Krakių Kotryniečių Vienuolynas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
KRAKIŲ KOTRYNIEČIŲ VIENUOLYNAS Vytauto Didžiojo universitetas Vaida Kamuntavičienė Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos Mokslo monografija Kaunas, 2019 Recenzentai: Dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas) Dr. Regina Laukaitytė (Lietuvos istorijos institutas) Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2019 m. lapkričio 13 d., protokolo Nr. 7-1 Tyrimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-MIP-17-30, ir Šv. Mergelės ir Kankinės Kotrynos seserų kongregacija Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-467-436-5 (spausdintas) ISBN 978-609-467-435-8 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674358 © Vaida Kamuntavičienė, 2019 © Regina Jakubėnas, 2019 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2019 Turinys PRATARMĖ 7 ĮVADAS 9 1. IŠTAKOS 25 Varmės vyskupija: baltų, vokiečių ar lenkų žemė? 25 Braunsbergo Šv. Kotrynos Aleksandrietės konventas 30 Kotryniečių plėtra Varmės vyskupijoje 36 2. KŪRIMASIS 43 Krakių konvento įsteigimas 1645 m. 43 Dievotų ar kotryniečių bendruomenė? 50 Kotryniečių regulos įvedimas 1673 m. 57 3. STABILUMAS 67 1677 m. vizitacija 67 Vyskupų globoje 71 Kotryniečių bažnyčia ir maldingosios praktikos 77 Kotryniečių bendruomenė 86 Materialiniai reikalai 93 4. IŠŠŪKIAI 97 Žemaičių vyskupo J. A. Giedraičio reforma 98 Krakių vienuolyno seserys XIX a. 101 Bažnyčia ir vienuolynas 1805–1858 m. duomenimis 107 Vienuolyno ūkinis kiemas ir pajamos 115 Dvasinis gyvenimas ir visuomeninė veikla 125 Vienuolyno gaisras ir 1863 m. sukilimo atgarsiai 132 Noviciato atidarymas 1905 m.: naujo gyvenimo pranašai 138 5. KLESTĖJIMAS 143 Ryšiai su Braunsbergu ir vienuolyno reformos 143 Kalbos ir tautybės problema Krakėse 153 Lietuvos provincijos įsteigimas 162 Atnaujinta regula 168 5 Pašaukimai 1920–1940 m. 178 Krakių konventas 185 Kotryniečių skyriai 198 Vienuoliškojo gyvenimo vadovai 223 Materialiniai rūpesčiai 238 6. DESPERACIJA 247 Pirmoji Sovietų Sąjungos okupacija 248 Nacistinės Vokietijos okupacija 256 Pokaris: oficialus kotryniečių likvidavimas 266 7. SLAPTAS GYVENIMAS 281 Kotryniečių kongregacija po Antrojo pasaulinio karo 281 Lietuvos kotrynietės Vakaruose: penkių seserų likimai 286 Slapti kotryniečių namai Lietuvoje ir slapti pašaukimai 293 „Katakombų Bažnyčios“ ryšiai su kotryniečių kongregacija 305 Kotryniečių konstitucija ir Lietuvos provincijos statutas 317 Vienuoliškojo gyvenimo ypatybės sovietmečiu 323 Seserų darbai 339 IŠVADOS 359 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 365 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 380 PRIEDAI 387 Priedas Nr. 1. Krakių kotryniečių regula. 1673 m. Tekstą spaudai parengė ir tekstologinį įvadą parašė Regina Jakubėnas 387 Priedas Nr. 2. Krakių kotryniečių vyresniųjų ir Lietuvos provincijolių (nuo 1933 m.) sąrašas 1645–1990 m. 409 Priedas Nr. 3. Lietuvos kotryniečių sąrašas 1645–1949 m. 411 SUMMARY 464 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 472 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ 488 6 PRATARMĖ „Jis yra mano garbė, mano meilė ir mano džiaugsmas.