LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS VAIKYSTĖS STUDIJŲ KATEDRA
Lina Malinauskienė
KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS 5 7 M. VAIKŲ DAILĖS RAIŠKAI
MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovė: doc. dr. K. Stankevičienė
Vilnius, 2014 Lina Malinauskienė. Kompiuterinės grafikos priemonių naudojimas 5 7 m. vaikų dailės raiškai: ikimokyklinės edukologijos magistro darbas/ mokslinis vadovas: doc. dr. Kristina Stankevičienė; Lietuvos edukologijos universitetas, Vaikystės studijų katedra. – Vilnius, 2014 – 108 psl. SANTRAUKA Tyrimo problema Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai susipažįsta ir naudojasi tradiciniais vizualinės raiškos būdais ir priemonėmis, tačiau ugdyme naudojamos IKT suteikia galimybę kitokiu būdu ugdyti vaikų dailės gebėjimus. Viena iš galimybių į ugdymo procesą pasitelkti kompiuterinės grafikos priemones. Tačiau pedagogai nežino kokius privalumus teikia kompiuterinės grafikos priemonės ugdant vaikus daile. Kokias ji atveria vaikams galimybes, kokius vaikų gebėjimus ugdo. Nėra pakankamai atskleista, kuo pranašesnės kompiuterinės grafikos priemonės lyginant su tradicinėmis dailės priemonėmis, ar šios priemonės gali lygiaverčiai ugdyti vaikų meninius gebėjimus. Tyrimo tikslas – Atskleisti 5–7 m. vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos priemonėmis ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūros šaltinius, susijusius su informacinių komunikacinių technologijų naudojimu ugdyme. 2. Išryškinti vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos ir tradicinėmis dailės priemonėmis skirtumus. 3. Atskleisti pedagogų nuomonę apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimą vaikų dailės raiškai skatinti. 4. Išsiaiškinti įvairių sričių specialistų nuomonę apie vaikų naudojamas kompiuterines technologijas. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; stebėjimas; kūrybinių darbų analizė; anketinė pedagogų apklausa; interviu specialistui; tyrimo duomenys apdoroti MS Exel programa; darbo išvados formuluotos, remiantis apibendrinimo metodu. Tiriamieji: 5 7 m. vaikai, ikimokyklinių įstaigų pedagogai, bibliotekininkai, internetinės kavinės darbuotojai, psichikos sveikatos specialistai. Remiantis atliktu tyrimu galima daryti išvadą, kad IKT integracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas yra būtina, nes šiandieninių IKT priemonių taikymas ugdyme yra orientuotas į vaiką ir jo ateitį. Lyginant meninį ugdymą, grindžiamą tradicinėmis dailės priemonėmis, su ugdymu pasitelkus kompiuterinės grafikos priemones, galima teigti, kad šios priemonės viena kitą papildo. Kompiuterinės grafikos priemonės leidžia vaikui eksperimentuoti, tyrinėti ir atrasti, kas svarbu ugdant vaikų dailės gebėjimus. Raktiniai žodžiai: vaikas, ikimokyklinis ugdymas, informacinės komunikacinės technologijos, dailės raiška, kompiuterinė grafika.
2
Lina Malinauskienė. Computer graphics tools for children 5 7 art expressions: Master's thesis on education in Preschool/ research supervisor: doc. dr. Kristina Stankevičienė; Lithuanian University of Education, Childhood Studies Department. Vilnius, 2014 108 pages .
SUMMARY The research problem Preschool children learn and enjoy traditional visual ways and means of expression, but use of ICT in education makes proposes the other way to develop children's art skills. One of the possibilities is to employ computer graphics tools in the process of education. However teachers often are not aware what the pros and cons exist while educating kids computer graphics art and what opportunities it shows for the children. There are not enough studies to compare computer graphics tools with the traditional art tools. I is not clear if such measures can raise children artistic skills in equal manner . Study objective: Uncover children 5 7 specific of art expression using computer graphics tools. Research tasks: 1. Analyze the literature related to ICT usage in education; 2. Highlight differences in children's art expressions using computer graphics and traditional art means; 3. Expose teachers' opinion on the usage of information and communication technology to promote children's art expression; 4. Finding out multidisciplinary experts view on computer technology used by children. Research methods applied : analysis of available literature; children activity monitoring; students art works analysis; teacher‘s structured questionnaire; expert‘s interview; data processing using MS Exel program; conclusions are made based on the summation method. Target audience: children 5 7, pre school teachers, librarians, internet cafes workers, mental health specialists. According to this survey it can be concluded that the integration of ICT in pre school institutions is necessary because of today's technology tools, application development are geared to children and their future. Compared arts education based on traditional art tools to the education using computer graphics tools we can state that these measures are complementary. Computer graphics tools allow children to experiment, explore and discover. These are important in developing children's art skills. Keywords: child, pre school education, information and communication technology, children art expression, computer graphics.
3 TURINYS
ĮVADAS 1. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO VAIKŲ UGDYMUI DARŽELYJE TEORINĖS PRIELAIDOS...... 8 1.1. Informacinių komunikacinių technologijų taikymą švietime reglamentuojantys dokumentai...... 8 1.2. 5–7 metų vaikų galimybės naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ...... 11 1.3. Informacinių komunikacinių technologijų teikiamos galimybės vaikų veiklai darželyje ...... 18 1.4. Vaikų dailės raiškos skatinimo kompiuterinės grafikos programomis strategijos...... 26 1.4.1. Kompiuterinės grafikos samprata ...... 27 1.4.2. Kompiuterinės grafikos teikiamos galimybės ugdant vaikų dailės raišką...... 29 2. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO 5 7 M. VAIKŲ DAILĖS RAIŠKAI TYRIMO METODOLOGIJA...... 40 3. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO 5 7 M. VAIKŲ DAILĖS RAIŠKAI TYRIMO REZULTATAI ...... 51 3.1. 5 7 m. vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos priemonėmis ypatumai ...... 51 3.2. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimą 5 7 m. vaikų ugdyme ...... 65 3.3. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą kūrybinei raiškai ...... 74 3.4. Įvairių sričių specialistų nuomonė apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojamas kompiuterines technologijas ...... 84 4. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO 5 7 M. VAIKŲ DAILĖS RAIŠKAI TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...... 90 IŠVADOS ...... 100 REKOMENDACIJOS ...... 102 LITERATŪRA ...... 103 PRIEDAI
4 ĮVADAS
Šiandieninė ugdymo institucija turi ugdyti vaikus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Mokslo ir technikos vystymasis yra pažengę labai toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas, o pokyčiai besikeičiančiame pasaulyje tampa nuolatiniu reiškiniu. Dabartinėje informacijos visuomenėje kompiuteris ir internetas tampa kasdieniu mokymosi, darbo ar laisvalaikio praleidimo įrankiu. Informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) skvarba į kiekvieną gyvenimo sritį kelia naujus iššūkius ir švietimo sistemai. Šių dienų švietimo sistemos misija žmogaus socializacija, prisitaikymas gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. J. Paulionytė ir kt. (2010, p. 4) teigia, kad pačios IKT šiandien jau nebėra naujovė, bet greitais tempais atsinaujindamos jos suteikia vis naujų galimybių ugdymui. Todėl ugdymui pritaikomos IKT turi potencijos virsti pagrindiniais įrankiais naujoms pedagoginėms vizijoms realizuoti, t.y. tapti pedagoginėmis inovacijomis arba naujovišku pedagoginiu procesu. Nauji siekiniai, susiję su IKT panaudojimu ugdyme, atsispindi ir Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose (Lietuvos respublikos švietimo įstatymas, 2011; Valstybinė švietimo strategija, 2013 – 2022 ir kt.). IKT vis drąsiau skverbiasi ir į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) procesą. Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo 2007 m. dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamam projekte „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimas“. Šio projekto tikslas – gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų kokybę . Šios paramos dėka šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose daugėja įvairių IKT priemonių. Taip pat kiekvienais metais, vis daugiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš moksleivio krepšelio lėšų įsigyja kompiuterinės įrangos, kuria ikimokyklinio ugdymo pedagogai naudojasi savo grupėse. Reikia pabrėžti, kad iki šiol Lietuvoje trūksta konkrečių metodikų, gerosios patirties sklaidos, rekomendacijų kaip būtų galima naudingai pritaikyti IKT ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Šiame magistro darbe aptariamos IKT teikiamos galimybės vaikų veiklai darželyje. Viena iš galimybių, ugdant vaikų dailės raiškos gebėjimus, į ugdymo procesą pasitelkti kompiuterinės grafikos priemones. Kompiuterinę grafiką galima vertinti kaip techninės ir programinės įrangos rinkinį, skirtą vienam tikslui – vaizdams kurti (Liutkevičius R., 2003, p. 47). Pasak J. Paulionytės (2007, p. 93), virtualių vaizdų kūrimui, kaip ir vizualiuose menuose, naudojamos tos pačios vizualiosios išraiškos priemonės: grafikos elementai ir kompozicijos principai. 5 Galima teigti, kad informacinės komunikacinės technologijos sukuria prielaidas ,,naujoms meninio ugdymo dimensijoms atsirasti“ (Paulionytė J., 2007, p. 94). Pasitelkiant kompiuterinės grafikos priemones atsiveria viena iš galimybių kitokiu būdu ugdyti vaikų meninius gebėjimus ir kurti. Šiuo darbu siekta atskleisti, ar kompiuterinės grafikos priemonių teikiamos galimybės nestabdo vaikų kūrybiškumo, ar tai lygiavertė priemonė vaikų dailės raiškos gebėjimams ugdyti. Tyrimais įrodyta, kad ugdymo turinio perkėlimas į skaitmeninę erdvę sąlygoja veiksmingesnį ugdymo proceso organizavimą bei didina vaikų ugdymosi motyvaciją (Balčytienė A., 1998; Papertas S., 1995, Kol S., 2012). Kompiuterinės grafikos įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų plastinei raiškai yra tyrę šie autoriai: M. Russell (1987); T. H. Escobedo, B. Ambika (1990); T. H. Escobedo (1992); J. Matthews, J. Jessel (1993); T. H. Escobedo, M. Allen (1996); T. H. Escobedo, A. Bhargava (1997) ir kt. Nors Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, susijusiu su IKT taikymu mokyklose, tačiau tyrimų susijusiu su kompiuterinės grafikos priemonių naudojimu 5 7 m. vaikų dailės raiškai rasti nepavyko. Tyrimo problema Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai susipažįsta ir naudojasi tradiciniais vizualinės raiškos būdais ir priemonėmis, tačiau ugdyme naudojamos IKT suteikia galimybę kitokiu būdu ugdyti vaikų dailės gebėjimus. Viena iš galimybių į ugdymo procesą pasitelkti kompiuterinės grafikos priemones. Tačiau pedagogai nežino kokius privalumus teikia kompiuterinės grafikos priemonės ugdant vaikus daile. Kokias ji atveria vaikams galimybes, kokius vaikų gebėjimus ugdo. Nėra pakankamai atskleista, kuo pranašesnės kompiuterinės grafikos priemonės lyginant su tradicinėmis dailės priemonėmis, ar šios priemonės gali lygiaverčiai ugdyti vaikų meninius gebėjimus. Tyrimo objektas – Vaikų dailės raiška kompiuterinės grafikos priemonėmis. Tyrimo tikslas – Atskleisti 5–7 m. vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos priemonėmis ypatumus. Tyrimo hipotezės: 1. Kompiuterinės grafikos priemonės atveria plačias galimybes vaikų dailės raiškai. 2. Vaikai daugiau žaidžia, manipuliuoja kompiuterinės grafikos programos funkcijomis, nei reiškiasi dailės kūrybinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūros šaltinius ir švietimo dokumentus, susijusius su informacinių komunikacinių technologijų naudojimu ugdyme.
6 2. Išryškinti vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos ir tradicinėmis dailės priemonėmis skirtumus. 3. Atskleisti pedagogų nuomonę apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimą vaikų dailės raiškai skatinti. 4. Išsiaiškinti įvairių sričių specialistų nuomonę apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojamas kompiuterines technologijas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių ir švietimo dokumentų analizė, siekiant išsiaiškinti informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo ugdyme galimybes. 2. Kūrybinių darbų analizė, siekiant išryškinti vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos ir tradicinėmis dailės priemonėmis skirtumus. 3. Stebėjimas, praktiškai stebėti vaikų kūrybinę veiklą, siekiant nustatyti kompiuterinės grafikos poveikį dailės raiškai. 4. Anketinė pedagogų apklausa, siekiant atskleisti pedagogų nuomonę apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimą vaikų dailės raiškai skatinti. 5. Interviu specialistui, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojamas kompiuterines technologijas. 6. Tyrimo duomenys apdoroti MS Exel programa. 7. Darbo išvados formuluotos, remiantis apibendrinimo metodu. Tiriamieji: Šimtas 5 7 m. vaikų dalyvavusių stebėjime, kurie piešė kompiuterinės grafikos priemonėmis; 145 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai; 15 įvairių sričių specialistų (bibliotekininkų, internetinės kavinės darbuotojų, psichologų). Tyrimo etapai: I. Etapas: Teorinės medžiagos analizė – mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė. II. Etapas: Anketos pedagogams ir intervių specialistams klausimyno sudarymas. Stebėjimo gairės. III. Etapas: Įvykdyta apklausa pedagogams ir interviu specialistui. Atliktas stebėjimas. IV. Etapas: Tyrimo metu gautų duomenų apdorojimas MS Excel programa. V. Etapas: Apdorotų ir susistemintų tyrimo duomenų analizė. Darbo struktūra : Magistro darbą sudaro: santrauka (lietuvių ir anglų kalba), įvadas, keturi skyriai, darbo išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, priedai (juose pateikiami kūrybiniai vaikų darbai, anketa pedagogams, vaikų stebėjimo protokolai). 7 Darbo apimtis – 108 puslapiai, 26161 žodžių. Darbe pateikta 15 lentelių, 37 paveikslai. Magistro darbe remtasi 81 literatūros šaltiniu: 62 lietuvių ir 19 anglų kalba.
1. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PANAUDOJIMO VAIKŲ UGDYMUI DARŽELYJE TEORINĖS PRIELAIDOS
Informacinės komunikacinės technologijos vis labiau įsilieja į ugdymo(si) procesą, tampa neatsiejama jo dalimi, daro didelę įtaką ugdymo proceso kaitai. Nauji siekiniai, susiję su IKT panaudojimu ugdyme, atsispindi ir Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose (Lietuvos respublikos švietimo įstatymas, 2011; Valstybinė švietimo strategija, 2013 – 2022 ir kt.).
1.1. Informacinių komunikacinių technologijų taikymą švietime reglamentuojantys dokumentai
XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje įvyko esminiai švietimo pokyčiai, t. y. švietimo reforma, kurios svarbiausias tikslas – kurti modernią švietimo sistemą. P. Pečiuliauskienė (2007) pabrėžia, kad vienas iš modernios švietimo sistemos bruožų – lankstus ir visapusiškas informacinių technologijų taikymas ugdymo(si) procese. Informacinių technologijų naudojimas ypač aktualus, siekiant veiksmingos ir kokybiškos ugdymo proceso kaitos. D. Kaklauskienė (2003) teigia, kad remiantis pasaulio šalių patirtimi, skiriami trys pagrindiniai informacinių technologijų taikymo švietimo sistemoje etapai: 1. Informacinių technologijų ir informatikos, kaip naujo dalyko, mokymas; 2. Informacinių komunikacinių technologinių priemonių ir veiksmingesnių mokymo metodų taikymas mokant įvairių tradicinių dalykų; 3. Informacinės technologijos, kaip švietimo reformos katalizatoriaus, teikiančio galimybių iš esmės keisti švietimo sistemos principus, ugdymo turinį ir metodus, taikymas. Lietuvos švietimo gairėse 2003 – 2012 m. rašoma, kad informacijos sprogimas leidžia esmingai išplėsti edukacinę erdvę. Sykiu jis keičia ir ugdymo įstaigos vaidmenį. Ji privalo orientuotis nebe į žinių perteikimą, bet į mokymą žinias vertinti, atsirinkti, sisteminti, taikyti praktikoje. Atviros mokyklos uždavinys – padėti asmeniui naudotis informacine aplinka kaip mokymosi šaltiniu. 8 D. Kaklauskienė (2003) pastebi, kad šiandieniniai ugdymo institucijai, jos kasdieniniam gyvenimui didelį poveikį daro technologinės informacijos plėtra. Pedagogai susiduria su poreikiu atlikti užduotis, susijusias su informacinių technologijų naudojimu bei taikyti šias žinias ugdymo praktikoje. Lietuvoje taikyti IKT ugdyme paskatino 2006 – 2012 m. vykdyti Europos Sąjungos finansuoti projektai (Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003 – 2012. Medžiaga diskusijoms). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011 2013 m. programoje Nr. V 350 teigiama, kad vykdant Švietimo ir mokslo ministerijos MTP + programos ES priemonę „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, iki 2012 metų renovuota vidaus ugdomoji aplinka 114 oje ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Šios įstaigos aprūpintos kompiuterine ir kt. elektronine įranga, baldais. Šioje programoje skelbiama, kad ne mažiau kaip 20 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų iki 2014 metų taikys naujus ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelius. Informacinių komunikacinių technologijų taikymą įvairiuose švietimo lygmenyse reglamentuojantys dokumentai: Europos Sąjungos strategijoje ,,Europa 2020“ ketvirtasis strateginis tikslas – stiprinti novatoriškumo ir kūrybingumo, įskaitant verslumą, aspektus visuose švietimo ir mokymo lygiuose. Čia taip pat rašoma, kad pirmas uždavinys – skatinti tai, kad visi piliečiai įgytų bendrųjų kompetencijų, pavyzdžiui, skaitmeninį raštingumą, mokėjimą mokytis ir t. t. Šios strategijos pagrindu nustatomi nacionaliniai švietimo siekiai. Kintantis požiūris į mūsų šalies poreikius ir ateities vizija atsiskleidžia svarbiausiame šio meto valstybės dokumente – Lietuvos pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“. Ši strategija yra vienas pagrindinių švietimo tikslų šaltinis. Joje rašoma: "XXI amžius yra labai sparčios technologijų, klimato ir ekonomikos kaitos amžius, sudėtinga atspėti, kokios technologijos vyraus po 20 metų, kokią įtaką jos darys mūsų gyvenimui, aplinkai, ekonomikai, visuotiniams procesams, kokie verslai klestės ir kokie gebėjimai garantuos mums sėkmę. Akivaizdu viena sėkmingai vystysis tik šiai kaitai pasirengusios šalys, nebijančios naujovių ir drąsiai priimančios konkurencijos iššūkius. Tam būtina pažinti pasaulį ir jo įvairovę, pasitelkiant šiuolaikines pažinimo priemones – užsienio kalbas ir informacines technologijas. Tik kaitai ir naujovėms atviros šalys bus sėkmingos, pritrauks žmonių ir finansų išteklių.” Valstybinėje švietimo strategijoje 2013 – 2022 nuostatose akcentuojama, kad šalies švietimo sistemai šiuo metu kyla ir unikalūs, nacionaliniai, su jos raidos ypatumais ir valstybės tikslais susiję uždaviniai, ir tokie uždaviniai, kuriuos sprendžia visos modernios visuomenės. Vienas iš uždavinių – įveikti švietimo sistemos inerciją pertvarkant tradicinius ugdymo, mokymo, 9 studijų organizavimo būdus į lanksčius, atitinkančius šiuolaikinius mokymosi tikslus ir technologijų lygį, tinkamus kiekvieno asmens mokymuisi visą gyvenimą. Tai verčia įgyvendinti ne tik atskirų švietimo sričių, bet ir visuotinius sisteminius pokyčius Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Nr. I 1489 numatyti švietimo tikslai, kuriuose akcentuojama technologijų svarba: 1. Išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi. 2. Nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą; Lietuvos švietimo gairėse teigiama vienas svarbiausių švietimo siekių – padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į esminius dabarties iššūkius, padėti kuo plačiau pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis. Vienas tokių iššūkių yra informacijos sprogimas. Lietuvos švietimo atsakas informacijos sprogimo iššūkiui – informacinių įgūdžių, gebėjimų pažinti, mokytis ir orientuotis žinių erdvėje, šiuolaikinių informacinių technologijų ir informacijos prieinamumo užtikrinimas visiems visuomenės nariams, pedagogo ir mokyklos vaidmens keitimas. Mokytojų kompetencijos aprašas (2007 m. sausio 15 d. Nr. ISAK 54), reglamentuoja pedagogo profesines veiklas pagal ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus, akcentuojama informacinių technologijų naudojimo kompetencija: sugebėjimas naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, pagrindines interneto paslaugas ugdymo(si) procese, rengiant vaizdinę ir tekstinę informaciją. Taip pat skatinama ugdyti informacinę kultūrą sistemingai plėtojant jų kompiuterinį raštingumą, laikantis etinių ir higieninių darbo kompiuteriu reikalavimų. Mokytojo kompiuterinio raštingumo programų reikalavimuose (2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK 555) nurodoma, kad pedagogas, dalyvaudamas ugdymo procese ir naudodamas
10 šiuolaikines technologijas, turi mokėti ir gebėti tikslingai naudoti kompiuterines priemones, planuoti, organizuoti ir vertinti savo veiklą taikydamas informacines technologijas. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija (2012 m. gegužės 30 d. Nr. V 899) pagal gebėjimų pobūdį ir jų taikymą skiriamos pagrindinės pedagogų kompetencijų sritys technologijų taikymo ir informacijos valdymo įgūdžiai. Apibendrinant galima teigti, kad šiandieniniai ikimokyklinio ugdymo pedagogai turi būti susipažinę su naujomis technologijomis, jie privalo turėti kompiuterinio raštingumo pagrindus ir turimas žinias taikyti ugdymo(si) procese. Naujųjų kompiuterinių technologijų integracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas yra būtina, nes šiandieninės informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdyme yra orientuotas į vaiką ir jo ateitį.
1.2. 5 – 7 m. vaikų gebėjimai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis
Siekiant sužinoti vaikų gebėjimus naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis svarbu apžvelgti jų psichologinę charakteristiką. Vaiko savivaizdis ir savigarba. Pasak M. Markovienės ir kt. (2004, p. 85), 4 – 6 metų amžiaus vaiko vystymosi uždavinys yra savigarbos pradžia. Savigarba yra būtinas pozityvaus Aš – vaizdo komponentas. Save gerbiantys vaikai drąsiai reaguoja į naujoves, lengvai susidraugauja, noriai eksperimentuoja. Jie sugeba kontroliuoti save, laikosi elgesio taisyklių ir pasitiki auklėtojais ir tuomet, kai jis yra svetimšalis. Tokie vaikai yra kūrybiški, turi lakią vaizduotę, laisvai mąsto. O. Monkevičienės (2003, p. 8) požiūriu, priešmokyklinio amžiaus vaiko savivaizdis yra optimistinis. Kiekvienas raidos ar emocinių problemų neturintis vaikas save vertina labai teigiamai. Taip pat jis nepastovus, kintantis, gali save vertinti ir teigiamai, ir neigiamai. Jo savivaizdis paprastas, visuminis ir labai konkretus. Gali apibūdinti savo išvaizdą, pasakyti, kuo domisi, kas jo draugai, gali įvardinti savo lytį. Taip pat šio amžiaus laikotarpiu vaiko savivaizdis – absoliutus. Jis sau priskiria tėvų, draugų ar kitų suaugusiųjų nurodytas ypatybes, komentarus. 5 – 7 m. vaikas dar mažai skiria ką galima kalbėti viešai, o kas yra asmeniška, ko geriau viešai nesakyti. Be to, šiuo laikotarpiu priešmokyklinio amžiaus vaikų savivaizdis kinta nuo viešo iki privataus. Emocijos. Priešmokykliniame amžiuje toliau formuojasi vaiko emocinė kompetencija – gebėjimas susivokti savo emocijų pasaulyje ir kontroliuoti jų išraišką, tinkamai reaguoti į kito emocijas 11 (Monkevičienė O., 2003, p. 10). Ši autorė, apibūdindama priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinę kompetenciją, aprašo Danielio Golemano (1995) išskirtus emocinės kompetencijos gebėjimus: Gebėjimas susivokti savo emocinėje būsenoje ,,Ką ir dėl ko aš jaučiu“. Gebėjimas atpažinti kitų emocijas. Orientuojantis pagal veido išraišką, balso intonaciją, elgesį, atspėti kito nuotaiką, jausmus. Gebėjimas naudoti savo kultūrinei aplinkai priimtiną emocijų žodyną, t. y. žodžiu pavadinti nuotaiką, savijautą, jausmus. Gebėjimas reaguoti į kito emocinę būseną (pasidžiaugti kartu, bandyti nuraminti, paguosti, nukreipti dėmesį ir kt.). Gebėjimas suprasti, kad išorinė emocijų išraiška dažnai neatitinka vidinės emocinės būsenos. Pvz. pripažinti, kad jautiesi labai išsigandęs, bet stengiesi to neparodyti. Gebėjimas adaptyviai įveikti stresą ir sunkius jausmus keliančias situacijas. Gebėjimas suprasti, jog ryšiai su kitais labai priklauso nuo to, kaip jų atžvilgiu reiškiamos emocijos. Gebėjimas pripažinti ir priimti savo jausmus, didėjantis kompetencijos jausmas, jog gebi kontroliuoti atsaką į savo emocinę būseną ar kito emocinį poveikį. Svarbiausia, kaip rašo O. Monkevičienė (2003, p. 11), kad tinkamai ugdomi priešmokyklinio amžiaus vaikai gali pasiekti aukšto lygio emocinės kompetencijos, t. y. jie gali įgyti visus aukščiau įvardytus gebėjimus. Tačiau tyrimais įrodyta, kad tik nedidelė šio amžiaus vaikų dalis gerai suvokia savo jausmus ir geba juos įvardinti. Anot L. E. Shapiro (2008, p. 57), įvairios neigiamos emocijos skatina šio amžiaus vaikus mokytis visuomeninio elgesio užuomazgų ir jas išbandyti. Joms priskiriama: bausmės baimė; nerimas dėl visuomenės nepritarimo; kaltė, nepavykus pateisinti savo paties lūkesčius; gėda ir nesmagumas, kad būsi pagautas darant ką nors, nepriimtina kitiems. A. Gučo (1990, p. 149) nuomone, naujų funkcijų vaiko emocijos įgyja gilėjant veiklos motyvavimui. Vyresniajame ikimokykliniame amžiuje emocijos ima koreguoti veiklą. Turtėja emocijų turinys: vaikas gali įsijausti į kitų išgyvenimus, užjausti kitus, daryti ką nors, kad kitiems padėtų ir t.t. Kadangi veikla darosi vis sudėtingesnė, ilgiau trunkanti, tai pasikeičia emocijų vieta veiksmų struktūroje laiko atžvilgiu. Iš veiksmo atlikimo proceso arba jo pabaigos nusikelia į veiksmo pradžią. 12 Taigi, vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaiko emocijoms būdinga, kad jos gali ,,numatyti“ veiksmus, užbėgti jiems į priekį, nes vaikas gali iš anksto ne tik įsivaizduoti būsimą veiklą, bet ir išgyventi jos padarinius, pajusti, kokią prasmę veikla gali turėti jam ir kitiems. Iš tų emocijų paaiškėja vaiko požiūris į veiklos uždavinius ir sąlygas, o požiūris reguliuoja elgsenos kryptį ir dinamiką (Gučas A., 1990, p. 150). Bendravimas. O. Monkevičienės (2004, p. 14) įsitikinimu, bendravimas su kitais panašaus amžiaus vaikais 5 7 m. vaikui yra ypač svarbus – tai lygiaverčių partnerių, bandančių daryti įtaką vienas kitam, ryšiai. Bendraudamas su draugais vaikas mokosi įvairių socializacijai labai svarbių elgesio būdų. Ši autorė išskiria šiuos elgesio būdus: Susitarimo, kai vaikas tariasi su kitais dėl žaidimo ar veiklos taisyklių, stengiasi tų taisyklių laikytis; žiūri, ar kuris nors draugas nepažeidžia suaugusiųjų nustatytos tvarkos. Kooperavimosi, kai vaikai derina su kitais savo ketinimus, veiksmus, drauge siekia to paties tikslo ir kt. Dominavimo, įtakos, varžymosi, rungtyniavimo, kai vaikas stengiasi daryti poveikį kitiems, pasigalinėti, laimėti ginčą, taip didindamas savivertę, pasijausdamas vikresnis, stipresnis, protingesnis, mokydamasis lyderiauti. Simpatizavimo, kai vaikas turi mėgstamus ir nemėgstamus žaidimų draugus. Intymaus bendravimo, kai apie pusė priešmokyklinio amžiaus vaikų paprastai turi po vieną ar kelis žaidimų draugus. A. Gučas (1990, p. 155) pastebi, kad grupė, kurioje vaikas auga, turi lemiamos reikšmės savimonės formavimuisi. <...> jis sužino, kaip reikia elgtis, kaip užsitikrinti grupėje padėtį, kokių pozicijų laikytis. Taip pat A. Gučas (1990, p. 157) teigia, kad grupėje nustatytos vaiko elgesio taisyklės, normuoja socialinius vaikų santykius, nurodo leistinus ir smerktinus poelgius. Pažinimo gebėjimai ir pasaulio suvokimas. Mąstymas. Šveicarų psichologas J. Piaget išskyrė keturias pažintinės raidos stadijas: sensomotorinio intelekto, priešoperacinę (simbolinio mąstymo), konkrečių operacijų ir formalių operacijų. R. Giedrienė (2011, p. 119), aprašydama J. Piaget požiūrį, teigia, kad pereidamas iš vienos stadijos į kitą, vaikas demonstruoja naujas savo pažintinių funkcijų galimybes, kurios susijusios su naujų schemų – pažintinių struktūrų – susidarymu. Šios schemos atstato harmoniją tarp jo naujos patirties ir turimo susiformavusio mąstymo būdo ar požiūrio į vienos ar kitos problemos sprendimą, pakeisdamos jį nauja, pažangesne, mąstymo schema.
