ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Meilė Jasienė Docentas socialinių mokslų daktaras Docentė socialinių mokslų daktarė A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Vilniaus universiteto Finansų katedra Saulėtekio ai. 9, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 42 EI. paštas: [email protected] Straipsnyje pateikiami iškilios asmenybės - profesoriaus Vlado Jurgučio kai kurie gyvenimo ir veiklos bruožai, pamėginta pažinti jį- lito ir Lietuvos finansų mokslo kūrėją, enciklopedinės erudicijos pedago- gą, valstybininką ir patriotą. Straipsnis skiriamas profesoriaus Vlado Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms. Profesoriaus Vlado Jurgučio vardą sovietinės maičių kunigų seminariją Kaune, kurią sėkmin- okupacijos metais buvo siekiama išbraukti iš Lie- gai baigė 1906 metais V. Jurgutis, kaip išsiski- tuvos istorijos, ir tik prasidėjus Atgimimui apie riantis iš kitų bendramokslių Įgimtais gabumais šią asmenybę pirmieji prabilo A. Žilėnas ir ir retu darbštumu, siunčiamas studijuoti į Peter- V. Terleckas (Lito ir Lietuvos ekonomikos tėvai, burgo dvasinę akademiją. Čia išryškėjo V. Jur- 1989; Terleckas, 1989). Šiandien V. Jurgučio gy- gučio polinkis į ekonomikos mokslus, sociolo- venimui ir veiklai tyrinėti skirti daugelio auto- giją. Jis baigiamojo darbo temą pasirinko apie rių darbai, prisiminimai, pranešimai mokslinė- K. Markso pažiūras j religiją. Darbas buvo gerai se konferencijose (Laumenskaitė, 1994, 1998; įvertintas, V. Jurgučiui suteiktas teologijos ma- Martišius, 1996, 1997; Nausėda, 1997; Terlec- gistro laipsnis. Be to, minėtos Akademijos sena- kas, 2001; Akademikas profesorius Vladas Jur- tas nutarė darbą spausdinti. 1910 metais V. Jur- gutis 1885-1966,1996 ir kiti ). Nors ypač naujų gutis baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir iš- V. Jurgučio biografijos ir veiklos faktų atrasti, vyko studijuoti į Miuncheno universitetą, Vals- matyt, neįmanoma, tačiau norėtume dar kartą tybės ūkio fakultetą, kur sėmėsi žinių iš sociali- išreikšti pagarbą šiam Lietuvai daug nusipelniu- nių ir ekonomikos mokslų. Studijos Miuncheno siam žmogui. universitete 1910-1913 metais paliko gilius Vladas Jurgutis gimė 1885 m. spalio 24 d. pėdsakus V. Jurgučio biografijoje, nulėmė teori- (lapkričio 5 d.) Palangoje, tėvai buvo neturtingi nes jo pažiūras, mokslinę darbų rašymo meto- miestiečiai. 1897-1901 metais V. Jurgutis lankė dologiją. 1914 metais Berlyne ir Krokuvoje ren- Palangos progimnaziją, buvo labai gabus auklė- gė magistro laipsniui disertaciją. Baigęs moks- tinis. Tolesnis gyvenimo kelias jį nuvedė į Že- lus, Įgijo filosofijos, kanonų teisės, ekonomikos 121 (ūkio istorija, pinigai, kreditas, finansai) specia- nio ordinu, 1934 m. - Vytauto Didžiojo II laips- lybes (Vaišnoras, 1966). nio ordinu. Baigęs Miuncheno universitetą, V Jurgutis dir- Savo vardą V. Jurgutis įrašė į istorijos analus bo pastoracinį darbą Liepojoje. Pirmojo pasauli- ir ilgamete pedagogine, moksline veikla. Dar bū- nio karo metais gyveno Saratove. 