LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIY KALBOS TARMES IR JU TYRINEJIMAT

Aleksandras VANAGAS

MIESTO VARDAS

Pirmga karta Kretingos vardas paminétas 1253 m. Kurgo vyskupo Henriko privilegijoje. Manoma, kad jau XIII a. éia buvusi lietuviy pilaité. 1263 m. kryZiuoéiai didelémis jégomis uZpuolé Kretinga (6: IV 248). Tai rodo, jog jau XIII a. viduryje Kretinga — strategikai svarbus lietuviy (ar kursiy) gynybos punktas. Istorijos dokumentuose vardas rasomas lvairiai: Cretyn 1253 m. Ge 1 319), Kreténe, Kreténen 1259 m. (2: I 639), Kertenen 1262 m. (2 : II 42), Creten 1285 m. (3 : 1 417), Creten 1291 m. (4: 28), Siolo Kretynga 1566 m., 1572 m., Kpemunza 1609 m., 1756 m., 1791 m. (1). Kpemunzoecnag eonocmd 1584 m., Kpemuecxaa 1584 m., Kpemunecras 1589 m., 1592 m. (5: 147), od Gorzdy do Kretyngi 1780 m., w Kretyndze XIX a. pr. (1), Kretinga (7: 41), Kretynga 1855 m. Vokieéiai ragé Crotingen 1722 m., Crotinge 1752 m., Krotingen 1816 m. (1), Crottingen (7 : 41). Pasitaiko ir uZrasymy Kpemunzens 1881 m., 1895 m., 1915 m. ir kt. (1). Ta slavy kalby lytis yra atéjusi is vok. Crottingen ar pan. Senieji ra3ymai be priebalsio g priesagoje labai komplikuoja vardo kilmés aiskinima. Tiesa, iki palyginti neseny laiky dél vardo kilmés ir darybos kokiy rimtesniy abejoniy nebuvo — K. Biiga ir vélesni autoriai vieningai tvirtino, kad Kretingd — tai priesagos -ing- vedinys i8 ZodZio, turéjusio Saknj kret-. Bu- vo teigiama, kad tai kurgiskas vietos vardas, nes priesaga -ing- ypaé budinga buvusiy kursiy Zemiy viety vardams: liet. Gandingd (k. Plungés r.), (k. Klaipédos r.), Liélinga (upé, Siluva), Veringa (kalnas, ), Butingé (k. Darbénai); lat. Kuldiga — i8 Kuldinga, 1245 m. uzragyta Goldingen (8:II1 168). Kursiskais laikomi ir priesagos -ang- vediniai: liet. Alanga (upé, Tau- rage), CyZanga (upé, Silalé), (upé, Endriejavas), Palanga (miestas). Pasirodo, kad Latvijos Kurse bita kitos *Palangos : vok. Palangen (8: Ill 609). Saknis kret- gali biti siejama su liet. kreteéti *drebéti, purteti, virpeti, tirteti; sunkiai, drebant eiti”. Ji galejo turéti liulanéios, kretanéios vietos, litno ar pan. reiksme. Be to, Saknj kret- turi ir daugiau Lietuvos viety var- dy: Krétainis (upé, Klaipéda), Krétigskis (upé, Kupiskis), Kretuona (upé) ir Krettonis (ezeras, Svendionéliai), Kretuélé (raistas, Plateliai) ir kt. Rimto pamato esama Krétingg laikyti kursisku vietos vardu, del kursiams budingos priesagos -ing-. A. Salys, remdamasis istoriniy dokumenty uzZrasy- mais be priebalsio g (Cretyn, Creten, Kreténe, Kreténen, Kretine ir pan.), iskélé minti, kad ankstesné vardo lytis priesagos -ing- neturejo. Ji buvusi