13 Visų stadijų pobūdis skirtingas ir atspindi naujus vaiko sugebėjimus, kurie kiekvienoje stadijoje yra kokybiškai skirtingi. Vaikas nuo 2 iki 6 metų priskiriamas priešoperacinio mąstymo stadijai. Ši priešoperacinio mąstymo stadija susideda iš dviejų fazių: ikisavokinės (2 4 m.) ir intuicijos (5 – 6 m.). R. Žukauskienė (2002, p. 86) teigia, kad vaikas nuo 2 iki 7 m. pagal protinių sugebėjimų raidą priklauso priešoperacinio mąstymo stadijai. Tokio amžiaus vaikas elgiasi vis sudėtingiau, tačiau mąsto dar labai egocentriškai, negali suprasti kito žmogaus perspektyvos, tinkamai klasifikuoti, grupuoti ir t.t. Pasak O. Monkevičienės (2003, p. 15), priešmokyklinio amžiaus vaiko mąstymas egocentriškas – jei vaikas stebi aplinką, gamtą, daiktus, o kitas asmuo yra šalia, vaikas įsivaizduoja, kad kitas pamatė ir suvokė tą patį, tarsi būtų žiūrėjęs jo akimis. Egocentriškam vaikui sunku suvokti, kad kitas nemato to paties, kad kito nuotaika ne tokia kaip jo, kad kitas savaime nežino jo žaidimo sumanymo ar pan. Egocentrizmas – ,,laipsniškų pokyčių ir grįžtamojo ryšio nesupratimas“ (R. Giedrienė, 2011, p. 129). Kita vertus, O. Monkevičienė (2003, p. 15) pastebi, kad atlikus šiuolaikinius tyrimus, nustatyta, kad penkiamečio mąstymas vis dėlto ne visiškai egocentriškas. Išskiriami du vaiko egocentriško mąstymo etapai: pirmame etape (iki 5 m.) vaikas tiesiog žino, jog kito nuotaika, matymas, mąstymas yra ne toks kaip jo, tačiau dar negali suvokti koks; antrajame etape (nuo 5 m.) bando atrasti dėsnius, kurie jam padėtų atpažinti kito jausmus, įsivaizduoti kito matymą, nuspėti mąstymo logiką. 5 – 7 m. vaikui būdingas simbolinis mąstymas jis susidaro simbolinius elgesio modelius ir geba juos išlaikyti atmintyje. Pvz., vaikas stebi suaugusiųjų elgesį, jį mėgdžioja, po tam tikro laiko modeliuoja. Tokiu būdu vaikas mokosi naujų įgūdžių bei spręsti kilusias problemas. O. Monkevičienė (2003, p. 15) teigia, kad penkiametis žaidžia sudėtingesnius simbolinius žaidimus, t. y. naudoja simbolinius veiksmus, daiktus kaip kitų daiktų pakaitalus, simbolines aplinkybes ir kt. Jis turi sukaupęs didžiulį kiekį realių daiktų vaizdų, todėl geba mąstyti apie daiktus ir jų savybes vaizdais bei geba prognozuoti. Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas yra egocentriškas, jis laiko save atskaitos tašku, nesugeba suvokti aplinkinio pasaulio iš kito žmogaus pozicijos. Priešoperaciniam mąstymui būdinga centracija – vaikas samprotauja vienpusiškai, sukaupia dėmesį tik į vieną kurią nors daikto savybę. Priešoperacinio mąstymo pagrindiniai
14 pasiekimai: išlavėja vaizduotė, vaiko mąstymo centracija ir egocentrizmo mažėjimas, vaikas pradeda suprasti kitų žmonių požiūrį (Gučas A., 1990, p. 150). Pasak O. Monkevičienės (2003, p. 15), šių vaikų mąstymas vis dar pasižymi centrizmu. Vaikas pastebi ir įsimena atskiras daiktų savybes, jos tarsi užvaldo jo dėmesį ir mąstymą. Jis negali tuo pat metu galvoti apie keletą dalykų. Informacija, kurią jis turi, nėra susisteminta pagal suaugusiųjų mąstymui būdingas kategorijas ir logiką. Penkiametis geba pateikti ir keletą faktų ar apibūdinimų, bet pasako juos kaip atskirus informacijos vienetus, jo mintis laisvai šokinėja nuo vieno fakto ar reiškinio prie kito, nuo vienos jam asmeniškai svarbios minties prie kitos. O. Monkevičienė (2003, p. 16) teigia, kad vaiko mąstymas magiškas. Penkiametis ar šešiametis žaisdamas lengvai ,,sugyvina“ daiktus, t. y. suteikia jiems žmogiškųjų savybių. Taip pat vaikas pats sau atrodo esąs centrinė figūra, kuri savo galia lemia įvykius. Šio amžiaus vaikai dar daug fantazuoja ir kai kuriuose situacijose vis dar sunkiai skiria realybę nuo fantazijos. 5 – 7 m. vaikų mąstymas remiasi ,,nesusintetinta vaizdinių kolekcija, todėl jam atrodo, jog viskas gali būti susiję su viskuo“ (O. Monkevičienė, 2003, p. 16). Ši autorė sako, kad vaikas linkęs vėlesnius veiksmus pagrįsti ankstesniais, vėliau pasakytus žodžius sieti su anksčiau pasakytais, įžvelgti ryšį tarp kelių greta esančių daiktų ir pan. Šiuo laikotarpiu atsiranda mąstymas grindžiamas logikos dėsniais. Penkerių metų vaikas jau sugeba mąstyti logiškai. Tačiau jis logiškai mąsto viena kryptimi – jis mintyse dar nesugeba atlikti atvirkštinių veiksmų, operacijų. Ikimokyklinio amžiaus pabaigoje vaikas jau pradeda numatyti priežasties ir pasekmės ryšį, taigi, pasiruošęs naujai intelektinės veiklos formai – abstrakčiam, loginiam mąstymui (R. Giedrienė, 2013, p. 130). Anot D. G. Myers (2008, p. 204), apie šeštuosius – septintuosius metus vaikai pasiekia konkrečių operacijų stadiją. Konkrečių operacijų stadijos metu plėtojami pažintiniai gebėjimai, kurių reikia matematinėms transformacijoms. R. Giedrienė (2011, p. 130), cituodama J. Piaget, vaiko mąstymo pasikeitimus aiškino mažėjančiu vaiko mąstymo egocentrizmu ir naujų mentalinių schemų išmokimu, susidūrus su įvairiomis gyvenimo problemomis. Priešoperaciniu mąstymu vaikas pasirengia pereiti į mąstymą konkrečiomis operacijomis (A. Gučas, 1990, p. 143).
15 V. Muchina (1988, p. 211) teigia, kad vaikai šiuo laikotarpiu išmoksta spręsti gana sudėtingas užduotis, reikalaujančias suvokti kai kuriuos mechanikos, fizikos ir kitus ryšius bei santykius, gebėti pritaikyti žinias apie šiuos ryšius ir santykius naujomis sąlygomis. Pasak R. Žukauskienės (2002, p. 86), vaikas pamažu išmoksta suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius, manipuliuoti skaičiaus sąvoka, skirstyti objektus į klases bei kategorijas, pradeda suprasti tvermės dėsnį. R. Giedrienė (2011, p. 130) cituodama L. Vygotskį, teigia, kad suaugusieji turi skatinti vaiko protinę raidą, kurdami turtingą aplinką ir nuolat įvesdami jį į praktines gyvenimiškas ar specialiai sukonstruotas problemines situacijas. D. Dodge ir kt. (2007, p. 22) teigia, kad eksperimentuodami ir darydami atradimus, penkiamečiai išmoksta naujų sąvokų. Stebėdami daiktus ir žmones savo aplinkoje, jie sprendžia problemas ir daro prielaidas remdamiesi tuo, ką jau žino. Vaikai gali mąstyti kompleksiškai, naujai gautą informaciją susiedami su dalykais, kuriuos jau žinojo anksčiau. Ugdymosi motyvacijos atsiradimas. 5 – 7 m. vaikai išgyvena sudėtingą raidos laikotarpį, jis turi didelę įtaką tolesnio ugdymosi mokykloje sėkmei. Šiuo laikotarpiu ypač išryškėja pažintiniai vaiko motyvai, jis nori daug sužinoti, išmokti, skaityti, rašyti, pažinti pasaulį. O. Monkevičienė (2003, p. 7) teigia, kad šiuo laikotarpiu atsiranda vidinė ugdymosi motyvacija – gebėjimas be išorinio palaikymo ilgą laiką atlikti tam tikrą veiklą, pačiam įveikti kilusius keblumus, nepasiduoti ištikus nesėkmei. Šios autorės požiūriu ugdymosi motyvaciją žadina ir palaiko: • Vidinis džiaugsmas, lydintis veiklą, mokymąsi, vaikui patinka tai, ką jis daro (piešia, varto knygas, žaidžia ,,garsiukų žaidimus“ ir kt.), malonumą teikia pats veiklos procesas. Štai kodėl taip svarbu, kad vaiko ugdymasis grupėje būtų džiugus – pažinimo ir kūrybos džiaugsmas žadina vidinę motyvaciją mokytis. • Sėkmės jausmo išgyvenimas: jei vaikui atrodo, jog jam sekasi skaičiuoti, jis domėsis skaičiais, vėliau tai virs domėjimusi matematika; jei atrodo, jog skaičiuoti nesiseka, dingsta bet koks interesas matematikai. Todėl labai svarbu padėti kiekvienam vaikui išgyventi sėkmės jausmą.
Psichologai akcentuoja, kad stipri vidinė, šio amžiaus tarpsnio vaiko, ugdymosi motyvacija yra sėkmingo ir savarankiško ugdymosi mokykloje prielaida.
16 Viena vertus, atsiranda vidinė vaiko ugdymosi motyvacija, bet ,,vis dar reikia ir išorinės ugdymosi motyvacijos – išorinės sąlygos, palaikančios norą mokytis“ (O. Monkevičienė, 2003, p. 8). Tai: • ugdytis skatinanti aplinka – patrauklios, gražios priemonės, gera veiklos organizacija; • ugdymuisi palankus bendravimas su pedagogu, jei pedagogas paskatina, pagiria, paremia, vaikas kokią nors veiklą atlieka ilgiau, kruopščiau, lengviau įveikia sunkumus; • palankus bendravimas su kitais vaikais, jei vaikai nebijo, jog kiti pasišaipys suklydus, jei labai nekonkuruoja, jei yra užduočių grupiniam mokymuisi, vaikas mokosi sėkmingiau. Vadinasi, organizuojamas ugdymo(si) procesas turi sužadinti vaiko motyvus įvairiai veiklai, o ši veikla turi dominti vaiką, būti jam patraukli. Priešmokyklinio amžiaus vaikai geriausiai išmoksta, dirbdami su konkrečiais daiktais, medžiagomis, reiškiniais. Žodžiai ir kitų rūšių simboliai mažiau efektyvūs šiame amžiuje. Galimybė manipuliuoti, veikti, liesti, matyti ir jausti daiktus žymiai geriau padeda vaikams suprasti sąvokas ir santykius nei abstraktūs mokymo būdai, kurie labai tinka antrojoje vaikystėje ir paauglystėje (Gage N. L., Berliner D. C., 1994, p. 105). 5 – 7 m. vaikas mokantis lengvai prisitaikyti vaikas. Jis geba keisti savo elgesį, prisitaikydamas prie naujos aplinkos ir pakitusių gyvenimo bei ugdymosi sąlygų. Galima būtų išskirti šias, pagal O. Monkevičienę (2003, p. 10), adaptacijos gebėjimų grupes: gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos, imlumą ir atkaklumą. Šio amžiaus vaikai yra labai imlūs. Domisi naujais daiktais, geba greitai perimti naują informaciją, geba lengvai perimti ir išmėginti naujus ugdymo(si) būdus. Taip pat šio amžiaus vaikai yra atkaklūs. Geba atkakliai bandyti įveikti patiriamus sunkumus, atliekant užduotis, geba įsitraukti į veiklą, nors jų pastangos negiriamos bei nėra individualaus pedagogo ar draugų dėmesio. Išanalizavus 5 – 7 m. vaikų psichologinę charakteristiką galima teigti, kad šio amžiaus vaikų savivaizdis – optimistinis, save gerbiantys vaikai drąsiai reaguoja į naujoves, noriai eksperimentuoja. Šiuo laikotarpiu vaikai išmoksta suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius, manipuliuoti skaičiaus sąvoka, skirstyti objektus į klases bei kategorijas, pradeda suprasti tvermės dėsnį, pradeda numatyti priežasties ir pasekmės ryšį. Taip pat išmoksta spręsti gana sudėtingas užduotis, reikalaujančias suvokti kai kuriuos mechanikos, fizikos ir kitus ryšius bei santykius, gebėti pritaikyti žinias apie šiuos ryšius ir santykius naujomis sąlygomis. Šiuo laikotarpiu ypač išryškėja pažintiniai vaiko motyvai, jis nori daug sužinoti, išmokti, skaityti, rašyti, pažinti pasaulį . Šio amžiaus vaikai yra labai imlūs. Domisi naujais daiktais, geba greitai
17 perimti naują informaciją, geba lengvai perimti ir išmėginti naujus ugdymo(si) būdus. Taip pat šio amžiaus vaikai yra atkaklūs. Geba atkakliai bandyti įveikti patiriamus sunkumus, atliekant užduotis. Iš emocijų paaiškėja vaiko požiūris į veiklos uždavinius ir sąlygas.
1.3. Informacinių komunikacinių technologijų teikiamos galimybės vaikų veiklai darželyje
Šių dienų gyvenimas neįsivaizduojamas be kompiuterio, interneto ir kitų įrankių bei technologijų. Jas įvairiai naudoja kiekvienas informacinės visuomenės pilietis, taigi pedagogas nėra išimtis. Priklausomai nuo jo entuziazmo, kūrybiškumo, galimybių ir noro, informacinės komunikacinės technologijos gali tapti puikiu pagalbininku daugelyje veiklų. Jos teikia plačių galimybių vaikams ir suaugusiesiems bendradarbiauti ir bendrauti, praturtina pedagoginį procesą, padaro ugdymo(si) procesą patrauklesniu (Dudzinskienė R. ir kt., 2010). Siekiant išsiaiškinti informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo darželyje galimybes, svarbu išsiaiškinti ir pačią IKT sąvoką (žr. 1 pav.).
1 pav. IKT sąvokos samprata (pagal. Dudzinskienė R. ir kt., 2010)
Informacija – tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (visuomenės procesus, aplinkos reiškinius, techninius objektus ir kt.) ir jų tarpusavio ryšius. Ji gali būti perduodama žodžiu, raštu, vaizdu ar kitais būdais (Burneikaitė N. ir kt., 2005).
18 Kadangi lot. communicatio – pranešimas, tai termine „ informacinės komunikacinės technologijos“ pabrėžiama šių technologijų pagalba perduodamos informacijos paskirtis – susižinojimui, bendravimui. Edukologiniame kontekste informacijos paskirtis galėtų būti suvokiama plačiau, kaip bendras mokymasis, mokymasis bendradarbiaujant, apsikeitimas „grįžtamojo ryšio“ informacija ir pan. (Paulionytė J. ir kt., 2010). Informacinės komunikacinės technologijos (IKT) – informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo, pateikimo ir perdavimo būdų ir priemonių visuma. Šiuolaikinės IKT įgalina labai veiksmingai gauti, apdoroti, saugoti, pateikti ir perduoti informaciją, todėl sparčiai skverbiasi į visas mokslo, verslo, gamybos ir kt. gyvenimo sritis (Burneikaitė N. ir kt., 2005). Šių dienų vaikai, kurie lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, jau dabar įrodo, kad naudojant IKT sugeba daugiau, nei prieš buvusi karta, įskaitant tėvus ir pedagogus. Todėl tampa svarbu vaikus ugdyti tokioje aplinkoje, kokioje jie gyvena (Higgins S., Pacakard N., Race P., 2000). Dar 1996 m., NAEYC (mažų vaikų ugdymo asociacija) priėmė pareiškimą dėl technologijų mažiems vaikams: amžius nuo 3 – 8 m. Čia rašoma, kad ankstyvosios vaikystės pedagogai turi pareigą kritiškai ištirti technologijų poveikį, siekiant naudos vaikui. Taip pat ataskaitoje pabrėžiama, kad pedagogai, naudojantys kompiuterius, turi juos integruoti šiam vaikų amžiui būdingais būdais. NAEYC asociacijos ataskaitoje (2009) teigiama, kad pedagogui privalu užtikrinti galimybę visiems vaikams dalyvauti ir ugdytis technologijomis turtingoje aplinkoje. Naudoti tradicines priemones (tokias kaip popierius, knygos, pieštukai ir pan.) ir skaitmenines priemones. Taip skatinti vaikus tyrinėti ir ugdytis. Technologijos turėtų būti pagrįstos, kaip geras įrankis tarnauti ugdymo(si) poreikiams. Informacinės ir komunikacinės technologijos – neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Įrodyta, kad, tinkamai naudojamos, jos gali pagerinti udgymo(si) kokybę. Svarstant, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis ugdymo procese turėtų būti taikomos IKT, svarbiausia suvokti, kad kompiuteris turėtų būti naudojamas tikslingai, jis turėtų padėti pedagogui siekti konkrečių ugdymo tikslų (Girdzijauskienė R. ir kt., 2010). Pasak L. Markauskaitės (1997), informacinės komunikacinės technologijos gali padidinti mokymosi efektyvumą, tačiau pirmiausia reikia mokėti jomis naudotis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdymo(si) procese gali būti naudojamos šios IKT priemonės: personalinis ar nešiojamas kompiuteris; interaktyvi lenta, įvairios ugdomosios kompiuterinės programos; fotoaparatas, filmavimo kamera; ausinės; skaitmeninis projektorius;
19 televizorius, CD ir DVD grotuvai, web kamera; televizorius; magnetofonas; kopijavimo aparatas; spausdintuvas, telefonas ir kt. Šios IKT priemonės padeda sudominti vaiką, kuria įvairovę, padeda suvokti ir pažinti. Jos gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės ruošiant ugdomąją medžiagą, ieškant jai informacijos, pristatant vaizdinę ar garsinę medžiagą. Dirbant su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais svarbu pasirinkti tinkamą programinę įrangą. V. Gudonis, R. Bytautienė (2004, p. 169) teigia, kad numatytų tikslų efektyvumas daug kuo priklauso nuo kompiuterinės programos turinio, todėl yra siekiama, kad programos atitiktų vaiko fizines ir psichines galias, interesus, būtų naujoviškos: jų grafika, dinamika, įgarsinimas, užduočių pateikimas skatintų vaiką veikti. Anot S. Haugland (2000), svarbiausia pedagogui atsirinkti tinkamą kompiuterių programinę įrangą. Programinės įrangos tinkamumas turi įtakos vaiko gebėjimų plėtojimui. Tyrimai parodė, kad kai vaikai naudojasi jų amžių atitinkančią programinę įrangą, mokymosi rezultatai yra gerokai geresni nei tada, kai vaikai naudojasi ne jų amžiui skirtą programinę įrangą. Sarama J., Clements D. H. (2012) akcentuoja, kad vaikams svarbu darbui su kompiuteriu pasirinkti tinkamą laiką bei į atradimus orientuotas programas. Programų pasirinkimas vaikams turi būti atidžiai apgalvotas. Reikia pastebėti, kad šiandieninėje rinkoje yra daug programų, kurios, pasak, kūrėjų, tinka ikimokyklinio amžiaus vaikams. D. T. Dodge ir kt. (2007 m.), cituodami Haugland ir Wright, pastebi, kad tik 20 procentų programinės įrangos tikrai tinka ikimokyklinukams. Vienos programos siūlo vaikams jaudinančius patyrimus, kitos yra mokyklinio lygmens arba elektroninės mokomosios medžiagos versijos. Vien garso ar grafikos įmantrybės neužtikrina programos tinkamumo. Šie autoriai siūlo atsižvelgti į šiuos programinės įrangos kriterijus: Programos turinys atitinka vaiko amžių, o veikla – vaiko gebėjimus. Vaikai sėkmingai naudojasi programa ir jaučiasi kompetetingi. Vaikas gali įgusti naudotis programa savarankiškai, be suaugusiojo pagalbos. Programa greitai paleidžiama, todėl vaikams nereikia ilgai laukti, kol ji pradės veikti ar reaguoti į komandą. Programa siūlo pasirinkimus, kuriuos vaikas gali kontroliuoti. Turinys yra prasmingas ir įdomus, jį galima plėsti. Programinė įranga yra neapibrėžta ir skatina vaikų tyrinėjimus ir veiklą, kai reikia spręsti problemas. Vaikas gali pats nustatyti programos veikimo tempą ir bet kuriuo metu ją išjungti. 20 Vaikas arba pedagogas gali pasirinkti programos sudėtingumo lygį. Grįžtamasis ryšys – prasminga grafika ar garsas, kurį galima individualizuoti. Komandos yra suprantamos, paprastos ir nepriklauso nuo gebėjimo skaityti. Programos pritaikomos įvairiems vaikų pažinimo ir ugdymo būdams. Pedagogai gali stebėti vaiko naudojimosi programa pažangą. Programų turinys yra nešališkas ir nesmurtinis. Programos, tinkamos visiems vaikams, taip pat ir turintiems ypatingų poreikių, ir kitakalbiams. Programos nebrangios. Pasak S. Haugland (2000), programinė įranga, naudojama vaikų ugdymui, yra vertinama naudojant dešimt kriterijų. Tokių kaip: tinkamumas vaiko amžiui; vaiko sugebėjimas ją kontroliuoti; instrukcijų aiškumas; galimybė didinti sudėtingumo lygius; galimybė vaikui dirbti savarankiškai; nesmurtinis turinys; programa orientuota į procesą ir kt. Atlikti tyrimai rodo, kad kompiuterių naudojimas, mažų vaikų ugdyme, gali padėti vaikams įgyti įgūdžius konkrečiose ugdymosi srityse. Pavyzdžiui, žaidimas kompiuteriu padeda stiprinti kalbinius gebėjimus, skaitymo įgūdžius, matematikos, socialinius įgūdžius. Vaikai susipažįsta su kompiuterio naudojimu, sužino kaip jis veikia. Vaikai gali rašyti laiškus, derinti spalvas, mokytis problemų sprendimo ir kt. (Wood E. Ir kt., 2008). UNESCO instituto politikos santraukoje (2012), remiantis M. Hayes ir D. Whitebread (2006), skelbiama, kad IKT ankstyvojo amžiaus vaikų ugdyme gali būti naudojamos integruojant šias ugdymo(si) sritis: Kalbos ugdymą; Matematikos ugdymą; Pažinimo ugdymą; Kūrybingumo ugdymą: Technologijų naudojimo ugdymą (žaidžiant); Dailės ugdymą: Muzikos ugdymą. Tačiau toje pačioje UNESCO instituto politikos santraukoje (2012) teigiama, kad nors dauguma pedagogų nurodo teigiamą IKT poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikams, tačiau yra ir kita nuomonė apie IKT žalą vaiko sveikatai. Todėl atsiranda būtinybė pasirūpinti ir vaikų sveikata. Remiantis T. Byron (2008), išskiriami šie kenksmingo poveikio faktoriai: Žalingas poveikis vaiko fiziniai sveikatai; Žalingas poveikis vaikų socialiniam, emociniam, kognityviniam vystymuisi; 21 Žalingo turinio prieinamumas; Naujos technologijos išstumia kitas aktyvias vaiko veiklas. Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus, tikslinga yra numatyti veiklos žingsnius, kurie padėtų siekti ugdymo tikslo. Pedagogas turi iš anksto suplanuoti, kokias IKT priemones naudos. Jis turi rūpintis tinkama ugdymo aplinka ir įranga. Pedagogas turi siekti, kad būtų tinkamai įrengta darbo kompiuteriu vieta, ar vieta vaizdinės medžiagos demonstravimui. Naudojant informacines komunikacines technologijas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui(si), derėtų nepamiršti apie galimą pavojų vaikų sveikatai ir saugumui.
R. Girdzijauskienė ir kt. (2010) pastebi, kad vaikai paprastai labai noriai atlieka kompiuteriu įvairias užduotis, žaidžia žaidimus, apskritai praleidžia nemažai laiko prie kompiuterio ne tik ugdymo institucijoje, bet ir namuose.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15 30 minučių. Prie ekrano praleistas laikas gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. Ikimokyklinuko organizme vyksta labai intensyvūs pokyčiai: toliau formuojasi kaulų sistema, plaštakos vis dar vystosi, todėl galima pastebėti, kad padirbėjus su klaviatūra rankos greitai pavargsta. Akių akomodacijai (gebėjimui prisitaikyti) tenka ypač didelis krūvis (žvilgsnis šokinėja nuo klaviatūros prie ekrano ir atvirkščiai). Tai gali pakenkti akių raumenų vystymuisi (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijos, 2012).
Lietuvos higienos normose HN 75 : 2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2010 m. Nr. V 313 rašoma, kad techninės priemonės (kompiuteriai, televizoriai) gali būti naudojami ugdant 3 m. ir vyresnius vaikus:
• Visa kompiuterinė įranga turi būti saugi ir nepavojinga; • Atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m., o tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m; • Kompiuterizuota vieta turi būti įrengta taip, kad vaikas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti; • Prie vieno vaizduoklio gali sėdėti ne daugiau kaip vienas vaikas; • Atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki vaiko akių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m, akių žiūrėjimo linija su ekrano plokštuma turi sudaryti statų kampą; • Vaizdas ekrane turi būti ryškus, nejudėti, nespindėti, nemirgėti, būti be vaiką varginančių šešėlių ir atspindžių. Šviesos šaltiniai turi neakinti, neatsispindėti ekrane; 22 • Kompiuteriams prijungti turi būti atskira trilaidė maitinimo linija su atskiru įžeminimo laidu. Laidai turi būti izoliuoti ir apdengti apsauginiais loveliais; • Elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojančioji spinduliuotė turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto [4.3] reikalavimus Ugdymo procese informacinių komunikacinių technologijų atliekamas funkcijas galima suklasifikuoti. Jos gali būti taikomos kaip: 1) ugdomoji priemonė, 2) ugdymosi priemonė, 3) ugdymosi aplinka, 4) bendravimo priemonė, 5) terapinė pagalbos priemonė, 6) diagnostikos priemonė, 7) priemonė administravimo užduotims atlikti (Dudzinskienė R. ir kt., 2010). Šiandieniniame pasaulyje yra šimtai įvairiausių kompiuterinių programų, kurios yra taikomos ugdymo procese. Šios programos klasifikuojamos pagal paskirtį ir taikymą. L. Markauskaitė (1997), remdamasi mokslininkų (Hebenstreit, 1992; Simson, Thomas, 1990; Squires, McDougall, 1994) siūlymais, suskirstė programas į 8 tipus (Burneikaitė N. ir kt., 2005). Išskiriami tokie programų tipai: demonstravimo programos; pratybų ir kontrolės programos; imitavimo, eksperimentavimo, modeliavimo programos; mokymui skirtos programos; pagalbinės mokymo programos; mokomieji žaidimai; mokymo terpės; taikomosios programos. Šiame darbe plačiau aptarsime tik tris programos tipus, kurios gali būti pritaikomos veiklai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Demonstravimo programos . Skirtos vaizdo ir garso medžiagai, žemėlapiams, plakatams, kitoms vaizdinėms mokymo priemonėms demonstruoti. Kompiuterinės demonstravimo priemonės paprastai būna pranašesnės už įprastines, nes kompiuterio ar interaktyvios lentos ekrane galima pademonstruoti eksperimentus, kurių ugdymo įstaigoje neįmanoma atlikti (jie yra sudėtingi, brangūs), galima ne tik derinti kelis informacijos pateikimo būdus – tekstą, garsą ir vaizdą, bet ir, kadangi šios priemonės paprastai būna interaktyvios, valdyti stebimą procesą: sustabdyti, pakartoti tam tikrą fragmentą, pakeisti parametrus, pakreipti demonstravimo eigą norima linkme ir pan. (Burneikaitė N. ir kt., 2005). Turint bent vieną kompiuterį, interaktyviąją lentą, daugialypės terpės projektorių galima gana veiksmingai iliustruoti ugdomąją medžiagą. Medžiaga pateikiama kompiuterio ekrane, interaktyviosios lentos ekrane arba vaizdas rodomas projektoriaus pagalba ant pakabinto ekrano. Jei pedagogas naudoja interaktyviąją lentą, tai stovėdamas prie jos, iš ekrano gali valdyti kompiuteryje esančias programas. Pedagogas gali programas paleisti, jas keisti, gali rašyti, žymėti, pabraukti akcentuojamą vietą. Vaizdo demonstravimui galima naudoti iš anksto paruoštą pateiktį. Rodyti animacinius filmukus, pažintinius filmus, leisti garso įrašus ir pan.
23 R. Girdzijauskienė ir kt. (2010) teigia, kad palyginti su tradicinėmis (neelektroninėmis) priemonėmis, IKT turi akivaizdžių pranašumų vizualizuojant mokomąją medžiagą (pvz., erdviniai statiniai arba judantys vaizdai), tiriant ir aiškinant įvairių objektų sąveiką, eksperimentuojant, formuojant įgūdžius, ieškant informacijos, kūrybiškai išreiškiant savo mintis ir požiūrį, bendraujant realiuoju laiku arba sinchroniškai, nepaisant atstumo, bendradarbiaujant ir kt. Visa tai gali padėti gerinti ugdymą. T. Bakanovienė ir kt. (2008, p. 42) teigia, kad demonstravimo programos yra pranašesnės už įprastines, nes gali: derinti kelis informacijos perteikimo būdus: tekstą, garsą ir vaizdą; Valdyti stebimą demonstraciją, tai yra sustabdyti, pakartoti tam tikrą fragmentą, padidinti ar sumažinti vaizdą, keisti kitus demonstravimo parametrus. Pagalbinės ugdymo programos. Šios priemonės būna labai įvairios: universalios enciklopedijos, žinynai, kurie skirti kuriai nors konkrečiai sričiai. Kompiuterinės enciklopedijos tapo labai populiarios, nes jos pasižymi ne tik informacijos gausumu, bet ir įvairiapusiškumu – jose daug garso ir vaizdo archyvinės, filmuotos medžiagos, multiplikacijų (Burneikaitė N. ir kt., 2005). Ugdomieji žaidimai. Dirbant su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikais pagrindinis ugdymo(si) metodas – žaidimas. A. Gučas (1990, p. 92) akcentuoja, kad žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla.
Ugdomųjų žaidimų programos yra mėgstamiausios vaikų, nes tokiose programose vyrauja žaidybiniai elementai. Šie ugdomieji žaidimai, kiuriuos galima pateikti kompiuterio ar interaktyvios lentos ekrane – spalvingi, žaismingi, interaktyvūs. Užduočių pateikimas gali būti įvairinamas, kad vaikams procesas būtų patrauklus, nebūtų nuobodus ir suteiktų teigiamų emocijų. Ugdomieji žaidimai gali būti atliekami individualiai, grupelėmis ar visai grupei.
V. Gudonis, R. Bytautienė (2004, p. 164) teigia, kad praktika rodo, kad žaidimai kompiuteriu vaikų darželyje skatina vaikus bendrauti, ypač kai sudarytos sąlygos žaisti keliems. Jie šūkauja, šokinėja iš vietos norėdami pažiūrėti, kaip sekasi draugui, judesiais pritaria veiksmui. Be to, žaisdami grupelėmis vaikai tampa socialiai aktyvūs: jie patarinėja vieni kitiems, moko naujų variantų ar sprendimo būdų, palaiko emocinius ryšius, supažindina vieni kitus su nauju žaidimu. Tai atlieka labai ramiai, kantriai, padrąsinamai.
Ugdomaisiais žaidimais siekiama ugdomųjų tikslų (pvz., supažindinama su klaviatūra, lavinamas mąstymas ir pan.). Šie žaidimai didina vaikų aktyvų dalyvavimą. Tačiau žaidimai gali
24 būti ir žalingi, jei skatins agresyvumą kitų atžvilgiu, žudymo ir naikinimo instinktus ir pan. (Bakanovienė T. ir kt., 2008, p. 43).
V. Legkauskas (2013, p. 56), cituodamas Hofferth, teigia, kad daugelio tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad smurtiniai kompiuteriniai žaidimai didina vaikų agresiją. Taip pat šis autorius pastebi, kad vaizdo žaidimai, kuriuos vaikai žaidžia kompiuteriais, telefonais ir žaidimų konsolėmis, gali turėti neigiamos įtakos motyvacijai užsiimti kita veikla. Tokie žaidimai suteikia vaikui daug įvairiapusės stimuliacijos (garsinės ir vaizdinės), kontrolės (vaikas gali pasirinkti personažus, sudėtingumo lygį, bet kada pradėti, baigti ar tęsti žaidimą ir t. t.), yra prognozuojamo sudėtingumo, juose iškeliami aiškiai apibrėžti, nesudėtingi tikslai ir užtikrinamas dažnesnis ir nuoseklesnis pastangų paskatinimas, nei to būtų galima tikėtis realybėje. Kadangi tikrovėje atliekamos veiklos tokiomis savybėmis nepasižymi, vaikui jos tampa mažiau įdomios.
Informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdymo procese yra tik vienas iš daugelio inovatyvių metodų. Todėl, kaip ir rinkdamiesi bet kurį kitą metodą, turime įvertinti jo tikslingumą, kryptingumą, veiksmingumą. Šiuolaikiniam pedagogui keliami nauji iššūkiai. Jis nuolat turi ieškoti, taikyti, dalytis, kurti naujas ir atnaujinti esamas ugdymo aplinkas. Dėl vis besikeičiančio gyvenimo tempo, naujų priemonių, visuomenės požiūrio kitimo pedagogas natūraliai kelia sau klausimą: “Kas ugdymą galėtų pagyvinti ir daryti jį kitokį gerąja prasme?” Vienas iš galimų atsakymų galėtų būti apgalvotas, sąmoningas informacinių komunikacinių technologijų taikymas (Dudzinskienė R. ir kt., 2010).
T. Bakanovienė ir kt. (2008) teigia, kad kompiuterių naudojimas negali būti savitikslis. Svarbu, kad kompiuteriai būtų naudojami ne tik turiniui perteikti, bet ir bendriems gebėjimams ugdyti. Veikla, kurioje naudojami kompiuteriai turi būti labai apgalvota ir detaliai suplanuota. Anot Gudonio V., Bytautienės R. (2004, p. 169), tinkamai kompiuterinį ugdymą derinant su tradicine pedagogika, ikimokyklinio amžiaus vaikai įgyja kryptingo ir saugaus kompiuterinio raštingumo pradmenų, pasitikėjimo savo jėgomis, ugdosi iniciatyvumą, savarankiškumą, tikslina anksčiau įgytą ir įgyja naujos informacijos, lavina smulkiąją motoriką, pojūčius, suvokimą, kalbą, mąstymą, valią, emocijas ir kt. Vadinasi, galima teigti, kad IKT taikymas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese turi būti gerai suplanuotas ir apgalvotas, išnaudojant tas IKT galimybes, kurios teikia pranašumų, palyginti su neelektroninėmis priemonėmis, skatintų vaikų aktyvumą ir norą mąstyti. IKT taikymą ugdymo procese įtakoja turimos kompiuterinės ir programinės įrangos kiekis ir
25 kokybė. Integruojant IKT į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą reikia nepamiršti galimo neigiamo poveikio, rūpintis vaikų sveikata ir saugumu.
