Moterų Režisierių Nebylus Kinas Slow Screenings: Silent Cinema by Women Directors

2 / 3

3 / 4 5 / 6 Cinema by Women Directors by Women Cinema Screenings: Silent Slow režisierių kinas nebylus Lėtosios peržiūros: moterų nebylus kinas nebylus moterųrežisierių peržiūros: Lėtosios Silent Cinema Silent Cinema Screenings: Screenings: by Women by Women Directors Slow Slow Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema Pirmosios: Pioneers: nebylaus Women kino Directors of režisierės Silent Cinema

Nebyliojo kino filmai dažnai buvo kurti During the silent cinema period, films were 8 moterų ir skirti moterims. Tačiau dauguma often made by women and were dedicated kūrėjų pavardžių liko neįrašytos į kino to women. Yet the names of most female 7 / istoriją, o jų indėlis į kino meno kūrimąsi filmmakers have remained unwritten in the buvo pamirštas. Dėmesys moterims kūrėjoms, history of cinema; their contribution to the dirbusioms šiuo laikotarpiu, ženkliai development of cinema art has been forgotten. sustiprėjo XXI a. pradžioje, susiformavus Attention to women filmmakers who worked naujai feministinės kino istorijos tyrinėtojų during the silent cinema era significantly kartai. Dėl kino archyvų skaitmeninimo, increased in the early 21st century, when a aktyvesnio kino istorik(i)ų žinių mainų ėmė new generation of researchers focusing on ryškėti nežinomų ar seniai prarastais laikytų feminist cinema history took shape. With the filmų pavadinimai ir jų autorės. Nebylaus help of digital technologies and more active kino laikotarpiu moterys dirbo režisierėmis, knowledge exchange among film historians scenaristėmis, kino operatorėmis, (both male and female), the titles of unknown prodiuserėmis, steigė savas kino kompanijas films or those that had long been considered (Dorothy Davenport Reid, Marie-Louise lost started emerging, together with the Iribe), buvo išradėjos (Lotte Reiniger išrado names of their creators. During the period daugiaperspektyvę kamerą), eksperimentavo of silent cinema, women worked as directors, kino kalba (Germaine Dulac, Stella F. screenwriters, cinematographers, producers; Simon, Lilya Brik). Nors moterų kurtų they established their own film companies (režisuotų, parašytų, prodiusuotų) filmų (Dorothy Davenport Reid, Marie-Louise Iribe), Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

sąrašas netrumpas, tačiau šioje programoje became known as inventors (Lotte Reiniger mes nusprendėme susitelkti ties kino invented the first multiplane camera), and režisierėmis, kūrusiomis JAV, Prancūzijoje, experimented with the cinematic language Vokietijoje ir Rusijoje. (Germaine Dulac, Stella F. Simon, Lilya Brik). Although the list of films made by women Vasaros kino repertuarą pradedame „Women (directed, written, or produced) is rather Film Pioneers Project“ (WFPP) sudaryta lengthy, this programme concentrates mainly trumpųjų filmų programa. WFPP – tai on those female directors who worked in the Kolumbijos universiteto (Niujorkas, JAV) USA, France, Germany, and Russia. projektas, skirtas populiarinti nebylaus kino kūrėjas ir jų darbus, permąstyti kino The summer film repertoire opens with the istorijos rašymo, konstravimo kanonus. WFPP Women Film Pioneers Project (WFPP) Short kuratorės Kate Saccone sudarytoje programoje Film Programme. WFPP is a project initiated išvysite ne tik pirmosios moters režisierės by Columbia University in New York City Alice Guy-Blaché, bet ir Lois Weber darbus. (USA), the aim of which is to promote female Filmo „Nežinia“ režisierė Weber laikoma filmmakers of silent cinema and their works, svarbiausia ankstyvojo JAV kino scenariste as well as reconsider the canons of writing ir režisiere, atradusia ne vieną ekrano and the construction of cinema’s history. žvaigždę. Ji tikėjo dramatine, pasakojamąja The programme compiled by WFPP curator 10 kino galia, todėl kūrė gilius socialinius Kate Saccone covers not only the works of filmus, kuriais siekė keisti nusistovėjusį the first female director Alice Guy-Blaché, 9 / požiūrį. Scenaristė ir režisierė Ida May but also the ones of Lois Weber (director Park („Duona“) buvo viena produktyviausių of Suspense). The latter is regarded as Holivudo kino kūrėjų, kartu su Lois Weber one of the most prominent screenwriter and ir daugeliu kitų moterų kūrėjų sudariusi director of the early American cinema, having „Paramount“ kino studijos branduolį. Aktorė discovered multiple new film stars. Weber Lule Warrenton savo trumpame kino režisūros believed in the dramatic power of cinematic kelyje kūrė trumpus filmus vaikams, taip pat narrative and produced serious social films ir juostą „Kai mažoji Lindi dainavo“, laikomą seeking to change the established norms. vienu pirmųjų filmų apie rasinę nelygybę. Screenwriter and director Ida May Park Programoje matysite ir vieną ankstyvųjų (director of Bread) was one of the most serialinių kino filmų pavyzdžių – savo laiku prolific Hollywood filmmakers, together ypač populiaraus serialo „Elenos pavojai“ with Lois Weber and numerous other female epizodą. Serialo pagrindinė žvaigždė, kino filmmakers constituting the nucleus of the aktorė, kaskadininkė, režisierė ir prodiuserė Paramount Film Studio. During her brief Helen Holmes sukūrė sufražisčių judėjimo career as a director, film actress Lule įkvėptą drąsios, bebaimės veiksmo nuotykių Warrenton created several short films for filmo herojės prototipą. JAV kino kūrėjos children, among which is When Little Lindy išsiskyrė tuo, kad pačių įkurtose kino Sang, considered as one of the first films gamybos kompanijose išbandė kolektyvinio highlighting racial inequality. The programme Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

kūrimo principus; vienas ryškiausių tokio also presents one of the earliest examples of bendradarbiavimo pavyzdžių šioje programoje – serial films – an episode of the once highly filmas „Raudona meilė“. popular series The Hazards of Helen. The main star of the series, actress, stuntwoman, Jei ankstyvasis JAV kinas yra giliai ir director and producer Helen Holmes created gausiai tyrinėtas, pripažįstant ženklų the prototype of a bold, fearless action moterų kino kūrėjų indėlį į kino raidą, tai adventure film heroine inspired by the to paties pasakyti apie Europos kiną, deja, Suffragette Movement. American female negalima. Kadangi dauguma nebylių filmų nėra filmmakers are unique in that they tested išlikę, o archyvai nesaugojo kūrusių moterų the principles of collective work in their asmeninių archyvų, apie tai sužinoti ir own film production companies, with The aptikti medžiagos yra sudėtinga. Atradimus Red Kimona being one of the most striking apsunkina ir tai, jog dalis moterų slėpėsi examples of this type of cooperation included po vyriškais pseudonimais, autorystė būdavo in the programme. priskiriama vyrui bendraautoriui arba, laikui bėgant, autorystė ištrinta iš titrų. Arba, While the early American cinema has been kaip nutiko su animacijos pradininke Lotte extensively researched, acknowledging the Reiniger, buvo užgožta naujų kino procesų, significant contribution of female filmmakers sparčiai Europoje populiarėjančio JAV kino. to the development of cinema, this, 12 unfortunately, cannot be said about European Nors nebylaus kino programos filmai formalia cinema. Tracing and discovering silent films

