2019 M. Spalis Rambynas Nr
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
2 (16) 2019 m. spalis Rambynas Nr. 2 (16) 3 ISSN 2029-0756 Alis BalbieriuS Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys 2019 m. 2 (16) Neigimo dėsnis Spaudos projektą „Rambynas – Mažosios Lietu- vos etnoregiono savitumo išsaugojimui – 2019“ Mes turime paneigt mylėdami kitus iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos TURINYS rėmimo fondas Norbertas StankevičiuS 2 jau muša laikas mūsų kartai Gumbinė – kultūrinis ir administracinis Mažosios Lietuvos centras jau mestos kortos skriejančios ratu Re da kci nė ko le gi ja Giedrė SkiPitienĖ 15 ir švilpia vėjai aštrią mūsų tartį vydūno genties pėdsakai Lietuvoje Dia na Mi la šaus kienė – vy riau sio ji re dak to rė Eu ge ni jus Ski pi tis – leidinio sudarytojas vytenis aLMOnaitiS 20 Padavimai apie pietų Skalvos piliakalnius kažkas išliks kažkas praloš Ma ry tė Ge čie nė iii dalis. tilžės piliakalnis, vadinamas vorpiliu kažkas ramiai išlips pirmoj stotelėj Bi ru tė Žem gu lie nė Antanas StanevičiuS 28 o traukinys į erdvų tolį oš Juozas Šikšnelis – apšlakstytasis grumtynėmis su Juo zas Ver cin ke vi čius likimu matydamas tik būsimąjį kelią Juozas vercinkevičiuS 37 Pietų Baltijos dvarai (i) Rengėjas (leidėjas) jau iškalbėtas spindesys dangaus Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ Diana StunGurienĖ 43 Mahatma Gandis aksomas sutemų auksinės dienos Finansiniai rėmėjai Haiku Pagėgių kraštui 50 UAB „Senasis Rambynas“, UAB „Veižas“, tačiau nekintant pojūčiams žmogaus Pagėgių savivaldybės tarybos nariai: Edgaras Kutu- vytautas a. GOcentaS 52 kartosim vėlei šilką mėnesienų rys, Eugenijus Dargužas, Ramutė Valančienė, Algis Žymus lietuvos istorikas dr. algirdas Matulevičius apie Grublys, Remigijus Kelneris, Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną euro- pos kultūroje. keletas pastebėjimų ir palinkėjimų Rasa ir Sigitas Stoniai, skaitytojui Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ bičiuliai, beje ir tai kas paneigta išliks 56 2018 m. parėmę draugiją 2 proc. pajamų mokesčiu, Liudvika BurZDŽiuvienĖ Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose kai mus visus nuvers nuo sosto taip pat visi, įsigiję ir užsiprenumeravę žurnalą „Rambynas“ Zusammenfassung 61 aukšta graži ir amžina naktis išplaukus iš visatos uosto Informaciniai rėmėjai abstract 63 Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ Viršelio nuotrauka. Petras Venslovas - aktorius, režisierius, savito balso tembro poezijos skaitovas, dažnas Mažo- sios Lietuvos svečias. Jo skaitomi tekstai skambėjo prie Vydūno kapo Bitėnų kapinaitėse, atidarant lankymui pritaikytą Šereiklaukio piliakalnį. Paskutinį kartą aktorius su savo parengta menine programa, kurioje skambiu eilėraščio ritmu suguldyti išnykę ir gyvi Mažosios Lietuvos vietovardžiai, svečiavosi rugpjūčio pabaigoje Šereiklaukio dvarvietėje Ram- byno regioninio parko direkcijos organizuotame renginyje „Paskutiniai gandro pavakariai“. D. Stungurienės nuotrauka. 4 Rambynas Nr. 2 (16) Rambynas Nr. 2 (16) 5 buvo Pisakaimis (Pisserkeim, Pisserkehmen). tikrina ir asmeniškai vadovauja ūkio atkūrimo Jame, žemiau Pisos ir Romintos upių santakos, ir apgyvendinimo darbams. Visur reikalauja- apie 1550 m. pastatyta pirmoji apylinkėje baž- ma paklusnumo ir griežto taupumo, sugalvota nyčia. Pisos upės vardas reiškė pelkėtą, pabju- daug baudų ir bausmių. Bet Gumbinės miestui rusią upę. Ji dar vadinta Pivesa, Peise. 