Prisimenant: 120-0Sioms Gimimo Metinėms
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-0SIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleekas Meilė Jasienė Docentas socialinių mokslų daktaras Docentė socialinių mokslų daktarė A. Mickevičiaus g. 7-7Ą LT-08119 Vilnius Vilniaus universiteto Finansų katedra Saulėtekio al. 9, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 42 EI. paštas: [email protected] Straipsnyje pateikiami iškilios asmenybės - profesoriaus Vlado )urgučio kai kurie gyvenimo ir veiklos bruožai, pamėginta pažinti jj -lito ir Lietuvos finansų mokslo kūrėją, enciklopedinės erudicijos pedago gą, valstybininką ir patriotą· Straipsnis skiriamas profesoriaus Vlado )urgučio 120-osioms gimimo metinėms. Profesoriaus Vlado Jurgučio vardą sovietinės rnaičių kunigų seminariją Kaune, kurią sėkmin okupacijos metais buvo siekiama išbraukti iš Lie gai baigė 1906 metais V. Jurgutis, kaip išsiski• tuvos istorijos, ir tik prasidėjus Atgimimui apie riantis iš kitų bendramokslių įgimtais gabumais šią asmenybę pirmieji prabilo A. Žilė nas ir ir retu darbštumu, siunčiamas studijuoti į Peter V. Terleckas (Lito ir Lietuvos ekonomikos tėvai, burgo dvasinę akademiją. Čia išryškėjo V. Jur 1989; Terleckas, 1989). Šiandien V. J urgučio gy gučio polinkis į ekonomikos mokslus, sociolo venimui ir veiklai tyrinėti skirti daugelio auto giją. Jis baigiamojo darbo temą pasirinko apie rių darbai, prisiminimai, pranešimai mokslinė K Markso pažiūras į religiją. Darbas buvo gerai se konferencijose (Laumenskaitė, 1994, 1998; įvertintas, V. Jurgučiui suteiktas teologijos ma Martišius, 1996, 1997; Nausėda, 1997; Terlec gistro laipsnis. Be to, minėtos Akademijos sena kas, 2001; Akademikas profesorius Vladas J ur tas nutarė darbą spausdinti. 1910 metais V. Jur gutis 1885-1966, 1996 ir kiti). Nors ypač naujų gutis baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir iš• V. Jurgučio biografijos ir veiklos faktų atrasti, vyko studijuoti į Miuncheno universitetą, Vals matyt, neįmanoma, tačiau norėtume dar kartą tybės ūkio fakultetą, kur sėmėsi žinių iš sociali išreikšti pagarbą šiam Lietuvai daug nusipelniu nių ir ekonomikos mokslų. Studijos Miuncheno siam žmogui. universitete 1910-1913 metais paliko gilius Vladas Jurgutis gimė 1885 m. spalio 24 d. pėdsakus V. Jurgučio biografijoje, nulėmė teori (lapkričio 5 d.) Palangoje, tėvai buvo neturtingi nes jo pažiūras, mokslinę darbų rašymo meto miestiečiai. 1897-1901 metais V. Jurgutis lankė dologiją. 1914 metais Berlyne ir Krokuvoje ren Palangos progimnaziją, buvo labai gabus auklė gė magistro laipsniui disertaciją. Baigęs moks tinis. Tolesnis gyvenimo kelias jį nuvedė į Že- lus, įgijo filosofijos, kanonų teisės, ekonomikos 121 (ūkio istorija. piniga~ kreditas, finansai) specia nio ordinu, 1934 m. - Vytauto Didžiojo II laips lybes (Vaišnoras, 1966). nioordinu. Baigęs Miuncheno universitetą, V. Jurgutis dir Savo vardą V. Jurgutis įrašė į istorijos anaius bo pastoracirŲ darbą Liepojoje. Pirmojo pasauli ir ilgamete pedagogine, moksline veikla. Dar bū nio karo metais gyveno Saratove. 