Žemės Konsolidacijos Poreikis Radviliškio Rajone

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Žemėtvarkos katedra

Audra Ponelytė

ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS POREIKIS RADVILIŠKIO RAJONE

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Kraštotvarka Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2008

2 Magistrantūros studijų baigiamojo darbo valstybinė kvalifikavimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr...... )

Pirmininkas: Prof. habil. dr. Algimantas Zakarevičius, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Nariai: 1. Doc. dr. A. Aleknavičius, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. Doc. dr. P. Aleknavičius, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. Doc. dr. V. Gurskienė, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. Prof. L. Katkevičius, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Mokslinis vadovas: Doc. dr. Algirdas ANTANAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Recenzentas Doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Katedros vedėjas: Doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Oponentas: Doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

3 ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS POREIKIS RADVILIŠKIO RAJONE Santrauka

Lietuvoje vykdoma žemės reforma nebuvo nukreipta konkurencingų ūkių kūrimo linkme. Reformos metu faktiškai buvo vykdomas tik žemės grąžinimas, neatsižvelgiant į ūkių struktūrą, to pasekoje susiformavo smulki žemėnauda. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius bei aktyvėjant žemės rinkai, susidarė prielaidos pradėti kitą žemės reformos etapą – žemės konsolidaciją. Pirmieji konsolidacijos projektai Lietuvoje pradėti vykdyti 2006 metais. Žemės konsolidacijos projektų rengimo pradžią konkrečioje teritorijoje lemia eilė tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių: ūkių dydžiai, sklypų plotai, konfiguracija ir išsidėstymas, kelių ir melioracijos sistemų būklė ir pan. Pradedant rengti šiuos projektus būtina labai gerai išnagrinėti situaciją, kad būtų galima pasiekti maksimalaus žemės naudojimo pagerinimo, patogaus kelių tinklo išdėstymo. Šio darbo pirmoji dalis skirta žemės konsolidacijos teisinių pagrindų Lietuvoje analizei, konkurencingų ūkių kūrimosi prielaidų bei pirmųjų konsolidacijos projektų Lietuvoje aptarimui. Didelę darbo dalį sudaro žemės fondo ir jo kaitos analizė Šiaulių apskrities Radviliškio rajone. Naudojantis statistikos duomenimis ir atliktos apklausos rezultatais, įvertinamas žemėnaudų fragmentiškumas bei žemės konsolidacijos poreikis rajone. Tyrimo rezultatai rodo, kad žemės konsolidacija labiau suinteresuoti prekinių ūkių savininkai, nei smulkūs žemės savininkai, kurių naudojama žemėnauda praktiškai yra išsidėsčiusi viename, dviejuose žemės sklypuose.

4 LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE WATER AND LAND MANAGEMENT FACULTY Land Management department

Audra Ponelytė LAND CONSOLIDATION IN RADVILIŠKIS DISTRICT Summary

Agrarian reform in Lithuania was not directed towards the creation of competitive farms. During the course of the agrarian reform more attention was paid to the restitution of the land than to the structure of the farms. Therefore the small land-tenures were formed. The finished process of restoration of proprietorial rights to land, forests, water bodies and the active land market created the background for the second stage of the agrarian reform – for the land consolidation. The first consolidation projects in Lithuania were launched in 2006. The beginning of the development of land consolidation project in a certain territory was determined by several closely related factors, i. e. size of farms, areas, configuration and location of sites, the state of roads and-reclamation systems, etc. When initiating such projects, the situation must be analyzed thoroughly in advance, must be aimed at maximum improvement of land usage, practical and convenient distribution of roads. The dynamics of the structure of rural economy, the necessary conditions for the creation of competitive farms, the first land consolidation projects in Lithuania and other European Union countries are analyzed in the first part of this work. The analysis of the stock of lands, the analysis of agricultural land structure in the district of Radviliškis consist the biggest part of this research work. The need of land consolidation in Radviliškis was evaluated using the statistical data and the survey results. The research results show that the owners of commodity-based economies are more interested in land consolidation project. The owners of small farms have their land plotted out in one or two pieces and are less interested in land consolidation.

5 TURINYS ĮVADAS………………………………………………………………………………6 1. LITERATŪROS APŽVALGA……………………………………………………8 Žemės konsolidacijos teisiniai pagrindai Lietuvoje……………………………...... 8 Privačių žemės sklypų formavimo ypatumai……………………………………...... 13 Pasiruošimo žemės konsolidacijai darbai Lietuvoje……………………………...... 21 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI…………………………………………..27 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS………………………………...28 4. RADVILIŠKIO RAJONO APŽVALGA………………………………………....29 Bendros žinios apie rajoną………………………………………………………...... 29 5. ŽEMĖS FONDO IR NAUDOTOJŲ KAITA RADVILIŠKIO RAJONE………..34 Žemės fondo pasiskirstymas……………………………………………………...... 34 Žemės naudotojų struktūra ir jų kaita………………………………………….…...... 36 Ūkininkų ūkiai……………………………………………………………………...... 37 Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys naudojantys žemę žemės ūkio veiklai……………………………………………………………………………...... 39 Asmeninio ūkio žemės naudotojai………………………………………………...... 41 6. ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS POREIKIO ANALIZĖ RADVILIŠKIO RAJONE………………………………………………………………………….43 7. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………………………………………….49 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………..50 9. PRIEDAI………………………………………………………………………….53

6 ĮVADAS

Lietuvoje jau daugiau kaip 15 metų atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas daugelyje teritorijų iš esmės baigiamas. Atkuriant nuosavybės teises, žemės savininkai, bent jau šio proceso pradžioje, daugeliu atvejų pageidavo žemę grąžinti kiek įmanoma buvusios valdos ribose. Neretai tą valdą paveldėtojų pageidavimu tekdavo padalinti į keletą sklypų. Pasikeitusi aplinka per keletą dešimtmečių (sureguliuoti upeliai, pastatyti nauji keliai ir t.t.) sklypus padalino į atskirus masyvus, dažnai sunkiai privažiuojamus. Šalia buvo projektuojami lygiaverčiai žemės sklypai ar parduodami valstybinės žemės sklypai. Įstatymai nereikalavo, kad čia būtų formuojami sklypai tik sklypų savininkams. Žemėnaudą ženkliai susmulkino ir sklypų skaičių padidino pradėta asmeninio ūkio žemės privatizacija. Dėl minėtų priežasčių savaiminiu procesu suformuoti taisyklingos formos, didelius dirbamos žemės laukus nevisada galima. Dažnai stambesni ūkininkai patys stengiasi stambinti dirbamos žemės masyvus, įsigydami greta savo sklypų esančius laisvo valstybinio fondo sklypus ar jau įteisintus žemės sklypus iš jų savininkų. Tačiau ne visi žemės savininkai sutinka parduoti savo privačius sklypus. Taip dirbti žemę nepatogu ir neekonomiška, nėra sąlygų kurti konkurencingą ūkį. Siekiant, kad mūsų ūkininkai sėkmingai konkuruotų Europos Sąjungos rinkoje, būtina pertvarkyti smulkesnius ir išsibarsčiusius žemės sklypus į racionalias, efektingam ūkiui tinkančias žemėnaudas. Tiek užsienio šalių patirtis, tiek ekspertų paskaičiavimai patvirtina didesnių ūkių pranašumą prieš mažesnius. Tai leidžia daryti išvadas, kad smulkiuosius ūkius daugiau ar mažiau lies permainos. Vieni jų pasinaudodami Europos Sąjungos parama iš natūrinių ūkių turės persiorientuoti į prekinius ūkius, kiti užleis pozicijas konkurencingam ūkiui. Žemė yra pagrindinė žemės ūkio gamybos priemonė. Nuo jos efektyvaus naudojimo labai priklauso žemės ūkio gyvavimas. Lietuvoje, kaip žemdirbių krašte, žemės ūkio gamybos plėtra išlieka ir išliks prioritetine tema. Baigus nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, mišką, vandens telkinius, bei esant aktyviai žemės rinkai susidaro prielaidos vykdyti antrą žemės reformos etapą – žemės konsolidaciją. Tik konsolidacija sudarys sąlygas ūkininkams naudoti šiuolaikines gamybos technologijas, šiuolaikinę techniką dirbant racionaliai išdėstytuose, taisyklingos konfiguracijos dirbamos žemės sklypuose ar masyvuose. Lietuvoje šiuo metu pradėti rengti pirmieji žemės konsolidacijos projektai, rengiama žemės konsolidacijos strategija. Ši tema šiuo metu yra aktuali ir nagrinėtina. 7 Šiame darbe atliktas tyrimas dėl žemės konsolidacijos poreikio nustatymo Šiaulių apskrities Radviliškio rajone. Darbo tikslas – nustatyti žemės konsolidacijos poreikį Šiaulių apskrities Radviliškio rajone.

8 1. LITERATŪROS APŽVALGA Žemės konsolidacijos teisiniai pagrindai Lietuvoje

Dar 1994 metų balandžio 26 dienos Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame Žemės įstatyme buvo reglamentuoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiai bei žemės tvarkymas ir administravimas. Šio įstatymo naujojoje redakcijoje numatyta ir žemės konsolidacija - sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius (Lietuvos..., 2006 b). Šio įstatymo IX skyriaus 49 - 52 straipsniais numatyti žemės sklypų konsolidacijos darbai, o šių projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (Žemės..., 2005). Pagal Žemės įstatymą prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Susirinkime: Pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis; Nustatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo, jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;

Nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos; Išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus (Lietuvos..., 2004). Pirmajame susirinkime, kad sprendiniai būtų teisėti, turi dalyvauti ne mažiau kaip du trečdaliai kviestųjų asmenų, ir šiems sprendiniams turi pritarti ne mažiau, kaip pusė dalyvavusių susirinkime. Į šį susirinkimą kviečiami: Prašymą pateikusieji asmenys; Kiti žemės sklypų savininkai, įeinantys į preliminariai numatytą teritoriją; 9 Valstybinės žemės patikėtiniai ir naudotojai; Savivaldybės administracijos direktorius; Seniūnas; Vietinės kaimo bendruomenės atstovai (Žemės..., 2005). Jei į susirinkimą neatvyksta du trečdaliai kviestųjų arba pusė dalyvavusių nepritarė susirinkimo sprendiniams, susirinkimas laikomas neįvykusiu. Pakartotinas susirinkimas šaukiamas ne anksčiau, kaip po vieno mėnesio. Neįvykus pakartotiniam susirinkimui, apskrities viršininkas priima sprendimą, kad preliminarioje planuojamoje teritorijoje sklypų konsolidacijos projektas nebus rengiamas. Preliminariai planuojamai teritorijai galėtų būti priskiriami: Prašymus rengti konsolidacijos projektą pateikusių savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių žemės sklypai (įskaitant ir žemės sklypus, nurodytus papildomai pateiktuose prašymuose, esantys arčiau vienas kito teritorijoje, apribotoje natūraliais kontūrais bei kitais pastoviais objektais); Tarp šių sklypų įsiterpę arba greta esantys privačios žemės sklypai, kuriuos visus arba jų dalis savininkai pageidauja parduoti projekte dalyvaujantiems žemės sklypų savininkams arba mainyti; Tarp prašymus rengti projektą pateikusių savininkų žemės sklypų įsiterpę žemės sklypai, kiti privačios, savivaldybių ir valstybinės žemės sklypai, kurių ribų pakeitimas sudarytų geresnes žemės naudojimo sąlygas; Tarp prašymus rengti projektą pateikusių savininkų žemės sklypų įsiterpę ar greta esantys privačios ir valstybinės žemės sklypai, kuriuos visus arba jų dalis numatoma panaudoti visuomenės poreikiams; Su prašymus rengti projektą pateikusių savininkų žemės sklypais besiribojantys laisvos valstybinės žemės plotai (Žemės..., 2005). Po įvykusio susirinkimo visi žemės savininkai ne vėliau kaip per mėnesį turi sudaryti preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3 mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę - žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi: Žemės sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį, mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys; 10 Nuostata, jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 %. Mainomų žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos sutartyje nustatyta tvarka; Preliminarios žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei nuostolių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį atlyginimo tvarka. Apskrities viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai teritorijai priskiriama žemė: Kurios savininkai sudarė preliminarią žemės konsolidacijos sutartį; Žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu; Apskrities viršininko parinkti laisvos valstybinės žemės sklypai. Žemės konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Žemė, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka (Lietuvos..., 2006 b). Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskirtų žemės sklypų 11 savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais: Dėl žemės vertinimo; Dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei servituto teise naudojamų kelių išdėstymo; Dėl projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pertvarkymo; Dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės sklypus pradžios; Dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius; Kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais. Žemės konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą ir pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių išdėstymą. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė. Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai apskrities viršininkui ir Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui (Lietuvos…, 2006). Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje turi būti nurodyta: Žemės sklypų savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys; Pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais; Įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo; 12 Žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais. Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarka yra nustatyta Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (Žemės..., 2005). Kai asmenys, kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį. Žemės konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai. Žemės sklypų savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi Žemės įstatymo ir Žemės ūkto paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (Lietuvos..., 2003) nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę. Kaip matome, iš Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kad be visų sklypų savininkų sutikimo dėl jų asmenine nuosavybe valdomų sklypų pertvarkymo negali būti rengiamas konsolidacijos projektas. Vadinasi, viena pagrindinių sąlygų sėkmingai įgyvendinti projektą - laisvanoriškumas ir bendras sutarimas (Aleknavičius P. ir kt., 2005). Žemės sklypams įvertinti ir numatytai jų vietai bei riboms pakeisti turi pritarti visi šiame procese dalyvaujantys žemės savininkai. Nesutarus su vienu ar keliais asmenimis (nors visi kiti žemės sklypų savininkai tam pritartų), darbai nebūtų stabdomi, tačiau nesutarimus galėtų išspręsti tik teismas. Apskrities viršininkas turi teisę daugumos nuomonei nepritariančių asmenų žemės sklypų neįtraukti į projektuojamą teritoriją. Siekiant, kad žemės savininkai nepersigalvotų vėliau, kaip patvirtintą projektą jau reikia įgyvendinti, teisės aktai numato išankstinę rašytinę sutartį. Tokia sutartimi žemės savininkas įsipareigoja kompensuoti išlaidas, atsiradusias dėl jo kaltės. Jei žemės savininkas atsisako jau patvirtintame projekte numatytos žemės sklypų vietos ar ribų pakeitimo, tuomet projektą reikia tikslinti. 13 Žemės sklypų konsolidacijos projektus rengia konkurso tvarka parinkta įmonė, turinti licenciją šiems darbams atlikti. Parengiamųjų darbų metu, turi būti patikslinta projektavimui reikalinga kartografinė medžiaga, išsiaiškinta savivaldybės ar kitų institucijų numatomi atlikti teritorijos tvarkymo darbai, išklausyti kiekvieno suinteresuoto asmens pageidavimai ir pasiūlymai dėl žemės sklypų pertvarkymo. Žemės savininkų, dalyvaujančių konsolidacijos projekte, susirinkimai turi būti šaukiami visais atvejais, kai reikia spręsti svarbius klausimus. Žemės konsolidacijos projekte gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys savo žemę parduoti ar išnuomoti kitiems projektuojamos teritorijos žemės naudotojams. Šių asmenų vietos pakeitimas bus derinamas su būsimuoju žemės savininku ar nuomininku. Žemės įstatymo 11 straipsniu buvo numatyti valstybinės žemės lygiaverčiai žemės mainai į privačią žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą. Nesant galimybei mainyti į lygiavertį, žemės sklypas ar kitas nekilnojamas daiktas gali skirtis 5% turto vertės. Tokį sprendimą dėl turto mainymo galėjo priimti valstybės įgaliotasis - apskrities viršininkas. Mainai galėjo vykti, jeigu pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą būtų vykdoma žemės konsolidacija, jei privačios žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamo daikto būtų reikėję visuomenės poreikiams ar valstybinėms funkcijoms atlikti (Lietuvos..., 2006 b). Šios įstatymo nuostatos galiojo pagal to paties įstatymo penktame straipsnyje nurodytus valstybinės žemės disponavimo būdus, kur vienas iš jų nusako, kad valstybinė žemė gali būti mainoma. 2007 metų sausio 1 dieną įsigaliojus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 5,7,10 ir 32 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui (Lietuvos..., 2006 e), valstybinės žemės mainymas buvo išbrauktas iš valstybinės žemės disponavimo būdų. Dar neįsigaliojus šiam pakeitimo įstatymui, Seime prasidėjo diskusijos dėl įsigaliosiančio įstatymo pakeitimo, kad būtų palikti straipsniai, leisiantys žemę mainyti pagal parengtus teritorijų žemės konsolidacijos projektus.