11 / struktūra, temomis, žanrais skirtingi, is difficult, as most of them have not tačiau daugumoje jų paliečiami socialiniai survived, and no personal details of female aspektai iš moterų perspektyvos: socialinis filmmakers have been preserved in archives. neteisingumas, ribota ar primesta moterų Such discovery is further complicated by padėtis visuomenėje, patriarchalinių the fact that some of these women used male normų spąstai, moters lyties menkinimas, pseudonyms, while in some cases the film priekabiavimas ir kt. temos, kurios buvo authorship was attributed to a male co- aktualios moterų auditorijai. Drąsiausia author or eventually removed from the film socialinės aplinkos kritika justi Germaine credits altogether. Lastly, as in the case Dulac filme „Kriauklė ir šventikas“, Olgos of the pioneer of animation, Lotte Reiniger, Preobraženskajos „Riazanės moterys“, Dorothy the female authorship was overshadowed by Davenport Reid „Raudona meilė“: pirmajame new cinema processes and the American cinema kritikuojama religinė institucija, antrajame – rapidly spreading in Europe. visuomenės primesti vaidmenys, trečiajame – moterų išnaudojimas ir klasikinė nelygybė. Although the silent films included in the Kino kūrėjos ne tik pristatė naujas temas, programme differ in their formal structure, bet ir naują, autentišką kino kalbą – Dulac themes and genres, most of them take on a female perspective to speak of important social aspects: social injustice, limited or Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

„Kriauklė ir šventikas“ tapo siurrealistinio imposed position of women in the society, the kino, Reiniger – siluetinės animacijos trap of patriarchal norms, the trivialization pradininke. of the female gender, harassment, etc.. That is, topics that were relevant to the female Naujų raiškos formų ieškojusių ir audience. The harshest criticism in terms eksperimentavusių moterų darbai stebina, of social environment can be felt in The įkvepia ir skatina atrasti neįprastus Seashell and the Clergyman by Germaine Dulac, sąskambius. Išlaikant drąsaus avantiūrizmo Women of Ryazan by Olga Preobrazhenskaya, dvasią, „Lėtųjų peržiūrų“ programą lydi ne and The Red Kimona by Dorothy Davenport tik tradiciniai nebyliojo kino akompanavimo Reid. The first criticises the institution of formatai, bet ir toli nuo kanono atsiplėšę religion, the second – the roles imposed on garso eksperimentai. Muzikinių takelių women by the society, while the third – the kūrėjos ir kūrėjai siūlo platų vaizdo exploitation of women and social inequality. interpretavimo strategijų spektrą – nuo kino juostos medžiagiškumą atliepiančių analoginių Not only did women filmmakers present instrumentų iki jam oponuojančių klubinės new themes, they also introduced a new, muzikos elementų. Filmuose nagrinėjama authentic cinematic language: Dulac with problematika šiuolaikinės muzikos kontekste her The Seashell and the Clergyman became suskamba itin aktualiai ir siūlo svarstyti the pioneer of surrealistic cinema, while 14 apie idėjų, socialinių konstruktų ir žmonių Reiniger is considered as the pioneer of tarpusavio santykių pokytį. silhouette animation. 13 / The works of women who constantly experimented in search of new forms of expression are surprising, inspiring, and encourage to discover unusual connections. Preserving the spirit of bold adventurism, the programme of Slow Screenings covers not only the traditional accompaniment formats of silent cinema, but also some highly unconventional sound experiments. The creators of the soundtracks offer a wide range of moving image interpretation strategies, from analogue instruments responding to the materiality of the film to elements of club music opposing to it. In the context of contemporary music, the problems tackled in these films gain new relevance and encourage spectators to rethink the shift in ideas, social constructs and human interrelations. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema „Women Film Pioneers Project“ trumpųjų Women Film Pioneers Project Short Film filmų programa Programme

Lipni moteris / A Sticky Woman A Sticky Woman (La femme collante) Rež. Alice Guy-Blaché Director: Alice Guy Blaché Prancūzija / 1906 / 3 min. France / 1906 / 3 min

Girtas čiužinys / The Drunken Mattress The Drunken Mattress Rež. Alice Guy-Blaché (Le matelas épileptique) Prancūzija / 1906 / 9 min. Director: Alice Guy-Blaché France / 1906 / 9 min Elenos pavojai. Nevaldomas garvežys 16 (26 epizodas) / The Hazards of Helen The Hazards of Helen Ep. 26: Ep. 26: The Wild Engine The Wild Engine

15 / Rež. J. P. McGowan, Leo Maloney, Helen Directors: J. P. McGowan, Leo Maloney, Holmes Helen Holmes JAV / 1915 / 11 min. USA / 1915 / 11 min

Nežinia / Suspense Suspense Rež. Lois Weber, Phillips Smalley Directors: Lois Weber, Phillips Smalley JAV / 1913 / 11 min. 25 sek. USA / 1913 / 11min 25 s

Kai mažoji Lindi dainavo / When Little Lindy Sang When Little Lindy Sang Director: Lule Warrenton Rež. Lule Warrenton USA / 1916 / 10 min 25 s JAV / 1916 / 10 min. 25 sek. Bread Duona / Bread Director: Ida May Park Rež. Ida May Park USA / 1918 / 16min, film fragment JAV / 1918 / 16 min. (filmo fragmentas) Mixed Pets Sukeisti gyvūnėliai / Mixed Pets Director: Alice Guy-Blaché Rež. Alice Guy-Blaché USA / 1911 / 11 min JAV / 1911 / 11 min. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

„Šioje programoje tik kelios iš daugelio Film programmer Kate Saccone: “This nebyliojo kino kūrėjų moterų, visame programme covers just a few of the many pasaulyje dirbusių režisierėmis, women who worked all over the world as prodiuserėmis, scenaristėmis. Į programą film directors, producers, screenwriters, įtraukti skirtingų žanrų filmai – komedijos, and more during the silent cinema era. dramos, veiksmo serialai, trileriai – Featuring comedies, dramas, action serials, išryškina šiuo laikotarpiu JAV kine and thrillers, this programme highlights the pasižymėjusių režisierių darbus. Alice Guy- works by notable women filmmakers who worked Blaché (programoje – du jos ankstyvieji in America during this period, such as Alice darbai, kurti Prancūzijoje), Lois Weber, Ida Guy-Blaché (whose early career in France is May Park, Lule Warrenton ir Helen Holmes. represented by two shorts), Lois Weber, Ida Programa, nepretenduodama būti išsamia, May Park, Lule Warrenton, and Helen Holmes. bando parodyti kuo daugiau įtraukiančių, By no means exhaustive, this programme inovatyvių ir provokuojančių nebylių filmų, aims to broadly introduce audiences to a kurtų moterų“, – WFPP programos sudarytoja handful of engaging, innovative, and thought- Kate Saccone. provoking silent films made by women.”

