LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija
T U R I N Y S 1. RAJONO URBANISTIN Ė PL ĖTRA...... 4 1.1. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano uždaviniai...... 4 1.2. Lazdij ų rajono teritorijos vystymo veiksniai...... 5 1.3. Lazdij ų rajono vystymo alternatyvos...... 7 1.3.1. Status quo alternatyva ...... 7 1.3.2. Aktyvios pl ėtros alternatyva...... 11 1.5. Gyvenam ųjų vietovi ų sistemos pl ėtra...... 12 1.5. Rengtini teritorij ų planavimo dokumentai ...... 17 2. SAVIVALDYB ĖS SOCIALIN Ė IR EKONOMIN Ė PL ĖTRA...... 19 2.1. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo socialiniai ekonominiai veiksniai...... 19 2.1.1. Gyventoj ų skai čiaus kitimas, emigracija ir socialin ės demografin ės strukt ūros raida19 2.1.2. Ekonomin ė baz ė ir paslaugos, investicijoms palankios aplinkos k ūrimas...... 21 2.1.3. Žem ės ūkio sektorius...... 21 2.1.4. B ūstas ...... 22 2.1.5. Švietimas, kult ūra ir sportas ...... 23 2.1.6. Sveikatos prieži ūros ir socialini ų paslaug ų pl ėtra...... 24 2.1.7. Turizmas...... 24 2.1.8. Viešojo saugumo užtikrinimas ...... 25 2.2. Rajono vystymo alternatyvos ...... 25 2.3. Gyvenam ųjų vietovi ų institucinis ir socialinis apr ūpinimas pagal koncepcij ą ...... 30 2.4. Pasi ūlymai d ėl valstyb ės r ėmimo priemoni ų derinimo su teritorij ų planavimo dokumentais ...... 33 3. RAJONO GAMTIN Ė APLINKA ...... 35 3.1. Gamtinio karkaso koncepcija ...... 35 4. RAJONO ŽEM ĖS NAUDOJIMAS ...... 38 4.1. Įvadas ...... 38 4.2. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai...... 38 4.3. Žem ės naudojimo funkcinis zonavimas...... 39 4.3.1. Zonavimo pagrindai ...... 39 4.3.2. Bendrasis teritorijos zonavimas...... 40 4.3.3. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čios teritorijos ...... 41 4.3.4. Mišk ų ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas...... 44 4.3.5. Kitos paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čių teritorij ų funkcinis zonavimas 45 4.3.6. Vandens ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas ...... 47 4.4. Kit ų paskir čių žem ės, pelk ės ir vandens telkiniai...... 47 4.5. Žem ės ūkio pl ėtra ir žem ės naudojimas...... 48 4.6. Gyvenam ųjų vietovi ų ir rekreacini ų teritorij ų pl ėtra...... 51 5. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA...... 55 5.1. Apsaugos principai ...... 55 5.2. Saugojimo prioritetai ...... 55 5.3. Tvarkybos ir naudojimo principai ...... 56 6. LAZDIJ Ų RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA ...... 59 6.1. Įvadas ...... 59 6.2. Lazdij ų rajono susisiekimo sistemos vystymo koncepcija...... 60 6.3 Geležinkeliai...... 62 7. LAZDIJ Ų RAJONO INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA...... 64 7.1. Įvadas ...... 64 7.2. Vandentieka ir vandenvala...... 64 7.4. Šilumos ūkis ...... 66
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 2 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 7.5. Gamtini ų duj ų tiekimas...... 66 7.6. Elektros tiekimas ...... 66 7.7. Telekomunikacijos ir ryšiai...... 67
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 3 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 1. RAJONO URBANISTIN Ė PL ĖTRA
1.1. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano uždaviniai
Pagal savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (2004) bendrojo plano uždaviniai yra: 1. Suformuoti savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus. 2. Tobulinti susiklos čiusi ą rajono teritorijos erdvin ę strukt ūrą, vystyti jos urbanistin ę sistem ą. 3. Sudaryti prielaidas subalansuotai pl ėtotis Lazdij ų rajon ą, gerinti aplinkos kokyb ę, pl ėtoti ekonomin į ir socialin į potencial ą bei gyventoj ų gyvenimo s ąlygas. 4. Nustatyti Lazdij ų rajono vaidmen į šalies ir apskrities ekonomin ės, socialin ės ir urbanistin ės pl ėtros raidoje. 5. Sudaryti prielaidas tarpvalstybini ų ir šalies program ų ir projekt ų įgyvendinimui rajono teritorijoje. 6. Suderinti valstyb ės teritorij ų bei aplinkini ų teritorij ų raid ą. 7. Išlyginti Lazdij ų rajono teritorij ų pl ėtros netolygumus, optimaliai subalansuoti miesto ir kaimo teritorij ų raid ą. 8. Išryškinti ir panaudoti rajono privalumus, parodyti ekonomin ės ir socialin ės pl ėtros galimybes. 9. Pasi ūlyti priemones efektyviai ekonominiai veiklai pl ėtoti, investicijoms mieste ir kaime skatinti. 10. Atsižvelgti į rajono žem ėvaldos ypatumus, žem ės gr ąžinimo pasekmes, žem ės naudotoj ų interesus. 11. Išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibr ėžti j ų naudojim ą bei s ąveik ą su žem ės ūkio bei urbanistinio karkaso teritorijomis. 12. Sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi rajono įvaizdžio suformavimui;
Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijos metu nustatoma:
teritorijos planin ės ir erdvin ės strukt ūros vystymo principai;
teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai;
teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 4 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Rajono teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcija rengiama 20 met ų laikotarpiui ir tvirtinama Lazdij ų rajono savivaldyb ės taryboje.
1.2. Lazdij ų rajono teritorijos vystymo veiksniai
Atlikus Lazdij ų rajono teritorijos esamos b ūkl ės analiz ę ir j ą įvertinus, nustatyta, kad erdvin ės gyvenam ųjų vietovių sistemos vystymo koncepcij ą nulemia tokie įvardinti veiksniai: 1. Nepalankios gyventoj ų skai čiaus ir socialin ės demografijos strukt ūros raidos kryptys: 1.1. maž ėjantis (2001 – 2007 m.) gyventoj ų skai čius: miesto gyventoj ų skai čius sumaž ėjo 6,1%, kaimo – 8,3%, palyginimui, Lietuvoje atitinkamai 2,9% ir 2,5%; 1.2. maž ėja gyventoj ų sluoksnis su aukštuoju išsilavinimu (2,1 karto mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje), o gyventoj ų sluoksnis su aukštesniuoju išsilavinimu yra 1,1 karto mažesnis nei vidutiniškai šalyje; 1.3. žemas Lazdij ų savivaldyb ės gyventoj ų užimtumas kaime, kuris sudaro tik 22,1 % vis ų gyventoj ų, o mieste – 34,7 %, iš j ų žem ės ūkyje užimti 24,7 %, bendras užimtumas mažesnis nei šalies vidurkis ir yra 25,3 %, o šalyje – 43 %; 2. Būtini poky čiai gyventoj ų vietovi ų sistemoje: 2.1. Lietuvos teritorijos bendrajame plane numatyti vietiniai centrai Lazdijai ir Veisiejai n ėra paj ėgūs tinkamai suformuoti rajono gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą socialin ės, ekonomin ės, inžinerin ės infrastrukt ūros ir kitais poži ūriais; 2.2. kaimo gyvenamosios vietov ės smulkios, net 65,5 % vietovi ų yra ne didesn ės kaip 50 gyventoj ų ir gali tenkinti tik smulkaus žem ės ūkio interesus, kaimo gyvenvie čių b ūstai ir teritorijos inžinerin ė įranga nusid ėvėjusi, j ų masinio atnaujinimo tikimyb ė mažai tik ėtina; 2.3. perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovi ų sistemos pagrind ą gali sudaryti Lazdij ų ir Veisiej ų miestai, 6 miesteliai (Kap čiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai, Šventežeris) bei kitos kaimo vietov ės, turin čios daugiau kaip 200 gyventoj ų. Jose yra didžiausias institucinis apr ūpinimas ir per pastaruosius du dešimtme čius išsilaik ė ar padid ėjo gyventoj ų skai čius (1.1 ir 1.3 pav.).
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 5 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija
1.1. pav. Lazdij ų rajono gyvenamosios vietov ės
3. Neišnaudojamas esamas turizmo potencialas: 3.1. Lazdij ų rajonui b ūdinga nauj ų rekreacini ų vietovi ų formavimasis vaizdingose ežer ų pakrant ėse, tod ėl jas b ūtina įtraukti į formuojam ą rajono planin ę-erdvin ę strukt ūrą , o j ų gyventojus skatinti deklaruoti gyvenam ąją viet ą Lazdij ų rajone, o tai teigiamai atsiliept ų formuojant rajono biudžet ą, tiksliau jo pajamas. Šias vietoves galime priskirti e kategorijai. 3.2. gamtin ė rajono aplinka bei kraštovaizdis yra labai palank ūs rekreacijai ir turizmui, ta čiau esantys turizmo ištekliai pasiskirst ę netolygiai, daugiausiai koncentruojasi šiaur ės ryt ų bei centrin ėje rajono dalyje; tai lemia netolygiai išvystyta rajono turizmo infrastrukt ūrą;
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 6 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 3.3. silpnai išvystyta turizmo infrastrukt ūra d ėl mažo vietini ų turizmo paslaug ų teik ėjų finansinio paj ėgumo bei d ėl dažniausiai pasirenkamos nemokamo poilsiavimo galimyb ės (stovyklavimas palapin ėse, nuosavose sodybose); 3.4. tr ūksta aukštos kokyb ės turizmo paslaugas teikian čių subjekt ų; 3.5. nepakankamos savivaldyb ės ir priva čios investicijos į rajono turizmo ir rekreacijos versl ą, tod ėl rajone vyrauja m ėgėjiškas turizmas, neskatinama profesionaliai tvarkomo ir reikšmingo gyventoj ų užimtumui turizmo verslo pl ėtra; 3.6. ryškus turizmo sezoniškumo veiksnys rajone (didžiausi turist ų srautai rajone lankosi šiltuoju met ų laiku, vyrauja poilsiavimas savaitgaliais).
1.3. Lazdij ų rajono vystymo alternatyvos
Pagal Savivaldybi ų teritorij ų bendr ųjų plan ų rengimo taisykles, bendrojo plano reng ėjai turi pasi ūlyti nemažiau dviej ų planuojamos savivaldyb ės – Lazdij ų rajono vystymo alternatyv ų.
1.3.1. Status quo alternatyva Pirmoji, Status quo , (esama pad ėtis, kurią norima išlaikyti ir ateityje), kurios pagrind ą sudaryt ų esama urbanistine rajono strukt ūra ir b ūtų siekiama j ą išlaikyti, o kartu ir esam ą švietimo, kult ūros, sveikatos, socialin ės apsaugos, globos ir r ūpybos įstaig ų tinkl ą, gerinant teikiam ų paslaug ų, gyvenamosios aplinkos bei visuomen ės erdvi ų kokyb ę; skatinant žem ės ir mišk ų ūkio modernizavim ą esamose žem ėnaudos ir žem ėvaldos ribose ir siekiant išlaikyti darbo jėgos užimtum ą žem ės ūkyje. Šia alternatyva užtikrinami nuolatiniai nusistov ėję paslaug ų ryšiai ir santykiai tarp gretimybi ų, esam ų darbo viet ų bei socialin ės infrastrukt ūros objekt ų pasiekiamumas bei veikl ų t ęstinumas (1.3 pav.). Status quo alternatyvos, įgyvendinimas reikalauja dideli ų valstyb ės ir ypa č savivaldyb ės finansini ų ištekli ų, gausaus administruojan čio personalo, pasižymin čio vadybiniais geb ėjimais. Tam reikalinga:
išlaikyti jaunim ą, suteikti jam išskirtines s ąlygas mokslui ir darbui;
norint užtikrinti viešosios socialin ės bei technin ės infrastrukt ūros paslaug ų kokyb ę, išlaikyti aukš čiausios ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie j ą kuria;
išlaikyti socialin ės ir technin ės infrastrukt ūros objektus, juos atnaujinti, neži ūrint to, kad j ų darbas nebus efektyvus d ėl išsibarstymo teritorijoje, mažo gyventoj ų tankio ir per didelio maž ų gyvenvie čių tinklo tankio;
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 7 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija siekti pagerinti b ūsto kokyb ę, užtikrinant jo apr ūpinim ą inžinerine infrastrukt ūrą visose gyvenviet ėse. D ėl dalies gyvenvie čių maž ėjimo, dideli ų atstum ų tarp vartotoj ų, investicijos į inžinerin ę infrastrukt ūra nebus efektyvios;
išlaikyti visas esamas mokyklas, sveikatos prieži ūros įstaigas, bibliotekas pagerinant sąlygas jose, o d ėl neigiam ų demografini ų tendencij ų tai b ūtų neracionalu. Pasirinkus status quo alternatyv ą, iš esm ės, bus siekiama gerinti esamos urbanistin ės administracin ės strukt ūros kokyb ę, o tai pareikalaus dideli ų finansini ų ištekli ų. Tokia savivaldyb ės bei remtin ų objekt ų sklaida lems Lazdij ų rajono vystymosi temp ų atsilikim ą nuo kit ų spar čiau pl ėtojam ų, labiau koncentruot ą urbanistin ę strukt ūrą turin čių ar siekiančių Lietuvos rajon ų, nes gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo tendencijos kaimo vietov ėse net 2,6 karto didesn ės nei Lietuvos vidurkis. Lazdij ų rajono patrauklum ą investicijoms lems ne vien esamos socialin ės, ekonomin ės ir urbanistin ės bei teisin ės ir administracin ės sistem ų raida, bet ir kiti veiksniai:
kvalifikuot ų darbuotoj ų pasi ūla;
socialin ės ir technin ės infrastrukt ūros išvystymo lygis;
darbo j ėgos profesinio mobilumo lygis;
aišk ūs ir konkret ūs rajono vystymo principai pritraukiant investicijas. Lazdij ų rajono socialin ė ir ekonomin ė raida priklausys ir nuo išor ės veiksni ų: Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų, kit ų kaimynini ų Lietuvos miest ų ir rajon ų raidos temp ų ir galimybi ų pasi ūlyti geresnes arba ne gyvenimo ir veiklos s ąlygas. Rajono išsivystymo atotr ūkis priklausys ir nuo valstyb ės regionin ės politikos įgyvendinimo efektyvumo: ar regioniniai, rajoniniai skirtumai bus mažinami formaliai ar bus taikomos realios ši ų skirtum ų mažinimo priemon ės, kurios bus socialiai, ekonomiškai, finansiškai pagr įstos ir nukreiptos gyvenimo kokyb ės k ėlimui. Tod ėl status quo alternatyvai b ūdingos gr ėsm ės: 1. Darbo j ėgos, finansini ų, vadybini ų, ir kit ų resurs ų tr ūkumas Lazdij ų rajono socialinei ekonominei pl ėtrai, kuri gal ėtų per Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo laikotarp į (10 met ų) sumažinti rajono bendrojo išsivystymo atotr ūkį nuo kit ų tiek, kad Lazdij ų rajonas gal ėtų dalyvauti konkurencin ėje rinkoje. Tai būtų dar sunkiau įgyvendinti jei resursai ir pasitelktos pastangos išlaikyti esam ą vis ų sektori ų veikl ą b ūtų skirstomos nepaisant teritorini ų prioritet ų. Lazdij ų rajone atliktos gyventoj ų apklausos rezultatai parod ė, kad gyventojai turi savo nuomon ę apie vystytinas gyvenam ąsias vietoves rajone, kurias pagal reikšmingum ą išd ėliojo prioritetine seka, kaip parodyta 1.2 pav., kur didesnis procentas rodo gyvenamosios vietov ės svarbos laipsn į.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 8 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 2. Tai s ąlygot ų gyventoj ų emigracij ą. Tarp išvykstan čių vyraut ų jaunimas, kuris studijuoja ir paprastai neturi noro gr įžti, bei aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gali susirasti darbo vietas kitose vietov ėse. Šio proceso metu pagreit į įgaut ų gyventoj ų sen ėjimas, nes studijuoti išvyk ęs jaunimas ar aktyv ūs aukštos kvalifikacijos specialistai palikt ų rajon ą išvykdami gyventi kitur, o nuolatiniam gyvenimui Lazdij ų rajone likt ų vyresnio amžiaus bei mažiau aktyv ūs gyventojai. 3. Dėl aukštos kvalifikacijos specialist ų (švietimo, sveikatos apsaugos, kult ūros, socialin ės globos ir kit ų sri čių sistemose) maž ėjimo, sumaž ėtų j ų teikiam ų paslaug ų kokyb ė pernelyg išpl ėtotame įstaig ų tinkle, o maž ėjant gyventoj ų (ir mokini ų) skai čiui tokia veikla netenka ekonomin ės prasm ės. Tai Status quo alternatyvos, kuri numato pl ėtoti bei gerinti gyvenimo kokyb ę visose dabar esan čiose gyvenamosiose vietov ėse, neskirstant prioritet ų, esminis tr ūkumas.
1.2 pav. Respondent ų si ūloma Lazdij ų rajono vietovi ų hierarchija.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 9 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Įvardintos gr ėsm ės n ėra tiesiogiai valdomos, bet savivaldyb ės veikla turi b ūti nukreipta sumažinti gr ėsmi ų pasekmes. Tod ėl Lazdij ų rajone status quo alternatyva n ėra perspektyvi d ėl neefektingo socialin ės, ekonomin ės ir aplinkos raidos valdymo bei teritorinio gyvenimo organizavimo.
1.3 pav. Lazdij ų rajono vietovi ų hierarchija (Status quo alternatyva) .
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 10 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 1.3.2. Aktyvios pl ėtros alternatyva Antroji alternatyva tai yra aktyvios pl ėtros alternatyva, kuri pasižymi prioritet ų suteikimu atskiroms gyvenviet ėms. Siekianti artim ų gyvenvie čių apjungimo, j ą galime pavadinti – decentralizuota koncentruota pl ėtra. Bendrojo plano reng ėjai si ūlo rajone įgyvendinti aktyvios pl ėtros alternatyv ą. Decentralizuotos koncentracijos koncepcijos esm ė: 1. Kurti hierarchin ę centr ų ir kit ų gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą. 2. Sumažinti faktinio rajono centro – Lazdij ų miesto vyraujan čią pozicij ą rajono teritorijoje, tam sustiprinant vietinius centrus, racionaliai paskirstant svarbias institucijas rajono gyvenviet ėse. 1.4 pav. parodytas esamas institucinis apr ūpinimas Lazdij ų rajone.
1.4. pav. Lazdij ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų institucinis apr ūpinimas
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 11 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 3. Siekiant užtikrinti tolyg ų gyvenimo kokyb ės pasiskirstym ą rajono teritorijoje, sudaryti palankias s ąlygas investicijoms, o aptarnavimo sistem ą formuoti, remiantis vietiniais centrais, pl ėtoti j ų inžinerin ę technin ę infrastrukt ūrą: centralizuot ą apr ūpinim ą vandeniu, šiluma bei nuotek ų surinkimu, kurios dabartinis išvystymo lygis parodytas 1.5 pav. 4. Lazdij ų rajono savivaldyb ės Taryba bei administracija turi inicijuoti parinkt ų ir patvirtint ų vietini ų centr ų kiekybin ę bei kokybin ę pl ėtr ą, kuri inicijuot ų bei skatint ų veikl ą šiose vietov ėse bei pad ėtų pritraukti priva čias investicijas. 5. Gretimas gyvenam ąsias vietoves apjungti tarpusavyje. Sukurti s ąlygas vieningai administravimo, institucinio, socialinio ir inžinerinio infrastrukt ūrinio apr ūpinimo sistemai, racionaliai naudoti žem ę.
