Kauno Apskrities Biomasės Energetikos Strategija

Kauno apskrities

biomasės energetikos strategija

Baltijos biomasės tinklas, 2007 Autorių kolektyvas:

Valstybinis miškotvarkos institutas Martas Lynikas Algirdas Juozas Rutkauskas Michailas Palicinas Rimvydas Puslys

Lietuvos žemės ūkio universitetas Gintautas Mozgeris Aida Radzevičiūtė

Lietuvos energetikos institutas Stanislovas Vrubliauskas Eugenija Farida Dzenajavičienė

2 Turinys

Įžanga ...... 4

ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo politika ir šių išteklių panaudojimas Lietuvoje ...... 4 ES Teisės aktai ...... 5 Lietuvos Respublikos teisės aktai ...... 6 Strategijos rengimo pagrindas ...... 7

Dabartinė energetikos bei atsinaujinančių energijos šaltinių ir biomasės energetikos situacija Kauno apskrityje ...... 8 Energetikos sektorius Kauno apskrityje ...... 8 Elektros energijos sektorius ...... 8 Šilumos gamybos ir paskirstymo sistema ...... 8 Specialieji šilumos ūkio planai ...... 9 Gamtinių dujų tiekimo sistema ...... 9 Vidutinės kuro kainos ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje ...... 10 Esami biomasės kuro pajėgumai Kauno apskrityje ...... 11 Medienos katilinės (pridėti surinktą sąrašiuką ir dujines bei hidro) ...... 11 Durpių katilinės ...... 13 Šiaudų katilinės ...... 13 Biodujų jėgainės ...... 13

Biomasės panaudojimas kurui Kauno apskrityje – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės ...... 14

Pagrindinės biomasės energetikos strateginės gairės ...... 18 Strateginiai tikslai ...... 18 Biomasės strategijos uždaviniai ...... 19 Aplinkosauginis efektas ...... 20

Strategijos įgyvendinimas ...... 21 Teritorijų planavimas ...... 21 Pagrindiniai teritorinį planavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai ...... 21 Teritorijų planavimo tikslai ...... 21 Teritorijų planavimo uždaviniai ...... 21 Planavimo lygmenys ...... 21 Teritorijų planavimo rūšys ...... 22 Biomasės ištekliai energetikai Kauno apskrityje ...... 23 Žemės panaudos planas – Kauno apskritis ...... 23 Biomasės ištekliai miškuose ...... 23 Biomasės ištekliai žemės ūkyje ...... 24 Savivaldybių miestų atliekos ...... 25 Biodujų gamybos potencialas iš nutekamųjų vandenų valymo bei gyvulių ir paukščių fermų atliekų ...... 25 Investicijų galimybės ...... 26

Executive Summary ...... 33

Naudojami šaltiniai ...... 37

Įžanga

2010 metais jų indėlį padidinti iki 12%. Pastačius Sparti Lietuvos ekonomikos raida, nemažėjanti visas vėjo jėgaines, kurių statybos procesas jau priklausomybė nuo pirminės energijos importo iš prasidėjo, ir biokurą deginančias elektrines, 2010 vienos šalies, numatomas Ignalinos AE metais apie 7% elektros energijos bus pagaminta uždarymas 2009 metais, labai padidėjusios naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. organinio kuro kainos pasaulio rinkose ir ten egzistuojanti įtampa reikalauja neatidėliotinai 2006 m. Europos Parlamentas paruošė atnaujinti Lietuvos energetikos politiką ir Teisėkūros projektą dėl biomasės ir biodegalų strategiją, įvertinant greitai kintančias aplinkybes, strategijos, kuriame teigiama, kad ilgainiui ir apsaugoti šalies ekonomiką nuo iškylančių biomasę kaip energijos šaltinį reikėtų naudoti vis grėsmių. intensyviau ir ji turėtų būti naudojama kaip galima plačiau, visų pirma miškininkystės ir žemės ūkio Taip pat Lietuva kaip ir kitos valstybės turi srityse. Prioritetą turinčios biomasės naudojimo įgyvendinti ES regioninę politiką, kurios tikslas – galimybės glūdi elektros tiekime, šilumos sumažinti regionų išsivystymo skirtumus bei gamyboje, degalų gamyboje, o taip pat chemijos skatinti menkiau išvystytų regionų plėtrą. pramonėje. Biomasė atsinaujinančiųjų energijos Milžiniškos ES investicijos skiriamos regionams, šaltinių tarpe yra vienintelė anglies turinti kurie yra strategiškai reikšmingi demografinio ir medžiaga ir todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į teritorinio – urbanistinio plėtojimo prasme. energetinį suvartojimą, bet ir į anglies turinčių 2003 m. Kauno apskrityje buvo parengtas Kauno produktų gamybą. Intensyvesnis biomasės regiono plėtros planas 2003-2013. Dėl vartojimas žymiai prisidėtų prie trijų pagrindinių ekonominių struktūrų smulkinimo ir labai energetikos politikos tikslų įgyvendinimo, nepaslankios biurokratijos Kaunui gresia tolesnė energijos tiekimo saugumo užtikrinimo, plėtros investicijų stagnacija. Tuo tarpu jis galėtų konkurencingumo didinimo ir šiltnamio efektą pretenduoti į europinės ateities didmiestį, nes yra sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Biomasė šiuolaikiškų kūrybinių ir informacinių technologijų sumažintų priklausomybę nuo išorinių energijos koncentracijos ir sklaidos centras, universitetinio šaltinių ir kaimo vietovėse galima būtų rasti naujų išsilavinimo ir mokslo potencialo rengimo vieta, ekonominės plėtros ir užimtumo galimybių. strategiškai svarbių komunikacijų, transporto ir Šią strategiją sudaro 2 dalys – ši studija ir logistikos centras, patogus, saugios ir sveikos žemėlapių atlasas. gyvensenos miestas. Kauno regiono plėtros plano tikslas – išskirti plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, o taip pat regiono plėtros strategines priemones, kuriomis vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracija ir miestų bei rajonų savivaldybės inicijuotų ir organizuotų konkrečių regiono vystymo projektų rengimą ir įgyvendinimą. Šiuo metu yra atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kurioje gana žymią dalį užima atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo didinimas. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse 2005 metais padidėjo iki 9% ir todėl galima tvirtinti, kad bus pasiektas vienas iš strateginių šalies tikslų –

ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo politika ir šių išteklių naudojimas Lietuvoje

ES Teisės aktai

prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų 1997 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatas emisijos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš „Ateities energija: atsinaujinantys energijos dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB ištekliai. Baltoji knyga dėl Bendrijos strategijos ir veiksmų plano“ - skatinimas naudoti biokurą - 12 proc. AEI pirminės energijos balanse 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatas 2010 m. „Biomasės naudojimo veiksmų planas“ 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir - 31 priemonė dėl biokuro naudojimo šilumos, Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros elektros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės, energijos, pagamintos iš atsinaujinančių atliekų sektoriuose energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros 2006 m. kovo 8 d. Žalioji knyga dėl Europos rinkoje: Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios - 22 proc. elektros iš AEI 2010 m. ES mastu energetikos strategijos - 7 proc. elektros iš AEI 2010 m. Lietuvos mastu - ieškoti konkurencingų atsinaujinančios energijos šaltinių ir kitų mažai anglies dvideginio 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų išskiriančių energijos šaltinių ir tiekimo galimybių, ypač transporto priemonių degalų alternatyvų, energinio naudingumo - įvertinti galimybę panaudoti AEI naujuose - sumažinti energijos paklausą Europoje pastatuose - imtis lyderio vaidmens pasaulyje siekiant 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir sustabdyti klimato kaitą ir pagerinti oro kokybę

Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte - 5,75 proc. 2010 m. 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą - galimybė atleisti nuo mokesčių biodegalus 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatanti

5 Lietuvos Respublikos teisės aktai

Nacionalinė energetikos strategija kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos kuro privalomieji kokybės rodikliai įstatymas Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas išteklių gamybos ir pirkimo skatinimas: Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir Fiksuotos elektros energijos supirkimo kainos: bioalyvų įstatymas - vėjo jėgainėms – 22 ct/kWh Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas - hidroelektrinėms – 20 ct/kWh Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas - biokuro jėgainėms – 20 ct/kWh Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo Kainos garantija iki 2020 m. gruodžio 31 d. didinimo programa 40 proc. elektrinės prijungimo mokesčio nuolaida Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004- Biomasės elektrinėse pagamintos elektros energijos 2010 metais programa supirkimas neviršijant nustatytos metinės apimties Šilumos ūkio plėtros kryptys (kai biomasė ir biodujos sudaro nemažiau kaip 70 proc. kuro balanse, ir elektrinės nominalių Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros ir šilumos galių santykis ne mažesnis elektros energetikos sektoriuje kaip 0,23) Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklės Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklės Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklės Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir

6 Strategijos rengimo pagrindas

Strategija parengta: 8) remiantis biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa; 1) naudojant Nacionalinės energetikos strategijos rengimo patirtį bei atsižvelgiant į jau pasiektus 7) įvertinant stojimo į ES sutartyje prisiimtus tikslus; įsipareigojimus; 2) atsižvelgiant į šalies ekonomikos raidą po 8) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą bei Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą; Respublikos Vyriausybės 2002 metų birželio 12 d. 9) remiantis Lietuvos miškotvarkos instituto, nutarimu Nr. 853 patvirtintą Lietuvos ūkio plėtros Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos iki 2015 metų ilgalaikę strategiją; energetikos instituto ekspertų surinktais 3) remiantis Europos Bendrijos Komisijos 2006 duomenimis bei atlikta analize projekto „Baltijos metų žaliosios knygos “Europos Sąjungos biomasės tinklas“ vykdymo pagal INTERREG III B darnios, konkurencingos ir saugios energetikos programą metu. strategija” teiginiais; 4) remiantis Baltijos šalių vyriausybių vadovų 2006 metų vasario 27 d. Deklaracija ir Komunikatu; 5) remiantis patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956), nuostatomis; 7) remiantis Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa;

Dabartinė energetikos bei atsinaujinančių energijos šaltinių ir biomasės energetikos situacija Kauno apskrityje

