Vilkaviškio Rajono Vietos Veiklos Grupės Strategija

VILKAVIŠKIO KRAŠTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ

VILKAVIŠKIO RAJONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS STRATEGIJA

Vilkaviškis, 2008

TURINYS

1 VILKAVIŠKIO KRAŠTO VVG IR JOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS ...... 3 1.1 VVG istorija, misija, atstovaujamos sritys ...... 3 1.2 VVG struktūra IR funkcijos ...... 5 1.3 sprendimų priėmimo procedūros, galimų interesų konfliktų sprendimo būdai ...... 8 1.4 narių priėmimo Ir išstojimo tvarka ...... 9 1.5 informacijos apie VVG veiklą sklaida ...... 10 1.6 vilkaviškio krašto VVG kompetencija, gebėjimai ir patirtis. bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ...... 11 1.7 vilkaviškio krašto VVG narių kompetencija, gebėjimai ir patirtis ...... 12 1.8 VVG narių Ir kitų kaimo plėtros dalyvių dalyvavimas strategijos rengimo procese ...... 14 1.9 Socialiai atskirtų asmenų grupių problemų sprendimas ...... 16 2 VVG TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 18 2.1 VVG teritorijos vientisumas ekonomine, socialine ir fizine (geografine) prasme ...... 18 2.2 Geografinė ir gamtinė situacija ...... 18 2.3 socialinė ir ekonominė būklė ...... 32 2.4 viešoji infrastruktūra ir paslaugos ...... 44 3 VVG teritorijos kaimo plėtros dalyvių poreikių tyrimo metodai ir poreikių analizė ...... 54 3.1 Vilkaviškio rajono gyventojų nuomonės tyrimas strateginio plano įgyvendinimo kontekste 54 3.2 Vilkaviškio krašto gyventojų socialinių bei ekonominių poreikių tyrimas ...... 56 3.3 Susitikimai vilkaviškio krašto vvg teritorijai priklausnčiose seniūnijose su kaimo plėtros dalyviais ...... 82 4 SSGG analizė ...... 88 5 VVG TERITORIJOS PLĖTROS VIZIJA, PRIORITETAI, VEIKLOS SRITYS ...... 91 5.1 Vizija ir prioritetai ...... 91 5.2 Veiklos sričių aprašymas, ...... 93 5.3 VVG teritorijoje registruotų kaimo bendruomenių pritarimo strategijai aprašymas ...... 108 6 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS ...... 110 6.1 Strategijos įgyvendinimo etapai ir jų pagrindimas ...... 110 6.2 Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas ...... 113 6.3 Strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema ...... 114 7 STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMO, DAUGIASEKTORIŠKUMO APRAŠAS ...... 119 8 STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS (DARNAUS VYSTYMO, LYGIŲ GALIMYBIŲ, REGIONINĖS PLĖTROS, INFORMACINĖS VISUOMENĖS) APRAŠYMAS ...... 120 9 STRATEGIJOS SUDERINAMUMas su KPP, KITais NACIONALINIAiS IR REGIONINIAiS STRATEGINIAiS DOKUMENTAiS ...... 122 10 PLANUOJAMI STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI ...... 126 11 STRATEGIJOS PRIEDAI ...... 127

VILKAVIŠKIO KRAŠTO VVG IR JOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

1.1 VVG ISTORIJA, MISIJA, ATSTOVAUJAMOS SRITYS

Asociacija Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė buveinės adresas J. Basanavičiaus a.7, Vilkaviškis LT-70147, tel.8-615-75907, pirmininkė Lina Kruţinauskienė, administratorė Daiva Riklienė tel.8-61851718 Vilkaviškio krašto vvg buvo įkurta 2007 m. kovo 13 d. iki tol Vilkaviškio rajono bendruomenės ir kiti kaimo plėtros veikėjai dalyvavo Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės veikloje. Tačiau 2007 m. metais iš Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės išstojus atstovams iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Šakių rajono, joje liko tik Vilkaviškio rajono teritorijoje veikiančių organizacijų atstovai. Buvo priimtas sprendimas pakeisti organizacijos pavadinimą į Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė ir toliau tęsti veiklą, rūpinantis tik Vilkaviškio krašto kaimo plėtra. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės misija (paskirtis): Išsiaiškinti padėtį kaime ir nustatyti realias gyventojų reikmes; Numatyti kaimo plėtros gaires; Parengti Vilkaviškio krašto kaimiškosios teritorijos plėtros strategiją; Organizuoti strategijos įgyvendinimą; Inicijuoti gyvenimo kokybės gerinimo projektus bendruomenėse; Telkti lėšas įvairių idėjų ir projektų įgyvendinimui; Aktyvinti jaunimo uţimtumo iniciatyvas, siekti turiningo ir prasmingo jaunimo uţimtumo; Skatinti ir aktyvinti kaimo bendruomenės kultūrinį gyvenimą bei padėti vystyti infrastruktūrą; Subūrus bendrai veiklai NVO, verslą, vyriausybines organizacijas aktyvinti ūkinę, kultūrinę ir socialinę veiklas, ekonominę plėtrą; Skatinti valdţios, verslo, bendruomenių bendradarbiavimą. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė - laisvanoriškas, tris sektorius jungiančių privačių, visuomeninių, valstybinių ir valdţios organizacijų aljansas, turintis aiškiai apibrėţtą struktūrą, vaidmenis, o veikla siejama su nuolatiniais ir ilgalaikiais veiksmais siekiant subalansuotos kaimo plėtros Vilkaviškio rajone.

Atstovavimas Vilkaviškio krašto VVG yra pagrįstas partneryste tarp nevyriausybinio sektoriaus atstovų, vietos verslininkų ir vietos valdţios Nevyriausybinį sektorių Vilkaviškio krašto VVG atstovauja kaimo bendruomenės. Šiuo metu Vilkaviškio krašto VVG nariais yra 34 bendruomenės, kurias vienija 2756 narius. Daugiausiai narių po 140 turi Alvito kaimo bendruomenė (pirmininkė Angelė Blaţaitienė) ir Graţiškių kaimo bendruomenė (pirmininkė Alesė Jankauskienė), 132 narius turi Šiaudiniškių kaimo bendruomenė (pirmininkė Irena Senkuvienė), 112 narių turi Serdokų kaimo bendruomenė (pirmininkė Joana Kedelskienė), 107 narius vienija Pilviškių kaimo bendruomenė (pirmininkas Kęstutis Brazys). Vietos valdžiai Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupėje atstovauja 2 atstovai: Vilkaviškio rajono tarybos sprendimu deleguotas Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas ir Vilkaviškio policijos komisariato vadovas Virginijus Adomaitis. Verslo sektorių Vilkaviškio krašto VVG atstovauja 4 atstovai: verslininkas Kęstutis Akramas, Arvydas Šlivinskas, atstovaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos Vilkaviškio skyrių, Vitas Gavėnas, atstovaujantis Keturvalaikių ţemės ūkio bendrovę, Zita Astrauskienė, atstovaujanti koperatyvą „Margės ūkis“. 1.1 pav. pateikiamas Vilkaviškio krašto VVG narių atstovavimas pagal sektorius

Vietos verslas 4 Vietos valdţia 2

Nevyriausybinis sektorius 34

1.1 pav. Vilkaviškio krašto VVG narių atstovavimas pagal sektorius

1.2 VVG STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS

Vilkaviškio krašto VVG struktūrą pateikta 1.2 pav.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO VVG VALDYMO ORGANAI

VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS

TARYBA

PIRMININKAS

1.2 pav. Vilkaviškio krašto VVG struktūra

Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias organizacijos organas. Vilkaviškio krašto VVG visuotinis narių susirinkimas: keičia vietos veiklos grupės įstatus; priima sprendimą dėl vietos veiklos grupės likvidavimo; nustato vietos veiklos grupės tarybos narių skaičių, renka ir atšaukia tarybos narius; renka vietos veiklos grupės pirmininką trijų metų laikotarpiui; tvirtina vietos veiklos grupės veiklos programą, metinę finansinę atskaitomybę, vietos veiklos grupės veiklos ataskaitą; gali skirti nepriklausomą auditorių vietos veiklos grupės veiklai patikrinti; svarsto ir tvirtina pirmininko ataskaitas;

nustato stojamojo įnašo ir nario mokesčių dydţius, jų mokėjimo tvarką; tvirtina dokumentų ir kitos informacijos apie vietos veiklos grupės veiklą pateikimo nariams tvarkos taisykles, pareigybines instrukcijas; svarsto kitus klausimus, kurie neprieštarauja vietos veiklos grupės įstatams. Šiuo metu Vilkaviškio krašto VVG priklauso 40 juridinių ar fizinių asmenų. Kiekvienas iš jų susirinkime turi po vieną balsą. Valdymo organus Vilkaviškio krašto VVG sudaro taryba ir pirmininkas. Taryba yra kolegialus valdymo organas. Tarybą 3 metų laikotarpiui renka visuotinis narių susirinkimas. Tarybos kompetencija: vykdo susirinkimo sprendimus, tvirtina tarybos veiklos programas, organizuoja jos numatytus renginius; renka tarybos pirmininką tarybos kadencijos laikotarpiui; priima sprendimą dėl darbo uţmokesčio mokėjimo pirmininkui ir nustato darbo uţmokesčio dydį; disponuoja vietos veiklos grupės turtu ir lėšomis veiklai vystyti ir vykdyti; rengia vietos veiklos grupės planus ir kitus dokumentus susijusius su vietos veiklos grupės veikla; svarsto narystės vietos veiklos grupėje klausimus; priima sprendimus, dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus; priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu; Vilkaviškio krašto VVG taryboje yra 11 asmenys, atstovaujantys skirtingiems sektoriams (1.3 pav.). Bendruomenėms ir kitiems socialiniams partneriams atstovauja: Lina Kruţinauskienė, atstovaujanti Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungą, Gedeminas Bisikirskas, atstovaujantis Pajevonio kaimo bendruomenę, Renata Buragienė, atstovaujanti bendruomenę „Virbalio vartai“, Vidmanta Kynienė, atstvaujanti asociaciją „Flora Vitalis“, Tautvydas Gumauskas, atstovaujantis asociaciją „Aušriečiai“, Gema Skystimienė, atstovaujanti Klausučių kaimo bendruomenę, Rimutė Baracevičienė, atstovaujanti Antupių kaimo bendruomenę.

Vietos valdţią taryboje atstovauja: Algirdas Bagušinskas, atstovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą, Virginijus Adomaitis, atstovaujantis Vilkaviškio rajono policijos komisariatą. Verslo sektorių atstovauja: Arvydas Šlivinskas, atstovaujsntis Lietuvos ūkininkų sąjungos Vilkaviškio skyrių, Zita Astrauskienė, atstovaujanti koperatyvą „Margės ūkis“.

18% Bendruomenių ir kt. socialinių partnerių atstovai Vietos valdţios atstovai

Vietos verslo atstovai 18% 64%

1.3 pav. Vilkaviškio krašto VVG tarybos narių atstovavimas sektoriams

Vilkaviškio krašto VVG pirmininkas yra vienasmenis vietos veiklos grupės valdymo organas. Vietos veiklos grupės pirmininką trijų metų laikotarpiui renka susirinkimas. Pirmininko kompetencija: atstovauja vietos veiklos grupę valstybės valdţios ir valdymo institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat sudaro sandorius vietos veiklos grupės vardu; organizuoja susirinkimo ir tarybos sprendimų vykdymą; ne vėliau kaip likus 7 d. iki susirinkimo parengia ir pateikia susirinkimui tvirtinti kiekvienų praėjusių finansinių metų vietos veiklos grupės veiklos ataskaitą ir pateikia kitą informaciją, reikalingą susirinkimo darbo tvarkos klausimams svarstyti; priima į darbą ir atleidţia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis; privalo pateikti auditoriui paaiškinimus ir dokumentus; tvarko narių sąrašą;

sušaukia susirinkimą; pateikia dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registrui; skelbia viešą informaciją. Vilkaviškio krašto VVG veiklos funkcijos: aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros planus bei programas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje; telkti suinteresuotų vietos valdţios, verslo, asociacijų ir kitų organizacijų pastangas, ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo vietovių ekonominei ir socialinei gerovei kelti; skatinti ir palaikyti vietines kaimo ţmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse; teikti pasiūlymus įvairioms institucijoms dėl kaimo plėtros planų ir priemonių kūrimo bei įgyvendinimo; organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą; organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti; skatinti bendradarbiavimą su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; vienyti narius bendrai veiklai, padėti jiems keistis informacija, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti bendrą veiklą, plėsti akiratį; teikti nariams įvairiapusę informaciją ir pagalbą, atstovauti narių interesams ir juos ginti; rengti ir teikti paraiškas įvairiems fondams ir programoms.

1.3 SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS, GALIMŲ INTERESŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI

Kiekvienas Vilkaviškio krašto VVG organas turi aprašytas savo kompetencijos ribose galimų sprendimų primėmimo procedūras. Visuotinis narių visuotinis susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Susirinkimo sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių vietos veiklos grupės narių balsų dauguma. Dėl įstatų pakeitimo ar VVG likvidavimo sprendimams priimti reikia ne maţiau kaip ⅔ susirinkime dalyvaujančių vietos veiklos grupės narių balsų. Jeigu susirinkime nėra kvorumo, per 14 dienų turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu kiek susirinkime dalyvavo vietos veiklos grupės narių. Neeilinį susirinkimą gali sušaukti vietos veiklos grupės pirmininkas arba taryba paprasta balsų dauguma arba ⅓ vietos veiklos grupės narių bendru sprendimu. Neeilinio susirinkimo vietą, laiką ir siūlomą darbotvarkę nustato pasiūlymo sušaukti susirinkimą iniciatoriai. Susirinkimas yra teisėtas, jei vietos veiklos grupės nariai apie jo vietą, laiką bei darbotvarkės projektą buvo informuoti ne vėliau

8 kaip prieš savaitę pasirašytinai arba registruotu laišku arba skelbimu Vilkaviškio krašto laikraštyje „Santaka“, ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip ½ vietos veiklos grupės narių. Tarybos posėdţiai vyksta ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai lemia tarybos pirmininko Tarybos darbui vadovauja tarybos pirmininkas, kurį iš savo tarpo išsirenka tarybos nariai. Taryba gali būti atstatydinta, jei paprasta vietos veiklos grupės narių balsų dauguma jai pareiškiamas nepasitikėjimas. Pirmininkas sprendimus priima vienasmeniškai, jam suteiktų įgaliojimų, kurie yra aprašyti VVG įstatuose, ribose. Siekiant išvengti galimų interesų konfliktų, jei visuotiniame narių susirinkime ar taryboje balsuojama Vilkaviškio krašto VVG nario ar tarybos nario asmenį ar atstovaujamą organizaciją liečiančiais klausimais, jis nuo tokio balsavimo nusišalina. Įgyvendinant strategiją ir siekiant išvengti galimų interesų konfliktų, susijusių su vietos projektų teikimu, bus sudaryta Vilkaviškio krašto VVG Tarybos narių interesų registras. Visi nariai, kuriems gresia interesų konfliktas, nedalyvaus diskusijose ir nebus patalpoje, kur projektų atrankos grupė svarstys interesų konfliktą galinčią sukelti paraišką. Apie nario nedalyvavimą susirinkime bus įrašyta susirinkimo protokole. Jeigu interesų konfliktas bus nuslėptas, tokia paraiška bus diskvalifikuota.

1.4 NARIŲ PRIĖMIMO IR IŠSTOJIMO TVARKA

Naujų narių priėmimo į Vilkaviškio krašo VVG tvarka: Vietos veiklos grupės nariu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys pritariantys vietos veiklos grupės tikslams. Vietos veiklos grupės nariai turi lygias teises, nesvarbu kokio dydţio jie moka stojamąjį ar nario mokesčius, ar teikia paramą. Stojantysis į narius pateikia raštišką prašymą tapti nariu vietos veiklos grupės tarybai. Juridiniams asmenims kartu su prašymu būtina pateikti organo, kuris pagal įstatus turi teisę nuspręsti stojančiojo tapimą kitų juridinių asmenų dalyviu, sprendimą ir stojančiojo registravimo paţymėjimo kopiją. Prašymas patenkinamas paprasta tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu sprendimas neigiamas, jis turi būti motyvuotas. Stojantysis turi teisę apskųsti tarybos sprendimą visuotiniam narių susirinkimui. Nariu tampama gavus teigiamą raštišką tarybos sprendimą ir sumokėjus stojamąjį įnašą. Vietos veiklos grupė gali turėti garbės narius, kurie renkami visuotiniame narių susirinkime uţ nuopelnus vietos veiklos grupei.

Narystė vietos veiklos grupėje pasibaigia išstojus iš vietos veiklos grupės arba nariui nesilaikius vietos veiklos grupės įstatų. Narystės pasibaigimo Vilkaviškio krašto VVG tvarka: nariai, norintys išstoti iš vietos veiklos grupės, raštu informuoja apie tai vietos veiklos grupės tarybą; dėl tolesnės narių, nesilaikančių vietos veiklos grupės įstatų, narystės vietos veiklos grupėje, sprendţia vietos veiklos grupės taryba priimdama sprendimą paprasta balsų dauguma. Tarybos sprendimas gali būti apskundţiamas visuotiniame narių susirinkime. Nariui išstojus ar išbraukus jį iš sąrašų, stojamasis įnašas, nario mokestis ir perduotas turtas jam negrąţinami.

1.5 INFORMACIJOS APIE VVG VEIKLĄ SKLAIDA

Nuo pat Vilkaviškio VVG įsikūrimo, visa veikla yra nuolat viešinama, organizuojami susitikimai su bendruomenių atstovais, įvairiomis organizacijomis, grupėmis, kitomis VVG tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje. 2007 m. birţelio mėn. Pajevonio seniūnijoje, prie Kunigiškių Pajevonio piliakalnio Vilkaviškio krašto VVG kartu su bendruomenių sąjunga suorganizavo Vilkaviškio rajono bendruomenių sąskrydį. Jo metu buvo pristatyta VVG tikslai, uţdaviniai, siekiami rezultatai. Skatinama aktyviai dalyvauti VVG veikloje rengiant vietos situacijos analizę. Apie Vilkaviškio krašto VVG veiklą buvo publikuojami straipsniai Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“. Išleisti informaciniai lankstinukai, kurie platinami renginių, susitikimų metu. Pagamintas informacinis stendas, kuriame nuolat keičiama informacija pristatanti Vilkaviškio krašto VVG veiklą. Prieduose pateikiama informacija apie VVG veiklą. Strategijos rengimo metu, vyko daug susitikimų su kaimo bendruomenėmis ir kitomis organizacijomis, kurių metu buvo pristatoma naujausia informacija apie VVG vykdomas veiklas, projektus (detaliau apie tai parašoma strategijos 3.3 dalyje). Informacijos ir konsultacijos vietos projektų rengimui teikimas. Siekiant didinti informacijos sklaidą apie Vilkaviškio krašto VVG veiklą, galimybes teikti vietos projektus pagal strategijoje numatytas veiklos sritis bus naudojami įvairūs aktyvinimo būdai: Nuolatiniai susitikimai su kaimo bendruomenėmis ir kitomis kaime veikiančiomis organizacijomis, skleidţiant informaciją apie galimybę teikti vietos projektus; Išvaţiuojamieji Vilkaviškio krašto VVG visuotiniai narių susirinimai ar tarybos posėdţiai bus vykdomi vis kitoje seniūnijoje, kad vietos gyventojai turėtų geresnę galimybę susipaţinti su VVG veikla;

Informacijos teikimas įvairiais informacijos kanalais: internetiniuose tinklapiuose www.vilkaviskis.lt ir www.suduvosgidas.lt , elektronininiu paštu, vietos ir regiono spaudoje. Siekiant geresnės vietos projektų kokybės, vietos projektų rengėjams bus: Rengiami mokomieji seminarai, kuriuose bus stiprinami būsimų vietos projektų rengėjų projektų rengimo ir administravimo įgūdţių. Siekiant mokomųjų seminarų efektyvumo, jie bus organizuojami maţose grupėse, ypatingai akcentuojant praktinę projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtį; Suteikiama nuolatinė galimybė konsultuotis projektų rengimo klausimais. Konsultacijas teiks Vilkaviškio krašto VVG darbuotojai

1.6 VILKAVIŠKIO KRAŠTO VVG KOMPETENCIJA, GEBĖJIMAI IR PATIRTIS. BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS

Nors Vilkaviškio krašto VVG įsikūrė palyginti neseniai, tačiau jau turi gebėjimų ir patirties projektų rengimo, administravimo ir valdymo srityse. Vilkaviškio krašto. VVG parengė ir pateikė finansavimui gauti projektą VVG techninės bazės stiprinimui (projekto kodas ZUM/KB/2007-181), valstybės paramai gauti. Projektas buvo finansuotas, paramos suma 23524,00 Lt. Įsigyta kompiuterinės technikos ir biuro baldų. Parengtas ir pateiktas projektas soc. remtinoms šeimoms remti. Taip pat VVG aktyviai bendradarbiauja su neformaliom jaunimo grupėm ir kartu yra parengę ir įgyvendinę keletą projektų: Suorganizuota jaunimo diena „Nenuleisk ausų“ (230 dalyvių), kuriai finansavimas gautas iš Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo iniciatyvų programos. Suorganizuota tapybos ant sienų konkursas – akcija „Brūkšššt“. Parama gauta iš Vilkaviškio rajono savivaldybės fondo. Suorganizuotas edukacinis skautiškas pleneras „Be vinies kuriami stebūklai“ . Parama gauta iš Vilkaviškio rajono savivaldybės fondo. 40 Vilkaviškio krašto VVG narių 2007 m. birţelio 28 d. dalyvavo bendruomenių sąskrydyje Varniuose, Telšių rajone. Varţėsi vikrumu ir ištverme dalyvaudami sporto varţybose, po to vyko diskusijos, buvo dalijamasi patirtimi, uţmezgami nauji kontaktai bendradarbiavimui. 2008 m. birţelio 28 d. dalyvauta Lietuvos bendruomenių sąskrydyje Tytuvėnuose. 2007 m. rugsėjo 29-30 d. septyni Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės nariai vyko pasisemti patirties į Lenkiją, į Biskupiec miestą. Susitikimų su Buskupiec vietos veiklos grupės nariais metu, aptarti bendradarbiavimo ryšiai, aptartos bendrų projektų galimybės. 2008 m. balandţio

25 d. įvyko atsakomasis Biskupiec vietos veiklos grupės vizitas, kurio metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp abiejų vietos veiklos grupių (sutarties kopija pateikiama priede). 2007 m. spalio 18 d. trys Vilkaviškio krašto VVG narės vyko į Kazlų Rūdos VVG organizuojamą renginį. Buvo pasidalinta gerąja patirtimi, susitarta del bendradrbiavimo sutarties pasirašymo. 2007 m. gruodţio 3 d. kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybe, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenių nariais buvo suorganizuota „Savanorių diena“ , kurios metu buvo pristatyta VVG tikslai, uţdaviniai, siekiami rezultatai. Skatinama aktyviai dalyvauti veikloje, pareikšti savo nuomonę rengiant Vilkaviškio rajono kaimos plėtros strategiją. Vilkaviškio krašto VVG nuolat organizuoja susitikimus su kitomis vietos veiklos grupėmis, aptaria bendradarbiavimo galimybes, dalyvauja konferencijose, renginiuose, kurie tiesiogiai susiję su strategijos parengimu ir įgyvendinimu. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Birţų rajono VVG, Šakių VVG, Sūduvos VVG. Kalvarijos VVG, Marijampolės VVG (pridedama prieduose). Vilkakviškio krašto VVG 2008 m.geguţės mėn. įstojo į Vietos veiklos grupių tinklą ir aktyviai dalyvauja jo veikloje. 2008 m. geguţės 31 d. Vilkaviškio krašto VVG organizavo Sūduvių amatų dieną, kurioje dalyvavo amatininkai iš visos Vilkaviškio rajono savivaldybės.

1.7 VILKAVIŠKIO KRAŠTO VVG NARIŲ KOMPETENCIJA, GEBĖJIMAI IR PATIRTIS

Vilkaviškio krašto VVG nariai, ypatingai kaimo bendruomenės, labai aktyviai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus, ieškant įvairių finansavimo šaltinių savo idėjoms įgyvendinti ir problemoms spręsti. Pateikiama Vilkaviškio krašto VVG narių 2007 m. parengtų ir įgyvendintų didţiausių projektų apţvalga (1.1 lentelė)

1.1 lentelė. Vilkaviškio krašto VVG narių įgyvendinti projektai 2007 m. Organizacija Įgyvendinti projekti

Pajevonio kaimo bendruomenė „Jevonio „Paţink savąjį kraštą 2“ ( praeitų metų projekto versmė“ tęsinys: jaunimo uţimtumas ir dviračių ţygis po rajono ţymias vietas)

Alvito kaimo bendruomenė „Alvitas: laikas ir mes“; „Į pagalbą bendruomenei – šiuolaikinės technologijos“;

„Ţydintis Alvitas“(Baltijos – Amerikos partnerystės programa, Vilkaviškio rajono savivaldybė); „Laikas ir mes“ (Ţemės Ūkio Ministerija); „Tau, man ir kiekvienam; „Padėk pats sau“ (Jaunimo reikalų taryba); „Biokuro šildymo sistemos įdiegimas Alvito bendruomenės namuose“ (PAF MPP)

Antupių kaimo bendruomenė „Mylėkime gamtą ir vieni kitus“

Bebrininkų kaimo bendruomenė „Padėkime įsitvirtinti jaunajai kartai“

Graţiškių seniūnijos kaimo bendruomenė „Graţiškių bendruomenės centras“, „Energetinio miško sodinimas, biokuro gamyba ir naudojimas bendruomenės poreikiams; „Graţiškių seniūnijos bendruomenės veiklos skatinimas sprendţiant socialines problemas“

Gudkaimio kaimo bendruomenė „Stiprėkime kartu „Kiekvienas atskirai lašelis, o kartu galinga jūra“

Klausučių kaimo bendruomenė „Laisvalaikiui suteikime prasmę“, „Kaimas nesnaudţia“

Patunkiškių kaimo bendruomenė „Mano svajonių kaimas“

Pilviškių miestelio bendruomenė „Sveikame kūne – sveika siela“ , „Kūrybinga bendruomenė“ , „Čia aš augu, tobulėju“

Serdokų kaimo bendruomenė „Mes galim, nes mums to reikia“, „Šiltuos namuos – petys petin drauge“

Sūdavos kaimo bendruomenė „Smagu ir gera gyventi Sūdavoj“

Šiaudiniškių kaimo bendruomenė „Kartų bendravimas stiprina bendruomenę“

Bendruomenė „Virbalio vartai“ „Ką ţinosi ant pečių nenešiosi“, „Keliaukim ir dirbkim kartu“

Vištyčio kaimo bendruomenė „Vištyčio jaunimo kultūrinė programa“ , „Vištyčio kaimo bendruomenės kultūrinė programa“ , „Biologinės įvairovės išsaugojimas Vištyčio regione“

Kaimo bendruomenė „Zanyla“ „Bendruomenės namų renovacija“

Sūdaviečių etnokultūros asociacija Muziejaus biblioteka krašto ţmonių kultūrinės dvasinės savimonės paslaugoms“, „Muziejaus aplinkos groţis ir patogumai krašto ţmonėms ir svečiams“

Didţiųjų Šelvių bendruomenė „Kad kaime gyventi būtų šviesiau“

2.2 strategijos dalyje, apţvelgiant kiekvienos seniūnijos, priklausančios Vilkaviškio krašto VVG, situaciją, pateiktas ir toje seniūnijoje veikiančių bendruomenių veiklos apibūdinimas.