1.4. pav. Lazdij ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų apr ūpinimas technine infrastrukt ūra
1.5. Gyvenam ųjų vietovi ų sistemos pl ėtra
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 12 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija a kategorija – Lazdij ų miestas Lazdij ų miestas yra faktinis rajono centras, vykdantis ir vietinio centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietov ėms. Į Lazdij ų miesto teritorij ą tikslinga įjungti ir su miestu funkciškai susijusias gyvenam ąsias vietoves, bendrai išsprendžiant inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas. b kategorija – Veisiejai, Ši ų miest ų teritorij ą konsoliduoti su artimiausiomis kitomis gyvenamosiomis vietov ėmis. b kategorijos centrai turi galimyb ę pl ėtoti pramon ę ir versl ą, taip pat pagrindines gyventoj ų kult ūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones. c kategorijos centrai (iš viso 5): Seirijai, Kap čiamiestis, Krosna, Šeštokai, Šventežeris. c kategorijos centrams priskiriami jau susiformav ę miesteliai ir kompaktiško užstatymo kaimai, turintys pakankamas aptarnavimo zonas (dažniausiai – seni ūnij ų teritorijas) ir gerus ryšius su šiuose teritorijose esan čiomis gyvenamosiomis vietov ėmis. Vis ų c kategorijos centr ų teritorijas si ūloma konsoliduoti su gretimomis vietov ėmis. Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje apjungiam ų teritorij ų ribos suprantamos kaip s ąlygin ės užstatyt ų ir numatyt ų užstatymui teritorij ų ribos arba centralizuot ų inžinerini ų sistem ų veiklos ribos. Centr ų teritorijos tikslinamos rengiant j ų teritorij ų bendruosius, detaliuosius ar specialiuosius planus. Vietiniai b ir c kategorij ų centrai atrinkti remiantis turimu socialiniu ekonominiu potencialu; tradicine vietovi ų reikšme, kuri ą patvirtino Lazdij ų rajono savivaldybės gyventoj ų apklausa; tolygia centr ų sklaida rajono teritorijoje ir priimtinu j ų pasiekiamumu aplinkini ų vietovi ų gyventojams. Papildomieji vietiniai centrai – d kategorija Jie kuriami mažesni ų kaim ų, kuri ų socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, ta čiau j ų sklaida d ėl patogios pad ėties teritorijoje gyventojams , atlieka žem ės ūkio aptarnavimo ir paslaug ų funkcijas, skatina centralizuot ų inžinerini ų sistem ų pl ėtr ą. Si ūlomi d kategorijos centrai (iš viso 10): Rudamina,
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 13 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Verstaminai, Ku čiūnai, Aštrioji Kirsna, Būdvietis, Teizai, Meteliai, Avižieniai, Varn ėnai, Krikštonys. e kategorijos vietov ės – tvarkytini ir remtini vienkiemiai, smulk ūs kaimai, kuriuose pl ėtojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, ypatingai turizmas. Zonos, kuriose skatintinas e kategorij ų vietovi ų formavimasis kol kas n ėra nustatytos. Nekategorizuotos vietov ės – tankiai apgyvendintos vienkiemi ų ir smulki ų kaim ų teritorijos, kurios neturi pl ėtros potencialo. Ši ų vietovi ų raid ą lems žem ės rinka, gyventoj ų demografiniai procesai (nat ūralus prieaugis, sen ėjimas). Nekategorizuotoms vietov ėms priskiriami stamb ūs kaimai. Pažym ėtina tai, kad spar čiausiai gyventoj ų skai čius maž ėja smulkesn ėse nekategorizuotose gyvenviet ėse, turin čiose iki 50 gyventoj ų. Si ūloma rajono gyvenamųjų vietovi ų hierarchija pateikiama 1.6 pav.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 14 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija
1.6 pav. Plano reng ėjų s iūloma Lazdij ų rajono vietovi ų hierarchija
Lazdij ų rajonas pasižymi gausiais turistiniais ištekliais. Tod ėl reik ėtų kurti ir atskir ą kaimo turizmo vietovi ų sistem ą rekreacin ėse vietov ėse. Ši ą vietovi ų strukt ūrą sudaryt ų:
turizmo baziniai centrai;
kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms šeimoms;
vasarviet ės miest ų gyventojams; iš dalies pavien ės ir suburtos vasarviet ės į vietov ę, apr ūpint ą minimalia kokybiška inžinerine įranga, paslaug ų (produkt ų) tiekimo galimyb ėmis;
tranzitiniai pakeli ų moteliai.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 15 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Vietiniams b, c kategorij ų centrams teikiamas kokybin ės ir kiekybin ės pl ėtros prioritetas. Kokybin ę pl ėtr ą tur ėtų inicijuoti ir vykdyti rajono savivaldyb ės Taryba, administracija ir jos bei valstyb ės tarnybos. Savivaldyb ės institucin ės investicijos ir išlaidos, tarp to potenciali ų investicij ų sklypams parengta („plyno lauko“ investicijos), yra b ūtina prielaida sudominti ir pritraukti priva čių investitori ų, įkuriančių parduotuves, paslaug ų ir pramog ų įmones, viešbu čius, bank ų skyrius, turg ų, o taip pat pramon ės ir verslo įmones. d kategorijos centrams nustatomas palaikomasis režimas atsižvelgiant į gyventoj ų skai čiaus kitim ą ir savivaldyb ės galimybes juos remti. e kategorijos vietov ėms suteikiama ribota parama pagal savivaldyb ės galimybes. Tai rekreacijai skirtos vietov ės, tarp j ų ir naujai besiformuojan čios, skirtos antram b ūstui ir laisvalaikio poilsiui. Skatinama pl ėtoti aplink ą, j ą prieži ūrėti, užtikrinant aukštesn ę nei dabartin ė aplinkos kokyb ę, tausojant gamt ą ir taikant modernias švarias technologijas. Vietini ų b ir c kategorij ų centr ų socialin ę ir ekonomin ę baz ę sudaro esamos ir pl ėtojamos švietimo, sveikatos ir socialin ės apsaugos, globos ir r ūpybos, kult ūros įstaigos, kuriose dirbt ų 60–70 % rajono aukštos kvalifikacijos specialist ų ir personalo, su tinkamo lygio technine įranga. Šiuose centruose tur ėtų b ūti koncentruojamos materialin ės investicijos, apjungiamos l ėšos skirtos teritorijos prieži ūrai ir inžinerini ų sistem ų naudojimui. Minimalus vietini ų centr ų privalomo institucinio apr ūpinimo įstaig ų s ąrašas b ūtų toks: mokykla, medicinos ir priešmokyklin ės įstaigos, globos ir r ūpybos tarnybos, gaisrin ė, policija, greitoji medicinin ė pagalba, įvairios technin ės komunalin ės ūkio tarnybos. Vietini ų b ir c centr ų pl ėtroje privalom ąją savivaldyb ės dal į sudaro: 1. Socialinis b ūstas, kurio dalis bendroje rajono b ūsto strukt ūroje tur ėtų sudaryti 5-10 %. Šis b ūstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems žmon ėms, bet ir tiems vyresnio amžiaus vienišiems gyventojams, kuri ų b ūstas kaimuose, vienkiemiuose yra nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa. 2. Aukštos kokyb ės b ūstas, kuris b ūtų finansuojamas priva čių specialist ų, kuri ų darbu suinteresuoti vietiniai centrai, l ėšomis ir kurio statybai savivaldyb ė teikt ų param ą, pagalb ą ir pan. 3. Inžineriniai tinklai, gatv ės, atliek ų surinkimo sistem ų, j ų pl ėtra, modernizavimas, naudojimas ir prieži ūra. 4. Viešojo transporto sistema vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokyb ės užtikrinimas. 5. Galimiems investitoriams (pramon ė, transportas, sand ėliavimas, medicinos, prekybos ir kt. paslaugos) parengta pasi ūlos investuoti sistema, kuri ą sudaryt ų iš anksto paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibr ėžtos s ąlygos bei reikalavimai ir t.t.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 16 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Savivaldyb ės investicijos instituciniam apr ūpinimui vietiniuose centruose decentralizuotai sistemai sukurti, ir galimoms investicijoms parengti, yra b ūtina prielaida sudominti priva čius investuotojus, įkurian čius parduotuves, paslaug ų ir pramog ų įmones, viešbu čius, bank ų skyrius, turg ų, o taip pat pramon ės ir verslo įmones. Kiti decentralizuotos koncentracijos koncepcijos įgyvendinimo privalumai:
efektyvus savivaldyb ės ir valstyb ės kapitalo investicij ų naudojimas;
geros prielaidos savivaldyb ės, valstyb ės ir priva čių strukt ūrų bendradarbiavimui;
aišk ūs gyvenimo ir veiklos organizavimo rajone strateginiai principai;
aktyv ūs savivaldyb ės veiksniai mažins emigracijos tempus, gyventoj ų maž ėjim ą rajone;
skatins rajono gyventoj ų gyvenimo ir veiklos aktyvum ą;
padidins gyvenimo ir veiklos rajone patrauklum ą;
efektyviau teikiamos paslaugos;
efektyviau valdoma aplinkos kokyb ė;
užtikrinta stabili aptarnavimo sistem ų veikla.
1.5. Rengtini teritorij ų planavimo dokumentai
b kategorijos centrams rengtini bendrieji planai. Sprendini ų ribos yra apjungtos gyvenam ųjų vietovi ų teritorijos ir br ėžiniuose pažym ėtos kaip s ąlyginio užstatymo ribos, atsižvelgta ir į magistralini ų komunikacini ų koridori ų aptarnavimo zon ų ribas. Bendrieji planai rengiami pagal nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai tikslai: nustatyti ir rezervuoti teritorijas gyvenamajai, pramon ės ir kitoms paskirtims, funkciškai ir teritoriškai apjungti užstatytas teritorijas. c, d kategorijos miesteliams parengti detaliuosius planus rezervuojant teritorijas gyvenamajai, komercinei, viešajai paskir čiai inžinerinei bei susisiekimo infrastrukt ūrai ir kitiems pl ėtros tikslams. Parengti specialiuosius planus: 1) e kategorijos gyvenam ųjų vietovi ų zonos, turizmo, pramog ų, vasarvie čių, vaik ų vasaros poilsio stovykl ų tinklo; 2) žvyrkeli ų asfaltavimo; 3) vieš ųjų poilsiavie čių tinklo; 4) socialinio b ūsto pl ėtros; 5) turizmo infrastrukt ūros (viešbu čiai, kempingai, moteliai); 6) turizmo ir rekreacini ų teritorij ų;
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 17 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 7) paviršini ų vandens telkini ų apsaugos zon ų ir pakran čių apsaugos juost ų; 8) žem ėtvarkos projektus ir žem ėvald ų planus – esant poreikiui atskirose vietov ėse planuoti žem ės reformos baigiamuosius darbus, žem ės naudmen ų sud ėties pakeitim ą, žem ės pa ėmim ą visuomen ės poreikiams, žem ės sklyp ų pertvarkym ą ar rib ų pakeitim ą; 9) žem ės konsolidacijos projektus (I – II zon ų ūkiams su nekompaktiškomis žem ėvaldomis).
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 18 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 2. SAVIVALDYB ĖS SOCIALIN Ė IR EKONOMIN Ė PL ĖTRA
2.1. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo socialiniai ekonominiai veiksniai
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcijos pagrindus lems daugyb ė veiksni ų. Atlikus rajono savivaldyb ės socialin ės – ekonomin ės b ūkl ės analiz ę, galima išskirti pagrindines tendencijas ir veiksnius.
2.1.1. Gyventoj ų skai čiaus kitimas, emigracija ir socialin ės demografin ės strukt ūros raida Nuolat maž ėja gyventoj ų skai čius: Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2007 m. pradžioje gyventoj ų skai čius siek ė 25,2 t ūkst., arba net 12,4% mažiau nei 1996 m. Gyventoj ų maž ėjimas stebimas tiek miesto, tiek kaimo vietov ėse. Kai kuriose seni ūnijose atsiranda kaim ų, kuriuose gyvena tik keli žmon ės arba j ų iš viso nebelieka. Kai kurias apleistas sodybas įsigyja miesto gyventojai, kurie sodybas renovuoja bei naudoja poilsiui. Maž ėjantis gyventoj ų skai čius nesudaro ger ų socialini ų ir ekonomini ų prielaid ų maž ų gyvenvie čių institucinio apr ūpinimo didinimui. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje darbingo amžiaus gyventoj ų dalis yra 7,5% mažesn ė nei Lietuvoje. Kaip rodo statistiniai duomenys, darbingo amžiaus gyventoj ų dalis bendroje gyventoj ų strukt ūroje Lazdij ų rajono savivaldyb ėje siekia mažiau nei 57%, tai yra vienas blogiausi ų rodikli ų tarp vis ų šalies savivaldybi ų (2.1 pav.). Darbingo amžiaus gyventoj ų skai čiaus procentin ė išraiška yra didesn ė mieste, nei kaime. Nemaža dalis darbingo amžiaus gyventoj ų yra išvyk ę dirbti į užsien į. Be to, Lazdij ų rajono savivaldyb ė priskiriama prie „seniausi ų“ Lietuvos savivaldybi ų, kur 60 met ų ir vyresnio amžiaus gyventojai, palyginti su bendru ši ų savivaldybi ų gyventoj ų skai čiumi, sudaro 27 – 30% (2.2 pav.). Vertinant ekonominiu bei socialiniu aspektu, tokia demografin ė strukt ūra n ėra palanki: verslo pl ėtr ą gali stabdyti kvalifikuot ų darbuotoj ų tr ūkumas, taip pat didesn ė našta tenka senatv ės pensijas ar socialines išmokas mokan čioms įstaigoms. Gyventoj ų strukt ūrą pagal amži ų įtakoja ir maž ėjantis gimstamumas – 2001 m. vaikai iki 15 m. amžiaus sudar ė 21,5%, o 2007 m. pradžioje – jau tik 18% vis ų gyventoj ų. Gyventoj ų išsilavinimo rodikliai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje taip pat yra prastesni nei vidutiniškai šalyje: mažesn ė asmen ų dalis turi įgij ę aukšt ąjį ar aukštesn įjį išsilavinim ą. Šie skirtumai dar išryšk ėja palyginus miesto ir kaimo gyventojus.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 19 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija
2.1 pav . Darbingo amžiaus gyventojai savivaldyb ėse (palyginti su bendru gyventoj ų skai čiumi, procentais) Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
2.2 pav . Pensinio amžiaus gyventojai savivaldyb ėse (palyginti su bendru gyventoj ų skai čiumi, procentais) Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 20 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 2.1.2. Ekonomin ė baz ė ir paslaugos, investicijoms palankios aplinkos k ūrimas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pramon ė n ėra išvystyta. Tai iš dalies gal ėjo lemti investicij ų tr ūkumas, nutolimas nuo kit ų Lietuvos pramon ės centr ų, nepakankama kvalifikuotos darbo j ėgos pasi ūla. Neišvystyta pramon ė neigiamai įtakoja gyventoj ų užimtumo, gaunam ų pajam ų (jos nesiekia šalies lygio), tiesiogini ų užsienio investicij ų (2006 m. vienam savivaldyb ės gyventojui teko 110 lit ų tiesiogini ų užsienio investicij ų, arba 63 kartus mažiau nei Lietuvoje), migracijos rodiklius. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje statistiškai didesn ė gyventoj ų dalis dirba biudžetin ėse įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimu Nr. 112 „D ėl problemini ų teritorij ų“, Lazdij ų rajono savivaldyb ė buvo pripažinta problemine teritorija. Nors pastaraisiais metais statyb ų darb ų apimtys savivaldyb ėje ir did ėja, ta čiau n ėra didel ės: atlikt ų darb ų santykis su gyventoj ų skai čiumi yra beveik 2 kartus mažesnis nei šalyje. Rajone n ėra stambi ų statybini ų įmoni ų, galin čių atlikti didelius apimtimi bei sud ėtingus statybos ar rekonstrukcijos darbus. Statistikos departamento duomenimis, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2007 m. pradžioje veik ė 275 ūkio subjektai. Veikiantys ūkio subjektai yra gana smulk ūs, 155 įmon ėse, arba 56% vis ų ūkio subjekt ų, dirbo iki 4 darbuotoj ų, 43 įmon ėse – nuo 5 iki dešimties darbuotoj ų. Kaip ir Lietuvoje, nedarbo lygis pastaraisiais metais Lazdij ų rajono savivaldyb ėje maž ėja: 2006 m. jis siek ė 7,8%, šalyje – 3,4%. Lazdij ų rajono savivaldyb ė priskiriama prie t ų, kuriose nedarbo lygis yra didesnis nei vidutiniškai šalyje. Gyvenantys kaime sudar ė net 71% vis ų Lazdij ų darbo biržoje registruot ų bedarbi ų, tre čdalis – vyresni nei 50 met ų. Lazdij ų darbo birža prognozuoja, kad 2007 metais labiausiai padid ės nekvalifikuot ų darbinink ų poreikis, o su aukštuoju išsilavinimu paklaus ūs bus mokytojai, pardavim ų ir rinkodaros vadybininkai, gydytojai, statybos ir medienos inžinieriai. Verslo pl ėtrai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje skatinti reikia aktyviai naudotis 2007 – 2013 m. laikotarpio Europos S ąjungos skiriama parama įmoni ų modernizacijai, inovacij ų diegimui, investicijoms į žmogiškuosius išteklius, įvairi ų standart ų diegimui. Verslo vystymasis tur ėtų b ūti nukreiptas į konkurencingumo didinim ą, didesn ės prid ėtin ės vert ės produkcijos k ūrim ą bei gyventoj ų pajam ų augim ą.
2.1.3. Žem ės ūkio sektorius VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomen ų baz ės duomenimis, 2007 m. pradžioje Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo 2084 veikiantys ūkinink ų ūkiai, jaun ųjų ūkinink ų (iki 40 m.) skai čius siek ė 239. Dauguma ūki ų yra gana smulk ūs, vidutinis vieno ūkio dydis nesiekia 9 ha, o tai yra apie 3 kartus mažiau nei vidutinis ES ūkio dydis. Tokie nedideli ūkiai
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 21 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija nėra itin perspektyv ūs, siekiant didinti j ų konkurencingum ą, b ūtinas j ų stamb ėjimas ar konsolidacija. Žem ės Lazdij ų rajone n ėra derlingos. Pastaraisiais metais ūkiai pamažu specializuojasi, pagrindin ės kryptys – pienininkyst ė ir augalininkyst ė. Populiariausios auginamos kult ūros – kvie čiai, kvietrugiai, avižos, rugiai. Pastaraisiais metais realizuot ų skersti gyvuli ų ir paukš čių gyvuoju svoriu bei primelžto pieno produkcijos apimtys did ėja. Pastaraisiais metais auga susidom ėjimas ekologiniu ūkininkavimu, did ėja ekologiškai ūkininkaujan čiųjų skai čius. Gyventoj ų susidom ėjimas ekologiškais išaugintais produktais auga, tod ėl ši ūkininkavimo niša turi gana geras perspektyvas. Žem ės ūkio pl ėtrai reikia pasitelkti 2007 – 2013 m. Kaimo pl ėtros priemoni ų programos lėšas. Nuo tinkamo j ų įsisavinimo nemaža dalimi priklausys ir kaimo gyventoj ų užimtumas bei pajamos. Šiuo metu ženkli dalis, ypa č rajono, gyventoj ų vis dar yra priklausomi nuo pajam ų, gaunam ų iš su žem ės ūkiu susijusi ų veikl ų. Paramos l ėšas reikia nukreipti ne tik į tradicines žem ės ūkio šakas, bet ir į alternatyvius kaimo verslus (kaimo turizmas, kaimo paveldo išsaugojimas ir pl ėtra, amat ų pl ėtra, žem ės veikl ų įvairinimas etc.).
2.1.4. B ūstas Gyventoj ų apsir ūpinimo gyvenamuoju plotu rodiklis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra ženkliai geresnis nei Lietuvoje ar Alytaus apskrityje: vienam gyventojui tenka 30,4 m 2, tuo tarpu Alytaus apskrities rodiklis – 26 m 2, Lietuvos – 24,1 m 2. Šio rodiklio ger ėjimas pastaraisiais metais sietinas su vykstan čia individualia gyvenam ąja statyba bei gyventoj ų skai čiaus maž ėjimu. Savivaldyb ėje maža socialinio b ūsto dalis (tik 2%) riboja savivaldybi ų galimybes juo apr ūpinti remtinas šeimas, ypa č įvertinant nemaž ą savivaldyb ės gyventoj ų priklausomum ą nuo pašalp ų, kompensacij ų ar kit ų asmen ų išlaikymo. 2006 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje s ąraše išsinuomoti socialin į b ūst ą buvo 95 asmenys, tame tarpe 38 jaunos šeimos. Gyventoj ų apsir ūpinimo patogumais tradiciniuose b ūstuose rodikliai Lazdij ų rajono savivaldyb ė yra gerokai prastesni nei Lietuvos, tam įtakos turi tai, kad net du tre čdaliai viso gyvenamojo fondo yra kaime. Tik augan čios gyventoj ų pajamos bei did ėjan čios investicijos į nuosavo b ūsto atnaujinim ą pagerint ų gyvenamojo fondo kokybinius parametrus. Pastaraisiais metais auga daugiabu čių gyvenam ųjų nam ų savinink ų susidom ėjimas valstyb ės teikiama parama b ūstui atnaujinti. Tam įtakos turi ir Lazdij ų rajono savivaldyb ės teikiama parama: gyventojams yra kompensuojamos bendrijos steigimo l ėšos, taip pat išlaidos energetinio audito ir investicij ų projekto pasirengimui, ta čiau daugiabu čių, kuriuose jau b ūtų atlikti modernizavimo darbai, dar n ėra.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 22 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 2.1.5. Švietimas, kult ūra ir sportas Neveiksmingas mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriam ų l ėšų panaudojimas, maž ėjantis gimstamumas bei mokini ų skai čius kai kuriose rajono mokyklose įtakojo ir Lazdij ų bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvark ą. Dalis rajono pagrindini ų mokykl ų, buvo reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius, kurie v ėliau buvo uždaryti, o jas lank ę mokiniai buvo nukreipti mokytis į bazines uždaryt ų skyri ų mokyklas. Nors pastaruoju metu Lazdij ų rajono mokyklos ir yra renovuojamos, ta čiau situacija dar n ėra itin gera. Daugelio mokykl ų pastat ų fizin ė b ūkl ė ir inžinerin ė įranga netenkina energijos taupymo bei higienos norm ų reikalavim ų, reikalingi kapitalinio ar paprastojo remonto darbai. Tokia situacija neužtikrina kokybišk ų darbo bei mokymosi s ąlyg ų. Taip pat yra b ūtina atnaujinti mokymo priemones. Toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvena beveik pus ė rajono moksleivi ų, jiems yra organizuojamas nemokamas pavežimas. Ta čiau jam optimizuoti, tr ūksta dar 6 – 8 mokyklini ų autobus ų. Mokytoj ų išsilavinimo rodikliai pastaraisiais metais ger ėja. Ta čiau savivaldyb ės mokyklos susiduria su pedagog ų tr ūkumu, ypa č nepakanka angl ų kalbos ir informacini ų technologij ų specialist ų. Kult ūrines bei laisvalaikio užimtumo veiklas savivaldyb ėje organizuoja Vš Į Lazdij ų kult ūros centras bei jo padaliniai rajone: 16 laisvalaikio sali ų ir 4 kult ūros namai. Juose veikl ą vysto 81 m ėgėjų veiklos kolektyvas, 2006 metais centro padaliniuose įvyko 1200 įvairi ų meno mėgėjų kolektyv ų koncert ų. Meno kolektyvų veiklos s ąlygos Lazdij ų kult ūros centre pager ės atlikus pastato rekonstrukcijos darbus, tam yra skirta Valstybės investicij ų programos parama. Remontas taip pat reikalingas ir rajono padaliniams, kai kuriuose j ų šie darbai atliekami iš Lazdij ų rajono savivaldyb ės l ėšų. Lazdij ų rajono savivaldyb ės viešoji biblioteka rajone turi 27 jos filialus. Bibliotekos organizuoja nemažai šviet ėjišk ų rengini ų, jose kuriamos kompiuterizuotos darbo vietos, turin čios prieig ą prie Interneto. Siekiant didinti lankytoj ų skaičių, b ūtina didinti knyg ų atnaujinimo procent ą, įsigyti populiariausi ų ir skaitytoj ų labiausiai m ėgstam ų knyg ų ar leidini ų, o taip pat gerinti infrastrukt ūrą. Sportuojan čių Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų skai čius kasmet po truput į maž ėja. Tam įtakos turi ir neišvystyta sporto infrastrukt ūra, nesudaranti s ąlyg ų sportuoti savarankiškai. Esami aikštynai, stadionai yra nepatenkinamos b ūkl ės, ypa č prastas s ąlygas savarankiškai sportuoti turi kaimo gyventojai.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 23 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 2.1.6. Sveikatos prieži ūros ir socialini ų paslaug ų pl ėtra Rajone pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas yra gana platus, paslaugas teikia Vš Į Lazdij ų pirmin ės sveikatos prieži ūros centras, UAB ,,Lazdij ų sveikatos centras“ bei prie j ų veikian čios ambulatorijos, medicinos punktai ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, privati klinika ,,Gilona“, I Į Ar ūno Vaišnoro bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Rajone veikiantys medicinos punktai teikia tik ribotas paslaugas, juose dažnai dirba pensinio amžiaus gydytojai. Nemažai daliai asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų yra reikalingas remontas, tr ūksta šiuolaikiškos medicinin ės įrangos. Lazdij ų rajono savivaldyb ės asmens sveikatos prieži ūros įstaigoms tr ūksta šeimos gydytoj ų, ligoninei – traumatolog ų, akušeri ų – ginekolog ų, endokrinologo. Dėl gydytoj ų tr ūkumo, jie į medicinos punktus neatvažiuoja. Susir ūpinim ą kelia gyventoj ų sergamumas psichikos ir priklausomyb ės ligomis, kurios yra sunkiai pagydomos. Šiomis ligomis sergan čių asmen ų skai čiaus did ėjimas neigiamai įtakoja ne tik j ų pa čių, bet ir j ų šeimos nari ų bei aplinkini ų sveikat ą, tod ėl ši ų lig ų prevencijai reik ėtų skirti didel į d ėmes į. Siekiant gerinti gyventoj ų sveikatos b ūkl ė, ir toliau reik ėtų vykdyti įvairias sveikatinimo programos, nukreiptas į lig ų prevencij ą, ankstyv ą lig ų diagnostik ą, sveikos gyvensenos formavim ą ir pan. Ger ėjanti ekonomin ė pad ėtis ženkliai sumažino socialini ų pašalp ų gav ėjų skai čių. Socialini ų paslaug ų pl ėtrai kiekybiniu ir kokybiniu aspektu nepakanka kvalifikuot ų darbuotoj ų ir transporto. Tai ypa č mažina ši ų paslaug ų prieinamum ą rajono gyventojams. Taip pat b ūtina pl ėtoti ne įgaliesiems teikiamas paslaugas, vykdyti j ų užimtumo, integravimo į visuomen ę programas.
