Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2018 m. lapkričio 9 d., penktadienis Nr. 36 (1273) | Kaina 1,30 Eur

D ailė | M uzika | T eatras | K inas | F otografija

Mieli skaitytojai,

Nepamirškite užsiprenumeruoti „7 meno dienų“ 2019 metams.

Prenumeratos kaina 1 mėn. – 4,39 Eur, 6 mėn. – 26,32 Eur, metams – 43,86 Eur.

„Kino“ žurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 2,75 Eur, pusmečiui – 8,25 Eur, metams – 16,50 Eur.

Prenumeruodami sutaupote ir remiate mūsų leidinius.

Prenumeratą galima užsisakyti „Lietuvos pašto“ skyriuose, taip pat internetu www.prenumeruok.lt bei telefonu 8 700 55 400 3 Pokalbis su kompozitoriumi Antanu Kučinsku

Scena iš spektaklio „Vėlinės“ D. Matvejevo nuotr. 4 Meno ir mokslo laboratorijos spektaklio Smūgis aguonos grūdu „Errorai“ premjera Eimunto Nekrošiaus „Vėlinės“ Vilniuje

personažu (į lietuvių kalbą kūrinį visumos pajautimas. Kartais ir žiū- Daiva Šabasevičienė išvertė Justinas Marcinkevičius), rovai turi kūrinio lauke pavaikščioti žiūrovai galėjo įsitikinti žodžio ant pirštų galų, kad išvystų srau- Spalio 29 ir 30 d., Vėlinių išvaka- grožio ir ištarmės galia. niame upelyje atsispindintį lapų rėse, kai vėlės priartėja prie žemės, Lietuviams šis kūrinys artimas, mirgėjimą. Režisierius, avansceną kai vėjo gūsiai sukelia nerimo bei jis alsuoja dvasia, kuria šimtme- nutvieskęs geltona šviesa, į vieną prisiminimų audras, Vilniaus tarp- čiais gyveno mūsų protėviai. Vaizdų ilgą eilę sutūpusių aktorių rankų tautinio teatro festivalio „Sirenos“ ir ir vizijų pasaulis, poetiniai atodū- plazdenimu sukuria poetinių Adomo Mickevičiaus instituto pa- siai, tikrovės įtrūkimai ir jų užpil- jausmų ir vėlių simfoniją. Žiūrovų stangomis Lietuvos nacionaliniame dymas gyvais balsais „Vėlines“ pa- akyse sukuriamas pasaulis čia pat operos ir baleto teatre buvo paro- verčia čiurlioniška erdve. Čia girdi išardomas, ir nors vėlių plazdenimo dytos Eimunto Nekrošiaus „Vėli- ir „Jūrą“, ir „Miške“ – nors garsai nelieka spektaklio kūne, jis išsaugo- nės“. Nacionaliniame teatre Var- ir vaizdai formuojami iš visiškai mas atmintyje. šuvoje (Teatr Narodowy) sukurtas skirtingų segmentų. Šūkčiojimai „Uvertiūra“, „Vaiduoklis“, „IV da- spektaklis tarytum nušlavė begalę ir pašokimai, horizontalės ir įstrižai- lis“, „III dalis. Prologas“, „Kalėjimas“, smulkių teatrinių bandymų, nesi- nės – aistrų ir jausmų tęsinys. Ne- „Improvizacija“, „Egzorcizmai“, „Ku- baigiančių projektukų, visą teatrinę materialia substancija užpildomi visi nigo Piotro regėjimas“, „Salonas pafilosofavimo, savęs įteisinimo ir kūrinio „įplyšimai“, nuaudžiamas Varšuvoje“, „Ponas senatorius“, „Fi- Donato Jankausko (Duonio) paroda pateisinimo grafomaniją. vientisas nevientiso kūrinio audinys. nalas“ – tai „Vėlinių“ dalys, kurias Režisierius turbūt pirmą kartą Teksto kupiūros sujungiamos sodria galime sekti ir analizuoti jų turinį. 9 scenoje išsakė tokią galybę teksto, režisūrine kalba, kuriai perskaityti Kartu su režisieriumi tekstus rengė leisdamas jam skleistis ir pleventi kartais pritrūksta galios. Rolandas Rastauskas. Ir nors kai ku- lyg saulės nušviestame aguonų Nekrošius mėgsta užuominas, rios scenos, ypač antrame veiksme, lauke. Jis kūrė ne tik Mickevičiaus mėgsta, kai po sceną lakioja an- galėjo būti pateiktos glausčiau, tenka „Vėlines“, bet ir Mickevičiaus prisi- gelai, vos prisiliesdami prie žemės. pripažinti, kad lietuvių menininkai 10 kėlimą. Tekstui virstant dar vienu Pasirodo, romantizmui skleistis ne- „Scanoramos“ premjeros nematomu, bet nuolat girdimu būtinas iškilmingai romantizuotas Nukelta į 5 psl.

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 1 psl. M uzika Įžengę į didžiąją sceną Jaunųjų laureatų ir Euroradijo koncerte – retai girdimi Balio Dvariono ir Vytauto Bacevičiaus fortepijono koncertai

garsių asmenų. Joje mokosi apie 180 Živilė Ramoškaitė įvairių specialybių moksleivių nuo 10 iki 18 metų. M. Daunoraitė labai Kiekvienas talentingas jaunuolis patenkinta mokymusi ir suteikto- svajoja tapti koncertuojančiu mu- mis gyvenimo sąlygomis. J. Dvario- zikantu. Tačiau be suinteresuotų nas šioje mokykloje turi visą klasę asmenų ir organizacijų pagalbos (nustebau sužinojusi, kad fortepi- toks tikslas šiais laikais labai sun- jono specialybės mokinių jis vi- kiai pasiekiamas, tiesą sakant, be- sai neturi M.K. Čiurlionio menų veik neįmanomas. Daugybė Eu- mokykloje). ropoje rengiamų jaunųjų atlikėjų M. Daunoraitė atliko labai retai konkursų suteikia galimybę atrasti girdimą Vytauto Bacevičiaus Kon- ryškiausius talentus. Tačiau tik at- certą Nr. 4 Sinfonia concertante rasti neužtenka, reikia kokiu nors (1962). Šis sudėtingas vadinamojo būdu jiems padėti tobulėti, įžengti „kosminio“ kūrybos laikotarpio į didžiąją sceną. Tuo Europoje rūpi- veikalas iš pianisto reikalauja ne- Martynas Stakionis ir Milda Daunoraitė D. Matvejevo nuotraukos nasi įvairūs fondai, privatūs asme- paprasto ritminio tikslumo, kon- Thomas Kelly nys ir organizacijos. Viena jų – Eu- Ypač reikšminga (sakytum, istori- jaunuolis seniai susigyvenęs, o iš centracijos ir puikios technikos. ropos jaunimo muzikos konkursų nis įvykis), kad visą pirmą koncerto tiesų, kaip sužinojau po koncerto, Kūrinio muzikinis tekstas nuolat finalinisRondo , orkestro ir fleitininkės sąjunga (EMCY), įkurta dar 1970 m., dalį skambėjo lietuvių muzika – Ba- šį keturių dalių opusą jis išmoko kinta, girdime tam tikru ritminiu pagrotas ypač gaiviai ir gyvai. dabar jungianti apie 50 nacionali- lio Dvariono ir Vytauto Bacevičiaus per kelias savaites! Subjektyvių ostinato judančias garsų struktūras. Šią jaunimo muzikos šventę už- nių ir tarptautinių jaunimo kon- fortepijoniniai koncertai. emocijų ir savitų vaizdinių kūri- Tarsi visatoje sušvintantys kosmi- baigė 2000 m. Vokietijoje gimusi ko- kursų. Per kiekvieną šiai organiza- Dvariono Pirmąjį koncertą g-moll nys buvo atliktas itin pagaviai ir niai kūnai... Pats kompozitorius rėjietė Songha Choi, šiuo metu be- cijai priklausantį konkursą skiriamas (1960) skambino dvidešimtmetis emocingai, naudojant išraiškingas sakė, kad šioje muzikoje motyvai simokanti Lordo Yehudi Menuhino prizas – meistriškumo kursai ar kon- britas Thomas Kelly. Apie šį jau- skambesio spalvas ir garso išgavimo nesikartoja, o visas kūrinys „neigia mokykloje. 2016 m. smuikininkė už- certai Europoje. Į EMCY priimti nuolį kuluaruose buvo pasakoja- būdus. Pianistas perprato Dvariono bet kokią tradiciškai suvoktą formą“. ėmė antrąją vietą tarptautiniame net trys Lietuvoje rengiami jaunųjų mos neįtikėtinos istorijos. Pasirodo, muzikos kalbą, įsiklausė į savitus M. Daunoraitė skambino su nepa- Y. Menuhino smuikininkų kon- atlikėjų (iki 25-erių metų) konkur- profesionalaus pianisto kelią jis pa- lietuvių folkloro motyvus, tipiškas prastu jaunatvišku azartu, kokio jai kurse. Jaunoji atlikėja ypač giriama sai – Nacionalinis Balio Dvariono sirinko būdamas penkiolikos, iki tol harmonijos slinktis, kartais pakim- pavydėtų ir pripažinti fortepijono už jos amžiui neįprastą muzikos pianistų ir stygininkų, Tarptautinis įvairiausią muziką, net ir techniškai bančias ore ir nutrūkstančias tarsi grandai. Ji viską suspėjo: juvelyriš- suvokimo brandą. Tuo įsitikinome Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir sudėtingiausius veikalus skambinęs gerklėje užstrigęs žodis. Išgirdome kai tiksliai artikuliavo minėtus be- klausydamiesi su orkestru atliekamo smuikininkų bei Tarptautinis Jaschos savarankiškai, sekdamas youtube įra- ir dvarionišką jausmų bangavimą, sikeičiančius motyvus, komunikavo Sergejaus Prokofjevo Pirmojo kon- Heifetzo smuikininkų. EMCY kas- šais. Th. Kelly, pasimokęs H. Purcello ilgesingai nutęstas valtornos melo- su dirigentu bei orkestru ir dar su- certo D-dur. Kūrinyje dominuoja ne- met rengia Jaunimo Euroradijo jaunų muzikantų mokykloje, dabar dijas. Nenutylėsiu, pirmoje dalyje spėjo pati vartyti partitūrą, iš kurios skubri gausiai niuansuota lyrika, lei- koncertą, pristatantį įvairiose ša- studijuoja Karališkajame muzikos vietomis solo partijos gerai negir- grojo. Jautei, kad muzika jai labai dusi smuikininkei atsiverti ir perteikti lyse vykusių konkursų laureatus. koledže. Jo profesorius yra žinomas dėjome, fortepijoną gožė orkestras. patinka, kad pianistė į ją tiesiog pa- subtiliausias mintis bei emocijas. Šiemet toks koncertas kelių Lietu- pianistas Andrew Ballas, ypač ver- Septyniolikmetė Milda Dauno- nirusi. Po koncerto M. Daunoraitė Atlikėjams talkino Lietuvos na- vos ir užsienio organizacijų pastan- tinamas už šiuolaikinės muzikos raitė nuo mažens dalyvavo įvai- tai patvirtino sakydama, kad jai la- cionalinis simfoninis orkestras, ku- gomis lapkričio 4 d. įvyko Nacio- atlikimą. riuose konkursuose ir pelnė prizi- bai įdomu šioje muzikoje atrasti tai, riam dirigavo Martynas Stakionis. nalinėje filharmonijoje, iš kurios Profesorius Jurgis Dvarionas pa- nes vietas. Šiais metais ypač sėkmingas ko visai nėra klasikoje. Ir apskritai Tai jau gana plačiai Lietuvoje ir už- eterio bangomis pasklido po dau- sakojo, kaip puikiai Th. Kelly akom- jai buvo Vladimiro Krainevo kon- šiuolaikinė muzika ją traukia, ver- sienyje pasireiškęs talentingas jau- gybę šalių. Su Nacionaliniu sim- panavo iki tol jam nepažįstamą Jo- kursas Charkove, Ukrainoje, čia ji čia ieškoti nežinomų dalykų. nosios kartos dirigentas, šiuo metu foniniu orkestru, diriguojamu jauno hanneso Brahmso smuiko koncertą. laimėjo pirmąją vietą ir kelis spe- Solinį fortepijoną pakeitusi fleita studijuojantis orkestrinį dirigavimą maestro Martyno Stakionio, grojo Pirmąsyk atsivertęs kūrinio natas jis cialius prizus. Antrus metus Milda grąžino į klasikos versmes. Fleiti- Hamburgo muzikos ir teatro aka- keturi jaunieji muzikantai: pianis- viską paskambino ne tik tiksliai, bet ir mokosi H. Purcello muzikos moky- ninkė U. Zhivitckaia stilingai at- demijoje. Klausantis keturių visiš- tai Thomas Kelly (Didžioji Brita- teisingai suvokdamas muzikos esmę. kloje, o jos pedagogas yra mums ge- liko Wolfgango Amadeus Mozarto kai skirtingų veikalų dėmesį traukė nija), Milda Daunoraitė (Lietuva), Dvariono Koncertas pianistui rai pažįstamas pianistas Justas Dva- Koncertą fleitai ir orkestrui D-dur, preciziškas jo mostas, muzikalumas, fleitininkė Uliana Zhivitckaia (Ru- taip pat nesukėlė jokių techninių rionas, ten dirbantis taip pat antrus KV314. Skoningai artikuliuoti sida- žvali energija. Belieka visiems jau- sija) ir smuikininkė Songha Choi ar muzikinių sunkumų, nors vir- metus. Tai viena seniausių specialių bru spindintys fleitos garsai užpildė niesiems talentams palinkėti tvirtai (Pietų Korėja). Visi šie muzikantai tuoziškų užduočių jame nestinga. muzikos mokyklų Anglijoje, įsikūrusi visą salę, o pūtė ją liauna kukli mer- ir sėkmingai siekti tolimesnių me- atliko po instrumentinį koncertą. Atrodė, kad su Dvariono muzika Londono priemiestyje, globojama gaitė. Publiką itin sujudino populiarusis ninių tikslų!

Anonsai Haydno, Gustavo Mahlerio, Ge- daugelyje pagrindinių Europos ir poeto Arthuro Rimbaud žodžius. pirma dalis Adagio. Antrosios LKO raldo Finzi ir Benjamino Britteno JAV operos teatrų ir festivalių, kon- Šio dekadentizmo ir simbolizmo koncerto dalies pradžiai pasirink- „Nušvitimai“ su Edgaru kūrinių programą. certų salių, kaip antai – Londono pradininko, „prakeiktųjų poetų“ tas kompozitoriaus Geraldo Finzio Montvidu ir Nicholu Australų dirigentas Nicholas Mil- „Covent Garden“, Miuncheno „Bay- atstovo sukurto ciklo „Nušvitimai“ „Romansas styginiams“. G. Finzis, sek- Miltonu tonas jau yra bendradarbiavęs su erische Staatsoper“, Berlyno „Ko- poemos – tai prozai artima poezija, damas XIX a. pab.–XX a. pr. anglų Lietuvos kameriniu orkestru ir pa- mische Oper“, Anglijos, Škotijos kupina siurrealizmo vizijų. Brittenas muzikos tradicijomis, Edwardu El- Vienas dažniausiai užsienyje Lietuvą vadino jį tikru Lietuvos muzikinės nacionaliniai, Hamburgo, Frank- puikiai perteikia prancūzų kalbos garu, Ralphu Vaughanu Williamsu, reprezentuojančių Lietuvos orkestrų, kultūros brangakmeniu. N. Milto- furto, Amsterdamo, Oslo, Ženevos, subtilybes, jautriai intonuoja žodį. susikūrė savitą stilių ir buvo vadina- neseniai iš Kinijos grįžęs ir netrukus nas Sidnėjaus konservatorijoje, Mi- Dresdeno, Leipcigo, Liono, Bordo, Viso koncerto programą LKO mas vienu originaliausių britų kom- pasauliui naują kompaktinę plokštelę čigano valstybiniame universitete Santa Fe (JAV) operos teatrai, pradės sau įprasta klasicizmo epo- pozitorių. Tad jo „Romansas stygi- „Baltic Concerti“ (Pēterio Vasko, Ju- ir Juilliardo mokykloje studijavo Glaindborno ir Provanso Ekso chos muzika. Skambės 1764 m. Jo- niams“ taps puikia įžanga į britų liaus Juzeliūno, Anatolijaus Šenderovo smuiką, dirigavimą, muzikos teo- festivaliai. E. Montvidas nėra retas sepho Haydno sukurta Simfonija klasiko B. Britteno „Nušvitimus“. muzika smuikui ir orkestrui; smuiko riją ir filosofiją. Jis tapo ne vieno kon- svečias ir Lietuvoje: bendradarbiauja Nr. 22 Es-dur („Filosofas“). Ji šian- Lietuvos kamerinio orkestro koncer- solo – Džeraldas Bidva; įrašė „Odra- kurso laureatu, yra pelnęs JAV ir Aus- su Lietuvos nacionaliniu operos ir dien taikliai apibūdinama kaip mu- tas su dirigentu N. Miltonu ir solistu dek“ leidykla) pristatysiantis Lietuvos tralijos apdovanojimų. N. Miltonas baleto teatru, „Vilnius City Opera“, zikos kūrinys, sujungęs vėlyvojo E. Montvidu vyks lapkričio 14 d., trečia- kamerinis orkestras mūsų šalies pu- kviečiamas diriguoti pagrindiniams yra surengęs rečitalių Pažaislio bei baroko ir ankstyvojo klasicizmo dienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje bliką šįkart kviečia klausytis progra- Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Vilniaus festivaliuose. Solistas apdo- stilistinius bruožus. Po Haydno salėje. Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, mos, parengtos su australų batutos D. Britanijos, Vengrijos, Prancū- vanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, nuskambės Gustavo Mahlerio 18.30 val. šie atlikėjai koncertuos maestro Nicholu Miltonu ir Lietuvos zijos, Ispanijos, Olandijos ir įvairių ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ me- Dešimtoji simfonija, neretai vadi- Klaipėdos koncertų salėje, o lap- vokalo pažiba Edgaru Montvidu. Azijos šalių orkestrams. daliu ir kitais garbės ženklais. nama „didžia nebaigtąja“. Ji turėjo kričio 18 d., sekmadienį, 18 val. – Lapkričio 14 d. Nacionalinėje fil- Kitas šio vakaro svečias – iškilus E. Montvidas atliks Benjamino būti penkių dalių, deja, kompozi- Kauno valstybinėje filharmonijoje. harmonijoje Vilniuje orkestras ir tenoras Edgaras Montvidas. Lon- Britteno ciklą „Nušvitimai“ („Les toriui 1911 m. gegužės 18 d. mirus, ypatingi jo svečiai atliks Josepho done gyvenantis solistas pasirodo Illuminations“) pagal prancūzų simfonija liko eskizuose, baigta tik LNF inf.

2 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) M uzika Komunikabilios muzikos paieškos Pokalbis su kompozitoriumi Antanu Kučinsku

simfoniniam orkestrui pagal ji buvo eksploatuojama OKT teatro, Laimutė Ligeikaitė Mikalojaus Konstantino Čiur- vyko gastrolių į užsienio šalis ir, ma- lionio „Miške“. nyčiau, savo laikui tai buvo nestan- Šiais metais penkiasdešimtmetį Matyt, viskas veriasi vienu siūlu – dartinis, ryškus teatrinis produktas. švenčiantis kompozitorius Antanas tavo įvardytos vadinamosios per- Jei dabar tektų grįžti prie šio žanro, Kučinskas drąsiai gali konstatuoti dirbimo technikos irgi yra to pa- ko gero, daug ką bandyčiau kompo- savo kūrybinio gyvenimo pilnatvę: ties siekio išeiti iš puristinio meno nuoti kitaip. Daug drąsiau nerčiau Lietuvos muzikos ir teatro akade- uždarumo ir noro kalbėtis su kitais į muzikos sluoksnius, slypinčius mijos profesorius, humanitarinių išdava. Šiuo atveju – ir su kitais mu- kasdienėje kalboje. Na, bet teatro mokslų daktaras, nuo 2001 m. va- zikos autoriais. Netikiu baltu lapu, spektaklis yra kolektyvinis proce- dovauja viešajai įstaigai „Naujosios į kurį nežinia iš kur nutūpia mū- sas, dažnai kompromisų rezultatas. muzikos komunikacijos centras“, zos įkvėptos gaidos, taip pat ir me- Ko nemažai, gal net per daug, buvo plėtojančiai meninės kūrybos ir ninių idėjų „nekaltu prasidėjimu“ padaryta kuriant „Grimo operą“. interpretacijos, garso įrašų, knygų iš niekur. Meninį produktą visada Regis, 2014 m. pirmą kartą leidybos veiklą, yra ilgametis Lie- suvokiu tik kaip keistą racionaliai Antanas Kučinskas Nuotrauka iš asmeninio archyvo tuvos kompozitorių sąjungos tary- neišpainiojamą kitų įtakų ir savo išgirdusi ir pamačiusi tavo bos narys. O visai neseniai laimėjo autentiškumo mazgą, kaip tašką teatralizuotas kamerines pa- yra savotiški aktoriai. Ar teatra- praleidau Rod Ailando koledže, valstybinio pučiamųjų instrumentų nesibaigiančioje kelionėje iš kažko, sakėčias (kurias vadini „muzi- lizuotas kūrinys buvo kuria- kur stažavausi kino muzikos sri- orkestro „Trimitas“ vadovo kon- per kažkur, į kažką. kėčiomis“) „Apie žvėris ir žmo- mas specialiai jiems? tyje. Labai džiaugiuosi šia gali- kursą. Greta šių ir ankstesnių įvai- nes“, išgirdau ne tik įdomią, Taip, jau kūrimo procese žinojau, mybe, vertinu įgytą patirtį ir kaip rių darbų, A. Kučinskas išlieka nuo- Labai įdomūs ir unikalūs tavo dėmesį užvaldančią muziką. kas bus atlikėjai, ir į tai atsižvelgiau. pedagogas, ir kaip kūrėjas. Labai lat naujomis idėjomis stebinančiu projektai su režisiere ir aktore Nustebino Donelaičio pasakė- Džiugu, kad visi muzikantai lengvai įdomu, kad teorinė kino muzi- kūrėju, nenustygstančiu ieškotoju, Birute Mar – nepamirštamoji čių aktualumas. Šiandien jos pasidavė teatriniams žaidimams ir kos mintis labiausiai telkiasi ryti- vis bandančiu išpainioti kokį nors „Grimo opera“, „Apie žvėris ir vėl scenoje: Valstybiniame jau- muzikėčių pokštams, per repetici- nės JAV pakrantės universitetuose, įdomų muzikinį mazgą. Tik, atrodo, žmones“ pagal Donelaitį. Kaip nimo teatre buvo labai sėkmin- jas nestokojo siūlymų. Ši nestan- nors pati kino industrija – vakari- jam svarbiausia ne tai, ne stebinti atradote idėjų bendrumą, kaip gai atliktos spalio 30 d. ir dar dartinė sudėtis susilipdė pakvietus nėje, Holivude. Žvelgiant bendriau, eksperimentais, o ieškoti prasmės, suderinate muzikinį ir teatrinį skambės lapkričio 14-ąją. Kaip kolegas ir draugus, su kuriais jau pirmiausia nustebino Amerikos ne knaisiotis technologijose, o atsi- kūrinio matymą, kai gimsta netgi, tau dabar atrodo, kuo šiandien anksčiau sėkmingai esu bendradar- dydžiai, tiek rinkos, tiek ir šiaip kas- verti klausytojams. Šį kartą kompo- sakyčiau, naujas scenos žanras? labiausiai šis kūrinys sudo- biavęs. Ypač džiaugiuosi Andriumi dieniai – automobilių, maisto por- zitorius atsiveria skaitytojams. Birutė yra nestereotipinė, į len- mina publiką? Bialobžeskiu, jis ne tik puikus akto- cijų kavinėse, drabužių ir pan., taip tynėlę sunkiai įspraudžiama meni- Moralinės pozicijos aiškumu ir rius, bet ir gerai skaito natas, kas yra pat amerikietiškas praktiškumas ir Kaip save įvardytum: ar esi la- ninkė – ji ir rašytoja, poetė, ir aktorė, bekompromisiškumu. To dažnai būtina atliekant šį kūrinį. Skaitovo paprastumas, būdingas bendravi- biau muzikos teatre kompozi- ir režisierė, bendradarbiauja šokio trūksta šių dienų atseit laisvame, partija yra tiksliai fiksuota partitū- mui, aprangai, profesinėje srityje. torius, ar teatro muzikoje? Ku- projektuose, domisi Rytų kultūra pliuralistinių vertybių gyvenime. roje, tad ir teatrinė improvizacija JAV kur kas daugiau atsakomybės ris aspektas vis dėlto nusveria? ir t.t. Tai ne visiems kritikams yra Man Donelaičio kūryba yra lyg joje turi išsitekti. paliekama pačiam asmeniui, vals- Atsakyčiau bendriau. Sakyčiau, patogu. Ko gero, šis jos kūrybinės koks chirurgo skalpelis, aštriai ir tybė mažiau reguliuoja savo pilie- esu muzikos, kuri nėra herme- natūros universalumas, derantis su užtikrintai atveriantis moralines Labai didelė dalis Lietuvos pu- čių gyvenimą negu Europoje. Bet tiška ir uždaryta vien savyje, auto- aukštu profesiniu meistriškumu, opas, negyjančias nuo jo laikų, lyg blikos tave pažįsta kaip vai- ir atsakomybė už savo klaidas yra rius. Todėl man imponuoja visokios subtiliu estetiniu skoniu, atliepė koks tiesiai į veidą šviečiantis pro- kiškų operų kūrėją – „Bulvinė kur kas didesnė, mačiau ir didelę jos sąsajos su žodžiu, judesiu, kinu, mano kūrybines komunikabilios žektorius, neleidžiantis pasislėpti pasaka“ (apdovanota „Auksi- socialinę atskirtį. Nors Amerika aplinka (soundscape), žinoma, ir su muzikos paieškas ir lėmė mūsų il- po jokia modernumo ar toleran- niu scenos kryžiumi“), „Ma- yra vakarietiškos kultūros dalis, ji, teatru, kuris kiekybiškai užima gan galaikį bendradarbiavimą. O nauji tiškumo kauke, o pasakėčiose ne- karonų opera“ (nominuota lyginant su Europa, ko gero, turi didelę dalį mano kūrybos. Taigi lai- žanrai, formos ir meninė kalba juk gailestingai statantis žmogų į lygią „Auksiniam scenos kryžiui“), o daugiau skirtumų nei panašumų. kyčiau save „negrynosios“ muzikos ir gimsta mažiausiai galvojant apie gretą su žvėrimi, bet vis dėlto ti- gruodžio 9 d. Klaipėdos mu- Kaip žiūrėsi, tiesa ta, kad Europai atstovu. kažkokias išankstines žanrines sche- kintis žmogaus galėjimu juo netapti. zikiniame teatre numatoma Amerikos reikia labiau, nei Ame- mas ar teorinį apibrėžtumą, o tiesiog „Žvaigždžių operos“ premjera. rikai Europos. Žiūrint iš ten, visa Kadaise buvai pavadintas „re- natūraliai ieškant tiksliausios išraiš- „Muzikėčias“ atlieka labai pro- Kas inspiruoja kurti vaikams? Europa atrodo tokia nedidelė, ką gimosios muzikos“ kompo- kos meninei idėjai. fesionalių ir žinomų atlikėjų Kokias aktualijas (vaikų ar su- jau kalbėt apie Lietuvą, kuriai rei- zitoriumi, turint galvoj tavo komanda – Andrius Bialobžes- augusiųjų) stengiesi perteikti kia stebuklo, kad pajėgtų neištirpti instrumentinių kūrinių vizu- Kiek žinau, „Grimo opera“, kis (skaitovas), Rolandas Ro- šiame žanre? pasaulio vandenyne. O kad mes iš- aliąją pusę – muzikantų jude- nors pirmą kartą parodyta moslauskas (altas), Laima Šuls- Manau, kad šios operos skirtos liktume, viena yra aišku – mums sius, išsidėstymą erdvėje, judė- 2004 m. festivalyje „Gaida“, gy- kutė (fleita), Sergejus Okruško visai šeimai – jose savo aktualijų patiems turi reikėti Lietuvos. Tada jimą ratu, jiems skirtą aktorinį vavo gana ilgą laiką. Kokia jos (klavesinas), Oliveris Ramonas ras ir vaikai, ir suaugę. Bet turbūt jos reikės ir kitiems. vaidmenį grojant ir pan. Kodėl ilgaamžiškumo paslaptis? Ar (kontrabosas), Saulius Auglys ne aktualijos esmė. Svarbiau atverti tai tave domino? yra noras ją atgaivinti, reda- (mušamieji), o su režisiere platesnius klausimus ir problemas, Ką tik tapai valstybinio pučia- Tai lėmė siekis kalbėti ir susikal- guoti, keisti? Birute Mar bendradarbiauja kurios yra bendros ir vaikams, ir mųjų orkestro „Trimitas“ va- bėti atrandant ar naudojant me- „Grimo opera“ jau senokai gy- videomenininkas Džiugas Ka- suaugusiems. O kurti vaikams dovu. Žinoma, smalsu, kaip šį ninius kodus, atrakinamus ne tik vuoja tik įrašo pavidalu. Kurį laiką tinas. Muzikantai čia taip pat mane inspiruoja galimybė nesilai- kolektyvą matei anksčiau iš ša- „išrinktajai“ šiuolaikinio meno ži- kyti suaugusiųjų pasaulio logikos, lies? Ir kokias kūrybines idėjas novų kastai. Kita vertus, neužsiė- viską grįsti fantazija ir žaisme, ki- jau kirba įgyvendinti? miau kokiu nors supaprastinimu, taip sakant, laisvės čia galbūt yra „Trimitą“ mačiau ir matau kaip la- supopuliarinimu. Muzikantų ju- daugiau, bent jau suaugusiam taip bai profesionalų kolektyvą, gebantį desių konceptualizavimas man tuo dažnai atrodo... atlikti pačią sudėtingiausią įvairių metu atrodė įdomus ir tinkamas ke- stilių muziką. Matyčiau ir toliau jį lias tokiai komunikacijai pasiekti. Neseniai grįžai iš JAV, Rod judantį šia linkme, besiimantį am- Ailando koledžo, kur pusmetį bicingų partitūrų ir griaunantį vis Vėliau tavo instrumentinėje stažavaisi ir dėstei. Kokia tai dar gajų stereotipą, kad pučiamųjų kūryboje vizualųjį aspektą buvo patirtis? Kas, žvelgiant orkestrų muzika skirta tik gatvėse aplenkė išradingas kūrybinių bendru kultūriniu rakursu, žygiuojantiems ar valstybės sve- technologijų naudojimas (loop, tave ten nustebino? Ir ko čius oro uostuose pasitinkantiems dekonstrukcija, rekonstrukcija per tiek laiko spėjai pasiilgti muzikantams. ir pan.). Ar tai eksperimentai, Lietuvoje? ar priemonė pasiekti meninį Taip, pagal JAV vyriausybės Dėkoju už pokalbį. rezultatą? Čia galbūt ryškiau- „Fulbright“ akademinių mainų Kalbino ir parengė sias pavyzdys būtų „ForRest“ Andrius Bialobžeskis, Oliveris Ramonas (kontrabosas) D. Matvejevo nuotr. programą visą šių metų pusmetį Laimutė Ligeikaitė

