RESPUBllK” VILNIUS ' i ANTROJI DALIS EB.WisL7 G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1988 m. balandžio mėn. 30 d. / April 30, 1988 Nr. 85(17)

Kaišiadorių vyskupija ir pabaigtuvių vainikas

Kaišiadorių vyskupijai skirtas JURGIS GLIAUDĄ tomas dedikuotas su martirolo- giniu akcentu: „Šį veikalą ski­ riame Lietuvos dvasininkams bei Bronius Kviklys. KAIŠIADORIŲ tikintiesiems, nuėjusiems ir te­ VYSKUPIJA. „Lietuvos bažnyčių” VI beeinantiems Kristaus Golgotos tomas. Chicaga: Amerikos lietuvių biblio­ kelią”. Istorijos studentų klausimai tekos leidykla, 1987. Spausdino Mykolo Morkūno spaustuvė Chicagoje. 608 psl. Pergalės atodūsiu dvelkia į mus Kaina — 23 dol. Gaunama „Drauge”. redaktoriaus-autoriaus įvadinio ir istorikų atsakymai * žodžio sakiniai: „Pateikdamas skaitytojams paskutinį Lietuvos Prasmingas ir dailus buvo Lie­ bažnyčių tomą, autorius džiaugia­ Besiklausant oficialių debatų tybės” sukūrimą. Kuo ši „de­ tuvoje paprotys darbą laukuose si galėjęs įvykdyti okup. Lietuvos Lietuvos spaudoje, iš jų savaip — mokratizacijos” laikotarpyje baigus supinti pabaigtuvių ir išeivijos lietuvių tikinčiųjų gražiai ir liūdnai — išsiskiria Vil­ paskelbta interpretacija skiriasi prašymą šias knygas paruošti ir vainiką. Tegu vainikas išdidžiai niaus universiteto istorijos stu­ nuo Stalino laikais privalomo ir simboliškai apreiškia apy­ suorganizuoti jų išleidimą” (p. 7). dentų balsas. Pernai Eligijus istorijos aiškinimo? Atsakymas — linkei: padarėme, nugalėjome! Savo užbaigos žodyje (p. 600), Raila pasakojo, kaip jaunoji karta niekuo. Operuojama ne faktais ir Juk dar antikos sporte vainikas atskleisdamas giliausius idėji­ tolsta nuo savo gimtinės istorijos moksline analize, o magiškomis reiškė p°''galę. nius šios serijos akstinus, Bronius ir kaip vyresnioji karta, augusi formulėmi. 1918 metų vasario Kviklys lyriškai kalba apie lie­ „deformuoto socializmo” sąlygo­ 16 d. įkurtos Lietuvos valstybės Derlių sutvarkę turėjo teisę tuviškos gyvenvietės peizažą: mis, neretai pateikdavo „visiškai autentiškas suverenumas nėra puoštis pergalės vainiku. Ir namą „Bandykime bent mintimi iškreiptą istorinį vaizdą”; ir kaip suverenumas, nes jis „buržua­ pastatę, lietuviai kėlė į dangų Ji nukeliauti į mūsų bei tėvų žemę „gerbiami pedagogai” reaguoda­ zinis”; priklausomybė totali­ žaliąjį statybos pabaigos skelbėją. Nemunas prie Birštono Nepriklausomybės metais. (Iš Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčių” VI tomo.) Lietuvą, pajusti jos praeitį ir vo į mokinius, kurie užduodavo tarinei imperijai reiškia tikrą Težino visas pasaulis: sienos dabartį. Kai stengsimės atgauti nestandartinius, „slidžius” klau­ „suverenumą”, nes imperija suręstos, stogas uždengtas, visos tuvos bažnyčių šventorių sienų, jančiais tomais. Darbo sūkurys tiktai du vyskupus — Juozapą mūsų gimtojo miestelio ar baž­ simus (.Literatūra ir menas, „tarybinė”! smulkmenos savo vietose: taip gi vaizdžiai, taip išsamiai pagavo daugelį ir įkvėpė entu­ Kuktą ir Teofilį Matulionį. Oku­ nytkaimio vaizdą, prieš mūsų 1987.IX.17). Šįmet istorijos fa­ Kokio atsakymo lietuvių pergalė! Lietuvos bažnyčios iškilo šios ziazmą. Tarp 1980 ir 1987 metų pacinio režimo teroras trukdė akis pirmiausia iškils ne kas kita, kulteto antrojo kurso studentė studentai susilaukia į klausimus Šiomis dienomis pabaigtuvių knyginės serijos puslapiuose. pasirodė pilna serija: septynios vyskupinio įpėdinio parinkimą. kaip nuo kitų pastatų stogų Aušrinė Pečiūraitė klausia, „ką apie Molotovo-Ribbentropo paktą vainiką išdidžiai kelia Amerikos „Labai apgailestauju, kad siau­ knygos, septyni stambūs folian­ Veikia slogus nurodymas: ne aukštai iškilęs ir juos dažnai daryti mums — paprastiems stu­ ir jo slaptus protokolus? „Šie lietuvių bibliotekos leidykla ir resnės apimties išėjo pirmas tai, per 3500 puslapių teksto su valdyti, bet administruoti. Daug keliskart pralenkiąs bažnyčios ar dentėliams”, kuriuos supa istori­ dokumentai Tarybų Sąjungoje gausūs „Lietuvos bažnyčių” tomas, Telšių vyskupija”, pažymi tūkstančiais iliustracijų. Pasta­ šaunių vyskupijos dvasininkų su­ bažnytėlės bokštas ar bokštai. Ir jos „baltos dėmės” ir iš nutylė­ nepaskelbti”, .rašo profesorius knyginės serijos bendradarbiai, ir Bronius Kviklys (p\ 601). „Tai at­ raisiais, 1987 metais datuotas to­ darė vyskupijos intelekto bran­ tai visuotinis reiškiny?, Bažnyčia jimų suklijuoti vadovėliai. „Taip, Vaitkevičius, „vadinasi, iki galo šio epochinio kultūrinio darbo sitiko todėl, kad keli telšiškiai mas skirtas .jauniausiai” Kai­ duolį. Vyskupijos dvasininkų lietuviams buvo ypatinga vieta. visi mes žinom”, priduria ji, ,kad neišspręstas jų autentiškumo įkvėpėjas redaktorius Bronius kunigai išeivijoje, gavę iš savo šiadorių vyskupijai. martirologijos sąrašas rodo, Čia jie kiekvieną šventadienį buvo buržuazinė Lietuva, vadin­ klausimas”. Ir čia, kaip nuo Kviklys. Finalinis serijos tomas konfratrų Lietuvoje nemaža baž­ kokiomis sąlygomis augo ir tvir­ rinkdavosi, kad sustiprėtų dva­ ta nepriklausoma. Su ja susijusi pačios slaptų protokolų pasirašy­ Kaišiadorių vyskupija apleido nyčios fotografijų, buvo sumanę ♦ ♦ * tėjo 1926 metais įsteigtoji vysku­ sia, išgirstų Dievo žodį, pagaliau ir data, paženklinta vasario mo dienos, tebegalioja senas bol­ knygrišyklą ir pakeliui į prenu­ išleisti tiktai jos albumą. Bet sužinoti, kas apylinkėje ir pasau­ 16-ąja” (Literatūra ir menas, ševikinis dėsnis: kas neparanku Nurodęs politines priežastis, dėl pija. meratorių bibliotekas. Pergalė! jiems teko derintis su mano lyje vyksta. Čia vyko svarbiausi 1988.1.30). Maskvos valdžiai, tas neautentiš­ kurių gimė ir kilo naujoji Kai­ planais”... ♦ * * jų gyvenimo įvykiai: krikštas, I Pečiūraitės klausimus tame ka. Nors nepriklausomi pasaulio ♦ * * šiadorių vyskupija, autorius vestuvės, sutuoktuvės, pagaliau pačiame Literatūros ir meno istorikai jau seniai patvirtino Dramatiškas susidūrimas, kur atrado jos atlietuvėjančioje vi­ Finalinis serijos tomas Kaišia­ iš čia palydėti į amžino poilsio numeryje atsakė istorijos profeso­ protokolų