Lietuvos Geologijos Tarnybos 2009 Metų Veiklos Rezultatai Metinė Ataskaita

LIETUVOSLIETUVOS GEOLOGIJOSGEOLOGIJOS TARNYBOSTARNYBOS 20092009 metųmetų veiklosveiklos rezultatairezultatai

LITHUANIANLITHUANIAN GEOLOGICALGEOLOGICAL SURVEYSURVEY AnnualAnnual ReportReport 20092009

VILNIUS 2010 ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2009 metų veiklos rezultatai Metinė ataskaita

Lithuanian Geological Survey Annual Report 2009

Redakcinė kolegija: R. Aleknienė, V. Januška, K. Kadūnas, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, J. Mockevičius, J. Satkūnas, I. Semeškaitė

Atsakingasis redaktorius J. Satkūnas

Editorial Board: R. Aleknienė, V. Januška, K. Kadūnas, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, J. Mockevičius, J. Satkūnas, I. Semeškaitė

Editor-in-Chief J. Satkūnas

Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS Introduction: THE LithuaniaN Geological TARNYBA 2009 metais ...... 5 Survey in 2009...... 5

VALSTYBINIS ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO State regulation of the use of the REGULIAVIMAS 2009 metais. underground in 2009 I. Semeškaitė, V. A. Januška...... 7 I. Semeškaitė, V. A. Januška ...... 7

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2009 REZULTATAI

1. Prekvartero geologinis kartografavimas M 1:50 000 1. Geological mapping of pre-Quaternary deposits in Papilės plote. J. Bitinas, R. Šečkus, L. Korabliova ... 14 the Papilė area at a scale 1:50 000. J. Bitinas, R. šečkus, 2. Kvartero geologinis kartografavimas M 1:50 000 L. Korabliova ...... 14 Kazlų Rūdos plote. A. Jusienė ...... 18 2. Geological mapping of Quaternary deposits in the 3. Valstybinių hidrogeologinių žemėlapių M 1:200 000 Kazlų Rūda area, scale 1:50 000 A. Jusienė ...... 18 revizija ir atnaujinimas. D. Radzevičienė ...... 21 3. Renovation of the State Hydrogeological maps at a 4. Vilniaus miesto apylinkių dirvožemių geocheminis scale 1:200 000. D. Radzevičienė ...... 21 kartografavimas masteliu 1:50 000. 4. Geochemical mapping of Vilnius environs at a scale V. Gregorauskienė ...... 23 1:50 000. V. Gregorauskienė ...... 23 5. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos inžineri- 5. Results of engineering geological mapping at a scale nio geologinio kartografavimo M 1:5000 (pietinė 1:5000 in the southern part of Klaipėda State Seaport dalis) rezultatai. R. Kanopienė, A. Damušytė, territory. R. Kanopienė, A. Damušytė, P. Gedžiūnas ...... 25 P. Gedžiūnas ...... 25 6. Lietuvos naudingųjų iškasenų išteklių bazė ir jos 6. Mineral resource base in Lithuania and its develop- plėtros analizė. V. A. Januška, J. Gudonytė ...... 29 ment analysis. V. A. Januška, J. Gudonytė ...... 29 7. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio 7. The monitoring of North Lithuanian karst region. monitoringas. J. Taminskas, V. Mikulėnas ...... 34 J. Taminskas, V. Mikulėnas ...... 34 8. Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2009 8. National groundwater monitoring in 2009. J. Arustienė, metais. J. Arustienė, J. Giedraitienė ...... 36 J. Giedraitienė ...... 36 9. Regioninis požeminio vandens išteklių vertini- 9. Assessment of regional groundwater resources in mas Lietuvoje 2009 metais. J. Juodkazis, K. Kadūnas, Lithuania. J. Juodkazis, K. Kadūnas, D. Radzevičienė ...... 39 D. Radzevičienė ...... 39 10. Ūkinės veiklos poveikis požeminio vandens telki- 10. Impact of human activity on groundwater bodies niams bei požeminio ir paviršinio vandens sąveikos and evaluation of surface-groundwater interaction vertinimas rengiant Nemuno UBR valdymo planą. in the Nemunas RBD management plan. B. Paukštys, B. Paukštys, M. Gregorauskas, A. Domaševičius ...... 43 M. Gregorauskas, A. Domaševičius ...... 43 11. Požeminio vandens išteklių apsauga nuo išsekimo 11. Protection of groundwater from exhausion and pol- ir taršos. A. Šimkovič ...... 46 lution. A. Šimkovič ...... 46 12. Grunto ir požeminio vandens tarša patvariais 12. Soil and groundwater contamination with persistent organiniais teršalais (POT). K. Kadūnas, R. Radienė, organic pollutants (POP’s). K. Kadūnas, R. Radienė, R. Kanopienė ...... 49 R. Kanopienė ...... 49 13. Užterštų teritorijų valdymo metodų apžvalga. 13. Overview of technologies for remediation of contami- R. Radienė, K. Kadūnas ...... 51 nated sites. R. Radienė, K. Kadūnas ...... 51 14. Geoinformation system of contamination sources. 14. Geologinės aplinkos tašos židinių duomenys. J. Šugalskienė, V. Minkevičius ...... 54 J. Šugalskienė, V. Minkevičius ...... 54 15. Engineering geological evaluation of Biržai area com- 15. Biržų miesto inžinerinių geologinių sąlygų įver- pleted in 2009. V. Mikulėnas, J. Bitinas, D. Karmazienė, tinimas. V. Mikulėnas, J. Bitinas, D. Karmazienė, V. Minkevičius, S. Stankevičiūtė, G. Vaičiūnas ...... 55 V. Minkevičius, S. Stankevičiūtė, G. Vaičiūnas ...... 55 16. Bendri Lietuvos geologijos muziejaus 2009 metų 16. Lithuanian Geological Museum. I. Norvaišas, veiklos rezultatai. I. Norvaišas, V. Puronas ...... 60 V. Puronas ...... 60 17. Tarptautinis pasyvios seismologijos eksperi- 17. Passive Seismic Experiment in Trans-European Su- mentas (PASSEQ). J. Čyžienė, A. Pačėsa, I. Janutytė, ture Zone (PASSEQ 2006–2007). J. Čyžienė, A. Pačėsa, A. Baliukevičius ...... 62 I. Janutytė, A. Baliukevičius ...... 62 18. Seismologiniai tyrimai 2009 metais. A. Pačėsa, 18. Seismological investigations in 2009. A. Pačėsa, J. Lazauskienė ...... 65 J. Lazauskienė ...... 65 19. Lietuvos geologijos tarnybos informacinių sistemų 19. The status and development of information sys- būklė ir plėtra 2009 metais. R. Aleknienė ...... 67 tems at the Lithuanian Geological Survey in 2009. 20. Duomenų apie geotopus kaupimas. A. Grigienė, R. Aleknienė ...... 67 E. Baranovskienė ...... 69 20. Collection of the data on geotopes. A. Grigienė, E. Baranovskienė ...... 69 21. Geologijos fondo veikla. V. Žičkutė, L. Ramanauskienė ...... 71 21. Regulation and usage of geological information in the Geological Fund. V. Žičkutė, L. Ramanauskienė ...... 71 22. Visuomenės informavimas. I. Virbickienė ...... 74 22. Public information. I. Virbickienė ...... 74

PRIEDAI APPENDICES Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinėse darbo grupėse ...... 77 Activities in committees, commissions, Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, councils, joint working groups ...... 77 seminaruose ...... 80 Participation at symposia, conferences, 2009 metų publikacijos Lietuvos geologijos and workshops ...... 80 tematika ...... 85 Publications on Lithuanian geology in 2009 ...... 85 Lietuvos spauda apie geologiją 2009 metais ...... 102 Lithuanian press concerning geology in 2009 ...... 102 Lietuvos geologijos tarnybos 2009 metų leidiniai ...... 107 Publications of Lithuanian Geological Survey in 2009 ...... 107 Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2009 metais

Lietuvos geologijos tarnyba 2009 metais sėkmingai Introduction: The Lithuanian Geological įgyvendino planuotus uždavinius, tačiau dėl ekono- minio sunkmečio teko sumažinti visų valstybinių Survey in 2009 geologinių tyrimų finansavimą ir darbų apimtis. Tai sulėtino kai kurių europinio lygmens projektų (pvz., požeminio vandens išteklių vertinimo) įgyvendinimą In 2009, the Lithuanian Geological Survey (LGT) success- bei sumažino galimybes plėtoti kartografavimo ir fully fulfilled the set tasks yet due to economic crisis and cut reikiama apimtimi vykdyti geologinės aplinkos down budget the scope of all state geological research works monitoringo darbus. Beje, Valstybės kontrolė 2009 had to be reduced. These circumstances slowed down the metais baigė strateginio veiklos projekto „Žemės implementation of some European projects (e.g. evaluation of gelmių naudojimas“ šalies mastu vertinimą. Buvo the groundwater resources) and diminished the possibilities konstatuota, kad valstybė neturi žemės gelmių to develop cartographic research and to carry out full-scale išteklių naudojimo strategijos, o kai kurių sričių monitoring of geological environment. By the way, in 2009 veikla (pvz., požeminio vandens stebėsena) vykdo- the State Control completed the strategic evaluation of project “Use of the Underground Resources” and concluded that the ma nepakankama apimtimi ir kyla grėsmė, kad jos country has no strategy for use of the underground resources rezultatai neatspindi tikros padėties ir neleidžia laiku and the scope of development of some fields (e.g. groundwater prognozuoti galimų neigiamų pokyčių bei taikyti monitoring) is insufficient and suggests that research and prevencijos priemonių. monitoring results do not reflect the actual situation what 2009 metais pavyko baigti (ES lėšomis finansuo- interferes with timely prediction of possible negative trans- jamo projekto dėka) potencialių geologinės aplinkos formations and their prevention. taršos židinių inventorizavimo darbus. Per metus In 2009, the LGT managed to complete (thanks to the šie darbai buvo atlikti 39 savivaldybių teritorijose, project supported by the EU) the inventory of potential iš viso duomenų bazėje sukaupta informacija apie sources of geological environment pollution. These works were done in the territories of 39 municipalities. The database daugiau kaip dešimtį tūkstančių potencialių taršos contains information about more than ten thousand potential židinių. Tai leis ateityje, atlikus dalies šių objektų sources of pollution. This will serve as a basis for future eco- ekogeologinio tyrimo darbus, suskirstyti šiuos po- geological investigation and classification of these potential tencialius geologinės aplinkos taršos židinius pagal pollution sources according to the risk levels and planning pavojingumą ir numatyti racionalias šių teritorijų rational measures for their management and monitoring. tvarkymo ar stebėsenos priemones.

Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2009 metais Introduction: THE LithuaniaN Geological Survey in 2009 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo A report on engineering geological cartographic works pristatyta uosto teritorijos pietinės dalies inžinerinio (1:5000) carried out in the southern part of the Klaipėda geologinio kartografavimo M 1:5000 ataskaita ir Seaport territory and digitized geological field data collected įskaitmeninti kelerių metų lauko darbų geologiniai during a few years were submitted to the Port Administra- tion. The complex and detailed research work was the first of duomenys. Šie darbai buvo finansuojami Klaipėdos this kind in the port territory and supported by the Klaipėda valstybinio jūrų uosto lėšomis ir yra pirmasis tokio de- Sea Port. talumo ir kompleksiškumo darbas uosto teritorijoje. The Lithuanian Geological Survey also finished a few Lietuvos geologijos tarnyba baigė ir daug kitų other important geological research works. A brief review of svarbių geologinių darbų. Jų rezultatai trumpai their results is given in the present report. The full-scale data pristatomi šioje ataskaitoje, o išsamūs duomenys are available for public use in the Geological Information Sys- skelbiami valstybinėje geologinės informacijos siste- tem. Unfortunately, the availability of reliable geological data moje ir yra prieinami visuomenei. Deja, net ir turint in Lithuania or Europe per se does not mean that they will patikimų geologinių duomenų tiek Lietuvoje, tiek ir be duly used and secure prevention of negative consequences of exploitation of geological resources. As is pointed out in Europoje, dar negalima garantuoti, kad ta informacija the Raw Materials Initiative of the Communication from the bus reikiamai panaudota ir užtikrins naujų išteklių EU Commission (COM(2008)699) “The EU has many raw tinkamą naudojimą ar neigiamų procesų prevenciją. material deposits. However, their exploration and extraction Kaip pažymima Europos Komisijos parengtoje are facing increased competition for different land uses and Mineralinių žaliavų iniciatyvoje (COM(2008)699) a highly regulated environment, as well as technological „ES turi daug mineralinių žaliavų telkinių. Tačiau jų limitations in access to mineral deposits”. žvalgyba ir gavyba susiduria su padidėjusia įvairios We hope that geological data will positively contribute žemėnaudos konkurencija ir stipriai reguliuojama to integrated exploitation strategy of underground resources aplinka bei telkinių naudojimo technologiniais the necessity for which is broadly discussed on national and EU international levels. apribojimais“. Viliamės, kad geologiniai duomenys pozityviai prisidės prie žemės gelmių išteklių naudojimo inte- gruotos strategijos, apie kurios būtinybę vis plačiau kalbama ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu, kūrimo.

Lietuvos gelogios tarnybos direktorius J. Mockevičius

Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2009 metais Introduction: THE LithuaniaN Geological Survey in 2009 VALSTYBINIS ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2009 metais

I. Semeškaitė, V. A. Januška, Lietuvos geologijos tarnyba

Žemės gelmių naudojimą regla- STATE REGULATION OF THE mentuojančių ir su jų naudojimu USE OF THE UNDERGROUND susijusių teisės aktų ir norminių in 2009 dokumentų rengimas Preparation of legal acts and related Parengti teisės aktų projektai: documentation regulating the use of the underground 2009 metais Lietuvos geologijos tarnyba parengė vieną įstatymo projektą (Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą), In 2009, the Lithuanian Geological Survey (LGT) pre- keturis aplinkos ministro įsakymų projektus: pared one draft of a law (Draft of a law on the amendment of article 5 of the Underground Law of the Republic of 1. Aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymą Lithuania) and four drafts of orders of the Minister of Nr. D1-694 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos Environment: apsaugos normatyvinio dokumento LAND 9-2009 1. Order No D1-694 of November 2009 of the Minister of „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo Environment “On the validation of the environmental aplinkos apsaugos reikalavimai“ patvirtinimo“ normative document LAND 9-2009 of the Republic (Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174); of Lithuania “Environmental protection requirements 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. for management of territories contaminated with oil gegužės 27 d. įsakymą Nr. D1-292 „Dėl Lietu- products” (Valstybės žinios. 2009. No 140-6174); vos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. 2. Order No D1-292 of May 27, 2009, of the Minister of kovo 23 d. įsakymo Nr. D1-172 „Dėl požeminio Environment “On the adjustment of Order No D1-172 vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nus- of March 23, 2007, of the Minister of Environment tatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ “On the validation of the inventory of criteria for as- (Valstybės žinios. 2009, Nr. 66-2659); sessment of the state of underground bodies of water” 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. (Valstybės žinios. 2009. No 66-2659); balandžio 26 d. įsakymą Nr. D1-227 „Dėl Lietuvos 3. Order No D1-227 of April 26, 2009, of the Minister of Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio Environment “On the adjustment of Order No 719 of 24 d. įsakymo Nr. 719 „Dėl požeminio vandens December 24, 2003, of the Minister of Environment telkinių vertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų “On the validation of methodical requirements for rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ assessments of the underground bodies of water and pakeitimo“ (Valstybės žinios. 2009, Nr. 66-2659); their attribution to river basins” (Valstybės žinios. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. 2009. No 66-2659); vasario 26 d. įsakymą Nr. D1-71 „Dėl Lietuvos 4. Order No D1-71 of February 26, 2009, of the Minister Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo of Environment “On the adjustment of Order No 472 21 d. įsakymo Nr. 472 „Dėl Požeminio vandens of September 21, 2001, of the Minister of Environment apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis “On the rules of underground water bodies protection taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės from contamination with toxic chemicals” (Valstybės žinios. 2009, Nr. 24-961). žinios. 2009. No 24-961);

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais State regulation of the use of the underground in 2009 Parengė keturis LGT direktoriaus įsakymais The LGT prepared four legal acts validated patvirtintus teisės aktus: by the orders of Director of the LGT:

1. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos 1. Order of December 24, 2009, of Director of the LGT ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio under the Ministry of Environment “On the validation 24 d. įsakymą „Dėl ūkio subjektų poveikio of the rules for monitoring of the impacts produced by požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo economic entities on the underground bodies of water” tvarkos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2009, (Valstybės žinios. 2009. No 157-7130); Nr. 157-7130); 2. Order No 1-86 of June 17, 2009, of the LGT under the 2. Lietuvos geologijos tarnybos prieA plinkos minis- Ministry of Environment “On the validation of the terijos 2009 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 1-86 stratigraphic scheme of the Lithuanian Quaternary” „Dėl Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos (Valstybės žinios. 2009. No 74-3055). aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2009, 3. Order of Director of the LGT under the Ministry of Nr. 74-3055); Environment “On the validation of the rules for safe- 3. Lietuvos geologijos tarnybos prieA plinkos min- keeping of the data at the State Geological Information isterijos direktoriaus įsakymą „Dėl Valstybinės System and Register of the Underground” (Valstybės geologijos informacinės sistemos ir žemės gelmių žinios. 2009. No 48-1933); registro duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ 4. Order No 1-107 of January 14, 2009, of the Director of (Valstybės žinios. 2009, Nr. 48-1933); the LGT under the Ministry of Environment “On the 4. Lietuvos geologijos tarnybos prieA plinkos minis- validation of dispensation rules of permission for the terijos direktoriaus 2009 m. sausio 14 d. įsakymą use of mineral resources and underground cavities and Nr. 1-07 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių for inspection of the activity of possessors of permis- išteklius ir ertmes bei leidimų tirti žemės gelmes sion to investigate the underground” (Valstybės žinios. turėtojų veiklos patikrinimų tvarkos aprašo pat- 2009. No 11-449). virtinimo“ (Valstybės žinios. 2009, Nr. 11-449). Moreover, the LGT worked out and, following the Be to, LGT parengė ir nustatyta tvarka pateikė determinate order, submitted for coordination to the suinteresuotoms institucijoms derinti du įstatymų interested institutions two drafts of laws: draft of law on projektus – Lietuvos Respublikos aplinkos apsau- appendage of articles 3 and 4 of environment protection gos rėmimo programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių support program of the Republic of Lithuania, drafts of papildymo įstatymo projektą bei Lietuvos Respub- resolutions of the Government of the Republic of Lithua- likos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nia: No 198 of February 11, 2002, “On the adjustment of projektus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės the dispensation rules of permission for the use of mineral 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų resources (except hydrocarbons), industrial underground naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavande- water resources and underground cavities and project of nilius), požeminio pramoninio vandens išteklius ir adjustment of Resolution No 1433 of November 29, 2001, žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtini- of the Government of the Republic of Lithuania “On dis- mo“ pakeitimo“ projektą bei Lietuvos Respublikos pensation of the rules of permission for investigation of Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos the underground” and one draft of order of the Minister Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimo of Environment “On the validation of the methods of Nr. 1433 „Dėl leidimų tirti žemės gelmes išdavimo evaluating underground mineral resources”. The men- taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą ir tioned legal acts are designed for support of sustainable vieną aplinkos ministro įsakymo projektą – „Dėl use of the underground resources, prevention of possible žemės gelmių išteklių vertės nustatymo metodikos illegal activities in this sector and effective management patvirtinimo“. Minėti teisės aktai skirti racionaliam of the state geological information system. žemės gelmių naudojimui užtikrinti, galimiems neteisėtiems veiksmams šiame sektoriuje sumažinti, efektyviai valdyti valstybinę geologinės informacijos I. Semeškaitė, sistemą. Lithuanian Geological Survey

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais State regulation of the use of the underground in 2009 Žemės gelmių išteklių naudojimo Regulation of the use of under- valstybinis reguliavimas ir ground resources priežiūra In 2009, following „The delivery procedure for permissions Vadovaujantis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų to use mineral resources (except hydrocarbons), resources (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio of industrial and mineral groundwater and cavities of the bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių underground“ (Valstybės žinios. 2002, No. 16-607; 2005, ertmes išdavimo taisyklėmis (Valstybės žinios. 2002, No. 72-2607) permissions to use mineral resources were Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607), 2009 metais išduoti 47 granted to 47 enterprises, 126 contracts of the use of re- leidimai (14 naujų ir 33 pakartotiniai) naudoti žemės sources were concluded, and 31 permissions were revoked gelmių išteklius ir ertmes, sudarytos 126 išteklių (in 26 cases reissued permissions were granted, in 4 cases naudojimo sutartys. Pasikeitus įmonės pavadinimui, permissions were revoked at the expiry of contracts valid- patikslinti vieno leidimo duomenys. ity, and in 1 case a permission was granted at the request Panaikintas 31 leidimo galiojimas, iš jų 26 – of a licence-holder). išduodant pakartotinius leidimus, dviejų – išsekus By December 31, 2009, 252 enterprises had permissions skirtiems naudoti ištekliams, dviejų – įmonių pagei- to use resources of solid minerals and mineral water. davimu, vieno – baigus galioti jungtinės veiklos The Lithuanian Geological Survey was permanently sutarčiai. Sustabdytas dviejų leidimų galiojimas, controlling the conditions and terms of contracts of the keturių leidimų galiojimo sustabdymas panaikintas. use of mineral resources. The specialists from the Under- 2009 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti ground Resources Investigation Subdivision carried out žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 251 juridinis 52 inspections at the exploitation sites of mineral depos- asmuo ir viena juridinių asmenų grupė, veikianti pagal its. They worked out 75 inspection notes and made one jungtinės veiklos sutartį, iš jų: protocol of administrative offence. • mineralinio vandens – 14, According to order No. 49, February 23, 1999 of the • durpių – 32, Minister of Environment, the Lithuanian Geological • mineralinio vandens ir durpių – 4, Survey analysed and approved 37 projects on the use of • kitų naudingųjų iškasenų – 201, underground resources. • kitų naudingųjų iškasenų ir durpių – 1. A generalization of statistical reports on extraction in Vykdant Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų 2009 presented by the enterprises was made. (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių reikalavimus, buvo kontroliuojama, kaip turintys leidimus juridin- iai asmenys laikosi žemės gelmių išteklių naudojimo sutarčių sąlygų, tikrinama žemės gelmių išteklius naudojančių juridinių asmenų veikla, naudojant žemės gelmių išteklius, ir vertinama su tuo susijusi informacija bei duomenys. 2009 metais Žemės gelmių naudojimo kontrolės poskyrio specialistai atliko 52 patikrinimus nau- dingųjų iškasenų naudojimo ir paplitimo vietose. Patikrinta: • 55 naudojami telkiniai (priklausantys 33 ūkio subjektams), kuriuos eksploatuojančioms įmonėms išduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Nustatyti šie dažniausiai pasitaikantys išteklių naudojimo trūkumai: nesilaikoma naudojimo projekto sprendinių, nevykdomi baigtų eksploatuoti plotų rekultivavimo darbai, pažeidžiamos

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais State regulation of the use of the underground in 2009 skirto kasybos sklypo ribos, nesutvarkyti žemės nuomos dokumentai. • 19 objektų, kuriuose buvo vykdomas sava- vališkas žemės gelmių išteklių naudojimas, iš jų aštuoni teisiškai įforminti kaip dirbtiniai vandens telkiniai (kūdros), trys – kaip mažieji karjerai. Pagal preliminarinius matavimus nustatyta, kad šiuose objektuose išgauta beveik 300 tūkst. m3 smėlio ir žvyro; • parengti 52 patikrinimo aktai; • parengti 75 informaciniai raštai juridiniams asmenims apie nepatenkinamą arba naudojimo sutarčių atskirų punktų vykdymą ne laiku, nustatytų trūkumų ištaisymo terminus ir numatomas taikyti ar taikytas poveikio priemones. Vykdant aplinkos ministro 1999 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 49, išnagrinėti ir patvirtinti 37 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektai arba šių projektų papildymai, iš kurių šeši, nustačius esminius trūkumus, grąžinti pareiškėjams nepatvirtinti. Apibendrinti 2008 metų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir naftos bei vandens išteklių gavybos statistinių ataskaitų (formos 2KN, 2KN durpės, 3ND ir 1PV) duomenys. Tęstos konsultacijos ir susirašinėjimas su fiziniais ir juridiniais asmenimis naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo, leidimų išdavimo, žemės grąžinimo, valstybės išperkamos žemės naudojimo ir kitais klausimais.

Žemės gelmių geologinio tyrimo Regulation of underground investi- reguliavimas gation Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo In 2009, following “The order of is issuing licences for taisyklėmis (Valstybės žinios. 2001, Nr. 102-3634; underground research” (Valstybės žinios. 2001, No. 102- 2005, Nr. 45-1448) 2009 metais išduota 11 leidimų tirti 3634; 2005, Nr. 45-1448) licences for underground žemės gelmes, iš jų trys – naujoms įmonėms, trys – research were issued to 11 enterprises. įmonėms, turinčioms leidimus tirti žemės gelmes, By December 31, 2009, 109 enterprises had licences išduoti nauji leidimai dėl tyrimų rūšių papildymo, to carry out geological investigations. penki – patikslinant leidimų duomenis. Panaikintas The Lithuanian Geological Survey was permanently 10 leidimų galiojimas, iš jų trijų – išduodant naujus controlling the quality of geological investigations. leidimus dėl tyrimo rūšių papildymo, penkių – dėl In 2009, the Commission on the Approbation of Under- įmonių duomenų patikslinimo, vieno – įmonei bank- ground Resources of Lithuanian Geological Survey (ŽGIK) rutavus, vieno – įmonei nepašalinus pažeidimų, dėl approved mineral resources in 60 deposits. Following “The kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas. order of approbation of explored groundwater resources Metų pabaigoje leidimus tirti žemės gelmes turėjo (except industrial resources)” groundwater resources in 109 įmonės ir vienas fizinis asmuo, iš jų leista atlikti 153 deposits were approved. pagal tyrimų rūšis: • angliavandenilių paiešką ir žvalgybą – 7,

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais 10 State regulation of the use of the underground in 2009 • žemės gelmių ertmių paiešką ir žvalgybą – 6, Following „The order of implementation of ground- • geofizinį tyrimą – 13, water monitoring of economic subjects (Valstybės žinios. • nemetalinių naudingųjų iškasenų paiešką ir 2003, No. 101-4578), 222 groundwater monitoring prog- žvalgybą – 14, rammes were analyzed and approved in 2009. • požeminio vandens (visų rūšių, taip pat šilu- Pursuant to the Law on Construction and following minės energijos) paiešką ir žvalgybą – 34, the „Regulations of State supervision of constructions • geologinį žemės gelmių kartografavimą – 10, engineering geological and geotechnical investigations“ • hidrogeologinį žemės gelmių kartografavimą – (Valstybės žinios. 2005, No. 14-444) 476 engineering 24, geological and geotechnical investigations programmes • geocheminį žemės gelmių kartografavimą – 10, were reviewed, 61 reports and construction sites were • aerofotogeologinį žemės gelmių kartogra- analyzed and checked. favimą – 2, • ekogeologinį žemės gelmių kartografavimą – 18, • inžinerinį geologinį žemės gelmių kartogra- favimą – 7, • naudingųjų iškasenų išteklių žemės gelmių kartografavimą – 2, • ekogeologinį tyrimą – 49, • inžinerinį geologinį tyrimą – 47, • mechaninį gręžinių gręžimą – 68, • mechaninį gręžinių likvidavimą – 65. Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių reikalavimais, buvo sistemingai tikrinama turinčių leidimus juridinių asmenų Lietuvos geologijos tarnybai pateiktų žemės gelmių tyrimo duomenų kokybė. 2009 metais LGT Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisija (ŽGIK), vadovaudamasi Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos nuostatais (Valstybės žinios. 2002, Nr. 32-1240), išanalizavo ir įvertino 60 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių detalios arba papildomos geologinės žvalgybos darbų duomenis. ŽGIK aprobuoti 57 telkinių ištekliai, iš jų vieno anhidrito, vieno dolomito, dviejų durpių, 16 žvyro, 11 smėlio ir 26 žvyro ir smėlio telkinių išžvalgyti ištekliai. Vadovaujantis Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka (Valstybės žinios. 2005, Nr. 106-3934) 2009 metais požeminio vandens ištekliai buvo aprobuoti 153 gėlo geriamojo vandens vandenvietėse. Vadovaujantis Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 101-4578) 2009 metais išnagrinėtos ir patvirtintos 222 ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos (iš jų 17 vandenvietėms ir viena savivaldybei), iš viso 2009 metais galiojo 1023 monitoringo programos (įskaitant ir vandenvietes). Vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir vadovaujantis Statybinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų valstybinės priežiūros nuostatais (Valstybės žinios. 2005, Nr. 14-444) 2009 metais patikrin-

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais State regulation of the use of the underground in 2009 11 ta statybinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų 476 ataskaitų kokybė, parengtos 61 inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų darbų programos bei ataskaitų įvertinamosios išvados.

Žemės gelmių registras Underground Register

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais According to “The Statute of Underground Register” (Valstybės žinios. 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54- (Valstybės žinios. 2002, No. 44-1676) and “The regula- 1961) ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis tions of Underground Register arrangement“(Valstybės (Valstybės žinios. 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86- žinios. 2004, No. 90-3342), 2333 deposits of mineral 3386) 2009 metais Registro žemės gelmių išteklių resources and ground water were included into the chap- dalyje įrašyti 23 naudingųjų iškasenų naujų telkinių ter of underground resources at the end of 2009. During duomenys, 34 anksčiau įrašytų telkinių duomenys the year 2009, 23 new deposits of mineral resources and papildyti, trijų naudingųjų iškasenų telkinių 152 deposits of underground water were included into duomenys išbraukti iš Registro, du telkiniai su- the chapter of underground resources; 1448 boreholes jungti, įrašyti 152 požeminio vandens telkinių ir were included into the chapter of boreholes (data of 450 vandenviečių duomenys. boreholes were corrected) and 441 objects of geological Iki 2009 metų gruodžio 31 dienos Registro investigations were included into the chapter of geological žemės gelmių išteklių dalyje įregistruoti 2333 investigations. naudingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai bei požeminio vandens telkiniai ir vandenvietės, taip pat įregistruotos rajonų savivaldybių parengtos, su- derintos ir patvirtintos 15 vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos. 761 naudingųjų iškasenų telkiniai pasiskirsto taip: • 15 naftos (angliavandenilių); • 746 nemetalinių naudingųjų iškasenų, iš jų:  521 žvyro ir smėlio;  117 durpių;  4 sapropelio;  69 molio;  6 kvarcinio / monomineralinio smėlio;  1 anhidrito;  11 dolomito;  5 klinties;  7 kreidos mergelio;  2 opokos;  3 gėlavandenės klinties; 1406 požeminio vandens telkiniai, vandenvietės pasiskirsto taip: • 1378 geriamojo gėlo vandens; • 26 mineralinio vandens; • 2 gamybinio vandens. Registro gręžinių dalyje 2009 metais įregistruoti 1448 gręžiniai (iš jų 1075 skirti požeminio vandens eksploatacijai), išregistruoti 127 likviduoti gręžiniai. Pakeisti 450 gręžinių duomenys (dėl gręžinio būklės, savininko pasikeitimo arba patikslinus gręžinio vietą).

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais 12 State regulation of the use of the underground in 2009 Iki 2009 metų gruodžio 31 dienos Registro gręžinių dalyje yra įregistruoti 27 882 gręžiniai, o Valstybinės geologijos informacinės sistemos Gręžinių posistemyje yra įrašyti 17 708 gręžinių duomenys (iš viso posistemyje 45 590 įrašai). Registro žemės gelmių tyrimų dalyje 2009 metais įregistruotas 441 žemės gelmių geologinio tyrimo objektas. Šioje registro dalyje iki 2009 metų gruodžio 31 dienos įregistruoti 2643 žemės gelmių geologinio tyrimo objektai.

Įvairios paskirties projektų ir Co-ordination of various projects dokumentų, susijusių su žemės and documents related to the use of gelmių naudojimu, derinimas the underground

2009 metais suderinti 11 kadastrinių vietovių žemės In 2009, 11 projects of land reform and 37 applications reformos žemėtvarkos projektų papildymo planai on the restitution of land plots falling under the areas of bei 25 mažųjų karjerų pasai, išnagrinėti 37 prašymai mineral resources were examined and coordinated. pateikti išvadas dėl fizinių ir juridinių asmenų Following “The procedure of analysing of documents ūkinės veiklos apribojimo žemėse, patenkančiose į on a permissible effect on the environment on account naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas. of an intended economic activity in the Ministry of Vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos Environment and subordinate institutions” (Valstybės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo žinios. 2000, No. 69-2062; 2003, No. 81 (1)-3705), the Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose instituci- Lithuanian Geological Survey analysed 14 projects and jose tvarka (Valstybės žinios. 2000, Nr. 69-2062; 2003, documents and gave conclusions to the Regional Depart- Nr. 81 (1)-3705), 2009 metais Geologijos tarnyba ments of Environment Protection on the admissibility of išnagrinėjo 14 projektų ir dokumentų bei pateikė an intended economic activity or restrictions in the case pasiūlymus Regionų aplinkos apsaugos departa- this activity was associated with the exploitation and mentams dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo protection of underground resources. bei apribojimų, kai ši veikla susijusi su žemės gelmių In accordance with Conditions for planning of prepara- išteklių naudojimu ir apsauga. tion of territorial planning documents and arrangements Vadovaudamasi Planavimo sąlygų teritorijų for coordination of these documents in the Ministry and planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių its subordinate bodies having regulation competencies dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose laid down by the administrative order of the Minister of ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos Environment No. D1-294 (Valstybės žinios. 2008, Nr. 66- aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2008 m. 2516) of May 30, 2008, the Lithuanian Geological Survey gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 (Valstybės žinios. examined 124 documents of various levels related to ter- 2008, Nr. 66-2516), Geologijos tarnyba išnagrinėjo 124 ritorial planning and presented adequate conclusions. įvairaus lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir pateikė atitinkamus pasiūlymus. V. A. Januška, Lithuanian Geological Survey

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2009 metais State regulation of the use of the underground in 2009 13 2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI

Valstybinio geologinio kartografavimo 1:50 000 masteliu State-of-art of National geological mapping at a scale of būklė 2009 metų gruodžio 31 dieną: kartografuota 45 proc. 1:50 000 by 31 December 2009: mapped 45 % (29 370 km2) (29 370 km2) šalies teritorijos (be ploto, kartografuoto of the territory of Lithuania (without area, mapped by aerial aerofotogeologiniu būdu) photogeologic way)

Prekvartero geologinis kartografavimas M 1:50 000 Papilės plote J. Bitinas, R. Šečkus, L. Korabliova, Lietuvos geologijos tarnyba

2007–2009 metais Papilės plote (apimančiame Geological mapping of pre-Quater- LKS-94 koordinačių sistemos 1:50 000 mastelio nary deposits in the Papilė area at a nomenklatūrinių lapų 3211, 3212, 3221 atskiras dalis) scale 1:50 000 (1 pav.) darbus atliko J. Bitinas (atsakingas vykdytojas), R. Šečkus (elektrinės tomografijos tyrimai), L. Korabliova (gravitacinio ir magnetinio laukų Geological mapping of the pre-Quaternary succession tyrimai, pagal kurių duomenis sudarytas pjūvio at a scale 1:50 000 of the Papilė area was carried out (in modelis). parts of topographic sheets 3211, 3212, 3221 (Fig. 1).

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 14 Results of projects completed in 2009 1 pav. Papilės ploto schema M 1:300 000 (sudarė J. Bitinas) Fig. 1. Location of the Papilė area at a scale 1:300 000 (compiled by J. Bitinas)

Darbų plote atlikta 14 naujų elektrinės tomografijos Measurements along 14 electric tomography profiles profilinių matavimų (bendras ilgis – 2,9 km). Elektrinės were carried out in the Papile area. The information tomografijos metodu gauta nauja informacija apie about the geological structure of the upper part of the tiriamo ploto viršutinio devono ir juros sluoksnių pre-Quaternary sedimentary cover in the area is based slūgsojimo ir sudėties ypatumus. Kartografuojant on the revised old well data, outcrop description data and naudoti ankstesnių metų gręžinių duomenys, įvairių results of new geophysical investigations. The coordinates geofizinių tyrimų informacija, atliktas anksčiau gręžtų and altitudes of hydrogeologic wells located in the Papilė hidrogeologinių gręžinių koordinačių ir žiočių lygio area were revised and stratigraphy of well sections was patikslinimas, o gręžiniuose, kuriuose atlikti geofiziniai reconsidered on the basis of geophysical data from wells. tyrimai, ir stratigrafinė revizija. Pagal anksčiau vykdytų One cross-section through the area was modelled using magnetinio ir gravitacinio laukų matavimų duomenis the gravitational and magnetic fields data. buvo sudarytas geologinio pjūvio modelis, kuriame During the mapping, a set of different maps at a nustatyta kristalinio pamato blokinė sandara. scale 1:50 000 was compiled: a map of factual data, pre- Kartografavimo metu buvo sudaryti ir įskait- Quaternary geological map (Fig. 2), three cross-sections meninti šie nauji M 1:50 000 žemėlapiai: faktinės (I–I’ cross-section, Fig. 3), a map of sub-Quaternary medžiagos žemėlapis, prekvartero geologinis žemė- relief (Fig. 4), a tectonic map (Fig. 5), a structural map lapis (2 pav.), trys atraminiai geologiniai pjūviai of the bottom of Naujoji Akmenė Formation of the Upper (3 pav.), pokvarterinio paviršiaus reljefo žemėlapis Permian, a structural map of the bottom of Lower Triassic (4 pav.), tektoninis žemėlapis (5 pav.), viršutinio Nemunas Formation and a neotectonic map. permo Naujosios Akmenės svitos pado, apatinio As is apparent from the pre-Quaternary map and triaso Nemuno svitos pado struktūriniai žemėlapiai, cross-sections (Fig. 2, 3) that the Upper Devonian neotektoninis žemėlapis. Tiriamo ploto prekvartero Joniškis, Kuršiai, Akmena, Mūriai and Švetė formations geologinės sandaros, tektonikos analizė pateikta are exposed in the sub-Quaternary surface in the east- ataskaitos tekste. ern and central parts of Papilė area, the Lower Triassic Iš prekvartero geologinio žemėlapio ir geologinių Nemunas formation in the western and central parts, pjūvių (2 pav. ir 3 pav.) matyti, kad Papilės ploto and the Middle Jurassic Papilė, Papartinė and Skinija rytinėje ir centrinėje dalyje pokvarteriniame paviršiuje formations and the Upper Jurassic Ąžuolija Formation atsidengia viršutinio devono Joniškio, Kuršių, Ak- in the western part. The sub-Quaternary surface relief menos, Mūrių, Švetės svitų, vakarinėje ir centinėje (Fig. 4) was formed by glacier movement and melt water dalyse – viršutinio permo Naujosios Akmenės svitos, erosion during the Quaternary period. In the western o vakarinėje dalyje – apatinio triaso Nemuno svitos, part of the area, some shallow palaeoincisions of Triassic vidurinės juros Papilės, Papartinės, Skinijos svitų, and Jurassic rocks, formed by glacier melt water erosion, viršutinės juros Ąžuolijos svitos uolienos. Tyrimų were found. In the structural and tectonic (Fig. 5) maps,

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 15 Results of projects completed in 2009 2 pav. Papilės ploto prekvartero geologinis žemėlapis Fig. 2. Pre-Quaternary geological map of the Papilė area (autorius J. Bitinas, originalus mastelis 1:50 000) (author J. Bitinas, original scale 1:50 000)

3 pav. Geologinis pjūvis I–I’ (autorius J. Bitinas, originalus Fig. 3. Geological cross-section I–I’ (author J. Bitinas, origi- mastelis MV 1:2000, MH 1:50 000) nal scale MV 1:2000, MH 1:50 000)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 16 Results of projects completed in 2009 4 pav. Papilės ploto pokvarterinio paviršiaus reljefo Fig. 4. The map of sub-Quarternary surface relief (author žemėlapis (autorius J. Bitinas, originalus mastelis J. Bitinas, original scale 1:50 000) 1:50 000) plote pokvarterinį paviršiaus reljefą (4 pav.) kvar- a few tectonic structures were plotted: Šaltiškiai, Pagamė, tero metu suformavo ledyno egzaracija ir jo tirpsmo Drąsučiai and Gruzdžiai depressions, Lauksučiai height vandenų erozija. Šių procesų poveikio intensyvumui, and Noreikiai thrust-fault. In the Papilė area, the Upper vietomis kryptingumui iš dalies turėjo įtakos ir po- Devonian beds are sinking in the north-west–western and kvarteriniame paviršiuje atsidengiančių sluoksnių the beds of the alpine structural complex in the south- monokliniškas slūgsojimas, juos sudarančių uolienų western directions. atsparumas denudaciniams procesams, vietomis yra ryšys su prekvartero tektoninėmis struktūromis. Vakarinėje ploto dalyje pokvarteriniame paviršiuje J. Bitinas, R. Šečkus, L. Korabliova, nustatyti keli negilūs paleoįrėžiai, susidarę ledyno Lithuanian Geological Survey tirpsmo vandenims nuplovus neatsparias erozijai triaso, juros sistemų uolienas. Struktūriniuose, tektoniniame (5 pav.) žemėlapiuose matyti darbų metu išskirtos tektoninės struktūros: Šaltiškių, Pagamės, Drąsučių, Gruzdžių įlinkiai, Laukstučių pakiluma, Noreikių sprūdis. Papilės plote viršutinio devono sluoksniai grimzta ŠVV kryptimi, o alpinio struktūrinio komplekso sluoksniai – PV kryptimi. Geofiziniai seisminės žvalgybos duomenys naudoti kaledoninio struktūrinio komplekso sluoksnių slūgsojimui tirti. Nustatyta, kad Gruzdžių–Žeimelio lūžio zonoje susidariusiame sprūdyje kaledoninio komplekso sluoksniai persistūmę 100–175 m amp- litude, o hercininio ir alpinio komplekso sluoksniai – 10–15 m. Be to, nustatyta, kad alpinio etapo metu sprūdis (lyginant su kaledoniniu etapu) buvo veikiamas inversinių tektoninių judesių.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 17 Results of projects completed in 2009 5 pav. Papilės ploto tektoninis žemėlapis (autorius Fig. 5. Tectonic map of the Papilė area (author J. Bitinas, J. Bitinas, originalus mastelis 1:50 000) original scale 1:50 000)

Darbų metu apibendrinus duomenis gauta nauja informacija apie prekvartero geologinių sluoksnių slūgsojimą, struktūrinio plano ir tektoninių dislokacijų pobūdį bei raidą Papilės plote.

