219
IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE
Vilija Ragaišienė Lietuvių kalbos institutas P. Višinskio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva El. paštas [email protected] Moksliniai interesai: akcentologija, dialektologija, leksikografija
DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTŲ RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomuose XX amžiaus 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankrašti- niuose šaltiniuose rasti keleriopai kirčiuojami daiktavardžiai. Straipsniu siekiama nustatyti šių daiktavardžių kirčiavimo tendencijas, parodyti jų geografinį paplitimą ir reiškinio intensyvumą. Rankraštiniuose šaltiniuose rastų variantų gausa (užrašyta daugiau nei du šimtai žodžių) rodo, kad pietų aukštaičių plote kirčiavimo variantiškumo XX a. 6–7 dešimtmetyje būta gana intensyvaus. Dauguma įvairiai kirčiuojamų žodžių formų aptariamuose šaltiniuose paliudytos kelis ar net keliolika kartų. Daiktavardžių akcentinių gretybių išplitimas būdingas visam pietų aukštaičių plotui, tačiau jų dažnumas nevienodas. Dvejopai kirčiuojamų formų, pvz.: rastai, rastų / raista, raist, daugiau rasta pietvakarinėje ir pietinėje ploto dalyje, akūtinio kamieno vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko oksitoninio kirčiavimo gretybės, pvz.: žedas (3), žiedù, žiedùs, dažniau aptinkamos pietinėse ir rytinėse šnektose. Išsami duomenų analizė rodo, kad daiktavardžiai pietų aukštaičių šnektose kirčiuojami ne pramaišiui, o pagal vieną kurią akcentinę paradigmą. Iš toje pačioje šnektoje ar visame plote vartojamų dviejų kirčiavimo variantų vienas yra pagrindinis, kitas – gretiminis. Rankraštinių šaltinių medžiaga remia kalbininkų prielaidas, kad pietų aukštaičių šnektose dvejopai kirčiuojamų daiktavardžių formų atsiradimas ir polinkis į oksitonezę pirmiausia sietinas su rekonstruojamu su dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu, pvz.: pelis, dgs. peliai / kuop. dgs. peilia. Taip pat sukaupti duomenys pagrindžia nuostatą, kad daiktavardžių akcentuaciją galėjo veikti ir kamienų sąveikos veiksniai – homo- niminių formų egzistavimas, morfo(no)loginis paradigmos išlyginimas, sistemos atitikties ir kt. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: akcentinis variantas, kirčiavimo variantiškumas, oksitonezė, paprastoji ir kuopinė daugiskaita, kamienas.
Renkant medžiagą Lietuvių kalbos atlasui1, ir sukirčiuoti „kiek galint daugiau tekstų XX a. 6 dešimtmetyje tarmių tyrėjams kel- [...] iš kasdienės kalbos ir tautosakos“ (žr. tas uždavinys fonetine transkripcija užrašyti plačiau Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą, p. 9). Taigi XX amžiaus 6–7 dešimtmetį Lietuvių kalbos institute 1 Lietuvių kalbos atlasas 1, 1971. Leksika. Vilnius: iš pietų aukštaičių ploto buvo sukaupta Mokslas. Lietuvių kalbos atlasas 2, 1982. Fonetika. Vil- nius: Mokslas. Lietuvių kalbos atlasas 3, 1991. Morfo- nemažai tarminių rankraštinių tekstų, kurie logija. Vilnius: Mokslas. iki šiol mažai tirti. 220 IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE
Daiktavardžių keleriopo kirčiavimo ankstesni tyrėjai savo darbuose į tai, galima tendencijų tyrimui atlikti Lietuvių kalbos sakyti, neatkreipę dėmesio. Taip pat norėta instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos pasižiūrėti, ar rankraštinių šaltinių medžia- skyriaus Tarmių archyve saugomi XX a. ga remia kalbininkų nustatytas akcentinių 6–7 dešimtmečio rankraščiai pasirinkti variantų egzistavimo pietų aukštaičių šnek- neatsitiktinai. Visų pirma domino senes- tose prielaidas. niuose šaltiniuose užfiksuota medžiaga, nes Peržiūrėjus archyve esančius rankraščius pastarųjų dvidešimties metų garsiniai įrašai nustatyta, kad per aptariamus du dešimtme- išanalizuoti ir aprašyti straipsnio autorės čius medžiagos sukaupta iš daugumos pietų 2010 m. apgintoje daktaro disertacijoje aukštaičių gyvenamųjų vietų (punktų)2. (žr. plačiau Ragaišienė 2010). Be to, siekta Archyve rasti 57 rankraštiniai šaltiniai (apie patikrinti, kuriuo laikotarpiu galėjo rastis 22 00 psl.) iš 55 gyvenamųjų punktų (žr. kirčiavimo įvairavimo tendencijos, nes 1 lentelę).
1 lentelė. Tarmių archyvo rankraštiniai šaltiniai Vietovės Vietovės pa- Metai, užrašytojas, Vietovės Vietovės pava- Metai, užrašytojas, sutrumpini- vadinimas* šaltinio registracijos sutrumpini- dinimas šaltinio registraci- mas (punkto numeris mas (punkto jos numeris numeris) numeris) Al (644) Venciūnai, 1964, Ž. Urbanavi- Mrc (697) Marcinkonys, 1953, J. Jašins- Alytaus r. čiūtė, Rg. Nr. 819 Druskininkų r. kaitė, R. Jėčiūtė, K. Morkūnas, J. Kazlauskas, Rg. Nr. 157 Alv (645) Alovė, Dau- 1953, J. Paulauskas, Mrk (688) Merkinė, 1953, J. Jašins- gų r. M. Sapijanskaitė, Rg. Druskininkų r. kaitė, R. Jėčiūtė, Nr. 86 J. Morkūnas, J. Kazlauskas, Rg. Nr. 159 Avž (673) Avižieniai, 1954, B. Savukynas, Mšk (683) Miškiniai, 1953, O. Stankevi- Veisiejų r. Rg. Nr. 190 Lazdijų r. čiūtė, Rg. Nr. 175 Brč (656) Barčiai, Laz- 1959, V. Labutis, Rg. Mšk (683) Miškiniai, 1960, J. Valuckas, dijų r. Nr. 535 Lazdijų r. Rg. Nr. 663 Bržl (596) Bražuolos 1967, A. Jonaitytė, Mšn (695) Mašnyčia, 1953, J. Pilypaitis, apyl., Tra- Rg. Nr. 877 Druskininkų r. M. Svirskas, Rg. kų r. Nr. 160 Čbt (663) Čebatoriai, 1955, V. Ambrazas, Mtl (657) Meteliai, Laz- 1953, A. Gudony- Eišiškių r. Rg. Nr. 251 dijų r. tė, Rg. Nr. 174 Čvn (684a) Čivonys, 1951, B. Savukynas, Nč (VII) Nočia, Rodū- 1959, A. Jonaitytė, Veisiejų r. Rg. Nr. 62 nios r. Rg. Nr. 500 Dbč (699) Dubičiai, 1952, J. Dovydaitis, Nmn (659) Nemunaitis, 1953, J. Paulaus- Varėnos r. Rg. Nr. 74 Alytaus r. kas, M. Sapijans- kaitė, Rg. Nr. 85 Dč (650) Didžiosios 1964, J. Lipskienė, Pčk (648) Pučkornė, 1955, N. Grigas, Sėlos, Eišiš- Rg. Nr. 816 Eišiškių r. Rg. Nr. 252 kių r.
