 šių pirkimų atliko viešųjų pirkimų komisijos, 1472 – pirkimo organizatoriai, 1 – supaprastintas atviras konkursas). Iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogo įvykdyti 3 pirkimai. 2017 m. nebuvo vykdoma tarptautinių viešųjų pirkimų. 2013–2017 m. viešųjų pirkimų konkursų dinamika pateikta 40 paveikslėlyje.

1600 1492

1400 1228 1200 1042 1022 991 1000

800

600

400

200

0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

40 pav. 2013–2017 m. viešųjų pirkimų konkursų dinamika

Svarbu paminėti, kad 2017 m. buvo paskelbti pirkimai, kuriems įvykus ir su tiekėjais sudarius sutartis, buvo suremontuota dalis studentų bendrabučio (Giedraičių g. 59) kambarių ir bendrųjų patalpų: laiptinė, holas, rūsys ir dušai, atnaujinti I, II, IV rūmų auditorijų ir kabinetų baldai ir kėdės Koncertų salėje, įsigytos Skaitytojų aptarnavimo sistemos (LMTA bibliotekai), įsigytas naujas lengvasis automobilis. Taip pat vyko ir viešieji pirkimai, susiję su studijų miestelio Olandų g., Vilniuje architektūros dalies projektavimo ir architektūros dalies projekto vykdymo priežiūros paslaugomis. 77

2017 m. LMTA prekių, paslaugų ir darbų visų sudarytų pirkimo sutarčių bendra vertė sudarė 1 191,556 tūkst. Eur., iš jų prekių vertė sudarė 400,242 tūkst. Eur, paslaugų – 726,914 tūkst. Eur, darbų – 64,400 tūkst. Eur. Mažos vertės pirkimų būdu sudaryta sutarčių už 753,128 tūkst. Eur., per CPO – už 70,501 tūkst. Eur. 2015–2017 m. įvykdytų viešųjų pirkimų verčių sudėtis pateikta 41 paveikslėlyje.

726,914 2017 m. 400,242 64,4

874,632 2016 m. 400,578 159,558

275,112 2015 m. 1002,88 176,12

0 200 400 600 800 1000 1200

Paslaugos Prekės Darbai

41 pav. 2015–2017 m. įvykdytų viešųjų pirkimų verčių sudėtis, tūkst. Eur

2017 m. didelė dalis viešųjų pirkimų vykdyta Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, taip užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo) įgyvendinimą. Viešuosius pirkimus vykdė Viešųjų pirkimų skyriaus43 specialistai.

Stipriosios infrastruktūros valdymo sritys: 1. Sėkmingas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas atnaujinant Akademijos pastatus, patalpas, studijoms naudojamą įrangą ir kt. 2. Parengiamųjų darbų naujojo Akademijos miestelio statyboms atlikimas.

Tobulintinos infrastruktūros valdymo sritys: 1. Infrastruktūros valdymo veiklos planavimas siekiant taupyti LMTA lėšas. 2. Akademijos infrastruktūros plėtra tausojant gamtą, taupant energiją ir finansinius išteklius, gerinant studijų kokybę, administracijos darbo sąlygas ir valdymo efektyvumą.

43 Prieiga per internetą: http://lmta.lt/lt/viesuju-pirkimu-skyrius 78

8. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

8.1. BIUDŽETO SANDARA

Akademijos biudžetą sudaro valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei veiklai vykdyti, tikslinis finansavimas projektams ir veikloms, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių ir kitų fondų lėšos, nuosavos lėšos ir gauta parama (žr. 42 pav.).

42 pav. LMTA biudžeto struktūra 2017 m.

2017 m. Akademijos biudžetas, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, gautą tikslinį finansavimą, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas, LMTA nuosavas ir iš kitų šaltinių gautas lėšas (kartu su parama), sudarė 7 187,20 tūkst. eurų (žr. 6 priedo 1 lentelę). Akademijos biudžeto padidėjimas, palyginti su 2016 m., yra 116,27 tūkst. eurų arba 2 procentai. 2017 m. valstybės biudžeto asignavimai, palyginti su 2016 m., padidėjo 2 proc. dėl skirto šiek tiek didesnio finansavimo mokslui ir menui bei darbo užmokesčio pokyčių kompensavimui (žr. 43 pav.).

43 pav. Valstybės biudžeto asignavimų dinamika 2012–2017 m.

2017 m. gruodžio 31 d. Akademija disponavo 13 542,1 tūkst. Eur vertės ilgalaikiu turtu, išskyrus finansinį turtą; iš jų – nematerialiojo turto balansinė vertė 24,3 tūkst. Eur, materialiojo turto: pastatų ir kitų nekilnojamų kultūros vertybių balansinė vertė – 11 698,6 tūkst. Eur, kito materialiojo ilgalaikio turto vertė 79

(įskaitant mašinas, įrengimus, transportą, baldus ir biuro įrangą ) – 1 773,3 tūkst. Eur, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai sudarė 46,0 tūkst. Eur. 2017 m. įsigyta materialaus ilgalaikio turto už 148,91 tūkst. Eur. Nematerialaus turto įsigyta už 1,07 tūkst. Eur. 2017 metais sumokėta 45,95 tūkst. Eur avansas už ilgalaikį turtą (bibliotekos skaitytojų aptarnavimo sistemą ir transporto priemonę), kuris bus įsigytas ateinančiais 2018 metais. Per 2017 m. apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma 451,81 tūkst. Eur, nematerialiojo turto amortizacija – 12,93 tūkst. Eur. Nusidėvėjusio ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertė – 1 335,61 tūkst. Eur, amortizuoto nematerialaus turto įsigijimo vertė – 104,53 tūkst. Eur. Pripažinto netinkamu naudoti ir nurašyto materialaus ilgalaikio ir nematerialaus turto įsigijimo vertė – 16,68 tūkst. Eur. Ilgalaikio turto pokytis pateiktas 6 priedo 3 lentelėje.

8.2. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

2017 m. visos Akademijos išlaidos sudarė 6 789,2 tūkst. eurų. Didžiausią išlaidų dalį pagal finansavimo šaltinius sudarė Valstybės biudžeto lėšos (86,37 proc.), tikslinis finansavimas – 4,47 proc., Europos Sąjungos (ES) struktūrinių ir kitų fondų lėšos – 3,62 proc., o nuosavos lėšos – 5,54 proc. (žr. 44 pav. ir 6 priedo 6 lentelę).

44 pav. 2017 m. LMTA biudžeto išlaidų struktūra pagal finansavimo šaltinius

2017 m. visų LMTA išlaidų struktūra pagal išlaidų straipsnius buvo tokia: 1) darbo užmokesčiui, Sodros, garantinio fondo įmokoms ir socialinei paramai – 4 898,63 tūkst. Eur (72,15 proc.); 2) kitoms išlaidoms (patalpų eksploatacijai, komandiruotėms, prekėms ir paslaugoms) – 1 419,15 tūkst. Eur (20,90 proc.); 3) stipendijoms ir studentų rėmimui – 239,30 tūkst. Eur (3,53 proc.); 4) ilgalaikio turto įsigijimui, remontui ir atnaujinimui – 232,12 tūkst. Eur (3,42 proc.).

8.3. VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ IŠLAIDOS

Valstybės biudžeto asignavimai 2017 m. skirti ir panaudoti dviejų programų vykdymui: 1) Programai 01.010. „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas“ – 5 672,88 tūkst. eurų; 2) Programai 01.002. „Studentų rėmimas“ – 191,00 tūkst. eurų.

Didžiąją Akademijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų išlaidų dalį sudarė lėšos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinei paramai ir įmokoms į socialinio draudimo bei garantinį fondus – 78,1 proc. Stipendijų išlaidos sudarė 3,3 proc., kitos išlaidos – 18,6 proc. (žr. 45 pav. ir 6 priedo 5 lentelę). Kitos išlaidos buvo 80 skirtos patalpų eksploatacinėms išlaidoms padengti, su studijų organizavimu susijusioms prekėms ir paslaugoms, remonto išlaidoms apmokėti bei ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti. Valstybės biudžeto asignavimai (be stipendijų ir investicinio projekto), tenkantys vienam valstybės finansuojamoje vietoje studijuojančiam studentui, 2017 m. buvo 7,27 tūkst. eurų ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,54 proc. 7000,0

6000,0

5000,0

4000,0

3000,0

IŠLAIDOS, EUR IŠLAIDOS, TŪKST. 2000,0

1000,0

0,0 Darbo užmokesčiui ir Iš viso išlaidų: Prekėms ir paslaugoms Stipendijoms Sodros įmokoms 2012 m. 5006,3 4250,0 618,0 138,3 2013 m. 5097,5 4113,7 841,0 142,8 2014 m. 5304,0 4298,5 841,9 163,6 2015 m. 5423,7 4206,1 1061,0 156,6 2016 m. 5770,3 4294,2 1295,6 180,5 2017 m. 5863,9 4579,9 1092,9 191,0 45 pav. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidų dinamika 2012–2017 m.

8.4. LMTA NUOSAVŲ LĖŠŲ NAUDOJIMAS

2017 m. Akademija gavo 651,1 tūkst. Eur lėšų. Gautos lėšos, palyginti su 2016 m., padidėjo 12 proc. (žr. 6 priedo 2 lentelę). Nuosavų lėšų išlaidos 2017 m. sudarė 376,37 tūkst. Eur. Didžiausia išlaidų dalis (69,76 proc.), t. y., 262,56 tūkst. Eur, buvo panaudota dėstytojų ir kitų darbuotojų, dirbančių su studentais, studijuojančiais savo lėšomis, ar parengiamųjų kursų klausytojais, darbo užmokesčiui, darbdavių socialinei paramai ir socialinio draudimo įmokoms apmokėti. Ilgalaikio turto įsigijimui skirta 10,30 proc. (38,76 tūkst. Eur), kitiems tikslams – 19,01 proc. (71,54 tūkst. Eur), studentų atstovybės veiklai ir stipendijoms – 3,51 tūkst. Eur arba 0,93 proc. (žr. 6 priedo 6 lentelę). 2017 m. Akademija skyrė 11,06 tūkst. Eur nuosavų lėšų vykdomų projektų finansavimui (žr. 6 priedo 4 lentelę). Be to, 2017 m. suteiktos studijų įmokų nuolaidos savo lėšomis studijuojantiems studentams – 63,73 tūkst. Eur, o nuolaidos už bendrabučio paslaugas – 0,97 tūkst. Eur. Iš viso nuolaidos sudaro 9,94 proc. gautinų nuosavų lėšų pajamų.

8.5. TIKSLINIO FINANSAVIMO, ES STRUKTŪRINIŲ IR KITŲ FONDŲ LĖŠŲ BEI GAUTOS PARAMOS NAUDOJIMAS

2017 m. projektams ir tikslinėms veikloms vykdyti iš valstybės institucijų, ES struktūrinių ir kitų užsienio šalių fondų bei rėmėjų gauta 664,5 tūkst. Eur. Palyginti su 2016 m., gautų lėšų padaugėjo 31,72 proc. Tikslinio finansavimo, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų bei gautos paramos išlaidos 2017 m. sudarė 548,95 tūkst. Eur. Palyginti su 2016 m., finansavimo išlaidos sumažėjo 8,61 proc. Valstybės institucijų, ES struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų lėšos studijų, mokslo, meno projektams bei studentų ir dėstytojų mobilumo programoms įgyvendinti sudarė 522,85 tūkst. Eur (95,25 proc.), Lietuvos verslo, kitų įmonių ir GPM 2 proc. 81 paramos lėšų išlaidos – 26,1 tūkst. Eur (4,75 proc.). GPM 2 proc. fizinių asmenų paramos lėšos Akademijos vadovybės sprendimu naudojamos tik studentų rėmimui (žr. 6 priedo 7 lentelę). Didžiausia tikslinio projektinio finansavimo išlaidų dalis teko studentų ir dėstytojų mobilumo programoms – 280,56 tūkst. Eur (51,11 proc.), mokslinių tyrimų ir meno projektams – 169,76 tūkst. Eur (30,92 proc.), studijų ir kokybės projektams – 48,28 Eur (8,80 proc.), studentų rėmimui – 47,96 tūkst. Eur (8,74 proc.) bei kitiems projektams – 2,39 tūkst. Eur (0,43 proc.).

Tobulintinos finansinių išteklių valdymo sritys: 1. Siekis užtikrinti efektyvius ir aiškius Akademijos biudžeto sudarymo ir panaudojimo principus. 2. LMTA finansų valdymą reglamentuojančių vidinių dokumentų tobulinimas ir / ar atnaujinimas.

Projektas „Late Junctions“

82

9. LMTA VIEŠOJOJE ERDVĖJE

LMTA savo veikloje remiasi atvirumo ir atsakomybės vertybėmis – siekia būti matoma kaip organizacija, kurianti reikšmingą kultūrinę ir socialinę vertę. Tad informacija apie LMTA vykdomą veiklą yra laisvai prieinama visuomenei. Stiprindama bendradarbiavimą su valstybinėmis, visuomeninėmis institucijomis ir verslo organizacijomis, Akademija viešina savo pasiekimus bei iniciatyvas pagrindinėms tikslinėms grupėms ir plačiau visuomenei. Greta informacijos apie Akademijoje nuolat vykstančius meno, mokslo ir edukacijos renginius – tarptautinius ir vietinius projektus, LMTA yra įsipareigojusi skelbti finansines ir infrastruktūros ataskaitas, informaciją, susijusią su vidine kokybės užtikrinimo veikla. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti – Akademijos interneto svetainė www.lmta.lt, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis skelbiama aktuali informacija apie LMTA veiklą. 2017 m. Akademijos svetainė sulaukė 220 100 apsilankymų. Daugiausia svetainėje skelbiama informacija domėtasi iš Lietuvos (198 tūkst. prisijungimų), taip pat – iš Jungtinės Karalystės (2 tūkst.), JAV (1,9 tūkst.), Rusijos (1,8 tūkst.), Vokietijos (1,4 tūkst.) ir kitų šalių (15 tūkst.): Italijos, Latvijos (po 1,3 tūkst.), Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Norvegijos, Baltarusijos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Turkijos, Danijos, Estijos ir Ukrainos. Svetainės www.lmta.lt naujienų skiltyje skelbiami pranešimai spaudai, interviu su akademijos dėstytojais ir studentais, informacinio pobūdžio žinutės; renginių skiltyje skelbiami įrašai apie LMTA organizuojamus renginius. 2017 m. interneto svetainėje buvo publikuota 460 naujienų ir žinučių, dalis jų – anglų kalba. 2017 m. buvo parengta naudojimui nauja, šiuolaikinius poreikius ir informacinius iššūkius atliepianti LMTA interneto svetainė, kuri paleista 2018 m. pradžioje. 2017 m. Viešųjų ryšių skyrius žiniasklaidai išsiuntė 52 pranešimus spaudai apie įvairius LMTA renginius, reikšmingus studijų, mokslo ir meno įvykius. Informaciją apie akademiją talpino visi svarbiausi Lietuvos interneto portalai ir dienraščiai, kultūros platformos (Delfi, Lietuvos rytas ir lrytas, Bernardinai, 15min, Menų faktūra, Verslo žinios, Respublika, Kauno diena, Durys ir Klaipėda, Alfa, Lrt.lt, 7 meno dienos, Literatūra ir menas, Muzikos barai ir kt.), LMTA veikla buvo nušviečiama Lietuvos radijo ir televizijos kanalų – daugiausia LRT. Aktyviai dirbama su alternatyviais žinių sklaidos kanalais – socialine medija. LMTA facebook paskyrą aktyviai lanko ne tik LMTA bendruomenės nariai (studentai, dėstytojai, darbuotojai), bet ir akademijos absolventai bei daugelis kitų besidominčiųjų Akademijos gyvenimu. 2017 m. buvo suformuota oficiali LMTA youtube paskyra, kurioje viešinami koncertų, paskaitų įrašai, vaizdo interviu. Inicijuotas vaizdo interviu ciklas su iškiliomis akademijos asmenybėmis, kurį ketinama toliau plėtoti bendradarbiaujant su Kino ir televizijos katedra. 2017 m. buvo parengti interviu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, aktoriumi prof. Vytautu Anužiu bei LMTA rektoriumi prof. Zbignevu Ibelgauptu. Svarbūs komunikacine prasme 2017 m. renginiai buvo LMTA Atvirų durų dienos, akademijos dalyvavimas parodose „Studijos 2017“, „Aukštųjų mokyklų mugė 2017“ Kaune, Vilniaus knygų mugėje. Kovo mėn. buvo surengta spaudos konferencija, skirta vienai iš svarbesnių LMTA meninės ir ugdymo veiklos apraiškų – jaunųjų atlikėjų konkursams. Buvo pristatytas pirmasis prof. Mūzos Rubackytės iniciatyva organizuotas pianistų konkursas „Lisztofonija“, kasmetiniai Stasio Baro dainininkų (tenorų) ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursai, IX Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas, Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“ ir kt. 2017 m. visuomenei pristatytas po daugelio metų pertraukos atgimęs Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjo žinia apie naują LMTA studijų miestelio Olandų g. 21, Vilniuje, rengimo etapą – pasirašyta sutartis su „Paleko Archstudija“ dėl projektavimo darbų. Daug dėmesio sulaukė Baltijos šalių šimtmečio išvakarėse startavęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikos ir teatro akademijas suvienijęs projektas – Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO) – ir 2017 m. balandį įvykęs šio orkestro koncertas Vilniuje, LMTA. Rudenį nepaprastai svarbus įvykis buvo LMTA drauge su užsienio partneriais surengta II tarptautinė konferencija „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“, sulaukusi gausaus būrio industrijos profesionalų iš viso pasaulio ir paskatinusi žinios apie LMTA sklaidą taip pat ir tarptautiniu mastu. Informacijos apie LMTA srautą kuria bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis – teatrais, koncertų salėmis, kino festivaliais, kūrybinėmis sąjungomis, menų mokyklomis, konservatorijomis, įvairiomis švietimo, mokslo ir kultūros institucijomis, kurios savarankiškai skelbia informaciją apie renginius, minėdamos LMTA. Prie 83

LMTA vardo sklaidos prisidėjo akademijos drauge su partneriais rengiami, plataus atgarsio sulaukę V tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas (vasario mėn.) bei I tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas (rugsėjo mėn.). Gera žinia apie LMTA sklinda akademijos studentams ir dėstytojams dalyvaujant šalies kultūros gyvenime, kai jie įvertinami Nacionaline kultūros ir meno premija, valstybiniais ir tam tikrą meno lauką žyminčiais apdovanojimais (pvz., „Auksiniai scenos kryžiai“), pelno festivalių prizus (pvz., „Kino pavasaris“), tampa kokybiškos populiariosios kultūros dalyviais („Eurovizijos“ atrankos). Svarbus Akademijos veiklą viešinantis elementas yra ir aukštosios mokyklos vertinimas specializuotuose reitingų leidiniuose. Kaip ir kasmet, 2017 m. buvo renkama ir reitinguoti teikiama informacija apie LMTA veiklą, studentų, dėstytojų mokslo ir meno pasiekimus, materialiąją bazę, kita statistika. 84

PRIEDAI

1 PRIEDAS. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ

1 lentelė. LMTA užsienio partneriai

Eil. Šalis Bendras Sutarties tipas (dvišalė, Erasmus, daugiašalė, kita) Nr. skaičius 1. Armėnija 1 Dvišalė, neterminuota 2. Airija 1 Erasmus+ 3. Austrija 5 Erasmus+ 4. Baltarusija 1 Dvišalė, neterminuota 5. Belgija 5 4 Erasmus+, 1 LMTA narystės tinkle ENCATC 6. Bulgarija 2 Erasmus+ 7. Čekija 2 Erasmus+ 8. Danija 3 Erasmus+ 9. Estija 4 3 Erasmus+, 1 konsorciumo sutartis dėl BAO projekto

10. Graikija 1 Erasmus+ 11. Gruzija 4 2 Erasmus+, 2 dvišalės 12. Ispanija 6 Erasmus+ 13. Italija 22 22 Erasmus+ 14. Izraelis 1 Erasmus+ 15. Jungtinė Karalystė 10 Erasmus+

16. Kinija 1 Dvišalė sutartis su China Service for Friendship and Cooperation with Foreign Countries 17. Kroatija 3 Erasmus+

