Justas Razulevičius

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Justas Razulevičius LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS DAINAVIMO KATEDRA JUSTAS RAZULEVIČIUS MODESTO MUSORGSKIO VOKALINIO CIKLO ,,MIRTIES DAINOS IR ŠOKIAI“ INTERPRETACIJA Interpretation of Modest Mussorgsy‘s vocal cycle ,,Songs and dances of Death“ Studijų programa: Muzikos atlikimas (dainavimas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovė – doc. dr. Tamara Vainauskienė Vilnius, 2021 SUMMARY Modest Mussorgsky (1839 – 1881) is noteworthy, bold and innovative Russian composer of mid nineteenth century. His works are best described as philosophical, psychological and very deep minded. Compositor‘s great works include operas (of which only one „Boris Godunov“ is finished and many of them were finished by other composers) and chamber music. Object of thesis – the famous vocal cycle „Songs and dances of Death“. This work will help to understand and prepare singers to perform songs from this wonderful cycle. Furthermore this work contains basic tips to assist with preparing other Mussorgsky‘s scores. Problematic issue: what challenging tasks any singer will face performing these demanding pieces (including voice control and high acting skills). For non- dramatic voice it can be quite challenging to sing last two songs because of high tessitura and f – ff dynamics are mandatory in those pieces. Objectives: review works of Mussorgsky and his style; review Mussorgsky‘s vocal cycles; analyse vocal cycle „Songs and dances of Death“; compare and analyse Hvorostovsky‘s, Chaliapin‘s and Smoriginas‘s interpretations of „Songs and dances of Death“. Methods of research: analysis of scientific literature; analysis of „Songs and dances of Death“; audio recording analysis; comparative analysis of different interpretations. The first part of written work describes Mussorgsky‘s life and early compositional stage. His own innovative development of style, including early songs, attempts of greater works such as opera, vocal cycles. The second part of this work contains analysis of vocal cycle „Songs and dances of Death“ including poetic and musical analysis, analysis of interpretation by three (Hvorostovsky, Chaliapin, Smoriginas) great singers. Mussorgsky had a great impact for Russian music. At first not accepted and by many criticised now has his own „place“ and renowned as a great composer. Thus his later works are not romantic, they are remarkable by innovative music and deep poetic texts. Two exceptional works, known by many, are opera „Boris Godunov“ and cycle, very hard psychologically, „Songs and dances of Death“. TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................................... 5 1. MODESTO MUSORGSKIO VOKALINĖ KŪRYBA IR CIKLAS ,,MIRTIES DAINOS IR ŠOKIAI“ ............................................................................................................................................... 7 1.1. Musorgskio vokalinės kūrybos bruožai ............................................................................ 8 1.1.1. Modesto Musorgskio kamerinės vokalinės kūrybos ypatumai ............................. 13 1.2. Modesto Musorgskio vokalinis ciklas „Mirties dainos ir šokiai“ ............................. 20 2. MODESTO MUSORGSKIO VOKALINIO CIKLO ,,MIRTIES DAINOS IR ŠOKIAI“ MUZIKINIO, POETINIO TEKSTO IR INTERPRETACIJŲ ANALIZĖ ......................................... 25 2.1. Ciklo ,,Mirties dainos ir šokiai“ muzikinė vokalinė ir dramaturginė analizė ........... 26 2.2. Ryškių ciklo interpretacijų analizė ............................................................................ 30 2.2.1. Dmitrijaus Chvorostovskio interpretacija ............................................................. 31 1.2.2. Fiodoro Šaliapino interpretacija ............................................................................ 33 2.2.3. Kosto Smorigino interpretacija ............................................................................ 33 IŠVADOS .................................................................................................................................. 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ..................................................................................................... 37 ŠALTINIAI ................................................................................................................................ 