ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2)

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

Vladas Terleckas Meilė Jasienė Docentas socialinių mokslų daktaras Docentė socialinių mokslų daktarė A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilniaus universiteto Finansų katedra Saulėtekio ai. 9, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 42 EI. paštas: [email protected]

Straipsnyje pateikiami iškilios asmenybės - profesoriaus Vlado Jurgučio kai kurie gyvenimo ir veiklos bruožai, pamėginta pažinti jį- lito ir Lietuvos finansų mokslo kūrėją, enciklopedinės erudicijos pedago- gą, valstybininką ir patriotą. Straipsnis skiriamas profesoriaus Vlado Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms.

Profesoriaus Vlado Jurgučio vardą sovietinės maičių kunigų seminariją Kaune, kurią sėkmin- okupacijos metais buvo siekiama išbraukti iš Lie- gai baigė 1906 metais V. Jurgutis, kaip išsiski- tuvos istorijos, ir tik prasidėjus Atgimimui apie riantis iš kitų bendramokslių Įgimtais gabumais šią asmenybę pirmieji prabilo A. Žilėnas ir ir retu darbštumu, siunčiamas studijuoti į Peter- V. Terleckas (Lito ir Lietuvos ekonomikos tėvai, burgo dvasinę akademiją. Čia išryškėjo V. Jur- 1989; Terleckas, 1989). Šiandien V. Jurgučio gy- gučio polinkis į ekonomikos mokslus, sociolo- venimui ir veiklai tyrinėti skirti daugelio auto- giją. Jis baigiamojo darbo temą pasirinko apie rių darbai, prisiminimai, pranešimai mokslinė- K. Markso pažiūras j religiją. Darbas buvo gerai se konferencijose (Laumenskaitė, 1994, 1998; įvertintas, V. Jurgučiui suteiktas teologijos ma- Martišius, 1996, 1997; Nausėda, 1997; Terlec- gistro laipsnis. Be to, minėtos Akademijos sena- kas, 2001; Akademikas profesorius Vladas Jur- tas nutarė darbą spausdinti. 1910 metais V. Jur- gutis 1885-1966,1996 ir kiti ). Nors ypač naujų gutis baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir iš- V. Jurgučio biografijos ir veiklos faktų atrasti, vyko studijuoti į Miuncheno universitetą, Vals- matyt, neįmanoma, tačiau norėtume dar kartą tybės ūkio fakultetą, kur sėmėsi žinių iš sociali- išreikšti pagarbą šiam Lietuvai daug nusipelniu- nių ir ekonomikos mokslų. Studijos Miuncheno siam žmogui. universitete 1910-1913 metais paliko gilius Vladas Jurgutis gimė 1885 m. spalio 24 d. pėdsakus V. Jurgučio biografijoje, nulėmė teori- (lapkričio 5 d.) Palangoje, tėvai buvo neturtingi nes jo pažiūras, mokslinę darbų rašymo meto- miestiečiai. 1897-1901 metais V. Jurgutis lankė dologiją. 1914 metais Berlyne ir Krokuvoje ren- Palangos progimnaziją, buvo labai gabus auklė- gė magistro laipsniui disertaciją. Baigęs moks- tinis. Tolesnis gyvenimo kelias jį nuvedė į Že- lus, Įgijo filosofijos, kanonų teisės, ekonomikos