1.4. Vaikų dailės raiškos skatinimo kompiuterinės grafikos programomis strategijos
J. Kievišas, R. Gaučaitė (2007, p. 7) teigia, kad menas žmogui yra svarbi saviraiškos, savirealizacijos sfera. Meno srityje išraiška remiasi meninei kultūrai būdingomis meninės veiklos rūšimis, formomis, priemonėmis – piešiama, dainuojama, grojama, šokama. Vaiko kūrybiniams gebėjimams lemiamos įtakos turi paveldėti veiksniai. Palankiausias amžiaus tarpsnis ugdyti kūrybiškumą vaikystė, kai vaikas yra ypatingai imlus. Žymieji pasaulio filosofai, mokslininkai, pedagogai vieningai pripažįsta, kad vaikams yra įgimtas noras kurti linijomis, forma, spalvomis išreikšti savo būseną, viską kas juos domina (Tamulienė V., 1998, p. 4). K. Poškus (1986, p. 12) pastebi, kad žmogus pagal savo prigimtį yra kūrėjas, sutvėręs visa tai ką šiandieną plačiąja prasme vadiname kultūra – mokslą, techniką, meną, buities, visuomeninių santykių kultūrą ir kt. Kūrybinė žmogaus veikla yra pats aukščiausias ir pats sudėtingiausias psichinis procesas kaip tam tikra santykio su realia tikrove išraiška. Kūryba plačiąja prasme – tai žmogaus veikla, kurios rezultatas yra kokybiškai nauja vertybė, nepakartojama, originali bei unikali visuomeniniu istoriniu atžvilgiu. Pasak V. Tamulienės (1998, p. 4), kūryba – žmogaus veiklos procesas, kuriame dalyvauja visos dvasinės žmogaus galios, tarp jų ir vaizduotė. D. Grakauskaitė – Karkockienė (2003, p. 19) teigia, kad kūryba yra procesas, kurio metu gimsta kūrybos rezultatai (produktas). Tai gali būti idėjos, piešiniai, atradimai ir pan. Kalbėti apie kūrybos proceso detales gana sunku, nes daug kas vyksta spontaniškai arba pasąmonėje, o pats kūrėjas labiau susitelkęs į savo darbo, o ne kūrybos proceso analizę. A. Petrulytė (2001, p. 9), cituodama A. Maslow, teigia, kad kūrybos poreikis ima skleistis tik tada, kai vaikas patenkina žemesnio lygio poreikius. Norint, kad vaikas atskleistų savo kūrybinius gebėjimus, reikėtų, kad jie jaustųsi saugiai, būtų mylimi, gerbiami, jaustų pagarbą, dėmesį, pripažinimą.
26 1. 4. 1. Kompiuterinės grafikos samprata
Kompiuterių įtaką dabartiniam kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui sunku pervertinti. Daugelis mūsų nebeįsivaizduoja gyvenimo be kompiuterio namuose ir darbo vietoje, o dabar auganti karta jau nebetikės, kad buvo laikai, kai kompiuterių nebuvo. Nemaža dalimi kompiuteriai tapo suprantamesni neprofesionaliam vartotojui dėl kompiuterinės grafikos pasiekimų (Lūžienė T., 2006, p. 3). Kompiuterinė grafika (computer graphics) sritis, kur kompiuteris naudojamas grafiniams vaizdams kurti. Kompiuterinės grafikos sąvoka atsirado 1962 m., kai amerikietis Ivanas Saterlendas sukūrė pirmąjį grafinį redaktorių Sketchpad, skirtą Lincoln TX 2 kompiuteriui (Lūžienė T., 2006, p. 3). Kompiuteriu kurti piešiniai gali būti plokšti, trimačiai, juodai balti ir spalvoti. Dirbtuvė yra kompiuteris, o darbo plokštuma – monitoriaus ekranas. Kuriamas vaizdas modeliuojamas monitoriaus ekrane pagal kompiuterinės grafikos programos teikiamas galimybes. Čia jungiami kartu mokslo, technikos ir meno elementai. Šiuo metu kompiuterinės grafikos mokslas taikomas įvairiose srityse, pavyzdžiui, animacijos, trimačių vaizdų kūrimui ir pan. Kompiuterinę grafiką galima vertinti kaip techninės ir programinės įrangos rinkinį, skirtą vienam tikslui – vaizdams kurti (Liutkevičius R., 2003, p. 47). Pasak T. Balvočienės, N. Kriščiūnienės (2005, p. 5), grafikos programos – tai kompiuterių programos, kuriomis galima kurti ir apdoroti piešinius, brėžinius, grafikus, diagramas, žemėlapius, taip pat tvarkyti bei redaguoti fotonuotraukas ir videokadrus. Anot D. Mankauskaitės (2010), kompiuterinė grafika – informatikos dalis, nagrinėjanti vaizdų kūrimo ir analizės metodus ir priemones programinės–aparatinės skaitmeninės įrangos pagalba. Ši autorė išskiria šias kompiuterinės grafikos rūšis: Pagal vaizdo kūrimo būdą: Rastrinė (taškinė); Vektorinė; Erdvinė (3D) grafika. Pagal spalvą: Juodai balta; Spalvotoji. Pagal specializaciją: 27 Inžinerinė; Mokslinė; Web; Kompiuterinė poligrafija; Žaidimų grafika. Vektorinė grafika. Joje naudojamos geometrinės figūros, pvz., taškai, kreivės, linijos, formos, kurios visos remiasi matematinėmis lygtimis. Didelis privalumas, kad galima keisti jų dydį, o išsaugoto failo dydis nesikeičia. Vektorinę grafiką lengva koreguoti, dėl to, kad ji yra ne plokščia ir vientisa, o tai yra daug objektų, kurie gali dėtis vienas ant kito, susikirsti, ir tuo pat metu jie yra visiškai nepriklausomi vienas nuo kito. Išsiskiria labai didelis vektorinės grafikos tikslumas. Ji yra ekonomiškesnė kietojo disko atžvilgiu t.y. užima mažiau vietos, kadangi išsaugomas ne visas piešinys, o tam tikri kontūrai ir formulės, pagal kurias programa sukuria vaizdą iš naujo. Rastrinė (taškinė) grafika. Joje paveiksliukai yra sudaryti iš taškų, kurių kiekvienas yra tam tikros spalvos ir užima tam tikrą padėtį. Keičiant dydį nukenčia paveiksliuko kokybė, atskiri taškai tampa vis labiau pastebimi. Internete dažniausiai naudojami rastrinės grafikos paveiksliukai. Internete labiausiai paplitę GIF ir JPEG paveiksliukų formatai. Populiariausios vektorinės grafikos programos iliustracijoms kurti: CorelDraw, Adobe Iliustrator. Taškinės grafikos Windows Paint, Adobe Photoshop, Macromedia Flash ir kt. T. Lūžienė (2006, p. 30) teigia, kad taškinės grafikos programas galima būtų skirstyti pagal jose naudojamų programinių priemonių rinkinius: 1. Paprastosios programos, kuriose naudojami tik paprastieji primityvai bei kelios būtiniausios priemonės (pvz., Windows Paint); 2. Specializuotos programos, kuriose be bendrųjų atrinktos tam tikram tikslui pasiekti reikiamos priemonės (pvz., Macromedia Flash); 3. Universalios programos, kuriose stengiamasi surinkti priemones beveik bet kokiam taškinės grafikos vaizdui kurti. Grafinis duomenų apdorojimas naudojamas įvairiose srityse – moksle, inžinerijoje, versle, mene, dizaine, reklamoje ir t.t. V. Brazdeikis, R. Zabarauskas (2004, p. 8) teigia, kad grafiniai duomenys tai įvairūs žemėlapiai, diagramos, brėžiniai, piešiniai ir kiti grafiniai dokumentai, padedantys aiškiau suvokti mus supantį pasaulį. Piešiniai, jie dažniausiai kuriami grafinėmis rengyklėmis. Visos grafinės rengyklės yra panašios – turi ,,pieštuką“, keičiantį spalvą bei piešiamos linijos storį, taip 28 pat priemones, galinčias piešti ekrane tiesias linijas, taisyklingus apskritimus, elipses, stačiakampius ir kitas figūras, rašyti tekstus, dirbti su piešinio fragmentais, juos perkelti ar įrašyti į bibliotekas. Be to, grafinės rengyklės gali piešinius įrašyti į atmintį ar savo biblioteką, mažinti, didinti, sujungti į vieną piešinį. Piešimo programos būna dviejų tipu: vienos jų vaizdą aprašo įsimindamos kiekvieno taško koordinates ir spalvą, kitos vaizdą įsimena, kai objektas aprašytas vektoriais. Pasak G. Wilkins (2002, p. 10), kurdamas kompiuteriu, menininkas manipuliuoja taškinio vaizdo grafikos fragmentais, siekdamas sukurti intelektualios idėjos iliuziją. Galima teigti, kad kompiuterinės grafikos programų panaudojimo galimybės labai plačios. Galima piešti elektroniniais teptukais ir pieštukais, naudoti programos sukurtus šriftus, piešinius, nuotraukas. Programos leidžia pasirinkti plačią spalvų, linijų, faktūrų, efektų panaudojimo galimybę. Galima piešinius modeliuoti. Galima naudoti programos sukurtus šablonus, kuriuos galima įvairiai komponuoti, fragmentuoti ir pan. Darbui su vaizdais galima naudoti nuotraukas, savo sukurtus piešinius ir pan.
1.4.2. Kompiuterinės grafikos teikiamos galimybės ugdant 5 7 m. vaikų kūrybinę raišką
Vizualiesiems menams yra priskiriamos tradicinės vaizduojamosios dailės šakos, avangardinės dailės rūšys ir naujomis techninėmis priemonėmis grįstos meno rūšys, tai meninė fotografija, vaizdo menas, kompiuterinis menas (Dailės žodynas, 1999, p. 453). Pasak J. Paulionytės (2007, p. 94) vizualiesiems menams priskiriamos ir šiuolaikinių technologijų priemonėmis kuriamas ir tik jų dėka egzistuojantis menas. G. Wilkins (2002. p. 6) teigia, kurti meno kūrinius kompiuteriu – įkvepiantis ir jaudinantis dalykas. Skaitmeninė technologija savaime skatina eksperimentuoti: galima išmėginti naujas priemones ir įvairius paviršius, nesukdami sau galvos dėl dažų ir popieriaus. M. Russell (1987) nuomone, kompiuterinės grafikos naudojimas ugdyme yra geras būdas mažiems vaikams susipažinti su kompiuterių technologijomis. Ji leidžia vaikams geriau suprasti, ką jie gali daryti ir su kitomis medijos priemonėmis. Kompiuterinės grafikos programas galima naudoti per vaikų meninės veiklos užsiėmimus. Jomis vaikai gali piešti, rašyti raides ir skaičius, piešti įvairias geometrines figūras ar vaizduoti erdvinius santykius didesnis, didžiausias, mažesnis mažiausias, tokio pat dydžio, tokios pat formos. Taip pat vartoti vietą nusakančias sąvokas virš, po, šalia, tarp, kairėje, dešinėje, derinti bei maišyti spalvas, piešti simetriškus ar asimetriškus objektus ir pan. 29 Tokios sąvokos kaip ilgis, spalva, forma, storis ir pan. gali būti matomi kompiuterio ekrane, aptariami ir suprasti. Kompiuterinės grafikos programos naudojimas leidžia vaikui kūrybingai išreikšti save, taip pat vaikui naudoti analitinį mąstymą (Russell M., 1987). Pagal M. Russell (1987), kompiuterinės grafikos programų vaikams siūlomos galimybės: 1. Vaikai piešiant mokosi naudotis programa. 2. Susipažįsta su kompiuteriu, jo naudojimu. 3. Piešdami vaikai turi laiko pagalvoti apie tai kas vyksta ekrane. 4. Vaikai patiria netikėtumą ir mokosi iš eksperimentų. 5. Supranta įvykių priežastingumą. Kompiuterinės grafikos programų yra įvairių, jos dar dažnai vadinamos grafikos programomis, ar tiesiog piešimo programomis. Kompiuterinės grafikos programų, kuriomis gali piešti maži vaikai yra daug. Pavyzdžiui, ,,Piešimas“ (,,Paint“), ,,Tux Paint“, ,,Drawing for children“, ,,Ginko Paint“, ,,Pencil“, ,,Kid Pix“ ir kt. Internete galima rasti ir virtualių piešimo erdvių, kurių pagalba vaikai gali kurti. Jas galima rasti adresu http://musumokykla.lt/kompiuterines technologijos mokykloje/jauniesiems menininkams 43/lt/virtualios piesimo erdves 351.html . Vienos programos skirtos eskizams piešti, kitos leidžia imituoti skirtingus piešimo įrankius – pieštuką, teptuką, plunksną, flomasterį, purkštuką ir kt. Taip pat galima rasti ir įrankius imituojančius piešimo medžiagas – aliejinius, akvarelinius dažus, tušą, guašą ir pan. Pasak T. Balvočienės, N. Kriščiūnienės (2005, p. 5), šiomis nesudėtingomis programomis išmokstama piešti kompiuteriu, jas greitai perpranta ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. T. H. Escobedo, M. Allen (1996) teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai piešę kompiuterinės grafikos programa greitai išmoko būtinas instrukcijas bei būtinas veiklos operacijas. Sudėtingesnės kompiuterinės grafikos programos skirtos profesionalams. Jos turi daugiau galimybių, tačiau darbui su jomis reikia pakankamai informacinių įgūdžių. Maži vaikai dar neturi pakankamai informacinių įgūdžių, todėl rekomenduojama naudoti tas programas, kurių valdymas labai paprastas – pele arba klavišais. Anot T. H. Escobedo, A. Bhargava (1990), pasirenkant programas reikia ieškoti programų, kurios lengvos, kurios turi lengvai naudojamą meniu ir platų pasirinkimą meninių operacijų. Taip pat svarbu, kad programa tiktų ir vaikams su mažesniais meniniais gebėjimais. G. Wilkins (2002), M. B. Karbo (2003), J. Hedgecoe (2009) ir daugelis kitų autorių savo leidiniuose pataria, kaip pasinaudoti kompiuterinės grafikos programų galimybėmis, kuriant 30 įdomius efektus, naudojantis skaitmeniniai teptukais ir specialiomis priemonėmis. Tačiau noriu pabrėžti, kad vaikų darželį lankantiems vaikams užtenka minimalių programos teikiamų galimybių. Svarbu, kad piešimas šiomis programomis būtų nesudėtingas, o pats procesas teiktų geras emocijas. Be abejo, piešimas kompiuteriu neturėtų pakeisti tikrojo piešimo, tačiau jis gali jį papildyti, nes turi pranašumų, pavyzdžiui, nereikia popieriaus, dažų, teptukų, vandens, pieštukų, trintukų ir kt. priemonių. Taigi, šiomis elementariomis programomis, skirtomis pavaduoti galingas kompiuterinės grafikos programas, darželį lankantys vaikai gali sukurti daug ir išraiškingų kūrinėlių. Jos nėra sudėtingos. Viena populiariausių programų vaikų tarpe ,,Piešimas”. Tai pati paprasčiausia, greitai išmokstama kompiuterinės grafikos programa, kuri yra kiekvienoje Microsoft Windows operacinėje sistemoje. Programą galima naudoti norint kurti piešinius ant tuščio piešimo lango arba jau turimų paveikslėlių ar nuotraukų. Aptarsime, kokias galimybes teikia kompiuterinės grafikos programos ugdant vaikų kūrybinę raišką. Šios piešimo programos turi komandų ir priemonių įvairioms geometrinėms figūroms, linijoms piešti, spalvoms pasirinkti ir daugeliui kitų veiksmų atlikti. Piešti galima pele arba grafine planšete (Lozdienė A. ir kt., 2009). Vaikams piešti kompiuteriu įdomu ir smagu. Nebaisu išsitepti dažais, niekada nepritrūks kurios nors spalvos, negaila sugadinto popieriaus. Nupieštą savo kūrinį vaikai gali kopijuoti, keisti spalvas, linijų storį – šitaip sukuriama daug nenusibostančių piešinio variantų. Vienas paprastesnių būdų – laisvas piešimas ranka. Pradžioje iš priemonių juostos pasirenkame pieštuką. Nuvedame žymeklį į norimą piešiamo lango vietą, laikydami nuspaustą kairįjį pelės klavišą braukiame liniją. Atleidus klavišą piešiama linija bus užbaigta piešti. Nuvedus pelės žymeklį į kitą vietą vėl galima nuspausti kairįjį klavišą ir pradėti piešti kitą liniją ar norimą figūrą. Šitokiam piešimui vaikams reikia šiek tiek pamiklinti ranką, kad galėtų laisviau piešti ir išreikšti savo idėjas. Iš pradžių reikia vaikams leisti pabandyti piešti įvairias kreives ir linijas. Kuo vaikai laisviau vedžios pelę, tuo piešinys bus dailesnis (Dagienė V., 2005). H. Harrison (2006, p. 32) teigia, kad tyrinėjant dar neišmėgintas grafikos programoje esančias priemones, geriausia naujus teptukus ar kitus įrankius išmėginti paprasčiausiai jais piešiant bandomuosius brūkšnius. Pasak T. H. Escobedo, A. Bhargava (1990), vaikams išmokti naudotis programos teikiamomis galimybėmis reikalingas laikas. Vaikui reikia laiko išvystyti rankos koordinaciją ir sužinoti apie kompiuterinės grafikos programos galimus pašalinius efektus. Svarbu suteikti vaikui galimybę išbandyti programą ir tik po to tikėtis jo reprezentatyvių piešinių. 31 Norėdami piešti programoje ,,Piešimas”, galima naudoti keletą skirtingų įrankių (žr. 2 pav.). Pieštukas – piešimo programos įrankis, modeliuojantis pieštuką. Jis naudojamas jei norima piešti plonas, laisvos formos linijas arba kreives. Juo brėžiama linija trūkinėja panašiai, kaip ir piešiant tikru pieštuku. Galima pasirinkti pieštuko storį, liniją sudarančių komponentų formą: kvadratėlius ar skrituliukus (Lozdienė A. ir kt., 2009).
2 pav. Programos ,,Piešimas” piešimo įrankių pasirinkimo langas (Microsoft Windows 8.1: Paint program)
Tradicinėje tapyboje naudojami teptukai paprastai būna įvairios formos ir dydžio, kompiuteriniai teptukai taip pat. Vaikai gali pasirinkti dydį ir teptuko paspaudimo lygį. Vaikams galima akcentuoti, kad šis paspaudimas – tarsi dažų kiekis ant teptuko. Atkreipsiu dėmesį, kad kompiuterinės grafikos programose tiek piešimo, tiek tapybos įrankiai vadinami teptukais. Viena iš pagrindinių plastinės raiškos priemonių linija. 1999 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistame ,,Dailės žodyne” teigiama, kad linija meninės raiškos priemonė, kuria modeliuojama forma, apibrėžiamas daikto siluetas. Naudodami skirtingus teptukus galima piešti laisvos formos ir lenktas linijas, leidžiančias sukurti skirtingus efektus (žr. 3 pav.). Naudojamas įrankis ir pasirinktos parinktys lemia, kaip piešinyje atrodys vaiko piešiama linija. Jos gali būti įvairios: storos, plonos, ir žinoma, įvairių spalvų. Taip pat šios linijos gali būti imituojančios piešimo medžiagas – aliejinius, akvarelinius dažus, tušą, guašą ir pan. Iš linijų galima sukurti gražių ir net labai modernių kūrinių.
3 pav. Programos ,,Piešimas” siūlomų linijų įvairovė (Microsoft Windows 8.1: Paint program)
32 Spalva viena iš plastinės išraiškos priemonių. 1999 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistame ,,Dailės žodyne” teigiama, kad spalva tai daiktų savybė sukelti regos pojūtį, atitinkantį tų daiktų skleidžiamą, atspindimą arba praleidžiamą šviesos spektrinę sudėtį ir intensyvumą. Būdas pasirinkti reikiamą spalvą kiekvienoje kompiuterinės grafikos programoje yra kiek kitoks, bet visada pateikiama kokia nors spalvų paletė ar spalvų skalė. Prieš piešiant tiesiog reikia spragtelėti ties pasirenkama spalva ir teptukas pieš norima spalva. Pasak. A. Lozdienės ir kt. (2009), piešimo programoje ,,Piešimas” spalvų rinkinys vadinamas spalvų palete. Iš jos galima pasirinkti pieštuko spalvą – tereikia kairiuoju klavišu spustelti norimos spalvos stačiakampiuką. Spalvų langeliai (1; 2) nurodo naudojamas fono spalvas: 1 a spalva (piešiamo įrankio spalva) ir 2 a spalva (fono spalva). Jų naudojimas priklauso nuo to, kokius veiksmus atliekame. Prieš pradedant vaikams piešti ar spalvinti, reikia pasirinkti spalvinimo įrankį ir pagrindinę piešimo spalvą iš įrankių juostos (žr. 4 pav.).
4 pav. Programos ,,Piešimas” spalvų pasirinkimo langas (Microsoft Windows 8.1: Paint program)
Kompiuterinės grafikos programos suteikia ir dažų maišymo galimybę, spalvinių tonų keitimo galimybę, padengiant įvairias permatomais atspalviais. Jeigu vaikų sumanymams įgyvendinti reikiamos spalvos paletėje nėra, ją galima sukurti pačiam, pasinaudojus spalvų redagavimo langu (žr. 5 pav.). Spalvų maišymo galimybė leidžia pasirinkti norimą spalvą, kaip ir maišant dažus paletėje. Noriu akcentuoti, kad vaikai gali susidaryti savo spalvų rinkinį, kurį galima lengvai papildyti. Netgi kiekvienas vaikas gali turėti susikūręs savo papildomą paletę. Ji praverčia tada, kai piešiant prireikia kurios nors spalvos keleto atspalvių. Spalvinama, kaip ir tradiciniais pieštukais, tik čia valdymas vyksta naudojantis pele. Programa ,,Piešimas” siūlo ir paprastesnį būdą spalvinti, jeigu spalva norima užpildyti visą paveikslėlį arba uždarą figūrą. Užliejant pasirinkta spalva – tam yra dažų mygtukas
33 vaizduojamas kibirėliu. Spalvindami juo vaikai turi būti atsargūs: jei piešinio kontūras bus su plyšeliu, tai spalva pro jį išsilies ir visas fonas nusidažys pasirinkta spalva (Dagienė V., 2005). Vaikams reikėtų paaiškinti, kodėl taip įvyko, kad vaikai neišsigąstu netekę savo sukurto darbo. Tokiu atveju labai praverčia komanda ,,anuliuoti”. Atšaukiama tas, kas jau buvo padaryta: paskutinė ar kuri nors kita dokumentą modifikavusi operacija.
5 pav. Programos ,,Piešimas” spalvų redagavimo langas (Microsoft Windows 8.1: Paint program)
Forma, kaip ir linija, viena pagrindinių meninės išraiškos priemonių. 1999 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistame ,,Dailės žodyne” teigiama, kad forma dailės kūrinio išraiškos priemonių visuma, plastinių elementų sandara, vaizdavimo būdas.
6 pav. Programos ,,Piešimas” Figūrų pasirinkimo langas (Microsoft Windows 8.1: Paint program)
,,Piešimas“ programos įrankinėje yra įvairių geometrinių figūrų piešimo įrankių (žr. 6 pav.). Galima rinktis iš paruoštų tradicinių figūrų, pvz., stačiakampių, elipsių, trikampių ir rodyklių, bei nuotaikingų ir neįprastų figūrų, pvz., širdies, žaibo arba debesėlio. Jei norima sukurti savo pačių pasirinktą figūrą, galima naudoti įrankį daugiakampis. Geometrinių figūrų
34 piešimo įrankiais galima nupiešti įvairių dėmių. Geometrinės figūros gali būti braižomos su spalvotu kontūru ir be jo. Jos vidus gali būti spalvinamas kitokia spalva negu kontūras. Tai priklauso nuo to kaip pasirenkame, koks vaikų kūrybinis sumanymas. Tai nėra sudėtingas veiksmas (Dagienė V., 2005). Kiekviena grafikos programa siūlo vis skirtingus figūrų pasirinkimo šablonus. Ypatingai daug figūrų pasirinkimo variantų siūlo grafikos programa ,,Tux Paint”. Šioje programoje daug, įvairių vaikiškų figūrų, kurios vaikų piešiniams suteikia ypatingą išraišką. Ir nereikia baimintis, kad vaikai šias figūras – šablonus naudojasi, nes tai dėmė, viena iš vizualinės raiškos priemonių. T. H. Escobedo, A. Bhargava (1990) pastebi, kad kompiuterinės grafikos programų meniu skatina vystymąsi tų vaikų, kurie nesugeba patys nupiešti simbolių. Šios programos leidžia naudotis paruoštais simboliais. Tokie vaikai šiuos simbolius gali prasmingai sukomponuoti. Vaikams atsiranda poreikis tyrinėti. Pasak O. E. Hetzroni, A. Neeman (2013) taip pat pastebi, kad kompiuterinės grafikos galimybės naudoti simbolius turi teigiamos įtakos ir specialiųjų poreikių vaikams. O atliktas tyrimas rodo, kad teigiamos įtakos turi vaikų komunikaciniams gebėjimams, kalbos ir raštingumo plėtrai. Grafikos programos siūlo galimybę pasinaudoti didintuvu. Didintuvas, arba lupa, skirtas piešinio daliai ar jo daliai padidinti, kai reikia jį pataisyti, padailinti ar tiesiog nuspalvinti. Padidinus piešinį lengva priderinti trūkstamą nedidelę detalę, sujungti liniją (pavyzdžiui, kad nebūtų plyšelio), nuspalvinti trūkstamą nedidelį plotelį ir pan. Pasak V. Dagienės (2005), nupiešus piešinį, vaikai gali atlikti įvairius kitus veiksmus: apkirpti, iškirpti dalį, nukopijuoti, padauginti kelis kartus, pasukti ir apversti. Pasinaudojus šiomis funkcijomis galima sukomponuoti labai įdomių piešinių. Kompiuteriu pieštas piešinys patogus tuo, kad jį galima skaidyti, kopijuoti ir montuoti kuriant naujus piešinius. Piešinio dalį galima gauti naudodami žymėjimo komandą. Piešimo programoje yra dvi priemonės: viena skirta taisyklingai stačiakampei daliai pažymėti, kita – laisvos formos. Pažymėtą piešinio dalį galima sumažinti ar padidinti. Tam reikia pavedžioti žymeklį ties punktyrinio stačiakampio kampu, kol atsiras dvipusė rodyklė ir tada tempti: aukštyn – mažinama, žemyn – didinama.
35 Vaikai gali savo piešinį ir nukopijuoti. Piešinio kopijai pasidaryti yra dvi galimybės: su fonu arba be jo. Tam priemonių paletėje yra specialūs mygtukai (kopijavimas su fonu, kopijavimas be fono). Tokią galimybę turi visos kompiuterių programos. Nukopijuotą piešinį ar jo dalį galima apversti arba pasukti. Piešinį galima atspindėti iš viršaus į apačią (horizontaliai) arba iš kairės į dešinę (vertikaliai). Įdomi inversijos komanda – kai tamsios piešinio vietos keičiamos šviesiomis, o šviesios – tamsiomis (Balvočienė T., Krisčiūnienė N., 2005). Dar viena plačiai naudojama grafikos programa vaikų ugdymui ,,Tux Paint” (žr. 7 pav.). ,,TuxPaint“ atviroji (nemokama) paprasta piešimo programa, specialiai suprojektuota vaikams nuo 3 metų. Ja paprasta naudotis, ji nuotaikinga, su linksmais garso efektais, linksmais antspaudais ir magiškomis piešimo priemonėmis. Jų pagalba vaikai gali laisvai ir spontaniškai reikšti savo nuotaiką, sumanymus, idėjas, išgyventi kūrybos džiaugsmą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
7 pav. Tux Paint programos pagrindinis langas (http://www.tuxpaint.org)
R. Girdzijauskienė ir kt. (2010) teigia, kad programa ,,Tux Paint“ lengva naudotis, ji turi visus pagrindinius piešimo įrankius (7 pav.). Ji gali būti priskirta prie konstravimo, modeliavimo, eksperimentavimo programų. Ja galima ne tik piešti, bet ir apversti, keisti efektus, transformuoti objektus. Vaikas gali stebėti, kaip keičiasi jo piešinys. Jų yra labai paprastų ir specialiai pritaikytų jaunesnio amžiaus vaikams. Vaikai gali eksperimentuoti, o nepavykusį veiksmą galima atšaukti. Programa yra paprasta, priemonių paskirtį vaikas gali suprasti iš piešinių. Piešimo lango sritis nefiksuojama (kaip profesionaliuose kompiuterinės grafikos programose), todėl vaikai gali
36 iš karto piešti. Programa siūlo šablonų ir piešinių spalvinimo rinkinį. Programa ,,Tux paint” turi paprastą teksto rašymo priemonę, todėl vaikas gali rašyti tekstą. Įrašant paveikslus, rodomi paveikslėliai, todėl vaikui nebūtina žinoti programos struktūros (tai svarbu jaunesnio amžiaus vaikų savarankiškam darbui). Nupieštą piešinį yra paprasta įrašyti į katalogą, ar jį atspausdinti. Piešdamas mažas vaikas gali netyčia paspausti kitas piktogramas ir netikėtai išeiti iš piešimo programos. Programa ,,Tux Paint” suteikia galimybę nustatyti, kad pelės žymeklis neveiktų už programos lango ribų. Ši programa turi konfigūravimo langą, jame pedagogai gali pasirinkti programos funkcijas, kurios labiausiai tinka vaikui (Girdzijauskienė R. ir kt., 2010). Interaktyvios lentos teikiamos galimybės. Interaktyvios lentos panaudojimo tikslas – padėti vaikams greičiau įsisavinti žinias, aktyviai dalyvaujant ugdymo procese, stiprinti vaikų įgūdžius ir gebėjimus. Šis naujoviškos interaktyvios lentos ir programinės įrangos komplektas leidžia maksimaliai išnaudoti interaktyvaus ugdymo bei vaizdinių priemonių galimybes (Šiuolaikinių informacinių technologijų taikymo galimybės ugdymo procese).
