Rambynas 2020

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Rambynas 2020 1 (17) 2020 m. birželis Rambynas Nr. 1 (17) 3 ISSN 2029-0756 Jonas STRIELKŪNAS Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ Donelaitis leidinys 2020 m. 1 (17) Lyg ąžuolas šakotas jis išaugo Spaudos projektą „Rambynas – Mažosios Lietu- vos etnoregiono savitumo išsaugojimui – 2020“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos TURINYS Iš Herkaus Manto palikuonių pelenų, rėmimo fondas Petras ŠmitAS 2 Iš kritusių genčių kraujuoto lauko, Dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas Iš vargo ir lietuviškų dainų. Sigitas Algis DAVENIS, Dainius LABECKIS 14 Re da kci nė ko le gi ja Šereitlaukio dvaro sodybos istoriniai želdiniai Dia na Mi la šaus kienė – vy riau sio ji re dak to rė Daiva ZARANKAITĖ-KINIULIENĖ 24 Knygnešius mena Tauragės pilis Ir kai pro kitatautišką lojimą Eu ge ni jus Ski pi tis – leidinio sudarytojas Antanas StanevIčIUS 30 Suskambo jo valstietiška šneka, Ma ry tė Ge čie nė Kas mūsų istorijai įpučia gyvybę? Tai leidėjas Kęs- tutis Demereckas Šypsotis ėmė būrai prie klojimų, Bi ru tė Žem gu lie nė Juozas vERcINKEvIčIUS 36 Prie tvartų. Ir gyvai svarstyt kažką. Juo zas Ver cin ke vi čius Pietų Baltijos dvarai (II) Andželika ŠPILIOvA 44 Senosios Tilžės durys Neįtarė tie bėdžiai, kad jų šnekos Rengėjas (leidėjas) Akordai amžinybės tylai 49 Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ Per šimtmečius pasieks vaikų vaikus, Egidijus BAcEvIčIUS 51 Dangaus puošmenos Klaipėdos (Memelio) aukš- Kad tartum saulė iš tamsybių tekanti Finansiniai rėmėjai taskraidžiai. Balandžių veislės sukūrimo 100-čiui UAB „Senasis Rambynas“, UAB „Veižas“, Ta poema nušvies ir mūs laikus. Pagėgių savivaldybės tarybos nariai: Edgaras Ku- Kristina DARGUŽIENE 57 turys, Eugenijus Dargužas, Ramutė Valančienė, Kančių kelias – Oflager - 53 Ričardas Mažutis, Remigijus Kelneris, Zusammenfassung 61 Nejaugi jie apie nemirtingumą, Rasa ir Sigitas Stoniai, Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ bičiuliai, Abstract 63 Arba apie hegzametrą galvos? 2019 m. parėmę draugiją 2 proc. pajamų mokesčiu, taip pat visi, įsigiję ir užsiprenumeravę žurnalą Akis išgraužė kartūs lūšnų dūmai, „Rambynas“ Ir baudžiava – kaip rimbas virš galvos... Informaciniai rėmėjai Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ Bet štai jis perlytą apsiaustą meta, Prie stalo sėdas varganus laukus išbraidęs, Ir ima šviesti kuklūs būrų metai, Ir tampa Metais iš didžiosios raidės. Viršelio nuotrauka. Klaipėdietis, dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas. Petro Šmito nuotrauka Iliustracijai panaudotas E. Žvaigždino tapybos darbo fragmentas 4 Rambynas Nr. 1 (17) Rambynas Nr. 1 (17) 5 veždavo į turgų parduoti. Taip žmogų gyvenimo su virtuve (tas namelis, kur apsigyveno Malinaus- sąlygos ir išmoko išgyventi, kitaip tariant, sudurti kai, buvo panašus į dabar restauruotą advokatų galą su galu. Karo metai Malinauskų šeimai, kaip kontorą S. Šimkaus gatvėje, netoli S. Šimkaus mu- ir visiems Lietuvos žmonėms, buvo pavojingi, zikos mokyklos). Tačiau tas pusantro aukšto na- sunkūs, teko ir sunkiai dirbti, ir daug ką slėpti, melis, dailininko žodžiais, buvo visiškas laužas. kad išgyventų. Dar įdomi detalė, kad tame vos besilaikančiame Po karo 1945–1946 m. vienas tėvo brolis išėjo ir lyjant pro stogą varvančiame namelyje