SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondi National Science Foundation

aRniSnuli proeqti (N vef/1/1 – 20/11). ganxorcielda SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis finansuri mxar- daWeriT. winamdebare publikaciaSi gamoTqmuli nebismieri mosazreba ekuTvnis avtors da SesaZloa, ar asaxavdes fon- dis Sexedulebebs.

This project has been made possible by financial support from the Shota Rustaveli National Science Foundation (Grant N vef/1/1 – 20/11). All ideas expressed herewith are those of the author, and may not represent the opinion of the Foundation itself”.

www.rustaveli.org.ge

ufaso gamocema

2 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti Iv. Javakhishvili State University

SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

V saerTaSoriso simpoziumi literaturaTmcodneobis Tanamedrove problemebi

miTosuri azrovneba, folklori da literaturuli diskursi. evropuli da kavkasiuri gamocdileba

eZRvneba vaJa-fSavelas dabadebidan 150-e wlisTavs

nawili II V International Symposium Contemporary Issues of Literary Criticism

Mythological Thinking, and Literary Discourse. European and Caucasian Experience

Dedicated to Vazha-Phshavela’s 150th Anniversary

Volume II

masalebi Proceedings

Institute of Literature Press 3 UDC(uak)398.22+2-264](479.22)+821.353.1.092 m-666

V saerTaSoriso simpoziumi literaturaTmcodneobis Tanamedrove problemebi masalebi

V International Symposium Contemporary Issues of Literary Criticism Proceedings

redaqtori irma ratiani

saredaqcio kolegia: Tamar gelaSvili maka elbaqiZe irine modebaZe miranda tyeSelaSvili

Editor Irma Ratiani

Editorial Board: Tamar GelaSvili Maka Elbakidze Irine Modebadze Miranda Tkeshelashvili

© SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti, 2011 © Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature, 2011

ISBN 978-9941-0-3961-4

4 Sinaarsi

kavkasiuri miTologia da qarTuli folklori Caucasian Mythology and Georgian Folklore naira bepievi saqarTvelo, Tbilisi carciaTebis miTosuri samyaro...... 15

NAIRA BEPIEVI , Tbilisi The Mythic World of the Tsartsiats...... 15 xvTiso mamisimediSvili saqarTvelo, Tbilisi `Zuarebi~ osur folklorSi...... 23

KHVTISO MAMISIMEDISHVILI Georgia, Tbilisi "Dzuar"s in Osetian Folklore...... 23

МАРИЯ ФИЛИНА Грузия, Тбилиси Самооценка творчества в наследии группы «польских кавказских поэтов»...... 32

MARIA FILINA Georgia, Tbilisi Self-Assessment of Creativity in the Heritage Group of "Polish Poets of "...... 32

МАДИНА ХАКУАШЕВА Россия, Кабардино-Балкария Фольклоризм молодых северокавказских литератур (Обзор по материалам трудов российских ученых)...... 41

MADINA KHAKUASHEVA Russia, Kabardino-Balkaria Features of Folklore in the Young North Caucasian Literatures (Review based on the works of Russian scientists)...... 41

5 universaluri arqetipebi da nacionaluri miTebi Universal Archetypes and National

НАТАЛЬЯ БАРТОШ Россия Новосибирск Архетипическая модель священного брака в музыкальной драме Вагнера «Тристан и Изольда»...... 52

NATALYA BARTOSH Russia, Novosibirsk Archetypal Model of Sacred Marriage in Wagner’s Musical Drama “Tristan und Isolde”...... 52

ЛЮДМИЛА БОРИС Россия, Москва Модификация признаков русской Рождественской сказки на рубеже тысячелетий...... 64

LYUDMILA BORIS Russia, Moscow Metamorphosises of Signs of Russian Christmas Fairy Tale on a Boundary of Millenia...... 64 maka elbaqiZe saqarTvelo, Tbilisi arqetipis transformacia arturis ciklis romanebSi...... 74

MAKA ELBAKIDZE Georgia, Tbilisi Transformation of Archetype in Medieval Arthurian Cycle...... 74

НИНО КВИРИКАДЗЕ Грузия, Кутаиси Мифологические детали в романе Томаса Манна «Будденброки»...... 89

NINO KVIRIKADZE Georgia, Kutaisi Mythological Details in Th. Mann’s “Buddenbrooks”...... 89

МИЛАНА ЛАЗАРИДИ Кыргызстан, Бишкек «Итака» в душе и творчестве поэтов: осмысление родины и различный путь ее познания...... 96 6 MILANA LAZARIDI Kyrgyzstan, Bishkek “Itaka” in Poets’ Heart and Creative Work: Homeland Interpretation and Various Ways of Its Cognition...... 96

ИРИНА МОДЕБАДЗЕ, ТАМАР ЦИЦИШВИЛИ Грузия, Тбилиси «Медея в Коринфе» в грузинском литературном дискурсе XX века...... 103

IRINE MODEBADZE, TAMAR TSITSISHVILI Georgia, Tbilisi “Medea in Corinth” in the Discourse of the 20th-Century Georgian Literature...... 103 qeTevan nadareiSvili saqarTvelo, Tbilisi miTologiuri tradicia medeas Sesaxeb da evripides `medea~...... 113

KETEVAN NADAREISHVILI Georgia, Tbilisi The Mythological Tradition about Medea and “Medea “ of Euripides...... 113 nugzar papuaSvili saqarTvelo, Tbilisi akakis `suliko~ da solomonis `qebaTa qeba~...... 122

NUGZAR PAPUASHVILI Georgia, Tbilisi ‘Suliko’ by Akaki and ‘Praise’ by Solomon...... 122

ЛАРИСА ПИСКУНОВА Россия, Екатеринбург, Прагматизация литературного дискурса в обществе потребления («Тотемные фигуры» локальных литературных мифов как способ позиционирования территории и формирования коллективной идентичности)...... 131

LARISA PISKUNOVA Russia, Yekaterinburg The Pragmatism of Literary Discourse in a Consumer Society (“ figures” of local literary myths as a way of positioning the territory and the formation of collective identity)...... 131

7 ТИГРАН СИМЯН Армения, Ереван Бинарная оппозиция “верх”/”низ” как ключ описания модели Братства (на примере повести Германа Гессе “Паломничество в страну Востока” (1932))...... 139

TIGRAN SIMYAN Armenia, Yerevan “Top”/”Bоttom” Binary Opposition as a Key to the Description of Brotherhood Model (By the example of “Journey to the East” by Herman Hesse (1932))...... 139 qeTevan sixaruliZe saqarTvelo, Tbilisi mijaWvis miTologema da misi folkloruli mravalsaxeoba...... 151

KETEVAN SIKHARULIDZE Georgia, Tbilisi Mythologema of Enchaining and Its Folkloric Diversity...... 151

АНАСТАСИЯ ТОПУЗ Украина, Киев Интерпретация образа Иуды в украинской литературе ХХІ ст...... 158

ANASTASIYA TOPUZ Ukraine, Kiev The Image of Judas Interpretation in Ukrainian Literature of the 21st Century...... 158 manana fxakaZe, raul Cagunava saqarTvelo, Tbilisi oqros sawmisi — miTi da realoba...... 163

MANANA PKHAKADZE, RAUL CHAGUNAVA Georgia, Tbilisi Golden Fleece – and Reality...... 163

ILONA ČIUŽAUSKAITĖ Lithuania Eastern Stories by Vincas Krėvė: Between Story and Reality...... 170

8 miTologiuri diskursi da kulturis tipologia Mythological Discourse and The Typology of Culture

POVILAS ALEKSANDR AVIČIUS Lithuania, Vilnius Heidegger and Myth...... 176 konstantine bregaZe saqarTvelo, Tbilisi modernizmis epoqa, rogorc miToss moklebuli dro konstantine gamsaxurdias romanSi `dionisos Rimili~...... 187

KONSTANTINE BREGADZE Georgia, Tbilisi Modernism as a Mythless Age in Konstantine Gamsakhurdia's Novel "The Smile of Dionysus"...... 187 nugeSa gagniZe saqarTvelo, quTaisi grigol robaqiZis literaturuli zRapari „ori Zma“ ...... 198

NUGESHA GAGNIDZE Georgia, Kutaisi Grigol Robakidze’s Tale “Two Brothers”...... 198

ЭЛЬНАРА ГАРАГЕЗОВА Азербайджан, Баку Образ Солнца и Огня в Азербайджанской мифологии...... 211

ELNARA GARAGYEZOVA Azerbaijan, Baku The Image of Sun and Flame in Azerbaijan Mythology...... 211 manana gelaSvili saqarTvelo, Tbilisi miTosuri dro ezra paundis `kantoebSi~...... 215

MANANA GELASHVILI Georgia, Tbilisi Mythical Time in Ezra Pound’s The Cantos...... 215

ИЯ ЗУМБУЛИДЗЕ Грузия, Кутаиси Экзистенциальный миф и художественная концепция личности в творчестве В. Маканина...... 224 9 IA ZUMBULIDZE Georgia, Kutaisi Existential Myth and the Art Concept of the Person in V. Makanin's Creativity...... 224

ЕРВАНД МАРГАРЯН Армения, Ереван Митраизм как религиозно-мировоззреческая система эллинистической Армении и сопредельном царстве Коммагена (мифология, идеология, этика)...... 232

ERVAND MARGARYAN Armenia, Yerevan as a Religious-Ideological System in Hellenistic Armenia and the Adjacent Kingdom of Commagene (mythology, ideology, ethics)...... 232 inga milorava saqarTvelo, Tbilisi miTis mxatvruli transformacia modernistul teqstSi (`mindias rkali~)...... 251

INGA MILORAVA Georgia, Tbilisi Artistic Transformation of the Myth in Modernist Text (“Mindia’s Circle”)...... 251

LILIA NEMCHENKO Russia Yekaterinburg Demythologization as Research Strategy (on the material of the film Levan Koguashvili “Quchis Dgeebi” /"Прогульщики"...... 260

ЛИЛИЯ НЕМЧЕНКО Россия, Екатеринбург Демифологизация как исследовательская стратегия (на материале фильма Левана Когуашвили «Прогульщики»)...... 260

ЛАРИСА САНЖЕЕВА РФ, Буряти,я Улан-Удэ Язык культуры в модели мира...... 268

LARISA SANZHEEVA Russia, Buryat, Ulan-Ude The Language of the Culture in a Model of the World...... 268

10 Б. С. САФАРАЛИЕВ РФ, Челябинск К истории досуговой культуры женщин...... 281 Средней Азии: мифы и реалии

B. S. SAFARALIYEV Russia, Chelyabinsk To the Leisure Culture of Women in the Middle Asia: Myths and Realies...... 281 nestan sulava saqarTvelo, Tbilisi zeciuri moqalaqobis mopovebis ori gza bizantiur da qarTul hagiografiaSi...... 294

NESTAN SULAVA Georgia, Tbilisi Two Ways of Obtaining Heaven’s Citizenship in Byzantine and Georgian Hagiography...... 294

miTo-folkloruli azrovneba da vaJa-fSavelas literaturuli memkvidreoba Mythological-folkloric Thinking and the Literary Heritage of Vazha-Pshavela amiran arabuli saqarTvelo, Tbilisi mTis, arwivisa da aragvis realuri da simboluri ganzomilebani vaJa-fSavelas mxatvrul naazrevSi...... 305

AMIRAN ARABULI Georgia, Tbilisi Real and Symbolic Dimensions of the Mountain, Eagle and Aragvi in Vazha-Pshavela’s Artistic Thought...... 305 iamze gagua saqarTvelo, Tbilisi mSvenierebis Wvreta da misiT tkboba (vaJasa da ovidiusis mixedviT)...... 319

IAMZE GAGUA Georgia, Tbilisi Beholding Beauty and Delighting in It (According to Vazha-Pshavela and Ovid)...... 319

11 eliso kalandariSvili saqarTvelo, Tbilisi bibliuri paradigmatikisa da saxismetyvelebis Taviseburebani vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi...... 327

ELISO KALANDARISHVILI Georgia, Tbilisi Peculiarities of Biblical Paradigmatics and Tropology in Vazha-Pshavela’s Creativity...... 327

Sarlota kvantaliani saqarTvelo, Tbilisi kaenis codvis bibliuri paradigma vaJa-fSavelas poemaSi `sindisi~...... 337

SHARLOTA KVANTALIANI Georgia, Tbilisi Biblical Paradigm of Cain’s Sin in Vazha-Pshavela’s Poem “Conscience”...... 337 manana kvataia saqarTvelo, Tbilisi logosis paradigmatika da vaJa-fSavelas fenomeni...... 342

MANANA KVATAIA Georgia, Tbilisi Paradigmatics of Logos and Vazha-Pshavela’s Phenomenon...... 342 oTar oniani saqarTvelo, Tbilisi gvelismWameli da qarTuli miTosi...... 351

OTAR ONIANI Georgia, Tbilisi The Snake-Eater and ...... 351

Teimuraz qurdovaniZe saqarTvelo, Tbilisi vaJa-fSavela da folklori...... 358

TEIMURAZ KURDOVANIDZE Georgia, Tbilisi Vazha-Pshavela and Folklore...... 358

12 irma yvelaSvili saqarTvelo, Tbilisi xalxuri prozis wminda giorgi da `batoni~ vaJa-fSavelas `baxtrionSi~...... 368

IRMA KVELASHVILI Georgia, Tbilisi Folk Prose and “Patron Saint” in Vazha-Pshavela’s “Bakhtrioni”...... 368

Tamar SarabiZe saqarTvelo, Tbilisi miTosuri da qristianuli motivebis Serwyma vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi...... 374

TAMAR SHARABIDZE Georgia, Tbilisi To Link Mythological and Christian Motives in Creative Work of Vazha-Pshavela...... 374 rusudan ColoyaSvili saqarTvelo, Tbilisi vaJa-fSavelas „gvelis-mWamelis“ msgavseba da gansxvaveba miTosur samyarosTan...... 387

RUSUDAN CHOLOKHASHVILI Georgia, Tbilisi The Difference and Similarity of Vazha-Pshavela’s “Snake Eater” with Mythical World...... 387 eka CxeiZe saqarTvelo, Tbilisi fausturi paradigma xalxur eposSi `eTeriani~ da vaJa-fSavelas poemaSi `eTeri~...... 392

EKA CHKHEIDZE Georgia, Tbilisi Faustus Paradigm in Folk Epic Story “Eteriani” and “Eteri” by Vazha-Pshavela...... 392 rusudan canava saqarTvelo, Tbilisi arqauli ritualis asaxva vaJa-fSavelas poemebSi...... 397

RUSUDAN TSANAVA Georgia, Tbilisi Reflecting Archaic in Vazha-Pshavela’s Poems...... 397 13 miTi. rituali. simbolo Myth. Ritual. Symbol nino balanCivaZe saqarTvelo, Tbilisi `mkvdreTiT aRmdgari Ze miTologiuri warsulisa~...... 410 NINO BALANCHIVADZE Georgia, Tbilisi Resurrected Son of the Mythical Past...... 410 ekaterine kobaxiZe saqarTvelo, Tbilisi etruskebi berZnul miTologiaSi...... 416

EKATERINE KOBAKHIDZE Georgia, Tbilisi The Etruscans in ...... 416 magda mWedliZe saqarTvelo, Tbilisi RvTaebrivi mrisxaneba da eSmakeuli risxva...... 427

MAGDA MCHEDLIDZE Georgia, Tbilisi Divine Wrath and Demoniac Anger...... 427 inga sanikiZe saqarTvelo, Tbilisi warmarTuli gac RvTaebis istoriuli funqciisaTvis...... 440

INGA SANIKIDZE Tbilisi, Georgia For Historical Function of Heathen [gats] ...... 440 marine turaSvili saqarTvelo, Tbilisi Tanamedrove memoratuli da fabulaturi miTologiuri gadmocemebi...... 450

MARINE TURASHVILI Georgia, Tbilisi Modern Memorative and Fabulative Mythological Traditional Narratives...... 450

14 kavkasiuri miTologia da qarTuli folklori Caucasian Mythology and Georgian Folklore

NAIRA BEPIEVI Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

The Mythic World of the Tsartsiats

The paper tries to examine the mythical world of The Narts and Tsartsiats and the folklore of the Ossetian people. The Narts oppose and face bravely and in a choice between worthy offspring or unworthy offspring, they prefer and end up their life. As for the Tsartsiats they were doomed by God. A nuance diffirence of the mythic episode concerning the elimination of the Tsar- tsits seems to repeat the history of the end of the Narts with a little variant difference. This is one more evidence that the richest mythic world of the Osse- tian people contains in itself numerous epic branches.

Key Words: Myth, Ossetian Folklore, Battle between Human and The Divine.

naira bepievi saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

carciaTebis miTosuri samyaro

carciaTebisa da narTebis Tqmulebebi, iseve rogorc maTi modgmis warmoSoba, avsebs kacobriobis warmoSobis Sesaxeb mi- Tebis erT mTlian sistemas, romelic RmerTis, uzenaesis mier Seqmnil samyaros warmoadgens, sadac mas, adamians, erT-erTi centraluri adgili ukavia. is am samyaros gamorCeuli bina- daria, mkvidria. aq ikiTxeba adamianis Tavdapirveli msofl- mxedveloba; RmerTi es aris universaluri, mTliani, yovlisSem- Zle da yovlis Semoqmedi. carciaTebica da narTebic TavianTi warmoSobilobiT swored masTan arian dakavSirebulni. miTiuri Tqmulebebi maTi warmoSobilobis Sesaxeb xazs usvamen, rom RmerTma yvelaze pirvelad isini Seqmna.

15 aRniSnaven, rom kosmogoniuri miTebi kavkasiur zepirsityvi- erebaSi iSviaTia. zogierTi folkloristis azriT, `kosmogoni- uri miTebis ararseboba kavkasiuri miTologiis niSnadac SeiZ- leba miviCnioT~ (sixaruliZe 2007: 231). carcieTebis miTebis mi- xedviT, kosmogoniuri samyaros binadarTa garda, jer dedamiwa Seqmna RmerTma, Semdeg ki am samyaros binadarni. rasakvirvelia, es miTebi Sorsaa wignieri Sesaqmisagan, wignieri warmomavlobis siuJeti Secvlilia da arafers imeorebs garda imisa, rom yve- laferi RmerTis Seqmnilia. carciaTebis Tqmulebebis kosmogoniur TqmulebebSi warmo- dgenilia samyaros Seqmnis Taviseburi suraTi. am miTo-religi- uri siuJetebis mixedviT, mzisa da mTvaris aqtiuri Txovnis Se- degad qmnis RmerTi sulierT, maT Soris adamians, kacs, rogorc cxovrebis dasabamisa da Sinaarsis mimcems. es kacia swored car- ciaTebis rwmeniT, maTi winapari, romelic dasabamidan `ganuwy- vetlad moZraobda, trialebda, fusfusebda da cxovrebis dine- bas ase mihyveboda~. konkretulad, carciaTebis miTebis mixedviT, RmerTma jer samyaro Seqmna. mzes moewona yvelaferi, magram Sewuxda, roca dainaxa, rom am saucxoo samyaroSi sulieris WaWaneba ar iyo. ma- naTobelma daiCivla, rom es gaqvavebuli samyaro mis sxivebs ar ainteresebdaT. ufalma maSinve warmoSva aTasgvari sulieri; cxovelebi, mwerebi... Sexeda mzem da dainaxa, rom `cxovelebi xan erTmaneTs erCodnen, xan erTmaneTs Wamdnen, bunebis silamaze iRupeboda~ (osuri Tqmulebebi 2009: 15). kvlav moiwyina mzem da RmerTis mier migzavnil macnes daabara: “gadaeci RmerTs, rom is am mSvenier samyaros masxarad igdebs. me aseTi sulierebi ar mWirdeba! me minda iseTi arsebebi, romlebsac miwis galamazeba, maTi dacva SeuZliaT. me minda iseTi qmnileba Seqmnas, romelic RoniT Tu ara, WkuiT mainc yvelaze Zlieri iqneba. aba es rasa hgavs, misi Seqmnilebi erTmaneTs sWamen. me ki minda iseTi arse- bebi Seqmnas, romlebic erTmaneTs ar daWamen” (osuri Tqmulebe- bi 2009: 15). ufalma mzes Seusrula survili da pirveli adamiani, carciaTebis winapari, carZoi Seqmna. `Tixisagan tani Seqmna, kldis qanebisagan _ Tavi, mTis wyarosagan — sisxli~. narTebis amqveynad movlinebac RmerTis mier samyaros Seq- mnis procesSi xdeba. prozauli variantis mixedviT, isini zeci- uri cecxlis namwvavisagan warmoiSvne: qveyanaze sibnele game- febuliyo, Semdeg caze gamoCnda mTvaris disko, varskvlavTa ciagi da qveynis dasawyisidan dasalieramde gadaiWima arfani- fadi (zRapruli raSis arfanis nakvalevi, naxtomi), Semdeg lur- ji cis tatnobze akaSkaSda mzis disko. uecrad cidan mowyda ce- cxlis naperwkali. RmerTma im zeciuri cecxlisagan warmoqmna narTebi. “misca RmerTma am adamianebs sixaruli, Wkua da goneba,

16 Zala, bedniereba da ubedureba” (Íàðòû ê¸äæäæûò¸ 1989: 14). erT- erTi prozauli variantis mixedviT, mzis, mTvarisa da varskvla- vebis anu kosmiuri samyaros Seqmnis Semdeg zeciuri cecxlis na- crisagan Seiqmna narTi (Иðîí àä¸ìîí ñô¸ëäûñòàä 2007: 4-6; 14-18). narTebis TqmulebaTa poetur variantSi casa da miwas Sua avarda ali da iqidan warmoiSva narTi.

`erTxel, Sav-Savi, unaxav Zalis ca-miwis Sua avarda ali. . . alma warmoSva yvelafris mZlevi qveynis Tavisa Zala uryevi, am Tavs mieca modgma Zlieri, mklaviT magari, mxne, Ronieri~. (narTebi 1947, 1-2).

miTebis mixedviT, rogorc carciaTebi, ise narTebi zeciuri warmomavlobisani arian. isini zeciur ZalTa STamomavalni, - naTesaveni (zeciuri arsebebi) arian, Tumca miwaze mavalni. narTebi

`angelozT Tvlidnen TavianT tolad, zecis asulni mohyavdaT colad...~

donbedTirebis asulis _ Zerasasa da vasTirjis Svilia sa- Tana, ulamazesi da ubrZenesi narTebis saerTo diasaxlisi. pirvelma adamianma, carciaTebis pirvelma warmomadgenelma, carZoim colad SeirTo mTvaris Svili da RmerTis disSvilis qaliSvili — bonvarnoni (ciskris varskvlavi). aq, amqveynad movlinebis pirvel xanaSi adamianis (narTisa Tu carciaTis) mTeli yuradReba gadatanilia RmerTis samyaroze, aRiarebulia misi sayovelTao upiratesoba, misi Zalmosileba, yovlisSemZleoba. amqveynad movlenili carciaTica da narTic cdiloben masTan yvelaze daaxloebul, mis uSualo monaTesa- ved warmogvidginos Tavi da pirdapir Tu arapirdapir, mis STa- momavlad acxadebs Tavs. dasawyisi miTebisa swored am ideis gan- vrcobasa da damkvidrebas cdilobs. adamianTa samyarosa da RmerTebis samyaros Soris uaRresad didi siaxlove, maTi urTierTnaTesaoba gamomxatvelia erTi ideisa: RmerTi, RvTaebebi, carciaTebisa da narTebis uaxloesi Zalebi arian. narTebi da carciaTebi maT epatiJebian naTlobeb- ze, wveulebebze, megobroben... aseve xSirad arian maTi stumrebi narTebi da carciaTebi. rodesac RvTaebebi da angelozebi gaunawyendnen carZois, RmerTs sTxoves, carZoi moekla. Rmer- Tma erTi variantis mixedviT aseTi pasuxi gasca: `me TviTon rom movkla, mze gaminawyendebao~ (osuri Tqmulebebi 2009: 30). meore

17 variantiT, carZois winaaRmdeg amxedrebulni ase daamSvida; `RmerTi moZalade ar aris, is mxolod Wkuas arigebs~. maS rodisRa, ra etapze Cndeba am miTebSi gaucxoeba im ide- alizebul samyarosagan, romlis wiaRSic TviTon erT-erTi upirvelesi adgili ukaviaT? gaucxoebas, Semdeg ki sawyisTan dapirispirebas ra uwyobs xels _ demonuri Zalebi - devebi? gvimirebi? Tu socio-fsiqologiuri faqtori, romelic jer maTs gaampartavnebas (gabudayebas) da ukve bolos am mTliani samyarosagan, erTiani sivrcidan jer fsiqologiurad, suli- erad gancalkevebas, gandgomas, Semdeg maT fizikur ganadgu- rebas iwvevs. carciaTebisa da narTebis samyaro TandaTan cdilobs Rmer- Tis yovlisSemZleoba nel-nela daamcros da Tavisi upirateso- ba warmoaCinos. sxvadasxva ciklebi, gantotili Sreebi carci- aTebis miTosuri samyarosi, carciaTebis Tqmulebebisa, erT mTlian siuJetur xazs eqvemdebareba: yvelaferi RmerTis Seq- mnilia, sulieri Tu usulo samyaro, miwieri Tu kosmogoniuri sivrce, adamiani (Tumca erTi variantis mixedviT, RmerTi am- bobs: `dedamiwa me ar Semiqmnia, is mzisa da mTvaris Seqmnilia~, _ aq igulisxmeba, rom es yvelaferi maTi TxovniT Seqmna). am etapze is RmerTs Tavis Semqmnels, dambadebels uwodebs (`Rmer- To maRalo, Cemo Semqmnel-dambadebelo...~ (narTebi 1988: 23), Tu ram sWirdeba, mas SesTxovs (RmerTo, gemudarebi...). carciaTebis Tqmulebebis mixedviT, pirveli ganxeTqileba zeciur da miwier samyaros Soris swored cecxlis gamo xdeba (sainteresoa aq gatarebuli azri. carciaTebis Tqmulebebis mi- xedviT, RmerTic, RvTaebebic uzrunvelad cxovrobdnen manam, sanam adamiani (anu carZoi) gaCndeboda. zeciuri naTeli, zeci- uri cecxli (saidanac Seiqmnen narTebi), romelic SemTxveviT Cauvarda carZois, gaxda maTi dapirispirebis mizezi da uamravi usiamovnebis momtanic orive mxarisaTvis (zeciur da miwier binadarTaTvis). saswaulebrivi SemTxvevis Semdeg zeciuri cecxlis naperwka- li ixila kacma (carciaTebis pirvelma warmomadgenelma, car- Zoim), masze Semwvris gemoc Zalian moewona da zeciuri qvac, sa- idanac cecxli Cndeboda, misi erT-erTi ZiriTadi saganZuri gaxda. es qva angelozebma da RvTaebebma RmerTis daxmarebiT carZois ukan waarTves. maT ar surT, rom cecxlis gemo gaigon miwierma arsebebma, raTa mere cisken ar afrindnen (zeciur qvas gakravdnen Tu ara, cecxli Cndeboda, am cecxls RmerTma zeci- uri cecxli uwoda). daiwyo brZola am cecxlis gamCeni qvis dasabruneblad. es brZola uSeRavaToa, RmerTi uSualod TviTon ar ebmeba brZo- laSi (miuxedavad imisa, rom RvTaebebi sTxoven; RmerTo, Seni

18 Seqmnilia da Senve mokalio!). carZois, pirveli adamianis dasa- marcxeblad man Seqmna evgviparebi (bumberazi, goliaTuri aRna- gobis didTava, didTvala arsebebi), romelTa upirvelesi mova- leoba iyo, Sebmodnen pirvel adamians, romelmac gabeda da maTi cecxlis gamCeni qva miisakuTra (Tumca is SemTxveviT Cauvarda xelT). evgviparebs Tavi daaRwia carZoim, wyalSi Sevida, sadac evgviparebi ver Sevidodnen. maSin angelozTa rCeviT, `donbed- Tirebis garda wylis sxva binadarnic Seqmna RmerTma da ubrZana, carZoi Tqvenken rom gamoemarTeba, dascxeTo!~ kvlav gaCaRda brZola, Seuties evgviparebma da amjerad wyalSi Tavis gadasar- Cenad Sesul carZois daesxnen Tavs. xmeleTidan evgviparebi, wylidan donbedTirebi daundoblad utevdnen carZois. mas ki gza Sekruli hqonda, saiT wasuliyo, aRar icoda. bolos `don- bedTirebi da evgviparebi amoxoca~, xmali isrola, romelic bonvarnonis qoxs moxvda da suli ganuteva. ase dasrulda misi brZola zeciur binadrebTan _ igi damarcxda am brZolaSi. - varnons ki xmali darCa, da eloda, rodis dadgeboda am xmliT mtris javris amoyris dro. aseTi qarga erTi Tqmulebisa, mTlian eposSi viTardeba, ro- melic amis Semdeg iwyeba. Semdeg ki viTardeba brZolis, Semar- Tebis fonze da midis kulminaciur wertilamde, RmerTTan da- pirispirebamde, rac aqac RmerTTan SeWidebuli adamianis da- marcxebiT mTavrdeba. es aris mini istoria im didi qargisa, romelic qvenakadebiT narTebisa da carciaTebisa Tqmulebebis saerTo siuJetur xazs avseben. am xazis mixedviT ki narTebica da carciaTebic cxovro- ben Rirseulad. mSvidobian dros hqondaT Cveulebrivi yofiTi problemebi, romelsac advilad umklavdebodnen. mravldebod- nen da uxvad awyobdnen Zeobebs, naTlobebs, dadiodnen sanadi- rod, salaSqrod da ojaxs uZRvebodnen:

`roca am modgmas brZola xvdeboda, omSi veravin umklavdeboda,... narTebs eZaxdnen TavianT Tavsa, cecxlis RvTaebas swiravdnen msxverplsa~.

sainteresoa, rom narTebisa da carciaTebis arsebobis isto- riaSi es Tanxmoba zeciur ZalebTan nel-nela irRveva. rac uf- ro Zalmosilni xdebian, miT aRaravis epuebian, arc saTayvane- bel RvTaebebs ar scemen pativs, rac, sabolood, dapirispire- bamde midis: `maSin narTebi iyvnen Zlierni, siZneleebi maT ver Cagravda, Tavs ar uxrida narTi aravis, ar kadrulobdnen narTebi sircxvils,

19 muxls aravis win ar moidrekda naZrax sicocxles nebayoflobiT sikvdils yovelTvis amjobinebdnen. bolos angelozT da RmerTs gauwyrnen, da maT medgari brZola dauwyes~(narTebi 1947, 2).

aseve xdeba dapirispireba carciaTebis modgmisa RmerTTan. miTebis mixedviT, `isini ise gaTavxeddnen, rom aRarc RmerTsa scnobdnen, aRarc salocavi axsovdaT, aravis arafers uTmob- dnen, arc aravis usmendnen, arc aravis arafrad agdebdnen, mok- led, ca qudad ar miaCndaT, dedamiwa _ qalamnad~ (osuri Tqmu- lebebi 2009:119). swored aq aris maTi ubedurebis saTave. aqedan, am dapirispi- rebidan iwyeba maTi cxovrebiseuli tragedia, iwyeba da maTTvis savalalod mTavrdeba. mxolod aq cecxli ki ar aris umTavresi dapirispirebis mizezi, aramed ukve farToa, ufro sxva planSia es dapirispireba gadatanili da amas swored adamianis gaampar- tavneba da gabudayeba hqvia. rac Seexeba dasasruls, is narTebTanac da carciaTebTanac erTi motiviT aris ganpirobebuli — Cven (narTebi, carciaTebi) uZlevelni varT da es sayovelTaod unda davamtkicoT. amjerad Zalis demonstrirebaa umTavresi mizan-daniSnuleba maTi yofi- sa. TviT yovlisSemZlesTan urTierTobaSic am mizeziT Cndeba pirveli bzari. romelic TandaTan izrdeba, Rrmavdeba da bo- los or dapirispirebul Zalad gvevlineba. carciaTebTan es ase xdeba: `ar undoda RmerTs carciaTebis amowyveta, magram isisni ise gaTamamdnen, rom, RmerTic daiviwyes, TavianTi salocavebic miatoves. RvTis salocavebmac daiCivles RmerTTan, Cvenc da- gviviwyes carciaTebmao. amis Semdeg RmerTi carciaTebze gab- razda~ (osuri Tqmulebebi 2009: 122). RmerTma maTi saqoneli gawyvita, mosavali gaanadgura da maTgan sulieri aRar gadarCenila, ise amowydnen. `maTma ufros- ma edisom Tqva; Cven viRupebiT, magram aq saxeli davtovoTo. amis Semdeg am sofels edisos saxeli daerqva, carciaTebis saxeli~. carciaTebi RvTisgan ganwirulebi iyvnen. mogviTxrobs Tqmuleba. magram maTi miTebis dasasruli aseTia: `gvalvis dros ediselebi micvalebuls rom amoTxridnen, ueWvelad gawvimde- boda xolme~. aq, carciaTebis miTiuri cxovrebis dasasrul TqmulebaSi gvalvis dros wvimis mosvla sicocxlis gagrZele- bis mimaniSnebelia. rac sayovelTao qristianuli mrwamsiT aris nakarnaxevi. narTebis Tqmulebebis dasasruls maT mSvelelad zeciuri vasTirji moevlinebaT, romlis rCevis mixedviT amowyvetis pi- ras misuli narTebi gadarCebian. 20 narTebis eposSi narTebi RmerTs upirispirdebian da mis saz- Raur sasjels vaJkacurad xvdebian. arCevans _ Rirseuli STa- momavloba Tu mxolod uRirs naSierTa darCena _ sikvdili am- jobines da ase gaasrules sicocxle. carciaTebis samyaro nar- Tebs aRiqvams RmerTTan daZmobilebulebad da carciaTebis amowyvetac swored Tavdapirvelad am TqmulebaTa mixedviT, narTebis idea iyo. RmerTs carciaTebis amowyveta ar undoda. magram RvTis nebis sawinaaRmdego qmedebam TavisTavad Seuwyo xeli maTs dapirispirebas. aman ki carciaTebisTvis savalalo Sedegi gamoiRo _ isini RmerTma gawira. TiTqos niuansobrivi sxvaoba carciaTebis amowyvetis miTosuri epizodi mcire vari- antuli sxvaobiT imeorebs narTebis aRsasrulis istorias _ es kidev erTi damadasturebelia, rom osi xalxis umdidresi miTo- suri samyaro SigniTve moicavs mraval eposur ganStoebas da um- Tavresi ki am eposSi aris miTosur aspeqtSi warmodgenili osi xalxis winaparTa istoria, sadac mTlianad maTi cxovrebis arsi, ZiriTadi makoordinirebeli aris vaJkacuri SemarTeba, samar- TlianobisaTvis brZola da amqveynad kargi saxelis damkvidreba. narTebisa da carciaTebis TqmulebebSi SeiniSneba erTiani miTologiuri sistema, erTiani miTosuri azrovneba, romelic erT-erTi uZvelesia arqaul miTologiebs Soris. zogierTi uni- versaluri saxe da masTan dakavSirebuli miTosuri areali TiTqmis erTnairadaa gamokveTili narTebisa da carciaTebis miTebSi. miTebSi, romlebic am ori xalxis warmoSobasa da bo- los maTi modgmis dasasruls exeba, samyaros erTnairad gaazre- bisa da xedvis, arsebobis tragedia erTmaneTis msgavsi miTebis WrilSia areklili. RmerTis mier maTTvis gamotanili ganaCeni narTebisa da carciaTebisaTvis damRupveli aRmoCnda: `Tundac mxolod es ganaCenebi, romelic RmerTma narTebsa da carci- aTebs ampartavnobis, xolo xvirimTebsa da biRvilaTebs sixar- bisaTvis gamoutana, am epiuri Txzulebebis Semqmneli xalxis maRalzneobriv Segnebas mowmobs. es aris maTi wvlili sakacob- rio kulturaSi, romelic samudamod rCeba isev da isev rogorc magaliTi da gamowveva adamianisaTvis da mTeli kacobriobi- saTvis~, _ aRniSnavs z. kiknaZe. (osuri Tqmulebebi 2008: 8). carciaTebisa da narTebis Sesaxeb arsebuli osuri teqstebis Sejerebisa da teqstobrivi masalis safuZvliani kvleva-Zieba momavlis saqmea. erTi ki cxadia, rom carciaTebi da narTebi osi xalxis erTiani miTosuri samyaroa. isini droSic Tanaarseboben (`isini narTebisa da devebis droSi cxovrobdnen~ _ carciaTe- bis Tqmulebebi) da sivrceSic (erTmaneTTan misvla-mosvla aqvT). TiTqmis erTnairia maTi am qveynad movlinebis istoria (rasakvirvelia, specifikuri, ganmasxvavebelic bevria), cxovre- bis wesi, yofisa da kulturis elementebi; isini erTnairad ica-

21 ven mxolod maTTvis damaxasiaTebel wes-Cveulebebs, erTnairi SeupovrobiT umklavdebian mowinaaRmdeges. ician Seupovari brZola da am brZolaSi mopovebuli saxeliT amyoben mTeli cxovrebis ganmavlobaSi. saxelis mopoveba, esaa maTTvis umTav- resi, maTi arsebobis wesi. cxovrebis dasasrulsac mxolod saxelis SenarCuneba-damkvidrebaa maTTvis umTavresi Rirebuleba. miuxedavad yvelafrisa, maTze arsebuli miTebi maraval gan- masxvavebel niuanssac Seicavs. eWvi araa, carciaTebi da narTebi _ esaa erTi xalxi, magram iseve, rogorc gansxvavdeba erTi eris, erTi da imave eTnikuri warmomavlobisa, magram kuTxuri sxvadasxvaobis mqone jgufTa cxovrebis yofis detalebi, aqac garkveuli sxvaobaa maTs arsebobaSi, cxovrebasTan damokidebu- lebaSi da TviT uzenaesTan mimarTebaSic. umTavresi ki isaa, rom carciaTebisa da narTebis miTologiuri samyaro erT-erTi uZ- velesia, iseTive uZvelesi, rogoric TviT is xalxi, romlebzec es miTebi mogviTxroben.

damowmebani:

narTebi 1947: narTebi. staliniri:1947. narTebi 1988: narTebi. osuridan Targmna m. cxovrebovam. cxinvali: 1988. Íàðòû ê¸äæäæûò¸ 1989: Íàðòû ê¸äæäæûò¸, ôûööàã ÷èíû. Îðäæîíèêèäçå: 1989. Èðîí àä¸ìîí ñô¸ëäûñòàä 2007: Èðîí àä¸ìîí ñô¸ëäûñòàä. I, Äç¸óäæûõú¸ó: 2007. osuri Tqmulebebi 2009: osuri Tqmulebebi. osuridan Targmna n. bepievma. Tb.: 2009. sixaruliZe 2007: sixaruliZe q. kavkasiuri miTologia. Tb.: 2007.

22 KHVTISO MAMISIMEDISHVILI Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

"Dzuars" in Osetian Folklore

The cult of the Dzuar worshipping was originated in the middle centuries in the upper reaches of the Alagiri, Kurtati, Tagauri and Digori gorges, in the mountainous region of North Ossetia. The content, structure, symbolism, ide- ology and idea of Ossetian mythology created about the Dzuars are similar to those of myths of Georgian highlanders. The cult of guarding saints in the mountainous region of Ossetia was spread from the mountainous region of eas- tern Georgia what is clearly evidenced by the texts about the origination of Dzuars. The myths about the Dzuars and jvaris-and-khatis originate from a sin- gle source, the .

Key words: Dzuar, saint, mythology.

xvTiso mamisimediSvili saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

`Zuarebi~ osur folklorSi

osur folklorSi mniSvnelovani adgili ukavia zepir moTxrobebs Temis, soflisa da gvaris mfarvel Zuarebze. xal- xur teqstebSi gadmocemulia Zuarebis sakraluri Tavgadasava- li, maTi daarsebisa da miwaze movlinebis ambebi. Zuari RvTa- ebrivi bunebis mqone mfarveli siwmindea. tipologiur siuJe- tebze agebul gadmocemebs Zuarebze specifikuri forma aqvs da qarTvel mTielTa andrezebis msgavsad, mas tradiciuli sazo- gadoebis yofaSi sakraluri Rirebuleba eniWeba. sakraluri Si- naarsis xalxuri teqstebis garda, Zuarebs vxvdebiT osuri epi- kuri da sawesCveulebo leqs-simRerebis personaJebad. osur xalxur teqstebSi mkafiod vlindeba Zuarebis RvTebrivi buneba da maTi funqciebi tradiciuli sazogadoebis yoveldRiur yofaSi, agreTve, osi xalxis religiuri da miTologiuri Sexedulebebi. osur religiur yofaSi paganizaciis ufro farTo masStabis miuxedavad, Zuars osur enaSi iseTive mniSvneloba aqvs, rogo- ric jvarsa da xats qarTuli enis mTis dialeqtebSi, anu Zuars

23 iseTive funqcia aqvs osebis tradiciul yofaSi, rogorc jvarsa da xats aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis saymoebSi. TviT mfarveli siwmindis osuri saxelwodeba `Zuar~ qarTuli enidan momdinareobs da qarTuli `jvaris~ fonetikuri cvlilebiT aris miRebuli (juari — Zuari). aseve qarTuli enidan aris Se- suli osurSi qristianul wmindanTa da angelozTa saxelebi: Taranjeloz (mTavarangelozi), miqalgabirTa (miqel-gabrieli), saniba (sameba, saneba (xevs.) da sxv. iseve rogorc aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi jvar-xati, osuri tradiciiTac Zuar aris mfarveli wmindanis, angelozis da saerTod salocavis zo- gadi saxeli. Zuar hqvia agreTve sakralur adgils, sadac daar- sebulia salocavi da ganlagebulia wminda nagebobebi. Zuaris miwieri sabrZanisi SeiZleba iyos Zveli nageboba, eklesia, an su- lac wminda xeebi. iq dResaswaulebze midis mlocveli, kultmsa- xuri ki mfarvel wmindans msxverpls swiravs da adidebs. osuri folkloris cnobili mkvlevari v. mileri ase ganmar- tavs Zuars: sityva `Zuari~ nasesxebia qarTuli jvaridan da aR- niSnavs jvars (крест), samlocvelos, wminda adgils, RvTaebriv Zalas da wmindans (mileri 1882: 240). osuri rwmena-warmodgenebisa da xalxuri teqstebis mixed- viT mfarveli zeciuri arsebebis raodenoba ganusazRvrelia. Tumca maT Soris SeiniSneba Taviseburi ierarqia. Zuarebis umravlesoba vastirjis (wminda giorgi) saxelzea dafuZnebuli. osebis TiTqmis yvela xeobasa da sofelSi aris vastirjis saxelobis salocavi. imdenad sayovelTaoa osebSi vastirjis saxelobis Zuarebi, rom SeiZleba vastirji Zuaris sinonimadac ki miviCnioT. Tumca vastirjis saxelobis Zuarebi, iseve rogorc saqarTvelos mTianeTSi wminda giorgi, ZiriTa- dad fsevdonimiT moixsenieba. mTielebi eridebodnen mfarveli wmindanis xsenebas, rom ar momxdariyo misi saxelis profanacia. osuri Tqmulebis mixedviT, firi Zuari sastikad gausworda mwyems vaJs, romelmac uadgilod axsena Zuaris saxeli da mis gamosacdelad iTxova daxmareba. alagiris xeobis sofel xodis hyolia mfarveli wmindani firi Zuari. Zuaris adgilsamyofeli yofila did qvasTan, romelic wminda adgilad iyo miCneuli. rogorc amboben, masSi mkvidrobda firi Zuari (Фыры дзуар, wmin- da verZi). rodesac sofels safrTxe emuqreboda, mlocvelebi midiodnen wminda adgilTan da Zuars SesZaxebdnen: _ Фадис! qvi- dan Turme didi, rqebCagrexili verZi gamodioda da saidanac safrTxe emuqrebodaT soflelebs, midioda da Tavisi jadosnu- ri ZaliT mtrebs anadgurebda. erTxel Turme qvasTan iqve ax- los, mindorSi, erTi biWi cxvrebs mwyemsavda. ymawvils moundo- mebia firi Zuaris danaxva. misula im qvasTan da SeuZaxia: Фадис! qvidan gamosula didrqiani yoCi da roca daunaxavs gacinebuli 24 biWi, romelsac araviTari safrTxe ar emuqreboda, saSinlad gamwyrala: Zuars adgilze gauqvavebia biWi misi saxelis uadgi- lod xsenebisTvis. dRemde im salocavTan axlos dgas gaqvave- buli biWi Tavisi cxvrebiT (msgavsi gadmocema dakavSirebulia TixosTi ZuarTan) (firi Zuari 2007). osi qalebi saerTod ar warmoTqvamdnen vastirjis, rogorc mamakacTa mfarveli wmin- danis saxels. isini mas moixseniebdnen evfemisturi saxelwode- biT `lagTi Zuar~ (wminda kaci). qarTuli andrezebidan cnobi- lia, rom laRma iaxsarma abudelauris simurSi samwlian tyve- obas bloeli mwyemsis mier gaRebuli msxverplis, oTxrqa-oTx- yura cxvris Sewirvis Semdeg daaRwia Tavi. samagierod laRma iaxsarma bloel mwyemss samjer daxmareba aRuTqva. iaxsari orjer marTlac daexmara. RvTisSvilma umZimesi gansacdelis- gan ixsna bloeli da misi ojaxi. magram mesamed bloelma `Samos- Zaxna ubralo saqmeze~. gamwyrala iaxsari da is ojaxi sul amo- uwyvetia. mere qadagis piriT uTqvams iaxsars: `iq xTiskarze Za- lian didi saqmisTvis viyavi misuli, SamoZaxneba rom gavige, Cems wess ver gadavedi da movbrundi xTis karidan, SemoZaxilis ad- gilze mivedi, vnaxe, rom saqme araferi uWirda, iq ki didi saqme damrCa gaukeTebeli, amitom gavuwyeri da Tavisi ojaxiT amov- wyviteo~ (oCiauri 1991: 47). qarTveli mTielebi jvar-xatis sa- xels RamiT ar axsenebdnen, aseve eridebodnen maTi saxelis xSi- rad xsenebas. radgan mfarveli wmindanis saxeli sakralur kate- goriad miiCneva, amitom isini salocavebs epiTetebiTa da fsev- donimebiT moixseniebdnen. RvTisSvilis saxelis nacvlad ambob- dnen: dalocvili, gamarjvebuli da a. S. osebSi vastirjisTan erTad yvelaze gavrcelebuli da popu- laruli wmindanebia vacila (wminda ilia) da mad mairami (deda mariami). maTi saxelobis Zuarebi osebSi sayovelTaod aris cno- bili da saTemo salocavTa umravlesoba maT saxels atarebs. osur miTologiaSi arian wminda warmarTuli RvTaebebi: ze- ciuri mWedeli qurdalagoni, nadirobis RvTaeba afsaTi, wyal- qveSa samefos mbrZanebeli donbeTiri, keriis mfarveli RvTaeba safa, mgelTa mbrZanebeli TuTiri, wvrilfexa saqonlis mfarve- li falvara, saiqios gamgebeli barasTiri, qarTa RvTaeba gala- goni, bavSvebis mfarveli, agreTve, yvavilbatonebis, wiTelba- tonebisa da epidemiebis mbrZanebeli alardi, naTesebis mfarve- li borxvaraldari. Tumca osur RvTaebebs qristianul wmindan- Ta niSan-Tvisebebic axasiaTebT: TuTiri momdinareobs qristi- ani wmindanis Tevdores saxelidan da dakavSirebulia mis kul- tTan. wminda Tevdores xsenebis dRes eklesia aRiSnavs did- marxvis pirvel SabaTs. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis say- moebSi didmarxvis pirveli SabaTi gamocxadebuli iyo mZime dRed, mas mgelTuqms uwodebdnen. osuri miTosis mixedviT ki