18. Latvija 5 Erasmus+ 19. Lenkija 11 Erasmus+ 20. Nyderlandai 5 Erasmus+ 21. Norvegija 3 Erasmus+ 22. Portugalija 3 Erasmus+ 23. Prancūzija 4 Erasmus+ 24. Rumunija 3 Erasmus+ 25. Rusija 1 Daugiašalė, neterminuota 26. Serbija 1 Erasmus+ 27. Slovakija 1 Erasmus+ 85

28. Slovėnija 1 Erasmus+ 29. Suomija 6 Erasmus+ 30. Švedija 4 Erasmus+ 31. Šveicarija 4 Dvišalės 32. Turkija 6 Erasmus+ 33. Vengrija 2 Erasmus+ 34. Vokietija 15 Erasmus+ Iš viso: 147

2 lentelė. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos LMTA bakalauro studijų programos

Valstybinis kodas Akredituota iki Studijų programos pavadinimas Specializacija

6121PX010 2018-08-31 Muzikos atlikimas akordeonas altas arfa baritonas birbynė choro dirigavimas dainavimas (baritonas) dainavimas (bosas) dainavimas (mecosopranas) dainavimas (sopranas) dainavimas (tenoras) dirigavimas pučiamųjų orkestrui

dirigavimas simfoniniam orkestrui džiazas (bosinė gitara) džiazas (dainavimas) džiazas (fleita) džiazas (fortepijonas) džiazas (gitara) džiazas (klarnetas) džiazas (kontrabosas) džiazas (mušamieji instrumentai)

džiazas (saksofonas) džiazas (trimitas) 86

džiazas (trombonas) eufoniumas fagotas fleita fortepijonas gitara kanklės klarnetas klavesinas kontrabosas mušamieji instrumentai obojus saksofonas smuikas trimitas trombonas

tūba valtorna vargonai violončelė 6121PX002 2018-08-31 Kompozicija akademinė kūryba skaitmeninė produkcija 6121PX007 2021-06-30 Muzikinis folkloras 6121PX005 2021-06-30 Muzikos teorija ir kritika 6121PX054 2020-06-30 Garso režisūra 6121PX008 2018-08-31 Kino menas dramaturgija operatorius režisūra 6121PX057 2018-06-30 Vaizdo operatorius 6121PX056 2018-06-30 Kino dramaturgija 6121PX004 2018-08-31 Teatro menas režisūra vaidyba 6121PX055 2018-08-31 Vaidyba 6121PX006 2018-06-20 Scenos ir kino menų istorija ir kinas kritika teatras 87

6121LX065 2020-06-30 Meno vadyba atlikėjų meno vadyba kino vadyba klasikinis šokis 6121PX009 2019-06-30 Šokis šiuolaikinis šokis 6121MX002 2018-08-31 Meno pedagogika 6121NX007 2019-06-20 Muzikologija 6121LX062 2022-07-30 Meno vadyba atlikėjų meno vadyba kino ir medijų prodiusavimas

3 lentelė. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos LMTA magistrantūros studijų programos

Valstybinis kodas Akredituota iki Studijų programos pavadinimas Specializacija

6211PX004 2018-08-31 Muzikos atlikimas akordeonas altas arfa baritonas birbynė choro dirigavimas dainavimas (baritonas) dainavimas (bosas) dainavimas (mecosopranas) dainavimas (sopranas) dainavimas (tenoras) dirigavimas pučiamųjų orkestrui dirigavimas simfoniniam orkestrui džiazas (bosinė gitara) džiazas (dainavimas) džiazas (fleita) džiazas (fortepijonas) džiazas (gitara) džiazas (klarnetas) džiazas (kontrabosas) džiazas (mušamieji instrumentai) džiazas (saksofonas) džiazas (trimitas) 88

džiazas (trombonas) eufoniumas fagotas fleita fortepijonas gitara kamerinis ansamblis kamerinis dainavimas kanklės klarnetas klavesinas koncertmeisteris kontrabosas mušamieji instrumentai obojus saksofonas

smuikas šiuolaikinė muzika trimitas trombonas tūba valtorna vargonai violončelė 6211PX001 2018-08-31 Kompozicija akademinė kūryba skaitmeninės technologijos 6211PX036 2018-06-30 Muzikinis folkloras 6211NX004 2021-06-30 Meno teorija etnomuzikologija kinotyra muzikologija teatrologija 6211PX034 2020-06-30 Garso režisūra 6211PX002 2018-06-30 Teatro menas režisūra vaidyba 6211PX035 2019-07-03 Vaidyba 89

6211PX003 2018-08-31 Kino menas operatorius režisūra 6211NX063 2018-06-30 Teatrologija ir kinotyra 6283GX001 2018-07-01 Muzikos terapija 6211MX003 2018-08-31 Muzikos edukologija 6211LX005 2019-07-03 Meno vadyba

4 lentelė. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos LMTA profesinių studijų programos

Valstybinis kodas Akredituota iki Studijų programos pavadinimas Specializacija

6310MX001 2018-06-30 Muzikos pedagogika

5 lentelė. 2017 m. atnaujinti studijų planai

Senato posėdžio Eil. Nr. Studijų programa Specializacija Pakopa Priėmimo metai data, protokolo Nr.

1. Kino menas Dramaturgija I 2017 m. 2017-06-21, priėmimas Nr. 5-SE Akordeonas, choro dirigavimas, dainavimas, dirigavimas pučiamųjų orkestrui, dirigavimas 2016 m. Muzikos simfoniniam orkestrui, 2017-06-21, 2. I priėmimo atlikimas džiazas, fortepijonas, Nr. 5-SE redakcija klavesinas, liaudies instrumentai, pučiamieji ir mušamieji instrumentai, styginiai instrumentai, vargonai

Scenos ir kino 2017 m. 2017-06-21, 3. Kinas, teatras I menų istorija ir priėmimas Nr. 5-SE kritika

4. Teatro menas Režisūra I 2017 m. 2017-06-21, priėmimas Nr. 5-SE 5. Teatro menas Vaidyba I 2017 m. 2017-06-21, priėmimas Nr. 5-SE 90

Akordeonas, choro dirigavimas, dainavimas, dirigavimas pučiamųjų orkestrui, dirigavimas simfoniniam orkestrui, džiazas, fortepijonas, 2016 m. Muzikos kamerinis ansamblis, 2017-06-21, 6. II priėmimo atlikimas kamerinis dainavimas, Nr. 5-SE redakcija klavesinas, koncertmeisteris, liaudies instrumentai, pučiamieji ir mušamieji instrumentai, styginiai instrumentai, šiuolaikinė muzika, vargonai 7. Teatro menas Vaidyba II 2017 m. 2017-06-21, priėmimas Nr. 5-SE

6 lentelė. 2017 m. sukurti nauji studijų dalykų aprašai

Registra- cijos studijų Dalyko Eil. Tvirtinantis padalinys/ Tvirtinimo data ir dalykų (modulio) Dalyko (modulio) pavadinimas Nr. komitetas / darbo grupė protokolo Nr. (modulių) kodas registre Nr. Styginių kvartetas (kamerinis Kamerinio ansamblio 2017-02-06, 1. R17-003 M157717 ansamblis) katedra Nr. 1 Magistro meno projektas 2. R17-005 M154117 (kamerinis ansamblis) 3. R17-006 M116917 Asistentinė praktika Kamerinis ansamblis 4. R17-007 B153717 (fortepijonas) Kamerinis ansamblis II (arfa, 5. R17-015 M154217 kontrabosas, gitara) 6. R17-024 B149417 Basso continuo pagrindai Vargonų ir klavesino 2017-03-15, katedra Nr. 1 Improvizacijos pagrindai 7. R17-026 B149517 (vargonai) 8. R17-031 B148117 Vargonai I (klavesinas) 9. R17-032 B148217 Vargonai II (klavesinas) 10. R17-033 B148317 Vargonai III (klavesinas) 11. R17-035 B153417 Klavesino sandara ir derinimas 12. R17-037 M130517 Klavesinas 13. R17-038 M155817 Kamerinis ansamblis (klavesinas) Kamerinio ansamblio meno 14. R17-040 M150617 projektas (klavesinas) 15. R17-042 B147817 Klavesinas 16. R17-044 B148017 Klavesino meno istorija 91

Akompanimento ir Lied (dainos Koncertmeisterio 2017-03-07, 17. R17-051 M150517 meno) baigiamasis meno katedra Nr. 1 projektas Instrumentinės ir vokalinės 18. R17-054 M150817 muzikos akompanimento atlikimo praktika Asistentinė praktika 19. R17-055 M151217 (koncertmeisteris) 20. R17-057 M150717 Koncertmeisteris Vargonų ir klavesino 2017-03-15, 21. R17-058 B153817 Basso continuo katedra Nr. 1 Baigiamasis meno projektas Dirigavimo katedra 2017-04-21, 22. R17-061 B152717 (dirigavimas simfoniniam Nr. 1 orkestrui) Simfoninio orkestro ir/ar operos 23. R17-065 M150217 trupės repeticijų praktika Magistro meno projektas 24. R17-066 M150317 (dirigavimas simfoniniam orkestrui) The Rise of Popular Music: Arts Muzikos istorijos 2017-06-09, 25. R17-073 B157517 and Entertainment in the 19th katedra Nr. 3 century Europe Peculiarities of Jewish Music from 26. R17-074 B157617 the Biblical Times to Contemporary Bakalauro darbas (scenos ir kino Meno istorijos ir 2017-06-19, 27. R17-075 B157717 menų istorija ir kritika) teorijos katedra Nr. KP- 17.06.19-1 28. R17-077 B157817 Praktika institucijose Nebylusis kinas ir klasikinis 29. R17-078 B157917 Holivudas Šiuolaikinio teatro ir kino 30. R17-079 B158017 seminaras 31. R17-080 B158117 Dramaturgijos rašymo pagrindai 32. R17-081 B158217 Teatro praktika Operos dramaturgija ir 33. R17-082 B158317 interpretacija 34. R17-083 B158417 Naratologija 35. R17-094 B093417 Profesijos praktika (dainavimas) Dainavimo katedra 2017-06-21, Nr. 6 Magistro meno projektas 36. R17-096 M156917 (kamerinis dainavimas) 37. R17-097 M156817 Kamerinis dainavimas Profesijos praktika (liaudies Liaudies instrumentų 2017-05-16, 38. R17-102 B157017 instrumentai) katedra Nr. 5 Profesijos praktika (styginiai Styginių instrumentų 2017-05-26, 39. R17-107 B156117 instrumentai) katedra Nr. 2 Skaitymas iš lapo ir aranžuotė 40. R17-108 B153917 (gitara) 92

41. R17-109 M156217 Aranžuotė (gitara) Koncertmeisterio 2017-05-29, 42. R17-115 M151017 Orkestruotė ir partitūrų redukcija katedra Nr. 3 43. R17-119 B158517 Naujųjų medijų scenarijus Kino ir TV katedra 2017-06-12, Nr. 10 44. R17-120 B158617 Šiuolaikinio kino scenarijus 45. R17-121 B158717 Reklamos analizė ir scenarijus 2017-03-28, Meno istorijos ir 46. R17-124 B158817 Teatro analizės pagrindai Nr. KP- teorijos katedra 17.03.28-1 47. R17-131 B158917 Atlikėjų ir renginių vadyba Meno vadybos skyrius 2017-03-22, Nr. 2017/03- Atlikėjų meno organizacijos ir 48. R17-132 B159017 01 vadyba Atlikėjų meno prodiusavimas 49. R17-133 B159117 medijose 50. R17-134 B159217 Atlikėjų meno projektas Audiovizualinės produkcijos 51. R17-135 B159317 platinimas 52. R17-136 B159417 Audiovizualinio meno projektas Audiovizualinio meno režisūros 53. R17-137 B159517 pagrindai Baigiamoji praktika (meno 54. R17-138 B159617 vadyba) Bakalauro baigiamasis darbas 55. R17-139 B159717 (meno vadyba) 56. R17-140 B159817 Dalykinė komunikacija ir retorika 57. R17-141 B159917 Derybų menas Finansų paieška ir paraiškos 58. R17-142 B160017 rengimas Kino ir televizijos dramaturgijos 59. R17-143 B160117 pagrindai 60. R17-144 B160217 Kino ir televizijos istorija Kino ir televizijos technologijų 61. R17-145 B160317 pagrindai 62. R17-146 B160417 Kino produkcija 63. R17-147 B160517 Kino produkcijos gamyba Kultūros politikos ir vadybos 64. R17-148 B160617 įvadas 65. R17-150 B160717 Kūrybiškas mąstymas 66. R17-151 B160817 Lyderystė ir antreprenerystė 67. R17-152 B160917 Medijų produkcijos gamyba 68. R17-154 B161017 Meno vadybos įvadas 69. R17-155 B161117 Mokesčiai ir buhalterinė apskaita Muzikos įrašų prodiusavimas ir 70. R17-157 B161217 leidyba 71. R17-158 B161317 Organizacinė psichologija 93

72. R17-160 B161417 Populiariosios kultūros vadyba Profesinės veiklos praktika 73. R17-161 B161517 (meno vadyba) 74. R17-162 B161617 Projekto valdymas 75. R17-163 B161717 Publikos plėtra ir edukacija 76. R17-164 B161817 Reklamos vadyba 77. R17-165 B161917 Rinkodara 78. R17-167 B162017 Scenos pastatymų vadyba 79. R17-168 B162117 Socialinių tyrimų metodai 80. R17-169 B162217 Strateginis valdymas 81. R17-170 B162317 Televizijos produkcijos gamyba 82. R17-171 B162417 Vadyba 83. R17-172 B162517 Vaizdo ir garso postprodukcija Verslo etika ir socialinė 84. R17-173 B162617 atsakomybė Verslo ir intelektinės nuosavybės 85. R17-174 B162717 teisė 86. R17-181 B022217 Instrumentuotė (akordeonas) Akordeono katedra 2017-06-22, Nr. 3 87. R17-187 B157217 Profesijos praktika (akordeonas) 2017-06-21, 88. R17-191 M150117 Kūno plastika (dainavimas) Dainavimo katedra Nr. 6 Profesijos praktika (klavesinas, Vargonų ir klavesino 2017-06-15, 89. R17-193 B165017 vargonai) katedra Nr. 2 2017-09-11, 90. R17-201 B165117 Profesijos praktika (fortepijonas) Fortepijono katedra Nr. 4

7 lentelė. 2017 m. patobulinti (atnaujinti) studijų dalykų aprašai

Registra- cijos studijų Dalyko Tvirtinantis padalinys/ Tvirtinimo data Eil. Nr. dalykų (modulio) Dalyko (modulio) pavadinimas komitetas / darbo grupė ir protokolo Nr. (modulių) kodas registre Nr. Kamerinis ansamblis I Kamerinio ansamblio 2017-02-06, 1. R17-001 M025717 (kamerinis ansamblis) katedra Nr. 1 Kamerinis ansamblis II 2. R17-002 M057817 (kamerinis ansamblis) 3. R17-004 M130217 Senosios muzikos ansamblis Kamerinis ansamblis 4. R17-008 B025617 (fortepijonas, styginiai, mediniai pučiamieji) Kamerinis ansamblis II (arfa, 5. R17-009 B026017 kontrabosas, gitara) 6. R17-010 B057717 Styginių kvartetas 94

Kamerinio ansamblio meno 7. R17-011 B129317 projektas (fortepijonas, styginiai, mediniai pučiamieji) Kamerinio ansamblio II meno 8. R17-012 B024217 projektas (arfa, kontrabosas, gitara) Styginių kvarteto meno 9. R17-013 B057917 projektas Kamerinis ansamblis 10. R17-014 M118617 (fortepijonas, styginiai, mediniai pučiamieji instrumentai) 11. R17-016 M118517 Styginių kvartetas Kamerinio ansamblio meno projektas (fortepijonas, 12. R17-017 M118317 styginiai, mediniai pučiamieji instrumentai) Kamerinio ansamblio II meno 13. R17-018 M130817 projektas (arfa, kontrabosas, gitara) Styginių kvarteto meno 14. R17-019 M131017 projektas 15. R17-020 B068617 Vargonai Vargonų ir klavesino 2017-03-15, katedra Nr. 1 16. R17-021 B068817 Vargonų meno istorija 17. R17-022 B047817 Vargonų sandara ir derinimas 18. R17-023 B068917 Vargonų registruotė Baigiamasis meno projektas 19. R17-025 B011017 (vargonai) 20. R17-027 B094317 Klavesinas (vargonai) 21. R17-028 M131117 Vargonai Ankstyvojo baroko 22. R17-029 M117317 interpretacijos teorija ir praktika Magistro meno projektas 23. R17-030 M057017 (vargonai) Kamerinis ansamblis 24. R17-034 B029917 (klavesinas) Kamerinio ansamblio meno 25. R17-036 B024517 projektas (klavesinas) Magistro meno projektas 26. R17-039 M056617 (klavesinas) 27. R17-041 B068717 Vargonai (Choro dirigavimas) Baigiamasis meno projektas 28. R17-043 B005617 (klavesinas) 29. R17-045 B020717 Fortepijono meno istorija Pedagogikos katedra 2017-03-08, Nr. 2 Styginių instrumentų meno 30. R17-046 B057617 istorija 31. R17-047 B128817 Akompanimentas (fortepijonas) 95

32. R17-048 B054117 Skaitymas iš lapo (fortepijonas) Koncertmeisterio 2017-03-07, katedra Nr. 1 Akompanimento meno 33. R17-049 B003817 projektas (fortepijonas) Akompanimentas ir Lied 34. R17-050 M000617 (dainos menas) Skaitymas iš lapo ir 35. R17-052 M150917 transponavimas (koncertmeisteris) Interpretacijos seminarai 36. R17-053 M022717 (koncertmeisteris) Magistro meno projektas 37. R17-056 M035617 (koncertmeisteris) 38. R17-059 B053017 Sceninė kalba (dainavimas) Vaidybos ir režisūros 2017-04-25, katedra Nr. KP- 39. R17-060 B093017 Vaidyba (dainavimas) 17.04.25-1 Dirigavimas (simfoniniam Dirigavimo katedra 2017-04-21, 40. R17-062 B012517 orkestrui) Nr. 1 Dirigavimo simfoniniam 41. R17-063 B013217 orkestrui praktika Dirigavimas (simfoniniam 42. R17-064 M012417 orkestrui) Pedagoginis repertuaras Liaudies instrumentų 2017-05-16, 43. R17-067 B047417 (kanklės) katedra Nr. 5 Pedagoginis repertuaras 44. R17-068 B047117 (birbynė) Solfedžio ir dirigavimas Kompozicijos katedra 2017-05-30, 45. R17-069 B069417 (kompozicija) Nr. 3 46. R17-070 B054917 Ritmika ir klausos lavinimas 47. R17-071 B069317 Solfedžio choro dirigentams Muzikos interpretacijos istorija Muzikos istorijos 2017-06-09, 48. R17-072 M040217 ir teorija katedra Nr. 3 2017-06-19, Meno istorijos ir teorijos 49. R17-076 B079817 Praktika žiniasklaidoje Nr. KP- katedra 17.06.19-1 50. R17-084 B043917 Operos meno projektas Dainavimo katedra 2017-06-21, Nr. 6 51. R17-085 M043817 Operos meno projektas 52. R17-086 B093317 Operos praktika 53. R17-087 M150017 Operos praktika Baigiamasis meno projektas 54. R17-088 B004717 (dainavimas) 55. R17-089 B128517 Dainavimas 56. R17-090 M129817 Dainavimas 57. R17-091 B010117 Dainavimo meno istorija Kamerinio dainavimo meno 58. R17-092 B024817 projektas 59. R17-093 B147917 Kamerinis dainavimas 96