2.1.7. Turizmas Lazdij ų rajonas gars ėja gražia, pramon ės nesudarkyta gamta, ežerais ir miškais, istorijos, kult ūros ir etnografijos paminklais. Tai sudaro geras prielaidas vystyti turizmo veiklas. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje gana gerai išvystytos kaimo turizmo paslaugos, veikia 41 kaimo turizmo sodyba. Pagal j ų skai čių prilygstama ežeringiems Aukštaitijos rajonams, kur kaimo turizmo sodyb ų tinklas yra pla čiausias. Dauguma kaimo turizmo sodyb ų koncentruojasi gražiausiose rajono vietose, Meteli ų ir Veisiej ų regioniniuose parkuose, prie Dusios, Meteli ų, Veisiejo, An čios, Snaigyno ežer ų. Lazdij ų rajone yra virš 200 ežer ų, kurie suteikia geras s ąlygas vystyti vandens turizmo, žvejybos paslaugas. Baidari ų maršrutams ypa č tinka Veisiej ų regioniniame parke esantys pratak ūs ežerai, kuriais plaukiant galima pasiekti Nemun ą.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 24 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Turistams si ūloma nemažai p ėsčiųjų, dvira čių ar auto maršrut ų, kurie sudaro galimybes susipažinti su rajono lankytinais objektais. Ta čiau reikia pažym ėti, kad dauguma objekt ų n ėra tinkamai pritaikyti turist ų reikm ėms, tr ūksta elementarios rekreacin ės infrastrukt ūros, informacini ų nuorod ų, sutvarkyt ų privažiavim ų ir pan.
2.1.8. Viešojo saugumo užtikrinimas Visuomen ės saugum ą bei vieš ąją tvark ą Lazdij ų rajono savivaldyb ėje užtikrina Lazdij ų rajono policijos komisariatas. Nusikalstamumo lygis savivaldyb ėje maž ėja, ta čiau yra b ūtina didinti j ų išaiškinimo procent ą. Tam galimai įtakos turi ir darbuotoj ų tr ūkumas. Seni ūnijose dirbantys apylink ės inspektoriai, dažnai aptarnaudami gana dideles teritorijas, didži ąją darbo laiko dal į skiria nusikalstam ų veik ų ikiteisminio tyrimo organizavimui ir vykdymui, administracini ų teis ės pažeidim ų išaiškinimui, d ėl ko nusikaltim ų ir kit ų teis ės pažeidim ų prevencijai lieka nepakankamai darbo laiko. Nusikalstamumo mažinimas, visuomen ės saugumo didinimas susij ęs ir su ekonomin ės pad ėties ger ėjimu, prevencini ų priemonių ir socialini ų program ų vykdymu, švie čiamuoju darbu, visuomen ės s ąmoningumo augimu.
2.2. Rajono vystymo alternatyvos Si ūlomos dvi teritorijos vystymo alternatyvos – status quo (esamos pad ėties išlaikymo) bei decentralizuotos koncentracijos (aktyvios pl ėtros) alternatyva. Status quo alternatyva remiasi dabartine rajono urbanistine strukt ūra. Taip b ūtų išlaikomas esamas švietimo, kult ūros, sveikatos ir socialin ės apsaugos, globos ir r ūpybos įstaig ų tinklas, bei siekiama gerinti ši ų įstaig ų paslaug ų kokyb ę. Taip pat d ėmesys b ūtų skiriamas gyvenimo kokyb ės bei gyvenamosios aplinkos gerinimui. Ši alternatyva geriausiai tinka teritorijoms, kur jau yra užtikrinamas vienodas įvairi ų vieš ųjų paslaug ų prieinamumas visiems gyventojams. Tuo tarpu, kaip rodo esamos b ūkl ės analiz ė, šiuo metu stebimi gyvenimo kokyb ės, užimtumo, gaunam ų pajam ų skirtumai tarp Lazdij ų miesto ir rajono gyventoj ų. Be to, rajone gyvenantiems asmenims ne visada užtikrinama tokia pati švietimo, sveikatos apsaugos, kult ūros, laisvalaikio praleidimo, socialini ų ir kit ų paslaug ų kokyb ė ar prieinamumas, kaip miesto gyventojams. Jau ir šiuo metu rajone dažniausiai gyvena vyresnio amžiaus žmon ės, o po kurio laiko kai kurios rajono gyvenviet ės gali tapti nepatrauklios gyventi, jose gali nebelikti gyventoj ų. Darni rajono savivaldyb ės pl ėtra turi apimti visas socialin ės – ekonomin ės veiklos sritis (užimtumas, naujos darbo vietos, švietimas, kult ūra, sveikatos apsauga, socialin ės paslaugos, viešasis saugumas) bei užtikrinti j ų teritorin ę sklaid ą. Tuo tarpu status quo alternatyva gali lemti vis did ėjan čius gyvenimo kokyb ės skirtumus tarp Lazdij ų miesto ir rajono gyventoj ų, o taip pat
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 25 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija didinti atotr ūkį nuo kit ų, dinamiškai besivystan čių Lietuvos rajon ų, Pagrindiniai veiksniai, apib ūdinantys toki ą pasyvi ą rajono raid ą, b ūtų: 1) prast ėjantis smulki ų gyvenvie čių institucinis apr ūpinimas, daug ėjantis kaim ų be gyventoj ų skai čius; 2) vykstantis visuomen ės sen ėjimo procesas, ypa č stebimas rajono gyvenviet ėse; 3) did ėjantys išsilavinimo skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų; 4) maž ėjanti darbingo amžiaus gyventoj ų dalis rajone, prastesni j ų verslumo įgūdžiai; 5) santykinai didesnis j ų priklausomumas nuo žem ės ūkio veikl ų bei įvairi ų pašalp ų ar kit ų valstyb ės paramos form ų; 6) ribota darbo pasi ūla rajone, prastesn ės rajono gyventoj ų galimyb ės įgyti paklausi ą profesij ą, kelti kvalifikacinius įgūdžius; 7) did ėjantys švietimo, sveikatos prieži ūros, socialini ų, kult ūros paslaug ų kokyb ės ir prieinamumo skirtumai miesto ir rajono gyventojams; 8) augantis socialini ų paslaug ų poreikis rajone. Įgyvendinant status quo alternatyv ą, apib ūdinti veiksniai ilgalaikiu laikotarpiu įtakot ų tokias neigiamas pasekmes: 1. Lazdij ų rajono savivaldyb ė priskiriama prie „seniausi ų“ Lietuvos savivaldybi ų, kur 60 met ų ir vyresnio amžiaus gyventojai, palyginti su bendru ši ų savivaldybi ų gyventoj ų skai čiumi, sudaro 27 – 30%. Nesukuriant prielaid ų socialin ės infrastrukt ūros ir kokyb ės vystymui Lazdij ų rajono savivaldyb ėje, tame tarpe ir rajono gyvenviet ėse vis daugiau jaunimo baig ę mokslus negr įš gyventi į rajon ą ar į Lazdijus. T ą įtakos ne tik ribotos galimyb ės susirasti darb ą, bet ir menkai tenkinami jų laisvalaikio praleidimo, kult ūriniai poreikiai. 2. Kaip rodo statistika, rajone gyvenantys asmenys gauna mažesnes pajamas nei miesto gyventojai, čia didesnis ir nedarbo lygis. Tokios priežastys skatina kaimo gyventojus ieškoti geresni ų įsidarbinimo galimybi ų, o nemažai j ų išvyksta į užsien į. Dabartin ė emigracija dažniausiai susijusi su geriau apmokamo darbo paieška – 2006 m. toki ą priežast į nurod ė 63% emigrant ų. Emigruoja dažniausiai jauni žmon ės: Statistikos departamento duomenimis, 35% vis ų emigravusi ų sudar ė gyventojai iki 30 met ų. Nesukuriant prielaid ų rajono gyventoj ų užimtumo bei užmokes čiui didinti, emigracijos – tiek vidin ės, tiek tarptautin ės – mastai gali išlikti gana dideli, o tai ypa č skaudžiai atsiliept ų nedidel ėms rajono gyvenviet ėms. 3. Anks čiau apib ūdinti procesai (emigracija ir visuomen ės sen ėjimas), nykstan čios gyvenviet ės nesudaryt ų ger ų prielaid ų rajone pl ėtotis socialinei infrastrukt ūrai, d ėl
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 26 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija mažos gyventoj ų perkamosios galios čia nesikurt ų prekybos ir paslaug ų įmon ės, tr ūkstant kvalifikuotos dar j ėgos, abejotina verslo pl ėtra. 4. Lazdij ų darbo birža prognozuoja, kad ateityje labiausiai did ės nekvalifikuot ų darbinink ų poreikis. Remiantis tyrimais, dažniausiai emigruoja b ūtent žemesnio išsilavinimo asmenys, tod ėl verslo pl ėtr ą gali stabdyti ir nepakankama darbo j ėgos pasi ūla savivaldyb ėje. Ta čiau pažym ėtina, kad emigracija galima (bei vyksta) ir kvalifikuot ų specialist ų (vadybos, inžinerijos, gamybos, švietimo, kult ūros, medicinos) tarpe. Jau dabar rajono mokyklos, gydymo įstaigoms tr ūksta darbuotoj ų, o šioms problemoms vis gil ėjant, ateityje gali tapti sud ėtinga užtikrinti b ūtin ą ši ų paslaug ų kokyb ė ir prieinamum ą. Kita si ūloma rajono vystymo alternatyva – decentralizuotos koncentracijos koncepcija (aktyvios pl ėtros koncepcija). Ši alternatyva numato kiekybin ę ir kokybin ę socialin ės, ekonomin ės infrastrukt ūros pl ėtr ą vietiniuose rajono centruose. Atsižvelgiant į egzistuojan čius šalies ir savivaldyb ės, o taip pat Lazdij ų miesto ir kaimo įvairi ų socialini ų – ekonomini ų rodikli ų skirtumus, decentralizuotos koncentracijos koncepcija (aktyvios plėtros koncepcija) yra priimtinesn ė, nes generuos didesn ę naud ą bei sudarys prielaidas didinti gyvenimo kokyb ę visiems savivaldyb ės gyventojams bei efektyviai spr ęsti esamas problemas. Ši alternatyva pasižymi prioritet ų suteikimu atskiroms gyvenviet ėms. Taip b ūtų sumažinta vyraujanti Lazdij ų miesto rajono teritorijoje įtaka, bei stiprinami vietiniai centrai, racionaliai paskirstant svarbias institucijas rajono gyvenviet ėse. Decentralizuotos koncentracijos koncepcijos privalumai: 1. Si ūloma koncepcija numato skatinti investicij ų pritraukim ą išskirtuose b, c ir d kategorij ų centruose. Tam reikia numatyti atitinkamus sklypus su reikalingomis komunikacijomis, teikiant mokestines lengvatas, informacij ą verslo k ūrimo klausimais, galimyb ę pasinaudoti Europos S ąjungos teikiama parama ir pan. Verslo ir paslaug ų sektori ų vystymas sudarys prielaidas didinti gyventoj ų užimtum ą, gaunamas pajamas, bei mažinti emigracijos mastus. 2. Naujai kuriamos darbo vietos bei did ėjantis gyventoj ų užimtumas mažins nuo įvairi ų pašalp ų ar kit ų valstyb ės paramos form ų priklausom ų žmoni ų dal į. 3. Did ėjan čios gyventoj ų pajamos sudarys prielaidas gyventojams aktyviau investuoti į turimo gyvenamojo b ūsto atnaujinim ą, aplinkos ir gerb ūvio tvarkym ą – taip bus gerinamas estetinis gyvenvie čių vaizdas. Siekiant didinti gyventoj ų pasitenkinim ą gyvenam ąja vieta, lokaliuose centruose numatyta tvarkyti ir inžinerin ę, susisiekimo infrastrukt ūrą, daugiau d ėmesio skirto poilsio ir laisvalaikio praleidimo erdv ėms sukurti, sporto infrastrukt ūrai pl ėtoti.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 27 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 4. Gyventoj ų perkamosios galios augimas skatins ir prekybos, paslaug ų įmoni ų pl ėtr ą, tokiu b ūdu į atskiras gyvenvietes bus pritraukiamos ir priva čios investicijos. 5. Gyvenimo kokyb ę savivaldyb ės gyventojams užtikrins kiekybin ė ir kokybin ė socialin ės – ekonomin ės infrastrukt ūros pl ėtra numatytuose vystyti centruose. Taip bent iš dalies bus stabdoma emigracija bei nedideli ų gyvenvie čių nykimas, pager ės vieš ųjų paslaug ų teikimas rajono gyventojams. 6. Nemažos dalies rajono gyventoj ų pagrindin ės pajamos susijusios su žem ės ūkio veiklomis. Dauguma ūki ų yra gana smulk ūs ir ne itin perspektyv ūs, tod ėl tik ėtina, kad ūkininkaujan čių asmen ų skai čius ateityje maž ės ir jiems yra b ūtina užtikrinti darb ą bei pajamas. Prie ęšingu atveju jie gali tapti priklausomi nuo įvairi ų pašalp ų. Tik ėtina, kad dalis anks čiau žem ės ūkyje besidarbavusi ų asmen ų įsidarbins naujose ar besiple čian čiose įmon ėse b ir c kategorij ų centruose, ta čiau daliai j ų gali prireikti įvairi ų perkvalifikavimo program ų. Likusiems ūkininkauti asmenins b ūtina teikti informacij ą, siekiant, kad jie įsisavint ų 2007 – 2013 m. Kaimo pl ėtros programos skiriamas l ėšas bei pl ėtot ų ne tik tradicines, bet ir alternatyvias žem ės ūkio veiklas, pl ėst ų ekologini ų ūki ų plotus. 7. Išskirtuose b ir c kategorij ų centruose bus siekiama gerinti švietimo paslaug ų kokyb ę, atnaujinti mokykl ų infrastrukt ūrą, pl ėtoti neformalaus ugdymo veiklas. Šiuo metu papildomo ugdymo įstaigos yra tik Lazdijuose. Mokiniai dažniausiai renkasi tas neformaliojo vaik ų švietimo mokyklas, kurios yra ar čiau nam ų, tod ėl vykdama papildomo ugdymo veikl ų pl ėtra teritoriniu aspektu didins ši ų paslaug ų prieinamum ą bei užsi ėmimus lankan čių vaik ų skai čių. Gerinama mokykl ų infrastrukt ūra pagerins darbo ir mokymosi s ąlygas, užtikrins higienos norm ų reikalavimus bei iš dalies palengvins tr ūkstam ų specialist ų pritraukimo klausim ą. 8. Įgyvendinant si ūlom ą alternatyv ą, bus siekiama užtikrinti kult ūros sklaid ą rajone, gerinti meno kolektyv ų veiklos s ąlygas, didinti kult ūrini ų rengini ų skai čių. Šiems tikslams pasiekti b ir c kategorij ų centruose esan čiuose ir kituose Vš Į Lazdij ų kult ūros centro padaliniuose reik ės atlikti rekonstrukcijos, materialin ės baz ės atnaujinimo darbus. 9. Rajono gyventoj ų kult ūrinius poreikius iš dalies tenkina ir savivaldyb ėje funkcionuojantis bibliotek ų tinklas, sudarantis galimyb ę ne tik skaityti knygas ar spaud ą, bet ir naudotis internetu, organizuojantis susitikimus su žymiais žmon ėmis, knyg ų pristatymus, literat ūrines, muzikines popietes. Si ūloma decentralizuotos koncentracijos koncepcija siekt ų išlaikyti rajone esan čias bibliotekas, bei ieškoti b ūdų
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 28 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija jų infrastrukt ūros sutvarkymui, fond ų didinimui, nauj ų kompiuterizuot ų darbo viet ų kūrimui. 10. Šiuo metu pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros paslaugas rajono gyventojams teikia ambulatorijos, medicinos punktai bei bendrosios praktikos gydytoj ų kabinetai, ta čiau jų teikiamos paslaugos yra gana ribotos, o esant rimtesniems susirgimams ar reikiant tolimesnio gydymo, gyventojai dažniausiai vyksta į Lazdijus. Tr ūkstant socialini ų darbuotoj ų, ši ų paslaug ų kokyb ė ir prieinamumas rajone taip pat n ėra pakankamas. Kaip rodo statistika, rajone daugiausiai gyvena vyresnio amžiaus žmon ės, kuriems sveikatos prieži ūros ar socialin ės paslaugos yra gana svarbios. Įgyvendinant si ūlom ą alternatyv ą, numatytuose vystyti centruose bus užtikrintas sveikatos priežiūros bei socialini ų paslaug ų teikimas tos teritorijos gyventojams, gerinama ši ų įstaig ų infrastrukt ūra. D ėmesys bus skiriamas ir sveikos gyvensenos nuostat ų formavimui, įvairi ų sveikat ą gerinan čių bei sergamum ą mažinan čių program ų įgyvendinimui. 11. Vykstanti viešosios infrastrukt ūros pl ėtra sudarys s ąlygas pl ėtoti švietimo, kult ūros, asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų bendradarbiavim ą, organizuojant įvairias šviet ėjiškas programas, kult ūros bei sporto renginius, didinant mokini ų užimtum ą ne pamok ų metu, ir pan. 12. Lazdij ų rajono savivaldyb ė pasižymi gražia, pramon ės bei žmogaus veiklos nesudarkyta gamta, lankytin ų objekt ų gausa bei turi gana geras s ąlygas vystyti turizm ą. Pl ėtojamos turizmo bei su juo susijusios paslaugos ne tik gali efektyviai išnaudoti gamtinius resursus, bet ir tapti vienu pagrindini ų rajono ekonomikos rams čių. Did ėjant rajon ą aplankan čių turist ų srautams, bus sudarytos palankios sąlygos vystytis apgyvendinimo bei maitinimo įmoni ų veiklai lokaliuose centruose bei aplink juos esan čiose gyvenviet ėse, pro kurias praeis si ūlomi maršrutai ir pan. Geras pažintinio ir kult ūrinio turizmo pl ėtojimo s ąlygas turi Meteli ų ir Veisiej ų regioniniai parkai, juose lankytojams gali b ūti si ūloma eil ė turistini ų maršrut ų. Rajonas pasižymi ežer ų, bei prie j ų įsik ūrusi ų kaimo turizmo sodyb ų gausa, kurios taip pat sulaukia nemažai lankytoj ų. 13. Ger ėjanti savivaldyb ės ekonomin ė pad ėtis tur ėtų mažinti ir nusikalstamumo lyg į rajone bei didinti visuomen ės saugumo poj ūtį. Efektyviam decentralizuotos koncentracijos koncepcijos įgyvendinimui reik ės nemaž ų investicij ų, tod ėl ypa č svarbu efektyviai išnaudoti 2007 – 2013 m. Europos S ąjungos skiriamas lėšas pagal Ekonomikos augimo veiksm ų, Sanglaudos skatinimo veiksm ų bei Žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros veiksm ų programas, bei 2007 – 2013 m. Kaimo pl ėtros priemoni ų program ą. Viešajai infrastrukt ūrai tvarkyti reikia išnaudoti ir Valstyb ės investicij ų, mokyklų, kult ūros
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 29 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija centr ų modernizavimo bei kit ų panaši ų program ų l ėšas. Siekiant užtikrinti teritorini ų išsivystymo skirtum ų mažinim ą, didinti gyvenimo kokyb ę bei užtikrinti vieš ųjų paslaug ų kokyb ę ir prieinamum ą Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventojams, yra svarbu: 1) pritraukti pakankamai investicij ų, kurios užtikrint ų įmoni ų konkurencingumo did ėjim ą, nauj ų darbo viet ų k ūrim ą bei gyventoj ų pajam ų augim ą; 2) didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, kelti j ų kvalifikacij ą tiek priva čiame, tiek viešajame sektoriuje, taip pat l ėšas skiriant įvairioms perkvalifikavimo programoms; 3) pritraukti pakankamai l ėšų mokykl ų, kult ūros, asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų, bibliotek ų infrastrukt ūros sutvarkymui, siekiant užtikrinti kokybišk ų paslaug ų teikim ą savivaldyb ės gyventojams; 4) skirti pakankamai l ėšų gyvenvie čių susisiekimo, inžinerin ės, sporto ar kitos viešosios infrastrukt ūros sutvarkymui, skatinti daugiabu čių nam ų modernizavimo proces ą, siekiant padidinti gyvenimo kokyb ę; 5) skatinti rajono ūkinink ų aktyviai naudotis Europos S ąjungos finansine parama ūkiams modernizuoti, naujiems ūkininkavimo metodams diegti, imtis netradicini ų kaimo versl ų, pl ėtoti kaimo turizmo paslaugas, vystyti ekologinio ūkininkavimo veiklas; 6) investuoti į rajone esan čių turizmo objekt ų, nekilnojamojo kult ūros paveldo pritaikym ą viešojo turizmo reikm ėms, tuo pa čiu nedarant neigiamo poveikio gamtai; 7) numatyti l ėšų aplinkosaugos projektams įgyvendinti, didinti gyventoj ų ekologin į sąmoningum ą, siekiant išlaikyti rajono gamtos vientisum ą. Investicijos tur ėtų b ūti skirstomos atsižvelgiant į decentralizuotos koncentracijos koncepcijoje išskirtus lokalius centrus, siekiant jiems priskirt ų apylinki ų gyventojams užtikrinti kokybiškas vieš ąsias paslaugas bei aukšt ą gyvenimo kokyb ę.