121 (ūkio istorija, pinigai, kreditas, finansai) specia- nio ordinu, 1934 m. - Vytauto Didžiojo II laips- lybes (Vaišnoras, 1966). nio ordinu. Baigęs Miuncheno universitetą, V Jurgutis dir- Savo vardą V. Jurgutis įrašė į istorijos analus bo pastoracinį darbą Liepojoje. Pirmojo pasauli- ir ilgamete pedagogine, moksline veikla. Dar bū- nio karo metais gyveno Saratove. 1918 metų va- damas Lietuvos banko valdytoju, 1925 m. rugsė- sarą jis grįžta į Lietuvą. V. Jurgutis paskiriamas jo 1 d. pradėjo dėstyti Kauno universiteto Teisių Kauno kunigų seminarijos profesoriumi Audrin- fakultete, ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pa- gi besikuriančios nepriklausomos Lietuvos įvy- reigas. Dėstė pinigų ir bankų bei socialinės poli- kiai, išsilavinusių žmonių trūkumas paskatino tikos, vėliau - finansų, pinigų ir kredito discipli- V. Jurgutį įsitraukti į politinį gyvenimą. Juo la- nas. Nuo 1930 metų vadovavo Finansų katedrai. biau kad jis turėjo didelę visuomeninio darbo pa- 1938 metais V. Jurgutis ėjo ordinarinio profeso- tirtį, mylėjo savo Tėvynę. Manoma, kad dar besi- riaus pareigas, 1939 metais jamsuteiktas garbės mokydamas Peterburgo dvasinėje akademijoje, daktaro vardas. Be to, kurį laiką (iki 1938 m. V. Jurgutis pirmasis iškėlė idėją rengti inteligen- spalio) dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytau- tiją atgimstančiai Lietuvai. Jis taip pat buvo atei- to Didžiojo karininkų kursuose. Atgavus Vil- tininkų organizacijos sumanytojas ir pradininkas. niaus kraštą, 1940 metų sausio pradžioje V. Jur- Aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime, gutis pradėjo dirbti į Vilniaus universitetą per- be to, išsilavinimas ir gera iškalba - tai svarbiau- kelto Teisių fakulteto Finansų mokslo katedros si veiksniai, nulėmę V. Jurgučio populiarumą. vedėju. 1941-1943 metais V. Jurgutis vadovavo Jis išrenkamas Krikščionių demokratų partijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetui. centro komiteto nariu. 1920-1922 metais buvo Nuo 1942 m. gegužės iki 1943 m. kovo V. Jurgu- Steigiamojo seimo narys, Finansų ir Biudžeto tis taip pat buvo ir Lietuvos mokslų akademijos komisijų generalinis referentas. Neilgai (nuo pirmininkas. Jis labai stengėsi suaktyvinti moks- 1922 m. vasario 2 d. iki rugsėjo 28 d.) dirbo Lie- linio tyrimo darbą, reikalavo iš darbuotojų „pa- tuvos užsienio reikalų ministru. vestą darbą dirbti sąžiningai, uoliai ir atidžiai" Gyvenimas privertė V. Jurgutį 1922 metais (Bulavas J., 1969, p. 224). Akademijos vadovas paimti tvirtai į savo rankas pirmą kartą steigia- reikalus tvarkė taip, kad okupantų pageidauja- mo Lietuvos banko - nacionalinių pinigų emi- mais tyrimo darbais mokslininkai neužsiiminė- tento - vairą ir rūpintis lito tvirtumu, dėl to yra tų, o stengtųsi sukaupti ir išsaugoti Lietuvos is- vadinamas „lito tėvu". Pradėjęs dirbti Lietuvos torijai ir kultūrai vertingą medžiagą. banko valdytoju, V. Jurgutis visą savo gyvenimą Nepaprastas atsidavimas dėstomiems daly- paskyrė Lietuvos finansų, pinigų ir bankų reika- kams, taip pat išskirtinė erudicija, sugestyvus lams. Būdamas Lietuvos banko vadovu, jis turė- minčių sakymas įkvėpdavo studijuojančiam jau- jo didelę įtaką visai krašto ekonominei politi- nimui meilę mokslui, o į auditoriją susirinkda- kai. 1929 metais V. Jurgutis prašo atleisti jį iš vo daug klausytojų. Nepamirštinos V. Jurgučio valdytojo pareigų ir atsistatydina. Ir nedirbda- pastangos rengti Lietuvai aukštos kvalifikacijos mas čia, jis domėjosi banko reikalais, konsulta- mokslo darbuotojus. Jis organizavo seminarus vo vadovybę, aktyviai dalyvavo svarstant banko patiems gabiausiems studentams. Tie seminarai politiką. savo moksliniu lygiu buvo tikra doktorantūra, 1927 metais V. Jurgutis buvo apdovanotas Lie- rengė būsimus mokslų daktarus. Seminarai vy- tuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laips- ko profesoriaus bute, kuriame buvo sukaupta