autentiškumą, sovieti­ Grandiozinis sumanymas išleis­ temos visuotinimas nuveikė loka­ suomenėje prolietuviškos veiklos dorių vyskupija turi 608 pusla­ vietą”. rius Bronius Vaitkevičius. Ar jo nės vyriausybės leidiniuose ir do­ ti enciklopedinių Lietuvos bažny­ linę nostalgiją, galbūt pastūmėjo ir kūrybinio ryžto. Apie tai kalba pius, nes knygoje įdėti ankstes­ išvedžiojimai patenkins ją, visą kumentų rinkiniuose tie pro­ čių albumų seriją, mobilizavus ir visos Lietuvos bažnyčių serijos šios knygos poskyriai: atlietu- niųjų tomų papildymai ir patiks­ Autorius dėsto apie estetinius galvojantį Lietuvos jaunimą? tokolai neegzistuoja. Lenkų ir bendradarbių pasiaukojimą, pasirodymą. Serijos temos visuo­ vėjimas, kongresai, suvažiavi­ linimai. Taip pat įdėti įvairūs jausmus, išgyvenimus bažnyčią Užuot pasidžiaugęs studentės kitų satelitinių šalių istorikams erudiciją ir sudėtą leidybai tinumas patraukė daug žinovų ir mai, religinė ir visuomeninė vardynai, kurie apima šimtus belankant. Tiekgi daug bažny­ intelektualiniu ir moraliniu bei žurnalistams buvo uždrausta kapitalą, tapo kūnu. Pasiektas ekspertų pasiaukojančiai talkin­ veikla. vardų; stebina šaltinių gausa. čioje meno: skulptūrų, dailės, nerimu, profesorius nepatenkin­ jiems gerai žinomus protokolus stambus kultūrinis laimėjimas. ti redaktoriui. Nejučiomis atėjo ir Vyskupija teturėjo, paeiliui, Kai kurie šaltiniai yra unikalūs. (Nukelta į 2 psl.) tas. „Laiške”, rašo jis, .jaučiamas minėti, nors privačiuose pokal­ Išeiviškos buities sąlygomis, už stambi finansinė talka. Serijos tam tikras blaškymasis, .amžinai biuose sovietiniai atstovai ne­ kelių tūkstančių mylių nuo Lie- leidiniai ėmė rodytis vis stambė- nepatenkintųjų’ tonas, nihilizmo neigdavo jų egzistencijos. apraiškos”. Tos neigiamybės pro­ Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį fesoriui siejasi su kitais jo jau­ aukštas latvių kompartijos parei­ jei, kaip tvirtina Vaitkevičius, dytomis spalvomis! čiamais pavojais: „Prasikiša mė­ gūnas Janis Britans aiškino Sovietų Sąjungos tikslas buvo šio Ar tokie pratimai verti ir ginimai įvilkti faktus į tariamo užsienio korespondentams, jog Pakto ir protokolų pagalba ap­ „marksistinio istorijos metodo” moksliškumo apvalkalą... Imami protokolai nebuvę išspausdinti saugoti Lietuvą nuo hitlerizmo, vardo? Šiuo metodu naudodamie­ piršti ne klasiniai (jie susiaurina Sovietų Sąjungoje, nes Maskvos ne vienas studentas paklaus, si, daugelis istorikų yra parašę istorijos proceso supratimą), o užsienio reikalų ministerijoje esą kodėl Maskva nepasitraukė iš vertingų darbų. Čekų, jugoslavų tautiniai istorijos reiškinių ver­ nesugebama atrasti jų teksto... Lietuvos, karui pasibaigus? ir italų marksistai yra paskelbę tinimo kriterijai”. Ar patikės studentai Vaitkevi­ Hitlerizmas žlugo jau tada ir jo labai kritiškas sovietinės sant­ Kaipgi nesimpatizuoti profeso­ čiaus tvirtinimu, kad šie nepa­ seniai nebėra... varkos ir Maskvos imperijos stu­ riui. Tokia pavojinga padėtis! Ir skelbti dokumentai „...iš principo Kokius ateities uždavinius, dijas. Jaunieji Lietuvos istorikai koks tų lietuvių intelektualų nieko nauja neduoda moksliškai kokias erdvias perspektyvas pro­ ir istorijos studentai, be abejo, įžūlumas — kaip jie drįsta būti vertinant Nepuolimo sutartį”. fesorius Vaitkevičius numato jau-, žino, kad marksizmas tėra vienas nepatenkinti marksizmo-leniniz­ Juk Paktas ir protokolai buvo najai istorikų kartai? Jis praneša, iš daugelio istorijos tyrimo mo monopoliu istorijos moksle! Ir naujosios „tarybinės” imperijos jog bus rašomos monografijos metodų. Jie supranta, kad tikras reikalauti tikro moksliškumo! charta. „Mielaširdingas” Vil­ apie „kontroversiškas mūsų is­ istorijos pažinimas teįmanomas Profesorius Vaitkevičius jaunai niaus grąžinimas Lietuvai, torijos figūras” — „kaip buržua­ pliuralistinėje visuomenėje, kur studentei nušviečia neseną sovietinių dalinių įvedimas, zijos klasės atstovus, jų reak­ galima naudotis įvairiomis per­ Lietuvos istoriją. Pacitavęs ultimatumai, karinė agresija, cingus valdymo metodus, psicho­ spektyvomis. Ir jiems nereikia Vasario 16-tosios aktą, jis tariamos „liaudies vyriausybės” logiją, dėsningą pasitraukimą iš aiškinti, kad monolitine ideolo­ aiškina, jog tas aktas atspindėjo sudarymas, rinkimų farsas, istorinės arenos”. Štai tau, tau­ gija paremtoje santvarkoje ir siekimą kurti „buržuazinį nacio­ Lietuvos įjungimas į Sovietų tiečiai, ir nauja istorija! Jau I geriausių norų kupini istorikai nalinį valstybingumą, buržuazinę 1į Sąjungą — visa tai jau buvo nuspręsta, kaip tas neparankias, tegali skelbti tai, ką jiems leidžia Lietuvos valstybę”. Visai kitoks suplanuota ir Paktu bei proto­ kontroversiškas figūras reikia at­ skelbti lietuvių tautos nerinkti buvęs 1918 gruodžio 16 d. mani­ kolais užantspauduota. Tie pro­ vaizduoti, ir mūsų jaunajai valdovai, savanoriškai nepasi­ festas, nes jis paskelbęs „suve­ tokolai tebėra Maskvos valdžios istorikų kartai tereikės baltas rinktos ideologijos sargai, renios Lietuvos Tarybų vals­ Lietuvoje „teisinis” pagrindas. Ir dėmes išmarginti iš anksto nuro- kuriems visų pirma rūpi ne lietu­ I vių tautos gyvybiniai reikalai, o imperijos galybė ir tęstinumas. Tokioje santvarkoje esminiai V klausimai apie imperijos pagrin­ Siame numeryje: dus ir tariamo „socializmo” esmę visada liks aptverti tabu tvora. Lietuvos istorijos studentai Pavojinga Lietuvos istorija • Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčių” mandagiai prašo „duonos” — paskutinis tomas • PEN Klubas gina Iešmantą • Dariaus Lapin­ oficialieji istorikai, tie patys anksčiau „slidžių klausimų” sko nauja opera • Petro Melniko eilėraščiai • Chicagos teatruose nemėgę „gerbiami pedagogai”, • Zitos Sodeikienės ir Ados Sutkuvienės paroda • Nauji leidiniai jiems pakiša tą patį, „peres- troikos” kaspinėliais papuoštą, totalitarinį akmenį. k.ž. Merkinės parapijos bažnyčia. (Iš Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčių" VI tomo.) Nr. 85(17) - psl. 2 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1988 m. balandžio mėn. 30 d.