2.3. Gyvenam ųjų vietovi ų institucinis ir socialinis apr ūpinimas pagal koncepcij ą Atlikus Lazdij ų rajono savivaldyb ės socialin ės – ekonomin ės srities esamos b ūkl ės analiz ę, matyti, kad mažesni ų rajono gyvenvie čių institucinis apr ūpinimas yra gana prastas, o tai sąlygoja nepakankam ą įvairi ų socialini ų paslaug ų kokyb ę vietos gyventojams. Dauguma institucinio ir socialinio apr ūpinimo įstaig ų koncentruojasi rajono centre – Lazdijuose bei didesn ėse rajono gyvenviet ėse, dažniausiai seni ūnij ų centruose (Veisiejuose, Seirijuose, Šeštokuose). Pagrindiniai institucinio ir socialinio apr ūpinimo tinklo Lazdij ų rajone tr ūkumai bei pl ėtros uždaviniai: 1. Švietimo įstaig ų išsid ėstymas bei švietimo paslaug ų prieinamumas . Si ūlomuose b ir c kategorijos centruose yra vidurin ės mokyklos (išskyrus Krosn ą ir Kap čiamiest į,
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 30 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija kur yra pagrindin ės mokyklos). Šios ugdymo įstaigos tenkina ugdymui keliamus reikalavimus, išskyrus tai, kad tr ūksta ikimokyklinio ugdymo bei papildomo ugdymo įstaig ų. 2007 m. buvo uždaryti visi išskyrus vien ą pradinio ugdymo skyriai, o juos lank ę mokiniai buvo nukreipti mokytis į bazines uždaryt ų skyri ų mokyklas, jiems yra organizuojamas pavežimas. b ir c kategorijos centruose tr ūksta neformalus vaik ų ugdymo užsi ėmim ų, nes meno mokykla ir sporto centras veikia Lazdijuose. Papildomo ugdymo užsi ėmimai didina švietimo prieinamum ą ir kokyb ę, padeda atsiskleisti mokini ų geb ėjimams, didina vaik ų užimtum ą. 2. Sveikatos prieži ūros paslaug ų prieinamumo miesto ir kaimo gyventojams skirtumai . Savivaldyb ėje veikia gana platus asmens sveikatos prieži ūros tinklas, ta čiau rajone įsik ūrę medicinos punktai teikia tik ribotas paslaugas, d ėl gydytoj ų tr ūkumo jie į medicinos punktus neatvažiuoja. Pirminio ir antrinio lygios asmens sveikatos prieži ūros paslaugas teikian čios įstaigos įsik ūrusios Lazdijuose, tod ėl kai gyventojams reikia išsamesni ų konsultacij ų, jie yra priversti vykti į rajono centr ą. Rajone gyvena vyresnio amžiaus žmon ės, kurie yra dažnesni asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų lankytojai, o tokios kelion ės jiems sukelia nepatogum ų. D ėl to sveikatos prieži ūros paslaug ų prieinamumas miesto ir rajono gyventojams skiriasi. 3. Socialini ų paslaug ų tr ūkumas įvairioms socialin ės rizikos grup ėms . Socialini ų paslaug ų kokyb ę rajono gyventojams mažina kvalifikuot ų specialist ų bei transporto tr ūkumas. Savivaldyb ėje socialines paslaugas teikia Lazdij ų rajono savivaldyb ės Tarybos, rajono bendruomeni ų (Seirij ų, Krosnos) komitet ų įkurtos įstaigos. D ėl didesnio nedarbo lygio, mažesni ų pajam ų bei kit ų priežas čių dauguma socialini ų problem ų yra labiau paplitusios mieste, nei kaime, rajone yra nemažai daugiavaiki ų socialin ės rizikos šeim ų. Kai rodo statistika, savivaldyb ės gyventoj ų sergamumas priklausomyb ės ligomis nežymiai did ėja, o tai gali sukelti ir įvairi ų neigiam ų socialini ų reiškini ų atsiradim ą. Siekiant to išvengti, numatytuose b ir c kategorij ų centruose reik ėtų steigti dienos užimtumo (socialines paslaugas teikian čius) centrus, teikti pagalb ą socialin ės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams, smurt ą patyrusiems asmenims, vykdyti įvairi ų psichikos, priklausomyb ės lig ų prevencijos programas ir pan. 4. Gyventoj ų užimtumo didinimas . D ėl mažesn ės darbo pasi ūlos Lazdij ų rajono gyventoj ų užimtumas yra 12% mažesnis nei miesto. Tai gali įtakoti ir prastesnis j ų išsilavinimas: aukšt ąjį, aukštesn įjį bei vidurin į išsilavinim ą turin čių asmen ų kaimo vietov ėse yra atitinkamai 6,9%, 9,5% bei 2,9% mažiau nei miestuose. Pažym ėtina, kad ir Lazdij ų rajono savivaldyb ėje gyventoj ų su aukštuoju išsilavinimu dalis yra
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 31 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija mažesn ė nei vidutiniškai šalyje, be to, tai viena „seniausi ų“ šalies savivaldybi ų. Vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiau konkurencingi bei paklaus ūs darbo rinkoje, jie dažnai turi nebepaklausias profesijas, tod ėl kartais jau čia darbdavi ų diskriminacij ą. Susir ūpinim ą kelia ir žem ės ūkio sektoriuje dirban čių asmen ų perspektyvos – tik ėtina, kad dalis smulki ų ūki ų neatlaikys vis did ėjan čios konkurencijos, o juose dirbantys asmenys galimai papildys bedarbi ų gretas, bei galimai sudarys prielaidas įvairi ų neigiam ų socialini ų reiškini ų plitimui. Siekiant spr ęsti gyventoj ų užimtumo didinimo klausim ą, reikia rajone įgyvendinti įvairias perkvalifikavimo ar naujos, paklausios specialyb ės suteikimo programas. b ir c kategorijos centruose tikslinga pl ėsti paslaugas, susijusias su gyventoj ų informavimu apie laisvas darbo vietas, paklausias specialybes, organizuoti Vietini ų užimtumo iniciatyv ų projektus, kvalifikacijos įgijimo kursus ir t. t. Veikla tur ėtų b ūti nukreipta ir į gyventoj ų verslumo didinim ą, juos b ūtina supažindinti su nuosavo verslo k ūrimo galimyb ėmis, reglamentuojan čiais teis ės aktais, vadybos bei finansin ės apskaitos pradmenimis. 5. Turizmo, apgyvendinimo, laisvalaikio praleidimo paslaug ų pl ėtra . Pagal Lietuvos Respublikos bendr ąjį plan ą, Lazdij ų rajono savivaldyb ė priskiriama prie vidutin į ir didel į rekreacin į potencial ą turin čių teritorijų, kuriose akcentuojamos poilsio gamtoje ir pažintinio turizmo perspektyvos. Siekiant turizmo pl ėtros, b ūtina lankytoj ų reikm ėms pritaikyti rajone esan čius objektus, įrengti informacines nuorodas, privažiavimus ir kt. Pritaikius kult ūros paveldo objektus lankymui, turizmo pl ėtra Lazdij ų rajone žymiai pager ėtų. Turistini ų maršrut ų pl ėtra tur ėtų b ūti orientuota į kaip galima didesn ę rajono teritorij ą. Šiuo metu dauguma kaimo turizmo sodyb ų yra įsik ūrusios Veisiej ų ir Meteli ų regioniniuose parkuose, ta čiau j ų pl ėtra galima ir kitose vaizdingose rajono vietov ėse. Tarpusavyje derinant viešas ir priva čias investicijas, skirtas turizmo infrastrukt ūros pritaikymui lankytoj ų reikm ėms, ši sritis gali ženkliai prisid ėti prie ekonomin ės rajono pl ėtros, nauj ų darbo viet ų k ūrimo gyvenviet ėse, j ų sutvarkymo. Taip pat tai duot ų impuls ą ir kitoms su turizmu susijusioms paslaug ų ir aptarnavimo sritims (pvz. maitinimui). 6. Būsto fondo atnaujinimas ir pl ėtra . Pagrindin ės problemos susijusios su gana dideliu gyvenamojo fondo nusid ėvėjimu, palyginti prastu apr ūpinimu patogumais, silpna daugiabu čių bendrij ų veikla bei pernelyg maža savivaldyb ės b ūsto dalimi bendrame fonde. Daugiabu čių namo modernizavimui finansin ę param ą skiria ir Lazdij ų rajono savivaldyb ė, ta čiau bendrijos dar vangiai ryžtasi imti kreditus namams renovuoti. B ūtina ir toliau aktyviai didinti šviet ėjišk ą veikl ą, informuojan čią tiek apie galimyb ę pasinaudoti teikiama finansine parama, tiek apie rekonstrukcijos darb ų
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 32 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija naud ą bei b ūsimus sutaupymus. Ta čiau pažym ėtina, kad gyventoj ų galimyb ės investuoti į nuosavo b ūsto atnaujinim ą yra tiesiogiai susijusios su j ų gaunamomis pajamomis, tod ėl vis ų pirma reikia užtikrinti reali ųjų pajam ų augim ą. Taip pat reik ėtų didinti socialinio b ūsto dal į. 7. Viešojo saugumo stiprinimas . Nusikalstamumo mažinimui teigiam ą įtak ą daro prevencini ų priemoni ų ir socialini ų program ų vykdymas, ta čiau tam reikia nemažai laiko, o šiuo metu policijos apylink ės inspektoriai didži ąją darbo laiko dal į skiria nusikalstam ų veik ų ikiteisminio tyrimo organizavimui ir vykdymui, administracini ų teis ės pažeidim ų išaiškinimui. B ūtina ieškoti b ūdų efektyviam policijos pareig ūnų bendravimui ir bendradarbiavimui su vietos bendruomene, sprendžiant viešojo saugumo užtikrinimo problemas priži ūrimoje teritorijoje, įvairi ų nusikalstamumo mažinimo program ų įgyvendinimui. Tai didint ų visuomen ės saugumo jausm ą bei mažint ų nusikalstamumo lyg į.
Minimalaus privalomo socialinio apr ūpinimo s ąlygas geriausiai tenkina didžiausi Lazdij ų rajono savivaldyb ės miesteliai: Veisiejai, Seirijai, Šeštokai, Kap čiamiestis. Tuo tarpu kai kurie c ir d kategorijos vietiniai centrai atitinka ne visus kriterijus. Rajone veikian čių asmens sveikatos prieži ūros, kult ūros įstaig ų paslaug ų kokyb ė ne visada tenkina gyventoj ų poreikius. Numatytuose vystyti lokaliniuose centruose šias paslaugas teikian čios įmon ės tur ėtų aptarnauti į j ų zon ą patenkan čias aplinkines gyvenvietes bei tenkinti gyventoj ų poreikius.
2.4. Pasi ūlymai d ėl valstyb ės r ėmimo priemoni ų derinimo su teritorij ų planavimo dokumentais Bendrojo plano koncepcija turi b ūti suderinta su Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniais, Lazdij ų rajono savivaldyb ės strateginiu pl ėtros planu 2005 – 2010 metams, Alytaus regiono pl ėtros planu, o taip pat ir kituose strateginiuose planavimo dokumentuose numatytais prioritetais. Decentralizuotos koncentracijos koncepcijai keliami tikslai socialin ėje – ekonomin ėje srityje atitinka Lazdij ų rajono savivaldyb ės strateginiame pl ėtros plane 2005 – 2010 metams keliamiems tikslams, o b ūtent: 1) užtikrinti verslui ir investicijoms palanki ą ekonomin ę aplink ą; 2) pl ėtoti turizmo paslaugas rajono savivaldyb ėje; 3) sukurti efektyvi ą ir moderni ą bendrojo lavinimo sistem ą; 4) gerinti rajono bendruomen ės sveikat ą; 5) subalansuotai pl ėtoti svarbiausias etnin ės kult ūros sritis;
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 33 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 6) sudaryti s ąlygas gyventojams sportuoti ir aktyviai praleisti laisvalaik į. Si ūlomos koncepcijos efektyviam įgyvendinimui bei aukš čiau išvardint ų tiksl ų pasiekimui reikalingos nemažos l ėšos. Šiuo metas yra palankios s ąlygos gauti l ėšų iš ES strukt ūrin ės paramos Lietuvai 2007–2013 m., kuri skiriama iš Europos socialinio fondo, Europos regionin ės pl ėtros fondo bei Sanglaudos fondo, sudaro daugiau kaip 23 milijardus lit ų. Nemaža lėšų dalis bus skirta viešosios infrastrukt ūros – mokykl ų, asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų ir pan. – sutvarkymui bei modernizavimui. Tod ėl siekiant gerinti socialin ę b ūkl ę bei užtikrinti rajono gyventojams kokybiškas vieš ąsias paslaugas, yra svarbu pagal pasirinktus prioritetus rengti investicij ų projektus paramai gauti. Rajonas turi geras turizmo vystymo galimybes, tod ėl reikia kompleksiškai įsisavinti viešojo turizmo infrastrukt ūros pritaikymui skiriam ą param ą. Verslo subjekt ų d ėmesys tur ėtų b ūti skirtas materialin ės baz ės atnaujinimui, nauj ų technologij ų, aplinkosaugini ų priemoni ų, kokyb ės vadybos sistem ų diegimui, personalo kvalifikacini ų įgūdži ų kėlimui. Vietos ūkininkai tur ėtų efektyviai pasinaudoti Lietuvos kaimo pl ėtros 2007 – 2013 m. programos l ėšomis, skirtomis tiek tradicin ėms, tiek alternatyvioms žem ės ūkio veikloms vystyti.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 34 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 3. RAJONO GAMTIN Ė APLINKA
3.1. Gamtinio karkaso koncepcija Atsižvelgiant į gamtin ės dalies esamos b ūkl ės analiz ę, Lazdij ų rajono savivaldyb ės gamtin ės dalies bendrojo plano uždaviniai yra: nustatyti priemones, užtikrinan čias gamtinio karkaso formavim ą, kraštovaizdžio tvarkym ą, ekologin ę pusiausvyr ą. Gamtinis karkasas sujungia įvairios paskirties teritorijas: gamtinius rezervatus, gamtinius bei kompleksinius draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas bei saugomus gamtos ištekli ų sklypus, įvairias rekreacines, mišk ų ūkio, taip pat ribojamos agrarin ės veiklos zonas. Į gamtin į karkas ą įjungiamos visos nat ūralios bei pusiau nat ūralios ekosistemos, ta čiau tai n ėra ištisinis žali ų juost ų tinklas. Gamtinio karkaso lokalizacijos koncepcija pagr įsta kraštovaizdžio, pirmiausia, vandens, migracini ų ryši ų analize, gamtinio komplekso gravigenin ės strukt ūros vertinimu bei bioekologini ų stabilizatori ų geosistemose išsaugojimu ir gausinimu. Visas šias geoekologiškai aktyvias teritorijas sujungus į vientis ą sistem ą - gamtin į karkas ą, galima valdyti kompensacines kraštovaizdžio funkcijas bei garantuoti jo strukt ūros stabilum ą. Gamtin ės aplinkos stabilumo užtikrinimas palaikant, formuojant, gausinant gamtinio karkaso element ų kokyb ę teritorijoje garantuoja geresn ę gyvenamosios aplinkos kokyb ę. Kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – erdvin ė sistema, kuri išreiškia gamtinio kraštovaizdžio apsaugos bei formavimo prioritet ą ir yra realizuojama kraštotvarkoje. Jos paskirtis yra:
1) sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingum ą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem ės ūkio pl ėtr ą. Didžioji dalis Lazdij ų rajono (80%) teritorijos padengta gamtinio karkaso tinklu. Palyginus su šalies vidurkiu (60%) užimama gerokai didesn ė teritorija. Gamtinio karkaso teritorijos persidengia su įvairaus apsaugos režimo bei naudojimo pob ūdžio teritorijomis. Rajono šiaurin ėje dalyje geoekologini ų takoskyr ų rib ą galima pravesti iki Galsto ežero šiaurin ės dalies, Veisiej ų regioninio parko šiauriniu pakraš čiu taip pat šiauriau Vaini ūnų kaimo. Į ši ą teritorij ą patenka Baltijos kalvyno aukštum ų ruožas einant nuo Strumbagalv ės į pietus link Akmeni ų. Nuo
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 35 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Akmeni ų į šiaur ę link Meteli ų. Lazdij ų rajono teritorijoje geoekologin ės takoskyros užima apie 39% teritorijos. Šioje rajono dalyje yra vidutinis teritorijos įsisavinimas žem ės ūkiu, žem ės vidutiniškai našios. Vidinio stabilizavimo arealai rajono teritorijoje užima šiek tiek mažesn į plot ą (29%) nei geoekologin ės takoskyros, kurie dengia pietin ę rajono dal į (Kap čiamies čio- Gerdaši ų mišk ų masyvai), taip pat Šlavant ų ežeryno teritorija. Pietin ėje rajono dalyje mažas teritorijos įsisavinimas žem ės ūkiu, dirvožemiai jautr ūs v ėjo erozijai. Rajono teritorij ą dengia ir migracijos koridoriai (Seiros, Kirsnos, Baltosios An čios, Zaps ės, Niedos ir j ų baseino ežeruot ų dubakloni ų bei Morkavo, Samanio, Ilgi ų ežer ų teritorijos) su skirtingomis kraštovaizdžio formavimo ir gamtinio karkaso tvarkymo kryptymis:
išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis(1);
palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio nat ūralumas(2);
gražinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai(3). Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose nat ūral ų (gamtin į) kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Šios teritorijos – tai šalies gamtinio karkaso „aukso fondas“, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms. Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ės strukt ūros miškuose. Šių teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ėtingesnis, nes reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, tiek regeneracin ės priemon ės ekologin ėms kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms stiprinti. Tre čiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia, agrarin ės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d ėl technokratiško netolygaus žem ės naudojimo pažeidžiant ekologin ės pusiausvyros s ąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų. Tai sovietinio ūkio didžiojo intensyvinimo rezultatas, ypa č skaudžiai paliet ęs geoekologini ų takoskyr ų bei migracini ų koridori ų teritorijas. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracin ė-restauracin ė, susijusi su sud ėting ų renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu ir nauju ekologizuotu poži ūriu į ši ų teritorij ų naudojim ą. Pietin ėje rajono dalyje išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis. Šiaurin ėje rajono dalyje labiau palaikomas ir stiprinamas esamo kraštovazdžio nat ūralumas bei gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai. Lazdij ų rajono teritorij ą galime priskirti prie mažiau ūkininkauti tinkan čių teritorij ų, tod ėl tikslinga kaip ir numatyta šalies
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 36 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija bendrajame plane žem ės ūkio naudmenas panaudoti mišk ų plot ų didinimui. Norint optimizuoti gamtinio karkaso teritorijas b ūtina didinti šiaurin ės Lazdij ų rajono teritorijos miškingum ą. Taip pat tai pad ėtų išvengti vandens erozijos daromos žalos dirvožemiams šiaurin ėje rajono dalyje, kadangi šioje teritorijoje dirvožemiai labiau jautr ūs vandens erozijai. Pagausinus mišk ų plotus padid ės biologin ė ir kraštovaizdžio įvairov ė, pager ės aplinkos kokyb ė. Taip pat reik ėtų sutvarkyti nuotek ų įrenginius, sumažinti nuotek ų tarš ą gyvenviet ėse tuomet tur ėtų pager ėti ekologiniai rodikliai. Atliek ų talpinimas ir saugojimas s ąvartynuose neigiamai veikia aplink ą, ta čiau juos panaikinus bei sutvarkius aplink ą, galima sumažinki keliam ą gr ėsm ę taip pagerinant aplinkos kokyb ę. Kraštovaizdžio ištekli ų apsauga formaliai matuojama saugom ų teritorij ų dalimi bendrame savivaldyb ės teritorijos plote. Šiuo poži ūriu kraštovaizdžio ištekli ų apsauga yra pakankama. Saugomos teritorijos Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje užima 18,5 % (Lietuvos teritorijoje - 15,3 %). Vertingiausi rajono kraštovaizdžiai išsid ėst ę Meteli ų ir Veisiej ų regioniniuose parkuose dalyje Žuvinto biosferos rezervato bei Dz ūkijos nacionalinio parko, taip pat vertingi gamtiniai kompleksai saugomi valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose. Gamtinio karkaso dalys nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus , kraštotvarkos kryptis, priemones. Ekologinei pusiausvyrai palaikyti reikalingas ši ų priemoni ų įgyvendinimas. Sunkiau šias priemones ir kryptis b ūtų įgyvendinti gamtinio karkaso sankirtose su intensyvaus žem ės ūkio, urbanizuotomis teritorijomis.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 37 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 4. RAJONO ŽEM ĖS NAUDOJIMAS
4.1. Įvadas
Remiantis esamos b ūkl ės analize Lazdij ų rajono teritorijos vystymo erdvin ės gyvenam ųjų vietovi ų ir ūkio pl ėtros sistemos raidos koncepcijos pagrindus lemia tokie veiksniai: 1) magistralini ų keli ų įtaka; 2) gyvenam ųjų vietovi ų raida; 3) rekreaciniai ištekliai; 4) žem ės naudojimo s ąlygos ir galimi poky čiai. Rajono teritorijoje vyraujanti ūkin ė veikla, susijusi su derling ąjį dirvožem į turin čių plot ų naudojimu – žem ės ūkis (56,9 proc. teritorijos) ir mišk ų ūkis (30,8 proc. teritorijos). Žem ės reformos procese susidar ė smulkios ūkin ės strukt ūros: vidutiniškai vienam ūkininko ūkiui tenka 11,6 ha žem ės ūkio naudmen ų, vienam priva čios mišk ų ūkio paskirties žem ės savininkui – 2,6 ha miško. Žem ės ūkio veiklos rodikliai rajone žemesni nei šalies vidurkis. 2006 m. neįteisintos naudotis valstybin ės žem ės plotas sudar ė 8,3 t ūkst. ha žem ės ūkio naudmen ų, apleista ar d ėl kit ų priežas čių nedeklaruota 11,3 t ūkst. ha privačioje žem ėje esan čių žem ės ūkio naudmen ų. Iš 2007 m. deklaruotos žem ės (37,8 t ūkst. ha) intensyviai naudojami plotai (t.y. atmetus p ūdymus, daugiametes žoles, pievas bei ganyklas) rajone sudar ė tik 36,3 proc. (Lietuvoje – 48,9 proc.). Siekiant ekonomiškai efektyvios žem ės ūkio mišk ų ūkio pl ėtros, b ūtina esmin ė, laipsniška žem ės naudojimo pertvarka, padidinanti ūki ų žem ėvaldas ir sudaranti ekonomines sąlygas intensyviai ūkinei veiklai (pastat ų statyba, keli ų tiesimas, melioracijos sistem ų rekonstrukcija, modernios technikos naudojimas) bei racionaliam žemės naudojimui. Racionalus žem ės naudojimas galimas auginant prekinei produkcijai dirvožemi ų savybes geriausiai atitinkan čius augalus, mažiau našiose žem ėse pas ėli ų strukt ūrą pritaikant gyvulininkyst ės vystymui, o žem ės ūkio veiklai ekonomiškai netikslingose naudoti žem ėse įveisiant mišk ą.