gyve- į mišką partizanauti. Po kiek laiko pamatęs, kad no kokios septynios šeimos. Kas atvažiuodavo Dailininkas marinistas Amerikos balsas tik žada, bet nieko nedaro, kad iš tėvo brolio Kazimiero giminių ar pažįstamų, išlaisvintų Lietuvą, sugalvojo pasitraukti iš miš- tuos dėdė ir priimdavo. Gyveno linksmai... Tame ko pasikeisdamas su tėvu pasais, perklijuodamas kieme, kur dabar yra santuokų rūmai, buvo išli- Edvardas Malinauskas jų nuotraukas. Tėvas atidavė savo pasą broliui, kusios vokiškos arklidės ir buvo laikomi arkliai, pakeitė nuotrauką, o valdžios atstovams pasakė, kuriais po karo mieste buvo vežiojamos įvairios kad pasą pametė. Būtų viskas pasibaigę gerai, prekės į prekybos vietas, nes Klaipėdoje kurį lai- tačiau pas kažkokį kaimyną ūkininką norėjo dar ką nebuvo mašinų. O dėdė Kazimieras buvo tų ,,atšvęsti“ tą išėjimą iš miško, o ten jau žinojo, kad arklidžių prižiūrėtojas, vėliau tas pareigas ėjo ir ateis miškiniai, ir stribai juos visus ,,susėmė“. Nu- Edvardo tėvas. Arklius reikėjo ir valyti, ir pašer- Petras ŠMITAS vežė visus į Šeduvą. Kovo mėnesį į Šeduvą išvežė ti, pagirdyti, o kad šie stovėjo ant medinių grin- Menotyrininkas ir Edvardo mamą. Namuose liko Edvardas, ku- dų, reikėjo tą mėšlą nuo jų nuvalyti. Neretai ar- riam buvo 9 metai, vienai sesutei – 7 metukai ir ki- klių priežiūros darbą tekdavo atlikti ir Edvardui, tai – 5 metukai. Stribai neklausė, o kaip gyvens tie kai tėvas dėl kokios nors priežasties negalėdavo Jeigu Klaipėdoje sutiktą žmogų paklausi, kas Jono kalnelio. Tarp jaunų žmonių užsimezgė vaikai, kas juos prižiūrės? Per naktį mamą išlaikė dirbti. Edvardas keldavosi septintą valandą ryto toks yra Edvardas Malinauskas, manau, retas draugystė, virtusi meile. Kiek padraugavę, po kažkokiame šaltame sandėliuke. Ryte sušalusią ir, sutvarkęs arklidę, pagirdęs bei pašėręs arklius, kuris nežinos tapytojo, jūros vaizduotojo E. Ma- metų, 1935 m., per antrąją jūros šventę, susituokė įvedė į kambarį, pasodino ir įvedė Edvardo dėdę. išeidavo į mokyklą. linausko. Klaipėda E. Malinauskui nėra gimtasis ką tik įsteigtoje Lietuvos Respublikos Klaipėdos Klausia NKVD`istas, kas čia, Stasys ar Jurgis? Kai Su pasididžiavimu dailininkas prisimena, kaip miestas, bet jame prabėgo dailininko visas sąmo- miesto paliudijimo ir užrašų valstybinėje įstaigo- namuose liko trys maži vaikai, mama negalėjo jis su tėvu važiuodavo šienauti į Krokų lankas. ningas ir kūrybinis gyvenimas. Čia jis tapo ištiki- je. Ėmus Klaipėdoje lietuvių atžvilgiu nepalan- meluoti. Pasakė, kad tai Stasys, o ne jos vyras Jur- Žolę reikėdavo nupjauti, išdžiovinti ir pakrau- mas jūrinio peizažo vaizduotojas, čia jis sulaukė kiai keistis to meto politinei padėčiai, fašistuojan- gis. Ir ją paleido. O namo pareiti reikėjo dvidešimt ti į baržas, kurios plūduriuodavo Nemune. Tos savo kūrybos įvertinimo ir pripažinimo... Šiame tis vokiečių jaunimas pradėjo gatvėse įžeidinėti kilometrų per gilų sniegą – nei mašinos, nei kokio baržos šieną parplukdydavo Kuršių mariomis ir mieste gimė jo vaikai ir anūkai.... lietuvius, varyti juos iš miesto ir, kaip pastebi K. vežimo – pėstute. Ir parėjo. Edvardas tuo metu Dangės upe prie dabartinės mero būstinės, buvu- Algėnas, buvusį ,,Juodojo erelio“ restoraną užda- virė sriubą. Sakosi, jau mokėjęs pakurti krosnyje sios rotušės. Ten jį vėl tekdavo iškrauti iš tų baržų Tėvai ir