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 3 psl. T eatras Pradžioje buvo... šviesa? Meno ir mokslo laboratorijos spektaklis „Errorai“

mizanscena, kurioje žmogus, sto- lėmė fotografijos atsiradimą. Besi- pirmykščio žmogaus lazdoje, mė- – savo įkyrų balsą galvoje, tačiau šie Kamilė Pirštelytė vyklaujantis atokioje gamtoje, žvel- vystančios technologinės naujovės, nulio pilnaties, kaip palydovinės intarpai išblaškė rimtį, susikaupimą gia į dangų apgaubusį nakties šydą Sigmundo Freudo pasąmonės atra- antenos, motyvą, teniso rutuliu- ir kėlė šiek tiek banaloko komiš- Visai neseniai, spalio 26 d., „Meno ir apie kažką nenutrūkstamai mąsto. dimas įkvėpė ištisas modernizmo kus, suponuojančius galaktines kumo įspūdį. Tiesa, paties Dovi- forte“ įvyko paskutinės Meno ir Į šiuolaikinį apdarą įvilktas veikė- dailininkų kartas, paskelbusias planetas, Budos biustą, žadinantį dausko vaidyba buvo įtaigi, tačiau mokslo laboratorijos sukurtos tri- jas – Žanas Buridanas, mokslinin- avangardinius manifestus. Taigi nuolatos besisukančios istorijos, trūko aiškesnio suvokimo, kokia logijos dalies premjera. Spektaklio kas, kadaise gyvenęs renesansinėje gamtos dėsniai bei realybę iššifravę būties cikliškumo nuojautas, skir- jo personažo vieta spektaklyje, bei „Errorai“ kūrybinė grupė vyksmą Prancūzijoje (Simonas Dovidaus- mokslo atradimai pastaruosius ke- tingų šviesų bei šnabždančių balsų dažnesnių ir labiau argumentuotų pradėjo konceptualia, visus pasau- kas). Vis dėlto Žanas Buridanas lis šimtmečius menininkus traukė junginį, sekundžių tikslumu sure- jo pasirodymų. Panašų įspūdį darė lio pokyčius lėmusia abejone – kas žiūrovui iki galo taip ir nėra at- savo paslaptimi, skatino gilintis ne žisuotą sklandžią ir lengvą scenų ir futuristinių merginų pasirodymai. buvo pradžioje? Pradžioje negalėjo skleidžiamas, paliekant savotišką tik į mus supančią aplinką, bet ir į kaitą... Viskas spektaklyje kūrė Nors jos atrodė efektingai, o spren- būti žodis, mat žodžiui reikalinga interpretacijų laisvę: ar visas spek- savo vidinį pasaulį – sapnus, nuo- atmosferą, leidžiančią žiūrovams dimas įterpti eiliuotą kalbą spek- mintis, o šiai – sąmonė. Taigi kaž- taklis vyksta vieno iš pagrindinių jautas, patirtis. Kas aš? Ko dar mes įsijausti į intelektinę dramą su ko- takliui pridėjo įdomaus klasikinio kas turėjo būti ir prieš žodį, ir prieš veikėjų galvoje, ar tai tėra istori- nežinome? Kas dar slypi už realy- medijos intarpais. Tertelio pjesėje teatrališkumo, jų epizodai sukėlė mintį. Galbūt šviesa – Didysis spro- nių asmenybių susitikimo iliuzija bės, kuri laukia savo atradėjo, ge- netrūko literatūriškai sėkmingų sąmyšį bandant įvertinti bendrą gimas, lėmęs mūsų visatos atsira- anapusinėje laiko ir erdvės stote- nijaus, pakeisiančio mūsų pasaulio monologų, filosofinių aliuzijų bei spektaklio visumą. Jos harmonijai dimą? Režisierius Paulius Marke- lėje. Tiesa, „vieno iš veikėjų“ mi- supratimą? įkvepiančių palyginimų. Nors gana trukdė paskaitas primenanti poe- vičius, dramaturgas Justas Tertelis niu neatsitiktinai. Spektaklis su- Vis dėlto Lietuvos meno diskurse sudėtina atskirti, kur baigiasi dra- tika. Besidomint nauja mokslo dis- ir visa menininkų komanda nu- darytas iš trijų atskirų linijų – jau dar neteko matyti tiek teminio maturgo vaidmuo ir prasideda ciplina plūstantis informacijos kie- sprendė leistis į savotišką visų įvy- kis suteikia daug įkvėpimo, kuriuo kių pradžios tyrimą, kurio pama- norisi dalintis su kitais. Tačiau šioje tine hipoteze tapo pasikartojančios vietoje atsiranda rizika tapti arba klaidos, o gal paklaidos teorija. Em- įkvėpėju, arba per daug įkyriu ir piriniam pagrindimui jie pasitelkė pretenzingu keistuoliu. Gal būtent realius istorinius, revoliucinius at- šio paskaitos ir faktų kratinio įspū- sitiktinumus, nulemtus netyčinių džio kūrybinė komanda ir siekė, bet žmonijos klaidų, amžiams pakeitu- žiūrint spektaklį ilgainiui tai ėmė sių pasaulio suvokimą. Ar hipotezė varginti, o jį slopino jau anksčiau pasitvirtino? Kiek rasta klaidų? minėti komiški intarpai. Menas ir mokslas – rodos, tokie Akivaizdu, kad kūrybinė ko- pat skirtingi dėmenys kaip religija manda pasirinko rizikingesnį kelią, ir mokslas. Vis dėlto visos šios sri- kuriame režisieriui teko didžioji da- tys susijusios kur kas labiau, nei lis sudėtingo darbo – sujungti tris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. siužetines linijas ir istorinius fak- Prieš daugybę tūkstančių metų pir- tus taip, kad viskas „suskambėtų“. mykščiai žmonės stebėjo tas pačias Nors tiek Tertelio dramaturginis žvaigždes ir dėl pareidolijos – gebė- pamatas, tiek Markevičiaus režisū- jimo atpažinti struktūras – pama- rinės galimybės, be abejonės, kelia tydavo kitokius vaizdinius, kurie susidomėjimą ir skatina didelius lemdavo kultūrinius, mitologinius lūkesčius dėl ateities, „Errorams“, skirtumus. Šis gebėjimas per dau- mano nuomone, pritrūko saikin- gybę evoliucijos amžių stiprėjo, gumo ir tos galutinės „razinos“, kuri leido atskirti medžiojamus gyvū- paskiras dalis organiškai sujungtų nus nuo tų, kurie gali sumedžioti Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“ R. Davidonio nuotr. į taip lauktą estetinį bei filosofinį mus pačius. sprogimą ir spektakliui, be pas- Dangaus kūnai skatino kurti kaitą iliustruojančių veikėjų, su- pasakojimus. Pavyzdžiui, Tauro minėto Žano, futuristinių merginų mokslo ir meno bendradarbia- režisūrinė interpretacija, Markevi- teiktų unikalios meninės išraiškos, žvaigždyne esantis Sietyno žvaigž- (Milda Noreikaitė, Marija Petra- vimo, kiek pastaraisiais metais. čiui teko nemenka užduotis – at- gyvybingo ir lengvo būties kvėpa- džių spiečius žmoniją padalijo į vičiūtė), pasakojančių apie tikrus Postokupacinės traumos, asmeni- rasti būdą, kaip suvienyti visas dalis vimo – visai panašiai, kaip redaga- skirtingas tautas su savomis kul- atradimus, padarytus per klaidą, ir nės patirtys, susietos su kartų is- į darnų vienetą. Režisieriui pavyko vimas tekstams suteikia literatūri- tūromis: senovės lietuvių dainose Tomo Edisono istorijos (Gedimi- torija, socialiniai ir globaliniai įvy- pajungti skirtingas meno sritis ir nio švarumo. šios spiečių sudarančios žvaigždės nas Rimeika). Visas šias linijas jun- kiai – temos, vyraujančios Lietuvos suverpti meditatyvių besikeičiančių Tačiau tai nereiškia, kad spektaklis buvo personifikuotos ir vadinamos gia ne tik šiek tiek siurrealus, stri- scenoje. Mokslo ir meno sintezė vis vaizdinių reginį, leidžiantį labiau patyrė fiasko. Klaidos yra natūrali „broleliu“, visai panašiai kaip indų kinėjantį „šoumeną“ primenantis dažnesnė jaunosios Lietuvos meni- įsijausti į scenoje vykstantį veiksmą. žmonių ir gamtos gyvavimo dalis. legendoje, kurioje septyni broliai, pasakotojas (Laurynas Jurgelis), bet ninkų kartos darbuose. Šiuo atveju Tačiau, nepaisant pozityvių spek- Mūsų skirtumai atsirado dėl DNR prabudinti stebuklingos melodijos, ir ta pati mintis apie natūralią ne- norėtųsi pasidžiaugti ne tik Meno ir taklio aspektų, stipriam „Errorų“ mutacijų – atsitiktinių klaidų, ku- pakilo į dangų. O Šiaurės Amerikos išvengiamybę klysti bei paklaidos mokslo laboratorijos iniciatyva, bet idėjiniam pamatui pakenkė vie- pinų tam tikrų galimybių. Tai, kaip gentys spiečių regėjo kaip nuo lokių mįslingumą. Juk būtent per klaidą ir Justo Tertelio pjese bei Pauliaus tomis mėgėjiška spektaklio raiška. ir mintis, kad visa gyvybė, visata bėgančias mergeles, senovės graikai – gimė naujos galimybės – gyvybė, Markevičiaus režisūriniais tyrimais. Abejonių sukėlė keletas niuansų. prasidėjo nuo vieno šviesos žyb- kaip Atlanto dukteris, sprunkančias struktūros, išradimai. Karta, užaugusi mokslo klestėjimo Pavyzdžiui, komiški intarpai, kai telėjimo, įkvepia ir kelia daug ap- nuo medžiotojo Oriono. Skirtingos Prigimtinė žmogaus duotybė – laikotarpiu, nebeįsivaizduojanti per spektaklį dėl neaiškių priežas- mąstymų. Per klaidas ne tik praran- tautos savo mitus ir religines dogmas nuolatos ieškoti. Vaikas, pradėjęs savo buities be technologinių iš- čių vis išnykstantis ir netikėtai pasi- dame, bet ir atrandame. Atradimai pritaikė menui – ritualams ir iš to kalbėti, išmoksta pirmus du klau- radimų, jaučia nostalgiją praeičiai, rodantis nuolatos susierzinęs Žanas moko. Nors spektaklyje „Errorai“ kilusiam teatrui, juodafigūrei ir simus: kas tai? ir kodėl? Gamtos viltį ir ateities įvykių grėsmę, tačiau, nei iš šio, nei iš to sugalvodavo už- esama dvejones keliančių vietų, tai raudonfigūrei keramikai, epinėms dėsniai ir mitologija visais laikais priešingai nei modernistai, kūry- vožti pasakotojui, ką tik dėsčiusiam tik keletas ilgo kelio klaidų, o kūry- poemoms ir poezijai. Pagaliau dai- viliojo mokslininkus ginčyti viešu- boje tyrinėja ne atradimų mecha- savo rimtus filosofinius apmąsty- binė komanda gražiu, intelektualiu lei, iliustratyviais vaizdiniais turėju- moje teigiamas tiesas, ieškoti slaptų nizmą, o jų priežastis ir pasekmes. mus. Žanas tai pakeldavo akmens ir meniškai įvairialypiu spektakliu siai išmokyti beraščius mitologinių reikšmių, bandyti iššifruoti miglotą Spektaklyje „Errorai“ esama gra- luitą ir trenkdavo juo pasakotojui žada daug įdomių reginių ateityje. bei religinių istorijų. realybę. Isaacas Newtonas, daugybę žių vietų. Apmąstymai apie visatos per galvą, tai išsitraukdavo pistoletą „Errorų“ veikėjai abejoja meno ir Tarsi iliustruojant šį žmonijos metų skyręs alchemijai ir Biblijos pradžią ir Didžiojo sprogimo teoriją, ir kelis kartus šaudavo jam į krūtinę. mokslo artumu, veliasi į priešta- etapą, kai dangus ir už jo slypinti tyrinėjimui, atrado traukos dėsnį konceptualūs meniniai sprendimai Renkantis komediją reikėtų gerai ringas diskusijas, tačiau fizika ir visata individui keldavo pagarbų ir padėjo klasikinės mechanikos pasitelkiant skirtingas scenografijos pasverti visas rizikas – juk tai vie- poezija – kokteilis, kurio norėčiau nerimą, baimę ir įkyrų smalsumą, pagrindus, o Williamo Herschelio priemones ir metaforas – vandens te- nas sudėtingiausių žanrų. Galbūt paragauti darsyk. „Errorų“ spektaklis prasideda žvaigždžių ir šviesos tyrinėjimai kėjimo garsus, ugnies žybtelėjimus taip Žanas bandė įveikti pasakotoją

4 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) T eatras Smūgis aguonos grūdu

Atkelta iš 1 psl.

nesupaprastino Mickevičiaus už- ar didesnio indo, puoduko ar šau- mojų, išsaugojo sudėtingiausių tuvo. Atnešti daiktai panaudojami temų gausą. ir išnešami, ir scena vėl lieka tuš- Mickevičius – enciklopedinės čia, vėl viskas kuriama iš naujo. Iš išminties poetas. Jis į savo kūrinį daugybės temų užauginamas di- galėjo įtraukti ir liaudies dainos iš- džiulis medis, kūrinys ima alsuoti trauką, ir Goethe’s ar Schillerio ei- įvairiomis prasmėmis. Vanduo, liuotus tekstus. Ir nors žiūrovai dalį kėdė, knygos tampa šventi. Spek- veiksmo „klaidžioja“ tarp skaitymo taklis kalba ne apie žmones, o apie ir regėjimo, vis dėlto labiausiai su- jų mintis, jausmus, skausmą, apie jaudino didžiulė grožio pajauta, patirtus nušvitimus. Sceninė mate- harmonija, įkūnyta visose scenose rija virsta Nekrošiaus metaforomis ir išsiskleidžianti viso spektaklio ir atvirkščiai, materializuojasi kū- prasmėse. „Vėlinėse“ aiškios mei- nai, prieš veidą judanti ranka tampa lės, mirties, tėvynės temos, kaip tie amžinybės laikrodžio švytuokle, o į skambučiai, pasigirstantys iš visų upę metamas akmuo – nepakeliamo pusių, nuolat budina mintis ir protą. skausmo gabalu. Tu girdi, tu atpa- Kompozitorius Pawełas Szy- žįsti, nes tas dunksėjimas jau būna mańskis, visą spektaklį pripildęs pasisėjęs tavo kūne. šmaikščių citatų, dramaturgijai Veiksmą žemėje rėmina šimta- sustiprinti labai aktyviai naudoja metės eglės, ženklinančios vartus Scena iš spektaklio „Vėlinės“ D. Matvejevo nuotr. pačius netikėčiausius akustinius į vėlių pasaulį. Ribos tarp žemiš- laukus. Ir kokia grėsmė kyla, kai pa- kojo ir mirusiųjų gyvenimo greit iš- sigirsta carinės Rusijos gausmas: lyg sitrina. Atrodytų, po juodu audeklu Nekrošiaus kūrybos esmė – ga- mirtį. Žmonės lekia, krisdami į dramaturgiją. Jankauskas šviesa iš dangaus aidint mušamiesiems juk paslepiamos eglės atskiria žemiš- lingai smogti aguonos grūdu. Šis golfo duobutes, – įvairios mirštan- niekada neapakina aktoriaus, „iš- lengviau ištarti: „Turim carą kaip kąjį gyvenimą nuo mirusiųjų, scena sceninis antipatosas „perfekcionis- čiųjų variacijos. Tik Konradui ne- šviesdamas“ žmogų, jis šviesos dra- galviją, / Jėzus Marija!“ paliekama mirčiai. Taip Nekrošius tiniame“ gyvenime leidžia išgirsti leidžiama į prarają kristi... maturgiją sukuria šalia žmogaus, Nekrošiaus režisūra atskleidžia jo įžengia į teatro kūrėjo karalystę, kiekvieną Mickevičiaus mintį. Bal- Nekrošius, smelkdamasis į kū- bet tai netrukdo jo pamatyti ir dar šmaikštumą. „Vėlinėse“ viena tokių patį teatrinį veiksmą prilyginda- tas Aušros vartų maketas tarytum rinį, kalba apie „tave“ ir „dabar“. geriau suprasti, apie ką jis kalba. „iš nieko“ užaugintų scenų – Gus- mas mirties akimirkai. Šis trapu- papildo „Dieviškosios komedijos“ Dažno režisieriaus spektakliuose Mintis lemia šviesų partitūros re- tavo-Konrado prisikėlimas. Aplink mas nėra sentimentalus, jis galin- Florencijos įvaizdžius ir kartu sa- daug ką gali nuspėti. Nekrošiaus žisūrą. O tai įmanoma tik nuo pir- mirusįjį velniai iš juodų knygų, ant gas, nes vis prisikelia kaip tos vėlės, kralizuoja Vilniaus vartus, tik re- spektakliuose nieko nenuspėsi. Jo mos sekundės gyvenant spektaklio kurių viršelių iš tolo švyti Micke- nes kūrybos galia – tai atmintis. O ji žisierius jų neišaukština – jie lieka kryžiažodžių esmė – paprastumas. kūrimo procese. vičiaus ševeliūra, suformuoja ant- labai stipri, ji veikia taip pat aktyviai scenos gilumoje, kaip trumpai iš- Net scenografo Mariaus Nekrošiaus „Matote už lango vėlę? / Kas tu – kapį. Iš kapo kyšanti ranka tampa ir nematomai, kaip ir visi mus pa- nirusi vizija. įkūnyta Aukščiausiojo vizija, lem- angelas esi? / Ar gal dievo moti- amžinybės simboliu. Čia Nekrošius likę artimieji. Nekrošius per kūrinį Nuo tų baltų karališkų vartų min- ties simbolis, kadaise kitapus Neries nėlė?“ – klausia Burtininkas. Vėlės kuria ne „paminklinę“ atmosferą, kalbasi su nesančiaisiais, o tiksliau – timis keliauji link Bazilijonų vie- stovėjęs lentinis dvylikos metrų aukš- šoka, pasipuošusios mirusių vaikų o, neabejoju, dažnai patirtą situa- pats yra nesantis, nes leidžia jiems nuolyno, į kalinio kamerą, kur da- čio Zbigniewo Pronaszko skulptū- drabužėliais, plevena ore. Nadeždos ciją, kai tie, kurie tave bando už- būti regimiems. bar įrengtas viešbutis... Nekrošius, ros „Mickevičius-Pranašas“ make- Gultiajevos kostiumai iš pažiūros kalti karste, apsisukę prašo auto- Vėlių gyvenimas – o vėlėmis to net nesiekdamas, atveria bega- tas. Kūrėjai užuominas ir legendas santūrūs, tačiau tiksliai perteikia grafo. Ir pradžioje lyg pasigirsta čia dažnai tampa ir gyvieji – la- les interpretacijų, nutiesia įvairius aplipina garsais, įvairiais režisūri- veikėjų esmę. Jie išlaisvina judesį. Julijaus Slovackio pavardė (su juo bai linksmas. Scena nusėta apva- minčių tiltus, išpiešia visą Vilniaus niais junginiais, ir šis potvynio nu- Nekrošius nesiekia sukurti įsi- po „Vėlinių“ Mickevičius susipyko, lių duobių duobučių, o personažai, žemėlapį, namus, prie kurių ir ku- neštas Vilniaus Pranašas tampa viso mintino teatro. Jam svarbu tiesiog nes neigiamai pavaizdavo Augustą tarytum šiuolaikinį šokį šokdami, riuose glaudėsi Adomas Mickevi- spektaklio Pranašu, porą kartų pa- kalbėtis su pasauliu. Tai daugiausia Bekiu), vėliau vardai susiniveliuoja. išradingai po sceną lakiodami, tai čius. Dante jam pasufleravo, ir ši sirodančiu scenos gilumoje. lemia tekstas. Kurdamas „Vėlines“ Velniams būdinga užantspauduoti į jas įgriūva, tai jose trumpam pra- biblinė kelionė tebesitęsia. Veiksmas scenoje sutelktas že- režisierius tarytum parašė Adomo svetimą gyvenimą, bet kūrėjams smenga. Kartais jie įsigudrina ir su Tėvynės tema – bene svarbiausia miausioje erdvinėje sferoje. Aukš- Mickevičiaus lietuvišką istoriją. Pa- rūpi amžini dalykai. Mickevičiaus kėde įgriūti, ir trumpai jose pasė- šiame kūrinyje, kalbant apie ją sa- čiausiomis scenovaizdžio vertika- slaptingi miškai, balti yrantys dva- tekstas tarytum prilimpa prie Ne- dėti... Juk tos duobės – tai jų kars- lėje įžiebiama ir vis stiprėja šviesa. lėmis tampa aguonos. Iš pradžių rai, ant keturių kampų sėdintys vel- krošiaus, ir nebūtina atskirti, kurio teliai, jei ne esami, tai būsimi. Ne- Tėvynės kančios kunigo Piotro re- dvi, vėliau – dar dvi, su dar ne- niai, žmonės, įvairiomis kalbomis skausmas didesnis. Scenoje įvyksta krošius dažname savo spektaklyje gėjimuose sugretintos su Kristaus nubyrėjusiais gležnais lapais. Išsi- mirusiuosius apraudantys, o Vėli- sakralus veiksmas – traškančio vi- leidžia pamatuoti ar pasimatuoti kančiomis. Nekrošius jį apauna barstę aguonų grūdai – tai ramy- nių naktį dvasias regintys... Visa nilo fone ištariama: „Kūrėju aš gi- gyvenimą. Šį kartą – gyvenimą po raudonomis kojinėmis, uždeda ge- bės nerandančios vėlės. Žmogus tai – už jutiminės realybės ribų. Gr- miau <...> / Aš nežinau, iš kur – gal gyvenimo. Kad žiūrovams būtų jau- ležinius sparnus ir paleidžia – tik kaip aguona – užauga, subręsta ir zegorzo Małeckio Gustavas, atgi- tu esi man davęs / Galingą žvilgsnį, kiau, vienoje iš pirmųjų spektaklio scenos dangus yra juoda tuštuma. išsibarsto pavėjui. Todėl aguonos męs Konradu jau ne meilei, o tautai, nes kai aš aukštyn žvelgiu / Ir de- scenų salėje uždegama šviesa, o Vė- Apdovanotas apreiškimo malone, lengvai į sceną įnešamos, paprastai tarytum nerimstanti siela sugrįžta į besų kely regiu / Paukščius keliau- lės nuo avanscenos nušoka į žiūrovų scenoje Piotras tampa nukryžiuo- pastatomos, taip lengvai išrauna- Bazilijonų vienuolyną... ninkus plasnojant, / Sparnais vos salę, naikindamos ribas, leisdamos tos Lenkijos alegorine vizija. mos – belieka koja užlyginti duo- Eimunto Nekrošiaus „Vėlinės“ – matomais bemojant, – / Vien tik suprasti, kad mes ir esame tos eglės, Poetinį spektaklį nuolat sustiprina butę, ir žmogaus nelieka nė kvapo. tai teatro kosmosas, kurį nuo ryto pažvelgimu juos sulaikyt galiu.“ Ir tik jau ne išpieštos, o gyvos, savaip įvairių balsų polifonija. „Salonas Paprasto ir kartu mistinio gy- iki vakaro galėtų studijuoti teatro vėl režisierius iš aukštybių grėsmin- kreivos ir nežinia kada nukertamos. Varšuvoje“ ar Senatoriaus scena visą venimo apraiškos, krikščioniškos žmonės. Spektaklis primena, kad gai ir kartu šmaikščiai ištaria: „Tak!“ Nekrošius nesikiša į nužmogėju- kūrinį pripildo daugiabalsio skam- ir ikikrikščioniškos apeigos spek- sustabarėjęs žinojimas užtrenkia (taip). Muzikai palydint pakeliama sių žmonių pasaulį, jam labiau rūpi besio: žmonės kaip vėlės „pasisėja“ taklyje perteikiamos ypač jautria duris prieš visai kitą ir kitokį pa- tuščia kėdė, nuleidžiant ji paglos- menu paremti tai, kas subrendę, tai, po sceną ir vėl susispiečia, lakioja, Audriaus Jankausko šviesos parti- žinimą. Čia teatrinės kalbos prie- toma. Iš pradžių velniai pabučiuoja kame gyvybė alsuoja, tai, kame žaidžia siurrealistinį golfą, kur vie- tūra. Dažniausiai „šaudydamas“ iš monėmis pamėginta atverti tai, kas šventą žodį (tuščia kūrėjo kėdė), vė- paukščiai gyvena. Tai nekrošiškas toj kamuoliukų – lyg stručio kiau- viršaus, jis sceną mejerholdiškai tūkstančiais žodžių išrašyta kūri- liau suplėšo ją dengusią baltą ske- romantizmas, daugelį metų vei- šiniai, pažaidus sukrauti ir užkalti „pjausto“ ir vertikalėmis kuria op- nyje, kas dažnai numanoma, bet žo- petaitę ir it skudurą išmeta. kiantis ne tik Lietuvos, bet ir visos dėžėje su užrašu „Na Wilno“. Tik tinę dermę, kurią galima pavadinti džiais neišsakoma. Šiose „Vėlinėse“ Nekrošius, skverbdamasis į kūri- Europos režisūros braižą. Kartu su staiga tą visą gaivalą, tas visas bes- atskira šviesų scenografija. Šviesų materializuota tai, kas neegzistuoja, – nio šerdį, kas minutę keičia mizans- savo keliais bičiuliais jis jaučiasi tuževų ir senatorių kalbas nutraukia „durklai“ priminė kai kuriuos Liudo teatro utopija. cenas. Naudojama daug rekvizito, lyg Konrado celėje. Tad jam labai galinga Komandoro arija iš Mozarto Truikio scenovaizdžius, šviesa per nors spektaklyje vyrauja beveik tuš- svarbu Burtininko lūpomis pa- operos „Don Žuanas“, kai Koman- visą spektaklį buvo aktyvi, indivi- Daiva Šabasevičienė čia erdvė. Personažams kartais pri- klausti: „Ko gi reikia tau, vėlele, / doro statula dukters suvedžiotojui dualizuota, padėjo sukurti ir pa- reikia nedidelės spintelės, mažesnio Kad dangun atrastum kelią?“ ir savo žudikui pranašiškai skelbia vienių personažų, ir atskirų scenų