162 * Kretene (*Kretine): ta pati Saknis kret- ir kursiams bidinga priesaga -ene, plg. XII] a. Saltiniy minimus KurSo viety vardus Dvivene, Mutene (Mutina), Twertikene (Twartikini), Duwirstene (Dwiristene), Govrene (9: II 164). A. Salys savo i8vada motyvuoja taip: ”Kadangi 1285 m. dokumente Palangos vardas raSomas, palyginti, taisyklingai Palangen, tai vargu galima manyti, kad Cretyn, Creten, Kreténe(n) buty tik kraipytiné lytis. Grei¢iausia ji skai- tytina kur’. *Kretene (*Kretine), ir Si lytis laikytina pirmesne uz dabarting Kretinga” (9: II 164). Autoriaus nuomone, — ”O kadangi Pilsoto Twertikene Zaltiniy liudijimu neatskirtina nuo gyventojo vardo Twertike, tai galima spe- ti, kad if asmenvardiio bus kiles ir senasis Kretingos vardas”. A. Salys Sakni kret- lygina su kitais Sios Saknies vietovardZiais: Krétkampis (Vilkijos vls. dv. irk.), Kretiské (XVI a. Kretkampio pieva), Kreténis (dabartiné norminé lytis yra Krettionas, gretimine — Krettionis) ir nurodo, kad Krétkampio ir Kretigkés Saknis kret- yra i8 rekonstruojamo asmenvardiio * Krétas ar * Kreta (ten pat). IS vieno kurio siy asmenvardziy buty sudarytas ir Kretingés vardo pirmesnis variantas *Kretene (*Kretine). Savo nuomonei paremti A. Salys pateikia ir kita argumenta: "Kad Kretingos varde tikrai galéjo ivykti prie- sagos pakaita, rodo pvz. Butingé (Darbény vis. bzk.), kuri vietos latviy vadinama Butini ir Butingi. O paskata tokiai pakaitai galéjo biti kursiskos vietovardZio priesagos -ene neiprastumas vélesniems to krasto gyventojams Zemaiciams” (ten pat, 165). Kaip matome, abi nuomonés yra gana gerai argumentuotos, bet teisin- ga, aisku, tik viena. Kuri iS jy, pasakyti nelengva. Svarbiausia — atsakyti j klausima, ar iS tiesy Kretingos pirminé lytis buvo be priebalsio g (* Kretene ar *Kretine). Atsakius teigiamai, su A. Saliu bity sunku polemizuoti, nors abejoniy likty. Sakykim, vis vien buty neaisku, kodel priesaga -ene arba -ine (liet. bity -ené, -iné) Zemaitiai pakeité kita, budinga kursiams, bet nebu- dinga Zemaiciams, priesaga -inga. Apskritai priesaga -ing- daugiau pazista tik kurgiai ir jotvingiai (10 : 168,410). Butingés argumentas taip pat ne be priekaisty. Juk néra jokiy duomeny, kad ankstesné jos lytis galéjo netureti priebalsio g. Cia jeigu ir vyko kaita, tai greigiau priesinga spéjamam * Kretene vertimui j Kretingd. Kitaip tariant, pirminé, senesné lytis Butingé ateiviy lat- viy (kuriy bent jau dalis gali biti ir kurSiy palikuoniai) galejo buti pakeista i Butini dél Latvijos gyvenamujy viety vardy su priesaga -ipi itakos. Pastebe- tina, kad oikinimai su priesaga -inpi Latvijoje ypé dazni, nors reikia pabrézti — vienos oikonimy priesagos pakeitimas kita yra gana retas reiSkinys. Dél to, ar i8 tiesy ankstesné Kretingés lytis neturéjo priesagos priebalsio g, galima pasakyti stai ka: kaip matyti iS pateikty senyjy uzrasymy, lytys be priebalsio g aptiktos tik KryZiuoéiy ir Kalavijuociy ordiny kronikose, rasytose vokietiy kalba. Nuo XVI a. (t.y. nuo 1566 m.) lenky ir ryty slavy kalbomis ragytuose dokumentuose aigkiai vyrauja lytys su g. Is tiesy jos, matyt, buvo vienintelés, nes tokio pobudZio isimtis kaip Kpemuncxaa ar pan. galima lai- kyti raStininky supaprastintomis i8 *Kpemunzcxaa. Gyvoji kalba padzista tik Krétingg. Ankstyvieji dokumentai, j kuriuos pateko Kretingos vardas, rasyti vokie- éiy. Dauguma jy, atkilusiy j Pabaltiji, kalbéjo vokieciy zemaitiy tarme. Sioje tarméje XI—XIV a. buvo visigkai sumiies g ir j (kartais ir 7) ra3ymas bei ta-