38 4 ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Modestas Musorgskis, vienas iš drąsiausių XIX amžiaus novatorių, genialus kompozitorius, gerokai pralenkęs savo laiką ir turėjęs didžiulę įtaką Rusijos ir Europos muzikinio meno raidai. Musorgskio kūryba ir šiandien išlieka aktuali. Jo opera, fortepijoninė ir kamerinė muzika atliekamos labai dažnai. Išskirtinę vietą Musorgskio kūryboje užima vokalinis ciklas ,,Mirties dainos ir šokiai“. Jis iki šių dienų, mėgstamas dainininkų ir įtraukiamas į koncertinį repertuarą, atliekamas įvairiose pasaulio scenose. Kad vokaliniu požiūriu muzikinis kūrinys skambėtų tinkamai, jį būtų lengva atlikti ir malonu klausyti žiūrovui, reikalinga išsami jo analizė. Atlikėjas turi išsiaiškinti atlikimo niuansus, interpretacinius aspektus, nenuklystant nuo autentiškos muzikos, kurią sukūrė kompozitorius. Kiekvieno muzikanto siekis – profesionaliai atlikti kūrinį. Tinkamas atlikimas prasideda nuo kūrinio analizavimo: dinamikos ženklų, ornamentikos, artikuliacijos, štrichų, frazavimo, intervalų šuolių, vokalinių linijų, tesitūros. Visa tai įtakoja kūrinio tempą, charakterį, temperamentą, garsumą, dramatiškumą, muzikines spalvas, emociją. Profesionaliam atlikimui, turėtume panagrinėti kitus kompozitoriaus kūrinius, muzikinį stilių, autorių supantį pasaulį jo gyvavimo metais, dvasinę būseną, svarbius įvykius, nulėmusius kūrinio atsiradimą, poetinį tekstą. Visų šių aspektų analizė padeda suvokti kūrinio esmę, pažvelgti į jį giliau, suprasti kompozitoriaus filosofinę mintį. Taip pat Musorgskio muzikos ir muzikinio stiliaus supratimui, turime panagrinėti ir istorinius rusų muzikos etapus, turėjusius įtaką jo kūrybai. Šiam darbui parašyti buvo ypatingai svarbi autoriaus asmeninė patirtis, kitų atlikėjų interpretacijų analizė ir jų lyginimas. Musorgskio ciklą „Mirties dainos ir šokiai“ jis atliko dviejuose tarptautiniuose konkursuose ir tapo tų konkursų laureatu (laimėjo pirmą vietą tarptautiniame konkurse „Astana-Stars 2020“, taip pat pirmą vietą užėmė tarptautiniame konkurse „King's Peak International Music Competition 2020“). Šis darbas, pagrįstas literatūros ir įvairių šaltinių studijomis, autoriaus asmenine patirtimi, gali būti naudingas jauniems dainininkams. Ciklo neromantiška muzika, poetinis tekstas iš dainininko reikalauja įsigilinimo. Lyginant su kompozitoriaus ankstyvąja romantine kūryba – kitokio požiūrio, atlikimo. Tai dainininkui suteikia naujos meninės patirties. Gerai šio ciklo interpretacijai svarbūs muzikiniai ir aktoriniai gebėjimai. Filosofinis mirties subjektas apsprendžia darbo temos originalumą. Tyrimo probleminis klausimas. Su kokiais interpretacijos iššūkiais susiduria dainininkas atlikdamas Musorgskio vokalinius kūrinius iš ciklo ,,Mirties dainos ir šokiai“? 5 Tyrimo objektas. Musorgskio vokalinis ciklas ,,Mirties dainos ir šokiai“. Tyrimo tikslas. Ištirti Musorgskio vokalinį ciklą ,,Mirties dainos ir šokiai“ ir jo ryškias interpretacijas. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti Musorgskio operinės ir kamerinės vokalinės muzikos ypatumus; 2) išnagrinėti vokalinį ciklą „Mirties dainos ir šokiai”; 3) aptarti ryškias vokalinio ciklo „Mirties dainos ir šokiai” interpretacijas. Tyrimo metodai: 1) teoriniai – muzikologinės literatūros analizė, lyginimas, apibendrinimas; 2) empiriniai – kamerinių vokalinių kūrinių analizė, gautos analizės rezultatų apibendrinimas; garso įrašų nagrinėjimas. Literatūros apžvalga. Analizuojami knygų autoriai – Barton, A., Brown, D., Durandina, E. ir t.t. Taip pat buvo naudojami kiti informacijos šaltiniai: garso įrašai, natos, elektroniniai šaltiniai. Tyrime analizuojami, lyginami Modesto Musorgskio kūriniai iš vokalinio ciklo ,,Mirties šokiai ir dainos“. Baigiamojo darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, du skyriai, kurie dalomi į poskyrius, išvados, literatūros sąrašas, šaltiniai. 6 1. MODESTO MUSORGSKIO VOKALINĖ KŪRYBA IR CIKLAS ,,MIRTIES DAINOS IR ŠOKIAI“ XIX amžiaus pradžioje Rusijoje, kaip ir Europoje vyksta pasikeitimai. Į Rusiją taip pat atkeliauja naujos vakarietiškos tendencijos. Kaip rašo Marina Rytsareva dėl istorijos įvykių ir jų kompleksinio susipynimo, Rusijos muzikos meno lobiai iki Michailo Glinkos tik palyginti neseniai pradėjo atkreipti visuomenės dėmesį net ir pačioje Rusijoje, o už Rusijos ribų jie lieka praktiškai nežinomi. Istorikų teigiama, kad rusiška klasikinė muzika prasideda su kompozitoriumi Glinka. Jo kūrybinis stilius buvo tautiškas, vokaliniai kūriniai turėjo „itališką dvasią“, kadangi Glinka studijavo kartu su Vincenzo Bellini ir Gaetano Donizetti. Dalį savito muzikinio stiliaus Glinka perdavė Modestui Musorgskiui. 