Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

PRELIMINARUS NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO VALDYMO PLANAS

Projektas “ Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrąjį valdymo planą“, pirkimo numeris: 62298

Vilnius, 2008 m gruodis

1 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

TURINYS

ĮVADAS...... 6

1. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO CHARAKTERISTIKA...... 7

1.1. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI...... 7 1.1.1.VANDENS TELKINIŲ APIBŪDINIMAS IR ŽEMĖLAPIAI, NURODANT JŲ VIETĄ IR RIBAS ...... 10 1.1.2.VANDENS TELKINIŲ TIPOLOGIJA, TIPŲ ŽEMĖLAPIAI...... 29 1.1.3. LABAI PAKEISTI VANDENS TELKINIAI (LPVT)...... 36 1.1.4. DIRBTINIAI VANDENS TELKINIAI (DVT)...... 37 1.1.5. ETALONINĖS PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ SĄLYGOS...... 39 1.1.5.1. Upės...... 40 1.1.5.2. Ežerai...... 41 1.1.5.3. Pakrantės ir tarpiniai vandenys...... 41 1.1.5.4. Maksimalus ekologinis DVT ir LPVT potencialas ...... 42 1.1.6. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPAI IR JŲ BŪKLĖS KLASIFIKAVIMAS PAGAL KOKYBĖS ELEMENTŲ RODIKLIUS. SUVESTINĖS LENTELĖS ...... 45 1.1.6.1. Upių tipai ir ekologinės būklės vertinimo kriterijai...... 45 1.1.6.2. Ežerų tipai ir ekologinės būklės vertinimo kriterijai ...... 46 1.1.6.3. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijai...... 48 1.1.6.4. Tarpinių ir pakrantės vandenų tipai ir ekologinės būklės vertinimo kriterijai...... 49 1.1.6.5. Upių, ežerų, tarpinių, pakrantės, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių cheminės būklės vertinimo kriterijai...... 52 1.2. POŽEMINIO VANDENS BASEINAI ...... 54 1.2.1. POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖ IR ŽEMĖLAPIAI, NURODANT JŲ VIETĄ IR RIBAS ...... 54 1.3. KLIMATO KAITOS POVEIKIS PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS..... 58

2. ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO SANTRAUKA...... 59

2.1. REIKŠMINGAS POVEIKIS UPĖMS IR EŽERAMS...... 59 2.2. ŽMOGAUS VEIKLOS APKROVŲ IR POVEIKIO TARPINIAMS IR PAKRANTĖS VANDENIMS ANALIZĖ ...... 64 2.3. KITAS ANTROPOGENINIS POVEIKIS...... 66 2.4. RIZIKOS GRUPEI PRISKIRIAMOS UPIŲ ATKARPOS, EŽERAI IR LABAI PAKEISTI VANDENS TELKINIAI ...... 71 2.5. ŪKINĖS APKROVOS POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS...... 83 2.5.1. PASKLIDOSIOS IR SUTELKTOSIOS TARŠOS POVEIKIS GRUNTINIAM VANDENIUI...... 84 2.5.2. GILIAU SLŪGSANČIŲ SPŪDINIŲ VANDENINGŲJŲ SLUOKSNIŲ EKSPLOATACIJOS POVEIKIS PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAMS...... 87 2.5.3. KAIMYNINIŲ VALSTYBIŲ POŽEMINIO VANDENS POVEIKIS NEMUNO UBR GRUNTINIAM IR GILESNIEMS POŽEMINIAMS VANDENIMS...... 87 2.5.4. ARTEZINIAI VANDENS TELKINIAI, KURIE NEIGIAMAI VEIKIA PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ IR/AR NUO POŽEMINIO VANDENS PRIKLAUSOMŲ SAUSUMOS EKOSISTEMŲ BŪKLĘ ...... 88

3. SAUGOMOS TERITORIJOS ...... 89

3.1. BUVEINIŲ IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ MONITORINGO PROGRAMOS APŽVALGA ...... 94

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ MONITORINGO SISTEMA...... 95

4.1. MONITORINGO STOČIŲ TINKLAS UPĖSE...... 96

2 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.2. EŽERAI IR TVENKINIAI ...... 99 4.3. TARPINIAI IR PAKRANČIŲ VANDENYS ...... 101 4.4. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS...... 104

5. PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAI...... 106

5.1. BENDRIEJI PAVIRŠINIO VANDENS TIKSLAI...... 106 5.2. GEROS BŪKLĖS KOKYBĖS REIKALAVIMAI ...... 106 5.2.1. UPĖS ...... 106 5.2.2. EŽERAI ...... 108 5.2.3 TARPINIAI IR PAKRANČIŲ VANDENYS ...... 109 5.2. LABAI PAKEISTŲ IR DIRBTINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI IR VANDENSAUGOS TIKSLAI ...... 110 5.3. POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ TIKSLAI ...... 112

6. VANDENS NAUDOJIMO EKONOMINĖS ANALIZĖS SANTRAUKA ...... 113

6.1. BENDRAS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS ...... 113 6.2. ŪKIO SEKTORIŲ ANALIZĖ...... 115

7. PRIEMONIŲ PROGRAMOS SANTRAUKA...... 121

7.1. ĮŽANGA ...... 121 7.2. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS ...... 122 7.2.1. MIESTŲ NUOTEKŲ VALYMO (MNV) DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO POVEIKIS ...... 122 7.2.2. NITRATŲ DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO POVEIKIS ...... 123 7.2.3.PAGRINDINIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKIO APIBENDRINIMAS...... 127 7.2.4 PRIEMONĖS, REIKALINGOS BENDRIJOS VANDENS APSAUGOS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMUI ...... 129 7.2.5 PRAKTINIAI ŽINGSNIAI IR PRIEMONĖS VANDENS NAUDOJIMO KAŠTŲ PADENGIMO PRINCIPO ĮGYVENDINIMUI, KAIP NUSTATYTA 9 STRAIPSNYJE ...... 132 7.2.6. PRIEMONĖS ĮGYVENDINTI 7 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS ...... 132 7.2.7. VANDENS IŠGAVIMO KONTROLĖS SANTRAUKA...... 132 7.2.8. KONTROLĖS, TAIKOMOS TAŠKINIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETIMAMS IR KITOMS VEIKLOMS, VEIKIANČIOMS VANDENS BŪKLĘ, SANTRAUKA ...... 132 7.2.9. PRIEMONIŲ, ĮGYVENDINAMŲ PAGAL 16 STRAIPSNĮ DĖL PRIORITETINIŲ MEDŽIAGŲ, SANTRAUKA ...... 133 7.2.10. PRIEMONIŲ, UŽKERTANČIŲ KELIĄ AR MAŽINANČIŲ TERŠIMO AVARIJAS, SANTRAUKA ...... 133 7.2.11. KITOS PAGRINDINĖS PRIEMONĖS ...... 133 7.3. PAPILDOMOS PRIEMONĖS ...... 134 7.3.1. PAPILDOMOS PRIEMONĖS GYVENTOJŲ NUOTEKŲ POVEIKIO MAŽINIMUI ...... 134 7.3.1.1. Vertinimo apimtis...... 134 7.3.1.2 Prielaidos...... 135 7.3.1.3. Kaštai...... 136 7.3.2. PAPILDOMOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKIO POVEIKIO MAŽINIMUI...... 136 7.3.2.1. Vertinimo apimtis...... 136 7.3.2.2. Prielaidos ir priemonių apibūdinimas...... 139 7.3.2.3. Priemonių prioritetizavimas ...... 142 7.3.2.4. Administraciniai kaštai...... 145 7.3.2.5. Investiciniai kaštai pagal pabaseinius...... 146 7.3.3. HIDROMORFOLOGINĖS BŪKLĖS GERINIMO PRIEMONĖS ...... 147 7.3.4. NAVIGACIJA IR REKREACIJA ...... 153 7.3.5. POŽEMINIS VANDUO...... 154 7.3.6. KURŠIŲ MARIŲ VANDENS KOKYBĖS GERINIMO PRIEMONĖS ...... 155 7.3.7. KLAIPĖDOS UOSTO AKVATORIJOS EKOLOGINĖS BŪKLĖS PAGERINIMAS ...... 156

3 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.4. MOKUMO ANALIZĖ ...... 157 7.4.1. VALSTYBINIS/SAVIVALDYBIŲ MOKUMAS...... 157 7.4.1.1. Nuotekų tvarkymo kaštai...... 157 7.4.1.2. Hidromorfologijos atstatymo priemonės...... 158 7.4.1.3. Navigacija ir rekreacija...... 158 7.4.1.4. Administraciniai kaštai...... 159 7.4.2. GYVENTOJŲ IR ŪKIŲ MOKUMAS...... 159 7.4.2.1.Žemės ūkis...... 159 7.4.2.2. Sutelktosios taršos šaltiniai...... 161 7.5. BVPD ĮGYVENDINIMO NAUDA...... 162 7.6 KAŠTŲ IR NAUDOS PALYGINIMAS...... 163

8. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ PROGRAMŲ REGISTRAS...... 165

9. VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMONĖS ...... 165

10. KOMPETENTINGŲ ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS ...... 167

11. PAGRINDINIŲ DOKUMENTŲ GAVIMO KONTAKTINĖS VIETOS IR PROCEDŪROS ...... 168

12. LITERATŪRA ...... 168

4 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

SUTRUMPINIMAI

AAA Aplinkos apsaugos agentūra AM Aplinkos ministerija BDS Biocheminis deguonies suvartojimas BKE Biologiniai kokybės elementai BN Bendrasis azotas BP Bendrasis fosforas BVPD Bendroji vandens politikos direktyva (2000/60/EB) CHDS Cheminis deguonies suvartojimas DLK Didžiausia leidžiama koncentracija DVT Dirbtiniai vandens telkiniai DUFI Danijos upių faunos indeksas ES Europos Sąjunga GIG Geografinės interkalibracijos grupė GIS Geografinė informacinė sistema HE Hidroelektrinės HKE Hidromorfologiniai kokybės elementai HMT Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba JTC Jūrinių tyrimų centras LGT Lietuvos geologijos tarnyba LPVT Labai pakeisti vandens telkiniai LŽI Lietuvos žuvų indeksas MB MIKE BASIN modelis N Azotas NVĮ Nuotekų valymo įrengimai P Fosforas PK Projekto priežiūros komitetas PM Pavojingos medžiagos psu – Praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit) PVB Požeminio vandens baseinas PVD Požeminio vandens direktyva (2006/118/EB) RAAD Regioninis aplinkos apsaugos departamentas RI Makrofitų indeksas RV Ribinė vertė SAZ Sanitarinės apsaugos zona SGV Sąlyginis gyvulių vienetas ŽŪM Žemės ūkio ministerija TKKK Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija UB Upės baseinas UBR Upių baseinų rajonas VAK Viršutinės-apatinės kreidos baseinas VKE Vandens kokybės elementai VVD Viršutinio-vidurinio devono baseinas VDST Viršutinio devono Stipinų baseinas

5 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

ĮVADAS

Nemuno UBR paviršinio vandens telkinių preliminarus valdymo planas buvo parengtas 2007 metais, įgyvendinus ES pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros programos lėšomis finansuotą projektą „Institucinių gebėjimų stiprinimas tvarkant Nemuno upės baseiną“. Projektas buvo skirtas paviršinio vandens vertinimui, todėl jame visai nebuvo analizuojamas požeminis vanduo. Siekiant parengti kompleksinį Nemuno UBR paviršinio ir požeminio vandens telkinių valdymo planą pagal BVPD ir PVD reikalavimus buvo inicijuotas šis projektas, pavadintas „Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrąjį valdymo planą“.

Užbaigtas pirmasis šio projekto etapas, kurio metu kai kurios išvados apie vandens telkinių būklę yra paremtos ekspertiniais vertinimais. Projekto veikla yra tęsiama, be kitų darbų atliekant paviršinio bei požeminio vandens telkinių būklės vertinimą matematinio modeliavimo metodais. Antrajame projekto etape kai kurie vandens telkinių būklės vertinimai ir jų pagrindu priimti valdymo sprendimai bus patikslinti. Patikslinimus ir pakeitimus sąlygos ne tik modeliavimo rezultatai, bet ir interesų grupių, Nemuno UBR Koordinavimo tarybos bei visuomenės pateiktos pastabos ir komentarai preliminariam valdymo planui. Pagal numatytą projekto darbų grafiką matematinio modeliavimo rezultatais ir visuomenės pastabomis papildytas valdymo planas turi būti parengtas ir pateiktas projekto naudos gavėjui (Aplinkos apsaugos agentūrai) 2009 m. liepos mėn.

Projektą įgyvendina įmonių konsorciumas, kurį sudaro trys Lietuvos įmonės (viešoji įstaiga „Aplinkos apsaugos politikos centras“, viešoji įstaiga „Vandens namai“ ir UAB „Grota“) bei viena Danijos įmonė – DHI group. Konsorciumui talkina rangovinės organizacijos: UAB „Vilniaus hidrogeologija“, UAB „HNIT-BALTIC“, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (BPATPI), Prancūzijos kompanija „Acteon“, Tomas Virbickas (Vilniaus universiteto Ekologijos institutas), Gintaras Valiuškevičius (Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas), modeliavimo ekspertė Jurgita Vaitiekūnienė, (Lietuva) bei ekonomistė Kristine Pakalniete (Latvija).

6 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO CHARAKTERISTIKA

1.1. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI

Nemuno upių baseinų rajonui (UBR) priskiriama Lietuvos teritorijoje esanti Nemuno upės baseino dalis, Lietuvos pajūrio upių baseinas, Lietuvos teritorijoje esanti Priegliaus upės baseino dalis, Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis ir Baltijos jūros pakrantės vandenys. Lietuvos pajūrio upių ir Priegliaus baseinai buvo prijungti prie Nemuno UBR dėl santykinai mažo jų ploto, lyginant su Nemuno upės baseinu. Buvo nutarta, kad nėra racionalu nei rengti šių mažų baseinų valdymo planus, nei kurti atitinkamas valdymo struktūras. Pajūrio upių baseinas buvo priskirtas Nemuno, o ne Ventos baseino rajonui, kadangi jis, kaip ir Nemuno upės baseinas, daro poveikį Lietuvos pakrantės vandenims.

Nemuno upės baseinas Lietuvoje yra išplitęs 56o15‘-52o45‘ šiaurės platumos ir 22o40‘-28o10‘ rytų ilgumos teritorijoje. Bendras upės ilgis yra 937 km, o baseino plotas – 97 928 km2. Lietuvoje esanti baseino dalis užima 46 796 km2 plotą. Nemuno baseinas drenuoja Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos (Kaliningrado srities), Latvijos ir Lenkijos teritorijas. Priegliaus upės baseinas užima 15 500 km2, iš kurių tik 77 km2 priklauso Lietuvai. Lietuvos pajūrio upių baseino plotas - 1077 km2. Tad, Lietuvoje esančios Nemuno UBR dalies plotas (neįskaitant jam priskirtų pakrantės ir tarpinių vandenų) siekia 47 950 km2.

Vienos jūrmylės pločio pakrantės vandenų ruožas, priskirtas Nemuno UBR, driekiasi Lietuvos pajūriu 96 kilometrus. Kuršių marios, gėlavandenė pajūrio lagūna Baltijos jūros pietryčiuose, taip pat priskirta Nemuno UBR tarpinių vandenų kategorijai. Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis, apimanti 413 km2 vandens teritoriją (26,1 proc. viso ploto). Kita marių dalis (1171 km2) priklauso Rusijos Federacijai. Lietuvoje marios palei krantą tęsiasi apie 150 km. Be to, tarpiniai vandenys apima ir Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje rajoną, kur esant tam tikroms klimatinėms sąlygoms maišosi sūrus Baltijos jūros ir gėlas Kuršių marių vanduo. Šis zona užima apie 112,5 km2, o jos erdvinės ribos yra maždaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaurėje nuo uosto vartų. Bendras pakrantės ir tarpinių vandenų plotas yra 564,6 km2, o Klaipėdos sąsiauris užima 6,1 km2.

Taigi, bendras Nemuno UBR plotas su tarpiniais ir pakrantės vandenimis yra 48 520,7 km2.

Ilgiausi ir didžiausi pagal baseinų plotą Nemuno intakai Lietuvoje yra Merkys, Neris/Vilija, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra ir Minija. Pagrindinių Lietuvos teritorija tekančių Nemuno UBR upių ilgiai ir dydžiai yra pateikiami toliau lentelėje:

1.1 lentelė. Upių ilgiai ir baseinų plotai Upė Bendras Ilgis Lietuvoje, km Bendras baseino Baseino plotas ilgis plotas, km2 Lietuvoje, km2 Merkys 203 185.2 4415.7 3781 Neris 509.5 228 24942.3 13849.6 Dubysa 139 139 2033 2033 Šešupė 297.6 157.5 6104.8 4899 Jūra 171.8 171.8 3994.4 3994.4 Nevėžis 208.6 208.6 6140.5 6140.5 Minija 201.8 201.8 2942.1 2942.1 Šventoji 246 246 6889 6801 Žeimena 79.6 79.6 2792.7 2792.7

7 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Šių upių vardais Nemuno upių baseinų rajone pavadinta 10 pabaseinių (įskaitant Nemuno mažųjų intakų pabaseinį su pačiu Nemunu). Kaip minėta, be jų Nemuno UBR priskirti: • Lietuvos pajūrio upių baseinas; • Lietuvos teritorijoje esanti Priegliaus baseino dalis.

Taigi Nemuno UBR valdymo planas ir priemonių programa yra rengiami dešimčiai upių pabaseinių ir dviems baseinams (1.1 pav.).

8 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.1. pav. Nemuno UBR pabaseiniai ir baseinai

9 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.1.1.Vandens telkinių apibūdinimas ir žemėlapiai, nurodant jų vietą ir ribas

Vandens telkiniai

Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniai priskiriami 4 kategorijoms: upėms, ežerams, tarpiniams vandenims (Kuršių marios) ir Baltijos jūros pakrantės vandenims (pakrantės vandenys - teritoriniai vandenys 1 jūrmylės atstumu nuo kranto). Įvairioms upėms, ežerams, skirtingoms tarpinių bei pakrantės vandenų akvatorijoms yra būdingos sąvitos charakteristikos: skiriasi upių dydžiai, nuolydžiai, ežerų gyliai, druskingumas tarpiniuose vandenyse, grunto sudėtis Baltijos pakrantėje ir kt. Šių gamtinių charakteristikų įvairovė turi įtakos ir vandens organizmų bendrijoms: skirtingose gamtinėse sąlygose skiriasi ir vandens organizmų rūšinė sudėtis, įvairių rūšių santykiniai rodikliai bendrijose. Todėl, atsižvelgiant į paviršinių vandenų gamtinių charakteristikų įvairovę bei jų sąlygotus vandens organizmų bendrijų skirtumus, visų kategorijų paviršiniai vandenys buvo papildomai suskirstyti į tipus.

Identifikavus paviršinių vandenų tipus ir įvertinus žmogaus poveikio pobūdį bei stiprumą – telkinių būklę, buvo identifikuoti smulkiausi vandens valdymo administraciniai vienetai – vandens telkiniai. Būtent jiems ir bus nustatomi vandensaugos tikslai. Vienam vandens telkiniui buvo priskirtos tik to paties tipo ir būklės vandens atkarpos, esančios viename pabaseinyje. Paviršiniai vandenys Nemuno UBR buvo suskirstyti į 918 vandens telkinių, iš kurių 641 tenka upėms, 272 – ežerams, 3 – tarpiniams ir 2 – pakrantės vandenims. Pažymėtina, kad vandens telkiniams, kurių gera būklė taip pat turi būti užtikrinta, priskiriami ir mažieji telkiniai, kurie nepatenka į skirtingiems tipams priskirtų telkinių - vandens valdymo administraciniai vienetų - tarpą (t.y. neapimti vandens telkinių tipologijos, pvz., mažesnio kaip 50 ha ploto ežerai).

Tačiau, kai kurių natūralių vandens telkinių charakteristikos yra labai stipriai pakitusios dėl nuolatinio žmogaus ūkinės veiklos daromo poveikio. Dėl šio, nuolatinio poveikio tokiuose telkiniuose pasiekti geros vandens organizmų būklės daugeliu atveju yra neįmanoma, nebent žmogaus ūkinė veikla būtų nutraukta, o natūralios fizinės sąvybės – atkurtos. Jeigu natūralių fizinių savybių grąžinimas tokiam telkiniui turėtų didelių neigiamų socialinių ar ekonominių padarinių arba nauda, kurią teikia šios pakeistos telkinių savybės, dėl techninių ar ekonominių priežasčių negali būti pasiekta kitomis aplinkosauginiu požiūriu pažangesnėmis priemonėmis, toks telkinys laikomas labai pakeistu vandens telkiniu. Reikalavimai tokių telkinių vandens organizmų būklei gali būti sušvelninti, tačiau vis tiek turi būti numatytos priemonės, kad būklė pagerėtų, ar bent neprastėtų.

Nemuno UBR esama ne tik natūralių ar labai pakeistų, bet ir dirbtinių vandens telkinių, kurių gera būklė taip pat turi būti užtikrinta. Dirbtinis vandens telkinys – žmonių sukurtas paviršinis vandens telkinys, išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.).

Šiuo metu Nemuno UBR labai pakeistiems vandens telkiniams priskiriama 9823 km upių bei 49 tvenkiniai, kurių bendras plotas siekia 110 km2. Šiuo metu preliminariai nuspręsta prie labai pakeistų vandens telkinių priskirti ir Klaipėdos sąsiaurį. Taip pat identifikuota 48 km dirbtinių upių vagų (t.y. kanalų ir perkasų) bei vienas dirbtinis ežeras, kurio plotas – 1,2 km2.

Žemiau pateikiama trumpa Nemuno UBR pabaseinių apžvalga, panaudojant informaciją iš Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės: http://aaa.am.lt

10 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis

1. 2 pav. Neries mažųjų intakų pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldybė Plotas Neries pabaseinyje, % Jonavos sav. 48.2 Kauno sav. 6.0 Širvintų sav. 37.3 Vilniaus sav. 85.2 Kaišiadorių sav. 42.7 Kauno m. 20.8 Elektrenų sav. 38.0 Vilniaus m. 100.0 Ukmergės sav. 0.8 Švenčionių sav. 9.7 Šalčininkų sav. 4.2 Trakų sav. 19.9

Neris – didžiausias Nemuno intakas. Prasideda šiaurinėje Minsko aukštumos dalyje ir teka vakarų link. Nuo versmių iki 234,5 km jos vandenys teka Baltarusijos teritorija, nuo 234,5 iki 228 km – siena ir likusius 228 km – Lietuvos teritorija. Lietuvoje yra 56% viso upės baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 37%, pelkėtumas – apie 0,8%, ežeringumas – 2,4%. Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis lietuviškoje baseino dalyje yra 7,8 l/s iš km2. Vidutinis metinis debitas ties žiotimis yra apie 180 m3/s. Neries mažųjų intakų pabaseinio upių tinklą sudaro 214 ilgesnių bei 870 trumpensių nei 3 km upių. Ilgesnių nei 3 km upių tinklo tankis siekia 0,44 km/km2, smulkiųjų (t.y. trumpesnių nei 3 km) – 0,46 km/km2. Bendras upių ilgis – 3825 km.

Atsižvelgiant į vandens objektų tipus bei žmogaus ūkinės veiklos jiems daromą poveikį, Neries mažųjų intakų pabaseinyje buvo išskirti 49 upių kategorijai ir 23 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai.

11 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Upių kategorijai priskiriami Neries mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai pakeisti Dirbtiniai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji vandens vandens suma ištiesinimas tarša tarša telkiniai telkiniai 10 0 1 0 * 3 1 * 1 1 * 1 1 * * 16 1 * 4 1 * * 7 2 * * 6 2 * * 49 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Neries mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 19 0 3 1 * 1 2 * * 23 viso vandens telkinių

Merkio pabaseinis

1.3. pav. Merkio pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldybė Plotas Merkio pabaseinyje, % Vilniaus sav. 2.7 Alytaus sav. 18.1 Varėnos sav. 82.1 Šalčininkų sav. 78.6 Trakų sav. 40.5

12 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir ilgiausia pietryčių Lietuvos upė. Merkio aukštupys Baltarusijoje drenuoja Ašmenos aukštumos pakraštį, kai kurie dešinieji intakai – Dzūkų aukštumos papėdes, bet didžioji baseino dalis plyti smėlingose Dainavos ir Vokės-Merkio vidurupio lygumose. Kadangi paviršiuje paplitę smėliai (jie dengia 67 % baseino ploto), auga pušynai (miškingumas apie 51%). Didžiausi miškų masyvai – Rūdninkų ir Gudų girios. Baseine yra 175 ežerai didesni kaip 0,5 ha (ežeringumas 0,9 %). Ežeringiausias yra dešiniojo Merkio intako Varėnės baseinas (ežeringumas 2,6 %), kuriame yra Daugų ežerynas. Pelkės sudaro 1,4% baseino ploto. Didžiausios pelkės: Čepkelių raistas (58,6 km2), Rūdninkų pelkė (5 km2), Kernavės pelkė (9 km2). Baseine vyrauja vandeniui laidūs gruntai. Bendras upių ilgis Merkio pabaseinyje siekia 2968 km. Upių tinklą sudaro 130 ilgesnių bei 530 trumpesnių nei 3 km upių. Smulkiųjų upių tinklo tankis siekia 0,4 km/km2, ilgesnių nei 3 km – 0,39 km/km2. Pagal tipologiją bei ūkinės veiklos pobūdį, Merkio pabaseinio vandens objektai suskirstyti į 56 vandens telkinius: 34 iš jų priklauso upių, 22 - ežerų kategorijai.

Upių kategorijai priskiriami Merkio pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji pakeisti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 21 0 2 1 * 1 1 * 4 1 * 1 2 * * 4 2 * * 1 3 * * * * 34 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Merkio pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 13 0 8 1 * 1 2 * * 22 viso vandens telkinių

13 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis

1.4. pav. Nemuno mažųjų intakų pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldybė Plotas Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, % Pagėgių sav. 79.5 Birštono m. 100.0 Šilutės sav. 47.5 Raseinių sav. 5.8 Tauragės sav. 12.3 Jurbarko sav. 70.8 Kauno sav. 41.3 Kaišiadorių sav. 57.3 Kauno m. 70.0 Kazlų Rūdos sav. 0.9 Elektrėnų sav. 62.0 Prienų sav. 89.4 Marijampolės sav 10.3 Alytaus sav. 71.9 Varėnos sav. 17.7 Alytaus m. 100.0 Šalčininkų sav. 16.9 Trakų sav. 39.5 Lazdijų sav. 66.8 Šakių sav. 23.8 Druskininkų sav. 99.7

Nemuno versmės yra simboliškos, nes į nuo seno Nemunu vadinamo upelio aukštupį ties 25 km nuo versmių (baseino plotas 121 km2) iš dešinės pusės įteka daug didesnė ir vandeningesnė Usa (ilgis 104 km, baseino plotas 1316 km2). Nemunas yra vandeningiausia Lietuvos upė – vidutinis daugiametis debitas ties Sovetsku (Tilže) yra 612 m3/s. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio miškingumas siekia 30%, pelkės sudaro 0,7%, o ežerai – 1,5% viso pabaseinio ploto. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 530 ilgesnių nei 3 km upių, o

14 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą smulkių, trumpesnių nei 3 km, - 2126. Bendras upių ilgis siekia 8590 km, o tinklo tankis - apie 1,03 km/km2.

Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, atsižvelgiant į tipologiją ir žmogaus veiklos pobūdį, išskirta 125 upių ir 60 ežerų kategorijai priklausančių vandens telkinių.

Upių kategorijai priskiriami Nemuno mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji pakeisti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 25 0 5 0 * 9 1 * 1 1 * 21 1 * 7 1 * 20 1 * * 2 1 * * 6 2 * * 1 2 * * 1 2 * * 17 2 * * 9 2 * * * 1 3 * * * 125 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Nemuno mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 50 0 10 1 * 60 viso vandens telkinių

15 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Žeimenos pabaseinis

Savivaldybė Plotas Žeimenos pabaseinyje, % Zarasų sav. 0.9 Utenos sav. 24.5 Ignalinos sav. 29.3 Molėtų sav. 37.1 Vilniaus sav. 9.1 Švenčionių sav. 73.1

1.5 pav. Žeimenos pabaseinis ir savivaldybių ribos

Formalios Žeimenos upės versmės – Žeimenų ežeras. Ji teka Žeimenos smėlingąja lyguma, o jos intakų aukštupiai drenuoja Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų pašlaites. Žeimenos baseinas pasižymi itin dideliu ežerų skaičiumi: iš viso baseine yra 479 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų suminis plotas sudaro 180 km2 (ežeringumas 6,4%). Tuo tarpu upių tinklo tankumas mažas – tik 0,67 km/km2. Upių tinklą sudaro 524 upės, iš kurių 104 yra ilgesnės nei 3 km. Bendras upių ilgis pabaseinyje siekia 1882 km. Gamtinių sąlygų kompleksas palankus formuotis požeminiams vandenims: miškingumas 51%, lengvos mechaninės sudėties gruntai dengia 76% baseino paviršiaus. Pelkės sudaro 1,3% Žeimenos pabaseinio ploto. Nors Žeimenos baseinas sudaro 11 % Neries baseino ploto, jis formuoja apie 25 % metinio nuotėkio. Metinio nuotėkio hidromodulis Žeimenos aukštupyje yra 7,1 l/s iš km2, žemupyje – 8,2 l/s iš km2. Žeimena yra viena švariausių didesnių Lietuvos upių, ypač švarios yra Būka (Žeimenos intakas) ir Švogina (įteka į Dringio ežerą). Pagal tipą bei žmogaus veiklos poveikio pobūdį, Žeimenos pabaseinio vandens objektai sugrupuoti į 18 upių ir 69 ežerų kategorijai priklausančius vandens telkinius.

16 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Upių kategorijai priskiriami Žeimenos pabaseinio vandens telkiniai Rizikos veiksniai Labai Rizikos Telkinių pakeisti veiksnių Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji skaičius Hidroelektrinės vandens suma ištiesinimas tarša tarša telkiniai 13 0 1 1 * 1 1 * 1 1 * 1 2 * * 1 3 * * * 18 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Žeimenos pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 67 0 1 1 * 1 2 * * 69 viso vandens telkinių

Šventosios pabaseinis

Savivaldybė Plotas Šventosios pabaseinyje, % Rokiškio sav. 48 Kupiškio sav. 18 Zarasų sav. 55 Anykščių sav. 72 Utenos sav. 73 Ignalinos sav. 3 Molėtų sav. 61 Jonavos sav. 13 Širvintų sav. 63 Vilniaus sav. 3 Ukmergės sav. 86

1.6 pav. Šventosios pabaseinis ir savivaldybių ribos

Šventoji yra didžiausias Neries intakas. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas (25 % baseino ploto), Svėdasų ir Širvintų plynaukštes

17 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

(54 %) ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21 %). Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet yra ir smėliu bei žvyru dengiamų plotų (27 %). Miškingumas - 26%, pelkėtumas - 0,7%, ežeringumas - 3%. Šventosios pabaseinio upių tinklą sudaro 1885 upės, iš kurių tik 375 yra ilgesnės nei 3 km. Smulkiųjų upių tinklo tankis siekia 0,54 km/km2, o ilgesniųjų – 0,47 km/km2. Bendras upių ilgis – 6477 km. Metinio nuotėkio hidromodulis aukštupyje yra 7 l/s iš km2, vidurupyje – 7,3-7,4 l/s iš km2, žemupyje – 8,2 l/s iš km2.

Atsižvelgiant į vandens objetų tipą bei žmogaus veiklos jiems daromą poveikį, Šventosios pabaseinyje išskirti 58 upių ir 67 ežerų kategorijos vandens telkiniai.

Upių kategorijai priskiriami Šventosios pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji pakeisti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 27 0 4 0 * 8 1 * 2 1 * 9 1 * 1 1 * * 4 2 * * 1 2 * * 2 2 * * 58 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Šventosios pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 54 0 11 1 * 2 2 * * 67 viso vandens telkinių

18 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Nevėžio pabaseinis

1.7. pav. Nevėžio pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldybė Plotas Nevėžio pabaseinyje, % Šiaulių m. 15.8 Kėdainių sav. 98.3 Šiaulių sav. 0.5 Panevėžio sav. 73.9 Radviliškio sav. 71.0 Kelmės sav. 4.7 Panevėžio m. 90.9 Anykščių sav. 18.6 Raseinių sav. 4.9 Jonavos sav. 38.7 Kauno sav. 40.3 Kauno m. 9.3 Ukmergės sav. 13.2

Nevėžio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako – Šušvės – baseinas drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesnės mechaninės sudėties karbonatingos uolienos, 10% baseino paviršiaus dengia smėliai. Pelkių daugiausia aukštupyje, o vidutinis pabaseinio pelkėtumas siekia 0,6%. Miškai užima 25% pabaseinio ploto. Baseine yra 89 ežerai, bet jų suminis plotas tik 5,28 km2, todėl ežeringumas labai mažas (0,09%); didžiausias ežeras – Lėnas (2,08 km2). Tačiau yra daug tvenkinių (iš viso 76). Nevėžio pabaseinio upių tinklą sudaro 422 upės, kurios yra ilgesnės nei 3 km, bei 1710 trumpesnių nei 3 km upių. Bendras upių ilgis siekia 8162 km. Upių tinklo tankis – 1,33 km/km2. Nevėžis dalį vandens gauna iš Lėvens ir Šventosios. Paties Nevėžio baseino metinio nuotėkio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km2. Remiantis atliktos žmogaus veikos poveikio analizės rezultatais, Nevėžio pabaseinyje išskirtas 101 upių kategorijos vandens telkinys bei 3 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai.

19 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Upių kategorijai priskiriami Nevėžio pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai pakeisti Dirbtiniai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji vandens vandens suma ištiesinimas tarša tarša telkiniai telkiniai 8 0 1 0 * 3 0 * 0 1 * 0 1 * 2 1 * 19 1 * 1 1 * * 1 1 * * 3 1 * * 2 2 * * 0 2 * * 5 2 * * 23 2 * * 26 2 * * * 7 3 * * * 101 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Nevėžio pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 3 0 3 viso vandens telkinių

20 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Dubysos pabaseinis

Savivaldybė Plotas Dubysos pabaseinyje, % Šiaulių m. 3.0 Kėdainių sav. 1.7 Šiaulių sav. 13.0 Telšių sav. 0.7 Radviliškio sav. 4.5 Kelmės sav. 46.5 Raseinų sav. 45.2 Jurbarko sav. 2.6 Kauno sav. 4.9

1.8. pav. Dubysos pabaseinis ir savivaldybių ribos

Dubysos baseinas siauras (plačiausioje vietoje jis yra 50 km pločio, o baseino ilgis – apie 90 km), nes upė, užuot tekėjusi paviršiaus nuolydžio kryptimi link vidurio Lietuvos ir Karšuvos žemumų, rėžiasi į Žemaičių aukštumos rytinį kraštą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo gruntai (70% baseino ploto), 11% baseino dengia smėliai, 9% - sunkus priemolis. Pabaseinio miškingumas – 25%, daugiausia miškų yra aukštupyje. Tarpgūbriuose ir duburiuose yra didelių pelkių – Didysis Tyrulis (38 km2), Praviršulio pelkė (32 km2), Tytuvėnų Tyrelis, Šiluvos Tyrelis. Dubysos pabaseinio pelkėtumas siekia 1,6%. Baseine yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas tik 5,5 km2, t.y., vyrauja maži ežeriukai, todėl ežeringumas tik 0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai (apie 10 km2). Dubysos pabaseinio upių tinklą sudaro 774 upės, iš kurių 154 yra ilgesnės nei 3 km. Bendras upių vagų ilgis siekia 2439 km, o tinklo tankis – 1,24 km/km2. Vidutinis baseino nuotėkio metinis hidromodulis yra 7 l/s iš km2, Dubysos aukštupyje – 6,8 l/s iš km2, Kražantės baseino aukštupyje 11,2 l/s iš km2, žemupyje – 9,3 km2. Vidutinis debitas Dubysos žiotyse yra 14,2 m3/s.

Dubysos pabaseinio vandens objektai apjungti į 32 upių bei 5 ežerų kategorijai priklausančius vandens telkinius.

21 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Upių kategorijai priklausantys Dubysos pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai pakeisti Dirbtiniai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji vandens vandens suma ištiesinimas tarša tarša telkiniai telkiniai 10 0 1 0 * 2 1 * 1 1 * * 2 1 * 1 1 * * 1 2 * * 1 2 * * 2 2 * * 4 2 * * 4 2 * * * 3 3 * * * 32 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Dubysos pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 5 0 5 viso vandens telkinių

Šešupės pabaseinis

1.9. pav. Šešupės pabaseinis ir savivaldybių ribos

22 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Savivaldybė Plotas Šešupės pabaseinyje, % Marijampolės miesto sav. 100.0 Kalvarijos sav. 99.3 Kauno sav. 7.5 Kazlų Rūdos sav. 99.1 Prienų sav. 10.6 Vilkaviškio sav. 100.0 Marijampolės sav 89.7 Alytaus sav. 10.0 Lazdijų sav. 33.1 Šakių sav. 76.2

Lietuvoje yra 80% Šešupės baseino ploto ir 53% upės vagos ilgio. Šešupės aukštupys (27 km, baseino plotas 287 km2) yra Lenkijoje, vakarinė vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km2) – Kaliningrado srityje, dar 52 km upė teka Lietuvos-Kaliningrado srities siena. Lietuvoje Šešupė teka Užnemunės žemuma, o jos pačios ir intakų aukštupiai drenuoja Sūduvos aukštumą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Miškingumas apie 17%, didžiausias miškų masyvas – Kazlų Rūdos miškai. Pelkės užima apie 1,6% baseino ploto, daugiausiai jų yra pietrytinėje baseino dalyje. Didžiausios pelkės – Žuvintas (68,5 km2), Amalvo pelkės (34,1 km2), Ežerėlio pelkė (20 km2). Viso Šešupės baseino ežeringumas 1,1 % (iš viso 269 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų bendras plotas – 68,2 km2), tačiau daugiau kaip 60 % bendro ežerų ploto tenka Šešupės dešiniojo intako Dovinės baseinui (jo ežeringumas 7,3 %). Didžiausi ežerai – Dusia (23,3 km2) ir Žuvintas (10,3 km2). Upių tinklo tankis siekia 1,12 km/km2. Didžiąją jo dalį sudaro trumpesni kaip 3 km maži upeliai ir melioravimo grioviai. Jų Šešupės pabaseinyje yra net 1140, tuo tarpu ilgenių nei 3 km upių yra tik 282. Bendras upių vagų ilgis pabaseinyje sudaro 5492 km. Baseino vidutinis metinio nuotėkio hidromodulis yra 5,6 l/s iš km2, kalvotame aukštupyje jis didesnis (6,6 l/s iš km2), žemumoje - mažesnis (3,9 l/s iš km2). Šešupės vidutinis debitas žiotyse siekia 34,2 m3/s. Atsižvelgiant į tipologiją bei remiantis žmogaus veiklos poveikio tyrimų rezultatais, Šešupės pabaseinyje išskirta 90 upių kategorijai priklausančių vandens telkinių bei 9 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai.

Upių kategorijai priklausantys Šešupės pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji pakeisti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 2 0 2 0 * 1 1 * 2 1 * 8 1 * 2 1 * * 3 2 * * 1 2 * * 28 2 * * 27 2 * * * 5 3 * * * 9 3 * * * * 90 viso vandens telkinių

23 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Ežerų kategorijai priskiriami Šešupės pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 4 0 5 1 * 9 viso vandens telkinių

Jūros pabaseinis

1.10 pav. Jūros pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldybė Plotas Jūros pabaseinyje, % Pagėgių sav. 20.3 Plungės sav. 0.4 Telšių sav. 0.6 Klaipėdos sav. 3.0 Kelmės sav. 13.9 Rietavo sav. 69.7 Šilalės sav. 85.2 Šilutės sav. 3.3 Raseinių sav. 44.1 Tauragės sav. 87.7 Jurbarko sav. 26.7

Jūros versmės yra Rietavo lygumoje, aukštupyje ji teka vakariniais Žemaičių aukštumos šlaitais, po to pasuka į Karšuvos žemumą, o pačiam žemupyje kerta Vilkyškių moreninį kalvagūbrį. Aukštupyje ir vidurupyje apie 80% baseino paviršiaus dengia vidutinio sunkumo priemoliai, žemupio link padaugėja sunkių priemolių ir molių dengiamų plotų, 10% baseino ploto užima smėlio salos. Baseino miškingumas yra apie 27%, pelkėtumas – apie 0,5%. Vidutinis baseino upių tinklo tankumas – 1,43 km/km2. Upių tinklą sudaro 1674 upės, 334 iš jų yra ilgesnės nei 3 km. Bendras upių vagų ilgis pabaseinyje siekia 5724 km. Baseino ežeringumas itin mažas – tik 0,04 % (iš viso yra 20 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, o jų bendras plotas 1,75 km2). Tvenkiniai užima daug didesnų plotą – apie 16 km2.

24 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Vidutinis Jūros baseino metinis nuotėkio hidromodulis yra 9,6 l/s iš km2, vandeningiausias yra Jūros aukštupys (13,8 l/s iš km2), mažiausias vandeningumas yra Jūros intako Šešuvio baseine (8,2 l/s iš km2). Vidutinis debitas Jūros žiotyse – apie 38 m3/s.

Jūros pabaseinio vandens objektai pagal tipologiją ir žmogaus ūkinės veiklos jiems daromą poveikį yra suskirstyti į 67 upių kategorijos bei 4 ežerų kategorijos vandens telkinius.

Upių kategorijai priskiriami Jūros pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji pakeisti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 12 0 1 0 * 1 1 * 9 1 * 3 1 * 4 1 * * 1 1 * * 1 2 * * 17 2 * * 13 2 * * * 5 3 * * * 67 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Jūros pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 3 0 1 1 * 4 viso vandens telkinių

25 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Minijos pabaseinis

Plotas Minijos Savivaldybė pabaseinyje, % Skuodo sav. 3.4 Kretingos sav. 31.5 Plungės sav. 83.0 Telšių sav. 8.2 Klaipėdos sav. 58.0 Rietavo sav. 27.0 Šilalės sav. 9.7 Šilutės sav. 29.9

1.11 pav. Minijos pabaseinis ir savivaldybių ribos

Pagrindinė pabaseinio dalis yra Pajūrio žemumoje, aukštupys - Žemaičių aukštumoje. Minijos pabaseinio upių tinklą sudaro 1359 upės, iš kurių 269 yra ilgesnės nei 3 km. Bendras paaseinio upių tinklo tankumas – 1,53 km/km2, vagų ilgis – 4508 km. Ežerų palyginti nedaug (39), vidutinis baseino ežeringumas 0,6%. Ežeringiausias yra Babrungo baseinas (ežerai užima 5,5% baseino ploto), kuriame yra Platelių ežeras (12 km2). Miškingumas - apie 32%. Pelkės užima apie 1% baseino ploto (daugiausiai tai aukštapelkės). Svarbiausios pelkės - Reiskių Tyras (8,75 km2) ir Aukštumalė (apie 30 km2).

Minijos baseino vidutinis metinio nuotėkio hidromodulis siekia net 13,1 l/s iš km2, Minijos aukštupyje jis kiek mažesnis (11,8 l/s iš km2), o Veiviržo baseine siekia net 14,3 l/s iš km2. Vidutinis Minijos debitas žiotyse – apie 38,5 m3/s. Bet ne visas Minijos vanduo suteka į Nemuno deltos atšakas: 18,4 km atstumu nuo žiočių nuo Minijos atsišakoja Klaipėdos kanalas, žemiau Minijos kaimo – protaka, įtekanti į Krokų Lankų ežerą, o dar viena atšaka įteka tiesiai į Kuršių marias.

Minijos pabaseinio vandens objektai apjungti į 45 upių kategorijai bei 8 ežerų kategorijai priskiriamus vandens telkinius.

26 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Upių kategorijai priskiriami Minijos pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji paveikti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 17 0 2 0 * 1 1 * 11 1 * 1 1 * 4 1 * * 1 1 * * 1 2 * * 7 2 * * 45 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Minijos pabaseinio vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 7 0 1 1 * 8 viso vandens telkinių

Priegliaus baseinas

1.12. Priegliaus baseinas

Savivaldybė Plotas Priegliaus baseine, % Vilkaviškio sav. 6

Priegliaus baseinas yra mažiausias Lietuvos baseinas – tik 64,7 km2. Daugiausiai tai Vištyčio ežero ir jo intakų drenuojamas plotas. Visa lietuviškoji baseino dalis priklauso Vilkaviškio savivaldybei.

27 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Priegliaus baseino teritorija yra Baltiškųjų aukštumų vakarinėje periferijoje, jame vyrauja kreidos geologiniai dariniai, o kvarterinių nuogulų storis viršija 180 m. Vyrauja jauriniai dirvožemiai. Upių tinklo tankumas - 0,63 km/km2, tinklą sudaro 4 ilgesnės bei 16 trumpesnių nei 3 km upių, kurių bendras ilgis siekia 41 km. Baseino ežeringumas – 0-2%. Vidutinis metinis nuotėkis yra 6-7 l/s iš km2. Miškingumas mažesnis nei 10%.

Priegliaus baseine esančios upės yra apjungtos į vieną vandens telkinį, ežerai taip pat sudaro vieną vandens telkinį.

Upių kategorijai priskiriami Priegliaus baseino vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji paveikti suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai 1 0

Ežerų kategorijai priskiriami Priegliaus baseino vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji pakeisti suma tarša tarša vandens telkiniai 1 0 1 viso vandens telkinių

Lietuvos pajūrio upių baseinas

Plotas Lietuvos pajūrio Savivaldybė upių baseine, % Šilutės sav. 2.9 Klaipėdos m. sav. 89.9 Klaipėdos sav. 31.4 Kretingos sav. 41.7 Neringos sav. 99.4 Palangos m. sav. 49.0

1.13 pav. Lietuvos pajūrio upių baseinas ir savivaldybių ribos

28 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Visas Lietuvos pajūrio upių baseinas išplitęs Pajūrio žemumoje. Didžiausia upė pabaseinyje yra Akmena-Danė, ištekanti iš Pajūrio žemumos ir per Klaipėdos sąsiaurį įtekanti į Baltijos jūrą. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, žemiau – Dane. Vidutinis metinis nuotėkio hidromodulis yra 13,1 l/s iš km2, upės vidutinis debitas žiotyse – apie 7,6 m3/s. Lietuvos pajūrio upių baseino miškingumas yra 27%, pelkės užima 2,3% baseino ploto. Baseino upių tinklą sudaro 161 ilgesnė bei 650 trumpesnių nei 3 km upių, kurių bendras ilgis 2774 km. Upių tinklo tankis – 1,6 km/km2.

Atsižvelgiant į žmogaus poveikio analizės rezultatus bei vandens objektų tipologiją, Lietuvos pajūrio upių baseine išskirtas 21 upių kategorijai priklausantis vandens telkinys bei 2 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai.

Lietuvos pajūrio upių baseino vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai Labai Dirbtiniai skaičius veiksnių Hidroelektrinės Upių vagų Sutelktoji Pasklidoji paveikti vandens suma ištiesinimas tarša tarša vandens telkiniai telkiniai 5 0 1 0 * 7 1 * 8 1 * * 21 viso vandens telkinių

Ežerų kategorijai priskiriami Lietuvos pajūrio upių baseino vandens telkiniai Telkinių Rizikos Rizikos veiksniai skaičius veiksnių Sutelktoji Pasklidoji suma tarša tarša 2 0 2 viso vandens telkinių

Kaip minėta, be upių ir ežerų Nemuno UBR priskiriama ir lietuviškoji Kuršių marių dalis bei Baltijos jūros pakrantės vandenys (žr. 1.1 pav.)

1.1.2.Vandens telkinių tipologija, tipų žemėlapiai

Vandens telkiniai skiriasi savo gamtinėmis charakteristikomis, tad esama skirtumų ir juose gyvuojančių vandens organizmų bendrijose. Atsižvelgiant į tai, vandens telkiniai yra skirstomi į tipus, kiekvieną jų apibūdinant tokiais gamtiniais veiksniais, kurie turi didžiausios įtakos vandens organizmų bendrijų struktūrai, t.y. lemia pagrindinius vandens organizmų bendrijų skirtumus tos pačios kategorijos vandens telkinių grupėje (upės, ežerai, tarpiniai ir pakrantės vandenys). Žinant kiekvienam telkinių tipui būdingas vandens organizmų bendrijų charakteristikas, jau galima įvertinti ir žmogaus ūkinės veiklos sąlygotus jų pokyčius, t.y. nustatyti, kur vandens organizmų bendrijų skirtumai yra dėl natūralių (gamtinių) veiksnių, o kur – dėl žmogaus poveikio.

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie Nemuno UBR identifikuotus upių, ežerų, tarpinių ir pakrantės vandenų tipus bei juos apibūdinančius gamtinius veiksnius.

Upės

Nemuno UBR identifikuoti 7 upių tipai, besiskiriantys vandens organizmų bendrijomis. Upių tipai apibūdinami dviem pagrindiniais gamtiniais veiksniais, kurie lemia didžiausius vandens organizmų bendrijų skirtumus: baseino plotu ir vagos nuolydžiu. Tipų apibūdinime naudojami ir veiksniai, į

29 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą kuriuos, laikantis BVPD nuostatų, taip pat privalu atsižvelgti vandens telkinių tipologijoje: absoliutų aukštis ir geologija. Pagal pastaruosius veiksnius beveik visos Lietuvos upės priklauso vienam tipui. Tuo tarpu pagal baseino plotą upės pasiskirsto 4 grupėse. Didesnio kaip 100 km2 baseino ploto upės papildomai suskirstytos į tipus taikant vagos nuolydžio kriterijų. Nemuno UBR upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikti 1.2 lentelėje, o 1.14 pav. demonstruojami upių tipai.

1.2 lentelė. Nemuno UBR upių tipologija Tipai Deskriptoriai: 1 2 3 4 5 6 7 Absoliutus aukštis < 200 m Geologija kalkinės

Baseino plotas, km2 <100 100-1000 1000-10000 >10000

Nuolydis, m/km - <0,7 >0,7 <0,3 >0,3 <0,3 >0,3

30 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.14. pav. Nemuno UBR upių tipai.

31 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Ežerai

Nemuno UBR identifikuoti 3 pagrindiniai ežerų tipai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis didžiausius vandens organizmų bendrijų skirtumus yra vidutinis ežerų gylis. Kaip ir upių atveju, ežerų tipų apibūdinime taip pat nurodyti ir kiti, privalomieji veiksniai: absoliutus aukštis, geologija ir dydis. Pagal absoliutų aukštį (privalomasis veiksnys) visi Lietuvos ežerai priklauso vienam tipui. Pagal geologija beveik visi (su pavienėmis išimtimis) ežerai priskirtini kalkiniams, t.y. taip pat priklauso vienam tipui. Visi ežerai priskirtini vienai ežerų grupei – didesnio kaip 0,5 km2 (50 ha) ploto ežerai (sutinkamai su BVPD, pagal plotą klasifikuotini tik >0,5 km2 ežerai), kadangi Nemuno UBR nenustatyta esminių vandens organizmų bendrijų struktūros ir sudėties skirtumų >0,5 km2 ploto ežeruose. Pagal vidutinį gylį ežerai pasiskirsto 3 grupėse: mažesnio kaip 3 m vidutinio gylio, 3-9 m ir didesnio kaip 9 m vidutinio gylio ežerai.