Magistro meno projektas 60. R17-095 M036417 (dainavimas) Dalyko mokymo metodika 61. R17-098 B010617 (dainavimas) Pedagoginis repertuaras 62. R17-099 B047217 (dainavimas) Dalyko mokymo metodika Liaudies instrumentų 2017-05-16, 63. R17-100 B010417 (birbynė) katedra Nr. 5 Dalyko mokymo metodika 64. R17-101 B010917 (kanklės) Specializacijos instrumentas Styginių instrumentų 2017-05-26, 65. R17-103 B045917 (styginiai instrumentai) katedra Nr. 2 Specializacijos instrumentas 66. R17-104 M130717 (styginiai instrumentai) Magistro meno projektas 67. R17-105 M118717 (styginiai instrumentai) Baigiamasis meno projektas 68. R17-106 B006117 (styginiai instrumentai) Simfoninio orkestro styginių 69. R17-110 B053717 grupės štrichai Dalyko mokymo metodika Vargonų ir klavesino 2017-06-15, 70. R17-111 B011317 (klavesinas) katedra Nr. 2 Dalyko mokymo metodika 71. R17-112 B024417 (vargonai) Pedagoginis repertuaras 72. R17-113 B066517 (klavesinas) Pedagoginis repertuaras 73. R17-114 B066617 (vargonai) 74. R17-116 B103217 Meno psichologija 2017-06-12, 75. R17-117 B107117 Kino dramaturgijos pagrindai Kino ir TV katedra Nr. 10 76. R17-118 B101517 Kino kalbos gramatika 77. R17-122 B037017 Medijų meno kryptys Meno istorijos ir teorijos 2017-03-28, katedra Nr. KP- Šiuolaikinis Lietuvos teatras ir 78. R17-123 B078617 17.03.28-1 drama 79. R17-125 B061617 Teatro istorija iki XX a. 80. R17-126 B067717 XX a. Europos teatras 81. R17-127 B040317 Muzikos istorija iki XX a. Muzikos istorijos 2017-03-28, katedra Nr. 2 82. R17-128 B040117 Muzikos estetikos pagrindai Muzikos istorija: XX a. 83. R17-129 B040817 (B lygis) 84. R17-130 B061117 Šiuolaikinė lietuvių muzika 85. R17-149 B082817 Kultūros ekonomika Meno vadybos skyrius 2017-03-22, Nr. 2017/03- 86. R17-153 B100817 Meno logistika 01 87. R17-156 B100717 Muzikos ir scenos technologijos 88. R17-159 B048417 Personalo valdymas 97

89. R17-166 B051617 Ryšiai su visuomene 90. R17-175 B045317 Akordeonas Akordeono katedra 2017-06-22, Nr. 3 91. R17-176 M129717 Akordeonas 92. R17-177 B000817 Akordeono meno istorija 93. R17-178 B128017 Akordeonų orkestras 94. R17-179 M115917 Akordeonų orkestras Baigiamasis meno projektas 95. R17-180 B004517 (akordeonas) Kamerinio ansamblio meno 96. R17-182 B023717 projektas (akordeonas) Kamerinio ansamblio meno 97. R17-183 M117917 projektas (akordeonas) Kamerinis ansamblis 98. R17-184 B127917 (akordeonas) Kamerinis ansamblis 99. R17-185 M149617 (akordeonas) Magistro meno projektas 100. R17-186 M116017 (akordeonas) 101. R17-188 B093117 Scenos judesys (dainavimas) Dainavimo katedra 2017-06-21, Nr. 6 102. R17-189 B021817 Grimas (dainavimas) 103. R17-190 B060417 Šokis (dainavimas) Liturginio vargonavimo Vargonų ir klavesino 2017-06-15, 104. R17-192 B054817 praktika katedra Nr. 2 105. R17-194 M047517 Krikščionybė ir kultūra Orkestro partijos ir skaitymas iš Styginių instrumentų 2017-07-11 106. R17-195 B141617 lapo katedra 107. R17-196 M141717 Orkestro partijos 108. R17-197 B053817 Simfoninis orkestras 109. R17-198 M152017 Simfoninis orkestras 2017-09-18, 110. R17-199 B076917 Stilistika ir kalbos kultūra Kalbų katedra Nr. 4 2017-09-11, 111. R17-200 B020417 Fortepijonas Fortepijono katedra Nr. 4 Dalyko mokymo metodika Akordeono katedra 2017-06-22, 112. R17-202 B010317 (akordeonas) Nr. 3 Pedagoginis repertuaras 113. R17-203 B047017 (akordeonas) Dalyko mokymo metodika Styginių instrumentų 2017-05-26, 114. R17-204 B011217 (styginiai instrumentai) katedra Nr. 2

98

8 lentelė. 2017 m. bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos studijas rezultatai

Įstojusiųjų Priimta Prašymų konkursiniai balai Studijų programa skaičius Paskutiniojo į vf Paskutiniojo į vf vnf Pirmojo vietą vnf vietą Muzikos atlikimas 81 10 192 9,8 6,29 5,07 Kompozicija 6 0 16 9,72 8,48 - Muzikinis folkloras 3 1 5 8,57 6,53 6,35 Muzikos teorija ir kritika 4 0 10 8,61 6,29 - Muzikologija 0 0 29 - - - Kino menas (dramaturgija) 7 1 34 9,38 7,59 4,44 Teatro menas 22 11 142 9,39 7,45 5,12 Šokis 8 4 49 9,23 7,8 4,06 Scenos ir kino menų teorija 6 1 17 9,25 7,02 4,61 ir kritika Meno vadyba 0 0 90 - - - Iš viso: 137 28 584 165

9 lentelė. 2017 m. institucinio priėmimo rezultatai

Prašymų Studijų programa Kursas Priimta Finansavimas Konkursinis balas skaičius

Pirmoji studijų pakopa Muzikos atlikimas 1 vnf 1 5,78 I Teatro menas 1 vnf 1 8,04 Garso režisūra II 1 vnf 1 7,82 Bendroji muzikos didaktika 1 vnf 1 8,84 Šokis 1 vnf 1 9 III Teatro režisūra 1 vnf 1 8,32 Vaidyba 1 vnf 1 9,45 Antroji studijų pakopa Muzikos atlikimas II 1 vnf 1 9,77 Iš viso: 8 8

99

10 lentelė. 2017 m. priėmimo į antrosios pakopos studijas rezultatai

Priimta studentų: Įstojusiųjų konkursiniai balai Studijų programa Priimta į Priimta į Prašymų Pirmojo Paskutiniojo vf vietas vnf vietas skaičius Muzikos atlikimas 63 4 73 9,95 5,78 Kompozicija 8 0 9 9,82 7,83 Meno teorija 6 0 6 9,98 8,21 Teatro menas 10 0 12 9,61 8,02 Meno vadyba 0 0 3 - - Iš viso: 87 4 103 91

11 lentelė. Studentai, turintys užsienio šalių pilietybę ir studijuojantys nuolatinėse studijose

Studijų pakopa Studentų skaičius

2013-10-01 2014-10-01 2015-10-01 2016-10-01 2017-10-01

I pakopa (bakalauro) 11 7 8 9 8

II pakopa (magistro) 4 9 11 13 13 Iš viso: 15 16 19 22 21

12 lentelė. Studentų skaičius 2017 m. spalio 1 d. duomenimis

Studentų skaičius Fakulteto pavadinimas I pakopa II pakopa Profesinės (laipsnio Iš viso: nesuteikiančios studijos)

Muzikos 377 167 2 546

Teatro ir kino 260 61 0 321 Iš viso: 637 228 2 867

13 lentelė. Studentai 2017 m. spalio 1 d. duomenimis

Studijų pakopa Studijuojančiųjų skaičius

2013-10-01 2014-10-01 2015-10-01 2016-10-01 2017-10-01

I pakopa (bakalauro) 642 655 663 623 637 II pakopa (magistro) 231 201 190 220 228

Profesinės (laipsnio 8 10 9 13 2 nesuteikiančios) studijos Iš viso: 881 866 862 856 867

100

14 lentelė. 2017 m. priėmimo į profesines (laipsnio nesuteikiančias) studijas rezultatai

Prašymų Įstojusiųjų konkursiniai balai Studijų programa Priimta skaičius Pirmojo Paskutiniojo Muzikos pedagogika (vf) 0 0 - -

15 lentelė. 2017 m. LMTA profesinių (laipsnio nesuteikiančių) studijų absolventai

Studijų programos pavadinimas Studentų, 2017 m. įgijusių pedagogo profesinę kvalifikaciją, skaičius

Muzikos pedagogika 10 Iš viso: 10

16 lentelė. Studentų kaita nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d.

Profesinės (laipsnio Atvykimo priežastis I pakopa II pakopa nesuteikiančios) studijos

Pakeitė studijų programą LMTA viduje 2 1 0

Atvyko iš kitų aukštųjų mokyklų 3 0 0

Atvyko laikyti baigiamuosius egzaminus 0 1 0

Priimta studijų metų eigoje 3 1 0

Iš viso: 8 3 0

Profesinės (laipsnio Išvykimo priežastis I pakopa II pakopa nesuteikiančios) studijos

Nepažangumas (tame tarpe diplomantai, neišlaikę/nelaikę baigiamųjų egzaminų be 18 3 0 pateisinamųjų priežasčių ir dėl ligos)

Studijos nutrauktos pačiam prašant 40 8 1

Pakeitė studijų programą LMTA viduje 2 1 0

Išvyko į kitas aukštąsias mokyklas 1 0 0

Neužsiregistravo studijoms po akademinių atostogų 1 0 0

Finansinių įsipareigojimų nevykdymas 1 0 0 101

Kitos priežastys 0 1 0

Iš viso: 63 13 1

17 lentelė. LMTA studentų judumas (tarptautiškumo patirtis, įskaitant virtualų judumą ir dalyvavimą tarptautiniuose projektuose Lietuvoje)

LMTA studentų Programa/ Katedra dalyvavimas Šalis Judumo tikslas/renginys projektas trumpalai-

Fakultetas kiame judume Akordeono 0 Choro dirigavimo 0 Dainavimo 5 Švedija Nordplus Nordopera tinklo intensyvūs kursai 1 Švedija Nordplus Nordopera tinklo operos praktika 8 Švedija Nordplus Nordopera perklausa Džiazo 2 Latvija Nordplus Saulkrasti džiazo festivalis Etnomuzikologijos 6 Švedija Nordplus Nordtrad festivalis 4 Austrija Vienos muzikos ir teatro universiteto folklorinės muzikos savaitė: kursai,

koncertai Fortepijono 1 Indonezija Koncertas Kamerinio ansamblio1 2 Austrija Erasmus+ ECMA sesija Grafenege strateginių partnerysčių

Muzikos fakultetas Muzikos projektas ECMA – NEXT STEP 3 Estija Studentų Koncertai kamerinės muzikos festivalis 3 Nyderlandai Erasmus+ Intensyvūs kursai Hagoje strateginių partnerysčių projektas METRIC 2 Prancūzija Erasmus+ ECMA sesija Prades strateginių partnerysčių projektas

1 Studentai, dalyvavę kamerinės muzikos festivaliuose Harmos ir ECMTA įrašyti prie katedrų. ECMA sesijoje dalyvavę LMTA studentai įrašyti prie Kamerinio ansamblio katedros. 102

ECMA – NEXT STEP 5 Estija Nordplus Šiuolaikinės muzikos specializacija / improvizacijos kursai, koncertai 3 Austrija Vienos muzikos ISA Tarptautinė vasaros ir teatro akademija universitetas Koncertmeisterio 0 Kompozicijos 3 Suomija Nordplus Elektroninės muzikos kursai Sibelijaus akademijoje 1 Austrija Tarptautinė erdvinio garso konferencija „ICSA 2017“ metu ir 3D garso konkursas Liaudies instrumentų 0 katedra Muzikos teorijos 0 Pučiamųjų ir 13 Estija Nordplus Nordplus intensyvūs kursai mušamųjų BRASS AKADEMIJA instrumentų 2 Latvija Nordplus Pučiamųjų instrumentų simpoziumas Rygoje 4 Latvija LKT projektas Baltijos akademijų orkestro BAO, I etapas sesija Latvijoje 10 Estija Nordplus Trimitininkų konkursas „Trumpet talents“ 1 Italija Societa Umanitaria konkursas Pedagogikos 2 Norvegija Nordplus NNME intensyvūs kursai Styginių instrumentų 1 Italija Societa Umanitaria konkursas 6 Latvija LKT projektas Baltijos akademijų orkestro BAO, I etapas sesija Latvijoje Vargonų ir klavesino 0 Iš viso: 88 Vaidybos ir režisūros 5 Estija Nordplus Norteas 6-oji Nordic Common Studies intensyvių

kursų savaitė

1 Danija Nordplus Norteas 6-oji Nordic Common Studies intensyvių kursų savaitė

1 Islandija Nordplus Norteas 6-oji Nordic Common Studies intensyvių

kursų savaitė Teatro ir kino fakultetas kino ir Teatro 1 Suomija Nordplus Norteas 6-oji Nordic Common Studies intensyvių kursų savaitė 103

1 Rusija VIII Tarptautinis Antono Čechovo skaitovų konkursas Maskvoje 1 Vengrija E:UTSA Generalinė asamblėja 1 Suomija Nordplus Norteas Sustainability seminaras; Baltic express

mobilumas, Alvaro Alto universitetas 2 Suomija Nordplus Norteas Sustainability seminaras; Baltic express mobilumas, Tamperės universitetas 2 Prancūzija E:UTSA Turbo seminaras 4 Italija E:UTSA Režisūros konkursas 1 Graikija Erasmus+ Kūrybinis projektas strateginių partnerysčių (suaugusių švietimas) PolArt 1 Rusija Skaitovų konkursas 1 Vokietija Tarptautinis Kūrybinės dirbtuvės festivalis UWE 1 Vokietija E:UTSA Meisnerio technikos seminaras 3 Estija Nordplus ECA tinklo judesio ir muzikos kūrybinis seminaras 4 Lenkija Erasmus+ Kūrybinės dirbtuvės Strateginių partnerysčių projektas (jaunimas) 1 Jungtinė E:UTSA Seminaras Karalystė 1 Italija E:UTSA Europos naujosios realybės prizo renginiai Kino ir televizijos 3 Vokietija GEECT Operatorių meistriškumo seminaras 1 Latvija Performance parade teatro festivalio programos stebėjimas 1 Nyderlandai Europos operatorių asociacijos IMAGO simpoziumas Inspiration 1 Portugalija FEST filmų Konkursas festivalis 1 Lenkija Erasmus+ Seminaras Strateginių partnerysčių 104

projektas (jaunimas) 1 Danija Erasmus+ Seminaras Strateginių partnerysčių projektas ACTA 1 Čekija East Silver Filmo pristatymas Market 2017 mugė Prahoje 1 Albanija 15-asis Filmo pristatymas tarptautinis Tiranos filmų festivalis 1 Vokietija Litauisches kino Filmo pristatymas goes Berlin filmų festivalis 2 Lenkija 25-asis filmų Kūrybinės dirbtuvės festivalis Camerimage 1 Vokietija Filmų festivalis Kūrybinės dirbtuvės ir Interfilm Berlin pičingo renginiai Šokio ir judesio 3 Estija Nordplus ECA tinklo judesio ir muzikos kūrybinis seminaras Vadybos skyrius 1 Lenkija Erasmus+ Seminaras Strateginių partnerysčių projektas (jaunimas) Meno istorijos ir 1 Latvija Performance parade teatro teorijos festivalio programos stebėjimas Iš viso: 51

18 lentelė. Muzikos fakulteto dėstytojų tarptautinio judumo statistika

Išvykstantys dėstytojai Išvykę Išvykę Išvykę su kita Išvykę Išvykę dalyvauti Išvykę tarptautinių Išvykę su parama Iš Metai Erasmus Erasmus Erasmus Nordplus darbo grupių LKT/LMT (ambasados, viso dėstymui stažuotėms strateginių dėstymui ir veiklai, parama kultūros MF (STA) (STT) partnerysčių projektams planavimo centrai, kt.) projektuose susitikimams 2017 28 7 6 21 3 17 3 85 2016 28 8 2 22 0 5 9 74 2015 36 6 2 14 4 0 11 73 2014 34 5 1 17 0 11 4 72 2013 24 4 2 2 0 1 3 36 2012 35 10 6 2 0 6 0 59 105

Atvykstantys dėstytojai Atvykę Atvykę Atvykę su kita Atvykę ilgesniems dalyvauti Atvykę Atvykę Atvykę su parama Iš Metai Erasmus dėstymo projektuose Nordplus stažuotėms LMT/LKT (ambasados, viso dėstymui vizitams su (Erasmus, dėstymui (Erasmus, kt.) parama kultūros MF (STA) ŠMM ir/ar kita Nordplus IP) centrai, kt.) parama 2017 60 17 16 5 5 13 1 117 2016 47 20 6 8 2 27 5 115 2015 38 30 11 0 0 31 5 115 2014 51 5 13 1 2 27 3 102 2013 42 10 5 5 0 4 3 69 2012 56 14 3 2 0 10 2 87

19 lentelė. Teatro ir kino fakulteto dėstytojų tarptautinio judumo statistika

Išvykstantys dėstytojai Išvykę Išvykę su kita Išvykę Išvykę Tarptautinis Išvykę Išvykę su Creative parama Metai Erasmus Erasmus projektas Nordplus Iš viso LKT/LMT Europe (ambasados, dėstymui stažuotėms „Vasaros dėstymui ir TKF parama programos kultūros (STA) (STT) media studija“ projektams veikloms centrai, kt.) 2017 10 6 9 2 0 7 51 2016 7 4 1 7 0 4 7 30 2015 5 6 0 4 3 1 7 26 2014 3 2 2 4 2 0 21 34 2013 3 3 0 4 11 0 0 21 Atvykstantys dėstytojai

Atvykę Atvykę pagal Atvykę su kita Atvykę ilgesniems Atvykę Atvykę su Creative parama Metai Erasmus Atvykę dėstymo Iš viso dalyvauti LKT/LMT Europe (ambasados, dėstymui Nordplus vizitams su TKF projektuose parama programos kultūros (STA) ŠMM ir/ar veiklas centrai, kt.) kita parama

2017 9 28 8 8 8 1 48 110 2016 11 18 20 6 4 3 7 69 2015 4 0 10 5 20 0 20 59 2014 5 4 4 4 7 0 32 56 2013 7 4 1 3 0 0 30 45

106

20 lentelė. Ryškiausi Muzikos fakulteto studentų meninės veiklos pasiekimai 2017 m.