Kvartero geologinis kartografavimas M 1:50 000 Kazlų Rūdos plote

A. Jusienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Lietuvos geologijos tarnybos valstybinių Geological mapping of Quaternary geologinių tyrimų programos „Geologija ir darnus deposits in the Kazlų Rūda area, vystymasis“ dalį „Geologinis erdvinis kartografavimas“, 2007–2009 metais Kazlų Rūdos plote scale 1:50 000 (625 km2) atliktas pirmo lygio kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. Remiantis In the period 2007–2009, the first level Quaternary geo- kartografavimo metu surinkta medžiaga sudaryti logical mapping of the Kazlų Rūda area (625 km2) was valstybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 carried out at a scale 1:50 000. On the basis of the mate- masteliu – kvartero geologinis (su geologiniais rial collected in the course of mapping, geological (with pjūviais) ir geomorfologinis žemėlapiai bei to paties geological cross-sections) and geomorphological maps of mastelio faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio the Quaternary deposits as well as maps of factual data rajonavimo žemėlapiai. Žemėlapių komplektui and lithomorphogenetic zoning, were drawn at a scale parašytas aiškinamasis raštas. 1:50 000. The set of maps is supplemented with the ex- Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stam- planatory note. baus mastelio aerofotonuotraukos, atlikti lauko

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 18 Results of projects completed in 2009 geologiniai geomorfologiniai maršrutai, kurių metu The compilation of maps was based on the aerial aprašytas 1021 stebėjimo taškas, atlikti nuogulų photo interpretation, field observations (1021 points) laboratoriniai tyrimai. Kvartero geologiniame žemė- and laboratory investigations. The Quaternary geological lapyje pavaizduotas po dirvožemiu slūgsančių map outlines the deposits occurring under the soil, their nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir distribution, age, origin and lithology. The geological litologinė sudėtis. Žemėlapį papildančiuose geo- structure of Quaternary, with lithology and mode of oc- loginiuose pjūviuose parodyta kvarteto storymės currence, is represented in the complementary geological nuosėdų slūgsojimo sąlygos ir litologinė sudėtis. cross-sections. The geomorphological map represents the Geomorfologiniame žemėlapyje pavaizduota origin and morphosculpture of the relief of the Kazlų Rūda Kazlų Rūdos ploto reljefo kilmė ir morfoskulptūra. area. The mapped area is subdivided into 2 geomorpho- Litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapyje kar- logic districts, which are separated into 8 micro-districts, tografuotas plotas padalytas į du geomorfologinius in the lithomorphogenetic zoning map. The thickness of rajonus, kurie suskirstyti į aštuonis mikrorajonus. the Quaternary deposits (lying on the pre-Quaternary Kartografuotoje teritorijoje kvartero nuogulų, surface divided by palaeoincisions) in the mapped area slūgsančių ant paleoįrėžiais suskaidyto pokvarter- is 50–70 m. The thickness of the Quaternary deposits in inio paviršiaus, vyraujantis storis yra 50–70 metrų. palaeoincisions reaches 225 m. The Pleistocene deposits Paleoįrėžiuose kvartero nuogulų storis iki 255 metrų. are subdivided into the Dzūkija, Dainava, Žeimena (Mid- Pleistoceno nuogulos suskirstytos į vidurinio pleis- dle Pleistocene) and Upper Nemunas (Upper Pleistocene) toceno Dzūkijos,D ainavos, Žeimenos bei viršutinio formations. The Žeimena formation is subdivided into pleistoceno viršutinio Nemuno svitas. Žeimenos Žemaitija and Medininkai subformations. The Holocene svita suskirstyta į Žemaitijos ir Medininkų posvites. deposits are not subdivided stratigraphically. The upper Holoceno dariniai detaliau stratigrafiškai nesuskai- part of the Quaternary cover is composed of deposits and dyti. Viršutinė kvartero storymės dalis sudaryta iš sediments of different origin, with glacial deposits (loam įvairios genezės nuogulų ir nuosėdų, tarp kurių and sandy loam) and glaciolacustrine deposits (sand, vyrauja glacialinės nuogulos – moreninis priemolis clay and silt) prevailing. The relief was formed by the ir priesmėlis ir limnoglacialinės nuosėdos – smėlis, glacier of the Last Glaciation (Late Nemunas) and its melt molis, aleuritas. Kazlų Rūdos plote reljefą suformavo water. The sedimentation took place in the lakes and the paskutiniojo – vėlyvojo Nemuno – apledėjimo ledy- hydrographic net was developing during the Late Glacial nas ir jo tirpsmo vanduo. Vėlyvajame ledynmetyje and Holocene. In the Kazlų Rūda area, a flat and slightly ir holocene vyko nuosėdų sedimentacija ežeruose, undulated glaciolacustrine plain and hillocky aeolian formavosi hidrografinis tinklas. Kazlų Rūdos plote relief prevails. vyrauja plokščia ir silpnai banguota limnoglacialinė The set of geological maps provides important in- lyguma bei kauburiuotas eolinis reljefas. formation on the geological structure of the upper part Sudarytas žemėlapių komplektas teikia svarbią of the Quaternary cover of the mapped territory and informaciją apie kartografuotos teritorijos kvartero makes a basis for further hydrogeological, engineering nuogulų storymės viršutinės dalies geologinę sandarą geological, ecogeological mapping and prospecting of ir yra pagrindas tolesniems hidrogeologiniams, inžine- mineral resources. riniams-geologiniams, ekogeologiniams tyrimams ir naudingųjų iškasenų paieškai. A. Jusienė, Lithuanian Geological Survey

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 19 Results of projects completed in 2009 Geologinio žemėlapio fragmentas A fragment of geological map

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 20 Results of projects completed in 2009 Valstybinių hidrogeologinių žemėlapių M 1:200 000 revizija ir atnaujinimas

D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2009 metais buvo tęsiamas projektas „Valstybinių Renovation of the State Hydrogeo- hidrogeologinių žemėlapių revizija ir atnaujinimas logical maps at a scale 1:200 000 M 1:200 000“. Minėtu laikotarpiu buvo sudarytas 80- 99/40-59 topografinio lapo (pagal LKS-94 koordinačių sistemos tinklelį) hidrogeologinis žemėlapis bei Renovation of the State hydrogeological maps at a scale pradėtas pietinės Lietuvos dalies, patenkančios į 1:200000 of topographic sheets 80-99/40-59 was carried topografinius lapus 40-59/2039, 60-79/20-39, 80- out in 2009. The aim of the project was to compile hydro- 99/20-39, 40-59/00-19, 60-79/00-19, valstybinių geological maps of the main drinking water aquifers of the hidrogeologinių žemėlapių atnaujinimas. pre-Quaternary deposits in a digital form. Atnaujinto žemėlapio plotas administraci- The legend used for compiling of hydrogeological niu požiūriu apima rytinę Utenos apskrities dalį map includes not only main hydrogeological characte- (1 pav.). ristics of productive aquifers (occurrence of aquifers and Projekto tikslas – sudaryti pagrindinius eks- aquitards, piezometric water level, groundwater chemical ploatuojamus požeminio vandens sluoksnius composition in the well), but also detailed information apibūdinančius hidrogeologinius (parametrizuotus) about groundwater use possibilities: well yield, hydraulic žemėlapius ir juos įskaitmeninti. conductivity, type of chemical composition.

1 pav. LKS-94 topografinis tinklelis ir atnaujinamų Fig. 1. LKS-94 topographic grid and location of renovated žemėlapių lokalizacija maps

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 21 Results of projects completed in 2009 Hidrogeologiniame žemėlapyje ir schemose The boundaries of the pre-Quaternary aquifers and pateiktos ne tik bendros eksploatuojamojo pože- aquitards were revised and permeability properties, water minio vandens hidrogeologinės charakteristikos supply potential, and hydrogeochemical situation were (vandeningųjų sluoksnių ir vandensparų išplitimas, generalized using new data available at the information pjezometrinis lygis, bendra požeminio vandens system of the Lithuanian Geological Survey. cheminė sudėtis gręžinyje), bet ir detalesni duomenys Hydrogeological characterization was performed for apie teritorijų vandeningumą bei išteklių naudojimą the Upper–Middle Devonian Šventoji–Upninkai aquifer- (gręžinių našumas, vandens pratakumas, cheminės ous complex. sudėties tipas pagal O. A. Aliokiną). Teritorijoje perspektyviausia vandentiekai yra D. Radzevičienė, viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų Lithuanian Geological Survey

(D3-2šv-up) vandeningųjų sluoksnių sistema (2 pav). Pagal duomenis, sukauptus Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje, patikslintos vandeningųjų ir vandensparinių sluoksnių išplitimo ribos, schemati- zuotos filtracinės ir spūdinės savybes, vandentiekos galimybės ir hidrogeocheminė situacija.

2 pav. 80-99/40-59 topografinio lapo hidrogeologinis Fig. 2. Topographic sheet 80-99/40-59 of Hydrogeological žemėlapis map

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 22 Results of projects completed in 2009 Vilniaus miesto apylinkių dirvožemių geocheminis kartografavimas masteliu 1:50 000

V. Gregorauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2009 metų vasarą Lietuvos geologijos tarnyba Geochemical mapping of Vilnius baigė septynerius metus trukusį Vilniaus miesto environs at a scale 1:50 000 apylinkių dirvožemių geocheminį kartografavimą masteliu 1:50 000. Šio projekto metu buvo ištirta dirvožemių geocheminė sudėtis, išanalizuotas gali- Geochemical mapping of Vilnius environs was completed mos antropogeninės taršos mastas ir išplitimas, in 2002–2009. Within the project, the topsoil geochemis- išaiškintos antropogeninės ir gamtinės geocheminės try was analysed and the background values of chemical anomalijos; nustatyti skirtingų ledynmečių nuogu- elements in glacial formations of different age, natural lose susiformavusių dirvožemių geocheminio fono geochemical anomalies and extent of anthropogenic con- skirtumai. Vilniaus apylinkės pasižymi didele geo- tamination were established. The geogenic anomalies in logine-geomorfologine įvairove ir sudėtingumu, Vilnius environs depend on soil age and lithology. The nes jomis eina paskutiniojo apledėjimo riba, dali- anthropogenic anomalies occur in the dominant wind di- janti chemine sudėtimi besiskiriančius dirvožemius rection along the railway, the highway Vilnius–Minsk and (1 pav.), kurių geocheminio fono ypatumai turi būti northeast-east of Vilnius. The most intensive anomalies tiksliai žinomi ir korektiškai naudojami tiriant paties were identified in organic soil, i.e. peat accumulating dif- Vilniaus miesto gyvenamųjų ir pramoninių rajonų fused anthropogenic chromium, copper, nickel and vana- geocheminę taršą. dium. Sporadic anomalies of other elements–contaminants are mainly related to the illegal dumping of waste tyres, building material, and household garbage.

1 pav. Didžiausias gamtinės kilmės stroncio kiekis buvo nustatytas paskutinio apledėjimo morenoje susiforma- vusiuose dirvožemiuose

Fig. 1. The highest concentrations of geogenic strontium were determined in the soil formed on the glacial till of last glaciation

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 23 Results of projects completed in 2009 Gamtinės kilmės elementų anomalijos Vilniaus 28 geochemical maps of separate chemical elements and apylinkėse priklauso nuo dirvožemių litologinės a map of total geochemical contamination were compiled sudėties, mažiausias daugumos elementų kiekis during project. The maps and explanatory texts reveal nustatytas Rukainių–Bezdonių ruože, kur vyrauja the distribution of elements and geo-hygienic status of eolinių ir fliuvioglacialinių smėlių miško dirvožemiai. soil in the residential, recreational and agricultural areas Antropogeninės švino, sidabro ir kai kurių kitų around Vilnius. elementų anomalijos nustatytos palei geležinkelį, į The project data in printed and digital versions are šiaurės rytus ir rytus nuo Vilniaus bei į pietryčius, placed in the archive of the Lithuanian Geological Survey dėl spėjamos Vilniaus oro uosto ir Minsko plento and DB Geolis. įtakos. Organiniuose durpės dirvožemiuose, ypač aukštapelkių durpėse, nustatytas padidėjęs chromo, vario, nikelio vanadžio kiekis, rodantis šiluminių V. Gregorauskienė, elektrinių regioninį poveikį. Sporadiškai paplitusios Lithuanian Geological Survey kitų elementų anomalijos, sietinos su savavališkais buitinių, statybinių atliekų ir padangų sąvartynais. Sudaryti 28 cheminių elementų ir suminio koncentracijos rodiklio žemėlapiai, juose pateiktas dirvožemio užterštumo vertinimas ir parengtas aiškinamasis raštas. Dirvožemio geocheminio kartografavimo duomenys naudotini nustatant dirvožemio higieninę būklę gyvenamosiose, rekreacinėse ir žemės ūkiui naudojamose teritorijose, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, nustatant žemės ir joje esančio nekilnojamojo turto vertę, sudarant regiono plėtros programą ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus, įgyvendinant Nuotėkų dumblo direktyvos 86/278/EEB bei normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ ir higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ nuostatas. Duomenys skaitmenine forma saugomi Lietu- vos geologijos tarnybos Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenų bazėje, o ataskaita – geologijos fonde, inventorinis numeris 12763.

2 pav. Antropogeninės kilmės švino anomalijos yra ryškiausios durpinguose dirvožemiuose, esančiuose pavėjinėje šiluminių elektrinių ir oro uosto pusėje, palei geležinkelį ir judriausias automagistrales

Fig. 2. The most intensive anomalies of anthropogenic lead were observed in organic soils downwind from the power stations and the airport and along the railway and highways

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 24 Results of projects completed in 2009 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo M 1:5000 (pietinė dalis) rezultatai

R. Kanopienė, A. Damušytė, P. Gedžiūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) teritorijos Results of engineering geological pietinės dalies inžinerinis geologinis kartografavi- mapping at a scale 1: 5000 in the mas M 1:5000 pradėtas 2005 metais pagal šiam tikslui Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) parengtą ir KVJU southern part of Klaipėda State direkcijos patvirtintą programą. Kartografavimo Seaport territory darbams kelti šie uždaviniai: • išaiškinti KVJU pietinės dalies geologinę sandarą According to the mapping program prepared by the ir jos ypatumus; Lithuanian Geological Survey (LGT) and approved by • ištirti KVJU pietinės dalies hidrogeologines the Klaipėda State Seaport (KSS) administration, the sąlygas: gruntinį ir spūdinį vandeninguosius engineering geological mapping of the southern part of sluoksnius, jų slūgsojimo sąlygas, storį, hidro- Klaipėda Seaport territory at a scale 1:5000 was started dinaminius ir hidrocheminius parametrus, in 2005. Tasks of the mapping were as follows požeminio vandens agresyvumą betonui ir • to ascertain the geological structure and its peculiari- korozingumą metalui; ties in the southern part of KSS territory; • ištirti KVJU pietinės dalies gruntų sudėties • to investigate the hydrogeolocal conditions, occur- fizikinių bei mechaninių savybių geotechninius rence and hydrochemical and hydrodynamic proper- parametrus, šių parametrų kitimo ribas; ties of shallow and artesian groundwater aquifers in • išaiškinti dabartinius procesus, keliančius pavojų the southern part of KSS; to evaluate the aggressive- pietinės KVJU dalies statinių statybai, akvatorijos ness of groundwater to concrete and its corrosion gilinimo darbams ir eksploatacinei saugai; potential to steel constructions; • įskaitmeninti anksčiau atliktų tyrimų ir karto- • to investigate physical and mechanical properties of grafavimo vykdymo metu gautus geologinius the soils in the southern part of KSS territory; duomenis. • to ascertain recent geological processes that cause KVJU teritorijos pietinės dalies inžinerinio geo- a risk for building construction, dredging works and loginio kartografavimo M 1:5000 darbai buvo baigti operational safety of the KSS southern part; ir ataskaita parengta 2009 metų gruodį, apibendri- • to digitize the archive geological data and the results nus 2005–2008 metais atliktų lauko ir laboratorinių of the performed mapping. tyrimų rezultatus bei naudojant anksčiau atliktų The engineering geological mapping at a scale 1:5000 tyrimų archyvinius duomenis. Lauko tyrimų dar- in the southern part of KSS territory was completed and bus – gręžinių gręžimą (1 pav.), bandinių ėmimą, the report was prepared in December 2009 based on the hidrodinaminius gręžinių išbandymus, gruntų summary of the field and laboratory investigation results statinį ir dinaminį zondavimą atliko J. Kličiaus IĮ for the period 2005–2008 and archival data. Field investi- „Gelmių tyrimai“, UAB „Geologai ir partneriai“, gations (drilling (Fig. 1), soil and groundwater sampling, UAB „Geoprojektas“ ir Ko bei UAB „Hidroprojek- hydrodynamic and soil penetration testing) were per- tas“. Laboratorinius kvartero nuogulų, požeminio formed by the companies “Gelmių tyrimai”, “Geologai ir vandens ir gruntų tyrimus atliko UAB „Hidropro- partneriai”, “Geoprojektas” ir Ko and “Hidroprojektas”. jektas“, UAB „Grota“, LGT, Geologijos ir geografijos Laboratory tests and investigations were performed by instituto Radioizotopinių tyrimų, Talino universiteto the laboratories of “Hidroprojektas”, “GROTA”, LGT, Kvartero geochronologijos tyrimų laboratorijos, Lithuanian Institute of Geology and Geography, Tallinn Vilniaus universiteto bei Geologijos ir geografijos University and Vilnius University. instituto mokslininkai.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 25 Results of projects completed in 2009 Ataskaitą sudaro penki aiškinamojo rašto sky- The report consists of five chapters where the general riai, kuriuose pateikiamas bendras KVJU apibū- information about KSS territory, description of previ- dinimas, apžvelgiami anksčiau teritorijoje atlikti ous geological investigations, results of investigations tyrimai, nagrinėjama ištirta kvartero geologinė of geological structure, hydrogeological and engineering sandara, hidrogeologinės sąlygos bei vertinamos geological conditions are presented. The Report chapters gruntų fizikinės ir mechaninės savybės. Šių skyrių are supplemented by 24 text appendices. As the result of informaciją pagrindžia ir papildo 24 tekstiniai priedai. engineering geological mapping at a scale 1:5000 in the Kaip KVJU pietinės dalies inžinerinio geologinio Southern part of KSS territory, the following graphic kartografavimo M 1:5000 rezultatai buvo sudaryti documents were compiled: kvartero geologinis-geomorfologinis žemėlapis, Quaternary geological and geomorphological map; vienuolika geologinių pjūvių, gruntinio vandens 11 geological cross- sections; slūgsojimo gylio, hidrogeodinaminis, hidrogeoche- Map of shallow groundwater depth; minis, spūdinio vandens hidrogeologinis žemėlapiai, Map of shallow groundwater hydrochemistry; šeši hidrogeologiniai pjūviai, inžinerinis geologinis Map of shallow groundwater hydrodynamics; žemėlapis, vienuolika inžinerinių geologinių pjūvių Hydrogeological map of artesian groundwater; bei inžinerinio geologinio rajonavimo žemėlapis. Visi 6 hydrogeological cross- sections; KVJU pietinėje dalyje gręžtų gręžinių duomenys buvo Engineering geological map; įdėti specialiai sukurtoje kompiuterinėje duomenų 11 engineering geological cross- sections; bazėje (Microsoft Access programinė įranga). Ataskaitą Map of engineering geological risk zones. parengė LGT Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos, Informacinių technologijų, Hidrogeologijos bei Kvar- tero geologijos skyrių specialistai. Inžinerinio geologinio kartografavimo metu tirta viršutinė kvartero nuogulų storymės dalis. Išaiškintas ryškus kvartero nuogulų storymės ypa- tumas Klaipėdos sąsiaurio regione – ypač didelis se- nesnio amžiaus nuogulų skeldžių, luistų ir smulkių intarpų (t. y. glaciodislokacijų) kiekis viršutinio pleistoceno morenoje. Glaciodislokuotų darinių mastelis, jų paplitimas ir koncentracija skirtingose uosto teritorijos dalyse nevienodi (2 pav.).

1 pav. Gręžimo įranga KVJU akvatorijoje (A. Damušytės nuotr.) Fig. 1. Drilling equipment in the KSS water area (photo by A. Damušytė)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 26 Results of projects completed in 2009 Išaiškinti viršutinės kvartero storymės dalies All borehole data from the southern part of KSS ter- (iki – 30 mNN altitudžių) apvandenintų darinių ritory were put into a special data base using Microsoft esminiai slūgsojimo, filtraciniai ir hidrochemi- Access software. The report was prepared by the LGT niai ypatumai, hidrodinaminė vandeningųjų specialists from the divisions of Engineering Geology and sluoksnių sąveika ir požeminio vandens sąsajos su Environmental Geology, Information Technology, and paviršiniu marių vandeniu, bendrieji dinaminio ir Hydrogeology and Quaternary Geology. vandenspūdinio režimo aspektai, įvertintos galimos During the engineering geological mapping, the upper požeminio vandens (gruntinio ir spūdinio) po- part of Quaternary sediments was investigated in detail. veikio (agresyvumo) uosto statiniams ir konstruk- A specific feature of Quaternary strata in the region of cijoms tendencijos. Detaliai ištirta KVJU geosferos Klaipėda Channel was established: presence of big amount hidrogeologinė sąranga sudėtingoje ir dinamiškoje of older lenses and intercalations (glaciodislocations) in pajūrio (pamario) regiono aplinkoje (2 pav.).

2 pav. Hidrogeologinio pjūvio fragmentas. Melsva Fig. 2. Fragment of hydrogeological cross-section. Shallow spalva vaizduojamas gruntinis vandeningasis sluoksnis, groundwater layer is shown in bluish, confined aquifers žalsva spalva – spūdiniai vandeningieji sluoksniai, in greenish and low permeability layers in brownish rusva – mažai laidūs colours

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 27 Results of projects completed in 2009 Pirmą kartą Lietuvoje inžineriniam geologi- the till of the Upper Pleistocene. The size and scale of niam žemėlapiui M 1:5000 sudaryti buvo parengta glaciodislocations are different in different parts of the legenda remiantis DIN standartais (3 pav.). Nu- investigated territory. statyta, kad didžiąją dalį pietinėje KVJU dalyje Hydrochemical and hydrodynamic peculiarities of aptiktų gruntų sudaro glacigeninis (gdIIInm2) mažo the upper water bearing layers were established and plastingumo molis (TL), limninių lęšių (lIIInm1) permeability properties of the aquifers and groundwater mažo plastingumo dulkis (UL) ir molingas dulkis regime were investigated in detail (Fig. 2). The dynamic (TU). Rečiausiai aptiktas šiuolaikinio aliuvio (aIV) conditions of groundwater exchange between the aquifers smėlingas dulkis (SU). Sudėtingiausios statybos and surface water bodies were investigated. The possible sąlygos (didžiausia geotechninė rizika) nustatytos impact of groundwater on buildings and constructions didžiojoje kartografuoto KVJU ploto akvatorijos were evaluated. dalyje, apimančioje visą Malkų įlanką ir plotą į The new legend for engineering geological map at a šiaurę nuo Smeltės pusiasalio. Šiai teritorijai yra scale 1:5000 was compiled according to the DIN stand- būdingos kaičios gruntų slūgsojimo sąlygos, dažnai ards (Fig. 3). It was stated that the most part of soils dugne atsidengiančios spūdinį vandenį kaupiančios in the southern part of KSS territory consists of glacial skeldės ir įvairių procesų nulemti reiškiniai krantinių (gdIIInm2) low plasticity clay (TL), lacustrine (lIIInm1) aplinkoje. low plasticity silt (UL) and clayey silt (TU). Sandy silt Atlikto inžinerinio geologinio kartografavimo (SU) of the recent river sediments (aIV) is most unusual rezultatai gali būti panaudoti: in the investigated area. The most complex construction • uosto teritorijos investiciniam patrauklumui conditions were established in a big part of KSS water didinti; area in the Malkų Įlanka Bay and the area to the North • parinkti naujų uosto infrastruktūros objektų from the Smeltė Peninsula. Complex occurrence of soils, statybos vietą; outcrops of artesian aquifers in the bottom and different • pagrįsti esamų statinių rekonstravimo ir remonto, phenomena caused by recent processes close to the quays akvatorijos gilinimo darbų apimtį bei kaštus; are characteristic of this particular water area. • parinkti atskirų uosto objektų galimo poveikio The results of engineering geological mapping could požeminio vandens kokybei mažinimo priemo- be used for: nes; • strengthening the attractiveness the seaport territory • planuoti statybinius inžinerinius geologinius for investments; tyrimus ir nustatyti šių tyrimų apimtį; • site selection for the new infrastructure objects; • valdyti galimas avarines situacijas. • substantiation of extent and resources for building Ataskaita buvo pristatyta KVJU Techninės tary- renovation and dredging works; bos posėdyje. Pranešime „Klaipėdos valstybinio • selection of means for reducing the possible negative jūrų uosto teritorijos inžinerinio geologinio kar- impacts on groundwater quality; tografavimo M 1:5000 (pietinė dalis) rezultatai“ ir • planning of engineering geological investigations for įvykusioje diskusijoje apibūdintos kartografavimo construction; rezultatų panaudojimo sritys bei šių rezultatų nau- • management of possible accidents. dojimo įtaka KVJU vykdomų projektavimo, statybos The report was presented to the KSS authority. Dur- ir rekonstrukcijos darbų kaštams. ing the presentation “Results of engineering geological mapping at a scale 1:5000 in the Southern part of KSS territory” and discussion, the areas of possible use of mapping data and the benefits of availability of engineering geological data were emphasized.

R. Kanopienė, A. Damušytė, P. Gedžiūnas, Lithuanian Geological Survey

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 28 Results of projects completed in 2009 3 pav. KVJU pietinės dalies inžinerinio geologinio Fig. 3. The legend of engineering geological map at a scale žemėlapio M 1:5000 legenda ir grafinio dokumento 1:5000 and a fragment of the graphic document fragmentas

Lietuvos naudingųjų iškasenų išteklių bazė ir jos plėtros analizė

V. Januška, J. Gudonytė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvoje surasta ir įvairiu detalumu ištirta septy- Mineral resource base in Lithuania niolika rūšių naudingųjų iškasenų. Tai akmens and its development analysis druska, anhidritas, dolomitas, durpės, geležies rūda, gėlavandenė klintis, gintaras, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, molis, nafta, Seventeen kinds of mineral resources have been found in opoka, sapropelis, smėlis ir žvyras. 2009 metais Lithuania and investigated at various levels. They are: Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių rock salt, anhydrite, dolomite, peat, iron ore, fresh-water skyriuje vykdytas projektas „Lietuvos naudingųjų limestone, amber, gypsum, rocks enriched with glauconite, iškasenų išteklių bazė ir jos vystymo analizė“, limestone, chalky marl, clay, oil, gaize, sapropel, sand numatytas pagal programą „Geologija ir darnus and gravel.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 29 Results of projects completed in 2009 vystymasis“ (atsakinga vykdytoja J. Gudonytė). Tuo In 2009, the project “Mineral resource base in Lithua- tikslu buvo atlikta pagrindinių Lietuvos Respub- nia and its development analysis” was completed. The likoje naudojamų naudingųjų iškasenų paplitimo project was designed for analysis of distribution and plotų ir išteklių kiekio pasiskirstymo šalies teri- amount of main mineral resources of Lithuania. The report torijoje analizė. Tai sudarys prielaidas įvairiai šalies provides detailed data on occurrence of peat, dolomite, ūkio plėtrai, suinteresuotoms žinyboms ateityje limestone, clay, sand and gravel deposits, distinguishing daryti bendras išvadas apie vienos ar kitos rūšies a separate group of deposits where additionally sand and žemės gelmių išteklių naudojimo intensyvinimo gravel resources were calculated and approved. kryptis. Pateikti išsamūs duomenys apie durpių, The data about the distribution analysis of most widely dolomito, klinties, molio, smėlio ir žvyro telkinių used mineral deposits are given in special packages distin- pasiskirstymą, išskiriant į atskirą grupę telkinius, guishing exploited deposits, unexploited but thoroughly kuriuose lygia greta buvo išžvalgyti ir atskirai explored deposits, partly explored deposits and promising apskaičiuoti bei patvirtinti (aprobuoti) smėlio ir areas. These data are presented in tables and graphs. žvyro ištekliai. The development analysis of mineral resources base Plačiausiai naudojamų naudingųjų iškasenų was prepared in accordance with the legal documentation telkinių pasiskirstymo analizės duomenys pateikti regulating the use of soil, forests and protected areas. paketais, išskiriant naudojamus telkinius, nenau- To January 1, 2009, the subsystem of mineral resources dojamus detaliai išžvalgytus telkinius, parengtinai of the State Geological Information System contained išžvalgytus telkinius ir naudingųjų iškasenų išteklių information about thoroughly explored deposits (699 prognozinius plotus. Siekiant glaustai ir patogia entries), partly explored deposits (979 entries) and promis- naudoti forma perteikti gausią sukauptą informacinę ing areas (426 entries). The value of thoroughly explored medžiagą apie atskirų naudingųjų iškasenų išteklių deposits of mineral resources in the relative value of 2008 pasiskirstymą, atskirų paketų duomenys pateikiami amounted to over 58 billion Lt. This value accounts for lentelėmis ir grafikais. about a quarter of the national wealth of the Republic of Naudingųjų iškasenų išteklių bazės plėtros ana- Lithuania from the total value of 220 billion Lt calculated lizė parengta vadovaujantis žemės gelmių, miškų ir by the Lithuanian Department of Statistics for 2008. saugomų teritorijų naudojimą reglamentuojančiais The territorial distribution of different types of mineral teisės aktais. resources is variable. Rock salt deposits are concentrated in 2009 metų sausio 1 dieną Valstybinės geologinės the Klaipėda and Tauragė districts. The only proved anhy- informacijos informacinėse sistemose įrašyta infor- drite deposit is located in the Kaunas District. All dolomite macija apie 699 detaliai išžvalgytus, 979 parengtiniai deposits are in the northern part of the country: Panevėžys išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius ir 426 and Šiauliai county areas. Peat deposits are distributed perspektyvius plotus. Vien detaliai išžvalgytų žemės all over the territory of Lithuania yet the largest ones are gelmių išteklių sąlyginė vertė 2008 metais buvo dau- concentrated in Šiauliai, Vilnius, Panevėžys, Klaipėda giau kaip 58 mlrd. litų. Tai sudaro apie ketvirtadalį and Alytus counties. An iron ore deposit is located in the viso Lietuvos Respublikos nacionalinio turto, kurio Varėna District. Fresh-water limestone resources mainly vertė, Statistikos departamento 2008 metų duomeni- are found in the Alytus and Vilnius counties. The small mis, buvo 220 mlrd. litų. resources of fresh-water limestone were found in the Utena Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai County. The resources of gypsum are located within the pagal plotą išsidėstę nevienodai. Akmens druskos anhydrite deposit in the Kaunas District and in Pasvalys yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis area. The rocks enriched with glauconite were found in the išžvalgytas anhidrito telkinys yra Kauno rajone. Visi Alytus and Vilnius counties. All the resources of limestone surasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies are located in the northern part of Lithuania: the Šiauliai dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskričių teritorijoje. County area. Chalk marl resources are found in the Aly- Durpių telkinių yra visoje teritorijoje, tačiau dau- tus and Marijampolė counties; also small a deposit in the giausiai šios naudingosios iškasenos išteklių turi Vilnius District. Clay resources are widespread almost all Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus over the country, with an exception of Klaipėda County. apskritys. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos Most of these resources are concentrated in the Šiauliai, rajone. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų Marijampolė, Kaunas and Utena counties. Oil deposits are klinties, mergelio) išteklių daugiausiai yra Alytaus located in the Klaipėda District, small quantities found in ir Vilniaus apskrityse, nedidelis jos kiekis rastas the Marijampolė, Telšiai and Tauragė districts. The only

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 30 Results of projects completed in 2009 Utenos apskrityje. Gipso išteklių yra Kauno rajone deposit of gaize is located in the Tauragė District. Sapropel esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio rajone. is widespread over the whole territory of Lithuania, but Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus the explored resources are located in the Šiauliai, Alytus, apskrityse. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Tauragė and Telšiai counties. The most widespread gravel Lietuvos dalyje Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos and sand resources yet most of them concentrate in the mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės Vilnius, Kaunas, Utena, Alytus, Klaipėda and Tauragė apskritys, nedidelis jų kiekis yra Vilniaus apskrityje. districts. Molio išteklių rasta beveik visoje šalies teritorijoje, So far, the conflict between the users of soils and state išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausiai šios žaliavos forests has not been resolved by regulating legislation. išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Forests account for about 33% of Lithuania’s territory, Utenos apskrityse. Naftos išteklių turtingiausia yra and are attributable to regenerative natural resources. All Klaipėdos apskritis, nedaug jos rasta Marijampolės, explored unrenewable mineral resources occupy only 4.3% Telšių ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas of the territory of Lithuania. As priority is given to forests, opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio exploitation of mineral resources in them is problematic. It yra visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau išžvalgytų should be emphasized that the land (including forest) for išteklių yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių ap- extraction of mineral resources usually is taken only for skrityse. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, tačiau temporary use. After exhaustion of mineral resources, the daugiausia išžvalgytų išteklių yra Vilniaus, Kauno, excavation area is regenerated in conformity with the prior- Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. ity purpose of its use. For example, if the forest is a priority, Iki dabar neišspręsta ir teisės aktais nesuregu- the exhausted mineral deposit is planted with forest. liuota priešprieša tarp žemės gelmių išteklių ir Provision (Forest Law Article 11, paragraph 1) for valstybinio miško išteklių naudotojų. Nors miškai forest land conversion into other type of land can be real- Lietuvoje užima apie 33 proc. Lietuvos teritorijos ir ized only in exceptional cases through coordination of the yra priskirtini atsikuriantiems gamtos ištekliams, state, public and forest owners interests based on mutu- naudingųjų iškasenų, kurios dėl geologinių for- ally binding legal provision that after the excavation of mavimosi sąlygų gali būti tik ten, kur jos ir yra, mineral resources, the land (all at once or in parts) shall o visi ištirti ištekliai užima tik 4,3 proc. Lietuvos be returned to the Forest Land Fund. teritorijos, be to, šie ištekliai nėra atsinaujinantys, In addition, we believe that amendments to legislation of naudojimo atžvilgiu prioritetas yra teikiamas soil research and use could help solve the problems of the na- miškams, todėl naudingųjų iškasenų išteklių nau- tional importance of forests. For development of an optimal dojimas miškuose yra problemiškas. Atkreiptinas legal mechanism, these amendments should to be developed ypatingas dėmesys į tą aplinkybę, jog naudingųjų based on the assessment of the experience of exploration of iškasenų eksploatacijai žemė (iš jų ir miško) visada mineral resources gained in the last ten years. yra paimama tik laikinai ir dažnai neilgai naudoti. Protected areas account for about 15% of the terri- Iškasus naudingąją iškaseną, iškastas plotas yra tory of the country. In the protected areas, new mineral rekultivuojamas pagal aukščiausią jo panaudojimo quarries and mines as well as new drilling for oil and gas tikslą, t. y. jeigu prioritetas yra miškas – rekul- exploration and production is prohibited. tivuojama atsodinant mišką. Atsižvelgiant į tai, The potential of the use of mineral resources can- kad kasybai reikalinga žemė paimama tik laikinai not be separated from the European ecological network (kitaip nei tais atvejais, kai miško žemė paverčiama Natura 2000 areas. Most of the thoroughly explored kitomis naudmenomis negrįžtamai) Miškų įstatymo mineral resources (anhydrite, limestone, dolomite, marl, 11 straipsnio 1 dalis leidžia miško žemę paversti gypsum) of the country fall out of the European ecological kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir tik network “Natura 2000” and currently protected areas or derinant valstybės, miško savininkų ir visuomenės only a small part (6.7% gravel and 6.4% clay) of them interesus, gali būti abipusiai naudingai realizuota is included. Meanwhile even 63% of the areas of the per privalomą teisinę nuostatą iškasus naudingąsias thoroughly explored peat resources are included in the iškasenas žemę (dalimis ar iškart visą) grąžinti į ecological network Natura 2000. Miško žemės fondą. Be to, manoma, kad valstybinės According to the data for 01-01-2009, 234 local reikšmės miškų teisinio statuso užtikrinimo prob- companies have licenses to use 410 deposits of mineral lemas galėtų padėti spręsti žemės gelmių tyrimą ir resources. 5 companies have licenses to use and explore naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų oil deposits.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 31 Results of projects completed in 2009 pakeitimai, kurie turi būti parengti, įvertinus pas- The updated map of Lithuanian mineral resources (01- tarojo dešimtmečio naudingųjų iškasenų paieškos 01-2009; 1:400 000) and tables and graphs of the data of ir žvalgybos praktiką bei siekiant sukurti optimalų mineral resources are adapted for practical use in other teisinį mechanizmą, tiek apsaugantį teisėtus žemės than geological spheres and to promote and disseminate gelmių tyrimą finansuojančių ūkio subjektų ekono- the information on mineral resources. The main potential minius interesus, grindžiamus visuotinais teisėtų users of the updated material are: land-use service, munici- lūkesčių bei teisinio tikrumo principais, tiek užkertantį palities, regional environmental protection departments, kelią nepagrįstai piktnaudžiauti. Pasiūlymus dėl šių the mining industry, schools and others. pakeitimų Lietuvos geologijos tarnyba nuolat teikia teisės aktus rengiančioms įvairaus lygmens darbo grupėms, komisijoms, komitetams, tačiau realių V. Januška, J. Gudonytė, teisinės bazės, reglamentuojančios žemės gelmių Lithuanian Geological Survey išteklių naudojimą, tobulinimo pokyčių kol kas nepavyko pasiekti. Saugomos teritorijos sudaro apie 15 proc. šalies teritorijos. Šios teritorijos pamažu tampa integruota gamtosaugos (aplinkosaugos) dalimi, jų tvarkymas neatskiriamas tiek nuo bendrojo šalies (darnios plėtros), tiek nuo žemėnaudos ar ūkių sektorių politikos, ūkio sektorių planavimo, tuo labiau nuo regioninio planavimo. Saugomų teritorijų steigimo ir valdymo teisinę sistemą sudaro Lietuvos Res- publikos saugomų teritorijų įstatymas, skirtingo apsaugos statuso saugomų teritorijų reglamentai (bendri ir individualūs), Seimo ir Vyriausybės nutarimai dėl saugomų teritorijų įsteigimo, Vyriausybės nutarimai dėl saugomų teritorijų planavimo doku- mentų patvirtinimo prioritetų, susijusių su vietos bendruomenių interesais, nustatymas. Saugomų teritorijų įstatyme ir kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose dokumentuose įtvirtinta nuostata, kad saugomose teritorijose draudžiama rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai. Naudingųjų iškasenų naudojimo galimybių nagrinėjimas negali būti atsiejamas nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ plotų išdėstymo. Šie plotai yra išskirti vėliau, nei buvo ištirti telkiniai arba juose pradėta kasyba, tačiau atsižvelgiant į juose vykdomo kasybos proceso įtaką gamtinei aplinkai, išteklių naudojimas „Natura 2000“ plotuose visada sulaukia išskirtinio aplinkosaugos tarnybų dėmesio. Didžioji naudingųjų iškasenų (anhidrito, klinties, dolomito, opokos, gipso) detaliai išžvalgytų išteklių dalis šalyje visai nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ šiuo metu saugomas teritorijas arba patenka tik maža (žvyro – 6,7 proc.), molio – 6,4 proc.) jų dalis. O net 63 proc. detaliai išžvalgytų durpių išteklių yra programos „Natura 2000” saugomose buveinėse, iš jų 24 proc. visų išteklių yra nuo ankstesnių metų eksploatuojamuose telkiniuose.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 32 Results of projects completed in 2009 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, 234 šalies lentelės pritaikyti praktiškai naudoti negeologinėje įmonėms buvo išduoti leidimai naudoti 410 telkinių sferoje ir skirti propaguoti, platinti ir populiarinti arba jų dalių kietųjų naudingųjų iškasenų išteklius. informaciją apie naudingąsias iškasenas. Pagrindiniai Penkios įmonės turi leidimus naudoti ir žvalgyti galimi vartotojai: žemėtvarkos tarnybos, savivaldybės, naftos telkinius. regionų aplinkos apsaugos departamentai, kasybos Atnaujintas Lietuvos naudingųjų iškasenų žemė- pramonės įmonės, mokyklos ir kt. lapis ir jį iliustruojančios duomenų apie išteklius

Labiausiai naudojamų išteklių struktūra pagal jų rūšis The types and exploration level of most intensively used ir geologinio tyrimo etapą (2009-01-01 būklė) resources (01-01-2009)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 33 Results of projects completed in 2009 Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio monitoringas

J. Taminskas, Geologijos ir geografijos institutas V. Mikulėnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Vienas iš svarbiausių karstinio proceso intensyvumo The monitoring of North Lithua- veiksnių yra tirpių uolienų cheminės denudacijos greitis. Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone inten- nian karst region syviausiai tirpinamos gipsingos uolienos, kurios The rate of chemical denudation of soluble rocks is one of dėl sparčios vandens apytakos tarp paviršinio ir the main factors determining the intensity of karst pro- požeminio vandens tirpsta ir su upių nuotėkiu cess. Gypsum rocks are most soluble in North Lithuanian nešamos į Lielupę. Intensyvi gipso cheminė denu- karst region. Because of rapid water circulation between dacija ypač grėsminga tose karstinio regiono zonose, surface and underground water, gypsum rocks dissolve kur po plona (iki 10 m) danga slūgso tirpios viršutinio and are carried out to the Lielupe River. Intensive gyp- devono gipsingos uolienos (aktyvaus sulfatinio kars- sum chemical denudation is especially dangerous in ac- to zona). Čia sparčiai susidarančios tuštumos sukelia tive sulphate karst zone, where soluble Upper Devonian žemės prasmegimus, kurie sugriauna ar sugadina rocks lie under a thin (up to 10 m) cover. In this zone, pastatus ir komunikacines sistemas. Didžiausią cavities rapidly develop causing formation of sink-holes. pavojų karstas kelia urbanizuotose teritorijose. This phenomenon inflicts damage of buildings and com- Gipso denudaciją daugiausiai lemia vandens munication systems. balansas, kurio kaita priklauso nuo meteorologinių Gypsum denudation is mainly predetermined by wa- sąlygų, ypač nuo kritulių kiekio ir vandens garavimo ter balance which depends on meteorological conditions, intensyvumo. Pastaraisiais metais pasikeitė metinis especially precipitation and evaporation. It is determined nuotėkio pasiskirstymas – beveik nebėra žiemos that the best correlation exists between the annual run-off minimalaus nuotėkio. Šis pasikeitimas taip pat gali of karst rivers and the average annual precipitation of two turėti įtakos didėjančiai gipso denudacijai. last years. On the other hand, there is a time lag between a long period with low precipitation and run-off reaction of karst rivers. It is determined by accumulative capacity of karst landscape. During the last decade of the 20th century, gypsum denudation rate in the active sulphate zone was by about 30% higher than during 1962–1979. Probably most of all it was determined by climate changes that influencedmeteo- rological conditions and water balance of karst region. The intensity of gypsum chemical denudation remains high and in the 21st century. 18 karst sinkholes were inventoried in 2009: two in the Pasvalys District, sixteen in the Biržai District. The biggest collapse-sinkhole (9.5 m in diameter and 2.1 m 1 pav. Susiliejusios karstinės įgriuvos Biržų raj. Kirkilų in depth under the water) has emerged in the Pasvalys kaime (K. Barono nuotr.) town area. Fig. 1. Merged karst collapse-sinkholes in Biržai distr. Kirkilai (photo by K. Baronas) J. Taminskas, Nustatyta, kad Šiaurės Lietuvos karstiniame Institute of Geology and Geography, Lithuania rajone geriausias yra išmatuoto metinio karstinių V. Mikulėnas, upių nuotėkio ir dvejų paskutiniųjų metų viduti- Lithuanian Geological Survey nio metinio kritulių kiekio ryšys. Po ilgo sausesnio periodo karstinio rajono upių nuotėkis reaguoja

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 34 Results of projects completed in 2009 pavėluodamas. Tai, matyt, lemia karstinio landšafto 2009 metais inventorizuota 18 naujų karstinių akumuliacinė geba. įgriuvų: dvi didelės įgriuvos atsirado Pasvalio 1963–1980 metais gipso cheminės denudacijos rajone sausio mėnesį ir 16 įgriuvų – Biržų rajone tyrimus vykdė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. (iš jų aštuonios itin sukarstėjusiuose plotuose Išsamesnis karstinio rajono požeminio ir paviršinio Biržų regioni-nio parko teritorijoje – Karajimiškio, vandens monitoringas vykdomas nuo 1994 metų. Šį Mantagailiškio kaimuose ir jų apylinkėse). Pasvalio darbą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba ir Geologijos kelių tarnybos teritorijoje metalo laužo sandėliavimo ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų aikštelėje staiga atsivėrusi senos smegduobės vietoje skyrius. įgriuva, buvo 9,5 m pločio ir 2,1 m gylio, į ją įsmuko 1994–2000 metais, palyginti su 1962–1979 metais, stovėjęs sunkvežimis. Saločių seniūnijos Žadeikonių aktyvaus sulfatinio karsto zonoje gipso denudacijos kaimo laukuose buvo rasta 7,8 m pločio ir 3,7 m gylio greitis buvo apie 30 proc. didesnis. Manoma, kad tai karstinė įgriuva. Didžiausia nauja smegduobė Biržų daugiausiai lėmė klimato kaita, keičianti meteoro- rajone buvo surasta Paežerių kaimo (Parovėjos sen.) logines sąlygas ir karstinio rajono vandens balansą. pievoje prie vandentiekio bokšto, ji buvo be vandens, Ypač ryškus gipso denudacijos greičio padidėjimas 6,5 m pločio ir 3,5 m gylio. stebimas nuo 1978 metų (2 pav.). 2009 metais gipso cheminė denudacija Tatu- los baseine buvo kiek didesnė už vidurkį ir siekė 156 m3/km2.