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 5 psl. T eatras Lėlių ekspertai Festivalio „Materia Magica“ svečiai apie Lietuvos lėlių teatro vitriną

ir publiką, ir teatro bendruomenę. Vlada Kalpokaitė Nepaisant to, aš norėčiau tęsti inte- lektualaus, politinio, eksperimenti- Labiausiai šių metų lėlių teatro fes- nio teatro estetikos paieškas, ar tai tivalis „Materia Magica“, gyvuojan- būtų lėlių, ar dramos teatras“, – savo tis nuo 1997-ųjų (anuomet, tiesa, interesus įvardijo režisierius. vadintas „Karakumų asilėliu“), iš- Prieš viešnagę Klaipėdoje ir Vil- siskyrė savo publika: įvairių Lietu- niuje jis turėjo gana didelių lūkesčių, vos teatrų spektaklius greta įprastų kuriuos suformavo lietuviško teatro jaunesnių ar vyresnių žiūrovų ste- patirtys Kinijoje. „Galiu pasakyti, bėjo nemenkas būrys lėlininkų iš kad mūsų šalies žiūrovai jau neblogai įvairiausių šalių – teatrų ir festiva- susipažino su Oskaro Koršunovo lių vadovai, programų kūrėjai, va- teatru, matėme ir kitų lietuviškų dybininkai. Manau, kad žmonės (ir spektaklių. Publika yra nustebinta lėlės) scenoje turėjo pajusti gana spe- ir sužavėta!“ – pripažino režisierius. cifinį jų žvilgsnį: suinteresuotą, ko- Kai kalbėjomės, Wang Chong’as legiškai vertinantį, neretai bandantį buvo matęs vos porą „Materia Ma- dėti spektaklį į savo kontekstus. gica“ festivalio spektaklių, bet jau spė- Festivalio organizatoriai – Klai- jęs rasti jį įkvepiantį kūrinį – „Tru- pėdos lėlių teatras – šiemet žengė pės 459“ teatrinę instaliaciją vienam

pirmą žingsnį link programinio žiūrovui „Meile, don’t stop“. „Tai yra Matt Wood ir Kerrin Tatman festivalyje „Materia Magica“ D. Bielkausko nuotraukos šalies lėlių teatro pristatymo užsie- teatro forma, su kuria nesu anksčiau nio ekspertams, ir galima pasakyti, susidūręs. Visi spektaklio elementai jo šaknys siekia ritualinės kultūros „Tatwood Puppets“, kurio išskirtinis Pajusti šalies skonį kad žengta plačiai: Vilniaus „Lėlės“, atlikti nepaprastai tiksliai, juose labai ištakas. „Man labai svarbu tai, kad bruožas – neįprastos lėlės, marione- Shaharas Maromas – Jeruza- Kauno valstybinio lėlių teatro, Pa- daug vaizduotės. Kituose spektakliuose senovėje lėlių teatras lydėjo žmogų tės ir originali spektaklių muzika. lėje įsikūrusio „The Train Theatre“ nevėžio lėlių vežimo teatro, Klaipė- pamačiau labai stiprų ryšį su tradi- visą jo gyvenimą – ne tik vaikystėje. Beje, Woodas yra Niukaslo univer- (Traukinio teatro) aktorius, reži- dos lėlių teatro, „Psilikono teatro“, cija – tiek muzikos, tiek daiktinio pa- Labai gaila, bet nėra jokio tradici- siteto doktorantas, studijuoja kritinę sierius, teatro rengiamo kasmeti- „Trupės 459“, „Lino lėlių“, Kauno lė- veldo. Sakyčiau, festivalio programa nio teatro ryšio su šiuolaikine vi- psichologiją, jo moksliniai interesai nio Jeruzalės lėlių teatro festivalio lių teatro „Nykštukas“, klounų teatro yra labai įvairi ir turi ambicijų prista- suomene, su šiuolaikinėmis scenos apima žmogaus ir kompiuterio są- vadovas. Repertuarinis lėlių teatras studijos „Dulidu“, Pojūčių teatro ir tyti kuo platesnį Lietuvos lėlių teatro menų formomis. Tikiu, kad senųjų veiką, skaitmeninių technologijų vaikams prasidėjo nuo 1981-aisiais Stalo teatro spektaklius žiūrėjo pro- spektrą“, – sakė svečias. lėlių teatro formų žinovams tikrai įtaką seksualumo ir lyties suvokimui. miesto parke pastatyto traukinio fesionalai iš Jungtinės Karalystės, Koks, jo manymu, lėlių teatras nelengva jas išsaugoti, išlaikyti. Bet Menininkų atstovaujama Niukaslo vagono, o šiuo metu „The Train Kinijos, Japonijos, Izraelio, Vokieti- būtų įdomus Kinijos publikai? manau, kad turi būti būdų šiems se- lėlių, objektų, fizinio teatro scena la- Theatre“ vadinamas šalies lėlių jos, Lenkijos, Kroatijos, Šveicarijos, „Tikrai žinau, kad Kinijoje yra di- novės turtams išeiti iš muziejų į da- biau orientuota į eksperimentinę raišką, teatro lyderiu. Maromas dar yra Turkijos, Estijos, Latvijos. Šią rimtą džiulis spektaklių, skirtų vaikams, barties pasaulį. Tai nėra lengva, bet tarpdiscipliniškumą, vizualumą. įkūręs „Ha’Hanut“ galeriją-teatrą Tel grupę padėjo suburti ne tik Lietuvos poreikis, ypač spektaklių be teksto. jei nieko nedarysime, šios tradicijos „Nusprendėme čia atvykti pirmiau- Avive – alternatyvią vizualaus meno lėlininkų tarptautinis įdirbis, bet ir Kaip suprantu, Lietuvoje stiprios išnyks“, – svarstė Wang Chong’as. sia dėl to, kad nieko nežinome apie ir performansų erdvę su rezidencijų bendradarbiavimas su Lietuvos kul- fizinio, vizualiojo, lėlių, objektų, Lietuvos lėlių teatrą. Tiesą sakant, tik „Tamsių“ spektaklių beieškant programa. „Aš čia ieškau spektaklio tūros instituto Vizitų programa. muzikinio teatro tradicijos. Manau, minimaliai kažką galėtume pasakyti Izraeliui, savo festivaliui!“ – tiesiai Festivalinis gyvenimas neapsi- būtent tokios formos ar jų kombi- Santūriai, bet ir labai smalsiai lietu- ir apie pačią Lietuvą bei jos kultūrą. šviesiai savo tikslus Klaipėdos lėlių ribojo spektaklių peržiūromis: da- nacijos tikrai patrauktų jaunuosius viškus lėlių spektaklius Klaipėdoje ste- Mums tai yra nuotykis, kelionė į ne- teatro fojė suformulavo Maromas. lyviai turėjo galimybę prisistatyti, Kinijos žiūrovus. Man asmeniškai bėjo ir du britai iš Niukaslo. Kerrinas žinomybę!“ – prisipažino Tatmanas. Pagrindinė jo vadovaujamo festi- diskutuoti apie matytus spektaklius, artimas kūrybiškas, inovatyvus, Tatmanas – tarpdisciplininis meninin- „Kai vykstame į tarptautinius fes- valio auditorija – vaikai, įpratę ma- aptarti būsimą bendradarbiavimą. avangardinis teatras. Tokia teatro kas, kompozitorius, multiinstrumen- tivalius, mus domina spektakliai, tyti spektaklius su aiškiu naratyvu. Kol kas neįmanoma spėti, kokie kalba puikiai prigyja lėlių teatro tininkas, prodiuseris, teatro kūrėjas, kurie yra unikalūs, pasakoja savo „Mūsų publika nėra mačiusi daug „Materia Magica“ programos spek- scenoje, todėl tikiu, kad mes ga- Niukaslo lėlių teatro festivalio „Mo- istoriją, bet ir turi universalų kodą. spektaklių be žodžių, bet stengia- takliai pateks į gastrolių maršru- lime sulaukti ir eksperimentinio ving Parts“ („Judančios dalys“) meno Galvodami apie tai, ką galėtume mės įtraukti tokių kūrinių į festiva- tus ar tarptautinių festivalių afišas. lėlių teatro iš Lietuvos. Tikiuosi, vadovas ir vienas įkūrėjų, taip pat pristatyti savo žiūrovams, įsivaiz- lio programą“, – pasakojo svečias iš Užtat galima įtarti, kad išankstinis jis įkvėps Kinijos lėlių teatro kūrė- trupės „Tatwood Puppets“ aktorius duojame teatrą, kuris būtų įkvėp- Izraelio. Ne mažiau svarbūs kriterijai įsivaizdavimas, kas yra „lokalu“, jus drąsiau eksperimentuoti“, – vy- ir kompozitorius bei kūrybinis Niu- tas skirtingų tradicijų, kultūrų, bet yra galimybė transportuoti spektaklį, įdomu tik vietiniams žiūrovams, lėsi Wang Chong’as. Jis neabejoja, kaslo fizinio teatro festivalio „Mimi- suprantamas britų auditorijai. Pa- jo mobilumas, techniniai gastrolių ir kas tikrai „pataiko“ į menamą kad į tokius spektaklius, kurie ne- cal“ vadovas. Pirmasis festivalis labiau grindinis mūsų atrankos kriterijus – organizavimo aspektai, sąnaudos. globalią stilistiką, gali stipriai pra- priklauso teatrinio „mainstrymo“ orientuojasi į šeimų auditoriją, antra- spektaklių meninė kokybė. Visada Tarptautiniuose festivaliuose jam silenkti su tikrove. Sudominti gali tradicijai, Kinijoje susirinktų tie sis ieško vyresnių žiūrovų, nors abiejų atkreipiame dėmesį į teatrą, kuris smalsu pajusti šalies „skonį“, su- net spektaklis be vertimo, pasako- žiūrovai, kurie pamėgo pastaruoju renginių programose būna spektaklių kažką daro kitaip, kuris mus nu- vokti išskirtines savybes. „Matau, jantis apie Lietuvos istorijos peri- metu čia dažnai gastroliuojantį Lie- ir suaugusiesiems, ir vaikams. stebina“, – kolegai antrino Woodas. kad jūsų lėlių teatro kūrėjai renkasi petijas, jeigu jame išryškėja tikras tuvos teatrą. Mattas Woodas su Tatmanu da- Svečiai iš Niukaslo pripažino, labai įvairias išraiškos priemones. aktorių ryšys su publika ir never- Tradicinio Kinijos lėlių teatro lyvauja festivalio „Moving Parts“ kad jų lėlių teatro vizijai artimesni Bet man įdomiausia įžiūrėti šalies balinė „materijos magija“. Apie tai formos pasižymi didžiule įvairove, veikloje, jie taip pat įkūrė projektą „tamsesni“, šiuolaikiškos raiškos kultūrą, kurią atskleidžia šie spek- festivaliui įpusėjus pasikalbėjome spektakliai, dėl to labai patiko takliai: artumą gamtai ir tautos su svečiais iš Kinijos, Jungtinės Ka- Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis tradicijoms vienuose, aštresnį pu- ralystės ir Izraelio. „Smėlio žmogus“ (rež. Gintarė Ra- blicistinį požiūrį į sovietinę praeitį dvilavičiūtė) ir „Psilikono teatro“ Praminti keliai Kinijoje ar dabartį kituose. Į savo festivalį „Plaukuota burna“, sukurta Auksės ir norėčiau atsivežti tokį spektaklį, Pekine įsikūrusio eksperimenti- Petrulienės ir Dariaus Petrulio. kuris atskleistų, pristatytų jūsų ša- nio teatro „Théâtre du Rêve Expéri- Britų lėlininkai susidarė įspūdį, lies kultūrą. Nuolat kartojame, kad mental“ įkūrėjas ir režisierius Wang bent iš to, ką buvo spėję pamatyti gyvename globalizacijos laikais ir Chong’as Lietuvos scenos meno festivalyje „Materia Magica“, kad kiekvienas kūrinys turi būti su- lauką ištyrė išsamiai: po Klaipė- Lietuvos lėlių teatro scena yra la- prantamas visur. Bet juk taip nėra! dos festivalio jis peržiūrėjo „Sirenų“ bai įvairi. „Matėme ir gerų tradi- Unikalumas, nauji, nepažinti daly- lietuviškąją programą (ir dar spėjo cinių spektaklių, ir tokių, kuriuose kai – tai yra svarbiausia“, – tvirtino užsukti į Minską). naudojama daug šiuolaikinių tech- lėlininkas. „Lėlių teatras suaugusiesiems kaip nologijų, žaidžiama su skirtingais atskira scenos meno forma Kinijoje formatais, išraiškos priemonėmis“, – kol kas nėra pripažintas. Pavyzdžiui, pirmąjį įspūdį apie Lietuvą formu- mano sukurti spektakliai šokiravo Wang Chong festivalyje „Materia Magica“ lavo Tatmanas.

6 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) F otografija Kankorėžiu per šviesos piešinį „Potemės“ Fotografijos muziejuje Šiauliuose

paskaitų, rodyti savo darbus drau- nuo savęs – neatradęs garantuoto Ištraukdamas iš albumo kelias as- išryškino jos vidinį prieštaravimą. Agnė Narušytė gijos nariams, kad jų kritika pa- metodo, tad ir nekartojantis klišių. menines nuotraukas Liagas kalbasi Viena vertus, per fotografiją tikrovė dėtų tobulėti, t.y. fotografuoti ir Kartais jis perdirba kolegų moty- su Barthes’u. Jei skaitytume pasta- kopijuoja pati save, taigi nuotrau- Su fotografu Giedriumi Liagu susi- spausdinti darbus, kaip reikia. Tai vus: jo alijošiaus lapai rangosi ant rojo tekstą paraidžiui, „tai buvo“ ga- kos yra jos, tarsi kokios būtybės, pažinau dar studijuodama Kaune, veikė teigiamai, kol sistema netapo tikrų tapetų, dekoruotų rytietiškai lioja ir nufotografuotam žaisliukui, savireprodukcijos. Tai žavėjo su kokiais 1993 metais, bet susitikome trukdžiu atsirasti naujam požiūriui susiraizgiusia augalija, jo kaktusą ir antrąkart perfotografuotai nuo- cheminėmis medžiagomis ekspe- tik vieną kartą jo laboratorijoje kaž- į fotografiją. nukrečia violetinis šiurpas, pakelėje traukai, kurioje vaikas kartu su rimentavusius išradėjus, kurie ste- kur senamiestyje. Jis rodė savo fo- Į fotoklubą atėjęs septyniolikme- pastebėti kelio ženklai pabrėžtinai tėvu kabina žaisliukus ant eglutės. bėtojams atrodė kaip „magai“. Kita tografijas, bet kas nufotografuota, tis Liagas turėjo šansų išmokti tei- nieko nebereiškia, krikštai slepiasi Tačiau kone apčiuopiamas daikto vertus, foto-grafija yra šviesos pie- neprisimenu, nes atvaizdai vibravo, singai fotografuoti, bet jo darbus spalvų tankmėje, iš kurios vaizdas trimatiškumas pabrėžia nuotraukos šinys – taigi kūrinys, ne kopija. Šie ribuliavo, eižėjo. Tai man buvo ne- pamatė Saulius Paukštys ir iškart mėgina išsiveržti. Bet niekur nema- plokštumą, todėl daiktas atsiskiria du fotografijos aspektai prieštarauja tikėta, nes iki tol buvau mačiusi tik nusiviliojo į pogrindį. Tai ir buvo čiau, kad laivo šešėlį taip tvarkingai kaip „dabar“ patirtis nuo fotogra- vienas kitam: arba gamta pati save visuotinai pripažintą „reportažinę“ alternatyvi jaunųjų fotografų „Plėš- paskandintų vaikiškai išvingiuotų fijos kaip nebe tokio raiškaus prisi- kopijuoja, arba žmogus piešia pa- Sutkaus-Rakausko-Macijausko fo- riųjų sekcija“, kuriai vadovavo Arū- bangų „Tvanas“ arba kad „Mui- minimo. Žaisliukas mums ne buvo, sitelkęs fizinę substanciją – šviesą – tografiją, kuri stipriai dramatizavo nas Kulikauskas. Pirmas įspūdis la- tinės namo gyventojai“ prabėgtų bet yra, jis guli kaip suvenyras kur kaip priemonę paviršiuje ženklams įvykių tirštą tikrovę. O Liago darbai bai svarbus: „Iš pradžių nesuvokiau, kaip vaiduokliški siluetai, išraižyti nors ant komodos greta tos nuo- brėžti, šešėliams tušuoti (kartais buvo ir fotografija, ir ne, joje vos kas iš tiesų vyksta, tačiau vėliau pa- miesto tarpdurių begalinėje pers- traukos, kuri nuo to dar labiau pa- Liagas piešia fotochemija tiesiai matėsi blankus tikrovės pėdsakas, jutau priešingą fotoklubui atmos- pektyvoje. Kartais visas Liago fo- sensta ir liudija mirtį. Atrodo, kad ant popieriaus, be jokių aparatų). bet vis dėlto jis buvo, tik nuspal- ferą. „Pogrindyje“ dvelkė laisve, tografijos paviršius tyvuliuoja nar- pūpsantis daikto medžiagiškumas Batchenui šis prieštaravimas yra votas, sukarpytas, paverstas tarsi nebuvo protingų veidų, šurmu- dindamas kažką matytą į užmarštį. ofortu, tarsi linoraižiniu. Tas pri- liavo mano metų žmonės, kažkas Ant pritemdytų pastatų atsiranda sirišęs neprisirišimas man reiškė kampe rūkė. Arūno laboratorijoje raidės, tarsi neoninė reklama, bet laisvę eksperimentuoti, žaisti su fotografija visiems buvo kaip iš- iš tiesų – ant vaizdo uždėti trafa- banaliausia patirtimi, juoktis iš raiškos priemonė, turinti filosofinę retai. Jie man primena fotografijos absurdiško rimtumo, nors ir me- prasmę. Viršuje kalbos virė tik apie priešistorę, XVIII a. pradžią, kai vo- lancholiškai. Tuomet įsidėmėjau fotografiją, apie tai, kokia ji turėtų kiečių fizikas Johannas Heinrichas ciklą „Monotonija“, kuris man tai- būti, kas iš narių ar kandidatų ją Schulze ant sidabro nitrato pripil- kliai nusakė kasdienybės patirtį, kai sukūrė gražiai, o kam to padaryti dytų butelių vyniojo popierių su iš- einant įprastomis gatvėmis žmonės nepavyko. Fotografiją jie suvokė kirptomis raidėmis, o paskui jį nu- ir pastatai praslenka pasyviai, lyg kaip laiką fiksuojantį dokumentą. ėmęs stebėjo, kaip tas paslaptingas pro minčių miglą. Todėl „pogrindyje“ skleistas požiū- šviesos raštas tarsi plaukioja ir pa- Prabėgo pustrečio dešimtme- ris man, kaip jaunam žmogui, kuris mažu nyksta tamsėjančioje masėje. čio. Tikėjausi tuos darbus pama- nori pasakyti kažką daugiau, tiko Nežinia ką kalbėjo Schulze’s buteliai, tyti Liago retrospektyvoje Fo- labiau. Jokio susipriešinimo nebuvo. o Liago miestas 1986 m. skanduoja tografijos muziejuje Šiauliuose Tiesiog buvo fotografija, kuri man abėcėlę: KKKK LLLL MMMM (kuratorė – Ieva Meilutė-Svin- kalbėjo, ir fotografija, kuri tylėjo.“ NNNN OOOO. Iš pradžių – kaip kūnienė). Bet ne – atpažinau tik (Kauno avangardinė fotografija: rikiuotėje, paskui įsimaišo skaičiai Giedrius Liagas, „Albumas“, I. 1995 m. „Monotoniją“ ir kelis kitus vaizdus, paskutinis sovietmečio dešimtmetis, ir tvarka suyra, kalba virsta triukšmu, 2011 m. matytus parodoje „Zoo fo- 2014, p. 137) pro nebeįskaitomų ženklagalių spie- tografija“ Nacionalinėje dailės ga- Šiame pasakojime perskaitau ke- čius jau skverbiasi vaizdas. sugeria ilgesnę laiko trukmę nei gražus. Automatizmo ir sąmonin- lerijoje, kur Margarita Matulytė turias tezes, formuojančias paties Dar Liagui įdomus pats fotogra- plokščia nuotrauka, jo tąsus bliz- gos pastangos, tikrumo ir išmonės pristatė 9-ąjį dešimtmetį Kaune Liago kūrybą: fotografija yra laisvė; fijos daiktiškumas (kaip, beje, ir gantis paviršius sumaumoja atski- susiliejimas į vieną vaizdą, gamtos, veikusią „Plėšriųjų sekciją“. Visa fotografija yra laiko dokumentas; Kulikauskui, verčiančiam skardi- ras patirtis į vieną masę. Nuotrauka kaip „subjekto“, derybos su žmogiš- kita – nematyta. Anotacija Šiau- fotografija turi filosofinę prasmę; nes ir medgalius „fotoobjektais“). to negali padaryti, ji ant atminties kuoju subjektu jį skaldo kaip Jacqu- lių parodoje paaiškina, kas galėjo fotografija kalba arba tyli. Parodoje viena neryški, regis, pa- sienos „prikala“ iš konteksto iš- es’o Derrida skirsmas, neleidžian- nutikti – Liago atspaudai būdavo Fotografija yra laisvė. Su nega- kelės fotografija tarsi kūnas pagul- trauktą akimirką. Tačiau ir ji, anot tis nusistovėti prasmei. Kurdamas vienetiniai, o neturėdamas kur jų tyvu ir su atspaudu galima daryti dyta į medinį karstelį. Šalia – serija fotografijos teoretiko Geoffrey Bat- Liagas eksperimentuoja su tuo fo- dėti, galbūt ir nesulaukęs įverti- bet ką. Juk tikrovės vaizdas, užsi- senų nuotraukų, nufotografuotų cheno, „gali dabartį ir praeitį su- tografijos, įstrigusios tarp natūros nimo menininkas juos dažnai su- fiksavęs šviesai jautrioje emulsijoje, kartu su daiktais: medaliu, žais- vesti į vieną žiūrėjimo patirtį, gali ir kultūros, dvilypumu. Natūra pa- naikindavo. Liko tik dokumenta- yra tik pretekstas, tik šešėlis, kurį liuku eglutei, akmenėliais, laikro- suklostyti laiką atgal ant jo paties“. sirodo kaip efemeriškas patirties cija. Kažin kokių fotografinio gali perdirbti, kaip nori, tik pavir- džio mechanizmu. Cikle „Požiūris (Burning with Desire. The Concep- sluoksnis, kurį galima paslinkti ar vaizdo transformacijų dar pama- šius tavo ženklams. Tokią fotogra- į senovinę fotografiją“ Luckus senas tion of Photography, The MIT Press, nutrinti, bet nevisiškai. Jos reikia tytume, jei viskas būtų išlikę? fiją Liagas rado „pogrindyje“, kur su nuotraukas naudojo kaip vaizdų 1999, p. 135.) kaip ekrano, kuriame projektuoja- Apie tai mąstau, nes kiekvienas ja jau įsismaginę žaidė ne tik Kuli- archyvą, kuriame galima perskai- Tuomet visi Liago darbai turi mos mūsų mintys ir vizijos – kitaip darbas Liagui – eksperimentas. kauskas ir Paukštys, bet ir Gintautas tyti praeities fotografinės kultūros trigubą dugną. Jo prikurti pavir- jos paprasčiausiai išsisklaidytų. Tarsi jis kaskart svarstytų: kuo dar Stulgaitis, Gintaras Jaronis, Visval- kodus. Liago pasirinktos nuotrau- šiai atsiskiria nuo nufotografuotos Tuomet fotografija kalba arba tyli. paveikti atspaudą? Dažais, kalkė- das Dragūnas, Robertas Kanys. Ta- kos atrodo asmeniškos, paimtos iš tikrovės, jau savaime laiko klostės, Kai jos ištarmė iškart perskaitoma, mis, aerografu, nagų laku? Tai jau čiau ir jie neatsirado iš niekur. Vil- šeimos albumo, daugiau prisimi- ir tyvuliuoja virš jos, ją nutolina nes akivaizdų gestą dar kartą pa- išmėginta. Įjungti kopijavimo apa- niuje Alfonsas Budvytis jau nuo nimai. Čia jau metas prisiminti an- kaip prisiminimą, jau paveiktą en- aiškina pavadinimas, ji Liagui tyli. ratą? Irgi galima. Šiurenti varnos 9-ojo dešimtmečio pradžios mirkė trąją tezę, kad fotografija yra laiko tropijos. Tas yrantis, besiskaidantis, Tokių vaizdų jis vengia. Kai fotogra- plunksna ar brūžinti kankorėžiu, atspaudus chemikaluose stengda- dokumentas. Ji net banali. Bet nuo- susijaukęs tikrovės fragmentas at- fijos neįmanoma išaiškinti, nes joje paberti lęšių, pribarstyti klevo sėklų masis išgauti ryškias spalvas, Vitas traukose išsaugotas liudijimas „tai pasakojamas kaip patirtis, kuriai su- užkoduotas skirsmas trukdo apri- ar kaštonų? Tos keistos priemonės Luckus iš senų ir naujų fotografijų buvo“ taip paveikė Roland’ą Bart- teikiama nauja prasmė. Liagas taip boti reikšmių lauką, tada ji kalba. (ir dar daugiau) sukrautos į ryški- kūrė naujus pasakojimus nevengda- hes’ą, kad jis parašė knygą „Camera ir sako: „Tai, ką darau, yra daiktų, Kitaip tariant, fotografija kalba tuo- nimo voneles, išdėliotas parodoje mas ką nors pripiešti, net griežtasis lucida“. Nebepasiekiama, bet tikra reikšmių, minčių, jausmų nuotrau- met, kai ji nieko aiškiai nesako – kai ant stalo. Ši fotografija veržiasi iš estetas Remigijus Pačėsa raudonais nufotografuotų žmonių esatis pra- kos. Jos, kaip laiškai, yra pakanka- tyli. Šį paradoksą Liagas mėgina su- savo apibrėžimo, nes ji atsirado dryželiais papuošė skudurinės lėlės eityje pradūrė jo mokslinę ramybę mai dokumentalios ir kartu literatū- kelti kiekvienu vaizdu burdamas iš nelaisvės sąlygomis. Kaune, kaip ir kojines, Vytautas Balčytis atspaus- kaip beprotiškas „nesukalbamu- riškos.“ Laiškas yra atskleidžiantis ir kasdieniško pastebėjimo, gamtos ir Vilniuje, sovietmečiu veikė griežta dindavo kelis gretimus kadrus su mas“: „tai ten buvo, tačiau iškart slepiantis egodokumentas, kuriame fotochemijos tirščių. fotomeno įteisinimo sistema. Lie- visa perforacija, o kiek vėliau Re- buvo atskirta; tai buvo absoliučiai, tikrovės patirtis atsiranda kaip „aš“ tuvos fotografijos meno draugijos migijus Treigys Klaipėdoje pradėjo nenuginčijamai čia, tačiau jau ati- priemaiša. Paroda veikė iki lapkričio 4 d. Kauno skyrius buvo skirtas išrink- braižyti negatyvus. dėta. Visa tai ir reiškia veiksmažo- Bet Liagui fotografija dar ir tiesiems, o pradedantieji galėjo pasi- Bet Liagas išsiskiria tuo, kad jis dis intersum.“ (Vilnius, Kitos knygos, turi filosofinę prasmę. Tyrinėda- mokyti amato fotoklube – klausytis yra nuosekliausiai laisvas, net pats 2012, p. 94) mas fotografijos ištakas Batchenas