163 rimas — abu Sie garsai buvo tiek supanasejg, kad rastininkai ilga laika labaj dagnai vietoje g rasé 7 ir priegingai. Taciau g atsiradimas vietoje 7 nebuyo visiskai stichi8kas — paprastai g vietoje j raSydavo pries priegakinés eilés bal- sius, ypaé po sonanty |, r. Vokiediy zemaitiy dialekte ir naujuoju jo raidos laikotarpiu g zodzio pradzioje buvo tariamas kaip J; zodzio viduryje tarp bal- siy — kaip g, po uZpakalinés eilés balsiy — kaip ¥, o po prieSakinés eilés balsiy bei po sonanty J, r — kaip j (11: 569). Si vokieéiy kalbos ypatybeé turéjusi jtakos ir Lietuvos bei kity balty krag- ty vietovardZiy rasybai. Taip, pavyzdZiui, upiy vardai Danija, , Giliga pavirto i Ddngé, Mingé, Gilgé, *“Nerija — i Neringd, *Labjava — i Labguva ir t.t. (12 : 307-308, 310; 13 : 186—188; 14 : 317-319). Bita ir kito kio pobudZio, pasakytume, atvirkstiniy pakitimy. Antai, dar ir musy laikais vietovardzius Pagégiai, Géniske vietos gyventojai kartais istardavo Pajegiai, Jéniské (14 : 318). Viduramiiais miesto vardas Kretinga vietos vokietiy ga- lejo buti istariamas *Kretinja, *Kretinje, * Kretenje (jeigu XIII a. viduryje trumpasis balsis 7 jau buvo tariamas platesnis) ar pan., nes priebalsis g Gia yta po sonanto n, esan¢io po prieSakinés eilés balsio i. Butent tokj tari- mg greiciausiai ir atspindi ordiny kroniky ragymas be priebalsio g (Kreténe, Kreténen, Creten ir kt.). Kas kita — Palangd. A. Salys teisingai pastebéjo, kad 3i varda ordiny dokumentai nuosekliai rago su priebalsiu g: Palange 1253 m., Palange 1372 m., Palangen 1425 m. ir kt. Reikalas éia tas, kad vokietiy Zemaiéiy dialekte garsy samplaikoje -ang- priebalsis g i j neisvirsdavo, pavyzdziui, gegangen buvo tariamas ir rasomas jejangen (14 : 319). Tad is to negalima daryti iSvados, kad miesto varde Kretinga anuo metu priebalsio g ig viso nebuvo. Kada raStuose pasirodo lytys su -ing-, ne visiskai aisku. Bet neabejoti- na, kad, tarkim, XVI a. jos jau buvo Zinomos — plg. 1581 m. uéZra’yma: ”Kpomuncras una Kpomunzceas KopoulepcKas BosocTB”. Véliau pasitaiko Ivairiy uZraSymy: Crotinge 1757 m., Crotingen 1772 m., Krétingen 1816 m. ir tts (1). Taigi miesto vardas Kretinga yra su kursiy kalbai budinga priesaga -ing-. — Jis padarytas is Saknies kret- zodziy, galbit turéjusiy bendresne liulanéios, kretin¢ios vietos ar pan. pirmine reiksme.

LITERATURA 1. Lietuviy kalbos instituto abécéliné istoriniy vietovardziy kartoteka. 2. Scriptores Rerum Prussicarum. Leipzig, 1861—1874. T. I—V. 3. Liv-Esth- und Curlandisches Urkundenbuch nebst Regesten. Herausgegeben von Dr. Friedrich Georg Bunge. Reval, 1853. Bd 1. 4. HolowinskiJ. Telgiy ir Zemaitiy vyskupystés vietovardziy rankrastinis saraSas, saugomas Lietuviy kalbos institute. 5. Cnonporucd. Teorpapuyecknit cioBapb DpeBpHef 2KomoftcKoh XVI cronerua. Buasna, 1888. 3emaHK 6. KviklysB. Misy Lietuva. T. I-IV. Boston, 1963— 1968. 7. Kalwaitis W. Lietuwiszky Wardy Kletele su 15000 wardy. Tilzeje, 1910. 8. BugaK. Rinktiniai ra3tai. T. I—III. V., 1958—1961. 9.SalysA. RaStai. T. II. Roma, 1983.

164 10. VanagasA. Lietuvos TSR hidronimy daryba. V., 1970. 11. KupmMyucxu &# B. Hemenxaa quanexronorus. M.-JI., 1956. 12. MaZiulis V. Dél Neringos vardo // Lietuviy kalbotyros klausimai. T. Ill. V., 1960. P. 301—315. 13. Vanagas A. Del vietovardzio Labguva darybos ir kilmés // Baltistica, 1966. T. I(2). P. 185—189. 14. VanagasA. Del upés vardo Dané (Danija, Dangé) // Lietuviy kalbotyros klausimai. T. III. V., 1960. P. 317— 319.

DER STADTNAME KRETINGA

Zusammenfassung Von zwei Hypothesen tiber die Herkunft und Bildung dieses Ortsnamens wird im Artikel die erste unterstiitzt: Kretinga ist Ableitung aus kreteti” zittern, heben” mit dem charakteristischen kurischen Suffix -ing. Die Idee von A. Salys, daf die friihere Form ein anderes Suffix hatte, namlich -ene oder -ine, la®t Zweifel deshalb aufkom- men, weil die Form Kretene oder ahnlich in den Chroniken des Kreuzordens nur das Ergebnis der Verwirrung der Orthographie und Aussprache von Konsonanten g und jist.

165