DOCSLIB.ORG

2019 M. Spalis Rambynas Nr

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
2019 M. Spalis Rambynas Nr 2 (16) 2019 m. spalis Rambynas Nr. 2 (16) 3 ISSN 2029-0756 Alis BalbieriuS Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys 2019 m. 2 (16) Neigimo dėsnis Spaudos projektą „Rambynas – Mažosios Lietu- vos etnoregiono savitumo išsaugojimui – 2019“ Mes turime paneigt mylėdami kitus iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos TURINYS rėmimo fondas Norbertas StankevičiuS 2 jau muša laikas mūsų kartai Gumbinė – kultūrinis ir administracinis Mažosios Lietuvos centras jau mestos kortos skriejančios ratu Re da kci nė ko le gi ja Giedrė SkiPitienĖ 15 ir švilpia vėjai aštrią mūsų tartį vydūno genties pėdsakai Lietuvoje Dia na Mi la šaus kienė – vy riau sio ji re dak to rė Eu ge ni jus Ski pi tis – leidinio sudarytojas vytenis aLMOnaitiS 20 Padavimai apie pietų Skalvos piliakalnius kažkas išliks kažkas praloš Ma ry tė Ge čie nė iii dalis. tilžės piliakalnis, vadinamas vorpiliu kažkas ramiai išlips pirmoj stotelėj Bi ru tė Žem gu lie nė Antanas StanevičiuS 28 o traukinys į erdvų tolį oš Juozas Šikšnelis – apšlakstytasis grumtynėmis su Juo zas Ver cin ke vi čius likimu matydamas tik būsimąjį kelią Juozas vercinkevičiuS 37 Pietų Baltijos dvarai (i) Rengėjas (leidėjas) jau iškalbėtas spindesys dangaus Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ Diana StunGurienĖ 43 Mahatma Gandis aksomas sutemų auksinės dienos Finansiniai rėmėjai Haiku Pagėgių kraštui 50 UAB „Senasis Rambynas“, UAB „Veižas“, tačiau nekintant pojūčiams žmogaus Pagėgių savivaldybės tarybos nariai: Edgaras Kutu- vytautas a. GOcentaS 52 kartosim vėlei šilką mėnesienų rys, Eugenijus Dargužas, Ramutė Valančienė, Algis Žymus lietuvos istorikas dr. algirdas Matulevičius apie Grublys, Remigijus Kelneris, Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną euro- pos kultūroje. keletas pastebėjimų ir palinkėjimų Rasa ir Sigitas Stoniai, skaitytojui Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ bičiuliai, beje ir tai kas paneigta išliks 56 2018 m. parėmę draugiją 2 proc. pajamų mokesčiu, Liudvika BurZDŽiuvienĖ Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose kai mus visus nuvers nuo sosto taip pat visi, įsigiję ir užsiprenumeravę žurnalą „Rambynas“ Zusammenfassung 61 aukšta graži ir amžina naktis išplaukus iš visatos uosto Informaciniai rėmėjai abstract 63 Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ Viršelio nuotrauka. Petras Venslovas - aktorius, režisierius, savito balso tembro poezijos skaitovas, dažnas Mažo- sios Lietuvos svečias. Jo skaitomi tekstai skambėjo prie Vydūno kapo Bitėnų kapinaitėse, atidarant lankymui pritaikytą Šereiklaukio piliakalnį. Paskutinį kartą aktorius su savo parengta menine programa, kurioje skambiu eilėraščio ritmu suguldyti išnykę ir gyvi Mažosios Lietuvos vietovardžiai, svečiavosi rugpjūčio pabaigoje Šereiklaukio dvarvietėje Ram- byno regioninio parko direkcijos organizuotame renginyje „Paskutiniai gandro pavakariai“. D. Stungurienės nuotrauka. 4 Rambynas Nr. 2 (16) Rambynas Nr. 2 (16) 5 buvo Pisakaimis (Pisserkeim, Pisserkehmen). tikrina ir asmeniškai vadovauja ūkio atkūrimo Jame, žemiau Pisos ir Romintos upių santakos, ir apgyvendinimo darbams. Visur reikalauja- apie 1550 m. pastatyta pirmoji apylinkėje baž- ma paklusnumo ir griežto taupumo, sugalvota nyčia. Pisos upės vardas reiškė pelkėtą, pabju- daug baudų ir bausmių. Bet Gumbinės miestui rusią upę. Ji dar vadinta Pivesa, Peise. 