* Vietovės pavadinimas nurodytas toks, koks teikiamas 2 Tirtinos gyvenamosios vietos (punktų pavadini- šaltinių registracijos žurnale. mai ir numeriai) nustatyti Lietuvių kalbos atlaso rengėjų. V. Ragaišienė. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ 221
1 lentelės tęsinys Dgr (575) Daugirdiškės, 1965, K. Vosylytė, Plkn (616) Paluknio apyl., 1966, A. Jonaitytė, Trakų r. Rg. Nr. 836 Trakų r. Rg. Nr. 858 Dgn (691) Daugidonys, 1955, J. Dovydaitis, Pls (IX) Pelesa, Rodū- 1955, J. Paulaus- Eišiškių r. Rg. Nr. 253 nios r. kas, Rg. Nr. 503 Dlg (686a) Dulgininkai, D. Jarmuševičiūtė, Pls (IX) Pelesa, Rodū- 1959, D. Gargasai- Lazdijų r. V. Leščinskas, Rg. nios r. tė, Rg. Nr. 503 Nr. 864 Drž (696) Darželiai, 1964, Ž. Urbanavi- Pvč (689) Puvočiai, 1953, J. Jašins- Varėnos r. čiūtė, Rg. Nr. 821 Druskininkų r. kaitė, R. Jėčiūtė, K. Morkūnas, J. Kazlauskas, Rg. Nr. 156 Eiš (681) Eišiškės, 1957, A. Vidugiris, Ram (VI) Ramaškonys, 1959, J. Šukys, Eišiškių r. Rg. Nr. 766 Varanavo r. Rg. Nr. 501 Ilgn (660) Ilgininkai, 1953, J. Jašinskaitė, Rč (674) Ročkiai, Laz- 1954, A. Stučkai- Druskinin- R. Jėčiūtė, J. Mor- dijų r. tė, Rg. Nr. 165 kų r. kūnas, J. Kazlauskas, Rg. Nr. 158 Jk (662) Jakėnai, 1952, M. Kindurytė, Rtn (702) Ratnyčia, 1953, E. Širvins- Varėnos r. M. Sapijanskaitė, Rg. Druskininkų r. kaitė, Rg. Nr. 161 Nr. 73 Jkn (647a) Jakėnų apyl., B. Cieškienė, Rg. Rud (698) Rudnia, Varė- 1952, J. Dovydai- Varėnos r. Nr. 103 nos r. tis, Rg. Nr. 76 Kb (704) Kabeliai, 1965, Ž. Urbanavi- Rūd (634) Rūdninkai, 1967, M. Razmu- Varėnos r. čiūtė, Rg. Nr. 840 Eišiškių r. kaitė, 876 Kbš (687) Kibyšiai, 1953, B. Savukynas, Sel (658) Seiliūnai, 1953, N. Milinavi- Druskinin- V. Valunta, Rg. Nr. Lazdijų r. čiūtė, Rg. Nr. 164 kų r. 155 Knk (665) Kaniūkai, 1963, K. Vosylytė, Spg (692) Sapiegiškiai, 1954, B. Savuky- Eišiškių r. Rg. Nr. 764 Veisiejų r. nas, Rg. Nr. 220 Knv (690) Kaniava, 1952, M. Svirskas, Svl (675) Savilionys, 1957, V. Ambra- Varėnos r. Rg. Nr. 77 Alytaus r. zas, Rg. Nr. 335 Kpč (693) Kapčiamies- 1953–1954, J. Dovy- Škl (615) Šklėriai, Tra- 1957, K. Morkū- tis, Lazdijų r. daitis, Rg. Nr. 191 kų r. nas, Rg. Nr. 367 Kpč (693) Kapčiamies- 1960, Z. Dzemionai- Šlčn (666) Šalčininkai, 1963, A. Vidugi- tis, Lazdijų r. tė, Rg. Nr. 626 Šalčininkų r. ris, Rg. Nr. 776 Kurš (664) Kuršiai, 1965, K. Vosylytė, Šlčnk (651) Šalčininkėliai, 1967, A. Vidugi- Varėnos r. Rg. Nr. 835 Eišiškių r. ris, Rg. Nr. 875 Kvn (VIIIa) Kivonys, 1963, A. Vidugiris, Švnd (694a) Švendubrė, 1953, B. Švenčio- Varanavo r. Rg. Nr. 767 Druskininkų r. nytė, Rg. Nr. 232 Lpln (701) Lipliūnai, 1953, E. Grinavec- Vėž (680) Vėžionys, 1955, A. Vidugi- Veisiejų r. kienė, Rg. Nr. 152 Eišiškių r. ris, Rg. Nr. 249 Mcl (633) Maceliai, 1957, K. Eigminas, Vng (671) Vingrėnai, 1953, E. Mika- Trakų r. (Ei- V. Vitkauskas, Rg. Lazdijų r. lauskaitė, Rg. Nr. šiškių r.) Nr. 369 167 Mcv (700) Macevičiai, 1954, J. Dovydaitis, Vrn (678) Varėna, Varė- 1952, M. Kindu- Veisiejų r. Rg. Nr. 192 nos r. rytė, M. Sapijans- kaitė, Rg. Nr. 72 Mr (593) Mergiškės, 1953, J. Dovydaitis, Vievio r. Rg. Nr. 151 222 IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE
Taigi iš beveik viso tiriamojo ploto kamienų dvejopai kirčiuojamų daiktavar- kalbininkų surinktų duomenų pakanka džių, pvz.: šatrà (4) Dgr, Nmn / šatrà (2) įvertinti ir nustatyti pietų aukštaičių daik- Rod, žãgrė (2) Mcl, Šlčnk, Ilgn, Šlčn, Vng, tavardžių ir jų formų kirčiavimo polinkius. Eiš, Pvč, Mrc, Ram / žagr (4) Pčk ir kt., ā, Juolab kad aptariami šaltiniai palyginti gerai i, u ir u kamienų iš viso užrašyta tik kelio- atspindi pietų aukštaičių šnektų ypatybes. lika tokios vartosenos atvejų, pvz.: audėjà6 Juose pateikta medžiaga yra ypač vertinga ir Mtl, Sel, Vng, Mrk / audja (1) Rč, butis patikima, nes dauguma rankraščių parengti (2) Šlčnk, Šlčn / buits (4) Rūd, kimius7 patyrusių dialektologų (žr. 1 lentelę). (2) Mtl, Vng, Avž, Švnd, Mcv, Rtn, Škl, Tiriamuose šaltiniuose rasta daugiau nei Kb / kirmiùs (4) Kbš, Pvč, Čvn, žmogùs du šimtai daiktavardžių ir jų formų, turin- (4) Nmn, Jk, Kpč, Rud, Dbč, Rtn, Ram / čių tą pačią leksinę ir gramatinę reikšmę, tą žmõgus (2) Šlčn, Nmn, Jk, Rud, Dbč, Rtn pačią morfologinę sandarą, besiskiriančių ir kt. (žr. dar 2 lentelę). tik įvairiais akcentinio varijavimo požy- Nagrinėjamų daiktavardžių akcentinių miais: kirčio vieta ir (ar) priegaide, pvz.: variantų