VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS Ignas Babušis Bajoriškieji Virsmai Ir Kartų Kaita XIX A. Viduryje Ir Antroje Pusėje: Dailini
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Ignas Babušis Bajoriškieji virsmai ir kartų kaita XIX a. viduryje ir antroje pusėje: dailininkai Römeriai Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa, valstybinis kodas 62405H105 Istorijos studijų kryptis Vadovas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ______ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Turinys: Santrauka ........................................................................................................................... 3 Summary ............................................................................................................................ 4 Įvadas .................................................................................................................................. 5 1. XIX a. ir Lietuva ............................................................................................................ 9 2. Bajorija XIX a. Lietuvoje ........................................................................................... 15 3. Römeriai ....................................................................................................................... 17 3.1 Mykolas Juozapas Römeris ...................................................................................... 18 3.2 Edvardas Jonas Römeris .......................................................................................... 19 3.3 Alfredas Römeris ....................................................................................................... 22 3.4 Edvardas Matas Römeris .......................................................................................... 25 4. Kasdienybės ir laisvalaikio praktikos ........................................................................ 27 5. Santykis su daile .......................................................................................................... 31 6. Kūrybinė inteligentija ................................................................................................. 35 7. Miestietiškumo atspindţiai Römerių gyvenime ........................................................ 40 Išvados .............................................................................................................................. 43 Šaltiniai ir literatūra ........................................................................................................ 46 Priedų sąrašas .................................................................................................................. 48 Priedai ............................................................................................................................... 49 2 Santrauka Römerių giminė buvo viena iš tų lietuvių bajorų giminių, apie kuriuos sukosi XIX a. Vilniaus viešasis gyvenimas. Iš Livonijos persikėlę į Lietuvos Didţiąją Kunigaikštystę XVII a. jie greitai tapo kariniais ir politiniais Trakų pavieto lyderiais bei įgijo ţemės valdų visoje LDK. Po Abiejų Tautų Respublikos ţlugimo Römeriai, kaip ir likę Lietuvos bei Lenkijos bajorai, susidūrė su mentaliteto krize, kai senosios bajoriškos vertybės turėjo konfrontuoti su amţiaus modernizmo ir liberalizmo idėjomis, caro antilenkiška politika, bajoriško gyvenimo ir visuomenės pakitimais. Centrinės šio darbo figūros yra trys dailininkai Römeriai: Edvardas Jonas bei jo sūnūs Alfredas ir Edvardas Matas Römeriai. Per jų gyvenimus darbe pasakojama apie tai, kaip kito bajoriškasis gyvenimas Lietuvoje XIX a. viduryje ir antroje pusėje ir ką jiems teko išgyventi bajorijos saulėlydyje. Pirmieji du skyriai pristato Lietuvos ir Lietuvos bajorų istoriją XIX a., santykius tarp lenkakalbės bajorijos bei gimstančio lietuvių tautinio judėjimo, taip pat carinę politiką ir tuos procesus, kurie buvo skausmingiausi bajorijai. Toliau dėstoma apie tai, kaip kito bajoriškasis gyvenimas XIX a. antroje pusėje ir pristatomos naujos kasdienės ir laisvalaikio praktikos: rašymo ir skaitymo praktikos, menai ir kiti uţsiėmimai. Kadangi visi trys Römeriai buvo ţinomais dailininkais, darbe koncentruojamasi ties tuo, kaip kito bajorijos santykis su daile ir apskritai menu XIX a. nuo meditacijos formos iki savo individualumo išraiškos parodymo ir, galiausiai, amato. Per jų paveikslus galima matyti ne tik dailininkų aplinką, bet ir psichologinius išgyvenimus, skirtingus Edvardo Jono, Alfredo ir Edvardo Mato charakterius. Darbo pabaigoje aiškinama, kaip ir kodėl Lietuvoje atsirado kūrybinė inteligentija ir kuo ji skiriasi nuo socialinės, dvasinės ir tautinės inteligentijos. Nors inteligentijos vaidmuo kuriantis moderniai tautai ir valstybei yra esminis, intelektualinis gyvenimas XIX a. Lietuvoje skilo, kuomet lenkakalbė lietuvių bajoriją pralaimėjo išsilavinusiai prastuomenei kovoje formuojant modernią lietuvių tautą. 