Studento vardas, pavardė, Eil. studijų programa, specializacija, Katedra, dėstytojas Apdovanojimas Nr. pakopa, kursas

1. Milda Drejerytė, Atlikimo Dainavimo katedra, Antrasis tarptautinis Nodar Andguladze jaunųjų menas (dainavimas), B3 prof. I. Laurušienė dainininkų konkursas (Gruzija), I vieta

2. Evelina Volodkovič, Dainavimo katedra, Antrasis tarptautinis Nodar Andguladze jaunųjų Atlikimo menas prof. I. Laurušienė dainininkų konkursas (Gruzija), II vieta (dainavimas), B1

3. Ieva Tarulytė, Atlikimo Dainavimo katedra, Antrasis tarptautinis Nodar Andguladze jaunųjų menas (dainavimas), B1 prof. I. Laurušienė dainininkų konkursas (Gruzija), II vieta

4. Juozas Janužas, Atlikimo Dainavimo katedra, LMTA garbės daktaro Stasio Baro tenorų menas (dainavimas), M1 prof. V. Noreika konkursas (Lietuva, LMTA), S. Baro premija

5. Eglė Šlimaitė, Atlikimo Dainavimo katedra, 8-asis V. Jonuškaitės –Zaunienės konkursas menas (dainavimas), M1 prof. A. Krikščiūnaitė dainininkių konkursas LMTA, I vieta

6. Gabrielė Kupšytė, Atlikimo Dainavimo katedra, 8-asis V. Jonuškaitės –Zaunienės konkursas menas (dainavimas), M1 prof. S. Stonytė dainininkių konkursas LMTA, II vieta

7. Aurelija Stasiulytė, Dainavimo katedra, 8-asis V. Jonuškaitės –Zaunienės konkursas Atlikimo menas prof. R. Maciūtė dainininkių konkursas LMTA, III vieta (dainavimas), M1 8. Justyna Jacevič, Atlikimo Dainavimo katedra, 7-asis tarptautinis konkursas-festivalis „Harmony“ menas (dainavimas), B3 prof. S. Stonytė (Gruzija), Grand Prix

9. Justyna Jacevič, Atlikimo Dainavimo katedra, XVIII tarptautinis Izabelos Jurjevos romansų menas (dainavimas), B3 prof. S. Stonytė atlikimo konkursas (Talinas, Estija), II vieta

10. Aurelija Stasiulytė, Dainavimo katedra, Eisteddfod tarptautinis festivalis (Velsas, Jungtinė Atlikimo menas prof. R. Maciūtė Karalystė), tarptautinis dainininkų konkursas, (dainavimas), M2 I vieta

11. Edgaras Davidovičius, Dainavimo katedra, Prahos Europos muzikos akademija, tarptautinis Atlikimo menas doc. D. Staponkus dainininkų konkursas, aukščiausias apdovanojimas (dainavimas), M2 –Beethoveno premija

12. Milda Drejerytė, Atlikimo Dainavimo katedra, XX tarptautinis kūrybinio jaunimo festivalis menas (dainavimas), B4 prof. I. Laurušienė „Šabyt“ (Kazachstanas), III vieta

13. Emilija Finagėjevaitė, Dainavimo katedra, Kaunas Talent 2017, Grand Prix Atlikimo menas prof. I. Milkevičiūtė (dainavimas), B2 14. Karolis Kašiuba, Atlikimo Dainavimo katedra, IV Tarptautinis klasikinės muzikos atlikėjų menas (dainavimas), B3 doc. A. Janutas konkursas Kaunas Sonorum, I vieta

15. Justyna Jacevič, Atlikimo Dainavimo katedra, IV Tarptautinis klasikinės muzikos atlikėjų menas (dainavimas), B4 prof. S. Stonytė konkursas Kaunas Sonorum, III vieta 107

16. Vincenzo De Martino, Fortepijono katedra, Konkursas YAMAHA stipendijai laimėti, LMTA, I Atlikimo menas prof. J. Karnavičius vieta (fortepijonas), M2 17. Vincenzo De Martino, Fortepijono katedra, I konkursas „Lisztofonija“ profesionaliam garso Atlikimo menas prof. J. Karnavičius įrašui laimėti, LMTA, I vieta (fortepijonas), M2

18. Sergej Liachnovič, Atlikimo Koncertmeisterio LMTA pianistų konkursas N. ir J. Dėdinų fondo menas (koncertmeisteris), katedra, prizams laimėti, I vieta M1 prof. J. Karnavičius

19. Gabija Maknavičiūtė, Fortepijono katedra, LMTA pianistų konkursas N. ir J. Dėdinų fondo Atlikimo menas prof. Z. Ibelgauptas prizams laimėti, II vieta (fortepijonas), B1

20. Viktoras Orestas Fortepijono katedra, LMTA pianistų konkursas N. ir J. Dėdinų fondo Vagusevičius, Atlikimo prof. P. Geniušas prizams laimėti, III vieta menas (fortepijonas), B1 21. Gabija Maknavičiūtė, Fortepijono katedra, Tarptautinis John Field pianistų konkursas (Airija), Atlikimo menas prof. Z. Ibelgauptas Grand Prix (fortepijonas), B2 VI tarptautinis Stokholmo pianistų 22. Gabija Maknavičiūtė, Koncertmeisterio koncertmeisterių konkursas, II vieta Atlikimo menas katedra, (fortepijonas), B1 prof. I. Armonienė 23. Diana Kislovskaja, Atlikimo Koncertmeisterio Respublikinis studentų ir moksleivių pianistų menas (fortepijonas), B4 katedra, koncertmeisterių festivalis-konkursas, skirtas prof. I. Armonienė Koncertmeisterio katedros 30-mečiui, bakalaurų studijų grupė, I vieta

24. Evelina Kuprytė, Atlikimo Koncertmeisterio Respublikinis studentų ir moksleivių pianistų menas (fortepijonas), B3 katedra, koncertmeisterių festivalis-konkursas , skirtas prof. I. Armonienė Koncertmeisterio katedros 30-mečiui, bakalauro studijų grupė II vieta

25. Gabija Maknavičiūtė, Koncertmeisterio Respublikinis studentų ir moksleivių pianistų Atlikimo menas katedra, koncertmeisterių festivalis-konkursas , skirtas (fortepijonas), B1 prof. I. Armonienė Koncertmeisterio katedros 30-mečiui, bakalauro studijų grupė, II vieta

26. Karolina Tabero, Atlikimo Koncertmeisterio Respublikinis studentų ir moksleivių pianistų menas (fortepijonas), B3 katedra, koncertmeisterių festivalis-konkursas , skirtas prof. I. Armonienė Koncertmeisterio katedros 30-mečiui, bakalauro studijų grupė, III vieta 27. Jolanta Klenovska, Atlikimo Koncertmeisterio Respublikinis studentų ir moksleivių pianistų menas (fortepijonas), B2 katedra, koncertmeisterių festivalis-konkursas , skirtas doc. A. Kisieliūtė Koncertmeisterio katedros 30-mečiui, bakalauro studijų grupė, III vieta

28. Sergej Liachnovič, Atlikimo Koncertmeisterio Respublikinis studentų ir moksleivių pianistų menas (fortepijonas), M1 katedra, koncertmeisterių festivalis-konkursas , skirtas doc. E. Perkumaitė- Koncertmeisterio katedros 30-mečiui, magistro Vikšraitienė studijų grupė, I vieta 108

29. Julija Ivanovaitė, Atlikimo Styginių instrumentų 8-asis tarptautinis S. I. Savšinskio vardo konkursas menas (smuikas), B4 katedra, (Sankt. Peterburgas, Rusija), I vieta doc. dr. R. Lipinaitytė- Savickienė

30. Laura Staponkutė, Atlikimo Styginių instrumentų V Tarptautinis Stokholmo muzikos konkursas menas (smuikas), B2 katedra, (Švedija), III vieta doc. dr. R. Lipinaitytė- Savickienė 31. Milda Kraujutaitytė, Styginių instrumentų IV Tarptautinis klasikinės muzikos atlikėjų Atlikimo menas (smuikas), katedra, konkursas Kaunas Sonorum, II vieta B2 asist. D. Kuznecovaitė

32. Laura Staponkutė, Atlikimo Styginių instrumentų IV Tarptautinis klasikinės muzikos atlikėjų menas (smuikas), B2 katedra, konkursas Kaunas Sonorum, III vieta doc. dr. R. Lipinaitytė- Savickienė

33. Augustina Vizbaraitė, Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko Atlikimo menas (smuikas), katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui B3 doc. dr. R. Lipinaitytė- paminėti, I vieta Savickienė

34. Donatas Butkevičius, Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko Atlikimo menas katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui (kontrabosas), M1 lekt. D. Bagurskas paminėti, I vieta

35. Monika Čepytė, Atlikimo Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko menas (smuikas), B3 katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui doc. dr. R. Lipinaitytė- paminėti, II vieta Savickienė

36. Marija Pranskutė, Atlikimo Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko menas (smuikas), B4 katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui prof. I. Armonaitė- paminėti, II vieta Galinienė

37. Ulijona Pugačiukaitė, Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko Atlikimo menas (smuikas), katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui B4 prof. R. Mataitytė paminėti, II vieta

38. Kotryna Ugnė Daunytė, Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko Atlikimo menas (smuikas), katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui B3 prof. I. Armonaitė- paminėti, III vieta Galinienė

39. Kornelija Kupšytė, Atlikimo Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko menas (violončelė), B2 katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui doc. E. Kulikauskas paminėti, III vieta

40. Agata Ursul, Atlikimo Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko menas (smuikas), B4 katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui lekt. D. Puodžiukas paminėti, III vieta 109

41. Skaistė Žižytė, Atlikimo Styginių instrumentų Stygininkų konkursas, skirtas smuikininko menas (altas), B1 katedra, profesoriaus Eugenijaus Paulausko 90-mečiui prof. P. Radzevičius paminėti, III vieta 42. Styginių kvartetas REVER, Kamerinio ansamblio Tarptautinis festivalis HARMOS (Porto, Atlikimo menas: Ulijona katedra, Portugalija) Pugačiukaitė, I smuikas, B3; prof. A. Vasiliauskas Konrad Lewicki, II smuikas, B3; Kristina Anusevičiūtė, altas, B2; Marius Sakavičius, violončelė, B2

43. Styginių kvartetas, Atlikimo Kamerinio ansamblio Tarptautinis studentų kamerinės muzikos menas: katedra, festivalis (Tartu, Estija) Rakelė Chijenaitė, prof. A. Vasiliauskas I smuikas, M1; Kotryna Ugnė Daunytė, II smuikas, B2; Mintautas Krikščiūnas, altas, M2; Elena Daunytė, violončelė, B4

44. Fortepijoninis trio TRIBUS, Kamerinio ansamblio Tarptautinė vasaros akademija ISA , Kamerinių Atlikimo menas: katedra, ansamblių konkursas (Reichenau, Austrija), I vieta Neringa Valuntonytė lekt. I. Rupaitė- (fortepijonas), B4; Petrikienė Ieva Daugirdaitė (smuikas), M1; Elena Daunytė (violončelė), B4

45. Trio: Kamerinio ansamblio XVII Tarptautinis lietuvių kompozitorių kamerinės katedra, muzikos atlikimo konkursas, I vieta Ernesta Vauraitė, Atlikimo doc. dr. I. Baikštytė menas (fleita), M2; Marius Kavaliauskas, Atlikimo menas (klarnetas), B3; Lukas Gedvilas, Atlikimo menas (fortepijonas), B3

46. Fortepijoninis trio: Kamerinio ansamblio XVII Tarptautinis lietuvių kompozitorių kamerinės katedra, muzikos atlikimo konkursas, I vieta Martyna Kloniūnaitė, doc. dr. I. Baikštytė absolventė; Marija Pranskutė, Atlikimo menas (smuikas), B4; Deividas Dumčius, Atlikimo menas (violončelė), B3; 110

47. Justina Šalkauskaitė, Kamerinio ansamblio XVII Tarptautinis lietuvių kompozitorių kamerinės Atlikimo menas (smuikas), katedra, muzikos atlikimo konkursas, III vieta M1; lekt. I. Rupaitė- Evelina Kuprytė, Atlikimo Petrikienė menas (fortepijonas), B4; 48. Raigardas Daraganas, Džiazo katedra, Pyeongchang tarptautinis specialusis muzikos ir Atlikimo menas (džiazas, prof. A. Anusauskas meno festivalis (Pietų Korėja) fortepijonas), B1

49. Kvintetas „Džiazlaif“: Džiazo katedra, 12-asis jaunųjų džiazo talentų konkursas „Vilnius Pučiamųjų ir Jazz Young Power“ (VJYP), Grand Prix Kazimieras Jušinskas, mušamųjų Atlikimo menas (džiazas, saksofonas), absolventas; instrumentų katedra Danielius Pancerovas, Atlikimo menas (džiazas, saksofonas), B3; Arminas Bižys, Atlikimo menas (saksofonas), B4; Ignas Kasikauskas, Atlikimo menas (džiazas, mušamieji instrumentai), B4; Aurelijus Užameckis (kontrabosas), Vilniaus kolegija

50. Rolandas Biriukovas, Džiazo katedra, XIII tarptautinis džiazo konkursas „Мир джаза“ Muzikos atlikimas (džiazas, lekt. T. Dičiūnas (Rostovas, Rusija), III vieta gitara), M1

51. Kristina Alejūnaitė, Liaudies instrumentų V tarptautinis liaudies instrumentų atlikėjų Atlikimo menas (kanklės), katedra, konkursas "Art-Dominanta" (Charkovas, Ukraina), B3 prof. L. Naikelienė I vieta

52. Ramunė Balčiūnaitė, Liaudies instrumentų V tarptautinis liaudies instrumentų atlikėjų Atlikimo menas (kanklės), katedra, konkursas "Art-Dominanta" (Charkovas, Ukraina), B4 prof. L. Naikelienė II vieta

53. Sonata Zavadskytė, Liaudies instrumentų V tarptautinis liaudies instrumentų atlikėjų Atlikimo menas (kanklės), katedra, konkursas "Art-Dominanta" (Charkovas, Ukraina), M2 lekt. A. Bružaitė III vieta

54. Kanklių duetas „Ramulino“: Liaudies instrumentų V tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies Lina Žilinskaitė, Atlikimo katedra, instrumentinės muzikos ansamblių konkursas menas (kanklės), B4; (Šiauliai, Lietuva), Grand Prix Doc. Aušrelė Ramunė Balčiūnaitė, Juškevičienė Atlikimo menas (kanklės), B4 55. Kanklių duetas „Sakai“: Liaudies instrumentų V tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies Eglė Buzaitė, Atlikimo katedra, lekt. Jolanta instrumentinės muzikos ansamblių konkursas Babaliauskienė (Šiauliai, Lietuva), II vieta menas (kanklės), B2;

111

Gintarė Želvytė, Atlikimo menas (kanklės), B2;

56. Duetas: Liaudies instrumentų V tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies Agnius Daubaris, Atlikimo katedra, lekt. Jolanta instrumentinės muzikos ansamblių konkursas menas (birbynė), M1; Babaliauskienė (Šiauliai, Lietuva), II vieta Kristina Aliejūnaitė, Atlikimo menas (kanklės), B4;

57. Patricija Makutonovič, Akordeono katedra, Tarptautinis konkursas Lanciano prize (Lanciano, Muzikos atlikimas doc. Raimondas Italija) I vieta (akordeonas), B1 Sviackevičius

58. Anželika Fjodorova, Akordeono katedra, Tarptautinis konkursas Lanciano prize (Lanciano, Atlikimo menas prof. Eduardas Gabnys Italija) I vieta (akordeonas), B2

59. Gytis Kaušius, Atlikimo Akordeono katedra, IV Tarptautinis klasikinės muzikos atlikėjų menas (akordeonas), B2 doc. Raimondas konkursas Sonorum 2017, III vieta Sviackevičius

60. Linas Balandis, meno Choro dirigavimo III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų doktorantūra (choro katedra, prof. Povilas konkursas, II vieta (Vilnius, Lietuva) dirigavimas), IV metai Gylys

61. Mantvydas Drūlia, Muzikos Choro dirigavimo III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų atlikimas (dirigavimas katedra, prof. Povilas konkursas, III vieta (Vilnius, Lietuva) simfoniniam orkestrui), M1 Gylys; Dirigavimo katedra, prof. Juozas Domarkas

62. Neringa Sidaugaitė, Choro dirigavimo I Gedimino Purlio nacionalinis jaunųjų choro Atlikimo menas (choro katedra, prof. Vytautas dirigentų konkursas (Klaipėda, Lietuva), I vieta dirigavimas), B1 Miškinis

63. Gabrielius Gaidamavičius, Choro dirigavimo I Gedimino Purlio nacionalinis jaunųjų choro Atlikimo menas (choro katedra, prof. Povilas dirigentų konkursas (Klaipėda, Lietuva), II vieta dirigavimas), B2 Gylys

64. Kotryna Starkutė, Atlikimo Dirigavimo katedra, I Gedimino Purlio nacionalinis jaunųjų choro menas (choro dirigavimas), asist. Modestas dirigentų konkursas (Klaipėda, Lietuva), III vieta B3 Barkauskas

65. Neringa Sidaugaitė, Bendrojo fortepijono Baltijos muzikos akademijų Bendrojo fortepijono Atlikimo menas (choro katedra, lekt. Jūratė studentų festivalis, Latvijos J. Vitolio muzikos dirigavimas), B1 Tamulėnienė akademija (Ryga)

66. Emilė Ribokaitė, Atlikimo Bendrojo fortepijono Baltijos muzikos akademijų Bendrojo fortepijono menas (dainavimas), B1 katedra, doc. Jolanta studentų festivalis, Latvijos J. Vitolio muzikos Patamsienė akademija (Ryga) 112

67. Dalia Krapavickaitė, Bendrojo fortepijono Baltijos muzikos akademijų Bendrojo fortepijono Atlikimo menas (choro katedra, lekt. Jūratė studentų festivalis, Latvijos J. Vitolio muzikos dirigavimas), B3 Tamulėnienė akademija (Ryga) 68. Brigita Jurkonytė, Bendrojo fortepijono Baltijos muzikos akademijų Bendrojo fortepijono Kompozicija, M2 katedra, prof. habil. dr. studentų festivalis, Latvijos J. Vitolio muzikos Leonidas Melnikas akademija (Ryga)

69. Akvilė Laugalytė, Muzikos Muzikos istorijos Studentų recenzijų konkursas „Vaidilos klasikoje – teorija ir kritika, B4 katedra, prof. dr. Rūta pianistas Jan Krzysztof BROJA“(Vilnius, Lietuva), Stanevičiūtė- I vieta Kelmickienė

70. Laura Svirskaitė, Muzikos Muzikos teorijos Studentų recenzijų konkursas „Vaidilos klasikoje – teorija ir kritika, B3 katedra, lekt. Eglė pianistas Jan Krzysztof BROJA“(Vilnius, Lietuva), II Gudžinskaitė vieta

71. Jurgita Valčikaitė, Muzikos Muzikos istorijos Studentų recenzijų konkursas „Vaidilos klasikoje – teorija ir kritika, M2 katedra, doc. dr. pianistas Jan Krzysztof BROJA“(Vilnius, Lietuva), Vytautė Markeliūnienė III vieta

72. Ignas Gudelevičius, Muzikos istorijos Studentų recenzijų konkursas „Vaidilos klasikoje – Muzikos teorija ir kritika, katedra, doc. dr. pianistas Jan Krzysztof BROJA“(Vilnius, Lietuva), B3 Vytautė Markeliūnienė III vieta

73. Ignas Gudelevičius, Muzikos istorijos „Muzikologų dirbtuvės“ (Vilniaus fortepijono Muzikos teorija ir kritika, katedra, doc. dr. festivalio recenzijų konkursas), Lietuvos B3 Vytautė Markeliūnienė nacionalinė filharmonija, I vieta

74. Ieva Parnarauskaitė, Kompozicijos katedra IX tarptautinis jaunųjų kompozitorių kūrinių Kompozicija (akademinė prof. Mindaugas chorui konkursas „Vox juventutis“ (Vilnius, kūryba), B1 Urbaitis, Lietuva), I vieta

75. Beata Juchnevič, Kompozicijos katedra, IX tarptautinis jaunųjų kompozitorių kūrinių Kompozicija (akademinė prof. Vaclovas chorui konkursas „Vox juventutis“ (Vilnius, kūryba), B1 Augustinas Lietuva), III vieta

76. Goda Marija Gužauskaitė, Kompozicijos katedra, Projekto „MUZIKA ne tik PUČIAmiesiems“ Kompozicija (akademinė Doc. dr. Ričardas kūrybinis konkursas, I vieta kūryba), B3 Kabelis

77. Goda Marija Gužauskaitė, Kompozicijos katedra, 4-asis ISA, 3D Audio Production Competition Kompozicija (akademinė (Gracas, Austrija), Auksinis prizas Doc. dr. Ričardas kūryba), B4 Kabelis

113

21 lentelė. Ryškiausi Teatro ir kino fakulteto studentų meninės veiklos pasiekimai 2017 m.

Studento vardas, pavardė, studijų Eil. Apdovanojimas (renginio/ projekto pavadinimas, programa, specializacija, pakopa, Katedra, dėstytojas Nr. vieta, data) kursas

1. Greta Petrovskytė, Vaidybos, Vaidybos ir režisūros „Auksinis scenos kryžius“ metų debiutantei už MA 1 katedra, Greis vaidmenį spektaklyje „Apvalytieji“ ir doc. V. Grabštaitė Jaunosios sesers vaidmenį spektaklyje „Vestuvės“, LMTA ir OKT koprodukcija

2. Marija Stonytė, Kino menas Kino ir TV katedra, „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už metų (vaizdo režisūra), M2, doc. G. Beinoriūtė geriausią studento darbą trumpametražis filmas „Kalnai kalnai“

3. Klaudija Matvejevaitė, Kino Kino ir TV katedra, Festivalio „Scanorama’2017“ konkursinės menas (vaizdo režisūra), B4, prof. J. Lapinskaitė programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmas vaidybinis, trumpametražis nugalėtojas. Šis darbas buvo įvertintas ne tik filmas „Paskutinė diena“ kaip geriausias lietuvių, bet ir visų Baltijos šalių trumpametražis filmas. Vilnius, 2017 m. lapkritis

4. Akvilė Žilionytė, Kino menas Kino ir TV katedra, Dalyvavimas konkursinėje 15-ojo tarptautinio (vaizdo režisūra), M2, prof. A. Stonys Tiranos (Albanija) filmų festivalio dokumentinis filmas „Diena man konkursinėje programoje. 2017 m. lapkritis ne“ Dalyvavimas 22-ojo tarptautinio filmų festivalio „2ANNAS“ konkursinėje programoje. Latvija, 2017 m. lapkričio 29– gruodžio 3 d.