Privačių žemės sklypų formavimo ypatumai

Lietuvoje žemės ūkis buvo ir dar ilgai bus ūkio šaka, suteikianti valstybės egzistavimo pagrindą. Pagal 1919 m. tarpukario Lietuvoje priimtą Žemės tvarkymo įstatymą (kuris buvo tikslintas 1925 m. ir 1935 m.), pagrindiniai uždaviniai buvo išskirstytų viensėdžių žemių pertvarkymas, žemių suteikimas rėžiams be intarpų į vieną sklypą, bendrosios nuosavybės žemės sklypų atidalinimas, žemės sienų nustatymas ir atnaujinimas bei kelių tiesimas, ištiesinimas, perkėlimas ir panaikinimas (Aleknavičius A., 2002). 14 Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo ir daugiau kaip penkiolika metų tęsiasi nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas. Žemės reformos įstatymo specifinė paskirtis – atkurti nuosavybės teises į žemę ir privatizuoti valstybinę žemę. Šis įstatymas numato tik žemės sklypų formavimą iki jų teisinio įregistravimo. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose didžioji dalis sklypų (apie 60 – 70 %) formuojami pagal iki 1940 m. buvusį naudojimą, 20 – 25 % – smulkiasklypį asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimą, o likusieji žemės sklypai projektuojami pagal įstatymų numatytą eiliškumą. Tarpukario Lietuvoje 1939 – 1940 m. bendras žemės ūkio naudmenų plotas buvo apie 4,4 mln. ha. Tuoj po karo turėjome 473 tūkst. valstiečių ūkių, kurie dėl tremties per kelis metus sumažėjo iki 429 tūkst. Taip pat 350 tūkst. ha sumažėjo ir žemės naudmenų plotai. Nors dėl intensyvių melioracijos darbų naudmenomis buvo verčiamos nenaudojamos žemės, bet dėl krašto industrializavimo dabar turime apie 3,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų, bet iš jų realiai naudojama tik apie 2,8 mln. ha. Palyginimui po pirmojo pasaulinio karo dirvonavo 16 % ariamosios žemės, 1947 – 1950 m. 10-12 % šiuo metu – apie 20 % (Aleknavičius P., 2002). Sodybinę žemę 1991 – 1995 m. turėjo vidutiniškai 427 tūkst. šeimų, tačiau kiek iš jų realiai atkūrė ūkius ir gamina prekinę žemės ūkio produkciją galvodami apie perspektyvą ir konkurenciją su Vakarų Europos šalių ūkiais nėra tikslių duomenų. Norėta, kad savininkas žemės reformos metu suaktyvintų žemės ūkio bei miškų ūkio veiklą ir taptų jos naudotoju. Nepavyko kaimo gyventojų paversti ūkininkais, nors ir buvo deklaruojama kaip pagrindinė priežastis – grąžinti žemę savininkui, kad ji įgytų tikrąjį šeimininką. Dauguma savininkų savo žemes parduoda arba nuomoja ūkininkams. Lietuvoje privačios žemės ūkio paskirties žemės 2002 – 2003 m. parduota 58,5 tūkst. ha. Pagal pasėlių deklaravimo duomenis nuosava žemė sudaro 32,5 % žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamos žemės, 25,3 % – nuomojama iš valstybės žemė, 42,2 % – nuomojama privati žemė. Iki 1991 m. kaime gyvenantys gyventojai galėjo naudotis nuo 1 iki 1,2 ha ploto žemės sklypais asmeniniam naudojimui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki 1994 m. liepos 1 d. vienai šeimai buvo skiriama iki 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemės plotas. 1995 m. Lietuvoje asmeninio ūkio žemė buvo skirta 396710 šeimų ir asmeninio ūkio žemės plotas sudarė 839791 ha. Vykstant privatizacijai dalis šios asmeninio ūkio žemės buvo atkurta nuosavybės teisėmis, kita dalis buvo nupirkta iš valstybės. Per 10 metų asmeninio ūkio žemės sumažėjo apie 52 %, ja privatizavus asmeninio ūkio naudotojams (Kavaliauskienė ir kt., 2005). Prasidėjus žemės privatizacijai labai kito žemės naudmenų plotai. Mažėjant kaimo gyventojų skaičiui ir jiems senstant pastebimas žemas gyventojų verslumas (Sinkevičiūtė ir kt., 2006). Dalis žemės perduota ne žemės ūkio paskirčiai, blogai prižiūrima privati žemė ir vykstant gamtiniams procesams vyksta savaiminis užpelkėjimas ar apaugimas mišku, kinta žemės ūkio 15 naudmenų būklė. Esant skirtingam ūkinės veiklos intensyvumui įvairiuose rajonuose, atitinkamai kinta ir žemės ūkio naudmenų bei nenaudojamos žemės plotai. Sugražinus žemę savininkams po kelis sklypus labai didelėje teritorijoje (sklypas vienas nuo kito nutolę per dešimtis kilometrų) žemė naudojama neracionaliai arba net apleidžiama ir žemės ūkio paskirties žemė tampa nebenaudojama. Siekiant pagerinti žemės ūkio paskirties žemės dirbimo ir naudojimo sąlygas bei pagerinti gyvenimo sąlygas kaime, daugelyje Europos valstybių vykdoma žemės konsolidacija. Lietuvoje taip pat numatoma vykdyti žemės konsolidaciją teritorijose, kur to pageidaus žemės savininkai. Šie projektai bus vykdomi pagal Žemės įstatymą. Žemės konsolidacija - tai ilgai trunkantis procesas ir kainuojantis nemažai. Lietuvos ūkininkams tai būtų nepakeliama našta, todėl šis procesas bus finansuojamas valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu yra trijų tipų ūkiai: 1) ūkininko ūkis, kuris pagrįstas šeimos narių darbu; 2) žemės ūkio įmonių ūkiai, pagrįsti samdomu darbu; 3) asmeniniai ūkiai, gaminantys žemės ūkio produkciją savo šeimos poreikiams. Ūkininkų ūkiuose nuosavos žemės plotas sudaro 59,9 % visos naudojamos žemės ploto, juridinių asmenų ūkiuose – ne daugiau 5 %. Kitą žemę šie subjektai nuomoja iš savininkų ar valstybės, kurią pageidauja įsigyti privačion nuosavybėn. Todėl Lietuvoje yra numatytas ir žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sąlygų reglamentavimas (Aleknavičius A., 2002). Šios sąlygos anksčiau apribojo žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių asmenų skaičių – kvalifikacinis pasirengimas ūkininkauti, ir numatė galimybę pasinaudoti pirmumo teise perkant žemę. Šiais reikalavimais skatinama suformuoti kompaktiškas žemėnaudas, siekiama aukštesnės žemdirbystės kultūros. Ateityje numatoma, kad ūkininkų ūkiuose žemėvaldos sudarytų 60 – 70 % privačios žemės, žemės ūkio įmonių 10 – 20 %, likusį žemės plotą valdytų asmeninio ūkio žemės naudotojai. Šiuo metu susiduriama su tokiomis problemomis, kaip ūkininkų ūkių žemės atsikėlimo greta turimos nuosavos žemės, laisvos valstybinės žemės pirkimo ir lėšų trūkumo privačios žemės pirkimui. P. Aleknavičiaus duomenimis 2002 metais stambūs ūkininkų ūkiai, turintys virš 100 ha žemės, dirbo 5 – 6 sklypuose ir sklypų atstumas gamybinio centro atžvilgiu sudarė 4 – 5 km. Analizuojant ūkininko žemėvaldos naudojimo pobūdį, sklypų išsidėstymą, privažiavimo kelius bei jų kategorijas bei naudojamos žemės priklausomybę nustatyta, kad dalis ūkininkų naudoja nuomojamą žemę. Savo nuosavos žemės plotą didina pirkdami privačia žemę vidutiniškai 3,5 ha kasmet. Naudodami žemės sklypus vieną šalia kito sukuriami didesni dirbami laukai. Vieni iš pirktų sklypų jungiasi prie jau turimų privačios žemės sklypų, kiti yra išsibarstę po didesnę teritoriją (39,4 %) (Aleknavičius P., 2002). Žemės naudojimo efektyvumą ir gamybos išlaidas didina žemės sklypų išsidėstymas didesnėje teritorijoje, nutolusioje nuo gamybinio centro. Spontaniškai besiplečiant ūkininko ūkiams kompaktiškumas labai blogas, net 16 penkis kartus didesnis už normatyvinį. Tai blogina organizavimo sąlygas, didina transporto išlaidas. Prie esamų ūkininkų ūkių prijungus dabar naudojamus žemės sklypus kompaktiškumo nepavyktų išspręsti. Normatyvinis atstumo santykis sumažėtu apie 10 %. Norint pagerinti ūkių kompaktiškumą, turi būti atliekamas žemės sklypų arba sklypų išsidėstymo pertvarkymas pagal konsolidavimo projektus. Rengiant žemėtvarkos projektus, žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimais. Sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, eiti upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemių ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemėnaudos turi būti projektuojamos tiesiomis linijomis, taisyklingos konfigūracijos sklypais. Žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Žemės sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio formos, racionaliai išdėstyti, nepabloginti ekologinių ir veiklos sąlygų kitiems naudotojams. Formuojant žemės sklypus, sudarančius žemėnaudą, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Pagal ūkininkų prašymus žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamas laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Ši žemė parduodama pagal žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, kuriame numatyta ir prioritetinės sąlygos šią žemę įsigyjantiems žemės naudotojams, galintiems sukurti konkurencingus ūkius. Pirmiausia laisvą valstybinę žemę pirkti ne aukciono būdu iš valstybės gali šios žemės naudotojai (kurie naudojo daugiau kaip du metus) taip pat gretimų sklypų savininkai, jauni ūkininkai (iki 40 m. amžiaus) ir ūkininkų ūkius įregistravę asmenys (Aleknavičius P. ir kt., 2004). Lietuvos Respublikos įstatymai nustato ir galimą maksimalų privačios žemės plotą vienam asmeniui. Įstatymais nėra apribotas žemės ūkio paskirties žemės pirkimas ir kitiems asmenims, neužsiimantiems žemės ūkio veikla, galintiems pakeisti žemės paskirtį ir užstatyti ne žemės ūkio paskirties statiniais. Intensyvinant žemės naudojimą, jį gerinant, kinta atskirų žemės naudmenų tarpusavio proporcijos. Didžiausi žemės naudmenų plotai yra vidurio Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose ten, kur našiausia žemė. Pastebimas ariamosios žemės mažėjimas visuose Lietuvos rajonuose. Pagrindinės priežastys yra miestų, gyvenviečių ir pramonės plėtra, kelių tiesimas, apleistos žemės savaiminis apaugimas arba apsodinimas mišku. Pagrindinis kriterijus žemės apsodinimui mišku yra mažas žemės našumas ir kalvotas reljefas. Tolesnis žemės naudmenų plotų kitimas priklausys nuo žemės naudojimo intensyvumo, jeigu vystysis intensyvi žemės ūkio veikla, tai ir nemažės žemės ūkio naudmenų plotai (Kavaliauskienė ir kt., 2005). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą iškyla klausimas apie ūkių konkurencingumo didinimą. Ūkininko ūkio konkurencingumui didinti reikalinga: šiuolaikinės žemės ūkio technikos įdiegimas ir efektyvus jos panaudojimas, ūkinių pastatų ir įrenginių, atitinkančių naujausius reikalavimus, 17 egzistavimas, šalies žemės ūkio politika, gamtinės sąlygos, o svarbiausia iš viso turimi žemės plotai ir sklypų išsidėstymas (Aleknavičius P. ir kt., 2004). Šiuo metu sugrąžintas savininkui nuosavybėn vidutinis žemės sklypo plotas yra apie 8 ha. Pagal žemės savininkų pageidavimus tikslinga parinkti teritorijas, kuriose konsolidacijos projektai galėtų būti vykdomi pirmiausia. A. Aleknavičius išnagrinėjo iškilsiančias problemas vykdant konsolidacijos projektus, bei žemės konsolidacijos poreikį Lietuvoje. Vykdant pirmą bandomąjį konsolidacijos projektą Dotnuvoje 2000 – 2001 m. buvo keliami keli uždaviniai. Visų pirma buvo nagrinėjamas sklypų pertvarkymas, siekiant juos sustambinti, antras uždavinys – išanalizuoti žemės konsolidacijos sutarčių įgyvendinimo galimybes, o trečias uždavinys – išnagrinėti žemės ūkio struktūras projektuojamoje teritorijoje. Sekančiu bandomuoju konsolidacijos projektu buvo nagrinėjamas kaimo plėtros strategijos nustatymas, bei rengimasis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Įvykdžius bandomuosius žemės konsolidacijos projektus ir išanalizavus jų rezultatus buvo pastebėtos ir kliūtys jų efektyviam vykdymui. Didžiausios kliūtys: tai teisinių aktų nebuvimas, kurie reglamentuotų žemės konsolidacijos procesą, atsakingų institucijų nebuvimas, kurios vykdytų derybas su žemės savininkais, bei metodikos, pagal kurią būtų vykdomi žemės konsolidacijos projektai nebuvimas. Žemės konsolidacijos projektų rengimas – daug lėšų reikalaujantis procesas. Vykdant bandomuosius konsolidacijos projektus jie buvo finansuojami iš skirtingų fondų. Pagal LR Žemės įstatymo 42 straipsnį, žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis ar finansuojami iš ES lėšų. Ateityje Konsolidacijos projektų rengimas itin priklausys nuo ūkininkų iniciatyvos, specialistų pasirengimo ir gautų lėšų projektams vykdyti. 