1.8 VVG NARIŲ IR KITŲ KAIMO PLĖTROS DALYVIŲ DALYVAVIMAS STRATEGIJOS RENGIMO PROCESE

Rengiant Vilkaviškio krašto VVG strategiją, svarbiausias principas buvo „iniciatyva iš apačios“. Visų pirma, VVG, kurių daugumą sudaro kaimo bendruomenių atstovai, nutarė, kad tokios strategijos reikia ir priėmė sprendimą ją rengti. Strategijos rengimo procese aktyviai dalyvavo ne tik Vilkaviškio krašto VVG nariai, bet ir organizacijos nepriklausančios VVG, bet dalyvaujančios kaimo plėtros procese. 2007 m. liepos 19-24 mėn. buvo organizuota konsultantų, rengiančių Vilkaviškio krašto VVG strategiją, ir kaimo gyventojų susitikimai kiekvienoje Vilkaviškio rajono seniūnijoje (išskyrus Vilkaviškio miesto). Susitikimų metu kaimo gyventojai įvertino esamą situaciją, iškelė problemas, teikė pasiūlymus problemų sprendimui. Susitikimų medţiaga pateikiama 3.3 skyriuje. 2007 m. lapkričio - gruodţio mėnesiais vyko Vilkaviškio rajonų gyventojų apklausa (išsamūs apklausos rezultatai pateikti 3.2 strategijos dalyje). Gyventojams anketas platino ir surinkinėjo Vilkaviškio krašto VVG narių, pagrinde kaimo bendruomenių, atstovai. Vykdant anketavimą, buvo galimybė pabendrauti su kaimo ţmonėmis, išgirsti jų problemas, lūkesčius, kaimo ateities vizijas. Anketos rezultatai buvo labai svarus pagrindas, pagrindţiantis strategijoje numatytas tikslus ir priemones bei veiksmus jų siekiant. Viso apklaustas 500 gyventojų, gyvenančių kaimiškojoje Vilkaviškio rajono dalyje. Prieš vykdant apklausą, 2007 m. spalio 15d. poreikių tyrimo eiga buvo aptarta Vilkaviškio krašto VVG visuotiniame narių susirinkime, kuriame dalyvavo 29 asmenys (dalyvių sąrašas pateikiamas priede). Vilkaviškio krašto VVG nariai aktyviai dalyvavo ir renkant statistinę informaciją apie kaimo plėtros situaciją ir plėtros tendencijas Vilkaviškio rajone. Tam tikslui buvo paskirti atsakingi asmenys, kuriems buvo priskirta išanalizuoti atinkamų seniūnijų duomenis (1.2 lentelė)

1.2 lentelė. Vilkaviškio krašto VVG narių atsakomybė uţ situacijos analizę Seniūnija Asmuo atsakingas uţ situacijos analizės aprašymą Graţiškių , Vištyčio, Pajevonio Gediminas Bisikirskas Bartninkų, Keturvalakių, Giţų Rimutė Baracevičienė Pilviškių Ineta Valuckienė Klausučių Gema Skystimienė Kybartų, Virbalio Renata Buragienė Šeimenos Lina Kruţinauskienė

Konsultantams apibendrinus anketavimo, susitikimų seniūjose rezultatus, bei atsiţvelgiant į statistinių duomenų analizę, buvo parengta Vilkaviškio rajono kaimo plėtros uţdavinių medis. 2007 m. gruodţio mėnesio 3 d. išplėstiniame Vilkaviškio krašto VVG visuotiniame narių susirinkime, buvo išskirti srategijos plėtros sritys (tikslai), išdėstant juos prioritetų tvarka (detaliau 5.1 dalyje). Susirinkime dalyvavo 87 Vilkaviškio krašto VVG narių atstovai (dalyvių sąrašas pridedama priede ). Išskyrus pagrindinius prioritetinius uţdavinius, Vilkaviškio krašto VVG nariams buvo pateikta uţduotis pravesti savo seniūniojose esančių kaimo bendruomenių ir kitų kaimo plėtroje dalyvaujančių organizacijų susirinkimus, kurių metų buvo prašoma išdidkutuoti ir suformuluoti galimus veiksmus, priemones (pasiūlymo, kurią turėjo pildyti susirinkimo dalyviai, forma pridedama priede) kurių įgyvendinimas leistų pasiekti iškeltus uţdavinius. Susirinkimai vyko visose Vilkaviškio rajono seniūnijose. Viso pateikta 197 įvairūs pasiūlymai. 2008 m. sausio 28 d. buvo organizuotas susitikimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kurio metu Vilkaviškio rajono vietos valdţios atstovams – seniūnams, tarybos nariams ir administracijos atstovams buvo pristatyta Vilkaviškio krašto VVG strategijos rengimo eiga, diskutuota dėl numatomų strategijos prioritetų, uţdavinių ir priemonių. Susitikime dalyvavo 15 atstovai (dalyvių sąrašas ir dalyvių medţiaga pridedamas priede). 2008 m. kovo – balandţio mėnesiais, vyko 3 susitikimai su Vilkaviškio VVG nariais diskutuojant ir nustatatant strategijos prioritetus, priemones, veiklos sritis. Viso susitikimuose dalyvavo 27 Vilkaviškio VVG narius atstovaujančių organizacijų atstovų. 2008 m. balandţio 7 d. vyko Vilkaviškio krašto VVG strategijos aptarimas su kaimo bendruomenių atstovais. Iš viso susitikime – diskusijoje dalyvavo 39 asmenys, atstovavę 35 kaimo bendruomenėms (susitikimo dalyvių sąrašas pridedamas priede). 2008 m. balandţio 25 d. vyko konferencija, kurios metu buvo pristatytas strategijos projektas. Konferencijoje be atstovų iš Vilkaviškio krašto VVG, dalyvavo LR Ţemės ūkio ministerijos, Programos LEADER ir ţemdirbių mokymo metodikos centro atstovai, socialiniai-ekonominiai

15 partneriai, svečia iš Lenkijos Biskupiec vietos veiklos grupės. (Dalyvių sąrašas, konferencijos programa pridedama priede).

1.9 SOCIALIAI ATSKIRTŲ ASMENŲ GRUPIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Rengiant Vilkaviškio krašto VVG strategiją, didelis dėmesys buvo skirtas socialiai atskirtų asmenų problemoms. Ypatingai kaimo vietovėje šių asmenų vis daugėja, todėl įgyvendinant strategiją bus imamasi priemonių šių asmenų problemos spręsti, kuo plačiau integruoti juos į visuomeninį gyvenimą.

Priemonės, kurių įgyvendinimu numatoma įtraukti socialiai atskirtus asmenis į strategijos įgyvendinimą, pateikiamos 1.11 lentelėje

1.3 lentelė. Priemonės įtraukiant socialiai atskirtus asmenis į Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimą

Priemonė Priemonės aprašymas Socialiai atskirtų asmenų poreikių tyrimas Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti specifinius šios grupės asmenų poreikius, kuriuos būtų galima patenkinti per vietos projektus Socialiai atskirtų asmenų įtraukimas į Bus sukurta darbo grupė prie Vilkaviškio Vilkaviškio krašto VVG veiklą krašto VVG tarybos, kuri uţsiima šių asmenų problemų sprendimu, bus įtraukta ir socialiai atskirti asmenys. Numatoma į darbo grupę įtraukti 5 asmenis Darbo grupės susitikimai su potencialiais Susitikimų su vietos projektų rengėjais bus vietos projektų rengėjais diskutuojama galimybė į vietos projektus įtraukti ir priemones bei veiklas, susijusias su socialiai atskirtų asmenų poreikių tenkinimu. Numatoma suorganizuoti ne maţiau kaip po 1 susitikimą kiekvienoje seniūnijoje Darbo grupės susitikimai su Susitikimų metu organizacijos, atstovaujančios organizacijomis, atstovaujančiomis socialiai socialiai atskirtus asmenis, bus informuojamos atskirtus asmenis apie galimybes rašyti vietos projektus. Numatoma suorganizuoti ne maţiau kaip 10 susitikimų Organizacijų, atstovaujančių socialiai Praktinių mokymų metu bus ugdomi vietos

16 atskirtus asmensi, mokymai projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdţiai. Numatoma suorganizuoti ne maţiau kaip 60 ak. val. mokymus

VVG TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

1.10 VVG TERITORIJOS VIENTISUMAS EKONOMINE, SOCIALINE IR FIZINE (GEOGRAFINE) PRASME

Vilkaviškio krašto VVG teritorija apima visą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. Vilkaviškio krašto VVG teritorija apima vienuolika Vilkaviškio rajono kaimiškųjų seniūnijų: Bartininkų, Giţų, Graţiškių, Katurvalakių, Kybartų (be Kybartų miesto), Klausučių, Pajevonio, Pilviškių, Šeimenos, Virbalio ir Vištyčio. Kadangi Vilkaviškio VVG teritorija praktiškai sutampa su Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija ir nėra atskirų statistinių duomenų, kuriuose nebūtų įtrauktos teritorijos, kurios nepriklauso Vilkaviškio VVG, todėl analizuojant įvairią statistinę informaciją neretai pateikiami statistiniai duomenys uţ visą savivaldybės teritoriją. Kai kuriais duomenimis ir pjūviais siekiama parodyti esminius skirtumus tarp Vilkaviškio ir Kybartų miestų ir kitų seniūnijų.

1.11 GEOGRAFINĖ IR GAMTINĖ SITUACIJA

Geografinė teritorija

Vilkaviškio VVG įsikūrusi Vilkaviškio rajone, tačiau į jos teritoriją neįeina Vilkaviškio ir Kybartų miestai. Vilkaviškio rajonas yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, kur vakaruose ribojasi su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi), pietuose – su Lenkijos Respublika. Savivaldybės teritoriją kerta svarbi automagistralė Vilnius-Marijampolė-Kaliningradas ir geleţinkelio linija Kaliningradas- Vilkaviškis-Kaunas-Vilnius-Maskva. Netoliese automagistralė “Via Baltica”. Savivaldybės teritorijoje yra 5 geleţinkelio stotys. Netoliese tiesiama automagistralė “Via Baltica”. Kybartuose veikia Lietuvos ir Rusijos Federacijos pasienio punktas. 2.1 ir 2.2 pav. pateikaimi Vilkaviškio rajono ţemėlapiai.

2.1 pav. Vilkaviškio rajonas Lietuvos kontekste

2.2 pav. Vilkaviškio rajono ţemėlapis

Nei viename Vilkaviškio VVG teritorijoje esančiame kaime, gyvenvietėje ar miestelyje negyvena daugiau nei 6000 gyventojų. Vilkaviškio VVG teritorijos plotas -1252 km2 (Vilkaviškio savivaldybės plotas – 1259 km2). Savivaldybė uţima 28,2 proc. Marijampolės apskrities teritorijos ir

19 yra antroji po Šakių rajono savivaldybės pagal plotą Marijampolės apskrityje. Pagrindiniai Vilkaviškio krašto VVG teritorijos rodikliai pateikiami 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Vilkaviškio VVG teritorijos pagrindiniai rodikliai Seniūnija Plotas, km2 Gyventojų skaičius Gyventojų tankis Bartninkų 128 2684 21,4 Giţų 66 1170 16,5 Graţiškių 120 1149 9,6 Keturvalakių 93 1915 21,1 Kybartų (be Kybartų 149 2858 19,2 miesto) Klausučių 117 3275 30,0 Pajevonio 116 1742 15,0 Pilviškių 159 5451 34,2 Šeimenos 164 6451 38,7 Virbalio 47 2250 19,1 Vištyčio 93 1436 15,4 VISO 1252 30381 Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Administracinė fizinė infrastruktūra Vilkaviškio savivaldybės plotas - 1252 kv. m., joje 12 seniūnijų, 389 kaimo gyvenamosios vietovės, 48835 gyventojų. Seniūnijų teritorijų plotai, gyventojų skaičiumi netolygūs. Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (iš kurių 11 įeina į Vilkaviškio VVG, administracinis susikirstymas pateikiamas 2.3 paveiksle), 22 pašto įstaigos, autobusų stotis, 5 geleţinkelio stotys, viešbutis, 2 kempingai, 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 2 pradinė mokykla, 9 pagrindinių mokyklų, 9 vidurinių mokyklų, 1 gimnazija, specialioji internatinė mokykla, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus mokykla, 12 katalikų baţnyčių, 2 kitų konfesijų maldos namai, 3 muziejai, 32 biblioteka, 15 kultūros centrų, daug kultūros paminklų.

2.3 pav. Vilkaviškio rajono administracinis suskirstymas seniūnijomis

Vilkaviškio krašto VVG teritorijai priklausančių seniūnijų apibūdinimas

Bartninkų seniūnija Bartninkų seniūnijos bendras plotas – 12 846 ha. Seniūnijos teritorijoje yra 6 didesnės gyvenvietės: Bartninkų miestelis, Lakštučių, Pašeimenių, Piliakalnių, Geisteriškių, Vartų kaimai ir 40 kaimų bei smulkesnių gyvenviečių, kuriose gyvena 2,72 tūkst. gyventojų. 2007 m. gimė 29, mirė 34 ţmonės, o 2006 m. gimė 39, mirė 26. Lyginant 2007 m. gyventojų amţių su 2003 m. gyventojų surašymo duomenimis, vaikų iki 15 m. amţiaus sumaţėjo nuo 27% iki 25%, o pensijinio amţiaus ţmonių padaugėjo 6% ir šiuo metu siekia 24%. Darbingo amţiaus gyventojai sudaro 51%. Bartninkų miestelyje veikia paštas, ambulatorija ir E. Bratkovskio vaistinė. Pašeimeniuose ir Piliakalniuose yra medicinos punktai. Seniūnijoje yra Bartninkų ir Alksninės baţnyčios, prie kurių yra veikiančios kapinės. Jau 18 metų ţaliuoja Atgimimo aţuolynas Oţkabaliuose, prie atkurtos dr. J. Basanaviciaus tėviškės sodybos-muziejaus. Netoliese matyti iškilusios vaizdingos Kušliakalnio ir Svirkalnio kalvos. Prie Aistos upelio, Piliakalnių kaime, yra nuolat priţiūrimas išraiškingas Piliakalnių piliakalnis. Netoliese, Vinkšnupių kaime, išlikusios senosios totorių kapinaitės. Seniūnijoje veikia 4 bendruomenės: Lakštučių, Pašeimenių, Piliakalnių ir Geisteriškių. Geisteriškių bendruomenė yra nesenai įregistruota ir dar tik pradeda savo veiklą. Kitos bendruomenės egzistuoja jau keletą metų ir sėkmingai vykdo savo veiklą. Piliakalnių bendruomenė yra paruošusi

21 projektą ,,Draugystė po viena saule“. Uţ gautas lėšas yra suorganizuota keletas renginių, pradėtos ruošti ritualinių paslaugų patalpos. Pašeimenių bendruomenė parengė projektą ,,Kad kaime būtų gyventi geriau“. Uţ gautas lėšas – 1 300 Lt – baigta įrengti koplytėlė, nupirkta kėdţių. Bendruomenė aktyviai organizuoja įvairius kultūrinius renginius. Lakštučių bendruomenė 2007 m. paruošė net 4 projektus, buvo gauta 9 000 Lt. Uţ juos nupirkta baldų, kiti pinigai panaudoti sportiniam inventoriui pirkti ir kulturiniams renginiams organizuoti. Dabar bendruomenei yra skirtos patalpos, kurioms remontuoti bendruomenė ruošiasi parengti naują projektą.

Giţų seniūnija Giţų seniūnijos centras – Giţų kaimas. Seniūnija ribojasi su Marijampolės savivaldybe, Keturvalakių ir Pilviškių seniūnijomis. Seniūnijoje yra 23 kaimai, dviejuose – Giţų ir Rimavičių – gyvenvietėse gyvena daugiau nei pusė visų gyventojų. Seniūnijos plotas – 3 891,7 ha. Per seniūnijos teritoriją teka trys upeliai: Rausvė, Muldţius ir Paikis. Seniūnijoje 2007 metais gyveno 1 066 gyventojai, 486 šeimos. Vyrų –530, moterų – 536. Turizmo veikla kol kas neišvystyta, tačiau lankytinų vietų yra. Galima pasidţiaugti K.Baršausko tėviške, jos aplinka, skulptoriaus V. Pleškūno sodyba-muziejumi. Ţengti pirmieji kaimo turizmo ţingsniai. Vietinių gyventojų pora suremontavo seną kaimo sodybą, kurioje ruošiasi priimti turistus. 2003 metais įsikūrusi Giţų kaimo bendruomenė tesia savo veiklą, vis daugiau naujų narių įtraukdama į savo ratą. Ţmonės supranta, kad tik bendrai sutelkus jėgas galima teikti naujus projektus ir gauti lėšų jiems įgyvendinti iš ES fondų. Praeitais metais Giţų bendruomenei pavyko įgyvendinti du projektus – „Giţų kaimo bendruomenės centro patalpų įrengimas“ (projektas bus tęsiamas 2008 metais) ir „Atsigreţkime į uţmiršta kaimą“. Šie abu projektai – tai senų pastatų restauravimas, pakeičiant juos visuomenei naudingomis patalpomis. Giţų kaimo bendruomenė isteigė bendruomenės filialą, kuris šiose patalpose atidarė socialinių paslaugų centrą. Tai padeda spręsti gyventojams aktualias socialines problemas.

Graţiškių seniūnija Graţiškių seniūnijoje yra 31 kaimas. Gyvena 1 135 gyventojai. 2007 metais atvyko gyventi 10 gyventojų, gimė – 12, mirė – 13. Bendras seniūnijos plotas – 12000 ha. Seniūnijos centras nutolęs nuo Vilkaviškio 25 km. Graţiškių seniūnija ribojasi su Pajevonio, Bartninkų, Vištyčio seniūnijomis, Kalvarijos savivaldybe, Lenkijos Respublika. Graţiškiuose veikia šios istaigos: Graţiškių vidurinė mokykla – 380 mokinių; vaikų darţelis „Pušelė“ – 31 vaikas, medicinos punktas, paštas, biblioteka, girininkija, Grauţinių ţvyro karjeras, kariniu oro pajėgų radiolokacinė stotis, 2 parduotuvės, 2 individualios veterinarijos įmonės.

Keturvalakių seniūnija Keturvalakių seniūnija ribojasi su Bartninkų, Šeimenos, Pilviškių, Giţų seniūnijomis, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėmis. Seniūnijos plotas – 92,45 kv. km., joje gyvena 2005 gyventojai. Didţiausios gyvenvietės – Keturvalakiai, Karkliniai, Geisteriškiai, Bačkiškiai, Degučiai, Patilčiai, Bardauskai, Antupiai. 2007 metais seniūnijoje gimė 17 vaikų, mirė 24 gyventojai. 2007 metais seniūnijoje veikė Keturvalakių bei Patilčių ţemės ūkio bendrovės, Keturvalakiuose – parapijos baţnyčia. Gyventojus seniūnijos teritorijoje aptarnauja 4 parduotuvės, yra keletas individualių įmonių. Seniūnijos teritorijoje veikė Keturvalakių pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 200 moksleivių bei Giţų pagrindinės mokyklos Antupių skyrius, kuri lanko 15 moksleivių. Karklinių kaime veikė vaikų darţelis „Spygliukas“. Seniūnijos teritorijoje yra trys medicinos punktai: Keturvalakių, Karklinių ir Bačkiškių kaimuose. Seniūnijoje veikė Keturvalakių, Karklinių kaimo ir Antuţių bendruomenės. Jos suorganizavo keletą kultūrinių renginių: Keturvalakiuose – Kaziuko mugę, Joninių šventę, kalėdinės eglutės įţiebimo šventę, kalėdine vakarone; Karkliniuose – Uţgavėnių šventę, Motinos dienos paminėjimą, vasaros šventę, kalėdinės eglutės įţiebimo šventę; Bačkiškiuose – vasaros šventę. Bendruomenės aktyviai dalyvavo įvairių projektų rengimuose ir keletą iš jų laimėjo.

Kybartų seniūija Kybartų seniūnijos plotas – 149,9 kv. km. Dalis Kybartų seniūnijos teritorijos – Kybartų miestas – nepriklauso Vilkaviškio krašto VVG teritorijai. Vilkaviškio krašto VVG priklausančioje teritorijoje yra 38 kaimai, kuriuose gyvena 2 950 gyventojų. Seniūnijos kaimuose yra šios švietimo istaigos: Virbalio vidurinės mokyklos Šiaudiniškių skyrius, Kybartų pagrindinės mokyklos Matlaukio ir Vilkupių skyriai, Ţaliosios Vinco Ţemaičio pagrindinės mokyklos Lauckaimio skyrius, Kybartų mokyklos-darţelio „Aţuoliukas“ Gudkaimio skyrius. Seniūnijos kaimuose yra 7 kaimų bendruomenės – Šuklių, Šiaudininškių, Kybeikių, Matlaukio, Gudkaimio, Bajorų ir Vilkupių.

Klausučių seniūnija Seniūnija yra rajono šiaurės vakarų dalyje. Seniūnijos teritorijoje teka Šešupės, Šeimenos upės ir nedideli Nenupės, Skriaudupio, Juodupės upeliai. Seniūnijos teritoriją ir Kybartų seniūniją jungia Širvintos upė. Seniūnija uţima 117 kv. km plotą. Seniūnijos teritorijoje yra 36 kaimai. Gyvenamose vietovėse gyvena 3 455 gyventojai, daugiausia gyventojų yra Sūdavos kaime – 468, Klausučių kaime – 435, Teiberių kaime – 328. 2007 metais seniūnijoje gimė 23 kūdikiai (2006 m. – 32), mirė 67 seniūnijos gyventojai (2006 m. – 65).

Seniūnijos teritorijoje veikia pramonėsįimonės: AB „Linas ir Agro“, UAB „Arvi fertis“, „Arvi“ cukraus pirminio rapso perdirbimo biokurui gamykla. Yra keletas maţesnių įmonių, uţsiimančių ţemės ūkio technikos remontu, plastmasinių dirbinių gamyba, vaisvandenių gamyba bei medţio apdirbimu. 2007 metais Bučiūnų kaime atidarytas agrocentras „Agromax“. Seniūnijoje yra įkurta 10 kaimų bendruomenių. Pagrindiniai jų veiklos tikslai ir uţdaviniai – socialinių, kultūrinių klausimų sprendimas. Giedrių kaimo bendruomenės tikslas – krikšcioniškos šeimos ugdymas ir palaikymas. 2005 metais įkurta Sūdaviečių etnokultūros asociacija, kurios veiklos sritis ir tikslai – istorinių vietovių bei pastatų išsaugojimas, eksponatų kaupimas, nykstančių etnokultūros objektų išaiškinimas, iškilių krašto ţmonių įamţinimas, kita muziejinė veikla. 2006 metais asociacijos pirmininkė kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė tapo šalies konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominante. Ţemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė įteikė jai ţymenį „Krašto paveldo puoselėtoja“. Bendruomenės aktyviai teikia paraiškas projektams, panaudoja gaunamas lėšas. Klausučių, Darţininkų, Ţaliosios kaimu bendruomenės dalyvavo respublikiniuose projektuose.

Pajevonio seniūnija Pajevonio seniūnijos plotas 12 437 ha.Teritorijoje yra 22 kaimai, gyvena 1 534 gyventojai. Pajevonyje veikia Vilkaviškio kredito unijos ,,Ţemdirbio parama“ filialas. Jo paslaugomis naudojasi daugiau kaip 200 namų ūkių. Seniūnijoje gyventojus aptarnauja du paštai, du medicinos punktai (Pajevonio ir Karalkrėslio), biblioteka. Seniūnijoje yra Pajevonio vidurinė ir Karalkrėslio pradinė mokyklos, priešmokyklinė-ikimokyklinė grupė, kultūros namai. Seniūnijos teritorijoje yra Širvintos hidrografinis, Kylininkų kraštovaizdţio bei Tadarinės botaninis zoologinis draustiniai, Drausgirio gamtinis rezervatas, Vištyčio regioninio parko dalis. Seniūnijoje veikia dvi kaimo bendruomenės: „Jevonio versmė“ Pajevonio kaime ir „Zanyla“ Budviečių kaime. Bendruomenės aktyviai dalyvauja organizuojant seniūnijoje kultūrinius masinius renginius. Pajevonio kaimo bendruomenė „Jevonio versmė“ gyvuoja šeštus metus. Geguţės 11 d., kaip ir kasmet, bendruomenė organizavo poezijos popietę „Pavasario versmės“. Bendruomenė kasmet dalyvauja Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programoje. 2007 metais iš Savivaldybės gavo 800 Lt projektui „Paţink savajį kraštą 2“ įgyvendinti. Tai – praeitų metų projekto „Paţink savajį kraštą“ tęsinys. Bendruomenė pagal projektą įsigijo turistinio inventoriaus (keturias palapines). Aktyviai savo veiklą organizuoja Būdviečių kaimo bendruomenė „Zanyla“. 2007 metais kaimo bendruomenė kaip partnerė dalyvavo Pajevonio vidurinės mokyklos projektuose „Iš jotvingių akmens“ ir „Tamsios ir šviesios gyvenimo pusės“. Vykdant šį projektą Būdviečių sporto aikštėje surengta sporto šventė ir prie bendruomenės namų pasodintas parkas. 2007 m. bendruomenė, dalyvaudama Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programoje, bendruomenės namų stogo bituminei dangai pirkti laimėjo 3 500 Lt. Bendruomenė taip pat dalyvavo ŢŪM

24 finansuojamame projekte „Bendruomenės namų renovacija“ ir gavo 25 000 Lt parama, iš kurios 20 000 Lt skirta bendruomenės namų pirmo aukšto langams pakeisti ir 5 000 Lt – daliniam patalpų apšildymui įruošti. Bendruomenė organizuoja talkas aplinkai tvarkyti. Lapkričio 10 d. talkoje dalyvavo 24 ţmonės. Abi bendruomenės, seniūnija ir Vilkaviškio darbo birţa 2007 m. birţelio 26 d. pasirašė trišalę paslaugų teikimo sutartį.

Pilviškių seniūnija Pilviškių seniūnijos teritorijos plotas – 159 kv. km. Seniūnijoje yra 67 kaimai, kuriuose gyvena apie 5200 gyventojų. Didesnį gyvenviečių centrai: Bebrininkai – 150, Opšrūtai – 300, Paeţeriai – 330, Pilviškiai – 2 650, Stirnėnai – 320. Seniūnijos teritorijoje yra Paeţerių ir Oţelių eţerai, Piliūnų piliakalnis, Maţučių šaltinėlis. Paeţerių kaime yra Vinco Kudirkos, Nadrausvės kaime rašytojo Antano Krišciukaičio-Aišbės, Ţiūrių kaime – Vinco Pietario tėviškės. Seniūnijoje yra 4 švietimo įstaigos, du pradinių klasių skyriai, viena pagrindinė mokykla, viena vidurinė mokykla, kuri nuo 2007-09-01 tapo Pilviškių „Santakos“ gimnazija, 5 bibliotekos, 4 ryšių skyriai, du internetinės prieigos taškai, ikimokyklinio ugdymo skyrius, reabilitacijos centras. 2007 m. uţregistruotos 68 mirtys ir 44 gimimai. Pilviškių seniūnijoje veikia penkios kaimų bendruomenės: Alksnėnų, Bebrininkų, Paeţerių, Pilviškių, Ramoniškių. Bendruomenių iniciatyvines grupes sudaro pedagogai, labdaros organizacijų atstovai, kultūros darbuotojai. Bendruomenių pirmininkai vieną kartą per mėnesį ir daţniau (jei reikia) susitinka su seniūnu, sprendţia aktualius seniūnijos ūkio, kultūros, socialinius klausimus. Bendruomenėse vyko vasaros, rudens šventės, senųjų metų palydos, organizuojamos vasaros stovyklos jaunimui. Aktyviai ruošiami projektai, pagal kuriuos gaunamos lėšos, skirtos bendruomenių veiklai gerinti. Alksnėnų bendruomenė išsinuomojo Alksnėnų parapijos patalpas, pakeitė langus, sutvarkė vidų. Jaunimas šiose patalpose savaitgaliais turiningai leidţia laisvalaikį. Bebrininkų bendruomenė pagal projektą įsigijo įgarsinimo aparatūra, raštinės reikmenų. Pilviškių mstl. bendruomenė pagal projektą gavo 20 700 tūkst. Lt, skirtų kilnojamai scenai įrengti. Ramoniškių bendruomenė pagal projektą gavo lėšų, kurios skirtos įsigyti sporto inventoriui. Šiuo metu gyventojai laisvalaikiu gali treniruotis bendruomenės salėje.

Šeimenos seniūnija Seniūnijoje yra 20 gyvenviečių centrų, 63 kaimai. Seniunijos plotas – 16 405,2 ha. 2007 metais seniūnijos teritorijoje gyveno 6 706 ţmonės, t. y. 0,39 proc. maţiau nei 2006 metais. 2007 metais gimė 60, mirė 81 ţmogus.

Seniunija turi gana daug lankytinų turizmo ir poilsio vietų: Paeţerių eţeras, Aukso rago pusiasalis, Podvarko poilsiavietė, Paeţerių dvaro parkas, Ripkaus giraitė, dalis Uosijos miško aţuolyno, Šukiu, Misviečiu piliakalniai, Salomėjos Nėries ir Kazio Bradūno tėviškės, Vilkaviškio krašto muziejus, Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kulturos centras. Seniūnijoje yra šios švietimo istaigos: Alvito pagrindinė mokykla – 199 mokiniai, Giedrių pagrindinė mokykla – 95 mokiniai, Klampučių pagrindinė mokykla – 104 mokiniai, Paeţerių mokykla-darţelis ,,Eţerėlis“ – 17 mokinių.

Virbalio seniūnija Virbalio seniunijos teritorija uţima 4 665 ha plota, gyvena 2 220 gyventoju. Seniunijoje yra 7 kaimai ir Virbalio miestas. Virbalyje gyvena 1 340 gyventoju. 2007 metais Virbalio seniunijoje gimė 21, mirė 34 asmenys. Virbalyje veikia UAB „Virbalio pieninė“, kurios veiklos sritis – pieno ţaliavos surinkimas ir UAB „Virbalio baldai“, gaminanti baldus. Imonė dalyvauja „Vietinių uţimtumo iniciatyvų“ projekte. Pagal šį projektą buvo įdarbinti 9 asmenys, iš viso įmonėje yra 44 darbininkai. Dalis Virbalio seniūnijos gyventojų dirba ŢUK „Virbalio duona“, G. Plečkaicio įmonėje „Elektra“. Veikia 8 parduotuvės, 3 kirpyklos, gėlių parduotuvė ir avalynės taisykla.

Vištyčio seniūnija Vištycio seniunijos plotas – 93,6 kv. km. Seniunija sudaro Vištycio miestelis ir 21 kaimas. Gyvena 1 430 gyventojų. Seniūnijos teritorijoje yra pašto skyrius, vidurinė mokykla, 2 kultūros namai, policijos nuovada, ambulatorija, pasienio uţkarda, regioninis parkas, 2 baţnyčios, 4 parduotuvės. Seniunija ribojasi su Lenkijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, su Graţiškių, Pajevonio, Kybartų seniūnijomis. Didţiausias seniūnijos miestelis – Vištytis, kuriame yra 550 gyventojų. Seniūnijoje lankytinos šios regioninio parko vietos: Vištycio eţeras, piliakalniai, poilsio namai, motelis, kempingas, aukščiausias Suduvos kalnas, Vištyčio Didysis akmuo, Šilelio šaltinėlis, Vištycio skulptūrų ansamblis. Vištyčio seniūnijoje yra įsusikurusi 1 kaimo bendruomenė. Ji vienija 70 narių. 2007 m. bendruomenė laimėjo du projektus, kuriuos sėkmingai ivykdė. Dar vienas projektas vykdomas nuo 2006 metų. Bendruomenė organizavo daug mokymų, seminarų, susijusių su projektų vykdymu. Bendruomenės nariai dalyvavo rajono ir visos respublikos rengiamuose seminaruose, mokymuose, bendruomenių šventėse, respublikinėje ir tarptautinėje konferencijose. Buvo organizuota daug švenčių: Uţgavėnės, šv. Velykos, Rudens darbų pabaigtuvės, Mokytojų diena ir kt.