5. Titas Laucius, Kino menas Kino ir TV katedra, Dalyvavimas konkursinėje Tarptautinio filmų (Vaizdo režisūra), M2, vaidybinis prof. A. Puipa festivalio „Fest- New directors New films“ trumpametražis filmas konkursinėje programoje. Portugalija, 2017 „Kambariokai“ m. birželis

6. Jorė Janavičiūtė, Kino menas Kino ir TV katedra, Dalyvavimas 59-ojo tarptautinio filmų (Vaizdo režisūra), M2, vaidybinis prof. A. Puipa festivalio „Lubeck“ konkursinėje programoje. trumpametražis filmas „Kur Vokietija, 2017 m. lapkričio 1–5d. dingsta daiktai, kur dingsta Dalyvavimas Turino Short Film Market žmonės“ programoje, 2017 m. lapkričio 29– gruodžio 1 d.

7. Eglė Kalibataitė, Šokio ir judesio Vyčio Jankausko šokio teatro 20 metų Šokis (šiuolaikinis šokis), B3 katedra, kūrybinės veiklos minėjimas, Šokio vakarai doc. V. Jankauskas, „13/20“, Menų spaustuvė, Vilnius, 2017 m. lekt. G. Kirkilytė lapkričio 28 d. (Renginio ištraukos taip pat rodytos per LRT laidą „Laba diena, Lietuva“ 2017-12-04)

8. Monika Voišnytė, Šokio ir judesio Vyčio Jankausko šokio teatro 20 metų Šokis (šiuolaikinis šokis), B3 katedra, kūrybinės veiklos minėjimas, Šokio vakarai doc. V. Jankauskas, „13/20“, Menų spaustuvė, Vilnius, 2017 m. lekt. G. Kirkilytė lapkričio 28 d. (Renginio ištraukos taip pat rodytos per LRT laidą „Laba diena, Lietuva“ 2017-12-04) 114

22 lentelė. Ryškiausi studentų ir dėstytojų / darbuotojų sporto pasiekimai 2017 m.

Studento ar dėstytojo / darbuotojo vardas, pavardė / Eil. Nr. Apdovanojimas komanda

1. Ignas Daniulis, LMTA stalo teniso turnyras, Vilnius, I vieta Atlikimo menas (klarnetas), B4

2. Doc. Julius Černius LMTA stalo teniso turnyras, Vilnius, II vieta Hel-Pong varžybos, Vilnius, I vieta

3. Eugenijus Baldyšius LMTA stalo teniso turnyras, Vilnius, III vieta

4. doc. Virginija Apanavičienė LMTA stalo teniso turnyras, Vilnius, I vieta

5. Birutė Asevičiūtė LMTA stalo teniso turnyras, Vilnius, II vieta

6. Simona Liamo LMTA stalo teniso turnyras, Vilnius, III vieta 7. Gabrielė Beinarytė, Hel-Pong varžybos, Vilnius, I vieta Atlikimo menas (arfa), B1 8. Gapčenko Margarita Hel-Pong varžybos, Vilnius, II vieta Erazmus programa (kompozicija) 9. Pauliukaitė Laura, Hel-Pong varžybos, Vilnius, III vieta Atlikimo menas (choro dirigavimas), B2

10. Prof. Jurgis Karnavičius Orientavimosi sportas, vyrų virš 60 metų amžiaus grupė Tarptautinės varžybos „Aguiar da Beira O-Meeting“, Portugalija, IX vieta „Sportuok miške“ varžybos, , I vieta Lietuvos čempionatas (sprintas), Panevėžys, III vieta Daugiadienės Vilnius/Baltic MTBOC, Vilnius, IV vieta Baltijos šalių čempionatas, Ignalinos raj., IV vieta Tarptautinės varžybos KAPA, Latvija, VIII vieta Talino čempionatas (vidutinė trasa), Estija, I vieta Tarptautinės varžybos „Suvejooks“”, Estija, IV vieta OS varžybos „Jūros šventė“, Klaipėda, I vieta „Klajūno maratonas“, Terpežys, III vieta Latvijos čempionatas (maratonas), Latvija, IV vieta

11. Dėstytojų ir darbuotojų krepšinio komanda Vilniaus universitetinių aukštųjų mokyklų dėstytojų-darbuotojų krepšinio turnyras, Vilnius, VI vieta

23 lentelė. Valstybinio studijų fondo suteiktos paskolos LMTA studentams 2017 m.

Paskolos rūšis Paskolų skaičius

Studijų kainai mokėti 45 Gyvenimo išlaidoms 39 Iš viso: 84 115

24 lentelė. Studijų kainos kompensavimas LMTA studentams 2017 m.

Studijų kryptis Programa Studentų, pasinaudojusių už studijas sumokėtos kainos kompensavimu, skaičius Muzika Atlikimo menas 5 Kompozicija 1 Meno studijos Meno vadyba 1 Iš viso: 7

25 lentelė. 2017 m. LMTA pirmosios ir antrosios studijų pakopų absolventai

Studijų programos pavadinimas Studentų, 2017 m. įgijusių kvalifikaciją, skaičius

I pakopa II pakopa Atlikimo menas 63 50 Bendroji muzikos didaktika 11 0 Kompozicija 1 6 Muzikos teorija ir kritika 2 2

Muzikos pedagogika 0 1 Vaidyba 8 15 Kino dramaturgija 7 0 Scenos ir kino menų istorija ir kritika 3 0 Meno vadyba 5 0 Iš viso: 100 74

26 lentelė. Studentų karjeros ugdymo renginiai/ mokymai ir dalyvių skaičius 2017 m.

Trukmė Dalyvių Pavadinimas Data (akad. val.) skaičius

Seminaras-konsultacija „Autorių ir gretutinių teisių sutartys“. 1 akad. val. Lektorius – teisininkas E. Saukalas.

Seminaras-konsultacija „Verslo liudijimas ir individualios veiklos 2017-03-23 1 akad. val. 8 pažyma“. Valstybinė mokesčių inspekcija.

Seminaras-konsultacija „Diplomas rankoje – kas toliau“. Vilniaus 1akad. val. teritorinė darbo birža.

Paskaitų ciklas „Karjeros valdymas ir antreprenerystė“: 2017-02-06 – 38 akad. Aleksanderio technikos individualūs praktiniai užsiėmimai. 25 2017-02-10 val. Lektorius – Andreas Sandri. 116

Paskaitų ciklas „Karjeros valdymas ir antreprenerystė“:grupiniai praktiniai užsiėmimai „Kūno ir judesio terapija paremta Body 2017-03-01 – 12 akad. 40 Mind centering technika“. Lektorės – Agnietė Laurinaitytė ir 2017-03-15 val. Raima Drąsutytė. 3 susitikimai.

Paskaitų ciklas „Karjeros valdymas ir antreprenerystė“: psichologijos paskaitų ciklas KET psichoterapija kaip 2017-02-27 – 23 akad. 40 efektyviausias savipagalbos gidas. Lektorė – Inesa Kraujutienė. 2017-04-27 val. 10 susitikimų.

Kūrybiškumo susitikimas su rašytoju, lektoriumi ir aktyvistu 2017-11-08 3 akad. val. 10 Donatu Paulausku „Žmogus be profesijos“

Iš viso: 79 123

27 lentelė. 2015 m. studijoms teikti e. mokymo(si) ir nuotoliniai kursai

Eil. Nr. Kurso pavadinimas Dėstytojas 1. XX amžiaus muzikos istorija II prof. Mindaugas Urbaitis 2. XX amžiaus muzikos stiliai prof. Mindaugas Urbaitis 3. Akustikos pagrindai prof. dr. Rytis Ambrazevičius 4. Akustinė ekologija ir aplinkos garso menas prof. dr. Antanas Kučinskas 5. Baigiamojo darbo rengimo metodika doc. dr. Giedrė Gabnytė-Bizevičienė 6. Baigiamojo darbo rengimo metodologija doc. dr. Andrius Juškys 7. Baroko muzikos istorija doc. dr. Judita Žukienė 8. Baroko opera lekt. Junija Galejeva 9. Chorvedyba B3 choro dirigavimo studentams doc. Rolandas Aidukas 10. Didaktika doc. dr. Giedrė Gabnytė-Bizevičienė 11. Etnomuzikologijos įvadas prof. dr. Rytis Ambrazevičius 12. Europos choro meno istorija doc. Rolandas Aidukas 13. Garso technologijos asist. dr. Mykolas Natalevičius 14. Informacinės technologijos ir muzikos mokymas dokt. Sigitas Mickis 15. Instrumentuotė doc. Kazys Daugėla 16. Kognityvinė muzikos psichologija prof. dr. Rytis Ambrazevičius 17. Kultūros politika ir profesionalaus meno raida lekt. Elona Bajorinienė 18. Kūrybos verslas: steigimas ir plėtra doc. dr. Andrius Juškys 19. Lietuvių choro meno istorija doc. Rolandas Aidukas 20. Minimalizmas ir postminimalizmas prof. Mindaugas Urbaitis 21. Muzikinių gabumų lavinimas doc. dr. Vida Umbrasienė 22. Muzikos harmonija ir forma doc. dr. Martinš Vilums 23. Muzikos istorija: 20 amžius prof. Mindaugas Urbaitis 24. Muzikos istorija: nuo antikos iki klasicizmo prof. dr. Audronė Žiūraitytė 117

25. Muzikos istorija: nuo klasicizmo iki XX a. pradžios prof. dr. Audronė Žiūraitytė 26. Muzikos istorija: Romantizmas. Nacionalinės mokyklos prof. dr. Audronė Žiūraitytė 27. Muzikos istorija: Romantizmas. Sceninės ir vokalinės bei prof. dr. Audronė Žiūraitytė instrumentinės muzikos raida XIX a. 28. Muzikos kalba. Barokas. 2 B pučiamųjų ir styginių doc. Virginija Apanavičienė specialybių studentams 29. Muzikos kalba. Klasicizmas doc. Virginija Apanavičienė 30. Muzikos kalba. Romantizmas. 3 B pučiamųjų studentams doc. Virginija Apanavičienė 31. Muzikos kalba. Viduramžiai. Renesansas doc. Virginija Apanavičienė 32. Muzikos kalba: Barokas (Atlikėjams) doc. dr. Danutė Kalavinskaitė 33. Operos dramaturgija (vokalistams, M1) asist. Rima Jūraitė 34. Orkestruotė, partitūrų redukcija doc. dr. Martinš Vilums 35. Programavimas ir sintezė asist. dr. Mykolas Natalevičius 36. Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų meno istorija doc. Kazys Daugėla 37. Skaitmeninė notografija doc. dr. Martinš Vilums 38. Skaitmeninės notografijos pagrindai dokt. Sigitas Mickis 39. Skaitmeniniai garso procesai dr. Jonas Jurkūnas 40. Skaitmeninio garso algoritmai asist. dr. Mykolas Natalevičius 41. Skaitmeninis garsas ir vaizdas dr. Jonas Jurkūnas 42. Skaitmeninis garso programavimas asist. dr. Mykolas Natalevičius 43. Skaitmeninis garso redagavimas dr. Jonas Jurkūnas 44. Solfedžio A lygis asist. Laura Rauličkienė 45. Solfedžio B lygis asist. Laura Rauličkienė 46. Šiuolaikinė lietuvių muzika doc. dr. Judita Žukienė 47. Šiuolaikinės muzikinio ugdymo koncepcijos doc. dr. Lolita Navickienė 48. Šiuolaikinės tradicinės muzikos srovės prof. dr. Rytis Ambrazevičius 49. Taikomieji tyrimai (Meno vadybos III kurso studentams) doc. dr. Andrius Juškys 50. Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra doc. dr. Judita Žukienė 51. Vaikų ir jaunimo choro balsų mokymo metodika B3 doc. Rolandas Aidukas Bendrosios muzikos didaktikos studentams 52. XX a. muzikos istorija prof. Mindaugas Urbaitis 53. XX a. muzikos kalba prof. dr. Audronė Žiūraitytė 54. XX a. muzikos kompozicijos tyrimo metodai prof. dr. Antanas Kučinskas

28 lentelė. 2017 m. Moodle aplinkoje parengti e. mokymo(si) ir nuotoliniai kursai studijoms

Eil. Nr. Kurso pavadinimas Dėstytojas 1. Akustikos pagrindai prof. dr. Rytis Ambrazevičius 2. Akustinė ekologija ir aplinkos garso menas prof. dr. Antanas Kučinskas 3. Baigiamojo darbo rengimo metodologija doc. dr. Andrius Juškys 4. Etnomuzikologijos įvadas prof. dr. Rytis Ambrazevičius 118

5. Garso technologijos asist. dr. Mykolas Natalevičius 6. Informacinės technologijos ir muzikos mokymas dokt. Sigitas Mickis 7. Kognityvinė muzikos psichologija prof. dr. Rytis Ambrazevičius 8. Kūrybos verslas: steigimas ir plėtra doc. dr. Andrius Juškys 9. Muzikos harmonija ir forma doc. dr. Martinš Vilums 10. Operos dramaturgija (vokalistams, M1) asist. Rima Jūraitė 11. Programavimas ir sintezė asist. dr. Mykolas Natalevičius 12. Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų meno istorija doc. Kazys Daugėla 13. Skaitmeninės notografijos pagrindai dokt. Sigitas Mickis 14. Skaitmeniniai garso procesai dr. Jonas Jurkūnas 15. Skaitmeninio garso algoritmai asist. dr. Mykolas Natalevičius 16. Skaitmeninis garsas ir vaizdas dr. Jonas Jurkūnas 17. Skaitmeninis garso programavimas asist. dr. Mykolas Natalevičius 18. Skaitmeninis garso redagavimas dr. Jonas Jurkūnas 19. Šiuolaikinės tradicinės muzikos srovės prof. dr. Rytis Ambrazevičius 20. Taikomieji tyrimai (Meno vadybos III kurso studentams) doc. dr. Andrius Juškys

29 lentelė. 2016 m. Muzikos inovacijų studijų centre įgyvendinti meniniai, edukaciniai projektai

Eil. Renginys Data/periodas Pastabos Nr.

1. Nordplus intensyvi programa NORD+MIX, Balandžio 19–28 d. kūrybinės dirbtuvės, 10 paskaitų, 3 koncertai

2. MiSC medijų savaitės renginių įgyvendinimas (12 Gegužės 8–12 d. inovatyvių muzikos ir garso renginių erdvinio garso sferoje)

3. Muzikos produkcijos kursai „360“ Kovo 28–29 d., gegužės Bendradarbiaujant su VšĮ 16–18 d. Monokey

4. Kultūros naktis 2017. MiSC Audiovizualinė Birželio 16 d. Bendradarbiaujant su instaliacija „Reflections“ ant Centrinių rūmų fasado Meno centru iš V. Kudirkos gatvės pusės

5. Konferencija „Music and sound design in film/new Rugsėjo 25–30 d. Bendradarbiaujant su media”, kūrybinės dirbtuvės „Cinematic experience Kino ir televizijos of sound“ katedra

6. Projektai su kompozitoriumi ir improvizatoriumi, Spalio 12–13 d. Tbilisio konservatorijos rektoriumi prod. Reso Kiknadze (paskaitos, koncertas) 119

7. Tarptautinės konferencijos „Muzikos Lapkričio 7–9 d. komponavimo principai“ mikrotoninės muzikos koncerto ir meistriškumo kursų organizavimas ir technologiniai sprendimai

8. Tarptautinio Erasmus+ strateginių partnerysčių Lapkričio 24–27 d. projekto Intermusic mokymų sesija

9. Erdvinio garso koncertų ciklas „Sferos premjeros Gruodžio 13–16 d. 2017“, pristatyta Ričardo Kabelio ir Osvaldo Balakausko kūryba erdvinio garso formatuose (4 koncertai)

10. Įgyvendinant rezidencijų programą Centre Lapkritis, gruodis Finansuota Danijos 2 savaites rezidavo Hans Peter Stubbe Teglbjaerk kultūros tarybos (Danija)

11. Kompozicijos ir garso režisūros studentų, LMTA Sausis–gruodis doktorantų meno projektų įrašai, konsultavimas (62 projektai)

12. LMTA renginių garsinimas, įrašai ir transliavimas Sausis–gruodis Bendradarbiaujant su (21 renginys) visais LMTA padaliniais

120

2 PRIEDAS. MOKSLO VEIKLA

1 lentelė. Priėmimo į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas kaita

2013 2014 2015 2016 2017

Studijų programa

Priimta Priimta Priimta Priimta Priimta

skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius

Prašymų Prašymų Prašymų Prašymų Prašymų Prašymų

Mokslo doktorantūra 1 1 1 1 1 1 1 2 1 2 Meno doktorantūra (MD) (Muzika), vf: 7 9 6 11 3 9 4 10 5 10 Meno doktorantūra (MD) (Muzika), vnf: 0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 Konkursinė doktorantūra (NKP) 2 2 2 2 0 0 0 0 1 1 Ištęstinės MD studijos meno licenciatams 1 2 1 2 0 0 2 4 1 1 Meno doktorantūra (Teatras ir kinas), 1 3 3 5 2 5 2 3 2 5 vf: Konkursinė doktorantūra (NKP) 0 0 1 1 0 0 0 0 0 0 Iš viso: 9 13 10 17 6 15 10 20 10 19

2 lentelė. Mokslo ir meno doktorantų skaičiaus kaita

Studentų skaičius

01 01 01 01 01

- - - - -

Studijų programa

10 10 10 10 10

- - - - -

2013 2014 2015 2016 2017

Doktorantūra 5 5 5 4 4 Meno doktorantūra (MD) (Muzika): 20 25 19 21 22 Konkursinė doktorantūra (NKP) 3 5 5 4 3 Ištęstinės MD studijos meno licenciatams 1 1 0 2 2 Meno doktorantūra (Teatras ir kinas): 2 5 7 9 9 Konkursinė doktorantūra (NKP) 0 1 1 1 1 Iš viso: 27 35 31 34 35

3 lentelė. Lietuvos mokslo tarybos parama LMTA doktorantams

Patenkintų paraiškų skaičius Paramos pobūdis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Doktoranto stipendija už akademinius 7 9 4 4 3 pasiekimus Parama doktorantų akademinėms išvykoms 2 0 0 1 0 Iš viso: 9 9 4 5 3 121

4 lentelė. Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas baigusių asmenų skaičiaus kaita

Doktorantūros studijas baigusių asmenų skaičius Studijų programa 2013 2014 2015 2016 2017 Doktorantūra 1 0 1 2 0 Meno doktorantūra 0 6 5 5 7 Iš viso: 1 6 6 7 7

5 lentelė. Sėkmingai apgintų disertacijų / meno projektų skaičiaus kaita

Sėkmingai apgintų disertacijų / meno projektų skaičius Studijų programa 2013 2014 2015 2016 2017 Doktorantūra 1 0 1 1 2 Meno doktorantūra 0 6 5 2 8 Iš viso: 1 6 6 3 10

6 lentelė. Mokslo daktarų pasiskirstymas pagal mokslo kryptis

Metai 2013 2014 2015 2016 2017

Etatai Asmenys Etatai Asmenys Etatai Asmenys Etatai Asmenys Etatai Asmenys

Daktarai: Humanitarinių 36,7 53 33,35 51 33,67 54 35,94 55 34,33 49 mokslų Socialinių 3,5 11 4 6 3,96 7 7,09 17 3,96 13 mokslų Medicinos 0,2 1 - - - - 0,14 1 0 0 mokslų Biomedicinos ------0,18 1 0,13 1 mokslų Technologijų - - - - 0,16 1 1 1 1 1 mokslų Meno daktarai - - - - 3,56 7 4,82 7 5,35 9 Habilituoti 3,7 4 3,5 4 2,87 3 3,44 4 3,43 4 daktarai Iš viso: 44,1 69 40,85 61 44,22 72 52,61 86 48,2 77

122

7 lentelė. LMTA tyrėjų publikacijų skaičiai ir jų dinamika

Eil. Leidinio tipas 2013 2014 2015 2016 2017 Nr. 1. Mokslinės monografijos, mokslo studijos 7 3 3 7 3 2. Mokslo straipsniai, knygų skyriai 55 71 50 34 44 recenzuojamuose leidiniuose 3. Mokslo straipsniai kitoje spaudoje 22 23 13 22 14 4. Vadovėliai, metodinės priemonės 3 4 4 - 2

8 lentelė. LMTA muzikinio folkloro archyvo veiklos rodikliai

Eil. Nr. Veiklos pobūdis 2013 2014 2015 2016 2017

1. Archyvo papildymas garso įrašais (val.) 110 82 80 97 80 2. Archyvo papildymas vaizdo įrašais (val.) 94 58 68 126 74 3. Foto fondo duomenų tvarkymas ir papildymas – – – 65 505 (vnt.) 4. Suskaitmeninti ir susisteminti archyviniai 150 150 335 417 460 garso įrašai (val.) 5. Suskaitmeninti ir susisteminti archyviniai 110 125 91 82 150 vaizdo įrašai (val.) 6. Suskaitmenintos foto nuotraukos – – 200 40 200 7. Skaitmeninės duomenų bazės papildymas 2155 2276 1671 4005 4008 (vnt.) 8. Transkribuota melodijų (vnt.) 40 52 – – – 9. Internete paskelbti garso įrašai (vnt.) – – 10000 – –

9 lentelė. LMTA mokslo renginiai

Dalyvių Eil. Nr. Pavadinimas Organizatoriai Partneriai Data skaičius LMTA studentų moksline 1. konferencija-konkursas, skirta LMTA VDA 2017-03-16 8 muzikologui Adeodatui Tauragiui LMTA 41-oji metine moksline 2. LMTA – 2017-04-12 22 konferencija Muzika ir garso dizainas kine bei CILECT Europos 2017-09-28 – 3. naujosiose medijose. Teorijos ir LMTA regioninis padalinys 26 30 praktikos sankirtos GEECT Lietuvos S okio-judesio terapija – efektyvus s okio-judesio LMTA, VU Medicinos 4. vidine s fizine s ir psichologine s 2017-11-04 5 terapijos fakultetas sveikatos resursas asociacija Muzikos komponavimo principai. Lietuvos kompozitorių 2017-11-08 – 5. LMTA 20 Ratio versus intuitio sąjunga 10 123

10 lentelė. Reikšmingiausi 2017 m. LMTA leidiniai

Tarptautinis standartinis Tiražas Eil. Nr. Autorius, leidinio pavadinimas Pobūdis knygos numeris egz. 1. Gabrielė Labanauskaitė. Dramatika Mokslo monografija ISBN 978-609-8071-41-2 300 2. Rytis Ambrazevičius. Muzikinio Mokslo monografija ISBN 978-609-8071-42-9 200 aukščio ir laiko psichologija 3. Eirimas Velička. Lietuvių etninė Mokslo monografija ISBN 978-609-8071-43-6 250 muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo kontekste 4. Lietuvos muzikologija. XVIII t. Periodinis mokslinis ISSN 1392-9313 200 žurnalas 5. Ars et praxis. V t. Periodinis mokslinis ISSN 2351-4744 120 žurnalas 6. Principles of music composing. XVII t. Periodinis mokslinis ISSN 2351-5155 60 žurnalas 7. Vitalija Mockutė-Aleknienė. Metodinė mokymosi ISBN 978-609-8071-40-5 200 Paprastosios ir sudėtinės muzikos priemonė formos 8. Anatolijus Šenderovas. Styginių Natos ISMN 979-0-706210-71-1 170 kvartetas Nr. 3

11 lentelė. LMTA leidinių skaičiaus kaita 2013–2017 m.