Energetikos sektorius Kauno apskrityje

Elektros energijos sektorius Elektros energijos tiekimą ir tinklų priežiūrą Kauno apskrityje vykdo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Elektros tiekimo sistema susideda iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Tiek regiono, tiek šalies mastu elektros energijos generavimo pajėgumas išnaudojamas nevisiškai (2000 m. šalyje – apie 30 procentų). Perdavimo ir skirstomasis tinklai taip pat turi galios rezervų, tačiau reikalauja investicijų tinklams plėsti ir modernizuoti. Šiuo metu Kauno apskrityje yra šie stambūs elektros energijos gamintojai: Kauno TE (663,6 GWh), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (405,1 GWh), Kauno hidroelektrinė (341,4 GWh), Kauno energija (1,1 GWh) ir dar keletas smulkių hidroelektrinių. Iš viso jos gamina apie 1412 GWh elektros energijos per metus. Dvi pastarosios šiuo metu gamina elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Šilumos gamybos ir paskirstymo sistema Kauno apskrityje pagrindiniai šilumos ir garo gamintojai bei tiekėjai yra AB „Kauno energija“, UAB „Birštono šiluma“, UAB „Prienų energija“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Raseinių šilumos tinklai“, kurios į tinklus patiekia daugiau kaip 3414,5 GWh šiluminės energijos, o jų instaliuota galia yra daugiau kaip 876,2 MW katilinėse ir 81,4 MW kogeneracinėse elektrinėse. Pagrindinė kuro rūšis Kauno apskrityje – gamtinės dujos (40400 tne). Mazutas – antras pagal sunaudojimą (8800 tne). Be šių pagrindinių kuro rūšių naudojamos durpės, medienos atliekos (pjuvenos) – apie 3500 tne. 2001 metais pradėtos

8 deginti biodujos – apie 372 tne per metus. (vidutiniškai 700 Lt/tne) kainos šalyje ir medienos Smulkiuose objektuose sudeginami nedideli kuras, kurios kainos ženkliai mažesnės kiekiai akmens anglies bei suskystintų dujų. (vidutiniškai 442 Lt/tne) vis dar išlaiko savo konkurencingumą šilumos gamybos rinkoje. Per praėjusius 2006 metus sparčiai išaugo gamtinių dujų (vidutiniškai 619 Lt/tne) bei mazuto

Specialieji šilumos ūkio planai

Šiuo metu visose Kauno apskrities miestų bei rajoninėse savivaldybėse yra paruošti ir patvirtinti specialieji šilumos ūkio planai. Už šių planų vykdymą atsakingos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės – AB „Kauno energija“, UAB „Birštono šiluma“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, AB „Panevėžio energija“ filialas „Kėdainių šilumos tinklai“, UAB „Prienų energija“ kartu su UAB „Eenergija“ bei UAB „Raseinių šilumos tinklai“. Kauno miestas: energetikos sektorius. A.Vaitiekūnas, Kauno m. savivaldybė

Gamtinių dujų tiekimo sistema

AB „Lietuvos dujų“ Kauno skyrius šiuo metu apima Alytaus, Marijampolės, Kėdainių, Jonavos, Šakių, Vilkaviškio, Prienų ir Kaišiadorių dujų ūkius. Eksploatuojama daugiau kaip 2000 km plieninių ir polietileno dujų vamzdynų ir tiekiama daugiau kaip 500 mln. m3 gamtinių dujų 175 tūkstančiams vartotojų. Jautriausi veiksniai, įtakojantys gamtinių dujų rinką, yra dujų importo kaina ir alternatyvaus kuro kainų tendencijos. Stabilus dujų tiekimas, efektyvus valdymas, racionalus išteklių naudojimas yra esminiai dujų tiekėjų prioritetai. 2005 m. buvo nutiesta antroji magistralinio dujotiekio Kaunas-Šakiai linija didinanti gamtinių dujų tiekimo Lietuvos vartotojams patikimumą.

9 Vidutinės kuro kainos ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje

Derėtų paminėti, kad pasirenkamas kuras ar kad pastaraisiais metais, medienos kuro kainos motyvacija rekonstruoti energijos gamybos sparčiai augo kartu su gamtinių dujų bei mazuto įrengimus, pritaikant juos kitam kurui, labai kainomis, tačiau vis dar išliko konkurencingos. priklauso nuo kuro kainos. Galima pastebėti,

Vidutinės pagrindinių kuro rūšių kainos (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys)

10 Esami biomasės kuro pajėgumai Kauno apskrityje

Medienos katilinės

Eil. Katilinės pavadinimas Katilo markė Vnt. Galia po rekonstr., Kuras po Nr. MW rekonstrukcijos Kauno miestas 1 AB „Kauno medis“ katilinė E-1/9 2 1,2 Pjuvenos, skiedra 2 AB „Kauno baldai“katilinė VŠK-31 1 1,2 Pjuvenos, skiedra 3. AB „Liepsna“katilinė DKVR-4/13 1 2 Pjuvenos, skiedra 4 Kačerginės vaikų sanatorijos katilinė Danstoker 1 0,6 Pjuvenos, skiedra 5. AB „Freda“, Kaunas katilinė Kaistra-2000, 2 2,8 Pjuvenos, skiedra Kaistra-800 6 UAB „Nilma“, Kaunas katilinė Kaistra-2000 1 2 Pjuvenos, skiedra 7 UAB „Guodra“katilinė Kaistra-800 1 0,8 Pjuvenos, skiedra 8. 10 gyvenamųjų namų kvartalo katilinė 0,878 Malkos, anglis 9. „Rokų keramika“katilinė 1,25 Medienos atliekos Birštono miestas 10. Birštono RK katilinė VK-2 2 4 Medienos drožlės Jonavos rajonas 11. AB „Jonavos energetika“katilinė Naujas VŠK-31 1 1,5 Pjuvenos 12. Ruklos katilinė 2,8 Mediena Kaišiadorių rajonas 13. A. Jasevičiaus ind. įm. „Rumšiškės“katilinė Katilas naujas 1 35 kW Pjuvenos, skiedra 14. AB „Kaišiadorių energija“katilinė 1,7 Pjuvenos Kauno rajonas 15 Vandžiogalos vid. mokyklos katilinė 0,85 Mediena 16 Čekiškės P. Dovydaičio vid. mokyklos 0,75 katilinė 17. Vilkijos vid. mokyklos katilinė 1 Mediena 18. Ežerėlio gyvenvietės katilinė 4,5 Medienos atliekos Kėdainių rajonas 19. Kėdainių urėdijos katilinė Naujas VK-31 1 0,7 Pjuvenos, skiedra 20. „Ūkininkas“, Kėdainiai katilinė UT-320 2 0,64 Pjuvenos, skiedra 21. UAB „Lumberlita“, Kėdainiai katilinė Kaistra-1000 1 1 Pjuvenos, skiedra 22. Labūnavos gyvenvietės katilinė 0,9 Mediena 23. Lančiūnavos gyvenvietės katilinė 0,5 Mediena 24. Dotnuvos administracinio pastato Malkos katilinė 25. Gudžiūnų sen. Miegėnų pagr. Malkos mokyklos katilinė 26. Vilainių sen. Tiskūnų pagr. mokyklos Malkos katilinė 27. Vilainių sen. Truskavos pagr. mokyklos Malkos katilinė

11 28. Josvainių sen. Vainikų darželio- Malkos mokyklos katilinė 29. Surviliškio sen. Surviliškio kultūros Malkos namų katilinė 30. Truskavos sen. administracinio Malkos pastato katilinė 31. Krakių M. Katkaus vid. mokyklos Malkos katilinė 32. „Pagirių pirtis“katilinė Malkos Prienų rajonas 33.. Pakuonio katilinė 4,4 Pjuvenos 34. Pakuonio gyvenvietės katilinė 0,1 Malkos 35. Išlaužo katilinė 0,045 Malkos 36. Skriaudžių vaikų darželio katilinė 0,02 Malkos 37. Skriaudžių mokyklos katilinė 1,2 Malkos 38. Veiverių katilinė 1 0,1 Malkos 39. Veiverių katilinė 2 „Prienų energija“ 1,6 Malkos, medienos atliekos 40. Jiezno katilinė 0,2 Malkos 41. Naujosios Ūtos katilinė 0,5 Malkos Raseinių rajonas 42. Baisogalos sen. „Pakiršinės katilinė“ DKVR-4/13 1 3 Pjuvenos, skiedra 43. Raseinių urėdijos katilinė Nauj.VŠK-31 1 0,6 Pjuvenos 44. Šiluvos vid. mokyklos katilinė UT-320 2 0,64 Pjuvenos, skiedra 45. Rietavo katilinė DKVR-4/13 1 2,5 Pjuvenos, skiedra 46. Raseinių ŠT, Ariogalos RK katilinė VŠK 1 1,5 Pjuvenos, skiedra 47. Viduklės katilinė 1,86 Pjuvenos 48. Betygalos vid. mokyklos katilinė 0,64 Malkos 49. Nemakščių vid. mokyklos katilinė 0,64 Malkos 50. Girkalnio vid. mokyklos katilinė 0,64 Malkos 51. Ilginių pagr.mokyklos katilinė 0,2 Malkos 52. Raseinių m. katilinė 10 Skiedros

Derėtų paminėti, kad čia pateiktos tik stambesnės katilinės. Šalia šio sąrašo egzistuoja visa eilė smulkių medienos biomasės katilinių administraciniuose pastatuose, mokyklose bei gyvenamuosiuose namuose.

