Lietuvos Muziejų Rinkiniai Nr. 7

2008 Nr. 7

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI

XI konferencija MEMORIALISTIKA LIETUVOS MUZIEJUOSE

Alytaus kraštotyros muziejus

LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJA RINKINIŲ MOKSLINIO TYRIMO SEKCIJA

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI

XI konferencija

MEMORIALISTIKA LIETUVOS MUZIEJUOSE

* * *

COLLECTIONS OF LITHUANIAN MUSEUMS

The 11th conference

MEMORIALISTICS IN THE LITHUANIAN MUSEUMS

ALYTAUS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS, 2008 ISSN 1822-0657

Konferencijos organizacinis komitetas, leidinio redakcinė kolegija

Vingaudas Baltrušaitis, Lietuvos liaudies buities muziejus Audronė Jakunskienė, Alytaus kraštotyros muziejus Birutė Salatkienė, Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, Šiaulių universitetas Janina Samulionytė, Lietuvos liaudies buities muziejus Virginija Šiukščienė, Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Sudarytoja Virginija Šiukščienė

Konferencijos ir leidinio rėmėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos muziejų asociacija Alytaus kraštotyros muziejus Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Viršeliuose Alytaus kraštotyros muziejaus padalinių ekspozicijų fragmentai: pirmajame – poeto Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus, ketvirtajame – poeto Antano Jonyno memorialinio muziejaus. Fot. Galina Tamošiūnienė

Konferencija „Memorialistika Lietuvos muziejuose“ ...... 4

Aldona Ruseckaitė. Maironio lietuvių literatūros muziejus / Maironis Lithuanian Literature Museum Memorialiniai muziejai – maži objektai, dideli klaustukai ...... 5 Memorial Museums: Small Objects with Moot Questions ...... 10

Irena Nijolė Petraitienė. Kauno miesto muziejus / Kaunas City Museum Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus ...... 11 Cardinal Vincentas Sladkevičius’ Memorial Flat Museum ...... 16

Vilmantė Petrusevičienė. Alytaus kraštotyros muziejus / Alytus Local Lore Museum Laiškai Anzelmui Matučiui liudija draugystę ...... 17 Letters, Addressed to Anzelmas Matutis, Testify Friendship ...... 21

Šarūnas Šimkevičius. Alytaus kraštotyros muziejus / Alytus Local Lore Museum Petras Dumbliauskas ir jo muziejus Užubaliuose (Alytaus r.) ...... 22 Petras Dumbliauskas and his Private Museum in Užubaliai (Alytus Area) ...... 26

Ignas Narbutas, Beta Žaliaduonienė, Stanislovas Sajauskas. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / M. K. Čiurlionis National Art Museum Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyrius – Aleksandro Mykolo Račkaus (1893–1965) memorialas ...... 27 M. K. Čiurlionis National Art Museum’s Department of Numismatics – Alexander M. Račkus’ (1893–1965) Memorial ...... 33

Rūta Kuodytė. Lietuvos nacionalinis muziejus / National Museum of Lithuania Signataro Jurgio Šaulio ir diplomato Stasio Girdvainio Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinai Lietuvos nacionaliniame muziejuje ...... 35 Orders of St. Gregory the Great Bestowed upon Signatory Jurgis Šaulys and Diplomat Stasys Girdvainis at the National Museum of Lithuania ...... 39

Andrius Kleniauskas. Kupiškio etnografijos muziejus / Kupiškis Ethnographic Museum Kūrybinis dailininkės Veronikos Šleivytės palikimas Kupiškio etnografijos muziejuje ...... 40 Creative Heritage of Artist Veronika Šleivytė in Kupiškis Ethnographic Museum ...... 43

Arvydas Jakštas. Lietuvos sporto muziejus / Lithuanian Sport Museum Memorialiniai rinkiniai Lietuvos sporto muziejuje ...... 44 Memorial Collection in Lithuanian Sport Museum ...... 48

Vaida Sirvydaitė-Rakutienė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / M. K. Čiurlionis National Art Museum Skautiški eksponatai nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ...... 49 Exhibits from Scout Organization in the Storage of M. K. Čiurlionis National Art Museum ...... 53

Moksliniai Lietuvos muziejų rinkinių tyrimai ...... 54

Dalia Grimalauskaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus / National Museum of Lithuania Imperatoriškojo Vilniaus universiteto numizmatikos rinkinio ištakos ...... 55 Origins of Numismatic Collection of the Imperial Vilnius University ...... 62

Rita Kišonienė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / M. K. Čiurlionis National Art Museum Johanno Friedricho Böttgerio porcelianas Lietuvoje ...... 64 Johann Friedrich Böttger’s Porcelain in Lithuania ...... 66

3 KONFERENCIJA MEMORIALISTIKA LIETUVOS MUZIEJUOSE MEMORIALINIAI MUZIEJAI – MAŽI OBJEKTAI, DIDELI KLAUSTUKAI

Aldona Ruseckaitė Maironio lietuvių literatūros muziejus

Apie memorialistiką Lietuvos muziejuose ga- vykdydami savo sukurtą kultūros politiką, pritariant lima kalbėti įvairiais aspektais. Man būtų lengviau LR kultūros ministerijai, rajonuose esančius memo- nagrinėti memorialinį Maironio palikimą kaip mu- rialinius muziejus perdavėme tų rajonų savivaldybių ziejaus ašį, jo svarbą, įtaką ir patrauklumą Maironio žinion. Ką reiškia muziejui turėti daug memorialinių lietuvių literatūros muziejaus kontekste. Dažniausias muziejų kaip padalinių – esu itin gerai patyrusi. Kai mūsų muziejaus lankytojų tikslas – 8 memorialiniai padaliniai buvo išsibarstę po visą Lietuvą – nuo Prie- klasiko Maironio kambariai. Nuo Maironio rinkinio nų rajono iki Zarasų bei Klaipėdos, supratau, kad šiai ir jo kelių memorialinių kambarių prasidėjo muzie- veiklai visai netinka nuotolinis valdymas. Muziejėliai jus, išaugęs į respublikinės reikšmės literatūros istori- merdėjo, nuvažiuoti į juos galėjome vieną kitą kartą jos muziejų. Tai gana unikalus reiškinys. Dažniausiai per metus, vietos valdžia jautėsi neatsakinga, objektė- prie mažo rašytojo memorialinio namo yra naujas lis tapdavo lyg mažas pūlinukas ar konfliktų židinys. priestatas, kuriame išplečiama ekspozicija. Maironio Tikrieji šeimininkai yra tie, kurie tame krašte gyve- lietuvių literatūros muziejus galėjo susiformuoti tik na, kuria tradicijas, žino savo gyventojų poreikius, jie dėl to, jog Maironis turėjo didelius rūmus. Jeigu grį- privalo mylėti ir populiarinti žymų savo pilietį, kuris žęs iš Peterburgo poetas nebūtų pirkęs Kaune namo, net ir po mirties vienam ar kitam Lietuvos kampeliui bet apsigyvenęs Kunigų seminarijoje, šiandieną lite- suteikia garso ir garbės. ratūros istorijos muziejaus tikriausiai nebūtų. Memorialinių muziejų Lietuvoje yra arti 80, iš Maironio lietuvių literatūros muziejus yra tary- jų beveik pusė įamžina rašytojų palikimą, kiti skirti tum ,,motininė“ memorialinių muziejų įstaiga. Esame dailininkams, kompozitoriams, mokslininkams, vi- Lietuvoje įkūrę bene 20 memorialinių rašytojų mu- suomenės veikėjams. Jų pavaldumas yra nevienodas, ziejų, 1990–1993 m. turėjome 13 padalinių, tačiau, didžioji dalis (apie 45) priklauso savivaldybių muzie-

1 pav. Maironio sodas, kuriame tebeauga poeto sodinti medžiai. Fot. Z. Baltrušis

5 2 pav. Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. Poetės miegamasis, atkurtas su epochiniais baldais. Fot. Z. Baltrušis jams, 15 nacionaliniams bei respublikiniams, apie 17 tų, tačiau visai juos uždaryti nedrįstama, bijant prieš savarankiškų. save sukelti visuomenę. Štai LR kultūros ministerijos Ar mes kada nors gvildenome klausimą – kada Muziejų taryboje 2006 m. buvo svarstytos Gabrielės muziejus iš tikrųjų yra memorialinis muziejus? Kiek Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus perspek- Lietuvoje yra memorialinių muziejų, kuriuose gyven- tyvos, diskutuota dėl muziejaus uždarymo, eksponatų ta asmenybės, o kiek įkurta tik pavadinant memoria- perdavimo bibliotekai ar krašto muziejui, nes Pane- liniu muziejumi? Ar jau esame susitarę dėl terminų? vėžio miesto savivaldybė įtraukė tą memorialinį pas- Tyrinėju internete, kas yra memorialai, randu, kad la- tatą į privatizuojamųjų sąrašus. Per posėdį Lietuvos biausiai prisirišama prie autentikos, istoriškumo. Ta- dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys taip čiau kai asmenybė tame pastate negyveno, nėra išliku- pasakė: Tokie savivaldybės sprendimai, neišdisku- sių jos autentiškų memorialinių daiktų, tik laikmečio tuoti visuomenėje – tai pažadinta bėda ir neaišku, ką baldai ir archyvo kopijos – ar tai irgi memorialinis daryti. Galima ir taip, ir taip. Pavyzdžiui, Prancūzija muziejus? Šiuo atveju noriu paminėti Juozo Naujalio savo laiku atsisakė memorialinių muziejų. Aišku, tai memorialinį muziejų Raudondvario pilyje, turbūt yra skausminga ir gaila, jeigu naikinama tai, kas ženkli- ir daugiau panašių atvejų. Žinoma, įamžinimas yra na mūsų kultūros paveldą. gerai, bet sąvokų tikslumas taip pat būtinas. Besikeičianti valdžia gali imtis vienokių ar kito- Tad kas gi yra memorialinis muziejus XXI am- kių sprendimų dėl muziejų, ypač kai tiek savarankiš- žiaus pradžioje? Aišku viena, kad Lietuvoje yra gana kumo suteikia Savivaldos įstatymas, bet ką manome daug neturtingų memorialinių muziejų, kurie buvo mes patys, besirūpinantys memorialiniu paveldu? įsteigti tarybinės gigantomanijos, o gal, sakytume, kul- Memorialinis muziejus dėl pastovumo ir galė- tūros saugojimo laikotarpiu. Garantuoju, jog šiuo lai- jimo jame ką nors keisti – labai sudėtingas ir kom- ku iš esamų memorialinių muziejų naujai atidarydami plikuotas objektas. Kaip pavyzdžius imu Maironio paliktume gal tik pusę. Ne kartą girdėjau iš valdžios lietuvių literatūros muziejaus padalinius – Juozo Tu- žmonių, kad Lietuvoje nereikia memorialinių muzie- mo-Vaižganto, Juozo Grušo, Balio ir Vandos Sruogų, jų, kad jie esą grynas nuostolis. Žinau – savivaldybių Salomėjos Nėries memorialinius muziejus Kaune. memorialiniuose muziejuose yra labai sumažinta eta- Tai autentiškoje aplinkoje gražiai, rūpestingai įreng-

6 3 pav. Juozo Grušo memorialinis muziejus. Literatūrinės ekspozicijos fragmentas. Fot. Z. Baltrušis ti memorialiniai muziejai, kuriuose eksponuojami renginys, atvažiuoja lankytojų iš miestų, o kas žie- memorialiniai baldai, atkurta visuma. Bet memori- mą – vilku kaukti... Ką daryti – vieta graži, kur link alinius kambarius įrengi, ir taškas. Ką juose pakeisti, sukti – gal šalia viešbutukas, gal kaimo turizmas, bet kaip atnaujinti, kaip vėl pritraukti tą lankytoją, kuris kas imsis? Europos struktūriniai fondai tokiems mu- jau buvo, aplankė, įsigilino? Memorialinėje ekspozi- ziejams dar gana toli, reikia pakliūti į bendrą rajono cijoje niekas nesikeičia metų metais. Todėl belieka ar regiono projektą, nebijoti muziejaus veiklą sieti su aktyvi ,,gyva“ veikla. Dėl kiekvieno lankytojo muzie- kitomis kultūros sritimis, įsileisti aplinką. Yra, kaip jininkas, kaip sakoma, turi „išsinerti iš kailio“. Tenka minėjau, pavojinga riba, kurios negalima peržengti ieškoti naujų darbo formų, tačiau išsilaikyti taip, kad saugant kultūrą. Teoriškai galima į Maironio namus, neįsileistumei kičo, pigaus šou elementų... sodą, rūsius įsileisti vestuves, bet praktiškai negalima, Memorialinių miesto ir kaimo muziejų darbas ir nes tada viskas susiniveliuoja ir žlunga. Pavyzdžiui, panašus, ir skiriasi. Mieste juos daugiau lanko moks- įdomi forma, kai į Salomėjos Nėries memorialinį leiviai, kuriems reikia ne tik ekskursijų, bet ir kasmet muziejų prieš vestuves ateina vaikinai į bernvakarį ir besikeičiančių edukacinių programų, įdomių literatū- žaidžia edukacinę programą... Arba į Maironio butą ros renginių, sukurtų tradicijų. Pagrindiniai lankytojai jaunieji eina kaip lankytojai: leidžiame jiems nusi- ateina per mokslo metus. Miestelyje, kaime muziejus pirkti lankytojų, ekskursijos ir fotografavimo bilietus, turėtų integruotis į bendrą aplinkos kontekstą, pakliū- jie aplanko, paklauso trumpos ekskursijos, pasidaro ti į turistinę infrastruktūrą, saugoti ne tik pastatą, bet atminimui nuotrauką, niekur nesėsdami, nieko nelies- ir gamtos objektus – sodus, parkus, tvenkinius. Vasa- dami. Pastaruoju metu mus atakuoja tėveliai, ieško- romis, jeigu gali, ir kitu metų laiku surengti bent kele- dami erdvių savo atžaloms atlikti muzikos rečitalius. tą minėjimų, švenčių, turėti tradicijas, kurias žinotų ir Įleidžiame. Tėvai perka bilietus, dauguma jų pirmą jomis sektų gyventojai. Liūdna, kad kaimai katastro- kartą lankosi muziejuje. Literatūra jie nesidomi, bet fiškai nyksta, muziejai lieka viduryje laukų. Štai prieš išeidami pasako – gražus Maironio butas, dėkui, pa- porą metų buvau Lazdynų Pelėdos memorialiniame mačiau... Tai tik darbo nuotrupos. muziejuje Paragiuose, Akmenės rajone. Nepapras- Taigi, memorialinių muziejų gyvenimas ir gyva- to grožio ir įspūdžio parkas, dvarelis, tačiau dideliu vimas priklauso nuo daugelio faktorių: nuo valdžios – spinduliu nėra kaimynų. Vasarą būna vienas kitas respublikinės ir vietinės, nuo finansavimo, nuo to, ko-

7 kie žmonės dirba pačiame muziejuje, ar jiems rūpi tas biasi naujos technologijos, atrandamos patrauklios memorialinis objektas ir buvęs jo šeimininkas. Kas ekspozicijų formos. Ne ką jie ten puikesni už kaunie- ir kaip įrengia ekspoziciją? Kokių turi idėjų, kiek ski- tiškus... Toliau maestro G. Kuprevičius, žinoma, labai ria laiko? Kartais tiesiog verkti norisi, matant tarpu- teisingai pabado akis dėl apleistų, neįdomių ar vėluo- langėse pernykštes muses, nukritinėjusias etiketes ir jančių muziejų interneto svetainių. Jeigu norėčiau su prieš dešimtmetį ar daugiau kopijuotus pageltusius juo diskutuoti, tai dėl tylaus ir patogaus gyvenimo, rankraščius. dėl neįleidžiamų idėjų vėjų, dėl kapinių ir numirėlių... Kitas gana sudėtingas dalykas – visuomenės po- Tokios ,,patogios“, G. Kuprevičiaus žodžiais, būse- žiūris. Lietuvoje nėra sistemingos muziejų lankymo nos esame palikti ne savo noru – į kampą mus gerokai kultūros, net moksleiviams ji nėra apibrėžta įstaty- pastūmėjo pati valstybė, bet muziejininkai visgi sau- mais, įtraukta į mokymo programas. Požiūris į mu- go, anot futuristų, tas kapines, kuriose yra didžiulių ziejus netgi būna pašaipus, atsainus, iš muziejų kar- Lietuvos valstybės turtų, negalima leisti jų išpustyti tais reikalaujama ypatingos išraiškos. Noriu pacituoti dažnai besikeičiančių idėjų vėjams – visų kartų mu- keletą nuomonių iš spaudos. Galima būtų nekreipti ziejininkai budi prie vertybių – gyvos jos ar mirusios. dėmesio, tačiau turime žinoti, ką apie mus rašo ir kaip Muziejuose neleistina jokia spekuliacija... vertina, nes taip formuojama nuomonė. Pripažinkime, Dar kartą grįžtu prie temos – kas yra memoria- jog mes patys apie muziejus rašome per mažai, o gal linis muziejus? ir spauda mūsų nenori. Štai 2006 m. per šeštadienio Tai muziejus, įstrigęs tarp kelių institucijų ir kultūros laidą žurnalistas Vaidas Jauniškis teigė, jog atliekantis gana daug funkcijų. Pirmiausia – mu- jis nė vieno savo svečio iš užsienio, o gal net ir iš ziejaus: ieškomi ir kaupiami eksponatai, rengiamos mūsų provincijos nenorėtų nuvesti į Lietuvos muzie- ekspozicijos, parodos. Rengdamas memorialines eks- jus, nes visur patirtų nenuplaunamą gėdą, nuobodulį, pozicijas, muziejininkas turi išmanyti ir to laikmečio rastų miegančias salių prižiūrėtojas. O jau užsienyje dvasią, sugebėti sukurti ekspoziciją ne tik iš auten- esą kokie muziejai! Ten net porelės ekspozicijose bu- tiškų, bet neretai ir iš tos epochos baldų, daiktų, nes čiuojasi... Bučiuotis juk galima ir pas mus... Kultūros tušti memorialiniai kambariai informacijos nesutei- ministras Jonas Jučas savaitraštyje ,,Nemunas“ (2006 kia, emocijų nekelia. Antra – archyvo funkcija. Sau- 10 19) apie muziejus sako: ...reiktų suaktyvinti muzie- gomas fonduose didesnis ar mažesnis asmens archy- jininkų veiklą, kelti jiems aukštesnius reikalavimus. vas: rankraščiai, dokumentai, fotografijos, laiškai. Šie Yra daug gerai dirbančių specialistų, bet nemažai eksponatai tyrinėjami, leidžiami archyviniai ar moks- ir senamadiškai atsilikusių... 2008 m. vasario mėn. liniai leidiniai, jie eksponuojami literatūrinėje ekspo- ,,Nemune“ (Nr. 6) Audronė Meškauskaitė straipsnyje zicijoje. Dar viena – bibliotekos funkcija: kaupiamos ,,Ne laukiantis, o kviečiantis muziejus“, kuriame prieš autoriaus knygos ir literatūra apie jį. O argi nesvarbi, Kauno miesto muziejaus atidarymą pristato naująją nesudėtinga, neatsakinga funkcija – nekilnojama- jo ekspoziciją, įžanginiame žodyje rašo: Dažniausiai sis ir gyvasis paveldas, t. y. autentiškų pastatų, so- muziejai stūkso savo slėpiningoje tyloje ir žvelgia į dybų, aplinkos priežiūra. Reikia išsaugoti pastatus, retai atklystančius lankytojus akylomis piktų prižiū- nepažeisti jų per rekonstrukcijas. Muziejininkas turi rėtojų akimis. Jos kiekvieną minutę pasirengusios būti ir augalijos žinovas, nes visa tai priklauso sau- stryktelėti ir nokautuoti jus nemirtinguoju, aštriu lyg gomam memorialui. Pavyzdžiui, prie S. Nėries, B. ir kirtis – ,,rankomis neliesti!“ Bet jūsų rankos ir taip V. Sruogų, J. Grušo, Maironio muziejų yra žemės suslėptos kišenėse, žvilgsnis perpildytas baugios pa- sklypai, dideli sodai su dar tų rašytojų sodintais me- garbos eksponatams, kurių negalima liesti, kurie toli džiais, kitais augalais. Reikia išmanyti, kaip tą aplin- nuo jūsų ir paties gyvenimo, kurie kalba vos girdimai ką tvarkyti, saugoti, puoselėti. Galop muziejus – kaip šnabždėdami, nes nutolę šviesmečiais. Nėra čia apie kultūros centras, ši funkcija visuomenei geriausiai ką plačiai diskutuoti, tik va tokio užsipuolimo nesu- žinoma – įvairūs literatūros vakarai, renginiai, kon- prantu. 2008 m. kovo 7 d. laikraštyje ,,Kauno diena“ kursai, sambūriai, susitikimai, naujų knygų sutiktu- Giedrius Kuprevičius straipsnyje ,,Muziejai: gyvi ir vės. Kitų funkcijų visuomenė nėra gerai perpratusi, mirę“ rašo: Ir tuomet atrandu vieną sritį, kuri kol kas dažnai įsivaizduoja, kad muziejus – lyg kokia savai- lyg ir nepaliesta tos vis nekultūringesnės aplinkos. me auganti ir žydinti pieva... Dabar labai eskaluojama Tai muziejai, gyvenantys tyliai ir patogiai. Idėjų vėjas tema – absoliutus muziejaus atvirumas. Taip nėra nė į juos veržiasi labai sunkiai ir nenoriai ten priima- viename pasaulio memorialiniame muziejuje. Reikia mas. 1909 metais italų futuristai muziejus pavadino dirbti viską aprėpiantį muziejinį darbą. Tačiau, mano kapinėmis, o eksponatus – numirėliais. Dabar, kai giliu įsitikinimu, neužtenka vien stengtis įtikti šian- vartotojiška visuomenė pati nežino, ko dar jai stinga, dieniniam lankytojui – reikia viską išsaugoti ir ateities Europos muziejuose vyksta lūžis: intensyviai skver- kartoms, nors ir negalime numatyti ateities poreikių,

8 pasiutusio technologijų proveržio. Štai skaitau profe- sorės Viktorijos Daujotytės išmintingą knygą ,,Sau- ganti sąmonė“ (2007). Joje autorė užsimena, jog Ju- ditos Vaičiūnaitės dienoraščius bus galima skelbti po 50 metų, Juozo Baltušio laiškus po 25-erių. Galvoju, gerai, jeigu jie kam nors bus įdomūs ir kas nors sieks patenkinti savo mokslinį bei literatūrinį smalsumą po tiekos metų... Bet turime tikėti tuo, ką darome. Tad ir memorialiniuose muziejuose turime labai plačią vei- klą, mėginkime ją dar labiau reklamuoti, supažindinti su ja visuomenę. Turime patys sureikšminti savo dar- bą, niekada neįleisti pajuokos ir bet kokio neigimo. Ar mes didžiuojamės esą muziejininkai, gana plataus profilio specialistai, ar mes mokame vieningai ir soli- džiai ginti save? Noriu dar šiek tiek pakalbėti apie kitų valstybių patirtį. 1994 m. keliavau po Danijos memorialinius lite- ratūros muziejus. Jų yra labai nedaug, bet visi aukšto lygio, gerai įrengti. Tarkime, rugsėjo mėn. mus nuve- žė į memorialinį vieno kompozitoriaus muziejų kaime, jis užrakintas, tačiau viskas viduje vyksta savai- me: kai lauke pakyla vėjas ir naktį atvėsta, įsijungia automatinė šildymo sistema... Labiausiai įsiminė garsios prozininkės Karenos Bliksen dvaras, kurio viduje iki smulkmenų ir detalių įrengta memorialinė ekspozicija, primerkta daugybė gyvų gėlių puokščių, nes rašytoja mėgo gėles. Gėlės auginamos čia pat, parke. Antrame aukšte literatūri- 4 pav. Džono Steinbeko muziejus Kalifornijoje nė ekspozicija. Hanso Kristiano Anderseno namelis mažutis, prie jo pastatytas priestatas ekspozicijai ir komandiruotėje Sankt Peterburge, aplankiau Fiodoro muziejaus veiklai. Europoje labai dažnai šalia me- Dostojevskio, Anos Achmatovos, Aleksandro Puški- morialinio pastato yra priestatų, kuriuose išplečia- no memorialinius muziejus. Jie dėl vietos stokos taip ma muziejinė veikla. Tokį muziejų teko pamatyti ir pat nedūsta, turi patalpų literatūrinei autoriaus ekspo- Kalifornijoje – tai Nobelio premijos laureato Džono zicijai ir veiklai, rusų muziejų autentika neabejotina, Steinbeko muziejus. Nors gimtajame rašytojo name, patirtis taip pat garsi ir skleistina. Muziejai tikrai ne- kuriame jis augo iki 17 metų, veikia senovinio stiliaus apleisti, ir kas yra pavydu – Sankt Peterburge yra di- restoranas, bet išsaugota pastato vidaus autentika – delė muziejų žinojimo, vertinimo ir pagarbos kultūra. miegamieji, svetainė, virtuvė. Ir pagrindinė padavė- Kiekvienas paklaustas – senelis ar vaikas, kur yra tas ja – ne gražuolė, o gal greit šimtmetį švęsianti dama, ar kitas memorialinis muziejus, parodo ir dar pavedė- kuriai talkina jaunutės savanorės. Čia vienas kamba- ja iki kampo. Lietuvoje šio pobūdžio situacija daug rėlis atkurtas su tos epochos ir autentiškais baldais. liūdnesnė. Deja, turime pasakyti, kad su muziejais yra Už kelių šimtų metrų pastatytas didžiulis modernus susiję ir mūsų nacionaliniai ypatumai. Mes, gyven- pastatas, kuriame įrengta be galo įdomi, turininga, dami čia, mažame krašte prie Baltijos jūros, esame didžiulė, erdvi, moderni, interaktyvi Dž. Steinbeko apsiskaitę ir žinome pasaulio Nobelio premijos laure- gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. Lankytojų gausu, atus, rusų bei kitų tautų klasikus. Nuvažiavę į vieną nes trauka neabejotina. Iš 3 praėjusių metų koman- ar kitą valstybę, nesispyriojame vedami į mums gerai diruočių į užsienį noriu bent trumpai pasidalinti tuo, žinomo, skaityto rašytojo memorialą. Tuo tarpu liū- ką pastebėjau. Turtingoje Šveicarijoje neaplankėme dna konstatuoti, kad mes garsenybių menininkų, gal- nė vieno memorialinio rašytojo muziejaus, gal vienas būt išskyrus Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, žinomų kitas yra, tik mus lydėję vietiniai lietuviai to nežinojo. Europai ar pasauliui, kaip ir neturime. Mūsų memo- Vokietijoje memorialinių muziejų yra, bet štai didžiu- rialiniai muziejai yra nacionalinio pobūdžio. Manau, liame Hamburgo mieste jų nėra nė vieno. Visi žinome, jeigu dabar rengtų Jurgos Ivanauskaitės memorialinį kad Rusija yra memorialinių muziejų šalis. Būdama muziejų ir būtų gera reklama – jis turėtų trauką.

9 Jei lygintume su kitomis valstybėmis, Lietuvoje didžiųjų muziejų. Jeigu nėra ,,eksponatinio“ pagrin- memorialinių muziejų tikriausiai yra per daug, todėl do, apie muziejaus kūrimą kalbos jau neturėtų būti. jie nėra pakankamai finansuojami, patrauklūs ir pri- Naujas memorialinis muziejus turėtų būti kuriamas žiūrimi. su ypatingai aiškia ateities vizija ir turint pakankamai Manau, kad ateityje pas mus memorialinių mu- lėšų jai įgyvendinti. ziejų bus steigiama labai nedaug, tik ypatingais atve- Manau, kad ateityje memorialinių muziejų ma- jais. Štai žmonių grupelė atakuoja Kaune, Donelai- žės, išsigrynins, gal labiau ir aiškiau susiformuos jų čio g. 13, kur dabar yra Vaikų literatūros muziejus, saugojimo ir valdymo politika. Juk ir į memorialinius įkurti memorialinį visuomenės veikėjo Mykolo Sle- muziejus ateis naujos technologijos, modernizavimo ževičiaus kambarį, bet daiktinių eksponatų nėra, ar- programa, eksponatų skaitmeninimas. Memorialinių chyvinių taip pat mažai. Ar reikia dar vieno vargano, muziejų mažės dar ir dėl to, kad visgi klestint kapi- neįdomaus kampelio? Žinoma, ten buvęs M. Sleže- talizmui ateis laikas, kai kultūros įstaigos bus įverti- vičiaus namas, bet prie jo yra memorialinė lenta, o namos piniginėmis įplaukomis. O šiuo metu belieka atminimo ekspoziciją galima įrengti kuriame nors iš saugoti tai, ką turime.

MEMORIAL MUSEUMS: SMALL OBJECTS WITH MOOT QUESTIONS

Aldona Ruseckaitė Maironis Lithuanian Literature Museum

We can discuss about memoriality in Lithuanian seums depend on various factors: the republican and museums from different angles. There are about 80 local powers, finance, people working for the muse- memorial museums in Lithuania, almost half of them um, their attitude towards that memorial object and perpetuate the legacy of writers, others are dedicat- its ex-owner. Another complicated question is about ed to painters, composers, scientists, public figures. the attitude of society. There is no systematic culture Their subordination differs, most of them (about 45) of attending museums. It isn’t formed by law even for belong to municipal museums, 15 – to national and pupils, neither included into school programs. republican museums; there are about 17 autonomous Memorial museum is sticked between the frames museums. of some institutions and does quite a lot of functions: Memorial museum is very complicated object it usually works as museum, archive, library, and because of its stability and poor possibilities to change cultural center. something. Once established exposition remains the Possibly, less memorial museums will survive in same year by year. That’s why the museum profes- future, but the policy of their protection and control- sionals at memorial museums are supposed to search ling will become more definite. New technologies, for the new forms of working. programmes of modernising and digitization of ex- The existence and subsistence of memorial mu- hibits will come to the memorial museums.