Nemuno UBR ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikti 1.3 lentelėje, o 1.15 pav. parodyta ežerų tipologija.

1.3 lentelė. Nemuno UBR ežerų tipologija Tipai Deskriptoriai: 1 2 3 Vidutinis gylis (m) < 3 3-9 >9 Absoliutus aukštis (m) < 200

Geologija kalkiniai (>1.0 meq/lg (Ca >15mg/l)) Dydis (km2) >0,5

32 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.15 pav. Nemuno UBR ežerų tipai

33 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Tarpiniai ir pakrantės vandenys

Nemuno UBR tarpiniai vandens telkiniai skirstomi į tris tipus taikant B sistemos deskriptorius, ekologiškai adekvačiais veiksniais pasirenkant atvirumą bangų poveikiui bei vidutinę substrato sudėtį (1.1.4 lentelė). Druskingumas, atvirumas bangų poveikiui bei vidutinė substrato sudėtis panaudojami marių įtakos atviruose priekrančių vandenyse zonos ir kitų dviejų tarpinių vandenų tipų atskyrimui.

1.4 lentelė. Tarpinių vandens telkinių vandenų tipai Tarpinių vandenų tipai Deskriptoriai: Centrinė Kuršių Šiaurinė Kuršių Kuršių marių įtakos Baltijos marių dalis marių dalis jūroje zona (1) Druskingumas <0.5 0.5-5 0.5-5 (2) Atvirumas bangų poveikiui Labai apsaugota Labai apsaugota Atvira (2) Vidutinė substrato sudėtis Smėlis, dumblas Smėlis, dumblas Smėlis, akmenys (1) (2) – BVPD sistema A; – BVPD sistema B

Nemuno UBR priskiriami Lietuvos Baltijos pakrantės vandenys skirstomi į du tipus pagal B sistemą, vidutinę substrato sudėtį naudojant kaip pasirinktiną faktorių (1.1.5 lentelė). Sedimentų tipas yra pagrindinis faktorius skiriant du pakrančių vandenų tipus. Atvirumas bangų poveikiui ir gylis, kurie Europos Komisijos darbo grupės buvo rekomenduoti kaip aukštesnio prioriteto pasirinktini faktoriai, nėra ekologiškai tinkamiausi Lietuvos pakrančių vandenų tipologijai.

1.16. pav. demonstruojami tarpinių ir pakrantės vandenų tipai.

1.5 lentelė. Baltijos jūros pakrantės vandenų tipai Pakrantės vandenų tipai Deskriptoriai: Atviras Baltijos jūros smėlėtas Atviras Baltijos jūros akmenuotas krantas (pietinis) krantas (šiaurinis) (1) Druskingumas 5-18 5-18 (1) Gylis (m) <30 <30 (2) Dominuojantis nuosėdų tipas smėlis smėlis-žvyras, akmenys (1) (2) – BVPD sistema A; – BVPD sistema B

34 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.16 pav. Nemuno UBR tarpinių ir pakrantės vandenų tipai

35 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.1.3. Labai pakeisti vandens telkiniai (LPVT)

Labai pakeisti vandens telkiniai yra tokie vandens telkiniai, kurių charakteristikos yra labai pakitusios dėl nuolatinio žmogaus ūkinės veiklos daromo poveikio. Tokiems telkiniams priskirti Klaipėdos sąsiauris bei didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniai. LPVT taip pat priskirtos upių atkarpos, kuriose natūralus vandens nuotėkis dėl vandens permetimo į kitos upės baseiną yra nuolatos sumažėjęs daugiau kaip 30%. Turimi vandens organizmų bendrijų tyrimų duomenys rodo, kad toks nuotėkio sumažėjimas turi gana didelės neigiamos įtakos vandens organizmų bendrijų būklei. Nemuno baseino rajone dėl tokio pobūdžio poveikio LPVT priskirtas tik vienas vandens telkinys – Merkio upės atkarpa žemiau Merkio-Vokės kanalo. Daugiau nei 80% Merkio debito tenka Papio ežero (patenka į NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą), kuris priklauso Vokės upės baseinui, palaikymui. LPVT taip pat priskiriama Nemuno upės atkarpa žemiau Kauno hidroelektrinės. Žymus vandens lygio svyravimas dėl hidroelektrinės veiklos, dirbtinis kranto linijos formavimas ir palaikymas (dambos), vagos gilinimas bei žmogaus veikla kaimyninėse šalyse (Kaliningrado sritis) – pagrindiniai argumentai tokiam priskyrimui.

Atskira problema yra ištiesintos vagos upės. Jei ištiesintos vagos atkarpos nėra pastoviai prižiūrimos, laikui bėgant jos gali savaime atsistatyti. Tačiau, savaiminio upių vagų atsistatymo procesas labai priklauso nuo upės vagos nuolydžio, substrato, pakrantės augmenijos, pvz. medžių šakų ir panašios kilmės kliūčių, stabdančių vandens tėkmę ir kitaip sąlygojančių atsistatymo greitį bei efektyvumą. Didesnio nuolydžio ištiesintos vagos upės, o taip pat šios tekančios miškingomis vietovėmis pasižymi didesniu savaiminio atsistatymo potencialu nei mažo nuolydžio ištiesintos vagos upės su sunaikinta natūralia pakrančių augmenija. Didžioji dauguma tokių upių ar jų atkarpų su sunaikinta ar beveik sunaikinta pakrančių augmenija teka intensyvaus žemės ūkio vietovėmis Nemuno regiono žemumose. Dirbtinis vagų atkūrimas sunkiai įmanomas, kadangi ištiesintos vagos upių yra labai daug, absoliuti dauguma jų teka privačiomis žemės ūkio valdomis. Dėl šių priežasčių ištiesintos vagos upės, tekančios Nemuno regiono žemumomis, priskirtos LPVT.

Klaipėdos sąsiauryje koncentruojasi Klaipėdos valstybinio jūro uosto veikla. Natūralus krantas rytinėje dalyje ir didžiojoje dalyje vakarinio kranto yra pakeistas uosto krantinėmis. Sąsiaurio hidrodinaminis ir nešmenų transporto režimas yra pakeistas pastačius ir vėliau rekonstravus uosto vartus, taip pat nuo 1925 metų vykdant uosto akvatorijos gilinimo darbus, dėl kurių pasiektas 14 m gylis. Palyginimui, 1928 m kai kuriose Klaipėdos sąsiaurio dalyse buvo pasiektas tik 8 m gylis. Dėl šių priežasčių Klaipėdos sąsiauris priskirtas LPVT.

Vandens telkiniai, priskirti LPVT: 1. Klaipėdos sąsiauris; 2. Tvenkiniai, didesnio nei 50 ha ploto; 3. Merkio upės atkarpa nuo Merkio-Vokės kanalo iki Cirvijos upės žiočių (debitas sumažėjęs 80%); 4. Nemunas žemiau Kauno hidroelektrinės; 5. Ištiesintos vagos upės Nemuno UBR žemumose

Labai pakeistos upės ir ežerai demonstruojami 1.17 pav., o Klaipėdos sąsiaurio žemėlapis 1.18.pav.

36 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.1.4. Dirbtiniai vandens telkiniai (DVT)

Dirbtiniams vandens telkiniams priskiriami tokie telkiniai, kurie buvo suformuoti vietose, kur iki tol neegzistavo, ir nemodifikuojant jau esančių telkinių. DVT priskirti didieji karjerai (>50 ha). Dirbtiniams vandens telkiniams taip pat priskirti dirbtiniai kanalai, iškasti dalies upių vandens nuotėkio nukreipimui į kitas upes, ar iškasti kitoms reikmėms (Karaliaus Vilhelmo kanalas).

Vandens telkiniai, priskirtini DVT:

1. Karjerai (>50ha); 2. Vandens nuotėkio nukreipimo kanalai (Merkio-Vokės, Šventosios-Nevėžio, Ventos Dubysos, Lėvens-Nevėžio kanalai) ir Karaliaus Vilhelmo kanalas.

37 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.17 pav. Labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių žemėlapis

38 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.18 pav. Klaipėdos sąsiauris - labai pakeistas vandens telkinys

1.1.5. Etaloninės paviršinio vandens telkinių sąlygos Sėkmingas priemonių, būtinų paviršinių vandenų geros būklės užtikrinimui, planavimas ir įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo teisingo kokybės elementų būklei vertinti pasirinkimo (biologinių, fizinių-cheminių, hidrologinių-morfologinių) bei šių elementų kritinių verčių nustatymo. Tačiau pagrindinė korektiško būklės vertinimo prielaida – atskaitos taško nustatymas. Šis atskaitos taškas yra vertės, būdingos kokybės elementų rodikliams esant natūralioms, t.y. etaloninėms sąlygoms, kuomet žmogaus ūkinės veiklos poveikio nėra. Kadangi skirtingų tipų vandens telkiniai pasižymi sąvitomis vandens organizmų bendrijomis, kiekvienam jų turi būti nustatytos etaloninės specifinių rodiklių vertės. Šiame skyriuje aprašytos vandens telkinių etaloninės sąlygos, buvo nustatytos analizuojant įvairius kokybės elementų rodiklių charakteristikas specialiai atrinktuose, minimaliai žmogaus veiklos

39 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą paliestuose vandens telkiniuose, taikant kitus, įvairiose šalyse šiems tikslams pasiūlytus metodus bei derinant etaloninių vietovių nustatymo kriterijus su kitomis ES valstybėmis.

1.1.5.1. Upės Upėse etaloninės vertės nustatytos biologinių elementų rodikliams (žuvys ir dugno bestuburiai). Taip pat nustatytos etaloninę biologinių elementų būklę užtikrinančios vandens kokybę apibūdinančių fizinių-cheminių elementų rodiklių vertės. Taip pat etaloninė upių būklė apibūdinta pagal hidrologinius-morfologinius ir cheminės būklės kriterijus. Etaloninės būklės upių vietų kriterijai ir jų reikšmės yra pateiktos 1.6 lentelėje.

1.6 lentelė. Etaloninės būklės upių vietų kriterijai ir jų reikšmės EKOLOGINĖ BŪKLĖ Erdvinė Kriterijai vertinimo Apibūdinimas skalė* BIOLOGINIAI Lietuvos žuvų vieta LŽI indekso vertė - 1 indeksas (LŽI) Danijos upių faunos indeksas vieta DUFI indekso vertė - 7 (DUFI) FIZIKINIAI-CHEMINIAI - BDS7 – < 2,3 mg/l; Bendrieji - O2 – >7,5 mg/l (2-tro tipo upės) ir >8,5 mg/l (kitų tipų upės); vandens - Nbendras – < 2,0 mg/l; vieta - NH4-N – < 0,1 mg/l; kokybės - NO3-N – < 1,3 mg/l; rodikliai - PO4-P – < 0,05 mg/l; - Pbendras – < 0,1 mg/l. HIDROLOGINIAI-MORFOLOGINIAI Upės vaga atkarpa Vaga natūrali (nereguliuota). Natūralios pakrančių augmenijos juosta dengia ne mažiau kaip 90 % vagos Pakrančių vieta pakrantės ilgio. Augmenijos juostos plotis turi būti nemažesnis kaip: 1-3 tipo upių augmenija – 30 m, 4-5 tipo – 50 m, 6-7 tipo upių – 100 m. Upės atkarpa Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai aukščiau ir žemiau monitoringo vietos. vientisumas Natūralus srovės greitis nesumažėjęs dėl žemiau monitoringo vietos esančios Srovės greitis atkarpa patvankos (patvankos maksimalaus vandens lygio taškas yra žemesnėje altitudėje negu monitoringo vieta) Nėra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus nuotėkio kiekio sumažėjimo, arba sumažėjimas nereikšmingas (≥90% vidutinio nuotėkio kiekio aititinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio kiekis turi būti nemažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis). Bendras aukščiau monitoringo vietos esančiose talpyklose (jei tokių esama) sukaupto Nuotėkis vieta vandens kiekis yra <5% vidutinio metinio nuotėkio monitoringo vietoje. Aukščiau monitoringo vietos nėra hidroelektirnių, sąlygojančių nuotėkio kiekio kaitą, arba ji nereikšminga (galimi svyravimai – ±10% bazinio nuotėkio). Nėra nuotėkio kiekio padidėjimo dėl vandens išleidimo iš ant vagos esančių ar su vaga susijungusių tvenkinių, arba padidėjimas nereikšmingas (nedaugiau 10% bazinio nuotėkio). CHEMINĖ BŪKLĖ Specifiniai Specifinių teršalų koncentracijos artimos 0 (teršalai neaptinkami pažangiausiais sintetiniai ir kiti vieta analitiniais metodais). Kitų specifinių teršalų koncentracijos neviršija natūralaus teršalai (gamtinio) lygio. * - atkarpų, kuriose vertinamas poveikis, ilgis: upokšniai (baseinas < 10 km2) – 1 km, upeliai (baseinas 10-100 km2) – 2 km, vidutinio dydžio upės (baseinas 100-1000 km2) – 5 km, didelės upės (baseinas >1000 km2) – 10 km, labai didelės upės (baseinas >10000 km2) – daugiau kaip 10 km.

40 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.1.5.2. Ežerai

Ežeruose etaloninės vertės nustatytos tik fitoplanktono rodikliams, tačiau šios vertės yra preliminarios. Taip pat nustatytos labai gerą fitoplanktono būklę turinčios užtikrinti fizinių- cheminių elementų rodiklių vertės bei hidrologinius-morfologinių ir cheminės būklės kriterijų reikšmės. Etaloninės būklės ežerų kriterijai ir jų reikšmės yra pateiktos 1.7 lentelėje.

1.7 lentelė. Etaloninės būklės ežerų kriterijai ir jų reikšmės EKOLOGINĖ BŪKLĖ Kriterijai Apibūdinimas BIOLOGINIAI (preliminarūs fitoplanktono rodikliai) 1-o tipo ežerai: 2 Biomasė (metinis vidurkis), 2-o tipo ežerai: 1.5 mg/l 3-o tipo ežerai: 0.5 1-o tipo ežerai: 60 Titnagdumblių dalis (kovo 2-o tipo ežerai: 70 pabaiga-gegužė), % 3-o tipo ežerai: 80 1-o tipo ežerai: 20 Melsvabakterių dalis 2-o tipo ežerai: 15 (rugpjūtis-rugsėjis), % 3-o tipo ežerai: 10 1-o tipo ežerai: 2 Dominuojantys toksiški 2-o tipo ežerai: 2 dumbliai, genčių skaičius 3-o tipo ežerai: 1 1-o tipo ežerai: 6 Chlorofilas a (metinis 2-o tipo ežerai: 3 vidurkis), µg/l 3-o tipo ežerai: 2 FIZIKINIAI-CHEMINIAI

1-o tipo ežerai: Nbendras <1,3 mg/l; Pbendras <0,05 mg/l Vandens kokybės rodikliai 2-o tipo ežerai: Nbendras <1,0 mg/l; Pbendras <0,04 mg/l 3-o tipo ežerai: Nbendras <0,9 mg/l; Pbendras <0,03 mg/l Nėra nenatūralios kilmės vandens temperatūros pokyčių (pvz., Vandens temperatūra vanduo naudojamas jėgainių aušinimui) HIDROLOGINIAI-MORFOLOGINIAI Kranto linija natūrali (netiesinta, dirbtinai nesutvirtinta), arba Kranto linija ir priekrantė pokyčiai nežymūs (≤5% ežero perimetro). Natūralios pakrančių augmenijos juosta apima 90% ežero perimetro. Nėra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio sumažėjimą (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas), arba pokyčiai nežymūs (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis). Nėra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens Vandens lygis lygio kaitą (kaita, sąlygota ant ežero ištakos ar intako įrengtos HE veiklos), ar ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose. Vandens lygis nėra dirbtinai stabilizuojamas ant ežero ištakos įrengtomis sklendėmis. CHEMINĖ BŪKLĖ Specifinių teršalų koncentracijos artimos 0 (teršalai neaptinkami Specifiniai sintetiniai ir kiti pažangiausiais analitiniais metodais). Kitų specifinių teršalų teršalai koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio.

1.1.5.3. Pakrantės ir tarpiniai vandenys

Etaloninę būklę aprašantys kokybės elementai buvo patikslinti atsižvelgiant į visus nuo 1992 iki 2007 m. nacionalinio monitoringo metu surinktus duomenis. Etaloninės būklės tarpinių vandenų kriterijai ir jų vertės yra pateikti 1.8 lentelėje.

41 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonoje etaloninės sąlygos priklauso nuo druskingumo, todėl mažesnio nei 2 psu sąlygose naudotinos šiaurinių Kuršių marių etaloninės vertės, didesnio nei 4 psu – pakrantės vandenų.

1.8 lentelė. Etaloninės būklės tarpinių vandenų kriterijai ir jų vertės EKOLOGINĖ BŪKLĖ Kuršių marių Centrinė Kuršių Kriterijai įtakos Baltijos Šiaurinė Kuršių marių dalis jūroje zona * marių dalis FIZIKINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą <416 <933 <944 (birželis-rugsėjis), µg/l Vidutinis bendras fosforas <36 <59 <60 vasarą (birželis-rugsėjis), µg/l BIOLOGINIAI Vidutinė fitoplanktono biomasė <0,8 <4,4 <5,7 (birželis-rugsėjis), mg/l Vidutinė chlorofilo a (birželis- <14,2 <26,4 <37,0 rugsėjis), µg/l * vidutinės fitoplanktono biomasės perskaičiuotos integruotam fitoplanktono mėginiui (pateikta druskingumo vertėms esant 2-4 psu). psu – praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit), apytikriai lygus promilei.

Pakrantės vandenų tipus aprašantys kriterijai pagal vertinimo laikotarpį buvo suderinti su tarpinių vandenų kriterijų vertinimo laikotarpiais, bei patikslintos jų vertės.

1.9 lentelė. Etaloninės būklės pakrantės vandenų kriterijai ir jų vertės EKOLOGINĖ BŪKLĖ Atviras Baltijos jūros Atviras Baltijos jūros Kriterijai smėlėtas krantas akmenuotas krantas (pietinis) (šiaurinis) FIZIKINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą <120 <120 (birželis-rugsėjis), µg/l Vidutinis bendras fosforas <14 <14 vasarą (birželis-rugsėjis), µg/l BIOLOGINIAI Vidutinė fitoplanktono biomasė <0,7 <0,7 (birželis-rugsėjis), mg/l Vidutinė chlorofilo a (birželis- <2,0 <2,0 rugsėjis), µg/l

1.1.5.4. Maksimalus ekologinis DVT ir LPVT potencialas

Dirbtiniuose (DVT) bei labai pakeistuose vandens telkiniuose (LPVT) suformuotos hidrologinės bei morfologinės charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo tikslų, kurių siekiant šie telkiniai buvo sukurti ar pakeisti. Keičiant hidrologines-morfologines charakteristikas, atitinkamai pakinta ir telkiniuose gyvuojančių vandens organizmų bendrijų charakteristikos. Todėl šių telkinių būklė turi būti vertinama pagal juos savo charakteristikomis labiausiai atitinkančio vandens telkinio tipo būklės vertinimo kriterijus. Kita vertu, dirbtiniuose ar labai pakeistuose vandens telkiniuose susiformavusios sąlygos dažniausiai nėra identiškos natūraliems telkiniams, todėl jų būklės apibūdinimui vartojama ne ekologinės būklės, o ekologinio potencialo sąvoka. DVT ir LPVT būklės klasifikavimo atskaitos taškas yra maksimalus ekologinis potencialas (natūralių vandens telkinių etaloninių sąlygų atitikmuo). Kadangi šiuose telkiniuose esančios hidrologinės-

42 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą morfologinės sąlygos dažnai neleidžia pasiekti tokios pat vandens organizmų būklės, kaip ir natūraliuose telkiniuose, biologinių elementų rodikliams gali būti keliami mažesni reikalavimai. Tačiau reikalavimai vandens kokybės rodikliams (fizikinių-cheminių elementų rodikliai) bei cheminei būklei (prioritetinės, pavojingos bei kitos specifinės medžiagos) išlieka tokie patys,, kaip ir natūraliems telkiniams, nebent jų užtikrinti neįmanoma dėl pačio DVT ar LPVT pobūdžio. Hidrologinės-morfologinės sąlygos, suformuotos DVT ir LPVT yra laikomos atitinkančiomis gerą ekologinį potencialą (išskyrus atvejus, kuomet šios sąlygos yra identiškos sąlygoms natūraliuose atitinkamo tipo vanens telkiniuose). Tuo tarpu maksimalus hidrologinių-morfologinių sąlygų ekologinis potencialas šiuose telkiniuse – siektinas tikslas, kuris gali būti įgyvendintas taikant papildomas priemones, kurios galėtų sušvelninti telkinio pakeitimo poveikį ar pagerinti dirbtinio vandens telkinio (jei šio telkinio hidrologinės-morfologinės charakteristikos neatitinka natūralių) būklę, pvz., švelninant vagų tiesinimo poveikį, atkuriant pakrančių augmeniją ar kt. Tokios priemonės taikytinos tik tuo atveju, jei tai neturės neigiamo poveikio tikslams, kurių siekta įrengiant dirbtinį ar labai pakeičiant natūralų vandens telkinį. Tas pat galioja ir biologiniams kokybės elementams: jeigu hidrologinės morfologinės sąlygos laikomos atitinkančiomis maksimalų ekologinį potencialą, vandens organizmų bendrijų būklei keliami tokie patys reikalavimai:ji turi atitikti maksimalų ekologinį potencialą (atitikmuo – l. gera būklė natūraliuose vandens telkiniuose). Jeigu hidrologinės-morfologinės sąlygos pakitę, laikoma, kad jos užtikrina gerą vandens organizmų bendrijų ekologinį potencialą, t.y. tokią vandens organizmų bendrijų būklę, kurią leidžia užtikrinti sąlygos, suformuotos įrengiant dirbtinį ar labai pakeičiant esamą vandens telkinį.

Dirbtiniai vandens telkiniai

Kaip jau minėta, išskiriamos dvi, savo hidrologinėmis-morfologinėmis charakteristikomis panašių dirbtinių vandens telkinų grupės: (1) karjerai ir (2) vandens nuotėkio nukreipimo kanalai (Merkio- Vokės, Šventosios-Nevėžio, Ventos-Dubysos, Lėvens-Nevėžio) ir Karaliaus Vilhelmo kanalas. Pagal savo ekologines savybes karjerai gali būti lyginami su natūraliais 2 tipo ežerais. Jų hidrologinės-morfologinės charakteristikos laikomos atitinkančiomis maksimalaus ekologinio potencialo reikalavimus, jeigu tenkinamos labai geros būklės hidrologinių-morfologinių kriterijų reikšmės. Atitinkamai, biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas taip pat turi atitikti labai geros būklės kriterijus, nustatytus tokio tipo ežerams. Šie reikalavimai fitoplanktonui (kurio rodikliams nustatytos etaloninės sąlygos bei sukurta būklės ežeruose klasifikavimo sistema) yra pateikti 1.10 lentelėje.

1.10 lentelė. Fitoplanktonio rodikliai ir jų vertės, atitinkančios karjerų maksimalų ekologinį potencialą Maksimalaus ekologinio potencialas Fitoplanktono rodikliai: Biomasė, metinis vidurkis, mg/L ≤ 3 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-gegužė ≥ 50 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugsėjis ≤ 30 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius ≤ 3 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L ≤ 5

Dirbtiniai kanalai pagal savo ekologines savybes yra panašūs į 2 tipo upes. Tačiau juose suformuotos hidrologinės-morfologinės sąlygos neatitinka šių natūraliose upėse (tiesi vaga, tam tikrų buveinių nebuvimas, galimi tėkmės kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai). Labai gera biologinių kokybės elementų būklė tokiuose vandens telkiniuose gali būti nepasiekta net ir įgyvendinus papildomas priemones. Todėl maksimalus biologinių kokybės elementų ekologinis potencialas

43 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą laikytinas atitinkančiu tik geros būklės reikalavimus, taikomus natūralioms 2 tipo upėms. Šie reikalavimai (rodiklių vertės) yra: DUFI (Danijos indeksas upių faunai) = 5, ir LŽI (Lietuvos žuvų indeksas) >0.71. Reikalavimai vandens kokybės rodikliams (fizikinių-cheminių elementų rodikliai) bei cheminei būklei (prioritetinės, pavojingos bei kitos specifinės medžiagos) išlieka tokie patys, kaip ir natūraliems telkiniams: turi atitikti kriterijų, apibūdinančių 2-ro tipo upių etalonines sąlygas, reikšmes.

Labai pakeisti vandens telkiniai (LPVT)

LPVT priskiriami didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniai, Merkio upės atkarpa nuo Merkio-Vokės kanalo iki Cirvijos upės žiočių (debitas sumažėjęs 80%), Nemunas žemiau Kauno hidroelektrinės, ištiesintos vagos upės Nemuno regiono žemumose ir Klaipėdos uosto akvatorija.

Didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniuose susiformavusios hidrologinės-morfologinės sąlygos bei vandens organizmų bendrijos atitinka šias natūraliuose ežeruose. Išlyga galėtų būti HE tvenkiniai, kuriems būdingi nenatūralios prigimties vandens lygio kaita. Tačiau, jeigu kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose, ji neturi didesnės įtakos vandens organizmų bendrijų būklei. Todėl biologinių kokybės elementų (konkrečiai – fitoplanktono) maksimalus ekologinis potencialas tokiuose telkiniuose turi atitikti labai geros būklės kriterijus, taikomus atitinkamo vidutinio gylio (<3 ar >3 m; 1.11 lentelė) natūraliems ežerams.

1.11 lentelė. Fitoplanktono rodikliai ir jų vertės, atitinkančios tvenkinių maksimalų ekologinį potencialą Maksimalus ekologinis potencialas Vidutinis tvenkinio gylis: Fitoplanktono rodikliai: <3 >3 Biomasė, metinis vidurkis, mg/L ≤ 4 ≤ 3 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-gegužė ≥ 50 ≥ 50 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugsėjis ≤ 40 ≤ 30 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius ≤3 ≤ 3 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L ≤ 8 ≤ 5

Labai pakeisto Merkio upės ruožo (2 tipas pagal baseino dydžio ir nuolydžio duomenis) būklė turi būti nustatyta taikant savo charakteristikomis artimiausio, 2-ro tipo upėms sukurtą vertinimo sistemą. Kadangi dėl ženklaus upės debito sumažėjimo bei morfologinių vagos pakitimų biologinių kokybės elementų labai gera būklė yra sunkiai pasiekiama, maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimui siūlome taikyti biologinių rodiklių vertes, nusakančias gerą 2-ro natūralių upių tipo būklę, t,y, DUFI - 5 ir LŽI < 0,71 vertės.

Labai pakeisto Nemuno upės ruožo ekologinė būklė turi būti nustatoma remiantis sistema, kuri taikoma didelėms lėtos tėkmės, t.y. 6 tipo upėms. Dėl stabilaus vagos, kranto linijos formos ir žymaus hidrologinio režimo modifikavimo bei priežiūros, labai gera biologinių kokybės elementų būklė šioje atkarpoje nepasiekiama. Todėl manome, kad biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būklės kriterijus, taikomus natūraliose 6-to tipo upėse, t.y. DUFI - 5 ar LŽI < 0,71 vertės.

Labai pakeistų ištiesintos vagos upių, tekančių Nemuno baseino regiono žemumomis, būklę siūlome vertinti pagal sistemą taikomą atitinkamo baseino dydžio bei nuolydžio upių tipų vertinimui (1 ir 2 tipai). Dėl kai kurių specifinių buveinių nebuvimo ir natūralaus hidrologinio režimo pokyčių, biologinių kokybės elementų labai gera būklė yra nepasiekiama. Todėl biologinių

44 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būklės kriterijų vertes, nustatytas natūralioms atitinkamo tipo upėms (1 arba 2), t.y. DUFI - 5, o LŽI <0.71.

Klaipėdos sąsiauris Dėl gamtinių sąlygų ir antropogeninės veiklos poveikio Klaipėdos sąsiauris iš esmės skiriasi nuo aplinkinių teritorijų. Dėl apkrovų specifikos sąsiaurio akvatorijos savo ekologinėmis sąlygomis labai įvairios, todėl būklės įvertinime rekomenduojama remtis tik vandens storymėje nustatomais elementų biologinių rodikliais. Dėl vandens apykaitos ypatumų sąsiauryje, priklausomai nuo jame vyraujančių vandens masių (kurias lengva identifikuoti pagal matuojamą vandens druskingumą) siūloma naudoti gretimų vandens telkinių - šiaurinių Kuršių marių, Kuršių marių vandens įtakos zonos Baltijos jūroje arba pakrančių vandenų - ekologinės būklės kriterijus, tame tarpe – ir fizikinius-cheminius (1.12 lent.).

1.12 lentelė. Rodikliai ir jų vertės, atitinkančios Klaipėdos sąsiaurio maksimalų ekologinį potencialą pagal matuojamas druskingumo vertes

Maksimalaus ekologinio potencialo kriterijai Klaipėdos sąsiauris <2 psu** 2-4 psu** >4 psu** Vidutinė vasaros bendro fosforo koncentracija, µg/L <59 <36 <14 Vidutinė vasaros bendro azoto koncentracija, µg/L <933 <416 <100 Vidutinė fitoplanktono biomasė, mg/L <4,4 <3,9 <3,5 Vidutinė chlorofilo a koncentracija, µg/L <26,4 <14,2 <2,0 * vidutinės fitoplanktono biomasės perskaičiuotos paviršiniam vandens sluoksniui ** psu – praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit), apytikriai lygus promilei.

1.1.6. Paviršinių vandens telkinių tipai ir jų būklės klasifikavimas pagal kokybės elementų rodiklius. SUVESTINĖS LENTELĖS

1.1.6.1. Upių tipai ir ekologinės būklės vertinimo kriterijai

1.13 lentelė. Nemuno UBR upių tipologija Tipai Deskriptoriai: 1 2 3 4 5 6 7 Absoliutus aukštis < 200 m Geologija kalkinės

Baseino plotas, km2 <100 100-1000 1000-10000 >10000

Nuolydis, m/km - <0,7 >0,7 <0,3 >0,3 <0,3 >0,3

1.14 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizinius-cheminius rodiklius. Rodiklis Upės Etaloninės Upių ekologinės būklės klasės tipas vertės Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga NO3-N, mg/l 1-7 0,90 <1,30 1,30-2,30 2,31-3,50 3,51-5,00 >5,00 NH4-N, mg/l 1-7 0,06 <0,10 0,10-0,20 0,21-0,60 0,61-1,50 >1,50 Nb, mg/l 1-7 1,40 <2,00 2,00-3,00 3,01-4,20 4,21-5,70 >5,70 PO4-P, mg/l 1-7 0,03 <0,050 0,050-0,090 0,091-0,180 0,181-0,400 >0,400 Pb, mg/l 1-7 0,06 <0,100 0,100-0,140 0,141-0,230 0,231-0,470 >0,470 BDS7, mg/l 1-7 1,80 <2,30 2,30-3,30 3,31-4,40 4,41-6,00 >6,00 O2, mg/l 1, 3-7 9,50 >8,50 8,50-7,50 7,49-6,00 5,99-3,00 <3,00 O2, mg/l 2 8,50 >7,50 7,50-6,50 6,49-5,00 4,99-2,00 <2,00

45 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.15 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofauną (pagal LŽI vertes).

Upės Upių ekologinės būklės klasės pagal LŽI vertes tipas Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga 1-7 >0,93 0,93-0,71 0,70-0,40 0,39-0,11 <0,11

1.16 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal dugno bestuburius. Upės Upių ekologinės būklės klasės pagal DUFI vertes tipas Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga 1-7 7-6 (7-5,6)* 5 (5,5-4,6)* 4 (4,5-3,6)* 3 (3,5-2,6)* 2-1 (<2,6)* * - skliaustuose nurodytos vertės naudotinos tuomet, kai per metus imti keli mėginiai, kurių DUFI vertės suvidurkintos.

1.17 lentelė. Labai geros upių būklės apibūdinimas pagal hidrologinių-morfologinių elementų rodiklius. Erdvinė Rodikliai L. geros būklės apibūdinimas vertinimo skalė* Morfologiniai Upės vaga atkarpa Vaga natūrali (nereguliuota). Natūralios pakrančių augmenijos juosta dengia ne mažiau kaip 90 % Pakrančių augmenija vieta vagos pakrantės ilgio. Augmenijos juostos plotis turi būti nemažesnis kaip: 1-3 tipo upių – 30 m, 4-5 tipo – 50 m, 6-7 tipo upių – 100 m. Hidrologiniai ir upių vientisumas Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai aukščiau ir žemiau monitoringo Upės vientisumas atkarpa vietos. Natūralus srovės greitis nesumažėjęs dėl žemiau monitoringo vietos Srovės greitis atkarpa esančios patvankos (patvankos maksimalaus vandens lygio taškas yra žemesnėje altitudėje negu monitoringo vieta) Nėra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus nuotėkio kiekio sumažėjimo, arba sumažėjimas nereikšmingas (≥90% vidutinio nuotėkio kiekio aititinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio kiekis turi būti nemažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis). Bendras aukščiau monitoringo vietos esančiose talpyklose (jei tokių esama) sukaupto vandens kiekis yra <5% vidutinio Nuotėkis vieta metinio nuotėkio monitoringo vietoje. Aukščiau monitoringo vietos nėra hidroelektirnių, sąlygojančių nuotėkio kiekio kaitą, arba ji nereikšminga (galimi svyravimai – ±10% bazinio nuotėkio). Nėra nuotėkio kiekio padidėjimo dėl vandens išleidimo iš ant vagos esančių ar su vaga susijungusių tvenkinių, arba padidėjimas nereikšmingas (nedaugiau 10% bazinio nuotėkio).

1.1.6.2. Ežerų tipai ir ekologinės būklės vertinimo kriterijai 1.18 lentelė. Nemuno UBR ežerų tipologija Tipai Deskriptoriai: 1 2 3 Vidutinis gylis (m) < 3 3-9 >9 Absoliutus aukštis (m) < 200

Geologija kalkiniai (>1.0 meq/lg (Ca >15mg/l)) Dydis (km2) >0,5

46 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.19 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fizinius-cheminius rodiklius. Rodiklis Ežero Etaloninės Ežerų ekologinės būklės klasės tipas vertės Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga 1 1,10 <1,30 1,30-1,80 1,81-2,50 2,51-3,0 >3,00 Nb, mg/l 2 0,85 <1,00 1,00-1,40 1,41-2,00 2,01-2,50 >2,50 3 0,75 <0,90 0,90-1,20 1,21-1,60 1,61-2,00 >2,00 1 0,040 <0,050 0,050-0,070 0,071-0,090 0,091-0,110 >0,110 Pb, mg/l 2 0,030 <0,040 0,040-0,060 0,061-0,080 0,081-0,100 >0,100 3 0,020 <0,030 0,030-0,050 0,051-0,070 0,071-0,090 >0,090

1.20 lentelė. Preliminarios ežerų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono rodiklius. Rodiklis Ežerų ekologinės būklės klasės Etaloninės Ežero tipas Labai Labai vertės Gera Vidutinė Bloga gera bloga 1 2 ≤ 4 4,1-8 8,1-15 15,1-20 > 20 Biomasė (metinis vidurkis), 2 1.5 mg/l ≤ 3 3,1-6 6,1-10 10,1-15 > 15 3 0.5 ≤ 1 1,1-5 5,1-8 8,1-10 > 10 1 60 ≥ 50 49-30 29-20 19-10 < 10 Titnagdumblių dalis (kovo 2 70 pabaiga-gegužė), % ≥ 50 49-40 39-30 29-20 < 20 3 80 ≥ 70 69-60 59-50 49-30 < 30 1 20 ≤ 40 41-60 61-80 81-90 > 90 Melsvabakterių dalis (rugpjūtis- 2 15 rugsėjis), % ≤ 30 31-50 51-70 71-90 > 90 3 10 ≤ 20 21-40 41-50 51-70 > 70 1 2 ≤ 3 4 5 6 > 6 Dominuojantys toksiški 2 2 dumbliai, genčių skaičius ≤ 3 4 5 6 > 6 3 1 ≤ 2 3 4 5 > 5 1 6 ≤ 8 9-15 16-20 21-30 > 30 Chlorofilas a (metinis vidurkis), 2 3 µg/l ≤ 5 6-10 11-15 16-25 > 25 3 2 ≤ 4 5-6 7-10 11-15 > 15

1.21 lentelė. Preliminarios ežerų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono rodiklių verčių ekologinės kokybės santykius (EKS) bei šių santykių vidurkį (fitoplanktono indeksą). Ežerų ekologinės būklės klasės Rodiklis Ežero tipas Labai Labai Gera Vidutinė Bloga gera bloga 1 >0.50 0.50-0.25 0.24-0.13 0.12-0.10 <0.10 Biomasė (metinis vidurkis), EKS 2 >0.50 0.50-0.25 0.24-0.15 0.14-0.10 <0.10 3 >0.50 0.50-0.10 0.09-0.06 0.05-0.05 <0.05 1 >0.83 0.83-0.50 0.49-0.33 0.32-0.17 <0.17 Titnagdumblių dalis (kovo pabaiga- 2 >0.86 0.86-0.57 0.56-0.43 0.42-0.29 <0.29 gegužė), EKS 3 >0.88 0.88-0.63 0.62-0.50 0.49-0.38 <0.38 1 >0.75 0.75-0.50 0.49-0.25 0.24-0.13 <0.13 Melsvabakterių dalis (rugpjūtis- 2 >0.82 0.82-0.59 0.58-0.35 0.34-0.24 <0.24 rugsėjis), EKS 3 >0.89 0.89-0.67 0.66-0.44 0.43-0.33 <0.33 1 >0.67 0.67-0.50 0.49-0.40 0.39-0.33 <0.33 Dominuojantys toksiški dumbliai, 2 >0.67 0.67-0.50 0.49-0.40 0.39-0.33 <0.33 genčių skaičius, EKS 3 >0.50 0.50-0.33 0.32-0.25 0.24-0.20 <0.20 1 >0.75 0.75-0.40 0.39-0.30 0.29-0.20 <0.20 Chlorofilas a (metinis vidurkis), 2 >0.60 0.60-0.30 0.29-0.20 0.19-0.12 <0.12 EKS 3 >0.50 0.50-0.33 0.32-0.20 0.19-0.13 <0.13 1 >0,70 0,70-0,43 0,42-0,28 0,27-0,19 <0,19 Fitoplanktono indeksas 2 >0,69 0,69-0,44 0,43-0,31 0,30-0,21 <0,19 3 >0,65 0,65-0,41 0,40-0,29 0,28-0,22 <0,22

47 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.22 lentelė. Labai geros ežerų būklės apibūdinimas pagal hidrologinių-morfologinių elementų rodiklius. Rodikliai L. geros būklės apibūdinimas Morfologiniai Kranto linija natūrali (netiesinta, dirbtinai nesutvirtinta), arba pokyčiai nežymūs Kranto linija ir priekrantė (≤5% ežero perimetro). Natūralios pakrančių augmenijos juosta apima 90% ežero perimetro. Hidrologiniai Nėra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio sumažėjimą (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas), arba pokyčiai nežymūs (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis). Vandens lygis Nėra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio kaitą (kaita, sąlygota ant ežero ištakos ar intako įrengtos HE veiklos), ar ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose. Vandens lygis nėra dirbtinai stabilizuojamas ant ežero ištakos įrengtomis sklendėmis.

1.1.6.3. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijai

Didesnio kaip 50 ha ploto karjerai (DVT) ir tvenkiniai (LPVT) Ekologinio potencialo vertinimo kriterijai tokie patys, kaip ir atitinkamo gylio ežeruose (maksimalus biologinių elementų ekologinis potencialas ir sekančios potencialo klasės atitinka labai gerą ekologinę būklę ir sekančias ekologinės būklės klases). Dirbtiniai kanalai (DVT), labai pakeista Merkio upės atkarpa, ištiesintos vagos upės Nemuno baseino žemumose ir Nemuno atkarpa žemiau Kauno HE (LPVT)

1.23 lentelė. Dirbtinių kanalų, labai pakeistos Merkio upės atkarpos, ištiesintos vagos upių Nemuno baseino žemumose ir Nemuno atkarpos žemiau Kauno HE ekologinio potencialo klasės pagal fizinius-cheminius ir biologinius rodiklius Rodikliai Ekologinio potencialo klasės Maksimalus Geras Vidutinis Blogas Labai blogas Fiziniai-cheminiai NO3-N, mg/l <1,30 1,30-2,30 2,31-3,50 3,51-5,00 >5,00 NH4-N, mg/l <0,10 0,10-0,20 0,21-0,60 0,61-1,50 >1,50 Nb, mg/l <2,00 2,00-3,00 3,01-4,20 4,21-5,70 >5,70 PO4-P, mg/l <0,050 0,050-0,090 0,091-0,180 0,181-0,400 >0,400 Pb, mg/l <0,100 0,100-0,140 0,141-0,230 0,231-0,470 >0,470 BDS7, mg/l <2,30 2,30-3,30 3,31-4,40 4,41-6,00 >6,00 O2, mg/l >8,50 8,50-7,50 7,49-6,00 5,99-3,00 <3,00 (1) O2, mg/l >7,50 7,50-6,50 6,49-5,00 4,99-2,00 <2,00 Biologiniai LŽI 0,93-0,71 0,70-0,40 0,39-0,11 <0,11 DUFI 5 4 3 2-1 (1) – tik Nemuno atkarpa žemiau Kauno HE

Klaipėdos sąsiauris Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo vertinimo rodikliai yra tokie patys kaip pakrantės ir tarpiniuose vandenyse, tačiau naudojami tik vandenyje nustatomi kokybės elementai: vidutinė fitoplanktono biomasė, vidutinė chlorofilo a koncentracija, bendras fosforas ir bendras azotas. Ekologinės būklės kriterijai yra tokie patys kaip ir artimiausi vandens telkiniai, atsižvelgiant į vandens druskingumą: kai vandens druskingumas <2 psu, ekologinei būklei vertinti naudojami tarpinių vandenų (1-o tipo) ekologinės būklės vertinimo kriterijai; kai vandens druskingumas 2-4 psu, vertinti naudojami tarpinių vandenų (3-io tipo) ekologinės būklės vertinimo kriterijai; kai vandens druskingumas >4 psu - pakrantės vandenų (1-o ir 2-o tipo) ekologinės būklės vertinimo

48 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą kriterijai. Labai pakeisto vandens telkinio ekologinės būklės kriterijai pagal fitoplanktoną, kai druskingumas 2-4 psu ir >4 psu, naudojami paviršiniam vandens mėginiui (1.25 lentelė). 1.24 lentelė. Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono rodiklį. Labai pakeisto vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal Vandens fitoplanktono rodiklį Rodiklis druskin- Maksimalus Geras Vidutinis Blogas Labai blogas gumas, psu ekologinis ekologinis ekologinis ekologinis ekologinis potencialas potencialas potencialas potencialas potencialas Biomasė (vasaros 2-4 <3,9 4,0-18,0 18,1-32,0 32,1-48,0 >48,0 vidurkis), mg/l Biomasė (vasaros >4 <3,5 3,6-15,5 15,6-27,5 27,6-39,5 >39,5 vidurkis), mg/l

1.1.6.4. Tarpinių ir pakrantės vandenų tipai ir ekologinės būklės vertinimo kriterijai 1.25 lentelė. Tarpinių vandenų ekologinės būklės klasės pagal fizinius-cheminius rodiklius. Rodiklis Tarpinių Tarpinių vandenų ekologinės būklės klasės Etaloninės vandenų Labai Labai vertės Gera Vidutinė Bloga tipas gera bloga Nb, mg/l 1 <0,75 0,75-0,93 0,93-1,08 1,08-1,23 1,23-1,41 >1,41 Nb, mg/l 2 <0,76 0,76-0,94 0,94-1,07 1,07-1,17 1,17-1,26 >1,26 Nb, mg/l 3* <0,33 0,33-0,42 0,42-0,67 0,67-0,81 0,82-1,00 >1,00 Pb, mg/l 1 <0,05 0,05-0,06 0,06-0,08 0,08-0,14 0,14-0,31 >0,31 Pb, mg/l 2 <0,05 0,05-0,06 0,06-0,08 0,08-0,13 0,13-0,28 >0,28 Pb, mg/l 3* <0,03 0,03-0,04 0,04-0,05 0,05-0,08 0,08-0,17 >0,17 * Tarpinių (3-io tipo) vandenų ekologinės būklės klasės pateiktos 2-4 psu druskingumui.

1.26 lentelė. Pakrantės vandenų ekologinės būklės klasės pagal fizinius-cheminius rodiklius. Pakrantės Etalo- Pakrantės vandenų ekologinės būklės klasės Rodiklis vandenų ninės Labai Labai gera Gera Vidutinė Bloga tipas vertės bloga Nb, mg/l 1,2 <0,10 0,10-0,12 0,12-0,25 0,25-0,40 0,40-0,60 >0,60 0,011- 0,014- P , mg/l 1,2 <0,011 0,026-0,033 0,033-0,039 >0,039 b 0,014 0,026 Vandens 1,2 ≥7,2 6,0-7,2 5,0-6,0 3-5,0 1,8-3,0 <1,8 skaidrumas, m

1.27 lentelė. Tarpinių vandenų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono rodiklius. Tarpinių vandenų ekologinė būklė pagal fitoplanktono Tarpinių Etalo- Eil. rodiklius Rodiklis vandenų ninės Nr. Labai Labai tipas vertės Gera Vidutinė Bloga gera bloga Biomasė 1 1 <4,4 4,4-5,3 5,3-20,4 20,5-36,5 36,6-56,2 >56,2 (vasaros vidurkis), mg/l Biomasė 2 2 <5,7 5,7-6,8 6,8-20,2 20,3-34,8 34,9-49,4 >49,4 (vasaros vidurkis), mg/l Biomasė 3 3* <0,9 0,9-1,1 1,1-4,1 4,2-7,3 7,4-11,2 >11,2 (vasaros vidurkis), mg/l Biomasė 4 3** <0,8 0,8-1,0 1,0-3,6 3,7-6,4 6,5-9,6 >9,6 (vasaros vidurkis), mg/l Chlorofilas a 4 1 <26,4 26,4-31,7 31,7-46,6 46,7-67,0 67,1-91,9 >91,9 (metinis vidurkis), µg/l Chlorofilas a 5 2 <37,0 37,0-44,4 44,4-54,4 54,5-71,9 72,0-89,5 >89,5 (metinis vidurkis), µg/l Chlorofilas a 6 3** <14,2 14,2-17,0 17,0-25,7 25,8-37,0 37,1-50,7 >50,7 (metinis vidurkis), µg/l * Tarpinių (3-io tipo) vandenų ekologinės būklės klasės, kai druskingumas <2 psu (perskaičiuota integruotam vandens mėginiui). ** Tarpinių (3-io tipo) vandenų ekologinės būklės klasės, kai druskingumas 2-4 psu.

49 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.28 lentelė. Pakrantės vandenų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono rodiklius. Pakrantės vandenų ekologinė būklė pagal Pakrantės Etalo- Eil. fitoplanktono rodiklius Rodiklis vandenų ninės Nr. Labai Labai tipas vertės Gera Vidutinė Bloga gera bloga Biomasė (vasaros vidurkis), 1 1, 2 <0,7 0,7-0,8 0,8-3,1 3,1-5,5 5,5-7,9 >7,9 mg/l Chlorofilas a (metinis 2 1, 2 <2,0 2,0-2,4 2,0-4,8 4,9-7,1 7,2-9,5 >9,5 vidurkis), µg/l

1.29 lentelė. Tarpinių (3-io tipo) ir pakrantės (2-o tipo) vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal makrodumblius (Šakotąjį banguolį ) bei tarpinių (1-o ir 2-o tipo) vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal gaubtasėklius (potameidus). Maksimalus Šakotojo banguolio Maksimalus Šakotojo banguolio Eil. Ekologinės būklės Maksimalus potameidų paplitimo gylis pakrantės 2-o tipo paplitimo gylis tarpiniuose 3-io Nr. klasė paplitimo gylis, m vandenyse, m tipo vandenyse, m 1 Etaloninės vertės ≥ 3,0 ≥ 19,0 ≥17,0 2 Labai gera ≥ 3,0 ≥ 19,0 ≥17,0 3 Gera 1,0-2,9 15,0-18,9 14,0-16,9 4 Vidutiniška 0,7-0,9 9,0-14,9 9,0-13,9 5 Bloga 0,5-0,6 5,0-8,9 4,0-8,9 6 Labai bloga ≤ 0,4 ≤ 4,9 < 4,0

1.30 lentelė. Tarpinių (2-o tipo) vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofauną (pagal gružlio (Gobio gobio) vidutinį metinį gausumą (vnt/100 m2)). Eil. Nr. Ekologinės būklės klasė Gružlio (Gobio gobio) gausumas vnt/100 m2 1 Etaloninės vertės 250 2 Labai gera ≥ 200 3 Gera 100-199 4 Vidutiniška 20-99 5 Bloga 10-19 6 Labai bloga ≤ 9

1.31 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal dugno bestuburius.

Tarpinių vandenų Tarpinių ekologinės būklės Ekologinės vandenų klasės pagal Bendrijos aprašymas būklės klasė tipas vidutinį rūšių skaičių mėginyje Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos Etaloninės 1 >24 (mažiausiai 2-4 rūšys). Randamos Dreissena polymorpha vertės sankaupos. Didelė rūšių įvairovė.

Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos 1 Labai gera 20-24 (mažiausiai 2-4 rūšys). Randamos Dreissena polymorpha sankaupos. Didelė rūšių įvairovė.

Dominuoja Unionidae ar Valvata moliuskų rūšys. Subdominantai: 1 Gera 17-20 Dreissena, Sphaerium, Pisidium, Bithynia. Pagal biomasę dominuoja Marenzelleria. Subdominantai: 1 Vidutinė 4-17 Pisidium, Bithynia, Valvata, Corophium. Pagal biomasę dominuoja Marenzelleria, Oligochaeta ir 1 Bloga 1-4 Chironomidae. Juodas dumblas, dažnai su sieros vandenilio kvapu. Makrofaunos 1 Labai bloga <1 nėra.