12 Durpių katilinės

Eil. Katilinės pavadinimas Katilo markė Vnt. Galia po Kuras po rekonstr. Nr. rekonstr., MW Kauno rajonas 1. Ežerėlio katilinė DKVR-6,5/13 1 3,5 Durpės 2. „Rokų keramika“katilinė 1 1 Durpės Prienų rajonas 3. „Palių durpynas“katilinė DKVR-4-13 1 1 Durpės Kėdainių rajonas 4. Šėtos socialinio centro katilinė Durpės, malkos 5. Šėtos seniūnijos administracinio Durpės, malkos pastato katilinė 6. Šėtos kultūros namų katilinė Durpės, malkos 7. Šėtos A. Jakšto pagr. m-klos katilinė Durpės, malkos Raseinių rajonas 8. Blinstrubiškių senelių globos namų 1,25 Trupininių durpių ir katilinė pjuvenų mišinys

Šiaudų katilinės

Eil. Katilinės pavadinimas Katilų skaičius, Katilo galia, Bendra galia, Kuras Nr. vnt. MW MW 1. Kuigaliai, Jonavos raj. katilinė 1 0,34 0,34 Šiaudai

Biodujų jėgainės

Eil. Biodujų jėgainė Bioreaktorių Pagrindinė Biodujų Instaliuota galia Pastabos Nr. tūris, m3 žaliava gamyba, el./šil. mln. m3/metus 1. ŽŪB „Vyčia“jėgainė 900 Kiaulių mėšlas ir 0,5 185 kW / 600 kW Sudegė, skerdyklų atliekos šiuo metu neveikia 2. SP UAB „Kauno vandenys“ 10000 Miesto nuotekų 3,0-4,0 - /3.8 MW Dirba jėgainė dumblas stabiliai

Biomasės panaudojimas kurui Kauno apskrityje – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

Stiprybės Žinios ir praktinė patirtis 1. Kauno apskrityje yra daug subjektų, turinčių miškų ir žemės ūkio išteklių naudojimo ekspertizės patirtį. 2. Kauno apskrityje veikia mokymo ir mokslo institucijos, turinčios patirtį ir ruošiančios specialistus miškininkystės, žemės ūkio sektoriuose 3. Centralizuotai surenkama ir naudojama informacija apie miškų ir žemės ūkio išteklius. 4. Buvo atliktas bandomasis trumpos apyvartos želdinių auginimo eksperimentas išeksploatuotuose durpynuose kaip trąšą naudojant vandenvalos dumblą. 5. Yra reikiama techninė ir programinė įranga bei duomenų bazės žemėlapių sudarymui ir modeliavimui, kai kur savivaldybėse veikia GIS taikomosios programos 6. Visos Kauno apskrities savivaldybės savo strateginiame planavime įtraukia ir atsinaujinančios bei biomasės energijos panaudojimą. Gamybos ir technologijų perdavimas 7. Šiuo metu veikia pramonės ir savivaldybei priklausančios centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, eksploatuojančios Kauno apskrities katilines, naudojančias biokurą – pramonines medienos atliekas, medienos granules, šiaudus ir biodujas 8. Kauno apskrityje veikia keletas durpių ruošos kompanijų, naudojančių durpių kurą ir savo katilinėse 9. Apskrityje yra presuoto kuro gamybos ir naudojimo patirtis 10. Kauno apskrityje dirba bent 4 vietiniai katilų, kūryklų ir pagalbinės įrangos projektuotojai bei gamintojai 11. Biomasės energijai gamybą daugiausia skatina savivaldybės ir privataus kapitalo įmonės 12. Valstybė biomasės kuro gamybą ir naudojimą skatina įstatymais, įteisinančiais palankius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifus ir sumažintus prisijungimo prie elektros tinklų mokesčius 13. Nuo 2006 metų sausio prasidės privalomas benzino ir dyzelino maišymas su biodyzelinu (2%) pagal Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą Bioenergijos gamyba 14. Kauno apskrityje santykinai didelis lapuočių medžių kiekis regiono miškuose. Dėl to daugiau medienos gali būti panaudota energijos gamybai, kadangi ji mažiau patraukli medienos pramonei 15. Privačių namų katiluose daugiausia naudojamos malkos 16. Kauno apskrityje (Ežerėlyje) yra vienas didžiausių pramoninių Lietuvos durpynų, gaminančių trupinines ir gabalines durpes bei durpių briketus kurui 17. Įgyvendintas bandomasis projektas (deja, ne Kauno apskrityje), susijęs su medienos kuro ruoša iš kirtimo atliekų. Tai bendras Rokiškio miškų urėdijos, LMI, Švedijos nacionalinės energetikos agentūros ir Švedijos nacionalinės miškų tarybos projektas 18. Kauno apskrityje veikia dvi kogeneracinės biodujų jėgainės, gaminančios energiją iš nuotekų valymo dumblo (instaliuota galia 750 KWel ir 1050 kWth) ir kiaulių mėšlo 19. Apskrityje yra stambūs ir stiprūs javus auginantys ūkiai, turintys geras perspektyvas plėtrai 20. Kauno apskrityje yra gerai išplėtotas kelių tinklas, tinkamas šios veiklos logistikai. Teritorijų planavimas 21. Lietuvoje egzistuoja teisinė teritorijų planavimo bazė – Teritorijų planavimo įstatymas ir lydintys dokumentai 22. Regioninės plėtros departamentų Teritorijų planavimo skyriai egzistuoja prie Lietuvos apskričių viršininko administracijų 23. 2002 metais buvo priimta Lietuvos ūkio ilgalaikės plėtros strategija iki 2015 metų 24. Remiantis Strateginio planavimo metodika iki 2007 metų turės būti parengti strateginiai plėtros planai visose Lietuvos savivaldybėse. Kauno apskrityje planai jau yra rengiami. Kai kuriuose jų yra projektai ir uždaviniai, susiję su biomasės naudojimu 25. Lietuvos Vyriausybė rengia Nacionalinę energetikos strategiją, kurios atnaujinta versija bus priimta 2006 metais.

14 Silpnybės Žinios ir praktinė patirtis 1. Žinios ir įgyta patirtis apie medienos kuro ruošos integravimą į miško kirtimo technologijas nepakankamai naudojamos 2. Ribota apibendrinta ir detalizuota informacija apie privačius biomasės kuro ir energijos gamintojus bei vartotojus 3. Trūksta tyrimų bei riboti praktiniai biomasės įvertinimo metodai, naudojami tradicinėse miškų ir žemės ūkio apskaitose 4. Dideli biomasę naudojantys katilai įrengiami neatlikus įvairiapusės biomasės kuro išteklių analizės Gamybos ir technologijų perdavimas 5. Šiuo metu apskrityje vyraujančios smulkios lentpjūvės ir medžio apdirbimo įmonės nepajėgia konkuruoti su stambiomis lentpjūvėmis, naudojančiomis beatliekes technologijas 6. Beržo malkinė mediena šiuo metu yra eksportuojama kaip popiermedžiai, daugiausia į Skandinavijos šalis 7. Iš miškų gaunama malkinė mediena daugiausia sukūrenama privačiuose katiluose, bet ne pramoniniu mastu 8. Dėl sudėtingo šiaudų kuro pervežimo, sandėliavimo ir tvarkymo šiaudų deginimas yra nepatogus 9. Technologinės ir aplinkosauginės problemos deginant šiaudus; šiaudais kūrenamų katilų įrengimas reikalauja didelių finansinių investicijų Bioenergijos gamyba 10. Kauno apskrityje nėra šiaudų naudojimo kurui tradicijų, trūksta informacijos 11. Biokuro rinka yra ribota, kadangi didžiosios katilinės bei kogeneracinės jėgainės kurui naudoja gamtines dujas 12. Medienos kuro pramoninė gamyba iš kirtimų atliekų didesne apimtimi dar nėra pradėta 13. Didžioji dalis biogranulių ir briketų produkcijos yra eksportuojama, kadangi tokio kuro deginimas yra per brangus gyventojams, kurių perkamoji galia ir pasiryžimas mokėti yra menki 14. Biomasės gamyba energetinėse plantacijose yra brangi Teritorijų planavimas 15. Teritorijų planus ruošia architektai, todėl klausimai, nesusiję su architektūra, nesulaukia tinkamo dėmesio 16. Šiuo metu nėra konkrečių reikalavimų įtraukti biokuro klausimus į teritorijų planavimą 17. Egzistuoja skirtumai tarp kai kurių bendrojo planavimo organizatorių funkcijų ir numatomo plano visapusiškumo 18. Sunku tiksliai prognozuoti vystimosi kryptis ir integruoti daug įvairių problemų į vieną dokumentą, todėl planus reikia keisti kas keleri metai po jų priėmimo 19. „Stiprių“ žaidėjų spaudimas kenkia „silpnų“ grupių (pvz. vietinių bendruomenių, NGO, kurios rūpinasi aplinkos apsauga, paveldu, kt.) interesus atspindėti planuose 20. Visuomenė dažnai dalyvauja planavimo procese tik formaliai ir teisiniuose dokumentuose nurodytos procedūros yra nesuprantamos plačiajai visuomenei.