vaikystė rė, o vyrą atleido iš uosto kaip nepatikimą lietu- ugnį, o kas išeis iš to viralo – nežinojo... į vežimus ir parvežti į arklidžių kiemą. Sunkiau- vį. Tad jauni Malinausko tėvai 1937 m., prieš pat sias ir labai dulkinas darbas buvo, kai tą šieną rei- Būsimasis tapytojas Edvardas Malinauskas gimstant Edvardui, buvo priversti išvykti į tėvo Pokarinėje Klaipėdoje kėdavo sukišti po pastoge. Bet toks darbas teikė gimė 1937 m. gegužės mėn. 24/27 d. Radviliškio gimtinę Radviliškį. E. Malinausko tėvai susilaukė būsimam dailininkui ir savitą pasididžiavimą. mieste. Tėvas Jurgis Malinauskas (1911–1991) trijų vaikų: sūnaus Edvardo ir dviejų dukrų – Ele- Edvardo tėvas, matydamas, kad gyventi Radvi- Edvardas, prižiūrėdamas arklius ir nevengdamas buvo kilęs iš Radviliškio, iš gausios 16 vaikų šei- nos bei Jadvygos. liškyje darosi ne tik sunku, bet ir pavojinga, o jis ne- sunkaus darbo, viską puikiai žinojo apie arklius mos. Jurgis buvo priešpaskutinis vaikas ir jam Kaip pasakoja dailininkas, jo gimimas nebuvo buvo linkęs laukti, kol jį suims, tai, susisukęs į kaž- ir to laiko gyvenimo ypatumus... Buvo jau geras mokytis nebuvo kada. Nuo piemens iki berno – lengvas ir tik per plauką išliko gyvas – gimdymas kokius kailinius, gyvulinio vagono tambūre kovo pusbernis – 16-17 metų. Tame kieme dar buvo visos vasaros buvo parduotos – teko dirbti įvairų vyko namuose. Ir pats gyvenimas Radviliškyje ne- mėnesį ir atvažiavo į Klaipėdą, kur jau gyveno jo kalvė, ir berniukams buvo smalsu, kaip kalvis darbą pas ūkininkus. Po kariuomenės atvyko į buvo lengvas. Dviem suaugusiems žmonėms su brolis Kazimieras, Edvardo dėdė. Tėvas apsigyve- dirba. Edvardas jau buvo išmokęs nukalti vieną Klaipėdą. Čia jis vasarą dirbo prie remontuojamo trimis mažais vaikais teko gyventi mažame kam- no brolio ,,surastame“ ir jau naujakurių apgyventa- kitą metalinį daiktą. molo ir dirbo krovėju uoste. Tėvas buvo kaip reta barėlyje, kuriame nebuvo ne tik jokių patogumų, me aplūžusiame name netoli kiemo, kur dabar yra To namelio, kur jie gyveno, vidaus sienos, lu- stropus, sąžiningas darbininkas, tad švenčių pro- bet ir grindų. Vietoj medinių grindų buvo plūktas bos buvo ,,papuoštos“ – išklijuotos laikraščiais, o 1 ,,Santuokų rūmai“, S. Šimkaus gatvėje. Nors tuo ga jis gaudavo ir ilgesnį litą. molis. Prastos buvo ne tik buitinės sąlygos, bet metu, 1946 metais, galėjo rinktis – buvo ir geresnių kadangi netoli stovėjo arkliai, tai rudenį žiemoti Mama Sofija Rupšaitė-Malinauskienė (1914– karo metu tėvui teko dirbti ir įvairų atsitiktinį dar- namų, ir išlikusių tuščių gerų butų, bet Edvardo tė- ,,sugrįždavo“ pelės ir pacukai (žiurkės), ir būda- 2005) buvo kilusi iš Darbėnų. Ji jauna atvyko į bą – pasiūlo kas darbo, tėvas eina ir dirba. Turė- vas, kad ,,pabėgo“ nuo išvežimo ir kad tas enkavė- vo girdėti, kaip jie šnara, bei matydavo, kaip bė- Klaipėdą. Teko jai dirbti mėsinėje, dujų fabrike. Ji jo arklį, karvę, veršiuką, kiaulę – badauti neteko, distas paleido Edvardo mamą (yra kiek keista, kaip gioja už tų laikraščių. ,,Tuo metu tai buvo visai buvo puiki ne tik savo išvaizda, bet
Recommended publications
  • The Archaeology of the Prussian Crusade
    Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00 18 January 2017 THE ARCHAEOLOGY OF THE PRUSSIAN CRUSADE The Archaeology of the Prussian Crusade explores the archaeology and material culture of the Crusade against the Prussian tribes in the thirteenth century, and the subsequent society created by the Teutonic Order that lasted into the six- teenth century. It provides the first synthesis of the material culture of a unique crusading society created in the south-eastern Baltic region over the course of the thirteenth century. It encompasses the full range of archaeological data, from standing buildings through to artefacts and ecofacts, integrated with writ- ten and artistic sources. The work is sub-divided into broadly chronological themes, beginning with a historical outline, exploring the settlements, castles, towns and landscapes of the Teutonic Order’s theocratic state and concluding with the role of the reconstructed and ruined monuments of medieval Prussia in the modern world in the context of modern Polish culture. This is the first work on the archaeology of medieval Prussia in any lan- guage, and is intended as a comprehensive introduction to a period and area of growing interest. This book represents an important contribution to promot- ing international awareness of the cultural heritage of the Baltic region, which has been rapidly increasing over the last few decades. Aleksander Pluskowski is a lecturer in Medieval Archaeology at the University of Reading. Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00
    [Show full text]
  • Klaipedos Kr Dainos.Indd
    Singing tradition of the Klaipėda region preserved in Lithuania and in the émigré communities In the eighteenth and nineteenth centuries it was the Lithuanian songs of East Prussia that opened the way for Lithuanian language and culture into Western Europe. The elegiac folk poetry, with characteristically straightforward structure and plain subject matter, fascinated the enlightened minds of artists and scholars, kindling their imagination and providing inspiration for their own creative work. Certain ideas that originated in the Age of Enlightenment and gained currency in Western Europe, coupled with the nascent concern about the newly discovered yet already vanishing layer of traditional culture, lent an important impetus for preservation of that obsolescent culture. It was then that the Lithuanian songs were first recorded, published and researched. The network of Prussian clergymen who were the first collectors of folklore formed around Liudvikas Rėza (Ludwig Rhesa) (1776‒1840), a professor at the University of Königsberg, amassed a priceless repository of Lithuanian non-material culture, which kept growing by the effort of countless devout enthusiasts during the coming two hundred years. The present collection of Songs and Music from the Klaipėda Region is yet another contribution to this ever expanding repository. At long last we will have an opportunity to hear the real sound of what many of us have only known in the form of written down verses, notated melodies, and interpretations thereof. As a matter of fact, no sound recordings of authentic Prussian Lithuanian songs or instrumental music have been published in Lithuania in the course of the 20th century. On the other hand, there was no apparent lack of valuable materials preserved at folklore archives and informants who could have sung Lithuanian folk songs for the compilers of sound anthologies in the middle of 26 the 20th century.