50 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Tarpinių vandenų Tarpinių ekologinės būklės Ekologinės vandenų klasės pagal Bendrijos aprašymas būklės klasė tipas vidutinį rūšių skaičių mėginyje

Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos Etaloninės (mažiausiai 2-4 rūšys), Dreissena polymorpha. Didelė rūšių 2 >22 vertės įvairovė. Sutinkama keletas organinei taršai jautrių rūšių (Ephemeroptera, Trichoptera). Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos (mažiausiai 2-4 rūšys), Dreissena polymorpha. Didelė rūšių 2 Labai gera 18-22 įvairovė. Sutinkama keletas organinei taršai jautrių rūšių (Ephemeroptera, Trichoptera). Pagal biomasę dominuoja Dreissena polymorpha ir Unionidae 2 Gera 15-18 moliuskai. Kiti būdingi organizmai: moliuskai - Viviparus, Bithynia, Valvata, Pisidium; lašalų lervos. Sutinkamos tankios Dreissena polymorpha grupės. Unionidae moliuskų nedaug arba visai nėra. Pagal biomasę dominuoja: 2 Vidutinė 7-15 Dreissena, Viviparus arba Oligochaeta ir Chironomidae. Būdingi organizmai: moliuskai – Valvata, Pisidium, plokščiosios kirmėlės Turbellaria, vėžiagyviai – Corophium, Asellus. 2 Bloga 1-7 Pagal biomasę dominuoja Oligochaeta ir Chironomidae. Juodas dumblas, dažnai su sieros vandenilio kvapu. Makrofaunos 2 Labai bloga <1 nėra. Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica, Mya arenaria, Etaloninės Cerastoderma lamarcki. Kitos būdingos rūšys: Nereis 3 >12 vertės diversicolor, Marenzelleria viridis, Corophium volutator. Vasaros metu didelis juvenilinių formų tankis. Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica, Mya arenaria, Cerastoderma lamarcki. Kitos būdingos rūšys: Nereis 3 Labai gera 10-12 diversicolor, Marenzelleria viridis, Corophium volutator. Vasaros metu didelis juvenilinių formų tankis. Pagal biomasę dominuoja moliuskai Macoma baltica, Mya arenaria. Subdominantai: Nereis diversicolor, Marenzelleria 3 Gera 7-10 viridis. Kitos būdingos rūšys: Pygospio elegans, Corophium volutator. Vasaros metu didelis juvenilinių formų tankis. Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica. Subdominantai: 3 Vidutinė 5-7 Marenzelleria neglecta, Nereis diversicolor. Mažėja Mya arenaria ir Cerastoderma lamarcki gausumas. Pagal biomasę dominuoja Marenzelleria viridis, Nereis 3 Bloga 3-5 diversicolor. Bendriją sudaro kelios rūšys, turinčios nedidelę biomasę ir gausumą. Juvenilinių formų nedaug arba visai nėra. Dominuojančių pagal biomasę rūšių nėra. Sutinkamos judrios arba pusiau judrios rūšys (Marenzelleria viridis, Saduria entomon, 3 Labai bloga <3 Macoma baltica), kurių gausumas ir biomasė paprastai būna žemiau keleto individų / gramų viename kvadratiniame metre.

1.32 lentelė. Pakrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal dugno bestuburius. Pakrantės vandenų Pakrantės ekologinės Ekologinės vandenų būklės klasės Bendrijos aprašymas būklės klasė tipas pagal vidutinį rūšių skaičių (S) mėginyje Pagal biomasę dominuojančios rūšys: Macoma baltica, Mya arenaria, Etaloninės 1 Cerastoderma lamarcki. Tankios Pygospio elegans kolonijos. Vasaros vertės >14 metu didelis juvenilinių formų gausumas. Pagal biomasę dominuojančios rūšys: Macoma baltica, Mya arenaria, 1 Labai gera 12-14 Cerastoderma lamarcki. Tankios Pygospio elegans kolonijos. Vasaros

51 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Pakrantės vandenų Pakrantės ekologinės Ekologinės vandenų būklės klasės Bendrijos aprašymas būklės klasė tipas pagal vidutinį rūšių skaičių (S) mėginyje metu didelis juvenilinių formų gausumas. Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica, Mya arenaria. Subdominantai: Marenzelleria viridis, Nereis diversicolor, Saduria 1 Gera 10-12 entomon. Kitos būdingos rūšys: Pygospio elegans, Corophium volutator, Bathyporeia pilosa (viršutinėje sublitoralėje). Vasaros metu didelis juvenilinių formų gausumas. Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica. Subdominantai: 1 Vidutinė 6-10 Marenzelleria viridis, Nereis diversicolor. Kita būdinga rūšis: Pygospio elegans. Pagal biomasę dominuoja Nereis, Marenzelleria, Macoma. Bendriją sudaro kelios rūšys, turinčios nedidelę biomasę ir gausumą. 1 Bloga 3-6 Juvenilinių formų nedaug arba nėra visai. Rūšis Pygospio elegans nesutinkama arba jos tankis labai mažas. Dominuojančių pagal biomasę rūšių nėra. Sutinkamos judrios arba pusiau judrios rūšys (Marenzelleria viridis, Saduria entomon, 1 Labai bloga <3 Macoma baltica), kurių gausumas ir biomasė paprastai būna žemiau keleto individų / gramų viename kvadratiniame metre. Dugninės makrofaunos bendrijos sudarytos iš įvairių kieto dugno Etaloninės rūšių. Pagal biomasę dominuoja Mytilus edulis, tačiau eufotinėje 2 >18 vertės zonoje šios rūšies biomasė neviršija raudondumblio Furcellaria lumbricalis biomasės. Dugninės makrofaunos bendrijos sudarytos iš įvairių kieto dugno rūšių. Pagal biomasę dominuoja Mytilus edulis, tačiau eufotinėje 2 Labai gera 15-18 zonoje šios rūšies biomasė neviršija raudondumblio Furcellaria lumbricalis biomasės. Pagal biomasę dominuojanti rūšis – Mytilus edulis. Subdominantas – Balanus improvisus. Kitos būdingos rūšys: Nereis diversicolor, Fabricia sabella, Corophium volutator, Bathyporeia pilosa, Jaera 2 Gera 12-15 albifrons, Gammarus zaddachi, G. salinus, Theodoxus fluviatilis. Rūšių įvairovė didžiausia vietose, kur Mytilus edulis randamas kartu su Furcellaria lumbricalis eufotinėje zonoje. Pagal biomasę dominuojanti rūšis – Mytilus edulis. Subdominantas – 2 Vidutinė 6-12 Balanus improvisus. Kitos būdingos rūšys: Macoma baltica, Nereis diversicolor, Gammarus zaddachi, G. salinus. Pagal biomasę dominuojanti rūšis – Balanus improvisus. 2 Bloga 3-6 Subdominantas – Mytilus edulis, kuris neformuoja tankių grupių. Kitų rūšių skaičius nedidelis, biomasė paprastai mažesnė nei 50 g/m2. Dominuojančių pagal biomasę rūšių nėra. Sutinkamos judrios arba 2 Labai bloga <3 pusiau judrios rūšys, kurių gausumas ir biomasė paprastai būna žemiau keleto individų / gramų viename kvadratiniame metre.

1.1.6.5. Upių, ežerų, tarpinių, pakrantės, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių cheminės būklės vertinimo kriterijai

Medžiagos pavadinimas CAS Nr. 1 Matavimo DLK vandens vienetas telkinyje-priimtuve Prioritetinės pavojingos medžiagos Gyvsidabris 7439-97-6 µg/l 1(2) Kadmis 7440-43-9 µg/l 5(2) Heksachlorcikloheksanas (HCH)* 608-73-1, 58-89-9 µg/l 0,1(2) Tetrachlormetanas (CCl4, anglies tetrachloridas) 56-23-5 µg/l 12 DDT 50-29-3 µg/l 10

52 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Medžiagos pavadinimas CAS Nr. 1 Matavimo DLK vandens vienetas telkinyje-priimtuve Pentachlorfenolis (PCP) 87-86-5 µg/l 2 Aldrinas 309-00-2 µg/l 0,01 Dieldrinas 60-57-1 µg/l 0,01 Endrinas 72-20-8 µg/l 0,005 Izodrinas 465-73-6 µg/l 0,005 Heksachlorbenzenas (HCB) 118-74-1 µg/l 0,03 Heksachlorbutadienas (HCBD) 87-68-3 µg/l 0,1 Trichlormetanas (chloroformas) 67-66-3 µg/l 12 1,2-dichloretanas (EDC) 107-06-2 µg/l 10 Trichloretilenas (TRI) 79-01-6 µg/l 10 Perchloretilenas (PER) 127-18-4 µg/l 10 Trichlorbenzenai (TCB)** 12002-48-1, 120-82-1, µg/l 0,4 87-61-1, 180-70-3 Pavojingos medžiagos Benzenas 71-43-2 mg/l 0,002 C10-13-chloralkanai (3) 85535-84-8 µg/l 0,01 Metilenchloridas (Dichlormetanas) 75-09-2 mg/l 0,01 Monochloracto rūgštis 79-11-8 - Brominti difenileteriai (3) - Pentabrombifenilo eteriai 32534-81-9 µg/l 0,1 Pentachlorbenzenas 608-93-5 µg/l 0,03 3,4-dichloranilinas 95-76-1 - Švinas ir jo junginiai 7439-92-1 mg/l 0,005 Nikelis ir jo junginiai 7440-02-0 mg/l 0,01 Tributilalavo junginiai 688-73-3 µg/l 0,001 Tributilalavo-katijonai 36643-28-4 µg/l 0,001 Antracenas 120-12-7 µg/l 0,01 Benz (a)pirenas 50-32-8 µg/l 0,05 Benz (b) fluoroantenas 205-99-2 µg/l 0,04 Benz (g,h,i) perilinas 191-24-2 µg/l 0,03 Benz (k) fluoroantenas 207-08-9 µg/l 0,04 Fluoroantenas 206-44-0 µg/l 0,3 Inden(1,2,3-cd)pirenas 193-39-5 µg/l 0,04 Naftalenas 91-20-3 mg/l 0,001 Alachloras 15972-60-8 µg/l 0,01 Atrazinas 1912-24-9 mg/l 0,001 Chlorfenvinfosas 470-90-6 µg/l 0,01 Chlorpyrifosas 2921-88-2 µg/l 0,0001 Diuronas 330-54-1 µg/l 0,1 Endosulfanas 115-29-7 µg/l 0,001 Endosulfanas (alfa-) 959-98-8 µg/l 0,001 Izoproturonas 34123-59-6 µg/l 0,32 Simazinas 122-34-9 mg/l 0,001 Trifluralinas 1582-09-8 µg/l 0,1 Nonilfenoliai (3) 25154-52-3 - 4-(para)-nonilfenolis 104-40-5 mg/l 0,001 Para-tert-oktylfenolis 140-66-9 mg/l 0,001 Di(2-etilheksil)ftalatas 117-81-7 µg/l 0,1 Kitos kontroliuojamos medžiagos Chromas-bendras 7440-47-3 mg/l 0,01 Chromas-šešiavalentis mg/l 0,001 Varis 7440-50-8 mg/l 0,01 Cinkas 7440-66-6 mg/l 0,1 Naftos angliavandeniliai (iš viso) mg/l 0,05 Fenoliai (išskyrus nurodytus pavojingų medžiagų mg/l 0,001 sąraše) (1) CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris. (2 ) Bendra medžiagos koncentracija (DLK) vidaus paviršiniuose vandenyse.

53 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

(3) Medžiagų grupė. * HCH reiškia 1,2,3,4,5,6-heksachlorcikloheksano izomerus (CAS 608-73-1); produktas, kuriame yra bent 99 procentai 1,2,3,4,5,6-heksachlorcikloheksano g-izomero, vadinamas lindanu (CAS 58-89-9). ** TCB gali pasitaikyti kaip vienas iš trijų izomerų: 1,2,3-TCB (turintis numerį CAS 87-61-6); 1,2,4-TCB (turintis numerį CAS 120-82-1); 1,3,5-TCB (turintis numerį CAS 180-70-3).

Vandens telkinio cheminė būklė nustatoma pagal prasčiausią būklę rodančios pavojingos medžiagos vidutinę metinę koncentraciją.

1.2. POŽEMINIO VANDENS BASEINAI

1.2.1. Požeminio vandens telkinių būklė ir žemėlapiai, nurodant jų vietą ir ribas

Lietuvoje geriamojo vandens tiekimui yra naudojamas tik požeminis vanduo, siurbiamas iš įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties vandeningųjų sluoksnių. Hidrogeologiniu požiūriu Nemuno UBR teritorija priklauso Centrinei Baltijos artezinio baseino daliai, kuri pasižymi gana sudėtinga geologine sandara. Gėlo požeminio vandens, naudojamo gyventojų individualiam ir centralizuotam aprūpinimui geriamuoju vandeniu, sluoksniai slūgso nuo keleto (gruntinis) iki kelių šimtų (spūdinis) metrų gylyje. Negiliai slūgsantis gruntinis vanduo paprastai blogiau apsaugotas nuo žmogaus ūkinės veiklos poveikio, todėl jo kokybė neretai yra prasta. Gruntinis vanduo daugiausiai naudojamas kaimo vietovėse, išgaunat jį šachtiniais (kastiniais) šuliniais. Spūdinis (artezinis) vanduo slūgso giliau nuo žemės paviršiaus ir sunkiau pasiekiamas ūkinės veiklos sąlygotos taršos. Todėl artezinio vandens kokybė dažniausiai yra gera ir jis naudojamas viešajam vandens tiekimui, išgaunant vandenį gręžtiniais šuliniais bei įrengiant centralizuoto vandens aprūpinimo vandenvietes. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) atsakinga už požeminio vandens išteklių būklės vertinimą ir priežiūrą. Įgyvendindama BVPD ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimus LGT suskirstė požeminio vandens išteklius į baseinus ir pabaseinius. Vėliau pabaseinio sąvokos buvo atsisakyta.

Požeminio vandens baseinai (PVB) išskirti laikant, jog: a) juos sudaro hidrauliškai glaudžiai susiję vandeningieji sluoksniai – hidrodinaminės sistemos; b) sistemas ar sluoksnius skiria aiškiai identifikuojamos vandensparos; c) baseinų ribomis yra natūralūs vandeningųjų sluoksnių išsipleišėjimo ar vandens kokybės kontūrai; d) baseinus sudaro labiausiai naudojami vandeningieji sluoksniai; f) bet kuris požeminio vandens baseinas gali būti keliuose upių baseinų rajonuose.

Baseinų išskyrimui naudota Lietuvos geologijos tarnybos skaitmeninė duomenų bazė, topografiniai ir geologiniai žemėlapiai bei įvairių geologinių-hidrogeologinių tyrimų ir literatūrinė medžiaga.

LR Aplinkos ministro įsakymu (Žin. 2004 Nr. 21-654) valdymo tikslais Nemuno upių baseinų rajonui priskirti viršutinės-apatinės kreidos, Pietryčių Lietuvos ir Vakarų žemaičių kvartero bei pietinė viršutinio-vidurinio devono požeminio vandens baseino dalis (1.19 pav.).

Iš viso Lietuvoje išsskirti 27 požeminio vandens baseinai, o į Nemuno UBR patenka 19 požeminio vandens baseinų (PVB). Išskiriant baseinus buvo atsižvelgta į požeminio vandens slūgsojimo sąlygas, vandeningų sluoksnių litologinius, hidrodinaminius ir hidrocheminius skirtumus bei požeminio vandens naudojimą baseine (1.33 lentelė, 1.19 pav.)

54 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.33 lentelė. Nemuno UBR požeminio vandens baseinai Eil Baseino pavadinimas Baseino kodas Baseino Nr. plotas, km2 1 Viršutinio devono Stipinų (Nemuno) LT002001100 3425 2 Viršutinio - vidurinio devono (Nemuno) LT001001100 11225 3 Permo - viršutinio devono (Nemuno) LT003001100 1009 4 Kuršių Nerijos ir pamario LT004011100 487 5 Nemuno ir Neries, Nevėžio žemupio (Kauno) LT005021100 331 6 Šventosios žemupio (Ukmergės) LT001011100 142 7 Pietryčių Lietuvos kvarteras LT005001100 20880 8 Nemuno vidurupio (Alytaus) LT005011100 421 9 Vilnios baseino (Naujosios Vilnios) LT005041100 240 10 Neries vidurupio (Vilniaus) LT005031100 555 11 Smėlingosios pietryčių lygumos LT005051100 3371 12 Viršutinės -apatinės kreidos (Nemuno) LT004001100 8360 13 Suvalkijos LT004031100 1306 14 Vakarų žemaičių kvarteras (Nemuno) LT006001100 4684 15 Nemuno žemupio (Jurbarko) LT004021100 163 16 Juros žemupio (Tauragės) LT006011100 179 17 Kėdainių - Dotnuvos LT001031100 1142 18 Dubysos vidurupio (Raseinių) LT002011100 128 19 Palangos-Klaipėdos LT003011100 75

Vandens vartojimo prasme visi požeminio vandens baseinai yra vienodai svarbūs, nes jų vanduo naudojamas gyventojų ir pramonės įmonių aprūpinimui geriamuoju vandeniu (1.34 lentelė).

Vandens kokybė požeminio vandens baseinuose dažniausiai yra gera. Nemuno UBR išskirti 4 potencialios rizikos telkiniai (vandenvietės), kuriuose geriamojo vandens cheminė sudėtis dėl gamtinių priežasčių neatitinka geriamojo vandens standartų reikalavimų. Kadangi kol kas nėra aiškios žmogaus veiklos sąlygotos vandens kokybės blogėjimo tendencijos, siūloma sekančiu planavimo laikotarpiu atlikti galimybių studijas ir išsiaiškinti rizikos telkinių buvimą ir priežastis.

55 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.19. pav. Nemuno UBR požeminio vandens baseinai

56 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.34 lentelė. Gėlo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose

Baseino pavadinimas Prognoziniai turimi Suvartota vandens 2007 2007 m. suvartota (eksploataciniai) metais, tūkst m3/p turimų eksploatacinių požeminio vandens išteklių, % ištekliai, tūkst m3/p Pietryčių Lietuvos 2100 215,4 10.25 kvartero (Q-1); Vakarų žemaičių kvartero 61,7 13,5 21.88 (Q-2)

Viršutinės – apatinės 433,9 45,1 10.39 kreidos (Kz-Mz) Permo – viršutinio 177,4 30,1 16.96 devono (P2-D3) Viršutinio devono Stipinų 118,3 23,9 20.20 (D3st) Viršutinio – vidurinio 706,9 61,8 8.74 devono (D3-D2)

Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikis požeminio vandens telkinių kokybei bei požeminio ir paviršinio vandens sąveika įvertinta matematinio modeliavimo ir ekspertiniais metodais. Modeliai apima atskirų požeminio vandens baseinų (PVB) gruntinį vandenį, paviršinio vandens telkinius bei giliau slūgsančius spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Sudaryti gruntinio vandens antropogeninės apkrovos, lygio ir kokybės skaitmeniniai projektai bei žemėlapiai. Matematinio modeliavimo rezultatai, ekspertiniai vertinimai ir gruntinio vandens kokybės žemėlapiai liudija apie tai, kad požeminis vanduo Lietuvoje yra geros kiekybinės ir kokybinės būklės.

Tačiau yra ir išimčių. Lietuvos požeminiame vandenyje gausu geležies ir mangano. Apie 90% gėrimui naudojamų požeminio vandens išteklių geležies koncentracijos viršija geriamojo vandens standartuose leidžiamą 0,2 mg/l normą. Geležis ir manganas nėra kenksmingi žmogaus sveikatai, be to jie, palyginus, nesudėtingai pašalinami iš vandens aeravimo, filtravimo ir katijonų mainų, rečiau kalkinimo, chloravimo ir ozonavimo būdais. Daugelis Lietuvos vandens tiekimo įmonių ir pavienių vartotojų yra pasistatę vienokius ar kitokius vandens nugeležinimo įrenginius. Be to, žinoma metodika ir technologijos, kaip šalinti geležį tiesiogiai vandeningame sluoksnyje, praturtinant jį deguonimi.

Vakarų Lietuvoje, Kretingos, Skuodo, Klaipėdos, Telšių ir Kelmės rajonuose viršutinio permo, o iš dalies ir viršutinio devono vandeninguosiuose sluoksniuose, kuriuos eksploatuoja dauguma šios teritorijos vandenviečių, yra susiformavusios gamtinės toksinio cheminio elemento fluorido anomalijos. Maksimalios šio jono koncentracijos jose kiek viršija 6 mg/l (DLK 1,5 mg/l). Fluorido pašalinimo iš geriamojo vandens technologijos yra seniai žinomos (CaF2 nusodinimas), tačiau jos Lietuvos vandenvietėse kol kas nėra įdiegtos. Pagal Lietuvos geriamojo vandens įstatymą gyventojų aprūpinimu geros kokybės geriamuoju vandeniu rūpinasi savivaldybės.

57 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1.3. KLIMATO KAITOS POVEIKIS PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS

Ateities klimato pokyčiai daugiausia siejami su šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos pokyčiais. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) 2000 metais paskelbė specialią ataskaitą apie galimus šiltnamio efektą sukeliančių ir kitų klimatosferos raidai svarbių dujų emisijos scenarijus , kurie paremti socialinėmis ir ekonominėmis žmonijos raidos prognozėmis (1.35 lent.).

1.35 lentelė. Kai kurie socialinių ir ekonominių vystymosi scenarijų rodikliai (pagal: Special Report on Emissions Scenarios, 2000). A1 A2 1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080 Gyventojų skaičius, mln. 5262 7493 8704 8030 5282 8206 11296 13828 Bendrasis produktas, trln. $ 20,9 56,5 181,3 377,4 20,1 40,5 81,6 159,3 Energijos suvartojimas, EJ 285 532 1002 1550 257 488 779 1120 B1 B2 1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080 Gyventojų skaičius, mln. 5280 7618 8708 8142 5262 7672 9367 10158 Bendrasis produktas, trln. $ 21,0 52,6 135,6 249,7 20,9 50,7 109,5 186,3 Energijos suvartojimas, EJ 289 462 608 544 275 429 654 848

Šioje ataskaitoje panaudoti modeliavimo pagal tris emisijos scenarijus (A1, A2 ir B1) išvesties duomenys, naudojant geriausiai Lietuvos sąlygomis vykstančius procesus bei grįžtamuosius ryšius atspindinčius ECHAM5 ir HadCM3 globalių klimato modelius. Pradiniame etape buvo sudarytos klimato prognozės penkioms vietovėms lietuviškoje Nemuno baseino dalyje, turinčioms meteorologijos stotis: Vilniui, Kaunui, Utenai, Lazdijams, Raseiniams. Apskaičiuoti prognostiniai oro temperatūros, kritulių kiekio ir saulės spindėjimo trukmės dydžiai 2001-2010 ir 2011-2020 metams bei palyginti su klimatinės normos (1971-2000 metų) reikšmėmis.

Taip pat pateiktos vienuolikos daugmaž tolygiai po visą tiriamą Nemuno UBR teritoriją išsidėsčiusių ir gana skirtingų tiek savo dydžiu, tiek kraštovaizdžio ypatumais pabaseinių prognozės, paremtos WatBal vandens balanso (hidrologiniu) modeliu.

Apibendrinant prognozuojamą vidutinio nuotėkio pokytį dėl klimato kaitos poveikio atskirais 2020 metų sezonais bei mėnesiais pažymima, kad analizuojamas laikotarpis yra pernelyg trumpas, jog sulauktume ryškių pasikeitimų. Esant nežymiems numatomiems klimato pokyčiams, prognozuojamus per 20 metų laikotarpį pasikeitimus, kurie susiję su jais, dažnai nulemia vietiniai fiziniai geografiniai veiksniai. Tai ypač būdinga pietryčių Lietuvos hidrologinės srities baseinams. Iš bendrų savybių, pastebėtų daugumos baseinų 2020 metų nuotėkio prognozėse, išskirtinas pavasario potvynio paankstėjimas. Taip pat galima teigti, kad didžiojoje dalyje vakarų ir vidurio Lietuvoje esančių Nemuno UBR pabaseinių pavasario potvyniai 2020 metais bus mažesni nei dabar, o rytinėje Nemuno UBR dalyje jie savo dydžiu išliks panašūs ar net viršys dabartinius. Vasaros-rudens nuotėkis visoje Nemuno UBR teritorijoje, lyginant su dabartiniu, taps žymiai tolygesnis (bus jaučiama mažesnė poplūdžių įtaka). Per pastaruosius porą dešimtmečių vasaros metu sausros užfiksuotos 1992, 1994, 2002 ir 2006 metais. Nepaisant to, jog numatomi nelabai žymūs vidutinių drėkinimo sąlygų pokyčiai, per artimiausius dvyliką metų sausrų tikimybė gali išaugti. Preliminari atskirų gegužės-rugpjūčio mėnesių drėkinimo sąlygų prognozė rodo, jog sausringų mėnesių galime tikėtis 20-25% atvejų. Tuo tarpu labai sausi mėnesiai (stiprios sausros) gali pasitaikyti kartą per 3-4 metus. Nėra pakankamai duomenų leidžiančių teigti, kad sausros Lietuvoje turės reikšmingos įtakos upių nuotėkiui. Detaliau sausrų poveikis bus nagrinėjamas sekančiose projekto ataskaitose.

58 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2. ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO SANTRAUKA

2.1. REIKŠMINGAS POVEIKIS UPĖMS IR EŽERAMS

Reikšmingu vadinamas toks ūkinės veiklos poveikis dėl kurio vandens telkiniuose yra arba gali būti netenkinami geros ekologinės būklės reikalavimai. Reikšmingą poveikį gali įtakoti vieno taršos šaltinio atskirai arba kelių taršos šaltinių bendrai sudaroma tarša, o taip pat hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai.

Reikšmingą poveikį darančiais šaltiniais buvo įvardinti tokie taršos šaltiniai, kurie kiekvienas atskirai arba keli kartu nulemia prastesnę nei gerą vandens telkinių būklę. Gerai ekologinei būklei įvertinti naudoti šie cheminiai rodikliai: Upėms: • Vidutinė metinė BDS7 koncentracija ≤ 3,3 mgO2/l; • Vidutinė metinė amonio azoto koncentracija ≤ 0,2 mg/l; • Vidutinė metinė amonio azoto koncentracija ≤ 0,2 mg/l; • Vidutinė metinė nitratų azoto koncentracija ≤ 2,3 mg/l; • Vidutinė metinė bendrojo fosforo koncentracija ≤ 0,14 mg/l; Ežerams: • Vidutinė metinė bendrojo fosforo koncentracija ≤ 70 µg ežeruose, kurių gylis ≤ 3 m; • Vidutinė metinė bendrojo fosforo koncentracija ≤ 60 µg ežeruose, kurių gylis 3-9 m; • Vidutinė metinė bendrojo fosforo koncentracija ≤ 50 µg ežeruose, kurių gylis ≥ 9 m.

Upių vagų ištiesinimas bei hidroelektrinių, kurių galia yra didesnė nei 100 kW, tvenkinių poveikis buvo vertinami kaip reikšmingi hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai.

Siekiant nustatyti reikšmingą ūkinės veiklos poveikį Nemuno UBR vandens objektams, buvo identifikuoti visi galimi taršos šaltiniai, kiekybiškai įvertintos jų taršos apkrovos bei apskaičiuotas jų daromas poveikis. Vertinant sutelktosios bei pasklidosios taršos šaltinių poveikį Nemuno UBR upėms, buvo pasitelktas MIKE BASIN matematinis modelis. Modelio pagalba buvo apskaičiuotos teršalų koncentracijos pagrindinėse upėse bei nustatytas atskirų taršos šaltinių indėlis į bendrąją taršą. Ežerų ir tvenkinių kokybė bei jiems daromo skirtingų taršos šaltinių poveikio vertinimas buvo atliktas matematinio modeliavimo rezultatų pagrindu, naudojantis paprasta empirine GIS skaičiuokle. MIKE BASIN modelis taip pat buvo taikomas ir pakrantės bei tarpinių vandenų būklės analizei.

Atlikus taršos šaltinių analizę bei jų poveikio vertinimą, buvo nustatyti šie pagrindiniai Nemuno UBR vandens telkinių būklę įtakojantys veiksniai: • Pasklidoji tarša, kurią sudaro gyventojų, neprijungtų prie nuotekų surinkimo tinklų, tarša bei žemės ūkio tarša; • Sutelktoji tarša, kurią sudaro miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių išleistuvų tarša, miestų ir gyvenviečių lietaus (paviršinių) nuotekų išleistuvų tarša bei pramoninių ir gamybinių nuotekų išleistuvų tarša; • Tarptautinė tarša, kurią sudaro iš kaimyninių šalių patenkančios taršos apkrovos; • Hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai, kuriuos nulemia patvankos bei upių vagų tiesinimas.

Pasklidosios žemės ūkio taršos poveikis Remiantis atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, kad didžiausios taršos apkrovos susidaro ir į paviršinius vandenis patenka dėl žemės ūkio veiklos t.y. gyvulininkystės bei mineralinių trąšų

59 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą naudojimo. Pasklidoji žemės ūkio tarša yra pagrindinis nitratų azoto taršos šaltinis – ji sudaro virš 90% visos į vandens telkinius patenkančios nitratų azoto taršos apkrovos.

Žemės ūkio veiklos poveikis Nemuno UBR vandens telkiniams nėra vienodas. Poveikio reikšmingumą didžiąja dalimi nulemia žemės ūkio veiklos intensyvumas. Didžiausias jis Vidurio Lietuvoje, mažiausias – Pietrytinėje šalies dalyje. Remiantis duomenimis apie deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus (žr. 2.1 lentelę), Nevėžio ir Šešupės pabaseiniuose dirbamos žemės sudaro net apie pusę viso pabaseinio ploto. Dubysos ir Jūros pabaseiniuose bei Priegliaus baseine žemės ūkio paskirties žemė sudaro daugiau kaip 40% ploto. Šventosios, Nemuno mažųjų intakų, Minijos bei Pajūrio upių pabaseiniuose žemės ūkiui naudojama nuo 30 iki 40% žemės. Mažiausią dalį žemės ūkio paskirties žemė sudaro Žeimenos, Neries mažųjų intakų bei Merkio pabaseiniuose - tik 17-21%.

Didžiausias gyvulių tankis (skaičiuojant visam pabaseino plotui) būdingas Šešupės bei Jūros pabaseiniams. Čia jis siekia 0,2 SGV/ha. Šiek tiek mažesnis gyvulių tankis - 0,16 SGV/ha – yra Dubysos bei Minijos pabaseiniuose. Nevėžio pabaseinyje gyvulių tankis siekia 0,15 SGV/ha. Tuo tarpu Šventosios, Neries mažųjų intakų, Žeimenos bei Merkio pabaseiniuose gyvulių tankis siekia vos 0,06 – 0,09 SGV/ha ir yra net iki dviejų kartų mažesnis nei kituose Nemuno UBR pabaseiniuose.

Siekiant įvertinti žemės ūkio veiklos poveikį, reikia atsižvelgti ir į mineralinių trąšų naudojimą. Deja, tokių duomenų Lietuvoje kol kas nėra. Todėl mineralinių trąšų apkrovos buvo įvertintos atsižvelgiant į pasėlių plotus, jų struktūrą bei pasėliams tręšti naudotinas trąšų normas.

Apibendrinus dėl pasklidosios žemės ūkio veiklos susidarančias taršos apkrovas (žr. 2.2 lentelę) matyti, kad dėl intensyvios žemės ūkio veiklos didžiausi taršos krūviai tenka Nevėžio, Šešupės, Dubysos ir Jūros pabaseiniams.

2.1 lentelė. Žemės ūkio veiklos intensyvumas Nemuno UBR pabaseiniuose Baseino/pabaseinio Žemės ūkio Žemės ūkio SGV SGV Baseinas/pabaseinis plotas, km2 naudmenų naudmenų tankis, skaičius plotas, km2 plotas, % 1/ha Žeimena 2776.3 478.5 17 13499 0.05 Šventoji 6773.6 2346.1 35 62525 0.09 Neries ir mažųjų intakų 4309.0 781.7 18 30354 0.07 Nevėžis 6143.8 3068.2 50 90097 0.15 Merkys 4206.5 882.8 21 25009 0.06 Nemuno ir mažųjų 8813.0 3003.6 34 125864 intakų 0.14 Dubysa 2016.2 906.9 45 31523 0.16 Šešupė 4771.1 2415.9 51 95708 0.20 Jūra 3991.9 1859.6 47 80556 0.20 Minija 2994.9 1167.1 39 47574 0.16 Pajūrio upių 1077.0 320.7 30 10508 0.10 Prieglius 77.0 33.1 43 1029 0.13

60 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.2 lentelė. Žemės ūkio taršos apkrovos Nemuno UBR pabaseiniuose Pabaseinis BDS7, kg/ha BN, kg/ha BP, kg/ha Žeimena 26.5 13.1 2.2 Šventoji 50.4 26.4 4.5 Neries ir mažųjų intakų 38.5 15.3 2.7 Nevėžis 80.1 46.4 9.3 Merkys 32.5 15.0 2.7 Nemuno ir mažųjų intakų 78.0 29.4 5.2 Dubysa 85.4 39.3 7.2 Šešupė 109.5 47.5 9.2 Jūra 110.2 40.8 7.1 Minija 86.7 32.9 5.5 Pajūrio upių 53.3 26.4 4.9 Prieglius 73.0 33.7 5.5

Remiantis matematinio modeliavimo rezultatais, nustatyta, kad didžioji dauguma Nevėžio bei Šešupės pabaseinių upių dėl žemės ūkio poveikio yra užterštos nitratais ir dėl to patenka į rizikos grupę (t.y. vidutinės metinės nitratų azoto koncentracijos dėl žemės ūkio taršos poveikio šiose upėse viršija 2,3 mg/l). Nitratų koncentracijos viršija geros būklės kriterijų ir dalyje Dubysos, Nemuno mažųjų intakų bei Jūros pabaseinių upių. Iš viso, nitratais dėl žemės ūkio taršos poveikio užteršti 8350 km Nemuno UBR upių. Reikia paminėti, kad paviršinių vandens telkinių taršą nitratais labai stipriai įtakoja ir drenažo sistemos. Dėl drenažo sistemų, nitratų pernešimo į vandens telkinius laikas sutrumpėja, o taršos sulaikymo/suirimo galimybės labai sumažėja. Į drenažo sistemas patekę tirpūs nitratai nesuyra ir yra greitai pernešami į vandens telkinius. Kadangi Vidurio Lietuvos pabaseiniuose drenažu nusausinta apie pusė teritorijos, nitratų taršos pernešimo į vandens telkinius potencialas čia yra didžiausias. Todėl aukštas nitratų koncentracijas vidurio Lietuvos upėse lemia tiek intensyvi žemės ūkio veikla, tiek ir spartų taršos pernešimą į vandens telkinius užtikrinančios drenažo sistemos. Manoma, kad drenažo sistemomis vidurio Lietuvos pabaseiniuose į vandens telkinius pernešama didžioji dalis visos nitratų apkrovos, tačiau tikslesni skaičiai bus pateikti atlikus papildomus tyrimus.

Nors žemės ūkio tarša reikšmingiausią poveikį daro nitratų azoto koncentracijoms upėse, dalis upių patenka į rizikos grupę ir dėl žemės ūkyje susidarančių bendrojo fosforo bei BDS7 taršos apkrovų. Dėl pasklidosios žemės ūkio taršos bendruoju fosforu į rizikos grupę patenkančios upės yra Nevėžio, Šešupės, Nemuno mažųjų intakų bei Minijos pabaseiniuose. Reikia paminėti, kad didžioji šių upių dalis yra Jonavos, Kėdainių, Prienų, Marijampolės bei Kauno rajonuose, kuriuose nustatytas didelis dirvožemių fosforingumas. Todėl šių upių taršą bendruoju fosforu nulemia ne vien dabartinė žemės ūkio veikla, tačiau ir ankstesnės veiklos metu fosforu pertręšti dirvožemiai.

Tarša bendruoju fosforu taipogi buvo vertinama kaip pagrindinis ežerų būklę apsprendžiantis veiksnys. Nustatyta, kad pasklidoji tarša turi reikšmingą poveikį 68 ežerams ir tvenkiniams: šiuose ežeruose ir tvenkiniuose dėl pasklidosios taršos poveikio netenkinami geros būklės kriterijai (t.y. vidutinė metinė bendrojo fosforo koncentracija viršija 70 µg ežeruose, kurių gylis ≤ 3 m, 60 µg ežeruose, kurių gylis 3-9 m arba 50 µg ežeruose, kurių gylis ≥ 9 m). Didžioji pasklidosios ežerų ir tvenkinių kokybę formuojančios taršos dalis taipogi priskiriama dabartinei arba istorinei žemės ūkio taršai. Bendras ežerų ir tvenkinių, patenkančių į rizikos grupę dėl pasklidosios taršos poveikio, plotas siekia 74 km2.

Iš viso, vien dėl žemės ūkio veiklos (neįskaitant bendro žemės ūkio veiklos ir kitų taršos šaltinių poveikio) geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 6373 km Nemuno UBR upių bei 68 ežerai ir tvenkiniai, kurių bendras plotas siekia 74 km2. Todėl žemės ūkio veikla įvardijama kaip vieną reikšmingiausių poveikių vandens telkinių kokybei turintis veiksnys.

61 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Sutelktosios taršos poveikis Kitas svarbus Nemuno UBR upių kokybę formuojantis veiksnys yra sutelktoji tarša, kurią sudaro miestų ir gyvenviečių vandenvalos įrenginių, gamybinių bei paviršinių (lietaus) nuotekų išleistuvų tarša. 2007 m. Nemuno UBR buvo 1412 nuotekų išleistuvų. Iš 1341 išleistuvo nuotekos buvo išleidžiamos į upes ir ežerus, iš 66 - į Kuršių marias, iš 5 – į Baltijos jūrą. Per metus išleistuvais į Nemuno UBR vandens telkinius pateko apie 3528 t BDS7, 2944 t bendrojo azoto ir 312 t bendrojo fosforo, iš jų į upes ir ežerus – 3190 t BDS7, 2650 t bendrojo azoto ir 281 t bendrojo fosforo. Apskaičiuota, kad apie 70% visos taršos apkrovos į vandens telkinius išleidžiama miestų ir kaimų nuotekų valymo įrenginių išleistuvais.

Nustatyta, kad atskirai arba kartu su kitais išleistuvais bei taršos šaltiniais reikšmingą poveikį Nemuno UBR upėms daro 126 išleistuvai. 15 iš šių išleistuvių išleidžia miestų, 32 - kaimo vietovių gyventojų buitines nuotekas. Reikšmingą poveikį darančių pramonės įmonių NVĮ išleistuvų yra vos 3. Nors daugiausia reikšmingą poveikį darančių išleistuvių (net 55) išleidžia nevalytas nuotekas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma atvejų šie išleistuvai išleidžia nedideles taršos apkrovas ir poveikį vandens telkiniams daro ne kiekvienas atskirai, o kartu. Tą patį galima pasakyti ir apie lietaus (paviršines) nuotekas išleidžiančių valymo įrenginių taršą. Nevalytų bei lietaus (paviršinių) nuotekų išleistuvų tarša reikšminga yra tuomet, kai į nedidelį upelį nuotekas išleidžia keletas ar keliolika išleistuvų.

2.3 lentelė. Reikšmingą poveikį darančių sutelktosios taršos šaltinių tipas ir skaičius Nemuno UBR pabaseiniuose Pabaseinis Išleistuvų Reikšmingą Reikšmingą poveikį darančių sutelktosios taršos šaltinių skaičius (į poveikį darančių skaičius pagal išleidžiamas nuotekas* upes ir išleistuvų sk. 1 2 3 4 5 6 0 ežerus) Žeimenos 45 1 1 ------Šventosios 137 1 1 ------Neries ir mažųjų intakų 215 19 1 1 1 7 2 - 7 Merkio 32 2 2 ------Nevėžio 177 12 2 - - 10 - - - Šešupės 145 9 4 - 1 3 - - 1 Dubysos 22 2 1 - - 1 - - - Jūros 89 5 1 - - 3 - 1 - Minijos 63 5 1 - - 3 1 - - Pajūrio upių 119 17 1 1 - - 11 - 4 Nemuno ir mažųjų intakų 297 53 - 2 1 5 2 - 43 Priegliaus ------Viso: 1341 126 15 4 3 32 16 1 55 *1 – Miestų nuotekų valymo įrenginių (komunalinio ūkio) išleistuvai; 2- Į pramonės įmonių balansą įtraukti nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose valomos ir miestų nuotekos; 3 – Pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginių išleistuvai; 4 – Kaimo vietovių nuotekų valymo įrenginių išleistuvai; 5 – Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotekų valymo įrenginių išleistuvai; 6 – Kiti nuotekų valymo įrenginiai 0 – Nevalomos nuotekos

Sutelktosios taršos poveikis ypatingai išryškėja vasaros mėnesiais, kuomet upių debitai yra maži, o labiausiai veikiamos yra nedidelės upės, šalia kurių yra įsikūrę nemaži miestai bei gyvenvietės arba į kurias išleidžiamos gupės išleistuvų paviršinės lietaus nuotekos.

Aktualiausia sutelktosios taršos šaltinių sukeliama problema – tarša bendruoju fosforu. Dėl sutelktosios taršos šaltinių poveikio, 1007 km Nemuno UBR upių netenkina geros būklės kriterijų pagal bendrąjį fosforą (t.y. vidutinė metinė koncentracija dėl sutelktosios taršos poveikio šiose

62 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą upėse viršija 0,14 mg/l). Dar 497 km upių bendruoju fosforu užterštos dėl bendro pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikio. Dėl sutelktosios taršos šaltinių poveikio geros ekologinės būklės kriterijus pagal amonio azotą (0,2 mg/l) netenkinamas 603 km Nemuno UBR upių, o pagal BDS7 (3,3 mgO2/l) – 347 km upių. BDS7 koncentracijoms įtakos turi ir bendras sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis – dėl jo geros būklės reikalavimų pagal BDS7 neatitinka 251 km upių. Nitratų koncentracijoms upėse sutelktosios taršos šaltiniai turi labai mažai įtakos.

OMEGA modeliu atlikus toksinių medžiagų poveikio vertinimą, nustatyta, kad Nemuno UBR upėse 13-oje vietų (Nemune žemiau Smalininkų, Šešupėje Lenkijos pasienyje, Nevėžyje aukščiau Raudondvario, Neryje ties Buivydžiais, Neryje aukščiau Kauno, Akmenos-Danės žiotyse, Skirvytėje aukščiau Rusnės, Šešupėje Kaliningrado pasienyje, Šešuvyje ties Taubučiais, Minijoje ties Suvernais, Salante ties Nasrėnais, Graumenoje ties Pakalniškiais bei Rausvėje ties Nadrausve) yra tikėtinas kenksmingas poveikis vandens ekosistemoms dėl padidėjusių vario koncentracijų. Trijose iš šių vietų (t.y. Nemune žemiau Smalininkų, Šešupėje Lenkijos pasienyje bei Minijoje ties Suvernais) kenksmingą poveikį įtakoja ir kitos medžiagos – fluoretanų, pirelenų ir benzopirenų grupės medžiagos bei naftos produktai. Taipogi nustatyta, kad Nemune ties Rusne, žemiau Kauno bei žemiau Sovietsko, Nevėžyje žemiau Panevėžio, Neryje ties Buivydžiais bei Siesartyje žemiau Šakių viršijamos leistinos ftalatų, organotino ir fenolių koncentracijos. Šventojoje žemiau Anykščių užfiksuotas pavojingų medžiagų koncentracijų viršijimas sedimentuose. Dėl padidėjusių vario koncentracijų vandenyje yra tikėtinas neigiamas poveikis ir trijų ežerų – Rubikių, Dusios ir Platelių – bei Kauno marių ekologinei būklei. Nors dėl patikimų duomenų stokos metalų taršos šaltinių nustatyti kol kas nepavyksta, manoma, kad į upes metalai taip pat greičiausiai atkeliauja iš miestų vandenvalos įrenginių (t.y. sutelktosios taršos šaltinių).

Iš viso, vien dėl sutelktosios taršos poveikio geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka 890 km Nemuno UBR upių. Dar 1008 km upių reikšmingą neigiamą poveikį daro abu šaltiniai kartu (t.y. sutelktoji ir pasklidoji žemės ūkio tarša).

Tarptautinės taršos poveikis Tarp svarbų poveikį turinčių veiksnių taipogi reikėtų paminėti ir tarptautinę taršą. Kaimyninėje Baltarusijoje į Nemuną ir Nerį patenkančios taršos apkrovos turi neigiamos įtakos ir Lietuvos teritorija tekančioms šių upių atkarpoms. Nors pastaraisiais metais iš Baltarusijos atitekančiame Neries ir Nemuno vandenyje teršalų koncentracijos sumažėjo, BDS7 koncentracija vis dar viršija geros būklės kriterijų (3,3 mgO2/l), todėl ir Lietuvos teritorijoje dėl tarptautinės taršos poveikio geros būklės reikalavimų neatitinka 341 km ilgio Neries ir Nemuno atkarpos. Prie tarptautinės taršos prisideda ir Lietuvoje esančių sutelktosios taršos šaltinių apkrovos, todėl papildomai, dėl bendro šių dviejų taršos šaltinių poveikio, geros būklės reikalavimų netenkina dar 319 km Neries ir Nemuno atkarpų. Tyrimai rodo, kad sumažinus tarptautinę taršą iki reikiamo lygio vien Lietuvoje esantys taršos šaltiniai reikšmingo poveikio Nemunui ir Neriai nesukeltų.

Gyventojų, neprisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų, taršos poveikis Gyventojų, kurių nuotekos nepatenka į nuotekų surinkimo tinklus, tarša yra labai lokali. Žymesnis poveikis gali būti pastebimas tik mažuose upeliuose šalia kurių yra nuotekų surinkimo tinklų neturinčios gyvenvietės, todėl iš esmės šio taršos šaltinio poveikis nėra labai svarbus.

Hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai Be taršos apkrovų poveikio buvo nustatyti morfologiniai vandens telkinių pokyčiai. Didžiausią poveikį upių būklei kelia jų tiesinimas. Žemiau pateikiamoje lentelėje pateikiama informacija apie ištiesintas upes Nemuno UBR. Lentelėje nurodytas bendras ištiesintų upių kilometrų skaičius

63 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą kiekviename pabaseinyje. Reikšmingą poveikį darančių hidroelektrinių tvenkinių skaičius pateiktas 2.5 lentelėje.

2.4 lentelė. Ištiesintų upių ilgis (km) Nemuno UBR pabaseiniuose Bendras ištiesintų upių Pabaseinis (rizikos telkiniai) ilgis (km) Žeimenos 0 Šventosios (Neries) 448,8 Neries mažųjų intakų 288,5 Nevėžio 2630,8 Merkio 4,8 Nemuno mažųjų intakų 2205,1 Dubysos 147,8 Šešupės 1230,1 Jūros 861,0 Minijos 944,7 Baltijos jūros intakų (Pajūrio) 452,9 Viso Nemuno upės baseino rajone 9214,5

2.5 lentelė. Reikšmingą poveikį darančių hidroelektrinių skaičius Nemuno UBR pabaseiniuose Pabaseinis Reikšmingą poveikį darančių tvenkinių skaičius Žeimenos 1 Šventosios 8 Neries ir mažųjų intakų 3 Merkio 3 Nevėžio 5 Šešupės 8 Dubysos 2 Jūros 1 Minijos 1 Pajūrio upių - Nemuno ir mažųjų intakų 11 Priegliaus - Viso: 43

2.2. ŽMOGAUS VEIKLOS APKROVŲ IR POVEIKIO TARPINIAMS IR PAKRANTĖS VANDENIMS ANALIZĖ

Pagrindinės ūkinės veiklos, kurios lemia tarpinių ir pakrantės vandenų būklę yra perteklinio azoto ir fosforo kaupimasis, skatinantis eutrofikaciją, cheminė tarša ir Klaipėdos sąsiaurio gilinimo darbai. Kitų ūkinių veiklų, tokių kaip invazinės rūšys, laivų arba atmosferinės taršos poveikiams vertinti sukaupta informacija gana skurdi ir kol kas neleidžia daryti pagrįstų išvadų. Pakrantės vandenys

Didžiausi ūkinės veiklos objektai pakrantės vandenyse yra Klaipėdos uostas ir Būtingės naftos terminalas.

Klaipėdos uoste veikia 19 stambių laivų krovos bendrovių, laivų remonto ir statybos įmonių, čia teikiamos visos laivybos ir krovos paslaugos. Per metus uoste gali būti perkraunama iki 40 mln. tonų krovinių. Siekiant padidinti uosto konkurencingumą su kitomis Baltijos jūros valstybėmis 1994 m. buvo pradėta uosto rekonstrukcija ir plėtra, kurios metu:

64 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

- pagilinta akvatoriją, - rekonstruoti uosto vartai, - rekonstruoti esamas ir statyti naujas krantines, - pastatyti nauji terminalai ir vystoma uosto infrastruktūra.

Tačiau uostas yra išsidėstęs aplinkosaugos požiūriu jautrioje ir nemažą aplinkosauginę svarbą turinčioje teritorijoje: - Uosto vakaruose driekiasi Kuršių nerija su tarptautinės svarbos kraštovaizdžiu, kultūra ir ekologija, turinti nacionalinio parko ir pasaulio paveldo vietovės statusą; - Tarp Kuršių nerijos ir uosto esančiu kanalu kasmet migruoja komercinei žvejybai tinkamos ir retos žuvys bei tarptautinės svarbos paukščiai; - Uosto pietuose esanti ir su uostu besiribojanti sausuma yra požeminio vandens apsaugos zona, kadangi iš čia esančių gręžinių miestui yra tiekiamas geriamas vanduo; - Uosto pietuose esančiose Kuršių mariose neršia žuvys, ilsisi ir žiemoja paukščiai, čia lankosi turistai ir vyksta komercinė žvejyba. Taigi, iš visų pusių uostą supa vietinės, nacionalinės ir tarptautinės svarbos teritorijos, pasižyminčios skirtingu jautrumu ir įvairiai reaguojančios į ardymą bei trikdžius. Todėl pasiūlymai dėl uosto plėtros turi būti rengiami ir vykdomi itin jautriai atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus.

Gilinant ir didinant navigacijos kanalą, keičiasi aplinkos sąlygos, ypač vandens ir nuosėdų apykaita. Šie pokyčiai nuolatos stebimi vykdant Klaipėdos uosto aplinkos monitoringo programą ir atliekant kasdienius vandens lygių ir druskingumo rodiklių matavimus pagal nacionalinio monitoringo programą Klaipėdos sąsiauryje, Juodkrantėje ir Nidoje. Kita vertus, pasyvi stebėsena skirta registruoti bendram ūkinės veiklos ir klimatinių faktorių efektui ir tik ribotai tinka išvadoms apie tai, kuris iš jų yra svarbesnis. Šiam tikslui buvo panaudotas scenarijų modeliavimas.