1580 m. karalius numatė ypatingą ateitį: iš Tilžės čia atsirado naujasis gyvenvietės vardas – Gumbinė, buvo atkeltos Prūsų Lietuvos valdymo įstaigos senasis pavadinimas dingsta. Vietovardis kilo ir įkurta Lietuvos deputacijos kolegija, o Gum- nuo žodžio gumbas, gumbti, gumbuotas, nuo binės herbui karalius suteikė dalį savojo herbo Gumbinė – pravardės Gumbis, Gumbinas arba iš kablį pri- simbolių. menančio žvejybos įrankio, upės kilpos. Galbūt Iš čia 1723-1736 m. imta vadovauti Lietuvos pavadinimas išreiškė ir kelių kaimų, vienkiemių provincijai, kurią sudarė Klaipėdos, Tilžės, Ra- kultūrinis ir administracinis sodybų sujungimą į vieną gyvenvietę. Romanti- gainės ir Įsruties apskritys. Netrukus Lietuvos kai pavadinimą norėtų kildinti nuo gumbuoto, provincija buvo pervadinta departamentu (Litt- pirmųjų lietuvininkų garbinto ąžuolo ar liepos, hauisches Departament), o Lietuvos deputacijos Mažosios Lietuvos centras po kuriais aukota dievams. Šaltiniai apie tai tyli. kolegija nuo 1736 metų pavadinta Karališkąja Rekonstruota prūsiška pavadinimo forma galėtų Lietuvos karo ir valstybinių dvarų (domenų) būti Gumbinni. valdyba (rūmais) ir buvo tiesiogiai pavaldi Ber- Norbertas StankevičiuS XVII a. Gumbinė – tai keliolika lietuvininkų lynui. Dažnai vietoj Lietuvos provincijos ar Lie- Kraštotyrininkas, istorikas žemdirbių, medžiotojų, žvejų, medkirčių sody- tuvos departamento pavadinimo XVIII–XIX a. bų iš Vištyčio ežero atitekančios Pisos pakrantė- buvo vartojamas Prūsų Lietuvos (Preussisch- je. Gyvenvietė augo. Senojoje jos bažnyčioje 1714 Lit(th)auen) arba tiesiog Lietuvos vardas. Logiš- Senoji Rytprūsių kultūra, papročiai ir visas gyveni- m. buvo pakrikštytas Kristijonas Donelaitis. Jo ka, kitas karalystės departamentas su centru Ka- mas žuvo 1945 metų sprogimų, bombardavimų, gaisrų gimtinė – Lazdynėlių kaimas buvo vos už 5 km į raliaučiuje tada vadinosi Rytų Prūsija, o Vyslos ir žiaurumų ugnyje. Tada drauge dingo ir Mažosios Lie- rytus ir priklausė Gumbinės evangelikų parapi- žemupio kraštas – Vakarų Prūsija. Gumbinė tapo tuvos kultūros tradicijų likučiai. Kartu su atsitraukiančia jai. Beveik visi Prūsijos rytinės dalies gyventojai organizacinio darbo, kartu Mažosios Lietuvos Vokietijos kariuomene evakavosi beveik visi gyventojai. tada buvo lietuvininkai. Juos sudarė kryžiuočių germanizavimo ir kolonizavimo židiniu. Suteik- Buvo prarasta pagrindinė istorinės atminties dalis. Vie- karus išgyvenę senųjų nadruvių, prūsų ir jotvin- tų įsikūrimo lengvatų ir darbo specifikos dėka, tos žmonių sunaikinimas ar ištrėmimas reiškė, kad bu- gių palikuonys bei iš LDK atkeliavę lietuviai. karaliaus valdžios remiami atvykėliai užėmė vusi krašto kultūra ir civilizacija dingsta negrįžtamai. Ji 1656 m. šalį nuniokojo kruvinas Krymo to- aukštesnę materialinę padėtį ir dažnai iš aukšto nebegyvavo su kitais žmonėmis kitu laiku. Sovietiniai torių kariuomenės žygis. Apie 20 tūkstančių žvelgė į krašto senbuvius, ypač į valstiečius bū- kariai išlaisvino teritoriją nuo fašistinės valdžios ir nuo žuvusių, apie 30 tūkstančių išvestų į nelaisvę, rus, gviešėsi perimti jų žemę. vietinių gyventojų... Išlaisvino, kad patys atsikraustytų. daug kas apiplėšta, sudeginta. Krašto žaizdoms Lietuvos departamentui priklausė didelės Krašte už Nemuno apsigyveno kitokios sanklodos nau- užgydyti prireikė dešimtmečių. 