2 pav. Gipso cheminės denudacijos intensyvumo (m3/km2 per metus) kaita Tatulos baseine 1963–2009 metais

Fig. 2. Fluctuations of karst denudation intensity (m3/km2 per year) in the Tatula River basini n 1963–2009

3 pav. 2009 metais didelė karstinė įgriuva (7,8 m pločio ir 3,7 m gylio) buvo surasta Pasvalio rajono Saločių sen. Žadeikonių k. laukuose (V. Marcinkevičiaus nuotr.) Fig. 3. In 2009, the biggest collapse-sinkhole (7.8 m in diameter and 3.7 m in depth under the water) emerged in Žadekoniai village of Pas- valys District (photo by V. Marcinkevičius)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 35 Results of projects completed in 2009 Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2009 metais

J. Arustienė, J. Giedraitienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens valstybinis monitoringas National groundwater monitoring 2009 metais buvo vykdomas pagal valstybinio in 2009 aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių 2009 metų planą. The National groundwater monitoring in 2009 was exe- Požeminio vandens monitoringo darbų programą cuted as a part of the National Environmental Monitoring sudarė nuolatiniai požeminio vandens lygio Programme for the period 2005–2010. The groundwater stebėjimai bei požeminio vandens mėginių ėmimas monitoring programme consists of groundwater level ir jų laboratoriniai tyrimai. measurements, groundwater sampling and hydrochemi- Požeminio vandens lygis toliau matuotas 76 cal analysis. stebėjimo gręžiniuose. Gruntinio vandens slūgsojimo The groundwater levels in 2009 were measured in gylio kaita stebėta 60 gręžinių, gilesnių – spūdinių 76 observation wells, including 60 wells installed in the horizontų vandens paviršiaus pjezometrinis lygis shallow groundwater and 16 wells in the Quaternary and matuotas 16 monitoringo gręžinių. Lygis (slūgsojimo pre-Quaternary confined aquifers. The water level and tem- gylis) matuotas elektroniniais duomenų kaupikliais perature were registered by data loggers once per day. kartą per parą tuo pačiu metu. Kartu su lygio mata- The data of water level measurements are interpreted vimais buvo matuojama ir vandens temperatūra. using mathematical statistics. Analysis is referred to a hy- Lygio matavimų duomenys vertinami naudojant drological year, which starts in November of the preceding statistinius metodus. Juos interpretuojant nagrinėjami year and lasts until October of the reported year. hidrologiniai metai, apimantys praėjusių metų XI, XII During the few last years, same in 2009, the annual ir einamųjų metų I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X average shallow groundwater levels were observed deeper mėnesius. Nustatomi šie parametrai: than the long-term norm. In winter, the groundwater • vidutinis hidrologinių metų slūgsojimo gylis met- levels fell down, in most cases they were lower than in rais nuo žemės paviršiaus (aritmetinis vidurkis); 2008 and the long-term average. During the second half • maksimalus metinis slūgsojimo gylis (minimalus of the year, (summer time) a rise of groundwater levels lygis) metrais nuo žemės paviršiaus – giliau- was observed: in most cases, the groundwater levels were siai nuo žemės paviršiaus slūgsantis vandens close to the long-term average. paviršius ir tokio lygio fiksavimo data; For assessment of the potential risk to terrestrial • minimalus metinis slūgsojimo gylis (maksimalus ecosystems, soil drought hazard index (low groundwater lygis) metrais nuo žemės paviršiaus – arčiausiai flow) was calculated. In 2009, hazard of low groundwater žemės paviršiaus slūgsantis vandens paviršius ir flow and some risk to ecosystems occurred in the eastern jo fiksavimo data; and southern parts of Lithuanian territory. In the rest of • maksimalaus ir minimalaus slūgsojimo lygių the country, no hazard was observed. skirtumas (metinė amplitudė); • viso stebėjimų laikotarpio vidutinis daugiametis [1] – kn = (1-G/MINdgm), gruntinio vandens paviršiaus slūgsojimo gylis. G{m} – value of groundwater level observed during Šie duomenys yra skelbiami kasmetiniuose infor- the first measurement of every month maciniuose biuleteniuose. Be minėtų parametrų, hid- MINdgm – average minimum groundwater level rogeologinei situacijai vertinti naudojami mėnesiniai, calculated based on annual minimums for a period of 15 ketvirčio ir pusmečio vidutiniai, maksimalūs, years (1991–2005) minimalūs ir daugiamečiai lygiai. Tik visapusiškai Groundwater sampling was performed in April–May. apdorojus visus duomenis ir juos statistiškai apiben- The samples were taken from 200 observation wells and drinus, galima išskirti netipines gruntinio vandens analyzed at the laboratory of Lithuanian Geological Sur- slūgsojimo sąlygas, keliančias ar galinčias kelti vey. The hydrochemical analysis included dry residue, grėsmę sausumos ekosistemoms, upių mitybai ar net chemical oxygen demand, bicarbonates, chlorides, sul- gruntinio vandens panaudojimui ūkinei veiklai. phates, nitrites, nitrates, sodium, potassium, calcium, manganese, phosphates, and total nitrogen.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 36 Results of projects completed in 2009 Jau daug metų metinis gruntinio vandens lygis The majority of the samples came from the shallow yra giliau daugiamečio. Ne išimtis ir 2009-jieji. groundwater (86), and fewer from the Quaternary (63) Pirmajam metų, žiemos, pusmečiui buvo būdingas and pre-Quaternary confined aquifers (51). The observa- žemas gruntinio vandens lygis – gruntinio vandens tion wells are distributed so as to reflect the hydrochemical paviršius slūgsojo giliausiai. Vidutinis mėnesinis lygis composition of groundwater from typical geological–hydro- dažniausiai buvo žemiau 2008 metų ir daugiamečio geological conditions and the impact of diffused pollu- lygio. Antro, vasaros, pusmečio vidutinis mėnesinis tion. The summary statistics of the main hydrochemical lygis buvo šiek tiek aukštesnis, artimas daugiametei compounds from different aquifers is provided in Table 1. normai arba net ją šiek tiek viršijo. Tačiau teigiamų Hydrochemical composition in different aquifers varies gruntinio vandens išteklių atsinaujinimo poslinkių slightly. In Lithuania, the conditions of active ground- 2009 metais dar neišryškėjo. water circulation are favourable for formation of thick Įvertinus hidrogeologinę situaciją pagal dirvo- aquifers of fresh groundwater (TDS 400–800 mg/l) with

žemio nusausėjimo rizikos rodiklį [1] – (kn), paaiškėjo, prevailing calcium and bicarbonate ions. Yet in some areas, kad potencialios rizikos simptomai kitoms ekosiste- the changes of hydrochemical composition indicate differ- moms dėl gruntinio vandens nusekimo 2009 metais ences of geological conditions and anthropogenic load. egzistavo tik rytiniuose ir pietiniuose šalies rajonuose. The higher concentrations of sulphates in the Upper– Vakariniuose šalies rajonuose šios potencialios rizikos Middle Devonian aquifers are related to layers of gypsum, 2009 metais nebuvo. whereas the anomalies of chlorides in the Cretaceous aquifers are related to saltwater inflow from deeper aquifers [1] – kn = (1–G/MINdgm), G {m} – kiekvieno mėnesio pirmo matavimo metu in the fault zones. The average concentration of nitrates nustatytas gruntinio vandens slūgsojimo gylis; is higher in shallow aquifers.

MINdgm – vidutinis minimalus daugiametis lygis, apskaičiuotas pagal 15 m. laikotarpio (1991–2005 m.) J. Arustienė, minimalius metinius lygius Lithuanian Geological Survey Požeminio vandens mėginiai hidrocheminiams tyrimams imti balandžio–birželio mėn. iš 200 gręžinių (1 pav.). Prieš imant mėginį matuotas vandens lygis

1 pav. Požeminio vandens valstybinio monitoringo pro- Fig. 1. National groundwater monitoring programme grama 2009 metais 2009

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 37 Results of projects completed in 2009 ir nustatyti kaitūs laiko atžvilgiu fiziniai ir cheminiai kurių hidrocheminių komponentų reikšmės patei- parametrai (pH, Eh, El. laidis, O2). Vandens mėginių kiamos 1 lentelėje. Atskirų vandeningųjų sluoksnių tyrimai atlikti Lietuvos geologijos tarnybos labora- makrokomponentinės sudėties skirtumai nėra dideli. torijoje, juos atliekant tirta sausa liekana, bendrasis Aktyvios vandens apytakos sąlygomis Lietuvoje for- kietumas, permanganato skaičius, pagrindiniai muojasi gėlas (bendroji mineralizacija 400–800 mg/l) anijonai: chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitritai, požeminis vanduo, kuriame vyrauja kalcio, magnio nitratai, pagrindiniai katijonai: natris, kalis, kalcis, ir hidrokarbonato jonai. Tačiau atidžiau pažvelgus magnis, amonis ir biogeninės medžiagos: fosfato išryškėja tam tikri dėsningumai nulemti geologinių jonai, bendrasis fosforas ir bendrasis azotas. ir antropogeninių sąlygų. Sulfatų koncentracija Daugiausiai mėginių paimta iš gruntinio vande- padidėjusi viršutinio–vidurinio devono ir viršutinio ningojo sluoksnio – 86, kiek mažiau iš kvartero devono Stipinų vandeninguosiuose sluoksniuo- spūdinių vandeningųjų sluoksnių – 63 ir prekvar- se, postuose, kur požeminis vanduo formuojasi tero spūdinių vandeningųjų sluoksnių – 51. Ste- sulfatinėse uolienose. Chloridų koncentracija padidėja bimi gręžiniai išdėstyti taip, kad atspindėtų įvairias viršutinės–apatinės kreidos anomaliose zonose, kur tipines geologines-hidrogeologines sąlygas ir matoma mineralizuoto vandens prietaka iš gilesnių besiformuojančio požeminio vandens hidrocheminę sluoksnių. Gruntiniame vandenyje dėl išsklaidytos sudėtį ir jos pokyčius veikiant išsklaidytai taršai. taršos nustatyta didesnė nitratų koncentracija nei Skirtingų vandeningųjų sluoksnių bendros kai spūdiniuose sluoksniuose.

1 lentelė. Požeminio vandens cheminio monitoringo bendri rezultatai Table 1. Summary results of hydrochemical monitoring

Vandeningieji sluoksniai Komponento Kvartero Viršutinio– Viršutinio Permo– Viršutinės– pavadinimas Gruntinis tarpmoren- vidurinio devono viršutinio apatinės iniai devono Stipinų devono kreidos N 86 63 27 4 7 12 Bendroji minera- 615,7 532,6 710,3 681,8 550,1 674,6 lizacija, mg/l 407,0 686,0 424,0 650,0 516,0 708,0 618,5 745,0 474,0 645,0 579,5 796,5 Bendrasis kietu- 7,1 5,8 7,7 6,7 5,8 4,6 mas, mgekv/l 4,5 7,7 4,5 6,9 5,1 8,1 6,1 7,2 4,3 7,7 2,9 5,8 Permanganato 4,0 3,9 3,8 3,2 3,1 4,2

skaičius, mg O2/l 2,8 4,9 2,8 5,2 2,8 4,4 3,0 3,4 2,4 3,2 3,1 5,9 33,4 26,5 36,7 15,7 16,5 58,8 Cl - 9,1 27,9 8,4 16,8 11,2 29,3 7,7 23,8 9,8 21,0 11,2 73,4 93,9 34,0 132,5 112,3 69,7 17,9 SO 2- 4 23,9 56,2 16,5 38,7 23,0 98,8 53,0 171,6 24,7 107,0 2,9 32,1 7,49 2,05 1,40 2,06 0,64 0,20 NO - 3 0,00 8,92 0,00 1,98 0,00 1,60 1,44 2,67 0,00 1,29 0,00 0,00 21,6 22,0 37,9 44,8 26,5 81,3 Na + 7,7 23,2 8,8 26,1 11,4 40,2 34,9 54,7 14,1 39,4 54,6 104,1 3,2 3,5 3,1 4,5 2,8 11,0 K + 1,2 3,8 1,2 4,0 2,0 4,0 3,5 5,6 2,1 3,3 7,6 14,7 101,1 77,7 100,4 89,1 64,4 57,6 Ca 2+ 60,2 108,2 63,5 90,7 56,7 93,0 80,3 105,3 49,4 96,2 39,0 79,3 24,8 22,8 32,2 26,5 31,9 20,3 Mg 2+ 12,2 34,4 16,5 28,9 25,7 37,9 22,7 30,3 22,7 44,0 13,0 28,9 0,32 0,21 0,11 0,00 0,06 0,14 NH + 4 0,00 0,05 0,00 0,17 0,00 0,15 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,18 vidurkis / mean 25% kvartilis / quartille – 75% kvartilis / quartille

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 38 Results of projects completed in 2009 Regioninis požeminio vandens išteklių vertinimas Lietuvoje 2009 metais

V. Juodkazis, Vilniaus universitetas Gamtos mokslų fakultetas K. Kadūnas, D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant projektą „Požeminio vandens išteklių verti- Assessment of regional groundwa- nimas Lietuvoje“ 2009 metais buvo įvertinti turimi ter resources in Lithuania eksploataciniai požeminio vandens ištekliai Lielupės upės baseino rajone esamų lokalaus paplitimo telkinių dvejuose pabaseiniuose: Biržų–Pasvalio ir Joniškio, Available groundwater resources of the three groundwater priklausančių viršutiniojo–vidurinioji devono bodies (GWB): Biržai–Pasvalys and Joniškis as part of the požeminio vandens baseinui (VVD PVB) (vykdy- Upper-Middle Devonian GWB (VVD PVB) and South- tojas UAB „Vilniaus hidrogeologija“) bei Smėlingos East Sandy Plain as part of the South-East Lithuanian pietryčių lygumos pabaseiniui, priklausančiam Quaternary GWB (PLK PVB) have been assessed in 2009 Pietryčių Lietuvos kvartero požeminio vandens within the project “Assessment of groundwater resources baseinui (PLK PVB) (vykdytojas UAB „GROTA“). in Lithuania”. Groundwater resources to be used for the Įvykdžius minėtus projektus sukaupta informacija ir public water supply in 2007–2025 have been evaluated įvertinti apie 2/3 šalies teritorijos požeminio vandens by mathematical modelling and analytical methods. The ištekliai (1 pav.). requirements of the WFD (2000/60/EC) for the quan- Požeminio vandens ištekliai, skirti viešajam geria- tity and quality of extracted groundwater and impact mojo vandens tiekimui, vertinti 2007–2025 metams. of exploitation on surface waters and related river and Ištekliams vertinti buvo naudojami matematinio surface ecosystems have been kept in mind. Prognostic modeliavimo ir analitiniai skaičiavimo metodai. groundwater resources have been evaluated for the well Išteklių vertinimas atliktas laikantis ES direktyvos fields, separate river basins, river basin districts andadmi- 2000/60/EB reikalavimų, susijusių su išgaunamu nistrative units. Maps at a scale 1:200 000 have been vandens kiekiu, jo kokybe ir poveikiu paviršiniams compiled for the groundwater bodies (Fig. 1). According vandenims. Vertinant išteklius taip pat atsižvelgta to the degree of reliability, the evaluated groundwater resources have been grouped into prospected (categories A and B) and prognostic (category P).

1 pav. Požeminio vandens baseinai kuriuose įvertintas turimų išteklių kiekis Fig. 1. Evaluated available groundwater resources

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 39 Results of projects completed in 2009 į galimą požeminio vandens intensyvios gavybos Available groundwater resources of the Upper–Middle poveikį sausumos ir vidaus vandenų ekosistemoms. Devonian groundwater body, including Biržai–Pasvalys Prognoziniai ištekliai ataskaitose pateikti pagal and Joniškis GWB, calculated by means of mathematical vandenvietes, upių baseinus ir apskritis. Sudaryti modelling comprise 782.5 thou m3/d and the South-East tirtų požeminio vandens baseinų ir pabaseinio Lithuanian Quaternary groundwater body, including išteklių 1:200 000 mastelio žemėlapiai. Įvertinti the available resources of South–East sandy plain GWB, ištekliai pagal jų ištirtumą ir patikimumą suskirstyti 1116 thousand m3/d (Table 1). This amount of groundwater į: išžvalgytuosius –- A ir B, prognozojamuosius – P. fully satisfies the water supply needs for 2025. However, in the Upper–Middle Devonian and South-East Lithuanian VVD PVB ir Biržų–Pasvalio bei Joniškio Quaternary GWB’s there are several areas where ground- pabaseinių turimų išteklių vertinimo water quality does not conform to drinking water quality rezultatai regulation due to specific hydrogeochemical conditions of these areas. The available resources, about 27 thousand m3/d, have increased the concentrations of such indicator param- VVD PVB turimi ištekliai sudaro 782,5 tūkst. m3/d. eters as sulphate and chloride. In these areas, water supply Didžioji išteklių dalis (777,25 tūkst. m3/d) yra Šven- should be planed from different aquifers or other sources to tosios–Upninkų vandeningajame komplekse. Išgau- provide people with safe drinking water. nant šį požeminio vandens kiekį vandens lygio The results of the project will be helpful for improve- pažemėjimai bei požeminio nuotėkio į paviršinio ment of groundwater management system and for control vandens telkinius sumažėjimas neviršija leistinų of water abstraction in river basin on the level of administ- ribų, probleminių hidrocheminių rodiklių (sulfatų rative units what will contribute to securing good quality ir chloridų) trendai vandenvietėse nesiekia DLK, status of GWB’s. nedaroma neigiamo poveikio ekosistemoms. Turimi ištekliai yra pasiskirstę pagal kategorijas. V. Juodkazis, Įvertintas VVD PVB turimų išteklių kiekis visiškai Vilnius University, Department of Hydrogeology patenkina perspektyvinį 2025 metų geriamojo and Engineering Geology, vandens poreikį. VVD PVB yra vandenviečių, kuriose K. Kadūnas, D. Radzevičienė, išgaunamo požeminio vandens kokybė neatitinka higienos normos HN 24:2003 reikalavimų. Jų ištekliai Lithuanian Geological Survey nepatenka į turimų išteklių kategorijas ir yra priski- riami nekondiciniams ištekliams, kurių VVD PVB yra 13,35 tūkst. m3/d. Į 1 lentelėje pateiktą turimų išteklių kiekį įskaičiuoti ir 2009 metais įvertinti Biržų–Pasvalio ir Joniškio pabaseinių turimi ištekliai.

1 lentelė. Viršutiniojo–viduriniojo devono požeminio vandens baseino ir Pietryčių Lietuvos kvartero požeminių vandens baseinų turimi ištekliai, tūkst. m3/d Table 1. Groundwater resources in the Upper–Middle Devonian groundwater body and South-East Lithuanian Quater- nary water bodies, thou m3/d

Modelio Požeminio vandens Turimi Nekondicinis A* B* P* teritorija, baseinas ištekliai vanduo km2 VVD PVB – iš viso 786,5 209,5 122,5 450,5 13,35 17 700 Iš to skaičiaus: Biržų–Pasvalio 21,0 4,52 2,87 13,61 – 1007 Joniškio 1,5 – – 1,5 12,2 508 PLK PVB – iš viso 1116 153 151 812 13,5 21 000 Iš to skaičiaus: Smėlingosios pietryčių 321 67 104 150 – 3371 lygumos * – požeminio vandens išteklių kategorija

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 40 Results of projects completed in 2009 Pagrindiniais VVD PVB turimų išteklių for- io vandens lygio pažemėjimai yra mažesni nei 0,1 m, mavimosi šaltiniais yra mitybos prieaugis ir ištakos 31 proc. vertinamo PLK baseino gruntinio vandens sumažėjimas. Šie du šaltiniai formuoja beveik lygio prognozinis pažemėjimas siekia nuo 0,1 iki 86 proc. išteklių. Gruntinio vandens prietakos į PVB 0,5 m, o viršijantys 1 m yra tik 6 proc. vertinamos teri- spūdinius vandeninguosius sluoksnius padidėjimas, torijos. Prognozuojamas vidutinis gruntinio vandens palyginti su nepažeisto režimo sąlygomis, formuoja lygio pažemėjimas PLK baseine yra apie 0,35 m. 51,9 proc., o spūdinių sluoksnių vandens ištakos Didžiausi prognoziniai gruntinio vandens lygio į gruntinį ir paviršinius vandenis sumažėjimas – pažemėjimai formuojasi tose vie-tose, kur dideliais 33,9 proc. turimų išteklių. Praktiškai visas likęs kiekiais eksploatuojamas gruntinis vandeningasis turimų išteklių kiekis formuojasi dėl šoninės prieta- sluoksnis: Varėnos, Varnikų, Lentvario vandenviečių kos prieaugio (12,8 proc. vandenviečių debito). apylinkėse – 3,5–10,0 m. Gruntinio vandens lygio Vandengrąžos ir prietakos iš apačios indėlis yra pažemėjimas saugomose NATURA 2000 teritorijose nedidelis. Išgaunant turimus išteklius požeminis neviršija 0,1 m ir poveikio jų gamtinei būklei neke- nuotėkis į upes ir kitus paviršinio vandens telki- lia. Prognozinis požeminio nuotėkio sumažėjimas nius sumažėja 11,8 proc., o tai formuoja 31,4 proc. į paviršinius vandens telkinius vertinamame PLK vandenviečių debito. Prognozuojami požeminio baseine siekia 7,2 proc. ir grėsmės paviršinio van- vandens ištekliai sudaro 27,7 proc. VVD požeminio dens telkiniams nekelia. Turimi ištekliai sudaro vandens baseino mitybos kiekio. 16,3 proc. nuo PLK baseino infiltracinės mitybos (6844 tūkst. m3/d) arba 22,5 proc. požeminio nuotėkio PLK PVB ir Smėlingosios pietryčių lygumos į paviršinius vandens telkinius (4963 tūkst. m3/d). pabaseinio turimų išteklių vertinimo Per trejus projekto „Požeminio vandens išteklių rezultatai vertinimas Lietuvoje“ vykdymo metus matematinio modeliavimo metodais įvertinti dviejų požeminio vandens baseinų gėlo požeminio vandens turimi Geros kokybės reikalavimus atitinkantys PLK baseino (eksploataciniai) ištekliai. Jų kiekis yra pakankamas turimi ištekliai sudaro 1116 tūkst. m3/d (be Nemuno aprūpinti tirtų teritorijų gyventojus geros kokybės ir Neries bei Neries vidurupio pabaseinių, kurių geriamuoju vandeniu. Tačiau išsiskiria vietovės, ištekliai vertinami analitiniais metodais). Didžioji ypač šiaurės Lietuvoje, kur gėlo požeminio vandens jų dalis priskiriama prie prognozinių (P) kategori- paplitimo zonoje dėl padidėjusios sulfato jonų kon- jos išteklių – 812 tūkst. m3/d. A kategorijos išteklių centracijos, geriamasis vanduo neatitinka teisės aktų yra 153 tūkst. m3/d, B kategorijos – 151 tūkst. m3/d. nustatytų reikalavimų. Tad būtina spręsti, kokiomis (1 lentelė). racionaliausiomis techninėmis priemonėmis minėtose 967 tūkst. m3/d, arba 87 proc., turimų PLK vietovėse tikslinga organizuoti geriamojo vandens baseino išteklių tenka kvartero vandeningiesiems tiekimą. sluoksniams. Daugiausia požeminio vandens iš- Apibendrinus požeminio vandens išteklių teklių galima išgauti iš kvartero tarpmoreninių įvertinimo rezultatus ir sutvarkius informaciją, Medininkų–Žemaitijos ir Žemaitijos–Dainavos van- gautą projektų vykdymo metu, bus tobulinamas deningųjų sluoksnių, atitinkamai 401 tūkst. m3/d požeminio vandens valdymas šalyje, vykdant turimų (41 proc.) ir 467 tūkst. m3/d (48 proc.). Likusioji išteklių kiekio ir galimo jų naudojimą upių baseinų kvartero sistemos išteklių dalis tenka gruntiniam rajonų ar administracinių vienetų lygmeniu apskaitą (46 tūkst. m3/d) ir Grūdos–Medininkų (53 tūkst. m3/d) (2 pav.). Kita vertus, projekto rezultatų naudojimas vandeningiesiems sluoksniams. Be kvartero sistemos leis užtikrinti ir tai, kad gyventojai vartotų tik geros vandeningųjų sluoksnių, PLK baseino teritorijoje kokybės ir saugų sveikatai vandenį. požeminis vanduo yra išgaunamas iš apatinės ir viršutinės kreidos, permo ir Šventosios–Upninkų vandeningųjų sluoksnių. Turimi prekvartero van- deningųjų sluoksnių požeminio vandens ištekliai sudaro 149 tūkst. m3/d. Įvertinti turimi požeminio vandens ištekliai gali būti išgauti be didesnio neigiamo poveikio paviršinėms ekosistemoms. Daugiau nei pusėje (53 proc.) vertinamo PLK baseino teritorijos gruntin-

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 41 Results of projects completed in 2009 A)

2 pav. Viršutinio–vidurinio devono požeminio vandens Fig. 2. Distribution of available groundwater resources of baseino požeminio vandens išteklių pasiskirstymo žemė- the Upper–Middle Devonian groundwater body (A – distri- lapio fragmentas (A – išteklių pasiskirstymas upių baseinų bution in river basin districts; B – distribution in administrative rajonuose; B – išteklių pasiskirstymas administraciniuose units) vienetuose)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 42 Results of projects completed in 2009 Ūkinės veiklos poveikis požeminio vandens telkiniams bei požeminio ir paviršinio vandens sąveikos vertinimas rengiant Nemuno UBR valdymo planą

B. Paukštys, Viešoji įstaiga „Vandens namai“ M. Gregorauskas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ A. Domaševičius, G. Drevalienė, UAB „Grota“

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies vandens Impact of human activity on telkiniai yra tvarkomi ir saugomi ne pagal administ- groundwater bodies and evaluation racines, bet pagal hidrologiškai apibrėžtas natūralias upių baseinų ribas. Administraciniuose vienetuose of surface-groundwater interaction (savivaldybėse) vandens valdymas ir toliau vyks, in the Nemunas RBD management tačiau įgyvendindamos numatytus tikslus savivaldos plan institucijos privalės derinti ir koordinuoti vandens telkinių gerinimo priemones. Upon Lithuania’s accession to the European Union, water Lietuvoje yra keturi upių baseinų rajonai (toliau bodies will be managed and protected according to the UBR): Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos. Val- natural hydrological boundaries of river basins instead dymo tikslais kiekvienam jų yra rengiami ir Lietuvos of administrative boundaries. Water management will be Respublikos Vyriausybės bus patvirtinti upių baseinų continued in the administrative units (municipalities), rajonų valdymo planai ir jų įgyvendinimo priemonių however, in order to achieve the objectives regarding the programos. 2010 metų vasarį buvo parengtas Nemu- water bodies, measures aimed at improving water status no UBR valdymo planas. will have to be coordinated by municipal institutions Kadangi Lietuvoje geriamajam vandeniui nau- sharing the river basins. dojamas tik požeminis vanduo, jam skiriama svarbi The Lithuanian river basins have been included into vieta UBR valdymo planuose. Už požeminio vandens the following four river basin districts (RBD): Nemunas, išteklių būklės vertinimą ir priežiūrą atsakinga Lie- Venta, Lielupė and Dauguva. For management purposes, tuvos geologijos tarnyba (LGT). Įgyvendindama ES the river basin management plans and programmes of mea- bendrosios vandens politikos direktyvos ir Lietuvos sures have to be produced and approved by the Government Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, LGT of the Republic of Lithuania for each river basin district suskirstė požeminio vandens išteklius į 20 požeminio (RBD). The Nemunas RBD management plan has been vandens baseinų, iš jų į Nemuno UBR patenka 12 completed by February 2010. požeminio vandens baseinų (PVB). Išskiriant basei- Groundwater is the only source of drinking water sup- nus atsižvelgta į požeminio vandens slūgsojimo ply in Lithuania therefore groundwater characterisation is an important part of RBD management plans. The Lithua- sąlygas, vandeningųjų sluoksnių litologinius, hidrodi- nian Geological Survey (LGS) is responsible for evaluation naminius ir hidrocheminius skirtumus bei požeminio and monitoring of groundwater resources. Implementing vandens naudojimą baseine (1 pav.) the requirements of the EU WFD and the Lithuanian Water Rengiant Nemuno UBR valdymo planą paskli- Law, the LGS has distinguished 20 groundwater bodies, 12 dosios ir sutelktosios taršos poveikis požeminio of them belonging to the Nemunas RBD. The groundwater vandens telkinių kokybei bei požeminio ir paviršinio bodies have been identified taking into account the lithologi- vandens sąveika buvo vertinta matematinio mode- cal, hydrodynamic and hydrochemical differences of aquifers liavimo metodais. Šiais modelias vertinta atskirų and also groundwater use within the bodies (Fig. 1). požeminio vandens baseinų gruntinis vanduo, Mathematical modelling was used for the assessment paviršinio vandens telkiniai bei giliau slūgsantys of the impact of point and non-point pollution on the spūdiniai vandeningieji sluoksniai. quality of groundwater bodies and surface-groundwater Modeliuojant nustatyta, kad Nemuno UBR nėra interaction. The models cover shallow groundwater in požeminio vandens telkinių, kurių eksploatacija individual groundwater bodies, surface water bodies and neigiamai veikia paviršinius vandens telkinius ar deeper confined aquifers. Upon assessment of the anthro-

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 43 Results of projects completed in 2009 1 pav. Nemuno UBR požeminio vandens baseinai Fig. 1. Groundwater bodies in the Nemunas RBD nuo požeminio vandens priklausomų sausumos pogenic load on shallow aquifers, digital projects and maps ekosistemų būklę. Atlikti požeminio vandens balan- of water level and hydro-chemical parameters indicating so skaičiavimai rodo, kad Nemuno UBR požeminio groundwater pollution in all sub-basins of the Nemunas nuotėkio į paviršinio vandens telkinius sumažėjimas RBD have been developed. dėl požeminio vandens eksploatavimo, palyginti It has been established that groundwater abstraction su nepažeisto režimo sąlygomis, yra pakitęs labai has no negative effect on surface water bodies or terrestrial nedaug, toks jis išliks ir iki 2015 metų. Be to, į upes ecosystems dependent on groundwater in the Nemunas išsikraunančio požeminio vandens debitas yra RBD. Calculations of groundwater balance show that, gerokai mažesnis už upių nuotėkį. as compared to the conditions of undisturbed regime, the abstraction- dependent decrease of groundwater runoff into Svarbiausi saugotini gamtos objektai, kurių būklei surface water bodies have practically remained the same gali daryti tiesioginę įtaką gruntinio vandeningojo from the beginning of its exploitation and is likely to remain sluoksnio būklės pokyčiai, yra šlapynės ir pelkės. as such until 2015. In addition, the yield of groundwater NATURA 2000 objektų sąraše Nemuno UBR ribose discharged into the river is considerably lower than the yra 57 pelkiniai saugotini objektai. Kaip rodo atlik- river runoff. to matematinio modeliavimo duomenys, spūdinių Wetlands and marshes are the most important pre- vandeningųjų sluoksnių eksploatavimas nedaro served objects of nature which can be subject to a direct ženklesnio poveikio gruntinio vandeningojo sluoks- impact of the changing status of shallow groundwater nio būklei saugotinų gamtos objektų apylinkėse. aquifer. The list of NATURA 2000 objects includes 57 Didžiojoje Nemuno UBR dalyje prognozuojamas preserved wetlands in the Nemunas RBD. The mathemati- gruntinio vandens lygio pažemėjimas, išgaunant cal modelling results show that exploitation of confined prognozinį požeminio vandens kiekį, yra mažesnis už aquifers does not have any significant impact on the status 0,01 m, t. y. gerokai mažesnis už sezoninius vandens of groundwater aquifer in the neighbourhood of preserved lygio svyravimus (2 pav.). Taigi prognozuojamas natural objects. The forecasted decrease of the groundwater

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 44 Results of projects completed in 2009 2 pav. Požeminio vandens prognozinis poveikis (2015 m.) Fig. 2. Modelled forecast of groundwater impact on surface sausumos ekosistemoms ecosystems in 2015 gruntinio vandens lygio pažemėjimas neturės reikš- table in the major part of the Nemunas RBD as a result mingo poveikio NATURA 2000 teritorijų, tiesiogiai of the forecasted groundwater abstraction is lower than susijusių su gruntiniu vandeninguoju sluoksniu, 0.01 m, i.e. much lower than seasonal fluctuations of the būklei. water table (Fig. 2). Consequently, the forecasted decrease Matematinio modeliavimo rezultatai ir gruntinio in the groundwater table will not have any significant vandens kokybės žemėlapiai rodo, kad požeminis van- impact on the status of NATURA 2000 sites directly duo Lietuvoje yra geros cheminės būklės (3 pav.). related to the shallow groundwater aquifer. Nemuno UBR išskirti trys potencialios rizikos The results of mathematical modelling and shallow baseinai (viršutinio devono Stipinų, Suvalkijos ir groundwater quality maps indicate that groundwater Kėdainių–Dotnuvos), kuriuose esančiose vanden- chemical status in Lithuania is good (Fig. 3). Three ground- vietėse požeminio vandens cheminė sudėtis dėl water bodies potentially at risk have been identified in the Nemunas RBD (Upper Devonian Stipinai, Suvalkija and gamtinių priežasčių neatitinka geriamojo vandens Kedainiai-Dotnuva). The chemical composition of ground- standartų reikalavimų. Kadangi kol kas nėra nustaty- water in these bodies fails to conform to the requirements ta aiški žmogaus veiklos nulemta vandens kokybės of the established drinking water standards due to natural blogėjimo tendencija, siūloma kitu planavimo laiko- reasons. Since upward trends of water deterioration as a tarpiu (2010–2015 m.) atlikti papildomą monitoringą result of human activities are not clear yet, it is suggested ir išsiaiškinti, kokią įtaką vandens kokybės pokyčiams that additional monitoring is carried out during the next daro požeminio vandens eksploatavimas. planning period (2010–2015) and the impact of groundwater abstraction on the changes of water quality analysed.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 45 Results of projects completed in 2009 3 pav. Nemuno UBR požeminio vandens baseinų ir Fig. 3. Chemical status of groundwater bodies in the telkinių cheminės būklės žemėlapis Nemunas RBD B. Paukštys, Public Establishment „Vandens namai“, M. Gregorauskas, „Vilniaus hidrogeologija“Ltd., A. Domaševičius, G. Drevalienė, „Grota“ Ltd.

Požeminio vandens išteklių apsauga nuo išsekimo ir taršos

A. Šimkovič, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagrindinius požeminio vandens išteklių tyrimo, Protection of groundwater from įvertinimo ir aprobavimo reikalavimus regla- exhaustion and pollution mentuoja „Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2005 m. The main requirements for groundwater resources ex- rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101 (Valstybės žinios. ploration, evaluation and approval are defined by “An 2005, Nr. 106-3934). Tvarkos reikalavimai taikomi approval order of explored groundwater resources (except visoms veikiančioms ir naujai projektuojamoms industrial)”, approved by director order No 1–101 by viešo vandens tiekimo ir mineralinio vandens 2005 08 19 of the Lithuania Geological Survey (LGT).

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 46 Results of projects completed in 2009 vandenvietėms. Kiekvienoje tokioje vandenvietėje, The requirements directed in the order are applicable for jei jos ištekliai dar nėra aprobuoti LGT arba ji yra all operative and newly designed fresh and mineral water reikšmingai rekonstruojama, reikia atlikti tam tikrus supplying waterworks. nustatytus hidrogeologinius tyrimus, įvertinti ir In 2009, the fresh groundwater resources were ap- pateikti LGT tvirtinti požeminio vandens išteklius proved in 153 waterworks: by 21% more than in 2008. ir sanitarines apsaugos zonas. Yet the amount of approved water in 2009 was smaller Daugiametis eksploatacinių požeminio vandens and only reached 34 thou m3/day. išteklių ištirtumas vandenvietėse aprašytas 1 len- telėje.