    [Show full text]
  • Zabiela Review Volume Two of 'Aestiorum Hereditas'
    VOLUME II OF AESTIORUM HEREDITAS GINTAUTAS ZABIELA Volume II of Aestiorum Aestiorum II of Volume Hereditas Archeologiczne dziedzictwo Prus Wschodnich w archiwum Feliksa Jakobsona. Das archäeologische Vermächtnis Ostpreußens im Archiv des Felix Jakobson. Austrumprūsijas GINTAUTAS GINTAUTAS ZABIELA arheoloģiskais mantojums Fēliksa Jākobsona arhīvā. Aestiorum He- reditas, vol. II. Warsaw, 2011. 639 pp. + DVD. ISBN 978-62622-14-6 An important publication is now available to archae- The book consists of four chapters. Chapter one fo- ologists and the general public who are interested in cuses on F. Jākobsons and the material he collected. (but not only) the ancient past of the Balts, namely vol- A rather brief characterisation (pp.14-25 of trilingual ume two in the ‘Aestiorum Hereditas’ (The Heritage text, with five illustrations) of Jākobsons is given by of the Aestii) series, which was published in Poland. J. Ciglis, an archaeologist from the National History This volume focuses on the East Prussian archaeologi- Museum of Latvia. During his short life (he drowned cal heritage known from the archives of the Latvian in his 34th year on 25 May 1930 in the River Daugava, archaeologist Felikss Jākobsons (1896–1930). Vol- next to Lucavsala) Jākobsons, a promising researcher ume one, which was published in 2008 and covered from the younger generation of Latvian archaeologists, the inventory books of the Prussia Museum, was fa- worked for only eight years in archaeology. He was vourably received (Fornvännen, 2008, t. 103, p.291, unable to complete any very important work in such J.P. Lamm; Lietuvos archeologija, Vilnius, 2009, t. a short time. This is probably the reason why later he 35, pp.274-275, R.
    [Show full text]
  • Palaeoseismic Deformations in the Eastern Baltic Region (Kaliningrad District of Russia)
    Estonian Journal of Earth Sciences, 2017, 66, 3, 119–129 https://doi.org/10.3176/earth.2017.09 Palaeoseismic deformations in the Eastern Baltic region (Kaliningrad District of Russia) Olga Druzhininaa, Albertas Bitinasb, Anatoly Molodkovc and Tatyana Kolesnika a I. Kant Baltic Federal University, A. Nevsky St. 14, Kaliningrad, 236041, Russia; [email protected], [email protected] b Klaipėda University, 84 H. Manto St., Klaipėda LT-92294, Lithuania; [email protected] c Department of Geology, School of Science, Tallinn University of Technology, Ehitajate tee 5, 19086 Tallinn, Estonia; [email protected] Received 12 October 2016, accepted 10 March 2017, available online 8 June 2017 Abstract. The article presents new data on sedimentological structures, which have been discovered at the Ryadino archaeo- logical excavation in the northeast of the Kaliningrad District of Russia (the Šešupė River Valley). Tongue-shaped and dome- shaped diapir-like structures indicate liquefaction-induced features. As the most plausible reason, the earthquake-induced shaking is discussed. A preliminary estimation of the time interval for the seismic event covers the period from the early up to the late Holocene. The reasons for seismic activity in this region can be related to neotectonic movements (including glacio-isostatic rebound) as recorded in the southeastern Baltic Sea area of the Fennoscandian ice sheet margin zone. The relation between a palaeoseismic event and the essential changes in the hydrographic network in the region is also discussed. Key words: palaeoseismicity, liquefaction, soft-sediment deformation structures, glacio-isostatic rebound, Šešupė River valley. INTRODUCTION According to Stewart et al.