Klaipėdos sąsiaurio gilinimo darbų įtaka tarpiniams ir pakrančių vandenims. Klaipėdos uosto gilinimo įtaka Kuršių marių druskingumui buvo vertinama MIKE dvimačiu hidrodinaminiu modeliu. Nustatyta, kad uosto rekonstrukcijos ir gilinimo darbai tik nežymiai pakeitė druskingumą pakrantės vandenyse. Tarpiniuose vandenyse didžiausi druskingumo skirtumai fiksuoti Kuršių marių vandens sklaidos rajone – piečiau Klaipėdos (iki 13 km) stebimas druskingumo sumažėjimas, o šiauriau (apie 7 km ruožą, išskyrus artimiausią 2 km akvatoriją į ŠV nuo uosto vartų) – padidėjimas. Tikėtina, kad šiems pokyčiams ženkliausią įtaką turėjo uosto vartų rekonstrukcija, o ne sąsiaurio gilinimo darbai.

Būtingės terminalas pradėtas eksploatuoti 1999 m. vasarą. Terminalą sudaro 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis Būtingę su Mažeikių naftos perdirbimo įmone, siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai bei talpyklų parkas Būtingėje, jūrinis vamzdynas ir plūduras. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Pumpavimo pajėgumas siekia iki 5520m3/val. Būtingės naftos terminale 2008 metų sausio-birželio mėnesiais perpilta 4,38 mln. t nevalytos naftos, t. y. 88,5 proc. daugiau nei 2007 metų pirmąjį pusmetį, kada buvo perpilta 2,32 mln. t.

Nors Būtingės terminale taikomos moderniausios technologijos, tarp jų - ir naftos nuotėkio aptikimo sistema, naftos išsiliejimo avarijos retkarčiais visgi įvyksta. Remiantis tarptautinių kompanijų bei Lietuvos mokslininkų poveikio aplinkai įvertinimais vykdoma griežta aplinkos apsaugos monitoringo programa.

Terminalo poveikis pagrindiniams aplinkos kokybės rodikliams ir teršiančioms medžiagoms bus pateiktas sekančioje projekto pažangos ataskaitoje, apibendrinus nacionalinio monitoringo ir Būtingės terminalo aplinkos monitoringo duomenis.

65 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Kuršių marių taršos balansas

Iš Lietuvos teritorijos į Kuršių marias patenkančios taršos apkrovos pateikiamos 2.6 lentelėje.

2.6 lentelė. Iš Lietuvos teritorijos į Kuršių marias patenkančios taršos apkrovos BDS , NH4-N, NO3-N, BP, Taršos šaltiniai 7 t/metus t/metus t/metus t/metus Sutelktosios taršos šaltiniai 327,0 73,8 103,5 25,1 Nemunas ir kitos upės 67347 1680 27663 2101 Atmosferos krituliai (į marių paviršių - 88,5 102 67,1 Lietuvos teritorijoje) Viso 67347 1768.5 27765 2168.1

Remiantis naujausiais duomenimis, nuotekas į Kuršių marias išleidžia 66 išleistuvai. Didžioji išleistuvų dalis (net 40) išleidžia nevalytas paviršines (lietaus) nuotekas. Komunalines miestų bei gyvenviečių nuotekas išleidžia vos 2 išleistuvai. Apskaičiuota, kad sutelktosios taršos šaltinių tiesiogiai į Kuršių marias išleidžiama tarša sudaro apie 0,5% visos iš Lietuvos teritorijos patenkančios BDS7 taršos apkrovos, 4% amonio azoto, 0,4% nitratų azoto bei 1,2% bendrojo fosforo taršos apkrovos. Labai panašią dalį sudaro ir atmosferinė (kritulių) tarša. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, didžioji taršos apkrovos dalis iš Lietuvos teritorijos į Kuršių marias patenka upėms (pagrinde Nemunu). Upėmis pernešama taršos apkrova kiekvienais metais, priklausomai nuo vandeningumo, svyruoja, tačiau skaičiavimai rodo, kad pastaraisiais metais į Kuršių marias per metus vidutiniškai buvo atplukdoma apie 67 347 t BDS7, 1 680 t amonio azoto, 27 663 t nitratų azoto bei 2 101 t bendrojo fosforo. Atlikus matematinį modeliavimą nustatyta, kad virš 50% iš Lietuvos teritorijos upėms į Kuršių marias atplukdomos BDS7 taršos apkrovos sudaro tarptautinė tarša. Tarptautinę taršą sudaro Nerimi bei Nemunu iš kaimyninės Baltarusijos atplukdomos apkrovos bei tarša, patenkanti į Nemuną iš Kaliningrado srities (pagrinde Sovetsko bei Nemano miestų). Tarptautinė tarša taip pat sudaro virš 30% upėmis atplukdomos amonio azoto, virš 20% nitratų azoto bei virš 40% bendrojo fosforo taršos apkrovos.

Mažesnį poveikį pakrantės ir tarpiniams vandenims daro kruizinė laivyba ir turizmas, tačiau šiuo metu nepakanka informacijos šių poveikių kiekybiniam įvertinimui .

2.3. KITAS ANTROPOGENINIS POVEIKIS

Kiti poveikio vandens aplinkai šaltiniai yra cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, žuvų tvenkiniai, turizmas ir rekreacinė veikla bei laivyba, kurių kiekvienas trumpai aptariamas šiame skyriuje.

Cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje

Cheminių medžiagų naudojimo žemės ūkyje statistika pateikiama 2.6 lentelėje. Remiantis turimais duomenimis, 2007 m. augalų apsaugos priemonėmis Lietuvoje nupurkšta 2567,6 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, o tai yra beveik visas deklaruotos žemės ūkio paskirties žemės plotas. 57 proc. bendro sunaudotų preparatų kiekio sudarė herbicidai. Žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų poveikis vandens telkiniams priklauso nuo naudojimo būdo bei praktikos. Tinkamai pagal poreikį naudojant chemines medžiagas, kenksmingo jų poveikio vandens ekosistemoms nesitikima, tačiau netinkamas naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių. Šiuo metu patikimų duomenų apie neigiamą žemės ūkio chemikalų poveikį paviršiniams vandens telkiniams nėra, todėl jis nėra priskiriamas prie reikšmingų, tačiau ateityje, atlikus detalesnį vertinimą, šio poveikio apimtys ir reikšmingumas bus patikslinti.

66 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.6 lentelė. Cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje (d.n. – duomenų nėra) 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Nupurkšta žemės ūkio naudmenų, tūkst. ha: VISO 1711,4 1681,8 1964,5 2238,3 2219,6 2567,6 Herbicidais 859,1 938 1036,1 1251,2 1278,3 1473,0 Fungicidais 357,4 292,5 372,3 425,7 364,2 477,4 Insekticidais 393,6 327,9 397,9 397,1 402,6 464,6 Augimo reguliatoriais 98,6 122,7 157,1 161,9 141,5 152,6 Defoliantais 2,7 0,4 1,1 2,2 33,0 - Panaudota augalų apsaugos produktų (t, 100% veikliąja medžiaga) VISO 792,2 847,2 1023,6 1048,5 1197,0 d.n. Herbicidų 576,8 579,1 725,2 732,4 858,9 d.n. Fungicidų ir beicų 132,7 130,1 155,1 175,2 201,4 d.n. Insekticidų 6,2 7,1 5,7 6,8 7,0 d.n. Augimo reguliatorių 60,2 99,2 110,9 123,3 125,7 d.n. Defoliantų 0,4 0,6 0,6 0,7 - d.n. Kitų preparatų 16,3 31,1 26,1 10,1 4,0 d.n.

Žuvų tvenkiniai Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos tvenkiniuose, kurių bendras plotas yra apie 10, 000 ha, žuvis augina 26 bendrovės. 2007 m. šiuose tvenkiniuose buvo išauginta apie 3,5 tūkst. tonų gyvų prekinių žuvų. Prognozuojama, kad žuvų tvenkinių nedaugės, kadangi tam reikalinga žemė bei kitos didelės investicijos. Ateityje žuvų tvenkinių greičiausiai šiek tiek sumažės. Tokia prielaida daroma atsižvelgiant į dabartinę žuvų ūkių mažėjimo tendenciją Lietuvoje. Šiuo metu nėra patikimų duomenų apie neigiamą žuvininkystės poveikį paviršinio vandens telkiniams, todėl jis nepriskiriamas prie reikšmingų poveikių.

Turizmas ir rekreacinė veikla Situacijos analizė, atlikta remiantis Nacionaline turizmo plėtros 2007-2010 programa, parodė, kad daugumoje apskričių ir savivaldybių turizmas yra laikomas prioritetine plėtros sritimi. Pastebima sparti apgyvendinimo paslaugų ir ypač kaimo turizmo sektoriaus plėtra. Programoje prognozuojami šie kiekybiniai turizmo plėtros rezultatai: • didėjančios pajamos iš turizmo (5 proc. per metus) • didėjantis turistų skaičius (7 proc. per metus).

Vandens turizmas - viena iš sparčiausiai besivystančių ir prioritetinių Lietuvos turizmo krypčių. Mažųjų laivų inspekcijos duomenimis 2008 metais šalyje vidaus vandenis ir jūros priekrantę skrodė beveik 52 tūkstančiai pramoginių laivelių, burinių ir motorinių jachtų. Turizmui naudojama ir keli tūkstančiai neregistruotų plaukimo priemonių (lengvų baidarių, kanojų, valčių, plaustų). Mažųjų ir pramoginių laivų vidutinis amžius yra 8-10 metų, o vidaus vandenų laivų - 15-20 metų.

Parengtas Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, kuriuo siekiama plėtoti pažintinį ir poilsinį vandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą. Plano projektas atiduotas patikrai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Siūlomą Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą sudaro aštuonios vandens turizmo trasos: 1. Nemuno turistinė trasa; 2. Merkio ir Ūlos turistinė trasa; 3. Neries turistinė trasa; 4. Žeimenos ir Aukštaitijos ežeryno turistinė trasa; 5. Šventosios turistinė trasa; 6. Dubysos turistinė trasa; 7. Jūros turistinė trasa; 8. Minijos turistinė trasa.

67 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje 2007-2013 m. numatytos keturios prioritetinės plėtros ir finansavimo sritys. Pirmoji prioritetinė sritis apima turizmo sektorių ir yra susijusi su vietos ir miestų plėtra, kultūros paveldu, gamtos apsauga ir pritaikymu turizmui. Tai reiškia, kad bus imamasi priemonių skatinti turizmo plėtrą, tinkamai naudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą ir sukuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui. Turizmo plėtros programoje ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programje prognozuojama, kad turizmo paslaugų sektorius Lietuvoje ir toliau augs, o aktyvus poilsis gamtinėse ir kultūrinėse vietovėse įgis vis didesnę svarbą.

Savivaldybės planuoja naujas investicijas vandens turizmo sektoriuje, o bendra investicijų suma viršija 42 mln. Lt. Šie skaičiai rodo sparčią vandens turizmo plėtrą ir leidžia daryti prielaidą, kad vandens naudojimo poilsio reikmėms poveikis vandens būklei taip pat didės. Tačiau pažymėtina, kad kol kas nėra atlikta jokių minėto poveikio vertinimų, todėl prioritetinis uždavinys per pirmuosius šešerius BVP direktyvos įgyvendinimo metus yra įvertinti šį poveikį.

Kaimo turizmas Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, ypač vaizdingose vietovėse. Nors šis verslas mūsų krašte dar labai jaunas, didelį postūmį jam suteikia didžiulė Europos Sąjungos teikiama finansinė parama. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 700 kaimo turizmo sodybų. Jų daugėja, nes paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, ypač atostogų, laisvų dienų metu (2.7 lentelė). Nacionalinėje turizmo plėtros 2007–2010 m programoje numatyta remti kaimo turizmo sodybų, puoselėjančių kaimo architektūrines tradicijas ir tradicinių amatų plėtojimą kaimo gyvenamose vietovėse, panaudojant ES žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas.

2.7 lentelė.Poilsiautojų skaičius Lietuvos kaimo turizmo sodybose Metai 2005 2006 2007 Suteikta nakvynių, tūkstančiai 440,1 455,4 613,6 Apgyvendinta poilsiautojų, tūkst. 155,0 246,5 293,7 Kaimo turizmo sodybų skaičius 398 531 538 Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynių 2,84 1,85 2,09 skaičius

Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo turizmo sodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas derėtų vertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išleidžia į vandens telkinius pagal normatyvus išvalytas nuotekas (BDS7-29 mg/l, BP-10 mg/l, o BN-40mg/l).

Laivyba Nemuno upių baseine yra keturi vandens telkiniai, kuriems yra suteiktas valstybinių vandens kelių statusas. Tai: 1. Nemuno upė (4 ruožai, bendras ilgis 401 km), 2. Kauno marios (Kauno hidroelektrinės vandens talpykla) (ruožo ilgis 67 km), 3. Kuršių marios (ruožo ilgis 74 km), 4. Mituvos kanalas (ruožo ilgis 1 km).

Vietinės reikšmės vandens kelių statusą turi šie vandens telkiniai: 1. Neries upė (Vilniaus mieste, ruožo ilgis 7 km), 2. Skirvytės upė (Rusnės-Skirvytės žiotys, ruožo ilgis 9 km), 3. Danės upė (Klaipėdos mieste, ruožo ilgis 1 km), 4. Šyšos upė (Šilutės-Šyšos žiotys, ruožo ilgis 5 km), 5. Trakų ežerai (ruožo ilgis 4 km), 6. Kuršių marios (Atmatos žiotys-Skirvytės žiotys, ruožo ilgis 14 km).

68 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Bendras nuolatos prižiūrimų vandens kelių ilgis yra 69 km vidaus vandenyse, o apie 425 km vandens kelių yra prižiūrimi laivybos sezono metu. Ilgiausiai - 230 dienų per metus – laivybai yra tinkama Nemuno upė (nuo Kauno), Danė, Minija, Skirvytė, Šyša ir Kuršių marios, todėl šios upės yra labiausiai veikiamos laivybos veiklos. Didžiausias poveikis yra daromas gilinant upių dugną. Laivybos sezonas Nemuno upėje - ruože nuo Druskininkų iki Liškiavos ir nuo Birštono iki Kauno HE - trunka 183 dienas, o Trakų ežeruose - 138 dienas per metus.

Pramoginė ir turistinė laivyba Nemuno deltoje ir Kuršių mariose tampa vis patrauklesnė sritis investicijoms. 2005 m. po ilgos pertraukos atnaujinti reguliarūs keleiviniai reisai Kaunas – Nida. Tačiau didžiausia problema išlieka garantinių gylių palaikymas: Nemune nuo Klaipėdos iki Jurbarko jie turi siekti 1,50 m, nuo Jurbarko iki Kauno – 1,20 m, Kuršių mariose – 1,50 m. Parengta galimybių studija “Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda- Kaunas sutvarkymas pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai”, kurios išvadose teigiama, jog Nemuno ruože Kaunas-Klaipėda galimas seklus (garantinis gylis iki 1,5 m), vidutinio gylio (apie 2 m) ir gilus (apie 3 m) vidaus vandens kelias. Seklaus vidaus vandens kelio atveju garantinį gylį ruože Kaunas-Jurbarkas reikia padidinti nuo 1,2 iki 1,5 metro.

Per 2008 m. pirmąjį pusmetį vidaus vandenų transportu vežta 409,6 tūkst. t krovinių, o keleivių pervežta 908,5 tūkst. Didžiausią dalį krovinių bei keleivių vežimo vidaus vandenų transportu sudaro keltais į Neringą keliami kroviniai bei keleiviai. Šiuo metu nėra patikimų duomenų apie neigiamą laivybos poveikį paviršinios vandens telkiniams, todėl jis nepriskiriamas prie reikšmingų poveikių.

Poveikio Nemuno baseino pabaseinių vandens telkiniams santrauka Nemuno baseiną sudaro 12 upių pabaseinių, kurie skiriasi savo dydžiu, ekonomine plėtra ir jiems daromu poveikiu. Informacija apie pagrindinius ekonominius sektorius – namų ūkius, pramonę, žemės ūkį, energetiką ir turizmą šiuose 12 pabaseinių glaustai pateikta 2.9 lentelėje. Namų ūkių sektoriuje pateikti duomenys apie gyventojų skaičių ir vieno gyventojo suvartojamą vandens kiekį, pramonės sektoriuje nurodytas TIPK įrenginių skaičius. Taip pat pateiktas žemės ūkio veikla besiverčiančių ūkių, kuriems taikomi Nitratų direktyvos reikalavimai, skaičius. Lentelėje pateikti ir duomenys apie aglomeracijas, kurių apkrova viršija 2000 g.e.; energetikos sektoriaus poveikį rodo mažų hidroelektrinių skaičius. Be to, yra išvardinti kiekvieno pabaseinio vandens telkiniai, kuriuose labiausiai paplitęs vandens turizmas.

69 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.9 lentelė. Poveikio Nemuno UBR pabaseiniams santrauka. Vandens telkinių būklę įtakojantys veiksniai Nuotekų Namų ūkiai valymo Pramonė Žemės ūkis Energetika Vandens turizmas įrenginiai Pabaseinis/baseinas deklaruotas SGV tankis vandens miestų, kurių TIPK ≥10 SGV ≥300 SGV hidro- gyventojų žemės ūkio (baseino upės ir ežerai, kuriuose suvartojimas taršos apkrova įrenginių laikančių laikančių elektrinių sk. naudmenų plotui), paplitęs vandens turizmas l/gyv/d. ≥2000 g.e. sk. sk. ūkių sk. ūkių sk. sk. plotas, km2 1/ha Nemunas, Neris, Verknė; Neries mažųjų intakų 786 033 123,8 13 43 781.7 0.07 309 8 2 ežerai Galvė, Skaistis, pabaseinis Totoriškių, Vilkokšnio Nevėžio pabaseinis 356 241 91,4 6 22 3068.2 0.15 304 39 3 Kol kas nėra Nemuno mažųjų 598 701 109,7 15 12 3003.6 0.14 1950 19 12 Nemunas, Verknė, Šalčia intakų baseinas Minijos pabaseinis 106 633 90 3 1167.1 0.16 5 3 Minija Lietuvos pajūrio upių 16 717 214 534 169 1 320.7 0.1 5 Nėra - baseinas Jūros pabaseinis 116 391 55,7 7 2 1859.6 0.20 1250 1 Nėra Šešuvis, Jūra Baltieji Lakajai, Juodieji Lakajai, Virinta, Asveja, Tauragnas, Pakaso, Ūkojo, Alksnio, Šventosios pabaseinis 168 141 135,8 5 10 2346.1 0.09 682 7 7 Linkmeno, Almajo, Baluošo, Dringio, Lūšio ežerai; Virinta, Siesartis, Šventoji Baltoji Ančia, Niedus, Šešupės pabaseinis 186 622 85,4 9 8 2415.9 0.20 1552 14 4 Nemunas, Šešupė, Ančios ež. Ež.:Lūšiai, Asveja, Žeimenių, Asalnai, Žeimenos pabaseinis 57 512 220,4 4 4 478.5 0.05 89 1 Nėra Linkmenas; Srovės, Žeimenos, Lakajos upės Merkio pabaseinis 67 591 42,7 4 1 882.8 0.06 148 5 3 Merkys ir Ūla Dubysos pabaseinis 55 806 48,4 3 0 906.9 0.16 1048 1 Nėra Kol kas nėra Priegliaus baseinas 2 959 57,5 - - 33.1 0.13 - Nėra Nėra Nėra

70 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.4. RIZIKOS GRUPEI PRISKIRIAMOS UPIŲ ATKARPOS, EŽERAI IR LABAI PAKEISTI VANDENS TELKINIAI

Upės Rizikos grupei priskiriamos upės, kurių kokybė netenkina arba dėl numanomo poveikio gali netenkinti nustatytų geros ekologinės būklės kriterijų. Kadangi visų upių vandens kokybei įvertinti vien monitoringo duomenų nepakanka, vertinimui buvo pasitelktas matematinis modeliavimas. Atliktas rizikos vertinimas buvo paremtas turima informacija apie taršos šaltinius bei jų apkrovas ir jų daromą poveikį vandens telkiniams. Dėl patikimų ir išsamių duomenų apie taršą stygiaus, atliekant vertinimą buvo daroma nemažai prielaidų, todėl gauti rezultatai gali būti nevisiškai tikslūs. Dėl šios priežasties rizikos grupei šiuo metu yra priskiriamos upės ar upių atkarpos, kurios galimai netenkina geros ekologinės būklės kriterijų dėl žinomo arba numanomo poveikio. Atlikto vertinimo rezultatai bus patikslinti gavus pirmuosius vandens kokybės monitoringo duomenis iš naujai, atsižvelgiant į upėms daromą poveikį, sukurto monitoringo stočių tinklo.

Nemuno UBR šiuo metu yra išskiriama 16 096 km rizikos upių, iš jų • Dėl sutelktosios taršos poveikio – 890 km; • Dėl bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 1008 km; • Dėl pasklidosios taršos poveikio – 6373 km; • Dėl pasklidosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 1326 km; • Dėl sutelktosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 73 km; • Dėl bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio bei morfologinių pokyčių – 138 km; • Dėl morfologinių pokyčių – 5321 km; • Dėl hidroelektrinių poveikio – 160 km; • Dėl hidroelektrinių ir sutelktosios taršos poveikio – 30 km; • Dėl hidroelektrinių ir pasklidosios taršos poveikio – 41 km; • Dėl hidroelektrinių, sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 77 km; • Dėl tarptautinės taršos – 269 km • Dėl tarptautinės ir sutelktosios taršos poveikio – 390 km

Informacija apie rizikos grupei priskirtinas upes yra pateikta 2.4 lentelėje bei 2.2 ir 2.3. pav.

Ežerai/tvenkiniai Ežerų/tvenkinių kokybės vertinimas buvo atliktas matematinio modeliavimo rezultatų pagrindu pasitelkiant GIS. Dėl nepakankamo duomenų kiekio, ežerų kokybės vertinimas buvo atliekamas naudojant gana paprastą skaičiavimo algoritmą, remiantis prielaidomis bei gamtoje vykstančių procesų supaprastinamu. Todėl, šio vertinimo rezultatus taip pat reikėtų vertinti rezervuotai. Rizikos grupei priskirtini ežerai yra pateikiami 2.11 lentelėje, o jų išsidėstymas demonstruojamas 2.4 paveiksle. Labai pakeisti vandens telkiniai (tvenkiniai) yra pateikti 2.5 paveiksle.

2.10. lentelė. Rizikos upės dėl: BDS7, amonio azoto (NH4-N), nitratų azoto (NO3-N), bendrojo fosforo (Pb), hidroelektrinių (HE) ir pavojingų medžiagų (PM); “1” reiškia rizikos upę. Parametras, dėl kurio upė tampa rizikos telkiniu Pabaseinis Rizikos upė BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Žeimena Mera-Kūna 0 0 0 1 0 0 Žeimena Dubinga 0 0 0 0 1 0 Šventoji Pavarklas 1 1 0 1 0 0 Šventoji Vyžuona 0 0 0 1 0 0 Šventoji Žvėrupis 0 0 0 1 0 0 Šventoji Šakiena 0 0 1 0 0 0

71 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Parametras, dėl kurio upė tampa rizikos telkiniu Pabaseinis Rizikos upė BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Šventoji Suraižos upelis 0 0 1 0 0 0 Šventoji Šventoji 0 0 0 0 1 0 Šventoji Siesartis 0 0 0 0 1 0 Šventoji Širvinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Širvinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Virinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Virinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Nevėža 0 0 0 0 1 0 Šventoji Mūšia 0 0 0 0 1 0 Šventoji Šventoji (žemiau Anykščių) 0 0 0 0 0 1(sedim.) Neris Neris 1 0 0 0 0 1 Neris Aliosa 1 1 1 1 0 0 Neris Bezdone 1 0 0 0 0 0 Neris Airupė 0 0 0 1 0 0 Neris Lomena 0 1 0 1 0 0 Neris Nemėža 0 1 0 1 0 0 Neris Rudamina 0 0 0 1 0 0 Neris Rūkainė 0 0 0 1 0 0 Neris Vokė 0 0 0 1 1 0 Neris Zversa 0 1 0 1 0 0 Neris Čekonė 0 1 0 1 0 0 Neris Laukysta 0 0 1 0 0 0 Neris Babranka 0 0 1 0 0 0 Neris Vilnia 0 0 0 0 1 0 Neris Musė 0 0 0 0 1 0 Nevėžis Nevėžis 1 1 1 1 0 1 Nevėžis Kiršinas 0 1 1 1 0 0 Nevėžis Alkupis 1 0 1 0 0 0 Nevėžis Šušvė 1 0 1 0 1 0 Nevėžis Strebukas 1 0 1 0 0 0 Nevėžis Beržė 0 1 1 1 0 0 Nevėžis Banko kanalas 0 0 1 1 0 0 Nevėžis Bikilys 0 1 1 1 0 0 Nevėžis Šakinė 0 1 1 1 0 0 Nevėžis Žalesys 0 0 1 1 0 0 Nevėžis Sausinė 0 0 1 1 0 0 Nevėžis Srautas 0 1 1 0 0 0 Nevėžis Srautelis 0 1 1 0 0 0 Nevėžis Barupė 1 0 1 1 1 0 Nevėžis Obelis 1 0 1 1 1 0 Lankesa ir visi vandens Nevėžis telkiniai pabaseinyje iki 1 0 1 1 0 0 Žeimių Visi vandens telkiniai Nevėžis Barupės pabaseinyje iki 1 0 1 1 0 0 Nociūnų Visi vandens telkiniai Obels Nevėžis 1 0 1 1 0 0 pabaseinyje iki Šėtos Visi vandens telkiniai, Nevėžis išskyrus Nevėžį ir jo intakus 0 0 1 0 0 0 iki Panevėžio Šešupė Dovinė 0 0 1 1 1 0 Šešupė Kirsna 1 0 0 1 0 0 Šešupė Liepona 0 1 1 1 0 0 Šešupė Raišupis 1 0 0 1 0 0 Šešupė Šeimena 0 1 1 1 0 0

72 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Parametras, dėl kurio upė tampa rizikos telkiniu Pabaseinis Rizikos upė BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Šešupė Šešupė 1 0 1 1 1 1 Šešupė Siesartis 0 0 1 1 0 1 Šešupė Širvinta (Šešupės) 0 1 1 1 0 0 Šešupė Skriaudupis 1 1 1 1 0 0 Šešupė Gausbalė 0 0 1 1 0 0 Šešupė Jūrė 0 0 0 1 0 0 Šešupė Gulbinas 1 1 1 0 0 0 Šešupė Rausvė 1 0 1 1 0 1 Šešupė Didžiupis 0 1 1 0 0 0 Šešupė Juodupė 0 0 1 1 0 0 Visos upės Šešupės Šešupė pabaseinyje žemiau Kirsnos 1 išskyrus Višakį ir jo intakus Visos upės Kirsnos Šešupė 1 pabaseinyje Visos upės Rausvės Šešupė 1 1 1 pabaseinyje Nemunas Amalė 1 1 0 1 0 0 Nemunas Girstupis 1 1 0 1 0 0 Nemunas Jiesia 0 0 1 1 0 0 Nemunas Juodupė 1 0 1 1 0 0 Nemunas Kruna 0 1 0 0 0 0 Nemunas Marvelė 1 1 0 1 0 0 Nemunas Mikasa 1 1 0 1 0 0 Nemunas Motertis 1 0 0 1 0 0 Nemunas Nemunas 1 0 0 0 0 1 Nemunas Šyša 1 0 0 0 0 0 Nemunas Veršvas 0 1 0 0 0 0 Nemunas Čyžvardė 1 0 1 0 0 0 Nemunas Apsuona 0 0 0 1 0 0 Nemunas Armena 0 1 1 1 0 0 Nemunas Armeniukas 0 1 1 1 0 0 Nemunas Leitė 0 0 0 1 0 0 Nemunas Meduja 0 0 0 1 0 0 Nemunas Praviena 0 0 0 1 0 0 Nemunas Ratnyčia 0 1 0 0 1 0 Nemunas Rupkalvė 0 1 0 0 0 0 Nemunas Seira 0 0 0 1 0 0 Nemunas Skirpstauja 0 1 1 1 0 0 Nemunas Uolė 0 1 0 1 0 0 Nemunas Vėžpienis 0 1 1 1 0 0 Nemunas Viekšnupis 0 0 0 1 0 0 Nemunas Strėva 0 0 0 0 1 0 Nemunas Mituva 0 0 1 0 1 0 Nemunas Baltoji Ančia 0 0 0 0 1 0 Nemunas Verknė 0 0 0 0 1 0 Nemunas Nieda 0 0 0 0 1 0 Visos upės Jiesios Nemunas 1 1 pabaseinyje iki Kliokiškės Visos upės pabaseinio Nemunas dalyje tarp Kauno ir 1 Smalininkų Dubysa Skystūnas 1 0 1 0 0 0 Dubysa Lapišė 0 1 1 1 0 0 Dubysa Lašiša 0 1 1 1 0 0 Dubysa Tytuva 0 1 0 1 0 0

73 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Parametras, dėl kurio upė tampa rizikos telkiniu Pabaseinis Rizikos upė BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Dubysa Luknė 0 0 1 0 1 0 Dubysa Gynėvė 0 0 1 0 1 0 Visos upės baseino dalyje Dubysa žemiau Lyduvėnų, išskyrus 1 pačią Dubysą Visi Kražantės intakai Dubysa 1 žemiau Pluskių Jūra Agluona 1 0 0 1 0 0 Jūra Reizgupis 1 1 1 1 0 0 Jūra Šlyna 1 1 1 1 0 0 Jūra Alsa 0 1 1 1 0 0 Jūra Jūra 0 0 0 1 1 0 Jūra Šaltuona 0 1 1 1 0 0 Jūra Trišiūkštė 0 1 1 1 0 0 Jūra Vėžus 0 0 0 1 0 0 Jūra Šešuvis 0 0 1 0 0 1 Visos upės Šešuvio pabaseinio dalyje iki Jūra 1 Trišiūkštės intako, Šaltuona ir visos upės jos pabaseinyje Minija Alantas 0 0 0 1 0 0 Minija Lašiupis 0 1 0 1 0 0 Minija Salantas 0 0 0 0 0 1 Minija Skinija 0 0 0 1 0 0 Minija Minija 0 0 0 1 0 1 Minija Sruoja Mažoji 0 0 1 1 0 0 Minija Švekšnalė 0 1 0 0 0 0 Minija Babrungas 0 0 0 0 1 0 Minija Graumena 0 0 0 0 0 1 Visos upės Alanto Minija 1 pabaseinyje Merkys Derežnyčia 0 1 0 1 0 0 Merkys Šalčia 1 1 0 1 0 0 Merkys Merkys 0 0 0 1 0 0 Merkys Spengla 0 0 0 1 0 0 Merkys Verseka 0 0 0 0 1 0 Merkys Varėnė 0 0 0 0 1 0 Pajūrio up. Akmena-Danė 1 0 0 0 0 1 Pajūrio up. Eketė 1 0 0 0 0 0 Pajūrio up. Jaurykla 1 1 0 1 0 0 Pajūrio up. Tenžė 1 1 0 0 0 0 Pajūrio up. Burkštinas 0 1 0 0 0 0 Pajūrio up. Smeltalė 1 0 0 1 0 0 Prieglius Rizikos telkinių nėra 0 0 0 0 0 0

74 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.11. lentelė. Nemuno UBR rizikos grupei priskiriamų ežerų ir tvenkinių sąrašas; “1” reiškia riziką nulemiantį veiksnį Rizikos veiksnys Plotas, Tipas Pavadinimas Pabaseinis ha Sutelktoji Pasklidoji tarša tarša Ežeras Simno ežeras Šešupės 227.30 0 1 Ežeras Jiezno ežeras Nemuno mažųjų intakų 78.60 0 1 Ežeras Niedulis Merkio 53.20 0 1 Ežeras Meduvys Merkio 44.90 0 1 Tvenkinys Širvintų Šventosios 34.60 0 1 Ežeras Musia Neries mažųjų intakų 39.50 0 1 Ežeras Nedingis Merkio 284.90 0 1 Ežeras Siesikų ežeras Šventosios 119.40 0 1 Tvenkinys Bublių Nevėžio 138.90 0 1 Ežeras Ilgajis Šventosios 52.20 0 1 Tvenkinys Kadrėnų Šventosios 70.50 0 1 Tvenkinys Motiejunų HE Šventosios 76.60 0 1 Ežeras Kiementas Šventosios 93.80 0 1 Ežeras Gavys Žeimenos 131.20 1 1 Ežeras Šventas Šventosios 59.20 0 1 Ežeras Saria Žeimenos 65.90 0 1 Tvenkinys Stepanionių Nevėžio 62.10 0 1 Ežeras Dusynas Šventosios 61.40 0 1 Ežeras Luknas Šventosios 56.00 0 1 Ežeras Dusynas Šventosios 15.80 0 1 Ežeras Mūšėjus Šventosios 52.30 0 1 Ežeras Vidinkstas Šventosios 112.40 1 1 Ežeras Indrajai Šventosios 265.10 0 1 Ežeras Ilgys Šventosios 52.30 0 1 Tvenkinys Utenos Šventosios 80.60 0 1 Tvenkinys Nemeikščių Šventosios 69.00 0 1 Ežeras Dviragis (Salų ež.) Šventosios 290.10 0 1 Ežeras Južintas Šventosios 48.80 1 1 Ežeras Beržoras Minijos 44.80 0 1 Tvenkinys Lazdininkų Pajūrio upių 109.00 0 1 Tvenkinys Tubausių Pajūrio upių 75.20 0 1 Tvenkinys Gondingos HE Minijos 75.20 0 1 Tvenkinys Liberiškio Nevėžio 55.10 0 1 Tvenkinys Ekrano gamyklos Nevėžio 76.20 0 1 Tvenkinys Paupio Jūros 41.00 0 1 Tvenkinys Sujainių Jūros 51.80 0 1 Tvenkinys Labunavos Nevėžio 95.50 0 1 Tvenkinys Tauragės Jūros 83.00 0 1 Tvenkinys Balskų Jūros 254.80 0 1 Ežeras Atesys Nemuno mažųjų intakų 99.90 0 1 Ežeras Amalvas Šešupės 190.80 0 1 Ežeras Alovės ežeras Nemuno mažųjų intakų 79.90 0 1 Ežeras Švencius Nemuno mažųjų intakų 51.50 0 1 Ežeras Neveiglas Merkio 53.40 0 1

75 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Rizikos veiksnys Plotas, Tipas Pavadinimas Pabaseinis ha Sutelktoji Pasklidoji tarša tarša Ežeras Savistas Merkio 914.00 0 1 Ežeras Spengla ir Greiželis Merkio 32.60 0 1 Ežeras Spengla ir Greiželis Merkio 21.70 0 1 Ežeras Lielukas Merkio 102.20 0 1 Tvenkinys Kruminių Merkio 38.80 0 1 Ežeras Netečius Merkio 83.00 1 1 Ežeras Antakmenių ežeras Nemuno mažųjų intakų 82.20 0 1 Ežeras Drabužis Nemuno mažųjų intakų 54.10 0 1 Tvenkinys Kauno HE Nemuno mažųjų intakų 4597.40 1 0 Tvenkinys Janušonių Nevėžio 50.20 0 1 Ežeras Kalvių ežeras Nemuno mažųjų intakų 168.90 0 1 Ežeras Riešė Neries mažųjų intakų 84.50 1 1 Ežeras Rimietis Šešupės 133.60 0 1 Ežeras Prapuntas Nemuno mažųjų intakų 125.30 0 1 Ežeras Sagavas Nemuno mažųjų intakų 68.10 0 1 Ežeras Liškiavis Nemuno mažųjų intakų 61.40 0 1 Tvenkinys Eišiškių HE Merkio 136.40 0 1 Tvenkinys Volungiškių Nemuno mažųjų intakų 59.10 0 1 Tvenkinys Jurbarkų Nemuno mažųjų intakų 167.40 0 1 Tvenkinys Krivėnų Nevėžio 57.70 0 1 Tvenkinys Juodkiškių Nevėžio 76.40 0 1 Tvenkinys Antanavo HE Šešupės 177.30 0 1 Tvenkinys Totorviečių Šešupės 54.70 0 1 Ežeras Paežerių ežeras Jūros 392.50 0 1 Ežeras Orija Šešupės 74.80 0 1 Ežeras Žaltytis Šešupės 214.50 0 1 Tvenkinys Marijampolės II Šešupės 74.30 0 1 Tvenkinys Stebuliškių Šešupės 22.50 0 1 Ežeras Širvio Neries mažųjų intakų 87.60 0 1 Ežeras Didžiulio Neries mažųjų intakų 78.60 0 1

76 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.1. pav. Rizikos upės dėl sutelktosios ir pasklidosios taršos

77 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.2. pav. Rizikos upės dėl hidromorfologijos pakitimų

78 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.3. pav. Ežerai rizikos vandens telkiniai

79 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.4. pav. Labai pakeisti vandens telkiniai, priskirti rizikos grupei

80 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Tarpiniai ir pakrantės vandenys

Tarpiniai vandenys, kurie priskirti rizikos grupei, pateikti 2.5 pav. Pakrantės ir tarpinių vandenų priskyrimui rizikos grupei remtasi būklės vertinimu pagal esamus monitoringo duomenis, apkrovos rizikos numatymu bei Kuršių marių būklės modeliavimo, atsižvelgiant į N ir P prietakos mažinimą, rezultatais.

Šiaurinės ir centrinės Kuršių marios priskirtinos rizikos telkinių grupei dėl dviejų priežasčių. Pirma. esami monitoringo duomenys rodo, jog Kuršių marių būklė nuo 1992 m nei karto neklasifikuotina kaip gera (išskyrus centrinę dalį 2007 m) ir svyruoja nuo labai blogos iki vidutinės. Svarbu tai, kad pastaruosius 16 metų Kuršių mariose buvo stebimos ir palankios aplinkos būklei klimatinės sąlygos, tačiau geros būklės kriterijus tenkindavo tik pavieniai kokybės elementai. Bendri vertinimo rezultatai iš esmės nerodo būklės gerėjimo tendencijų.

Antra, centrinių ir šiaurinių Kuršių marių priskyrimo rizikos telkinių grupei priežastimi yra ekologinio modeliavimo rezultatai, kurie rodo, jog preliminariai numatomas N ir P prietakos mažinimas dėl priemonių baseine įgyvendinimo bus nepakankamas gerai aplinkos būklei pasiekti pagal fitoplanktono rodiklius (vidutinę biomasę ir chlorofilą a). Būtina atsižvelgti ir į bendro fosforo koncentracijas, kurios nuo 1992 metų stabiliai išlieka atitinkančios vidutinės būklės kriterijus, ir tik 1995 m tenkino geros būklės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad P kiekiai ekosistemoje gali būti ypač priklausomi nuo antrinės taršos (dugno nuosėdų), kurios valdymas labai ribotas (duomenų nebuvimas, didžiausios taršos galimas koncentravimasis Rusijos Federacijai priklausančioje pietinėje marių dalyje), o baseine įgyvendinamų priemonių vaidmuo bus mažas, geros būklės netenkinimo rizika yra didelė.

81 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.5. pav. Tarpiniai ir pakrantės vandens telkiniai, priskirti rizikos grupei

82 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Sprendimas dėl pakrantės vandenų ir Kuršių marių įtakos zonos Baltijos jūroje priskyrimo rizikos telkinių grupei negali būti visapusiškai pagrįstas. Svarbiausias veiksnys, lemiantis bendrą pakrantės vandenų ekologinę būklę yra eutrofikacija, o planuojama lokali pakrantės apkrova (Šventosios uosto, giliavandenio uosto statybos galimybės) nespartina eutrofikacijos procesų. Remiantis būklės vertinimu pagal esamus monitoringo duomenis, kai kuriais metais (1990-1996 m) bendras vertinimas atitiko geros būklės kriterijus. Tai rodo, kad esant palankioms klimatinėms sąlygoms geros būklės reikalavimai gali būti tenkinami, nors lemiančių procesų valdymo galimybės ribotos, atsižvelgiant į aukštas biologinių kokybės elementų priklausomybes nuo P koncentracijų.

2.5. ŪKINĖS APKROVOS POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS

Požeminio vandens tarša Pagal teršimo pobūdį požemio tarša skiriama į regioninę ir lokalią. Regioninė tarša paprastai susijusi su užteršta atmosfera, žemės ūkio chemizacija bei urbanizuotomis teritorijomis, todėl jos reguliavimas ir valdymas yra gana sudėtingas. Šio pobūdžio tarša Lietuvoje labiausiai paveikusi viršutinį – gruntinį požeminio vandens vandeningąjį sluoksnį. Gilesniesiems, spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams taršos poveikis mažiau reikšmingas.

Sutelktosios taršos židiniai, kurie siejami su taršios ūkinės veiklos objektais – pramonės įmonėmis, stambiomis gyvulininkystės fermomis, kuro, trąšų, pesticidų ir kt. medžiagų saugyklomis, buitinių ir pramoninių atliekų sąvartynais, teršiančių medžiagų avarinių išsiliejimų geležinkeliuose vietomis ir kt. paplitę visuose požeminio vandens baseinuose LGT duomenimis tokių taršių vietų šalies teritorijoje yra kelios dešimtys tūkstančių, tačiau, kaip bus parodyta vėliau, šių taršos židinių poveikis požeminiam vandeniui dažniausiai yra lokalus. Lokali gruntinio vandens tarša stebima ir kitokios ūkinės veiklos vietose. Sąvartynų, fermų, srutų laistymo laukų, valymo įrenginių, trąšų sandėlių ir kitų panašių objektų aplinkoje dažniausiai požeminiame vandenyje sutinkamos teršiančios medžiagos yra biogeniniai junginiai (azoto ir fosforo junginių grupė) ir pesticidai bei jų irimo produktai, taip pat neidentifikuoto pobūdžio organinė tarša. Pramonės įmonėse, valymo įrenginių dumblo kauptuvų teritorijų požeminiame vandenyje aptinkami sunkieji metalai, o kelių priežiūros įmonių, katilinių, degalinių, elektrinių teritorijose požeminis vanduo paprastai būna užterštas NaCl ir KCl druskomis. Atskirose pramonės ir buvusiose karinėse teritorijose požeminiame vandenyje aptinkami angliavandeniliai ir kiti specifiniai cheminiai junginiai (detergentai, fenoliai ir kt.). Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), siekdama sukaupti ir susisteminti informaciją apie taršos židinius, 1998 metais sukūrė vieningą Geologinės aplinkos taršos židinio anketą ir įdiegė Geologinės aplinkos taršos židinių informacinę sistemą. 2003 metais buvo įteisinta Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 17-770). Tvarkos paskirtis – kaupti informaciją apie potencialius požeminio vandens teršėjus, vykdančius arba galinčius vykdyti teršalų į požeminį vandenį tiesioginį ar netiesioginį išleidimą, bei siekti kontroliuoti požeminio vandens apsaugą nuo taršos. Nuo 2003 iki 2006 metų vidurio gauta daugiau nei tūkstantis šimtas Potencialaus geologinės aplinkos taršos židinio inventorizavimo anketų (deklaracijų). Visi gauti duomenys patalpinti į informacinę sistemą. Daugiausiai patekta deklaracijų apie degalines ir naftos bazes bei chemikalų sandėlius (šaltinis: www.lgt.lt) .

Pagal daugelio tyrimų duomenis galima daryti išvadą, kad reikšmingiausi požeminės sferos teršalai pastaruoju metu Lietuvoje yra azoto junginiai, bendra organinė medžiaga ir angliavandeniliai, o pagrindiniai taršos židiniai regioniniame lygmenyje yra žemdirbystės laukai ir urbanizuotos

83 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą teritorijos, lokaliame lygmenyje – fermos, sąvartynai, senosios NP saugyklos ir degalinės, lokalios įmonių teritorijos.

Požeminio vandens eksploatacija. Statistiniai duomenys rodo, kad centralizuotai teikiamomis vandens tiekimo paslaugomis dabar naudojasi apie 2,2 mln. arba 65 proc. visų šalies gyventojų. Remiantis skaitiklių parodymais butuose, vandens suvartojimas siekia apie 50–70 l/d vienam žmogui. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę gėlo požeminio vandens suvartojimas pastoviai mažėjo – nuo 1,2–1,4 mln. m3 iki 0,4 mln. m3 per parą. Šio reiškinio priežastis – labai sumažėjęs (dėl veiklos nutraukimo ar restruktūrizavimo) vandens suvartojimas pramonės ir žemės ūkio sektoriuose, dėl objektyvių priežasčių didėjančios vandens kainos, skatinančios gyventojus taupyti. Atsižvelgiant į realią Lietuvoje esamą vandens suvartojimo situaciją ir numatomą geriamojo vandens tiekimo sistemų plėtrą, prognozei priimta, kad buitinio vandens suvartojimas Lietuvoje palaipsniui didės ir 2025 metais pasieks dabartinį Vakarų Europos maksimalų vidurkį – 150 l/žm/d. Nekontroliuojama požeminio vandens eksploatacija sąlygoja vandens lygio žemėjimą, sūraus vandens intrūzijas, palengvina hidraulinius ryšius tarp vandeningųjų sluoksnių ir jų sąveiką su paviršinio vandens telkiniais. Tačiau sumažėjus požeminio vandens suvartojimui ir esant pakankamai dideliems vandens ištekliams, neigiamas jo eksploatacijos poveikis pasireiškia tik lokaliose vietose.

2.5.1. Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikis gruntiniam vandeniui Požeminio vandens iškrovos į paviršinio vandens telkinius modeliuojamuose PVB bei ekspertinio vertinimo rezultatai leidžia preliminariai teigti, jog gruntinio vandens pasklidosios taršos poveikis paviršinio vandens kokybei regioniniu mastu yra nedidelis – išsikraunančio požeminio vandens debitas yra litrai per sekundę, tuo tarpu bet kurios stambesnės upės nuotėkis yra kubiniai metrai per sekundę.

Sutelktosios taršos poveikis požeminiam/gruntiniam vandeniui visada yra lokalus, nes 1) net maksimalūs taršos sklaidos požemyje greičiai retai viršija kelis/kelioliką metrų per metus; 2) patekusių į požemį taršių medžiagų koncentracija tolstant nuo židinio sparčiai mažėja dėl jų praskiedimo efekto ir degradacijos/suirimo. Todėl net itin intensyvios, bet lokalios taršos židinių (pvz., sąvartynų, srutų laistymo laukų, naftos produktų saugyklų) suformuotos užteršto gruntinio vandens dėmės paprastai yra tik šiek tiek didesnės už patį taršos židinį ir nedaro neigiamo poveikio paviršinio vandens telkiniams.

Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikį gruntiniam vandeniui rodo atskirų jo hidrocheminės sudėties analičių koncentracijų gruntiniame vandenyje žemėlapiai, vaizduojantys, kokiu mastu vienoje ar kitoje vietoje gruntinis vanduo yra užterštas konkrečia teršiančia medžiaga. Sudaryti visų Nemuno UBR pabaseinių gruntinio vandens lygio ir kokybės žemėlapiai. 2.7 ir 2.8 pav. demonstruojami nitratų ir amonio koncentracijos Nemuno UBR gruntiniame vandenyje.

84 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.6. pav. Nitratų koncentracija Nemuno UBR gruntiniame vandenyje

85 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.7. pav. Amonio koncentracija Nemuno UBR gruntiniame vandenyje

86 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2.5.2. Giliau slūgsančių spūdinių vandeningųjų sluoksnių eksploatacijos poveikis paviršinio vandens telkiniams Vertinant požeminio vandens eksploatacijos poveikį paviršinio vandens telkiniams modeliavimo būdu palygintas požeminio nuotėkio į paviršinio vandens telkinius dydis nepažeisto režimo sąlygomis (iki vandenviečių eksploatacijos pradžios) su jos pokyčiais, kai vandenvietės yra eksploatuojamos dabartiniu bei perspektyviniu 2015 m. debitu.

2.6 lentelė. Modelinis požeminis nuotėkis į paviršinio vandens telkinius skirtingais vandenviečių eksploatacijos laikotarpiais Modelinis požeminis nuotėkis į upes, l/s iš km2 Pabaseinio pavadinimas Nepažeisto režimo Pronozuojamas 2015 Dabartiniu metu sąlygomis metais Šventosios 2,273 2,259 2,214 Nevėžio 0,48 0,472 0,468 Neries 2,035 1,955 1,948 Dubysos 1,117 1,114 1,111 Jūros 1,05 1,05 1,05 Pajūrio upių 0,696 0,653 0,642 Minijos 1,466 1,461 1,451 Nemuno maž. intakų 1,491 1,485 1,479 Jūros 1,690 1,688 1,687 Šešupės 0,963 0,955 0,952 Vidutinis: 1,326 1,309 1,300

2.7 lentelė. Dabartiniai ir perspektyviniai požeminio vandens baseinų vandenviečių debitai PVB pavadinimas Suminis vandenviečių debitas Dabartinis (2007 m. vidurkis) Perspektyvinis 2015 m. m3/d mm/metai m3/d mm/metai Viršutinio-vidurinio devono 45100 1,5 66550 2,2 (Nemuno) Viršutinio devono Stipinų 7250 0,8 13600 1,45 (Nemuno) Viršutinės-vidurinės kreidos 27300 1,2 49000 2,16 Permo-viršutinidevono 15400 5,6 29650 10,7 (Nemuno)

Dabartiniu metu modeliuotų požeminio vandens baseinų vandenvietėse suminis išgaunamo požeminio vandens kiekis siekia nuo 1,45 iki 10,7 mm per metus (2.7 lentelė). Bendrame baseino požeminio vandens balanse tai yra labai nedidelis kiekis, nes gruntinio vandens mityba (prietaka) svyruoja nuo 28,5 iki 69,4 mm per metus. Akivaizdu, jog giliųjų požeminio vandens sluoksnių eksploatacija negali padaryti praktiškai jokio poveikio gruntiniams ir paviršiniams vandenims.

2.5.3. Kaimyninių valstybių požeminio vandens poveikis Nemuno UBR gruntiniam ir gilesniems požeminiams vandenims.

Keturių Lietuvos požeminio vandens baseinų teritorijos (Permo-viršutinio devono, viršutinio- vidurinio devono, viršutinės-apatinės kreidos ir pietryčių Lietuvos kvartero) nusidriekia į

87 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą kaimynines valstybes – Latviją, Rusiją, Baltarusiją ir Lenkiją. Nustatyta, kad kaimyninių valstybių požeminio vandens eksploatacija nedaro neigiamo poveikio Nemuno UBR gruntiniams ir gilesniems požeminiams sluoksniams. Modeliavimo rezultatai rodo, jog spūdinių vandeningųjų sluoksnių srautas Latvijos pasienyje yra nukreiptas iš Lietuvos į Latviją Dauguvos upės link, todėl šių sluoksnių požeminio vandens tarša Latvijos pusėje mums negali turėti jokios įtakos.

Kaliningrado srities pasienyje gruntinis vanduo išsikrauna į Nemuną ir Šešupę, nepasiekia mūsų teritorijos ir negali turėti neigiamos įtakos Lietuvos gruntiniam vandeniui. Giliau slūgsančiame viršutinės kreidos vandeningajame sluoksnyje Kaliningrado srities pasienyje yra keletas stambesnių vandenviečių (Sovetskas, Nemanas), tačiau jų eksploatacijos poveikis Lietuvos teritorijai yra nereikšmingas.