122 turtingiausia Lietuvoje ekonominės literatūros nizuotos „savivaldos" ūkio generaliniu tarėju. Ti- biblioteka, prieinama visiems seminaro daly- kėtasi, kad V. Jurgučio autoritetas sušvelnins na- viams. Bibliotekai papildyti naujomis knygomis cių smūgius Lietuvos ūkiui. Pats profesorius di- V. Jurgutis skirdavo didelę dalį savo uždarbio. desnių iliuzijų dėl savo galimybių ir okupantų Suminėtų darbų vienam žmogui per akis. Bet politikos siekių neturėjo. Pradėjęs eiti generali- V. Jurgutis tarsi nežinojo ribų. Draugiškai pra- nio tarėjo pareigas, jis artimiausiems savo ben- vardžiuojamas „žemaičių meška", jis nevengė jo- dradarbiams dėstė: „Ponai, pažįstu vokiečius; kios naštos, viskas jam buvo pagal jėgas. Drauge jie atėjo į mūsų kraštą mus ūkiškai apiplėšti ir su kitais steigė akcinę bendrovę „Lietuvos cuk- fiziškai mus naikinti" (Pažemeckas J., 1967, Nr. rus". Mat, gaminant savą cukrų, susitaupys už- 1, p. 17). Okupantai „pasistengė" savo darbais sienio valiuta, o tai stiprins litą. tai įrodyti. V. Jurgutis į okupantų savivalę atsa- Tobulinant daugiausia iš carinės Rusijos per- kydavo memorandumais, kuriais nuolatos imtus įstatymus, V. Jurgutis neatsisakė prisidėti „bombardavo" generalinį vokiečių komisarą ir prie šio darbo. V. Jurgutis buvo paskirtas Vals- Lietuvoje. Memorandumai, kuriuose konkrečiais tybės tarybos nariu ekonominiams, finansiniams pavyzdžiais buvo aiškinama, kaip grobiamas Lie- įstatymams rengti, iki pat 1940 metų bendra- tuvos ūkis, gyventojai, patekdavo į pogrindinę darbiavo Valstybės taryboje, rengė ekonominių spaudą ir taip padėjo demaskuoti okupantus, ug- ir finansinių įstatymų projektus. Paminėtinas dė tautos pasipriešinimo dvasią. Praradęs bet ko- Kredito įmonių įstatymas, pagal kurį turėjo būti kias viltis, V. Jurgutis greitai (po pusmečio) ta- pradėta kurti kolektyvinė indėlių draudimo sis- rėjo pareigas paliko, bet jo laikysena sukėlė hit- tema. Įstatymas atitiko pasaulines tendencijas, ra- lerinių pareigūnų neapykantą. 1943 m. nacių dėjo autorių profesionalumą. Tokia indėlių drau- okupantai, V. Jurgučiui atsisakius pasirašyti at- dimo sistema tais laikais buvo sukurta tik JAV sišaukimą, raginantįjaunimą stoti į vokiečių ka- Seimas šį įstatymą priėmė 1940 m. gegužės 31 d., riuomenę, jį suėmė, irjis vienas iš pirmųjų atsi- tačiau, deja, dėl okupacijos jis nebuvo pritaikytas dūrė represuotųjų Lietuvos inteligentų gretose praktikoje (Terleckas, 2000, p. 348-349). Tad, (Vaišnoras, 1966). be abejo, V. Jurgučio mintis apie J. Paknį (Lie- Manoma, kad kiekvieno žmogaus esybė vi- tuvos banko valdytojo pavaduotoją, vėliau val- siškai atsiskleidžia ekstremaliomis sąlygomis. dytoją), išdėstytas laiške (1948 m.) draugams, Likimas nepašykštėjo V. Jurgučiui ir šio išban- galime pritaikyti ir pačiam autoriui apibūdinti. dymo, skyrė jam čia sunkiausią dalią, nublokš- Jis rašė: „Galima sakyti, kad asmeninio gyveni- damas jį į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur mo jisai neturėjo. Tai būta vyro nenuilstamo patyrė kankinimų baisumus, iš dalies neteko darbštumo, didelių gabumų, plačios ne tik eko- klausos. Į koncentracijos stovyklą V. Jurgutis pa- nominės <...> erudicijos" (Pažemeckas J., 1967, teko 1943 metų pavasarį drauge su kitais Lietu- Nr. 2, p. 72). vos inteligentais, gestapo apkaltintais „War tätig V. Jurgutis niekada neatsisakydavo padėti in Widerstandsbewegung" (Yla S., 1951, p. 89), žmogui, jį užtarti ir gelbėti, net kai už tai jo pa- t. y. dalyvavo pasipriešinimo judėjime. ties laukė nemalonumai ar teko rizikuoti savo 1944 metų balandžio pabaigoje uždarytųjų gyvybe (Laumenskaitė, 1994, p. 49-50). Štuthofe ir paskelbtų „garbės kaliniais" dalia pa- Draugų įkalbėtas, V. Jurgutis hitlerinės oku- lengvėjo ir jie galėjo nedirbti. Tuomet įsteigta pacijos pradžioje sutiko dirbti okupantų suorga- slapta „Štuthofo akademija", kuriai ėmėsi vado-