    [Show full text]
  • ES Bendrijoje En 2011.Pdf
    2 PRESENTATION Šilutė District Municipality community is proud about evaluation of our activities on European Community ideas by European Council Parliamentary Assembly's Diploma (2006), Flag Honour (2009) and Plaque of Honour (2011). Getting The Europe Dipoma, 2006, Strasbourg. Gettnig the Flag of Honour, 2009, Šilutė. Getting of Plague of Honour Šilutė, 2011. 3 Very exceptional year was 2011: Šilutė celebrated 500 years Anniversary, it was honored as Lithuanian Capital of Culture, and our European activities were awarded by Plaque of Honour. All these Year was full of cultural events, exhibitions, educational activities, variety of presentations, which took place in Šilutė region, and also in the capital of Lithuania - Vilnius. We are proud of our creators, cultural and educational institutions, Monitors communities, non-governmental organizations and businessmen, who were a great team, and organized very exceptional events glorifying Šilutė edge. Šilutė was visited by many guests from Lithuania, foreign delegations and tourists. 4 5 6 7 The Symbol, designed for Silute Lithuanian Cultural Capital – 2011. Logo, designed for Silute 500 Aniversary. We want to assure, that Šilutė region community (located in Klaipeda region, in the western part of Lithuania), which is over 50,000 people will continue to operate at European level and will seek the main prize - the Europe Prize of European Council Parliamentary Assembly. We are democratic, contributing to a range of European actions, organizing the international events; we are actively cooperating with foreign communities, by all means keeping and cherishing our heritage, developing our regional culture. Pamarys region is attractive not only for its exceptional geographical location, unique landscape, but is also famous for its cultural-historical heritage, unique ethnic culture and courageous cultural innovations.
    [Show full text]
  • LITHUANIA. Nature Tourism Map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE
    LITHUANIA. Nature tourism map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE LIEPĀJA L AT V I A 219 Pikeliai BAUSKA Laižuva Nemunėlio 3 6 32 1 Radviliškis LITHUANIA. Kivyliai Židikai MAŽEIKIAI 34 ŽAGARĖ 170 7 NAUJOJI 7 Skaistgirys E 0 2 0 KAMANOS ŽAGARĖ 9 SKUODAS 4 AKMENĖ 36 1 153 1 Ylakiai NATURE REGIONAL 5 Kriukai Tirkšliai 3 Medeikiai 1 RESERVE 6 PARK Krakiai 5 5 5 1 NATURE TOURISM MAP Žemalė Bariūnai Žeimelis AKMENĖ Kruopiai Užlieknė 31 Jurdaičiai 1 2 Rinkuškiai Širvenos ež. Lenkimai VIEKŠNIAI 5 JONIŠKIS 0 Saločiai Daukšiai 4 9 Balėnos BIRŽAI Mosėdis E 6 SCALE 1 : 800 000 6 BIRŽAI 8 VENTA 7 REGIONAL 1 SEDA 2 N e 35 Barstyčiai 37 1 PARK Gataučiai 5 2 m VENTA 2 1 u 1 5 n Žemaičių Vaškai 2 ė Papilė 1 l SALANTAI Kalvarija REGIONAL is Plinkšių PARK Raubonys REGIONAL ež. Gruzdžiai 2 PARK 1 Linkavičiai A 3 Grūšlaukė Nevarėnai LINKUVA Pajiešmeniai 1 4 2 1 4 Krinčinas 6 1 3 A 1 6 1 Ustukiai Meškuičiai Mūša Juodupė Darbėnai SALANTAI -Li Šventoji Platelių Tryškiai 15 el Alsėdžiai 5 up 1 Narteikiai ė 5 ež. 1 1 Plateliai Drąsučiai 2 PASVALYS 4 6 ŽEMAITIJA Naisiai 0 2 TELŠIAI Eigirdžiai Verbūnai 15 2 Lygumai PANDĖLYS Šateikiai NATIONAL KURŠĖNAI JONIŠKĖLIS Girsūdai Kūlupėnai PARK Degaičiai E272 A11 Kužiai PAKRUOJIS Meškalaukis ROKIŠKIS Rūdaičiai 8 Skemai 1 1 VABALNINKAS Mastis Dūseikiai A 50 0 A 1 11 Micaičiai a Rainiai t A PALANGA a 1 i n Ginkūnai 9 o č Klovainiai Ryškėnai e 2 Prūsaliai Babrungas y Vijoliai u Kavoliškis OBELIAI 72 Viešvėnai v V v E2 ir Kairiai ė Pumpėnai .