1918 metų va damas Lietuvos banko valdytoju, 1925 m. rugsė sarą jis grįžta į Lietuvą. V. Jurgutis paskiriamas jo 1 d. pradėjo dėstyti Kauno universiteto Teisių Kauno kunigų seminarijos profesoriumi Audrin fakultete, ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pa gi besikuriančios nepriklausomos Lietuvos įvy reigas. Dėstė pinigų ir bankų bei socialinės poli kiai, išsilavinusių žmonių trūkumas paskatino tikos, vėliau - finansų, pinigų ir kredito discipli V. Jurgutį įsitraukti į politinį gyvenimą. Juo la nas. Nuo 1930 metų vadovavo Finansų katedrai biau kad jis turėjo didelę visuomeninio darbo pa 1938 metais V. Jurgutis ėjo ordinarinio profeso tirtį, mylėjo savo Tėvynę. Manoma, kad dar besi riaus pareigas, 1939 metais jam suteiktas garbės mokydamas Peterburgo dvasinėje akademijoje, daktaro vardas. Be to, kurį laiką (iki 1938 m. V. Jurgutis pirmasis iškėlė idėją rengti inteligen spalio) dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytau tiją atgimstančiai Lietuvai Jis taip pat buvo atei to Didžiojo karininkų kursuose. Atgavus Vil tininkų organizacijos sumanytojas ir pradininkas. niaus kraštą, 1940 metų sausio pradžioje V. Jur Aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime, gutis pradėjo dirbti į Vilniaus universitetą per be to, išsilavinimas ir gera iškalba - tai svarbiau kelto Teisių fakulteto Finansų mokslo katedros si veiksniai, nulėmę V. Jurgučio populiarumą. vedėju. 1941-1943 metais V. Jurgutis vadovavo Jis išrenkamas Krikščionių demokratų partijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetui. centro komiteto nariu. 1920-1922 metais buvo Nuo 1942 m. gegužės iki 1943 m. kovo V. Jurgu Steigiamojo seimo narys, Finansų ir Biudžeto tis taip pat buvo ir Lietuvos mokslų akademijos komisijų generalinis referentas. Neilgai (nuo pirmininkas. Jis labai stengėsi suaktyvinti moks 1922 m. vasario 2 d. iki rugsėjo 28 d.) dirbo Lie linio tyrimo darbą, reikalavo iš darbuotojų "pa tuvos užsienio reikalų ministru. vestą darbą dirbti sąžiningai, uoliai ir atidžiai" Gyvenimas privertė V. Jurgutį 1922 metais (Bulavas J., 1969, p. 224). Akademijos vadovas paimti tvirtai į savo rankas pirmą kartą steigia reikalus tvarkė taip, kad okupantų pageidauja mo Lietuvos banko - nacionalinių pinigų emi mais tyrimo darbais mokslininkai neužsiirninė tento - vairą ir rūpintis lito tvirtumu, dėl to yra tų, o stengtųsi sukaupti ir išsaugoti Lietuvos is vadinamas "lito tėvu". Pradėjęs dirbti Lietuvos torijai ir kultūrai vertingą medžiagą. banko valdytoju, V. Jurgutis visą savo gyvenimą Nepaprastas atsidavimas dėstomiems daly paskyrė Lietuvos finansų, pinigų ir bankų reika kams, taip pat išskirtinė erudicija, sugestyvus lams. Būdamas Lietuvos banko vadovu, jis turė minčių sakymas įkvėpdavo studijuojančiam jau jo didelę įtaką visai krašto ekonominei politi nimui meilę mokslui, o į auditoriją susirinkda kai. 1929 metais V. Jurgutis prašo atleisti jį iš vo daug klausytojų. Nepamirštinos V. Jurgučio valdytojo pareigų ir atsistatydina. Ir nedirbda pastangos rengti Lietuvai aukštos kvalifikacijos mas čia, jis domėjosi banko reikalais, konsulta mokslo darbuotojus. Jis organizavo seminarus vo vadovybę, aktyviai dalyvavo svarstant banko patiems gabiausiems studentams. Tie seminarai politiką· savo moksliniu lygiu buvo tikra doktorantūra. 