Gyvenamosios kaimiškosios Vilkaviškio rajono teritorijos Vilkaviškio savivaldybėje daugiau nei pusė kaimo gyventojų 57,75 % gyvena kaimo gyvenamosiose vietovėse. Statistikos departamento 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis

26 kaimo gyvenamųjų vietovių tinkle 18,8 % kaimo gyvenviečių neturi gyventojų. Maţiausiai tokio tipo gyvenviečių yra Giţų, Graţiškių ir Vištyčio seniūnijose. Vienkiemio tipo gyvenvietės (1-5 gyventojai) Vilkaviškio gyvenviečių struktūroje sudaro 14,4 %, jose gyvena 0,6 % gyventojų. Didţiausia dalis kaimo gyventojų, gyvenančių vienkiemiuose yra Graţiškių seniūnijoje –25 %. Maţiausia dalis kaimo gyventojų gyvenančių vienkiemiuose yra 2,6 % Klausučių seniūnijoje, Virbalio seniūnijoje tokio tipo gyvenviečių 2001 metų surašymo duomenimis nebuvo. Labai maţose gyvenamosiose vietovėse (10-50 gyventojų), pasiskleidę 13,3 % rajono kaimo gyventojų, jos sudaro 54,7 % rajono g.v. tinklo. Iš jų didesniąją dalį 16,4 % sudaro 10-25 gyventojų gyvenamosios vietovės, jose gyvena 16,7 % rajono kaimo gyventojų ir 26-49 gyventojų gyvenamosios vietovės, jose gyvena 16,4 % rajono kaimo gyventojų. Didesne tokio tipo g.v. koncentracija išsiskiria Giţų. Graţiškių, Kybartų, Klausučių, Pilviškių seniūnijos Atskirose rajono seniūnijose bendra maţų kaimų dalis (10-50 gyventojų) svyruoja nuo 34,8 % (Giţų seniūnija) 23,9 % (Pilviškių seniūnija) iki 3,0 % (Keturvalakių seniūnija) gyvenamųjų vietovių tinklo. 9,8 % g.v. tinklo sudaro kaimai ir miesteliai, kurių dydis yra nuo 200 iki 500 ţmonių. Juose gyvena daugiausiai 45,3 % Vilkaviškio savivaldybės rajono kaimo gyventojų. Didţiausia toki tipo g.v. koncentracija Šeimenos seniūnijoje. – 16,9 %, Klausučių seniūnijoje. – 18,4 %, bei Bartininkų seniūnijoje. – 12,8 %, Kybartų seniūnijoje. – 14,3 %. Tik Giţų ir Vištyčio seniūnijose tokio dydţio gyvenviečių nėra. 2,0 % g.v. tinklo sudaro didesni (500 – 999 ţm.) kaimai ar miesteliai juose gyvena dar 15,2 % rajono kaimo gyventojų. Iš 8 miestelių Vilkaviškio savivaldybėje 3 randasi Šeimenos seniūnijoje, 2 – Pilviškių, ir po 1 Giţų, Pajevonio, Vištyčio seniūnijose. Taigi gyvenamosiose vietovėse, kurių dydis yra nuo 200 iki 1000 ţm., 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, gyvena 60,5 % savivaldybės kaimo gyventojų. Gyvenamųjų vietovių, kurių dydis yra nuo 1000-1999 ţmonių Vilkaviškio savivaldybėje tik viena – Pilviškių seniūnijoje, čia dar gyvena 27,4 % visų savivaldybės gyventojų. Vilkaviškio savivaldybėje didţiausias gyventojų tankumas yra Klausučių seniūnijoje – 28 ţm./100ha, Pilviškių seniūnijoje - 24,2 ţm./100ha ir Šeimenos seniūnijoje – 38 ţm./100ha. Tai vienos didţiausių seniūnijų pagal savo uţimamą plotą ir gyventojų skaičių. Graţiškių, Kybartų, Pajevonio, Vištyčio seniūnijose kaimo gyvenamųjų vietovių uţstatytos teritorijos gyventojų tankis maţėja iki - 22,0 ţm./100ha, ir maţiausias tankumas yra Virbalio seniūnijoje jis siekia tik - 17,0 ţm./100ha. Maţas gyventojų tankumas savivaldybėje sunkina socialinės ir techninės infrastruktūros (vandentiekio, kanalizacijos, atliekų surinkimo ir kt.) plėtojimą. Be to, kur kas ţemesnis gyventojų tankis rodo maţų, ir toliau maţėjančių gyvenamųjų vietovių teritorinį dominavimą rajone

Gamtiniai resursai Didţiąją Vilkaviškio krašto VVG teritorijos dalį uţima ţemdirbystės plotai (77,3 proc.), miškai sudaro tik 9 proc. teritorijos, t.y. maţiausiai Marijampolės apskrityje. Didţiausias miškas - Vištytgiris. Gamtos vertybės saugomos Širvintos hidrografiniame ir Virbalgirio botaniniame zoologiniame draustiniuose. Vilkaviškio rajonui būdinga reljefo įvairovė. Rajono šiaurė yra Šešupės ţemumoje (ţemiausia vieta – 24 m), o pietūs - Sūduvos aukštumoje (aukščiausia vieta – 282 m Pavištyčio kalnas), kurioje įkurtas Vištyčio regioninis parkas. Rajono teritorijoje geografinių aukščių skirtumai siekia 250 m. Rajone yra daugiau nei 60 eţerų, graţiausi - Paeţerių, Dotamų, Vygrelių, Alvito bei vienas giliausių ir didţiausių Lietuvoje – Vištyčio eţeras (1787 ha). Per savivaldybės teritoriją teka Šešupė, Liepona ir kitos upės, upeliai, šiame krašte daug įspūdingų piliakalnių. Vištyčio eţeras ir regioninis parkas tampa poilsinio turizmo centru. Vertingi gamtiniai kompleksai saugomi ir valstybiniuose Širvintos hidrografiniame bei Virbalgirio botaniniame - zoologiniame draustiniuose. Saugomos teritorijos uţima 8,47 % viso rajono savivaldybės teritorijos. Vilkaviškio rajono kraštovaizdis labai nualintas melioracijos ir intensyvios ţemdirbystės, todėl kraštovaizdţio išsaugojime labai svarbus vaidmuo tenka gamtiniam karkasui. Rajone gamtinis karkasas jungia gana įvairios paskirties teritorijas – Vištyčio regioninį parką su jame esančiu rezervatu, gamtiniais bei kompleksiniais draustiniais, apsaugos zonomis, gamtos paveldo vertybėmis, valstybinius Širvintos ir Vilbalgirio draustinius, kelių, vandens telkinių ir kitas apsaugos zonas bei juostas, miškų ūkio bei ribojamos agrarinės veiklos zonas. Naudingųjų iškasenų ištekliai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje daugiausia yra smėlio, ţvyro arba smėlio su ţvyru, molio telkinių. Energetinių išteklių grupę sudaro durpių ir nedideli naftos telkiniai. Šios iškasenos labiausiai naudojamos kelių, pastatų statyboje, aplinkos tvarkyme. Rajone yra visų , išskyrus kreidos mergelį, Marijampolės apskrityje aptinkamų naudingųjų iškasenų, bet jų ištekliai negausūs. Ţvyro rajone yra uţtektinai vietinių reikmių tenkinimui. Naudingųjų iškasenų gavyba daro poveikį aplinkai – didėja paţeistų ţemių plotai, paţeidţiamas reljefas, atsiranda vizualinė tarša. Iškasinėtuose ţemės plotuose daţnai pilamos buitinės atliekos. Naudingųjų iškasenų gavyba šiuo metu yra sumaţėjusi.

Gyventojų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyventojų vidutinis tankis 2006 m. buvo 38,8 gyv./km2. Tai 1,34 karto maţesnis gyventojų tankis palyginus su vidutiniu Lietuvos gyventojų tankiu (52,2 gyv./ km2). Vilkaviškio krašto VVG teritorijos gyventojų tankis yra dar maţesnis – 23,7 gyv./km2. 2.2 lentelėje pateikiama Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje gyventojų skaičius ir tankis Vilkaviškio krašto VVG priklausančiose seniūnijose.

2.2 lentelė. Gyventojų skaičius ir tankis Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje

Seniūnija Plotas, km2 Gyventojų skaičius Gyventojų tankis Bartninkų 128 2684 21,4 Giţų 66 1170 16,5 Graţiškių 120 1149 9,6 Keturvalakių 93 1915 21,1 Kybartų (be Kybartų 149 2858 19,2 miesto) Klausučių 117 3275 30,0 Pajevonio 116 1742 15,0 Pilviškių 159 5451 34,2 Šeimenos 164 6451 38,7 Virbalio 47 2250 19,1 Vištyčio 93 1436 15,4 VISO 1252 30381 Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų skaičius per paskutinius 10 metų (1996-2006) sumaţėjo apie 4,9%. Vilkaviškio rajono savivaldybės miestų ir kaimų gyventojų skaičius per paskutiniuosius 5 metus keitėsi neţymiai. Bendras miesto ir kaimo gyventojų skaičius sumaţėjo atitinkamai 2,83% ir 2,75%. Vertinant gyventojų skaičių ir jo kitimo tendencijas galima konstatuoti, kad gyventojų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje maţėja ir gyventojų tankis yra maţesnis negu vidutinis Lietuvos gyventojų tankis. LR Statistiko departamento duomenimis, Vilkaviškio miesto ir kaimų gyventojų struktūrų skirtumai (2.3 lentelė) yra statistiškai nereikšmingi, tačiau jie išryškina šias tendencijas: miestuose buriasi darbingo 25-29 metų amţiaus gyventojai; kaimuose didesnė 0-14 metų gyventojų dalis; 35-39 metų gyventojų skaičius vienodas kaime ir mieste.

2.3 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų amţiaus struktūra pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis

Amţius Gyventojų struktūra, Struktūros skirtumai (m–k), miesto (m) kaimo (k) punktai 0–14 9,21 10,45 -1,25

15–19 8,15 8,74 -0,59 20–24 6,27 6,66 -0,39 25–29 8,16 6,75 +1,41 30–34 8,40 7,67 +0,73 35-39 8,03 8,03 0,00 40–44 8,04 8,09 -0,05 45-49 7,36 6,32 +1,04 50–54 6,96 5,85 +1,10 55-59 6,40 6,26 +0,14 60–64 5,88 6,03 -0,15 65-69 5,97 6,28 -0,31 70 -74 5,51 5,72 -0,21 75-79 3,11 3,67 -0,56 80-84 1,51 1,77 -0,26 85+ 1,05 1,69 -0,64

Aukščiau aprašytos tendencijos yra vertintinos kaip neigiamos, ypač jei jos sudaro sąlygas aktyvių ir neaktyvių gyventojų koncentracijos miestuose ir kaimuose disproporcijos didėjimui. Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Lietuvos gyventojų pasiskirstymo pagal išsilavinimą palyginimas rodo esminius skirtumus Vilkaviškio socialinės ekonominės raidos potencialo nenaudai. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų išsilavinimas yra daug ţemesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Gyventojų surašymo duomenimis, Vilkaviškio rajone aukštąjį išsilavinimą įgiję tik 5,9 % gyventojų (2.4 lentelė), o tai yra daugiau kaip 2 kartus maţiau nei vidutiniškai Lietuvoje (2.5 lentelė).

2.4 lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą (10 metų ir vyresni) Iš viso Išsilavinimas aukštasis aukštesnysis vidurinis pagrindinis pradinis

Lietuvos 3076897 13,3% 20,4% 28,6% 15,8% 21,9% respublika

Marijampolės 163771 7,4% 21,7% 27,5% 17,5% 25,9% apskritis Marijampolės sav. 61800 9,3% 24,5% 29,2% 15,1% 21,9% Kalvarijos sav. 11915 4,3% 18,3% 27,2% 20,8% 29,4% Kazlų Rūdos sav. 13049 7,1% 20,4% 26,8% 19,5% 26,2% Šakių r. sav. 33575 6,9% 19,3% 27,6% 17,0% 29,3% Vilkaviškio r. sav. 43432 5,9% 20,7% 25,3% 19,9% 28,1% Šaltinis: LR Statistikos departamentas

2.5 lentelė Vilkaviškio rajono gyventojų išsilavinimo palyginimas su šalies duomenimis Gyventojų išsilavinimas Vilkaviškio rajone palyginus su Lietuvos vidurkiu Aukštasis 2,26 karto maţiau Aukštesnysis 0,98 karto daugiau Vidurinis 1,14 karto maţiau Pagrindinis 0,80 karto daugiau Pradinis 0,78 karto daugiau Neturi pradinio 0,83 karto daugiau Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Analizuojant Vilkaviškio rajono gyventojų išsilavinimą Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje, matomas dar ţenklesnės disproporcijos. Tik penktadalis (20,55%) Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje gyvenančių gyventojų turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinima (2.6 lentelė).

2.6 lentelė Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje gyvenančių gyventojų išsilavinimo palyginimas su miesto gyventojais Išsilavinimas, % gyventojų Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis Pradinis Neturi pradinio ir kiti Vilkaviškio ir 8,25 23,81 25,34 17,13 21,90 3,57 Kybartų miestuose

Kaime, t.y. 3,74 16,81 23,24 20,42 30,35 5,44 Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje

Apibendrinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje 4,6 procentiniais punktais maţesnė darbingo ir 51,5 procentinio punkto didesnė pensinio amţiaus gyventojų dalis lyginant su Lietuvos vidurkiu. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų išsilavinimas yra daug ţemesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.

1.12 SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ BŪKLĖ

Šiame skyriuje analizuojama Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinė – ekonominė situacija ir tendencijos. Analizuojami ankstesnių metų ir, esant galimybei, patys naujausi 2005-2007 metų duomenys. Dalis duomenų pateikiama visos Vilkaviškio rajono savivaldybės mastu, nes dėl statistinių duomenų kaupimo ypatumų, nėra galimybės išskirti Vilkaviškio krašto VVG teritorijos duomenis. Siekiant objektyviau įvertinti savivaldybės ekonominę būklę, jos rodikliai lyginami su šalies ir apskrities.

Pragyvenimo lygis Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų pragyvenimo šaltiniai (2.7 lentelė), palyginus su visos Lietuvos gyventojų pragyvenimo šaltinių pasiskirstymu, turi esminių skirtumų. Ţemiau pateikiami duomenys nustatyti 2001 m. gyventojų surašymo metu bei šios strategijos rengimo metu atlikto tyrimo surinkti duomenys.

2.7 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį Pragyvenimo šaltinis Lietuvoje* Marijampolės Vilkaviškio apskrityje* rajone* Darbo uţmokestis 28,6 22,7 18,9 Pajamos iš nuosavo 1,4 1,3 1,3 verslo Pajamos iš ţemės ūkio 2,8 5,5 7,5 veiklos Pajamos iš nuosavybės 0 0 0,1 ar investicijų

Pensija 21,6 23,2 23,9 Pašalpa 4,3 5,1 5,4 Stipendija 1,1 1,1 0,8 Valstybės išlaikomas 1,1 1,4 1,4 šeimos ar kitų asmenų 33,3 35,4 37,2 išlaikomas Kiti šaltiniai 2,5 2,8 2,8 Šaltinis: LR Statistikos departamentas * 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Pagrindiniai savivaldybės gyventojų pragyvenimo šaltinių bruoţai: silpnas gyventojų ekonominis savarankiškumas ir aktyvumas, didelė priklausomybė nuo pensijų, pašalpų ir šeimų, kitų asmenų išlaikymo. Miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai iš esmės skiriasi tik pajamų iš ţemės ūkio, darbo uţmokesčio ir pajamų iš nuosavo verslo dalimis visų šaltinių struktūroje (2.8 lentelė)

2.8 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai Gyventojų skaičius*., Kaimo ir miesto miesto Kaimo, t.y. Skirtumai, kartais Vilkaviškio krašto VVG teritorijos Darbo uţmokestis 27,7 12,6 2,2 Pajamos iš nuosavo verslo 2,2 0,6 3,7 Pajamos iš ţemės ūkio veiklos 0,6 12,6 -21,0 Pajamos iš nuosavybės ar 23,3 24,3 -1,1 investicijų Pensija 4,4 6,1 -1,4 Pašalpa 0,8 0,8 - Stipendija 1,1 1,7 -1,5 Valstybės išlaikomas 36,3 37,8 -1,1 šeimos ar kitų asmenų išlaikomas 2,7 2,9 -1,1 Kiti šaltiniai 0 0,1 -0,1 Darbo uţmokestis 0,9 0,5 0,4 100 100 - Šaltinis: LR Statistikos departamentas * 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Vilkaviškio rajono savivaldybėje vidutinis darbo uţmokestis 2000 metais sudarė 4,86 lt/bruto per valandą. 2005 m. išaugo iki 6,00 lt/bruto per valandą, t.y. padidėjo 19 %. Palyginus su Lietuvos darbo uţmokesčio vidurkiu, kuris išaugo 23,6 %, su Marijampolės apskrities darbo uţmokesčiu, kuris išaugo 20,5 %, Vilkaviškio rajone darbo uţmokesčio augimas buvo maţiausias.

Apibendrinimas Vidutinis darbo uţmokestis Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2005 m. buvo maţesnis uţ apskrities vidurkį ir jo didėjimo tendencijos lėtesnės nei Lietuvoje. Pagrindiniai Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų pragyvenimo šaltinių bruoţai: silpnas gyventojų ekonominis savarankiškumas ir aktyvumas, didelė priklausomybė nuo pensijų, pašalpų ir kitų asmenų išlaikymo.

Gyventojų uţimtumas ir nedarbas Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2005 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje buvo 28414 (57,64 proc.) darbingo amţiaus gyventojų, 2006 m. – 31485 (64,47 proc.) darbingo amţiaus gyventojų, o 2007 m. – 31353 (64,80 proc.) darbingo amţiaus gyventojų (2.9 lentelė). Pateikti duomenys rodo, kad paskutiniais metais darbingo amţiaus gyventojų skaičius didėja.

2.9 lentelė. Gyventojai pagal amţiaus grupes 2007 m. Teritorija 0-15 metų amţiaus Darbingo amţiaus Pensinio amţiaus gyventojai gyventojai gyventojai Lietuvos respublika 538123 2319485 527271 Marijampolės apskritis 32596 120124 29867 Marijampolės sav. 11890 47597 9810 Kalvarijos sav. 2541 8478 2471 Kazlų Rūdos sav. 2558 9520 2537 Šakių r. sav. 6601 23176 7028 Vilkaviškio r. sav. 9006 31353 8021 Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Vidutinis metinis uţimtųjų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje išlieka pastovus pastaruosius metus ir 2006 m. sudarė 19,2 ūkst. gyventojų. Marijampolės apskrityje ir Lietuvoje pastebimos šio skaičiaus didėjimo tendencijos (2.10 entelė).

2.10 lentelė. Vidutinis metinis uţimtųjų skaičius (tūkst.) Teritorija 2004 m. 2005 m. 2006 m. Lietuvos respublika 1436,3 1473,9 1499,0 Marijampolės apskritis 75,6 73,9 74,6 Marijampolės sav. 34,7 33,7 33,9 Kalvarijos sav. 4,5 3,6 3,7 Kazlų Rūdos sav. 5,0 4,8 4,9 Šakių r. sav. 12,3 12,7 12,9 Vilkaviškio r. sav. 19,1 19,1 19,2

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Vilkaviškio rajono darbo birţos duomenimus, nuo 2002 m. (4,8 tūkst. gyventojų) savivaldybėje stebimas pastovus vidutinio metinio bedarbių skaičiaus maţėjimas, kuris 2008 m. bedarbių skaičius sumaţėjo iki 1,0 tūkst. gyventojų (2.4 paveikslas).

5000 4764

4500 4081 4000 3867

3500 3200 2853

3000 2627 2589 Viso

2500 2235

1911 Vyrai

1632 1729 2000 1444

1492 Moterys

1471

1320 1307

1500 1143

1012

807 637

1000 668

606

475 416 500 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

2.4 pav. Bedarbių skaičiaus dinamika 2001-2008 m.

Vystantis įmonėms, didėjanti specialistų paklausa kituose Lietuvos rajonuose, darbo uţmokesčio skirtumai skatina darbo jėgos mobilumą. Nemaţą įtaką rajono uţimtumui turi ir atsiveriančios darbo rinkos ES šalyse, tai skatina darbingo amţiaus gyventojų emigracija į šias šalis. Šie ir kiti išoriniai bei vidiniai veiksniai lemia gyventojų uţimtumo didėjimą rajone, tačiau sukelia naujas problemas rajono darbo rinkoje, tokias kaip darbo pasiūlos ir paklausos struktūros neatitikimus profesinės, kvalifikacinės ir teritoriniu poţiūriu. Ekonominio aktyvumo rodiklis (uţimtųjų skaičiaus santykis su darbingo amţiaus gyventojų skaičiumi, proc.) Vilkaviškio r. savivaldybėj. 2006 m. sudarė 67,4 procentus ir viršijo kitų apskrities rajonų ekonominį rodiklį, tačiau 3,3 proc. buvo maţesnis nei Lietuvos Respublikos vidurkis

Apibendrinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje maţėja darbingo amţiaus gyventojų – 2006 m. jie sudarė 58,9 % visų rajono gyventojų. Bendras bedarbių skaičius maţėja, tačiau didėja vyresnio amţiaus ir neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių skaičius. Didţiausią galimybę įsidarbinti turi bedarbiai su profesiniu išsilavinimu.

Įsidarbinimo perspektyvos Vilkaviškio rajone veikia 597 įmonės. Rajone vyrauja smulkios įmonės kuriose dirba iki 10 darbuotojų (85%) ir paslaugas teikiančios įmones (64,4%). Paslaugų sektoriuje dirba 4147 darbuotojai (232 įmonės), pramonės sektoriuje –2670 darbuotojų (55 įmonės), statybos – 587 (8 įmonės), ţemės ūkio sektoriuje – 221 darbuotojas (65 įmonės). Vystantis įmonėms, didėjanti specialistų paklausa kituose Lietuvos rajonuose, darbo uţmokesčio skirtumai, skatina darbo jėgos mobilumą. Tai sukelia darbo pasiūlos ir paklausos struktūros neatitikimus profesinės, kvalifikacinės ir teritoriniu poţiūriu. Didėja neturinčių profesinio pasirengimo, ypač vyresnio amţiaus bedarbių dalis, taip pat turinčių ilgesnę nedarbo pertrauką, kas trukdo jiems sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Daugiausiai laisvų darbo vietų uţregistruota paslaugų sektoriuje. Paklausiausios profesijos šiame sektoriuje: psichologai, bendros praktikos gydytojai, dalykų mokytojai (informatikos, chemijos, lietuvių, anglų kalbos), verslo vadybininkai, tarptautinių krovinių veţimo transporto priemonių vairuotojai, padavėjai, pardavėjai. Pramonės sektoriuje paklausiausios profesijos: medienos apdirbimo staliai staklininkai, siuvėjai operatoriai, gaterininkai, staliai, duonos kepėjai, konditeriai. Statybos sektoriuje: plataus profilio statybininkai, mūrininkai plytelių klojėjai, apdailininkai. Daugiausiai įsidarbino bedarbių turintys profesijas pagal šias profesijų grupes: variklinių kelių transporto priemonių vairuotojai; ūkvedţiai ir maitinimo įmonių darbuotojai: virėjai, padavėjai, barmenai; medienos apdirbimo gamybos įrenginių operatoriai: gaterininkai, staliai staklininkai; kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatoriai: auto krautuvo vairuotojai, traktorininkai; tekstilininkai, siuvėjai ir giminiškų profesijų darbuotojai; pardavėjai ir kitų prekių demonstruotojai; verslo specialistai; mašinų mechanikai ir derintojai; statybininkai, apdailininkai ir giminiškų profesijų darbuotojai; elektros gamybos ir panašių jėgainių operatoriai; Tikimasi, kad ieškantys darbo galėtų sukurti savo verslą ir sėkmingai jį plėtoti kaime. Vilkaviškio rajono darbo birţa vykdo viešųjų darbų priemonę, kurios tikslas yra sudaryti galimybę uţsidirbti pragyvenimui labiausiai socialiai paţeidţiamiems, negalintiems konkuruoti darbo rinkoje bedarbiams ir padėti ieškantiems darbo asmenims greičiau sugrįţti į darbo rinką. Prarastiems darbiniams įgūdţiams atstatyti bei turimiems palaikyti, viešųjų darbų programoje 2006 m. buvo sukurta 665 laikinos darbo vietos, į kurias įdarbintas kas ketvirtas darbo birţoje 36 registruotas bedarbis. Duomenys apie viešųjų darbų programos įgyvendinimą pateikiami 2.11 lentelėje.

2.11 lentelė. Bedarbių nukreipimas į viešus darbus pagal tikslines grupes Tikslinės grupės Uţduotis Įvykdymas Procentas, nuo pavadinimas įregistruotų tikslinių grupių asmenų Ilgalaikiai bedarbiai 261 190 32,6 Kaimo gyventojai 196 266 18,9 Asmenys, vyresni 150 164 31,4 kaip 50 metų Viso 651 665 25 (nuo įreg. ieškančių darbo asmenų)

Vykdant viešųjų darbų programą, buvo ţymiai prisidėta prie rajono gerbūvio gerinimo: priţiūrimi kaimo keliai, tvarkomos pakelės, iškertami menkaverčiai krūmai, priţiūrimi kultūros paveldo objektai, ţuvusiųjų atminimo įamţinimo vietos ir netvarkomos kapavietės (Bačkiškių, Alvito, Giţų, Ţaliosios, Bartninkų, Vištyčio, Pajevonio, Vinkšnupių kaimelio totorių kapinės, Dotamų, Karpiejų, Šilsodţio, Lankupėnų, Stirniškių, Bambinių kaimų kapavietės), įrengtos ir priţiūrimos vejos, teigiamai sprendţiami ekologinės padėties ir kraštovaizdţio klausimai, gyventojų laisvalaikio uţimtumo gerinimo (įrengta sporto, krepšinio aukštelių), paremti Gudkaimio senelių namai ir Alvito vaikų globos namai, paremtos dvi daugiavaikės šeimos, suteikta parama organizuojant Kalėdų Senelio šventę Bartninkų seniūnijos vaikučiams.

Socialinės paslaugos, socialinė slauga Beveik penktadalis (18,7 proc.) savivaldybės gyventojų gauna senatvės pensiją. 1000-iui darbingo amţiaus gyventojų tenka 113 netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų. Šis rodiklis yra didesnis nei šalies vidurkis (102). Socialinių paslaugų tinklą Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2007 m. pabaigoje sudarė: Ligoninė – 213 lovų; Ambulatorinės sveikatos prieţiūros įstaigos 4; Medicinos punktai 21; Privačios asmens sveikatos prieţiūros įstaigos 19; Privačios odontologinės prieţiūros įstaigos 10; Globos įstaigos suaugusiems neįgaliesiems – 1, vietų skaičius 300; 37

Globos įstaigos seniems ţmonėms – 1, vietų skaičius; Vaikų globos įstaigos – 1, vietų skaičius 15; Šeimos globojančios vaikus – 135 šeimos, globojama 195 vaikai; Socialinės paslaugos namuose – socialinių paslaugų gavėjai namuose 74, globojami ir slaugomi asmenys 61, globos pinigų gavėjų 13; 12 neįgaliųjų visuomeninių organizacijų; Vilkaviškio Romos katalikų parapijos socialinė virtuvė, kurioje kasdien nemokamai pietauja virš 50 socialiai remtinų asmenų.

Pramonė ir verslo sektorius Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2005 m. pabaigoje veikė 597 įmonės. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 1000-iui gyventojų tenka apie 12 įmonių, Lietuvos vidurkis – 21 įmonė tūkstančiui gyventojų, ES – 55 įmonės. Santykinai maţas 1000-iui gyventojų tenkančių įmonių skaičius parodo gana ţemą gyventojų verslumo lygį bei nenorą imtis nuosavo verslo. Statistiniai duomenys rodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja didmeninės ir maţmeninės prekybos, apdirbamosios pramonės, transportavimo srityse dirbančios įmonės. Toks įmonių pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis, atitinka bendras šalies verslo vystymosi tendencijas. Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje didţiausią dalį bendrame SVV įmonių skaičiuje sudaro įmonės, kuriose dirba iki 4 darbuotojų (2.5 paveikslas).

3 1 35 9 0-4 44 5-9 10-19 20-49 50-99 100-149 150-249 68 267

2.5 pav. SVV įmonių grupės pagal darbuotojų skaičių Vilkaviškio rajone 2007 m.

Svarbiausios pramonės produkcijos rūšys Vilkaviškio rajone – maisto pramonė, tekstilės gaminiai ir kai kurie metalo dirbiniai. Tai daugiausia ţemos kvalifikacijos ir aukšto darbo imlumo pramonės šakos, priskiriamos prie ţemą pridėtinę vertę sukuriančių pramonės šakų. Tai uţtikrina uţimtumą rajone, tačiau menkai teprisideda prie ekonominės gerovės plėtros. Vidutinis mėnesinis pramonės įmonių darbuotojų darbo uţmokestis 2005 m. savivaldybėje siekė apie 72,2 % Lietuvos vidurkio. Vilkaviškio rajono savivaldybėje dominuoja darbui imli ţemos kvalifikacijos ir ţemo produktyvumo pramonė, kuri neturi gerų augimo perspektyvų šalyje augant pragyvenimo lygiui. Todėl vienas svarbiausių pramonės vystymo uţdavinių – perėjimas prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, pagrįstų inovacijomis ir moderniomis technologijomis, pramonės produktyvumo didinimas, kuris neišvengiamai sąlygos nekvalifikuotos darbo jėgos pramonėje uţimtumo maţėjimą. Vilkaviškio savivaldybėje įsteigtas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, kurio misija yra padėti regiono ekonomikos plėtrai, stimuliuoti verslininkystę ir didinant sėkmingų verslo įmonių lyginamąjį svorį, kartu sudarant galimybes didinti potencialų uţimtumą. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras siekia inicijuoti naujų įmonių kūrimosi procesus smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje. Šiems tikslams pasiekti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras teikia pradedantiems verslininkams paramą, kuri reikalinga verslo pradţiai ir tolesniam jo plėtojimui.

Ţemės ūkis Vilkaviškio rajone įregistruoti 7314 ūkininkų ūkių. Bendras ţemės ūkio naudmenų plotas – 63574 ha, deklaruotas ţemės ūkio naudmenų plotas – 49279 ha. Palankios klimatinės sąlygos ir pakankamas natūralus ţemės našumas leidţia plėtoti pieno ir mėsos ūkį, auginti kviečius, rugius, rapsus, cukrinius runkelius ir kitas kultūras. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Marijampolės apskrityje, susiformavusi intensyvios augalininkystės, pieno ir mėsos galvijininkystės specializacija, o taip pat cukrinių runkelių auginimas. Vilkaviškio rajono savivaldybėje didţiausią dalį visų pasėlių sudaro vienmetės ir daugiametės ţolės – 46,3 proc., cukriniai runkeliai perdirbimui uţima 36,2 proc., lauko darţovės uţima tik 27,0 proc., visų pasėlių ploto. Vilkaviškio rajono savivaldybėje auginamas gausiausias kiaulių, oţkų, arklių ir paukščių skaičius, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis. Kaip ir kitose savivaldybėse, vyrauja pieno ūkiai.