Filmus gyvai įgarsina Jūra Elena Šedytė ir Live musical accompaniment by Jūra Elena Kristupas Gikas. Šedytė and Kristupas Gikas. 18 Jūros Elenos Šedytės ir Kristupo Giko muzika – The music of Jūra Elena Šedytė and

17 / gyvi garsiniai eksperimentai, savarankiškos Kristupas Gikas is a string of live audio ir charakteringos, tačiau kartu sinergiškos experiments consisting of independent, rolės, kuriančios organišką ir išraiškingą expressive yet synergic roles that blend garsinį naratyvą. Pasitelkę savo balsus, harmoniously into an organic and eloquent akustinius instrumentus, sintezatorius, sound narrative. Using their voices, patefonus bei elektronines garso apdirbimo acoustic instruments, synthesizers, record priemones, kurs improvizuotą muzikos takelį – players, and digital audio sound processing paralelinį filmo pasakojimą, padedantį equipment, the musicians will create an atskleisti bei papildyti filmo subtilybes. improvised soundtrack which will also turn into a parallel film story, revealing and complementing the subtle nuances of the films. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Ritmai ir judėjimai: eksperimentinio kino Rhythms and Moves: Experimental Film programa Programme 20 19 /

Kriauklė ir šventikas / The Seashell and the Clergyman The Seashell and the Clergyman (La Coquille et le Clergyman) (La Coquille et le Clergyman) Director: Germaine Dulac Rež. Germaine Dulac France / 1928 / 44 min Prancūzija / 1928 / 44 min. Paris Harmonies (Harmonies de Paris) Paryžiaus harmonijos / Harmonies de Paris Director: Lucie Derain Rež. Lucie Derain France / 1929 / 27 min Prancūzija / 1929 / 27 min. Hands: The Life and Love of a Gentle Sex Rankos: švelniosios lyties gyvenimas ir Directors: Stella F. Simon, Miklos Bandy meilė / Hands: The Life and Love of a USA / 1926–1928 / 13 min 32 s Gentle Sex Rež. Stella F. Simon, Miklos Bandy JAV / 1926–1928 / 13 min. 32 sek. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Trijų režisierių Germaine Dulac, Lucie The films by Germaine Dulac, Lucie Derain, Derain, Stellos F. Simon kūriniai – tai and Stella F. Simon constitute the origins of eksperimentinio kino ištakos, filmai, kūrę experimental cinema as well as the basis for avangardinio, dokumentinio kino pradmenis the history of avant-garde and documentary Prancūzijoje ir JAV. Kino režisierės ir cinema in France and the US. The Seashell teoretikės Germaine Dulac juosta „Kriauklė and the Clergyman by director and film ir šventikas“ – erotinė dvasininko vizija, theoretician Germaine Dulac is an erotic savo laiku vadinta „sapnu ekrane“, dabar vision of a clergyman. Once called a “dream įvardijama pirmuoju siurrealistiniu filmu on a screen”, it is now referred to as the kino istorijoje. Pati Dulac sapno epiteto first surrealistic film in the history of vengė ir mieliau filmą vadino „vaizdų cinema. Dulac was rather reluctant to use pasauliu“ ar, kaip kinotyrininkai apibūdina, the epithet of a dream and preferred to call „grynojo“ kino paieška. Filmas ypatingas ir her film a “world of images”, or, as film savo socialiniu komentaru, patriarchalinių critics point out, the search for “pure” vertybių kritika, todėl Britų kino institutas cinema. Special in its social commentary and (BFI) filmą įtraukė į geriausių visų laikų the criticism of patriarchal values, the film feministinių filmų dešimtuką. was included in the list of top ten feminist films by the British Film Institute (BFI). Kino kritikės, rašytojos, scenaristės, 22 montažo režisierės, režisierės Lucie Paris Harmonies by film critic, writer, Derain filmas „Paryžiaus harmonijos“ – tai screenwriter, editing director and director

21 / autentiška miesto simfonija. Filmo epicentre – Lucie Derain is an authentic urban symphony. miesto erdvės bendruose planuose. Lėtoje At the heart of the film are the urban montažinėje ritmikoje susitinka du skirtingi spaces revealed in general planes. Through Paryžiaus įvaizdžiai: modernusis ir senasis, a deliberately slow editing rhythmic, two persmelktas praeities. Derain miestą išjaučia different images of Paris meet – the modern autentiškai: jos filme Paryžius – ne tiek and the old, permeated with the past. Derain modernybės simbolis, kiek erdvė, kurioje has her own authentic way of experiencing galima pasislėpti nuo modernaus miesto the city; her Paris, rather than a symbol of greičio. modernity, is a space where one can hide from the crazy tempo of a modern city. „Rankos: švelniosios lyties gyvenimas ir meilė“ – tai vienintelis fotografės, Hands: The Life and Love of a Gentle Sex kino operatorės ir režisierės Stellos F. is the only film produced by photographer, Simon filmas, sukurtas kartu su Miklosu film operator and director Stella F. Simon Bandy. Eksperimentinis filmas laikomas together with Miklos Bandy. This experimental pirmosios avangardinio kino bangos JAV idėjų film is regarded as a representation of the reprezentantu, kuriame svarbiausia – moters ideas of the first wave of avant-garde cinema jausmai ir tapatumai. Modernios scenografijos in the US, mostly focusing on the feelings and identity of women. The hands going Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

epicentre jausmų dramą išgyvenančios rankos through an emotional drama at the epicentre tapo feministinio avangardinio kino simboliu. of modern scenography became the symbol of feminist avant-garde cinema. 24 Filmus gyvai įgarsina Gailė Griciūtė. Live musical accompaniment by Gailė Griciūtė.

23 / Gailė Griciūtė – kompozitorė, garso menininkė ir improvizatorė, baigusi studijas Sibelijaus Composer, sound artist and improviser Gailė muzikos akademijoje Suomijoje (2011), Lietuvos Griciūtė graduated from Sibelius Academy in muzikos ir teatro akademijoje (2015) ir Finland in 2011; Lithuanian Academy of Music Städelschule menų akademijoje Frankfurte and Theatre in 2015; and Staedelschule Art prie Maino (2014, Douglaso Gordono filmo Academy in Frankfurt am Main in 2014 (as a klasė). Gailė yra šiuolaikinio meno kolektyvo guest student in the film class of Douglas „Technologies of Non / Self“ narė, su Gordon). Griciūtė is a member of contemporary kuriuo surengė parodas Vokietijoje, JAV ir art group Technologies of Non/Self which has Vietname; yra dalyvavusi įvairiuose garso organised exhibitions in Germany, the US and meno projektuose, improvizacinės muzikos Vietnam. The artist has taken part in various festivaliuose ir renginiuose (Ahead, Jauna sound art projects as well as improvisational Muzika, NOA, Soundscape, Counterflows music festivals and events, such as AHEAD, Jungtinėje Karalystėje, Sound Art Festival Jauna Muzika, Soundscape and New Opera Kaliningrade, Unsound Krokuvoje, Labor Sonor Action (NOA) in Lithuania; Counterflows in Berlyne, Tectonics Tel Avive). the United Kingdom; Sound Art Festival in Kaliningrad; Unsound in Krakow; Labor Sonor in Berlin; and Tectonics in Tel Aviv. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Raudona meilė / Red Kimona The Red Kimona Rež. Dorothy Davenport Reid Director: Dorothy Davenport Reid

26 JAV / 1925 / 80 min. USA / 1925 / 80 min

25 / Melodrama apie meilę, išdavystę ir kerštą This melodrama on love, betrayal and revenge prasideda prologu ir laikraštine nuoroda į starts with a prologue and a newspaper tikrus įvykius: merginos Gabrielle Darley, reference to real-life events – the trial nušovusios savo mylimąjį, teismą. Filme of Gabrielle Darley who shot her lover. nelinijiniu kino pasakojimu atskleidžiama The story of the young woman’s life, her merginos gyvenimo istorija, nužudymo motyvai motives for murder and a happy ending are ir laiminga pabaiga. Stebėtinai šiuolaikiška revealed in a non-linear manner. Surprising dramaturgija, turtinga scenografija, įtaigus contemporary dramaturgy, rich scenography socialinis komentaras – tai trijų moterų and impressive social commentary all form įspūdingas kinematografinis darbas. Scenarijų a remarkable cinematographic work of three kūrė Adela Rogers St. John, Dorothy Emma notable women: screenwriters Adela Rogers St. Arzner, o režisavo ir prodiusavo Dorothy John, Dorothy Arzner, and producer, director Davenport Reid, laikoma viena pirmųjų JAV Dorothy D. Reid. Reid is regarded as one of kino istorijoje, išbandžiusių alternatyvią, the first filmmakers to try out alternative, lanksčią, komandinę autorystę Holivude. flexible team-authorship in Hollywood. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Filmą gyvai įgarsina Viktoras Orestas Live musical accompaniment by Viktoras Vagusevičius. Orestas Vagusevičius.