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 7 psl. D ailė Realistas ir avangardistas Menininkai Witkiewicziai parodoje „Angelas ir sūnus“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje

Gana pretenzinga juoda ir įstiklinta guvi, bus kas bus, kas ir turi būti... Ir paauglystę praleido Lenkijos menų kad meno pabaiga neišvengiama. Rasa Žukienė mažosios salės erdvė šiai parodai vis dėlto sūnus Ignacas vėliau ryžosi sostinėje Zakopanėje. Vienus me- Savo filosofavimais ir teorine min- atrodo pati tinkamiausia, tarsi tai nutraukti natūraliąją buvimo šioje tus studijavo tapybą Krokuvos dai- timi Witkacis pasmerkė myriop Lenkų muziejininkai iš Tatrų mu- būtų šiuolaikiškas kolekcijų kabine- žemėje grandinę. Kai tėvas jau buvo liųjų menų akademijoje, keliavo po save, kaip tapytoją, bet praktiškai, ziejaus Zakopanėje Kaune pristato tas. Netikėtai gerai jame „suskamba“ miręs, o Lenkija užpulta nacistinės Vakarų Europą. Pasivadino Witka- kaip anuomet rašė Stefanas Szu- parodą „Angelas ir sūnus. Witkie- ir preciziški senojo Witkiewicziaus Vokietijos (1939), Ignacas nusižudė. ciu, idant jo, studijuojančio tapybą, manas, tapytojui gyvybinių jėgų wicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“. piešiniai, nedidelių formatų, tauriai Tai įvyko rugsėjo viduryje, dieną po niekas nepainiotų su garsiuoju tėvu. tik padvigubėjo. Negalėtume teigti, kad šie du dai- įrėminti jo tapybos darbai, ir jau- to, kai į Lenkiją įžengė Raudonoji Nors ir studijavęs meną, Witkacy Witkacio kūrybinėje biografi- lininkai, tėvas Stanisławas (1851– nojo Ignaco ryškiaspalvės drobės armija. Kaip aiškėja iš laiško drau- nepretendavo būti vien dailininku. joje įvyksta keistai įdomus posū- 1915) ir sūnus Stanisławas Ignacas bei pastelės. Parodos eksponatai gui, savižudybė Witkaciui atrodė Jis rašė esė apie tapybą, kūrė pje- kis – jis įkuria Varšuvoje portretų (1885–1939), yra visiškai nepažįs- pasakoja apie XIX a. pabaigos ir kaip vienintelė garbinga išeitis. ses teatrui, romanus. Buvo filoso- firmą, užsakovams siūlo „išlaižytus“ tami Lietuvos inteligentiškajai pu- XX a. pradžios Lenkijos meno ak- Jo filosofiniai apmąstymai, meno fas, todėl jo požiūris į meną artimai arba „abstrakčius“ portretus. Paro- blikai. Tėvas prisimenamas visada, tualijas, apie dinamišką meno kaitą pabaigos nuojauta, eksperimentai siejosi su asmenine pasaulėžiūra, doje eksponuojami vienas natūra- vos prireikus apibūdinti liaudiškąjį listinis ir keli giliai psichologiniai Zakopanės stilių. Lietuvos mene ir portretai, piešti pastele. Tai nepa- architektūroje esama nemažai Za- prastai įdomūs, impulsyviai atlikti, kopanės stiliaus atgarsių, šiuo sti- atrodo, nuo vidinės menininko liumi žavėjosi Petras Rimša, An- įtampos sprogstantys moterų ir tanas Žmuidzinavičius. Sūnaus vyrų portretai. Apžiūrinėjant šias Stanisławo Ignaco Witkiewicziaus- pasteles, akis užkliūva už netrumpų Witkacio (toliau tekste – tik Ignacy skaičių ir raidžių eilių kuriame nors Witkacy) avangardine kūryba seno- lakšto krašte. Kas tai? Yra manančių, kai žavisi Lietuvos dailės, fotografi- kad piešdamas portretus Witkacis jos, teatro žinovai. bandydavo narkotines medžiagas ir, Ir vis dėlto paroda „Angelas ir sū- maža to, popieriuje pasižymėdavo, nus“ Lietuvos žiūrovui atskleidžia kas vartota. Šios įspūdingos paste- labai daug naujo ir įdomaus apie lės – ne tik šėlstančios ir savyje ne- šiuos du iškilius Lenkijos meni- išsitenkančios menininko asmeny- ninkus. Kuratorius Stefanas Około- bės vidinių audrų liudijimai, bet ir wiczius į parodos herojus pažvelgė naujas žingsnis psichologinio por- labai įdomiu kampu – jis sukūrė treto raidoje. šiltą ir kartu intelektualų pasako- Senasis Stanisławas Witkie- jimą apie tėvą ir sūnų, du iškilius wiczius buvo studijavęs Sankt kūrėjus, nuolat palaikiusius tarpu- Peterburgo ir Miuncheno dailės savio dialogą. Parodos pavadini- akademijose. Kaip tikras XIX a. at- mas „Angelas ir sūnus“ intriguoja, stovas, jis visad laikėsi nuomonės, iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog kad vienintelė menininko moky- sunkiai įmanomas. Bet, pasirodo, toja gali būti gamta, jos nuotaikos tai buvo tėvo ir sūnaus susigalvota ir spalvos. Jo menine kalba tapo frazė, kaip sąmojingas jų parašas jausmais spinduliuojantis realiz- naudota laiškuose, tad ji puikiai mas. Pasitelkęs precizišką piešinį, dera su parodos idėja. Parodos vaizdas lankstų potėpį, įdomų figūrų ra- Parodoje Nacionaliniame kursą, Stanisławas Witkiewiczius M.K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo realizmo iki avangardo. Šiuose su narkotinėmis medžiagomis pie- kurią jis analizavo savo pjesėse ir sugebėdavo visiškai kasdienes te- pristatyta abiejų dailininkų tapyba, lenkų meno kaitos procesuose tėvas šiant pastelinius portretus jau senokai romanuose. mas paversti nekasdieniais ir įsi- piešiniai, parengtas išsamus ir pa- ir sūnus Witkiewicziai suvaidino nevedė į šviesą. Tikriausiai būta gilių Witkacis daug mąstė apie meno, mintinais vaizdais. Kaip tik tokios trauklus katalogas lietuvių kalba, ypatingą vaidmenį. Pabrėžtas tėvo psichologinių savižudybės priežasčių. religijos, filosofijos sąryšius, apie parodoje yra Witkiewicziaus nuta- rodomas lietuviškai įgarsintas fil- kūrybos realizmas ir sūnaus meni- Paskutiniu lašu galėjo tapti ir asme- tai, kad XX a. religija bei filosofija pytos 1863 m. sukilimo scenos, at- mas apie menininkus, sukurtas nių nuostatų avangardiškumas. Bet niniai nesenos praeities prisiminimai. nyksta ir tik menas dar lieka vie- rodančios tikresnės už fotografiją specialiai šiai parodai. Žavi nuo- ši paroda nebaugina žiūrovo inte- Ignacas 1914–1917 m. buvo tarnavęs nintele galimybe išreikšti ir nu- ir be galo įtaigios. sekliai atliktas kuratoriaus Stefano lektualiu svoriu, nes ir vaizdinis, ir dar carinės Rusijos kariuomenėje ir maldyti nerimą, kylantį dėl religi- Stanisławo tėvai, Elvyra Šemio- Okołowicziaus ir kitų Zakopanės žodinis pasakojimai nesudėtingi, dalyvavęs Pirmojo pasaulinio karo jos ir filosofijos mirties. Witkacis taitė ir Ignacas Witkiewiczius, gy- muziejininkų darbas. Pavarčius ka- tikslingi ir paveikūs. veiksmuose. Minutes prieš ataką jis sukūrė „Grynosios formos teoriją“. vendami Pašiaušės dvare, aktyviai talogą paaiškėja, kad šis projektas Parenkant eksponatus ir juos pa- visada prisimindavo kaip baisiau- Jos šimtmečiui paminėti skirta ir ši dalyvavo 1863 m. sukilime. Būsi- yra Adomo Mickevičiaus instituto pildančius tekstus, nenusprūstama sias gyvenime, nors ir buvo gavęs paroda. Pagrindinis teorijos teigi- masis dailininkas dvylikamečio kuruojamos tarptautinės kultūri- į sentimentalų lėkštumą, nors tai Šv. Onos ordiną už narsą. Karas nys atrodo paprastas: meno kūri- akimis regėjo tuos įvykius ir suki- nės programos „Polska 100“ dalis. lengvai galėjo atsitikti siekiant at- ir Rusijos revoliucija traumavo me- nys – tai Grynoji forma, o jo „turi- lėlių nuotaikas. Numalšinus suki- Galima pasidžiaugti protingu kul- skleisti tėvo ir jo vienturčio sūnaus nininką ir paveikė daugelį jo idėjų. niai“ viso labo atsitiktiniai. Grynąja limą, jų dvaras buvo konfiskuotas, tūros strategų sprendimu finansuoti santykius. Kataloge cituojamas ne Witkacis suvokė XX a. istorijos kryptį forma jis vadino tokią formą, kuri o visa šeima ištremta į Sibirą. Po projektą, susijusį ne tik su Lenkija, vienas išmintingas tėvo laiškas sū- kaip absoliučiai tragišką ir ilgainiui teikia estetinį pasitenkinimą. Bet penkerių metų amnestuota šeima bet ir su Lietuva, svarbų abiejų šalių nui, miela tai skaityti, ir labai gerai, suformulavo pranašystę: žmonija jos nesiejo su grožiu, nes grožis apsigyveno Rudaminos dvare Su- kultūrai. Kurie gi Lietuvos šimtmečiui kad tos mintys netapo sienose išra- žengia į „laimę visiems“, į etikos „implikuoja patikimo arba nepati- valkuose, ten prasidėjo tapytojo parengti kultūros istorijos renginiai šytais deklaratyviais tekstais (Lie- pergalę, kuri paskelbs mirties nuos- kimo“ sąvoką. Savo teorija Witkacis kelias. Tapyba jam buvo būdas iš- kokybe galėtų lygiuotis su šiuo, la- tuvoje jau be saiko naudojamas prendį religijai, filosofijai ir menui. norėjo grąžinti tapybai meno rangą, sakyti savo pažiūras. Žiūrint į Sta- bai sunku atsakyti. Nebent meno- sprendimas). Tėvo ir sūnaus dva- Žmogus taps laimingas, bet neteks kurį ji esą buvo praradusi realizmo nisławo Witkiewicziaus paveikslus tyros mokslininkų įvykdytas „Op- sinis artimumas, bet nebūtinai ab- to, kas praeityje darė jį didį: „Etika epochoje. Šioje vietoje reiktų pri- matyti, kad jo realizmas kupinas as- timizmo architektūros“ projektas soliutus jųdviejų „sutapimas“, spin- suės Metafiziką“; „Iš galvijų išėjome, minti, kad senasis Witkiewiczius meniškų išgyvenimų. Dailininkui (kuratoriai Marija Drėmaitė, Giedrė duliuoja ir iš fotografijų. Ypač iš tos, galvijais ir tapsime“, – rašė jis. Jo su- (tėvas) buvo ryškus realistinės ta- buvo svarbu, kad paveikslas žadintų Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis), paro- kataloge neįdėtos, kurioje sūnus kurtasis „Pasaulio sutvėrimas“ (1921– pybos atstovas ir dailės kritikas. Sū- vaizduotę ir jausmus. Vėliau, ben- dytas jau daugelyje Europos šalių ir veda per pievas nuo metų naštos jau 1922) – išraiškingų formų, spalvinga naus teorija formavosi jiems disku- dradarbiaudamas su keliais meno šiuo metu demonstruojamas Kaune. pakumpusį tėvą. Sūnus – jo atrama, ir efektinga drobė, bet pasakoja ji apie tuojant tarpusavyje. Nors Witkacis žurnalais, tapęs svarbiu dailės Paroda „Angelas ir sūnus“ Nacio- bet Ignaco veide nejusti pareigos pasaulio chaosą ir siaubą. aktyviai propagavo Grynąją formą, naliniame M.K. Čiurlionio dailės sunkumo, jo veido išraiška šioje Stanisławas Ignacas Witkiewiczius apie 1924-uosius atsisakė tapybos Nukelta į 9 psl. muziejuje atrodo jauki ir kamerinė. fotografijoje kažkokia... šėtoniškai gimė 1885 m. Varšuvoje. Vaikystę ir aliejiniais dažais. Jis buvo įsitikinęs,

8 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) D ailė Darželis su išsišakojančiais takais Donato Jankausko (Duonio) personalinė paroda Klaipėdos galerijoje „si:said“

„Sekmadienis“. Ji pretenduoja ir į įstaigą. „Darželio“ metafora – tai Kristina Stančienė kūrybos retrospektyvą, nes čia ap- nuoroda į menininko „idėjų sodą“, tinkami atpažįstami Duonio per- tačiau siejasi ir su pedagogika. Ir čia Šiuolaikinio meno erdvėje „si:said“ sonažai, ankstesnių projektų nuo- nėra jokios ironijos – D. Jankauskas veikianti Donato Jankausko (Duo- trupos, štai kad ir žodžių žaismu yra Vilniaus Justino Vienožinskio nio) paroda „Darželis“ – tarsi im- bei archetipiniais ritualais pagrįstas dailės mokyklos mokytojas, o paro- provizuota menininko dirbtuvė, „Marčiurlionis“. doje man ne kartą šmėkštelėjo ir jo pasitinkanti, atrodytų, atsitiktinai Sentimentalus parodos pavadini- mokinių darbuose matytos (taigi, padrikusiais daiktais, darbo įran- mas disonuoja su joje eksponuoja- mokytojo pasaulėvaizdžio įkvėp- kiais ir įvairiausiais „gyvuliškais“ mais šiurkščiais skulptūriniais pavi- tos) formos, paviršiai, taip pat ir arba – „beždžioniškais“, o kartais dalais, vaikiškų žaislų, atgyvenusių kai kurie dailės mokymo aplinkos ir klasikiniais pavidalais bei jų hi- ir dekonstruotų daiktų pamėklėmis. elementai – pavyzdžiui, ant grindų bridais. Kartu tai gana didelė asme- Nors Duonio kūrybai visada buvo besivoliojanti minkšta Michelan- ninė ekspozicija maždaug po pen- itin būdinga (auto)ironija, šįsyk gelo Dovydo galvos atlieja su „im- kerių metų pertraukos, skaičiuojant jis lyg ir kreipia mintį į rūpestin- plantuota“ kažkokio menamo žmo- nuo 2013 m. Vilniaus Šiuolaikinio gai puoselėjamą žemės sklypelį gaus protėvio (sniego žmogaus?) meno centre pristatyto projekto prie namų ar mažų vaikų ugdymo fizionomija. Viename videointerviu Duonis, šiaip jau ne itin mėgstantis interpretuoti ir aiškinti savo kūrybą, yra sakęs: „Dirbu su vaikais. Mano Ekspozicijos fragmentas skulptūros yra vaikams. Mokyda- mas mokau stebėti.“ Iš tiesų šioje liko esminiu, pagrindiniu Duonio grėsmingai stūkso gorilos skulptūra mokykloje skulptūrą bei erdvinio teminiu leitmotyvu visą kūrybinį su tiesai iš snukio „augančiu“ me- meno disciplinas dėsto geri meni- kelią, o jo susikurtame „evoliucijos džiu. Tiesa, Duonio „žmonija-bež- ninkai (Audrius Novickas, Gedimi- modelyje“ pirmykščio žmogaus pa- džionija“, atrodo, kiek paįvairėjo rū- nas Piekuras, Tomas Martišauskis, saulis gali gyvuoti lygia greta su ci- šiniu požiūriu – greta protingųjų Arūnas Gudaitis, Džiugas Katinas) vilizuoto žmogaus. Tačiau šioje par- homo sapiens giminaičių – gorilų ir ir kiekvieno jų braižas, bendra- odoje atrodo, kad civilizaciją ištinka šimpanzių – bei menamų žmogaus darbiavimo su mokiniais būdai rimti nemalonumai – žiūrovą pasi- protėvių, atstovaujančių tarpinėms yra savaip įdomūs. Tačiau Duonio tinka apverstas šaldytuvas su atver- evoliucijos grandims, žvelgiant mokymo stilių tarp jų dažnai atpa- tais viduriais, dujinis lauko šildytu- „darviniškai“, parodoje eksponuo- žįstu – jis pagrįstas paradoksu, iro- vas deformuota, ištežusia viršutine jama ir spalvinga, brutali mandrilų nija, formų ir medžiagų kontrastais. dalimi, tarsi Salvadoro Dali laikro- patino kaukė. Mandrilai (lot. Man- Kaip jungiamieji, atskirus parodos džiai paveiksle „Atminties pasto- drillus sphinx) – šunbeždžionių šei- fragmentus suliejantys elementai vumas“, todėl labiau primena orga- mos primatai, tikri laukinės gamtos smarkiai veikia šviesa ir garsas. Pa- nines gamtos formas. Menininko vaikai. gal Duonio „režisūrą“ paroda turi darbo stalas užimtas chaotiškai pa- Išvartyti, išprievartauti, yran- būti kontempliuojama prieblandoje drikusių daiktų, o ant žemės išdė- tys technikos artefaktai lyg ir liu- arba net tamsoje. Ją keistu spalvotu lioti pitekantropų (?) portretiniai dija civilizacijos pralaimėjimą, o mirgėjimu ekspozicijos pradžioje atvaizdai su tipiška menka viršutine beždžionių ir pirmykščių žmonių nušviečia diskotekinė lempa, o kaukolės dalimi, žema kakta ir at- viešpatavimas – gamtos triumfą priėjus tirštą formų sankaupą to- sikišusiu apatiniu žandikauliu. To- arba laiko rato sukimąsi atgal, į is- limiausioje salės dalyje žiūrovo liau aptinkame ir į pūstų barokinių torijos ūkanas. Postapokaliptinio žingsnius lydi tarsi iš daiktų, įvai- formų sintetinį rėmą įspraustą seną filmo scenarijų primenančią ekspo- rių konstrukcijų vidaus sklindan- televizorių „Šilelis“, rodantį vaizdo ziciją šiuo požiūriu papildo ir pra- tis stuksenimas – sukeliamas galbūt trikdžius. Duonis šioje parodoje pa- tęsia piešiniai juodame fone, ypač – natūralių gamtos procesų (tirpstan- žėrė ir tarsi po galingo sprogimo negrabūs „rašmenys“, kreivi šleivi čio vandens lašai?), galbūt kažkokio išsibarsčiusių dailių „antikinių“ rel- vingeliai, lyg būtų mokomasi rašyti pirmykščio žmogaus rankų darbo. jefų fragmentų, atlietų iš tamprios ar mėginama atgaivinti vieną svar- Menotyrininkas Kęstutis Šapoka, sintetinės medžiagos, vėlgi nau- biausių civilizacijos sąlygų – rašto pristatydamas Duonį Lietuvos tarp- dodamas radikalią priešstatą tarp sistemą. Tačiau iš pirmo žvilgsnio disciplininio meno kūrėjų sąjungos „taurių“, „amžinų“ medžiagų ir šiuo- tiesmuki ir iracionalūs Duonio puslapyje, rašo, kad radikaliai suka- laikinių technologijų, gyvo ir dirbti- skulptūriniai hibridai bei rasti ar- Organizatorių nuotraukos Ekspozicijos fragmentas rikatūrintas darvinistinis postula- nio, gamtiško ir iškepto konvejeryje. tefaktai siejasi su J.L. Borgeso pasa- tas, jog žmogus kilęs iš beždžionės, Štai kad ir celofaniniame maiše kojimu „Sodas su išsišakojančiais (suprask – gimdoje) tūnantis bež- takais“, kuriame perteikiama skir- ir Čiurlioniui, panašiu laiku gyve- 1900–1903 m. jau Ignacas keliau- džionės „embrionas“. O kai kurios tingų laikų begalybės idėja, kai tie nusiam Varšuvoje. davo į Lietuvą atostogų, lankyda- eksponuojamos atplaišos, gabalai, patys įvykiai kartojasi nuolat persi- Atkelta iš 8 psl. Dar vienas patrauklus šios paro- vosi Žemaitijoje ir Saldutiškyje mechaniškai atskirti nuo kažkokių pindami ir nutoldami. Taip ir Duo- dos aspektas yra tai, kad kuratorius pas tėvo seseris. Apylinkių pei- didelių formų ar objektų, apskritai nio kuriama „beždžionių planeta“ kritiku, Witkiewiczius pasisakys pabrėžė Witkiewiczių ryšius su zažus ir Aiseto ežerą jis jau tapė sunkiai atpažįstami, lyg iš tikrųjų yra savotiškas įvykių (ne)galimybės už individo nepriklausomybę mene, Lietuva. Apie keturis šimtus metų plenere, padarė dešimtis darbų. stebėtume vaizdą po katastrofos, paveikslas, arba – darželis su išsiša- kalbės apie subjektyvumo svarbą. bajorai Witkiewicziai gyveno Žemai- Be to, Ignacas fotografavo vietas, kai plika akimi nebeįmanoma nu- kojančiais takais, kurių vieni veda Žiūrint iš dabarties perspektyvos tijoje. Šiandien jų giminės šakos nu- kurias prieš keliolika metų buvo statyti pirminės liekanų paskirties. civilizuoto pasaulio pabaigos link, matyti, kad tokie dailininko svars- sidriekusios ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. nupiešęs tėvas. Taip avangardis- Į skulptūrinių atvaizdų galeriją kiti siūlo kompromisinį scenarijų tymai smarkiai prisidėjo prie naujo Stanislawas Witkiewiczius bus bene tas perėjo realisto keliais. Atrodo, įsiterpia ir minkšti žaislai – įvai- apie tikrovę su vis dar gyvybingais požiūrio į meną formavimosi XX a. pirmasis menininkas, nutapęs Bal- paroda „Angelas ir sūnus“ galėtų riausių dydžių ir rūšių beždžionė- pirmykščiais atavizmais, sumaniai pradžios Lenkijoje ir netgi prie tijos jūrą ties Palanga 1884-aisiais. turėti tęsinį – tai būtų Lietuvos lės pūkuotos ir glotnios, ilgaran- įvelkamais į civilizacijos apdarą, ir sūnaus Ignaco vėliau išplėtotos Beje, natūroje jis pasidarydavo tik vaizdai Witkiewiczių piešiniuose kės laipiotojos ir kresnos gorilos žmogiško mąstymo atšvaitais toli Grynosios formos teorijos te- škicus, o aliejumi tapė tik dirbtu- ir fotografijose arba Zakopanė lie- ar šimpanzės. Šių mažų niekučių už jos ribų. zių. Stanisławas Witkiewiczius vėje, labiau remdamasis savo foto- tuvių dailininkų kūryboje. sankaupa pateikiama kuriant sce- buvo garsus ir įtakingas lenkų dai- grafine atmintimi, negu natūros es- nografišką instaliaciją. Žvelgiant į Paroda veikia iki lapkričio 23 d. lės scenos veikėjas, tad tikėtina, kizais. Plenero metodas dar nebuvo Paroda veikia iki lapkričio 18 d. ją iš priekio, žaislai sulipę ant di- kad jo straipsniai buvo pažįstami žinomas. džiulių laiptų pakopų, kurių viršuje