10 KARDINOLO VINCENTO SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS BUTAS-MUZIEJUS

Irena Nijolė Petraitienė Kauno miesto muziejus

Pagal Popiežiškosios Bažnyčios kultūros pavel- Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis do komisijos aplinkraštinį laišką Bažnytinių muziejų butas-muziejus pastoracinė veikla (2001 m. rugpjūčio 15 d.), Popie- žiškosios kultūros tarybos rekomendacijas (1999 m. Šv. Romos Bažnyčios Kardinolas Kauno arki- gegužės 23 d. sprendimas Dėl kultūros pastoracijos), vyskupas emeritas V. Sladkevičius (1920–2000) – Popiežiaus Jono Pauliaus II Laiške menininkams vienas didžiausių Lietuvos XX a. dvasinių autorite- (1999 m. balandžio 4 d.) išsakytas nuostatas, Šven- tų. Jo Eminencija visu savo gyvenimu ir ganytojiška tojo Sosto ir Lietuvos Respublikos Sutarties dėl ben- tarnyste giliai įprasmino pasirinktąjį credo Padaryk dradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje apibrėžtus mane gerumo ženklu. V. Sladkevičiaus asmenybė yra siekius, pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministe- ir ilgai bus aktuali kaip tarnystės Dievui, tiesai bei rijos ir Kauno arkivyskupijos kurijos pasirašytą ben- žmoniškumui orientyras. Dvasinės krizės kamuoja- dradarbiavimo sutartį (2001 m. gruodžio 5 d.) pirmą mam dabarties žmogui tauri ir išmintinga Kardinolo kartą Lietuvoje įkurtas Europos ir Vatikano standar- laikysena tiek tarybinės priespaudos, tiek tautos lais- tus atitinkantis diecezijos muziejus – Kauno arkivys- vės laikotarpiais gali būti moralinis kelrodis, vidinio kupijos muziejus. gyvenimo atsinaujinimo impulsas, kultūrinio įsipa- reigojimo krikščioniškoms tradicijoms pamatas. Muziejaus pastato istorija Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevi- čiaus dekretu buvo sudaryta komisija Kardinolo Vin- Bažnytinis muziejus, kaip teigiama Vatikano do- cento Sladkevičiaus memorialiniam butui-muziejui kumentuose, turi būti įsišaknijęs specifinėje teritorijoje įkurti. 2001 m. sausio 31 d. pasirašyta bendradar- ir tiesiogiai susijęs su Bažnyčios veikla, taip jis tam- biavimo sutartis su LR kultūros ministerija. Kuriant pa matomu istorinės praeities skelbėju, pristatančiu muziejų, metodinę pagalbą suteikė Lietuvos dailės religinės prigimties meno ir istorijos darbus. Kauno muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, arkivyskupijos muziejus įkurtas M. Valančiaus g. 6, Kultūros paveldo departamento specialistai. Kauno XVIII a. klasicistinio stiliaus pastate. Jame yra buvęs arkivyskupijos kurija pagal muziejinius reikalavimus Augustijonų vienuolynas, 1864 m. atkelta Žemaičių suremontavo Kardinolo butą ir parengė ekspozicijai, vyskupijos kurija, kurioje gyveno vyskupai Motiejus nupirko ekspozicinius baldus. Kultūros paveldo de- Valančius, Mečislovas Leonardas Paliulionis, Gaspa- partamentas restauravo pietinį pastato fasadą, kuria- ras Pelicijonas Cirtautas, Pranciškus Karevičius. Nuo me buvo įmontuota Kardinolo V. Sladkevičiaus atmi- 1926 m., įkūrus Lietuvos Bažnyčios provinciją, pasta- nimui įamžinti skirta skulptoriaus Arūno Sakalausko tas buvo naudojamas Kauno metropolijos reikmėms. sukurta memorialinė lenta su bareljefu. LR kultūros Antrojo pasaulinio karo metais į šį pastatą buvo atkel- ministerija finansiškai parėmė parodą Kardinolas tas Bažnytinio meno muziejus. Tarybiniais metais pas- Vincentas Sladkevičius, kurią sudaro memorialinė ir tatas nacionalizuotas, 1990 m. grąžintas Bažnyčiai. Čia įsikūrė Kauno arkivyskupijos kurija (pirmame aukšte), antrame aukšte atsikėlė gyventi Kauno arkivyskupas Kardinolas Vincentas Sladkevičius. 1993 m. perkėlus Kauno arkivyskupijos kuriją į 1935 m. statytus Metro- polijos rūmus (Rotušės a. 14A), pirmame aukšte pra- dėjo veikti Katalikų televizijos studija. 2000 m. mirus Kardinolui V. Sladkevičiui, 2001 m. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dekretu buvo įkurtas Kardi- nolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus. 2002 m. išsikėlus Katalikų televizijos studijai, visas pastatas atiteko Kauno arkivyskupijos muziejui. 1 pav. Pastatas Kaune, Valančiaus g. 6, kuriame įsi- 2005 m. įkūrus Kauno miesto muziejų, memorialinis kūręs Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis muziejus tapo jo dalimi. butas-muziejus

11 2 pav. Popiežiaus Jono Pauliaus II ir Kardinolo Vincento Sladkevičiaus susitikimas literatūrinė dalys. Memorialinėje dalyje autentiškai ta LR kultūros ministerijos valstybinė stipendija stra- atkurti trys Kardinolo V. Sladkevičiaus buto kamba- teginiam muziejaus planui sukurti. Planas pradėtas riai. Literatūrinę dalį sudaro Kardinolo V. Sladkevi- rengti remiantis sukaupta ir toliau plėtojama muzie- čiaus gyvenimo ir dvasinės veiklos kelią atspindintys jine patirtimi, atliekant organizacines, koordinacines, eksponatai (nuotraukos, dokumentai ir pan.). švietėjiškas, edukacines ir kitas svarbias Kauno arki- Įkurto Kardinolo Vincento Sladkevičiaus me- vyskupijos muziejaus vedėjos funkcijas, konsultuo- morialinio buto-muziejaus vedėja Kauno arkivys- jantis su Lietuvos dailės muziejaus vadovais, taip pat kupo metropolito S. Tamkevičiaus 2002 m. vasario nuolatiniu profesinių žinių atnaujinimu, bažnytinių ir 13 d. dekretu Nr. 28 paskirta filologė žurnalistė Irena muziejinių dokumentų studijavimu, analize ir prakti- Nijolė Petraitienė, knygos Kardinolas autorė. niu jų pritaikymu. Strateginis Kauno arkivyskupijos muziejaus planas buvo kuriamas įgyvendinant kilu- Muziejaus raida sias iniciatyvas, nuolat analizuojant jų pastoracinę ir kultūrinę reikšmę, ieškant paskatų ir vidinių rezervų 2001 m. gruodžio 5 d. Kauno arkivyskupo S. švietėjiškai ir kultūrinei programai plėtoti. Muziejaus Tamkevičiaus ir LR kultūros ministrės Romos Do- pasirinktos veiklos kryptys turi realų pagrindą, jos vydėnienės pasirašyta dvišalė sutartis, pagal kurią formuojasi tenkinant lankytojų dvasinius ir kultūri- Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius nius poreikius, taip pat atliekant bažnytinę prigimtį įsipareigojo įkurti viešąją įstaigą Kauno arkivyskupi- turinčios institucijos vaidmenį. jos muziejų, o kultūros ministrė R. Dovydėnienė – iš įvairių ministerijos programų skirti garantus svar- Lankymas: specifinės pastoracijos akcentas biausiems šio muziejaus projektams – ekspozicijoms kurti, parodoms rengti, nacionaliniams ir tarptauti- Vatikano dokumentai pažymi, jog kultūrinės niams susitikimams organizuoti, leidybai ir pan. Kau- Bažnyčios vertybės sudaro specifinį krikščioniškos no arkivyskupo metropolito dekretu įkurta ir Kauno bendruomenės palikimą. Tuo pačiu metu jos priklau- savivaldybėje įregistruota viešoji įstaiga Kauno arki- so ir visai žmonijai. Istorinės praeities išraiška tapu- vyskupijos muziejus numatė pratęsti ir plėtoti Kauno sios kultūros vertybės reprezentuoja esminę sąsają arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus 1999 m. su tradicija – matomąja evangelizacijos atmintimi. birželio 17 d. dekretu Nr. 210 įkurto Kauno arkivys- Todėl ir Kauno arkivyskupijos muziejus, kaip ir kiti kupijos bažnytinio meno muziejaus veiklą. Šventosios Romos Bažnyčios muziejai, tampa pasto- Muziejaus vedėjai I. N. Petraitienei buvo paskir- racijos instrumentu, bendruomeniniais krikščioniškos

12 3 pav. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis kambarys. Fot. A. Janušaitė dvasios slaugos namais. Šiuo požiūriu jis skiriasi nuo kitų muziejinių institucijų, įgauna savitų ir išskirtinių elementų. Specifinės pastoracijos akcentas Kauno arkivyskupijos muziejuje vyrauja nuo pirmosios jo veiklos dienos. Ypač tai ryšku Kardinolo Vincento Sladkevi- čiaus memorialiniame bute-muziejuje, kuriame lankytojai išgyvena dvasinio susitikimo, bendravimo, pažinimo, liudijimo džiaugsmą. Evangelinės neturto dvasios, kuklumo ir paprastumo kupina aplinka lankytojus nuteikia apmąstymams, skatina norą dalytis mintimis, atsiminimais, asmenine patirtimi. Šiame muziejuje vertybinės orientacijos akcentas yra ne tiek patys daiktai, turintys didelę istorinę ir memorialinę 4 pav. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis vertę, kiek iškili Kardinolo asmenybė, gilius pėdsa- kambarys. Fot. A. Janušaitė kus palikusi jo pastoracija, kitiems pavyzdžiu tapusi jo žmogiška laikysena ir pilietinės nuostatos. Paste- bėta, jog muziejuje į pirmą vietą iškyla ne tradiciškai suprantamos muziejinės vertybės, o tikėjimo liudijimo ir praėjusio laiko ženklai, dabarties laikmečio re- alijos bei ateities įžvalgos. Išskirtinis Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus bruožas – nuolatinis bendravimas su lankytojais (ar ateitų 2–3 lankytojai, ar 20–30 žmonių grupė), glaudus, betarpiškas kontak- tas, dažni atėjusiųjų atsivėrimo, užsimezgusio dialogo momentai. Tai formuoja ir ugdo krikščioniškos kultū- ros tradicija ir naujo humanizmo principais paremtus visuomeninius žmonių santykius, kas, esant dvasinės krizės simptomams, labai svarbu. 5 pav. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memoriali- Šalia Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memo- niame bute-muziejuje. Fot. A. Janušaitė

13 rialinio buto-muziejaus antrame pastato aukšte veikia toracinį, moralinį, psichologinį pagrindą. 2002 m. dvi istorinio pobūdžio Bažnyčios parodos – Kauno pradžioje LR kultūros ministerijai ir Tautos fondui arkivyskupijai – 75 ir LKB Kronikai – 30. Išsamiai buvo pateikti projektai šiai muziejaus veiklai finan- istorines temas atskleidžiančios ekspozicijos muzie- siškai paremti. Nors atsakymai dėl projekto finansavi- jui suteikė ryškų švietėjišką charakterį. Pastebėta, jog mo buvo neigiami, kultūriniai, dvasiniai, edukaciniai lankytojų dėmesys šioms istorinėms ekspozicijoms renginiai įgavo pagreitį, nes visuomenės susidomėji- nemažas, tačiau ne toks gyvas, kokio sulaukia Kar- mas ir tokių renginių poreikis labai išaugo. Rengiant dinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis butas- kultūrinę programą, orientuojamasi į įvairiapusį būrį, muziejus. kurį sudaro pasauliečiai ir dvasininkai, jaunimas ir Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo ko- vyresnio amžiaus žmonės, akademinės ir bažnytinės misijos aplinkraštiniame laiške Bažnytinių muziejų bendruomenės atstovai. pastoracinė veikla išdėstytos lankytojų ugdymo ypa- Kultūriniai susitikimai Kauno arkivyskupijos tybės ir išskirtos dvi lankytojų kategorijos: lankytojai, muziejui suteikia aktyvios ir dinamiškos institucijos priklausantys Bažnyčios bendruomenei, ir jai indife- pobūdį. Atlikus Kardinolo svetainėje vykusių rengi- rentiški, atėję iš kitos aplinkos. Todėl, įgyvendinant nių dalyvių nuomonių tyrimą, paaiškėjo: bažnytinės prigimties muziejaus uždavinį – atsiverti 1. Memorialinėje aplinkoje vykstantys renginiai kuo didesniam lankytojų būriui, iškilo poreikis su- pasižymi ypatinga dvasine atmosfera ir tuo jie skiriasi daryti lankytojų organizavimo programą, atsižvelgus nuo kitose panašiose institucijose organizuojamų kul- į amžiaus grupes ir interesus. Šiuo metu muziejaus tūrinių susitikimų. lankymas yra nemokamas, ir tokiu būdu, kaip teigia 2. Renginiai Kardinolo svetainėje tampa efekty- Vatikano dokumentai, atskleidžiamas Bažnyčios lab- vūs tada, kai pasirinkta aktuali tema gvildenama kū- daringumas ir bendruomenės kilnumas. rybiškai, kai ją aptarinėja visi renginio dalyviai. Nors Kauno arkivyskupijos muziejuje kol kas 3. Žmonės, atėję į Kardinolo svetainę, pasijunta nėra atskiro ryšių su visuomene skyriaus, kuris pro- viena nedaloma bendruomene, nes sukuriama betar- paguotų institucijos misiją, bet dėl įtaigios veiklos piška šeimyninė atmosfera, jie tampa pilnateisiais, muziejus tampa dideliu dvasinės traukos centru. Į te- savo asmeninį indėlį įnešančiais vakaro dalyviais. bekuriamą ir kultūrinės bei pastoracinės veiklos for- 4. Tokie krikščioniškąja kultūros tradicija, solida- mų bei metodų ieškantį muziejų atvyksta lankytojų rumu ir tarnyste grįsti į renginius atėjusių žmonių ryšiai ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos. Taigi, lanky- šiai muziejaus programai suteikia unikalumo ir savitu- tojų srautas rodo, jog Kardinolo Vincento Sladkevi- mo, padeda pastoracijai ir ugdo naują visuomenę. čiaus memorialinis butas-muziejus yra vieta, kurioje Kultūrinių susitikimų programą įgyvendinantis skleidžiama didelė išmintis ir krikščioniškos kultūros Kauno arkivyskupijos muziejus pirmiausia skirtas patirtis. Darosi svarbu didinti muziejaus talkininkų ir krikščioniškąja kultūros tradicija ir ją reprezentuojan- savanorių, ypač jaunų žmonių, gretas, juos ugdyti pa- čiais autoritetais besidominčiai visuomenei, ypač be- gal krikščioniškos moralės principus. simokančiam jaunimui (moksleiviams, studentams). Prasminga tai, jog tęsiamos Kardinolo V. Sladkevi- Kultūros pastoracija: sielovados, susitikimų, čiaus, kaip Mokytojo, puoselėtos dvasinio jaunimo edukacinė programa ugdymo tradicijos. Buvęs Kardinolo mokinys ir įpė- dinis arkivyskupas S. Tamkevičius memorialiniame Popiežiškosios kultūros tarybos dokumente Dėl bute dažnai susitinka su Kauno vidurinių mokyklų kultūros pastoracijos pažymėta, jog kultūra yra tas ir gimnazijų pedagogais, kitų švietėjiškų institucijų ypatingas būdas, kuriuo žmonės ir tautos plėtoja ry- atstovais. Tokie susitikimai turi didelės pastoracinės šius su gamta ir savo broliais, vienas su kitu ir Dievu, reikšmės, nes išgryninamos visuomenės atsinauji- siekdami egzistencijos pilnatvės (žr. Gaudium et spes, nimo tendencijos, aptariami Bažnyčios ir valstybės, 53). Todėl katalikų kultūros centrus rekomenduojama dvasininkų ir pasauliečių bendradarbiavimo užda- įdiegti visur, nes jie padeda palaikyti evangelizacijos viniai. Kardinolo svetainėje vykstančių Bažnyčios ir kultūros pastoracijos ryšį. hierarchų ir visuomenės atstovų susitikimai padėjo Tokiu išskirtiniu dvasinės kultūros centru tam- pagrindą Kauno arkivyskupijos muziejaus sielovados pa Kauno arkivyskupijos muziejaus Kardinolo V. programai. Sladkevičiaus svetainė, kurioje jis priimdavo įvairių Siekiant įgyvendinti muziejuje besiformuojan- luomų ir pašaukimų žmones – politikus, menininkus, čias sielovados ir edukacines programas: visuomenės veikėjus, eilinius tikinčiuosius. Todėl ku- 1. Ieškoma būdų kooperuotis su kitomis insti- riama kultūrinių renginių – pokalbių, popiečių, mi- tucijomis (Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų te- nėjimų, teminių vakarų – programa turi stiprų pas- ologijos fakultetu, Lietuvos universitetų moterų aso-

14 ciacija, religinėmis bendruomenėmis ir aukštosiomis V. Sladkevičių Padaryk mane gerumo ženklu (pirmoji bei aukštesniosiomis meno mokyklomis), aptarinėja- jos studija Kardinolas, išleista 2000 m., įvertinta res- mas kūrybinio bendradarbiavimo sutarčių rengimas. publikine Vytauto Gedgaudo literatūrine premija). Ja 2. Iškyla poreikis turėti tam skirtą patalpą. Šiuo siekta visuomenei pristatyti dvasinę Kardinolo patir- metu remontuojamas pirmas muziejaus aukštas, ku- tį, kuri reprezentuoja svarbiausių vertybių puoselėji- riame tikimasi pagal projektą tokią salę įrengti. Jai mą, nenuilstamas pastangas atnaujinti krikščioniškąjį atsiradus, prie muziejaus būtų galima įkurti nuolat Lietuvos gyvenimą. Knygoje publikuoti atsiminimai veikiantį lektoriumą. Apie šiuos muziejaus tikslus apie Kardinolą V. Sladkevičių, jo homilijos, 35 nuo- pranešta visiems JAV ir Australijoje esantiems lietu- traukos. vių fondams, tikimasi sulaukti jų paramos. Knygą redagavo, maketavo ir parengė spaudai Atsižvelgus į sukauptą patirtį ir kultūrinės pro- Lietuvos Katalikų Bažnyčios informacijos centro gramos siekius, Kardinolo svetainė gali tapti jaunųjų Bažnyčios žinių redakcija. Knygos leidimą parėmė menininkų, aukštųjų ir aukštesniųjų meno mokyklų Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, studentų ugdymo ir talentų atskleidimo vieta. Norint Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Kaišiadorių vyskupas įgyvendinti šiuos ir panašius tikslus, būtina įsigyti tam J. Matulaitis, Prezidento Algirdo Brazausko fondas, tikrų priemonių: garso ir vaizdo aparatūros, pianiną. Lietuvos pramonininkų konfederacija, dr. Juozo Ka- Susitikimai, propaguojantys krikščionišką kul- zicko fondas. tūrą ir humanizmą, pirmiausiai skirti intelektualine Leidybos teises turinčiam Kauno arkivyskupi- problematika besidominčiai visuomenei. Pavyko su- jos muziejui kyla poreikis išleisti Vadovą po muzie- burti krikščioniškos pakraipos dailininkų ir kitų meno jų, lankstinukų apie parodas ir ekspozicijas. Plėtojant sričių atstovų būrelį, pratęsiantį prieškario metais eg- leidybinę veiklą, tikslinga būtų publikuoti dvasininkų zistavusio Katalikų inteligentų sąjūdžio tradicijas. Jas poetų kūrybą, atskirais leidiniais populiarinti ryškiau- atgaivinant ir puoselėjant, paaiškėjo, jog tai didelių sių Lietuvos kunigų palikimą. pastangų reikalaujantis projektas, nes reikalingas ko- ordinavimas, nuolatinis ryšys su inteligentijos atsto- Prognozės, planai vais, reikia ieškoti lektorių. Pirmųjų įkurto Katalikų inteligentų klubo susitikimų analizė parodė, kad gajus Kauno arkivyskupijos muziejus, ypač memoria- vartotojiškas požiūris, noras gauti nieko neduodant linė jo dalis, kelia visuomenės susidomėjimą. Visuo- yra nemaža visuomeninė problema. Todėl muziejaus menės dvasinio atsinaujinimo procese jo kultūrinės pasirinkta bendruomeninių santykių plėtojimo forma pastoracinės veiklos reikšmė yra ir bus didelė. Todėl renginiuose yra labai aktuali, turi ryškų pastoracinį muziejaus planuose numatoma: charakterį. 1. Burti Bažnyčios bendruomenei priklausančių Kardinolo svetainėje – kultūros ir evangeliza- tikinčių ir netikinčių lankytojų grupes. Šį darbą nu- cijos centre – toliau ugdomas pilietinis atviros vi- matoma atlikti bendradarbiaujant su Kauno miesto ir suomenės brandumas, plečiama kultūrinė Lietuvos rajono švietimo skyriais, toliau muziejuje vedant pa- infrastruktūra, atsiranda naujų galimybių plėtoti mokas Kardinolas V. Sladkevičius ir pamokas kitomis krikščioniškus ir humanistinius svarstymus vietiniu, krikščioniškos atminties ir meno temomis. valstybiniu ir tarptautiniu lygiu. 2. Vadovaujantis Vatikano dokumentais, toliau bendradarbiauti su kitomis katalikiškomis ir valsty- Leidybinė programa binėmis institucijomis, su jomis kooperuotis atliekant kompleksinius švietėjiškus ir kultūros pastoracijos Vienas iš svarbiausių uždavinių kuriant Kardi- uždavinius. Jau užmegzti glaudūs ryšiai su vienuo- nolo Vincento Sladkevičiaus memorialinį butą-mu- lijomis, Katechetikos centru, Lietuvos universitetų ziejų (Kauno arkivyskupijos muziejus turi leidybines moterų asociacija, Vytauto Didžiojo universiteto Ka- teises), buvo skleisti ir įamžinti dvasinį Jo Eminen- talikų teologijos fakultetu, Šeimos centru, Kauno dra- cijos V. Sladkevičiaus palikimą. Šiuo metu kompiu- mos teatro aktoriais. teriu renkami jo rankraščiai, palaikomi ryšiai su jį 3. Siekti, kad Kardinolo svetainė atliktų ne tik pažinojusiais dvasininkais ir pasauliečiais. Dauge- švietėjišką funkciją, bet ir taptų perspektyvia ir rei- lis Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio kalinga jaunųjų menininkų, teologų, humanitarų buto-muziejaus lankytojų pageidauja susipažinti su ugdymo vieta. Užmegztas dialogas tarp dvasininkų ypatingą dvasinę išmintį atskleidžiančiais Jo Emi- ir pasauliečių duoda pradžią grupiniam kultūriniam nencijos tekstais, bet jie dar nepublikuoti. Šią didžiu- darbui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui. lę spragą muziejus stengiasi kompensuoti. 2003 m. išėjo antroji I. N. Petraitienės knyga apie Kardinolą

15 CARDINAL VINCENTAS SLADKEVIČIUS’ MEMORIAL FLAT MUSEUM

Irena Nijolė Petraitienė Kaunas City Museum

The Cardinal of the Holy Roman Church, Kau- restored the southern façade of the building, where a nas Archbishop emeritus Vincentas Sladkevičius memorial board with Cardinal V. Sladkevičius’ bas- (1920–2000), was one of the greatest spiritual au- relief created by sculptor Arūnas Sakalauskas was thorities in Lithuania of the 20th c. Cardinal’s life mounted in. Ministry of Culture of the Republic of and pastoral service gave a deep meaning to the cho- Lithuania allotted means for exposition arrangement. sen by him credo: “Make me a sign of goodness”. Exposition-exhibition comprises of memorial V. Sladkevičius’ personality is and will remain very and literary parts. There are three authentically recon- important as a landmark of serving God, truth, and structed Cardinal Vincentas Sladkevičius’ rooms. The humanity. literary part of the exposition shows the exhibits (pho- In 2001, by a decree of Sigitas Tamkevičius, the tographs, documents, etc.), that reveal Cardinal’s life Kaunas Archbishop, in the building where Cardinal and his spiritual activities. A head of the museum was lived during the period of 1990–2000 (M. Valančius appointed philologist and journalist I. N. Petraitienė, St.6 in Kaunas), a Memorial Flat Museum of Cardi- the author of the book “Cardinal“. nal Vincentas Sladkevičius was established. In 2005, Museum’s exposition and cultural, spiritual when the Kaunas City Museum was organized, the events taking place in Cardinal’s drawing room laid memorial museum became a part of it. foundation to carrying on fostered by the Cardinal The Archbishop’s Curia, satisfying museum Christian culture, flocked helpers together, and de- standards, renovated Cardinal’s apartments, made fined the most significant landmarks of spiritual and them ready for exposition, and acquired special fur- cultural museum’s programme. niture for display. Department of Cultural Heritage

16 LAIŠKAI ANZELMUI MATUČIUI LIUDIJA DRAUGYSTĘ

Vilmantė Petrusevičienė Alytaus kraštotyros muziejus

1961 m. Anzelmas Matutis (1923–1985) pasista- ko ir saugojo ne tik savo rankraščius, mašinraščius, tydino dviaukštį namą Alytuje, ramioje Taikos gatve- juodraščius, bet neišmetė nė vieno laiško ar sveikini- lėje, prie pat parko. Rašytojas čia gyveno iki 1985 m. mo, pasiekusio jo raudonąjį mūriuką Alytuje. Kadan- rugsėjo, kol buvo išlydėtas Anapilin. Raudonų plytų gi A. Matutis buvo itin komunikabilus žmogus, tai jo pastatas išliko beveik nepakitęs, tik pastaruoju metu stalčiuose prisikaupė nemažai epistolinės medžiagos. vis dažniau prašosi remonto. Namų šeimininką pri- O juk kiekvienas laiškas ar atvirukas – tai žinutė iš mena jo rankomis betonuoti laiptai prie abejų laukujų praeities. Tik perskaičius visus dviejų žmonių rašytus durų, iš plytelių ir akmenų sudėliotas kiemo takelis, laiškus, paaiškėja jų santykiai. Norint sužinoti visą is- pavasariais dar vis žiedais apsipilantys poeto sodinti toriją, dažnai reikia ieškoti papildomos informacijos senieji alyvų medžiai, kiemą nuo gatvės skirianti gel- ar net perskaityti ne vieną knygą. tonžiedžių vikmedžių gyvatvorė. A. Matučio memorialiniame muziejuje saugoma 1988 m. Alytaus miesto vykdomasis komitetas beveik 700 laiškų bei sveikinimų. Poetas susirašinėjo name įsteigė Anzelmo Matučio vaikų literatūros mu- su daugybe žmonių labai skirtingais tikslais. Nema- ziejų, vėliau pavadintą memorialiniu. Muziejus įsigi- ža dalis laiškų – dalykiniai. Susirašinėta su redakci- jo visą A. Matučio archyvą bei memorialinį paliki- jomis, leidyklomis, vertėjais, Lietuvos rašytojų są- mą. Nuo to laiko muziejaus rinkiniai nuolat pildomi. junga. Kita dalis laiškų – nuo skaitytojų. Dėkodami 2008 m. sausio 1 d. muziejuje buvo saugoma 4 990 poetui už kūrybą, kviesdami į susitikimus, vaikai ir eksponatų. Rinkinį sudaro 5 eksponatų grupės: 1) pedagogai rašė iš įvairių Lietuvos mokyklų, interna- knygos ir kiti leidiniai; 2) fotografijos, fotonegatyvai tų, vaikų namų ir lopšelių-darželių. Pats A. Matutis ir skaidrės; 3) daiktai; 4) rankraščiai, mašinraščiai, daugiausia laiškų yra parašęs savo sūnui Valentinui, dokumentai ir kiti raštai; 5) atminimo fondas. kuris ilgą laiką mokėsi Rumunijoje ir palaikė glaudų Šįkart atidžiau pažvelgsime į rankraščių grupės ryšį su tėvais. Rašytojo sūnus išsaugojo 72 tėvo laiš- dalį – epistolinę medžiagą. A. Matutis kruopščiai rin- kus ir perdavė muziejui.

1 pav. Iš kairės: Anzelmas Matutis, Mykolas Sluckis, Eugenijus Matuzevičius. Vilnius, 1983. AMM GEK 2285

17 Šiandieną mus labiau domina tie laiškai, kuriuos Ugnenės konfliktas su saulele. Iš esmės ugnis negali A. Matutis gavo nuo savo kolegų rašytojų bei kitų būti saulei kontrastas. Tik gerai pagalvok! (...) Žo- kūrėjų. Šiuose laiškuose susipina kūrybinių reikalų džiu, Pats dar galėtum pataisyti, paredaguoti, meis- aptarimas ir asmeniniai, dažnai bičiuliški, santykiai. triškiau, logiškiau sumegzti siužetą. (...) Nuoširdžiai – A. Matutis, gyvendamas Alytuje, negalėjo į valias Eug. Matuzevičius bendrauti su kitais rašytojais, todėl ryšį su jais palai- P.S. Beje, viena atsimink: Tu jau esi vaikų po- kė susirašinėdamas. Sprendžiant iš gautų laiškų skai- ezijos veteranas, patyręs meistras. Todėl reikia tos čiaus, jis artimiausiai bendravo su poetu Eugenijumi meistrystės ir siekti.1 Matuzevičiumi (82 laiškai), buvusia savo mokine kal- Yra buvę atvejų, kai A. Matutis aštriai sureaguo- bininke Aldona Paulauskiene (32) ir kompozitoriumi, davo į nepalankias recenzijas. Tada E. Matuzevičius dainų bendraautoriumi Jurgiu Gaižausku (32). A. Ma- ramindavo įsikarščiavusį draugą: tutis gavo laiškų iš pedagogo Jono Stoskeliūno (30), Tu, mielas Anzelmai, ant leidyklos labai nepyk. rašytojų: Emilijos Liegutės (13), Vytauto Petkevičiaus Atsimink, kad dabar Pats esi jau klasikas! Ir „greita- (12), Martyno Vainilaičio (9), Violetos Palčinskaitės darbiu“ jokiu būdu nebegali būti, jei nori iš tikrųjų (8). Po keletą arba po vieną sveikinimą yra gavęs nuo brandžiai, gerai, savitai rašyti, kurti. „Greitadarbiu“ rašytojų: Vytauto Bubnio, Kosto Kubilinsko, Juozo galėjai būti prieš 15–20 metų. O dabar, Brolau, ne! Nekrošiaus, Eduardo Mieželaičio, Albino Bernoto, Ypač, kai esi sumanęs kurti Drevinuko „epopėją“. Antano Jonyno, Jono Lapašinsko, Algimanto Balta- (...) kio; literatūros kritikų: Vinco Aurylos, Kazio Ambra- Nepyk už šiuos mano samprotavimus. Kalbu aš so, Valentino Sventicko; dailininkų: Antano Žmuidzi- nuoširdžiai ir labai bičiuliškai. Juk sykiais iš šalies navičiaus, Edmundo Žiauberio, Kastyčio Juodikaičio, geriau matyti... (Vilnius, 1974.XI.14.)2 Vangos Gedmantaitės; kompozitorių: Vlado Bagdono, E. Matuzevičius sveikindavo bičiulį įvairiomis Vytauto Paltanavičiaus. Apie susirašinėjimą su kole- progomis. Nuoširdžiai džiaugėsi jo laimėjimais, ypač gomis iš Maskvos (Rusija) byloja 20 Irinos Tokmako- kai A. Matutis 1974 m. gavo Respublikinę premiją, vos ir 19 Vladimiro Aleksandrovo laiškų. būtinai pagirdavo kiekvieną naujai išleistą knygą, pa- dėkodavo gavęs ją dovanų. Bičiulio 50-mečio proga Eugenijaus Matuzevičiaus laiškai rašė: Mielas Anzelmai, Laiškai ir kitos paštu siųstos žinutės atskleidžia Ir Tavo, ir mano karta patyrė visą istorijos skers- nuoširdžią dviejų poetų A. Matučio ir E. Matuzevi- vėjų ir sukrėtimų „skonį“ savo kailiu, savo patyrimo čiaus (1917–1994) draugystę. Jų susirašinėjimas truko naivumu, savo širdimi ir protu... Mes turėjom pereiti nuo 1969 iki 1985 m. E. Matuzevičius parašė A. Ma- vieną sunkiausių laikmečio kalnagūbrių, pereiti ir ne- tučiui 82 laiškus, laiškelius ar atvirukus aiškia griežta paklysti, o rasti teisingą kelią savo kūrybinei, asmeni- rašysena, juos įdėjo ne tik į voką, bet ir į sulenktą nei, visuomeninei veiklai. baltą popieriaus lapą. Tik keletas laiškų atspausdin- Todėl, mielas Bičiuli, noriu labai labai nuošir- ti rašomąja mašinėle. E. Matuzevičius rašė iš įvairių džiai Tave pasveikinti tavo gražaus 50-mečio proga, vietų: daugiausia iš savo namų Vilniuje, taip pat iš Tave, atlaikiusį istorijos ir laiko sunkų patikrinimą, Druskininkų sanatorijos „Dainava“, Dubultų kūrybos noriu apkabinti, pabučiuoti Tave – ir Tau palinkėti namų Jūrmaloje (Latvija), Palangos ir net Maskvos. ilgiausių metų, darbo ir kūrybos džiaugsmo, stiprios E. Matuzevičiui ne kartą teko rašyti pastabas sveikatos, naujų kūrinių ir knygų, surasti dar daug bičiulio kūrybai. Jis yra parašęs vidines recenzijas daug temų, spalvų, garsų, poetinių herojų...3 „Vagos“ bei „Šviesos“ leidykloms apie A. Matučio E. Matuzevičius laiškuose dažnai išreikšdavo rankraščius „Drevinukas ir Ugnenė“, „Milžinų šaukš- dėkingumą, negailėdavo gerų žodžių. Yra atsiuntęs tas“, „Eglės sūnus“, „Brolio molio pyragai“ ir kitus. bičiuliui keletą savo naujai išleistų eilėraščių rinkinių Apie savo vertinimus E. Matuzevičius būtinai bičiulį kaip dovanas, kaip draugystės ženklą. Dažname laiš- informuodavo laiškais. Mandagiai išdėstydavo savo ke į A. Matutį kreipdavosi žodžiais: „Mielas Anzel- kritines pastabas, jas argumentuodavo. Kūrinius ver- mai, mielas Bičiuli ir Broli!“ Štai ištrauka iš laiško: tindavo griežtai, bet tuo pat metu rasdavo už ką pa- Mielas Anzelmai, mielas Bičiuli ir Broli, girti, paskatindavo ir padrąsindavo. Štai laiške apie Dar sykį noriu širdingiausiai padėkoti už puikią „Drevinuką ir Ugnenę“ (1974 m.) rašo: vaikų knygos šventę Alytuje, už Tavo eilėraščių rink- Man atrodo, dar reikėtų Tau pergalvoti pačią tinę, už jos „premjerinį“ aplaistymą, už malonų pa- siužeto konstrukciją, – labiau viską suglaudinti, aiš- sibuvimą Tavo namuose, šeimos rate, už svetingumą kiau atskleisti veikėjų santykius (kas ką veikia, ko ir vaišingumą, už gerai atšaldytą šampaną, už Tavo siekia). Kažkoks miglotas ir gana alogiškas raganės temperamentingą vadovavimą svečių stalui...