Turizmas ir rekreacija Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu poţiūriu. Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. ţemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Kultūros paminklais paskelbiami tik nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai. Vilkaviškio rajone 9 rajono piliakalniai ir vienas kapinynas (Stanaičių) paskelbti kultūros paveldo objektais. Senųjų neveikiančių kapinių į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą šiuo metu įrašyta 123. Kaip graţiausi geros būklės objektai paminėtini Dabravolės piliakalnis, Kunigiškių, Pajevonio, Pavištyčio ir Vištyčio piliakalniai bei Piliakalnių piliakalnis su papiliu. Be išvardintų piliakalnių, Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje yra ir daugiau graţių ir vertų turistų dėmesio piliakalnių, tačiau jų būklė vidutinė arba bloga: Kaupiškių piliakalnis su gyvenviete (Vištyčio sen.); Kudirkos Naumiesčio piliakalnis (Kybartų sen.); Misviečių piliakalnis (Šeimenos sen.); Pavištyčio II piliakalnis (Vištyčio sen.); Piliūnų piliakalnis (Pilviškių sen.); Pilviškių piliakalnis (Pilviškių sen.); Ragaišių piliakalnis (Pajevonio sen.); Rementiškių piliakalnis (Klausučių sen.); Šakių piliakalnis (Pajevonio sen.); Šukių piliakalnis (Šeimenos sen.); Virbalio piliakalnis (Virbalio sen.). Vilkaviškio miesto ir rajono savivaldybės nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašas pateikiamas 2.12 lentelėje.

2.12 lentelė. Vilkaviškio krašto VVG teritorijos nekilnojamojo turto paveldo objektai ir jų būklė Objekto Objekto Vietovė Svarbiausi objekto Objekto Objekto pavadinimas tipas elementai būklė panaudojimo pobūdis Paeţerių dvaro Kultūros Paeţerių Dvaro rūmai, Gera, Vilkaviškio sodyba paminklas k., oficina su bokštu, ūkinių krašto Šeimenos parkas, įvairios pastatų muziejus, sen., paskirties ūkiniai bloga Sūduvos pastatai. regioninis

kultūros centras Akmuo, vad. Nekilnoja Nebūtkaim Vienas didţiausių gera Lankytina stebuklingu, kitaip ma io k., riedulių Lietuvoje vieta didţiuoju kultūros Vištyčio vertybė sen., Vinco Kudirkos Kultūros Paeţerių 1965 m. įkurtas Lankytina klėtelė muziejus paveldo k., Alvito muziejus. 1995 m. vieta objektas sen., tapo Vilkaviškio krašto muziejaus padaliniu. Vertingiausias eksponatas – V. Kudirkos smuikas. Stogastulpis, Kalbos, Paeţerių Buvusioje vidutinė Lankytina ţymintis rašytojo A. literatūros k., sodybvietėje 1985 literatūrinė Kriščiukaičio – paveldo Pilviškių m. L. Juozonis vieta Aišbės gimtinės vietą objektas sen., pastatė koplytstulpį. Vilkaviškio r. Rašytojo Vinco Kultūros Ţiūrių k., Sodybvietėje Lankytina Pietario gimtinė paveldo Pilviškių išlikusi XIX a. literatūrinė objektas sen., statyta 2 durų vieta klėtis, autentiškas akmenų šulinys, pastatytas koplytstulipis. Lietuviškos spaudos Kalbos, Girėnų k., Sodyba sunykusi, Lankytina platintojo, tautinio literatūros Vištyčio išlikę akmenų mūro literatūrinė atgimimo paveldo sen., tvarto likučiai vieta Suvalkijoje objektas pradininko, kalbininko Petro Kriaučiūno gimtinė Rašytojo Prano Kalbos, Pūstelnink Įrengtas rašytojui Lankytina Mašioto gimtinė literatūros ų k., skirtas memorialas literatūrinė paveldo Klausučių vieta objektas sen., Knygnešio Petro Kalbos, Čiţiškių k., Pastatyta Lankytina Mikolainio gimtinė literatūros Vištyčio paminklinė lenta, literatūrinė paveldo sen., sodyba sunykusi vieta objektas Piliakalnių Kultūros Piliakalnių Vienas graţiausių gera Pritaikytas piliakalnis su papiliu paminklas k., Vilkaviškio r. turizmui, yra Bartninkų piliakalnių, turintis mašinų 41

sen., pylimu atitvertą stovėjimo gyvenvietę - papilį aikštelė, dengtas lauko baldų komplektas, lauţavietė Virbalgirio Kultūros Virbalgirio Vienintelis rajono gera Prie piliakalnio piliakalnis paminklas miškas, piliakalnis esantis sunku vadinamas Virbalio miške privaţiuoti paskendusiu dvaru sen., Dabravolės Kultūros Dabravolės Sutvarkyti vidutinė Prie kelio piliakalnis paminklas k., piliakalnio ţeldiniai Pajevonys – Pajevonio Vištytis sen., Kunigiškių – Kultūros Pajevonio Vienas didţiausių gera Dalinai Pajevonio piliakalnis paminklas k., Uţnemunės sutvarkytas, Pajevonio piliakalnių, tvarkomas sen., spėjama, kad toliau priklausė jotvingių genčiai Vištyčio piliakalnis Kultūros Vištyčio k., Nuo piliakalnio vidutinė Privaţiavimas paminklas Vištyčio atsiveria labai graţi lauko keliais sen., Vištyčio panorama Pavištyčio Kultūros Pavištyčio Vienas didesnių vidutinė Privaţiavimas piliakalnis paminklas k., Vištyčio rajono piliakalnių lauko keliais sen., Vinkšnupių kaimo Laidojim Vinkšnupi Palaidoti vidutinė totorių kapinės o vieta ų k., Bartninkų Bartninkų apylinkėse gyvenę sen., totoriai (veţdavo ir iš kitų Lietuvos vietovių, Lenkijos)

Kaip mitologinė vertybė paminėtinas didysis Vištyčio akmenuo vadinamas Stebuklinguoju, kitaip Didţiuoju akmeniu. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas „pėda“ ir kuriame uţsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo ţmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amţinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripaţintas geologiniu gamtos paminklu. Objekto būklė gera. Virbalio miesto urbanistinis centras įtrauktas į LR kultūros paminklų sąrašą.

Nemaţai rajone yra statinių ir statinių kompleksų. Tai Alvito kaime esanti spirito varykla, Keturvalakių miestelyje esantis svirnas, koplyčia, Vilkaviškio gimnazija. Svarbūs Vilkaviškio krašto VVG teritorijos kultūrinio turizmo objektai – dvarai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra išlikę 22 dvarų sodybos ar jų fragmentai, kurie įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Paeţerių dvaro sodybos rūmuose yra įsikūrę Suvalkijos (Sūduvos) regioninį kultūros centras bei Vilkaviškio krašto muziejus. Paeţerių dvaro sodyba yra vienas graţiausių išlikusių statinių kompleksų. Paeţerių dvaro sodyba yra nekilnojamoji kultūros vertybė, įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, į statinių kompleksų sąrašą. Dvaro rūmuose įkurtas Vilkaviškio krašto muziejus – vienas svarbiausių kultūros ir švietimo centrų Sūduvos regione ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras. Paeţerių dvaro rūmai pastatyti 1795–1799 m., valdant Simonui Zabielai. Projekto autorius – architektas Martynas Knakfusas, klasicizmo architektūros pradininkas Lietuvoje. Šalia dvaro rūmų auga didingas ąţuolas, sodintas dvaro įkūrimo proga. Jo kamienas 2 metrų skersmens, o amţius – apie 450 metų. Netoli rūmų stovi restauruota oficina bei apţvalgos bokštas, tolėliau – kiti buvę dvaro pastatai. Rūmus supa 12 ha parkas su graţia liepų alėja. Objekto būklė gera. Kitas svarbus statinių kompleksas Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus, esantis Oţkabaliuose, Bartninkų seniūnijoje. J. Basanavičiaus memorialinis muziejus ir Lietuvos Tautos Atgimimo Ąţuolynas. Atstatyti J. Basanavičiaus gimtinėje stovėję pastatai: gyvenamasis namas, klėtis, kluonas, du ūkiniai pastatai; uţveistas apie 40 ha Tautos Atgimimo Ąţuolynas. Gyvenamajame name, klėtyje, įrengtos muziejinės ekspozicijos. Objekto būklė gera. Kaip architektūrinės, technologinės, istorinės ir kraštovaizdinės vertybės yra Vištyčio Lauko I kaime išlikęs vėjo malūnas su technologine įranga ir malūnininko namas. Objekto būklė bloga. Pilviškių miestelyje esantis geleţinkelio stoties statinių kompleksas. Objekto būklė vidutinė. Didţiųjų Šelvių kaime esantis geleţinkelio stoties pastatų kompleksas. Objekto būklė vidutinė. Vištyčio miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė, įdomios Švč. Trejybės ir evangelikų - liuteronų baţnyčios, paminklas Vytautui Didţiajam. Vištyčio miestelio aikštės planas ir centrinės dalies gatvių tinklas priskirti urbanistinėms vertybėms, šiai teritorijai siūloma suteikti kultūrinės vertės poţymius turinčio komplekso apskaitos lygmenį. Tradiciniai amatai Tradiciniai amatai – svarbi šalies etnokultūros dalis ir reikšminga alternatyvi kaimo ekonominė veikla, kurioje pastaraisiais metais taip pat jaučiamas didelis pagyvėjimas. Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevru pripaţinta kryţdirbystės tradicija, garsi keramika, tekstilė, kalvystė, juvelyrika. Turim gilias amatų tradicijas, siejamas su bitininkyste, namų apyvokos daiktų gamyba, tradiciniais nacionaliniais apdarais ir kitais rankų darbo gaminiais. Rinkos tyrimų rezultatais nustatytas menkas amatininkų verslumas, nesugebėjimas dirbti šiandieninėmis rinkos sąlygomis, daug darbo laiko reikalaujanti gamyba maţina tradicinio amato gaminio konkurencines galimybes. Paprastai amatininkai savo verslą organizuoja patys arba su

šeima. Didţioji dalis amatininkų ţinių trūkumo nejaučia ir neturi poreikio tobulintis, nes tai susiję su amatininkų senyvu amţiumi ar paties tradicinio amato specifika. Todėl tradicinių amatų centrų kūrimosi ir plėtros rėmimas iš dalies spręstų amatininkų vadybos problemas, sudarytų jiems palankesnes sąlygas dirbti ir konkuruoti rinkoje, skatintų ne tik gamybą, bet ir realizavimą. Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje yra gana nemaţai veiklą vystančių amatininkų uţsiimančių pynimu iš vytelių, medţio droţimo darbais, tekstile, audimu, tapyba. Viso galima paminėti 32 Vilkaviškio krašto amatininkus. Pynimo iš vytelių darbais garsėja Alvite gyvenančios Valentina Abraitienė ir Elvina Pumerienė, Pilviškiuose gyvenanti Kristina Olechienė. Ţinomi net 15 medţio droţėjų. Iš medţio droţti darbai ţinomi ne tik rajone, Lietuvoje bet ir uţsienyje Alvite gyvenančio Raimondo Blaţaičio, Ramoniškėse gyvenančio Naurio Valucko, Kybartų seniūnijoje gyvenančių Povilo Jucio ir Jeronimo Buragos, Bartninkuose gyvenančio Juozo Šalčiūno, Virbalyje gyvenančio Jono Mickevičiaus. Alksnėnuose gyvena Arvydas Bernotaitis, kuris gamina modernius medinius ţaislus vaikams. Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medţiagų, tradiciniais būdais ir pagal tradicinius modelius audţia audinius, mezga, siuvinėja ir siuva aprangos ir namų apyvokos reikmenis bei asmeninio naudojimo reikmenis, taip pat gamina senovinę ar liaudišką avalynę, rankines, dirţus ir kitus aksesuarus. Vilkaviškio rajonas garsėja ir puikiais tekstilės darbais, yra 7 tekstilininkai, galima paminėti įvairias staltieses ir staltiesėles mezgantį, Alvite gyvenantį Edvardą Lietuvninką, siuvinėjančią Pilviškiuose gyvenančią Rasutė Danutė Margelienė ir kitus.

1.13 VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA IR PASLAUGOS

Susisiekimas Vilkaviškio rajono savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir tai antroji pagal plotą Marijampolės apskrities savivaldybė. Vakaruose ji ribojasi su Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritimi, o pietuose-su Lenkijos Respublika. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją kerta europinė automagistralė Vilnius-Marijampolė-Kaliningradas ir geleţinkelio linija Kaliningradas-Vilkaviškis- Kaunas-Vilnius–Maskva. Savivaldybės teritorijoje yra penkios geleţinkelio stotys. Netoliese (besiribojančiose Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose) praeina Europos kelių tinklo koridorius, automagistralė “Via Baltica” (Helsinkis-Varšuva). Kybartuose veikia Lietuvos ir Karaliaučiaus srities (Rusijos Federacijos) pasienio punktas. Prie Vištyčio eţero atidarytas Lietuvos ir Lenkijos pasienio punktas Varteliai-Viţainiai. Pagrindiniai transportiniai ryšiai Vilkaviškio rajono savivaldybėje realizuojami sausumos keliais. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją kerta europinė automagistralė A7 Marijampolė- Kybartai-Kaliningradas, 7 krašto bei 55 rajoniniai keliai. Rajono keliai būtų tos jungtys, kurios tiesiogiai jungia tarpusavyje gretimų rajonų centrus. 2000 metais visoje Lietuvoje buvo įvesti valstybinių bendro naudojimo kelių tinklo kategorijų pakeitimai. Šiais pakeitimais labiausiai buvo padidintas magistralinių ir krašto kelių ilgis priskiriant

44 jiems dalį esamų rajoninių kelių, kurių nemaţa dalis yra ţvyro dangos. Procentinis magistralinių ir krašto kelių asfaltbetonio ir cementbetonio dangų kiekis sumaţėjo, tad tankumo rodiklių pagerinimas turėjo įtakos šių kelių vidutinių kokybinių rodiklių pablogėjimui. Vilkaviškio rajone, kaip ir Marijampolės apskrityje valstybinės reikšmės krašto keliuose nėra ţvyrkelių. 62,98 % Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės kelių sudaro keliai su patobulinta danga, o ţvyrkeliai uţima 37,02 %, kai didţiąją dalį ţvyro kelių sudaro rajoniniai keliai – 53,81 % rajoninės reikšmes yra ţvyrkeliai. Marijampolės apskrityje 31,18 % valstybinės reikšmės kelių su patobulinta danga sudaro Vilkaviškio rajono keliai, o ţvyrkeliai uţima 11,55 % viso Marijampolės apskrities valstybinių kelių tinklo. Vilkaviškio rajono savivaldybėje nėra cementbetonės, grindinio dangų valstybinės reikšmės kelių. Vilkaviškio rajono valstybinės reikšmės kelių būklę gretinant ją su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, yra patenkinama. Yra vykdoma valstybinės reikšmės kelių prieţiūros ir plėtros programa: asfaltuojami ţvyrkeliai, stiprinama kelių asfaltbetonio danga, rekonstruojami keliai, platinant kelių danga. Per 2002-2015 m. Vilkaviškio rajone numatyta rekonstruoti 44,4 km krašto kelių bei išasfaltuoti 8,9 km krašto kelių (2005 m.) ir 46,5 km ţvyrkelių rajoninių kelių tinkle. Po 2015 m. planuojama išasfaltuoti 50,7 km ţvyrkelių. Numatyti asfaltuoti keliai sudaro 21,6 % Vilkaviškio rajono valstybinių kelių. Įgyvendinus kelių prieţiūros ir plėtros programą, pagerės rajono kelių būklė. Vilkaviškio rajone pakelės aptarnavimo infrastruktūra išvystyta nepakankamai: šalia pagrindinių apskrities kelių, kuriuose transporto srautai didţiausi, yra nepakankamas degalinių, maitinimo įstaigų skaičius. Pakelės aptarnavimo infrastruktūra nėra moderni ir šiuolaikiška. Maitinimo įstaigų aptarnavimo lygis tik minimaliai tenkina atvykstančiųjų poreikius. Vilkaviškio rajone trūksta kempingų, motelių, poilsio aikštelių, nakvynės namų, nepakankamai išvystyta informacinė sistema.

Švietimas ir ugdymas Vilkaviškio VVG teritorijoje yra 1 pradinė mokykla (mokykla-darţelis), 7 pagrindinės mokyklos, 7 vidurinės mokyklos. Dėl kiekvienais metais maţėjančio mokinių skaičiaus maţo mokinių skaičiaus mokyklos buvo uţdarytos, kitos reorganizuotos jas apjungiant. Mokyklų tinklo pertvarkymą ypač įtakojo nuo 2002 m. taikoma bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarka - mokinio krepšelis. Atsiţvelgiant ir į šį faktorių, 2003 m. priimtas sprendimas dėl maţų įstaigų (ikimokyklinių, pagrindinių mokyklų) prijungimo prie didesnių mokyklų. 2005/2006 m. panaikintos ikimokyklinės įstaigos, jos, kaip ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupės, prijungtos prie bendrojo lavinimo mokyklų, mokyklų-darţelių: Pilviškių vaikų lopšelis-darţelis „Ţvangutis” prijungtas prie Pilviškių vidurinės mokyklos, Alvito vaikų lopšelis-darţelis „Diemedėlis“ – prie Alvito pagrindinės mokyklos, Graţiškių vaikų darţelis „Pušelė“ – prie Graţiškių vidurinės mokyklos, Pajevonio vaikų darţelis „Šaltinėlis“ – prie Pajevonio vidurinės mokyklos, Virbalio vaikų lopšelis- darţelis „Kūlverstukas“ – prie Virbalio vidurinės mokyklos. Karklinių mokykla-darţelis „Spygliukas“ prijungtas prie Keturvalakių pagrindinės mokyklos, Gudkaimio mokykla-darţelis

„Spindulėlis“ – prie Kybartų mokyklos-darţelio „Ąţuoliukas“. Toliau kaip 3 km nuo mokyklų gyvenantiems mokiniams uţtikrintas nemokamas pavėţėjimas. Rajono mokiniai į mokyklas pavėţėjami maršrutiniu, privačiu, mokyklų transportu bei geltonaisiais autobusais. Vidutinis mokinių skaičius klasėje (tiek bendras, tiek skirtingose klasių grupėse) savivaldybėje yra gana artimas vidutiniams šalies rodikliams, vidurkis 17,4, kai šalyje 21,3. Blogesnis uţ šalies vidurkį yra pradinių klasių rodiklis – 12,3, kai šalyje 18,2, kas sietina su vis maţėjančiu gimstamumu ir skyrių, kuriuose mokosi nedaug mokinių, veikla. Kiekvienais metais daugėja vaikų su specialiaisiais poreikiais. 2005 m. pabaigoje tokių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 418 (5,1% nuo bendro mokinių skaičiaus). Jie mokomi pagal adaptuotas, modifikuotas, specialiąsias programas. Iš viso rajone atestuota daugiau kaip 80 % visų mokytojų. Apie 14 % rajono švietimo įstaigose dirbančių mokytojų neturi reikiamos kvalifikacijos. Kai kurie mokytojai ne specialistai studijuoja, kiti – persikvalifikuoja.

Komunalinis ūkis ir būstas Geriamasis vanduo. Vilkaviškio rajonas geriamąjį vandenį gauna iš poţeminių šaltinių. Pagrinde geriamasis vanduo tiekiamas iš centralizuoto vandentiekio tinklo, privačių šachtinių šulinių bei artezinių gręţinių. Centralizuoto vandens tiekimo sistemas Vilkaviškio rajone eksploatuoja UAB „Vilkaviškio vandenys“. Rajone įrengta 20 vandenviečių, pagal įmonės pateiktus duomenis šiuo metu eksploatuojama 16 iš jų. Šiuo metu Vilkaviškio VVG teritorijoje centralizuotai vandeniu aprūpinama apie 5220 gyventojų, tai sudaro apie 40 % visų rajono gyventojų. Per dieną tiekiamo vandens kiekis siekia 478 m3. pas vartotojus patenkantis vanduo neatitinka indikatorinių rodiklių. Vandens kokybė pablogėja kol pasiekia vartotoją dėl to, kad bloga vamzdynų būklė. Tai ypač akcentavo gyventojai susitikimuose, kurie buvo organizuoti seniūnijose rengiant šią strategiją. Daugelyje vandenviečių pastebėtas didelis poţeminio vandens drumstumas. Norint pagerinti geriamo vandentiekio būklę, reikia rekonstruoti vandens tiekimo tinklus. Tai ne tik pagerintų vandens kokybę, bet ir sumaţintų avarijų skaičių vamzdynuose. Didelė problema yra maţesnių kaimų būklė – jie naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris yra itin prastos kokybės, todėl būtina numatyti naujų vandenviečių statybą ir centralizuoto vandens tinklo plėtrą. Nuotekų šalinimas. Yra gyvenviečių, kaimų individualių gyvenamųjų namų kvartalų, kuriuose visiškai nėra nuotekų tinklų bei jų valymo įrenginių. Čia nuotekos išleidţiamos į nuotekų surinkimo rezervuarus, kurie nepritaikyti joms surinkti ir neturi izoliacinio pagrindo. Prisipildţius rezervuarams, nuotekos nevisada išveţamos į nuotekų valyklas. Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje yra 9 nuotekų valyklos. Nuotekų tinklų monitoringas nevykdomas. Valymo įrenginius labai apkrauna didelė infliacija. Reikalinga tinklų renovacija. Nuotekų tinklų išplėtimas ir esamų tinklų renovacija yra svarbūs daugelyje Vilkaviškio rajono gyvenviečių. Vamzdynų būklė yra bloga. Lietaus kanalizacijos būklė yra bloga visame Vilkaviškio rajone, būtina numatyti lietaus kanalizacijos plėtrą ir esamos sutvarkymą. Situacija pagerės,

įgyvendinus ES finansuojamus vandentvarkos projektus artimiausiais metais. Tokiu būdu pagerėtų gyvenimo kokybė, maţiau būtų teršiama aplinka. Sąvartynai. Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje teisėtai įrengti 7 sąvartynai. Numatyta likviduoti 21 šiukšlynai/uţterštos teritorijos. Dauguma sąvartynų neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų. Sąvartynai įrengti be inţinerinio paruošimo, nėra apsauginių grunto pylimų, nesurenkami sąvartynų filtratai, biodujos, neįrengti gręţiniai poţeminio vandens kokybės kontrolei. Planuojama pastatyti regioninį sąvartyną. Jau yra paruošti ir po truputį įgyvendinami esamų sąvartynų ir uţterštų teritorijų sutvarkymo ir rekultivacijos projektai. Gamtinės dujos. Vilkaviškio rajonui gamtinės dujos tiekiamos nuo Vilnius-Kaunas- Kaliningradas magistralinio dujotiekio Marijampolės atšakos. Gamtines dujas gauna Šeimenos ir Klausučių seniūnijos. Gamtinės dujos yra tiekiamos įmonėms ir kitiems vartotojams į privačius ir daugiabučius namus maisto ruošimui bei privačių namų šildymui. Maksimalus Vilkaviškio DSS pralaidumas yra 7000 nm3/h, tuo tarpu vidutinis metinis poreikis siekia tik apie 540 nm3/h, todėl galima teigti, kad šiuo metu dujotiekis ne tik pilnai patenkina esamą gamtinių dujų poreikį, bet ir yra sudarytos sąlygas naujų vartotojų prisijungimui. AB “Lietuvos dujos” planuoja aktyvią dujotiekio plėtrą Vilkaviškio savivaldybėje: planuojama dujofikuoti tiek gyventojus, nutiesiant gamtinių dujų tinklus į individualių namų kvartalus, tiek pramonės įmones bei įstaigas. Centralizuotas šildymas. Centralizuotai šiluma tiekiama Vilkaviškio, Kybartų, Virbalio miestuose, Pilviškių ir Paeţerių gyvenvietėse. Šiuo metu Virbalio mieste centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams šiluminė energija tiekiama poţeminiais vamzdynais, paklotais nepraeinamuose kanaluose su drenaţu. Termofikacinis tinklas yra šakotinis. Bendras centralizuoto šiluminės energijos tiekimo tinklo vamzdynų ilgis 829 m. Poţeminių vamzdynų stovis yra geras, kadangi ţemės gruntas yra sausas ir išorinė korozija nėra intensyvi. Vidinė vamzdynų korozija taip pat nėra intensyvi, kadangi reikiama termofikacinio vandens kokybė uţtikrinama panaudojant cheminius reagentus. Šilumos tiekimo sistema – dvivamzdė. Šiluminės energijos tiekimo tinklo schema – šakotinė, o tai reiškia, kad įvykus avarijai magistraliniame vamzdyje, kuriuo šiluminė energija tiekiama miestui iš katilinės, be energijos tiekimo gali likti visas miestas. Iš katilinės išeinančios magistralės skersmuo DN150. Šiuo metu Pilviškių gyvenvietėje centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams šiluminė energija tiekiama poţeminiais vamzdynais, paklotais bekanaliu būdu. Termofikacinis tinklas yra šakotinis. Bendras centralizuoto šiluminės energijos tiekimo tinklo vamzdynų ilgis 307 m. Šiuo metu Paeţerių gyvenvietėje centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams šiluminė energija tiekiama poţeminiais vamzdynais paklotais bekanaliu būdu. Termofikacinis tinklas yra šakotinis. Bendras centralizuoto šiluminės energijos tiekimo tinklo vamzdynų ilgis 784 m. Pagrindinė problema - ţemas šilumos vartojimo efektyvumas – dideli pastatų šilumos nuostoliai, hidrauliškai nesubalansuotos ir nusidėvėjusios pastatų šildymo sistemos, individualaus reguliavimo nebuvimas.

Elektros energija. Elektros energijos tiekimą ir tinklų prieţiūrą Vilkaviškio savivaldybėje vykdo AB “Rytų skirstomieji tinklai” Alytaus regiono Vilkaviškio skyrius. Pagal įmonės pateiktus duomenis Alytaus regiono Vilkaviškio skyriaus teritorijoje yra 9 transformatorių pastotės. Pašto paslaugos. Pašto paslaugų reikšmė gyventojų ir visuomenių objektų tarpe nemaţėja. Šiuo metu Vilkaviškio rajone veikia 20 pašto skyrių. Vienas Pašto skyrius vidutiniškai aptarnauja 2512 Vilkaviškio rajono gyventojų. Vidutinis aptarnaujamų gyventojų skaičius Lietuvoje siekia beveik 4000 gyventojų. Toks didelis skirtumas susidaro dėl pakankamai maţo gyventojų tankumo, tačiau siekiant uţtikrinti kokybiškas paslaugas, dėl palyginus didelės teritorijos, būtinas santykinai didelis pašto skyrių skaičius. Internetas. Internetas viena labiausiai plintančių paslaugų šiuo metu, tačiau Lietuvoje interneto vartojimas nėra labai išplitęs ir jis maţesnis nei Europos sąjungos šalių vidurkis. Esama Vilkaviškio rajono situacija interneto vartojimo atţvilgiu yra tipinė kaip ir kitų Lietuvos rajonų. Telefoninis ryšys. Pagrindinis fiksuotojo telefoninio ryšio teikėjas Vilkaviškio rajone yra AB „TEO“. Kaip ir visoje Lietuvoje skaitmenavimo lygis Vilkaviškio rajone yra pakankamai aukštas ir siekia daugiau nei 90%, tai uţtikrina aukšta paslaugų tiekimo lygį ir patikimumą. Pastaruoju metu fiksuotojo ryšio abonentų skaičius Vilkaviškio rajone ţenkliai sumaţėjo, todėl susidarius didesniam poreikiui patenkinti pajėgumai yra pakankami. Mobilusis ryšys pastaruoju metu plito ypač greitai, dėl šio prieţasties Vilkaviškio rajono teritorijos padengimas mobiliojo ryšio tinklu yra didesnis nei 95%. Šiuo metu rajone galima naudotis keleto mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, pagrindiniai iš jų: UAB „Bitė GSM“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“. Vilkaviškio rajone numatoma statyti dar daugiau mobiliojo ryšio stočių, siekiant uţtikrinti neseniai atsiradusių naujų EDGE ir 3G ryšio technologijų plitimą.

Paslaugos Paslaugos. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2005 metais buvo 86 paslaugų įmonės ir išduoti 176 verslo liudijimai. Analizuojant paslaugų įmonių struktūrą, pastebima, kad 51 proc. visų įmonių sudaro sveikatos prieţiūros ir socialinio darbo įmonės. 13 proc. visų įmonių skaičiaus sudaro Kitos verslo veiklos įmonės, 11 proc. nekilnojamo turto operacijomis uţsiimančios įmonės. Po 7 proc. sudaro įmonės, uţsiimančios kompiuteriais ir su jais susijusia veikla, poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla bei kita aptarnavimo veikla uţsiimančios įmonės. 2005 m. nebuvo registruota nei vienos įmonės, uţsiimančios asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu ir mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuoma uţsiimančios įmonės. Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos. Vilkaviškio rajone apgyvendinimo paslaugas gali suteikti viešbutis „Širvinta“, keturios kaimo turizmo sodybos, tai Petronėlės Arbatauskienės sodyba, Jono Mačio sodyba, Juozo Norbuto sodyba, Laimutės ir Stanislovo Petrukaičių sodyba, du kempingai-poilsiavietės, tai „Viktorija“ ir „Pušelė“. Galima daryti išvadas, kad didėja apgyvendinimo įmonių paklausa, nes įmonių pateikti duomenys rodo, kad didelė dalis apgyvendinimo paslaugas perkančių ţmonių Vilkaviškio rajono savivaldybėje lankosi verslo tikslais. Tai leidţia daryti prielaidą, kad galima plėsti aukštas apgyvendinimo

48 paslaugas teikiančių įmonių, orientuotų į verslo turizmą ir teikiančių ne tik nakvynės, bet ir konferencijų ar kitos informacijos, susitikimo centrų paslaugų tinklą.