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 9 psl. K inas Nenorėjau filmo apie mirtį „Scanoramos“ premjeros

Programoje „Kertant Europą“ fes- neturėjau jokios išankstinės nuos- Neturiu rūsio, nieko jame neraki- tivalis pristato lenkų režisieriaus tatos, tezės, kurią turiu įgyvendinti nau, bet visada galima įtarti, kad Januszo Kondratiuko filmą „Kaip filme. Viena vertus, toks formos jausmai nuoširdūs, kad tie sakiniai šuo su kate“ („Jak pies z kotem“, amorfiškumas suteikia laisvės, kita atskleidžia kažkokią vidinę tiesą. Lenkija, 2018). Tai labai asmeniškas vertus, gali nuvesti visai ne ten, kur Kartu žinojau ir kas vyksta manyje. filmas, nes Kondratiukas pasakoja norėjai. Tam tikros disciplinos iš- Žiūrėjau į savo brolį, kuris klejoda- apie savo brolį, kurį slaugė kelerius saugojimas reikalauja maksimalaus mas plaukia į alternatyvų pasaulį, metus, kai šis sunkiai susirgo. Pa- visos filmavimo grupės atsidavimo. ir jaučiau, kad daugiau nebegaliu. grindiniai „Kaip šuo su kate“ veikė- Taip pat ir aktorių. Pirmą kartą filma- Kad kyla noras uždusinti jį pagalve. jai – pats filmo režisierius, jo brolis, vimo aikštelėje patyriau, kad žmonės taip pat kino kūrėjas, Lenkijoje va- taip susijaudintų. Buvo ir taip, kad po Kad būtų lengviau Jums ar jam? dinamas kultiniu režisieriumi, An- kai kurių scenų filmavimo grupės na- Būtent. Žinoma, galiausiai lieki drzejus Kondratiukas ir jo žmona rių akyse pasirodė ašaros. su mintimi, kad pagaliau liovėsi aktorė Iga Cembrzyńska. Juos filme kentėjęs. Žinote, ką? Mūsų pokal- suvaidino Robertas Więckiewiczius, „Kaip šuo su kate“ pasakoja apie bis tampa kapiniškas. O mano filme laiką, kai slaugėte po antro in- Olgierdas Łukaszewiczius, Alek- žmonės ir juokiasi. „Kaip šuo su kate“ sandra Konieczna, kuri įsiminė sulto paralyžiuotą brolį. Neno- filme „Paskutinė šeima“. „Kaip šuo rėjote pakeisti personažų vardų? Nes filme daug šilumos ir hu- Laukiau jo pagyrimų, bet jis negir- norėjau tik apie gyvenimą. Todėl su kate“ kurtas abiejų brolių na- Ir taip visi būtų žinoję, kieno tai moro. „Kaip šuo su kate“ prasi- davo. Visada kritikuodavo. pasirinkau Aleksandrą Konieczną. muose, jame taip pat pasirodo filmo istorija. Manęs klausia, kodėl filma- deda Kazachstane, dviejų ber- Ji suvaidino Igą nuostabiai. autoriaus vaikai, šunys, kaimynai ir vau mūsų namuose, užuot pastatęs niukų arbūzų lauke vaizdais. Girdėjau, kad Olgierdas Łukasze- tikra meška. Tačiau tai, kad žiūro- dekoracijas. Bet aš visada maniau, Tai pats pirmas mano prisimini- wiczius ilgai nenorėjo priimti Vienoje filmo scenoje žurna- vai negirdėjo apie brolius ar nematė kad norint kurti kiną, o ne mokyklinį mas. Grįžau prie jo, nes asocijuojasi Jūsų siūlymo. Jis nematė savęs listė kreipiasi į Jus, bet pa- jų filmų, visai netrukdo. „Kaip šuo rašinėlį, reikia pasakoti apie tai, ką su broliu. Tai buvo vienintelis laikas, vaidinančio Andrzejų. vadina Andrzejumi. Ar tokių su kate“ – universalus pasakojimas gerai žinai. Tad kam turėčiau rengti kai jis tikrai manimi rūpinosi. Sto- Tačiau aš neįsivaizdavau nieko klaidų dažnai nutikdavo? apie sudėtingą brolių meilę ir žmo- maskaradą? vėjome tame lauke, buvo siaubin- kito. Mano brolis iki pabaigos iš- Man tai nuolatinis žaidimo ele- gaus laikinumą. gas badas, o už arbūzų vagystę grėsė saugojo aštrų protą. Jis kalbėjo pre- mentas. Įdomu, kad dažniau mano Pateikiame pokalbių su Januszu Kad ir tam, jog klausinėčiau mirties bausmė. Staiga danguje pa- ciziškai dėliodamas sakinius ne iš filmai priskiriami Andrzejui, o ne Kondratiuku, išspausdintų žurna- Jus apie filmo veikėjus, o ne sirodė lėktuvas ir pradėjo leistis vis pagarbos pašnekovui, bet kad su- jo filmai man. luose „Kino“ ir „Wysokie Obcasy“, apie Jūsų su broliu santykius žemiau. Nutūpė, pilotas iššoko, pa- teiktų tam, ką sako, stilių. Suteiktų fragmentus. Su režisieriumi kalbė- intymiausiomis gyvenimo siėmė kelis arbūzus, įšoko į lėktuvą įdomią literatūrinę konstrukciją. Visą gyvenimą vyresnio brolio josi Rafałas Pawłowskis ir Krzysz- akimirkomis. ir nuskrido. Isakas Babelis rašė: „Gerai padėtas šešėlyje... Bet, ko gero, taip ir tofas Kwiatkowskis. Manote, kad filmo kūrimą lydi taškas įeina giliau į širdį nei Toledo turėjo būti, jei jo pėdomis nu- žurnalistų baimė? Regis, dabarti- Ar kalbėjotės su broliu apie plieno kinžalas.“ Ir Andrzejus la- sekėte į kino mokyklą. Kadaise sakėte, kad drama niais laikais žmonės mielai apsi- praeitį? bai tuo rūpinosi. Tad man reikėjo Ne jo pėdomis. Andrzejus, ko kuriama kaire ranka, bet ko- nuogina ir už menkus pinigus, tad Daug, kai jam grįždavo sąmonė. aktoriaus, kuris gebėtų suvaidinti gero, net nežinojo, kad ten stoju. medija reikalauja matematinio esu savo laikų didvyris. Jaučiu, kad Taip atgavau gabalą šeimos istorijos. tokį Andrzejų. Bet... Būsiu truputį Bet tikrai jokiu būdu manęs neį- preciziškumo. Kuria ranka kū- filmu atsakiau į universalų poreikį. Jis gimė septyneriais metais anks- kiaulė, tačiau ką darysi. Aktoriai kalbinėjo ir nepadėjo. Padariau tai rėte „Kaip šuo su kate“? Beveik kiekvienas turėjo arba tu- čiau, tad daugiau prisiminė. Pinske dažnai mėgsta gana linksmą gy- dėl gražių merginų, kurios sukio- Abiem. Labiausiai galva, bet kad rės panašių problemų. Lengva pasa- tėvas buvo miškininkas, mama – venimo būdą ir, deja, tai atsispindi josi aplink kinematografininkus. komediją kurti sunkiau – tikra kyti: „Andrzejus serga, užsiimkime mokytoja. Juos išvežė per pirmą jų veide. Akys žiūri, bet neaišku, Norėjau, kad ir apie mane sukio- tiesa. Nufilmuoti dramą daug pa- juo“, bet kaip jį pajudinti, nesulau- vežimą. Senelis mirė dar trauki- ką mato, dažniausiai savo atspindį tųsi. Galima sakyti, kad tapau re- prasčiau. Tekstas parašytas, akto- žant jam rankos? Kaip nutempti iki nyje, o juos išmetė dykvietėje. An- veidrodyje. Olgierdo žvilgsnis iš- žisieriumi iš snobizmo ir kvailumo. riai geriau ar blogiau jį suvaidins, dušo? Paguldyti miegoti? Viso to drzejus įsiminė labai gražią taigą. raiškingas, jo kalba taisyklinga, ir viskas. Kuriant komediją reikia reikia. Bet nėra jokios valstybės pa- Ten kaip tik bado nebuvo, Hitleris matyti pagarba pašnekovui. Be Parodėte filme brolybės, sudė- turėti omenyje žiūrovų reakcijas. ramos. Niekam tai nerūpi. dar nebuvo užpuolęs SSRS. Tačiau to, jis žavus žmogus. Sako, kad po tingo, bet stipraus ryšio jėgą. Režisierius privalo žinoti, kada juos kankino monotoniškas mais- keturiasdešimties žmogus veidu Rūpinausi Andrzejumi ne todėl, žiūrovas turi susijaudinti, o kada Jūs rodote tą mokslą, nesi- tas – tik košė. Tremtiniai po sniegu moka už visą savo gyvenimą. kad jį mylėjau ar nemylėjau. Paė- nusijuokti. Svarbios pertraukos baigiančius bandymus ir klai- rasdavo uogų, virė pušų žievės nuovirą. miau jį į savo namus iš pareigos tarp žodžių, ilgesnės ar trumpes- das. Bet pirmiausia jausmus. Pavasarį prasidėjo mašalų antplūdis. O kaip pasirenkamas aktorius jausmo, kad paprasčiausiai taip nės pauzės. Kažkas užduoda kvailą Skausmą, kai artimas žmogus Todėl Sibire ir nėra ganyklų, nes gyvū- savo paties vaidmeniui? reikia. Nepalieki giminaičio, bro- klausimą, kažkas kitas susimąsto, o gęsta Jūsų akyse. Bejėgiškumą. nai neištveria. Žmonės turėjo ištverti. Tai bjaurus dalykas. Bet aš ne tiek lio, kad mirtų vienas. po akimirkos pasigirsta dar kvai- Pyktį. ieškojau savęs, kiek rekonstravau lesnis arba juokingesnis atsakymas. Ligonio slaugymas – tai ne sei- Jūs gimėte Kazachstane. Ką brolį. Turėjau būti pilkas žmogelis, Ar Jums atmintyje liko pokal- Ir klausimas, ir atsakymas gali būti liojimasis kaip amerikietiškuose prisimenate? kad būtų matyti aiškus skirtumas biai su broliu? vienodai juokingi, bet jei atsakymas filmuose. Prasideda konfliktai, esi Tik tą sceną su arbūzais. Daugiau tarp tų dviejų personažų. Tad Rober- Žinoma. Pamenu, paklausiau, ar pasigirs iškart, tai net linksmi žmo- priverstas nuolat kovoti su kitu ir nereikia. Pakanka liudijimo, kad tui Więckiewicziui teko ypač sunkus ko norėtų, o jis mestelėjo: „Jaunys- nės nenusijuoks, nes, pirma, netu- žmogumi, jo užsispyrimu, jo ego. mane amnestavo kaip pilietį, kai uždavinys, nes jis žinojo, kad iš jo va- tės ir sveikatos.“ Jis sakė, kad anoje rės laiko pagalvoti, antra, atsakymo Reikia visame tame rasti sau vietą, buvau trejų. Užtat prisimenu su- gia vaidmenį: sublizgėti ekrane tuo, pusėje sužinos, kam visa tai, ir duos jie neužfiksuos ir, trečia, ne tik atsa- kad gyvenimas netaptų karu. Pa- grįžimą į Lenkiją. Mėnesį beldė- kad esi beprotis ar girtuoklis, len- ženklą. Kažkas tada įsiterpė: „O jei kymas, bet ir atsakančiojo susimąs- dariau klaidų. Iš pradžių, kai An- mės traukiniais. Moterys važiavo gviau nei suvaidinti kažką, kas nėra kitos pusės nėra?“ Jis atsakė: „Tai tymas sukelia žiūrovų juoką. Todėl drzejus prarasdavo protą, mokiau jį suplyšusiais vatinukais, nešvarios itin spalvingas ir beprotis. dar geriau.“ „Kaip šuo su kate“ – ne svarbu pauzė. Tačiau ji negali būti lyg koks mokytojūkštis: „Tai netiesa, ir utėlėtos. Maskvoje gavome Len- pasakojimas apie mirtį. Tai filmas pernelyg ilga, nes sukels nuobodulį. tau vaidenasi, nieko panašaus ne- kijos ambasados paramą. Žinote, ką Iš pradžių norėjote, kad Iga apie artimus žmones, kurie neišsi- Vienų žiūrovų reakcija greita, kitų vyksta.“ Paskui supratau, kad reikia padarė beprotės prieškario poniu- Cembrzyńska vaidintų save. kalbėjo iki galo. Mano tėvas svajojo lėtesnė, tad to negali išmatuoti laikro- įeiti į tuos jo vaizdinius. Pasistengti tės? Nusipirko už tą paramą skry- Tai nepavyko. Jos prisimini- apie kelionę į Paryžių, norėjau jam džiu, tai reikia jausti. treniruoti vaizduotę. bėlaites su vualiu. Taip ir atvy- mai buvo pernelyg gyvi, pernelyg padovanoti. Bet iš pradžių buvo ko- kome į Varšuvą. Bet nenoriu apie skausmingi. Juos su broliu siejo to- munistai, paskui karinė padėtis, galų „Kaip šuo su kate“ galima pa- Ar sunku buvo atskirti, kada tai kalbėti – be reikalo susijaudinu. kia, kaip vokiečiai sako, Hassliebe – gale jis jau nebeturėjo jėgų. Paskui vadinti tragikomedija. Ar jis sako savo mintis, o kada Kenkia sveikatai. Nežinau, ar lėmė meilės ir neapykantos mišinys. Jie išsiskyrė mūsų su broliu keliai. Gal sunkiau ją buvo parašyti, ar kalba jo liga? karo patirtis, bet brolio charakte- gyveno dviese idealioje homeosta- šis filmas man tapo tokiu pokalbiu, režisuoti? Kai pasakodavo, kad naktį atėjo ris buvo visiškai kitoks nei mano. zėje, daugiau pasaulio jiems visiškai kuriam mums su tėvu ir broliu neuž- Vieni vartoja tragifarso sąvoką, meška ir suplėšė jo palutę, būdavo Jis tapo despotu, tironu ir aukštos nereikėjo. Nufilmavome net akto- teko gyvenimo? Kita vertus, o kam, dar kiti sako, kad filmas papras- lengva. Bet kai sakydavo: „Kodėl klasės narcizu, ir čia jam labai pa- rių bandymus su Iga, bet kiekvienas po paraliais, tada turime amžinybę? čiausiai yra saldžiai kartus. Šiuo visą gyvenimą manęs nekenti ir dėjo grožis. Jis buvo gražuolis, spor- jos dialogas baigdavosi ašaromis. atveju režisuoti buvo sunkiau, nes vakar uždarei rūsyje?“ – sunkiau. tiškas, gabus. Man taip nepasisekė. Nenorėjau kurti filmo apie mirtį, Parengė Kora Ročkienė

10 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) K inas Apie politikos mirtį ir negražų meną Įspūdžiai iš Tarptautinio Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalio

partijos atstoves ir bičiules Manuelą „Aš turėjau svajonę“ nepavadinsi Ilona Vitkauskaitė ir Danielą, režisierė filmavo dešimt estetiškai pretenzingu filmu, čia metų – nuo 2008 m. rinkimų kampa- nėra nei mąslių, meniškų kadrų, nei Šių metų Tarptautinis Leipcigo do- nijos ir feministinio judėjimo prieš dramatiškos muzikos ar kitų „fan- kumentinių ir animacinių filmų fes- ilgametį ministrą pirmininką Silvio farų“. Filmą rėmina pradžios ir pa- tivalis („DOK Leipzig“) dar kartą Berlusconi pradžios iki 2018 m. rin- baigos kadrai, kuriuose Manuela ir įrodė, kad problemų dėl tapatybės kimų, per kuriuos populistinis eu- Daniela žiūri Tosi nufilmuotą doku- neturi ir tęsia politiškai angažuoto roskeptiškas „Penkių žvaigždučių“ mentinę medžiagą, rodoma jų gyva dokumentinio kino festivalio tra- judėjimas surinko balsų daugumą. reakcija ir komentarai. Taip filmui diciją. Spaudos pranešimuose festi- Pradžioje vedamos draugystės ir suteikiama dabarties perspektyva. valio organizatoriai pabrėžė dabar- politinės aistros, galiausiai filmo hero- Akivaizdu, režisierei svarbu kuo ties politines nuotaikas, socialinio jės tampa privilegijuotos politikų kas- aiškiau pateikti Italijos politinį susiskaldymo, rasizmo, populizmo tos atstovėmis: Manuela – parlamento kontekstą, sudėlioti reikšminius stiprėjimą ir tai, kad istorija kartoja nare, Daniela – Modenos provincijos akcentus, neleidžiant žiūrovui visiš- „Eisenbergeris – menas turi būti gražus, sako varlė musei“ save. Taip pat ir festivalio siekį už- tarybos nare. Moterys nori pakeisti kai paklysti politinėse dešimtmečio agentus, muziejų direktorius, kole- Filme galime matyti ne vieną ko- čiuopti politines tendencijas Vo- savo šalį, tačiau joms tenka susidurti (!) peripetijose. Taip pat atskleisti gas menininkus, kolekcininkus bei mišką situaciją. Pavyzdžiui, vyskupas kietijoje, visoje Europoje bei už su proziška tikrove – rinkėjų abejin- savo herojes, jų politines pažiūras, šiaip gerbėjus. Atsakymai kartais Hermannas Glettleris įsigijo vieną iš jos ribų. Žinoma, lyčių lygybės ir gumu, biurokratija, moterims nepa- ryžtą bei atsidavimą. gali būti komiški, nes, pavyzdžiui, Eisenbergerio kūrinių – varlę, pri- reprezentacijos klausimas taip pat lankia politine aplinka, populizmo, Vis dėlto mano asmeninis festiva- perdėtai sofistikuota meno institu- kaltą prie kryžiaus, kad „patrauktų“ buvo paliestas. Festivalio direktorė nacionalizmo ir euroskepticizmo lio favoritas – šveicaro Hercli Bundi cijų atstovų kalba tiesiog paradok- jį iš plačiosios publikos regos lauko. Leena Pasanen atidarymo kalboje iškilimu. Ir net užimdamos aukštus filmas „Eisenbergeris – menas saliai nedera su Eisenbergerio „na, Vyskupas pateikia tikrai išsamią kū- džiaugėsi įvestos lyčių kvotos rezul- politinius postus jos, regis, mažai ką turi būti gražus, sako varlė mu- taip“ ir kone chuliganiška laikysena. rinio analizę, kurios galėtų pavydėti tatais: net šešis iš devynių Vokieti- gali pakeisti. sei“ („Eisenberger – Kunst muss Tačiau Bundi tikrai nekuria parodi- ne vienas meno kritikas. Nors kūri- jos filmų konkursinėje programoje Rodydama politikių kasdienybę, schön sein, sagt der Frosch zur jos, jis sugeba išlaikyti pagarbią dis- nys jam ir patinka, Glettleris jaučia sukūrė moterys. Gal todėl nenuste- jų pokalbius, susitikimus su rinkė- Fliege“), net nepatekęs į konkursinę tanciją, net atvirą simpatiją Eisen- poreikį atlikti savotišką cenzūros bino žiuri sprendimas pagrindinį jais ir partijos debatus Tosi atsklei- programą. Bundi filmas – tai austrų bergeriui ir kartu nebijo pasijuokti gestą. Klasikinis atvejis, parodantis, prizą „Auksinį balandį“ įteikti italės džia kintantį šalies politinį peizažą menininko Christiano Eisenber- iš šiuolaikinio meno. kad meną vis dar suprantame kaip Claudios Tosi filmui „Aš turėjau nuo konsoliduotos kovos su ber- gerio, kuris perkopęs ketvirtą de- Eisenbergeris – paradoksali asme- kažką žalinga, kas kelia pavojų ir svajonę“ („Avevo un sogno“), pasa- luskonizmu, kurį Daniela įvardija šimtmetį jau yra sukūręs daugiau nybė. Jis sako nežinantis, kas yra me- kartu yra šventa (tereikia pasiklau- kojančiam apie dvi Italijos politikes kaip ekstremalų oportunizmą, iki nei 45 tūkstančius darbų, portretas. nas, arba kad „menas yra tik socialinis syti vieno muziejaus direktoriaus idealistes ir politinį šalies pastarojo dešiniųjų pergalės pastaruosiuose Žinoma, filmo režisierius nesibodi pretekstas“, tačiau kaip Sizifas nesi- paprastam mirtingajam sunkiai su- dešimtmečio klimatą. rinkimuose. Pasak vienos iš herojų, „užgriebti“ ir fundamentalesnių liauja dirbti. Jis išbandė viską – gatvės, prantamos kalbos). Tad režisieriui, Galiu tik sutikti su „Aš turėjau dabar nepatenkintas burbėjimas klausimų: kas yra menas, kas nu- gamtos meną, skulptūrą, fotografiją, kuris filme, regis, „užsimaskuoja“ svajonę“ pradžioje girdimu Tosi tei- virto nacionalistiniais, antiimigra- stato jo vertę, ką reiškia būti meni- tapybą etc. Eisenbergerio studija pri- vaikiškais klausimais ir žaismingu giniu, kad politika lemia kiekvieną ciniais pareiškimais bei ataka prieš ninku? Todėl jis kalbina ne tik Ei- kimšta paveikslų ir kitų kūrinių, o kie- tonu, pavyksta ne tik sukurti gyvą mūsų gyvenimo akimirką. Norė- demokratines institucijas. Kartu senbergerį, rodo jo kūrybos procesą kvieną dieną jam gimsta vis naujos ir įtraukiantį menininko portretą, tume to ar ne. Taip pat režisierė herojės susiduria su stiprėjančiu be- (viena komiškiausių scenų, kai Ei- idėjos. Jis visiškas darboholikas, dirba bet ir užčiuopti šiuolaikinio meno filme aiškiai sako, kad gyvename prasmybės ir bejėgiškumo jausmu. senbergeris žiūri į savo ką tik nuta- kaip pamišęs, o kartu atrodo, kad taip ir jo rinkos paradoksus, vis dar ga- pavojingais laikais, kai politiką Paskutiniuose filmo kadruose tai pytą paveikslą ir nustebęs sako „na, bando pabėgti nuo egzistencinių klau- jus, senus kaip istorija stereotipus keičia iškreiptas ir nerimą kelian- verčia jas baimintis dėl Europos taip“ arba aiškina, kad paveikslų pa- simų ir kasdienybės, gal net ne pabėgti, bei sampratas apie meną ir tai, ką tis populistinis šou. Savo hero- politikos dabarties ir kalbėti apie sirašinėjimas užima daugiau laiko nes darbas jam padeda išgyventi. Kaip reiškia būti (ne)menininku. jes, centro kairiųjų Demokratų politikos mirtį apskritai. nei tapyba), bet ir meno kuratorius, ir mums visiems?

Nauji filmai tikiesi iš komedijos, – net pasišai- personažus, bet tam neužtenka pymas iš nusikaltėlių prisibijančių kalbėti lietuvišku slengu, kuriame Vargšai lietuviai žiūri policininkų „Lietuviškuose svinge- daug iš kitų kalbų pasiskolintų žo- atšildytus kotletus riuose“ skamba kaip buitinis anek- delių. Todėl nelengva patikėti Simo dotas. Režisierius Vidmantas, nors kompleksais, Giedrės sveiku protu Pasižiūrėjus didaktinę Tado Vidmanto ir kuria ne pirmą filmą, dar nesu- ir nuovoka ar visišku trečios – jau- komediją „Lietuviški svingeriai“ gebėjo rasti savo stiliaus ir šią isto- niklių poros infantilumu. Tačiau ir (Lietuva, 2018) ir vėl kilo klausimas, riją rodo taip, kaip ir visi kiti pana- tą sunkiai lipdomą aktorių ansam- kodėl lietuviai mielai žiūri komedi- šaus žiūralo gamintojai: mizanscenos blį sugriauna Ingos Valinskienės jas, primenančias atšildytus kotle- perdėtai teatrališkos ir monotoniškos, „pasirodymas“ – ji ne tik intensyviai tus, – jų scenaristai ir režisieriai ne filmo ritmas šlubuoja visą laiką, mon- varto akis ir maivosi už visus kartu tik neturi humoro jausmo, bet dar ir tažas, švelniai tariant, neįmantrus. sudėtus filmo personažus, bet ir yra neraštingi. Kai pamačiau mieste Ronaldo Buožio kamera ilgam kalbėjimo tonu paryškina ištarmės išklijuotas afišas, kuriose „svinge- įstringa ir nejuda arba plasnoja didaktiškumą. riai“ rašomi didžiąja raide, net nu- „Lietuviški svingeriai“ dronų sparnais, spalvos ryškiai re- Ši „Lietuviškų svingerių“ ištarmė sistebėjau, kodėl patriotiškai nusi- klamiškos. Vaizdelis saldžiai gra- paprasta, bet ji savaip paaiškina lie- teikusi Valstybinė kalbos inspekcija Glemžaitė) – pora jau šešeri me- durų skambutis. Tai sporto klubo žus kaip ir kitų lietuviškų kome- tuvių konservatyvumą. Nežinau, neskuba reaguoti. Bet didžioji raidė tai. Jie gyvena Lazdynėliuose, moka treneris (Petras Kuneika) ir jo dijų, kurių personažus apibūdina ar atsitiktinai filme nėra nė vienos sakinio viduryje pasikartojo ir ti- paskolą už butą, turi automobilį ir draugė „infliuencerė“, kurios strip- ne konkrečios situacijos ar origina- atviros erotinės scenos – tik užuo- truose. Sakysite, tai smulkmena. draugų, trumpai tariant, niekuo iš tizas galiausiai sukels Dominykui lūs charakterio bruožai, o interjerai, minos ir garsiai skanduojami lytinių Tačiau numodami ranka į tokias kitų neišsiskiria. Vienąkart pasi- katalepsiją. drabužiai ir geidžiami daiktai. Tik organų pavadinimai. Nors paraštėse smulkmenas iš esmės pritariame ne mylėję trise su vakarėlyje sutikta Vidmantas yra ne tik „Lietuviškų šįkart personažų ir jų gyvenamo- šmėkštelėjusios užuominos apie ho- tik kalbos kultūros lygio smukimui. mergina (Agnieška Ravdo), Simas svingerių“ režisierius, bet ir scenaris- sios erdvės neatitiktis labiau pabrė- moseksualumą jau nėra tik homofo- Kita vertus, tai, matyt, ir yra lietu- ir Giedrė supranta, kad jų seksua- tas. Jis „atšildė“ daug senų anekdotų. žia, jog veikėjai laužti iš piršto. Do- biškos – vis dėlto pagrindiniai per- viškų komercinių komedijų esmė – linis gyvenimas ne visai pilnaver- Net išeities situacija – pasakojimas minykas su žmona labiau primena sonažai jauni žmonės. Vis dėlto jų primityvus, materialiomis verty- tis. Nusprendę atsiliepti į svin- apie tradicinę jauną porą, kuri su- padėvėtus lietuvių nuvorišus, be- savanoriškas užsidarymas ankštoje bėmis ir pilnaverčiu seksu grįstas gerių skelbimą, tamsų vakarą jie sigundo nuotykiu su svingeriais, sididžiuojančius neva gera tapyba namų, nuosavo verslo ir tradicinio posovietinių lietuvių gyvenimas atsidurs miške, erdviuose filosofo bet atsidūrę neįprastoje situacijoje nukabinėtomis erdvių namų sieno- sekso erdvėje žiūrint filmą sukelia jose pateikiamas kaip šiuolaikiš- Dominyko (Vytautas Kaniušonis) vyras ir žmona supranta, kad myli mis ir „Louis Vuitton“ rankinėmis klaustrofobiją. Matyt, tokia yra lietu- kumo etalonas. ir jo žmonos (Inga Valinskienė) na- vienas kitą, – iš tokių „barzdotų“ spintoje, o ne išmintingą filosofą ir vių pasąmonė, į kurią ir apeliuoja jų Automechanikas Simas (Marty- muose. Ši pora Simui ir Giedrei la- banalybių. Scenaristas Vidmantas jo ekscentrišką žmoną. mėgstamos komercinės komedijos. nas Nedzinskas) ir grožio salono biau tiktų į tėvus, bet trauktis nėra pasakoja paprastutę istoriją. Ji ne- „Lietuviškų svingerių“ aktoriai vadybininkė Giedrė (Gelminė kur. Tačiau netrukus vėl pasigirs turi jokio antrojo dugno, kurio ir iš visų jėgų stengiasi kurti gyvus Živilė Pipinytė