1 lentelė. Geriamojo gėlo vandens išteklių aprobavimas, vandenviečių SAZ nustatymas ir steigimas Table 1. Approval of fresh groundwater resources and establishment of SPZ

Iki 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Iš viso: 2005 m Vandenviečių registravimas, 815 115 252 114 96 151 1543 vnt. Išteklių aprobavimas vanden- 98 0 3 23 121 153 398 vietėse, vnt. Aprobuotų išteklių kiekis, 1941,5 0 0,5 11,8 145,8 33,5 2133 tūkst. m3/d Hidrogeologiškai nustatytų 189 46 91 35 135 124 620 vandenviečių SAZ, vnt. SAZ įsteigta, vnt. – 3 1 – 1 1 6

Iš 1543 Žemės gelmių registre registruotų vanden- The total safe yield of groundwater in Lithuania, calcu- viečių yra tik 398, kurių ištekliai žinomi. lated by specific methods and classified as groundwater re- Vandenviečių, kurių ištekliai aprobuoti 2005 m. sources of categories A and B, amount to 133.1 thou m3/day. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujajai tvarkai, sparčiai The orders of LGT director on the entry of approved water daugėja. 2009 metais buvo aprobuoti 153 gėlo safe yield into the Underground Safe Yield section of the geriamojo vandens vandenviečių požeminio vandens Underground Register are published in the LGS Website. ištekliai, t. y. apie 21 proc. daugiau nei 2008 metais. O Every waterwork must be provided with sanitary pro- aprobuotų išteklių kiekis sumažėjo. 2008 metais apro- tected zones (SPZ) designed for protection of groundwater buotų išteklių kiekis sudarė ~146 tūkst. m³ per parą, sources from pollution and preservation of high quality and o 2009 metais aprobuota ~34 tūkst. m³ per parą. safety of supplied drinking water. Evaluation of SPZ is de- Iš viso Lietuvoje specialiais skaičiavimais pagrįsti, termined by the Lithuania Hygiene Standart HN 44:2006 t. y įvertinti kaip eksploataciniai A ir B kategorijos “An evaluation and supervision of waterworks sanitary ištekliai sudaro 2 133,1 tūkst. m³ per parą vandens. zones”. SPZ were established in 620 waterworks; in 135 Analizuojant vandenviečių, kurių ištekliai apro- of them in 2009. Special layouts of SPZ are established buoti, pasiskirstymą geografiniu požiūriu – savival- and registered for 6 waterworks only. dybių teritorijose, stebimos savivaldybės, kurių teritorijose vandenvietės eksploatuojamos neištyrus ir neaprobavus išteklių – Skuodo rajono, Šilalės rajono, A. Šimkovič, Zarasų rajono, Rietavo, Pagėgių, Kalvarijos, Lazdijų Lithuanian Geological Survey rajono ir kt. savivaldybės (1 pav.). LGT direktoriaus įsakymai dėl aprobuotų vandens išteklių įrašymo Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje skelbiami LGT interneto svetainėje. Kiekviena vandenvietė turi turėti nustatytas SAZ, kurių paskirtis – saugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti geriamojo vandens, tiekiamo

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 47 Results of projects completed in 2009 1 pav. Požeminio vandens išteklių aprobavimas savivaldybėse

Fig. 1. Approval of groundwater resources in municipalities vartotojams, saugą ir kokybę. Vandenviečių SAZ registre registruotų vandenviečių įsteigti ir įregistruoti nustatymą reglamentuoja Lietuvos higienos norma tik šešių vandenviečių SAZ specialieji planai, kaip tai HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos numato Lietuvos higienos normos HN 44:2006 35 ir 36 zonų nustatymas ir priežiūra“ (Valstybės žinios. 2006, punktai: Šiaulių I (Lepšių), Šiaulių II (Birutės), Lapių, Nr. 81-3217). SAZ nustatytos 620 vandenviečių (2 pav.), Žemaitijos pieno, Šviežumėlio ir Klaipėdos miesto iš jų 135 vandenviečių – 2009 metais. Tačiau siekiant nuotekų valymo įrenginių gėlo geriamojo vandens apsaugoti požeminio vandens išteklius, vandenviečių vandenvietės (2 pav.). SAZ turi būti įsteigtos. Šiuo metu iš 1543 Žemės gelmių

2 pav. Gėlo geriamojo vandens vandenviečių SAZ Fig. 2. Establishment of SPZ in fresh groundwater water- nustatymas works

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 48 Results of projects completed in 2009 Grunto ir požeminio vandens tarša patvariais organiniais teršalais (POT)

K. Kadūnas, R. Radienė, R. Kanopienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Įgyvendinus valstybinę Pesticidų atliekų tvarkymo Soil and groundwater contamination 2002–2005 metų programą, Lietuvoje iš esmės with persistent organic pollutants išspręsta iš praeities paveldėtų senų pesticidų prob- lema. Per ketverius metus iš 40 šalies savivaldybių 117 (POP’s) sandėlių į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenks- minta 3,2 tūkst. tonų šių atliekų. Tačiau dar būtina The Lithuanian Geological Survey (LGT) is in charge of sutvarkyti ir buvusias jų saugojimo vietas, kurių implementation of the National Program for 2002–2013 yra daugiau kaip 1300. Šių vietų aplinka – gruntas, “Management of former pesticide storages and territo- paviršiniai ir požeminiai vandenys – kol kas ištirta ries contaminated by pesticides” which was approved in tik fragmentiškai ir nepakankamai. Pagal 2007– 2007 (Government decision No. 350). The basic tasks for 2013 metų pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis implementation of the program are: inventory of places atliekomis užterštų teritorijų tvarkymo programą of present and former pesticide storages, evaluation of (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės results of investigation, risk assessment of contamination 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 350 (Valstybės and providing information to society. The LGT also is žinios. 2007, Nr. 43–1641)), būtina sutvarkyti vietas, responsible for monitoring of persistent organic pollutants kur buvo saugomi seni pesticidai, ir jais užterštose (POP’s) in the groundwater, what is provided for in the teritorijose atkurti pažeistą aplinką ar jos elementus “National program on management POP’s 2006–2015” arba jų pažeistas funkcijas, pašalinti neigiamo po- (Gov. Dec. No. 970). veikio žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų. In the period of implementation, the LGT inventoried Senų pesticidų saugojimo vietas inventorizuoja 1363 former pesticide storage places. According to the Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos methodology developed at the LGT, all places were scored ministerijos. Ji nustato, kurie pesticidų atliekų and potential impact on the natural environment was sandėliai ir kurios jomis užterštos teritorijos ke- assessed. lia didžiausią pavojų ir kuriuos pirmiausia reikia Municipalities, implementing the program “Man- tvarkyti. Programoje numatyta atlikti išsamius agement of former pesticide storages and territories con- išsamus pavojingų pesticidų saugojimo vietų ir pes- taminated by pesticides”, initiated investigation of sites ticidais užterštų teritorijų ekogeologinius tyrimus potentially contaminated with pesticides. In 2008-2009, (požeminio, paviršinio vandens, dirvožemio ir grun- 59 sites were investigated and the extent of contaminated to užterštumo). Šių atliekų saugojimo vietų, užterštų soil and groundwater evaluated. teritorijų tvarkymą ir aplinkos atkūrimo priemonių The generalized results of investigations proved in- įgyvendinimą turi organizuoti savivaldybės pagal jų tensive contamination of the environment with pesticides, parengtus planus. among which POP’s are prevailing. In the soils of 58 sites Vykdydama Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir and in the groundwater of 32 sites, POP’s were detected. šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų The soil and groundwater are mainly contaminated with tvarkymo programą, Lietuvos geologijos tarnyba Hexachlorobenzene, HCB (32% and 12% respectively), šalies teritorijoje inventorizavo 1363 pesticidų ar DDT (47% and 19% respectively) and Hexachlorocy- jų atliekų saugojimo vietas ir šiomis atliekomis clohexane, and HCH (39% and 37% respectively). Con- užterštas teritorijas. tamination of environment by aldrin, chlordane, dieldrin, Iš visų minėtų objektų yra 140 veikiančių, 255 endrin and heptachlor is less intensive, though in 1–10% neveikiantys ir 785 kitokios būklės (sugriauti, rekul- of the cases one or several of them were found in concentra- tivuoti, gaisravietės ir t. t.). Inventorizacijos metu tions exceeding threshold values. sukaupti duomenys apie šių objektų lokalizaciją ir The results of this survey show, that despite that savininką, teršiamųjų medžiagų kiekį ir jų sklaidos the former pesticides storages have been cleaned up and galimybes, geologinės aplinkos taršos židinių pesticides removed, the former activity have left a large

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 49 Results of projects completed in 2009 Inventorizuotos buvusių pesticidų sandėlių vietos (LGT Inventoried locations of the former pesticide storages duomenų bazė) (database of the LGT) ekosistemoje ir padėtį gruntinio vandens atžvilgiu, volume of contaminated soil and groundwater and the exa- kiekybinius ir konstrukcinius teršiamųjų medžiagų mined sites present a potential risk to human health and sankaupos duomenis, lokalizaciją paviršinio vandens, environment. Therefore, for implementation of the goals požeminio vandens vandenviečių, saugomų teri- of the National Program for 2007–2013 “Management torijų, naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu, of former pesticide storages and territories contaminated požeminio vandens monitoringo vykdymą šiuose by pesticides”, investigation and remediation of such sites objektuose ir kt. Duomenys apie visus inventori- should be intensified. zuotus su pesticidų atliekų saugojimu susijusius objektus perkelti į bendrą Potencialių taršos židinių K. Kadūnas, R. Radienė, R. Kanopienė, posistemį. Lithuanian Geological Survey Duomenų bazėje taršos židiniai įvertinti pagal preliminaraus pavojingumo aplinkai kriteri- jus. Jais remiantis sukurtos Geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazės priemonės, kurios leidžia automatiškai sudaryti pasirinktos teritorijos, pavyzdžiui, apskrities, savivaldybės ar seniūnijos tvarkytinų objektų prioritetų sąrašus. Taip sudarytas tvarkytinų objektų prioritetų sąrašas yra slankus ir lankstus, lengvai koreguojamas ir papildomas atsižvelgiant į naujų duomenų įvertinimo, tvarkymo finansines galimybes ir kitus veiksnius. Iš 1363, kaip manoma, užterštų pesticidais teri- torijų savivaldybių ir kitomis lėšomis buvo atlikti preliminarūs ir detalūs grunto ir požeminio vandens taršos tyrimai tik 59 buvusių pesticidų saugyklų ir sandėlių teritorijose.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 50 Results of projects completed in 2009 Ekogeologiniai tyrimai, vykdyti buvusių sandėlių prielaidą, kad grunto ir (ar) požeminio vandens ir saugyklų teritorijose, leido įvertinti aplinkos taršos tarša, viršijanti teisės aktų nustatytas leidžiamas pesticidais mastą. Iš tirtų 59 teritorijų 58 buvo rasta pesticidų koncentracijas, tikėtina 40–50 proc. dar patvarių organinių teršalų (POT) grunte. Požeminis neištirtų buvusių pesticidų sandėlių teritorijose. vanduo tirtas 44 teritorijose, o POT aptikti 32 teritori- Siekiant laiku įvykdyti 2007–2013 metų pesticidų jose, teršalai vandenyje aptikti 30-čia atvejų. atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų

Grunto ir požeminio vandens tarša POT – pesticidais Soil and groundwater pollution with POP‘s Gruntas % Požeminis vanduo % POT aptikta užteršta aptikta užteršta Aldrinas 0 0 8,5 8,5 DDT 68 47 23,7 18,6 Chlordanas 6,8 3,4 10,2 10,2 Dieldrinas 5,1 5,1 8,5 8,5 Endrinas 6,8 1,2 5,1 5,1 HCB 79,7 32 25,4 11,9 Heptachloras 5,1 1,7 10,2 10,2 HCH 45,8 39 50,8 37,3

Nors ištirta menka dalis buvusių pesticidų saugo- teritorijų tvarkymo programoje nurodytus uždavinius, jimo vietų, informacija rodo, kad nors pesticidai būtina intensyvinti tokių vietų tyrimus ir išvalyti ir buvo pašalinti iš buvusių sandėlių bei saugiai užterštas teritorijas. nukenksminti, tačiau aplinka, neskiriant pakankamo dėmesio ją tvarkyti, dar ilgai bus teršiama pesticidais ir ypač POT. Vykdytų tyrimų rezultatai leidžia daryti

Užterštų teritorijų valymo metodų apžvalga

R. Radienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Šio darbo tikslas buvo apžvelgti pagrindinius Overview of technologies for reme- įvairiomis skirtingomis cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų valymo strategijas ir metodus. diation of contaminated sites Šiuo darbu neįmanoma aprėpti visų valymo metodų, pateikiami tik tie, kurie dažniausiai naudojami The aim of this work was to provide a general overview of pasaulyje ir tinkami naudoti Lietuvos sąlygoms. Ši the various types of remedial strategies and technologies apžvalga turėtų būti naudinga specialistams, verti- available in the world, which are applicable for geological nantiems užterštų teritorijų poveikį ir teikiantiems and hidrogeological conditions of Lithuania. jų sutvarkymo rekomendacijas ar priimantiems This overview is intended to be a reference for experts sprendimus dėl atliktų valymo darbų kokybės. involved in contaminated site risk assessment, providing Užterštoms teritorijoms tvarkyti naudojama daug recommendations for clean-up of sites and evaluations of ir įvairių metodų, tačiau kiekvieno jų galimybės the clean-up quality. priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių veiksnių. There are relatively few options but a very large Pagrindiniai objektyvūs veiksniai yra užteršimo number of specific techniques for remediating contami-

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 51 Results of projects completed in 2009 gylis, plotas, užterštos terpės geologinės sąlygos ir nated sites (Fig.). The main objective factors for reme- teršalo fizinis būvis. Subjektyvūs veiksniai – regla- diation are depth of contamination, contaminated area, mentuojamos cheminių medžiagų ribinės vertės ir geological conditions and contaminants. State regula- finansiniai ištekliai. Ypač svarbu pasirenkant vieną tory requirements and financial resources are subjective ar kitą užterštos teritorijos sanavimo metodą – teri- factors. Since contaminants and the forces of nature are torijos tvarkymo darbų kaina ir gaunama nauda dynamic (contaminants tend to move in the environment), aplinkai. Siekiant įvertinti šias sąlygas, labai svarbu contaminated sites can have very different characteristics žinoti galimas valymo metodų alternatyvas. depending on the time frame of the contamination and the Užteršimo valymo metodai pagal valomos terpės speed at which dispersion and advection have occurred. In buvimo vietą ir teršalų pašalinimo būdą klasi- general, every site is slightly different. This is what makes fikuojami į dvi grupes: in situ – valymą natūralaus site remediation very interesting to study but very difficult slūgsojimo vietoje ir ex situ – iškastos terpės valymą to implement. Each site remediation project is different specialiose vietose. and has a unique solution. Pagal pašalinimo iš užterštos terpės būdą teršalai Cost-effectiveness is particularly important for choos- skirstomi į fizinius, cheminius, biologinius ir komp- ing between remediating technologies. It also is important leksinius (ir įvairius paminėtų metodų derinius). to know the possible methods of treatment alternatives. Fiziniai metodai – tai teršiančios medžiagos Depending on location of contaminants and techniques fizinis ištraukimas iš užterštos terpės. Tokie metodai of their removal, remediation methods are classified into dažniausiai naudojami stipriai užterštų teritorijų two groups: in-situ remediation technologies, which are valymo pradiniame etape skystai naftos produktų applied in place without excavating soils or extracting fazei ištraukti. Plačiausiai pasaulyje ir Lietuvoje nau- groundwater and ex-situ technologies, when contami- dojami hidrodinaminio ir vakuuminio išsiurbimo nated material is excavated and either permanently or metodai. Vakuuminis metodas naudojamas mažai temporarily or removed from its location on the site for laidžiam gruntui valyti. Valant šiuo metodu į žemės treatment. sluoksnius pritraukiamas papildomas kiekis oro, By the mode of extraction of contaminants from the kuris suaktyvina natūralių mikroorganizmų veiklą ir environment, remediation methods are classified into teršalų destrukcijos procesus, todėl šį metodą galima physical, chemical, biological and integrated (combina- laikyti kompleksiniu. Hidrodinaminis metodas efek- tions of various methods). tyvus, kai naftos produktais įsotinto grunto filtracijos This overview is available in the website of the Lithua- koeficientas yra ne mažesnis kaip 1–3 m/parą. Abu nian Geological Survey www.lgt.lt. metodai įdiegti Lietuvoje. Fizinių metodų atmai- na – terminiai metodai, kurie grindžiami teršalų sudeginimu arba iškaitinimu. R. Radienė, K. Kadūnas, Cheminiai metodai – teršiančių medžiagų trans- Lithuanian Geological Survey formavimas į mažiau pavojingus arba visiškai nepavo- jingus junginius cheminėmis reakcijomis.D ažniausiai naudojami metodai – tirpalų ekstrakcija ir teršalų konsolidavimas. Atskira cheminių metodų modi- fikacija yra tada, kai cheminės medžiagos naudojamos palengvinti teršalų atskyrimą nuo kietos terpės. Dažniausiai šiam reikalui naudojamos paviršiaus aktyviosios medžiagos. Metodo trūkumas yra tas, kad valoma terpė dažnai užteršiama antriniais junginiais. Šie metodai Lietuvoje nenaudoti. Biologiniai metodai – tai teršalų destrukcija arba transformacija įvedant naujus arba aktyvinant natūraliai egzistuojančius mikroorganizmus. Šie metodai naudojami valyti santykinai mažai užterštą terpę, kai reikia pasiekti aukštą išvalymo lygį. Reikia- mam mikroorganizmų aktyvumui užtikrinti valo- moje terpėje būtina palaikyti optimalų deguonies,

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 52 Results of projects completed in 2009 temperatūros bei mitybos režimą (V. Juodkazis, vandens paviršiaus pašalinti. Taip pat sėkmingai A. Marcinonis, 2008). naudojamas ir vakuuminis bei kombinuotas hidro- Principinių valymo metodų nėra labai daug, dinaminis ir vakuuminis valymas. Pradėtas taikyti tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tvarkant užterštas ir bioventiliavimo metodas. teritorijas naudojamų specifinių valymo technikų Gana plačiai Lietuvoje naudojami ir grunto valy- yra gerokai daugiau. Bendri teritorijų tvarkymo mo ex situ metodai. Užterštas naftos produktais, sun- principai vaizduojami 1 paveiksle. kiaisiais metalais ar pesticidais gruntas iškasamas ir Lietuvoje labiausiai išvystytas naftos produktais išvežamas į specialiai įrengtas valymo aikšteles. Ten užterštų teritorijų valymas. Šio valymo pradžia jis dažniausiai valomas biologiniais metodais. galima laikyti 1989 metus, kai buvo pradėta va- Ataskaitoje pateiktas užterštas teritorijas tvarkant lyti įspūdingais taršos mastais pagarsėjusi Vilniaus dažniausiai vartojamų sąvokų vertimas iš anglų kal- naftos produktų bazė. Šiuo metu jau išvalyta ir bos (Ištrauka iš ISO 11074-4:1999 (E/F). Neoficialus dar valoma daugiau negu dvidešimt įvairių naf- vertimas). tos produktais užterštų objektų. Plačiausiai nafta Ataskaitą galima peržiūrėti LGT svetainėje užterštose teritorijose taikomas hidrodinaminis www.lgt.lt. metodas laisvam naftos produktui nuo požeminio

1 pav. Principinė užterštų teritorijų tvarkymo schema Fig. 1. Flowchart of general remedial options for contami- (pagal Water Technology International Corp., Burlington, nated sites (Water Technology International Corp., Burlington, Ontario, 1997) Ontario, 1997)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 53 Results of projects completed in 2009 Geologinės aplinkos taršos židinių duomenys

J. Šugalskienė, V. Minkevičius, Lietuvos geologijos tarnyba

2009 metų vasarą, vykdant projektą „Galimos že- Geoinformation system of contami- mės gelmių taršos objektų, esančių vandenviečių nation sources sanitarinės apsaugos zonose, pavojingumo požeminio vandens kokybei vertinimas“, lauko darbų metu Potential Contamination Sources in sanitary protection potencialių taršos židinių (PTŽ) inventorizacija atlikta zones of well fields in Anykščiai, Utena, Šalčininkai, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose Anykščių, Prienai districts and in the Marijampolė County (Šakiai Utenos, Šalčininkų ir Prienų rajonuose bei visoje and Vilkaviškis district, Marijampolė, Kalvarija and Kazlų Marijampolės apskrityje (Marijampolės, Šakių ir Rūda municipalities) were inventoried within the project Vilkaviškio rajonuose bei Kalvarijos ir Kazlų Rūdos “Estimation of Risks to Groundwater Quality of Potential savivaldybėse). Lauko darbų metu surinkti duomenys Contamination Sources in Sanitary Protection Zones of apie 265 PTŽ. well fields”. Information about 265 objects was collected Vykdant LGT direktoriaus įsakymą „Dėl pavojingų during field works. medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventoriza- By the order of Director of Geological Survey of Lithua- vimo ir informacijos rinkimo tvarkos patvirtinimo” nia (“Regarding the Inventory and Data Collection Order geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė pil- on Release of Hazardous Matter to the Groundwater“), doma duomenimis iš potencialių geologinės aplinkos the Information Subsystem of Potential Contamination taršos židinių inventorizavimo anketų (deklaracijų). Sources was filled with the data taken from question- Vykdant projektą „Užterštų teritorijų poveikio naires (declarations) of potential contamination sources vertinimas“, finansuojamą iš Europos Sąjungos of geological environment. fondų lėšų, inventorizuota 3910 PTŽ. Inventorizacija During the EU project “Estimation of Impact of atlikta 39 savivaldybėse. Contaminated Territories”, 3910 potential contamination sources were inventoried in 39 municipalities. Ankstesniais metais inventorizacija vykdyta Uk- The data about potential contamination sources were mergės, Širvintų ir Trakų rajonuose. Inventorizuoti transferred to the database. The information was collected 754 potencialūs taršos židiniai: Ukmergės rajone – 376, during field works in the previous year in Ukmergė, Širvintų rajone – 206 ir Trakų rajone – 172. 2009 metais Širvintos and Trakai districts (the total of 754 potential visa surinkta informacija apie šių rajonų PTŽ perkelta contamination sources). į Potencialių taršos židinių duomenų posistemį. The total number of questionnaires stored in the infor- Nuolat pildomoje duomenų bazėje iki 2009 metų mation system is 11 830. The system contains information pabaigos sukaupta 11 830 anketinių duomenų apie about 10 806 potential pollution sources. Also graphical 10 806 PTŽ (1 pav.). Duomenų bazėje teikiama grafinė information (photos) about 3360 potential contamination informacija (fotonuotraukos) apie 3360 PTŽ. sources is stored in the database. Pirmajam tipui – pramonės, energetikos, trans- 4432 sources were subsumed in the group of first type porto ir paslaugų objektai – priskirti 4432 PTŽ. Iš jų: sources (industrial, energy, transportation and service 2709 veikiantys, 112 rekonstruotų, 934 neveikiantys, objects): 2709 operating, 112 – reconstructed, 934 – not 640 sugriautų, 32 rekultivuoti, dvi gaisravietės ir trys operating, 640 – demolished, 32 regenerated, 2 – fire-dam- kitokios būklės. aged and 3 – in other state. Antrajam tipui – teršiančių medžiagų kaupimo 3996 sources were subsumed in the group of the se- ir regeneravimo objektai – priskirti 3996 PTŽ. Iš jų cond type (facilities of storage and recovery of pollutants: 1952 veikiantys, 87 rekonstruoti, 778 neveikiantys, 952 operating, 87 reconstructed, 778 not operating, 867 867 sugriauti, 291 rekultivuotas, 20 gaisraviečių ir demolished, 291 regenerated, 20 fire-damaged and 1 in vienas kitokios būklės. other state. Trečiajam tipui – gyvulininkystės objektai – pri- 2376 sources were subsumed in the group of third skirti 2376 PTŽ. Iš jų: 696 veikiantys, 28 rekonstruoti, type sources (livestock facilities): 696 operating, 28 recon- 681 neveikiantis, 967 sugriauti, vienas rekultivuotas structed, 681 not operating, 967 demolished, 1 regenerated ir trys gaisravietės. and 3 fire-damaged.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 54 Results of projects completed in 2009 Ketvirtam tipui – teršiančių medžiagų avarinių 2 sources were subsumed in the group of fourth type išsipylimų vietos – priskirti du PTŽ: vienas nevei- (pollutants in emergency spill sites): 1 not operating and kiantis ir vienas rekultivuotas. 1 regenerated.

J. Šugalskienė, V. Minkevičius, Lithuanian Geological Survey

1 pav. Taršos židinių, kurių informacija yra teikiama Fig. 1. Localization scheme of inventoried contamination duomenų bazėje, išsidėstymo schema (2009-12) sources (information from the database 2009-12)

Biržų miesto inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimas

V. Mikulėnas, J. Bitinas, D. Karmazienė, V. Minkevičius, S. Stankevičiūtė, G. Vaičiūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Biržų miestas įsikūręs piečiau pirmo Lietuvoje dirbti- Engineering geological evaluation of nio Širvėnos ežero, moreninėje lygumoje. Agluonos ir Apaščios upių slėniai skaido tirtą teritoriją į tris Biržai area completed in 2009 skirtinga geomorfologija pasižyminčias miesto dalis, ištęstas šiaurės–pietų kryptimi. Agluonos upės slėnio The town Biržai is situated in the till plain south of the plotis – 50–170 m, o Apaščios upės slėnis vietomis dammed artificial Širvėna Lake. The rivers Agluona and beveik dvigubai siauresnis – 40–60 m pločio. Abiejų Apaščia divide the study area into three geomorphologi-

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 55 Results of projects completed in 2009 upių slėniai yra 6–8 m gylio. Juose kartografuotos II ir cally different parts elongated in the north-south direction. I viršsalpinės terasos bei dviejų pakopų salpa. Suda- The Agluona valley is 50–170 m wide and 6–8 m deep, rius detalų Biržų miesto geomorfologinį žemėlapį, while the Apaščia valley is twice as narrow. The valleys išryškėjo tikrasis miesto teritorijos karstinių procesų have two-level flood-plains and 1st and 2nd terraces. mastas. Nustatyta, kad mieste dominuoja senojo In the course of detailed geomorphologic mapping of karsto formos, iš kurių stambiausios yra karstinės Biržai area, a real extent of karst processes was evaluated. muldos ir žiedinės įdaubos. Biržų miesto teritorijoje It was revealed that old karst forms predominated in the išskirtos šios paviršinės karstinio reljefo formos: mul- town. The biggest of them are concentric depressions and dos, žiedinės įdaubos, smegduobių laukai, įslūgos, quite shallow karst forms namely subsidence holes. The karstiniai kloniai, karstiniai slėniai, palaidotos following karst forms were distinguished in the Biržai area: smegduobės, labai senos ir senos, jaunos ir naujos old and young sinkholes with pseudo hills between them, smegduobės bei pseudokalvos. buried sinkholes, karst valleys, karst hollows, sinkhole Siekiant atskleisti karstinių procesų chronologiją fields, concentric depressions and subsidence holes. iš 17 žemapelkių, kurių guolis yra karstinės kilmės The sequence is composed of thin but continuous Qua- muldose, žiedinėse įdaubose, smegduobių laukuose ternary sediments overlaying pre-Quaternary rocks. The ir senose smegduobėse, buvo paimti mėginiai iš thickness of the Quaternary sediments varies from 1.5 to apatinės durpių sluoksnio dalies absoliučiajam amžiui 20 m, the thinnest being in the large part of the Apaščia nustatyti radiokarboniniu (14C) metodu. Analizuojant valley. The thickness of the Quaternary cover not only is gautus rezultatus išryškėjo keturi organogeninių different in the 27 lithomorphogenetic regions, but also nuogulų kaupimosi pradžios ciklai, kurie gali būti varies within a single region. The thickness of the Quater- siejami su karstinio proceso suaktyvėjimo ciklais. nary cover in some subsidence holes is about 7 m and the Seniausios biogeninės nuogulos susikaupė Kilučių average thickness in some subsidence holes is 4–5 m. žiedinėje įdauboje. Šių nuogulų amžius – 11 100– The Quaternary is represented by Žemaitija, Me- 10 250 metų, t. y. jos pradėjo kauptis alerodo metu. dininkai and Late Nemunas tills with intertill layers. Taigi pati Kilučių žiedinė įdauba susiformavo dar iki The Holocene sediments prevail among surface deposits alerodo pradžios. Antrasis ciklas apimtų biogeninių in the Biržai town. nuogulų kaupimąsi vėlyvojo borealio metu. Inten- The Quaternary–pre-Quaternary soils (rocks) are syviausi karstinių formų pelkėjimo procesai vyko composed of the deposits of karst origin (dolomite flour, trečiojo ciklo metu, pasibaigus atlančiui. Ciklas seldom dolomitic marl). Their thickness varies from 1 m apimtų laikotarpį tarp 5,5–3,5 tūkst. metų. Šio ciklo to 16–19 m. Dolomite flour is a specific soil with special metu kaupėsi durpės septyniose iš septyniolikos geotechnical properties. It can be easily washed out causing datuotų žemapelkių nuogulų. Ketvirtojo ciklo metu karst subsidence and formation of sinkholes. Dolomitic suaktyvėjimas prasidėjo ankstyvajame subatlantyje. marl of karst origin is a weak and soft rock. Sudarant lineamentų žemėlapį, karstinės smeg- The Pre-Quaternary rocks (soils) are assigned to the duobės buvo sujungtos tiesiomis, įvairiomis krypti- Upper Devonian (Pamūšis, Įstras and Tatula formations). mis išsidėsčiusiomis linijomis. Linija buvo brėžiama The soils of Pamūšis and rocks of Įstras formations lie mažiausiai per tris smegduobes. Išmatavus kiekvienos in several marginal areas, rocks of Tatula Formation oc- linijos azimutą, nubraižyta rožinė diagrama. Sudary- cur over the whole territory of Biržai. The thickness of tas lineamentų žemėlapis leidžia daryti prielaidą, Pamūšis Formation reaches 6 m. The thickness of Įstras kad šios linijos žemės paviršiuje rodo pagrindines Formation does not exceed 3 m. The thickness of Tatula tektoninių plyšių kryptis. Išryškėjo dėsningumas, Formation varies from 11 to 32 m the average thickness kad smegduobės formavosi menamų tektoninių lūžių being 20–32 m. The Pamūšis Formation is composed of sankirtos vietose. stiff clay and, rarely, soft dolomite marls. The Įstras Forma- Biržų mieste geologiniame pjūvyje nustatytos tion is composed of strong dolomite. The Tatula Formation kvartero ir prekvartero nuogulos bei uolienos. Kvar- is composed of Nemunėlis, Kirdonys and Pasvalys Beds. tero nuogulos teritoriją dengia ištisiniu, bet nevienodo The thickness of Nemunėlis Beds reaches 9 m the average storio sluoksniu. Vietomis kvartero nuogulų dangos thickness being 1–2 m. The Nemunėlis Beds are absent in storis tesiekia 1,5 m, o didžiausias pergręžtas – 20 m. some places. The thickness of Kirdonys Beds commonly Stora kvartero nuogulų danga yra moreninių gūbrių varies from 5 to 7 m. The thickness of Pasvalys Beds varies ruože – 19 m. Kaitus kvartero nuogulų storis yra from 6 to 19 m; commonly 12–15 m. The Nemunėlis and ne tik išskirtuose 27-iuose litomorfogenetiniuose Pasvalys Beds are composed of stratified dolomite gypsum,

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 56 Results of projects completed in 2009 rajonuose, bet dažnai ir to paties rajono ribose. gypsum dolomite and dolomite of different clayey and dolo- Plona – 3,0–3,5 m storio danga būdinga didesniajai mite marl stratification. In these layers, lenses and inter- Apaščios upės slėnio daliai. Daugelyje karstinių layers of dolomite flour and dolomite marl can be found. muldų kvartero nuogulų storis neviršija 7 m, o viduti- The Kirdonys Beds are composed of clayey dolomite marl. nis storis jose – 4–5 m. Dolomite marl is a weak rock whereas dolomite usually is Didžiąją kvartero dangos storymės dalį sudaro a strong stiff rock. Gypsum has specific composition and palikti Žemaitijos, Medininkų, viršutinio Nemuno properties. When it is dissolving, the cavities are forming. bei Baltijos ledynų moreniniai dariniai, kuriuos vie- When the cavities reach the critical diameter, the roofs fall tomis skiria tarpmoreninės nuogulos ir nuosėdos. down and new sinkholes appear. Tarp miesto reljefą formuojančių nuogulų vyrauja The rocks of Tatula Formation are overlying the rocks holoceno nuogulos. of Kupiškis Formation. The Kupiškis Formation consists Kvartero–prekvartero storymėje vyrauja karstinės of strong dolomite. The roof of the Formation is wavy and kilmės gruntai ir uolienos. Jų storis įvairus: nuo 1,0 m is lying at a depth of 30–45.5 m. iki 16–19 metrų. Šią storymę sudaro dolomitiniai The Quaternary and Įstras–Tatula aquifers are the miltai, rečiau – liekaninis domeritas. Dolomitiniai two main ones in the territory of Biržai town. The Qua- miltai yra ypatingos sudėties ir savybių gruntai – ternary aquifer is composed of unsaturated and saturated išmirksta vandenyje, lengvai išplaunami, todėl jų layers of Baltija–Grūda, Grūda Medininkai and Me- išplitimo plotuose atsiranda įslūgos ir karstinės- dininkai–Žemaitija formations. The water bearing soils sufozinės įgriuvos. Liekaninis domeritas yra silpna are sandy and clayey. The unsaturated groundwater level uoliena. usually repeats the relief and reaches a depth of 0.5–7 m. Prekvartero sluoksnius sudaro viršutinio devono Širvėna and Kilučiai Lakes, Agluona and Apaščia rivers Pamūšio, Įstro ir Tatulos svitų uolienos ir gruntai. and swamps drain the unsaturated groundwater flow. Pamūšio gruntai ir Įstro svitų uolienos išplitusios The water is fresh (TDS is 0.3–1.6 g/l). The chemical pavieniais nedideliais plotais, o Tatulos svitos – visoje composition is predominated by calcium, magnesium miesto teritorijoje. Pamūšio svitos gruntų storis iki and hydrocarbon. 6 m, o Įstro svitos uolienų – neviršija 3 metrų. Bendras The Įstras–Tatula aquifer occurs over the whole ter- Tatulos svitos uolienų storis yra nuo 11 m iki 32 m, ritory of Biržai. Dolomite with cracks and cavities repre- dažniausiai – 20–22 m. Pamūšio svitą sudaro stiprus sents the water bearing rock of Įstras Formation. The molis, rečiau – minkštas domeritas, Įstro svitą – kietas water bearing rocks of Tatula Formation are represented dolomitas. Tatulos svitą sudaro Nemunėlio, Kirdonių by dolomite flour, gypsum, gypsum dolomite, dolomite, ir Pasvalio sluoksniai. Nemunėlio sluoksnių storis dedolomite and dolomite marl. The thickness of the aquifer siekia 9 m, o dažniausiai 1–2 m. Vietomis Nemunėlio is 13–35 m. The water head is situated at a depth of 5–15 m sluoksnių nėra (jie išplauti), kai kur juos sudaro kars- from the ground. The water has a small amount of totally tiniai gruntai. Kirdonių sluoksniai dažniausiai yra dissolved solids (up to 3 g/l). In spring and autumn, it is

5–7 m storio, Pasvalio sluoksnių storis – nuo 6 m iki unsaturated with CaSO4, this is responsible for dissolu- 19 m, o dažniausiai 12–15 m. Nemunėlio ir Pasvalio tion of gypsum. sluoksnius sudaro susisluoksniavęs gipsas su dolo- The territory of Biržai belongs to the areas of low, mitu, vietomis su domeritu, dolomitingas gipsas, moderate and very high karstification degree (according gipsingas dolomitas, įvairaus molingumo dolomi- to subdivision of North Lithuanian Karst Region area). tas ir domeritas. Šiuose sluoksniuose aptinkama The new cavities occur and the old ones become larger dolomitinių miltų, liekaninio domerito tarpsluoksnių in the rocks of Tatula Formation. The process of earth ir lęšių. Kirdonių sluoksnius sudaro molingas surface subsidence is taking place and sinkholes are de- domeritas. Domeritas yra silpna minkšta uoliena, o veloping. The rocks of the Tatula Formation have different dolomitas – stipri kieta uoliena. Gipsas yra ypatingos karstification degree. The karst cavities were discovered sudėties ir savybių uoliena, kuriai tirpstant vandenyje by geological drilling works. The height of karst cavities susidaro karstinės tuštumos, o joms pasiekus kritinį reaches 3–5 m. skersmenį – įgriūna skliautą sudarančios uolienos bei Karst sinkholes of various age, size and shape are found gruntai ir žemės paviršiuje anksčiau ar vėliau atsiveria in the territory of Biržai. Over 30 of them have appeared karstinės įgriuvos. Tatulos svitos uolienas asluoja during the last 50 years. The new sinkholes and the young Kupiškio svitos stiprus kietas dolomitas. Kupiškio ones have oval and round forms. Commonly they are svitos kraigas banguotas, jis slūgso 30–45,5 m gylyje 5–16 m in diameter and up to 4.5 m in depth. nuo žemės paviršiaus.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 57 Results of projects completed in 2009 Biržų miesto teritorijoje išplitę du inžinerinėms The maps of karst development conditions in the ter- geologinėms sąlygoms svarbūs vandeningieji komp- ritory of Biržai are prepared at a scale 1:5000. They are: leksai ir sluoksniai – kvartero ir Įstro–Tatulos. Kvar- Quaternary and pre-Quaternary geological maps and tero vandeningajame komplekse išskiriami gruntinis maps of the surface of pre-Quaternary relief, a map of vandeningasis sluoksnis ir sporadiškai lokaliai paplitę rocks overlying the Tatula Formation, hydrogeological tarpmoreniniai Baltijos–Grūdos, Gūdos–Medininkų maps of the Quaternary aquifer, maps of distribution of ir Medininkų–Žemaitijos vandeningieji sluoksniai. karst cavities and engineering-geological maps. Dažnai šie visi sluoksniai turi glaudų ryšį, taip pat Engineering-geological conditions in the territory su giliau slūgsančiu Įstro–Tatulos vandeninguoju of Biržai are complicated. The investigated territory is kompleksu. Gruntinis vandeningasis sluoksnis slūgso divided into engineering geological regions according to 0,5–7 m gylyje. Vandenį talpina įvairaus amžiaus ir distribution of sinkholes, degree of karstification of Tatula genezės smėlingi gruntai, vanduo taip pat kaupiasi Formation, geomorphological features, geologic structure, molingų gruntų plyšiuose ir dulkio tarpsluoksniuose. hydrogeologic conditions and possible impact to the build- Gruntinio vandens lygis bendrais bruožais atkar- ings and infrastructures. toja šiuolaikinį reljefą, o srautas krypsta link lokalių The performed evaluation of engineering-geological iškrovos sričių: Širvėnos ir Kilučių ežerų, Agluonos conditions in the territory of Biržai and its subdivision ir Apaščios upių, Agluonos pelkės ir pelkių šiaurės into engineering geological regions are helpful in prepar- rytinėje miesto dalyje bei Širvėnos ežero vakarinėje ing the territorial planning documentation, reasonable pusėje. Gruntinio vandens srautui turi įtakos visoje planning of investments to infrastructure, optimizing miesto teritorijoje esantys nedideli paviršinio vandens the investigations for constructions needs (determining telkiniai. Gruntinis vanduo dažniausiai gėlas, vietomis the depth of engineering geological investigations, the silpnai mineralizuotas (0,3–1,6 g/l). Jo cheminė sudėtis volume of drilling, geotechnical sounding, etc.). The kaiti ir paveikta žmogaus technogeninės veiklos. compiled special geological maps will help to forecast karst Vandenyje vyrauja kalcio, magnio ir hidrokarbonato phenomena and processes. jonai. Kai kur vandenyje daug nitratų jonų. Įstro–Tatulos vandeningasis kompleksas išplitęs V. Mikulėnas, J. Bitinas, D. Karmazienė, visoje Biržų miesto teritorijoje. Vandenį kaupia V. Minkevičius, S. Stankevičiūtė, G. Vaičiūnas, Įstro svitos plyšiuotas, kaverningas dolomitas ir Lithuanian Geological Survey susisluoksniuojančios, plyšiuotos bei sukarstėjusios Tatulos svitos uolienos – gipsas, gipsingas dolomitas, dolomitas, dedolomitas, dolomitiniai miltai ir kt. Pje- zometrinis vandens lygis nusistovi 5–15 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Vanduo mineralizuotas, bendras jame ištirpusių medžiagų kiekis neviršija 3 g/l. Vande- nyje vyrauja kalcio, magnio, sulfato, rečiau – hidrokarbonato jonai. Pavasarį ir rudenį jis nevisiškai įsotintas

CaSO4, todėl tirpina gipsą. Įstro–Tatulos vandeningojo komplekso stebėjimams skirtingose miesto teritorijos vietose yra įrengtas hidrogeologinio monitoringo tinklas iš septynių gręžinių. Biržų miesto teritorija patenka į mažai, vidutiniškai ir itin sukarstėjusius Šiaurės Lietuvos karstinio rajono plotus. Čia Tatulos svitos gipsingose uolienose atsiranda naujų karstinių tuštumų, didėja senosios, dėl to žemės paviršiuje atsiveria naujų karstinių įgriuvų ir įsmukų, formuojasi karstinės įslūgos, įdaubos ir muldos, ypač dėl karstinių-sufozinių procesų. Tatulos svitos uolienos sukarstėjusios labai nevienodai. Gręžiniais aptiktų atskirų karstinių tuštumų aukštis kartais siekia 3–5 m, o kai kuriuose gręžiniuose nustatytas šių tuštumų bendras aukštis

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 58 Results of projects completed in 2009 6–11 metrų. Miesto teritorijos paviršiuje surasta Atlikus lauko ir laboratorinių tyrimų darbus dešimtys naujų ir jaunų, skirtingo gylio ir formų buvo sudaryti Biržų miesto teritorijos karsto for- smegduobių, iš jų daugiau kaip trisdešimt atsirado mavimosi sąlygų 1:5 000 masteliu žemėlapiai: per pastaruosius 50 metų. Šios jaunos ir naujos geomorfologinis, kvartero ir prekvartero geologi- smegduobės dažniausiai yra apvalios ir ovalios, jų niai, lineamentų, pokvarterinio reljefo paviršiaus, vidutinis skersmuo – 5–15 m, gylis – 1,5–4,5 metro. Tatulos svitos karstėjančias uolienas dengiančių Biržų mieste vyksta pastatų deformacijos – dėl darinių storio, karstinių tuštumų gręžiniuose, karstinių procesų ir reiškinių poveikio netolygiai gruntinio vandens lygio, inžinerinis geologinis ir sėda namų pagrindai, jų pamatuose ir sienose at- kt. Inžinerines geologines sąlygas iliustruoja septyni siranda platėjantys plyšiai. Kai kuriuos pastatus yra geologiniai pjūviai. tekę nugriauti (daugiabutis namas Tinklų g.). Biržų Atsižvelgiant į smegduobių išplitimą, Tatulos mieste inventorizuota daugiau kaip 60 pastatų, kurių svitos sukarstėjimo laipsnį, geomorfologinius ypa- dauguma deformuojasi dėl karsto poveikio. tumus, geologinę sandarą, hidrogeologines sąlygas bei galimą geologinės aplinkos poveikį statiniams ir miesto infrastruktūrai, atliktas Biržų miesto teritorijos inžinerinis geologinis rajonavimas. Išskirti plotai, besiskiriantys karsto grėsmės dydžiu. Biržų miesto teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimas ir kars- tologinis rajonavimas leidžia raciona- liau rengti teritorijų planavimo dokumentus, planuoti investicijas į miesto infrastruktūrą, optimizuoti statybinius tyrimus (geriau supla-nuoti inžinerinių geologinių tyrimų gylį bei gręžimo, geotechninio zondavimo ir kitų tyrimų apimtį). Sudaryti specializuoti geologiniai žemėlapiai, kiti susisteminti tyrimų duomenys yra karstinių procesų ir reiškinių prognozavimo pagrindas.

1 pav. Biržų miesto teritorijos inžinerinio geologinio žemėlapio ir vieno iš pjūvių fragmentai

Fig. 1. The fragment of engineering geological map and the fragment of cross-section of Biržai town

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 59 Results of projects completed in 2009 Bendri Lietuvos geologijos muziejaus 2009 metų veiklos rezultatai

I. Norvaišas, V. Puronas, Lietuvos geologijos muziejus

Lietuvos geologijos muziejus (LGM) įsteigtas Lithuanian Geological Museum 2000 metais Geologijos ir geografijos instituto kerno saugyklos ir joje esančių muziejinių ekspozicijų The Lithuanian Geological Museum (LGM) was estab- Vievyje (Elektrėnų sav.) bazėje. Steigėjas (iki 2010 m. lished in 2000 on the basis of the drillcore storage and sausio 1 d.) – Lietuvos geologijos tarnyba prie museum expositions of the Institute of Geology and Geo- Aplinkos ministerijos. Muziejus yra valstybės graphy in Vievis (Elektrėnai Municipality). The founder biudžetinė įstaiga, kurios tikslas – teikti visuome- (until January 1, 2010) of the Museum is the Lithuanian nei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės Geological Survey under the Ministry of Environment. gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir The Museum is a state budgetary institution, which aims paleogeografinę raidą.