Kaišiadorių vyskupija ir pabaigtuvių vainikas

(Atkelta iš 1 psl.) tatyti sudegusios bažnyčios ir žmonės pasiutote delegaciją į muzikos, giesmių, dailaus žodžio Petrapilį, pas patį ciesorių. kaskadų. Bažnyčia teikė grožio. Pagaliau jiems leido įžengti į caro Bažnyčia buvo ir tebesanti ta rūmus. Per tris kambarius dele­ vieta, kur žmogus brendo ir gatai ėjo keliaklupsti ir prašymą dvasiškai turtėjo. nešė pasakotojo dėdė, pasidėjęs * * * ant galvos. Visi keliaklupsti pri­ siartino prie caro sosto... (per­ Lietuvos bažnyčių seriją sudaro pasakota, p. 519). septyni enciklopediniai foliantai. Tai bažnyčių, koplyčių, švento­ * ♦ ♦ rių vartų ir varpinių paradas. Įdėjus į finalinį Kaišiadorių Šventųjų vietų perspektyva nuo vyskupijos tomą patikslinimus ir dabar sukoncentruota šioje seri­ pataisas, serijos duomenų joje tartum miražo reginys padan­ aktualumas priderintas prie 1987 gėje. Tema didžiulė ir rodinys metų lygmens. Su ta data dabar erdvus. Nenuostabu, kad pastatų sinchronizuoti įvairūs sąrašai, fasadai ir interjerų dvasia kelia rodyklės, bibliografiniai šaltiniai. religinius jausmus, lyg galinga Rodinių pagrindą sudarė pasta­ talka lietuviško religinio po­ tų apsakymai, nurodant architek­ grindžio kariams tėvynėje. Ir seri­ tūrines pastatei savybes. Žinovo jos pabaigtuvių vainikas įtaigiai talka neišvengiama, ir dr. inž. ženklina: nuo dabar prasideda Jurgis Gimbutas, kaip ir anksty­ išsamesnės ir reališkesnės infor­ vesniuose tomuose, vaizdžiai 1930 m. tapyba Perlojos bažnyčioje ant skersinės sijos (dešinėje) „Lietuvą Dievas apveizdi ir gina./Amžiais macijos laikotarpis. Nuo dabar pristato architektūrines pastato Vytautui Didžiąjam atminti: valdovo portretas, juosiamas suvargusios jos neapleis,/—Ateičiai dvasios galiūnus kiekvienas žino daugiau apie problemas. Išsamus architektūri­ lietudpkų trispalvių, eiliuoti įrašai: (kairėje) „Antai būriais gamina,/Vesdamas juos stebuklingais keliais”. Jono A. Lietuvos bažnyčių atsiradimą ir banguoja minios./Karaliaus Kristaus laukia jos./>Jis žengia Stundžos 1984 m. nuotrauka. (Iš Broniaus Kviklio „Lie­ nių terminų sąrašas (p. 558) iš dangaus mėlynės/Prikelt Šventosios „Lietuvos”; tuvos bažnyčių” VI tomo.) jų evoliuciją. To siekia, kaip padeda skaitytojui tiksliau ir gi­ žinia, kiekviena mokykla ir kiek­ liau suprasti specifinius tekstus. viena enciklopedija. Tokion Serijos leidyklos vedėjas Petras mokslinės veiklos rubrikon skir­ Aleksa, keldamas pabaigtuvių REN Klubas kreipiasi į Gorbačiovą dėl Iešmanto tina ši Lietuvos bažnyčių serija: vainiką, leidyklos vardu dėkoja Stebime tą šviesų faktą ir jam redaktoriui už jo pasiaukojantį Praėjusių metų rugpjūčio 12 kad jo poetinė kury b t., išvengusi rašytojų sąjungos pirmininko im­ nusilenkiame. rūpestį ir visokeriopą pagalbą, dieną poetas ir žurnalistas Gin­ „įkalinimo” suėmimo metu, buvo tis žygių, kad „būtų išgelbėti ir leidžiant monumentalu leidinį. tautas Iešmantas iš savo nutrė- saugumo darbuotojų konfiskuota jam grąžinti ne tiktai minėtieji * * * Jis dėkoja talkininkams ir rėmė­ mimo vietos Komijos ATSR pa­ darant kratas 1986 metais. rankraščiai, bet ir visa jo kūry­ Lietuvos bažnyčių serija rodėsi jams, kurie prisidėjo prie leidybos siuntė laišką Tarptautinio PEN Pareiškęs negalįs tylėti ir „susi­ ba”. periodiškai — kas metai tomas! piniginėmis aukomis (p. 603). Klubo pirmininkui. Iešmantas taikyti su tokiu barbariškumu”, Ilgą laiką Iešmantui turėjo Bet Vilniaus arkivyskupijai, dėl pranešė, jog jis netikėtai sužinojo, Iešmantas paprašė pasaulinės atrodyti, kad jo balsas pasiliks ♦ * * medžiagos gausos, buvo paskirtas tiktai šaukiančiojo tyruose. Jo laiškui, kaip ir tūkstančiams papildomas tomas. Todėl Kaišia­ Tarp stambiųjų knygos leidimo panašių laiškų, nebuvo leista dorių vyskupija sudėta septin­ Kaišiadorių vyskupijos katedra 1987 metais. (Iš Broniaus Kviklio „Lietuvos rėmėjų pirmą‘dosnumu vietą palikti „glasnost” šalies ir pa­ toje serijos knygoje. bažnyčių” VI tomo.) užėmė kun. dr. Justinas Vaiš­ siekti adresatą. Tačiau „geležinę vilas, parėmęs? Serijos leidybos Šis, Kaišiadorių vyskupijos to­ uždangą” praverti jam padėjo lie­ mas skelbiamos medžiagos išdės­ biudžetą šeŠih¥š tūkstančiais' tvarka: , I, Alovė,, sės nuotraukų išsirinkti būdjn- tuvių savilaidinė spauda. Ieš­ tymu beveik nesiskiria nuo anks­ doldfių. GaudSl''rėmėjai; tarp Aukštadvaris, Babriškės, Bagas­ giausią Kaišiadorių vyskupijos manto laiškas buvo išspausdintas tesniųjų tomų sistemos. Neprail- kurių nėra retos tūkstantinės laviškis, Beižonis, Bijutiškės, bažnyčią, koks gi būtų galvosū­ praėjusių metų Aušros rugsėjo gusi vyskupijos istorija su kaupu aukos ir kitos dosnesnės, nulėmė numeryje, kuriam šį pavasarį pa­ Birštonas, , Čiobiškis, kis! Visi pastatai — ir puošniau­ išleidirtio biudžetą: įgalino išleis­ prisotinta tautinių ir religinių Darsūniškis, , Dubingiai, galiau pasisekė prasiskverbti į kovų vargais. Ir galbūt ryškiau­ sieji, ir kukliausieji — paradine ti knygas prabangiai. Kovojančio Dusmenys, Gegužinė, Galvonai, rikiuote stovi prieš įsižvalgantį užsienį. Laiškas buvo tuoj išvers­ siai pasireiškė nutautinimo siau­ ir barbariško ateizmo nioko­ tas į anglų kalbą ir pasiųstas į Giedraičiai, Inturkė, Jieznas, rinkėją. Dažniausiai idealiai įkū­ jamas tėvynėje bažnyčias atstato bas. Nesiliovė lenkinimo, rusi­ Londoną. Joniškis, , Kazokiškės, nytas supančio pastatą peizažo išeivija memorialinėse knygose ir nimo ir nudievinimo marai. Prie­ Tarptautinio PEN Klubo pirmi­ Kernavė, Kiaukliai, Kietaviškės, lyrizmas. Tos vaizdo detalės: širdyse. šas keitė priešą, žiauriai niokio- ninkas, anglų rašytojas Francis Kirdeikiai, Krikštėniai, Kir- seni medžiai, laukų ir miškelių Kaišiadorių vyskupija turi damas lietuvių interesus. Visos King, bematant atsiliepė į Ieš­ vonys, Kruonis, Kuktiškės, La­ sąlytis bendroje pastoralėje. puošnių savo istorijos žiedų ir politinės ir karinės okupacijų manto prašymą. Kovo 24 dieną jis banoras, Merkinė, Molėtai, Mus­ Svetimo stiliaus kolonados randų. Tai ryškiai atspindėjo tai išmonės tebežeidžia lietuvius pasiuntė laišką generaliniam ninkai, Nedzingė, Nemajūnai, Lietuvoje lietuviškos puošmenos. vyskupijai skirtas tomas. Vysku­ Kaišiadorių vyskupijos teritori­ sekretoriui Michailui Gorbačio­ Nemunaitis, Onuškis, Palomenė, Net lentinių