1 Musorgskis, per savo gana trumpą gyvenimą, rusų klasikai paliko neįtikėtinai reikšmingą paveldą. Ypatingą vietą rusų muzikinėje kultūroje Musorgskis užima ir dėl to, kad buvo savąmokslis. Bendraminčių muzikų grupė ,,Galingasis sambūris“ („Могучая Кучка“) turėjo reikšmingą įtaką kompozitoriaus gyvenimui ir kūrybai. Jo muzikiniam supratimui bei stiliui prisidėjo šio sambūrio nariai ir iki tol su Musorgskiu dirbę ir jį mokinę Aleksandras Dargomyžskis bei anksčiau minėtas Glinka. Musorgskio kūrybą sudaro daugybė dainų, vokalinių ciklų, iš kurių vienas plačiausiai žinomų ir atliekamų „Mirties dainos ir šokiai“ („Песни и пляски смерти“), keletas ankstyvosios
Recommended publications
  • Život a Korespondence Pěvce Josefa Palečka Bakalářská Diplomová Práce
    Masarykova univerzita Filozofická fakulta Ústav hudební vědy Hudební věda Tereza Bendová Život a korespondence pěvce Josefa Palečka Bakalářská diplomová práce Vedoucí práce: PhDr. Petr Kalina, Ph.D. 2016 Prohlašuji, že jsem diplomovou práci vypracovala samostatně s využitím uvedených pramenů a literatury. …………………………………………….. Podpis autora práce Na tomto místě bych chtěla poděkovat svému vedoucímu práce PhDr. Petru Kalinovi, Ph.D. za ochotu a trpělivost, a dále všem, kteří mě v této době podporovali. Obsah Úvod ..................................................................................................................................... 5 1. Biografie .......................................................................................................................... 6 1.1 Rané období (1842–1864) .......................................................................................... 6 1.2 Sólistou opery Prozatímního divadla ......................................................................... 8 1.3 Život a působení v Ruské říši ................................................................................... 13 1.3.1 Petrohradská Prodaná nevěsta ........................................................................... 15 1.3.2 Pěvecká kariéra ................................................................................................. 17 1.3.3 Josef Paleček jako režisér a pedagog ................................................................ 20 1.4 Osobní život ............................................................................................................
    [Show full text]
  • Kabalevsky Was Born in St Petersburg on 30 December 1904 and Died in Moscow on 14 February 1987 at the Age of 83
    DMITRI KABALEVSKY SIKORSKI MUSIKVERLAGE HAMBURG SIK 4/5654 2 CONTENTS FOREWORD by Maria Kabalevskaya ...................... 4 VORWORT ....................................... 6 INTRODUCTION by Tatjana Frumkis .................... 8 EINFÜHRUNG .................................. 10 AWARDS AND PRIZES ............................ 13 CHRONOLOGICAL LIST OF WORKS .............. 15 SYSTEMATIC INDEX OF WORKS Stage Works ..................................... 114 Orchestral Works ................................. 114 Instrumental Soloist and Orchestra .................... 114 Wind Orchestra ................................... 114 Solo Voice(s) and Orchestra ......................... 115 Solo Voice(s), Choir and Orchestra .................... 115 Choir and Orchestra ............................... 115 Solo Voice(s), Choir and Piano ....................... 115 Choir and Piano .................................. 115 Voice(s) a cappella ................................ 117 Voice(s) and Instruments ............................ 117 Voice and Piano .................................. 117 Piano Solo ....................................... 118 Piano Four Hands ................................. 119 Instrumental Chamber Works ........................ 119 Incidental Music .................................. 120 Film Music ...................................... 120 Arrangements .................................... 121 INDEX Index of Opus Numbers ............................ 122 Works Without Opus Numbers ....................... 125 Alphabetic Index of Works .........................