Kerno saugykla The drill-core storage

Riedulių ekspozicija The exposition of boulders Muziejuje yra sudaryta keletas ekspozicijų: to provide for the public rich geological materials on the 1. 4 ha plote išdėstyta Lietuvos lauko riedulių structure and composition of country’s subsurface, mine- mokslinė ekspozicija. Ją sudaro beveik 600 rie- rals and palaeogeographical history. dulių (iki 5–7 m3 tūrio), sugrupuotų pagal kilmę, Currently, the museum is a series of expositions: sudėtį ir kt. Be to, atskirą ekspoziciją muziejaus 1. In the area of 4 ha, the Lithuanian boulder scientific patalpose sudaro šių riedulių skelčių gludiniai. field exposition is displayed. It consists of nearly 600 2. Lietuvos geologų mokyklos puoselėtojo boulders (up to 5–7 m3 in volume), grouped accor- akademiko Juozo Dalinkevičiaus (1893–1980) ding to origin, composition, etc. In addition, a separate memorialinė ekspozicija. exposition inside the museum rooms consists of the 3. Lietuvos ir Baltijos šalių naudingųjų iškasenų polished pieces of the same boulders. ekspozicija. 2. A memorial exposition of famous Lithuanian geologist, 4. Lietuvos kvartero ekspozicija. academician Juozas Dalinkevičius (1893–1980). 5. A. Žukelio (1899–1977) paleontologinio rinkinio 3. An exposition of minerals from Lithuania and other ekspozicija. Baltic States. Be to, muziejuje veikia kerno saugykla, kurioje 4. An exposition of Lithuanian Quaternary. saugomas 1136 gręžinių (daugiausiai išgręžtų Lietu- 5. An exposition of A. Žukelis’ (1899–1977) palaeonto- vos teritorijoje) kernas, kurio bendras ilgis – 140 km. logical collection. Galima teigti, kad tai yra Lietuvos nacionalinis tur- In addition, the museum has a drillcore storage, in tas, kurio vertė šios dienos atliekamų gręžimo darbų which cores (140 km of total length) from 1 136 wells kainomis – apie 600 milijonų litų. Taip pat kaupiami (drilled mainly in the territory of Lithuania) are stored.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 60 Results of projects completed in 2009 Lietuvos geologų asmeniniai archyvai ir didelis The storage can be considered a Lithuanian national asset geologinių pavyzdžių rinkinių fondas. whose value at today’s drilling cost is about 600 million Lt. Muziejaus ekspozicijos, kerno ir kitų rinkinių Drillcores and a large collection of geological specimens also fondai naudojami vykdant įvairias Lietuvos valsty- are stored at personal archives of Lithuanian geologists. bines bei tarptautines mokslo programas, rengiant Museum expositions, funds of drillcores and other įvairių profesijų specialistus ir mokslininkus, taip pat collections are used in the various Lithuanian state and priimant ekskursijas, kurių metu supažindinama su international scientific programs, for professional and krašto geologijos ypatumais ir žemės gelmių turtais, scientific training purposes and for tours, during which su pastarųjų metų aplinkos apsaugos problemomis. visitors are acquainted with the country’s geology and 2009 metais sutvarkytas aštuonių gręžinių kernas with the recent environmental problems. (158 dėžės – 1003,2 m kerno; metražas patikslintas As the museum premises are unsuitable for the modern po kerno revizijos). exposition and work, development of a technical project LGM saugomo gręžinių kerno kompiuterinėje for museum building reconstruction was the main task duomenų bazėje po kerno revizijos patikslinta infor- for 2009. macija apie aštuonis gręžinius (iš viso yraduomenų In 2009, the cores of 8 wells were revised (158 boxes – apie 1136 gręžinius); 12 gręžinių kerno dokumenta- 1003.2 m core length after revision). Information about 8 cijos bylos papildytos nubraižytomis gręžinių wells was entered into computerized database of cores stored litologinėmis kolonėlėmis. within the drillcore storage (containing data on a total of Pateiktas peržiūrai ir tyriniams imti 29 gręžinių 1136 boreholes) and 12 core documentation files were sup- kernas (218 dėžių – 1435,4 m kerno), juo pasinau- plemented with drawn lithological columns. dojo 10 geologų: UAB „GJ Magma“, UAB „Minijos Drillcores from 29 wells (218 boxes – 1435.4 m core) nafta“ specialistai, Vilniaus universiteto, Geologijos were submitted for review and sampling to 10 visitors: ir geografijos instituto mokslininkai ir doktorantai specialists from the companies UAB GJ Magma and UAB bei kartu su jais atvykę lankytojai iš Danijos. Taip pat Minijos Nafta, scientists and PhD students from Vilnius dviejų gręžinių kerną apžiūrėjo Jaunųjų gamtininkų University, Institute of Geology and Geography, and respublikinio konkurso laureatų ekskursija (apie 50 visitors from Denmark. žmonių). The geological collections (a total of 8 189 exhibits) Toliau buvo tvarkomi ir inventorizuojami geo- were further processed and inventoried. loginiai rinkiniai (iš viso 8189 eksponatai): iš Varėnos 18 tours were organized for a total of 436 visitors (in- ploto gręžinių paimtų tyrinių spektriniams, fiziniams cluding 264 high school students, 38 undergraduate stu- parametriniams, granuliometriniams tyrimams dents, and 134 other visitors). Also, a thematic session for likučiai, V. Narbuto iš įvairių gręžinių surinkti devono geology students from Vilnius University was organized. uolienų pavyzdžiai, M. Repečkos iš Nidos–Klaipėdos II objekto akvatorijos atrinkti mėginiai. I. Norvaišas, V. Puronas, Priimta saugoti archyvinė medžiaga iš geologo Lithuanian Geological Muzeum V. Sakalausko, papildytas V. Skuodžio asmeninis archyvas. Aptarnauta 18 organizuotų ekskursijų – iš viso 436 lankytojai. Iš jų 264 moksleiviai, 38 studentai bei 134 kiti lankytojai. Surengtas teminis užsiėmimas Vilniaus universiteto geologijos specialybės studentams.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 61 Results of projects completed in 2009 Tarptautinis pasyvios seismologijos eksperimentas (PASSEQ)

J. Čyžienė, A. Pačėsa, I. Janutytė, A. Baliukevičius, Lietuvos geologijos tarnyba

Nuo 2005 metų lapkričio iki 2009 metų gruodžio Passive Seismic Experiment in buvo vykdomas Lietuvos teritorijos pasyvios seis- Trans-European Suture Zone mologijos monitoringo projektas, kuris yra sudeda- moji stambaus tarptautinio pasyvios seismologijos (PASSEQ 2006-2007) eksperimento „PASSEQ 2006–2007 (Passive Seismic Experiment in Trans-European Suture Zone)“ dalis. The project the “Passive seismic monitoring of the terri- Tarptautiniame PASSEQ 2006–2007 projekte daly- tory of Lithuania” has been started at the very end of 2005 vauja per 10 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių; iš and finished at the end of 2009 within the framework of viso buvo įrengta apie 150 laikinų seisminių stočių the international Passive Seismic Experiment in Trans- Voketijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje (1 pav.). European Suture Zone (PASSEQ 2006–2007). PASSEQ Projekto tikslas – gauti naujus detalesnius seisminius 2006-2007 is a prominent international research project duomenis apie Rytų Europos platformos vakarinės with more than 10 countries from Europe and North dalies bei Lietuvos teritorijos Žemės plutos ir man- America participating and ~150 seismic stations located in tijos giluminę sandarą, informaciją apie vietinius Germany, Czech Republic, Poland and Lithuania (Fig. 1). seisminius įvykius. The major aim of the project is to investigate the deep Vykdant projektą 2006 metais Lietuvoje teritori- structure of the lithosphere of the Central Europe and joje buvo įrengtos 26 laikinos seisminių stebėjimų Precambrian East European Craton utilizing records of stotys (2 pav.). Projekto metu Lietuvos geologijos teleseismic events and to register the regional earthquakes tarnybos specialistai parinko tinkamas seisminių what is very important for understanding the tectonic and stebėjimų stotims įrengti vietas, nuolatos vykdė seismological processes of the territory. šių stočių priežiūrą, seisminių stebėjimo duomenų

1 pav. Tarptautinio pasyvios seismologijos eksperimento PASSEQ laikinų seisminių stebėjimo stočių išdėstymo schema

Fig. 1. Location of the seismic stations of the PASSEQ 2006–2007 experiment

surinkimą ir teikimą tarptautinio projekto koordi- In 2006, the deployment and installation of 26 tempo- natoriams; 2008 metais pradėjo vykdyti duomenų rary seismic stations took place in the entire territory of sisteminimą ir analizę, siekiant identifikuoti vietinius Lithuania (Fig. 2). The regular maintenance and observa- seisminius įvykius. tion of the stations is carried out. The employees of the 2009 metų balandžio pabaigoje LGT buvo įdiegta Lithuanian Geological Survey selected the suitable sites for iš Sodankylä Geofizinės laboratorijos (Suomija) the seismological stations whereas downloading, copying

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 62 Results of projects completed in 2009 atsivežta programinė įranga ir sutvarkyta PASSEQ and archive-storing of the raw digital data and providing duomenų bazė, įdiegta virtuali Unix terpė ir Seismic them to the international project co-ordinators were an Handler programinė įranga. Iš Suomijos parsivežta important part of the project. The new data, obtained in sutvarkyta PASSEQ duomenų bazė. Buvo peržiūrimi the course of the project since 2008, have been analysed tik registruoti nakties metu ištisiniai duomenys in order to identify the local seismic events. Only the data (Lietuvos laiku nuo 21 val. iki 3 val.), kai žmogaus registered at night time, i.e., from 9 p.m. till 3 a.m., when veiklos sukelto triukšmo lygis mažiausias. human activity is smallest, were analysed.

2 pav. PASSEQ projekto laikinų seisminių stebėjimų Fig. 2. Map of the location of 26 temporary seismic stations stočių išdėstymo Lietuvoje žemėlapis installed in the territory of Lithuania

Daugiausia seisminių įvykių užfiksuota Latvijos Most of registered local seismic events were from centrinėje dalyje ir netoli Saarema salos, taip pat Central Latvia and the nearby Saarema Island; during vasaros – rudens metu Baltijos jūroje prie Lietuvos the summer–autumn time, there were some events at the ir Latvijos krantų, kur buvo vykdomos karinės senų coasts of Lithuania and Latvia caused by the operation sprogmenų naikinimo operacijos, bei keletas įvykių for elimination of old explosives; some events also were Kaliningrado srityje. Šių lokalizacijų metu išryškėjo registered in the Kaliningrad Region. A concentrated koncentruota seisminių įvykių zona Latvijos teri- area of seismic events NE of the Riga Bay, where some torijoje į šiaurės rytus nuo Rygos įlankos, kur yra quarries are located, was distinguished. It is possible, that veikiančių karjerų. Tikėtina, kad sprogdinimai vyko explosions occurred in the Krantsiems quarry of dolomite Krantsiems dolomito (56°52’00”N; 24°39’10”E), (56°52’00”N; 24°39’10”E), Saurieši quarry of gypsum Saurieši gipso (56°55’00”N; 24°20’10”E) ir / ar (56°55’00”N; 24°20’10”E) and/or Turkalne quarry of Turkalne dolomito (56°55’00”N; 24°41’10”E) karje- dolomite (56°55’00”N; 24°41’10”E). The coordinates ruose. NORSAR ir Helsinkio biuleteniuose šių įvykių of these events are scattered within a wider area in the epicentrai yra išsibarstę platesnėje teritorijoje, o Helsinki and NORSAR seismic bulletins, while using naudojant PASSEQ duomenis ir LocSat bei VELEST PASSEQ data and LocSat and VELEST location pro- programas, nustatyti seisminių šaltinių epicentrai grams the epicentres have been more concentrated. Based labiau koncentruoti. Saarema salos įvykių epicentrai, on the interpreted PASSEQ data, the epicentres near the nustatyti naudojant PASSEQ duomenis, išsidėstė Saarema Island spread in NNW–SSE direction whereas

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 63 Results of projects completed in 2009 išilgai linijos einančios Š ŠV – P PR kryptimi. Tuo in the Helsinki and NORSAR bulletins they are tightly tarpu NORSAR bei Helsinkio biuleteniuose pateikti concentrated. epicentrai koncentravosi mažesniame plote. The review of continuous data is not ended. The pre- Ištisinių duomenų peržiūra dar tęsiama. Preli- liminary results show one possible natural seismic event minarūs rezultatai rodo, kad Lietuvos teritorijoje in the middle of Lithuania and one more at the foreshore sausumoje 2007 metais galėjo būti vienas gamtinis of the Baltic Sea; and two more in Latvia and Kaliningrad seisminis įvykis bei dar vienas Baltijos akvatorijos area (Fig. 3). pakrantėje, taip pat po vieną įvykį 2006 metais Kali- The preliminary results of the project were published ningrado srityje ir Latvijoje (3 pav.). in the international peer-review journal publication Preliminarūs projekto rezultatai paskelbti tarp- “PASSEQ 2006-2008: Passive Seismic Experiment in tautinėje publikacijoje „PASSEQ 2006–2008: Passive Trans-European Suture Zone”, 2008. Studia Geophysica Seismic Experiment in Trans-European Suture et Geodetica, 52, 439-448. Zone“, 2008. Studia Geophysica et Geodetica, 52, The new data, obtained in the course of the PASSEQ 439–448. 2006–2007 experiment are requested for definition the Nauji tarptautinio PASSEQ 2006–2007 eksperimen- structure of the major tectonic zones of Lithuania, for to duomenys suteiks naujų žinių apie Lietuvos Žemės prognosis of the geodynamic activity of the crust as well plutos ir mantijos giluminę sandarą iki kelių šimtų as for the assessment of the seismic activity of Lithuania. kilometrų gylio, jie leis patikslinti Lietuvos tektoninių Moreover, the participation in the international project has zonų giluminę sandarą ir bus naudingi šiuolaikinio created favourable conditions for joining the international Žemės plutos geodinaminiam aktyvumui progno- seismological networks and ensuring the development of zuoti bei Lietuvos teritorijos seisminėms sąlygoms seismic investigations in Lithuania. įvertinti. Dalyvavimas tarptautiniame eksperimente suteikė galimybę įsitraukti į tarptautinį seismologinių tyrimų tinklą, pradėti tarptautinį bendradarbiavimą J. Čyžienė, A. Pačėsa, I. Janutytė, ir plėtoti šios krypties tyrimus Lietuvoje. A. Baliukevičius, Lithuanian Geological Survey

3 pav. Teritorija, kurioje ieškoma seisminių įvykių. Kryžiais pažymėti seisminiai įvykiai nustatyti NOR- SAR ir Helsinkio universiteto Seismologijos instituto kataloguose nuo 2006 m. kovo iki 2007 lapkričio ir patekusių tarp 53–59° šiaurės platumos ir 19–27° rytų ilgumos. Rombais pažymėti įvykiai, kurie buvo identifikuoti PASSEQ seisminių stočių seismogramose. Žvaigždės – naujai atrasti įvykiai, kurie neminimi NOR- SAR ar Helsinkio kataloguose

Fig. 3. The territory observed for seismic events. Crosses correspond to seismic events found in the catalogues of NORSAR and Helsinki University for March 2006 to November 2007. Diamonds correspond to events which were found in the PASSEQ data. Stars stand for new seismic events found during analysis of continuous PASSEQ data

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 64 Results of projects completed in 2009 Seismologiniai tyrimai 2009 metais

A. Pačėsa, J. Lazauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Toliau buvo tęsiami Lietuvos seismologinio monito- Seismological investigations in ringo darbai – iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) 2009 seisminio perspėjimo ir kontrolės (monitoringo) sistemos (SMS) sistemingai buvo parsisiųsdinami, kaupiami ir analizuojami seisminių stočių užregistruoti The project of Seismological Monitoring of Lithuania, as seisminių stebėjimų duomenys. 2009 metais kelis kar- one of the key investigations in this field, was continued tus, dėl vienokių ar kitokių priežasčių (dažniausiai in 2009, focusing on collection, processing and analysis dėl visiškai užpildytų duomenų kaupiklių centrinia- of seismic data of Seismic Monitoring System (SMS) of me duomenų kaupimo kompiuteryje IAE patalpose) Ignalina Nuclear Power Plant (INPP). The seismic data keletui ar daugiau dienų buvo sutrikęs IAE SMS from 4 stations of INPP SMS has been continuously darbas. Rugsėjo 13 dieną sutriko Zarasų seisminių transferred to the Lithuanian Geological Survey (LGT). stebėjimų stoties darbas ir iki metų pabaigos jis The operation of SMS and data transfer was affected by nebuvo atnaujintas. Po 2008 metais IAE SMS atliktos a few failures for a several days in the course of the year. modernizacijos centriniame IAE duomenų kaupimo The failure of data transfer on September 13 occurred at kompiuteryje nebuvo atnaujinta automatiškai seis- the seismic station IZAR and the problem was fixed until minius įvykius identifikuojanti programinė įranga, the end of the year. A project of modernization of INPP todėl 2009 metais Geologijos tarnybai buvo teikiamas SMS was carried out in 2008 when some components of nuolatinis nefiltruotas seisminių stebėjimų duomenų hardware and software were replaced by new ones. As srautas. Todėl gerokai padidėjo tarnyboje gaunamų result, the INPP SMS became more stable, but, at the ir kaupiamų seisminių stebėjimų duomenų kiekis ir same time, the software of automatic detection of seismic specialistams iškilo būtinybė įdiegti naują seisminius events was removed. Therefore during the year 2009, įvykius identifikuojančią programinę įrangą. Nors a continuous stream of seismic data was transferred to minėtos aplinkybės turėjo nemažą įtaką įprastai seis- the central site at the INPP and LGT what considerably mologinio monitoringo eigai, pažymėtina, kad IAE complicated the analysis of seismic data for the specialists SMS 2009 metais funkcionavo pakankamai gerai ir of LGT. For this reason, new software for detecting the joje registruojami seisminių stebėjimų duomenys, vie- seismic events installed at the LGT. Despite the above nintelis tiesioginis duomenų apie Lietuvos teritorijos mentioned circumstances that influenced the routine of seismingumą šaltinis, suteikė vertingos informacijos the seismic monitoring last year, in general, the SMS of apie šalies ir gretimų teritorijų seisminį aktyvumą. INPP have been operating efficiently in 2009. 2009 metais remiantis IAE SMS duomenimis buvo The routine of seismic data processing was rearranged: identifikuoti 38 vietiniai (Baltijos regiono) įvykiai – 38 local seismic events were identified in 2009, whereas palyginti paminėtina, kad ankstesniais metais buvo only a few local events usually had been registered in the aptinkama tik po keletą vietinių įvykių. Dauguma previous years. The majority of the detected local events 2009 metais identifikuotų vietinių seisminių įvykių were localized in the northern part of Estonia, were a buvo lokalizuota Estijos teritorijos šiaurinėje dalyje number of quarries is located. A few local seismic events ir neabejotinai yra susiję su veikiančiuose karjeruose were localized in the territory of Belarus, however, their vykdytais sprogdinimais. Keli vietiniai seisminiai epicentres were identified with large errors, and it was not įvykiai nustatyti Baltarusijos teritorijoje, tačiau jų possible to determine the origin of these events. epicentrų paklaidos gana didelės, todėl nebuvo In 2009, like in the previous years, analysis of INPP galima nustatyti jų prigimties. SMS seismic data allowed to identify and localize of a few 2009 metais, kaip ir anksčiau, analizuojant IAE dozens of distant and regional seismic events each month. SMS duomenis, kiekvieną mėnesį buvo aptinkama The earthquake in the central Italy on April 6, 2009; a ir lokalizuojama po kelias dešimtis teleseisminių nuclear testing carried out by North Korea; the supposed (tolimų) bei regioninių seisminių įvykių. Pagal šiuos earthquake in Latvia on July 27, 2009, etc. were identi- seismologinius duomenis žiniasklaidai buvo parengti fied in the seismograms registered at INPP SMS. The ir pateikti pranešimai apie IAE SMS užregistruotus information about the major events was prepared for the

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 65 Results of projects completed in 2009 svarbiausius įvykius, kaip antai: 2009 metų balandžio public and is available in the website of the LGT. All the 6 dieną įvykusį žemės drebėjimą centrinėje Itali- events (including the local ones) were compiled into the joje; 2009 metų pavasarį Šiaurės Korėjoje atliktą final monthly bulletins. The international seismic centres branduolinį bandymą; tariamai 2009 metų liepos 27 (ISC, EMSC) were supplied with these bulletins. dieną Latvijoje užregistruotą žemės drebėjimą. Visi NORSAR regional analyst reviewed bulletin and (įskaitant vietinius) seisminių stebėjimų duomenys regional bulletin of Seismological Institute of Helsinki buvo apibendrinami kasmetiniuose seisminių įvykių University (HU) were analyzed and seismic events with biuleteniuose, kurie buvo teikiami Tarptautiniam epicentres located in Lithuania and adjacent territories seismologijos centrui (ISC) bei Europos ir Viduržemio were considered also (Fig. 1). According to the data of jūros seismologijos centrui (EMSC). these bulletins, no local events were registered in the ter- Be IAE SMS duomenų, 2009 metais taip pat buvo ritory of Lithuania in 2009. Nevertheless, a few dozens of renkami ir analizuojami NORSAR ir Helsinkio uni- events were registered close to the Latvian coast in Irbes versiteto (HU) seisminių įvykių biuleteniuose bei kitų Strait in the Baltic Sea. These seismic events occurred in tarptautinių seisminių stebėjimų tinklų tinklapiuose the time frame 8th to 23rd of May and, without doubts, pateikiami seisminių stebėjimų duomenys apie Lietu- could be associated with the operation for elimination of vos ir gretimas teritorijas. Vadovaujantis NORSAR bei old explosives MCOPLAT’09. Several other seismic events preliminariais HU biuleteniuose 2009 metais pateiktais were localised near coastline of the Baltic Sea close to the duomenimis, Lietuvos teritorijoje nebuvo užfiksuota Latvian–Lithuanian border (Fig. 1). Most probably, these nė vieno vietinio seisminio įvykio (1 pav.). seismic events were located with large epicentral errors Šiuose kataloguose identifikuota kelios dešimtys and represent the explosions carried out in the quarries įvykių, lokalizuotų Baltijos jūroje Irbės sąsiauryje in the territory of Latvia. (1, 2 pav.). Šie įvykiai neabejotinai sietini su senų Apart form the Seismological monitoring, the activities sprogmenų naikinimo operacija CM OPLAT 09, vyku- of the project “Strengthening of the institutional capacities sia prie Latvijos krantų 2009 metų gegužės 8–23 die- of the geological monitoring in Lithuania”, related to the nomis. Žiniasklaida pranešė, kad operacijos metu establishment of two new broad-band seismic stations in buvo aptikti ir sunaikinti 98 seni sprogmenys. Keli the territory of Lithuania, were carried out. seisminiai įvykiai, nustatyti Latvijos pakrantėje netoli In 2009, the specialist from the LGT joined the SHARE Lietuvos sienos, taip pat sietini su sprogdinimais project, designed for compilation of a new European pietinėje Latvijos dalyje esančiuose karjeruose. seismic hazard map: in the regional meeting of SHARE Ataskaitiniais metais taip pat buvo intensyviai project, held in Oslo, 24 November, 2009 they presented vykdoma „Geologinės aplinkos monitoringo pajė- the available seismic hazard evaluations and seismotec- gumų stiprinimo“ projekto, finansuojamo ES tonical models for the Lithuania and adjacent territories. Regioninės plėtros fondo lėšomis, veikla, susijusi su Rather different seismotectonic models of the East Baltic dviejų stacionarių labai plataus diapazono seisminių States were discussed as a separate group by the repre- stebėjimų stočių įrengimu Lietuvos teritorijoje bei sentatives of these countries and a consensus model finally ankstesnių seisminių stebėjimų duomenų analize was agreed upon. The conveners of the meeting updated bei įvertinimu. the participants with the status of the project and stressed Lietuvos geologijos tarnybos specialistai 2009 me- that the new European seismic hazard map should replace tais įsitraukė į naujo Europos seisminio pavojingumo the current GSHAP and SESAME maps and all software žemėlapio sudarymo veiklą: lapkričio 23–24 dienomis and seismotectonic models will be open-source. Moreover Osle, Norvegijoje, vykusiame Europos Sąjungos pro- significant efforts will be made to amalgamate the new jekto SHARE Atlanto–Šiaurės jūros–Fenoskandijos seismic hazard maps and Eurocode 8. regiono grupės darbo pasitarime pristatė Baltijos regiono rytinės dalies seisminio pavojingumo ankstesnių vertinimų rezultatus ir seismotektoninius modelius. A. Pačėsa, J. Lazauskienė, Susitikimo metu aptarti naujo Europos seisminio pa- Lithuanian Geological Survey vojingumo žemėlapio sudarymo klausimai, pažymėta, kad planuojamas sudaryti naujas Europos seisminio pavojingumo žemėlapis bus kuo labiau suderintas su kiekvienos valstybės seismotektoniniais modeliais ir bus bandoma jį susieti su Europos civilinės statybos (Eurocode 8) reikalavimais.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 66 Results of projects completed in 2009 Preliminarūs Helsinkio universiteto 2009 metų regioninio Preliminary regional seismological bulletin of Helsinki biuletenio seisminiai įvykiai, patenkantys į Lietuvos ir University for year 2009 covering the territory of Lithua- gretimas teritorijas. Kryžiai žymi sprogdinimų sukeltus nia and adjacent areas. Crosses correspond to explosion seisminius įvykius, rombai – karjerus, kuriuose yra arba events, diamonds – quarries where explosions are, or could be, gali būti vykdomi sprogdinimai, kvadratai – tai Ignalinos executed, squares – seismic stations of Ignalina NPP SMS, trian- AE SMS seisminės stotys, trikampiai – Baltijos regione gles – broad-band seismic stations operating in the Baltic Region, veikiančios labai plataus diapazono seisminių stebėjimų sto- inverted triangles – locations of new broad-band seismic stations tys, apversti trikampiai – dvi Lietuvoje planuojamos įrengti planed to be installed in Lithuania. Locations of epicentres might labai plataus diapazono seisminių stebėjimų stotys. Pagal have errors up to 50 km, according to previous analyses ankstesnių seisminių įvykių analizės rezultatus epicentrų lokalizacijos vidutinė paklaida gali siekti apie 50 km

Lietuvos geologijos tarnybos informacinių sistemų būklė ir plėtra 2009 metais

R. Aleknienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Geologinės informacijos, sukauptos Valstybinėje The status and development of in- geologinės informacijos sistemoje, valdymas ir teiki- formation systems at the Lithuanian mas vartotojams neįsivaizduojamas be informacinių technologijų naudojimo. Lietuvos geologijos tarnybos Geological Survey in 2009 tvarkomuose Žemės gelmių registre ir Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje skaitmeniniu Control of geological information and its presentation to formatu sukauptais susistemintais duomenimis users are associated with information technologies. The naudojasi ir studentai, ir valstybės institucijos, ir data of the Underground Register and National Geologi- geologinius tyrimus vykdančios įmonės. Internetinės cal Information System are stored in digital format. These

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 67 Results of projects completed in 2009 technologijos leidžia vartotojams gauti duomenis bet data are used by students, state institutions and geologic kuriuo paros metu ir bet kuriame ne tik Lietuvos, bet research companies. By December 2010, the data of the ir pasaulio krašte. National Geological Information System were used by 2009 metų gruodį internetinėmis papildomų 50 registered users. The growing number of users and Valstybinės geologijos informacinės sistemos duome- the increasing data flow bring new requests for systems nų teikimo paslaugomis naudojosi penkiasdešimt reliability, accessibility and safety. registruotų vartotojų. Tačiau didėjantis vartotojų In 2009, the information systems were expanded and skaičius ir naudojamų duomenų srautas kelia nau- upgraded. The “Geochemistry“ and “Hydrochemistry“ jus sistemų patikimumo, prieinamumui ir saugos sub-systems were transformed: the data were linked up reikalavimus. with the Addresses Registry data and the structure of 2009 metais daug dėmesio buvo skiriama ne tiek chemical elements sizer was changed. The data control kiekybinei, kiek kokybinei informacinių sistemų interfaces of “Potential pollution sources“ sub-system plėtrai. Pertvarkyti Geochemijos ir Hidrochemijos were supplemented with 10 data choosing functions. The posistemiai: duomenys susieti su Adresų registro Bibliography“ sub-system was supplemented with archi- duomenimis, pakeista cheminių elementų klasifika- val documents catalogue interfaces. The “Geotopes“ sub- toriaus struktūra, atlikti reikiami duomenų bazės system was supplemented with data searching interfaces struktūrų ir vartotojų aplikacijų pertvarkymai, and templates for description of geotopes and printing perkoduoti duomenys. Potencialių taršos židinių reports were created. posistemio duomenų tvarkymo aplinka papildyta Documentation for regulation of the safety of data dešimčia naujų duomenų išrinkimo funkcijų. Bib- stored at the Underground Register and National Geo- liofondo posistemis išplėstas aplinkomis archyvinių logical Information System were prepared in 2009. The dokumentų katalogui tvarkyti: parengti dokumentų LGT website was complemented with news subscription aprašo šablonai, duomenų tvarkymo formos, papildy- in e-mail, e-questioning and other similar functions. Also tos duomenų išrinkimo formos. Geotopų posistemis new internet maps version for users was opened. išplėstas duomenų ieškos aplinkomis, parengti In 2009, a new data backup system was installed. The geotopų aprašų ir ataskaitų spausdinimo šablonai. old router was changed and modems for internet con- 2009 metais parengti ir patvirtinti Žemės gelmių nection improved. Three new computers were installed registro ir Valstybinės geologijos informacinės siste- and 12 software (Vertical Mapper, CorelDraw and other) mos duomenų saugą reglamentuojantys dokumentai. licences purchased. Parengti nauji Duomenų saugos nuostatai, Naudotojų administravimo taisyklės, Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, Veiklos tęstinumo R. Aleknienė, valdymo planas, Saugaus elektroninės informacijos Lithuanian Geological Survey tvarkymo Lietuvos geologijos tarnyboje taisyklės. Pertvarkius Žemės gelmių registro angliavan- denilių išteklių gavybos duomenų tvarkymo duo- menų struktūras ir naudotojų aplikacijas, sukūrus angliavandenilių išteklių balanso formavimo funkcijas baigtas Žemės gelmių registro kūrimas ir pasirašytas priėmimo eksploatuoti aktas. Siekiant užtikrinti Geologijos tarnybos tinklalapio atitiktį Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše nurodytiems reikalavimams, buvo atlikti tinklalapio programinio kodo pakeitimai. Tarnybos tinklalapis papildytas naujienų užsakymo el. paštu funkcija, el. klausimų pateikimo funkcija, parengtos tinklalapyje teikiamos informacijos paskelbimo ir / ar atnaujinimo datų nurodymo funkcijos. Atliktas tinklalapio programinio kodo testavimas naudojant tinklalapio pasiekiamumo neįgaliesiems TAW52 ir WEB Accesibility Checker53

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 68 Results of projects completed in 2009 testus bei tinklalapio atitikties standartams testus W3C HTML ir W3C. Atlikus testų rezultatų analizę, esminių trūkumų ir klaidų nerasta. Informacinių sistemų darbas būtų neįmanomas be kasdienių sistemų administravimo ir technologinės priežiūros darbų. Įdiegta nauja duomenų ir sistemų atsarginių kopijų kūrimo sistema. Dėl sumažėjusio Geologijos tarnybos finansavimo nebuvo galima labiau atnaujinti turimos kompiuterinės technikos. Įsigyti trys nauji kompiuteriai, įsigyta ir įdiegta penkiolika programinės įrangos (Vertical Mapper, CorelDraw, AutoCad ir kt.) licencijų.

Duomenų apie geotopus kaupimas

A. Grigienė, E. Baranovskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Geotopai – saugomi ar saugotini, unikalūs ar etalo- Collection of the data on geotopes niniai geologinės, geomorfologinės ar ekogeologinės svarbos erdviniai objektai geosferoje, pavieniai ar New information is collected and supplemented to Geo- sudarantys kompaktiškas grupes, vertingi mokslui topes Database. The Database is a part of State Geological ir pažinimui. Geotopai teikia informaciją apie Žemės Information System. At present, the database contains arba gyvybės raidą joje. data on 472 geotopes. In 2009, the database was supple- Geotopų registravimas ir tyrimai 2009 metais mented by data about 36 new geological objects. buvo vykdomi Žagarės, Kauno marių, Veisiejų ir Gra- The specialists from the Lithuanian Geological Survey žutės regioniniuose parkuose bei Molėtų, Utenos supply with geological information a number of admi- ir Vilniaus rajonuose. 2009 metais į Valstybinės nistrations of protected areas of Lithuania on a regular geologijos informacinės sistemos (toliau GEOLIS) basis: the closest contacts and bilateral collaboration exist posistemį buvo įtraukti 36 objektai. Geotopų posis- between the LGT and Žagarė, Kauno Marios, Veisiejai, temyje galima rasti informaciją apie 472 negyvosios Gražutė, Venta and other regional parks. gamtos objektus. Several field trips and workshops have been organized Aprašyti ir ištirti šie geotopai: Žagarės regioni- in order to disseminate the information about geotopes niame parke – Švėtės ir Veidės atodangos; Veisiejų among managers of protected areas, environmental protec- regioniniame parke – Pinčiaragio atodanga ir šalti- tion and education specialists, and mass-media. niai, esantys Ančios ir Vernijo ežerų pakrantėse; On October 20, 2009, specialists from the Neris Re- Gražutės regioniniame parke – Šveicarkos šaltinis gional Park and from the Lithuanian Geological Survey prie Šventosios upės, Akmuo su pėda Šavašos upe- inspected the Čiobiškis cave, situated in the Širvintai Dis- lyje, Antalieptės šaltinis, atodanga prie Antalieptės trict. The Čiobiškis cave is among the unique Quaternary marių, Sokiškių ir Galiniškių akmenys; Širvintų structures of Lithuania. The height of the cave is 1.5 m rajone – Čiobiškio urvas; Molėtų ir Utenos rajonuo- and the length is about 9 meter. se – privati riedulių ekspozicija prie Tauragnų, On April 30, 2009, a public-education seminar was aprašyti Skudutiškių riedulynas ir šaltinis, Aluntos organized by the specialists from the Lithuanian Geologi- ir Sarakiškio šaltiniai. Iš šaltinių paimti vandens cal Survey and Kauno Marios Regional Park. The seminar mėginiai cheminei analizei. “Geological heritage – benefit for science, Tų pačių metų birželį Žagarės regioninio parko practitioners direkcijai buvo parengta ir pateikta informacija apie and for the public”. Švėtės atodangą, ji panaudota skelbiant valstybės A. Grigienė, E. Baranovskienė, saugomu gamtos paveldo objektu. Taip pat pateikta Lithuanian Geological Survey

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 69 Results of projects completed in 2009 Lūžų akmuo Gražutės regioniniame parke (I. Virbickienės nuotr.)

Boulder of Lūžiai in the Gražutė regional park (photo by I. Virbickienė)

informacija Neries regioninio parko direkcijai apie Čiobiškio urvą, Joteliūnų tufų atodangą, Bražuolės akmenį. Šie objektai bus siūlomi paskelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais. Bendradarbiaujant su Gražutės regioninio parko direkcija buvo gauti geotopų (akmens su pėda, Girutiškių akmens, Salako akmens, Šveicarkos šaltinio, Rudosios versmelės) duomenų papildymai. 2009 m. spalio 20 d. Neries regioninio parko specialistai A. Jefanovas ir S. Pupininkas kartu su Lietuvos geologijos tarnybos geologais A. Grigiene ir V. Mikulėnu apžiūrėjo ir tyrė Čiobiškio urvą. Čiobiškio urvas yra Širvintų rajone, Čiobiškio apylinkėse, tekančio upelio suformuotos griovos šlaite, apie 5 m aukštyje nuo upelio vandens lygio Žiegždrių atodanga Kauno marių regioniniame parke (absoliutus aukštis – 76 m). (E. Gipaitės-Kuklienės nuotr.) Outcrop of Žiegždriai in the Kauno Marios regional park (photo by E. Gipaitė-Kuklienė)

Įėjimas į Čiobiškio urvą (V. Mikulėno nuotr.) Čiobiškis cave (photo by V. Mikulėnas)

Čiobiškio urvas unikalus tuo, kad yra vienintelis iki šiol žinomas Lietuvoje, susiformavęs kvartero smiltainyje – karbonatiniu cementu sucementuotame smėlyje. Smėlis vietomis smulkus, vietomis įvairaus rupumo su pavieniu žvirgždu iki 1 cm skersmens,

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 70 Results of projects completed in 2009 pilkai geltonas, įstrižai sluoksniuotas. Urvo aukštis dienai paminėti. Seminaro tema „Geologinis pavel- 1,5 m (pradžioje), gilyn einant visiškai sumažėja, das – nauda mokslui, praktikai ir visuomenei“. ilgis apie 9 m. Urvas turi du viduje susisiekiančius Programoje vyko paskaitos, buvo aptartos Kauno įėjimus. Jame yra daug mažų atšakų, kairėje nuo marių regioninio parko veiklos aktualijos, vyko įėjimo yra smiltainio kolona. lauko išvyka į Kauno marių regioninį parką. Buvo Populiarinant geologinį paveldą, 2009 m. balan- aplankyta: Žiegždrių atodanga (atsidengia centrinės džio 30 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos prieledyninio baseino dalies juostuotieji dariniai), ministerijos specialistai, bendradarbiaudami su Kadagių slėnis (gamtos paminklas), Dubravos rez- Kauno marių regioninio parko direkcija, organi- ervato aukštapelkė ir kt. zavo visuomenės švietimo seminarą, skirtą Geologo

Geologijos fondo veikla

V. Žičkutė, L. Ramanauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

I. Žemės gelmių geologinio tyrimo dokumen- Regulation and usage of geological tai (ataskaitos) information in the Geological Fund Geologijos fondas kaupia, sistemina ir teikia vals- tybės institucijoms, mokslo įstaigoms ir visuomenei informaciją apie žemės gelmes. Geologinė informa- The Geological Fund collects groups and delivers geologi- cija teikiama vadovaujantis 2007 m. lapkričio 30 d. cal information to governmental institutions, scientific Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos minis- organizations and public users. The formation of the terijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-146 patvirtinta Geological Fund began in 1945 and continued until its Lietuvos geologijos tarnyboje saugomos geologinės completion in 2009. It gives access to collected and stored informacijos naudojimo tvarka (Valstybės žinios. geological material from Lithuania and neighbouring 2007, Nr. 129-5253). Geologijos fonde sukaupta visa areas. The stored material includes reports (15 425 units Lietuvos teritorijoje ir su ja besiribojančiose užsienio in total) on geological researches, borehole passports, land teritorijose geologinių tyrimų metu gauta informa- use plans, maps, geophysical research diagrams, etc. – an cija. Geologijos fondui informaciją nuolat teikia visos overall of about 37 660 units. geologinius tyrimus atliekančios įmonės. Fondas In 2009, the Fund was replenished with: pradėtas komplektuoti 1945 metais ir jame sukaupta, • 1373 reports on geological researches, saugoma ir naudojama 15 425 tyrimo darbų ataskai- • 175 diagrams of geophysical researches. tos (iš viso apie 37 660 vienetų). 2009 metais tęstas The information accumulated in the Geological Fund Geologijos fondo komplektavimas. is available to specialists of Lithuanian geological and Per 2009 metus fondas papildytas: other institutions (environment protection, landscape • 1373 geologinio tyrimo ataskaitomis, management, land management, research institutes, • 175 geofizinių tyrimų diagramomis. municipalities, etc.), students and foreign users from the Per 2009 metus lankytojams išduota 2900 ataskaitų, EU countries in the frame of the Lithuanian Law. 333 vienetai kitų dokumentų. Pagal įvairių įmonių, 2900 reports were given to visitors in 2009. Specialists mokslo institucijų ir fizinių asmenų užsakymus of LGT (Lithuanian Geological Survey) and other enter- parengta ir pateikta elektroninėse laikmenose prises often use topographic maps taken from the Fund Geologijos fonde ir Lietuvos geologijos tarnybos (over 333 maps were taken). informacinių sistemų duomenų bazėse saugomų The formation of an electronic catalogue was completed dokumentų (geologinio turinio žemėlapiai, geologinių and is available on the Lithuanian tyrimų darbų ataskaitos ir kt.) 31 kopija, padaryta 6017 Geological Survey website for Lithuanian and foreign atskirų dokumentų kopijų (A4 formatu), dalyvauta users (http:www.lgt.lt→Posistemis→Bibliofondas).

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 71 Results of projects completed in 2009 teikiant informaciją teritorijų bendriesiems planams 7420 bibliographical records for an electronic catalogue rengti (5 užsakymai). supplemented the sub-system “Bibliofondas” database in Geologijos fonde saugomų dokumentų katalogų UNIMARC format in 2009. The sub-system “Bibliofon- duomenys suvesti į Geologinės informacinės siste- das” stored 37 660 records on December 10, 2009. mos „Bibliofondo“ posistemį. Suformuoti autorinis, The Geological Fund provides scientific geological teritorinis ir dalykinis Geologijos fondo dokumentų information to specialists and disseminates the relevant elektroniniai katalogai. 2009 metais į „Bibliofondo“ geological information to society. For this purpose, it posistemį suvesta 7420 naujai gautų ir archyvinių Geo- compiles a specialized information stock of published logijos fondo dokumentų. Paieška Geologijos fondo documents according to the main subjects of geological dokumentų kataloge (http:www.lgt.lt→Posistemis→ investigations (general and regional geology, hydrogeo- Bibliofondas) gali naudotis Lietuvos geologijos tarnybos logy, mineral resources, engineering geology, oil geology, darbuotojai ir visi kiti geologinės informacijos naudo- environmental geology, geochemistry and geological tojai. Parengti geofizinių tyrimų dokumentų archyvo, mapping) and supplies the geological information to saugomo Giluminių tyrimų skyriuje, bibliografinių society, State institutions and Lithuanian and foreign aprašų šablonai. organizations of geological sciences. The information Geologijos fonde sukaupta informacija naudo- stock of published documents lies at the basis of the stock jasi Lietuvos geologijos tarnybos, kitų valstybės of published documents, which was established in 1940 institucijųir įstaigų (aplinkos apsaugos, kraštotvarkos, and continued until its completion in 2009. The sources žemėtvarkos, mokslo įstaigų, savivaldybių ir kt.) for compilation are: Lithuanian and foreign publishers and žemės gelmių tyrimą atliekančių įmonių specialistai, suppliers, information centres, libraries, foreign geoscience aukštųjų bei aukštesniųjų mokslo įstaigų studentai organizations (buying, exchange on the basis of coopera- ir fiziniai asmenys. Informacija prieinama Europos tion agreement and acquisition as a present). Sąjungos valstybių narių fiziniams, juridiniams as- The stock of published documents includes: menims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal • 8044 copies of books (monographs, encyclopaedias, jungtinės veiklos sutartis, kitiems užsienio subjek- dictionaries, atlases), tams, jei to nedraudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. • 438 titles (587 copies) of proceedings of conferences and symposiums, etc., II. Naujausia geologinė informacija • 190 titles (6093 copies) of periodical and continuous (publikuoti leidiniai) publications, • 2422 copies of normative documents, Geologinės informacijos skyrius aprūpina specialistus naujausia geologine informacija ir platina • 402 titles of maps, aktualią informaciją visuomenei. Tam tikslui kaupia • 65 CD, video films. specializuotą informacijos fondą pagal vykdomų The necessary information is provided by: fulfilment of geologinių tyrimų programų tematiką, reklamuoja, the thematic and factual requests and traditional method teikia ir platina geologinę informaciją visuomenei, of supplying the relevant information found using various valstybės institucijoms, Lietuvos ir užsienio geologijos means of search. 595 titles of documents, 165 books, 1 728 organizacijoms. copies of periodical and continuous publications, 1 136 cop- Informacijos fonde kaupiami spaudiniai: kny- ies from various publications were given to specialists in gos (monografijos, vadovėliai, enciklopedijos, 2009. The latest geological information and legal documents žodynai, žinynai ir kt.) – 8044 egz., konferencijų ir were given to specialists on a regular basis. simpoziumų medžiaga (438 pavad. 587 egz.), perio- The Geological Fund provides and distributes the pub- diniai ir tęstiniai leidiniai (190 pavad. 6093 egz.), lications of the Lithuanian Geological Survey. 519 copies žemėlapiai (402 pavad.), kompaktiniai diskai of various LGS publications were distributed in 2009. (53 egz.), videofilmai (12 egz.), normatyviniai ir kiti 523 bibliographical records for an electronic cata- dokumentai (2422 egz.). Fondas kaupiamas nuo logue and for bibliography of Lithuanian geology sup- Lietuvos geologijos tarnybos įsteigimo 1940 metais, plemented the sub-system “Bibliofondas” database in the daugiausia dėmesio skiriama Lietuvoje vykdomų UNIMARC format. The sub-system “Bibliofondas” stored geologinių tyrimų kryptims: bendroji ir regioninė 10 929 records on December 10, 2009 (http:www.lgt.lt→ geologija, taikomieji tyrimai (mineralinės žaliavos, Posistemis→Bibliofondas). hidrogeologija, inžinerinė geologija, naftos geologija, The Geological Fund compiles information from the ekologinė geologija, geochemija, geoinformatika), Lithuanian press: collects the articles about Lithuanian geologinis kartografavimas.