sienų masyvai ir pijos teritorija padėta kaip ant joje. Ši istorinė tragedija spindėte vui, kuriame jis tarp kitko rašo: Paparčiai, , Pivašiūnai, pridėtinių inkrustacijų nebu­ vulkano siaurame Lietuvos spindi knygos puslapiuose. Iškyla „Aš noriu išreikšti PEN Klubo Punia, Pusnė, Ryliškiai, Rudesa, vimas sudaro savo primityvizmu pakrašty, kaip pirmas fortas ryškieji ganytojai. Autorius nuro­ narių visame pasaulyje susirūpi­ Saldutiškis, Semeliškės, Skudu­ grožį savyje. Vadinamas pseudo- eilėje kitų kovoms dėl tautinio do jų kovos strategiją. Jaunoji nimą dabar nutrėmime esančio tiškis, Stakliškės, Stirnia, Strėvi­ stilius, dėl aplinkos savitumo, jau identiteto. vyskupija turi savo kankinių. poeto ir žurnalisto Gintauto ninkai, Suginčiai, Šešuolėliai, autentiškas stilius! Kaišiadorių Vyskupijos tomą, „Bolševikų nužudyti kunigai”, Iešmanto padėtimi. Mes primyg­ Širvintos, Užuguostis, Varėna I, kaip ir visą Lietuvos bažnyčių se­ pamini autorius. Ir eina pastrai­ tinai prašom, kad jam būtų Videniškiai, Viesos, Vievis, Vi- * * * riją, redagavo Bronius Kviklys, pa: „Nacių nužudyti kunigai”. Ir sugrąžinta neseniai konfiskuota liūnai, Vytautava, Zibalai, Žas­ istorikas, muziejininkas iš Dievo eina dar viena siaubinga pastrai­ Kai kuriems objektams paskir­ jo literatūrinė kūryba. Mes taip liai, Želva, Žiežmariai, Žilinai ir malonės. Vyskupijos istorijos dalį pa: „Kunigai, grįžę iš lagerių”... ta daugiau nuotraukų. Ir graudu pat tikimės, kad Iešmantui nebe­ Kaišiadorys. parašė kun. dr. Ignas Urbonas. Keturiolika puslapių paskirta matyti naikinamus religinius pa­ reikės atbūti likusį bausmės Redagavo Povilas Vaičekauskas. dvasininkų martirologijai. Tai Daug skaitytojų ras čia savo tė- status, nes naikinamas grožis. laiką, nes jis jau praleido daugelį Talkino Danutę Bindokienė. Že­ senų krikščionių persekiojimų tiškės atvaizdą ir aprašus. Išvar­ Našia įgudusio žurnalisto ir ati­ sunkių metų konclageriuose ir mėlapį braižė Vitalius Matulai­ amžius. diname tą ilgą sankaupą, norint daus publicisto intuicija serijos nutrėmime. Visi mūsų organiza­ parodyti, kad redaktoriui rūpėjo tis. Vietovardžių ir asmenų ♦ * * redaktorius Bronius Kviklys lie­ vardyną sudarė^kun. dr. Anicetas cijos nariai entuziastingai svei­ nepraleisti ir kukliųjų vietovių, čia išskirtinius epizodus, naudo­ kintų leidimą jam grįžti į namus. Tamošaitis, SJ. Architektūros kurių istorija tačiau turi savo ja žmonių atminty užsilikusius Toksai leidimas sutaptų su naują­ Per tris šimtus puslapių paskir­ klausimais talkino dr. inž. Jurgis skonį ir savo spalvas. Visos pasakojimus, dialogus. Graudu­ ta aprašyti vyskupijos bažnyčias, Gimbutas. Rinkinio korektoriai Šešuolėlių parapijos bažnyčia 1978 metais. (Iš Broniaus Kviklio „Lietuvos ja kaitos ir atvirumo dvasia jūsų koplyčias ir religinės pagarbos vietovės toje pat rubrikoje: lys dažnai glūdi istorinių epizodų bažnyčių” VI tomo.) šalyje”. primuš inter pares. buvo Vladas Civinskas ir Vytenis vietas, gausiausiai iliustruojant esmėje. Pavyzdžiui, Žemaitkie­ Statkus. Spausdino Mykolo Mor­ PEN pirmininko laiškas tekstą. Štai jų paradas alfabeto Jeigu reikėtų iŠ milžiniškos ma- myje caro laikais neleido ats­ kūno spaustuvė Chicagoje. Tira­ nemažai sveria — pasaulinė ra­ žas — 1200 egzempliorių. šytojų organizacija turi 86 cen­ trus 55 šalyse. Juose veikia Sudėtos viena šalia kitos serijos 10,000 poetų, dramaturgų, redak­ knygos sudaro monumentą savy­ torių, esėjistų, prozininkų ir ver­ je. Kaip monumentas, serija gy­ tėjų. vena dabar ir gyvens už nubė­ Savo laiške PEN Klubo pirmi­ gančio laiko ribų. Tas monumen­ ninkui Iešmantas rašė: ,,Aš tas alsuoja sugestijomis brangin­ buvau ir tebesu persekiojamas ne ti ir gerbti savo bažnyčias. Tai be aukščiausių respublikos valdo­ įrodymas, kad religinis tautos gy­ vų žinios”. Gal todėl Francis Kin­ venimas yra stambiausioji tautos go laiško Gorbačiovui nuorašas kultūros dalis . Todėl serija yra buvo pasiųstas į Vilnių Lionginui patvarus idėjų arsenalas kovose Šepečiui. Kultūriniais klau­ dėl tikėjimo išpažinimo laisvės. simais gyvai besidomintis ir apie Juk ateina šios knygos ne tikė­ naująją moralę dažnai pasi­ jimo laisvės metais, bet tragišku sakantis Lietuvos komunistų par­ laiku, kada tikėjimas persekio­ tijos sekretorius iki šiol dar nepa­ jamas, kaip tai buvo Nerono epo­ informavo kultūrininkų ir liau­ choje. Šiame fakte glūdi didelis dies apie šią įdomią tarptautinę serijos aktualumas. Tas kultūri­ komunikaciją. nis nuoveikis reikalingas išei­ Panašaus turinio laiškus Gor­ vijai, lygiai jis reikalingas ir bačiovui ir Šepečiui pasiuntė tėvynei. Norvegijos ir JAV PEN Klubų Paskutinis Lietuvos bažnyčių pirmininkai, Anton Andresen bei serijos tomas Kaišiadorių Susan Sontag. Taip pat šių metų vyskupija išeina triumfo ženkle, balandžio 1 dieną JAV PEN cen­ nes tai pabaigtuvių vainikas, epo­ Per atlaidus prie Pivašiūnų bažnyčios 1981 metais. (Iš Broniaus Kviklio tro direktorė Karen Kennerly pa- Žaslių parapijos bažnyčia 1977 metais. (Iš Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčių” VI tomo.) chinį darbą baigus. „Lietuvos bažnyčių” VI tomo.) (Nukelta į 4 psl.) Šeštadienis, 1988 m. balandžio mėn. 30 d. DRAUG AS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 85(17) - psl. 3

Lietuva grumtynėse su dviem žalčiais Petras Melnikas Pokalbis su kompozitorium Darium Lapinsku