123 vauti nenuilstantis prof. V. Jurgutis. Profesorius buotojais rašoma: „Tačiau kai kas mūsų Univer- skaitė paskaitas, padėjo norintiems mokytis vo- siteto mokslo darbuotojų parodė neigiamą nusi- kiečių kalbos. Tik jo pareigos jausmas ir valia statymą dėl šių tarybinės valstybės reikalų. Prof. galėjo išlaikyti „akademiją" ištisus metus. Be to, Jurgutis Vladas ir doc. Cesevičius Domas savo stovykloje V. Jurgutis buvo tarsi gyvasis univer- paskaitose nesiliovė skelbę buržuazines teori- sitetas: kiekvienam likimo draugui noriai atver- jas, priešingas tarybinio mokslo ir tarybinės vals- davo savo žinių lobyną, kiekvienu jam pateiktu tybės teorijoms. Dėl šios priežasties prof. V. Jur- klausimu dėstydavo - vis tolyn ir platyn. Mokė gutį ir doc. D. Cesevičių nuo liepos 18 d. atlei- ne vien kitus, bet mokėsi ir pats. Labai daug skai- džiu iš jų eitų Vilniaus Valst. Universitete parei- tė, kas tik patekdavo j rankas. Įdomiausius gų." (Domas Cesevičius, 1998, p. 339). straipsnius išsikirpdavo ir išmokdavo atminti- V. Jurgutis atleidžiamas iš universiteto, nors nai. Jo galva plyšo nuo be galo didelio išmany- Gulago išvengia. Antra vertus, stalininės despo- mo. tijos laikais, esant administraciniam komandi- Už tautinį patriotizmą jį kitų tautų žmonės niam ūkiui, profesoriaus patirtį ir žinias vargu gerbė, nes ir pats V. Jurgutis juos gerbė. Didelis ar buvo galima naudoti. Tad legendinė asmeny- V Jurgučio taktas, autoritetas, sentimentai Len- bė dvasiškai numarinama anksčiau, negu ji 1966 kijai neleido įsiliepsnoti nesantaikai, taip pat ki- metais amžinai atgulė gimtosios Palangos kapi- virčams tarp lietuvių ir lenkų, nors šito labai no- nėse. rėjo stovyklos administracija. V. Jurgutis savo mokslinę veiklą pradėjo bro- Štuthofo stovyklą evakuojant, nusilpęs V. Jur- šiūra „Socializmas ir krikščionybė", pasirodžiu- gutis susirgo šiltine. Paliktą vienui vieną ir pa- sia 1920 metais. Tačiau atsakingos Lietuvos ban- smerktą žūti išgelbėjo buvęs Lietuvos kariuome- ko valdytojo pareigos, pedagoginis darbas ir kita nės kapitonas Jonas Noreika, kuris prie V. Jur- veikla privertė ilgesniam laikui padėti plunks- gučio buvo labai prisirišęs (Yla S., 1951, p. 236- ną. Produktyviausias V. Jurgučio mokslinėje 237). Išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos biografijoje laikas - ketvirtasis dešimtmetis. Tuo- Raudonosios armijos, buvo atvežtas į Lietuvą, met iš jo dviejų paskaitų išspausdinti atskiri kur porai mėnesių buvo uždarytas į sovietinio straipsniai. Tai „Tomo iš Akvino ekonominių saugumo rūsius. minčių pagrindai" (Židinys, 1933) bei „Moteris Iki 1946 metų dar profesoriavo Vilniaus uni- ir ekonomika" (Židinys, 1936). Būdamas kuk- versiteto Finansų ir kredito katedroje, kurį laiką lus, mokslininkas mažai vertino straipsnius, juos buvo jos vedėjas. Slogi įtarumo atmosfera, dide- manė esant vienadieniu reikalu. 1932 metais die- lis keliaklupsčiavimas stalinizmui V. Jurgučiui nos šviesą išvydo studija Jean Jacques Rousseau trukdė dirbti. Būdamas tvirto būdo, jis negalėjo pažiūros į Lietuvos viešąjį 18 amžiaus ūkį", P° nusilenkti, paskaitose negailėjo kandžių pasta- metų - „Akademinis jaunimas ir ekonominis gy- bų dėl nemokėjimo tvarkyti TSRS ekonomiką, venimas". organizuoti pinigų cirkuliaciją. Žinoma, toks 1938 metais pasirodė V. Jurgučio du kruopš- profesoriaus elgesys negalėjo būti ilgiau toleruo- čiai parašyti darbai: „Finansų mokslo pagrin- jamas. dai" ir „Pinigai", 1940 metais išspausdino dide- 1946 m. liepos 18 d. pasirodo rektoriaus įsa- lę monografiją „Bankai". Vėlesni Lietuvos isto- kymas Nr. 1010, kuriame po įžangos apie tary- rijos sūkuriai nelemtai ilgam buvo stabdis V. Jur- binės vyriausybės ir partijos rūpestį mokslo dar- gučio kūryboje, neleido įgyvendinti sumanymų,