8 pav. Interaktyvios lentos darbalaukis (http://www.kpkc.lt/failai/dokumentai/mokomoji_medziaga/IT_moduliai_korekcija1121.pdf )
Interaktyvios lentos privalumai puikiai atsiskleidžia piešimo užsiėmimuose. Naudojant interaktyvią lentą, galima sugalvoti daugybę piešimo užsiėmimų formų. Kiekvienas vaikas gali nupiešti savo piešinį ar kelių vaikų grupė vienu metu gali piešti piešinį ir mokytis bendradarbiauti. Taip pat galima piešti ne tik ant balto lapo, bet ir ant jau esamo paveikslėlio ar nuotraukos (Šiuolaikinių informacinių technologijų taikymo galimybės ugdymo procese). Viską, ką galima nupiešti flomasteriais, pieštukais, kreidelėmis, galima nupiešti ir interaktyviąja lenta. Veikimo principas toks pat kaip ir grafikos programos ,,Piešimas“. Vaikai
37 gali pasirinkti, kokiu būdu nori piešti: elektroniniu pieštuku ar piešti pirštu, braukant ekraną. Interaktyvios lentos programa suteikia galimybę piešti ,,kūrybingu rašikliu“. Jis leidžia piešti ne tik spalvotomis linijomis, bet ir žvaigždutėmis ar šypsenomis (žr. 8 pav.). Galima naudoti programos įrašytuvą, kad galėtume įrašyti visą užsiėmimą ir jo pabaigoje pademonstruoti vaikams kaip gimė piešinys. Darbas kompiuterinės grafikos programomis skatina kūrybinę veiklą. Ja kuriant padaromi atradimai, o tai gali sukelti vaikų nuostabą. Atsitiktinumas kuriant – džiaugsmą. Pats priimtiniausias kompiuterinės grafikos programomis kūrimo metodas – laisvas žaidimas, kai vaikai laisvai gali pasirinkti norimas vaizdavimo priemones, kūrimo būdą. Kitas metodas – tikslingas eksperimentavimas, turintis savo konkrečius uždavinius. Šiuo atveju, ugdytinis naudodamasis kompiuterinės grafikos galimybėmis, įgyja ir tam tikrų žinių (pvz., sužino formų sąvokas, spalvų maišymo galimybes ir pan.). M. Russell (1987) teigia, kad kompiuterinė grafika naudinga mažiems vaikams stiprinant mąstymo įgūdžius ir kūrybiškumą. Kuriant kompiuterine grafika būtina atsižvelgti į skirtingą vaikų pasirengimą ir praktinius įgūdžius. Iš pradžių reikėtų praktiškai pajusti kompiuterinės grafikos galimybes. Susipažinti su nesudėtingomis funkcijomis ir įrankiais, kad vėliau vaikai patys galėtų laisvai kurti. T. H. Escobedo, A. Bhargava (1990) pastebi, kad kompiuteriai niekada nepakeis tradicinių ugdymo priemonių. Tačiau jas galima panaudoti, kaip papildomą priemonę vaikams manipuliuoti ir tyrinėti. Tačiau yra ir kita nuomonė. J. Mont (2012) teigia, kad vaikai praranda vaizduotę jeigu yra ugdomi per daug veikiami elektronikos prietaisų. Kai vaikai yra dažnai veikiami kompiuterinių vaizdų, jie sunkiai kuria savus vaizdus ir reiškia savas idėjas. Į tai reikėtų atsižvelgti pedagogams ugdymo procese naudojantis kompiuterius. Apibendrinus literatūrą, galima teigti, kad naudojant kompiuterinės grafikos programas užsiėmimai tampa gyvesni, vaizdingesni, didėja vaikų motyvacija. Jų taikymas meninėje veikloje, kaip vizualios raiškos priemonė, sudaro galimybes plėstis vaikų vizualiai saviraiškai, taip pat sudaro galimybes realizuoti vaikų gebėjimus kūryboje. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir tradicinių kūrybos būdų. Galima teigti, kad tradiciniai ir šiuolaikiniai kūrybos būdai vieni kitus papildo, nes kompiuterinės grafikos teikiamos galimybės, leidžia eksperimentuoti, tyrinėti, atrasti. Dirbant kompiuterinės grafikos programomis ugdosi vaikų darbo kompiuterių įgūdžiai. Todėl svarbu ne tik kurti darbelius, bet ir elementariai paaiškinti kompiuteriu technikos veikimo principus, pamokyti vaikus išsaugoti ar atspausdinti savo kūrinėlius 38 Teorinės dalies apibendrinimas
1. Apibendrinus švietimo dokumentus, reglamentuojančius IKT panaudojimą ugdymui, galima teigti, kad šiandieniniai ikimokyklinio ugdymo pedagogai turi būti susipažinę su naujomis technologijomis, jie privalo turėti kompiuterinio raštingumo pagrindus ir turimas žinias taikyti ugdymo(si) procese. Naujųjų kompiuterinių technologijų integracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas yra būtina, nes šiandieninės informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdyme yra orientuotas į vaiką ir jo ateitį. 2. Išanalizavus vaikų galimybes naudoti IKT priemones galima teigti, kad šio amžiaus vaikų savivaizdis – optimistinis, o save gerbiantys vaikai drąsiai reaguoja į visas naujoves, noriai eksperimentuoja. Šiuo laikotarpiu vaikai išmoksta suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius, manipuliuoti skaičiaus sąvoka, skirstyti objektus į klases bei kategorijas, pradeda numatyti priežasties ir pasekmės ryšį, išmoksta spręsti gana sudėtingas užduotis, reikalaujančias suvokti kai kuriuos mechanikos, fizikos ir kitus ryšius bei santykius, gebėti pritaikyti žinias apie šiuos ryšius ir santykius naujomis sąlygomis. Vaikas nori daug sužinoti, išmokti, skaityti, rašyti, pažinti pasaulį. Šio amžiaus vaikai yra labai imlūs. Domisi naujais daiktais, geba greitai perimti naują informaciją, geba lengvai perimti ir išmėginti naujus ugdymo(si) būdus. 3. Vadinasi, galima teigti, kad IKT taikymas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese turi būti gerai suplanuotas ir apgalvotas, išnaudojant tas IKT galimybes, kurios teikia pranašumų, palyginti su neelektroninėmis priemonėmis, skatintų vaikų aktyvumą ir norą mąstyti. IKT taikymą ugdymo procese įtakoja turimos kompiuterinės ir programinės įrangos kiekis ir kokybė. 4. Apibendrinus, kompiuterinės grafikos teikiamas galimybes, galima teigti, kad naudojant kompiuterinės grafikos programas užsiėmimai tampa gyvesni, vaizdingesni, didėja vaikų motyvacija. Jų taikymas meninėje veikloje, kaip dailės raiškos priemonė, sudaro galimybes plėstis vaikų vizualiai saviraiškai, taip pat sudaro galimybes realizuoti vaikų gebėjimus kūryboje. Žinoma, nereikėtų pamiršti tradicinių kūrybos būdų. Dirbant kompiuterinės grafikos programomis ugdosi vaikų darbo kompiuterių įgūdžiai. Todėl svarbu ne tik kurti darbelius, bet ir elementariai paaiškinti kompiuterių technikos veikimo principus, pamokyti vaikus išsaugoti ar atspausdinti savo piešinius.
39 2. 5 7 M. VAIKŲ KŪRYBINĖS RAIŠKOS KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PROGRAMOMIS TYRIMO METODOLOGIJA IR ETIKA
Tyrimo problema Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai susipažįsta ir naudojasi tradiciniais vizualinės raiškos būdais ir priemonėmis, tačiau ugdyme naudojamos IKT suteikia galimybę kitokiu būdu ugdyti vaikų dailės gebėjimus. Viena iš galimybių į ugdymo procesą pasitelkti kompiuterinės grafikos priemones. Tačiau pedagogai nežino kokius privalumus teikia kompiuterinės grafikos priemonės ugdant vaikus daile. Kokias ji atveria vaikams galimybes, kokius vaikų gebėjimus ugdo. Nėra pakankamai atskleista, kuo pranašesnės kompiuterinės grafikos priemonės lyginant su tradicinėmis dailės priemonėmis, ar šios priemonės gali lygiaverčiai ugdyti vaikų meninius gebėjimus. Tyrimo objektas – Vaikų dailės raiška kompiuterinės grafikos priemonėmis. Tyrimo tikslas – Atskleisti 5–7 m. vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos priemonėmis ypatumus. Tyrimo hipotezės: 1. Kompiuterinės grafikos priemonės atveria plačias galimybes vaikų dailės raiškai. 2. Vaikai daugiau žaidžia, manipuliuoja kompiuterinės grafikos programos funkcijomis, nei reiškiasi dailės kūrybinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos ir tradicinėmis dailės priemonėmis skirtumus. 2. Atskleisti pedagogų nuomonę apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimą vaikų dailės raiškai skatinti. 3. Išsiaiškinti įvairių sričių specialistų nuomonę apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojamas kompiuterines technologijas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių ir švietimo dokumentų analizė, siekiant išsiaiškinti informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo ugdyme galimybes. 2. Kūrybinių darbų analizė, siekiant išryškinti vaikų dailės raiškos kompiuterinės grafikos ir tradicinėmis dailės priemonėmis skirtumus. 3. Stebėjimas, praktiškai stebėti vaikų kūrybinę veiklą, siekiant nustatyti kompiuterinės grafikos poveikį dailės raiškai.
40 4. Anketinė pedagogų apklausa, siekiant atskleisti pedagogų nuomonę apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimą vaikų dailės raiškai skatinti. 5. Interviu specialistui, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojamas kompiuterines technologijas. 6. Tyrimo duomenys apdoroti MS Exel programa. 7. Darbo išvados formuluotos, remiantis apibendrinimo metodu.
Tyrimo metodologijos pagrindimas
Tyrimo metodologija, siekiant tyrimo tikslo, grindžiama šiomis teorinėmis nuostatomis: Pragmatizmo ugdymo filosofijos nuostatomis, pabrėžiančiomis, kad ugdymas yra probleminis, o ugdymo turinys – integruotas; kad individuali vaiko patirtis yra ne tik ugdymo rezultatas, bet ir tolesnio ugdymo objektas; kad ugdymas turėtų būti eksperimentinis, padedantis visuomenei atsinaujinti, kurstytų norą ieškoti naujų atsakymų į nūdienos gyvenimo klausimus; kad nėra vienintelio ugdymo būdo; kad galimi įvairiausi ugdymo metodai; kad ugdymas turįs žengti visų permainų priešakyje, kad būtina vaikus paruošti gyventi egzistuojančioje visuomenėje (Bitinas B., 2000; Ozmon H. A., Craver S. M., 1996). Konstruktyvizmo ugdymo filosofijos nuostatomis, akcentuojančiomis, kad ugdymasis yra aktyvus procesas, inicijuojamas ugdytinio, nes pats žmogus savo prigimtimi yra aktyvus – jis stengiasi susivokti ir taikyti prie jį supančios aplinkos; supratimas yra ugdomas papildant nauja informacija jau egzistuojančią žinių struktūrą, naują medžiagą ugdytinis integruoja į senąją, o po to, aktyviai su ja dirbdamas, konstruoja savo žinias; taip pat pabrėžiančiomis ugdytojo vaidmenį sudarant ugdymo(si) aplinką, kurioje vaikas randa iššūkių savo žinojimui, kuri teikia įvairių progų tyrinėti, pažinti, kurti (Balčytienė A., 1998). Humanistinės pedagogikos nuostatomis, pabrėžiančiomis, kad svarbiausias asmenybės bruožas – jos veržimasis į ateitį, siekimas laisvai realizuoti savąsias galias; vertingiausi ugdymo metodai tie, kurie skatina ugdytinių savarankišką pažinimo veiklą, įvairių problemų sprendimą, ugdytinių kūrybinio potencialo plėtrą (Bitinas, B., 2000).
Tyrimo metodai ir metodikos
Edukologiniuose tyrimuose naudojami įvairūs tyrimo metodai, tokie kaip anketinė apklausa, eksperimentas, stebėjimas, testavimas, vieno atvejo tyrimas, dokumentų turinio analizė 41 ir t.t. Šio magistro darbo tyrimui atlikti buvo naudojami tokie metodai: anketinė apklausa, stebėjimas, kūrybinių darbų analizė, interviu. Pedagogų anketinė apklausa. Pasak K. Kardelio (2002), apklausos metodas įgalina surinkti daug informacijos, kuri leidžia nustatyti dėsningumus tiriamoje srityje. B. Bitinas (2006, p. 252) teigia, kad anketomis atskleidžiamos pedagogui rūpimos socialinių ir pedagoginių reiškinių tendencijos. <...> Patogiausios yra anketos, sudarytos iš uždaro tipo klausimų (kai pateikiami visi galimi atsakymo variantai, o respondentas tik pažymi pasirinktus vieną ar kelis atsakymus). Atviri klausimai taikomi tada, kai tyrėjas negali iš anksto numatyti ir sugrupuoti respondentų atsakymų. Taigi, tyrimui atlikti, buvo pasirinktas anketinės apklausos metodas. Siekiant išsiaiškinti pedagogų galimybę taikyti informacines komunikacines technologijas ugdymo procese buvo sudaryta anoniminė anketa ikimokyklinio ugdymo pedagogams (žr. 1 priedą). Apklausos instrumentas klausimynas, kurį sudaro 10 uždaro ir 10 atviro tipo klausimų. Šios anketos struktūrą sudaro 3 dalys: įvadinė, pagrindinė, baigiamoji. Įvadinėje dalyje nurodomas tyrimo tikslas, pabrėžtas tyrimo anonimiškumas, padėka už dalyvavimą apklausoje. Pagrindinėje dalyje siekiama gauti informaciją apie tiriamą dalyką. Pateikiami klausimai ir galimi atsakymai į juos bei paliekama vieta papildomiems atsakymams įrašyti. Pagal anketos užpildymo techniką buvo sudaryti atviri ir uždari klausimai. Atviri klausimai apklaustiesiams suteikė galimybę savarankiškai formuluoti atsakymus, savais žodžiais. Uždari klausimai buvo su parengtais atsakymų variantais, kuriuos tereikia pasirinkti. Baigiamojoje dalyje (demografinėje) pateikiami klausimai, susiję su respondentų: amžiumi, išsimokslinimu, turima kvalifikacija, gyvenamąja vieta, darbo stažu. Kai kurie anketinės apklausos atsakymai suskirstyti rangais, pvz.: ,,visiškai sutinku”, ,,sutinku”, ,,iš dalies sutinku”, ,,nesutinku”. Anketinė apklausa buvo atliekamas trimis etapais: 1. Parengtos anketos pedagogams; 2. Atlikta anketinė apklausa; 3. Išanalizuoti ir grafiškai pateikti tyrimo duomenys. Anketinės apklausos tyrimo duomenys apdoroti MS Exel kompiuterine programa. Stebėjimas. Stebėjimas – universalus edukologinio tyrimo duomenų rinkimo metodas, padedantis gauti informacijos apie ugdytinių elgesį ar ugdytojo veiklą, ugdomosios sąveikos ypatumus. Naujoms, dar nenagrinėtomis savybėmis pasižymintis ugdymo procesas visų pirma diagnozuojamas stebėjimu. Kitais būdais gaunama tik papildoma pirminė informacija (Bitinas B., 2006, p. 234). 42 Pasak B. Bitino, L. Rupšienės, V. Žydžiūnaitės (2008, p. 42), stebėjimo privalumas tas, kad gaunami realūs duomenys apie žmonių elgesį, įvykius, aplinką, o ne tai kas apie tuos įvykius, elgesį, aplinką sakoma. Kadangi pats tyrėjas yra pagrindinis tyrimo instrumentas, nereikia pernelyg rūpintis technine įranga. Šiuo medodu gaunama pirminė informacija apie individus ir grupes. Vienas iš privalumų ekologinis validumas, nes tyrėjas turi galimybę būti tyrimo kontekste ir geriau jį suvokti. Taip pat netikėtų rezultatų galimybė. Taigi, antrasis iš metodų tyrimui atlikti, buvo pasirinktas stebėjimo metodas. Šiame tyrime stebėta 5 7 m. vaikų kūrybinė veikla pasitelkiant kompiuterinės grafikos programas ,,Paint”, ,,Tux Paint” ir inetraktyvios lentos ,,Promethaen” grafikos programą. Vaikai kūrybinius darbus atliko individualiai arba grupelėmis. Todėl galėjo kilus neaiškumams klausti ir diskutuoti. Interviu. B. Bitinas (2006, p. 234) teigia, kad šiuo metodu rinkdamas informaciją, tyrėjas formuluoja teoriškai kryptingus fiksuotus klausimus, į kuriuos nori gauti kokybiškai interpretuojamą atsakymą. Šiame tyrime naudojamas struktūrizuotas interviu, kur klausimai iš anksto buvo numatyti. Atsakymai formuluojami laisvai, neribojamas nei turinys, nei forma. K. Kardelio (2002) teigimu, toks interviu suteikia galimybę lanksčiau vesti interviu. Interviu specialistui atlikti lankytasi įvairiose įstaigose, t.y. interneto kavinėse, miesto viešosiose bibliotekose, kuriose yra viešoji interneto prieiga ir galimybė pasinaudoti kompiuteriu. Taip pat buvo kalbinti psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro šeimos ir vaikų psichologai. Tiriamieji Kaip teigia B. Bitinas (2006), tiriamasis yra asmuo, kuris atstovauja nagrinėjamam objektui ir apie kurį (jo žinias, gebėjimus, požiūrius ir pan.) tyrėjas tiesiogiai renka pirminę informaciją. Šiame darbe tiriamieji buvo ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir jų ugdytiniai, kurie ugdomojoje veikloje turi galimybę naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Taip pat bibliotekos, internetinių kavinių darbuotojai ir psichikos sveikatos specialistai. 1 lentelė Vaikų piešusių tradicinėmis priemonėmis pasiskirstymas pagal lytį ir amžių Kompiuterinės grafikos programomis piešę vaikai Amžius 5 m. 6 m. Lytis N % N %
Mergaitė 27 50 % 30 65 %
43 Berniukas 27 50 % 16 35 % Iš viso 54 100 % 46 100 %
Stebėjimo metu, piešiant kompiuterinės grafikos programomis, tyrime dalyvavo penkių ir šešių metų vaikai. Iš jų penkiasdešimt keturi 5 metų ir keturiasdešimt šeši 6 metų vaikai, viso tyrime dalyvavo šimtas vaikų. Penkių metų amžiaus grupėje buvo dvidešimt septynios mergaitės ir dvidešimt septyni berniukai. Šešių metų amžiaus grupėje buvo trisdešimt mergaičių ir šešiolika berniukų (žr. 1 lentelė). Vadinasi, galima teigti, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis kūrybinių darbų interpretacijos rezultatus lems penkiamečių vaikų darbai. Taip pat šioje grupėje daugiausia įtakos darbams turės mergaičių piešti piešiniai. Piešiant tradicinėmis priemonėmis (flomasteriais, pieštukais ar kreidelėmis) tyrime dalyvavo šimtas vaikų. Šešiasdešimt trys 6 m. vaikai ir trisdešimt septyni 5 m. vaikai. Šešiamečių grupėje buvo keturiasdešimt viena mergaitė ir dvidešimt du berniukai. Penkiamečių grupėje buvo dvidešimt viena mergaitė ir šešiolika berniukų (žr. 2 lentelė). Vaikų veikla nebuvo stebima, protokolai nebuvo rašomi. Vaikai laisvai piešė norima tema. Surinkti piešiniai buvo analizuojami, interpretuojami ir palyginti su kompiuterinės grafikos programomis pieštais piešiniais. Apibendrinus vaikų, piešusių tradicinėmis dailės priemonėmis, pasiskirstymą pagal lytį ir amžių, galima konstatuoti, kad šios grupės kūrybinių darbų rezultatus įtakos šešiamečių vaikų darbai, daugiausia piešti mergaičių. 2 lentelė Vaikų piešusių tradicinėmis priemonėmis pasiskirstymas pagal lytį ir amžių Tradicinėmis dailės priemonėmis piešę vaikai Amžius 5 m. 6 m. Lytis N % N %
Mergaitė 21 57 % 41 65 % Berniukas 16 43 % 22 35 % Iš viso 37 100 % 63 100 %
Pedagogų apklausoje dalyvavo 145 respondentai. Respondentai tiriami pagal 6 kriterijus: amžių, išsilavinimą, kvalifikaciją, pedagoginio darbo stažą, gyvenamą vietą, su kokio amžiaus
44 vaikais dirba. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip trečdalis (32 proc.) respondentų priklauso amžiaus grupei nuo 36 iki 45 metų, kita dalis (31 proc.) respondentų – 46 55 metų amžiaus grupei. 22 procentai yra 26 – 35 metų amžiaus ir 11 proc. yra 56 – 65 metų amžiaus. Mažiausiai (4 proc.) – jauni specialistai 18 – 25 metų amžiaus. Vadinasi, galima teigti, kad anketinės apklausos rezultatus lems 36 55 metų amžiaus respondentai. Taip pat galima daryti prielaidą, kad tyrimo rezultatus įtakos vyresni, turintys daugiau darbo patirties respondentai. Tyrimo imties pasiskirstymas pagal amžių pateiktas diagramoje (žr. 9 pav.).
11% 0% 4% 22%
31%
32%
18 25 m. 26 35 m. 36 45 m. 46 55 m. 56 65 m.
9 pav. Tyrime dalyvavusių pedagogų pasiskirstymas pagal amžių, %
Net 80 procentų tyrime dalyvavusių respondentų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių respondentų – 12 procentų, o dar 7 procentai respondentų turi aukštesnįjį išsilavinimą. Mažiausiai (1 proc.) yra respondentų turinčių specialųjį vidurinį išsilavinimą. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dauguma respondentų, dalyvavusių tyrime, yra aukšto išsilavinimo ir kompetencijos specialistai. Respondentų pasiskirstymas pagal turimą kvalifikaciją gana platus, tačiau beveik puse (43 proc.) apklaustųjų turi vyresniojo auklėtojo kvalifikaciją, daugiau kaip trečdalis (36 proc.) respondentų turi auklėtojo – metodininko kvalifikaciją. Auklėtojo kvalifikaciją turi 16 proc. apklaustųjų, mažiausiai (5 proc.) respondentų paminėjo turintys auklėtojo – eksperto kvalifikaciją (žr. 3 lentelė). Tyrimo demografiniai rezultatai parodė, kad daugiausia apklausoje dalyvavo vyresniojo auklėtojo kvalifikaciją turintys pedagogai.
45 Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 3 lentelė) galima teigti, kad tyrime dalyvavusių pedagogų pasiskirstymas pagal darbo stažą gana įvairus, tačiau didžioji dalis (33 proc.) apklaustųjų turi 21 30 metų darbo stažą. Kiek mažiau (25 proc.) respondentų turi 31 metų ir didesnį darbo stažą. 18 procentų dalyvavusiųjų tyrime darbo stažas nuo 15 iki 20 metų, o 14 procentų apklaustųjų turi darbo stažą nuo 6 iki 15 metų. Mažiausią darbo stažą (iki 5 metų) turi 10 procentų respondentų. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad tyrimo rezultatus įtakos didesnį darbo stažą ir didesnę pedagoginę patirtį turintys ikimokyklinio ugdymo pedagogai. 3 lentelė Tyrime dalyvavusių pedagogų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo stažą Išsilavinimas % N Kvalifikacija % N Darbo % N stažas Spec. vidurinis 1% 2 Auklėtojas 16 % 23 Iki 5 metų 10 % 15 Aukštesnysis 7% 10 Vyr. auklėtojas 43 % 61 6 15 m. 14 % 20 Aukštasis 12% 17 Auklėtojas 36 % 51 15 20 m. 18 % 26 neuniversitetinis metodininkas Aukštasis 80% 114 Auklėtojas 5 % 7 21 30 m. 33 % 46 universitetinis ekspertas 31 ir 25 % 36 daugiau
Tyrimo rezultatai rodo, kad 34 procentai apklaustųjų buvo iš didmiesčio, 43 procentai respondentų iš miesto, 17 proc. iš miestelio, o 6 proc. iš kaimo vietovės. Kadangi apklausos anketos buvo išsiųstos elektroniniu paštu į visas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas (viso 660), tai galima konstatuoti, kad tyrimo rezultatai bus įtakoti ne vieno Lietuvos regiono.
2% 15% 11%
20%
25%
27%
2 3 m. 3 4 m. 4 5 m. 5 6 m. 6 7 m. mišri vaikų grupė
10 pav. Tyrime dalyvavusių pedagogų pasiskirstymas pagal ugdomų vaikų amžių
46 Respondentų buvo paprašyta nurodyti, kuriai šių grupių priklauso jų ugdytiniai (žr. 10 pav.). Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik trečdalis (27 proc.) respondentų ugdo 5 – 6 metų vaikus, 25 proc. respondentų ugdo 6 – 7 metų vaikus. Penktadalis (20 proc.) respondentų ugdo 4 – 5 metų vaikus, o mažiausiai (11 proc.) respondentų teigė ugdantys 3 – 4 metų vaikus. Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 10 pav.) galima teigti, kad anketinės apklausos rezultatus lems 5 6 ir 6 7 m. vaikus ugdantys pedagogai. Apibendrinus demografinius respondentų duomenis, galima teigti, kad dauguma tyrime dalyvavusių respondentų yra 36 55 metų amžiaus, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vyresniojo auklėtojo kvalifikaciją, turintys didesnį darbo stažą bei ugdantis 5 6 m. ir 6 – 7 m. vaikus pedagogas. Šie pedagogai lems pedagogų nuomonės rezultatus.
Tyrimo etapai ir organizavimas
Tyrimo etika. Tyrimo metu vadovautasi teisingumo, pagarbos asmens orumui, privatumo, konfidencialumo, savanoriškumo bei geranoriškumo principais. Ruošiantis atlikti pedagogų apklausą, tartasi su ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, kad jie paskatintų savo įstaigos pedagogus atsakyti į elektroninę anketą. Laiške vadovams buvo aiškiai ir suprantamai pristatyta darbo tema, paaiškintas tyrimo tikslas, akcentuojamas anketinės apklausos rezultatų anonimiškumas. Pedagogai galėjo užpildyti elektronines anketas jiems tinkamu metu ir jų pasirinktoje vietoje. Galima teigti, kad respondentai buvo geranoriški, nors ir buvo pastabų dėl didelio užimtumo ar laiko stokos. Tyrimo etikos principus pavyko išlaikyti. Atliekant 5 7 m. vaikų stebėjimą kompiuterinės grafikos programomis buvo atsiklausta, ar vaikai norės piešti kompiuterinės grafikos programa. Jei vaikas nepageidavo to daryti, jis galėjo užsiimti kita jam patinkančia veikla. Svarbu pažymėti, kad buvo paisoma ir tarptautinio kompiuterinės etikos bei darbo kompiuteriu etiketo kodekso. T. Bakanovienė ir kt. (2008, p. 54), cituodami V. Dagienę, teigia, kad kompiuterinė etika – tai informacinių technologijų socialinės įtakos visuomenei atspindys, kurio plotmėje klostosi moralinės normos ir aktyvi veiklos politika, apimanti visus – ir kompiuterinės technikos projektuotojus, ir vartotojus. Kalbant apie kompiuterinę etiką, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisę, atsakomybę ir valdymą, technologinių sistemų ir išteklių deramumą, kiekybinį ir kokybinį informacinių technologijų poveikį. T. Bakanovienė ir kt. (2008, p. 54) teigia, kad darbo kompiuteriu etiketas – tai elgesio normų naudojantis informacinėmis technologijomis visuma. 47 Magistro darbe buvo paisoma šių esminių kodekso postulatų: Nenaudoti kompiuterio siekiant pakenkti kitiems žmonėms. Nesinaudoti informacija, kuri nėra skirta laisvam vartojimui. Nenaudoti kompiuterio neteisėtiems veiksmams atlikti. Nenaudoti kompiuterio klaidingai informacijai skleisti. Nenaudoti vogtos programinės įrangos.
Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas trimis etapais (žr. 11 pav.). I tyrimo etape vykdomas pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas. Šis etapas buvo susijęs su tyrimo planavimu. I tyrimo etape formuluojama tema, tyrimo problema, tyrimo objekto apibūdinimas, hipotezės formulavimas, tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas, tyrimo proceso organizavimas (tyrimo metodų ir procedūrų aptarimas, tiriamųjų kontingento – imties tūrio parinkimas ir kiti klausimai). II tyrimo etape vykdomas duomenų rinkimas. Šiame etape renkami duomenys, kurie turi patvirtinti arba paneigti išsikeltą tyrimo hipotezę. 1. Vykdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų anketavimas. Tiriamiesiems elektroniniu paštu išsiunčiama tiesioginė nuoroda į elektroninę anketą (priedas Nr. 1). Anketinės apklausos tikslas ištirti ikimokyklinio ugdymo pedagogų realias galimybes taikyti informacines komunikacines technologijas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Anketa išsiųsta į 660 ikimokyklinio ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Anketinė pedagogų apklausa vykdoma 2014 gruodžio – balandžio mėn. 2. Vykdomas stebėjimas, skirtas 5 – 7 m. vaikų kūrybinės raiškos kompiuterinės grafikos programomis gebėjimams atskleisti. Nupiešti vaikų piešiniai buvo išsaugoti ir užkoduoti piešinių analizei. Šis etapas vyko nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Stebėjimo metu vaikai piešė trimis kompiuterinės grafikos programomis: ,,Piešimas“, ,,Tux Paint“ ir interaktyvios lentos ,,Promethean ActivInspire“ programa (žr. 4 lentelė). Galima teigti, kad tyrimo rezultatus įtakos grafikos programos ,,Piešimas“ piešiniai (49 proc.) ir programos ,,Tux Paint“ piešiniai (48 proc.). Naudojantis interaktyviosios lentos ,,Promethean ActivInspire“ programa nupiešti tik 3 proc. vaikų piešinių (žr. 4 lentelė). Tyrimas buvo atliktas Vilniaus miesto lopšeliuose – darželiuose ,,Puriena“, ,,Krivulė“ ir ,,Žemyna“. Vaikai piešė ,,laisva tema“, ką sugalvojo, nebuvo jokių temos apribojimų. Piešimo procesas buvo stebimas: pildomi piešimo kompiuterinės grafikos programomis stebėjimo protokolai, užrašomi vaikų pasakojimai, vaikų emocijos. Šie duomenys panaudoti piešimo 48 proceso analizei. Vaikų nupiešti piešiniai buvo lyginami su tradicinėmis priemonėmis pieštais piešiniais. 4 lentelė Vaikų piešusių kompiuterinės grafikos programomis pasiskirstymas pagal naudojamas programas Piešiniai piešti kompiuterinės grafikos programomis Programos naudojimas N % Programa ,,Piešimas” 49 49 % Programa ,,Tux Paint” 48 48 % „Promethean ActivInspire“ 3 3 % 100 100
Piešiant tradicinėmis dailės priemonėmis vaikų veikla nebuvo stebima, protokolai nebuvo rašomi. Vaikai laisvai piešė norima tema. Surinkti piešiniai buvo analizuojami, interpretuojami ir palyginti su kompiuterinės grafikos programomis pieštais piešiniais. Grafikos programomis pieštų piešinių rinkimo procedūra. Dirbama buvo su kiekvienu vaiku individualiai. Pradžioje buvo paklausiama, ar jis yra piešęs kompiuterio ekrane, ar galėtų nupiešti piešinį. Vaikui išreiškus norą, jis galėjo pradėti piešti. Piešimo laikas buvo neribojamas, bet tyrimas neturėjo užtrukti ilgiau nei 15 minučių. Buvo paisoma, kad vaikai prie kompiuterio ekrano nebūtų ilgiau nei siūlo sveikatos ir ligų prevencijos centras. ,,Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15 30 minučių“ (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijos, 2012). Nupiešti piešiniai buvo įrašyti į piešinių katalogą ir vėliau užkoduoti. Piešiniai analizuojami pagal šiuos kriterijus: programos teikiamų figūrų spaudų naudojimą, trintuko naudojimą, komandos ,,anuliuoti“ naudojimą, piešinio fono pasirinkimą, spalvų kiekį piešinyje, atspalvių naudojimą, linijų įvairovę piešinyje, linijų pobūdį, kompiuterinio lango užpildymo lygmenį, kompiuterinio lango užpildymo pobūdį, pagal pasirinktą piešti temą. 3. Vykdomas interviu specialistui, kuris turi padėti atskleisti, kiek populiarus vaikų tarpe piešimas kompiuterinės grafikos programomis. III tyrimo etape vykdomas surinktų tyrimo duomenų apdorojimas ir analizė. Tyrimo duomenys apdoroti MsExel programa. Pedagogų anketinės apklausos duomenys ir užkoduoti vaikų piešinių duomenys suvedami į MsExel programą, susumuojami ir paskaičiuojama procentinė jų išraiška. Diagramų ir paveikslų kūrimui naudota MsExel programa. Vykdomas
49 rezultatų apibendrinimas, analizės ir išvadų rengimas. Šis etapas vyko 2014 metų kovo – gegužės mėn.
I TYRIMO ETAPAS Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas
II TYRIMO ETAPAS Duomenų rinkimas
Anketinė Stebėjimas pedagogų Interviu specialistui apklausa
5 7 m. vaikų piešusių Interviu bibliotekininkui, kompiuterinės grafikos internetinės kavinės priemonėmis darbuotojui, stebėjimas psichologui
III TYRIMO ETAPAS Duomenų apdorojimas Duomenų analizė Išvadų rengimas
11 pav. Tyrimo etapų schema (sudaryta darbo autorės)
50 3. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO 5 7 M. VAIKŲ DAILĖS RAIŠKAI TYRIMO REZULTATAI
Piešiant kompiuterinės grafikos programomis kūrybinių darbų rezultatus lems penkiamečių vaikų darbai. Daugiausia įtakos tyrimo rezultatams turės mergaičių piešti piešiniai. Piešinių pieštų tradicinėmis dailės priemonėmis rezultatus įtakos šešiamečių vaikų darbai, daugiausia piešti mergaičių. Dauguma pedagogų apklausoje dalyvavusių respondentų yra 36 55 metų amžiaus, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vyresniojo auklėtojo kvalifikaciją, turintys didesnį darbo stažą bei ugdantis 5 6 m. ir 6–7 m. vaikus pedagogas. Šie pedagogai lems šiuos pedagogų nuomonės rezultatus.