Eil. Leidinio tipas 2013 2014 2015 2016 2017 Nr. 1. Moksliniai darbai, mokslinių 2 4 6 3 3 straipsnių rinktinės 2. Periodiniai mokslo leidiniai 2 3 3 3 3 3. Natų leidiniai 3 5 4 5 18 4. Kiti leidiniai 6 12 12 11 16 Iš viso: 15 27 28 22 40

124

3 PRIEDAS. MENO VEIKLA

1 lentelė. Muzikos fakulteto dėstytojų apdovanojimai 2017 m.

Eil. Vardas, pavardė Katedra Apdovanojimas Nr. 1. Doc. Justė Janulytė Kompozicijos katedra Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 2. Prof. Jurgis Rimas Dvarionas Styginių instrumentų katedra Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius 3. Doc. Zita Kelmickaitė Muzikos istorijos katedra Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius 4. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Lekt. Lina Rimša Džiazo katedra medalis 5. Kultūros ministerijos garbės Prof. Renata Marcinkutė-Lesieur Vargonų ir klavesino katedra ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ 6. Kultūros ministerijos garbės Prof. Aleksandra Žvirblytė Fortepijono katedra ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

2 lentelė. Teatro ir kino fakulteto dėstytojų apdovanojimai 2017 m.

Eil. Vardas, pavardė Kūrinio pavadinimas Apdovanojimas Valstybė Nr.

1. Doc. Eglė Gabrėnaitė Lietuvos nacionalinė Lietuva kultūros ir meno premija 2. Doc. Viktoras Lietuvos Respublikos Lietuva Radzevičius Vyriausybės kultūros ir meno premija 3. Doc. Darius Meškaukas Geriausias aktorius - Rotmistro Auksinis scenos kryžius Lietuva Augusto vaidmuo spektaklyje „Tėvas“ Klaipėdos dramos teatre.

4. Lekt. Olga Lapina Teatras plius kategorija, Auksinis scenos kryžius Lietuva spektaklis-žaidimas „Kodas: Hamlet“

5. Lekt. Goda Geriausia šokėja - už Auksinis scenos kryžius Lietuva Laurinavičiūtė Melancholijos vaidmenį šokio spektaklyje „Melancholijos bokštai“, choreografė Aira Naginevičiūtė. 6. Laurynas Žakevičius Boriso Dauguviečio Lietuva Specialus prizas grupei auskaras „Low Air“

7. Prof. Audrius Stonys Dokumentinis filmas „Moteris ir Sidabrinė gervė, Lietuva ledynas“ Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ 2017 apdovanojimas 125

8. Doc. Giedrė Beinoriūtė Dokumentinis filmas „Pokalbiai Pagrindinis tarptautinio Gruzija rimtomis temomis“ dokumentinių filmų festivalio CineDOC TBILISI programos „CineDOC YOUNG“ prizas

3 lentelė. LMTA meno renginių dinamika 2012–2017 m.

Eil. Nr. Kategorija 2012 2013 2014 2015 2016 2017

1. Bendras renginių skaičius 456 490 508 510 645 605

1.1. Renginių skaičius LMTA 252 303 274 325 392 349 erdvėse 1.2. Renginių skaičius už 204 187 234 185 253 256 LMTA ribų 1.2.1. Renginių skaičius 135 134 148 117 164 188 Vilniuje ne LMTA 1.2.2. Renginiųerdvėse skaičius 68 45 65 50 47 51 Lietuvos 1.2.3. Renginiųregionuose skaičius ir 1 8 21 18 42 17 užsienyjeKaune

4 lentelė. Bendras LMTA meno renginių skaičius 2017 m.

Eil. Nr. Kategorija Vnt.

1. Bendras renginių skaičius 605 1.1. Renginių skaičius LMTA erdvėse 349 1.2. Renginių skaičius už LMTA ribų 256 1.2.1. Renginių skaičius Vilniuje ne LMTA erdvėse 188

1.2.2. Renginių skaičius Lietuvos regionuose ir Kaune 51 1.2.3. Renginių skaičius užsienyje 17

5 lentelė. Meno renginiai LMTA erdvėse 2017 m.

Eil. Nr. Erdvė Vnt.

1. LMTA Didžioji salė 94 2. LMTA Juozo Karoso salė 71 3. LMTA Sluškų rūmų erdvės 23 4. LMTA Kongresų rūmų Kamerinė salė 16 5. LMTA Balkono teatras 72 126

6. LMTA Vargonų salė 3 7. LMTA Teatro cechas 12 8. Muzikos inovacijų studijų centras 13 9. LMTA Operos studija 4 10. LMTA Kino salė 2 11. Kitos LMTA rūmų erdvės 39 Iš viso: 349

6 lentelė. Meno renginiai LMTA erdvėse 2012–2017 m.

Eil. Erdvė 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Nr. 1. LMTA Didžioji salė 105 104 83 101 105 94 2. LMTA Juozo Karoso salė 71 81 77 70 65 71 3. LMTA Sluškų rūmų erdvės 8 33 37 36 43 23

4. LMTA Kongresų rūmų Kamerinė 27 21 28 27 19 16 salė 5. LMTA Balkono teatras 3 10 3 27 54 72

6. LMTA Vargonų salė 4 4 3 3 2 3 7. LMTA Teatro cechas 0 13 11 8 27 12 8. Muzikos inovacijų studijų centras 0 0 4 15 33 13 9. LMTA Operos studija 0 0 3 3 2 4 10. LMTA Kino salė 0 0 0 9 4 2 11. Kitos LMTA rūmų erdvės 34 37 25 26 38 39 Iš viso: 252 303 274 325 392 349

7 lentelė. LMTA meno renginiai 2017 m. Vilniuje (ne LMTA erdvėse)

Eil. Nr. Erdvė Renginių skaičius

1. Šv. Kazimiero bažnyčia 52 2. Lietuvos nacionalinis dramos teatras 17 3. OKT/Vilniaus miesto teatras 40 4. Valstybinis jaunimo teatras 9 5. Lietuvos rusų dramos teatro salė A – Z 6 6. Menų spaustuvė 5 7. Lietuvos nacionalinė filharmonija 4 8. LR Kultūros ministerija 4 127

9. Šv. Jonų bažnyčia 3 10. LDK Valdovų rūmai 3 11. Martyno Mažvydo nacionalinė biblioteka 3 12. Šiuolaikinio meno centras 2 13. Fortepijonų salonas „Organum“ 2 14. Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia 2 15. Klubas „Pelėda“ 2 16. Muzikos galerija 2 17. Šokio teatras 2 18. Šv. Kotrynos bažnyčia 2 19. M. K. Čiurlionio namai 1 20. Kino teatras „Multikino“ 1 21. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia 1 22. Naujosios Vilnios muzikos mokykla 1 23. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 1 24. Kongresų rūmų Didžioji salė 1

25. Vilniaus įgulos karininkų ramovė 1 26. LITEXPO 1 27. Vaidilos teatras 1 28. St. Vainiūno namai 1 29. K. Sirvydo skveras 1 30. Baras „The Great Tit“ 1 31. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia 1 32. Garso įrašų studija „Mama Studios“ 1 33. Fizinių ir technologinių mokslų centras (FTMC) 1 34. Grožio salonas „Indola“ 1 35. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla 1 36. Lietuvos rašytojų sąjunga 1 37. Kokteilių baras „Salionas“ 1 38. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija 1 39. Restorano „Tabero“ patalpos 1 40. Meksikiečių restoranas „Yukatan Extensión“ 1 41. Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla 1 42. Menų fabrikas „Loftas“ 1 43. Vilniaus rotušė 1 128

44. Prezidentūros kiemas 1 45. LMTA Centrinių rūmų vidinis kiemas 1 46 Skverelis prie Genocido aukų muziejaus 1

Iš viso: 188

8 lentelė. LMTA meno renginių geografija Lietuvoje 2016 ir 2017 m.

Eil. Miestas Renginių skaičius Renginių skaičius Nr. Lietuvoje, 2016 Lietuvoje, 2017

1. Vilnius 556 537 2. Kaunas 3 20 3. Klaipėda 7 6 4. 3 2 5. Šiauliai 4 1 6. Anykščiai 1 1 7. Kėdainiai 1 1 8. Rūdiškės 1 1 9. Jašiūnai 3 1 10. Druskininkai 3 0 11. Jonava 1 0 12. Panevėžys 1 0 13. Kaišiadorys 1 0 14. Trakai 1 0 15. Vilkija 1 0 16. Stakliškės 1 0 17. Vilkyškiai 1 0 18. Gilūtos 1 0 19. Adutiškis 1 0 20. Liaušiai 1 0 21. Butkūnai 1 0 22. Gudakiemis 1 0 23. Visaginas 1 0 24. Švenčionėliai 1 0

25. Kupiškis 1 0 26. Kelmė 1 0 27. 1 0 129

28. Kuršėnai 1 0 29. Pasvalys 1 0 30. Vilkaviškis 1 0 31. Marijampolė 1 0 32. Jurbarkas 1 0 33. Plungė 0 2 34. Biržai 0 2 35. Rokiškis 0 1 36. Juodkrantė 0 1 37. Varėna 0 1 38. Šilagalys 0 1 39. Prienai 0 1 40. Rietavas 0 1 41. Šalčininkai 0 1 42. Utena 0 1 43. Merkinė 0 1

44. 0 1 45. Mosėdis 0 1 46. Nida 0 1 47. Alanta 0 1 48. Trakų Vokė 0 1 Iš viso: 604 588

9 lentelė. LMTA meno renginių geografija užsienyje 2016 ir 2017 m.

Eil. Nr. Miestas, valstybė Renginių skaičius Renginių skaičius užsienyje, 2016 užsienyje, 2017 1. Ryga, Latvija 5 4 2. Tartu, Estija 1 2 3. Talinas, Estija 4 1 4. Varšuva, Lenkija 2 1 5. Berlynas, Vokietija 1 1 6. Grafenegas, Austrija 3 0 7. Sansepolkras, Italija 2 0 8. Orhusas, Danija 2 0 9. Portas, Portugalija 2 0 130

10. Geteborgas, Švedija 2 0 11. Bolcanas, Italija 2 0 12. Pernu, Estija 1 0 13. Paidė, Estija 1 0 14. Bratislava, Slovakija 1 0 15. Viljandis, Estija 1 0 16. Milanas, Italija 1 0 17. Helsinkis, Suomija 1 0 18. Žirona, Ispanija 1 0 19. Odensė, Danija 1 0 20. Minskas, Baltarusija 1 0 21. Barselona, Ispanija 1 0 22. Viena, Austrija 1 0 23. Liubliana, Slovėnija 1 0 24. Vroclavas, Lenkija 1 0 25. Amsterdamas, Nyderlandai 1 0

26. Alpbachas, Austrija 1 0 27. Džakarta, Indonezija 0 1 28. Gracas, Austrija 0 1 29. Stokholmas, Švedija 0 1 30. Espinjas, Portugalija 0 1 31. Praha, Čekija 0 1 32. Liubekas, Vokietija 0 1 33. Tirana, Albanija 0 1 34. Turinas, Italija 0 1 Iš viso: 41 17

10 lentelė. LMTA renginių pagal meno sritį dinamika 2012–2017 m.

Eil. Nr. Meno sritis 2012 2013 2014 2015 2016 2017

1. Muzika 433 360 363 355 389 360 2. Teatras 6 45 84 81 161 175 3. Kinas 15 35 40 40 32 29

4. Šokis 2 10 6 5 3 12 5. Bendro pobūdžio 0 24 4 5 15 5 131

6. Muzika/Teatras 0 11 0 2 11 6 7. Muzika/Kinas 0 3 0 17 14 8 8. Kinas/Šokis 0 2 0 0 0 0 9. Opera 0 0 9 5 6 10 10. Muzika/Šokis 0 0 2 0 1 0 11. Teatras/Kinas 0 0 0 0 4 0 12. Psichologija 0 0 0 0 8 0 13. Vizualieji menai 0 0 0 0 1 0 Iš viso: 456 490 508 510 645 605

11 lentelė. LMTA meno renginių formatų dinamika

Eil. Nr. Formatas 2012 2013 2014 2015 2016 2017

1. Koncertai 357 270 305 248 305 272 2. Meistriškumo kursai, seminarai, 62 69 55 71 95 68 mokymai, kūrybinės dirbtuvės

3. Spektakliai 10 51 75 67 143 177 4. Kino peržiūros 11 29 39 36 30 27 5. Konkursų perklausos 8 29 11 40 22 31 6. Konferencijos (pranešimų 3 8 10 6 7 9 skaitymai) 7. Diskusijos 0 11 1 1 3 0

132

4 PRIEDAS. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

1 lentelė. LMTA personalo (etatų) dinamika pagal darbuotojų grupes

Eil. Personalas 2012-12-31 2013-12-31 2014-12-31 2015-12-31 2016-12-31 2017-12-31

Nr. 1. Darbuotojų skaičius 411,1 407,9 398,8 386,4 383,65 397,10 (etatais) 1.1 Dėstytojai: 226,55 219,2 207,85 202,54 202 208,20

1.1.1 Profesorių 50,6 56,4 59,2 62,34 62,78 60,19

1.1.2 Docentų 82,5 78,1 74,15 67,31 64,29 70,29

1.1.3 Lektorių 59,55 64,1 55,9 54,22 54,33 59,66

1.1.4 Asistentų 33,9 20,6 18,6 18,67 20,6 18,06

1.2 Mokslo darbuotojai 4,5 5 4,9 4,9 4,4 7,3

1.2.1 Vyriausieji mokslo 0,5 0,5 0,5 0,5 0,3 1,5 darbuotojai

1.2.2 Vyresnieji mokslo 1,5 1,5 2 1,5 1,7 2 darbuotojai

1.2.3 Mokslo darbuotojai 1,5 1,5 1 1 1 1

1.2.4 Jaunesnieji mokslo 1 1,5 1,4 1,9 1,04 2,8 darbuotojai

1.3 Mokymo pagalbinis 124,05 130,2 128,8 123,96 112,28 117,6 personalas

1.4 Administracijos 49,5 50 52,25 48 54 57 personalas

1.5 Ūkio personalas 6,5 3,5 5 7 7 7

2 lentelė. Muzikos fakulteto dėstytojų etatų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d.

Specialistai Eil. Nr. Padalinys Profesoriai Docentai Lektoriai Asistentai studentų praktiniam mokymui

1 Bendrojo fortepijono katedra 1,65 1,64 3,53 0 0 2 Choro dirigavimo katedra 5,36 4,4 1,49 0 0 3 Dainavimo katedra 6,98 7,38 1,08 1,01 0 133

4 Dainavimo katedra Operos studija 0 1,83 1,36 0,52 0 5 Dirigavimo katedra 1,28 2,05 0,3 1,19 0 6 Džiazo katedra 1,16 2,79 5,89 0,25 0 7 Etnomuzikologijos katedra 2,06 2,49 0 0 0 8 Filosofijos ir kultūros mokslų 0 1,26 0,31 1,14 0 katedra 9 Fortepijono katedra 4,9 1,14 0,71 0,15 0 10 Kalbų katedra 0 0 2,59 0,96 0 11 Kamerinio ansamblio katedra 2,94 0,88 1,74 0,9 0 12 Koncertmeisterio katedra 1,76 3,25 0,5 0 0 13 Kompozicijos katedra 3,07 2,2 0,54 1,39 0 14 Liaudies instrumentų katedra 1,01 1,65 1,46 0 0 15 Akordeono katedra 1,33 1,26 0,31 0,25 0 16 Muzikos istorijos katedra 1,97 5 0,72 0,05 0 17 Muzikos teorijos katedra 2,65 2,82 2,37 1,56 0 18 Pedagogikos katedra 0,82 1,77 0,87 0 3,94 19 Pučiamųjų ir mušamųjų 5,23 2,29 4,81 3 0 instrumentų katedra 20 Styginių instrumentų katedra 4,38 1,92 2,62 0,94 0 21 Vargonų ir klavesino katedra 0,74 1,6 0,93 0 0 Iš viso Muzikos fakultete: 49,29 49,62 34,13 13,31 3,94

3 lentelė. Teatro ir kino fakulteto dėstytojų etatų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d.

Specialistai Eil. Nr. Padalinys Profesoriai Docentai Lektoriai Asistentai studentų praktiniam mokymui

1 Vaidybos ir režisūros katedra 3,25 9,96 9,26 3,51 2 2 Šokio ir judesio katedra 0 3,05 2,54 0,42 0,3 3 Meno istorijos ir teorijos katedra 2,64 3,74 2,61 0,38 0 4 Kino ir televizijos katedra 4,62 2,87 8,78 0 0,57 5 Meno vadybos skyrius 0,39 1,64 1,75 0,44 0 Iš viso Teatro ir kino fakultete: 10,90 21,26 24,94 4,75 2,87

134

4 lentelė. LMTA pedagoginio ir administracinio personalo komandiruotės 2017 m.