25 TuTiri mglebs mbrZaneblobs, Sinaur pirutyvs icavs nadirisa- gan. radgan TuTiri mglebis mwyemsia, osebis rwmeniT, TuTiris neba-survilis gareSe mglebs ar SeuZliaT ziani miayenon adami- anebsa da Sinaur pirutyvs. mwyemsebis rwmeniT, ganrisxebul TuTirs SeeZlo mglisTvis piri Seekra. didmarxvis pirvel Sa- baTs, anu zustad maSin, rodesac qristianuli eklesia wminda Tevdores xsenebis dRes aRniSnavs, . oCiauris cnobiT, fSavSi `mglebis SiSiT yvela uqmobda, kaci da dedakaci. Tu vinme rames imuSavebda, mezoblebi ityodnen: ar Seinaxa ki mgelT uqmi da na- xavT mgeli ras uzamso~ (oCiauri 1991: 169). didmarxvis pirvel SabaTs, wminda Tevdores xsenebis dRes, anu mgelTuqme dRes, xevsureTSi tardeboda mglis piris Sekvris rituali, xolo fSavSi _ mglis magiuri dabma. analogiur ritualebs icnobdnen osebic, rac, SeiZleba, qarTuli tradiciebis gavleniTac aix- snas. marTalia, osebSi arc TuTiris da arc wminda Tevdores sa- xelobis salocavi ar hqondaT, magram didmarxvis pirvel kviras osebSi erqva TuTiri komdarani, TuTiris marxva. gansakuTre- biT uqmobdnen didmarxvis pirvel dRes, osebi mzis amosvlidan mzis Casvlamde arc svamdnen da arc Wamdnen. wvrilfexa saqonlis mfarvel falvaras kultic qristianu- li religiidan momdinareobs. mkvlevarTa azriT, falvara qris- tianuli wmindanebis _ florasa da lavras saxelebis SeerTe- biT aris miRebuli. arc zeciuri mWedlis qurdalagonis saxelobis personalu- ri samlocvelo ara aqvT osebs, magram mWedlebi mas yovelwli- urad TavianT saqmianobaSi xelSewyobas SesTxovdnen. osuri RvTaebebi, romlebic, xalxuri teqstebis mixedviT, zeciur umaRles ZalTa ierarqias miekuTvnebian, ar floben Ta- vianT saxelze agebul specialur sakulto samlocveloebs da, amis gamo, isini arc iwodebian Zuarebad. es e. w. warmarTuli RvTaebebi ZiriaTadad osuri saTavgadasavlo epikuri teqste- bis personaJebi arian. Zuaris statusi niSandoblivia mxolod qristianuli wmindanebisTvis, rogoricaa: wminda giorgi (vas- tirji), winaswarmetyveli elia (vacila), mTavarangelozi (Ta- ranjeloz), miqalgabirTa, saneba (sameba) da sxv. amrigad, Zuarebi is mfarveli wmindanebi da zeciuri arsebebi arian, romelTa saxelzec aris samlocveloebi da maT sadideb- lad iq gansazRvrul dros qristianuli kalendris mixedviT tardeba kultmsaxureba. samecniero literaturaSi Zuarebs uwodeben RvTaebebs. mi- uxedavad imisa, rom osur miTologiaSi Zuarebs garegnulad zogjer erTmaneTisagan gamijnuli funqciebi da niSan-Tvisebe- bi aqvT, isini mainc ar arian RvTaebebi. vaxuSti Tavis istori- ul-geografiul naSromSi `aRwera samefosa saqarTvelosa~, ro-

26 melSic osebis yofasa da religiur rwmenas ganixilavs, Zuarebs ar uwodebs RvTaebebs. misi cnobiT, warCinebuli osebi aRiareb- dnen , xolo glebi _ qristianobas. Tumca, vaxuStis az- riT, isini iyvnen `umecarni orives rjulisani, rameTu garCeva maTi ars ese: romelni sWamen Rorsa, arian qristianeni, da ro- melni sWamen cxensa, eseni arian mahmadianni. garna yovelTave uwyian mgzavsi kerpisa, romelsa uwodeben vaCilas, rameTu Ses- wirven elias Txasa da Ãorcsa... raTa ara mouvlinosT eliam setyuani da mosces nayofni queyanisani~ (vaxuSti 1973: 638-639). vaxuSti osebze arsad wers, rom isini warmarTebi arian. is gar- kveviT aRniSnavs, rom `warCinebulni maTni arian mahmadianni, da dabalni glexni qristianeni~ (vaxuSti 1973: 638), man icis, rom osebis salocavi vacila momdinareobs qristianuli wmindanis ilias kultidan. amitom vaxuSti vacilas ar miiCnevs kerpad da RvTaebad, Tumca vacilas salocavsa da qristianul nagebobebs Soris gansxvavebas xedavs da amitom wers, rom vaCila aris `mgzavsi kerpisa~. Zuars RvTaebis statusi ZiriTadad sabWoTa periodis mkvle- varebma mianiWes. Zuarebis dayofa RvTaebebad dargobrivi fun- qciebis mixedviT ZiriTadad sabWoTa ideologiis gavleniT aix- sneba. sabWoTa kavSirSi, rogorc warmarTul-aTeisturi tipis saxelmwifoSi, ufro misaRebi gaxda mecnierebs ekvliaT lite- ratura warmarTuli epoqis RvTaebebze, vidre teqstebi qristi- anul wmindanebze, romelsac saxelmwifosgan dakninebuli da damcrobili eklesiis viwro sagnad miiCnevdnen. miToritualu- ri teqstebis popularuli personaJi _ gaxalxurebuli qristi- anuli wmindanebi ki warmarTul RvTaebebad gamoacxades. mefis ruseTis periodis mkvlevarebi Zuarebs ar uwodebdnen RvTa- ebebs. v. mileris (1848-1913) cnobiT, `osebi Zuarebs arasodes moixsenieben RmerTis saxelwodebiT. osi arasdros ityvis, rom vastirji an falvara aris RmerTi~ (mileri 1882: 239). v. mileric Tavis `osur etiudebSi~ Zuarebs ar moixseniebs RvTaebebad. Tumca osebis religiur cnobierebaSi paganizacia ise Rrmad aris SeWrili, rom maT warmodgenebSi Zuarebis kults, Tavisi dargobrivi funqciebiT, TiTqos iseTive adgili ukavia, ro- gorc RmerTebs Zveli xalxebis miTologiur panTeonSi. zogi- erT Zuarze damokidebulia pureuli mosavlis siuxve, zogier- Ti ganagebs Sinauri saqonlis nayofierebasa da nawvel-nadRve- bis baraqas, arian iseTi zeciuri arsebanic, romlebic adami- anebs avadmyofobas ugzavnian. Tumca amgvari Sexeduleba Zu- arebze, iseve rogorc aRmosavleT saqarTvelos mTielTa jvar- xatebze, zerele da zedapirul STabeWdilebas emyareba. Tavisi bunebiT Zuari SeiZleba iyos Temis, soflis, konkre- tuli adgilis an mTeli xeobis mfarveli. amasTanave Zuars, ro-

27 gorc mfarvel wmindans da Suamavals RmerT xcaus winaSe, Ses- Txoven mosavlisa da saqonlis baraqianobas, vaJis dabadebas, sa- erTod Svilebis gamravlebas, avadmyofis gamojanmrTelebas, Sors wasulis mSvidobiT dabrunebas da sxv. osebis rwmeniT, yve- laze didi Zala miewerebaT im Zuarebs, romlebic yofili qris- tianuli eklesiebis nangrevebTan arian daarsebuli. Zuarebs erTmaneTTan aqvT moZmeobac da uTanxmoebac. vaci- las moZmed iTvleba TixosTi Zuari. TixosTi Zuaris miwieri sab- rZanisi aris sofel cimiTis (CrdiloeT oseTi) maxloblad. gvalvis dros vacilas cimiTelebi wvimas SesTxoven. Tu gvalva mainc gagrZelda, TixosTi Zuaris salocavSi cimiTelebs Sesawi- rad mihyavT batkani da kultmsaxuri TixosTi Zuars vacilasTan Suamavlobas evedreba: `o, TixosT, Sen xar Cveni mfarveli, Seni ici Cveni gaWirveba, gadmogvxede wyalobiT, Sen xar vacilas moZ- me, SesTxove mas, rom mouvlinos wvima Cvens gadamxmar min- dvrebs...~ (mileri 1882: 258). osebs swamdaT, rom vacila Seismen- da Tavisi moZme-moTanaxme Zuaris Txovnas da cimiTelTa yanebs daawvimebda. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSic saTemo jvar-xatebs hyavT moZme RvTisSvilebi, romlebsac saymos dasaxmareblad morige RmerTisgan konkretuli funqcia mieniWaT. rogorc osuri gadmocemebidan irkveva, moZme-momxreobis garda, zeciur Zalebs erTmaneTTan qiSpi da uTanxmoebac hqoni- aT. Sinauri pirutyvis mfarveli, saTno da momTmeni falvara gansakuTrebiT daazarala mglebis mwyemsma TuTirma. osebs falvara warmoedginaT adamianis saxiT, marcxena Tvalis gareSe. falvaras marcxena Tvali TuTirma dartymiT gamoTxara, raTa misi mglebi marcxnidan SeumCnevlad miparvodnen cxvrebs, rom- lebsac falvara icavda. qarTul miTologiaSi cnobilia sakra- luri Tasebis gamo fSavis saymoebis mfarveli jvar-xatebis iax- srisa da pirquSis dava. osur epikur teqstebSi gvxvdeba sadevgmiro siuJetebi Zu- arebze. narTebis eposi mogviTxrobs ganrisxebuli baTraZis brZolas vastirjebis, vacilebisa da sxva Zuarebis winaaRmdeg. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis andrezebic sadevgmiro si- uJetebzea agebuli. maTSi gadmocemulia RvTisSvilebisa da dev-kerpebis brZola. RvTisSvili imarjvebs uwmindur dev-ker- pebze. z. kiknaZis azriT, `saboloo mizani am brZolebisa salo- cavis daarsebaa~ (kiknaZe 2008: 71). narTebis eposSic Zuarebi RmerTis daxmarebiT imarjveben. baTraZi iRupeba. am brZolis Sedegia sami salocavis _ Taranjelozis, miqalgabirTasa da rekomis daarseba. Zuarebi, rogorc `uxorconi~ da zecis binadrebi, angelozu- ri arsebebi arian, magram angelozebi gansxvavdebian Zuarebis-

28 gan. angelozs Tavisi saxelwodeba aqvs osur enaze _ zedi (ir.), izadi (dig.). osebis rwmeniT, yovel adamians Tavisi mcveli angelozi hyavs. iseve rogorc aRmosavleT saqarTvelos mTi- aneTSi, osebSic angelozebi ierarqiulad Zuarebze dabla dga- nan, maT xSirad konkretuli adgilisa da sagnis dacva-mfarve- loba evalebaT. angelozebi osur xalxur teqstebSi mravlobiT ricxvSic gvxvdeba da isini aRniSnaven wmindanebisa da RvTaeb- rivi Zalis mqone arsebebis erTobas, zeciur laSqars. zedis paralelurad osur xalxur teqstebSi gvxvdeba dauegi, aseve angelozis mniSvnelobiT. aRsaniSnavia, rom vastirjis, vacilas, miqalgabirTas da sxva cnobil mfarvel wmindanebs osur teq- stebSi ar hqviaT zedi an dauegi. isini Zuarebis zeda ierarqias ganekuTvnebian. Tumca aRsaniSnavia, rom, iseve rogorc zedi da dauegi, vastirji da vacilac narTebis eposSi mravlebiT ricx- vSic xsendeba. narTebis gmiri baTraZi ebrZvis vastirjebisa da vacilebis zeciur laSqars. osuri rwmena-warmodgenebis mixedviT, zeciuri ierarqiis umaRles safexurze dgas samyaros gamgebeli RmerTi. osur ena- ze RmerTs hqvia xcau. osebs swamT erTi uzenaesi, uxilavi Rmer- Ti, romelic zecaSia da iqidan marTavs samyaros. Zuarlagis mi- er salocavSi warmoTqmuli sakulto teqstebis mixedviT xcaum Seqmna Zuarebic: `RvTisa da RvTisgan Seqmnili Zuarebis madli ar moklebodeT Tqvens ojaxebs!~ _ mimarTavs Zuarlagi mloc- vels da pirvelad mis saxels axsenebs (agnaevi 1999: 172). aRmo- savleT saqarTvelos mTianeTis jvar-xatTa sadideblebSic xu- cesi Tavdapirvelad morige RmerTs adidebs da Semdeg mfarvel jvar-xats mimarTavs: `Sen Seni gamCeni morige RmerTi gadidebs, gaZlierebs, ar magiwyens, ar magiZulebs~ (sadideblebi 1998: 15). v. mileris cnobiT, xcaus saxeli osebs mudam pirze akeriaT. is ismis ara mxolod ZuarTa dResaswaulebze, aramed adamianTa yoveldRiur cxovrebaSic, yoveldRiur yofiT survilebSi: — `RmerTma wyaloba mogces! — miiRe RvTis wyaloba!~ (mileri 1882: 239). xcau, osebis rwmeniT, maTgan Sors aris. is miuwvdomelia, usaxo da uCinari. Tumca, maTi azriT, amqveynad adamianTa bedni- ereba Tu ubedureba xcaus nebazea damokidebuli. rogorc vxedavT osebis miToreligiur cnobierebaSi zeciur ZalTa ierarqiis saTaveSi dgas erTi RmerTi _ xcau. xcaus Sem- deg mTels oseTSi sayovelTaod Tayvans scemen vastirjis, vaci- las, avdZuars, reqoms da mad mairams. osebis rwmeniT, umaRles zeciur Zalebs miekuTvnebian, agreTve, TuTiri, falvara, qur- dalagoni, barasTiri, donbeTiri, afsaTi, galagoni, safa da alardi, romelTa saxelobis sakulto salocavi osebs ara aqvT da amitom isini Zuarebad arc iwodebian. sayovelTaod cnobili mfarveli wmindanebis garda, TavianTi konkretuli mfarveli

29 Zuarebi hyavT calkeul soflebsa da ojaxebs. maT Sesaxeb me- zoblebmac ki SeiZleba araferi icodnen. v. mileris cnobiT, osebis nebismier aulSi SeiZleba iyos sasoflo, anu soflis mfarveli Zuari, romelsac wlis ganmavlobaSi erTxel mainc aqvs Tavisi dResaswauli (mileri 1882: 253). amrigad, osuri tradiciiT ZuarTa ramdenime jgufi gamoiyofa: 1. Zuarebi, romlebsac mTels oseTSi icnoben da Tayvans sce- men [rekomis Zuari, miqalgabirTa, xeTagis Zuari, tbau vacila). 2. xeobis mfarveli Zuarebi, romlebsac xeobaSi Semavali yvela soflis mcxovrebi adidebs (ZivRisis Zuari, avd Zuari...). 3. sasoflo Zuarebi. 4. gvaris mfarveli Zuarebi. 5. ojaxis mfarveli Zuarebi. zogierT Zuarze codnas mxolod erTi konkretuli ojaxi inaxavs. arian Zuarebi, romelTa ambebic misi mfarvelobis qveS mcxovrebma sagvareulos warmomadgenlebma ician da eTayvanebi- an. sayovelTaod cnobil Zuarebze RvTaebrivi istoriebi mTel oseTSia gavrcelebuli. yovel oss smenia erTi gadmocema mainc ZuarTa samlocveloebis saswaulebrivi daarsebis Sesaxeb. Zu- arebis dResaswaulze Zuarlagebisgan aRvlenil sakulto teq- stebsa Tu saritualo trapezze (quvd) ZiriTadad pirvelad adideben did RmerTs (Cтыр Хуыцау), meores _ vastirjis (vas- kergi), mesames _ vacilas da meoTxes _ mad mairams. sakulto teqstebsa da miTologiur gadmocemebSi mfarveli wmindanebi sxvadasxva epiTetebiTa da zedwodebebiT xsendebian, romlebic Zuarebis sakralur bunebasa da maT funqciebs gamoxataven. zo- gierTi Zuari epiTetad gvxvdeba toponimuri saxelwodeba, ro- melic mfarveli wmindanis miwier sabrZanisze miuTiTebs. Zuare- bis saxelwodebebSi asaxulia ferTa simbolika, aseTia: urs Zu- ari (TeTri Zuari), serx Zuari (wiTeli Zuari), sau Zuari (Savi Zu- ari), agreTve, sizRarin Zuari (oqros Zuari). `Zuarebis~ Tayvaniscemis kulti Sua saukuneebSi CrdiloeT oseTis mTianeTSi, kerZod alagiris, qurTaTis, Tagaurisa da digoris xeobebis zeda welze Camoyalibda. Zuarebis Sesaxeb Seq- mnili osuri miTologiuri teqstebis Sinaarsi, struqtura, sim- bolika, ideologia da sazrisi qarTvel mTielTa andrezebis analogiuria. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis xatobebsa da CrdiloeT oseTis mTianeTSi ZuarTa dResaswaulebze kultmsa- xurebis wesebic TiTqmis identuria. mfarvel wmindanTa kulti oseTis mTianeTSi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTidan gav- rcelda, rac mkafiod Cans ZuarTa daarsebis teqstebidan. Zuar- Ta da jvar-xatTa daarsebis andrezebi erTi saerTo wyarodan iRebs saTaves.

30 qarTvelma misionerebma samefo xelisuflebis mxardaWeriT Sua saukuneebSi CrdiloeT oseTSi araerTi eklesia da monas- teri aaSenes, romelTa umravlesoba dRes dangreulia. Tumca iq, qristianuli eklesiis nangrevebze Zuaris kulti aRmocenda da adgilobrivi mcxovreblebi mas, rogorc mfarvel wmindans, Tayvans scemen da adideben. rekomis Zuari, ZivRisis Zuari, mi- qalgabirTa, vastirji, vacila, saniba da sxva salocavebi swo- red qristianobas daefuZna. Zuarebis kulti danarCeni Crdilo- eT oseTis teritoriaze iqidan gadatanili niSebiT gavrcelda.

damowmebani:

agnaevi 1999: Агнаев Г. Осетинские обычаи. Владикавказ: 1999. vaxuSti 1973: batoniSvili vaxuSti. aRwera samefosa saqarTvelosa. qarTlis cxovreba. t. IV. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1973. kiknaZe 2008: kiknaZe z. qarTuli folklori. Tb.: Tsu gamomcemloba, 2008. mileri 1882: Миллер Вс. Осетинские этюды. II. М.: 1882. oCiauri 1991: oCiauri al. qarTuli xalxuri dReobebi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi (fSavi). Tb.: 1991. sadideblebi 1998: jvar-xatTa sadideblebi (teqstebi Sekribes, winasi- tyvaoba, leqsikoni da saZieblebi daurTes z. kiknaZem, x. mamisimediS- vilma da t. maxaurma). Tb.: 1998. firi Zuari 2007: Раздел: Святые места Осетии. Святилище Фыры дзуар. www.osetins.com

31 MARIA FILINA Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Self-assessment of Creativity in the Heritage Group of "Polish Poets of Caucasus"

In Georgia, in the years 1830-1840 was a group of Polish poets, composed of political exiles. One of the leading ideological and aesthetic moments of their heritage was to define the role of poetry and self-creation. Some of the exiles, until their arrival to Caucasus have had a poetic experience. Prevailing writers were Tadeusz Lada-Zablotski, Vladislav Stshelnitsky, Leon Yanishevskii. But whether they are linked to the literature their life aspirations? This question is ambiguous. Image of the poet is a major in the romantic lyric, since it involves an idea of their mission. In Tadeush Lada-Zablotsky’s creativity, the fate of a poet-prophet, who is unavailable vanity light.

Key words: Polish poets, Caucasus, Tadeusz Lada-Zablotski, Vladislav Stshelnitsky, Leon Yanishevskii

МАРИЯ ФИЛИНА Грузия, Тбилиси ТГУ им. Ив.Джавахишвили

Роль поэта и самооценка творчества в наследии группы «польских кавказских поэтов»

Как известно, на Кавказе, в частности, в Грузии в 1830-1840 гг. фун- кционировала группа польских поэтов, состоявшая из политических ссыльных – участников польских антицарских восстаний. Одним из веду- щих идейных и эстетических моментов их наследия является определение роли поэзии в собственной жизни и самооценка творчества. Некоторые ссыльные до своего прибытия на Кавказ уже имели поэтический опыт. Можно сказать, что сложившимися литераторами были Тадеуш Лада-Заб- лоцкий, Владислав Стшельницкий, Леон Янишевский или Винценти Да- вид. Но связывали ли они с литературой свои жизненные стремления? Этот вопрос неоднозначен. Как известно, сам Заблоцкий не только писал стихи до ссылки, но и оказался на Кавказе из-за своего антицарского сти- хотворения. Так что он, скорее всего, продолжал бы творить и в иной си- туации. Хотя сам Заблоцкий не раз писал о том, что хотел бы стать уче- ным и даже предпринимал шаги в этом направлении.

32 Мотив «скитальческой музы», ведущий почти у всех поэтов группы, объясняет очень многое – с романтическим представлением о поэзии вы- соких чувств сочетается исключительность судьбы, которая как бы тре- бует увековечения. Муза «патронирует» главные ценности человеческого духа – благородство и посвящение. Вопрос Винцентия Давида: «Кто из юных, в котором сильно еще благородство и самоотверженность, не написал хотя бы несколько стихов?» содержит в себе ответ. А именно: польская кавказская литература как некое целое возникла не только, а, быть может, не в первую очередь в результате неволи авторов, а была не- обходимостью заполнения духовной пустоты. С этой ведущей мотивацией связана и тематика, и система образов, и лирический тон. Образ поэта является одним из основополагающих в романтической лирике. В этом плане произведения Заблоцкого, Янишевского, Стшель- ницкого, Петрашкевича, Винницкого не являются исключением. Можно сказать, что в каком-то смысле с образом поэта связано представление о своей миссии. Во взглядах Заблоцкого содержится момент предназначе- ния, это нашло выражение уже в его ранних стихах, в которых носителем предназначения, судьбы был поэт-пророк. Собрав материал в некую це- лостную картину, можно сделать вывод, что в определенном смысле кав- казцам было дано такую миссию выполнить. Заблоцкому вообще свойс- твенно ощущение предназначения. Это проявилось уже в его ранних сти- хах. Там носителем предназначения , судьбы был поэт – „Wieszcz”. Это, безусловно, романтический образ Пророка, которому недоступна суета света, частично несущий в себе глубинные черты Пророка Ю. Словацкого, а в русской литературе – пушкинского и лермонтовского. Но себе никто из поэтов рассматриваемой группы не присваивает роли Пророка. Напротив, они отмечают принципиальную недосказанность, да- же ущербность своей поэзии, ее сиротство. Это явление объясняется ря- дом причин. Во-первых, никто из них не ощущал в себе поистине мас- штабного дарования, позволявшего совместить собственный мощный го- лос с образом пророка. Во-вторых, в их неуверенности играло роль как бы окраинное происхождение. Большинство «кавказцев» – из небогатых дво- рянских родов восточных польских земель – нынешней Украины и Бе- лоруссии. Они изначально не были включены в магистральную линию родной культуры, и, наконец, – у них сильно вполне реальное осознание того, что они насильственно лишены родной почвы, словно вычеркнуты из жизни Польши, не имеют литературной среды, своего читателя и т.д. Они не могли иметь той внутренней уверенности, какую дает причастность к сильной, стабильной литературной среде с четкой иерархией ценностей, что ощущается даже в письмах Заблоцкого к Ю.И.Крашевскому. Он сомневается, не будут ли его стихи звучать в Польше анахронизмом. Эти поэты жили на периферии родной культуры, а врастание в новую среду было весьма сложным. Таким образом, авторитет писателя, в первую очередь Ю.И.Крашевского, столь часто подчеркиваемый в признаниях 33 В.Стшельницкого и других, мало связан с романтическим представлением о славе. Скорее доминировало сознание долга, национальной необходи- мости, или, как сформулировал Леон Янишевский – «необходимость прав- дивового свидетельства». Следует отметить, что поэзия «кавказцев» отличается не всегда рас- шифровываемыми аллюзиями. Мы встречаемся с табу на вопросах поли- тики, с множеством намеков, пропусков, неизвестных криптонимов, кото- рые не всегда подлежат сегодня расшифровке. Поэтому каждая попытка создания синтетического образа требует большой осторожности в выводах». Приведем стихотворение Заблоцкого, в котором эта позиция выр- азилась наиболее полновесно:

Natchniony prorok zabłysnął śród czerni, Chmura rozmyślań czoło mu przysłania Nie przerywajcie jego dumania! Gdy płocha młodzież uwieńczona kwiatem, Z radością życia przebiega zagony, On smutny tęskni za przeszłości latem Jak anioł z niebios strącony (Łada-Zabłocki 1845: 122)

Подстрочник:

Вдохновенный пророк засверкал среди черни, Туча раздумий омрачает его чело; Не прерывайте его видений, неверные! Берегите его думы! Когда ветреная /легкомысленная/ молодежь, увенчанная цветком, С радостью жизни проносится по полям, Он, грустный, тоскует летом о прошедшем, Как ангел, изгнанный с небес.

Следует отметить, что стихотворение относится к первому, по класси- фикации самого поэта, периоду творчества. В годы пребывания на Кавказе такое отношение к роли поэта у него усиливается. В плане самоощущения пушкинский пророк и пророк «кавказцев» не совпадают. Ссыльные поля- ки весьма объективно, даже излишне строго оценивают свою поэзию, под- черкивая, что она родилась в изгнании. Творец несет в себе черты гения, пророка, призванного вести за собой человечество, он верховное, отчасти даже мифологизированное понятие духовного владыки в системе ценностей романтизма. Но Д.Оссовская ос- троумно отметила, что у «кавказцев» «в этом есть что-то от создания обра- за провинциальных святых» (Ossowska 1978: 27), имея в виду несколько провинциальную психологию большинства кавказских поэтов (провинци- альную по типу, а не в оценочном плане). Общественность нуждалась в

34 своих «пророках», в своих собственных «святых», принадлежащих той среде, в которой этой общественности довелось жить. С другой стороны, этот творец и пророк в мироощущении гениев той поры – Мицкевича, Словацкого, Пушкина, Лермонтова был кровно связан с осознанием значения собственного творчества, глубоко родствен лирическому герою. В мире кавказских поэтов этот образ, точнее, понятие прямо не проецируется на их самоощущение. Напротив, они отмечают принципиальную недосказанность, даже ущербность свое поэзии, ее си- ротство. Это явление объясняется рядом причин. Во-первых, никто из них не ощущал в себе поистине масштабного дарования, позволявшего сов- местить собственный мощный голос с образом пророка. Во-вторых, в их неуверенности играло роль как бы окраинное происхождение. Большин- ство «кавказцев» - из небогатых дворянских родов восточных польских земель – нынешней Украины и Белоруссии. Они изначально не были включены в магистральную линию родной культуры, и, наконец, – у них сильно вполне реальное осознание того, что они насильственно лишены родной почвы, словно вычеркнуты из жизни Польши, не имеют литера- турной среды, своего читателя и т.д. Они не могли иметь той внутренней уверенности, какую дает причастность к сильной, стабильной литератур- ной среде с четкой иерархией ценностей. Это ощущается в письмах Заб- лоцкого к Крашевскому, в которых он сомневается, не будут ли его стихи звучать в Польше анахронизмом. Таким образом, авторитет писателя, в первую очередь Ю.И.Крашевского, столь часто подчеркиваемый в призна- ниях Владислава Стшельницкого и других, мало связан с романтическим представлением о славе. Скорее доминировало сознание долга, националь- ной необходимости, или, как сформулировал Леон Янишевский – «необ- ходимость правдивового свидетельства». Одной из самых ярких поэтических самооценок кавказцев, помимо афористических слов Заблоцкого о «вдовьем гроше», является стихотво- рение Вл. Стшельницкого «К…», строки из которого не раз цитировались в связи с поэзией польских ссыльных. Приведем их, поскольку в них скон- центрировано отношение самих поэтов к своей музе:

Różne w tych czasach zbiegając strony, Wszędzie ja nosił lutnię tułacza, I na niejedne przestrajał tony. – Ale ach! dzisiaj dawne zapały, W posępnych pieśniach moich, jak we mnie Znaleźć spodziewałbyś się daremnie. – Znajdziesz w nich serca zarys nieśmiały, Niedomówione nadzieje, żale, Marzenia mgliste, jak dni zimowe, Czasem pół hymnu piękności, chwale, A wszystko głuche, senne, jałowe (Strzelnicki 1860, t. III: 37-38).

35 Подстрочник:

Разные пересекал я в те времена края, Везде носил я лютню скитальца, И настраивал ее на разные тона. Но ах! сегодня давний энтузиазм /вдохновение/ В мрачных /угрюмых/ песнях моих, как и во мне, Напрасно надеялся бы ты найти. Найдешь в них неясные очертания сердца, Недоговоренные надежды, скорбь, Мечты туманные, как зимниеи дн , Порой незавершенные полгимна красоте, А все глухое, сонное бесплодное…

И завершается это размышление уничижительной ноткой, даже чрез- мерным преуменьшением собственного значения:

Czy sierocego datek tułactwa, Na starą nutę składane pienia (Co ci przynoszą ku twej zabawie, Ja nieświadomy wieku dążenia, Wieszcz zawadniały - przyjmiesz łaskawie? (Strzelnicki 1860, t. III: 37-38).

Подстрочник:

Примешь ли милостиво /снисходительно/ сиротское Пожертвование изгнанника, Песнопения, сложенные на старые ноты, Что приношу тебе, к твоей забаве /развлечению/, Я, не осознающий стремлений века, Пиит, отставший от времени?

Трудно определить, поскольку это касается весьма личных моментов, осознавал ли Стшельницкий – человек высокой литературной культуры и несомненного дарования – истинны1 масштаб своей вынужденной ограни- ченности. Подобных признаний немало в стихах кавказских поэтов, воз- можно, это обобщение единой для поэтов ситуации. Порой кажется, что подобное уничижение является оборотной стороной жажды признания, надежды на то, что кто-то обратится к ним с поддержкой, похвалой, под- тверждением значения их творчества. Здесь скорее вырисовывается образ потерянного, «осиротевшего» человека, обремененного комплексом анах- роничности, нежели претендента на роль духовного вождя. Возможно, некоторые из «кавказских» авторов стали литераторами именно в результате ссылки. Писали многие, трактуя свою писательскую активность и как свою обязанность, и как своего рода терапию души. В

36 литературном творчестве они искали уничтоженную или потерянную гармонию мира, этот мифический лад, который придает смысл жизни и подтверждает ее значение. Следует отметить, что поэзия «кавказцев» отличается не всегда рас- шифровываемыми аллюзиями. Мы встречаемся с табу на вопросах по- литики, с множеством намеков, пропусков, неизвестных криптонимов, ко- торые не всегда подлежат сегодня расшифровке. Поэтому каждая попытка создания синтетического образа требует большой осторожности в выводах. Все это проникает и на идейный, и на тематический уровень про- изведений. Мы имеем дело с принципиально двойственным явлением. С одной стороны, все обращавшиеся к творчеству «кавказцев» отмечают повышенную биографичность их наследия. Так, К. Заводзиньский утвер- ждает, что том «Поэзия» Заблоцкого является его автопортретом (Zawod- ziński: 1946: 26), что вполне вписывается в романтическую поэтику. С дру- гой стороны, можно поправить Заводзиньского: это автопортрет душевно- го состояния, ибо о моментах, поворотных для судьбы, сказано столь неяс- но и зашифровано, что сам Заводзиньский ошибся, пытаясь по поэтичес- ким строкам определить причину ссылки поэта. Однако их наследие де- йствительно характеризуется автобиографизмом, стремлением к слиянию жизни и творчествао. Эт черта, определенно свойственная для каждой эмигрантской литературы. Поразительным откровением, учитывая обычный саркастический тон Янишевского, звучит его признание: „В итоге скажу кратко, но решитель- но: какой была моя жизнь, таков и образ моего вдохновения. Содержание сочинений – это содержание моей более, чем бурной жизни. Прочитай все, что я написал, и узнаешь, чем был, чем желал быть, чем являюсь сейчас и чем пребуду до конца, несмотря на страдания души, утрату здоровья, ухо- дящие годы и тяжкий труд. Не много приобретет литература от появления моих сочинений – более приобрел бы мыслящий человек, разгадывая ис- точник вдохновения и пути, какими ведет меня Провидение. Читать меня будут с удовольствием по той безошибочной причине, что все, что я пи- сал, было написано в моменты искреннего сердечного волнения, когда все, что переполняло сердце, вся вера, надежда, любовь, счастье, горечь, сом- нение, насмешка и недоля выливалось в звуки. Об эстетическом испол- нении моих произведений я не думал никогда. Все, что создалось, соз- далось, как Господь Бог дал. Хотите печатать – печатайте. Хотите читать – читайте. Вот и все о себе, даже чересчур” (Janiszewski 1850: 32). Слова Янишевского подтверждают не только автобиографизм поэзии «кавказцев». Его признание, и это следует особо подчеркнуть, заслужива- ет внимания как синтетическое, обобщенное определение того, чем было творчество ссыльных. Подобное осознание предложил нам человек, оце- нивающий эту литературу изнутри и с позиции своего времени. В литературе этой много пробелов: погибшие рукописи, незавершен- ные произведения рано умерших авторов, умолчание о том, что написано. 37 Помимо того, неизвестно, какие купюры сделаны в публикациях и в аль- манахах цензурой, так как материалы с Кавказа подвергались особой про- верке. Насколько тексты, увидевшие свет, отличаются от замысла автора? Из сохранившегося цензорского автографа «Отрывков образов и мысли путешествия в Тифлис 1841 года» Леона Янишевского следует, что значи- тельные фрагменты текста были вымараны. Цензор вычеркивал, к приме- ры, все словосочетания, связанные с военной лексикой: «дома наподобие казарм», «как армия, готовая к смотру», «в каждой подворотне стоял сол- дат, по-видимому, дозорный. По улице изредка пройдет солдат, женщина или офицер, гарцующий на лошади». Выпали также следующие фразы: «И глядя на эти милые творения, вянущие в тесноте, мне казалось, что я узрел цветы с родных лугов, сорванные в прекрасных садах, пересаженные в одинокие горшки для украшения человеческого жилья, тоскующие в сво- ем заключении по ласке ветра, по солнечным лучам и вскоре умирающие от печали» (Janiszewski F9-517). Текст приводим по атвографу, храняще- муся в рукописном фонде Литовской библиотеки Академии наук. Это лишь мелкие примеры из фрагмента XVI «Отрывков», на самом деле вмешательство цензуры гораздо более серьезно. Поэтому выводы, как было отмечено, требуют особой осторожности. При оценке мемуарных записей следует учитывать и то, в какой степени кавказские впечатления трансформировались под влиянием новых жиз- ненных обстоятельств. Так было с «Кавказом» Матеуша Гралевского, про- изведением, написанным в период парижской эмиграции, создаваемом с четко определенной идеологической позицией, что резко выделяет его на фоне остальных текстов. Так, одним из определяющих моментов наследия «кавказцев» является заложенная в нем двойственность: самораскрытие, порой полная откровенность, исповедальность (у Заблоцкого, Стшельниц- кого, Петрашкевича, Анджейковича) и одновременно – философская от- влеченность, абстрактность образов. Во многом это заложено в романти- ческой традиции, а также в атмосфере, в которой были воспитаны бывшие филареты и филоматы, но в значительной степени недоговоренность и некая «нематериальность» позволяли скрыть за метафизическими рассуж- дениями невозможность сказать о себе правду. Нельзя не заметить, что произведения ссыльных поляков, которые появились в печати на так на- зываемых «северных землях» (то есть на территории влияния Российской империи) и книги, изданные на Западе, то есть не подлегающие цензуре, разительно отличаются. К примеру, тот же «Кавказ» Гралевского, издан- ный во Львове, находящимся под протекторатом Австрии, является самым радикальным антицарским прозаическим произведением кавказских поля- ков, как и текст Гедеона Гедроича «Несколько воспоминаний о кавказском изгнании». Наиболее определенную идейно-тематическую целостность в творчес- тве «кавказцев» являет поэзия. По своим типологическим свойствам она составляет некое единство с эпистолярным наследием. В первую очередь, 38 это определено тем, что стихи польских ссыльных были эмоциональным откликом на события их жизни и выражением внутреннего настроя души. Большинство стихотворений является либо исповедью лирического героя, что вписано в поэтику романтизма, либо героем произведения является «поэт», «творец», который во многом совпадает с мироощущением лири- ческого «я». «Изучая поэзию первых лет ссылки Лады-Заблоцкого, Стшельницкого, Винницкого, Петрашкевича и иных представителей группы, нетрудно выявить, что в ее основе лежат, в первую очередь, их общие переживания. Ситуация ссылки очевидно вырисовывается как ось поэтической испове- ди, являя собой поворотный пункт в масштабе индивидуальных судеб и коллективной истории. Напряжение, вызванное ссылкой, нашло выраже- ние в литературной проекции. Из этого факта вытекают важные для ин- терпретации их поэзии результаты. Осмысление этой поэзии в контексте специфически ощущаемых категорий места и времени наводит на мысль об определенной тождественности литературных и жизненных категорий, о некоем документализме, подтверждением которого является, скажем, преобладание биографических сюжетов. Отсутствие отчетливой дистан- ции между воображаемым художественным миром и реальными биогра- фическими ситуациями полностью подтверждается сравнением поэтичес- ких текстов и писем. Как известно, в эпистолах непосредственность выра- жения авторского замысла является атрибутом формы. Поэзия и эпис- толярное наследие «кавказцев» по своей искренности и правдивости глу- боко родственны. Речь идет, естественно, не о некой объективной правде, а о том, что, так сказать, «горячие тексты», написанные в виде отклика на событие, не проходят сквозь корректуру объективизации. Этот процесс имел место уже в прозе (Ossowska 1978: 26). Многие тексты представляют собой личный разговор с избранным собеседником (риторическая струк- тура повествования: «К…», частые апострофы). Особый раздел наследия «кавказцев» составляет письма, которые явля- ются важныйшим документом эпохи, тем более значительным, что письма чаще всего не проходили цензуры. Особо выделяются письма Владислава Юрковского к Пегалии Подгорской, в которых подробно представлены впечталения молодого поляка от Кавказской войны, в которой ему при- шлось участвовать. Они были опубликованы нами впервые в Антологии, приложенной к монографии «Судьбы поляков на Кавказе». (Filina, Ossow- ska 2007: 191-222). Это тема отдельного исследования. Важно отметить, что в них также звучит самооценка автора, которая характерная для всех поэтов «кавказской группы».

39 ЛИТЕРАТУРА:

Łada-Zabłocki 1845: Łada-Zabłocki, T. Poezje. Petersburg: 1845. Strzelnicki 1860: Strzelnicki, W. Pisma w 4-ch tomach. Żytomierz: 1860. Filina... 2007: Filina, M. and Ossowska, D. Losy Polaków Na Kaukazie. Część I. „Tbiliska” grupa polskich poetów zesłańczych. Tbilisi: Universali, 2007. Janiszewski 1850: Janiszewski, L. List do wydawcy „Pamiętnika”. Pamiętnik Naukowo-Literacki 2: z. 6 (1850). Janiszewski: Janiszewski, L. Autograf z Wyjątków Obrazów i myśli... L.Janiszewskiego. (Biblioteka Litewskiej Akademii Nauk w Wilnie (Lietuvos Mokslu Akademijos Biblioteka). Sygn. F9-517. Ossowska 1978: Ossowska, D. „Wspomnienia Kaukazu” Hipolita Jaworskiego w kontekście niektórych zagadnień pamiętnikarstwa XIX wieku. Prace naukowo-badawcze Zakładu Filologii Polskiej WSP w Olsztynie. Olsztyn (1978): 11-119. Zawodziński 1946: Zawodziński, K. „W stulecie romantycznego tomu poezji”. Twórczość, 3 (1946) .

40 MADINA KHAKUASHEVA Russia, Kabardino-Balkaria

Features of Folklore in the Young North Caucasian Literatures (Review based on the works of Russian scientists)

Underlining the fact, that folklore is truly an ancient borrowing, a permanent process, it is no wonder that the close connection mythologism and individual artistic consciousness was characteristic of antiquity. The process of entering the ancient folklore, the ancient literature in the emerging not was, in all proba- bility, a unidirectional character. It is logical to assume that the two aesthetic systems have developed in interaction. In this paper the theoretical principles of modern Caucasian trends in the interaction of literature and folklore are discussed.

Key words: mythologic and folkloric, the interaction of folklore and literature, other cultures.