2002 – 2003 m. vykdant antrą bandomąjį konsolidacijos projektą Kėdainių rajone buvo spendžiamas ne tik žemės sklypų stambinimas, savininkų iniciatyvos didinimas, bet ir kaimo plėtros nustatymas. Šiame projekte buvo sprendžiami tokie uždaviniai, kaip: smulkių sklypų sujungimas, sklypų, esančių nepatogios formos ir ekonomiškesnio ilgio ir pločio santykio sklypų koregavimas, bei privažiavimo kelių į kiekvieną sklypą suprojektavimas. Parenkant teritorijas, kuriose žemės savininkai pageidauja atlikti žemės konsolidacijos projektus, reikalingas ekonominis pagrindimas. Šiose teritorijose jau turėtų būti suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre visi žemės sklypai. Pertvarkant žemės sklypus ir keičiant jų vietą (lygiaverčių mainų principu) būtina atsižvelgti į sklypus su statiniais ar naudojamus specifiniam pobūdžiui. Daugiausia tikėtina, kad konsolidacijos projektus teks vykdyti ūkininkų privačioje žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai naudojamoje žemėje. Šiuo metu tai sudaro 3289,1 tūkst. ha (95,6 %) vidutiniškai vieno sklypo plotas - 7,7 ha. Lietuvoje užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą į žemę 484,3 tūkst. ha (pagal 2004 m. liepos 1 d. duomenis) asmeninio ūkio žemės pardavimą į 280 tūkst. ha dar lieka nemaži laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuos galima parduoti. 2004 m. Lietuvoje buvo 200,7 tūkst. asmeninio 18 ūkio naudotojų, turinčių 562,2 tūkst. sklypų, užimančių 434,9 tūkst. ha žemės plotas asmeninio ūkio vieno sklypo plotas tesudaro 0,8 ha. Didėjant tarpusavio konkurencijai ūkiai stambėja, ypač tose savivaldybėse, kur anksčiau susiformavo ūkiai bei intensyvesnė žemės ūkio gamyba. Žemės konsolidacijos poreikis pirmiausia kyla stambių ūkių savininkams, turintiems palyginti daug vienas nuo kito nutolusių žemės sklypų, naudojantiems savo žemės sklypus ir siekiantiems pagerinti jų išsidėstymą. Savininkai stambindami sklypus siekia sumažinti išlaidas, susijusias su žemės dirbimu ir žemės ūkio augalų auginimu. Žemės konsolidacijos bendrasis principas yra kiekvienam ūkininko ūkiui turėti žemės sklypus viename masyve su gerais ir patogiais privažiavimais nuo ūkinio centro. Šiuo metu ūkininkų ūkiai, turintys 10 – 20 ha žemės plotą, jau susiformavę. Ateityje jų užimamos žemės plotai didės. Jei 2003 m. 3225 ūkininkai turėjo daugiau kaip po 50 ha žemės (iš viso 378 tūkst. ha), 2004 m. 3167 ūkininkų ūkių bendras plotas padidėjo iki 478 tūkst. ha. Vykstant žemės perleidimo procesui numatoma, kad šių ūkininkų užimamas plotas 2010 m. gali sudaryti 1,5 mln. ha. Tam susidaro palankios sąlygos vykdyti atrankinį žemės konsolidacijos projektų rengimą. Todėl žemės konsolidacijos poreikis labiausiai bus pageidaujamas intensyvios žemės ūkio gamybos rajonuose – tai vidurio ir vakarų Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje ūkininko ūkio vidutinis dydis yra apie 12 ha. Ūkiai kurių plotas iki 5 ha valdo 4,9 % žemės ūkio naudmenų plotą, ūkiai nuo 5 ha iki 20 ha – 39,5 %, ūkiai nuo 20 ha iki 50 ha – 33,8 % didesni nei 50 ha ūkiai valdo – 21,9 % plotą. Europos Sąjungos šalyse vyrauja smulkūs ūkiai iki 5 ha, kurie užima tik 5,4 % viso ploto, tačiau yra ir stambių ūkių (valdančių didesnį kaip 50 ha plotą), kurių valdomas bendras plotas sudaro 61,4 % Europos Sąjungos šalyse per 20 m. vidutiniškai ūkių dydis padidėjo virš 33 % Lietuvoje per dešimtmetį vidutinis ūkių dydis sumažėjo (Žaliauskaitė, 2004). Pačios geriausios ir našiausios žemės yra vidurio Lietuvoje. Todėl čia žemė branginama ir daug rečiau savininkai savo žemės sklypus nuomoja, o neparduoda. Pastebima tendencija savininko ūkio smulkėjimas, nes prasidėjus asmeninio ūkio privatizacijai labai daug asmenų disponuoja iki 3,0 ha žemės valdomis, susidedančiomis iš kelių sklypų. Prie kiekvienos gyvenvietės asmeninio ūkio žemės sklypai sudaro nemažus masyvus. Pats didžiausias ūkininkų skaičius, turinčių nuo 3 iki 10 ha plotą. Turinčius didesnius valdų plotus ūkininkų skaičius tolygiai mažėja. Todėl konsolidacijos projektus tikslinga rengti, pageidaujančių asmenų grupėms susidedančioms iš didesnius žemės ūkio naudmenų plotus valdantiems ūkininkams ir gretimų sklypų savininkams, apimančius didesnius masyvus. Būtina įvertinti atstumus nuo ūkinio centro, sklypų konfigūraciją, privažiavimo prie valdų sumažinimą, dirvožemio našumą ir t.t. Vykstant privatizacijai ūkininkų skaičius kasmet auga. Patvirtinus asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektus ir šiuos sklypus privatizuojant sparčiai didėja smulkių ūkininkų 19 skaičius. Tačiau pats didžiausias ūkininkų skaičius valdo 3 – 10 ha žemės plotą. Pastebimas ir ūkininkų ūkių stambėjimas. Kadangi privatizuojami sklypų plotai gana smulkūs, ūkininkai pirkdami žemę iš savininkų nesudaro sąlygų optimaliam žemės dirbimui. Prasidėjus prekybai žeme, žemės kaina buvo nedidelė 500 Lt/ha (Birbilienė, 2005). Augant paklausai ir pasiūlai žemės kaina diferencijavosi atsižvelgiant į jų santykį. Žemės kainą apsprendė ir žemės našumas, sklypo padėtis, konfigūracija, privažiavimo kelių buvimas, bet didžiausią įtaką darė esamų ūkininkų ūkių ir verslių asmenų skaičius. Pačiose našiausiose žemėse ūkininkų skaičius didžiausias, todėl ir žemės prekyba didžiausia. Nenašiose žemėse prekyba vyksta vangiai arba iš viso nevyksta. Stiprėjanti šalies ekonominė situacija ir auganti perkamoji galia veikia žemės rinką, todėl ji tampa vis aktyvesnė. Jei 1995 m. vieno ha kaina buvo 500 Lt, tai 2003 – 2004 m. ji svyravo nuo 1800 Lt/ha iki 4350 Lt/ha. Didžiausią rinkos dalį sudarė žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Lietuvoje kasmet didėja parduodamos žemės kiekis, jei Lietuvoje 2004 m. vidutiniškai parduota 5,2 % visos žemės tai atskiruose rajonuose šis procentas labai skyrėsi. Derlingų žemių rajonuose parduota apie 7,0 %, o vidutinės ir prastos ūkinės vertės žemių rajonuose – tik 2,8 %. Prie miestų perkamoje žemės ūkio paskirties žemėje daugiausiai planuojama pakeisti jos paskirtį, o derlingų žemių rajonuose didžiausias aktyvumas yra ūkininkų, siekiančių nupirkti nuomojamą žemę. Taip pat rinka skiriasi ir dėl nevienodų ūkinių struktūrų susiformavimo laipsnių. Adekvačios žemės kaina skirtinguose rajonuose labai priklausė nuo paklausos ir pasiūlos santykio (Dmitrijeva, 2005). Lietuvoje nėra įteisinta apleistos, nedirbamos žemės sąvokos teisės aktais, todėl remiamasi Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) apibrėžimu. Žemės ūkio veiklai nenaudojama žeme laikoma kai daugiau kaip 5 metus nedirbami jos plotai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2002 metais apleista, nenaudojama žemė Lietuvoje užėmė 2292 ha, arba 0,22 % bendro deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Daugiausia tokios žemės yra Vilniaus bei Panevėžio, mažiausiai – Tauragės, Telšių apskrityse. Taigi, apleistų žemės plotų yra ir derlingose, ir mažiau tin- kamose ūkininkauti žemėse (Matonienė ir kt., 2004). Lietuvos Respublika yra suskirstyta į tris gamtines zonas: Vakarų Lietuvos, Vidurio Lietuvos ir Rytų Lietuvos. Šios zonos skiriasi savo dirvožemio kokybe, žemės naudmenų struktūra ir ūkių ekonominiu išsivystymu. Kiekvienoje iš šių zonų skirtingas reljefas, miškingumas ir įvairus hidrografinis tinklas, tačiau visoje Lietuvos teritorijoje mažėja žemės ūkio naudmenų plotai dėl miestų plėtros, kelių tiesimo ir kitų visuomenės poreikių. Pagal žemės išteklių generalinę schemą buvo tvarkomas gyvenviečių išsidėstymas bei kelių tinklo sutvarkymas, gamybinių centrų išdėstymas ir kitos teritorinės struktūros ją diferencijuojant. Lietuvos Respublikos bendrasis planas reguliuoja teritorijos naudojimo ir 20 tvarkymo ilgalaikę strategiją. Šis planas siekia suderinti ūkių pagrindines gamybos šakas su gamtinėmis sąlygomis, atitinkančiomis agrarinės veiklos specializaciją. Specializaciją reikėtų vykdyti atsižvelgiant į ūkininkavimo tradicijas bei šaliai labiausiai reikalingų ir didžiausią paklausą turinčių žemės ūkio produktų gamybą. Bendrajame plane numatytos valstybinės paramos priemonės teritorijų tvarkymo srityje, kaip: melioracijos rekonstrukcija, žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemių apsodinimas mišku, specializaciją atitinkančių žemės ūkio augalų ir gyvūnų auginimas, dirvožemio išsaugojimas ir gerinimas bei rūgščių dirvų kalkinimas, alternatyvios veiklos rėmimas nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose ir eileje kitų sričių. Lietuvoje jau atkurta virš 90 % nuosavybės teisių į žemę. Vienas ūkininko ūkis žemės ūkio naudmenų deklaruoja 25 – 35 ha plotą, o vienas juridinis asmuo – 600 – 900 ha plotą. Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių skaičius ūkininkų ūkių registre didėja, didėja ir jų deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai. Ne visa žemė yra privati ūkininkų nuosavybė. Lietuvos vidurkis yra 60 % privačios ūkininkų žemės. Kitą žemės plotą ūkininkai nuomoja iš privačių asmenų ir iš valstybės. Siekiant padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą ir pagerinti darbo sąlygas reikalinga sujungi žemės sklypus. Sumažinus atstumą tarp sklypų nors vienu km sutaupome apie 17 Lt/ha, o padidinus sklypą dvigubai nuo 4 – 6 iki 9 – 16 ha, tai ekonominis efektas sudarytų apie 43 Lt/ha (Gurskienė..., 2002). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2003 m. visuotinio surašymo duomenis matyti, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kurių vidutinis dydis yra 9,1 ha. Smulkūs ūkiai iki 10 ha sudarė - 83 % visų ūkių, vidutinių ūkių buvo – 15 %, tik mažą procentą sudarė stambūs ūkiai. Pagal 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės apskaitos duomenis privačios žemės sklypo vidutinis dydis sudarė 4,2 ha. Akivaizdu, kad ūkiai Lietuvoje yra per smulkūs. Siekiant sudaryti vienodas ūkininkavimo sąlygas su kitomis ES šalimis reikalinga imtis visų įmanomų priemonių žemėnaudų stambinimui. Užbaigus nuosavybės teisių gražinimą į žemę, Lietuvoje tolimesni žemės tvarkymo darbai bus susiję su žemės konsolidacija – žemės sklypų pertvarkymu. Atsižvelgiant į vakarų Europos šalių patirtį pastebėtas žemės konsolidacijos teigiamos ir neigiamos pasekmės, todėl reikalinga platesnio pobūdžio kaimo plėtros programų sudėtis. Prie pagrindinio žemės konsolidacijos tikslo, pagerinti ūkių žemėnaudų struktūrą su suprojektuotais ir įrengtais privažiavimo keliais, kurie prisideda prie žemės ūkio sektoriaus produktyvumo, efektyvumo bei konkurencingumo didinimo, reikalinga prijungti kitus infrastruktūros elementus. Tai aplinkos apsaugą, kaimo bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimą (kaimų atnaujinimą) ir kaimo infrastruktūros plėtrą. Reikalinga sukurti tokį žemės konsolidacijos modelį, kuris užtikrintų vietinius poreikius ir duotų didžiausią naudą šalies ūkininkams bei kitiems kaimo gyventojams.