1709–1711 m. Įsruties, Tilžės, Ragainės, Klaipėdos apskritys jakuriai atvykėliai. Tačiau mes galime bent tyrinėti, su- dar didesnį smūgį ir nelaimes atnešė nederlius (Hauptamt) ir dar septynios Mozūrijos apskri- vokti anksčiau ten gyvenusių žmonių darbus, įsijausti į ir maras. Liga pakirto apie 300 tūkstančių Rytų tys: Angerburgo (Unguros, Węgorzewo), Alecko jų gyvenamąją aplinką, vystyti jautriąją atmintį, taip va- Prūsijos žmonių. Didžiojo maro ir bado metai (Olecko), Leko (Elk), Leceno (Gižycko), Johanis- dinamą kultūros ekologiją. Susimąstant pirmiausia išky- pakeitė krašto etninį veidą ir gyvenimą. Į Prū- burgo (Pisz), Rheino (Ryn) ir Seehesto (Szestno). la senieji prūsai ir lietuvininkai, darbštūs, labai mylintys siją buvo pakviesti apsigyventi vokiečiai, pran- Lietuvos departamento plotas buvo apie 17 000 savo žemę, gamtą ir laisvę žmonės, jų laisvės kovos ir cūzai, austrai. Prūsijos karaliaus Friedrichas kv. km. Mažosios Lietuvos etnografinis plotas gyvenimo būdas. Wilhelmas I būtent Gumbinę pasirinko ekono- užėmė ne visą departamentą, bet keturias di- Gumbinės pirmtakė buvo šiauriau miesto, Narpės mikos atkūrimo centru ir naujų valdžios įstai- džiąsias apskritis, sudarė apie 11 tūkst. kv. km. upelio krante ilgus amžius gyvavusi medžiotojų ir žem- gų vieta. Karalius nusprendė išvystyti menkai Septynmečio karo metu Gumbinę užėmė Rusi- dirbių gyvenvietė. Jos vardas lieka nežinomas. Nadru- žinomą gyvenvietę, o ne greta esantį palyginti jos kariuomenė. Visose krašto bažnyčiose sekma- vos žemėn Vokiečių ordino riteriai įsiveržė numalšinę didelį miestą Įsrutį, kuriame stovėjo kryžiuočių dieniais įvestos privalomos padėkos pamaldos už Herkaus Manto vadovaujamą Didįjį prūsų sukilimą.1283 ordino pilis, turėtos miesto teisės ir iš kur val- Rusijos armiją ir carienę. 1757 m. gruodį Rytprū- m. ordinas nadruvių gentį pavergė. Pirmosios gyven- dyta didelė apskritis. Berlyno architektai sudarė siai tapo oficialiai prijungti prie Rusijos, šalinami vietės šiose vietose minimos hercogo Albrechto laikais, miesto planą: į šiaurę, vakarus, rytus ir pietus Prūsijos simboliai. Nors senamiesčio bažnyčioje jau panaikinus Teutonų ordiną. 1525 m. ordino vietoje išvestos ir pradėtos grįsti pirmosios gatvės: Til- miesto gyventojai turėjo prisiekti ištikimybę ca- Albrechtas įkūrė pirmąją Europoje evangelišką liutero- žės, Įsruties, Darkiemio, Stalupėnų, Bažnyčios rienei Jelizavietai, apylinkėse vyko kariuomenės nišką valstybę – Prūsijos hercogystę. Kertami miškai, ir Vandens. Išmatuoti 56 sklypai būsimiems na- plėšikavimai. Rusijos valdymas tęsėsi beveik pen- daugėja gyventojų ir dirbamos žemės, sudaromi pirmi mams. Turgaus aikštės kampuose ir gatvėse iš- kerius metus – iki 1762 m. inventoriai ir gyventojų prievolės, steigiamos karčiamos, kasami vieši šuliniai. Tradiciškai miestas atskir- Prūsijos karalius Frydrichas II, įvertindamas malūnai, bažnyčios. Dar negausūs rašytiniai šaltiniai re- tas į senamiestį dešiniajame upės krante ir į kurį krašto nelojalumą ir priesaiką
Load more

Recommended publications
  • LITHUANIA. Nature Tourism Map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE