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 11 psl. K inas Virtuvės ir istorijos Krėsle prie televizoriaus

Alfredas Hitchcockas buvo filmų vaidmuo. Newmanas erzino reži- sūnumis važiuoti į mišką, parodyti, apie Bondą gerbėjas, nors ir pras- sierių nesibaigiančiais klausimais. kaip reikia šaudyti ir būti „tikrais tai vertino jų meninį lygį. Jis saky- Jis vaidino amerikiečių fiziką Arms- vyrais“. Režisierius, regis, pasiten- davo, kad šių filmų pasakojimas tik trongą, kuris važiuoja į mokslinę kino košmariška naktimi siaučiant vienu tašku aukštesnis nei komiksų. konferenciją Kopenhagoje, iš ten pūgai, niūria atmosfera ir puikiai Hitchcockas norėjo sukurti „realis- vyksta į Berlyną ir pareiškia perei- nufilmuotais gamtos vaizdais. tiškesnį Bondą“. 1964-aisiais jis pa- nantis į VDR pusę. Tačiau jo sim- Herbjørg Wassmo „Dinos kny- rašė laišką į Šveicariją Vladimirui patijos komunistams apsimestinės, gos“ gerbėjams „LRT Plius“ (12 d. Nabokovui, siūlydamas šiam kurti nes Armstrongas tikisi ten gauti 21.30) parodys Ole’s Bornedalio filmo scenarijų. Tada Hitchcockas svarbių duomenų. Matyt, nereikia ekranizaciją „Aš esu Dina“ (2001). „Praplėšta uždanga“ dirbo su dviem sumanymais – po- pridurti, kad „Praplėšta uždanga“ Kai Dina buvo dar visai maža, dėl litinio trilerio ir filmo apie italų buvo sutikta panašiai kaip „Marnė“, jos kaltės mirė motina, todėl tėvas ji leido sau nepastebėti to, kas pri- „Šimto žingsnių kelionėje“ susidu- šeimą, viešbučių vagis. Režisierius o Hitchcockui netrukus gydytojai nuo jos nusigręžė. Visų atstumta verstų įdėmiau pasižiūrėti į save ir ria indų šeima ir garsaus, „Michelin“ tikėjosi, kad Nabokovą sudomins nustatė lėtinę apatiją. Dina užaugo, tapo gražuole, bet taip supančius žmones. žvaigždute besididžiuojančio resto- politinis trileris. Jo prototipais tu- Briano Helgelando filmas „Le- ir liko keistuolė, iš kurios galima „Ateitis“ – ne pirmas filmas, ku- rano savininkė ponia Melori, kurią rėjo būti du britų diplomatai, ku- genda“ (LRT, šįvakar, 9 d. 22.50) visko laukti. Mirtis nuolat lydi Diną, riame asmeninio gyvenimo drama vaidina Helen Mirren. Indai atsi- riuos dar 4-ajame dešimtmetyje perkels į 7-ojo dešimtmečio svin- o ši, regis, ir gyvena ties dviejų pa- suteikia pagrindinei herojei visiš- tiktinai įsikuria mažame Provanso Kembridže užverbavo rusai ir ku- guojantį Londoną. Filmas grįstas saulių riba. kos laisvės jausmą. Su kiekvienu iš- miestelyje, Melori kaimynystėje, ir rie pabėgo į SSRS, kai buvo demas- tikrais faktais apie nusikaltėlius Nors filme gausu įvykių, Borne- siskyrimu Natali įgyja vis daugiau atidaro savo restoraną. Pagrindinė kuoti. Nabokovui labiau patiko su- brolius dvynius Ronaldą ir Reggie dalis susitelkia į pagrindinę veikėją, ramybės ir tylos, apie ką ilgai sva- filmo tema – dviejų skirtingų pa- manymas apie italų šeimą, tačiau Kray’us, tapusius miesto mitologi- kuri sugeba mylėti ir naikinti, pa- jojo. Režisierei pavyko labai subti- saulių ir skirtingų požiūrių į vir- jis turėjo baigti kitus projektus, o jos dalimi. Vienas buvo psichopatas, dėti žmonėms ir jais manipuliuoti. liai parodyti, kaip Natali priversta tuvę susidūrimas. Kažką panašaus Hitchcockas negalėjo laukti. Poli- kitas beveik panašus į žmogų, bet Dina elgiasi kaip laukinė, ji jaučia susitaikyti su pasikeitusia realybe ir Hallströmas rodė ir filme „Šokola- tinio trilerio „Praplėšta uždanga“ abu – bulvarinės spaudos numy- savo galią vyrams ir, regis, tik žings- rasti joje savo vietą, iš naujo susidė- das“. Ir viename su meile gaminami („LRT Plius“, 10 d. 21.30) scena- lėtiniai. Jie terorizavo Londoną ir nis ją skiria nuo Holivudo pamėgtų lioti gyvenimą, suprasti, kas neleis patiekalai gali virsti rafinuoto meno rijų rašė tada populiarus rašytojas, sukūrė įtakingiausią banditų gru- žudikų maniakų. Bornedalis rodo subyrėti jam į šukes. Ji ir toliau ne- kūriniais, ir kitame tik talentu ap- iš Airijos kilęs Brianas Moore’as. puotę, plėšė, reketavo, padeginėjo, aistrą, mirtį ir baimę Skandinavijos išsižadės jaunystės idealų, nesiliaus dovanoti žmonės gali tapti tikrais Vėliau laiške Francois Truffaut re- žudė, įkūrė naktinį klubą, kuriame gamtos fone, o išraiškingos uolos kritiškai mąstyti, nepraras savo ta- virtuvės meistrais. žisierius skundėsi, kad scenarijaus lankėsi Holivudo įžymybės, ir gar- ir didžiulės erdvės puikiai dera su patybės, bet pradės kitaip žiūrėti į Lietuvių politinėje virtuvėje ais- dialogai pernelyg literatūriški – sėjo beatodairišku žiaurumu. Ta- ekpresyviais ir spalvingais veikėjais, save ir kitus. „Ateitį“ galima inter- tras kaitina artėjantys rinkimai, bet „personažai nekalba kaip norma- čiau atsiradus dideliems pinigams kuriuos suvaidino Maria Bonnevie, pretuoti įvairiai. Tai taip pat vertybė, patiekalai akių nedžiugina. Rašyda- lūs žmonės“. Susipykęs su Moore’u, ir valdžiai, brolių požiūriai į „verslą“ Gerard’as Depardieu, Pernilla Au- ypač dabar, kai režisieriai dažnai mas apie viešajame gyvenime vis jau prasidėjus filmavimui, taisyti išsiskyrė, kilo konfliktai, kurių tik gust, Christopheris Ecclestonas, brukte bruka idealius gyvenimo labiau matomą prasčiokiškumo, scenarijaus Hitchcockas pakvietė ir laukė abiejų priešai. Du bro- Hansas Mathesonas. receptus. įžūlumo ir primityvumo puolimą, du anglų rašytojus Keithą Water- lius suvaidino Tomas Hardy, ir tai Mios Hansen-Løve filmas „Atei- Lasse’s Hallströmo „Šimto žings- filosofas Januszas Majcherekas žur- house’ą ir Willisą Hallą. Hitchcockas verta pamatyti, nes jis – pagrindi- tis“ („LRT Plius“, 14 d. 21.30) taip nių kelionė“ (TV3, 10 d. 21.40) nale „Polityka“ neseniai pateikė turėjo skubėti, mat pagrindinį mo- nis filmo koziris, visa kita pernelyg pat pasakoja moters istoriją. Tik jos ne visai iš tokių, bet įtarimų suke- štai tokį receptą: „Antielitarizmas ters vaidmenį kurianti Julie An- primena spalvotą žurnalą ir klišių herojė – paryžietė filosofijos moky- lia. Pastaraisiais metais ir kine, ir ir pataikavimas prastam skonui – drews po „Muzikos garsų“ buvo apie gangsterius rinkinį. toja Natali (Isabelle Huppert), ku- televizijoje, ir žiniasklaidoje – ti- pagrindinės sudėtinės populizmo viena graibstomiausių aktorių, jos TV1 (šįvakar, 9 d. 23.05) paro- rios gyvenimas vieną dieną pasikei- kras kulinarinių temų antplūdis. dalys, o šis dabar ne tik Lenkijoje laukė kitas filmas. Beje, režisierius dys kanadiečio Roberto Connolly čia vyrui išėjus pas meilužę. Iki tol Gamina visi, visur ir su visais. Bet triumfuoja dešiniųjų salotose, ap- skundėsi Truffaut ir tuo, kad An- trilerį „Žiemos spąstuose“. Pa- Natali jautėsi nuolat užsiėmusi – buvę „Šimto žingsnių kelionė“ primins lietose nacionalistiniu ir tradicio- drews ir Paulą Newmaną jam pri- sakojimas apie vienišą vyrą, kuris ir esami mokiniai, knygos, mėgs- vieną svarbų aspektą, kai maistas nalistiniu padažu bei pagardintose metė studija. Bet ir aktoriai nusivylė nori suartėti su sūnumis, kai bu- tama profesija, šeima ir du suaugę suartina žmones ir švelnina pa- apipelijusiu „savų“ kultu.“ perskaitę scenarijų, nes tai jau ne- vusi žmona išvažiuoja atostogauti, vaikai bei pretenzinga mama už- pročius, skatina kartu leisti laiką bebuvo istorija, kurioje jie sutiko galėjo tapti gera psichologine pildė visą laiką. Tai nereiškia, kad ir dalytis jausmais, atsiverti sve- Jūsų – vaidinti, ypač sumenko Andrews drama. Tėvas nusprendžia kartu su Natali apsigimusi altruistė, tiesiog timiems skoniams ir kultūroms. Jonas Ūbis

Kronika įkvėpęs ne vieną Kolumbijos visuo- temų. Jie nuolat kelia kokybės kar- menės kartą ir visame pasaulyje ta- telę ir kūrėjams, ir žiūrovams, to- Leipcige įvyko doku- pęs pavyzdžiu politiko, veikiančio dėl tapti tokio festivalio programos mentinio filmo apie visuomenės labui be korupcijos še- dalimi – svarbus pripažinimas ir Nijolę Šivickas ir Antaną šėlio. Antano mama skulptorė Ni- puikus startas tolesnei tarptauti- Mockų premjera jolė Šivickas (1925–2018) Antrojo nei kelionei. Bet aš labiausiai lau- pasaulinio karo pabaigoje iš Lie- kiu premjeros Lietuvoje, jos žiūrovų, tuvos pabėgusi nuo sovietinio re- kūrėjų ir dalies filmo herojų susiti- Spalio 29 – lapkričio 4 d. 61-ajame žimo mokėsi Štutgarto meno aka- kimo, kuris, tikiu, kiekvienam taps tarptautiniame Leipcigo dokumen- demijoje ir visą aktyvų kūrybinį savaip svarbiu išgyvenimu“, – sako tinių ir animacinių filmų festivalyje, gyvenimą praleido Kolumbijoje. Ji prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. konkursinėje programoje ,,Next mažai kalbėjo apie savo praeitį, bet Kartu su Sandro Bozzolo filmą Masters“, įvyko pasaulinė doku- užsispyrusi dirbo ir viena pati vai- kūrė scenarijaus bendraautorė ko- mentinio filmo ,,Nijolė“ premjera. „Nijolė“ kus užaugino lietuviais. lumbietė Maria Cecilia Reyes bei ,,Šio filmo kelionė prasidėjo prieš ,,Įspūdžiai iš festivalio labai geri. gausi lietuvių profesionalų ko- dešimt metų, kai atvažiavau į Lie- namus – ramybės ir kūrybos salą, ir laisvę“, – mintimis po pasaulinės Kitaip būti negali, nes tai vienas manda: montažo režisierė Silvija tuvą pagal „Erasmus“ programą ir kurioje visi kalba lietuviškai, vai- premjeros dalijosi filmo režisierius svarbiausių festivalių tiems kūrė- Vilkaitė, kompozitorė Lina Lape- susipažinau su kolumbiečiu, at- kams duodami lietuviški vardai ir italas Sandro Bozzolo. jams, kurie dokumentiniuose fil- lytė, garso režisierius Vytis Puro- vykusiu savo akimis pamatyti ša- dainuojamos lietuviškos dainos. Dokumentinio filmo ,,Nijolė“ pa- muose siekia kalbėti kino kalba. nas, koloristas Justinas Vencius ir lies, iš kurios kilęs vienas mėgsta- Ten sutikau Nijolę Šivickas – nepri- sakojimo centre – menininkė Ni- Tai tikra kino kūrėjų šventė, kurioje prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. miausių Kolumbijos visuomenės klausomą tvirto charakterio moterį, jolė Šivickas ir jos sūnus Antanas nuolat skamba žodis ,,filmmaker“. Filmo gamybą ir pristatymą lyderių Antanas Mockus. Tą dieną menininkę, Antano mamą. Pradė- Mockus, antros kartos imigran- Šių metų festivalio šūkis ,,Positive Leipcigo dokumentinių ir ani- prasidėjo ilgą mano kelionė su An- jęs filmuoti galvojau apie biogra- tas, buvęs Kolumbijos universiteto Disturbance“, mano manymu, pui- muotų filmų festivalyje iš dalies -fi tanu ir jo šeima. Nuvykęs į Bogotą, finę istoriją, portretą, bet šiandien rektorius, du kartus Bogotos meras, kiai atspindi jo politiką. Festivalio nansavo Lietuvos kino centras. triukšmingą Kolumbijos metro- su komanda pristatome filmą apie tris kartus kandidatas į Kolumbijos programos sudarytojai neieško len- polį, jo centre atradau šios šeimos meilę ir kūrybą, apie šeimą, atmintį prezidentus, dideliems pokyčiams gvai parduodamų filmų, populiarių „Just a moment“ inf.

12 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) M uzika

Bibliografinės žinios Prikeliant buvusį MENAS 1st International Contemporary Women Artistsʼ Biennale 2018 : 13 Oct/30 Now, 2018, Lithu- ania, Gelgaudiskis Manor. – [Šiauliai] : [Titnagas], [2018]. – [28] p. : iliustr., portr.. – ISBN 978-609-8176-23-0 gyvenimą Vytautas Čibiras – vilnietis, režisierius, pedagogas / [sudarytojos Jūratė Kuodytė, Birutė Biek- šienė]. – [Vilnius] : [Petro ofsetas], 2018. – 199, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 300 Knygos apie Aleksandrą Livontą ir Olgą Šteinberg sutiktuvių egz.. – ISBN 978-609-420-610-8 (įr.)

įspūdžiai GROŽINĖ LITERATŪRA. LITERATŪROS MOKSLAS Aukščiau nei devintam danguj : [romanas] / Griet Op de Beeck ; iš nyderlandų kalbos vertė Jolita Urnikytė. – Vilnius : Alma littera, 2018. – 295, [1] p.. – Tiražas 1600 egz.. – ISBN 978- 609-01-3456-6 (įr.) Aldona Eleonora Radvilaitė Budėjimas baigtas : [romanas] / Stephen King ; iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė. – Vil- nius : Alma littera, 2018. – 427, [2] p.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-3470-2 Lietuvos muzikų rėmimo fondas Išlikti : vieno miesto detektyvas / Lijana Simanonytė. – Vilnius : Andrena, 2018. – 461, [1] pernai išleido 320 puslapių Ritos p.. – ISBN 978-9986-37-085-7 Aleknaitės-Bieliauskienės knygą Literatūra : [vadovėlis 7 klasei] / Eglė Nachajienė, Jolita Mickienė. – Kaunas : Šviesa, 2018. – „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir 2 d.. – (Atrask, ISSN ISSN 2351-5198) pedagogai: Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“ (spausdino so- D. 1. – 2018. – 159, [1] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-5-430-06825-7 cialinė įmonė UAB „Spaudmeta“), D. 2. – 2018. – 139, [1] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-5-430-06826-4 ją recenzavo akademikas Algirdas Mūzynas : [almanachas] / sudarytojos, redaktorės Dalia Jakaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė. – Gaižutis ir profesorė Veronika Vi- Šiauliai : Šiaulių universitetas, 2018. – ISSN 2335-7967 taitė. Aktyvi visuomenininkė, pe- [Kn.] 5. – 2018. – 143, [1] p. : iliustr.. – Tiražas 50 egz. dagogė, knygos autorė profesorė dr. R. Aleknaitė-Bieliauskienė šią mo- Piwo z aniołem stróżem : [wiersze] / Tomas Tamošiūnas. – Wilno : [Znad Wilii], 2018. – 33, Audronė Šarpytė, Dalia Šešelgienė, Saulė Lapėnaitė nografiją jau pristatė daugelyje Lie- [1] p. : iliustr.. – (Biblioteka „Znad Wiliiˮ : młode wiersze ; 8). – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9986-532-10-1 tuvos miestų, vien Vilniuje – Žydų A. Šarpytės asmeninio archyvo nuotr. bendruomenės Jaschos Heifetzo Skaisčios širdies žmogus – Julijonas Lindė-Dobilas : biografinė apybraiža / Juozas Brazauskas. – salėje, Mokslų akademijoje, Mar- situacija, filharmonijos veikla. Šių mokytis į M.K. Čiurlionio menų Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2018. – 79, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas tyno Mažvydo bibliotekoje, taip menininkų palikimas – bendrau- mokyklą. Prasidėjus mergaitės sun- 200 egz.. – ISBN 978-609-8202-10-6 pat Ignalinos muzikos mokykloje, jant su Lietuvos kompozitoriais kios ligos krizei, pedagogė padėjo, Skarlet : romanas / Alexandra Ripley ; iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė. – Vilnius : Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės- (Juozu Karosu, Baliu Dvarionu, kuo galėjo. Į ligonines Lietuvoje ir Alma littera, 2018. – 2 d.. – ISBN 978-609-01-3377-4 (įr.) Bitės bibliotekoje, pasakojo radijo Stasiu Vainiūnu, Eduardu Balsiu, Rusijoje nuolat rašė padrąsinančius D. 1. – 2018. – 524, [2] p.. – („Pegaso“ kolekcija, ISSN 2351-5236 ; 20). – Tiražas 4000 egz.. – laidose. Visur knygą sutiko daugybė Vytautu Barkausku ir kt.) sukurti laiškus, rūpinosi, kad ji turėtų ką ISBN 978-609-01-3378-1 žmonių, įdėmiai išklausiusių tiek iš- pirmieji, iki šiol bene reikšmin- skaityti. „Mergaitės išgelbėti nepa- raiškingas profesorės kalbas, ilius- giausi kūriniai smuikui ir forte- vyko, tačiau liko šviesus atminimas, D. 2. – 2018. – 446, [2] p.. – („Pegaso“ kolekcija, ISSN 2351-5236 ; 21). – Tiražas 4000 egz.. – truotas nuotraukomis, tiek įkvėptus pijonui, subrandintos smuiko ir Mokytojos idealo įvaizdis“, – rašoma ISBN 978-609-01-3379-8 buvusių A. Livonto ir O. Šteinberg fortepijono mokyklos, patirtis, iš knygoje. Su tavim aš kalbuosi : eilėraščiai / Juozas Šileika ; [fotografijos Vilmos Žutautienės]. – Vil- mokinių koncertus. Susitikimuose kartos į kartą perduodama dabar Vakaro puošmena tapo iš Toronto nius : Didakta, 2018. – 87, [1] p. : iliustr.. – Tiražas 400 egz.. – ISBN 978-609-442-129-7 (įr.) smuikavo žinomi Lietuvos atlikėjai jau plačiai pasaulyje pabirusių jų (Kanada) atvykusios A. Livontą die- Šokoladas : [romanas] / Joanne Harris ; iš anglų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. – bei pedagogai: dirigentas Gedimi- mokinių. Knyga gausiai iliustruota vinančios jo buvusios ugdytinės 4-asis patais. leid.. – Vilnius : Sofoklis, 2018. – 318, [1] p.. – ([Kultinės knygos], ISSN 2424- nas Dalinkevičius, Andrius Krevne- unikaliomis nuotraukomis, lengvai smuikininkės ir pedagogės Au- 3973). – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-444-264-3 (įr.) vičius, Marija Neniškytė, Kristina skaitoma. Monografija turėtų būti dronės Šarpytės-Sharp išraiškingi Žmogus be savybių : [romanas] / Robert Musil ; iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četraus- Domarkienė, pianistai – Veronikos suinteresuoti ne tik specialistai, stu- prisiminimai apie savo mokytoją. kas. – 2-asis patais. leid.. – Vilnius : Sofoklis, 2018. – 2 t.. – (Kultinės knygos, ISSN 2424- Vitaitės, Aleksandros Žvirblytės ir dentai, smuiko mokytojai, kuriems Muzikiniam montažui pasitelkusi 3973). – ISBN 978-609-444-247-6 (įr.) Pauliaus Andersono „Dinastija“, skirtos Piotro Stoliarskio smuiko vaikystės drauges – smuikininkę solistas ir koncertmeisteris Povilas mokymo metodinės pastabos, bet Dalią Šešelgienę ir jos seserį pia- T. 2. – 2018. – 382, [2] p.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-444-262-9 Jaraminas. Publika entuziastingai ir muzika besidomintys žmonės. nistę Saulę Lapėnaitę – A. Šarpytė sveikino šių renginių dalyvius. Autorė surinko daug vertingos pateikė išsakytų žodžių prasmę GROŽINĖ LITERATŪRA VAIKAMS IR JAUNIMUI Spalio 26 d. buvusi O. Šteinberg rašytinės medžiagos, dokumentų, atitinkančius muzikos kūrinius. Apie raganos Šiokiostokios vaikus : [pasaka] / Tomas Dirgėla ; [dailininkė Dalia Karpavi- studentė R. Aleknaitė-Bieliauskienė retų nuotraukų, išmintingai ir kū- Skambėjo profesionaliai smuikų čiūtė]. – Vilnius : Dominicus Lituanus, 2018. – 80, [3] p. : iliustr.. – Tiražas 1000 egz.. – Vilniaus žydų bibliotekai padova- rybingai perteikė savo sampro- duetu su fortepijonu ir viešnios ISBN 978-609-8227-06-2 (įr.) nojo jau paskutinę likusią savo tavimus, vertinimus. Atliktas di- solo su pritarimu jautriai traktuo- Atkeliauja ponas Butinukas! / Jaume Copons ir Liliana Fortuny ; [vertė Laura Stašai- knygą. Šia proga susirinkusiems džiulis darbas. Manyčiau, jog šią jami Antonino Dvořáko, Johanno tytė]. – [Vilnius] : Apkabink mėnulį, [2018]. – 125, [3] p. : iliustr.. – (Agus ir monstriukai ; monografijos herojų mokiniams monografiją galima būtų naudoti Sebastiano Bacho, Franzo Schu- 1). – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-95871-6-5 (ištaisytas). – ISBN 978-609-95871-3-4 ir visiems muzikos gerbėjams vėl ir kaip mokomąją priemonę stu- berto kūrinių fragmentai. Emo- (klaidingas) įtaigiai ir įdomiai papasakojo apie dentams. Su meile ir vidine ši- ciniu akcentu tapo įtaigus, nepa- Nevermūras : Morganos prakeiksmas ir Vunderio draugija / Jessica Townsend ; iš anglų kal- išskirtinius leidinyje aprašytus mo- luma knygoje atskleistos ir iškilių prastai išraiškingai, su jaudinančia bos vertė Daumantas Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2018. – 364, [3] p.. – Tiražas 1800 mentus, pasitelkė skaidres. profesorių žmogiškosios savybės. kulminacija, gražiu smuiko tembru egz.. – ISBN 978-609-01-3454-2 (įr.) Knygoje pateiktos nuotraukos R. Aleknaitė-Bieliauskienė pra- su S. Lapėnaitės pritarimu A. Šarpy- iš Lietuvos literatūros ir meno ar- tarmėje rašo: „Aleksandras Livon- tės atliktas Henryko Wieniawskio PAŽINTINĖ LITERATŪRA VAIKAMS chyvo, Lietuvos teatro, muzikos ir tas ir Olga Šteinberg – pedagogai, „Romansas“. kino muziejaus fondų, A. Livonto ugdę mumyse menų pasaulio ža- Autorė monografijos pratarmės Nušviesta gamta = Illuminature / Carnovsky ; teksto autorė Rachel Williams ; [vertė Valdas fondo, privačių buvusių mokinių, vesį. Kaip mediumai, tarp žemiškos pabaigoje rašo: „Kaip sakė Šolom- Kalvis]. – [Vilnius] : Apkabink mėnulį, [2018]. – 63, [1] p. : iliustr. + 1 spalvotų stikliukų lap.. – autorės asmeninių archyvų. Apie tuštybės, šurmulio ir nesenkančių Aleichemas, knygos likimas pana- Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-95871-8-9 (įr.) leidinio paskirtį sakoma, jog mo- dvasinių potyrių skleidę tikėjimo šus į žmogaus likimą. Kol ji pamato nografijos tikslas – atskleisti iškilių muzikos galia prasmę, begalinio pasaulį, jai tenka daug iškentėti, KRAŠTOTYRA XX a. atlikėjų ir pedagogų, profe- mėgavimosi menu jauseną. Ska- pereiti septynis pragaro ratus. Kūrėjų pėdsakais / Benjaminas Kondratas. – Vilnius : Margi raštai, 2004- . – ISBN sorių smuikininko Aleksandro Li- tino kritiškai analizuoti reiškinius, Knyga augo iš pasąmonės klodų, 9986-09-261-2 vonto ir pianistės Olgos Šteinberg mokė savarankiškumo, darbštumo, prikeliant buvusį gyvenimą, iš žmo- Kn. 17, Varėnos ir Šalčios krašte : A–K. – Vilnius : [Karminas], 2018. – 277, [1] p., [4] iliustr. portretus, jų tapsmo besikeičian- užsispyrimo siekiant tikslo.“ nių atminties sodų, rašto išminties, lap.. – Tiražas 200 egz.. – ISBN 978-609-8031-48-5 čioje visuomenėje kelią. Įverti- Apie O. Šteinberg žmogiškąjį ge- įvykių liudijimų. Puslapis po pusla- namos skausmingos visuomenės rumą jaudinančiai kalbėjo peda- pio, skyrius po skyriaus. Norėtųsi, Kn. 18, Varėnos ir Šalčios krašte : L–Ž. – Vilnius : [Karminas], 2018. – 262, [1] p., [4] iliustr. transformacijos, palietusios me- gogė Olga Gusakova. Ji prisiminė, kad taip ji būtų ir skaitoma.“ lap.. – Tiražas 200 egz.. – ISBN 978-609-8031-49-2 nininkų bendruomenę, turėjusios kaip jautriai mokytoja O. Šteinberg Palinkėkime knygai gero skry- įtakos jaunų žmonių psichologijos globojo talentingą jos dukrelę Irutę džio į pasaulį ir nuolat gaivinkime formavimuisi, gyvenimo būdui, Iljiną (1956–1978), respublikiniame prisiminimus apie mūsų kultūrai Parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos kūrybiniams procesams. Įverti- Jaunųjų atlikėjų konkurse laimėju- nusipelniusias asmenybes. mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyrius nama pokario muzikinės kultūros sią II vietą ir iš Šiaulių atvažiavusią