“ Šv. Kotryna Aleksandrietė KAIP DIEVAS NORI! Savo gy- venimu skelbė ir liudijo palaiminto- ji Motina Regina Protmann, mūsų, Šv. Mergelės ir Kankinės Kotrynos Aleksandrietės seserų kongregacijos, įkūrėja. Daugiau nei keturis šimtus metų įvairiose pasaulio vietose tuo gyveno ir šiandien tebegyvena seserys kotrynietės. Žvelgdamos į Kongregacijos pra- eitį Lietuvoje ir pasaulyje, matome, jog buvo visko: pakilimų ir nuopuo- lių, džiaugsmų ir didelių sukrėtimų. Ši knyga – ilgai lauktas veikalas, kuris labai svarbus ne tik mums, seserims kotrynietėms Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tai žvilgsnis į seserų gyveni- 1. Palaimintoji Regina Protmann (1552–1613), Šv. mergelės ir kankinės mus, pradedant įsikūrimu Krakėse Kotrynos kongregacijos įkūrėja (XVII a.) ir baigiant sovietmečio iššū- kiais (XX a.). Seserys domėjosi savo istorija. Iš kartos į kartą buvo perduodami įvairūs pasakojimai apie seserų dvasinį gyvenimą, apaštalavimo vei- klas ir kasdienybę. Lietuvos seserims kotrynietėms geriausiai žinoma ir skaitoma sesers Marijos Benjaminos Šopytės knyga „Kaip Dievas nori“, kurią ji parašė dar sovietmečiu. Tvarkant Lietuvos provincijos archyvus, klausantis garbaus am- žiaus seserų prisiminimų, pasakojimų apie jų gyvenimus, patirtus džiaugsmus ir iššūkius, girdint žmonių, pažinusių seseris kotrynietes, 7 atsiminimus, vis labiau ir labiau norėdavosi dar giliau pažvelgti į se- serų nueitą kelią bei pasidalinti tuo su Jumis. Nors centriniuose Lietu- vos seserų kotryniečių namuose esantis archyvas yra nedidelis (daug dokumentų sudegė, kiti dingo atsižvelgiant į istorines aplinkybes), norėjome, kad knyga, pasakojanti seserų istoriją, būtų išleista. Atlikti mokslinius tyrimus ir parašyti mūsų kongregacijos istoriją sutiko prof. dr. Vaida Kamuntavičienė. Šis darbas pareikalavo daug laiko ir pastangų, nes tiriamas laikotarpis apėmė keturis šimtmečius. Labai vertiname atliktą darbą, kurio vaisiais džiaugsis dar ne viena karta ir po mūsų. Tai didžiulė dovana mūsų kongregacijai. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios mokslinės monografijos išleidimo. Jūsų visų dėka mūsų rankose – nuostabi knyga apie palaimintosios Motinos Reginos charizmos sklaidą Lietuvos seserų kotryniečių gy- venimo istorijoje. Šv. Mergelės ir Kankinės Kotrynos seserų kongregacijos Lietuvos Delegatūros vyresnioji sesuo Danielė Bilotaitė Nuoširdžiai dėkoju kolegėms ir kolegoms Reginai Jakubėnas, Ga- bijai Surdokaitei-Vitienei, Rimantui Mikniui, Vilmai Žaltauskaitei, Aušrai Vasiliauskienei, Vyteniui Almonaičiui, Arūnui Streikui, Rytui Tamašauskui, Brigitai Tranavičiūtei, Arvydui Pakštaliui, Gretai Rat- kutei, Sigitai Černevičiūtei už pagalbą ir konsultacijas renkant me- džiagą ir rašant tekstą apie kotrynietes, o ypač knygos recenzentams Reginai Laukaitytei ir Liudui Jovaišai už vertingas kritiškas pastabas. Dėkoju visoms Lietuvos kotrynietėms ir jų vyresniajai seseriai Danielei, be kurios iniciatyvos nebūtų gimusi ši knyga. Ačiū už kan- trų laukimą ir sudarytas puikias sąlygas dirbti Kauno kotryniečių archyve ir bibliotekoje, negailėto laiko pokalbiams ir interviu. Ypač dėkoju seseriai Loretai, atidžiai perskaičiusiai rankraštį ir davusiai vertingų patarimų. Dėkoju seseriai Mariettai, padėjusiai surinkti me- džiagą Grotaferatos Šv. Kotrynos kongregacijos archyve. Vaida Kamuntavičienė 8 