Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija Augalų Genų Bankas Vilniaus Universiteto Botanikos Sodas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Augalų genų bankas Vilniaus universiteto botanikos sodas Stasė Dapkūnienė, Gitana Štukėnienė KARDELIO (GLADIOLUS L.) VEISLIŲ MORFOLOGINIŲ IR DEKORATYVIŲ SAVYBIŲ APIBŪDINIMO APRAŠAS Akademija, 2017 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib- liotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) Augalų genų banko kolektyvas dėkingas recenzentams, kardelio veislių selekcininkams: Jonui Auk- suoliui Liutkevičiui (paveikslai: 17 ir 25), Antanui Markevičiui (paveikslai: 11, 12, 14, 23-2, 23-3 ir viršelio paveikslas), L. Skibiniauskui (paveikslas 21) ir R. Jagaitei (paveikslas 19) ir – už suteiktą galimybę pasinaudoti nuotraukomis iš asmeninių katalogų. Recenzentai: 1. dr. Živilė Lazdauskaitė 2. doc. dr. Ona Motiejūnaitė, Vilniaus kolegija Dizainas ir maketas Raimondo Baltrėno Viršelyje: Antano Markevičiaus kardelio veislė 367 ‘Paskutinė Giesmė’ ISBN 978-609-8126-56-3 Turinys Įvadas ..........................................................................................................................................4 Kilmė, sistematinė padėtis ir skirstymas ......................................................................................4 Biologija, morfologija, fenologinės fazės ir dauginimas..........................................................6 Agrotechnika .............................................................................................................................14 Kardelių selekcijos raida pasaulyje ir Lietuvoje.....................................................................16 Apibūdinimas ............................................................................................................................25 Augalų apibūdinimo aprašai .....................................................................................................25 1. Vegetatyvinė augalo dalis .....................................................................................................25 2. Generatyvinė augalo dalis ......................................................................................................27 3. Pastabos ................................................................................................................................38 Literatūros sąrašas ....................................................................................................................40 Priedas ......................................................................................................................................42 Įvadas Seniausios žinios apie kardelį, kaip piktžolę javų pasėliuose, aptinkamos graikų botaniko Teofrasto raštuose III a. pr. m. e. Vėliau Plinijus Vyresnysis kardelį aprašė kaip vaistinį augalą. Manoma, kad jis pirmasis pavadino šį augalą Gladiolus (lotyniškai gladius – kardas). Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija. Manoma, kad laukinių kardelių yra apie 300 rūšių. Lietuvoje natūraliai gamtoje auga dviejų rūšių kardeliai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.) ir pelkinis kardelis (Gladiolus palustris Gaudin). Atskirų rūšių augalai nelabai skiriasi aukščiu ir žiedų forma. Laikui bėgant iš paplitusių ir jau kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos kardelio veislės. Bene labiausiai naujų veislių kūrimui pasitarnavo vos keliolika kardelio rūšių. Literatūros duomenis, šiai dienai pasaulyje kardelių veislių priskaičiuojama dešimtys tūkstančių. Mūsų šalyje kardelių veislės pradėtos kurti praeito šimtmečio viduryje. Šis darbas vyksta iki šiol. Pradininkais buvo S. Eicher – Lorka, P. Balčikonis, A. Kuzavinis ir A. Karla. Dabar kardelių selekcija domisi virš dviejų dešimčių selekcininkų. 1980 metais išleistame kardelių veislių registre – 88 lietuviškos veislės, kurios buvo sukurtos 1959-1980 metais. Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas 25 lietuviškų kardelių veislėms: penkioms P. Ciplijausko – ‘Fėja’, ‘Paparčio Žiedas’, ‘Lionė’, ‘Eugenija’ ir ‘Rugsėjo Pasaka’; šešioms P. Balčikonio – ‘Kovo-11- oji’,‘SaulėsTakas’,‘Lambada’, ‘75-mečiui’, ‘Laiko Iliuzija’ ir ‘Prieš Aušrą’; dviems A. Lukoševičiaus – ‘Solveiga’, ‘Norma’; penkioms A. Markevičiaus – ‘Aksakal’, ‘Cherry Giant’, ‘Plaštakė’, ‘Purple King’, ‘Vinetu’; keturioms J. A. Liutkevičiaus – ‘Darius ir Girėnas’, Šešupė’, ‘Pupų Dėdė’, ‘Lietuvos Savanoriams’; vienai L. Skibiniausko – ‘Skudurinė Onutė’. Naujų veislių apsaugos sąjunga UPOV (Union pour la Protection des Obtentions Végetales), jungianti valstybes, kuriose tiriamos naujai sukurtų augalų veislės, yra paruošusi augalų veislių aprašymo nuorodų kriterijus, tarp kurių yra ir kardelis. Augalų genų bankas tokių augalų dokumentaciją tvarko pagal Bioversity International (BI) reikalavimus. Apibūdinimo aprašai (Characterization Descriptors) – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų, nurodančių lengvai plika akimi matomus ir įvairiomis aplinkos sąlygomis vienodai pasireiškiančius požymius. Aprašai turėtų būti vartojami tuomet, kai jie padeda kuratoriui kolekcijas prižiūrėti ir palaikyti ar, kai tai naudinga augalų genetinių išteklių vartotojams. Lietuvių kalba aprašų kardelio veislių morfologinių – dekoratyvių savybių vertinimui nėra. Pristatomas „Kardelio (Gladiolus L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“ paruoštas, atsižvelgiant į UPOV ir BI reikalavimus. Tikimės, kas jis padės aprašyti esamas ir būsimas lietuviškas kardelio veisles. Kilmė, sistematinė padėtis ir skirstymas Kaip minėjome įvade, kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija. Manoma, kad laukinių kardelių yra ne mažiau kaip 180 (Lisianskij ir Ladygina, 2002) – 220 (Balčikonis ir kt., 1985) ar 250 (Geelhar ir Tornier, 1967; Žuleva ir kt., 2002) – 255 (Shaukat ir kt., 2013) rūšių. Atrinktų pasaulio augalų šeimų kataloge (The Word Checklist of Selected Plant Families) 2017 metais aprobuota 300 kardelio rūšių (Gladiolus, 2017). Daugumai Europos ir Azijos kardelių rūšių būdinga avietinė rožinė ir violetinė purpurinė žiedų spalva, retkarčiais pasitaiko baltažiedžių. Afrikos botaninės kardelių rūšys – nevienodo augumo, įvairių formų ir spalvų, dažnai kvepiančiais žiedais. Lietuvoje natūraliai gamtoje auga dviejų rūšių kardeliai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.) ir pelkinis kardelis (Gladiolus palustris Gaudin). Lietuvoje bene pirmasis, vadindamas juos „kardylais“, 1930 m. gana išsamiai kardelius aprašė agronomas J. Strazdas (Strazdas,1930). Jo aprašytos tokios kardelių rūšys: G. colvilli Sweet, G. gandavensis Van. Houtte, G. lemoinei Hort, G.nanceianus Hort. ex Baker, G. nanus Andr. (dabar priskiriamas Babiana genčiai) ir G. ramosus Paxt. (Balčikonis ir kt., 1985). Sistematiškai Kardelio (Gladiolus L.) gentis priskiriama MAGNOLIOPHYTA – Magnolijūnų (Gaubtasėkliai) skyriui, LILIOPSIDA (MONOCOTYLEDONES) – Lelijainių (vienaskilčiai) klasei, LILIIDAE – Lelijažiedžių poklasiui, ASPARAGALES – Smidriečių eilei, Iridaceae – Vilkdalginių 4 šeimai, Ixioideae pošeimiui, Ixieae tribai. Laikui bėgant iš paplitusių ir jau kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos kardelio veislės. Tai naujai sukurtos arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskirtos stabilios augalų grupės, pasižyminčios vienodomis arba artimomis biologinėmis ar ūkinėmis savybėmis, išsilaikančiomis dauginant sėklomis arba vegetatyviniu būdu, išsiskiriančios iš kitų to paties augalo veislių bent vienu ryškiu požymiu. Bene labiausiai naujų veislių kūrimui pasitarnavo šios kardelio rūšys: Gladiolus carneus F. Delaroche, G. cardinalis Curtis, G. cruentus T. Moore, G. dalenii subsp. dalenii, G. floribundus Jack., G. oppositiflorus Herb., G. tristis L., G. orchidiflorus Andrews, G. papilio Hook. f., G. saundersii Hook. f. Manoma, kad vien per praeitą šimtmetį sukurta ne mažiau kaip 30 000 veislių ir kasmet jų pagausėja bent keliais šimtais (Balčikonis ir kt., 1985). Visi kardelio hibridinės kilmės augalai, gauti kilusias iš Europos, Azijos ir Afrikos kardelių rūšis (ar veisles) sukryžminus tarpusavyje. Gauti hibridiniai augalai vadinami mišriaisiais kardeliais (Gladiolus x Hybridus Van Houtte) (Gudžinskas, 2010). Pasaulinis kardelių veislių registracijos centras yra Šiaurės Amerikos kardelių augintojų taryba (North American Gladiolus Council, NAGC) Amerikoje, kuri turi sudariusi veislių klasifikacijos komisiją. Praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje nusistovėjo Šiaurės Amerikos kardelininkų naudojamas kardelių grupavimas pagal veislės botaninį indeksą. Tai tik veislių žymėjimas triženkliais skaitmenimis ir raidėmis, apibūdinančiais konkrečios veislės technines charakteristikas (Tarvidas, 1996; Štukėnienė, Dapkūnienė, 2009; Markevičius, 2010; Štukėnienė, Dapkūnienė, 2010). Pagal šią sistemą apibūdinamos pagrindinės trys charakteristikos: žiedų dydis, spalva ir žydėjimo intensyvumas. Pagal žiedų skersmens dydį centimetrais skiriamos penkios veislių grupės: 1 – miniatiūriniai (iki 6,5); 2 – smulkiažiedžiai (6,6-9,0); 3 – vidutiniai (9,1-11,5); 4 – stambiažiedžiai (11,6-14,0); 5 – gigantiškieji (daugiau nei 14). Šių grupių numeriai rašomi kaip pirmasis triženklio indekso skaitmuo. Kiti du skaitmenys apibūdina žiedų spalvą ir jos intensyvumą: 00 –balta; 02-04 – žalia; 10 –kreminė; 12-14-16 – geltona; 20 – kreminiai oranžinė, žalsvai oranžinė, rusvai žalsva; 22-24-26 –oranžinė; 30-32-34-36 – lašišinė; 40-42-44-46 –rausva; 50-52-54-56 – raudona; 58 – juodai raudona (tamsiai vyšninė); 60-62-64-66 – rožinė; 68 – juodai rožinė; 70-72-74-76 –alyvinė; 78 – purpurinė; 80-82-84- 86 –žydra, mėlyna, violetinė; 90 – kaštoninė; 92-94-96