1927 metais V. Jurgutis buvo apdovanotas Lie rengė būsimus mokslų daktarus. Seminarai vy tuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laips- ko profesoriaus bute, kuriame buvo sukaupta 122 turtingiausia Lietuvoje ekonominės literatūros nizuotos "savivaldos" ūkio generaliniu tarėju. Ti biblioteka, prieinama visiems seminaro daly kėtasi, kad V. Jurgučio autoritetas sušvelnins na viams. Bibliotekai papildyti naujomis knygomis cių smūgius Lietuvos ūkiui. Pats profesorius di V. Jurgutis skirdavo didelę daŲ savo uždarbio. desnių iliuzijų dėl savo galimybių ir okupantų Suminėtų darbų vienam žmogui per akis. Bet politikos siekių neturėjo. Pradėjęs eiti generali V. Jurgutis tarsi nežinojo ribų. Draugiškai pra nio tarėjo pareigas, jis artimiausiems savo ben vardžiuojamas ,,žemaičių meška", jis nevengė jo dradarbiams dėstė: "Ponai, pažįstu vokiečius; kios naštos, viskas jam buvo pagal jėgas. Drauge jie atėjo į mūsų kraštą mus ūkiškai apiplėšti ir su kitais steigė akcinę bendrovę "Lietuvos cuk fiziškai mus naikin ti" (Pažemeckas J., 1967, Nr. rus". Mat, gaminant savą cukrų, susitaupys už• 1, p. 17). Okupantai "pasistengė" savo darbais sienio valiuta, o tai stiprins litą. tai įrodyti. V. Jurgutis į okupantų savivalę atsa Tobulinant daugiausia iš carinės Rusijos per kydavo memorandumais, kuriais nuolatos imtus įstatymus, V. Jurgutis neatsisakė prisidėti "bombardavo" generalinį vokiečių komisarą ir prie šio darbo. V. J urgutis buvo paskirtas Vals Lietuvoje. Memorandumai, kuriuose konkrečiais tybės tarybos nariu ekonominiams, finansiniams pavyzdžiais buvo aiškinama, kaip grobiamas Lie įstatymams rengt~ iki pat 1940 metų bendra tuvos ūkis, gyventojai, patekdavo į pogrindinę darbiavo Valstybės taryboje, rengė ekonominių spaudą ir taip padėjo demaskuoti okupantus, ug ir finansinių įstatymų projektus. Paminėtinas dė tautos pasipriešinimo dvasią. Praradęs bet ko Kredito įmonių įstatymas, pagal kurį turėjo būti kias viltis, V. Jurgutis greitai (po pusmečio) ta pradėta kurti kolektyvinė indėlių draudimo sis rėjo pareigas paliko, bet jo laikysena sukėlė hit tema. Įstatymas atitiko pasaulines tendencijas, ro lerinių pareigūnų neapykantą. 1943 m. nacių dė jo autorių profesionalurną. Tokia indėlių drau okupantai, V. Jurgučiui atsisakius pasirašyti at dimo sistema tais laikais buvo sukurta tik JAV. sišaukimą, raginantį jaunimą stoti į vokiečių ka Seimas šį įstatymą priėmė 1940 rn. gegužės 31 d., riuomenę, jį suėmė, ir jis vienas iš pinnųjų atsi tačiau, deja, dėl okupacijos jis nebuvo pritaikytas dūrė represuotųjų Lietuvos inteligentų gretose praktikoje (Terleckas, 2000, p. 348-349). Tad, (Vaišnoras, 1966). be abejo, V. Jurgučio mintis apie J. Paknį (Lie Manoma, kad kiekvieno žmogaus esybė vi tuvos banko valdytojo pavaduotoją, vėliau val siškai atsiskleidžia ekstremaliomis sąlygomis. dytoją), išdėstytas laiške (1948 m.) draugams, Likimas nepašykštėjo V. Jurgučiui ir šio išban• galime pritaikyti ir pačiam autoriui apibūdinti. dymo, skyrė jam čia sunkiausią dalią, nublokš• Jis rašė: "Galima sakyt~ kad asmeninio gyveni darnas jį į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur mo jisai neturėjo. Tai būta vyro nenuilstamo patyrė kankinimų baisumus, iš dalies neteko darbštumo, didelių gabumų, plačios ne tik eko klausos. Į koncentracijos stovyklą V. Jurgutis pa nominės < ... > erudicijos"