    LITHUANIA. Nature tourism map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE LIEPĀJA L AT V I A 219 Pikeliai BAUSKA Laižuva Nemunėlio 3 6 32 1 Radviliškis LITHUANIA. Kivyliai Židikai MAŽEIKIAI 34 ŽAGARĖ 170 7 NAUJOJI 7 Skaistgirys E 0 2 0 KAMANOS ŽAGARĖ 9 SKUODAS 4 AKMENĖ 36 1 153 1 Ylakiai NATURE REGIONAL 5 Kriukai Tirkšliai 3 Medeikiai 1 RESERVE 6 PARK Krakiai 5 5 5 1 NATURE TOURISM MAP Žemalė Bariūnai Žeimelis AKMENĖ Kruopiai Užlieknė 31 Jurdaičiai 1 2 Rinkuškiai Širvenos ež. Lenkimai VIEKŠNIAI 5 JONIŠKIS 0 Saločiai Daukšiai 4 9 Balėnos BIRŽAI Mosėdis E 6 SCALE 1 : 800 000 6 BIRŽAI 8 VENTA 7 REGIONAL 1 SEDA 2 N e 35 Barstyčiai 37 1 PARK Gataučiai 5 2 m VENTA 2 1 u 1 5 n Žemaičių Vaškai 2 ė Papilė 1 l SALANTAI Kalvarija REGIONAL is Plinkšių PARK Raubonys REGIONAL ež. Gruzdžiai 2 PARK 1 Linkavičiai A 3 Grūšlaukė Nevarėnai LINKUVA Pajiešmeniai 1 4 2 1 4 Krinčinas 6 1 3 A 1 6 1 Ustukiai Meškuičiai Mūša Juodupė Darbėnai SALANTAI -Li Šventoji Platelių Tryškiai 15 el Alsėdžiai 5 up 1 Narteikiai ė 5 ež. 1 1 Plateliai Drąsučiai 2 PASVALYS 4 6 ŽEMAITIJA Naisiai 0 2 TELŠIAI Eigirdžiai Verbūnai 15 2 Lygumai PANDĖLYS Šateikiai NATIONAL KURŠĖNAI JONIŠKĖLIS Girsūdai Kūlupėnai PARK Degaičiai E272 A11 Kužiai PAKRUOJIS Meškalaukis ROKIŠKIS Rūdaičiai 8 Skemai 1 1 VABALNINKAS Mastis Dūseikiai A 50 0 A 1 11 Micaičiai a Rainiai t A PALANGA a 1 i n Ginkūnai 9 o č Klovainiai Ryškėnai e 2 Prūsaliai Babrungas y Vijoliai u Kavoliškis OBELIAI 72 Viešvėnai v V v E2 ir Kairiai ė Pumpėnai .
    [Show full text]
  • 202 Since 1961 Application of Aerial Photogrammetric Technology For
    since 1961 BALTICA Volume 32 Number 2 December 2019: 202–209 https://doi.org/10.5200/baltica.2019.2.7 Application of aerial photogrammetric technology for determination and parametrization of areas affected by extraction of raw materials Audrius Armanavičius, Jonas Satkūnas Armanavičius, A., Satkūnas, J. Application of aerial photogrammetric technology for determination and para- metrization of areas affected by extraction of raw materials. Baltica, 32 (2), 202–209. Vilnius. ISSN 0067-3064. Manuscript submitted 19 July 2019 / Accepted 27 November 2019 / Published online 12 December 2019 © Baltica 2019 Abstract. Extraction of mineral raw materials is increasing due to economic development and must be a nor- mal process under due control and environmental supervision. However, there are a number of sites where the exploitation was stopped and mining sites were abandoned without proper restoration. Also, there are sites where mineral resources were or are extracted illegally thus making significant damage to the environment and economy. In order to collect information on land impacted by mining and extraction activities, for the first time a special project was carried out for the entire territory of Lithuania. The project consisted of gathering of information on damaged areas from various sources, field surveys and systematization of collected data. In or- der to obtain volumetric data, a special technology of aerial photogrammetry was developed and successfully applied. It was detected that the number of damaged sites > 0.3 ha reached up to 3,300. It is estimated that a total amount of illegally extracted minerals in last 15–20 years could be up to 15 million m3.