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 13 psl. Lapkričio 9–18

Parodos „7md“ rekomenduoja A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“ Čiurlionio namai Dominikonų g. 15 Savičiaus g. 11 Dailė Vilnius Dailininkų Tamošaičių kūryba Vytauto Valiaus (1930–2004) kūrybos Nacionalinė dailės galerija XIX–XX a. pirmos pusės liaudies meno paroda „Gyvenimas mene“ Nuvykite į Kauną apžiūrėti festivalio „Kaunas mene“ parodas ir būtinai Konstitucijos pr. 22 rinkiniai Ievos Augaitytės tekstilės instaliacija „Pri- skirkite laiko „Meno parko“ galerijai (Rotušės a. 27, Kaunas). Ten, pirmame aukšte, prancūzų menininkas Alexandre Astier suvedė pasaulį į Petankės XX a. Lietuvos dailės ekspozicija Galerija „Kairė–dešinė“ silietimas. Tylos aidai“ sistemą („Pėdos, įsišakniję į žemę“). Antrame aukšte Neringa Naujokaitė Paroda „Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo Latako g. 3 LMA Vrublevskių biblioteka padaro tai, ką visi seniai nujautė, – paverčia remonto procesą meno pro- gyvenimas ir veikla“ iki 17 d. – IV knygos meno paroda Žygimantų g. 1 nuo 9 d. – Antano Sutkaus fotoparoda „Kosmos“ jektu („Art Deco“). Tiesa, tai labai autentiškas buto Kaune atkūrimas. O Prospekto fotografijos galerija iki 12 d. – Erikos Petunovienės tapybos nuo 9 d. – Jono Dovydėno fotoparoda „11 trečiajame aukšte visų smagiausia – Vlado Urbanavičiaus „Palėpės žai- Gedimino pr. 43 darbų paroda „deTALES“ kelionių į Afganistaną“ dimai“, kurie yra apie norą „padaryt kažką slaptą ir be priežasties“. Tikra iki 17 d. – kolektyvinė paroda „Svetur. II“ Martyno Mažvydo biblioteka atgaiva nuo pseudohipersofistikuotumo. Parodos veikia iki lapkričio 24 d. Vilniaus paveikslų galerija (Sigito Baltramaičio, Vytenio Jankūno ir Gedimino pr. 51 Didžioji g. 4 Dariaus Kuzmicko darbai) Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš Muzika Chodkevičių rūmų klasicistiniai interjerai Vilniaus fotografijos galerija knygų“ Lapkričio 14 d. 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje susitinka scenos Lietuvos dailė XVI–XIX a. Stiklių g. 4 Paroda „Asmuo ir dokumentas: 1918–1940 m.“ žvaigždės: Nicholas Miltonas, Edgaras Montvidas ir Lietuvos kamerinis Jurgio Baltrušaičio memorialiniai baldai iki 10 d. – Dovilės Dagienės fotografijų Paroda „Atspindžiai suskilusiame orkestras. Australų dirigentas N. Miltonas jau yra bendradarbiavęs su Lie- Parodų ciklo „Vilniaus gatvės“ pirmoji paroda „Čia tada, ten dabar. Laikas“ veidrodyje“ tuvos kameriniu orkestru ir pavadino jį tikru Lietuvos muzikinės kultūros paroda „Pilies gatvė“ Pamėnkalnio galerija „Skalvijos“ kino centras brangakmeniu. Dar pamatysime Londone gyvenantį puikų tenorą Edgarą Radvilų rūmai Pamėnkalnio g. 1 Goštauto g. 2 / 15 Montvidą. Jis nėra retas svečias Lietuvoje: bendradarbiauja su Lietuvos Vilniaus g. 24 iki 13 d. – Alexejaus Gordino paroda „Meni- iki 11 d. – „100-mečio moterų paroda“ nacionaliniu operos ir baleto teatru, „Vilnius City Opera“, yra surengęs Europos dailė XVI–XIX a. ninkai, galerijos ir apleistos erdvės“ (kompiuterinė grafika) rečitalių Pažaislio ir Vilniaus festivaliuose. E. Montvidas atliks Benjamino „Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos“ Britteno ciklą „Nušvitimai“ („Les Illuminations“) pagal prancūzų poeto Galerija „Vartai“ „Editorial“ projektų erdvė Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai Arthuro Rimbaud žodžius. Taip pat skambės Josepho Haydno Simfonija Vilniaus g. 39 Latako g. 3 stebuklai“ Paroda „Keturi kambariai su vaizdu“ (Aro- Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus Nr. 22 Es-dur („Filosofas“), Gustavo Mahlerio Dešimtoji simfonija, neretai Taikomosios dailės ir dizaino muziejus nas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir paroda „Šaltakraujis“ vadinama „didžia nebaigtąja“, bei Geraldo Finzio „Romansas styginiams“. Arsenalo g. 3A Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Teatras Paroda „Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“ Johannesas Waldas) Kaunas Teatro laboratorija „Atviras ratas“ lapkričio 15 d. „Menų spaustuvėje“ Vytauto Kasiulio dailės muziejus Šv. Jono gatvės galerija Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės pristato spektaklį „CV, arba Kas aš esu?“. Režisierius ir dramaturgas Justas A. Goštauto g. 1 Šv. Jono g. 11 muziejus Tertelis kartu su spektaklio scenografe Laura Luišaityte, kompozitoriumi Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija Antano Olbuto kūrinių paroda V. Putvinskio g. 55 Jokūbu Tulaba ir aktoriais Vesta Šumilovaite, Benita Vasauskaite, Karoliu Paroda „Romas Viesulas (1918–1986). „Vaizdas – žodis“ M.K. Čiurlionio biografijos ekspozicija Grafika“ Paroda „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ Kasperavičiumi, Vaidotu Žitkumi, Roku Petrausku ir Danu Kamarausku Galerija „Meno niša“ klausia: „Kada ir kodėl jūs paskutinį kartą (pa)pildėte savo gyvenimo ap- Lietuvos nacionalinis muziejus Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio J. Basanavičiaus g. 1 / 13 rašymą (CV)? Kaip dažnai tenka jį peržvelgti ir kaip tai, kas jau užrašyta Arsenalo g. 1 istorija“ Jolantos Kyzikaitės paroda „Be galo“ „apie jus“, keičia tai, koks (-ia) jūs iš tikrųjų esate šiandien? Ar iš jūsų CV Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. iki 18 d. – paroda „Angelas ir sūnus. Wit- Pylimo galerija išvis įmanoma suprasti, koks (-ia) jūs esate šiandien?“ Lietuvių liaudies menas; Kryždirbystė kiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ Pylimo g. 30 Arsenalo g. 3 M. Žilinsko dailės galerija Romualdo Petrausko tapybos paroda Lietuvos archeologija Nepriklausomybės a. 12 Augustino Našlėno kūrybos paroda „Sapnų 11 d. 16 val. – M. Crimpo „LAIMĖS RESPUBLI- „Diagnozė“ pjovėjas – regėjimų ieškotojas“ KOJE“. Rež. – M. Jančiauskas Vilniaus gynybinės sienos bastėja Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio AV17 galerija 14, 15 d. 19 val. – J. Strømgreno „DURYS“. Bokšto g. 20 „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“ paroda Galerija „si:said“ Totorių g. 5 Rež. – J. Strømgrenas Vilniaus gynybinės sienos istorijos ir ginkluo- Konstantino Žardalevičiaus tapybos par- Daržų g. 18 Tauro Kensmino paroda „Levitavimas“ 16 d. 19 val. – B.-M. Koltès „ROBERTO tės ekspozicija oda „Aseminė tapyba, kas tai?“ Donato Jankausko (Duonio) personalinė ZUCCO“. Rež. – A. Gornatkevičius (Panevė- Naujausių Lietuvos archeologijos atradimų Vilniaus vaikų ir jaunimo meno Paroda „Gyvenimas Suomijoje“ paroda „Darželis“ žio J. Miltinio dramos teatras) paroda galerija Kauno paveikslų galerija Klaipėdos galerija Vilniaus g. 39 / 6 Valstybinis jaunimo teatras Kazio Varnelio namai-muziejus K. Donelaičio g. 16 Bažnyčių g. 6 iki 10 d. – jaunųjų menininkų tapybos 11 d. 12, 13.30, 15, 16.30 teatro fojė – „KAL- Didžioji g. 26 Paroda „Nukirstas miestas – persodintas iki 10 d. – Lilijos Valatkienės menininkų paroda ,,Švytėjimas“ TŪNAS“. Rež. – S. Norkutė K. Varnelio kūrybos ir kolekcijos ekspozicija žmogus“ portretų paroda „Išrinktieji“ Vilniaus rotušė iki 18 d. – tarptautinės akvarelės bienalės 14 d. 13 val. Teatro fojė – A. Pukelytės edu- Signatarų namai Didžioji g. 31 „Baltijos tiltai. 2018. Iš esmės“ paroda Šiauliai kacinis projektas „PABĖGIMAS IŠ TEATRO“ Pilies g. 26 iki 10 d. – Vilniaus ikonografija iš VDA mu- Evaldo Pauzos paroda „Su meile“ „Laiptų“ galerija Mažoji salė Ekspozicija „Lietuvos kelias į valstybingumą ziejaus rinkinių Žemaitės g. 83 9 d. 18 val. – C. Murillo „TAMSOS ŽAIDI- nuo XIX a. II p. iki 1918 m. vasario 16 d.“ A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių iki 10 d. – Mindaugo Skudučio tapyba Daivos Kairevičiūtės grafikos darbų MAS“. Rež. – D. Rabašauskas Vokietijos Federacinės Respublikos už- muziejus paroda „Burtas“ 10 d. 12, 14 val. – „KAKĖ MAKĖ“ (pagal sienio reikalų ministerijos Politiniame Valstybinio Vilniaus Gaono žydų V. Putvinskio g. 64 L. Žutautės knygas vaikams). Insc. aut. ir iki 15 d. – Henriko Orakausko skulptūrų archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutari- muziejaus Tolerancijos centras nuo 11 d. – Dogu Bankovo paroda „Esu tas rež. – V. Kuklytė mas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės Naugarduko g. 10 / 2 priešas, kurį tu, mano drauge, nužudei“, paroda „Refleksijos“ 14 d. 18 val. – A. Kučinsko „APIE ŽVĖRIS IR atkūrimo Taibės Chait grafikos paroda „Kelionė“ skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ŽMONES“. Rež. – B. Mar. Atlikėjai A. Bia- Paroda „Lietuva litvakų kūryboje“ 100-osioms metinėms Panevėžys Gedimino pilies bokštas lobžeskis, R. Ramoslauskas, L. Šulskutė, „Galera“ Adelės ir Pauliaus Galaunių namai Fotografijos galerija Arsenalo g. 5 S. Okruško, O. Ramonas, S. Auglys (Naujo- Užupio g. 2 A Vydūno al. 2 Vasario 16-osios g. 11 Gedimino pilies istorija ir ginklai sios muzikos komunikacijos centras) Gretos Alice (Gretos Liekytės) paroda, Paroda „Tarp tapybos ir piešimo“ Elijaus Kniežausko fotografijų paroda Interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaiz- Studija skirta Ričardo Gavelio romanui „Vilniaus Paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco „Akistata“ dai pro Gedimino pilies bokšto langus“ 11 d. 18 val. – „LIŪDNOS DAINOS IŠ EU- pokeris“ Kauno interjeruose“ Apžvalgos aikštelė Spektakliai ROPOS ŠIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio Užupio meno inkubatoriaus projektinė Bažnytinio paveldo muziejus Galerija „Meno parkas“ romaną „Nusikaltimas ir bausmė“). erdvė „Kalnas“ Šv. Mykolo g. 9 Rotušės a. 27 Rež. – K. Smedsas (Suomija) Krivių g. 10 A Vilnius Paroda „Nugalėk blogį gerumu: palaimin- Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio Lietuvos nacionalinis operos ir baleto Vilniaus mažasis teatras tasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ Jono Garbuzo paroda „Pagaminta Airijoje“ „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“ paroda teatras 11 d. 18 val. Varėnos kultūros centre – iki 17 d. – Gedimino Pranckūno fotoparoda Galerija „Menų tiltas“ 9, 10 d. 18.30 – M. Urbaičio „PROCESAS“. I. Bergmano „DVASINIAI REIKALAI“. „Priešnavis. Paskutinė pakyla“ Užupio g. 16 Klaipėda Rež. – K. Glušajevas Choreogr. – M. Rimeikis Lietuvos dailės muziejaus Prano MO muziejus Gérard’o Stricherio tapybos paroda 11 d. 18.30 – šokio spektaklis „Svajonės“. Domšaičio galerija 11 d. 12 val. – S. Prokofjevo „PELENĖ“. Pylimo g. 17 Grafo galerija Choreogr. – S. Domingo Liepų g. 33 Dir. – A. Šulčys (Nacionalinės M.K. Čiurlio- Paroda „Visas menas – apie mus“ Trakų g. 14 13 d. 18, 20.30 14 d. 18.30 – „IMPROVIZACI- nio menų mokyklos Baleto skyrius) Vitalio Čepkausko personalinė paroda Paroda „Pranas Domšaitis (1880–1965). Ne- VDA parodų salės „Titanikas“ JOS KOVOS“ (teatras „Kitas kampas“) matyti kūriniai“ 15, 17 d. 18.30 – V. Bellini „KAPULEČIAI IR Maironio g. 3 „Dvylika“ 14 d. 18.30 – „FANTAZIJUS“ (pagal A. de MONTEKIAI“. Dir. – S. Quatrini (Italija) Kultūros ministerijoje – Ievos Tarejevos ta- Lietuvos nacionalinė filharmonija KKKC parodų rūmai Musset pjesę). Rež. – G. Tuminaitė 16 d. 18.30 – P. Čaikovskio „GULBIŲ EŽE- pybos paroda „Kūniška atmintis“ Aušros Vartų g. 5 Didžioji Vandens g. 2 15 d. 18.30 – projekto „Lietuvos teatro am- RAS“. Dir. – R. Šervenikas iki 17 d. – Jolantos Kyzikaitės paroda „Be galo“ Giedros Purlytės tapyba nuo 9 d. – Remigijaus Pačėsos retrospek- žius“ renginys „Susitikimas su režisieriais“. tyvinė fotografijų paroda „Geltona gulbė Nacionalinis dramos teatras Dalyvauja J. Vaitkus, E. Nekrošius, G. Var- VDA galerija „Artifex“ Rašytojų klubas neatplauks“ Mažoji salė nas, O. Koršunovas. Moderuoja teatrologė Gaono g. 1 K. Sirvydo g. 6 9 d. 18 val. – festivalis „Versmė“. „Melancho- R. Vasinauskaitė Zitos Inčirauskienės personalinė paroda Rimos Miknevičienės tapybos paroda „Su- Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Fra- lija ir demonstracijos“ (pjesės skaitymas) 15 d. 19 val. „Compensa“ koncertų salėje – „AsMeniškumai“ drumsta ramybė“ mes / Sustingę kadrai“

14 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) M. Lermontovo „MASKARADAS“. 11 d. 12 val. Kišeninėje salėje – vaikų litera- Klaipėda A. Širvinskaitė (sopranas), M. Dikšaitienė Lietuvos muzikos ir teatro akademija Rež. – R. Tuminas tūros skaitymai „Vaikų žemė“. Dalyvauja Klaipėdos valstybinis dramos teatras (smuikas), R. Blaškytė (fortepijonas). Pro- 9 d. 10 val. Muzikos inovacijų studijų cen- 16 d. 13 val. – teatralizuota ekskursija aktorė Ju. Zareckaitė, iliustratorė G. Alice 10 d. 18.30 Kamerinėje salėje – M. Marko- gramoje H. Purcellio, G.F. Händelio, tre (Gedimino pr. 42) – kompozitoriaus jaunimui 11 d. 13.30 Kišeninėje salėje – Bliuzas dviem. vićiaus „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“. J.S. Bacho, G. Bononcini, A. Cesti, F. Du- Th. Hummelio (Vokietija) paskaita apie 16 d. 18.30 – M. Ivaškevičiaus „MADAGAS- Dalyvauja rašytoja S. Poisson, perkusinin- Rež. – M. Pažereckas rante, F. Gasparini, G. Gershwino ir kt šiuolaikinę orkestruotę „Orkestruotė su KARAS“. Rež. statytojas – R. Tuminas, kas G. Laurinavičius 11 d. 12, 14 val. Didžiojoje salėje – „PŪKUO- kūriniai „conTimbre“