18 Atskirą nuoširdų žmogišką padėkos žodį noriu tarti visiems Tavo namiškiams, kurie taip troško, kad vaišės būtų smagios, sočios, teikiančios įkvėpimo. Aš esu labai patenkintas, kad pabuvojau Tavo namuose, susipažinau su Tavo šeima. O juk mes, t. y. mudu, seni seni pažįstami ir bičiuliai. Beje, man Genutė sakė, kad Tu skambinai ir klausei, ar pasiėmiau man užrašytąją knygą. Pasiėmiau, mielas brolau! Bet jeigu užrašei antrą, atsiųsk – ją mielai dovanosiu savo anūkams, kurie mėgsta skaityti knygas. (...) (Vilnius, 1980.X.21)4 Yra dar viena gija, jungianti daugelį poeto laiš- kų – tai stumbražolė. E. Matuzevičius 29 laiškuose užsimena apie šias vaistines žoleles. Prašo jų atsiųsti, primena, kad nepamirštų atvežti arba dėkoja už jau at- siųstas. E. Matuzevičius, būdamas vaistininko sūnus, mokėjo gaminti puikius antpiliukus su stumbražole. O A. Matutis, būdamas girios žmogus, gerai žinojo slaptas vieteles, kur auga šios stebuklingos žolelės, ir mielai jomis aprūpindavo savo bičiulį. Mielas Anzelmai, Prisiminęs Tavo palankią nuomonę apie žoleles („antpilines“), kurios mano antpilų „laboratorijoje“ ir virtuvėje vaidina labai svarbų vaidmenį, – drįstu prašyti „didoko“ pluošto stumbražolių... Neužpyk už tokį gana įžūlų įkyrumą. 2 pav. Eugenijaus Matuzevičiaus laiškas. Vilnius, (O tos žolės, kurias man dovanojai pernai, buvo 1975 m. birželio 5 d. AMM PF 56 labai puikios, laiku nuskintos, nuostabiai kvapios, neperdžiovintos... Taigi, dabar jau mano apetitas to- Vladimiro Aleksandrovo laiškai kioms žolelėms nepranyksta.) Jei nebus sunku, atsiųsk arba, važiuodamas Vil- Susirašinėjimas atskleidžia A. Matučio draugys- niun kokiais nors reikalais, atvežk, mane aplankyk tę su dar vienu rašytoju – V. Aleksandrovu iš Mas- (būtinai!) ar pagaliau (jei labai skubėtum) užsuk pas kvos. mano Žmonelę į Litfondą, jai atiduok „paketėlį“... V. Aleksandrovas (1934–1992) buvo didžiulę O apskritai kada nors užsuk pas mus. Neskubėdami patirtį sukaupęs žurnalistas ir rašytojas. Jo trumpą 58 paplepėtumėm, savo bičiulius prisimintumėm... (...) metų gyvenimą įprasmino kruopštaus darbo rezulta- (Vilnius, 1975.VI.5 d.)5 tai – knygos: ,,Ginčas veda į teisybę“, ,,Per vaikystės Šiandien bičiulių laiškai saugomi abiejų poetų prizmę“, ,,Sergejus Michalkovas“, ,,Mokytoja – tavo namuose: Anzelmo Matučio bei Eugenijaus ir Le- sąjungininkė“ ir kitos. Turėdamas puikaus žurnalisto onardo Matuzevičių memorialiniuose muziejuose. talentą, V. Aleksandrovas parašė daugybę straipsnių Tiems, kas domisi, jie atskleidžia nuostabios bičiu- apie literatūrą ir teatrą. Tai buvo aukštos kultūros, in- lystės puslapius. Šių muziejų vedėjoms susitikus, kilo teligentiškas ir jautrus žmogus. mintis tą bičiulystę tarsi pratęsti – poetų garbei su- Jau po autoriaus mirties 2004 m. žmona Lidija rengti jų atminimo popietę. Aleksandrova išleido naujausią jo knygą „Akuka“. 2007 m. rugpjūčio 20 d. Alytuje, Anzelmo Ma- Knygoje spausdinamos dvi apysakos nustebino V. tučio memorialinio muziejaus kiemelyje, poezijos Aleksandrovą pažinojusius žmones. Pasak L. Alek- gerbėjai susirinko į „Stumbražolių vakarą“, skirtą sandrovos, jis buvo tikras Maskvos didmiesčio gy- A. Matučio ir E. Matuzevičiaus bičiulystei, laiškams ventojas, sostinėje besijaučiąs kaip žuvis vandenyje. ir kūrybai. Į Alytų atvyko Pasvalio muziejininkai, Įprasta jo aplinka buvo teatrai, bibliotekos, parodos, mokytojai, literatai. Abiejų poetų kūrybą skaitė vaka- konferencijos... Mėgstamos aikštės, fontanai... Nuo- ro viešnia aktorė Olita Dautartaitė. Vakarą dar labiau latinis bendravimas su įdomiais žmonėmis... O čia sušildė violončelės melodijos, dalijimasis prisimi- staiga – be galo jautrūs, subtilūs prozos kūriniai apie nimais, vaišinimasis pasvalietiškomis bandelėmis, gyvenimą lietuviškame kaime. V. Aleksandrovas obuoliais iš abiejų poetų sodų... aprašo vienkiemio trobelę, jos aplinką, mišką taip,

19 3 pav. Iš kairės: Jonas Linkevičius, Anzelmas Matutis, Vladimiras Aleksandrovas. Alytus, 1980. AMM GEK 3080 tarsi čia būtų prabėgęs visas jo gyvenimas. Paviliotas gerai suvokdamas laiko vertę. gamtos paslapčių, rašytojas palikdavo Rusijos sostinę A. Matutį ir V. Aleksandrovą suvedė bendras keletui mėnesių per metus ir apsigyvendavo Šiliškių profesinis interesas – literatūra vaikams. Galima spė- kaime, 90 km nutolusiame nuo Vilniaus. Ten parašė ti, kad jie susipažino 1977 m. Tuomet V. Aleksandro- apysakas apie meilę žemei, miškui, žmogui. Parašė vas dirbo žurnalo „Detskaja literatura“ (,,Vaikų lite- ratūra“ – rus.) Nacionalinių literatūrų skyriuje. Juos abu siejo ne tik literatūrinis bendradarbiavimas, bet ir asmeninė draugystė. A. Matutis paskatino Aleksan- drovų šeimą gilintis į gamtos pasaulį. L. Aleksandro- va yra pasakojusi, kaip A. Matutis išmokė juos ežero paviršiuje įžvelgti „girios televizorių“, samanų kilime surasti pasislėpusį rudagalvį baravyką, išgirsti miško šneką. Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje saugoma 19 laiškų ir sveikinimų iš V. Aleksandrovo, parašytų 1977–1985 m. Laiškus A. Matučiui dažniau- siai rašydavo visa Aleksandrovų šeima: Vladimiras, Lidija ir dukra Aliona. Tekstą parašydavo vienas iš šeimos narių, o likę du būtinai pasirašydavo. Gera- noriškos, subtilaus humoro žinutės iš Maskvos A. Matučio namus pasiekdavo keletą kartų per metus. Laiškuose dažniausiai aptariami literatūriniai arba atostogų reikalai. Viename iš jų V. Aleksandrovas prašo A. Matutį skubiai atsiųsti savo biografiją ir kny- gų sąrašą žurnalui „Detskaja literatura“. Kitame rašo, kad jo auliniai batai jau seniai išdžiūvę ir jis mielai vasarą dar kartą pabraidžiotų po Ūlą ir aplankytų Matučio drevę. Dėkoja A. Matučiui už džiovintus grybus, stumbražoles. Aliona siunčia savo kūrybos eilėraščius, kad dėdė Matutis įvertintų. O kartą mas- kvietis vietoj pasisveikinimo bičiulį mėgina sudraus- minti: Rūkyti kenksminga!6 4 pav. Vladimiro Aleksandrovo laiškas. Paskutinis V. Aleksandrovo laiškas bičiuliui Maskva, 1980 m. sausio 25 d. AMM PF 292 ir kolegai parašytas 1985 m. rugpjūčio 4 d. Šiliškių

20 vienkiemyje. Nesitikėdamas, kad A. Matučio nebepa- matys, laiško pabaigoje rašo: Tikiuosi netrukus su jumis pasimatyti, Aliona taip pat. Mes visi Jus mylime. Būkite pagal galimybes sveikas ir lyriškas. Tebūnie mūsų priešams gera, o mums dar geriau! Apkabinu. Visada Jūsų Volodia Aleksandrov, Aliona.7 Toliau cituoja Bulato Okudžavos dainą „Fran- sua Vijono malda“. (A. Matutis mirė 1985 m. rugsėjo 21 d.) 2003 m. besiruošdami A. Matučio 80-mečiui, nusprendėme į vieną iš renginių pakviesti V. Alek- sandrovo našlę. Nors viešnios nesulaukėme, muziejų pasiekė keletas ponios Lidijos laiškų ir dovana – V. Aleksandrovo knyga „Akuka“ su dedikacija: Mums, Rusijos žmonėms, Lietuvą padovanojo A. Matu- tis. Labai ačiū jam ir šitai Žemei. L. Aleksandrova. 2005 m.

5 pav. Vladimiro Aleksandrovo knygos ,,Akuka“ titu- linis lapas. AMM GEK 3437

Nuorodos 1 E. Matuzevičiaus laiškas A. Matučiui. Dubultai, 1974-05-25. 4 E. Matuzevičiaus laiškas A. Matučiui. Vilnius, 1980-10-21. Rankraštis. AMM GEK 1998. Mašinraštis su taisymais. AMM GEK 1995. 2 E. Matuzevičiaus laiškas A. Matučiui. Vilnius, 1974-11-14. 5 E. Matuzevičiaus laiškas. Vilnius, 1975-06-05. Rankraštis. Rankraštis. AMM GEK 1993. AMM PF 56. 3 E. Matuzevičiaus laiškas. Vilnius, 1973-01-07. Rankraštis. 6 V. Aleksandrovo laiškas. 1977-11-01. AMM PF 288. AMM PF 111. 7 V. Aleksandrovo laiškas. 1985-08-04. AMM PF 291.

LETTERS, ADDRESSED TO ANZELMAS MATUTIS, TESTIFY FRIENDSHIP

Vilmantė Petrusevičienė Alytus Local Lore Museum

Anzelmas Matutis Memorial Museum stores corresponding. Judging by the number of received let- 4990 exhibits (January, 2008). This collection can be ters, most closely A. Matutis communicated with poet divided into five groups. One of them, including man- Eugenijus Matuzevičius (82 letters), with his ex-pupil uscripts, type writings and other documents, stores linguist Aldona Paulauskienė (32), and composer, co- 700 letters. The poet was corresponding with a lot of author of songs – Jurgis Gaižauskas (32). people. A considerable part of the letters are business- Correspondence reveals A. Matutis’ friendship like, the others – received from the readers. with Vladimir Aleksandrov, a writer from Moscow. In the letters, discussion of creative ideas inter- The Museum has in its storage 19 letters and greet- weave with personal relations. A. Matutis lived in ings written by V. Aleksandrov in Russian, 1977– Alytus and had poor possibilities to communicate with 1985. Most often themes of these letters are literary other writers, so the connection with them was held by and holiday matters.

21 PETRAS DUMBLIAUSKAS IR JO MUZIEJUS UŽUBALIUOSE (ALYTAUS R.)

Šarūnas Šimkevičius Alytaus kraštotyros muziejus

Apie Petro Dumbliausko (1897–1983) įkurtą mu- knygos apie P. Dumbliauską ir jo spaudos rinkinius ir ziejų išgirdau 1984 m., tačiau tais laikais neteko jame tai paskatino mane imtis šio darbo. [1] P. Dumbliausko lankytis. 1991 m. man į rankas pateko keletas knygų vardas mane visada vers galvoti apie žmogaus saviš- iš buvusio Alytaus ateizmo muziejaus, tarp kurių buvo vietos galimybes, nes jis buvo visiškas savamokslis, knygų ir su P. Dumbliausko ekslibrisu. Knygos nebuvo tik vieną žiemą mokęsis pas daraktorių. Jo žinios rė- retos. Mane jos domino dėl to nuosavybės ženklo, to- mėsi spauda, kuri visada buvo jo gyvenimo dalis, taip dėl jas saugojau. Ir tik 2001 m. pirmą kartą apsilankiau pat įvairiapusiais gabumais ir gyvenimo universitetais muziejuje Užubaliuose (Alytaus r.). Kai susipažinau su (įdomu, ar šiais laikais įmanoma būtų pasiekti tokių ten esančiais rinkiniais, archyvu ir ant segtuvų išvydau pat rezultatų, mokantis vien iš interneto). Bet pradžioje įdomius užrašus: ,,Gero ir šlamšto mišinys“ (laikraščių keletas faktų iš P. Dumbliausko biografijos, kad skai- segtuvas), „Tiesos ir melo mišinys“ (užrašas ant poli- tytojams lengviau būtų suvokti jo bibliofilinio rinkinio tinių partijų atsišaukimų segtuvo), supratau, kad turiu kryptis. reikalą su įdomiu knygų rinkėju, estetu. Apie jo gyve- Nepaprasti šio žmogaus gabumai pasireiškė jau nimą yra sukurta keletas dokumentinių filmų, radijo tarnaujant Rusijos kariuomenėje 1916–1919 m., kuri laidų, parašyta straipsnių Lietuvos ir JAV spaudoje. tuo metu išgyveno įvairias permainas. Grįžęs į Lietuvą, Tačiau mane nustebino, kad dar niekas nėra parašęs jis apsigyveno iš tėvo paveldėtoje sodyboje, Užuba- liuose. Energingas, tvirto sudėjimo gražus vyras greitai rado veiklos: prisidėjo prie vietos savivaldos, koope- racijos judėjimo, buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėjas, kandidatuodavo ir į Seimą. Dirbo kelių meistru, ūkininkavo, mėgino kurti savo verslą. Jo nedidelė įmonė turėjo nemažą prestižą – mėsą pristati- nėdavo Kauno Jono Basanavičiaus karo ligoninei, Vy- tauto Didžiojo universiteto klinikoms. Buvo aktyvus visuomenininkas, didelis gamtos mylėtojas, bendravo su Tadu Ivanausku, Vytautu Nedzinsku. Jo padarytos gyvūnų iškamšos stebina tikroviškumu. Prisidėjo lei- džiant pirmuosius spaustuvėse spausdintus Alytaus laikraščius „Dzūkų bizūnas“ (1925–1926), „Dzūkų bi- zūno kotas“ (1927) ir „Dzūkas“ (1927). Laikraščio ,,Dzūkų bizūnas“ sumanytojai buvo du – Vytas Vacys Misiūnas ir P. Dumbliauskas. 1925 m. jie išleido kvietimą, pasirašę Dzūkų laikraščiui leisti sumanytojų būrelio vardu, kuriame kvietė prisidė- ti prie grupės pažangiųjų Alytaus dzūkų, sumaniusių spausdinti laikraštį, ,,kuriame norima nušviesti įvairūs Dzūkijos krašto žmonių reikalai“. ,,Dzūkų bizūnas“ iš- ėjo tų pačių metų vasario mėnesį. Šis satyros ir humoro laikraštis buvo spausdinamas Kaune, ,,Raidės“ spaus- tuvėje, o redakcija įsikūrusi Alytuje. Laikraščio redak- torius buvo V. V. Misiūnas, o P. Dumbliauskas daug prisidėjo prie leidinio tekstais ir piešiniais. Antikleri- kalizmas buvo bendra Valstiečių liaudininkų – partijos, kuriai priklausė abu šie veikėjai – nuostata. ,,Dzūkų bizūne“ buvo išjuokti ir kitų pažiūrų vietos ir Lietuvos valdininkai, veikėjai. 1 pav. Petras Dumbliauskas Galima ginčytis, ką gi iš tikrųjų P. Dumbliaus-

22 kas nupiešė „Dzūkų bizūno“ viršelyje 1925 m. – nu- nis, nes jie jau seniai savo pakalikiškais kademams kryžiuotą nuogą moterį ar varlę? Nukryžiuotos varlės (krikščionims demokratams – Š. Š.) patarnavimais iš- versiją pateikinėjo to meto katalikiška spauda [2], o iš šaukė vietos ir apylinkės gyventojų pasipiktinimą.“ tikrųjų viršelyje puikuojasi karikatūra, kurioje Alytaus Galima pacituoti dar ir ,,Bizūno padėką“: ,,...kun. klebonas Baltrušaitis bando užpūsti laisvosios moky- Baltrušaičiui, p. Lesniauskui ir visiems kitiems pana- klos žvakę mojuodamas 60 proc. stiprumo skysčio bu- šiems redakcija širdingai dėkoja ir atsilygindama už teliu, jam iš kišenių byra kortos, prie juosmens pririštas tai, 3 ,,Bizūną“ pasiųs jiems dykai“. Siūlau atkreipti nuogos merginos fetišas. Alytaus karo komendantas dėmesį į kreipinius prie pavardžių – prie Baltrušaičio „Dzūkų bizūno“ turinyje įžvelgė visuomenę erzinan- pavardės vis dėlto yra kreipinys kunigas, o prie Les- čių žinių platinimą ir redaktorių V. V. Misiūną nubaudė niausko tik ponas. Alytaus policijos komisaras Les- 14 parų arešto arba 300 Lt bauda, o laikraščio pirmąjį niauskas tikrai nebuvo kunigas. numerį konfiskavo. daktoriusRe teisinosi, kad jo lei- Lietuvos mastu šis leidinys nėra toks svarbus, džiamame humoro laikraštyje sveiko proto žmogui kiek Dzūkijai – panašių daugiau ar mažiau politizuotų jokių visuomenę erzinančių žinių nėra ir negali būti. humoro laikraščių tuo metu buvo leidžiama gana daug. Antrojo numerio, išėjusio 1926 m. rugsėjį, viršeliui P. Bet Alytui ,,Dzūkų bizūno“ reikšmė neabejotina – jo Dumbliauskas nupiešė V. V. Misiūną, plakantį bizūnu pasirodymas liudija, kad Alytus tampa miestu, o jo gy- Baltrušaitį, kuris ginasi stipraus gėrimo buteliu. ventojai – miestiečiais, kurių netenkina Kauno laikraš- Labiausiai stebina kai kurių tyrinėtojų mėginimai čiai, jiems reikia vietos gyvenimo apžvalgos. iškraipyti faktus, esą ,,Dzūkų bizūno“ karikatūrose V. V. Misiūnas ir P. Dumbliauskas po greito lai- greta Baltrušaičio buvo nupieštas kitas kunigas Les- kraščio žlugimo nenuleido rankų ir 1927 m. išleido niauskas. Neaišku, kokia logika remdamiesi jie teigia, kitą laikraštį – ,,Dzūkas“. Žlugus ir šitam, išleido dar kad jei jau vienas žmogus karikatūroje kunigas, tai ir vieną – ,,Dzūkų bizūno kotą“. Alytaus kraštotyros mu- kitas turi būtinai būti kunigas. [3] Iš tikrųjų ten buvo ziejuje saugomi du „Dzūkų bizūno“ antrojo numerio pavaizduotas Alytaus policijos vadas. egzemplioriai, gauti iš P. Dumbliausko muziejaus. Ma- Yra išlikę nemažai dokumentų, kodėl P. Dum- nau, kad tai pats įdomiausias Alytaus kraštotyros mu- bliauskas taip nemėgo kunigo Baltrušaičio ir policijos ziejaus periodikos rinkinio eksponatas. vado Lesniausko. Laiške, adresuotame valstiečių liau- P. Dumbliauskas buvo gabus poetas ir karikatū- dininkų laikraščio ,,Lietuvos žinios“ redakcijai, vienas ristas, jo darbus skelbdavo ne tik vietos, bet ir Kauno iš ,,Dzūkų bizūno“ kūrėjų reikalauja nušalinti Alytaus spauda. Dumbliauskų sodyba tarpukariu buvo tarsi sa- policijos vadą: ,,Štai, pavyzdžiui Alytuje yra du asme- votiškas kultūros centras: šeimininkas turėjo dienraš- nys: policijos vadas p. Lesniauskas ir apskrities virši- čių, radiją ir priimdavo jaunimą kultūringai praleisti ninko sekretorius p. Volungevičius, apie kurių gražius laiką. Apie 1960 m. jis įsteigė savo sodyboje privatų darbelius jau pakankamai buvo rašyta, ir piliečiai, ypač muziejų. Jo sodyba su milžinišku 1,10 ha sodu pripa- pažangieji, laukia valdžios reagavimo į panašius asme- žinta gražiausia Lietuvos sodyba.

2 pav. Petro Dumbliausko muziejus

23 tiltų įstatymas ir keliams laikyti taisyklės“, išleista ir išspausdinta 1930 m. Alytaus spaustuvėje. Dar vieną šios knygelės egzempliorių turi Lietuvos nacionali- nė Martyno Mažvydo biblioteka. O knygelė ,,Kaimo statybos įstatymas ir kaimo statybos įstatymui vykdyti taisyklės“, išleista Alytuje 1940 m., neužfiksuota net bibliografijoje ,,Knygos lietuvių kalba 1918–1940“. P. Dumbliauskas turėjo ir 40 skirtingų pavadinimų senųjų kalendorių kolekciją. Pats rečiausias jos kalendorius ,,Argentinos Lietuvių balso kalendorius 1938 metams“ (gaila, defektuotas) taip pat neužfiksuotas bibliografiniuose šaltiniuose. Žinoma tik šio kalendoriaus 1934 m. laida, kurios vienintelis išlikęs egzem- pliorius saugomas Bibliografijos ir knygotyros centre Vilniuje. Kitas retas kalendorius – ,,Liet. Verslininkų s-gos Alytaus skyriaus kalendorius 1939 metams“. Žymią dalį P. Dumbliausko spaudinių rinkinio sudaro tarpukario politinių partijų brošiūros, atsišaukimai, la- peliai. P. Dumbliauskas domėjosi įvairiais dalykais, jo knygų rinkinys akivaizdžiai tą patvirtina. Daug spe- cifinės literatūros gamtos, technikos temomis. Pokario laikais įvairios įstaigos, privatūs asmenys siųsdavo jam savo produkciją. Kartais P. Dumbliauskas net savotišką knygų parodėlę savo muziejuje surengdavo. Jis mėgo ir grožinę literatūrą, skaitė daug lietuvių autorių kūrinių. Prieškario laikais knygomis keisdavosi net su ameri- 3 pav. Laikraštis „Dzūkų bizūnas“. 1925 m. Nr. 1 kiečiais. Nemažai spaudos iš JAV jam atsiųsdavo brolis Ignas. Greičiausiai jis ir atsiuntė dabar labai retą leidi- Padedant kolūkiui, muziejui buvo pastatytas ats- nį – laikraštį ,,Linksmi vakarai“ (Mahanoy City, 1889, kiras namelis, kurio projektą sukūrė pats šeimininkas. Nr. 2–25). Beje, periodinė spauda – pati įdomiausia Muziejuje laikytos įvairios kolekcijos, iš kurių svar- jo kolekcijos dalis. Žinoma, ji neprilygsta garsiausių biausias bibliofilinis rinkinys. Prieš pradėdamas su prieškario kolekcininkų Jono Kirlio, Povilo Gasiūno juo supažindinti, pasakysiu, kad dauguma jo leidinių rinkiniams, tačiau yra nemaža – daugiau kaip 200 skir- retenybėmis tapo einant laikui, o pats kolekcininkas tingų pavadinimų leidinių (iki 1940 m.). 90 proc. šios juos rinko dar nuo caro laikų, laikraščius prenumera- periodinės spaudos surinkta prenumeruojant. P. Dum- vo. Elementorių, iš kurio mokėsi pas daraktorių, kartu bliauskas prenumeruodavo ir pirkdavo spaudą, kaip jis su keletu kitų knygų jis vežiojosi į Rusiją ir saugojo pats mėgdavo sakyti, ,,neišgerto alaus sąskaita“. Tokiu visą gyvenimą. Viena jo kolekcijos dalis – rankraščiai būdu ateities kartoms išsaugota daug vertingų leidinių. ir smulkieji spaudiniai. Daugiausia tai įvairūs doku- Labai reti laikraščių ,,Dzūkų bizūnas“ (ypač 1925, Nr. mentai: kvitai, loterijos bilietai, vekseliai ir t. t., surink- 1), ,,Dzūkas“ ir ,,Alytaus dzyvas“ egzemplioriai. Ver- ti tokiu būdu – nieko neišmesti. Labai įdomūs Alytaus tingi ir Amerikoje leisti laikraščiai: ,,Saulė“ (Mahanoy), spaustuvių darbai: blankai, vizitinės kortelės, ypač dėl ,,Tėvynė“ (New York), ,,Sandara“ (Boston), ,,Keleivis“ to, kad mažesnių miestų spaustuvėse išleistų knygų ir (Boston), ,,Vienybė“ (Brooklyn), ,,Garsas“ (Brooklyn), laikraščių išliko ne tiek jau daug, todėl tai yra papil- ,,Amerikos ūkininkas“ (Hart), ,,Tauta“ (Brooklyn) ir kt. doma medžiaga vietos spaustuvių istorijai tyrinėti. Iš Iš Lietuvoje leistų laikraščių išskirčiau ,,Rytojų“ (Ra- rankraščių įdomiausia laiškų kolekcija. Saugomas su- seiniai), ,,Darbininkų gyvenimą“ (Kaunas), ,,Kibirkš- sirašinėjimas su JAV lietuvių veikėjais: Vytautu Gave- tį“ (Klaipėda), ,,Rinkimų žodį“ (Kaunas), ,,Šaipoką“ liu ir Zigmu Zaviu. Laiškus P. Dumbliauskas segdavo (Šiauliai) ir kt. Kai kurių leidinių yra tik po vieną eg- į atskirus segtuvus su pavadinimais: ,,Savamokslių se- zempliorių, ypač retesnių, yra ir įrištų rinkinių. Grei- nių laiškai“ ir pan. Kolekcionavo net ir vokus, kuriuos čiausiai P. Dumbliauskas neturėjo tikslo rinkti visą Lie- įrišdavo atskirai. tuvos spaudą, o rinko tai, kas jam patiko arba pakliuvo į P. Dumbliausko knygų rinkinyje yra apie 4 tūks- rankas. Beje, knygas ir laikraščius jis pats ir įrišdavo. P. tančiai knygų. Paminėsiu keletą retenybių, susijusių Dumbliauskas buvo puikus knygrišys, visada stengėsi su Alytumi. Tai knygelė ,,Bendro naudojimos kelių ir tobulinti savo darbus. Įrišinėjo jau prieškaryje, tarybi-

24 niais laikais sunkiau sekėsi gauti priemonių įspaudi- mams viršeliuose daryti, jam buvo atsakyta, kad tokie dalykai išduodami tik organizacijoms. Teko eiti kitais keliais, bet monogramos ir knygų pavadinimai jo įrištų knygų viršeliuose puikuojasi ir dabar. Tarybiniai įstaty- mai nebuvo palankūs jo paukščių iškamšų kolekcijoms, sunku buvo gauti ir filmų apie save kopijas. Dalis jo įrištų laikraščių sudėti ne iš eilės, kartais primaišyta su skirtingais pavadinimais. Kai kurios knygos, brošiūros ir net žurnalai įrišti drauge visiškai nepaisant leidinių pobūdžio, rūšiuojant tik pagal formatą. Gal todėl, kad neturėjo itin daug laiko, nes ir išėjęs į pensiją jis buvo aktyvus visuomenininkas. Dar prieškario laikais P. Dumbliauskas pradė- jo kurti savo ekslibrisą. Pirmiausia jis nupiešė knygų spintą, pelėdą ir gitarą. Galutinis ekslibriso variantas sukurtas tik 1970 m. Jame atsisakė gitaros, liko knygos, pelėda, gėlės, kurias jis taip mėgo, ir gėlių dvasios (tik ne piktosios). Klišė buvo pagaminta Alytaus spaus- tuvėje, o atspaudus dažniausiai jam užsakydavo Vis- valdas Miklaševičius, P. Dumbliauskas kartais juos pa- 4 pav. Petro Dumbliausko ekslibrisas spalvindavo. Atspausdintus įvairaus formato lapus jis įklijuodavo arba įrišdavo į leidinius. Tokį atskirą lapą buvo patalpintas straipsnis apie P. Dumbliausko pus- kartais dėdavo priekyje, ypač jei knyga buvo įrišta dar seserės Onos Miller testamento išpildymą – jei liks po prieškaryje. Turėjo jis ir savo muziejaus antspaudą. mirties kiek turto – 500 dolerių ,,Vilnies“ laikraščiui, Knygas jis saugojo ir neramiais pokario laikais. prie giminaičio, įvykdžiusio jos paskutinį norą, pavar- Atėję saugumiečiai kišdavo jas į pečių arba mesdavo į dės toks įrašas – ,,Gerai, sąžiningas“. Kartais knygos laužą, o jiems išėjus P. Dumbliauskas puldavo gesinti priešlapyje jis aprašydavo knygos istoriją. ugnį ir gelbėti tai, kas dar liko. Dalį itin pavojingų lai- Po P. Dumbliausko mirties 1983 m. jo biblioteka kyti knygų, ypač išleistų per vokiečių okupaciją, kaip nebuvo parduota, kaip dažnai atsitinka su privačiais ,,Lietuvių archyvą“ ir kitas, už kurias Stalino laikais rinkiniais, bet iki šiol saugoma anūkės Daivos ir jos grėsė 25 metai nelaisvės, jis slėpė bičių aviliuose ir vyro Kęstučio Jakučionių. P. Dumbliauskas gali di- palėpėje po spaliais, slėptuves buvo įrengęs ir žemė- džiuotis tokiais paveldėtojais, kurie sugebėjo išsaugoti je. Tokiose pat slėptuvėse jis laikė ir pokario partizanų ir dar papildyti biblioteką. Muziejaus klestėjimo laikas spaudą. P. Dumbliausko draugo rašytojo Juliaus Bū- jau praeityje, bet lankytojai vis dar laukiami, savinin- tėno teigimu, net devintajame dešimtmetyje daugeliui kai visada pasiruošę parodyti rinkinius, jei tik darbai ir Komunistų partijos veikėjų nepatiko tai, kad P. Dum- laikas leidžia. bliauskas muziejuje laiko tarpukario knygas ir leidžia jomis naudotis visiems (tais laikais tokios knygos buvo Laiškai bibliotekų specialiuosiuose fonduose ir jomis pasinau- doti reikėjo specialaus leidimo). Beveik visą biblioteką B. Jušk. laiškas Petrui Dumbliauskui, rašytas P. Dumbliauskas saugojo iki mirties. J. Būtėno paste- 1962 m. birželio 20 d.: bėjimu, P. Dumbliauskas nebuvo toks žmogus, kuriam „Į savo laišką atsakymo ilgai laukti neteko. Jį ga- galima nurodinėti ar įsakinėti, jam buvo galima tik pa- vau šiandien. Tas mane labai džiugina, nes ir aš ne- tarti. Prieš mirtį, J. Būtėno įkalbėtas, P. Dumbliauskas mėgstu, kad per mano kaltę žmogus ilgai negautų at- dalį laikraščių perleido Alytaus kraštotyros muziejui, sakymo. kuris tikrai iš kitur nebūtų įsigijęs laikraščių ,,Dzūkų Kiek sugebėjau spręsti iš Jūsų laiško, Jūs jau esa- bizūnas“ ir ,,Šakė“ (leisto Kaune). te pensininkas, o aš dar tik vidutinio amžiaus žmogus, Žinoma, ne paskutinėje vietoje buvo P. Dum- ir mano sūnus eina dar tik į darželį. Bet ar metai ką su- bliausko draugystė su Justu Paleckiu ir kitais senais daro? Esmė ne metuose, bet užsibrėžto tikslo siekimas partijos veikėjais dar nuo prieškario laikų. Savo knygas bendromis jėgomis. O šiuo metu be įvairių kitų darbų P. Dumbliauskas skolindavo retai, labai išgyvendavo, ir siekimų, kurių turite Jūs ir aš, dar yra vienas širdžiai jei kas negrąžindavo. Knygose mėgo įrašyti lakoniš- malonus siekis, tikslas, užsiėmimas – tai tos negausios kas pastabas prie straipsnių, pvz., ,,Vilnies“ laikraštyje išlikusios senovės prikėlimas, surankiojimas į vieną

25 krūvą. O ta senovė – tai ne laikas, nes jo nesugrąžin- gus, kuris myli praeitį, gerbia jų atminimą, yra entuzi- si, bet retos monetos, vartotos įvairiais laikais, kad ir astas, pasiryžęs ką nors apčiuopiamo ir gražaus palikti kokios valstybės bebūtų. Tai įvairūs anksčiau vartoti ateinančiai kartai. Tik karo audrai praūžus, prisimenu, namų apyvokos daiktai, padargai, ginklai, spausdinti kad niekam nė į galvą neatėjo rinkti kokias senienas. rašiniai, laiškai ir t. t. Juk visko ir nesuminėsi. Nors Mokyklos kažkaip daugiau domėjosi medžiagos rinki- tokie eksponatai, kurie gali būti muziejinio pobūdžio, mu apie karius, partizanus, mūšius [...].“ [4] kaskart vis rečiau pasitaiko, nes pernelyg jau gausiai įniko juos rinkti ir dideli, ir maži, seni ir jauni. Jau ne- Henriko Grinevičiaus laiškas P. Dumbliauskui, kalbant apie individualius rinkėjus, kiek mūsų Lietuvė- rašytas 1971 m. liepos 5 d. iš Kauno: lėje renka mokinių? Kiek įvairios medžiagos surenka „Nors mūsų pažintis tik laiškinė, vis tik man apie mokiniai turistinių išvykų metu. Ir jei kur kraštotyri- Jus susidarė geras įspūdis, juo labiau kad Jūs, panašiai ninkų būrelio vadovas šia linkme imasi iniciatyvos, čia kaip ir aš, esate kolekcionierius. žiūrėk jau ir įsteigtas šioks toks kraštotyros muziejus. Aš esu Jums rašęs laišką š. m. kovo mėn. ir gavęs O kada jau kiek eksponatų yra, tada kažkaip kyla noras iš Jūsų atsakymą, už kurį esu Jums dėkingas. jų dar daugiau turėti, kyla net užsidegimas tam darbui. Liepos mėn. ketinu būti Alytuje ir norėtųsi pama- Aš pats mačiau keletą mokyklų, kur yra įrengti tikri se- tyti Jūsų gėlynus bei senienų rinkinius. Jei jūs neprieš- nienų muziejai. Ir eksponatų yra po keletą šimtų. Žino- tarausite trumpam mano apsilankymui pas Jus, gal ga- ma, kaip mokyklos, jos turėtų domėtis ne tik įvairiais lėtumėte parašyti, kurioje vietoje nuo Alytaus yra Jūsų senais daiktais, bet rinkti medžiagą apie mūsų partiza- sodyba ir kaip seniau vadinosi ši vietovė (kaimas). Gal nus, karius, vadavusius gimtąjį sodžių ir kritusius ko- ji kaip tik yra pakeliui važiuojant Kauno–Alytaus plen- voj, apie revoliucionierius, surinkti jų laiškus, laikraš- tu (nuo Prienų–Balbieriškio pusės). čius, knygas, daiktus ir t. t. Tas darbas yra reikalingas, Kaip esu Jums rašęs, mane visų pirma domina Lie- garbingas, nors ir sunkus. Surinktą medžiagą, kokia ji tuvos filokartija (seni – iki 1940 m. Lietuvos miestų – bebūtų, reikia susisteminti, apipavidalinti, aprašyti, su- miestelių vaizdai, atvirukai, fotografijos), o taip pat se- dėti po stiklu. Tam reikalui gali pasišvęsti tik toks žmo- nos knygos apie Lietuvos geografiją, istoriją ir pan.“ [5]

Nuorodos 1. Šimkevičius Š. Petras Dumbliauskas – Dzūkijos krašto bibliofi- biui // Alytaus naujienos. 2007. Nr. 61(10917). P. 8. las. Alytus, 2003. 4. B. Jušk. 1962 06 20 laiškas P. Dumbliauskui // Petro Dumbliaus- 2. T. Sūn. Nubaudė diplomuotą šmeižiką // Kas girdėt? 1925. Nr. ko muziejus Užubaliuose. B. 5. L. 135–137. 15. P. 3. 5. H. Grinevičiaus 1971 07 05 laiškas P. Dumbliauskui // Petro 3. Malaškevičiūtė B. Vienas pasvarstymas, arba atsakymas Zom- Dumbliausko muziejus Užubaliuose. B. 5. L. 59–60.