15 Galimybės Žinios ir praktinė patirtis 1. Miškų administracijai bei miškų valdytojams reikia, kad miškotvarka būtų susieta su biomasės kuro paklausa ir pasiūla 2. ES struktūriniai fondai suteikia galimybes pereiti prie atsinaujinančio kuro – tiek tiekimo, tiek ir vartojimo srityse 3. Tokiu kuru domisi užsienio klientai 4. Lietuvos standartizacijos departamente yra įkurtas Technikos komitetas TK 71 „Kietasis biokuras“. Šiuo metu rengiami ES standartai bus neatidėliotinai perimami kaip nacionaliniai 5. Bioenergetikos sektoriaus svarba ir plėtra 6. Tarptautinis bendradarbiavimas švietimo, technologijų perdavimo srityse – konferencijos, „žaliosios energetikos“ renginiai, tarptautiniai projektai, studijos. Tai reiškia naujas idėjas, naujus pasiūlymus... 7. Geras praktinis Šiaurės šalių pavyzdys ir patirtis bioenergetikos srityje 8. Patyrę ir apmokyti vadybininkai miško ūkyje, kurie galėtų daryti įtaką didinant žaliavos biokurui gamybą Gamybos ir technologijų perdavimas 9. Naujas galimybes suteikia didėjantis elektros ir šilumos poreikis bei gamyba visame pasaulyje 10. Staigus kuro kainų, kuris sudaro naujas galimybes biomasės kuro panaudojimui 11. Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymas 2009 metais taip pat suteikia naujas galimybes vietiniam kurui 12. Tarptautiniai aplinkosauginiai susitarimai ir protokolai skatina perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, siekiant sumažinti šiltnamio dujų emisijas 13. Biomasės kuras prisideda prie kuro įvairovės didinimo ir skatina kuro kainų konkurenciją 14. Egzistuoja daug biokuro naudojimo praktikos pavyzdžių Šiaurės šalyse 15. Vietiniai katilų bei pagalbinės įrangos gamintojai Kaune ir aplinkiniuose regionuose, tai mažina tokių įrengimų kainas ir lengvina jų eksploataciją 16. Investicijos ir ES subsidijos atsinaujinančio kuro rėmimui 17. Lietuva turi galimybes didinti likvidinės medienos kiekius, naudodama pažangias miško kirtimo technologijas Bioenergijos gamyba 18. Dėl stambios 60 MW mediena deginamos kogeneracinės jėgainės, pastatytos Vilniuje, garantuojamas produkcijos supirkimas iš energetinių plantacijų 19. Egzistuoja santykinai dideli apleistų ir pažeistų žemių plotai, kurie gali būti panaudoti energetinėms plantacijoms įkurti 20. Išnaudotų durpynų žemės ir vandenvalos įrenginių dumblo panaudojimo galimybės energetinėms plantacijoms įkurti 21. Biokuro eksporto galimybės 22. Naujos galimybės didinti užimtumą mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, kur bedarbystė yra didesnė nei vidurkis šalyje 23. Biokuras keičia mazutą, krosninį kurą ir anglį ten, kur netiekiamos gamtinės dujos 24. Naujieji ES teisiniai dokumentai dėl buitinių atliekų tvarkymo kelia naujus reikalavimus sąvartynų įkūrimui, atliekų rūšiavimui ir degiosios atliekų frakcijos panaudojimui, tai Kauno apskrityje taip pat sudaro gana didelį biomasės energijos potencialą Teritorijų planavimas 25. Esamuose teisiniuose dokumentuose yra reikalavimas, kad statant naują energetikos objektą, kuris naudos biokurą, privaloma paruošti išankstinę biokuro išteklių studiją 26. Biokuro gamyba ir naudojimas yra remiami per valstybines programas, mokesčių lengvatas biokuro gamintojams ir vartotojams, žemės ūkio produkcija ir perdirbimas remiami, jei jie auginami kaip žaliava biokuro gamybai 27. Biomasės energetikoje kompetentingos institucijos dalyvauja visuose planavimo lygiuose: Vyriausybėje, ministerijose bei savivaldybėse. Tai reiškia, kad už biokuro rėmimą atsakingos institucijos taip pat yra ir teritorinio planavimo proceso dalyvės 28. Valstybės, regioniniai, rajoniniai bendrieji ir specialieji planai šalia kitų dalykų apima aplinkos ir gamtinių išteklių išsaugojimo planavimą, infrastruktūros plėtrą, žemės ūkio ir pramonės plėtros planus 29. ES teisiniai dokumentai, kaip pvz. Direktyva 2001/77/EC dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių rėmimo vidinėje elektros energijos rinkoje, Direktyva 2003/30/EC dėl biodegalų rėmimo transporto sektoriuje, ir kt. priverčia įtraukti biomasės energetikos problemas į teritorinio planavimo procedūras.

16 Grėsmės Žinios ir praktinė patirtis 1. Globalizacija bioenergijos rinkoje 2. Pasauliniu mastu didėjanti konkurencija tarp bioenergijos gamintojų 3. Didėjanti pasaulinė ir vietinė konkurencija teikiant mokslinių tyrimų, mokymo ir konsultacines paslaugas 4. Didėjantis biurokratizmas, trukdantis bioenergijos projektų įgyvendinimui Gamybos ir technologijų perdavimas 5. Didėjančios plaušo ir medžio drožlių plokščių gamybos apimtys apskrityje didina žemos kokybės medienos paklausą 6. Stambių dalyvių atsiradimas biokuro gamybos rinkoje (monopolizacijos grėsmė) 7. Pinigų, įgūdžių ir patirties stoka (dažniausiai remiamasi privačia iniciatyva, trūksta paramos valstybiniu lygiu) 8. Nežinoma, koks biologiškai vertingų medžių, negyvos medienos ar kirtimo atliekų kiekis turėtų būti paliekamas po kirtimų miške 9. Esama technologinė patirtis nepanaudojama praktikoje Bioenergijos gamyba 10. Didėjančios biokuro kainos 11. Šiluminės energijos gamyba iš biokuro nepakankamai remiama 12. Šiluminės ir elektros energijos, gaunamos naudojant biokurą, išlaidų didėjimas sąlygotas techninių bei aplinkosauginių problemų, atsirandančių deginant medieną 13. Stambių biokuro vartotojų atsiradimas kelia kuro kainas, tuo pačiu sudarydamas grėsmę esamų smulkių katilinių ekonominiam gyvybingumui 14. Darbuotojų trūkumas biokuro gamybos sektoriuje 15. „Žaliųjų“ ir „Aplinkos tausojimo“ judėjimų formuojamas neigiamas požiūris į biomasės deginimą Teritorijų planavimas 16. Egzistuoja grėsmė priimti klaidingus sprendimus, t.y. jei pradedamas eksploatuoti naujas objektas be išteklių planavimo, visada bus galimybė, kad jo savininkas turės sunkumų grąžindamas paskolą ir tinkamai eksploatuodamas gamyklą ar katilinę 17. Naujų klausimų įtraukimo į planus procedūra yra gana sudėtinga, joje turi dalyvauti valstybės lygio institucijos 18. Visada egzistuoja grėsmė, kad savivaldybės bus nesuinteresuotos įvesti biomasės energetikos planavimą į planų kūrėjams išduotas Technines sąlygas

Pagrindinės biomasės energetikos strateginės gairės

elektros energijos gamybai ir transportui 2006 m. pavasarį ES Komisija pateikė Žaliąją skatinančios priemonės, taip pat bendrosios knygą dėl Europos Sąjungos energetikos politikos, priemonės, skirtos biomasei tiekti, finansuoti ir kurios pagrindiniai tikslai – konkurencingumas, moksliniams tyrimams. tvarumas ir tiekimo saugumas. Lietuvoje brangstant importuojamam organiniam Lietuvos ateities energetika – modernios kurui, turimi, tačiau iki šiol dar nepakankamai visuomenės ir pažangios ekonomikos sudėtinė panaudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos dalis, ekonomiškai pagrįstomis kainomis, ištekliai (mediena, šiaudai, durpės, komunalinės ir patikimai ir saugiai aprūpinanti energija visas ūkio kitos degiosios atliekos, vėjo bei hidroenergija) šakas, nekelianti grėsmės aplinkai, sudaranti įneš didesnį indėlį į Lietuvos pirminės energijos palankias sąlygas šalies tolesnei pažangai, balansą ir mažins priklausomybę nuo kuro integruota į Vakarų Europos, Skandinavijos šalių importo. Vėluojantis patirties sukaupimas įsisavinant ir Rytų energetikos sistemas bei sugebanti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. naujausias technologijas ateityje, brangstant Tai gerai subalansuoti, besiremiantys į importuojamam kurui, neleis laiku ir efektyviai moderniausias technologijas energetikos jomis pasinaudoti. sektoriai, sudarantys tinkamas prielaidas tolesnei visuomenės raidai ir sparčiam ekonomikos augimui, naudojantys galimai įvairesnius pirminės energijos šaltinius. Silpnoji Lietuvos energetikos sektoriaus pusė yra per mažai panaudojami vietiniai, atsinaujinantys ir atliekiniai energijos šaltiniai bei nepakankamai išvystyta regioninės plėtros politika. ES atkreiptinas dėmesys į biomasės naudojimo veiksmų planą ir ES biokuro strategiją. Šių tikslų įgyvendinimo sudedamoji dalis – biomasė. Biomasės naudojimo veiksmų plane turi būti pateikiamos biomasės naudojimą šildymui, Strateginiai tikslai

Atsižvelgiant į minėtus pagrindinius Europos 3) padidinti atsinaujinančių energijos išteklių, o Sąjungos ir Lietuvos energetikos politiką ypač jos didžiausios dalies – biomasės - dalį formuojančius veiksnius, nustatomi šie Kauno bendrame apskrities pirminės energijos balanse apskrities biomasės energetikos strategijos tikslai: 2025 metais iki 20%; 1) užtikrinti patikimą energijos tiekimą visoms ūkio 4) skatinti energijos gamintojus kuo plačiau šakoms patiriant mažiausiai išlaidų ir kuo mažiau naudoti biomasės kurą šilumos gamybai pramonėje, teršiant aplinką, siekiant panaudoti galimai pastatų šildymui, centralizuotam šilumos tiekimui. įvairesnius pirminius energijos šaltinius, t. y. visų Šilumos ūkį tvarkyti pagal savivaldybių patvirtintus pirma atsinaujinančius energijos išteklius ir ypač šilumos ūkio specialiuosius planus, suderintus su biomasę; nacionaliniais energetikos prioritetais; 2) įgyvendinti Europos Sąjungos aplinkosaugos 5) remti bendrą šilumos ir energijos gamybą direktyvas bei Lietuvos Respublikos įstatymus (kogeneraciją), naudojant biomasės kurą. Siekti, energetikos sektoriuje; kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame

18 elektros energijos gamybos balanse 2010 metais pastatyti Kaune; sudarytų apie 7%, o 2025 m. jų indėlis turi 11) Gerinti biomasės kuro tiekimo grandinę, ypač padidėti iki 10%; prekybos perdirbtu biomasės kuru (granulėmis, 6) Siekti nustatytų rinkos dalių biodegalams – briketais, kt.). Vartotojų, esančių atokiau nuo 2010 m. – 5,75 %, o iki 2020 ji turėtų išaugti 15% dujotiekių ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, ir iki 2025 m. iki 20%. Taip pat siekti, kad jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai bioetanolio gamybos pajėgumai mažintų benzino nepagrindžiamas, šilumos poreikių tenkinimui paklausą; turėtų būti intensyviai naudojami vietiniai ir 7) Kauno apskrities žemės ūkio fondą reikia atsinaujinantys energijos ištekliai, įdiegiant pačias atverti biomasei, skirtai energetiniam naudojimui, moderniausias jų panaudojimo technologijas. Tuo remti. Tai suteiktų ūkininkams papildomų pajamų tikslu valstybė skatins visos reikalingos galimybę ir, kad regioniniu ir vietos lygiu būtų infrastruktūros sukūrimą ir konsultacinių kompanijų sprendžiama, kokius energetinius augalus sodinti; veiklą atviros konkurencijos sąlygomis; 8) Siekti, kad žemės ūkio bei miestų vandenvalos 12) Užtikrinti paramą moksliniams tyrimams ir atliekos būtų kuo plačiau naudojamos biodujų plėtrai, kad geriau ir veiksmingiau būtų galima gamybai; naudoti biomasę, gaminant elektros energiją, šildant ir aušinant, taikant ją pažangiuose 9) Siekti, kad nepanaudota miškų kirtimo bei energijos tinkluose, biomoksluose ir biotechnologijoje, tvarkymo mediena būtų įtrauktą į miško gaminant antrosios kartos biokurą. energetinės biomasės gamybos schemas; 10) Remti atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir recirkuliacijos metodus ir užtikrinti perdirbamų atliekų naudojimo kurui palengvinimą. Skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat degiųjų atliekų. Tai mažintų kuro importą ir padėtų spręsti atliekų tvarkymo problemą. Galimybės naudoti jas kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju. Iki 2025 metų Kaune pastatyti apie 50 MW galios komunalinių atliekų deginimo įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų atliekų, Biomasės strategijos uždaviniai