21 1.3. Pasiruošimo žemės konsolidacijai darbai Lietuvoje

Dabartinė žemės reforma Lietuvoje prasidėjo 1991 m. ir yra grindžiama žemės nuosavybės teisių atkūrimu. Pagrindinis šios žemės reformos tikslas buvo visiškai pertvarkyti žemės tvarkymo sistemą, kad naujai sukurta žemės tvarkymo sistema palengvintų socialinę ir ekonominę šalies plėtrą. Žemės nuosavybės teisių atkūrimas yra baigimo stadijoje, tačiau labiausiai sudėtingi prašymų atkurti nuosavybes teisę atvejai išliko. Spėjama, kad po žemės nuosavybės teisių atkūrimo baigimo liks 0,5 milijono hektarų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri bus tolimesniojo privatizavimo objektu. Šis faktas ir smulkių bei suskaidytų žemės sklypų dominavimas žemės ūkio sektoriuje, taip pat neišvystyta infrastruktūra kaimo vietovėse skatina naujos žemės tvarkymo politikos sukūrimą. Tai eina kartu su prisiderinimu prie Europos Sąjungos Bendros žemės ūkio politikos ir Lietuvos ūkininkų poreikių sukurti gerai veikiančias ir konkuruojančias ūkininkavimo struktūras. Po žemės nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvoje prasidės žemės konsolidacija. Žemės konsolidacijos procesas bus reglamentuojamas Žemės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (Daugalienė, 2004). Į nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą yra įtrauktos kelios institucijos: kaip labiausiai atsakinga už pagrindinę įgyvendinimo dalį – apskrities viršininko administracija, kuri per viešojo konkurso procesą parenka darbų vykdytoją (tai gali būti įmonės, turinčios leidimą žemės reformos žemėtvarkos planų rengimui ir kadastrinių matavimų vykdymui), ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri ir kontroliuoja procesą. Apskrities viršininkas tvirtina žemės reformos žemėtvarkos projektą ir priima sprendimus dėl kiekvieno valstybinės žemės sandorio (taip pat, jeigu tai tiesiogiai nesusiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, bet ir su laisvos valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės pardavimu ir nuoma). Pabaigoje, naujai suformuotos žemės nuosavybės teisinę registraciją vykdo valstybės įmonė Registrų centras. Sparčiausiai žemės reforma vykdoma Telšių ir Marijampolės apskrityse, nuosavybės teisės 2007 m. sausio 1 d. atkurtos į daugiau nei 95 % prašymuose, kuriems pateikti visi nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai, nurodyto ploto, blogiausia padėtis susiklosčiusi Vilniaus apskrityje (nuosavybės teisės atkurtos į 72 % prašymuose, kuriems pateikti visi nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai, nurodyto ploto). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žemės reformos būklė atskiruose Vilniaus apskrities rajonuose yra labai skirtinga. Atkurtų nuosavybės teisių į prašymuose, kuriems pateikti visi nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai, nurodytą plotą, 22 dalys, išreikštos procentais, atitinkamai yra: Ukmergės raj. - 96 %, Elektrėnų sav. - 88 %, Švenčionių raj. - 86 %, Širvintų raj. - 82 %, Trakų raj. – 63 %, Šalčininkų raj. - 56 % ir Vilniaus raj. - 53 % (Nacionalinė..., 2007). Bendras Lietuvos teritorijos plotas yra 65,3 milijonų hektarų. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: • žemės ūkio paskirties žemę; • miško ūkio paskirties žemę; • vandens ūkio paskirties žemę; • konservacinės paskirties žemę; • kitos paskirties žemę. Pagal žemės valstybinės apskaitos statistinius duomenis 2006 m. sausio 1 d. Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė užėmė 3961,1 tūkst. ha, iš jos privati žemė – 2459,6 tūkst. ha (614,1 tūkst. žemės savininkų, 804,6 tūkst. žemės sklypų); miškų ūkio paskirties žemė – 1967,8 tūkst. ha, iš jos privati žemė – 516,5 tūkst. ha (128,1 tūkst. žemės savininkų, 122,5 tūkst. žemės sklypų); konservacinės paskirties žemė – 40,1 tūkst. ha; kitos paskirties žemė – 381,1 tūkst. ha, iš jos privati žemė – 57,2 tūkst. ha (279,5 tūkst. žemės savininkų, 247,6 tūkst. žemės sklypų); valstybinio vandens fondo žemė – 171,1 tūkst. ha; laisvos valstybinės žemės fondas (valstybei priklausantys vandens telkiniai, kurie priskiriami vandens ūkio paskirties žemei) – 8,8 tūkst. ha. Žemė, naudojama žemės ūkio veiklai, siekia 53,3 % arba 3,48 mln. hektarų, iš jų ariamoji žemė sudaro 2,93 mln. ha; pievos ir ganyklos užima 0,55 mln. ha plotą (Statistikos..., 2007 ). Gyventojų skaičius kaimo vietovėse nuo 1992 m. šiek tiek mažėja, bet santykis tarp kaimo ir miesto gyventojų skaičiaus išlieka pastovus, dėl spartėjančios miesto gyventojų migracijos į kaimo vietoves ir užsienio šalis: 67-68 % bendro gyventojų skaičiaus gyvena miestuose ir apytiksliai trečdalis gyventojų – kaimo gyvenamosiose vietose. Dalis dirbančių žemės ūkio sektoriuje yra 17,2 % bendrojo dirbančiųjų skaičiaus. Per paskutiniuosius trejus metus bendras užimtumo rodiklis žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje buvo apie 17,3 – 17,9 % ir, kaip matom, ne itin keičiasi. Žemės ūkis išlieka pagrindine kaimo vietovių gyventojų veikla (52,5 % visų darbingų kaimo gyventojų); iš jų 14,1 % dirba statyboje ir pramonėje, 33,4 % dirba paslaugų teikimo sektoriuje (Statistikos..., 2007 ). 2003 m. trečiajame ketvirtyje kaimo vietovėse buvo 57 tūkst. gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (kitaip sakant, kas dvidešimtas kaimo gyventojas turi universitetinį diplomą); 117 tūkst. gyventojų turėjo techninį išsilavinimą (kas dvyliktas); ir kas aštuntas 23 turėjo vidurinį išsilavinimą. Ankščiau minėtu laikotarpiu kaimo vietovėse buvo 262,8 tūkst. žmonių, turinčių profesiją arba, kitaip sakant, kas penktas kaimietis turėjo specialybę kurioje nors srityje. Kaimo gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius yra triskart mažesnis palyginus su miesto gyventojų skaičiumi. Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis yra pajamos iš darbo užmokesčio, pagrinde susidedantis iš atlyginimų ir pajamų iš individualios veiklos. Šalies mastu atlyginimai žemės ūkio ir jo didžiausios dalies privačiame sektoriuje yra mažiausi. Miestuose šeimos darbo uždarbis sudaro 72 % visų disponuojamų pajamų, kaimo vietovėse – 63 %; socialines išmokas miestuose gaudavo 21 % namų ūkių, kaimuose – 32 % (Statistikos..., 2007). Stambių, specializuotų arba mišrios prekybos ūkių skaičius Lietuvoje šiek tiek didėja. Labai aukštų rezultatų pasiekia tie ūkiai, kurie atitinka Europos Sąjungos produktyvumo vidurkius. Didžiausi ir produktyviausi žemės ūkio produktų gamintojai yra žemės ūkio bendrijos ir kitos žemės ūkio įmonės, lyginant su individualiais ir ūkininkų ūkiais. Vis dėlto, absoliučiai geriausi pieno perdirbimo ir javų derliaus rezultatai užfiksuoti ūkininkų ūkiuose. Be žemės ūkio, kaimo vietovėse plėtojama skirtingų tipų veikla. Sukuriamos naujos darbo vietos ir, dar daugiau, teikiamos paslaugos, kurios yra reikalingos gyvenimui, darbui, pramogoms tiek kaimo, tiek miesto gyventojų. 2004 m. balandžio 9 d. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registre buvo registruoti 1707 ūkiai, užsiimantys žemės ūkio – alternatyvia veikla, jie užima daugiau negu 26 tūkst. ha žemės; 437 iš jų yra kaimo turizmo sodybos, 123 užsiima kaimo amatais (Statistikos...,2007). Surašymo duomenimis, 279 tūkst. ūkių valdė 2939 tūkst. ha žemės, iš jos 2542 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Vidutiniškai vienam ūkiui teko 10,6 ha žemės, iš jos žemės ūkio naudmenų – 9,1 ha. Pagal žemės ūkio naudmenų plotą šalyje vyrauja maži ūkiai – valdantys iki 5 hektarų. Jie sudarė beveik du trečdalius bendro ūkių skaičiaus. Dideli ūkiai – valdantys 50 hektarų ir daugiau žemės ūkio naudmenų – valdė trečdalį žemės ūkio naudmenų. Maždaug tuo pačiu metu kaimyninėse šalyse vykę surašymai leido palyginti kai kurios žemės ūkio plėtros rodiklius (1 lentelė). Surašymai (Latvijoje ir Estijoje 2001 m., Lenkijoje 2002 m.) užfiksavo panašius žemės ūkio rodiklius. Vidutinis ūkio dydis nedaug skiriasi, tačiau žemės ūkio naudmenų koncentracijos lygis labai netolygus. Žemės ūkio naudmenų ūkiuose, turinčiuose 50 ir daugiau hektarų (tokie ūkiai šiose šalyse sudaro nuo 1 iki 3 % visų ūkių), daugiausia sutelkta Estijoje – 56 %,Lietuvoje – 34 %, Latvijoje – 33%, Lenkijoje – 26 %.

24 1. lentelė. Lietuvos ir kaimyninių šalių žemės ūkio plėtros rodikliai prieš stojimą į ES

Valstybė Lietuva Latvija Estija Lenkija Vidutinis ūkio dydis pagal žemės 9,1 12,4 12,7 8,4 ūkio naudmenas ha Turinčių iki 5 ha žemės ūkio naudmenų dalis bendrame skaičiuje % Ūkių 61,6 40,7 64,0 72,4 Žemės ūkio naudmenų 18,9 8,8 8,8 18,7 Turinčių iki 50 ha žemės ūkio naudmenų dalis bendrame skaičiuje % Ūkių 1,8 3,1 2,9 1,7 Žemės ūkio naudmenų 33,7 33,2 55,8 25,6

Surašymai (Latvijoje ir Estijoje 2001 m., Lenkijoje 2002 m.) užfiksavo panašius žemės ūkio rodiklius. Vidutinis ūkio dydis nedaug skiriasi, tačiau žemės ūkio naudmenų koncentracijos lygis labai netolygus. Žemės ūkio naudmenų ūkiuose, turinčiuose 50 ir daugiau hektarų (tokie ūkiai šiose šalyse sudaro nuo 1 iki 3 % visų ūkių), daugiausia sutelkta Estijoje – 56 %,Lietuvoje – 34 %, Latvijoje – 33%, Lenkijoje – 26 %. Surašymo metu Lietuvoje iki 5 ha žemės ūkio naudmenų turėjo 171 tūkst. ūkių, kas sudarė beveik du trečdalius (62%) visų ūkių. Jie valdė apie 19 % žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis siekė tik 2,8 ha. Nuo 5 iki 10 ha žemės ūkio naudmenų turėjo 59 tūkst. ūkių (21 % visų ūkių skaičiaus) ir jie valdė apie 16 % žemės ūkio naudmenų. Didelių, turinčių daugiau kaip 100 ha, ūkių buvo daugiau negu 2 tūkst. Jie sudarė 0,7 % visų ūkių ir valdė 25 % žemės ūkio naudmenų, iš jų daugiau kaip 500 ha turėjo tik apie 300 ūkių (0,1 % visų ūkių), tačiau jie valdė net 12 % žemės ūkio naudmenų. Pagal žemės ūkio naudmenų plotą didžiausi ūkiai Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Marijampolės apskrityse, mažiausi – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse (Pirmieji..., 2003). Surašymas užfiksavo, kad didžiąją žemės ūkio naudmenų dalį sudarė įregistruotų ūkininkų ūkių naudmenos: jie valdė beveik pusę (46%) žemės ūkio naudmenų ir šių ūkių vidutinis dydis gerokai – 2,8 karto – viršijo šalies vidurkį. Šeimos ūkiai valdė maždaug tokią pat dalį (43 %) žemės ūkio naudmenų, tačiau jų vidutinis dydis sudarė tik pusę (52 %) šalies vidurkio. Žemės ūkio bendrovės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės ir kiti žemės ūkio subjektai valdė 11 % žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis Lietuvoje tuo metu sudarė pusę ES vidutinio ūkio dydžio ir prilygo Portugalijos vidutiniam ūkio dydžiui, mažesnis jis buvo tik Graikijoje ir Italijoje. 25 Mažų ūkių dalis buvo didesnė Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Didžiausi ūkiai yra Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Liuksemburge. Svarbiausias bendras žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslas Lietuvoje yra bendrų ES žemės ūkio politikos principų ir priemonių įgyvendinimas. Norint pasiekti bendrą ilgalaikį tikslą ir išspręsti nustatytas problemas, yra suformuluoti tarpiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslai ir uždaviniai: Konkurencingo, į Europos Sąjungos rinkas orientuoto žemės ūkio sukūrimas, skatinant maisto saugą ir rinkodaros plėtrą, leidžiančią veiksmingiau panaudoti esamus išteklius ir išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse; Galimybių, skirtų paįvairinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse, sukūrimas; žemės ūkio produktų gamintojams – papildomos ekonominės veiklos vykdymas puoselėjant biologinę įvairovę, kraštovaizdį ir aplinką; Ištekliais pagrįsto ir į rinką orientuoto, modernaus ir konkurencingo žuvininkystės sektoriaus, atitinkančio Europos Sąjungos reikalavimus, kūrimas, sušvelninant socialinius restruktūrizavimo padarinius (Lietuvos..., 2003). Planuojama, kad įgyvendinus šiuos tikslus, pakils žemės ūkio produkcijos kokybė. Naujų technologijų taikymas ir žmogiškųjų išteklių vystymasis suformuos palankias sąlygas ūkių konkurencingumo augimui, piliečių pajamų didėjimui ir gyvenimo lygio pagerinimui kaimo vietovėse. Žemės ūkio plėtojimui ir alternatyvios veiklos skatinimui kaimo vietovėse yra skiriama daug dėmesio gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimui. Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja bei jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ir Europos Bendrijų Komisijos akredituotos institucijos. Valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, galima gauti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) lėšas, skirtas kaimo plėtrai. EAGGF garantijų skyriaus parama skiriama pagal Lietuvos Kaimo plėtros planą 2004-2006 m. (KPP) kompensavimo principu, t. y. kompensacijos už prarastas pajamas arba atsirandančias papildomas išlaidas dėl įsipareigojimų. Investicijų parama finansuojama iš EAGGF orientavimo skyriaus pagal Lietuvos Bendras programavimo dokumento 2004-2006 m. (BPD) ketvirtąjį prioritetą „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“. Ši parama gaunama projektų, diegiančių naujus ūkininkavimo būdus mažiau palankiuose vietovėse ir plečiančių alternatyvią ekonominę veiklą šalyje (turizmas, ne žemės ūkio verslas). Tokiu būdu, Lietuvos Kaimo plėtros planas 2004-2006 m. 26 ir Bendras programavimo dokumentas yra pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis bus gauta ES parama. Spėjama, kad po žemės nuosavybės teisių atkūrimo baigimo liks 0,5 mln. ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri bus tolimesniojo privatizavimo objektu. Per 2004 m. bendras visų žemės sandorių skaičius (privačios ir valstybės valdomos žemės; pirkimų – pardavimų, nuomos ir dovanojimo sandoriai) buvo 3650 per mėnesį (žemės plotas – 8900 ha). 2005 - 2006 m. žemės rinka tapo žymiai aktyvesnė – privačios ir valstybės valdomos žemės paklausa dėl Valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, ir narystės Europos Sąjungoje, kuri suteikia finansinę paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai, žymiai išaugo. Apie 7500 asmenų pateikė savo prašymus pirkti daugiau negu 65000 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, ir 156 juridiniai asmenys kreipėsi dėl 34000 ha žemės pirkimo. Šie faktai, be to smulkių ir suskaldytų žemės sklypų vyravimas žemės ūkio sektoriuje, taip pat neišvystyta infrastruktūra kaimo vietovėje veda prie poreikio sukurti naują žemės administravimo politiką. Tai eina kartu su prisiderinimu prie Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos ir Lietuvos ūkininkų poreikių sukurti gerai veikiančias ir konkuruojančias ūkininkavimo struktūras. Todėl Lietuva derybų metu taip pat paprašė Europos Sąjungos Komisijos 7 metų pereinamojo laikotarpio, dėl žemės ūkio ir miškų žemės pardavimo užsieniečiams. Atlikus literatūros analizę nustatyta, kad žemės ūkis yra svarbus sektorius Lietuvos ūkyje. Žemės reformos metu buvo sukurta smulki žemėnauda, kurios pagrindu kuriami ūkininkų ūkiai. Tačiau tik stambūs ir gebantys konkuruoti rinkoje ūkiai yra ekonomiškai efektyvūs. Viena iš priemonių ūkių stambinimui yra žemės konsolidacija.