rež. – A. Dapšys 11 d. 15 val. Kišeninėje salėje – Nauji vardai. TUKO PASAULIS“. Kūrybinė grupė – P. Ta- 14 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- „Vaidilos“ teatras Oskaro Koršunovo teatras Susitikimas su H. Oyeyemi (D. Britanija) molė, L. Liepaitė, A. Matulevičiūtė, joje salėje, 15 d. 18.30 val. Klaipėdos kon- 14 d. 19 val. – „Klasikos aksioma“. K. Bene- 9 d. 19 val. OKT studijoje – M. Crimpo 11 d. 17.30 Kišeninėje salėje – Arti ir toli. Su- T. Smulkis. Pasakotojo balsas – V. Paukštė certų salėje, 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje dikt (tenoras), D. Mažintas (fortepijonas) „PASIKĖSINIMAI Į JOS GYENIMĄ“. sitikimas Gh. Almadhoun (Palestina, Sirija, 11 d. 17 val. Mažojoje salėje – J. Pulinovič filharmonijoje, – orkestro muzikos koncer- 18 d. 18 val. – V. Kuprevičienė (sopra- Rež. – O. Koršunovas Švedija). Renginį veda žurnalistas D. Puslys „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. – P. Gaidys tas „Nicholas Milton ir Edgaras Montvi- nas), M. Rojus (baritonas), A. Žvirblytė 12 d. 19 val. OKT studijoje– M. Gorkio (renginys vyks anglų k. be vertimo) 15 d. 18.30 Didžiojoje salėje – A. Stasiuko das“. Lietuvos kamerinis orkestras. Solistas (fortepijonas) 11 d. 19 val. Juodojoje salėje – vakaras su „NAKTIS“. Rež. – A. Jankevičius E. Montvidas (tenoras). Dir. – N. Miltonas. „DUGNE“. Rež. – O. Koršunovas Lietuvos muzikų rėmimo fondas Antanu A. Jonynu Programoje J. Haydno, G. Mahlerio, 14, 15 d. OKT studijoje – PREMJERA! Klaipėdos muzikinis teatras 11 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – 11, 17, 18 d. 15, 17, 19 val. bute Justiniškėse – G. Finzi, B. Britteno kūriniai T. Dorsto, U. Ehler „AŠ, FOJERBACH“. 9 d. 19 val., 10 d. 18 val. Žvejų rūmuose – Sekmadienio muzika. Sakralinės muzikos PREMJERA! „VIENO BUTO ISTORIJA“. Idė- 17 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- Rež. – L. Židonytė R. Leoncavallo „PAJACAI“. Rež. – D. Ibel- valanda. Ž. Survilaitė (vargonai), Vytenis jos aut. – D. Zavedskaitė, rež. – M. Klimaitė joje salėje, – Nacionalinės M.K. Čiurlionio 16 d. 19 val. OKT studijoje – „TRANS TRANS hauptaitė, dir. – T. Ambrozaitis Gurstis (fleita), Vilniaus muzikos mokyklos 12 d. 11 val. Studijoje III– „Šokio pirmadie- menų mokyklos choro 70-mečio koncer- TRANCE“. Rež. – K. Gudmonaitė 14 d. 19 val. Vilniuje, koncertų salėje „Com- „Lyra“ jaunių choras „Cantus gracilis“ (vad. niai mažyliams“ (šokio teatras „Dansema“) tas. Nacionalinės m.k. čiurlionio menų Rusų dramos teatras pensa“, 17 d. 19 val. Šiaulių arenoje – ir dir. R. Aidukas, chormeister. R. Deltu- 13 d. 19 val. Juodojoje salėje – „PAREIŠKIU – mokyklos choras (vadovas R. Gražinis, 10 d. 18.30 – G.B. Shaw „PIGMALIONAS“. M. Theodorakio „GRAIKAS ZORBA“. Cho- vienė-Bakutė ir E. Steponavičius) BRANDIR“. Choreografai – A. Richardas, chormeister. G. Trimirkaitė), Nacionalinės Rež. – L. Urbona reogr. ir libreto aut. – L. Massine, muzikos S. Vainiūno namuose A. Šeiko (Šeiko šokio teatras) M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis 11 d. 12 val. – H.Ch. Anderseno „UNDI- vad. ir dir. – M. Staškus 14 d. 17.30 – Trečiadienio vakaras-koncer- 15 d. 18.30 Juodojoje salėje – PREMJERA! orkestras (meno vad. ir dir. – M. Staškus). NĖLĖ“. Rež. – J. Ščiuckis Klaipėdos žvejų rūmai tas Latvijos ir Lenkijos nepriklausomybės „CV, ARBA KAS AŠ ESU“. Rež. – J. Tertelis Solistas A. Žlabys (fortepijonas). Dirigentai 11 d. 18.30 – J.G. Ferrero „GRONHOLMO 16, 17 d. 17 val. – M. Ivaškevičiaus „IŠVARY- dienai. Dalyvauja Vilniaus Naujosios Vil- (teatras „Atviras ratas“) R. Zdanavičius, R. Šervenikas, G. Šlekytė, METODAS“. Rež. – A. Jankevičius MAS“. Rež. – O. Koršunovas (Nacionalinis nios muzikos mokyklos mokytojų eksper- M. Stakionis, R. Gražinis, choro skyriaus 14 d. 18.30 – A. Jankevičiaus „LEDAS“ (pa- dramos teatras) čių N. Katilienės ir R. Katinienės daina- Kaunas moksleiviai ir absolventai. Koncerto vedė- gal V. Sorokino romaną). vimo klasių mokiniai. Koncertmeisterė Nacionalinis Kauno dramos jai R. Gražinis, A. Biveinis. Programoje Rež. – A. Jankevičius Šiauliai I. Maceinaitė teatras L. van Beethoveno, E. Elgaro, E. Whitacre’o, Šiaulių dramos teatras 15 d. 18 val. – Vilniaus muzikinis atžalynas. Vilniaus teatras „Lėlė“ 9 d. 18 val. Mažoje scenoje – M. von Mayen- M.K. Čiurlionio, B. Kutavičiaus, S. Šimkaus, 10, 11 d. 18 val. – PREMJERA! A. Špilevojaus Koncertuoja profesorės I. Armonaitės Na- Didžioji salė burgo „BJAURUSIS. SKALPELIO PJŪVIS“. K. Vasiliauskaitės, V. Augustino, R. Graži- „BAGADELNIA“. Rež. – A. Špilevojus cionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos 10 d. 12 val. – „BATUOTAS KATINAS“ Rež. – V. Malinauskas nio kūriniai Lietuvių dramaturgijos festivalis smuiko klasės ugdytiniai A. Gečaitė, (Ch. Perrault pasakos motyvais). 10 d. 15 val. Didžiojoje scenoje – „BARBORA“ 18 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- „Atgaiva-30“ P. Česaitis, P. Jankovskytė, J. Maknickas, Rež. – A. Mikutis (pagal J. Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“). joje salėje, – teatralizuotas koncertas visai 14 d. 18.30 – A. Jevsejevo „R.E.M.“. G. Maknickaitė, S. Paškevič, R. Venckus. 11 d. 12 val. – „DAKTARAS DOLITLIS“ (pa- Rež. – J. Jurašas. Adaptacijos autorė – šeimai „Vaikų albumas“. Valstybinis Vil- Rež. – J. Tertelis (Klaipėdos jaunimo Koncertmeisterė E. Budžemaitė gal H. Loftingą). Rež. – R. Driežis A.M. Sluckaitė niaus kvartetas, aktorius T. Čižas, šokėja teatras) Palėpės salė 11 d. 15 val. Ilgojoje salėje – I. Paliulytės G. Grinevičiūtė. Rež. – J. Vansk Vakarai 15 d. 18.30 – „LEDO VAIKAI“. Rež. – B. Mar 9 d. 18.30 val. – PREMJERA! „DORIANO „LIŪDNAS DIEVAS“. Rež. – I. Paliulytė 18 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- GRĖJAUS PORTRETAS“ (O. Wilde’o romano 11 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – G.E. Les- joje salėje, – orkestro muzikos koncertas Panevėžys Vilnius motyvais). Rež. – G. Radvilavičiūtė, dail. – singo „NATANAS IŠMINTINGASIS“. „Modestas Pitrėnas ir Measha Bruegger- Juozo Miltinio dramos teatras Rašytojų klubas R. Valčik, komp. – R. Mačiliūnaitė Rež. – G. Varnas gosman“. Lietuvos nacionalinis simfoninis 11 d. 12 val. – „PATS BAISIAUSIAS SPEK- 12 d. 17.30 – leidykla „Kauko laiptai“ pri- 10 d. 14 val. – „RAUDONKEPURĖ“ (pasakų 13 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – G.E. Les- orkestras. Solistė M. Brueggergosman (so- TAKLIS“ (pagal H. Hoffmanno pasakas). stato R. Katinaitės-Lumpickienės tarmišką apie Raudonkepuraitę motyvais). Rež. ir singo „NATANAS IŠMINTINGASIS“. pranas). Dir. – M. Pitrėnas. Programoje Rež. – L. Kurjački poezijos knygą „Tapuolia pūkas aky“ ir dail. – V. Mazūras Rež. – G. Varnas A. Baxo, M. Ravelio, A. Skulte’s kūriniai 11 d. 18 val. – R. Thomas „VYRAS SPĄS- V. Kazielos poezijos knygą „Alyvmedžiai“. Mažoji salė 14 d. 14 val. Rūtos salėje – „LĖ-KIAU-LĖ- 14 d. 18 val. Kupiškio kultūros centre – Čiur- TUOSE“. Rež. – D. Kazlauskas Dalyvauja poetas, leidėjas V. Rudžianskas, 11 d. 14 val. – „O VIEŠPATIE, VILNIUS!“ KIAU“. Rež. – E. Kižaitė lionio kvartetas, D. Kazonaitė (sopranas). 14 d. 18 val. – B.-M. Koltès „ROBERTO knygų autoriai V. Kaziela, R. Katinaitė- Rež. – A. Storpirštis 14 d. 18 val., 15 d. 14 val. Didžiojoje scenoje – Programoje B. Dvariono, G. Kuprevičiaus, ZUCCO“. Rež. – A. Gornatkevičius Lumpickienė, filosofijos dr. I. Rudžians- „Menų spaustuvė“ A. Škėmos „BALTA DROBULĖ“. A. Bražinsko, L. Vilkončiaus, G. Puccini, kaitė, literatūrologas dr. R. Čičelis 9 d. 19 val. Kišeninėje salėje – PREM- Rež. – J. Jurašas Panevėžio bendruomenių rūmai G. Bizet ir kt. kūriniai 15 d. 17.30 – aktorės O. Dautartaitės sukak- JERA! „THIS ORDER GOES WRONG“. 16 d. 18 val. – „Geležis ir sidabras“ (pagal 9 d. 13 val., 10 d. 18 val. – Just. Marcinke- 18 d. 15 val. Trakų pilies Didžiojoje menėje – tuvinis kūrybos vakaras. Programoje idėjos aut. – D. Digimas, K. Dirsė, V. Šimkaus eiles). Insc. aut. ir rež. – R. Kaz- vičiaus „KATEDRA“. Rež. – O. Koršunovas „Penki žiemos įkvėpimai“. Iš ciklo „Muzika R. Granausko „Pasijos pagal Joną“. Daly- L. Kmieliauskaitė las (Vilniaus teatras „Lėlė“) (Nacionalinis dramos teatras) Trakų pilyje“. Ansamblis „Regnum mu- vauja saksofonininkas P. Vyšniauskas. Va- 8 d. 19 val. Juodojoje salėje – „ŠVENTASIS Kauno valstybinis muzikinis teatras sicale“: V.M. Daunytė (fleita), J. Daunytė Alytus kare bus pristatyta O. Dautartaitės kom- PAVASARIS“. Choreogr. – A. Gudaitė ir 9 d. 18 val. – F. Wildhorno „KARMEN“ (arfa), K.U. Daunytė (smuikas), E. Daunytė Alytaus miesto teatras paktinė plokštelė R. Granausko „Pasijos L. Žakevičius (urbanistinio šokio teatras (miuziklas pagal P. Mérimée romaną). (violončelė). Solistas T. Tuskenis (barito- 13 d. 18 val. – J. Strømgreno „DURYS“. pagal Joną“ ir J. Strielkūno „Mūsų dvasios „Low Air“) Rež. – K. Jakštas, muzikos vad. ir dir. – nas). Programoje A. Vivaldi, G.F. Händelio, Rež. – J. Strømgrenas (Nacionalinis dramos gyvens inkiluos“ Tarptautinis literatūros festivalis J. Janulevičius F. Schuberto, J.B. Lully, G. Sollima, teatras) Nacionalinė dailės galerija „Vilniaus lapai ’18“ 10, 11 d. 18 val. – „ADAMSŲ ŠEIMYNĖLĖ“. M.K. Čiurlionio, F. Latėno ir kt. kūriniai Kauno kino festivalio programa 9 d. 18.30 – atidarymo vakaras. Parodos „Iš- Pastatymo meno vad. – K.S. Jakštas, mu- Koncertai 13 d. 17 val. – programa „Sąmonės lįsk iš lapų“ (aut. J. Valonis), „Fotografiniai zikinis vad. – J. Geniušas, rež. – V. Streiča, Vilnius amplifikacija“ Vilniaus lapai“ (aut. D. Dirgėla, B. Januševi- dir. – R. Šumila Lietuvos nacionalinė filharmonija Kongresų rūmai 14 d. 17 val. – Inaate/Se (Kanada, JAV) čius ir V. Suslavičius) 15, 16 d. 18 val. – I. Kálmáno „MISTERIS X“. 10 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 9 d. 19 val. – „Merūnas: itališkų operų perlai“. 16 d. 17 val. – programa „Stratos“ 9 d. 19 val. Juodojoje salėje – vakaras su Rež. – V. Streiča, dir. – J. Janulevičius joje salėje, – orkestro muzikos koncertas. M. Vitulskis (tenoras), Lietuvos valstybinis S. Parulskiu Festivalis „Gaida“. „Lukas Geniušas groja simfoninis orkestras. Dir. – G. Rinkevičius. Valdovų rūmai Kauno kamerinis teatras 9 d. 21 val. Juodojoje salėje – Poezijos ir Johno Adamso fortepijoninį koncertą“. Programoje M.K. Čiurlionio, G. Donizetti, 9 d. 18 val. Didžiojoje renesansinėje menėje – 11 d. 11, 15, 17 val. – „Spalvoti žaidi- muzikos fiesta. Dalyvauja poetai G. Ambra- Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. R. Leoncavallo, G. Puccini kūriniai prezidento V. Adamkaus knygos mai“ (šokio teatras „Dansema“) zaitė, G. Bleizgys, M. Burokas, K. Platelis, Solistai – L. Geniušas (fortepijonas), 10 d. 18 val. – „Baroko šviesoje“. V. Eidukai- „Esu vienas iš Jūsų. Rinktinės prezidento 13 d. 12 val. – „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“. grupė „CinAmono“ J. Carltonas (perkusija). Dir. – V. Matvejefas. tytė-Storastienė (klavesinas, Lietuvos ka- kalbos“ pristatymas. Dalyvauja Prezidentas Rež. – S. Degutytė (Stalo teatras) 10 d. 13.30 Kišeninėje salėje – Pasakojimo Programoje M. Lindbergo, R. Vitkauskaitės, merinis orkestras), A. Radziukynas (fleita), V. Adamkus, A. Matonis, M. Mikutavičius. 13 d. 18 val. – J. Kelero „58 SAPNAI“. pasirodymas suaugusiems „Emigravau ne- J. Adamso kūriniai A. Puplauskis (fagotas), Z. Levickis, D. Nar- Renginį moderuoja R. Valatka Rež. – R. Bartulis tyčia“. Pasakotoja – M. Varnauskaitė 11 d. 12 val. Viniuje, Filharmonijos Didžiojoje kevičius, I. Sipaitytė, V. Martišius, 14 d. 18 val. – „TŪLA IR KITI“ (J. Kunčino Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka 10 d. 15 val. Juodojoje salėje – Kiti horizon- salėje, – teatralizuotas koncertas visai šei- M. Vasiliauskaitė, T. Bandzaitytė (smuikas), romano „Tūla“ ir apsakymų motyvais). Vai- 9–14 d. – renginių ciklas „Simonui Daukan- tai. Susitikimas su A. Lightman (JAV) mai „Žvėrių karnavalas“. Lietuvos kameri- R. Vytas (altas), P. Jacunskas, A. Kmie- dina A. Kaniava tui – 225“ 10 d. 17.30 Kišeninėje salėje – Poetinis, per- nis orkestras. Solistai M. Rostropovičiaus liauskas (violončelė), A. Kučinskas (kon- 15 d. 18 val. – „SAMURAJAUS KNYGA“ (sin- 9 d. 12 val. Kino salėje – kino popietės Nacio- kusinis vyksmas nr. 1.: „Iš slaptų sodininko fondo globojami jaunieji talentai: trabosas). Koncertas skirtas J.S. Bacho 333 dikatas „Bad Rabbits) nalinėje bibliotekoje. Filmas „Tavo veido užrašų“. Dalyvauja poetas G. Norvilas ir S. Miknius (fortepijonas), S. Poška (fortepi- gimimo metinėms. Programoje J.S. Bacho, šviesa“ (2003). Filmą pristato autorius, re- Kauno lėlių teatras perkusininkas A. Gotesmanas jonas), R. Juknevičiūtė (violončelė), R. Bar- P. Vasko, G.Ph. Telemanno, G F. Händelio, žisierius R. Korostenskis 10 d. 12 val. – „ŽIRAFA SU KOJINĖMIS“. 10 d. 19 val. Juodojoje salėje – vakaras su tulis (klarnetas). Dir. – V. Kaliūnas, aktorius A. Puplauskio, A. Vivaldi, A. Pärtokūriniai 12 d. 17 val. Renginių erdvėje – D. Vailionytės Rež. – G. Radvilavičiūtė Joanne Harris (D. Britanija) P. Markevičius. Programoje C. Saint-Saënso 16 d. 19 val. – „Alena Baeva griežia P. Čai- knygos „Honorata“ pristatymas 11 d. 12 val. – PREMJERA! „ALIO ALIO, 10 d. 21 val. Juodojoje salėje – filmo „Šokola- fantazija „Žvėrių karnavalas“ kovskį“. A. Baeva (smuikas), Lietuvos vals- 13 d. 10 val. Konferencijų salėje – konferen- ŽEME!“ (pagal V.V. Landsbergio kūrinį das“ peržiūra (rež. – L. Hallströmas, pagal 11 d. 16 val. Taikomosios dailės ir dizaino tybinis simfoninis orkestras. Dir. – O. Elts. cija „Drauge modernios valstybės link – „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“). J. Harris knygą „Šokoladas“). Filmą pristato muziejuje – kamerinės muzikos koncertas Programoje I. Stravinskio, P. Čaikovskio, Lietuva ir Izraelis“ kino kritikė L. Bytautaitė Rež. – G. Damanskytė „Baroko metamorfozės“. Trio „RAMuzika“: G. Mahlerio kūriniai

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273) 15 psl. Lapkričio 9–15

Savaitės filmai Ki­no re­per­tu­a­ras Skalvija 12 d. – Maroko istorijos (Prancūzija, Maro- Europos šalių kino forumas „Scanorama 2018“ kas, Belgija) – 18.15 Vilnius 9 d. – Našlė ragana (Kinija) – 17 val. 14 d. – Mergina (Belgija) – 20, 20.15 Forum Cinemas Vingis 9 d. – Tai nutiko 2557-aisiais (Vokietija, Tai- 15 d. – Pirmasis žmogus (JAV) – 17.45

9–15 d. – Melagiai (rež. M. Kunigėnas) – landas) – 19.15; 15 d. – 20.40 MO salė 11.10, 13.10, 15.10, 17.10, 19.10, 21.10 9 d. – Visatos angelai (Islandija) – 21.30 9 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Markevi- Baltoji iltis (Prancūzija, JAV) – 11.20, 13.25 10 d. – Fortūna (Šveicarija, Belgija) – 14 val. čius) – 18 val.; 10 d. – 16 val. Mergina voratinklyje (D. Britanija, Vokie- 10 d. – Ramiai sėdintis dramblys (Kinija) – 16 val. 9 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, tija, Švedija, Kanada, JAV) – 18.40 10 d. – Albinosas Nojus (Islandija, Vokietija, JAV) – 20 val.; 11 d. – 17.15 Operacija Overlord (JAV) – 20.30 D. Britanija Danija) – 20.30 10 d. – Nesijaudink, jis toli nenueis (Pran- 9–18 d. – Europos šalių kino forumas „Sca- 11 d. – Pašėlusios gastrolės (Norvegija, Šve- cūzija, JAV) – 18 val. norama 2018“ (žiūrėkite programą www. dija) – 12.30 (ciklas „Karlsono kinas“) 11 d. – Sengirė (rež. M. Survila) – 15.30 scanorama.lt) 11 d. – Nina (Slovakija, Čekija) – 16.45 9–15 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, 11 d. – Bergmanas: lemtingi metai (Švedija) – 18.30 Kaunas JAV) – 12, 15, 18, 21 val. 11 d. – Prieš atmintį (Izraelis, Prancūzija)– Forum Cinemas Taip gimė žvaigždė (JAV) – 13.30, 17.50, 20.50 21 val.; 14 d. – 20.45 9–14 d. – Melagiai (rež. M. Kunigėnas) – 10.10, „Mergina voratinklyje“ Lietuviški svingeriai (rež. T. Vidmantas) – 12 d. – Saulėlydis (Vengrija, Prancūzija) – 12.30, 14.30, 19.30, 22.50; 15 d. – 10.10, 12.30, Bohemijos rapsodija *** 16.25, 21.20 14.30 (seansas senjorams) 14.30, 17.20, 19.30, 22.50 Tai pasakojimas apie grupę „Queen“, jos muziką ir vokalistą Freddie Tarp pilkų debesų (rež. M. Markevičius) – 12 d. – Notingvudo princas (Prancūzija, Vo- 9–15 d. – Baltoji iltis (Prancūzija, JAV) – 10.40, Mercury. Laužydama stereotipus grupė sulaukė daugybės gerbėjų visame 11.10, 18.10 kietija, Kataras) – 17.15 12.35 pasaulyje. Bryano Singerio filmas rodo, kaip grupė pakilo į šlovės viršūnę, Spragtukas ir keturios karalystės (JAV) – 12 d. – Nusikaltėlio dienoraštis (Švedija) – 19 val. 9–14 d. – Operacija Overlord (JAV) – 16.50, bet skandalingas Mercury gyvenimo būdas kėlė daug klausimų. Triumfa- 13.30, 15.30 13 d. – Egzotiškasis Kasandras (Prancū- 21.50; 15 d. – 21.50 liškas grupės sugrįžimas „Live Aid“ koncerte ir AIDS sergančio Mercury Princas Žavusis (JAV, Kanada) – 11.20 zija) – 17 val. 9–13 d. – Mergina voratinklyje (D. Britanija, pasirodymas įėjo į roko muzikos istoriją ir iki šiol įkvepia visus tuos, kurie Mažoji pėda (JAV) – 15.50 13 d. – Kaip šuo su kate (Lenkija) – 18.30 Vokietija, Švedija, Kanada, JAV) – 13.25, 19.05; jaučiasi kitokie. Pagrindinį vaidmenį filme sukūręs Rami Malekas sulaukė Forum Cinemas Akropolis 13 d. – Savaip sąžiningas žmogus (Norve- 14, 15 d. – 13.25 gausybės pagyrimų. (JAV, D. Britanija, 2018). (Vilnius, Kaunas) 9, 10 d. – Melagiai (rež. M. Kunigėnas) – 10.30, gija) – 20.30 9–13, 15 d. – Tobulos kopijos (D. Britanija, Helovinas ** 12.15, 14, 17, 19, 21.30, 23.40; 11–14 d. – 10.30, 14 d. – Pergalės diena (Vokietija) – 17 val. Kinija, JAV) – 18.25 Žurnalistai atvažiuoja į psichiatrijos kliniką aplankyti žudiko maniako 12.15, 14, 17, 19, 21.30; 15 d. – 10.30, 12.15, 14, 17, 14 d. – Kobainas (Olandija, Belgija, Vokie- 13 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindelvaldo Maiklo Majerso. Šis jau keturiasdešimt metų beveik su niekuo neben- 19.30, 21.30 tija) – 18.50 piktadarystės (3D, D. Britanija, JAV) – 20.30; dravo, todėl iš jo nepavyksta nieko išpešti. Tada jie vyksta pas maniako 9–15 d. – Baltoji iltis (Prancūzija, JAV) – 10.10, 15 d. – Vaikinai irgi verkia (Italija) – 17 val. 14, 15 d. – 21 val. auką Lori Stroud, kuri visus tuos keturiasdešimt metų ruošėsi susitikti 13.10, 14.15 15 d. – Nuostabūs dalykai (Italija) – 18.50 15–25 d. – Europos šalių kino forumas su Majersu ir pavertė savo namus tvirtove. Tačiau netrukus Majersas turi 9–13 d. – Tobulos kopijos (D. Britanija, Kinija, Pasaka „Scanorama 2018“ (žiūrėkite programą www. būti pervežamas į kitą gydymo įstaigą. Suprantama, kad jam pavyks pa- JAV) – 15.15, 20.45; 14, 15 d. – 15.15, 21 val. Europos šalių kino forumas „Scanorama 2018“ scanorama.lt) bėgti, antraip franšizė neturėtų prasmės, bet sakyti, kad Davidui Gordonui 9, 10 d. – Mergina voratinklyje (D. Britanija, 9 d. – Tranzitas (Prancūzija, Vokietija) – 20.45 14 d. – filmas-koncertas „Coldplay. A Head Greenui pavyko suteikti legendinio siaubo filmo tęsiniui naujos gyvybės, Vokietija, Švedija, Kanada, JAV) – 18.40, 9 d. – „Europa trumpai 2017“ – 23 val. Full Of Dreams“ – 18.30 irgi būtų beprasmiška. Vaidina Jamie Lee Curtis, Judy Greer, Andy Ma- 21.10, 23.40; 11–15 d. – 18.40, 21.10 10 d. – Kaltė (Danija) – 20 val. 15 d. – „Burn the Stage: the Movie“ – 16.30, tichak, Nickas Castle’as, Halukas Bilgineris (JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 9, 10 d. – Operacija Overlord (JAV) – 18.50, 11 d. – Laimingasis Ladzaras (Prancūzija, 17, 19.30 Mergina voratinklyje *** 21.20, 23.50; 11–14 d. – 18.50, 21.20 Vokietija, Italija, Šveicarija) – 18.30 10 d. – Sengirė (rež. M.Survila) – 12.05 Kultinės „Millenium“ trilogijos herojė – Stiego Larssono sukurta Liz- 14, 15 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindelvaldo 12 d. – Akloji zona (Norvegija) – 20 val. 9–14 d. – Lietuviški svingeriai (rež. T. Vidman- bet Salander – grįžta į kino ekranus. Fede Alvarezas ekranizavo trilogi- piktadarystės (3D, D. Britanija, JAV) – 18.20 13 d. – Saulėlydis (Vengrija) – 20 val. tas) – 11.10, 13.50, 16.10, 17.40, 19.45, 22 val.; jos tęsinį, kurį Larssono paveldėtojų valia parašė Davidas Lagercrantzas. 13 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindelvaldo 14 d. – Moteris, vyras ir šuo (Belgija) – 18 val. 15 d. – 11.10, 13.50, 16.10 Šįkart Salander (Claire Foy) ir žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas (Sverrir piktadarystės (D. Britanija, JAV) – 20.30 15 d. – Krautuvų valsas (Austrija, Vokie- 9–14 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, Gudnason) atsiduria istorijoje, kurioje veikia šnipai, korumpuoti valdi- 14 d. – filmas–koncertas „Coldplay. A Head tija) – 20 val. JAV) – 11, 14.25, 16.30, 19.55, 21.30; 15 d. – 11, ninkai ir kibernetinės erdvės nusikaltėliai. Lizbet seserį suvaidino Sylvia Full Of Dreams“ – 18.30 16.30, 21.30 Hoeks (Kanada, Vokietija, Švedija, JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 15 d. – „Burn the Stage: the Movie“ – 16.30, 9 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, 9, 11–14 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Mar- Operacija Overlord ** 17, 19.10 JAV) – 18, 19.45; 10 d. – 17.15, 18.45, 21.45; 11 kevičius) – 10.30, 12.05, 17.25, 19.20; 10 d. – Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje išvakarėse amerikiečių de- 11 d. – Sengirė (rež. M.Survila) – 12.25 d. – 15.45; 11 d. – 18.15, 21 val.; 12 d. – 20.15; 10.30, 12.45, 17.25, 19.20; 15 d. – 10.30, 12.05 santininkai patenka į vokiečių okupuotą miestelį. Jų uždavinys – sugriauti 9, 10 d. – Lietuviški svingeriai (rež. T. Vidman- 13 d. – 18.15; 15 d. – 20.30; 15 d. – 18 val. 9–15 d. – Mažoji pėda (JAV) – 10.50, 13.05, radijo ryšio bokštą. Tačiau amerikiečiams teks susikauti ne tik su naciais, tas) – 10.40, 12.45, 15, 19.25, 21, 23.20; 11, 12, 9 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Markevi- 15.20 bet ir su slaptos laboratorijos eksperimentų padariniais. Juliuso Avery 14 d. – 10.40, 12.45, 15, 19.25, 21 val.; 13, čius) – 17.45; 10 d. – 15.15; 11 d. – 16.15; 12, 9–12 d. – Taip gimė žvaigždė (JAV) – 16.05, 19.15, filme vaidina Wyattas Russellas, Johnas Magaro, Mathilde Ollivier, Jova- 15 d. – 10.40, 12.45, 15, 19.25, 21.40 13 d. – 18 val.; 14 d. – 18.15; 15 d. – 18 val. 21.40; 13 d. – 16.05, 19.15, 21.40; 14 d. –19.15, 21.40 nas Adepo (JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 9, 10 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, 9 d. – Taip gimė žvaigždė (JAV) – 22.30; 9–14 d. – Princas Žavusis (JAV, Kanada) – Tobulos kopijos *** JAV) – 10.50, 12.35, 15.40, 18.30, 20.10, 23 val.; 11 d. – 21.15 10.20, 14.40; 15 d. – 10.20 Talentingas mokslininkas biologas per automobilio avariją neteko šei- 11–15 d. – 10.50, 12.35, 15.40, 18.30, 20.10 9 d. – Nico, 1988 (Italija, Belgija) – 18.15; 11–15 d. – Spragtukas ir keturios karalystės mos. Siekdamas susigrąžinti žmoną ir vaikus, jis peržengia mokslo etikos 10, 12–15 d. – Mažoji pėda (JAV) – 10.15, 10 d. – 17.30; 11 d. – 20.30; 13 d. – 20.15; (JAV) – 12.45; Spragtukas ir keturios kara- ir gamtos ribas. Tačiau kai informacija apie žmonių reprodukciją pasiekia 12.25, 14.45; 11 d. – 10.15, 14.45 14 d. – 18.30 lystės (3D, JAV) – 15.05 valdžią, prasideda mokslininko ir jo atgijusių artimųjų medžioklė. Tanyos 10, 12–15 d. – Princas Žavusis (JAV, Kanada) – 9 d. – Izabelė ir jos vyrai (Prancūzija) – 20 val.; 9–14 d. – Vagių karalius (D. Britanija) – 22.10 Wexler ir Jeffrey Nachmanoffo trileryje pagrindinius vaidmenis sukūrė 11.10, 12.05, 13.20; 11 d. – 11.10, 13.20 10 d. – 19.15; 11 d. – 18.45; 13 d. – 18.30; 14 d. – 20.30 9, 11 d. – Pirmasis žmogus (JAV) – 21 val. Keanu Reevesas, Alice Eve, Emily Alyn Lind, Thomas Middleditchas, Em- 9, 10 d. – Taip gimė žvaigždė (JAV) – 15.30, 9 d. – Jaunikis ant balto žirgo (Prancūzija) – 10, 12 d. – Helovinas (JAV) – 21 val. jay Anthony (JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 18.20, 21.15, 23.10; 11–13 d. – 15.30, 18.20, 21.45; 10 d. – 21 val.; 12 d. – 20.30 Romuva Vagių karalius **** 21.15; 14 d. – 15.30, 21.15; 15 d. – 21.15 10 d. – Baltoji iltis (Prancūzija, JAV) – 15 val.; 9 d. – Knygynas (D. Britanija, Ispanija, -Vo Pasaulis sensta, tad dokumentinių ir vaidybinių filmų režisierius Jamesas 9–15 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Marke- 11 d. – 14 val. kietija) – 18 val. Marshas („Oskaras“ už filmą „Žmogus ant lyno“) neatsitiktinai savo filmo vičius) – 10.20, 17.50 10 d. – Interneto valytojai (Vokietija, Brazi- 9 d. – Interneto valytojai (Vokietija, Brazi- lija, Olandija, Italija, JAV) – 20.15 veikėjais pasirinko senukus. Bet jie ne šiaip senukai, o kadaise sumanūs Spragtukas ir keturios karalystės (JAV) – 13.40 lija, Olandija, Italija, JAV) – 16.45 10 d. – Turkiškai (dok. f., Ispanija) – 14 val. nusikaltėliai, kuriuos subūrė septyniasdešimt septynerių Brajanas – Spragtukas ir keturios karalystės (3D, 10 d. – Geriausios 2018 metų „Kanų liūtų“ 10 d. – Izabelė ir jos vyrai (Prancūzija) – 16 val.; vagis garsenybė. Gaujos tikslas – apiplėšti juvelyrinių dirbinių saugyklą. JAV) – 16 val. reklamos – 21.30; 13 d. – 21 val. 11 d. – 18 val.; 13 d. – 19.45; 15 d. – 20 val. Grobio vertė – du šimtai milijonų dolerių. Pagrindinius vaidmenis filme 9–13 d. – Pirmasis žmogus (JAV) – 15.50 10 d. – Kvėpavimas į marmurą (rež. G. Bei- 10, 15 d. – Nico, 1988 (Italija, Belgija) – 18 val.; 10, 11 d. – Didysis kačių pabėgimas (Ki- noriūtė) – 15.30; 15 d. – 18.15 sukūrė puikūs aktoriai Michaelas Caine’as, Michaelas Gambonas, Jimas 11 d. 16 val. nija) – 11 val. 11 d. – Spragtukas ir keturios karalystės Broadbentas, Tomas Courtenay, Ray Winstone’as, kurie gali įkvėpti ir daug 11 d. – Utioja, liepos 22-oji (Norvegija) – 14 val. 9–14 d. – Vagių karalius (D. Britanija) – 16.20 jaunesnius už save (D. Britanija, 2018). (Vilnius, Kaunas) (JAV) – 14.15 13 d. – Sengirė (rež. M.Survila) – 18 val. 9, 11, 15 d. – Operacija: Hunter Killer 11 d. – Fokstrotas (Izraelis, Vokietija, Pran- 14 d. – Kvėpavimas į marmurą (rež. G. Bei- (JAV) – 21.40 cūzija) – 16.30; 15 d. – 20.15 noriūtė) – 17.30 ****** – šedevras, ***** – pasižiūrėti būtina, **** – geras filmas, 10, 12, 14 d. – Helovinas (JAV) – 21.40 12 d. – Sengirė (rež. M. Survila) – 18.30 14 d. – Mergina (Belgija) – 20 val. *** – būna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorė – Monika Krikštopaitytė (dailė) © „7 meno dienos“. Kultūros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorė – Rūta Jakimavičienė Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius. Tel. 2613039. El. paštas [email protected]. ISSN 1392-6462. 4 sp. l. Tiražas 800 egz. Kinas – Živilė Pipinytė | Teatras, šokis – Ieva Tumanovičiūtė Spausdino UAB „Valdo leidykla“, Gedimino g. 34, Ukmergė Muzika – Laimutė Ligeikaitė | Stilius – Rita Markulienė Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Dizainas – Jokūbas Jacovskis | Maketas – Vanda Čemerkaitė Lietuvos kultūros taryba Finansininkė – Brigita Misiuvienė | Direktorius – Linas Vildžiūnas LR kultūros ministerija

16 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 9 d. | Nr. 36 (1273)