sistemą. Ekspertų vertinimu, Kauno apskrities Siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energijos žemės ūkyje lieka nepanaudotų šiaudų, kurių išteklius ir taip sumažinti kuro importą, įkurti energetinė vertė 2025 metais gali sudaryti apie naujas darbo vietas bei sumažinti CO emisijas, 2 12 tūkstančių tne; bus parengta ir įgyvendinama biokuro spartesnio panaudojimo šilumai ir elektros energijai gaminti 3) Šiuo metu Kauno apskrityje yra apie 4000 ha programa, numatanti Kauno apskrityje: apleistos žemės, kur galima būtų įveisti energetinių želdinių plantacijas, 2015 metais energetinėms 1) panaudojant modernias technologijas, įsisavinti reikmėms patiekiant apie 200 MWh pirminės visą ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo energijos per metus; atliekų potencialą, kuris Kauno apskrityje 2025 metais sudarys apie 18 tūkstančių tne; 4) organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius – apie 2) sukurti ir įgyvendinti šiaudų surinkimo, 2010-2025 m. Kaune, sudeginant apie 200 tonų sandėliavimo, transportavimo ir jų panaudojimo degių atliekų ir taip pakeičiant apie 120 tūkstančių centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse logistikos tne organinio kuro;

19 5) 2025 metais Kauno apskrityje būtų galima 3) iki 2015 metų bus įgyvendinta 200 MW galios rapsu apsodinti apie 26 t ha žemės plotų, kas vėjo jėgainių statybos programa ir parengta nauja įgalintų pagaminti apie 500 t MWh biodyzelino per vėjo energijos panaudojimo Lietuvoje ilgalaikė metus; programa; 6) Kauno apskrityje galima pastatyti vieną 4) siekiama, kad atsinaujinančių energijos išteklių bioetanolio gamyklą, kuri galėtų pagaminti apie dalis pirminės energijos balanse 2010 metais 20 tūkst. tonų bioetanolio per metus laikotarpyje sudarytų 12%, o 2025 metais – apie 20%. iki 2025 metų. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalis pirminiame energijos balanse turėtų didėti kasmet po 1,2% iki 2012 metų ir 2025 m. pasiekti 20%. Siekiant įgyvendinti biokuro ir kitų vietinių energijos išteklių spartesnio įsisavinimo programas, bus: 1) parengti reikalingi teisės aktai, reguliuojantys visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energetikoje ir transporte. Valstybė rems šiam tikslui skirtus projektus ir sudarys sąlygas panaudoti ES struktūrinių ir kitų paramos fondų lėšas; 2) teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinama daugiau naudoti vietinių energijos išteklių, teikiama pagalba įmonėms, auginančiomis želdinius ir energetinėms reikmėms skirtus augalus bei gaminančioms biokurą;

Aplinkosauginis efektas

Metinis į atmosferą išmetamų teršalų kiekis, tvarką, skatinti konkurenciją tarp šių gamintojų, po įgyvendinus iki 2010 metų numatytą energijos 2020 metų įdiegti „Žaliųjų sertifikatų“ ar kitas taupymo, efektyvaus vartojimo ir vietinių, rėmimo sistemas. atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo potencialą, palyginti su 2004 metais, sumažės: CO2 – 32,7%, SO2 – 3,0%, NOx – 21,2%.

Tyrimų ir plėtros skatinimas bei valstybės subsidijos, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, naujų, švarių energijos vartojimo efektyvumą didinančių ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų diegimo ir inovacijų srityse.

Tobulinti energijos gamybos iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių rėmimo ir jos supirkimo

Strategijos įgyvendinimas

Teritorijų planavimas

Pagrindiniai teritorinį planavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai

Puoselėti harmoningą aplinką. Teritorijų planavimo tikslai: išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, Planavimo lygmenys: ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą; Pagal tvirtinančią instituciją: formuoti sveiką ir harmoningą aplinką; o Valstybės (dokumentus tvirtina Seimas); formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros o Vyriausybės (dokumentus tvirtina bei kitų veiklos sričių plėtojimo politiką; Vyriausybė); saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos o Vyriausybės įgaliotos institucijos; išteklius, paveldo vertybes; o Apskrities (dokumentus tvirtina apskrities sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei viršininkas); pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti; o Savivaldybės (dokumentus tvirtina formuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijas savivaldybės taryba. skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai; Pagal teritorijos dydį ir sprendinių suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų konkretumą: grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės o Nacionalinis – rengiami bendrojo ir interesus; specialiojo teritorijų planavimo skatinti investicijas socialiniam ekonominiam dokumentai; vystymui. o Regiono – rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; Teritorijų planavimo uždaviniai: o Rajono – rengiami bendrojo ir specialiojo Kurti sąlygas infrastruktūros plėtrai; teritorijų planavimo dokumentai; Ginti gamtines ir kultūrines vertybes bei o Vietovės – rengiami detaliojo ir visuomenės interesus; specialiojo teritorijų planavimo Rasti kompromisus tarp skirtingų grupių dokumentai. interesų;

21 Teritorijų planavimo rūšys

Bendrasis teritorijų planavimas kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Organizatoriai: Aplinkos ministerija; apskrities viršininkas; savivaldybės administracijos direktorius.

Birštono miesto-kurorto bendrasis planas Šaltinis: D. Dimindavičiūtės pranešimas „Teritorinis planavimas Lietuvoje ir užsienyje“

Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Organizatoriai: valstybės institucijos; apskričių viršininkai; savivaldybių administracijų direktoriai; juridiniai asmenys.

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas (specialusis planas) Šaltinis: D. Dimindavičiūtės pranešimas „Teritorinis planavimas Lietuvoje ir užsienyje“

Detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Organizatoriai: savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojai.

Detalusis gyvenamojo žemės sklypo planas Šaltinis: D. Dimindavičiūtės pranešimas „Teritorinis planavimas Lietuvoje ir užsienyje“

Biomasės ištekliai energetikai Kauno apskrityje

Žemės panaudos planas – Kauno apskritis

Visa Kauno apskrities teritorija yra 809 900 hektarų, iš kurių: 56% yra žemės ūkio paskirties žemė, 29% miškai, 2% keliai, 4% miestų teritorija, 3% vandenys, ir 6% kita žemė. Nenaudojama žemė sudaro 27 400 hektarus.

Kauno apskrities žemės dangos Šaltinis: Lietuvos CLC2000/20, © Aplinkos apsaugos agentūra ir © Europos aplinkos agentūra

Biomasės ištekliai miškuose miškų urėdija, VI Kauno miškų urėdija, VI Kazlų Miško paskirties žemė sudaro 238 000 ha. Rūdos mokomoji miškų urėdija, VI Prienų miškų Stačias miškas apima 226 100 ha. Per metus urėdija, VI Raseinių miškų urėdija. užaugantis medienos tūris yra 1,48 mln m3. Vidutinis einamasis medienos tūrio prieaugis – Ištekliai buvo nustatyti, naudojantis stačio miško 6,5 m3/ha. Vidutinis medienos tūris Kauno inventorizacijos duomenimis, kirtimo potencialas apskrities miškuose – 203 m3/ha. Apskrityje buvo apskaičiuotas visų tipų kirtimams. Čia mažo dominuoja pušynai (22,4%), eglynai (22,7%) ir diametro medžiai – tai medžiai, pašalinami beržynai (24,5%). Miškuose vyrauja pusamžiai retinimo metu; kirtimo atliekos – šakos, viršūnės, medynai (35%) ir jaunuolynai (27%). kt. iš visų tipų kirtimų, išskyrus retinimus; kelmai – tik iš galutinių kirtimų. Biomasė buvo Kauno apskrityje yra 7 valstybinės miškų urėdijos skaičiuojama, naudojant FAQ metodus. – VI Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, VI Jonavos miškų urėdija, VI Kaišiadorių

Kauno apskrities miško medienos, tinkamos energetikai, ištekliai

Mažo diametro Kirtimo atliekos iš Kelmai iš medžiai iš retinimo visų kirtimų galutinių kirtimų Visas medienos biomasės kiekis, t 15539 99505 87818 Energetinė vertė, teorinis potencialas, MWh 43509 278615 245890 Energetinė vertė, techninis potencialas skiedroms, MWh 38624 247331 218280

Viršžeminė biomasė Požeminė biomasė Sausuolių biomasė Visas medienos biomasės kiekis, t 24205474 5567259 2333100 Energetinė vertė, teorinis potencialas, MWh 67775326 15588325 6532680 Energetinė vertė, techninis potencialas skiedroms, MWh 60165125 13837979 5799153