Sveikatos apsauga Vilkaviškio miesto ir rajono gyventojų apsirūpinimo ligoninėmis, ambulatorijomis ir medicinos punktais lygis 10000 gyventojų yra ţemesnis negu vidutiniškai apskrityje ir šalyje. Pirminės sveikatos prieţiūros centro medicinos punktų ir kitų jo įstaigų teritorinė sklaida yra palyginti didelė, tačiau tai nesumaţina medicinos paslaugų pasiekiamumo ir patogumo problemos Vilkaviškio rajono gyventojams, ypač įvertinant gyventojų senėjimo procesą. Bendras gydytojų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje maţėja ir dėl rajono specifikos labai sunku juos pritraukti iš kitų miestų. Tolimesnės perspektyvos nebuvimas sąlygoja jau esamų specialistų išvykimą iš rajono.

Sportas Šiuo metu aktyvia veikla rajone uţsiima 15 sporto klubų, tačiau sporto bazės Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra vienos prasčiausių šalyje. Populiariausi iš sporto šakų – stalo teniso klubas „Sūdavija“, dviračių sporto klubas „Aira“, futbolo klubai „Sveikata“ ir „Atţala“, lengvosios atletikos sporto klubas, šachmatų klubas „Širvinta“, laisvųjų imtynių klubas ,,Ravyras“. Kiekvienais metais rajone vyksta šachmatų, stalo teniso, krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos čempionatai. Rengiamas tradiciniu tapęs „Santakos“ laikraščio taurės krepšinio turnyras, dabartinių ir buvusių vilkaviškiečių futbolininkų susitikimas, Kybartuose vyksta futbolo turnyras V. Kochanauskui atminti, Kybartų krepšinio bei futbolo pirmenybės. Organizuojami bėgimai iš J. Basanavičiaus tėviškės iki Bartninkų J. Basanavičiaus vardo vidurinės mokyklos.

Kultūra Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 3 muziejai (Vilkaviškio krašto muziejus, dr. J. Basanavičiaus sodyba - muziejus, V. Kudirkos klėtelė - muziejus), veikia Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras, 32 bibliotekos, 12 kultūros centrų, kuriuose veikia 37 mėgėjų meno kolektyvai. 2006 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikė 12 kultūros centrų. Kultūros skyriaus ir kultūros centrų darbuotojai siekia, kad įstaigų veikla ir organizuojami renginiai būtų kuo aukštesnio meninio lygio, turėtų didesnį emocinį poveikį ţiūrovui, būtų aktualūs savo tematika ir turiniu, kad būtų reikalingi miesto ar kaimų bendruomenėms. Įvairių renginių metu puoselėjamas ir populiarinamas krašto muzikinis, choreografinis, dainuojamasis ir ţodinis paveldas, krašto papročiai ir tradicijos. Didţiąją dalį kultūros namų, esančių Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje galima būtų

49 pritaikyti įvairiems visuomenės poreikiams. 2.13 lentelėje pateikiama Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje esantys kultūros namai ir jų būklės aprašymas.

2.13 lentelė. Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje esančių kultūros namų, kurie galim būti pritaikyti visuomenės poreikiams būklė Objekto Vietovė Objekto tipas, Objekto Objekto pavadinimas svarbiausi elementai būklė panaudojimo A-gera pobūdis B-vidutinė C-bloga Virbalio kultūros Virbalio Pastatas Virbalio B Kultūros namai, namai miestelis miestelio centre bendruomenės namai Graţiškių kultūros Graţiškių Medinis pastatas, A Kultūros namai, namai miestelis buvusi sena klebonija bendruomenės namai Girėnų kultūros Girėnų Senas medinis C Kultūros namai, namai kaimas pastatas biblioteka Pajevonio kultūros Pajevonio Senas medinis C Bendruomenės namai miestelis pastatas, yra namai priestatas, perduotas bendruomenei Bartninkų kultūros Bartninkų namai miestelis Pašeimenių kultūros Pašeimeniai Didelis mūrinis B Kultūros namai, namai pastatas bendruomenės namai Giţų kultūros namai Giţai A Alvito kultūros Alvito Senas raudonų plytų B Kultūros namai, namai miestelis pastatas, buvęs bendruomenės valsčius namai, biblioteka Pilviškių kultūros Pilviškiai A ` namai Ramoniškių Ramoniškių Didelis pastatas B Kultūros centras, kultūros namai kaimas bendruomenės namai Karklinių bkultūros Karklinių Didelis mūrinis C Kultūros namai namai kaimas pastatas Klausučių kultūros Klausučių Buvęs vaikų darţelis B Kultūros namai namai kaimas

Sūdavos kultūros Sūdavos Buvęs buitinis B Kultūros namai namai kaimas gyventojų aptarnavimo pastatas Darţininkų kultūros Darţininkų mokykla B Kultūros namai namai kaimas Slabadų kultūros Slabadų mokykla B Kultūros namai namai kaimas

Didelę reikšmę rajono bendruomenės kultūriniam gyvenimui turi bibliotekos. Kuriasi nauja, ţiniomis pagrįsta visuomenė, keičiasi ţmonių poţiūris į darbą, mokslą, karjerą bei auga savivaldybės bendruomenės reikalavimai bibliotekoms. Vilkaviškio rajono savivaldybėje funkcionuoja centralizuota bibliotekų sistema, kurią sudaro 32 bibliotekos. Kaimo bibliotekų fondai yra daug skurdesni uţ miesto, kai kuriose kaimų bibliotekose nėra interneto ryšio, bibliotekos menkai kompiuterizuotos. Bloga materialinė bazė, maţėjantys knygų fondai, pasenusios technologijos stabdo bibliotekų galimybes, riboja gyventojų, ypač kaimo, prieinamumą prie informacijos, didina įvairių socialinių grupių, miesto ir kaimo atskirtį. 2.14 lentelėje pateikiama Vilkaviškio VVG teritorijoje esančių bibliotekų sąrašas, jų priklausomybė.

2.14 lentelė. Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje esančios bibliotekos Seniūnijos pavadinimas Filialas, adresas Patalpų priklausomybė šildymas darbuotojai Bartninkai Seniūnijos šildoma 1 Lakštučiai Švietimo (vaikų darţelis) šildoma 1 Bartninkų Pašeimeniai Privati nešildoma 0,75 Piliakalniai Švietimo (buvęs darţelis) nešildoma 0,5 Giţų Giţai seniūnijos nešildoma 0,75 Graţiškių Graţiškiai seniūnijos šildoma 1 Bačkiškiai Privati nešildoma 0,5 Keturvalakių Keturvalakiai Seniūnijos šildoma 0,75 Karkliniai Švietimo (mokyklos) šildoma 0,75 Gudkaimis savivaldybės šildoma 0,75 Kybartų Keturkaimis privati šildoma 0,5 Kybeikiai Matlaukio kultūros namai nešildoma 0,5

Klausučiai Seniūnijos šildoma 0,75 Klausučių Sūdava Bendruomenės nešildoma 0,75 Ţalioji Baţnyčios nešildoma 0,75 Pajevonio Pajevonys Seniūnijos šildoma 1 Alksnėnai Švietimo (mokykla) nešildoma 0,5 Opšrūtai Seniūnijos nešildoma 0,5 Pilviškių Paeţeriai Privati šildoma 1 Pilviškiai Seniūnijos šildoma 2 Ramoniškiai Kultūros namų nešildoma 1 Alvitas Perduotos bibliotekai šildomos 0,5 Klampučiai Bendruomenės nešildoma 1 Šeimenos Paeţeriai II Privati nešildoma 0,5 Serdokai Bendruomenės nešildoma 0,5 Pūstapėdţiai Švietimo (mokyklos) šildoma 1 Virbalio Virbalis Seniūnijos šildoma 1,5 Girėnai Privati nešildoma 1 Vištyčio Vištytis Seniūnijos šildoma 0,75

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Vilkaviškio rajono savivaldybės bibliotekos, yra naujų knygų trūkumas, ypatingai prasta bibliotekų materialinė bazė (ankštos, senai neremontuojamos patalpos, pasenę baldai) per maţai lėšų skiriama knygų komplektavimui ir periodikai kaimo filialams.

Viešasis saugumas Nors patruliuojančių pareigūnų viešose vietose taip pat maţėja, tačiau jų darbo rezultatai efektyvesni – apskrityje nusikalstamumas viešose vietose sumaţėjo. Tam įtakos turi visų policijos tarnybų maršrutų parinkimas ir tarnybos laiko nustatymas, kas dvi savaitės analizuojami Administracinio teisės paţeidimų kodekso paţeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai įvykę viešose vietose, pagal tai nustatomos kriminogeninės vietos, kurioms skiriamas ypatingas dėmesys, sudaromi patruliavimo maršrutai, sustiprinamas patruliavimas. Daugiausiai nusikaltimų padaro nepilnamečiai. 2006 m. Vilkaviškio rajone buvo padaryta 714 nusikaltimų (96 daugiau nei 2005 m.). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM duomenimis 2007 m. Vilkaviškio rajone kilo 25 gaisrai, kurių metu ţuvo 3 ţmonės. Pagrindinės gaisrų prieţastys –

52 neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių paţeidimai, ţolės deginimas, netvarkingas krosnių ir dūmtraukių naudojimas, neatsargus rūkymas, vaikų išdykavimas su ugnimi.

2 VVG TERITORIJOS KAIMO PLĖTROS DALYVIŲ POREIKIŲ TYRIMO METODAI IR POREIKIŲ ANALIZĖ

Rengiant strategiją kaimo plėtros dalyvių poreikiai buvo tiriami 3 tyrimų metodais: Vilkaviškio rajono gyventojų nuomonės tyrimas strateginio plano įgyvendinimo kontekste Vilkaviškio krašto gyventojų socialinių bei ekonominių poreikių tyrimas Susitikimai Vilkaviškio krašto VVG teritorijai priklausnčiose seniūnijose su kaimo plėtros dalyviais

2.1 VILKAVIŠKIO RAJONO GYVENTOJŲ NUOMONĖS TYRIMAS STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO KONTEKSTE

2007 m. KTU tyrėjų komanda atliko Vilkaviškio rajono gyventojų masinį apklausos raštu tyrimą, kuris apėmė visas 12 seniūnijų. Viso buvo apklausti 956 gyventojai. Tiriamieji vertino 170 konkrečių sričių ir paslaugų, kurios vienaip ar kitaip paveikia gyvenamosios aplinkos kokybę Vilkaviškio rajone ir seniūnijose. Turinio poţiūriu atspindėtos pačios įvairiausios sritys – komunalinis ūkis; transportas, paslaugos ir prekyba; ţemės ūkis, ekologija, sanitarija ir higiena; aktyvus poilsis ir sportas; rajono įvaizdis ir visuomeninis politinis gyvenimas, bendruomenių veikla, švietimas, kultūra, teisėsauga ir kt. Sudarytas įvairių minėtų sričių ir paslaugų vertinimo reitingas tiek visos savivaldybės, tiek atskirų seniūnijų masteliu. Tyrimo klausimynas buvo sudarytas iš 10 diagnostinių blokų, tačiau Vilkaviškio VVG strategijos rengimo kontekste analizuojama buvo 4: Esama seniūnijos (jos gyvenviečių ir teritorijų) būklė it teikiamų komunalinių paslaugų kokybė; Esamos švietimo ir kultūros paslaugos bei būklė; Sudarytos aktyvaus poilsio galimybės seniūnijoje; Teikiamos prekybos, buitinės ir transporto paslaugos. Šių sričių apibendrintas palyginamasis paslaugų ir veiklos sričių vertinimas pagal atskiras seniūnijas (išskyrus Vilkaviškio miesto ir Kybartų) yra pateikiamas 3.1 lentelėje

3.1 lentelė Paslaugų kokybės vertinimas Vilkaviškio krašto VVG seniūnijose Veiklos sritis/ paslauga Seniūnijos, kuriose buvo gautas Seniūnijos, kuriose buvo teigiamas vertinimas gautas neigiamas vertinimas Atliekami dekoratyvinio Giţų, Graţiškių, Klausučių, Bartninkų, Keturvalakių, apţeldinimo darbai (medelių, Pajevonio, Virbalio, Vištyčio Pilviškių Šeimenos gėlynų prieţiūra) Dabartinis viešųjų tualetų Bartninkų, Giţų, Keturvalakių, Graţiškių, Pilviškių

54 išdėstymas ir pakankamumas Klausučių, Keturvalakių Šeimenos, Virbalio Pajevonio, esama viešųjų tualetų Bartninkų, Giţų, Keturvalakių, Graţiškių, Pajevonio, Vištyčio, apdailos ir sanitarijos buklę Klausučių, Pilviškių, Šeimenos Virbalio Dabartinė centralizuota Giţų, Keturvalakių, Kirbalio, Bartninkų, Graţiškių, teikiamo vandens kokybė Vištyčio Klausučių, Pajevio, Pilviškių (atsakykite, jei tokia paslauga naudojatės) Geriamas vanduo iš Bartninkų, Giţų, Graţiškių, Klausučiu, Pajavonio, Šeimenos gyventojų šulinių/gręţinių Keturvalakių, Pilviškių, Virbalio, kokybė Vištyčio Esama seniūnijos ekologinė Bartninkų, Giţų, Graţiškio, Pilviškių, Virbalio būklė(oro, gruto, vandens Keturvalakių, Klausučių, telkinių uţterštumas, Pajevonio, Šeimenos, Vištyčio triukšmingumas) Dabartinė valymų įrengimų Klausučių, Vištyčio Bartninkų, Giţų, Graţiškių, būklė, modernizavimas Keturvalakių, Pajevonio, Virbalio Vieša paskirtis ir masinio Giţų, Šeimenos Vištyčio Bartninkų, Graţiškių, lankomumo vietų Keturvalakių, Klausučių, pritaikymas neįgaliesiems Pajevonio, Pilviškių, Virbalio Tai, kaip organizuojamas Giţų, Šeimenos, Virbalio Bartninkų, Graţiškių, vaikų ir jaunimo uţimtumas Keturvalakių, Klausučių, seniūnijoje Pajevonio, Pilviškių, Vištyčio Papildomo ugdymo Giţų, Šeimenos, Virbalio Bartninkų, Graţiškių, įstaigų(dailės, muzikos, Keturvalakių, Klausučių, sporto mokyklų, būrelių) Pajevonio, Pilviškio, Vištyčio įvairovė ir pasiekiamumas Kino, diskotekų, koncertų ir Bartninkų, Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Pajevonio, pan.salių skaičių rajone Klausučių, Šeimenos Pilviškių, Virbalio, Vištyčio Kino, diskotekų, koncertų ir Bartninkų, Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Pajevonio, pan.salių estetinį vaizdą Klausučių, Pilviškių, Šeimenos, Virbalio Vištyčio Susiklosčiusią kultūrinių Bartninkų, Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Pajevonio, renginių įvairovę (parodos, Klausučių, Šeimenos, Vištyčio Pilviškių, Virbalio spektakliai, šventės) Dabartinė istorijos ir Bartninkų, Graţiškių, Klausučų, Giţų, Keturvalakių, Pilviškio, architektūros paminklų, Pajevonio, Šeimenos, Vištyčio Virbalio istorinės atminties vietų būklė bei prieţiūrą seniunijoje

Pliaţu, maudyklų, esančių Graţiškių, Keturvalakių, Bartninkų, Giţų, Klausučių, Jūsų Pajevonio, Šeimenos, Virbaliio, Pilviškių

55 seniunijojepakankamumas ir Vištyčo būklė Po atviru dangumi esančių Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Bartninkų, Klausučių, Pilviškių, sporto aikštynų išsidėstymą ir Pajevonio, Virbalio, Vištyčio Šeimenos tankumą(skaičių) Po atviru dangum esančių Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Bartninkų, Klausučių, Pilviškių, sporto aikštynų būklė Pajevonio, Virbalio Šeimenos, Vištyčio Dabartinį dviračių takų Graţiškių, Pajevonio, Šeimenos, Bartninkų, Giţų, Keturvalakių, pakankamumą Virbalio Klausučių, Pilviškių, Vištyčio Sporto salių atvirumą ir Giţų, Keturvalakių, Pajevonio, Bartninkų, Graţiškių, prieinamumą gyventojams, Šeimenos, Virbalio, Vištyčio Klausučių, Pilviškių jaunimui Specializuotų spoto obektų Giţų, Šeimenos, Virbalio, Batninkų, Graţiškių, (sporto klubų ar pan.) Vištyčio Keturvalakių, Klausučių, pakankumą rajone Pajevonio, Pilviškių Bendros paskirties sporto Giţų, Graţiškių, Šeimenos, Bartninkų, Keturvalakių, salių pakankamumą ir būklę Virbalio, Vištyčio Klausučių, Pajevonio, Pilviškių Diskotekų ir naktinių klubų Bartninkų, Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Pajevonio, pakankamuma ir Klausučių, Pilviškių, Šeimenos, Vištyčio patrauklumą Virbalio Poilsiaviečių-stovyklaviečių Bartninkų, Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, Pilviškių, Virbalio įrengimą ir prieţiūrą Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vištyčio Kempingų ir motelių Bartninkų, Graţiškių, Klausučių, Giţų, Keturvalakių, Pajevonio, pakankamumas Virbalio, Vištyčio Pilviškių, Šeimenos Kaimo turizmo sodybų Graţiškių, Keturvalakių, Bartninkų, Giţų, Klausučių, pakankuma ir patrauklumą Šeimenos, Virbalio, Vištyčio Pajevonio, Pilviškių Prekybos kioskus ir Bartninkų, Klausučių, Pajevonio, Giţų, Graţiškių, Keturvalakių, aptarnavimo kokybę juose Pilviškių, Šeimenos Virbalio, Vištyčio Galimybes gauti pagrindines Bartninkų, Graţiškų, Klausučių, Giţų, Keturvalakių, Pajevonio, buitines paslaugas (kirpimas, Šeimenos Pilviškių, Virbalio, Vištyčio avalynės taisymas, rūbų valymas ir taisymas) “Parduotuvių ant ratų“ Bartninkų, Graţiškų, Klausučių, Giţų, Keturvalakių, Pilviškių, ,reguliariai atvystančių į Šeimenos Virbalio, Vištyčio atokius kaimelius vaidmenį

2.2 VILKAVIŠKIO KRAŠTO GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ BEI EKONOMINIŲ POREIKIŲ TYRIMAS

Rengiant Vilkaviškio krašto VVG strategiją, 2007 m. lapkričio – gruodţio mėnesiais buvo atliktas Vilkaviškio krašto gyventojų socialinių bei ekonominių poreikių tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti kaimo socialines ir ekonomines problemas, kaimo socialinės infrastruktūros, kaip ūkio

šakų visumos, sukurtos tenkinti kaimo gyventojų poreikius, išvystymo lygį, jos svarbą bei reikalingumą kaimo gyventojams. Apklausos anketa pridedama prieduose. Apklausoje dalyvavo 510 Vilkaviškio rajono kaimiškųjų seniūnijų gyventojų. Nedalyvavo apklausoje Vilkaviškio miesto, Kybartų miesto ir Giţų seniūnijos gyventojai. Apklausta 130 vyrų ir 380 moterų. Analizuojant pagal amţiaus grupes (3.1 paveikslas) daugiausiai apklausoje dalyvavo 46-60 m. gyventojų, tik 3 proc. maţiau apklaustųjų priklausė 36-45 m. amţiaus grupei. Maţiausiai apklausoje dalyvavo jaunimo iki 18 m. amţiaus. Apklaustųjų amţiaus pasiskirstymas atitinka gyventojų statistinius duomenis pagal įvarias amţiaus grupes.

160 140 146 149 120 100 80 60 71 76 40 20 8 35 0 iki 18 m. 19-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-60 m. virš 60 m.

3.1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes

Analizuojant pagal išsilavinimą (3.2 paveikslas), daugiausiai apklausta asmenų su spec. viduriniu išsilavinimu, maţiausiai su nebaigtu aukštuoju.

200

180 193 160

140

120

100 105 80

60 65 72 40

20 32 25 0 Nebaigtas Spec. Vidurinis Nebaigtas Aukštasis Kita vidurinis Vidurinis aukštasis

3.2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą. Pagal uţimamą veiklą (3.3 paveikslas), daugiausiai yra samdomi darbininkai, jų tarp apklaustųjų yra 199. 78 apklaustieji – pensininkai, 70 apklaustųjų – namų šeimininkės, 68 apklaustieji – ūkininkai, 32 apklaustieji – bedarbiai. Analizuojant pagal amţiaus grupes, samdomi darbininkai yra 31-50 m. amţiaus, ūkininkų ir namų šeimininkių daugiausia – 40-50 m. amţiaus, bedarbių yra visose amţiaus grupėse panašus procentas apie 12 proc. Verslininkų daugiausia yra 40- 50 m. amţiaus grupėje.

Kita 41

Pensininkai 78

Bedarbiai 32

Namų šeimininkės 70

Ūkininkai 68

Verslininkai 5 199 Samdomi darbininkai

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

3.3 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal uţimamą veiklą

Pagal veiklos sritis (3.4 paveikslas), daugiausiai apklaustųjų uţsiima ţemės ir miškų ūkiu – 130, 80 apklaustųjų dirba švietimo ir mokslo srityje, 72 apklaustieji – uţsiima kita nepaminėta veikla, 39 apklaustieji – dirba savivaldos ar kitose biudţetinėse įstaigose, 28 apklaustieji – dirba sveikatos apsaugos ar socialinį darbą, 27 apklaustieji uţsiima prekyba arba kita komercine veikla, 18 – uţsiima veikla susijusia su transportu ir ryšiais. Analizuojant pagal gyvenamąją vietą Virbalio ir Šeimenos seniūnijose – švietimas ir mokslas, kitose seniūnijose vyrauja – ţemės ūkis.

kita 72 savivaldos ir kitos biudžetinės įstaigos 39 pramonė ir statyba 13 kultūra, sportas, poilsis 8 sveikatos apsauga ir socialinis darbas 28 švietimas, mokslas 80 buitinės paslaugos 4 prekyba ir kita komercinė veikla 27 transportas ir ryšiai 18 žemės ir miškų ūkis 130

0 20 40 60 80 100 120 140

3.4 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal veiklos sritis

Kaip matyti iš 3.5 paveikslo daugiausiai apklaustųjų gyvena šeimose, kurias sudaro 4 šeimos nariai. 35 proc. maţiau šeimų kuriose 2 arba 3 šeimos nariai. Jeigu vertinsime, kad šeimoje gyvena tėvai ir vaikai, tai daugiausiai šeimų auginančių du vaikus. Šeimų auginančių tris vaikus tarp apklaustųjų yra 80, keturis – 26, penkis – 8 ir šešis – 5 apklaustieji.

8 nariai 5 7 nariai 8 6 nariai 26 5 nariai 80 4 nariai 145 3 nariai 91 2 nariai 93 1 narys 37

0 20 40 60 80 100 120 140 160

3.5 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal narių skaičių šeimoje

Pagal gaunamas pajamas (3.6 paveikslas), dauguma apklaustųjų su aukštuoju išsilavinimu gauna virš 1400 Lt./ mėnesį. Asmenų su spec. viduriniu išsilavinimu gaunamos vidutinės pajamos yra labai įvairaus dydţio. Darytina prielaida, kad su viduriniu išsilavinimu dauguma gyventojų dirba maţai kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nes jų pajamos vudutiniškai sudaro apie 1000 lt/mėnesį. Dar ţemesnis šis rodiklis asmenų su viduriniu ir nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

30 iki 200 25 200-400 400-600 20 600-800 800-1000

15 1000-1200 1200-1400

10 virs 1400

0 Nebaigtas vidurinis Spec. vidurinis Vidurinis Nebaigtas aukštasis Aukštasis

3.6 pav. Apklausoje dalyvavusių gyventojų vidutinės pajamos

Daugumos apklaustųjų pageidaujamos minimalios pajamos (3.7 paveikslas) siekia iki 2000 Lt. Įvertinus visų apklaustųjų nuomonę, bei išvedus vidurkį minimalios pajamos turėtų sudaryti 1313 Lt. Vidutinės gaunamos pajamos apklaustųjų nuomone turėtų sudaryti 2562 Lt. Maksimalios gaunamos pajamos daugumos apklaustųjų nuomone yra 3000 – 5000 Lt.

160 140 120 Pageidaujamos pajamos 100 (min) Pageidaujamos vidutinės 80 pajamos 60 Pageidaujamos maksimalios 40 pajamos 20 0 iki 600 601- 1001- 2001- 3001- 5001- daugiau Lt. 1000 Lt. 2000 Lt. 3000 Lt. 5000 Lt. 10000 kaip Lt. 10000 Lt.

3.7 pav. Apklaustųjų pageidaujamos pajamos

47,9 proc. dalyvavusiųjų apklausoje lėšų pakanka tik kasdieninėms reikmėms (3.8 paveikslas), 20 proc. gyvena sunkiai, nuo atlyginimo iki atlyginimo, 16,7 proc. – pinigų trūksta tik brangiems daiktams, 8,4 proc. nesuveda galų, gyvena skolon. Tik 3,2 proc. apklaustųjų pinigų uţtenka viskam.

Pinigų viskam užtenka (3,2 proc.) Kita (3,8 proc.)

Nesuvedu galų, gyvenu skolon Pinigų trūksta tik brangiems (8,4 proc.) daiktams (16,7 proc.) Gyvenu sunkiai, nuo atlyginimo iki atlyginimo (20 proc.)

Lėšų pakanka tik kasdieninėms reikmėms (47,9 proc.)

3.8 pav. Apklaustųjų finansinė padėtis

42,8 proc. apklaustųjų gyvena iš darbinių pajamų (3.9 paveikslas), 28,3 proc. pajamas gauna iš asmeninio ūkio, 12,1 proc. gauna senatvės pensijas, 9,7 proc. gyvena iš socialinių pašalpų, 3,8 proc. gyvena iš tėvų paramos, 3,3 proc. nurodė kitas pajamas. Gyvenantys iš darbinių pajamų nurodė, kad 57 proc. dirba ne pagal specialybę, 27 proc. dirba pagal įsigytą specialybę ir 16 proc. nurodė kita.

3,3 Darbinės pajamos 28,3 42,8 Socialinė pašalpa Tėvų parama Senatvės pensija Asmeninis ūkis Kita

12,1 3,8 9,7

3.9 pav. Pagrindiniai pajamų šaltiniai (procentais)

Iš 3.10 paveikslo matyti, kad daugiausiai apklaustųjų pageidautų dirbti aptarnaujančioje sferoje, su turizmu susijusioje veikloje, 59 patenkinti tuo darbu, kurį dirba ir jo keisti nenorėtų, 38 – dirbtų bet kokį darbą, 37 – nenorėtų dirbti jokio, nes neturi tam sąlygų, 25 – norėtų dirbti pagal specialybę, 22 – mano, kad nėra iš ko rinktis, 21 – mielai dirbtų visuomeninėje, kultūrinėje veikloje, 20 – norėtų dirbti gerai apmokamą darbą. Keletas apklaustųjų paţymėjo, kad norėtų dirbti vairuotoju, plėtoti savo verslą, dirbti statybose, dirbti vadovaujantį darbą, būti namų šeimininke.

patinkantį 4

valdiškoje įmonėje 18

vadovaujantį 6

auginu vaikus 6

jokio 37

pagal specialybę 25

bet kokį 38

statybose 8

ūkyje 13

gerai apmokamą 20

pensininkas 13

visuomeninėje veikloje 21

vairuotoju 10

aptarnaujančioje sferoje, turizme 63

plėtoti verslą 10

vaikų darţelyje, mokykloje 18

nėra iš ko rinktis 22

tą kurį dirbu 59

0 10 20 30 40 50 60 70

3.10 pav. Apklausoje dalyvavusių gyventojų pageidaujama darbovietė

Į atsakymą, kuo ypatinga jų gyvenamoji vieta, atsakė labai įvairiai (3.11 paveikslas). Daugiausiai apklaustųjų atsakė, kad gyvenamoji vieta ypatinga tuo, kad čia gimė, augo, čia jų artimieji, čia uţaugino vaikus. Taip atsakė 32 proc. apklaustųjų. 28 proc. apklaustųjų mano, kad ypatinga čia gyventi todėl, kad graţi tvarkinga aplinka, graţus reljefas tinkantis poilsiui, ramus nuostabus groţio kampelis, švarus oras, ramu ir saugu gyventi. 11 proc. apklaustųjų mano, kad ypatinga čia gyventi todėl, kad geras susisiekimas su miestu. 7 proc. mano, kad jų gyvenamoji vietovė niekuo neypatinga.

2 dėl senovės, istorijos

3 dėl ūkininkavimo galimybių 1 dėl pasienio

viskuo 4

dėl darbo 3

dėl kitų aplinkybių 2

niekuo 7

geras susisiekimas su miestu 11

miestas, mokyklos, parduotuvės 2

graţi, tvarkinga, saugi aplinka 28

čia gimiau, čia artimieji 32

0 5 10 15 20 25 30 35

3.11 pav. Apklaustųjų nuomonė apie jų gyvenamosios vietos ypatingumą

Į klausimą ko trūksta gyvenvietei, kad pagerėtų gyvenimo kokybė (3.12 paveikslas), 20 proc. mano apklaustųjų, kad labiausiai reikia sutvarkyti aplinką bei kelius. 10 proc. mano, kad pagerėtų gyvenimo kokybė jeigu būtų kultūrinis gyvenimas, bendruomenės namai. Po 7 proc. mano, kad gyvenimo kokybei turi įtakos tai, kad nėra prekybos centro, nėra kokybiško vandens, prastas gatvių apšvietimas tamsiu paros metu, nėra darbo, nesutvarkyti kanalizacijos-nuotekų įrenginiai.

kanalizacijos įrenginių 6 5 buitinių paslaugų 3 3 nėra vaikų žaidimo aikštelių 3 3 visko 2 7 prastas apšvietimas 7 8 nėra sveikatos priežiūros 3 7 nėra bendruomenės namų, pramogų jaunimui 9 20 nėra kultūrinio gyvenimo 10

0 5 10 15 20 25

3.12 pav. Apklaustųjų nuomonė apie jų gyvenvietės trūkumus

Daugiausiai gyventojų, net 29 proc. norėtų matyti graţiai sutvarkytą, švarią aplinką, sutvarkytas poilsio aikšteles, pagerėjusį kultūrinį gyvenimą. Kad aplamai gyvenimas pagerės tiki 23 proc., kad dar pablogės mano 5 proc., apklaustųjų. (3.13 paveikslas)

Gražiai sutvarkytą, švarią 5 1 Su prekybos tinklu 29 Su sutvarkyta infrastruktūra 23 Su sutvarkytais kelias Gyvenimas pablogės Visai išnyks Neįsivaizduoju Nepasikeis 2 Pagerės 9 14 Visuomenė pasens, degraduos 10 1 4 2 Gyvensiu kitur

3.13 pav. Apklaustųjų nuomonė apie tai, kaip įsivaizduoja gyvenamąją vietovę po 10 metų (proc.)