Baltarusijos pasienyje yra tik mažos ir vidutinės gyvenvietės, kuriose požeminio vandens gavyba neviršija 10 – 15 tūkst. m3/d., o tokie debitai nesuformuoja didelių vandens lygio depresijų.

Lenkijos pasienyje su Lietuvos tęsiasi rekreacinio pobūdžio teritorija. Stambesnės gyvenvietės – Suvalkai ir Augustavas yra 35 km nuo valstybinės sienos. Šiose gyvenvietėse požeminis vanduo išgaunamas iš tarpmoreninių vandeningų sluoksnių, kuriuose depresijos piltuvo radiusas dėl nedidelės eksploatacijos yra ribotas ir neturi apčiuopiamo poveikio Lietuvos gruntinio ir spūdinio vandens būklei.

2.5.4. Arteziniai vandens telkiniai, kurie neigiamai veikia paviršinių vandens telkinių ir/ar nuo požeminio vandens priklausomų sausumos ekosistemų būklę

Nemuno UBR spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose nėra požeminio vandens telkinių, neigiamai veikiančių paviršinius vandens telkinius ar nuo požeminio vandens priklausomų sausumos ekosistemų būklę. Atlikti požeminio vandens balanso skaičiavimai rodo, jog požeminis nuotėkis į paviršinio vandens telkinius, palyginus su nepažeisto režimo sąlygomis, yra praktiškai nepakitęs nuo eksploatacijos pradžios, toks jis išliks ir perspektyvoje iki 2015 metų. Be to į upes išsikraunančio požeminio vandens debitas yra nepalyginamai mažesnis už upių nuotėkį.

88 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

3. SAUGOMOS TERITORIJOS Bendrąją Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro:

• Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai). • Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos. • Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai. • Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Šiuo metu ypač saugomų teritorijų sistema užima virš 998 tūkst. ha, t.y. apie 15,3 % šalies ploto (3.1 lentelė). (Šaltinis: www.vstt.lt).

Lietuvoje saugomos teritorijos steigiamos šiais tikslais: 1) saugoti gamtos ir kultūros paveldą, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę; 2) išlaikyti kraštovaizdžio ekologinį balansą; 3) saugoti genofondą; 4) atkurti gamtinius išteklius; 5) sukurti sąlygas poilsiui, moksliniams stebėjimams, aplinkos monitoringui; 6) skatinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą.

Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų Dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEC) ir Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEC) reikalavimus, Lietuvoje yra plėtojamas NATURA 2000 teritorijų tinklas. NATURA 2000 teritorijos yra integruotos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą.

Natura 2000 teritorijoms keliami tikslai yra nustatyti dvejose ES direktyvose: Paukščių direktyvoje (79/409/EEB) ir Buveinių direktyvoje (92/43/EEB). Iš principo abi direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomas teritorijas, skirtas saugoti tam tikras paukščių rūšis arba svarbias buveines. Atrinkus Buveinių ir Paukščių direktyvų požiūriu svarbias saugotinas teritorijas, buvo suformuluoti konkretūs tikslai kiekvienai saugomai teritorijai ir išanalizuotos galimybės pasiekti šiuos tikslus.

Šiuo metu visoje šalyje yra įsteigtos 77 paukščių apsaugos požiūriu svarbios vietovės ir 296 buveinių apsaugos požiūriu svarbios vietovės. Remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos planais, siekiant įgyvendinti visus paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos reikalavimus Lietuvoje, reikia dar įsteigti 90 teritorijų paukščiams saugoti ir 300 teritorijų buveinėms saugoti.

Saugomoms teritorijoms keliami tikslai neprieštarauja Bendrosios vandens politikos direktyvos tikslams.

89 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

3.1 lentelė. Saugomų teritorijų kategorijos Šalies teritorijos Kategorija Kiekis Plotas (ha) dalis (%) Valstybiniai rezervatai 6 18769,14 0,29 Gamtiniai 3 18406,72 0,28 Kultūriniai 2 242,90 0,004 Rezervatinės apyrubės 1 119,52 0,002 Draustiniai 372 175306,92 2,68 Valstybiniai draustiniai 260 163266,92 2,50 Kraštovaizdžio 47 49559,64 0,76 Geologiniai 10 629,95 0,01 Geomorfologiniai 40 22752,62 0,35 Hidrografiniai 34 12858,73 0,20 Pedologiniai 11 1272,06 0,02 Botaniniai 32 5207,92 0,08 Zoologiniai 30 15846,74 0,24 ornitologiniai 10 2897,37 ichtiologiniai 10 12343,00 teriologiniai 1 8,00 herpetologiniai 3 123,62 entomologiniai 6 474,75 Botaniniai-zoologiniai 16 17253,38 0,26 Telmologiniai 39 23858,78 0,37 Talasologiniai 1 14027,10 0,21 Savivaldybių draustiniai 112 12040,00 0,18 Kraštovaizdžio 19 5062,00 0,08 Geomorfologiniai 4 544,00 0,01 Hidrografiniai 4 569,00 0,01 Botaniniai 34 2154,00 0,03 Zoologiniai 25 1325,00 0,02 ornitologiniai 12 804,00 teriologiniai 11 304,00 herpetologiniai 1 1,00 entomologiniai 1 216,00 Botaniniai-zoologiniai 24 2310,00 0,04 Telmologiniai 2 76,00 0,00 Atkuriamieji sklypai 3 875,42 0,01 Valstybiniai parkai 35 603290,15 9,24 Nacionaliniai parkai 5 156948,33 2,40 Regioniniai parkai 30 446341,82 6,84 Biosferos rezervatai 1 18489,69 0,28 Biosferos poligonai 26 182617,46 2,80 IŠ VISO: 999348,78 15,30

90 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Pagal BVPD 6 straipsnio ir IV priedo reikalavimus saugomų teritorijų registrą turi sudaryti vandens, skirto žmogaus vartojimui, apsaugos zonų sąrašas, rekreacijai skirtų vandenų (maudyklų), teritorijų, skirtų buveinių ar rūšių apsaugai, įskaitant atitinkamas Natura 2000 vietoves sąrašai. Sudaryti visi BVPD reikalaujami saugomų teritorijų žemėlapiai bei registrai. Saugomų teritorijų aplinkosaugos tikslai bus aprašyti antrajame valdymo plano rengimo etape.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos

Vandenviečių ir pavienių gręžtinių šulinių sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ir juostos skirtos apsaugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę. SAZ privalo būti paskaičiuotos ir įrengtos visoms vandenvietėms, tiekiančioms vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą arba kai vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų. Išskiriamos trys SAZ juostos: • griežto režimo apsaugos juosta (1-oji) – kirta apsaugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažo įrenginius nuo tyčinės ar atsitiktinės taršos, kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu; • mikrobinės taršos apribojimo juosta (2-oji) – sanitarinės apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama mikrobinė ir cheminė tarša; • cheminės taršos apribojimo juosta (3-ioji) – sanitarinės apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama cheminė tarša.

Iki 2008 m I pusmečio Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre įregistruotos 480 viešo vandens tiekimo vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos (3.2 pav.), o tai sudaro apie 1/3 viešo vandens tiekimo vandenviečių naudojamų šalyje. Iš minėto skaičiaus, sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), kaip numatyta Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, yra įsteigtos tik 4 vandenvietėms. Likusioms vandenvietėms naudojančioms vidutiniškai daugiau kaip 100 m3/d vandens SAZ yra apskaičiuota, tačiau juridiškai neįteisinta. SAZ įteisinimas teritorinio planavimo sprendiniuose ir dokumentuose yra aktuali požeminio vandens išteklių apsaugos priemonė. Vandenviečių SAZ kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vykdo RAAD pareigūnai požeminio vandens saugos, užteršimo prevencijos ir jo išteklių išgavimo apskaitos požiūriu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka.

91 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

3.1. pav. Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapis

92 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

3.2. pav. Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos

93 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

3.1. BUVEINIŲ IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ MONITORINGO PROGRAMOS APŽVALGA

Sutinkamai su LR Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695 „Dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programos patvirtinimo“, įgyvendinant Europos Bendrijos direktyvas 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros“ bei 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ turi būti atliekamas monitoringas visose Lietuvos Respublikoje įsteigtose Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

Monitoringo tikslas – užtikrinti informacijos apie buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę bei jos pokyčius surinkimą ir pateikimą atsakingoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms, kad būtų laiku ir tinkamai parengiami bei priimami būtini sprendimai, reikalingi saugomoms natūralioms buveinėms ir gyvūnų ar augalų rūšims išsaugoti. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą kuruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių būklė ir jos pokyčiai stebimi pagal patvirtintą veiksmų planą. Į paviršinių Nemuno baseino regiono vandenų, kurių monitoringas yra vykdomas sutinkamai su BVPD reikalavimais, kategoriją patenka: (1) Jūros buveinės, (2) Upių žiotys ir lagūnos, (3) Ežerų buveinės ir (4) Upių buveinės. Buveinių stebėjimo periodiškumas neretesnis kaip kas 3 metai. Stebimi rodikliai yra: vandens fizinės ir cheminės savybės, charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas, dugno morfologija (tik Jūros buveinėse), augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas (išskyrus Jūros buveines).

Sutinkamai su LR AM ministro įsakymo 10 punktu, vykdant monitoringą, kai kurie natūralių buveinių ar saugomų rūšių monitoringo parametrai (vandens fizinės, cheminės, dinaminės savybės ir pan.) atskirai nenustatinėjami, jeigu reikalingi ir patikimi duomenys yra gaunami vykdant šiose vietovėse stebėjimus pagal kitas valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis. Šiuo atveju buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir paviršinių vandenų būklės monitoringas (vykdomas AAA sutinkamai su BVPD reikalavimais) iš dalies persidengia tiek stebimų parametrų, tiek ir stebėjimų periodiškumo prasme, t.y. tikslai sutampa. Tačiau sutinkamai su Europos Bendrijos direktyvų 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros“ bei 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimais ir LR AM ministro įsakymo 14 punktu, “Tinkama natūralios buveinės apsaugos būkle jos apsaugai svarbioje teritorijoje laikoma tokia būklė, kai natūralios buveinės plotas nekinta arba didėja, kai egzistuoja ir tikėtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra tinkama“. Šiuo atveju yra galimas konfliktas tarp buveinių ir paukščių apsaugai keliamų tikslų, t.y. buveinės palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir Bendrosios vandens politikos direktyvos keliamų tikslų, t.y. būtina užtikrinti gerą paviršinių vandenų būklę vandens kokybės, hidro-morfologinių elementų ir biologinių elementų kontekste. Kitaip sakant, galimas konfliktas tarp sąlygų, būtinų paukščių ir buveinių direktyvose numatytų rūšių apsaugai, ir sąlygų, būtinų BVPD nurodytų biologinių kokybės elementų geros būklės užtikrinimui. Saugomų teritorijų žemėlapis pateikiamas 3.1. pav.

94 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ MONITORINGO SISTEMA

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, paviršinių vandens telkinių būklei įvertinti vykdomas telkinių priežiūros ir veiklos monitoringas, o pagal poreikius – tiriamasis monitoringas. Atitinkamai suplanuotos ir šios Programos priemonės.

Priežiūros monitoringas vykdomas tam, kad būtų gauta informacijos apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir ilgalaikius pokyčius. Jos reikia formuojant pagrindines priemones, turinčias užtikrinti vandens telkinių apsaugą ateityje, papildant ir užtikrinant vandens telkinių suskirstymą pagal tipus, nustatant vandens telkinių tipų etalonines sąlygas. Įgyvendinant įstatymo reglamentuojamą vandens telkinių kokybės valdymą baseinų principu, priežiūros monitoringo tinklas parinktas taip, kad leistų įvertinti telkinių būklę kiekviename upių baseino rajone, baseine ar pabaseinyje.

Intensyvaus priežiūros monitoringo vietos parinktos taip: pagrindinių upių ir upių, įtekančių į Baltijos jūrą, žiotyse; vandens telkiniuose, kertančiuose Lietuvos Respublikos valstybės sieną; vandens telkinių vietose, nustatytose pagal sprendimo 77/795/EEB reikalavimus; svarbiausiuose ežeruose ir tvenkiniuose; žemės ūkio poveikio upėse; etaloniniuose (sąlygiškai antropogeniškai nepaveiktuose) vandens telkiniuose.

Ekstensyvus priežiūros monitoringas vykdomas telkiniuose, atspindinčiuose bendrą vandens telkinių būklę..

Veiklos monitoringas skirtas vandens telkinių, kuriuose numatyti vandensaugos tikslai gali būti nepasiekti (rizikos vandens telkinių), būklės ištyrimui ir pokyčių dėl įgyvendintų priemonių įvertinimui. Kontinentinėje zonoje veiklos monitoringas vykdomas upėse, ežeruose ir tvenkiniuose, kuriems gresia pavojus nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų.

Kadangi skirtingo pobūdžio monitoringo tinklų tikslai yra nevienodi, atitinkamai skiriasi ir kontroliuojami elementai. Elementai, kontroliuojami vidaus vandenų monitoringų tinkluose nurodyti žemiau pateiktoje lentelėje.

95 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.1 lentelė. Stebimi parametrai UPĖS Priežiūros MONITORINGO ELEMENTAI Intensyvus* Ekstensyvus Veiklos 1 2 3 4 5 Bendrieji cheminiai rodikliai 1 1 1 1 1 1 1 Ištirpę biogenai 1 1 1 1 1 1 1 Pagrindiniai jonai 1 1 1 1 Metalai 1 1 1 1 1 1 Metalai sedimentuose 1 1 1 1 Specifiniai organiniai teršalai (SOT) 1 1 1 1 1 1 SOT sedimentuose 1 1 1 1 Pesticidai 1 1 1 1 1 Rodikliai, reikalingi informacijos tarp šalių apsikeitimui 1 Radioaktyvumas 1 1 Biologiniai elementai 1 1 1 1 1 1 1 Hidrologinis režimas 1 1 1 1 1 1 1

EŽERAI TVENKINIAI MONITORINGO ELEMENTAI Priežiūros Priežiūros Intensyvus Ekstensyvus Veiklos Intensyvus Ekstensyvus Veiklos Bendrieji cheminiai rodikliai 1 1 1 1 1 1 Metalai 1 1 Biologiniai elementai 1 1 1 1 1 1 Vandens masių balansas 1 1 1 1 1 *1-Etaloninės vietos; 2-Upės, įtekančios į jūrą; 3-Tarpvalstybinės upės; 4-Pagrindiniai intakai; 5-Baseinai žemdirbystės regionuose

4.1. MONITORINGO STOČIŲ TINKLAS UPĖSE

Ežerų ir upių monitoringo sistema bei monitoringo stočių tinklas buvo sudaryti atsižvelgiant į vandens telkinių identifikavimo rezultatus. Upės ir ežerai į vandens telkinius buvo sugrupuoti remiantis žmogaus ūkinės veiklos poveikio vertinimo rezultais bei atsižvelgiant į vandens objekto tipą. Grupuojami buvo tik tame pačiame pabaseinyje esantys vandens objektai. Monitoringo sistema sudaryta siekiant įvertinti įvairių antropogeninių veiksnių poveikį kiekvieno išskirto vandens telkinio kokybei, jos tikslas - reprezentatyviai atspindėti kiekvieno iš identifikuotų vandens telkinių būklę.

Upių kategorijai priklausančių vandens telkinių monitoringo sistema apima: 54 vietas etaloninės būklės upėse; 32 priežiūros intensyvaus monitoringo vietas; 77 priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietas, ir 323 veiklos monitoringo vietas.

Priežiūros intensyvus monitoringas Tam, kad būtų galima efektyviai vertinti ilgalaikius vandens kokybės pokyčius, intensyvaus monitoringo stočių padėtis ir skaičius nebuvo pakeisti. Ilgalaikiams vandens kokybės pokyčiams stebėti siūloma palikti tas pačias 32 intensyvaus upių monitoringo stotis.

Veiklos monitoringas Monitoringo stočių tinklo koregavimas atliktas remiantis rizikos vandens telkinių identifikavimo rezultatais. Naujoji sistema yra sukurta upių vagų ištiesinimo, pasklidosios bei sutelktosios taršos, hidroelektrinių poveikio vertinimui bei vandens telkinių priskyrimo rizikos grupei pagal anksčiau veikusios monitoringo sistemos rezultatus pagrįstumo įvertinimui. Tarša pavojingomis

96 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą medžiagomis buvo laikoma sutelktąja tarša. Sutelktosios taršos, ar abiejų – pasklidosios ir sutelktosios taršos paveiktų upių būklės vertinimui, monitoringo vietas siūloma įsteigti žemiau vieno ar kelių sutelktosios taršos šaltinių tokiu atstumu, kur vandens masės būtų pilnai susimaišiusios. Upės, patekusios į rizikos grupę dėl abiejų – pasklidosios ir sutelktosios taršos, buvo traktuojamos kaip individualūs vandens telkiniai.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas Siūlomas ekstensyvaus monitoringo tinklas pagrįstas į rizikos telkinių grupę nepatenkančių, tokio paties tipo upių ar jų atkarpų agregavimu į vandens telkinius. Pažymėtina, kad kokybės elementų matavimų labai mažuose upokšniuose rezultatai gali būti nepatikimi (nereprezentatyvūs), kadangi jie atspindi labai mažo erdvinio masto, vietines sąlygas. Todėl monitoringo vietos buvo suplanuotos tose 1-o tipo upėse, kurios drenuoja didesnį baseiną.

Etaloninės būklės upių monitoringas Etaloninių stočių tinklas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į modeliavimo ir monitoringo rezultatus. Kai kurios ankstesnės etaloninės stotys atsidūrė rizikos vandens telkinių grupėje, todėl buvo atmestos. Siūlomos ir naujos etaloninės vietovės (nepadengtos buvusio monitoringo tinklo), parinktos atsižvelgiant į biologinių elementų būklės tyrimų rezultatus.

Tam kad būtų užtikrintas monitoringo rezultatų reprezentatyvumas, veiklos bei priežiūros ekstensyvaus monitoringo stotyse vandens kokybės mėginius siūloma imti bent 4 kartus per metus, po vieną mėginį skirtingais sezonais (pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą).

Siūlomas upių monitoringo tinklas pavaizduotas 4.1 paveiksle.

97 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.1. pav. Siūlomas upių vandens kokybės monitoringo tinklas

98 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.2. EŽERAI IR TVENKINIAI

Ežerai ir tvenkiniai, kuriuose pagal buvusią monitoringo sistemą buvo vykdomas priežiūros monitoringas, tačiau pagal poveikio modeliavimo rezultatus bei monitoringo duomenis patekusius į rizikos vandens telkinių grupę, buvo perkelti į veiklos monitoringo tinklą. Ir atvirkščiai: ežerai ir tvenkiniai buvo perkelti iš veiklos į priežiūros monitoringo sistemą, jeigu pagal poveikio modeliavimo rezultatus bei monitoringo duomenis jie nepateko į rizikos telkinių grupę. Į veiklos monitoringo tinklą siūloma papildomai įtraukti telkinius, neįtrauktus į buvusio monitoringo tinklą, tačiau patenkančius į rizikos telkinių grupę pagal modeliavimo rezultatus. Etaloninių stočių tinklą siūloma papildyti 2 ežerais: Buveinių ež. (Viešvilės rezervatas) ir Balsio ež. (Veisiejų RP). Apibendrinant, buvęs monitoringo stočių tinklas apėmė 207 ežerus ir 49 tvenkinius, siūlomas tinklas apima 219 ežerų ir 48 tvenkinius:

4.2. lentelė. Buvęs ir siūlomas ežerų monitorinio tinklas EŽERAI Priežiūros ekstensyvus Stočių Veiklos Stočių Etaloninių vietų Stočių sk. monitoringas sk. monitoringas sk. monitoringas intensyvus ekstensyvus Buvęs 128 Buvęs 63 Buvęs 8 8 Siūlomas 159 Siūlomas 43 Siūlomas 8 9

TVENKINIAI Buvęs 14 Buvęs 35 Siūlomas 21 Siūlomas 27

99 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.2 pav. Ežerų ir tvenkinių monitorinio tinklas

100 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.3. TARPINIAI IR PAKRANČIŲ VANDENYS

Pagal nacionalinio monitoringo sistemą pakrantės ir tarpiniuose vandenyse stebėjimai atliekami 7 Kuršių marių stotyse (3 stotys šiaurinėje dalyje, 4 stotys – centrinėje dalyje), 3 stotyse Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonoje ir 9 pakrantės vandenų vietose (4 stotys akmenuotos pakrantės ir 5 stotys smėlėtos pakrantės vandenyse). Taip pat rekomenduojame akmenuotos pakrantės vandenų būklės nustatymui naudoti J1 ir J2 stoties duomenis (stočių atstumas nuo tipologinio rajono vakarinės ribos atitinkamai 1,4 ir 2,9 km), o Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonos vertinimui – J3 stoties duomenis (atstumas nuo tipologinio rajono vakarinės ribos 1,2 km).

101 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.3 pav. Tarpinių ir pakrantės vandenų monitorinio tinklas

102 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Pagal nacionalinio monitoringo sistemą pakrantės ir tarpiniuose vandenyse atliekami šių parametrų grupių stebėjimai (stebėjimų periodiškumas pateiktas 4.3 lentelėje):

• Hidrocheminiai: ištirpęs deguonis, 7 parų biocheminis deguonies suvartojimas, pH, sieros vandenilis, fosfatai, bendras fosforas, silicis, nitritai, nitratai, amonis, bendras azotas ir suspenduota medžiaga;

• Ekotoksikologiniai: naftos angliavandeniliai, chlororganiniai junginiai (DDT, DDD, DDE, α, β, γ – HCH), sunkieji metalai, detergentai fenoliai;

• Hidrobiologiniai: fitoplanktonas, chlorofilas a, zooplanktonas, Zoobentosas, bakterioplanktonas, fitobentosas;

• Hidrologiniai: temperatūra, druskingumas, vandens skaidrumas, srovės stiprumas ir kryptis.

• Hidromorfologiniai: gylis.

4.3 lentelė. Stebimi parametrai ir periodiškumas nacionalinio monitoringo stotyse (rodomi tik parametrai, kurie susiję su BVPD) Periodiškumas Parametrų grupė Parametras Stotys kartai per metus Chidrocheminiai Ištirpęs deguonis, pH, 1 ,2 ,3 ,3B ,5 ,10 ,12 , 14 12 fosfatai, bendras fosforas, 3A, 8 12 (kas trys metai) silicis, nitritai, nitratai, 7B, 9 5 (kas trys metai) amonis, bendras azotas J3, J4, J4C, J4K, J5, J1, J1K, J2, J6, J7, J7K, JB-1, JN-5, JS-1 4

Hidrobiologiniai Fitoplanktonas, 2, 3B, 5, 12, 14 12 chlorofilas a 1, 3, 10, J2, J4 3 JB-1, JN-5, JN-6, JS-1 3 J3, J4K, J5, J1, J1K, J6, J7, J7K 4 8 12 (kas trys metai) 7B 5 (kas trys metai) Zoobentosas 1, 2, 3, 3B, 5, 10, 12, 14, J1, J2, J3, J4, J5, J6, J7, JB-1, JN-5, JN- 1 6, JS-1 8 1 per 3 metus 7B, 9 5 (kas trys metai) J4K, J7K, J1K 1 (kas trys metai) Fitobentosas 12 transektų šiaurinėje ir centrinėjė Kuršių marių dalyse; 1 (kas trys metai) 2 transektai akmenuotos pakrantės vandenyse Hidrologiniai Vandens skaidrumas 1, 2, 3, 3B, 5, 10, 12, 14 12 3A, 8 12 (kas trys metai) 7B, 9 5 (kas trys metai) J3, J4, J4C, J4K, J5, J1, J1K, J2, J6, J7, J7K, JB-1, JN-5, JN-6, 4 JS-1

Esama tarpinių ir pakrantės vandenų stebėjimo sistema užtikrina ilgalaikių duomenų kaupimą ir neturėtų būti keičiama mažinant stebėjimų tinklą vietose, kuriose turimi ilgamečiai duomenys. Tačiau būtina įdiegti skaitmeninę pakrantės ir tarpinių vandenų duomenų valdymo sistemą, kuri užtikrintų sisteminį duomenų saugojimą, palengvintų duomenų analizę būklės vertinimui integruojant atskirus rodiklius.

103 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Atsižvelgiant į vandenų tipologiją ir siekiant užtikrinti pakankamą būklės vertinimo tikslumą, BVPD kokybės elementams siūloma atlikti papildomus stebėjimus tarp dabartinių 3 ir 5 bei 5 ir 8 stočių.

Pakrantės ir tarpinių vandenų monitoringas yra svarbiausias duomenų šaltinis ekologiniams modeliams. Tam kad ekologinius modelius naudoti tarpinių vandenų valdymui, siūlome įrengti naujas stotis Nemuno Deltoje, kuriose būtų renkama informacija (biogeninės medžiagos, chl a ir fitoplanktonas) apie į marias įtekančio vandens kokybę. Taip pat siūloma didinti stebėjimų dažnumą pasirinktose Kuršių marių reprezentacinėse stotyse iki 2 kartų per mėnesį. Pakrantės vandenyse (stebėjimai vykdomi 4 kartus per metus) rekomenduojama arba didinti stebėjimų dažnį, kuris užtikrintų reprezentatyvų duomenų surinkimą esant įvairioms hidrologinėms situacijoms, arba derinti stebėjimų laiką su konkrečiomis klimatinėmis sąlygomis (temperatūra, hidrologine situacija) ir orientuoti stebėjimus į būklės vertinimą konkrečios pasirinktos hidrologinės situacijos metu.

Dugno nuosėdų monitoringo programai stebėjimų stotys bus pasiūlytos sekančioje ataskaitoje. Taip pat bus nustatytų kasmetinį pagrindinių rodiklių stebėjimą hidrauliškai reprezentatyviuose marių rajonuose arba mažesnio dažnumo (pvz. kas 3 metus), tačiau detalesnio erdvinio padengimo stebėjimus.

4.4. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS

Požeminio vandens monitoringas šiuo metu vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą 2005-2010 metams (Žin. 2005, Nr. 19-608). Pagrindinis jo uždavinys yra surinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti požeminio vandens išteklių būklę ir jos kaitą pagal BVPD, PVD ir Nitratų direktyvos reikalavimus. Požeminio vandens monitoringo tinklą sudaro skirtingo tipo monitoringo postai, išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo pilniau atspindėti skirtingas Lietuvos požeminio vandens formavimosi sąlygas.

Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2007 metais buvo vykdomas pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą 2005–2010 metams. Kaip nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos 2007 m. veiklos ataskaitoje požeminio vandens lygis matuotas 75 stebėjimo gręžiniuose, kur elektroniniai duomenų kaupikliai kartą per dieną fiksavo vandens slūgsojimo gylį ir temperatūrą. Dauguma lygio stebėjimų – 61 gręžinys – skirta gruntiniam vandeniui, šeši gręžiniai – kvartero tarpmoreniniams ir aštuoni prekvartero spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams. Požeminio vandens mėginiai imti tik iš gruntinio sluoksnio, vieną kartą per metus, balandžio gegužės mėnesiais. Paimta 120 mėginių trumpai cheminei analizei, biogeniniams elementams ir ChDS nustatyti. Tiriami vandens mėginių bendrieji cheminiai rodikliai (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato skaičius), pagrindiniai anijonai (Cl, SO4, HCO3, CO2), katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai (NO2, NO3, NH4, PO4). Gauti duomenys apibūdina gruntinio vandens, besiformuojančio skirtingomis gamtinės ir antropogeninės apkrovos sąlygomis, cheminę sudėtį ir kokybę. Taip pat paimta 11 mėginių chloroorganinių, fosfoorganinių ir triazininių pesticidų tyrimams. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parodė, kad išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų gruntiniame vandenyje beveik nėra. Dešimties mėginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą.

104 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4.4 pav. Požeminio vandens monitoringo tinklas

Siūloma toliau tęsti LRV nutarimu patvirtintą požeminio vandens monitoringo programą. Tačiau, siekiant išsiaiškinti potencialios rizikos požeminio vandens telkinių egzistavimą bei jų ribas, siūloma išplėsti monitoringo tinklą ir parengti specializuotas monitoringo programas potencialios rizikos telkiniuose, kurių pagrindinis uždavinys būtų išsiaiškinti ilgalaikių žmogaus veiklos sąlygotų kokybės kitimo tendencijų buvimą.

105 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

5. PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAI

5.1. BENDRIEJI PAVIRŠINIO VANDENS TIKSLAI

Remiantis BVPD 4 str. ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimais, valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų įgyventinti nustatyti standartai ir pasiekti nustatyti tikslai ne vėliau kaip iki 2015 m. Svarbiausi BVP direktyvoje keliami tikslai yra neleisti prastėti visų paviršinio vandens telkinių būklei ir pasiekti gerą visų vandens telkinių būklę bei gerą ekologinį dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių potencialą. Normatyviniai reikalavimai, kaip pasiekti gerą vandens būklę, yra nustatyti BVP direktyvos 5 priede: „Kai dėl žmonių veiklos atitinkamo tipo paviršinio vandens telkinio biologinių kokybės elementų vertės nedaug nukrypsta nuo verčių, kurios paprastai būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis“. Valstybės narės pačios apibrėžia ir nustato šiuos priimtinus nuokrypius nuo etaloninių sąlygų. Komisijos padedamos, valstybės narės kalibravimo būdu turi nustatyti bendrą ribą tarp geros ir vidutiniškos būklės (BVPD, 5 priedas, 1.4.1).

5.2. GEROS BŪKLĖS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

5.2.1. Upės

Biologiniai elementai Lietuvos upių būklės nustatymui taikomos klasifikacijos sistemos sudarytos (pritaikytos) tik dugno bestuburiams (Danijos Upių Faunos Indeksas, DUFI) ir žuvims (Lietuvos Žuvų Indeksas; LŽI). Remiantis LŽI ir DUFI verčių santykiais bei biologinius elementus papildančiais vandens kokybės ir hidromorfologiniais elementais, buvo nustatytos slenkstines DUFI - 5 ir LŽI - <0,71 vertės, nukrypimai nuo kurių reikštų prastesnę nei gera ekologinę būklę.

Fizikiniai-cheminiai elementai Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai, turintys didžiausios įtakos biologinių elementų būklei upėse yra BDS7, bendras fosforas, P-PO4, bendras azotas, N-NH4, N-NO3 ir O2. Gerą ekologinę upių būklę apibūdinančios vandens kokybės elementų vertės, kurios turėtų būti pasiektos ežeruose iki 2015 metų, yra šios:

BDS7, mgO2/L ≤3,3 Pbendr, mg/L ≤0,14 P-PO4, mg/L ≤0,09 Nbendr, mg/L ≤3,0 N-NH4, mg/L ≤0,2 N-NO3, mg/L ≤2,3 (1) O2, mg/L ≥7,5 (2) O2, mg/L ≥6,5 (1) –upių tipai 1, 3-7; (2) – 2 upių tipas

Hidrologiniai-morfologiniai elementai Sutinkamai su BVPD įgyvendinimo gairėmis į hidrologinius-morfologinius elementus atsižvelgiama tik identifikuojant labai geros būklės ar maksimalaus ekologinio potencialo vandens telkinius. Vandens telkinio būklei pagal biologinių elementų rodiklius esant prastesnei nei labai gera, (fizikinių-cheminių ir cheminių elementų rodikliams tenkinant labai geros būklės

106 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą reikalavimus) hidrologinių-morfologinių elementų vertės automatiškai yra laikomos tenkinančiomis reikalavimus atitinkamos biologinių elementų būklės/potencialo užtikrinimui t.y. pagal šių elementų rodiklius vandens telkinio būklė papildomai nėra klasifikuojama (vandens telkinio priskyrimas prastesnei nei labai gera būklei grindžiamas tik biologinių kokybės elementų rodiklių vertėmis). Kitaip sakant, analizuojant biologinių elementų neatitikimo gerai būklei galimas priežastis pakaktų nustatyti (žinoti), ar hidrologiniai-morfologiniai elementų rodikliai nėra pakitę. Kita vertus, apibūdinant siektinos geros būklės reikalavimus bei tam numatant atitinkamas priemones neišvengiamai iškyla geros hidrologinių-morfologinių elementų būklės tikslesnio apibrėžimo būtinybė.

1. Hidrologija. Dabartiniai vandens organizmų tyrimų duomenys rodo, kad >30% nuotėkio sumažėjimas sąlygoja prastesnę nei gera vandens organizmų būklę. Tai vienas iš telkinių priskyrimo labai pakeistiems vandens telkiniams (LPVT) kriterijų, kuomet nuotėkis yra nuolatos sumažėjęs. Tačiau ir pavieniai, sąlyginai trumpalaikiai nuotėkio sumažėjimai gali turėti didelės įtakos vandens organizmų būklei (pvz., kaupiant ar užlaikant vandenį HE ar kitiems tikslams įrengtuose tvenkiniuose ir nepraleidžiant gamtosauginio debito; arba: staigūs, dideli debito pokyčiai pernelyg greitai išleidžiant vandenį iš vagoje esančių ar su ja besijungiančių tvenkinių). Visi šie veiksniai priskirtini nuotėkio kiekio ir pobūdžio pokyčių kategorijai. Upių hidrologiniai rodikliai laikytini užtikrinančiais geros būklės reikalavimus tuomet, kai jų nuokrypis nuo natūralių verčių yra ≤30%: Gera būklė gali būti neužtikrinta ir tuomet, kada natūralus srovės greitis yra sumažėjęs bei vandens lygis sukilęs dėl žemiau esančios patvankos (dirbtinės kliūties) poveikio (tvenkiniui esant mažesnio kaip 50 ha ploto; didesni tvenkiniai priskirti LPVT kategorijai). Tačiau šiuo atveju konkrečių, geros būklės reikalavimus atitinkančių kriterijų pateikti negalima (visos atkarpos, patenkančios į patvankos įtakos zoną potencialiai yra rizikos telkiniai).

2. Morfologija. Nemuno UBR žemumose tekančios ištiesintos vagos upės priskirtos LPVT kategorijai. Kitos ištiesintos upės priskirtos rizikos telkinių grupei tikintis, kad vagų morfologija ilgainiui savaime atsikurs. Nustatyti, kuomet morfologinės sąlygos jau užtikrina gerą biologinių elementų būklę gana problematiška, kadangi tai priklauso ir nuo individualių upės charakteristikų. Tačiau bendrieji siektini tikslai būtų užtikrinti bent pusiau natūralias sąlygas: - natūrali pakrančių augmenija apima ≥50% atkarpos ilgio; - vagos skerspjūvis pusiau natūralus, dugno reljefas su akivaizdžiais heterogeniškumo požymiais (atkarpoje esama seklumų ir pagilėjimų, sąlygojančių srovės greičio bei grunto sudėties pokyčius); - kranto linijos forma heterogeniška, su užutėkiais ar kliūtimis tėkmei, kur srovės greitis ir/arba kryptis kinta.

Pažymėtina, kad reikalavimai (siektini tikslai) pakrančių augmenijai taikytini ne tik ištiesintos, bet ir natūralios vagos formos upėms.

3. Upės vientisumas. Apibūdinti siektinus upės vientisumo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie reikalavimų gerai biologinių elementų būklei atitikimą ar neatitikimą, neatsižvelgiant į dirbtinių kliūčių (patvankų) sąlygotus hidrologijos pokyčius yra gana sunku. Kai kuriose upėse, ypač – mažosiose bent kelios patvankos yra įrengtos iškart viena paskui kitą, tokiu būdu suformuojant tvenkinius, tarp kurių yra vandens lygio kaita (perkritimas), tačiau dėl labai mažo atstumo tarp tvenkinių natūralios upės hidrologinės charakteristikos yra pakitusios. Gera hidrologinių, o tuo pačiu ir biologinių elementų būklė tokiose atkarpose yra sunkiai pasiekiama (tai atspindėta siektinuose geros hidrologinės būklės kriterijuose). Tačiau, dėl trukdžių migracijai žuvų bendrijų būklė gali būti prastesnė nei gera ir tose atkarpose, kur patvankų sąlygoti hidrologinio režimo pokyčiai

107 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą nepasireiškia (dirbtinės kliūtys migracijai kitų vandens organizmų būklei įtakos neturi). Siektinu geros būklės kriterijumi galėtų būti sąlyga, kad upėse, kuriose istoriniais duomenimis gyveno (ar šiuo metu gyvena) didesniais atstumais migruojančios žuvys, dirbtinių kliūčių žuvų migracijai nėra, o kitose upėse yra tik viena žuvims neįveikiama kliūtis, arba atstumas tarp dirbtinių kliūčių toje pat upėje turėtų būti nemažesnis kaip 70% bendro vagos ilgio (toje pat upėje nedaugiau 2 kliūčių, patenkančių į skirtingiems tipams priskirtinas upės atkarpas). Tačiau ir šiose upėse bet kokia nauja kliūtis žuvų migracijai, kurios poveikyje aukščiau kliūties pakinta hidrologinės sąlygos (susiformuoja patvanka) sąlygoja aukščiau kliūties esančios, į patvankos įtakos zoną patenkančios upės atkarpos patekimą į rizikos grupę.

Cheminė būklė. Prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingų medžiagų bei kitų kontroliuojamų medžiagų koncentracijos vandenyje neturi viršyti įstatymais nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų.

5.2.2. Ežerai

Biologiniai elementai Nemuno UBR ežerų būklės nustatymui klasifikacijos sistema yra išbaigta fitoplanktonui. Fitoplanktono rodikliai bei siektinos vertės, nusakančios gerą ežerų būklę, yra:

Fitoplanktono kriterijai: Ežerų tipai 1 2 3 Biomasė, metinis vidurkis, mg/L ≤ 8 ≤ 6 ≤ 5 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-gegužė ≥ 30 ≥ 40 ≥ 60 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugsėjis ≤ 60 ≤ 50 ≤ 40 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius ≤ 4 ≤ 4 ≤ 3 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L ≤ 15 ≤ 10 ≤ 6

Žuvų rodikliais pagrįstos klasifikacijos sistemos išbaigimui vis dar nepakanka monitoringo duomenų. Tikėtina, kad ši sistema bus išbaigta turint 2008 m. monitoringo duomenis.

Fizikiniai-cheminiai elementai Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai, turintys didžiausios įtakos biologinių elementų būklei ežeruose yra N bendras ir P bendras. Gerą ekologinę ežerų būklę apibūdinančios vandens kokybės elementų vertės, kurios turėtų būti pasiektos ežeruose iki 2015 metų, yra šios:

Ežerų tipai Elementai: 4 5 6 Bendras P, mg/L ≤ 0,07 ≤ 0,06 ≤ 0,05 Bendras N, mg/L ≤ 1,8 ≤ 1,4 ≤ 1,2

Hidrologiniai-morfologiniai elementai

Vandens telkinio būklei pagal biologinių elementų rodiklius esant prastesnei nei l. gera (fizikinių- cheminių ir cheminių elementų rodikliams tenkinant l. geros būklės reikalavimus), hidrologinių- morfologinių elementų vertės automatiškai yra laikomos tenkinančiomis reikalavimus atitinkamos biologinių elementų būklės/potencialo užtikrinimui. Kita vertus, hidrologiniai-morfologiniai elementai turėtų būti apibrėžti ir siektinos geros būklės reikalavimų apibūdinimui. Nemuno UBR ežerų būklės nustatymui klasifikacijos sistemos yra sudarytos tik fitoplanktonui, kuris yra labiau jautrus vandens kokybės pokyčiams. Biologiniams kokybės elementams, kurie turėtų jautriausiai reaguoti į ežerų hidrologijos ir morfologijos pokyčius – makrofitams ir žuvimims būklės klasifikavimo sistemos kol kas nėra išbaigtos. Tačiau siektini geros hidrologinės- morfologinės būklės rodikliai turėtų būti pagrįsti būtent šių biologinių elementų reakcija į pokyčius.

108 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Nemuno UBR esama pavyzdžių, kuomet dėl ežero vandens lygio sumažinimo sumažėjo žuvų rūšinė įvairovė (pvz., Dringio ežere (Žeimenos baseinas) išnyko ežerinės stintelės) ar pakito žuvų bendrijos struktūra (Šalnaičio ežeras; Žeimenos baseinas). Bet šių duomenų nepakanka siektinų hidologinės-morfologinės būklės rodiklių verčių, užtikrinančių gerą biologinių elementų būklę, apibūdinimui. Kadangi daugumos Nemuno UBR ežerų hidrologiniai-morfologiniai rodiklių pokyčiai yra sąlyginai nedideli, siektinos vertės turėtų būti tokios pat, kaip ir atitinkančios labai geros būklės reikalavimus.

Cheminė būklė. Prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingų medžiagų bei kitų kontroliuojamų medžiagų koncentracijos vandenyje neturi viršyti įstatymais nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų.

5.2.3 Tarpiniai ir pakrančių vandenys

Šio projekto eigoje gerą ekologinę tarpinių vandenų būklę apibūdinantys vandens kokybės elementai buvo pakeisti iš maksimalių rodiklių į vidutinius bei atitinkamai patikslintos jų vertės atsižvelgiant į visus 1992-2007 m. nacionalinio monitoringo metu surinktus duomenis. Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonoje geros ekologinės būklės kriterijaus vertės priklauso nuo druskingumo, todėl mažesnio nei 2 psu sąlygose naudotinos šiaurinių Kuršių marių etaloninės vertės, didesnio nei 4 psu – pakrantės vandenų. Siūlomos šios vandens kokybės elementų vertės, kurios turėtų būti pasiektos tarpiniuose vandenyse iki 2015 metų:

EKOLOGINĖ BŪKLĖ Kuršių marių Centrinė Kuršių Kriterijai įtakos Baltijos Šiaurinė Kuršių marių dalis jūroje zona marių dalis FIZIKINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą <416 <933 <944 (birželis-rugsėjis), µg/l Vidutinis bendras fosforas <36 <59 <60 vasarą (birželis-rugsėjis), µg/l BIOLOGINIAI Vidutinė fitoplanktono biomasė <4,1* <20,4 <20,2 (birželis-rugsėjis), mg/l Vidutinė chlorofilo a (birželis- <25,7 <46,6 <54,4 rugsėjis), µg/l * vidutinės fitoplanktono biomasės perskaičiuotos integruotam fitoplanktono mėginiui

Pakrantės vandenų tipus aprašantys kriterijai pagal vertinimo laikotarpį buvo suderinti su tarpinių vandenų kriterijų vertinimo laikotarpiais, bei atitinkamai patikslintos jų vertės: EKOLOGINĖ BŪKLĖ Atviras Baltijos jūros Atviras Baltijos jūros Kriterijai smėlėtas krantas akmenuotas krantas (pietinis) (šiaurinis) FIZIKINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą <250 <250 (birželis-rugsėjis), µg/l Vidutinis bendras fosforas <26 <26 vasarą (birželis-rugsėjis), µg/l BIOLOGINIAI Vidutinė fitoplanktono biomasė <3,1 <3,1 (birželis-rugsėjis), mg/l Vidutinė chlorofilo a (birželis- <4,8 <4,8 rugsėjis), µg/l

109 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Pažymėtina, kad geros paviršinių vandenų būklės kokybės reikalavimų užtikrinimas yra susijęs su šių reiklavimų įgyvendinimui būtinų priemonių kaštais bei pačių priemonių efektyvumu. Kai kuriais atvejais priemonių kaštai yra itin dideli ir ekonomiškai neracionalūs. Pavyzdys galėtų būti ištiesintos vagos upių natūralios morfologijos atkūrimas. Nesant nuolatinio žmogaus poveikio, upių vagos ilgainiui atsikuria savaime, o dirbtinis vagų atkūrimas reikalauja itin didelių sąnaudų. Todėl racionaliau būtų vagas atkurti tik ekologiniu požiūriu svarbiausiose teritorijose. Tuo tarpu likusioms ištiesintos vagos upėms geros būklės pasiekimo tikslai gali būti atidėti, kaip tai numato Direktyva. Taip pat galima situacija, kuomet nei pagrindinių, nei papildomų priemonių įgyvendinimas neduos laukiamų rezultatų, t.y. geros būklės kokybės reikalavimai negalės būti užtikrinti (pvz., pasklidoji tarša kai kuriuose vandens telkinių baseinėliuose ar tarptautinė tarša). Šiuo atveju tikslai taip pat gali būti atidėti arba būklės reikalavimai gali būti sušvelninti. Priemonių gerai vandenų būklei įgyvendinimo kaštų ir naudos palyginimas pateiktas septintame šio Plano skyriuje.

5.2. LABAI PAKEISTŲ IR DIRBTINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI IR VANDENSAUGOS TIKSLAI

Priskiriant vandens telkinį LPVT arba DVT paprastai turima omenyje, kad ekologinės tokių telkinių savybės yra fiziškai pakitusios tiek morfologinių, tiek ir hidrologinių charakteristikų prasme. Tačiau toks priskyrimas nenumato ekologinių pakitimų, sukeltų teršiančių medžiagų patekimo į vandenis. Bendras kokybės kriterijus yra gero ekologinio potencialo pasiekimas. Tai atspindi ekologinę kokybę, kai fizinis poveikis vandens telkiniui, leidžiantis jį priskirti LPVT arba DVT yra priimtinas. Tolimesnis žmogaus veiklos poveikis yra laikomas nereikšmingu ir tik tokiame lygyje, kaip ir priimtinas skirtumas tarp etaloninių sąlygų ir geros būklės natūraliame vandens telkinyje. LPVT ir DVT gero ekologinio potencialo klasifikacija buvo atliekama vertinant antropogeninio poveikio sąlygotų nukrypimų nuo maksimalaus ekologinio potencialo laipsnį.

Dirbtiniai vandens telkiniai Karjerai pagal savo ekologines savybes atitinka 2 tipo natūralius ežerus. Jų biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turėtų atitikti labai geros būklės reikalavimus, nustatytus 2 tipo ežerams. Savo ruožtu, kokybės elementų geras ekologinis potencialas turėtų atitikti tuos pačius, t.y. geros būklės reikalavimus:

Fitoplanktono kriterijai: vertė Biomasė, metinis vidurkis, mg/L 5-8 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-gegužė 49-30 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugsėjis 41-60 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius 4 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L 9-15

Dirbtiniai kanalai pagal savo ekologines savybes labiausiai artimi 2 tipo upėms. Biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būklės reikalavimus, nustatytus natūralioms 2 tipo upėms. Atitinkamai, kokybės elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti vidutinės būklės reikalavimus, nustatytus natūralioms 2 tipo upėms: DUFI 4 ir LŽI 0.70- 0.40 vertės (EQR skalėje).

Reikalavimai fiziniams-cheminiams dirbtinių vandens telkinių kokybės elementams bei cheminei šių telkinių būklei yra tokie patys, kaip ir natūraliems atitinkamų tipų vandens telkiniams.

Labai pakeisti vandens telkiniai Didesnio nei 50ha ploto tvenkiniai ir jų vandens organizmų bendrijos palygintini su natūralių ežerų atitikmenimis. Kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti labai geros

110 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą būklės reikalavimus, nustatytus atitinkamo gylio (<3 arba >3 m) natūraliems ežerams. Todėl, kokybės elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti tuos pačius, t.y. geros būklės reikalavimus:

Vidutinis telkinio gylis: Fitoplanktono kriterijai: <3 >3 Biomasė, metinis vidurkis, mg/L 5-8 4-6 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-gegužė 49-30 49-40 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugsėjis 41-60 31-50 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius 4 4 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L 9-15 6-10

Labai pakeisto Merkio upės ruožo (2 tipas pagal baseino dydį ir nuolydį) būklė turėtų būti nustatyta remiantis 2 tipo upėms sudaryta sistema. Geros būklės reikalavimai, taikomi 2 tipo upėms, taikytini ir šio stipriai paveikto upės ruožo maksimaliam ekologiniam potencialui apibūdinti. Atitinkamai, kokybės elementų geras ekologinis potencialas turėtų atitikti vidutiniškos būklės reikalavimus, nustatytus natūralioms 2 tipo upėms: DUFI - 4 ir LŽI ≤ 0,40 vertės.

Labai pakeisto Nemuno upės ruožo būklė turėtų būti vertinama pagal vertinimo sistemą, sukurtą labai didelių lėtos tėkmės upių, t.y. 6 tipo upių būklės vertinimui. Kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turėtų atitikti geros būklės reikalavimus, nustatytus natūralių upių 6 tipui. Savo ruožtu, kokybės elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti vidutinės būklės reikalavimus, taikomus natūralioms 6 tipo upėms: DUFI - 4 ir LŽI ≤ 0,40 vertės.

Labai pakeistų ištiesintos vagos upių, tekančių Nemuno baseino regiono žemumose būklė turėtų būti vertinama remiantis atitinkamo baseino dydžio ir nuolydžio (1 ir 2 tipai) natūralioms upėms taikoma sistema. Biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būklės reikalavimus, nustatytus atitinkamiems natūralių upių tipams (1 ar 2). Savo ruožtu, kokybės elementų geras ekologinis potencialas turėtų atitikti vidutinės būklės reikalavimus taikomus 2 tipo natūralių upių vertinimui: DUFI - 4 ir LŽI ≤ 0,40 vertės.

Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės vertinimui turėtų būti taikomi tik bendrieji vandens rodikliai, „ilgalaikės atminties“ dugno organizmų (makrofitai ir bestuburiai) elementai tam yra netinkami. Dėl vandens apykaitos ypatumų sąsiauryje, priklausomai nuo jame vyraujančių vandens masių (kurias lengva identifikuoti pagal matuojamą vandens druskingumą) siūloma naudoti gretimų vandens telkinių - šiaurinių Kuršių marių, Kuršių marių vandens įtakos zonos Baltijos jūroje arba pakrančių vandenų –ekologinės būklės kriterijų vertes. Todėl Klaipėdos sąsiaurio ekologinę būklę apibūdinančių kokybės elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti tuos pačius gretimų vandens telkinių, t.y. geros būklės reikalavimus:

Gero ekologinio potencialo kriterijai Klaipėdos sąsiauris < 2 psu 2-4 psu > 4psu Vidutinė vasaros bendro fosforo koncentracija, µg/L < 80 < 53 < 26 Vidutinė vasaros bendro azoto koncentracija, µg/L < 1080 < 665 < 250 Vidutinė fitoplanktono biomasė, mg/L < 20,4 < 18,0 < 15,5 Vidutinė chlorofilo a koncentracija, µg/L < 46,6 < 25,7 < 4,8 * vidutinės fitoplanktono biomasės perskaičiuotos paviršiniam vandens sluoksniui

Reikalavimai fiziniams-cheminiams labai pakeistų vandens telkinių kokybės elementams bei cheminei šių telkinių būklei yra tokie patys, kaip ir natūraliems atitinkamų tipų vandens telkiniams.