Biomasės ištekliai žemės ūkyje

Šiaudai. Kauno apskrities žemės ūkis yra Turint omeny, kad praktiškai grūdų ir šiaudų vienas iš stipriausių Lietuvoje. Grūdinės santykis yra 1:1, galime įvertinti šiaudų kultūros 2003-2005 metų duomenimis buvo išteklius, tinkamus energijos gamybai. Šiaudų auginamos vidutiniškai 150019 ha plote ir surinkimo nuostoliai laukuose – 10%; kitas vidutinis derlius buvo 500,59 tūkst. tonų grūdų. šiaudų panaudojimas – kraikui, trąšoms, 12-15% nuo bendro susidarančių šiaudų kiekio daržininkystei, apšiltinimui, grybų auginimui, kt. galėtų būti naudojama kurui, kas Kauno – ∼ 50%; Taigi, energetikos reikmėms galima apskrityje sudarytų apie 75 tūkst. tonų sausos panaudoti apie 33% šiaudų. medžiagos. Šiaudų energetinė vertė yra 3,44 MWh/t. Turėdami visą pateiktą informaciją, galime paskaičiuoti, kad techniniai šiaudų ištekliai energijos reikmėms Kauno apskrityje yra 592 GWh. Grūdai. Pastaruoju metu pastebimi pirmieji grūdų tiesioginio deginimo kieto kuro katiluose žingsniai. Žinoma, negalima kalbėti apie platų tokio kuro panaudojimą, nes pirmaeilė grūdų naudojimo paskirtis yra maistas. Tačiau galima būtų tikėtis, kad bent 5% prastos kokybės grūdų būtų galima panaudoti kurui. Tai Kauno apskrityje galėtų sudaryti apie 88,6 GWh per metus. Bioetanolis. Grūdai, bulvės ir cukriniai runkeliai laikomi vienu iš pagrindinių išteklių bioetanolio Pagrindinių grūdinių kultūrų derlius 2005 m. gamybai. Bioetanolis naudojamas kaip Kauno apskrityje biodegalų priedas benzinui skiesti. Nacionalinė statistika teigia, kad labiausiai paplitusios grūdinės kultūros Lietuvos žemės ūkyje yra kviečiai, rugiai, kvietrugiai ir miežiai. Kauno apskrityje šių kultūrų auginami kiekiai būtų (2003-2005 m. vidurkis):

Bioetanolio gamybos iš grūdinių kultūrų ištekliai Kauno apskrityje, MWh (2003-2005 m. vidurkis)

Šiaudų gamybai tinkamas grūdinių kultūrų derlius Kauno apskrityje, tonos

Biodyzelinas. Biodyzelinas arba rapsų metilo esteris naudojamas kaip pakaitalas arba priedas dyzeliniam kurui. Rapsų pasėliai vidutiniškai 2003-2005 metais sudarė apie 16,5 tūkst. ha ir derlius buvo 80,6 tūkst. tonų. Didžiausia jų dalis yra Kaišiadorių savivaldybėje. Dvi rapsų aliejaus gamyklos yra planuojamos statyti Kauno ir Kėdainių savivaldybėse. Kauno apskrityje galima būtų pagaminti rapsų metilo esterio, kurio energetinė vertė sudarytų 99771 MWh Ariamos žemės plotai Kauno apskrityje nuo 1990 metų sumažėjo 30%, tuo būdu sudarant rezervą Bioetanolio gamybos iš bulvių ir cukrinių runkelių energetinių augalų (medžių bei žolių) auginimui ištekliai Kauno apskrityje (2003-2005 m. vidurkis) 75 tūkst. ha teritorijoje.

Savivaldybių miestų atliekos

Bendras Kauno apskrities gyventojų skaičius yra 0% 0% 685 700, į kurį įeina Kauno miesto (364 000), 1% 0% 2% Mišrios atliekos 6% 0% mažųjų miestų – 129 420, ir kaimo – 192 244 7% Popierius ir kartonas Stiklas gyventojai. Metalai Plastmasės Virtuvės atliekos Vidutiniškai vienam gyventojui Kauno apskrityje Sodų atliekos tenka apie 0,34 tonos atliekų didžiuosiuose Stambios atliekos Kenksmingos atliekos 82% miestuose, apie 0,2 tonos mažuosiuose EEIA miestuose ir apie 0,1 tonos kaimuose per metus. Taigi, 168888,46 tonų buitinių atliekų susidaro per metus. Kauno apskrities miesto atliekų sudėtis Maždaug 40% miestų atliekų tūrio yra degios Turint omeny, kad Lietuva savo vartojimu sparčiai atliekos, kas sudaro apytiksliai 67555,38 t/metus vejasi išsivysčiusias šalis, galima numatyti ateities taip vadinamo miestų atliekų kuro (Refuse potencialą. Derived Fuel - RDF). Miestų atliekų kaloringumas yra apie 2,22 MWh/t. Energetinis atliekų potencialas Kauno stotyje Tai reiškia, kad iš atliekų papildomai galima būtų Metai 2013 2020 pagaminti apie 150 000 MWh energijos Kauno Atliekų potencialas, tūkst.t/a 250 340 apskrityje. Atliekų srautas. t/h 31 42 Pirminės energijos potencialas, MW 70 95

Biodujų gamybos potencialas iš nutekamųjų vandenų valymo bei gyvulių ir paukščių fermų atliekų kiaulei 0,00538, o vištai 0,000311 MWh biodujų Nederėtų atmesti ir biomasės potencialo, kurį per metus. galima išgauti iš žemės ūkio sektoriuje auginamų gyvulių bei paukščių. Įvertinant statistinius galvijų, kiaulių ir paukščių, auginamų Kauno apskrityje duomenis, teoriniai Per dieną galvijas pagamina 45, kiaulė 4,5, o biodujų gamybos ištekliai Kauno apskrities višta 0,14 kg mėšlo, kas sudaro galvijui 0,04759, savivaldybėse būtų:

1600

1400

1200

1000 Biodujos iš galvijų mėšlo 800

MWh Biodujos iš kiaulių mėšlo 600 Biodujos iš 400 paukščių mėšlo 200

r. m r. r. r. r. o ų ų ių ių on uno ein t dain š Ka Prien as ė Bir Jonavos r. R K Kaišiadori

Teoriniai biodujų gamybos ištekliai Kauno apskrities savivaldybėse, MWh

Investicijų galimybės

Miškų potencialas Mediena: Pagrindinis ir pastovus medienos kuriuose augančių medelių skersmuo 8 cm ir kuro šaltinis yra miškų ruošos atliekos. Šio tipo mažesnis ir kurie galėtų būti panaudojami kurui. medienai šiuo metu Lietuvos rinkoje jau Bendras jų tūris yra 27631 m³. Šiuo metu atsiranda labai didelė paklausa, kuri susijusi su Lietuvoje ugdymo kirtimais iškirsti medeliai nėra staigiu pagrindinio kuro šaltinio – gamtinių dujų panaudojami medienos kurui, tačiau – kainų augimu. Miškų ruošos atliekų ir mažų Skandinavijos šalyse didžioji dalis jaunuolynų matmenų medžių bei malkų kiekiai turėtų ugdymais iškirstos medienos yra skirta būtent padidėti dėl išaugusios veiklos privačiame kurui. Skandinavijos šalyse jaunų medelių miškų sektoriuje (privatizacija turėtų būti baigta naudojimas kurui yra skatinamas dotacijomis. ir visi miškai bus normaliai eksploatuojami). Lietuvoje taip pat neišvengiamai jaunuolynų ugdymai turėtų būti dotuojami, siekiant, kad Bet kuriuo atveju aišku, kad mažų matmenų iškertama biomasė būtų naudojama kurui. medžių paklausa mažėja nepelnytai, taigi pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas Kauno apskrityje kasmet vidutiniškai retinimo ir malkoms ir miškų ruošos atliekoms. Yra priimta, einamaisiais kirtimais projektuojama kirsti kad malkos – tai kamienų dalys, kurios yra 2 574 ha medynų, kuriuose augančių medelių netinkamos perdirbimui (šakos, kreivos stiebų skersmuo didesnis nei 8 cm. Iškirstinas tūris dalys ir pan.). Miškų ruošos atliekoms sudaro 153 960 m³ medienos. Bendras kasmet priskiriamos šakos, viršūnės ir smulkūs kamienai, iškirstų šiais kirtimais šakų tūris Kauno kurios gali būti naudojamos tiek malkų apskrityje yra 22 016 m³. Dalį šių šakų (apie (individualiems tokios kuro vartotojams), tiek 50%) galima būtų panaudoti kurui, kita dalis skiedrų (stambių katilinių vartotojams) gamybai. būtų sunaudojama technologinėms reikmėms ir Jaunų medelių, šakų ir kelmų, naudotinų kurui, liktų miške. tūris buvo skaičiuojamas informacijos, Vadovaujantis pagrindinių kirtimų normos sukauptos miškotvarkos duomenų bazėse, nustatymo metodika nustatyta, kad Kauno pagrindu. Visi skaičiavimai atlikti 3 grupės apskrityje kasmet vidutiniškai plynais pagrindiniais (apsauginiuose) ir 4 grupės (ūkiniuose), visų kirtimais galėtų būti iškertama 3459 ha. Tai nuosavybių formų miškuose. sudaro 847 625 m³ medienos. Bendras kasmet šiais kirtimais iškertamų medynų šakų tūris Kauno apskrityje kasmet vidutiniškai ugdymo kirtimais projektuojama kirsti 2167 ha jaunuolynų, Kauno apskrityje yra 118 523 m³. Dalį šių šakų

26 (apie 60%) galima būtų panaudoti kurui, kita kasmet sudarytų 194 953 m³. Tačiau šiuo metu dalis būtų sunaudojama technologinėms nėra nei teisinių, nei metodinių prielaidų bei reikmėms ir liktų miške. technologijų, nusakančių kaip ir kokiuose dirvožemiuose augančių medynų kelmus Kertant mišką plynais kirtimais medienos kurui galima būtų naudoti medienos kurui nedarant galima būtų naudoti kelmus. Bendras kelmų žalos miškui. kiekis Kauno apskrities plyno kirtimo biržėse

Medienos kurui tinkamos kirtimo atliekos Kauno apskrityje, m3

Savivaldybė Iškertamas tūris, Kirtimo atliekos, m³ m³

Jaunuolynų Retinimo ir Plynais Mažo Retinimo ir Plynais Kelmai ugdymais einamaisiais kirtimais diametro einamaisiais kirtimais kirtimais medeliai kirtimais iškertamos iškertamos šakos šakos Birštono m. 415 4194 12654 415 502 1591 2910 Jonavos 5110 28345 124002 5110 3668 16723 28520 Kaišiadorių 3511 22590 112112 3511 3167 15863 25786 Kauno 5938 25587 181000 5938 3437 25587 41630 Kėdainių 5971 26339 191625 5971 4170 25882 44074 Prienų 2886 26796 99541 2886 3675 14493 22894 Raseinių 3800 20109 126691 3800 3397 18384 29139 Kauno aps. 27631 153960 847625 27631 22016 118523 194953 Iš viso: 55262 307920 1695250 55262 44032 237046 389906