PETRAS DUMBLIAUSKAS AND HIS PRIVATE MUSEUM IN UŽUBALIAI (ALYTUS AREA)

Šarūnas Šimkevičius Alytus Local Lore Museum

Petras Dumbliauskas (1897–1983) founded his pri- collected books, manuscripts, letters, even envelopes. He vate museum in Užubaliai, Alytus area. He was among had his own exlibris and the museum’s stamp. the creators of the first printed in Alytus (1925–1927) He created his personal museum in Soviet times newspapers: “Dzūkų bizūnas”, ”Dzūkas”, and “Dzūkų and stored his collections there. The museum seemed bizūno kotas”. Petras was self educated, interesting per- to be accepted by Soviet regime, but P. Dumbliauskas’ sonality, engaged in politics, business, and society affairs. friend – writer Julius Būtėnas noticed, that leaders of the All his life he was interested in nature, communicated communist party were dissatisfied, that Petras kept in his with scientists Tadas Ivanauskas, Vytautas Nedzinskas. collection forbidden newspapers, available to everybody. He had a big garden and his farmstead was recognized But he wasn’t the person, whom authorities could com- the most beautiful farmstead in Lithuania. mand. Naturally, the most dangerous issues (released in Petras Dumbliauskas was hearty bibliophile, main- 1941–1944), were stored in more inaccessible places. ly collecting periodicals. His collection of newspapers, After P. Dumbliauskas’ death, his collection comprising of about 200 different titles (released before wasn’t sold, what often happen with private collec- 1944), wasn’t as numerous as those of the most known tions. It is preserved by his granddaughter Daiva and collectors Povilas Gasiūnas and Jonas Kirlys. He also her husband Kęstutis Jakučionis.

26 NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS NUMIZMATIKOS SKYRIUS – ALEKSANDRO MYKOLO RAČKAUS (1893–1965) MEMORIALAS Ignas Narbutas, Beta Žaliaduonienė, Stanislovas Sajauskas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

1935 m. laikraštis „Lietuvos aidas“ 182-ajame numeryje pranešė apie rugpjūčio 12 d., pirmadienį, atidaromas parodas – Lietuvių meno apžvalginę pa- rodą, Išeivijos spaudos ir kultūros parodą ir Dr. A. M. Račkaus muziejaus parodą. Laikraščio 185-ajame numeryje parodos pristatytos išsamiau: „Dr. M. Račkus atvežė savo didžiulį muziejų iš anapus Atlanto parodyti Lietuvos visuomenei – kiekvienas turi jį pamatyti. Muziejus plačiai atvaizduoja Amerikos lietuvių gyvenimą. Specialus skyrius pavestas Dariaus-Gi- rėno (paryškinta „Lietuvos aido“ – aut. past.) žygio relikvijoms, yra archeologijos, numizmatikos skyriai. <...> Parodos tęsis tik iki rugpjūčio 19 d. Neatidėlioki- te jos lankymo.“ Dr. A. M. Račkaus muziejaus paroda taip pat buvo eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto rūmuose, Kaune, rugpjūčio 11–17 d. vykusio Pirmojo lietuvių pasaulinio kongreso proga. Lietuvos Vyriausybės kvietimu A. M. Račkus į Lietuvą atvežė 1917 m. rugpjūčio 18 d. Čikagoje įsteigto Lietuvių

1 pav. Aleksandras Mykolas Račkus (pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės) ir Feliksas Vaitkus (pirmoje eilėje trečias iš kairės) prie Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus. 1935 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvas

2 pav. Aleksandro Mykolo Račkaus muziejaus paroda Vytauto Didžiojo universitete. 1935 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvas

27 3 pav. Aleksandro Mykolo Račkaus ženklai, gauti už dalyvavimą JAV numizmatų draugijų veikloje, saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Fot. I. Narbutas numizmatikos ir istorijos muziejaus, kuris Lietuvoje įsteigta visuomeninė Lietuvių numizmatikos ir istori- buvo pristatytas kaip Dr. A. M. Račkaus muziejus, jos draugija (toliau – LNID). Prie jos veikė Lietuvių kolekciją. „Literatūros naujienose“ 1935 m. A. Bra- numizmatikos ir istorijos muziejus (toliau – LNIM), ziulis rašė, kad šios parodos lankymas buvo pratęstas kuris rinko, tvarkė ir taip gelbėjo nuo sunaikinimo iki rugpjūčio 30 d. Tuo metu ją buvo aplankę beveik Amerikos lietuvių istorijai svarbiausias relikvijas. dešimt tūkstančių lankytojų. Eksponatus LNIM perduodavo nustojusios veikti A. M. Račkaus rinkinių, kuriuos jis rinko ir kau- draugijos, dovanodavo pavieniai asmenys. Buvo su- pė nuo jaunystės, eksponavimas buvo ryškus kultūri- kaupti nemaži JAV lietuvių ikonografijos, regalijų, nio gyvenimo įvykis Lietuvoje. Rinkinius kaupti jis archyvistikos, bonistikos, filatelijos, numizmatikos ir pradėjo dar 1913 m. studijuodamas St. Laurento ko- kiti rinkiniai. A. M. Račkus priklausė ir kitoms JAV legijoje, Monrealyje (Kanada), ir dirbdamas vietinio lietuvių organizacijoms: „Lietuvos Vyčiams“, Ame- muziejaus konservatoriumi. Tais metais Jonas Basa- rikos lietuvių R. K. (Romos katalikų – aut. past.) fe- navičius lankėsi Amerikoje, kur rinko aukas Tautos deracijai, JAV numizmatų organizacijai, vadovavo namams ir lietuvių išeivijos istorijos medžiagą. J. Ba- Čikagos monetų kolekcininkų klubui (Chicago Coin sanavičiui važiuojant iš Bostono į Pensilvaniją, trau- Club), užsiėmė organizacine veikla didžiausioje JAV kinyje dingo didelis jo lagaminas su Lietuvių mokslo numizmatų asociacijoje („The American Numismatic draugijos muziejui surinktais eksponatais – lietuvių Association“). Aktyviai kolekcionavo numizmatinę organizacijų ženklais ir fotografijomis. Kaip prisime- medžiagą, aukcionuose supirkinėjo monetas ir meda- na A. M. Račkus, susijaudinęs J. Basanavičius jam lius, JAV miestuose ir lietuvių kolonijose rengdavo pasakęs: „Amerikoje lietuviai išmirs, nutautės ir pa- pasaulio numizmatikos parodas ir pasakodavo Lietu- skęs svetimose bangose. Pasirūpink, p. Račkau, kiek vos numizmatikos istoriją. galint surinkti čia Amerikos lietuvių kultūrinio gyve- Draugijai užsienio lietuviams remti ruošiantis nimo relikvijas ir atsiųsk jas Vilniun, Lietuvių Moks- Pirmajam pasaulio lietuvių kongresui, jos pirminin- lo Draugijos Muziejui. Šie žodžiai giliai įsmigo man į kas Rapolas Skipaitis 1935 m. lankėsi JAV ir Čika- širdį ir nuo to laiko pradėjau rinkti viską, kas tik man goje susipažino su A. M. Račkumi. Tuo metu A. M. atrodė gali būti naudinga Lietuvos Muziejui.“1 Ir jis Račkui kilo sumanymas parvežti į LNIM draugijos rinko viską, įsirašęs nariu į įvairias senovės liekanų bei asmeninę kolekcijas. Iš R. Skipaičio jis išsirūpino draugijas, ką nučiupdamas pirkęs, bet daugelį turto „įgaliojimą“, kuriame buvo rašoma, kad Draugija už- įsigijęs ir mainydamas2. Inicijavus kun. A. Skripkai, sienio lietuviams remti įgalioja A. M. Račkų „rinkti A. Budvyčiui ir A. M. Račkui, 1917 m. Čikagoje visokią lituanistikos medžiagą kur tik ją gausit ir tą

28 medžiagą persiųsti į Lietuvą. Tam reikalui Tamsta esi įgaliojamas kreiptis į pavienius asmenis ir įstaigas, draugijas, kliubus, susivienymus ir į kitas visokias organizacijas gavimui medžiagos, kuri liečia lietuvių gyvenimą Amerikoje arba jų darbus.“3 Veikiausiai dėl šio įgaliojimo jis galėjo kartu su savo numizmatiniais rinkiniais (Lietuvos ir pasaulio monetų kolekcijos, pirmykščių tautų pinigų rinkinys, numizmatinės lite- ratūros ir katalogų biblioteka) į Lietuvą atvežti Ame- rikos lietuvių kolonijų gyvenimą atspindinčius LNIM rinkinius. A. Braziulis „Literatūros naujienose“ (1935) rašė: „Dr. Račkus mums parodė daug mokslinių ver- tybių, bet dar plačiau atskleidė Amerikos lietuvių dvasinį pasaulį, parodė kuo jie, atitrūkę nuo tautos kamieno, nublokšti tarp svetimųjų, gyveno, kuo reiš- kėsi jų dvasia.“ „Lietuvos aide“ (1935, Nr. 246) žinu- tėje „Dr. Račkaus muziejus tikrai pasilieka Lietuvoje“ buvo paskelbta, kad visą į Lietuvą atsivežtą užsienio lietuvių kultūros ir numizmatikos muziejų po parodos A. M. Račkus „dovanojo Lietuvai. Muziejų perims švietimo ministerija. (paryškinta ,,Lietuvos aido“ – aut. past.) Numizmatikos skyrius ir kiti vertingesni eksponatai bus nuolat išstatyti Vytauto Didžiojo muziejaus rūmų salėse, o kiti eksponatai saugiai laiko- mi ir tik retkarčiais išstatomi parodyti. Lapkričio 5 d. Dr. Račkus išvyks į Ameriką likviduoti savo turto ir parvežti likusių muziejaus eksponatų. Dr. Račkaus numizmatikos rinkinyje yra apie 60.000 eksponatų, jų tarpe yra unikumų. Tai yra didesnis rinkinys, negu trys Lenkijos turimi rinkiniai. Jam muziejaus ekspo- 4, 5, 6 pav. Aleksandro Mykolo Račkaus muziejaus natų įsigijimas atsiėjo apie 56.000 dolerių. Juos surin- parodos, vykusios Lietuvoje 1935 m., fragmentai. Eks- ko daugiau kaip per 20 metų. Tai yra graži ir didelė ponuojamos JAV lietuvių organizacijų relikvijos: šal- Amerikos lietuvio dovana tėvynei.“ „Lietuvos aide“ mai ir kardai, vėliavos, juostos. Nacionalinio M. K. (1935, Nr. 275) buvo pranešta, kad A. M. Račkus į Čiurlionio dailės muziejaus archyvas Ameriką išvažiuoja gruodžio 4 d., o kitame numeryje atspausdinta fotografija su užrašu „Dr. Račkus perda- Račkaus muziejų visi eksponatai yra Valstybės arche- vė savo muziejų valst. archeol. komisijai“. Žinutėje ologijos komisijos (toliau – VAK) žinioje. rašoma, kad Švietimo ministerijai perėmus Dr. A. M. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje sau-

29 gomoje A. M. Račkaus rinkinių perdavimo Lietuvai išnuomotą Lietuvos banko seifą. dokumentacijoje galima atsekti, kaip sparčiai įvyko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus perdavimas. 1935 m. spalio 15 d. uždarius parodą, Numizmatikos skyriuje esančiame ,,Dr. Aleksan- spalio 31 d. jau buvo sušauktas Kultūros reikalų de- dro M. Račkaus muziejaus Valstybės Archeologijos partamento direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos komisijai 1935 m. lapkričio 9 d. perdavimo-perėmi- dėl Dr. A. M. Račkaus muziejaus posėdis. Į komisi- mo akte“, Švietimo ministerijos referento patvirtinta- ją įėjo VAK pirmininkas Vladas Pryšmantas, M. K. me 1935 m. lapkričio 12 d., rašoma, kad „Valstybės Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė ir Archeologijos Komisija, dėl įvairių aplinkybių nega- VAK bendradarbis E. Šneideraitis. Jie nustatė, kad lėdama tuoj tiksliai įkainoti nors ir retesnių ir bran- pačią vertingiausią Dr. A. M. Račkaus muziejaus gesnių daiktų, dalį šių Dr. Aleksandro M. Račkaus dalį sudaro Lietuvos numizmatikos rinkinys. Lietu- patiektų daiktų aprašė ir dalį tik surašė prie šio akto vos muziejams ne toks vertingas kitų kraštų numiz- pridėtame atskirame sąraše <...>, kuriame kainos matikos rinkinys, o lietuvių išeivijos, jos kultūros ir fiksuotos pagal Dr. Aleksandro M. Račkaus pareiški- kiti rinkiniai taip pat turi muziejinę vertę, ir visi šie mą“. Pradžioje išvardijamos vertingiausios monetos rinkiniai „paliktini Lietuvoje“. Todėl komisija reko- ir medaliai, sudėti į 10 dėžučių, kurios perimant buvo mendavo visus rinkinius įsigyti „visiškon Švietimo supakuotos į popierių, perrištos, užantspauduotos ir Ministerijos nuosavybėn ir kad už juos galima p. D-rą padėtos į Lietuvos banko seifą. Kiti perimti daiktai Račkų kompensuoti bent 100.000 litų suma“4. Komi- buvo sudėti į atskiras medines dėžes, supakuoti, su- sija vien Lietuvos numizmatikos rinkinį įvertino ne numeruoti ir užantspauduoti. Iš viso buvo 67 dėžės, mažiau negu 100 000 Lt. Tą pačią dieną priimtas ir kuriose tilpo: Lietuvos ministrų kabineto nutarimas, apie kurį žino- 1. Didelė biblioteka, kurią sudarė Lietuvos kro- me iš 1935 m. lapkričio 5 d. Ministrų kabineto rei- nikos, lituanistikos, istorijos ir archeologijos knygos, kalų vedėjo Vinco Mašalaičio rašto Nr. 648 švietimo knygos apie Lietuvą įvairiomis kalbomis, numizma- ir finansų ministrams ir valstybės kontrolieriui. Jame tikos knygos, žurnalai ir katalogai, kolekcininkų kny- leidžiama Švietimo ministerijai įsigyti Dr. A. M. Rač- gos ir žurnalai, enciklopedijos, žemėlapiai ir kt. kaus muziejų. 2. Amerikos lietuvių draugijų ženklai su juoste- 1935 m. spalio 31 d. A. M. Račkaus sutartyje su lėmis („šarpos“), antspaudai, plakatai ir fotografijos Švietimo ministerija, atstovaujama Kultūros reikalų apie Amerikos lietuvių gyvenimą, organizacijų sta- departamento direktoriaus Antano Juškos, rašoma, tutai, JAV lietuvių kariškų organizacijų uniforminės kad: kepurės ir šalmai. 1. A. M. Račkus „dovanoja visą savo turimąjį 3. Įvairių kraštų monetos, „laukinių žmonių pi- Lietuvoje muziejinį rinkinį ir biblioteką (apie 40.000 nigai ir paveikslai“, numizmatikos kuriozų kolekcija. numizmatikos vienetų ir nekatologizuotą lituanisti- 4. Entomologijos kolekcija ir egiptologijos eks- kos rinkinio ir bibliotekos kiekį, deponuotą Vytauto ponatai. Didžiojo muziejaus rūmuose, ir pasilikusią Jungtinė- 5. Konchiliologijos, paleontologijos ir mineralo- se Amerikos Valstybėse to rinkinio dalį, taip pat suda- gijos kolekcijos. rytą iš bibliotekos, numizmatikos, lituanistikos ir kitų 6. Archeologijos kolekcija, Amerikos indėnų muziejinių daiktų“. akmens amžiaus dirbiniai. 2. „A. M. Račkus apsiima savo lėšomis perga- 7. Etnografijos ir margučių kolekcijos. benti iš J. A. Valstybių pasilikusią dalį ligi 1935 m. 8. „Lituanikos I“ ir „Lituanikos II“ eksponatai. rugsėjo mėn. 1 d. ir ją perduoti Švietimo ministeri- Atskirai išvardyta 10 JAV lietuvių organizacijų jai.“ vėliavų. Perėmimo komisija dėl laiko stokos didžio- 3. Švietimo ministerija pasižada sumokėti sios eksponatų dalies išsamiau neaprašė. 100 000 Lt dalimis: 40 000 Lt ligi 1935 m. lapkričio 1936 m. įsteigus Vytauto Didžiojo kultūros mu- 5 d. ir 60 000 Lt 1936 m., kai bus atgabenta iš JAV ir ziejų, VAK, pasiremdama Švietimo ministerijos Kul- perduota likusi rinkinio dalis; pasirūpinti, kad atvež- tūros reikalų departamento 1936 m. lapkričio 6 d. raš- toji muziejaus rinkinio dalis būtų atleista nuo muito tu Nr. 20771, visą akte išvardytą turtą 1937 m. sausio rinkliavos; „išrūpinti Dr. A. Račkui jo turimų J. A. 11 d. perdavė naujajam muziejui. Valstybėse medicinos praktikos teisių pripažinimą Steigiant Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, Lietuvos Respublikoje“. švietimo ministras A. M. Račkų numatė Istorinio sky- 1935 m. lapkričio 9 d. VAK pirmininkas V. Pryš- riaus vedėju. Kai tik A. M. Račkus grįžo iš JAV su mantas Kultūros reikalų departamentui perdavė pa- likusiais eksponatais, 1936 m. lapkričio 1 d. jis pra- tvirtinti muziejaus perdavimo-priėmimo aktą. Bran- dėjo eiti Istorinio skyriaus vedėjo pareigas ir dirbo iki gesni ir vertingesni daiktai buvo sudėti saugoti į VAK 1938 m. balandžio 1 d. 1936 m. spalio 20 d. perdavi-

30 mo-perėmimo aktu valstybei perduota atvežta antra Matyt, būta ir kitų A. M. Račkaus ir muziejaus A. M. Račkaus rinkinių dalis, kurią sudarė, matyt, vadovybės nesutarimo priežasčių nei koncepcijų skir- LNIM (LNID) kolekcijai priklausiusios Amerikos tumai. Net ir tapęs Istorinio skyriaus vedėju, A. M. lietuvių organizacijų relikvijos (14 dėžių), transatlan- Račkus širdyje išliko kolekcininkas. Kaip pasakojo tinių lakūnų (1 dėžė), numizmatikos (1 dėžė) ekspo- Zigmas Toliušis, A. M. Račkus Kaune iš naujo pra- natai ir numizmatikos biblioteka (2 dėžės). dėjo rinkti įvairias su Lietuva susijusias retenybes Kaip rašoma Vytauto Didžiojo kultūros muzie- bei senienas. Tuo tikslu jis važinėjo po visą kraštą, jaus apyskaitoje, A. M. Račkus, dirbdamas vedėju, lankėsi Lenkijoje ir Vilniuje, turėjo surinkęs religinių „muziejaus vadovybės įsitikinimu, neparodė savo su- paveikslėlių kolekciją, toliau rinko monetas7. 1940 m. gebėjimų tinkamai tvarkyti istorinį skyrių, todėl jau iš rudenį A. M. Račkus pasitraukė iš Lietuvos. Iš sovie- pat pradžios skyriuje pradėta eiti netikru keliu: užuot tų likviduoto jo ūkio Kauno apskr., Lapių vlsč., Mai- pavedęs moksliškai inventorizuoti turimą skyriaus roniškių k., į muziejų perduoti 3 276 daiktai, pagal muziejinį turtą, Dr. A. M. Račkus užkrovė muzieji- 1940 m. vasario 27 d. aktą įkainoti 2 949 Lt. ninką menkesnės vertės eksponatų piešimo (karto- Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus tekos) darbu, o vertingesni eksponatai gulėjo neju- Numizmatikos skyriuje taip pat saugomi asmeniniai dinami. Taip pradėtas tvarkyti istorinis skyrius virto A. M. Račkaus laiškai, fotografijos, jo ir žmonos muziejiniu eksponatų sandėliu.“5 Iš V. Kuprevičiaus antspaudai, korespondencija su JAV numizmatais, jo teksto matome, kad A. M. Račkaus skyrimas Istori- knygos „Guthones (The Goths)“ (išleista 1929 m.) ir nio skyriaus vedėju muziejui buvo primestas Švieti- įvairių jo leistų informacinių lapelių spaudos klišės mo ministerijos vadovybės, todėl buvo nepalankiai ir kiti panašūs daiktai. Jie veikiausiai liko jo darbo žiūrima į jo darbą, kritiškai vertinami net pirmi du stalo stalčiuose Istoriniame skyriuje. Galima manyti, jo darbo mėnesiai. 1937 m. A. M. Račkus muziejuje kad jis vis dar tikėjosi pasikeitus situacijai muzieju- nuveikė ne tiek jau mažai. Istorinis skyrius atrinko je grįžti prie numizmatikos eksponatų tvarkymo ir su šio skyriaus paskirties neatitinkančius eksponatus ir Švietimo ministerija suderėtos knygos apie Lietuvos su Švietimo ministerijos žinia perdavė juos kitoms numizmatiką rašymo. įstaigoms: 1938 m. P. Karazijai perėmus Istorinį skyrių, 1. Vytauto Didžiojo universiteto Mineralogi- paaiškėjo, kad norint deramai tvarkyti rinkinius rei- jos-kristalografijos katedrai mineralų kolekciją (317 kia ne tik gero vadovo, bet ir dar bent dviejų ben- vnt.). dradarbių. Bet ir naujasis vadovas turėjo tenkintis 2. Vytauto Didžiojo universiteto Zoologijos ka- esamu vienu pagalbininku D. Urbu. Skyrių užklupo binetui moliuskų, peteliškių, vabzdžių, koralų ir kitas dar vienas darbas – buvusio Kauno miesto muziejaus biologines kolekcijas (989 vnt.). eksponatų perėmimas. Tuomet dalis „amerikonų fon- 3. Vytauto Didžiojo universiteto Geologijos ka- do“ buvo sudėta į antspauduotas dėžes ir liko laukti binetui paleolontologijos, petrografijos ir kitas geolo- geresnių laikų. Šios dėžės buvo atvertos tik 1951 m. gines kolekcijas (2 477 vnt.). rugsėjo 6 d. 4. Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Etnogra- A. M. Račkus, grįžęs į JAV, 1940 m. lapkričio 17 finiam skyriui įvairius eksponatus (124 vnt.). d. vėl įsteigė Lituanistikos muziejų. Jame toliau kau- Suinventorintas 861 numizmatikos eksponatas, pė numizmatikos, archeologijos ir įvairius lituanisti- nupirkti 371 ir padovanoti 1 934 eksponatai. A. M. kos eksponatus. Aktyviai dalyvavo kuriant Amerikos Račkus rengė ir su Švietimo ministerija suderėtą lietuvių filatelistų draugiją ,,Lietuva“, rašė beveik vi- nuolatinę numizmatikos ekspoziciją. Pagal jo projek- siems žinomesniems lietuviškiems leidiniams, reda- tą ir brėžinius „Metalo“ fabrike buvo pagaminta 14 gavo Čikagos laikraščio ,,Draugas“ sveikatos skyrių. geležinių vitrinų su specialiais metaliniais rėmeliais Nuo 1948 m. Čikagoje leido biuletenius „Lithuanistic ir kartono įdėklais numizmatikai eksponuoti. Tačiau Museum Notes“ ir „American Lithuanian Philatelic A. M. Račkaus ir Vytauto Didžiojo kultūros muzie- Specialist“. Pokario metais jo sukauptomis kolekcijo- jaus vadovybės vizijos nesutapo. Kai po nuolatinių mis naudojosi autoriai, rašę Bostone išleistą „Lietuvių konfliktų su muziejaus vadovybe nuo 1938 m. balan- enciklopediją“. Prieš jo mirtį didžiąją JAV sukauptų džio 1 d. jis buvo atleistas iš pareigų, skyriaus vedėju rinkinių dalį nupirko Stasio Balzeko Čikagoje įkur- tapęs Povilas Karazija baigė eksponavimui paruošti tas Lietuvių kultūros muziejus, kuris 1966 m. išleido A. M. Račkaus atrinktas ir suinventorintas apie 2 000 jo ,,Lietuvių numizmatikos enciklopedijos“ pirmąjį Lietuvos monetų. Vis dėlto jas eksponuoti buvo atsi- tomą. A. M. Račkus mirė Čikagoje 1965 m. spalio sakyta, nes „šios monetos galėjo užimti ne daugiau 9 d. kaip vieną gabliuotę, su kuo skyrius atidaryti nebuvo Visas didžiulis dr. A. M. Račkaus atvežtas tur- prasmės, o saugojimas būtų susikomplikavęs“6. tas palaipsniui buvo tvarkomas, sisteminamas. Nuo

31 vertingiausio muziejinio turto – numizmatikos buvo išeivijos gyvenimą ir gražiausia XIX a. pabaigos–XX atskirtos knygos ir rinkiniai, nesusiję su numizmati- a. pradžios JAV lietuvių organizacijų ženkliukų, ants- ka. Jie buvo perduoti į kitas paveldo įstaigas. Vals- paudų ir vėliavų rinkinių dalis, kuri ankstesnėje paro- tybiniam archyvui – fotografijų fondas (1 629 vnt.); doje nebuvo rodyta. 1976 m. kovo 23 d. Kauno valstybiniam istorijos A. M. Račkaus Lietuvai perduotas numizma- muziejui – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo tikos rinkinys yra didžiausia lietuvių numizmatikos „Lituanika I“ dalys, papildžiusios 1956 ir 1962 m. ten kolekcija pasaulyje – daugiau kaip 1 700 vnt. (pažy- patekusį dokumentų ir fotografijų rinkinį. mėtina, kad Krokuvoje saugomos E. Hutten-Czaps- 1975 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės kio numizmatikos kolekcijos lietuvišką dalį sudaro 1 muziejaus Istorijos skyrių padalijus į Numizmatikos 263 vnt.). A. M. Račkaus numizmatiniai rinkiniai su- ir Taikomosios dailės skyrius, į pastarąjį pateko Egip- daro Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus to senienos (apie 150 vnt.), taip pat JAV lietuvių reli- numizmatikos rinkinių pagrindą. Juose yra 2 780 vnt. kvijos – uniformos, vėliavos ir kt. pirmykščių tautų pinigų, 25 vnt. reto V. D. Brennerio Lietuvoje A. M. Račkus, patriotas, daktaras, medalio, 4 022 vnt. įvairių tautų sidabrinių monetų, kolekcininkas ir muziejininkas, vėl buvo prisimin- 91 vnt. auksinių monetų ir medalių, daugiau kaip 2 tas 1993 m. minint jo gimimo šimtmetį. Nacionali- 100 vnt. Kinijos monetų. Tikslaus A. M. Račkaus at- nio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Centriniuose vežtų monetų skaičiaus negalima įvardyti, nes dalis rūmuose ir parodų galerijoje buvo surengta didelė jo ne tokių vertingų monetų dar ir šiuo metu nebaigta rinkinių paroda, kurioje pirmąkart po 1935 m. ekspo- tvarkyti, o mažesnę numizmatinę vertę turinčių mo- nuotos JAV lietuvių organizacijų uniformos, vėliavos netų skaičiaus nepateikė ir pats A. M. Račkus. ir kitos relikvijos (archeologiniai senovės Egipto ra- Geriausiai visuomenei žinoma ir ištyrinėta A. M. diniai, pirmykščių tautų pinigai ir kt.), vyko mokslinė Račkaus atvežta Lietuvos numizmatika: 18 auksinių konferencija, skirta A. M. Račkui atminti, įvertintas monetų, tarp jų Žygimanto Augusto florinai, Žygiman- svarus jo indėlis į Lietuvos kultūrą. to Vazos 5 dukatai, kaldinti 1622 m., Jono Kazimiero 1993 m. laikraštis „Kauno diena“ išspausdino 1666 m. dukatas ir dešimt 1664 ir 1665 m. pusduka- Taikomosios dailės skyriaus vedėjos Aldonos Snit- čių. A. M. Račkus prie jų buvo pridėjęs ir Vladislovo kuvienės straipsnį apie A. M. Račkų ir jo rinkinius. Jogailaičio vengrišką monetą, kuri, jo nuomone, buvo 1996 m. Janina Abdulskytė konferencijoje ,,Baltaru- kontrasignuota Žygimanto Senojo Vytimi. sijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos numizmatika“ Seniausi lietuviški A. M. Račkaus kolekcijos Supraslėje (Lenkija) perskaitytame pranešime ,,Ko- pinigai – sidabro lydiniai (kapos). Lietuviškojo masė lekcininkas Aleksandras Račkus ir jo Lietuvos numiz- 103,40 g, Naugardo grivnos – 211 g. Daugiausiai matikos rinkinys M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ monetų (686 vnt.) yra Žygimanto Augusto valdymo su unikaliu A. M. Račkaus lietuviškos numizmatikos laikotarpio. Kolekciją puošia abudu vieninteliai Žygi- rinkiniu supažindino užsienio mokslininkus. 1999 m. manto Augusto portretiniai taleriai, kaldinti Vilniaus Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus išleistoje kalykloje 1565 m., dar jam valdant pagarsėję savo Janinos Abdulskytės, Stanislovo Sajausko ir Rūtos grožiu. Verkelienės knygoje ,,Mažieji Lietuvos istorijos pa- A. M. Račkus į Lietuvą atvežė ir retų, itin minklai“ buvo pristatytas lituanistinis A. M. Račkaus vertingų medalių – visų pirma, Steponui Batorui palikimas (monetos, faleristika, medaliai ir verty- (1576–1586) skirtą medalį, kaldintą Vilniaus mone- biniai popieriai), saugomas skyriuje. S. Sajauskas tų kalykloje, kitas – ovalo formos Vladislovo Vazos 2002 m. Lietuvos muziejų asociacijos V mokslinėje (1632–1648) medalis, skirtas 6-osioms jo karūnavi- konferencijoje ,,Lietuvos muziejų mokslinė veikla“ mo metinėms 1639 m. Įdomūs 3 Radvilų medaliai – perskaitė pranešimą ,,A. M. Račkaus numizmatikos Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667–1695) apsi- biblioteka“, o jo straipsnis ,,Aleksandro Račkaus nu- lankymui Biržuose paminėti, nukaltas 1675 m. (dail. mizmatinių knygų biblioteka Nacionaliniame M. K. Johann Hoehn jaunesnysis), ir 2 Boguslovui Radvilai Čiurlionio dailės muziejuje“ 2006 m. išspausdintas (1620–1669) skirti medaliai. leidinyje ,,Numizmatika“ (Nr. 4–5). Daug mažiau žinome apie A. M. Račkaus pa- Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie- saulio numizmatikos kolekciją, kuri taip pat yra pa- jaus Centriniuose rūmuose 2003 m. atidaryta A. M. kankamai didelė ir slepia įvairių paslapčių. Apie šią Račkaus 110-osioms gimimo metinėms skirta paroda A. M. Račkaus kolekciją per vieną jos demonstravimą „Kaip lietuviai Amerikoje gyveno“ (parodos kura- „The Buffalo Times“ 1930 m. rašė, kad ji, apimanti toriai Ignas Narbutas ir Reda Stuinienė). Joje buvo mokėjimo priemones nuo priešistorinių iki dabarti- pateikta medžiaga apie dr. A. M. Račkaus asmenybę, nių laikų, laikoma turinčia milžinišką vertę, kurios jo kaip numizmato ir kolekcininko veiklą, prieškario niekas negali įvertinti pinigais. Kolekcijos struktūrą

32 A. M. Račkus pasiskolino iš garsiausio to laikotarpio nėti Tolimųjų Rytų kolekcija. Ją puošia retas, vienas numizmato Farrano Zerbe (1871–1949). Be antikos, iš pirmųjų pasaulyje Mingų dinastijos (Kinija) XV a. Romos, viduramžių Europos ir Amerikos monetų, popierinis pinigas – 1 kvanas. Daugybė Numizma- joje galima rasti daugybę Tolimųjų Rytų – Kinijos, tikos skyriuje saugomų aukcionų katalogų su pažy- Vietnamo, Korėjos, Japonijos, Siamo – ir kitų vals- mėtomis A. M. Račkų dominusiomis pozicijomis, jo tybių pinigų. Sovietmečiu su ja susipažinę Ermitažo korespondencija ir išlikę pirmieji eksponatų vokeliai (Rusija) specialistai teigė, kad A. M. Račkaus Toli- gali padėti atrasti dar neatskleistus arba seniai už- mųjų Rytų kolekcija yra viena iš didžiausių tokio po- mirštus lobius. būdžio kolekcijų Pabaltijyje, kurią galima lyginti su A. M. Račkaus Lietuvai padovanoti lobiai yra Ermitažo rinkiniu. unikali tyrinėjimo medžiaga muziejininkams, numiz- Šiuo metu Nacionalinio M. K. Čiurlionio muzie- matams ir visiems, besidomintiems numizmatika. jaus Numizmatikos skyriaus darbuotojai pradeda tyri- Numizmatikos skyriaus archyve saugomi dokumentai nėti milžinišką A. M. Račkaus palikimą. S. Sajauskas yra papildomas kelrodis po šiuos iš tikrųjų didelius suregistravo A. M. Račkaus parvežtas numizmatikos A. M. Račkaus atvežtus rinkinius, ilgus metus slėptus knygas, kurios saugomos muziejuje. Pradedama tyri- tarp kitų skyriaus eksponatų.