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 72 Results of projects completed in 2009 Per 2009 metus publikuotų leidinių informacinis geology from newspapers and journals. 92 bibliographical fondas papildytas: records were collected in 2009. • 25 knygomis, The information stock of published documents in the • 15 pavad. (16 egz.) konferencijų medžiaga, Lithuanian Geological Survey is open for Lithuanian and • 84 pavad. (567 egz.) periodiniais ir tęstiniais leidi- foreign specialists and society. The most recent scientific niais, information on geological and environmental sciences and • 8 pavad. žemėlapiais. other subjects is available at: Lietuvos geologijos tarnybos publikuotų leidinių Phone.: (+370 5) 233 15 35 informacinį fondą kaupia, tvarko, sistemina, dalykina E–mail: [email protected] Geologijos fondo poskyris. Komplektavimo šaltiniai: Lietuvos leidėjai, įvairios organizacijos, užsienio šalių informacijos centrai, bibliotekos, žurnalų redakcijos, V. Žičkutė, L. Ramanauskienė, tarptautinės organizacijos, užsienio geologijos organi- Lithuanian Geological Survey zacijos (keitimasis leidiniais, dovanojimas, pirkimas). Dauguma užsienio šalių leidinių gaunama mainais, sutarus su 21 užsienio šalies geologijos organizacija. Informaciniams dokumentams ir publikacijų kopijoms įsigyti pratęstos ir sudarytos sutartys 2010 metams su Lietuvos ir užsienio leidėjais, informacijos centrais, bibliotekomis, užsienio geologijos organizacijomis. Iš Lietuvos geologijos tarnybos publikuotų leidinių informacinio fondo išimta ir nurašyta 1335 egz. inventorintų dokumentų. Nurašymo priežastis: nepaklausūs ir praradę aktualumą leidiniai. Padaryta periodinių ir tęstinių leidinių fondo (274 pavad., 13 172 egz.) inventorizacija, įvertinimas, išdėstymo pertvarkymas, išimant ir nurašant nepa- klausius ir praradusius aktualumą leidinius. Iš informacinio fondo išimti ir nurašyti keturių pavadinimų šeši komplektai laikraščių, 187 pavadinimų 8318 egz. periodinių ir tęstinių leidinių. Informacija teikta: pagal specialistų darbų tema- tiką, išpildant užklausas, taikant tradicinius metodus – aptarnaujant publikuotų leidinių informa- ciniam fonde ir teikiant einamąją aktualią informaciją. Specialistams teikiami naujų gautų leidinių bibliografiniai sąrašai, rengiama ekspozicija su jais susipažinti, užsakomos kopijos. Pagal specialistų užsakymus išpildytos 49 užklausos (37 faktografinės ir 12 teminių). Pateikta 595 pavadinimų dokumentų, padaryta 1136 puslapių įvairių dokumentų (straipsnių iš knygų, žurnalų, laikraščių, norminių dokumentų) kopijų. Iš publikuotų leidinių informacinio fondo 181 skaitytojui išduota 165 knygos, 1728 egz. periodinių ir tęstinių leidinių. 2009 metais atrinkta, susisteminta, sudalykinta ir įvesta į Lietuvos geologijos tarnybos bibliografijos ir bibliotekos elektroninio katalogo posistemį „Biblio- fondas“ 523 dokumentai (iki 2009 m. gruodžio 10 d.). Duomenys Lietuvos geologijos bibliografijai renkami

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 73 Results of projects completed in 2009 iš LGT gaunamų leidinių, taip pat iš Lietuvos Valstybinės geologijos informacinės sistemos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto mokslo klasifikatorių tvarkymas publikacijų duomenų bazių.D B posistemyje „Biblio- Klasifikatoriai yra neatsiejama Valstybinės geo- fondas“ sukaupta 10 929 įrašai (iki 2009 m. gruodžio logijos informacinės sistemos dalis ir esminė duo- 10 d.), saugomi UNIMARC formatu (http:www.lgt.lt→ menų sisteminimo priemonė informacinėje sistemoje. Posistemis→Bibliofondas). Tinkamas klasifikatorių tvarkymas laiduoja geras Lietuvos spauda apie geologiją 2009 metais: informacijos ieškos ir išrinkimo sąlygas. Geologinės surinkti ir suvesti 92 pavadinimų bibliografiniai informacijos sistemoje yra naudojama apie 70 įvairių aprašai straipsnių apie geologiją iš laikraščių. rūšių (stratigrafijos, litologijos, žemės gelmių išteklių Publikuotų leidinių informaciniu fondu gali nau- rūšių, žemės gelmių tyrimo rūšių, gręžinių paskirties, dotis visi Lietuvos ir užsienio piliečiai. Pirmenybė techninės būklės, hidrocheminių ir geocheminių teikiama geologijos mokslo sričių specialistams. analizių ir kt.) klasifikatorių. 2009 metais klasifika- Leidiniai lankytojams iš kitų organizacijų išduodami toriai papildyti reikšmių aprašais, nuolat atliekamas pateikus asmens dokumentą. esamų klasifikatorių tvarkymas ir pildymas. Geologijos fondo poskyris platina LGT leidinius Pageidaujančius gauti naujausią informaciją visuomenei, valstybinėms organizacijoms, apskričių, prašome kreiptis: miestų ir rajonų savivaldybėms, kitoms Lietuvos ir tel.: (8~5) 233 15 35; faks.:(8~5) 233 61 56 užsienio šalių organizacijoms. Parenkami Lietuvos el. paštas: [email protected] geologijos tarnybos leidiniai pristatymams, Lietuvos geologijai populiarinti, konferencijoms, seminarams, paskaitoms. 2009 metais išplatinta 519 egz. LGT leidinių.

Visuomenės informavimas

I. Virbickienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Pastaraisiais metais geologinės informacijos svarba ir Public information poreikis didėja. 2009 metais išplatinta 20 pranešimų spaudai apie aktualius Lietuvos geologijos tarnybos In recent years, the demand for geological information has darbus ir svarbiausius geologinius įvykius. LGT been growing up. In 2009, 20 press releases on relevant specialistai paskelbė 88 publikacijas „Geologijos works of Lithuanian Geological Survey and key geological akiračių“, „Mokslo ir gyvenimo“, „Žaliojo pasaulio“, events were distributed. The LGS has published 88 profes- „Journal of Coastal Research“, „Quaternary Inter- sional publications in “Geologijos akiračiai”, ”Mokslas national“, „Geological Quarterly“, „Geochronome- ir gyvenimas”, the ”Žaliasis pasaulis”, the “Journal tria“, „Przegląd Geologiczny“, „Japanese Society of of Coastal Research”, “Quaternary International”, Geo-Polution Science, Medical geology and Urban “Geological Quarterly”, “Geochronometria”, “Przegląd Geology“, „Estonian Journal of Earth Sciences“ ir geologica””, “Japanese Society Pollution of Geo-Science, kituose Lietuvos ir užsienio moksliniuose ir mokslo Medical Geology and Urban Geology”, “Estonian Journal populiarinimo žurnaluose ir laikraščiuose. Lietuvos of Earth Sciences” and other Lithuanian and foreign sci- geologijos tarnybos specialistų parengta geologinė entific and popular science journals and newspapers. The informacija (leidiniai, straipsniai ir nuorodos) lengvai geological information prepared by the specialists from the pasiekiama tinklalapyje adresu www.lgt.lt. Lithuanian Geological Survey (publications, articles, and Per metus Lietuvos geologijos tarnyba išleido links), are easily accessible in the website www.lgt.lt. keturis leidinius ir ženkliai prisidėjo išleidžiant ilgai During the year, the Lithuanian Geological Survey brandintą dviejų tomų „Enciklopedinį geologijos released 4 editions and contributed significantly to

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 74 Results of projects completed in 2009 terminų žodyną“. Sumaketuota ir parengta spaudai the publication of two for a long time matured volume knyga „Lietuvos geologai“. Parengta medžiaga lei- “Encyclopaedic glossary of geology”. Also it formatted diniui „Planeta Žemė mūsų rankose“, skirta Planetos and prepared for print the book “Lithuanian geologists”. Žemės metams paminėti.

Keli Lietuvos geologijos tarnybos 2009 m. leidiniai Some LGT publications inssued in 2009

2009 metais LGT darbuotojai dalyvavo 29-iuose Material was collected for the publication “Planet Earth in tarptautiniuose renginiuose, organizavo 11 renginių, Our Hands” for commemoration of the year of the planet iš jų 6 tarptautinius. Earth. Keletą kartų per metus vyko LGT, saugomų In 2009, the staff members of the LGT participated at teritorijų (Biržų, Kauno marių, Ventos, Žagarės, 29 International events and organized 11 events including Vištyčio, Salantų ir kt. regioniniais parkais) ir įvairių 6 international ones. institucijų specialistų bendri renginiai, pritraukę The LGT cooperated with the Administration of nemažą žiniasklaidos ir visuomeninių organizacijų Protected Areas – Biržai, Kauno Marios water reservoir, dėmesį. Seminarams parengti stendai – „Svirkančių atodanga“, „Šaltiškių karjeras“, informacijos sklaidai Venta, Žagarė, Vištytis, Salantai and other Regional parks parengtas plakatas „Fosilijų pasaulis“. and other preserved territories, organized practice-infor- Kiekvienais metais LGT organizuoja mokomuo- mation seminars, etc. sius-informacinius seminarus geologinių tyrimų In 2009, competition “Our Earth – the past, present įmonių specialistams, savivaldybių darbuotojams, and the future” on the theme “Earth Giants” was suc- dirbantiems aplinkosaugos srityje, ir švietimo dar- cessfully organized for students of the 3d–6th grades. The buotojams. winners of the competition are: Karolina Pociūtė (Šiauliai 2009 metais sėkmingai organizuotas III–VI kl. District, Gruzdžiai Gymnasium), Giedrė Adamonytė moksleivių konkursas „Mūsų Žemė – praeity- (Biržai District, Pačeriaukštė P. Poška Basic Shool) je, šiandien ir ateityje“ tema „Žemės gigantai“. Timėja Gradickaitė (Marijampolė District Kalvarija Konkursą laimėjo moksleivės: Karolina Pociūtė Gymnasium). A catalogue of students’ work, teachers and (Šiaulių raj. Gruzdžių g-zija), Giedrė Adamonytė students were awarded with diplomas and prizes and a (Biržų raj. Pačeriaukštės P. Poškaus pagr. m-kla), Timėja Gradickaitė (Marijampolės apskr. Kalvarijos tour to Poland for the winners was organized. g-zija). Išleistas moksleivių darbų katalogas, moky- tojai ir mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais, I. Virbickienė, nugalėtojams organizuota kelionė į Lenkiją. Lethuanian Geological Survey

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 75 Results of projects completed in 2009 Kauno marių regioninio parko pažintiniais takais – Dub- Moments of the Seminar „Geological Heritage – benefit ravos rezervatinės apyrubės ir Žiegždrių geologinis takas for science, practitioners and for the public“ in the Kaunas (seminaro „Geologinis paveldas – nauda mokslui, praktikai Regional Park, April 2009 (photos by I. Virbickienė) ir visuomenei“ metu, 2009 metų balandį) (I. Virbickienės nuotr.)

Lenkijos–Lietuvos konkurso „Mūsų Žemė – praeityje, Participants at the Polish–Lithuanian competition “Our šiandien ir ateityje“ finalinio renginio dalyviai Lenkijos Earth – the past, today and in the future” at the Geological geologijos muziejuje (I. Virbickienės nuotrauka) Museum of Poland (photo by I. Virbickienė)

2009 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 76 Results of projects completed in 2009 PRIEDAI Appendices

Veikla komitetuose, komisijose, Activities in committees, tarybose, tarpžinybinėse darbo commissions, councils, joint grupėse working groups

Pavadinimas LGT atstovai Representatives of Title LGT Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacija J. Mockevičius The Association of the Geological Surveys of the European Union (EuroGeoSurveys) Lietuvos nacionalinis geologų komitetas, atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje J. Mockevičius geologijos mokslų sąjungoje V. E. Gasiūnienė The Lithuanian National Committee of Geologists, Representing Lithuania in the Inter- J. Lazauskienė national Union of Geological Sciences (IUGS) Europos Komisijos direktyvų dėl atliekų pritaikymo techninei ir mokslinei pažangai įgyvendinimo komitetas V. E. Gasiūnienė European Commission Committee for the adaptation of EC legislation on waste to scientific and technical progress Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisija – Geomokslai aplinkai formuoti J. Satkūnas Commission on Geosciences for Environmental Management (GEM) of the International R. Kanopienė Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisijos – Geomokslai aplinkai formuoti darbo grupė „Tarptautinės sienos ir ekogeologinis bendradarbiavimas“ J. Satkūnas Working Group ”International Borders – Geoenvironmental Concerns (IBC)“ of the Com- J. Lazauskienė mission on Geosciences for Environmental Management (GEM) of the International Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinės inžinerinės geologijos ir aplinkos asociacijos Lietuvos grupė V. Marcinkevičius Lithuanian Group of the International Association for Engineering Geology and the V. Mikulėnas Environment (IAEG) A. Bitinas Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Apledėjimų subkomisijos Peribaltijos R. Guobytė darbo grupė A. Damušytė The Peribaltic Working Group of the Sub-Commission on Glaciation of the International D. Karmazienė Union for Quaternary Research (INQUA) A. Jusienė A. Grigienė

Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Krantinių procesų ir jūros lygio A. Bitinas kitimų subkomisijos Šiaurės–Vakarų Europos darbo grupė A. Damušytė The North-Western Europe Working Group of the Sub-Commission on Coastal Processes A. Grigienė and Sea-level changes of the International Union for Quaternary Research (INQUA) Krantotyros komisija prie Lietuvos mokslų akademijos A. Bitinas Commission on Coast Investigatios at the Lithuanian Academy of Sciences Europos asociacija geologiniam paveldui išsaugoti J. Satkūnas ProGEO: The European Association for the Conservation of the Geological Heritage V. Mikulėnas Europos geologijos tarnybų asociacijos Geochemijos darbo grupė Geochemistry Working Group of the Association of the European Geological Surveys (Euro- V. Gregorauskienė GeoSurveys)

PRIEDAI APPENDICES 77 Pavadinimas LGT atstovai Representatives of Title LGT Europos geologijos tarnybų asociacijos Dirvožemių darbo grupė Soils Working Group of the Association of the European Geological Surveys (EuroGeo- V. Gregorauskienė Surveys) Europos geomokslų sąjunga. Gamtinių grėsmių komitetas R. B. Mikšys European Geosciences Union (EUG). Natural Hazards Committee (NH) Lietuvos inžinierių geologų asociacija V. Marcinkevičius Association of Lithuanian Engineers Geologists Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio regionų paviršinio ir požeminio vandens monitoringo darbo grupė J. Satkūnas Working Group of the Lithuanian–Kaliningrad Region Cross-border Area for Monitoring of Surface Water and Groundwater

Komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti J. Mockevičius Commission of the Republic of Lithuania for Delimitation and Demarcation of State Borders and for Setting Economic Zone in the Baltic Sea Darbo grupė WG 2C Požeminio vandens direktyvai 2006/118/EB įgyvendinti K. Kadūnas Working group WG 2C for Development of the Groundwater Directive (GWD) 2006/118/EC J. Mockevičius Lietuvos ir Latvijos vandens išteklių valdymo darbo grupė Techninio tarptautinių upių baseinų valdymo protokolo nuostatoms įgyvendinti K. Kadūnas Working Group of Lithuanian and Latvian Specialists on Co-operation in the Implementation Rules of Technical Protocol in Managing the International River Basin Districts J. Lazauskienė Lietuvos stratigrafijos komisija V. Marcinkevičius Commission on Lithuanian Stratigraphy J. Satkūnas Darbo grupė prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvai pasirengti dalyvauti Europos kosmoso programoje J. Satkūnas Working Group at the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania on Preparing Lithuania to Take Part in the European Space Exploration Programme Įgaliotasis atstovas Lietuvos standartizacijos tarybos technikos komitete LST TK 57 „Trąšos“ V. Gregorauskienė Technical Committee TK 57 ”Fertilizers“ of Lithuanian Standardization Council Statybos normatyvinių dokumentų rengimo technikos komitetas R. B. Mikšys Technical Committee of Steering Construction Normative Documents Tarpžinybinė darbo grupė Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo strategijos projektui parengti (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-11-22 įsakymas Nr. 3D-514) J. Satkūnas Interdepartmental Working Team for Mapping Strategy Project Development for the Territory of Lithuania (Order of the Minister of Agriculture No 3D-514, 12 11 2007) Lietuvos mokslų akademijos akademiko Juozo Dalinkevičiaus premijos komitetas V. Marcinkevičius Committee of Member of the Lithuanian Academy of Sciences Juozas Dalinkevičius’ Bounty Estijos mokslų akademijos žurnalo „Žemės mokslai“ patarėjų taryba J. Satkūnas Advisory Board of the Journal “Earth Sciences” of the Estonian Academy of Sciences Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos akiračiai“ redakcinė kolegija R. Guobytė Editorial Board of the Journal of Geological Society of Lithuania “Geologijos akiračiai”

PRIEDAI 78 APPENDICES Pavadinimas LGT atstovai Representatives of Title LGT Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Geologijos ir geografijos instituto, Lietuvos geologijos tarnybos žurnalo „Geologija = Geology = Геология“ redakcinė kolegija J. Satkūnas Editorial Board of the Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography, Lithuanian Geological Survey “Geologija = Geology = Геология” R. Guobytė Lietuvos geologų sąjungos taryba A. Damušytė Council of Geological Society of Lithuania J. Arustienė R. Giedraitis Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) Nominavimo komitetas J. Satkūnas IUGS Nominations Committee of the International Union of Geological Sciences A. Jusienė Lietuvos geologijos muziejaus Gręžinių kerno ekspertizės komisija A. Bitinas Kern Examination Board of Lithuanian Geological Museum wells V. Puronas TATENA projekto Atominių elektrinių saugumo priežiūros komitetas J. Satkūnas Committee of Project of TATENA of Nuclear power-stations Security Monitoring INQUA mokslo žurnalo „Quaternary International“ redakcinė komisija J. Satkūnas Editorial Commission of INQA Scientific Journal „Quaternary International Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros institucijų atstovų (koordinatorių) informacijai grupė J. Satkūnas The Group of International Science and Technology Development Programs, the Agency Representatives (co-ordinators) for Information Projekto „Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų parengimas“ priežiūros komitetas J. Giedraitienė Monitoring Committee of the Project “Management Plans for Lielupe, Venta, andthe J. Arustienė Dauguva River Basin District” Projekto „Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą“ priežiūros komitetas K. Kadūnas Monitoring Committee of the Project “Basin Management Plan for the Groundwater of the J. Arustienė Nemunas River Basin District, Development and Integration in the Overall Management Plan“ J. Mockevičius Projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ priežiūros komitetas K. Kadūnas Monitoring Committee of the the Project “Assessment of the Impact of Contaminated R. Radienė Sites“ R. Kanopienė J. Satkūnas J. Lazauskienė Projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ priežiūros J. Čyžienė komitetas J. Giedraitienė Monitoring Committee of the the Project “Strengthening of the Institutional Capacities of V. Gregorauskienė the Geological Monitoring in Lithuania“ V. Ražinskas I. Virbickienė A. Pačėsa Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro konvencija) nacionalinis komitetas J. Satkūnas National Committee of the Convention on Wetlands of International Importance (including bird’s habitat)

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Sub-Department of the Geological Information Department

PRIEDAI APPENDICES 79 Dalyvavimas simpoziumuose, Participation at symposia, konferencijose, seminaruose conferences and workshops

LGT atstovų skaičius Renginio pavadinimas Vieta Laikas Number of Event Place Time representatives of LGT 1 2 3 4 Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis dėl Pajūrio zonos aplinkosaugos ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo problemų Kretinga Sausio 1 The annual circuit meeting of Environmental Protection Committee, (Klaipėdos r.) 8 d. Seimas of the Republic of Lithuania, on Coastal Zone environmental and renewable energy issues VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro konsultantės Elenos Taločkaitės vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje ir paskaita „Cheminės medžiagos buityje – poveikis aplinka ir LGT Sausio sveikatai“ 20 (Vilnius) 19 d. “Household chemicals - impact on environment and health”, a lecture by a visiting lecturer consultant Helena Taločkaitė from the Environ- mental management and technology centre Seminaras „Ventos upės geologija – tiltas, jungiantis šalis“ Viekšniai Sausio 1 Seminar ”Geology of the Venta river – bridge joining countries” (Mažeikių r.) 22 d. Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Mokslinio techninio progreso komiteto posėdis Briuselis Vasario 1 Work meeting of the Directorate-General for Environment of the (Belgija) 2 d. European Commission Projekto „Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione” partnerių pasitarimas Talinas Vasario Meeting of partners within the project ”Climate Change: Impacts, 1 (Estija) 3–5 d. Costs and Adaptation in the Baltic Sea Region – BaltCICA”

Simpoziumas „Viduriniojo ir vėlyvojo pleistoceno apledėjimų periodiškumas ir trukmė Europoje (įskaitant Didžiąją Britaniją)“ Berlynas Vasario 1 Symposium “Frequency and Duration of the Middle and Late Pleis- (Vokietija) 16–21 d. tocene glaciations in Europe (including Britain)” Tarptautinė konferencija „SOIL DEGRADATION“ Ryga Vasario 2 International Conference ”SOIL DEGRADATION Riga 2009” (Latvija) 17–19 d. Projekto „Požeminio vandens išteklių vertinimas Lietuvoje“ Viešbutis „Best seminaras Vasario Western Vilnius“ 6 Seminar within the project “Estimation of groundwater resources in 19 d. (Vilnius) Lithuania” Anastazijos Seminaras „Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ir Antano teritorijos tyrimai“ Vasario Tamošaičių 4 Seminar “Studies of the territory of Vilnius Castles Cultural Reserve, 26 d. galerija, Lithuania“ (Vilnius)

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) 2008 m. veiklos ataskaita ir Aplinkos 2009 m. prioritetų pristatymas aplinkos ministrui Vasario ministerija 3 Presentation of Lithuanian Geological Survey Annual Report 2008 26 d. (Vilnius) and priorities of 2009 for Minister of Environment

PRIEDAI 80 APPENDICES 1 2 3 4 LGT ir Geologijos įmonių asociacijos organizuotas seminaras „Žemės gelmių tyrimai: 2009 metų aktualijos“ LGT Kovo 25 Seminar ”Earth investigation: stock issues in 2009” held by the Lithua- (Vilnius) 4 d. nian Geological Survey and Association of Geological Enterprises Seminaras „Baltijos jūros paleoaplinkos evoliucija per paskutinįjį apledėjimo ciklą“ ir projekto pasiūlymo Tarptautinei vandenyno gręžimo programai (IODP) rengimas Kopenhaga Kovo 1 Seminar ”Palaeoenvironmental evolution of the Baltic Sea basin in (Danija) 13–16 d. the last glacial cycle” and drafting of the Project of Integrated Ocean Drilling Program Tarptautinio projekto „Šiaurės Europos geochemija“ baigiama- Sankt Peterburgas Kovo sis darbo grupės susitikimas 1 (Rusija) 16–18 d. International project ”Northern Europe Geochemistry” work meeting BaltCICA projekto darbo vizitas ir pasitarimas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse Klaipėda Kovo 1 Work visit of BaltCICA project and meeting at the Klaipeda city and (Lietuva) 17–18 d. district municipalities Lietuvos Pasaulinės Žemės dienos minėjimas Respublikos Kovo 5 World Earth Day Celebration Seimas 20 d. (Lietuva) 5-sis Tarptautinio projekto TERRAFIRMA seminaras Frascati Kovo 1 5th International project of Terrafirma Workshop (Italija) 24–28 d. Profesoriaus Norm R. Catto iš Kanados memorialinio universiteto, „Quaternary International“ žurnalo redaktoriaus vizitas LGT Balandžio Lietuvos geologijos tarnyboje 20 (Vilnius) 7 d. Visit of Norm R. Catto, Quaternary International journal editor of Canada Memorial University to the Lithuanian Geological Survey Konferencija „Jūros ir krantų tyrimai – 2009“ Nida Balandžio 2 Conference „Marine and coastal researhes – 2009“ (Lietuva) 8–10 d. ProGEO Europos asociacijos geologinio paveldo išsaugojimo Drenthe Balandžio konferencija 1 (Nyderlandai) 19–23 d. The ProGEO 2009 WG3 meeting Generalinė Seminaras „Naudingųjų iškasenų gavyba: nauda“ Balandžio miškų urėdija 2 Seminar ”Mineral resources mining: benefit” 21 d. (Vilnius) Seminaras „Geologinis paveldas – nauda mokslui, praktikai Kauno marių ir visuomenei“ regioninis Balandžio 6 Seminar: “Geological Heritage – Benefit for Science, Practitioners parkas 30 d. and for the Public” (Lietuva)

Pasitarimas dėl Alantos dvaro šaltinių hidrogeologinės būklės Molėtų krašto ir tvarkymo muziejaus Gegužės 4 Meeting on the hydrogeological state and management of springs in direkcija 8 d. the Alanta Estate (Molėtų r.) 3-iasis Europos Sąjungos šalių specialiosios paskirties darbo grupės susitikimas „Uždengtų atliekų įrenginių inventorizacija ir sąrašai“, įgyvendinant kasybos pramonės atliekų tvarkymo Budapeštas Gegužės direktyvą 2006/12/ES 1 (Vengrija) 10–14 d. 3rd special meeting of the member states of European Union “Inventory and lists of covered waste facilities” on the implementation of mining waste Directive 2006/12/ES

PRIEDAI APPENDICES 81 1 2 3 4 Olandijos geologijos tarnybos geofiziko Ed. Duin vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje LGT Gegužės 12 Visit of Ed Duin, Geophysicist of Geological Survey of the Netherlands, (Vilnius) 13 d. to the Lithuanian Geological Survey Lenkijos valstybinio geologijos instituto 90 metų veiklos Lenkijos minėjimo renginiai. Konferencija „Rytų partnerystės geologinis valstybinis tiltas“, bendradarbiavimo projektų aptarimas Gegužės geologijos 1 The events devoted to celebration of the 90th Jubilee 1919–2009 of 13–16 d. institutas the Polish Geological Institute. Conference ”Geobridge – Eastern (Varšuva) Partnership” Baltijos ir Šiaurės šalių geologijos tarnybų direktorių pasitarimas Visby Gegužės 1 Annual meeting of Directors of Nordic and Baltic geological Surveys (Švedija) 27–29 d. Lietuvos–Lenkijos moksleivių dailės darbų konkursas „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“ Varšuva Gegužės 1 Lithuanian–Polish children’s painting competition “Our Earth – envi- (Lenkija) 28–31 d. ronmental in past, today and future” GEO-SLOPE kompanijos organizuojami geotechninio modelia- Haarlem vimo kursai Birželio (Nyderlandai) “Geotechnical Modelling Workshop Held by GEO-SLOPE com- 1–4 d. pany” Bendras LGT ir Norvegijos provincijos tarptautinis lauko Plateliai, Papilė, seminaras „Geologinės ir biologinės aplinkos įvairovė, gamtos Kamanos, išteklių ir kraštovaizdžio tvarkymas“ Birželio Šventoji, 3 International field seminar held by the LGT and the Norwegian 2–6 d. Juodkrantė province on the geological and biological diversity of the environment, (Lietuva) natural resources and landscape management” Bendras Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo komisijos Maskva Liepos posėdis 1 (Rusija) 14–16d. Session of Lithuanian–Russian Frontier Demarcation Commission Projekto „Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione” partnerių pasitarimas Ryga Rugsėjo 4 Partners Meeting within the project ”Climate Change: Impacts, Costs (Latvija) 1–4 d. and Adaptation in the Baltic Sea Region – BaltCICA” Tarptautinis lauko simpoziumas „Nemuno (Weichselian) apledėjimo trukmė ir paplitimas pietryčių Baltijos regione“ Tartu Rugsėjo 2 International Field Symposium ”Duration and prevalence of Weich- (Estija) 13–18 d. selian glaciation in the south-eastern Baltic region”

Seminaras „Hidroenergetikos plėtros problemos saugomose teritorijose“ Balsiai Rugsėjo 1 Seminar “Problems of hydroenergy development in preserved terri- (Akmenės r.) 18 d. tories” Tarptautinės geomokslų sąjungos (IUGS) Vykdomojo komite- to pasitarimas, kuriame buvo vertinama IUGS komisijos „Gemokslinės informacijos valdymas ir taikymas“ veikla ir Hanoveris Rugsėjo tęstinumas 1 (Vokietija) 24–25 d. Meeting of the Commission for the Management and Application of Geoscience Information (CGI)) due to be held at the German Federal Geological Survey (BGR) Tarptautinis mokslinis seminaras „Baltarusijos bei kaimyninių kraštų kvartero geologija, geomorfologija ir geoekologija“ Minskas Rugsėjo 1 International Scientific Seminar ”Quaternary geology, geomorpho- (Baltarusija) 25–26 d. logy and Geoecology in Belarus and nearby countries”

PRIEDAI 82 APPENDICES 1 2 3 4 Kasmetinė SEQS (Europos kvartero stratigrafinės subkomisijos) Rugsėjo konferencija: „Pietų Ispanijos kvarteras: tiltas tarp Afrikos ir Orce 28 d. – Alpių srities“ 1 (Ispanija) spalio Annual SEQS conference: South Spain Quaternary – a bridge between 3 d. the African and Alpine regions” IUGS GEM komisijos pasitarimas, projekto BaltCICA veiklos pristatymas darbo grupėje „Klimato kaita ir adaptacija“, simpoziumas „Geologijos mokslai aplinkos formavimui“ Spalio Montevideo 1 Meeting of IUGS GEM Commission: Presentation of BaltCICA activi- 10–17 d. (Urugvajus) ties to the work group “Climate change and adaptation”; symposium “Geological sciences in environment formation” Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto darbinis susitikimas: bendrų projektų (Terrafirma, Gaja, Mela, SubCoast) aptarimas; pasienio požeminio vandens monitoringas Sidorovka Spalio 4 ir kt. (Lenkija) 22–24 d. Work meeting of the LGS and Polish Geological Institute: discussion on joint projects and groundwater monitoring in cross-border zone Ekspertų pasitarimas dėl tarptautinio projekto „Europos geo- geninio radono žemėlapis“ Ispra Spalio 1 Expert meeting on the international project “European map of geo- (Italija) 27–30 d. genic radon” Mokslinis seminaras „Prakalbinti akmenys tautosakos, litera- tūros tekstuose ir kontekstuose“ Mosėdis Lapkričio 3 Scientific seminar ”Narrating stones in the texts and contexts of (Skuodo r.) 13 d. folklore and fiction” Seminaras „Lietuvos geotermijos galimybės – nauju požiūriu“ LGT Lapkričio Seminar: “New attitude towards the potential of Lithuanian geother- (Vilnius) 26 d. mal energy”

XX jubiliejinis Lietuvos geologų sąjungos suvažiavimas Vilnius Lapkričio The 20th anniversary meeting of the Lithuanian Geological Association (Lietuva) 27 d.

BaltCICA projekto (Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitai- Lapkričio kymas Baltijos jūros regione) metodinės grupės atstovų vizitas Klaipėda 30 d. – Visit of representatives of methodical group within the BaltCICA 1 (Lietuva) gruodžio project (Climate change – Impacts, Costs and Adaptation in the Baltic 1 d. Sea Region) ES projekto „Molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva (GASH)“ subprojekto „Europos organika praturtintų molingų formacijų (argilitų) duomenų bazės sudarymas“ darbo pasitarimas Utrechtas Gruodžio 1 Work meeting within the Shale Gas in Europe/GASH Project, EU (Nyderlandai) 8–9 d. sub-project “Development of European database of clayey formations (argillites) saturated with organics” Darbo vizitas į Rusijos mokslo akademijos P. P. Širšovo Okeano- logijos instituto Atlanto skyrių Kaliningradas Gruodžio 1 Work visit to the Russian Academy of Sciences, the Atlantic Branch (Rusija) 9–11 d. of the P. P. Shirshov Institute of Oceanology

Pasitarimas dėl Lietuvos ir Kaliningrado srities paviršinio ir požeminio vandens monitoringo programos Kaliningradas Gruodžio Meeting of joint commission for Lithuanian and Russian cooperation 1 (Rusija) 10 d. on the groundwater and surface water monitoring in the cross-border regions of the Republic of Lithuania and Kaliningrad Region

PRIEDAI APPENDICES 83 1 2 3 4 Mokymo kursai. Radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių ir saugos analizė Mol Gruodžio 2 Training course. Analysis of deposition and safety of radioactive (Belgija) 14–18 d. waste

Bendras Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo komisijos posėdis Maskva Gruodžio Joint session of Lithuanian–Russian Frontier Demarcation Commis- 1 (Rusija) 15–17 d. sion (agenda 2010 for frontier demarcation; project of arrangement of frontier marks in the Curonian Spit, etc.)

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Sub-Department of the Geological Information Department

PRIEDAI 84 APPENDICES 2009 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika

L. Ramanauskienė, E. Švedaitė, N. Martynėnienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondo sky-po Publications on Lithuanian geology ris posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos geologijos in 2009 bibliografija“) kaupia Lietuvos geologų publikacijas ir publikacijas Lietuvos geologijos tematika. 2009 metais sudaryta ir įvesta 286 bibliografiniai Geological Fund Sub-Division compiled the publications: aprašai. 2009 metų sąrašas papildytas ir kai kuriais “Publications on Lithuanian geology”, “Publications ankstesniųjų metų publikacijų aprašais, kurie iki of Lithuanian geologists” in data base “Bibliography of šiol buvo neįtraukti. 2010 m. vasario 26 d. „Lietuvos Lituanian geology” subsystem “Bibliofondas”. 286 biblio- geologijos bibliografijoje“ buvo 9190 įrašai. graphical records were prepared in 2009. “Bibliography of Lituanian geology” stores 9190 records (state to 26th Bibliografinę informaciją ar konkrečias publikacijas February 2010). galima gauti: Bibliographical information is available through: Lietuvos geologijos tarnyba, Lithuanian Geological Survey, Geologijos fondo poskyris (208 kab.) Geological Fund Sub-Division (off. 208), S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania Tel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56; Tel.: (+ 370 5) 233 15 35; Fax.: (+ 370 5) 233 61 56; http//www.lgt.lt http//www.lgt.lt

Publikacijų sisteminis išdėstymas Classsified arrangement of publications 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology 1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1 Paleontology and Stratigraphy 1.2. Petrografija ir litologija 1.2 Petrography and Lithology 1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics 1.4. Kvartero geologija ir geomorfologija 1.4. Quaternary Geology and Geomorphology 1.5. Jūrų geologija 1.5. Marine Geology 1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research 2.1. Mineralinės žaliavos 2.1. Mineral Resources 2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics 2.3. Inžinerinė geologija 2.3. Engineering Geology 2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology 2.5. Ekologinė geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry 2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics 2.7. Geologinės informacijos sklaida 2.7. Dissemination of the Geological Information visuomenei to the Society 3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping 4. Įvairūs 4. Miscellaneous

PRIEDAI APPENDICES 85 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology

1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology

Baltrūnas V., Karmaza B. Gelvonų apylinkių paleogeografija, geomorfologija ir paveldas // Gelvonai. – Vilnius: Versmė, 2009. – P. 26–63. – (Lietuvos valsčiai; Kn. 15) Gelvonų gamta: spalvotos iliustracijos / sudarė A. Gaigalas // Gelvonai. – Vilnius: Versmė, 2009. – P. 33–60. – (Lie- tuvos valsčiai; Kn. 15) Karmaza B., Baltrūnas V. Gelvonų apylinkių žemės gelmių sandara, raida ir ištekliai // Gelvonai. – Vilnius: Versmė, 2009. – P. 19–25. – (Lietuvos valsčiai; Kn. 15) Kemėšis V., Linčius A., Paškevičius J. Enciklopedinis geologijos terminų žodynas. I dalis = Encyclopaedic Glossary of Geologic Terms = Enzyklopädisches Wörterbuch der Geologischen Terminologie = Ėnciklopedičeskij slovar’ geologičeskich terminov: lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis / ats. red. J. Paškevičius; Vilniaus universitetas, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. – 650 p. Kemėšis V., Linčius A., Paškevičius J. Enciklopedinis geologijos terminų žodynas. II dalis = Encyclopaedic Glossary of Geologic Terms = Enzyklopädisches Wörterbuch der Geologischen Terminologie = Ėnciklopedičeskij slovar’ geologičeskich terminov: terminų rodyklės lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis / ats. red. J. Paškevičius; Vilniaus universitetas, Geo- logijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. – 200 p. Lazauskienė J. Farerų salos – tarp bazalto uolų slypintis ramybės kampelis = The Faroe Islands: Tranquillity Land Hid- den among the Basaltic Cliffs // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 48–53: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 53 Lazauskienė J. UNESCO tarptautinės mokslo programos IGCP 499 projektas „Devono jūrinio ir kontinentinio baseinų sąveika: ekosistemų evoliucija“ = IGCP 499 project „Devonian land – sea interaction: Evolution of ecosystems and climate“ (DEVEC) // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 60–61. – Liet., angl. Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian geological Survey: Annual Report 2008 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2009. – 114, [2] p.: iliustr. – Liet., angl. Skridlaitė G., Guobytė R. Islandija – ugnies ir ledo šalis = Iceland Is the Land of Fire and Ice // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 37–47: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 47 Šinkūnas P., Šinkūnė E. Pietinės Norvegijos kaledonidai Sognės fiordo skerspjūvyje = South Norway Caledonides in the Sognefjord Section // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 54–61: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 61

1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1 Paleontology and Stratigraphy

Afanassieva O., Karatajūtė-Talimaa V. The histology of the Upper Silurian osteostracan Timanaspis kossovoii Obruchev (Agnatha) from North Timan, Russia // Acta zoologica. – 2009. – Vol. 90, suppl. 1. – P. 38–43 Bičkauskas G., Molenaar N. Facies and depositional environment of the Pridoli carbonate ramp in the Silurian Bal- tic Basin, Lithuania = Pržidolio karbonatinės rampos facijos ir sedimentacinė aplinka silūro sedimentaciniame baseine (Lietuva) // Geologija. – 2008. – Vol. 50, No. 4(64). – P. 264–274: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 273 Karatajūtė-Talimaa V., Märss T. Late Silurian tessellated heterostracans from the East Baltic and North Timan // The Seventh Baltic Stratigraphical Conference: Abstracts and Field Guide. – Tallin: Geological Society of Estonia, 2008. – P. 32 Lebedev O., Mark-Kurik E., Karatajūtė-Talimaa V., Lukševičs E., Ivanov A. Bite marks as evidence of predation in early vertebrates // Acta zoologica. – 2009. – Vol. 90, suppl. 1. – P. 344–356 Lukševičs E., Lebedev O., Mark-Kurik E., Karatajūtė-Talimaa V. The earliest evidence of host-parasite interactions in vertebrates // Acta zoologica. – 2009. – Vol. 90, suppl. 1. – P. 335–343

PRIEDAI 86 APPENDICES Mazur S., Motuza Matuzevičius G., Murphy J. ... et al. Precambrian // The Geology of Central Europe. T. 1: Pre- cambrian and paleozoic. – London: The Geological Society, 2008. – P. 21–102 Märss T., Karatajūtė-Talimaa V. Late Silurian – Early Devonian tessellated heterostracan Oniscolepis Pander, 1856 from the East Baltic and North Timan // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2009. – Vol. 58, No. 1. – P. 43–62: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 60–62 Radzevičius S., Raczyński P. Bardo kalnų Ždanovo silūro atodanga = Zdanov Silurian outcrop in the Bardzkie Moun- tains // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 18–26: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 25–26 Schultze H., Turner S., Grigelis A. Great northern researches: discoveries of the earliest Palaeozoic vertebrates // Acta zoologica. – 2009. – Vol. 90, suppl. 1. – P. 3–21 Verniers J., Maletz J., Križ J., Žigaitė Ž., Paris F., Schlonlaub H-P., Wrona R. Silurian // The Geology of Central Europe. T. 1: Precambrian and paleozoic. – London: The Geological Society, 2008. – P. 249–302

1.2. Petrografija ir litologija 1.2. Petrography and Lithology

Baginski B., Skridlaitė G. Monazite as a tracer of metamorphic events in migmatitic granulites of South-Western Lithuania // Mineralogia. Special papers. – 2008. – Vol. 32. – P. 39 Bitinas J. Lietuvos prekvartero uolienos, atsidengiančios žemės paviršiuje // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 12–20: iliustr. Bitinas A. Tik pora mineralų... // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 7–8: iliustr. Gaigalas A. Gelvonų bažnyčios architektūrinė petrografija // Gelvonai. – Vilnius: Versmė, 2009. – P. 79–100: iliustr. – (Lie- tuvos valsčiai; Kn. 15) Kiipli T., Radzevičius S., Kallaste T., Motuza V., Jeppsson L., Wikström J. Wenlock bentonites in Lithuania and correlation with bentonites from sections in Estonia, Sweden and Norway // GFF. – 2008. – Vol. 130, Pt. 4. – P. 203–210 Kuodytė M. Opalas – apgaulingų vilčių brangakmenis // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 11. – P. 30–31, 42–43: iliustr. Motuza G., Staškus V. Seniausios Lietuvos uolienos = The Oldest Lithuanian Rocks // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3 – 4. – P. 41– 47: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 46 – 47 Skridlaitė G., Baginski B., Whitehouse M. Significance of similar to 1.5 Ga zircon and monazite ages from charnockites in southern Lithuania and NE Poland // Gondwana research. – 2008. – Vol. 14, iss. 4. – P. 663–674

1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics

Assinovskaya B. A., Nikulin V. G., Soosalu H., Pačėsa A. A map of non-tectonic seismic sources in the East Baltic region // 40th Nordic Seminar on Detection Seismology, Stockholm, Sweden, October 14–16, 2009: Abstracts Volume. – 2009 Budraitis M., Kozlovskaya E., Janutytė I., Motuza G., PASSEQ working group. 3-D crustal velocity model for Lithuania and its application to local event studies // AGU Fall 2009. – 2009 Čyžienė J., Bitinas A., Satkūnas J. Europos žemumų morfotektonika = Morphotectonics of European lowland areas // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 62–63. – Liet., angl. Čyžienė J., Mikulėnas V., Minkevičius V., Satkūnas J. TERRAFIRMA projektas – žemės paviršiaus pokyčių stebėjimas palydovinės interferometrijos metodu = TERRAFIRMA project: observation of ground surface displacements by the method of persistent scatterer interferometry // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 63–65: iliustr. – Liet., angl. Čyžienė J., Mikulėnas V., Minkevičius V., Satkūnas J. Analysis of the PSI dataset of the Vilnius area and results // Terrafirma 5th User Workshop, 25–26 March, 2009: Abstracts Volume / European Space Agency – ESRIN. – Frascati, Italy, 2009 Korabliova L. Ar veikia mus žemės magnetinis laukas // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 11. – P. 11

PRIEDAI APPENDICES 87 Krzemińska E., Wiszniewska J., Skridlaitė G., Williams I. S. Late Svecofennian sedimentary basins in the crystalline basement of NE Poland and adjacent area of Lithuania: ages, major sources of detritus, and correlations // Geological Quarterly. – 2009. – Vol. 53, No. 3. – P. 255–272: iliustr. – Bibliogr.: p. 269–271 Michelevičius D., Budraitis M. Geofizikinių tyrimų georadaru taikymas archeologiniams ir inžineriniams uždaviniams spręsti = 3D GPR applications solving archaeological, geological and engineering problems // Lietuvos pilys. – 2008. – Nr. 4. – P. 69–74: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 74 Pačėsa A., Lazauskienė J. Seismologiniai tyrimai 2008 metais = Seismological investigations in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 67–69: iliustr. – Liet., angl. Shogenova A., Šliaupa S., Vaher R., Shogenov K., Pomeranceva R. The Baltic Basin: structure, properties of reservoir rocks, and capacity for geological storage of CO2 // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2009. – Vol. 58, No. 4. – P. 259–267: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 266 Shogenova A., Šliaupa S., Shogenov K., Šliaupienė R., Pomeranceva R., Vaher R., Uibu M., Kuusik R. Possibilities th for geological storage and mineral trapping of industrial CO2 emissions in the Baltic region // 9 International conference on greenhouse gas control technologies, Washington, D.C., 16–20 November 2008: Posters and sponsor booths [CD]. – 2008 . – P. 81 Shogenova A., Šliaupa S., Shogenov K., Šliaupienė R., Pomeranceva R., Vaher R., Kuusik R. Possibilities for geological storage and mineral trapping of industrial CO2 emissions in the Baltic region // Energy Procedia. – 2009. – Vol. 1, iss. 1. – P. 2753–2760. – Bibliogr.: p. 2760 Skridlaitė G., Baginski B., Whitehouse M. The c. 1.5–1.4 Ga metamorphism in the western East European Craton (Lithuania and Poland) // 28th Nordic geological winter meeting, January 7–10, 2008, Aalborg–Denmark: Abstract Vo- lume. – 2008. – P. 143 Skridlaitė G., Bogdanova S., Taran L., Baginski B., Wiszniewska J., Whitehouse M. Over 400 m. y. metamorphic history of the Fennoscandian lithospheric segment in the Proterozoic (the East European craton) // Geophysical research abstracts. – 2009. – Vol. 11 Šliaupa S. Ar gresia mums žemės drebėjimas? // Spectrum. – 2008. – Nr. 2. – P. 41