М.А. ХАКУАШЕВА РФ, Кабардино-Балкария Институт гуманитарных исследований Правительства КБР и КБНЦ РАН Светлой памяти Уздият Башировны Далгат посвящается

Фольклоризм молодых северокавказских литератур (обзор по материалам трудов российских ученых)

Современный устойчивый интерес к фольклоризму остается высоким и неуклонно повышается. Причина, очевидно, заключается не только в боль- шой степени самых разнообразных форм и методов фольклорного заимс- твования, характерных для современной литературы. Оказывается необык- новенно обширной и усложненной сама сфера заимствования, внутри ко- торой возникают определенные закономерности, что позволяет говорить о формировании отдельной межсистемной эстетической области или нап- равления. На такую тенденцию указывает Г.Г.Гамзатов: «Изучение лите- ратурно-фольклорных взаимоотношений, выявление форм и этапов осво- ения литературной традиции устного народного творчества, характерис- тика разнообразных эстетических типов фольклоризма - от непосредствен- ного вырастания литератур из фольклора до самых сложных, утонченных и опосредованных связей - вылилась за последнее время в особую область и фольклористики, и литературоведения» (Гамзатов 1996: 328). Говоря о нынешних особенностях литературно-фольклорных связей, ученый отме- 41 чает, что «на современном этапе развития многонациональных литератур чаще всего имеет место эстетически усложненный, «скрытый» фолькло- ризм, который порою трудно распознать без особой расшифровки» (Гамзатов 1996: 329). Сам факт фольклорного заимствования представляется поистине древ- ним, перманентным процессом. Тесная связь мифологизма и индивидуаль- ного художественного сознания была свойственна античности. Точнее сказать, последнее проявляло себя в мифологических формах. «Грек в каждом явлении родной природы видел след мифологического времени, сгущенное в нем мифологическое событие, которое могло быть разверну- то в мифологическую сцену или сценку. Таким же исключительно кон- кретным и локализованным было и историческое время, в эпосе и тра- гедии еще тесно переплетавшееся с мифологическим» (Бахтин 1975: 141). В эпоху античности возникает греческий роман трех типов, который пре- имущественно был основан на античной фольклорной традиции: «1 тип: «авантюрный роман-испытание» («Эфиопская повесть», или «Эфиопика» Галидора, «Левкиппа и Клитофант» Ахилла Татия, «Хэрей и Каллироя» Харитона, «Эфесская повесть» Ксенофонта Эфесского, «Даф- нис и Хлоя» Лонга); 2 тип: авантюрно-бытовой роман («Сатирикон» Петрония и «Золотой осел» Апулея); 3 тип: античная биография и автобиография (платоновский тип романа-автобиографии «Апология» Сократа, «Федон» Платона) (Бахтин 1975: 168). Этот процесс вхождения античного фольклора в формирующуюся ан- тичную литературу не носил, по всей вероятности, однонаправленного ха- рактера. Логично предположить, что две эстетические системы развива- лись в условиях взаимовлияния. Вероятно, процесс взаимодействия фоль- клора и литературы сложился как универсальный и относительно усто- йчивый еще в эпоху античности, и процессы фольклорно - литературного взаимодействия по необозримой диахронической координате развития (вплоть до сегодняшнего дня), - лишь его зеркальное отражение с поправ- кой на особенности изменяющихся эпистем. О.М. Фрейденберг отмечала особую природу античного фольклора, ко- торый «скомпонован мифологией, но весь обращен вперед, к литературе... Его будущее велико. Он растворяется в литературе...» (Фрейденберг 1978: 9). Отношения между фольклором и литературой определяются У.Б. Далгат именно как «процесс длительного взаимодействия»(Далгат 1981: 9). Это означает, что не только литература всегда испытывала влияние со стороны мифологии и фольклора, но и сама, отражаясь в художественном народном сознании, косвенно влияла на их формирование. Изучение творчества русских писателей XX века позволило У.Б. Далгат говорить о фольклоре как о «творчески продуктивном средстве художественного изображения» (Далгат1981: 4). Автор отмечает вторичный интерес к фоль- 42 клорному и этнографическому материалу благодаря фольклоризму, доста- точно распространенному и значимому в русской литературе указанного периода. Она отмечает необходимость исследования фольклоризма на раз- ных стадиях литературного процесса. «В процессе (исследования - М.X.) перед нами встал вопрос, нужен ли (наряду с общетеоретическими прин- ципами системного подхода) конкретный анализ фольклоризма того или иного писателя. Мы убедились в том, что такой анализ необходим...» (Далгат 1981: 301). При выраженном элементе фантастического, фольклор сочетает в себе противоположный, столь же выраженный элемент правдоподобия. М.М. Бахтин утверждает, что даже фантастика фольклора - реалистическая, так как она «опирается на действительные возможности человеческого разви- тия... Эти возможности останутся всегда, пока есть человек, ихя нельз подавить, они реальны, как реальна сама природа человека» (Бахтин 1986: 186). Фольклорная фантастика, по мнению ученого, «ни в чем не выходит за пределы здешнего реального, материального мира, она не штопает его прорех никакими идеальными, потусторонними моментами, она работает в пространстве и времени, умеет ощущать эти просторы и широко и глу- боко их использовать» (Бахтин 1986: 186). Исследователь приходит к осо- бому понятию реалистичности фольклора: «Фольклорный реализм являет- ся неиссякаемым источником реализма и для всей книжной литературы, в том числе и для романа» (Бахтин 1986: 186). По степени максимальной близости к реальности А.Д. Лосев отмечает фольклорную традицию, определяя ее как «абсолютную эстетическую де- йствительность» (Лосев 1991: 83). Фольклор предлагает необозримо широкий диапазон художественных средств, которые используются в искусстве и литературе, при этом сам фольклор остается автономной самоценной структурой. На это указывает И. Кажарова: «Нет необходимости доказывать, что фольклор оценивается художественным сознанием в качестве смысловой автономии постольку, поскольку составляет определенную знаковую структуру» (Кажарова 2003: 98). Фольклорные элементы и структуры, ассимилируясь литерату- рой, подвергаются более или менее значительным трансформациям. Для определения границ подобных трансформаций необходима фор- мальная дифференциация между фольклором и литературой. «Дифферен- цирующими факторами, отграничивающими фольклор от литературы, обычно признаются: устность происхождения и бытования, изменяемость текста, устойчивая традиционность и нормативность поэтических поня- тий, стереотипия образности художественного языка (тропов и фигур), постоянство сюжетно-поэтических ситуаций и общих мест, отсутствие так называемого тезауруса, то есть эстетического разнообразия способов вы- ражения одной и той же мысли (то есть эквивалентности смыслов), явля- ющегося достоянием литературы. Одной из главных примет народного творчества является его коллективность...» (Далгат 1981: 8). С другой 43 стороны, «литературное творчество отличается от фольклорного совокуп- ностью исторически обусловленных эстетических признаков, и не только способом познания и воссоздания действительности, но и принципами художественного отбора и типизации жизненных явлений, «техникой соз- дания героя» (по A.M. Горькому), формой абстрактного мышления, твор- ческой индивидуальностью, самой «каноничностью» письменного текста» (Далгат 1981: 9). В качестве дифференциальных признаков, по мнению У.Б. Далгат, можно считать отношение к повествовательному материалу, и его трактовка в фольклоре и литературе: в фольклоре оно не индивидуаль- ное, в литературе же можно говорить уже об авторском отношении к мате- риалу и соответствующей его трактовке. «Существенное различие между фольклором и литературой состоит, по мнению П.Г . Богатырева и P.O. Якобсона, «в том, что для первого характерна ориентация на «langue» (как внеличную систему языка), а для второго - ориентация на «раго1е» (как на индивидуально речевой язык)» (Далгат 1981: 9). В процессе длительной истории развития мирового литературного процесса взаимовлияние двух эстетических систем - фольклора и лите- ратуры, носило, по всей вероятности, нелинейный, ризоматический харак- тер. Оно вызывало неоднозначную оценку исследователей, которые выде- ляли категории «соподчиненности», «взаимодействия», «отталкивания» во взаимодействии двух систем (Далгат 1981: 92-93). Необходимо отметить, что взаимодействия литературы и фольклора очень редко существуют в рамках одной национальной культуры. Та или иная литература часто испытывает влияния инонационального фольклора, как убедительно было доказано У.Б. Далгат на примере влияния кавказ- ского фольклора на русскую классическую литературу (Далгат 2004). Фольклорно- литературные влияния распространяются и соединяются с другими, «перетекают» и воплощаются в разных эстетических образцах других культур. Подобная тенденция представляется непреходящей. Дос- таточно напомнить, что античный греческий фольклор инициировал рож- дение античного греческого романа, последний повлиял на возникновение античного римского романа, античный роман (в совокупности) непосред- ственно повлиял на возникновение и развитие европейского. Структура взаимодействия фольклора и литературы закономерно пов- торяет сложный рисунок взаимодействия различных культур. Так, «древ- негреческая цивилизация поначалу питается формами жизни и культурой Древнего Египта... Новоевропейские нации начинают свое развитие на плечах полуторатысячелетнего цикла античной цивилизации. Итогом... взаимопроникновения, синтеза и развития... явилась европейская культура нового времени» (Гачев 1989: 15). В результате длительной, устойчивой литературной традиции по раз- личному способу использования фольклорных элементов и структур выде- лилось понятие фольклоризма. Последний определяется У.Б. Далгат как «сознательное (курсив мой - М. X.) обращение писателей к фольклорной 44 эстетике» (Далгат 1981:15). При этом «системное, высокохудожественное, функциональное использование фольклорных элементов в литературе не разрушает ее каноны, а обогащает литературу идейно-художественным синтезом» (Далгат 1981: 21). С другой стороны, кажутся справедливыми возражения Г.Г. Гамзатова, полагающего, что литературное творчество само по себе - сознательный целеполагающий акт, который исключает «бессознательное» применение фольклорных мотивов, поэтому акцент на «сознательном» применении неуместен (Гамзатов 1996: 345). В.М. Гацак закрепляет термин «фольклоризм» за творческим иносис- темным преобразованием фольклорной традиции у писателей, компози- торов, художников (Гацак 1984: 13). Элементы и структуры мифологии и фольклора, преломляясь через литературный дискурс, зачастую подвергаются литературной «реставра- ции»: «Старая ценность приобретает в новом контексте новую глубину» (Аузинь 1977: 90). Современная глобализация явилась мощным катализатором, который оказывает сложное неоднозначное воздействие на явление фольклоризма. Оно мало изучено в так называемых молодых литературах, хотя уже се- йчас можно с определенностью полагать, что актуализация мифологизма и фольклоризма современной литературы отчасти объясняется влиянием транскультурации. Ее отдаленной миниатюрной моделью может служить семидесятилетнее формирование и развитие национальных культур Совет- ского Союза, в том числе, многонациональной советской литературы, ко- торая выдвинула целый ряд блестящих художественных произведений. Такой феномен, по мнению многих исследователей, стал возможен в результате взаимовлияния и сближения национальных литератур. Образо- вание Советской империи вызвало к жизни появление уникального фено- мена «многонациональной советской культуры» (в том числе, литерату- ры), который явился результатом сложной, противоречивой, но весьма продуктивной культурной интеграции. При этом гибкая, восприимчивая литературная традиция, чутко воспринимавшая инонациональную поэтику разных советских национальных литератур, питалась от корней собствен- ного фольклора. «Фольклор объемлет богатейший комплекс идейно-эсте- тических представлений народа. Фольклорные элементы как национально- эстетическая категория имеют отношение не только к стилю, но и к содержанию литературных произведений. Всем этим фольклор способ- ствует «самоуглублению» сближающихся между собой национальных ху- дожественных культур, к которым, в первую очередь, относятся сокро- вища устного народно-поэтического творчества» (Далгат 1981: 211). Сегодня советскую литературу смело можно назвать одним из самых ярких явлений истории: в ее недрах появились шедевры, занявшие свое особое место в общемировом культурном наследии. Чем был вызван по- добный всплеск замечательных художественных достижений? Этот воп- 45 рос заставлял задуматься не одно поколение исследователей, но так и остался недосягаемым для научного «препарирования». Вместе с тем, многими исследователями было замечено, что самый «яркий свет», самая высокая художественная планка достигается больше всего на стыке культур, в самой нестабильной, конфликтной зоне, где выдающиеся про- изведения возникают не столько «благодаря», сколько «вопреки». Подоб- ная маргинальность художественного сознания, на наш взгляд, характерна для регионов Российской федерации, в том числе, республик Северного Кавказа. Именно в регионах бывшего СССР складывается ситуация би- и полилингвизма, значительных культурных трансмиссий, которые вместе сложно и неоднозначно отражаются на художественном сознании, вызы- вая, кроме ускоренного развития литературы, значительные модификации и инверсии ее традиционных структур и жанров. Вместе с тем, приведенный выше пример модели советской многона- циональной литературы лишь с натяжкой можно объявить соответству- ющей современным процессам транскультурации (последняя значительно масштабнее, сложнее и противоречивее). Но их, несомненно, объединяет нечто общее - культурная интеграция, которая явилась основой для рас- цвета художественного мастерства советского времени. Благотворное влияние культурной консолидации - одна из централь- ных идей, которая лежит в основе исследований Г.Д. Гачева: «Пока народ существует изолированно, он не имеет возможности иметь национальное самосознание. Оно начинается лишь в актах сравнения с другими народами...» (Гачев 1998: 30). Автор отмечает амбивалентный характер современной литературы в условиях транскультурации, сочетающей на первый взгляд взаимоисключающие черты: «Самое увлекательное в ис- следовании - это уловить и определить особенные национальные черты в современных произведениях, которые все многосложны и многоуровневы, и денационализированы под влиянием мировой цивилизации в той же мере, в какой они цветуще национальны» (Гачев 1998: 31). Проблемы взаимодействия литературы и фольклора в большей или меньшей степени волновали адыгских литераторов на всех этапах форми- рования национальной литературы. Магистральная тенденция противосто- яния изолированной и открытой моделей развития литературы, возникшая в начальный период ее становления (соответственно, оппозиция Т. Бору- каева - Д. Налоева), имеет место и в настоящее время. Если на заре ее становления к изолированной модели развития на основе адыгского фольклора призывали Т. Борукаев и его единомышленники, то сегодня существует сходная тенденция изоляционистского этноцентризма, кото- рый предполагает развитие национальной литературы и литературоведе- ния в самих себе. Она связывает их дальнейшее развитие с ориентацией на особенности национальной духовной жизни: художественного сознания, национального фольклора, традиций, менталитета и т. д. Из литературных иновлияний берется за основу русская литература. При этом, широко 46 адаптируя русскую лингво-структуру (так же, как и алфавит), ассимилируя принципы русского стихосложения, проводя традиционный сравнительно- сопоставительный литературный анализ и т. п., представители этого направления опускают факт, что сама русская культура (литература, в том числе), складывалась под воздействием целого ряда инонациональных фа- кторов, в частности, византийского влияния и европоцентризма. Несмотря на относительно устойчивый константный характер фоль- клора, он сам в большей или меньшей степени испытывает на себе инов- лияния, особенно в современных условиях. «В фольклоре заложены консо- лидирующие тенденции. По своей генетической природе фольклор не рас- полагает к узкой локализации, он содержит активное интернациональное начало. Не случайно наиболее выдающиеся произведения фольклора в большинстве случаев формировались и бытовали в границах широкого этно-исторического общения и часто становились достояниями не одного, а нескольких народов» (Далгат 1981: 210-211). Кажется, совершенно обоснованной точка зрения К.К. Султанова от- носительно закономерной противоречивости фольклоризма. «Подлинно художественный поиск, каким бы новаторским он ни был, удерживает в глубине ощущение первоначала, синтезирует в себе традицию и однов- ременно ее преодоление... Литература развивается не только благодаря, но и вопреки фольклору, причем это вопреки не разрыв, а внутреннее от- талкивание, полемика, которая, если вдуматься, тоже есть форма связи» (Султанов1978: 109-111). У.Б. Далгат отмечает разные формы фольклорного влияния в зависи- мости от периодов развития литературы. Так , на начальном «генетичес- ком» этапе, которое соответствовало формированию молодых северокав- казских литератур, преобладало прямое, формообразующее влияние фоль- клора. На более поздних этапах сложного взаимодействия двух эстетиче- ских систем этот процесс выливался в противоположную тенденцию - «антитезу», которая проявлялась в форме отталкивания от фольклорной традиции (Далгат 1981). Соглашаясь с предшественниками в отношении непреходящего значе- ния фольклора, В.А. Бигуа подчеркивает важность эстетической системы взглядов, складывающихся в стихии общественной народной жизни. Гово- ря об абхазском романе, В. А. Бигуа пишет: «В художественной структуре романа, его строительными «лесами» выступают фольклорные и этногра- фические материалы. Часто этнографический и фольклорный образ прев- ращается в полифункциональный символ (Абрскил, Рассеченный камень, Сасрыква, очаг)» (Бигуа 2003: 18). Автор подчеркивает особую роль фоль- клоризма на примере индивидуального творчества Б. Шинкубы: «В рома- не Б. Шинкубы «Рассеченный камень», описывающем жизнь абхазов в пе- реломные эпохи, по-иному функционируют фольклорные и этнографичес- кие элементы, они — неотъемлемая часть поэтики произведений и несут в

47 себе большую художественную и смысловую нагрузку» (Бигуа 2003: 18- 19). В разработку проблем мифопоэтического сознания, фольклорно-лите- ратурных и мифо-литературных связей внесли существенный вклад Л.А. Бекизова, Ю.М. Тхагазитов. Говоря о значительной степени заимствова- ния фольклорного и мифологического элементов адыгской литературой, Л.А. Бекизова в монографии «От богатырского эпоса к роману» ставит этот принцип за дифференцирующую основу. К первому типу исследова- тель относит романы, тесно связанные с фольклорной поэтикой, ко второ- му - менее зависимые от нее (Бекизова 1974: 206). Ю.М. Тхагазитов отчетливо обозначил наиболее актуальные проблемы мифологических и фольклорных влияний на молодые литературы. Он продолжил поднятую полемику по этой теме в журнале «Вопросы ли- тературы» (1976-1978), поставил ряд важных теоретических проблем, тре- бующих своего разрешения. Исследователь впервые осмысливает историю адыгского фольклоризма, начиная с 1930-х годов, «когда литературно- фольклорные отношения у адыгов становятся предметом... споров между приверженцами идеологии пролеткульта (критик и писатель Д. Налоев и др.), призывавшими его к отказу от культурного наследия прошлого, и к освоению русской культуры, и сторонниками поэта Т. Борукаева, которые считали недопустимым отход от фольклорных национальных традиций» (Тхагазитов1991: 22). Работа З.М. Налоева «На стыке фольклора и литературы» явилась на- чалом к «вдумчивому, серьезному отношению литературно-фольклорных отношений 30-х годов, не утративших своего значения и для современного адыгского литературного процесса» (Тхагазитов1991: 23). Этой же проб- леме посвящены другие работы 3.Налоева: «Из истории культуры адыгов», «Джегуако и поэт», в которых нашли отражение важнейшие эта- пы переходного типа художественного сознания в период трансформации его из мифо-эпического в литературное. З.М. Налоев впервые подверг фундаментальному исследованию народный институт джегуако – адыг- ских народных певцов-исполнителей, изучил и классифицировал разнооб- разные игровые формы культуры адыгов, которые получили яркое вопло- щение в творчестве джегуако (Налоев 1985). Значительное влияние на адыгскую литературу, по мысли А.А. Схаля- хо, оказывает героический эпос «Нарты»: «В эпосе сосредоточен весь ар- сенал устно-поэтического творчества адыгов (особенности стихосложе- ния, стилистических фигур, изобразительных средств). Все это является неиссякаемым источником, питающим корни национального эстетическо- го мышления. Надо отметить, что возрастает влияние эпоса «Нарты» на развитие абхазо-адыгских литератур и искусства. В частности, адыгейские писатели и поэты в своих произведениях нередко используют темы, сю- жеты, образы, поэтические средства нартского эпоса» (Схаляхо 1988: 10).

48 Героический Нартский эпос и фольклор, по мнению В.Б. Тугова, «яв- ляются идейно-эстетической базой младописьменного романа» (Тугов 2002:342). Исследователь отмечает неровный характер взаимодействия двух эстетических систем на разных этапах развития, при этом проявля- ется тенденция к усложнению: «Воздействие фольклора на литературу, равно как и взаимодействие этих видов искусства, неодинаково в различ- ные периоды. При зарождении национальных литератур и в первом пе- риоде их развития идейно-эстетическое влияние фольклора, как правило, «открытое». В дальнейшем характер взаимоотношений устной словеснос- ти и письменной художественной культуры меняется и принимает неод- нозначный и достаточно сложный характер» (Тугов 2002: 339). Говоря о скрытых и неявных фольклорных проявлениях в литературном тексте, В.Б. Тугов, вместе с тем, не абсолютизирует роль самого фольклора: «Фоль- клор - не единственная база развития литературы, а лишь одна из тради- ций, которая постоянно питает письменное словесное искусство. В этом убеждает опыт развития любой национальной литературы. Широкое обра- щение современной литературы к мифологии, этнографии, фольклору го- ворит о том, что метод реализма как открытая идейно- художественная система вбирает в себя все лучшее, прогрессивное, выработанное духов- ной культурой человечества» (Тугов 2002: 346-347). С точки зрения Р.Г. Мамий, «фольклорный материал служит задаче реалистического постижения исторической действительности, глубокого проникновения в национальный характер» (Мамий 2001: 83). Г.Г.Гамзатов, говоря о недостаточном исследовании «внутренних закономерностей» литературно-фольклорных взаимосвязей, видит выход в применении особой методологии — «с проникновением вглубь», которая только и может дать истинную картину «питательной среды», вскормив- шей «гениальное дитя фольклора - литературу, как высшую форму худо- жественного сознания народа» (Гамзатов 1996: 326). «Значительные литературные явления, - утверждает A.M. Гадагатль, - часто берут начало именно в фольклоре» (Гадагатль 1997: 219). Автор сог- лашается с А.В. Кулагиной относительно основного принципа фольклор- ной поэтики и стилистики группироваться «вокруг принципа повторя- емости» (Кулагина 1977: 324-325). Касаясь эпического художественного мышления («первобытного» и более поздних эпох), автор ссылается на Б.А. Рыбакова, который отмечает, в свою очередь, что «новое не вытесня- ет старое, а наслаивается на него, добавляется к старому» (Рыбаков 1974: 4). Нам представляется неслучайным, что авторы (A.M. Гадагатль, А.В. Кулагина, Б.А. Рыбаков) акцентируют внимание на одной из важнейших особенностей фольклорной поэтики — повторяемости. Это свойство, в свою очередь, является одним из важнейших определяющих архетипа. С течением времени отмечается закономерное «уплотнение» художес- твенной, метафизической, онтологической и любой другой формы инфор- мативности художественного текста на его разных уровнях. Если она уже 49 относительно давно коснулась развитых национальных литератур, то в настоящее время ее влияние испытывает адыгская литература; в первую очередь, это касается значительного усложнения композиционной и струк- турной организации художественного текста, формирования сложных, символически закодированных жанровых форм (роман-миф, повесть- притча). «За последние десятилетия», - пишет Н.А. Приймакова, - появил- ся еще один тип исторического повествования - роман-притча, роман-раз- мышление: М. Эльберда «Страшен путь на Ошхамахо», Ю. Чуяко «Ска- зание о Железном Волке», Т. Адыгова «Шит Тибарда», Н. Куека «Черная гора», «Вино мертвых» и т. д., в которых события и исторические лица яв- ляются как бы фоном, на котором строится сложный, философско-поэти- ческий сюжет, а фактическим объектом становится драматическая идея о прошлом адыгов, которая осмысливается в контексте мировой истории, ее духовного движения» (Приймакова 2003: 7). Истоки и особенности возни- кновения этого интересного эстетического феномена - литературного ми- фа, рассматривал еще в начале 90-х годов Ю.М. Тхагазитов: «Миф литера- турный, - пишет он, - понимается нами как интуитивно -сознательное вос- произведение народной мифологии с целью создания целостной картины национального мира... картины бытия, в котором органично соединяются в некую целостность национальная действительность и национальная ис- тория» (Тхагазитов1991: 234). Значительные изменения художественного сознания, появление новых закономерностей в современной адыгской ли- тературе все еще не имеют убедительного объяснения со стороны иссле- дователей. Между тем, разрешение этой проблемы нам представляется весьма важной задачей, учитывая непосредственную зависимость мо- лодых северокавказских литератур от древней, богатой мифоэпической традиции. Говоря о сходных проблемах в дагестанской фольклористике, Г.Г. Гамзатов отмечает, что «до последнего времени отсутствовали иссле- дования, которые бы прослеживали внутренние закономерности поэтики жан- ра, динамики сюжета, изобразительных функций слова» (Гамзатов 1996: 325). На значительную перспективу фольклоризма в формировании младо- письменной адыгской литературы указывает Ф.А. Аутлева. В своем дис- сертационном исследовании автор касается отдельных аспектов фоль- клоризма. Исследуя нравственно-философский аспект современного адыгейского романа, Ф.А. Аутлева полагает, что «фольклоризм на новом этапе разви- тия, - проблема, находящаяся на первой ступени разработки» (Аутлева 2003:4-5). Несмотря на значительные достижения в отношении фолькло- ризма адыгской литературы, почти не разработан его онтологический аспект.

50 ЛИТЕРАТУРА:

Аутлева 2003: Аутлева Ф.А. Взаимосвязь фольклорно-эпического и литератур- ного сознания в художественном осмыслении нравственно-философских проблем современного адыгейского романа. Майкоп: 2003. Аузинь 1977: Аузинь И. Расширение горизонта. Ж. Вопросы литературы. №3, М.: 1977. Бахтин 1986: Бахтин М.М. Формы времени и хронотоп в романе // Литературно- критические статьи. М.: 1986. Бахтин 1975: Бахтин М .М. Вопросы литературы и эстетики. М.: 1975. Бекизова 1974: Бекизова Л.А. От богатырского эпоса к роману. Черкесск: 1974. Бигуа 2003: Бигуа В.А. Абхазский исторический роман. История. Типология. Поэтика. М.: 2003. Гадагатль 1997: Гадагатль А.М. Память нации Генезис эпоса «Нарты». Майкоп: 1997. Гамзатов 1996: Гамзатов Г.Г. Национальные художественные культуры в калейдоскопе памяти . М: 1996. Гацак 1984: Гацак В.М. Поэтика эпического историзма во времени // Типология и взаимосвязь фольклора народов СССР. Кишинев: 1984. Гачев 1998: Гачев Г.Д. Национальные образы мира. М.: 1998. Гачев 1989: Гачев Г.Д. Неминуемое. Ускоренное развитие литературы. М.: 1989. Далгат 2004: Далгат У.Б. Этнопоэтика в русской прозе 20-90 гг. ХХ века (экскурсы). М.: 2004. Далгат 1981: Далгат У.Б. Литература и фольклор. М.: 1981. Кажарова 2003: Кажарова И.А. Художественно-философское осмысление человека в истории адыгской поэтики (1979-90гг.). Нальчик: 2003. Кулагина 1977: Кулагина А.В. Вопросы поэтики фольклора в трудах болгарских ученых // Фольклор. Историческая наука. М.: 1977. Лосев 1991: Лосев А.Д. Античная мифология в ее историческом развитии. М.: 1991. Мамий 2001: Мамий Р.Г. Вровень с веком. Майкоп: 2001. Налоев 1985: Налоев З.М. Этюды по истории и культуре адыгов. Нальчик: 1985. Приймакова 2003: Приймакова Н.А. Жанрово-стилевое богатство адыгского романа об историческом прошлом (поэтика сюжета). Майкоп: 2003. Рыбаков 1974: Рыбаков Б.А. Языческое мировоззрение русского средневековья. Ж. Вопросы литературы, №1, М.: 1974. Султанов1978: Султанов К.К. Не храм, а мастерская. Ж. Вопросы литературы. М.: 1978. Схаляхо 1988: Схаляхо А.А. Идейно-художественное становление адыгейской литературы. Майкоп: 1988. Тугов 2002: Тугов В.Б. Память и мудрость веков. Карачаевск: 2002. Тхагазитов1991: Тхагазитов Ю.М. Адыгский роман. Нальчик: 1991. Фрейденберг1978: Фрейденберг О.М. Миф и литература древности. М.: 1978.

51 universaluri arqetipebi da nacionaluri miTebi Universal Archetypes and National Myths

NATALYA BARTOSH Russia, Novosibirsk

Archetypal Model of Sacred Marriage in Wagner’s Musical Drama “Tristan und Isolde”.

This article focuses on Richard Wagner’s tendency using mythological framework and the system of sacred cultural meanings. One of the most striking embodiments of Wagner’s ideas is his mystery opera, «Tristan und Isolde». The plot of the «Tristan und Isolde» reveals the elements of the Babylonian myth, «The Descent of Ishtar into the ». When comparing the musical drama by Wagner to the Babylonian hymn, the original idea of the author seems clear: to create a drama-mystery as a principle of a spiritual path – the initiation of the hero by his lover-death. The dominant motif of the drama is divine Love and Death.

Key words: myth, mythopoetics, archetype, the holy marriage, Richard Wagner, «Tristan und Isolde».

НАТАЛЬЯ БАРТОШ Россия, Новосибирск НГУ

Архетипическая модель священного брака в музыкальной драме Вагнера «Тристан и Изольда»

Художественные теории Рихарда Вагнера, композитора, поэта, фило- софа, одного их гениев эпохи, во многом не только предуготовили направ- ление эстетического вектора литературы и искусства fin de siècle, но и оп- ределили общий пульс культуры XX века, ее обращение к эйдическому модусу∗ и отход от исторического, который обусловливал развитие евро- пейской культуры начиная с Ренессанса. В мифе Вагнер видит прежде

∗ А. Ф. Лосев определяет эйдос как «мыслеформу» или ««живое бытие предмета, прони- занное смысловыми энергиями, идущими из его глубины и складывающимися в цель- ную живую картину явленного лика сущности предмета» (Лосев 1990:163).

52 всего возможность проникновения в круговорот иератического времени. По мнению композитора, миф соединяет в себе «начало и конец истории в единое замкнутое кольцо, создавая ощущение всеобщности и целостнос- ти» (Вагнер 1978: 416). В статьях и философских трактатах конца 40-х – начала 50-х гг. XIX века Вагнер разрабатывает новое теоретическое осмысление мифа. Ми- фотворчество композитора строится прежде всего на его желании создать не декоративно-театральное действо, а эйдическое – мистериальное, воз- вращающее, по словам Ницше, к подлинной трагедии. Цель композитора не просто возродить в своих произведениях существенные аспекты мифо- логического сознания и хронотопа, а использовать так называемую «ми- фологическую технику» для формирования новой формы произведений. Свои мечты о «тотальном искусстве» (Gesamtkunstwerk) композитор реализует в жанре музыкальной драмы – новой форме, созданной им по образцу греческой трагедии, но опирающейся на фундамент ментальности второй половины XIX в. Композитор сам пишет поэтические тексты для своих музыкальных драм, считая, что слово не менее важная часть «це- лого», чем музыка. Вагнер уподобляет музыкальную драму священному ритуальному действу, т.к. в ней «воплощаются воображаемые образцы мифа, но в живом, телесном облике человека» (Вагнер 1978: 368). Миф присутствует в ней не только на уровне сюжета, но заполняет все образно- символическое пространство, проявляясь как нераздельная форма в един- стве предмета и лейтмотива, слова и музыки. В «обобщенной человеч- ности» мифа Вагнер видит эйдически целостный образ человека вообще, некое явление истины о человеке, сущности, которая действует «везде и всегда», проявляясь в различных вариациях, в зависимости от историчес- кой эпохи (см. Лосев 1978: 30, курсив Лосева). Через призму мифологического сознания композитор воспринимает и творческий акт, в котором выделяет, прежде всего, глубину, целостность и жертвенность космогонического мифа. А.Ф. Лосев, анализируя природу творческого акта у Вагнера, приходит к удивительному выводу: «Все ху- дожественное творчество и создаваемый им предмет Вагнер понимает как область любви. Мужским началом для Вагнера является здесь поэтический вымысел, или поэтический образ. <…> Этому поэтическому образу про- тивостоит бесконечная и никак не расчлененная стихия абсолютной му- зыки (т.е. женское начало. – Н.Б.). Зато это женское музыкальное начало призвано воплощать в себе поэтическую образность, и тем самым лишать ее абстрактности, раздробленности и превращать в творческое станов- ление» (Лосев 1978: 28–29, курсив мой. – Н.Б.). Как объясняет сам компо- зитор в первой части трактата «Опера и драма»: «Всякий музыкальный ор- ганизм по натуре своей – женский, он организм рождающий, а не произ- водящий. <…> Музыка родит, поэт оплодотворяет. <…> Музыка – жен- щина. Природа женщины – любовь, но любовь эта пассивная, отдающаяся всецело в зачатии» (Вагнер 1978: 336–337, курсив Вагнера). По замыслу 53 Вагнера, в его музыкальных произведениях «мужское» и «женское» сливаются в священном браке, подобно древнейшей хтонической паре – Земле и Небу. Любовь – главная движущая сила всех произведений Вагнера. Ком- позитор определяет ее как «необходимый импульс поэтически творящего разума» (Вагнер 1978: 423), а желание – как «творящий момент рассудка» (Вагнер 1978: 423). Важнейшим началом в космогоническом акте является преодоление хаоса и достижение гармонии. К этой гармонии стремится в своих чувствах и Вагнер. В операх-мистериях, так композитор определяет жанр своих произведений, открываются каноны гармонии и вечности. Но главное, что видит в них зритель, «борьба за искупление красотой, возни- кающая из сумрачного хаоса» (Манн 1961: 125). Таким образом, любовь и красота – две важнейшие цели космогонии Вагнера. Ориентация композитора на мифологический модус, опора на сак- ральные реестры культуры заставляют его обратиться к ритуально-мифо- логической схеме священного брака (Вагнер сравнивает ее с Великой космогонией), состоящей из ритуального сочетания Великой богини с уми- рающим-воскресающим богом, ее сыном и возлюбленным, и его последу- ющего жертвоприношения. Вагнер делает основанием образов своих геро- инь (Изольды, Брунгильды, Кундри и др.) архетип Великой богини, дару- ющей своим сыновьям-возлюбленным жизнь, познание чувственной люб- ви, а также смерть – ритуальное жертвоприношение ради их вечного иера- тического возрождения. Создавая образы героев музыкальных драм, композитор снимает поз- днейшие напластования: исторические, социальные, психологические∗. В их сжатости и максимальной концентрированности проступают вместе с общечеловеческой сущностью и черты божественной природы, где геро- иня – Великая богиня (megale theos) – Матерь всего сущего. В индоев- ропейском архаическом сознании Великая богиня «соотносилась с землёй и <…> с женским творческим началом в природе» (Мифы народов мира 1991, т.1: 179). Она считалась символом плодородия и процветания, ей поклонялись как богине чувственного наслаждения и эротизма, и она же несла смерть обрученному с ней царю-жрецу или влюбленному в нее рас- тительному юноше-богу. Для Вагнера схема священного брака находит подтверждение в нерас- торжимом единстве любви и смерти, вечных праосновах бытия, которые

∗ Так Вагнер описывает создание образа Зигфрида: «Я сбрасывал с него (то есть с мифа о Зигфриде. – А.Л.) одну одежду за другой, безобразно накинутые позднейшей поэзией, чтобы, наконец, увидеть его во всей целомудренной его красоте. И то, что я увидел, бы- ла не традиционная историческая фигура, в которой драпировка интересует нас больше, чем действительные формы, – это был во всей своей наготе настоящий живой человек, в котором я различал нестесненное, свободное волнение крови, каждый рефлекс сильных мускулов: это был истинный человек вообще» (цит. по: (Лосев 1978:30)).

54 обретают целостное эйдическое воплощение в его музыкальных драмах. Впервые данная схема зарождается в «Тангейзере» (1842–1845), оформля- ется и развивается в «Кольце Нибелунга» (1852–1874), достигает высшего накала и идеальной формы в «Тристане и Изольде» (1859), и, наконец, раз- решение, преодоление конфликта происходит в «Парсифале» (1857–1882). Музыкальная драма-мистерия «Тристан и Изольда» – самый ярким пример персонификации идеи Вагнера о творчестве, как о соединении мужского и женского начал. Драма была задумана в 1854 г. В это время композитор переживает страстный и одновременно платонический роман с Матильдой Везендонк, женой своего друга и покровителя Отто Везен- донка. Он пишет Листу: «<…> так как за всю мою жизнь я ни разу не вкусил полного счастия от любви, то я хочу воздвигнуть памятник – дра- му, в которой эта жажда любви получит полное удовлетворение: у меня в голове – план «Тристана и Изольды», – произведение совсем простое, но ключом бьет сильнейшая жизнь <…>» (цит. по: Лиштанберже 1997: 317-318). Вагнер верит, что в этой музыкальной драме–мистерии, как в гречес- кой трагедии, личные страдания героев откроют зрителю ощущение эйди- ческой целостности и всеобщности происходящего. Идеи-эйдосы (муж- ского и женского начал) проходят определенные испытания, в которых происходит соединение противоположных оснований, для достижения «внутреннего тождества любви и смерти» (Лосев 1978: 42). Максимальная концентрированность бинарных полей позволяет композитору и зрителю преодолеть ощущение индивидуальности, единичности вершащегося на сцене действа. По замыслу Вагнера, образы его героев формируются внут- ри антиномической парадигмы: любовь – смерть, грезы – реальность, свет – тьма, ночь – день и пр. Предельная напряженность бинарных полей позволя- ет преодолеть индивидуальность личных страданий героев, единичность тра- гических событий, показать зрителю ощущение всеобщности происходящего. Известно, что Вагнер был знаком с историей Тристана по стихотворно- му роману Готфрида Страсбургского «Тристан» (первая четверть XIII в.), а также по его переводу на современный немецкий язык, сделанному Германом Курцем (1813-1873) в 1844 г (см. Лиштанберже 1997:320). Одна- ко, композитор, задумывая создание оперы-мифа, ставит задачу передать не куртуазный дух средневековых легенд, и даже не мифологическую ан- титезу любви и смерти («обреченность героев в их взаимном влечении друг к другу, непреоборимость любви перед лицом смерти» - Франк-Каме- нецкий 1932: 71), а космогонический миф-творение: сотворение космоса в соединении мужского и женского начал через жертвоприношение и боль. Исследователи оперы отмечают, что «композитор с редким искусством сжал существенные мотивы легенды в весьма небольшое число симмет- рично расположенных картин. Все живописные и повествовательные час- ти действия он свел к строгому минимуму, по возможности избегая рас- сказов о событиях» (Лиштанберже 1997: 324). Добиваясь ощущения це- лостности, Вагнер безжалостно отсекает элементы куртуазной менталь- 55 ности и все побочные линии сюжета (спасение Изольды от прокаженных, жизнь в лесу Моруа, ложную возлюбленную Тристана – Изольду Белору- кую и пр.). Остается только сюжетный ствол, в котором проявляются простота и целостность архаического эйдоса. В германском мифологическом сознании, к которому апеллирует Вагнер, Великая богиня являлась семантическим двойником «водяного не- ба» и «океана хаоса», т.е. выполняет функции первородного хаоса, при оплодотворении которого мужским началом (космическим змеем, солнцем или героем), зарождался мир – космос (см. Элиаде 1999: 96-98). В образе средневековой Изольды – праобразе Вагнеровской героини – исследова- тели не раз отмечали следы культа богини Иштар. Академик Н. Я. Марр, указывая на отражение культа это богини в литературе и языках Западной Европы, писал: «Богиня Иштарь <…> божество страсти и любви, равно и войны была прослежена как общий на всем востоке и западе предмет культа <…> она, эта богиня любви, оказалась переродившейся в героиню любви романа «Тристан и Исольда», именно в Исольду или Iseult, букваль- но означающую, как и Иштарь – «женщину-воду»,о «неб -воду» и т.п.» (Марр 1934: 56). Таким образом, в предании ученые находят отражение мифа любви богини воды к богу солнца (см. Брим 1932:178). Аккадская богиня Иштар (как и ее более древняя сестра-двойник шу- мерская Инанна∗) – это богиня плодородия, плотской любви и распри. В середине XIX в Иштар становится пристальным объектом изучения и об- суждения европейских ученых∗∗. В новоевропейском сознании образ язы- ческой богини обретает новые, неожиданные смыслы. Alfred Karl Jeremias, современник Вагнера, известный немецкий ассириолог и религиовед второй половины ХIХ в, дает следующую характеристику богине Иштар: «<…> у богини Иштарь имеется двоякий характер: с одной стороны, она представительница сладострастной (uppigen), чувственной любви, при бо- лее серьезном восприятии – богиня плодородия и как таковая гиперболи- чески мать рода божьего и человеческого и просто богиня, с другой – ‘сильнейшая (karidtu) между богинями’, богиня, ‘без воли которой никто не живет в покое и благосостоянии’ (WR 4, 13 сл. b), ‘богиня борьбы, вла- дычица сражений, судья (Entscheiderin) великих богов’ (Asurb. Smith 121, 35), восточный Валькириев образ, <…> особенно интересна вооруженная Иштарь, сидящая на троне, наступающая на пантеру и получающая жер-

∗ Ина́нна – шумер. «владычица небес» (см.: Мифы народов мира 1991, т.1: 595). ∗∗ В начале XIX в. немецкий ученый Г. Гротефенд дешифрует древнеперсидские надписи Ахеменидов, после чего появляется возможность расшифровать тексты аккадской кли- нописи. Расцвет этих исследований приходится на 50-е г. XIX в., т.е. время замысла и создания оперы. Немецкие переводы «Нисхождения Иштар» также появляются в 50-е гг., т.е. во время создания «Тристана и Изольды» Вагнера. Русский перевод был впервые сделан В.К. Шилейко в 1919 г.

56 твенные приношения» (Jeremias 1891: 113–114, курсив наш – Н. Б.). Оче- видно, что Вагнер, активно следивший за культурной и научной жизнью Европы, не мог пропустить столь яркий в своих антиномических характе- ристиках (чувственная любовь, рождение-созидание и сражения уничто- жения) образ аккадской богини. В чертах Иштар можно найти становится праобразом как Изольды, любимой героини Вагнера , так и других героинь композитора. Движимый скорее не знаниями, а художественной интуицией (силу ко- торой отмечали все исследователи творчества композитора∗, Вагнер апел- лирует к древне-вавилонскому памятнику «Нисхождение Иштар в преис- поднюю»∗∗. Этот гимн сохранился в двух версиях (фрагмент из Ашшура XI в. до н.э. и из библиотеки Ашшурбанапала VII в. до н.э.). В вавилон- ском мифе о схождении Иштар, дочери Сина, аккадского бога Луны, в «преисподнюю», место, куда уходит богиня, определяется как «страна без возврата». К стране безысходной, земле обширной Синова дочь, Иштар, свой дух склонила <…> К дому, откуда вошедший никогда не выходит К пути, на котором дорога не выводит обратно; К дому, в котором вошедший лишается света, Света он больше не видит, во тьме обитает <…> (Шилейко 1922:80)

Иштар, честолюбивая богиня Царица Небес, решает стать владычицей нижнего мира. Ее сестра и двойник, богиня подземного мира Эрешкигаль, заставляет богиню пройти через 7 врат подземного мира. В результате Иштар оказывается заключенной во дворце мертвых. С уходом Иштар, жизнь на земле замирает: прекращают действовать вечные законы любви и продолжения рода. Эрешкигаль приходится отпустить Иштар, но она тре- бует, чтобы Иштар предоставила себе замену. Памятник обрывается, не объясняя, как богиня решила эту проблему. По аналогии с более ранним шумерским мифом, послужившим основанием для аккадского сказания, заменой Инанны в стране без возврата становится ее возлюбленный Таммуз (шумер. Думузи – истинный сын), обреченный пребывать там пол- года (с декабря по июнь). Таммуза окропляют (омывают) водой подзем- ного мира и дают возможность сыграть на лазоревой флейте.

На Таммуза, дружка ее юности, Чистую воду возлей, лучшим елеем помажь; Светлое платье пусть он наденет, И лазурная флейта разобьет его сердце.(Шилейко 1922:80)

∗ Т. Манн, Лиштанберже, Г. Грубер и А.Ф.Лосев. ∗∗ Русский перевод был впервые сделан В.К. Шилейко в 1919 г. 57 Представленные выше мифы – необходимый материал для анализа либретто «Тристана и Изольды», написанного, как и все остальные либ- ретто к операм Вагнера, самим композитором. Следует сослаться на ана- лиз Прелюдии к I акту оперы, сделанный еще в начале ХХ в., известным теоретиком музыки, Лоренсом Гилманом. Гилман считает, что Прелюдия Вагнера включает в себя семь наиболее важных тем, которые составляют лейтмотивный остов оперы. В музыкальных темах прелюдии отражается идея Пути к человеческому посвящению: «1) Преданность избранному Пу- ти; 2) Тема устремления и изображает очищение; 3) Начало работы, связа- нной с осознанием двойственности; 4) Тема, изображающая земное тело; 5) Полный отказ от материального в пользу духовного; 6) Любовь, тран- смутированная от низшего ее проявления к высшему; 7) Любовь-смерть ”Liebestod”, которая относится к смерти или отказу души от всего, кроме божественной Любви» (см. Gilman 1937: 84-86). Семь тем «Тристана и Изольды», представленных Вагнером, соответ- ствуют семи вратам подземного мира, которые минует богиня Иштар, что- бы обрести истинное бессмертие через инициацию смертью. Таким обра- зом, опера открывается зрителю не только как объект эстетического наслажде- ния, но вариант «духовного пути», как изначально задумывал ее композитор. При сопоставлении музыкальной драмы Вагнера и древневавилонского гимна открывается изначальный замысел композитора: создать драму- мистерию не только как объект эстетического наслаждения, но и как прин- цип «духовного пути» – инициацию героя возлюбленной-смертью. На это указывает и доминантный лейтмотив драмы – Liebestod (любовь-смерть) – отказ души от всего, кроме божественной Любви и Смерти . В тексте Ваг- нера Изольда – богиня Смерти сливается с богиней Любви в сознании и возлюбленного (Тристана), и зрителей. Образ возлюбленной-смерти, лю- бимый образ композитора, берет начало в архетипе Великой богини и реализуется через миф об Иштар. Кроме того, в музыкальной драме образ Изольды-Иштар соединяется с образом Ночи (греческой богиней Никтой), которую Гесиод называет «Матерью Богов» (Hes. Theog: 123–125). В общемифологических канонах, по которым Вагнер выстраивает свое произведение, Ночь таит силы, «скрывающие в себе тайны жизни и смерти, вызывающие дисгармонич- ность в бытии мира, без которой, однако, немыслим ни мир, ни его конеч- ная гармония» (Лосев 1991: 218). В мифах Ночь является дериватом Ха- оса, который понимается не как беспорядочное состояние материи, а как первопотенция, из которой возникает космос, «универсальный принцип сплошного и непрерывного, бесконечного и беспредельного становления» (Мифы 1991: 581). Ночь, как темное иррациональное начало, объясняет поступки и замыслы героини: «Та [Любовь], кто в грудь мою вдохнула страсть <…> теперь велит: да будет Ночь!» (Вагнер 1900: 67). Изольда, исполняя роль владычицы Ночи (в этом образе призывает ее Тристан), дополняет и расширяет свой образ богини Смерти. В мифах тем- 58 нота, которую так жаждут обрести Тристан и Изольда, означает докосми- ческую и предродовую тьму, предшествующую возрождению или космо- генезу, т.е. становится семантическим дериватом инициации и просвет- ления – истинной цели героев. Любовь Изольды – отказ от рационального «дневного» начала, обраще- ние к архаическому интуитивно-чувственному постижению мира:

Кто познал, любя, смертную Ноч, кто посвящён был в тайну её <…> тот среди земных стремлений грёзой одной жить будет: он будет звать святую Ноч, где чистый огонь Любви правдой вечной горит... (Вагнер 1900:78)

Поиск Тристаном Ночи, его жажда «спасительной тьмы» объясняется еще и тем, что в мифологическом сознании Ночь связывается также с ук- рывающим материнским лоном: «Тристан в край дальний уходит. Хочет ли друг уйти с ним? В чудесном том краю не светит солнца луч; волшеб- ной Ночи это край, откуда мать меня взяла : она взяла меня из смерти и свет мне смертью своей открыла. Там она свой покой нашла, родив меня; царит там вечно тьма, там колыбель моя <...>» (Вагнер 1900: 86, курсив мой. – Н.Б.). Юноша говорит о своем рождении как о возвращении из страны Ночи-Смерти, откуда в мир приводит его мать, она отдает свою жизнь за жизнь сына. Вспомним обратную ситуацию: миф об Иштар, кото- рой в «стране без возврата» приходится платить «голову за голову» и жер- твовать своим возлюбленным-сыном – Таммузом. Богиня спускается в «преисподнюю» как для того, чтобы вывести оттуда своего возлюблен- ного, так и для того, чтобы обречь его на вечное жертвоприношение:

Герой мой ушел, погублен. Как теперь решать судьбы? <…> День твой да придет, и в день тот вернешься. (Шилейко 1922:81)

Сцена на корабле, с которой открывается драма, семантически соот- носится с кельтскими мотивами отплытия за море (на запад), т.е. в страну смерти. Этот же мотив «схождения в мир мертвых» присутствует в мифе об Иштар. Однако путь героев лежит в обратном направлении: с запада (Ирландии) на восток (Бретань), т.е . данная сцена параллельна не мотиву «схождения в преисподнюю», а возвращению из нее. Из речи героев мы узнаем, что этому «плаванью» предшествовало «плаванье» (в Ирландию – на запад) смертельно раненного Тристана, а еще ранее он отправлял туда голову убитого им жениха Изольды – Морольта. 59 «По морю челн, гоним волной, к ирландским скалам плыл» - централь- ная партия Изольды! «Челн гоним волною» – это Тристан, его судьба.

Я в челне без чувств лежал: смертельно ранен в грудь был я; томно, страстно песнь рыдала... (Вагнер 1900:96)

Тема запада – «страны мертвых», которая «манит взор» – поднимается и в речах Изольды. Героиня сетует, что теперь, после победы над ее жени- хом и ее фактическому пленению, она лишается и своих функций влады- чества над морями и бурями: «О слабая дочь предков могучих! Кому в дар ты, родная, дала над морями власть и над бурей» (Вагнер 1900: 4). Далее следует распоряжение ветру, достойное валькирии или богини сражения и смерти∗:

Слушай приказ мой, ветер покорный! Сюда лети на яростный бой! Неистовой бури вихрь подыми ты! Спящего моря сон прогони, грозную алчность на дне разбуди! Здесь для него добыча готова! (Вагнер 1900:5).

Обращение Изольды к ветру соотносится с обращением Иштар-Инан- ны∗∗ к Энлилю – «владыке воздуха», божеству необузданных сил, враж- дебных по отношению к людям. И хотя Изольда называет себя волшебни- цей, в восприятии зрителя она становится персонификацией Смерти, ко- торую захватил, взял в плен солнечный бог Тристан. Раненый и «исцелен- ный» богиней смерти, Тристан уже несет смертельный яд в крови. Изольда определяет это, только взглянув на него: «Смерть в очах твоих! Смерть и в сердце гордом!» (Вагнер 1900: 15). Семантическим двойником любовного (смертельного) напитка – яда, разрушившего их жизнь, становится баль- зам, которым Изольда лечит Тристана-Тантриста. Таким образом, выводя богиню Смерти из ее мира, Тристан не пленяет ее, а сам становится плен- ником. Таким образом, Тристан – солнечный бог-психопомп, проводник душ в страну мертвых, – спускается на лодке∗∗∗ (погребальной ладье) в царство мертвых и выводит оттуда царицу этого царства Изольду-Иштар.