— Šių metų Naujosios Operos torių Charles įves muzikai. Aš ŠIROKO IR KARIBŲ VĖJAS Ant lėkštės nešinąs sumuštiniu kompanijos sezonas prasideda paėmęs jo gyvenimo svarbesnius Ir selcerio karafa gegužės mėnesio viduryje. Koks ir įdomesnius įvykius sukūriau Nuo Karibų jūros iki Erie Nuryji seilę — skubi nes libretą, panaudodamas jo jam yra Jūsų kūrybinis įnašas? Atslinkęs kruvinas dažas Senamiesčio gyvenimas — Lietuva grumtynėse su originalią, kartais disonansinę, Tau uždengtas čerpėm lengvo Kontinentą paskandino dviem žalčiais. kartais pobūdžio muziką. Užrakintais portalais — Kur vyks operų spektakliai ir Meteorologinėj dervoj — Dovanokite už atvirumą, bet Dulkėm apneštom užkaltom ką galėtumėte pasakyti apie spek­ (Graikijoj mirė tai skamba daugiau kaip roma­ trys šimtai) Kelių bažnyčių durų rankenom nas, rašytas patriotinės tematikos takliuose dalyvaujančius meni­ ninkus. Pusnuogis slinkio vaizduote Ar nepaklydai? konkursui, negu operos pavadi­ Aikštelėje štai fontanas nimas. — Spektakliai įvyks gegužės Ir bejėgis neįsivaizduoji mėnesio 14, 15, 21, 22 dienomis Ir ieškomo antikinio giganto — Tai nėra operos pavadini­ Pirštinių žiemos istorinėje Roosevelt universiteto Portike atsisėdęs leisgyvis keliautojas mas, bet operos tematika, kurios Ir varveklių trimituojančių Ganz Hali, kurios architektas vardas — „Ein Theaterstueck”. Pavasarį pašaipią viltį Viduje susidomi Skyle lubose — Tematika lietuviška, pava­ Louis Sullivan yra garsus visame kad vėl atslinks Tobulo apvalumo dinimas vokiškas — kodėl? pasaulyje, kaip modernios archi­ Išdegtakiai vasardrungniai Antikoj karščiuose pro Ją tektūros pradininkas. Salė yra la­ — Šiurpulingos Pirčiupio tra­ laikai Turbūt bergždžiai laukdavo gedijos kontekste gvildenamas bai jauki, puošni ir turi gerą Vėsos ir lietaus Šaltinio? akustiką. Automobilius galima Vakar dienos dienyne užrašei: Lietuvos likimas, dviem įsibro­ Išdegtakė diena Ištroškę laukia jo dabar vėliam bandant suvesti savo pastatyti pigia kaina prie pat salės esančiame garaže. akių mėlynumo Ir nosinėm besišluostantys čigonai — sąskaitas mūsų žemėje. Pirčiupio Pro atviras duris Keliautojai bažnyčioje bedegančių moterų ir Apie kompozitorių Eric Stokes per lygumas su vėju įvirto vaikų skausmo šauksmas tai New York Times kritikas rašė po teatro spektaklis — ein jo operos „Horspfal” spektaklio: pietų kreolai TAVO KOPLYČIOJ Theaterstueck naciams ir tai „Ši opera turi daugiau ką siūbtelėjo plantacijų degumą pasakyti negu daugumas šių Įkaitis gaisravo vidudienį rusei komisarei, kuri Pirčiupio Taip skaudžiai laikų amerikiečių operų ir ji tai glaudės ieškojo plyšių namuose apylinkėje nušovė vokietį karei­ Verkia moteris padarė su neišpasakyta jėga”. Kodėl žmonės nestato vaivorykštės vį,.tuo iššaukdama nacių kerštą Prie „tavo” altoriaus prieš kaimo gyventojus. Apie kompozitorių Robert Lom­ į Ašigalį — Alpių pylimo? bardo Chicago Daily News kriti­ Nori ją paguosti nuraminti tu — Kas paskatino, įkvėpė pa­ O vis dėlto kažkada buvo žiežulingas kas komentavo: „Lombardo kal­ Atėjęs atsikvėpti rašyti šią vienaveiksmę operą? Žiemvėjis — ruduo ba savita muzikine kalba...” Nuo išdegtakės aikštės — Mano tėvo geležies statula Dabar kudloti šunys viauksi Graikų kilmės solistė Janice Atsiminei džiaugeis „Lietuva” per metų metus hipno­ Ar tyli savo irštvose tizuojančiai mane veikė ir galų Pantazelos yra dainavusi opero­ sugrįžęs ir įėjęs se ir koncertuose Italijoje, Švei­ Laka su vandenžliūgėm apduję gale pasąmonėje vykęs kūrybinis Į Švento Petro koplyčią Kipšai atsikraustė iš Karibų procesas realizavosi operos forma. carijoje, Jugoslavijoje ir vieno kri­ kur vedei Darius Lapinskas Nuotrauka Vytauto Maželio tiko buvo pavadinta „viena iš Gaisre sukasi Vaikystės prisiminimų glėbyje ir ar buvai laimingas? Chicagos geriausių sopranų”. įkaitęs pasaulio globas matau tėvą, kantriai, primityvių Moterie — mąstai — Baritonas Edward Raymond įrankių pagalba bandantį pakeis­ — Lietuviškos raudos fone apie siurprizinį elementą, taip dainavo kaip solistas su National Nelaimėje klūpi ti grubų geležies gabalą į daug publika supažindinama su Pirčiu­ kad nenoriu sugadinti publikai Ir prašai malonės iš skulptūros pio tragedijos faktais. Verkian­ netikėtumo pergyvenimo. Symphony Washingtone, Buffalo sakančią idėją — Lietuva gru­ IEŠKANT ŠALTINIO tarp sunkių piliastrų miasi su dviem įsibrovėliais čios lietuvės motinos statula dai­ Philharmonic, St. Paul Chamber — Jūsų opera yra viena­ saldaininių Bemini kolonų žalčiais, lietuviškas beržas pa­ nuoja lopšinę sudegintam vaiku­ Orchestra ir vieno kritiko buvo veiksmė. Kas daugiau sudaro pavadintas „baritonas su impo­ Degumoj praeiviai gatvėse po šokoladinėm lubom kirstas, aplinkui kaukolės. Kas čiui. Staiga pasirodo jaunas vo­ spektaklio programą? laimės šią nelygią kovą ir kada, kietis karininkas. Jis grįžo iš nuojančia jėga ir muzikalumu”. Sumišę neįpasakoja kelio į Panteoną Pirštais nelietė jų Visagalis — Trijų vienaveiksmių operų Iš lietuvių tarpo spektakliuose sunku pasakyti, bet mano tėvo mirusiųjų pasaulio atgal į gyvųjų spektaklis pradedamas italų Navonos aikštėj kabo Jo Sūnus nestatė rūmų svarbiausias tikslas, kuriaht šią tarpą sužinoti tik vieno dalyko: dalyvauja mecosopranas Laima Liepsnojantis rausvas sviedinys Žmones guosdavo kilmės kompozitoriaus Robert Rastenytė, aktoriai Laima Šulai- skulptūrą okupacijos metais, „Kodėl ji — motinos statula Lombardo opera „The Sorrows of Gyventojai pasislėpę tamsiaviduriuose nuo netašytų uolų Kalno tytė-Day ir Viktoras Radvilas, buvo parodyti visiems, kad Lie­ dabar, bet jauna mergina karo a Supersoul” (Supersielos vargai). Statiniuose ir plytų būstuose. iš apzulintų žvejų valčių smuikininkas Herkulis Strolia ir tuva visas jėgas sukaupus kovo­ metu, nužudė jį. Juk jie viens kitą Šiame satyriniame kūrinyje Kai staiga mažytė skarelė pianistas Manigirdas Motekaitis. Coronari gatvės tunely ja prieš abu okupantus. Tą pa­ mylėję”. „Kadangi tu nušovei narpliojamos tokios svarbos Taip pat įdomus šių metų radinys Saulės — šešėlio disonansuose Artinasi prie nelaimingosios reigos jausmą kalbėti apie Lie­ mano beginklį brolį!” — sujaudin­ problemos, kaip Paprasto Žmo­ tai sopranas Connie Dykstra, Stambius akmenis Ir švelniai ramina ją tuvą ir jos dabartinę dalią paliko ta atsako mergina. Tolimesniame gelio troškimas būti kuo nors Ne­ kurios seneliai Mikaičiai gimę Mina padai kaip Jeruzalėj Nėra nelaimės pasauly — jis man ir aš bandau tai daryti epizode, arkivyskupui beskaitant paprastu ir Supersoul noras tap­ Lietuvoje, vėliau išemigravę į Plonyčiu purvu ir prakaitu įkepusius tik paguodos trokštantys savo kūrybos rėmuose. Mes ištrauką iš evangelijos apie ti Paprastu Žmogeliu, nes visos Kanadą. Pralekia vietinis nelaimingieji — mąstai gyvename laisvame pasaulyje, prekiaujančių išvarymą iš šven­ moterys jį palieka, sužinojusios, tyklos, pasigirsta girtaujan­ — Ką galėtumėte užbaigdamas todėl mums yra leista viską kad jis yra tobulas, be ydų. Jie pasakyti mums, besisielojantiems pasakyti. Mums nereikia, čių rusų dainavimas-bliovimas kaip nutaria pasikeisti rūbais ir laukti lietuviškos kūrybos puoselėjimu? menininkams okupuotoje Lie­ iš šventoriaus. „Kodėl Tu, Vieš­ atvykstančios Supersoul simpa­ — Lietuviška