Viktoras Orestas Vagusevičius – pianistas, Pianist Viktoras Orestas Vagusevičius daugelio konkursų laureatas, baigęs studijas graduated from Lithuanian Academy of Music Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. and Theatre and is the laureate of numerous Šiuolaikinės improvizacijos ir klasikinių competitions. As a performer of contemporary kūrinių atlikėjas dažnai bendradarbiauja su improvisation and classic compositions, įvairių audiovizualinių projektų kūrėjais. Vagusevičius often cooperates with various Pastaraisiais metais koncertuoja kaip audiovisual project creators. Recently, the nebylaus kino įgarsintojas (taperis) tiek musician has been giving concerts as a taper Lietuvoje, tiek užsienyje. Su dideliu of silent films both in Lithuania and abroad. pasisekimu debiutavo viename svarbiausių Vagusevičius made a highly successful debut Pordenonės (Italija) nebylaus kino festivalių. at one of the most significant silent cinema festivals in Pordenone (Italy). 28 27 /

Stiklinė akis / The Glass Eye The Glass Eye (Стеклянный глаз) (Стеклянный глаз) Rež. Lilya Brik, Vitalij Zhemchuzhnyj Directors: Lilya Brik, Vitalij Zhemchuzhnyj SSRS / 1928 / 45 min. USSR / 1928 / 45 min

Tai ilgus metus buvęs pamirštas sovietų This film is a long-forgotten experiment of avangardinio kino eksperimentas. Soviet avant-garde cinema. The compilation Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Kompiliacinis filmas tyrinėja kino film investigates the possibilities of the (stiklinės) akies galimybes: demonstruoja cinematic (glass) eye, by demonstrating dokumentinio kino – grynosios kino the advantages of documentary cinema medžiagos ir kino „tiesos“ – pranašumus, (pure cinematic material and the cinematic taip atskleisdama vaidybinio, populiaraus, “truth”) and revealing the limitations komercinio kino ribotumą. Todėl pasirinkti of feature (popular, commercial) cinema. mišrūs kino elementai: dokumentinė, archyvinė The film features different cinematic medžiaga, mokumentika, vaidybinio kino elements: documentary and archival material, scenos ir anuomet ypač populiari kūrybinio mockumentary, feature film scenes, and the proceso savistaba. Lilya Brik buvo viena at that time highly popular introspection of ryškiausių rusų avangardo judėjimo asmenybių: creative processes. Artist, intellectual and intelektualė, menininkė, kine debiutavusi cinema debutant Lilya Brik was one of the aktorė. Nors filme jos autorystė pagrindinė most prominent figures of the Russian avant- (parašė filmo sumanymą, režisavo ir sumontavo garde movement. Although she was the main filmą), tačiau, kaip ir daugelis ano meto author of the film, having prepared the idea Sovietų Sąjungos moterų kūrėjų, pasirinko of the film as well as directed and edited likti šešėlyje. it, she chose to remain in the shadow, just like many other women filmmakers of the Filmą gyvai įgarsina Vladas Dieninis ir Soviet Union. 30 Gintautas Rožė. Live musical accompaniment by Vladas

29 / Vladas Dieninis ir Gintautas Rožė – Dieninis and Gintautas Rožė. garso menininkai, dirbantys tiek su tarpdisciplininio meno kūrėjais, tiek su Vladas Dieninis and Gintautas Rožė are muzikos grupėmis. Duetas, be įvairių kultūros sound artists who collaborate with ir meno projektų, kartu yra sukūręs garso interdisciplinary art creators as well takelius filmams „Šiaurė: išbandymas ugnimi“ as music bands. Besides various cultural (rež. Salomé Lamas) bei „Dėmės ir įbrėžimai“ and art projects, the duo has produced (rež. Deimantas Narkevičius). Kūryba pasižymi soundtracks for such films as North: Trial kontrastingais garsovaizdžiais, erdvinių by Fire (director Salomé Lamas) and Stains scenarijų kaita ir preciziška tembrine and Scratches (Dėmės ir įbrėžimai, director dramaturgija. Deimantas Narkevičius). The work of Dieninis and Rožė is characterized by contrasting soundscapes, changes in spatial scenarios, and a precise, timbre-based dramaturgy. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Riazanės moterys / Women of Ryazan Women of Ryazan (Бабы рязанские) (Бабы рязанские) Directors: Olga Preobrazhenskaya, with

32 Rež. Olga Preobraženskaja, dalyvaujant participation of Ivan Pravov Ivanui Pravovui USSR / 1927 / 88 min SSRS / 1927 / 88 min. 31 / Women of Ryazan is a silent cinema „Riazanės moterys“ – režisierės, scenaristės, masterpiece by director, screenwriter, aktorės, mokytojos Olgos Preobraženskajos actor, and teacher Olga Preobrazhenskaya. nebylaus kino šedevras. Jo veiksmas vyksta The film is set in a turbulent historical permainingais Rusijos istorijai metais, todėl period in Russia and is permeated with the filmas pilnas Pirmojo pasaulinio karo ir gloomy mood of the First World War and 1917-ųjų metų revoliucijos nuotaikų. Režisierė the Russian Revolution. It tells the story pasakoja apie pusseseres Aną ir Vasilisą, of cousins Anna and Vasilisa whose lives kurių gyvenimai dramatiškai pasikeičia po change dramatically after their loved ones mylimųjų, Ivano ir Nikolajaus, išėjimo į karą. Ivan and Nicolai go to war. Yet it is not Filme svarbiausia ne melodraminė linija, the melodramatic line that plays the most o ryškūs charakteriai, apsupti kasdienybės important role in the film, but the vivid detalių, konfliktų ir jausmų. Natūralios characters caught in their daily routine, erdvės, pramaišiui su buities scenomis, kuria their conflicts and feelings. Natural nepamirštamą kaimo žmonių gyvenimo epą. surroundings mixed with domestic scenes Filme dalyvauja ir neprofesionalūs aktoriai – create an unforgettable epic of rural life. Sapožok kaimo gyventojai. Preobraženskaja The film also features unprofessional actors režisūros ėmėsi po kino aktorės karjeros the inhabitants of the Sapozhok village. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

baigties ir laikoma pirmąja kino režisiere Preobrazhenskaya took up film directing moterimi Sovietų Sąjungoje. Sukūrė eilę after ending her career as an actress and is nebylių ir garsinių filmų, įkūrė kino aktorių regarded as the first woman director in the mokyklą. Soviet Union. She also produced a number of silent and sound films and founded a school Filmą gyvai įgarsina Dovilė Stalioraitytė for film actors. DODOMUNDO. Live musical accompaniment by Dovilė DODOMUNDO yra garso menininkė, besidominti Stalioraitytė DODOMUNDO. tokiomis temomis kaip gamta, kūnas ir kūnai, seksas, meilė sau. Tyrinėdama DODOMUNDO is a DJ and sound artist nonkonformistinius tradicinės šokių aikštelės interested in such themes as nature, the patyrimo būdus, ji savo praktiką išplėtė nuo body and bodies, sex and self-love. Exploring klubų iki neįprastų erdvių. Jos kūrybinis non-conformist ways of experiencing the metodas labai intuityvus ir empatiškas – traditional dance floor, she expanded her kiekvienu pasirodymu ji siekia sukurti practice from clubs to unconventional spaces. bendruomeninę patirtį. The artist’s creative method is highly intuitive and empathic, seeking to create a DODOMUNDO muzikiniuose „setuose“ galima communal experience with every performance. 34 išgirsti fragmentus iš ratchet repo, ambientinės muzikos, lauko įrašų ir klubinių DODOMUNDO’s music sets feature fragments