    [Show full text]
  • TCHAIKOVSKY EDITION Liner Notes and Sung Texts
    TCHAIKOVSKY EDITION Liner notes and sung texts Liner notes A RICH, HUMANE LEGACY: THE MUSIC OF PYOTR ILYICH of Mozart’s spirit that he later paid homage in so many works TCHAIKOVSKY which turned out to be neo‐Classical avant la lettre. As Julian Barnes so elegantly demonstrated in his novel Flaubert’s Parrot, you can provide a number of selective, conflicting Even this is to limit the sheer encyclopaedic breadth of biographies around a great creative artist’s life, and any one of Tchaikovsky’s composing genius. He wrote in every medium them will be true. By those standards, one could counter Harold conceivable at the time, and if not every opus can possibly be at C. Schonberg’s thumbnail sketch of Pyotr Ilyich Tchaikovsky as ‘a his highest level of inspiration, there are masterpieces in each nervous, hypochondriacal, unhappy man – unhappy at home, genre: opera, song, symphonic music, occasion‐pieces (which unhappy away from home’, with a portrait of the composer as an includes the ‘1812 Overture’ – much‐maligned, but does what it older man: confident, healthy, a keen traveller, a generous spirit says on the tin), chamber works and choral settings of the who had come to terms with his demons even if they occasionally Russian Orthodox service, which it was then regarded as popped up to haunt him, and a lover of the Russian landscape pioneering to even attempt to promote. who was very much at peace with the natural beauty of the country surroundings he had chosen as his dwelling. His first fully fledged steps in composition contradict one perceived dichotomy: between his association with the Neither image is, of course, the whole story, and it is only slowly Germanically motivated founder‐brothers of Russia’s two that the public is learning, thanks to a wider retrospective on academic institutions – the St Petersburg Conservatoire founded Tchaikovsky’s genius in the round, to balance the tabloidised first by Anton Rubinstein in 1862, and its Moscow counterpart portrait with the less sensationalised second.
    [Show full text]
  • M Javelinotc M Javelinot C Muh-Seeö Zhah-Vuh-Lee-No C
    M javelinot C M Javelinot C muh-seeö zhah-vuh-lee-no C (character in the opera Dialogues des Carmélites [deeah-lawg day kar-may-leet] — Dialogues of the Carmelites [KAR-muh- l§tss]; music by Francis Poulenc [frah6-seess pôô-lah6k]; libretto by Poulenc after Georges Bernanos [zhawrzh behr-nah-nawss]) Ma C Ma, Yo-Yo C MAH, YO-yo C (the Chinese family name is Ma, but the musician is often known as Yo-Yo Ma in the United States) Ma belle mere requiem C A ma belle-mère (requiem) C ah mah bell-mehr (ray-küee-emm) C (song by Gioachino Rossini [johah-KEE-no rohss-SEE-nee]) Ma belle rebelleC O ma belle rebelle C o mah bell ruh-bell C (Oh My Pitiless Beauty) C (song by Charles Gounod [sharl gôô-no]) Ma bergere ma lumiere C Ma bergère, ma lumière C mah behr-zhehr, mah lü-meeehr C (song by Jehan Planson [zhehah6 plah6-soh6]) Ma bravi ma benone C Ma bravi! Ma benone! C mah BRAH-vee! mah bay-NO-nay! C (excerpt from the opera Il barbiere di Siviglia [eel bar-beeAY-ray dee see-VEE-leeah] — The Barber of Seville [suh-VILL]; music by Gioachino Rossini [johah-KEE-no rohss-SEE-nee]; libretto by Cesare Sterbini [chay-ZAH-ray stayr-BEE-nee] after Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais [peeehr-o-güss-teh6 kah-raw6 duh bo-mar-sheh] and Giuseppe Petrosellini [joo- ZAYP-pay pay-tro-zayl-LEE-nee]) Ma dallorrido divulsa C Ma dall’orrido divulsa C mah dahl-lohr-REE-doh dee-VOOL-sah C (aria from the opera Un ballo in maschera [oon BAHL-lo een MAH-skay-rah] — A Masked Ball; music by Giuseppe Verdi [joo-ZAYP-pay VAYR-dee]; libretto by Antonio Somma [ahn- TAW-neeo SOHM-mah]