27 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti žemės konsolidacijos poreikį Radviliškio rajone.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti statistinius duomenis apie ūkininkų ūkius Radviliškio rajone.

2. Atlikti žemės savininkų apklausą ir išanalizuoti gautus duomenis.

3. Įvertinti konsolidacijos galimybes Radviliškio rajone.

28 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo objektas – Šiaulių apskrities Radviliškio rajono žemės reformos metu suformuotos žemėnaudos. Tyrimui atlikti naudoti teisės aktai reglamentuojantys žemės tvarkymą, literatūros šaltiniai analizuojamais klausimais, statistiniai, apklausos duomenys, planinė medžiaga: žemėtvarkos projektai, kadastro žemėlapis, kiti teritorijų planavimo dokumentai ir pan. Tyrimai atlikti literatūros šaltinių analizės, statistiniu, kartografiniu, eksperimentiniu (tiesiogiai apklausiant), anketinės apklausos tyrimo metodais. Siekiant išsiaiškinti realią situaciją kiekvienoje teritorijoje, atskirų teritorijų pranašumus ir skirtumus, žemėnaudų kompaktiškumą, žemės konsolidacijos prielaidas, išnagrinėti aplinkybes, būtinas žemės konsolidacijos projektams suformuoti, sužinoti žemės savininkų nuomonę dėl konsolidacijos projektų rengimo, Radviliškio rajone išplatintos anketos. Apklausa vykdyta Voskonių, Vaitiekūnų ir Skėmių kadastro vietovėse kur iš esmės baigtas nuosavybės teisių atkūrimas. Analizuojant žemės naudojimo intensyvumą rajone, naudotasi pasėlių deklaravimo duomenimis bei gyvulių registro duomenimis.

29 4. RADVILIŠKIO RAJONO APŽVALGA 4.1 Bendros žinios apie rajoną

Radviliškio rajonas yra Šiaulių apskrities pietrytinėje dalyje. Plotas 163,5 tūkst. ha. Rajono administracinis centras Radviliškis, 20 km nuo Šiaulių. Per rajono teritoriją nutiesti magistraliniai, krašto keliai, jungiantys Radviliškį su Šiauliais, Panevėžiu, Kėdainiais. Radviliškis svarbus geležinkelių mazgas. Iš čia galime pasiekti Liepoją, Rygą, Sankt Peterburgą, Minską, Lvovą, Kaliningradą. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Rytų Žemaičių plynaukštėje, kur netoli nuo Šiaulėnų yra aukščiausia rajono vieta – 184 m. virš jūros lygio. Rajono pakraščiai yra Mūšos – Nemunėlio ir Nevėžio žemumose. Čia, rytiniame rajono pakraštyje yra žemiausia rajono vieta – 63 m virš jūros lygio. Per rajoną praeina Nevėžio bei Mūšos vandenskyra ir teka šių upių intakai. Yra 9 ežerai, tame tarpe 110 ha Arimaičių ir 73 ha Paviršulio bei dešimt tvenkinių. Iš visos Šiaulių apskrities Radviliškio rajonas turi daugiausia gamtos, architektūros, istorijos paminklų, viliojančių pažintinio turizmo mėgėjus. Rajone daugiau nei 200 kultūros paminklų. Radviliškio rajone gyvena 52 tūkst. žmonių. Savivaldybės teritorijoje yra Radviliškio ir Šeduvos miestai. Juose gyvena 23,8 tūkst. (55,5 % savivaldybės) gyventojų, likusioje savivaldybės teritorijoje yra kiti miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena 28,2 tūkst. (44,5 % savivaldybės) gyventojų. Rajono miesteliai – Baisogala, Grinkiškis, Šaukotas, Tyruliai. Radviliškio savivaldybės teritorija suskirstyta į tryliką seniūnijų, tai Aukštelkų, Baisogalos, Grinkiškio, Pakalniškių, Radviliškio miesto, Radviliškio, Sidabravo, Skėmių, Šaukoto, Šeduvos miesto, Šeduvos, Šiaulėnų, Tyrulių. Didžiausia seniūnija pagal plotą yra Šiaulėnų, mažiausia – Šeduvos miesto (4.1 pav.)

25 19,6 19,9 20 16,6 14,6 14,4 15,1 14 15 13,1 9,8 8,4 kst. ha kst. 10 7,9 ū t 5 1,7 0,6 0 ų ų sen. sen. sen. sen. sen. sen. Tyruli Šeduvos Šaukoto Sidabravo Aukštelk Grinkiškio Radviliškio miesto sen.

4.1 pav. Radviliškio rajono seniūnijų plotai 30 Rajone yra keturiasdešimt kadastro vietovių (4.2 pav.). Kadastro vietovės praktiškai atitinka buvusių žemės ūkio įmonių teritorijas. Jų skaičius rodo, kad rajonas yra didelis.

8000 6885 6650

7000 6517 6113

6000 5749 5183

5000 4711 4138 4058 3771 3754 4000 3677 ha 3405 3360 3242 3123 3079 3000 2931 2408 2251 2000 1000 0 iai iai iai nai nai nai č č č ė ė lai nai Palonai But ė Kair Pašušvys Kutiškiai Baisogala M Kubili ū Grinkiškis Acokavai Beinorava Gražioniai Miežai Alksnupiai Aukštelkai Papušynys Beinoriškis Jonaitiškiai Daug ė Pakalniškiai

9000 8528

8000 7423

7000 6720 6325 5473 6000 5422 4634 4375

5000 4335 4194 ha 3767 3593 3530 4000 3511 3120 3000 3075 1840 1730

2000 1403 1227 1000 0 s ė l ė iai iai ė nai liai č č ė ū nai ū nai ū nai miai riškiai ū n ė ė ū rai Žeimiai Sk ė Polek Poci Sulinkiai Šaukotas Vadaktai V Šiaul Vaini Voskoniai Šni Sidabravas Pavarty Poci Tyruli ų mst. Vauitiek Šeduvos mst. Tyruli ų pelk Radviliškio mst.

4.2 pav. Radviliškio rajono kadastro vietovių plotai

Radviliškio rajono dirvožemiai derlingi. Žemės našumo balų vidurkis 37,6, todėl viena iš pagrindinių rajono ūkinės veiklos sričių yra žemės ūkis. Rajone veikia stiprios žemės ūkio bendrovės. 2007 metais žemės ūkio veikla užsiėmė 28 žemės ūkio bendrovės. Pagrindinės veiklos rūšys: galvijų, kiaulių, avių auginimas, grūdinių kultūrų, cukrinių runkelių auginimas, mėsos ir pieno gamyba. Ūkininkai imasi ir netradicinių žemės ūkio šakų: veisia kalakutus ir stručius, užsiima žirgų auginimu, augina serbentus, braškes, laiko bites. Radviliškio rajone tik Šiaulėnų seniūnija pagal žemės ūkio ministro įsakymą yra priskirta mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. 31 Rajonas, palyginti su kitais Šiaulių apskrities rajonais, pagal deklaruotos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus užima pirmą vietą (4.3 pav.).

100000 88457 88526 86432 81494 80571 80222 79880 79923 78522 77822 77987 77807 77822 77567 80000 76272

60000 ha 40033 39417 40000 37470

20000

0 Akmenė Joniškis Kelmė Pakruojis Radviliškis Šiauliai

2005m. deklaruotas plotas už kurį mokamos tiesioginės išmokos 2006 m. deklaruotas plotas už kurį mokamos tiesioginės išmokos 2007 m. deklaruotas plotas už kurį mokamos tiesioginės išmokos

4.3 pav. 2005 – 2007 m. deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų pasiskirstymas Šiaulių apskrityje

Žemės ūkyje jau dabar pastebimos ūkininkų ūkių stambėjimo, kooperacijos tendencijos, ateityje jos išliks ir tęsis. Tikėtina, kad norint padidinti žemės ūkio produkcijos konkurncingumą vietinėje ir ES rinkoje, didės investicijos į naujas, šiuolaikines žemės ūkio technologijas. Vis daugiau ūkių spacializuosis konkrečios žemės ūkio srityse. Ateityje taip pat turėtų spartėti alternatyvių žemės ūkio veiklų (tarp jų ir vis populiarėjančio kaimo turizmo) plėtra kaimuose. Kaimo vietovės vystysis, plečiant ekonominių veiklų, kurių pagrindą iki šiol sudaro žemės ūkis ir miškininkystė, įvairovę. Tradiciniai kaimiškieji sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, miškininkystė ir toliau vaidins svarbiausią vaidmenį, plėtojant gyvybingą ir įvairiapusišką kaimo bendruomenę. Radviliškio rajono savivaldybėje žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenas toks: žemės ūkio naudmenos – 63,24% (103320,89 ha), miškai – 25,65% (41939,9 ha), keliai – 2,06% (3347,26 ha), užstatyta teritorija – 2,3% (3822,44 ha), vandenys – 2,35% (3845,59 ha), kita žemė – 4,4% (7204,02) (4.4 pav. ).

2,30% 4,40% 2,35% 2,06%

25,65%

63,24%

Žemės ūkio naudmenos Miškai Keliai Vandenys Užstatyta teritorija Kita žemė

4.4 pav. Žemės fondo pasiskirstymas Radviliškio rajone

Radviliškio rajonas Šiaulių apskrities teritorijos bendrajame plane įvardytas kaip mažo potencialo rekreacinis arealas, kartu su Joniškio, Pakruojo arealais sudarantis lokalinės svarbos rekreacines sistemas. Kadangi Radviliškio rajonas patenka į magistralės „Via Hanseatika“ teritoriją, rajono nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei objektams skiriama nemaža dėmesio. Pagal saugomų vertybių pobūdį Radviliškio rajono teritorijoje išskirti valstybiniai draustiniai skirstomi į gamtinius (Sulinkių ornitologinis, Radvilonių ir Strazdynės botaniniai, Liepynės pedologinis, Šušvės hidrografinis, Liepiškių ir Praviršulio tyrelio botaniniai- zoologiniai) ir kompleksinius (Daugyvenės ir Gomertos kraštovaizdžio), kurių bendras plotas sudaro 7271 ha arba 17,5 % urėdijos miškų teritorijos ploto. Jokie kompleksiniai tyrimai juose nevykdyti (bent iki 1997 m.), tik seniausiame - Praviršulio tyrelio botaniniame- zoologiniame draustinyje panašūs darbai buvo atlikti Gamtos apsaugos komiteto užsakymu. Radviliškio rajone nėra didelių upių ir ežerų. Čia prasideda Daugyvenė ir jos intakas Ežerėlė, Nevėžio intakai Kiršinas, Liaudė, Dotnuvėlė. Per rajoną teką Nevėžio intakas Šušvė. Yra devyni ežerai ir dvidešimt du tvenkiniai. Rajone nusausinta (2008 m. sausio 1d. duomenimis) 106245,7 ha žemės, iš jos drenažu – 91565,1 ha. Įrenginių balansinė vertė 265,6 mln. Lt. Melioracijos statiniai pagal nuosavybės teisę priklauso valstybei ir žemės sklypo savininkams. Melioracijos darbų apimtį apibudina jiems atlikti gautos lėšos (4.5 pav.).

2500 2298 2192

2000

1500 1500 kst. Lt ū

t 1000

500

0 2005 m. 2006 m. 2007 m.

4.5 pav. 2005 – 2007 metais melioracijos darbams gautos lėšos

Iš šio grafiko matyti, kad lėšos, skirtos melioracijos darbams 2005 – 2007 metais augo, tuo pačiu augo ir darbų apimtys. Didelis dėmesys rajone skiriamas aplinkos apsaugai. Paruošti ir įgyvendinami detalūs planai dėl komunalinių atliekų ir stambiagabaričių statinių atliekų, dėl buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo bei atitinkamų aikštelių įrengimo. Planai savivaldybės taryboje patvirtinti 2007 m.