kūryba Ameri­ tuvoje, kalbėti paslapčių pilnais patie, neišvarai šių banditų iš tijos Blueflower. Ar ji atpažins koje yra labai trapi. Pažvelkime Chicagos Tarptautiniam teatro festivaliui prasidėjus simboliais, kad nebūtų sudeginti mūsų krašto, kaip tąsyk išvarei Supersoul naujuose rūbuose? čia tik į muzikinę kūrybą. Kiek pavojingų glasnost saulės pirklius iš šventyklos?” — Spektaklis yra užbaigiamas sukuriama, sakykime, rimtos, Balandžio 23 dieną Navy Pier spindulių. Mes judame, krutame skausmo perverta dainuoja mer­ anglų/austrų kilmės kompozito­ originalios, lietuviško įkvėpimo buvo atidarytas šiemetinis Chica­ pasaulinio dėmesio centre — gina poeto Kazio Bradūno eilėms riaus Eric Stokes opera „We’re turinčios muzikos? Jei neskaityti, gos Tarptautinis teatro festivalis. Amerikoje. Kuo mes galėsime parašytą ariją. Toliau arkivys­ not Robots, You Know” (Mes gi kaip vokiečiai sako, „Gebrauchs- Tą vakarą Comediants trupė iš pasiteisinti ateinančioms kar­ kupas yra nuteisiamas ir sušau­ nesame robotai). Čia humoris­ musik” (proginės, estradinės Ispanijos pravedė kartu su toms, kurios prabils į mus Lie­ domas, kad bendradarbiavo su tinėje, filosofinėje plotmėje muzikos), tai mūsų palikimas publika psichedelinių fejerverkų tuvos balsu: „Aš buvau pavergta naciais. Kai vienas žydas liudi­ gvildenamas sugyvenimo reika­ nėra per didelis. Kiek dar beliko lauko spektaklį, pavadintą ir jūs mane vadavote savųjų ninkas, užuot apkaltinęs arkivys­ las tarp robotų, marionečių ir kūrybingų metų tiems, kurie „Velniai”, po kurio atsilankiu­ tarpe, man balsas bifvo užgniauž­ kupą, papasakoja, kad arkivysku­ žmonių ir iš to atsirandančios užsiiminėja tokiais dalykais kaip sieji į festivalio atidarymą turėjo tas ir jūs skleidėte žinią apie pas išgelbėjo jį ir keletą kitų žydų problemos. Šio kompozitoriaus rimta muzikine kūryba? Mes progą vaišintis ir šokti Navy Pier mano kančią savųjų tarpe, jūs ga­ karo metu, tada rusė komisarė muzikos stilius yra žaismingas, turime sukaupti paskutines savo auditorijoje. Festivalyje, kuris vote iš manęs tiek daug kūry­ apkaltina arkivyskupą, kad Pir­ vietomis primenąs kito austro jėgas, kad tie metai būtų kupi­ vyks visą gegužės mėnesį, įvai­ binės jėgos ir grožėjotės ja tik čiupis buvęs jo vyskupystės juris­ kompozitoriaus, Johann Strauss, nai pripildyti muzikine kūryba, riuose Chicagos teatruose vaidins savųjų tarpe”. dikcijoje ir už tai jis yra kaltas už muziką. Kitas spektaklis yra kurios šaknys yra giliai įsiskver­ šios trupės: English Shakespeare — Gal galėtumėte trumpai pa­ bendradarbiavimą su naciais. skirtas vieno iš garsiausių ir ori­ busios į derlingą Lietuvos žemę, Company, kuri statys visą Šeks­ pasakoti operos eigą. Operos pabaiga yra konstruota ginaliausių amerikiečių kompozi­ šaknys, kurių joks įsibrovėlis nie­ pyro istorinių dramų ciklą, vadi­ kuomet nepajėgs išrauti. Nors namą „Rožių karais”, Ispanijos kiekvienas kūrėjas reikalingas Comediants, Airijos Gate Theatre vienumos, kad galėtų įsąmoninti Dublin, Pietų Afrikos Junction savo pasąmonėje glūdinčias Avenue Theatre, Prancūzijos idėjas, suteikti joms konkrečią Compagnie Patrice Bigel/La formą, bet jam taip pat reikalinga Rumeur, Belgijos Pat Van He- publika, su kuria jis galėtų pasi­ melrijck, Kanados Carbone 14 ir dalinti savo idėjomis ir pratur­ Lietuvos Valstybinis jaunimo Scena iš Lietuvos Valstybinio jaunimo teatro „Dėdės Vanios” pastatymo. tinti ją ir save. Tad iki pasima­ teatras, kuris statys „Dėdę tymo „Ein Theaterstueck” spek­ Vanią” — Čechovo klasikinę teatrų trupės (skaitytojams pažįs­ keturis „Pirosmani, Pirosmani” taklyje. pjesę apie šeimyninę ir visuome­ tamos iš Juoz. Pr. „Chicagos teat­ spektaklius, kurie vyks: gegužės The New Opera Company spek­ ninę suirutę ir V. Korostiliovo ruose” skyriaus šiuose puslapiuo­ 31 d., antradienį, 7:30 v.v. takliai vyks Ganz Hali, Roosevelt „Pirosmani, Pirosmani”, pagrįs­ se): Goodman Theatre, Court birželio 1 d., trečiadienį, 3 v. p.p. University, 430 South Michigan tą gruzinų liaudies menininko Theatre, The Chicago Theatre ir 7:30 v.v., ir birželio 2 d., Avenue, Chicago, III. „įves of Niko Pirosmanašvili gyvenimu — Company ir The Body Politic ketvirtadienį, 7:30 v.v. Bilietai į Danbury” statomas šeštadienį, tai bus šio veikalo premjera Theatre. Lietuvos Valstybinio jaunimo gegužės 14 d., 7:30 v. v., ir Amerikoje. Iš viso čia yra pirmo­ Lietuvos Valstybinio jaunimo teatro spektaklius užsisakomi tel. sekmadienį, gegužės 22 d., 3 v. sios Lietuvos Valstybinio jau­ teatro spektakliai „Dėdė Vania” 644-FEST. p.p. Trijų vienaveiksmių operų nimo teatro gastrolės pasaulyje ir „Pirosmani, Pirosmani” Chi­ Visi Lietuvos Valstybinio jau­ (Robert Lombardo, Dariaus už sovietinio bloko kraštų ribų. cagoje vyks ketvirtąją gegužės nimo teatro spektakliai, numa­ Lapinsko ir Eric Stokes) (Plačiau apie šiuos Lietuvos Vals­ savaitę — nuo gegužės 24 iki 29 tyti festivalio programoje, vyks spektaklis bus sekmadienį, tybinio jaunimo teatro atvežamus dienos. Kaip praneša Tarptau­ Royal-George Theatre, 1641 gegužės 15 d., 3 v. p.p. ir pastatymus buvo rašyta Draugo tinio teatro festivalio vadovybė, North Halsted Street, Chicagoje. šeštadienį, gegužės21 d., 7:30 v.v. priedo 1987.X.10, 1988.1.23 ir bilietai į šiuos spektaklius beveik Sekmadienį, gegužės 29 dieną, po Dėl bilietų ir informacijų galima 1988.11.20 numeriuose.) Abu vai­ išparduoti, iš dalies dėka lie­ savo popietinio„Pirosmani, Pi­ skambinti 786-9157 arba rašyti: dinimus režisuoja Eimuntas Nek­ tuviškos visuomenės parodyto rosmani” spektaklio, vakare Lie­ Neu> Opera Company o f Chicago, rošius. Jie bus vaidinami lietu­ didelio jais susidomėjimo. Todėl tuvos Valstybinio jaunimo teatro 410 South Michigan Avenue, viškai, greta parūpinant ir buvo pratęstas Lietuvos Valsty­ trupė žada pasirodyti su atskira Skulptūra, buvusi akstinu kompozitoriaus Dariaus Lapinsko naujam kūriniui „Ein Theaterstueck” ir sudaranti dalį Suite 92$, Illinois anglišką vertimą. Festivalyje binio jaunimo teatro pasirodymas programa lietuviškoje scenoje — šios operos scenovaizdžio. Nuotrauka Laimos Rastenytės dalyvaus ir keturių Chicagos per festivalį, pridedant dar Chicagos Jaunimo centre. < Nr. 85(17) - psl. 4 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1988 m. balandžio mėn. 30 d.