    [Show full text]
  • Mussorgsky Modest Petrovic
    MUSSORGSKY MODEST PETROVIC Compositore russo (Karevo, Pskov, 9 III 1839 – San Pietroburgo, 28 III 1881) 1 Nato da una famiglia di proprietari terrieri, fu avviato allo studio del pianoforte dalla madre, donna colta ed educata alla musica. A sette anni sapeva già eseguire correttamente alcuni non facili pezzi di Lizt, ma come sempre nel caso di musicisti russi cresciuti in campagna e destinati ad avere una parte di rilievo nella storia del nazionalismo musicale, fu interessato soprattutto, fin da ragazzo, dalla musica contadina. Nella breve ed incompiuta autobiografia scritta nel 1880, Mussorgsky ricorda la precoce scoperta del folclore, aggiungendo che ad affascinarlo in particolare era il carattere improvvisativo del canto popolare. La vita a Karevo non durò in ogni caso a lungo. A dieci anni entrò nel collegio Pietro e Paolo, a Pietroburgo, dal quale venne trasferito quasi subito all'istituto premilitare Komarov, e quindi alla scuola dei cadetti. Nel 1855 ne uscì ufficiale per entrare in un reggimento della Guardia imperiale, anche se ben presto manifestò il desiderio di volersi dedicare interamente alla musica. Oltre all'amicizia con A. P. Borodin stretta nel 1856, nel 1857 Mussorgsky era stato presentato ad A. S. Dargomyzskij che a sua volta gli fece conoscere C. Cui e M. A. Balakirev, dal quale cominciò a prendere lezioni di composizione. Intanto si era perfezionato in pianoforte con A. Herke, aveva approfondito la conoscenza della musica di chiesa, ortodossa e cattolica, con padre Krupskij, s'entusiasmava con i suoi nuovi amici per l'antiaccademismo dell'ultimo Beethoven, di Schumann, di Lizt, di Berlioz, che considerava i rappresentanti di una nuova musica europea.
    [Show full text]
  • TOCC0305DIGIBKLT.Pdf
    EDUARD NÁPRAVNÍK, FORGOTTEN CZECH-RUSSIAN MASTER by Anastasia Belina In the west Eduard Frantsevich Nápravník (1839–1916) is arguably one of the least well known among the major musical figures of Tsarist Russia. Although a prolific composer, prominent conductor and excellent pianist, he made his largest contribution as chief conductor of the Russian opera at the Mariinsky Theatre in St Petersburg (then the Russian capital), a post he held for a little over half a century, and it is for his performances of both European and Russian operas and symphonic repertoire that he is best remembered. Although the English-language literature on Nápravník is scarce (there is no biography other than in Russian), there are a number of Russian-language sources, which include biographies, published selections of his letters, memoirs and notebooks. Nápravník was a prolific correspondent, exchanging over 12,000 letters with over 500 of the prominent personalities of his day. Among his Russian correspondents were Pyotr and Modest Tchaikovsky, Rimsky-Korsakov, Balakirev, Glazunov, Musorgsky, Anton and Nikolay Rubinstein, Glinka’s sister Ludmila Shestakova, the famous Russian singers Fyodor Chaliapin, Fyodor Stravinsky (father of Igor) and Ivan Melnikov and many others. His international correspondents included Joachim, Mahler, Nikisch, Saint-Saëns and Weingartner, to name only a few. Not only did Nápravník meticulously preserve these letters; most helpfully for the historian, he often drafted his replies on the backs of the letters or envelopes, which makes it possible to establish the content of his responses when they do not survive. Although some of these letters have been published in various Russian-language sources, the majority remain in the Russian 2 archives.1 From 1863 Nápravník kept a diary, in which he recounted daily events, both personal and, of course, professional.
    [Show full text]