4.2. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai
Bendrajame plane teritorijos naudojimas planuojamas įvertinant įdėtas l ėšas teritorijos įsavinimui bei infrastrukt ūrai, pritaikant j ą konkre čiai ūkinei veiklai, taip pat pagal dirvožemi ų tinkamum ą žem ės ūkio augal ų ir miško auginimui bei atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Lazdij ų rajono teritorija priskirta skirtingoms agrarinio potencialo zonoms.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 38 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Pirmoji, tai Baltijos kalvyno zona, į kuri ą įeina didesnioji rajono teritorijos dalis. Zona pasižymi vidutiniu teritorijos įsavinimu žem ės ūkiui, potencialiai palankiais (jautriais) vandens erozijai dirvožemiais ir vidutinio našumo žem ėmis; galimas didesni ų plot ų apsodinimas mišku. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos kryptys: pagrindin ės specializuotos šakos – žolini ų pašar ų auginimas, pienininkyst ė ir m ėsini ų galvij ų auginimas, pagalbin ės šakos – jav ų auginimas ir netradicin ė arba alternatyvi (ne žem ės ūkio) veikla. Kita, tai Aukštaitijos ir Dz ūkijos plynaukš čių zona, į kuri ą įeina šiaurin ė rajono teritorijos dalis. Zona pasižymi dideliu teritorijos įsavinimu žem ės ūkio veiklai ir vidutinio našumo žem ėmis. Joje esan čią ariam ąją žem ę bei nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir pagerinti. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos kryptys: pagrindin ės specializuotos šakos – jav ų auginimas ir pieno krypties galvijininkyst ė, pagalbin ės šakos – žolini ų pašar ų auginimas, kiauli ų auginimas ir alternatyvi (ne žem ės ūkio) veikla. Pagal esam ą žem ės naudojim ą rajone dominuoja ekstensyvus žem ės mišk ų ūkis. Bendrajame plane šiai zonai numatytos prioritetin ės perspektyvin ės funkcijos – tausojamasis mišk ų ūkis, rekreacija bei konservacija. Labiausiai ekologiškai jautrios teritorijos, kuriose veikla ribojama - tai Meteli ų ir Veisiej ų regionini ų park ų teritorijos, Žuvinto biosferos rezervato apsaugos zona ir Natura 2000 teritorijos. Šiose teritorijose numatoma tausojanti žem ės ūkio veikla.
4.3. Žem ės naudojimo funkcinis zonavimas
4.3.1. Zonavimo pagrindai
Bendrajame plane, planuojant detalesn į teritorijos tvarkym ą, siekiama geresnio žem ės gamtini ų ir ūkinio savybi ų panaudojimo, taip pat nat ūrali ų kraštovaizdžio apsaugos. Teritorijos funkcinio zonavimo pagrindas: 1) esamos b ūkl ės įvertinimas racionalaus žem ės naudojimo ir aplinkosaugos poži ūriu; 2) dirvožemi ų tip ų, granuliometrin ės sud ėties ir melioracin ės b ūkl ės analiz ė; 3) miškotvarkos duomen ų analiz ė; 4) urbanistin ės pl ėtros ir gyvenamosios, visuomenin ės, ūkin ės paskirties statini ų racionalaus išd ėstymo poreikis; 5) gamtinio karkaso formavimo ypatum ų įvertinimas; 6) saugom ų teritorij ų nuostatuose ir planavimo dokumentuose nustatyt ų teritorijos tvarkymo režimo ir ūkin ės veiklos apribojim ų įvertinimas.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 39 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 4.3.2. Bendrasis teritorijos zonavimas
Rajono savivaldyb ės teritorijos pl ėtra diferencijuojama pagal numatomas žem ės naudojimo kryptis. Planuojami sprendiniai pagr įsti šiomis nuostatomis: 1. Meteli ų ir Veisiej ų regionini ų park ų teritorijoje, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje, Dz ūkijos nacionalinio parko, valstybini ų draustini ų teritorijose gyvenamosios ir ūkin ės paskirties pastat ų statyba bei pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitimas galimas vadovaujantis ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo planavimo dokumentais - juose numatytose vietose ir nustatytomis sąlygomis, taip pat ir kitais Saugom ų teritorij ų įstatyme numatytais atvejais. 2. Teritorijose, kur pagal bendrojo plano sprendinius tur ėtų b ūti kitos paskirties žem ė, numatoma paskirtis ir naudojimo pob ūdis turi b ūti įrašoma išduodant planavimo sąlygas ši ų teritorij ų speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui. 3. Bendrajame plane nenumatomi keisti žem ės plotai turi b ūti naudojami pagal teritorij ų planavimo dokumentuose nustatyt ą pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, naudojimo b ūdą ir pob ūdį; šios s ąlygos įrašytos žem ės sklyp ų Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse. 4. Stamb ūs žem ės ūkio kompleks ų, pramon ės ir komercini ų objekt ų išd ėstymas bendrajame plane nenumatomas – tai turi spr ęsti specialieji planai. Ta čiau bendrojo plamo reglamentai nustato galimybes pastat ų statybai, ir į tai turi b ūti atsižvelgiama išduodant planavimo s ąlygas žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokument ų rengimui. 5. Mišk ų įveisimas rajono teritorijoje sprendžiamas vadovaujantis norminiais teis ės aktais, reglamentuojan čiais miško įveisim ą ne miško žem ėje, ir Lazdij ų rajono mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema. Ta čiau bendrojo plano sprendiniai (tekstin ėje dalyje nustatyti atskir ų zon ų žem ės naudojimo reglamentai) nustato mišk ų įveisimo prioritetus ir bendr ąsias s ąlygas racionaliam žem ės naudojimui ir žem ės ūkio naudmen ų apsodinimui mišku. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos funkcinis zonavimas atliktas atsižvelgiant į numatom ą veiklos vystym ą 20 met ų laikotarpiui šioms teritorijos dalims ( įskaitant jose įsiterpusius kitos paskirties žem ės sklypus):
žem ės ūkio paskirties žemei;
mišk ų ūkio paskirties žemei;
vandens ūkio paskirties žemei. Pagal bendr ąjį rajono teritorijos zonavim ą išskirta:
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 40 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 1. Valstybiniai parkai. 2. Kitos saugomos teritorijos. 3. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čių teritorij ų funkcin ės zonos. 4. Mišk ų ūkio paskirties žem ė. 5. Teritorijos numatytos naudoti rekreacijai ir kitai paskir čiai. 6. Vandens ūkio paskirties žem ė, nepriskirta valstybiniams parkams ir kitoms saugomoms teritorijoms. 7. Kitos paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čios funkcin ės zonos (kitos paskirties žem ę sudaro užstatytos teritorijos, išskyrus priskirtas žem ės ūkio paskirties žemei, pagal detaliuosius planus suplanuotos užstatyti teritorijos, taip pat nauding ųjų iškasen ų eksploatavimui ar kitiems specialiems tikslams nustatyta tvarka leisti naudotis žem ės sklypai). Valstybinius parkus sudaro Meteli ų ir Veisiej ų regionini ų park ų teritorijos, taip pat į Lazdij ų rajono teritorij ą įeinanti Dz ūkijos nacionalinio parko dalis. Zonos pagrindin ės funkcijos – verting ų gamtini ų kompleks ų ir objekt ų apsauga ir tausojantis naudojimas. Joje galima ūkin ė veikla, statyb ų ribojimas bei atitinkamas tvarkymo režimas reglamentuojamas Saugom ų teritorij ų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis, valstybinių park ų ir draustini ų nuostatais, valstybini ų park ų apsaugos reglamentais, saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais – valstybini ų park ų planavimo schemomis (tvarkymo planais) ir kt. Valstybini ų park ų ūkinio prioriteto zonose galima ekstensyvi mišk ų ūkio ir žem ės ūkio veikla, o rekreacinio prioriteto zonose – intensyvi ar ekstensyvi rekreacin ė veikla. Valstybini ų park ų ribos, j ų funkcin ės zonos ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos gali b ūti kei čiamos vadovaujantis nustatyt ąja tvarka parengtais specialiaisiais planais. Kitas saugomas teritorijas sudaro Žuvinto biosferos rezervatas, valstybiniai draustiniai ir kitos teritorijos, kurioms teis ės aktais suteiktas „Natura 2000“ statusas. Šiose teritorijose ūkin ė veikla reglamentuojama vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo sąlygomis, ši ų saugom ų teritorij ų nuostatais, apsaugos reglamentais ir specialiaisiais teritorij ų planavimo dokumentais. Žem ės ūkio ar mišk ų ūkio paskirties žem ė turi b ūti naudojama laikantis reikalavim ų tausojamojo žem ės ar mišk ų ūkio sistemai.
4.3.3. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čios teritorijos
Žem ės ūkio paskirties žem ė (agrarin ės teritorijos), kurioje naudojimo prioritetas teikiamas žem ės ūkio veiklai, suskirstyta į atskiras zonas. Tai pakankamai stambios teritorijos,
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 41 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija pasižymin čios gamtini ų, urbanistini ų ir ūkini ų s ąlyg ų panašumu ir besikartojan čiais savitais funkcini ų prioritet ų kompleksais: Geros ūkin ės vert ės žemi ų zona (II). Į ši ą zon ą įeina lygesnio reljefo teritorijos su didesniais nusausint ų žemi ų bei piev ų plotais šiaurin ėje rajono dalyse, daugiausia Šeštok ų ir Krosnos seni ūnijose. Atsižvelgiant į dirvožemius ir reljef ą, šiame rajone valstyb ės r ėmimo priemon ėmis turi b ūti skatinama mišrios gyvulininkyst ės – augalininkyst ės specializacijos ūki ų pl ėtra, taip pat – prekin ės žem ės ūkio produkcijos (pieno, m ėsini ų ir veislini ų galvij ų, kvie čių, raps ų) auginimas. Tikslinga pl ėsti ūkius iki rekomenduojamo dydžio – ne mažiau 40 – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų. Galima statyba esamose sodybose (gyvenamojo namo ir pagalbini ų pastat ų) arba ūkinink ų sodyb ų statyba teis ės akt ų nustatyta tvarka. Taip pat žem ės naudojimo paskirties keitimas galimas detali ųjų plan ų pagrindu, kurie galimi rengti kompaktiško užstatymo kaimams ir esamoms sodyboms. Vidutin ės ūkin ės vert ės žemi ų zona (III). Jai priskirta vidurin ė rajono teritorijos dalis su žem ės ūkio veiklai įsavintais plotais bei juose įsiterpusiais miškais. Atsižvelgiant į mažai palanki ų ūkininkauti žem ės plot ų išsid ėstym ą, reikaling ą priešerozini ų priemoni ų taikym ą ir speciali ąsias žem ės ir miško naudojimo s ąlygas, šioje zonoje pagrindine veikla laikytinas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas. Valstyb ės r ėmimo priemon ėmis tur ėtų b ūti skatinama pieno – m ėsos galvijininkyst ės ir prekin ės augalininkyst ės (rugi ų, griki ų, bulvi ų) auginimo specializacija. Tikslinga pl ėsti ūkius iki rekomenduojamo gyvulininkyst ės specializacijos ūki ų dydžio – ne mažiau kaip 40 ha žem ės ūkio naudmen ų. Kalvotose žem ėse ir nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose įrengtos pievos ir ganyklos; jos turi b ūti geros agrarin ės b ūkl ės, tinkamai priži ūrimos ir naudojamos pašar ų gamybai. Dalis menkaver čių žem ės plot ų rekomenduojama apsodinti mišku. Galima statyba esamose sodybose (gyvenamojo namo ir pagalbini ų pastat ų) arba ūkinink ų sodyb ų statyba teis ės akt ų nustatyta tvarka. Taip pat žem ės naudojimo paskirties keitimas galimas detali ųjų plan ų pagrindu, kurie galimi rengti kompaktiško užstatymo kaimams ir esamoms sodyboms. Mažos ir patenkinamos ūkin ės vert ės žemi ų zona (IV). Jai priskiriama pietin ė rajono teritorijos dalis, esanti Ku čiūnų, Kap čiamies čio, Seirij ų ir Veisiej ų seni ūnijose. Didžioji teritorijos dalis miškinga, su lengvos granuliometrin ės sud ėties arba sunkesniais, bet nuardytais dirvožemiais. Zonoje numatoma žem ės ūkio veikla, derinant auginamus pas ėlius prie dirvožemi ų savybi ų ir laikantis tausojamajam arba ekologiniam ūkininkavimui nustatyt ų reikalavim ų. Tausojantis žem ės ūkis numatomas teritorijose, kur žemdirbyst ė ribojama ši ų reikalavim ų: saugoti dirvožemius nuo vandens ir v ėjo erozijos, saugoti požeminius vandenis, saugoti paviršinius vandenis nuo užterštumo, laikytis nustatytos pas ėli ų strukt ūros ar nustatyt ų tr ąšų ir chemikal ų norm ų. Vyraujanti ūki ų specializacija tur ėtų b ūti pieno – m ėsos galvijininkyst ė ir
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 42 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija avininkyst ė. Daugiau sukult ūrintose lengv ų žemi ų plotai turi b ūti panaudojami bulvi ų ir kit ų prekini ų augal ų auginimui. Žem ės ūkio veiklos subjekt ų pajamas palaikys ES fond ų ir valstyb ės biudžeto mokamos tiesiogin ės išmokos už žem ės ūkio naudmenas ir pas ėlius mažiau palankiose ūkininkauti vietov ėse, o ekologin ę produkcij ą auginan čiuose ūkiuose – parama ekologini ų ūki ų kūrimui. Mišku apsodinti tikslinga tik smulkius, nepatogius mechanizuotai įdirbti žem ės sklypus, neturin čius gero privažiavimo. Galima statyba esamose sodybose (gyvenamojo namo ir pagalbini ų pastat ų) arba ūkinink ų sodyb ų statyba teis ės akt ų nustatyta tvarka. Taip pat žem ės naudojimo paskirties keitimas galimas detali ųjų plan ų pagrindu, kurie galimi rengti kompaktiško užstatymo kaimams ir esamoms sodyboms. Tausojantis žem ės ūkis numatomas gamtinio karkaso teritorijose, kur žemdirbyst ė ribojama ši ų reikalavim ų: saugoti dirvožemius nuo vandens ir v ėjo erozijos, saugoti požeminius vandenis, saugoti paviršinius vandenis nuo užteršimo, laikytis nustatytos pas ėli ų strukt ūros ar nustatyt ų tr ąšų ir chemikal ų norm ų. IV zonoje numatoma žem ės ūkio veikla, derinant auginamus pas ėlius prie dirvožemi ų savybi ų ir laikantis tausojamajam arba ekologiniam ūkininkavimui nustatyt ų reikalavim ų. II ir III zonose tikslinga pl ėsti ūkius iki rekomenduojamo gyvulininkyst ės specializacijos ūki ų dydžio – ne mažiau kaip 40 ha žem ės ūkio naudmen ų. Didžiausius plotus nuardytose kalvose tur ėtų užimti daugiame čių žoli ų, piev ų ir ganykl ų plotai su laiku atnaujinamais kult ūriniais žolynais. Žem ės ūkio veiklos subjekt ų pajamas palaikys ES fond ų ir valstyb ės biudžeto mokamos tiesiogin ės išmokos už žem ės ūkio naudmenas ir pas ėlius mažiau palankiose ūkininkauti vietov ėse, o ekologin ę produkcij ą auginan čiuose ūkiuose – parama ekologini ų ūki ų k ūrimui. Mišku apsodinti tikslinga tik smulkius, nepatogius mechanizuotai įdirbti žem ės sklypus, neturin čius gero privažiavimo. Miško įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje turi b ūti vykdomas teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis, tai yra – pagal savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo schem ą (žr. bendrojo plano br ėžin į „Mišk ų ir Natura 2000 išd ėstymo br ėžinys“)bei vadovaujantis Žem ės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymais, nustatan čiais miško įveisimo ne miško žem ėje tvark ą ir pagrindines nuostatas Lietuvos miškingumo didinimui bei miško sklyp ų išd ėstymui. Išduodant leidimus miško įveisimui, prioritetas turi b ūti teikiamas gamtinio karkaso teritorijoje esantiems nenaudojam ų žemi ų ir erozijos paveikt ų žem ės ūkio naudmen ų dirvožemi ų plotams. Nusausint ą žem ę, kitus naši ų dirvožemi ų ariamosios žem ės plotus b ūtina panaudoti žem ės ūkio veiklai, vadovaujantis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimais. Vertingos nat ūralios pievos, ganyklos ir šlapžem ės turi b ūti panaudojamos tradicinei, ekstensyviai žem ės ūkio veiklai. Tausojantis mišk ų ūkis numatomas miško plotuose, kur vyrauja II-III mišk ų grup ėms priskirti miškai, taip pat – ir jautriausiose gamtinio karkaso teritorijose.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 43 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Teritorij ų naudojimo funkciniai prioritetai remiasi l ėtai besikei čian čiomis teritorij ų fizin ėmis savyb ėmis, tod ėl teritorij ų esamo naudojimo pob ūdis (foninis naudojimas) yra pakankamai inertiškas ir per 20 met ų keisis l ėtai tik esant kryptingai veiklai. Lazdij ų rajone būtina geriau naudoti žem ės ūkio naudmenas: 2007 m. buvo naudojama ir deklaruojama tik 37,8 tūkst. ha žem ės ūkio naudmen ų arba 66 proc. j ų buvusio ploto. Be to, net 22,6 t ūkst. ha (60 proc.) šio deklaruoto ploto buvo pievos ir ganyklos. Esant didesnei valstyb ės paramai ir aktyvesnei žem ės naudotoj ų veiklai, dalis apleist ų žem ės ūkio naudmen ų plot ų su palyginti našiais dirvožemiais tur ėtų b ūti išarti, o intensyviai žem ės ūkio veiklai reikalinguose nusausintos, ta čiau apleistos žem ės plotuose atlikta sausinimo sistem ų rekonstrukcija. Kita, didesn ė apleist ų žem ės ūkio naudmen ų dalis tur ėtų b ūti apsodinta arba palikta renat ūralizacijai.
4.3.4. Mišk ų ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas
Mišk ų ūkio paskirties žem ė bendrajame plane išskirta į ūkinius miškus ir apsaugines funkcijas turin čius miškus. Ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė) rajone sudaro apie 60 proc. vis ų mišk ų. Likusieji miškai (I – III mišk ų grup ės) – tai ekosistem ų apsaugos miškai – 5,0 t ūkst. ha, rekreaciniai miškai – 1,4 t ūkst. ha ir apsauginiai miškai – 9,4 t ūkst. ha. Miško žem ės naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: mišk ų plot ų padidinimas, daugiatikslio mišk ų naudojimo skatinimas, mišk ų stabilumo išsaugojimas, miško funkcij ų, saugant vanden į ir dirvožem į, užtikrinimas, iškirst ų mišk ų atk ūrimas, mišk ų r ūšin ės įvairov ės išlaikymas. Įveisiant mišk ą mažo našumo žem ėse ir d ėl savaiminio apleist ų žemi ų apaugimo medžiais mišk ų plotus Lazdij ų rajone per 15 - 20 met ų numatoma padidinti nuo 45,7 t ūkst. ha iki 51 t ūkst. ha. Numatomas mišk ų įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje leis padidinti ne tik ūkini ų mišk ų plotus, bet ir ekosistemų apsaugos (draustini ų, priešerozini ų) tiek apsaugini ų mišk ų (draustini ų, valstybini ų park ų apsaugos zon ų, lauk ų apsaugini ų, vandens telkini ų apsaugos zon ų) mišk ų plotus. Intensyvi mišk ų ūkio veikla numatoma arealuose, kur vyrauja IV grup ės mišk ų plotai. Kitoje mišk ų ūkio paskirties žem ėje numatomas tausojamasis ūkininkavimas. Atskiri mišk ų ūkio paskirties žem ės sklyp ų plotai su ūkiniais (IV grup ės) miškais gali b ūti panaudojami kitai paskir čiai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. geguž ės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtinta Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka. Mišk ų ūkio paskirties žem ės sklypuose detali ųjų plan ų rengimas, numatant teritorij ą panaudoti ne mišk ų ūkio veiklai, reglamentuojamas tokiomis pat s ąlygomis, kaip ir atitinkamoje 4.3.3 skyriuje nurodytoje žem ės ūkio paskirties žem ės funkcin ėje zonoje, į kuri ą yra įsiterp ę šie miškai, ta čiau neturi b ūti pažeidžiami teis ės aktuose nustatyti reikalavimai, ribojantys mišk ų pavertim ą kitomis naudmenomis ir pagrindin ės tikslinės žem ės naudojimo paskirties pakeitim ą.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 44 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Miškai, esantys valstybini ų park ų ir draustini ų teritorijose, daugiausia priskirti II – III mišk ų grupei. J ų tvarkym ą ir naudojim ą reglamentuoja park ų ir draustini ų nuostatai, planavimo schemos, tvarkymo planai, specialiojo planavimo dokumentai bei teis ės aktai, patvirtinantys valstybinius parkus ir j ų ribas bei nustatantys saugom ų teritorij ų tipinius apsaugos reglamentus.