∗ В исследованиях яфетической школы первой трети ХХ в. представлен палеонтоло- гический анализ образа Изольды по германским материалам. Ученые указывают на «ре- альные следы культа богини-матери-воды» в прирейнских областях, которые позднее находят воплощение в легендах о Рейнских девах. Следы этого культа были подтвер- ждены еще многочисленными вотивными камнями с изображением женского божества, открытыми в середине XVII в. на острове Walcheren – устье Рейна. Камни представляли богиню, одетую в мантию, на голове у нее убор из крыльев (см. Брим 1932:37-47). ∗∗ В более ранней версии шумерского мифа «Нисхождение Инанны в нижний мир» ∗∗∗ Ср. путь бога солнца Ра. 60 Изольда Вагнера – сильная личность (богини), исполненная страс- тного, экзальтированного чувства, является персонификацией мифологи- зированного принципа музыкального «женского начала». Более чем любой другой героине Вагнера, к Изольде относятся слова композитора о том, что «настоящая музыка» представляется ему «женщиной, которая дейс- твительно любит; которая свою добродетель видит <…> в жертве, той жертве, с которой тона отдае не часть своего существа, а все существо» (Вагнер 1978: 340, курсив Вагнера). Внутренний антиномизм образа Изо- льды создает психологическую динамику и помогает преодолеть аллего- рическую статичность, традиционно присущую оперным персонажам. Ге- роиня музыкальной драмы, полная эротических и убивающих импульсов, – становится новым эталоном поведения как «внутри», так и «вне» эс- тетического пространства, создавая своеобразный тип женщины fin de sièc- le. Все это делает Изольду своеобразным эталоном для героинь декаданса. Герой – Тристан, ищущий любви юноша (также как и Зигфрид или Парсифаль) представляет активное творческое начало. В нем Вагнер ре- ализует образ творящего рассудка, а также «глубокое и страстное желание в блаженстве сочувствия любящей женщине найти освобождение от своего эгоизма» (Вагнер 1978: 423). В образе Тристана (в дальнейшем он повторит эту же схему в образах Зигфрида и Парсифаля) Вагнер реализует ключевую для мифа о священном браке фигуру «простеца» – «innocent». Появление юноши связано с прибытием из мира хаоса, тьмы: в «Тристане и Изольде» эта мифологема реализуется через образ моря. В Тристане воплощается как мифологический, так и сказочный, мотив сироты, кото- рому суждено стать царем, пройдя через «свадебные» (инициационные) испытания. Жизненный путь героя – встреча с возлюбленной (Великой богиней), инициация ее любовью и смерть-возрождение – повторяет риту- альный путь умирающего-воскресающего растительного божества. Этот путь – своеобразное колебание между светом и тьмой, жизнью и смертью, «космосом» человеческого социума и «хаосом» чувственного бытия – напоминает о пути солнечного бога-психопомпа. Томас Манн ви- дит в фигуре вагнеровского героя продолжение образов умирающих-вос- кресающих богов: «…Таммуза и Адониса, сраженных вепрем, Осириса и Диониса, растерзанных и впоследствии возвращающихся <…> – все, что было когда-то и будет всегда, весь мир красоты, закланной, убиенной яростью зимы, объемлет мифический этот взор <…>» (Манн 1961: 113). Смерть Тристана подобна спуску солнца в «потусторонний мир», в мифо- логическом сознании такая смерть воспринимается через анагогическое восхождение. Смерть юноши зачастую не просто гибель его тела, а сво- еобразное «преодоление» человеческого модуса, когда смерть становится не падением в небытие, а «восхождением», «повышением статуса от чело- века ку божеств » (Элиаде 1999: 136). Создавая оперу-миф, Вагнер выстраивает мифологические структуры не только на сюжетном уровне, но создает образы, опираясь на каноны 61 мифологического мышления, не различающего сходство и тождество, имя и сущность, часть и целое (Мелетинский 1976:166). Море, по которому плы- вут любовники и любовный напиток, который они выпивают, несут общую функцию рождения-перерождения (очищения). «Вода, как перерождающее начало, мифологическом символизме соотносилась с Луной и Женщиной в едином антропокосмическом круге плодородия <…>» (Элиаде 1999: 186). Чаша с любовным напитком также несет следы семантики богини, как «владычицы вод» (Франк-Каменецкий 1932:67)∗. Кроме того, напиток на- поминает о культовых кушаньях в царстве мертвых, вкусив которые, герой уже не способен вернуться в мир живых∗∗. Ученые палеонтологической школы видят в нем «не столько романтический напиток любви, сколько культовый напиток оплодотворения» (Фрейденберг 1997: 97). В рамках христианского символизма (не чуждого Вагнеру) Чаша символизирует судьбу, а так же становится средоточием (вместилищем) божественного духа. Можно провести параллель с чашей Грааля, центральным образом «Парсифаля», символом духовного бессмертия. Через посвящение, достиг- нутое героями после того, как они выпили любовный напиток, герои движутся к преображению и смерти. Тристан приводит в мир Изольду – богиню Смерти и вступает с ней в брачный союз, который становится мис- тической инициацией героя и, одновременно, несет в себе черты ритуаль- ного брака царя-жреца с Великой богиней. В роли танистов-заместителей героя выступают Морольт, убитый Тристаном, а также Мерлот, нанося- щий герою смертельную рану, т.е. следующий жрец и претендент. Оче- видно, что в драме Вагнер стремится передать не куртуазный дух средне- вековых легенд о Тристане и Изольде, а мифологическую антитезу любви и смерти: «обреченность героев в их взаимном влеченииг дру к другу, непреоборимость любви перед лицом смерти» (Франк-Каменецкий 1932: 71). Главным для него становится космогонический миф-творение: сотво- рение космоса через жертвоприношение и боль в соединении мужского и женского начал. Подведем итоги. От бретонской легенды Вагнер оставляет только сюж- етный ствол, в котором проявляются простота и целостность архаического мифа. Таким образом, во взаимоотношениях героев вырисовывается сле- дующая мифологическая схема: Тристан – умирающий и воскресающий растительный бог – приводит в мир Изольду – богиню Смерти – и всту-

∗ «<…> в линии палеонтологической семантики любовный напиток есть дериват 'живой воды', восходя к космической природе 'Иштари-воды' и переплетаясь с семантикой 'еды-питья' как метафоры 'жизни', 'любви', 'исцеления'» (Франк-Каменецкий 1932:69). ∗∗ В вавилонском мифе о премудром Адапе, сыне бога Эа, рассказывается, как отец пре- дупреждает его об опасностях ритуальной пищи бога Ану: «Тебе предложат еду смерти – не ешь, // Тебе предложат воду смерти – не пей <…>». (История 1983:111). Герой от- казывается от угощения, которое оказывается пищей и водой «вечной жизни». Т.о. в мифе функции бессмертия и смерти оказываются равнозначными. 62 пает с ней в брачный союз, который несет в себе черты ритуального брака царя-жреца с Великой богиней и одновременно становится мистической инициацией героя («познание истинного пути»). В сюжете и образах «Тристана и Изольды» проявляются мотивы древневавилонского памятни- ка «Нисхождение Иштар в преисподнюю». Сюжет о смерти и воскресении Иштар и Таммуза, к которому апеллирует миф, становится архетипичес- кой моделью для всех грядущих смертей и воскресений духа в европе- йской культуре второй половины XIX – начала ХХ в. Образы Тристана и Изольды, с их яркостью, лаконизмом, предельной эмоциональной концен- трированностью и очевидной отсылкой к мифологическим архетипам, становятся своеобразными эталонами для создания других пар героев ропе Вагнера.

ЛИТЕРАТУРА:

Брим 1932: Брим В. А. Иштарь-Исольда по германским материалам// Тристан и Исольда. Труды ИЯМ II. – Л.: 1932. Вагнер 1978: Вагнер Р. Избранные работы. М.: Искусство, 1978. Вагнер 1900: Вагнер Р. Тристан и Изольда. Лейпциг: Типография Брейткопфа, 1900. История…1983: История всемирной литературы. : М: Наука, 1983. Лиштанберже: Лиштанберже А. Рихард Вагнер как поэт и мыслитель. М.: Алгоритм, 1997. Лаку-Лабарт: Лаку-Лабарт Ф. Musica ficta. Фигуры Вагнера.; СПб.: Аксиома, 1999. Лосев 1978: Лосев А. Ф. Исторический смысл эстетического мировоззрения Рихарда Вагнера // Вагнер Р. Избранные работы. М: Искусство. 1978. Манн 1961: Манн Т. Страдание и величие Рихарда Вагнера./ Т. Манн // Собр. соч.: в 10 т. М.: Худ. лит., 1961. Т. 10. Марр 1932: Марр Н. Я. Иштарь: (от богини матриархальной Афроевразии до героини любви феодальной Европы) // ЯС V, 1932. Марр 1934: Марр Н.Я. Из поездки к европейским яфетидам// ЯС, III, Избранные работы, т. III. Общество и язык. М.-Л., 1934 Мелетинский 1976: Мелетинский Е. М. Поэтика мифа. М.: Наука, 1976. Мифы народов мира 1991: Мифы народов мира: Энцикл.: в 2 т. М.: Сов. энцикл., 1991–1994. Фрейденберг 1997: Фрейденберг О. М. Поэтика сюжета и жанра. М.: Лабиринт, 1997. Франк-Каменский 1932: Франк-Каменецкий И. Г. Иштарь-Изольда в библейс- кой поэзии // Тристан и Исольда. Труды ИЯМ II. – Л., 1932. Шилейко 1922: Шилейко В. К. Восток. кн. I. Пг: Всемирная Литература; 1922. Элиаде 1999: Элиаде М. Избранные сочинения. Очерки сравнительного религи- оведения. М.: Ладомир, 1999. Jeremias 1891: Jeremias A. Karl Gabriel Izdubar-Nimrod. Eine altbabylon. Helden- sage. Nach den Keilschriftfragmenten dargest. Leipzig, 1891 Gilman 1937: Gilman Lawrence Wagner's Operas. NY, 1937.

63 LYUDMILA BORIS Russia, Moscow Higher School of Translation and Interpretation, Lomonosov Moscow State University

Metamorphosises of Signs of Russian Christmas Fairy Tale on a Boundary of Millenia

The article discusses Russian Christmas tale genre in Russian literary dis- course of the 19th century. In the 20th century after the separation of the church from the state a new ideology of happiness and holiday attributes emerged.. Father Frost (Santa Claus), the girl in white or blue clothes (Snegurochka), "a New Year's" sparkling fir-tree and – in a miracle were the elements which still did not lose actuality. The article examines Sergey Cheljaev’s fairy tale "Sklejka" (Connection) arising the importance of Christmas miracle on a boun- dary of millennia.

Key words: Christmas fairy tale, ideology of happiness, holiday attributes, nativity Scene, miracle.

ЛЮДМИЛА БОРИС Россия, Москва МГУ им. М.В.Ломоносова

Модификация признаков русской Рождественской сказки на рубеже тысячелетий

Жанр Рождественской сказки в русском литературном дискурсе пред- ставляет собою удивительный сплав признаков волшебной (по В.Я. Проп- пу), социально-бытовой сказки и Евангельской – а скорее апокрифической – притчи. Это устойчивые признаки с ярко выраженной изобразительной функцией на уровне визуального, осязательного и аудио-восприятия. Возьмем простой пример - стихотворение Карла Петерсона «Сиротка» (начало XIX века):

Вечер был; сверкали звёзды; На дворе мороз трещал; Шёл по улице малютка, Посинел и весь дрожал. "Боже! - говорил малютка, - Я прозяб и есть хочу; Кто ж согреет и накормит, Боже добрый, сироту?"

64 Шла дорогой той старушка – Услыхала сироту; Приютила и согрела И поесть дала ему; Положила спать в постельку – "Как тепло!" - промолвил он. Запер глазки... улыбнулся... И заснул... спокойный сон! Бог и птичку в поле кормит, И кропит росой цветок, Бесприютного сиротку Также не оставит Бог! (Петерсон 1997: 148-149).

Мы отчетливо воспринимаем зимнюю жесткую непогоду, несчастного героя, Путь, Рождественский Свет, Спасение – по Божье воле, но сотво- ренное руками человека. Такие признаки и символы были характерны для романтизма и отчасти для уходящего сентиментализма – ведь рождествен- ские сказки должны вызывать чувство сострадания и умиления. Заметим, что количество персонажей невелико: малютка и старушка, но есть еще обращение к Всевышнему, чей облик персонифицируется не только в конкретной ситуативной помощи, а во всем тварном мире – «и птичку в поле кормит, И кропит росой цветок», и не оставит ни одного ребенка без внимания. Конкретное маленькое чудо перерастает в дидактическое обоб- щение, характерное для конца притчи, или даже проповеди. Забегая вперед, процитируем строчку этого стихотворения, перековер- канную Ипполитом, из культового советского новогоднего фильма 1975 года режиссёра Эльдара Рязанова: «Шел по улице малютка, посинел и весь продрог» (употребляется глагол прошедшего времени совершенного вида в отличие от оригинального «дрожал»). В этом фильме, ставшем непре- менным атрибутом российского святочного телеэфира, герои много напу- тали: адреса, встречи, симпатии; неудивительно, что слова старинного стишка тоже перепутаны. Удивительно, что герой вообще их знает, пос- кольку такие вещи при советской власти не печатались, возможно, это фольклор прадедушек – из босяцкого детства или церковно-приходской школы. Остались в памяти народной также вера в рождественские чудеса и «помощь малым сим», но – в извращенном виде: «Нашлись добрые лю- ди... Подогрели, обобрали. То есть подобрали, обогрели...». Трогательные рождественские (святочные) истории публикуются в России с конца 18-го века, например, в журнале «И то, и сио». Параллель- но в домах ставят ёлки, предписанные Петром I, по улицам ходят ряженые и колядующие, а в западных и юго-западных областях распространенными являются вертепы, в том числе и кукольные, берущие начало со средневе- ковых религиозных мистерий, а по большому счету - из раннехристиан- ских церковных служб и чинов. Вертепные постановки обычно состояли

65 из двух частей: первая - о предыстории рождения Христа, о поклонении волхвов, о наказании Ирода, о благой вести, возвещаемой ангелом; вторая – абсолютно развлекательная, комедийная, с чертями, плясками, бытовы- ми сценками. Этот вид любительских представлений был вытеснен к кон- цу XIX века профессиональными театрами (Виноградов 1883: 659-667). «Ночь перед Рождеством» в вертепном духе мы видим у Н.В.Гоголя: черт, ведьма, подмены людей, тайны мешков, полеты в кромешной тьме, кража месяца и водворение его обратно на небо, царица, исполняющая заветное желание простого кузнеца Вакулы. Эта повесть вполне соответ- ствует второй части постановки с учетом святочной символики: тьма/ свет, нечистая сила/обуздание крестным знаменем, мистический путь, счастливое разрешение затруднений, всеобщая радость. С середины 19-го века фольклорные, апокрифические, анонимные истории стали заменяться авторскими литературными произведениями. Что же привнесла «большая литература» в жанр рождественской сказки? Поначалу писатели и поэты соблюдают каноны, как мы видим на примере Петерсона, а также его зарубежных коллег: Э.Т.А.Гофмана («Щелкунчик и мышиный король» 1816), Ч.Диккенса («Рождественские повести»). Приме- ры приведены с учетом двух впоследствии развившихся основных направ- лений жанра: магического реализма∗ и литературно-социальной пропове- ди; и в том, и в другом случае счастливый конец обязателен, вера в Рож- дественское чудо сохраняется. Ч.Диккенс, отказавшийся от социальных памфлетов в пользу сказки и проповеди, настаивал на таком окончании, даже если оно неправдоподобно. Затем, с развитием реализма, истории «утяжеляются»: прибавляются новые признаки, характерные для «натуральной школы», уходит волшеб- ство, прозрачность и однозначность, добавляются психологические мета- ния главного героя, социальный гнет и ощущение безвыходности – все, что было характерно для прозы II-й половины XIX в. вообще и для рож- дественских историй Н.С.Лескова, Ф.М.Достоевского и М.Е.Салтыкова- Щедрина (а параллельно – «Девочка со спичками» Г.Х.Андерсена). Счас- тливый сказочный конец для этих историй вовсе не обязателен, однако назидательный вывод, характерный для притчи, сохраняется. При всей узости жанра вырисовываются две линии пересечений сюжетов и приз- наков. В первой Андерсен и Достоевский изображают сироток, которым от голода и холода мерещатся дивные застолья, новогодние елки, затем происходит встреча с бабушкой/мамой, вместе с которой они возносятся «в блеске … к новогодним радостям на небо!», «где … все блестит, все сияет и кругом всё куколки, … все они теперь как ангелы, все у Христа»

∗ Термин Эдмона Жалу: Роль магического реализма состоит в отыскании в реальности того, что есть в ней странного, лирического и даже фантастического – тех элементов, благодаря которым повседневная жизнь становится доступной поэтическим, сюрреалис- тическим и даже символическим преображениям». (Магический реализм: Википедия). 66 (Андерсен 1969: 112). А наутро соседи находят маленький замерзший трупик. Только Достоевский пошел дальше, изобразив у Христа на елке очень много «маленьких деточек, у которых там нет своей елки», и если Андерсен уверен в том, что бабушке с девочкой на небесах очень хорошо, то русский писатель заканчивает гораздо безнадежнее: «все это могло случиться действительно, - то есть то, что происходило в подвале и за дровами, а там об елке у Христа - уж и не знаю, как вам сказать, могло ли оно случиться, или нет? На то я и романист, чтоб выдумывать» (Достоевский,1982: 459-462). Сложно рассуждать о том, произошла ли та- кая модификация от того, что писатель сочинил историю тридцатью года- ми позже и в другой стране, или из-за разнице в методе, более или менее реалистичного. Скорее, это вопрос веры: автор, заставивший уверовать та- кого героя, как Раскольников (что большинству читателей кажется как раз маловероятным), отказывает в помощи самым беззащитным существам. У Салтыкова-Щедрина в «Рождественской сказке» десятилетний мальчик Сережа Русланцев очень близко к сердцу воспринял проповедь и решил «жить по правде». Но его никто не поддержал, а священник за столом го- ворил совсем иное, нежели в церкви. В истории нет ни елки, ни подарков, ни праздничного настроения – только большое светлое пятно на стене, ко- торое мальчик принимает за Христа. У ребенка началась лихорадка, «прав- да мелькнула перед ним и напоила его существо блаженством; но нео- крепшее сердце отрока не выдержало наплыва и разорвалось» (Салтыков- Щедрин 1988: 81). Вот так заканчивались литературные рождественские сказки в конце XIX века. Высказывая субъективное мнение, хочу предпо- ложить, что те горькие лекарства реалистического и сатирического изоб- ражения российской действительности, которые постулировались еще с «Героя нашего времени» М.Ю.Лермонтова, стоило все-таки дозировать, поскольку тотальная безнадежность и неверие, распространившиеся даже на рождественскую сказку, разъедали души и умерщвляли надежду преж- де всего у самого перспективного социального слоя – читающей интелли- генции. Когда в конце ХХ столетия идеология изменилась, первыми по- явились рождественские сказки небезызвестного Д.Е.Галковского, продол- жающие гротескно-фантасмагорические традиции Салтыкова-Щедрина и укладывающиеся в название основного философского труда этого совре- менного автора – «Бесконечный тупик». Исключение составляет подход Н.С.Лескова, который пошел по пути Диккенса и в одном из своих 25-ти рождественских рассказов «Жемчуж- ное ожерелье» (1885) объяснял: «От святочного рассказа непременно требуется, чтобы он был приурочен к событиям святочного вечера – от Рождества до Крещенья, чтобы он был сколько-нибудь фантастичен, имел какую-нибудь мораль, хоть вроде опровержения вредного предрас- судка, и наконец – чтобы он оканчивался непременно весело». По такому принципу – «очень грустное начало, довольно запутанная интрига и со- вершенно неожиданный веселый конец» (Лесков 1958: 433) - составлена 67 рождественская сказка, перекликающаяся по тематике с «Рождественской песнью в прозе» Ч.Диккенса, только история развивается не от дяди (Скруджа) к примирению с племянником, а в обратном направлении – от племянника, желающего простить злого дядю, к появлению несчастного старика. Сказка «Христос в гостях у мужика» (1881) разворачивается на поселении в Сибири, куда сослан Тимофей Осипов, пытавшийся убить родного человека, который причинил ему много горя. Герой много мо- лится, усердно трудится, жизнь у него налаживается, но в душе нет мира – налицо не материальный, а моральный кризис. В символической обста- новке – на закате, в саду из роз – он читает то место из Евангелия, где Христос приходит юк фарисе , и обращается с просьбой посетить и его, на что получает ответ с небес: «Приду». Мужик долго ждет, готовится, полу- чает подтверждение перед Рождеством, накрывает богатый стол и соби- рает всех, поставив еще один прибор для самого желанного гостя. Когда ждать уже не имело смысла, сели за стол - и вдруг «двери в горницу сами раскрылися настежь. А в двери на пороге стоял старый-престарый ста- рик, весь в худом рубище, дрожит и, чтобы не упасть, обеими руками за притолки держится; а из-за него из сеней, где темно было, -- неописан- ный розовый свет светит, и через плечо старика вперед в хоромину вы- ходит белая, как из снега, рука, и в ней длинная глиняная плошка с огнем - такая, как на беседе Никодима пишется... Ветер с вьюгой с надворья рвет, а огня не колышет... И светит этот огонь старику в лицо и на руку, а на руке в глаза бросается заросший старый шрам…» (Лесков 1958: 215). В данном случае сбылись оба желания героя: Христос пришел к нему на праздник и помог примириться с дядюшкой, привел действительно нужда- ющегося в помощи. Символика Пути дается в дядином появлении из Вьюги, присутствует также рождественский свет, обязательный как для веретепа, так и для новогодней елки, а чтобы ни у кого не было сомнений, Кто зажег этот свет, на руке, дающей помощь и прощение, отчетливо видена стигмат. Далее очень бы хотелось проследить параллели русской (или общерос- сийской) рождественской сказки и западноевропейских образцов в ХХ веке, но история России и СССР не предоставляет такой возможности. Кризис веры на рубеже XIX-ХХ вв. в мировом масштабе в России вылился в отлучение церкви от государства и культуры, в демонстративный и обя- зательный атеизм. Вырабатывались новая идеология счастья и атрибуты веселья, только Рождество, да и Новый год, никак не укладывались в форму революционных праздников. Но прошло не так много времени, и в 1934 году Постышев предложил праздновать Новый год по-советски (см. [on-line]: ec-dejavu.ru/). Выросло поколение, помнившее дореволюционные елки, у него появились свои дети, и 1935 год был встречен новыми детьми с Морозом (Ивановичем) и идеологическими речевками. Заметим, Мороз сразу отличался от того сурового персонажа, который мог в лучшем слу- чае дать Ленивице ледяную сосульку вместо награды (как в сказке 68 Вл.Одоевского «Мороз Иванович», 1842), а в худшем – погубить, как в поэме Некрасова «Мороз, Красный нос» (1863), где Мороз представлен злой силой, любящей «кровь вымораживать в жилах / И мозг в голове леденить», как в сказке Е.Шварца «Два брата»: «-Ты. Останешься. Здесь. Навеки, - повторил Прадедушка Мороз. Он подошел к печке, потряс пола- ми своей снежной шубы, и мальчик вскрикнул горестно. Из снега на ледя- ной пол посыпались птицы. Синицы, поползни, дятлы, маленькие лесные зверюшки, взъерошенные и окоченевшие, горкой легли на полу» (Шварц 1998: 59). Напротив, этот персонаж очень скоро стал дедушка Мороз: глу- ховатый, добродушный, он торопился встретиться с детьми, поводить с ними хороводы, выслушать стишки и одарить подарками (как в муль- тфильме «Дед Мороз и лето»). А шуба его, поначалу белая или голубая, потом стала красной, как и нос над фальшивой бородой: «Здравствуй, де- душка Мороз, борода из ваты…»∗. Уже в 1937 году на Новогодней елке рядом с дедушкой появилась внучка – Снегурочка. Этот персонаж появился на Рождество еще в конце XIX века после появления замечательной пьесы А.Н.Островского, а затем оперы Римского-Корсакова. Созданием театрального образа занимались несколько выдающихся художников, и с тех пор она может приходить на елку в светлом сарафане с обручем или повязкой на голове - так, как увидел ее В.М. Васнецов; в белой, сотканной из снега и пуха одежде, подбитой горностаевым мехом, как изобразил ее М.А. Врубель; или в ме- ховой шубке, которую надел на нее Н.К. Рерих. Маленькие девочки любили наряжаться Снегурочками, ведь это был народный праздничный костюм. Но эта сказочная девочка никогда не была ведущей праздника вплоть до Кремлевской елки. В народных сказках, записанных В.Далем и А.Н.Афанасьевым, она была либо чудесно обретенным ребенком, либо так называемой «искупительной жертвой», «заложным покойником» - кален- дарным знаком смены сезонов, как Кострома, Масленица, иногда Купала. А.Н.Островский расположил царство Берендеев на Костромской земле, где сжигали или топили женское зимнее божество Кострому, и где прыга- ла через костер и таяла от любви его Снегурочка. Собственно, корень названия Кострома сходен с костром, но в самой Костроме, начиная с 70- х годов прошлого века, после съемок фильма по пьесе, образ Снегурочки затмил воспоминания о местном божестве. Кроме того, образ снежной девочки модифицировался и превратился в прелестную девушку, как правило, голубоглазую блондинку, которая помогает своему дедушке и радует детей на Новогодней Елке (см.: [on-line] noviy-god.ru). Сам праздник Ёлки имел четко заданный сценарий, который можно было не разучивать, поскольку он был единообразным по всем дошколь- ным заведениям много десятилетий. Первой к мальчикам-зайчикам и де-

∗ Детский фольклор. 69 вочкам-снежинкам приходила именно Снегурочка, которая объявляла, что вот-вот придет дедушка Мороз, только его могли задержать Баба Яга, Ко- щей, Пират – в зависимости от наличия костюма создавался образ Вре- дителя. Дети громко троекратно звали Дедушку Мороза, он приходил, ме- шок с подарками помогали отыскать добрые персонажи – белочки, за- йчики, птички – и сами детишки, которые видели, за какой ширмой пря- чется Вредитель. Затем следовало трижды воззвать: «Ёлочка, зажгись!» - на ней зажигались гирлянды и звезда наверху. Вместе с Дедом Морозом и Снегурочкой дети водили хороводы, отгадывали загадки, читали стихи, пели песни. Потом получали подарки и иногда шли смотреть театральное представление или мультфильмы. Этот образ новогоднего праздника очень быстро упрочился и почти не подвергался критике. Во время войны образ Деда Мороза широко исполь- зовался в целях патриотической пропаганды: «Новогодняя открытка к 1942 году изображает Деда Мороза, изгоняющего фашистов. На новогод- ней открытке к 1944 году Дед Мороз нарисован со “сталинской” трубкой и мешком оружия в руках , причем на мешке изображен американский флаг» (Адоньева 1999: 381). Ритуал общественных елок с Дедом Морозом соб- людался на всей территории СССР: от главной елки в Большом Крем- левском дворце до лагерей ГУЛАГа; от Азербайджана до Чукотки… А в домашнем обиходе непременно нужно было собраться всей семьей за столом с истинно русским салатом оливье, послушать обязательное обра- щение генсека, а позже президента, и успеть под бой курантов разлить шампанское, чокнуться, загадать желание и выпить. «Говорят, под Новый год, что ни пожелается, - все всегда произойдет, все всегда сбывается!» - фактически перед нами ритуальные действия по привлечению удачи, простенькие заговоры и рождественская атрибутика. Конечно, у Вифлием- ской звезды было восемь лучей, не пять, но без звезды на верхушке елки Новый год был непредставим, как и без застолья, без обращения самодер- жца, без волшебства скоморохов «Голубого огонька». Вторую, комеди- йную часть вертепа, с успехом заменило телевидение с обязательной еже- годной комедией «Ирония судьбы или с легким паром», а для малышей – новогодней серией «Ну, погоди!». И с ожиданием первого дня нового го- да, когда можно будет развернуть подарки, положенные под елку… Кем? Кто же это на самом деле был: Мороз Иванович? Мороз Красный нос? Дедушка Мороз? В волшебной сказке главное – не внешние атрибуты, а функция (Пропп,1998: 78): в данном случае – доброго дарителя, рождес- твен-ского утешителя детей, которые и по сей день пишут письма в Вели- кий Устюг или Лапландию, или диктуют родителям свои желания. Но ес- ли посмотреть на общие признаки «дарителя», то это борода, шапка, крас- ные (казалось бы, такие советские!) одежды, да еще вопросы: «Слушались ли?», «Хорошо ли учились?», «А кто мне расскажет…?» Ассоциация с Николаем Угодником лежит на поверхности, а когда упал железный зана- вес, стало окончательно ясно, что Санта-Клаус и дедушка Мороз – это две 70 этнокультурных модификации одного и того же героя. Что касается «вредителей» и «помощников», то тут ситуация более вариативна: чертей в советское время на праздник не выпускали, но леших, кощеев, бабок Ёжек и других карабасов-барабасов было предостаточно, равно как и доб- рых зверушек с птичками, спешащими на выручку к дедушке Морозу и де- тишкам – почти как в рождественских колядках, где птички устилали пу- хом ясельки младенца. Появилось волшебство, вернулись старые добрые песни со словами «везет лошадка дровенки, а в дровнях мужичок», «бусы повесили, встали в хоровод», появились новые: «Новый год к нам мчится, скоро все случится!»∗. Остается понять, есть ли среди этих персонажей новорожденный маль- чик и ангел с благой вестью. Они рядом: очень скоро на праздник Ново- годней елки, находящийся между католическим и православным Рождес- твом, приходит «мальчик Новый год» – символ грядущего счастья и успе- хов. Его радостно приветствуют все, в том числе и Снегурочка, в своем голубом платье и кокошнике или блестящей короне – абсолютно доброе существо, всегда девушка, даже не живущая с дедушкой в одном доме. Её одежды не коснулись кока-кольные перемены цвета, быть может, потому, что она вызывала ассоциации с высшим существом – девой Марией, все- общей заступницей и помощницей; а каноны её написания особо строги. В отличие от нимба Спасителя, нимб Богородицы на иконах Божией Матери не содержит вписанный крест. Одежды Богородицы также строго опре- делены — голова и плечи закрыты пурпурным покрывалом — мафорием, а платье обязательно синего цвета (см. [on-line]: ikona-kiot.ru). Пусть не покажется кощунственным такое сравнение. Ведь если народная душа жаждала этого образа, то он должен был проявиться – в данном случае в наиболее красивом и достойном персонаже, совмещающим функции вол- шебной девы и ангела-провозвестника. Настоящую «совковую» Ёлку описал Сергей Челяев, рассказ был поме- щен в сборник «Городская фэнтези – 2008», но события происходили в 1984 году, когда «генсеки начали сменяться с головокружительной быс- тротой, и всю идеологию в елочном сценарии скрупулезно отслеживал парторг театра с честным прозвищем Чекист» (Челяев 2008: 311). Дет- ский театр накануне Нового года остался без звукооператора и Деда Мороза. Повествование ведется как раз от лица молодого паренька, заме- нившего «театрального радиста », его имени мы не помним, зато остается в памяти прозвище «Огонек» - достаточно символическое прозвище! Ему было поручено крутить фонограмму и в случае экстренных ситуаций уре- зать ее, т.е. производить «склейку» бобинной пленки. На роль главного персонажа был приглашен работник из клубно-заводской самодеятельнос- ти: «Николай Степаныч с невероятной фамилией Морозов оказался пле-

∗ Группа «Дискотека Авария», песня «Новогодняя». 71 чистым, кряжистым и кустистым по части бровей мужчиной. При такой потрясной фактуре он вдобавок обладал звучным, раскатистым голосом, от которого на репетициях поначалу вздрагивали не только пираты, черти, империалисты и прочая ряженая нечисть, но даже сторонники добрых сил в лице зайцев, пионеров, снежинок и буратин». «Николай Степаныч, прохаживаясь окрест елки и милостиво кивая жавшимся к стволу Бабе Яге с Кощеем, мощно басил из-под бороды:

Я летел на крыльях ветра мно-о-о-го тысяч километров! Над великою страною, где мосты как в сказке строят! Я спешил, ребята, к вам - моим маленьким друзьям!»

А вот другие обязательные тексты идеологического характера, типа:

Скоро форум коммунистов, съезд откроется в Москве.

Будем жить под небом чистым, скажем дружно: нет - войне! (Челяев 2008: 315) – он произносил только под надзором Чекиста или директора Карабасовны, которая «много лет барабасила» в театре. Симбиоз парти- йно-новогодней и религиозной атрибутики, почти вертепные маски акте- ров – все узнаваемо и мило сердцу русского человека. Вот только в исто- рию вмешались роковые обстоятельства, в результате которых чуть не по- гибли дети на последней Ёлке, как раз 8 января, т.е. на другой день после Рождества. Именно стараниями Огонька и Мороза Степановича представ- ление было сокращено на 4 с половиной минуты, за которые помреж успел вывести детей в зал из фойе, где рухнул потолок . В соседнем зале давался простенький спектакль (вторая часть вертепа), а директриса Карабасовна, грозившая идеологическим диверсантам увольнением и лишением пре- мий, с чувством сказала, что «можно только богу молиться, еще каких- нибудь пара минут, и в фойе было бы просто месиво!». Этот рождествен- ский рассказ построен по всем правилам жанра: интрига, нагнетание чув- ства опасности, когда в дверь уже «скреблись лисы, колотили и ломились начальственные волки, а из пустого покуда зала в окошко требовательно постукивала сама Карабасовна» (Челяев 2008: 319), а затем чудесное спасение 75-ти детей. То ли Николай Угодник, то ли Дед Мороз позже пришел поклониться Огоньку за проявленное бесстрашие при микширо- вании фонограммы и склейки в боевых условиях: «поклонился. Низко, с достоинством. В тот же миг кончики его волос, брови и даже ресницы вдруг осеребрило! Сверкнул морозный иней на пуговицах шубы, по ней ве- село разбежались тонкие ледяные иголочки. А в глазах ожили яркие и ве- селые огоньки» (Челяев 2008: 323). Словно рождественская звезда восси- яла и дала надежду прежде всего детям. Казалось бы, незамысловатый сюжет и простое название, но оно символично: на простенькой новогод- ней мистерии произошла склейка не только пленки, но и веков и веро-

72 ваний, а в нужный момент произошло моментальное «отшелушивание» всего наносного в связи с произошедшим чудом и спасением детей, т.е. будущего. Так же как под кирпичной кладкой на Спасской башне совсем недавно обнаружили икону Спаса, а значит – он был там все это время.

ЛИТЕРАТУРА:

Адоньева 1999: Адоньева С. Б. История современной новогодней традиции // Мифология и повседневность. Вып. 2. Материалы научной конференции: 24–26 февраля 1999 года. СПб., 1999. Андерсен 1969: Андерсен Ганс Христиан. Сказки и истории. Л: Худ. литература, 1969. Виноградов 1883: Виноградов Н.Н. Великорусский вертеп. М.: 1906. Тарнавский А. Вертеп в Духовщине. - Киевская старина, IV, 1883. Достоевский 1982: Ф. М. Достоевский. Собрание сочинений в двенадцати томах. Том XII. - М.: Правда, 1982 Душечкина Е.В. 2002: Душечкина Е. В. Русская ёлка: История, мифология, литература. СПб., 2002 Лесков 1958: Лесков Н.С. Собрание сочинений в 11 т. М.: 1958; Том 7. Петерсон 1997: Петерсон К.А. Сиротка// Русская поэзия детям. В 2 т. Т.1-СПб.: Академический проект, 1997 Пропп 1998: Пропп В.Я. Морфология «волшебной сказки. Исторические корни волшебной сказки. М.: Лабиринт 1998. Салтыков-Щедрин 1988: М. Е. Салтыков-Щедрин. Сказки. Библиотека "Огонек", Собрание сочинений в десяти томах. Том девятый, М.: "Правда", 1988. Челяев 2008: Челяев С.Склейка/ Городская фэнтези, М.: 2008 Шварц 1998: Е. Шварц. Сказки и пьесы. OCR Палек, 1998. [on-line] ikona-kiot.ru: http://www.ikona-kiot.ru/ikona/bm [on-line] noviy-god.ru: http://www.noviy-god.ru/history/snegurkahistory.html [on-line]: ec-dejavu.ru: http://ec-dejavu.ru/n/New_Year_tree.html

73 MAKA ELBAKIDZE Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Transformation of Archetype in Medieval Arthurian Cycle

The earliest literary references to Arthur come from Welsh and Breton sources. Thomas Green identifies three key strands to the portrayal of Arthur in this earliest material (warrior - protector of Britain; the leader of a superhuman heroes; person who has a close connection with the Welsh ). Paper shows that in the process of transformation of the mythological archetype to the literary character the most significant fact is the changing of the role and function of the king in the plot of the narration. Whereas Arthur is very much at the centre of the earliest material, in the continental romances he is rapidly sidelined. He becomes the "do-nothing king", whose inactivity and acquiescen- ce constituted a central flaw in his otherwise ideal society.

Key words: King Arthur, Arthurian cycle, Romance

maka elbaqiZe saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

arqetipis transformacia arturis ciklis romanebSi

cnobili medievisti qlaiv sTeiflz luisi Tavisi wignis ukugdebuli saxeebi SesavalSi wers: Suasaukuneebi iyo avtori- tetTa epoqa. mosaxleobisTvis yvelaze seriozul avtorite- tad miCneuli iyo eklesia, mwerlisTvis _ winare periodis av- tori, ZiriTadad, laTinurenovani. swored es faqtori ganasxva- vebda Suasaukuneebs e.w. `barbarosuli epoqisgan~, Tumca medi- evaluri kulturis fesvebi swored `barbarosul~ CrdiloeTsa da dasavleTSia sagulvebeli. amavdroulad, Tu primitiul sa- zogadoebaSi adamiani iyo sakuTari kulturis nawili, da, faq- tiurad, gaanivTebda Tavs am kulturaSi, aRiarebda qcevis sayo- velTaod miRebul normebs, SuasaukuneebSi pirovnebis inteleq- tualur ganviTarebas metwilad saukuneTa ganmavlobaSi wigneb- Si dagrovili codnis miRebis wyurvili ganapirobebda.... Suasa- ukuneebis adamians uyvarda wigni. mas ver daajerebdi, rom rac Zvel avtoritetebTan amoikiTxa, araswori SeiZleba yofiliyo.

74 rasakvirvelia, sxvadasxva epoqis, mrwamsisa Tu msoflmxedve- lobis mwerlebi, romelTa Txzulebebis wakiTxvac Suasaukune- ebis adamians uxdeboda, erTmaneTs ewinaaRmdegebodnen, magram im periodis mkiTxveli awesrigebda da harmoniaSi mohyavda es winaaRmdegobani, qmnida ra sinkretul models ara marto pla- tonuri, aristoteluri an stoicisturi ideebis sinTezis meS- veobiT, aramed Sehqonda masSi warmarTuli da qristanuli ele- mentebi (luisi 1964: 5-12). am vrceli Sesavlidan cxadi xdeba, rom epoqam, romelsac arcTu ise didi xnis win `bnel wlebad~ saxeldebdnen, wigniere- bisken dauokebeli swrafvis meoxebiT SeZlo gaeerTianebina da kompleqsur, harmoniul sistemaSi moeqcia, erTi SexedviT, ise- Ti separatuli `swavlebani~, rogorebicaa Teologia, mecniere- ba, istoria da swored maTi sinTezis safuZvelze Seeqmna sam- yaros e.w. mentaluri modeli. Sesabamisad, rodesac vikvlevT medievistikis ama Tu im problemas, am konkretul SemTxvevaSi arturis fenomenis mniSvnelobas da mis gavlenas msoflio kulturaze, or faqtors unda mieniWos gadamwyveti mniSvnelo- ba: 1. Suasaukuneebis kulturis mwignobrul xasiaTs; 2. am epoqis adamianis midrekilebasa da ltolvas sistematizaciisa da sin- Tezirebisaken; imavdroulad, am problemis ganxilva unda mox- des ara romelime konkretuli, aramed erTdroulad ramdenime diskursis (miTologiuri, istoriuli, literaturuli) far- glebSi, romlebic, saboloo jamSi, gadakveTen da `avseben~ erTmaneTs. vidre CvenTvis saintereso sakiTxis analizs SevudgebodeT, bunebrivia, davsvaT kiTxva: ra SeiZleboda zepiri an werilobi- Ti gziT scodnoda Suasaukuneebis adamians arturis Sesaxeb? albaT, igive, risi amokiTxvac XXI saukunis mkiTxvelsac SeuZlia encilopediebsa Tu sxvadasxva saxis cnobarebSi: rom arturi iyo britebis legendaruli beladi (V-VI ss), romelsac tradi- ciiT miewereboda britaneTis dampyroblebis, anglo-saqsebis ganadgureba. legendis Tanaxmad, arturis saxels ukavSirdebo- da kamelotSi _ samefo karze _ yvelaze saxelovani da keTil- Sobili raindebis Sekreba da mrgvali magidis ordenis Camoya- libeba. am cnobebs saukuneTa manZilze bevri araferi Sematebia. mecnierebma dRemde ver miakvlies arturis realurad arsebo- bis damadasturebel raime dokumentur wyaros, Tumca maT ar SeuwyvetiaT misi istoriuli prototipis Zebna. imasac vara- udoben, rom es prototipi atarebda sxva saxels, an arturi iyo erTgvari krebiTi saxe ramdenime prototipisa.1

75 rac Seexeba istoriul wyaroebs, pirvelad arturi moxseni- ebulia valiur poemaSi Y Gododdin∗ (daaxl. Cv. w-is 600 w), romlis avtorobasac tradicia miawers bard aneirins. poemaSi aRweri- lia brZola anglo-saqsebsa da `Zveli CrdiloeTis~ mefeebs Soris katraetTan. CII strofSi britebis erT-erT winamZRolze saubrisas poeti acxadebs: `man daxocil mowinaaRmdegeTa gvame- biT gamoaZRo fortis bastionis Savi yornebi, Tumca is mainc ar iyo arturi~ (aneirini 1988: 34)∗∗ meore adreuli valiuri poema, romelSic arturi figuri- rebs, aris anunis trofeebi, romlis avtoradac miCneulia VI sa- ukuneSi mcxovrebi bardi, taliesini. poema eZRvneba arturis mogzaurobas anunSi _ valiur imqveyniur samyaroSi. uelsis nacionalur biblioTekaSi inaxeba xelnaweri saxel- wodebiT gmirTa warmoSoba (me-13 s), romelic ori Tvalsazri- siT aris CvenTvis saintereso: 1. xelnaweris mexuTe da meeqvse nawilSi warmodgenilia arturis genealogia (`arturi, vaJi uterisa2 kusteninis Zisa, kustenini3 _ Ze kinfaurisa, tudvalis Zisa, tudvali4 _ Ze morfaurisa5, eudafis Zisa, eudafi6 _ Ze kadorisa7, Zisa kinanisa, kinani8 _ Ze karadogisa9, Zisa branisa, brani10 _ Ze liris sityvaZunwisa11), romelic garkveulwilad na- Tels hfens am legendaruli gmiris genezisis sakiTxs; 2. amave xelnawerSi daculia matiane mefeTa qronikebi, ase rom, arturi da misi winaprebi britaneTis realuri mefeebis gverdiT arian moxseniebulni. kidev erTi istoriuli wyaro, romelSic arturi britebis mTavarsardlad saxeldeba, aris alieli beris, neniusis, brita- neTis istoria (dawerili laTinur enaze, daaxl. 800 wels Cv.w), romelSic moTxrobilia artursa da CrdiloeTidan mosul dam- pyrobels, oqtas Soris, gamarTuli brZolis istoria, Tumca, teqstis sakmaod vrceli nawili eTmoba arturis Tormeti ga- marjvebis CamoTvlas (es brZolebi, oris garda, realurs ar hgavs da damajereblad ar moCans)∗∗∗. savaraudoa, rom neniusi `arturis Tormeti brZolis~ istoriis SeTxzvisas eyrdnoboda

∗ gododini _ britanuli warmoSobis xalxebi, romlebic britaneTis Crdi- lo-aRmosavleTiT saxlobdnen. ∗∗ "He glutted black ravens on the rampart of the fort, though he was not Arthur". ∗∗∗ me-8 gamarjvebis aRwerisas aRniSnulia, rom arturis farze gamosaxuli iyo RvTismSobeli mariami da rom swored ieso qristesa da RvTismSoblis daxmarebiT moaxerxes arturma da misma TanamebrZolebma barbarosebis, ufro sworad, warmarTebis damarcxeba (`The eighth was near Gurnion castle where Arthur bore the image of the Holy Virgin, mother of God, upon his shoulders, and through the power of our Lord Christ, and the Holy Mary, put the Saxons to fight, and pursued them the whole day with great slaughter" (neniusi 1974: 31). 76 uelsur xalxur gadmocemebs, romlebSic naTqvamia, rom artur- ma moipova saqsebze Tormeti gamarjveba da sabolood gaanad- gura isini (martom daxoca 960 meomari) maunt badonTan gamar- Tul brZolaSi∗. unda aRiniSnos, rom britebis yvelaze did ga- marjvebad swored es brZolaa miCneuli, romlis Sedegad Sewyda samxreT inglisis winaaRmdeg ganxorcielebuli saqsonTa dam- pyrobluri politika da 44 wliT mSvidobam daisadgura (lumisi 1963: 43). maunt badonTan mopovebulma gamarjvebam arturi aq- cia britebis mesiad da im dRidan moyolebuli keltur enaze molaparake nebismier adamians, romlis mexsierebaSic Rrmad da- leqiliyo Tavisi mSobliuri miwa-wylis istoriuli warsuli da winaparTagan naanderZevi tradiciebi, yoveli morigi gansacde- lis Jams swored arturis gamoCenisa da misi zebunebrivi Zalis imedi hqonda. sxva wyaroebSic, magaliTad, 950 wliT daTariRe- bul uelsur qronikebSi, arturi asocirdeba RmerTebTan, Ta- nac ara rogorc maTi swori, aramed maTze aRmatebuli. yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, miTologiuri artu- ris saxeSi SeiZleba sami sakvanZo momenti gamoikveTos: 1. uebro meomari, romelic britaneTs Sinauri Tu gareSe mtrebis (ro- gorc realuri dampyroblebis, ise zebunebrivi Zalebis) Tav- dasxmebisgan icavs; 2. folkloris, kerZod ki, jadosnuri zRap- rebis personaJi (toponimikuri an onomastikuri), velur adgi- lebSi dasaxlebul, titanuri Zalis mqone gmirTa winamZRoli; 3. gmiri, romelic mWidrod ukavSirdeba uelsur miRma samyaros, anuns. arturis Sesaxeb pirvel literaturul narativSic _ gofri monmoutelis britaneTis mefeTa istoriaSi (Historia Re- gum Britanniae) _ ara marto gaTvaliswinebulia es samive momen- ti, aramed erTgvarad Sejerebulia kidec12. marTalia, gofris naSroms sakmaod atyvia neniusis matianisa da valiuri folklo- ris kvali, Tumca, Txzulebis mTavar Rirsebad, udavod, avto- ris mdidari fantazia da beletristuli niWi unda miviCnioT. aRsaniSnavia, rom pirvelad swored am ZeglSia moxseniebuli arturi mefed, Sesabamisad, pirvelad aq Cndeba dRes ukve sayo- velTaod cnobili siuJetebi, rogorebicaa: arturis dabadeba, ginevras Ralati da arturis mkvleloba misive diswulis, mor- dredis, xeliT. marTalia, gofri werda arturze, rogorc re- alurad arsebul pirovnebaze, magram istorikosebSi eWvs ba- debs naSromSi aRwerili faqtebis utyuaroba. TxzulebaSi ara- erTi fantastikuri elementi Tu gamonagonia, ris gamoc es na- warmoebi ufro miTologiur eposad unda miviCnioT, vidre ma-

∗ "The twelfth was the most severe contest, when Arthur penetrated to the hill of Badon. In this engagement, nine hundred and forty fell by his hand alone, no one but the Lord affending him assistance (neniusi 1974: 31) 77 tianed. miuxedavad amisa, swored gofris Txzulebis gamoCenis Semdgom arturi mWidrod daukavSirda britaneTis istorias da iqca Suasaukuneebis `dinastiuri~, rainduli Tu `saxalxo~ ro- manebis mTavar personaJad13, imavdroulad, misi saxeli Sors gascda britaneTis sazRvrebs da gansakuTrebuli popularoba kontinentur evropaSi moipova. gofri monmoutelis naSromis paralelurad gamoCnda nor- mandieli poetis, robert vasisa (1115 w) da ingliseli mRvdlis laiamonis poeturi qronikebi (me-12-13 ss-is mijna). dRes yvela mkvlevris mier erTxmad aris aRiarebuli am Txzulebebze gof- ris istoriis gavlena∗. gofris matianisgan gansxvavebiT, vasTan (Txzulebis saxelwodebaa romani brutusze) arturi gvevlineba ara marto samxedro liderad, aramed monarqad, romelic vasa- li mefeebiTaa garSemortymuli. nawarmoebSi ZiriTadi aqcenti gadatanilia gmirebis raindul SemarTebaze, didsulovnebaze, siuxveze, saxelis moxveWisaken swrafvaze, anu im kurtuazul idealebze, romlebic mogvianebiT rainduli romanebis mTavari motivebi gaxda. aRsaniSnavia isic, rom swored vasis qronikaSi pirvelad gvxvdeba cnobebi mrgvali magidis ordenis Sesaxeb da aqve pirveladaa dasaxelebuli arturis xmlis saxelwodeba — eqskaliburi. vasis versiaSi mefe arturi ara marto mTeli dasavleT samyaros mbrZanebelia, aramed mis saxelmwifos metad abstraqtuli sazRvrebi aqvs; igi zeobs yvelgan, sadac ki aris rainduli samyaro, viTarca am samyaros simbolo da burji. romantikuli elementi vasis versiaSi saerTod ignorirebulia da, mixedavad imisa, rom avtori Tavis Txzulebas romance-s met- ruli formiT wers da kurtuazuli sazogadoebis gemovnebis gaTvaliswinebas cdilobs, misi nawarmoebi romance namdvilad araa. laiamonma Tavis qronikaSi (laiamonis brutusi 1155-1200 ww), romelic arturis ciklis pirvel inglisur poemad aris miC- neuli, vasis versias daumata cnobebi elfebis rolis Sesaxeb arturis dabadebaSi, mefis cxedris avalonSi gadatanis scenebi, arturis iaraR-saWurvelis aRwera, saintereso faqtebi mrgva- li magidis ordenis Seqmnis Sesaxeb da amiT Tavisi Txzuleba inglisur heroikul poemad aqcia. Txzulebis Tematika igivea,