124 atskleisti enciklopedinės erudicijos, o tai mums Lito banknotų emisija turėjo būti ne mažiau nemažas praradimas. Pagaliau ir minėtos mo- kaip trečdaliu padengta auksu. Litas įvestas di- nografijos uolių sovietinės „ideologinės skaisty- džiulio nepasitikėjimo, skepticizmo, vietos pre- bės" saugotojų nukišamos į specialių fondų sau- kybininkų ir valiutos spekuliantų pasipriešini- gyklas ir skaitytojui tampa neprieinamos. Norė- mo atmosferos sąlygomis. Siekdamas to išveng- ta, kad daug nusipelniusio Lietuvai žmogaus var- ti ir išsaugoti litą nuo nuvertėjimo, litus emita- das ir darbai būtų pamiršti. Tik vadinamaisiais vęs Lietuvos bankas griežtai ribojo banknotų kie- atlydžio metais V. Jurgutis vėl ėmėsi plunksnos. kį cirkuliacijoje, padengdamas juos auksu - Deja, nauja profesoriaus studija „Lietuvos finan- užsienio valiuta - daugiau negu 100 procentų. sų istorija" pasiliko tik mašinraščiu. Aukso ir užsienio valiutos atsargoms didinti vy- Savo darbuose V. Jurgutis skyrė dėmesio ir riausybė ir Lietuvos bankas stengėsi palaikyti ak- aukštojo mokslo reikalams - kad universiteto tyvų mokėjimo balansą. Dėl to muitais, kreditu mokslas stovėtų tinkamoje aukštumoje, būtų sie- ir palūkanomis buvo skatinamas eksportas ir ri- jamas su tautos reikalais, gyventų tautos dvasia bojamas importas, siekiama plėsti krašto pra- ir idealais, kad universiteto dėstytojams aukš- mone. Sutelkus vyriausybės ir banko pastangas, čiausia darbo direktyva yra tarnauti tiesai, skelbti iš karto pavyko pasiekti santykinį lito kurso pa- ją (Martišius, 1996, p. 78). stovumą. Tačiau iki 1926 metų lito perkamoji galia mažėjo, ir tik tais metais įvyko lūžis - pre- V. Jurgučio moksliniai darbai duoda pagrin- kių kainos ėmė mažėti. Be to, nuo 1926 metų dą laikyti j j ne vien lito kūrėju, bet ir lietuviško- pradėjo mažėti užsienio valiutų kursai litais. sios finansologijos pradininku, finansinės termi- 1927 m. vasario 15 d. vykusiame Lietuvos ban- nijos puoselėtoju. Visiems jo darbams būdinga ko metiniame susirinkime jo valdytojas V. Jur- laisva, tiksli minties raiška, sodri ir gyva kalba, gutis pagrįstai galėjo pareikšti: „Lietuvos Res- meniški palyginimai ir epitetai. publika turi jau savą pastovią valiutą - Litą" (Lie- Gaila, kad autorius, būdamas lito kūrėjas, są- tuva, 1927 02 18). Taigi V. Jurgučio vadovauja- moningai atsisakė nagrinėti ir vertinti Lietuvos mam Lietuvos bankui be užsienio finansinės ir Respublikos pinigų sistemą. Tokį savo nusista- techninės pagalbos pavyko stabilizuoti litą (Ter- tymą V. Jurgutis studentams aiškino, kad dar gy- leckas, 2001, p. 18). vi tie žmonės, kurie litą kūrė, tad apie jį nei gero, nei blogo negalima pasakyti. Kitaip sakant, jis Deja, net ir Atgimimo laikais buvo pastangų suniekinti, sumenkinti šį V. Jurgučio nuopelną manė, kad nėra laiko perspektyvos objektyviai ir patį jo asmenį - Alfonsas Eidintas savo mo- svarstyti Lietuvos pinigų sistemą. nografijoje jį vadina „odin iz finansovych voro- Latvija su Lietuva beveik vienu metu pirmo- til* Litvy V. Jurgutis" (Eidintas, 1989, p. 136). sios Europoje stabilizavo savo valiutas. Lietu- Vėlesniais metais litas stiprėjo. 1931 metais vos nacionalinis piniginis vienetas litas į apyvar- buvo įvestas lito banknotų (ne mažesnės kaip tą atėjo 1922 m. spalio 2 d. Savų pinigų įvedimas 20 000 litų sumos) keitimas į aukso lydinius. vietoj kaizerinių okupantų karo pinigų, vadina- Valiutinė padėtis pablogėjo 1931 metais, kai ru- mų ostais (ostpinigiais), Lietuvai buvo ypač svar- bus tuo, kad išlaisvino kraštą iš ekonominės pri- klausomybės nuo Vokietijos, o kartu sustiprino * Vorotila - šulas, vadeiva, stambus verteiva, biznie- ir Respublikos politinį suverenumą. rius (Rusų-lietuvių kalbų žodynas T. 1. Vilnius: Moks- las, 1982. P. 251).