4.3.5. Kitos paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čių teritorij ų funkcinis zonavimas
Atskiri žem ės ūkio ir mišk ų ūkio paskirties žem ės arealai numatomi naudoti ne žem ės ar mišk ų ūkio veiklai, teikiant prioritet ą rekreacijai ir kitai paskir čiai. Tai:. Perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovi ų įtakos zona (I). Jai priskiriamos teritorijos aplink Lazdij ų miest ą (Nemaj ūnų, Kukli ų, Buktos, Bajoriški ų, Papalazdij ų, Dyviliški ų, Vieštart ų, Dumblio, Žemaitkiemio ir kiti kaimai), taip pat prie Veisiejų miesto (teritorija, ne įeinanti į regioninio parko ribas – Radviloni ų, Šadži ūnų ir Pater ų kaim ų dalys). Šios zonos arealuose prioritetas teikiamas gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai ir individualiai statybai. Gyvenam ųjų ir kit ų pastat ų statybai galima rengti detaliuosius planus, ta čiau prieš tai, planavimo s ąlygas išduodan čių institucij ų reikalavimu, esant reikalui, turi b ūti rengiami specialieji planai inžinerin ės infrastrukt ūros objekt ų išd ėstymui. Specialieji planai šioje zonoje nereikalingi, jeigu detalusis planas rengiamas žem ės sklype, esan čiame prie gero kelio ir elektros linijos, arba pagal detal ųjį plan ą suformuoti žem ės sklypai ribojasi su esamos nam ų valdos žem ės sklypu. Žem ės ūkio veikla šioje zonoje turi b ūti pl ėtojama orientuojant ūkinius subjektus kurti nedidelio ploto, bet intensyvios gamybos ūkius, kurie specializuot ųsi miesto gyventoj ų poreiki ų tenkinimui. Galimas pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitimas iš žem ės ūkio paskirties ir mišk ų ūkio paskirties (IV grup ės miškuose) į kit ą paskirt į, pagal parengtus detaliuosius planus. Teikiant planavimo s ąlygas, tur ėtų b ūti laikomasi reglament ų, nustatyt ų tvirtinant bendr ąjį plan ą, pvz. užtikrinti nustatyt ą atstum ą tarp gyvenam ųjų nam ų arba tarp poilsiavimui skirt ų pastat ų. Planuojant statybas, žem ės ūkio veiklai prie ūkinink ų sodyb ų tur ėtų b ūti paliekami žem ės ūkio veiklai neužstatyti derlingesni ų dirvožemi ų žem ės plotai, kuri ų dydis priklauso nuo ūkio specializacijos (nuo 1-3 ha iki 5-10 ha). Rekreacini ų vietovi ų zona (V). Į šias vietoves įeina vertingiausiais estetiniais ištekliais pasižymin čios teritorijos už valstybini ų park ų rib ų. Jos išsid ėsto aplink rekreacijai naudojamus ar tinkamus naudoti ežerus: Veisiejo, Prapunto, Seirij ų, Sagavo, Gailieko, Stirtos, Naudario, Zapsio, Rimielio, Galsto ir kt. Šiose zonose galima rengti specialiuosius planus, kurie numatyt ų rekreacini ų objekt ų išd ėstymo tankum ą, žem ės ūkio veiklai naudotin ų teritorij ų, mišk ų ir nat ūrali ų žem ės naudmen ų (medži ų-kr ūmų želdini ų, pelki ų) išd ėstym ą, vadovaujantis kraštovaizdžio formavimo principais ir aplinkosaugos institucij ų išduotomis s ąlygomis. Rekreacin ė infrastrukt ūra sprendžiama specialiuosiuose planuose, o j ų pagrindu vietose, kuriose
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 45 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija numatyta rekreacin ės paskirties pastat ų ir gyvenam ųjų nam ų statybos zonos, turi b ūti rengiami detalieji planai. Rekreacini ų vietovi ų zon ų planavimas ir tvarkymas turi b ūti vykdomas vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintais Rekreacini ų teritorij ų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais. Zonos arealuose tikslinga statyti (savivaldyb ės ir žem ės savinink ų l ėšomis) poilsio namus, turizmo ir sporto šak ų statinius, stovyklavietes, prekybos įmones, kitus paslaug ų ir pramog ų statinius. Rekreacin ė infrastrukt ūra ir poilsio objektai turi b ūti planuojami jau prad ėtose urbanizuoti teritorijose arba formuojant teritoriškai atskiras rekreacines sistemas, siekiant, kad poilsiautoj ų ir turist ų nakvyn ės viet ų susitelkimas atitikt ų kraštovaizdžio sukult ūrinimo ir užstatymo laipsn į. Savivaldyb ės l ėšomis inžinerin ė infrastrukt ūra įrengiama tik visuomenin ės paskirties statini ų aptarnavimui. Likusi teritorija, nesuplanuota rekreaciniams statiniams, turi b ūti naudojama žem ės ūkio arba mišk ų ūkio veiklai. Rekomenduotina ūkius specializuoti kaimo turizmui ir poilsiautoj ų aptarnavimui, užtikrinant intensyv ų žem ės naudojim ą. Pramon ės pl ėtrai skirt ų teritorij ų arealas (VI), išsid ėst ęs tarp Šeštok ų ir Vidzgaili ų gyvenam ųjų vietovi ų. Šiose teritorijose galima pramon ės, gamybos įmoni ų, sand ėliavimo pastat ų, terminal ų, komercin ės paskirties objekt ų statyba, pakeitus pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į pagal detaliuosius planus. Be ši ų zon ų, saugom ų kult ūros paveldo objekt ų teritorijoje esantiems sklypams ar j ų dalims, kurie yra daiktin ės teis ės objektai, nustatoma konservacin ė (saugojimo) paskirtis (LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 11 str. 5 d.). Esami ir planuojami funkciniai prioritetai pateikti 4.1 lentel ėje. 4.1 lentel ė. Funkcini ų prioritet ų zonos Lazdij ų rajono savivaldyb ėje
Esamas Perspektyvinis Pažym ėta br ėžinyje naudojimas * naudojimas * Kmrž Krmž Valstybiniai parkai (VP) Kžm Kmž Kitos saugomos teritorijos (ST) Žu Užr Perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovi ų įtakos zona (I-Užr) Žm Žm Geros ūkines vert ės žemi ų zona (II-ŽG) ŽM Žmr Vidutin ės ūkin ės vert ės žemi ų zona (III-ŽV) ŽM žmr Mažos ir patenkinamos vert ės žemi ų zona (IV-ŽP) Žur Ruž Rekreacini ų vietovi ų zona (V-Ruž) ŽM U Pramon ės teritorijos (VI-U)
*Paaiškinimai: Pirmasis indeks ų kompleksas – esamas naudojimas, antrasis –. perspektyvinis naudojimas Teritorij ų naudojimo indeksai: Ž; ž – žem ės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M; m – mišk ų ūkis (intensyvus ir tausojantis);
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 46 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija R; r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); K; k – konservacija (instituciškai ir įstatymiškai organizuota); U; u- urbanizacija (dispersiška).
4.3.6. Vandens ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas
Vandens telkiniai – ežerai, tvenkiniai ir up ės – skirstomi į valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkinius ir kitus vandens telkinius. Valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkiniai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2005 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 240 (iš j ų 52 ežerai (8287 ha) ir 2 tvenkiniai (270 ha). J ų gr ąžinti nuosavyb ėn ar privatizuoti negalima. Vandens ūkio paskirties žem ės objektams naudojimo b ūdas bendrajame plane nenustatytas. Tam reikia parengti special ųjį teritorij ų planavimo dokument ą, nurodyt ą Teritorij ų planavimo įstatymo 15 straipsnyje (vien ą iš nurodyt ų šio straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte). Išnagrin ėjus vandens telkini ų aplinkosaugin ę ar ūkin ę reikšme, tikslinga projektuoti ir savivaldyb ės tarybos sprendimu ežerus bei tvenkinius priskirti atskiroms grup ėms, atitinkan čioms Žem ės įstatyme nustatyt ą j ų skirstym ą į 4 žem ės naudojimo b ūdo grupes. Tai – ekosistem ų apsaugos, rekreaciniai, ūkinei veiklai naudojami ir bendro naudojimo. 1. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai . Tai vandens telkiniai, turintys gamtosaugines funkcijas (esantys draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose) arba kartu su apyežeri ų pelk ėmis reikalingi kraštovaizdžio ekologin ės pusiausvyros stabilumui išlaikyti. Stambiausi šios grup ės vandens telkiniai Lazdij ų rajone - Vilkas, Balsis, Juodas, Gervinis, Šaulys, Skirzius. 2. Rekreaciniai vandens telkiniai . Tai vandens tekiniai, naudotini m ėgėjiškai ž ūklei, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Ta čiau rekreacinio naudojimo b ūdas ir su tuo susij ę vandens telkinio naudojimo s ąlygos, teis ės bei prioritetai gali b ūti teisiškai įforminti tik priskyrus vandens telkin į šiems tikslams (vadovaujantis teritorij ų planavimo dokumentu) apskrities viršininko arba savivaldyb ės sprendimu. Stambiausi rekreacijai naudotini vandens telkiniai Lazdij ų rajone (be esan čių saugomose teritorijose): Veisiejis, Seirijis, Galstas, Zapsys, Galadusys . 3. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Tai vandens telkiniai, naudojami vidaus vandens keliams, hidrotechnikos statybai, verslinei žvejybai, vandens pa ėmimui ir nuotek ų išleidimui. 4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Jiems priskiriami kiti vandens telkiniai, dažniausiai nedideli tvenkiniai bei nat ūral ūs ar sureguliuoti upeliai.
4.4. Kit ų paskir čių žem ės, pelk ės ir vandens telkiniai
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 47 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Kit ų paskir čių žem ės bendrajame plane pažym ėtos pagal esam ą j ų b ūkl ę arba numatant pramon ės įmon ėms, sand ėliavimo statiniams ir terminalams, komercin ės paskirties objekt ų skirt ų teritorij ų pl ėtr ą. Šios pl ėtros arealas yra tarp Šeštokų ir Vidzgaili ų gyv. vietovi ų. Pagrindinius kit ų paskir čių žem ės plotus sudaro: 1. Lazdij ų ir Veisiej ų miestai bei kompaktiško užstatymo kaimo gyvenamosios vietov ės. Didžioji ši ų teritorij ų dalis priskirta kitos paskirties žemei. Teritorijos, reikalingos miest ų ir miesteli ų tolesniam augimui, bus nustatytos rengiant j ų bendruosius planus. 2. Valstybin ės reikšm ės keliai – krašto ir rajoniniai, taip pat savivaldybi ų keliai ir kiti esami vietin ės reikšm ės keliai su žvyro ar juoda danga (jie priskirti kitos paskirties neprivatizuotinai žemei). Šie keliai suklasifikuoti pagal j ų reikšm ę susisiekimui tarp gyvenam ųjų vietovi ų ir kit ų aptarnavimo objekt ų. 3. Eksploatuojami nauding ųjų iškasen ų (žvyro, sm ėlio) telkiniai, taip pat durpynai. Bendrajame plane numatyta j ų pl ėtra pagal nauding ųjų iškasen ų poreik į, taip pat dalies išeksploatuot ų plot ų perspektyvinis panaudojimas. 4. Pelki ų masyvai, išsid ėst ę apyežeriuose, prie kit ų vandens telkini ų ir miškuose. Priklausomai nuo formuojam ų žem ės sklyp ų paskirties ir naudojimo b ūdo bei pob ūdžio, šie plotai Nekilnojamojo turto registre bus registruojami atitinkamai žem ės ūkio, mišk ų ūkio, konservacin ės ar kitos paskirties žeme. 5. Teritorijos, rezervuojamos visuomen ės poreikiams (pagal savivaldyb ės parengtus poilsiavie čių, kit ų bendro naudojimo teritorij ų, visuomenin ės paskirties objekt ų statybai reikaling ų teritorij ų ir kit ų valstybin ės žem ės sklyp ų, netiksling ų įjungti į laisvo fondo valstybin ę žem ę ir privatizuoti, s ąrašus).
4.5. Žem ės ūkio pl ėtra ir žem ės naudojimas
Pagrindiniai uždaviniai, kuri ų siekiama optimizuojant žem ės naudojim ą: 1. Gerinti žem ės ūkio naudmenas, išsaugant vertingas žemes su gerais dirvožemiais ir jas panaudojant intensyviai žem ės ūkio veiklai. Žem ės gerinimo priemon ės (apleist ų žemi ų įsavinimas, sausinimo sistem ų rekonstrukcija ir kt.) pirmiausia taikytinos IV ir V zonos žem ėse. Esant didesnei valstyb ės paramai ir aktyvesnei žem ės naudotoj ų veiklai, dalis apleist ų žem ės ūkio naudmen ų plot ų su palyginti našiais dirvožemiais tur ėtų b ūti išarti, o intensyviai žem ės ūkio veiklai reikalinguose nusausintos, ta čiau apleistos žem ės plotuose atlikta sausinimo sistem ų rekonstrukcija. Pagal statistinius duomenis 2007 m. sausio 1 d. rajono žem ės ūkio paskirties žem ėje buvo 57,4 t ūkst. ha žem ės ūkio naudmen ų, iš j ų deklaruota 2006 metais - 37,3 t ūkst. ha, 2007 m. – 37,8 t ūkst. ha. Prognozuojama, kad Lazdij ų rajone žem ės ūkio paskirties žem ėje esan čios žem ės ūkio naudmenose bus išsaugota žem ės ūkio veiklai 42 t ūkst. ha žem ės, iš j ų – 20
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 48 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija tūkst. ha ariamosios žem ės, tikslingos panaudoti pas ėliams, ir 12 t ūkst. ha piev ų ir ganykl ų, įrengt ų nusausintuose durpiniuose bei puveninguose dirvožemiuose arba daugiamet ėmis žol ėms tinkamose kalvose. 2. Įvairaus dydžio ūki ų sistemos darnioje s ąveikoje teikti prioritet ą prekin ę žem ės ūkio produkcij ą gaminan čioms ūkin ėms strukt ūroms – ūkinink ų ūkiams ir juridini ų asmen ų ūkiams. Šie ūkiai tur ėtų užimti apie 80 proc. žem ės ūkio paskirties žem ės (2005 m. už ėmė 60 proc.). 3. Mišk ų ūkio veiklai priskirtas teritorijas tvarkyti pagal mišk ų tvarkymo schemas ir vidin ės miškotvarkos projektus. Iš viso Lazdij ų rajone iki 2020 met ų mišk ų plotus galima padidinti apie 5,3 – 6,0 t ūkst. ha, iš j ų 3,0 t ūkst. ha d ėl miško įveisimo rekultivuojamuose plotuose, apleistose žem ės ūkio naudmenose ir kitose mažo našumo žem ės ūkio naudmenose. Bendras rajono miškingumas padid ės nuo 34,9 proc. iki 39,0 – 39,5 proc. 4. Rezervuoti teritorijas visuomen ės poreikiams. Bendrojo plano sprendiniai apims ir teritorij ų, reikaling ų panaudoti visuomen ės poreikiams, rezervavim ą – j ų išjungim ą iš apskrities viršininko patvirtint ų laisvo fondo valstybin ės žem ės sklyp ų (skirt ų kompensacijai pretendentams į nuosavyb ės teisi ų atk ūrim ą ar pardavimui) arba galim ą išpirkim ą iš žem ės savinink ų, jeigu žem ė jau privatizuota. Tai žem ės plotai, numatyti poilsiaviet ėms, parkams ir kitiems rekreaciniams objektams, valymo įrenginiams, kapini ų prapl ėtimui, gyvenvie čių infrastrukt ūrai ir kt. J ų detalesnis tvarkymas, atskiriant galimas privatizuoti žem ės sklyp ų dalis, galimas tik parengus kiekvienos teritorijos special ųjį ar detal ųjį plan ą. 5. Žem ės įstatymo nustatyta tvarka parengti rajono seni ūnij ų ir kaimo bendruomeni ų teritorij ų kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus, numatant:
stambi ų ūki ų centr ų statybos ir pl ėtros vietas;
vietin ės reikšm ės keli ų tiesimo ir rekonstrukcijos poreik į;
sausinimo sistem ų naujos statybos ir rekonstrukcijos poreik į;
plotus, kuriuose si ūloma planuoti mišk ų įveisim ą žem ės ūkio paskirties žem ėje;
teritorijas, kuriose yra poreikis atlikti esmin į žem ės sklyp ų išd ėstymo pertvarkym ą pagal žem ės konsolidacijos projektus. 6. Esant žem ės savinink ų pageidavimui, atskirose vietov ėse apskrities viršininko administracija valstyb ės ir ES paramos l ėšomis rengti žem ės konsolidacijos projektus. Tai paspartint ų stambi ų ūki ų žem ėvald ų formavimosi procesus, leist ų laisvos valstybin ės žem ės plotus įteisinti nuosavyb ėn ar naudojimuisi žem ės ūkio bei mišk ų ūkio veiklai, optimizuot ų ūki ų žem ėvald ų dyd į ir kompaktiškum ą. 7. Žem ės ūkio ir kaimo r ėmimo priemones pagal Nacionalin ės kaimo pl ėtros 2007 - 2013 met ų strategij ą taikyti diferencijuotai (kai tai numato ši ų priemoni ų įgyvendinimo s ąlygos),
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 49 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija atsižvelgiant į Lazdij ų rajono teritorijos bendrajame plane nustatytus žem ės naudojimo žem ės ūkio ar mišk ų ūkio veiklai prioritetus. 8. Nustatyti žem ės naudojimo reglamentus, išskyrus valstybini ų park ų ir valstybini ų draustini ų teritorijas, kuriose ūkin ę veikl ą bei žem ės naudojimo paskirties keitim ą reglamentuoja Saugom ų teritorij ų įstatymas ir ši ų saugom ų teritorij ų planavimo dokumentai. Ūkin ės ir kitos veiklos, susijusios su žem ės (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodama planavimo s ąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldyb ės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius) gali nustatyti s ąlygas derinti teritorij ų planavimo dokument ą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldyb ės tarybos nutarime d ėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi b ūti vadovaujamasi įstatym ų, Vyriausyb ės nutarim ų ir kit ų normini ų teis ės akt ų nuostatomis. Svarbiausios iš j ų: 1) Teritorija kitos paskirties objekt ų statybai (urbanizuot ų teritorij ų pl ėtrai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, tvenkini ų įrengimui, pramon ės ir ūkini ų objekt ų statybai) gali būti parinkta ir projektuojama tik tik jeigu tai neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams. 2) Žem ės ūkio paskirties žem ėje esan čios žem ės ūkio naudmenos ir žem ė su veikian čiais melioracijos įrenginiais turi b ūti saugomos nuo j ų ploto sumaž ėjimo vadovaujantis Žem ės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje taip pat žem ė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ėtų j ų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ėtų dirvožemio savyb ės“. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos – tai moksliškai pagr įstos ir teritorij ų planavimo dokumentais nustatytos teritorijos, praradusios nat ūrali ą kraštovaizdžio strukt ūrą ir/arba vertingiausius gamtinius elementus, j ų dalis ir nebegalin čios atlikti ekologinio kompensavimo funkcij ų.Gamtinio karkaso teritorijos pažym ėtos žem ės naudojimo ir reglament ų br ėžinyje, ta čiau kurios iš j ų yra ekologiškai nuskurdintos, gali būti nustatyta tik pagal Aplinkos ministerijos parengtus teis ės aktus, atitinkamais skai čiavimais įrodžius, jog šiose teritorijose mišk ų ir kit ų nat ūrali ų biocenozi ų plotas neužtikrina vietov ės ekologinio stabilumo. 3) Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ė veikla ribojama vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ės, mišk ų ūkio ir agrarin ės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2007 02 14 įsakymu Nr. D1-96 patvirtintais Gamtinio karkaso nuostatais,
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 50 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija gyvenamasis kvartalas gamtinio karkaso teritorijose – tai 3 ar daugiau gyvenam ųjų nam ų ar ūkinink ų sodyb ų, atstumas tarp kuri ų ne didesnis kaip 150 m. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo reglamentai pateikti 4.2 lentel ėje.
4.2 lentel ė .Žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai Zonos Funkciniai Reglamentuojama veikla Nr. prioritetai II, III Intensyvi žem ės ūkio veikla Skatinama mišrios specializacijos ūkiai, teritorijose su vidutin ės ir derinantys gyvuli ų auginim ą su prekin ės patenkinamos ūkin ės vert ės augalininkyst ės produkcijos gamyba. dirvožemiais Skatinamas specializuotas ūkininkavimas, Iš j ų esan čiose gamtinio arba miško įveisimas nepalankiuose karkaso teritorijose ūkininkauti žem ės sklypuose. IV Ekstensyvi žem ės ūkio veikla Skatinamas pašarini ų žem ės ūkio augal ų teritorijose su vidutin ės ir auginimas ir gyvulininkyst ės specializacijos patenkinamos ūkin ės vert ės ūki ų pl ėtra dirvožemiais Skatinamas specializuotas ūkininkavimas, Iš j ų esan čiose gamtinio arba miško įveisimas nepalankiuose karkaso teritorijose ūkininkauti žem ės sklypuose.