Įvairiais tikslais Tikslas komandiruotėse Šalis dalyvavusių Kvalifikacijos Dėstymo Koncertinė Kita (posėdis, žiuri, darbuotojų kėlimas vizitas veikla monitoringas) skaičius

Austrija 13 3 5 5 Baltarusija 2 1 1 Bangladešas 1 1

Belgijos Karalystė 7 4 1 2 Čekija 1 1 Danija 17 11 3 3 Estija 11 9 2 Gruzija 8 1 2 5 Islandija 3 3 Ispanija 2 1 1 Italija 10 2 2 3 3 Izraelis 1 1 Japonija 1 1 JAV 3 3 Jungtinė Karalystė 11 6 3 2 Kinija 2 2 Kroatija 6 6 Latvija 19 1 17 1 Lenkija 4 2 2

Nyderlandų Karalystė 7 4 3 Norvegija 7 1 3 3 Pietų Korėja 1 1 Portugalija 3 2 1 Prancūzija 3 2 1 Rusija 4 2 2 Serbija 4 2 2 Slovakija 2 2

Suomija 9 2 2 5 Švedija 11 1 7 3 Šveicarija 3 1 1 1 135

Taivanas 1 1 Vengrija 2 1 1 Vokietija 2 1 1 Iš viso komandiruočių į 181 užsienio valstybes

5 lentelė. Darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo dinamika

Darbuotojų Eil. profesinės 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Nr. kvalifikacijos kėlimas

Kvalifikaciją tobulinusių 1. 100 617 203 58 52 77 darbuotojų skaičius iš viso: 1.1 Moterys 91 524 160 44 42 67 1.2 Vyrai 9 93 43 14 10 10

136

5 PRIEDAS. PROJEKTINĖS VEIKLOS PLĖTRA

1 lentelė. 2017 m. vykdytų projektų sąrašas

I. 2017 m. LMTA vykdomi projektai, kuriuose LMTA yra partneris (Europos Sąjungos parama)

Eil. Projekto pavadinimas Laikotarpis Bendra Skirta Nuosavos Įsisavintos lėšos Įsisavintos Nr. projekto parama lėšos 2017 m. lėšos per suma /Partnerių pabaigai per 2017 m. lėšos visą projekto įgyvendinimo laikotarpį

1. Periodinių mokslo 2016 m. iki 1 303 290 23 286 0 17 167 9 167 leidinių leidyba ir 2019-05-20 jos koordinavimas (09.3.3-ESFA-V- 711-01-0004)

Iš viso: 1 303 290 23 286 0 17 167 9 167

II. Lietuvos kultūros tarybos remiami projektai per 2017 metus (įgyvendinti per 2017 metus)

Eil. Projekto pavadinimas Laikotarpis Bendra Fondo LMTA ir Įsisavintos Nr. projekto skirta partnerių fondo lėšos suma parama indėlis į 2017 m. projektą pabaigai

2. Lietuvos kultūros politikos 2016-01-01 iki 40 000 40 000 0 40 000 modelio sukūrimas. Lietuvos 2017-12-25 kultūros politikos formavimo perspektyvų analizė

3. Viena Lietuva - penki 2016-01-04 iki 4 500 4 500 0 4 197 etnopasauliai 2017-06-30

4. Šiuolaikinės dramaturgijos 2017 m. 6 750 5 400 1 350 5 400 festivalis DRAMOKRATIJA

5. Audiovizualinis projektas 2017 m. 12 500 8 000 4 500 8 000 „...Prieš, tarp ir po...“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

6. Lietuvos muzikos ir teatro 2017 m. 6 000 3 500 2 500 3 500 akademijos kolektyvų sklaida Lietuvos regionų mokyklose

7. Jaunųjų Europos kino 2017 m. 22 500 18 000 4 500 18 000 profesionalų kūrybinės 137

dirbtuvės „Vasaros media studija“

8. Baltijos akademijų orkestras, 2017 m. 11 875 9 500 2 375 9 500 I etapas

9. Kūrybinės dirbtuvės, 2017 m. 11 125 8 900 2 225 8 900 tarptautinė konferencija, KKI tinklaveika „Muzika naujosiose medijose ir kine“

10. Lietuvos kompozitorių muzikos 2017 m. 10 000 7 000 3 000 7 000 natų leidyba

11. III tarptautinis Juozo Naujalio 2017 m. 10 000 8 000 2 000 8 000 choro dirigentų konkursas

12. Inovatyvių erdvinio garso 2017 m. 5 875 4 700 1 175 4 700 renginių ciklai tarpsritiniuose ir medijų kontekstuose

13. Baltijos akademijų orkestras, 2017–2018 m. 31 250 25 000 6 250 6 500 II etapas

Iš viso: 172 375 142 500 29 875 123 697

III. Kiti projektai (Lietuvos mokslo tarybos, Kultūros ministerija, KPD, ŠMM, ŠMPF, MITA)

Eil. Projekto pavadinimas Laikotarpis Bendra Fondo LMTA ir Įsisavintos Nr. projekto skirta partnerių fondo lėšos suma parama indėlis į 2017 m. projektą pabaigai

14. Mokslo projektas „Nailono 2016-09-01 iki 85 000 85 000 0 85 000 uždanga? Lietuvių muzikų 2018-12-31 korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir politiniuose kontekstuose“

15. Vasaros media studija „Jaunųjų 2017 m. 2 000 2 000 0 2 000 Europos kino profesionalų kūrybinės dirbtuvės“

16. Vasaros media studija - 2017 m. 10 000 10 000 0 10 000 tarptautinės kūrybinės dirbtuvės

17. „XXI amžiaus meno srities 2017 m. 5 000 5 000 0 5 000 studentų profesinių kompetencijų tyrimas: ko nori 138

studentai, ko tikisi darbdaviai ir ką siūlo aukštosios mokyklos“

18. Parama Institucijos Tyrėjo 2017 m. 1 920 1 710 286 1 634 mokslinės išvykos konkursui

19. Parama tyrėjo mokslinei išvykai 2017 m. 2 260 2 476 427 1 833

20. Parama doktoranto akademinei 2017 m. 1 140 1 140 0 1 016 išvykai

21. Parama mokslo renginiui 2017 m. 3 989 3 989 0 3 988 „Tarptautinė mokslo konferencija „Menas ir socialinė įtrauktis: iššūkiai ir galimybės“

22. Parama mokslo renginiui „2-oji 2017 m. 2 949 2 949 0 2 949 tarptautinė mokslinė konferencija „Muzika ir garso dizainas kine/naujosiose medijose“

23. Nepanaudotų lėšų, skirtų ūkio 2017 m. 2 865 2 865 0 2 865 subjektų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau - MTEP) užsakymų vykdymui remti, skyrimas Institucijai ilgalaikėms institucinėms MTEP programoms vykdyti

24. Parama kviestiniams 2017–2018 m. 32 029 22 420 9 609 10 260 dėstytojams iš užsienio, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose (14 dėstytojų)

Iš viso: 149 151 139 548 10 321 126 544

IV. Tarptautinių ryšių skyriaus vykdomi projektai.

Eil. Projekto pavadinimas Laikotarpis Bendra Fondo LMTA ir Įsisavintos Nr. projektui skirta partnerių lėšos skirta parama parama indėlis į 2017 m. LMTA projektą pabaigai

25. Erasmus mobilumo projektas 2016–2017 m. 66 650 66 650 0 66 650 KA103, 022897 139

26. Erasmus mobilumo projektas 2015–2017 m. 25 850 25 850 0 25 850 KA107, 013368

27. Erasmus mobilumo projektas 2016–2018 m. 22 930 22 930 0 4 549 KA107, 022898

28. Nordplus intensyvūs kursai 2016–2017 m. 33 870 33 870 0 33 870 NORD+MIX

29. Erasmus+ strategiių 2016–2018 m. 398 789 20 510 0 10 082 partnerysčių projektas ECMA - NEXT STEP

30. Erasmus+ strateginių 2016–2018 m. 353 300 22 535 0 4 707 partnerysčių projektas METRIC

31. Barry Primus meistriškumo 2016–2017 m. 7 000 7 000 0 7 000 kursai ir paskaita, Amerikos fondas BAFF

32. Polart Circle 2016–2019 m. 14 888 14 888 0 0

33. Erasmus+ mobilumo projektas 2017–2018 m. 94 970 94 970 0 66 479 KA103

34. Erasmus+ mobilumo projektas 2017–2019 m. 24 110 24 110 0 16 177 KA107

35. Erasmus+ strateginių 2017–2019 m. 439 000 80 985 0 504 partnerysčių projektas INTERMUSIC

36. Nordplus plėtros projektas 2017–2018 m. 27 530 27 530 0 3 790 "Virtuali perklausa"

37. Nordplus intensyvūs kursai 2017–-2018 m. 41 110 41 110 0 0 NORD+MIX

38. Erasmus+ strateginių 2017–2019 m. 239 935 20 855 0 685 partnerysčių projektas „Actor training in a globalised world“

39. Erasmus+ strateginių 2017–2019 m. 305 477 34 317 0 1 968 partnersysčių projektas Entrepreneurial Challenges to Theatre Higher Education (École des Écoles). 140

40. Nordplus intensyvūs kursai 2017–2018 m. 60 000 0 0 0 „Sustainability of the theatre artist“

41. CILECT 2017 m. 10 000 10 000 0 10 000

Iš viso: 2 165 409 548 110 0 252 311

VISI PROJEKTAI: 3 790 225 853 444 40 196 519 719

VISI PROJEKTAI, tūkst. Eur.: 3 790

141

6 PRIEDAS. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

1 lentelė. LMTA finansavimas 2017 m. (įtraukiant nemokamai gautą turtą) (tūkst. Eur)

Bendras 2017 Pokytis palyginti Finansavimo šaltinai 2016 2017 m. biudžetas % su 2016 m.

Valstybės biudžeto asignavimai 5 770,28 5 863,88 81,59 % +2 %

Tikslinis finansavimas iš kitų valstybės 435,08 266,08 3,70 % –39 % institucijų

ES struktūrinių ir kitų fondų lėšos 266,78 385,99 5,37 % +45 %

LMTA nuosavos lėšos 579,56 651,10 9,06 % +12 %

Kitų šaltinių lėšos, parama 19,23 20,15 0,28 % +5 %

Iš viso: 7 070,93 7 187,20 100 % +2 %

2 lentelė. LMTA gautos lėšos 2014–2017 m. (tūkst. Eur)

Programos pavadinimas / finansavimo šaltinis Kodas 2014 2015 2016 2017

Aukščiausios kvalifikacijos specialistų 01.010 5 140,37 5 267,10 5 589,78 5 672,88 rengimas

Studentų rėmimas 01.002 163,59 156,56 180,50 191,00

Už teikiamas paslaugas, prekes, turtą, 549,74 601,55 579,56 651,10 iš jų:

Mokamos studijos 333,91 387,17 363,28 374,56

Karjeros ir kompetencijų centro 11,44 16,14 15,72 17,11 veiklos pajamos nuosavos lėšos Kitos mokamos švietimo paslaugos 15,64 6,86 7,76 10,82

Bendrabučio nuoma 101,65 115,36 121,47 122,73

Parduoti leidiniai 7,24 4,18 6,56 4,85

Kitos paslaugos 28,96 13,22 12,73 63,43 142

Kita veikla 47,39 53,59 49,44 54,49 (patalpų ir kito turto nuoma, pardavimas)

Baudos, delspinigiai, palūkanos 3,50 5,03 2,6 3,11

Kompensuotų vykdomų projektų sąnaudos 0 0 0 0

Gautas tikslinis finansavimas iš tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir kitų 2 409,70 872,31 721,09 672,22 šaltinių pagal vykdomus projektus, programas, sutartis, iš jų:

Tarptautinių organizacijų 119,42 99,06 58,15 194,18

Europos Sąjungos 1 738,20 430,47 208,63 191,81

Valstybės biudžeto 500,46 328,61 435,08 266,08

Iš kitų šaltinių 51,61 14,17 19,23 20,15

Iš viso: 8 263,39 6 897,52 7 070,93 7 187,20

3 lentelė. Ilgalaikio turto pokytis 2016–2017 m. (likutine verte, tūkst. Eur)

2016 2017

Turto grupės Metų Metų Metų Metų Pokytis Pokytis pradžioje pabaigoje pradžioje pabaigoje

Nematerialusis turtas: 47,3 34,1 –13,2 34,1 24,3 –9,8

Ilgalaikis materialus turtas: 13 561,6 13 595,6 +34,0 13 595,6 13 517,8 –77,8

Pastatai 6 824,5 6 779,9 –44,6 6 779,9 6 730,9 –49,0

Infrastruktūros statiniai 0,0 134,5 +134,5 134,5 121,7 –12,8

Nekilnojamos kultūros vertybės 4 534,0 4 685,0 +151,0 4 685,0 4 846,0 161,0

Mašinos, įrengimai ir 436,5 336,4 –100,1 336,4 240,1 –96,3 transportas

Baldai ir biuro įranga 156,1 138,9 –17,2 138,9 88,3 –50,7 143

Kitas ilgalaikis materialusis 1 610,5 1 520,9 –89,6 1 520,9 1 444,9 –76,1 turtas

Nebaigta statyba ir išankstiniai 0,0 0,0 0 0,0 46,0 +46,0 apmokėjimai

Iš viso: 13 608,9 13 629,7 +20,8 13 629,7 13 542,1 –87,6

4 lentelė. LMTA nuosavos lėšos projektų finansavimui 2017 m., Eur

Projekto pavadinimas Lėšų suma, Eur

Parama užsieniečiams dėstytojams, UD-2017-LT-1515 4397,16

Jaunųjų Europos kino profesionalų kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media studija“, 1,36 Nr. S/KIN-14(6.24) 2017/F16-2077

„Vaidyba ir tapatumas, performatyvumas ir paveldas. Teatras, kreolizacija, kūryba ir 95,98 visuomenė“, Nr. F16-264-1

Tyrėjo Antano Kučinsko mokslinė išvyka, Nr. S-KEL-17-65 286,00

Tyrėjo Girėno Povilionio mokslinė išvyka, Nr. S-KEL-17-419 954,18

III tarptautinis Juozo Naujalio chorų dirigentų konkursas, S/MUZ-78(6.22)/2017 / F16- 1140,28 2120

„Viena Lietuva – penki etnopasauliai“, S/ETN-52(6.23)/2016 / F16-1836 30,69

„Nailono uždanga? Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir 441,67 politiniuose kontekstuose“, Nr. LIP-093/2016

Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, V31-K-3 / F16-2127 4,58

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiamos specialybės kalbos dėstymas, Nr. K- 36,79 5/2016

Rimos Povilionienės monografijos „Musica mathematica. Traditions and Innovations in Contemporary Music“ parengimas leidybai anglų kalba, Nr. S/MUZ-54(6.22)/2016 (F16- 662,53 1811)

„Kūrybinės užsienio kompozitorių rezidencijos erdvinio garso sferoje“, Nr. S/REZ- 933,40 14(6.31)/2016

„Baltijos akademijų orkestras (BAO)“, II etapas, S/MUZ-156(6.22)/2017 / F16-2237 1365,00

„XXI amžiaus meno srities studentų profesinių kompetencijų tyrimas: ko nori studentai, ko 711,25 tikisi darbdaviai ir ką siūlo aukštosios mokyklos“, Nr. S-355/F16-2166

Iš viso: 11060,87 144

5 lentelė. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidos pagal išlaidų straipsnius 2014–2017 m. (tūkst. Eur)

Ekonominės Išlaidų straipsnių pavadinimas klasifikacijos kodas 2014 2015 2016 2017 Sudaro proc. nuo Darbo užmokestis ir socialinis 2.1. 4291,99 4199,84 4287,58 4579,94 78,12017 m.% draudimas išlaidų

Darbo užmokestis pinigais 2.1.1.1.1.1. 3244,79 3201,79 3274,17 3481,93 Socialinio draudimo įmokos 2.1.2.1.1.1. 1047,21 998,05 1013,41 1098,01 Prekių ir paslaugų naudojimas 2.2. 841,93 1061,03 1295,63 1092,94 18,6 %

Ryšių paslaugos 2.2.1.1.1.05. 18,16 13,55 14,25 13,95 Transporto išlaikymas 2.2.1.1.1.06. 10,14 7,17 9,23 5,71 Apranga ir patalynė 2.2.1.1.1.07. 4,75 1,35 3,28 4,94 Spaudiniai 2.2.1.1.1.08. 16,42 14,58 31,19 22,45 Kitos prekės 2.2.1.1.1.10. 71,30 79,47 118,55 126,84 Komandiruotės 2.2.1.1.1.11. 12,28 9,63 22,33 26,20 Ilgalaikio materialiojo ir 2.2.1.1.1.14. 7,82 10,41 15,35 12,35 nematerialiojo turto nuoma Ilgalaikio materialiojo turto 2.2.1.1.1.15. 10,11 203,12 104,51 84,96 einamasis remontas Kvalifikacijos kėlimas 2.2.1.1.1.16. 1,25 1,27 1,79 3,33

Apmokėjimas samdomiems 2.2.1.1.1.17. 0,55 0,00 0,00 0,00 ekspertams, konsultantams Apmokėjimas už turto vertinimo 2.2.1.1.1.18. 0,00 18,75 0,90 0,00 paslaugas

Veiklos nuoma 2.2.1.1.1.19 4,29 0,00 0,00 0,00 Komunalinės paslaugos 2.2.1.1.1.20. 264,19 242,62 281,06 231,21 Kitos paslaugos 2.2.1.1.1.30. 420,67 459,11 481,54 452,60

Ilgalaikio materialiojo ir 0,00 0,00 211,65 108,40 nematerialiojo turto įsigijimas Įmokos į garantinį fondą 2.8.1.1.1.02 6,46 6,25 6,57 0,00 0,0% Stipendijos 2.8.1.1.1.01 163,58 156,56 180,50 191,00 3,3% Iš viso išlaidų: 5303,96 5423,68 5770,28 5863,88 100,0%

145

6 lentelė. LMTA gautų asignavimų iš valstybės biudžeto ir nuosavų lėšų išlaidos 2017 m. (tūkst. Eur)

Ekonominės Biudžeto lėšos Nuosavos Išlaidų straipsnių pavadinimas klasifikacijos Iš viso lėšos kodas 01.010 1 pr. 01.010 2 pr. 01.002

Darbo užmokestis ir 2.1. 3 884,19 695,75 0,00 262,56 4 842,50 socialinis draudimas

Darbo užmokestis pinigais 2.1.1.1.1.1. 2 951,55 530,38 0,00 199,46 3 681,39

Socialinio draudimo įmokos 2.1.2.1.1.1. 932,64 165,37 0,00 63,10 1 161,11

Prekių ir paslaugų 2.2. 950,49 34,05 0,00 74,71 1 059,25 naudojimas

Ryšių paslaugos 2.2.1.1.1.05. 13,95 0,00 0,00 0,08 14,03

Transporto išlaikymas 2.2.1.1.1.06. 5,71 0,00 0,00 0,92 6,63

Apranga ir patalynė 2.2.1.1.1.07. 4,94 0,00 0,00 4,94

Spaudiniai 2.2.1.1.1.08. 2,46 19,99 0,00 8,64 31,09

Kitos prekės 2.2.1.1.1.10. 126,84 0,00 0,00 1,75 128,59

Komandiruotės 2.2.1.1.1.11. 12,60 13,60 0,00 14,08 40,28

Ilgalaikio materialiojo ir 2.2.1.1.1.14. 12,35 0,00 0,00 0,25 12,60 nematerialiojo turto nuoma

Ilgalaikio materialiojo turto 2.2.1.1.1.15. 84,96 0,00 0,00 84,96 einamasis remontas

Kvalifikacijos kėlimas 2.2.1.1.1.16. 3,33 0,00 0,00 3,33

Apmokėjimas už turto 2.2.1.1.1.18. 0,00 0,00 0,00 0,11 0,11 vertinimo paslaugas

Komunalinės paslaugos 2.2.1.1.1.20. 231,21 0,00 0,00 1,77 232,98

Kitos paslaugos 2.2.1.1.1.30. 452,14 0,46 0,00 47,11 499,71

Stipendijos 2.8.1.1.1.01 191,00 0,34 191,34

Ilgalaikio turto įsigijimui 3.1. 108,40 38,76 147,16

Iš viso išlaidų: 4 943,08 729,80 191,00 376,37 6 240,25 146

7 lentelė. Tikslinio finansavimo, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų bei gautos paramos naudojimas (Eur)

Finansavimo lėšų Finansavimo Gautas Lėšų panaudojimas iki lėšų Lėšas skyrusios įstaigos pavadinimas ir tikslinė paskirtis finansavimas šaltinis 2016 m. gruodžio panaudojimas per 2017 m. 31 d. per 2017 m.