1918 metų va- damas Lietuvos banko valdytoju, 1925 m. rugsė- sarą jis grįžta į Lietuvą. V. Jurgutis paskiriamas jo 1 d. pradėjo dėstyti Kauno universiteto Teisių Kauno kunigų seminarijos profesoriumi Audrin- fakultete, ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pa- gi besikuriančios nepriklausomos Lietuvos įvy- reigas. Dėstė pinigų ir bankų bei socialinės poli- kiai, išsilavinusių žmonių trūkumas paskatino tikos, vėliau - finansų, pinigų ir kredito discipli- V. Jurgutį įsitraukti į politinį gyvenimą. Juo la- nas. Nuo 1930 metų vadovavo Finansų katedrai. biau kad jis turėjo didelę visuomeninio darbo pa- 1938 metais V. Jurgutis ėjo ordinarinio profeso- tirtį, mylėjo savo Tėvynę. Manoma, kad dar besi- riaus pareigas, 1939 metais jamsuteiktas garbės mokydamas Peterburgo dvasinėje akademijoje, daktaro vardas. Be to, kurį laiką (iki 1938 m. V. Jurgutis pirmasis iškėlė idėją rengti inteligen- spalio) dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytau- tiją atgimstančiai Lietuvai. Jis taip pat buvo atei- to Didžiojo karininkų kursuose. Atgavus Vil- tininkų organizacijos sumanytojas ir pradininkas. niaus kraštą, 1940 metų sausio pradžioje V. Jur- Aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime, gutis pradėjo dirbti į Vilniaus universitetą per- be to, išsilavinimas ir gera iškalba - tai svarbiau- kelto Teisių fakulteto Finansų mokslo katedros si veiksniai, nulėmę V. Jurgučio populiarumą. vedėju. 1941-1943 metais V. Jurgutis vadovavo Jis išrenkamas Krikščionių demokratų partijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetui. centro komiteto nariu. 1920-1922 metais buvo Nuo 1942 m. gegužės iki 1943 m. kovo V. Jurgu- Steigiamojo seimo narys, Finansų ir Biudžeto tis taip pat buvo ir Lietuvos mokslų akademijos komisijų generalinis referentas. Neilgai (nuo pirmininkas. Jis labai stengėsi suaktyvinti moks- 1922 m. vasario 2 d. iki rugsėjo 28 d.) dirbo Lie- linio tyrimo darbą, reikalavo iš darbuotojų „pa- tuvos užsienio reikalų ministru. vestą darbą dirbti sąžiningai, uoliai ir atidžiai" Gyvenimas privertė V. Jurgutį 1922 metais (Bulavas J., 1969, p. 224). Akademijos vadovas paimti tvirtai į savo rankas pirmą kartą steigia- reikalus tvarkė taip, kad okupantų pageidauja- mo Lietuvos banko - nacionalinių pinigų emi- mais tyrimo darbais mokslininkai neužsiiminė- tento - vairą ir rūpintis lito tvirtumu, dėl to yra tų, o stengtųsi sukaupti ir išsaugoti Lietuvos is- vadinamas „lito tėvu". Pradėjęs dirbti Lietuvos torijai ir kultūrai vertingą medžiagą. banko valdytoju, V. Jurgutis visą savo gyvenimą Nepaprastas atsidavimas dėstomiems daly- paskyrė Lietuvos finansų, pinigų ir bankų reika- kams, taip pat išskirtinė erudicija, sugestyvus lams. Būdamas Lietuvos banko vadovu, jis turė- minčių sakymas įkvėpdavo studijuojančiam jau- jo didelę įtaką visai krašto ekonominei politi- nimui meilę mokslui, o į auditoriją susirinkda- kai. 1929 metais V. Jurgutis prašo atleisti jį iš vo daug klausytojų. Nepamirštinos V. Jurgučio valdytojo pareigų ir atsistatydina. Ir nedirbda- pastangos rengti Lietuvai aukštos kvalifikacijos mas čia, jis domėjosi banko reikalais, konsulta- mokslo darbuotojus. Jis organizavo seminarus vo vadovybę, aktyviai dalyvavo svarstant banko patiems gabiausiems studentams. Tie seminarai politiką. savo moksliniu lygiu buvo tikra doktorantūra, 1927 metais V. Jurgutis buvo apdovanotas Lie- rengė būsimus mokslų daktarus. Seminarai vy- tuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laips- ko