∗ miuxedavad imisa, rom arturis legendis Senakaduri Temebi, movlenebi da personaJebi icvleboda teqstidan teqstSi da ar arsebobda am ciklis kano- nikuri versia, Semdegi periodis avtorebisTvis erTgvar aTvlis wertilad mainc gofri monmoutelis istoria iqca. Sesabamisad, arturis ciklis Txzulebebi iyofa gofris istoriamde (pre-galfriduli teqstebi) da gof- ris istoriis Semdgom (post-galfriduli. saxelwodeba miRebulia avtoris saxelis laTinurenovani wakiTxvis _ galfridi _ mixedviT). 78 rac normandiuli brutusisa, oRond narativis stili anglo- saqsuri poeturi tradiciidanaa aRebuli. arturi britanelTa sayvareli mefea, romelic yvela brZolaSi gamarjvebas aRwevs. is uxvi da mowyalea Tavisi vasalebis mimarT, amavdroulad, lmobieri damarcxebuli mowinaaRmdegisadmi. Tavad laiamonis mtkicebiT, qronikaze muSaobisas man gamoiyena matiane, saxel- wodebiT ubedurebebi, da vasis istoria, romelic am ukanas- knels Tavisi xeliT miurTmevia eleonora aqvitanelisTvis14. safiqrebelia, rom swored puaties samefo karze moxvedris Sem- deg gaxda arturis istoria xelmisawvdomi kurtuazuli wre- ebisTvis. yoveli SemTxvevisaTvis, kontinentur evropaSi artu- ris ciklis teqstebis, saxeldobr, rainduli romanis, rogorc Janris, Camoyalibeba da aRmavloba, swored me-12-13 saukuneebis mijnaze SeiniSneba. marTalia, Suasaukuneebis rainduli (kurtuazuli) romane- bis avtorebi, kretien de trua (XII s), volfram fon eSenbaxi (XII s.) da vulgatis ciklis anonimi mwerlebi (XIII s), ZiriTadad, evro- pul zepirsityvier folklors eyrdnobodnen, magram maT naS- romebSi istoriuli matianeebidan aRaraferi darCa da narativi mxolod gamonagons daefuZna. gadauWreli winaaRmdegoba le- gendarul da istoriuli matianeebis arturs Soris, romelic me-12 saukuneSi gansakuTrebiT gamZafrda (swored am dros daSordnen realurad erTmaneTs `xalxuri~ romanebis da gofri monmutelisa Tu misi Tanamedroveebis arturi), kidev ufro gaRrmavda miTologiuri arqetipis romanis personaJad tran- sformirebis procesSi, rodesac mniSvnelovanwilad Seicvala arturis roli da funqcia. kretien de truas romanebSi sruli- ad gansxvavebul arturs vxedavT: is ukana planze inacvlebs, maSin rodesac misi raindebi aqtiurad moqmedeben. Tu kretienis dromde arturi iyo uSiSari winamZRoli, anglo-saqsebis winaaR- mdeg brZolaSi britebis damcveli, kornuelur da bretonul folklorSi ki mesiadac iyo dasaxuli (magaliTad, gofri mon- muteli arturs karlos didisa da aleqsandre makedonelis si- didis dampyroblad miiCnevs), raoden moulodnelic ar unda iyos, frangul raindul romanebSi man meorexarisxovani perso- naJis poziciaze gadainacvla da iqca e.w. `usaqmur mefed~, rom- lis pasiurobasa da damTmob xasiaTs erTgvari disharmonia Seh- qonda sruliad gansxvavebul idealebze orientirebul sazoga- doebaSi. raindul romanebSi araferia naTqvami arc anglo-saq- sTa winaaRmdeg warmoebul omebze, arc arturis samxedro di- debaze. marTalia, igi iZens mefeT mefisa da uzarmazari teri- toriebisa Tu uTvalavi vasalis mflobeli senioris statuss, magram, imavdroulad, misi mxatvruli saxe kargavs mebrZolisa da, miT ufro, dampyroblis funqciur datvirTvas15. safiqrebe-

79 lia, rom kretienis mir Seqmnil arturis portrets bretonuli Zirebi aqvs da bardebis leqsebis personaJs ufro waagavs. es aris Tavgadasavlebis moyvaruli, liberali, samarTliani, kur- tuazuli da stumarTmoyvare mefe, romlis portretsac saerTo araferi aqvs im patriotul warmodgenebTan, romlebic me-12 saukunis kurtuazuli idealebisaTvis iyo damaxasiaTebeli (lumisi 1982: 126). amisda miuxedavad, yvela raindi udides pati- vad miiCnevs arturis karisadmi (da, Sesabamisad, mrgvali magi- dis ordenisadmi) kuTvnilebas. ras unda mivaweroT arturis personaJis amgvari `gaoreba~? lumisis mixedviT, am binarulobis mizezad ori faqtori un- da davasaxeloT: 1. naratiuli teqnikis specifikuroba; 2. tra- dicia. romanis avtors kargad aqvs gaazrebuli, rom Tuki misi gmiri `scenis~ centralur nawils daikavebs, sxva personaJebi, ragind gamorCeuli adamianebic ar unda iyvnen, ukana planze gadainacvleben. magaliTad, goveni, romelic me-12 saukuneSi arturis yvelaze Zlevamosili raindis reputaciiT sargeblob- da, fornis raindSi meorexarisxovani personaJis funqcias das- jerda, raTa dominirebuli pozicia im protagonistisTvis da- eTmo, romlis saxelsac es romani atarebs. ase rom, fornis raindSi ginevras mxsnelis rolze lanseloti SeirCa, ris Se- degadac damxmare personaJad iqca ara marto goveni, aramed Tavad arturic (lumisi 1982: 127). bunebrivia, romanze muSaobi- sas kretien de truas miznad ar dausaxavs arturis personis daknineba an misi, rogorc mebrZolis, reputaciis diskredita- cia. jer erekSi, Semdeg ki kliJesSi avtoris mier arturis pi- rovnul RirsebaTa sagangebod xazgasma (`mas Semdeg, rac RmerTma Seqmna pirveli adamiani, arc erT mefes, romelsac ki WeSmariti RmerTi swamda, arturis sadari Zalaufleba ara hqonia~∗) gvafiqrebinebs, rom disharmonias arturis inertulo- basa (SeiZleba iTqvas, ususurobasac ki) da frangul raindul romanebSi gadmocemul batalur scenebs Soris (romlebSic mrgvali magidis ordenis yvela raindi monawileobs, arturis garda) sruliad sxva safuZveli aqvs. saqme isaa, rom saukuneebis manZilze icvleboda sazogadoebis idealebi, Sesabamisad, lite- raturuli interesebic. axali, kurtuazuli sazogadoebis dak- veTa avaldebulebda avtors, personaJis mxatvruli saxis Seq- mnisas aqcenti heroikulidan romantikul idealebze gadaetana. aqedan gamomdinare, bunebrivia, rom mebrZolis reputacia, rom- liTac arturi adeul wyaroebSi sargeblobda, srulebiT aRar

∗ lumisis azriT, avtori am daxasiaTebas raRac wyarodan sesxulobs, rome- lic, safiqrebelia, tristanis legendidan modiodes.

80 ainteresebdaT arc im avtorebs, romelTac kretin de trua daefuZna da arc im sazogadoebas, romlis dakveTasac igi as- rulebda. SesaZlebelia, kretieni Sinaganad ewinaaRmdegeboda kidec amgvar mkveTr Seusabamobas, magram is iZulebuli iyo, ux- mod daTanxmeboda Tavisi patronebis mariam Sampanelisa da filipe flandrielis miTiTebebs. kretien de truas mier `inicirebuli~ literaturuli moda artursa da misi ordenis raindebze swrafad gavrcelda evro- pis kontinentze. Seiqmna ara erTi axali romani, Zvelebi ki iTargmna uamrav enaze, maT Soris Zvel norvegiulze, portuga- liursa da Zvel ebraulzec ki. me-13 saukunis dasawyisSi artu- ris ciklis leqsiT romanebs safrangeTSi prozis forma misces. sxvadasxva avtoris mier Seqmnilma moTxrobebma arturis Sesa- xeb, romlebic e.w. vulgatis ciklSi gaerTianda, moicva mrgvali magidis ordenis mTeli istoria _ graalis legendidan arturis aRsasrulamde. tristanisa da izoldas ambavic ki, ro- melic adre sruliad damoukidebeli narativi iyo da araviTari kavSiri ar hqonda arturis istoriebTan, am periodisTvis ise organulad CaerTo mrgvali magidis `magnitur velSi~, rom tristanma, masze Seqmnili uzarmazari prozauli romaniT, er- TaderTma ordenis raindTa Soris, sagrZnobi konkurencia ga- uwia lanselots rogorc rainduli Zlierebisa da Rirsebis, ise popularobis TvalsazrisiT (kuperi 1998: VIII). inglisSi arturis ciklis romanebs odnav gansxvavebuli gzis gavla mouxda. arturis istoria, romelic gofri monmo- utelis versiidan momdinareobda, ramdenjerme iqna poeturad `gardaTqmuli~ sxvadasxva avtoris mier. aRsaniSnavia is faqtic, rom franguli romanebisgan gansxvavebiT, inglisurma tradici- am mrgvali magidis ordenis yvelaze aRmatebul raindad ser goveni dasaxa. mogvianebiT, me-14 saukuneSi, swored is iqca uaRresad popularuli rainduli romanis ser govenisa da mwvane raindis mTavar personaJad. anonimi ingliseli avtoris es Txzuleba, udavod, arturis ciklis frangulenovani romanebis gavleniTaa Seqmnili. tradi- ciulia romanis dasawyisis dekori _ kameloti, sazeimod mor- Tuli darbazi, iseve rogorc e.w. arturis cikliseuli samku- Txedi _ sasaxlis kari da `mxiaruli~ mefe arturi/ sanaqebo, gabeduli, kurtuazuli vasali, romelsac Tavisi patroni surs safrTxisgan ixsnas/ da orTabrZolaSi gamomwvevi momxduri16. tradiciulia arturis avtoriseuli Sefaseba, romelic roman- Si erT-erTi personaJis (mwvane raindis) mieraa deklarirebuli: `radganac Seni saxeli, Cemo batono, yvelasaTvis aris cnobili, iseve rogorc yvelam icis Seni sasaxle, Seni kari da Seni Zleva- mosili raindebi, mec amitom geaxeli samSvidobod da ara sam-

81 trod~∗, an: `nuTu es aris arturis saxli, romlis dideba yvela- ze ufro Soreul mxareebsac ki swvdeba?~∗∗. kurtuazuli roma- nebis kvalobaze am romanis finaluri akordic arturis karze gaJRerdeba, rodesac Sin mSvidobiT dabrunebuli ser goveni Tavis Zlevamosil biZasa da seniors eaxleba, aCvenebs mwvane raindis mier miyenebul Wrilobas da sasaxlis karze Sekrebili raindebis winaSe Tavisi uCveulo Tavgadasavlis Txrobas iwyebs. rogorc Cans, anonimi ingliseli avtori zustad icavs rain- duli romanis arqiteqtonikas (wriuli siuJeti) da kretienise- uli poetikis elementebs (kurtuazuli idealebi, romantikuli sawyisi, stumarmaspinZlobisa Tu cdunebis scenebi). Sesabami- sad, mis mier warmosaxuli mefe arturis mxatvruli saxec imave principebis gaTvaliswinebiTaa agebuli, romelTa Sesaxebac zemoT gvqonda saubari (statikuroba, pasiuroba, amaRlebulo- ba, kurtuazuloba). marTalia, kretien de truas evropaSi bevri gamgrZelebeli hyavda, magram inglisSi ufro farTo gavrceleba hpova gofri monmoutelis versiam, romelic mogvianebiT, me-15 saukuneSi, ser Tomas melorim Seavso. man Tavis masStabur eposSi arturis sikvdili gaaerTiana da literaturuli saxe misca arturisa da mrgvali magidis ordenis raindebis Sesaxeb Seqmnil yvelaze uf- ro gavrcelebul legendebs. swored meloris wigni iqca Semdeg- droindeli `arturianis~ ZiriTad wyarod, romliTac gagrZel- da inglisur poeziaSi jer kidev me-12-13 saukuneTa mijnaze Ca- saxuli heroikuli koncefcia17. meloris Txzuleba sruliad damoukidebelia laiamonis qronikebisgan, Tumca Seqmnilia ima- ve metruli tradiciiT. legendis siuJets, faqtiurad, ar ganucdia cvlileba gofri monmutelis Semdgom, Tumca calke- uli detalebi sxvadasxva avtorTan gansxvavebulia. aq SeiZleba gamovyoT ramdenime mniSvnelovani momenti: 1. arturis dabadeba da misi aRzrda jadoqari merlinis mier18; 2. arturis gamefeba. 3. arturis mier sataxto qalaqad kamelotis gamocxadeba da qveynierebis oTxsav kuTxidan saukeTeso raindebis Sekreba `mrgvali magidis ordenSi~; 4. misi qorwineba mefe lodegransis asul ginevraze; 5. arturis mier axali xmlis _ eqskaliburis _ floba;

∗ "But because your name, my lord, is so renowned – Your castle and your court – and your knights known as the hardiest on horseback…I travel in peace and seek no trouble" (ser goveni da mwvane raindi 1998: 11-12). ∗∗ "And this is supposed to be Arthur's house,"- he cried, Whose fame flies through the remotest regions!" (ser goveni da mwvane raindi 1998: 13) 82 6. ginevras Ralati19; 7. arturis sikvdili20. nawaroebs aqvs Suasaukuneebis tragediis forma (bunebrivia, aq dramatul Janrs ar vgulisxmobT), aRwers ra arturis tri- umfs, mis tragikul dacemasa da sikvdils. Txzulebis ZiriTadi Temaa romaelTa winaaRmdeg brZola. meloris ar ainteresebs romance-s iseTi motivebi, rogorebicaa siyvaruli da Tavgadasa- vali. aq aRwerili farTomasStabiani brZolebi ufro politi- kuri kuTxiTaa saintereso da maT gverdiT aRar rCeba adgili arc kurtuazuli siyvarulisTvis da aRarc jadosnuri Tu ze- bunebrivi elementebisaTvis. melorim uxvad isargebla franguli wyaroebiT, kerZod, ra- induli romanebiT, romlebic zemoT dasaxelebuli inglisuri poemebisgan gansxvavdeba rogorc msoflmxedvelobiT, ise struqturiT. albaT amiT unda aixsnas is faqti, rom meloris TxzulebaSic, franguli rainduli romanebis msgavsad, hero- ikuli paradigma mTlianad koncentrirebulia subieqtSi, anu sagmiro saqmeTa CamdenSi, mefe arturi ki warmgzavn-msmenlis (adresatis) funqcionaluri kategoriiT Semoifargleba. melo- risTanac statikuri socialuri kategoria mefisa gamomdinare- obs absoluturi, mudmivi stabilurobidan, rogoricaa `simar- Tle, rwmena, kanoniereba~. es maradiuli, transcendenturi ka- tegoriebi umTavresia arturis movaleobaTa da valdebuleba- Ta Soris (madoqsi 1991: 27), Sesabamisad, meloris arturic, kre- tienis arturis msgavsad, ganusazRvravs Tavis raindebs qcevis normebs da im monarqiis umTavres principebs, romelic mas memkvidreobiT ergo. erT-erT scenaSi, rodesac SeiaraRebuli raindebi ser lanselots dedofali ginevras sawol oTaxSi aR- moaCenen, lanseloti, rogorc arturis erTguli vasali, galan- turad icruebs, raTa qalis reputacia daicvas da mefisa da dedoflis Rirseba ar Selaxos. arturis reaqciac ara hgavs TavmoyvareobaSelaxuli meuRlis qmedebas. mis sityvebSi _ `me ufro Cemi saukeTeso raindebis dakargva mawuxebs, vidre de- doflisa, radgan dedofali sxvac meyoleba, raindebis aseT er- Tobas ki veRarsad Sevxvdebi~∗, _ aSkarad ikveTeba ZiriTadi prioritetebi: arturisaTvis lanselotis vaJkacuri saxelis SenarCuneba da mrgvali magidis raindTa erToba ufro Rirebu- lia, vidre dedofali, romlis mZime xvedris Sesaxeb sadRac di- alogis bolosaa saubari (niusTidi 1971: 14).

∗ "And much more am I sorrier for my good knights' loss than for the loss of my fair queen; for queens I might have enough, but such a fellowship of good knights shall never be together in no companiy" (melori 1998: 481)

83 mocemuli epizodis ganxilvisas cxadi xdeba, rom meloris mier SeTxzuli arturis samyaro sazrdoobs im kulturisTvis niSandoblivi principebiT, romelSic adamianis Rirseba ganizo- meba terminebiT `reputacia~, `saxeli~, `Tayvaniscema~, Sesabami- sad, im dromde, vidre arturis, rogorc meuRlis, Rirseba Se- ulaxavi darCeba, mis mefobasac Crdili ver miadgeba. igive Se- iZleba iTqvas mrgvali magidis ordenis raindTa `erTobaze~ (fellowship), romlis urRveoba da simtkice swored arturis mor- Wmul zeobazea damokidebeli. medievistikaSi SeniSnulia, rom raindobis instituts arasdros iseTi simaRleebisTvis ar mi- uRwevia, rogorc XV saukunis inglisSi. Tu meloris Le Morte Dartur-s am kuTxiT SevxedavT, is Tavisuflad SeiZleba miviCnioT im epoqis Semadgenel nawilad, rodesac rainduli cxovrebis wesi mTeli Tavisi sisruliT gamovlinda. meore mxriv, arturis masalis meloriseuli interpretacia gansxvavebuli daskvnis gamotanisken gvibiZgebs. teqstis bolo Tavebi, gansakuTrebiT ki dasasruli, migvaniSnebs, rom arturis ambis meloriseuli redaqcia mWidrodaa gadajaWvuli misive epoqis istoriul Tu religur viTarebasTan. rainduli ideali, romlis gamoxatule- basac arturi da misi raindebis `erToba~ warmoadgenda, melo- ris TxzulebaSi irRveva moqiSpe mxareebs Soris ganxeTqilebis Camovardnis Sedegad, romlis aRmofxvrac arturs ukve aRar ZaluZs. Sesabamisad, arturis aRsasrulis ZiriTad mizezad un- da mivCnioT ara konfrontacia romelime konkretul pirTan (am SemTxvevaSi mordredTan), aramed im moralur faseulobaTa (si- marTle, rwmena, kanoniereba, urTierTdaxmareba, siyvaruli, Ta- nagrZnoba) devalvacia, romelnic raindobis institutis (imav- droulad ki arturis samefos) saZirkvlad miiCneoda da rom- lebic Secvala Surma, siZulvilma da gautanlobam. vulgatis ciklis frangul romanebSic arturis sikvdili da mrgvali magidis ordenis daSla uflis mier movlenil damsaxu- rebul sasjelad miiCneva im codvaTa sapasuxod, romelsac sCa- dian arturi (mordredi ukanono Svilia arturisa, romelic dasTan incestis Sedegad Caisaxa) da lanseloti (adiulteri ginevrasTan). rogorc Cans, epoqam, romelic `kretienis drois~ Semdeg dadga, gadaafasa winare saukuneebis faseulobani da principebi. Sesabamisad ki, axali epoqis idealebi, romlebic ra- inds seqsualuri umankoebis gamo `uflis mxedramde~ aRamaR- lebda, radikalurad daupirispirda kurtuazul Rirebulebeb- sa da morals. aqedan gamomdinare, savsebiT bunebrivia, rom arturisTvis, romlis roli da funqcia ama Tu im epoqis lite- raturuli gemovnebis moTxovnaTa Sesabamisad icvleboda (Tum- ca ki mkiTxvelTa umravlesobis cnobierebaSi is mainc kurtu-

84 azul seniorad aRibeWda), am axal epoqaSi adgili, ubralod, aRar darCa.

SeniSvnebi

1. arturis `istorizaciisa~ da `anglikanizaciisaken~ gadadgmul nabi- jad aRiqmeba misi neStis eqsgumacia glanstonberis saabatoSi 1191 wels (glastonberi identificirebuli iyo avalonTan), rodesac bere- bis sasafloze, or piramidas Soris Rrmad Camarxul sarkofagSi, aRmoC- nda mamakacisa da qalis neSti, romlebic arturisa da ginevras naSTe- bad miiCnies. micvalebulTa identifikacia, zogierTi mosazrebiT, mo- xerxda saflavze aRmarTuli TuTiis jvris mixedviT. herald uelse- lis gadmocemiT, gaTxrebi warmoebda mefe henri II-is brZanebiT. ro- gorc mematiane acxadebs, 1180-iani wlebisTvis mefes bevri mizezi (mag. finansuri krizisi) hqonda saimisod, rom uelselebisTvis Seexsenebina arturis sikvdilisa da dakrZalvis faqti (Tanac inglisis tritori- aze). henri II-s aseve surda, rom beketis fiaskos Semdeg swored glas- tonberi eqcia kenterberis alternativad inglisis sarwmunoebrivi orietaciis TvalsazrisiT. sayuradReboa, rom SemdgomSic arturis pi- rovneba drodadro `gamoCndeboda~ xolme swored nacionaluri krizi- sebis dros (karli 2001: 47-48). 2. uteri _ uter pedragoni _ britebis naxevrad legendaruli mefe, arturis mama. 3. kinfauri — moxseniebulia dumnoniis mefeTa CamonaTvalSi rogorc kinfaur ap tudvali, an markus kinfaur konomari (daib. daaxl. 395 w. Cv. w-iT). 4. tudvali — moxseniebulia dumnoniis mefeTa CamonaTvalSi rogorc tudval ap gurfauri (daib. daaxl. 375 w. Cv. w-iT) 5. morfauri — moxseniebulia dumnoniis mefeTa ricxvSi rogorc gurfaur morfaur ap kadfan gadeoni (daib. daaxl. 360 w. Cv. w-iT). 6. eudafi — misi identificireba zustad ar xerxdeba, SesaZloa, is iyos eudaf moxuci. 7. kadori — misi identificireba ar xerxdeba, Tumca misi saxeli iTar- gmneba rogorc `mcveli~. 8. kinani — igive konan meriadoki, naxevrad legendaruli mefe, rome- lic xSirad identificirebulia romis imperator-uzurpator magnius maqsimusTan. 9. karadogi — kornuolis naxevrad legendaruli mTavari, romelsac hyavda realuri prototipi _ belgebis mefis kinvelinis vaJi _ kara- daugi, romelic Cv.w.-is 49 wels damarcxda romaelebis winaaRmdeg brZolaSi. triadebSi mas moixsenieben romaelebTan mebrZol erT-erT mamac winamZRolad, romelic Ralatis Sedegad tyved Caigdes roma- elebma da mokles. 10. brani _ igive bran kurTxeuli. misi saxeli iTargmneba rogorc yva- vi. britaneTis legendaruli gamgebeli, romelic ramdenjerme moixse- nieba triadebSi. gadmocemis Tanaxmad, misi Tavi dakrZalulia londo- nis TeTr gorakze, iq, sadac axla taueria aRmarTuli. triadebSi moTx- robilia, rom arturma amoTxara branis Tavi, Tan dasZina, rom mas Tavad

85 Seswevs Zala britaneTis dacvisa. swored am legendas ukavSireben ta- ueris cixeSi yvavebis momravlebis faqts. 11. lir sityvaZunwi _ valiuri miTologiis legendaruli figura. triadaSi is moxseniebulia rogorc britaneTis sam didebul tusaRTa- gan erT-erTi. legendis mixedviT, is tyved Cauvarda Tavisi meuRlis momtacebel eurosvinds. 12. medievistikaSi ukve karga xania ganixileba sakiTxi im wyaroebisa, romlebiTac isargebla gofrim Tavisi naSromis dawerisas. erT-erTi maTgania tisilios qronika, romelic miewereba episkopossa da wmindans tisilios meivodidan (VI s-is Suaxanebi), meored ki tradiciulad asaxe- leben gofri monmutelis Tanamedrovis, uiliam malmsberielis vrcel naSroms inglisis mefeTa qronika, romelSic arturs sul ramdenime winadadeba eTmoba, Tanac is moxseniebulia ara rogorc mefe, aramed rogorc aurelianes Zmiswuli (saubaria ambrosius aurelianeze (Ambro- sius Aurelianus),britebis mmarTvelze me-5 saukunis II naxevarSi. gofri monmutelis istoriaSi is uter pedragonis Zmad, arturis biZad saxel- deba. zogierTi mkvlevari mas arturis prototipadac miiCnevs) da ra- indi. sxva wyaroTa Soris unda davasaxeloT e.w. britaneTis kunZulis triadebi — samtaepovani leqsebi (dRemde SemorCenilia 96 aseTi leqsi), romlebic Sedis uelsis oTxi Zveli wignis SemadgenlobaSi da valiuri legendebis krebuli mabinogioni, romlis yvela personaJi raRac aspeq- tiT arturTan aris dakavSirebuli. krebulis uZveles nawilad miCne- ulia kiluxi da olveni, romlis romantikuli personaJebi ukana planze inacvleben da centralur adgils uTmoben arturs _ tomis beladsa da mrisxane mxedarTmTavars. ciklis kidev erT nawilSi, romelsac ro- banavis sizmari hqvia, arturi warmodgenilia rogorc feodali-seni- ori. ciklis es nawili mdidaria fantastikuri elementebiT. 13. gofri monmoutelis istoriis popularobaze is faqtic mowmobs, rom dRemde misi Txzulebis orasze meti xelnaweriamoRweuli da yvela maTgani originalis (laTinur) enazea Sesrulebuli. 14. eleonora aqvitaneli _ aqvitaniis hercogis vilhelm X-is asuli; provansis pirveli trubaduris, giiom IX-is SviliSvili; safrangeTis dedofali; mefe ludoviko VII-is meuRle (1137-1152 ww); inglisis dedo- fali, mefe henrix II plantagenetis meuRle (1154-1189 ww). riCard lom- gulisa da mariam Sampanelis deda. erT-erTi umdidresi da gavleniani qalbatoni gviandeli Suasaukuneebis evropaSi; frangi trubaduris bernar de ventadornelis muza; miCneulia, rom kurtuazuli cxovrebis wesi da idealebi evropaSi swored eleonora aqvitanelis gavleniT gav- rcelda. normandielma poetma rober vasma, romelsac maswavleblis Ta- namdeboba ekava henrix I-sa da henrix II-is karze, Tavisi pirveli nawar- moebi romani brutusze swored eleonora aqvitanels miuZRvna. aRsa- niSnavia, rom vasis Txzuleba STambeWdavad asaxavs puatieSi, samefo karze, arsebul atmosferos (qalis Tayvaniscema, saintereso saubrebi, kiTxva, natifi simRerebiTa da musikiT smenis datkboba), anu yovelive imas, rasac aqvitaniis hecogis asulis trubaduri papa odesRac Tavis leqsebSi ganadidebda da rac mogvianebiT iqca kurtuazuli siyvaru- lis kodeqsis safuZvlad. 15. kretien de truas SedarebiT gviandeli periodis romanebSi, lanse- lotsa da persevalSi, warmodgenili arturi laCari ufroa, vidre Zle-

86 vamosili raindi. lanselotSi arturis funqcia imiT amowureba, rom is lanselotsa da govens agzavnis Tavisi motacebuli colis dasabruneb- lad, rac sabolood adiulteriT mTavrdeba; graalis raindSi ki igi udrtvinvelad iTmens wiTeli raindis Seuracxyofas, rac imdroindeli tradiciiT nebismieri uwveruli WabukisTvisac ki dauSvebeli iyo. 16. kamelotSi Sobis dResaswaulze arturis karze Tavi mouyriaT mrgvali magidis ordenis rCeul raindebs. mefe arturi didebulebTan erTad SemaRlebul magidasTan zis da, Cveulebisamebr, emzadeba raime uCveulo Tavgadasavlis mosasmenad. am dros darbazSi Semodis mwvane raindi, romelsac erT xelSi xmali upyria, meoreSi ki _ mwvane toti. mefe arturi uSiSrad egebeba mas da Tavis vinaobas amcnobs. mosuli Ses- Zaxebs: `radganac Seni saxeli, Cemo batono, yvelasTvis aris cnobili, iseve rogorc yvelam icis Seni sasaxle, Seni kari da Seni Zlevamosili raindebi, mec amitom geaxeli samSvidobod da ara samtrod~ (ser goveni da mwvane raindi 1998: 11). is ucnauri winadadebiT mimarTavs SekrebilT: Zlevamosil raindTagan erT-erTma unda gabedos da culiT Tavi moh- kveTos mas, Tumca zustad erTi wlis Semdeg Tavadac mzad unda iyos sapasuxo dartymis misaRebad. 17. arturis sikvdili prozad aris dawerili. moRweulia ori redaq- ciiT: pirvelia nabeWdi varianti 1485 wlisa uiliam keqstonis mier Sev- sebuli da gamocemuli, romelic me-20 saukunis Suaxanebamde miCneuli iyo arturs sikvdilis erTaderT cnobil versiad. amave gamocemis mi- xedviT ewoda Txzulebas arturis sikvdili, Torem Tavad melori ase uwodebda Tavis nawarmoebs: wigni mefe artursa da mrgvali magidis ordenis keTilSobil raindebze, keqstonma ki saTaurad aiRo bolo na- wilis saxelwodeba arturis sikvdili da gadaTargmna is frangulad. meore versia daculia xelnawerSi, romelic 1934 wels vinCesteris ko- lejSi aRmoaCines (dResdReobiT daculia britaneTis biblioTekaSi). mas aklia Tavi da bolo da teqstis Sua nawilic odnav dazianebulia. teqsti gamosca euJin vinaverma 1947 wels. SeiZleba iTqvas, rom orive teqsti damoukideblad aris gadmoRebuli dakarguli originalidan, ase rom, SesaZlebelia maTi erTmaneTTan Sedarebis gziT saTanado Cas- worebebis gakeTeba. farTod gavrcelebuli Sexedulebis Tanaxmad, me- loris udidesi miRweva swored is iyo, rom arturis ciklis moTxro- bebze dayrdnobiT man SeZlo daewera erTi ambavi da erTi wigni (fildi 2001: 225-226). 18. uters TavdaviwyebiT Seuyvarda tintagelis cixesimagris herco- gis coli, igreina. qalTan Ramis gatarebis mosurne uteri Seevedra jadoqar merlins, misTvis hercog tintagelis ieri mieca. amis sanac- vlod merlinma mosTxova mas, rom am kavSiris Sedegad dabadebuli bav- Svis aRzrda misTvis miendo. swored merlinma aRWurva arturi zebu- nebrivi ZaliTa da gulovnebiT. mogvianebiT jadoqarma merlinma da kenterberis episkoposma londonSi Sekrebil raindebs mouwodes qvaSi CarWobili xmlis amoReba. am davalebis Sesruleba veravin SeZlo, arturis garda. merlinma gaumxila Wauks misi warmomavlobis saidumlo da is mefed gamoacxada. 19. erTxel seirnobisas dedofali ginevra moitaca melegantma. mrgva- li magidis ordenis saukeTeso raindi lanseloti ar daeloda damxmare Zalas da Sevarda melegatis sasaxleSi, gaaTavisufla dedofali da

87 mokla borotmoqmedi. raindsa da ginevras Soris daiwyo romani, ro- melic adiulterSi gadaizarda. 20. colis Ralatis Sesaxeb arturma Tavisi ukanono Svilis, mordre- dis meSveobiT Seityo da daedevna gaqceulT. amiT isargebla mor- dredma da xelSi Caigdo Zalaufleba. arturi saswrafod dabrunda ukan, raTa SebrZoleboda uzurpators da taxti daevbrunebina. mowina- aRmdegeTa jarebi erTmaneTs kamlanis velze Sexvdnen. grandiozul brZolaSi britaneTis armia mTlianad ganadgurda. moRalate mordredi arturma mokla, Tumca Tavadac sasikvdilod daiWra. legendis mixed- viT, mefis cxedari naviT gadaitanes kunZul avalonze, sadac dRemde Tvlems da elis dros, raTa gamoiRviZos da britaneTis mtrebs kvlav Seaxsenos Tavisi mklavis Zala.

damowmebani:

anerini 1988: Aneirin. Y Gododdin (Welsh classics. Vol.3). Gomer, 1988. barou 1965: Burrow, John A. A Reading of Sir Gawain and the Green Knight. London: Routledge and Kegan Paul, 1965. gofri monmouteli 2007: Geoffrey of Monmouth. The History of the Kings of Britain (Arthurian studies. Vol.69), Boydell & Brewer, 2007. karlei 2001: Carley, James.P. Arthur in English History. The Arthur of English. The Arthurian Legend in Medieval English Life and Literature. Cardiff: University of Wales Press, 2001. kuperi 1998: Cooper, H. The Story of Arthur. Le Morte Dartur, The Winchester Manuscript. Oxford University Press, 1998. luisi 1964: Lewis, C.S. The Discarded Image. An Introduction to Medieval and Renaiscance Literature. Cambridge University Press, 1964. lumisi 1963: Loomis, Roger Sh. The Development of Arthurian Romances.London: Hutchinson University Library, 1963. lumisi 1982: Loomis, Roger Sh. Arthurian Tradition and Chretien de Troyes. New York: Octagon Books, 1982. madoqsi 1991: Maddox, D. The Arthurian Romances of Chretien de Troyes, Once and Future Fictions, Cambridge University Press, 1991 melori 1998: Mallory, Th. Le Morte Dartur, The Winchester Manuscript. Oxford University Press, 1998. neniasi 1974: Nennias. Historia Britonium.English Historical Society Publications, Periodicals Cervice Company, 1974. niusTidi 1971: Newstead, H. Malory and the Romance, Four Essays on Romance, Harvard University Press, 1971. ser goveni da mwvane raindi 1998: Sir Gawain and the Green Knight. (Oxford world's classics), Oxford University Press, 1998 fildi 2001: Field, P.J.C. Sir Thomas Malory's Le Morte Dartur. The Arthur of English. The Arthurian Legend in Medieval English Life and Literature. Cardiff: University of Wales Press, 2001.

88 NINO KVIRIKADZE Georgia, Kutaisi Akaki Tsereteli State University

Mythological Details in Th. Mann’s “Buddenbrooks”

The Mythological details of “Verfall” are analyzed in the separate fragments of word orders permeating the whole ‘textual space’ of “The Buddenbrooks”, which gives a sense of leitmotif. The discussion of the problems of mytho- logical details is made within the context of the dominant theme. The analysis show, that in the novel “ The Buddenbrooks” the myth is used as a metaphor of not only personal psychology, but thinking of the whole social class – German (widely – European) patriarchal burger family, which gradually decays under the conditions of new social relations. According to the leitmotif, mythological detail becomes “through theme” and moreover increases mythological symbolism.

Key words: mythological details, word orders, mythological symbolic

НИНО КВИРИКАДЗЕ Грузия, Кутаиси Государственный университет имени Ак. Церетели

Мифологические детали в романе Томаса Манна «Будденброки»

При рассмотрении художественного текста выделение детали с точки зрения многомерной структуры как подвижного микроэлемента предос- тавляет широкие возможности для нового восприятия детали и раскрытия её полифункционального значения (то, что мы исследуем, является дета- лью и в то же время движущимся звеном динамической структуры, кото- рое может переходить из одного словесного ряда в другой, образуя «при- ращенный смысл» – В. Виноградов). Mы прибегаем к теории мотивации рассматриваемого текста, к главной его теме – теме упадка (Verfall-a) семьи Будденброков – через детали в составе структурно-семантического ряда. Считается, что данный метод приемлем лишь для произведений новейшей литературы, с ее недосказан- ностью, афористичностью, многоплановостью, алогичностью, отсылке к мифам и другим различным художественным кодам. Однако, на наш взгляд, и классическое произведение, в данном случае «Будденброки» Т. Манна, вполне может быть рассмотрено с точки зрения структурно-семан- тического анализа, который, не отрицая метода традиционного анализа, на

89 глубинном уровне фрагментарно-семантических планов обнаруживает все новые смыслы, как бы подкрепляющие закономерность традиционных планов. Основой исследования является теория словесного ряда (Виноградов 1980: 245; 250-255); (Горшков 1996: 236-245), введенная В.Виноградовым и разработанная далее современными структуралистами (В.Топоров, У.Устинов и др.). Для выявления глубинных деталей упадка семьи Буд- денброков, которые остались вне поля зрения исследователей творчества Т. Манна, детали Verfall-а исследуются в контексте словесных рядов, про- ходящих через все текстовое пространство «Будденброков». Рассмотрение проблемы деталей Verfall-а происходит в контексте глав- ной темы романа: семья – ее назначение в жизни общества; патриархаль- ная бюргерская семья и ее постепенный упадок в новых общественных условиях. Объектом исследования является пара мифологем свет → тьма (темнота, тень). Значение этих образов имеет в основе, как известно, хрис- тианские представления о свете как явлении Бога и добре и связи тьмы с явлением зла и дьявола. В качестве примера приведем один фрагмент из романа, расположен- ный в 10-ой главе 1-ой части, весьма интересный анализ которого дает М.Кургинян. В фрагменте речь идет о сыновьей покорности, которую проявляет консул Иоганн Будденброк, безоговорочно поддерживая отца в конфликте с обойденным в наследственной доле «блудным сыном» – Гот- хольдом. Иоганн-сын в решительном ночном разговоре с отцом говорит то, что приятно старику; ответная реплика Иоганна-старшего это подтверждает: «... Нет, папа, – заключил он, делая энергичный жест рукой и еще более выпрямляясь, – я советую вам не уступать! – Ну и отлично. Спать! Точка!» (Манн 1959: 106). Здесь же исследовательница приводит примечательную авторскую ремарку: «Последний огонек угас под металлическим колпачком. Отец и сын в полнейшей темноте вышли в парадные сени» (Манн 1959: 106-107). М. Кургинян пишет: «В связи с явно психологическим антуражем всего разговора, происходящего после семейного торжества, ночью в «тревож- ном полумраке», этот «задохнувшийся» последний огонек особенно выра- зителен: он не может не восприниматься как символ-намек: Иоганн Буд- денброк принял решение убежденное, добровольное – гасить светящийся «огонек», ненужный для того, чтобы ориентироваться в обширных прос- транствах своего дома, семьи, среды» (Кургинян 1975: 130). И далее она заключает: «Так уже в самом начале романа, в сцене, непосредственно следующей за описанием новоселья, намечена ситуация выбора, в которой оказывается герой» (Кургинян 1975: 130). Итак, по М.Кургинян, момент окончательного выбора героем романа своей позиции («гашение огонька», т.е. подавление родственного, челове- ческого чувства в связи с очередным требованием его старшего сына 90 Готхольда) зафиксирован именно и только лишь в приведенном эпизоде из заключительной главы первой части произведения, конкретно в самом конце главы; предшествующие данному эпизоду 40 страниц текста не исследуются. Однако мы считаем, что структурно-семантический анализ текста всей первой главы в контексте деталей может выявить и другие моменты фиксации данного вопроса. Поскольку «гашение огонька» (то есть гашение света), воспринимаемое М.Кургинян в качестве символа-на- мека, логически предполагает наступление темноты, мрака (см. деталь темнота в исходном фрагменте), мы, в свою очередь, фиксируем пос- леднюю деталь как торжество денежного капитала над человеческими чувствами, торжество мифологемы «свет, добро» над мифологемой «тьма, зло», что неизбежно ведет к упадку семьи. В приведенной манновской ци- тате мы выделяем следующую антитезу: огонек (с символическим зна- чением «родственное чувство, человеческие чувства, сочувствие – добро») – темнота (с символическим значением «бюргерская расчетливость, фирма, деньги – зло»). Проследим движение этих двух деталей в составе фрагментов в аспекте словесных рядов по всему текстовому пространству первой главы романа «Будденброки» с целью их постепенной фиксации и установления частотности употребления. В 1-ый словесный ряд с общим значением «свет» («огонек») введены не только чисто «световые» детали, но и предметно-световые; во 2-ой словесный ряд с общим значением «темнота» входят как детали, непосредственно выражающие это значение, так и предметные детали. Фрагмент 1-ый «Durch eine Glastür, den Fenstern gegenüber, blickte man in das Hal- bdunkel einer Säulenhalle hinaus, während sich linker Hand vom Eintretenden die hohe, weiße Flügeltür zum Speisesaale befand. Аn der anderen Wand aber knisterte, in einer halbkreisförmigen Nische und hinter einer kunstvoll dur- chbrochenen Tür aus blankem Schmiedeeisen, der Ofen» (Манн 1990:12). (Здесь и далее выделено нами – Н.К; члены 1-го ряда обозначаются жир- ным шрифтом, члены 2-го ряда – чертой). В данном фрагменте фиксируются члены обоих словесных рядов в равном соотношении: 1-ый ряд – одно слово-деталь in das Halbdunkel (в полутьме) и 2-ой ряд – одно слово-деталь der Ofen (печь). В следующих фрагментах наблюдается как равное, так и неодинаковое соотношение членов рассматриваемых словесных рядов, когда какой- нибудь из рядов превалирует. Фрагмент 2-ой «... und man saß nun, gegen vier Uhr nachmittags, in der sinkenden Dämmerung und erwartete die Gäste ...» (Маnn 1990:13). Фрагмент 3-ий «Mamsell Jungmann steckte die Fenstervorhänge übereinander, und bald lag das Zimmer in dem etwas unruhigen, aber diskreten und angenehmen Licht

91 der Kerzen des Kristallkronleuchters und der Armleuchter, die auf dem Sekretäre standen» (Маnn 1990: 17). Фрагмент 4-ый «Der Konsul barg das Papier in der Brusttasche, bot seiner Mutter den Arm, und nebeneinander überschritten sie die Schwelle zum hellerleuchteten Speisesaal, wo die Gesellschaft mit der Placierung um die lange Tafel soeben fertig geworden war» (Маnn 1990: 22). Фрагмент 5-ый «... und in jedem Winkel des Zimmers brannten auf einem hohen, vergoldeten Kandelaber acht Kerzen, abgesehen von denen, die in silbernen Armleuchtern auf der Tafel standen» (Маnn 1990: 22). Фрагмент 6-ой «“... Mit ‘Ratenkamp & Comp.’ fing es damals an, aufs glänzendste bergauf zu gehen ... Traurig, dieses Sinken der Firma in den letzten zwanzig Jahren ...“ ... “Er war wie gelähmt”, sagte der Konsul. Sein Gesicht hatte einen düsteren und veschlossenen Ausdruck angenommen» (Маnn 1990: 23-24). Фрагмент 7-ой «Die Kerzen brannten langsam, langsam hinunter und ließen dann und wann, wenn ihre Flammen im Luftzuge zur Seite flackerten, einen feinen Wachsgeruch über die Tafel hinwehen» (Маnn 1990: 31). Фрагмент 8-ой «Nun kam, in zwei großen Kristallschüsseln, der ‚Plettenpudding’, ein schi- chtweises Gemisch aus Makronen, Himbeeren, Biskuits und Eiercreme; am un- teren Tischende aber begann es aufzuflammen, denn die Kinder hatten ihren Lieblings-Nachtisch, den brennenden Plumpudding bekommen» (Маnn 1990: 33). Фрагмент 9-ый «... und wahrhaftig, dort im Halbdunkel, auf der runden Polsterbank, ... saß, lag oder kauerte der kleine Christian und ächzte leise und herzbrechend» (Маnn 1990: 36). Фрагмент 10-ый «Ähnlich wie im Landschaftszimmer brannte hier hinter einem Messin- ggitter der Ofen» (Маnn 1990: 40). Фрагмент 11-ый «Das gelbe Licht der Öllampen, die vorm Hause auf Stangen brannten und weiter unten an dicken, über die Straße gespannten Ketten hingen, flackerte unruhig ... Die Marienkirche, dort drüben, lag ganz in Schatten, Dunkelheit und Regen gehüllt» (Маnn 1990: 43- 44). Фрагмент 12-ый «Konsul Buddenbrook stand ... lauschte den Schritten, die in den menschle- eren, nassen und matt beleuchteten Straßen verhallten» (Маnn 1990: 44). Фрагмент 13-ый «Er ging hinauf, und noch in der dunklen Säulenhalle machte seine Hand eine Bewegung nach der Brusttasche, wo das Papier knisterte. Dann trat er in 92 den Saal, in dessen einem Winkel noch Kerzenreste auf einem der Kandelaber brannten und die abgeräumte Tafel beleuchteten» (Маnn 1990: 44-45). Фрагмент 14-ый «Seine rüstige Gestalt, an der nur die gepuderte Perücke und das Spitzen- jabot weiß aufleuchtete, hob sich matt und unruhig beleuchtet von dem Dun- kelrot der Fenstervorhänge ab» (Маnn 1990: 45). Фрагмент 15-ый «Während sein rosiges Gesicht sich mehr und mehr verdüsterte, zerriß er mit einem Finger das Siegel, entfaltete rasch das dünne Papier, wandte sich schräge, daß die Schrift vom Kandelaber aus beleuchtet ward, und führte einen energischen Schlag mit dem Handrücken darauf» (Маnn 1990: 46). Фрагмент 16-ый «Der alte Herr ergriff den langen Kerzenlöscher, der beim Fenster lehnte, und ging stramm und erzürnt am Tische entlang in den entgegengesetzten Winkel, zum Kandelaber» (Маnn 1990: 47). Фрагмент 17-ый «Eine Flamme nach der anderen verschwand ohne Auferstehen unter dem kleinen Metallrichter, der oben an der Stange befestigt war. Es brannten nur noch zwei Kerzen, als der Alte sich wieder nach seinem Sohne umwandte, den er dort hinten kaum zu erkennen vermochte» (Маnn 1990: 48). Фрагмент 18-ый «Johann Buddenbrook kam zornig herbei, den Kerzenlöscher hinter sich her schleifend» (Маnn 1990: 48). Фрагмент 19-ый «Johann Buddenbrook spähte, gestützt auf die Löschstange, aufmerksam in das unruhige Halbdunkel hinein, um den Gesichtsausdruck des Sohnes zu erforschen. Die vorletzte Kerze war heruntergebrannt und von selbst erlos- chen; nur eine flackerte noch, dort hinten» (Маnn 1990: 49). Фрагмент 20-ый «“Vater ... Aber, Vater, diese böse Feindschaft mit meinem Bruder, deinem ältesten Sohne ... Es sollte kein heimlicher Riß durch das Gebäude laufen, das wir mit Gottes gnädiger Hilfe errichtet haben ... Eine Familie muß einig sein, muß zusammenhalten, Vater, sonst klopft das Übel an die Tür ...”» (Маnn 1990: 50). Фрагмент 21-ый «Es entstand eine Pause; die letzte Flamme senkte sich tiefer und tiefer» (Маnn 1990: 50). Фрагмент 22-ой «“Was machst du, Jean?”fragte Johann Buddenbrook. “Ich sehe dich gar nicht mehr.”» (Маnn 1990: 50). Фрагмент 23-ий «“Ich rechne”, sagte der Konsul trocken. Die Kerze flammte auf, und man sah, wie er gerade aufgerichtet und mit Augen, so kalt und aufmerksam, wie sie während des ganzen Nachmittags noch nicht dareingeschaut hatten, fest in die tanzende Flamme blickte.– “...Nein, Papa!” beschloß er mit einer energischen 93 Handbewegung und richtete sich noch höher auf. “Ich muß Ihnen abraten, nachzugeben!”» (Маnn 1990: 50). Фрагмент 24-ый «“Na also! Punktum! N’en parlons plus! En avant! Ins Bett!”» (Маnn 1990: 50). Фрагмент 25-ый «Das letzte Flämmchen verlosch unter dem Metallhütchen. In dichter Fin- sternis schritten die beiden durch die Säulenhalle, und draußen, beim Aufgang zum zweiten Stocke, schüttelten sie einander die Hand» (Маnn 1990: 50). Фрагмент 26-oй «Der Konsul stieg die Treppe hinauf in seine Wohnung, und der Alte tastete sich am Geländer ins Zwischengeschoß hinunter. Dann lag das weite alte Haus wohlverschlossen in Dunkelheit und Schweigen. Stolz, Hoffnungen und Befür- chtungen ruhten, während draußen in den stillen Straßen der Regen rieselte und der Herbstwind um Giebel und Ecken pfiff» (Маnn 1990: 50). Объединим оба ряда в один антитезный ряд свето-темноты в хроно- логической последовательности, в который вкрапливаются члены и других словесных рядов: in das Halbdunkel – der Ofen – in der Dämmerung – sinkenden – etwas unruhigen – in dem Licht – der Kerzen – des Kristallkronleuchters – der Armleuchter – hellerleuchteten – brannten – auf einem Kandelaber – acht Kerzen – von denen – in silbernen Armleuchtern – Traurig – dieses Sinken der Firma – wie gelähmt – düsteren – veschlossenen Ausdruck – Die Kerzen – brannten hinunter – Flammen – flackerten – begann es aufzuflammen – brennenden – im Halbdunkel – brannte – der Ofen – Das gelbe Licht – der Öllampen – die brannten – flackerte – unruhig – in Schatten, Dunkelheit und Regen – matt – beleuchteten – dunklen – Kerzenreste – auf einem der Kan- delaber – brannten – beleuchteten – weiß aufleuchtete – matt – unruhig – beleuchtet – von dem Dunkelrot – mehr und mehr verdüsterte – vom Kan- delaber aus – beleuchtet – Kerzenlöscher – zum Kandelaber – Eine Flamme – verschwand – ohne Auferstehen – unter dem kleinen Metallrichter – Es brannten – zwei Kerzen – kaum zu erkennen vermochte – den Kerzenlöscher – auf die Löschstange – in das Halbdunkel hinein – unruhige – Die vorletzte Kerze – war heruntergebrannt – von selbst erloschen – eine flackerte – diese böse Feindschaft – kein heimlicher Riß das Übe l– die letzte Flamme – senkte sich tiefer und tiefer – “Ich sehe dich gar nicht mehr.” –“Ich rechne” – Die Kerze – flammte auf – mit Augen, so kalt und aufmerksam – in die tanzende Flamme – “Ich muß Ihnen abraten, nachzugeben!” –“Na also! Punktum! ”– Das letzte Flämmchen – verlosch – unter dem Metallhütchen – In dichter Finsternis – der Alte tastete sich – wohlverschlossen– in Dunkelheit und Schweigen – der Regen rieselte – der Herbstwind um Giebel und Ecken pfiff При анализе вышеприведенных фрагментов и словесных рядов выри- совывается следующая картина. В словесном «светоряду» зафиксировано 44 детали, в словесном ряду со значением «темнота» – 26 членов, к ко- 94 торым, однако, присоединяются слова с непосредственным значением упад- ка семьи Будденброков (sinkenden, etwas unruhigen, traurig, dieses Sinken der Firma), в едином словесном ряду особо не выделенные; всего их – 20. Итак, соотношение членов рассматриваемых исходных словесных ря- дов таково: «светоряд» – 44 детали, ряд со значением «темнота» – 46. Поч- ти равное количество компонентов исследуемых словесных рядов свиде- тельствует о столь равном соотношении человеческих чувств и признаков расчетливости у членов семьи Будденброков, которым нелегко выбирать между долгом перед старинным родом и фирмой, с одной стороны, и умением уважать и защищать истинно человеческие чувства – с другой. Однако слова-детали ряда «темноты» все-таки превалируют, хотя и незна- чительно. Кроме того, объединенный словесный ряд начинается деталью «in das Halbdunkel» (что очень важно), а кончается (что еще более важно) целым каскадом членов того же ряда со значением «темнота». Последний огонек гасит старик Будденброк, но почва для подобного решения подго- товлена его сыном и наследником фирмы – консулом Иоганном Будден- броком. Постепенное нагнетание и доминирование в конце словесного ря- да (а следовательно, и в конце первой главы романа) слов-деталей со зна- чением «темнота» в переплетении с деталями, выражающими симптомы начинающегося разложения фирмы Будденброков, является показателем неуклонного стремления к упадку этого старинного бюргерского рода. Итак, с самых первых строк в романе в завуалированной форме акту- ализируются образы света и тьмы. Детали света, ассоциируемые с сол- нцем, добром, жизнью, и детали тьмы (темноты), ассоциируемые с тем- ными силами, злом, смертью, переплетаются друг с другом на протяжении десяти глав первой части произведения, охватывают членов семьи Буд- денброков и показывают их постепенное движение к упадку, разложению и гибели. Однако пара мифологем свет → тьма (темнота, тень) представ- лена здесь как метафора не только личной психологии, но и мышления целого социального класса – немецкого патриархального бюргерства, пос- тепенно угасающего в новых общественных условиях. Лейтмотивное зву- чание указанных мифологемных деталей еще более усиливает мифоло- гическую символику. В перспективе весьма интересно будет изучение данного вопроса в остальных частях романа (их всего одиннадцать). Воз- можно, исследуемые мифологемы окажутся ключевыми понятиями, поз- воляющими с наибольшей яркостью и точностью воспринять многие эпизоды и художественные образы произведения.