    [Show full text]
  • UNIVERSITY of TURKU Faculty of Humanities Baltic Sea Region Studies
    UNIVERSITY OF TURKU Faculty of Humanities Baltic Sea Region Studies Master’s Thesis BECOMING LOCALS IN A BORDERLAND OF EXILES. SENSE OF PLACE IN THE STORIES OF LITHUANIA MINOR DWELLERS. Camilla Marucco Turku August 2014 The originality of this thesis has been checked in accordance with the University of Turku quality assurance system using the Turnitin Originality Check service. THE UNIVERSITY OF TURKU Baltic Sea Region Studies Faculty of Humanities MARUCCO, CAMILLA: Becoming Locals in a Borderland of Exiles. Sense of Place in the Stories of Lithuania Minor Dwellers. Master’s thesis, 119 p., 1 appendix page Baltic Sea Region Studies August 2014 This thesis deals with sense of place, the relation that we construct with our dwelling and the surrounding environment. The topic belongs to the field of human geography. Sense of place is deeply intertwined with the ideas of feeling at home and having a place where to return. I argue that narratives of life experience help us relate to the places we inhabit, go through, leave. My analysis concerns Lithuania Minor, the Lithuanian region lying by the border with Kaliningrad, and focuses in particular on Vilkyškiai, a village in the municipality of Pagėgiai. Most of the area’s original population disappeared in the war. After 1945, people from all over the country and the USSR settled here. This raised the prickly question of who belongs to the borderland. Refugees, migrants and settlers allow us to observe closely the development of sense of place and its main constituents. Through this analysis, I challenge the idea of people’s natural rights to places and shows how time, engagement in local-based cultural activities and recollection help foreigners become locals.
    [Show full text]
  • Pagėgiai Land Tourism Information Centre” Šereikos G. 3-3, Vilkyškių Mstl
    PAGĖGIAI VILKYŠKIAI ,,Pagėgiai land tourism information centre” Šereikos g. 3-3, Vilkyškių mstl. Pagėgių sav. Phone +370 656 18 551 E-mail: [email protected] Nuotraukos Sigito Stonio In the arms of unique nature, surrounded by river Nemunas, the rivers Gėgė and Jūra, cinctured by honest mounds, woods and flooding meadows, settles Pagėgiai municipality, which once belonged to Minor Lithuania, and now is like gate to Europe. We are proud of the unique Rambynas Regional Park, old Hill of Rambynas, on which we celebrate Joninės, Martynas Jankus printing house – museum, old cemetery of Bitėnai, in which there are buried famous cultural persons of Minor Lithuania – Vydūnas and M. Jankus, bridge of Prussia Queen Louise, monument of nature – Fir tree of Witches, the largest in the country Stud Farm ,,Nemuno Žirgynas”, also m o u n d s o f O p s t a i n i a i ( Vi l k y š k i a i , Raudondvaris), Šereiklaukis, some manors and churches with old architecture. Welcome to Pagėgiai region! You will enjoy a wonderful rest at our lakes and rivers. At You disposal – canoe and bicycle rental, fish-bearing water bodies, inviting country tourism farmsteads, cafes and hotels offering delicious food. Vilkyškiai Vilkyškiai town is 15 kilometers East from Pagėgiai and nearby the way between Kaunas and Klaipėda. In historical sources the town was mentioned in XVI century. The first inhabitants lived in the place, where roads crossed each other. These roads led to Ragainė, Batakiai and Klaipėda. The central part of the town remained the old urban structure: network of streets, squares layout and typical building architecture of the Klaipėda region.