4.6. Gyvenam ųjų vietovi ų ir rekreacini ų teritorij ų pl ėtra
Bendrajame plane numatytos teritorijos gyvenam ųjų ir rekreacini ų vietovi ų pl ėtrai – jose turi b ūti leidžiama rengti detaliuosius planus, numatan čius gyvenam ąją statyb ą, taip pat rekreacin ę ir kit ą statyb ą. Be to, bendrajame plane nustatytos s ąlygos rengti detaliuosius planus žem ės ūkio ir mišk ų ūkio paskirties žem ėje. Kitose žem ės ūkio paskirties teritorijose galima tik ūkinink ų sodyb ų ir kit ų žem ės ūkio statini ų statyba teis ės akt ų nustatyta tvarka. Savivaldyb ės lėšomis inžinerin ė infrastrukt ūra projektuojama ir rengiama tik a, b ir c kategorij ų gyvenamosiose vietov ėse bei prie kitose vietov ėse reikaling ų statyti visuomenin ės paskirties statini ų. Bendrajame plane nustatyti reglamentai netaikomi valstybiniams parkams ir draustiniams bei kitoms saugomoms teritorijoms – jose ūkin ė veikla vystoma ir žem ė naudojama vadovaujantis parengtais specialiaisiais planais ir juose nustatytais apsaugos ir tvarkymo reglamentais. Taip pat saugomose teritorijose nenumatomas naudingųjų iškasen ų karjer ų pl ėtimas bei nauj ų karjer ų įrengimas. Intensyvios rekreacijos (koncentruoto užstatymo) pl ėtros zonoje žem ė naudotina žem ės ūkio arba mišk ų ūkio veiklai, ta čiau leidžiama ilgalaikio stacionaraus poilsio objekt ų, kit ų rekreacin ės infrastrukt ūros statini ų, komercin ės paskirties pastat ų statini ų statyba pagal detaliuosius planus.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 51 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Miest ų įtakos zonoje ir kitos paskirties žem ės naudojimo prioritet ą turin čiose teritorijose žem ė naudotina žem ės ūkio arba mišk ų ūkio veiklai, ta čiau leidžiama rengti specialiuosius ir detaliuosius planus, numatan čius mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyb ą, pramon ės, gamybos įmoni ų statyb ą, sand ėli ų statyb ą, terminal ų ir kit ų sand ėliavimo statini ų statyb ą, komercin ės paskirties objekt ų statyb ą, Statyb ų reglamentai pateikti 4.3 lentel ėje. 4.3 lentel ė. Pastat ų ir kit ų statini ų statybos reglamentai Zonos Pastat ų statybos s ąlygos apib ūdinimas 1 2 Lazdij ų ir Veisiej ų Statyba galima miest ų planavimo dokumentuose numatytose miestai teritorijose, skirtose gyvenamosios paskirties, pramon ės ir sand ėliavimo objekt ų, komercin ės paskirties ir smulkaus verslo, rekreacini ų objekt ų išd ėstymui. Žem ės ir statini ų paskirtis turi atitikti detaliuose planuose nustatyt ą žem ės naudojimo b ūdą ir pob ūdį. Statyba Veisiej ų miestelio istoriniame centre (Kult ūros vertybi ų registro kodas U23) ir jo apsaugos zonoje planuojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorij ų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos, Saugom ų teritorij ų, Teritorij ų planavimo įstatym ų nuostatomis. Perspektyvios kaimo Statyba galima pagal ši ų gyvenam ųjų vietovi ų specialiuosiuose gyvenamosios ir detaliuose planuose nustatyt ą žem ės naudojimo b ūdą ir vietov ės(Pg) pob ūdį. Parengus detaliuosius planus, galimas žem ės ūkio paskirties žem ės keitimas į kit ą paskirt į. Perspektyviomis laikytinos tos gyvenamosios vietov ės, kuri ų sklaida yra patogi gyventojams, atlieka žem ės ūkio aptarnavimo ir paslaug ų funkcijas bei skatins centralizuot ų inžinerini ų sistem ų pl ėtr ą Urbanizuotin ų teritorij ų Statyba galima tik vadovaujantis šioms teritorijoms arba j ų ir intensyvios rekreacijos dalims parengtais specialiaisiais planais (esant poreikiui) ir pl ėtros zonos (pagal detaliaisiais planais. Galima statyti, kai tai numato specialieji funkcin į teritorijos ar detalieji planai, ūkin ės, komercin ės, rekreacin ės ir zonavim ą – I ir V gyvenamosios paskirties pastatus. Parengus detaliuosius zonos), taip pat pramon ės planus, galimas žem ės ūkio paskirties žem ės keitimas į kit ą pl ėtros arealas paskirt į Saugomos teritorijos: Statyba galima tik tose vietose, kur tai numato valstybini ų valstybiniai parkai ir park ų ir draustini ų planavimo dokumentai (gyvenamosiose ir draustiniai ūkin ėse zonose, esamose sodybose ar sodybviet ėse) ir juose nustatytomis s ąlygomis Saugom ų kult ūros Statyba planuojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorij ų paveldo objekt ų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais teritorijos, nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus saugomos vietov ės, vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos, apsaugos zonos Saugom ų teritorij ų, Teritorij ų planavimo įstatym ų nuostatomis. Sanitarin ės apsaugos Gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus statyti draudžiama
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 52 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija zonos prie žem ės ūkio arba ribojama gamybini ų pastat ų ir kit ų statini ų Mišk ų ūkio Statybos apribojimus nustato teis ės aktai, vadovaudamiesi LR paskirties teritorijos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 16 d. nutarimo (žem ės sklypai) nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. geguž ės 9 d. nutarimas :D ėl Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“.. Kitos paskirties Individuali ir kita statyba galima pagal šiems kitos paskirties žem ės sklypai (ne žem ės ūkio ir ne mišk ų ūkio) žem ės sklypams parengtus detaliuosius planus.
Pastabos:
1. Ūkinink ų ūki ų registre įregistruot ų asmen ų žem ėvaldose galima statyti ūkininko ūkio sodyb ą (su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais), teis ės akt ų nustatyta tvarka parinkus viet ą statybai ir parengus statini ų projektus. Statyba galima priva čios žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose, nerengiant detaliojo plano. Minimal ų žem ės sklypo dyd į, kuriam esant leidžiama statyba, nustato Ūkininko ūkio įstatymas ir kiti teis ės aktai. 2. Žem ės panaudojimas ne žem ės ir mišk ų ūkio veiklai reikaling ų pastat ų statybai galimas: valstybiniuose parkuose ir draustiniuose – j ų planavimo schemose pažym ėtose teritorijose, skirtose ūkinei ir kitai veiklai; kitose vietov ėse – pagal žem ės sklyp ų ar j ų grupi ų detaliuosius planus. 3. Išduodant s ąlygas detali ųjų plan ų rengimui, gali b ūti nurodoma prieš tai parengti infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą. 4. Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus gamtinio karkaso teritorijose, privalo b ūti atliktas sprendini ų pasekmi ų poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas. 5. Rengiant specialiuosius planus kaimo vietovėje, privalo b ūti pažym ėtos žem ės ūkio gamybini ų pastat ų sanitarin ės apsaugos zonos. Jose, vadovaujantis Vyriausyb ės patvirtintomis Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis (1992 05 12 nutarimas Nr. 343), draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, o esamos sodybos ar visuomeniniai pastatai gali b ūti rekonstruojami tik įvertinus neigiam ą veiklos poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus. Sanitarin ės apsaugos zonos dydis (metrais): prie paukštyn ų – 1000 m, prie kiauli ų ferm ų – 500 m; prie karvi ų, kit ų galvij ų, arkli ų ir paukš čių ferm ų – 300 m. 6. Teritorijos, kuriose gali b ūti pakeista pagrindin ė tikslin ė žem ės naudojimo paskirtis: 6.1. Žem ės ūkio paskirtis į mišk ų ūkio paskirt į gali b ūti pakeista: 1) atlikus žem ės sklypo kadastrinius matavimus ir nusta čius, kad apaugusio ar įveisto miško plotas sudaro 90 proc. ir daugiau žem ės sklypo ploto; 2) atidalintam mišku apaugusiam žem ės sklypui pagal parengt ą žem ės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekt ą.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 53 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 6.2. Žem ės ūkio ar mišk ų ūkio paskirtis į kit ą paskirt į gali b ūti pakeista: 1) - atidalintam nam ų valdos žem ės sklypui ar žem ės sklypui prie esamo pastato, - pagal žem ės sklyp ų formavimo ir pertvarkymo projekt ą; 2) tais atvejais, kai paskirtis nustatyta pagal detal ųjį plan ą. Visuomenin ės paskirties pastat ų (gaisrini ų ir kt.) statybai žem ės naudojimo paskirtis ir būdas (pob ūdis) kei čiami bei (esant reikalui) žem ė paimama visuomen ės poreikiams pagal savivaldyb ės administracijos parengtus detaliuosius planus.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 54 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 5. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA
5.1. Apsaugos principai Lazdij ų rajono teritorijos bendrojo plano kult ūros paveldo dalies koncepcija nustato šioje teritorijoje esan čių nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų teritorin ės apsaugos prioritetus ir principus 20 met ų laikotarpiui. Koncepcija grindžiama Valstyb ės ilgalaik ės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), Dvar ų išsaugojimo programa (LR Vyriausyb ės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 481, Žin., 2003, Nr. 38-1740 ir LR Vyriausyb ės 2007 m. geguž ės 9 d. nutarimas Nr. 468, Žin., Nr. 58-2243), Valstybin ės kult ūros paveldo komisijos sprendimu D ėl Lietuvos medinio kult ūros paveldo išsaugojimo (2006 m. birželio 28 d. Nr. S-2-(118), kitais nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais. Bendrojo plano kult ūros paveldo dalies tikslai ir uždaviniai grindžiami teritorijos darnios pl ėtros nuostata - nekilnojamojo kult ūros paveldo saugojimas laikomas integralia Lazdij ų rajono teritorijos pl ėtros dalimi. Rajono teritorijos bendruoju planu siekiama kult ūros paveldo objekt ų tvarkybos augimo ir platesnio j ų naudojimo visuomen ės reikm ėms, kult ūros ir gamtos bei nekilnojamojo ir nematerialaus kult ūros paveldo apsaugos integralumo. Remiantis LR Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 3 str. 1 p., visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kult ūros vertyb ės pagal įstatymo „D ėl Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsn į, pripaž įstami LR Kult ūros vertybi ų registre registruotomis nekilnojamosiomis kult ūros vertyb ėmis.
5.2. Saugojimo prioritetai Prioritetini ų vertybi ų sankaup ų, j ų vert ės ir išsaugojimo aspektu Lazdij ų rajono teritorija skiriama archeologijos vertybi ų ir dalinio statini ų prioriteto arealui (LR Seimo nutarimas D ėl LR teritorijos bendrojo plano 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1154, Vilnius. Žin., 2002, Nr. 110-4852). Įvertinus dabartin ę Lazdij ų rajono kult ūros paveldo objekt ų vert ę ir b ūkl ę kit ų Lietuvos rajon ų kontekste, nustatyta, kad daugelis reikšmingiausi ų nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų pastaraisiais metais tvarkoma veiksmingai. Ta čiau nepakankamai skiriama l ėšų tinkamai vis ų LR Kult ūros vertybi ų registre registruot ų kult ūros paveldo objekt ų, vis ų pirma, dvar ų sodyb ų ir j ų išlikusi ų fragment ų, Veisiej ų miestelio istorinio centro, taip pat dalies senov ės laidojimo viet ų, kryždirbyst ės objekt ų tvarkybai.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 55 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Pirmasis Lazdij ų rajono strateginis pl ėtros prioritetas, numatytas Lazdij ų rajono strateginiame pl ėtros plane 2005-2010 m. – verslo, turizmo ir kaimo pl ėtra. Vienas iš nustatyt ų šio prioriteto įgyvendinimo uždavini ų – tvarkyti, restauruoti ir pritaikyti viešiems turizmo poreikiams kult ūros paveldo objektus. Įvertinus Lazdij ų rajono strateginio pl ėtros plano įgyvendinimo eig ą, laikytina, kad tikslinga toliau pl ėtoti Lazdij ų rajono ir Punsko vals čiaus savivaldybi ų kult ūros paveldo objekt ų pritaikymo turizmo pl ėtrai projekt ą, įgyvendinti kitas numatytas šio uždavinio sprendimo priemones. Verslo, turizmo ir kaimo pl ėtrai bei viešiems turizmo poreikiams taip pat pirmaeiliai tikslinga pritaikyti nekilnojamojo kult ūros paveldo objektus ir vietoves, susiklos čiusius nustatytuose Lazdij ų rajono kult ūros vertybi ų sankaupos arealuose 1 (žr. br ėž. Lazdij ų rajono bendrasis planas. Tikroji b ūkl ė. Kult ūros paveldas).
5.3. Tvarkybos ir naudojimo principai Saugom ų objekt ų teritorijos, saugomos vietov ės, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose pl ėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorij ų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos, Saugom ų teritorij ų, Teritorij ų planavimo įstatym ų nuostatomis (LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 22 str. 1 d.). Rengiami šie nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialieji planai: 1) kult ūros paveldo tinkl ų schemos - kult ūros paveldo objekt ų, j ų teritorij ų, apsaugos zon ų, vietovi ų, j ų apsaugos zon ų sistemos arba jos dali ų pl ėtros bendrajai strategijai nustatyti; 2) kult ūros paveldo teritorij ų ir apsaugos zon ų rib ų planai - skelbiam ų saugomais kult ūros paveldo objekt ų ir steigiam ų saugomomis vietovi ų teritorij ų, apsaugos zon ų riboms nustatyti ar pakeisti; 3) saugom ų vietovi ų ir apsaugos zon ų tvarkymo planai (planavimo schemos) – saugom ų vietovi ų, jų apsaugos zon ų paveldosaugos reikalavimams nustatyti ar pakeisti; 4) saugom ų objekt ų ir vietovi ų žem ėvald ų planai – žem ės sklypams formuoti, istorin ėms posesijoms įteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti, taip pat naudojimo s ąlygoms (tikslinei paskir čiai, apribojimams, servitutams ir pan.) nustatyti; 5) saugom ų objekt ų paveldotvarkos projektai - paveldosaugos reikalavimams ir konkre čių tvarkymo priemoni ų sistemai kult ūros paveldo objektuose, j ų dalyse ir apsaugos zonose nustatyti ar pakeisti (LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 22 str. 3 d.). Kult ūros paveldo objekto tvarkyba atliekama: 1) pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2) pagal kult ūros paveldo statinio tvarkom ųjų statybos darb ų
1 Nustatyti sankaupos arealai pasižymi didesniu kultūriniu istoriniu ir estetiniu potencialu nei kitos teritorijos. Tikrosios b ūkl ės br ėžiniuose pateikiami areal ų pavadinimai yra s ąlyginiai, nurodomi pagal juose esan čias svarbesni ąsias gyvenvietes.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 56 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kult ūros ministr ų; 3) pagal kult ūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatan čius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d.). Kol objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos n ėra nustatytos, joms taikomi LR Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 9 str. 5 p. reikalavimai: kult ūros paveldo objekt ų aplinkoje, kuri ų teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metr ų atstumu nuo objekto. Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos zonoms yra taikomi LR vyriausyb ės Speciali ųjų Žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai (Žin., 1992 08 10, Nr. 22-652), kol n ėra parengti individual ūs j ų apsaugos reglamentai.Kult ūros paveldo objektai, esantys Veisiej ų ir Meteli ų regioniniuose parkuose, saugomi pagal Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo ir Saugom ų teritorij ų įstatymo reikalavimus , ši ų park ų nuostatus, park ų apsaugos reglamentus, nustatyta tvarka patvirtintus park ų ir j ų zon ų rib ų bei tvarkymo planus, kitus ši ų objekt ų teritorij ų planavimo dokumentus. Veisiej ų miestelio istorinis centras saugomas kaip Veisiej ų regioninio parko urbanistinis draustinis. Kult ūros vertyb ės, registruotos iki 2005.04.20: Veisiej ų miestelio istorinis centras, Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba, kit ų sodyb ų vietos bei mitologijos paveldo objektai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui. Kitos registruotos kult ūros vertyb ės: m ūši ų vietos ir žuvimo vietos (registruotos kaip įvyki ų vietos) bei laidojimo vietos saugomos viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai. Iki 2005.04.20 registruotos senov ės gyvenviet ės ir kapinynai saugomi moksliniam pažinimui, piliakalniai ir j ų kompleksai - moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui. Vis ų archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai yra nustatyta konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str.). Visos neveikian čios kapin ės yra tvarkomos pagal Kapini ų tvarkymo taisykles (Žin., 2006 02 22, 22-695). J ų teritorijoms nustatyta pagrindin ė tikslin ė konservacin ė žemės naudojimo paskirtis (LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str.). Siekiant pilniau išsaugoti Lazdij ų rajono istorin į kult ūrin į kraštovaizd į apsaugos specialiuosius planus tikslinga parengti ir kult ūros vertybi ų sankaupos arealams, nustatytiems Lazdij ų rajono bendrojo plano tikrosios b ūkl ės dalyje. Tikslinga skatinti išlikusi ų autentišk ų, etnine kult ūrine verte pasižymin čių bei vaizdingame kraštovaizdyje įsik ūrusi ų kaimo gyvenvie čių ir pavieni ų sodyb ų pritaikym ą kaimo turizmui ir rekreacijai, neži ūrint, ar šios sodybos įtrauktos į Kult ūros vertybi ų registr ą. Šiose vietov ėse tikslinga skatinti sen ųjų amat ų ir versl ų pl ėtr ą.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 57 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija Siektina, kad dvar ų sodybos su parkais Nekilnojamojo turto registre b ūtų įteisintos kaip vientisi daiktin ės teis ės objektai. Tikslinga numatyti priemones, reikalingas planuoti viening ą saugom ų statini ų kompleks ų, kurie yra privatizuoti dalimis, tvarkyb ą. Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos uždaviniai spr ęstini numatant b ūdus saugoti vietos nematerial ųjį kult ūros paveld ą, gaivinti regionui b ūdingus tradicinius amatus ir verslus. Vietos bendruomen ės turi b ūti skatinamos dalyvauti rengiant ir įgyvendinant kult ūros vertybi ų apsaugos projektus ir programas. Vietos bendruomen ės skatintinos teikti objektus, neturin čius apsaugos statuso, ta čiau svarbius vietos savitumui išsaugoti, traukti į Kult ūros vertybi ų registr ą. Nusta čius, kad Lazdij ų rajone yra daugiau objekt ų (j ų kompleks ų ir vietovi ų), svarbi ų vietos kult ūros paveldo savitumo aspektu, savivaldyb ė gali priimti sprendimus inicijuoti j ų skelbim ą saugomais. Pri ėmus šiuos sprendimus gali iki 6 m ėnesi ų b ūti apriboti ar uždrausti darbai, kurie gal ėtų pažeisti verting ąsias savybes pa čiame objekte, jo teritorijoje ar jo apsaugos zonoje. Jeigu d ėl nepalanki ų klimato s ąlyg ų tr ūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali b ūti prat ęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali b ūti ilgesnis negu 8 m ėnesiai (LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 9 str. 5 d.). Priva čių prieinam ų visuomenei lankyti valstyb ės saugom ų nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų tyrim ų (taikom ųjų) ir avarijos gr ėsm ės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darb ų bei j ų projektavimo išlaidos kompensuojamos pagal Priva čios nuosavyb ės – prieinam ų visuomenei lankyti valstyb ės saugom ų nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų tvarkom ųjų paveldosaugos darb ų išlaid ų kompensavimo taisykles (Žin., 2006, Nr. 101-3920). Tikslinga parengti paramos kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimo darbams atlikti taisykles ir priemoni ų plan ą. Tikslinga parengti ir įteikti nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų savininkams ir naudotojams ši ų objekt ų vert ės išsaugojimo ir naudojimo rekomendacijas. Bendrojo plano kult ūros paveldo apsaugos sprendini ų įgyvendinimo steb ėsena (monitoringas) turi b ūti vykdoma pagal Nekilnojamojo kult ūros paveldo steb ėsenos taisykles (Žin., 2005, Nr.86-3242). Steb ėsenos rezultatai: steb ėjimo ir fiksavimo duomenys, verting ąsias savybes naikinan čių ar žalojan čių poveiki ų vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turi būti teikiami už kult ūros paveldo vertybi ų apsaug ą ir teritorij ų planavim ą atsakingoms institucijoms.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 58 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 6. LAZDIJ Ų RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA
6.1. Įvadas Lazdij ų rajono susisiekimo tinklo koncepcija yra formuojama pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatyt ą trij ų lygmen ų urbanistin ės integracijos aši ų hierarchij ą.(6.1 pav.).
6.1 pav. Lazdij ų rajono susisiekimo tinklas, ištrauka iš LR teritorijos bendrojo plano
1 lygmuo – tarptautin ės ir nacionalin ės urbanistin ės integracijos ašys. Jos formuojamos esam ų ir perspektyvini ų tarptautini ų transporto koridori ų pagrindu, susieja šalies aukšto lygmens regionus ir j ų centrus tarpusavyje ir su kaimynini ų šali ų regionais; Numatoma pl ėtoti ši ų kategorij ų 1 lygmens urbanistin ės integracijos ašis: I A kategorija – pagrindin ė šalies urbanistin ės integracijos (metropolin ė) ašis; I B kategorija – tarptautin ės urbanistin ės integracijos ašys; I C kategorija – šalies vidin ės urbanistin ės integracijos ašys. Per Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorij ą praeina I C kategorijos šalies vidin ės urbanistin ės integracijos ašis pietry čių transporto koridorius „ Lazdijai- Alytus- Vilnius – Utena“. Šios I C kategorijos šalies vidin ės urbanistin ės integracijos ašies pra ėjimas per Lazdij ų teritorij ą sudaro geras galimybes rajono ekonominei pl ėtrai.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 59 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 2 lygmuo – regionin ės urbanistin ės integracijos ašys, integruojančios region ų dalis (j ų centrus) ir susiejan čios su aukštesnio lygmens urbanistin ės integracijos ašimis. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos automobili ų keli ų tinklo karkas ą formuoja krašto keliai: vakar ų – ryt ų kryptimi Nr. 132 Lazdijai – Seirijai – Alytus, šiaur ės – pietry čių Nr. 134 Leipalingis – Lazdijai – Kalvarija, rajono teritorijos vakarin ėje dalyje Nr. 180 Druskininkai – Leipalingis – Seirijai ir Nr. 181 Seirijai – Simnas – Igliauka. Tridešimt trys valstybiniai rajoniniai keliai yra apjungiamojo pob ūdžio, kurie sujungia gyvenvietes su rajono centru – Lazdijais arba sujungia atskiras rajono gyvenvietes ir miestelius. 3 lygmuo – lokalin ės jungtys. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje šalies lokalini ų jung čių n ėra. Rajone yra savivaldyb ės vietin ės jungtys, tai valstybin ės reikšm ės rajoniniai automobiliniai keliai, kurie šiaurin ėje rajono dalyje jungia Vartus, Krosna, Šeštokus, Rudamina, Stebulius, Metelius, Teizus, Dz ūkus. Rajoniniai keliai pietin ėje Lazdij ų rajono dalyje jungia Kauknorius, Kap čiamiest į, Viktarin ą, Varn ėnus, Bar čius, Kalvelius, Smarli ūnus. Lazdij ų rajone tolygiai vyksta urbanistin ė teritorin ė pl ėtra, kuri susijusi besikei čian čiomis ekonomin ėmis ir socialin ėmis s ąlygomis. Gyventoj ų migracija rajone vyksta dviem kryptimis, pirma – iš kaimo vietovi ų į seni ūnijos centrus ir į Lazdij ų miest ą, antra – iš rajono į Alyt ų ir kitus šalies stambius miestus. Šiuos procesus Lazdij ų rajone skatina augantis gyventoj ų pragyvenimo lygis ir spar čiai did ėjantis individuali ų automobili ų skai čius. Dabartinis automobilizacijos lygis kelis kartus padidino gyventoj ų mobilum ą, dabar 30 – 50 km atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darboviet ės jau n ėra jokia kli ūtis ir vis daugiau rajono gyventoj ų teikia prioritet ą darboviet ėms aplinkiniuose miestuose. Šiandieninis Lazdij ų rajono gyventoj ų automobilizacijos lygis leidžia b ūti visai nepriklausomiems nuo viešojo transporto.