33 / motyvų, „autsaiderių“ muzikos žanrus paver- of ratchet rap, ambient music, field čiant pagrindine jos muzikinio įkvėpimo jėga. recordings and club elements, thus using “outsider” music genres as her main creative driving force. Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

Prabylančios pasakos. Animacinis ir Voicing The Fairy-tales. Animation and garsinis kinas Sound Films 36 Ankstyvieji Lotte Reiniger filmai (1919–1920) Early films by Lotte Reiniger (1919–1920)

35 / Girių karalius / The Erl King The Erl King (Le Roi des Aulnes) (Le Roi des Aulnes) Director: Marie-Louise Iribe Rež. Marie-Louise Iribe France / 1930 / 45 min Prancūzija / 1930 / 45 min. The fairy-tale programme includes works by Filmų pasakų programoje – režisierių Lotte directors Lotte Reiniger and Marie-Louise Reiniger ir Marie-Louise Iribe kūriniai, Iribe that shed light on the key stages in atspindintys esminius kino istorijos etapus: the history of cinema, i.e. the emergence of siluetinės animacijos atsiradimą ir garsinio silhouette animation and the beginning of kino pradžią. Programoje – ankstyvieji sound cinema. The programme covers the early animacijos pradininkės, pirmojo ilgametražio works of the pioneer of animation and creator animacinio filmo kino istorijoje kūrėjos of the first feature-length animated film, Reiniger darbai. Reiniger, įkvėpta Kinijos Lotte Reiniger. Inspired by the Chinese art karpinių meno, šešėlių teatro ir kino, sukūrė of paper cutting, shadow theatre and cinema, unikalią animacijos techniką. Menininkė she developed a unique animation technique. didžiavosi savo amatu: kaip rodo „Pelenės“ Reiniger was proud of her craft: as can be įžanginė scena – žirklės ir jos rankos įpūtė seen in the introductory scene of Cinderella, Pirmosios: nebylaus kino režisierės Pioneers: Women Directors of Silent Cinema

gyvybę daugeliui stebuklinių pasaulių. her hands and scissors gave life to multiple Aktorė ir prodiuserė Marie-Louise Iribe miraculous worlds. buvo viena iš nedaugelio moterų, sugebėjusių prisitaikyti prie kino pokyčių ir sėkmingai Actress and producer Marie-Louise Iribe kurti garsinį kiną. Filmo pagrindiniai was one of the few women who managed to herojai, sergantis sūnus ir jam pagalbos adapt to silent cinema’s transition into ieškantis tėvas, kirsdami mišką tampa sound cinema. The main characters of the atgijusio nakties pasaulio liudininkais. film, an ill son and his father trying to Filme, pasitelkus specialiuosius efektus, save him, become witnesses to the revived natūralios miško erdvės apgyvendinamos night world. With the use of special mitologinių dvasių. „Girių karalius“ – vienas effects, the natural spaces of a forest in pirmųjų pereinamojo laikotarpio filmų, the film become inhabited by mythological kuriame vis dar ryški nebylaus kino įtaka: spirits. The Erl King is one of the first ilgos bedialogės scenos, stambūs planai, films of the transition period, in which išryškinantys aktorių emocijas, dėmesys the influence of silent cinema is still vizualioms detalėms; tai Johanno Wolfgango noticeable: long scenes without dialogues, von Goethe’s baladės „Girių karalius“ close-ups highlighting the emotions of the (1797) magiška, jausminga, nepamirštama actors, attention to visual elements, etc. vizualizacija, kurios muziką įkvėpė Franzo The Erl King is a magical, emotional and 38 Schuberto kūrinys. unforgettable visualisation of the ballad by Johann Wolfgang von Goethe (1797) with

37 / Lotte Reiniger filmus gyvai įgarsina Pijus a soundtrack inspired by Franz Schubert’s Džiugas Meižis. composition.

Pijus Džiugas Meižis – eksperimentinės Live musical accompaniment of Lotte muzikos kūrėjas, studijuojantis kompoziciją Reiniger’s films by Pijus Džiugas Meižis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šiais metais išleido pirmąjį solo albumą Pijus Džiugas Meižis is a composer of „Geografinės būsenos“ ir EP „Flegmant / experimental music, currently studying Focus“. Asmeninėje Pijaus Džiugo kūryboje composition at the Lithuanian Academy lauko įrašai ir šiltas sintezatoriaus of Music and Theater. This year Meižis skambesys kviečia klausytoją pasinerti į released his first solo album “Geografinės sapniškas romantizuoto jo pasaulio būsenas. būsenos“ and the EP “Flegmant / Focus”. Field recordings and the warm sound of the synthesizer in the composer’s work invite the listener to dive into the dream-like states of his romanticized world. 39 / 40 41 / 42 Cinema of the 1960sCinema Screenings: Brazilian Slow Brazilijos kinas dešimtmečio Lėtosios peržiūros: 7-ojo Brazilijos kinas Brazilijos dešimtmečio 7-ojo peržiūros: Lėtosios Cinema ofthe Screenings: Brazilian 1960s Slow 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s 7-ojo Brazilian dešimtmečio Cinema of the Brazilijos kinas 1960s

Brazilijos kino kūrėjai jau ne kartą patyrė Brazilian filmmakers have repeatedly diktatūros pasekmes – ideologija paremtą experienced repercussions of dictatorship, filmų finansavimą, cenzūrą. Šiuo metu Jairo such as ideology-based film funding or Bolsonaro vykdoma politika turtingai ir censorship. Currently, the policy pursued by įvairiapusiškai Brazilijos kultūrai vėl the country’s president Jair Bolsonaro is 44 grasina autoritarinėmis priemonėmis ir once again threatening the rich and diverse jų pasekmės – jau jaučiamos. Tad vėl kaip Brazilian culture with authoritarian measures

43 / niekad aktualu prisiminti 7-ojo dešimtmečio and their consequences. It is thus now Brazilijos kino judėjimus. Plačiau more important than ever to remember the žinomas cinema novo ir jį sekęs ribinis movements of Brazilian cinema of the 1960s. kinas (angl. Marginal Cinema) išsiskyrė radikaliomis idėjomis. Abiems judėjimams The more widely known movement Cinema būdingas atsigręžimas į tuos Brazilijos Novo, together with Marginal Cinema which regionus ar visuomenės narius, kurie nebuvo followed after, stood out for their radical reprezentuojami populiariajame „Vera Cruz“ ideas both in terms of content and form. studijos kuriamame kine. Šia nedidele Both movements turned to those Brazilian kino retrospektyva siekiama atspindėti regions and members of the society that had skirtingus svarbių Brazilijos kino judėjimų not been represented in popular films made aspektus, kuriuos dažnai galime pajusti ir by the Vera Cruz film studio. The modest šiuolaikiniame Brazilijos kine, siekiančiame programme we are presenting highlights pasipriešinti nelygybei, kultūrinei different aspects of significant Brazilian niveliacijai ir grėsmingai vyraujančiai cinema movements that can often be traced ideologijai. in contemporary Brazilian films seeking to resist inequality, cultural levelling, and Pirmasis i skurstancius ar socialine the alarming prevailing ideology. neteisybe patiriancius Rio de Žaneiro zmones 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