34 5. ŽEMĖS FONDO IR NAUDOTOJŲ KAITA RADVILIŠKIO RAJONE 5.1 Žemės fondo pasiskirstymas

Visa Lietuvos respublikos teritorijoje esanti laisva, privati ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Respublikos žemės fondas skirtomas į: Žemės ūkio paskirties žemę; Miškų ūkio paskirties žemę; Vandens ūkio paskirties žemę; Konservacinės paskirties žemę; Kitos paskirties žemę. Neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui (LR. Žemės…, 1994). Didžiausią rajono dalį užima žemės ūkio paskirties žemė. Tai sudaro 68,93% (112411,30 ha) rajono teritorijos. Miškų ūkio paskirties žemė sudaro 25,61% (41609,62 ha). Vandens ūkio paskirties žemė užima 0,9% (1477,55 ha). Konservacinės paskirties žemė sudaro tk 0,02% (28,96 ha), o kitos paskirties žemė 4,54% (7414,39 ha) teritorijos (5.1 pav.).

0,02% 0,90% 4,54%

25,61%

68,93%

Žemės ūkio paskirties žemė Miš kų ūkio paskirties žemė Vandens ūkio paskirties žemė Konservacinės paskirties žemė Kitos paskirties žemė

5.1 pav. Žemės fondo pasiskirstymas pagal paskirtis 2008 m. sausio 1d.

Radviliškio rajone tiek iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tiek atkūrus nepriklausomybę plėtojama žemės ūkio veikla ir tai matomai turėjo įtakos, tokiai struktūrai susiformuoti. 35 Žemės fondas pagal naudmenas pasiskirsto kiek kitaip. Paskutiniųjų trijų metų laikotarpyje (2005 – 2007 m.) žemės fondo pasiskirstymas pagal naudmenas kito (5.1 lentelė). 5.1 lentelė. Radviliškio rajono žemės fondo pasiskirstymas pagal naudmenas 2005 – 2007 m.

Naudmenos Plotas 2005 m. 2006 m. 2007 m. Žemės ūkio ha 103587 103453 103320 naudmenos % 63.75 63.47 63.20 ha 40867.96 41403.93 41939.90 Miškai % 25.15 25.40 25.65 ha 3347.26 3347.26 3347.26 Keliai % 2.06 2.06 2.06 Užstatyta ha 2591.73 3207.08 3822.44 teritorija % 1.60 1.95 2.30 ha 3845.65 3845.65 3845.59 Vandenys % 2.37 2.37 2.35 ha 8239.64 7721.83 7204.02 Kita žemė % 5.07 4.74 4.40

Žemės ūkio naudmenų 2007 metais sumažėjo 0,55 %, taip pat sumažėjo ir vandenų 0,02 %. Kitos žemės 2007 metais sumažėjo 0,67 %. Miškų plotas Radviliškio rajone padidėjo 0,5 %, užstatytos teritorijos - 0,7 %. Kelių plotas liko toks pat. Šiuos pokyčius lėmė vykdoma žemės reforma, o taip pat vykdoma miškų plėtra, įveisiant miškus ne miško žemėje. Analizuojamu laikotarpiu rajone laisvos žemės fondas sudaro 527,28 ha, iš šito skaičiaus žemės ūkio naudmenos 226,51 ha. Žemės ūkio paskirties žemė 2005 – 2007 metų laikotarpiu kito nežymiai, tai yra padidėjo iki 0,1 %. Miškų ūkio paskirties žemė sumažėjo 0,2 %, kitos paskirties žemės padidėjo 0,1 %. Konservacinės paskirties žemės padaugėjo labai nežymiai 0,01 %, o miškų ūkio paskirties žemės plotai liko tokie pat ( 5.2 pav.). Šie pokyčiai susiję su žemės reforma. Jos metu formuojant žemės sklypus kaimo vietovėse visa žemė yra apskaitoma kaip žemės ūkio paskirties žemė, išskyrus žemę, kuri apaugusi mišku ir užstatyta ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais.

0,15

0,1

0,05

0 ė s ė kio kio ė ė ū % ū -0,05 kio

ė ū ė Kitos žem s žem ė

-0,1 žem paskirties paskirties žem Mišk ų paskirties paskirties Žem -0,15 Vandens paskities žem Konservacin -0,2

-0,25

5.2 pav. Žemės fondo pokytis pagal paskirtis Radviliškio rajone 2005 – 2007 metų laikotarpiu

5.2 Žemės naudotojų struktūra ir jų kaita

Vykstant žemės reformai pastoviai didėjo ir privačios žemės procentas. Žemės ūkio naudotojų struktūroje keturi dariniai, tai – ūkininko ūkis, žemės ūkio bendrovės ar kitų juridinių asmenų naudojama žemė, asmeninio ūkio žemės naudotojai ir valdų registre registruotų valdų valdytojai. Siekiant konkuruoti ne tik vidaus rinkoje, bet ir už jos ribų, žemės ūkio subjektams iškyla optimalaus ūkio dydžio, ūkio specializacijos arba ūkininkavimo tipo pasirinkimo problema. Iki privatizacijos žemės ūkyje dominavo dviejų tipų kolektyvinio darbo įmonės: kolūkiai bei įvairos valstybinės žemės ūkio įmonės; tarybiniai ūkiai, valstybiniai gyvulininkystės kompleksai, šiltnamių ūkiai, paukštynai, žirgynai, žuvininkystės įmonės, ekspermentiniai, mokomieji, pagalbiniai ir kitos paskirties bei specializacijos ūkiai. Greta įmonių funkcionavo su jomis integruotas, bet turėjęs šiokį tokį savarankiškumą asmeninis pagalbinis ūkis. Rajone privati fizinių bei juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė (be sodininkų bendrijų narių žemės) analizuojamu laikotarpiu tendencingai didėjo ir sudaro 76,18 % visos žemės ūkio paskirties žemės. Asmeninio ūkio žemė nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo ir sudaro 4,79 %. Šios žemės plotas statistiškai mažėja todėl, kad privati asmeninio ūkio žemė registre neišskiriama atskira kategorija, o apskaitoma prie fizinių asmenų žemės. Valstybinės nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės didžiausią dalį 6,15 % sudaro fizinių asmenų nuomojama žemė. Šios žemės nuomojamas plotas tendencingai mažėjo pereinant į privačią žemę ( lentelė). 37 5.2 lentelė. Radviliškio rajono žemės ūkio paskirties žemės pasiskirstymas pagal naudotojus bei jų pokyčiai 2005 – 2007 m.

Eil. Žemės fondo Sklypų 2005m. 2006 m. 2007 m. Nr. kategorija sk./plotas Sk./ha 24563/82321 25123/84231 26234/85651 1. Privati žemė % 73,23 74,92 76.18 Fizinių asmenų Sk./ha 20089/76531 21123/78125 22520/79434 1.1 žemė % 68,07 69,57 70.65 Juridinių asmenų Sk./ha 521/3567 756/5843 987/6032 1.2. žemė % 3,17 5,20 5.37 Sk./ha 10138/30101 9997/28191 9993/ 26770 2. Valstybinė žemė % 26,78 25,08 23,81 Asmeninio ūkio Sk./ha 7621/6064 6573/5832 6087/5381 2.1. žemė % 5,39 5,19 4.79 Fizinių asmenų Sk./ha 5631/8249 4268/7329 3694/6910 2.2. nuomojama žemė % 7,34 6,52 6.15 Juridinių asmenų Sk./ha 368/4268 277/3846 212/3337 2.3. nuomojama žemė % 3,80 3,42 2.97

5.3 Ūkininkų ūkiai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą padidėjo skiriama parama ūkininkams. Ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (LR ūkininko…, 1999). Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Jei ūkininko pajamos per metus neviršija 12 minimalių gyvenimo lygių dydžio, jis Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę gauti papildomas socialines išmokas. Kaip numatyta ūkininko ūkio įstatyme, ūkininkui ir jo partneriams, kurių pajamos iš žemės ūkkio veiklos per kalendorinius metus yra ne mažesnės kaip 50 procentų visų gautų pajamų, taikomi įstatymų nustatyti lengvatiniai apmokestinimo tarifai. Vyriausybė teikia prioritetą jauniesimes (iki 40 metų) ūkininkams bei nustato jų įsikūrimo ir kvalifikacijos kėlimo paramos formą ir dydį. Ūkininkams teikiamą kitą paramą nustato Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas bei kiti teisės aktai (LR ūkininko…, 1999). 38

Racionalus ūkis yra vienas iš konkurencingą žemės ūkio gamybą sąlygojančių veiksnių. Pateikiamas ūkininkų registre įregistruotų ūkių dydžio pokytis 2004 – 2006 m. (5.3 lentelė ). 5.3 lentelė. Ūkininkų ūkių registre įregistruotų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal plotą

Ūkio dydis 2004 m. 2005 m. 2006 m. hektarais skaičius % skaičius % skaičius % 0 – 1 - - 10 0.42 - - 1 –3 77 6.74 406 17.18 146 5.91 3 – 10 470 41.12 1248 52.79 949 38.43 10 – 20 369 32.28 513 21.7 785 31.78 20 – 30 139 12.16 128 5.41 296 11.98 30 –50 61 5.34 41 1.74 207 8.38 50 - 80 14 1.22 14 0.59 61 2.47 80 – 100 12 0.09 3 0.13 7 0.28 100 - 150 1 - 1 0.04 12 0.49 150 – 200 - - - - 2 0.08 200 – 300 - - - - 4 0.16 >300 - - - 1 0.04

Radviliškio rajone vyrauja ūkiai nuo 3 iki 10 ha dydžio. 2005 m. šių sklypų buvo daugiausia - 1248 žemėnaudos (52,79 %), 2006 metais šių žemėnaudų skaičius sumažėjo iki 949. Tačiau vyraujantis ūkių dydis vis dar išlieka iki 10 ha. Bet jau stebima tendencija, jog ūkininkų ūkiai stambėja. Tai rodo ir lentelėje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad per 2005 metus susikūrė 2 ūkininkai turintys, po 200 ha ūkius, 4 ūkininkai, valdantys po 300 ha žemės, ir vienas ūkininkas, kuris turi didesnį nei 300 ha ūkį. Taip pat ženkliai padaugėjo ūkių iki 50 ha. Konkurencinėje kovoje vienas iš svarbiausių faktorių yra ūkio dydis. Stambesni ūkiai produkciją gamina mažesne savikaina, tai yra geriau išnaudoja turimus išteklius bei taikant naujas ir pažangias technologijas gaminamas didesnis produkcijos kiekis. Smulkiems ūkiams rinkoje konkuruoti darosi vis sunkiau, nes produkcijos kaštai dėl žemės ūkio technikos brangumo bei nesant išplėtotai kooperacijai yra dideli. Tačiau, vystant gamybą labai svarbu ar ūkininko naudmenos yra viename sklype, ar keliuose. Žymiai patogiau dirbti technika, kai 39 sklypas vientisas. Netaisyklinga sklypų konfiguracija, grioviai trukdo jų įdirbimui. Paveiksle pavaizduotas žemės sklypų skaičius viename ūkininko ūkyje ( 5.3 pav.).

Sklypų skaičius 18,70% 33,90% Vienas Du Trys Keturi Daugiau 17,30% 12,80% 17,30%

5.3 pav. Žemės sklypų skaičius viename ūkininko ūkyje Radviliškio rajone

Tenka pažymėti, kad tris, keturis ir daugiau atskirų sklypų turi gana didelis ūkininkų skaičius ( 48,8 % ).

5.4 Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys naudojantys žemę žemės ūkio veiklai

Atstačius Lietuvos nepriklausomybę kaime greta besikuriančių ūkininkų ūkių pradėtos steigti žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės. Žemės ūkio bendrovės susikūrė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, privatizavus buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių turtą. Jos yra privataus kapitalo žemės ūkio įmonės. Kaimo žmonės, steigdami žemės ūkio bendroves, siekė šių pagrindinių tikslų: išsaugoti ir toliau didinti šių įmonių turtą; turėti darbo; gauti pajamų; užtikrinti būtinas kaimo žmonėms paslaugas asmeniniam ūkiui tvarkyti; garantuoti narių socialinę apsaugą. Be to, bendrovės stengėsi padėti negalintiems arba nenorintiems savarankiškai ūkininkauti žmonėms turėti darbą. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ūkių struktūra gerokai pasikeitė. Vyrauja trys pagrindiniai ūkių tipai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, taip pat smulkūs asmeniniai ūkiai. Žemės ūkio bendrovių skaičius nuolat pastebimai mažėjo. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2003 – 2005 metais registruotų žemės ūkio bendrovių skaičius žymiai didesnis, nei realiai ūkinę veiklą vykdančių bendrovių skaičius ( 5.4 pav.)

540 523 520

500 478 480

460 455

440

420 2003 m. 2004 m. 2005 m.

5.4 pav. Veikiančių žemės ūkio bendrovių skaičius 2003 – 2005 m.

Žemės ūkio bendrovių skaičiaus mažėjimo priežastys – yra nepalankūs politiniai, teisiniai veiksniai bendrovių atžvilgiu. Radviliškio rajone 2007 metais žemės ūkio veikla užsiėmė 28 žemės ūkio bendrovės. Sėkmingai savo veiklą vysto “Spindulio”, “Kairėnų”, “Vėriškių”, “Skėmių” žemės ūkio bendrovės. Jos priklauso didžiausios Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovės AB “Agrowill Group” susivienijimui. Ši bendrovė valdo 17,8 tūkst. ha dirbamos žemės. Į šią bendrovę įeina 14 respublikos bendrovių kurių tarpe 4 iš Radviliškio rajono. “Agrowill Group” užima apie 5 % rinkos pirminės žemės ūkio gamybos – augalininkystės ir pienininkystės – srityse. Rajone juridiniai asmenys valdo didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą negu fiziniai asmenys. Panaši padėtis yra ir Respublikoje. Šie daviniai pateikti ( 5.5 pav.)

30 28,74

20 ha 15

10 6,48 5 3,76 3,27

0 Radviliškio raj Respublikoje

Juridinių asmenų Fizinių asmenų

5.5 pav. Juridinių ir fizinių asmenų naudojamos žemės ūkio paskirties vidutinis sklypo dydis. 41

Galima daryti prielaidą, kad juridiniai asmenys suinteresuoti įsigyti nuosavybėn stambesnius žemės sklypus, kuriuose galima naudoti našią plačiabarę žemės ūkio techniką.