3 Summary Römeris family was one of those noble families about which social life of Vilnius was made in the XIX c. They came from Livonia to Grand Duchy of Lithuania in the XVII c. and soon became military and political leaders of the Trakai region establishing their lands all around GDL. After collapse of the Polish – Lithuanian Commonwealth Römeris fall into a mental crisis as all of the Lithuania’s and Poland’s nobility as they had to face new democratic and liberal ideas of the century, radical tsarist politics, changes in the society and noble life. Key figures of this article are three painters Römeris: an elder Edvardas Jonas and his two sons Alfredas and Edvardas Matas. Through their lives the article shows how the life of a nobleman in Lithuania has changed in the middle and the second half of the XIX c. and how they clashed with the sunset of the nobility. First two sections introduces with history of Lithuania and Lithuanian nobility in the XIX c., clashes between Polish speaking nobility and new-born national Lithuanian movement, tsarist politics and those impacts who were most harmful to nobility. After that author tries to show how noblemen’s life changed in the second half of the XIX c. and introduces to new casual and leisure practices of Lithuanian nobility such as practices of writing and reading, art, etc. As all three Römeris were notable painters article concentrates on how nobility’s approach and attitude on painting and art changed from the form of meditation to a possibility of self-expression and then to a craft. Through paintings of all three Römeris one can explore not only the environment of the Lithuanian nobility but also mental feelings and different characters of Edvardas Jonas, Alfredas and Edvardas Matas Römeris. Last sections explain of how the creative intelligentsia was born in Lithuania and how it differs from social, spiritual and national intelligentsia. Although they all are key figures in order to establish a modern nation and modern country, the intellectual life splits in XIX c. Lithuania as Polish speaking Lithuanian nobility clashes with the masses of educated Lithuanian poor and looses the battle in making modern Lithuanian nation. 4 Įvadas Römeriai1 buvo viena iš tų Lietuvos Didţiosios Kunigaikštystės didikų giminių, aplink kuriuos sukosi XIX a. vidurio ir antrosios pusės Vilniaus visuomeninis gyvenimas. Sena prūsų riterių giminė iš Livonijos XVII a. persikėlė į LDK ir nuo to laiko davė Lietuvos istorijai daugybę iškilių asmenybių: Matas Römeris (1605 – 1699 m.) buvo LDK artilerijos generolas, Mykolas Juozapas Römeris 1812 m. buvo Vilniaus burmistru, jo sūnus Edvardas Jonas davė pradţią dailininkų Römerių dinastijai, Mykolas Pijus Römeris vadovavo Vytauto Didţiojo universitetui tarpukariu. Iš vokiškai kalbančių didikų XX a. Römeriai tapo lenkais, lietuviais ir net krajovcais – paskutiniaisiais LDK piliečiais. Römerių giminė pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nemaţai istorikų ir ypač menotyrininkų dėmesio. Bene pirmasis rimtai tyrinėti giminę ėmėsi Römerių palikuonis Edvardas Römeris, kuris po II Pasaulinio karo pradėjo didelį ir sunkų darbą ir aprašė giminės istoriją nuo įsikūrimo Livonijoje iki šių dienų. Kadangi autorius turėjo galimybę dirbti su giminės archyvu, Alfredo Römerio rinkta medţiaga, jam talkino Elena Römerytė – Ochenkovska ir kiti giminaičiai, jo veikalas „Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija“2 suteikia itin daug biografinių ţinių apie giminę, knygoje pateikiamos išsamios geneologinės lentelės, kurias XIX a. sudarė dar Alfredas Römeris. Nemaţai informacijos apie XIX a. Römerius galime aptikti ir Egidijaus Aleksandravičiaus knygoje „XIX a. profiliai“3: autoriui labiau rūpi ne tiek biografiniai faktai apie Römerius, kiek atskleisti bajorų asmenybes, jų mentalitetą, kartų kaitą XIX a. viduryje. Verta paminėti ir straipsnių rinkinį „Römeriai Lietuvoje XVII – XX a.“, kuriame atskiri autoriai nagrinėja kultūrinį, meninį ir politinį Römerių giminės palikimą. Darbe iš šios knygos panaudoti šie straipsniai: Jolantos Širkaitės „Apie Römerius“, „Lietuvos Römerių dvarai XVII – XX a.“, „Edvardas Jonas Römeris: tarp dailės ir kasdienybės“, Tamaros Bairašauskaitės „Mykolas Juozapas Römeris (1778 – 1853) viešajame ir privačiame gyvenime: iš pirmosios XIX a. pusės bajoro biografijos“, Vidos Bakutytės „Būčiau menininkas... (Muzika pagal Edvardą Joną Römerį)“, Dalios Tarandaitės „Portreto ţanras Alfredo Römerio kūryboje“, Aušrinės Kulvietytė 1 Darbe naudojama originali pavardės forma su umliautu, nebent cituojama tiksli citata ar minimas giminės atstovas, pasirašinėjęs be