TIKSLINIS FINANSAVIMAS

LR švietimo ir mokslo ministerija 0 33220,00 32739,00

Lėšų naudojimo sutartis Nr. S-121/F16-2076 Lietuvos Respublikos Prezidento Antano VB 0 1520,00 1520,00 Smetonos vardinei stipendijai mokėti Lėšų naudojimo sutartis Nr. S-330/F16-2136. Tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media VB 0 10000,00 10000,00 studija“

Lėšų naudojimo sutartis Nr. S-191/F16-2104 tikslinėms stipendijoms pedagogų rengimo VB 0 16700,00 16219,00 programų studentams mokėti Lėšų naudojimo sutartis Nr. S-355. Projektas „XXI amžiaus meno srities studentų profesinių VB 5000,00 5000,00 kompetencijų tyrimas: ko nori studentai, ko tikisi darbdaviai ir ką siūlo aukštosios mokyklos“ Valstybinė lietuvių kalbos komisija 0 3000 3000

Sutartis Nr. K-5/2016 VB 0 3000,00 3000,00

Lietuvos mokslo taryba 13248 86803,15 86803,15

Jungtinės veiklos sutartis Nr. ESF2016/03/F16- 340 Projektas „Doktorantūros studijų plėtra“ ES 0 45112,87 45112,87 kodas 09.3.3-ESFA –V-711-01-001

2-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Muzika ir garso dizainas kine/naujosiose medijose“, Nr. S- VB 0 2948,60 2948,60 MOR-17-5

Doktorantės Brigitos Bublytės akademinė išvyka, VB 0 1015,5 1015,5 Nr. S-DOC-17-23/F16-2126

Tyrėjo Antano Kučinsko mokslinė išvyka, Nr. S- VB 0 1634,21 1634,21 KEL-17-65

Tyrėjo Girėno Povilionio mokslinė išvyka, Nr. S- VB 1832,92 1832,92 KEL-17-419 147

Tarptautinė mokslo konferencija „Menas ir socialinė įtrauktis: iššūkiai ir galimybės“, Nr. S- VB 0 3988,05 3988,05 MOR-17-4

Nailono uždanga? Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir VB 13248 30271 30271 politiniuose kontekstuose, Nr. LIP-093/2016

Lietuvos kultūros taryba 21922,61 101404,57 101404,57

Kūrybinės dirbtuvės, tarptautinė konferencija, KKI tinklaveika „Muzika naujosiose medijose ir kine“, VB 0 8900,00 8900,00 S/KIP-32(6.47)/2017 / F16-2111

Jaunųjų Europos kino profesionalų kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media studija“, S/KIN-14(6.24) VB 0 18000,00 18000,00 2017/F16-2077

Lietuvos kompozitorių muzikos natų leidyba, VB 0 7000,00 7000,00 S/MUZ-66(6.22)/2017 / F16-2119

Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimas. Lietuvos politikos formavimo perspektyvų analizė, VB 19700 19930,02 19930,02 S/TYR-8(6.51)-2016 / F16-349

LMTA kolektyvų sklaida Lietuvos regionų VB 0 3500,00 3500,00 mokyklose, S/MUZ-28(6.22)/2017 / F16-2070

Inovatyvių erdvinio garso renginių ciklai tarpsritiniuose ir medijų kontekstuose, S/TRS- VB 0 4700 4700 42(6.26)/2017 / F16-2133

Baltijos akademijų orkestras (BAO), II etapas, VB 0 6500,00 6500,00 S/MUZ-156(6.22)/2017 / F16-2237

Baltijos akademijų orkestras, S/ŠIM- VB 0 9500,00 9500,00 13(6.97)/2017 / F16-2086

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis DRAMOKRATIJA, S/TEA-21(6.16)/2017 / F16- VB 0 5400,00 5400,00 2068

III tarptautinis Juozo Naujalio chorų dirigentų VB 0 8000,00 8000,00 konkursas, S/MUZ-78(6.22)/2017 / F16-2120

Viena Lietuva - penki etnopasauliai, S/ETN- VB 2222,61 1974,55 1974,55 52(6.23)/2016 / F16-1836 148

Audiovizualinis projektas „...prieš, tarp ir po...“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo VB 0 8000,00 8000,00 dienai, S/PTU-14(6.36)/2017 / F16-2069

Neįgaliųjų reikalų departamentas 0 3322,8 3322,8

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės VB 0 3322,8 3322,8 apsaugos ir darbo ministerijos

Švietimo mainų paramos fondas 4195,00 66044,00 66044,00

Lėšų naudojimo sutartis dėl paramos skyrimo į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijų programas Lietuvos aukštosiose VB 4195,00 9910,00 9910,00 mokyklose priimtų užsieniečių studijoms, sutartis Nr. MS-2016-LT-1491/F16-373

Parama užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, UD-2017- VB 0 10260 10260 LT-1515

Lėšų naudojimo sutartis, 2017-LT-NAC-101 VB 45874 45874

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 0 2865 2865

Sutartis Nr. 31V-72 VB 0 2865 2865

Vilniaus miesto savivaldybė 0 0 0 mikroRAJONAI Karoliniškės, A72- VB 0 0 0 1588/17(3.1.36-TD2) / F16-2212

Neringos savivaldybės administracija 0 4000 4000

Jaunųjų Europos kino profesionalų kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media studija“ , sutartis Nr. VB 2000,00 2000,00 V31-k-4/F16-2129

Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės VB 2000,00 2000,00 pagonių apeigos“, V31-K-3 / F16-2127

Lietuvos mokslų akademija 8000 9167,00 1132,85

Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos ES 8000 9167,00 1132,85 koordinavimas, PML-2016/11 / F16-372

Kitų institucijų lėšos 0 2211,62 2211,62 149

JAV ambasada Vilniuje UV 0 2211,62 2211,62

ES IR KITŲ TARPTAUTINIŲ FONDŲ,PROGRAMŲ LĖŠOS

Foremi projektas 30,17 0 170,83

Muzikos pedagogų nuotolinis mokslas VB 30,17 0 170,83

Švietimo mainų paramos fondas 73331,32 133821 133840,61

Dotacijos sutartis ES 66479 56757,6 2017-1-LT01-KA103-034905

Dotacijos sutartis ES 45889,14 19995 20760,86 2016-1-LT01-KA103-022897

Dotacijos sutartis ES 2475 2074,7 2016-1-LT01-KA103-022898

Dotacijos sutartis ES 14008,25 5170 11841,05 2015-1-LT01-KA107-013368

Dotacijos sutartis ES 16877 1834,49 2017-1-LT01-KA107-035020

ES Struktūrinių fondų lėšos ES 25300 23953,81 2017-09.3.1-ESFA-V-709-01-0003

Creative Europe 2014-2016 Nr. F16-264-1 Università degli Studi di Siena (IT) „Vaidyba ir ES 10958,93 0 16618,1 tapatumas, performatyvumas ir paveldas. Teatras, kreolizacija, kūryba ir visuomenė“

Nordplus programa 0 145608,65 77467,94

Tarptautiniai studentų ir dėstytojų mainai UV 0 32226,65 29725,35

Nordplus Sibelius UV 0 68640 3789,99 150

ECMA- NEXT STEP UV 0 10872 10082,6

Nordplus MIX UV 33870 33870

Tempus 0 0 28,4

Tempus UV 0 0 28,4

Erasmus+ strateginių partnerysčių projektai 0 46805,8 3183,89

„Aktoriaus ugdymas globaliame pasaulyje“, ES 685 685 Nr. 2017-1-DK01-KA203-034259

Entrepreneurial Challenges in the Theatre Higher Education Curricula, Nr. 2017-1-PT01-K203- ES 13726,8 1967,99 035845

INTERMUSIC 2017-1-IT02-KA203-036770 ES 32394,00 530,90

GAUTA PARAMA 6175,76 26234,7 30732,31

Tarptautiniai fondai 0 4893,65 4631,2

S. Karoso paramos fondas UV 0 1508,7 1508,7

Carol Martin Gruodis atminimo švietimo fondas UV 0 852,68 472,5

Dėdinų fondas KŠ 0 2532,27 2650

Kiti rėmėjai 6175,76 21341,05 26101,11

Gyventojų 2 % GPM studentų kelionių į konkursus KŠ 0 648,5 84,67 rėmimui

Alna Intelligence UAB KŠ 71,81

ALNA BUSINESS SOLUTIONS UAB KŠ 437,18

UAB Alna KŠ 5220 4456,1

UAB „Omnitel“ parama KŠ 5968,27 70 4863,25

GEECT KŠ 10000 10000

UAB „Jurgena“ KŠ 207,49 0 189,97 151

Asociacija Vilniaus Vytauto Didžiojo „Lions KŠ 0 1500 1596,2 klubas“

Parama (Anoniminė) KŠ 90

Pramoninkų konfederacija KŠ 0 600

Lietuvos chorų sąjunga KŠ 0 1800 1800

UAB Būsto projektai KŠ 0 1000 1000

Pasaulio dainų šventės fondas KŠ 500 500

Arvydas Malcys KŠ 212,55 212,55

Audiovizualinių kūrinių autorinių teisių asociacija KŠ 0 300 289,38

Iš viso: 664508,29 548946,97

152

7 PRIEDAS. LMTA 2017 M. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO VERTINIMO KRITERIJŲ ĮGYVENDINIMAS

1 lentelė. LMTA 2017 m. strateginio veiklos plano vertinimo kriterijų įgyvendinimas

Proceso ir / Proceso ir / ar ar indėlio indėlio vertinimo vertinimo Proceso ir / ar indėlio vertinimo Veiksmo pavadinimas kriterijų Atsakingi vykdytojai kriterijų kriterijai reikšmių reikšmių planas 2017 įgyvendinimas metams 2017 m.

STUDENTŲ RĖMIMAS

Užtikrinti stipendijų mokėjimą gerai besimokantiems pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams

Įvertinti pirmosios ir antrosios studijų pakopų Skatinamųjų stipendijų, studentų pažangumo ir išmokamų pirmosios ir Studijų meninės, mokslinės, antrosios pakopos informacijos ir kūrybinės ar vadybinės 70 duomenų 93 studentams iš valstybės veiklos rezultatus, sudaryti skyrius, studentų geriausiųjų eilę biudžeto lėšų, vidutinis Fakultetai pagal pasiektus studijų skaičius rezultatus

Stipendijų, išmokamų Įvertinti trečiosios studijų mokslo ir meno pakopos studentų Doktorantūros doktorantams iš valstybės 23 23 pažangumo ir meno tyrimų skyrius biudžeto lėšų, vidutinis rezultatus skaičius

AUKŠČIAUSIOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ RENGIMAS

Efektyviai ir racionaliai organizuoti studijų veiklą, tobulinant studijų kokybę

Priimtųjų į pirmosios pakopos studijas dalis, Studijų 75 % informacijos ir 88,9 % pasirinkusių LMTA pirmuoju duomenų skyrius Organizuoti ir vykdyti prioritetu studentų priėmimą į pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas Valstybės finansuojamų studentų, priimtų studijuoti į Studijų 130 informacijos ir 137 pirmosios pakopos studijų duomenų skyrius programas, skaičius 153

Valstybės nefinansuojamų (savo lėšomis studijuojančių) studentų, Studijų 20 informacijos ir 35 priimtų studijuoti į duomenų skyrius pirmosios pakopos studijų programas, skaičius

Valstybės finansuojamų studentų, priimtų studijuoti į Studijų 80 informacijos ir 87 antrosios pakopos studijų duomenų skyrius programas, skaičius

Valstybės nefinansuojamų (savo lėšomis studijuojančių) studentų, Studijų 3 informacijos ir 5 priimtų studijuoti į antrosios duomenų skyrius pakopos studijų programas, skaičius

Valstybės finansuojamų studentų, priimtų studijuoti į Studijų profesinių (laipsnio 9 informacijos ir 0 nesuteikiančių) studijų duomenų skyrius programas, skaičius

Valstybės nefinansuojamų (savo lėšomis studijuojančių) studentų, Studijų priimtų studijuoti į 0 informacijos ir 0 profesinių (laipsnio duomenų skyrius nesuteikiančių) studijų programas, skaičius

Valstybės finansuojamų studentų, priimtų studijuoti į Doktorantūros 7 9 trečiosios pakopos studijų skyrius programas, skaičius

Europos Sąjungos projekto lėšomis finansuojamų Doktorantūros studentų, priimtų studijuoti į 0 1 skyrius trečiosios pakopos studijų programas, skaičius

Valstybės nefinansuojamų studentų, priimtų studijuoti į Doktorantūros 0 1 trečiosios pakopos studijų skyrius programas, skaičius 154

Ketinusių studijuoti asmenų skaičiaus ir studentų, priimtų studijuoti į Studijų 3 informacijos ir 3,4 pirmosios pakopos studijų duomenų skyrius programas, skaičiaus santykis

Ketinusių studijuoti asmenų skaičiaus ir studentų, priimtų studijuoti į Studijų 1,3 informacijos ir 1,1 antrosios pakopos studijų duomenų skyrius programas, skaičiaus santykis

Ketinusių studijuoti asmenų skaičiaus ir studentų, priimtų studijuoti į Studijų profesinių (laipsnio 1,3 informacijos ir 0 nesuteikiančių) studijų duomenų skyrius programas, skaičiaus santykis

Ketinusių studijuoti asmenų skaičiaus ir studentų, priimtų studijuoti į Doktorantūros 1,5 1,7 trečiosios pakopos studijų skyrius programas, skaičiaus santykis

Valstybės finansuojamų Studijų studentų skaičius pirmosios 540 informacijos ir 547 pakopos studijų programose duomenų skyrius

Valstybės nefinansuojamų Studijų studentų skaičius pirmosios 86 informacijos ir 90 pakopos studijų programose duomenų skyrius

Valstybės finansuojamų Studijų Vykdyti visų studijų studentų skaičius antrosios 180 informacijos ir 206 pakopų studentų apskaitą pakopos studijų programose duomenų skyrius

Valstybės nefinansuojamų Studijų studentų skaičius antrosios 5 informacijos ir 22 pakopos studijų programose duomenų skyrius

Valstybės finansuojamų studentų skaičius profesinių Studijų 9 informacijos ir 2 (laipsnio nesuteikiančių) duomenų skyrius studijų programose 155

Valstybės nefinansuojamų studentų skaičius profesinių Studijų 0 informacijos ir 0 (laipsnio nesuteikiančių) duomenų skyrius studijų programose

Valstybės finansuojamų Doktorantūros studentų skaičius trečiosios 26 35 skyrius pakopos studijų programose

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų studentų Doktorantūros 2 4 skaičius trečiosios pakopos skyrius studijų programose

Valstybės nefinansuojamų Doktorantūros studentų skaičius trečiosios 1 1 skyrius pakopos studijų programose

Vidine tvarka patobulintų (atnaujintų) pirmosios pakopos studijų programų Studijų programų 4 5 skaičius (profilio aprašų skyrius arba matricų, arba studijų planų)

Tobulinti (atnaujinti) Vidine tvarka patobulintų vykdomas studijų (atnaujintų) antrosios programas pakopos studijų programų Studijų programų 3 2 skaičius (profilio aprašų skyrius arba matricų, arba studijų planų)

Vidine tvarka atnaujintų Doktorantūros trečiosios pakopos studijų 1 3 skyrius programų skaičius

Parengtų ketinamų vykdyti pirmosios ir antrosios Studijų programų 2 1 pakopų studijų programų ir skyrius specializacijų skaičius

Kurti ketinamas vykdyti Akredituotų ketinamų naujas studijų programas vykdyti pirmosios ir Studijų programų ir jas akredituoti 1 1 antrosios pakopų studijų skyrius programų skaičius

Naujų trečiosios pakopos Doktorantūros 1 0 studijų programų skaičius skyrius 156

Akredituotų ketinamų vykdyti profesinių (laipsnio Studijų programų 0 0 nesuteikiančių) studijų skyrius programų skaičius

Įvertintų trečiosios studijų Doktorantūros 3 3 pakopos programų skaičius. skyrius

Akredituotų ketinamų vykdyti pirmosios ir Studijų programų 1 0 antrosios pakopų jungtinių skyrius studijų programų skaičius

Bendrų trečiosios pakopos Doktorantūros 1 1 studijų programų skaičius skyrius

Parengtų vykdomų studijų Kokybės vadybos programų savianalizių 10 1 skyrius suvestinių skaičius

Vykdyti studijų kokybės Teigiamai įvertintų Kokybės vadybos stebėsenos ir tobulinimo (akredituotų 3 metams) 0 - skyrius veiklas studijų programų procentas

Teigiamai įvertintų Kokybės vadybos (akredituotų 6 metams) 100 - skyrius studijų programų procentas

Įsidarbinusių pirmosios, antrosios ir trečiosios Karjeros ir Stebėti absolventų karjerą studijų pakopos absolventų 80 % kompetencijų 81 % dalis nuo bendro tų metų centras absolventų skaičiaus

Studijų dalykų (modulių), dėstomų naudojant e. Karjeros ir 35 kompetencijų 54 mokymo(si) išteklius ir/ar centras nuotoliniu būdu, skaičius

Plėtoti inovatyvius Studentų, studijoms mokymo(si) metodus, diegti / atnaujinti e. naudojančių e. mokymo(si) Karjeros ir mokymo(si) medžiagą, išteklius ir/ar studijuojančių 500 kompetencijų 584 užtikrinti e. mokymo(si) atskirus dalykus (modulius) centras galimybių plėtrą nuotoliniu būdu, skaičius

Neformaliojo suaugusiųjų Karjeros ir švietimo kvalifikacijos 50 kompetencijų 27 tobulinimo programų / centras mokymo(si) visą gyvenimą 157

programų / perkvalifikavimo kursų ir renginių skaičius

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo kvalifikacijos tobulinimo programų / Karjeros ir mokymo(si) visą gyvenimą 1500 kompetencijų 759 programų / centras perkvalifikavimo kursų ir renginių dalyvių skaičius

Studentų, išvykstančių pagal Tarptautinių tarptautines judumo 35 49 ryšių skyrius programas, skaičius

Studentų, išvykstančių trumpalaikiams mainams Tarptautinių 120 139 (projektams, intensyviems ryšių skyrius Vykdyti studentų ir kursams), skaičius dėstytojų tarptautinio judumo programas Dėstytojų, išvykstančių pagal Tarptautinių tarptautines judumo 40 87 ryšių skyrius programas, skaičius

Pagal tarptautines judumo Tarptautinių programas atvykusių 40 110 ryšių skyrius dėstytojų skaičius

984 Įsigytų knygų, leidinių ir natų Bibliotekos pavadinimai/ 600 skaičius (vnt.) vedėjas 1220 fiziniai Atnaujinti bibliotekos vnt. fondus

Prenumeruojamų duomenų Bibliotekos 14 20 bazių skaičius (vnt.) vedėjas

LMTA bibliotekos elektroniniame kataloge Bibliotekos 4500 3700 (Aleph) parengti vedėjas Automatizuoti bibliotekos bibliografiniai įrašai atliekamų funkcijų procesus LMTA mokslo publikacijų duomenų bazėje (PDB) Bibliotekos 50 78 parengti bibliografiniai vedėjas įrašai

Atnaujinti technologinę Kompiuterių, naudojamų 179 GVITC 194 įrangą mokymo tikslais, bibliotekose, skaityklose, 158

administracijos reikmėms ir kitais tikslais, bendras skaičius

Infrastruktūros Atnaujintų patalpų plotas 700 1267 direktorius

Kurti palankią studijų Vietų skaičius LMTA Infrastruktūros 202 202 aplinką atnaujinant studijų bendrabutyje direktorius paskirties patalpas

Bendrabutyje gyvenančių Infrastruktūros 202 174 studentų skaičius direktorius

Finansuotų projektų dalis Projektų vadybos Plėtoti projektinę veiklą (procentais) nuo teiktų 50 % 67 % skyriaus vedėjas paraiškų skaičiaus

Vykdyti meno veiklą ir meno tyrimus, glaudinant jų sąveiką su studijomis

Aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų (pripažintų menininkų ir dėstytojų, Personalo 68 68 turinčių mokslo laipsnį) skyrius procentas nuo bendro dėstytojų skaičiaus (etatais)

Dėstytojų, pripažintų menininkų, procentas nuo Personalo 51 50 bendro dėstytojų skaičiaus skyrius Vertinti dėstytojų profesinę kvalifikaciją ir (etatais) meninės/mokslinės/ tiriamosios veiklos Dėstytojų, turinčių mokslo rezultatus laipsnį, procentas nuo Personalo 21 24 bendro dėstytojų skaičiaus skyrius (etatais)

Pedagoginio ir administracinio personalo, tobulinusio kvalifikaciją, Personalo 10 14 procentas nuo bendro skyrius pedagoginio ir administracinio personalo

Mokslinių tyrimų rezultatų Vykdyti paskelbimų skaičius, mokslinius/meninius Mokslo tenkantis vienam dėstytojo 1,5 1,5 tyrimus ir viešinti jų prorektorius rezultatus tyrėjo/mokslo darbuotojo etatui