Kūrybos syvai iš tų pačių šaltinių PEN Klubas dėl Iešmanto (Atkelta iš 2 psl.) ALGIMANTAS KEZYS vežimu. Nuolatinė baimė žūti tiesė jos vaikiškas rankas į tuos siuntė Gorbačiovui ir Šepečiui šią arkliukus, kaip į vienintelę išsi­ telegramą: „2100 amerikiečių Žodis, tartas atidarant daili­ gelbėjimo viltį, šie gilūs vaiko rašytojų vardu raginame jus1 ninkių Zitos Sodeikienės ir Ados įspūdžiai neišdilo iki dabar. bematant paleisti lietuvių’ Sutkuvienės jungtinę parodą Išnešiojusi dėkingumo jausmus rašytoją Gintautą Iešmantą iš nu- balandžio 22 dieną Balzeko Lie­ slaptoje dvasios kertelėj daugiau trėmimo ir sugrąžinti jam visus tuvių kultūros muziejuje, Chica­ kaip 40 metų, per tą laiką išau­ jo rankraščius”. goje. ginusi šeimą ir išleidusi ją į 1986 metų pavasarį tuometinis ♦ pasaulį, pagaliau dailininkė JAV PEN Klubo pirmininkas „Gimiau vandeny, tarp trijų atrado galimybes išsakyti savo Norman Mailer pasiuntė laišką upių: Nemuno, Imsrės ir Mitu- jausmus kūryboje. Paveikslas dar konclageryje tebesančiam vos”, taip tarė Zita, pradėdama „S.O.S.” pluoštinės skulptūros Gintautui Iešmantui, pa-< kalbėti apie savo kūrybą. Per pavidale rodo arkliukų galvas, o informuodamas jį apie jo iš­ gyvenimą ji plaukė, kur vandenys virš jų išsigelbėjusių portretus. rinkimą to klubo garbės nariu. Ir ją nešė. Šie nunešė ją toli, toli nuo Gyva vaikystės vaizduote parem­ tas laiškas nepasiekė Iešmanto, tų trijų upių, kurių vandenyse ji tas darbas, jautrios sąmonės ilgai bet apie amerikiečių rašytojų buvo užgimus. išnešiotas, ir dabar parodytas dar akciją jis sužinojo iš kitų šaltinių. Dabartinėj savo kūryboj Zita žėruojantis ir tikras. Iešmantas buvo vienas iš vie­ piešia erdve, kurioj plaukioja Panašių jausmų paveiktas, tik nuolikos taip pagerbtų visame palaidi, niekam nepriklausantys išėjęs į jau subrendusio asmens pasaulyje kalinamų rašytojų. objektai. Jie skrieja, nardo be in­ sferą, yra kitas pluoštinės tech­ Tada JAV PEN centras ragino karo, be vairo; rodos, tik sau plaz­ nikos kūrinys — „Taikos konfe­ savo narius rašyti laiškus TSRS dena egzotiškos erdvės kompozi­ rencija”. „Kurkime pasaulį be generaliniam prokurorui ir Ieš­ cijose. Siurrealizmas? Simboliz­ karo”, jis sako. Deja, dailininkės manto konclagerio komendantui mas? Ir dar koks! Visai nekas­ žvilgsnis į taiką bei ramybę yra — paminėti Iešmanto sveikatą ir dieniškas ir nepažodiškas, o pesimistiškas. Sunkiai kon­ prašyti, kad jis būtų paleistas. Zita Sodeikienė „Po rugiapjūtės” išsakantis tikrove, kuri neria tie­ Akrilis, 24” x 24” troliuojama žmogaus iracionalioji „Aš noriu tikėti, kad Jūs, kaip siai i tuos vandenis, kuriuose ji pusė, emocijų pasaulis, tarytum ir visi kiti geros valios žmonės, buvo gimusi. Kaip Ados pluoštinė kūryba Iš tokių vaikystės metu patirtų nuolat verdanti nesutarimų upė, atsiliepsite į šį pagalbos šauks­ Anot pačios dailininkės, pra­ derinasi prie Zitos? Iš paviršiaus išgyvenimų išaugo šioje parodoje neduoda ramybės. Nors ir susėdę mą”, savo laiške PEN pirmi-1 ėjus beveik pusšimčiui metų nuo žiūrint — ne daug kuo. Skirtinga pastatytas apkerpęs medis, apka­ prie pasitarimų stalo, tie veidai, ninkui rašė Gintautas Iešmantas.' jos atsiskyrimo nuo gimtųjų technika, nepanaši tematika. bintas šakom lyg rankom, ir vi­ iš išorės disciplinuoti, nesugeba Pasaulio rašytojų organizacija jo vandenų, iki šiai dienai ji jaučia Bet, išsišnekėjus su dailininke, jokliai lyg voro tinklai. Anksčiau paslėpti savo abejonių, sarkazmo, neapvylė. jų ilgesį, giliai išgyvendama jų paaiškėja, kad Ados darbai Ada šiuos darbus buvo priskyrus užsispyrimo. Šiame darbe atmos­ Ada Sutkuvienė „S.O.S.”, 1988 kžs Pluoštinė skulptūra, 82” x 81” netekimą. Tuometinio atsiplė- čiulpia syvus iš tų pačių šaltinių, mitams, dabar ji suteikė jiems fera sunki, slegianti, viskas skęs­ šimo nuo gimtinės žalą ji nešioja kaip ir Zitos — iš vaikystės sielą ir gyvybę, greičiausiai savo ta niūrių spalvų jūroje. Taika, širdy iki dabar. Dailininkė sako­ prisiminimų. Adai tie prisimi­ pačios. kuri dar egzistuoja, yra be galo čia minimas anglų kalba žurnalas • si, kad tiek gyvenime, tiek kūry­ nimai yra irgi stiprūs, prilygsta Iš šios palaimingos mistikos iš­ trapi, nes po civilizacijos plonu Chicagos teatruose yra nepamainomas šaltinis. boje ji jaučiasi esanti svetur, lyg religiniam - mistiniam išgyveni­ rovė dar mažą artėjanti karo pa­ audeklu teka aistrų ir nesan­ Štai ir šis numeris pradedamas buvotų pakelės viešbučiuose, ne mui. Tai ta mistika, patirta baisa. Ados atsiskyrimo nuo taikos upė. Ana Cara-Walker spalvinga užuo­ perkeltas į Karališką Londono mina apie vieną žymiausių šio namuose. Tai gyvenimas, lyg vaikystės pievose, krūmuose, gimtinės traumą padidino trauki­ Savo ir Jūsų visų vardu Gyvenimas Trinidade teatrą. Jo dramos vaidinamos amžiaus ispaniškai rašiusių rašytojų pakibus ore, neturint po kojomis miškuose. Adai ji tada teikė be­ mosi iš karo pavojų aplinkybės. sveikinu Adą Sutkuvienę ir Zitą žemės, nė šaknų. Prie Chicagos universiteto Oxforde, Washingtone, New Yor­ argentinietį Jorge Luis Borges veik panteistinį sąlytį su jos Visa šeima bėgo per pafrontės Sodeikienę šios jungtinės jų ke, o taip pat televizijoje. (1899-1986). Ne kartą jis buvo no­ Turint prieš akis tokią daili­ vaikystės pasaulį supusia gamta. pavojus arklių traukiamu abiejų parodos proga. veikiantis Court teatras (5535 ninkės emocinę būklę, lengviau South Kilis Avenue) iki gegužės Beveik visi aktoriai juodi, minuotas Nobelio premijai, bet vis, atsitiktinai susiklosčius politiniam ir galima suprasti šių jos paveikslų 22 dienos stato Mustapha Matūra didelių sugebėjimų ir gausaus patyrimo. Daugelis jų dalyvavę kultūriniam sprendimų kontekstui pobūdį. Kažkieno pavadinti dramą „Playboy of the West In- kitaip, premija atitekdavo kone iš „makabriškų” tendencijų vaizdai dies”. Pavadinimas daugiau dėl filmuose, pvz., John Cothran, Jr., Don Franklin, Stefan Kalipha, nežinomybės ištrauktiems, o ne šiam rodo niekam nepriklausančius Dvi teorinio galvojimo dailininkės reklamos, nes tame „playboy” ne­ kolosališkam argentiniečiui. objektus erdvėje, jų beprasmiškus daug apraiškų tos kategorijos Ernest Perry, Jr. Ivory Ocean Aplamai šio numerio turinyje apstu maršrutus per orą, krypstant tai VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS niais kritikuoja ir nori jį pakeis­ žmonių. Tai daugiau pavaiz­ profesoriauja dramos srityje ir daugiau jau seniai įsimintų ir į vieną, tai į kitą šoną, lyg būtų ti labiau organišku žmogumi. davimas Trinidad salos gyventojų Columbia kolegijoje, Cherene galbūt visai naujų vardų. Štai bent pasmerkti amžinai klajoti ir Balzeko Lietuvių kultūros neįprastas vaizdavimo prie­ Kaip bebūtų atsakoma į šį kasdienybės, su jų žaismingumu, Snow