atsiradimas gali būti susijęs ir su derliùs3 Sel, Pvč, Lpln / delius Mr, ksnis kamienų sąveika – tos pačios leksinės reikš- (1) Mtl, Sel, Vng, Kbš, Mšn / kąsnỹs4 Jkn, mės žodis gali būti visai kito kamieno, pvz.: Mšn, Nč ir kt. Šie skirtumai, kaip žinoma, kándis (1) Mtl / kañdas8 Vng, Mrk / kand ir lemia žodžių priklausymą skirtingoms (4) Vng, ugns (4) Rūd, Al, Dč, Mtl, Vng / akcentinėms paradigmoms, kitaip sakant, ùgnis (2) Dbč, Lpln / ùgnė (2) Bržl, Plkn, to paties žodžio ir (ar) jo formų kirčiavimo Rūd, Sel, Kurš, Vrn, Pls ir kt., arba tik kai variantiškumą, pvz.: kaimýnas (3) Škl, Kbš, kurie linksniai gali perimti kito kamieno Knv, Kpč, Mrc / kaimýnas (1) Ddž, Rud, galūnes, pvz.: vags (4), vagiẽs Vng, Lpln laum (4) Alv, Al, laums Švnd, Pls, Mšn / vãgio Plkn, Ilgn, Mšn, vãgys Vng, Rtn / / laũmė (2) Lpln, laũmė, laũmės Mtl, Vng, vagia Rūd, Čbt, Jk, Eiš, Vng, Mšn, Pls ir žmonà (3), (su) žmóna Mcl, Knv, Rud / kt. (Ragaišienė 2010, p. 9). (su) žmonà Pvč, Kpč ir kt. (plačiau žr. Mi- Neproduktyviųjų i, u, u ir priebalsinių liūnaitė 2009, p. 141–143, 174; Ragaišienė kamienų žodžiai gali turėti ir paskirų kitų b 2010, p. 9). kamienų formų gretybių, pvz.: debess (3 ), Matyti, kad pietų aukštaičių plote debesiẽs Plkn / dẽbesio Vng, dẽbesys Mtl dažniausiai dvejopai kirčiuojami to paties / debesia Škl, Mcl, Eiš, lietùs (3), letūs kamieno daiktavardžiai. Rankraštiniuose Vng, Brč / lieta Knk, Vng, Kpč, spiečiùs šaltiniuose daugiausia rasta o ir io kamienų (4), spiečiaũs Brč, Sel, Knk, / spiẽčio Pls, 9 žodžių, pvz.: kaklas (2) Kpč, Rod / kaklas spiẽčius (2) Mtl, Rtn, Jkn / spietỹs Kurš, (4) Jkn, žvirblỹs5 Dgr, Pvč, Mšn / žvrblis Vėž, šuõ(j), šuvà (4), šuñs Čvn / šunès Plkn, (1) Rtn ir kt., gerokai mažiau aptikta ā ir ē Al, Vrn, Eiš, Drž / šuniẽs Pčk, Nmn / šùnio
6 Šaltiniuose nurodytos tik vienaskaitos vardininko 3 Kirčiuotė nenurodoma, nes iš šaltiniuose pateiktų formos. formų nėra galimybės jos nustatyti. 7 Šio daiktavardžio rankraštiniuose šaltiniuose ras- 4 Šaltiniuose nurodytos tik vienaskaitos vardininko ta tik vienaskaitos formų. formos. 8 Užrašytos tik vienaskaitos vardininko formos, 5 Iš rastų vienaskaitos ir daugiskaitos formų kir- kirčiuotė nenurodyta. čiuotė neaiški. 9 Nurodyta tik vienaskaitos vardininko forma. V. Ragaišienė. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ 223
Bržl, Rūd, Nmn, Kbš, Švnd, Nč ir kt. (žr. pietų aukštaičių plote kirčiavimo variantiš- dar 2 lentelę). kumo 6–7 dešimtmetyje būta gana intensy- Taigi sukaupti duomenys rodo tuos pa- vaus. Šią prielaidą remia du dalykai. Pirma, čius daiktavardžių akcentuacijos polinkius dauguma įvairiai kirčiuojamų žodžių formų kaip ir vėlesnių garsinių šaltinių medžia- aptariamuose šaltiniuose paliudytos kelis ar ga (plačiau žr. Ragaišienė 2010, p. 138). net keliolika kartų, pvz.: kálnas (3) Šlčn, Brč, Pirma, labiausiai įvairuoja produktyviųjų Mtl, Knv, Sel, Nč / kálnas (1) Mcl, Rtn, kamienų, ypač o ir io, žodžių akcentua- Kbš, sūnùs (3), sūna Mcl, Rūd, Jkn, Pčk, cija. Antra, dažniausiai daiktavardžiai turi Šlčnk, Brč, Ilgn, Knk, Šlčn, Vng, Eiš, Kbš, du akcentinius variantus, t. y. kirčiuojami Knv, Švnd, Mšn, Mcv, Kb, Pls, Nč, Ram / dvejopai – pagal šakninio ir kilnojamojo snūs Dg, Skvn, Vng, Vrn, Mrk, varl (4) kirčiavimo paradigmas. Vng, Pvč, Švnd, Mšn / valė (2) Kbš, Mcv, Gana nedidelės apimties rankraštiniuose Lpln ir kt. Antra, nemažai šių daiktavardžių šaltiniuose rastų variantų gausa rodo, kad formų aptikta toje pačioje šnektoje, pvz.: 2 lentelė. Toje pačioje šnektoje rasti daiktavardžių formų kirčiavimo variantai* Kamienas Daiktavardis Pietų aukštaičių šnekta (punkto numeris) cigõnas, cigõnai / cigona, Plkn (616) o kamienas lénkas, lenk / lénkais Škl (615) pdas, pdus / pėdùs Plkn (616), Rud (698) rastai, rastų / raista, raist Knv (690) grkis, grkių / griki Vėž (680) dagỹs / dãgis Vng (671) io kamienas ksnis / kąsnỹs Mšn (695) kivis, kiviai / kirvias Sel (658) kvetis / kviečia Mtl (657) pelis, peliai, peliais / peilia, peilias Vng (671), Rtn (702) ē kamienas búožė / buož Vng (671) sõdžius / sodžiùs Vng (671), Mrk (688), Pls (IX) u kamienas skedžius / skerdžiùs Rč (674) vaisiùs / vasiai Jkn (647a) žvyriaũs / žvýriaus Brč (656) u kamienas tugus / turgaũs Rtn (702) žmogùs / žmõgus Nmn (659), Jk (662), Rud (698), Dbč (699), Rtn (702) sūnùs, snūs / sūna Vng (671), Vrn (678), Mrk (688) lietùs, letūs / lieta Vng (671) u/o kamienai piẽtūs / pieta Vng (671) tugus, tugai / turga Rtn (702) tugus / turga Švnd (694 a) i / io kamienai gailests** / galestis Rč (674) vags, vãgys / vagia Vng (671) Cm / io kamienai šuõ, šuniẽs / šùnio Nmn (659) akmuõ, ãkmenys / akmena Sel (658), Rč (674) Cm /o kamienai piemuõ, pemenys / piemena Plkn (616) vanduõ, vándenys / vandena Sel (658), Rč (674)