Šliaupa S. GeoCapacity – the coordinated assessment of the capacity for the geological storage of CO2 in Europa, NE group of countries // 9th International conference on greenhouse gas control technologies, Washington, D.C., 16–20 November 2008: Posters and sponsor booths [CD]. – 2008 . – P. 115 Šliaupa S., Shogenova A., Shogenov K., Šliaupienė R., Zabele A., Vaher R. Industrial Carbon Dioxide Emissions and Potential Geological Sinks in the Baltic States // Oil Shale. – 2008. – Vol. 25, iss. 4. – P. 465–484 Zakarevičius A., Šliaupa S., Anikėnienė A., Dėnas Ž., Šliaupienė R. A model of recent vertical movements of the earth’s surface in Lithuania: integration of geodetic levelling data and geological parameters = Lietuvos dabartinių vertikalių Žemės paviršiaus judesių modelis panaudojant geodezinės niveliacijos duo-menis ir geologinius parametrus // Geologija. – 2008. – Vol. 50, Nr. 4 (64). – P. 254–263: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 262–263 Vėjelytė I., Bogdanova S., Salnikova E. Microstructural characteristics and timing of ductile deformation of the Druk- siai – Polotsk deformation zone in NE Lithuania: East European craton // MAPT 2009: Mikro-analysis, processes, time: 30th August – 4th September, 2009, Edinburg, UK: conference programme and abstracts. – Edinburg, 2009. – P. 186–187

1.4. Kvartero geologija ir geomorfologija 1. 4. Quaternary Geology and Geomorphology

Baltrūnas V., Šinkūnas P., Karmaza B., Česnulevičius A., Šinkūnė E. The sedimentology of debris within basal ice, the source of material for the formation of lodgement till: an example from the Russell Glacier, West Greenland = Pamatinio ledo nuotrupinės medžiagos kaip šaltinio pagrindinės morenos formavimuisi sedimentologija remiantis Russell ledyno Vakarų Grenlandijoje pavyzdžiu // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2 (65–66). – P. 12–22: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 20–21 Bitinas A., Damušytė A., Grigienė A., Pupienis D. Kuršių nerijos kompleksiniai tyrimai = Integrated investigations of the Curonian Spit // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 46–47: iliustr. – Liet., angl. Buynevich I., Bitinas A., Pupienis D., Goble R. Major phases of Holocene dune activity along the coast of Lithuania: new optical dates within a regional context // 44th Annual Meeting of GSA’s Northeastern Section, 22–24 March 2009, Portland, Maine, USA: Abstracts with Programs. – 2009. – Vol. 41, No. 3. – P. 85

PRIEDAI 88 APPENDICES Česnulevičius A., Šeirienė V. Transformation of landforms and sediments in the periglacial setting of West Green- land = Reljefo formų ir nuogulų transformacijos periglacialinėmis sąlygomis (Vakarų Grenlandija) // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2 (65–66). – P. 33–41: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 40 Česnulevičius A., Šeirienė V., Kazakauskas V., Baltrūnas V., Šinkūnas P., Karmaza B. Morphology and sediments of ice-dammed lake after its outburst, West Greenland = Prasiveržusio prieledyninio ežero morfologija ir nuosėdos (Vakarų Grenlandija) // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2 (65–66). – P. 42–52: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 51 Gaigalas A. Gelvonų apylinkių kvartero nuogulų danga ir būdingieji rieduliai // Gelvonai. – Vilnius: Versmė, 2009. – P. 64–78: iliustr. – (Lietuvos valsčiai; Kn. 15) Gaigalas A., Fedorovič S., San’ko A., Melešytė M., Saarmann S., Kovaleva A. Stratotip Mjarkinskogo intergljaciala Litvy: geochronologija i malakofauna // Četvertičnaja geologija, geomorfologija i geoėkologija Belarusi i sopredel’nych territorij: materialy meždunarodnogo naučnogo seminara, posvjaščennogo 80-letiju so dnja roždenija L. N. Voznjačuka, 25–26 sentjabrja 2009 g. – Minsk: „Pravo i ėkonomika“, 2009. – P. 29–31: iliustr. – Bibliogr.: p. 31 Gaigalas A., Fedorowicz S. Co-operation between Gdańsk and Vilnius Universities in Pleistocene geochronology investigations = Gdansko ir Vilniaus universitetų bendradarbiavimas tiriant pleistoceno geochronologiją // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 3–4 (67–68). – P. 74–85: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 84 Grigienė A., Satkūnas J. Middle Weichselian Palaeoenvironmental record from the Svirkanciai Outcrop (NW Lithua- nia) // Extent and Timing of the Weichselian Glaciation Southeast of the Baltic Sea: International Field Symposium of the INQUA Peribaltic Working Group, Tartu, September 13–17, 2009. – Tartu, 2009. – P. 16–17 Guobytė R. The Samogitian (Žemaičiai) Upland // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / Meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 8–9: iliustr. – Bibliogr.: p. 9 Jarmalavičius D. Defliacinių griovų formavimosi ir jų neutralizacijos tyrimai Kuršių nerijoje // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 102–106 Jusienė A. Geological Structure of Lithuanian Quaternary // Extent and Timing of the Weichselian Glaciation South- east of the Baltic Sea: International Field Symposium of the INQUA Peribaltic Working Group, Tartu, September 13–17, 2009. – Tartu, 2009. – P. 19 – 20: iliustr. Kabailienė M., Vaikutienė G., Damušytė A., Rudnickaitė E. Post-Glacial stratigraphy and palaeoenvironment of the northern part of the Curonian Spit, Western Lithuania // Quaternary International. – 2009. – Vol. 207, iss. 1–2. – P. 69–79 Karmaza B. On the Problem of Sedimentation in the Venta Proglacial Lake // Extent and Timing of the Weichselian Glaciation Southeast of the Baltic Sea: International Field Symposium of the INQUA Peribaltic Working Group, Tartu, September 13–17, 2009. – Tartu, 2009. – P. 26 – 27: iliustr. Karmazienė D. Geological and Geomorphological Structure of the Glaciolacustrine Kame Terrace of the North Lithua- nia Phasial, Baltija Stage // Extent and Timing of the Weichselian Glaciation Southeast of the Baltic Sea: International Field Symposium of the INQUA Peribaltic Working Group Tartu, September 13–17, 2009. – Tartu, 2009. – P. 28 – 29: iliustr. Mažeika J., Blaževičius P., Stančikaitė M., Kisielienė D. Dating of the cultural layers from Vilnius lower castle, East Lithuania: implications for chronological attribution and environmental history // Radiocarbon. – 2009. – Vol. 51, iss. 2. – P. 515–528 Mažeika J., Guobytė R., Kibirkštis G., Petrošius R., Skuratovič Ž., Taminskas J. The use of carbon-14 and tritium for peat and water dynamics characterization: case of Čepkeliai peatland, Southeastern Lithuania // Geochronome- tria. – 2009. – Vol. 34. – P. 41–48: iliustr. – Bibliogr.: p. 47–48 Morkūnaitė R. Vengrijos eolinių masyvų ir papustymų palyginimai su Lietuvos kopomis = Comparison of Hungar- ian Aeolian Areas with Lithuanian Dunes and Wind-blown sand Processes // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3 – 4. – P. 61 – 66: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 66 Povilanskas R. Spatial diversity of modern geomorphological processes on a Holocene Dune Ridge on the Curonian Spit in the South-East Baltic // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 2. – P. 77–88: iliustr. – Bibliogr.: p. 87–88 Povilanskas R., Baghdasarian H., Arakelyan S., Satkūnas J., Taminskas J. Secular Morphodynamic Trends of the Holocene Dune Ridge on the Curonian Spit (Lithuania/Russia) // Journal of Coastal Research. – 2009. – Vol. 25, iss. 1. – P. 209–215 Pukelytė V. Development of Palaeoincisions of Sub-Quaternary Surface During the Pleistocene in South Lithuania // Extent and Timing of the Weichselian Glaciation Southeast of the Baltic Sea: International Field Symposium of the INQUA Peribaltic Working Group, Tartu, September 13–17, 2009. – Tartu, 2009. – P. 38 – 39: iliustr. – Bibliogr.: p. 39

PRIEDAI APPENDICES 89 Sanko A., Gaigalas A., Rudnickaitė E., Melešytė M. Holocene malacofauna in calcareous deposits of Dūkšta site near Maišiagala in Lithuania = Karbonatingų nuogulų iš Dūkštos apylinkių netoli Maišiagalos (Lietuva) holoceno malakofauna // Geologija. – 2008. – Vol. 50, No. 4 (64). – P. 290–298: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 297–298 San’ko A., Vainorius J. Malakofauna presnovodnych izvestkovych otloženij pozdnelednikov’ja i golocena Litvy // Četvertičnaja geologija, geomorfologija, geoėkologija Belarusi i sopredel’nych territorij: materialy Meždunarodnogo naučnogo seminara, posvjaščennogo 80-letiju so dnja roždenija L. N. Voznjačuka, 25–26 sentjabrja 2009 g. – Minsk: „Pravo i ėkonomika“, 2009. – P. 103 – 106: iliustr. – Bibliogr.: p. 106 Satkūnas J. Gilieji Molėtų krašto žemės gelmių slėniai // Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai: mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys. – Vilnius: leidykla „Atkula“, 2009. – P. 93–98: iliustr. – Bibliogr.: p. 97 Satkūnas J., Grigienė A., Jusienė A., Damušytė A., Mažeika J. Middle Weichselian palaeolacustrine basin in the Venta river valley and vicinity (northwest Lithuania), exemplified by the Purviai outcrop // Quaternary International. – 2009. – Vol. 207. – P. 14–25: iliustr. – Bibliogr.: p. 24–25 Satkūnas J., Nenonen K. Geosites-witnesses of the dramatic history of environmental changes during the Last Inter- glacial-Glacial Climatic Cycle (130 thousand years) in the Baltic Sea region // ProGEO-WG3 meeting 2009: Geoheritage, Geodiversity & Nature and Landscape management, 19–23 April 2009, Drenthe, The Netherlands: Programme and Abstracts. – 2009. – P. 72. – Bibliogr.: p. 72 Satkūnas J., Stančikaitė M. Pleistocene and Holocene palaeoenvironments and recent processes across NE Europe // Quaternary International. – 2009. – Vol. 207, No. 1–2. – P. 1–3 Stančikaitė M., Daugnora L., Hjelle K., Hufthammer A. The environment of the Neolithic archaeological sites in Šventoji, Western Lithuania // Quaternary International. – 2009. – Vol. 207, iss. 1–2. – P. 117–129 Stančikaitė M., Kisielienė D., Moe D., Vaikutienė G. Late glacial and early Holocene environmental changes in northeastern Lithuania // Quaternary International. – 2009. – Vol. 207, iss. 1–2. – P. 80–92 Stančikaitė M., Šinkūnas P., Risberg J., Šeirienė V., Blažauskas N., Jarockis R., Karlsson F., Miller U. Human activity and the environment during the Late Iron Age and Middle Ages at the Impiltis archaeological site, NW Lithuania // Quaternary International. – 2009. – Vol. 203, iss. 1–2. – P. 74–90 Stančikaitė M., Šinkūnas P., Šeirienė V., Blažauskas N., Jarockis R. The Impiltis Hill Fort: human activity and environment during the Late Iron Age and Middle Ages // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 10: iliustr. – Bibliogr.: p. 10 Šeirienė V. Diatom inferred postglacial environment changes in Talpa lake, Northern Lithuania // XI Meždunarodnaja naučnaja konferencija diatomologov stran SNG, posvjaščennaja 110-letiju so dnja roždenija V. S. Šešukovoj-Poreckoj, 27 sentjabrja – 2 oktjabrja 2009 g. – Minsk: Pravo i ėkonomika, 2009. – P. 136–137 Šeirienė V., Kabailienė M., Kasperovičienė J., Mažeika J., Petrošius R., Paškauskas R. Reconstruction of postglacial palaeoenvironmental changes in eastern Lithuania: evidence from lacustrine sediment data // Quaternary Interna- tional. – 2009. – Vol. 207, iss. 1–2. – P. 58–68 Šinkūnas P., Česnulevičius A., Karmaza B., Baltrūnas V. Glacigenic landform features in marginal zone of Russell and Leverett glaciers, West Greenland = Glacigeninio reljefo ypatybės Russell ir Laverett ledynų pakraštyje Vakarų Grenlandijoje // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2 (65–66). – P. 23–32: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 31 Švedas K., Česnulevičius A. Development of Dubiciai Glaciofluvial Basin and It’s Influence for South Lithuania Drain- age System // Extent and Timing of the Weichselian Glaciation Southeast of the Baltic Sea: International Field Symposium of the INQUA Peribaltic Working Group, Tartu, September 13–17, 2009. – Tartu, 2009. – P. 46 – 48: iliustr. – Bibliogr.: p. 48 Uchman A., Gaigalas A., Melešytė M., Kazakauskas V. Examples of ichnofabrics from Late Pleistocene–Holocene fluvial sediments of Lithuania // The Tenth International Ichnofabric Workshop, Jiaozuo, China, August 23 – September 3, 2009: Program and Abstracts with Field Trip Guidebook. – Jiaozuo, China, 2009. – P. 48–49 Uchman A., Kazakauskas V., Gaigalas A. Trace fossils from Late Pleistocene varved lacustrine sediments in eastern Lithuania // Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology. – 2009. – Vol. 272, No. 3–4. – P. 199–211 Uchman A., Kazakauskas V., Gaigalas A. Trace fossils from Late Weichselian (Nemunas) glaciolacustrine sediments of Lithuania // The Tenth International Ichnofabric Workshop, Jiaozuo, China, August 23 – September 3, 2009: Program and Abstracts with Field Trip Guidebook. – Jiaozuo, China, 2009. – P. 49–50 Zhamoida V., Ryabchuk D., Kropatchev I., Kurennoy D., Boldyrev V., Sivkov V. Recent sedimentation processes in the coastal zone of the Curonian Spit (Kaliningrad region, Baltic Sea) // Zeitschrift der Deutschen Gesellschaft für Geowissenschaften. – 2009. – Band 160, Heft 2. – P. 143–157: iliustr. – Bibliogr.: p. 155–157

PRIEDAI 90 APPENDICES 1.5. Jūrų geologija 1.5. Marine Geology

Bitinas A., Damušytė A., Molodkov A. Geological Structure of the Quaternary Sedimentary Sequence in the Klaipėda Strait, Southeastern Baltic // Četvertičnaja geologija, geomorfologija, geoėkologija Belarusi i sopredel’nych territorij: materialy Meždunarodnogo naučnogo seminara, posvjaščennogo 80-letiju so dnja roždenija L. N. Voznjačuka, 25–26 sentjabrja 2009 g. – Minsk: Pravo i ėkonomika, 2009. – P. 6 – 9. – Bibliogr.: p. 8 – 9 Bitinas A., Damušytė A., Molodkov A. Kvartero geologinė sandara Klaipėdos sąsiaurio regione // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 17–19. – Bibliogr.: p. 19 Dailidienė I. Hidrometeorologinių faktorių poveikis litodinaminiams procesams Baltijos pajūryje // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 29–33 Damušytė A. Iškastiniai moliuskai Lietuvos pajūrio zonoje – paleoekologinių sąlygų indikatoriai // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 34–38. – Bibliogr.: p. 37–38 Damušytė A. Late Glacial and Holocene subfossil mollusc shells on the Lithuanian Baltic Sea coast // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 2. – P. 111–122: iliustr. – Bibliogr.: p. 121–122 Emelyanov E. M. Sedimentation and near – bottom currents in the South–Western Atlantic = Nuosėdų sedimentacija ir priedugnio srovės PV Atlanto vandenyne // Geologija. – 2008. – Vol. 50, No. 4 (64). – P. 275–289: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 288 Garnaga G., Jančauskienė V., Kondratjeva L. Teršančių medžiagų koncentracijos Lietuvos Baltijos jūros priekrantės dugno nuosėdose ir moliuskuose // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 73–75: iliustr. Gelumbauskaitė L. Ž. Character of sea level changes in the subsiding south-eastern Baltic Sea during Late Quater- nary // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 1. – P. 23–36: iliustr. – Bibliogr.: p. 34–36 Gulbinskas S., Blažauskas N., Trimonis E. Smėlio išteklių Kuršių–Sambijos plynaukštėje (Juodkrantės–Preilos rajonas) panaudojimo krantų tvarkymui galimybės // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 83–89: iliustr. – Bibliogr.: p. 89 Gulbinskas S., Trimonis E., Blažauskas N., Michelevičius D. Sandy deposits study offshore Lithuania, SE Baltic Sea // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 1. – P. 1–9: iliustr. – Bibliogr.: p. 8–9 Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga / red.: S. Gulbinskas, Z. Gasiūnaitė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – 259, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale Pupienis D. Ar egzistuoja Baltijos jūroje vandens masės // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 187–190: iliustr. – Bibliogr.: p. 189–190 Pustelnikovas O. Pietryčių Baltijos baseinų raida sedimentacinių ir neotektoninių tyrimų duomenimis // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 191–194. – Bibliogr.: p. 193–194 Šečkus J. Pietrytinės Baltijos jūros vandens lygio izostatiniai pokyčiai holoceno metu taikant geologinio modeliavimo metodus // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 202–206: iliustr. – Bibliogr.: p. 205–206 Šečkus J. Study of the South–Eastern Baltic Sea development applying geological modeling methods: doctor disser- tation: physical sciences, geology (05 P) / Vilniaus universitetas, Geologijos ir geografijos institutas. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009. – 150 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 136–150 Trimonis E. Sedimentologiniai tyrimai Baltijos jūroje: raida ir kryptys // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė- -praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 221–224 Trimonis E., Vaikutienė G., Gulbinskas S., Savukynienė N. Nešmenų srautai ir jais pernešamų diatomėjų bei žiedadulkių sudėtis Klaipėdos sąsiauryje // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 225–231: iliustr. – Bibliogr.: p. 230–231

PRIEDAI APPENDICES 91 Visakavičius E. Centrinės Kuršių marių dalies sonarinių tyrimų geologiniai rezultatai // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 235–237: iliustr. – Bibliogr.: p. 237 Žaromskis R. Kuršių marių krantų įvairovės atspindys naujajame Lietuvos atlase // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 238–244: iliustr. – Bibliogr.: p. 244 Žilinskas G., Jarmalavičius D., Pupienis D. Paplūdimio sąnašų papildymo Palangos rekreacinėje zonoje poveikis kranto būklei = The impact of replenishment of beach sediments in the Palanga recreational zone on the state coast // Geografijos metraštis. – 2008. – XLI (1–2). – P. 50–66: iliustr. – Santr. angl.: p. 66. – Bibliogr.: p. 64–65 Žilinskas G. Prioritetinių krantotvarkos ruožų nustatymas Lietuvos jūriniame krante // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 245–249. – Bibliogr.: p. 249

1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology

Algirdas Gaigalas (1933–2009): [nekrologas] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 7–8. – P. 30: portr. Baltrūnas V. In memoriam Professor Algirdas Gaigalas (1933–2009). Life devoted to science and education = Profesorius Algirdas Gaigalas (1933–2009). Mokslui ir švietimui atiduoti metai // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2 (65–66). – P. i-iii: portr. – Angl., liet., rus. Baltrūnas V., Grigelis A. Farewell to Professor Algirdas Juozapas Gaigalas (1933–2009) // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 1. – P. 63–64: portr. Česnulevičius A., Kilkus K. Profesorius Vaclovas Chomskis // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 12. – P. 26–27: portr. Gaigalas A. Geology in the „Lietuvos valsčiai“ monograph series published by „Versmė“ Publishing House = Geologija „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2. – P. vii–viii. – Angl., liet., rus. Gelumbauskaitė L. Ž. Stanislav’o Staszic’iaus „Carta Geologica...“ ir jos topografijos pagrindai = Stanislaw Staszic’s “Carta Geologica...“ and its topography background // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 64–67: iliustr. – Bibliogr.: p. 67 Grigelis A. Stanislav’as Staszic’ius – geologas, švietėjas, filosofas = Stanislaw Staszic – geologist, educationist and philosopher // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 68–74: iliustr. – Bibliogr.: p. 74 Grigelis A. Vytauto Gudelio knygų retrospektyva. Baltijos jūra, Kuršių nerija ir Kuršių marios = Vytautas Gudelis’ Retrospect of Books. The Baltic Sea, Curonian Spit and the Curonian Lagoon // Geografija. – 2008. – T. 44, Nr. 1. – P. 53–62: iliustr. – Santr. angl. Grigelis A. Vytautas Leleshus (1930–2007). Outstanding researcher of the Pamir Paleozoic = Vytautas Lelešius (1930– 2007) – žymus Pamyro paleozojaus tyrinėtojas // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 1–2. – P. iv–vi: portr. – Angl., liet., rus. Klimas A., Mokrikas R. Auksinė pjūtis tęsiasi...: Profesoriui Vytautui Juodkaziui – 80 // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 77–80: iliustr. Lietuvos geologai: biografijų žinynas [Lithuanian geologists: manual of biographies] / ats. red. A. Jurgaitis; Lietuvos geologų sąjunga, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2009. – 242, [1] p.: portr. – Santr. angl.: p. 233–235. – Pavardžių rodyklė: p. 236–242 Narbutas V. Laikas be ir su Eduardu Vodzinsku : [E. Vodzinsko 80-mečiui] // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 81–82: port. Narbutas V. Tikrąjį Mokytoją prisiminus: [profesoriaus Mykolo Kaveckio 120-mečiui] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 7–8. – P. 16–18: iliustr. Razgus E. Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus vizija // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 40–44: iliustr. Rudnickaitė E. Profesorės Meilutės Kabailienės mokslinės veiklos „Everestas“: [2009 m. kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje įteiktos 2008 m. Lietuvos mokslo premijos. Tarp laureatų – ir geologijos mokslo atstovė profesorė habilituota daktarė Meilutė Kabailienė] // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 75: iliustr. Skuodis V. Geologija – dalis gyvenimo: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Gairės, 2009. – 255, [1] p.: iliustr. – Santr. liet., angl., rus., vok.

PRIEDAI 92 APPENDICES Vaikutienė G. The Lithuanian Scientific Award (2008) = Lietuvos mokslo premija (2008) // Geologija. – 2009. – Vol. 51, No. 3–4 (67–68). – P. iii–v: portr. – Tekstas angl., liet., rus. Žalūdienė G. Didžiausiai gamtamokslinei ekspedicijai – 180 metų // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 11. – P. 8–9, 12–13: iliustr.

2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

2.1. Mineralinės žaliavos 2.1. Mineral Resources

Januška V. Lietuvos naudingųjų iškasenų naudojimo analizė ir prognozės darnios plėtros požiūriu = Analysis and prognoses of the use of mineral resources in Lithuania in the aspect of sustainable development // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 57–58: iliustr. – Liet., angl. Korkutis V. Kas slypi Lietuvos gelmėse? // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 4. – P. 12–14, 34–37: iliustr. Satkūnas J. Įvertinant galimybes dėl anhidrito telkinio: [Pagirių (Kauno raj.) telkinys tirtas 1979 ir 1992 metais. Ištekliai sudaro 81,5 mln. tonų. Anhidrito gavyba galima tik požeminiu būdu. Šiuo metu atliekamas galimos kasybos poveikio aplinkai vertinimas] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Rugs. 3. – P. 10 Šaltiškiai Quarry // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 16: iliustr. – Bibliogr.: p. 16 Zdanavičiūtė O. Naftos gavybos verslo plėtojimo Lietuvoje galimybės = Possibility to Expand Oil Production Trade in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 34–40: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 39–40

2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics

Arustienė J. „eVanduo“ – daugiakalbė internetinė apsikeitimo hidrogeologiniais duomenimis sistema = eWater – multi- lingual cross-border access to groundwater databases // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 36–37: iliustr. – Liet., angl. Arustienė J. Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimo rezultatai: 3 priedas = Data of groundwater chemical composition: Addendum 3 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008 : Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 38–41 Arustienė J. Požeminio vandens monitoringas 2008 metais = National groundwater monitoring in 2008 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 5–9: iliustr. – Santr. angl.: p. 20–22 Arustienė J., Giedraitienė J., Kriukaitė J. Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2008 = National Groundwater monitoring in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 25–27: iliustr. – Liet., angl. Arustienė J., Giedraitienė J., Kriukaitė J., Šimkovič A. Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin / ats. red. J. Arusteinė; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2009. – 71, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. Arustienė J., Kriukaitė J. Gruntinio vandens hidrocheminiai tyrimai = Investigations of shallow groundwater quality // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 11–17: iliustr. – Santr. angl.: p. 20–22 Atsinaujinantieji energijos šaltiniai ir žemės šiluma = Recoverable Energy Sources and Earth’s Heat / redakcijos skiltis // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 6–10: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 9 Baronas G., Čepulis V. Seklioji geotermija – panaudojimo Lietuvoje ypatumai = Shallow Geothermy – Application Peculiarities in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 27–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33

PRIEDAI APPENDICES 93 Bendoraitienė J. Valstybinio požeminio vandens monitoringo postai: 1 priedas = Stations of the national groundwater monitoring network: Addendum 1 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 24–31 Diliūnas J., Jurevičius A., Karvelienė D. Migration forms of main chemical elements in the groundwater of the Qua- ternary deposits of Lithuania // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 2. – P. 123–132: iliustr. – Bibliogr.: p. 132 Gedžiūnas P. Hidrogeodinaminių reiškinių ypatumai požeminio vandens ištakos srityse = Peculiarities of Hydrogeo- dynamical Phenomena in Groundwater Discharge Zones // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 48–60: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 60 Giedraitienė J. Gruntinio vandens ištekliai = Shallow groundwater resources // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 10. – Santr. angl.: p. 20–22 Giedraitienė J. Ir požemyje sausmetis... : [nenutrūkstami gruntinio vandens lygio stebėjimai valstybinio monitoringo postuose rodo, kad šį pavasarį gruntinio vandens paviršius yra gerokai giliau negu pernai. Mėnesinis lygis yra iki 40 proc. giliau vidutinio daugiamečio mėnesinio lygio] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Geg. 14. – P. 11 Gregorauskas M., Juodkazis V., Klimas A. Požeminio vandens eksploatacinių išteklių vertinimo nuostatos = Groundwater Safe Yield Assessment Principles // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 21–34: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 33–34 Groundwater monitoring in Lithuania – 2008: Summary // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 20–22 Gruntinio vandens išteklių balansas / Lietuvos geologijos tarnyba // Aplinkos būklė 2008: tik faktai. – Vilnius, 2009. – P. 35: iliustr. Juodkazis V., Gregorauskas M., Štuopis A., Diliūnas J., Paukštys B. Regioninis požeminio vandens išteklių vertinimas Lietuvoje = Assessment of regional groundwater resources in Lithuania // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 27–29: iliustr. – Liet., angl. Kadūnas K., Giedraitis R., Arustienė J., Radzevičienė D. Požeminio vandens rizikos telkinių vertinimas = Charac- terization of groundwater bodies at risk // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 33–35: iliustr. – Liet., angl. Klimas A. Nemuno slėnio fragmento ties Prienais šaltiniai ir upeliai = Springs and Streams of Nemunas Valley Fragment beside Prienai // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 65–74: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 74 Klimas A. Požeminio vandens savigynos mechanizmai // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 7–8. – P. 28–29; Nr. 9. – P. 26–28: iliustr. Kriukaitė J. Požeminio vandens kokybės monitoringas įgyvendinant Nitratų direktyvą Lietuvoje = Groundwater monitoring for implementation of Nitrates Directive in Lithuania // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 30–31: iliustr. – Liet., angl. Linkevičienė R., Taminskas J., Mažeikis A. Simple method of modelling of bog lake’s water level fluctuation: case study of Rėkyva lake // Anthropogenic and natural transformations of lakes. Vol. 2. – Gdansk, 2008. – P. 95–98 Linkevičienė R., Baubinas R., Dilys K., Mažeikis A., Petrošius R., Šimanauskienė R., Taminskas J., Žikulinas J. Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė: tyrimų raida bei metodai = The Maximal Depth of Lithuanian Lakes: History and Met- hods of Research // Geografijos metraštis. – 2008. – XLI (1–2). – P. 50–66: iliustr. – Santr. angl.: p. 49. – Bibliogr.: p. 48 Meilutytė-Barauskienė D., Kovalenkovienė M., Irbinskas V. Lietuvos upių vandens ištekliai klimato kaitos fone = Water resources of Lithuanian rivers and their relation to climate change // Geografija. – 2008. – T. 44, Nr. 2. – P. 1–8: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 8 Mokrik R., Bičkauskienė A., Mažeika J. Vidurio Lietuvos žemumos tektoninių lūžių zonos nustatymas izotopiniais metodais devono vandeningajame komplekse = Identification of the Middle Lithuanian Zone of Tectonic Lineaments Us- ing Isotopic Methods in the Devonian Aquifer System // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 51–59: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 59 Mokrik R., Karro E., Savitskaja L., Drevalienė G. The origin of barium in the Cambrian–Vendian aquifer system, North Estonia // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2009. – Vol. 58, No. 3. – P. 193–208. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 207–208 Mokrik R., Mažeika J., Baublytė A., Martma T. The groundwater age in the Middle–Upper Devonian aquifer system, Lithuania // Hydrogeology Journal. – 2009. – Vol. 17, No. 4. – P. 871–889

PRIEDAI 94 APPENDICES Požeminio vandens kokybė / Lietuvos geologijos tarnyba // Aplinkos būklė 2008: tik faktai. – Vilnius, 2009. – P. 36: iliustr. Radienė R., Arustienė J. Ūkio subjektų – potencialių teršėjų ekogeologiniai tyrimai ir požeminio vandens monitoringas = Ecogeological investigations and groundwater monitoring in potentially polluted sites // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 44–45: iliustr. – Liet., angl. Satkūnas J., Gedžiūnas P. Žemės gelmių slėniai – požeminio vandens talpyklos ir hidrogeologiniai spąstai // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 2. – P. 4–7: iliustr. Šimkovič A. Požeminio vandens eksploatavimas = Groundwater extraction // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 18–19: iliustr. – Santr. angl.: p. 20–22 Šimkovič A. Požeminio vandens gavyba: 4 priedas = Groundwater extraction: Addendum 4 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bul- letin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 42–71 Šimkovič A. Požeminio vandens išteklių aprobavimo įgyvendinimas = Implementation of groundwater resources approval // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 32–33: iliustr. – Liet., angl. Šliaupa S. ENGINE – naujos geoterminės energetikos galimybės // Mokslas ir technika. – 2008. – Nr. 3. – P. 26–27, 43 Šliaupa S. Geoterminės elektros energijos gamybos plėtros perspektyvos = Prospects for Exploitation of Geothermal Electric Energy // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 35–44: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 43–44 Šliaupa S. Žemės šilumos naudojimas elektros energijos gamybai // Elektros erdvės. – 2008. – Nr. 1 (19). – P. 22–25 Šliaupa S. Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai = Hydrogeothermal Resources in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 11–19: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 19 Vaitiekūnas R., Paplauskas E. Klaipėdos geoterminė jėgainė: problemos ir sprendimai = Klaipėda Geothermal Plant: Problems and Solutions // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 20–26: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 26 Zanevskij Z. Požeminio vandens lygio režimo parametrai: 2 priedas = Characteristics of groundwater level fluctuations: Addendum 2 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis [CD-ROM] = Groundwater monitoring in Lithuania 2008: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 32–37

2.3. Inžinerinė geologija 2.3. Engineering Geology

Baušys R., Dundulis G., Kačianauskas R., Markauskas D., Rimkevičius S., Stupak E., Stupak S., Šliaupa S. Sensi- tivity of dynamic behaviour of the fe model: case study for the Ignalina NPP reactor building = Ignalinos AE reaktoriaus pastato dinaminio BEM modelio jautrumo analizė // Journal of Civil Engineering and Management. – 2008. – Vol. 14, No. 2. – P. 121–129 Karstiniai procesai Šiaurės Lietuvos karstiniame regione / Lietuvos geologijos tarnyba // Aplinkos būklė 2008: tik faktai. – Vilnius, 2009. – P. 69: iliustr. Marcinkevičius V., Mikulėnas V. Karsto grėsmės Biržų krašto pastatams vertinimas = Evaluation of the degree of karst hazard to buildings in the Biržai District // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 40–42: iliustr. – Liet., angl. Satkūnas J., Mikšys R. B., Mikulėnas V., Minkevičius V. Geodinaminiai procesai Vilniaus pilių teritorijoje: šlaitų deformacijos = Geodynamic Process in the territory of Vilnius Castles: Deformations of the slopes // Lietuvos pilys. – 2008. – Nr. 4. – P. 62–68: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 68 Taminskas J. Karstinio proceso intensyvumas 2008 metais = Intensity of karst denudation in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 43–44: iliustr. – Liet., angl. 2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology

Zdanavičiūtė O., Lazauskienė J. Organic matter of Early Silurian succession – the potential source of unconventional gas in the Baltic Basin (Lithuania) // Baltica. – 2009. – Vol. 22, No. 2. – P. 89–99: iliustr. – Bibliogr.: p. 98–99

PRIEDAI APPENDICES 95 2.5. Ekologinė geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. / red. J. Satkūnas; Lietu- vos geologijos tarnybos Informavimo poskyris. – Vilnius: LGT, 2009. – 44 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 39. – (Leidinys skirtas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti) Aplinkos būklė 2008: tik faktai / informacijos teikėjai ir rengėjai: R. Beinoravičius, D. Bieliauskaitė, J. Giedraitienė, V. Mikulėnas ir kt.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. – Vilnius, 2009. – 127, [1] p.: iliustr. Baltrūnas V., Šinkūnas P. Klimato kaita: gamtos veiksniai ir žmogaus poveikis = Climate change: natural factors and human impact // 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 3 d.: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Technika, 2008. – P. 15–24: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23 Bauža D., Baužienė I. Evaluation of landscape changes in Lithuania in the second half of the 20th century = Lietuvos kraštovaizdžio pokyčiai XX a. antrojoje pusėje // Geografija. – 2008. – T. 44, Nr. 2. – P. 28–35: iliustr. – Santr. liet. – Bib- liogr.: p. 34–35 Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / Meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide / Compiled by: A. Damušytė, J. Satkūnas, I. Virbickienė; Editor: J. Satkūnas; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2009. – 24 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale. – (Žemės mokslai – visuomenei) Bitinas A. Olando Kepurė cliff // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / Meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 21–22: iliustr. Curonian Spit // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / Meeting – for the Envirnmental Dept / County Governor on Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 23: iliustr. – Bibliogr.: p. 23 Gregorauskienė V. Dirvožemio tyrimų standartizavimas = Standartization of Soil Survey methods // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 55–56. – Liet., angl. Gregorauskienė V. Šiaurės Europos geochemija = Northern Europe geochemistry (NEG) project // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 53–54: iliustr. – Liet., angl. Gudelis A., Druteikienė R., Lukšienė B., Gvozdaitė R., Nielsen S., Hou X., Mažeika J., Petrošius R. Assessing deposition levels of 55Fe, 60Co and 63Ni in the Ignalina NPP environment // Journal of Environmental Radioactivity. – 2009. – Vol. XXX. – P. 1–4 Guobytė R. Kame massif at Plokštinė. Military exposition // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / Meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 11: iliustr. – Bibliogr.: p. 11 Jakimavičiūtė-Maselienė V., Mažeika J. Radionuklidų sklaidos paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno aplinkoje modelinė prognozė // Visuomenės sveikata. – 2009. – Nr. 1. – P. 47–52 Jankaitė A., Baltrėnas P., Kazlauskienė A. Heavy metal concentrations in roadside soils of Lithuania’s highways = Sunkiųjų metalų koncentracijų tyrimai Lietuvos magistralių pakelių dirvožemyje // Geologija. – 2008. – Vol. 50, Nr. 4 (64). – P. 237–245: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 244–245 Jokšas K., Stakėnienė R., Galkus A., Lagunavičienė L. Klaipėdos sąsiaurio vandens užterštumas // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 107–112: iliustr. – Bibliogr.: p. 111–112 Kadūnas K., Radienė R. Assessment of sites under risk for soil and groundwater contamination in Lithuania // International conference „Soil Degradation“, Riga, 2009: Proceedings. – Riga, 2009. – P. 93–96: iliustr. Langas V. Naftos gavybos pietryčių Baltijoje socialinio poveikio aspektai // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 141–150 : iliustr. – Bibliogr.: p. 150 Marčiulionienė D., Mažeika J., Paškauskas R. 137Cs akumuliacija ir sklaida Nemuno upės ir Kuršių marių dugno nuosėdose // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 159–164: iliustr. – Bibliogr.: p. 164

PRIEDAI 96 APPENDICES Mažeika J., Skuratovič Ž. Radionuklidy v vodnych sredach rajona Ignalinskoj AĖS // Radioaktivnost’ i radioaktivnye ėlementy v srede obitanija čeloveka: materialy III meždunarodnoj konferencii, g. Tomsk, 23–27 ijunja 2009 g. – Tomsk, 2009. – P. 328–332. – Santr. angl. Mažeika J., Petrošius R., Skuratovič Ž. Key radionuclides in the aquatic environment of Ignalina NPP // Visuomenės sveikata. – 2009. – Nr. 1. – P. 78–84 Nirei H., Marker B., Satkūnas J., Furuno K. Stratigraphical Classification of Man-Made Strata and Two Types of Geo-pollution Mechanism // The Proceedings of International Symposium on Geo-pollution Science, June 5, 2008, Japan / Japan Branch of IUGS-GEM. – Chiba, Japan, 2008. – P. 27–34: iliustr. – Bibliogr.: p. 34 Petrošius R., Šliaupa S., Dapšys K., Kaluškevičius B., Krupickas R., Žukauskas G. The nature of the black spots of car accidents with no obvious road specifics control: a case study of the Liepyne black spot, Vilnius region // Radia- ting fields of earth, related architectural geometry of forms and their influence on organizms: International seminar in Tallinn, June 11–14 2009: Abstracts and articles. – [Tallinn]: Geopathic society, 2009. – P. 18–26 Pupienis D., Mikulėnas V. Duomenų apie geotopus kaupimas = Collection of the data of Geotopes // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 48–49: iliustr. – Liet., angl. Sarmannas S. Ką pasakoja Skališkių ola?: [Vilniaus universiteto geologijos magistrantas pasakoja apie geologinį paminklą, esantį Vilniaus rajone, Neries slėnio dešiniojo kranto šlaite, griovoje] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 1. – P. 38–40: iliustr. Sakalauskaitė J., Kupčinskienė E., Kviklys D., Duchovskienė L., Zinkutė R., Sakalauskienė S., Duchovskis P. Nutritional diagnosis of apple-tree growing in the cement factory region // Sodininkystė ir daržininkystė. – 2009. – T. 28, Nr. 2. – P. 29–37 Satkūnas J. Žemės planeta: rūstybė ir palankumas Lietuvai = Planet Earth: Its Wrath and Grace for Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 45–50. – Bibliogr.: p. 50 Satkūnas J. Baltijos jūros pakrantės – nauju klimato pokyčių žvilgsniu: [įgyvendinant projektą „Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos regione (BaltCICA)“ LGT 2009 m. birželio 2–6 dienomis organizavo lauko seminarą „Geologinės ir biologinės aplinkos įvairovė, gamtos išteklių ir kraštovaizdžio tvarkymas“ Lietuvos Baltijos pajūrio regione] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Nr. 23. – P. 11 Satkūnas J. Geologinė aplinka ir geologinis paveldas – galimybė naudoti ir būtinybė išsaugoti // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 9–11: iliustr. Satkūnas J. Žemės švara – dar nepakankamai suprasta ir įkainota vertybė // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 11. – P. 2–5, 16–17: iliustr. Satkūnas J., Arustienė J., Kanopienė R. Environmental geology in Lithuania, state-of-art and European context: Special Report // Geo-pollution Science, Medical Geology and Urban Geology / Japanese Society of Geo-pollution Science, Medical Geology and Urban Geology. – 2009. – Vol. 5, No. 1/2. – P. 25–33: iliustr. – Bibliogr.: p. 33 Satkūnas J., Graniczny M., Uscinowicz Sz., Miotk-Szpiganowicz G., Ozola D., Nulle U., Taht-Kok K. Geologi- cal heritage – potential for geotourism of Northern Poland, Lithuania, Latvia and Estonia // Pro-GEO–WG3 meeting 2009: Geoheritage, Geodiversity & Nature and Landscape management, 19–23 April 2009, Drenthe, The Netherlands: Programme and Abstracts. – 2009. – P. 70–71. – Bibliogr.: p. 70–71 Satkūnas J., Lazauskienė J., Graniczny M. Darni pasienio regionų plėtra – geomokslų vaidmuo (IUGS–ICSU projektas) = IUGS–ICSU project „International Borders – Geoenvironmental Concerns“ // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 58–59: iliustr. – Santr. angl. Satkūnas J., Nicius A. Venta Regional Park – Jurrasic geological heritage in Lithuania // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithuania: Excursion / meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 13–15: iliustr. – Bibliogr.: p. 15 Skridlaitė G. Geologinis paveldas akmenyje // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 21–26: iliustr. Šimėnas J. Žemė – žmonių planeta, saugokime ir neterškime jos: [straipsnis skirtas Pasaulinei Žemės dienai] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 3. – P. 1 Šugalskienė J., Minkevičius V. Duomenų apie geologinės aplinkos taršos židinius kaupimas = System of geoinformation about contamination sources // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 51–52: iliustr. – Liet., angl.