125 denį prasidėjo ekonominė krizė, atpigo Lietu- Todėl neužsiėmė pinigų teorijų kūrimu, o ėmė vos prekės užsienio rinkose, sumažėjo lietuvių iš jų tai, kas jam atrodė tiksliausia, teisingiausia. išeivių siunčiamų piniginių perlaidų bei vyko Pavyzdžiui, jis manė, kad pinigams apibrėžti tin- užsienio valiutų devalvacija. Tokius ekonomi- kamiausia Helfericho definicija, pasak kurios nius sunkumus smarkiai padidino dar ir tai, kad „pastovusis ekonominio žmonių santykiavimo 1935 metais Vokietija paskelbė Lietuvai ekono- tarpininkas vadinasi pinigai" (Jurgutis V, 1996, minį karą. Nepaisant ūkinių sunkumų, Lietuva p. 279). Tai, kaip gali pasirodyti, nereiškia, kad nepasekė kitų šalių pavyzdžiu ir lito nedevalva- V. Jurgutis nepripažino pinigų vertės, manė juos vo. Tačiau 1935 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo esant tik mainų ženklu. Autorius rašė, jog tokio įvesta valiutinė kontrolė. Tos priemonės imtasi tarpininkavimo sąlyga yra tai, kad pinigai turi siekiant sulaikyti užsienio valiutos išvežimą. būti ir vertės matas. Jis pagrįstai skyrė pinigų Apskritai litas išsaugojo nepakeistą aukso tu- substancinę (daiktinę) vertę nuo jų funkcinės ver- rinį ir buvo kotiruojamas užsienio valiutų rin- tės. Vertinga ir tai, kad pinigus vertino ne kaip kose. Lietuvos vyriausybė ir Lietuvos bankas daiktą, o kaip žmonių ekonominių santykių prie- griežtai pasisakė prieš infliacinę politiką, siekė monę. S. Martišiaus nuomone, V. Jurgutis labai sudaryti palankias sąlygas gyventojams taupyti, palankiai vertino psichologinę pinigų vertės spartinti pramonės kūrimą. Be to, lito raidą pa- teoriją, nagrinėjo jos ir klasikinės kiekybinės lankiai veikė nedidelė valstybės skola užsieniui, teorijos ryšį (Martišius, 1997, p. 30). subalansuotas biudžetas, visuomeninėje gamy- boje dominavusi plataus vartoj imo prekių gamy- Vlado Jurgučio mokslo darbai ba. Prie to taip pat prisidėjo atsargi ir sumani Socializmas ir krikščionybė. Kaunas: „Švie- Lietuvos banko vadovybės veikla. sos" sp., 1920. V. Jurgučio pažiūras pinigų klausimais būtų Visuomeninių Tomo Garigue Masaryko min- sunku įsprausti į kurios nors žinomos pinigų te- čių pagrindai. Kaunas: „Spindulio" sp., 1931. orijos rėmus, yra siūloma jas nagrinėti trimis eta- Jean Jacques Rousseau pažiūros į Lietuvos pais: iki paskyrimo Lietuvos banko valdytoju viešąjį 18 amžiaus ūkį// Varpas, Kaunas. 1932, 1922 metais; jam vadovaujant Lietuvos bankui Nr. 2(5). 1922-1929 metais; jam atsidėjus mokslinei ir Akademinis jaunimas ir ekonominis gyveni- pedagoginei veiklai 1929-1940 metais (Nausė- mas. Paskaita, skaityta 1933 m. Kaunas: „Žai- da, 1997, p. 43). Kiekvieną teoriją V. Jurgutis bo" sp., 1933. vertino kritiškai, nors pirmenybę teikė tradici- Finansų mokslas. Prof. V. Jurgučio skaitytų nėms, o ne modernioms pinigų teorijoms. Tokia 1932/1933 mokslo metais paskaitų stenogra- pažiūra pabrėžta knygos „Pinigai" autoriaus žo- mos. Kaunas, 1933. dyje: „Nesu didelis tų „moderninių pinigų teori- Finansų mokslo programa. Kaunas,1933. jų" gerbėjas <. ..>. Tos teorijos ne tiek davė aks- Tomo iš Akvino ekonominių žinių pagrindai- tino gilesnėms pinigų mokslo studijoms, kiek Kaunas: „Žaibo" sp., 1933. geros progos intelektualiniam grynų teoretikų Akademinis jaunimas ir ekonominis gyveni- smaguriavimui" (Jurgutis V, 1996, p. 2). Taigi, mas // Židinys. 1933, Nr. 11. būdamas praktikas ir analitikas, „Piniguose", Pinigai, bankai, kreditas. Kaunas, 1935. kaip ir „Bankuose", labiau linko į „žemiškus" Naujausios bankų įstatymdavystės tendenci- reikalus, t. y. pinigų ūkio sutvarkymo pagrindus. jos// Ekonomika. 1935, Nr. 2.