* Lentelėje nurodyti visi rankraštiniuose šaltiniuose ** Giminė nenurodyta. rasti atvejai. 224 IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE galestis / gailests Rč, kvetis / kviečia Mtl neskaidomą visumą, įvardija daiktų kuopą, ir kt. (daugiau pavyzdžių žr. 2 lentelėje). reiškia jų sankaupą. Analizuojant arealinį kirčiavimo varian- Kuopinė daugiskaita, ko gero, lėmusi tų paplitimą, pavyko nustatyti du svarbius ir oksitoninį daiktavardžių, įvardijančių dalykus. Pirma, daiktavardžiai pietų aukš- asmenis pagal tautybę, daugiskaitos for- taičių šnektose kirčiuojami ne pramaišiui, mų kirtį, pvz.: angla Mcl, guda Dgr, Rūd, o pagal vieną kurią akcentinę paradigmą, Mtl, Knv, Mšn, Drž, Kb, Pls, Ram, lenka pvz.: bróliai Dgr, Mr, Rūd, Al, Dg, Čbt, Mcl, lenk Ddž, Pls, lenkas Mtl, rusa Mcl, Šlčn, Knv, Mcv, Rod, Ram / brolia Nmn, Pls, šveda Rod, taip pat latvia Brč, Vrn, sodžiùs (4) Mcl, Mtl, Sel, Rč, Ilgn, Avž, lietuvia Šlčn, Eiš, vok(i)ečia Mtl, Rod ir Vng, Mrk, Pvč, Švnd, Mšn, Rtn, Kb, Pls kt. (žr. plačiau Ragaišienė 2010, p. 45). Šių / sõdžius (2) Vng, Mrk, Rud, Pls ir kt. žodžių pastovaus kirčiavimo formos tiria- Antra, iš toje pačioje šnektoje ar visame muose šaltiniuose aptiktos tik kelios, pvz.: plote vartojamų dviejų kirčiavimo variantų lénkai Šlčn, Spg, rùsai Ddž, Pls. Iš sukauptos vienas yra pagrindinis, kitas – gretiminis, medžiagos matyti, kad nurodytų daikta- pavyzdžiui, Vingrėnų ir Ratnyčios šnektose vardžių galūninio ir šakninio kirčiavimo daiktavardžio pelis šaknyje kirčiuojamos formos įvardija ne tik tautas, bet ir atskirus daugiskaitos formos peliai, pelių, peliais jų narius. Pabrėžtina, kad rankraštiniuose užrašytos kelis kartus, galūninio kirčiavimo šaltiniuose ne tik šių, bet ir kitų žodžių formos peilia ir peilias paliudytos tik po iš viso neaptikta pavyzdžių, liudijančių vieną kartą. semantinį daugiskaitos formų skirtumą. Lingvistinėje literatūroje vyriškosios gi- Šaknyje ir galūnėje kirčiuojamos formos minės daiktavardžių akcentinių paradigmų gali būti vartojamos ir kuopine reikšme, ir įvairavimas, plg. árklais Eiš / arklas Dbč, įvardyti atskirus daiktus ar asmenis, pvz.: visų pirma siejamas su kuopine daugiskaita arė žmonės árklais mediniais Eiš / kadaise (Mikulėnienė 1996, p. 148–153, 2005, p. arėm mes mediniais arklas Dbč, tam kaime 164–166; Lazauskaitė-Ragaišienė 2000, gyveno vieni lénkai Spg / atjojo trys lenka p. 162, 2008, p. 46; Tuomienė 2001, p. Mcl, žvirblia lesa uogas, reikia vaikyt Dgr 103–114, 2005, p. 59–72; Leskauskaitė / žvrbliai užpuolė vyšnias, baigia nuryt Rtn 2006, p. 38–39; Ragaišienė 2010, p. 44). ir kt. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad pietų Šią prielaidą remia ir rankraštinių šaltinių aukštaičių plote paprastosios ir kuopinės medžiaga. Juose aptikta keliolika kuopine daugiskaitos priešprieša neišlaikyta. reikšme pavartotų daugiskaitos formų su Taigi buvus dviejų daugiskaitų – pa- -(i)a, pvz.: grikia be grūdų, sausra nude- prastosios ir kuopinės – akcentinį ir seman- gino Pčk; mirė moma seniai, jau ir kaula tinį modelį dabar gali liudyti tik toje pačioje papuvo Šlčnk; turt svetimų man nereikia šnektoje dvejopai – kamiene ir galūnėje – Ddž; paskui užlipę an to kūgio su kirvias kirčiuojamos daiktavardžių formos su -(i)a, tuos pėdus iškapojo Sel; traktoria plėšia pvz.: cigõnai / cigona Plkn, pelis, peliai / raistus Mšn ir kt. Iš pateiktų pavyzdžių ma- peilia Vng, Rtn, tugus, tugai / turga Rtn tyti, kad galūnėje kirčiuojamoms formoms ir kt. Tačiau tokios vartosenos atvejai nėra būdinga specifinė semantika, t. y. jos žymi labai dažni. Paprastai šnektose vartojamas V. Ragaišienė. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ 225 vienas iš variantų, pvz.: grikia Kurš, griki Vng, Kbš, Mrk, Pvč, Mšn ir kt. Iš pateiktų Pčk / grkiai Knv, grkių Mcl, Rūd, Kb, pavyzdžių matyti, kad aptariamų daiktavar- káulai Rūd, Nmn, káulų Jk / kaula, kaul džių daugiskaitai būdinga linksniavimo ir Ram, rakta Čbt, rakt Dbč, raktas Dgr / akcentinių paradigmų neutralizacija, plg. rãktai Brč, turga Jkn, Mtl, Ilgn, Kbš, Pvč, dar tugus (2), turga Jkn, Mtl, Ilgn, Kbš, Pvč, Švnd, Mšn, Rud, Dbč, Nč / tugai Sel, Vng, Švnd, Mšn, Rud, Dbč, Nč ir kt. (Ragaišienė Rč ir kt. Tokios vartosenos pavyzdžiai remia 2010, p. 107, 119). Taigi nemažą poveikį prielaidą, kad išnykus semantiniam dviejų šiuo atveju turėjo ir produktyviųjų kamienų daugiskaitos variantų skirtumui akcentinė kirčiavimo analogija. jų priešprieša ilgainiui buvo apibendrinta Iš kuopinės daugiskaitos formų (Miku- vieno arba kito nario naudai (žr. plačiau lėnienė 2005, p. 156, 165) ar net oksitoni- Stundžia 1981, p. 192; Lazauskaitė-Ragai- nio kirčiavimo (Kuzavinis, Girdenis 1997, šienė 2009, p. 172; Ragaišienė 2010, p. 45). p. 76–77) gali būti kilusios ir galūnėje Kuopinė daugiskaita galėjo lemti ir na- kirčiuojamos akūtinės šaknies vienaskaitos grinėjamų daiktavardžių polinkį į oksitone- įnagininko ir (ar) daugiskaitos galininko zę – daugiskaitos galūninio kirčiavimo mo- formos, pvz.: langùs Dč, ožiù Alv, Kpč / delio kai kuriose šnektose apibendrinimą, ožiùs Kpč ir kt. (daugiau pavyzdžių žr. pvz.: bebra, guda, kluona, rakta, žvirblia, 3 lentelėje). Bent dalis nagrinėjamų atve- žvirbli Dgr, angla, lenka, botaga, lydeka jų gali būti gana seni (Kazlauskas 1968, Mcl, grikia, rusa, turga, vaistas, valgyma p. 35–36; Markevičienė 1999, p. 32; Mi- Kurš, jaunum, gražum, karkla, rakta, kulėnienė 2005, p. 166; Ragaišienė 2010, šveda Mžn ir kt. Iš sukauptos medžiagos p. 54). Juolab kad daugumai daiktavardžių matyti, kad visame pietų aukštaičių plote su įvairuojančia vienaskaitos įnagininko labiau paplitusios oksitoninio kirčiavimo ir (ar) daugiskaitos galininko akcentuacija formos, t. y. jos sudaro beveik du treč- nuo seno būdinga kilnojamojo kirčiavimo dalius visų užrašytų atvejų. Priesagų -ėja, paradigma, pvz.: grdas (plg. la. grûds, -ynas, -tuvas ir kt. vedinių, pvz.: audėjà (3), graûds „grūdas“)10, lángas (plg. la. luôgs)11, beržýnas (3), šáutuvas (3a) ir kt., galima sa- ožỹs (plg. la. âzis)12, pdas (la. pda „glėbys, kyti, apibendrinta kilnojamojo kirčiavimo gabana, sauja“)13, vėžỹs (plg. la. vêzis)14, paradigma.
Ne tik produktyviųjų kamienų (homo- 10 Žr. (ME I 639; Skardžius 1935, p. 15). Lie. niminių formų egzistavimo ir morfo(no)- grdas laikytinas galūnės -as vediniu ir sietinas su loginio paradigmos išlyginimo), bet ir veiksmažodžiu grūsti, grūda, grūdo (Pokorny 1959, p. 406; Fraenkel 1962, p. 173; Ambrazas 1993, p. 104; kuopinės daugiskaitos, ko gero, nulemtas i, Smoczyński 2007, p. 205). u, u ir priebalsinių kamienų daiktavardžių 11 Plg. dar pr. lanxto (Trautmann 1910, p. 368; Fraenkel 1962, p. 339; Toporov 1990, p. 75). daugiskaitos formų su -(i)a atsiradimas ir 12 Plg. dar pr. nosux „ožys“, pr. wosel „ožka“, vyraujantis oksitoninis kirtis, pvz.: akmena skr. ajáḥ „ožys“, aj „ožka“, vid. pers. azak „ožka“ kt. (Fraenkel 1962, p. 519; Pokorny 1959, p. 6–7; Ambra- Dg, Sel, Šlčn, Vėž, Kbš, Ram, piemena Škl, zas 2000, p. 73; Smoczyński 2007, p. 434). Mcl, Jkn, Ilgn, Kurš, Knk, Vng, Rč, Vėž, Ddž, 13 Žr. (ME III 206; Fraenkel 1962, p. 521, 561–563; Mrk, Mšn, Rud, Dbč, Nč, Ram, pusnia Rč, Pokorny 1959, p. 790–792). 14 Žr. (ME IV 574; Skardžius 1935, p. 15; Fraenkel Mtl, pieta Jkn, Brč, Sel, Ilgn, Kurš, Šlčn, 1965, p. 1235–1236; Smoczyński 2007, p. 746). 226 IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE
3 lentelė. Akūtinio kamieno daiktavardžių galūnėje kirčiuojamos vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko formos Daiktavardis Vienaskaitos įnagininko formos Daugiskaitos galininko formos 1 kirčiuotė brólis broliùs Kbš (687) penas pienù Pls (IX) púodas puodùs Kurš (664) výras vyrù Dgr (575) vyrùs Mr (593) 3 kirčiuotė beržýnas beržynùs Rūd (634) grdas grūdùs Pls (IX) lángas langùs Dč (650) lénkas lenkùs Knk (665) mšlas mėšlù Dgr (575), Škl (615) pdas pėdùs Plkn (616), Sel (658), Rud (698) stógas stogùs Pls (IX) súolas suolùs Nč (VII) tvas tėvù Vrn (678) žedas žiedù Kpč (693) žiedùs Dbč (699), Kb (704) arklỹs arkliùs Šlčn (666), Kbš (687) grėblỹs grėbliù Šlčn (666) ožỹs ožiù Alv (645)*, Kpč (693) ožiùs Kpč (693) vėžỹs vėžiùs Dgr (575) sūnùs sūnùs Škl (615) ožkà ožkà Alv (645), Kpč (693) ožkàs Rtn (702) žmonà žmonà Pvč (689), Kpč (693), Rud žmonàs Pls (IX) (698) giesm giesmès Jk (662), Knk (665), Nč (VII) * Forma Alovės šnektos rankraštyje paliudyta tris kartus.