filmuose „Rio, 40 laipsniu“ („Rio, 40 Graus“, In films like Rio, 40 Degrees (Rio, 40 1955) ir „Rio, siaures zona“ („Rio, Zona Graus, 1955) or Rio, Northern Zone (Rio, Norte“, 1957) demesi atkreipe rezisierius Zona Norte, 1957), director Nelson Pereira Nelsonas Pereira dos Santosas. Jis tapo dos Santos was the first to draw attention Brazilijos kino atsinaujinimo vedliu. to the poor and those suffering from Rio de Filmas „Skurdus gyvenimai“ („Vidas Secas“, Janeiro’s social injustice. Pereira became 1963) laikomas pirmuoju cinema novo filmu, the leader of Brazilian cinema’s revival. kuriame vienos šeimos klajonės sausringame His film Barren Lives (Vidas secas, 1963) is krašte simboliškai perteikia didelius visos regarded as the first Cinema Novo production alkstančios visuomenės vargus. Režisierius and depicts one family’s wanderings in a ilgais, lėtais kadrais seka šių žmonių, barren land, conveying the bitter hardships ieškančių geresnio gyvenimo, pėdomis. Ryski of the hungering society. In the lengthy, neorealizmo itaka, nors novatoriskas filmo slow frames of the film, Pereira traces the garso takelis – gerokai radikalesnis ir footsteps of people looking for a better modernesnis. Socialine ir ekonomine nelygybe, life. The influence of neorealism is obvious, marginalizuotu Brazilijos visuomenes although the innovative soundtrack can be sluoksniu ignoravimas ir rasizmas paskatino seen as much more radical and modern. Social Glaubera Rocha, Ruy Guerra, Carlosa Dieguesa, and economic inequality, the disregard of the Joaquima Pedro de Andrade’ą, Leona Hirszmana marginalised strata of Brazilian society, and 46 ir kitus eiti Nelsono Pereiros dos Santoso racism encouraged such directors as Glauber pradetu keliu. Rocha, Ruy Guerra, Carlos Diegues, Joaquim

45 / Pedro de Andrade, Leon Hirszman, among Carlosas Dieguesas filme „Ganga Zumba“ (1963) others, to follow the suit of Nelson Pereira pirmasis nagrineja juodaodziu kultura ir dos Santos. vergoves tema. Vienas pagrindinių cinema novo režisierių Glauberas Rocha filme „Juodas Carlos Diegues’s film Ganga Zumba (1963) by Dievas, baltas velnias“ („Deus e o Diabo na Carlos Diegues is the first cinema production Terra do Sol“, 1964) pateikia aštrią socialinę which focused on the culture of black people kritiką, kurią derina su magijos elementais. and the topic of slavery. In Glauber Rocha’s Sis rezisierius daug demesio skyre religijos filmBlack God, White Devil (Deus e o Diabo kritikai, misticizmui, junge folklorinius ir na Terra do Sol, 1964), one of the most modernius pasakojimus, o smurta pasitelke prominent Cinema Novo directors expresses kaip revoliucinio kino pagrinda. „Juodas harsh social criticism combined with magical Dievas, baltas velnias“ ryskiausiai skelbe elements. Rocha concentrates on criticising apie cinema novo atejima ne tik Brazilijoje, religion and mysticism, mixes folklore and bet ir tarptautinei auditorijai. Cinema modern narratives, and employs violence novo judėjimas siejasi su bendru politiniu as the basis for revolutionary cinema. sąmoningėjimu antroje XX a. pusėje, kuomet Black God, White Devil was the clearest prasidėjo socialiniai ir antikolonijiniai announcement of Cinema Novo’s arrival not 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

judėjimai, pirmiausia pasireiškę Lotynų only in Brazil, but also at an international Amerikos kine. 1965 m. Lotynu Amerikos kino level. konferencijoje Italijoje Glauberas Rocha perskaite Brazilijos Naujojo kino (cinema Cinema Novo is associated with general novo) judejimo manifestu laikoma teksta political awareness in the late 20th ce ntur y. „Alkio estetika“ („Eztetyka da fome“). Būtent It was during this period that various social šis režisierius tapo cinema novo teoriniu and anticolonial movements began and were vedliu ir suformulavo pagrindines first manifested in Latin American cinema. atpažįstamas judėjimo gaires. Manifeste Glauber Rocha’s speech “The Aesthetics of Glauberas Rocha raš: „Musu originalumas Hunger” (A estética da Fome) given at the yra musu alkis ir musu didziausia nelaime Latin American Cinema conference in Italy yra musu jauciamas, bet intelektualiai in 1965 is considered as the Cinema Novo nesuprastas alkis“, o kurejus apibrėė kaip movement’s manifesto. By laying out the tuos, kurie „pasipriesina komerciskumui, key formal aspects of the movement, Rocha isnaudojimui, pornografijai ir technikos becomes the theoretical leader of Cinema ti r o n ijai“. Novo. In “The Aesthetics of Hunger”, the director wrote: “Our originality is our Antroje 7-ojo dešimtmečio pusėje šie hunger and our greatest misery is that radikalūs kino judėjimai ir jų kūrėjai dėl this hunger is felt but not intellectually 48 karinio režimo nebegalėjo ilgiau kurti, kai understood.” Cinema Novo filmmakers in kuriems teko palikti šalį. Likusieji privalėjo the manifesto are defined as those who are

47 / kalbėti metaforomis, – tiesiogiai kritikuoti “prepared to stand up against commercialism, Brazilijos socialinę ir politinę situaciją exploitation, pornography and the tyranny of tapo neįmanoma. Rezisierius Joaquimas Pedro technique.” de Andrade’as ekranizuoja satyrą „Makunaima“ („Macunaíma“, 1969), kuri remiasi 1967 m. Due to the military regime coming into išpopuliarėjusiu kultūriniu tropikalizmo force in the late 1960s, the filmmakers of judėjimu. Šis judėjimas atsigręia i these radical cinema movements could no poeto Oswaldo de Andrade’o „Kanibalizmo longer create, while some even had to leave manifesta“ („Manifesto Antropófago“) ir the country. The remaining artists had to Brazilijos modernizmo atstovu praktikuota speak in metaphors, as a straightforward strategija naujai panaudoti kitas estetikas criticism of the social and political ar tradicijas – apverciant, jungiant situation in Brazil was no longer possible. tarpusavyje nederančius dalykus, naudojant Director Joaquim Pedro de Andrade produces tai, kas neleistina ar nuvertinta. Kultūrinis the satire Macunaíma (1969) based on the kanibalizmas leido pasinaudoti ilgamete cultural Tropicália movement which became vakarieciu itaka ja perdirbant, sujungiant popular in 1967. The movement looks back su afrikietiska, indeniska ir kitomis at The Anthropophagic Manifesto (Manifesto lokaliomis tradicijomis. Pristatydamas Antropófago) by poet Oswald de Andrade and the strategies practiced by Brazilian 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

„Makunaimą“, režisierius de Andrade’as raš: representatives of modernism, seeking to „Kanibalizmas – pavyzdine vartojimo forma, reuse other aesthetics and traditions by kuria pereme neissivysciusiu saliu zmones.“ reversing and merging the incompatible, as „Makunaima“ – pirmasis cinema novo spalvotas well as employing what was unauthorised filmas, išsiskiriantis savo ryškumu, tačiau or underestimated. Cultural cannibalism artimas ankstesniems judėjimo filmams savo enabled the use of the long-standing ironija, kritiškumu ir skirtingų Brazilijos Western influence, which was remade and kultūrinių tradicijų jungimu. combined with African, Indian and other local traditions. When presenting Macunaíma, Dar tamsesnis, drąsesnis ir laužantis tabu Joaquim Pedro de Andrade wrote: “Cannibalism ribinis kinas (angl. Marginal Cinema arba is an exemplary mode of consumerism adopted Udigridi – sąmoningai sukryžmintas angliškas by underdeveloped peoples.” Macunaíma is žodis underground) funkcionavo kaip radikalus the first colour film of Cinema Novo that cinema novo ir transgresyvių menininkų Lygia stood out for its vividness; however, due to Clark ir Hélio Oiticica darbų pratęsimas its irony, criticism, and the combination ir dialogas su jų kūriniais bei filmais. of various Brazilian cultural traditions, it Kuomet cinema novo filmų biudžetai ėmė is also similar to the earlier films of the augti, režisieriai, sekdami tropikalizmo movement. idėjas, pradėjo naudoti spalvotą kino juostą. 50 Tuo tarpu ribinis kinas liko ištikimas The even more obscure, adventurous and nespalvotai kino juostai ir reikalavo išlikti taboo-breaking underground movement,