Mažo diametro medeliai Retinimo ir einamaisiais kirtimais iškertamos šakos Plynais kirtimais iškertamos šakos Kelmai

Medienos atliekos kurui Kauno apskrities savivaldybėse, m3

27 Čia pateiktam miško kirtimo medienos tūriui medienos drėgnumas yra 50 % energetinė galime paskaičiuoti kirtimo atliekų kuro vertė yra 1,4 MWh/m3. energetinę vertę MWh, įvertinant, kad

Miško kirtimo atliekų Kauno apskrityje energetinis potencialas, MWh per metus Kirtimo atliekų kuras, Savivaldybė MWh

Mažo diametro Retinimo ir Plynais Kelmai medeliai einamaisiais kirtimais kirtimais iškertamos iškertamos šakos šakos

Birštono m. 581 703 2227 4074 Jonavos 7154 5135 23412 39928 Kaišiadorių 4915 4434 22208 36100 Kauno 8313 4812 35822 58282 Kėdainių 8359 5838 36235 61704 Prienų 4040 5145 20290 32052 Raseinių 5320 4756 25738 40795 Kauno aps. 38683 30822 165932 272934 Iš viso: 77367 61645 331864 545868

Žemės ūkio potencialas energetikos tikslams tinkamų kultūrų derlius Šiaudai: Kauno apskrities ribose daugiausia Kauno apskrityje, jei šiomis kultūromis būtų grūdinių kultūrų auginama Kėdainių ir Raseinių apsodinta visą žemės ūkio paskirties žemė. bei Kauno raj. savivaldybėse. Žemėlapiai remiasi M 1:250000 dirvožemių Tačiau šiaudų derlingumas Kauno apskrities kokybės duomenų baze ir CORINE žemės ribose tarp rajonų savivaldybių yra panašus. paskirties tipais. Akivaizdu, kad derlingumas nepriklauso nuo Tikėtina, kad energetiniams tikslams būtų užimamo pasėlių ploto, o labiau priklauso nuo galima panaudoti apie 1/3 visų užauginamų pasėlių žemės kokybės. Todėl greta statistinių šiaudų. duomenų pateikiama potencialų pagrindinių

Žiemkenčiai kviečiai Žiemkenčiai rugiai Žiemkenčiai miežiai

Šiaudų energetinis potencialas iš pagrindinių grūdinių kultūrų Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

Potencialus žiemkenčių rugių Potencialus žiemkenčių kviečių Potencialus miežių derlius, cnt/ha derlius, cnt/ha derlius, cnt/ha

Maksimalus galimas šiaudų energetinis potencialas, MWh/metus

Rajonas Kviečiai Rugiai Miežiai Birštono m. 28901 29242 22300 Jonavos raj. 305965 302502 221706 Kaišiadorių raj. 374719 359561 284381 Kauno m. 17752 16757 12752 Kauno raj. 548886 509582 379386 Kėdainių raj. 914847 819509 600727 Prienų raj. 422952 385812 304324 Raseinių raj. 765706 688399 528202

Šalia šiaudų potencialo derėtų paminėti ir grūdų panaudojimo rinkoms, tai irgi galėtų būti potencialą. Nors mūsų šalyje tai dar nėra svarstytinas kuro šaltinis. Tačiau reikėtų turėti įprastas kuro šaltinis, bet augant biomasės kuro omeny, kad tik ne daugiau kaip 5% grūdų poreikiui, o taip pat mažėjant tradicinio grūdų galėtų būti naudojama deginimui.

Žiemkenčiai kviečiai Žiemkenčiai rugiai Žiemkenčiai miežiai

Grūdų energetinis potencialas iš pagrindinių grūdinių kultūrų Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

29 Maksimalus galimas grūdų energetinis potencialas, deginant ne daugiau kaip 5% , MWh/metus

Rajonas Kviečiai Rugiai Miežiai Birštono m. 5167 5261 4984 Jonavos raj. 54703 54427 49548 Kaišiadorių raj. 66995 64694 63555 Kauno m. 3174 3015 2850 Kauno raj. 98134 91686 84787 Kėdainių raj. 163564 147449 134253 Prienų raj. 75619 69417 68012 Raseinių raj. 136899 123860 118045

Bioetanolis: Bioetanolio gamybai daugiausiai Bioetanolio gamybai taipogi naudojamos bulvės naudojami kviečiai ir rugiai. Kaip ir šiaudų bei cukriniai runkeliai. Bulvių daugiausiai energetiniam naudojimui, taip ir bioetanolio auginama Kauno, Kėdainių ir Raseinių gamybai iš grūdų didžiausias potencialas yra rajonuose, bet čia derėtų paminėti, kad šių Kėdainių, Raseinių ir Kauno rajonų savivaldybėse, kultūrų Kauno apskrityje auginama vis mažiau. nes čia auginamos didžiausios grūdinių kultūrų Cukrinių runkelių Kauno apskrityje auginama apimtys. Taip pat derėtų paminėti, kad šios visiškai nedaug, kiek reikšmingesni pasėliai yra apimtys pastoviai augo per pastaruosius trejus Kėdainių rajone. Bioetanolio gamybai būtų metus (2003-2005). Bioetanolio gamybai galima galima skirti apie 15% bulvių ir cukrinių runkelių būtų panaudoti apie 10% kviečių ir rugių derliaus. derliaus.

Žieminiai kviečiai Žieminiai rugiai

Cukriniai runkeliai Bulvės

Bioetanolio potencialas iš rugių, kviečių, bulvių ir cukrinių runkelių Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

Potencialus cukrinių runkelių derlius, Potencialus bulvių derlius, cnt/ha cnt/ha

Maksimalus galimas bioetanolio energetinis potencialas, MWh/metus

Rajonas Kviečiai Rugiai Bulvės Cukriniai runkeliai Birštono m. 4423 4475 3869 3236 Jonavos raj. 46822 46292 37994 42345 Kaišiadorių raj. 57343 55024 49220 39444 Kauno m. 2717 2564 2045 2497 Kauno raj. 83996 77981 59505 78458 Kėdainių raj. 139999 125410 93956 130160 Prienų raj. 64725 59041 50148 46165 Raseinių raj. 117176 105346 86436 97873

Biodyzelinas: Žinoma, kad esama planų statyti rodo, kad šios kultūros auginimo apimtys naujas biodyzelino gamyklas Jonavos ir pastoviai auga. Kaišiadorių rajonuose, nors didžiausias rapsų Biodyzelino gamybai Kauno apskrityje galima kiekis auginamas Kėdainių ir Kauno savivaldybėse. būtų panaudoti apie 50 % auginamų rapsų. Tačiau statistiniai 2003-2005 metų duomenys

Žieminiai rapsai Vasariniai rapsai

Biodyzelino (rapso metylesterio) potencialas iš žieminių ir vasarinių rapsų Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

Maksimalus galimas biodyzelino energetinis potencialas, MWh/metus Maksimalus biodyzelino potencialas, MWh Savivaldybė Rapsai Birštonas 182197 Jonavos r. 1394684 Kaišiadorių r. 1098460 Kaunas 0 Kauno r. 1972550 Kėdainių r. 2480400 Prienų r. 1373789 Raseinių r. 2326517 Iš viso: 10828596

naudingai išnaudoti atliekinę šiluminę energiją. Biodujos: Kauno apskrityje tikslingiausia būtų Tai ypač aktualiausia vasarą. Šaltuoju metų pradėti statyti biodujų jėgaines prie žemės ūkio periodu šiluminę energiją galima naudoti įmonių, kurios augina kiaules. Tačiau būtinai patalpų šildymui. Jeigu šios energijos šildymui biodujų gamybai reikia naudoti ne tik kiaulių yra perteklius, labai tikslinga butų papildomai mėšlą, bet ir kitas žemės ūkio atliekas bei pigią šilumą naudoti pavyzdžiui šiltnamiuose. atliekas iš netoli esančių maisto pramonės Atliekinę šiluminę energiją vasaros metu galima įmonių, skerdyklų. Taip galima būtų papildomai būtų naudoti, įsisavinant naujas gamybos rūšis, daugiau pagaminti dujų ir atitinkamai gauti imlias šiluminei energijai. Tai galėtų būti kokios daugiau energijos. Tokių atliekų priėmimas nors produkcijos džiovinimas. utilizacijai taip pat atneštų pelno. Gaminant elektros energiją, reikia kiek įmanoma pilnai

32 Executive Summary

generation. Approximately 50 MW of installations Fast development of Lithuanian economics, not in Kaunas county are designed for wood reducing dependence on the import of primary biomass fuel, and approximately 7 MW – for energy from single country, foreseen closure of peat and fuel mixes with peat. Only one small Ignalina NPP in 2009, growing prices for fossil boiler for straw fuel is installed in Jonava fuel in global markets as well as other region. And there is only one operating biogas challenges requires revising of Lithuanian CHP plant, operating on biogas produced from energy policy and strategy through evaluating sewerage sludge at Kaunas Water Sewerage fast changing situation and safeguarding Treatment plant and having thermal capacity of national economy. 3.8 MW. Besides Lithuania as well as other countries The Study presents SWOT analysis on must implement EU regional policy, having goal Knowledge and Practical Skills, Know-how to reduce development differences between Transfer; Bioenergy Generation and Spatial regions and promote development of less Planning, which gives comprehensive view on developed regions. Huge EU investments are production and use of biomass in energy sector aimed at the regions, which are strategically of Kaunas County. important from the attitude of demographic and territorial development. Strategic goals Kaunas County with its agricultural and forest Domestic, renewable and residual energy resources has great potential for implementing sources are not used fairly enough in Lithuania. the EU objectives for biomass heat, power, and This is the “bottleneck” of Lithuania’s energy fuel production and use. Integrating new sector, as well as weak policy of regional biomass processing schemes for bio-energy development. Biomass is one of the components applications into areas with competing biomass of EU biofuel strategy, which would improve processing and land-use structures raises primary energy balance and reduce dependence complex spatial planning issues in regions on fuel import. Lagging behind experience in where bio-energy and industrial biomass mastering most modern biomass technologies production capacities compete for a limited will lead to inefficient use of these technologies amount of resources, or in countries where while growth of the prices for imported organic woody biomass is blocked for profitable export fuel. markets, leaving few resources for local bio- Bioenergy strategy defines the following energy applications. Thus regional planners, strategic goals: investors, plant operators and biomass producers need improved methods of - ensure reliable energy supply with the least mobilising alternative local biomass resources costs, environmentally friendly and using for bio-energy investment planning. diversity of primary energy sources; - implement environmental EU directives and Legislation & current energy sector Lithuanian legislation in energy sector; Lithuanian biomass energy sector is regulated - increase the share of RES and especially by rather wide list of EU and Lithuanian biomass up to 20% till year 2025 in primary legislations, thus providing significant background energy balance; for developing and implementation of Kaunas - stimulate energy producers to use biomass County biomass energy strategy. energy for heat generation in industry, for Current energy sector in Lithuania consists of heating of buildings, for district heating; four main sectors – heat, electricity, natural gas - support combined heat and power and liquid fuel, which are closely related with generation using biomass fuel. The share of possibilities to use biomass for energy