Apibendrinus nuomonės apie šeimos trūkumus rezultatus (3.14 paveikslas),matyti, kad 45,7 proc. mano, kad labiausiai jų šeimai trūksta kasdieninio poilsio sąlygų bei pramogų, 35,5 proc. mano, kad labiausiai trūksta tinkamo medicininio aptarnavimo, 33,9 proc. mano, kad labiausiai trūksta saugumo, 29 proc. mano, kad trūksta patogaus visuomeninio transporto paslaugų, 23,9 proc. didţiausią poreikį įvardina kokybiškesniam gyvenamajam plotui.

Kita 6,1

Galimybės siekti mokslo, gilinti žinias 17,8

Saugumo 33,9

Tinkamo medicininio aptarnavimo 35,5

Patogaus visuomeninio transporto paslaugų 29

Vaikų priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų 12,4

Arti esančios maisto, ūkinių prekių parduotuvės 17,5

Kasdieninio poilsio sąlygų bei pramogų 45,7

Kokybiško gyvenamojo ploto 23,9

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

3.14 pav. Apklaustųjų nuomonė apie jų šeimos trūkumus

66,5 proc. apklaustųjų dėl lėšų stokos, ţemo pragyvenimo lygio, pagrindiniu rūpesčiu šeimos kelia vaikų išmokslinimą (3.15 paveikslas). 59,4 proc. norėtų turėti daugiau laisvo laiko mėgstamiausiems uţsiėmimams. 58,2 proc. norėtų pasiekti minimalų pragyvenimo lygį. Apie 36 proc. apklaustųjų norėtų pradėti verslą, įsigyti būstą, susirasti darbą.

Kita 7,1

Turėti daugiau laisvo laiko mėgstamiausiems užsiėmimams 59,4

Susirasti darbą 36,7

Įsigyti būstą, kitą nekilnojamą turtą 36,3

Pradėti plėtoti savo verslą 35,9

Išmokslinti vaikus 66,5

Pasiekti minimalų gyvenimo lygį 58,2

0 10 20 30 40 50 60 70

3.15 pav. Svarbiausi apklaustųjų šeimų rūpesčiai

Iš 3.16 paveikslo matyti, kad daugiausiai, 58 proc. apklaustųjų dalyvauja kaimo bendruomenės pasitarimuose, susiėjimuose, 39 proc. norėtų vakaronių, 33,1 proc. norėtų daugiau koncertų, 18,6 proc. pageidautų susitikimų su ţymiais ţmonėmis, 16,7 proc. pageidautų šokių vakarų, 11,4 proc. norėtų, kad į kaimą atveţtų spektaklių.

Kita 1,2

Kaimo bendruomenės pasitarimai, susiėjimai 58

Šokių vakarai 16,7

Susitikimai su žymiais žmonėmis 18,6

Vakaronės 39

Spektakliai 11,4

Koncertai 33,1

0 10 20 30 40 50 60

3.16 pav. Dalyvavimo renginiuose suvestinė (proc).

Iš 3.17 paveikslo matosi kaip daţnai apklaustieji dalyvauja organizuojamuose renginiuose. Daţniausiai dalyvauja bendruomenės organizuojamuose susirinkimuose ar renginiuose, įvairiose vakaronėse, koncertuose. Visai nedalyvauja spektakliuose, nes neturi tam galimybių, šokių vakaruose, nes jie nevyksta, pasigenda susitikimų su ţymiais ţmonėmis.

40 dažnai 30 retai nedalyvauja 20

0 Koncertai Spektakliai Vakaronės Susitikimai su Šokių vakarai Kaimo žymiais žmonėmis bendruomenės pasitarimai, susiėjimai

3.17 pav. Dalyvavimo renginiuose daţnumas

Kaip matyti iš 3.18 paveikslo, daugiausiai kultūriniai renginiai vyksta mokyklose ir bendruomenės namuose. Seniūnijoje renginiai vyksta Klausučių, Kybartų ir Šeimenos seniūnijose. Kultūros namuose renginiai organizuojami Virbalio, Vištyčio ir Kybartų seniūnijose. Kitose seniūnijose renginiai vyksta bendruomenės namuose ir mokyklose.

45 45,5 46,5 40

15 16,3 10 14,7

0 Kultūros namuose Bendruomenės Mokykloje Seniunijoje namuose

3.18 pav. Kultūrinių renginių organizavimo vietos (proc.)

Iš 3.19 paveikslo matyti, kad 25,9 proc. nedalyvauja renginiuose, nes yra uţimti, 10,2 proc. dalyvautų jeigu būtų daugiau informacijos apie organizuojamus renginius, 7,1 proc. nedalyvauja, nes negali sau leisti susimokėti, 5,3 proc. įsitikinę, kad renginiai neįdomūs todėl nedalyvauja, 4,3 proc. gyvena vienkiemiuose ir nepatogus susisiekimas atvykti į organizuojamus renginius. Blogiausiai informuoti Klausučių ir Virbalio seniūnijų gyventojai. Į klausimą ar prisidėtų prie kokio nors renginio organizavimo 65 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai.

25 25,9 20

10 10,2 5 4,3 5,3 0 Toli, nepatogus Neįdomūs renginiai Apie Esu užimtas susisiekimas organizuojamus žmogus renginius mažai žinome

3.19 pav. Prieţastys, dėl kurių nedalyvaujama renginiuose (proc.)

Viešojo transporto paslaugomis naudojasi 43 proc. apklaustųjų. Daugiausiai viešojo transporto paslaugomis naudojasi Klausučių ir Šeimenos seniūnijose gyvenantys asmenys. Nesinaudojimo prieţastys pateiktos 3.20 paveiksle. 34,3 proc. patogiau vykti nuosavu automobiliu, 28,0 proc. netenkina visuomeninio transporto vykimo grafikas, 22,0 proc. nesinaudoja visuomeniniu transportu nes netinkamas laikas, 14,3 proc. nesinaudoja šiomis paslaugomis nes perbrangu, 6,5 proc. nesinaudoja, nes per toli autobusų stotelė.

Kita 7,3

Visuomeninis transportas važiuoja per retai 28

Visuomenins transportas nevažiuoja 10

Tai nepatikimas susisiekimo būdas 3,1

Asmeniniu automobiliu patogiau 34,3

Brangiai kainuoja bilietas 14,3

Toli autobusų stotelė 6,5

Važiuoja nepatogiu laiku 22

0 5 10 15 20 25 30 35 40

3.20 pav. Nesinaudojimo viesuomeniniu transportu prieţastys (proc.) 71

Kadangi nemaţa dalis apklaustųjų nėra patenkinti esama situacija, buvo uţduotas klausimas dėl išvykimo į uţsienį. 48 proc. apklaustųjų norėtų vykti į uţsienį, 37 proc. – nenorėtų, 15 proc. – neapsisprendę. Iki 18 metų 75 proc. apklaustųjų norėtų išvykti į uţsienį, 18-25 m. – 77 proc., 26-35 m. - 43 proc., 36-45 m. – 52 proc., 46-60 m. – 51 proc., virš 60 m. – 21 proc. Kaip matyti iš 3.21 paveikslo daugiausiai norėtų vykti į uţsienį pailsėti, paţintiniais tikslais, taip pat norėtų vykti padirbėti kelis mėnesius. Išvykti gyventi ir dirbti visam laikui norėtų 36 apklaustieji.

Poilsiauti. Keliems mėnesiams 20 Padirbėti. Keliems mėnesiams Dirbti ir gyventi. Visam laikui 15 Mokytis Gimines lankyti 10

0 iki 18 18-25 26-35 36-45 46-60 virš 60

3.21 pav. Išvykimo į uţsienį tikslas

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 209 apklaustieji turi šeimose vaikų. 87 šeimos augina vieną vaiką, 80 šeimų augina du vaikus, 32 šeimose auga trys vaikai, 5 šeimose auga keturi vaikai, ir 8 šeimose auga penki vaikai. 86 proc. iš jų lanko mokyklą, 14 proc. – mokyklos nelanko. Į klausimą ar tenkina mokinių mokymo kokybė mokyklose, 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad tenkina, 15 proc. atsakė kad netenkina, 15 proc. nuomonės neturi. Iš 3.22 paveikslo matyti, kad 47 apklaustieji mano, kad per sudėtingos mokymo programos, 16 – mano, kad nepakankama mokytojų kvalifikacija, 13 – netenkina, nes trūksta mokymo priemonių ir pan.

Nevykdoma užklasinė veikla (7 Per sudėtingos proc.) Kita (17 proc.) mokymo programos (47 proc.)

Nepakankama mokytojų kvalifikacija (16 Trūksta šiuolaikinių proc.) mokymo priemonių (13 proc.)

3.22 pav. Prieţastys dėl kurių netenkina apklaustuosius mokymo kokybė

Apklaustiesiems buvo uţduotas klausimas del mokyklos pagalbos vaikams. 3.23 paveiksle matyti, kad net 38 apklaustieji mano, jog mokykla galėtų pasirūpinti geresne uţklasine veikla. 28 mano, kad reikėtų didesnį dėmesį kreipti moralės mokymui, kultūringo elgesio mokymui, vaikų savarankiškumo ugdymui, drausmei. 15 apklaustųjų norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama mokymo kokybei. 13 apklaustųjų pageidautų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama renginiams, išvykoms, 10 – siūlo įtraukti jaunimą į bendruomenių veiklą, kiti siūlė įvesti profesinį orientavimą, uţimti vaikus vasaromis organizuojant darbo ir poilsio stovyklas, įrengti sporto aikšteles, ţaidimų aikšteles.

vykdyti profesinį orientavimą 7

organizuoti darbo stovyklas 8

įrengti sporto aikšteles 2

įtraukti į bendruomenės veiklą 10

mokyti moralės, kultūros, savarankiškumo, drausmės 28

užklasinė veikla 38

ikimokyklinio amžiaus grupė 1

daugiau dalyvauti užsiėmimuose, renginiuose 13

kokybiško mokymo 15

0 5 10 15 20 25 30 35 40

3.23 pav. Apklaustųjų nuomonė, apie mokyklos pagalbą vaikams

Dauguma apklaustųjų yra patenkinti švietimo ir ugdymo, sveikatos apsaugos, kultūros, prekybos objektų kokybe (3.24 – 3.27 paveikslai)

140

120

100 Pilnai patenkina 80 Greičiau patenkina 60 Sunku įvertinti Greičiau nepatenkina 40 Visiškai nepatenkina 20

0 Vaikų Pradinė Pagrindinė Vidurinė darželis mokykla mokykla mokykla

3.24 pav. Švietimo ir ugdymo objektų įvertinimas 74

120

100

80 Pilnai patenkina 60 Greičiau patenkina 40 Sunku įvertinti Greičiau nepatenkina 20

0 Ambulatorija Medicinos Vaistinė punktas

3.25 pav. Sveikatos apsaugos objektų įvertinimas

200

150 Pilnai patenkina 100 Greičiau patenkina Sunku įvertinti 50 Greičiau nepatenkina

0 Kultūros namai Bibliotekos Muziejai

3.26 pav. Kultūros objektų įvertinimas

200

150 Pilnai patenkina 100 Greičiau patenkina Sunku įvertinti 50 Greičiau nepatenkina

0 Parduotuvės Kavinės Degalinės Turgavietės

3.27 pav. Prekybos objektų įvertinimas

Vertinant buitinių paslaugų kokybę, apklaustieji labiau patenkinti yra kirpyklų, avalynės taisymo, komunalinių tarnybų paslaugomis. Maţesnis pasitenkinimas yra pirčių ir buitinės technikos remonto paslaugomis (3.28 paveikslas).

Komunalinės tarnybos

Pirtis

Visiškai nepatenkina Transporto priemonių remontas Greičiau nepatenkina Sunku įvertinti Buitinės technikos Greičiau patenkina remontas Pilnai patenkina

Avalynės taisykla

Kirpykla

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

3.28 pav. Buitinių paslaugų objektų įvertinimas

Vertinant visuomeninio transporto paslaugų kokybę (3.29 paveikslas), apklaustieji daug labiau yra patenkinti keleivių veţimo traukiniais paslauga nei keleivių veţimo autobusais paslauga.

keleivių vežimas traukiniais Visiškai nepatenkina Greičiau nepatenkina Sunku įvertinti Greičiau patenkina Pilnai patenkina keleivių vežimas autobusais

0 20 40 60 80

3.29 pav. Visuomeninio transporto įvertinimas

Vertinant kitus objektus ir paslaugas, apklaustieji išreiškė nepasitenkinimą policijos nuovados teikiamų paslaugų kokybe (3.30 paveikslas).

Globos namai

Veterinarijos paslaugos Visiškai nepatenkina Policijos nuovada Greičiau nepatenkina Sunku įvertinti Banko skyrius Greičiau patenkina Pilnai patenkina Paštas

Bažnyčia

0 50 100 150 200

3.30 pav. Kitų paslaugų įvertinimas

Iš 3.31 paveikslo matyti, kad dauguma apklaustųjų naudojasi teikiamomis paslaugomis, daugiausiai - šiukšlių išveţimo paslaugomis, pašto paslaugomis, kirpyklos paslaugomis, banko paslaugomis ir kita. Daugiausiai apklaustųjų nesinaudoja skalbimo ir valymo paslaugomis, pirties paslaugomis, santechniko paslaugomis.

2 Kitos 8 10 Šiukšlių išvežimo 368 76 Santechniko 58 62 Elektriko 95 54 Banko 175 11 Pašto 318 109 NE Skalbimo ir cheminio valymo 39 TAIP 108 Pirties 25 54 Kirpyklos 210 78 Transporto priemonių remontas 111 96 Buitinės technikos remonto 105 95 Drabužių siuvimo ir taisymo 95 78 Avalynės taisymo 147

0 50 100 150 200 250 300 350 400

3.31 pav. Apklaustųjų naudojimasis teikiamomis paslaugomis

Iš 3.32 paveikslo matyti, kad daugiausiai apklaustųjų norėtų, kad jų gyvenamojoje teritorijoje būtų avalynės taisykla, kirpyklos, šiukšlių išveţimas, buitinės technikos remontas. Maţiausiai apklaustųjų mano, kad reikalinga skalbimo ir cheminio valymo paslaugos, elektriko ir santechniko paslaugos. Kalbant apie teikiamų paslaugų perspektyvumą, 199 apklaustieji mano, kad buitinių paslaugų teikimas turi perspektyvas kaime, 113 – mano, kad neturi, 138 – nuomonės neturi.

Kitos 16 Veterinarinės 155 Šiukšlių išvežimo 191 Santechniko 121 Elektriko 130 Banko 158 Pašto 185 Skalbimo ir cheminio valymo 130 Pirties 131 Kirpyklos 197 Transporto priemonių remontas 160 Buitinės technikos remonto 192 Drabužių siuvimo ir taisymo 179 Avalynės taisymo 223

0 50 100 150 200 250

3.32 pav. Teikiamų paslaugų reikalingumo įvertinimas

Kaip matyti iš 3.33 paveikslo, didţiausias buitinių paslaugų poreikis yra kirpyklai. 65 apklaustieji naudotųsi visomis paslaugomis kokios tik būtų, 58 – norėtų, kad būtų avalynės taisykla, 33 – norėtų pirties, 31 – norėtų skalbimo ir cheminio valymo, 29 – naudotųsi drabuţių siuvimo ir taisymo paslaugomis, kiti pageidavo buitinės technikos ir automobilių remonto, bankomatų, norėtų, kad būtų geras santechnikas, geras elektrikas.

stomatologo 12 parduotuvės 11 jokių 28 veterinarinių paslaugų 7 šiukšlių išvežimo 2 santechniko 12 elektriko 8 banko 9 pašto 4 skalbimo ir cheminio valymo 31 pirties 33 kirpyklos 88 transporto priemonių remonto 11 buitinės technikos remonto 27 drabužių siuvimo ir taisymo 29 avalynės taisymo 58 visų 65

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

3.33 pav. Apklaustųjų poreikiai buitinėms paslaugoms

44 proc. apklaustųjų mano, kad buitinių paslaugų teikimas yra perspektyvi smulkaus ir vidutinio verslo rūšis kaime (3.34 paveikslas).

31% 44% Perspektyvios Neperspektyvios Nežinau

25%

3.34 pav. Buitinių paslaugų perspektyvos kaime

Kaip matyti iš 3.35 paveikslo, apklaustųjų nuomone perspektyviausi su teikiamomis paslaugomis susiję verslai, tokia kaip avalynės taisymas, drabuţių siuvimas, kirpyklos, pirtys, skalbyklos ir cheminis valymas. 47 apklaustieji mano, kad būtų perspektyvus kaimo turizmas, 38 apklaustųjų nuomone, perspektyvi prekyba, 32 – prie perspektyvių verslo šakų priskyrė ţemdirbystę. Kiti įvardino kaip perspektyvias verslo šakas buitinių paslaugų ir automobilių remonto verslą, amatų plėtrą, kavinių atidarymą, šarvojimo salių įrengimą, pramogų verslą ir kitus.

įvairūs 11

kitos paslaugos 99

kavinės 17

gamyba, amatai 19

šarvojimo namų paslaugos 4

jokie 3

žemdirbystė 32

buitinės technikos, automobilių remontas 18

prekyba 38

kaimo turizmas 47

pramogų 3

0 20 40 60 80 100 120

3.35 pav. Apklaustųjų nuomonė apie perspektyviausius verslus kaime

93 proc. apklaustųjų gyvena nuosavuose namuose, tik 7 proc. nuomuojamame bute. Pagal gyvenimo sąlygas(3.36 paveikslas), 258 apklaustieji mano, kad jų gyvenimo sąlygos patenkinamos, 182 – mano, kad jų gyvenimo sąlygos geros, 22 – teigia, kad jų gyvenimo sąlygos blogos, 13 – labai geros ir 3 – labai blogos.

300 258 250

200 182 150

100

50 22 13 3 0 Labai geros Patenkinamos Labai blogos

3.36 pav. Apklaustųjų gyvenimo sąlygų būklė

Iš 3.37 paveikslo matyti, kad 99 proc. apklaustųjų turi televizorių, 98 proc. – turi dujinę viryklę ir šaldytuvą, 94 proc. turi skalbimo mašinas, 90 proc. turi mobiliuosius telefonus, 88 proc. turi radiją, 75 proc. turi automobilį, 64 proc. turi vielinį telefoną, 56 proc. turi kompiuterį, 36 proc. turi internetą. Todėl ir 145 apklaustieji (3.38 paveikslas), kompiuterinio raštingumo įgūdţius dauguma įvertino – patenkinamai, 111 – įvertino – blogai, 82 įvertino – gerai, 71 įvertino – labai blogai ir tik 21 įvertino – labai gerai. 78 proc. visų apklaustųjų esant galimybei norėtų patobulinti savo darbo įgūdţius, dalyvautų kompiuterinio raštingumo mokymuose ar kursuose.

Šaldytuvas Internetas Kompiuteris Automobilis

Televizorius Ne Radijas Taip Dujinė viryklė Skalbimo mašina Mobilusis telefonas Telefonas

0 100 200 300 400 500 600

3.37 paveikslas. Apklaustųjų apsirūpinimas buitine technika

160 140

120

100 80

60 40

20 0 Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai Labai blogai

3.38 paveikslas. Apklaustųjų kompiuterinio raštingumo įgūdţių įvertinimas.

2.3 SUSITIKIMAI VILKAVIŠKIO KRAŠTO VVG TERITORIJAI PRIKLAUSNČIOSE SENIŪNIJOSE SU KAIMO PLĖTROS DALYVIAIS

Pirmoje strategijos rengimo dalyje, 2007 m. liepos - rugpjūčio mėn., buvo organizuota 11 susitikimų Vilkaviškio krašto VVG priklausančiose Vilkaviškio rajono seniūnijose. Susitikimuose dalyvavo įvairių institucijų atstovai – bendruomenės, seniūnijos, mokyklos, baţnyčios, smulkaus verslo. Susitikimų metu buvo aptariama situacija konkrečioje seniūnijoje, ypatingą dėmėsį skiriant esamų problemų analizei ir jų prieţastims nustatyti. Susitikimų dalyviai diskusijų metu išskyrė problemas pagal jų aktualumą. 3.2 lentelėje pateikiama susitikimų metu išanalizuotų problemų sąrašas pagal jų aktualumą kiekvienoje seniūnijoje.

3.2 lentelė Probemų išskyrimas pagal aktualumą Vilkaviškio krašto VVG seniūnijose PROBLEMA PROBLEMOS AKTUALUMAS LABAI VIDUTINIŠKAI AKTUALI AKTUALI AKTUALI KLAUSUČIŲ SENIŪNIJA Blogi keliai Kanalizacija – nėra arba nepajungta Bloga melioracijos sistemų būklė

Nėra kultūros darbuotojų Nėra kur leisti laisvalaikio, nėra pramogų Prasta vandens kokybė Ţemas gyventojų uţimtumas (verslumo) Blogas susisiekimas viešuoju transportu Prasta visuomeninių pastatų būklė Šulinių, vandentiekio tinklų būklė, trūksta gręţinių Trūksta patalpų bendruomenės namams Atliekų surinkimo problema Laisvalaikis (salių trūkumas) Švietimo įstaigų būklė Gyventojai nepakankamai aktyvūs Saugumo problemos Kaimų apšvietimas Palaidi gyvūnai Fondų stoka kaimo bibliotekose Trūksta mokymų, švietimo gyventojams GRAŢIŠKIŲ SENIŪNIJA Saugumas Girtuoliavimas Prasta kelių kokybė Susisiekimas viešuoju transportu Ambulatorijos darbo kokybė Kanalizacijos miestelyje būklė Vandentiekio būklė Prasta demografinė situacija Jaunimo uţimtumas Miestelio infrastruktūra Maţai paslaugų VIŠTYČIO SENIŪNIJA Trumpai dirba paštas Nesaugu dėl automobilių srauto Vištytyje Nepatenkinamos sveikatos paslaugos, stomatologo įrangos nebuvimas, nepakankama kompetencija Maţas jaunimo uţimtumas Netvarkingi kaimo keliai Nėra vaikų darţelio Nėra šarvojimo salės Nepakankamas bendradarbiavimas tarp bendruomenės, mokinių, seniūnijos,

83 regioninio parko direktcijos Blogas vanduo Blogas susisiekimas rajono viduje Nėra bendruomenės namų Trūksta aikštelių eţero pakrantėje Mokykla neturi autobuso Seniūnija neturi kultūros darbuotojo Vištyčio kultūros namai neturi renginių organizatoriaus Kanalizacijos problemos Kultūrinių renginių stoka Trūksta mokytojų Ţmonės neaktyvūs PAJEVONIO SENIŪNIJA Bloga geriamo vandens kokybė Trūksta policininko (maţas saugumas) Nėra nuotekų valymo įrenginių Neįrengta riedučių aikštelė Bendruomenės neturi patalpų Blogi takai į baţnyčią Susidėvėję vandentiekio tinklai Aikštė prie seniūnijos Nebaigta tvarkyti paeţerė Nėra vietų kur susiburti jaunimui Bloga kaimo kelių būklė Prastas gatvių apšvietimas Nėra šarvojimo salės Prastas susisiekimas viešuoju transportu Palaidi gyvūnai Neaktyvūs ir neiniciatyvūs gyventojai, neaktyvus jaunimas Jaunimo uţimtumas Ambulatorijos darbo laikas Nevyksta kultūrinis gyvenimas Mokinių sveikatos prieţiūra Nelegalus savartynas KETURVALAKIŲ SENIŪNIJA Prasta kelių būklė Laisvalaikio, pramogų nebuvimas, uţimtumo problema Prasta vandens kokybė Gyventojai neaktyvūs

Nėra kanalizacijos tinklų Nėra visuomeninės paskirties patalpų Neaptverti vandens telkiniai Nėra šarvojimo salių Prasta melioracijos įrenginių būklė Susisiekimas viešuoju transportu Sveikatos prieţiūros darbuotojų kompetencija ir kvalifikacija Seniūnijos „teisė ir galia“ priimti sprendimus Saugumas Apšvietimas Ambulatorijos Bačkiškiuose pastato būklė Kapinių plėtra GIŢŲ SENIŪNIJA Vandentiekio tinklai Nuotėkų tinklai Prasta kelių būklė Infrastruktūra, priėjimas prie Giţų vandens telkinio, poilsio vietos Kapų infrastruktūra Melioracija Gatvių infrastruktūra (šaligatviai, pėsčiųjų takai) Gyventojų aktyvumas,iniciatyvumas Nėra stomatologo Drenaţas (gyvenvietės) Viešasis transportas – susisiekimas su Rimavičių gyvenviete Stambiagabaričių atliekų surinkimas Mokykla „atsiskyrusi nuo visuomenės“ BARTNINKŲ SENIŪNIJA Prasta vandens kokybė Jaunimo uţimtumas Viešasis transportas Ţmonių pasyvumas, abejingumas Kelių tinklas (neišasfaltuotas) Nėra kanalizacijos Interneto prieigos taškai Ţmonių savišvieta Saugumas Bloga mobilaus pašto kokybė

Infrastruktūra prie turizmo objektų Asocialios šeimos, girtavimas

KYBARTŲ SENIŪNIJA (IŠSKYRUS KYBARTŲ MIESTĄ)

Didţiulis transporto srautas Santarinė būklė, higiena Medicinos paslaugos Kultūros įstaigų paslaugos Nėra uţtikrinamas eismo saugumas Nemaţai kelių yra be kelio dangos Kaimuose nėra kanalizacijos Nepakankama gatvių ir skverų prieţiūra Nepakankama kultūrinių renginių įvairovė ir kokybė Nepakankamos galimybės rekreacijai Palaidi gyvūnai (valkataujantys šunys) Viešosios policijos patruliavimo veiksmingumas Nuosavi namai neturi vandentiekio Viešieji tualetai Švietimo įstaigų būklė Ţemas gyventojų uţimtumas ir ţemas gyventojų verslumo lygis VIRBALIO SENIŪNIJA Nepakanka socialinių darbuotojų Maţai prekybos vietų ir labai skurdus prekių pasirinkimas Neišplėtota paslaugų infrastruktūra Nepakankama kultūros įstaigų renginių kokybė ir pasirinkimas Medicinos paslaugos (pvz. stomatologas) Viešosios pirtys Prastas estetinis miesto vaizdas Bloga kelių būklė Prasta demografinė situacija PILVIŠKIŲ SENIŪNIJA Veikiantis gyvulininkystės kompleksas Prastos medicinos punkto paslaugos Policija neuţtikrina tinkamo prevencinio darbo Saugumas (ypač renginių metu)

Kaimuose nėra arba neveikia vandentiekio ir kanalizacijos sistemos Nėra banko ir net bankomato Trūksta paslaugų gyventojams Trūksta įrengtų vietų gyventojų poilsiui Silpnas moksleivių paruošimas (ypač pradinių klasių) Nepakankama kelių prieţiūra paprastomis ir kritinėmis oro sąlygomis Jaunimo uţimtumas Prastai dirba policija (saugumas) Apšvietimas ŠEIMENOS SENIŪNIJA Geriamo vandens kokybė Nėra centralizuoto vandentiekio Gatvių apšvietimas Aplinkos tvarkymas ir prieţiūra Nėra visą parą veikiančios vaistinės Jaunimo uţimtumas ir reikalinga infrastruktūra tam Nepakankamai įengtos poilsiavietės Ţemas gyventojų uţimtumas ir ţemas gyventojų verslumo lygis

3 SSGG ANALIZĖ

Įvertinus statistinius duomenis, Vilkaviškio rajono gyventojų nuomonės tyrimo strateginio plano įgyvendinimo kontekste, Vilkaviškio krašto gyventojų socialinių bei ekonominių poreikių tyrimo bei susitikimų Vilkaviškio krašto VVG teritorijai priklausnčiose seniūnijose su kaimo plėtros dalyviais reuzltatus parengta bendra Vilkaviškio krašto VVG teritorijos SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių) analizė (4.1 lentelė)

4.1 lentelė. Vilkaviškio krašto VVG SSGG analizė

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

Išspręstas mokinių paveţėjimo Nėra kanalizacijos sistemų kaimuose arba jų būklė prasta klausimas Prasta geriamo vandens kokybė Yra išlikusių kultūros paveldo objektų Maţas gyventojų tankumas sunkina socialinės ir techninės Bendruomenių dėka vyksta tradiciniai infrastruktūros plėtojimą renginiai Prastas vaikų ir jaunimo laisvalaikio uţimtumas Yra norinčių sportuoti Kultūrinių renginių stoka Veikia medicinos punktai Prastai sutvarkyta infrastruktūra prie vandens telkinių Plėtojama verslo paramos infrastruktūra Prastas kaimų apšvietimas Palanki geografinė-gamtinė aplinka Prasta visuomeninių pastatų būklė turizmo ir susijusių paslaugų plėtrai Nedidelė papildomo ugdymo įstaigų įvairovė Nebloga ekologinė būklė Prasta vietinių kelių būklė ir prieţiūra Geras susisiekimo infrastruktūra su Skurdi kaimo mokyklų materialinė bazė Vilkaviškio miestu Kaimo vietovėse stoka ikimokyklinių įstaigų Aktyvus kaimo bendruomenių veiklos Labai bloga bibliotekų materialinė bazė judėjimas, bendruomenių patirtis Kultūros darbuotojų stoka, maţas finansavimas, kvalifikacijos rengiant ir įgyvendinant projektus trūkumas, bloga kultūros namų būklė Kaimo bendruomenių veiklos Išnykę sporto aikštelės koordinavimas Dalis bendruomenių neturi vietos susirinkimams ir susibūrimams Buitinių paslaugų trūkumas Menkas gyventojų aktyvumas Menkos gyventojų verslumo ţinios Gyventojų prisirišimas prie tradicinio ţemės ūkio veiklų Prasta medicinos punktų materialinė bazė Prastai dirbamas policijos prevencinis darbas Aplinka, masinio susibūrimo vietos nepritaikytos neįgaliesiems ir seniems ţmonėms.