111 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

5.3. POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ TIKSLAI

Požeminio vandens telkinių atveju svarbiausias vandensaugos tikslas – tų telkinių kiekybinė ir kokybinė (cheminė) būklė turi būti gera: 1) jeigu ji tokia ir yra, ji turi būti palaikoma ir toliau; 2) jeigu ji tokia nėra – turi būti numatytos priemonės šiai būklei pagerinti; 3) jeigu ji grėsmingai blogėja, ta grėsmė turi būti sustabdyta.

Atsižvelgiant į faktinę požeminio vandens būklę Lietuvoje ir jos vertinimus siūloma užteršto gruntinio ir sąlyginai švaraus spūdinio vandens kokybės būklės vertinimams naudoti dvi kriterijų grupes: 1 – aplinkosauginius ir 2 – geriamojo vandens, ką daryti pataria ir naujausios ES specialios darbo grupės paruoštos rekomendacijos.

Gruntinio vandens būklės vertinimui tikslinga naudoti BVPD ir PVD nustatytą taršos ribinę vertę (RV) nitratatams 50 mg/l, kuri sutampa su analogišku geriamojo vandens kokybės kriterijumi (Lietuvos higienos norma HN 24:2003). Be to, reikia atsižvelgti ir į kitų azoto formų (nitritai, amonis) koncentracijas požeminiame vandenyje. Kadangi faktų apie gruntinio vandens užteršimą pesticidais Lietuvoje nėra, kol kas nesiūloma taikyti BVPD/PVD jiems nustatytą ribinę vertę.

Vertinant spūdinio vandens cheminę būklę Lietuvoje ir toliau siūlome vadovautis geriamojo vandens kokybės kriterijais (Lietuvos higienos norma HN 24:2003). Dviem probleminiams hidrocheminiams rodikliams – chloridams ir sulfatams gamtinių hidrocheminių anomalijų zonose, kuriose pasireiškia padidėjusios mineralizacijos vandens intruzijos, siūlomos ribinės vertės yra atitinkamai 350 mg/l ir 500 mg/l. Kitiems vandens kokybės komponentams ribinių verčių nustatyti nereikia, nes jos neviršija Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 reglamentuojamų koncentracijų.

112 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

6. VANDENS NAUDOJIMO EKONOMINĖS ANALIZĖS SANTRAUKA

Čia pateikiama ekonominės vandens naudojimo analizės santrauka paremta ankstesnio Nemuno UBR projekto rezultatais. Kai kurie rodikliai jau yra atnaujinti, o kai kurie bus atnaujinti iki 2009 metais.

Reikia pabrėžti, kad šioje ataskaitoje terminas „ekonominė analizė“ turi tą prasmę, kaip nurodyta Bendrojoje vandens politikos direktyvoje, ir visiškai atspindi tuos elementus, kurių reikalaujama pagal šią direktyvą.

Iki šiol pagrindiniai įvardinti poveikio šaltiniai Nemuno upės baseine yra: išleidžiamos komunalinės ir pramonės nuotekos, žemės ūkio veikla ir fiziniai natūralių vandentakių pakeitimai.

Atlikus žmogaus ūkinės veiklos poveikio vertinimą nustatyta, kad didžiausią poveikį paviršiniams vandens telkiniams daro žemės ūkio veikla, kuri pasireiškia kaip pasklidoji tarša. Be to, žemės ūkio sektorius yra laikomas poveikio, susijusio atskirų mažų upių ruožų tiesinimu, šaltiniu. Kitas svarbus taršos šaltinis yra sutelktoji tarša, kurią sudaro buitinių, gamybinių bei lietaus (paviršinių) nuotekų išleistuvų apkrovos. Trečia svarbi poveikio vandenims rūšis yra fizinis natūralių vandentakių keitimas. Svarbiausias minėto poveikio sukėlėjas yra energetikos sektorius, t.y. ant vandentakių pastatytos Lietuvos hidroelektrinės, todėl energetikos sektorius taip pat buvo įtrauktas į ekonominę analizę.

Be to, kaip nurodoma šio projekto techninėje užduotyje, tam tikri ekonominės analizės elementai atlikti ir kitoms poveikį (nors ir mažesnį) turinčioms veikloms: žuvininkystei, navigacijai ir rekreacijai.

Toliau glaustai pateikta ekonominė vandens naudojimo analizė, kurią sudaro bendras situacijos apibūdinimas, ūkio sektorių analizė ir ekonominės šių sektorių svarbos įvertinimas.

6.1. BENDRAS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

47800 km2 plotą turintis Nemuno upės baseinas užima beveik 74 proc. Lietuvos teritorijos. Nemuno baseino žemės panaudojimas skirtingoms reikmėms nurodytas 6.1 lentelėje.

6.1 lentelė. Nemuno UBR žemės danga. Žemės danga* Plotas Nemuno baseine, % Miesto vietovės 3,2 Žemės ūkio paskirties vietovės 60 Natūralios buveinės 36,4 Miestai su >10 000 gyventojų 28 Duomenų šaltinis: CORINE žemėlapis.

Upės baseino rajone gyvena 80 proc. visų Lietuvos gyventojų, santykis tarp miesto ir kaimo gyventojų nesikeičia nuo 2004 m. – didesnė gyventojų dalis, apie 70 proc., gyvena miesto vietovėse.

Nedarbo lygis Nemuno baseino rajone mažėja nuo 2003 m, kai siekė 10,6 proc., o 2007 m. darbo neturėjo maždaug 4 proc. šios teritorijos gyventojų.

Palyginus socialinę-ekonominę situaciją Nemuno upės baseino rajone su Lietuvos vidurkiu, rodikliai Nemuno baseine yra aukštesni. Pavyzdžiui, vidutinės namų ūkio pajamos per mėnesį Nemuno upės baseino rajone (imant septynių apskričių šiame rajone vidurkį) yra 893 Lt, tuo tarpu

113 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Lietuvos vidurkis 2007 metais buvo 860 Lt. Nemuno upės baseino rajonas pasižymi aukštais socialiniais-ekonominiais rodikliais daugiausia todėl, kad šiame rajone įsikūrę didžiausi ir ekonomiškai stipriausi šalies miestai.

Vandens gavyba ir naudojimas Nemuno upės baseino rajone per pastaruosius penkerius metus gerokai svyravo – daugiausiai dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės veiklos. Tuo tarpu suvartojamo požeminio vandens kiekis beveik nekito, todėl galima teigti, kad apskritai vandens suvartojimas ne energijos gamybos tikslams pastaraisiais metais buvo stabilus. 6.1. paveiksle pateikiami Lietuvos duomenys, kadangi tikslaus vandens sunaudojimo pagal upių baseinų rajonus nėra.

7000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

0 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso paimta v andens Požeminių šaltinių vanduo Sunaudota gamybinėms reikmėms 6.1 pav. Vandens gavybos tendencijos Lietuvoje, m3 per metus Šaltinis: Statistikos departamentas. Diagramą parengė konsultantas.

Lyginant vandens suvartojimą Nemuno upės baseino rajone su tendencijomis kituose baseinuose, svarbu į skaičiavimus neįtraukti vandens, kuris yra naudojamas energijai gaminti, kadangi didelis vandens kiekis, sunaudojamas Ignalinos AE, iškraipo tikrąją situaciją. Tokiu atveju skaičiavimų rezultatai rodo, kad apie 83 proc. vandens yra suvartojama Nemuno baseino rajone ir tik 17 proc. suvartojama likusiuose upių baseinų rajonuose.

Nemuno upės baseine išleidžiamų nuotekų tendencijos, kaip ir Lietuvoje apskritai, visiškai sutampa su vandens gavybos tendencijomis (6.2.pav.)

114 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

0 2003 2004 2005 2006 Iš viso paimta vandens Į paviršinius vandenis išleistų nuotekų kiekis

6.2 pav. Vandens gavybos ir nuotekų šalinimo tendencijos Lietuvoje, m3 per metus * Šaltinis: Statistikos departamentas. Diagramą parengė konsultantas *Pastaba: Diagramoje pavaizduotas bendras išgaunamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekis, įskaitant energijos gamybai naudojamą vandenį

Vandens suvartojimas labai priklauso nuo energetikos poreikių konkrečiais metais. Didžiosios dalies (apie 94 proc.) nuotekų valyti nereikia. Šis santykis rodo energijai gaminti suvartojamo vandens kiekį (92 proc.), todėl galima daryti prielaidą, kad didžiąją dalį nuotekų, kurių nereikia valyti, sudaro vanduo, naudojamas energetikos sektoriuje aušinimo tikslams.

6.2. ŪKIO SEKTORIŲ ANALIZĖ Pagrindiniai su vandens išteklių naudojimu susiję ir pastaruosius veikiantys sektoriai Lietuvoje, kaip identifikuota analizuojant apkrovas vandens ištekliams, yra namų ūkių, pramonės, energetikos, žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai.

Toliau 6.2 ir 6.3 lentelėse apibendrintas svarbiausių ūkio sektorių poveikis.

6.2 lentelė. Ūkio sektorių daromas poveikis Nemuno UBR: vandens sunaudojimas Žemės Ūkiui ir buičiai Pramonei Energetikai ūkiui Žuvininkystei Kita Iš viso tūkst. m3/metus 82.867 45.062 2.501.708 1.649 65.816 3.952 2.701.054 % nuo bendro kiekio 3,1 1,7 92,6 0,1 2,4 0,1 100,0 Be vandens, sunaudojamo energetikos objektų aušinimui tūkst. m3/metus 82.867 45.062 0 1.649 65.816 3.952 199.346 % nuo bendro kiekio 41,6 22,6 0,0 0,8 33,0 2,0 100,0 Šaltinis: Suskaičiuota konsultanto pagal Nemuno UBR priklausančių savivaldybių statistinę informaciją

115 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

6.3 lentelė. Ūkio sektorių sutelktosios taršos šaltinių daromas poveikis Nemuno UBR: Atskirų sektorių nuotekų teršalų dalis bendroje taršos apkrovoje bei nuotekų kiekio dalis bendrame nuotekų kiekyje, % Nuotekų Nuotekų kiekis BDS, % NH % NO , % BN, % BP, % 4, 3 kiekis, % įskaitant bendrame bendrame bendrame bendrame bendrame bendrame energetiką, kiekyje kiekyje kiekyje kiekyje kiekyje kiekyje % bendrame kiekyje Komunalinio ūkio ir pramonės nuotekos 74 81 72 77 77 59 6 Lietaus nuotekos 1 2 2 2 4 2 0,17 Kitos nuotekos 0,12 0,21 0,53 0,29 0,71 0,23 0,02 Be valymo 25 17 25 21 18 39 4 - tame tarpe iš žuvininkystės tvenkinių 25 17 12 15 5 49 49 Nuotekos iš energetikos objektų aušinimo ------90 Iš viso 100 100 100 100 100 100 100 Šaltinis: Teršalų kiekiai – pagal projekto metu atlikto modeliavimo rezultatus, kurie dar bus patikslinti; Nuotekų kiekiai pagal Nemuno UBR priklausančių savivaldybių statistinę informaciją

Be to, Nemuno UBR vandens telkiniai veikiami hidrologinių svyravimų dėl hidroelektrinių, dėl tarybiniais metais ištiesintų upių bei dėl iš kai kurių pramonės įmonių patenkančių pavojingų medžiagų. Pastarųjų patikimos statistikos nėra, tačiau 2006 metais atlikto pilotinio projekto metu1 buvo išmatuota, ir vėliau sumodeliuuota, jog per metus į aplinką gali patekti apie 6000 kg pavojingų cheminių medžiagų. Nemuno UBR ištiesinta apie 30% upių. Toliau sektoriai, sukeliantys apkrovą vandens ištekliams, nagrinėjami šiek tiek detaliau.

Namų ūkių sektorius gali būti laikomas svarbiu vandens išteklių naudotoju. Duomenų analizė rodo, kad namų ūkiai kasmet suvartoja maždaug 40% Nemuno UBR sunaudojamo vandens, jei iš šio kiekio išmestume energetikos objektų aušinimui reikalingą kiekį. Apskritai per pastaruosius kelerius metus gyventojams tiekiamo vandens kiekis kito labai nežymiai, kadangi prijungtų gyventojų šiek tiek daugėja, o vieno gyventojo suvartojamo vandens kiekis mažėja2. 2007 metais vienas prie centralizuotų tinklų prijungto namų ūkio gyventojas per dieną suvartojo vidutiniškai 61 l vandens Lietuvoje. Kai kuriose savivaldybėse vieno gyventojo suvartojamo vandens kiekis yra sumažėjęs iki 50 l/d. Miesto vietovėse apie 80-90 proc. namų ūkių yra prijungti prie centralizuoto nuotakyno, tuo tarpu kaimo vietovėse šis rodiklis gali tesiekti vos 30%.

Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek nuotekų atskirai išleidžia namų ūkiai ir kiek – pramonės įmonės, kadangi daugumoje miestų abu sektoriai nuotekas išleidžia į tuos pačius nuotekų valymo įrenginius. Analizėje remtasi prielaida, kad namų ūkių ir pramonės įmonių išleidžiamų nuotekų kiekiai proporcingai atitinka šių sektorių suvartojamo vandens kiekius. Jei lygintume vien tik namų ūkius ir pramonę, tai namų ūkiai sunaudoja maždaug dvigubai daugiau vandens nei pramonė (žr. 6.2. lentelę). Taikant tokias pačias proporcijas išleidžiamų nuotekų kiekiams, galima teigti, kad namų ūkiai išleidžia ketvirtadalį viso susidariusių nuotekų kiekio, o kartu su pramonės nuotekomis tai sudaro apie du trečdalius viso į paviršinius Nemuno UBR išleidžiamų nuotekų kiekio. Tačiau svarbiausia apkrova vandens ištekliams šiuo atveju susijusi su nuotekų užterštumu. Kaip bus

1 Suomijos vyriausybės finansuotas projektas Pavojingų medžiagų patikra Lietuvoje“, 2006 2 Nacionalinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2007 m. metinė ataskaita.

116 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą parodyta žemiau, tam tikrų specifinių teršalų apkrovų didžiausią dalį sudaro tarša iš išsklaidytosios žemės ūkio taršos šaltinių.

Kaip matyti iš modeliavimo rezultatų, pateiktų 6.3. lentelėje, 25% BDS ir NO3 ir šiek tiek mažesnę dalį kitų teršalų sudaro teršalai patenkantys su nevalytomis nuotekomis (tame tarpe nemažai iš lietaus surinkimo tinklų). Būtina pabrėžti, kad čia modeliavimo rezultatai šiek tiek nesutampa su oficialia statistika apie nuotekų užterštumą. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra tai, jog daugelyje lietaus nuotekų išleistuvų teršalų koncentracijos nėra matuojamos, vadinasi, šios taršos rūšies statistikoje nėra. Projekto metu daroma prielaida, kad tam tikros teršalų koncentracijos yra ir tuose isleistuvuose, kur tarša nematuojama. Todėl čia pateiktos apkrovos yra didesnės nei raportuojant pagal AAA duomenis.

Vienas svarbiausių veiksnių, apsprendžiančių namų ūkių naudojimąsi vandens paslaugomis, yra šių paslaugų kaina. Šiuo metu skirtingos savivaldybės yra nustačiusios skirtingas vandens paslaugų kainas. 2007 m. Nemuno baseino rajone tarifai svyravo nuo 3,5 Lt/m3 (Jonavoje) iki daugiau kaip 10 Lt/m3 (Neringoje).

Pramonės sektoriaus svarba vandens sunaudojimo prasme yra dvigubai mažesnė nei namų ūkių sektoriaus. Pramonės įmonės 2007 metais sunaudojo apie 22 proc. bendro Nemuno UBR sunaudoto vandens kiekio; šis kiekis nuo 2001 m. didėja. Turint galvoje, kad Lietuvos pramonės įmonės privalo įgyvendinti TIPK direktyvos reikalavimus ir įdiegti geriausius galimus gamybos būdus, darytina prielaida, kad vandens suvartojimas iki šiol didėjo dėl bendro pramonės sektoriaus augimo ir plėtros. Pramonės įmonių išleidžiamų nuotekų kiekis tesudaro maždaug pusę namų ūkių išleidžiamų nuotekų kiekio, tačiau šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į išleidžiamas pavojingas medžiagas. Toliau yra išvardintos pramonės šakos, kurių įmonės potencialiai gali išleisti pavojingų medžiagų:

6.4 lentelė. Pramonės šakos – potencialios pavojingų medžiagų išleidėjos, 2005 Sektorius Pramonės įmonių skaičius Energetika 30 Metalų pramonė 1 Cementas, stiklas, keramika 10 Chemijos pramonė 7 Atliekų sektorius 39 Kiti 74 Šaltinis: Suomijos vyriausybės finansuoto projekto „Pavojingų medžiagų patikra Lietuvoje“ ataskaita, 2006

2006 m. vykdyto projekto „Pavojingų medžiagų patikra Lietuvoje“ metu buvo atlikta su nuotekomis išleidžiamų pavojingų medžiagų analizė įvairiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Rezultatai parodė, kad be medžiagų, kurios yra stebimos pagal Valstybinę monitoringo programą, kelių miesto nuotekų valyklų nuotekose buvo rastos tokios medžiagos kaip fenoliai ir etoksilatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organotino junginiai ir ftalatai. Modeliavimo, atlikto pagal šio 2005 m. į aplinką išleistų pavojingų medžiagų monitoringo duomenis, rezultatai parodė, kad bendras pavojingų medžiagų kiekis buvo daugiau kaip 6000 kg.

Energetikos sektorius yra pagrindinis hidro-morfologinio režimo pakitimų dėl užtvankų ir panašių užtvarų statybų, sukėlėjas. Be to, energetikos įmonės yra didžiausios vandens naudotojos Nemuno upės baseine – apie 93 proc. viso išgauto vandens yra sunaudojama energijos gamybai (žr. 6.2. lentelę). Tuo tarpu, kaip teigia Hidroenergetikų asociacija3, 2007 metais tik 3,5 – 3,7% energijos gavome iš atsinaujinančių šaltinių. Pažymėtina tai, kad energijos gamybą naudojant alternatyvius

3 J.A.Jakučionio pranešimas „Hidroenergetikos skatinimas Lietuvoje“ 2007 kovo 28 Lietuvos Žemės Ūkio universitete.

117 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą energijos išteklius skatina ES teisės aktai, konkrečiai Direktyva 2001/77/EK, pagal kurią valstybėse narėse energijos, pagaminamos naudojant alternatyvius energijos šaltinius, suvartojimas iki 2010 m. turėtų sudaryti 12 proc. bendro suvartojamo energijos ir kuro kiekio.

Ypač dideli morfologiniai ir hidrologiniai pokyčiai Nemuno baseino vandens telkiniuose atsiranda dėl tokių įrenginių kaip Kauno HE ir Kruonio HAE, kurių abi pastatytos prie Nemuno upės. Pastaraisiais metais šiame baseine padaugėjo ir mažų hidroelektrinių. Lietuvos hidroenergetikų asociacijos duomenimis, 2007 m. Lietuvoje veikė 82 mažos hidroelektrinės, jų instaliuota galia buvo 25 MW.4. Apie 50 hidroelektrinių yra įsikūrusios Nemuno UBR. Užtvankos yra pastatytos 25 upėse. Po kelias užtvankas pastatyta mažiausiai ant keturių upių: Šešupės, Strėvos, Verknės, Versekos. Užtvankos turi įtakos vandens lygio svyravimui, nuotėkio režimui, nuosėdų dugne susiklostymui, vandens srovių kryptims, vandens telkinio kokybei, gyvūnų migracijos sąlygoms, telkinio pakrantėms ir jose esamoms buveinėms, natūralaus išsiliejimo galimybėms.

Žemės ūkio sektorius yra laikomas ekonominiu poveikio, susijusio tiek su sutelktąja, tiek su pasklidąja žemės ūkio veiklos daroma tarša, sukėlėju. Be to, šis sektorius apima ir upelių kanalizavimą melioracijos tikslais. Žemės ūkio apkrovos poveikis yra labai svarbus, tačiau labai mažai analizuotas Lietuvoje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2007 m. Nemuno UBR buvo 7725 valdos, kuriose buvo laikoma daugiau nei 10 sąlyginių gyvulių vienetų. 614 arba 8 procentai šių valdų turėjo mėšlides. Iš 127 valdų, turinčių daugiau nei 300 sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) daugiausia tokių yra vidurio Lietuvoje, kur ir stebimos didžiausios išsklaidytosios taršos problemos. Bent 14 yra Panevėžio rajone, po 10 – Marijampolės ir Kauno rajonuose. Šioje didžiausių valdų grupėje mėšlides turėjo 62 procentai.

6.5 lentelė. Valdų ir mėšlidžių pagal SGV skaičius Nemuno UBR > 300 SGV 200-299 SGV 10-199 SGV Valdų sk. Valdų, kuriose Valdų sk. Valdų, kuriose Valdų sk. Valdų, kuriose yra yra mėšlidės, sk. yra mėšlidės, sk. mėšlidės, sk. 127 79 46 26 7552 509 Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, speciali užklausa

Valdų skaičius pagal plotą Nemuno UBR parodytas 6.6. lentelėje.

6.6. lentelė.Valdų pagal plotą skaičius Nemuno UBR Valdų skaičius Valdų skaičius Valdų skaičius Valdų skaičius >500 ha 150-499 ha 15-149 ha <15 ha 168 615 15786 261359

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, speciali užklausa

Kaip matyti iš 6.2. lentelės, žemės ūkyje sunaudojamo vandens dalis, palyginti su bendru sunaudojamo vandens kiekiu, yra ypatingai maža – nesieka vieno procento net ir tuo atveju, kai vandens sunaudojimas energetikoje neįskaitomas.

Tačiau daugiausia dėl pasklidosios taršos ir dėl upių ir upelių ištiesinimo žemės ūkis yra vienas iš svarbiausių poveikį vandens telkiniams darančių sektorių. 6.7. lentelėje parodyta, kad pagrindinių teršalų – BDS7, NH4, NE3 ir bendro fosforo kiekiai, patenkantys į vandens telkinius iš žemės ūkio šaltinių, beveik visais atvejais sudaro daugiau kaip pusę visos taršos.

4 Dainiaus Tirūno pranešimas konferencijoje 2007 kovo 28 d. Lietuvos Žemės ūkio universitete

118 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

6.7 lentelė. Žemės ūkio taršos dalis bendroje apkrovoje Nemuno UBR, 2007

Teršalas Žemės ūkio taršos dalis bendroje apkrovoje, %

BDS7 57%

NH4 37%

NO3 89% BP 58% Šaltinis: Projekto modeliavimo rezultatai

Labai sudėtinga įvertinti kanalų tiesimą upėse ir upių ruožuose. Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenimis5, 2006 m. pabaigoje bendras melioruotos žemės plotas Lietuvoje buvo 2981,6 tūkst. ha, kanalų ilgis siekė 63 tūkst. km, drenažo linijų - 1,6 mln. km, stovėjo 70 tūkst. įvairių hidrotechninės paskirties statinių ir veikė 103 vandens siurblinės. Didelė kanalizuotų atkarpų dalis nėra deramai prižiūrimos nuo 1990-ųjų metų, todėl jose pamažu vėl įsigali pirminės natūralios sąlygos.

Ištiesintų upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 9200 km. Palyginus šių ištiesintų atkarpų GIS žemėlapį su saugomų teritorijų GIS žemėlapiu, matyti, jog iš šio bendro ištiesintų upių ir upelių atkarpų ilgio 492 km ištiesintų upelių yra saugomose teritorijose. Tai sudaro maždaug penkis procentus viso ištiesinto upių atkarpų ilgio.

Žuvininkystės reikmėms paprastai naudojami specialūs tvenkiniai, kurie nelaikomi vandens telkiniais, turinčiais pasiekti gerą vandens būklę, o tik pramonės objektais. Lietuvoje paplitusi tvenkininė žuvininkystė, kai daugiausia auginami karpiai. Šiuo metu maždaug 18 įmonių pagamina apie 2500 tonų karpio.

Šaltinis: FAO žuvininkystės statistika 6.3 pav. Akvakultūros sektoriaus produkcija Lietuvoje

Tokie kastiniai tvenkiniai (kurių yra apie 1600) šiuo metu Lietuvoje užima apie 10 000 ha. Šios rūšies žuvininkystės reikmėms paimama apie 70 mln. m3 vandens, už kurį sumokama apie 35 tūkst. Lt mokesčio už gamtos išteklius per pastaruosius metus (mokesčio tarifas – 0,0005 Lt/m3).

Dauguma ūkių kol kas efektyviai panaudojo ES fondų paramą bei paramą akvakultūrai iš Specialiosios kaimo rėmimo programos sektoriaus konkurencingumui didinti bei aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui. Įsigyta daug modernios technikos ir technologinių įrengimų, buvo

5 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas. Melioruota žemė ir melioracijos statiniai. Informacinis leidinys (2007)

119 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą vykdoma tvenkinių renovacija. Pagerinta žuvininkystės tvenkinių sanitarinė būklė, sumažintas žuvų sergamumas, įgyvendintos priemonės laukinių paukščių ir kitų gyvūnų išsaugojimui ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose.

Kol kas nėra visapusiškų studijų, susijusių su aprašytos žuvininkystės poveikiu vandens telkinių būklei. Kaip matyti iš 6.2. ir 6.3. lentelių, žuvininkyste užsiimantys ūkiai sunaudoja maždaug 33 procentus viso sunaudoto vandens kiekio (neįskaitant energetikos objektų) ir išmeta maždaug ketvirtadalį BDS visose nevalytose nuotekose. Kitų žuvininkystės teršalų dalis nevalytų nuotekų teršalų kiekyje sudaro mažiau nei 20, o bendro fosforo – 5 procentus.

Ekonominė sektorių svarba. Svarbiausios vandens naudojimo (kalbant apie bendrą vandens gavybą) sritys yra naudojimas miesto reikmėms (namų ūkiai ir pramonės įmonės, prijungtos prie viešos vandens tiekimo sistemos), pramonė, žemės ūkis ir energijos gamyba (hidroenergija ir elektrinių aušinimas). Vandens naudojimo vertinimas pagal sektorius ne visuomet atspindi santykinę sektorių svarbą atskiros šalies ekonomikai. Tai labiau yra rodiklis, kuriuo remdamiesi sektoriai turi sutelkti aplinkosaugines priemones, kad sustiprintų aplinkos apsaugą.

Ekonominė minėtųjų sektorių svarba yra apibūdinama pagal tokius rodiklius, kaip darbuotojų skaičius sektoriuje ir pridėtinė vertė. Kiekvieno sektoriaus svarbą apibūdinantys rodikliai pateikti 6.7 lentelėje.

6.7 lentelė. Socialiniai-ekonominiai ūkio sektorių Nemuno baseinų rajone rodikliai 2005 m. Darbuotojų skaičius Pridėtinė vertė

Ūkinė veikla, 2005 Tūkst. % Mln. Lt % Žemės ūkis (įskaitant 152,0 12,7 2750,0 5,07 miškininkystę ir žuvininkystę) Pramonė ir energetika 238,1 20,0 13881,9 25,61 Paslaugos ir statyba 802,4 67,3 37567,4 69,31 Šaltiniai: Statistikos departamentas. 2006 m. metinė ataskaita. Duomenis perskaičiavo konsultantas

Nurodytųjų rodiklių vertės perskaičiuotos pagal duomenis, pateiktus apskrities mastu. Lentelės duomenys rodo, kad svarbiausi sektoriai užimtumo ir pridėtinės vertės kūrimo prasme yra paslaugų ir statybos sektorius, kuris nebuvo įvardintas kaip poveikio šaltinis. Žemės ūkio sektorius, kuriame dirba apie 13 proc. visų dirbančiųjų, sukuria tik 5 proc. pridėtinės vertės. Pramonės sektoriuje, kuriame dirba 20 proc. visų dirbančių gyventojų, 2005 m. sukurta 26 proc. pridėtinės vertės.

Pastaba. Ekonominė analizė bus papildyta 2009 m. panaudojant modeliavimo rezultatus. Tuomet bus surinkti ir naujausi statistiniai duomenys.

120 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7. PRIEMONIŲ PROGRAMOS SANTRAUKA

7.1. ĮŽANGA

Upių baseinų rajono būklės gerinimo priemonių programa yra vienas iš kertinių dokumentų, planuojant upių baseinų valdymą. MIKE BASIN modeliu buvo identifikuoti vandens telkiniai, sąlyginai pavadinti “rizikos” telkiniais, kurie po pagrindinių (bazinių) priemonių įgyvendinimo (t.y. po pagrindinėse vandens direktyvose nustatytų reikalavimų įvykdymo) neatitiks geros vandens būklės kriterijų. Paviršinio vandens rizikos telkinių būklės gerinimui, kur įmanoma, buvo pasiūlyti aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu efektyviausių papildomų priemonių rinkiniai. Pasiūlytos priemonės ir požeminio vandens telkinių būklės pagerinimui, tačiau tai daugiau yra patarimai savivaldos institucijoms, atsakingoms už gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju vandeniu. Integruotą priemonių programą sudaro konkrečios priemonės arba pasiūlytos studijos papildomų priemonių parinkimui tokiuose sektoriuose: 1. Žemės ūkis. Šiame sektoriuje atlikta labai detali reikalingų papildomų priemonių ir jų kaštų bei apskritai žemės ūkio sektoriaus vaidmens, išsaugant ir gerinant ekologinę vandens telkinių būklę, analizė. Papildomos priemonės, taikant jų efektyvumo taršos mažinimui principą, parinktos kiekvienam smulkiam baseinėliui atskirai, o vėliau priemonės susumuotos pagal upių pabaseinius. Gauti kaštai palyginti su numatytomis skirti valstybinėmis lėšomis. Taip pat įvertintas tipinio ūkio pajėgumas įsisavinti papildomas priemones. 2. Sutelktosios taršos šaltiniai. Šiam sektoriui analizė taip pat gana detaliai atnaujinta. Pagal MIKE BASIN modeliavimo rezultatus gautuose sutelktosios taršos taškuose, kuriuose reikia dar toliau mažinti apkrovą, įvertinta nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jei tokia yra, būklė ir pasiūlytos priemonės teršimo mažinimui. Įvertinti tiek investiciniai, tiek metiniai (anualizuoti) kaštai, kurie palyginti su esamais finansavimo šaltiniais. Pateiktas dviejų tipinių kaimų aprašymas su siūlomų jiems įgyvendinti kaštų skaičiavimu ir mokumo įvertinimu. 3. Hidro-morfologiniai pakeitimai. Hidromorfologinės papildomos priemonės susijusios su tvenkinių, hidroelektrinių ir upių ištiesinimo daromu poveikiu vandens telkinių ekologinei būklei. Papildomos priemonės čia nustatytos pagal tos srities ekspertų informaciją. Tvenkinių ar hidroelektrinių poveikio švelninimo priemonių įtaka vandens telkinių ekologinės būklės gerėjimui kol kas neištirta, todėl šiame plano projekte tik pateikiamas pasiūlytų priemonių sąrašas. Jį sudaro a) upių tęstinumo ir debito atstatymas/užtikrinimas (žuvitakiai, kurie pasiūlyti prioritetinėms upėms), b) hidroelektrinių turbinų modernizavimas, c) uostų vandens ekologinės būklės pagerinimas ir d) upių vingiuotumo atkūrimas. Tik pastarajai priemonei apskaičiuoti konkretūs kaštai, įvertinti finansavimo šaltiniai ir išanalizuotas mokumas. 4. Navigacija ir rekreacija. Nors navigacija ir rekreacija nebuvo identifikuotos kaip poveikį ekologinei vandens būklei darančios svarbios apkrovos, tačiau šiems sektoriams vis dėlto siūlomos svarbiausios dvi priemonės –darnios navigacijos ir darnios rekreacijos skatinimas. Kaštai šioms priemonėms nenustatyti dėl kol kas nežinomų konkrečių įgyvendintinų veiklų, todėl ir mokumas nenagrinėjamas. 5. Požeminio vandens sektorius. Papildomos priemonės požeminio vandens valdymo srityje yra monitoringo programos išplėtimas ir alternatyvių vandenviečių žvalgyba. Pateikiami vieneto kaštai monitoringo gręžiniams. Alternatyvių vandenviečių žvalgybos kaštai yra tik patariamojo pobūdžio informacija savivaldybėms, kadangi naujų telkinių paieška nėra vandens telkinio kokybės gerinimo priemonė. 6. Kuršių marių vandens būklės gerinimas. Kuršių marioms papildomų priemonių, skirtų žemyne esančių vandens telkinių geros būklės pasiekimui, nepakanka ir reikia papildomų priemonių pačiose Kuršių mariose. Atsižvelgus į atliktas studijas, siūlomos dvi priemonės

121 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

būklei pagerinti: a) makrofitų pjovimas ir b) filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimas ir surinkimas. Pirmosios apytikriai kaštai žinomi, o antrosios efektyvumui įvertinti siūloma atlikti eksperimentinį testavimą, kuris patikrintų technologiją bei tiksliai apibrėžtų efektyvumą ir visos priemonės kaštus.

Šioje priemonių programoje pateikta: • pagrindinių (arba bazinių) priemonių aprašymas ir joms įgyvendinti reikalingų kaštų skaičiavimai; • efektyviausių papildomų priemonių parinkimo metodologijos aprašymas; • papildomos priemonės žemės ūkio, sutelktosios taršos šaltinių, morfologinių pokyčių švelninimo ir požeminio vandens gerinimo srityse; • papildomų priemonių kaštai; • esami ir planuojami potencialūs finansavimo šaltiniai pagrindinėms ir papildomoms priemonėms finansuoti; • naudos, taikytinos priemonių įgyvendinimui įvertinti, aprašymas, ir • naudos ir kol kas apskaičiuotų kaštų palyginimas.

7.2. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS

Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB VI priedo A dalį pagrindinės priemonės yra tos, kurias reikia įgyvendinti norint įvykdyti tokių direktyvų reikalavimus:

• Maudyklų direktyva (76/160/EEC) • Paukščių direktyva (79/409/EEC) • Geriamo vandens direktyva (80/778/EEC) papildyta Direktyva (98/83/EC) • SEVESO II direktyva (96/82/EC) • Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (85/337/EEC) • Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEC) • Miesto nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC) • Augalų apsaugos priemonių direktyva (91/414/EEC) • Nitratų direktyva (91/676/EEC) • Buveinių direktyva (92/43/EEC) • Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyva (96/61/EC)

Iš 11-os direktyvų, kurių įgyvendinimas kartu reiškia pagrindinių priemonių įgyvendinimą, septynios susijusios su dideliais kaštais. Labiausiai imlios investicijoms yra Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos, jų įgyvendinimo poveikis aprašomas sekančiuose skyreliuose. Kitų direktyvų – Paukščių, Poveikio aplinkai vertinimo, Augalų apsaugos priemonių ir Buveinių - įgyvendinimas reiškia atitinkamų teisinių, institucinių ir procedūrinių bei kitokių “minkštų” priemonių nustatymą, kurios aprašomos 7.3 skyrelyje.

7.2.1. Miestų nuotekų valymo (MNV) direktyvos įgyvendinimo poveikis

Pagal stojimo į ES sutartį MNV direktyvos reikalavimams įgyvendinti Lietuvoje suteiktas pereinamasis laikotarpis. Lietuva įsipareigojo surinkti ir tinkamai valyti nuotekas pagal tokį grafiką: - nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova 10 000 ar daugiau GE, nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus; - nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, kuriose apkrova didesnė kaip 2000 GE, turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos;

122 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

- nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 GE iki 10 000 GE, nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus; - naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento. Dabartinės sutelktosios taršos apkrovos yra pateikiamos 7.1 lentelėje, prognozuojamos apkrovos po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo – 7.2 lentelėje. Kaip matyti iš 7.1 lentelėje apibendrintų duomenų, iš gyvenviečių, kurių apkrova yra didesnė už 2000 GE, į paviršinius vandens telkinius Nemuno UBR išleidžiama apie 53% viso nuotekų kiekio, 70% BDS7 ir bendrojo azoto apkrovos ir net 83% visos sutelktosios bendrojo fosforo apkrovos. Įgyvendinus bazines MNV direktyvos priemones, gyvenviečių, kurių apkrova viršija 2000 GE, BDS7 taršos apkrova turėtų sumažėti 47%. Didžiąja dalimi tokį sumažėjimą turėtų lemti ženklus BDS7 koncentracijų sumažėjimas Kauno NVĮ nuotekose. Prognozuojama, kad bendrojo azoto ir bendrojo fosforo apkrovos iš šių aglomeracijų turėtų sumažėti atitinkamai 30% ir 22%. Po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo, iš gyvenviečių, kurių apkrova yra didesnė už 2000 GE, į Nemuno UBR vandens telkinius turėtų patekti 1295 t BDS7, 1438 t bendrojo azoto ir 204 t bendrojo fosforo. Tai sudarytų 55% visos sutelktosios BDS7 taršos apkrovos, 62% bendrojo azoto ir 80% sutelktosios bendrojo fosforo taršos apkrovos. Bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis Kuršių marioms bus įvertintas atlikus matematinį modeliavimą.

7.1 lentelė. Sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR (2007 m.) Aglomeracijų Nuotekų kiekis, BDS7 apkrova, BN apkrova, BP apkrova, Aglomeracijų dydis skaičius dydžio mln.m3/metus t/metus t/metus t/metus grupėje ≥ 100 000 GE 4 98.73 2062.36 1496.05 110.12 100 000>GE ≤ 10 000 22 36.66 226.87 416.11 65.31 10 000>GE ≤ 2 000 47 6.43 176.37 157.36 84.61 Kiti (buitinių, gamybinių, lietaus nuotekų) 124.05 1064.40 876.38 52.16 išleistuvai VISO: 265.87 3530.00 2945.90 312.20 Šaltinis: Projekto metu atlikto modeliavimo rezultatai

7.2 lentelė. Prognozuojamos sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR įgyvendinus bazines MNV direktyvos priemones Aglomeracijų Nuotekų kiekis, BDS7 apkrova, BN apkrova, BP apkrova, Aglomeracijų dydis skaičius dydžio mln.m3/metus t/metus t/metus t/metus grupėje ≥ 100 000 GE 4 98.73 993.61 940.36 80.15 100 000>GE ≤ 10 000 22 36.66 226.87 357.84 46.94 10 000>GE ≤ 2 000 47 6.43 74.36 140.43 76.91 Kiti (buitinių, gamybinių, lietaus nuotekų) 124.05 1064.40 876.38 52.16 išleistuvai VISO: 265.87 2359.24 2315.01 256.16 Šaltinis: Projekto metu atlikto modeliavimo rezultatai

7.2.2. Nitratų direktyvos įgyvendinimo poveikis

Nitratų direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje priemonių programoje numatytos 4 pagrindinės priemonės: • Gyvulių tankis turi būti ne didesnis negu 1,7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) vienam žemės ūkio naudmenų hektarui;

123 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

• Azoto kiekis, įterpiamas su mėšlu, neturi būti didesnis kaip 170 kg azoto vienam žemės ūkio naudmenų hektarui; • Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV, turi būti įrengtos mėšlo saugyklos (mėšlidės); • Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha žemės ūkio naudmenų ir daugiau kaip 10 SGV, dalis ploto turi būti apsėta žiemojančiais augalais

Analizuojant nitratų direktyvos įgyvendinimo pasekmes, pirmųjų dviejų priemonių poveikis nėra vertinamas, nes šiuo metu gyvulių tankis Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei 1,7 SGV/ha (vidutiniškai siekia 0,35 SGV/ha, daugiausiai – apie 1 SGV/ha), o azoto įterpimas su mėšlu nesiekia 170 kg/ha (vidutiniškai Nemuno UBR – 35 kg/ha). Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus kitas dvi bazines Nitratų direktyvoje numatytas priemones (t.y. pastačius mėšlides ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV bei taikant sėjomainą ūkiuose, kuriuose yra daugiau kaip 10 SGV arba 15 ha žemės ūkio naudmenų), gera vandens būklė pagal NO3-N bus pasiekta tik nedaugelyje rizikos upių. Remiantis skaičiavimo rezultatais, po bazinių priemonių įgyvendinimo NO3-N taršos apkrovos sumažės iki tokio lygio, kuris nebesukels geros ekologinės būklės kriterijų viršijimo, tik keliuose Nevėžio ir Šešupės pabaseinių baseinėliuose. Šie baseinėliai pavaizduoti 7.1 paveiksle. Bendras šių baseinėlių plotas yra 1957 km2, kai tuo tarpu baseinėlių, kuriuose geros ekologinės būklės reikalavimai po bazinių priemonių įgyvendinimo vis dar nebus tenkinami plotas yra 11727 km2. Bendras rizikos upių ilgis, kuriose po bazinių priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera kokybė pagal NO3-N yra 1044 km. Likusių, dėl pasklidosios taršos poveikio užterštų, 7325 km upių gerai kokybei pasiekti bazinių Nitratų direktyvoje numatytų priemonių, greičiausiai, nepakaks.

7.1. paveikslas. Baseinėliai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera būklė pagal NO3-N

124 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Baseinėliai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo pasklidoji žemės ūkio tarša pagal BDS7 sumažės iki nekelsiančio rizikos vandens telkinių kokybei lygio, pavaizduoti 7.2 paveiksle. Visi šie baseinėliai yra Nevėžio pabaseinyje, jų bendras plotas siekia 442 km2. Modeliavimo rezultatai rodo, kad siekiant iki reikiamo lygio sumažinti Šešupės pabaseinyje esančių baseinėlių pasklidąją taršą, reikės imtis papildomų priemonių. Šių baseinėlių plotas yra 834 km2. Prognozuojama, kad po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo, gera būklė pagal BDS7 bus pasiekta 321 km upių, tačiau dar 589 km upių, kurių kokybei neigiamą poveikį daro pasklidoji žemės ūkio tarša, vis dar liks rizikos grupėje.

7.2 paveikslas. Baseinėliai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera būklė pagal BDS7

Modeliavimo rezultatai rodo, kad bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimas leis pasiekti gerą būklę pagal bendrąjį fosforą 650 km2 ploto Nevėžio, Nemuno mažųjų intakų bei Šešupės pabaseinių baseinėliuose, kuriuose esančių upių kokybę lemia pasklidoji žemės ūkio tarša. Bendras šiuose baseinėliuose esančių upių ilgis yra 454 km. Papildomai, bus pasiekta gera Merkio, Dovinės, Jiesios bei Jūros upių kokybė, kurią bendrai formuoja sutelktoji ir pasklidoji tarša. Bazinių priemonių pagalba geros būklės pagal BP nepavyks pasiekti 546 km2 ploto baseinėliuose, o bendras pasklidosios taršos veikiamų upių ilgis, kurių kokybei pagal BP gerinti reikės papildomų priemonių yra 556 km.

125 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.3 paveikslas. Baseinėliai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera būklė pagal bendrąjį fosforą

Bendras rizikos telkinių, kurių kokybei įtakos turi pasklidoji tarša, ilgis bei situacija po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo pateikiama 7.3-7.5.lentelėse.

7.3 lentelė. Bendras pagal BDS7 išskirtų rizikos upių ilgis prieš ir po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo Rizikos upės, kuriose bus Upės, kurios po bazinių Bendras rizikos pasiekta gera būklė po Nitratų direktyvos Rizikos upės upių ilgis, km bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo, km liks rizikos telkiniais, km Dėl pasklidosios taršos 659 321 338 poveikio Dėl suminio pasklidosios ir 251 - 251 sutelktosios taršos poveikio

7.4 lentelė. Bendras pagal BP išskirtų rizikos upių ilgis prieš ir po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo Rizikos upės, kuriose bus Upės, kurios po bazinių Bendras rizikos pasiekta gera būklė po Nitratų direktyvos Rizikos upės upių ilgis, km bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo, km liks rizikos telkiniais, km Dėl pasklidosios taršos 739 454 285 poveikio Dėl suminio pasklidosios ir 497 226 271 sutelktosios taršos poveikio

126 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.5. lentelė. Bendras pagal NO3-N išskirtų rizikos upių ilgis prieš ir po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo Rizikos upės, kuriose bus Upės, kurios po bazinių Bendras rizikos pasiekta gera būklė po Nitratų direktyvos Rizikos upės upių ilgis, km bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo, km liks rizikos telkiniais, km Dėl pasklidosios taršos 8350 1037 7313 poveikio Dėl suminio pasklidosios ir 19 7 12 sutelktosios taršos poveikio

7.2.3.Pagrindinių priemonių įgyvendinimo poveikio apibendrinimas

Prognozuojama, kad po bazinių MNV ir Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo Nemuno UBR bus 15 036 km rizikos upių, iš jų: • Dėl sutelktosios taršos poveikio – 910 km; • Dėl bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 756 km; • Dėl pasklidosios taršos poveikio – 5546 km; • Dėl pasklidosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 1229 km; • Dėl sutelktosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 44 km; • Dėl bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio bei morfologinių pokyčių – 119 km; • Dėl morfologinių pokyčių – 5465 km; • Dėl hidroelektrinių poveikio – 160 km; • Dėl hidroelektrinių ir sutelktosios taršos poveikio – 30 km; • Dėl hidroelektrinių ir pasklidosios taršos poveikio – 41 km; • Dėl hidroelektrinių, sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 77 km; • Dėl tarptautinės taršos – 269 km • Dėl tarptautinės ir sutelktosios taršos poveikio – 390 km

Rizikos grupei po Miesto nuotekų valymo bei Nitratų direktyvų įgyvendinimo priklausysiančios upės pavaizduotos 7.4 paveiksle.

127 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.4 paveikslas. Rizikos grupei priklausysiančios upės po bazinių Miesto nuotekų valymo bei Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo

128 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.2.4 Priemonės, reikalingos Bendrijos vandens apsaugos teisės aktų įgyvendinimui

Teisės aktas Priemonė Įgyvendinimo kaštai Poveikio aplinkai Planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai Papildomų investicijų vertinimo poveikio aplinkai vertinimo vertinimas visais nereikia direktyva įstatymas (Įstatymas), priimtas atitinkamais atvejais 1996 m. rugpjūčio 15 d. ir paskutinis papildymas 2008 m. birželio 30 d. Nr. X-1654 (pakeitimas). Integruotos LR Aplinkos ministro 2002 m. Išduoti TIPK leidimus Preliminariais 2000 m. taršos prevencijos vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 visais atitinkamais atliktų skaičiavimų ir kontrolės patvirtintos Taršos integruotos atvejais; duomenimis, TIPK direktyva prevencijos ir kontrolės leidimų GPGB diegimas direktyvos išdavimų, atnaujinimo ir įgyvendinimas kainuos panaikinimo taisyklės (Taisyklės) nuo 1200 iki 2000 mln. su paskutinėmis 2008 m. liepos Lt. Dabartinės TIPK 8 d. Nr. D1-365 patvirtintomis direktyvos pataisomis (pakeitimas). įgyvendinimo investicines sąnaudos nebuvo perskaičiuotos. Seveso Directive LR Vyriausybės 2004 m. Avarijų likvidavimo planų Papildomų investicijų rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 ir saugos ataskaitų nereikia patvirtinti Pramoninių avarijų rengimas, avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo prevencijos priemonės nuostatai (Nuostatai) su paskutinėmis 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 913 pataisomis (pakeitimas); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 1-528 įsakymu patvirtinta Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa (Programa); LR Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1- 207 patvirtintas Potencialiai pavojingų objektų sąrašas (Sąrašas) . Augalų apsaugos Augalų apsaugos įstatymas Nr. Augalų apsaugos Įgyvendinimo kaštai priemonių IX-1761, kurio nauja redakcija priemonių naudojimo neįvertinti. direktyva priimta 2003 spalio 14 d kontrolė; Geros augalų (Įstatymas) apsaugos praktikos principų įgyvendinimas. Žemės ūkio ministro 2004 Augalų apsaugos balandžio mėn. 19 d. įsakymas Nr. priemonių poveikio 3D-187 dėl veikliųjų medžiagų, tyrimai, analizė, kurios gali būti augalų apsaugos kenksmingų medžiagų produktų sudėtyje, sąrašo išėmimas/uždraudimas (Sąrašas), pakeisto 2008 m. birželio 12 d. Nr. 3D-324 (Pakeitimas). Maudyklų Lietuvos higienos norma HN Maudyklų vandens Maudyklų vandens direktyva 92:2007 „Paplūdimiai ir jų kokybės monitoringas; monitoringo programai maudyklų vandens kokybė“ visuomenės informavimas įgyvendinti 2006 – patvirtinta Lietuvos sveikatos apie maudyklų vandens 2008 metais reikėjo apsaugos ministro įsakymu 2007 kokybę; maždaug 3200 tūkst. m. gruodžio 21 d. Nr. V-1055

129 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Teisės aktas Priemonė Įgyvendinimo kaštai (Higienos norma) su pakeitimu Maudyklų įteisinimas, Litų. Tai apima mėginių 2008 m. kovo 6 d. Nr. V-179 vandens kokybės ėmimą, analizę ir (Pakeitimas) gerinimas, blogos darbuotojų mokymą kokybės vandens (2700 tūkst. litų) bei atstatymas iki geros Maudyklų vandens kokybės visuomenės būklės, informacinės stebėsenos programa 2006-2008 informavimą ir sistemos kūrimas metams, patvirtinta Vyriausybės ataskaitų Komisijai nutarimu Nr. 773 2006 m. teikimą (500 tūkst. litų) rugpjūčio 4 d. (Stebėsenos programa) Paukščių Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų, svarbių Valdymo planų direktyva patvirtintas 1993 m. lapkričio 9 d. paukščių apsaugai paukščiams svarbioms ir paskutinį kartą pakeistas 2001 kūrimas; saugomų atskiroms teritorijoms m. gruodžio 4, (Įstatymas); teritorijų valdymo planų įgyvendinimas kainuoja Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. rengimas ir nuo 30 tūkst. litų iki 1 nutarimas Nr. 276, patvirtinantis įgyvendinimas milijono litų. Bendrųjų buveinių ar paukščių Vidutiniškai tai sudaro apsaugai svarbių teritorijų maždaug 200 tūkst. litų nuostatus – nauja redakcija 2006 vienam valdymo planui. m. balandžio 19 d. Nr. 380 Investicijų poreikis (Nuostatai); įvertintas 10-čiai metų. Aplinkos ministro įsakymas Priimant, kad valdymo 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 planai rengtini ir Dėl paukščių apsaugai svarbių įgyvendintini visoms 77 teritorijų atrankos kriterijų saugomoms patvirtinimo (Kriterijai), ir teritorijoms, visa pakeistas 2008 m. spalio 13 d. reikiama kaštų suma Nr. D1-531 sudarys 15,5 milijonų litų 2007 m. kainomis. Buveinių Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų, svarbių Valdymo planų direktyva patvirtintas 1993 m. lapkričio 9 d. buveinių apsaugai buveinėms svarbioms ir paskutinį kartą pakeistas 2001 kūrimas; saugomų atskiroms teritorijoms m. gruodžio 4, (Įstatymas); teritorijų valdymo planų įgyvendinimas kainuoja rengimas ir nuo 20 tūkst. iki 3 Vyriausybės 2004 kovo 15 d. įgyvendinimas milijonų litų. nutarimas Nr. 276 dėl Bendrųjų Vidutiniškai vienam buveinių ar paukščių apsaugai planui tai sudaro 380 svarbių teritorijų nuostatų tūkst. litų. Jei valdymo patvirtinimo ir paskutinį kartą planai bus parengti ir pakeistas 2006 m. balandžio 19 d. įgyvendinami visose Nr. 380 (Nuostatai); saugomose teritorijose, Aplinkos ministro įsakymas tam reikės maždaug 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 115 milijonų litų 2007 Dėl paukščių apsaugai svarbių m. kainomis. teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo (Kriterijai), ir pakeistas 2008 m. spalio 13 d. Nr. D1-531 Nuotekų dumblo LAND 20-2005 “Nuotėkų dumblo Tręšimo planų rengimas; Pagal SWECO BKG direktyva naudojimo tręšimui reikalavimai”, Nuotekų dumblo analizė atliktą Dumblo patvirtintas Aplinkos ministro ir apskaita; Pavojingų tvarkymo Lietuvoje 2001 birželio 28 d. įsakymu Nr. medžiagų išėmimas/ investicinės programos 349 ir pakeistas 2005 lapkričio 28 uždraudimas parengimo studiją, iš d. įsakymu Nr. D1-575 (LAND) viso Lietuvoje reikės maždaug 300 mln. Lt. Nemuno UBR (t.y. atėmus investicijas, reikalingas Telšių,

130 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Teisės aktas Priemonė Įgyvendinimo kaštai Mažeikių, N. Akmenės, Rokiškio, Pasvalio, Šiaulių ir Visagino savivaldybėse) suma dumblo tvarkymui sudarytų maždaug 225 mln. Lt Miesto nuotekų Direktyva turi būti įgyvendinama Centralizuoto nuotekų Investicijų kaštai 2003- valymo direktyva 2010-aisiais, valymas užtikrinimas 2009 metams prilygsta Vandens įstatymas, priimtas 1997 gyvenvietėse didesnėse maždaug 1 mlrd. litų. spalio 21 d. (Įstatymas) ir kaip 2000 p.e.; 2007-2013 metų pakeistas 2004 balandžio 29 d. perspektyvoje (Pakeitimas); gyvenvietėms, Geriamojo vandens tiekimo ir didesnėms nei 2000g.e., nuotekų tvarkymo įstatymas, numatyta skirti apie 2,1 priimtas 2006 liepos 13 d. mlrd. Lt vandens (Įstatymas); tiekimo, nuotekų Nuotekų tvarkymo reglamentas, surinkimo ir tvarkymo priimtas Aplinkos ministro 2006 bei dumblo m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1- infrastruktūrai sukurti ir 236 ir patvirtinta nauja redakcija atnaujinti. 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) Nitratų direktyva Valstybinė vandenų taršos iš Mėšlidžių statyba Investiciniai kaštai - žemės ūkio šaltinių mažinimo ūkiuose, turinčiuose ~320 millijonų litų programa, patvirtinta LR daugiau nei 10 SGV; (2002 metų kainomis) Vyriausybės nutarimu 2003 m. Sėjomainos ir tręšimo rugpjūčio 26 d. Nr. 1076 reguliavimas, ekologinės (Programa) žemdirbystės skatinimas, vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas ir kontrolė, šlapžemių kūrimas ir atstatymas. Pastoviai. Geriamo vandens Geriamojo vandens įstatymas, Geriamo vandens kokybės 2001 metais kaštai direktyva priimtas 2001 liepos 10 d. priežiūra ir kontrolė; įvertinti tiek fluoro, tiek (Įstatymas) laukų su daugiamečiais geležies problemoms Geriamojo vandens tiekimo ir pasėliais plotų didinimas; spręsti. Jie prilygo nuotekų tvarkymo įstatymas, žemės ūkio veiklos maždaug 100 milijonų priimtas 2006 liepos 13 d. monitoringas; Geros litų. Tačiau pagal (Įstatymas); žemdirbystės kodekso Geriamojo vandens Nuotekų tvarkymo reglamentas, taikymas direktyvą geležies, kaip priimtas Aplinkos ministro 2006 indikatorinio parametro, m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1- šalinimas nėra būtinas. 236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 „Dėl valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarkos patvirtinimo” (Įsakymas) perkeliami specifiniai direktyvos reikalavimai dėl geriamojo vandens kokybės kontrolės; LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos

131 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Teisės aktas Priemonė Įgyvendinimo kaštai normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” patvirtinimo” (Higienos norma) ir 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. V-965 pakeitimas (Pakeitimas); LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” patvirtinimo” (Higienos norma).