Nuorodos 1 Račkus, Aleksandras. Dr-o Račkaus Muziejaus (JAV) istoriniai dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus archyvas. bruožai (apžvalgos fragmentai). – Lietuvos nacionalinės Mar- 5 Kuprevičius V. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus 1936. tyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 63-17, l. 1. XI.–1939.XII.31 darbų apyskaita. – Vytauto Didžiojo Kultūros 2 Kaip Dr. A. Račkus sudarė savo muziejų. – Lietuvos aidas, muziejaus metraštis, 1941, t. I, p. 344. 1935, lapkr. 17, Nr. 281. 6 Ten pat, p. 346. 3 Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus archyvas, M-2-5-10 7 Toliušis Z. Atsiminimai ir apybraižos. – Lietuvos nacionalinės (7). Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 66-41, l. 4 1935 m. spalio mėn. 31 d. pasitarimo dėl A. M. Račkaus mu- 21–22. ziejinio rinkinio protokolas. – Nacionalinio M. K. Čiurlionio

M. K. ČIURLIONIS NATIONAL ART MUSEUM’S DEPARTMENT OF NUMISMATICS – ALEXANDER M. RAČKUS’ (1893–1965) MEMORIAL

Ignas Narbutas, Beta Žaliaduonienė, Stanislovas Sajauskas M. K. Čiurlionis National Art Museum

The article deals with Alexander M. Račkus’ ing books on numismatics, science, and Lithuanian legacy, stored at the Dept. of Numismatics, M. K. literature. The Ministry of Education recouped A. M. Čiurlionis National Art Museum. The collection had Račkus 100 000 Litas, which was merely for the nu- been brought on the occasion of the 1st Congress of mismatic collection. The archival documents of the World Lithuanians, held in Kaunas on August 11- Dept. of Numismatics confirm, that the Ministry of 17, 1935. The exhibition was an important event in Education transferred all collections to the Dept. of Lithuania’s cultural life and was reported in Lithua- History of Vytautas the Great Museum of Culture in nian press of the time. Kaunas (founded in 1936). A. M. Račkus himself was M. Račkus began to collect items being a stu- appointed head of the Dept. The collections were re- dent of St. Laurent College in Montreal, Canada, in vised, and items of natural history and books, that did 1913 when he worked as a restorer at the local mu- not meet the standards of the Museum (3907 items), seum. Documentation and press cuttings preserved at were given to various educational institutions. A. M. the Dept. of Numismatics show that in the period of Račkus’ idea of how to maintain and display the col- 1935-1936 the Ministry of Education of Lithuania was lections differed from that of the museum’s manage- given collections of numismatics by A. M. Račkus ment, so he quitted his job in 1938. (40 000 items), materials related to Lithuanian cul- A. M. Račkus continued collecting lituanistic ture, accumulated at the museum of the Lithuanian materials, that came to museum’s possesions after the Society of Numismatics and History (Chicago, USA), Soviet occupation, when A. M. Račkus had left less gatherings of natural history and the library contain- valuable items at his estate. The total collection, trans-

33 ferred to the Museum at that period comprised 3276 J. Abdulskytė, S. Sajauskas, and R. Verkelienė. The items. The Dept. of Numismatics also stores personal Dept. of Numismatics has in its possessions 2780 items – stamps, tools, decorations, that belonged to money items of primitive nations, 25 – rare medals A. M. Račkus. by V. D. Brenner, 4022 – silver coins of different na- A. M. Račkus was remebered again in 1993. tions, 91 – golden coins and medals, and a collection Celebrating his centenary, a large exhibition of his of Chinese coins, containing over 2100 items. Col- collections and a conference devoted to his work lections donated to Lithuania by A. M. Račkus – a was held. Treasures of Lithuanian numismatics, 1700 unique source for museum professionals and experts coins (there are some difficulties to present the exact in numismatics. Documentation stored at the Dept. of number of items, as some of the coins are fakes) ac- Numismatics and the Archives is very helpful while cumulated by A. M. Račkus remain the largest per- studying A. M. Račkus’ gatherings, that are waiting sonal collection of Lithuanian numismatics. His gath- for their turn among the numerous exhibits of the erings have been studied by museum proffesionals Dept.

34 SIGNATARO JURGIO ŠAULIO IR DIPLOMATO STASIO GIRDVAINIO ŠV. GRIGALIAUS DIDŽIOJO ORDINAI LIETUVOS NACIONALINIAME MUZIEJUJE Rūta Kuodytė Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinio muziejaus Faleristikos tikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinas. Muziejuje rinkinyje saugoma nemažai XX a. Lietuvos kultū- saugomi du tokie ordinai – Didieji Riterių kryžiai, ros ir istorijos veikėjų apdovanojimų. 2000 m. mu- priklausę signatarui J. Šauliui ir diplomatui S. Gir- ziejui perduoti signataro, diplomato Jurgio Šaulio dvainiui. (1879–1948) (1 pav.) Lietuvos ir Vatikano ordinai, Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinas įsteigtas popie- 2005 m. – signataro, diplomato, švietimo ministro žiaus Grigaliaus XVI 1831 m. Jis yra teikiamas už Kazimiero Bizausko (1892–1941) Lietuvos, Latvi- nuopelnus Katalikų Bažnyčiai, išskirtinius darbus jos ir Švedijos ordinai, 2008 m. – diplomato Stasio savo bendruomenėje ir šalyje, paramą Šv. Sostui1. Girdvainio (1890–1970) (2 pav.) Vatikano, Latvijos Ordinas civiliams ir kariškiams yra skirtingas, trijų ordinai, diplomato, užsienio reikalų ministro Stasio laipsnių (iki 1905 m. buvo keturių2): Didysis Riterių Lozoraičio (1898–1983) Lietuvos, Italijos ordinai. kryžius, Komandorų kryžius ir Riterių kryžius3. Kaip Muziejuje saugoma ir atkurtos nepriklausomos Lie- įprasta, ordino riteriai turi savo uniformą, tiesa, ji la- tuvos apdovanojimų – 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusių bai retai nešiojama. Šio ordino nariai turi ir privilegi- Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio Lietuvos ir už- ją, kuria jau seniai nesinaudoja – jie, būdami Romoje, sienio šalių apdovanojimai, taip pat Lietuvos skautų turi teisę atjoti ant arklio iki pat Šv. Petro bazilikos sąjungos veikėjų: profesoriaus Igno Končiaus (1886– durų4. 1975), išeivijos lietuvio, žurnalisto Broniaus Žalio Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pirmuoju (1921–2007) skautiški apdovanojimai. oficialiu Lietuvos atstovu Vatikane buvo paskirtas K. Išskirtinas užsienio šalių apdovanojimas – Va- Bizauskas, vėliau – Juozas Macevičius. 1927 m. tarp Šv. Sosto ir Lietuvos Respublikos pasirašytas kon- kordatas, kuriuo buvo reglamentuoti šalių tarpusavio

1 pav. Signataras Jurgis Šaulys (1879–1948). 2 pav. Diplomatas Stasys Girdvainis (1890–1970). LNM, Ft 337 LCVA, A73–P739

35 3.1 pav. Jurgio Šaulio apdovanojimas, eksponuojamas Signatarų namuose. LNM, M 8142/1–3 santykiai. 1927–1931 m. atstovybei vadovavo įgalio- raštus popiežiui įteikė Lietuvos nepaprastasis pasiun- tasis ministras J. Šaulys, 1931–1932 m. – reikalų pa- tinys ir įgaliotasis ministras S. Girdvainis. Šv. Sostas tikėtinis S. Lozoraitis, 1932–1939 m. – reikalų pati- Lietuvos sovietinės aneksijos nepripažino ir pasiun- kėtinis Kazimieras Graužinis5. 1939 m. skiriamuosius tinybė veikė toliau. Vatikano valstybė Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu nuo Šv. Sosto ir Lietuvos konkordato sudarymo 1927 m. iki 1950 m. apdovanojo šešis Lie- tuvos piliečius6. Tai signataras J. Šaulys, diplomatas S. Girdvainis (šiuo ordinu apdovanotas du kartus, prieš tai – 1927 m. Komandorų kryžiumi), užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, diplomatas Stasys Anta- nas Bačkis, reikalų patikėtinis prie Šv. Sosto K. Grau- žinis. J. Šaulys, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane 1927–1931 m., Šv. Grigaliaus Di- džiojo ordino Didžiuoju Riterių kryžiumi apdovanotas 1927 m. Signatarų namams (nuo 2003 m. – Lietu- vos nacionalinio muziejaus filialas) apdovanojimą su diplomu bei kitus J. Šaulio apdovanojimus: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordi- ną, Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordino žvaigždę (pats ženklas neišliko), perdavė Česlovas Tarvydas, J. Šaulio dukters Birutės Šaulytės-Čečkuvienės, iš- saugojusios tėvo apdovanojimus, pusbrolis. Jam prieš mirtį B. Šaulytė-Čečkuvienė patikėjo gausų tėvo ar- chyvą. J. Šaulio ordinas yra eksponuojamas Signatarų namuose (3.1, 2 pav.). S. Girdvainis Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Didžiuoju Riterių kryžiumi apdovanotas 1939 m. Tais metais paskirtas įgaliotuoju minis- tru prie Šv. Sosto, S. Girdvainis šias pareigas ėjo iki mirties 1970 m. Jo apdovanojimą muziejui per dakta- rę Giedrę Jankevičiūtę perdavė diplomato Kazio Lo- zoraičio dukra Daina Lozoraitis. 3.2 pav. Jurgio Šaulio apdovanojimas, eksponuojamas Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Didįjį Riterių kry- Signatarų namuose. LNM, M 8142/1–3 žių sudaro apdovanojimo ženklas ir žvaigždė. Apdo-

36 6 pav. Gamintojo „Tanfani Bertarelli“ ženklas apdovanojimo pakabuko reverse

4 pav. Šv. Grigaliaus Didžiojo 5 pav. Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Didžiojo Riterių kry- ordino Didžiojo Riterių kry- žiaus, įteikto diplomatui Stasiui žiaus, įteikto diplomatui Stasiui Girdvainiui, aversas. Sidabras, Girdvainiui, reversas. Sida- auksavimas, emalis, 58 × bras, auksavimas, emalis, 58 × 58 mm. LNM, GRD 105884/1 58 mm. LNM, GRD 105884/1 vanojimo ženklas – Maltos kryžiaus formos (58 × 58 mm), aštuoni kryžiaus galai užsibaigia dekoratyviniais burbuliukais (4 pav.). Aver- se esančiame medalione mėlyname fone vaizduojamas popiežiaus Grigaliaus XVI biustas, kairėje – balandis, aplink juos, auksiniame apvade, įrašas su popiežiaus vardu S. GREGORIUS MAGNUS ★. Reverse mėlyname fone yra ordino šūkis PRO DEO ET PRINCIPE (Dievo ir valdovo labui – lot.), aplink esančiame auksiniame apvade GREGORIUS XVI. P. M. ANNO I. ★ (5 pav.). Kryžius kabinamas 7 pav. Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino ant lauro lapų vainikėlio formos pakabuko (24 × 31 mm), reverse – Didysis Riterių kryžius kabinamas ant gamintojo ženklas TANFANI BERTARELLI (6 pav.). Didysis kry- perpetinės muaro juostos. LNM, GRD žius yra kabinamas ant raudonos spalvos su geltonomis juostelėmis 105884/1 šonuose muaro juostos (7 pav.). Juostos plo- tis – 102 mm, geltonų šoninių juos telių – po 12 mm. Ordino žvaigž- dė – aštuonių kampų žvaigždė briliantuo- tomis plokštumomis (85 × 85 mm), ant jos – sumažintas ordino kry- žiaus ženklas (8 pav.). Reverse gamintojo žen- klas TANFANI BER- TARELLI (9 pav.). Ap- 8 pav. Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Di- 9 pav. Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Di- dovanojimo ženklas ir džiojo Riterių kryžiaus, įteikto diploma- džiojo Riterių kryžiaus, įteikto diploma- žvaigždė pagaminti iš tui Stasiui Girdvainiui, žvaigždės aver- tui Stasiui Girdvainiui, žvaigždės rever- sidabro, jų atskiros de- sas. Sidabras, auksavimas, emalis, 85 × sas. Sidabras, auksavimas, emalis, 85 × talės dengtos auksu ir 85 mm. LNM, GRD 105884/2 85 mm. LNM, GRD 105884/2

37 10 pav. Apdovanojimo, įteikto Jurgiui Šauliui 1927 m., diplomas. LNM, M 8142/3 raudonos, mėlynos ir žalios spalvos emaliu. tuvos piliečių tarpukaryje buvo apdovanoti Italijos, Kartu su ordinu apdovanojamajam įteikiamas ir Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Belgijos, Čekoslova- ordino diplomas (10 pav.). kijos ordinais. Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordi- Pats apdovanojimas įdėtas į raudonos spalvos nas Lietuvoje yra gana retas, juo, kaip minėta, tarpu- dėžutę, pagamintą iš faneros, kartono ir aptrauktą karyje buvo apdovanoti tik šeši asmenys. Vienintelis oda, viduje ji išmušta šilku ir veliūru (11 pav.). toks ordinas kitame Lietuvos muziejuje, straipsnio Apdovanojimai pagaminti firmoje „Tanfani Ber- autorės žiniomis, – 1998 m. poetui Bernardui Braz- tarelli“ (Italija, Roma), gaminusioje apdovanojimus, džioniui įteiktas Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Ko- įvairius bažnytinius reikmenis. Abu ordinai – ir įteiktas mandorų kryžius, saugomas Maironio lietuvių litera- J. Šauliui, ir S. Girdvainiui – yra visiškai vienodi. Iš to tūros muziejuje. galima spręsti, jog jie gaminti panašiu laikotarpiu. Lietuvos muziejų rinkinių formavimas yra Tarpukario Lietuvos piliečių apdovanojimas orientuotas į lituanistinių eksponatų kaupimą. Lietu- užsienio šalių ordinais liudija apie to meto Lietuvos vos nacionaliniame muziejuje yra saugomi tik kelių diplomatinius santykius. Tarp apdovanotų asme- užsienio valstybių apdovanojimai, o per pastaruosius nų – nemažai diplomatų, valstybės veikėjų. Daugiau- 20 metų muziejus neįsigijo nė vieno užsienio valsty- sia Lietuvos piliečiai yra gavę apdovanojimų iš tokių bės apdovanojimo. Todėl dovanos, ypač memoriali- šalių, su kuriomis Lietuva artimiau bendradarbiavo, niai daiktai, leidžia muziejams faleristikos kolekcijas turėjo ekonominių, kultūrinių ryšių, pirmiausia iš kai- papildyti vertingais užsienio valstybių apdovanoji- myninių šalių – Latvijos, Estijos. Be jų, nemažai Lie- mais, kurių įsigyti kitu keliu būtų problemiška.

11 pav. Apdovanojimo, įteikto Stasiui Girdvainiui, dėžutė. LNM, GRD 105884/3

38 Nuorodos 1 Order of St. ... – Order of St. Gregory the Great, prieiga per ry_the_Great, žiūrėta 2008 liepos 1. internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Order_of_St_Grego- 5 Lietuva ir Šventasis... – Lietuva ir Šventasis Sos- ry_the_Great, žiūrėta 2008 liepos 1. tas, prieiga per internetą: http://209.85.135.104/ 2 The Papal Order... – The papal Order of Saint Gregory the search?q=cache:ayeyL4qxjIEJ:va.mfa.lt/lit/Lietuva_ir_Sv._S Great, prieiga per internetą: http://www.chivalricorders.org/ ostas/90/171/11954+lietuvos+ir+%C5%A1v.+sosto&hl=lt&ct vatican/gregory.htm, žiūrėta 2008 liepos 1. =clnk&cd=1&gl=uk, žiūrėta 2008 liepos 1. 3 Grigaliaus ordinas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 6 Kavaliauskas V., Už nuopelnus Lietuvai, Vilnius, 2003, t. 2, p. 2005, t. 7, p. 157. 701. 4 Order of St. ... – Order of St. Gregory the Great, prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Order_of_St_Grego-

ORDERS OF ST. GREGORY THE GREAT BESTOWED UPON SIGNATORY JURGIS ŠAULYS AND DIPLOMAT STASYS GIRDVAINIS AT THE NATIONAL MUSEUM OF LITHUANIA

Rūta Kuodytė National Museum of Lithuania

The orders and medals collection at the National Gregory the Great consists of a badge and a star. Museum of Lithuania includes a significant number The Order badge (58 × 58 mm) is in the form of a of awards bestowed on Lithuanian cultural and his- Maltese cross; on the averse there is an image of a tory workers. Among them are the Knights Grand bust of Pope Gregory XVI; on the reverse there is Crosses of the Order of St. Gregory the Great, be- the ordinal motto PRO DEO ET PRINCIPE (For the stowed upon Jurgis Šaulys (1879–1948), signatory of Good of God and Sovereign). The Order star (85 × 85 the Lithuanian Independence Act, and Stasys Gird- mm) is an eight-pointed star, with a smaller image vainis (1890–1970), diplomat. of the Order badge on it. The cross and the star are The Order of St. Gregory the Great, established made of silver; their details are enamelled or gilded. by Pope Gregory XVI in 1831 at the Vatican, was The Cross is hung on a moiré ribbon, red with yellow awarded to six Lithuanian citizens during the period edging. The order was manufactured by the company from 1927, when the concordat between the Holy See “Tanfani Bertarelli”. and Lithuania was signed, to 1950. Jurgis Šaulys, Formation of Lithuanian museums’ collections envoy extraordinary and minister plenipotentiary at is oriented towards the acquisition of lituanistic ex- the Vatican (1927–1931), was awarded the Knights hibits. For this reason gifts, in particular memorial Grand Cross in 1927; Stasys Girdvainis was awarded objects, allow the collection of orders and medals to the same cross in 1939, when he became the minister be enhanced with valuable orders and awards from plenipotentiary at the Holy See; he held these duties foreign countries, acquisition of which in other ways until his death in 1970. would prove problematic. The Knights Grand Cross of the Order of St.

39 KŪRYBINIS DAILININKĖS VERONIKOS ŠLEIVYTĖS PALIKIMAS KUPIŠKIO ETNOGRAFIJOS MUZIEJUJE

Andrius Kleniauskas Kupiškio etnografijos muziejus

Kūrybos ir gyvenimo kelias Šio kaimo mokyklėlė nebuvo finansuojama valstybės lėšomis, todėl naujai iškeptai mokytojai teko dirbti už Būsimoji dailininkė Veronika Šleivytė gimė valgį – pakaitomis maitintis tai vieno, tai kito valstie- 1906 m. gruodžio 6 d. tuometinės Biržų apskrities Va- čio namuose. Jaunoji mokytoja nesėdėjo rankų sudė- balninko valsčiaus Antašavos miestelyje. Gausi šei- jusi. Įsteigė vakarinius kursus suaugusiesiems. Kartu ma neturėjo savo kampo, todėl keliavo iš kaimo į kai- su suaugusiais mokiniais surengė pirmąjį toje apy- mą. Didžioji vaikystės dalis prabėgo Viktariškiuose, linkėje vakarą. Susidomėjimas buvo neišpasakytas: kuriuos dailininkė visą gyvenimą vadino gimtaisiais. sausakimšai prigužėjo pilnas kiemas ir visi pašaliai Tėvas vertėsi kalvio amatu, vaikams teko tarnauti pas žmonių, – prisimena. ūkininkus. Kaip piemenė buvau išskiriama iš jų šei- Greitai prabėgo vieneri metai Kadarų krašte ir mų, – rašė V. Šleivytė atsiminimuose, – nakvodavau Veronika išvyko į laikinąją sostinę Kauną. Ramybės tamsioje kamaroje, kurioje laikydavo mėšluotus kiaul- nedavė gimnazijos laikų svajonė gilintis į meną. Išlai- viedrius, kitus rakandus ir valgydindavo likučiais nuo kė stojamuosius egzaminus ir pradėjo mokslus Kau- jų stalo1. Baigusi pradžios mokyklą, V. Šleivytė įstojo no meno mokyklos Grafikos skyriuje. Pradžia buvo į trečiąją Kupiškio gimnazijos klasę. Kliūdavo pylos sunki. Mokyklos vadovybė akylai stebėjo naujus nuo gimnazijos kapeliono, nes dalyvavimą šv. Mi- studentus, jų pažangą ir studijų pradžioje nemokėjo šiose ji dažnai iškeisdavo į buvimą gamtoje. Gyventi stipendijos. Vėliau V. Šleivytė turėjo verstis gaudama teko užmiestyje, mažame kambarėlyje. Skurdų mais- 50 Lt stipendiją. Pragyventi su šiais pinigais Kaune tą 12 km nešdavo mama. Visą gyvenimą dailininkė buvo nepaprastai sunku. Prasidėjo darbo paieškos. Po su dėkingumu prisimindavo savo motiną ir vyresniąją keleto mėnesių klajonių įstaigų koridoriais pavyko seserį Oną, kurios visomis išgalėmis rėmė jos moks- gauti braižytojos vietą Žemės ūkio ministerijoje. Stu- lus. dijos ir darbas smarkiai nualino sveikatą. Ilgai teko Baigusi gimnaziją, mokytojos darbo ieškojo gydytis ligoninėje. Grįžusi kibo į studijas. Vėl bemie- Biržuose. Deja... Neturėjau rekomendacijų, – prisi- gės naktys. Baigusi praktines studijas, negauna diplo- pažįsta memuaruose. Netikėtai į gimtąjį kaimą už- mo, nes darbas ministerijoje trukdo lankyti teorines klydo Papilio valsčiaus Kadarų kaimo gyventojas, paskaitas, vykstančias dienomis. Nutaikiusi laisvą valstiečių pavedimu ieškojęs mokytojos jų vaikams. minutėlę, imasi meno teorijos. Išlaikiusi egzaminus,

1 pav. Gimtoji Veronikos Šleivytės gryčia

40 pagaliau gauna diplomą. Tik sveikatos neatgavau, – vyzdžius. prisipažįsta. 1939 m. pradžioje V. Šleivytė gavo mokytojos V. Šleivytė mokėsi pas žymius tarpukario daili- vietą tuo metu pažangaus visuomenės veikėjo J. Ge- ninkus Joną Janulį, Joną Šileiką, Petrą Kalpoką, Ado- niušo vadovaujamoje Moterų globos komiteto amatų mą Galdiką, Justą Vienožinskį, Vladą Didžioką. mokykloje. Norėdama pagilinti meno žinias, lankėsi Galų gale išsipildė svajonė – dėstyti dailę. Pir- Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Šveicarijos muziejuose. mąja darbaviete tampa Vaikelio Jėzaus draugijos mer- Grįžusi vėl įniko į kūrybinį ir pedagoginį darbą, su- gaičių amatų-ruošos mokykla – nepaisant pavadinimo kūrė pirmuosius estampus Bulves skutant, Per audrą, tarpukario Lietuvoje prieštaringai vertinta įstaiga. Kaimo malūnas, Kanklininkas ir kitus. Mokyklos veiklą lydėjo skandalai, susiję su vai- 1940 m. V. Šleivytė įsitraukė į pedagoginį darbą kų išnaudojimu, prastomis jų gyvenimo sąlygomis, minėtoje Vaikelio Jėzaus draugijos mergaičių amatų draugijos narių konfliktais, kitomis negerovėmis.Byla mokykloje. Tais pačiais metais jos iniciatyva suren- dėl vaikų egzekucijos Vaikelio Jėzaus prieglaudoje, O giama Lietuvos moterų dailininkių draugijos paroda. Jėzau, kur Tavo vaikeliai, Kur eina visuomenės pini- 1946 m. pasitraukė iš amatų mokyklos direktorės pa- gai. Netvarka Vaikelio Jėzaus draugijoje, Triukšmin- reigų ir dirbo tik kūrybinį darbą. gas Vaikelio Jėzaus draugijos susirinkimas – tokios Iš viso dailininkė sukūrė apie 50 grafikos, apie ir panašios straipsnių antraštės laikraščiuose lydėjo 2 000 pastelės darbų. Lietuvoje surengė kelis šimtus šios draugijos ir jos kuruojamų prieglaudų-moky- parodų, išleido jų katalogų. 1984 m. 50 kūrinių pa- klų veiklą. Jauna mokytoja, kurios gyvenimas buvo dovanojo Kupiškio etnografijos muziejui. O lygiai po kupinas nepriteklių, kartu su kolegomis ėmėsi ginti metų Kupiškio rajono Viktariškių kaime, buvusioje skriaudžiamus vaikus, nebijojo pareikšti savo nuo- jos tėvų sodyboje, atgabenus daugiau pastatų, įrengta monės apie mokyklos veiklą draugijos vadovybei. paveikslų galerija, kurioje eksponuojami keli šimtai Draugijos centro valdyba nemanė nusileisti. 1938 m. dailininkės darbų. Lietuvos aidas paskelbė: Veronika Šleivytė atleista iš darbo už tai, kad savo pasaulėžiūra neatitiko moky- Veronikos Šleivytės paveikslų galerija klos dvasios. Viktariškių kaime Kaune V. Šleivytė bendravo su jaunu dailinin- ku Stepu Žuku, kartu aptardavo darbų temas, piešė 1967 m. spalio mėnesį tuometinės Antašavos karikatūras, kritikavo to meto Lietuvos socialinio bei apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdoma- ekonominio gyvenimo nelabumus. Temų kūrybai toli sis komitetas kreipėsi į Lietuvos TSR kultūros minis- neieškojo. Tėvynės gamta, dailininkės gyvenamo lai- trą su prašymu: <...> Drg. Ministrą įsteigti kupiškie- kmečio žmonės, jų kasdieniniai darbai – vaizdavo tai, tės dailininkės V. Šleivytės kurinių nuolat veikiančią ką menotyrininkai vadina realizmu. Lietuvos dailės parodą, Kupiškio muziejaus filialą jos gimtojoje tyrinėtojai vieningai pripažino, kad dailininkė darbais sodyboje, „Nemuno“ kolūkyje, Viktariškių kaime ir lygiuojasi į geriausius lietuvių realistinės kūrybos pa- pavadinti mūsų kupiškietės dailininkės V. Šleivytės

2 pav. Veronikos Šleivytės paveikslų galerija

41 vardu2. Su panašiu raštu į kultūros ministrą kreipė- iš asmeninių V. Šleivytės lėšų, kurias dailininkė pasi ir Kupiškio rajono darbo žmonių deputatų tarybos liko administruoti muziejui. Geriausio kūrinio auto- vykdomasis komitetas. Prašymas įsteigti muziejaus riui skiriama piniginė 250 litų premija. Kiti dalyviai (tada kraštotyros – aut. past.) filialą – paveikslų ga- apdovanojami asmeninėmis dovanėlėmis. Komisiją leriją argumentuotas jos jubiliejumi – 1967 m. daili- sudaro profesionalūs dailininkai, tautodailininkai, ra- ninkė šventė 60 metų jubiliejų bei 30 metų kūrybinės jono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus, kul- veiklos sukaktį. Be to, septintajame dešimtmetyje V. tūros centro bei muziejaus atstovai. Šleivytė su talkininkais surengė keletą didelių parodų Pirmajam renginiui 2000 m. 76 darbus pateikė Kupiškyje, nemažai kūrinių, fotografijų, knygų pado- 30 mokinių iš 4 krašto mokyklų bei Kupiškio mu- vanojo muziejui su sąlyga, kad jie bus eksponuoja- zikos mokyklos Dailės skyriaus. 2003 m. parodoje- mi. Galerijos jos tėviškėje įkūrimo priežastimi tapo ir konkurse dalyvavo 50 mokinių iš 8 rajono bendrojo dailininkės bei jos šeimos – brolio Stepono Šleivio ir lavinimo mokyklų, muzikos mokyklos Dailės sky- sesers Marijonos Šleivytės kraštutinės kairiosios po- riaus ir Noriūnų vaikų dailės studijos Dagilis (vad. litinės pažiūros: <...> sodyba yra kovotojų už Tarybų Algirdas Venckus), 2004 m. – 52 mokiniai, pateikę valdžią vieta: joje gyveno buržuazinės santvarkos ir daugiau kaip 130 kūrinių, 2006 m. – 32 mokiniai hitlerinės okupacijos metais persekiojamieji Šleivys (79 kūriniai). Pasibaigus parodai-konkursui, keletas Steponas ir personalinė pensininkė Šleivytė Mari- kiekvieno dalyvio darbelių pasilieka muziejaus rin- jona. Dėl to būtų labai gerai, jei muziejaus filialas kiniuose. <...> būtų įsteigtas dar prieš Didžiosios Spalio so- 3 cialistinės revoliucijos 50-ųjų metinių šventę . Kitaip Dailininkės palikimas tariant, galerijos atsiradimą iš dalies lėmė to meto po- litinė konjunktūra. Dailininkės palikimą, saugomą Kupiškio etno- Šiuo metu sodyba yra tapusi savotišku traukos grafijos muziejuje, galime suskirstyti į dvi dalis. Vie- centru. Galerija naudojama edukacinėms progra- na – gausesnė. Tai dailės kūriniai – tarpukariu bei moms, vietos bendruomenės renginiams. Joje dažnai pokariu kurti grafikos darbai, pastelės. Todėl V. Šlei- eksponuojamos kilnojamosios moksleivių darbelių vytė yra žinomesnė kaip dailininkė. Tik visai neseniai parodos. Žemesniųjų klasių moksleiviams jų bendra- atrasta ir pradėta tyrinėti nauja, daugeliui nežinoma amžių piešiniai, įvairūs darbeliai dažnai būna įdomes- jos kūrybinio darbo bei palikimo dalis – fotografija. ni nei kūrybinis profesionalios dailininkės palikimas. Šią dailininkės kūrybinio palikimo dalį analizavo me- Vaikai apžiūri bendraamžių kūrinius, lygina juos su notyrininkė, dr. Agnė Narušytė, parengusi straipsnį savais. Tikimės, kad ši veikla padės jiems suaugus Veronika Šleivytė – tarp dailės ir fotografijos: <...> geriau suprasti ir domėtis įvairiomis profesionalaus ji fotografavo daug ir visada: savo šeimą draugus, meno sritimis. Čia tikrai gera vieta vaikams papasa- keliones, mokinių darbų, dailės ir fotografijos paro- koti, kas yra dailė, koks buvo dailininkės – jų kraštie- das, vestuves, laidotuves, susibūrimus, Kauną, darė tės, paprastos kaimo mergaitės kūrybos ir gyvenimo daugybę didelių grupinių nuotraukų ir reprodukavo kelias, – teigia muziejaus darbuotoja Irena Paulina savo kūrinius. Tarpukario Lietuvoje Šleivytė buvo ak- Dlutskienė. Galerijoje pirmų–šeštų klasių mokslei- tyvi fotomenininkė: 1933 m. dalyvavo pirmojoje Lie- viams rengiamos edukacinės programos. Moksleiviai tuvos fotomėgėjų sąjungos parodoje Kaune, žemės aplanko galeriją, išgirsta pasakojimą apie dailininkės ūkio rūmų salėje, ir ten jos fotografija „Prie jos“, vaikystę, ją pažinojusių žmonių prisiminimus, pasi- surinkusi 153 balsus, užėmė VIII vietą. Jos fotografi- vaišina lauže iškeptomis bulvėmis. jas kartais spausdino laikraščiai ir žurnalai. Ji gana kruopščiai žymėjo savo darbus spaudu „foto Vėros Kupiškio rajono mokinių tapybos (natiurmorto) Šleivytės“, fiksavo vietas ir datas nepamiršdama pa- paroda-konkursas komentuoti ir vaizdo turinio. V. Šleivytė, žymi ir labai įdomi tarpukario Kau- Nuo 2000 m. Kupiškio etnografijos muziejuje ne besireiškusi asmenybė, jau seniai buvo patekusi į rengiami Kupiškio rajono mokinių tapybos (natiur- tyrinėtojų akiratį, bet jiems pavyko aptikti vos kelis morto) parodos-konkursai, skirti dailininkei V. Šlei- fotografijų originalus su signatūraFoto Vera Šleivytė. vytei atminti. Jų idėja kilo tuometiniam muziejaus Ši medžiaga niekur nedingo, nebuvo išmesta ar ki- direktoriui Algimantui Jasaičiui bei muziejininkams, taip sunaikinta, o pateko būtent į V. Šleivytės gimtąjį tvarkantiems dailininkės palikimo reikalus. Siekiant kraštą. populiarinti jos kūrybą, skatinti vaikų bei jaunimo Kupiškio etnografijos muziejuje saugomi tūks- domėjimąsi tapyba ir buvo sumanyta rengti tokio tančiai geros kokybės fotografijų, paprastų bei stikli- pobūdžio parodas bei teikti darbų autoriams prizus nių negatyvų. Šis palikimas inventorinamas. Džiugu,

42 kad pamažėle jis sulaukia rimtų tyrinėtojų dėmesio. pagal medžiagas ir kartu nagrinėjame V. Šleivytės Minint dailininkės 100-ąsias gimimo metines, atnau- biografiją. Svarbu nesuklysti nustatant autorystę, jintos ekspozicijos Viktariškių kaimo muziejuje, pa- nes privačiuose archyvuose ir albumuose pasitaiko rengta jos fotografijų paroda. nemažai ne autorinių, o biografinių fotografijų. Ana- Esame dėkingi Margaritai Matulytei, Lietuvos lizuojant medžiagą, pamažu ryškėja autorės stilius. dailės muziejaus Istorinės fotografijos rinkinio kura- Neskubame ir datuoti fotografijų, nes V. Šleivytė dir- torei, ir kitiems Lietuvos fotografijos istorijos tyrė- bo gana ilgą laikotarpį. Pirmiausia rašome juodraštį, į jams, kurie suteikė vertingų patarimų, kaip dirbti su inventorinę knygą rašysime tik gerai ištyrinėję turimą V. Šleivytės fotografijų palikimu. Kadangi medžiaga medžiagą. V. Šleivytės fotografijos neabejotinai yra labai įvairi − fotografijos, juostiniai ir stiklo negaty- Kupiškio muziejaus fotografijos rinkinio aukso fon- vai, klijuotos fotografijos, šiuo metu viską skirstome das.

Nuorodos 1 Dailininkės V. Šleivytės prisiminimai, Kupiškio etnografijos 3 Kupiškio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo muziejaus rankraštynas (toliau – KEM R), b. 47-2, l. 3. komiteto raštas LTSR kultūros ministrui, KEM R, b. 10, l. 17. 2 Kupiškio rajono Antašavos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštas LTSR kultūros ministrui, KEM R, b. 47-1, l. 8.