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

Populiarėjanti Lietuvos gyventojų ir Didėjanti darbo išteklių, ypač jaunimo migracija į uţsienį dėl uţsienio turistų nuostata atostogauti nedarbo ir bendros šalies socialinės ekonominės padėties kaime bei didėjantis turistų srautas Nepalankios demografinės tendencijos - maţėjantis vaikų Vilkaviškio rajone gimstamumas, gyventojų senėjimas Didėjantis kaimo gyventojų poreikis Esama ir prognozuojama šalies ekonominė situacija gali pagilinti įvairias paslaugas gauti vietoje esančias ir paskatinti naujų socialinių problemų atsiradimą Didėjantis gyventojų pasitraukiančių iš Kaimo bendruomenių veiklos aktyvumo maţėjimas tradicinės ţemdirbystės skaičius sudaro Galimai pasikeičianti politinė nuostata dėl paramos kaimo sąlygas vystyti alternatyvias veiklas bendruomenių iniciatyvoms kaime Kaimo bendruomenių aktyvumo didėjimas įvairiose kaimo gyvenimo srityse Augantis poreikis kultūriniams renginiams kaimuose Populiarėjanti nuostata atgaivinti senuosius tradicinius amatus

4 VVG TERITORIJOS PLĖTROS VIZIJA, PRIORITETAI, VEIKLOS SRITYS

4.1 VIZIJA IR PRIORITETAI

Vilkaviškio krašto VVG vizija - kaimas – aukštos gyvenimo kokybės garantas, uţtikrinantis saugią, ekologiškai švarią aplinką ir materialinę gerovę, kurioje gyvena iniciatyvūs, išsilavinę ţmonės, gebantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei susieti tampriais tarpusavio ryšiais ir bendradarbiavimu su valdţios institucijomis bei verslu, kūrybingai naudojantys vietinius išteklius ir išsaugantys regiono tradicijas ir savitumą. Šią viziją bei viso krašto gerovę gali sukurti tik susitelkusi, jaunatviška savo atvirumu naujovėms, nuolat besimokanti ir tobulėjanti, besirūpinanti savimi ir kiekvienu savo nariu bendruomenė, gyvenenanti saugioje, sveikoje graţioje ir švarioje aplinkoje. Siekiant šios Vilkaviškio krašto VVG vizijos, numatomi tokie strategijos prioritetai ir tikslai

PRIORITETAS VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS

TIKSLAI DIDINTI KAIMO GYVENTOJŲ UŢIMTUMĄ, SKATINANT JUOS UŢSIIMTI SMULKIU VERSLU

PLĖTOTI SMULKAUS VERSLO INICIATYVAS KAIME SKATINTI KAIMO GYVENTOJUS PERSIORIENTUOTI Į NE ŢEMĖS ŪKIO VEIKLŲ VYSTYMĄ

DIDINTI KAIMO TURIZMO PASLAUGŲ ĮVAIROVĘ KAIME ATGAIVINTI SENĄSIAS AMATŲ TRADICIJAS

PRIORITETAS GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS

TIKSLAI KURTI IR GERINTI KAIMŲ VIEŠĄJĄ INFRASTRUKTŪRĄ ATNAUJINTI VIEŠUOSIUS PASTATUS, PRITAIKANT JUOS VISUOMENĖS POREIKIAMS

SUTVARKYTI GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS

I. PRIORITETAS VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS I.I. PRIEMONĖ I.II. PRIEMONĖ VERSLUMO SKATINIMAS AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS I.I.1. Ne ţemės ūkio veiklos I.II.1. Amatų plėtra įvairinimas VEIKLOS I.I.2. Mikroįmonių kūrimas ir VEIKLOS SRITYS plėtra SRITYS I.I.3. Kaimo turizmo paslaugų plėtra

II PRIORITETAS GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS II.I. PRIEMONĖ KAIMŲ ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA II.I.1. Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas

II.I.2. pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams VEIKLOS SRITYS II.I.3. Tradicinių amatų centrų įkūrimas

II.I.4. Gamtos ir kultūros paveldo objektų sutvarkymas

4.2 VEIKLOS SRIČIŲ APRAŠYMAS,

Siekiant nustatytų prioritetų ir tikslų apibrėţiamos veiklos sritys, kuriose detalizuojama: galimos vietos projektų idėjos; galimi paramos gavėjai; paramos gavėjų tinkamumo kriterijai ir reikalavimai; tinkamos finansuoti išlaidos; vietos projektų prioritetiniai kriterijai; paramos intensyvumas; maksimali paramos suma vienam vietos projektui; rodikliai

I. PRIORITETAS VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS I.I. PRIEMONĖ VERSLUMO SKATINIMAS

I.I.1. Veiklos sritis NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS ĮVAIRINIMAS

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Ši veiklos sritis skirta ekonominei veiklai kaime įvairinti, kaimo gyventojams, uţsiimantiems ţemės ūkio veikla, skatinti persiorientuoti į ne ţemės ūkio veiklas, paslaugų teikimą ir gauti papildomų pajamų. Be to, siekiant išsaugoti kaimo paveldo unikalumą, šia priemone skatinama amatų, ypač grindţiamų tautiniais papročiais, plėtra. Siekiant prisidėti prie socialinės ir ekonominės miesto ir kaimo vietovių sanglaudos, parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams ir mikroįmonėms, uţsiimantiems ţemės ūkio veikla, tačiau taip pat planuojantiems imtis (ar jau vykdantiems) ne ţemės ūkio verslo. Parama teikiama plačiam ne ţemės ūkio veiklų ratui, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpyklų, siuvyklų, baldų gamybos ir kt.) ir amatus. GALIMI PARAMOS GAVĖJAI Paramos gali kreiptis: Ūkininkai Mikroįmonės

PARAMOS GAVĖJŲ TINKAMUMO KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI Visiems pareiškėjams 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus KPP I priedo Bendrosios dalies 2–3 skyriuose. 2. Pareiškėjas ne maţiau kaip 2 pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo turi uţsiimti ţemės ūkio veikla, per kuriuos pajamos iš ţemės ūkio veiklos turi sudaryti ne maţiau kaip 50 proc. visų pajamų.

3. Pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. 4. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. 5. Projektas turi būti nesusijęs su produktų, patenkančių į EB Steigimo Sutarties I priedą, gamyba ar perdirbimu.

Ūkininkui 1. Pareiškėjas turi turėti reikiamą kvalifikaciją arba įsipareigoti išklausyti specializuotus mokymo kursus ir pateikti tai patvirtinantį sertifikatą iki paramos sutarties pasirašymo. 2. Projekto vykdytojas privalo turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos paţymėjimą, jei tai numato projekte numatytą veiklą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai.

Mikroįmonei 1. Ne maţiau kaip vienas mikroįmonės darbuotojas turi būti reikiamos kvalifikacijos arba įsipareigoti išklausyti mokymo programą bei pateikti tai patvirtinantį sertifikatą iki paramos sutarties pasirašymo. 2. Mikroįmonė turi išlikti savarankiška įmone maţiausiai 5 metus po paramos sutarties pasirašymo. 3. Mikroįmonė yra įregistruota ir veikia Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus.

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų pastatų ir (ar) statinių statyba ir rekonstrukcija (įskaitant statybinių medţiagų įsigijimą kai darbai ūkio būdu). 2. Naujos technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas. 3. Verslo infrastruktūros kūrimas valdos ribose (apšvietimas, privaţiavimas, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema ir kt.). 4. Interneto svetainės sukūrimas. 5. Bendrosios išlaidos. 6. Projekto viešinimo išlaidos.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 1. Pareiškėjas nėra gavęs Europos Bendrijos investicinės paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai – 5 balai; 2. Prašoma paramos paslaugų sektoriaus ar tradicinių amatų kūrimui ar plėtrai – 5 balai; 3. Pareiškėjas yra ūkininkas arba mikroįmonės vadovas iki 40 metų amţiaus – 5 balai; 4. Pareiškėjas ir (arba) mikroįmonės vadovas yra moteris – 3 balai; 5. Projektas įgyvendinamas maţiau palankioje ūkininkauti vietovėje, t.y. Graţiškių ir Vištyčio seniūnijų teritorijose – 2 balai.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI 50 tūkst. Lt.

ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Paramos gavėjų skaičius – 6 Bendrosios pridėtinės vertės iš ne ţemės ūkio veiklos padidėjimas paramą gavusių subjektų ūkiuose – 10 proc. Bendras sukurtų darbo vietų skaičius, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos paţymėjimą - 6

I. PRIORITETAS VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS I.I. PRIEMONĖ VERSLUMO SKATINIMAS

I.I.2. Veiklos sritis MIKROĮMONIŲ KŪRIMAS IR PLĖTRA

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Ši veiklos sritis skirta kaimo gyventojų verslumui skatinti, uţimtumui didinti, kaimo ekonomikai įvairinti ir plėtoti smulkųjį verslą kaime. Parama pagal šią priemonę teikiama mikroįmonėms kaime ir kaimo gyventojams, uţsiimantiems ne ţemės ūkio veikla. Parama teikiama ne ţemės ūkio veiklai kaime, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpykla, siuvykla, baldų gamyba), nedidelio kiekio produktų, kurie nepatenka į Sutarties I priedą, gamybai, amatus ir amatų centrų kūrimą kaimo vietovėse (pelno siekiantys projektai).

GALIMI PARAMOS GAVĖJAI Paramos gali kreiptis: Ne jaunesni kaip 18 m. fiziniai asmenys, ketinantys pradėti verslą. Ne jaunesni kaip 18 m. fiziniai asmenys, uţsiimantys individualia veikla. Mikroįmonės.

2. Pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. 3. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. 4. Projektas turi būti nesusijęs su neremiamomis veiklomis, nustatytomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių 10 p.

Fiziniam asmeniui, ketinančiam pradėti verslą: Pareiškėjas turi turėti reikiamą kvalifikaciją arba įsipareigoti išklausyti specializuotus mokymo kursus ir pateikti tai patvirtinantį sertifikatą iki paramos sutarties pasirašymo.

Fiziniam asmeniu, uţsiimančiam individualia veikla: 1. Pareiškėjas Vilkaviškio rajono teritorijoje (išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus), uţsiima konkrečia, projekte numatyta ne ţemės ūkio veikla. 2. Pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją projekte numatytai veiklai vykdyti. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualiosios veiklos, numatytos projekte, vykdymo Paţymą ar verslo liudijimą, pratęstą ne trumpesniam terminui kaip ikieinamųjų metų pabaigos.

Mikroįmonei 1. Mikroįmonė uţsiima ne ţemės ūkio veikla arba pajamos iš ne ţemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei pusę ūkio veiklos pajamų. 2. Ne maţiau kaip 50 proc. mikroįmonės darbuotojų yra kaimo gyventojai. 3. Ne maţiau kaip vienas mikroįmonės darbuotojas turi būti reikiamos kvalifikacijos arba įsipareigoti išklausyti mokymo programą bei pateikti tai patvirtinantį sertifikatą iki paramos sutarties pasirašymo. 4. Mikroįmonė turi išlikti savarankiška įmone maţiausiai 5 metus po paramos sutarties pasirašymo. 5. Mikroįmonė yra įregistruota ir veikia Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 1. Prašoma paramos paslaugų sektoriaus ar tradicinių amatų kūrimui ar plėtrai – 7 balai. 2. Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai – 5 balai. 3. Pareiškėjas yra fizinis asmuo arba mikroįmonės vadovas iki 40 metų amţiaus – 4 balai. 4. Projektas įgyvendinamas maţiau palankioje ūkininkauti vietovėje, t.y. Graţiškių ir Vištyčio seniūnijų teritorijose – 4 balai.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI 50 tūkst. Lt. ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Paramą gavusių mikroįmonių ar kaimo gyventojų skaičius gavėjų skaičius – 10 Bendras sukurtų darbo vietų skaičius, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos paţymėjimą –10 Bendrosios pridėtinės vertės paramą gavusiose mikroįmonėse, uţsiimančiose ne ţemės ūkio veikla, augimas – 10 proc.

I. PRIORITETAS VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS I.I. PRIEMONĖ VERSLUMO SKATINIMAS

I.I.3. Veiklos sritis KAIMO TURIZMO PASLAUGŲ PLĖTRA

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Šia veiklos sritimi siekiama padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines ţemės ūkio veiklas su paslaugomis turistams, pavyzdţiui, tiekti poilsiautojams švieţius, ūkyje uţaugintus produktus, teikti rekreacines paslaugas (vandens sportas, jodinėjimas, įvadinis kursas į tradicinę ţemdirbystę ir t. t.). Tokiu būdu kaimo gyventojai gali uţsitikrinti ilgalaikių darbo vietų ir papildomų pajamų. Atsiţvelgiant į išaugusį poilsio kaime populiarumą ir siekiant rekreacinių paslaugų kaime įvairovės, parama taip pat teikiama stovyklavietėms kaime kurti ir jų plėtrai, išskyrus stovyklavietes miško vietovėje. Siekiant, kad priemonė prisidėtų prie kultūros paveldo puoselėjimo Suvalkijoje, skatinamas suvalkietiškų etnografinių tradicijų laikymasis kuriant naują ar pritaikant esamą kaimo turizmo sodybą.

GALIMI PARAMOS GAVĖJAI Paramos gali kreiptis: Ūkininkai. Kaimo gyventojai.

PARAMOS GAVĖJŲ TINKAMUMO KRITERIJAI IR Visiems pareiškėjams 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus KPP I priedo Bendrosios dalies 2–3 skyriuose. 2. Pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. 3. Pareiškėjas turi turėti reikiamą kvalifikaciją arba įsipareigoti išklausyti specializuotus mokymo kursus ir pateikti tai patvirtinantį sertifikatą iki paramos sutarties pasirašymo. 4. Projekto vykdytojas privalo turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos, numatytos projekte, paţymėjimą. 5. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. 6. Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos plotas turi būti ne maţesnis kaip 0,7 ha. 7. Įgyvendinus investicijas kaimo turizmo sektoriuje, numerių skaičius apgyvendinamosiose patalpose privalo neviršyti Turizmo įstatyme nustatyto skaičiaus.

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Projekto reikmėms skirtų pastatų ir (arba) statinių statyba bei rekonstrukcija, įskaitant statybinių medţiagų įsigijimą kai darbai ūkio būdu. 2. Naujos technikos, technologinių įrenginių, įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas. 3. Infrastruktūros kūrimas: 3.1. verslo infrastruktūros (apšvietimas, privaţiavimas, kanalizacijos sistema ir t. t.); 3.2. nedidelės informacinės infrastruktūros (informaciniai stendai, turistinių vietų nuorodos ir kt.); 3.3. rekreacinės infrastruktūros (prieiga prie gamtos objektų, nedidelio masto apgyvendinimo paslaugos, pakrančių tvarkymas ir kt.). 4. Kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara, plėtra (interneto svetainės sukūrimas, kt.). 5. Bendrosios išlaidos. 6. Projekto viešinimo išlaidos.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 1. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus bei Vištyčio seniūniją – 6 balai.

2. Projekte numatyta tradicinė etnografinė Suvalkijos krašto sodyba, kurioje puoselėjama tradicinė kaimo architektūra, tautinis paveldas – 6 balai. 3. Pareiškėjas vykdo ekonominę ir (ar) profesinę veiklą kaimo vietovėje ne maţiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo – 4 balai. 4. Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal SAPARD, BPD, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą) – 2 balai. 5. Pareiškėjas yra kaimo gyventojas ar ūkininkas iki 40 metų amţiaus – 2 balai.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI 50 tūkst. Lt. ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų– 6. Bendras sukurtų darbo vietų (įskaitant ir asmenims, dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos paţymėjimą) skaičius – 6.

I. PRIORITETAS VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS I.II. PRIEMONĖ AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS

I.II.1. Veiklos sritis AMATŲ PLĖTRA

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Siekiant išsaugoti kaimo paveldo unikalumą, parama teikiama projektams skatinantiems amatų, grindţiamų tautiniais papročiais, plėtrą. Remiamos veiklos: senųjų amatų tradicijų atkūrimas, amatininkų dirbtuvių įkūrimas; Etnografinių verslų tradicijų puoselėjimas; Senųjų amatų švenčių, dailiųjų amatų parodų, amatininkų mugių, folkloro švenčių ar kitų švenčių susijusių su senaisiais amatais ar tradicijomis organizavimas; Dailiųjų amatų mokyklų įkūrimas; Edukacinių programų susijusių su amatais sukūrimas; Specialių maršrutų apjungiančių amatininkus sudarymas; Leidinių susijusių su amatais leidyba; Kulinarinio paveldo puoselėjimas; Jaunimo stovyklų susijusių su senaisiais amatais organizavimas.

GALIMI PARAMOS GAVĖJAI Pareiškėjas – fizinis asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų, gyventi kaimo vietovėje. Gali teikti pelno projektą.

Pareiškėjas – fizinis asmuo gali teikti viešojo pobūdţio (nepelno) vietos projektą tik tuo atveju, kai numatoma investuoti į kultūros paveldo objektų tvarkybą, ir šis objektas yra ir bus po projekto įgyvendinimo ne trumpiau nei 10 metų negyvenamas, prieinamas visuomenei, o galutiniai naudos gavėjai bus kaimo gyventojai. Fizinis asmuo prie vietos projekto įgyvendinimo gali prisidėti piniginėmis lėšomis ir (arba) įnašu natūra – nemokamu savanorišku darbu ir (arba) nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas – juridinis asmuo (kaimo bendruomenė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir jos institucijos, viešosios įstaigos, biudţetinės organizacijos, asociacijos, kiti kaimo vietovėje įsteigti ir joje veikiantys viešieji juridiniai asmenys) gali teikti pelno ar nepelno vietos projekto paraišką savarankiškai arba kartu su partneriu (-iais). Viešasis ar privatus juridinis asmuo gali būti projekto partneriu.

PARAMOS GAVĖJŲ TINKAMUMO KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus KPP I priedo Bendrosios dalies 2–3 skyriuose. 2. Pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. 3. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. 4. Projektas turi būti susijęs su veiklomis, priskiriamomis prie tradicinių amatų.

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Projekto reikmėms skirtų pastatų ir (arba) statinių statyba bei rekonstrukcija, įskaitant statybinių medţiagų įsigijimą kai darbai ūkio būdu. 2. Naujos technikos, technologinių įrenginių, įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas. 3. Amatų plėtros skatinimas: 3.1. Naujos įrangos įsigijimas; 3.2. Senųjų amatų švenčių organizavimas; 3.3. Edukacinių programų sukūrimas; 3.4. Plenerų organizavimas; 3.5. Specialių maršrutų susijusių su amatais įrengimas; 3.6. Kulinarinio paveldo puoselėjimas; 4. Amatų paslaugų teikimo rinkodara, plėtra (interneto svetainės sukūrimas, leidinių leidyba ir t.t.). 5. Bendrosios išlaidos. 6. Projekto viešinimo išlaidos.

100

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 1. Projektas teikiamas kartu su partneriu (-iais) – 10 balų; 2. Pareiškėjas yra kaimo bendruomenė – 5 balai. 3. Iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti – 5 balai; 4. Pareiškėjas prisideda prie projekto įgyvendinimo daugiau nei 10 proc. – 10 balų.

PARAMOS INTENSYVUMAS Lėšos pelno projektui įgyvendinti gali sudaryti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projektų išlaidų, Lėšos ne pelno projektui įgyvendinti gali sudaryt iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų.

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI Maţiausia ne pelno vietos projekto vertė (neįskaitant PVM) pagal priemones, kurias reglamentuoja strategija, bet nereglamentuoja KPP, negali būti maţesnė nei 25 000 Lt, o pelno projekto vietos projekto vertė (neįskaitant PVM) negali būti maţesnė nei 50 000 Lt.

ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Paramą gavusių amatų plėtros veiklų– 10. Bendras sukurtų darbo vietų (įskaitant ir asmenims, dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos paţymėjimą) skaičius – 10.

II PRIORITETAS GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS II.I. PRIEMONĖ KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

II.I.1. Veiklos sritis VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS SUKŪRIMAS IR GERINIMAS

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Parama skiriama kaimo vietovėms atnaujinti ir jų plėtrai, t. y. viešajai infrastruktūrai tvarkyti bei kurti. Infrastruktūros ir aplinkos prie visuomeninių pastatų sutvarkymas (apšvietimas, šaligatviai, šalikelės, privaţiavimai prie viešųjų pastatų, takai – takeliai ir pan.); vandentiekis, kanalizacija, geriamo vandens kokybės gerinimas; visuomeninės paskirties erdvių (poilsiavietės, parkai, tvenkiniai, poilsio zonos) sutvarkymas; laisvalaikio (kultūros ir sporto) praleidimo infrastruktūros sutvarkymas. Ši veiklos srtis yra skirta uţtikrinti kaimo vietovių atnaujinimą ir plėtrą: viešosios infrastruktūros tvarkymą ar kūrimą, bei gyvenimo kokybės gerinimą.

101

GALIMI PARAMOS GAVĖJAI Paramos gavėjai: Kaimo bendruomenės. Vilkaviškio rajono savivaldybė ir jos institucijos (viešosios įstaigos ar biudţetinės organizacijos). Asociacijos. Kiti kaimo vietovėje įsteigti ir (arba) joje veikiantys vešieji juridiniai asmenys.

Privatūs juridiniai asmenys gali būti projekto partneriai.

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Išlaidos skirtos kaimo estetinei gerovei kelti (pvz. fasadams daţyti, stogams perdengti, langams keisti ir pan.) 2. Projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų pastatų ir (ar) statinių statyba ir rekonstrukcija (įskaitant statybinių medţiagų įsigijimą kai darbai ūkio būdu). 3. Viešosios infrastruktūros, visuomeninės paskirties erdvių, tvarkymas ir (ar) kūrimas. 4. Bendrosios išlaidos. 5. Projekto viešinimo išlaidos.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 5. Projektas teikiamas kartu su partneriu (-iais) – 10 balų; 6. Pareiškėjas yra kaimo bendruomenė – 5 balai. 7. Iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti – 5 balai; 8. Pareiškėjas prisideda prie projekto įgyvendinimo daugiau nei 10 proc. – 10 balų.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

102

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas: Infrastruktūros ir aplinkos prie visuomeninių pastatų sutvarkymas (apšvietimas, šaligatviai, šalikelės, privaţiavimai prie viešųjų pastatų, takai – takeliai ir pan.) – 25 tūkst. lt. Vandentiekis, kanalizacija, geriamo vandens kokybės gerinimas – 25 tūkst. lt. Visuomeninės paskirties erdvių (poilsiavietės, parkai, tvenkiniai, poilsio zonos) sutvarkymas – 30 tūkst. lt. Laisvalaikio (kultūros ir sporto) praleidimo infrastruktūros sutvarkymas – 50 tūkst. lt.

ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius – 35. Paremtų kaimų atnaujinimo projektų skaičius – 64. Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projekto rezultatais skaičius nuo visų kaimo gyventojų – 8 proc.

II PRIORITETAS GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS II.I. PRIEMONĖ KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

II.I.2. Veiklos sritis PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR PRITAIKYMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Parama skiriama kaimo vietovėms atnaujinti ir jų plėtrai, t. y. pastatams atnaujinti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos gyvybingumą, svarbi kaimo identitetui išsaugoti ir migracijai maţinti.

Privatūs juridiniai asmenys gali būti projekto partneriai.

103

PARAMOS GAVĖJŲ TINKAMUMO KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI Visiems pareiškėjams 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus KPP I priedo Bendrosios dalies 2–3 skyriuose. 2. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo vietovėje. 3. Projektas turi būti viešas (ne pelno). 4. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. 5. Pareiškėjo registracijos ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje. TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Išlaidos skirtos pastatų atnaujinimui ir pritaikymui visuomenės poreikiams, kaimo estetinei gerovei kelti (pvz. fasadams daţyti, stogams perdengti, langams keisti ir pan.) 2. Projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų pastatų ir (ar) statinių statybai ir rekonstrukcija (įskaitant statybinių medţiagų įsigijimą kai darbai ūkio būdu). 3. Bendrosios išlaidos. 4. Projekto viešinimo išlaidos.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 1. Projektas teikiamas kartu su partneriu (-iais) – 10 balų; 2. Pareiškėjas yra kaimo bendruomenė – 5 balai. 3. Iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti - 5 balai 4. Sutvarkytas pastatas bus naudojamas ir poilsio bei laisvalaikio praleidimui – 8 balai. 5. Pareiškėjas prisideda prie projekto įgyvendinimo daugiau nei 10% - 7 balai.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas: Pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams – 300 tūkst. lt.

ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius – 12. Sutvarkytų ir pritaikytų visuomenės poreikiams pastatų skaičius – 12. Paremtų kaimų atnaujinimo projektų skaičius – 12.

104

II PRIORITETAS GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS II.I. PRIEMONĖ KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

II.I.3. Veiklos sritis TRADICINIŲ AMATŲ CENTRŲ KŪRIMAS

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Parama skiriama kaimo atnaujinimui ir plėtrai, t. y. investicijoms, susijusioms su tradicinių amatų puoselėjimu. Tradicinių amatų centrų kūrimu (įskaitant tradicinių amatų technologinių linijų sukūrimą, tradicinių amatų prekyvietes, tradicinių amatų mokymo patalpų įrengimą). Kaimo atnaujinimo ir plėtros veiklos sritis skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos gyvybingumą, turistų pritraukimą, kaimo identiteto išsaugojimą ir migracijos maţinimą. Ši veiklos sritis yra skirta uţtikrinti kaimo vietovių atnaujinimą ir plėtrą: tradicinių amatų centrų kūrimą ir plėtrą bei gyvenimo kokybės gerinimą.

Privatūs juridiniai asmenys gali būti projekto partneriai.

105

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Tradicinių amatų centrų įkūrimas (įskaitant tradicinių amatų technologinių linijų sukūrimą, tradicinių amatų prekyvietes, tradicinių amatų mokymo patalpų įrengimą). 2. Bendrosios išlaidos. 3. Projekto viešinimo išlaidos.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 1. Projektas teikiamas kartu su partneriu (-iais) – 10 balų; 2. Pareiškėjas yra kaimo bendruomenė – 5 balai. 3. Projektas apima sertifikuotų tradicinių amatų puoselėjimą – 10 balų.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas:

Tradicinių amatų centrų įkūrimas – 200 tūkst.

ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Įkurtų tradicinių amatų skaičius - 2 Bendras sukurtų darbo vietų skaičius – 10.

II PRIORITETAS GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS II.I. PRIEMONĖ KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

II.I.4. Veiklos sritis GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMAS

GALIMOS PROJEKTŲ IDĖJOS Parama skiriama kaimo atnaujinimui ir plėtrai, t. y. investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu, bei vertingiems gamtos objektams išsaugoti, skirtoms kultūros paveldui (kaimų ir kaimo kraštovaizdţio kultūros identitetui išlaikyti, atkurti ir modernizuoti). Kaimo atnaujinimo ir plėtros veiklos sritis skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos gyvybingumą, turistų pritraukimą, kaimo identiteto išsaugojimą ir migracijos maţinimą. Ši veiklos srtis yra skirta uţtikrinti kaimo vietovių atnaujinimą ir plėtrą: istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdţio komponentų išsaugojimą ir modernizavimą bei gyvenimo kokybės gerinimą.

106

Privatūs juridiniai asmenys gali būti projekto partneriai.

PARAMOS GAVĖJŲ TINKAMUMO KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI Visiems pareiškėjams 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus KPP I priedo Bendrosios dalies 2–3 skyriuose. 2. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo vietovėje. 3. Projektas turi būti viešas (ne pelno). 4. Projektas įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Vilkaviškio ir Kybartų miestus. 5. Pareiškėjo registracijos ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje. TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 1. Gamtos ir kultūros paveldo objektų sutvarkymas ir (ar) kūrimas. 2. Bendrosios išlaidos. 3. Projekto viešinimo išlaidos.

PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 9. Projektas teikiamas kartu su partneriu (-iais) – 10 balų; 10. Pareiškėjas yra kaimo bendruomenė – 5 balai.

PARAMOS INTENSYVUMAS Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

MAKSIMALI PARAMOS SUMA VIENAM VIETOS PROJEKTUI Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas:

Gamtos ir kultūros paveldo objektų sutvarkymas – 50 tūkst. Lt.

107

ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius – 8. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdţio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius – 15.

4.3 VVG TERITORIJOJE REGISTRUOTŲ KAIMO BENDRUOMENIŲ PRITARIMO STRATEGIJAI APRAŠYMAS

Strategija buvo aptarta viešame renginyje, Vilkaviškio krašto VVG konferencijoje, vykusioje 2008 m. balandţio 25d. Strategija buvo apsvarstyta Vilkaviškio krašto VVG narių susirinkimuose, vykusiuose 2008 m. kovo – birţelio mėnesiais. Strategiją svarstė 37 kaimo bendruomenės (75 proc. nuo visų registruotų kaimo bendruomenių Vilkaviškio rajone) ir visos jai pritarė. Strategiją svarstė ir jai pritarė šios bendruomenės (susirinkimų protokolai pridedami prieduose): Giţų kaimo bendruomenė (2008 m. kovo mėn. 5 d.) Patunkiškių kaimo bendruomenė (2008 m. kovo mėn. 15 d.) Pilviškių miestelio bendruomenė (2008 m. kovo mėn. 25 d.) Ramoniškių kaimo bendruomenė (2008 m. balandţio mėn. 11 d.) Didţiųjų Šelvių kaimo bendruomenė (2008 m. balandţio mėn. 11 d.) Karalių kaimo bendruomenė (2008 m. balandţio mėn.13 d.) Pajevonio kaimo bendruomenė „Jevonio versmė“ (2008 m. balandţio mėn. 15 d.) Gudkaimio kaimo bendruomenė (2008 m. balandţio mėn. 15 d.) Alvito bendruomenė (2008 m. balandţio mėn. 16 d.) Čyčkų kaimo bendruomenė (2008 m. balandţio mėn. 19 d.) Alksnėnų kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 7 d.) Vištyčio kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 12 d.) Kaimo bendruomenė „Zanyla“ (2008 m. geguţės mėn. 12 d.) Vilkupių kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 12 d.) Graţiškių seniūnijos kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 13 d.) Antupių bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 15 d.) Kybeikių kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 20 d.) Bebrininkų kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 25 d.) Karklinių kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 15 d.) 108

Giedrių kaimo bendruomenė (2008 m. geguţės mėn. 15 d.) Paeţerių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 7 d.) Serdokų kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 7 d.) Pūstapėdţių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 7 d.) Bendruomenė „Virbalio vartai“ (2008 m. birţelio mėn. 7 d.) M. Būdeţerių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 7 d.) Bendruomenė „Aukso ragas“ (2008 m. birţelio mėn. 7 d.) Darţininkų kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 10 d.) Klausučių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 10 d.) Slabadų kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 10 d.) Sūdavos kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 10 d.) Kataučiznoskaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) Klampučių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) Lakštučių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) Pašeimenių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) Geisteriškių kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) Karalkrėslio kaimo bendruomenė (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) Bendruomenė „Aista“ (2008 m. birţelio mėn. 12 d.) 2008 m. rupjūčio 18 d. strategiją svarstė ir jai pritarė visuotinis Vilkaviškio krašto VVG narių susirinkimas (dalyvių sąrašas ir susirinkimo protokolas pridedama priede).