7.2.5 Praktiniai žingsniai ir priemonės vandens naudojimo kaštų padengimo principo įgyvendinimui, kaip nustatyta 9 straipsnyje Teisės aktas Priemonė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo Kainų nustatymas pagal kaštų atsiperkamumo principą. paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Apskaičiuota, kad šiuo metu Viešojo vandens tiekimo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuotekų tvarkymo sektoriaus finansinių kaštų 2006 gruodžio 21 nutarimu Nr. O3-92 (Metodika) atsiperkamumas prilygsta maždaug 85%.

7.2.6. Priemonės įgyvendinti 7 straipsnio reikalavimus Teisės aktas Priemonė Žemės gelmių registro nuostatai, Vyriausybės Vandens telkinių, iš kurių išgaunama daugiau nei 100 patvirtinta nauja redakcija 2006 m. gegužės 11 m3 per dieną, monitoringas d.nutarimu Nr. 448 (Nuostatai) Atitinkama vandens telinių apsauga Lietuvos Geologijos tarnybos 2003 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 1-59 dėl ūkio subjekų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo (Įsakymas)

7.2.7. Vandens išgavimo kontrolės santrauka Teisės aktas Priemonė Žemės gelmių registro nuostatai, patvirtinti Vandens išgavimo kontrolė Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d.nutarimu Nr. 448 (Nuostatai) Lietuvos Geologijos tarnybos 2003 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 1-10 dėl požeminio vandens gavybos ketvirtinės ataskaitos patvirtinimo (įsakymas)

7.2.8. Kontrolės, taikomos taškinių taršos šaltinių išmetimams ir kitoms veikloms, veikiančioms vandens būklę, santrauka

Taškinių šaltinių taršą reglamentuoja Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-236, reglamaneto nauja redakcija patvirtinta 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (Taisyklės), aprašytos 7.9. skyrelyje

132 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.2.9. Priemonių, įgyvendinamų pagal 16 straipsnį dėl prioritetinių medžiagų, santrauka Teisės aktas Priemonė Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos Pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų ministro 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir didžiausių leistinų koncentracijų kontrolė. patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. Pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) nuotekose savikontrolė.

7.2.10. Priemonių, užkertančių kelią ar mažinančių teršimo avarijas, santrauka Teisės aktas Priemonė Lietuvos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. Pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo nutarimas Nr. 966 dėl Pramoninių avarijų prevencijos, planų ir ataskaitų rengimas likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo (Nuostatai), pakeistas 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 913 (Pakeitimas) Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-528 2006 m. gruodžio 29 dieną. (Programa)

7.2.11. Kitos pagrindinės priemonės Priemonė Trumpas apibūdinimas Priemonių, numatytų Lietuvos Kaimo Plėtros Kraštovaizdžio valdymo programos priemonės; Programoje 2007-2013: I kryptis ir II kryptis. vandens telkinių apsaugos zonų bei pievų Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas valdymas; Agrarinės aplinkosaugos programos “Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimas priemonės: dirbamos žemės pavertimas pievomis; Priemonė: pirmas žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės apželdinimas mišku

Dovinės upės baseino valdymo plano įgyvendinimas. Priemonės: Dovinės baseino valdymo plano Planas parengtas projekto: “Natūra 2000 teritorijų įgyvendinimas, numatytas LIFE programos valdymas ir atkūrimas parengiant integruotą Dovinės finansuojamame projekte baseino valdymo planą” HELCOM priemonės (Baltijos jūros šalys) HELCOM Rekomendacijų 28E/5 “dėl miestų nuotekų Nuotekų tvarkymo priemonės, skirtos BDS, tvarkymo” įgyvendinimas fosforo ir azoto taršai mažinti aglomeracijose turinčiose nuo 300 iki 200 000 g.e. HELCOM Rekomendacijų 28E/6 „Nuotekų tvarkymą Priemonės skirtos nuotekų tvarkymui individualiuose namuose, mažose įmonėse bei individualiuose namuose, mažose įmonėse bei gyvenvietėse turinčiose iki 300 gyventojų gyvenvietėse, turinčiose ne daugiau nei 300 g.e.; ekvivalento” įgyvendinimas pvz. sausieji tualetai, plovikliai be fosfatų; buitinių nuotekų tvarkymas individualiuose namuose; HELCOM Rekomendacijų 28E/7 “Priemonės skirtos Priemonės, skirtos fosforo naudojimui fosforui plovikliuose pakeisti” įgyvendinimas plovikliuose nutraukti HELCOM Rekomendacijų 28E/4 „Priedo III Priemonės skirtos taršai iš žemės ūkio mažinti; pakeitimas “taršos mažinimo iš žemės ūkio šaltinių Geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymas; kriterijai ir priemonės” įgyvendinimas Geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas žemės ūkyje; HELCOM Rekomendacijų 28E/8. Priemonės: mažai teršiančių įrenginių naudojimas; „dėl dioksinų ir kitų pavojingų medžiagų taršos iš gyventojų sąmoningumo kėlimas siekiant išvengti mažų kurą deginančių įrenginių mažinimo” taršos pavojingomis medžiagomis įgyvendinimas Cheminių medžiagų: Priemonė: cheminių medžiagų gamybos, - endosulfano; naudojimo ir platinimo draudimas - pentabromodifenileterio (pentaBDE); - octabromodifenileterio (octaBDE) Gamybos, naudojimo ir platinimo draudimas

133 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.3. PAPILDOMOS PRIEMONĖS

Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiks geros vandens būklės reikalavimų, pasiūlytos papildomos priemonės bei įvertintas jų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas.

Papildomos priemonės svarstytos ir siūlomos tokioms pagrindinėms sritims: 1. Gyventojų nuotekų poveikio mažinimui, 2. Žemės ūkio taršos poveikio mažinimui, 3. Hidromorfologiniams pokyčiams švelninti ir reguliuoti, 4. Navigacijos ir rekreacijos darniam vystymui 5. Požeminio vandens monitoringo programos plėtimui 6. Kuršių marių vandens kokybės gerinimui

7.3.1. Papildomos priemonės gyventojų nuotekų poveikio mažinimui

7.3.1.1. Vertinimo apimtis

Po MIKE BASIN modeliavimo paaiškėjo, kad įgyvendinti Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus didesnėse gyvenvietėse, turinčiose daugiau nei 2000 g.e., nepakaks tam, kad būtų pasiekta gera būklė visuose Lietuvos Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniuose. Taršos mažinimo priemonių turi būti imamasi ir kai kuriuose mažuose miesteliuose ir gyvenvietėse.

Šiame plano etape pateikiamos papildomos priemonės taršai iš mažų miestelių mažinti nėra galutinės, kadangi dar nėra surinkta informacija apie esamas nuotekų surinkimo sistemas tokiuose miesteliuose. Galutiniame Nemuno UBR valdymo plano variante bus pateikti naujausia informacija grįsti rezultatai.

Įvertinus kai kurių mažų gyvenviečių (apie 500 gyventojų) vandenvalos padėtį paaiškėjo, jog, net tuo atveju, jei oficialiai nuotekų surinkimo sistemos nėra, vis dėlto gali būti neveikianti ar apleista grupinė kelių pastatų sistema, ir paprastai savivaldybės planuoja tokių sistemų įrengimą. To reikia mokykloms ir viešiems pastatams, be to, kaip žinoma, naujausi strateginiai dokumentai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje reikalauja iki 2015 m. pasiekti 95% gyventojų aptarnavimo lygį.

Todėl, skaičiuojant potencialias investicines išlaidas Nemuno upių baseinų rajono gyvenvietėms, buvo atsižvelgiama į gyventojų skaičių ir į tai, ar gyvenvietėje yra kokios nors nuotekų surinkimo sistemos užuomazgos ar ne.

Gyvenviečių, kuriose reikalingos papildomos priemonės tam, kad šalia jų esančiuose vandens telkiniuose būtų galima pasiekti gerą vandens būklę, skaičius pateiktas 7.6. lentelėje.

134 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.6. lentelė. Gyvenviečių, kuriose turi būti įgyvendinamos papildomos priemonės, Nemuno UBR skaičius Gyvenviečių skaičius Pabaseinis iš jų kur siūlomi vietiniai, iš viso ne centralizuoti įrenginiai Žeimenos Šventosios 5 0 Neries mažųjų intakų 7 6 Nevėžio 23 15 Šešupės 26 15 Nemuno mažųjų intakų 32 19 Dubysos 4 1 Jūros 15 12 Minijos 3 0 Merkio 1 0 Pajūrio upių 6 3 Iš viso 163 71 Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

7.3.1.2 Prielaidos Skaičiuodami papildomų priemonių kaštus darėme tokias bendras prielaidas:

• Gyventojų skaičiaus Nemuno pabaseinių gyvenvietėse šaltinis – Statistikos metraštis (2007 metų sausio 1 d.). • Pagal Statistikos metraštį 2007-aisiais vidutinės vieno namų ūkio nario pajamos per mėnesį buvo 860 litų (miestuose - 943, kaimo vietovėse - 691). • Vidutinis namų ūkio dydis pabaseinyje prilyginamas namų ūkio dydžiui tos apskrities ar savivaldybės, kuri vyrauja atitinkamame pabaseinyje. • Reali diskonto norma skaičiavimams – 6%.

Skaičiuodami papildomų priemonių kaštus darėme tokias specifines prielaidas: • Maždaug 400 ir daugiau gyventojų turinti gyvenvietė turėtų turėti centralizuotą sistemą su nuotekų valymo įrenginiais arba prijungimu prie didesnio miesto nuotekų surinkimo sistemos. Vieneto kaštai priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir kinta nuo maždaug 1600 Lt iki 650 Lt vienam gyventojo ekvivalentui. Metinės eksploatacinės tokių sistemų išlaidos prilyginamos 5 procentams investicinių kaštų. • Gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 400 gyventojų, turėtų vyrauti vietinės ar nedidelės grupinės sistemos, kurių kaina vienam gyventojui sudaro maždaug 4000 Lt. Vietinių sistemų naudojimą apsprendžia gruntai (tik sausuose gruntuose galima infiltracija), be to, vieną ar du kartus per metus reikės surinkti ir valyti susikaupusį dumblą. Metinės eksploatacinės tokių sistemų išlaidos prilygsta maždaug 4 procentams investicinių kaštų. • Vieno metro nuotekų tinklų įrengimas miesteliuose kainuoja maždaug 850 litų, o kaimuose - 750 litų. • Priimame prielaidą, kad sukurtos infrastruktūros gyvavimo laikas – 40 metų. Taigi tokį periodą taikome skaičiuodami metinius investicinius kaštus (t.y. juos anualizuodami). • Bent 5 procentai namų ūkių visada liks neprijungti prie centralizuotos sistemos, ir jie turės turėti vietines nuotekų kaupimo sistemas, tačiau šie kaštai dėl palyginti mažos santykinės jų reikšmės ir tokių nuotekų mažo poveikio bei kol kas nesančios galimybės tokią galimą priemonę kontroliuoti į Priemonių programos techninių priemonių kaštus kol kas neįtraukiami.

135 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.3.1.3. Kaštai Pagal aukščiau pateiktas reikalingas papildomas priemones kiekvieno pabaseinio ir kaštų skaičiavimo prielaidas apskaičiuoti investiciniai kaštai:

7.7 lentelė. Investiciniai kaštai mažų gyvenviečių nuotekoms tvarkyti Investiciniai kaštai, mln. Lt Nuotekų tinklų Centralizuotiems Vietiniams plėtra, Nuotekų valymo valymo Pabaseinis km tinklams įrenginiams įrenginiams Iš viso Žeimenos - - - - - Šventosios 28,85 22,53 1,70 0,00 24 Neries mažųjų intakų 48,44 5,55 0,67 11,56 18 Nevėžio 139,85 50,09 4,97 19,58 75 Šešupės 139,86 53,74 5,31 18,24 77 Nemuno mažųjų intakų 205,10 89,8605 6,7 22,94 120 Dubysos 24,59 15,68 1,53 0,98 18 Jūros 83,82 22,90 2,49 14,19 40 Minijos 33,51 26,65 2,34 0,00 29 Merkio 6,87 5,16 0,54 0,00 6 Pajūrio upių 35,48 17,93 1,68 3,08 23 Iš viso 746,36 310,09 27,91 90,57 429 Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

Jei anualizuotumėm gautus visus investicinius kaštus ir pridėtume eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių kaštų nuo valymo įrenginių bei 1 procentą nuo nuotekų tinklų vertės, gautume, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reikės išleisti maždaug 36 milijonus litų tam, kad išlaikytume naują infrastruktūrą ir pasiruoštume jos atnaujinimui tada, kai ji nusidėvės.

Kiek atsieis tokios naujos investicijos vidutiniam namų ūkiui ir ar jis bus pajėgus sumokėti už naują infrastruktūrą, nagrinejama 7.4 skyriuje pateiktuose vidutinio namų ūkio mokumo vertinimuose.

7.3.2. Papildomos priemonės žemės ūkio poveikio mažinimui

7.3.2.1. Vertinimo apimtis Plane siūlomame papildomų priemonių sąraše daugiausiai dėmesio skiriama azoto (N) ir fosforo (P) mažinimui, kurie yra įvardijami kaip probleminiai rodikliai daugelyje Lietuvos upių baseinų. Žemės ūkio poveikio mažinimo priemonių parinkimas vyko trim etapais: a) atliekant būklės analizę, b) parenkant priemones, įvertinus jų kaštus ir efektyvumą c) įvertinant bendrą priemonių poveikį bei bendrus kaštus.

Skaičiavimai atlikti naudojant Excel skaičiuokles, baseinėlių lygmenyje.

Kaip ir kitų sektorių atveju, atlikta taršos šaltinių bei faktorių, lemiančių priemonių taikymo galimybes ir potencialą, analizė. Didžioji dalis surinktų Nemuno UBR apkrovos duomenų yra seniūnijų lygmenyje. Gausi statistinė informacija GIS technologijų pagalba buvo paskirstyta pagal MIKE BASIN modelyje išskirtų baseinų dalis (baseinėlius, angl. catchment). Sudarytas GIS sluoksnis, į kurį pateko 243 baseinėliai, užimantys 4847456 hektarų arba 48474 km2 plotą, o

136 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą vidutinis baseinėlio dydis yra 15000 hektarų (7.7 lentelė ir 7.5 pav.). Kiekviename MB baseinėlyje suskaičiuota apkrova.

7.7. lentelė. MIKE BASIN baseinėlių skaičius ir plotas Nemuno UBR Pabaseinis MB baseinėlių skaičius Pabaseinio plotas, ha Pajūrio upės 8 100464 Dubysa 14 196538 Jūra 22 400493 Merkys 17 372473 Minija 19 293999 Nemuno mažieji intakai 35 896022 Neris 26 418721 Nevėžis 36 611923 Šešupė ir Prieglius 30 467800 Šventoji 24 678911 Žeimena 9 278956 Iš viso 243 4847456

Rizikos baseinėlių kiekis, liekančių Nemuno UBR po pagrindinių (bazinių) priemonių įgyvendinimo, demonstruojamas 7.5 pav. Išskirti 68 probleminiai baseinėliai, kuriems turi būti taikomos papildomos priemonės.

137 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.5 pav. Rizikos baseinėliai prieš papildomų priemonių įgyvendinimą

138 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.3.2.2. Prielaidos ir priemonių apibūdinimas

Žemės ūkio ekspertai, išstudijavę Lietuvos žemės ūkio padėtį ir šios ūkio šakos keliamą poveikį, pasiūlė konkrečiai tam tikram rajonui ir esamai situacijai tinkamas priemones. Vertinant šių priemonių kaštus remtasi šiomis bendromis prielaidomis: • Reali diskonto norma skaičiavimams – 6%. • Ūkių iki 15ha pelnas su subsidijomis prilygintas kiek didesnių ūkių pelnui (20-40ha), kadangi mažų ūkių statistinius duomenis iškreipia veiklos specifika. Taigi daroma prielaida, jo ūkių iki 15ha, kuriuose vyrauja augalininkystė, pajamos su subsidijomis yra lygios 1200Lt/ha. • Ūkių virš 15ha, kuriuose vyrauja augalininkystė, pelnas su subsidijomis prilygintas 900Lt/ha. • Ekologinės žemdirbystės ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis prilygintas 1550Lt/ha (mažesniuose) ir 1350Lt/ha (didesniuose) ūkiuose. • Ūkininkaujančių skirtingo tipo žemėse pajamos su subsidijomis yra vienodos.

Tokios prielaidos daromos atsižvelgiant į trijų paskutinių metų duomenis, pasitelkiant Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinius “Respondentų įmonių duomenys”, bei kitas šios institucijos mokslines publikacijas.

Toliau trumpai apibūdinami pasiūlytos papildomos priemonės ir jų kaštai. Žemės ūkio specialistų nuomone, pirmosios čia pateiktos penkios papildomos priemonės gali būti laikomos prioritetinėmis papildomomis priemonėmis, kadangi jų įgyvendinimas nereikalauja jokių investicijų, tik kontrolės kaštų.

Pertręšimo panaikinimas Ši priemonė susijusi su tręšimo normų taikymu ir ūkių kontrole. Priemonės įgyvendinimui nereikia pradinių investicijų. Derlius dėl šios priemonės nesumažėtų, o ūkininkai netgi sutaupytų mažiau lėšų skirdami trąšoms. Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu (žr. 7.7. lentelę). Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 7.7. lentelėje.

Efektyvesnių tręšimo planų sudarymas įvedant kitokį (aukštesnį medžiagų iš organinių trąšų pasisavinimo) koeficientą. Šios priemonės įgyvendinimui taip pat nereikalingos pradinės investicijos. Kasmetiniai kaštai dėl derliaus praradimo irgi mažai tikėtini, o lėšos, sutaupomos perkant mažiau trąšų, šiuos praradimus turėtų pilnai padengti. Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu (žr. 7.7. lentelę). Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 7.7. lentelėje.

Naudmenų užsėjimas tarpiniais augalais 10% ploto Šiai priemonei įgyvendinti nereikalingi esminiai investiciniai kaštai, o kasmetinius kaštus sudaro sėjimo darbai, sėklos (130 Lt/ha per metus, tačiau gali būti ir didesni, priklausomai nuo sėjimo laiko bei sėjimo pobūdžio). Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu (žr. 7.7. lentelę). Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 7.7. lentelėje.

139 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Neutralus ar neigiamas P balansas dirvožemiuose su padidintais judriojo fosforo kiekiais Šios priemonės kaštus sudaro mėšlo skleidimo (transportavimo kaštai). Tokie kaštai iš esmės galėtų atsirasti tik Marijampolės rajone dėl padidinto gyvulių tankumo. Sąlyginai jie yra labai maži ir bendroje analizėje prilyginti nuliui. Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu (žr. 7.7. lentelę). Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 7.7. lentelėje.

Dabar galiojančių tręšimo normų sumažinimas 90% Šiai priemonei įgyvendinti taip pat nereikalingi esminiai investiciniai ar administraciniai kaštai. Taip pat nenumatomi ir kasmetiniai kaštai dėl poveikio derliui, kadangi labai nedidelė dalis ūkių pasiekia šiuo metu nustatytas normas. Jei vis dėlto tokių atvejų ir pasitaikytų, ūkiai, patiriantys minimalius derliaus praradimus, iš kitos pusės, sutaupytų lėšų pirkdami mažiau trąšų.

Naudmenų užsėjimas tarpiniais augalais maksimalia apimtimi (kuri dar nekenktų pagrindinei kultūrai) Šiai priemonei įgyvendinti nereikalingi esminiai investiciniai kaštai, o kasmetinius kaštus sudaro sėjimo darbai, sėklos (160 Lt/ha per metus, tačiau gali būti ir didesni, priklausomai nuo sėjimo laiko bei sėjimo pobūdžio). Smėlingoje žemėje kaštai prilyginti 140 Lt/ha, o molingoje – 180 Lt/ha dėl galimo nedidelio poveikio pagrindinei kultūrai. Šios priemonės administravimo kaštai prilyginti nuliui, kadangi daroma prielaida, jog įgyvendinus prioritetines priemonės būtų sukurta sistema, naudojantis kuria šiai priemonei papildomų kaštų nesusidarytų.

Ekologinė žemdirbystė Kasmetiniai kaštai apskaičiuoti, lyginant įprastos žemės ūkio praktikos bendrąjį pelną įskaitant subsidijas su ekologinės žemdirbystės bendruoju pelnu įskaitant subsidijas (pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinius „Respondentų įmonių duomenys“ 2005, 2006 ir 2007). Daroma prielaida, jog šios priemonės administravimui papildomi kaštai nesusidarytų.

Žemės ūkio paskirties žemės užsodinimas trumpos rotacijos energetiniais augalais (karklai, gluosniai, tuopos ir pan.) Šios priemonės kaštai nėra tiksliai žinomi, kadangi Lietuvoje praktiškai nėra įgyvendintų pavyzdžių. Pagal ekspertų skaičiavimus vieno hektaro investiciniai kaštai prilygtų 7000Lt. Pagal patvirtintą Kaimo plėtros programą tokių želdynų savininkai gali susigrąžinti dalį kaštų. Daryta prielaida, jog šios priemonės prireiks tik keliuose baseinėliuose, taigi konkurencija dėl programos lėšų nepadidėtų ir skirtų lėšų pakaktų visiems šią priemonę taikantiems. Taigi pasinaudojusiems Kaimo plėtros programos priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ parama ir investiciniai priemonės kaštai sudarytų 4000Lt.

Kasmetiniai kaštai dideliuose ūkiuose prilyginti 305Lt/ha, o mažuose – 605 Lt/ha ir atspindi prarastas pajamas iš žemės ūkio, galimas kasmetines išmokas (155Lt/ha) bei dalį pajamų, gaunamų per penkerius metus (2200Lt/5).

Svarbu pažymėti, jog norint pradėti auginti energetinius augalus, kurie efektyviai sugeria N drėgnoje žemėje (pvz., karklai), reikalinga brangiai kainuojanti technika, kurios pavieniai ūkininkai savarankiškai įsigyti nepajėgtų ir kurios šiuo metu Lietuvoje nėra galimybių išsinuomoti. Viena iš svarstytinų alternatyvų – tuopų ar drebulių auginimas, tačiau jų efektyvumas N atžvilgiu yra mažesnis.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

140 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Žemdirbystės intensyvumo mažinimas ariamas žemes paverčiant pievomis ar pūdymais Pagrindiniai šios priemonės įgyvendinimo kaštai susidaro dėl prarasto pelno iš esamos veiklos. Tačiau pieva paverčiant ariamos žemės plotą, esantį rizikos telkinio baseine, galima gauti išmokas pagal vieną iš agro-aplinkosauginių programų – Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programą. Priemonės kaštai dideliuose ūkiuose tokiu atveju sudarytų 493Lt, o mažuose ūkiuose 793Lt hektarui per metus.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Žemdirbystės intensyvumo mažinimas apželdinant ariamas žemes mišku Apželdinimo mišku investiciniai kaštai įvertinti atsižvelgiant į numatytas išmokas pagal Kaimo plėtros programą 2007-2013 m., kurios dengia 70% geros kokybės žemės ir 80% prastos kokybės žemės apželdinimo mišku kaštų. Investiciniai kaštai smėlingos žemės apželdinimui prilyginti 20% nuo vidutinių prastesnės žemės apželdinimo kaštų – t.y. 1865Lt/ha, o geros kokybės žemės – 2800Lt/ha.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Žemdirbystės intensyvumo mažinimas sumažinant tręšimą 60 proc. Kadangi pakankamai sudėtinga įvertinti tręšimo sumažinimo poveikį bendrajam pelnui, ypač kuomet nežinomas tikslus poveikis derliui, kaip pavyzdys palyginami faktiniai 2005 ir 2006 duomenys. Kviečių derlius 2005 metais buvo 4,17 t/ha, o 2006 – 2,83 t/ha, miežių atitinkamai – 3,61 t/ha ir 2,49 t/ha. 2005 metais bendrasis pelnas su subsidijom sudarė 458 Lt/ha, o 2006 – 220 Lt/ha. Taigi mažesnio derliaus kaštai šiuo atveju buvo 240 Lt/ha.

Šios priemonės administravimo kaštai prilyginti nuliui, kadangi daroma prielaida, jog įgyvendinus prioritetines priemones būtų sukurta sistema, naudojantis kuria šiai priemonei papildomų kaštų nesusidarytų.

Reguliuojamas drenavimas, sumažinant drenažinio vandens debitą žiemą. Šios priemonės pagrindinius kaštus sudaro investiciniai kaštai. Jų vertė perkelta iš daniškos studijos, darant prielaidą, kad vidutinis nuolydis yra 0,75% ir tai reiškia, jog viename hektare reikia įrengti 1,5 šulinio, kas kainuotų apie 13800Lt/ha.

Kasmetiniai tokios drenavimo sistemos priežiūros kaštai įvertinti 420Lt per metus. Daroma prielaida, kad sistemos priežiūrai reikia 3 darbo dienų; taigi suma prilyginta atitinkamai darbo užmokesčio daliai.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Pasklidosios taršos šaltinių panaikinimas mažuose ūkiuose Pasikonsultavus su Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, šios priemonės pagrindiniams investiciniams kaštams taikome tokius skaičius: mėšlidžių įrengimui - 6000Lt ir srutų kauptuvui - 10000Lt. Tokia priemonė yra vidutinė, skirta 6 sąlyginius gyvulius (SG) turinčiam ūkiui. Kadangi ūkių, turinčių iki 10 SG, skaičius nėra žinomas, o ir mėšlides statyti ūkiuose, kuriuose laikoma iki 5 SG, nebūtų tikslinga, darome prielaidą, kad pusė bendro SG skaičiaus mažuose ūkiuose yra tie, kurie auginami ūkiuose iki 5 SG. Nors mėšlidžių statymas yra remiamas per Kaimo plėtros programą, iki šiol prioritetas teikiamas didesniems ūkiams.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

141 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Šlapžemės: mažų upelių slėnių nešienavimas Šiai priemonei įgyvendinti reikalingi tik minimalūs kaštai. Daroma prielaida, jog didžioji dalis žemės, kuri, nustojus šienauti gali užpelkėti, tilps į privalomąsias vandens telkinių apsaugines juostas. O tokias atvejais, kuomet būtų užlieta ir dalis žemės, naudojamos žemdirbystei, kaštai galėtų būti kompensuoti per agro-aplinkosaugos priemones, susijusias su vandens telkinių pakrančių apsauga. Taip pat šiai priemonei nereikia investicinių priemonių ir daroma prielaida, jog jos įgyvendinimą galima būtų administruoti per jau egzistuojančias sistemas.

Šlapžemės: šlapžemių atstatymas Visi su šlapžemėmis susiję kaštai yra labai priklausomi nuo konkrečios vietos hidromorfologinių savybių bei dabartinio žemės panaudojimo. Šlapžemių atstatymo kaštai svyruoja nuo 105 Lt/ha (Latvijos, Kemeri Nacionalinio parkas bei Flandrijos pavyzdžiai) iki 19000 Lt/ha (Prancūzijos pavyzdžiai). Kadangi konkrečios vietovės šiuo metu nėra parinktos, daroma prielaida, jog šlapžemių atsatymo darbai bus vykdomi tik tam visiškai tinkamose vietose ir investiciniai kaštai neviršys 3000 Lt/ha. Kasmetiniai kaštai prilyginti nuliui, atsižvelgus į prarastas pajamas iš žemdirbystės (prilyginama didelio ūkio pelnui), atėmus dalį galimų išmokų, numatytų už šlapynių tvarkymą (kadangi lėšų numatyta sąlyginai mažai, lyginant su jų plotais, už kurių tvarkymą savininkai potencialiai galėtų gauti išmokas).

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Šlapžemės: upių slėnių užliejimas Upių slėnių užliejimo investiciniai kaštai vienam hektarui sudarytų 520 Lt. Ši suma nustatyta remiantis kitų šalių projektų patirtimi (pvz., Scheldt estuary studijos rezultatais ir kt.). Šios priemonės kasmetiniai kaštai prilyginami nuliui, kadangi dalis užliejamo ploto patektų į privalomąsias apsaugines juostas, o likusi dalis galėtų būti bet kokios paskirties žemė. Be to, taikant šią priemonę, būtų galima gauti išmoką už agro-aplinkosauginių priemonių taikymą, kurie kompensuotų prarastas pajamas iš žemės ūkio, jei tokių būtų.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Šlapžemės: dirbtinės šlapžemės Kaip ir upių užliejimo atveju, dirbtinių pelkių įrengimo kaštai nustatyti pagal kitų šalių patirtį. Vienos dirbtinės pelkės (apie 500m2) įrengimo kaštai Danijoje sudaro apie 45000 Lt, panašiai kaip ir kaštai, nurodomi JK sedimentacijos tvenkinėlio įrengimui vieno stambesnio ūkio teršalams neutralizuoti.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

7.3.2.3. Priemonių prioritetizavimas

Žemės ūkio papildomų priemonių prioritetizavimas atliktas naudojantis specialiai šiam reikalui sudarytu skaičiuoklės modeliu. Kitame Plano rengimo etape modelis bus detaliai aprašytas Priede, pateikiant kiekvieną skaičiuoklės lapą ir nuosekliai paaiškinant algoritmą ir visus su ta skaičiuokle atliktus veiksmus. Čia pateikiame priemonių prioritetizavimo pagrindinių žingsnių santrauką.

Priemonių vertinimas buvo atliekamas tokia tvarka: 1. Žemės ūkio specialistai surinko visų galimų įgyvendinti priemonių sąrašą su jų azoto, fosforo ir BDS mažinimo efektyvumu (kg/ha) tiek pačioje priemonės įgyvendinimo vietoje, tiek patenkant į paviršinio vandens telkinį (t.y. įvertinus vadinamąjį „išsiplovimą)“.

142 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

2. Ekonomistai papildė pradinį modelį skaičiavimais, leidžiančiais nustatyti tam tikros priemonės, esančios tam tikrose sąlygose, vieno kilogramo teršalo sumažinimo viename hektare kainą. 3. Išskirtos 4 prioritetinės priemonės, kurias rekomenduojama įgyvendinti, neatsižvelgiant į jų kaštų-efektyvumo analizę. Šios priemonės mažina taršą, kurios egzistavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės ir dažnai yra taikomos kitose šalyse. ⋅ Pertręšimo panaikinimas dideliuose ūkiuose ⋅ Efektyvesnių tręšimo planų sudarymas dideliems ūkiams; ⋅ 10% žemės ūkio naudmenų ploto užsėjimas tarpiniais (sulaikančiais) augalais dideliuose ūkiuose; ⋅ Fosforo kiekio dirvožemiuose su padidintais judriojo fosforo kiekiais balansavimas. Šių priemonių taikymas turėtų išspręsti problemas 32 iš 68 baseinėlių (7.6 pav.). 4. Toliau įvertintas sutelktųjų taršos šaltinių (ūkiai turintys 5-10 SG ir neturintys mėšlidžių) panaikinimo mažuose ūkiuose poveikis likusiems probleminiams baseinėliams. (Problema išsprendžiama dar 4-iuose baseinėliuose). 5. Likusios priemonės prioritetizuojamos pagal vieno kg kainą viename hektare kiekvienam baseinėliui. 6. Įgyvendinus kiekvieną sekančią priemonę, tikrinama, ar bendras tame baseinėlyje susidarančios taršos sumažinimo kiekis atitinka nustatytą tam baseinėliui tikslą kilogramais ar tonomis azoto, fosforo ir BDS. 7. Pagal kaštų efektyvumo santykį kiekvienam baseinėliui sudaromi tinkamiausi priemonių paketai ir įvertinamas jų poveikis. 8. Apskaičiuojami pasirinktų priemonių keturių rūšių kaštai: a) investiciniai; b) metiniai (anualizuoti); c) eksploataciniai ir d) administraciniai.

143 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.6 pav. Rizikos baseinėliai po papildomų priemonių įgyvendinimo

144 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.3.2.4. Administraciniai kaštai

Administraciniai kaštai pasiūlytų žemės ūkio priemonių įgyvendinime vaidina labai svarbų vaidmenį. Kaip minėta, pirmosioms keturioms prioritetinėms priemonėms investicinių kaštų nereikia, tačiau būtina tinkamai kontroliuoti ar laikomasi pasiūlytų naujų tręšimo reikalavimų.

7.8. lentelė. Administracinių kaštų poreikis žemės ūkio papildomoms priemonėms įgyvendinti Pradiniai duomenys Ūkio valdų skaičius Nemuno baseine nuo 15ha iki 150ha 14211 Ūkio valdų skaičius Nemuno baseine iki 15ha (mažų) 243483 Bendras žemės ūkio žemės plotas visame baseine, ha 1718797 Bendras žemės ūkio žemės plotas problematiškuose baseinėliuose, ha 638767 Didelių (virš 15 ha) ūkių dalis visame baseine, % ir ha 83% t.y. 1431401 Ūkių iki 15 ha dalis visame baseine, % ir ha 17% t.y. 292195 Darbuotojų atlyginimas: Atlyginimo dalis, Lt didelis ūkis 286,95 mažas ūkis 205,43 Vienam ūkiui aptarnauti reikalingas dienų skaičius didelis ūkis, d.d. 2 mažas ūkis, d.d. 1,5 Darbo dienų skaičius vidut. per mėnesį. 21 Vidutinis atlyginimas per mėnesį Lt 3013 Automobilis ir degalai 41,36 Prielaida: vizitų skaičius (per metus - 220dd) kartai 2 Prielaida: vidutinis atstumas iki ūkio km 50 Senesnio nei 5 metai automobilio kaina Lt 25000 Amortizacija senesniems nei 5 m automobiliams metai 10 Degalų kaina Lt/km 0,3 Laboratoriniai tyrimai, Lt/metus 30,00 Kompiuterė įranga, Lt/metus 4,55 Kompiuterio kaina Lt 3000 Amortizacijos laikotarpis metai 3 Prielaida: vienam ūkiui reikalinga laiko d. 1 Iš viso kaštai vienam ūkiui per metus, Lt 15-150 ha 363 iki 15 281 Daroma prielaida, jog pusė šių kaštų yra privatūs, pusė - valstybės: 15-150 ha 181,43 Privatūs kasmetiniai administravimo kaštai, Lt iki 15 140,67 15-150 ha 181,43

Valstybės administravimo kaštai, Lt iki 15 140,67

145 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Pagal Kaimo plėtros programą galima kompensuoti iki 80% įvairių konsultavimo kaštų. Maksimali šiai priemonei skiriama suma yra 36 419 999 Lt, taigi Nemuno baseinui galima būtų planuoti 29 136 000Lt (4 162 286Lt kasmet). Kadangi paramos visiems ūkiams neužtektų, daroma prielaida, jog paramos intensyvumas vienam ūkiui neviršys 40%. Pagal šiuo metu veikiančią schemą likę 60% būtų privatūs kaštai. 15-150 ha 109

Privatūs (kasmetiniai kaštai) iki 15 84 15-150 ha 181

Valstybės (administravimo kaštai) iki 15 141

15-150 ha 1546987 Bendri kasmetiniai privatūs administravimo kaštai, jei tikrinami visi ūkiai iki 15 20550519 15-150 ha 2578312 Bendri kasmetiniai valstybės administravimo kaštai, jei reikalavimai taikomi visiems, be išskirties ūkiams iki 15 34250864 58926682

Bendra atitinkamų išlaidų suma padalinama visai žemės ūkio paskirties žemei Nemuno baseine. Tokiu būdu gaunami vieno hektaro administraciniai kaštai per metus.

Kasmetiniai privatūs administravimo kaštai vienam hektarui, Dideliems ūkiams (virš 15 ha) 1,08 Lt Mažiems (iki 15 ha) 70,33

Kasmetiniai valstybės administraciniai kaštai vienam Dideliems ūkiams (virš 15 ha) 1,80 hektarui, Lt Mažiems (iki 15 ha) 117,22

7.3.2.5. Investiciniai kaštai pagal pabaseinius

Įvertinus papildomas priemones kiekvienam baseinėliui, apskaičiuotos investicinės, metinės, eksploatacinės ir administracinės išlaidos. Pastarosios pateiktos aukščiau. 7.9.lentelėje šios administracinės išlaidos įtrauktos į metinius kaštus. Reikia pabrėžti, kad tais atvejais, kai jau suplanuotos subsidijos įvairioms žemės ūkio veikloms (pavyzdžiui, ekologiniam ūkiui), jos yra atimamos iš metinių kaštų.

7.9.lentelė. Žemės ūkio įgyvendinimo kaštai pabaseiniuose, Lt Pabaseinis Investicijos Metiniai kaštai Žeimenos 0 0 Šventosios 0 0 Neries mažųjų intakų 0 0 Nevėžio 19.549.780 8.328.957 Šešupės 19.457.807 3.726.734 Nemuno mažųjų intakų 3.234.646 1.269.868 Dubysos 0 666.307 Jūros 1.678.712 619.203 Minijos 932.547 147.277 Merkio 0 0 Pajūrio upių 0 0 Iš viso (suapvalinta) 45.000.000 15.000.000 Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai ‚* - Metiniai kaštai – tai investicinių kaštų, paskirstytų per visą kuriamos infrastruktūros gyvavimo laiką, ir metinių eksploatacinių išlaidų suma.

146 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Jei paskirstytume investicinius kaštus po lygiai per 2010 - 2014 laikotarpį, per metus tektų investuoti apie devynis milijonus litų.

7.3.3. Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės

Pagrindinės priežastys, keičiančios hidromorfologinius vandens telkinio pakitimus ir dėl to neleidžiančios pasiekti geros ekologinės būklės kai kuriuose vandens telkiniuose yra susijusios su: • Dideliais tvenkiniais; • Hidroelektrinėmis; • Ištiesintomis upėmis.

Šioms priežastims šalinti arba jų poveikiui švelninti siūlomos toliau aprašomos priemonės: 1) Didelius tvenkinius (>50 ha) priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams. 2) Upių tęstinumo ir jų debito atstatymas/užtikrinimas; 3) Upių vingiuotumo atstatymas.

1 priemonė – Upių tęstinumo ir debito atstatymas/užtikrinimas Žuvų pralaidų įrengimas yra svarbiausia priemonė užtikrinanti upės tęstinumą. Iki 2008-ųjų pastatytas 21 žuvų migracijos įrenginys: įrengta šliuzų, akmeninių kanalų su slenksčiais, baseinėlių su vertikaliais plyšiais pertvarėlėse.

Pirmiausia, siūloma įrengti žuvų pralaidas tose upėse, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai:

• Šventoji, Anykščių užtvanka (reikalinga žuvų tako rekonstrukcija) • Jūra, Tauragės užtvanka ((žuvų liftą reikia rekonstruoti į žuvų taką) • Vilnia, Rokantiškių užtvanka (žuvų tako rekonstrukcija) • Minija, Gargždų malūno slenkstis (žuvų takas) • Salpe, Pagraumenos malūno užtvanka (žuvų takas)

Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifinėmis galimybių studijomis, kurių metu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginio statyba turi būti papildoma ex-post ir ex-ante monitoringu tam, kad būtų galima įvertinti tokio įrenginio poveikį upės ekologinei būklei ir parinkti geriausią variantą. Tačiau tokios informacijos Lietuvoje nėra, todėl poveikio analizė turi būti palikta antrajam Nemuno upių baseino plano rengimo etapui.

Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 rugsėjo 25d. įsakymu Nr. 3D-427 patvirtintas statytinas žuvų pralaidas (išskiriant tas, kurios yra Nemuno upių baseinų rajone). Iš viso čia siūloma pastatyti 18 pralaidų (žr. 7.10 lentelę). Taip pat reikia pašalinti buvusių užtvankų liekanas. Tokių užtvankų, kurių Nemuno baseinų rajone yra 30, sutvarkymui skirtas jau minėtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas (žr. 7.11. lentelę). Kitoms upėms žuvų pralaidos nebūtų naudingos žuvų vystymuisi ir todėl nelaikomos papildomomis priemonėmis, kurios turėtų būti nustatomos pagal kaštų efektyvumo principą.

147 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.10.lentelė. Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas

Eil. Upė Atstumas nuo Užtvankos Vandens Patvankos Savivaldybė Pastabos Nr. (baseinas) žiočių, pavadinimas pralaidos aukštis, km tipas m

1 2 3 4 5 6 7 8 1. Verknė (Nemuno mažųjų intakų) 6,0 Jundeliškių HE slenkstis 6,0 Birštono m. Nemuno kilpų regioninis parkas 2. Duobupis (Merkio) 0,2 Poilsiavietės „Merkys“ slenkstis 2,3 Varėnos r. 3. Ūla-Pelesa (Merkio) 36,8 Rudnios slenkstis 2,3 Varėnos r. Ūlos kraštovaizdžio draustinis 4. Vilnia (Neries mažųjų intakų) 11,6 Rokantiškių slenkstis 4,7 Vilniaus m. rekonstruoti esamą žuvitakį, Pavilnių regioninis parkas 5. Vokė (Neries mažųjų intakų) 2,6 Grigiškių slenkstis 4,4 Vilniaus m. Veikia mažoji hidroelektrinė 6. Vokė (Neries mažųjų intakų) 9,5 Mūro Vokės slenkstis 6,2 Vilniaus m. 7. Peteša (Neries mažųjų intakų) 1,0 Prūdiškių slenkstis 5,0 Vilniaus m. 8. Bezdonė (Neries mažųjų intakų) 0,1 Gamernio malūno slenkstis 4,3 Vilniaus r. 9. Riešė (Neries mažųjų intakų) 3,0 Žemutinės Riešės slenkstis 1,9 Vilniaus m. Verkių regioninis parkas 10. Šventoji (Šventosios) 87,0 Anykščių slenkstis 2,0 Anykščių r. rekonstruoti esamą žuvitakį, Anykščių regioninis parkas 11. Virinta (Šventosios) 27,0 Klabinių malūno slenkstis 1,5 Molėtų r. 12. Kražantė (Dubysos) 23,0 Kelmės m. I slenkstis 3,1 Kelmės r. Yra techninis- darbo projektas 13. Šešupė (Šešupės) 115,0 Kudirkos Naumiesčio slenkstis 4,0 Šakių r. Yra techninis- darbo projektas 14. Jūra 43,0 Tauragės užtvanka su šliuzas 6,5 Tauragės m. Rekonstruoti žuvų pralaidą žuvų keltuvu 15. Šunija (Jūros) 16,6 Lomių šachta 6,0 Tauragės r. 16. Ančia (Jūros) 16,5 Skaudvilės šachta 5,6 Tauragės r. Ančios kraštovaizdžio draustinis 17. Minija 53,3 Buv. Gargždų malūno slenkstis 1,3 Klaipėdos r. slenkstis 18. Sausdravas (Minijos) 10,5 Žlibinų šachta 4,3 Plungės r. Minijos ichtiologinis draustinis Yra techninis- darbo projektas ______

148 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.11. lentelė. Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas

Orientacinis Rekomenduojama priemonė Eil. Buvusios užtvankos Upė (baseinas) atstumas nuo žuvų migracijos sąlygoms Savivaldybė Pastabos Nr. pavadinimas žiočių, km pagerinti

1 2 3 4 5 6 7 1. Samė (Nemuno mažųjų 0,3 Alesiškių malūno išardyti akmenų slenksčių liekanas Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas intakų) 2. Strėva (Nemuno mažųjų 3,9 Tadaravos išardyti akmenų slenksčio liekanas Kaišiadorių r. Kauno marių regioninis parkas intakų) 3. Šyša (Nemuno mažųjų 48,4 Katyčių malūno išardyti akmenų slenksčių liekanas Šilutės r. intakų) 4. Vokė (Neries mažųjų 18,5 Vaidotų pertvarkyti akmenų slenksčio Vilniaus r. intakų) liekanas 5. Vokė (Neries mažųjų 36,7 Papiškių išardyti medinę užtvanką ir išvalyti Vilniaus r. intakų) upės vagą 6. Bražuolė (Neries mažųjų 1,5 Kregždžių išardyti betono slenksčio liekanas Trakų r. Neries regioninis parkas intakų) 7. Musė (Neries mažųjų 0,3 Čiobiškio malūno išvalyti upės vagą po tiltu Širvintų r. intakų) 8. Musė (Neries mažųjų 19,9 Musninkų malūno įrengti papildomus akmenų Širvintų r. intakų) slenksčius 9. Nemenčia (Neries mažųjų 2,0 Nemenčinės malūno išardyti betono užtvankos liekanas Vilniaus r. intakų) 10. Dūkšta (Neries mažųjų 3,2 Bradeliškių išvalyti upės vagą Vilniaus r. Neries regioninis parkas intakų ) 11. Siesartis (Šventosios) 1,9 Vaisgėliškio malūno išvalyti upės vagą Ukmergės r. 12. Siesartis (Šventosios) 5,5 Siesarties malūno išvalyti upės vagą Ukmergės r. Siesarties kraštovaizdžio draustinis 13. Siesartis (Šventosios) 31,0 Kazliškio malūno įrengti papildomus slenksčius iš Ukmergės r. akmenų 14. Grabuosta (Šventosios) 1,3 Pagrabuosčio malūno išvalyti upės vagą Molėtų r. 15. Mera (Žeimenos) 25,0 Liepinės k. Pertvarkyti gelžbetoninį slenkstį Švenčionių r. 16. Dubysa (Dubysos) 5,4 Padubysio malūno pertvarkyti akmenų slenksčio Jurbarko r. Dubysos ichtiologinis draustinis liekanas

149 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

1 2 3 4 5 6 7 17. Dubysa (Dubysos) 15,1 Klumpės malūno pertvarkyti akmenų slenksčio Jurbarko r. Dubysos ichtiologinis draustinis liekanas 18. Dubysa (Dubysos) 25,9 Ariogalos tilto išardyti akmenų metinio liekanas Raseinių r. Dubysos ichtiologinis draustinis 19. Dubysa (Dubysos) 47,6 Maslauskiškių pertvarkyti akmenų slenksčio Raseinių r. Dubysos regioninis parkas malūno liekanas 20. Dubysa (Dubysos) 66,6 Kušeliškės malūno išvalyti upės vagą Raseinių r. Dubysos regioninis parkas 21. Dubysa (Dubysos) 99,8 Padubysio malūno pertvarkyti akmenų slenksčio Kelmės r. liekanas 22. Aitra (Jūros) 6,6 Girėnų malūno pertvarkyti akmenų slenksčio Rietavo Aitros hidrografinis draustinis liekanas 23. Minija (Minijos) 129,6 Stonaičių malūno nuardyti dalį betono slenksčio Plungės r. Minijos ichtiologinis draustinis liekanų 24. Minija (Minijos) 139,9 Nausodžio pertvarkyti akmenų slenksčio Plungės r. Minijos ichtiologinis draustinis liekanas 25. Minija (Minijos) 177,1 Medingėnų pertvarkyti akmenų slenksčio Rietavo liekanas 26. Šalpė (Minijos) 10,3 Pagraumenos malūno pertvarkyti akmenų slenksčio Klaipėdos r. Veiviržo ichtiologinis draustinis liekanas 27. Sausdravas (Minijos) 1,1 Vainaičių malūno pertvarkyti akmenų-betono Plungės r. Minijos ichtiologinis draustinis užtvankos liekanas 28. Veiviržas (Minijos) 30,7 Vyskupiškių malūno nuardyti akmenų slenksčio Klaipėdos r. Veiviržo ichtiologinis draustinis liekanas 29. Ašva (Minijos) 21,1 Vilkėnų II malūno nuardyti akmenų-betono slenksčio Šilutės r. liekanas 30. Šata (Lietuvos pajūrio upių) 8,5 Juknaičių išardyti akmenų slenksčio liekanas Skuodo r. po tiltu

150 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Kol kas neaiškūs visų šių priemonių kaštai. Jas pateiksime antrajame šio plano rengimo etape.