5.5 Asmeninio ūkio žemės naudotojai

Lietuvoje vykstant žemės reformai ir kaimo pertvarkai, greta ūkininkų ūkių, žemės ūkio bendrovių buvo sukurtas ir naujas savitas ūkinis darinys – sodybinis ūkis (asmeninio ūkio žemė), garantuojantis jo šeimininkams skurdų gyvenimo lygį ir technologiniu požiūriu gana sudėtingas ir daug darbo reikalaujančias ūkininkavimo sąlygas. Sodybinis ūkis – tai iki 3 ha dydžio ūkis, įstatymu įteisintas 1990 metais siekiant išlaisvinti kolūkiečius valstybinių ūkių darbuotojus nuo šių ūkių administracijų tariamai buvusios savivalės skiriant žemę asmeninio pagalbinio ūkio veiklai organizuoti ir plėtoti. Sugriovus kolektyvinius ir valstybinius ūkius, buvusių ūkių sudėtinė dalies – asmeninio pagalbinio ūkio naudotojai tapo 2 – 3 ha dydžio sklypų šeimininkais. Tačiau jie prarado pagrindinį pragyvenimo šaltinį, darbo vietas stambiuose prekiniuose ūkiuose ir šių ūkių paramą asmeniniam pagalbiniam ūkiui eksploatuoti (Poviliūnas, 2003). Radviliškio rajone asmeninio ūkio žemės naudotojų yra 2395, kurie naudoja 5381 ha žemės ūkio paskirties žemės. Asmeninio ūkio žemė yra išsidėsčiusi praktiškai per kelis žemės sklypus. Analizuojant registre registruotus šios žemės sklypus, nustatyta, kad vienam žemės sklypui tenka 2,25 ha (5.6 pav). Turint omenyje, kad asmeninio ūkio žemės buvo suteikiama iki trijų ha, tai vienam naudotojui tenka pusantro sklypo, neskaitant namų valdos žemės sklypo.

2,5 2,25

1,5 ha 1 0,78

0,5

0 Radviliškio raj. Respublikoje

5.6 pav. Asmeninio ūkio žemės vidutinis žemės sklypo plotas 42

Lyginant su šalies vidurkiu Radviliškio rajone asmeninio ūkio žemės sklypo vidutinis plotas žymiai didesnis. Rajone asmeninio ūkio žemė 2008 metais sausio 1 d. sutvarkyta, tai yra, privatizuota ar sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

43 6. ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS POREIKIO ANALIZĖ RADVILIŠKIO RAJONE

Žemės konsolidacijos poreikis kyla asmenims, naudojantiems savo žemės sklypus ir siekiantiems pagerinti jų išsidėstymą. Tuo, aišku, turėtų būti suinteresuoti stambesnių ūkių savininkai, valdantys didesnį skaičių sklypų. Ankščiau nagrinėtų autorių duomenimis, tokiose teritorijose turi būti mažiausiai keli ūkininkai (ne mažiau 2-5), kurių žemės sklypų išsidėstymas tarpusavyje persipynęs. Žemės konsolidacijos procesą pradėti tikslinga būtų ten, kur jau susiformavę stambūs ūkiai, kuriems šis procesas padėtų sutvarkyti esamas ekonomiškai nenaudingas, nepatogias ar smulkias žemėnaudas. Visų, dalyvaujančių šiame procese su didesniu sklypų skaičiumi, bendras noras turėtų būti kiek įmanoma sumažinti sklypų skaičius, suformuoti racionalias žemėnaudas. Apie žemės konsolidaciją Radviliškio rajone kalbama, tačiau pokalbiai šia tema rimtesnių rezultatų nedavė. Ūkininkai netgi nesidomi šio proceso smulkesnėmis detalėmis, nes nėra skatinami rajono žemėtvarkos specialistų. Siekiant išsiaiškinti požiūrį į žemės konsolidaciją ir jos poreikį buvo pasirinktos Voskonių, Vaitiekūnų ir Skėmių kadastro vietovės. Parenkant šias vietoves atsižvelgta į tai, kad viena būtų arti rajono centro (Voskoniai), kita rajono pakraštyje (Vaitiekūnai), o trečiojoje įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė (Skėmiai). 6.1 lentelė. Pasirinktų kadastro vietovių savininkų valdomi žemės plotai ir sklypų skaičius

Voskonių Vaitiekūnų Skėmių kadastro kadastro kadastro Iš viso vietovė vietovė vietovė Ūkininkų skaičius 185 7 235 427 Valdomos žemės plotas (ha) 1091 182 2501 3774 Sklypų skaičius 203 8 276 487 Pusiau natūrinio ūkio savininkų 228 459 191 878 skaičius Valdomos žemės plotas (ha) 189 1989 570 2748 Sklypų skaičius 229 520 203 952

Iš 6.1 lentelės matome, kad Voskonių, Vaitiekūnų ir Skėmių kadastro vietovėse yra skirtingi žemėvaldos plotai: 1280 ha, 2171 ha ir 3511 ha. Pirmojoje yra 142 ūkininkai ir 228 pusiau natūriniai ūkiai, antrojoje 7 ūkininkai ir 459 pusiau natūriniai ūkiai, trečiojoje 501 44 žemės savininkas. Šiose vietovėse buvo apklausta po 35 žemės ūkio savininkus. Lentelėje pavaizduota pasirinktų kadastro vietovių savininkų valdomi žemės plotai ir sklypų skaičius. Vidutiniškai vienas ūkininkas valdo 8,8 ha žemės, kuri išsidėsčiusi sklypais po 7,7 ha, o pusiau natūrinių ūkių savininkai vidutiniškai valdo po 3,1 ha žemės ir jų sklypai yra po 2,9 ha. Ūkininkų ūkio kūrimąsi atbaido jaunimo išėjimas iš kaimo. Maža dalis jaunų žmonių pradeda ūkininkauti. Mano nuomone, tik jauni išsilavinę ūkininkai galėtų tinkamai modernizuoti žemės ūkio gamybą, greičiau ir efektyviau perimti pažangią ūkininkavimo patirtį, šiuolaiknes technologijas, todėl pirmas klausimas respondentams ir buvo apie jų amžių. Apklaustųjų daugumą abiejais atvejais sudaro vyresnio amžiaus žemės savininkai. Jaunieji ūkininkai nagrinėjamose teritorijose sudaro tik 22 procentus bendro dalyvių skaičiaus ( 6.1 pav.).

6.1 pav. Apklaustųjų žemės savininkų amžiaus analizė

Iš diagramos matome, kad beveik ketvirtadalis žemės savininkų yra vyresni nei 60 metų. Atliekant tolimesnę analizę matosi, kad senyvo amžiaus žmonės nepageidauja keisti sklypo vietą ir tikslinti ribas, nes dar ir dabar dažnai žemės savininkai nori grąžinti tik savo turėtą žemę ir tik buvusių ribų. Žemės savininką visų pirma apibūdina jo valdomi ir dirbami žemės sklypai. Žemės konsolidacijos proceso didesnę ekonominę naudą gausime ten, kur stambūs ūkiai valdo didesnius skaičius sklypų ir jie išsidėstę greta vienas kito. Išanalizavus anketinius duomenis nustatyti pagrindiniai žemės savininkų valdomų žemės plotų duomenys ( 6.2 lentelė ).

45 6.2 lentelė. Žemės savininkų valdomi žemės plotai.

Nuomojama Kadastro Privačios Vidutinis % nuo Dalyvių vietovės žemės ūkių dydis Bandras Dalyvių bendro skaičius pavadinimas plotas (ha) plotas ha skaičius apsklaustųjų skaičiaus Voskonių 805 35 23 1247 6 17 Vaitiekūnų 507 35 15,5 196 8 23 Skėmių 735 33 22,4 - - -

Valdomas vidutinis žemės plotas konkrečioje teritorijoje yra skirtingas. Voskonių kadastro vietovių ūkių dydžių duomenų mediana 8, o Vaitiekūnų – 5, Skėmių – 9. Galima tvirtinti, kad Vaitiekūnų teritorijoje susiformavo mažesni ūkiai. Penktadalis Voskonių ir Vaitiekūnų žemės savininkų (20 %) papildomai nuomoja žemę, Skėmių akcinėje bendrovėje visa žemė naudojama bendrai ir nuomos nėra. Didesnius plotus nuomoja Voskonių teritorijos apklaustieji. Vidutiniai valdomi žemės plotai atitinka rajono vidurkį (5.5 pav.). Iš apsklausos matome, kad žemės savininkai naudoja ne tik nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Dalis žemę nuomoja iš valstybės ar kitų žemės savininkų. Valdomos ir dirbamos teritorijos nesuteikia informacijos apie ūkininko žemės sklypų išsidėstymą, atstumus tarp žemės sklypų ir ūkinės sodybos, todėl apklausoje buvo įtraukti ir šie klausimai. Grinkiškio seniūnijos Vatiekūnų kadastro vietovėje gyvena 85 % apklaustųjų, Radviliškio seniūnijos Voskonių kadastro vietovėje – 52 %, o Skėmių seniūnijos Skėmių kadastro vietovėje gyvena 88 % apklaustųjų. Rezultatai rodo, kad Voskonių teritorijoje labiau tikėtini įvairūs žemės sandoriai. Be to, turėti žemės sklypą arčiau rajono centro, arti plento Kaunas – Šiauliai, Vilnius – Šiauliai ir netoli esančio Šiaulių miesto yra žymiai patraukliau.

Nagrinėjama kadastro vietovė 5% 9% 11% Radviliškio miestas

Kitos Radviliškio rajono teritorijos

75% Kitos Lietuvos Respublikos teritorijos

6.2 pav. Respondentų gyvenamoji vieta 46 Vykdant žemės konsolidacijos procesą svarbu yra žemės sklypų nuotolis nuo ūkio centro. Kuo didesnėje teritorijoje išsidėstę sklypai, tuo kiekvienas tokio ūkio savininkas patiria didesnių nuostolių transportui, kartu ir visos kitos išlaidos didėja. Žemėtvarkos specialistai pataria, kad optimalus atstumas, kuriam esant galima racionaliai ūkininkauti, yra 3 km. Vykdant anketinę apklausą į šį klausimą neatsakė 15 anketas pateikusių asmenų, todėl tikėtina, kad šie asmenys gyvena miestuose ar kitose teritorijose, atskiros sodybos neturi, žemės patys nedirba (6.3 pav.).

Vienas šalia kito

Teritorijoje 1 km atstumu 14% 20% Teritorijoje iki 3 km 19% atstumu Teritorijoje iki 5 km 3% 25% atstumu Teritorijoje didesniu 3% kaip 5 km atstumu 46% Pavieniais sklypais didelėje teritorijoje Neatsakė į klausimą

6.3 pav. Respondentų žemės sklypų išsidėstymas

Didesniu spinduliu išsidėstę tik atskirų savininkų sklypai. Tačiau penktadalis apklaustųjų pateikė duomenis, jog jų sklypai išsidėstę didelėje teritorijoje. Duomenys atskirose teritorijose šiuo klausimu labai skiriasi. Reikia pažymėti, kad rajone yra nemažai ūkininkų, o ypač akcinių bendrovių, turinčių naujausią techniką. Technikai našiai panaudoti reikia plačių laukų. Tokias galimybes turi Skėmių bandrovė. Joje sklypai užima dideles teritorijas, pakankamai patogūs privažiavimai, apgalvotai įrengtos melioracijos sistemos. Žemės naudmenos yra aplink gyvenamąją vietovę. Tačiau Voskonių ir Vaitiekūnų vietovėse atstumai tarp sklypų yra įvairūs. Tarp didesnių sklypų yra išsidėstę ir smulkių ūkių savininkų sklypeliai, o šalia gyvenvietės jie dažniausiai valdo tik mažą žemės sklypelį. Tokiems savininkams tikslinga būtų ieškoti sklypų mainų ar pirkimo – pardavimo variantų, nes toliau esančius pavienius sklypus dirbti ekonomiškai neapsimoka. Anketose buvo pateiktas klausimas apie privažiavimą prie sklypų. Šiuo atveju pagrindinis dėmesys skiriamas, ar galima privažiuoti prie kiekvieno sklypo. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti lauko keliai ar privažiavimai yra prastos kokybės, važinėjant jais drėgnesniu metų laiku padaromos provėžos, išvažinėjami atskirų savininkų pasėliai. Dažnai važiuojama ten, kur galima pravažiuoti, ne ten, kur keliai buvo numatyti 47 žemės reformos žemėtvarkos projektų ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Didžiausia klaida žemėtvarkos projektų rengimo metu buvo tai, kad keliai buvo formuojami kartu su sklypais, iš anksto nenumačius tinkmaiausių vietų jiems įrengti. Todėl dalis jų nepravažiuojami ar pravažiavimai susiformavo natūraliai įmanomose pravažiuoti teritorijose, kartu suskaldant žemės sklypus į atskiras teritorijas. Daugumai žemės savininkų būtina pagerinti esamų kelių būklę prie jau suformuotų žemės sklypų. 39 % apklaustųjų pažymėjo, kad būtina suprojektuoti privažiavimo kelius prie vieno žemės sklypo (6.4 pav.).

1 sklypo 39% 44% 2-3 sklypų 4-5 sklypų 6-7 sklypų Visų sklypų Yra prastos kokybės 2% 2% 3% 10%

pav. Sklypų skaičius, prie kurių nėra privažiavimo

Tyrimo metu mėginta išsiaiškinti, kokios formos yra žemės savininkų sklypai. Kadangi žemės reformos metu grąžinamą žemę buvo stengiamasi formuoti kiek įmanoma buvusiose valdos ribose, todėl sklypai susiformavo ne visada patogūs dirbimui. Jie dažniausia yra netaisyklingos konfiguracijos, neretai buvusią valdą šiuo metu kerta keliai, melioracijos grioviai. Melioracijos grioviai skaldo sklypus į sklypelius nepatogius dirbti ar net įvažiuoti į jų teritoriją. Labai didelę reikšmę laukų formavimui turėjo ir pats matininko darbo principas – formuoti kiek įmanoma taisyklingesnės formos sklypus. Pagal šį rodiklį gerokai skiriasi atskirų matininkų parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jų papildymai. Daugiau kaip pusę apklaustųjų nėra patenkinti savo sklypų konfiguracija ir tai parodo būtinybę šiuos sklypus sujungti, peržiūrėti jų ribas (6.5 pav.).