ЛИТЕРАТУРА Виноградов 1980: Виноградов В.В. О языке художественной прозы: Избранные труды. М.: 1980. Горшков 1996: Горшков А. И. Русская словесность: От слова к словесности. М.: 1996. Кургинян 1975: Кургинян М.С. Романы Томаса Манна: Формы и метод. М.: 1975. Mann 1990: Mann, Thomas. Buddenbrooks. Verfall einer Familie // Thomas Mann. Gesammelte Werke in dreizehn Bänden. Band I. Frankfurt am Main, 1990. 95 MILANA LAZARIDI Kyrgyzstan, Bishkek Kyrgyz-Russian Slavic University

“Itaka” in Poets’ Heart and Creative Work: Homeland Interpretation and Various Ways of Its Cognition”

The article argues that the belief, that the idea of patriotism and unity with the Mother-Land is so pointed only nowadays as it is an eternal subject, is wrong. Although the modern times show such poets - philosophers who have thought of Homeland and have thrown light on all the edges of this astonishing feeling - Love to the Land – is so selfless and profound, that no doubt desire to revert to Homer arises with an aim to compare the modern interpretation of the idea of Homeland with the ideas and thoughts of the great Ancient Greek poet. As the poems by Konstantin Kavafis and Joseph Brodsky having identical titles– Ithaca, the paper will give a comparative analysis of them.

Key words: Ithaca, Poetry, Mother-Land, Joseph Brodsky, Konstantin Kavafis.

МИЛАНА ЛАЗАРИДИ Кыргызстан Бишкек Кыргызско-Российский Славянский университет

«Итака» в душе и творчестве поэтов: осмысление родины и различный путь ее познания

Его скитания – это путь к Центру, в Итаку, то есть путь к себе. … Как в лабиринте, в каждых скитаниях существует риск заблудиться. Если же тебе удается выйти из лабиринта, добраться до своего очага, тогда ты становишься другим. М. Элиаде

Начнем с того, что, определяя место родины в душе, каждый из нас познает себя. Нельзя думать, что тема патриотизма, единения с матерью - землей стоит так остро в наше время - начала III тысячелетия. Это - вечная тема. Но в новое время появились поэты - философы, которые так много думали о родной земле, так самозабвенно и глубоко осветили все грани этого удивительного чувства – любви к земле, породившей их, что вновь хочется вернуться к Гомеру, чтобы сравнить современное осмысление

96 темы отчизны с идеями и мыслями великого древнегреческого поэта, пос- вятившего теме возвращения любящего сына к родной земле одну из сво- их бессмертных поэм – гениальную «Одиссею». Речь идет о стихотворениях Константина Кавафиса и Иосифа Бродско- го, которые озаглавлены одинаково: «Итака». И разговор пойдет вначале о поэтическом шедевре И. Бродского. Путь сравнения не следует хронологии. И.Бродский родился через семь лет пос- ле смерти К. Кавафиса, и, естественно, написал стихотворение позже. Но в подобном описании есть своя логика. Хорошо известно, что поэт, родившийся в Ленинграде (ныне Санкт-Петербург), проживший нелегкую жизнь, в 1972 году был выдворен из своей страны. Через годы, уже будучи гражданином другой, далекой страны, стал Нобелевским лауреатом в области литературы, наиболее престижной премии, которая присуждается самым талантливым мастерам слова. Жизнь поворачивается разными гранями. Это удивительно, хотя мысль, вроде бы, не нова. Но в жизни бывшего «тунеядца», как его окрестили власть имущие, была А.Ахматова. Была жизнь в доме Мурузи, фанариота, выходца из Константинополя (Византия). Была сильная связь с древнегреческой и ви- зантийской культурой. И потрясающая начитанность, когда вся великая литература, созданная человечеством, поглощалась неистовым читателем, преобразуясь в удивительный мир поэзии гениального Бродского. Мир, который не поддавался немедленному и полному осмыслению. Процесс понимания поэзии И.Бродского идет медленно. Может быть, в этом одно из наиболее притягательных моментов в творчестве поэта. Прошли годы. Возвратиться ли на родину, куда тебя уже приглашают, присвоили звание почетного гражданина любимого города? Правда, роди- телей уже не воскресить… Ехать – куда? зачем? к кому? В «Итаке» И.Бродского все предельно яс- но: на родине он никому не нужен, все изменилось до неузнаваемости, уже не совсем понятен даже родной язык. Проследим, как проходит скрытое сравнение с оригиналом Гомера – возвращением в отчий дом Одиссея Лаэртида, царя Итаки, героя Троян- ской войны. Пенелопа, его прекрасная жена, руки которой добивался це- лый табун женихов, осталась ему верна. И сам он прошел проверку: она должна была убедиться, что перед ней Одиссей, прежде чем раскрыть ему объятья. Омывая ему ноги, по шраму его узнала старая няня Евриклея, - и радости ее не было предела. Его ждет долгие годы престарелый отец, Ла- эрт, превратившийся в нищего, уже почти потерявший надежду на возвра- щение возлюбленного сына. Увы, мать, не перенеся разлуки с сыном, по- кончила с собой. С ее тенью еще будет встреча в Аиде, когда туда напра- вится Одиссей на встречу с вещим провидцем Тиресием. Ждет отца уже подросший Телемах, совершивший целое путешествие в поисках отца. Он был у Нестора в Пилосе и у Менелая с Еленой Прекрасной в Спарте. Теле- мах вернулся домой с богатыми подарками, но без новостей об отце, что 97 глубоко печалило его и его богоподобную мать Пенелопу (двоюродную сестру Елены Прекрасной). Даже старый пес, взятый в дом щенком, смог испустить дух, только увидев и сразу узнав хозяина. Почему эпосы, в том числе и гениальная «Одиссея», бессмертны? По- тому что в эпосах жизнь представлена такой, какая она должна быть. Ге- рои ведут себя так, как должно жить по законам чести. Жена должна лю- бить мужа – она его и любит. Родители любят детей, те – родителей. Соба- ка всю жизнь служит родному дому. В раздумьях И.Бродского все не так.

Итака[1]

Воротиться сюда через двадцать лет, отыскать в песке босиком свой след. И поднимет барбос лай на весь причал не признаться, что рад, а что одичал.

Хочешь, скинь с себя пропотевший хлам; но прислуга мертва опознать твой шрам. А одну, что тебя, говорят, ждала, не найти нигде, ибо всем дала.

Твой пацан подрос; он и сам матрос, и глядит на тебя, точно ты - отброс. И язык, на котором вокруг орут, разбирать, похоже, напрасный труд.

То ли остров не тот, то ли впрямь, залив синевой зрачок, стал твой глаз брезглив: от куска земли горизонт волна не забудет, видать, набегая на. (1993)

Любил ли И.Бродский родину? Разве можно в этом сомневаться? И разве так щемило бы сердце, если бы поэт не затронул самые затаенные струны болезненной любви к родине? И мысли о своей ненужности, об отверженности, видимо, не раз посещали поэта, и возникало чувство обиды. В «Итаке» все не как у Одиссея. Героические времена прошли. Лю- бимая не дождалась. Сыну (пацану) отец не нужен. Шрам на ноге опознать некому. Даже пес не узнал (одичал). И – главное – нельзя разобрать язык, на котором орут. Что-то изменилось кардинально, ибо язык – душа народа. И эти изменения связаны не только с изгнанием из отчего дома гениаль- ного сына. Предчувствие какого-то большого несчастья не покидает читателя. Стилистика стихотворения поэта, виртуозно владеющего словом, наро- чито проста. Начальное инфинитивное предложение звучит как приказ. Далее накал теряет силу, целое сложноподчиненное предложение понадо- билось для того, чтобы показать, как верный пес, нарушив закон природы, облаивает хозяина. Сниженность стиля демонстрируется подбором лекси- 98 ческих средств: отброс, пацан (жарг.); на языке не говорят, а орут. О сво- ей «Пенелопе» поэт говорит, прибегая к уничижительной лексике. Заметим, что субъект нигде прямо не называется. Нет местоимения «я», которое так естественно; оно заменяется местоимением тебя, которое употребляется здесь в роли объекта. Обильно используются односостав- ные конструкции (инфинитивные, определенно – и неопределенно-лич- ные), призванные компенсировать отсутствие субъекта, исполняющего в предложении роль подлежащего: воротиться…,отыскать свой след, хо- чешь, говорят, вокруг орут. Предложения, которые формируют все четыре строфы - сложные: бессо- юзные (1), сложносочиненные (2), сложноподчиненные (1,2,3), с бессоюзием, сочинением и подчинением (3), с бессоюзной и подчинительной связью (4). Легкость владения словом, «плетение словес», мастерство, которое бы- ло развито в византийских сакральных текстах, особенно ярко продемон- стрировано в заключительной строфе. Сколько раз нужно прочитать текст, чтобы понять, что залив не существительное, а деепричастие (виртуозное использование омоформ, позиции конца строки, рифмовка смежная со словом брезглив)? Все как бы свидетельствует о значительности слова за- лив, которым на самом деле оно не обладает. Инверсия в заключительных двух строках, завершение предложения и всего стихотворения предлогом «на»- это влияние строения английского предложения или нечто совсем другое, что приходит на ум, когда думаешь, что «остров не тот». Горестно, что поэт так и не побывал на земле, которая его родила и дала такой высокий взлет. Казалось бы, все предельно ясно. Путь предначертан и единственно возможен. Но есть и другой ответ на поставленный вопрос. Иное осмысле- ние животрепещущей проблемы. Предоставим слово другому оратору, гениальному греческому поэту К.Кавафису. Начнем свой путь из недавнего далека: со знакомства с благоуханной поэзией Серебряного века. С тем культурным шоком, который получил читатель, знакомый с именами создателей поэтических шедевров лишь по партийным постановлениям, в которых сумели заклеймить гордость Рос- сии, и в которых слава мировой культуры предстала как позор страны, их породившей. Имена… Ахматова, Мандельштам, Пастернак, Блок, Есенин, Цветаева, Маяковский, Бальмонт, Гумилев, Ходасевич. Как оих… мног Сколько наслаждения и счастья, слез и печальных раздумий они дарят! Еще более неожиданным оказался взлет наследницы великой древне- греческой поэзии – литературы Греции 30-х годов ХХ столетия. Нобелевские лауреаты (Г.Сеферис и О.Элитис), лауреаты других дос- тойнейших премий, отечественных и международных (Я.Рицос, Н.Вретта- кис, А.Сикельянос); у некоторых из греческих поэтов (К.Кавафис) премий нет вообще, да и отношение к собственному творчеству довольно стран- ное, почти полное безучастие к судьбе собственных созданий, уже позднее оцененных очень высоко. 99 Складываются поэтические пары, соединенные по сходству некоторых тем в творчестве, иногда – по принципу несхожести, ср.: Ахматова – Кава- фис, Гумилев – Кавафис, Есенин – Сикельянос, Мандельштам – Рицос. К.Кавафис – «малоизвестный греческий поэт», читаем на одном из са- йтов Интернета. К счастью, это не так. Поэзию К.Кавафиса успел узнать и полюбить И.Бродский настолько , чтобы включить великого александри- йца в список своих учителей. И, наверное, никого не удивит, что Санкт- Петербург и Александрия – города-побратимы, настолько все переплетено в жизни и судьбе поэтов. Именно К.Кавафису принадлежит стихотворение, в котором демон- стрируется другая точка зрения на отношение к родине. Для поэта центром эллинизма была не европейская Греция, а Египет (где он родился и умер) и Византия (родина матери – Константинополь). Как тягостно для него падение династии Птолемеев, смерть царствен- ной семьи Клеопатры, последней царицы Египта. Но и он сам – последний из могикан. И он (как Антоний) должен сохранять мужество. Потому что не только Антоний, но и К. Кавафис теряет Александрию, «которая уходит». Уходит эллинизм из Египта. Уходит эллинизм из Малой Азии. Это видят и горестно переживают великие поэты, сыны Эллады. О чем же пишет провидец - Кавафис в своей «Итаке»? есть ли у него повод обидеться на ход истории, всех и вся?

Итака[2]

Когда задумаешь отправиться к Итаке, молись, чтоб долгим оказался путь, путь приключений, путь чудес и знаний. Гневливый Посейдон, циклопы, лестригоны страшить тебя нисколько не должны, они не встанут на твоей дороге, когда душой и телом будешь верен высоким помыслам и благородным чувствам. Свирепый Посейдон, циклопы, лестригоны тебе не встретятся, когда ты сам в душе с собою их не понесешь и на пути собственноручно не поставишь. Молись, чтоб долгим оказался путь. Пусть много-много раз тебе случится с восторгом нетерпенья летним утром в неведомые гавани входить; у финикийцев добрых погости и накупи у них товаров ценных – черное дерево, кораллы, перламутр, янтарь и всевозможных благовоний сладострастных, как можно больше благовоний сладострастных; потом объезди города Египта, ученой мудрости внимая жадно.

100 Пусть в помыслах твоих Итака будет конечной целью длинного пути. И не старайся сократить его, напротив, на много лет дорогу растяни, чтоб к острову причалить старцем – обогащенным тем, что приобрел в пути, богатств не ожидая от Итаки. Какое плаванье она тебе дала! Не будь Итаки, ты не двинулся бы в путь. Других даров она уже не даст. И если ты найдешь ее убогой, обманутым себя не почитай. Теперь ты мудр, ты много повидал и верно понял, что Итаки означают. (1984)

Для него Итака – это родина, пославшая сына в увлекательный путь. Следует наслаждаться жизнью (думая о родине) и не торопиться (стремясь к родине). Нужно увидеть и полюбить мир, который тебя окружает, восхи- титься всем прекрасным, что создали другие народы (направляясь домой). Увлекательное путешествие – это все, что Итака может дать. Возвращайся домой. Может быть, родина тебе покажется бедной. Мо- жет быть, тебе покажется, что она посмеялась над тобой. Но, умудренный жизнью, ты поймешь, что означает Итака в жизни человека. Оба подхода существуют в человеческой природе. Но, возможно, рам- ки философского понимания проблемы родины у К.Кавафиса шире и чело- вечнее. Недаром столько переводов «Итаки» на различные языки; создание музыки на эти стихи; исполнение стихотворения лучшими чтецами Греции. Здесь нет обиды. Есть понимание, что надо благодарить землю, кото- рая тебя родила; надо наслаждаться жизнью, имея заветное место в душе, которое называется Родина. А ведь жизнь могла сложиться так, что у человека не было бы своей Итаки. И это могло вызвать лишь горькие сожаления, как у лирического героя болгарского поэта Р. Кисьова в одноименном стихотворении (Кисьов: online):

ИТАКА[3]

«…и верно понял, что Итаки означают». К.Кавафис

Я тоже Одиссей, но неизвестный, никто ничего обо мне не слышал и никто не догадался о моем хитроумии. Потому что я никогда Итаку не покидал. В жизни своей я никогда не встретил Циклопа, лестригонов и сирен,

101 Троянского коня не я придумал и подвигов не совершал. Потому что я никогда Итаку не покидал. О силе моего лука и моей отваге никто не успел узнать. Даже в своей любви ко мне Пенелопа давно охладела. Потому что я никогда Итаку не покидал. (1989)

Потери у И.Бродского и К.Кавафиса несоизмеримы: первый теряет любимый город и в некоторой степени отстранен от культуры (« и язык не тот»); второй теряет не только город, «который уходит», но и целый пласт мировой культуры – эллинизм египетский, начиная с Александра Вели- кого и кончая Клеопатрой. Уходит время властвования греческого языка, «божественной эллинской речи» (А.С.Пушкин). Вероятно, люди нового поколения теряют цельность натуры. Потери не ощущаются как таковые. Чувство родины не понимается как необходи- мость, как основное свойство человеческой натуры. Возвращаясь к Гомеру, отметим, что в греческих эпосах дана форма существования настоящего героя, нравственная норма, к которой надо стремиться. Эта мысль выражена в эпическом стихотворении К.Кавафиса, таком близком к пониманию родины в «Одиссее» Гомера. Именно эти качества - философский подход, неспешное повествова- ние, глубокое понимание проблем, делающих человека человеком, – вот разгадка нашей приверженности к историческим достижениям человечес- кого духа, которые служат точкой отсчета для достойного поведения чело- века в нашем стремительно меняющемся мире.

ЛИТЕРАТУРА:

Бродский: online: Иосиф Бродский. Стихотворения и поэмы. [online]: http://lib.ru/BRODSKIJ / brodsky_poetry.txt. Кавафис 1984: Кавафис К. Лирика (Пер. С. Ильинской). М.: Худ. литература, 1984. Кисьов Р. Стихи. Итака (Пер. с болг. К. Ковальджи), [online]: www.mecenat-and- world.ru/41-44/kisov1.htm

102 IRINE MODEBADZE, TAMAR TSITSISHVILI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

“Medea in Corinth” in the Discourse of the 20th-Century Georgian Literature

The image of Medea, daughter of Aetes, preserved in antique mythology, has always used to incite interest among Georgian writers. The paper places emphasis on the poem “Medea” by Sandro Shanshiashvili as it is the one which deals with Medea, during the time in Corinth. The main line of Sandro Shan- shiashvili’s interpretation of antique drama is the conflict of various cultural worlds, underlining different psychological motivations and behavioural models (Jason/Medea). Comparative textual analysis has proved that Sandro Shanshi- ashvili’s Medea differs radically from Greek mythological archetypes and from the image created by Euripides.

Key words: Medea, Sandro Shanshiashvili, mythological archetypes, Georgian Literature

ИРИНА МОДЕБАДЗЕ, ТАМАР ЦИЦИШВИЛИ Грузия, Тбилиси Институт грузинской литературы им. Шота Руставели

«Медея в Коринфе» в грузинском литературном дискурсе XX века

В интерпретации одних и тех же архетипичных ситуаций, мотивов и сюжетов в различные культурные эпохи проявляется как специфика куль- турной ментальности, характерная для той или иной эпохи, так и субъек- тивная позиция самого автора. Соотнесение Востока и Запада, актуальное и для сегодняшнего дня, имело важнейшее значение на протяжении всей истории народов, куль- турное развитие которых протекало на границе Азии и Европы. Размыш- ления на тему сходства/различия восточной и европейской культур, тесно переплетаясь с поисками национальной идентичности, находили широкое отображение в художественной литературе этих народов, в том числе и в грузинской литературе. Достаточно часто оппозиция Запад-Восток реша- ется в соотнесении с оппозицией свой-чужой, реализуясь в художествен- ном плане в конфликтах, обусловленных различиями менталитета, наци- ональных характеров и поведенческих моделей их носителей. Особую ос- троту этот вопрос обретает в начале XX века, когда в дихотомии Запад – 103 Восток явственно прочитывается и противопоставление символьных по- нятий цивилизация – дикость (понимаемая как естественность, первоз- данность, близость к первоначалу). Отголоски такого подтекста явственно слышны в рассуждениях Р.Киплинга, Гр.Робакидзе, Д.Мережковского и многих других. В них, прежде всего, акцентируются различия в мироощу- щении носителей «западной» и «восточной» культур1. Привлекает внимание и рост интереса в этот период к наследию античной цивилизации, к греко-римской мифологии и художественной литературе, образы которой часто выступают в роли маркеров тех или иных качеств человеческой натуры. На этом общем культурном фоне чрезвычайно интересным представляется художественное осмысление ми- фа о Медее в одноименной поэме известного грузинского поэта и драма- турга С. Шаншиашвили (1888-1979), отразившее специфику рецепции об- раза Медеи с позиции грузинской культурной ментальности начала XX века. Созданный античной мифологией и художественной литературой об- раз Медеи – сложный, далеко не однозначный: внучка Гелиоса, служи- тельница богини Гекаты, могущественная волшебница, наперекор отцов- ской воле помогающая Ясону при помощи магических чарь похитит и увезти из родной Колхиды Золотое руно; покинувшая отчий дом ради любви юная девушка; не останавливающаяся перед убийствами (Абсирта, Пелия), преданная интересам мужа жена; брошенная женщина, страшная в своей мести, детоубийца... Этот образ был магически притягателен для по- этов, писателей, драматургов, художников, композиторов со времен Древ- ней Греции до наших дней. Медея - героиня произведений Пиндара, Ев- рипида, Аполлодора, Сенеки, П.Веронезе, Э.Делакруа, П.Корнеля, Ф.В. Готтера, Ф.М.Клингера, Ж.Ануя, Дж.Б.Никколини, Ф.Чокера и многих других. Сохраненный античной мифологией образ колхской царевны на протяжении многих веков будоражил также и воображение грузинских писателей и поэтов, для которых он обладал особой притягательностью: в ней, прежде всего, видели уроженку Колхиды2. В мифологию греков объединение древнекартвельских (древнегрузин- ских) племен, которое вначале именовалось Эя (Αία) или Колхида (Κολχίς), а позднее - Лазика (Λαζική), было включено в глубокой древнос- ти и явилось местом действия многих легендарных событий. Колхида сыграла значительную роль в истории греческого, а впоследствии и рим- ского народа. «В диалоге "Федон" сказано : "земля чрезвычайно велика, и мы населяем только небольшую часть её от Фасиса до Геркулесовых столпов" (μέγρι Ήρακλείων στηλων άπό Φάσιδος), т. е. от берегов Риони до Гибралтарского пролива (Рlatonis 1931:LV1I1). Признание автором диало- га, Платоном, Фасиса (нынешней реки Риони) одной из границ древне- йшего культурного мира не было случайным. Древнегреческие и римские авторы не представляли себе собственную национальную историю без учета в этой истории роли и места Колхиды и её племён» (Урушадзе 1980: 104 21-28). «В диалоге "Федон" сказано: "земля чрезвычайно велика, и мы на- селяем только небольшую часть её от Фасиса до Геркулесовых столпов" (μέγρι Ήρακλείων στηλων άπό Φάσιδος), т. е. от берегов Риони до Гиб- ралтарского пролива (Рlatonis 1931: LV1I1). Однако тут же следует огово- рить, что, как следует из этого же отрывка, Колхида представлялась им «окраиной» - самой отдаленной границей мира античной цивилизации и мира, населенного «варварами»… В античной мифологии Колхида/Эя предстает как легендарная страна хранителя Золотого руна, грозного царя Ээта/Аэта, сына бога Гелиоса, и его дочери - волшебницы Медеи. Именно туда, в царство Аэта, когда-то принес Фрикса (сына царя Афаманта) златорунный овен – дар бога Герме- са, после чего он был принесен в жертву Зевсу, а Золотое руно было пове- шено Аэтом в священной роще Ареса. История Ясона и Медеи известна нам из мифов о походе аргонавтов за Золотым руном на берега Фазиса (р. Риони). Тут, в древней Колхиде, по воле богов воспылало любовью к Ясо- ну сердце дочери Аэта - колхской царевны Медеи (по некоторым версиям мифа, любовь в Ясону была внушена ей Афродитой по приказу Геры), и с этого рокового момента начался самый трагичный период ее жизни. Из всех моментов мифа о Медее наибольшее внимание в грузинской литературе традиционно уделялось именно коринфскому периоду, в час- тности истории детоубийства. Детоубийство, совершенное родной мате- рью – акт, абсолютно неприемлемый с позиции основанной на духовных ценностях православного христианства грузинской культурной менталь- ности. Поэтому даже того факта, что Медея как «мать, убивающая своих детей – выдумка исключительно лишь одного Еврипида»∗ (Саникидзе 1963: 6), оказалось недостаточно: предметом размышлений явилась и воз- можная мотивация поступка еврипидовской героини... Поэма С. Шанши- ашвили в этом смысле не является исключением, на что недвусмысленно указывает ее подзагловок: «Медея в Коринфе, женитьба Ясона на Креузе, месть Медеи». «Такие черты образа Медеи, как способность оживлять мёртвых, ле- тать по небу и прочее, позволяют предполагать, что первоначально Медея почиталась как богиня. Возможно, в образе Медеи слились черты почитав- шейся в Колхиде солнечной богини, могущественной колдуньи фессали- йских сказок (Иолк находился в Фессалии) и героини коринфского эпоса, в котором Медея и её отец считались выходцами из Коринфа. На про- тяжении многих веков Медея стала в Греции символом жестокой и ко- варной чужеземки, обладавшей колдовским даром, а потому опасной. Ска- зочные черты Медеи претерпели существенные изменения в творчестве греческих и римских писателей. Тема неразделённой любви Медеи к Ясону, намеченная ещё Пиндаром, получила развитие в одноимённой тра-

∗ Здесь и в дальнейшем перевод с грузинского И.Модебадзе 105 гедии Еврипида, где Медея стала убийцей своих детей. У Сенеки (траге- дия «Медея») она как суровая мстительница, действующая с жестокой последовательностью» (Мифологический словарь1990: online). Таким об- разом, еще в античные времена сложилась устойчивая традиция осмысле- ния трагического треугольника Медея ↔ Ясон ↔ Креуза с позиции инородности, чуждости античной культуре «опасной» чужеземки. И имен- но этот момент обретает особую значимость в поэме С.Шаншиашвили. Как известно, существует несколько версий коринфского периода жиз- ни Медеи. С.Шаншиашвили, в целом следует сюжетной линии еврипидов- ской трагедии, но дает свою интерпретацию трагических событий. Под- черкивая оппозицию Цивилизация (Ясон) – Варварство (Медея), поэт разв- ивает и усиливает намеченную Еврипидом тему инородности Медеи в эллинском обществе:

Во-первых, ты в Элладе velur qveyniT Из дикой страны привез И больше не меж mogiyvane тебя, варваров, закон barbarosi da Варвара и чудовище, Узнала ты и правду urCxuli, В В краю эллинов узнала вместо силы, da uwvrTnelma ты Которая царит у вас. ellinT mxares Жизни правильный (Еврипид 1999:536-543) gaicani swore sjuli закон (Шаншиашвили 1964: 191)

Поэма С. Шаншиашвили «Медея» входит в созданный им в 1911-1912 гг. (в т.н. швейцарский период творчества) цикл поэм на античную тему («Деметика», «Ясон и Рено», «Златорунный овен», «Медея» и «Прекрас- ная Елена»). В предыдущих поэмах этого цикла акцентируется намечен- ный еще в античной литературе мотив отсутствия у Ясона искренних чувств ек Меде (в Колхиде им движет исключительно лишь расчет, чего он и не скрывает от колхской царевны). Поэтому намерение Ясона соче- таться браком с Креузой получает у С.Шаншиашвили четкую мотивацию: Ясон бросает Медею не из-за любви к Креузе, не из страха перед ее маги- ческими способностями и жестокостью «варварской» натуры (как это трактуется в некоторых памятниках) и даже не из-за ее «варварского про- исхождения», вызывающего его пренебрежение (что неоднократно под- черкивается С.Шаншиашвили), но опять-таки по расчету: брак с нас- ледницей Коринфа открывает Ясону путь к власти и богатству, к вож- деленному царскому трону. В этой связи привлекает внимание интерпре- тация еврипидовского диалога Медеи с Ясоном, когда отчаявшаяся жен- щина делает последнюю попытку вернуть супруга. Ясон пытается объя- снить Медее, что она должна быть рада открывшейся ему новой перспек- тиве, поскольку воцарение Ясона в Коринфе упрочит положение ее соб- ственных сыновей:

106 Женился da Tu exla colad Если я сейчас женюсь Я, чтоб себя устроить, virTav На наследнице чтоб нужды me korinTis mefis Коринфа, - Не видеть нам <...> qalsa, — Радоваться ты Твоих же я хотел es Senc unda должна<...> достойно рода gaxarebdes <...> Потому как твоим Поднять детей, на radgan Sen SvilT детям счастие себе, samkvidrebels Дам надел большой, Чрез братьев их, mivcem didsa da почетный которые родятся. maRalsa (Шаншиашвили1964: (Еврипид 1999: 548-564) 191)

Так расчетливость и эгоизм Ясона трансформируются в рассудительность (мужскую), которая противостоит эмоциональности (женской). Однако для охваченной любовью Медеи это не довод. В целом Медея С.Шаншиашвили повторяет те же упреки, что и Медея Еврипида, но при этом, упрекая Ясона в неискренности, она обобщает это его качество и распространяет его на всех носителей западной культуры:

Языком dasavleTSi xarT Вы на Западе коварны Искусным величаясь, veragni Маской чувства человек da niRabSi avazakni, скрыты ваши. Такой всегда оденет зло TeTri kbiliT Белозубою улыбкой, прилично... iRimebiT, Сердца черные Под маской же на что da Savs gulSi giZevT прикрыты! он не дерзнет? manki! (Шаншиашвили1964: (Еврипид 1999:582-583) 192)

Супружеский конфликт перерастает в столкновение различных поведен- ческих моделей (эмоциональность - сдержанность/маска). Здесь явственно чувствуется отголосок типичных для общеевропейского культурного кон- текста рубежа XIX – XX веков рассуждений на тему Восток – Запад: про- тивопоставление двух типов мироощущения (чувственного и ratio), воз- можности - невозможности взаимопроникновения двух типов культур. Кроме того, с позиции восприятия современного читателя, в реплике Ме- деи обращает на себя внимание противопоставление белозубая улыбка – черные сердца. С одной стороны, разбивая устойчивый стереотип белозу- бая улыбка – чернокожее лицо, возвращает образной цветописи традици- онное символьное наполнение - категорий нравственных (белый/черный - Добро/Зло), но, с другой, оно четко ассоциируется с не менее устойчивым стереотипом белозубая улыбка→ американский смайл, т.е. своеобразный символ-маркер поведенческой модели, обусловленной культурной нормой западной цивилизации.3 С.Шаншиашвили намеренно варьирует развитие основной сюжетной линии: в то время, как у Эврипида Ясон, решившись на новый брак, «за- бывает» о прежней семье («Новая жена всегда милей: о прежней царь

107 семье не помышляет» (Еврипид 1999: 76-77) и принимает решение из- гнать Медею вместе с детьми из Коринфа, у С.Шаншиашвили и Ясон, и Креуза проявляют к детям Медеи любовь и заботу. Креуза ласками, фруктами и сластями всячески старается завоевать их любовь, что ей и удается, а Ясон вовсе не намерен расставаться с детьми: Медея одна дол- жна покинуть Коринф. Кульминация наступает, когда выслушав приказ об изгнании, Медея просит разрешения взять с собой хотя бы одного из сы- новей – того, кто захочет остаться с матерью. Однако сыновья (юные эллины) отвергают «низкорожденную» мать. Для них происхождение Медеи – царевны из далекой Колхиды (варвара с окраины цивилизованной Ойкумены), хотя бы и внучки самого Гелиоса, гораздо ниже, чем Креузы – царевны Коринфа:

mswrafl Svilebsa dauZaxes Быстро кликнули детей: deda Tqvensken mogixmobdaT. Мать зовет вас. magram zurgi Seaqcies, Но спиною повернулись, glax naSobi mSobels gmobda... Низкородную родительницу отвергая. (Шаншиашвили 1964: 197)

В отличие от Еврипида, С.Шаншиашвили создает более рельефные ху- дожественные образы самих детей: называет их имена (Акимел и Тесал), живописует картины детских забав и т.д. Всё это дает ему возможность усилить психологическую мотивацию поступка Медеи – к осознанию об- мана и предательства неверного мужа, к гневу брошенной женщины, до- бавляется отчаяние матери, которую отвергли собственные дети. Именно в этот момент Медея решается убить Креузу, преподнеся ей отравленные драгоценности.

radgan Senis qaliSvilis Если дочь твоя egre mdidrobs siyvaruli, Так одарена любовью, rom Svilebi mas etrfian, Что и дети к ней ластятся, deda viqmen dagmobili, — Мать родную отвергая, - msurs saxsovrad mas gardavsce Ей на память поднесу я Zvirfasi ram samkauli Украшенье дорогое (Шаншиашвили 1964: 198)

К списку обид, причиненных Ясоном, Медея добавляет обвинение в том, что он «похищает» у нее детей. С другой стороны, меняется и ее от- ношение к сыновьям, в которых она видит исключительно лишь продол- жение их отца – Ясона, что и проецирует на их будущее поведенческую модель, несущую окружающим одно лишь горе. Так , в горьком умопом- рачении, происходит полное отчуждение матери от собственных детей, которое подчеркивает мотивацию их убийства как «сыновей Ясона». Если у Еврипида читаем: Вы, дети... / О, будьте ж вы прокляты вместе / С отцом, который родил вас! / Весь дом наш погибни! (Еврипид 1999: 114- 117), то у С.Шаншиашвили Медея приходит к выводу, что:

108 mebaRema rac xe dargo, С дерева, которое он садит, iseTs nayofs Caibarebs; Садовник плод такой же получает; misTa SvilTa yofa—qceva От него же эти дети - sxvas sicocxles gaumwarebs!.. Жизнь они другим отравят!. (Шаншиашвили 1964:199)

Таким образом, убийство матерью собственных детей обретает зна- чимость окончательного отчуждения от общества эллинской цивилизации, которое олицетворяет Ясон. «Несчастие открыло цену ей/ Утраченной отчизны» (Еврипид 1999: 35). У С.Шаншиашвили к этому добавляется и чувство вины перед родным народом, на который обрушились многочис- ленные беды после похищения Золотого руна (об этом рассказывает но- вый персонаж – странник, пришелец из Колхиды). Убедившись в том, что ее любовь и надежда на счастье с Ясоном потерпели полное фиаско, Медея вспоминает о счастливой юности и родной стране. Она как бы на- чинает выходить из-под власти наваждения, и горько раскаивается в содеянном. Поэт вводит в сюжетную канву и совершенно новый эпизод – узнав об обрушившихся на родной народ в результате утраты Золотого Руна несчастьях, Медея осознает все последствия своего поступка. Она приходит к выводу, что после похищения Руно так и не принесло никому счастья. Желая вернуть похищенное и тем самым хотя бы частично исправить причиненное собственному народу зло, Медея развеивает золотую шерсть по ветру: «Пусть владеют им все страны; // возродятся, расцветут, // мудростью, отрадою, искусством // пусть добро найдет к ним путь!» (Шаншиашвили 1964: 193). Поэт по-новому интерпретирует саму мистическую функцию Золотого Руна – божественного дара, при- носящего благоденствие обладающему им народу. Его история в интер- претации С.Шаншиашвили символически противостоит центристской идее: ведь в финале поэмы Медея, развеивая Руно по ветру, провозглашает необходимость его принадлежности всему человечеству, всем народам, равно имеющим право на процветание, независимо от того, принадлежат ли они миру эллинской «цивилизации», или миру «варваров». Так в поэме появляется новый мотив: чувство вины перед Родиной пробуждает в ослепленной страстью женщине чувство ответственности перед своим народом. Следует отметить, что патриотичность – одна из характерных особенностей грузинской литературы на протяжении всей истории ее развития. Поэтому мы склонны рассматривать проявление подобного под- текстового элемента как прямую проекцию того, что для С.Шаншиашвили Медея – это прежде всего колхская царевна с «грузинской внешностью» (Еврипид), поведение которой он и пытается мотивировать, учитывая эту позицию. Поскольку в поэме отсутствует эпизод встречи Медеи с Энеем, то, убив в порыве мести детей нарушившего брачные клятвы и все свои обе- щания Ясона, Медея оказывается в полном одиночестве, на чужбине,

109 перед фактом крушения всей своей жизни, она – жертва Рока, что делает ее образ еще более трагичным. Показательно, что именно так и была оце- нена предложенная поэтом версия детоубийства современником С.Шан- шиашвили - известным грузинским критиком Кита Абашидзе (1870- 1917)4, который рассматривал предложенную поэтом трактовку известного сюжета с позиции «роковой страсти» и мести неверному мужу, который «<...> любит детей больше, чем невесту, больше чем самого себя, поэтому, - по мнению критика, - и исток страшной мести следует искать именно здесь» (Абашидзе 1971: 462). В частности, К. Абашидзе указывает на то, что это - «фатальное чувство», которое, лишая человека разума, здравомы- слия, делая его рабом одной единственной страсти, как «кровожадный идол», «требует жертв» (Абашидзе 1971: 451). Эту «роковую страсть» кри- тик обозначает понятием «миджнурство», используемым в восточных и средневековой грузинской литературах для обозначения «безумной/неис- товой влюбленности/страсти»: «Охваченный подобной страстью человек превращается в сомнамбулу, он не принадлежит самому себе, полностью подчиняется власти непонятной магической силы» (Абашидзе 1971: 45). По его мнению, «могущественное как смерть», «горячее как ад», чувство – «однозначный атрибут» Медеи, которая «до такой степени опьянена своим чувством, околдована им до утраты рассудка, что забывает абсолютно обо всем ином» (Абашидзе 1971: 457). В отличие от «коварно-мстительной» Медеи Еврипида и «сентимен- тальной», «склонной к чрезмерному самопожертвованию» Медеи Аполло- на Родосского, Медея Шаншиашвили «ближе к человеческой психике», - считал критик (Абашидзе 1971: 462). Однако, отмечая то, что античная традиция считала Медею «варваром», он оценивал этот факт, исходя лишь из нравственных критериев, т.е. с позиции совершенного ею ужасного злодеяния - детоубийства: «по легенде, охваченная жаждой мести Медея убивает своих детей, этот эпизод, мягко говоря, в мрачных тонах описан самим великим древнегреческим трагиком Эврипидом в его «Медее», из- за этого ужасного злодеяния, греческие сказания считают Медею ино- земкой, варваром, поэтому ей легко приписывали любое злодейство», (кур- сив наш – И.М.) (Абашидзе 1971: 461). В то же время, как еуж говорилось выше, с позиции представлений периода античности Колхида являлась ок- раиной эллинской цивилизации, пограничной областью между эллинским и всем остальным – «миром варваров» в представлении древних, что не являлось нравственным критерием. Мы полагаем, что проведенный нами сравнительный текстуальный анализ не только позволяет выявить общность и различия в осмыслении психологической мотивации и поведенческой модели Медеи в период ее жизни в Коринфе в трагедии Еврипида и в поэме С.Шаншиашвили, но и интерпретировать конфликт между героями поэмы грузинского автора на- чала XX века как развитие намеченной еще Еврипидом темы столкновения

110 двух различных мироощущений – нормированного «законом» эллинской цивилизации и чужеродным ей – «варварским», т.е. «нецивилизованным» с позиции эллинов миром неконтролируемых страстей… Таким образом, созданный С.Шаншиашвили образ Медеи значительно отличается не только от мифологического архетипа, впрочем как и Медея Еврипида, но и от образа героини античной трагедии. Несмотря на то, что поэт подчеркивает магические способности Медеи, в центре его внимания – разность психологической мотивации и поведенческих моделей, привед- шая к трагедии и детоубийству. Интерпретируя античную драму с позиции конфликта различных культурных миров, он придает ей значимость стол- кновения полярных мировосприятий, отстаивая право любого народа, к которому «добро найдет свой путь», на благоденствие.

ПРИМЕЧАНИЯ:

1. «Восток и Запад представляют собой два отличных друг от друга мира – и не только в географическом отношении, но и, пользуясь удачным выражением русского мыслите- ля Чаадаева, - в самом порядке вещей. <…> …следует отметить, что в бытии Востока упор делается на перворастение, в то время как в бытии Запада на переднем плане – са- мо растение. Восток растворяет свою суть, свое «я» в первоначале: для него любое на- чало есть первоначало. Запад же развивается в личностную монаду, и начало почти всег- да означает для него единственно возможное новое начало. <…> Восток дышит первона- чалом. В первоначале же все предметы составляют единоее цело » (Робакидзе 2001: 61). «…Душа русского народа остается для Европы вечною загадкою. Мы похожи на вас как левая рука похожа на правую: правая не совпадает с левою в одной и той же плоскос- ти… Говоря кантовским языком, ваша область – феноменальное, наша – трансценден- тное; говоря языком Ницше – в вас Аполлон, в нас – Дионис… Не в разуме и в чувстве <…> а в сокровеннейшей воле нашей, мы – мистики» (Мережковский 1999: 57-58) и др. 2. Не вдаваясь в подробности, можно сказать, что в грузинской литературе художес- твенный образ и имя Медеи встречается неоднократно как в поэзии, так и в проза- ических произведениях на протяжении всей ее многовековой истории, вплоть до наших дней. В частности, не обошли своим вниманием Медею и такие известные писатели и поэты, как Ак.Церетели, К.Капанели, Г.Табидзе, О.Чиладзе, Л.Саникидзе и многие, мно- гие другие. В 2008 году к этой теме обратился Г.Коршатнели. 3. «В западном мире вообще и в англоязычном в особенности улыбка - это знак куль- туры (культуры, разумеется, в этнографическом смысле слова), это традиция, обычай: растянуть губы в соответствующее положение, чтобы показать, что у вас нет агрессив- ных намерений, вы не собираетесь ни ограбить, ни убить. Это способ формальной де- монстрации окружающим своей принадлежности к данной культуре, к данному об- ществу» (Тер-Минасова: online). Конечно, улыбка и на Западе и на Востоке, прежде всего, выполняет функцию демонстрации вежливости (см. Стернин: online), в конечном итоге, это та же маска, призванная, демонстрируя жизнерадостность и оптимизм, или же приветливость, коммуникабельность и дружелюбие, и скрыть за внешней сдержаннос- тью испытываемые индивидуумом сложности или негативные чувста, однако т.н. де- журная улыбка американца или же европейца ассоциируется, как правило, именно со словосочетанием белозубая улыбка. 4. Статья «Наши молодые писатели» впервые была опубликована в газете «Сахалхо газети» («Народная газета») в 1913г., №888-905 (на груз. яз.).