    [Show full text]
  • Tourism Serendipity: Case Study of Peripheral Tourism Region in Rambynas Regional Park
    ISSN 1822-6701 Annales Geographicae 43–44, 2010–2011 TOURISM SERENDIPITY: CASE STUDY OF PERIPHERAL TOURISM REGION IN RAMBYNAS REGIONAL PARK Ramūnas Povilanskas Klaipėda University, H. Manto str. 84, Lt-92294, Klaipėda E-mail: [email protected] “...Life is a permanent motion. Various shapes emerge and dissolve... For thousands of years stones grow and decay. Plants burst, animals and humans are born, and all these die down... Modern people learn to gaze at the nature more serenely. And the phenomena of life become ever more clearly seen in a definite relationship with the nature. It seems that all secrets of the nature and all its mysteries become revealed...” Vydūnas Povilanskas R. TOURISM SERENDIPITY: CASE STUDY OF PERIPHERAL TOURISM REGION IN RAMBYNAS REGIONAL PARK. Annales Geographicae 43–44, 2010–2011 Abstract. The paper analyzes the insights of the periphery of a priority tourism development region as a geographical phenomenon. The periphery of a priority tourism development region is the zone outside the core of the region. It comprises rural and suburban areas as well as the fringe zones of the protected areas (regional and national parks). The periphery of a priority tourism development region is determined by a comparatively intensive diffusion of the core functions and features of the region. The impact of the core decreases with the distance. The periphery of a priority tourism development region is the zone where the geographic features of the region experience a qualitative break. Such a peculiarity allows the emergence of other unexpected yet nevertheless a�ractive touristic features. We define them as sub-iconic features.
    [Show full text]
  • Rambyno RP Žemėlapis
    Strazdei Z4melaplams 5 a pan4udota Vilkyülal ankytini objektai I Sightseeing lames ••~.~_~~ti; ._..~fl%b_. ,_-~ -‘ - GDR25OLT C line tamy Kedcut.iefiai — prie Zenes 0 m isterljos 2019 —I apinès ir paminklai I Sic — emeteries and monuments ~ BiténaiBitènq-Uibi6q(U!bi~iai) cemeterykapines I -- ç ~ Bitentj - ≤llenq kapines I % Bitenal (~ilenai) cemetery Lumpenai • Paminklas havusiems I pasaulinlame kare Monument to the Casualties during the First World War S Paminklas Zalcburgle~Iams I .5 - r -~ Monument to the Salzburgers // U IIAIA storinis - ArchitektUrinis paveldas I istorical and architectural heritage opstainEllai —----- A-I ≤ereiklauklo dvarviete Apsia S SOW~!z ≤erelklaukis manor site -- I- a ~ereiklaukio dvaro parkas —- I I • Sc u —lIlA ~ereiklaukis manor park / Raudondy. ≤ereiklaukio dvaro aleja I I • IA ~ereikIaukis manor alley N I / -A Sn % / — Koplyekalnis I GEOMOflF is • I Al—Il on is Opitainys / Chapel mountain • - Wn a ~ utine Apstde /‘ Dalnltzo palivarko vieta I - S Soiesef\ Dalnitz folwark site SInOLj 2unhJoM ~ Pempynes dvarvleté N = - /1 — Pempyné manor site !el oqiec Vllky~kiLj dvaras I Sutartiniai ±enklai a ‘C• C ‘ Vilky~kiai manor Legend Opstalniq dvarvlete I a Opstainys manor site ® PoilsiavietE ‘“1 Opstalniq dvaro parkas I - - ~ ,•unweN • - Opstainys manor park — Recreation camp .. ‘4 Kak~lai Automobiliq stovéjimo aik~tele - FOLOGI ~, Vllky~klq evangelik4 liuteront. bafnyëla I OAUST1NIS I iBTuB) JO~!S!A N~d IEU0!~a~I SEUAqWe)j Parkin --4 j Vilky~kiai Evangelical Lut eran Church sei~ua O~ NU~ oNied O!u!uo!2aJ ouAqweu
    [Show full text]
  • Per Mazaja Lietuva EN Sujung(1).Pdf