126 Moteris ir ekonomika. Kaunas: „Šviesos" sp., Praėjo daug dešimtmečių, bet V. Jurgučio 1936. mokslo darbai liko nepralenkti. Jo monografi- Moteris ir ekonomika // Židinys. 1936, Nr. 3-4. jose ypač vertinga Europos valstybių pinigų ir Ekonomikos mokslų pagrindai. Kursas, skai- bankų istorija nuo seniausių laikų iki XX am- tytas Generalinio štabo kursų II laidoje. Kaunas, žiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio. Tokių vi- 1938. sa apimančių darbų iki šiol nėra, jų neturi ir Finansų mokslo pagrindai. Kaunas, 1938. šalys kaimynės. Suprantama, per laikotarpį, Pinigai. Kaunas, 1938. praėjusį po knygų išleidimo, pinigų ir banki- Bankai. Kaunas: „Šviesos" sp., 1940. ninkystės, bankų organizavimo praktika pasi- Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos finansai keitė, tačiau klasikiniai bankų veiklos pagrin- (rankraštis). Vilnius, 1945. dai ir istorinė medžiaga studijuojantiems nau- Mokslinio darbo sistematika ir ekonomikos dinga ir dabar. mokslo metodika (nebaigtas rankraštis). Vilnius, Štuthofo koncentracijos stovykloje Vasario 1945-1946. 16-osios proga jo pasakyti žodžiai: „Prieš nieką nekapituliuoti, niekam savo tautinės garbės ne- Išvados išduoti, savo lietuviškų papročių ir savo močiu- V. Jurgutis savo veikla ir moksline kūryba pasista- tės kalbos neišsižadėti" (Lietuvių enciklopedi- tė paminklą, kurio, Horacijaus žodžiais, rūdys ne- ja, 1957,1.10, p. 145) tinka mums ir šiandien. suės. Šiais laikais „lito tėvo" vardo savinimasis ar Profesorius Vladas Jurgutis, jo darbai verti lyginimasis su Vladu Jurgučiu atrodo nepadoriai. būti prisimenami ne tik jubiliejų progomis.