111 ЛИТЕРАТУРА:

Рlatonis 1931: Рlatonis dialogi ed. Hermann. I. Lipsiae, 1931. Phaedo, LV1I1 Абашидзе 1971: Абашидзе 1971: Абашидзе Кита. Наши молодые писатели // Кита Абашидзе. Жизнь и творчество. Тбилиси: ТГУ, 1971 (на груз. яз.) Еврипид 1999: Еврипид. Медея // Еврипид. Трагедии в 2-х тт., т I. «Литературные памятники», М.: Наука, 1999. Мережковский 1999: Мережковский Д.. Предисловие// Д. Мережковский. З. Гиппиус. Д. Философов. Царь и Революция. Париж, 1907. М., 1999. Мифологический … 1990: Мифологический словарь/Гл.ред. Е.М. Мелетинский. М.: Советская энциклопедия, 1990: http://myths.kulichki.ru/enc/item/f00/s22/a002209. shtml Робакидзе 2001: Робакидзе Гр. Чувство жизни на Востоке и Западе // Григол Робакидзе. Демон и миф. Магический калейдоскоп. Тбилиси, 2001. Саникидзе 1963: Саникидзе Леван. История колхской девушки. Тбилиси, 1963 (на груз. яз.). Стернин: online: Стернин И.А.. Улыбка в русском коммуникативном поведении http://commbehavior.narod.ru/RusFin/RusFin2000/Sternin4.htm Тер- Минасова: online: Тер-Минасова С. Язык и межкультурная коммуникация: http://www.gumer.info/bibliotek_Buks/Linguist/Ter/_22.php Урушадзе 1980: Урушадзе Л. В.. Страна волшебницы Медеи // Кавказ и Средиземноморье. Тбилиси: ТГУ, 1980: http://liberea.gerodot.ru/a_quest/medea.htm#1 Шаншиашвили 1964: Шаншиашвили Сандро. Избранные произведения в 4 томах, т. 4. Тбилиси: “Сабчота Сакартвело”, 1964 (на груз. яз.).

112 KETEVAN NADAREISHVILI Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

The Mythological Tradition about Medea and “Medea “ of Euripides

The article examins the person of Medea, towards whom there always has been an ongoing debate among scholars, seeing this secretive woman from dif- ferent standpoints. While some argue of her being a goddess, others suggest se- eing her as a magician, wizard. This article aims to provide all the main hy- pothesis towards this subject and to come to a conclusion in more or less identi- fying her personality. As the title suggests, the ‘Medea’ as seen by Euripides will be discussed.

Key Words: Medea, Euripides, Woman, Wizard.

qeTevan nadareiSvili saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

miTologiuri tradicia medeas Sesaxeb da evripides `medea~

antikuri miTologiis erT-erTi yvelaze popularuli, mniS- vnelovani da winaaRmdegobrivi figuris _ medeas arsi Tavad antikurobaSi sxvadasxvagvarad iyo gaazrebuli. zogierT anti- kur avtorTan medea RvTaebrivi hipostatis matareblad gvev- lineba. hesiode, romelic berZnul literaturaSi pirvelad mo- ixseniebs medeas saxeldebiT, aietis asuls qalRmerTad moiaz- rebs. amas upirvelesad adasturebs is, rom poeti medeas `Teogoniis~ im pasaJSi axsenebs, romelSic igi qalRmerTebisa da mokvdavi mamakacebis qorwinebaTa Sesaxeb mogviTxrobs (hesiode 1966: 992-1002). aTenagorasis mixedviT, hesiode da alkmani medeas RvTaebad miiCnevdnen (Poetae Melici Graeci 1962: alkmani fr. 163; hesiode fr. 376). pindarosi IV piTiur odaSi `medeas ukvdav bageebs~ axsenebs (Pindari carmina cum fragmentis 1980: Pyth. IV, 11). komentatoris mixedviT ki, poets ase imitom uTqvams, rom medea nawilobriv ukvdavi iyo, an meore versiiT medeas TqmulTagan

113 araferi rCeboda aRusrulebeli da auxdeneli (Scholia vetera in Pindari Carmina 1903-1910: Pyth. IV, 18(12)). amasTan erTad, ukve ad- reuli avtorebi _ ibikosi da simonidesi gvamcnoben, rom Tavisi amqveyniuri cxovrebis Semdgom aqilevsma elisionis vel- ze colad SeirTo medea (Poetae Melici Graeci 1962: ibikosi fr. 291; simonidesi fr. 558=Schol. Ap. Ph. IV, 814-15). es ambavi Semdgom gviandeli avtorebisTvisac kargadaa cnobili. erika simonis mosazrebiT, aqilevsisaTvis medeasTan SeuRleba mudmiv siWabu- kes niSnavs, iseve rogorc heraklesaTvis hebesTan olimpiuri qorwineba (simoni 1998: 19). medeas ukvdavebas adasturebs muse- osic. igi medeas ukvdavebas da medeas mier hera akraias dRe- saswaulis daarsebas erT konteqstSi ganixilavs (Orphicorum Fragmenta 1922: Musaios 455 F 2=Sch. Eur. Med. 10). amasTan, antikuri avtorebi gvaZleven cnobebs medeasa da hera akraias kultmsa- xurebas Soris arsebul kavSirTa Sesaxeb. medeas RvTaebad gaazrebis gverdiT antikurobaSi medea- jadoqris didi tradicia arsebobda. amas, pirvel rigSi, misi genealogia ganapirobebda. medea heliosis SviliSvilia, heli- osis STamomavlebi ki jadoqrobasTan arian asocirebulni. medeas dedas idiia hqvia, rac `mcodnes~, `Wkvians~ niSnavs. misi mamida cnobili jadoqari kirkea. diodoros sicilieli kidev ufro amZafrebs am kuTxiT medeas naTesaur kavSirebs. masTan medeas deda idumalebiT moculi hekatea, xolo da ki _ ja- doqari kirke (diodoros sicilieli 1935: IV, 45). medeas jadoqrobis yvelaze adreul damowmebas _ mis mier Catarebul gaaxalgazrdavebis saswauls ukve kiklikur eposSi `dabrunebani~ vxvdebiT (Euripidis Medea mit Scholien 1911: `dabrune- bani~ fr. 7 PE G I). aq medea esons aaxalgazrdavebs. simonidesi da ferekidesi ki medeas mier iasonis gaaxalgazrdavebis Taobaze mogviTxroben (Poetae Melici Graeci 1962: simonidesi fr. 548; Die Fragmentem des Griechischen Historiker, 1923-1955: ferekidesi F 113). medeas mier Catarebuli gaaxalgazrdavebis scena aris warmod- genili Zv. w. VII s-is Cerveteris olpeze, romelic berZnul xe- lovnebaSi medeas CvenTvis cnobil yvelaze adreul gamosaxu- lebad aris miCneuli (lorTqifaniZe n. 2004: 17-20). amis parale- lurad, medea sakmaod adreul wyaroebSi _ kerZod, ferekides- Tan ubralod gmiri qalia. igi aris heras SurisZiebis iaraRi, romelmac imitom, rom medeas xeliT daeRupa Tavisi mteri pe- liasi, medeas iasoni Seayvarebina da saberZneTSi gmirs wamoay- vanina (Die Fragmentum der Griechischen Historiker 1923-1955: ferekide- si F 105). cnobili mecnieri vesti medeas ufro gmir qalad mo- iazrebs, vidre WeSmarit qalRmerTad. misi azriT, amis sabuTad gvevlineba is, rom medea adamianTa Soris cxovrobda. mas hqonda

114 saflavi buTrotonSi (TesprotiaSi), sadac igi iasonma damarxa (hesiode 1966: 429). medeas miTologiuri tradiciis mravalsaxe- obam gavlena iqonia mis literaturul portretebze da, garkve- ulwilad, maTi kompleqsuroba ganapiroba. medeas literaturul portretTagan evripides medea uda- vod yvelaze saintereso da mniSvnelovani saxea. am literatu- rul gmirTan dakavSirebul araerT sadavo sakiTxTa Soris erT- erTi umTavresi gaxlavT swored evripideseuli medeas arsis garkveva, anu imis dadgena, rogor warmogvidgens avtori am per- sonaJs _ aris tragediaSi medea, upirveles yovlisa, jadoqari, Tu igi umTavresad adamianuri gmiris farglebSia moazrebuli. mecnierTa nawili, ase magaliTad, cnobili klasikosi mkvle- varebi Smidi da grube, evripides medeas umTavresad jadoqrad ganixilaven (Smidi... 1940: 360; grube 1941: 154). am kuTxiT medeas interpretaciisas SedarebiT ufro zomieri pozicia konaxersa da leskis ukaviaT. a. m. leski miiCnevs, rom evripide Tumca gva- viwyebs jadoqars pirovnebis sasargeblod, medeas jadoqrobas ambis ganviTarebaSi mainc uWiravs garkveuli adgili (leski 1972: 147). konaxeri askvnis, rom preevripideseuli medea `mcire siaxloves avlenda tragikul, an Tundac heroikul tipTan ... ar iviwyebs ra medeas arc sigiJesa da arc magias, evripide xdis medeas potenciurad tragikuli Zalis mqone qalad~ (konaxeri 1967: 186). magram amasTan mkvlevari medeas, upiratesad, jadoq- rad Tu barbarosad aRiqvams zogierT sxva scenaSic, sadac Cveni azriT, medeas am Tvisebebs, SesaZloa, sxva interpretacia mi- eces. a. m. konaxeri miiCnevs, rom saprogramo sityvamde poeti medeas mxolod im saSiS jadoqrad gvacnobs, romelic man tra- diciiT miiRo (konaxeri 1967: 189). misgan gansxvavebiT, migvaCnia, rom arc ZiZis monologSi, arc scenis miRma gmiris eqspoziciaSi medeas jadoqriseuli Strixebi ar aris warmoCenili. noqsi mZafrad akritikebs im mecnierT, romlebic evripide- seul medeas saxeSi jadoqrul Tvisebebs gansakuTrebiT did mniSvnelobas aniWeben da mas jadoqrad uxmoben. noqsis azriT, maSinac ki, rodesac mwerali am qalis miTologiuri tradici- idan cnobil jadoqrul namoqmedars axsenebs, igi am ambavs faq- tad, jadosnuri konteqstis mocilebiT warmogvidgens. noqsi aseTi eqspoziciis magaliTad medeas piriT gadmocemul peli- asis mokvlis ambavs gvisaxelebs (noqsi 1979: 214). mecnieris mi- xedviT, nawarmoebis finalamde, iqamde, vidre medea ar gadaiqca `raRaca tipis araadamianur arsebad~, is aris ubralod mitove- buli coli da deda, romelsac araferi icavs. mas mxolod ori iaraRi aqvs _ mzakvroba da sawamlavi. sawamlavis gamoyeneba ki noqss medeas jadoqrobis sabuTad ar miaCnia. mis argumentebze

115 ufro detalurad teqstis Sesabamisi adgilebis ganxilvis dros SevCerdebiT. meore mxriv arian mkvlevarni, romlebic evripideseul medeaSi jadoqrul aspeqts mTlianad uaryofen. a. m. musurilos azriT, scdebin is mecnierebi, romlebic medeaSi sigiJiT mocul arsebas, jadoqars, demonis mier Sepyrobil qals xedaven. medea aris wminda wylis qali, qali Tavisi gamanadgurebeli vnebis Zalauflebas damorCilebuli, daWrili sulis yvelaze ufro sustsa da mgrZnobiare nawilSi (musurilo 1966: 73). interpretaciis am xazs garkveul aspeqtSi aviTarebs germa- nuli skola. rodixi laparakobs im sirTulis Sesaxeb, romlis winaSec mwerali aRmoCnda, roca Seecada medea e.w. `monstruli~ imijisgan gaeTavisuflebina, romelic medeas miTosidan dahyva da is Cveulebrivi qalis kategoriasTan daekavSirebina (rodixi 1968: 44-46). vfiqrobT, is interpretaciebi, romlebic medeas Cveuleb- riv, `normalur qalad~ warmogvidgens, am personaJis gaazrebaSi meore ukiduresobas qmnis. medea erTmniSvnelovnad aris yve- lasgan gansxvavebuli, gansakuTrebuli, eqstraordinaluri qa- li, Tumc mis saxeSi sxva plastebic Semodis. erT-erTi amgvari plasti aris is, romelsac zogierTi mecnieri jadoqriseul plasts uwodebs, piradad Cven ki ufro frTxil saxels e.w. `ze- adamianur plasts~ davarqmevdiT. imisaTvis, rom ufro konkretuli warmodgena SeviqmnaT, Tu ra masStabiT, ramdenad mniSvnelovnad warmogvidgens evripide medeas saxis am aspeqts, vfiqrobT, tragediis yvela is epizodi unda iqnes ganxiluli, romlebic am kuTxiT raime informacias gvawvdian. analizi ZiZis monologiT unda daviwyoT. sayuradReboa, rom pasaJSi, romelic medeas warsuls mokled gvamcnobs, medeas jadoqroba arsad araa naxsenebi. Cven mogviTxroben mxolod imas, rogor Seuyvarda medeas kolxeTSi Camosuli iasoni, kaci, romlis gamoc man mSobel mamas uRalata. ZiZa axsenebs peliasis mkvlelobasac, magram es dasaxelebulia rogorc faqti, romlis jadoqrul konteqstsac ZiZa yuradRebis miRma tovebs. rom ar Casuliyo argo kolxeTSi da rom ar momxdariyo is, rac moxda “iasonis siyvaruliT moculi medea ar daarwmunebda peliasis qaliSvilebs, moeklaT mama~. _ acxadebs ZiZa da mets arafers gvatyobinebs am mkvlelobis Sesaxeb (evripides `medea~ 1938: 8- 10). ZiZis monayolidan vigebT imasac, rom peliasis mkvlelobis Semdeg ojaxi korinToSi dasaxlda. korinTelebs ki medeam ra- RaciT asiamovna da Tavis mimarT keTilad ganawyo. misi qal- batonis ubedureba axla daiwyo, radgan mas qmarma uRalata. esaa sul medeas warsuli, romelsac ZiZa mogviTxrobs. aietis

116 asulis amgvari eqspozicia naTelyofs, rom medeas moqmedebaSi sayvareli qmrisadmi Tavdadeba da ara jadoqroba unda davi- naxoT. dramaturgi, rogorc vxedavT, ukve dasawyisSi emijneba medeas miTosis jadosnur plasts da yuradReba gmiri qalis gancdebze gadaaqvs. rasakvirvelia, es scena, scena, romelSic mis warsuls gviyvebian, yvelaze Sesaferisi iqneboda am plastis win wamosawevad, magram, rogorc SemdgomSi ganviTarebuli mov- lenebi gviCveneben, medeas jadoqrobis tradiciuli warmodgena evripides koncefciaSi ar Tavsdeboda (rodixi 1968: 44-6). medeas jadoqruli raobis warmoCenis TvalsazrisiT sainte- resoa kreonisa da medeas Sexvedris scena. kreoni medeas ko- rinTodan gaZevebis Sesaxeb atyobinebs. gaZevebis mizezi am qalisadmi mefis SiSia. kreons eSinia, rom medeam misi qaliSvili ar moklas. am SiSisTvis kreons sakmarisi argumentebi aqvs: erTi, medea imuqreba, rom amas gaakeTebs. meorec, mas — medeas amisi gakeTeba ZaluZs, radgan aris gaCenili brZenad da mravali borotebis mcodned _ sofh; pevfuka~ kai; kakw`n pollw`n u{dri~ (evri- pides `medea~ 1938: 285). fraza — brZeni da mravali borotebis mcodne _ mkvlevarebs medeas jadoqrobis damamtkicebel argu- mentad miaCniaT. marTlac sofiva-Si kreoni gulisxmobs im cod- nas, romelmac ixsna iasoni kolxeTSi da moakvdina peliasi. mi- uxedavad imisa, rom medea ostaturad cvlis kreonis braldebis sagans da mefis nagulisxmev sibrZnes sxva interpretacias aZ- levs, faqti erTia, kreons kargad axsovs medeas warsuli da misi is saSiSi codna, romelmac amdeni adamiani daRupa. Tavs brZenad aRiarebs medeac, magram aRiarebs mxolod im sibrZnis flobas, romelic adamianur ganzomilebaSi Tavsdeba. es iyo axali tipis inteleqtualTa e.w. ganmanaTlebluri codna, romlis mimarTac evripides Tanamedrove sazogadoeba gansakuTrebiT kritiku- lad iyo ganwyobili da igi erTob saSiS fenomenad miaCndaT. medea am ori codnisTvis saerTo momentiT — maT mimarT ada- mianTa SiSiT operirebs da am SiSis safuZvelze igi kreonis mier nagulisxmev jadoqrul sibrZnes inteleqtualur sibrZnes Ca- anacvalebs. vfiqrobT, masalis amgvari warmoCeniT evripide erT mizans isaxavda, mayureblisTvis medeas jadoqruli plasti Seexsenebina. es Sexseneba ki saWiro iyo, raTa wina scenis Semdeg, sadac medea Cveulebriv qalad mogvevlina, mayurebels ar da- viwynoda, rom medea aris ara marto saSiSi qali, rogoric Cve- ulebrivi qalic SeiZleba iyos, aramed aris kidev raRac sxva Za- lis gansaxiereba. Tumc medeas jadoqrul plastze yuradRebis SeCereba ukavSirdeba ara Cvens momzadebas misi konkretuli jadoqruli qmedebis misaRebad, romelsac, unda iTqvas, rom medea ar Cadis, aramed medeasTvis zogadad zebunebrivi, iraci- onaluri aspeqtis miniWebas.

117 amis Semdeg medeas jadoqrobas evripide iasonisa da medeas I Sexvedris scenaSi Segvaxsenebs. aq kolxeTSi medeas mier Cadeni- li saqmeni gadakvriT ki aRar moixsenieba, aramed Tavis saqci- elTa Sesaxeb Tavad gmiri qali mogviTxrobs, roca ganrisxe- buli Seaxsenebs iasons, Tu ra Caidina misi gulisTvis. `me gix- seni Sen, roca gagzavnes cecxlismfrqveveli xarebis uRelSi Se- sabmelad da sikvdilis Walis dasaTesad, mravalgrexilad dak- laknili maradfxizeli drakoni ki, romelic oqros verZs sakuTari sxeuliT icavda, movkali~ (evripides `medea~ 1938: 470 da Smd.). udavoa, am pasaJSi saqme folkloridan cnobil jadoqarTan gvaqvs. mravalTaviani drakonis mokvdineba, cecxlismfrqveve- li xarebis damorCileba da sikvdilis WalasTan gamklaveba es erTmniSvnelovnad jadoqrobas ukavSirdeba. Tumca aRsaniSna- via isic, rom amave epizodSi meored naxsenebi peliasis mokvla, rogorc zemoT ganvixileT, yovelgvari jadosnuri konteqstis gareSe aris mowodebuli. medeas gansakuTrebul sibrZnes egevsTan misi Sexvedris sce- na gvixatavs. pirvel rigSi TvalSi sacemia is pativiscema, rom- liTac aTenis mefe medeas epyroba. egevsi mas elaparakeba, ro- gorc Tanaswors da ara rogorc `jadoqar eqimbaSs~. medeas rCe- vebs aq e.w. `cocxali profesionalizmis~ (frazeologia ekuT- vnis konaxers) JReradoba aqvs da tonalobiT medeas sxva sity- vebisgan gansxvavdeba. konaxeris marTebuli SeniSvniT, mTel tragediaSi mxolod am epizodSi vxvdebiT medeas, rogorc spe- cialistis, rogorc `profesionali brZeni qalis~ warmoCenas (konaxeri 1967: 190). aTenis mefes iseve sjera, rom aietis asuls SeuZlia gankurnos misi uSviloba, rogorc mas swams delfos samisnos misnobis, Tu troiZeneli pitTevsisa. medea egevss uS- vilobisagan gankurnebas hpirdeba. uSvilobisgan gankurneba gansakuTrebuli codniT aRWurvil pirebs xelewifebodaT da es antikurobaSi aucilebeli pirobiT ar iyo dakavSirebuli ja- doqrobasTan. medeas SemTxvevaSi, misi warsulidan gamomdinare, bunebrivia, aris safrTxe, rom amgvari profesiuli codna mis jadoqrul plasts mivaweroT. es ori momenti _ jadoqroba da e.w. `profesiuli sibrZne~ am epizodSi marTlac axlos dgas da mwerali, Tu SeiZleba iTqvas, bewvis xidze gadis, roca am Temebs exeba. magram evripide mainc axerxebs, rom medea adamianuri gan- zomilebis farglebSi datovos. am varaudis sasargeblod mety- velebs scenis mTavari paTosi _ is, Tu rogori TavganwirviT da uSualobiT sTxovs daucveli medea egevss aTenSi TavSesafars, rac, bunebrivia, ar dasWirdeboda, jadoqari rom yofiliyo. aTenSi TavSesafris dagulebis Semdeg medeas saxeSi gardam- texi cvlileba xdeba _ iasonis dasasjel gegmaSi ukve Svilebis mkvlelobac Sedis. mzakvrobis garda, medeas kidev erTi iaraRi

118 aqvs _ sawamlavi, romliTac igi patarZlisaTvis mirTmeul sa- Cuqrebs _ kabasa da gvirgvins gaJRenTavs. Cven ar vTvliT Tavs kompetenturad, vimsjeloT imis Sesaxeb, Tu romel plastSi unda ganvixiloT sazogadod tragediis gmirebis mier sawamla- vis gamoyenebis SemTxvevebi. am sakiTxze saintereso mosazreba aqvs gamoTqmuli noqss, romelic vrclad msjelobs jadoqris _ farmavki~-is saqmianobis Sesaxeb evripides Tanamedrove sazo- gadoebis konteqstSi. pirvel rigSi mecnieri amaxvilebs yurad- Rebas imaze, rom termin farmavki~-is adekvaturi Targmani Tana- medrove enebSi ar arsebobs, Sesabamisad, `jadoqari~, `witch~, romliTac mas Cven vTargmniT, srulyofilad ver gadmoscems am terminis mniSvnelobas. medea, rasakvirvelia, aris farmavki~, acxadebs noqsi, magram es niSnavs qals, romelsac SeuZlia sasiy- varulo jadoebis, wamlebis da sawamlavebis gamoyeneba, Tumc amas araferi aqvs saerTo jadoqrobasTan, rameTu dasaxelebu- li sagnebi uxsovari droidan moyolebuli aris qalTa iaraRi siyvarulis mosapoveblad Tu Suris saZieblad. berZnuli tra- gediis gmirebidan sawamlavs aseve iyeneben deianira da kreusa, erTi _ qmris siyvarulis dasabruneblad, meore — mtrebze Su- ris saZieblad, magram maT aravin uwodebs jadoqrebs (noqsi 1979: 214). meore mxriv, medeasTan mimarTebaSi misi sawamlavTan kavSiri, bunebrivia, am qalis warsulidan gamomdinare garkveul asociacias badebs. vfiqrobT, evripide iyenebs am Sanss da mis tragediaSi, Tumc mcire masStabiT, magram mainc gamokrTeba folkloriseuli jadoqari. ar gvaviwyeben arc imas, rom Tavad saCuqrebi, am qalis sagvareulo nivTebia. medeas papa ki, arc meti, arc naklebi, mzis RmerTi heliosi gaxlavT. medeas jadoqrul raobas, Cven vityodiT, mis zeadamianur plasts yvelaze metad nawarmoebis finaluri epizodi — deus ex machina-Ti medeas gauCinareba warmogvidgens. bunebrivia, amgva- ri finali yvelaze safuZvliani argumentia im mecnierTaTvis, romlebic medeas jadoqrobas aRiareben, Tumca am epizodis in- terpretacia uxdebaT im mkvlevarebsac, romlebsac jadoqroba evripideseuli medeas saxisTvis naklebad mniSvnelovnad esaxe- baT. kaninghams nawarmoebis finali medeas jadoqrobis sabuTad ar miaCnia, Tumc aRiarebs Svilebis mkvlelobis Semdeg medeas arsSi momxdar cvlilebas, rac, misi azriT, vizualurad swored deus ex machina-Ti medeas gauCinarebiT gamoixata. kaninghamis mi- xedviT, Svilebis mkvlelobis Semdeg medea adamianurobas kar- gavs, igi Tvisobrivad axal ganzomilebaSi gadadis, sadac qeov~- Tan asocirdeba (kaninghami 1954: 151-160). magram adamianurobis dakargva _ sasjelia da amitom axal TaobaSi gadasvla, sadac medea qeov~-Tan asocirdeba, xdeba ara dadebiTi aspeqtiT, aramed uaryofiTi kuTxiT. medeas adamianuroba waerTva Teosis Seub- 119 ralebeli, araadamianuri Tvisobriobis sanacvlod — askvnis mecnieri (kaninghami 1954: 151-160). noqsi eTanxmeba kaninghamis mTavar debulebas, kerZod imas, rom medea `Teosi~ xdeba. noqsis azriT, am faqts araferi aqvs saerTo medeas jadoqrad moazrebasTan, radgan jadoqroba sa- zogadod aranairad ar ukavSirdeba zebunebriv frTosan et- lebs. amasTan noqsi Teosad gardaqmnil medeas arc tradiciul RmerTebTan aigivebs. medea, misi msjelobiT, aris figura, rome- lic ganasaxierebs raRac maradiuls da Zlevamosils adamianur mdgomareobaSi. berZnulma warmosaxvam Seqmna amgvari Zalis gan- masaxierebeli ara marto olimpiuri RvTaebani, aramed Seqmna mravali sxva Teosi, rasac adasturebs berZnuli literatura, romelic adamianuri qmedebis Tu mdgomareobis TiTqmis yvela stadiis Tu aspeqtis amsaxvel Teosebs warmogvidgens. sxva sakiTxia imis dadgena, Tu ra Zalas gamoxatavs `Teosad~ qceuli medea. noqsis mixedviT, am Zalas aqvs saerTo Ralatis- Tvis SurismaZiebel ZalasTan, magram igi ufro metia, vidre leskiseuli “SurisZiebis demoni.” mecnieris mixedviT, medeas amgvari xati garkveviT emsaxureba erTi ramis Cvenebas _ medea ar aris mxolod individualuri qali, romelsac uRalates (noqsi 1977: 212). uaRresad sainteresoa nawarmoebis finalis kitoseuli in- terpretacia. kitos azriT, kolxi qalis es vizualuri xati gar- kveul kavSirSia medeas iracionalur Zalad gaazrebasTan. mec- nieri wers: `magiuri etli aris SemaSinebeli Cveneba... samyaroSi im Zalebis arsebobisa, romlebsac Cven verc vigebT da verc kontrols vuqvemdebarebT da mxolod vmonawileobT maTSi~ (kito, 1954: 209). Tumc kito, Cveni azriT, am plasts zedmetad mniSvnelovnad warmoaCens. mas miaCnia, rom iracionaluri Zala medeas ara mar- to erTi an mTavari, aramed erTaderTi aspeqtia. qumov~-i ara mar- to warmarTavs medeas moqmedebas, aramed Tavad aris medea. Sesa- bamisad, medea Tavisi vnebis msxverplia da amdenad igi ufro tragikul msxverplad, vidre tragikul moqmedad unda miviC- nioT, askvnis mecnieri (kito, 1954: 202-205). medeas sulSi qumov~- is aseTi didi doziT arseboba namdvilad am qalis tragediaa, magram ver daveTanxmebiT kitos imaSi, rom medea iseTive tragi- kuli msxverpli da pasiuri gmiria, rogorc hekabe. am mxriv mar- Tebulad migvaCnia konaxeris mosazreba, romelic medeas indi- vidualur tragikul gmirad moiazrebs, gmirad, romelic nam- dvilad moqmedebs _ anu, romelic namdvil agonSi iRebs mo- nawileobas da namdvil arCevans akeTebs (konaxeri 1967: 184). amasTan gaviTvaliswinoT isic, rom am gmirSi iracionalurTan erTad sakmarisad aris warmodgenili racionaluri aspeqtebic

120 _ a. m. diplomatiuri niWi, TvalTmaqcoba, cbiereba, ritorikis xerxebis codna da a.S. tragediis bolosken medeas saxeSi aSkarad win iwevs es ira- cionaluri elementi _ qumov~, rasac, garkveulwilad, es saxe adamianuris miRma, zeadamianur ganzomilebaSi gadahyavs. am gan- zomilebasTan medeas kavSirs kidev ufro amZafrebs medeas mi- Topoeturi xatebi. medeas adareben cxovelebs — fexmZime Zu loms mobrdRviale TvalebiT, tirseniis skilaze velur loms, urCxuls (musurilo 1966: 66-69). medeas cxoveluri xatebis intensivoba tragediis finalisken matulobs. dasasruls, SeiZleba vTqvaT, rom evripide medeas saxeSi ram- denime plasts aerTianebs _ gvaxsenebs medea jadoqars, warmog- vidgens medeas rogorc raRaca Zalas, rac adamianuris far- glebs scdeba da amasTan gvixatavs mas, rogorc adamianur gmirs, qals, romelmac amdeni ubedureba daiTmina. swored am- gvari warmoCeniT igi, erTi mxriv, exmianeba medeas Sesaxeb ar- sebul tradicias da, meore mxriv, gvixatavs gmiri qalis axal, adamianuri vnebebiT datvirTul, uaRresad mniSvnelovan saxes.

damowmebani: grube 1941: Grube, G. M. A. The Drama of Euripides. London: Clarendon Press, 1941. diodoros sicilieli 1935: Diodorus Siculus.Loeb Classical Library. Cambridge, MA: Harvard University Press, 1935. evripides `medea~ 1938: Euripides, Medea. Page, D. L. (editor). Oxford: Clarendon Press,1938. kaninghami 1954: Cunningham, M. P. Medea ajpo; mhcanh`~ CP 49, no. 3. 1954. kito 1954: Kitto, H. D. F. Greek Tragedy. Garden City, New York: Doubleday, 1954. konaxeri 1967: Conacher, D.J. Euripidean Drama; Myth, Theme and Structure. Toronto:University Press, 1967. leski 1972: Lesky, A. Die tragische Dichtung der Hellenen. Göttingen: Vandenhoeck et Ruprecht, 1972. lorTqifaniZe n. 2004: lorTqifaniZe n. argonavtebis miTis asaxva adre- berZnul kulturaSi. Tb.: Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2004 . musurilo 1966: Musurillo, H. Euripides’ Medea: A Reconsideration. AJP, 87, no. 1, 1966. noqsi 1979: Knox, B. M. W. The Medea of Euripides.YCS 25, 1979 . rodixi 1968: Rohdich, H. Die Euripideische Tragödie, Untersuchungen zu ihrer Tragik. Heidelberg,1968. simoni 1998: Simon E., Medea in der antiken Kunst: Medeas Wandlungen.Heidelberg, 1998. Smidi... 1940: Schmid, W., Stählin, O. Geschichte der griechischen Literatur. München, 1940. B. III. hesiode 1966: Hesiod. Theogony.(Prolegomena and Commentary by West, M.L.) Oxford: Clarendon Press, 1966. Die Fragmentem der Griechishen Historiker. Jacoby, F. (editor). Leiden: Brill, 1999. v.I. Euripides Medea mit Scholien.Diehle, E. (editor). Bonn, 1911. Orphicorum Fragmenta. Kern, O. (editor). Oxford,1922. Pindari carmina cum fragmentis.(post Snell,Br.). Lpzg: BSB, Teubner B.G.,1980.Pars.I. Poetae Melici Graeci. Page, D. L. (editor). Oxford: Clarendon Press, 1962. Scholia vetera in Pindari carmina. (recensuit Drachmann, A.B.). Lipsiae, 1903-1910. vol.I-II. 121 NUGZAR PAPUASHVILI Georgia, Tbilisi Sulkhan-Saba Orbeliani University

‘Suliko’ by Akaki and ‘Praise’ by Solomon

The concurrence of ‘Suliko’ with its content, subject matter, plot and phraseology with the Biblical book “The Praise”, in particular with the piece in Chapter 3 of it, telling the story of searching for and finding a lost beloved, is notable. In line with the exegetics of the New Testament, this and similar episodes, with their form, are the indication of the relationship between the Church and the Christ’s love providing the material and stimulus for the artwork. We may think that Akaki was inspired by ‘The Praise’ by Solomon, with its piece mentioned above, transformed by the poet, who treated the given plot and topic in an individual manner; according to Solomon, the story ends with the wedding and nuptial bed, while according to Akaki, it ends with the “re-origination of life” and happiness.

Key Words: Suliko, Solomon, Beloved

nugzar papuaSvili saqarTvelo, Tbilisi sulxan-saba orbelianis universiteti

akakis `suliko~ da silomonis `qebaTa qeba~

SeiZleba iTqvas, rom akaki wereTlis Sedevrebs Soris yvela- ze popularuli leqsi aris `suliko~, romlis teqsti masze Seq- mnili melodiis wyalobiT msoflios lamis yvela kontinentze gaismis. ueWvelia, rom am melodiis siRrme da sinaze, metwilad mainc (Tu mTlianad ara), poeturma faqturam ganapiroba. amitom araa gasakviri, rom rogorc leqsi, ise simRera specialistebis erTob did yuradRebas imsaxurebs, ris gamoc am saganze ukve didZali literatura dagrovda. leqsSi (wereTeli 1950: 333-334 [teqsti], 530-531 [SeniSvna]) gadmocemulia `sayvarlis saflavis~ anu, rac arsobrivad igi- vea, Seyvarebulis Zebnis, povnisa da mpovnelis gasxivosnebis am- bavi. Cven Tvalwin warmodgeba Seyvarebuli, romelic SeZrulia suliT terfamde, radgan daekarga Seyvarebuli da iZulebulia, igi vardsa Tu kokobSi, bulbulsa Tu CitSi, varskvlavsa Tu sxivSi moZebnos. da moZebna kidec. aRmoCnda, rom mas, satrfos, _ sulikos, samgan aqvs bina: varskvlavSic, bulbulSic da var- dSic, sxvanairad rom vTqvaT, _ zecaSic, caSic da miwaSic, e. i. yvelgan da yvelaferSi.

122 saqme gvaqvs namdvil poeziasTan anu saxiTmetyvelebasTan da, maSasadame, simbolo-alegoriebTan, romelTa SinaarsSi wvdoma Cvengan dafiqrebas da gansjas moiTxovs. imasTan dakavSirebiT, trfobisa da Ziebis sagani suliko sim- boloa Tu alegoria, anda: vin an ra igulisxmeba masSi, mkvle- varTa Soris azrTa sxvadasxvaoba arsebobs. dasturdeba samnairi aRqma anu sami pozicia: nawarmoebis wamyvani motivi aris 1. sam- Soblos siyvaruli 2. qalis siyvaruli da 3. RvTis siyvaruli. ise gamoiyureba, rom `sulikoSi~ patriotizms, e. i. dakargul satrfo-samSoblos, resp. samSoblos metwilad ufrosi Taobis warmomadgenlebi xedaven. iuza evgeniZe imowmebs grigol roba- qiZis, vasil barnovisa da simon Ciqovanis gamonaTqvamebs aRniSn- uli poziciis sasargeblod da dasZens: `dakarguli satrfo- samSoblos Zieba, samSoblos gamosaxvis sagnad gadaqceva, liri- kuli mRelvarebis niSniT misi gaTanabreba satrfosTan... akakis, rogorc xelovanis, individualuri maneraa... sulikoSi mocemu- lia samSoblos Zieba, an, SesaZlebelia, suliko erTdroulad RvTaebrivi siyvarulis doneze asuli satrfo-samSoblos uW- knob poetur xatad miviCnioT~ (evgeniZe 2005: 147, 150). gamoT- qmulia aseTi Tvalsazrisic: ,,sulikos safuZvelia iliaseuli sameba _ ena, mamuli, sarwmunoeba. aq satrfo da samSoblo ga- erTianebulia... am lamis damarxul sam RvTaebriv saunjes eZebs akaki sulikoSi. swored mas arqmevs sulikos, eris sulis mosa- ferebel saxels (baxtaZe 2008: 64). sulikos satrfialo qalis simbolod warmosaxvas, rac gamo- ricxavs am saxeSi samSoblosa da, miTumetes, qristianuli aRa- pes danaxvas, dReisaTvis naklebi momxre unda hyavdes. CvenTvis cnobilia mxolod erTi avtori, romelic aRniSnul poziciaze dgas. esaa daviT werediani, romelsac ekuTvnis sityvebi: `akakis satrfialo leqsebSi yovelTvis samSoblos alegoria ar devs; Tumca uwindel mkvlevarTa didi nawili daJinebiT cdilobda, yvelgan es alegoria daenaxa, sxvagvari axsna, rogorc Cans, war- moudgenlad miaCnda; daenaxa TviT `sulikoSic~ ki... aq arc sam- Soblo da, miTumetes, arc qristianuli sameba ar unda igulis- xmebodes. vard-bulbul-varskvlavad samebis warmosaxva RvTis gandidebisaken ki ara, vgoneb, ufro mkrexelobisaken ixreba. Tan, mTavari rac aris, esTetikurad gaumarTlebelia, pepelasa- viT mofarfate leqss aseTi emociuri simZimis alegoria davki- doT, _ igi uSualo zemoqmedebis unars, Tavis mTavar funqcias, dakargavs~ (werediani 2005: 52-53). sxva sakiTxia, daveTanxmebiT Tu ara avtors, migvaCnia Tu ara misi msjeloba argumentirebu- lad da obierqturad, magram faqtia, rom misi pozicia naTelia da individualuri, rac Cveni drois sazogado modisa Tu cnobi- erebis fonze yuradRebas iqcevs.

123 mesame pozicia dRes mkvlevrebisTvisac da moyvarulebis- Tvisac erTob mimzidveli da popularulia. TiTqmis yvela, vinc am sakiTxze wers, `sulikoSi~ saRvTo WeSmaritebis simbolo- alegorias xedavs. es xedva, Cvens xelT myofi masalebis mixed- viT, pirvelad akaki baqraZem warmoadgina. misi TqmiT, `suliko Ziebaa RvTisa, qarTvelTagan daviwyebuli WeSmaritebisa~; `ram SeiZleba mianiWos adamians esoden uzomo sixaruli?... dakargu- li RmerTis povnam. am sixarulis leqsia suliko~ (baqraZe 1992: 114-116; 2004: 191,194). akakis poezias da, kerZod, `sulikos~ lela xaCiZe qarTul sagaloblebTan akavSirebs da xazs usvams, rom aRniSnuli leqsis ideac, aseve, wm. samebis warmosaxva da gandidebaa: `dakarguli satrfos gamovlineba sami ieriT, sam xat-simbolos saSualebiT mowmobs, rom RmerTi, romlis Zieba- sac eZRvneba akakis suliko, qristianuli samebaa~ (xaCiZe 1999: 305). winamdebare TemasTan dakavSirebiT griver farulavam mi- uTiTa ZvelaRTqmiseuli istoriis centralur momentze _ RmerTisa da adamianis erTmaneTisaken swrafvaze, romelic siy- varulismieri dialogiTac xorcieldeba, da dasva im wyaros moZiebis sakiTxi, rasac ,,emyareboda akaki sulikos Seqmnisas~. misi TqmiT, `aseTad mxolod wminda werili da daviTiani unda davasaxeloT~ (farulava 2005: 259). literatura, romelic CvenTvis saintereso sagnis garSemo arsebobs, dasaxelebuli erTeulebiT ar amoiwureba. gvindoda gveCvenebina, rom tevadi samuSaosa da mravalricxovani publi- kaciebis miuxedavad qarTuli poeziis erT-erTi siamayis STago- nebis wyaro didi xnis ganmavlobaSi dadgenili ar iyo. am wlis TebervalSi vmuSaobdi tiubingenSi da vecnobodi `solomonis qebaTa qebis~ grigol feraZiseul Targmans. rodesac me-3 Tavis dasawyisi muxlebi wavikiTxe, Tvalwin warmomidga dakarguli suliko da mis saZebrad gamosuli Seyvarebuli. im wams damireka Cemma megobarma da kolegam, weliwdeul ORIENS CHRISTIANUS-is gamomcemelma da redaqtorma Hubert Kaufhold-ma da, sxvaTa Soris, miTxra, axla visveneb da vusmen `sulikos~, romelsac miunxenis radio gadascemso. aseTma damTxvevam kidev ufro damafiqra solomonis wignis aRniSnul nawilsa da akakis `sulikos~ urTi- erTmimarTebis Taobaze da damarwmuna, rom pirveli meoris STa- gonebis da aRmafrenis wyaroa. Sevudeqi literaturis gacnobas da axlaxan gavarkvie, rom egeve wyaro Cemamde eqvsi wlis win qristine meZvelias daudgenia (meZvelia 2004: 171-172), rac sasi- amovnoa, radgan ori mkvlevris mier erTmaneTisagan damouki- deblad erTi da imave daskvnis gamotana, rogorc wesi (metwi- lad mainc), WeSmaritebis cxadCenas niSnavs. vfiqrob, aRaraferi gviSlis xels, rom vTqvaT: akakis `sulikos~ STagonebis umTav-

124 resi wyaro aris `qebaTa qebis~ Semdegi monakveTebi: 3,1-4; 5,6 da, SesaZlebelia, ramdenime sxvac, kerZod: 6,1. `qebaTa qeba~, romlis avtorobas bibliuri tradicia mefe solomons miawers, kanonis Semadgeneli nawilia, Tumca sxva kanonikuri wignebisagan igi bevri TvalsazrisiT gamoirCeva. mas rTuli siuJeti da Znelad amosacnobi Sinaarsi aqvs. aq cocxlad da, zogjer, SiSvladaa warmosaxuli qal-vaJis, mwyemsi biWisa da qalwuli sulamiTis (sulamitis) siyvaruli, romelsac erTi Se- xedviT araferi aqvs saerTo sarwmunoebasa da eklesiasTan. aman aiZula rogorc rabinebi, ise eklesiis mamebi da maswavleblebi, ganmartebebis mTeli seria CamoeyalibebinaT da daesabuTebi- naT, rom aq RvTisa da rCeuli eris, e.i. qristesa da eklesiis siy- varuli igulisxmeba. imis miuxedavad, rom `martivi morwmune- ebis~ yurs RvTis sityvad cnobil wignSi intimur-yofiTi di- alogis mosmena mainc examuSeboda, `qebaTa qebis~ teqsti far- Tod ikafavda gzas da kulturuli cxovrebis araerT ubanze tovebda kvals. gvaxsendeba rusi ebraistis, abraam efrosis, krebuli, romelSic Sesulia rogorc aRniSnuli wignis mismieri Targmani, ise is nawarmoebebi, romlebic solomonis wignis gav- leniT Seqmnila (Песнь Песней 1910). qarTul sinamdvileSi analo- giuri krebulis Seqmnis cdad kita abaSiZis gamocema unda CaiT- valos (qeba-qebaTa 1909). cnobilia `qebaTa qebis~ Zveli qarTuli versiebi, romelTa ricxvi xuTs aRwevs (mcxeTuri xelnaweri: 21-25). axal qarTul enaze misi rva Targmani mogvepoveba. igi aris pirveli bibliuri wigni, romelic axal qarTul enaze iTargmna da romelic uSu- alod dednis enidan, ebraulidan, iTargnma (Sdr.: bedianiZe 1993: 18-20; navrozaSvili 1999: 122-128; papuaSvili 2011: 71-72). esaa bibliis Zveli qarTuli Targmanis pirveli wigni, romelic mec- nierulad gamoica, gadmowerili aTonis nusxidan anu, igive, oSkis bibliidan. vgulisxmobT aleqsandre cagarlis gamocemasa da gamokvlevas (cagareli 1886: 17-56), romelic Zveli aRTqmis qarTulenovani teqstis akademiurad Seswavlisa da dadgenis gzaze pirvel sityvad warmogvidgeba. akaki wereTlis saRvTismetyvelo-saeklesio interesebi cno- bilia; igi sasuliero literaturis didi trfiali iyo da aseT literaturas zogjer xelnawerebSic ecnoboda (menabde 1973: 152,154,158; saduniSvili 1990: 114). eWvi araa, rom bibliis teqsts mgosani siymawvilis wlebSi gaecno da safuZvlianadac. unda vi- fiqroT isic, rom man yuradRebiT waikiTxa al. cagarlis zemoT damowmebuli publikacia. gaviTvaliswinoT, rom es publikacia 1886 wels ganxorcielda, `suliko~ ki 1895 wels gamoqveynda. aRniSnuli garemoeba gvavaraudebinebs, rom am dros mgosanma meti siRrmiT da sisavsiT ganicada im samyaros xibli da Sina-

125 arsi, romelsac `qebaTa qeba~ gvTavazobs. vfiqrobT, swored ma- Sin gansakuTrebiT gaamaxvila man yuradReba solomonis wignis im monakveTze, romelic `sulikos~ ara marto paTosiTa da Si- naarsiT, aramed siuJetiTa da frazebiTac esadageba. esaa am wignis me-3 Tavis pirveli-oTxi muxli. warmovadgenT am adgilis rogorc aToniseul redaqcias, ro- melmac, Cveni dakvirvebiT, kidev ufro STaagona poeti da mas muza mohgvara, ise grigol feraZis Targmans, romelmac Cven winamdebare samuSaosaken gvibiZga. aTonuri: `sarecelTa CemTa zeda, Rame, veZiebd, romeli Seiy- vara sulman Cemman, _ vxadode mas da ara xmamca me, veZiebd mas da ara vipove igi. aRvdge ukuÀ da movvlo qalaqsa Sina savaWro- Ta zeda da ubanTa zeda da moviZio, romeli Seiyvara sulman Cemman: veZiebd mas da ara vpove igi, vxadode mas da ara momismina me. mpoves mcvelTa, romelni movlides qalaqsa: nuTu hpoebT (hpoeT?), romeli uyvars sulsa Cemsa?! viTarca knin warvle maT- gan, _ vpove igi, romeli uyvars sulsa Cemsa. hpova sZalman siZe da Tqva: Sevipyar igi da ara ganuteo, vidremdis Seviyvano igi saxid de- disa Cemisa da saunjeTa mSobelisa CemisaTa~ (cagareli 1886: 28-29). feraZiseuli: `Cems loginzed RamiT veZebdi (mas), vinc Seiy- vara sulman Cemman. veZebdi mas da ver vpove igi. aRvdeq RamiT da davZrwodi qalaqSi, quCebSi da moednebze veZebdi (mas), vinc Se- iyvara sulman Cemman, veZebdi mas da ver vpove igi. wavawydi guSa- gebs, romelnic uvlidnen qalaqs: inaxuleT Tu ara is, romelic Seiyvara sulman Cemman? im wamsve, ra gavcildi maT, vpove (igi), romel uyvars Cems suls. daviWire igi da ar vuSvebdi mas, sanam ar miviyvane igi dedaCemis binazed, oTaxSi mis, romelic me mata- rebda~ (`jvari vazisa~, parizi, 1933, № 2, gv. 41-42). siuJeti da Sinaarsi erTi SexedviT yofiTi, primitiuli da komikuria: qals sawolidan gaepara kaci, romelic Zalian uy- varda. igi gaekida mas; Ramis policiam (guSagma anu patrulma) daxmareba ver aRmouCina; moZebna TviTon; staca xeli; dedasTan miiyvana da im oTaxSi Seiyvana, sadac mas mSobelma fexi aadgme- vina. rogorc vxedavT, moqmedebis subieqti da aqtiuri piri aris qali, romelmac intimis sferoSi sawadels miaRwia. ra aris aq, am epizodSi, saRmrTo da `saRmrTod gasagoni, msmenelTaTvis didi margi~? ris safuZvelze daido man bina saRvTo werilSi? ris gamo aRafrTovanebs da asibrZnebs igi ara erTsa da or sasuliero Tu saero pirovnebas? pasuxisaTvis im komentarebis (Targmanebebis, ganmartebebis) gaTvaliswineba gvmar- Tebs, romelTac saeklesio tradicia anu saRvTo gadmocema gvTa- vazobs. am gadmocemis anu qristianul-bibliuri egzegetikis sa- erTo pozicia ase gamoiTqmis: qali, romelic meZavi ar aris, mag- ram kanonieradac ar cxovrobs kacTan, aris WeSmariti eklesiis