6.2. Lazdij ų rajono susisiekimo sistemos vystymo koncepcija Si ūloma susisiekimo sistemos koncepcija remiasi Bendrajame plane pasi ūlyta Lazdij ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų sistemos pl ėtros bei savivaldyb ės teritorijos erdvine koncepcija. Lazdij ų rajono savivaldyb ės keli ų tinklo pagrind ą ryt ų - vakar ų kryptimi dabar ir ateityje formuos krašto keliai Nr. 132 ir Nr. 133. Šiaur ės – pietry čių kryptimis praeina kelias Nr. 134 kuris sujungia su magistraliniu keliu A4. Šie krašto keliai turi svarbi ą reikšm ę Lazdij ų rajono ekonominei ir socialinei pl ėtrai. Be to krašto kelias Nr. 135 Lazdijai – Akmeniai veda į Lenkijos respublik ą. Ši ų valstybin ės reikšm ės krašto automobili ų keli ų tinklas efektyviai aptarnauja Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorij ą ir yra pakankamas perspektyviniam laikotarpiui (6.1 lentel ė).
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 60 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 6.1 lentel ė. Perspektyvinis paros transporto eismo intensyvumas Lazdij ų rajono valstybin ės reikšm ės automobili ų keliuose (aut./par ą)
Eil. Matavimo Kelio pavadinismas Kelio Nr. posto 2002m. 2004m. 2005m. 2006m. 2010m. numeris kilometras 1 Alytus- Simnas- Kalvarija 131 37,71 594 748 716 836 1045 2 Alytus- Simnas- 131 16,1 2644 2880 3210 3265 4080 Kalvarija 3 Alytus- Seirijai- Lazdijai 132 38,6 1974 2359 2370 2421 3025
4 Merkin ė- Leipalingis 133 8,53 - 487 518 577 720 5 Merkin ė- Leipalingis 133 1,00 - 1215 1293 1394 1750 6 Leipalingis- Lazdijai- 134 26,76 1287 1485 1604 1841 2300 Kalvarija 7 Leipalingis- Lazdijai- 134 45,31 480 570 543 622 780 Kalvarija 8 Leipalingis- Lazdijai- 134 6,60 - 1378 1559 1493 1860 Kalvarija 9 Lazdijai- Akmaniai 135 8,70 - - - 1443 1800 10 Lazdijai- Akmaniai 135 6,15 2084 2122 2318 2637 3290 11 Druskininkai- Leipalingis- 180 23,86 987 1004 1068 1156 1445 Seirijai 12 Seirijai- Simnas- Igliauka 181 11,01 169 182 194 207 260 13 Marijampol ė- 182 20 1317 1375 1402 1497 1870 Liudvinavas- Krosna
Perspektyvinis transporto sraut ų augimas Lazdij ų rajono krašto keliuose 2015 metais sieks iki 4800 automobili ų per par ą. Sunkiojo transporto eismas ir toliau vyraus krašto kelyje Nr. 131 Alytus – Simnas - Kalvarija , kuris 2015 m gali sudaryti 600 – 700 sunkvežimi ų per par ą, kituose krašto keliuose sunkiojo transporto srautai bus mažesni ir perspektyvoje sieks 300 – 400 transporto priemoni ų per par ą. Lazdij ų rajono teritorijoje valstybin ės reikšm ės automobili ų keli ų tinklo tankis yra 0,33 km/km 2. Keli ų tinklas sujungia visas pagrindines rajono gyvenvietes ir seni ūnijas, tod ėl perspektyvoje keli ų tinklo pl ėsti n ėra poreikio. Rajono miest ų ir gyvenvie čių gatvi ų tinklo pl ėtra yra susieta su j ų teritorij ų bendraisiais planais. Valstybin ės reikšm ės asfaltuot ų automobilini ų keli ų procentas rajone turi padid ėti nuo 45,6 % (2006 m.) iki 65,0 % (2015 m.). Pirmoje eil ėje bus asfaltuojami tie valstybin ės reikšm ės rajoniniai automobiliniai keliai, kurie jungia vis ų lygmen ų rajono lokalinius centrus. Lietuvoje transporto priemoni ų skai čius spar čiai auga ir 2007 met ų pradžioje pasiek ė 1,6 milijono. Kartu did ėja ir automobilizacijos lygis kiekviename rajone. Jeigu 2000 metais Lazdij ų rajone buvo 251 lengvasis automobilis 1000 gyventoj ų, tai 2005 metais automobilizacijos lygis išaugo iki 350 aut./1000 gyventoj ų. Paskai čiuota prognoz ė 2015 metams numato, kad Lazdij ų rajono automobilizacijos lygis gali išaugti iki 450 aut./1000 gyventojų (6.2 lentel ė). Šis rodiklis
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 61 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija parodo rajono gyventoj ų transporto priemoni ų pasirinkim ą ir didel į gyventoj ų mobilum ą. Lazdij ų rajone 2006 metais buvo užfiksuotos 12203 transporto priemon ės.
6.2 lentel ė. Lazdij ų rajono automobilizacijos lygis ir jo prognoz ė (lengv. aut./1000 gyv.) 2000 m. 2005 m. 2010 m. 2015 m. 2020 m. 2025 m. 251 350 410 450 490 520
Did ėjantis automobilizacijos lygis turi didel ę įtak ą automobili ų transporto sraut ų augimui Lazdij ų rajono keliuose ir miest ų bei gyvenvie čių gatv ėse. Lazdij ų rajono teritorij ą aptarnauja viešasis transportas – priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobus ų maršrutai. Mokini ų pav ėžėjimo į rajono mokyklas atlieka geltonieji autobusai, kuri ų reikšm ė ateityje augs. Lazdij ų rajono viešojo transporto gerinimui yra b ūtinas maršrutinio tinklo racionalus optimizavimas bei suderinamas su kaimynini ų rajon ų viešojo transporto darbu. Rajono gyventojams yra aktualus viešojo transporto informacin ės sistemos tobulinimas. Lazdij ų rajone savivaldyb ės nuosavyb ės teise priklausan čių ir patik ėjimo teise valdomi 942 km keli ų yra pasiskirst ę 14-oje seni ūnij ų. Iš j ų 782 km yra su danga, o su pagerinta danga tik 86 km (2006 metais). Tod ėl yra labai aktualu gerinti vietini ų keli ų ir miest ų bei gyvenvie čių gatvi ų b ūkl ę. Artimiausioje ateityje Lazdij ų rajono valstybin ės reikšm ės automobili ų keliuose yra svarbu stiprinti keli ų dangas, rekonstruoti j ų atkarpas, diegti saugaus eismo priemones, įrengti gyvenvie čių teritorijose p ėsčiųjų ir dvira čių takus, asfaltuoti intensyvaus eismo žvyrkelius, esant poreikiui įrengti miest ų aplinkkelius. Artimiausiu metu perspektyvoje b ūtina sustiprinti kelio dangas per Lazdij ų rajono teritorij ą einan čiuose krašto keliuose. Reikalinga atlikti kelio „Leipalingis – Kap čiamiestis – Kauknoris“ rekonstrukcija. Didinant eismo saugum ą valstybin ės reikšm ės rajoniniuose automobiliniuose keliuose reikalinga nutiesti p ėsčiųjų ir dviratinink ų takus. Saugaus eismo priemon ės b ūtina diegti ir kituose valstybin ės reikšm ės automobili ų keliuose bei savivaldyb ės vietiniuose keliuose ir gatv ėse, kur įvyksta eismo įvykiai, yra intensyvus p ėsčiųjų bei dviratinink ų eismas.
6.3 Geležinkeliai
Lazdij ų rajono transporto tinkl ą sudaro ne tik automobili ų keliai, bet iš dalies ir geležinkeliai. Geležinkeli ų transportas turi papildyti automobili ų transport ą ir pad ėti spr ęsti bendr ą uždavin į – kuo geriau tenkinti ūkio ir gyventoj ų susisiekimo poreikius. Lietuvos strateginiame nacionalinaime geležinkeli ų pl ėtros plane 2005-2015 metams numatyti pagrindiniai investiciniai projektai siejami su transeuropini ų geležinkeli ų transporto koridori ų bei su jais susijusi ų transporto mazg ų modernizavimu bei rekonstravimu. Alytaus apskrities
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 62 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija bendr ąjame plane si ūloma rekonstruoti ruož ą Alytus – Šeštokai. Šiuo metu yra numatyta projektuojamo geležinkelio Rail Baltica geležinkelio trasos pradžia per esamo geležinkelio kirtimosi su Lietuvos ir Lenkijos valstyb ės siena viet ą, tolimesn ė projektuojamos trasos Lietuvos teritorijoje kryptis atitinka esamo geležinkelio sienos kirtimo krypt į ir tiesia linija prat ęsiama esam ų Mockavos ir Šeštok ų geležinkelio sto čių link. Prie Mockavos numatytas esamos geležinkelio stoties prijungimas prie Europinio standarto geležinkelio (ESG). Tai pagyvins Lazdij ų rajono ekonomikos ir verslo pl ėtr ą, bus sukurtos papildomos darbo vietos keleivi ų ir krovini ų stotyse, terminale, kuris numatomas Lazdij ų savivaldyb ėje tarp Mockavos ir Šeštok ų, aptarnavimo bei serviso srityse. Jeigu b ūtų įgyvendintas šis svarbus geležinkelio projektas, žymiai pager ėtų keleivi ų ir krovini ų pervežim ų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, rajonas tapt ų patrauklesnis. Įgyvendinus geležinkeli ų pl ėtr ą gyventojams galima b ūtų organizuoti kombinuotus vežimus „geležinkelis + autobusas“ maršrutais Vilnius – Valkininkai - Alytus – Šeštokai, o taip pat Kaunas – Mrijampol ė – Šeštokai. Geležinkeliai turi sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kitomis transporto r ūšimis, kad savo klientams gal ėtų pasi ūlyti pristatymo „ nuo dur ų iki dur ų“ paslaugas. Šiose trasose keleiviai b ūtų persodinami iš traukini ų į autobusus ir atvirkš čiai. 6.3 lentel ė. Geležinkeli ų pl ėtros ir modernizavimo projektai
Įgyvendinimo Eil.Nr. Pavadinimas Trasa primon ės Ruožas Šeštokai - Kazl ų Infrastrukt ūros 1 Esama Rūda atstatymas
Ruožas Šeštokai - Rekonstrukcija 2 Mockava įjungiant į Rail Baltica
6.4 lentel ė. Rekomenduojamas geležinkeli ų rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas
Eil.Nr. Pavadinimas Įgyvendinimo metai Po 2016 2007-2011 2012-2016 1 Ruožas Šeštokai - Kazl ų R ūda met ų + 2 Ruožas Šeštokai - Mockava +
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 63 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 7. LAZDIJ Ų RAJONO INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA
7.1. Įvadas Lazdij ų rajono teritorijos bendrojo plano inžinerin ės infrastrukt ūros koncepcija parengta vadovaujantis: 1) Lazdij ų rajono teritorijos bendrojo plano inžinerin ės infrastrukt ūros esamos b ūkl ės analiz ės išvadomis; 2) Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; 3) strateginiais dokumentais: Darnaus vystymosi strategija, Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo) pl ėtros strategija, Valstybiniu strateginiu atliek ų tvarkymo planu, Nacionaline energetikos strategija, Šilumos ūkio pl ėtros kryptimis ir kitais; 4) Alytaus regiono ir Lazdij ų rajono teritorij ų planavimo dokumentais ir strateginiais planais: Alytaus apskrities teritorijos bendruoju planu, Lazdij ų rajono strateginiu planu ir kitais; 5) Nemuno up ės aukštupio baseino vandentvarkos projektu; 6) galiojan čiais teis ės aktais. Siekiant investicijas į inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtr ą panaudoti efektyviausiu b ūdu, planuojant infrastrukt ūros objekt ų modernizacij ą ar nauj ų objekt ų įrengim ą, pirmenyb ė tur ėtų būti teikiama perspektyvioms teritorijoms. Vieš ųjų paslaug ų prieinamumas ir kokyb ė, tarp j ų ir inžinerini ų paslaug ų, sukurt ų gyventoj ų migracijos trauk ą link urbanistin ės pl ėtros centr ų. Bendrojo plano inžinerin ės infrastrukt ūros sprendini ų įgyvendinimas sudaryt ų s ąlygas sistemingam, prioritet ų principu paremtam, inžinerin ės infrastrukt ūros Lazdij ų rajono teritorijoje modernizavimui ir pl ėtrai. Jei inžinerin ės infrastrukt ūros koncepcijos nuostatos neb ūtų įgyvendinamos, rajone vykstanti menkai reguliuojama inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra lemt ų mažiau efektyv ų finansini ų ištekli ų naudojim ą. Reguliuojama pl ėtra sudaro prielaidas optimalaus paj ėgumo inžinerini ų įrengini ų statybai, ekonomiško sistem ų centralizavimo laipsnio parinkimui.
7.2. Vandentieka ir vandenvala 1. Ir toliau įgyvendinti Lazdij ų rajone „Nemuno up ės aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investicij ų plan ą“. 2. Siekiant pagerinti geriamojo vandens kokyb ę bei įrengti gyvenamuosiuose rajonuose būtiniausius vandens tiekimo sistemos elementus, Lazdij ų mieste ir rajono gyvenviet ėse numatoma: tobulinti ir pl ėtoti centralizuot ą vandens tiekimo sistem ą,
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 64 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija kad b ūtų patenkintas geriamojo vandens poreikis; atnaujinti bei techniškai tobulinti miesto vandentiekio tinklus; numatyti ple čiamosiose teritorijose numatom ų vandentiekio tinkl ų inžinerinius koridorius. 3. Siekiant išvystyti buitini ų nuotek ų surinkimo ir valymo sistem ą, Lazdij ų mieste tur ėtų būti numatomi šie veiksniai: centralizuotos nuotek ų surinkimo, nuleidimo ir valymo sistemos pl ėtojimas; miesto nuotek ų tinkl ų atnaujinimas; ple čiamosiose teritorijose numatom ų nuotek ų tinkl ų inžinerini ų koridori ų numatymas. 4. Gyvenviet ėse, kuriose n ėra centralizuot ų nuotek ų sistem ų, reikalinga vystyti nuotek ų tinklus. Šiose gyvenviet ėse tur ėtų b ūti numatoma: aplinkos taršos mažinimas nevalytomis nuotekomis įrengiant valymo įrenginius; centralizuotos nuotek ų surinkimo, nuleidimo ir valymo sistemos įdiegimas. Reik ėtų sukurti prielaidas alternatyvios (decentralizuotos) nuotek ų surinkimo sistemos atsiradimui. 5. Norint pagerinti ekologin ę situacij ą Lazdij ų rajone bei kurti lietaus surinkimo sistem ą rajono gyvenviet ėse tur ėtų b ūti numatomi šie veiksniai: ten kur įrengtos lietaus vandens surinkimo sistemos jas pl ėtoti toliau; gyvenviet ėse, kuriose lietaus vandens valymo įrenginius reikalinga įrengti, rezervuoti teritorijas lietaus valymo įrenginiams. Ple čiamosiose teritorijose numatyti projektuojam ų lietaus nuotek ų tinkl ų inžinerinius koridorius; įrengti lietaus nuotekyn ės inžinerin ę sistem ą gyvenviet ės, kuriose ji ne įrengta. 7.3. Atliek ų tvarkymas
1. Įgyvendinti Alytaus regiono atliek ų tvarkymo sistemos pl ėtr ą Lazdij ų rajone. 2. Palaipsniui uždaryti visus Lazdij ų rajono teritorijoje esan čius s ąvartynus, j ų teritorijas rekultivuoti, vadovaujantis Atliek ų s ąvartyn ų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir prieži ūros taisykl ėmis ir kitais galiojan čiais teis ės aktais. 3. Lazdij ų rajono teritorijoje įrengti komunalini ų, gamybini ų ir kt. atliek ų surinkimo, rūšiavimo ir apdorojimo įrenginius, kompostavimo aikšteles, antrini ų žaliav ų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrenginius. 4. Lazdij ų rajone pl ėtojamai komunalini ų antrini ų žaliav ų atliek ų surinkimo sistemai turi b ūti rezervuotos teritorijos konteinerini ų aikšteli ų įrengimui. Ši ų teritorij ų skai čius turi b ūti ple čiamas tol, kol paslauga bus įdiegta.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 65 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 7.4. Šilumos ūkis
1. Siekiant, kad šilumos vartotojai Lazdij ų rajone b ūtų apr ūpinami šiluma mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant didžiausio leidžiamo poveikio aplinkai, turi b ūti ir toliau įgyvendinamos Lazdij ų miesto ir Veisiej ų miesto šilumos tiekimo speciali ųjų plan ų, patvirtint ų 2004 m. kovo 1 d. Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. 5TS-711, nuostatos bei priemon ės. Planuojant naujas tankiai užstatytas teritorijas arba dujofikavus miestus, specialieji planai turi b ūti atnaujinami. 2. Siekiant, kad šilumin ės energijos centralizuoto tiekimo sistem ų efektyvumas did ėtų, turi b ūti numatyta renovuoti šilumines trasas. Optimaliausias tras ų renovavimas – kei čiant jas palaipsniui, pirmenyb ę teikiant toms, kuriose šilumos nuostoliai yra didžiausi. 3. Skatinti šilumin ės energijos vartojimo efektyvumo didinim ą pas galutinius vartotojus – numatyti ir įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo priemones pastatuose, jų finansavimo schemas, žmoni ų informavimo apie taupymo potencial ą priemones. 4. Didinti šilumos gamybos efektyvum ą ir patikimum ą, demontuojant senus neefektyvius katilus ir montuojant naujus, kurie pritaikyti naudoti rezervin į kur ą arba biokur ą. Arba modernizuoti esamus, pritaikant juos kitokios kuro r ūšies deginimui. 5. Siekti, kad maksimaliai b ūtų įvertintas ir diegiamas atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimas Lazdij ų rajono centralizuotose šilumos tiekimo sistemose. Parengti galimybi ų studij ą, kuri įvertint ų atsinaujinančių energijos ištekli ų panaudojim ą ir potencial ą rajone. 6. Nustatyti sanitarines apsaugos zonas šilumos gamybos įrenginiams, kuriems ši ų zon ų nustatym ą numato LR teis ės aktai. Vykdyti ši ų sanitarini ų apsaugos zon ų įgyvendinimo kontrol ę.
7.5. Gamtini ų duj ų tiekimas Siekiant didinti Lazdij ų rajono konkurencingum ą, numatyti skatinan čias rajono dujofikavim ą priemones.
7.6. Elektros tiekimas 1. Kadangi Lazdij ų rajono apr ūpinimo elektra infrastrukt ūra yra gerai išpl ėtota ir užtikrina patikim ą elektros tiekim ą vartotojams, esama schema tur ėtų b ūti išlaikoma ir su laiku renovuojama. 2. Turi b ūti rekonstruojami nusid ėvėję elektros tinklai, siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumo ir kokyb ės reikalavimus, didinti elektros tiekimo efektyvum ą. Ties esamais ir planuojamais elektros tiekimo tinklais ir įrenginiais turi b ūti išlaikomos apsaugos zonos bei j ų tvarkymo režimas.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 66 LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija 3. Rekonstruojant orinius elektros tiekimo tinklus, ypa č urbanizuotose teritorijose, tur ėtų b ūti įvertinta galimyb ė tinklus pakloti po žeme, nes tai sudaryt ų s ąlygas elektros tiekimo patikimumui ir saugumui didinti, nat ūralaus kraštovaizdžio išlaikymui. Naujai užstatomose teritorijose elektros tiekimo tinklai, kai techniškai pagr įsta, turi b ūti klojami po žeme. 4. Rajone turi b ūti skatinamas efektyvus elektros vartojimas. Tam turi b ūti rengiamos informacin ės kampanijos apie elektros taupym ą. Rekonstruojant esamas ir įrengiant naujas gatvi ų apšvietimo sistemas, turi b ūti diegiamos efektyvaus elektros vartojimo priemon ės. 5. Lazdij ų rajone, ypa č esamose centralizuoto apr ūpinimo šiluma sistemose, tur ėtų b ūti nagrin ėjamos galimyb ės įrengti kogeneracinius įrenginius, pirmenyb ę teikiant įrenginiams, naudojantiems biokur ą ar biomas ę, jei yra galimyb ė – ir gamtines dujas. 6. Pritraukiant priva čią iniciatyv ą, tur ėtų b ūti įrengtos nedidel ės galios hidroelektrin ės ir vėjo j ėgain ės. Hidroelektrini ų ir v ėjo j ėgaini ų įrengimo potencialui įvertinti, turi b ūti atlikta potenciali ų viet ų naujoms elektrin ėms įrengti studija.
7.7. Telekomunikacijos ir ryšiai
1. Turi b ūti užtikrinama fiksuotojo ir judriojo telefoninio ryšio infrastrukt ūros pl ėtra tam, kad vartotojams b ūtų pasi ūlytos vis kokybiškesn ės ir modernesn ės paslaugos. 2. Turi b ūti sudarytos s ąlygos pla čiajuos čio interneto infrastrukt ūros pl ėtrai pagal vykdom ą projekt ą „RAIN“ ir kitus projektus, kad b ūtų galima pla čiajuos čiu internetu pasinaudoti didžiojoje Lazdij ų rajono teritorijos dalyje. 3. Turi b ūti ple čiamas vieš ųjų interneto prieigos tašk ų tinklas. Svarbu, kad nauji taškai būtų diegiami labiausiai lankomose visuomenin ės paskirties įstaigose – pašto skyriuose, bibliotekose ir pan. Rajono gyventoj ų kompiuteriniam raštingumui skatinti, tur ėtų b ūti organizuojami seminarai ir mokymai informacini ų technologij ų klausimais. 4. Turi b ūti numatytos teritorijos planuojamiems telekomunikacij ų ir ryši ų įrenginiams ir j ų apsaugos zonoms.
VGTU Teritorij ų planavimo institutas 67