LITERATURA 1. Akademikas profesorius Vladas Jurgutis 1885- 12. Martišius, S. (1996), Vladas Jurgutis - ekono- 1966. (1996), 1995 m. lapkričio 6-8 d. mokslinės mistas, politikas, pedagogas. Ekonomika. Nr. 40, konferencijos, skirtos gimimo 110-osioms metinėms, p. 70-77. medžiaga. Vilnius, 63 p. 13. Nausėda, G. V. (1997), Jurgučio pažiūros pinigų 2. Bulavas, J. (1969), Vokiškųjų fašistų okupacinis sandaros klausimu. Pinigų studijos, Nr. 2, p. 43-49. Lietuvos valdymas. Vilnius, P. 224. 14. Pažemeckas, J. (1967), Prof. Vladas Jurgutis. 3. Domas Cesevičius. Parengė V. Lukoševičius ir Aidai. Nr. 1, p. 17. M. Treinys. (1998), Vilnius: Margi raštai, P. 339. 4. Jurgutis, V. (1996), Pinigai Vilnius: Mintis, 386 p. 15. Pažemeckas, J. (1967), Prof. Vladas Jurgutis. 5. Yla, S. (1951), Žmonės ir žvėrys Dievų miške. Aidai. Nr. 2, p. 72. Putnam, P. 85-237. 16. Terleckas, V (2001), Lietuvos bankininkai. Gyve- 6. Laumenskaitė, E. (1998), Profesoriaus Vlado nimų ir darbų pėdsakai 1918-1940. Vilnius, P. 12-27. Jurgučio indėlis į pinigų ir bankų istoriją bei teorijų. 17. Terleckas, V. (2000), Lietuvos bankininkystės Lietuvos bankininkystės raida. Mokslinės konferencijos istorija 1918-1941. Vilnius, P. 348-349. medžiaga. Vilnius, P. 21-28. 18. Terleckas, V. (1989), Lito ir Lietuvos finansų 7. Laumenskaitė, E. (1994), Vladas Jurgutis. Vil- mokslo tėvas. Mokslas ir gyvenimas. Nr. 9. nius, 191 p. 19. Terleckas, V. (1992), Pinigai Lietuvoje 1915- 8. Lietuva. 1927 m. vasario 18 d. 1944. Vilnius, P. 196. 9. Lietuvių enciklopedija. Boston, (1957), t. 10. P. 145. 20. Vaišnoras, J. (1966), Prof. Vladą Jurgutį paly- 10. Lito ir Lietuvos ekonomikos tėvai. (1989), Vil- nius: „Žinijos" dr-ja, 80 p. dėjus. Liaudies ūkis. Nr. 2 (88), p. 64. 11. Martišius, S. (1997), Tarpukario Lietuvos eko- 21. Эйдпнтас, А. (1989), Литовская эмиграция nominė mintis pinigų teorijos ir politikos klausiniais. n страны Северной и Южной Америки в 1868— Ріп'щ studijos, Nr. 2, p. 28-42. 1940 г.г. Вильнюс: Мокслас, С. 136-137.

127 REMEMBERING PROFESSOR VLADAS JURGUTIS: 120TH BIRTHDAY ANNIVERSARY

Vladas Terleckas, Meilė Jasienė Summary

Some features of life and activities of the prominent The name of professor V. Jurgutis was written into personality - professor Vladas Jurgutis are shown in history for the long year's of pedagogy and research the article. It is tried to discover him as the creator activities. He began his scientific research work in of the science of Lithuanian finances and national 1920 and the main his scientific works were: "The currency Litas, pedagogue of encyclopedic erudition, essence of the science of finance", 1938; "The mo- the state worker and patriot. ney", 1938; "Banks", 1940. The article is bound to commemorate 120th birthday While being the head of the Bank of on anniversary of V. Jurgutis. the 1st of September, 1925 he began to teach in V. Jurgutis was born on the 24lh of October (the Kaunas University. When the Vilnius region was got 5th of November) of 1885 in Palanga in the family of back, at the beginning of January, 1940 V. Jurgutis poor citizens. In 1897-1901 V. Jurgutis studied in the began to work as the head of the Finance science chair Palanga progymnasium. The further life brought him of the Justice faculty of . In 1941- into the Samogitian Priest Seminary in Kaunas. In 1943 V. Jurgutis was the head of the Economic faculty 1906 he graduated from the Seminary successfully. of Vilnius University. During the Hitler occupation V. Jurgutis, as a very industrious student, was sent from May 1942 till March 1943 V. Jurgutis was the to Saint Petersburg Spiritual Academy. Here appeared chairman of the Lithuanian Science Academy. his inclination to economic sciences and sociology. In In spring 1943 V. Jurgutis together with other Lit- 1910 V. Jurgutis graduated from Saint Petersburg Spi- huanian intellectuals was taken into the Stuthof con- ritual Academy and went to study at Munich Univer- centration camp and suffered all the horrors of the sity, after graduating which he was doing pastoral job camp. After getting freed he returned to suffering in Liepāja. During the First World War he lived in Lithuania. Till 1946 he was the professor of the Fi- Saratov. In summer 1918 he returned to Lithuania and nance and Credit chair at Vilnius University and for was ordered as professor in Kaunas Priest Seminary. some time was the head. He made many bitter remarks The events in the new independent Lithuanian state about the incapability in dealing with economy in the and lack of educated people involved V. Jurgutis into USSR and organizing of the circulation of money. Of political life. 1920 he was elected the representative of course, such behavior of the professor could not be the Seimas. V. Jurgutis in 1922 for some time worked tolerated any longer. He was dismissed from Univer- as the Foreign Minister of the Republic of Lithuania. sity. In 1922 life forced V. Jurgutis to take the newly In 1966 this legendary person was buried in cemetery created Lithuanian Bank into his hands and to worry in his native Palanga. V. Jurgutis with all his scientific about the strength of Lithuanian national currency activities and creations has built a monument, which, Litas. according to Horace, will not be cut by rust.

Įteikta 2005 m. spalio mėn.

128