CREATIVE HERITAGE OF ARTIST VERONIKA ŠLEIVYTĖ IN KUPIŠKIS ETHNOGRAPHIC MUSEUM

Andrius Kleniauskas Kupiškis Ethnographic Museum

V. Šleivytė was born in 1906. After finishing displayed. Educational sessions, local community’s primary school, she entered the 3rd form at Kupiškis events, transferable schoolchildren exhibitions take gymnasium. Later she continued studying at Kaunas place in the farmstead. Art School, Graphic Department. Striving to popularize V. Šleivytė’s creation, to After graduation, V. Šleivytė worked in different encourage interest in art among children and youth, handicraft schools. In order to deepen her knowledge starting with 2000, paintings (still-lives) exhibitions- in arts, she visited a number of museums in Poland, competitions for Kupiškis district children, devoted to Germany, Italy, and Switzerland. On her initiative, in the memory of V. Šleivytė, are periodically arranged 1940 an exhibition of Lithuanian Women Artists So- at the Kupiškis Ethnographic Museum. ciety was organized. Starting with 1946, V. Šleivytė The heritage of the artist, stored at the Kupiškis completely devoted her life to art. The artist created Ethnographic Museum, can be divided into two her artworks in pastel techniques. Her creative herit- groups. The best is her graphic art and pastels. An- age comprises of 50 graphic and 2000 pastel works. other part, still unrevealed for most of the public – Some hundred exhibitions were arranged and their some thousand photographs and negatives. Museum catalogues released. In Viktariškės, the Kupiškis specialists have a task to properly administer V. district, in the previously V. Šleivytė parents’ farm- Šleivytė’s heritage, to exploit it creatively in various stead, after adding some more buildings to it, a pic- museum activities. ture gallery was arranged and the heritage of the artist

43 MEMORIALINIAI RINKINIAI LIETUVOS SPORTO MUZIEJUJE

Arvydas Jakštas Lietuvos sporto muziejus

Dabartinė sporto ir fizinio lavinimo samprata sporto laimėjimais. susiformavo tik XIX–XX a. pirmaisiais dešimtme- Lietuvos sporto muziejus Kaune kaupia, saugo čiais. Sparčiai vykstant urbanizacijos procesui, mies- ir propaguoja sporto paveldą – medalius, diplomus, to gyventojų kultūros dalimi tampa kūno kultūra. prizus, ženkliukus, žetonus ir kitus sporto apdovano- Sportas patrauklus Europos piliečiams, todėl dauge- jimus, kurie teikia informacijos apie sporto šaką, var- lis jų nuolat sportuoja, dalyvauja sporto sąjūdžiuose. žybas, vietą, miestą, valstybę ir t. t. Sportas – vis didesnę reikšmę įgaunantis socialinis ir Muziejus turi sukaupęs gausią memorialinių ekonominis reiškinys, padedantis siekti strateginių rinkinių kolekciją. Juos padovanojo sportininkai, jų Europos Sąjungos solidarumo ir gerovės tikslų. Euro- artimieji ar giminės. Pvz., žinomo sportininko ir pe- pos ir pasaulio visuomenė apie Lietuvą neretai sužino dagogo Alfonso Vietrino (1915–1997 m.) žmona So- daugiau iš sporto įvykių, nei iš politikų, diplomatų ar fija padovanojo jo iškovotus prizus, taures, diplomus, verslininkų veiklos. Lietuvos sportininkai tarsi amba- fotonuotraukas. A. Vietrinas stadionų bėgimo take- sadoriai, varžydamiesi įvairiose pasaulio šalyse, gar- liuose ir kroso trasose buvo greitas kaip vėjas. Būtent sina Lietuvos vardą – tai Arvydas Sabonis, Virgilijus Vėjas – taip Alfonsą vadino kolegos. Jis sportu su- Alekna, Jurgis Kairys, Diana Žiliūtė ir kt. sidomėjo dar mokydamasis Kauno Aušros berniukų Nūdienės Lietuvos sporto teoretikams ir prakti- gimnazijoje. Per savo sportinę karjerą A. Vietrinas net kams modeliuojant tolimesnę kūno kultūros ir sporto 22 kartus pagerino Lietuvos rekordą. 1934–1950 m. perspektyvą, tikslinga išsamiau susipažinti su tuo, kas jis buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės na- buvo nuveikta, galbūt ir pamiršta, kitaip tariant – su rys, dirbo pedagoginį darbą Kauno medicinos insti- tarpukario bei pokario laikų Lietuvos kūno kultūros ir tute (dabar – Kauno medicinos universitetas) ir Kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos kūno kultūros akademija). A. Vietrino iškovotus sporto apdovanojimus chronologiškai galima suskirstyti į kelias grupes: Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio, pirmosios sovietų okupacijos (1940–1941 m.) laikotarpio ir sovietmečio (1944–1960 m.) laikotarpio. Pirmajai grupei priskirtinas Lietuvos atletikos sąjungos I vietos prizas už bėgimo per laukus rungtį 1939 m.: ant marmurinio pagrindo metalinė atleto skulptūrėlė, iš- keltoje atleto rankoje laurų lapų vainikas, metalinėje plokštelėje išgraviruotas įrašas: Bėgimas per laukus vyrams IV. 1939 m. Kitas tos pačios sąjungos I vietos prizas įteiktas A. Vietrinui už pergalę XII bėgime per Kauną tais pačiais metais: ant marmurinio pagrindo atleto skulptūrėlė, atleto rankoje laurų lapų vainikas, metalinėje plokštelėje įrašas: XII bėgimas per Kau- no m. 1939 m. Gana originalus ir praktiškas prizas – užrašų knygelė su metaliniu viršeliu, pritvirtinta prie marmurinio pagrindo. Viršelyje išgraviruota Talino sena- miesčio panorama ir tekstas estų kalba. Šis prizas A. Vietrinui buvo įteiktas už pergalę 1 000 m bėgimo rungtyje per tarpvalstybinį lengvosios atletikos matčą 1 pav. Vieni iš seniausių Lietuvos sporto muziejaus eks- Lietuva-Estija 1939 m. ponatų – Lietuvos ministrų kabineto bei Prekybos ir pra- 1938 m. Kaune įvyko I tautinė olimpiada. Orga- monės banko prizai 1921 m. Lietuvos lengvosios atleti- nizatoriai pasirūpino ne tik gražiu jos apipavidalini- kos pirmenybių nugalėtojui Steponui Garbačiauskui mu, bet ir medaliais, diplomais, suvenyrais. Švietimo

44 ministro Juozo Tonkūno pakviestas, dailininkas Jonas Burba (1907–1952 m.) parengė olimpiados medalių bei kitos atributikos projektus. 5 ir 10 km bėgimo nu- galėtojas A. Vietrinas buvo apdovanotas olimpiados diplomais ir Amerikos sporto komiteto įsteigtais ori- ginaliais prizais, taip pat saugomais Lietuvos sporto muziejuje. Pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu Lie- tuvoje vykusių varžybų apdovanojimai dažniausiai vaizduoja kario figūrą. Pvz., maršalo Klemento Vo- rošilovo prizas, įteiktas A. Vietrinui už pergalę 5 km bėgimo distancijoje 1940 m. – tai kario su šalmu bareljefas ant marmurinio pagrindo. Sovietmečio laikų taurės paprastos, daugiausia metalinės, kai kurių pa- viršius dengtas raudona emale. Varžybos, kuriose A. Vietrinas dalyvavo Lietu- vos nepriklausomybės ir pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiais, užfiksuotos muziejui dovanotose fotonuotraukose. Minėtinos ir kitų sportininkų relikvijos bei rinkiniai. Štai Jurgis Astrauskas (1919–2005 m.) – Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, ilgametis Šuolių į vandenį federacijos pirmininkas, I tautinės olimpiados čempionas ir prizininkas – muziejui padovanojo savo sportinį archyvą (diplomus, dokumentus, prizus, medalius). Įdomi šio sportininko apdovanojimų istorija. J. Astrauskas iškovotus medalius padovanojo gimi- naičiams, kurie emigravo į JAV. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sportininkas apdovanojimus atgavo ir perdavė saugoti Lietuvos sporto muziejui. Vienas iš vertingiausių rinkinio apdovanojimų yra I tautinės olimpiados medalis, pagamintas Švei- carijos firmos Huguerin pagal dailininko J. Burbos projektą. Jo averse lietuvaitė profiliu į dešinę su laurų šakele ištiestoje rankoje. Dešinėje olimpiados em- blema – Gediminaičių stulpai ir olimpiniai žiedai. Apačioje įspausta dailininko pavardė Jonas Burba. Reverse įrašas Pirmoji Lietuvos Tautinė olimpiada. 1938. Apačioje firmos pavadinimasHuguerin . Aukštųjų kūno kultūros kursų II laidos (1937 m.) absolventė Gražina Vokietaitytė-Amonienė, gyvenanti Kalifornijoje (JAV), perdavė savo brolio Algirdo Vo- kietaičio (1909–1994 m.) – trenerio, pedagogo, moks- lininko, rezistento, priverstinio emigranto – fotonuotraukas ir dokumentus. Tarp jų disertacija Sistematikos ir tautinės formos problema vadovaujamuose Euro- pos kraštuose, apginta 1939 m. Marburge (Vokietija). 2 pav. Amerikos lietuvių sporto komiteto prizas 1938 m. 1934 m. baigęs Vienos (Austrija) universitetą A. Vo- I tautinės olimpiados 10 km bėgimo rungties nugalėto- kietaitis įgijo ir plaukimo trenerio diplomą. Vėliau ėjo jui Alfonsui Vietrinui lektoriaus pareigas Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose Kaune. 1939–1943 m. buvo Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sporto istorijos metraštis, kuriame jis užfik- Vilniaus universitetų dėstytojas, 1941–1943 m. – Kūno suotas su šeima, mokslo metais Vienoje, kūno kul- kultūros rūmų direktorius, 1949 m. pasitraukė į JAV. tūros mokytojų vasaros kursuose Viekšniuose, Ram- A. Vokietaičio fotonuotraukos – tarsi mažasis byne, Palangoje, dirbantis Aukštųjų kūno kultūros

45 kursų lektoriumi ir pan. Įdomi fotonuotrauka, kurioje technika ir geras fizinis pasirengimas. Lietuvos boksą A. Vokietaitis, jo sesuo Birutė ir garsusis krepšininkas tuomet ypač išgarsino ringo džentelmenas Algirdas Pranas Lubinas Kalifornijoje 1982 m. Gyvendamas Šocikas. Muziejaus turimose fotonuotraukose užfik- emigracijoje, A. Vokietaitis dirbo slidinėjimo instruk- suotos jo dvikovos su Nikolajumi Koroliovu, Ričardu toriumi Siera Nevados kalnų slidinėjimo mokykloje Juškėnu ir kt. Atsisveikinęs su aktyviuoju sportu, A. Dodge-Ridge, vasaromis – plaukimo instruktoriumi Šocikas treniravo Ričardą Tamulį – 3 kartus Europos, Los Altos Golf & Country Club, kartu dėstė rusų ir 5 kartus SSRS čempioną, 1964 m. Tokijo olimpiados anglų kalbas koledžuose. Ir pastaroji A. Vokietaičio prizininką. Kai kuriose fotonuotraukose šie garsūs veikla įamžinta fotonuotraukose. Nepamirštas jis ir atletai – treneris ir auklėtinis – įamžinti dviese, ki- Lietuvoje. Lietuvos kūno kultūros akademijos centri- tose – Lietuvos boksininkai SSRS ir Lietuvos SSR nių rūmų vestibiulyje 1995 m. atidengtas A. Vokie- čempionatuose. taičio bareljefas (fundavo sesuo Gražina, skulptorius Lietuvos sporto muziejaus rinkiniuose nemažai Algimantas Šlapikas). ir memorialinių olimpinių kolekcijų. Štai 1924 m. Žinomo bokso trenerio ir pedagogo Antano Za- Paryžiaus olimpiados dalyvio, dviratininko Juozo boro (1914–2000 m.) žmona Aldona Lietuvos sporto Vilpišausko (1898–1988 m.) sūnėnas Egidijus Dul- muziejui padovanojo daugiau kaip 100 jo sukauptų kė perdavė dėdės medalius, iškovotus Lietuvos pir- fotonuotraukų, atspindinčių didžiąją Lietuvos bokso menybėse, su jais ir olimpiados atminimo medalį. istorijos dalį. Jose įamžinti tarpukario Lietuvos bokso Lietuvos olimpinės delegacijos vadovo 1928 m. čempionai: Stasys Peleckis, Juozas Vinča, Kazys Mar- Amsterdamo žaidynėse gydytojo Antano Jurgelionio kevičius (pastarieji du – 1928 m. Amsterdamo olim- (1894–1976 m.) giminės muziejui perdavė jo asmeni- pinių žaidynių dalyviai), Leonas Misiūnas, Petras Vil- nius daiktus ir fotonuotraukas. Ypač įdomus ekspona- činskas, A. Šimaitis, Jeronimas Jacunskas, J. Jolkas ir tas – 1932 m. Los Andželo olimpinių žaidynių dailės kt. Sovietmečiu išgarsėjo Lietuvos bokso mokykla, ir meno dienų vertinimo komisijos nario diplomas. pagrįsta žaidybiniu stiliumi, kuriam būdinga puiki 1960 m. Romos olimpiados bronzos medalio laimėtoja, ieties metikė Birutė Kalėdienė muziejui padovanojo ietį, su kuria Tbilisyje 1958 m. pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), taip pat medalius, iš- kovotus Pasaulio veteranų lengvosios atletikos var- žybose. 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių daly- vė, plaukikė Birutė Užkuraitytė perdavė medalius, kuriuos iškovojo įvairiose varžybose ir olimpiados dalyvio diplomą. 1976 m. Monrealio olimpiados prizininkės, ir- kluotojos Eleonoros Kaminskaitės (1951–1985 m.) sesuo Genovaitė perdavė jos olimpinę uniformą, medalius ir diplomus, iškovotus įvairiose varžybose. 1980 m. Maskvos ir 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse sėkmingai teisėjavęs tarptautinės kategorijos vandensvydžio teisėjas Jonas Čirenas muziejui padovanojo savo olimpinę uniformą ir daugiau kaip 100 medalių kolekciją, 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionai, plaukikai Lina Kačiušytė ir Ro- bertas Žulpa – savo medalių kolekcijas. Netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkū- rimo, 1991 m. rugsėjo 18 d., Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sesijoje Berlyne atstatė Baltijos ša- lių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – olimpinę narys- tę. 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai vėl dalyvavo kaip suverenios valstybės atstovai. Barselonos žaidynėse disko metikas Romas Ubartas tapo olimpi- 3 pav. Boksininkas Algirdas Šocikas. Nežinomo auto- niu čempionu. Sporto muziejui jis padovanojo olim- riaus skulptūra piados dalyvio diplomą, fotonuotrauką, marškinėlius,

46 4 pav. Disko metikas Virgilijus Alekna 5 pav. Virgilijaus Aleknos 2004 m. Atėnų olimpinių žai- dynių aukso medalio diplomas olimpiados lengvosios atletikos varžybų programą. 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpiadų čem- pionas, disko metikas Virgilijus Alekna perdavė fo- tonuotrauką, marškinėlius, diplomą. Be pačių sporti- ninkų, muziejų olimpiniais eksponatais nuolat remia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Išeivijos lietuvis, žurnalistas ir architektas Kęs- tutis Čerkeliūnas muziejui padovanojo 200 olimpi- nių filatelijos ženklų kolekciją. Po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių Sporto muziejuje lankėsi ir su jo darbuotojais bendravo Lietuvos krepšinio ąžuolas Arvydas Sabonis. Atsisveikindamas jis padovanojo žaidynėse vilkėtus sportinius marškinėlius, pažymė- tus 11 numeriu, su Lietuvos rinktinės žaidėjų autogra- fais. Muziejaus lankytojų knygoje A. Sabonis įrašė: Net negaliu patikėti, kad tiek laiko nežinojau, kur yra toks muziejus, kuris, tikiuosi, ateityje nustebins ne vieną lankytoją ir sporto mėgėją bei gerbėją. Ačiū už malonų ir šiltą priėmimą. Čia paminėtos tik kai kurios svarbesnės Lietu- vos sporto muziejaus kolekcijos. Muziejininkų dar laukia dideli darbai toliau tyrinėjant bei propaguojant sukauptus rinkinius, kad jie taptų žinomi ir prieinami visuomenei. Muziejus dėkingas visų kartų sportinin- kams, jų giminėms ir artimiesiems už padovanotas relikvijas bei trofėjus, LTOK – už eksponatus olimpine 6 pav. Virgilijaus Aleknos, 2004 m. Atėnų olimpinių žai- tematika. dynių aukso medalio laimėtojo, sportiniai marškinėliai

47 7 pav. Krepšininko Arvydo Sabonio sportiniai marški- nėliai, padovanoti Lietuvos sporto muziejui

MEMORIAL COLLECTION IN LITHUANIAN SPORT MUSEUM

Arvydas Jakštas Lithuanian Sport Museum

Rich memorial collection, consisting of valu- Juozas Vinča, Kazys Markevičius, Leonas Misiūnas, able materials donated by sportsmen and their rela- Petras Vilčinskas, A. Šimaitis, J. Jacunskas, J. Jolkas, tives is accumulated in Lithuanian Sport Museum. and others. For instance, well-known sportsman and schoolmas- In Lithuanian Sport Museum’s storage there are ter Alfonsas Vitrinas’ (1915−1977) wife Sofija gave memorial collections of these sportsmen: Paris Ol- as a present her husband’s prizes, cups, diplomas, and ympiad participant and cyclist Juozas Vilpišauskas photos. (1924), Rome Olympiad bronze medal winner of Jurgis Astrauskas (1919−2005) gifted his sports javelin throwing Birutė Kalėdienė (1960), Munich Ol- archives: diplomas, documents, prizes, and medals. ympic Games participant Birutė Užkuraitytė (1972), He was known as Lithuanian swimming champion Montreal Olympiad prize winner (1976) Eleonora and record-breaker, a long-time President of the Kaminskaitė, Moscow Olympic Games champions − Jumping into Water Federation and also the champion swimmers Lina Kačiušytė and Robertas Žulpa (1980), of the first National Olympiad. Barselona Olympic Games champion of disk throw- Gražina Vokietaitytė-Amonienė (b.1937) who ing Romas Ubartas (1992), Atlanta Olympic Games lives in California (USA), gave as a present photos basketball player Arvydas Sabonis (1996), Sydney and documents of her brother Algirdas Vokietaitis (2000) and Athens (2004) Olympiads’ champion − (1909−1994), who was a coach, teacher, scientist, re- disk thrower Virgilijus Alekna. sistant, and compulsory emigrant. Museum professionals are ready for huge re- Well-known boxing coach and teacher Antanas search work while studying cultural heritage of Zaboras’ (1914−2000) wife Aldona donated about Lithuanian sports, memorial collections, seeking to 100 photos, reflecting Lithuanian boxing history and reveal much more to the public. depicting famous Lithuanian boxers: Stasys Peleckis,

48 SKAUTIŠKI EKSPONATAI NACIONALINIAME M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUJE

Vaida Sirvydaitė-Rakutienė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Įprastai žodžiu memorialinis pabrėžiamas as- ir apie įvykius. mens arba įvykio atminimas. Steigiami memoriali- 2007 m. pasaulio skautai minėjo skautybės 100 niai muziejai, kuriami memorialai, kurie liudija apie metų jubiliejų. 1899 m. per anglų-būrų karą Pietų Af- asmens laimėjimus, išskirtinę įvykio svarbą. Žodis rikoje anglų generolas lordas Robertas Baden-Pauelis memorialinis vienareikšmiškai susijęs su praeitimi, (Robert Baden-Powell, 1857–1941) pagarsėjo apsup- kurios atminimą norima išsaugoti. Dažnai praeitis to- tame Mafekinge suorganizavęs savanorius berniu- lygi netekčiai. Kaupiama visa, kas mena žymų asme- kus – kadetus, atlikusius daugelį ryšininkų pareigų nį, garsų įvykį: dokumentai, fotografijos, straipsniai, ir pasižymėjusius drąsa bei atsakingumu. Taip kilo daiktai, kita. skautybės idėja. 1907 m. R. Baden-Pauelis subūrė 20 Straipsnyje apie skautiškus eksponatus Nacio- berniukų į bandomąją stovyklą Braunsi (Brownsea) naliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (toliau – saloje, Anglijoje. Stovyklos sėkmė buvo įrodymas, NČDM) siekiama praplėsti memorialistikos reikšmę. kad taikytas mokymas ir metodai sudomino jaunuo- Remiantis skautų organizacijos pavyzdžiu, daroma lius. Pirmosios stovyklos data laikoma oficialia skau- prielaida, kad organizacija dėl jos įkūrimo aplinky- tybės pradžia. bių, plėtros ir istorinių veiklos tarpsnių iš dalies gali NČDM, siekdamas paminėti šį garbingą jau visą būti įvardyta memorialine. Iš dalies todėl, kad tai, amžių sėkmingai gyvuojančios tarptautinės jaunimo kas vyko praeityje, nepasikartos lygiai taip pat, kaip ugdymo organizacijos jubiliejų, 2007 m. gegužės ir neatgims iškilios praeities asmenybės, o Pasaulio 12 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje skautų judėjimo organizacija (WOSM) ir Lietuvos Kaune atidarė parodą Pasaulio skautijai – 100 metų. skautų organizacija tebegyvuoja ir šiandien – viena Rengiant parodą, teko atidžiau peržiūrėti muziejaus jau 100, kita – 90 metų. Muziejuje išsaugotas gausus skyriuose ir padaliniuose saugomus eksponatus. Dau- skautiškų eksponatų rinkinys byloja ir apie asmenis, guma jų į NČDM pateko 1940 m. liepos 18 d. likvi-

1 pav. Lietuvos skautų sąskrydžio vartai. Palanga, 1933 m. rugpjūčio 17 d. NČDM, Ta-5103(92)

49 2 pav. Iš kairės: Sofija Smetonienė, Robertas Baden-Pauelis, Antanas Smetona, Olave Baden-Pauel. Palanga, 1933 m. rugpjūčio 17 d. Fot. M. Smečechauskas. NČDM, Ta-5329(49) davus Lietuvos skautų sąjungą (toliau – LSS), kita bei visuomenės atstovai: kunigai Kristupas Čibiras ir dalis padovanota Lietuvoje ir išeivijoje gyvenusių ir Blažiejus Čėsnys, rašytoja Sofija Čiurlionienė, daili- gyvenančių skautų, kolekcininkų ir susijusi su dviem ninkas Antanas Žmuidzinavičius, žurnalistė, vertėja svarbiais skautų istorijos tęstinumą ženklinančiais Magdalena Avietėnaitė, Lietuvos kariuomenės kapi- laikotarpiais, t. y. skautų organizacijos veikla pabė- tonas Petras Jurgelevičius-Jurgėla, pulkininkas Juozas gėlių stovyklose Vokietijoje 1944–1949 m. bei emi- Šarauskas, gydytojas Jurgis Alekna ir kiti. 1933 m. į gracijos pradžioje organizacijos, pervadintos Pasau- Lietuvos skautų sąskrydį Palangoje atvyko pasauli- lio lietuvių skautų sąjunga, veiklos plėtote Anglijoje, nės skautų organizacijos įkūrėjas R. Baden-Pauelis JAV, Brazilijoje, Venesueloje, Argentinoje, Kanadoje, su žmona, pasaulinės mergaičių skaučių organizaci- Australijoje ir kitur. NČDM saugoma daug ir įvairių jos įkūrėja Olave (Olave Baden-Powell) ir 650 anglų eksponatų, jų būtų pakakę rengiamai parodai, tačiau skautų, skaučių bei jų vadovų. Lietuviškos skautybės visuomenei norėta visapusiškai parodyti tiek istorinės, pradininko P. Jurgelevičiaus-Jurgėlos teigimu, tar- tiek šiandieninės skautų veiklos momentus ir laikytis pukario Lietuvoje skautų gretose pabuvojo apie 100 principo, kad Lietuvos skautai yra pilnaverčiai pasau- tūkst. žmonių. Per sovietinę okupaciją nedidelė Lie- linės skautų šeimos, kurią šiuo metu sudaro daugiau tuvos skautų dalis veikė pogrindyje ir net tremtyje. kaip 28 mln. skautų 216 šalių ir vietovių, nariai. Dėl Veiklos nenutraukė paraleliai emigracijoje veikusi šios priežasties paroda papildyta eksponatais iš kitų Lietuvių skautų organizacija. Lietuvai atgavus nepri- Lietuvos muziejų, Lietuvos skautų organizacijų bei klausomybę, skautų veikla atgimė. Šiuo metu Lietu- privačių asmenų. voje aktyviai veikia 10 skautų organizacijų. 2008-ieji Lietuvos skautams taip pat yra jubilie- Su skautų veikla susiję eksponatai saugomi šiuo- jiniai metai. Prieš 90 metų skautija Lietuvoje pasirodė se NČDM skyriuose: Taikomosios dailės, Muziejinės su nepriklausomybės paskelbimu 1918 m. Ji įsiliejo į dokumentacijos ir fototekos, Numizmatikos, Vaiz- Pasaulio skautų judėjimo organizaciją ir tapo pilna- duojamosios dailės, bei padalinyje – Antano Žmui- verte, neformalia Lietuvai atstovaujančia organiza- dzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Į skyrius cija. Tarpukario Lietuvos skautų vadais, vadinamais XX a. 3–4 dešimtmečių eksponatai pateko tokiomis šefais, buvo prezidentai Aleksandras Stulginskis, An- aplinkybėmis: 1940 m. rugpjūčio 28 d. Kauno vals- tanas Smetona. Skautams vadovavo iškilūs to meto tybiniame kultūros muziejuje1 užregistruotas 1940 m. bažnyčios, kultūros, švietimo, kariuomenės, politikos rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 562, kuriame skautų turto

50 3 pav. Jūrų skautai po plaukimo barkasu „Vadas“ maršrutu Kaunas–Juodkrantė–Nida–Klaipėda įsijungė į Lie- tuvos skautų sąskrydį Palangoje. 1933 m. NČDM, Ta-5103 (32) globėjas prašo: Prašau paskirti Jūsų atstovą į buv. ir skautiškų daiktų: medinis A. Smetonos portretas Skautų Sąjungos turto paskirčiai nustatyti komisiją. (intarsija), sukurtas arba dovanotas Antano Kensmino Komisija renkasi š/m rugsėjo mėn. 3 d. 17 val. buv. iš Šiaulių 1940 m. birželio 8 d., medinė lazda, pado- Skautų Štabe (Vien. aikštė). Sprendžiant iš žemiau vanota Šiaulių skautų 1932 m., Anglijoje pagamintas esančio prierašo, tokį patį raštą dar gavo Komjau- švilpukas su virvele, įvairios fotografijos, sveikinimai nimo centro komitetas, Vidaus reikalų komisariato bei adresai (62 vnt.), kuriuos skautai įteikė preziden- Archyvo skyrius ir Kūno kultūros rūmai. Vytauto tui A. Smetonai įvairiomis progomis. Ne visi minėti Didžiojo kultūros muziejaus2 Istorinio skyriaus die- sąrašai išliko, tačiau net ir pagal išlikusius nepavyksta nynas (toliau – ISD) – pirminis šaltinis, kuriame už- iki galo nustatyti, kurie išvardyti eksponatai yra sau- registruoti eksponatų, susijusių su skautais, gavimo gomi muziejuje, o kurių nėra. Dalis eksponatų buvo duomenys. 1940 m. muziejus gavo 16 likviduojamos pažymėti tokiais pat pirminiais numeriais kaip ir aktai LSS3 daiktų pagal sąrašą iš skautų turto globėjo (ISD (pvz., ISD 422, ISD 430 ir pan.), kartais nurodytas Nr. 412). O pagal 1940 m. vasario 5 d. sudarytą sąra- net sąrašo eilės numeris, bet nemažai eksponatų ir jų šą LSS globėjas perdavė iš viso 1 090 įvairių daiktų pirminių numerių tik numanomi. Iš patikrinimų datų, (ISD Nr. 422). Toliau ISD įraše Nr. 424 nurodoma, esančių dienyne, aiškėja, kad nepraėjus nė metams kad 1940 m. įvairiu laiku įvairios įstaigos, vado- pradėjo trūkti kai kurių eksponatų. Išlikusių sąrašų vaudamosios Švietimo liaudies komisijos įsakymu, pastabų skiltyse atsirado įrašai: Pavogta, Nėra, Ne- perdavė likviduojamų LSS padalinių vėliavas su jų buvo. priedais: kaspinais, kotais, antkočiais ir kita kuo (iš Pagal išlikusius buvusio LSS inventoriaus, per- viso 41 837 vnt.). Yra išlikusių kvitų, patvirtinančių duoto Kauno valstybiniam muziejui, sąrašus ISD Nr. vėliavų ir jų priedų perdavimą iš Kauno, Klaipėdos, 422 ir Nr. 443 eksponatai paskirstyti į skyrius tokia Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių, Jurbarko, Kretingos, tvarka: vėliavos ir jų priedai, gairelės, fotoalbumai, Biržų, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Vabalninko, fotografijos, rankraštinės knygos, daiktai, antspaudai Skuodo. 1941 m. balandžio 3 d. LTSR Aukščiausios ir ženkleliai atiteko Istorijos skyriui (nuo 1949 m. – Tarybos Prezidiumo Reikalų valdybos Bendrasis sky- Taikomosios dailės ir istorijos skyrius, 1975 m. re- rius pirmininko Justo Paleckio pavedimu perdavė 678 organizuotas į Numizmatikos ir Taikomosios dailės įvairius daiktus, gautus iš Prezidentūros rūmų ir pri- skyrius), paveikslai – Meno skyriui (dabar – Vaiz- klausiusius prezidentams (ISD Nr. 443). Tarp jų būta duojamosios dailės skyrius). 2000 m. vasario 1 d. iš

51 4 pav. Ženkleliai, skirti Lietuvos skautų sąskrydžiui, vykusiam 1933 m. Palangoje Roberto Baden-Pauelio apsilankymo proga. Iš kairės: 1) aukso spalvos lelija (NČDM, Nn-30839), 2) šviesaus gintaro lelija (NČDM, Nn-30852), 3) tamsaus gintaro lelija (NČDM, Nn-30851)

Taikomosios dailės skyriaus apskaitos į Muziejinės Šarauską, leitenantą Miką Kalmantą. 1966 m. muzie- dokumentacijos ir fototekos sektorių (nuo 2008 m. jui dailininkas padovanojo dainų sąsiuvinį, kuriame sausio 1 d. turi skyriaus statusą) apskaitai ir apsau- galima rasti 1927–1928 m. jo sukurtų dainų apie šau- gai perduotas fotografijų, albumų su fotografijomis, lius ir skautus. 2007 m. A. Žmuidzinavičiaus vaikaitė dokumentų, rankraščių rinkinys. Taip NČDM atsira- dailininkė Giedrė Gučaitė padovanojo muziejui dainų do dar vienas skyrius, saugantis skautiškos tematikos sąsiuvinį papildančių eksponatų: dailininko sudarytą eksponatus. Taikomosios dailės skyriuje liko vėliavos 7 skautiškų dainų turinį bei dainos tekstą, užrašy- ir jų priedai, gairelės ir kiti daiktiniai eksponatai. tą pieštuku ant keleto kalendoriaus lapelių. Nuo tė- 1966 m. atidarytam Antano Žmuidzinavičiaus čio veiklumu neatsiliko ir duktė skautininkė Giedrė kūrinių ir rinkinių muziejui dailininkas Antanas Žmui- Žmuidzinavičiūtė, 1932 m. apdovanota ordinu Už dzinavičius padovanojo asmeninį archyvą, kuriame nuopelnus. Jos dukterys Birutė ir Giedrė Gučaitės yra gausu kruopščiai aprašytų fotografijų, atspindinčių išsaugojusios archyvinį mamos palikimą. Rengiamai įvairius jo gyvenimo etapus. Tarp jų saugoma daugiau parodai, skirtai skautų jubiliejui, jos mielai paskolino kaip 160 fotografijų su skautais ir šauliais. Būtina pa- fotografijų, leidinių, dokumentų, skautiškos atributi- minėti faktą, kad profesionalus dailininkas visą gy- kos (61 vnt.), iš kurių 15 buvo eksponuoti. venimą aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Sovietmečiu skautiškais eksponatais vengta do- 1929–1934 m. jis vadovavo Lietuvos šaulių sąjungai, mėtis, o ir muziejininkai nebuvo suinteresuoti teikti 1928 m. – Kauno skautų tuntui. Tais pačiais metais informaciją apie tokius eksponatus. Žinant nepalankų A. Žmuidzinavičius apdovanotas Svastikos ordinu už tuometinės valdžios požiūrį į Pirmosios Lietuvos Res- gerą darbą ir nuopelnus Lietuvos skautų judėjimui. Iš publikos valstybingumą, visuomenės pilietiškumą ir fotografijų matyti, kad šaulių ir skautų organizacijos tautiškumą, dauguma eksponatų nebuvo inventorina- buvo artimos viena kitai. Tarp Šaulių sąjungos val- mi ir saugomi atokiausiuose muziejaus kampeliuose. dybos narių regime patį A. Žmuidzinavičių ir kitus Fotografijos inventorintos vieną inventorinį numerį iškilius skautų vadovus, kaip antai: pulkininką Juozą suteikiant 300 ir daugiau eksponatų. Jų aprašymai

5 pav. Lietuvos skautų sąskrydžio gairelė. 1933 m. NČDM, TV-41

52 pasižymi ypatingu glaustumu, pvz., 302 fotografijos antspaudai, pašto ženklai, sukurti tai progai, užrašyti įvairaus dydžio skaučių seserijos ir vyr. vadijos4.. Iš adresatai vaizdžiai perteikia išeivijos skautų istoriją. lūpų į lūpas buvo perduodama žodinė informacija, Tai jų didžiausias nuopelnas, kad nublokšti toli nuo kad šiose dėžėse yra daiktai, kuriuos reikia saugoti, gimtųjų namų išsaugojo pamatines savo tautos verty- bet neįvardijama, kokie tai daiktai. Taip Atgimimo bes: kalbą, papročius ir suvokimą, kaip ugdyti dorą, laikų sulaukė skautų ir kitų organizacijų bei drau- pilietišką, garbingą asmenybę. gijų vėliavos, kurias 1989 m. vasario 15–kovo15 d. Baigdama norėčiau pademonstruoti, kaip vienos parodoje Mūsų vėliavos išvydę tarpukario laikus me- temos memorialinio pobūdžio eksponatais galima nantys lankytojai braukė ašaras nuo skruostų, kalbėjo rekonstruoti skautų istoriją. Tarkime, pasirenkame maldas Aukščiausiajam ir dėkojo muziejininkams. 1933 m. rugpjūčio 17 d. fotografiją, kurioje nufoto- Jau nepriklausomoje Lietuvoje, 2000 m., kele- grafuoti vartai su užrašu SVEIKAS, MYLIMAS SVE- tas išeivijoje gyvenančių skautų – Justina Pronskutė- TY! WELCOME TO PALANGA ir abipus jų – būrys Skališienė (JAV) ir kolekcininkas Vladas Stabas (Ka- skautų, pasiruošusių sutikti garbingus svečius, iš ku- nada) NČDM padovanojo asmeninių dokumentų ir rių pats svarbiausias – skautų judėjimo pradininkas fotografijų bei surinktų iš veikliausių Lietuvių skautų lordas R. Baden-Pauelis (1 pav.). Kitoje fotografijoje sąjungos narių proginių atvirukų, pašto vokų rinkinį. matome R. Baden-Pauelį su žmona O. Baden-Pauel Į Numizmatikos skyrių pateko J. Pronskutės-Ska- Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos bei lišienės dovanota Vokietijoje pabėgėlių stovyklose jo žmonos Sofijos Smetonienės draugijoje (2 pav.). 1945–1949 m. naudota Lietuvos skaučių atributika, o Reikšmingo įvykio ikonografiją papildo jūrų skautų į Muziejinės dokumentacijos ir fototekos skyrių – jos iš pušies kankorėžių sudėliotos dekoratyvinės emble- prisiminimų knyga Kai aš buvau skautė, iliustruota mos PALANGA 1933 fotografija (3 pav.) bei keletas originaliomis fotografijomis. kitų fotografijų. Greta jų gali atsidurti antspaudas B. Numizmatikos skyriuje saugomas V. Stabo fi- P. Sutikimo Sąskridžio * Ūkis * ir ženkleliai (4 pav.), latelijos rinkinys, kurį sudaro 132 eksponatai, vertas saugomi Numizmatikos skyriuje, bei gairelė BP AS atskiro straipsnio. Suvenyriniai vokai ir atvirukai, ant PALANGA 1933 iš Taikomosios dailės skyriaus (5 kurių puikuojasi jubiliejinių lietuvių skautų stovy- pav.). klų, vykusių Anglijoje, Australijoje, JAV, Kanadoje,

Nuorodos 1 1940 m. NČDM vadintas Kauno valstybiniu kultūros muzieju- keisti antspaudai. Tuo tarpu keisti muziejaus pavadinimo ant mi. administracinių ir inventorinių knygų muziejininkai neskubė- 2 Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi NČDM vadintas 1936– jo. 1940, 1941–1944 m. Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m., 3 Skautų likvidavimo įstatymo nuorašas. LCVA, f. 923, ap. 1, b. muziejaus pavadinimas pakeistas į Kauno valstybinio kultūros 1548, l. 124. muziejaus, tačiau prireikė keleto mėnesių, kol buvo atspaus- 4 Muziejinės dokumentacijos ir fototekos skyriaus inventorinė dinti firminiai muziejaus blankai su nauju pavadinimu ir pa- knyga Nr. 4, Ta-5103.