baigusi Illinois universi­ kelios temos ir jų autoriai: Neustadt niekad nenutūpti. Tačiau jie rodo muziejuje nuo balandžio 22 iki mones, būtent įvairius siūlus klausimą, reikia pasakyti, kad bet ir su lengvabūdiškumu. Vaiz­ tetą, kaip ir Celeste Williams. Prize Acceptance Speech — MaX pirštu į tikrovę, ne tik biologinę, gegužės 14 dienos vyksta dviejų, savo idėjoms išreikšti. Bet individualaus žmogaus Sodeikie­ duojamas jaunas žmogus, atvyks­ Stefan Kalipha atvykęs iš Lon­ Frisch; Odysseus Elytis in the 1980’sI bet ir emocinę, giliai įsišaknijusią labai teorinio nusiteikimo, daili­ priešingai, Sodeikienė, atrodo, nės drobėse nėra. tantis į žvejų kaimelį Trinidad dono. AT & T fondui parėmus, — Andonis Decavalles; Czestaw Mitosz’s Issa Valley — Judith A. į dailininkės sąmonę. Zitos akrili­ ninkių kūrinių paroda — Zitos So­ nejaučia kito uždavinio, kaip dai- saloje. Norėdamas padaryt režisierius Nicolas Kent iškvies­ lininkiškas temas išvilkti iš Kiekvienu atveju, Sodeikienė tas iš Londono, kur jis režisuoja Dompkowski; Gyorgy Petri: the nęw niai paveikslai — tai vaizdai jos deikienės ir Ados Sutkuvienės. rungiasi ne už ką mažesnio, kaip įspūdį, giriasi užmušęs savo tėvą, Poetics of Tension in the Hungarian psichologinio ryšio, arba to ryšio Jų teoriškurnąs yra nepaprastai vaizdinės srities ir pavaizduoti bet jis priimamas gana palankiai. ir BBC televizijos pastatymus. žmogaus, kuris yra fiziologinė ir Scenos meno atžvilgiu šis pasta­ Context — Kenneth McRobbie; trūkumo, su savo vaikyste ir su ryškus. Lengva sutikti dailinin­ abstraktiniais įvaizdžiais. Dėl jo jau ima varžytis vietos mo­ Postmodernist Yugoslav Poetry in teorinė būtybė, sampratą. Sutku­ tymas aukšto lygio. Scenovaizdis jos metu patirtais traumatiškais kų, kurie yra išlaikę savo vaiz­ Nors šios abi dailininkės yra vienė tačiau eina į žmogaus terys, net ir viena kito sužadė­ Macedonia — Michael Szporer; The išgyvenimais, d ir vis stipriai dinę galvosenos pirmenybę ir tik tinė. Pinasi romantika, vyksta tikrai išradingas. Kiek kliudo Poetry of Michel Deguy — Gabriella daugiau mąstytojos, tačiau skir­ sampratą priešingu keliu. Ji savo Trinidad anglų kalba, kur yra purtančiais ją p čią ir jos kūrybą. per ją paskelbia savo idėjas. Bet tumas tarp jų yra didelis. Jeigu labai medžiaginėmis prie­ nerūpestingas gyvenimas kaimo Bedetti; Walid Ikhlasi’s Drama — britiškų ir vietinių priemaišų Admer Gouryh; Chinese Dramatist Šiose abstrak .iose, siurrealis­ retenybė yra rasti dailininkų, viena tikrovę išskaido į elemen­ smuklėje. Atsiranda ir tariamai monėmis, — kas gali būti tarime ir žodžiuose. Tian Han — Randy Barbara Kaplan;- tinėse kompozicįjose galima įma- kurie nepaiso savo vaizdavimo tus, tai kita, priešingai, iš tokių menkesnė priemonė žmogui pa­ nužudytas to atvykėlio tėvas. tyti pačios autorės autoportretą, filosofijos ir net eina tiesiog prieš Tarp jo ir sūnaus vėl iškyla gin­ Juoz. Pr. The Metafiction of Murilo RubiSo •** elementų, kaip siūlai, sukuria vaizduoti, kaip siūlas — išgauna Robert E. DiAntonio; The Poetry of ypač jos dvasinę būseną, kai ji ją. Tai mažiau galioja Sutkuvie­ labai iškalbingus pasakymus. Ji labai aktualias ir giliai žmogiš­ čas. Sūnus jį atakuoja; yra pa­ linguoja ir krypuoja per gyve­ nei, nes ji pasilieka vaizdinės William Heinesen — W. Glyn Jonės nevengia išgauti tokius .gyvus kas temas, kaip karo baimę, ar vojus, kad nužudys. Dabar gyven­ NAUJI LEIDINIAI ir kt. nimo upės srautą. pirmenybės ribose, tik vartoja vaizdus, su individualiais taikos konferenciją. Salia to, ji tojai tą atvykėlį sūnų ruošiasi Poezijos, išverstos į anglų kalbą, bruožais, kaip „Taikos konfe­ taip yra pamėgusi savo siūlus, pakarti, bet atsigauna tėvas. • WORLD LITERATURE TO­ duodama šių autorių: Jorge Luis rencija”. Joje visa virtinė galvų kaip vaizdavimo priemonę, kad Sūnus išgelbimas, o anoji suža­ DAY vol. 62 no. 1 (Winter 1988). A Borges, Gyorgy Petri ir Sande mąsto, kalba arba tyli. Kitas numezga vualį lietaus deivei ir dėtinė kartoja, kad jį mylinti. Literary Quarterly of The Universi­ Stojčevski. Sutkuvienės kūrinys, pavadintas mistiniame medyje mato vėlių Drama tokia be gilesnės min­ ty of Oklahoma. Redaguoja Ivar Naujų knygų puslapiuose taipgi re­ „S.O.S”, karo baimę vaizduoja veidus. Kas bebūtų, Sutkuvienės ties, tik talentingas Trinidad Ivask, 110 Monnet Hali, University cenzuojamas literatūrologo Algio of Oklahoma, Norman, Oklahoma Samulionio parašytas ir Vilniuje taip pat būrio iš siūlų padarytų žmogus negauna nieko iš kur ki­ kasdienybės pavaizdavimas, bet 73019. Asmeniškoji metinė pre­ išleistas monografinio pobūdžio veidų bruožais. tur, kaip tik iš jos siūlų, ir pasi­ atliekamas labai gyvai ir aktorių vaidyba nuostabiai puiki. numerata 23 dol. dvimetinė — 40 dol; veikalas Balys Sruoga. Leidinį re­ daro tikru žmogumi. O So­ bibliotekoms ir šiaip ištaigoms cenzuoja Rimvydas Šilbajoris. Visiškai priešingas yra deikienės žmoguje tarp jo teorinių Dramos autorius Mustapha Ma­ Sodeikienės kelias. Ji iš visai metinė — 35 dol., dvimetinė — 56 dol.; Žurnalo puslapiai iliustruoti galių ir jos fizinio žmogaus nėra tūra pats gimęs Trinidade, už autorių veidais, literatūrinių įvykių konkrečios temos padaro kažką atskiro numerio kaina — 7 dol. jokio organiško sąryšio. Tai yra sėkmingą kūrybą laimėjęs Kiekvienam, kas nori ką nors akimirkomis ir kai kurių aptariamų neaptariamai abstraktaus. Taip greičiau žmogaus problema, negu „Evening Standard” premiją. Jo sužinoti apie šių dienų pasaulio li­ knygų viršeliais. jos „Iškeliavimas” vaizduoja pats žmogus. tas premijuotas veikalas buvo teratūrą ir apie ją kuriančius žmones, (k. brd.) labai realistiškai nupieštą vyro liemenį, kuriam, vietoj galvos, visą pusę drobės užima į jį skrajojančių popierinių lapų krūva. Jeigu Sodeikienė būtų studijavusi filosofijos istoriją, būtų galima įtarti, kad ji čia nori pavaizduoti kantišką ar platonišką žmogaus pažinimo mokslo sampratą, kuria einant, žmogaus mintys yra ne iš jo pa­ ties, bet jam yra atėjusios iš dva­ sinio pasaulio, kaip išbaigtos idėjos ar doriniai imperatyvai. Bet kadangi dailininkė grei­ čiausiai nėra studijavusi filo­ sofijos istorijos, tai kyla klausimas, ką ji iš tikrųjų tokiais į žmogų skrajojančiais lakštais nori pasakyti. Galbūt ji taip nori suprasti šių laikų žmogų, kad jis iš savęs yra tuščias. Atrodo, kad jos kūrinys „Jie atėjo iš nežinios” ir nori tai pasakyti. Gali kilti „Once upon a time there was a lady call- „ The ivinds came and all the stars and „Once upon a time there was a man call- klausimas, ar jai šitoks žmogus ed Liberty” stripes fell off" ed Uncle Sam” yra priimtinas, ar ji jį savo kūri- Zita Sodeikienė „American Trilogy” (Plunksna, rašalas, spalvoti pieštukai*