profesoriaus bute, kuriame buvo sukaupta 122 turtingiausia Lietuvoje ekonominės literatūros nizuotos „savivaldos" ūkio generaliniu tarėju. Ti- biblioteka, prieinama visiems seminaro daly- kėtasi, kad V. Jurgučio autoritetas sušvelnins na- viams. Bibliotekai papildyti naujomis knygomis cių smūgius Lietuvos ūkiui. Pats profesorius di- V. Jurgutis skirdavo didelę dalį savo uždarbio. desnių iliuzijų dėl savo galimybių ir okupantų Suminėtų darbų vienam žmogui per akis. Bet politikos siekių neturėjo. Pradėjęs eiti generali- V. Jurgutis tarsi nežinojo ribų. Draugiškai pra- nio tarėjo pareigas, jis artimiausiems savo ben- vardžiuojamas „žemaičių meška", jis nevengė jo- dradarbiams dėstė: „Ponai, pažįstu vokiečius; kios naštos, viskas jam buvo pagal jėgas. Drauge jie atėjo į mūsų kraštą mus ūkiškai apiplėšti ir su kitais steigė akcinę bendrovę „Lietuvos cuk- fiziškai mus naikinti" (Pažemeckas J., 1967, Nr. rus". Mat, gaminant savą cukrų, susitaupys už- 1, p. 17). Okupantai „pasistengė" savo darbais sienio valiuta, o tai stiprins litą. tai įrodyti. V. Jurgutis į okupantų savivalę atsa- Tobulinant daugiausia iš carinės Rusijos per- kydavo memorandumais, kuriais nuolatos imtus įstatymus, V. Jurgutis neatsisakė prisidėti „bombardavo" generalinį vokiečių komisarą ir prie šio darbo. V. Jurgutis buvo paskirtas Vals- Lietuvoje. Memorandumai, kuriuose konkrečiais tybės tarybos nariu ekonominiams, finansiniams pavyzdžiais buvo aiškinama, kaip grobiamas Lie- įstatymams rengti, iki pat 1940 metų bendra- tuvos ūkis, gyventojai, patekdavo į pogrindinę darbiavo Valstybės taryboje, rengė ekonominių spaudą ir taip padėjo demaskuoti okupantus, ug- ir finansinių įstatymų projektus. Paminėtinas dė tautos pasipriešinimo dvasią. Praradęs bet ko- Kredito įmonių įstatymas, pagal kurį turėjo būti kias viltis, V. Jurgutis greitai (po pusmečio) ta- pradėta kurti kolektyvinė indėlių draudimo sis- rėjo pareigas paliko, bet jo laikysena sukėlė hit- tema. Įstatymas atitiko pasaulines tendencijas, ra- lerinių pareigūnų neapykantą. 1943 m. nacių dėjo autorių profesionalumą. Tokia indėlių drau- okupantai, V. Jurgučiui atsisakius pasirašyti at- dimo sistema tais laikais buvo sukurta tik JAV sišaukimą, raginantįjaunimą stoti į vokiečių ka- Seimas šį įstatymą priėmė 1940 m. gegužės 31 d., riuomenę, jį suėmė, irjis vienas iš pirmųjų atsi- tačiau, deja, dėl okupacijos jis nebuvo pritaikytas dūrė represuotųjų Lietuvos inteligentų gretose praktikoje (Terleckas, 2000, p. 348-349). Tad, (Vaišnoras, 1966). be abejo, V. Jurgučio mintis apie J. Paknį (Lie- Manoma, kad kiekvieno žmogaus esybė vi- tuvos banko valdytojo pavaduotoją, vėliau val- siškai atsiskleidžia ekstremaliomis sąlygomis. dytoją), išdėstytas laiške (1948 m.) draugams, Likimas nepašykštėjo V. Jurgučiui ir šio išban- galime pritaikyti ir pačiam autoriui apibūdinti. dymo, skyrė jam čia sunkiausią dalią, nublokš- Jis rašė: „Galima sakyti, kad asmeninio gyveni- damas jį į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur mo jisai neturėjo. Tai būta vyro nenuilstamo patyrė kankinimų baisumus, iš dalies neteko darbštumo, didelių gabumų, plačios ne tik eko- klausos. Į koncentracijos stovyklą V. Jurgutis pa- nominės <...> erudicijos" (Pažemeckas