EXHIBITS FROM SCOUT ORGANIZATION IN THE STORAGE OF M. K. ČIURLIONIS NATIONAL ART MUSEUM

Vaida Sirvydaitė Rakutienė M. K. Čiurlionis National Art Museum

M. K. Čiurlionis National Art Museum preserves badges illustrate the daily life and important events the exhibits from Lithuanian Scout Organization of Lithuanian Scout Organization which during the which was liquidated by the Soviet Union authorities period of Independent Lithuania (1918-1940) was pa- on July 18th, 1940. The inventory of Lithuanian scouts tronized by Presidents of Lithuania. The article dis- was expropriated and given to the Kaunas National cusses the memorialistic character of this various and Museum of Culture (M. K. Čiurlionis National Art numerous collection. In 2007 the Scout Movement Museum had such a name then). The photographs, of the World celebrates the 100 year anniversary, and documents, journals, bulletins, flags of troops, stamps, Lithuanian Scout Organization – the 90th jubilee.

53 MOKSLINIAI LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIŲ TYRIMAI IMPERATORIŠKOJO VILNIAUS UNIVERSITETO NUMIZMATIKOS RINKINIO IŠTAKOS1

Dalia Grimalauskaitė Lietuvos nacionalinis muziejus

Vilniaus universitetas, skleisdamas mokslą ir tuvos valstybiniame istorijos archyve saugomos ran- tikėjimą, šviesdamas visuomenę ir keldamas kraš- kraštinės IVU rinkinio inventorinės knygos – katalo- to kultūrą, buvo reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, gai, sudaryti kolekcijos gyvavimo pabaigoje, bei kita Ukrainos, Lenkijos istorijai, darė įtaką jų kultūros archyvinė universiteto medžiaga leido atkurti „minc- paveldui. Daug iškilių asmenybių, visuomenės vei- kabineto“ sudėtį bei gana išsamią istoriją. Mažiausiai kėjų, didikų ir šviesuomenės atstovų mokėsi Vilniaus istoriografijoje liko paliestos rinkinio ištakos. universitete ar jo kuruotose mokymo įstaigose, mece- Muzeologė dr. Nastazija Keršytė, tyrinėdama navo ar kitaip rėmė universiteto veiklą ir dar labiau XVIII–XIX a. pr. Vilniaus universiteto muziejus, susiejo Lietuvos ir jos kaimynų istoriją. Universitete Matematikos muziejui skirtoje dalyje mini, kad Vil- sukauptais intelektualinio, meninio ir materialaus pa- niaus akademijoje „nuo XVI a. pab. buvo renkama veldo turtais naudojamasi iki šiol, jie yra prieinami monetos, medaliai ir mineralai“6. Autorė rėmėsi Juze- mokslui ir visuomenei, o istorijos vingiuose praras- fu Bielinskiu (Jósef Bieliński), tačiau lenkų istorikas, toji ar iškeliavusi svetur jų dalis žingsnis po žingsnio rašydamas apie Vilniaus universiteto kabinetus, pa- atgaunama – tyrinėjami archyvai ir muziejų rinkiniai, minėjo tik nuo XVI a. kauptus mineralus7. atkuriama prarastų vertybių kilmė ir vaizdas. IVU numizmatikos rinkinio istorijos tyrimo Vilniaus universiteto istoriją galima sudėlioti iš pradžioje jo ištakos buvo siejamos su Vilniaus akade- jo veiklos laikotarpių ir pavadinimų kaitos: 1570 m. mijos Fizikos kabinetu-muziejumi arba profesoriaus Vilniuje įkurta jėzuitų kolegija, 1579 m. paskelbta Vil- Juozapo Mickevičiaus (Józef Mickiewicz, 1743– niaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetu (to- 1817 m.) – pirmojo rinkinio saugotojo – privačia liau – Vilniaus akademija), o 1781 m. reorganizuota į kolekcija. Apie profesoriaus domėjimąsi numizmati- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) ka nei archyviniuose šaltiniuose, nei istoriografijoje vyriausiąją mokyklą, nuo 1797 m. vadinta Vyriau- neminima, kas, beje, leido lenkų istorikui Janui Okai siąja Vilniaus mokykla. 1803 m. mokyklos pagrindu pavadinti profesorių numizmatikos diletantu, nesuge- įkurtas Imperatoriškasis Vilniaus universitetas (to- bėjusiu deramai rūpintis universiteto kolekcija8. Tuo liau – IVU). Universitetas tapo kelių Rusijos imperi- tarpu muziejiniai rinkiniai-kabinetai mokymo įstai- jos gubernijų, apėmusių buvusią LDK ir dalį Lenkijos gose (mokyklose, gimnazijose), įkurti didaktiniais karalystės, mokslo, kultūros ir intelektualinio gyveni- tikslais, buvo labai paplitę Europoje. LDK XVIII a. mo centru. Po IVU uždarymo 1832 m. mokslinė bazė II pusėje ar pabaigoje jie veikė Vitebske, Mogiliove, buvo perduota kitoms imperijos mokslo įstaigoms. Gardine, Minske, numizmatikos rinkinys buvo saugo- 1835 m. iš Vilniaus buvo išvežta ir numizmatikos ko- mas jėzuitų kolegijoje Polocke9, manoma, kad didak- lekcija, saugota universiteto bibliotekoje (dar vadinta tiniais tikslais numizmatikos kolekciją turėjo ir pijorų „minckabinetu“, „miunckabinetu“). kolegija Vilniuje10. Versija, kad IVU numizmatikos Istoriografijoje IVU numizmatikos rinkinio2 is- rinkinys galėjo būti iš dalies paveldėtas iš Vilniaus torija nagrinėta gana plačiai, pristatyta mokslinėse akademijos kartu su kitomis mokymo priemonėmis, konferencijose Lietuvoje ir užsienyje3. Paskutiniai buvo labiausiai tikėtina11. tyrimai parodė, kad uždarant IVU rinkinyje buvo Patikimų duomenų apie muziejų egzistatvimą 4 128 vnt.: 848 antikinės monetos, 3 831 viduram- Vilniaus akademijoje (kurių rinkiniuose galėjo būti žių ir naujųjų laikų moneta (tarp jų sidabro lydiniai saugoma ir numizmatika) iki XVIII a. vidurio nėra12. ir popieriniai pinigai), 377 medaliai4. Rinkinys buvo Pirmas Matematikos muziejus (Museum Mathemati- padalintas ir išvežtas į Imperatoriškąjį universitetą cum ir pan.) įkurtas matematiko, astronomo ir archi- Charkove ir į Šv. Vladimiro universitetą Kijeve. Pas- tekto profesoriaus Tomo Žebrausko (1714–1758 m.) tarosios rinkinio dalies išlikusios monetos ir medaliai rūpesčiu apie 1753 m., pertvarkius akademijos mo- šiuo metu saugomi Ukrainos nacionaliniame istori- kymo procesą13. Muziejų profesorius vadino Musaeo jos muziejuje, Kijeve, vadinamajame Šv. Vladimiro experimentali; jame atliekami fizikos eksperimentai universiteto rinkinyje5. Daiktai neturi tikslių kilmės sutraukdavo gausų lankytojų būrį, tarp jų – žymių metrikų, be to, nacionalinio muziejaus rinkinys yra to meto valstybės veikėjų, didikų, jų šeimų narių. smarkiai nukentėjęs per karus ir išlikęs ne visas. Lie- Mokslo populiarinimas skatino mecenavimą. Mu-

55 ziejui buvo aukojamos lėšos, dovanojami astronomi- taip vadintos antikinės monetos), įvairių Europos ša- jos, fizikos ir kiti prietaisai, tačiau numizmatika tarp lių monetos. Fizikos kabinete tokių „kantorkų“ buvo dovanų ir muziejaus „eksponatų“ neminima14. Tik 7: dorėninio stiliaus, pagamintos iš uosio, dengtos 1755 m. spalio 24 d. laiške vienam iš pagrindinių rė- vašku21. mėjų – Vilniaus vaivadai ir LDK didžiajam etmonui Istorikas Mykolas Brenšteinas, remdamasis kunigaikščiui Mykolui Kazimierui Radvilai (1702– universiteto kuratoriaus kunigaikščio Adomo Čarto- 1762 m.) – profesorius T. Žebrauskas pasisakė „ėmęs riskio (Adam Jerzy Czartoryski, 1770–1861 m.) ra- kaupti retai pasitaikančių daiktų rinkinį, kaip antai: portu, rašė, kad 1803 m. universiteto rinkinyje buvo mineralų, petrifikatų (fosilijų), numizmatikos [daly- 463 vnt.: 268 „medaliai“ ir 195 įvairių valstybių mo- kų – D. G.] („numizmatów“), kriauklių, įvairių akme- netos. Kunigaikščio teigimu, „medalių rinkinys, jau nų (...)“15. Pats, paskatintas „kunigaikštiškos mylistos kuris laikas universitete įsteigtas“ laipsniškai augo, ir kitų išmintingų žmonių pavyzdžio“, vylėsi, kad jo bet kada tiksliai jis buvo įsteigtas, kokia monetų ir rinkiniai bus naudingi „valstybės universitetų garbei“ medalių kilmė, nenurodė22. ir paskatins kitus susidomėti mokslu: „mokytus žmo- Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Ran- nes stropiau įsižiūrėti į gamtą ir bandymus“. Laiške kraščių skyriuje saugomas rankraštis leidžia atsekti jis prisipažįsta, kad „tie rinkiniai tebėra kuklūs, mažai IVU „minckabineto“ pradžią. Tai numizmatikos rin- kuo (...) tegalėję pasipildyti“16. Ar numizmatika pro- kinio aprašas – inventorius, sudarytas profesoriaus fesorius T. Žebrauskas susidomėjo tais pat 1755 m., ar J. Mickevičiaus23. Rankraštis nedatuotas, bet pagal dar mokydamasis Vienoje ir Prahoje (iki 1752 m.) – jame suinventorintą datuotą medalį matyti, kad in- klausimas lieka atviras. Bet, matyt, per likusius trejus ventorius baigtas sudaryti ne anksčiau kaip 1805 m. profesoriaus gyvenimo metus „numizmatikos rinki- Rankraštis lotynų kalba, 87 lapai užpildyti, 14 nys“ jo „muziejuje“ negalėjo ženkliai išaugti. Gerokai tuščių. Knyga surišta iš 2 dalių, išdėstytų 180º kam- vėliau sudarytame IVU numizmatikos rinkinio sąraše pu viena kitos atžvilgiu: 2–86 puslapiai su antikinių tik 25 romėniškos monetos ir 1 medalis buvo priskir- monetų aprašais (1–185 pozicijos), nuo 88 puslapio tas Vilniaus jėzuitų akademijos muziejaus gyvavimo nežinomas kiekis tuščių (?) lapų išpjautas, toliau laikotarpiui (Ex Museo Soc.: JESU), kuris po profe- rankraštis apverstas 180º kampu ir eina naujųjų lai- soriaus T. Žebrausko mirties 1758 m. tęsėsi dar apie kų monetų ir medalių aprašai (80–1 pozicijos), lapai 16 metų (iki liustracijos). Profesoriaus T. Žebrausko sunumeruoti nuo 27 iki 1. Rankraštis įrištas oda, mat- sukauptos kelios ar keliolika monetų, matyt, nebu- menys 232 × 203 × 12 mm, I viršelyje įspaustas pa- vo kaip nors specialiai tvarkomos ar sisteminamos, vadinimas MEDALE / DAWNE, IV viršelyje – ME- nebuvo sudarytas jų sąrašas ar aprašas. Todėl, many- DALE / POZNIEYSZE (kaip ir aprašai išdėstyti 180º tume, būtų per drąsu teigti, kad dar prieš įkurdamas kampu vienas kito atžvilgiu). Pavadinimas ir viršelio observatoriją (1752 m.) ir muziejų jis turėjęs „numiz- perimetras auksuoti, pastarasis saikingai ornamen- matikos pavyzdžių“ ir būtų „kaupęs (...) medalių ir tuotas. Viršelio nugarėlė profiliuota ir ornamentuota. monetų rinkinius“17. II viršelyje (vidiniame) priklijuotas lapelis su sena Istoriografijoje pažymima, kad nuo profesoriaus Vilniaus viešosios bibliotekos Rankraščių skyriaus T. Žebrausko mirties iki 1764 m. Matematikos mu- signatūra – 45/В4. ziejaus formavimas yra neaiškus, o 1764 m. Martynui Inventoriaus antikinių monetų dalies tituliniame Počobutui sujungus Matematikos ir Astronomijos ka- lape yra įrašas Collectio et Descriptio Nummismatum tedras su observatorijos direkcija susiformavo „vie- antiquorum Romani imperii. Cura et impensis Josep- nas turtingiausių mokslo muziejų Europoje“, vadintas hi Mickiewicz Prof. Physicae in Universitati Vilnensi Astronomijos muziejumi (nuo 1773 m.), kurio turtas facta ab Anno Dni 1775 [‘Romos imperijos numiz- greitai buvo perduotas naujam Fizikos muziejui18. matikos kolekcija ir aprašas. Atlikta fizikos profe- Muziejus, vadintas Fizikos kabinetu, Vilniaus aka- soriaus Juozapo Mickevičiaus rūpesčiu ir lėšomis demijoje buvo įkurtas 1775 m.19 Nuo pat pradžių jį Vilniaus universitete nuo 1775 m.’]24. Naujųjų laikų kuravo eksperimentinės fizikos profesorius J. Micke- numizmatikos dalis inventoriuje pavadinta Collectio vičius. XVIII a. pabaigoje kabineto pagrindą sudarė et Descriptio Nummismatum Modernorum. Cura et vadinamasis „senasis fizikos muziejus“, priklausęs impensis Josephi Mickiewicz Professoris Emeriti in akademijai iki liustracijos 1773 m.20 Kabinetą perė- Universitate Vilnensi, Canonici Cathedrae Samogi- mė 2 fondai (viena iš jų – Edukacinė komisija), toliau tiensis. Facta, Ordine non quidem naturali et Chrono- juo rūpinosi profesorius J. Mickevičius. Vadinamo- logico, sed quo erasa a[c]quisita, in his Tabulis col- siose „kantorkose“ kartu su mineralais, smulkiais ins- locatorum [‘Naujausių laikų numizmatikos kolekcija trumentais ir su kai kuriais vertingiausiais kabineto ir aprašas. Atlikta Vilniaus universiteto profesoriaus instrumentais buvo saugomi ir „medaliai“ (tuo metu emerito ir Žemaitijos katedros kanauninko Juozapo

56 Mickevičiaus rūpesčiu ir lėšomis. Šios kolekcijos są- kuriai įtaką darė graikai. rašas sudarytas ne temine ir chronologine tvarka, o Iš viso antikinių monetų kolekcijoje buvo šių daiktų įsigijimo tvarka’]. 200 vnt. Daugiausia (po 13 vnt.) Marko Aurelijaus ir Rankraštyje užfiksuotos Romos imperatorių, jų Komodo, 10 vnt. – Antonino Pijaus, 9 vnt. – Adria- šeimos narių (žmonų, sūnų ir senelių) monetos – nu- no, kitų po 1–8 vnt. Dauguma monetų sidabrinės, kas mizmatai: Julijaus Cezario (49–44 m. pr. Kr. 25), Au- nebūdinga romėniškų monetų radiniams šiuolaikinės gusto (27 m. pr. Kr.–14 m.), Tiberijaus (14–37 m.), jo Lietuvos teritorijoje, tuo tarpu šių valdovų vario lydi- žmonos Julijos Augustos (11 m. pr. Kr.–2 m.), sūnaus nio (bronzos) monetos paplitusios plačiai28. Pažymė- Druso (13 m. pr. Kr.–23 m.), Kaligulos (37–41 m.), tina, kad šiuolaikinės Baltarusijos teritorijoje romė- Klaudijaus (41–54 m.), jo sūnaus Druso Vyresniojo niškų sidabrinių monetų randama dažniau nei vario (38 m. pr. Kr.–9 m.) ir žmonos Antonijos Augustos lydinio29, todėl neatmestina prielaida, kad į Vilniaus (36 m. pr. Kr.–37 m.), Klaudijaus žmonos ir Nero- akademijos rinkinį dalis monetų galėjo patekti ir iš no motinos Julijos Agripinos Jaunesniosios (15– Baltarusijos gubernijų. Tačiau kolekcijoje būta ir mo- 59 m.), Nerono (54–68 m.), Galbos (68–69 m.), Oto- netų, kurių nei dabartinės Lietuvos, nei Baltarusijos no (69 m.), Vitelijaus (69 m.), Vespasiano (69–79 m.), teritorijose nerandama, pavyzdžiui, Augusto, Otono, Tito (79–81 m.), Domiciano (81–96 m.), Nervos (96– Vitelijaus, Pertinakso, Pescenijaus Nigerio ir kitų30, 98 m.), Trajano (98–117 m.), Adriano (117–138 m.), kas rodytų universiteto rinkinio papildymą ne vieti- jo žmonos Sabinos (86–136/137 m.), Antonino Pijaus nės kilmės medžiaga bei rinkinio kolekcinę-didaktinę (138–161 m.), jo žmonos Faustinos I Vyresniosios paskirtį. Vertas dėmesio faktas, kad inventoriuje įra- (apie 100–141 m.), Marko Aurelijaus (161–180 m.), šyti tik keli monetų dubletai. jo žmonos Faustinos II Jaunesniosios (125/130– Imperatoriai sunumeruoti nuo I iki XLXIX, pa- 175 m.), Liucijaus Vero (161–169 m.), jo žmonos teikti jų biografijų aprašai. Yra 16 imperatorių vardų, Liucilos (148/150–182 m.), Komodo (180–192 m.), apie kuriuos duomenys pateikti, bet monetos neapra- jo žmonos Krispinos (164–183/187 m.), Pertinakso šytos. Jų, matyt, rinkinyje nebuvo, tačiau galėjo būti (192–193 m.), Didijaus Juliano (193 m.), Pescenijaus planuojama spragas užpildyti. Imperatorių žmonų Nigro (193–194 m.), Karakalos (211–217 m.), jo mo- monetos į atskiras grupes neišskirtos, eina greta impe- tinos Julijos Domnos (170–217 m.) ir žmonos Plau- ratorių monetų. Monetų aprašuose nurodomas meta- tilos (185–apie 188/189 m.), Makrino (217–218 m.), las (Num. aeris rubri – raudonos bronzos (t. y. vario) Elagabalo (218–222 m.), jo ir Aleksandro Severo monetos; Num. aerum, Num. aeris Corinthis – bron- senelės Julijos Mezos (165–224 m.), Aleksandro Se- zos, Karintijos bronzos31 monetos; Num. arg., Num. vero (222–235 m.), jo motinos Julijos Mamėjos (po argentum – sidabrinės monetos), dydis linijomis32, 180–235 m.), Maksimino I (235–238 m.)26, Gordia- vaizdulių aprašai ir legendos. Vietomis yra komenta- no I (238 m.), Pupieno (238 m.), Gordiano III (238– rų apie monetų išleidimą, apyvartą arba retumą. 244 m.), jo žmonos Sabinos Trankvilinos (apie 255–po Inventoriaus grafa Unde habetur? [‘Iš kur gau- 244 m.), Pilypo I Arabo (244–249 m.), jo žmonos Ota- ta?’] leidžia išsiaiškinti monetų kilmę ir IVU nu- cilijos Severos (244–249 m.), Decijaus (249–251 m.), mizmatikos rinkinio pradžią. Prie įsigijimo fakto jo žmonos Herenijos Etruscilos (249–251 m.), Tre- nepažymėta data, todėl keblu nustatyti, kokiu metu boniano Galo (251–253 m.), Valeriano Vyresnio- objektas pateko į rinkinį: 1) gyvuojant Vilniaus aka- jo (253–260 m.), Galieno (253–268 m.), Postumo demijos Matematikos muziejui, t. y. buvo sukauptos (259–268 m.), Klaudijaus II Gotiečio (268–270 m.), profesoriaus T. Žebrausko; 2) sujungus akademijos Aureliano (270–275 m.), Floriano (276 m.), Probo Matematikos muziejų ir observatoriją, t. y. vadovau- (276–282 m.), Diokletiano (284–305 m.), Maksimia- jant M. Počobutui; 3) gyvuojant Vilniaus akademijai, no Herkulo (286–305 m.), Galerijaus Maksimiano vėliau LDK (1781 m.) ir Vyriausiosios Vilniaus mo- (305–311 m.), Konstancijaus I Chloro (305–306 m.), kyklos (1797–1803 m.) Fizikos muziejui, kai rinkiniu Maksentijaus (306–312 m.), Licinijaus (308–324 m.), rūpinosi profesorius J. Mickevičius. Konstantino I (306–337 m.), Konstantino II (337– Kaip jau minėta, inventorius liudija, kad 25 mo- 340 m.), Konstanso I (337–350 m.), Konstancijaus II netos (13% rinkinio) buvo paveldėtos iš Vilniaus jė- (337–361 m.), Magnentijaus (350–353 m.), Valenso zuitų akademijos, tiksliau, iš jame buvusio muziejaus (364–378 m.), Graciano (375–383 m.), Teodosijaus I (Ex Museo Soc.: JESU). 66% romėniškų monetų buvo (379–395 m.)27, Honorijaus (395–423 m.), Valenti- padovanoti paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos niano III (425–455 m.). Pažymėtina, kad rinkinyje karaliaus Stanislovo Augusto (1764–1795 m.) ir ko- neužfiksuota antikinių Graikijos ar Romos respubli- lekcijos kuratoriaus profesoriaus J. Mickevičiaus (po kos monetų, išskyrus Aureliano monetą (moneta su 65 monetas); 23 monetos – rektoriaus M. Počobuto, graikiška legenda), kaldintą Aleksandrijoje (Egiptas), 17 – laisvųjų menų ir filosofijos daktaro Petro Metro,

57 jėzuito iš Prancūzijos (P. Petri Metrа Soc. JESU natio- teisės daktaras, Edukacinės komisijos narys, Vilniaus ne Galli), kuriam Vilniaus akademijoje 1773 m. buvo universiteto Literatūros ir retorikos katedros profe- suteiktas kanonų teisės daktaro laipsnis33. Po 1–2 mo- sorius (nuo 1783 m.) Dovydas Zigmantas Pilchovs- netas universiteto rinkiniui padovanojo 1794 m. suki- kis (Dawid Zygmunt Pilchowski, 1735–1803 m.)36. limo dalyvis, žymus mecenatas, chemikas tyrinėtojas Vienas iš paskutiniųjų kolekcijoje turėjo būti įsigytas ir Mokslo mylėtojų draugijos Varšuvoje narys grafas gydytojo, vakcinacijos pradininko Lietuvoje profeso- Aleksandras Chodkevičius (1776–1838 m.), LDK riaus Augusto Liudviko Bekiu (Becu, 1771–1824 m.) sekretorius Granovskis (XVIII a. II pusė), teologijos padovanotas sidabrinis medalis (dail. Loos), nukal- profesorius Juozapas Boguslavskis (1754–1819 m.), dintas chirurgo T. Gerkės (Goerche) garbei 1805 m. kunigaikščio Dominyko Jeronimo Radvilos (1786– Keturi iš septynių IVU ,,minckabineto“ gyvavi- 1813 m.) antroji žmona Teofė Radvilienė (iš Moravs- mo pabaigoje (1835 m.) buvusių auksinių medalių ir kių giminės). donatyvų – nummisma aureum37 į kolekciją pateko iki Naujųjų laikų monetos ir medaliai (82 vnt.) in- 1805 m.: ventoriuje aprašyti kartu, neišskirstyti temomis ar 1) 1676 m. medalis, skirtas Jono III Sobies- chronologiškai, abiejų grupių objektai įvardyti kaip kio karūnavimui paminėti, padovanotas Livonijos numisma ar nummis. Nurodytas metalas (aureum – ir Infliantų vyskupo (nuo 1775 ir 1781 m.), 1794 m. auksas, arg., argenti, argenti puri – sidabras, grynas sukilėlių nuteisto myriop, Juozapo Kazimiero Ko- sidabras, staneeum – alavas, plumbum – švinas, kai sakovskio (Józef Kazimierz Korwin-Kossakowski, kur parašyta tik metalo spalva: flavi, rubri – gelto- 1738–1794 m.) (1 pav.); na, raudona, – turėta omenyje vario lydinius: bron- 2) Stanislovo Augusto atminimo medalis, skir- zą arba žalvarį, gryną varį), skersmuo linijomis, kai tas užsieniečiams pagerbti (apie 1770 m., dail. Jo- kurių sidabrinių egzempliorių masė florenais34, visų hann Philipp Holzhaeusser), akademijai padovanotas auksinių – dukatais ir granais (dukatas – 3,5 g). paties medalio steigėjo Stanislovo Augusto, kai jis, Naujųjų laikų numizmatikos dalies objektai apima 1797 m. vykdamas į Peterburgą, apsilankė Vyriausio- 1633–1805 m. Daugiausia XVIII a. monetų ir meda- je Vilniaus mokykloje38 (2 pav.); lių, 9 vnt. – XVII a., 5 vnt. – 1800–1805 m. 3) medalis Diligentiae (‘Uoliajam’, dail. J. P. Kai buvo sudaromas numizmatikos rinkinio Holzhaeusser), įsteigtas Stanislovo Augusto apie inventorius (1805 m.), seniausias naujųjų laikų eks- 1767 m., priklausęs grafui Mykolui Valickiui (Michał ponatas kolekcijoje buvo Saksonijos Johano Georgo Walicki) (3 pav.); (1615–1656 m.) 1630 m. taleris, skirtas Augsburgo iš- 4) vienas iš nedaugelio numizmatikos rinkinio pažinimo (Confessio Augustana, 1530 m.) šimtmečiui rusiškų medalių – imperatoriaus Aleksandro I (1801– paminėti35. Talerį universiteto kolekcijai padovanojo 1825 m.) karūnavimui atminti (1801 m., dail. Carl teologas, filosofas ir vertėjas, teologijos ir kanonų Leberecht, Carl Meissner), padovanotas universiteto

1 pav. Medalis Jono III Sobieskio karūnavimui atminti. 1676 m. Auksas, Ø 47 mm. Vilniaus jėzuitų akademijos numizmatikos kolekcijai padovanotas Livonijos ir Infliantų vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio. Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus

58 2 pav. Stanislovo Augusto atminimo medalis, skirtas užsieniečiams pagerbti. Apie 1770 m. Dail. Johann Philipp Holzhaeusser. Auksas, Ø 40 mm. Vilniaus jėzuitų akademijos numizmatikos kolekcijai padovanotas Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto. Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus kuratoriaus kunigaikščio A. Čartoriskio (4 pav.). mijos, buvo italų kilmės medalininko ir spaudų raižy- Šie medaliai dabar saugomi Ukrainos naciona- tojo, Londono karališkoje monetų kalykloje dirbusio liniame istorijos muziejuje, į kurį, kaip jau minėta, Tomo Pingo (Thomas Pingo, 1692–1776 m.) meda- pateko kartu su IVU „minckabineto“ dalimi, 1835 m. lis, skirtas Stanislovo Augusto karūnavimui atminti. išvežta į Šv. Vladimiro universitetą Kijeve. Nors Jis nukaldintas 1764 m., tad į Vilniaus akademijos daiktai yra praradę tikslias kilmės metrikas ir dauge- rinkinį galėjo patekti 1764–1773 m., jau po profeso- lio monetų bei medalių neįmanoma susieti su Vilniaus riaus T. Žebrausko mirties. kolekcija, tačiau paminėtieji medaliai yra išskirtiniai Daugiausia eksponatų ,,minckabinetui“ padova- raritetai, kuriuos galime priskirti IVU rinkiniui. nojo profesorius D. Pilchovskis – 21 vnt., 11 vnt. – Pažymėtina, kad vienintelis medalis, kurį IVU profesorius J. Mickevičius, 7 vnt. – bazilijonas, uni- „minckabinetas“ paveldėjo iš Vilniaus jėzuitų akade- versiteto teologijos profesorius ir bibliotekos prefektas

3 pav. Medalis „Diligentiae“ (‘Uoliajam’). Įsteigtas apie 1767 m. Dail. Johann Philipp Holzhaeusser. Auksas, Ø 26 mm. Vilniaus jėzuitų akademijos numizmatikos kolekcijai padovanotas grafo Mykolo Valickio. Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus

59 4 pav. Medalis Aleksandro I (1801–1825 m.) karūnavimui atminti. 1801 m. Dail. Carl Leberecht, Carl Meissner. Auksas, Ø 50 mm. Vilniaus jėzuitų akademijos numizmatikos kolekcijai padovanotas kunigaikščio Adomo Čarto- riskio. Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus nuo 1799 m. Augustinas Tomaševskis (Tomaszewski), kunigaikščio A. Čartoriskio 1803 m. raporte užfiksuo- 5 vnt. – profesorius A. Bekiu, 3 vnt. – universiteto rek- to kiekio. Jame nurodoma, kad universiteto rinkinyje torius 1780–1799 m. M. Počobutas, 2 vnt. – jėzuitas, buvo 463 vnt.: 268 „medaliai“ ir 195 įvairių valsty- Mogiliovo koadjutorius, Gadaro vyskupas Jonas Be- bių monetos. Jei turėtume omenyje, kad „medaliais“ nislavskis (Jan Benisławski, 1736–1812 m.)39. Po mo- buvo vadintos antikinės monetos, tai profesoriaus netą ar medalį rinkiniui paaukojo praeityje LDK vals- J. Mickevičiaus inventoriuje jų trūksta 68 vnt., o įvai- tybės veikėjai Povilas Bžostovskis (1739–1827 m.) ir rių valstybių monetų ir medalių – 113 vnt. Gali būti, Joachimas Chreptavičius (1729–1812 m.); Lietuvos kad rinkinyje buvo monetų ir medalių dubletų, kurių generalgubernatorius 1796–1799 m. Jakovas Bulga- profesorius J. Mickevičius į inventorių neįtraukė są- kovas (1743–1809 m.); Vitebsko ir Breslaujos vaivada moningai. Antra vertus, kuratoriaus raštas galėjo būti Mykolas Korvin-Kosakovskis (Michał Korwin-Kos- sudarytas ne 1803 m., o, pavyzdžiui, 1805 m. gale, sakowski, 1733–1798 m.); vokiečių kilmės Rusijos t. y. rašte galėjo būti suklysta. Manytume, įtikimesnė imperijos karo veikėjas, dalyvavęs malšinant 1794 m. pirmoji prielaida. sukilimą Alytaus apylinkėse, Vilniuje, Kaune, Vil- Po profesoriaus J. Mickevičiaus mirties 1817 m. niaus generalgubernatorius 1801–1806 m. grafas Le- numizmatikos rinkinys buvo perduotas IVU bibliote- vinas (Leontijus) Benigsenas (Levin August Gottlieb kai, toliau juo rūpinosi klasikinių kalbų profesorius Theophil von Bennigsen, 1745–1826 m.)40; universi- Godfridas Ernestas Grodekas (Grodeck, Groddek, teto profesorius, dėstęs fiziką 1805–1814 m., tyrinėjęs 1762–1825 m.). Monetas ir medalius priėmė adjunktai elektros ir magnetizmo reiškinius bei jų pritaikymą Konstantinas Kontrimas (Kontrim, 1777?–1836 m.) ir medicinoje Steponas Stubelevičius (Stubielewicz, Simonas Žukovskis (Siman Feliks Żukowski, 1782– 1762–1814 m.)41; politologas, ekonomistas ir vertėjas, 1834 m.). Rinkinys buvo be aprašų, nežinomas tiks- universiteto sekretorius, nuo 1803 m. filosofijos profe- lus jo kiekis43. 1805 m. sudarytas rinkinio inventorius sorius Jonas Znoska (Znosko, 1772–1833 m.); fizikos per 10 metų „pasimetė“ IVU kabinetuose ar bibliote- viceprofesorius Mykolas Vinskis (Wiński); Stanislo- kos lentynose ir nebuvo pildytas, taisytas ar tikrintos vas Odochovskis (Odochowski). Aštuoniolika Varšu- jame užfiksuotos monetos ir medaliai. Istoriko Myko- vos medalininko J. P. Holzhaeusserio medalių buvo lo Brenšteino duomenimis, tuo metu rinkinyje buvę nupirkta už universiteto lėšas. Tai daugiau nei pusė 725 vnt.44 Tai rodo, kad numizmatikos rinkinys buvo visų šio medalininko darbų, saugotų ,,minckabinete“ kaupiamas daugiausiai donatorių pastangomis, nema- iki universiteto uždarymo momento42. žai prie to prisidėjo ir pats profesorius J. Mickevičius. Pažymėtina, kad monetų ir medalių kiekis IVU Tačiau reikia sutikti su istoriografijoje išsakyta nuo- numizmatikos rinkinio inventoriuje, sudarytame mone, kad profesiorius nesugebėjo rinkiniu deramai 1805 m., neatitinka jau minėtame IVU kuratoriaus rūpintis.