49 / radikaliais. Šio judėjimo autoriai vystė Marginal Cinema or Udigridi (a deliberate „šiukšlių estetiką“, kuri labiausiai tiko bastardization of the English word Trečiojo Pasaulio šaliai, susirenkančiai “underground”), functioned as a radical tai, kas lieka po dominuojančių Pirmojo continuation of (while also in dialogue Pasaulio valstybių monopoliško kapitalizmo. with) Cinema Novo’s work and the films of Programoje du šio judėjimo pavyzdžiai – the transgressive artists Lygia Clark and pirmuoju judėjimo filmu laikomas Ozualdo Hélio Oiticica. When Cinema Novo film budgets Ribeiro Candeiaso „Paribyje“ („A Margem“, started growing and colour film came into 1967) ir Rogério Sganzerla „Raudonųjų use in association with Tropicália, Marginal žibintų kvartalo banditas“ („O Bandido da Cinema remained loyal to black and white luz vermelha“, 1968). Abu šie filmai nepaiso film and demanded radicalism. The authors įprastų kino konvencijų, ieško radikalių būdų of the movement developed the so-called perteikti periferinį Brazilijos veidą, atvirai “aesthetics of garbage”, which best suited kritikuoja vykdomą politiką. Laikotarpiui iki a Third World country collecting everything 1971 m. ribiniam kinui priskiriama daugiau that remains after the monopoly capitalism nei trisdešimt filmų, tačiau pats judėjimas – of the dominant First World states. The tiek tarptautiniu mastu, tiek lokaliai – liko programme contains two examples of this kultūros paribyje. movement, namely The Margin (A Margem, 1967) by Ozualdo Ribeiro Candeias, regarded as 51 / 52 kalba. kalba. novo leis susidaryti įspūdį, kaip pakito cinema 1980) metaforiškai užbaigs programą ir Filmas „Sudie, Brazilija“ (Bye Bye Brazil, Brazilijos prieštaras, jas siekia suprasti, ir nedviprasmišką filmą: jis konfrontuoja kultūrą, Rochai pavyksta sukurti politišką misticizmą, religiją ir populiariąją šio režisieriaus kūrybos bruožas. Jungiant stilius yra išskirtinis barokiškas filmo teatro tradicija, opoetinis, beveik įkvėpė braziliška –daugiausia juodaodži ieškodami prasmės ir savojo likimo. Filmą ir kartu klajoja Brazilijos po periferiją, Morteso das Antônio vedlio mesianistinio slapstytis įstatymo. nuo Jie prisijungia prie Manueliui nužudžius savo darbdavį, privalo seka Manuelį ir jo Rosą, žmoną kurie, Pamatinio Pamatinio Juodas Dievas,Juodas baltas velnias /Black God, režisieriaus Carloso Diegueso kino White Devil (Deus na eoDiabo Brazilija /1964 /112 min. cinema novo cinema Rež. Glauber Rocha Terra Sol) do filmo objektyvas objektyvas filmo ų – insight into the lives of Manuel his and Novo film Thisgives Cinema fundamental an Diegues changed over time. over changed Diegues language Novo’s of Cinema director Carlos givesand aclear vision the of cinema how 1980) a’s nzerl Sga the first movement, offilm the and Rogério Bye Bye Brazil Bye Bye film The internationally. in the periphery bothremained locally and alreadyhad over produced thirty films, it adopted. Even though by 1971 Marginal Cinema Brazil openly and criticise the policies ways to convey the peripheral portrait of usual conventions, cinema look for radical vermelha luz da metaphorically concludes the programme programme the concludes metaphorically (Deus eoDiabo na Terra do Sol) Brazil /1964 /112 min Director: Glauber Rocha Black God, White Devil The Light Red Bandit ( , 1968). Bothdefy films the

( Bye Bye Brasil, Bye Bye O Bandido 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

demistifikuoti ir, galiausiai, pagerinti wife Rosa. After Manuel kills his boss, the padėtį šalyje. couple become outlaws. They join up with the messianic leader Antônio das Mortes and roam the Brazilian backcountry in search of meaning and their destiny. The film was inspired by the Brazilian – mostly black – theatre tradition, yet the poetic, almost baroque film style also shows Rocha’s personal, signature aesthetic. By blending mysticism, religion and popular culture, Rocha produces a highly political and unambiguous film: he opposes the Brazilian contradictions in an effort to understand and demystify them, and seeks to improve the situation in his country.

Ganga Zumba

54 Rež. Carlos Diegues Brazilija / 1963 / 92 min.

53 / Filme „Ganga Zumba“ režisierius Carlosas Dieguesas stengiasi atgaivinti pamirštą istorijos pusę, parodyti žiaurius vergvaldžio ir vergo santykius bei vergų kovą už laisvę. Filmas, paremtas tikrais istoriniais įvykiais, juodaodžių mitais ir João Felício dos Santoso romanu, pasakoja apie 1641 m. cukranendrių plantacijoje Brazilijoje įvykusį vergų sukilimą. Įvykių centre atsiduria juodaodis vergas, sužinantis, jog yra Palmerų karaliaus palikuonis. Istorija pasakojama iš juodaodžių perspektyvos – jie vaizduojami Ganga Zumba ne kaip aukos, o kaip aktyvūs, įgalinti Director: Carlos Diegues veikėjai. Pasitelkęs kolektyvinę, populiariąją Brazil / 1963 / 92 min atmintį, režisierius siekia perrašyti nusistovėjusius istorijos naratyvus ir tuo In Ganga Zumba, director Carlos Diegues pačiu permąstyti ateities perspektyvas. attempts to revive the forgotten side of history and show the brutality of master- 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

slave relations, as well as the struggle of slaves trying to regain their freedom. Based on authentic historical events, the myths of black people and Joao Felicio dos Santos’s same-titled novel, the film tells of the slave rebellion in a Brazilian sugarcane plantation in 1641. After learning to be a descendant of the king of Palmares, a black slave appears at the heart of the events. The story assumes a black perspective throughout the whole film, depicting blacks not as mere victims but as active, empowered figures. With the help of popular collective Makunaima / Macunaima (Macunaíma) memory, Carlos Diegues seeks to rewrite Rez. Joaquim Pedro de Andrade well-established historical narratives and Brazilija / 1969 / 110 min. simultaneously rethinks future prospects.