žaltỹs (plg. la. zaktis)15 ir kt. Sinchroniniu ū, o, ė ir dvibalsiai ie, uo (žr. 3 lentelę). požiūriu šie galūninio kirčiavimo atvejai Tikėtina, kad vienaskaitos įnagininko ir gali būti laikomi ir akcentiniu paradigmos daugiskaitos galininko formų galūninis išlyginimu, plg. žiedù, žiedùs ir žieda (Mi- kirtis gali būti nulemtas ir morfo(no)lo- kulėnienė 1996, p. 152, 2005, p. 165, 196; ginių veiksnių (Mikulėnienė 1996–1997, Lazauskaitė-Ragaišienė 2008, p. 47, 2009, p. 60–61). p. 174; Ragaišienė 2010, p. 54). Dauguma Iš pateiktų duomenų matyti, kad dau- žodžių, turintys aptariamų linksnių oksito- gumos daiktavardžių galūninio kirčiavimo ninių formų, yra trečiosios kirčiuotės (žr. 3 formos aptinkamos retai – daugeliu atvejų lentelę). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užrašytos tik vienoje šnektoje vieną arba galūnėje kirčiuojamų nurodytų linksnių du kartus (žr. 3 lentelę). Jos dažniausiai formų daugiausia rasta daiktavardžių, kurių vartojamos kaip gretiminės šalia vyrau- kamieno pagrindą sudaro ilgieji balsiai y, jančių kamieninio kirčiavimo variantų, pavyzdžiui, Šalčininkų ir Kibyšių šnektose forma árklius aptikta kelis kartus, o gretybė 15 Žr. (ME IV 685; Skardžius 1935, p. 15; Fraenkel 1965, p. 1288; Smoczyński 2007, p. 773). arkliùs paliudyta tik po vieną kartą. V. Ragaišienė. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ 227
Pav. Dvejopai kirčiuojamų daiktavardžių formų paplitimas toje pačioje šnektoje bròliai / broliai̇̃, lénkai / lenkai̇̃, žmõgus / žmogùs arkliùs, giesmès, mėšlù, žmonà, žmonàs...
1 pav. Keleriopai kirčiuojamų formų paplitimas pietų aukštaičių plote
Rankraštinių šaltinių medžiaga rodo 2010, p. 139). Pietinis arealas aptariamo dar vieną anksčiau kalbininkų nepastebėtą reiškinio tokio vientiso ploto nesudaro, dalyką – keleriopai kirčiuojamų formų pa- bet vienas netoli kito esantys du šnektų plitimo pietų aukštaičių plote arealines skir- telkiniai (Švendubrė, Mašnyčia, Ratnyčia tybes. Akivaizdu, kad dvejopai kirčiuojamų ir Dubičiai, Rudnia, Kaniava) rodo galėjus formų, pvz.: žmogùs / žmõgus Nmn, Jk, jį būti (žr. 1 pav.). Rud, Dbč, Rtn ir kt., toje pačioje šnektoje Nevienodai tiriamų šnektų plote papli- daugiausia rasta pietvakarinėje ir pietinėje tusios ir galūnėje kirčiuojamos vienaskaitos 16 ploto dalyje (žr. 2 lentelę ir 1 pav.) . Iš įnagininko bei daugiskaitos galininko for- žemėlapyje pateiktų duomenų matyti, kad mos (žr. 1 pav.). Šių linksnių oksitoninio pietvakarinis arealas yra gana vientisas. Jį kirčiavimo gretybės dažniau aptinkamos sudaro vienas greta kito esantys septyni pietinėse ir rytinėse šnektose. Jos kon- gyvenamieji punktai – Vingrėnai, Barčiai, centruojasi palyginti nedideliame plote, Meteliai, Ročkiai, Avižieniai, Seiliūnai ir apytikriai keturkampyje Ratnyčia, Kabeliai, Nemunaitis. Pastebėtina, kad dalis šio area- Šalčininkai ir Rūdninkai. lo (Vingrėnų, Avižienių ir Ročkių šnektos) Kas kita – variantiškumo, kaip reiškinio, priklauso pietų aukštaičių variantiškumo intensyvumas. Akivaizdu, kad aptariamų centru laikomam plotui (žr. Ragaišienė variantų toje pačioje šnektoje daugiausia užrašyta iš pietvakarinės ploto dalies, t. y. 16 Pietų aukštaičių gyvenamųjų punktų žemėlapyje teikiami tik numeriai. Vingrėnų, Metelių ir Seiliūnų šnektų, tačiau 228 IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE jų gausu ir, pavyzdžiui, Paluknio šnektoje, žymėjimo tradicija, kurios neatsisakyta kuri priklauso tiriamo ploto šiaurrytiniam iki šiol. arealui (žr. 2 lentelę ir 1 pav.). Vis dėlto nereikėtų daryti apibendrinančių išvadų, Baigiamosios pastabos nes sukauptos medžiagos nepakanka (kaip Atliktas pietų aukštaičių šnektų rankrašti- minėta, duomenys surinkti ne iš visų tiria- nių šaltinių medžiagos tyrimas patvirtina, mojo ploto šnektų, rankraštiniai šaltiniai kad keleriopai kirčiuojamų daiktavardžių palyginti nedidelės apimties) variantiškumo ir jų formų egzistavimas kalbininkų pa- intensyvumui nustatyti. grįstai siejamas su kuopine daugiskaita, Regis, rankraštinių šaltinių autoriai tiksliau, akcentiniu ir semantiniu dviejų buvo atkreipę dėmesį į pietų aukštaičių daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – šnektose keleriopai kirčiuojamus žodžius ir modeliu. Neabejotina ir tai, kad kai kuriais jų formas. Pirmiausia tai rodo tyrėjų pateik- atvejais nemažą įtaką gali turėti kamienų tos pastabos dėl kirčiuotų ilgųjų balsių y, ū, sąveikos veiksniai (homoniminių formų o, ė ir dvibalsių ie, uo priegaidės. Rankrašti- niuose šaltiniuose nurodyta, kad išvardytų egzistavimas, morfo(no)loginis paradigmos ilgųjų kirčiuotų balsių ir dvibalsių skiemens išlyginimas, sistemos atitikties ir kt.) ir pro- priegaidė ne visada aiški. Tai aiškinta pačių duktyviųjų kamienų kirčiavimo analogija. šnektos tyrėjų prastu priegaidžių skyrimu, Susiejus akcentinius variantus su jų taip pat sieta su tarmės atstovų greitu kal- paplitimu, susidarė tikslesnis vaizdas apie bėjimo būdu (žr. Šklėrių šnektos rankraštį). daiktavardžių kirčiavimo polinkius pietų Rankraštiniuose šaltiniuose aptariamais aukštaičių plote XX a. 6–7 dešimtmety- atvejais vietoj tvirtapradės (rečiau – tvirta- je, paaiškėjo žodžių vartosenos ypatumai galės) priegaidės žymima vidurinė, pvz.: paskirose šnektose. Tiriamoji medžiaga brliu Škl, ksnis Mtl, kulai Sel, mterė Škl, patvirtino prielaidas, kad daiktavardžių rstai Sel, židus Škl ir kt. Tokiam duomenų kirčiavimo paradigmų įvairavimas ir ke- pateikimui nemažai įtakos, ko gero, turėjo leriopai kirčiuojamų formų egzistavimas ir požiūris kirčiuočių mišimą laikyti prie- pietų aukštaičių plote nėra naujas reiški- gaidžių niveliacijos rezultatu (Kazlauskas nys ar tarmės akcentinės sistemos nykimo 1968, p. 14), ne tik šnektų medžiagos požymis. rinkėjų nesugebėjimas skirti ilgųjų balsių Nustatytas keleriopai kirčiuojamų daik- y, ū, o, ė ir dvibalsių ie, uo priegaides (Zin- tavardžių formų koncentratas pietvakarinė- kevičius 1974, p. 93). Taigi, galima sakyti, je ir pietinėje ploto dalyje skatina ir toliau kad XX a. 6–7 dešimtmetyje susiformavo gilintis į šio reiškinio priežastis bei ieškoti vidurinės priegaidės aptariamais atvejais naujų jo atsiradimo motyvų. V. Ragaišienė. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ 229
Literatūra
AMBRAZAS, S., 1993. Daiktavardžių darybos MIKULĖNIENĖ, D., 1996. Dėl linksniuoja raida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. mųjų žodžių kirčia vimo variantų pietinė se aukš FRAENKEL, E., 1962–1965. Litauisches taičių tarmėse. Lietuvių kalbotyros klausimai, 36, etymologisches Wörterbuch, 1–2. Heidelberg: Carl 148–155. Winter Universitätsverlag; Göttingen: Vandenho- MIKULĖNIENĖ, D., 1996–1997. Einwickung eck & Ruprecht. der slawischen Sprachen auf die Lautstruktur der KAZLAUSKAS, J., 1968. Lietuvių kalbos peripheren litauischen Mundarten. Linguistica istorinė gramatika (Kirčiavimas, daiktavardis, Baltica, 5–6, 57–67. veiksmažodis). Vilnius: Mintis. MIKULĖNIENĖ, D., 2005. Cirkumfleksinė KUZAVINIS, K., GIRDENIS, A., 1997. metatonija lietuvių kalbos vardažodi niuo se daik Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo tavardžiuo se ir jos kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos paradigmų ir jų raidos. In: VIII tarptautinis baltis- instituto leidykla. tų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“. MILIŪNAITĖ, R., 2009. Dabartinės lietuvių Vilnius, 76–78. kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ, V., 2000. institutas. Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo POKORNY, J., 1959. Indogermanisches raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniš kių etymologisches Wörterbuch. Bern und München: šnektose. Baltistica, 35(2), 159–169. Francke Verlag. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ, V., 2008. RAGAIŠIENĖ, V., 2010. Linksniuojamųjų Dviskiemenių io kamieno daiktavardžių kirčia- žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse. Daktaro disertacija. vimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių vilniškių šnektose. Lituanistica, 54 3(75), 37–50. kalbos institutas. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ, V., 2009. SKARDŽIUS, P., 1935. Daukšos akcentologija. Dviskiemenių o ir io kamienų daiktavardžių Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir leidinys. rytų aukštaičių vilniškių šnektose. In: Garsas ir jo SMOCZYŃSKI, W., 2007. Słownik etymo- tyrimo aspektai: metodologija ir praktika. Vilnius: logiczny języka litewskiego. Wilno: Wydawnictwo Lietuvių kalbos institutas, 161–181. Uniwersytetu Wileńskiego. LESKAUSKAITĖ, A., 2006. Šnektos plotas ir STUNDŽIA, B., 1981. Daugiskaitiniai asmen- svarbiausios ypatybės. In: Kučiūnų krašto šnektos vardiniai oikonimai ir jų reikšmė linksniavimo tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 26–67. bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. Lietuvių Lietuvių kalbos atlasas 1, 1971. Leksika. Vil- kalbotyros klausimai, 21, 185–198. nius: Mokslas. TOPOROV, 1975–1990 – ТОПОРОВ, В. Н., Lietuvių kalbos atlasas 2, 1982. Fonetika. Прусский язык: Словарь. Москва: Наука. Vilnius: Mokslas. TRAUTMANN, R., 1910. Die altpreußischen Lietuvių kalbos atlasas 3, 1991. Morfologija. Personennamen. Göttingen: Vandenhoeck und Vilnius: Mokslas. Ruprecht. Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo pro- TUOMIENĖ, N., 2001. Ramaškonių šnektos o grama, 1958. 2-asis leidimas. Vilnius: Valstybinė ir ()io kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Baltistica, 36 (1), 103–114. MARKEVIČIENĖ, Ž., 1999. Įvadas. In: TUOMIENĖ, N., 2005. Ramaškonių šnektos Aukštaičių tarmių tekstai, 1. Vilnius: Vilniaus daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas. universiteto leidykla, 11–34. Daktaro disertacija. Vilnius: Vytauto Didžiojo ME, 1923–1932. I, III–IV. MÜLENBACHA, universitetas, Lietuvių kalbos institutas. K. Latviešu valodas vārdnīca, 1, 3–4. Rediējis ZINKEVIČIUS, Z., 1974. Dėl akūto ir cir papildinājis, turpinājis J[ānis] Endzelīns. Rīgā: kumflekso skyrimo rytų Lietuvos tarmėse. Bal- Izglītības ministerija. tistica, 10 (1), 93–94. 230 IV. KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA / MATERIAŁY KONFERENCYJNE
Vilija Ragaišienė Vilija Ragaišienė Institute of the Lithuanian Language, Lithuania Instytut Języka Litewskiego, Litwa Research interests: accentology, dialectology, Zainteresowania naukowe: akcentologia, dialek- lexicography tologia, leksykografia