3.1. 5 7 m. vaikų dailės raiškos kompiuterinėmis grafikos priemonėmis ypatumai
Tyrimo metu vaikai piešė trimis kompiuterinės grafikos programomis: ,,Piešimas“, ,,Tux Paint“ ir interaktyvios lentos ,,Promethean ActivInspire“ programa. Dirbama buvo su kiekvienu vaiku individualiai. Sukurti piešiniai palyginti su tradicinėmis priemonėmis pieštais piešiniais. Dailės raiškos ypatumų piešiant kompiuterinės grafikos programomis vertinimo kriterijai: plastinės išraiškos priemonių naudojimas, kompozicinės išraiškos priemonių naudojimas, kompiuterinės grafikos įrankių naudojimas. Pagal plastinės išraiškos priemones (linija, spalva, forma): Figūrų/spaudų naudojimas piešinyje; Figūras/spaudus naudoję berniukai ir mergaitės; Figūrų spaudų kiekis piešinyje; Dažniausiai naudotos figūros/spaudais; Linijos storio įvairovės; Linijos pobūdis piešinyje. Piešiamo lango srities fono pasirinkimas; Spalvų kiekis piešinyje; Atspalvių naudojimas; Pagal kompozicines išraiškos priemones (erdvė): Kompiuterinio lango užpildymo lygmenį; 51 Kompiuterinio lango užpildymo pobūdį; Pagal pasirinktą piešti vaizduojamą objektą. Pagal kompiuterinės grafikos programos įrankių naudojimą: Trintuko naudojimas; Funkcijos ,,anuliuoti“ naudojimas; Teksto rašymo funkcijos naudojimas;
Figūrų spaudų naudojimas piešiant kompiuterinės grafikos programomis. Viena iš kompiuterinės grafikos programų teikiamų privalumų yra galimybė pasirinkti norimą figūrą spaudą. Specialistai baiminasi, kad vaikai piešdami kompiuterinės grafikos programomis naudojasi tik šiais jau sukurtais šablonais. Taip atimama iš vaiko galimybė pačiam sugalvoti ir nusipiešti norimą figūrą, o tai slopina vaiko kūrybinius gebėjimus. Noriu pabrėžti, kad analizuojant vaikų piešinius pastebėta, kad daugiau kaip pusė vaikų savo piešiniuose šiomis figūromis spaudais nesinaudojo. Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 12 pav.) galima teigti, kad 47 proc. vaikų figūromis spaudais piešinyje naudojosi, o 53 proc. vaikų piešinyje jų nenaudojo.
54 53 % 53
52
51
50
49
Procentai 48 47 % 47
46
45
44 Nesinaudojo spaudais Naudojosi spaudais
12 pav. Figūrų spaudų naudojimas piešinyje
Vieni vaikai figūras spaudus naudojosi norėdami pagražinti piešinį. Vaikas teigė atspaudus naudojęs ,, kad būtų gražiau ”, nesuteikdamas jokios reikšmės. Kita grupė vaikų figūras spaudus naudojo norėdami palengvinti piešimo procesą, o figūros spaudo panaudojimas turėjo konkrečią reikšmę (pvz., žvaigždės danguje, ant žolės vaikštantis kačiukas).
52
Vaiva, 6 m. Mykolas 5 m. (nesinaudojo figūromis spaudais) (piešė vien tik figūromis spaudais)
13 pav. Figūros spaudai piešinyje
Tyrimo duomenų analizė atskleidė (žr. 14 pav.), kiek figūromis spaudais naudojosi berniukai, kiek mergaitės. Iš 47 procentų vaikų, kurie naudojosi figūromis spaudais, 31 proc. buvo mergaičių ir 16 proc. berniukų.
45
40
35 31 % 30
25
Procentai 20 16 % 15
10
5
0 Mergaitės Berniukai
14 pav. Figūras spaudus naudoję berniukai ir mergaitės
Analizuojant piešinius nustatyta, kiek ir kokias figūras spaudus naudojo vaikai. Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 14 pav.) galima teigti, kad 12 proc. vaikų buvo išsirinkę vieną elementą iš pateiktos figūrų spaudų įrankių juostos, 16 proc. vaikų naudojo 2 3 elementus, 7 proc. vaikų naudojo 4 – 5 elementus. 6 ir daugiau elementus naudojo 4 proc. vaikų. Vien tik programos
53 pasiūlytomis figūromis spaudais piešė 6 proc. vaikų. Šie vaikai piešiniui nupiešti naudojo tik figūras, įvairiai jas transformuodami, jas nuspalvindami (žr. 15 pav.).
100
90
80
70 54 % 60
50
40
Vaikų skaičius % skaičius Vaikų 30 16 % 20 12 % 6 % 7 % 4 % 10
0 Nesinaudoja Piešia vien figūromis Naudoja 1 figūros Naudoja 2 3 figūros Naudoja 4 5 figūros Naudoja 6 ir daugiau figūromis spaudais spaudais spaudo elementą spaudo elementus spaudo elementus figūros spaudų elementus Kompiuterinės grafikos piešiniai 15 pav. Figūrų spaudų kiekis piešinyje
Dažniausiai naudotos figūros spaudai. Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 16 pav.) galima teigti, kad gėles spaudavo 16 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų, žvaigždes spaudavo 12 proc. mergaičių ir 4 proc. berniukų. Katino figūrą piešinyje naudojo 8 proc. mergaičių ir 8 proc. berniukų, širdies figūrą naudojo 5 proc. mergaičių ir 1 proc. berniukų, rodyklės spaudą naudojo 2 proc. mergaičių ir 1 proc. berniukų.
45 40
35 30
25
20 16 % 15 12 % Vaikų skaičius % 8 % 8 % 10 8 % 5 % 3 % 4 % 5 1 % 2 % 0 Gėlė Žvaigždė Katinas Širdis Rodyklė
Berniukai Mergaitės 16 pav. Dažniausiai naudotos figūros spaudai
54 Naudojamų linijų pobūdis piešinyje. Linija taškas judėdamas plokštuma, nubrėžia liniją. Linijomis galima apriboti plokštumą, taip pat ją dalinti. Linija pats svarbiausias piešinio konstrukcinis elementas. Pagal atlikimo pobūdį jos gali būti stiprios ir silpnos, plonos ir storos, ilgos ir trumpos, tiesios ir banguotos, lenktos ir laužytos, vertikalios ir horizontalios, įstryžos ir spiralinės, nepertraukiamos ir punktyrinės, bei šviesios, tamsios, juodos, pilkos ir spalvotos (Adomonis J., 1994, p. 23). Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 17 pav.) galima teigti, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis 81 proc. vaikų naudojo piešinyje lenktas linijas, 80 proc. vaikų piešinyje naudojo tiesias linijas, 42 proc. vaikų naudojo kampuotas linijas, 34 proc. vaikų naudojo banguotas linijas. Tik 5 proc. vaikų naudojosi punktyrine linija ir 3 proc. spiraline. Taip pat buvo piešinių kuriuose linijos buvo chaotiškos (10 proc.), o 2 proc. piešinių linijų nebuvo galima atpažinti ir priskirti kuriai nors kategorijai. Analizuojant tradicinėmis priemonėmis pieštus piešinius pastebima, kad vaikai lengvai valdė linijas, visi vaikai savo piešinyje panaudojo tiesią ir lenktą liniją (100 proc.), 78 proc. vaikų piešė kampuotas linijas, 53 proc. vaikų piešė banguotas linijas, net 13 proc. piešė spiralinę liniją, o punktyrinę liniją piešė 6 proc. vaikų. Piešiant tradicinėmis priemonėmis nepasitaikė piešinių, kuriuose būtų chaotiškų ir neatpažįstamų linijų.
100 % 100 % 100
80 % 81 % 78 % 80
60 53 %
42 % 40 34 % Vaikų skaičiusVaikų%
20 13 % 5 % 6 % 10 % 3 % 0 % 2 % 0 Tiesi Banguota Lenkta Spiralinė Punktyrinė Laužta, Pulsuojanti Chaotiška Neatpažįstama kampuota
Kompiuterinės grafikos piešiniai Tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai
17 pav. Linijos pobūdis piešinyje
Linijos storio įvairovė piešinyje. Kompiuterinės grafikos programos pieštukas suteikia galimybę pasirinkti piešiamos linijos storį. Jį galima keisti. Jų kiekis programose gali būti skirtingas, tačiau dažniausiai galima
55 pasinaudoti daugiau nei 4 storių linijomis. Stebėjimo metu buvo fiksuojama, ar vaikai piešia vieno storio linija, ar siekia pasinaudoti platesne linijos storio įvairove savo piešinyje. Tyrimo duomenys atskleidė, kad 33 proc. vaikų piešdami naudojosi tik vieno storio linija. Naudojosi tokia linija, kuri buvo nustatyta automatiškai programos. Jos piešdami vaikai nekeitė, per visą piešimo procesą. 38 proc. vaikų piešė naudodami dvi skirtingo storio linijas, o 24 proc. vaikų savo piešinyje naudojo 3 storių linijas. Taip pat nustatyta, kad 3 proc. vaikų savo piešinyje linijų nenaudojo, piešė dėmėmis (žr. 7 lentelė). 7 lentelė Linijos storio įvairovė piešinyje. Piešiniai piešti kompiuterinės grafikos programomis Linijų storio įvairovė N % Naudoja 1 storio liniją 33 33 % Naudoja 2 storių linijas 38 38 % Naudoja 3 storių linijas 24 24 % Naudoja 4 ir daugiau 2 2 % Nenaudoja linijų 3 3 % Viso 100 100
Gabija, 6 m. Izabelė, 6 m. Piešinyje naudoja 1 storio linija Piešinyje naudojo 4 skirtingų storių linijas
18 pav. Linijos storio įvairovė piešinyje
56 Piešiamos srities fono pasirinkimas. Kompiuterinės grafikos programos vaikams siūlo galimybę pasirinkti piešinio foną iš įvairių jos siūlomų spalvų arba piešti ant jau sukurto piešinio ar nuotraukos. Tyrimo duomenys rodo (žr. 19 pav.), kad 32 proc. vaikų rinkosi tradicinį baltą fono langą, 51 proc. vaikų rinkosi spalvotą fono langą, 15 proc. vaikų kūrė savo fono spalvą ir 2 proc. piešė ant programos siūlomos nuotraukos ar piešinio. Tradicinėmis dailės priemonėmis piešti piešiniai daugiausia piešti ant balto popieriaus lapo (97 proc.) ir tik 3 proc. ant spalvoto popieriaus.
100
90
80
70
60 51 % 50
40
Vaikų skaičius % 32 % 30 15 % 20
10 2 % 0 Renkasi baltą fono langą Renkasi spalvotą fono langą iš Kuria savo fono spalvą Piešia ant programos siūlomos pateiktų programos spalvų nuotraukos ar piešinio Kompiuterinės grafikos piešiniai 19 pav. Programos siūlomo fono pasirinkimas Spalvų kiekis piešinyje. Pasak J. Adomonio (1994, p. 47), kiekvienam žmogui svarbios spalvų psichofiziologinės ypatybės. Jos veikia nuotaiką, sveikatą, regėjimą, mokymąsi ir darbo našumą. Spalva ne tik džiugina, bet ir vargina. Tyrimo duomenys rodo (žr. 20 pav.), kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis vaikai piešė įvairiomis spalvomis, drąsiai jomis manipuliavo. 75 proc. vaikų savo piešinyje naudojosi daugiau nei šešiomis spalvomis, 16 proc. tiriamųjų naudojo piešinyje 4 5 spalvas, 8 proc. naudojo 2 3 spalvas, o 1 proc. piešė achromatinėmis spalvomis (juoda, pilka). Vaikai nesirinko piešti viena spalva. Lyginant su tradicinėmis priemonėmis pieštais piešiniais matome, kad čia skaičiai labai panašūs. 68 proc. piešinyje naudojo daugiau kaip 6 spalvas, 26 proc. piešinyje naudojo 4 5 spalvas, 6 proc. naudojo 2 3 spalvas. Piešiant tradicinėmis priemonėmis nebuvo vaikų kurie pieštų viena spalva ir nebuvo vaikų kurie piešė achromatinėmis spalvomis.
57 100 90 75 % 80 68 % 70 60 50 40 26 %
Vaikų skaičius % skaičius Vaikų 30 20 16 % 8 % 6 % 10 0 % 1 % 0 % 0 Naudoja 1 spalvą Naudoja 2 3 spalvas Naudoja 4 5 spalvas Naudoja 6 ir daugiau Piešia achromatinėmis spalvomis
Kompiuterinės grafikos piešiniai Tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai
20 pav. Spalvų kiekis piešinyje
Atspalvių naudojimas piešinyje. Analizuojant piešinius, pieštus kompiuterinės grafikos programomis, buvo svarbu išsiaiškinti kiek vaikai išnaudoja programos teikiamas galimybes. Ar piešia pateiktomis keliomis pagrindinėmis spalvomis, ar bando kurti spalvos atspalvių ir taip praturtinti savo piešinį. Iš gautų duomenų matome, kad 65 proc. vaikų piešdami grafikos programa ieško įvairesnių spalvos atspalvių, o 35 proc. vaikų pasitenkina pagrindinėmis spalvomis pateiktomis programos įrankinėje (žr. 21 pav.). Išanalizavus piešinius, pieštus tradicinėmis preimonėmis, nustatyta, kad 50 proc. vaikų ieškojo įvairesnių spalvos atspalvių ir 50 proc. vaikų piešė pagrindinėmis spalvomis.
100
90 80 65 % 70
60 50 % 50 % 50 35 % 40 Vaikų skaičius % skaičius Vaikų 30
20
10
0 Atspalvius naudoja Atspalvių nenaudoja
Kompiuterinės grafikos piešiniai Tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai
21 pav. Atspalvių naudojimas piešinyje
58 Piešinio erdvės užpildymo lygmuo.
100
90 77 % 80 69 % 70 60
50
40 29 % Vaikų skaičius % 30 14 % 20 9 % 10 2 % 0 Užpildo visą langą/lapą Langą/lapą užpildo dalinai Neatpažįstamas
Kompiuterinės grafikos piešiniai Tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai
22 pav. Piešinio erdvės užpildymo lygmuo
Išanalizavus piešinius nustatyta, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis 69 proc. vaikų piešimo erdvę užpildė pilnai, 14 proc. piešinio erdvę užpildė dalinai (žr. 22 pav.). Iš šimto analizuotų darbų, pieštų kompiuterinės grafikos programomis, 9 proc. vaikų piešinių buvo neatpažįstami. Jie naudojo padrikas, chaotiškas linijas, piešinys buvo neišbaigtas. 77 proc. tradicinėmis priemonėmis pieštų piešinių erdvė buvo užpildyta visiškai, 29 proc. vaikų piešinio lapą užpildė dalinai. Neatpažįstamas erdvės užpildymas nustatytas 2 proc. darbų.
Darius, 5 m. Darius, 5 m. Piešinys pieštas tradicinėmis Piešinys pieštas kompiuterinės grafikos programa priemonėmis
23 pav. Piešinio erdvės užpildymo lygmuo
59 Piešinio erdvės užpildymo pobūdis. Tyrimo duomenys rodo, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis vaikai piešinį komponavo lango centre (25 proc.), 17 proc. komponavo dešiniajame lango krašte, 15 proc. piešinį komponavo lango apačioje, 13 proc. vaikų užpildė visą piešinį piešiamais objektais. Pastebėta, kad 10 proc. vaikų lango užpildymo pobūdis buvo neatpažįstamas (žr. 24 pav.). 9 proc. komponavo piešinio viršuje, 7 proc. skaidė objektus į kraštus, 4 proc. komponavo kairiajame lango krašte. Nustatyta, kad piešiant tradicinėmis priemonėmis 42 proc. vaikų užpildė visą piešiamo lapo erdvę, 23 proc. komponavo lapo apačioje, 15 proc. komponavo lapo centre, 11 proc. komponavo dešiname lapo krašte, 5 proc. kairiajame krašte, 2 proc. išskaidė objektus į kraštus, 1 proc. piešiamus objektus išdėliojo lapo viršuje. Piešiant tradicinėmis priemonėmis net 42 proc. vaikų piešinio lapo erdvę užpildę visą. Lyginant su kompiuterinės grafikos programomis pieštais piešiniais tai yra beveik trečdaliu (29 proc.) daugiau.
100
90
80
70
60
50 42 % 40
Vaikų skaičius% Vaikų 23 % 25 % 30 15 % 17 % 20 15 % 13 % 9 % 4 % 5 % 11 % 10 % 10 7 % 1 % 2 % 1 % 0 Piešia lapo/lango Piešia lapo/lango Piešia lapo/lango Piešia lapo/lango Komponuoja Kompoziciją Užpildo visą Neatpažįstamas viršuje apačioje kairėje pusėje dešinėje pusėje lapo/lango centre išskaido į kraštus lapą/langą
Kompiuterinės grafikos piešiniai Tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai 24 pav. Piešinio erdvės užpildymo pobūdis
Programos siūlomo trintuko naudojimas. Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikai trintuku nesinaudoja, nes piešia iškart norima spalva. Siekiant sužinoti ar šio amžiaus vaikai, piešdami kompiuterinės grafikos programa, naudojasi šiuo įrankiu, pastebėta, kad didžioji dalis vaikų (61 proc.) trintuko įrankiu visiškai nesinaudojo, 27 proc. vaikų trintuko įrankiu naudojosi 1 – 2 kartus, o 12 proc. vaikų trintuką
60 naudojo 3 – 4 kartus norint ištrinti nepatikusią ar sugadintą piešinio vietą. Tradicinėmis priemonėmis piešiant 97 proc. vaikų trintuku nesinaudojo ir tik 3 proc. juo naudojosi nepavykusiam piešinio objektui ištrinti (žr. 5 lentelė). 5 lentelė Programos siūlomo trintuko naudojimas Piešiniai piešti kompiuterinės grafikos programomis Programos siūlomo trintuko naudojimas N % Nesinaudoja 64 64 % Naudojasi 1 2 kartus 29 29 % Naudojasi 3 4 kartus 7 7 % Naudojasi 5 ir daugiau kartų 0 0 % Viso 100 100 Piešiniai piešti tradicinėmis dailės priemonėmis Programos siūlomo trintuko naudojimas N % Trintuku nesinaudojo 97 97 % Trintuku naudojosi 3 3 % Viso 100 100
Funkcijos ,,anuliuoti“ naudojimas. Kartais taip nutinka, kad vienas neteisingas veiksmas gali sugadinti visą sukurtą piešinį, o tada vaikams būna didelis nusivylimas. Todėl kompiuterinės grafikos programos siūlo ,,anuliuoti“ funkciją. Ši funkcija leidžia anuliuoti paskutinį veiksmą ir padeda išsaugoti piešinį. Stebėjimo metu užfiksuota, kiek kartų vaikai kūrybinio proceso metu naudojosi šia funkcija, ar jos prisireikė vaikams piešiant. Tyrimo duomenys rodo, kad 70 proc. vaikų, piešiant kompiuterinės grafikos programomis, funkcija ,,anuliuoti“ nesinaudojo, 26 proc. naudojosi 1 2 kartus, 3 proc. naudojosi 3 4 kartus, o 1 proc. funkcija ,,anuliuoti“ naudojosi 5 ir daugiau kartų (žr. 6 lentelė). 6 lentelė Programos siūlomos funkcijos ,,anuliuoti” naudojimas Piešiniai piešti kompiuterinės grafikos programomis Programos siūlomos funkcijos ,,anuliuoti” naudojimas N % Nesinaudoja 70 70 %
61 Naudojasi 1 2 kartus 26 26 % Naudojasi 3 4 kartus 3 3 % Naudojasi 5 ir daugiau kartų 1 1 % Viso 100 100
Teksto rašymo funkcijos naudojimas. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, kurie piešė tradicinėmis priemonėmis, ant piešinio dažniausiai rašė savo vardą (41 proc.). Piešiamos istorijos pavadinimą užrašė 8 proc. vaikų, o 51 proc. vaikų ant piešinio nieko nerašė. Kompiuterinės grafikos programa siūlo teksto rašymo funkciją, kuria galima rašyti spausdintines raides. Šia funkcija naudojosi 3 proc. vaikų, 5 proc. rašė tekstą ranka, o 92 proc. vaikų savo piešinyje, nieko nerašė (žr. 8 lentelė).
Agnė, 6 m. Mėta, 6 m. Tekstą rašo naudojantis teksto rašymo funkcija Tekstą rašo ranka
25 pav. Teksto rašymas piešinyje
8 lentelė Teksto rašymas piešinyje Piešiniai piešti kompiuterinės grafikos programomis Teksto rašymas piešinyje N % Teksto rašymo funkcija naudojasi 3 3 %
62 Teksto rašymo funkcija nesinaudoja 92 92 % Tekstą rašo ranka 5 5 % 100 100 Piešiniai piešti tradicinėmis dailės priemonėmis Teksto rašymas piešinyje N % Rašo 8 8 % Nerašo 51 51 % Rašo savo vardą 41 41 % 100 100
Pasiskirstymas pagal vaizduojamus objektus. Tiek piešdami kompiuterinės grafikos programomis (23 proc.), tiek piešdami tradicinėmis priemonėmis (38 proc.) vaikai daugiausia piešė žmogų. Ir tai dažniausiai buvo jie patys (žr. 26 pav.). Analizuojant tyrimo duomenis taip pat nustatyta, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis vaikai pasirinko piešti gamtos vaizdus (17 proc.), gyvūnus ir vabzdžius piešė 13 proc. tiriamųjų, 12 procentų tiriamųjų piešė abstrakcijas, 7 proc. – transporto priemones, 6 proc. piešė žiemą ir vandens telkinius. Tyrimas kompiuterinės grafikos programomis buvo atliekamas žiema. Matyt, neatsitiktinai 6 proc. tiriamųjų savo temai pasirinko žiemos motyvą. 5 proc. tiriamųjų piešė namus, 4 proc. piešė kosmosą ir įvairius augalus, o neatpažintų pagal temą darbų buvo 2 proc.
50 45 38 % 40 35 30 25 23 % 17 % 18 % 20 13 % Vaikų skaičius15 % 13 % 12 % 10 6 % 7 % 4 % 6 % 3 % 10 4 % 5 % 11 % 3 % 4 % 2 % 5 1 % 0
a i ės s s a m n žia ė a ij ie d n amai mas Ž o lkiniai N a Žmo bz Augalai e Drabužiai va riem osmon i, p k Abstrakc a o dens t rt n vūn Gamtos vaizdai o Va Neatpažįst Gy Visata, Transp
Kompiuterinės grafikos piešiniai Tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai
26 pav. Pasiskirstymas pagal vaizduojamus objektus
63 Analizuojant tradicinėmis priemonėmis pieštus darbus, nustatyta, kad 38 proc. piešė žmogų, 18 proc. piešė gamtos vaizdus, 13 proc. piešė gyvūnus ir vabalus, o 11 proc. piešė namus. 10 proc. tiriamųjų piešė augalus, 4 proc. piešė transporto priemones, 3 proc. – žiemą. Šioje analizuojamų darbų grupėje taip pat buvo darbų, kurie buvo neatpažinti pagal vaizduojamą objektą.
Apibendrinimas Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė vaikų kompiuterinės grafikos figūromis spaudais nesinaudojo. Iš besinaudojančių spaudais vaikų dauguma buvo mergaitės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai vaikai spaudavo gėles, žvaigždes ir kačiukus. Tyrimo rezultatai parodė, kad piešti įvairias linijas geriau sekėsi tradicinėmis priemonėmis piešusiems vaikams. Visi piešė tiesias, lenktas, kampuotas linijas, daugiau piešė spiralinių ir punktyrinių linijų. Piešiant tradicinėmis priemonėmis nebuvo chaotiškų, neatpažįstamų linijų. Vaikų piešusių kompiuterinėmis grafikos priemonėmis piešiniuose dominavo 2 storių linijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad piešiant kompiuterinės grafikos priemonėmis daugiau nei pusė vaikų rinkosi piešimui spalvotą foną, o trečdalis rinkosi baltą fono langą. Nustatyta, kad net penktadalis vaikų kūrė programos spalvų paletėje savo fono spalvą. Tyrimas parodė, kad dauguma vaikų piešusių kompiuterinės grafikos priemonėmis naudojo daugiau nei šešias spalvas piešinyje. Dauguma vaikų piešusių kompiuterinės grafikos priemonėmis naudojosi įvairesne spalvų gama, lyginant su tradicinėmis priemonėmis pieštais piešiniais. Tyrimas atskleidė, kad piešiant tradicinėmis priemonėmis beveik puse vaikų piešimo langą užpildė visą. Išryškėjo, kad kompiuterinės grafikos programos įrankių juostoje esančiu trintuku naudojosi trečdalis vaikų, daugiau nei pusė vaikų juo nesinaudojo.Tyrimo rezultatai rodo, kad funkcija ,,anuliuoti“ naudojosi trečdalis vaikų, o teksto rašymo funkcija naudojosi tik dešimtadalis vaikų, kiti šiomis funkcijomis nesinaudojo. Tiek piešę tradicinėmis priemonėmis, tiek kompiuterinės grafikos priemonėmis daugiau kaip trečdalis vaikų piešė žmogų, o beveik penktadalis piešė gamtos vaizdus.
64 3. 2. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą 5 7 m. vaikų ugdyme galimybes
Pedagogų nuomonė apie ugdymo proceso efektyvumą naudojant IKT.
100
90
80
70
60
50 42 %
Procentai 39 % 40
30
18 % 20
10 1 % 0 Visiškai pritariu Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu
27 pav. Pedagogų nuomonė apie ugdymo proceso efektyvumą naudojant IKT
Pirmiausia buvo siekiama sužinoti tiriamųjų nuomonę, ar informacinės komunikacinės technologijos ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesą daro efektyvesnį. Tyrimas atskleidė (žr. 27 pav.), kad beveik visi pedagogai (99 proc.) pritarė, kad ugdymas panaudojus informacines komunikacines technologijas tampa efektyvesnis. Šiam teiginiui nepritarė tik 1 proc. respondentų. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad 42 proc. respondentų visiškai pritaria, kad ugdymas tampa efektyvesnis, 39 proc. pritaria, 18 proc. iš dalies pritaria, kad ugdymas tampa efektyvesnis. Tik 1 proc. apklaustųjų respondentų nepritaria, kad naudojant informacines komunikacines technologijas ugdymas tampa efektyvesnis. 9 lentelė Pedagogų nuomonė, kodėl ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesas panaudojus IKT tampa efektyvesnis (kokybinis tyrimas). Subkategorija Dažnis Pedagogų mintys Šiuolaikiškas 29 ,,Ugdymo procesas yra efektyvesnis naudojant ugdymo būdas inovatyvius, šiuolaikinius, vaikams patrauklius ugdymo būdus.“
,,Galima pateikti šiuolaikišką, patrauklią, informatyvią, "gyvą", judančią informaciją.“
65 Padeda vizualizuoti 26 ,,Šiuolaikinės IKT suteikia galimybę žinias vaikams informaciją pateikti aiškiau, suprantamiau, informaciją vizualizuoti.“
,,Informacija geriau įsisavinama kai ją ne tik girdime, bet ir matome. Saikingai ir apgalvotai naudojami IKT resursai yra patrauklūs vaikams, suponuoja greitesnį ugdymo medžiagos įsisavinimą.“ Paįvairina ugdymo 14 ,,Paįvairina ugdymo procesą, atliepia šiuolaikiškumą, procesą plečia galimybes.“
,,Gyvenimo ritmas ir tempas įtakoja vaikų gyvenimo, veiklos, žaidimu ritmą, todėl vien savos gamybos ar kita metodine medžiaga vaikų akiratį, pažinimo džiaugsmą patenkinti tampa sunkoka. IKT puikiai papildo organizuojamas veiklas, žaidimus. Informacijos gausa 10 ,,Galima rasti daug įvairios informacijos, vaizdinės bei garsinės medžiagos.“ Patrauklu vaikui 12 ,,IKT vaikui suteikiama patrauklią galimybę veikti ir tyrinėti supantį pasaulį“ Sužadina vaikų 11 ,,Vaikai labiau susidomi ugdymo proceso veikla.“ susidomėjimą ,,Vaikai geriau įsimena perteikiamą medžiagą, noriai klausosi, dalyvauja diskusijose ir pokalbiuose.“ Dinamiškesnis 4 ,,Vaikų ugdymas keičiasi, IKT tampa neatsiejama ugdymo procesas ugdymo dalimi <...> ugdymo proceso kokybė gerėja, sukuriama aplinka, kurioje vaikų ugdymas darosi dinamiškesnis ir įdomesnis.“
Ikimokyklinio ugdymo pedagogai buvo papašyti įvardinti, kodėl jie šitaip mano. Iš pedagogų teiginių išryškėjo, kad tai šiuolaikiškas ugdymo būdas (29), kad informacinės komunikacinės technologijos padeda vizualizuoti informaciją (26), paįvairina ugdymo procesą (14), kad internete galima rasti įvairios informacijos (10), kad tai patrauklu vaikams (12), o ugdymo procesas tampa dinamiškesnis (4). Ats akymai pateikti 9 lentelėje.
Pedagogų nuomonė apie IKT integravima į ikimokyklinio ugdymo programas. Siekta sužinoti, ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos savo programose yra numačiusios informacinių komunikacinių technologijų integravimą į ugdymo procesą. Dauguma pedagogų (64 proc.) teigė, kad jų įstaigos programoje informacinių komunikacinių technologijų integravimas yra numatytas, 4 proc. respondentų teigė nežinantys šios informacijos, o 32 procentai apklaustųjų
66 teigė, kad jų įstaigos programoje informacinių technologijų integravimas nėra numatytas. Atsakymų duomenų vidurkis pateiktas 28 paveiksle.
100
90
80
70 64 %
60
50 Procentai 40 32 % 30
20
10 4 %
0 Taip Ne Nežinau
28 pav. Pedagogų nuomonė apie IKT integravimą į ikimokyklinio ugdymo programas
Taip pat tyrime dalyvavę respondentai išsakė savo pastebėjimus apie informacinių komunikacinių technologijų integravimą į įstaigos programas. Keletas iš pedagogų pateiktų atsakymų: ,, šis klausimas prioritetine tvarka bus įtrauktas į ugdymo programą “; ,, mūsų įstaigos ugdymo programa perrašyta, įtrauktas punktas apie IKT panaudojimą “; ,, konkrečiai programoje nėra, nes neturime tiek IKT priemonių, kad jas galėtume naudoti dažnai “; ,, trūksta IKT priemonių, naudoti dažnai neturime galimybės “; ,, naudojame savo noru, mūsų programoje šio punkto nėra “. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų integravimą skatinančius veiksnius. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad didžioji dalis respondentų (74 proc.) IKT priemonėmis naudoja todėl, kad patinka vaikui. Penktadalis apklaustųjų (23 proc.) sutiko, kad informacines technologijas integruoja į ugdymo procesą administracijos nurodymu. O mažiausiai apklaustųjų (17 proc.) respondentų teigė, kad informacines technologijas naudoja dėl to, kad pageidauja ugdomų vaikų tėvai. Pedagogai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Atsakymų duomenų vidurkis pateiktas 29 paveiksle. Taip pat respondentai paminėjo ir kitas priežastis, dėl ko informacines komunikacines technologijas integruoja į ugdymo procesą, kaip antai: ,, nes tai patogu, informatyvu, inovatyvu “.
67 100
90 74 % 80
70 61 % 58 % 60 % 60 48 % 50 35 % 40 Procentai 22 % 27 % 24 % 30 16 % 15 % 20 13 % 10 % 13 % I13 % 10 3 % 1 % 2 % 3 % 2 % 0 Darželio administracijos Dėl šiuolaikiško vaiko Nusprendžiau pati Patinka vaikui Pageidauja tėvai nurodymu ugdymo
Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku
29 pav. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų integravimą skatinančius veiksnius
Pedagogų nuomonė apie ikimokyklinio ugdymo aplinkas sudarančias galimybę naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Taip pat buvo svarbu sužinoti, kokiose ugdymo aplinkose ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali naudoti ir naudoja informacines komunikacines technologijas.
100
90
80 73 % 70
60 46 % 48 % 50 41 % Procentai 40
30 23 % 16 % 18 % 15 % 20 6 % 7 % 10 3 % 4 % 0 Savo grupėje Metodiniame kabinete Specialiai įrengtame kompiuterių kabinete/klasėje Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku 30 pav. Pedagogų nuomonė apie ikimokyklinio ugdymo aplinkas sudarančias galimybę naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis
Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 30 pav.) galima teigti, kad dauguma respondentų (73 proc.) visiškai sutiko, kad IKT gali naudotis savo grupėje, apie puse apklaustųjų (46 proc.)
68 naudojasi metodiniame kabinete, 41 proc. paminėjo galintis naudotis specialiai įrengtame kompiuterių kabinete. Taip pat apklausos duomenys rodo, kad 18 proc. apklaustųjų paminėjo sutinkantys, kad gali naudotis informacinėmis technologijomis savo grupėje, 16 proc. metodiniame kabinete, o 4 proc. apklaustųjų specialiai įrengtame kompiuterių kabinete. Nedidelė dalis pedagogų iš dalies sutiko, kad informacines komunikacines technologijas gali naudotis savo grupėje (6 proc.), metodiniame kabinete (15 proc.) ir specialiai įrengtame kabinete (7 proc.).