    [Show full text]
  • Vasilijus Safronovas, Klaus Richter
    INTRODUCTION When we hear the term Ostpreussen, for us it is associated foremost with German cul- ture and the role that this Prussian land had in it. The emergence and disappearance of East Prussia is associated with two acts of force. The term was introduced at the end of the 18th century, following the infamous first partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth; while the reason for East Prussia vanishing was the Second World War and the geopolitical remaking of East-Central Europe devised by the winners of the war. In the German-speaking world, however, Ostpreussen was for a long time associ- ated with anything but images of violence. In the mid-19th century, East Prussians, for instance, felt they lived in the ‘Siberia of Germany’.1 Another image of East Prussia, the 6 area from which the growth of the Prussian state began, was reinforced afterwards. Subsequently, East Prussia was transformed into a stronghold of German culture in the East, with the principal realms of memory representing this culture being Kant, Copernicus, Herder, Dach, Königsberg and Marienburg. In addition, East Prussia repre- sented to Germans a wonderful corner of natural beauty, with shady woods, the lakes of Masuria, and the Curonian Spit. Ultimately, in the period after the Second World War, the very concept of Ostpreussen as such evolved into a realm of memory, which, above all, was associated with the lost land and two other concepts, Flucht and Vertreibung. East Prussia, however, is not merely a realm of memory for the Germans. In their project ‘Polish-German Realms of Memory’, the Centre for Historical Research of the Polish Academy of Sciences in Berlin also portrayed East Prussia as a common Ger- man and Polish realm of memory.
    [Show full text]
  • 202 Since 1961 Application of Aerial Photogrammetric Technology For
    since 1961 BALTICA Volume 32 Number 2 December 2019: 202–209 https://doi.org/10.5200/baltica.2019.2.7 Application of aerial photogrammetric technology for determination and parametrization of areas affected by extraction of raw materials Audrius Armanavičius, Jonas Satkūnas Armanavičius, A., Satkūnas, J. Application of aerial photogrammetric technology for determination and para- metrization of areas affected by extraction of raw materials. Baltica, 32 (2), 202–209. Vilnius. ISSN 0067-3064. Manuscript submitted 19 July 2019 / Accepted 27 November 2019 / Published online 12 December 2019 © Baltica 2019 Abstract. Extraction of mineral raw materials is increasing due to economic development and must be a nor- mal process under due control and environmental supervision. However, there are a number of sites where the exploitation was stopped and mining sites were abandoned without proper restoration. Also, there are sites where mineral resources were or are extracted illegally thus making significant damage to the environment and economy. In order to collect information on land impacted by mining and extraction activities, for the first time a special project was carried out for the entire territory of Lithuania. The project consisted of gathering of information on damaged areas from various sources, field surveys and systematization of collected data. In or- der to obtain volumetric data, a special technology of aerial photogrammetry was developed and successfully applied. It was detected that the number of damaged sites > 0.3 ha reached up to 3,300. It is estimated that a total amount of illegally extracted minerals in last 15–20 years could be up to 15 million m3.
    [Show full text]
  • UNIVERSITY of TURKU Faculty of Humanities Baltic Sea Region Studies
    UNIVERSITY OF TURKU Faculty of Humanities Baltic Sea Region Studies Master’s Thesis BECOMING LOCALS IN A BORDERLAND OF EXILES. SENSE OF PLACE IN THE STORIES OF LITHUANIA MINOR DWELLERS. Camilla Marucco Turku August 2014 The originality of this thesis has been checked in accordance with the University of Turku quality assurance system using the Turnitin Originality Check service. THE UNIVERSITY OF TURKU Baltic Sea Region Studies Faculty of Humanities MARUCCO, CAMILLA: Becoming Locals in a Borderland of Exiles. Sense of Place in the Stories of Lithuania Minor Dwellers. Master’s thesis, 119 p., 1 appendix page Baltic Sea Region Studies August 2014 This thesis deals with sense of place, the relation that we construct with our dwelling and the surrounding environment. The topic belongs to the field of human geography. Sense of place is deeply intertwined with the ideas of feeling at home and having a place where to return. I argue that narratives of life experience help us relate to the places we inhabit, go through, leave. My analysis concerns Lithuania Minor, the Lithuanian region lying by the border with Kaliningrad, and focuses in particular on Vilkyškiai, a village in the municipality of Pagėgiai. Most of the area’s original population disappeared in the war. After 1945, people from all over the country and the USSR settled here. This raised the prickly question of who belongs to the borderland. Refugees, migrants and settlers allow us to observe closely the development of sense of place and its main constituents. Through this analysis, I challenge the idea of people’s natural rights to places and shows how time, engagement in local-based cultural activities and recollection help foreigners become locals.