1580 m. karalius numatė ypatingą ateitį: iš Tilžės čia atsirado naujasis gyvenvietės vardas – Gumbinė, buvo atkeltos Prūsų Lietuvos valdymo įstaigos senasis pavadinimas dingsta. Vietovardis kilo ir įkurta Lietuvos deputacijos kolegija, o Gum- nuo žodžio gumbas, gumbti, gumbuotas, nuo binės herbui karalius suteikė dalį savojo herbo Gumbinė – pravardės Gumbis, Gumbinas arba iš kablį pri- simbolių. menančio žvejybos įrankio, upės kilpos. Galbūt Iš čia 1723-1736 m. imta vadovauti Lietuvos pavadinimas išreiškė ir kelių kaimų, vienkiemių provincijai, kurią sudarė Klaipėdos, Tilžės, Ra- kultūrinis ir administracinis sodybų sujungimą į vieną gyvenvietę. Romanti- gainės ir Įsruties apskritys. Netrukus Lietuvos kai pavadinimą norėtų kildinti nuo gumbuoto, provincija buvo pervadinta departamentu (Litt- pirmųjų lietuvininkų garbinto ąžuolo ar liepos, hauisches Departament), o Lietuvos deputacijos Mažosios Lietuvos centras po kuriais aukota dievams. Šaltiniai apie tai tyli. kolegija nuo 1736 metų pavadinta Karališkąja Rekonstruota prūsiška pavadinimo forma galėtų Lietuvos karo ir valstybinių dvarų (domenų) būti Gumbinni. valdyba (rūmais) ir buvo tiesiogiai pavaldi Ber- Norbertas StankevičiuS XVII a. Gumbinė – tai keliolika lietuvininkų lynui. Dažnai vietoj Lietuvos provincijos ar Lie- Kraštotyrininkas, istorikas žemdirbių, medžiotojų, žvejų, medkirčių sody- tuvos departamento pavadinimo XVIII–XIX a. bų iš Vištyčio ežero atitekančios Pisos pakrantė- buvo vartojamas Prūsų Lietuvos (Preussisch- je. Gyvenvietė augo. Senojoje jos bažnyčioje 1714 Lit(th)auen) arba tiesiog Lietuvos vardas. Logiš- Senoji Rytprūsių kultūra, papročiai ir visas gyveni- m. buvo pakrikštytas Kristijonas Donelaitis. Jo ka, kitas karalystės departamentas su centru Ka- mas žuvo 1945 metų sprogimų, bombardavimų, gaisrų gimtinė – Lazdynėlių kaimas buvo vos už 5 km į raliaučiuje tada vadinosi Rytų Prūsija, o Vyslos ir žiaurumų ugnyje. Tada drauge dingo ir Mažosios Lie- rytus ir priklausė Gumbinės evangelikų parapi- žemupio kraštas – Vakarų Prūsija. Gumbinė tapo tuvos kultūros tradicijų likučiai. Kartu su atsitraukiančia jai. Beveik visi Prūsijos rytinės dalies gyventojai organizacinio darbo, kartu Mažosios Lietuvos Vokietijos kariuomene evakavosi beveik visi gyventojai. tada buvo lietuvininkai. Juos sudarė kryžiuočių germanizavimo ir kolonizavimo židiniu. Suteik- Buvo prarasta pagrindinė istorinės atminties dalis. Vie- karus išgyvenę senųjų nadruvių, prūsų ir jotvin- tų įsikūrimo lengvatų ir darbo specifikos dėka, tos žmonių sunaikinimas ar ištrėmimas reiškė, kad bu- gių palikuonys bei iš LDK atkeliavę lietuviai. karaliaus valdžios remiami atvykėliai užėmė vusi krašto kultūra ir civilizacija dingsta negrįžtamai. Ji 1656 m. šalį nuniokojo kruvinas Krymo to- aukštesnę materialinę padėtį ir dažnai iš aukšto nebegyvavo su kitais žmonėmis kitu laiku. Sovietiniai torių kariuomenės žygis. Apie 20 tūkstančių žvelgė į krašto senbuvius, ypač į valstiečius bū- kariai išlaisvino teritoriją nuo fašistinės valdžios ir nuo žuvusių, apie 30 tūkstančių išvestų į nelaisvę, rus, gviešėsi perimti jų žemę. vietinių gyventojų... Išlaisvino, kad patys atsikraustytų. daug kas apiplėšta, sudeginta. Krašto žaizdoms Lietuvos departamentui priklausė didelės Krašte už Nemuno apsigyveno kitokios sanklodos nau- užgydyti prireikė dešimtmečių. 