100
90
80 73 % 70
60 46 % 48 % 50 41 % Procentai 40
30 23 % 16 % 18 % 15 % 20 6 % 7 % 10 3 % 4 % 0 Savo grupėje Metodiniame kabinete Specialiai įrengtame kompiuterių kabinete/klasėje Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku 30 pav. Pedagogų nuomonė apie ikimokyklinio ugdymo aplinkas sudarančias galimybę naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis
Atsakydami į anketos klausimus ikimokyklinio ugdymo pedagogai paminėjo ir kitas erdves, kuriose vaikai gali ugdytis prie IKT priemonių. Keletas iš pedagogų pateiktų atsakymų: ,,muzikos salėje”; ,,aktų salėje”; ,,salėje”; ,,bibliotekoje”. Galima daryti prielaidą, kad čia vaikai žiūri įvairią vaizdinę medžiagą, animacinius filmukus, pasitelkiant vaizdo projektorių. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų naudojimo dažnumą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus.
69 100 90 80 70 60 48 % 50 40 Procentai 30 13 % 17 % 13 % 20 9 % 10 0 Kasdien Mažiausiai kartą per Kartą per mėnesį Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per metus savaitę
31 pav. Pedagogų nuomonė apie IKT priemonių naudojimo dažnumą
Tyrimo duomenys atskleidė, kad didžioji dalis ikimokyklinio ugdymo pedagogų (48 proc.), vaiko ugdomojoje veikloje naudojantys IKT, šias priemones naudoja mažiausiai kartą per savaitę. Kita dalis pedagogų (17 proc.) paminėjo, kad naudojasi kartą per mėnesį, po 13 proc. respondentų paminėjo naudojantys kasdien ir kartą per mėnesį. Mažiausiai apklaustųjų (9 proc.) teigė, naudojantys tik kelis kartus per metus (žr. 31 pav.).
Pedagogų nuomonė apie laiko trukmę, kurią ikimokyklinukas praleidžia prie kompiuterio darželyje.
100
90
80
70
60
50 42 %
Procentai 40 32 % 30 22 % 20
10 4 % 0 iki 10 min. 10 15 min. 15 20 min. 20 30 min.
32 pav. Pedagogų nuomonė apie laiko trukmę, kurią vaikai darželyje praleidžia prie kompiuterio
Analizuojant bendrą situaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose, svarbu sužinoti, ar pedagogas ugdydamas vaikus paiso pagrindinių ergonomikos principų, laikosi numatytų higienos reikalavimų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė respondentų (42 proc.), ugdydami ikimokyklinio
70 amžiaus vaikus, per veiklą prie IKT jiems leidžia veikti 10 – 15 min. Trečdalis respondentų (32 proc.) teigė leidžiantys veikti iki 10 min., 22 procentai – 15 – 20 min. Daugiausia laiko 15 – 20 min. leidžia veikti tik 4 proc. apklaustųjų. Atsakymų duomenų vidurkis pateiktas 32 paveiksle. Taip pat galima pastebėti, kad respondentai aktyviai pildė punktą „Kita“, kuriame jie paaiškino apie panaudojimo trukmės priežastis. Jų atsakymai buvo tokie: ,, laikas priklauso nuo IKT priemonių panaudojimo “, ,, priklausomai nuo veiklos: jeigu tai filmuotos medžiagos, senosios animacijos ar pažintinės medžiagos žiūrėjimas tai iki 30 min. ir daugiau “. Pedagogų nuomonė apie IKT ir ikimokyklinio amžiaus vaiko kompetencijų ugdymą.
100
90
80
70
60
50 34 % Procentai 40
30 18 % 20 % 17 % 20 11 % 10
0 Pažinimo kompetencija Komunikavimo kompetencija Meninė kompetencija Socialinė kompetencija Sveikatos saugojimo kompetencija 33 pav. Pedagogų nuomonė apie IKT ir vaiko kompetencijų ugdymą Tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau kaip trečdalis respondentų (34 proc.) informacines komunikacines technologijas naudoja vaiko pažinimo kompetencijai ugdyti (žr. 33 pav.). Iš tyrimo duomenų matome, kad meninei vaiko kompetencijai ugdyti informacines komunikacines technologijas naudoja 20 proc. apklaustųjų. 18 proc. respondentų IKT naudoja komunikavimo kompetencijai ugdyti, 17 proc. apklaustųjų renkasi informacines technologijas ugdyti vaiko socialinei kompetencijai ir 11 proc. respondentų technologijas naudoja sveikatos saugojimo kompetencijai ugdyti.
10 lentelė Problemos kylančios naudojant IKT vaikų darželyje (pedagogų nuomonės kokybinis tyrimas) Subkategorija Dažnis Pedagogų mintys
Kompiuterių trūkumas 35 ,,Pati didžiausia problema nekompiuterizuotos grupės. įstaigoje Jei nori tuo užsiimti, tai "paties skęstančiojo" reikalas.“
,,Stoka IKT priemonių.“
71 ,,Mažai kompiuterinės įrangos darželyje.“ Didelis vaikų skaičius 28 ,,Daug grupėje vaikų. Tai veikla skirta veikti grupėje individualiai, visa grupė vienu metu veikti negali.“
,,Kai vienas vaikas prie kompiuterio piešia kiti nuobodžiauja.“
,,Didelis vaikų skaičius grupėje, nesuteikia vaikams vienodų galimybių.“ Problemų neturi 15 ,,Problemų neturėjome.“
,,Problemų nekilo.“ Kompetencijos stoka 9 ,,Reikia gilinti IKT įgūdžius.“
,,Patirties trūkumas naudoti ugdymo procese IKT.“
,,Reikėtų plėsti savo kompetenciją, nes atsiranda vis įdomesnių ugdomųjų programų.“ Edukacinių programų 5 ,,Mažai ugdomųjų programų lietuvių kalba.“ lietuvių kalba trūkumas ,,Ribotas pasirinkimas ugdomųjų programų lietuvių kalba.“ Vaikai nori vis dažniau 5 ,,Vaikai vis dažniau nori sėdėti prie kompiuterio.“ veikti prie kompiuterio, nebesidomi kita veikla ,,Vaikai pradeda nebesidomėti kitokiomis veiklomis.“ Internetinio ryšio 5 ,,Problemos tik dėl internetinio ryšio.“ problemos ,,Problemų jokiu, nebent neveikia kompiuteris ar internetas.“ Nesutarimai tarp vaikų 4 ,,Vaikai konfliktuoja, kuris bus pirmas.“
,,Kompiuterių vienas arba du, o vaikų dvidešimt pabandyti nori visi. Kila nesutarimų.“ Laiko stoka ugdymo 4 ,,Laiko stoka ugdymo procese, nes tai individuali procese veikla ir dėmesį reikia skirti kiekvienam.“ Nepritaria tėvai 3 ,,Ne visi tėveliai pritaria kompiuterio naudojimui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.“
Iš ikimokyklinio ugdymo pedagogų teiginių išryškėjo pagrindinės problemos kylančios naudojant informacines komunikacines technologijas (žr. 10 lentelė). Pedagogai teigė, kad pagrindinė problema kompiuterių trūkumas ikimokyklinio ugdymo įstaigose (35), taip pat viena iš pagrindinių problemų, naudojant IKT, didelis vaikų skaičius grupėje (28). Mažesnė dalis respondentų (15) teigė, kad problemų susijusių su IKT naudojimu neturėjo. Taip pat nemaža dalis respondentų (9) teigė, kad pagrindinė problema – kompetencijos stoka. Ne visi pedagogai turi pakankamai IKT įgūdžių, o tobulėjančios ir vis naujai atsirandančios programos didina
72 kompetencijos stoką. Edukacinių programų lietuvių kalba trūkumas (5) – viena iš kylančių problemų naudojant IKT. Pedagogai taip pat minėjo ir vaikų norą vis dažniau veikti prie kompiuterio (5), bei tai, kad vaikai nebesidomi kita veikla. Respondentai (5) išryškino ir kompiuterinės įrangos bei internetinio ryšio problemas, kurios sukelia nemažai problemų. Naudojant IKT ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme, dalis pedagogų (4) pastebėjo ir paminėjo, kaip problemą, vaikų tarpusavio nesutarimus. Vaikai konfliktuoja, kuris bus pirmas. Kompiuteris yra vienas, o vaikų grupėje – daug. Naudodami IKT priemones ikimokyklinio ugdymo pedagogai susiduria (3) ir su priešišku tėvų požiūriu. Ne visiems tėvams patinka, kad vaikai darželyje naudojasi kompiuteriu.
Pedagogų nuomonė apie tėvų požiūrį į IKT naudojamas darželyje. Tyrime dalyvavusių respondentų buvo paprašyta, kad jie apibūdintų tėvų požiūrį į IKT naudojamas vaikų ugdymui. Iš tyrimo rezultatų išryškėjo, kad dauguma (67 proc.) respondentų teigė, kad tėvai pritaria IKT naudojimui darželyje. 2 proc. respondentų iš dalies pritarė naudojimui, o 9 proc. apklaustųjų teigė, kad tėvų požiūris yra neigiamas ir jie nepritaria IKT naudojimui darželyje. Taip pat apklausos duomenys rodo, kad 3 proc. respondentų teigia, kad jų tėvai nesidomi ir nereiškia nuomonės šiuo klausimu. Iš rezultatų nustatyta, kad penktadalis respondentų (19 proc.) teigia, kad vieni tėvai pritaria, kiti – ne (žr. 34 pav.)
100
90
80 74 %
70
60
50
Procentai 40
30 21 % 20 10 % 10 2 % 3 % 0 Teigiamas/Pritaria IKT Iš dalies pritaria Neigiamas/Nepritaria Nereiškia Įvairus/Vieni pritaria, kiti ne naudojimui nuomonės/Nesidomi
34 pav. Pedagogų nuomonė apie tėvų požiūrį į IKT naudojamas darželyje
73 3.3. Pedagogų nuomonė apie informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą vaikų kūrybinei raiškai
11 lentelė IKT veikla dominanti ikimokyklinio amžiaus vaikus (pedagogų nuomonės kokybinis tyrimas) Subkategorija Dažnis Pedagogų mintys Įvairūs žaidimai 77 ,,Vaikus labiausiai domina žaidimai, kuriuos jie (pramoginai, dažniausiai žaidžia namuose. Ugdymo įstaigoje ugdomieji) naudojame ugdomąsias programas.“
,,Ugdomieji žaidimai: vaikų kalbai, matematiniam ar loginiam suvokimui ugdyti.“
,,Vaikams patinka žaidimai. Tik gaila, jų mažai lietuvių kalba.“
,,Kiek teko girdėti iš vaikų pasisakymų ir pokalbių daugiausia žaidimai.“
,,Vaikus domina įvairūs žaidimai, tačiau parenku tuos žaidimus, kurie tikslingai lavintų vaiko pažinimo gebėjimus ir kalbą.“ Piešimas, spalvinimas 32 ,,Žaidimas piešimo įrankiais, užduotys, leidžiančios ,,gaudyti“ ir pan., žaismingai veikti.“
,,Spalvinti specialiai parengtas spalvinimo formas.”
,, Prie interaktyvios lentos SMART, piešti, kilnoti paveikslėlius, trinti ir pan.“
,,Mėgsta piešti kompiuterio ekrane, nes turi galimybę taisyti.“ Animacinių filmukų 29 „Senosios animacijos filmukai, kurių dėka vaikai gali žiūrėjimas susipažinti kaip elgtis dera, o kaip ne.“ Ugdomosios 23 ,,Vaikams patinka ugdomosios užduotys, dėlionės, užduotys, dėlionės, rebusai.“ rebusai ,,Atlikti užduotis, kur reikia kažką ,,nunešti“, ,,įdėti", kai mato priežasties ir pasėkmės ryšį.“
,,Internete galima rasti įvairiausių ugdomųjų žaidimų, kurie atitinka mūsų programas ir vaikams ypatingai patinka.“ Informacinės 23 ,,Dokumentika pasirinkta tema: apie augalus, gyvūnus, vaizdinės medžiagos paukščių balsų klausymas ir pan. Filmukai prevencinėmis
74 žiūrėjimas temomis: apie švarą, draugystę ir pan.“
,,Savo meninės veiklos (renginio filmo) peržiūra.“
,,Paruošta filmuota medžiaga, skaidrės, savaitės temai ar projektui plėtoti, vaikų pažinimo įgūdžiams skatinti.“ Fotografijų žiūrėjimui 7 ,,Dažniausiai naudoju grupės, šeimų išvykų nuotraukų peržiūrai.“
,,Savo veiklos nuotraukų peržiūrai.“ Muzikos, pasakų 7 ,,Vaikams patinka klausytis dainelių, pasakų, patinka klausymas žiūrėti senosios animacijos filmukus.“ Saulytučių programa 5 ,,Vaikams patinka medžiaga, kuri pateikiama animacijos pagalba, pvz. ,,Saulytučiai".
,,Vaikams labai patinka speciali ugdomoji programa ,,Saulytučiai“, kur lavinamos penkios vaiko kompetencijos. Raidžių rašymas 5 ,,Žaidimai, piešimas, raidžių rašymas.“
,,Noriai žaidžia lavinamuosius žaidimus, piešia, renka tekstus, maketuoja, daro skelbimukus ir pristatymus...“ Kita veikla (pažintinė 5 ,,Pastebėjau, jog vaikus domina bet kokia veikla prie ir pan.) kompiuterio.“
,,Vaikus domina ugdomoji ir pažintinė veikla, kur vaikai gali matyti ir girdėti.“
Iš respondentų teiginių išryškėjo, kad vaikams priimtiniausia veikla – ugdomieji ir pramoginiai žaidimai (77). Didžioji dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų pastebėjo, kad ne mažiau įdomi veikla vaikams – piešimas ir spalvinimas, o kita dalis pedagogų (29) paminėjo, kad vaikų mėgiamiausia veikla yra animacinių filmukų žiūrėjimas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai darželyje dažniausiai siūlo žiūrėti senosios animacijos filmukus, kurie vaikus skatina gražaus elgesio ir verčia susimąstyti. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų mėgiama veikla prie IKT įvairios ugdomosios užduotys, dėlionės bei rebusai (23), o kita dalis apklaustųjų (23) informacinės – vaizdinės medžiagos žiūrėjimą įvardijo kaip mėgiamiausią vaikų veiklą. Pedagogai taip pat pastebėjo, kad vaikai mėgsta žiūrėti fotografijas (7), klausytis įvairios muzikos ir pasakų (7), rašyti raides (5), veikti pasitelkus animacinę ugdomąją priemonę ,,Saulytučiai“ (5). Respondentai (5) taip pat paminėjo ir kitą veiklą naudojant IKT, kuri domina vaikus. Tai ,, pažintinė veikla “, ,, beveik visa veikla prie IKT “ ir pan. (žr. 11 lentelė).
75 12 lentelė Ikimokyklinio amžiaus vaikų reakcija į IKT veiklą (pedagogų nuomonės kokybinis tyrimas) Subkategorija Dažnis Pedagogų mintys Teigiamai, pozityviai 35 ,,Puikiai! Jiems įdomu.“
,,Reaguoja labai teigiamai, plečiasi jų akiratis, tarpusavio bendravimas, gebėjimas dalintis informacija vienam su kitu, ugdomas vaikų pastabumas, orientacija, žodynas.“ Džiugiai, emocingai 29 ,,Kadangi tai nėra įprasta veikla priima su džiaugsmu.“
,,Vaikai reaguoja labai džiaugsmingai, būna aktyvūs.“
,,Vaikams IKT priemonės suteikia daug teigiamų emocijų.“ Įdėmiai išklauso 26 ,,Noriai imasi veiklos, įdėmiai išklauso.“ Būna aktyvūs 15 ,,Vaikams labai patinka, jie būna aktyvūs, noriai eina prie interaktyvios lentos, neretai nesulaukdami savo eilės šaukia atsakymą, ragina kitus vaikus atsakinėti.“ Laukia šios veiklos 11 ,,Tokios veiklos jų labai mėgiamos ir laukiamos. IKT veikla sukelia visai dienai gerą nuotaiką, palieka daug gerų atsiminimų ir sukuria puikų emocinį klimatą.“
,,Penktadienį į grupę atsinešame kompiuterį. Penktadienio vaikai labai laukia.“ Ilgiau išlaiko dėmesį 10 ,,Vaikai būna susidomėję, ilgiau geba sutelkti dėmesį.“
,,Vaikai ilgiau susikaupia ir išlaiko dėmesį.“
,,Geriau sukoncentruoja dėmesį.“ Daug diskutuoja 10 ,, Pagyvėja, nori, reikalauja patikusios veiklos – derasi.“
,,Susikaupia, pateikia daug klausimų.“
,,Būna labai susidomėję, komentuoja tai ką mato, diskutuoja.“ Natūraliai, emocijų 5 ,,Natūraliai, jiems jau nėra didelė naujovė.“ nekelia ,,Normaliai, kaip į nuolatinį procesą.“
76 ,,Tik pradėjus naudoti labai entuziastingai, vėliau tapo natūrali veikla kaip ir kitos.“ Atsargiai/nustemba/sun 4 ,,Džiugiai kurie jau turi patirties; Atsargiai kurie neturi namuose kompiuterių.“ erimsta
,,Susidomi, nustemba, džiaugiasi.“
,,Mielai imasi veiklos, tačiau sunerimsta, kuris bus pirmas.“ Nori viską išbandyti 3 ,,Nori viską išbandyti patys: paspausti, pasukti ir pan.” Nenori nutraukti 2 ,,Džiugiai, nenori net nutraukti veiklos, būna ,,ašarų pakalnės“. veiklos
Žvelgiant į pedagogų teiginius išryškėjo, kad vaikai į veiklą, kurioje naudojamos IKT priemonės reaguoja teigiamai ir pozityviai (35), jiems ši veikla patinka. Apibūdindami vaikų reakciją į veiklą, kurioje naudojamos IKT priemonės, ikimokyklinio ugdymo pedagogai (29), teigia, kad vaikų reakcija – džiugi ir emocinga. Galima teigti, kad šios priemonės vaikams suteikia daug teigiamų emocijų, kadangi tai yra neįprasta, nekasdieniška veikla. Pedagogai pastebi, kad vaikai įdėmiai išklauso (26), ką reikės daryti, noriai imasi veiklos. Kita dalis pedagogų teigia, kad vaikai būna aktyvūs (15), jie noriai eina prie interaktyvios lentos, atsakinėja į pateiktus klausimus, bei ragina atsakinėti kitus vaikus. Vaikai laukia šios veiklos (11), ši veikla sukuria visai dienai gerą nuotaiką ir puikų emocinį klimatą. Taip pat išryškėjo, kad vaikai geba ilgiau sutelkti dėmesį (10), ir daugiau diskutuoja (10). Tačiau kita dalis respondentų (5) teigia, kad vaikai į IKT priemones reaguoja natūraliai, jos jiems emocijų nekelia.. Tyrimo duomenys rodo, kad vaikai prie IKT priemonių nori viską išbandyti (3) patys, bei dažnai nenori nutraukti (2) tokios veiklos (žr. 12 lentelė).
Pedagogų nuomonė apie IKT priemones naudojamos vaikų kūrybinei raiškai ugdyti. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokiomis IKT priemonėmis respondentai naudojasi ugdant vaikų kūrybinę raišką. Pedagogai galėjo pažymėti kelis atsakymo variantus (žr. priedas Nr. 1). Atsakymai suskirstyti rangais: ,,visiškai sutinku“, ,,sutinku“, ,,iš dalies sutinku“, ,,nesutinku“. Visiškai sutinku . Didžioji dauguma respondentų teigė naudojantys CD grotuvą (68 proc.) ir fotoaparatą (65 proc.). Pusė apklaustųjų (50 proc.) naudojasi nešiojamuoju kompiuteriu ir mažiau nei pusė (47 proc.) respondentų teigė naudojantys stacianarų kompiuterį. Taip pat nemaža dalis ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudoja šias IKT priemones: DVD grotuvą (47 proc.), vaizdo
77 kamerą (39 proc.), interaktyvią lentą (33 proc.). Mažiausiai apklaustųjų (9 proc.) respondentų pasisakė naudojantys planšetinį kompiuterį. Galima teigti, kad ši priemonė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kol kas nėra populiari, tai galbūt pedagogų atsinešta asmeninio naudojimo priemonė (žr. 35 pav.). Sutinku. Vaizdo kamerą (34 %), interaktyviąją lentą (31 %), nešiojamą kompiuterį (30 %), DVD grotuvą (30 %), fotoaparatą (29 %), CD grotuvą (28 %), kompiuterį (24 %), planšetinį kompiuterį (16 %). Iš dalies sutinku . Vaizdo kamerą (14 %), interaktyviąją lentą (10 %), DVD grotuvą (9 %), kompiuterį (9 %), nešiojamą kompiuterį (7 %), planšetinį kompiuterį (5 %), fotoaparatą (4 %), CD grotuvą (3 %). Nesutinku. Planšetinį kompiuterį (70 %), interaktyviąją lentą (26 %), kompiuterį (20 %), DVD grotuvą (14 %), nešiojamą kompiuterį (13 %), vaizdo kamerą (12 %), fotoaparatą (2 %), CD grotuvą (1 %).
100
90
80 70 % 65 % 68 % 70
60 50 % 50 47 % 47 % 39 %
Procentai 40 33 % 34 % 30 % 31 % 29 % 30 % 28 % 30 24 % 26 % 20 % 16 % 14 % 20 14 % 13 % 12 % 9 % 9 % 10 4 % 3 % 10 7 % 5 % 2 % 1 % 0
rį ą ą e erą ut iPad lent rį/ ą am rotuvą e i k g ut tyv oaparat D grotuvą Kompi kompiuterį ot C pi ak F DVD om er Vaizdo k Int inį Nešiojamą šet an Pl Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku
35 pav. Pedagogų nuomonė apie IKT priemones naudojamos kūrybinei raiškai ugdyti
13 lentelė Veiklos prie IKT naudojamos ugdyti vaikų meninę kompetenciją (pedagogų nuomonės kokybinis tyrimas) Subkategorija Dažnis Pedagogų mintys Piešia, spalvina, 80 ,, Kartais su vaikais piešiame, kartais tik išmėginame spalvų mokosi atpažinti gamą, tai priklauso nuo numatyto ugdymosi tikslo.“ spalvas, išgauti naujus atspalvius ,,Meninių programėlių dėka mokomės atpažinti spalvas, jas maišyti, išgauti naujus atspalvius. Piešiame Paint programa.“ Žiūri vaizdinę 26 ,,Peržiūrime filmuotus renginius, aptariame. Vaikai žiūri
78 medžiagą savo fotografuotas nuotraukas ir jas komentuoja, pripiešia, tai ko nuotraukoje nesimato, taip gauna naują kūrinį.“ ,,Vykdau autorinį projektą "Senoji animacija lietuviškai": į CD įrašiau apie 150 senosios animacijos filmų ir juos kompiuterio ir projektoriaus bei ekrano pagalba rodau darželio filmų dienų, teminių savaičių metu.“ Fotografuoja, 18 ,,Fotografuojame įvairius gyvosios ir negyvosios gamtos filmuoja, kuria objektus, filmuojame.“ koliažus ,,Dalyvavome Tarptautiniame projekte "Tarptautinė Tolerancijos diena". Lietuvos darželiai bei mokyklos šią dieną pasitiko gėlių žiedais. Vaikai darė gėles, vėliau viską fotografavome, parengėme skaidres ir pristatėme salėje visoms grupėms.“ Klausosi muzikos 17 ,,Klausomės dainelių lietuvių, anglų kalba.“
,,Klausomės muzikos, pasakų, spektaklių.“
,,Klausomės klasikinės, populiariosios muzikos.“ Tyrinėja paveikslus, 12 ,,Stebime įvairių menininkų darbus.“ fotografijas ,,Pažiūrime <...> dailininkų, tautodailininkų darbus.“
Kuria animacinius 8 ,,Vaikai piešia illiustracijas pasakoms, panaudojant IT filmukus, pasakas rodome savo sukurtas pasakėles.“
Lankosi virtualiuose 5 ,,Keliaujame" po virtualius muziejus.“ muziejuose ,,Apžiūrime dailininkų paveikslus virtualiame muziejuje.“
Kita veikla 5 ,,Kartais įrašau vaikų pasisakymus, kalbą, eilėraščių deklamavimą, dainavimą. Drauge perklausome, vaikams kyla noras išbandyti dar, keičiant balsą, tariant lėtai arba sudainuoti iš naujo, dar geriau.“
,,Naudojame animacine ugdomąją programėlę ,,Saulytučiai", 5 vaiko kompetencijoms ugdyti.“
Iš pedagogų teiginių išryškėjo, kad ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų meninę kompetenciją dažniausiai yra piešiama ir spalvinama (80) kompiuterinės grafikos programomis. Tyrimo duomenys rodo, kad yra žiūrima įvairi vaizdinė medžiaga (26), fotografuojama, filmuojama, yra kuriami koliažai (18). Vaikai klausosi įvairios muzikos (17), įvairiomis kalbomis, tyrinėja dailininkų paveikslus, fotografijas (12), kuria animacinius filmukus, pasakas (8), lankosi virtualiuose muziejuose (5). Ikimokyklinio ugdymo pedagogai taip pat nurodė ir kitas veiklas: diktafono pagalba įrašinėja vaikų pasisakymus, eilėraščius, daineles, naudojasi animacine ugdymo priemone ,,Saulytučiai“ (žr. 13 lentelę).
79 14 lentelė IKT priemonių teikiami privalumai ugdant vaikų kūrybinę raišką (pedagogų nuomonės kokybinis tyrimas) Subkategorija Dažnis Pedagogų mintys Ugdosi 43 ,,Ugdosi vaiko valia, pastabumas, koordinacija, komunikavimo motyvacija.“ gebėjimai, pastabumas, ,,Ugdosi laisvumas, drąsa, pasitikėjimas, dėmesys, komunikavimas, dėmesys.“ pasitikėjimas savo jėgomis Galimybė taisyti 17 ,,Vaikai gali čia ir dabar taisyti, perdaryti piešinį, savo darbą perkurti pasaką.“
,,Vaikas gali daug kartų pakartoti, taisyti darbą, kol jam jo darbas patinka ir jis juo gali didžiuotis.“
Šiuolaikiškas būdas 14 ,,Tai viena iš galimybių šiuolaikiškai kurti.“ kurti ,,Šiuolaikiškam vaikui, šiuolaikiška galimybė kurti.“ Greitai gaunamas 13 ,,Vaikams patinka piešimas kompiuteriu, nes greitai rezultatas gaunamas rezultatas, o piešiniai ryškūs ir išraiškingi.“
,,Galima savo kūrybos rezultatą pakankamai greitai pamatyti ir kitaip, nei įprasta.“
,,Vaikai turi puikias galimybes eksperimentuoti ir greitai patirti atradimo džiaugsmą.“ Galimybė pažinti, 11 ,,Daug galimybių tyrinėti, pažinti, bandyti.“ tyrinėti Tai galimybė pažinti naujas, nebandytas šiuolaikiškas Paįvairina ugdymą 10 ,,Paįvairina vaikų ugdymą.“
,,Vaikai išmoksta naudotis įvairesnėmis priemonėmis, suteikia papildomų techninių galimybių, plečia akiratį.“ Ugdomas 10 ,,Lavėja vaikų fantazija, pasitikėjimas savimi, kūrybiškumas, sustiprėja noras veikti.“ vaizduotė ,,Turtinama vaikų vaizduotė, suteikiama daugiau pažintinių vaizdinių, ugdomas dėmesys, skatinama klausti ir domėtis, ugdomi empatiniai jausmai ir kt.“ Patogu pateikti 7 ,,Vaik ams niekas negali pateikti tiek daug vaizdinę informaciją vaizduojamojo meno, architektūros pavyzdžių, geros kokybės muzikos, kaip suteikia IKT priemonės.“ Išraiškingi piešiniai 4 ,,Ryškios spalvos patinka vaikams, o piešiniai piešti
80 kompiuteryje – ryškūs, išraiškingi.“ Galimybė piešiniui 3 ,,Vaiko nupieštam piešiniui galima suteikti judesį.“ suteikti judesį ,,Iš vaiko piešinių sukurtų kompiuteryje, galima kurti animaciją.“ Piešinius lengva 3 ,,Piešiniai lengvai kaupiami kompiuterio atmintyje, saugoti juos galima persiųsti tėvams, eksponuoti darželio internetinėje svetainėje.“ Privalumų nėra 3 ,,Privalumų nematau, užgožiamas tikrasis vaiko kūrybiškumas, fantazija ir pan.“
,,Nematau privalumų tai ''negyva'', ,,netikra'' ''realybės iškraipymas''.
Išanalizavus pedagogų teiginius išryškėjo, kad jų nuomone IKT priemonių teikiami privalumai yra tokie: ugdosi komunikavimo, pastabumo, pasitikėjimo savo jėgomis gebėjimai, ugdosi dėmesys (43) galimybė taisyti savo nupieštą piešinį (17), taip pat teigė, kad tai šiuolaikiškas būdas kurti (14), greitai gaunamas rezultatas (13), galimybė pažinti, tyrinėti (11), kad tai paįvairina ugdymą (10), yra ugdomas kūrybiškumas ir vaizduotė (10), patogu pateikti vaizdinę informaciją (7), rezultatas – išraiškingi piešiniai (4), galimybė piešiniui suteikti judesį (3), lengva piešinius saugoti (3) (žr. 14 lentelė). Pedagogų nuomonė apie kompiuterinės grafikos programas naudojamas vaikų kūrybinei raiškai ugdyti.
60 51 % 50
40
30 Procentai 20 11 % 10 % 8 % 6 % 5 % 10 4 % 3 % 0 % 2 % 0 Paint Tux Paint Pencil Kid Pix Ginkgo Paint Art Pad Pixia Gimp Adobe Corel Draw Photoshop
36 pav. Pedagogų nuomonė apie kompiuterinės grafikos programas naudojamas vaikų kūrybinei raiškai ugdyti.
Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dauguma apklaustųjų (51 proc.) ugdant vaikų kūrybinę raišką naudoja grafikos programą ,,Paint”. Galima teigti, kad šia programa
81 naudojasi daugiausiai pedagogų, kadangi ji yra visose Windows operacinėse sistemose. Jos nereikia specialiai instaliuoti, ar kitaip ieškoti, norint naudoti. Toliau atsakymų rezultatai pasiskirstė taip: programa Tux Paint naudojasi 4 proc. respondentų, Pencil – 8 proc. respondentų, Kid Pix – 11 proc., spalvinimo programa Ginkgo Paint – 6 proc., Art Pad – 3 proc. Profesionaliomis programomis Adobe Photoshop naudojasi 10 proc. respondentų ir 5 proc. respondentų Corel Draw programa (žr. 36 pav.)
Pedagogų nuomonė apie IKT priemonių naudojimą ir vaikų kūrybiškumą. Respondentai buvo paprašyti atsakyti, ar piešimas kompiuterinės grafikos programomis, jų nuomone, skatina kūrybiškumą, ar slopiną. Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dauguma (65 proc.) respondentų pasisakė, kad kūrybiškumas yra skatinamas, kaip ir kuriant kitomis dailės technikomis. Atsakymų duomenų vidurkis pateiktas 37 paveiksle. Taip pat tyrimo duomenys rodo, kad 5 proc. respondentų pasisakė, kad kūrybiškumas iš dalies skatinamas, o 2 proc. teigė, kad iš dalies slopinamas. Penktadalis (19 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad kūrybiškumas, piešiant kompiuterinės grafikos programomis, yra slopinamas. Respondentai pateikė savo pamąstymus, kodėl jie taip mano. Keletas iš pedagogų pateiktų atsakymų: ,, IT ugdo technologijų vartotoją, žudo kūrybingą žmogų, t.y. sunaikina prigimtines Dievo (arba Gamtos) dovanas. IT visada siūlo vaikui pasirinkti iš pateiktų n variantų tai neturi nieko bendro su kūryba vienintele ir svarbiausia žmogiškąją vertybe, nebūdinga kitoms gyvybės formoms “; ,, Slopinamas, kadangi vaikai piešiant naudoja daug šablonų, dažnai trina piešinį“; ,,Slopinamas, nes ne visada pasiseka padaryti tai ką sugalvoja ir vaikai patiria nusivylimą“ . Dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
80
65 % 70
60
50
40 Procentai 30
19 % 20
9 % 10 5 % 2 % 0 Skatinamas Iš dalies skatinamas Slopinamas Iš dalies slopinamas Neturi nuomonės
37 pav. Pedagogų nuomonė apie vaikų kūrybiškumą 82 Pedagogų aprašyti sėkmingos veiklos atvejai, naudojant IKT, turėję naudą vaiko pasiekimams. Tyrimo anketoje buvo paprašyta respondentų aprašyti ypač sėkmingos vaiko veiklos atvejį, naudojat IKT, kuriame jie įžvelgia naudą vaiko pasiekimams. Respondentai pateikė sėkmingos vaiko veiklos aprašymus turėjusius įtakos jų pasiekimams. Apklaustieji pedagogai rašė: ,, Mergaitė, kuri mažai bendrauja su vaikais, namuose daug piešia ,,Paint" programa. Grupėje ji rode savo gebėjimus draugams, aiškindama kaip tai atlikti, vaikai įdėmiai jos klausėsi “; ,, Vaikai, žaisdami ugdomuosius žaidimus, džiugiai mokosi pažinti raides, jas dėlioti, perskaityti žodį “; ,, Noriai skaičiuoja, atlieka veiksmus, patiria teigiamas emocijas, kai žaidimo personažai jį pagiria. Ypač didelė pažanga pastebėta vaikų skaitymui “; ,, Pažiūrėjus animacinį filmuką "Kartūno gatvė", vaikai labai susidomėjo siuvėjo darbu, noriai piešė drabužių iškarpas, jas kirpo, patys matavosi, daug klausinėjo “; ,, Vaikams labai patiko pasivaikščiojimas virtualaus muziejaus salėmis, o kitą dieną turėjome išvyką į tikrą muziejų, lyginome su vaikais ką matėme kompiuterio ekrane, o ką tikroje salėje “; ,, Sukurta kompiuteriu ugdytinio knyga laimėjo respublikiniame konkurse. Fotografuota nuotrauka nugalėtoja rajoniniame konkurse“; ,,Ugdytiniai greičiau išmoksta pažinti raides, skaitmenis “; ,, Stebėtas animacinis filmas „Gaidys ir spalvos“ paskatino vaikus piešiant užspalvinti piešiamus objektus, naudoti piešinyje įvairesnes spalvas “.