109

5 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

5.1 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI IR JŲ PAGRINDIMAS

1.1 lentelė. Strategijos įgyvendinimo etapai ir jų pagrindimas

1 kvietimas 2 kvietimas „Mikroįmonių kūrimas „Kaimų ir plėtra“ atnaujinimas „Ne ţemės ūkio veiklos ir plėtra“ įvairinimas“ Veikla Pagrindimas „Kaimo turizmo paslaugų plėtra“ „Amatų plėtra“ „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“

1 ETAPAS VIETOS PROJEKTŲ (VP) ATRANKA IR TVIRTINIMAS

Kvietimo teikti VP sąlygas 2009 sausis - vasaris 2011 sausis - Rengiama, tvirtinama ir derinama su NMA lėšų vietos rengimas ir tvirtinimas vasaris projektams įgyvendinti skyrimo procedūra, kvietimo teikti vietos projektų paraiškas dokumentacija, VP paraiškų teikimo laikotarpis ir planuojama skirti lėšų VP įgyvendinti suma pagal kiekvieną kvietimą teikti vietos VP Kvietimo teikti VP 2009 kovas 2011 kovas Kvietimus teikti vietos projektų paraiškas skelbia skelbimas Vilkaviškio krašto VVG VP paraiškų rinkimas 2009 kovas - geguţė 2011 kovas - VP paraiškas kartu su reikalaujamais priedais iš

110

geguţė pareiškėjų priima ir registruoja Vilkaviškio krašto VVG paskirtas atsakingas asmuo VP administracinės 2009 birţelis 2011 birţelis Vertinimą atlieka Vilkaviškio krašto VVG paskirtas VP atitikties vertinimas paraiškų vertintojas VP paraiškų pirmumo 2009 birţelis 2011 birţelis Atliekamas preliminarus vietos projektų sugrupavimas vertinimas pagal pirmumo reikalavimus, kurie nustatomi specialiosiose taisyklėse pareiškėjams. VP pirmumas vertinamas pagal atitiktį pirmumo reikalavimams atmetimo būdu. Tinkamumo skirti lėšas 2009 liepa 2011 liepa Nustatoma VP atitiktis tinkamumo reikalavimams VP įgyvendinti vertinimas (pareiškėjo, VP partnerio, VP ir išlaidų), kurie nustatomi specialiosiose taisyklėse pareiškėjams Vertinimo ataskaitų 2009 liepa - rugpjūtis 2011 liepa - Įvertinę VP paraiškas, VP paraiškų vertintojai parengia rengimas rugpjūtis visų pagal kiekvieną kvietimą teikti vietos VP gautų vietos projektų paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias sudaro vietos VP vertinimo rezultatų suvestinė ir atskirų VP paraiškų vertinimo ataskaitos, suteikia joms registracijos numerius ir teikia jas Vilkaviškio krašto VVG tarybai. Sprendimo skirti lėšas VP 2009 rugsėjis - spalis 2011 rugsėjis Sprendimą dėl lėšų VP įgyvendinti skyrimo priima įgyvendinti priėmimas - spalis Vilkaviškio krašto VVG taryba. Sprendimo skirti lėšas VP 2009 lapkritis 2011 lapkritis Vilkaviškio VVG tarybos sprendimas dėl lėšų VP įgyvendinti tvirtinimas įgyvendinti įsigalioja jį patvirtinus NMA.

2 ETAPAS. VIETOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS

Trišalių VP vykdymo 2009 gruodis – 2010 sausis 2011 gruodis Vilkaviškio krašto VVG parengia sutarties projektą, sutarčių sudarymas – 2012 sausis kuris suderinamas su visomis šalimis ir sutartis visų šalių pasirašoma. VP vykdytojų pirkimo 2010 vasaris - kovas 2011 vasaris - Derinama viešojo pirkimo skelbimo turinys ir pirkimo dokumentų išankstinis kovas dokumentai. derinimas su Vilkaviškio krašto VVG Mokėjimų prašymų 2010 balandis – 2011 2011 balandis VP vykdytojas po kiekvieno vietos projekto teikimas geguţė - geguţė įgyvendinimo etapo, kaip numatyta vietos projekto

111

vykdymo sutartyje, pateikia mokėjimo prašymą VP vykdytojų mokėjimo 2010 geguţė – 2011 2011 geguţė VP vykdytojų mokėjimo prašymų administracinę atitiktį prašymų administracinės geguţė – 2012 vertina Vilkaviškio krašto VVG. VP vykdytojų atitikties vertinimas geguţė mokėjimo prašymų tinkamumą (vietos projekto išlaidų tinkamumą finansuoti) tikrina, vertina ir tvirtina NMA. VP vykdytojų MP 2010 geguţė – 2011 2011 geguţė Vertinimą atlieka NMA, vertindama VP vykdytojų tinkamumo vertinimas ir geguţė – 2012 mokėjimo prašymų tinkamumą (vietos projekto išlaidų lėšų pervedimas geguţė tinkamumą finansuoti) bei nustato, kokios išlaidos buvo patirtos pagrįstai ir nuo jų skaičiuoja tinkamų finansuoti išlaidų sumą VP patikros 2010 geguţė – 2011 2011 geguţė Vilkaviškio krašto VVG ir NMA atlieka kiekvieno VP geguţė – 2012 patikrą jo įgyvendinimo vietoje maţiausiai vieną kartą geguţė per VP įgyvendinimo laikotarpį VP įgyvendinimo 2011 birţelis - liepa 2012 birţelis Teikiamos tarpinės VP įgyvendinimo ataskaitos (iki ataskaitų rengimas - liepa kiekvieno metų kalendorinio ketvirčio likus ne maţiau kaip 5 darbo dienoms) ir galutinė VP įgyvendinimo ataskaita (10 darbo dienų nuo galutinio mokėjimo prašymo pateikimo).

112

5.2 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO FINANSINIS PLANAS IR JO PAGRINDIMAS

Vadovaujantis atliktomis analizėmis, poreikių tyrimų rezultatais, SSGG analize, veiklos sričių aprašymais, atsiţvelgiant į ŢŪM reikalavimus ne maţiau 73 proc. strategijos lėšų skirti veiklos sričiai „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“, parengtas strategijos įgyvendinimo finansinis planas (6.2 lentelė). Rengiant šį planą ir diskutuojant dėl lėšų paskirstymo atskiroms veiklos sritims, buvo organizuoti 3 susitikimai su Vilkaviškio krašto VVG nariais. Taip pat strategijos įgyvendinimo finansinis planas buvo diskutuotas 2008 m. sausio 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybje vyskusiame susirinkime, kuriame dalyvavo Vilkaviškio krašto VVG tarybos nariai, Vilkaviškio rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovai (dalyvių sąrašas ir susirinkimo medţiaga pridedama priede).

6.2 lentelė Strategijos įgyvendinimo finansinis planas

Veiklos sritis Numatoma skirti lėšų suma, tūkst. Lt. MIKROĮMONIŲ KŪRIMAS IR PLĖTRA 500 NE ŢEMĖS ŪKIO VEIKLOS ĮVAIRINIMAS 300 KAIMO TURIZMO PASLAUGŲ PLĖTRA 300 AMATŲ PLĖTRA 500 KAIMŲ ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA 6281 Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas, iš jų: 2100

o Apšvietimas, šaligatviai, šalikelės, privaţiavimai 200 prie viešųjų pastatų, takai – takeliai ir pan/.

o Vandentiekis, kanalizacija, geriamo vandens 400 kokybės gerinimas;

o Poilsiavietės, parkai, tvenkiniai, poilsio zonos; 700 o Laisvalaikio (kultūros ir sporto) praleidimo 800 infrastruktūra. Pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės 3381 poreikiams (bendruomenės namų įrengimas ar

113

sutvarkymas, multifunkcinių centrų kūrimas, bibliotekos, kultūros namai) Tradicinių amatų centrų įkūrimas 400 Gamtos ir kultūros paveldo objektų sutvarkymas 400 STRATEGIJOS ADMINISTRAVIMAS 1579 VISO 9460

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI

Planuojama per visą paramos įgyvendinimo periodą organizuoti 2 kvietimus teikti vietos projektus (6.3 lentelė)

6.3 lentelė Numatomų kvietitimų teikti vietos projektus laikas ir lėšų paskirstymas 1 kvietimas 2 kvietimas 1 etapas. Vietos projektų atranka ir 2009 m. 2011 m. vertinimas 2 etapas. Vietos projektų įgyvendinimas 2010 - 2011 m. 2012 – 2014 m. Numatoma paskirstyti lėšų suma, tūkst.. Lt. 4227,4 3653,6 „Mikroįmonių kūrimas ir plėtra“ 268 232 „Ne ţemės ūkio veiklos įvairinimas“ 161 139 „Kaimo turizmo paslaugų plėtra“ 161 139 „Amatų plėtra“ 268 232 „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ 3369,4 2911,6

5.3 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŢIŪROS BEI VERTINIMO SISTEMA

Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema sudaro sąlygas kontroliuoti strategijos įgyvendinimą ir vertinti įgyvendinimo poveikį Vilkaviškio kraštoVVG teritorijai. Vilkaviškio kraštoVVG įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema apibrėţia: strategijos įgyvendinimo institucinę struktūrą;

114

kasmetinį įgyvendinimo darbų ciklą; įgyvendinimo rodiklių ir sąnaudų sistemą. Vilkaviškio krašto VVG įgyvendinimo prieţiūros ir vertinimo sistema prieš pradedant įgyvendinti strategiją bus tvirtinama VVG visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Vilkaviškio krašto VVG sukuriamas Strateginio planavimo komitetas ir strateginio planavimo darbo grupė, kurie paskiriami atsakingi uţ strateginio plano įgyvendinimo prieţiūros sistemos įdiegimą Vilkaviškio krašto VVG.

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

Vilkaviškio krašto VVG įgyvendinimo prieţiūros sistemos institucinę struktūrą sudaro du lygmenys: valdantysis ir vykdomasis. Valdantįjį lygmenį sudaro Vilkaviškio krašto VVG visuotinis narių susirinkimas, taip pat yra įkuriamas Strateginės plėtros komitetas. Valdančiąjam lygmeniui priskiriama ir socialinių – ekonominių partnerių darbo grupė - tai visuomeniniais pagrindais veikianti darbo grupė, sudaryta iš svarbiausių suinteresuotų Vilkaviškio krašto VVG teritorijos grupių (valstybinių institucijų, mokslo, verslo ir visuomenės) atstovų, Vykdomąjame lygmenyje prie Vilkaviškio krašto VVG tarybos yra sukuriama strateginio planavimo darbo grupė, esant reikalui gali būti pasitelkiama ir Ekspertų grupė. Ekspertai teiktų pasiūlymus dėl atskirų sektorių plėtros, įvertintų Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo poveikį Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plėtrai, galėtų būti samdomi konkretiems uţdaviniams spręsti įgyvendinant Vilkaviškio krašto VVG strategiją.

Vilkaviškio krašto VVG SP įgyvendinimo įgyvendinimo prieţiūros institucijų veikla

Institucija Pagrindiniai uţdaviniai įgyvendinant Vilkaviškio krašto VVG strategiją Tvirtina Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo metines ir Vilkaviškio krašto VVG kitų laikotarpių ataskaitas. visuotinis narių susirinkimas Svarsto, siūlo ir tvirtina Vilkaviškio krašto VVG strategijos pakeitimus.. Koordinuoja Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo prieţiūrą. Teikia pasiūlymus dėl Vilkaviškio krašto VVG strategijos Strateginės plėtros įgyvendinimo metinių ataskaitų ir Vilkaviškio krašto VVG strategijos komitetas koregavimo ateinantiems metams. Koordinuoja VVG bendradarbiavimą su socialiniais – ekonominiais partneriais strateginio planavimo srityje.

115

Plėtoja VVG, verslo, mokslo bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Vertina Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo eigą. Socialiniai ekonominiai partneriai Teikia pasiūlymus dėl Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo, metinių ir kitų ataskaitų bei Vilkaviškio krašto VVG strategijos keitimo. Organizuoja Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo prieţiūros tvarkos diegimą VVG

Vilkaviškio krašto VVG Organizuoja Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo pirmininkas metinių ir kitų ataskaitų svarstymus. Siūlo Vilkaviškio krašto VVG strategijos pakeitimus ateinantiems metams, organizuoja jų svarstymus. Įgyvendina, organizuoja ir koordinuoja Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimą.

Bendradarbiaudamas su strateginio planavimo komitetu, VVG pirmininku organizuoja ir uţtikrina Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo prieţiūros tvarkos darbus. Strateginio planavimo Rengia metinį Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo darbo grupė prieţiūros planą. Rengia galutinę Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo metinę ir kitas ataskaitas. Rengia socialinių ekonominių partnerių ir ekspertų apklausas bei jų pasiūlymų dėl Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo ataskaitos ir siūlomų Vilkaviškio krašto VVG strategijos pakeitimų surinkimą ir apibendrinimą. Teikia išvadas dėl atskirų sektorių plėtros ir Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo.

Ekspertų grupė Teikia pastabas dėl Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo metinių ataskaitų ir įvertina poveikį Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plėtrai. Teikia pastabas dėl Vilkaviškio krašto VVG strategijos keitimo.

ĮGYVENDINIMO PRIEŢIŪROS RODIKLIŲ SISTEMA

Vilkaviškio krašto VVG strategijos prieţiūroje numatyta trijų lygių rodiklių sistema, kuria naudojantis kontroliuojamas Vilkaviškio krašto VVG strategijos veiksmų įgyvendinimas ir sąnaudos bei vertinamas plano įgyvendinimo poveikis Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plėtrai plėtrai.

116

Vizijos rodikliai yra pirmojo (aukščiausio) lygio, kurį sudaro 3 pagrindiniai rodikliai. Vizijos rodikliai parodo Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo poveikį Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plėtrairai ir artėjimą prie vizijos.

VIZIJOS RODIKLIAI

Rodiklis Informacijos šaltinis BVP, tenkantis vienam gyventojui Statistikos Vilkaviškio rajone (tūkst. Lt) departamentas Bendras vidutinis mėnesinis darbo Statistikos uţmokestis Vilkaviškio rajone(Lt) departamentas Patenkintų gyvenimo kokybe kaime dalis Statistikos (proc.) departamentas, tyrimas

Prioritetų rodikliai yra antrojo (vidurinio) lygio, kurį sudaro 9 rodikliai, parodantys Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo poveikį dviems Vilkaviškio krašto VVG strategijos prioritetams.

PRIORITETŲ RODIKLIAI

Informacijos šaltinis

1 prioritetas. VERSLUMO IR AMATŲ PLĖTROS SKATINIMAS SVV įmonių ar asmenų besiverčiančių smulkiu Statistikos verslu pagal verslo liudijimus ar individualios departamentas, veiklos paţymas skaičius Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Įkurtų naujų darbo vietų skaičius Statistikos departamentas, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Amenų skaičius, persiorientavusių iš ţemės Vilkaviškio rajono ūkio veiklų vystymo į nesusijusias su ţemės savivaldybės ūkiu administracija, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras

117

Įsikūrusių kaimo turizmo sodybų skaičius Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Veikla susijusia su amatais uţsiimančių Vilkaviškio turizmo ir ţmonių skaičius verslo informacijos centras 2 prioritetas. GRAŢIOS IR PATOGIOS GYVENTI APLINKOS KŪRIMAS Gyventojų dalis, teigiamai vertinanti patogumą Strateginio planavimo gyventi kaime darbo grupė Turistų skaičiaus padidėjimas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Į kaimą grįţusių gyventi ţmonių skaičius Strateginio planavimo darbo grupė Ţmonių aktyviai dalyvaujančių bendruomenių Vilkaviškio rajono veikloje skaičius bendruomenių sąjunga

Veiksmų sričių įgyvendinimo rodikliai yra trečiojo (ţemiausio) lygio. Kiekvienas iš Vilkaviškio krašto VVG strategijos veiksmų sritis turi po kelis rodiklius, parodančius konkrečios veiksmų srities įgyvendinimą. Konkretūs veiksmų sričių įgyvendinimo rodikliai pateikiami strategijos 5.2 dalyje, apibūdinant kiekvieną strategijos veiksmų sritį.

Metinėse Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo ataskaitose kiekvieno konkretaus rodiklio pokytis bus įvertinamas nurodant, kokie šie pokyčiai yra: teigiami ar neigiami, pakankami ar nepakankami. Be išvardytų trijų lygių „pamatuojamų“ (kiekybinių) rodiklių, yra labai svarbūs ir „nepamatuojami“ (kokybiniai) Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo rezultatų vertinimo rodikliai. Strateginio planavimo darbo grupė kasmet organizuos socialinių ekonominių partnerių, ekspertų darbo grupės bei kitų ekspertų, o jei yra poreikis, gyventojų apklausas apie Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo poveikį Vilkaviškio krašto VVG terirorijos plėtrai ir šios apklausos rezultatus pateikia metinėje Vilkaviškio krašto VVG strategijos įgyvendinimo ataskaitoje.

118

6 STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMO, DAUGIASEKTORIŠKUMO APRAŠAS

Vilkaviškio krašto VVG strategijos naujoviškumas pasireiškia šiais aspektais: 1. leidţia panaudoti naujos plėtros galimybes, kurios ne visada yra paprastos, bet skatina ryţtingumą, kūrybiškumą ir koncentravimąsi; 2. nereaguoja į naujai atsiradusias problemas. Aukštos kokybės paslaugos, produktai, socialiniai ryšiai, kuriuos gali pasiūlyti kaimas. 3. įgyvendinaos mobilizuojančios priemonės, siekiant paskatinti gyventojų dalyvavimą ir išsiaiškinti naujas idėjas ir projektus kraštovaizdţio panaudojimo gyventojų sutelkimui, kaimų atnaujinimo, architektūrinio paveldo renovacijos, senų įstaigų ir įrengimų panaudojimo naujiems tikslams, kultūros ir gebėjimų panaudojimo gyventojų įtraukimui į strategijos rengimą, lengvesniam priėjimui prie informacijos idėjų mainų, centrų skirtų kultūrai stiprinti kūrimo, moterų uţimtumo ne ţemės ūkio veiklomis profesinio rengimo pritaikant mainus, profesinio rengimo ţemdirbiams ir kt.

119

7 STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS (DARNAUS VYSTYMO, LYGIŲ GALIMYBIŲ, REGIONINĖS PLĖTROS, INFORMACINĖS VISUOMENĖS) APRAŠYMAS

Darnus vystymosi principai Vilkaviškio krašto VVG strategija atitinka darnaus vystymo socialinį aspektą, nes skirtas kaimo gyventojams, t.y. tai visuomenės grupei, kuriai dėl dėl įvairių socialinių, psichologinių, ekonominių prieţasčių yra sunkiau prisitikaityti prie nuolat besikeičiančių gyvenimo tempo ir aplinkos sąlygų. Taip pat labai svarbus prisidėjimas prie darnaus vystymosi yra tai, jog numatomi strategijos veiksmai yra pagrįsti principu „iš apačios“, t.y. veiksmų sritys yra parengtos pagal įvairius kaimo gyventojų poreikių tyrimus, kas leis strategijos įgyvendintojams efektyviai ir su kuo maţesnėmis sąnaudomis pasiekti teigiamų rezultatų, tuo pačiu ir prisidėti prie strategijos tikslinės grupės – kaimo gyventojų, geresnės gyvenimo kokybės. Jokių veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį aplinkosaugai, projekte nenumatyta.

Lyčių lygybė ir nediskriminavimas Strategijoje nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės principui įgyvendinti. Galimybė dalyvauti strategijos veiklose bus vienodai suteikta tiek k vyrams, tiek moterims. Strategijos rezultatais galės vienodai naudotis tiek vyrai tiek moterys. Strategija nesuteiks pranašumų nei vienai iš lyčių ar neigiamai neįtakos moterų ar vyrų padėties Įgyvendinant strategiją bus atsiţvelgta į specifines vyrų ir moterų problemas ir organizuojant ir įgyvendinant projekto veiklas į tai bus atsiţvelgiama. Srategijos įgyvendintojai nebus diskriminuojami dėl lyties rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, amţiaus, negalios ar seksualinės orientacijos

Regioninės plėtros aspektas Jokių veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir regionų vystymuisi nenumatyta. Įgyvendinus projektą poveikis ekonomikos augimui ir regionų vystymuisi bus teigiamas, nes projektas įgyvendinamas viename iš labiausiai pagal socialinius ir ekonominius vystymosi rodiklius atsilikusiame Lietuvos regione – Marijampolės apskrityje.

Informacinės visuomenės plėtra Strategijos įgyvendinimas prisidės prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje numatytų prioritetų:

120 gyventojų kompetencijos ir socialinės sanglaudos, nes įgyvendinant strategiją bus organizuojami įvairūs renginiai, kelsiantys projektų įgyvendintojų kompetenciją įvairiose srityse; viešojo administravimo modernizavimo, panaudojant informacines technologijas, nes pagrindiniai strategijos vietos projektų įgyvendintojai bus su viešojo administravimo institucijomis glaudţiai susijusios institucijoss (pvz. kaimo bendruomenės) arba pačios viešojo administravimo institucijos (pvz. Vilkaviškio rajono savivaldybė), o visa projektinė dokumentacija, projektų įgyvendinimo atasakaitos, mokėjimo prašymai bus teikiami informacinių technologijų pagalba; Ţinių ekonomikos, nes strategijos įgyvendinimo veiklos bus grįstos ţinių ekonomikos principais Lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos, nes visa komunikacija vyks lietuvių kalba.

121

8 STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS SU KPP, KITAIS NACIONALINIAIS IR REGIONINIAIS STRATEGINIAIS DOKUMENTAIS

Rengiant Vilkaviškio krašto VVG strategiją, jos prioritetai ir tikslai buvo derinami su šiais strateginio ir bendrojo planavimo dokumentais: Kaimo plėtros priemonių planu; Valstybės ilgalaikės raidos strategija; Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija; ES lėšų panaudojimo strategija; Marijampolės regiono 2006-2013 m. plėtros planu; Vilkaviškio rajono 2004-2010 strateginiu plėtros planu;

Vilkaviškio krašto VVG strategija atitinka aukščiau nurodytiems dokumentams ir jiems neprieštarauja bei papildo ir detalizuoja atskiras priemones. (9.1 lentelė)

122

9.1 lentelė Strategijos suderinamumas su vietos, regiono ir šalies strateteginiais dokumentais

Nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai strateginiai Vilkaviškio krašto VVG strategijos veiklos sričių atitikimas dokumentai Mikroįmonių Ne ţemės Kaimo turizmo Amatų Kaimų kūrimas ir ūkio veiklos paslaugų plėtra plėtra atnaujinim plėtra įvairinimas as ir plėtra KAIMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANO 3 KRYPTIES „GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS“ PRIEMONĖS Perėjimas prie ne ţemės ūkio veiklos Parama verslo kūrimui ir plėtrai Kaimo turizmo veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS TIKSLAI Remti alternatyvią veiklą skatinant netradicinių bei ekologiškų ţemės ūkio produktų gamybą, kaimo turizmą ir rekreaciją, buitinių, prekybos paslaugų ir tradicinių amatų plėtrą Teikti investicinę paramą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, skatinti steigti nedideles pramonės įmones ar didesnių įmonių padalinius kaimo vietovėse; Skatinti uţimtumo vietinę iniciatyvą; teikti didesnę investicinę paramą ūkininkaujantiems maţiau palankiose vietovėse Įgyvendinti etnokultūrinių regionų kaimo atnaujinimo programas; LIETUVOS ŪKIO (EKONOMIKOS) PLĖTROS IKI 2015 METŲ ILGALAIKĖ STRATEGIJA. KAIMO IR ŢEMĖS ŪKIO PLĖTROS SRITIS Kryptingai plėtoti ekonominės veiklos kaime įvairovę, uţtikrinančią darbą ir pajamas kaimo gyventojams Iki 2015 metų sutvarkyti švietimo ir ugdymo, sveikatos, laisvalaikio ir poilsio organizavimo priemonių sistemą kaime, atsiţvelgiant į jo specifiką Kryptingai ugdyti tvarią kaimo bendruomenę, gebančią išsaugoti ir perduoti visuomenei pozityvų kaimo vietovių materialinį ir dvasinį paveldą, turtinti jį savo ir pasaulio patirtimi Įgyvendinti kaimų ir vienkiemių dislokacijos ir

123 atnaujinimo, kaimo etnokultūros paveldo vertybių išsaugojimo programas, pritaikant šiuos objektus šiuolaikiniams buities reikalavimams bei kaimo turizmo ir poilsio reikmėms Išsaugoti istorijos ir archeologijos objektus bei gamtos paminklus, kryptingai vykdyti restauravimo darbus ir pagerinti agrarinį kraštovaizdį Plėtoti apgyvendinimo sektoriaus pajėgumą, paslaugų ir pramogų įvairovę, uţtikrinant aukštą teikiamų paslaugų kokybę Racionaliai naudoti šalies kultūros paveldo ir gamtines vertybes, sukuriant Lietuvos, kaip savito krašto, identitetą stiprinančias naujas vertybes, suderinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslų dualizmą ES LĖŠŲ PANAUDOJIMO STRATEGIJOS TIKSLAI Pritaikyti gamtos ir kultūros paveldo, gamtos išteklius turizmui bei viešiesiems poreikiams Padidinti turizmo produktų įvairovę, plėtoti esamus ir kurti naujus turizmo traukos centrus Spręsti ir miesto, ir kaimo vietovių tipines problemas – tų vietovių atkūrimą ir įtraukimą į ūkinę veiklą. Sudaryti sąlygas ţemės ūkyje dirbančių asmenų aktyvesniam perėjimui prie ne ţemės ūkio ekonominės veiklos MARIJAMPOLĖS REGIONO 2006-2013 M. PLĖTROS PLANO TIKSLAI Remti naujų įmonių steigimą, modernių technologijų ir inovacijų diegimą įmonėse Plėtoti ir modernizuoti apgyvendinimo ir poilsio infrastrukturą Pritaikyti kulturinius išteklius turizmo reikmėms Išsaugoti, atstatyti ir pritaikyti kultūros paveldo objektus ir visuomeninius pastatus visuomenės reikmėms Skatinti regiono kultūrinio patrauklumo, savitumo bei atvirumo didinimą Sutvarkyti regionų gyvenviečių fizinę transporto

124 infrastrukturą Pagerinti vietinių kelių ir ţvyrkelių dangą. Atnaujinti ir įrengti aktyvaus poilsio infrastruktūros objektus Visuomenės poreikiams pritaikyti esamus parkus ir kitas perspektyvias ţaliasias zonas Sukurti rekreacinių zonų ir turistų traukos centrus, panaudojant gamtos ir kultūros paveldo objektus Pagerinti geriamo vandens kokybę Padidinti kaimo turizmo sodybų skaičių Skatinti netradicinių ţemės ūkio kultūrų ir gyvūnų auginimą, ekologinę ţemdirbystę bei kitus alternatyvius verslus Renovuoti ir įrengti kaimo gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas Rekonstruoti ir tiesti kaimiškųjų vietovių kelius. Renovuoti kaimiškųjų gyvenviečių švietimo, kultūros, sveikatos prieţiuros objektus. VILKAVIŠKIO RAJONO PLĖTROS 2004-2010 M. STRATEGINIO PLANO TIKSLAI Pritaikyti rajono piliakalnius viešajam turizmui Skatinti alternatyvių veiklų ir amatų plėtrą Skatinti kaimo turizmą, tradicinius ir netradicinius verslus kaimo vietovėse Skatinti buitinių paslaugų sferos įstaigų steigimąsi ir paslaugų teikimą Gerinti komunikacijų infrastruktūrą Visas gyvenamasis vietoves aprūpinti lietaus ir buitinių nuotekų valymo įrengimais Atlikti miestų ir gyvenviečių gatvių apšvietimo rekonstrukciją Pritaikyti kultūros paveldo objektus turizmo ir visuomenės poreikiams Sutvarkyti gyvenviečių, miestelių ir miestų centrines dalis

125

9 PLANUOJAMI STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI

Strategijos viešinimas bus vykdomas vadovaujantis Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklėmis. Bus naudojamos šios viešinimo priemonės:

pranešimai spaudai, populiarinimas ir informavimas spaudoje, per naujienų agentūras bei pranešimai galimiems pareiškėjams ir paramos gavėjams, spaudos konferencijos; informaciniai ir mokomieji renginiai, parodos, konferencijos, seminarai, konkursai ir supaţindinimas su kaimo plėtros raida šalyje ir uţsienyje. popieriniai ir elektroniniai leidiniai (knygos, plakatai, lankstinukai, informaciniai biuleteniai, brošiūros, skrajutės), garso bei vaizdo ir reklaminė medţiaga, kitos techninės priemonės); išorinės ţenklinimo priemonės programos įvaizdţiui formuoti (lipdukai, kanceliarinės prekės su EŢŪFKP programos atributika, raktų pakabukai ir kt.);

126

10 STRATEGIJOS PRIEDAI

127