25% 20,50%

16% 23% 15,50%

Sklypas stačiakampio formos Sklypas trapecijos formos Sklypas trikampio formos Sklypo ribos vingiuotos su įvairiais užsilenkimais Sklypo ribos nesuderintos su natūraliu kraštovaizdžiu

6.5 pav. Žemės sklypų konfiguracija 48 Penktadalis apklaustųjų pažymėjo, kad jų sklypai yra stačiakampio formos, tačiau ketvirtadalis mano, kad jų sklypo ribos nėra suderintos su natūraliais kraštovaidžio elementais. (keliais, miškais, upeliais ir pan.) Šie žmonės, o ir pažymėjusieji, kad jų sklypai turi vingiuotas ribas (32%), be abejo, pageidautų šias ribas keisti. Apklausiant žemės savininkus buvo pasidomėta ar jų kaimynai patys dirba žemę, ar nuomoja, kokia žemės apdirbimo būklė. Tenka konstatuoti, kad atsakymuose išryškėjo jog71 % žemės savininkų žemę dirba patys, 29 % savininkų žemę nuomoja kaimynams ūkininkams arba pažįstamiems gana toli nuo nuomojamo sklypo. Iš pokalbių išryškėjo, kad dalis jaunų žmonių negyvenančių kaime siekia išsaugoti turėtą tėvų ir senelių nuosavybę ir todėl ją nuomoja kaimynui ūkininkui. Todėl manyčiau, kad šie žmonės galėtų parduoti savo žemės sklypus arba sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis su ūkininkais ko pasekoje būtų suformuotos kompaktiškos žemėnaudos. Į klausimus, kokius darbus ūkio teritorijoje būtų pageidautina atlikti žemės savininkai atsakė nepilnai. Buvo pažymėta, kad reikėtų gerų privažiavimo kelių (5%), atilikti melioracijos įrenginių remontą (4%), ištiesinti sklypų ribas (čia tuoj pat buvo pažymėta, kad asmeniškai padaryti vienam ūkininkui beveik neįmanoma). Visumoje sklypų ribų ištiesinimu, sklypų sujungimu, žemės pirkimu suinteresuota nedidelė dalis žemės savininkų. Didesniems pertvarkymams reikia techninių projektų, finansavimo. Patys žemės savininkai be aiškinimo, konkrečios pagalbos nieko nesiruošia daryti ir vargu ar sugebėtų. Rajonų savivaldybės turi sudaryti programas stambesnių darbų atlikimui, atlikti aiškinamąjį darbą. Šiuo metu apie žemės konsolidaciją rajono žemėtvarkos skyriuje nekalbama.

49 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje vyrauja smulkūs (iki 20 ha) ūkiai. Iki 50% žemės rajono ūkininkai nuomoja iš kitų asmenų ar valstybės. Rajone veikia 28 žemės ūkio bendrovės. 2. Rajone esantys nuo 3 ha iki 10 ha dydžio ūkiai sudaro 38,4 % visų ūkių skaičiaus. 3. Rajone yra poreikis rengti žemės konsolidacijos projektus, tyrimo duomenimis, nes daugiau nei du sklypus valdo 12 % žemės savininkų, didžioji dalis 46 % žemės savininkų sklypų išsidėstę 3 km atstumu, 39 % žemės savininkų neturi privažiavimo prie vieno žemės sklypo, 44 % būtina pagerinti esamų kelių būklę, 23 % savininkų nepatenkinti esama sklypų konfiguracija, 15 % stambesnių ūkininkų pageidautų pirkti žemę iš kaimynų. 4. Rementis apklausos duomenimis, konsolidacijos projektų poreikiu suinteresuoti stambesni ūkininkai, valdantys keletą žemės sklypų. 5. Konsolidacijos projektų rengimas remiasi laisvanoriškumo principu, tačiau rajone dėl šių projektų sudarymo reikėtų daugiau iniciatyvos iš žemėtvarkos skyriaus specialistų. 6. Žemės konsolidacijos projektų rengimo metu būtų sujungti, sustambinti, pagal galimybes suformuoti taisyklingos formos sklypai, išnagrinėtas kelių tinklo ir melioracijos sistemų remonto bei statybos poreikis, numatytos teritorijos visuomenės poreikiams. 7. Žemės konsolidacijos projekto teritorija turėtų apjungti kuo didesnį dalyvių skaičių. Pirmiausia projektai turėtų būti rengiami teritorijose, kur vyrauja stambesni ūkiai.

50 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Agrovaldymo grupė. [žiūrėta 2008-02-29]. Prieiga per internetą: . 2. ALEKNAVIČIUS, P., AUGUTIENĖ, J. Žemėnaudų pertvarkymo nauda. Iš: Mano ūkis, 2005, Nr. 2 [žiūrėta 2008-03-03]. Prieiga per internetą: . 3. ALEKNAVIČIUS, P., DAUGALIENĖ, V. Žemėtvarkos darbų perspektyva. Iš: Žemėtvarka Lietuvoje. NŽT, 2004, p. 162. 4. ALEKNAVIČIUS, P., SUDONIENĖ, V. Žemės ūkio paskirties teritorijų tvarkymas ekonominiu ir ekologiniu aspektais. Iš: Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai. LŽŪU, 2003. 22 (44). 1, p. 106 – 113. 5. ALEKNAVIČIUS, P. Lietuvos kaimo ūkinių struktūrų kūrimas. Iš: Mano ūkis. Vilnius, 2002, NR. 4, p. 34 – 35. 6. ALEKNAVIČIUS, P. Ūkių žemėnaudų stambinimo teisiniai aspektai. Žemės ūkio struktūrų pertvarka ir kooperacija: tarptautinė mokslinės – praktinė konferencija: straipsnių rinkinys. Akademija, 2002, p. 107 – 108. 7. ALEKNAVIČIUS , P. Žemės naudojimo Lietuvoje: problemos ir perspektyvos. Iš: Žemėtvarka ir melioracija, 2002 NR. 6, p. 35 – 38. 8. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės grąžinimo ir pardavimo byla (straipsnių rinkinys žemės reformos klausimais) Vilnius: Jandrija, 2005, p. 23. 9. ALEKNAVIČIUS, A. Ūkių žemėnaudų pertvarkymo ekonominiai tyrimai. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, Lietuvos vandens ūkio inst, 2001, NR. 185 (37), p. 3 – 7. 10. ALEKNAVIČIUS, A. Ūkių plėtra ir žemės ūkio rinkos aktyvumas Lietuvoje. Žemės ūkio struktūrų pertvarka ir kooperacija: tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija: straipsnių rinkinys. Akademija, 2002, p. 109 – 110. 11. ALEKNAVIČIUS, A. Ūkininkų ūkių žemėnaudų formavimo ir plėtros sąlygų tyrimai vidurio Lietuvos zonoje. Technol. M. daktaro disertacija. Kaunas – Akademija, 2002, p. 14 – 15. 12. ALIŠAUSKAS, K. Ūkininkavimo sąlygos vykstant integracijos procesui. Iš: Tiltai: mokslo darbai. Klaipėdos universitetas, 2002, Nr. 4. 13. ANTANAVIČIUS, A., ATKOCEVIČIENĖ, V. Žemėnaudų formavimo ypatumai žemės reformos metu. Žemės ūkio struktūrų pertvarka ir kooperacija: tarptautinė mokslinė - praktinė konferencija: straipsnių rinkinys. Akademija, 2002, p. 111 – 112. 51 14. BIRBILIENĖ, I. Žemės ūkio paskirties žemėnaudų formavimo, ūkininkų ūkių rinkos kainų analizė. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. 2005, Nr. 28(48), p. 106-111. 15. DAUGALIENĖ, V. Racionalias žemėnaudas formuoti būtina. Iš: Žemėtvarka ir melioracija, 2004, NR.1, p. 50 – 51. 16. DAUGALIENĖ, V. Žemės konsolidacija: poreikis, nauda ir galimybės. Iš: Mano ūkis, 2006/6. 17. DMITRIJEVA, B. Žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumas Lietuvos administracinėse teritorijose. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. 2005, Nr. 28(48), p. 95- 101. 18. GURSKIENĖ, V. Žemės naudojimo optimizavimas vidurio Lietuvos ūkiuose. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, 2002, NR. 19 (41), p. 62 – 68. 19. KAVALIAUSKIENĖ, B., TARVYDIENĖ, M.E. Polzovanije i privatizacija zemel ličnych xozaisv graždan Litvy. Iš: Baltic Surveying’05: International Scientific – Methodical Conference Proceedings. 2005, p. 67-73. 20. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. 72 – 3009.. 21. Lietuvos bendrasis programavimo dokumentas 2004-2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vilnius, 2003. 22. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 28 – 868. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d, nutarimas Nr. 697 “Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės”. Iš: Valstybės žinios, 2005, Nr. 80 – 2901. 24. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994-04-26, nauja redakcija 2006-12-19). Iš: Valstybės žinios, 2006 b, Nr. 138-5268. 25. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5, 7, 10 ir 32 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (2006-07-18). Iš: Valstybės žinios, 2006 e, Nr. 87-3399. 26. MATONIENĖ, D., SUDONIENĖ, V. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tendencijos Rytų Lietuvoje. Iš: Vagos: mokslo darbai. LŽŪU, 2004, Nr. 63 (16), p. 89-93. 27. Nacionalinės mokėjimo agentūros kaimo plėtros priemonių statistika 2006. [žiūrėta 2008-03-15]. Prieiga per internetą:. 28. Pirmieji Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2003 m. visuotinio surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2003; 29. Radviliškio rajono savivaldybės 2007 metų veiklos ataskaita. Radviliškis, 2008. 52 30. SINKEVIČIŪTĖ, V., GUDRITIENĖ, D. Žemės naudmenų plotų tyrimai pietų Lietuvos rajonuose. Iš: Matavimų inžinerija ir GIS : konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, 2006, p. 60-64. 31. Statistiniai duomenys, pagal žemės savininkų paraiškas žemės konsolidacijai. [Žiūrėta 2008-03-02]. Prieiga per internetą:< http://www.konsolidacija.lt/html/info.htm>. 32. Statistinė informacija apie žemės reformos eigą Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriuje. Parengė Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius, 2007. 33. ŠIMKUS, Z. Žemės konsolidacija Mažeikių rajone: magistrantūros studijų baigiamasis darbas, LŽŪU, Kaunas – Akademija, 2007. 34. ŽALIAUSKAITĖ, J. Ūkių dydžių dinamika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. 2004, Nr. 25(45), p. 212-215. 35. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Iš: Valstybės žinios, 2005, Nr. 80-2901.

53 ANKETA LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

Apklausą rengia LŽŪU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Žemėtvarkos katedros magistrantė. Apklausos duomenys bus naudojami magistro darbui “Žemės sklypų konsolidacijos poreikis Radviliškio rajone”. Šios anketos tyrimo rezultatai bus naudojami bendram tyrimui. Autorė atsako už duomenų konfidencialumą. Tinkamus atsakymus pažymėkite  1. Respondento amžius……… m. (įrašyti skaičiais) 2. Koks jūsų išsilavinimas:  Neturiu išsilavinimo  Profesinis  Aukštesnysis  Aukštasis 3. Gyvenamoji vieta:  Nagrinėjama kadastro vietovė Seniūnija, kurioje yra ši kadastro vietovė Radviliško miestas Radviliškio rajono teritorija Lietuvos Respublikos teritorija 4. Nuosavybės teise valdomas žemės plotas………. ha. (nurodyti sveikais skaičiais) 5. Papildomai naudojamas (nuomojamas) žemės plotas………. ha (nurodyti sveikais skaičiais) 6. Išnuomotas kitiems asmenims žemės plotas……. ha (nurodyti sveikais skaičiais) 7. Jūs nuosavybės teise Radviliškio rajone valdote (pasirinkti vieną):  1 žemės sklypą  2 – 3 žemės sklypus  4 – 5 žemės sklypus 6 – 7 žemės sklypus Virš 7 žemės sklypų 8. Jūs nuosavybės teisėmis Radviliškio rajono……………….. kadastro vietovėje valdote (pasirinkti vieną). 1 žemės sklypą 2 – 3 žemės sklypus 54 4 – 5 žemės sklypus 6 – 7 žemės sklypus Virš 7 žemės sklypų 9. Jūsų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai išsidėstę:  Vienas šalia kito Teritorijoje 1 km atstumu Teritorijoje iki 3 km atstumu Teritorijoje iki 5 km atstumu Teritorijoje didesnėje nei 5 km atstumu Pavieniais sklypais didelėje teritorijoje 10. Dirbamos žemės sklypai išsidėstę: Aplink ūkinę sodybą 1 – 3 km atstumu Atskirai nuo sodybos 1 – 2 km atstumu Atskirai nuo sodybos 3 – 4 km atstumu Atskirai nuo sodybos 5 – 7 km atstumu Atskirai nuo sodybos > nei 7 km atstumu 11. Nėra privažiavimo kelių prie:  1 žemės sklypo 1 – 3 žemės sklypų 3 – 5 žemės sklypų 5 – 7 žemės sklypų Visų žemės sklypų Yra privažiavimai, tačiau prastos kokybės 12. Kokia jūsų naudojamų sklypų konfiguracija? Stačiakampio formos Trapecijos formos Trikampio formos Netaisykliga Ribos nesuderintos su kraštovaizdžiu 13. Jūsų naudojamos žemės kaimynai, turintys žemės ūkio paskirties žemę?  Patys dirba žemę Žemę nuomoja kitiems asmenims, bet ne jums Jų žemė apleista Kaimynų nėra 14. Ar dalyvautumėte žemės konsolidacijos projekte, jei jis būtų rengiamas: 55  Taip Ne Dar neapsisprendęs 15. Kokie darbai pageidautumėte, kad būtų atlikti žemės konsolidacijos projekto metu:  Elektros linijų tiesimas Melioracijos įrenginių remontas, statyba Privažiavimo kelių tiesimas Sklypų ribų ištiesinimas Sklypų sujungimas Pirkti (parduoti) žemę 16. Žemės sklypus reikėtų pertvarkyti (sustambinti) nes:  Sklypai netaisyklingos formos (trikampi, trapecijos ar pan.) Sklypai sudaro netaisyklingus stačiakampius Sklypų ribos nėra suderintos su griovių, kelių, miškų ir pan. ribomis Reikia sumažinti sklypų skaičių Reikia sklypus išdėstyti arčiau ūkinės sodybos Reikia sujungti šalia esančiu sklypus

Ačiū jums

56 DARBO APROBACIJA

Tyrumų rezultatai, paskelbti mokslinėje konferencijoje: Ponelytė A. Žemės konsolidacijos poreikis Radviliškio rajone. Iš: “Jaunasis mokslininkas - 2008”: studentų mokslinė konferencija. LŽŪU. Akademija, 2008.