Apibendrinimas Pedagogų nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visi (99 %) pedagogai pritarė, kad panaudojus IKT ugdymas tampa efektyvesnis, didžioji dalis (74 %) pedagogų teigė, kad ugdymo procese IKT naudoja dėl šiuolaikiško vaiko ugdymo, daugiau nei pusė (64 %) pedagogų teigė, kad jų įstaigos programoje IKT integravimas į ugdomąją veiklą yra numatytas, dauguma (73 %) pedagogų teigė, kad IKT priemonės dažniausiai naudoja savo grupėje, apie pusė pedagogų IKT naudoja mažiausiai kartą per savaitę. Tyrimo rezultatai išryškino, kad dauguma pedagogų IKT priemones ugdymo(si) procese naudoja iki 15 min., daugiau kaip trečdalis (34 %) pedagogų dažniausiai IKT naudoja pažinimo ir penktadalis (20 %) meninei kompetencijai ugdyti. Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip trečdalis pedagogų teigė, kad vaikai į IKT priemones naudojamas ugdyme reaguoja pozityviai, daugiau nei pusė pedagogų teigė, kad mėgiamiausia vaikų veikla prie IKT priemonių – žaidimai ir piešimas, beveik visi pedagogai teigė, kad dažniausiai ugdant vaikų dailės gebėjimus – piešia, spalvina, mokosi pažinti spalvas, o ketvirtadalis teigė, kad žiūri vaizdinę medžiagą, penktadalis pedagogų teigė, kad fotografuoja. Dauguma pedagogų vaikų kūrybinei raiškai plėtoti dažniausiai naudoja fotoaparatą (65 %), CD 83 grotuvą (68 %), nešiojamą kompiuterį (50 %), o vaikų kūrybinei raiškai ugdyti pedagogai dažniausiai (51 %) naudoja programą ,,Paint“ (,,Piešimas). Tyrimas atskleidė, kad mažiau nei penktadalis pedagogų įvardino galimybę taisyti savo darbą, kaip vieną iš kompiuterinės grafikos priemonių privalumų. Dauguma tyrime dalyvavusių pedagogų teigė, kad ir meninėje veikloje, naudojant IKT priemones, kūrybiškumas yra skatinamas. Daugiau nei pusė pedagogų teigė, kad tėvai pritaria IKT naudojimui vaikų veiklai darželyje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad trečdalis pedagogų, naudojant IKT priemones ugdyme, susiduria su šiomis problemomis: IKT priemonių trūkumas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per didelis vaikų skaičiaus grupėse.
3.4. Įvairių sričių specialistų nuomonė apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojimas kompiuterines technologijas
Bibliotekininko ir internetinės kavinės darbuotojo nuomonė, apie vaikų piešimą kompiuterinės grafikos programomis. Siekiant atskleisti, kiek populiarus vaikų tarpe yra piešimas kompiuterinės grafikos programomis, buvo lankytasi internato kavinėse, miesto viešosiose bibliotekose, kuriose yra viešoji interneto prieiga ir galimybė pasinaudoti kompiuteriu. Aplankyta dešimt Vilniaus miesto bibliotekų, dvi iš jų buvo vaikų bibliotekos. Taip pat buvo nuvykta į dvi Vilniaus miesto internetines kavines. Buvo kalbinti jose dirbantys asmenys. Bibliotekoje kalbėta su bibliotekininku, internetinėje kavinėje su joje dirbančiu personalu. Domėtasi vaikų veikla prie kompiuterio. Ką vaikai veikia? Ar leisdami laisvalaikį prie kompiuterio piešia grafikos programomis? Buvo iš anksto suformuluoti klausimai ir jie pateikti specialistui pokalbio metu. Gauti atsakymai buvo surašyti į paruoštą klausimyną. Interviu pradžioje buvo išsiaiškinta, ar šiose įstaigose lankosi ikimokyklinio amžiaus vaikai. Visi kalbinti specialistai tvirtino, kad pas juos lankosi ir ikimokyklinukai, ir vyresni vaikai. Kalbinti specialistai atsakė, ar pas juos ikimokyklinio amžiaus vaikai gali pasinaudoti kompiuteriu. Vienos bibliotekos darbuotoja teigė, kad ,, bibliotekoje visi vaikai iki 14 metų, norėdami veikti prie kompiuterio, turi turėti raštišką tėvų sutikimą “. Trys specialistai teigė, kad jų įstaigoje ,,ikimokyklinio amžiaus vaikai kompiuteriu naudotis gali kartu su jį lydinčiu vyresniu asmeniu “. Aštuoni specialistai tvirtino, kad šio amžiaus vaikai kompiuteriu gali naudotis laisvai, jeigu geba tai daryti. Buvo aktualu išsiaiškinti, ką šio amžiaus vaikai prie kompiuterio dažniausiai
84 veikia. Specialistai teigė, kad vaikų veiklos nestebi, tačiau jų pastebėjimu, šio amžiaus vaikai daugiausia žaidžia žaidimus (11), piešia ir spalvina (2). Tik keturi kalbinti respondentai teigė, kad vaikus piešiant kompiuterinės grafikos programomis yra tekę matyti. Šie respondentai teigė, kad šia veikla dažniausiai užsiima mergaitės. Tačiau dauguma (8) respondentų tvirtino, kad vaikų piešiančių grafikos programomis, savo darbinėje praktikoje, neteko matyti, nes mėgiamiausia vaikų veikla prie kompiuterio – žaidimai. Noriu paminėti, kad viena respondentė teigė, kad jų darbuotojai yra organizavę konkursą ,, Nupiešk savo patarimus, kaip saugiai naudotis internetu “. Piešinius dalyviai turėjo nupiešti grafikos programomis. Respondentė paminėjo, kad piešinių konkurse aktyviai dalyvavo ir patys jauniausi bibliotekos lankytojai, kurie piešiniu bandė išreikšti savo patarimus kaip saugiai naudotis internetu. Su konkurso dalyviais buvo aptarta kokios grėsmės laukia internete jeigu nesilaikys saugumo taisyklių. Dalyvavę konkurse vaikai sužinojo, diskutavo kaip saugiai naudotis internetu ir išvengti galimų jo grėsmių. Vaikų nupiešti darbai buvo atspausdinti ir eksponuojami parodoje. Tačiau kita respondentė teigė, kad ,, bibliotekoje daugiau vaikų piešiančių tradicinėmis priemonėmis, nes tam įrengtas didelis piešimo stalas ant kurio vaikai gali piešti pieštukais ar kreidelėmis. Piešiančių kompiuterinės grafikos programomis – vienetai “. Kalbinti respondentai atsakė, ar jų įstaigos kompiuteriuose yra įdiegta kompiuterinės grafikos programų. Jų atsakymai pasiskirstė taip: aštuoni respondentai teigė, kad nėra, du respondentai teigė, kad jų kompiuteriuose yra grafikos programų ir vaikai jomis gali piešti. Vienas respondentas teigė, kad nežino, ar jų kompiuteryje yra instaliuota kompiuterinės grafikos programų. Tačiau noriu pastebėti, kad dauguma (9) respondentų paminėjo, kad vaikai, jų įstaigoje, gali piešti ,,Paint“ programa, kuri yra visuose kompiuteriuose. Taip pat respondentų buvo paminėtos šios programos: ,,Ginko paint“ (1), ,,Tux paint“ (1), ,,Art Pad“ (1) ir ,,Gimp“ (1). Noriu akcentuoti, kad šios respondentų išvardintos programos yra vaikiškos piešimo programos, išskyrus programą ,,Gimp“. ,,Ginko paint“ yra piešinių spalvinimo programa, ,,Art Pad“ virtuali piešimo programa, pasiekiama jei yra interneto prieiga. Piešimo programa ,,Tux Paint“ – skirta vaikams nuo 3 iki 12 metų. Kalbinti respondentai išreiškė nuomonę, ar reikėtų jų viešosios prieigos kompiuteriuose, daugiau kompiuterinės grafikos programų. 5 respondentai teigė, kad nereikia, nes vis tiek vaikai mažai jomis naudojasi. 4 respondentai neturėjo nuomonės, o 2 respondentai teigė, kad reikėtų, dėl didesnės pasirinkimo galimybės (žr. 15 lentelė). 85 15 lentelė Bibliotekininko ir internetinės kavinės darbuotojų nuomonė apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų naudojamas kompiuterines technologijas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų galimybė naudotis kompiuteriu bibliotekose ir interneto kavinėse
Atsakymų variantai N Gali naudotis 8 Gali naudotis kartu su vyresniu asmeniu 3 Negali naudotis 1 Viso 12 Mėgiamiausia vaikų veikla prie kompiuterio šiose įstaigose
Atsakymų variantai N Žaidimai 11 Piešimas ir spalvinimas 1 Viso 12 Specialistų pastebėjimai, ar vaikai piešia kompiuterinės grafikos programomis
Atsakymų variantai N Taip 4 Ne 7 Nežinau 1 Viso 12 Specialistų pastebėjimai, kas daugiausia piešia grafikos programomis
Atsakymų variantai N Mergaitės 3 Berniukai 0 Negali atsakyti 1 Viso 4 Grafikos programos, kuriomis gali naudotis vaikai
Atsakymų variantai N Paint 9 Ginko paint 1 Tux paint 1 Art Pad 1 Gimp 1 Viso 13
Psichologo nuomonė apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų priklausomybę nuo kompiuterio.
86 Siekiama sužinoti, ar priklausomybė nuo kompiuterio yra aktuali problema ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe. L. Bulotaitė (2004, p. 69), cituodama psichologą S.Peele, priklausomybę apibūdina kaip žalingą elgesio ratą. Elgesio, kuris yra nebekontroliuojamas. Taip pat išskiriama, kad priklausomybė yra procesas, kuris keičiasi bei transformuojasi. Vieningo priklausomybės apibrėžimo nėra, tačiau ji įvardijama kaip sveikatos sutrikimas, polinkis vartoti tą pačią medžiagą, ar kartoti tą patį veiksmą pakartotinai daug kartų. Kai kurie tėvai, pedagogai kompiuterio panaudojimą į ugdomąją veiklą atmeta, nes kompiuteris, jų nuomone, kenkia vaiko sveikatai. Taip pat vis dažniau girdime ir apie vaikų priklausomybę nuo jo. Tyrimo eigoje, buvo aktualu sužinoti, ką mano psichikos sveikatos specialistai apie priklausomybę nuo kompiuterio. Siekiant nustatyti, problemos aktualumą buvo kalbinti psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro psichologai. Vienas iš kalbintų specialistų buvo šeimos psichologas ir du vaikų psichologai. Respondentų buvo klausiama: ,,Ar Jų darbinėje praktikoje pasitaikė atvejų, kai kreipiasi vaikų tėvai dėl vaiko priklausomybės nuo kompiuterio?“. Gauti atsakymų rezultatai atskleidė, kad visi (3) kalbinti respondentai, savo darbinėje praktikoje, yra, nors kartą, konsultavę tėvus dėl šios priklausomybės. Taigi, siekiant išsiaiškinti, ar tarp jų buvo ikimokyklinio amžiaus vaikų, buvo užduotas klausimas: ,,Ar tarp konsultuotų vaikų buvo ikimokyklinukų?“ Kalbinti respondentai atsakė neigiamai. Tačiau paminėjo, kad yra tekę matyti tokio amžiaus vaikų, kurie jau turi ženklų rodančių, kad ateityje gali turėti šią priklausomybę. Taip pat kalbinti respondentai paminėjo, kad tai daugiau mokyklinio amžiaus vaikų problema ir aktualiausia paauglių tarpe. Interviu metu buvo aktualu išsiaiškinti ir respondentų nuomonę, dėl ko dažniausiai priklausomybė nuo kompiuterio išsivysto. Tam užduotas klausimas: ,,Jūsų nuomone, dėl ko vaikams ši priklausomybė dažniausiai išsivysto?“ Respondentai pirmoje vietoje įvardijo tėvų dėmesio vaikams trūkumą, tačiau paminėjo, kad nėra vienos priežasties, būna kompleksas priežasčių, dėl ko ši priklausomybė išsivysto.
Apibendrinimas Įvairių sričių specialistų tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai interneto kavinėse, miesto viešosiose bibliotekose, kuriose yra viešoji interneto prieiga ir galimybė pasinaudoti kompiuteriu, dažniausiai žaidžia įvairius žaidimus.
87 Tik keturi iš dvylikos respondentų teigė, kad darbinėje praktikoje yra tekę matyti vaikus piešiančius kompiuterinės grafikos programomis. Šia veikla dažniausiai užsiima mergaitės ir populiariausia kompiuterinės grafikos programa naudojama šiose įstaigose yra ,,Paint“ (,,Piešimas). Interviu psichologui rezultatai atskleidė, kad visi (3) kalbinti respondentai, savo darbinėje praktikoje, yra, nors kartą, konsultavę tėvus dėl šios priklausomybės. Konsultuoti tėvų turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikus neteko. Tačiau paminėjo, kad yra tekę matyti tokio amžiaus vaikų, kurie jau turi ženklų rodančių, kad ateityje gali turėti šią priklausomybę.
Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė vaikų kompiuterinės grafikos figūromis spaudais nesinaudojo. Iš besinaudojančių spaudais vaikų dauguma buvo mergaitės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai vaikai spaudavo gėles, žvaigždes ir kačiukus. Tyrimo rezultatai parodė, kad piešti įvairias linijas geriau sekėsi tradicinėmis priemonėmis piešusiems vaikams. Visi piešė tiesias, lenktas, kampuotas linijas, daugiau piešė spiralinių ir punktyrinių linijų. Piešiant tradicinėmis priemonėmis nebuvo chaotiškų, neatpažįstamų linijų. Kompiuterinės grafikos programos pieštukas suteikia galimybę pasirinkti piešiamos linijos storį. Jį galima keisti. Vaikų piešusių kompiuterinėmis grafikos priemonėmis piešiniuose dominavo 2 storių linijos, nors vaikų piešusių vieno storio linija buvo daugiau kaip trečdalis. Tyrimo rezultatai parodė, kad piešiant kompiuterinės grafikos priemonėmis daugiau nei pusė vaikų rinkosi piešimui spalvotą foną, o trečdalis rinkosi baltą fono langą. Tenka pastebėti, kad net penktadalis vaikų kūrė programos spalvų paletėje savo fono spalvą. Piešiant tradicinėmis priemonėmis vaikai piešė ant balto popieriaus lapo, nors buvo galimybė piešti ant spalvoto popieriaus. Tyrimas parodė, kad dauguma vaikų piešusių kompiuterinės grafikos priemonėmis naudojo daugiau nei šešias spalvas piešinyje. Dauguma vaikų piešusių kompiuterinės grafikos priemonėmis naudojosi įvairesne spalvų gama, lyginant su tradicinėmis priemonėmis pieštais piešiniais. Tyrimas atskleidė, kad piešiant tradicinėmis priemonėmis beveik puse vaikų piešimo langą užpildė visą. Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, kad kompiuterinės grafikos programos įrankių juostoje esančiu trintuku naudojosi trečdalis vaikų, daugiau nei pusė vaikų juo nesinaudojo. Tenka pastebėti, kad funkcija ,,anuliuoti“ taip pat naudojosi trečdalis vaikų, o teksto rašymo funkcija naudojosi tik dešimtadalis vaikų, kiti šiomis funkcijomis nesinaudojo. Pagal vaizduojamus objektus, tiek piešę tradicinėmis priemonėmis, tiek kompiuterinės grafikos priemonėmis, piešę vaikai daugiau kaip trečdalis piešė žmogų, o beveik penktadalis piešė gamtos vaizdus. 88 Pedagogų nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visi (99 %) pedagogai pritarė, kad panaudojus IKT ugdymas tampa efektyvesnis. Daugiau nei pusė (64 %) pedagogų teigė, kad jų įstaigos programoje IKT integravimas į ugdomąją veiklą yra numatytas. Didžioji dalis (74 %) pedagogų teigė, kad ugdymo procese IKT naudoja dėl šiuolaikiško vaiko ugdymo, dauguma (73 %) pedagogų teigė, kad IKT priemonės dažniausiai naudoja savo grupėje, apie pusė pedagogų IKT naudoja mažiausiai kartą per savaitę. Tyrimo rezultatai išryškino, kad dauguma pedagogų IKT priemones ugdymo(si) procese naudoja iki 15 min., daugiau kaip trečdalis (34 %) pedagogų dažniausiai IKT naudoja pažinimo ir penktadalis (20 %) meninei kompetencijai ugdyti. Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip trečdalis pedagogų teigė, kad vaikai į IKT priemones naudojamas ugdyme reaguoja pozityviai, daugiau nei pusė pedagogų teigė, kad mėgiamiausia vaikų veikla prie IKT priemonių – žaidimai ir piešimas, beveik visi pedagogai teigė, kad dažniausiai ugdant vaikų dailės gebėjimus – piešia, spalvina, mokosi pažinti spalvas, o ketvirtadalis teigė, kad žiūri vaizdinę medžiagą, penktadalis pedagogų teigė, kad fotografuoja. Dauguma pedagogų vaikų kūrybinei raiškai plėtoti dažniausiai naudoja fotoaparatą (65 %), CD grotuvą (68 %), nešiojamą kompiuterį (50 %), o vaikų kūrybinei raiškai ugdyti pedagogai dažniausiai (51 %) naudoja programą ,,Paint“ (,,Piešimas). Tyrimas parodė, kad pedagogų nuomone, veikla prie IKT priemonių ugdo vaikų komunikavimo, pastabumo, dėmesio, pasitikėjimo savo jėgomis gebėjimus. Tyrimas atskleidė, kad mažiau nei penktadalis pedagogų įvardino galimybę taisyti savo darbą, kaip vieną iš kompiuterinės grafikos priemonių privalumų. Dauguma tyrime dalyvavusių pedagogų teigė, kad ir meninėje veikloje, naudojant IKT priemones, kūrybiškumas yra skatinamas, o mažiau kaip penktadalis teigė, kad slopinamas. Daugiau nei pusė pedagogų teigė, kad tėvai pritaria IKT naudojimui vaikų veiklai darželyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis pedagogų, naudojant IKT priemones ugdyme, susiduria su šiomis problemomis: IKT priemonių trūkumu ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir per dideliu vaikų skaičiumi grupėse. Įvairių sričių specialistų tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai interneto kavinėse, miesto viešosiose bibliotekose, kuriose yra viešoji interneto prieiga ir galimybė pasinaudoti kompiuteriu, dažniausiai žaidžia įvairius žaidimus. Tik keturi iš dvylikos respondentų teigė, kad darbinėje praktikoje yra tekę matyti vaikus piešiančius kompiuterinės grafikos programomis. Šia veikla dažniausiai užsiima mergaitės ir populiariausia kompiuterinės grafikos programa naudojama šiose įstaigose yra ,,Paint“ (,,Piešimas). Interviu psichologui rezultatai atskleidė, kad visi (3) kalbinti respondentai, savo darbinėje praktikoje, yra, nors kartą, konsultavę tėvus dėl šios priklausomybės. Konsultuoti tėvų turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikus neteko. Tačiau 89 paminėjo, kad yra tekę matyti tokio amžiaus vaikų, kurie jau turi ženklų rodančių, kad ateityje gali turėti šią priklausomybę.
4. 5 – 7 M. VAIKŲ KŪRYBINĖS RAIŠKOS KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS PROGRAMOMIS TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Viena iš kompiuterinės grafikos programų teikiamų privalumų yra galimybė pasirinkti norimą figūrą spaudą. Specialistai baiminasi, kad vaikai piešdami kompiuterinės grafikos programomis naudojasi tik šiais jau sukurtais šablonais. Taip atimama iš vaiko galimybė pačiam sugalvoti ir nusipiešti norimą figūrą, o tai slopina vaiko kūrybinius gebėjimus. Noriu pabrėžti, kad analizuojant vaikų piešinius pastebėta, kad daugiau kaip pusė vaikų savo piešiniuose šiomis figūromis spaudais nesinaudojo. Vieni vaikai figūras spaudus naudojosi norėdami pagražinti piešinį. Vaikas teigė atspaudus naudojęs ,, kad būtų gražiau ”, nesuteikdamas jokios reikšmės. Kita grupė vaikų figūras spaudus naudojo norėdami palengvinti piešimo procesą, o figūros spaudo panaudojimas turėjo konkrečią reikšmę (pvz., žvaigždės danguje, ant žolės vaikštantis kačiukas). Išanalizavus piešinius pastebėta, kad ,,pagražinti” piešinius spaudais labiau linkusios buvo mergaitės, nei berniukai. Vaiko kalbos pavyzdys (stebėjimo protokolas Nr. 10). M.: Reikia širdelių. Ima spauduoti širdelių figūras. M.: Mergina įsimylėjo berniuką. M.: Šitas įsimylėjo, o šitas ne. M.: Kas bus jei jis nemyli? Šalia sėdinti mergaitė sako: ,,Kai padovanos gėlių tada įsimylės“ Ima spauduoti gėles. M.:Reikia daugiau širdelių, kad visi žinotų, kad jie myli. Piešia širdeles aplink berniuką. T. H. Escobedo, A. Bhargava (1990) atlikti tyrimai rodo, kad kompiuterinės grafikos programų meniu skatina vystymasi tų vaikų, kurie nesugeba patys nupiešti simbolių. Šios programos leidžia naudotis paruoštais simboliais. Šie vaikai šiuos simbolius gali prasmingai sukomponuoti. Vaikams atsiranda poreikis tyrinėti, eksperimentuoti, bendrauti. Vaiko kalbos pavyzdys (stebėjimo protokolas Nr. 7). 90 M.: Aš noriu nupiešti voverytę. M.: Ar čia voverytė? Rodo į spaudų pasirinkimo juostoje esantį spaudą. M.: Šita voverytė gyvens šiame medyje. Ant kamieno nupiešia kelias voverytes. M.: Žiūrėkit, jos nevienodos, atrodo kaip šokinėtų. Mergaitė džiaugiasi gautu rezultatu. Vaikų, kurie pieštų vien figūromis spaudais nebuvo daug, tai sudarė mažiau nei dešimtadalį piešiančiųjų. Galima teigti, kad dauguma vaikų piešdami kompiuterinės grafikos priemonėmis piešia įprastai, kaip ir popieriaus lape, nesinaudodami šalutinėmis programos teikiamomis galimybėmis. Vaiko pieštukas – kompiuterio pelė, o piešimo lapas – vaizduoklio langas. Vaikai naudojosi figūra spaudu ,, kad būtų gražiau ” arba spaudas turėjo konkrečią reikšmę piešinyje. Vaikai savo kūrybiškumu stebina mus suaugusiuosius, nes piešia laisvai ir spontaniškai. Kompiuterinės grafikos programos įrankinėje galima pasirinkti trintuko įrankį. Nepatikusią ar netyčia sugadintą vietą galima ištrinti trintuku. J. A. Benoit ir G. Pettinati (2012) teigia, kad trintukas paprastai pradedamas naudoti vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir atspindi jo kritišką požiūrį į savo piešinį. Anot G. Chomentausko (1983), vertinant trynimo prasmę reikia atsižvelgti į tai, kas piešiama po trynimo ir jeigu piešinys yra geresnės kokybės, tai tuomet trynimas išreiškia vaiko norą tą detalę nupiešti tobulesnę. Lyginat piešinius pieštus kompiuterinės grafikos programomis ir tradicinėmis priemonėmis, galima teigti, kad vaikai piešdami kompiuterinės grafikos programa dažniau buvo nepatenkinti savo nupieštais objektais, nei vaikai piešę tradicinėmis priemonėmis. Tokius rezultatus, galbūt, lėmė vaikų menkas gebėjimas dirbti kompiuterinės grafikos programa. Vaikams tai buvo nekasdieniška veikla. Pasak T. H. Escobedo, A. Bhargava (1990), vaikams išmokti naudotis programos teikiamomis galimybėmis reikalingas laikas. Vaikui reikia laiko išvystyti rankos koordinaciją ir sužinoti apie kompiuterinės grafikos programos galimus pašalinius efektus. Svarbu suteikti vaikui galimybę išbandyti programą, ir tik po to tikėtis reprezentatyvių piešinių. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad vaikų įgūdžiai piešti kompiuterinės grafikos programomis nėra išlavėję, todėl jiems yra sunkiau valdyti pieštuką pelės pagalba. Taip atsiranda piešinio netikslumų ir vaikas nėra patenkintas savo kūriniu, todėl žinodamas, kad yra galimybė pataisyti ja naudojasi. Tuo tarpu
91 piešiant tradicinėmis dailės priemonėmis vaikams trintuko neprisireikė, nes jų patirtis dirbant šiomis priemonėmis yra didesnė. Kompiuterinės grafikos programos suteikia galimybę savo paskutinį veiksmą anuliuoti. Pasak A. Lozdienės ir kt. (2009), ši komanda siūloma piešimui todėl, kad dažnai piešiant atliekamas veiksmas netenkina vaiko. Taip pat, piešiant kompiuterinės grafikos programa, vienu neteisingu veiksmu galima sugadinti savo piešinį. Vaikams būna didelis nusivylimas. Vaiko kalbos pavyzdys (stebėjimo protokolas Nr.3). Mergaitė paspaudžia mozaikos efektą. Visas jos piešinys susiskaido į dalis, pasidaro mozaika. M.: Ne, ne, ne, sugedo! M.: Nenoriu! M.: Mano piešinys! Mergaitė ima verkti. Pedagogė parodo kaip galima piešinį pataisyti. Mergaitė nusiramina. M.: Kaip gerai, nes maniau, kad nebeturiu piešinio, aš taip stengiausi. Prieš pradedant piešti kompiuterinės grafikos priemonėmis vaikus reikia supažindinti su programos galimais pašaliniais efektais. Atkurti sugadintą vaizdą, paprasčiausia jį atstatyti naudojant ,,anuliuoti“ komandą. Stebėjimo metu užfiksuota, kiek kartų vaikai kūrybinio proceso metu naudojosi šia funkcija, ar jos prisireikė vaikams piešiant. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma vaikų šia funkcija nesinaudojo. Tačiau tyrimo metu išryškėjo, kad vaikai sužinoję apie galimybę atkurti vaizdą į ankstesnį ėmė mažiau naudotis trintuko galimybe. Trinant trintuku reikia daugiau pastangų ištrinant sugadintą vietą, nei ją atšaukti ,,anuliuoti“ funkcija. Tai paprasčiau ir greičiau. Atšaukę paskutinį veiksmą vaikai toliau piešdavo. Taip pat tyrimo metu išryškėjo, kad ši funkcija vaikams leido eksperimentuoti piešinyje. Vaiko kalbos pavyzdys (stebėjimo protokolas Nr.4). Mergaitė bando spauduoti lietaus lašelius, bet atšaukia komandą. M.: Ne, negražu taip. Uždažo likusius lašus raudonai, spauduoja žalią širdutę. M.: Ne, negražu. Atšaukia komandą, ima spauduoti rožinės spalvos širdutes. M.: Va, gražu! Ar gražu? Vadinasi, galima teigti, kad ši komanda vaikams leidžia eksperimentuoti, greičiau piešinį nupiešti ir išsaugoti savo kūrinį, jei buvo netyčia sugadintas.