ĮVADAS Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos Aleksandrietės kongregacija gimė XVI a. pabaigoje Braunsbergo mieste (nuo 1945 m. – Braniewo, liet. Branevas), netoli Aistmarių, Baltijos jūros pašonėje, teritorijoje, kurios šeimininkai ne kartą keitėsi. Šiandien kotryniečių bendruome- nė veikia ne tik Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, glaudžiai su Baltijos jūra susijusiuose kraštuose, bet ir Brazilijoje, Afrikoje, Filipinuose, Haityje, Rusijoje, Baltarusijoje, o kongregacijos centras įkurtas Gro- taferatoje netoli Romos (Italijoje). Iš viso kongregaciją sudaro apie 550 vienuolių.1 1645 m. Krakėse, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, funduotas vienuolynas buvo vienas sėkmingiausių Že- maičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus projektų, tebesitęsiantis iki šian- dien. Kotrynietės nuėjo ilgą istorinį kelią, ieškodamos savo tapatybės, skleisdamos Dievo žodį ir meilę artimui. Kongregacijos specifika – šalia kontempliatyvaus gyvenimo numatyta aktyvi socialinė – kari- tatyvinė ir šviečiamoji – veikla, kuri buvo vykdoma atsižvelgiant į laikotarpį ir visuomenės raidos ypatybes. Šios knygos tikslas – parodyti Lietuvos kotryniečių veiklą nuo vienuolyno įkūrimo Krakėse XVII a. pirmojoje pusėje iki XX a. pa- baigos, išryškinti, kaip kongregacijos įkūrėjos palaimintosios Reginos Protmann (1552–1613)2 charizma skleidžiasi lokalioje bendruomenėje įvairiais istoriniais periodais, skirtingose kultūrinėse, socialinėse ir politinėse aplinkose. Knygoje siekiama aptarti kotryniečių ištakas Varmės (vok. Erm- land, lenk. Warmia) vyskupijos Braunsbergo mieste. Didelis dėmesys skiriamas kotryniečių regulai, kuri nubrėžė esmines bendruomenės gyvenimo gaires ir suformavo dvasingumo kryptis. Siekiama paro- dyti, kaip potridentinėje visuomenėje gimusi kotryniečių regula buvo 1 Calendario Congregazione delle Suore di Santa Caterina, V. M., Grottaferrata, 31 marzo 2018, Roma: Istituto Salesiano Pio XI, 2018. 2 1999 m. birželio 13 d. Varšuvoje popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintąja. 9 Įvadas pritaikyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąlygoms, kaip ji buvo modifikuota Lietuvos Respublikos laikais, kiek keitėsi po Vatikano Antrojo bažnytinio susirinkimo, išryškinama Krakių kotryniečių vienuolyno specifika ir raida amžių bėgyje. Pagrindinės šios knygos veikėjos – vienuolės kotrynietės. Kad būtų galima geriau su jomis susipažinti, sudarytos seserų biogramos (žr. priedą Nr. 3), stengtasi suvokti, kas būdinga skirtingų laikotarpių kotrynietėms, pasinaudota kolektyvinės biografijos tyrimų metodais. Vienas iš tyrimo uždavinių buvo parodyti Lietuvos kotryniečių karitatyvinę ir švietėjišką veiklą, siekta, kiek leido šaltiniai, ištirti materialinę padėtį. XX a. pirmojo- je pusėje, Lietuvos Respublikos laikais, Krakių kotrynietės išgyveno didžiausios plėtros periodą, jų namai (skyriai) įsikūrė įvairiose Lie- tuvos vietovėse. Šios knygos puslapiuose bus bandoma atskleisti ko- tryniečių bendruomenės plėtros priežastis ir eigą. 1940 m. prasidėjo kotryniečių nuosmukio laikotarpis, kurį sukėlė viena kitą keitusios okupacijos, kol galiausiai 1948 m. Lietuvos kotryniečių namai buvo uždaryti, kotrynietės perkėlė veiklą į pogrindį ir jame sulaukė