60 Apibendrinant galima teigti, kad IVU numizma- vimą, tačiau galimybės ir poreikiai buvo labai ribo- tikos rinkinio ištakos siekia Vilniaus Jėzaus draugijos ti. Rinkinys iki 1805 m. nebuvo inventorinamas, ir, akademijos ir universiteto laikus, kai XVIII a. vidu- matyt, tik iš dalies sistemintas: tvarkytos monetos, ryje įkurtame Matematikos muziejuje profesorius T. galėjusios būti kaip didaktinė priemonė studijuojant Žebrauskas greta kitų mokymo priemonių ir gamtos klasikines kalbas. Pirmas rankraštinis inventorius, pažinimo objektų pradėjo kaupti numizmatikos pa- sudarytas rinkinį kuravusio profesoriaus J. Mickevi- vyzdžius. Per 50 metų rinkinys išaugo iki kelių šimtų čiaus (1805 m.), rodo, kad jis, būdamas fizikas prak- objektų (apie 280–460 vnt.). 1775–1817 m. monetos tikas, pakankamai profesionaliai, ir kiek leidžia ko- ir medaliai saugoti su kitomis mokymo priemonėmis lekcininko įgūdžiai, aprašė antikines monetas, tačiau Fizikos kabinete, vėliau – universiteto bibliotekoje. didesnio dėmesio ar pastangų tvarkomam rinkiniui Pradžioje tai buvo kuklus Romos imperijos monetų neskyrė. Pažymėtina, kad XIX a. pradžioje universi- rinkinys, vėliau svariai papildytas Abiejų Tautų Res- teto rinkinyje jau buvo ir medalių, naujųjų laikų mo- publikos valdovo Stanislovo Augusto, profesoriaus netų, kas sietina su naujomis XVIII a. pabaigos kultū- J. Mickevičiaus lėšomis ir rūpesčiu, gimtosios Alma rinio gyvenimo ir edukacinės politikos gairėmis. Tai Mater Vilnensis profesūros bei to meto politikos ir darė įtaką ir universitete dėstytiems dalykams, tačiau kultūros veikėjų dovanomis. Medalių įsigijimas už numizmatikos rinkinio – mokslinės bazės – sistemi- universiteto lėšas rodo kryptingą kolekcijos forma- nimas dar buvo ateityje.

Santrumpos

IVU – Imperatoriškasis Vilniaus universitetas LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė LMAB – Lietuvos mokslų akademijos biblioteka LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Nuorodos 1 Straipsnis buvo parengtas mokslinių straipsnių rinkiniui, skir- Grimalauskaitė D. Нумизматика и нумизматическое коллек- tam Baltarusijos numizmato Valentino Riabcevičiaus (1934– ционирование в Литве в XIX–в начале XX в. // Numizma- 2008 m.) 70-mečiui paminėti 2004 m., bet atspausdintas rinki- tika. Bratislava, 2004. Nr. 19. P. 115–124; Grimalauskaite D. nyje, skirtame jo mokslinės ir pedagoginės veiklos 45-mečiui Нумизматические коллекции Литвы XIX–начала XX вв.: (Грималаускайте Д. Истоки нумизматического собрания утраты // Pieniądz i wojna. Białoruś–Litwa–Łotwa–Polska- Виленского Императорского университета (1803–1832) // –Słowacja–Ukraina. Supraśl 9–11 września 2004. Materiały z Крынiцазнауства i спецыяльныя гiстарычныя дысцыплiны: VI Międzynarodowej konferencji numizmatycznej. Warszawa, Навуковы зборнiк. Мiнск, 2008. Выпуск 4. С. 44–49). Patei- 2004. S. 185–194; Грималаускайте Д., Синчук И. Монеты kiama pataisyta ir papildyta vertimo redakcija. из Городища в минцкабинете Императорского Виленско- 2 Vilniaus universiteto numizmatikos rinkinį vadiname „Impe- го университета (1803–1832) // Гiстарычна-археалагiчны ratoriškojo Vilniaus universiteto numizmatikos rinkiniu“ pagal зборнiк. Минск, 2004. Т. 19. С. 173–180; Грималаускайте oficialų įstaigos pavadinimą rinkinio egzistavimo pabaigoje Д., Синчук И. Два кладовых комплекса XVII в. из собра- (1832–1835 m.). Dabar Vilniaus universiteto Mokslo muzie- ния Императорского Виленского университета начала XIX juje saugomas numizmatikos rinkinys su IVU rinkiniu nesieti- в. // Львiвськi нумiзматичнi записки. Львiв, 2005. № 2. С. nas. 41–42. 3 Грималаускайте Д. «Минцкабинет Императорского Вилен- 4 Grimalauskaitė D. Gabinet numizmatyczny... S. 140. ского Университета» (по рукописным каталогам 1835 г.) // 5 Гарбуз Б., Стрижакова Н. Польские монеты в Национальном Одиннадцатая Всероссийская нумизматическая конферен- музее Украины (История и стан коллекции) // Białoruś, Lit- ция. Санкт-Петербург 14–18 апреля 2003 г. Тезисы докла- wa, Polska, Ukraina. Wspólne dzieje pieniędza. Supraśl 20–22 дов и сообщений. Санкт-Петербург, 2003. C. 229–230; Гри- X 1994. Materiały z I Międzynarodowej Konferencji Numiz- малаускайте Д., Синчук И. Кладовый комплекс медных matycznej. Warszawa, 1996. S. 22, 27–28. солидов Речи Посполитой 17 в. из собрания Виленского 6 Keršytė N. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Lietuvos muziejų университета // Одиннадцатая Всероссийская нумизма- raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vilnius, тическая конференция. Санкт-Петербург, 14–18 апреля 2003. P. 38. 2003 г. Тезисы докладов и сообщений. Санкт-Петербург, 7 Bieliński J. Uniwersitet Wilenski (1579–1831). Kraków, 2003. С. 147–148; Grimalauskaitė D. Antika Vilniaus Impera- 1899–1900. T. II. S. 152. toriškojo universiteto (1803–1832) numizmatikos rinkinyje // 8 Oko J. Działalność G. E. Grodeka na polu numizmatyki // Ate- Acta academiae artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos neum Wilenskie. 1936. R. XI. S. 406. darbai / Dailė, 32; Laurynas Gucevičius ir jo epocha. Vilnius, 9 Гужалоўскi А. Нараджэнне Беларускага музея. Мiнск, 2004. P. 125–144; Grimalauskaitė D. Gabinet numizmatyczny 2001. С. 57. Cesarskiego Uniwersytetu Wileńskiego (1803–1832) // Wiado- 10 Duksa Z. Monetos pasakoja. Vilnius, 1991. P. 148. mosci numizmatyczne. Warszawa, 2004. Nr. 48. S. 129–152; 11 Grimalauskaitė D. Antika... P. 126–127; Grimalauskaitė D.

61 Нумизматика... C. 115. // American Journal of Archaeology 96. Vol. 96. No. 2 (Apr., 12 Keršytė N. Lietuvos muziejai... P. 38 1992), interaktyvus žurnalas „J Stor“: http://www.jstor.org/ 13 Ten pat. pss/505923; Emanuele D. „Aes Corinthium“: Fact, Fiction, 14 Zubovas V. Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai. Vilnius, 1986. P. and Fake // Phoenix. Vol. 43. No. 4 (Winter, 1989), interakty- 28, 246, 261 ir kt. vus žurnalas „J Stor“: http://www.jstor.org/pss/1088300; žiū- 15 Ten pat. P. 232–235. rėti 2008-11-08). 16 Ten pat. 32 Palyginus medalių skersmenis inventoriuje su analogiškais 17 Keršytė N. Lietuvos muziejai... P. 39. medaliais E. Hutten-Czapskio kataloge, matyti, kad profeso- 18 Ten pat. P. 40–41. riaus J. Mickevičiaus matuota „prancūziškomis“ linijomis, ly- 19 LVIA. F. 567. Ap. 2. B. 1. L. 1 a. p. giomis 2,255 mm (rusiška linija – 2,54 mm). 33 20 Ten pat. Cituojamas inventorius nedatuotas, viršelyje univer- Plečkaitis R. Stopnie naukowe w dawnym Uniwersytecie Wi- sitetas pavadintas „Szkola WoKaLitto“, žemiau kitu raštu – leńskim // Studia z dziejów Uniwersitetu Wileńskiego 1579– „Universitet Wilenski“. Priminsime, kad nuo 1781 m. įstaiga 1979. Zeszyty naukowe Universitetu Jagiellońskiego t. DLVI. buvo vadinama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriau- Prace historyczne z. 64 / Red. Hanausek S. Warszawa-Kraków, siąja mokykla, o nuo 1797 m. – Vyriausiąja Vilniaus mokykla. 1979. S. 30–61. 34 Inventoriuje universiteto pavadinimas nepavartotas, o J. Mic- Inventoriuje naudotos masės florenais santrumpos: Flor, Fl, kevičius įvardytas kaip eksperimentinės fizikos profesorius, flor. LDK XV–XVII a. rašytiniuose šaltiniuose lotynų k. mi- kuravęs Fizikos kabinetą nuo 1775 m. Taigi, galima manyti, nimi florenai – auksinės monetos ar joms lygi pinigų suma kad inventorius galėjo būti sudarytas 1781–1797 m. kitomis monetomis. XVII–XVIII a. ,,floreno“ terminą pakeitė 21 Ten pat. L. 6 a. p. „raudonasis auksinis“ ar „auksinis“ („złoty czerwony“, „zło- 22 Brensztejn M. Bibljoteka Uniwersytecka w Wilnie do roku ty“), kuris Abiejų Tautų Respublikoje buvo naudojamas ir 1832. Wilno, 1925. S. 64. Tuos pačius skaičius pateikia ir len- kaip aukso masės vienetas (3,5 g). Inventoriuje florenu ma- kų istorikas A. Ryšardas (Ryszard A. Szkola numizmatyczna tuota sidabrinių medalių masė. Palyginus inventoriuje pateik- // Wiadomości numizmatyczno-archeologiczne. 1892, Nr. 4 tų medalių masę su analogais E. Hutten-Czapskio ir kituose (14). S. 366). kataloguose, matyti, kad florenas buvo lygus apie 3,2–3,5 g. 23 LMAB. F. 18. B. 645. Manytume, kad paklaida galėjo atsirasti dėl svėrimo duomenų 24 Už pagalbą verčiant iš lotynų kalbos dėkoju profesorei Eugeni- suapvalinimo. 35 jai Ulčinaitei. Šv. Romos imperatoriaus Karolio V (1519–1558 m.) reikala- 25 Nurodyti imperatorių valdymo metai, jų šeimos narių – gimi- vimu Augsburgo reichstage 1530 m. buvo pateikti pagrindiniai mo ir mirties metai. liuteronybės principai. 36 26 Varinė Maksimino moneta vėliau sudarytuose IVU ,,minckabi- LMAB. F. 18. B. 645. L. 23. Poz. 66. 37 neto“ rankraštiniuose kataloguose (1835 m.) neminima. Grimalauskaitė D. Gabinet... S. 149. 38 27 Teodosijaus I moneta vėliau sudarytuose IVU ,,minckabineto“ LMAB. F. 18. B. 645. L. 3. Poz. 3. 39 rankraštiniuose kataloguose (1835 m.) neminima. Филатова, Бениславский // Православная Энциклопедия 28 Corpus der römischen Funde im europäischen Barbaricum. Li- под редакцией Патриарха Московского и всея Руси tauen / Bearbeitet von Mykolas Michelbertas. Vilnius, 2001. S. Алексия II. Электронная версия: http://www.pravenc.ru/ 32, 57. text/78090.html; žiūrėta 2008-11-08. 40 29 Кропоткин В. В. Клады Римских монет в СССР // Свод Mulevičius L. Levinas Benigsenas // Visuotinė lietuvių enci- археологических источников. Москва, 1961. T. I, 4–4. С. klopedija. Vilnius, 2003. T. III. P. 71. 41 18–20. Kivilšienė R. Fizikiniai reiškiniai – į pagalbą gydytojams ir 30 Michelbertas M. Prekybiniai ryšiai su Romos imperija // Lietu- šarlatanams // Mokslas ir gyvenimas. 2002. Nr. 12 (interakty- vos gyventijų prekybiniai ryšiai I–XIII a. Vilnius, 1972, lentelė vus žurnalas): http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/12/index.html; „Romos monetų radinių Lietuvos TSR teritorijoje suvestinė“; žiūrėta 2008-11-08. 42 Кропоткин В. В. Клады Римских... С. 8–20. Grimalauskaitė D. Antika... Р. 135. 43 31 Dėl Karintijos bronzos tyrinėtojai nesutaria: vienų nuomone, LVIA. F. 721. Ap. 2. B. 69. L. 191, 215 (Рукописный tai vario, aukso ir sidabro lydinys, kitų – Karintijoje gamin- сборник списков книг, расписок, счетов, обязательств, tos bronzos rūšis – vario lydinys su didele dalimi alavo (Ja- распоряжений по управлению Библиотекой Виленского cobson D. M., Weitzman M. P. What Was Corinthian Bronze? Университета. 1799–1820). 44 Brensztejn M. Bibljoteka... S. 64.

ORIGINS OF NUMISMATIC COLLECTION OF THE IMPERIAL VILNIUS UNIVERSITY

Dalia Grimalauskaitė National Museum of Lithuania

The origins of Numismatic Collection of the Tomasz Żebrowski, 1714–1758) established museum Imperial Vilnius University (1803–1832) trace to the of Mathematics (around 1753–1765) and with other Vilnius Academy and University of a Society of Je- visual aids and samples depicting natural history, sus (1579–1781), when in the middle of the 18th c. started to collect coins as well. In 1755, in the letter professor Thomas Zhebrowski (Tomas Žebrauskas, to the benefactor Nicolaus Casimir Radziwil (Myko-

62 las Kazimieras Radvila, Michał Kazimierz Radziwil The first inventory of the collection (1805), made (1702–1762), the professor admitted that he has start- by prof. J. Mickiewicz shows that, being physicist, he ed to collect coins. professionally enough and with knowledge of collect- For 50 years, the collection has grown to about ing affairs, described antique coins, but in some fields 280–460 items. In 1775–1817, coins and medals were there was a lack of attention. kept with other visual aids in Physics museum-cabi- It is necessary to notice, that at the beginning of net, later – in University Library. the 19th c., the collection already included medal art At first there was a small collection of Roman works, numismatics of the modern times and it was Empire coins, essentially filled up with gifts of Sta- connected with new trends in cultural life and educa- nislaus August (1764–1795), a King of the Common- tional politics at the end of the 18th c. It also had in- wealth of the Crown of the Polish Kingdom and the fluence on teaching at University, but systematization Grand Duchy of Lithuania, and museum-cabinet’s cu- of a numismatic collection was still ahead. rator prof. Joseph Mickiewicz (Juozapas Mickevičius, This article was prepared for the 70th anniver- Józef Mickiewicz, 1743–1817), donations of Alma sary of Belarussian numismatist Valentin Rjabtsevich Mater Vilnensis professors, politicians, and cultural (1934–2008) and printed in the edition devoted to the figures of the time. Some exhibits were bought on 45th anniversary of his scientific-pedagogical activ- University means. The collection till 1805 was not ity (Крынiцазнауства i спецыяльныя гiстарычныя inventoried and, most likely, only antique part, which дысцыплiны: Навуковы зборнiк. Выпуск 4. Мiнск. could serve while studying classical languages, was 2008). Corrected and supplemented article is given systematized. here.

63 JOHANNO FRIEDRICHO BÖTTGERIO PORCELIANAS LIETUVOJE

Rita Kišonienė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus džiamas asmuo valdovų rūmuose. Pradžioje tarnavo Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Pasaulio taikomo- pas Prūsijos karalių Fridrichą I, vėliau tapo Sakso- sios dailės XVII–XX a. ekspozicijoje, lankytojai gali nijos kunigaikščio, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos di- susipažinti su Kinijos, Japonijos, Olandijos, Prancū- džiojo kunigaikščio Augusto Stipriojo (1670–1733) zijos, Anglijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Vengri- belaisviu. Albrechtsburgo pilyje, viskuo aprūpintas, jos, Rusijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos ir Čekoslova- Böttgeris buvo verčiamas ieškoti ,,aukso“ paslapčių. kijos (dabar – Čekija ir Slovakija) keramika, fajanso To meto Europą kerėjo puikus Tolimųjų Rytų ir porceliano dirbiniais – tapytomis sieninėmis plake- porcelianas. Dėl gražiausių porceliano dirbinių var- tėmis, įvairiaspalvėmis dekoratyvinėmis skulptūrėlė- žėsi daugybė karalių bei kunigaikščių. Aristokratai mis, auksuotais indais, žvakidėmis ir kandeliabrais, stengėsi įsigyti, kas pakliuvo, buvo madingas mėly- įspūdingų formų vazomis, skulptūromis ir kt. Perei- nas ir baltas vėlyvojo Mingų dinastijos laikotarpio nant nuo Tolimųjų Rytų kultūros prie Europos, išskir- porcelianas, kurį už mažesnę kainą masiškai kopijavo tinėje parodų salės vietoje eksponuojamas unikalus, olandų Delfto keramikai (pirmoji Saksonijoje įkurta netipinis XVIII a. pr. porcelianas, išrastas Europoje porceliano dirbtuvė gamino fajansą, artimą „delf- Johanno Friedricho Böttgerio (1682–1719). tui“). Pats Augustas Stiprusis su dideliu pasimėga- Rudos spalvos indai primena molinius, bet įsi- vimu kolekcionavo Tolimųjų Rytų porcelianą ir už žiūrėjus pradeda stebinti grakščios, plonasienės indų pavienius pavyzdžius mokėjo stambias sumas. Sak- formos, žėrintis paviršius, kruopščiai išgraviruotos, sonijoje, turėjusioje didžiausią vystimosi potencialą poliruotos detalės. Lietuvoje, be Nacionaliniame M. iš visų vokiškų kunigaikštysčių, steigtos gamybinės K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomų 12 ekspona- naujo pobūdžio dirbtuvės, kurtos naujos technologi- tų (ąsotėlio, dubenėlio, trijų puodelių su lėkštelėmis, jos, ieškota specialistų. dviejų arbatinukų, dviejų indelių su dangteliais), ži- Saksų aristokratas, matematikas bei chemikas nomi dar 2 Böttgerio dirbiniai, esantys Lietuvos dai- grafas Ehrenfriedemas Waltheremas von Tschirn- lės muziejuje – aukšta vazelė su dangteliu, puošta hausas (-enas) (1651–1708) 1694 m. padarė keletą skulptūriniu, reljefiniu, augaliniu dekoru, bei žema, atradimų lydydamas įvairias porceliano masės subs- profiliuota vazelė (abu dirbiniai įgyti XX a. devinta- tancijas aukštesnėse, negu buvo priimta, temperatū- jame dešimtmetyje iš privačių asmenų, pirmą kartą rose bei bandydamas naudoti mineralinius Saksonijos eksponuoti 1987 m. atidarytoje Taikomosios dailės išteklius (medžiagas, iki tol naudotas stiklo gamybai muziejaus ekspozicijoje). Bohemijoje). 1704 m. Tschirnhausui pradėjo asistuoti Kitų šalių interneto svetainėse galima rasti visaip Böttgeris. interpretuojamų istorinių žinių1 apie įvairiai vadina- Sėkmė juos lydėjo gaminant dirbinius iš granu- mą Böttgerio porcelianą: ,,Böttgerio porcelianas“, liuoto ir kieto akmens. Kiek vėliau dirbiniai buvo po- ,,Böttgerio raudona akmens masė“, ,,Böttgerio raudo- liruojami ir savo spindesiu priminė brangakmenius. nai rudas porcelianas“, ,,Böttgerio rudasis porcelia- Tschirnhausui mirus, Böttgeris sėkmingai tęsė nas“. Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo tinkla- bandymus. 1708 m. pagaminti pirmieji eksperimenti- lapyje Vakarų Europos taikomosios dailės porceliano niai baltojo porceliano pavyzdžiai. 1709 m. paskelb- rinkiniuose Böttgeris neminimas, tačiau viename iš tas išradimas. Pirmasis porcelianas Europoje pradė- muziejaus leidinių yra publikuota rudo 1715 m. Bött- tas gaminti 1710 m. Meisene, Albrechtsburgo pilyje gerio arbatinuko fotografija2. įkurtoje Karališkojoje Saksonijos porceliano manu- Apie Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės faktūroje. muziejuje saugomus unikalius dirbinius spaudoje yra Böttgerio keramikos dirbiniai raižyti, poliruoti, rašiusi Rita Škiudienė3, bendrais bruožais užsiminusi graviruoti, indų formos atkartoja tuometinių metalo Ona Mažeikienė4, dirbiniai pristatyti Nacionalinio M. meistrų dirbinius, retkarčiais – karaliaus sidabrakalių K. Čiurlionio dailės muziejaus virtualioje ekspozici- darbus. joje5. Porceliano istorijoje ne kartą minimi Böttgerio Tuo laikotarpiu taip pat gamintas fajansas, eks- bandymai ,,išgauti auksą iš netaurių medžiagų“. perimentuota su raudonos arba rudos akmens masės XVIII a. pr. gabus jaunas alchemikas buvo gei- dirbiniais (vėliau vadintais Böttgerio porcelianu), ku-

64 1 pav. Servizas. Meisenas, 1710–1715 m. Fot. A. Kapčius, R. Ropytė rie iki tol, ir ypač arbatos gėrimo ceremonijos indai, mas – registravimas. Pradžioje šį darbą dirbo Kauno buvo importuojami iš Tolimųjų Rytų. valstybinis kultūros muziejus, o nuo rugpjūčio mėne- Išradimas laikytas valstybine paslaptimi. Jai iš- sio – Kultūros paminklų apsaugos įstaiga. Intensyvūs saugoti buvo skirta erdvi, apytuštė Saksonijos kuni- darbai vyko iki vėlyvo rudens. Be Kauno valstybinio gaikščių rezidencija – gotikinė Albrechtsburgo pilis6, kultūros muziejaus, dvarų kultūros vertybes registra- kuri aukštai kyšojo virš Elbės upės slėnių ant siau- vo Vilniaus dailės, Šiaulių ,,Aušros“, Telšių ,,Alkos“, ros ir nepasiekiamos olos skardžio. Ant kairiojo upės Rokiškio, Kretingos muziejų darbuotojai. Į paminklų kranto buvo įsikūręs Meiseno miestas. registravimo darbą taip pat buvo įtraukti ir valsčių Porceliano gamybos paslaptį saksai išsaugojo vykdomųjų komitetų pirmininkai, Kultūros paminklų neilgai. 1718 m. Vienoje įsikūrė jau kita porceliano apsaugos įstaigos sudarytų komisijų įvairūs įgalioti- manufaktūra. niai. Kultūros vertybės kauptos muziejuose, Kultūros Kaip Böttgerio porceliano dirbiniai galėjo pa- paminklų apsaugos įstaigos sandėliuose, jos bazėse – tekti į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų? dvaruose8. Dalis muziejaus taikomosios dailės porceliano rin- Kauno valstybiniame kultūros muziejuje sau- kinių yra pirkta, dovanota, dalis patekusi iš privačių gomos kultūros vertybės, neturint teisinio pagrindo, kolekcijų. Pagal įsigijimo dokumentus galima atsekti nebuvo inventorinamos. Vlado Daumanto, Herberto Tilmanso, Kazio Bizaus- Pirmieji įrašai apie Böttgerio porcelianą rasti ko, grafų Benedikto Tiškevičiaus, Jadvygos Hutten- 1949 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie- Čapskienės bei kitas privačias kolekcijas. jaus Taikomosios dailės ir istorijos skyriaus ekspona- Muziejuje sukaupta nemaža dalis meno verty- tų perdavimo dokumentuose9. Porcelianas jau kitais bių, patekusių iš Lietuvos dvarų, iš kurių išsiskiria metais buvo suinventorintas, tačiau nežinota, kam jis Pakruojo dvaro baronų von Roppų palikimas. Pakruo- priklausė anksčiau. Porceliano autentiškumą 1980 m. jyje ir kituose jiems priklausiusiuose dvaruose von patvirtino Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo tai- Roppai buvo sukaupę gausią meno kolekciją, pradėtą komosios dailės ekspertė Roda Solomonovna Solo- rinkti Teodoro von Roppo (1783–1852). Prieš Antrąjį veičik (1900–1989)10. pasaulinį karą baronai repatrijavo į Vokietiją ir paliko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus savo turtą, kurio dalis 1940 m. buvo atgabenta į Vy- Taikomosios dailės skyriaus vedėja dr. Aldona Snit- tauto Didžiojo kultūros muziejų (nuo 1940 m. rugpjū- kuvienė, 2003 m. tyrinėdama skyriaus eksponatų čio 2 d. – Kauno valstybinis kultūros muziejus)7. istoriją Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro Nuo 1940 m. liepos 21 d. buvo pradėtas vyk- archyve, atpažino aprašytus Böttgerio porceliano dir- dyti nacionalizuotų dvarų kultūros vertybių surašy- binius. Kultūros paminklų apsaugos įstaigos sudary-

65 tuose Šiaulių apskrities, Pakruojo valsčiaus, Pakruojo skulptūrų ir kt.) sąrašuose aprašytas 12 vnt. arbatinis dvaro 1940 m. rugsėjo mėn. „globojamo – kilnoja- servizas (reg. nr. 289–296). Savininkas Leo von der mo turto – praeities liekanų“ (baldų, indų, kilimų, Roppas11. Į Kauno valstybinį kultūros muziejų šie muzikos instrumentų, graviūrų, paveikslų, piešinių, meno kūriniai buvo atvežti 1940 m. spalio mėn.

Nuorodos 1 Dirbinių galima rasti: www.knasterkopf.de/images/h16morgg. ir panašioms institucijoms, o kai kuriuos jų užėmus Raudo- jpg; www.cummer.org/art_gardens/collections/gallery. nosios armijos daliniams, kultūros vertybės buvo grobstomos, cfm?show=meissen; www.gardinermuseum.on.ca/colsearch. naikinamos, įkeliamos į palėpes. Nemaža jų dalis pakliuvo į aspx?TopNavlmage=2 ir kt. kompartijos, komjaunimo, raudonarmiečių būstines, į rau- 2 Путиводитель по выставке Западноевропеиский фарфор donarmiečių, NKVD bei NKGB darbuotojų butus.“ Keršytė XVIII–XIX вв. / cоставитель Р. С. Соловейчик. Москва, 1956; Nastazija. Kultūros paminklų apsaugos įstaiga Lietuvoje // www.hermitagemuseum.org/html_Ru/03/hm3_3_2_4.html Kultūros paminklai / 8: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, 3 Škiudienė Rita. Europietiškojo porceliano ištakos // Kauno tie- 2001, p. 77–91; Keršytė Anastazija. Vytauto didžiojo kultūros sa, 1983, vasario 6, Nr. 31 (11015); Įdomi ir žavinti porceliano muziejus – Lietuvos centrinė kultūros paminklų globos įstai- istorija // Kauno tiesa, 1990, lapkričio 10, Nr. 227 (13311). ga 1936–1940 metais // Mūsų praeitis / 5. Vilnius, 1998, p. 4 Laimingų naujųjų metų. Sieninis kalendorius 1983 metams / 82–102. sudarytoja O. Mažeikienė. Vilnius, 1982. 9 „1949 m. gruodžio mėn. 17 d. buvo tęsiamas Taikomosios Dai- 5 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Kaunas, 2000. lės ir Istorijos skyriaus eksponatų perdavimas. Buvo perduo- Kompaktinis diskas. tas Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaigos savo laiku sukrautas 6 Nuo pat manufaktūros įkūrimo tai buvo ,,porcelianininkų“ Muziejaus patalpose ir Muziejaus knygose neužpajamuotas. vieta. 1860 m. manufaktūra palaipsniui pradėjo keltis į kitas Perdavė P. Karazija, priėmė R. Jablonskytė.“ – Nacionali- patalpas, specialiai jai pastatytas už miesto ribos (nedideliame nis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Taikomosios dailės sky- kairiojo Elbės intako krante, Tribiš upės slėnyje). rius. (Perdavimo priėmimo aktas, 1949 m. gruodžio m., eil. nr. 7 Pakruojo dvarininkų meno vertybių palikimą nagrinėjo Nacio- 214) nalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas 10 Iš Taikomosios dailės skyriaus vedėjos dr. A. Snitkuvienės pri- Daugelis: Senovės sala permainų epochoje: Pakruojo dvaras // siminimų: ,,Soloveičik ilgai dirbinius laikė rankose, visiškai Dvaras modernėjančioje Lietuvoje. XIX a. antra pusė–XX a. tylėdama. Pirštais vis suko ir suko ratus paviršiumi, glostė, tarsi pirma pusė. Vilnius, 2005, p. 73–84. norėdama užčiuopti žiedimo rieves. Buvo ramybė – kapų tyla. 8 ,,Itin vertingos kultūros vertybės ir vertybės, iš tų dvarų, ku- Beveik po 15 min. pauzės pasakė, kad jai nekyla jokių abejo- riuose jas palikti buvo nesaugu, KPAĮ nurodymu buvo išve- nių – tai tikrai ,,Böttgerio“ originalai, ir labai džiaugiasi, kad žamos į sandėlius Kaune, <...> Tytuvėnų, Beržėnų, dvarus, galėjo juos paturėti rankose. Prašė publikuoti. Bet pirmiausias <...> vadintus KPAĮ bazėmis, bei į Kauno valstybinį kultūros jos klausimas buvo, kaip dirbiniai pateko į muziejų?“ (Užrašyta muziejų, Vilniaus dailės, Telšių ,,Alkos“, Šiaulių ,,Aušros“, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje 2007 m.) Rokiškio, Kretingos, Biržų muziejus <...>. Dvarus išskirsčius 11 Lietuvos kultūros paveldo centro archyvas, f. 17, ap. 2, b. 52, tarybiniams ūkiams, MTS, prieglaudoms, amatų mokykloms, l. 1–46.

JOHANN FRIEDRICH BÖTTGER’S PORCELAIN IN LITHUANIA

Rita Kišonienė M. K. Čiurlionis National Art Museum

The unique porcelain invented by Johann Frie- In August of 1940, the registration and protec- drich Böttger (1682–1719), production of which start- tion of cultural items, that were received from the ed in Meissen in 1710–1715, is exhibited in a branch manors started. of M. K.Čiurlionis National Art Museum – Mykolas Head of the Department of Applied Arts, Aldona Žilinskas Art Gallery, in exposition devoted to the Snitkuvienė, in 2003 had been researching the history 17th – 20th c. Applied Art of the World. of Department’s exhibits in archives of the Scientific In 1940, the exhibits were given over Centre of Lithuanian Cultural Heritage and recog- to the Vytautas the Great Museum of Culture nized there Böttger’s porcelain items. In the pro- (now – M. K. Čiurlionis National Art Museum), to- tected-movable property-past remains lists made by gether with other property of the Pakruojis manor IPCM, the tea set comprising of 12 pieces, formerly barons von der Ropp, who at the time repatriated to owned by Leo von der Ropp, was described. Germany. The Ropps had accumulated rich art collec- Besides the above mentioned exhibits, there are tion in Pakruojis and other manors. The collection had two vessels stored in Lithuanian Art Museum. been started by Teodore von der Ropp (1783–1852).

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI 2008 Nr. 7

Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos XI konferencija MEMORIALISTIKA LIETUVOS MUZIEJUOSE

Sudarytoja Virginija Šiukščienė Redaktorė Lina Kazlauskaitė Redaktorė (anglų k.) Audronė Tamulienė Maketuotojas Artūras Jaugėla

SL 2196. Tiražas 250 egz. 2008-12-20 Leidėjas – Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus leidykla, Vytauto g. 89, LT-77155 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 52 69 33, el. paštas: [email protected] Spausdino UAB ,,Šiaulių knygrišykla-spaustuvė“, P. Lukšio g. 9A, LT-76207 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 03 33, el. paštas: [email protected]