92 Kompiuterinės grafikos programos vaikams siūlo galimybę pasirinkti piešinio foną. Vaikai rinktis gali iš programos siūlomų spalvų arba piešti ant jau sukurto piešinio, nuotraukos. Tai suteikia vaikui didesnę pasirinkimo galimybę. Vaikas pats gali nuspręsti ant kokios piešimo srities jis nori piešti. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad tik trečdalis vaikų piešti rinkosi baltą foną. Galima teigti, kad baltą piešimo langą vaikai rinkosi todėl, kad yra įpratę piešti ant tokio popieriaus lapo. Spalva viena iš plastinės išraiškos priemonių. Spalva ir daiktai vaikų atmintyje yra neatskiriami. Vienos spalvos yra vaikų labai mėgiamos, jie jomis piešia labai noriai, kitomis vaikai mažiau naudojasi. Tyrimo rezultatai parodė, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis vaikai piešė įvairiomis spalvomis. Drąsiai jomis manipuliavo. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų piešiniai piešti kompiuterinės grafikos pagalba yra spalvingesni. Vaikai noriai rinkosi daugiau spalvų savo kūrybinei idėjai išreikšti. Vaikai su spalvomis drąsiai eksperimentavo. Grafikos programos suteikia vaikams platesnes galimybes pasirinkti spalvinę gamą, nes yra spalvų maišymo galimybė. Piešdami tradicinėmis priemonėmis vaikai naudojasi tik tais pieštukais, kuriuos turėjo. Analizuojant piešinius, pieštus kompiuterinės grafikos programomis, buvo svarbu išsiaiškinti, kiek vaikai išnaudoja programos teikiamas galimybes. Ar piešia pateiktomis keliomis pagrindinėmis spalvomis, ar bando ieškoti spalvos atspalvių ir taip praturtinti savo piešinį. Galima teigti, kad vaikai, piešiant kompiuterinės grafikos programomis, nepasitenkino keliomis įrankinės spalvų paletėje esančiomis spalvomis ir patys kūrė norimą spalvų gamą. Vaikai noriai eksperimentavo. Vadinasi, kompiuterinės grafikos programos siūloma spalvų kūrimo galimybė suteikia vaikų piešiniams daugiau išraiškingumo. Šie piešiniai spalvine gama turtingesni nei tradicinėmis priemonėmis piešti piešiniai. Piešimas prasideda nuo paviršiaus palietimo pieštuku, anglimi, teptuku, kreidelėmis ar pirštais, nuo palikto paviršiuje pėdsako. Piešiniuose naudojamos įvairios linijos: storos, plonos, trumpos, ilgos, lenktos, tiesios ir pan. Pasak J. Adomonio (1994, p. 23), linija – tai pats svarbiausias piešinio konstrukcinis elementas, turintis statinių, dinaminių ir ritminių raiškos galimybių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis vaikams liniją piešti yra sunkiau nei piešiant pieštukais. Tradicinėmis priemonėmis pieštuose piešiniuose nebuvo chaotiškų ir neatpažįstamų linijų, ir anaudotų linijų pobūdis įvairesnis. Taip pat matyti, kad kompiuterinės grafikos pieštuose piešiniuose yra daugiau lenktų linijų nei tiesių. Galima
93 daryti prielaidą, kad vaikams pele nupiešti tiesią liniją yra sunkiau nei lenktą. Ją nupiešti kompiuterio ekrane reikia didesnių pastangų ir įgūdžių. Nustatyta, kad vaikai, piešę tradicinėmis dailės priemonėmis, drąsiau piešė įvairaus pobūdžio linijas. Visų vaikų piešiniuose buvo tiesios linijos ir lenktos linijos. Vaikai drąsiau piešė kampuotas, banguotas linijas. Šiomis priemonėmis pieštuose piešiniuose panaudota daugiau spiralinių bei punktyrinių linijų. Vadinasi, galima teigti, kad vaikams piešti linijas tradicinėmis priemonėmis buvo lengviau nei kompiuterio pele. Tačiau reikia pabrėžti, kad piešiančių tradicinėmis priemonėmis vaikų grupę sudarė daugiau šešiamečiai vaikai, o piešusių vaikų kompiuterinės grafikos programa grupę – penkiamečiai vaikai. Tai galėjo turėti įtakos linijos pobūdžiui piešinyje. Kompiuterinės grafikos programos pieštukas suteikia galimybę pasirinkti piešiamos linijos storį. Jį galima keisti. Jų kiekis programose gali būti skirtingas, tačiau dažniausiai galima pasinaudoti daugiau nei 4 storių linijomis. Stebėjimo metu buvo fiksuojama, ar vaikai piešia vieno storio linija, ar siekia pasinaudoti platesne linijos storio įvairove savo piešinyje. Tyrimo rezultatai atsiskleidė, kad vaikai nepilnai išnaudojo kompiuterinės grafikos teikiamas galimybes keisti liniją. Daugiausia vaikai piešė vieno storio linija, kaip yra įpratę piešti tradicinėmis priemonėmis. Būtų galima suskirstyti vaikus į dvi grupes pagal piešiamos linijos storio pasirinkimą. Pirma grupė – vaikai, kurie drąsiai keitė linijos storį pagal sumanymą ir kūrybinę idėją. Antra grupė vaikų, kurie linijos storį keitė, nes negalėjo išpildyti piešinio. Galima būtu išskirti šias priežastis: 1. Jei vaikai piešdavo plonu pieštuku jiems būdavo sunku užspalvinti didelį objektą, todėl jie imdavo ieškoti storesnio pieštuko, kad galėtų šitą veiksmą greičiau užbaigti. 2. Per stora linija mažam objektui nupiešti (pvz. akys). Tada vaikai ieškodavo kur galima pasikeisti storą pieštuką į plonesnį. Popieriaus lapas ar kompiuterio langas – tai erdvė, kurią vaikas užpildo savo piešiniu. Pradžioje mažas vaikai piešia įvairias formas po truputį visur, jų visiškai nesiedami tarpusavyje. Augdamas vaikas pamažu pradeda tvarkyti informaciją ant popieriaus lapo: lapo apačia tampa žeme, o viršus – dangaus linija. Piešiamų objektų proporcijos darosi vis tikroviškesnės, o popieriaus lapas vis labiau užpildytas įvairiais objektais (Benoit J. A., Pettinati G., 2012). Svarbu pažymėti, kad vaikai piešdami kompiuterio lange be vargo užpildydavo piešinio erdvę. Tačiau piešiant interaktyviąja lenta vaikai turėjo nupiešti labai didelį plotą, o tai iš vaikų 94 pareikalavo daugiau kantrybės ir susikaupimo. Ne visi vaikai savo piešinius užbaigė iki galo, jie tiesiog likdavo nebaigti. Vaikas gali piešti lapo viršuje, apačioje arba centre. Jis gali taip pat nupiešti piešinį kairiau arba dešiniau. Tačiau vaikas, kuris drąsiai jaučiasi piešinio erdvę užpildo pilnai. Jo piešiami objektai yra dideli ir aiškūs (Benoit J. A., Pettinati G., 2012). A. Brazauskaitė (2004, p. 28) teigia, kad emocinę pilnatvę, pozityvumą patiriančio vaiko piešinio erdvė yra proporcingai užpildyta. Vaikai, išgyvenantys nepasitikėjimą savimi, piešia mažas figūras apatinėje lapo dalyje. Likusi lapo erdvė lieka tuščia ir ,,slegianti”. Piešiant tradicinėmis priemonėmis beveik pusė vaikų piešinio lapo erdvę užpildę visą. Lyginant su kompiuterinės grafikos programomis pieštais piešiniais tai yra beveik trečdaliu daugiau. Galima teigti, kad vaikai piešdami tradicinėmis priemonėmis yra labiau pasitikintys savimi. Vaikai šią erdvę pažįsta, todėl ji jiems nekelia jokios baimės. Jie yra įpratę šioje erdvėje piešti. Tyrimo metu vaikai piešė ,,laisva tema“, ką sugalvojo, nebuvo jokių temos apribojimų. Daugelis penkerių metų vaiko piešinių normaliai turėtų būti sudaryti iš kai kurių reprezentacinių vaizdavimo bandymų. Tai reiškia, kad piešiniuose jau turėtų ryškėti atpažįstami objektai (Brazauskaitė A., 2004, p. 17). Vaikas piešinyje vaizduoja aktualias sau temas, kurios atspindi jo ir jį supančios aplinkos emocinį ar fizinį santykį. Vaikas vaizduoja tai kas jam aktualu. J. A. Benoit ir G. Pettinati (2012) teigia, kad žinomiausia ir labiausiai vaikų piešiama tema, be jokios abejonės, yra žmogus. Pasak A. Brazauskaitės (2004, p. 19), žmogaus figūra – dažniausia tema vaikų piešiniuose. Tai patvirtina ir atlikto tyrimo rezultatai. Apibendrinant gautus duomenis, galima teigti, kad piešiant kompiuterinės grafikos programomis vaikai taip pat vaizduoja jį supančią aplinką, piešia tai kuo gyvena. Piešiamos temos nekinta nuo to kokiomis priemonėmis vaikas piešia. Kompiuterinės grafikos programa siūlo teksto rašymo funkciją, kuria galima rašyti spausdintines raides. Tačiau tenka pastebėti, kad šia funkcija vaikai nesinaudojo, o ir rašančių savo ranka nebuvo daug. Galima daryti prielaidą, kad vaikai šia funkcija nesinaudojo, nes jų rašymo įgūdžiai nepakankami arba vaikai neiprate rašyti ant piešinio. Nors kompiuterinės grafikos programos niekados neatstos tradicinių dailės priemonių, tačiau šios programos leidžia vaikui sukurti tai, ko nepavyktų padaryti dažais. Vaikas piešinyje gali naudoti ne tik ranka pieštas linijas, bet ir programos sukurtas, gali kurti savo spalvų paletę, naudoti įvairias programos sukurtas figūras savo kūrybinei idėjai išreikšti. Piešdamas vaikas gali suteikti savo piešiniui įvairių efektų, piešinį transformuoti, apsukti perlenkti ir pan. Svarbiausia 95 kompiuterinės grafikos priemonės leidžia vaikui eksperimentuoti, tyrinėti ir atrasti, kas svarbu ugdant vaikų dailės gebėjimus. Lyginant meninį ugdymą, grindžiamą tradicinėmis dailės priemonėmis, su ugdymu pasitelkus kompiuterinės grafikos priemones, galima daryti tokia išvadą – šios priemonės viena kitą papildo. Siekiant atskleisti pedagogų galimybes bei patirtį taikyti informacines komunikacines technologijas vaikų ugdymui darželyje. Buvo išplatinta anketa. Pedagogų apklausoje dalyvavo ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš visos Lietuvos, kurie vaiko ugdymo procese naudoja informacines komunikacines technologijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visi pedagogai pritarė, kad ugdymas panaudojus informacines komunikacines technologijas tampa efektyvesnis (žr. 27 pav.). Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai šiuolaikiškai žiūri į ugdymo procesą, siekia inovatyvaus ugdymo, rūpinasi, kad vaikai būtų ugdomi šiuolaikiškai būdais. Iš pedagogų teiginių išryškėjo, kodėl šis procesas tampa efektyvesnis. Tai šiuolaikiškas ugdymo būdas, informacinės komunikacinės technologijos padeda vizualizuoti informaciją, paįvairina ugdymo procesą, internete galima rasti įvairios informacijos, tai patrauklu vaikams, o ugdymo procesas tampa dinamiškesnis. Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti ar ikimokyklinio ugdymo pedagogai turi galimybę taikyti informacines komunikacines technologijas ugdant vaikus. Visi tyrime dalyvavę respondentai teigė turintys galimybę ir taikantys informacines komunikacines technologijas ugdymo(si) procese. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurių pedagogai informacines komunikacines technologijas integruoja į ugdymo procesą, ne visos yra įtraukusios IKT naudojimą į savo programas. Tačiau pedagogai ugdymo procese šias priemones naudoja. Šie tyrimo duomenys atskleidžia, kad šių įstaigų ugdymo programos nėra atnaujintos. Taip pat buvo svarbu sužinoti, kodėl respondentai integruoja informacines komunikacines technologijas į vaiko ugdomąją veiklą. Tyrimo rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai nori ir siekia būti šiuolaikiški, perspektyvūs ir įdomūs. Tyrimo rezultatai rodo, kad pedagogas nėra abejingas vaikui ir jo poreikiams. Galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai siekia ugdymo proceso kaitos, siekia inovatyvaus ir šiuolaikiško ugdymo. Tyrimo rezultatai rodo, kad apklausoje dalyvavę pedagogai IKT naudoja savo grupėje. Atsakydami į anketą ikimokyklinio ugdymo pedagogai paminėjo ir kitas erdves, kuriose vaikai gali ugdytis prie IKT priemonių, pvz., ,,muzikos salėje”, ,,aktų salėje”, ,,salėje”, ,,bibliotekoje ”. Galima daryti prielaidą, kad šiose erdvėse vaikai žiūri įvairią vaizdinę medžiagą, animacinius filmukus, pasitelkiant vaizdo projektorių. 96 Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad didžioji dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų gana dažnai naudojasi IKT priemonėmis ugdant vaikus. Šie pedagogai IKT priemones naudoja kartą per savaitę. Analizuojant bendrą situaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose, svarbu sužinoti, ar pedagogas ugdydamas vaikus paiso pagrindinių ergonomikos principų, laikosi numatytų higienos reikalavimų. V. Gudonio, R. Bytautienės (2004) teigimu, kompiuteris, kaip ir kiti mūsų buityje naudojami prietaisai, nėra pavojingas, tačiau pavojus gali slypėti netinkamai jį naudojant. Sveikatai dažniausiai iškyla problemų nesilaikant pagrindinių ergonomikos principų ar ilgai dirbant prie kompiuterio. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai, ugdydami vaikus, paiso pagrindinių ergonomikos principų ir higienos reikalavimų. Rekomendacijose nurodytos veiklos trukmės ribos nepažeidžia . Tyrimo metu buvo siekta sužinoti, kokioms vaiko kompetencijoms ugdyti dažniausiai ikimokyklinio ugdymo pedagogai, naudoja IKT. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų IKT naudoja pažinimo ir meninės kompetencijos ugdymui. Tyrimo metu išryškėjo ir problemos su kuriomis susiduria pedagogai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pagrindinė problema nekompiuterizuotos grupės. Vadinasi, ne visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra modernizuotos ir pilnai aprūpintos kompiuteriais. Ne visi pedagogai gali jais naudotis ugdant vaikus. Veikla prie kompiuterio skirta individualiam naudojimui, todėl dažnai kyla nesutarimai tarp vaikų. Pedagogai taip pat atskleidė tėvų požiūrį į IKT naudojamas ugdyme. Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvai linkę, kad vaikai būtų ugdomi šiuolaikiškomis, inovatyviomis priemonėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvai pasitiki pedagogų profesionalumu, todėl šios ugdymo priemonės jų negąsdina. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikų mėgiamiausia veikla prie IKT priemonių – įvairūs žaidimai, piešimas ir animacinių filmukų žiūrėjimas. Šie duomenys sutampa su V. Gesevičienės ir K. Stankevičienės atliktu vaikų kompiuterinio raštingumo tyrimu. Remiantis jų tyrimo duomenimis, net 52,7 proc. kompiuterinei veiklai skiriamo laiko vaikai praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. 15,66 proc. – žiūrėdami filmus ar filmukus vaikams, 9,78 proc. piešimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogai užduotis atliekamas prie kompiuterinių technologijų renkasi labai atsakingai ir tikslingai. Jie teigė, kad svarbiausia, kad ši veikla lavintų 97 vaikų gebėjimus, pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad vaikai į veiklą, kurioje naudojamos IKT priemonės, reaguoja pozityviai, džiugiai, būna labai aktyvūs ir ilgiau išlaiko dėmesį. Tačiau iš teiginių išryškėjo, kad jei ugdymo procese IKT priemonės naudojamos dažnai, jos vaikams tiek emocijų nebesukelia. Jos tampa įprasta priemonė kaip ir kitos. Rezultatai rodo, kad kai kurie vaikai, į IKT priemones, reaguoja atsargiai. Vadinasi, galima teigti, kad jomis vaikai retai naudojasi, todėl jos jiems kelia nerimą. Taip pat galima spėti, kad tokie vaikai IKT priemonių namuose neturi arba jomis naudotis neleidžia tėvai. Apibendrinus galima teigti, kad šios priemonės vaikams suteikia daug teigiamų emocijų, kadangi tai yra neįprasta, nekasdieniška veikla. Vaikams, kurių veikloje IKT priemonės naudojamos dažnai daug emocijų nebesukelia, ji tampa natūrali veikla. Retai besinaudojantiems IKT priemonėmis vaikams jos kelia nerimą, jie reaguoja atsargiai. Taip pat IKT priemonės vaikus skatina būti aktyvesniais, daugiau diskutuoti, ilgiau sutelkti dėmesį ir veikti patiems viską išbandant. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokiomis IKT priemonėmis respondentai naudojasi ugdant vaikų kūrybinę raišką. Jie dažniausiai naudoja šias priemones: fotoaparatą, CD grotuvą, nešiojamą kompiuterį, kompiuterį, DVD grotuvą, vaizdo kamerą, interaktyvią lentą, planšetinį kompiuterį. Galima teigti, kad: 1) ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios tik tokiomis IKT priemonėmis; 2) ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudojamos priemonės atspindi šių priemonių naudojimo tikslingumą ir efektyvumą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų dailės raišką. Tyrimas parodė, kad vaikų meniniam ugdymui pedagogai dažniausiai naudoja kompiuterį ar interaktyviąją lentą. Šiomis priemonėmis dažniausia yra piešiama arba žiūrima vaizdinė medžiaga. Kitos trys dažnai naudojamos IKT priemonės – fotoaparatas, filmavimo kamera, CD grotuvas. Šiomis priemonėmis – fotografuojama, filmuojama, kuriami nuotraukų koliažai, CD grotuvu – klausomasi įvairios muzikos. Tačiau palyginus gautus rezultatus su rezultatais ,,IKT priemonės kūrybinei raiškai ugdyti“ (žr. 35 pav.), matyti, kad čia pedagogai fotoaparatą ir CD grotuvą paminėjo, kaip dažniausiai kūrybinei raiškai ugdyti naudojamas priemones. Šie tyrimo duomenys nesutampa. Ugdant vaikų dailės gebėjimus, pasitelkiant informacines komunikacines technologijas, galima naudotis įvairiomis grafikos programomis. Anketos lape buvo surašytos programos, kurios susiskirstė į tris grupes. Pirmoji grupė Paint, Tux Paint, Kid pix, pačios papraščiausios piešimo programos, kuriomis gali naudotis net ikimokyklinio amžiaus vaikai. Antroji grupė programų – Gimp, Adobe Photoshop, Corel Draw. Programos skirtos profesionalams, kurios 98 reikalauja didesnių informacinių įgūdžių. Trečiojoje programų grupėje spalvinimo programa Ginko Paint ir virtuali programa Art Pad. Noriu akcentuoti, kad profesionaliosiose programose (Adobe Photoshop, Corel Draw) paprasta piešti, tačiau jų įrankų langai yra sudėtingesni. Čia daugiau įvairių įrankių bei galimybių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogai, ugdant vaikų dailės raišką, naudojasi prieinamiausia ,,Piešimas” programa, kuri yra visose Windows operacinėse sistemose. Ji yra nesudėtinga, ja paprasta naudotis, o tai ypač aktualu ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Pasak T. Balvočienės, N. Kriščiūnienės (2005, p. 5), šia nesudėtinga programa išmokstama piešti kompiuteriu, ją greitai perpranta ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti, ką mano pedagogai apie kūrybiškumą. Jis yra skatinamas ar slopinamas, jei kūrybai yra pasitelkiama kompiuterinė grafika. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentų nuomone kūrybiškumas nėra slopinamas, tai tik viena iš galimybių vaikui kurti ir lavinti kūrybiškumą. Pedagogų nuomone, kompiuterinės grafikos piešiniai gali būti lygiaverčiai tradicinėmis priemonėmis piešiniams.
99 IŠVADOS
1. Remiantis literatūros šaltinių analize išryškėjo, kad IKT yra būtinas ugdymo(si) proceso komponentas, neatsiejama šiuolaikiško gyvenimo dalis. IKT integracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas yra būtina, nes šiandieninių IKT priemonių taikymas ugdyme yra orientuotas į vaiką ir jo ateitį. Nors šios priemonės atitinka šiuolaikinius ugdymo lūkesčius ir gali pagerinti ugdymo(si) kokybę, vis tik, jos nėra tapusios įprastiniu reiškiniu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Penkerių septynerių metų vaikai yra labai imlūs, domisi naujais daiktais, geba greitai perimti naują informaciją, geba lengvai perimti ir išmėginti naujus ugdymo(si) būdus. IKT integruojamos į ugdymą turi būti preciziškai pedagogų suplanuotas procesas. Čia svarbų vaidmenį atlieka programinės įrangos pasirinkimas ir pedagogo gebėjimas efektyviai naudoti šias priemones. Kompiuterinės grafikos priemonių taikymas meninėje veikloje, kaip dailės raiškos priemonė, sudaro galimybes plėstis vaikų vizualiai saviraiškai, taip pat sudaro galimybes realizuoti vaikų kūrybinius gebėjimus. 2. Kūrybinių darbų analizės rezultatai atskleidė, kad piešiant tradicinėmis dailės priemonėmis vaikai piešinyje panaudojo daugiau ir įvairesnių linijų. Vaikai drąsiai jas piešė, įvairiai jomis manipuliavo. Visi vaikai piešinyje piešė tiesias ir lenktas linijas, chaotiškų ar neatpažįstamų linijų piešiniuose nebuvo. Kompiuterinės grafikos priemonėmis pieštuose piešiniuose tokių linijų buvo beveik penktadalis. Dauguma vaikų piešusių kompiuterinės grafikos priemonėmis, lyginant su tradicinėmis priemonėmis pieštais piešiniais, naudojo daugiau spalvų. Daugiau nei pusė vaikų piešinyje naudojosi ne tik viena spalva, bet ir įvairiais jos atspalviais. Renkantis piešimo lango foną, daugiau nei pusė vaikų rinkosi piešti ant spalvotos piešimo srities, tik trečdalis vaikų rinkosi tradicinį baltą foną. Piešiant tradicinėmis dailės priemonėmis apie pusė vaikų piešinio erdvę užpildė visą. Piešiant kompiuterinės grafikos priemonėmis visą piešinio erdvę užpildė mažiau nei penktadalis vaikų. Pagal vaizduojamus objektus, tiek piešę tradicinėmis priemonėmis, tiek kompiuterinės grafikos priemonėmis, daugiau kaip trečdalis vaikų piešė žmogų, o beveik penktadalis piešė gamtos vaizdus. Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip pusė vaikų kompiuterinės grafikos figūromis spaudais nesinaudojo. Kompiuterinės grafikos įrankių juostoje esančiu trintuku ir funkcija ,,anuliuoti“ naudojosi trečdalis vaikų. Daugiau nei pusė vaikų šiomis funkcijomis nesinaudojo. 3. Pedagogų nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visi pedagogai pritarė, kad panaudojus IKT ugdymas tampa efektyvesnis. Didžioji dalis pedagogų teigė, kad ugdymo procese IKT naudoja dėl šiuolaikiško vaiko ugdymo. IKT priemonėmis dauguma pedagogų 100 naudojasi savo grupėje, daugiau kaip trečdalis IKT naudoja pažinimo, o penktadalis meninei kompetencijai ugdyti. Daugiau nei pusė pedagogų teigė, kad mėgiamiausia vaikų veikla, prie kompiuterinių technologijų, yra žaidimai ir piešimas. Beveik visi pedagogai teigė, kad ugdant vaikų dailės gebėjimus, naudojant IKT, dažniausiai piešia ir spalvina, žiūri vaizdinę medžiagą, fotografuoja. Dauguma pedagogų vaikų kūrybinei raiškai plėtoti naudoja CD grotuvą, fotoaparatą, nešiojamą kompiuterį, vaikų dailės gebėjimams ugdyti naudoja programą ,,Paint“ (,,Piešimas). Dauguma pedagogų teigė, kad naudojant IKT priemones meninėje veikloje kūrybiškumas yra skatinamas, o mažiau kaip penktadalis teigė, kad slopinamas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad trečdalis pedagogų, naudojant IKT priemones ugdyme, susiduria su šiomis problemomis: IKT priemonių trūkumu ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir per dideliu vaikų skaičiumi grupėse. 4. Įvairių sričių specialistų nuomonė atskleidė, kad vaikai interneto kavinėse, miesto viešosiose bibliotekose, kuriose yra viešoji interneto prieiga ir galimybė pasinaudoti kompiuteriu, dažniausiai žaidžia žaidimus. Tik trečdalis respondentų teigė, kad yra tekę matyti vaikus piešiančius kompiuterinės grafikos priemonėmis. Šia veikla dažniausiai užsiima mergaitės ir populiariausia kompiuterinės grafikos programa, naudojama šiose įstaigose, yra ,,Paint“ (,,Piešimas). Interviu psichologui rezultatai atskleidė, kad visi kalbinti psichologai, savo darbinėje praktikoje, yra, nors kartą, konsultavę tėvus dėl vaiko priklausomybės nuo kompiuterio. Konsultuoti tėvų dėl ikimokyklinio amžiaus vaiko priklausomybės nuo kompiuterio psichologams nėra tekę. 5. Tyrimo rezultatai dalinai patvirtino pirmąją tyrimo hipotezę, kad kompiuterinės grafikos priemonės atveria plačias galimybes vaikų dailės gebėjimams ugdyti. Tyrimo metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad iškelta antroji hipotezė pasitvirtino. Vaikai daugiau žaidžia, manipuliuoja kompiuterinės grafikos programos funkcijomis, nei reiškiasi kūrybinėje veikloje.
101 REKOMENDACIJOS
Ikimokyklinio ugdymo pedagogams rekomenduojama: 1. Naudojant IKT priemones ugdyme laikytis pagrindinių ergonomikos principų, higienos reikalavimų, atsižvelgti į vaikų psichologinius ypatumus. Rekomenduojama, kad IKT priemonių naudojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese būtų gerai suplanuotas ir apgalvotas, o naudojamos programos būtų parinktos atsižvelgiant į vaikų amžių. 2. Kompiuterinės grafikos priemonės turi būti lengvai valdomos, turi turėti lengvai naudojamą meniu. Pradžioje rekomenduojama daugiau dėmesio skirti vaikų supažindinimui su priemone. Leisti laisvai išbandyti programos galimybes, kad vėliau vaikai galėtų savarankiškai kurti. 3. Rekomenduojamos šios programos: ,,Piešimas“ (,,Paint“), ,,Tux Paint“. Šiomis programomis paprasta naudotis, nustatyta, kad vaikai jas puikiai valdo.
102 LITERATŪRA
1. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. – Vilnius: DA leidykla, 1994 2. Bakanovienė T., Donielienė I., Šalkuvienė O. Informacinių technologijų taikymas ugdymo praktikoje. – Šiauliai: Lucilijus, 2008 3. Balčytienė A. Būdas mokyti kitaip: hipertekstinė mokymo aplinka. – Vilnius: Margi raštai, 1998 4. Bedard N. Vaikų piešiniai: kaip juos suprasti. – Vilnius: Baltos lankos, 2010 5. Benoit J. A., Pettinati G. Nupiešk man avį: iššifruokite vaiko piešiniuose slypinčią informaciją. – Vilnius: Baltos lankos, 2012 6. Bitinas B. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. – Vilnius: Kronta, 2006. 7. Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. – Vilnius: VPU leidykla, 1996. 8. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. Kokybinių tyrimų metodologija. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla, 2008. 9. Boyd D., Bee H. Augantis vaikas. – Vilnius: Vaistų žinios, 2011 10. Brazauskaitė A. Vaikų dailės terapinis aspektas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2004 11. Brazdeikis V., Zabarauskas R. Informacinių technologijų pradmenys. – Kaunas: Šviesa, 2004. 12. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. Iliuzija ir realybė. – Vilnius: Tyto alba, 2004 13. Balvočienės T., Kriščiūnienės N. Informacinės technologijos: piešimas kompiuteriu. – Kaunas: Šviesa, 2005 14. Chomentauskas G. Šeimos piešimo metodikos taikymas vaiko psichologiniams tyrimams: (metodinė priemonė). – Vilnius: PMTI, 1983 15. Dagienė V. Tavo bičiulis kompiuteris: informacinės technologijos 5 – 6 kl. – Vilnius: TEV, 2005 16. Dailės žodynas. – Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1999 17. Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011 2013 m. programos patvirtinimo. [interaktyvus]. 2011, [2014 04 20]. Prieiga per internetą:
104 30. Girdzijauskienė R., Gudynas P., Jakavonytė D. ir kt. Inovatyvių mokymo(si) metodų ir IKT metodų taikymas, I knyga. [interaktyvus]. 2010, [žiūrėta 2014 03 21]. Prieiga per internetą:
106 62. NAEYC Position statement. Technology and Interactive media as tools in early childhood programs serving childre from birth through age 8. [interaktyvus]. 2012, [žiūrėta 2014 04 26]. Prieiga per internetą:
108
PRIEDAI
109 1 priedas Kūrybiniai vaikų darbai piešti kompiuterinės grafikos priemonėmis
Paulė, 6 m.
Ramunė, 6 m.
Izabelė, 6 m.
110
Dominykas, 5 m.
Deimantė, 6 m.
Saulė, 6 m.
111
Tadas, 6 m.
Sonata, 6 m.
Gerda, 6 m.
112
Beržūna, 6 m.
Dovydas, 5 m.
Gabrielė, 5 m.
113
Andrėja, 5 m.
Marius, 5 m.
Laura, 5 m.
114 ANKETA PEDAGOGAMS
Gerbiamas pedagoge, esu Lina Malinauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto, ikimokyklinės edukologijos magistrantė. Rašau magistro darbą ir atlieku tyrimą tema ,,5 7 m. vaikų kūrybinė raiška kompiuterinės grafikos programomis“. Prašyčiau skirti šiek tiek laiko ir atsakyti į anketos klausimus, gauti rezultatai bus apibendrinti ir aptarti magistro darbe. Jūsų atsakymai išliks anonimiški. Dėkoju už pagalbą!
1. Ar pritariate, kad naudojant IKT ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesas yra efektyvesnis?
Visiškai Pritariu Iš dalies Nepritariu pritariu pritariu □ □ □ □
Kodėl? ......
2. Ar turite galimybę naudotis IKT priemonėmis savo darbe, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus? □ Taip □ Ne
Į šį klausimą prašyčiau atsakyti tik tuos pedagogus, kurie nenaudoja IKT ugdant vaikus darželyje:
3. Jūs IKT nenaudojate, ugdant Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku ikimokyklinio amžiaus vaikus, nes: Darželyje nėra kompiuterių □ □ □ □ Nesudaromos sąlygos naudoti IKT □ □ □ □ Vaikai yra per maži dirbti kompiuteriu □ □ □ □ Prioritetą teikiu tradiciniams ugdymo □ □ □ □ metodams Kompiuterį naudoju ne ugdymo tikslams □ □ □ □ Trūksta kompetencijos naudoti IKT vaikų □ □ □ □ veikloje Niekas neskatina □ □ □ □ Kita (įrašykite)
Į kitus klausimus prašyčiau atsakyti tik tuos pedagogus, kurie naudoja IKT ugdant vaikus darželyje:
4. Kodėl į vaiko ugdomąją veiklą Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku integruojate IKT?: Darželio administracijos nurodymu □ □ □ □ Dėl šiuolaikiško vaiko ugdymo □ □ □ □
115 Nusprendžiau pati □ □ □ □ Nes patinka vaikui □ □ □ □ Nes nori tėvai □ □ □ □ Kita (įrašykite)
5. Ar Jūsų įstaigos programoje yra numatytas IKT integravimas į ugdymo procesą? □ Taip □ Ne □ Nežinau Kita (įrašykite) ......
6. Darželio aplinkos, kuriuose galite Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku naudotis IKT priemonėmis ugdant vaikus: Savo grupėje □ □ □ □ Metodiniame kabinete □ □ □ □ Specialiai įrengtame kompiuterių □ □ □ □ kabinete/klasėje Kita (įrašykite)
7. Kiek dažnai, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, naudojatės IKT? □ Kasdien □ Mažiausiai kartą per savaitę □ Kartą per mėnesį □ Kelis kartus per mėnesį □ Kelis kartus per metus Kita (įrašykite) ......
8. Kiek laiko leidžiate vaikams veikti prie IKT per užsiėmimą? □ iki 10 min. □ 10 15 min. □ 15 20 min. □ 20 30 min. Kita (įrašykite)......
9. Jūsų nuomone, kokia veikla prie kompiuterio labiausiai domina vaikus? ......
10. Papasakokite, kaip reaguoja vaikai į veiklą, kurioje naudojate IKT priemones? ......
116 11. Kokie IKT pagalba ugdomi vaikų Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku gebėjimai?: Darbo kompiuteriu □ □ □ □ Pažintiniai □ □ □ □ Kalbos □ □ □ □ Komunikaciniai □ □ □ □ Bendravimo/bendradarbiavimo □ □ □ □ Kūrybiškumo, saviraiškos □ □ □ □ Savarankiškumo □ □ □ □ Pasitikėjimo savimi □ □ □ □ Gebėjimo susikaupti, dėmesio □ □ □ □ Pastabumo □ □ □ □ Erdvinio suvokimo □ □ □ □ Rankos akies kontrolės □ □ □ □ Motoriniai □ □ □ □
12. Kokioms vaiko kompetencijoms ugdyti dažniausiai naudojate IKT? □ Pažinimo □ Komunikavimo □ Meninei □ Socialinei □ Sveikatos saugojimo
13. Pateikite pavyzdžių, ką veikiate naudojant IKT, ugdant vaikų meninę kompetenciją? ......
14. Jūsų nuomone, kokie privalumai išryškėja, naudojant IKT, ugdant vaikų kūrybinę raišką? ......
117
15. Kokias IKT priemones dažniausiai Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku naudojate vaikų meninei kūrybinei raškai ugdyti: Kompiuterį □ □ □ □ Nešiojamą kompiuterį □ □ □ □ Planšetinį kompiuterį/iPad □ □ □ □ Interaktyvią lentą □ □ □ □ Fotoaparatą □ □ □ □ Video kamerą □ □ □ □ DVD grotuvą □ □ □ □ CD grotuvą □ □ □ □ Kita (įrašykite)
16. Kokiomis kompiuterinėmis grafikos programomis naudojatės, ugdant vaikų kūrybinę raišką? □ Paint □ Tux Paint □ Pencil □ Kid Pix □ Ginkgo Paint □ Art Pad □ Pixia □ Gimp □ Adobe Photoshop □ Corel Draw Kita (įrašykite) ......
17. Kaip Jūs manote, ar piešiant kompiuterinėmis grafikos programomis vaikų kūrybiškumas skatinamas ar slopinamas? Savo nuomonę pagrįskite......
18. Aprašykite ypač sėkmingos vaiko veiklos atvejį, naudojant IKT, kuriame Jūs įžvelgiate naudą vaiko pasiekimams: ......
118 ......
19. Kokios problemos kyla naudojant IKT ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme? ......
20. Ką darote, jei vaikai nenori baigti IKT veiklos? ......
21. Koks, Jūsų ugdomų vaikų, tėvų požiūris į IKT panaudojimą vaikų ugdyme? ......
Jūsų amžius: □ 18 25 m. □ 26 35 m. □ 36 45 m. □ 46 55 m. □ 56 65 m. □ 65 m. ir daugiau Jūsų išsilavinimas: Jūsų kvalifikacija: Jūsų pedagoginio darbo stažas: □ Spec. vidurinis (profesinis) □ Auklėtojas □ Iki 5 m. □ Aukštesnysis □ Vyr. auklėtojas □ 6 – 15 m. □ Aukštasis neuniversitetinis □ Auklėtojas □ 15 – 20 m. □ Aukštasis universitetinis metodininkas □ 21 – 30 m. □ Auklėtojas ekspertas □ 31 ir daugiau
Jūs dirbate: □ Privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje □ Valstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vietovė, kurioje dirbate: □ Didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys (pabraukite)) □ Miestas □ Miestelis □ Kaimas Jūsų ugdomų vaikų amžius: □ 2 3 m. □ 3 4 m. □ 4 5 m. □ 5 6 m. □ 6 7 m. □ mišri vaikų grupė
AČIŪ
119
Priedas Nr. 3
5 6 m. vaikų kūrybinės raiškos kompiuterinės grafikos programomis stebėjimo protokolas
Protokolas Nr...... Data ...... Laikas ...... Vieta ...... Vaiko vardas ...... Vaiko amžius ...... Kontekstas...... Stebėtojas......
Vaiko veiksmai Pastabos
120