1709–1711 m. Įsruties, Tilžės, Ragainės, Klaipėdos apskritys jakuriai atvykėliai. Tačiau mes galime bent tyrinėti, su- dar didesnį smūgį ir nelaimes atnešė nederlius (Hauptamt) ir dar septynios Mozūrijos apskri- vokti anksčiau ten gyvenusių žmonių darbus, įsijausti į ir maras. Liga pakirto apie 300 tūkstančių Rytų tys: Angerburgo (Unguros, Węgorzewo), Alecko jų gyvenamąją aplinką, vystyti jautriąją atmintį, taip va- Prūsijos žmonių. Didžiojo maro ir bado metai (Olecko), Leko (Elk), Leceno (Gižycko), Johanis- dinamą kultūros ekologiją. Susimąstant pirmiausia išky- pakeitė krašto etninį veidą ir gyvenimą. Į Prū- burgo (Pisz), Rheino (Ryn) ir Seehesto (Szestno). la senieji prūsai ir lietuvininkai, darbštūs, labai mylintys siją buvo pakviesti apsigyventi vokiečiai, pran- Lietuvos departamento plotas buvo apie 17 000 savo žemę, gamtą ir laisvę žmonės, jų laisvės kovos ir cūzai, austrai. Prūsijos karaliaus Friedrichas kv. km. Mažosios Lietuvos etnografinis plotas gyvenimo būdas. Wilhelmas I būtent Gumbinę pasirinko ekono- užėmė ne visą departamentą, bet keturias di- Gumbinės pirmtakė buvo šiauriau miesto, Narpės mikos atkūrimo centru ir naujų valdžios įstai- džiąsias apskritis, sudarė apie 11 tūkst. kv. km. upelio krante ilgus amžius gyvavusi medžiotojų ir žem- gų vieta. Karalius nusprendė išvystyti menkai Septynmečio karo metu Gumbinę užėmė Rusi- dirbių gyvenvietė. Jos vardas lieka nežinomas. Nadru- žinomą gyvenvietę, o ne greta esantį palyginti jos kariuomenė. Visose krašto bažnyčiose sekma- vos žemėn Vokiečių ordino riteriai įsiveržė numalšinę didelį miestą Įsrutį, kuriame stovėjo kryžiuočių dieniais įvestos privalomos padėkos pamaldos už Herkaus Manto vadovaujamą Didįjį prūsų sukilimą.1283 ordino pilis, turėtos miesto teisės ir iš kur val- Rusijos armiją ir carienę. 1757 m. gruodį Rytprū- m. ordinas nadruvių gentį pavergė. Pirmosios gyven- dyta didelė apskritis. Berlyno architektai sudarė siai tapo oficialiai prijungti prie Rusijos, šalinami vietės šiose vietose minimos hercogo Albrechto laikais, miesto planą: į šiaurę, vakarus, rytus ir pietus Prūsijos simboliai. Nors senamiesčio bažnyčioje jau panaikinus Teutonų ordiną. 1525 m. ordino vietoje išvestos ir pradėtos grįsti pirmosios gatvės: Til- miesto gyventojai turėjo prisiekti ištikimybę ca- Albrechtas įkūrė pirmąją Europoje evangelišką liutero- žės, Įsruties, Darkiemio, Stalupėnų, Bažnyčios rienei Jelizavietai, apylinkėse vyko kariuomenės nišką valstybę – Prūsijos hercogystę. Kertami miškai, ir Vandens. Išmatuoti 56 sklypai būsimiems na- plėšikavimai. Rusijos valdymas tęsėsi beveik pen- daugėja gyventojų ir dirbamos žemės, sudaromi pirmi mams. Turgaus aikštės kampuose ir gatvėse iš- kerius metus – iki 1762 m. inventoriai ir gyventojų prievolės, steigiamos karčiamos, kasami vieši šuliniai. Tradiciškai miestas atskir- Prūsijos karalius Frydrichas II, įvertindamas malūnai, bažnyčios. Dar negausūs rašytiniai šaltiniai re- tas į senamiestį dešiniajame upės krante ir į kurį krašto nelojalumą ir priesaiką