33 RES in power balance should be appr. 7% in However biomass spatial planning has no 2010 and increase by 10% till year 2025; practice in Lithuania yet. - make market share for liquid biofuels 5.75% Biomass energy potential in Kaunas County in 2010, 15% till 2020 and 20% till 2025; Total area of Kaunas County is 809,900 ha, - support opening of agriculture stock for including 56% agriculture land, 29% forests, 2% production of energy biomass; roads, 4% urban area, 3% water and 6% of - support the use of municipal waste and other lands. 27,400 ha make not used land. water sewerage treatment residues for production of biogas; Forestry biomass - include unused wood residues from forestry Total forests area 238,000 ha, including management into energy biomass 226,100 ha of stands. Annual growth volume is production schemes; 1.48 mill m3. Average current volume increase 3 - support waste management, treatment and is 6.5 m /ha. Average wood volume in the 3 recirculation for enabling energy use of such forests of Kaunas County is 203 m /ha. waste. Resources were defined using inventory data, Bioenergy implementation tasks cutting potential was defined for all types of felling. Small diameter trees – the trees Implementation of above goals defines specific removed during thinning felling. Logging tasks: residuals come from branches, etc. from all 1) master feasible forests felling residues types of felling, except thinning. Stumps come potential in Kaunas County using modern only from final felling. Biomass calculated using technologies – appr. 18,000 toe in 2025; FAO methods.

2) establish straw collecting, storage, transportation and incineration systems for heat Forestry biomass potential supply system – appr. 12,000 tow in 2025; Small Logging Stumps 3) Appr. 4,000 ha of neglected lands can be diameter residuals from trees from from all used for installation of energy plantations – finnal thinning types of appr. 200 MWh/a in 2015; felling cuts fellings 4) arrange sorting of municipal waste and build Total forests waste incineration installation – appr. 200 tons biomass, t 15539 99505 87818 of combustible waste per year during 2010- Energy value, 43509 278615 245890 2025; theoretical potential, MWh 5) Appr. 26,000 ha of arable land in Kaunas Energy value, 38624 247331 218280 County could be used for rape and would technical potential for produce appr. 500,000 MWh of rape methyl chips, MWh ester per year for production of buiodiesel;

6) at least 1 bioethanol plant could be built in Kaunas County for production of 20,000 t of Above- Below- Dead ground ground wood bioethanol per year. biomass biomass biomass We should also notify that mastering of RES Total forests potential would give significant environmental biomass, t 24205474 5567259 2333100 Energy value, 67775326 15588325 6532680 effect. It was estimated that till year 2010 theoretical reduction of CO2 – 32.7%, SO2 – 3.0%, NOx – potential, MWh 21.2%. Energy value, 60165125 13837979 5799153 technical Lithuania has well developed spatial planning potential for system on national, counties and local levels. chips, MWh

34 0.1 tons of waste on country side during the year, which gives total of about 169,000 tons of Agriculture biomass household waste. About 40% of this waste is so Straw. Agriculture is among the strongest called Refuse Derived Fuel (RDF), which sectors in Kaunas County. Total area of cereals makes 67,555 t/a and total 150,000 MWh of is approximately 150,019 ha with average yield energy in Kaunas County. 500,590 tons. 12-15% of straw could be used Bearing in mind that Lithuania’s development for fuel, which would be about 75,000 tons of follows other European countries, we can dry matter. Most developed cereals are rye, foresee future potential: wheat and barley.

Technical potential of straw for energy needs Energy waste potential in Kaunas landfill would be 591,716 MWh per year, considering energy value of straw 3.44 MWh/t. Year 2013 2020 Grain. There are also certain attempts to use Waste potential, kt/a 250 340 low quality grain for direct incineration as Waste flow. t/h 31 42 biomass fuel. Bearing in mind the above Primary energy potential, MW 70 95 mentioned average yields of cereals 500,590 tons, approximately 5% of grain could be used Biogas for fuel. For main cereals – wheat, rye and barley this makes technical potential of grain We should not also reject biomass potential, 88,600 MWh considering energy value of grain which could be achieved from cattle and poultry 4.72 MWh/t. manure in agriculture sector. A cow produces 45, a pig 4.5 and a hen 0.14 kg of manure Bioethanol. Grain, potatoes and sugar beet per day, which gives 0.047; 0.0054 and are considered among the main resources for 0.0003 MWh of biogas per year. Evaluating production of bioethanol. Bioethanol is used as statistical data of cattle and poultry in Kaunas gasoline additive. County, this would give total 7191 MWh per Technical potential of bioethanol would be appr. year. 855,086 MWh per year from the main cereals,

101835 MWh/a from potatoes and 164654 MWh/a from sugar beet. Investment possibilities Biodiesel. Rape methyl ester or biodiesel is Forestry potential used as replacement or additive to diesel fuel. The study provides methodologically estimated Average acreage of rape is approximately forest residues annual potential in m3 and 16,500 ha with yield 80,600 tons, which could MWh, which could be used for energy in give about 99,771 MWh/a of rape methyl ester. Kaunas County by municipalities: for small The acreage of agriculture land has reduced by trees – 55,262 m3 (77,367 MWh), thinning and 30% since 1990, which could give additional cleaning – 44,032 m3 (61,645 MWh), branches reserve for energy plantations, which could be of clear cuttings – 237,046 m3 (331,864 MWh) grown in the area of 75,000 ha. and stumps – 389,906 m3 (545,868 MWh). The study also provides biomass potential data, based on 6 years (2000-2005) statistical data, Municipal waste biomass which gives current potential as well as Total population in Kaunas County is 685,700, tendencies. The results of modelling provide including Kaunas City (364,000), small towns – available yields on the basis of soil quality 129,420, and country side – 192,244. indicators. Average person produces 0.34 tons of waste in The study also provides modelling data on cities, 0.2 tons of waste in small towns and maximal available yields as well as expected

35 energy use of main agriculture energy products. - Grain for bio-ethanol: 517,201 MWh of These are: wheat and 476,133 MWh of rye could be used as bio-etanol, providing that not more - Straw for incineration: 3,379,729 MWh of than 10% of yield could be used for this wheat, 3,111,364 MWh of rye and purpose. 2,353,779 MWh of barley, providing that 1/3 of straw could be incinerated directly. - Potatoes and sugar beet for bio-ethanol: 383,174 MWh of potatoes and 440,177 MWh - Grain for incineration: 604,255 MWh of wheat, of sugar beet could be used for bio-ethanl 559,810 MWh of rye and 526,034 MWh of generation, assuming that not more than barley, providing that not more than 5% of 15% of vegetables are used for this purpose. total grain yield could be used for direct incineration. - Rape for bio-diesel – 10,828,596 MWh of rape could be used for bio-diesel production every year in Kaunas County.

Summary table on maximal energy potential from agriculture production in Kaunas County

Maximal yields, Straw energy Grain energy Bio-ethanol energy Bio-diesel energy t potential, potential, potential, potential, MWh MWh MWh MWh, (extraction 33%) (extraction 5%) (extraction 10-15%) (extraction 50%) Wheat 2,560,401 3.379,729 604,255 517,201 Rye 2,357,094 3,111,364 559,810 476,133 Barley 2,228,957 2,353,779 526,034 Potatoes 4,271,733 383,174 Sugar beet 4,563,788 440,177 Rape 2,341,318 10,828,596

Naudojami šaltiniai

1. EK Komunikatas: Biomasės naudojimo 9. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. veiksmų planas SEC (2005)1573. 2005-12- 2003. 07. 10. AB „Lietuvos dujos“, 2005 metų veiklos 2. Europos Parlamento Pranešimo projektas ataskaita. dėl biomasės ir biodegalų strategijos 11. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2005 m. (2006/2082(INI)). Pramonės, mokslinių prospektas-ataskaita. tyrimų ir energetikos komitetas. Pranešėjas Werner Langen. 2006-06-28. 12. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė // Lietuvos energetikos institutas, 3. Kauno regiono plėtros planas 2003-2013: Valstybinis miškotvarkos institutas, Lietuvos darnus regionas besikeičiančioje Europoje. žemės ūkio universitetas. BBN projekto Kaunas, 2003. dokumentas 2005-2006 m. 4. Kauno apskrities viršininko administracijos 13. Biomasės išteklių įvertinimas ir naudojimas 2006-2008 metų sutrumpintas strateginis Kauno apskrities teritorijų planavime // veiklos planas. Kaunas, 2006. Lietuvos energetikos institutas, Valstybinis 5. Algimantas Zaremba. ES atsinaujinančių miškotvarkos institutas, Lietuvos žemės energijos išteklių naudojimo politika ir šių ūkio universitetas. BBN projekto išteklių panaudojimas Lietuvoje. // Ūkio dokumentas 2006 m. ministerijos Energetikos departamento 14. Dr. K. Buinevičius. Komunalinių atliekų direktoriaus pranešimas Europos savaitėje panaudojimas energijos gamybai // LŠTA 2006 m. Seminaro medžiaga 2007-06-26. 6. Nacionalinė energetikos strategija // 15. 2006 m. veiklos ataskaita. Valstybinės kainų 2007 m. ir energetikos kontrolės komisija, 2007 m. 7. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo 16. Šilumos tiekimo bendrovių 2006 metų didinimo programa 2006-2010 m. ūkinės veiklos apžvalga. Lietuvos šilumos 8. Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo tiekėjų asociacija, 2007 m. 2004-2010 metais programa.