PRIEDAI APPENDICES 97 Taraškevičius R. Sunkieji metalai gretimų Klaipėdos LEZ gyvenamųjų kvartalų dirvožemyje // Jūros ir krantų tyrimai – 2009: 3-oji mokslinė-praktinė konferencija, 2009 balandžio 8–10, Nida: konferencijos medžiaga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – P. 214–217: iliustr. Taraškevičius R., Zinkutė R. Participation in international soil–analytical exchange program with spectro XEPOS equipment (EDXRF): variation and deviations of chemical element contents determined by turboquant calibration method for pressed pellets // Analityka w służbie hydrogeologii, geologii i ochrony środowiska: X konferencja, Warszawa, 21–22 pażdziernika 2009 r.: materialy konferencyjne. – Warszawa: Państwowy Instytut Geologiczny, 2009. – P. 30. – Santr. angl. Zinkutė R., Taraškevičius R., Jankauskaitė M. Variation of accumulating associations in topsoil of the oldest part of Vilnius // Vide. Technoloģija. Resursi: VII starptautiskās zinātniski praktiskās konferences materiāli, 2009, 25–27 jūnijs. – Rezekne, 2009. – P. 241–248

2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics

Aleknienė R., Malinauskas D. Nacionalinės geologinės informacijos sistemos plėtra = Development of the National Geological Information System // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithua- nian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 72–73: iliustr. – Liet., angl. Baliukevičius A. Lietuvos prekvartero storymės struktūrinės sandaros erdvinis modelis = 3D structural model of pre-Quaternary succession in Lithuania // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 65–66. – Liet., angl. Vilnius, Lithuania: Data Interpretation // The Terrafirma Atlas: Terrain Motion Across Europe. – 2009. – P. 56–57: iliustr. – (A compendium of results produced by the European Space Agency GMES Service Element project Terrafirma 2003–2009)

2.7. Geologinės informacijos sklaida visuomenei 2.7. Dissemination of the Geological Information to the Society

Akmenų legenda: [filmas apie Vaclovą Intą, Mosėdį ir akmenis] / Vaclovo Into unikalių akmenų muziejus. – Mosėdis, 2009. – (skirtas Lietuvos tūkstantmečiui ir Vaclovo Into akmenų muziejaus įkūrimo 30-mečiui paminėti) Baltrūnas V. Geomokslai – Lietuvos mokslo posūniai? // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 4. – P. 10–11: iliustr. Biržų–Pasvalio krašto ir aplinkinių vietovių lankytini objektai= Sites in Biržai–Pasvalys region and its environs recomended to be visited / sudarytojai: A. Linčius, V. Narbutas, H. Giedrikas. – Vilnius: Akstis, 2008. – 1 žml. – Gretut. tekstas liet., angl., vok. Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = Participation at symposia, conferences and workshops / sudarė Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 83–87. – Liet., angl. Geologijos mokslo, studijų ir verslo vienovės siekiai: Lietuvos geologų sąjungos XIX suvažiavimo atgarsiai = The Objectives of the Unity of Geological Science, Studies and Business / redakcijos skiltis // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 6–17: iliustr. – Santr. angl. Jarmolowicz-Szulc K., Huber M. Ogólnopolska X Konferencja pt. „Datowanie mineralów i skał“, Lublin, 23– 24.10.2008: [konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Vilniaus universiteto profesorius A. Gaigalas] // Przegląd Geologiczny. – 2009. – Vol. 57, Nr. 1. – P. 12–13: iliustr. Leidimai tirti žemės gelmes / LGT informacija // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3 – 4. – P. 90: iliustr. Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų leidiniai = Publications of Lithuanian Geological Survey in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 114 Lietuvos geologų sąjungos XIX suvažiavimas / LGS informacija // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 76–77: iliustr. Lietuvos spauda apie geologiją 2008 metais = Lithuanian press concerning geology in 2008 / atrinko: L. Ramanauskienė, E. Švedaitė, N. Martynėnienė // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 109–113

PRIEDAI 98 APPENDICES Lukošienė B., Pajarskas V. „Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis“ // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 27–31: iliustr. Mizerski W. X Ogólnopolski i III Polsko–Litewski Konkurs Geologiczno–Środowiskowy Nasza Ziemia – środowisko przyrodnicze wczoraj, dziś i jutro pod haslem Ziemia Gigantów // Przegląd Geologiczny. – 2009. – Vol. 57, Nr. 9. – P. 742– 743: iliustr. p. 840 Mockevičius J. Įvadas: Lietuvos geologijos tarnyba 2008 metais = Introduction: The Lithuanian Geological Survey in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 5–6. – Liet., angl. Motuza G. Jau turime ir geologijos terminų žodyną! // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 10. – P. 14–15: iliustr. Narębski W., Krzywiec P. Spotkanie dotyczące międzynarodowego projektu badawczego poświęconego początkom i rozwojowi kartografii geologicznej w centralnej Europie Kraków, 4–5 08 2009 = Meeting of international research project Early geo-maps of Central Europe and the development of geological cartography at the turn of 18th and 19th century – Cra- cow, 4–5 08 2009 // Przegląd Geologiczny. – 2009. – T. 57, No. 11. – P. 949–950: iliustr. Norvaišas I., Puronas V. Lietuvos geologijos muziejaus 2008 metų veiklos rezultatai = Lithuanian Geological Mu- seum // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 38–39: iliustr. – Liet., angl. Paškevičius J. Naujas leidinys: Enciklopedinis geologijos terminų žodynas // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 85–86: iliustr. Podemski M. Unijne programy współpracy transgranicznej Polski: [minimi Lietuvos–Lenkijos pasienio, taip pat Klaipėdos ir gretimų Tauragės bei Telšių apskričių projektai] // Przegląd Geologiczny. – 2009. – Vol. 57, Nr. 1. – P. 5–7 Projektas „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ / Lietuvos geologijos tarnybos Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Rugs. 24. – P. 12 Radzevičius S., Bičkauskas G. 7-oji Baltijos stratigrafijos konferencija, Talinas – 2008 = 7th Baltic Stratigraphical Conference, Tallinn – 2008 // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 75–76: iliustr. Ramanauskienė L., Švedaitė E., Martynėnienė N. 2008 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publication on Lithuanian geology in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey : Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 88–108. – Liet., angl. Razgus E., Satkūnas J., Virbickienė I. Konferencija „Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis“, Mosėdis, 2008 m. spalis // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 84–85: iliustr. Razgus E., Satkūnas J., Virbickienė I. Konferencija „Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis“, Mosėdis, 2008 m. spalis // Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis: konferencija, Mosėdis, 2008 m. spalio 16 d. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 5–6: iliustr. Ražinskas V. Laboratorijos veikla 2008 metais = The Laboratory of the Lthuanian Geological Survey in 2008 // Lietu- vos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 78–79: iliustr. – Liet., angl. Rudnickaitė E. Žemaitkiemio meteoritas // Žemaitkiemis – mūsų tėvų ir protėvių žemė. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2008. – P. 61–65: iliustr. Rudnickaitė E., Rukšėnienė J., Skujienė G., Meldžiukienė A., Kuznecova V. Mokslo ir technologijų populiarinimo veiklos projekto „Vartai į gamtamokslines studijas“ renginių lankytojų registracijos duomenų analizės rezultatai – nefor- maliojo gamtamokslinio ugdymo gairės Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geologijos, zoologijos muziejams bei herbariumui // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje – 2009: XV nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 2009. – P. 107–117 The Legend of Stones: [filmas apie Vaclovą Intą, Mosėdį ir akmenis] / Vaclovo Into unikalių akmenų muziejus. – Mosėdis, 2009. – (skirtas Lietuvos tūkstantmečiui ir Vaclovo Into akmenų muziejaus įkūrimo 30-mečiui paminėti) Seminaras „Žemės gelmių tyrimai: 2009 metų aktualijos“ / LGT informacija // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3 – 4. – P. 90 Tarptautiniai Žemės planetos metai. Idėja ir jos įgyvendinimas = The International Year of Earth – the Idea and Its Implementation: [redakcijos skiltyje kalbinami nacionalinio tarptautinių Žemės planetos metų komiteto valdybos pirmininkė dr. R. Guobytė, VšĮ „Vandens namai“ direktorius dr. B. Paukštys, Geologijos ir geografijos instituto direktorius dr. P. Šinkūnas] // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 6–20: iliustr. – Santr. angl.

PRIEDAI APPENDICES 99 Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2008 metais = State regulation of the use of the underground in 2008 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 7–14. – Liet., angl. Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinėse darbo grupėse = Activities in committees, commissions, councils, joint working groups / sudarė Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 80–82. – Liet., angl. Vėjelytė I., Kapočienė D. Geologų dienos istorija ir tradicijos // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 87–89: iliustr. Virbickienė I. Visuomenės informavimas ir švietimas = Public information and education // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 76–78: iliustr. – Liet., angl. Žičkutė V., Ramanauskienė L. Geologijos fondo veikla = Regulation and usage of geological information in the Geological Fund // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 74–76. – Liet., angl.

3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Česnulevičius A. Ecological maps of Lithuania: subject, cartographical methods, perspectives = Lietuvos ekologiniai žemėlapiai: turinys, kartografavimo būdai, perspektyvos // Geografija. – 2008. – T. 44, Nr. 1. – P. 38–44: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 43 Čyžienė J. Du tarptautinio geologų kongreso seminarai. Projektas „Vieninga geologija“ – skaitmeninis pasaulio geologinis žemėlapis = Two seminars of the International Geological Congress. OneGeology Project – Digital Geological Map of the World // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 62–64: iliustr. – Santr. angl. Giedraitienė J., Minkevičius V. Lietuvos gruntinio vandens lygio (slūgsojimo gylio) žemėlapiai masteliu 1:200 000 = Mapping of unconfined groundwater levels in Lithuania at a scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 23–25: iliustr. – Liet., angl. Guobytė R. Lietuvos–Latvijos pasienio regiono kvartero geologinis žemėlapis = Quaternary geological map of the Latvian–Lithuanian cross-border area // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 15–18: iliustr. – Liet., angl. Kanopienė R. Ekogeologinių rekomendacijų ūkinei veiklai žemėlapio 1:200 000 masteliu legenda = Preliminary legend for the map of Environmental Geological Recommendations at a scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 49–51: iliustr. – Liet., angl. Korabliova L., Lazauskienė J. Skaitmeninis pasaulio magnetinių anomalijų žemėlapis = Digital Magnetic Anomaly Map of the World (WDMAM) at a scale of 1:50 000 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 70–72: iliustr. – Liet., angl. Pilipaitis A. Kartografija: jos vieta pažinimo sistemoje = Cartography and Its Place in the Cognitive System // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 60–63: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 63 Putys P. Kvartero storymės vandeningųjų (tarpmoreninių) sluoksnių kartografavimas 1:200 000 masteliu = Mapping of the Quaternary aquifers (intermorainic) at a scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 18–20: iliustr. – Liet., angl. Radzevičienė D. Valstybinių hidrogeologinių žemėlapių M 1:200 000 revizija ir atnaujinimas = Renovation of the State Hydrogeological maps at a scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2008. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 21–22: iliustr. – Liet., angl. Zakarevičius A., Šliaupa S., Anikėnienė A. Naujas Lietuvos teritorijos vertikaliųjų Žemės plutos judesių žemėlapis = New map of Lithuanian vertical Earth’s crust movements // Geodezija ir kartografija. – 2009. – T. 35, No. 1. – P. 5–13. – Santr. angl.

PRIEDAI 100 APPENDICES Žalūdienė G., Satkūnas J. I. Domeikos geologinis žemėlapis XIX a. Vidurio Europos žemėlapių kontekste = The Geological Map by Ignacy Domeyko in the Context of the 19th Century Maps of Central Europe // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 1–2. – P. 27–36: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 35–36

4. Įvairūs 4. Miscellaneous

Juodkazis V. Rudenėjančio laiko motyvai...: [mintys Olimpijos Karvelienės poezijos rinkinį pavarčius] // Geologijos akiračiai. – 2008. – Nr. 3–4. – P. 83: iliustr. Juodkazis V. Netektys – neišvengiama mūsų būties dalis: prof. Algirdą Juozapą Gaigalą palydėjus. (1933–2009) // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 84 Kapustinskas P. Prie Baltijos ir Japonijos jūrų. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 272 p.: iliustr. Kapustinskas P. Tarp Lietuvos geologų: dienoraščių santraukos, 1962–1984 metai. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 288 p.: iliustr. Klimas A. Kreta turisto, geologo, poilsiautojo akimis = Crete as a Tourist, Geologist and Holidaymaker Sees it // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 67–72: iliustr. Laškovas J. Žengiant gyvenimo keliais: geologo prisiminimai. – Vilnius, 2009. – 280 p.: iliustr. Pokalbis apie darbą, mokslą ir gitarą: [„G. A.“ redakcijos pokalbis su habil. dr. Antanu Algirdu Klimu, kuriam šiemet sukako 70 metų] // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 80–83: iliustr. Samogitia / Žemaitija – historical traces // Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present day management in Lithuania: Excursion / meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2009. – P. 6–7: iliustr. – Bibliogr.: p. 7 Vėjelytė I. Nauja aukščiausia lietuviška viršūnė Kunluno kalnuose Kinijoje = A New Top Lithuanian Peak in the Kunlun Mountains in China // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 73–79: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 101 Lietuvos spauda apie geologiją 2009 metais

Lithuanian press concerning geology in 2009

Atrinko: L. Ramanauskienė, E. Švedaitė, N. Martynėnienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Almanis V. Paslėpti lobiai: [rašytojas V. Almanis patraukliai pasakoja apie geologinių „lobių“ – mineralų, jų agregatų, suakmenėjusių gyvūnų liekanų rinkimą. Kartu pristatomas LGT leidinukas „Praktinis fosilijų ieškotojo vadovas“] // Žalioji Lietuva. – 2009. – Nr. 2. – P. 15 Ašmontaitė G. „The COINS 2009“ – mokslinis gamtininko iššūkis?: [balandžio 21–25 dienomis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete vyko 6-oji tarptautinė studentų mokslinė konferencija „The Coins 2009“. Šiemet šalia biosekcijos buvo bandyta studentus sudominti geografija, geologija, hidrologija, meteorologija] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 6. – P. 32–33: iliustr. Baronienė D. Vėl prasivėrė žemė: [Pasvalio rajono Žadeikonių kaimo laukuose atsivėrė įspūdinga maždaug 9 metrų pločio ir 3 metrų gylio smegduobė] // Lietuvos žinios. – 2009. – Saus. 19. – P. 3 Baronienė D. Parkas nebijantiems prasmegti: [Pasvalyje įkurtas vienintelis pasaulyje smegduobių parkas. Parkas užima aštuonių hektarų plotą] // Lietuvos žinios. – 2009. – Geg. 16 Baronienė D. Smegduobė prakiurdė žirnių lauką: [Biržų rajono Kaunių kaime atsivėrė nauja smegduobė. Smegduobės forma – tarsi trilitrinio stiklainio. Naujoji smegduobė yra netoli „Karvės olos“] // Lietuvos žinios. – 2009. – Rugpj. 12 Čaplikas A. Lietuvos gelmėse – milžiniški turtai: [tie turtai – tai gėlas požeminis geriamasis vanduo, kurį naudoja visi Lietuvos gyventojai. Tuo negali pasigirti nė viena kita ES, o gal net ir pasaulio valstybė. Pateikiama Lietuvos geologijos tarnybos Regioninio požeminio vandens išteklių įvertinimo poskyrio vedėjo P. Gedžiūno mintys šiuo klausimu] // Valstiečių laikraštis. – 2009. – Bal. 15 Deikus M. Durpininkai žengia į draustinį: [skandalas: Europos Sąjungos mastu įteisintame Rėkyvos draustinyje leista kasti durpes] // Žalioji Lietuva. – 2009. – Nr. 4. – P. 7 Dubovičienė I. Susirūpinta dėl Lietuvos žemės gelmių išteklių: [Valstybės kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra reglamentuota žemės gelmių išteklių apskaita. Viena tokių valstybės turto rūšių yra geoterminė energija. Apie įmonių, gręžiančių sekliuosius gręžinius veiklos reglamentavimo problemą kalba ir Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius] // Valstiečių laikraštis. – 2009. – Gruod. 14 Dumalakas A. Sąvartynų lobiai išlekia vėjais: [apie sąvartynuose susikaupiančias dujas, kurios galėtų būti naudojamos kaip energijos šaltinis. Taip daroma Latvijoje, Lenkijoje] // Lietuvos rytas. – 2009. – Kovo 7, priedas „Sostinė“. – P. 1, 3 Dumalakas A. Dėl žvyro nori kirsti mišką: [bendrovė „Baltijos karjerai“ netoli sostinės nori kasti žvyrą, ketino iškirsti didelį miško plotą, tačiau tam pasipriešino miškininkai ir savivaldybė] // Lietuvos rytas. – 2009. – Rugs. 29. – P. 17 Erlickytė-Marčiukaitienė R. Mokslo ir technologijų populiarinimo projektas „Apie energiją mastyk kitaip“: [2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. Lietuvos energetikos institute surengti trys seminarai: „Klimato kaita ir efektyvus energijos varto- jimas“ bei „Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo energijos gamybai situacija ir perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje“. Pranešimą skaitė ir prof. habil. dr. S. Šliaupa] // Mokslas ir gyvenimas. – 2008. – Nr. 12. – P. 5–6; 2009. – Nr. 2. – P. 28–29 Girdvainis J. Lietuvos žemėje – tonos aukso: [ledynmečiu iš dabartinės Suomijos pas mus atneštos aukso dulkės yra itin aukštos prabos – su paladžio ir platinos priemaišomis. Šiaurinės Lietuvos karjeruose iškasamo smėlio ir žvyro tonoje gali būti iki 0,6 g aukso] // Respublika. – 2009. – Lapkr. 14. – P. 1, 3 Gliožeris A. Anhidritas – akmuo krizei prispausti: [anhidrito kasybos projekto vykdytojai – UAB „Margasmiltė“ – teigia, kad šachtų įrengimo darbai galėtų prasidėti 2010 m. rudenį, o paties anhidrito gavyba – 2012 metais. Jeigu pasisektų įgyvendinti visus planus, valstybės biudžetas kasmet gautų apie 150 mln. litų įvairių mokesčių] // Valstybė. – 2009. – Nr. 9 (29). – P. 42–46: iliustr. Grigas J. Kas kuria Žemės magnetinį lauką ir keičia jos magnetinius polius?: [straipsnyje aiškinama, kokios sąlygos reikalingos Žemės ar kitos planetos magnetiniam laukui generuoti, kad Žemės poliai ne visada buvo ten, kur yra dabar] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 6. – P. 8–9: iliustr. Juodzevičienė L. Archeologus pribloškė radiniai tvenkinyje: [moliuskas, kurio liekanos neseniai iškastos netoli Kybartų, gyveno prieš 400 milijonų metų. Tai patvirtino Geografijos ir geologijos instituto skyriaus vadovė fizinių mokslų daktarė Gražina Skridlaitė] // Lietuvos rytas. – 2009. – Spal. 13. – P. 18

PRIEDAI 102 APPENDICES Kalašinskas T. Akmenos „Didžioji rėva“: [2005 m. buvo atlikti „Didžiosios rėvos“ geologiniai bei geomorfologiniai tyrimai. Dabar Akmenos upės „Didžioji rėva“ yra vienas iš lankomiausių objektų Pagramančio regioniniame parke] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Nr. 22. – P. 8 Kazakevičius K. ES pinigai – briedis girioje: [Marijampolės rajono Tarpučių kaimo šulinių vanduo užterštas nitratais ir nitritais. Vienintelė išeitis – prisijungti prie vandentiekio tinklo, tačiau savivaldybei nepakanka lėšų padėti gyventojams] // Lietuvos žinios. – 2009. – Geg. 20 Klimka L. Stichijų mitologiškumas. Vanduo ir ledas: [etnologas L. Klimka apžvelgia ledynų, suformavusių Lietuvos reljefą, kilmės teoriją, Vilniaus miesto reljefo ir statybų santykį, šaltinius, aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir kt.] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 1. – P. 6 Kniežaitė M. Skirtinga Lietuva iš pat gelmių: [Vilniaus universiteto profesorius dr. G. Motuza mano, kad lietuvių tautos dabartinė sandara, jos etnografinių bruožų įvairovė savitai atkartoja mūsų šalies geologinės sandaros ypatybes, susidariusias per visą raidos istoriją] // Lietuvos žinios. – 2009. – Lapkr. 30. – P. 14–15 Kniežaitė M. Kur Lietuvoje daugiausia „baltųjų arklių“: [geomedicina – palyginti nauja mokslo šaka, tačiau jau ir mūsų šalyje atlikta tyrimų, kaip ligų pasiskirstymas priklauso nuo dirvožemio ir ypač – nuo geriamojo vandens. Apie tai „Lietuvos žinioms“ pasakojo Vilniaus universiteto prof. S. Šliaupa] // Lietuvos žinios. – 2009. – Gruod. 8 Krikštopaitis A. Scientia et historia skelbia savo penkioliktąjį forumą: [konferencijos „Scientia et historia – 2009“ sekcijoje „Istoriniai tyrinėjimai“ paskaitą skaitė prof. habil. dr. A. Grigelis apie Vilniaus universiteto lektoriaus Ro- mano Simonavičiaus mineraloginę kelionę Transilvanijoje (1803). Paskaita pagrįsta autoriaus duomenimis, surinktais Simonavičiaus kelionės vietovėse bei užsienio archyvuose] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 5. – P. 16–17: iliustr. Leščinskas V. Cheminės medžiagos ir žmogaus ekologija: [2009 m. sausio 19 d. Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojams buvo surengtas seminaras tema „Cheminės medžiagos buityje – poveikis aplinkai ir sveikatai“. Apie chemiją buityje ir jos poveikį aplinkai ir įtaką žmonių sveikatai pasakojo Aplinkosaugos valdymo technologijų centro konsultantė E. Taločkaitė] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Saus. 29. – P. 1, 7 Leščinskas V. Pagerbti iškiliausieji aplinkosaugininkai: [birželio 5-oji – Pasaulinė aplinkos diena. Ta proga aplinkos ministro padėkos buvo pareikštos nemažam būriui ministerijos darbuotojų. Tarp jų ir Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus vedėjui A. Bitinui] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Nr. 22. – P. 1, 9, 11 Leščinskas V. Gamtos ištekliais turime naudotis tvarkingai: [žurnalistas V. Leščinskas kalbasi su Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi Juozu Mockevičiumi apie žemės gelmių išteklių tausojimą ir kokybės išsaugojimą, užterštų teritorijų ir potencialių taršos židinių inventorizaciją, geologinio kartografavimo perspektyvas, taip pat apie geologijos muziejų ir jo kūrimo peripetijas] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Liep. 23. – P. 1–2 Marcinkevičius A. Mūsų gyvenimas beveik amžinybės požiūriu: [pokalbis su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedėju G. Motuza. Pasak G. Motuzos, jei žmonės išmoks gyventi saikingai ir geriau pažins gamtą, išteklių užteks ilgam] // Savaitė. – 2009. – Nr. 26. – P. 6–7 Markeliūnaitė J. Raigardas: kur velnias pametė akmenį: [straipsnyje pasakojama apie Pietų Lietuvoje esantį puikųjį Raigardo slėnį, jam skirtas legendas ir mitus. Taip pat užsimenama apie slėnio geologinę praeitį, ledynų suguldytus įvairiausio dydžio riedulius, dalis kurių yra paskelbti Lietuvos geologiniais paminklais] // Lietuvos žinios. – 2009. – Rugpj. 14. – P. 16–17 Motuzas A. Modernus vadovėlis apie dirvožemį: [vadovėlį parengė Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Dirvotyros ir agrochemijos katedrų specialistai] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 6. – P. 30–31 Paplauskis E. Uodega vizgina šunį: [pokalbis su geologu V. Švaniu apie energijos rūšis. Jo nuomone, vėjo energija – brangi ir nepatikima, priklauso nuo oro sąlygų. Pirmenybę reikia teikti geoterminei energijai] // Žalioji Lietuva. – 2009. – Nr. 9. – P. 10, 12 Pauliukevičius R. Biurokratizmo bus mažiau: [siekdamas sumažinti biurokratines procedūras ir sutrumpinti gręžinio projekto derinimo laiką, aplinkos ministras G. Kazlauskas savo įsakymu dalį reikalavimų pašalino, o kai kuriuos pakeitė] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 12. – P. 2 Petrauskienė V. Ūkininko lauke prasivėrė žemė: [9 metų skersmens ir 3 metrų gylio smegduobė atsirado sausio pradžioje Pasvalio rajono Žadeikonių kaime] // Lietuvos rytas. – 2009. – Saus. 17. – P. 29 Petrauskienė V. Smegduobėmis vilios turistus: [tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“ ties Pasvaliu netrukus atsiras informacinis stendas, siūlantis užsukti į unikalų duobių parką] // Lietuvos rytas. – 2009. – Geg. 19. – P. 27 Pilaitienė A. Stichija ryja Palangos kopas: [audringa jūra smarkiai nuniokojo centrinį Palangos paplūdimį. Paplūdimį apžiūrėję Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai bei mokslininkai aptarė krantų būklę ir priemones padėčiai taisyti] // Lietuvos rytas. – 2009. – Rugs. 16. – P. 5

PRIEDAI APPENDICES 103 Pilaitis G. Akmenų karalių įamžino granite: [Mosėdyje (Skuodo r.) įamžintas Akmenų muziejaus įkūrėjo gydytojo Vaclovo Into atminimas – miestelio centre jam pastatytas granito paminklas] // Lietuvos rytas. – 2009. – Lapkr. 17. – P. 18 Rafanavičienė G. Vandens čiurkšlė ėmė veržtis iš po žemių: [Prienų rajone, Gipiškių kaime, Verknės slėnyje iškasus 2 arų tvenkinį, ištryško šaltinis, iš kurio per sekundę išteka 20–40 litrų vandens. Vanduo jau suniokojo pievą. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas pataria gyventojams pasitarti su aplinkos apsaugos specialistais prieš kasant tvenkinius] // Lietuvos rytas. – 2009. – Saus. 22. – P. 26 Razmaitė I. Investuotojas paaiškės dar šiemet: [į Druskininkų bendrovę „Margasmiltė“, kuri rengiasi šalia Kauno kasti anhidritą, pretenduoja keli stambūs investuotojai. Tai didžiulės kompanijos – pasauliniai prekių ženklai iš Vokietijos ir Anglijos] // Verslo žinios. – 2009. – Spal. 21. – P. 8 Razmaitė I. Kam nafta, kai yra anhidrito: [UAB „Margasmiltė“ šalia Kauno Pagirių kaime ketina įrengti šachtą ir išgauti anhidritą. Jis plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje, taip pat trąšų gamyboje. Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių] // Verslo žinios. – 2009. – Rugpj. 6. – P. 3 Ručinskas D. Paminklas V. Intui: [Mosėdžio miestelio centre bus atidengtas unikalus akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into atminimui skirtas paminklas] // Respublika. – 2009. – Lapkr. 13. – P. 16 Rudzikas Z. R. Lietuvos mokslo elitas – 2008: [Lietuvos mokslo premijų komisija skyrė 15 premijų už svarbius mokslinius darbus. Tarp apdovanotųjų – Vilniaus universiteto profesorė M. Kabailienė] // Mokslas ir gyvenimas. – 2009. – Nr. 3. – P. 8–9, 20–23: iliustr. Silickienė G. Pasvaliečius vėl gąsdina smegduobės: [dėl smengančio grunto Pasvalyje ėmė skilti daugiabučio namo pamatai, o Saločių seniūnijos Žadeikonių kaime atsivėrė įgriuva. Jos skersmuo 9 metrai, o gylis – 4 metrai] // Respub- lika. – 2009. – Saus. 17. – P. 6 Silickienė G. Atsivėrė smegduobė: [sausio 22 d. Pasvalio mieste Stoties gatvėje esančioje Panevėžio regiono kelių tarnybos teritorijoje atsivėrė smegduobė. Smegduobės plotis 8,5 metro, ilgis – 9,5 metro, gylis – 2 metrai] // Respublika. – 2009. – Saus. 23. – P. 5 Stanaitis A. Suvalkų kraštovaizdžio parkas: [prof. A. Stanaitis pasakoja apie Baltijos aukštumų tąsos Lenkijos dalyje esantį Suvalkų kraštovaizdžio parką. Svarbiausi parko objektai – kalvos, ežerai, gilūs upių slėniai, riedulynai....] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 1. – P. 9 Stanaitis A. Žymus mokslininkas, talentingas pedagogas: [straipsnis skirtas prof. Vaclovo Chomskio gimimo šimtmečiui paminėti] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 11. – P. 7 Stankevičiūtė R. Anhidrito kasyklos žmonėms nekenks? // Kauno diena. – 2009. – Lapkr. 11 Staniulytė T. Sunkmečiu durpininkai gėdijasi savo pelno: [durpininkų verslo sunkmetis nesujaukė. Jie toliau sėkmingai dirba, savo produkciją daugiausia eksportuoja. Todėl sulaukia Žaliųjų judėjimo protestų, o Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas J. Šimėnas siūlo padvigubinti naudingųjų iškasenų mokesčio tarifą] // Verslo žinios. – 2009. – Geg. 20. – P. 10 Švanienė L. Dieve, suteik stiprybės!: [Klaipėdos rajone Dovilų seniūnijoje rengiamasi eksploatuoti smėlio telkinį, esantį Baičių miške. Pasak autorės, to negalima daryti, nes nepakeista žemės paskirtis] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Kovo 5. – P. 5 Tvirbutas S. Lietuvai gali prireikti šachtininkų: [UAB „Margasmiltė“ planuoja Kauno rajone, netoli Garliavos, išgauti anhidritą, kurio čia slūgso dideli klodai, tačiau susidūrė su vietos gyventojų pasipriešinimu. Pateikiamos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojos V. Gasiūnienės ir Vilniaus universiteto profesoriaus A. Jurgaičio mintys apie Lietuvos naudingąsias iškasenas] // Valstiečių laikraštis. – 2009. – Rugs. 16 Uktveris A. Bangų papėdėje?: [geologai, kuriuos vienija Lietuvos geologų sąjunga, lapkričio 27-ąją rinkosi į savo jubiliejinį, 20-ąjį suvažiavimą] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Gruod. 3. – P. 2, 11 Uktveris A. Šalies prezidentas Valdas Adamkus: laukinis ekologijos suvokimas...: [2009 06 12 Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus bei grupė Seimo ir Aplinkos ministerijos specialistų lankėsi Aukštadvario regioniniame parke. Apsilankė prie didžiausios Lietuvoje įdubos, vadinamos Velnio duobė] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Nr. 23. – P. 1, 9, 10 Valinskienė A. Pavasarėjant šulinių vandenį reikėtų ištirti: [Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėja I. Drulytė sako, kad nemažos dalies mūsų šulinių ir negilių gręžinių vanduo yra užterštas] // Respublika. – 2009. – Vas. 3. – P. 17 Vansauskienė J. Varguoliams – taupūs būstai: [pirmasis Lietuvoje geotermiškai šildomas daugiabutis, skirtas socialiai remtiniems žmonėms, pastatytas Rietave] // Lietuvos rytas. – 2009. – Saus. 22. – P. 26 Veličkaitė E. Vilniaus apylinkių žvalgytuvės davė vaisių: [LGT užbaigė septynerius metus trukusį Vilniaus miesto apylinkių dirvožemių geocheminį kartografavimą] // Vilniaus diena. – 2009. – Spal. 9

PRIEDAI 104 APPENDICES Vitkauskas P. Sufoziniai ežerai: [straipsnyje pasakojama apie įdomų Kauno marių pakrančių kaitos geologinį reiškinį – sufozinius cirkus, jų atsiradimo ir formavimosi sąlygas] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Vas. 5. – P. 9, 11 Vyšniauskienė L. „Plaunamas“ smėlis virsta išplautais pinigais: [prisidengdami oficialiais leidimais kūdroms ar karjerams kasti savininkai įsigudrina nelegaliai pardavinėti iškastą gruntą. Tokius veiksmus komentuoja Geologijos tarnybos Žemės gelmių naudojimo poskyrio vedėjas G. Giparas] // Lietuvos žinios. – 2009. – Rugpj. 28 Voitiulevičiūtė Z. G. Motuzą Matuzevičių atradimai lydi kasdien: [apie geologo G. Motuzos darbus: atrandant naudingųjų iškasenų telkinius, nustatant Lietuvos Respublikos sienas ir kt.] // Respublika. – 2009. – Lapkr. 28. – P. 15 Zdanevičienė R. Nuodų nutarė atsikratyti: [Radviliškio rajone Baušiškių kaime likviduojamos pesticidų atliekos ir valoma teritorija. Mažai užterštas gruntas gabenamas į Latviją, kur bus sunaikintas. Smarkiai užterštą gruntą ir chemikalus planuojama išvežti į Vokietiją ir ten sudeginti] // Lietuvos rytas. – 2009. – Saus. 22. – P. 26 Ziabkus A. Vanduo neskanus ir nesveikas: [beveik visose Klaipėdos rajono vandenvietėse esančiuose vandens telkiniuose kenksmingų medžiagų kiekis viršija leistinas normas] // Lietuvos rytas. – 2009. – Geg. 6. – P. 27 Žeimantas V. Enciklopedijoje „Lietuva“ – tėviškės gamta, žmonės, aplinkosauga: [enciklopedijoje Gamtos skyriui skirta daug vietos – net 14 puslapių. Pradedama nuo žemės paviršiaus, reljefo kilmės, geologinės sandaros aprašymo] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 12. – P. 5 Žemulis F. Žvyro karjeruose aukso kasyklos: [žvyrą kasančios ir parduodančios bendrovės veržiasi į miškus ir kitas vals- tybei priklausančias žemes, taip siekdamos didesnio pelno. Pateikiami Trakų urėdo V. Merkio ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojos V. E. Gasiūnienės mintys šiuo klausimu] // Lietuvos žinios. – 2009. – Kovo 24. – P. 14–15 Žemulis F. Bandys kasti auksą Lietuvoje: [UAB „Trakų akmuo“ nusprendė Lietuvoje kasti auksą] // Lietuvos žinios. – 2009. – Gruod. 9 Algirdas Juozapas Gaigalas: nekrologas // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Nr. 22. – P. 12 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 10–17 d. Montevidejuje (Urugvajus) – IUGS GEM komisijos pasitarimas, projekto BaltCICA (Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione) veiklos pristatymas darbo grupėje „Klimato kaita ir adaptacija“, simpoziumas „Geologijos mokslai aplinkos formavimui“. Dalyvauja LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Spal. 15. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gruodžio 10 d. Kaliningrade – Lietuvos ir Rusijos jungtinės bendradarbiavimo komisijos pasitarimas dėl paviršinio ir požeminio vandens monitoringo Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio rajonuose. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Gruod. 10. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gruodžio 11 d. Kaliningrade Rusijos mokslo akademijos P. P. Širšovo Okeanologijos instituto Atlanto skyriuje su darbo vizitu lankysis Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus vedėjas A. Bitinas] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Gruod. 10. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gruodžio 15–17 d. Maskvoje – bendras Lietuvos ir Rusijos demarkavimo komisijos posėdis (valstybės sienos su Rusijos Fedaracija demarkavimo 2010 m. darbų planas, sienos ženklų išdėstymo Kuršių nerijoje projektas ir kt.). Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Gruod. 17. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gruodžio 14–18 d. Mol mieste (Belgija) – mokymo kursai: „Radioaktyvių atliekų laidojimo galimybių ir saugos analizė“. Dalyvauja LGT Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus Ekogeologinių tyrimų poskyrio vedėja R. Kanopienė, vyr. geologas V. Minkevičius] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Gruod. 17. – P. 11 Aplinkosauga – ne vien paukšteliai ir medžiai... : [žurnalisto A. Uktverio pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros vedėju doc. dr. I. Lazdiniu. Pateikti duomenys apie Aplinkos politikos ir valdymo katedrą] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Saus. 29. – P. 9 Ar gramzdinti dokuose iškastą gruntą jūroje, spręs Vyriausybė: [Aplinkos ministerijoje įvyko pasitarimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo Klaipėdos regione. Taip pat buvo aptariamas leidimo valyti AB „Vakarų laivų gamykla“ dokus ir iškastą gruntą laidoti Baltijos jūroje panaikinimo klausimas] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 1. – P. 3 Ar taupyti reiškia išleisti: [straipsnyje reiškiama nuomonė, kad šiuo metu vertėtų stabdyti kai kuriuos projektus, iš jų ir Lietuvos geologijos muziejaus Vievyje rekonstrukciją, kuriai numatoma skirti 1,5 mln. litų] // Verslo žinios. – 2009. – Kovo 3. – P. 2 Baltijos jūroje iškasamo grunto tvarkymas bus sprendžiamas Vyriausybėje: [„Vakarų laivų gamyklai“ uždrausta valyti dokus ir gramzdinti iškastą gruntą Baltijos jūroje] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Saus. 15. – P. 12 Kelią buvo užtvėrusi nuošliauža: [pliaupęs lietus Kauno centre išjudino šlaitą. Žemių lavina nuslydo ant Savanorių prospekto ir nuklojo visas keturias eismo juostas] // Lietuvos rytas. – 2009. – Spal. 9. – P. 20

PRIEDAI APPENDICES 105 Kreivų veidrodžių atspindžiai: [panašu, kad į vienos partijos interesų pinkles pakliuvo Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“, ketinanti šalia Kauno kasti anhidritą] // Verslo žinios. – 2009. – Lapkr. 19. – P. 2 Latviją stebino drebėjimas: [pirmą kartą istorijoje užfiksuotas nestiprus žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo pačioje Latvijoje, 15 kilometrų gylyje. Tą patvirtino Latvijos universiteto geologijos profesorius V. Seglinis] // Lietuvos rytas. – 2009. – Rugpj. 5. – P. 7 Lietuva ėmėsi žygių bendram Baltijos šalių geologinio paveldo vietovių tinklui sukurti: [sukurti bendrą Baltijos šalių geologinio paveldo vietovių tinklą, plėtoti ir propaguoti šių šalių geoturizmą – vienas iš svarbiausių projekto „Geologinis paveldas – priemonė darniai regioninei plėtrai“. Lėšų šiam projektui finansuoti tikimasi, pasak LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkūno, gauti iš Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programos] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Geg. 21. – P. 11 Mistiniai reiškiniai jau pripažįstami mokslo: [žurnalo „Ji“ korespondentės L. Grinkevičienės pokalbis su fizinių mokslų daktaru Geologijos ir geografijos instituto vyresn. mokslo darbuotoju Rimantu Petrošiumi apie žemės laukus, jų įtaką žmogui, apie „juodąsias dėmes“ keliuose ir kt.] // Ji. – 2009. – Nr. 27. – P. 18–19: iliustr. Mokestis už išteklius: [Seime pradėtas svarstyti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo projektas. Teikiamu projektu siūloma mokesčių už naudingąsias iškasenas, požeminį ir mineralinį vandenį tarifą padidinti du kartus] // Respublika. – 2009. – Saus. 13. – P. 3 Mosėdyje pagerbtas akmenų muziejaus įkūrėjas: [lapkričio 13 d. Mosėdyje (Skuodo r.) vyko renginiai, skirti unikalių akmenų muziejaus įkūrėjui Vaclovui Intui atminti] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Lapkr. 19. – P. 11 Netektis: [Vilniaus universiteto profesoriaus habilituoto daktaro Algirdo Juozapo Gaigalo nekrologas] // Tėviškės gamta. – 2009. – Nr. 6. – P. 11 Naujas žvilgsnis į geotermijos galimybes Lietuvoje: [lapkričio 26 d. Lietuvos geologijos tarnyboje bus surengtas seminaras-diskusija „Lietuvos geotermijos galimybės – nauju požiūriu“] / Lietuvos geologijos tarnybos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Lapkr. 26. – P. 11 Seminaras apie naudingųjų iškasenų gavybos problemas: [š. m. balandžio 21 d. Generalinės miškų urėdijos salėje vyksiančiame seminare dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, Vilniaus universiteto, Geologijos ir geografijos instituto atstovai] // Žalioji Lietuva. – 2009. – Nr. 3. – P. 3 Sovietų palikimas – užteršta žemė: [gauti buvusios sovietų kariuomenės branduolinio raketinio ginklo bazės Jonavos rajone aplinkos tyrimo rezultatai. Bazės teritorijoje yra 6 tūkst. tonų naftos produktais užteršto grunto. Šio taršos židinio likvidavimas atsieis apie 2,2 mln. litų] // Žalioji Lietuva. – 2009. – Nr. 2. – P. 5 Švarus geriamasis vanduo – didžiausias mūsų šalies turtas: [gegužės 5 d. Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ įvyko Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos organizuota konferencija „Lietuvos vandentvarkos ūkio aktualijos“. Konfe- rencijoje aptarti aktualūs vandentvarkos klausimai, pasidalyta patirtimi] // Žalioji Lietuva. – 2009. – Nr. 5. – P. 5 Unikalų Čiobiškio urvą siūloma paskelbti gamtos paminklu: [Čiobiškio urvas, esantis Širvintų r., turėtų būti paskelb- tas gamtos paminklu. Taip teigia neseniai jį ištyrę Neries regioninio parko ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistai. Pasak LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkūno, Čiobiškio urvas yra vienintelis šalyje kvartero, maždaug prieš 1,8 mln. metų prasidėjusio geologinio periodo, dariniuose] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Lapkr. 19. – P. 11 Verslininkų kantrybė baigia išsekti: [Aplinkos ministerijos slenksčio neįveikę, iki 200 mln. Lt investicijų į anhidrito kasyklas žadantys verslininkai pagalbos kreipiasi į Prezidentę, Seimo pirmininkę ir premjerą] / Verslo žinių inf. // Verslo žinios. – 2009. – Gruod. 8. – P. 3 Viskas žinoma apie Alantos dvarą?: [ruošiamas albumas apie Alantos dvarą. Daugybėje fotografijų bus gretinama dabartis ir 100 metų senumo praeities vaizdai. Susidomėta nepaprastais dvaro šaltiniais. Šiuo tikslu buvo atvykę Lietuvos geologijos tarnybos specialistai. Grupei vadovaus iš Alantos krašto kilęs Tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Vilnis. – 2009. – Geg. 22 Visuomenė svarstys naujus vandens apsaugos projektus: [Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba ir Jūrinių tyrimų centru parengė Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos projektus ir teikia juos visuomenės svarstyti] // Žaliasis pasaulis. – 2009. – Vas. 26. – P. 11

PRIEDAI 106 APPENDICES Lietuvos geologijos tarnybos 2009 metų leidiniai Publications of Lithuanian Geological Survey in 2009

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo- logical Survey: Annual Report 2008 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2009. – 114, [2] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. – ISSN 1392-7272

2. Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2008: informacinis biuletenis = Groundwater Monito- ring in Lithuania 2008: Bulletin / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2009. – 71, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-1606

3. Biodiversity and geodiversity, landscapes, nature resources and present-day management in Lithua- nia: Excursion / meeting – for the Environmental Dept / County Governor in Oslo and Akershus, June 2–6, 2009, Western Lithuania: Excursion Guide / Compiled by: A. Damušytė, J. Satkūnas, I. Virbickienė; Editor: J. Satkūnas; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2009. – 24 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

4. Konferencijos „Akmuo – Žemės ir žmogaus istorijos metraštis“ įvykusios Mosėdyje, 2008 spalio 16 d. medžiaga / red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2009.– 44 p.: iliustr.

5 *Geologija = Geology =Γ/ Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba = Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography, Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. – 2008, Nr. 65–66, 67–68. – ISSN 1392-110X

6. *Geologijos akiračiai / Lietuvos geologų sąjungos žurnalas = Journal of the Geological Society of Lithuania; ats. redaktorius V. Juodkazis. – Vilnius. – 2008, Nr. 1/2, 3/4. – ISSN 1392-0006

* Leidiniai išleisti bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis Publications were published in co-operation with other organizations

PRIEDAI APPENDICES 107 Lietuvos geologijos tarnybos 2009 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2009 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 107, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos metinėje ataskaitoje pateikiami baigtų valstybinių geologinių tyrimų projektų – geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (pietinės dalies) inžinerinio geologinio kartografavimo rezultatai. 2009 metais baigti 29 tokie projektai. Taip pat apibūdinamas žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimas, teisės aktų rengimas), inžinerinių geologinių darbų priežiūra, monitoringo programų apskaita ir kt., pateikiamas publikacijų Lietuvos geologijos tematika sąrašas.

The Annual Report for 2009 of the Lithuanian Geological Survey contains results of completed national geological research projects: geological mapping, exploration of the earth crust, seismological monitoring, ecogeological research, hydrogeological research, monitoring of the undreground hydrosphere and the results of engineering geological mapping in the southern part of Klaipėda State Seaport. 29 research projects were completed in 2009. The Report also contains information about state regulation of the use of the underground (issuing of premissions to investigate and use the undergroud, drafting of legal acts, etc.), supervision of engineering geological works, inventory of monitoring programme, etc. A list of publications about Lithuanian geology is included.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2009 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Metinė ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2009

Vilnius, 2010 Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė Viršelio dizainas G. Markausko Maketavo R. Norvaišienė

SL 1841. 2010 Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt

PRIEDAI 108 APPENDICES