TENDENCIES IN NOUN STRESS IN THE AKCENTOWANIE RZECZOWNIKÓW W SOUTHERN AUKŠTAITIAN SUBDIALECTS RĘKOPIŚMIENNYCH ŹRÓDŁACH GWA- IN HANDWRITTEN SOURCES OF THE ROWYCH Z OBSZARU POŁUDNIOWEJ 1950s AND 1960s AUKSZTOTY Z LAT 50.–60. XX WIEKU Summary Streszczenie The article deals with variously stressed nouns Niniejszy artykuł omawia rzeczowniki występujące that were discovered in the 1950s and 1960s in w kilku wariantach akcentowych, odnotowane w handwritten sources of the southern Aukštainian rękopiśmiennych źródłach gwarowych z obszaru subdialects in the archive of dialects of the Lan- południowej Auksztoty z lat 50.–60. XX wieku. guage History and Dialectology Department of Źródła te są przechowywane w Archiwum Gwar the Institute of the Lithuanian Language. Data Zakładu Historii Języka i Dialektologii Instytutu on the nouns and noun forms of the southern Języka Litewskiego. Artykuł ma na celu określenie Aukštaitians, collected from almost the entire area tendencji w akcentowaniu tych rzeczowników, under study, i.e., fifty-five inhabited settlements, ustalenie ich zasięgu geograficznego oraz skali demonstrate two tendencies: stress variance and zjawiska. oxytogenesis. Mnogość wariantów odnotowanych w źród- Summarising the collected data, it was es- łach rękopiśmiennych (ponad dwieście wyrazów) tablished that nouns with the same stem (o, io, dowodzi, że w latach 50.–60. XX wieku na obsza- ā, ē, ā, i, u and u) are most often stressed in rze południowej Auksztoty istniała dość duża wa- two ways in the southern Aukštaitian area, e.g., riantywność akcentowa. Większość akcentowanych kaklas (2/4), žmogùs (4) / žmõgus (2), and others. na różne sposoby form wyrazowych występuje w Words with non-productive i, u, u and consonant omawianych źródłach po kilka czy nawet kilka- stems can also have separate parallels with other naście razy. Rozprzestrzenienie się oboczności stems, or parallel forms of other separate stems, fonetycznych rzeczowników jest charakterystyczne e.g.: vags (4), sing. gen. vagiẽs / vãgio, cf. nom. dla całego obszaru południowej Auksztoty, jednak vãgys / vagia, šuvà (4), sing. gen. šuñs / šunès / częstotliwość ich występowania nie jest jednakowa. šuniẽs / šùnio, etc. W południowo-zachodniej i południowej części The abundance of the variants discovered in obszaru stwierdzono więcej form akcentowanych these handwritten sources of rather small volume na dwa sposoby, np. rastai, rastų / raista, raist, demonstrates the intensity of stress variance in natomiast w gwarach południowych i wschodnich the southern Aukštaitian area in the 1950s and częściej występują oboczności rdzenia akutowego 1960s, which is corroborated by two facts. First, w narzędniku liczby pojedynczej i akcentu oksyto- most of the forms of the words with variable stress nicznego w bierniku liczby mnogiej, np. žedas (3), in the sources under study appear several or even žiedù, žiedùs. Szczegółowa analiza danych wska- many times. Second, quite a few forms of such zuje, że w gwarach południowoauksztockich rze- nouns were discovered within the same subdialect. czowniki są akcentowane nie wymiennie, a według Despite all this, nouns in the southern Aukštai- któregoś jednego paradygmatu akcentuacyjnego. tian subdialects are not stressed interchangeably, Z dwóch wariantów akcentowych stosowanych w but according to one accentual paradigm. From tej samej gwarze lub na całym obszarze jeden jest two stress variants used in the subdialects, one is główny, inny zaś – poboczny. V. Ragaišienė. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIO PIETŲ 231 main, the other a parallel variant. The nouns in Materiały pochodzące ze źródeł rękopiśmien- the handwritten sources are stressed in two ways, nych potwierdzają przesłanki językoznawców, że most often according to the paradigms of stem and pojawienie się w gwarach południowej Auksztoty mobile accentuation, e.g., bróliai / brolia, sõdžius form rzeczownikowych akcentowanych na dwa (2) / sodžiùs (4), etc. sposoby oraz skłonność do oksytonezy należy The appearance of nouns with dual stress przede wszystkich wiązać z rekonstruowanym in the southern Aukštaitian subdialects and the modelem akcentuacyjnym i semantycznym dwóch tendency towards oxytogenesis are primarily liczb mnogich – prostej i zbiorowej, np. pelis, lmn. related to the accentual and semantic models of peliai / zbior. lmn. peilia. Zgromadzone dane two plurals, simple and collective, which are being potwierdzają także tezę, że o sposobie akcento- reconstructed, e.g., pelis, pl. peliai / collect. pl. wania rzeczowników mogło decydować wzajemne peilia. oddziaływanie rdzeni – istnienie form homoni- The stress on the singular instrumental en- micznych, wyrównanie paradygmatu morfo(no) dings and/or of the plural accusative forms of logicznego, zgodności systemowej i in. nouns with acute stems might also be related to SŁOWA KLUCZOWE: wariant akcentowy, the collective plural. The existence of such forms akcentowanie wariantywne, oksytoneza, liczba can be determined by the levelling of the accentual mnoga prosta i zbiorowa, rdzeń. paradigm, cf., pėda, pėd, pėdám(s), pėdùs, pėdas. The possibility that the discussed forms could have Gauta 2012 01 09 been inherited, i.e., could have originated from Priimta publikuoti 2012 07 20 the oxytonic paradigm, should not be discounted. Undoubtedly, noun accentuation might have been influenced by the factors of stem interaction: the existence of homonymous forms, levelling of the morpho(no)logic paradigm, the conformity of the system, etc. There is also no doubt that the accentuation analogue had an influence as well (especially that of productive stems on unpro- ductive ones). KEY WORDS: accentual variant, stress vari- ance, oxytogenesis, simple and collective plural, stem.