Filmas paremtas jau klasika tapusiu Brazilų modernisto Mário de Andrade’o 56 romanu, išleistu 1928 metais. Istorija prasideda, kai mažoje džiunglių gyvenvietėje

55 / įvyksta stebuklas – sena moteris pagimdo suaugusį vyrą. Makunaima, arba „herojus be asmenybės“, supranta savo gyvenimo tikslą ir kartu su šeima bei sekėjais iškeliauja į Didįjį Miestą. Kelionėje juos ištinka ir daugiau stebuklų, bet Makunaimai pavyksta išsaugoti vaiko širdį ir protą. Didžiajame Mieste jį pagrobia teroristai ir įtraukia į savo revoliucionieriškus planus. Filmas – anarchistiška komedija, jungianti senovės Macunaíma mitus, burleską ir miesto partizanus į Director: Joaquim Pedro de Andrade haliucinacinį šedevrą. Brazil / 1969 / 110 min

An adaption of the classic 1928 novel by Brazilian modernist Mário de Andrade, the film starts with a miracle: an old woman gives birth to an adult male in a tiny jungle settlement. Macunaíma, or the “hero with no character,” fathoms the purpose of 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

his life and together with his family and followers leaves for the Big City. Many more miraculous events happen on the way, but Macunaíma succeeds in preserving the heart and mind of a child. In the Big City, he is kidnapped by terrorists who engage him in their revolutionary schemes. The film is an anarchistic comedy combining ancient myths, burlesque and urban guerrillas into a hallucinatory masterpiece.

Paribyje / The Margin (A Margem) Rež. Ozualdo Ribeiro Candeias Brazilija / 1967 / 96 min.

Udigridi (sąmoningai iškraipytas angliškas

58 žodis underground), dar vadinamas ribinio kino judėjimu, pratęsė politiškai ir socialiai angažuoto cinema novo kino 57 / tradiciją, tačiau kino formomis siekė dar griežčiau atsisakyti kanono ir estetinių kriterijų. Šio judėjimo pradininku The Margin (A Margem) laikomas Ozualdo Ribeiro Candeiasas ir jo Director: Ozualdo Ribeiro Candeias filmas „Paribyje“ – meditatyvus, tikromis Brazil / 1967 / 96 min istorijomis paremtas pasakojimas apie keturis San Paulo Tjetės upės krantinėje Udigridi (a deliberate bastardization of the gyvenančius žmones ir jų kasdienybės English word “underground”), or the Marginal akimirkas. Filmo kelionė prasideda nuo kanoja Cinema movement, continued the socially plaukiančios moters, kurią sekdami žiūrovai and politically loaded path of Cinema stebi pakrantėje įsikūrusios bendruomenės Novo, but due to its approach to cinematic išgyvenimo iššūkius. Kartkartėmis veiksmas conventions and aesthetic criteria formally atsitraukia nuo Tjetės upės krantinės, tačiau was even bolder. Directed by the movement’s veikėjai lieka tarsi įspausti paribyje, pioneer Ozualdo Ribeiro Candeias, The Margin atplėšti nuo savo aplinkos, pasimetę ir is a contemplative narrative based on the išnaudojami greit besikeičiančio miesto. true stories of four people living on the banks of the Tietê River in São Paulo and their everyday life moments. The journey 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

starts with a woman in a canoe. As the audience observes her, they witness the many challenges faced by her community. Tietê, located at the border of the city, is not the only the setting in which the story unfolds, but its characters always remain more or less “in the margins”, uprooted from their environments, disoriented, oppressed by the rapidly changing city.

Raudonųjų žibintų kvartalo banditas / The Red Light Bandit (O Bandido da Luz Vermelha) Rež. Rogério Sganzerla

60 Brazilija / 1968 / 92 min.

Debiutiniame filme režisierius Rogério 59 / Sganzerla, siekdamas sukurti naująjį vesterną apie Trečiąjį Pasaulį, jungia skirtingus kino žanrus. Filmo siužetas paremtas policijos duomenimis apie tikrą serijinį nusikaltėlį, The Red Light Bandit kurį žiniasklaida pavertė didžiule garsenybe. (O Bandido da Luz Vermelha) Režisierius teigia: „Laisvu garsu ir Director: Rogério Sganzerla gedulingu ritmu aš atskleisiu tik mūsų Brazil / 1968 / 92 min pačių, blogai besielgiančių, kolonizuotų žmonių padėtį. Šiukšlių dėžėje privalai būti In his debut film based on police records radikaliu.“ Nors galima atrasti sąsajų su of a real-life serial criminal turned Jeano-Luco Godard’o filmais „Iki paskutinio into a celebrity by mass media, director atodūsio“ ar „Pamišėlis Pjero“, ribinio kino Rogério Sganzerla combines different genres judėjimui priklausęs Sganzerla dar drąsiau to produce a new Western about the Third suardo linijinę naratyvo struktūrą, nepaiso World. As Sganzerla himself claimed, “I montažo taisyklių ir sukuria veržlų bei will only reveal, through free sound and politišką filmą. funereal rhythm, our own condition as ill- behaved, colonized people. Within the garbage can, one must be radical.” Although 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kinas Brazilian Cinema of the 1960s

certain correlations with Jean-Luc Godard’s Breathless or Pierrot le Fou can be noticed in the film, Marginal Cinema’s representative Sganzerla is much more ambitious in breaking linear film structure and ignoring film editing standards, thus managing to create a politically powerful film.

Sudie, Brazilija / Bye Bye, Brazil Rež. Carlos Diegues Argentina, Brazilija, Prancūzija / 1980 / 110 min.

62 Carlosas Dieguesas buvo vienas pirmųjų brazilų režisierių, skyrusių daug dėmesio

61 / mažai tyrinėtam ir reprezentuotam Bye Bye, Brazil afrobraziliškam paveldui, – tai aiškiai Director: Carlos Diegues matoma ir kitame programoje rodomame Argentina, Brazil, France / 1980 / 110 min režisieriaus filme „Ganga Zumba“. Vėlyvuoju laikotarpiu sukurtas vienas esminių jo Carlos Diegues was one of the first Brazilian kūrybos filmų „Sudie, Brazilija“ pasakoja directors to focus on the little-researched apie cirko artistų grupę, keliaujančią po and under-represented Afro-Brazilian heritage. šiaurės rytų Brazilijos Amazonės regiono This can be clearly seen in his other film kraštovaizdį. Akordionistas Čiko ir jo žmona included in the programme, Ganga Zumba. One Dazdo prisijungia prie spalvingojo karavano of Diegues’s most essential works produced in ir patiria visą eilę nuotykių. Diegueso the late period of his career, Bye Bye Brazil, mažo biudžeto kelio filmasdokumentiniu speaks of a circus troupe travelling across the stiliumi fiksuoja kintančią šalį, Brazilijos North-western Amazonian landscape of Brazil. neišsivystymo mitą ir realybę. Accordionist Ciço and his wife Dasdô join a rollicking caravan and embark on a string of adventures. Diegues’s low-budget road film captures the changing country – the myth and reality of Brazil’s underdevelopment – with documentary-like precision. LĖTOSIOS PERŽIŪROS | SLOW SCREENINGS ORGANIZUOJA | ORGANISED BY 2020 06 25–2020 09 17 MENO AVILYS

STRATEGINIS PARTNERIS | PROGRAMOS KURATORĖS | VIDEO STRATEGIC PARTNER CURATED BY Ignė Narbutaitė Ona Kotryna Dikavičiūtė Lina Kaminskaitė- GRAFINIS DIZAINAS | Jančorienė GRAPHIC DESIGN Mantė Valiūnaitė Gailė Pranckūnaitė

KOORDINATORĖ | COORDINATOR LEIDINIO KALBOS REDAKCIJA, RĖMĖJAI | SPONSORS Giedrė Burokaitė VERTIMAI | COPYEDITING, TRANSLATION OF THE KOMUNIKACIJA | PUBLICATION COMMUNICATION Alexandra Bondarev Domininkas Kunčinas Monika Kisliakovaitė- Čaplikienė PARTNERIAI | PARTNERS VERTIMŲ KOORDINATORĖ | Rūta Lazauslaitė TRANSLATIONS COORDINATOR Julija Matulytė

TECHNINĖ KOMANDA | TECHNICAL SUPERVISION Audrius Antanavičius Antanas Do m brovskij Rimantas Oičenka

68 / PB