    [Show full text]
  • The Defensive War of Lithuania Lithuania of War Defensive The
    6 5 7 Designed by Laima Adlyte Laima by Designed Lithuanian language editor - Jolanta Budreikiene Jolanta - editor language Lithuanian 250 years (1185-1435) (1185-1435) years 250 Formation of the Battle of Tannenberg (according to Voigt, 1836, and Jucas, 1999, 2009) 1999, Jucas, and 1836, Voigt, to (according Tannenberg of Battle the of Formation 18th-19th centuries, restored and preserved in 1794-1994 (Zamki panstwa krzyzackiego (2009)) (2009)) krzyzackiego panstwa (Zamki 1794-1994 in preserved and restored centuries, 18th-19th altogether. The conclusion one may draw from the description of the battle by Jan Dlugosz is that Jogaila Jogaila that is Dlugosz Jan by battle the of description the from draw may one conclusion The altogether. Knights lasting for for lasting Knights Marienburg Castle was built in the location of the former Baltic Prussian Castle: 1276 – 15th century, rebuilt in in rebuilt century, 15th – 1276 Castle: Prussian Baltic former the of location the in built was Castle Marienburg the battle it was clear that a large portion of the Polish Royal Army had not participated in the battle battle the in participated not had Army Royal Polish the of portion large a that clear was it battle the war with the Teutonic Teutonic the with war Role of the Lithuanian troops. troops. Lithuanian the of Role Chronicle of the Conflict the of Chronicle , by the end of of end the by , the in evidenced As tinued fight with the splintered enemy troops. The battle was ended by overtaking the Order’s camp, a a camp, Order’s the overtaking by ended was battle The troops.
    [Show full text]
  • Lithuania – Russia Cross-Border Cooperation Programme 2014-2020
    LITHUANIA – RUSSIA CROSS-BORDER COOPERATION PROGRAMME 2014-2020 Lithuania – Russia CBC Programme 2014–2020 CONTENTS CONTENTS ............................................................................................................................... 2 1. INTRODUCTION .............................................................................................................. 4 2. DESCRIPTION OF THE PROGRAMME AREA AND SOCIO-ECONOMIC ANALYSIS ................................................................................................................................ 6 3. A DESCRIPTION OF THE PROGRAMME STRATEGY INCLUDING THE CHOICE OF THEMATIC OBJECTIVES AND CORRESPONDING PRIORITIES ............................ 21 3.1. Description and justification of the Programme strategy and choice of thematic objectives .............................................................................................................................. 21 3.2. Description of thematic objectives and corresponding priorities .................................. 26 3.2.1. Thematic objective: Promotion of local culture and preservation of historical heritage .............................................................................................................................. 26 3.2.2. Thematic objective: Promotion of social inclusion and fight against poverty ........ 30 3.2.3. Thematic objective: Support to local & regional good governance........................ 33 3.2.4. Thematic objective: Promotion of border management and border security, mobility
    [Show full text]
  • Gimbutas.Pdf
    THE BALTS by Marija Gimbutas Thames and Hudson London 1963 5 CONTENTS List of Illustrations ............................................ 6 Foreword ........................................................... 11 Introduction ....................................................... 13 I Linguistic and Historic Background ................. 21 II Their Origins ..................................................... 37 III The Bronze and the Early Iron Age of the Maritime Balts ................................................... 54 IV The Bronze and the Early Iron Age of the Eastern Balts ..................................................... 91 V The “Golden Age”............................................. 109 VI The Baltic “Middle Iron Age” .......................... 141 VII The Balts Before the Dawn of History .............. 155 VIII Religion ............................................................. 179 Notes ................................................................. 205 Bibliography ...................................................... 214 Sources of Illustrations ...................................... 224 The Plates .......................................................... 227 Notes On the Plates ........................................... 269 Index .................................................................. 277 6 ILLUSTRATIONS All images have been omitted from this PDF version of the book, in order to make the size of the file smaller. If you would like to see them, they are all available on the HTML version of this
    [Show full text]