    3 SOUTH BALTIC REGION region. Large land holdings, magnificent palaces, other The Southern Baltic has always been a space where people, massive buildings, an abun- goods, ideas and armies circulated. It is a region of shared histo- dance of parks and greenery ry, linked by family ties, economic activity and border changes. have influenced and now In the course of history, the countries of the region, Sweden, continue to influence the Denmark, Germany, Poland and Lithuania, which are nowadays landscape of the whole re- now well known to everybody, were formed. Linked by com- gion. Attention was paid to mon political, cultural, environmental and economic ties, they the historical and cultural sim- have created the South Baltic Cross-Border Cooperation Pro- ilarities and differences of the gram Interreg in order to strengthen the sustainable develop- manors, their development in ment of the region, increase its competitiveness, and promote the course of history, the cur- integration between people and institutions. rent situation, the problems of The co-operation aims to create the attractiveness and preservation of manor build- common identity of the South Baltic region, to promote the sustainable use of natural resources and cultural heritage, with ings and traditions, wider op- a special focus on tourism, the development of renewable en- portunities for opening man- ergy sources, energy saving and local initiatives. ors to today‘s visitors. Projects improving environmental risk management in the In the course of history, region are supported. Cooperation between people is support- manors in the south-eastern ed in order to use natural, cultural and social resources for the and western parts of the re- The publication was funded by the Interreg V-A South Baltic Cross-Border Cooperation Program project recognition of the region in Europe and the world.
    [Show full text]
  • Rambynas 2020
    1 (17) 2020 m. birželis Rambynas Nr. 1 (17) 3 ISSN 2029-0756 Jonas STRIELKŪNAS Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ Donelaitis leidinys 2020 m. 1 (17) Lyg ąžuolas šakotas jis išaugo Spaudos projektą „Rambynas – Mažosios Lietu- vos etnoregiono savitumo išsaugojimui – 2020“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos TURINYS Iš Herkaus Manto palikuonių pelenų, rėmimo fondas Petras ŠmitAS 2 Iš kritusių genčių kraujuoto lauko, Dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas Iš vargo ir lietuviškų dainų. Sigitas Algis DAVENIS, Dainius LABECKIS 14 Re da kci nė ko le gi ja Šereitlaukio dvaro sodybos istoriniai želdiniai Dia na Mi la šaus kienė – vy riau sio ji re dak to rė Daiva ZARANKAITĖ-KINIULIENĖ 24 Knygnešius mena Tauragės pilis Ir kai pro kitatautišką lojimą Eu ge ni jus Ski pi tis – leidinio sudarytojas Antanas StanevIčIUS 30 Suskambo jo valstietiška šneka, Ma ry tė Ge čie nė Kas mūsų istorijai įpučia gyvybę? Tai leidėjas Kęs- tutis Demereckas Šypsotis ėmė būrai prie klojimų, Bi ru tė Žem gu lie nė Juozas vERcINKEvIčIUS 36 Prie tvartų. Ir gyvai svarstyt kažką. Juo zas Ver cin ke vi čius Pietų Baltijos dvarai (II) Andželika ŠPILIOvA 44 Senosios Tilžės durys Neįtarė tie bėdžiai, kad jų šnekos Rengėjas (leidėjas) Akordai amžinybės tylai 49 Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ Per šimtmečius pasieks vaikų vaikus, Egidijus BAcEvIčIUS 51 Dangaus puošmenos Klaipėdos (Memelio) aukš- Kad tartum saulė iš tamsybių tekanti Finansiniai rėmėjai taskraidžiai. Balandžių veislės sukūrimo 100-čiui UAB „Senasis Rambynas“, UAB „Veižas“, Ta poema nušvies ir mūs laikus. Pagėgių savivaldybės tarybos nariai: Edgaras Ku- Kristina DARGUŽIENE 57 turys, Eugenijus Dargužas, Ramutė Valančienė, Kančių kelias – Oflager - 53 Ričardas Mažutis, Remigijus Kelneris, Zusammenfassung 61 Nejaugi jie apie nemirtingumą, Rasa ir Sigitas Stoniai, Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ bičiuliai, Abstract 63 Arba apie hegzametrą galvos? 2019 m.
    [Show full text]