2 priemonė – Hidroelektrinių poveikio mažinimas įrengiant modernias turbinas Vandens telkinius žemiau hidroelektrinių, turinčių seno tipo turbinas, pasiūlyta laikyti rizikos vandens telkiniais. Tokių hidroelektrinių rekonstrukcija, manoma, yra pakankama, kad būtų išvengta didelių vandens lygio svyravimų poveikio vandens ekologinei būklei ir kad gera vandens ekologinė būklė būtų pasiekta 2015 metais.

Antrajame šio plano rengimo etape bus identifikuotos tos vietos, kuriose yra vandens svyravimo problemų dėl turbinų tipo. Bus pasiūlyta pakeisti šias turbinas į labiau “aplinkai draugiškas“.

3 priemonė – Upių vingiuotumo atstatymas GIS metodais nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 16000 km. Iš jų maždaug trys procentai arba 492 km yra saugomose teritorijose (7.8 pav.).

151 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.8. pav. Ištiesintos upės saugomose teritorijose

152 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Būtina pabrėžti, kad upių vingiuotumo atstatymas yra brangus procesas ir jis gali būti nepateisintas gaunama nauda. Be to, yra tam tikras neapibrėžtumas dėl realaus ištiesintų upių atkarpų ilgio. Mūsų anksčiau paminėtas ilgis buvo gautas iš GIS žemėlapių priėmus tam tikras prielaidas.

Todėl preliminariame Nemuno UBR valdymo plane siūlome:

• Upių atkarpos, kurios ištiesintos prieš daugiau nei 40 metų, ir nebuvo prižiūrimos vėliau, turėtų pačios sugrįžti į natūralias vagas.

• Kitas atkarpas reikėtų tvarkyti išskiriant prioritetus. Šiame etape siūlome pirmiausia atkurti vingiuotumą upeliuose, esančiuose saugomose teritorijose. Sukaupus patirtį vėliau šios priemonės įgyvendinimą reikėtų atitinkamai adaptuoti kitoms upėms.

Preliminariais vertinimais upių, tekančių saugomose teritorijose, vingiuotumo atstatymas kainuotų maždaug 492 mln. litų.

7.3.4. Navigacija ir rekreacija

Nors navigacija ir rekreacija nebuvo identifikuotos kaip poveikį ekologinei vandens būklei darančios svarbios apkrovos, tačiau šiems sektoriams vis dėlto siūlome numatyti svarbiausias dvi priemones: 1. Skatinti darnią navigaciją 2. Skatinti darnią rekreaciją.

Svarbu paminėti, kad dalis lėšų, skirtų laivybos ir rekreacijos vystymui ir jau numatytų, kaip bus parodyta, tam tikruose vyriausybės dokumentuose, turi būti atidedama ekologinės būklės gerinimo priemonėms. Tai yra, bet koks naujo infrastruktūros, susijusios su navigacija ar rekreacija, objekto kūrimas turi būti leidžiamas tik tuo atveju, jei numatytos priemonės to objekto daromos žalos ekologinei būklei atsverti.

Tokios priemonės turi būti numatytos ir įgyvendinant parengtą Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą, kuriuo bus siekiama plėtoti pažintinį ir poilsinį vandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą (žr.2.2.skyrių).

Numatyta, kad iki 2012 m į vidaus vandens kelių infrastruktūrą reikėtų vien Kauno – Klaipėdos ruože investuoti apie 80 mln. litų. Parengtoje galimybių studijoje “Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas sutvarkymas pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai” teigiama, jog Nemuno ruože Kaunas-Klaipėda galimas seklus (garantinis gylis iki 1,5 m), vidutinio gylio (apie 2 m) ir gilus (apie 3 m) vidaus vandens kelias. Seklaus vidaus vandens kelio atveju garantinį gylį ruože Kaunas- Jurbarkas reikia padidinti nuo 1,2 iki 1,5 metro. Šiuo atveju investicijos siektų iki 111,7 mln. litų. Vidutinio gylio vandens kelio investicijos, kai garantinis gylis 2 metrai, siektų 114,3 mln. litų. Studijoje pabrėžiama, jog kai kuriuos gilinimo darbus riboja aplinkosaugos reikalavimai – daug Nemuno ruožų patenka į saugomų teritorijų sąrašą. Kuršių mariose yra garantuojamas reikalingas 2 metrų gylis. Norint pasiekti 2,5 metro gylį Nemuno upėje reikalingas minimalus vagos valymas (investicijos siektų iki 1,1 mln. litų), o norint užtikrinti iki 3 metrų garantinį gylį būtų reikalingi kasimo ir valymo darbai, kurių kaštai siektų iki 4,5 mln. litų.

153 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Be aukščiau minėtų priemonių laivybos poveikio mažinimui siūloma parengti aplinkai draugiškų prieplaukų ir mažų uostų įrengimo vadovą (gaires). Nemažai savivaldybių planuoja imtis tokių statybos projektų. Tokį vadovą reikėtų rengti kartu su kitomis suinteresuotomis pusėmis. Tai padėtų iliustruoti “minkštus” sprendimus tokiems statybos projektams, užtikrinant, kad naujai sukurti tokios infrastruktūros objektai atitiktų BVPD reikalavimus.

Jei vienai studijai skirtume apie 500 000 Lt, kelioms paminėtoms studijoms ir vadovo parengimui prireiktų apie 2-3 mln. Litų. Tai vienkartiniai kaštai.

Pateikti aukščiau kaštai tik iliustruoja planuojamas investicijas į laivybą Lietuvoje. Kaip minėta, būtina užtikrinti, jog ekologinė būklę palaikančios priemonės būtų įtrauktos į tokių, kaip aukščiau minėta, studijų tyrimo objektą. Kol kas yra per mažai žinių konkrečioms priemonėms pasiūlyti.

Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo turizmo sodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas derėtų vertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išvalo nuotekas bent jau iki: BDS7-29mg/l, BP-10 mg/l, BN-40mg/l.

7.3.5. Požeminis vanduo

Kaip minėta anksčiau, vienintelė papildoma priemonė požeminio vandens valdymo srityje yra monitoringo programos išplėtimas. Monitoringo programos vieneto kaštai pateikti 7. 13 lentelėje.

7.13 lentelė. Vieneto kaštai monitoringo gręžiniams ir laboratoriniams tyrimams. Nr Kaštų elementas Vienetas Vieneto kaštai 2004, Lt 1 Naujo gręžinio gręžimas m 200 2 Vandens lygio matavimas Rankinis ar Įeina į mėginių ėmimo automatinis kaštus 3 Mėginių ėmimas (+transportavimas) mėginys 180 4 Laboratoriniai tyrimai mėginys - Pagrindiniai katijonai ir anijonai 63 - Elementų pėdsakai (12 el.) 165 - Pesticidai 150 - Organiniai junginiai 140 5 Darbo užmokestis Hydrogeologas/t 42 000 per metus echnikas Projekto “BVPD 2006 m reikalavimų įgyvendinimas“ informacija

Požeminio vandens telkiniai, kuriuose vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų, dėl ūkinės veiklos poveikio pagrindimo stokos, kol kas negali būti vadinami rizikos telkiniais. Nustatyta, kad Lietuvos sąlygomis efektyvesnė priemonė yra naujų požeminio vandens telkinių suradimas, negu blogos kokybės telkinių būklės pagerinimas. Tačiau naujų telkinių žvalgymas yra ne BVPD, o Geriamojo vandens direktyvos priemonė, todėl 7.14 lentelėje pateikiamos orientacinės alternatyvių telkinių žvalgybos kainos yra tik patariamieji skaičiai savivaldybėms.

154 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.14. lentelė. Požeminio vandens paieškos ir žvalgybos darbų orientacinės kainos Darbai Kaštai, tūkst. lt 1. Gręžinių gręžimas, geofiziniai tyrimai, topogeodeziniai darbai 500 2. Hidrogeologiniai darbai (tiriamieji išpumpavimai, vandens lygių 500 matavimai, mėginių ėmimas, laboratoriniai jų tyrimai ir kt.) 3. Kameriniai darbai (informacijos kaupimas ir sisteminimas, jos 350 analizė, matematinis išteklių kiekio ir kokybėsmodeliavimas, išteklių įvertinimas ir aprobavimas) Iš viso pagrindinių išlaidų 1350 Šaltinis: UAB “Vilniaus hidrogeologija” pateikta informacija

7.3.6. Kuršių marių vandens kokybės gerinimo priemonės

Modeliavimo rezultatai byloja, kad Kuršių marioms papildomų priemonių, skirtų žemyne esančių vandens telkinių būklės gerinimui, nepakanka, ir reikia papildomų priemonių pačiose Kuršių mariose.

Svarbiausia priemonė, kaip ir anksčiau, lieka N ir P prietakos į marias iš Nemuno baseino mažinimas. Skaičiavimai rodo du variantus: 1) kompromisinis mažinimas - P reikėtų mažinti iki 50% dabartinio lygio, o N - 75% (apie 970 P t/metus ir 20 600 N t/metus) 2) griežtas - P reikėtų mažinti iki 10% dabartinio lygio, o N - 40% (apie 190 P t/metus ir 11 000 N t/metus)

Kadangi toks mažinimas labai brangiai kainuotų, lieka tokios trys papildomos priemonės: 1. Makrofitų pjovimas.

Kaip įvertinta "Kuršių marių pakrantės augmenijos pjovimo, siekiant iš marių pašalinti dalį biogeninių medžiagų, galimybių studijoje" (Balevičienė J., Balevičius A., Stanevičius V., Vaitkus G., Gurova E., 2007), iš viso yra apie 5000 ha nendryno plotas. Kaip nurodoma galimybių studijoje, dėl gamtosauginių apribojimų galima pjauti tik apie 158 ha, tačiau šio ploto nustatymo tiksli metodika nepateikta. Jeigu ši teritorija nustatyta tik įvertinus už esamų saugomų teritorijų ribų esančius nendrynus, tinkamų pjauti nendrynų plotą galima būtų tikslinti atsižvelgus į konkrečių saugomų teritorijų reglamentą. Šiuo metu Kuršių mariose steigiamas biosferos poligonas ir rengiamas gamtotvarkos planas, todėl makrofitų pjovimo galimybės bus patikslintos kitoje ataskaitoje.

Pjovimo kombainu kaštai yra maždaug 1700 Lt/ha. Vadinasi, iš viso reikėtų maždaug 270000 litų vienam pjovimui. Būtina pabrėžti, kad nupjauta medžiaga gali būti naudojama nendrinių stogų dengimui ir kaip kuras šildymui, todėl kaštai gali sumažėti, tačiau pajamas dėl nendrynų panaudojimo įvertinti kol kas sudėtinga.

2. Filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimas ir surinkimas.

Ši priemonė jūrinėms rūšims (midijoms) naudojama pietinėje Baltijoje, kur skirstomos kvotos šios rūšies išgaudymui ir panaudojimui. Baltijos regiono gėluose vandenyse panašios priemonės iki šiol netaikytos. Kita vertus, kadangi kituose baseinuose (pvz. Elbės) vis labiau aiškėja, jog tarpinių vandenų būklei pagerinti valdymo priemonių įgyvendinimo baseine nepakaks arba jos akivaizdžiai per brangios, toks biomanipuliavimo darbų planavimas jau pradėtas kitose šalyse. Antrajame valdymo plane bus detalizuotos šios priemonės galimybės,

155 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą tačiau pačios priemonės efektyvumas ir kaštai galės būti paskaičiuoti tik atlikus eksperimentinį priemonės testavimą, kuris patikrintų technologijos veikimą.

3. Nešmenų nusėsdinimas

“Biogeninėmis medžiagomis turtingų nešmenų nusėsdinimo didinimo pamario ir Nemuno baseino (žemiau Neries įtekėjimo) užliejamose teritorijose galimybių studija“ atliko nešmenų nusėsdinimo Nemuno žemupyje matematinį modeliavimą (Vaikasas, Balevičienė, Balevičius, Sinkevičius, 2007). Nustatyta, kad priklausomai nuo potvynio dydžio čia nusėda apie 37 % visų pro Smalininkus nešamų skendinčiųjų nešmenų, pateikiami kiti įvairųs skaičiai apie nešmenų sedmentaciją. Kita vertus, atliktas nešmenų sėsdinimo modeliavimas negalėjo pateikti rezultatų, kuriais remiantis galima būtų numatyti N ir P prietakos į Kuršių marių sumažėjimą. Šiems skaičiavimams reikalingi azoto ir fosforo junginių matavimai nešmenyse. Remiantis šia studija taip pat negalima numatyti, kokie ištirpusio N ir P kiekiai yra išplaunami iš užliejamų teritorijų dirvožemio, todėl bendrą priemonės efektą biogeninių medžiagų prietakai į marias reikėtų tikslinti.

Kitos papildomos priemonės šiuo metu nesvarstytinos dėl Kuršių marių apsaugos statuso. Kuršių marios priskiramos prioritetiniam Buveinių Direktyvos I priedo buveinių tipui, pagal kurį didžioji marių dalis yra paskelbta NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo dalimi. Todėl tokios pačiame vandens telkinyje įgyvendinamos būklės gerinimo priemonės kaip dugno kasimas tiesiogiai pažeis buveines arba netiesiogiai keis jų hidrologines sąlygas, todėl nebus leidžiamos.

Sekančiame projekto etape bus patikslintas poveikis tarpinių vandenų būklei pagal naujai įvertintą N ir P prietakos apkrovą į marias, užtikrinus priemones Nemuno baseine. Atnaujintas vertinimas leis tiksliau nustatyti ir galimų papildomų priemonių pačiuose tarpiniuose vandenyse efektyvumą.

7.3.7. Klaipėdos uosto akvatorijos ekologinės būklės pagerinimas

Klaipėdos uosto teritorija priskiriama labai pakeistam vandens telkiniui. Šiuo metu nepakanka žinių, kad galima būtų pasiūlyti konkrečius veiksmus, kaip pagerinti uosto akvatorijos būklę. Uostas yra labai svarbus dėl socialinės ekonominės savo funkcijos. Pirmiausia yra siūloma užmegzti ir/ar stiprinti bendradarbiavimą su uosto administracija, kad būtų galima sudaryti ilgalaikės partnerystės ir veiksmų plano BVPD įgyvendinimui parengimo susitarimą. Tokia partnerystė yra esminė sąlyga ir pagrindas priemonėms, kurios galėtų būti pasiūlytos pirmajam Nemuno upių baseinų rajono planui. Taigi, turėtų būti atlikti tokie veiksmai:

• Sukurti partnerystę tarp Uosto administracijos ir Aplinkos apsaugos agentūros bei vietinės valdžios struktūrų, kad būtų galima sudaryti bendrą ekologinės būklės gerinimo uosto teritorijoje planą, kaip to reikalaujama BVPD-oje. • Pagal šią partnerystę peržiūrėti visas iki šiol atliktas poveikio aplinkai vertinimo studijas, skirtas uosto veikloms. Tai padės nustatyti pirmąsias galimas priemones vandens ekologinei būklei gerinti ir esamas žinių spragas, kurias reikės kažkaip užpildyti, kad būtų galima imtis kitų priemonių nustatymo. • Remiantis ankstesnio žingsnio rezultatais, atlikti reikalingas aplinkos apsaugos ir socialines ekonomines studijas, kad būtų galima nustatyti prioritetus kaip gerinti ekologinę/morfologinę būklę, kad būtų atsižvelgiama tiek į BVPD, tiek į uosto socialinį ekonominį vystymąsi.

156 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

• Rezultatai padės identifikuoti veiksmus, reikalingus ekologinės būklės gerinimui. Gali prireikti papildomų studijų pasiūlytų veiksmų efektyvumui nustatyti. • Toliau reikės iš visų pasiūlytų veiksmų sudaryti veiksmų planą, kuriame turės būti informacija apie kaštus, įgyvendinimo grafiką ir finansavimo šaltinius. • Įgyvendinti priemones ir atlikti monitoringą bei vertinimą, kad būtų galima toliau identifikuoti vėlesnes priemones.

Kadangi neaišku kokios priemonės bus įtrauktos į planą ir koks bus jų efektyvumas, kol kas sunku prognozuoti kada priemonės bus įgyvendintos. Partnerystės su uosto administracija užtikrinimui kiekvienais metais reikėtų bent 30 darbo dienų ir keleto komandiruočių arba maždaug 100 000 litų. Tikrųjų “kietų” kaštų, kol studijos neatliktos, kol kas nustatyti negalime.

7.4. MOKUMO ANALIZĖ

7.4.1. Valstybinis/savivaldybių mokumas Šiame skyriuje pagal kiekvieną priemonę palyginsime reikiamų investicinių išlaidų kiekį su esamomis ir būsimomis lėšomis iš galimų finansavimo šaltinių: • ES fondų; • Valstybės biudžeto; • Savivaldybių biudžetų; • Kitų valstybės ar savivaldybių fondų.

Kol kas dar ne visos papildomos priemonės nustatytos ir ne visi kaštai apskaičiuoti. Todėl šiame skyrelyje kol kas pateikiamas tik sutelktosios mažų gyvenviečių taršos mažinimo kaštų padengimo finansiniais ištekliais, upių vingiuotumo atkūrimo bei administracinių kaštų padidėjimo žemės ūkyje apibūdinimas.

7.4.1.1. Nuotekų tvarkymo kaštai

2007-2013 metų finansavimo šaltinių analizė byloja, kad investicinės lėšos iš ES ir valstybės biudžeto, tikintis savivaldybių kofinansavimo, jau paskirstytos. Visos šios numatomos lėšos bus skirtos gyvenvietėms, didesnėms nei 2000 g.e., todėl „valstybinių“ finansavimo šaltinių mūsų siūlomoms papildomoms priemonėms nebus. Kaip matyti iš žemiau pateikiamos lentelės santraukos, iš viso vandens sektoriaus modernizavimui ir plėtrai numatyta apie 1,6 mlrd. litų. Be to, dar apie pusė mlrd. litų bus skirta nuotekų dumblo infrastruktūros kūrimui. Iš jų maždaug 71 procentą suteiks Europos Komisija. Paskirsčius šį lėšų kiekį kiekvieniems metams, gauname, kad kiekvienais metais į vandens sektorių bus investuojama apie 300 mln. litų.

157 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.15 lentelė. Priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašas Nr. 01, 2007-2013 metams

Projekto aprašymas Preliminari projekto vertė be PVM, mln. Lt

Siektini projekto rezultatai Eil. ES Nauji Nauji/ Bendrojo Nr. Rekonstruoti Sanglaudos Pareiškėjo nuotekų Nauji Rekonstruoti Nauji Rekonstruoti rekonstruoti finansavimo Suma nuotekų fondo lėšų lėšų suma valymo nuotekų nuotekų vandentiekio vandentiekio vandens lėšų suma valymo suma įrenginiai, tinklai, km tinklai, km tinklai, km tinklai, km gerinimo įrenginiai, vnt. vnt. įrenginiai, vnt.

1-63 7 26 852,7 23,9 595,3 25,4 6 1.167,152 140,224 326,844 1.634,220

71% 9% 20% 100% Šaltinis: Aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. D1-462

Dar papildomai, kaip apskaičiuota ir parodyta ankstesniuose skyreliuose, BVPD įgyvendinimui reikės apie 430 mln. litų investicinių lėšų. Paskirsčius šią sumą nuo 2010 (šią datą kaip papildomų priemonių įgyvendinimo pradžią pasirinkome ekspertiškai) iki 2015 metų, t.y. tada, kai reikės įgyvendinti BVPD, gauname kad papildomų investicinių priemonių finansavimas padidintų bendrą finansavimo poreikį maždaug 1,3 karto: prie 300 mln. litų jau numatytų lėšų kasmet tarp 2010 ir 2015 reikėtų papildomai finansuoti apie 90 mln. litų investicijoms.

7.4.1.2. Hidromorfologijos atstatymo priemonės

Kol kas, kaip parodyta aukščiau, daugumos hidromorfologinių priemonių kaštai nenustatyti, todėl mokumą įvertinti sunku.

Vingiuotumo atstatymo saugomose teritorijose kaštai sudaro maždaug 492 mln. litų. Tai šiek tiek didesnė suma už tą, kuri reikalinga mažų miestelių nuotekų tvarkymo darbams.

Paskirsčius šias investicines lėšas penkeriems metams (iki 2015), gautume, jog kiekvienais metais reikėtų surasti papildomą maždaug 100 mln. litų finansavimo šaltinį.

Nėra aišku iš kur tokių papildomų lėšų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta, visi galimi finasavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstybės mokumas šiuo metu neleistų tokios priemonės įgyvendinti. Be to, vis dėlto nežinomas upių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Todėl pirmajame Nemuno upių baseinų rajono plane siūloma apsiriboti pilotinių projektų įgyvendinimu ir iki 2015 metų įgyvendinti, sakysim, pora projektų upių vingiuotumui atstatyti. Jei valstybės biudžetas leistų, būtų galima atkurti dviejų skirtingose Nemuno baseino vietose esančių upelių vingiuotumą maždaug 2,5 km ruožuose. Tai kainuotų apie 500000 litų abiems ruožams. Per metus nuo 2010 iki 2015 vidutiniškai reikėtų surasti 100000 Lt. Gavus pilotinių projektų rezultatus ir įvertinus realius kaštus bei tokios priemonės efektyvumą, sekančiame planavimo laikotarpyje būtų galima priimti naujas upių vingiuotumo atkūrimo priemones.

7.4.1.3. Navigacija ir rekreacija

Nėra nustatytų konkrečių papildomų priemonių ekologinei būklei užtikrinti navigacijos ir rekreacijos sektoriuose, todėl realaus mokumo įvertinimas kol kas negalimas. Identifikuotos tik tam tikros reikalingos studijos, kurių įgyvendinimui reikėtų apie 3 milijonų Lt. Tokias lėšas biudžete turėtų numatyti Lietuvos vyriausybė, skirdama jas Aplinkos ministerijai arba Aplinkos apsaugos agentūrai.

158 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.4.1.4. Administraciniai kaštai

Kol kas analizuotų priemonių įgyvendinimo administravimo ir kontrolės kaštai yra svarbiausi žemės ūkio sektoriuje, nes pasirinktos prioritetinės priemonės nereikalauja investicijų, tačiau norint jas teisingai įgyvendinti, būtini dideli administraciniai kaštai. Kaip matyti iš administracinių kaštų analizės aukščiau, jei kontrolės sistema veiktų taip, jog būtų tikrinami visi ūkiai, valstybė turėtų papildomai skirti nuo 2,6 iki 34 mln. litų kasmet. Šiuo metu tokių papildomų lėšų valstybės biudžete nenumatyta.

7.4.2. Gyventojų ir ūkių mokumas

7.4.2.1.Žemės ūkis

Kaip jau rašyta skyrelyje apie papildomas priemones, subsidijos, mokamos tam tikroms žemės ūkio veikloms, jau yra įskaičiuotos į kaštų dydį, todėl, pasinaudodami dviejų tipinių dydžių ūkiais, apskaičiuosime, kiek vidutiniškai papildomų priemonių įgyvendinimas kainuos ūkininkams ir ar jie pajėgs už jas mokėti.

Iš trijų tipinių ūkių dydžių mokumui panagrinėti kaip pavyzdžius pasirenkame vidutinį mažą ūkį, turintį 6 ha, ir vidutinį ūkį, turintį 120 ha.

7.16 lentelė. Pagrindiniai trijų tipinių ūkių rodikliai, 2005*. Ūkio Ariamoji ŽŪN, ha Ūkio bend-Augalinin-Gyvulinin- Kita BendrojiKintamosio Bendr asi sPast oviosio Bendrasis Subsidijos Bendrasis rūšis žemė,ras žemėskystėskystės produkcijaprodukcija išlaidos gamybinis išlaidos pelnas ir PVM pelnas ir ha plotas, ha produkcijaprodukcija pelnas at skait a subsidijos Ūkininkų ūkiai iki 10 ha 5,75 6,82 7,11 23008 10858 2 33868 11842 22026 13168 8858 2270 11128

Ūkininkų ūkiai tarp 11-150 ha 112 119 123 106453 60666 2191 169310 72344 96966 60635 36331 66094 102425 Bendrovės 643 646 663 656533 222057 81167 959757 459897 499860 616613 -116753 262324 145571 Šaltinis: Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.*- 2005 metai pasirinkti specialiai – tai, žemės ūkio specialistų nuomone, geriausiai tipiškas gamtines ir produktų kainų sąlygas atspindėję metai iš pastarųjų.

Vidutinis ūkininkų ūkis Pagal pasiūlytus anksčiau priemonių paketus, didžioji dalis teršimo gali būti pašalinta, įgyvendinant keletą priemonių, susijusių su taisyklingu tręšimu ir tarpinių (sulaikančiųjų) augalų užsėjimu. Tai turi būti įgyvendinta ūkiuose, turinčiuose virš 15 ha žemės. Dideliuose ūkiuose (turinčiuose apie 120 ha žemės) pagrindiniai kaštai tokiam paketui įgyvendinti bus kaštai tręšimo planui sudaryti ir tarpinių augalų sėkloms įsigyti. Priimant maksimalaus tarpinių augalų užsėjimo variantą gausime: vidutinė sėklų kaina 1 ha – 140 Lt, tręšimo plano sudarymas – 100 Lt metams. Taigi, iš viso toks ūkis turės papildomai išleisti maždaug 140 Lt*100ha+100 Lt = 14100 Lt.

Kaip matyti iš toliau pateikiamos lentelės, tokios išlaidos sudarytų apie 35 procentus kintamųjų išlaidų, 23 procentus pastoviųjų ir 10 procentų visų išlaidų, kurias vidutinis ūkis patyrė 2005m., ir tai būtų vienas didžiausių išlaidų elementų, kartu su išlaidomis degalams, mineralinėms trąšoms ir nusidėvėjimui. Šios išlaidos sudarytų apie 14 procentų nuo pelno.

159 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.17 lentelė. Vidutinio ūkio pastovios ir visos išlaidos, Lt, 2005 Degalai Elekt ros Past at ų Techn. Darbas Past at ų, Kitos Žemės Kiti Nusidė- ŽemėsPastatų, Samd. Palū- Iš viso Iš viso energija priežiūra, priežiūra, pagal t echnikos pridėtinės mokestis mokesčiai vėjimas nuoma technikos darbo kanos pastov. išlaidų remontas remont. sutartį draudimas išlaidos nuoma užm. išlaidų ūkyje 16827 1371 1025 4581 79 615 5693 780 52 18976 5248 516 2855 2017 60635 132979 Šaltinis: Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

7.18 lentelė. Vidutinio ūkio kintamosios išlaidos, Lt, 2005 Sėklos ir sodinukai Mineralinės Ki t os Augalų Džiovinimas, Pasėlių Sezoninės Sezoninio Kitos Iš viso trąšos trąšos apsaugos valymas draudimas paslaugos darbo iš viso iš jų savos produktai užmokestis gamybos 9028 4281 19283 1138 8958 1136 9 324 478 434 40788 Šaltinis: Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Mažas ūkininkų ūkis

Mažo ūkio balanso vidutiniai duomenys pateikti 7.18 lentelėje.

7.19 lentelė. Mažo ūkio balansas, Lt Nuosavas Grynieji pinigai, Vertybiniai Kitas Iš viso Iš viso IlgalaikiaiTrumpalaikia Iš viso Nuosavas ŽŪ turtas banko indėliai popieriai finansinis finansinio turto kreditai kreditai skolų kapitalas turtas turto ir skolos 69510 22848 0 1892 24740 94250 12 223 235 94015 Šaltinis: Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Mažas ūkis, jei turėtų įsirengti mėšlidę, kainuojančią maždaug 16 000 Lt, turėtų savo kapitalą padidinti maždaug 17 procentų. Grynasis nuostolis padidėtų 130-čia litų ir sudarytų -556 Lt.

Preliminariai atrodo, kad aprašytos priemonės neturėtų, nors ir būtų ne labai lengvai prieinamos abiejų nagrinėtų tipų ūkiams, kokio nors labai didelio poveikio jų ekonominiams rodikliams.

Atlikus kaštų ir mokumo įvertinimą, galima pasiūlyti keletą rekomendacijų dėl tolimesnio priemonių žemės ūkyje įgyvendinimo:

1. Įgyvendinus prioritetines priemones ir palaipsniui diegiant kai kurias papildomas priemonėmis, tokias kaip užsėjimas energetiniais augalais ir (arba) įvairių tipų šlapžemių formavimas tam ypač tinkamose vietose, tikslai būtų pasiekti daugumoje šiuo metu probleminių baseinėlių. 2. Daugeliui skaičiavimų, tarp jų ir vertinant dabartinį pertręšimo lygį bei sulaikymą dirvožemyje, yra būdinga didelė neapibrėžtis, todėl reikėtų sekti priemonių įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar kiekiai mažėja būtent taip, kaip ir buvo prognozuota. Be to, rekomenduojama priemones įgyvendinti palaipsniui, t.y. atskirais etapais. 3. Kadangi žemės ūkio veiklos metu susidarantis BDS yra susijęs su gyvulių laikymu ir pernešimu su paviršiniu nuotėkiu, tolesnės priemonės siekiant nustatytų BDS mažinimo tikslų turėtų a) užtikrinti, kad būtų išlaikytos vandens apsaugos zonos tarp ganyklų ir vandens telkinių; b) užtikrinti, kad apsaugos juostose nebūtų tiesioginių teršalų pernešimo (nuoplovų) kelių.

160 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

4. Ypatingai daug dėmesio reikia skirti, sprendžiant problemas, susijusias su priemonių administravimo, įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. 5. Tais atvejais, kai tam tikruose baseinėliuose padidėjusią taršą sunku paaiškinti, rekomenduojama atlikti papildomą šių baseinėlių monitoringą, kad būtų galima įvertinti, ar iškelti tikslai yra iš tiesų tokie aukšti. Toks tolesnis tyrimas būtų reikalingas maždaug penkiems procentams 243-ų Nemuno UBR baseinėlių.

7.4.2.2. Sutelktosios taršos šaltiniai Papildomos investicinės priemonės mūsų pasirinktose gyvenvietėse turės būti finansuojamos arba pačių gyventojų, jei tai individualios sistemos, arba didesnių vandens tiekimo įmonių, jei bus įgyvendintas vienos viešo vandens tiekimo kompanijos vienoje savivaldybėje principas. Žinoma, pagal „teršėjas moka“ principą gyventojai per nustatytus visišką kaštų atsipirkimą skatinančius tarifus turės sumokėti už šias investicines priemones. Kaip parodyta žemiau, gyventojų mokumas mažose gyvenvietėse nėra pakankamas tokioms investicijoms. Todėl čia vėl labai svarbus vandens tiekimo įmonių stambinimo klausimas.

Apskaičiavome, kad metiniai kaštai (anualizuoti) per visus 40 naujos būsimos infrastruktūros gyvavimo metų prilygsta 36 mln. litų. Kiek atsieis tokios naujos investicijos vidutiniam namų ūkiui ir ar jis bus pajėgus sumokėti už naują infrastruktūrą pademonstruosime dviem pavyzdžiais.

1. Suginčių kaimas Šventosios upės pabaseinyje. Tai kaimas Molėtų rajone, kuriame gyvena apie 490 gyventojų. Vidutinės namų ūkių pajamos Utenos apskrityje yra 712,7 Lt vienam ūkio nariui per mėnesį. Kadangi pajamų palyginimo mieste ir kaime bei atskiriems deciliams pagal apskritis nėra, priimame, kad, kaip ir vidutiniškai Lietuvoje, miesto namų ūkių pajamos sudaro 108 procentus vidutinių, o kaimo – 92 procentus vidutinių pajamų. Medianines vieno namų ūkio nario pajamas taip pat skaičiuojame pagal Lietuvos vidutinius decilius, imdami kaimo pajamų medianą, kadangi ši gyvenvietė yra tipiška kaimiška gyvenvietė. Taigi, medianinės kaimo vietovių vieno namų ūkio nario pajamos – 534 Lt per mėnesį.

7.20 lentelė. Metinių naujos infrastruktūros kaštų dalis namų ūkių pajamose Suginčių kaime Metinių kaštų Metinių kaštų Metiniai kaštai dalis dalis Metiniai kaštai Metiniai vienam namų vidutinėse medianinėse Investicijos vienam namų kaštai ūkio nariui per vieno namų kaimo namų ūkio nariui mėnesį ūkio nario ūkio vieno pajamose nario pajamose Nuotekų tinklai ir centralizuoti valymo įrenginiai 5.000.000 402.308 814,39 67,87 9,52% 12,71% Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai 1.976.000 210.368 425,85 35,49 4,98% 6,65% Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

Nuotekų tvarkymo būdas Suginčių kaime dar nenustatytas. Kaip matyti iš lentelės, jei tiestume nuotekų surinkimo tinklus ir statytume centralizuotus valymo įrenginius, tai atsieitų brangiau nei kiekvienam namų ūkiui įsirengti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius. Netgi ir

161 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą vietinių nuotekų tvarkymo įrenginių atveju vidutiniam namų ūkiui metiniai kaštai sudaro beveik 5 procentus vidutinių namų ūkio pajamų. Dar pridėjus vandens tiekimo kaštus, viršytume tarptautinių finansinių institucijų nustatytąją mokumo ribą. Vargingiausiems namų ūkiams tokie kaštai būtų dar sunkiau padengiami.

2. Antežerių kaimas Neries pabaseinyje Tai kaimas Vilniaus rajone, kuriame gyvena apie 230 gyventojų. Vidutinės namų ūkių pajamos Vilniaus apskrityje yra 1044 Lt vienam ūkio nariui per mėnesį, tačiau Vilniaus miesto ir rajono gyventojų pajamos skiriasi (nors oficialių duomenų apie miesto ir kaimo pajamas atskirose apskrityse nėra), todėl mokumo įvertinimui naudosime vidutines ne miestų, o rajonų namų ūkių pajamas. Čia medianines pajamas apskaičiuojame taip pat, kaip ir Suginčių km. atveju. Jos prilygsta 782 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

7.21 lentelė. Metinių naujos infrastruktūros kaštų dalis namų ūkių pajamose Antežerių kaime Metinių kaštų Metinių kaštų Metiniai kaštai dalis Metiniai kaštai dalis vidutinėse vienam namų medianinėse Investicijos Metiniai kaštai vienam namų vieno namų ūkio nariui per vieno namų ūkio nariui ūkio nario mėnesį ūkio nario pajamose pajamose Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai 960.000 102.203 429,42 35,79 3,43% 4,58% Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

Antežerių kaime siūloma nuotekas tvarkyti individualiai. Tai visam kaimui kainuotų beveik 1 mln. litų. Vidutinėse namų ūkio nario pajamose tai sudarytų 3,4 procentus, o medianinėse - beveik 5 procentus. Ir šiuo atveju, pridėjus vandens tiekimo kaštus, viršytume tarptautinių finansinių institucijų nustatytąją mokumo ribą.

Galimi du kaštų sumažinimo variantai: pirma, pigesnių technologijų taikymas, jei tai pasirodys tinkama, atlikus tam skirtą studiją, antra, mažų gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas prijungus prie stambesnių vandens teikimo įmonių ir taikant vienodą tarifą visos vandens teikimo įmonės teritorijoje, dideli miestai galėtų netiesiogiai subsidijuoti labai mažų gyvenviečių namų ūkius. Trečia, reikia turėti galvoje, kad metiniai kaštai aukščiau pateiktose lentelėse apskaičiuoti, jei investicijoms būtų imama paskola. Jei pradinė investicijų suma būtų padengta iš nuosavų sukauptų lėšų ar kitų nekreditinių šaltinių, mokumas padidėtų ir kiekvienais metais po vietinių valymo įrenginių įrengimo reikėtų sumokėti tik už jų eksploataciją, kas pagal mūsų prielaidas prilygsta 4 procentams investicinių kaštų arba apie 160 Lt vienam žmogui per metus. Šeima, kurią sudaro trys žmonės, išleistų 480 Lt arba tai reikštų.

7.5. BVPD ĮGYVENDINIMO NAUDA

Naudos dydis, kuris atsiras įgyvendinus papildomas priemones, paremtas Sutikimo mokėti už Nevėžio upės vandens kokybės pagerinimą iki geros būklės vertinimo studija ir Pajėgumo mokėti už Neries upės vandens kokybės pagerinimą iki geros būklės ir vingiuotumo atstatymą vertinimo studija. Šie du pabaseiniai yra Nemuno UBR, todėl jų naudos dydį galima tiesiogiai perkelti į kitus pabaseinius, kadangi geografinės ir socialinės sąlygos labai panašios visuose Nemuno baseino pabaseiniuose.

162 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Statistiškai patikimas sutikimo mokėti dydis Nevėžio pabaseinyje buvo nustatytas 1,85 Lt vienam namų ūkiui per mėnesį (įtraukiant tuos namų ūkius, kurie sutinka mokėti 0 litų). Ši studija buvo atlikta 2007 metais.

Neries upės vandens kokybės pagerinimo iki geros būklės vertinimo studijos metu buvo nustatyti keturi scenarijai: • Vertinamas sutikimas mokėti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologinės būklės; • Vertinamas sutikimas mokėti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologinės būklės ir dar už ištiesintų upių vingiuotumo atstatymą; • Vertinamas sutikimas mokėti už Riešės ežero vandens kokybės pagerinimą iki geros ekologinės būklės; • Vertinamas sutikimas mokėti už Riešės ir Didžiulio ežerų vandens kokybės pagerinimą iki geros ekologinės būklės.

Tokiu būdu buvo gauti statistiškai patikimi sutikimo mokėti dydžiai tiek už atskirus konkrečius telkinius, tiek už visų Neries baseino telkinių ekologinės būklės pagerinimą.

Neries baseine vieno namų ūkio sutikimas mokėti prilygo 40,51 Lt per metus arba 3,38 Lt per mėnesį vien tik už vandens kokybės pagerėjimą ir 48,18 Lt per metus arba 4,01 Lt per mėnesį už vandenų kokybės pagerėjimą ir upių vingiuotumo atstatymą. Pirmuoju atveju tokia suma sudaro maždaug 0.29% nuo tirtų namų ūkių pajamų. Antruoju atveju sutikimo mokėti dydis sudaro 0,36% pajamų.

Jei jau žmonės sutinka mokėti (moka daugiau nei 0), tai už vandens kokybės pagerėjimą ir upių vingiuotumo atstatymą toks mokėjimas sudaro vidutiniškai daugiau nei 30% jų sąskaitos už vandens tiekimą.

Turint galvoje, kad Nemuno UBR gyvena maždaug 2,737 mln. žmonių, ir kad vieno namų ūkio vidutinis dydis yra 2,4, įvertinta nauda pagal paminėtą Neries studiją sudarytų 4,6 mln. Lt per mėnesį ir atitinkamai 55 mln. Lt per metus.

Šiuos įvertintus BVPD įgyvendinimo naudos dydžius naudosime kaštų ir naudos analizei.

7.6 KAŠTŲ IR NAUDOS PALYGINIMAS

Kadangi nemažai duomenų šioje ataskaitoje dar bus atnaujinti 2009 metais, be to, modeliavimas atskiriems vandens telkiniams bus taip pat kartojamas, tai kaštų naudos analizė tiems telkiniams, kur bus problemų su reikalingu papildomu finansavimu ir/ar mokumu, bus atliekama 2009 metais. Tada bus galima nustatyti konkrečius BVPD įgyvendinimo atidėjimus, susijusius tiek su geros vandens ekologinės būklės pasiekimo tikslo sušvelninimu, tiek su tikslo pasiekimo atidėjimu laike.

Kol kas galima palyginti aukščiau aprašytus naudos skaičius ir iki šiol apskaičiuotus papildomų priemonių įgyvendinimo kaštus.

163 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

7.22 lentelė. Investiciniai, metiniai ir administraciniai Nemuno UBR papildomų priemonių įgyvendinimo kaštai, mln. Lt, 2008 Administraciniai ir Papildoma priemonė Metiniai kaštai, kiti "minkštieji" Investiciniai kaštai, mln. Lt mln. Lt kaštai Nuotekų taršos mažinimas 430 36 - Žemės ūkio taršos mažinimas 45 15 iki 34 žuvų pralaidoms ir hidroelektrinių turbinoms - Upių tęstinumo užtikrinimas bus apskaičiuota vėliau Upių vingiuotumo atkūrimas 492 30 Darni navigacija ir rekreacija bus apskaičiuota vėliau 3 Požeminio vandens monitoringas bus apskaičiuota vėliau Kuršių marių vandens kokybės gerinimas bus apskaičiuota vėliau 0,3 Klaipėdos uosto akvatorijos būklės gerinimas bus apskaičiuota vėliau 0,1 Iš viso 970 80 40 Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai ‚* - Metiniai kaštai – tai investicinių kaštų, paskirstytų per visą kuriamos infrastruktūros gyvavimo laiką, ir metinių eksploatacinių išlaidų suma.

Metiniai kaštai, atspindintys tikrąją kasmetinę naštą įvairiems subjektams – institucijoms ir privatiems asmenims – sudaro apie 80 mln. Lt ir maždaug puse karto viršija įvertintą naudą (apie 55 mln. Lt per metus). Kitame Plano rengimo etape, kai bus aiškūs visi kaštai ir vandens telkiniai, kuriuose įgyvendinti papildomas priemones per brangu, bus pasiūlyti BVPD įgyvendinimo atidėjimai.

164 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

8. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ PROGRAMŲ REGISTRAS

Papildomų priemonių registrų šiuo metu nėra. Kaip papildomą programą galima paminėti tik Kuršių marių vandens kokybės gerinimo 2005-2015 m. programą.

Bazinės priemonės, reikalingos Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimui, yra koordinuojamos tarpusavyje.

9. VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMONĖS

Visuomenės informavimo apie upių baseinų valdymą procesas prasidėjo 2005 m., kai buvo sudarytos UBR koordinavimo tarybos. Koordinavimo tarybų pagrindinis uždavinys yra palengvinti upių baseinų valdymo planų įgyvendinimą.

2006 metais prasidėjus Pereinamojo laikotarpio projektui „Institucinių gebėjimų stiprinimas tvarkant Nemuno upės baseiną“ visuomenės informavimui buvo skirtas svarbus dėmesys. Projekto metu įvyko keletas didelių informacinių renginių:

• Suorganizuotas seminaras pagrindinėms interesų grupėms. Jame dalyvavo savivaldybių, RAADų atstovai, NVO, taip pat Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR koordinavimo tarybų atstovai - iš viso 97 dalyviai. Renginys buvo aprašomas masinės informacijos priemonėse. Seminare pristatytos šios pagrindinės temos: 1. upių baseinų valdymo principai ir BVPD įgyvendinimas; 2. visuomenės dalyvavimas vandens išteklių valdyme. 3. pradėtas rengti nemuno UBR valdymo planas.

• 2007 metais identifikuotos Nemuno UBR interesų grupės ir atlikta jų žinių bei lūkesčių analizė. Projekto ekspertai gavo daugiau negu 120 pastabų ir pasiūlymų iš suinteresuotų grupių, tarp kurių buvo ūkininkai, verslininkai, vandens tiekimo įmonės ir savivaldybių atstovai.

• Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 6 vandens srityje dirbančioms aktyvioms NVO: Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis (Marijampolė), Lietuvos Žaliųjų judėjimas, ECAT Lietuva (abi organizacijos įsikūrusios Kaune), ekologinis klubas Žvejonė (Klaipėda), VšĮ Vandens namai ir Baltijos aplinkos forumas (Vilnius). Šios organizacijos tapo vandens infocentrais. Parengti inforcentrų veiklos planai 2006-2015 m.

• Išspausdintas populiarus lankstinukas (5000 kopijų tiražu) visuomenei, kuriame pabrėžiama gero vandens išteklių valdymo svarba ir vandens valdymo pokyčiai. Lankstinukas buvo platinamas informacinių kampanijų ir seminarų metu.

• 2007 m. kovo mėnesį, Pasaulinės vandens dienos proga vykdyta informacinė kampanija apie pradėtą Nemuno valdymo plano rengimą, upių baseinų rajonus, taršos židinius ir informaciją apie vandens telkinių valdymo bei apsaugos politiką 6 Lietuvos miestuose (Klaipėdoje, Kaune, Alytuje, Kėdainiuose, Vilniuje ir Marijampolėje). Akciją įgyvendino informaciniai centrai.

165 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

Pagrindinis renginių akcentas, sulaukęs visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, buvo informacinis autobusas, pristatęs mobilią ekspoziciją. Autobuse buvo demonstruojamas ir filmas apie vandenį, platinamas populiarus lankstinukas apie vandenį, RAAD‘ų atstovai atsakė į gyventojų klausimus, davė interviu nacionalinių ir regioninių laikraščių žurnalistams, apie renginį informuota radio ir TV laidose.

• Projekto metu vyko keletas seminarų suinteresuotoms grupėms stiprinti: - Teritorinio planavimo ir upių baseinų valdymo principų integravimas. Į seminarą buvo kviesti apskričių ir savivaldybių administracijų atstovai, RAADai, AAA ir AM. Jame dalyvavo 55 dalyviai. - „Mokytojų“ mokymai. Informacinių centrų, RAADų, AAA ir savivaldybių asociacijos atstovai dalyvavo apmokymuose (10 žm.). Mokymų programą sudarė dvi dalys: su vandens valdymu ir apsauga susiję aspektai ir bendravimo tarp įvairių interesų grupių klausimai.

• 2007 m lapkričio mėn. pristatytas preliminarus Nemuno UBR valdymo planas visuomenei bei suinteresuotoms grupėms. Seminare dalyvavo 110 ministerijų, savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų, regionų aplinkos apsaugos departamentų, Nemuno upių baseinų rajono Koordinacinių tarybų bei privačių kompanijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų ir profesinių asociacijų nariai.

• 2007 m. pabaigoje parengtos ir AAA svetainėje pristatytos UBR pagrindinės vandensaugos problemos. Informacija buvo internete 8 mėn.

166 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

10. KOMPETENTINGŲ ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

Aplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga už baseinių valdymo planų rengimą ir koordinavimą visoje Lietuvos teritorijoje, o taip pat už atsiskaitymą prieš Europos Komisiją.

Požeminio vandens išteklių tyrimus ir priežiūrą organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

Už pakrantės ir tarpinius vandenis atsakingas Jūrinių tyrimų centras.

Regionų aplinkos apsaugos departamentai kontroliuos BVPD įgyvendinimo eigą savo regionuose.

Kompetentingų organizacijų pavadinimai ir adresai:

1. Aplinkos apsaugos agentūra Oficialus pavadinimas Aplinkos apsaugos agentūra Pavadinimas Akronimas AAA CA Kodas(1) Numeris 9 gatvė A. Juozapavičiaus Miestas Vilnius Adresas Lietuva Lietuva Pašto indeksas 09311 Svetainės adresas http://aaa.am.lt Kontaktinis asmuo Mindaugas Gudas Kontaktinio asmens Upių baseinų valdymo departamento Papildoma pareigos direktorius informacija Kontakto detalės [email protected] (el. paštas, telefonas) +370-5-2662814

2. Lietuvos geologijos tarnyba Oficialus pavadinimas Lietuvos geologijos tarnyba Pavadinimas Akronimas LGT CA Kodas(1) Numeris 35 gatvė Konarskio Miestas Vilnius Adresas Lietuva Lietuva Pašto indeksas LT-03123 Svetainės adresas www.lgt.lt Kontaktinis asmuo Kęstutis Kadūnas Kontaktinio asmens Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Papildoma pareigos informacija Kontakto detalės [email protected] (el. paštas, telefonas) +370-5-2136272

167 Preliminarus valdymo planas Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų 2008 m. gruodis rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą

3. Jūrinių tyrimų centras Oficialus pavadinimas Jūrinių tyrimų centras Pavadinimas Akronimas JTC CA Kodas(1) Numeris gatvė Taikos pr. 26 Miestas Klaipėda Adresas Lietuva Lietuva Pašto indeksas Svetainės adresas http://www.jtc.lt Kontaktinis asmuot Nijolė Nikienė Papildoma Kontaktinio asmens Vyriausioji specialistė informacija pareigos Kontakto detalės 846410450, [email protected] (el. paštas, telefonas)

REGIONŲ APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAI Eil. Pavadinimas Adresasas Nr. 1. Klaipėdos regiono aplinkos Birutės 16, Klaipėda apsaugos departamentas Tel. (8-46) 466453, faks. (8-46) 46 64 52 [email protected] 2. Marijampolės regiono Dariaus ir Girėno g. 4, Marijampolė aplinkos apsaugos Tel. (8-343) 97808, faks. (8-343) 91955 departamentas [email protected] 3. Panevėžio regiono aplinkos Žvaigždžių g. 1, Panevėžys apsaugos departamentas Tel. (8-45) 514481, faks. (8-45) 581401, el. p. [email protected] 4. Vilniaus regiono aplinkos A.Juozapavičiaus 9, LT-09311 Vilnius apsaugos departamentas Tel. (8-5) 2728536, faks. (8-5) 272 8389 el. p. [email protected] 5. Alytaus regiono aplinkos Kauno g. 69, LT-62107 Alytus. Tel.kodas apsaugos departamentas 8-315 56730, faks. 56732 [email protected] 6. Kauno regiono aplinkos Rotušės a. 12, Kaunas apsaugos departamentas Tel. (8-37) 320704, faks. (8-37) 320854 [email protected] , 7. Šiaulių regiono aplinkos Čiurlionio 3, LT-76303, Šiauliai apsaugos departamentas Tel. (8-41) 524143 , faks. (8-41) 503705 [email protected] 8. Utenos regiono aplinkos Metalo g.11, 28217 Utena. Tel. 8-389 apsaugos departamentas 69106, faks. 8-389 69662 el. p. [email protected]

11. PAGRINDINIŲ DOKUMENTŲ GAVIMO KONTAKTINĖS VIETOS IR PROCEDŪROS Pagrindinė institucija, kurioje galima rasti su baseinų valdymu susijusius dokumentus yra nurodytos 10 skyriuje.

12. LITERATŪRA Literatūros sąrašas bus pateiktas galutiniame valdymo plane. Jį sudarys svarbios projekto ataskaitos, teisės aktai bei kitų informacijos šaltiniai.

168