126 winasaxe. sasiZo Tavadi ieso qristea. igi Zveli aRTqmis ekle- siisaTvis mouxelTebeli iyo. am eklesiam, anu qalma, imdenad Seiyvara igi, rom misi colis pativs da Rirsebas eziara. Cven xelTaa ori wmindanis: ipolite romaelisa († 235) da grigol noselis († 394) Targmanebani, romelTa mixedviT `qebaTa qeba~, ise rogorc mTeli werili, RvTivsuliericaa da RvTivSvenieric. ipolite romaeli yuradRebas amaxvilebs faqtze, romlis Tanaxmad moqmedeba RameSi, bnelSi, mimdinareobs: `Rame veZieb- di, romeli-igi Seiyuara sulman Cemmano~. ras unda moaswavebdes es, Tu ara axali aRTqmis eklesiis pirvelmosaxleebis: mariamis, marTasa da maT gverdiT Sekrebili xalxis (metwilad qalebis) mier ieso qristes Zebnas? maTac maSin dauwyes iesos Zebna da ew- vivnen saflavs (`Sirimsa mas~), _ sworedac rom sayvarlis saf- lavs, rodesac jer kidev Rame idga da ciskars Zala jerac ver moekrifa (Sdr. luka 24,1). maT mkvdari egonaT ieso da mos- Tqvamdnen imis gamo, rom sayvarlis saflavi ver ipoves. da, ai, am dros, sasowarkveTilebis Jams, Seyvarebulma qalebma gaigones, ganicades da mixvdnen: is aq aris! is yvelgan aris! is cocxalia! aRniSnuli egzegetis ganmartebiT da miniSnebiT, qalaqis mcvel- ni, romlebic sulamiTs Sexvdnen, imave angelozebis aCrdilebi arian, romlebsac iesoze gamijnurebuli qalebi gadaeyarnen. wm. mama dasZens: `da viTar ukun-iqces da warvides [menelsacxeble dedani], SeemTxÂa maT mÃsneli; maSin aResrulebida Tqumuli igi: aha, viTarca gan-ra-ve-Sore wuT erT, vpove, romeli-igi Seiyva- ra sulman Cemman~. qalisagan Seyvarebuli kacis `Sebma~ (,,da mas Sebma-uyo da etyoda: ara dagitevo, vidremdis Segiyvano da Se- givlino gulsa~) da dedis saxlsa da dedis oTaxSi, anu saunjeSi, misi Seyvana niSnavs ieso qristesaTvis Cvens gulsa da gonebaSi binis micemas. winaswarmetyveleba axda: wm. ipolites TqmiT, Cvens cxovrebaSi ukve Semovida siZe, romelic aRarasdros gag- vSordeba. ai, ratom Tqva sulamiTma `zaxebiT~ (aRtacebiT): `vpove igi da ara ganvuteo~. solomonis sulamiTi igive marTa da mariamia, romelTa mimarT SegviZlia vTqvaT: `Ä netarisa mis dedakacisaÁ, romelsa-igi qristesgan ganyenebaÁ ara unda~ (ipolite: 263-264). grigol noselis `igavTmieri Targmanebis~ Tanaxmad, sasZlos sityvebSi gacxadebulia `maRali filosofosoba~, romelic Se- icavs moZRvrebas `trfialTa maT saRmrToÁsa~. amdenad, am epi- zodis Tema da idea sinamdvileSi aris saRvTo siyvaruli, rom- lis meSveobiT SesaZlebelia uflis povna da xilva. aq suli sa- xeldebulia sZlad, xolo misi Seyvarebuli _ siZed, maTi `zi- areba~ _ sarecelad. da, ai, suli sareclidan miatova siyva- rulma. ra gaaSmagebs suls, romelic Seyvarebulia, amaze me- tad?! ipolites msgavsad, grigol noselic Tvlis, rom savaW- roni da moedanni da guSagni, romlebic Sexvdnen sayvarlis ad-

127 gil-samyofelis mosaZebnad gamosul qals, uxilavis xiluli gamovlinebani: uflebani, mTavrobani, xelmwifebani, saydarni da krebani arian. isini dumdnen. da rodesac saso warekveTa Sey- varebul qals, ocnebisa da trfobis sagani maSin gamoCnda. mag- ram mainc rodis moxda es? maSin rodesac, wm. mamis intuiciiT, maZiebelma sulma xiluli da nivTieri samyaro ganvlo, ukan Camoitova is da miuwvdomel samyaroSi gadaabija; iq ipova igi, romelic `miuwdomelobiTa xolo miiwdomebis da amis mier xolo ipovebis upovneli igi~. axla vikiTxoT: vin arian is asu- lebi, _ asulni ierusalimisanni, romlebsac bolos, am ambis Semdeg, mimarTavs siyvaruls sabolood da srulad miaxlebuli suli, romlis saxeli sulamiTia? imave mamis TqmiT, eseni arian ekalni, romelTa Sorisaa SroSani. SroSani ki aris is, vinc gaS- magebiT eZebda siyvaruls da kidec moiZia (noseli 1967). ori didi RvTismetyvelis naazrevi SedarebiT vrclad imi- tom warmovadgineT, rom TvalsaCino gavxadoT erTsa da imave Temaze, sayvarlis moZiebaze, aRmocenebuli siuJetebis, _ so- lomonis, misi komentatorebisa da akakis monaTsrobTa Tanxved- ra. SesaZlebelia vifiqroT, rom akaki misi literaturuli wya- ros egzegezasac icnobda da, maSasadame, icoda, Tu ra igulis- xmeboda bibliis am monakveTis striqonsa da striqons Soris. man isic icoda, da saukeTesodac icoda, rom Zveli aRTqma axal aRTqmaSi gacxadda, rom solomoniseuli sayvarlis Zieba da misi iluziuri povna (radgan Rame iyo maSin) saxarebiseuli sayvar- lis saflavis Ziebas da mis realur povnas moaswavebda. ase gaxda SesaZlebeli im RmerTis xilva, romlis saxeli aris siyvaruli. romel eriskacs moexseneboda maSin akakize ukeT mociqulis sityvebi: `romelsa ara uyuardes, man ara icis RmerTi, rameTu RmerTi siyvaruli ars~ (1 ioane 4,8)?! sruli Tanxvedra akakis siuJetisa solomonisa da saxarebis siuJetebTan mosalodneli araa. SeuiaraRebeli TvaliTac naTe- lia, rom akakis, siuJetiT da saTqmeliT, meti naTesaoba aqvs sa- xarebasTan, vidre Zveli aRTqmis winaswarmetyvelTan. saxarebi- sa da akakis epizodi koncentrirebulia sayvarlis saflavze. orivegan sZali eZebs siZes, romelic aris xorcSesxmuli ieso qriste. solomoniseuli siZe, romelmac patarZali miatova da daikarga, Tumca moiZebna, aseve ieso qristea, oRond xorcSeus- xmeli, radgan saamiso Jami jerac ar moweula. akakis dros es Ja- mi didi xnis damdgari iyo. amis gamo siuJets mis xelSi trans- formacia unda ganecada. da ganicada kidec ise da imgvarad, rogorc amas saero poezia da am poeziis ena iTvaliswinebda. vin aris suliko, romlis saflavs eZebs mgosani da romlis povna, cxadia, sulikos povnas eTanasworeba? imis miuxedavad, rom am saxelis Sinaarsisa da etimologiis sakiTxze specialur

128 literaturaSi ramdenime sityva mainc moipoveba*, pirovnebis identifikacia, ramdenadac CvenTvis cnobilia, aravis ucdia. Cven vfiqrobT, rom esaa arseba, romelic Tavis TavSi or pirov- nebas moicavs: qristes da eklesias anu, sxvanairad rom vTqvaT, sZalsac da siZesac. bolos da bolos, eklesia xom rZlisa da si- Zis mistiuri qorwilis nayofia? am qorwilis wyalobiT Seiqmna cocxali sxeuli, romlis Tavi Tavadi ieso qristea. esaa ekle- sia, romlis winasaxe, egzegetTa erTsulovani azris Tanaxmad, aris Zveli aRTqmiseuli sasZlo anu, ganxilul epizodSi, igive sulamiTi. amdenad, eklesia da sulamiTi arsobrivad erTi da igivea; meorem saxeobrivad moaswava pirveli. da mainc: vis eZebs akaki wereTlis lirikuli gmiri? Cveni pasuxi aseTia: qristesac da eklesiasac! ufro zustad rom vTqvaT: eklesias da, eklesiis meSveobiT, _ qristes! anda: misi sarwmunoebrivi kredodan gamomdinare, rogor ipovis igi qristes, Tuki ar ipova eklesia, romlis `dakargva~ misi epoqis tragediaa?! vfiqrobT, gvaqvs safuZveli vivaraudoT, rom `su- likosa~ da `sulamiTis~ akustikuri msgavseba SemTxveviToba ar unda iyos. radgan sulamiTi aris eklesiis, igive sZalis, e. i. da- karguli siZis momZieblis cocxali xati. davubrundeT grigol noselis naTqvams: SroSani, ekalTa Sina amosuli, igive sulamiTia! araferi gviSlis xels, rom vifiqroT: saxeli `suliko~, ro- melTanac dakavSirebulia siyvaruli da sasoeba, akakim sulami- Tis gavleniTa Tu STagonebiT Seqmna. amasTanave, Seqmna ise da gaaforma ise, rom migvaniSna da migvaxvedra: sulamiTi sulikos pirvelsaxea, magram misi identuri araa; sulamiTi Zveli aR- Tqmis Svilia, suliko _ im peturi Semoqmedebis nayofi, romel- sac axali aRTqma asazrdoebs.

* * * `suliko~ sxva mxrivacaa STagonebuli saRvTo werilisagan. es TvalnaTelia im sakvanZo striqonSi, romlis Tanaxmad sayvar- lis dakargviT dazafrul suls saocnebo ambavi niavma axara. gvaxsendeba winaswarmetyveli elia, romelic sulieri SeWirve- bis Jams mouxmobda ufals da mis gamoCenas elodeboda. da, ai, amovarda didi da Zlieri qari, magram qarSi da qariSxalSi ar iyo ufali; moxda miwisZvra, _ damangreveli, magram arc aq iyo ufali; gaCnda cecxli, _ yovlisdamwveli, arc cecxlSi iyo ufali. bolos `mwulilma niavma~ Camoiqrola da, aha, niavSi iyo ufali (3 mef. 19,12-13). mivaqcioT yuradReba, rom WeSmariteba `sayvarlis saflavis~ mZebnel gmirs arc `sulganabul bulbul- Tan~ da arc `moWikWike mgosanTan~ miaxlebis dros ar gacxade-

* am saxels akavSireben ,,sul"-Tan (sordia 1991: 50-51; SakiaSvili 2009: 76). 129 bia. es gacxadeba man maSin miiRo, rodesac varskvlavma sxivebi daafina da niavma Camoiqrola. niavi zomierebis da simSvidis niSania. WeSmariteba arc `saydrul myudroebasa~ da uZraobaSia, arc xmaursa da eqstremizmSi, aramed _ `mwulil niavSi~, simSvi- desa da zomierebaSi.

damowmebani: baqraZe 1992: baqraZe a. akaki wereTeli. `ganTiadi~, № 11-12, 1992. baqraZe 2004: baqraZe a. skolas (damxmare saxelmZRvanelo qarTul litera- turaSi saSualo skolebisaTvis). Tb.: 2004. bedianiZe 1993: bedianiZe d. `qebaTa qeba~ da qarTuli poezia. macne, enis..., № 1, 1993. baxtaZe 2008: baxtaZe g. iliaseuli tragedia akakis `sulikoSi~. didaWaroba, samecniero konferenciis masalebi, Tb.: 2008. evgeniZe 2005: evgeniZe i. akaki wereTlis lirikis bunebisaTvis. akakis krebuli II, Tb.: 2005. ipolite 1979: netarisa ipolites Tqumuli TargmanebaÁ qebaÁ qebaTaÁ. Satberdis krebuli X saukunisa, gamosacemad moamzades b. gigineiSvilma da el. giunaSvilma. Tb.: 1979. menabde 1973: menabde l. XIX saukunis qarTveli klasikosebi da Zveli qarTuli mwerloba. Tb.:1973. mcxeTuri xelnaweri 1985: mcxeTuri xelnaweri [IV]. gamosacemad moamzada e. doCanaSvilma. Tb.: 1985. meZvelia 2004: meZvelia q. RmerTis Zieba akaki wereTlis `sulikos~ mixedviT. klasikuri da Tanamedrove qarTuli mwerloba, № 7, 2004. ä navrozaSvili 1999: navrozaSvili e. `solomonis qebaTa-qebis~ qarTuli Targmanebi. filologiis fakultetis axalgazrda mecnierTa Sromebi, w. 3, Tb.: 1999. noseli 1968: giorgi mTawmindelis Targmani grigol noselis Txzulebisa `TargmanebaÁ qebisa qebaTaÁsaÁ~. teqsti gamosacemad moamzada gulnaz kiknaZem. Tb.: 1969 (xelnabeWdi). papuaSvili 2011: papuaSvili n. grigol feraZe _ solomonis `qebaTa qebis~ mTargmneli da komentatori. saerTaSoriiso konferencia `ucxoeTis qarTuli memkvidreoba~. moxsenebaTa Tezisebi, 20-24 seqtemberi, Tb.: 2011. qeba qebaTa 1910: Песнь Песней Соломона. Перевод с древне-еврейского и примечания А. Эфроса. Предисловие В. Розанова. Издание второе исправленное и дополненное, СПб., 1910. saduniSvili 1990: saduniSvili g. akaki wereTlis piradi biblioTeka. `ciskari~, № 6, 1990. sordia 1991: sordia l. akaki wereTlis `suliko~. skola da cxovreba, № 6-7, 1991. farulava 2005: farulava gr. akaki wereTlis qristologiuri msoflSegrZnebisaTvis. akakis krebuli II, Tb.: 2005. qeba-qebaTa 1909: qeba-qebaTa, Tqmuli solomonisi, da sulamit. lirikuli poema a. SanSiaSvilisa. tf.: 1909. SakiaSvili 2009: SakiaSvili e. akaki wereTlis leqs `sulikos~ gaazrebisaTvis. Sromebi: Jurnal `moambis~ damateba. № 2, 2009. cagareli 1886: Цагарели А. А. Сведения о памятниках Грузинской письменности, Вып. 1, С.Пб., 1886,VI, 2-ое прилож.: Книга Песнь Песней с комментариями, _ Грузинский текст по списку Афонской Библии 978 года. werediani 2005: werediani d. anarekli. Tb.: 2005. wereTeli 1950: wereTeli ak. TxzulebaTa sruli krebuli TxuTmet tomad. t. II (leqsebi 1880-1900). Tb.: 1950. xaCiZe 1999: xaCiZe l. sagalobeli akakisa. akakis krebuli, I, Tb.: 1999.

130 LARISA PISKUNOVA Russia, Yekaterinburg Ural Federal University

The Pragmatism of Literary Discourse in a Consumer Society (“Totem figures” of local literary myths as a way of positioning the territory and the formation of collective identity)

The article examines the process of pragmatic transformation of literature discourse in contemporary situation. Literature discourse turns to pragmatics uses of literary heroes, authors and plots in public spheres. Heroes and writers began to work as signs and symbols of territories. Literature myths work as ground for territory brands and began use as source to identity of territory. Managers in public relation run plots, novels in process of production of im- pression. This activity needs special professional reflection.

Key words: literature, myth, mythologem, territorial myth and brand, territorial identity.

ЛАРИСА ПИСКУНОВА Россия Екатеринбург, Уральский федеральный университет

Прагматизация литературного дискурса в обществе потребления («Тотемные фигуры» локальных литературных мифов как способ позиционирования территории и формирования коллективной идентичности)

Литературоведение: поиск метода и объекта исследования.

По мнению Кевина М.Ф.Платта, представленном в своеобразном «ма- нифесте» гуманитария «Зачем изучать антропологию? Взгляд гуманита- рия»: «Литературоведение, за последние десятилетия значительно расши- рило свои границы. В поле его исследований вошли множество новых объектов, от кино и поп-культуры до междисциплинарной политической и социальной истории» (Платт 2010: 9). Этот тезис подтверждает ситуация прагматизации литературного дис- курса сложившаяся и в российском литературоведении. Одной из ха- рактерных особенностей этого процесса является описанный в данной работе феномен использование литературных мифов, региональной исто- рии литературы и литературных персоналий в создании локальных прос- транственных мифов для продвижения территории. 131 Вступая в это поле, литературоведение жертвует своим традиционным принципом - интерпретировать тексты. Если традиционно: «Профессор литературы был, в самом прямом смысле, профессиональным интерпрета- тором литературного канона, а в метафорическом смысле — интерпрета- тором, или даже медиумом, национальных и цивилизационных смыслов… Национальная идентичность, как утверждали ученые XIX века, должна неизбывно присутствовать в культурной жизни, вернейшимм зеркало ко- торой является литература» (Платт 2010: 21), то современная ситуация, с кризисом привычных классических способов работы с чистым научным знанием ведет к тому что ученый-литературовед оказывается вовлечен, осознанно или неосознанно, в такие сферы коммуникации и практики, в которых он предстает как специалист, создающий локальный простран- ственный миф-бренд или «культурную карту территории», где в качестве «разметок» взяты литературные персонажи, места их обитания, дома, где жили авторы литературных произведений или останавливались во время своих путешествий. И, если, раннее поэзия, чтение романов, классическая музыка, автор- ское кино, выросшие из той или иной групповой и индивидуальной иден- тичности, приводили к осознанию и созданию широко разделяемой наци- ональной идентичности, то теперь, с кризисом Больших Повествований резко усиливается та особенность литературного процесса которая связана не с созданием единого культурного пространства и культурной целос- тности, а вовлечена в конструирование региональной культурной идентич- ности в глобальном контексте. В этой зоне идет работа по конвертации литературы в культурный капитал территорий.

Мифогеграфия, культурная география.

Литература обращаясь к городу и территории рассматривает их как мифологический Текст. В современной научной литературе достаточно исследований, обраща- ющих внимание на феномен городского пространства, воспринимаемый как Текст (Замятин: 2006, Теребихин: 1993, Топоров: 2003, Абашев: 2008, Щукин: 2007, Кнабе: 1998, Фадеева: 2000). Данный подход нам интересен с точки зрения прагматического использования этого Текста для продви- жения данной территории. Текстовые характеристики городского прос- транства являются основой для конструирования мифа. Существование индивида, социальной группы или общества в целом где-то, в каком-либо пространстве – предполагает то или иное осмысление этого пространства. Оно в начале осваивается, именуется, одомашнивает- ся, далее начинаются процессы отграничения «своего» и «чужого» прос- транства, возникают различные конфигурации представлений, создаются устойчивые суждения о местах, формируется символическая картина ми-

132 ра. Т.е. постепенно место «обрастает» интерпретациями: оценками, описа- ниями, стереотипами, мифами. Интерпретация конкретных локальных пространственных смыслов, различие категорий, обозначающих представления о месте – образ, геогра- фический образ, пространственный (локальный) миф, пространственное представление, локальный текст. Различия между ними выражаются в ин- терпретации конечного продукта, позиционировании категорий, как сос- тавляющих социального мифа, пространственного образа (Митин: 208). Два вида мифических пространств – первый – суть пространство нез- наемого, которые окружают известное нам (обитаемое в повседневной жизни). «Когда мы пытаемся представить, что лежит по ту сторону горной гряды или океана наше воображение конструирует мифические географии, которые могут в малой степени соотноситься с реальностью». Второй вид – пространственный компонент видения мира, концепция локальных ценностей, которыми люди руководствуются в повседневной жизни». Первый случай – отражение воображаемого пространства, интер- претация соседнего объекта в ситуации пограничья. Второй – простран- ство встраивается как элемент в общую сконструированную картину мира. Принципиальное отличие мифологического знания – его неверифи- цируемость. «Это интеллектуальный продукт. Оно может быть создано. Оно возникает посредством чувств и воображения как ответ на базовые человеческие потребности, игнорируя логику и противоречия. Логически космос имеет лишь один центр, в мифе центров может быть много» (Митин: 2008). Мифические пространства создаются силой воображения, а только и не столько только из восприятия (мифы в туризме, в повседневной памяти людей). Таким образом, исследования мифических пространств в большей степени ориентированы на познание субъекта, которое создает мифичес- кие пространства, легитимацию их экзистенции в сознании, в меньшей степени на объект, который их создает. Для мифогеографии, наоборот очень важны соотношения пространства и субъекта. Наши представления о географических объектах в повседневности ос- новываются не логике Логоса, а на логике Мифа.

От мифа к мифологеме. Продвижение территории.

В этой части статьи, на примере уральского региона России в первую очередь Свердловской и Пермской областей, будет рассмотрена специфи- ка сознательной работы по формированию и продвижению мифа терри- тории опираясь на литературную традицию. Многие города и районы страны сегодня позиционируются как объек- ты туристского интереса, решая тем самым свои экономические, соци- альные и имиджевые проблемы. Для этого, кроме создания достойной сфе- ры услуг и транспортной сети, требуется создание рекламного образа

133 данного места, или, бренда территории, которые надолго и надежно отпе- чатывались бы в сознании его потребителей. Образ должен быть интересным и привлекательным. В первую оче- редь, привлекательность его связана с конкретным регионом, районом, местом и легендарными персонами, Литературными персонажами или пи- сателями, имеющими к ним отношение. Наибольший эффект достигается при обращении к устоявшимся у аборигенов образам, связанным, с народным мифотворчеством, в основа- ние которого положены все перечисленные выше источники. Нужно лишь перевести эти стихийные проявления мифотворчества в ранг пиар-технологии: • переконфигурировать «туманный» лик мифа на доступный пони- манию язык мифологем и транслировать «новое лицо мифа» как вполне внятный и четкий рекламный образ (хотя на локальном уровне более-ме- нее успешно работают и обычные туристские байки, местные легенды и т. п.); • при работе с мифами крупных территорий (Урал, Сибирь и т. п.), необходимо учитывать соотношение укорененного в сознании «ретроми- фа» и готовности масс и элиты принять «футуромиф». Реальность воспринимается нами как композиция предметов и образов, как пространство, наполненное знаками и символами. По существу, древний человек в восприятии мира ничем не отличался от нас, он лишь придавал священность предметам и объектам природы и своей культуры, что помогало ему упорядочивать мир, сдерживать его на уровне психо- логии от расползания и хаоса. Оттуда берут начало ритуалы, обряды, за- коны, искусство и все остальное, что и является собственно культурой. Что же такое миф? По определению, Миф как «слово сказанное» (греч.), «твердое» не требует доказательств. Не требует логических объяс- нений, превосходя категории опровержения и подтверждения, поскольку обращается к абсолютно реальному, раскрывая изначальный авторитет са- мой вещи. Тогда как Логос тоже «слово», но, в отличие от Мифа, нужда- ющееся в доводах и рассуждениях, т. е. слово обдуманное, проверяющее себя. Мышление постепенно начало дистанцироваться от мифа, в результате чего изначальная взаимодополняемость Мифа и Логоса превратилась в оппозицию, где последний провозгласил себя высшим над первым. Если Миф был тем, что не нуждалось в доказательстве своей подлинности, то стал тем, что не способно доказать себя как истинное. В итоге, он стал означать то, во что верят как в выдумку, плод воображения. Поэтому-то и необходимо вернуть Мифу его подлинный смысл. В нашем случае, пользуясь понятием «мифологема» (миф + логос), мы пытаемся вернуться к Мифу посредством все же логически обоснованных построений, потому как у современного прозападного человека выбор-то невелик – цельным восприятием реальности обладают сегодня немногие. Таким образом, мифологема – это логически обоснованная, т. е. по- нятная разуму, форма изложения некоей основополагающей идеи, кото-

134 рую несет в себе тот или иной Миф. Следует также учитывать, что в традиционном понимании мифы ассоциируются с чем-то древним (отсю- да, например, образы «Седого Урала» и «опорного края державы»), а ми- фологемы могут быть построены и на образах будущего. Задача PR-технолога/брендмейкера, взявшегося, например, за создание и продвижение бренда региона или страны, состоит в следующем. Во-пер- вых, попытаться обнаружить и распознать «дремлющий» миф, в том числе основанный на литературных или литературоведческих реалиях. Во-вто- рых, найти (изобрести) приемы для пробуждения мифа и создания на его основе адекватной социальному заказу мифологемы, в том числе и «ми- фологемы благоприятного будущего». В-третьих, разработать механизмы адаптации сконструированного мифа (мифологемы) в общественном сознании. В итоге, сдвиг сознания меняет и ситуацию. Конечно, все эти приемы можно рассматривать как способ управления, и в первую очередь, манипу- лирования общественным мнением. В хорологии власть подразумевает способность оказывать воздействие на любые социальные и политические феномены посредством пространства, занимаемогом те или иным этносом, государством, блоком стран. Так или иначе, власть сопряжена с понятием порядка. Невозможно управлять тем, что не контролируется, что предва- рительно не упорядочено. Мифологизация пространства как раз и дает возможность не только упорядочить пространство, но и привнести в него время, которое является не менее, если не более важным ресурсом, нежели территория; и, конечно же, создать и транслировать положительный образ конкретного региона, места и города в тех или иных целях. Мифологемы как технология продвижения территорий. От имагинации пространства к капитализации территорий. Имагинация пространства, придание аборигенами месту своего про- живания черт священности, исключительности – естественный механизм адаптации человека к месту обитания . Стремление придать священность своему пространству в дальнейшем, через понятие множественности его объектов, приводит к идее протяженности времени, и что важно – имаги- нация придает смысл человеческому существованию в конкретном месте. Отсюда и разногласия по поводу значимости тех или иных объектов потенциального туристского интереса между «местными» и специалиста- ми из «центра». При всем уважении к энтузиастам краеведческого дела, к тем усилиям и верности идее малой родины, которые зачастую и не оце- ниваются должным образом современниками и местной властью, следует отметить следующее. «Верность своим богам» не означает, что другие, приехавшие как гости, как туристы, воспримут этих «богов» так же, как и живущие в данном месте. Например, современному туристу из Европы несравненно интереснее побывать в Ирбите (Свердловская область) как азиатском городке, где 135 имеется музей (ГМИИ) с уникальной десятитысячной коллекцией гравюр и рисунков известных европейских мастеров, чем на «Ирбитской ярмар- ке», о которой теперь можно только прочитать, но которую упорно про- должают продвигать как «миф прошлого». Да, это интересно на реги- ональном уровне, но не более того. Выстраивание мифологем, привязан- ных к пространству, происходит приблизительно по следующей схеме: пространство (привязка к региону) – герой (и /или дух местности) – «свя- щенное» место, которое может быть локализовано как конкретный объект (гора, пещера и пр.) либо проецироваться на всю местность, село, город. Стихийно так оно и получается. Например: Урал – Бажов и герои его ска- зов – Азов-гора, п. Мурзинка, п. Сысерть и другие бажовские места; Урал – Романовы – дом Ипатьева (несуществующий), Храм-на-Крови (г. Екате- ринбург); Урал – Ерофей Марков, открытие самородного золота – г. Бере- зовский; Урал – Павлик Морозов – могила, музей П. Морозова (Свердлов- ская область, с. Герасимовка, Тавдинский район). Стремление придать священность своему пространству приводит к идее протяженности времени, и что важно – имагинация придает смысл человеческому существованию в конкретном месте. В чуть развернутом виде схема дополняется рядом других объектов, может быть менее значимых, но являющихся фоном для выделения «того самого» объекта. Этот ряд, или множественность, как одновременное на- личие в освоенном пространстве разных качественных вещей неизбежно порождает стойкое ощущение протяженности, что, «логически предшес- твует времени». Таким образом, придание священного статуса простран- ственным объектам – выражение их качеств через образы, решает две бытийные сверхзадачи. Во-первых, сакрализация, как обнаружение священных свойств, в от- ношении пространства приводит, как минимум, к тому, что каждый эле- мент или каждый объект приобретает непотребительский статус, ноа ст - новится самоценной вещью, сопряженной с таковыми же в ее окружении. Тем самым формируется иной, не профанный образ конкретного прос- транства. В современной политической географии образ пространства, то есть отражение реального пространства в чувственном восприятии субъекта, получил название перцептуального. Перцептуальное пространство характеризует состояние того или иного государства в данный, конкретный момент, помогая выстраивать эффек- тивную пространственную структуру. Перцепция же связана с оценкой, с качественной характеристикой, но следует учитывать, что оценка прос- транства – категория подвижная (причиной чего являются расовые, а соот- ветственно антропоэстетические и этнические особенности человека – так называемая кровь; место проживания – рельеф, климат, ландшафт – так называемая почва, а также воспитание и образование). В итоге, структу- ризация пространства приводит к его наполнению, развитию, капитализации. 136 Во-вторых, из множественности вещей в пространстве «возникло» время, изначально цикличное... Цикличное, поскольку одновременное присутствие вещей, «соприкасаясь» в восприятии человека с естествен- ными циклами (суточными, годовыми, прецессионными), породило син- хронность присутствия в настоящем и прошлого, и будущего. Потому Миф и имел такую силу, и имеет ее в традиционных сообществах. Само пространство сливалось со временем. Все материальные атрибуты культу- ры выражали порядок, структурное устройство космоса и круг вечного возвращения: народный костюм, жилище, освоенное пространство и при- родные объекты в нем (деревья, камни и пр.). Само циркулярное время осталось как миф, и именно в мифе время не является необратимым. Поскольку в круге (цикле) начало сливается с кон- цом, мифологическое время мгновенно сливается (минуя преграды в виде рационального ума) с конкретным пространством в случае придания ему статуса сакрального места. Перцептуальное пространство характеризует состояние того или иного государства в данный, конкретный момент, помогая выстраивать эффек- тивную пространственную структуру. Именно такой подход, как один из возможных, следует использовать при создании мифологем конкретных природных объектов, учитывая, однако, что все мы живем в линейном времени, подчиняясь лишь циклам природным, и то только тем, которые нами наблюдаемы. Переход от имагинации территории к ее социальной, экономической реабилитации (и в целом – капитализации) предполагает, что инициаторы этого процесса понимают, что делают. «Реки теснин» ( как назвал Чусовую писатель А. Иванов), притом ее древний образ, связанный с мистической реальностью пермяков и вогулов, и ее статус как основы горнозаводской миницивилизации, которая существовала триста лет на ее берегах, приоб- ретают новые параметры. Проекты по созданию чусовских пристаней со всей необходимой инфраструктурой уже вызывают интерес и у турфирм, и у потенциальных инвесторов.

Заключение В последние десятилетия литературный процесс приобрел дополни- тельное прагматическое измерение. Бытие писателей, их произведений, а также сфера деятельности специалистов по художественному творчеству включило в себя работу с формированием и продвижением брендов тер- риторий. Произведения, литературные герои и писатели получили новое измерение «жизни», они стали частью локальных текстов включенных в глобальное интертекстуальное пространство. В этом пространстве они оказываются ключевыми символическими объектами структурирующими отношения людей с территорией и идентичностью. Текст участвует в про- цессе производства и перераспределения символического капитала и

137 таким образом вовлекается в возможности перераспределения других форм инвестиций и накоплений и перераспределений. Текст основа мифологии места. Процесс мифологизации может носить стихийный и неконтролируемый характер. Но это пространно может стать и объектом для целенаправленной пиаровской и рекламисткой деятель- ности. Грамотное использование таких возможностей открывает новые перспективы для специалистов по литературному процессу.

ЛИТЕРАТУРА:

Абашев 2008: Абашев В.В. Пермь как текст. Пермь: 2008; Замятин 2006: Замятин Д.Н. Культура и пространство: Моделирование географических образов. М.: Знак, 2006 Кнабе 1998: Москва и московский текст русской культуры. Сборник статей. М.: Изд. РГГУ, 1998. Митин 2008: Митин И. Место как палимпсест. Ж.: 60 параллель, №4, 2008. Платт 2010: Платт Кевин М.Ф. Зачем изучать антропологию? Взгляд гуманитария: вместо манифеста. Ж.: Новое литературное обозрение, №106, 2010. Теребихин 1993: Теребихин Н.М. Сакральная география Русского Севера. Архангельск, 1993; Теребихин 2004: Теребихин Н.М. Метафизика Севера. Архангельск: 2004; Топоров 2003: Топоров В.Н. Петербург и Петербургский текст русской литературы. (Введение в тему). СПб.: Искусство, 2003. Фадеева 2000: Фадеева Т.М. Крым в сакральном пространстве: История, символы, легенды. Симферополь 2000; Щукин 2007: Щукин В. Российский гений Просвещения: исследования в области мифопоэтики и истории идей. М.: 2007.

138 TIGRAN SIMYAN Armenia, Yerevan Yerevan State University

“Top”/”Bоttom” Binary Opposition as a Key to the Description of Brotherhood Model (By the example of “Journey to the East” by Herman Hesse (1932))

In the present article, an attempt is made to reconstruct the encoded meaning of Hesse’s text in semantic, syntagmatic and pragmatic aspects. A special attention is paid to the concept of “service”, which is analysed through the “top” / “bоttom” opposition. This enables us to see Hesse’s implicit criticism against imminent Nazy regime. Brotherhood model is described as an “open” system, where inversion is possible, that is when the “top” can appear at the “bоttom”. As it is known, totalitarian, authoritarian regimes are “close” systems (K. Popper), where inversion is not possible, that is the “top” can never be found at the “bottom” in social and political meaning.

Key words: Hesse, binary opposition, Hitler, Nazism, Semiotics.

ТИГАН СИМЯН Армения, Ереван (ЕГУ) Ереванский государственный университет

Бинарная оппозиция “верх”/”низ” как ключ описания модели Братства (на примере повести Германа Гессе “Паломничество в страну Востока”, 1932)

В этой статье попытаемся описать структуру и иерархию духовного Братства. Проблема будет раскрыта бинарными оппозициями. Сам мате- риал анализа, в свою очередь, уже дает веские основы для выбора метаязы- ка. Иерархия единения Братства построена на основе оппозиции верх // низ. Отметим, что духовное Братство в повести Гессе есть имплицитная ан- тиструктура нацистского (тоталитарного) режима, который уже в 1930-е годы набирал оборот. В тоталитарных системах отдельные люди не пред- ставляют ценности, оппозиция верх/низ слишком маркирована. Прежде чем перейти к анализу текста Гессе, обратим внимание на сле- дующие слова Гитлера (01.08.1941 г., пятницаь, ноч ): «Через 10 лет в на- шем распоряжении окажется отборный человеческий материал, о кото- ром мы будем знать: для этой цели мы возьмем того, для другой – дру-

139 гого, если для выполнения определенных новых задач потребуются испы- танные мастера. Будет выведена новая порода людей, истинных повелителей по своей натуре, которых, конечно же, никак нельзя будет задействовать на За- паде: вице-королей» (Пикер 1998: 7). Из вышесказанного видно, что сло- варный запас Гитлера “биологический”. “Взращенное поколение” должно быть в роли вице-королей (король (Гитлер) // вице-короли)1. Система описанная, формирующаяся на основе господства, управле- ния, эксплуатации, совершенно противоположна модели Братства, которая описана Гессе годами раньше. В диалоге героев повести Лео и Г.Г., Лео говорит о законе служения (Gesetz von Dienen): «Что хочет жить долго, должно служить. Что хочет господствовать, живет недолго. - Почему же тогда многие рвутся стать господами? - Потому что не знают этого закона. Лишь немногие рождены для господства, им это не мешает оставаться радостными и здоровыми. Но другие, те, что стали господами просто потому, что очень рвались к этому, они все кончают в нигде. - В нигде? Как это понять, Лео?- Ну, например, в санаториях» (Гессе 2003: 558). Как видим, в словах Лео в политическом плане чувствуется скрытая критика нацизма, нуждающаяся в лечении (“санаторий”), где все иерархизировано. Низ // верх (в особенности “верх”: фюрер) не может под- вергаться инверсии. Невероятность последнего выражается в основных правилах поведения нацистского офицерского состава: «Любовь к фюреру, народу, родине – превыше всего» (Пикер 1998: 32). Здесь важна очеред- ность слов: 1 - фюрер (“верх”). 2 - народ (“низ”) и 3 - Родина. Лишь в антинацистских текстах, содержащих карнавальные элементы, видна инверсия верх // низ. Такая ситуация описана, к примеру, в романе Фейхтвангера «Лживый Нерон» (горшечник Терентций, раб, “низ” → Теренций-Нерон, псевдо кесарь, “верх” → смерть), в фильме Ч.Чаплина «Великий диктатор», где Гитлер (тиран, “верх”) попадает по ошибке в тюрьму, а парикмахера-еврея, который очень похож был на Гитлера, при- нимают за Гитлера, т.е. имеет место инверсия (“низ” меняется на “верх”). Авторитарный и тоталитарный режимы – закрытые системы. Закрытой называем тоталитарный режим и ту систему, которая строго иерархизи- рована и в которой не происходят инверсии. В открытой системе прева- лируют “социальные люфты”, чтобы талантливые люди поднимались по социальной лестнице и занимали высокие посты, должности, исходя из интеллектуальных способностей и мотиваций. А в межличностных отно- шениях премущественно должна звучать сослагательная форма глагола (Konjuktiv), социалекты (спасибо, извините, до свидания и т.д.) и возмож- ны социальные и ролевые инверсии. Гитлер прекрасно понимал, что для социальных низов необходимо соз- дать “социальные люфты”, в противном случае могут возникнуть акции протеста: «Через школы – школы Адольфа Гитлера и национал-социалис- 140 тические воспитательные заведения – я хочу (болд – Т.С.) сделать так, чтобы юноша из самой бедной семьи мог занять любое положение в обществе, если в нем есть предпосылки для этого. К тому же партия по- заботится о том, чтобы тот, кто доказал свою преданность идеям, мог сделать карьеру в деловом и чиновничьем мире, минуя ступени обычной иерархической лестницы. Иначе вспыхнут мятежи. Еврей чует, где зреет конфликт, и использует его в своих целях» (Пикер 1998: 34). Как видим, слова Гитлера (27.01.1942, вторник, полдень) остаются только желанием. Стало бы его желание действительностью, трудно предсказать, поскольку исторические события не позволили Гитлеру осуществить “заветные” желания. Из слов Гитлера ясно, что кто вне закрытой системы, тот не по- лучит доступ во “внутрь”, а подъем “вверх” возможен только “преданным партии”. Ставшим поперек системы нацизма Гитлер покажет “кулак”: «Того, кто выступает против общественного порядка как такового, я, ни на секунду не задумавшись, расстреляю. Строй, который я создаю, не падет под натиском широких масс. Они разобьют свои головы об эту неодолимую твердыню. Любой, кто попытается силой потрясти основы этого государства, захлебнется в собственной крови» (Пикер 1998: 35). Эта проблема в художественном плане прекрасно была описана в романе Кaфки «Замок», где землемер К. не может войти в Замок (закрытая система). Что относится к межличностным отношениям в закрытой сис- теме, то они обычно складываются по принципу оппозиций: хозяин // прислуга, хозяин // раб, приказчик // исполнитель, а в общении повели- тельное наклонение (сделай, принеси и т.д.). Особенно интересны в этом смысле, рассуждения Чиполлы в рассказе Т.Манна «Марио и фокусник» о властвовании и повиновении. Размышле- ния Чиполлы: «Власть и повиновение неотъемлемы. Кто может влас- твовать, тот может повиноваться и наоборот» (Mann 1981: 220). Объ- яснение фокусника Чиполлы (оппозиции властвовать // подчиняться) но- сит диалектический характер, т.е. властвование переходит в подчинение и наоборот. Рассуждения Чиполлы в сущности раскрывают логику тотали- тарного режима, что и закодировал сам автор рассказа. В закрытой сис- теме этот принцип работает четко и успех обеспечен. Он повинуется вышестоящему, а это дает ему возможность властвовать и выражать свою волю “внизу”. Находящийся в закрытой системе оппозиции хозяин // раб (слуга) всегда находятся в постоянной смене ролей2. Этот принцип рас- крывает суть нацистского и фашистского режимов. Уместно вспомнить слова Чацкого, обращенные Фамусову: «Служить бы рад, прислуживать- ся тошно» (Грибоедов 2000: on-line). Эти слова свидетельствуют о чело- веческом достоинстве, что чуждо служащим закрытых систем. В отличие от закрытой – открытая система дает талантливым и компетентным, ин- теллектуальным личностям проход во “внутрь” и возможность для подъ- ема по иеархической лестнице “вверх”.

141 Подобных людей, которые приходят служить искусству, государству, по гессевской модели, очень мало. Двигающей силой, в основном, яв- ляется выгода власти над другими, диктатура собственной воли. Стоит привести по этому поводу высказывание Ленина, что любая кухарка (“низ”) должна уметь управлять государством (“верх”). Это- миф. В про- тивоположность высказываниям Ленина, Сталин считал, ьчто власт раз- дувает, создает мощную номенклатуру. Руководящим принципом Сталина было eго известное высказывание: «Кадры решают все!»3. Этот принцип также противоречить модели Гессе, поскольку фундаментом является создание армии верных исполнителей воли, в которой понятие “служение” в духовном смысле неуместно. В этом случае правильнее было говорить о безвольных, присягающих воле исполнителях. “Служение” нейтрализует оппозицию верх // низ и является наилуч- шим принципом функционирования в открытой системе (обществе). Нап- ример, если в начале повести читатель полагает, что Лео – один из ря- довых членов Братства, потому что он помогал переносить вещи (“er half beim Gebäcktragen”) и «часто служил у делегата» (“<...> und war häufig dem personlichen Dienst beim Sprecher zugeteilt” - Hesse 1987: 20-21), то в конце рассказа Г.Г. узнает, что представителем (“der Oberste, der Oberst, der Obern”) высшего присутствия является именно Лео, который без слов препровождает Г.Г. “вниз” к суду4. Описанная модель Гессе дает повод полагать, что стоящий “наверху” Лео в горизонтальных отношениях не показывает себя представителем “верха”5. Когда Г.Г. получает доступ к использованию каталога о членах Братства (Bundesbrief), он узнает, что Лео - архиепископ, дьякон Господа Бога, носящий рог Амона 6 (“Arhiepisc. XIX.Diacon.D. VII. Cornu Amon. 6.” - Hesse 1987: 61). Это дает основание заключить, что в горизонтальных взаимоотношениях (человек-человек) Лео в ролевом плане выступает “внизу” в качестве грузчика (Gebäcktrager, Gebäcktragen), а на “вверху” – архиепископа, воплощения Амона, т.к. носит Рог Амона6 - бога Солнца. В вертикальных отношениях (человек - Бог) Лео выступает как дьякон, т.е. слуга, служитель. На ценностное мировоззрение Гессе заметное влияние оказал Лао-Цзи: «Слава и позор, - читаем в “Дао де Цзине”, - подобны страху. Знатность подобна великому несчастью в жизни. Что значит, слава и позор подобны страху? Это значит, что ни- жестоящие люди приобретают славу со страхом и теряют её также со страхом. Это и называется — слава и позор подобны страху. Что значит, знатность подобна великому несчастью в жизни? Это значит, что я имею великое несчастье, потому что я [дорожу] самим собой. Когда я не буду дорожить самим собой, тогда у меня не будет и несчастья. Поэтому знатный, самоотверженно служа людям, может жить среди них. Гу- манный, самоотверженно служа людям, может находиться среди них» (Лао-цзи 1972: 118). Этот тип человека приемлем для 142 членства в Братстве, но не совместим для хозяев тоталитарного и авто- ритарного режимов, поскольку последние вынуждены защищать свою персону “мясной” стеной, т.е. вышибалами, бодигардами. Заметим, что в горизонтальном плане оппозиция “верх” // “низ” не способствует развитию общества, пропорциональному развитию межлич- ностных отношений, стимулированию прогрессивного общения и управ- ления. Это ярко вырисовывается в произведении Шиллера «Заговор Фиеско в Генуе» (в беседе Верина – Фиеско, 5-ое действие, 16-я сцена). Интересным примером является также баллада Ованеса Туманяна «Шах и разносчик» (1917), где «торговцем одетый властитель Аббас», как «змей ползет по базару», спрашивает у одной «армянки-выселенки» и «мятеж- ника», как им живется: «Мятежный» нарастает крик: // «Будь проклят шах и шахов трон!» // <…> Как сердце перед ним раскрыть? // Доколе шах и пленник есть, // Хозяин и наемник есть, // Не могут на земле процвесть // Ни счастье, ни любовь, ни честь»” (Туманян 1986: [on-line]). Сказанное, как видно, возможно в открытом обществе при наличии демок- ратических ценностей и мировоззрения. В диалоге Г.Г. и Лукаса, Лукас выражает точку зрения окружающих к Братству: «нельзя ли поставить движение в целом на службу республикан- ской политике7. Эта идея важна в том смысле, что всякая политическая сила должна вести правильную культурную политику для создания здоро- вого общества. Тоталитарные политики делают все наоборот: искус- ство, литературу превращают в средство пропаганды. Вот поэтому и противопоставляется Братство всем “эксцентрическим движениям пос- левоенного времени в политике, религии, художественном творчестве. Сколько пророков, сколько тайных сообществ с мессианскими уповани- ями, с мессианскими претензиями объявилось в ту пору, и все они канули в вечность, не оставив никаких следов» (Гессе 2003: 565). В строках Гессе можно увидеть имплицитную критику нацизма, как политической религии. Значение культуры и ее роль важны в политической, экономической и правовой сфере, поскольку искусство способствует сохранению челове- еского достоинства. Его отсутствие превращает госаппарат в механизм, работающий против народа. Так случилось в нацистской Германии. Без искусства, аксеологической системы, в государстве возникает необходи- мость создания тюрем и концлагерей. В этом смысле “активизируются” звучащие в республиканской трагедии слова Леонора, обращенные к Фиеско в произведении Шиллера «Заговор Фиеско в Генуе»: «Любовь знает слезы и понимает их язык; у властолюбия - свинцовые глаза, в них никогда не блеснет жемчужина чувства! У любви лишь одно достояние, все другие она отвергает. Властолюбие терзается голодом, даже пог- лотив все мироздание. Властолюбие разрушает мир, превращая его в узи- лище, где слышится лишь звон цепей. Грезы любви - пустыню обращают в рай» (Шиллер 1955: 589). Эти мысли Леонардо созвучны с мыслями Гессе о том, что культура должна служить «республиканскому государству». 143 Добавим к этому, что государство должно создать и способствовать фор- мированию и развитию человекоцентричной культуры (искусства) и об- щества. Только в этом случае возможны соответствующие предпосылки для создания ноосферы8.

Переход Г.Г. Братство-мир-Братство (“мы” – “они” – “мы”) и осознание ответственности личности Учитывая в повести психологические переходы Г.Г., можно выделить следующие основные синтагматические единицы: период синхронного паломничества Г.Г. с Братством (праздник Бремгартене) – потеря Лео (ра- зочарование, разрушение кажущегося союза)9 - поиск Лео – его находка – описание хода суда (чувство вины Г.Г., “Davongelaufener, untreu Gewor- dener, Deserteur” – (Hesse 1987: 64), осознание мощи Братства, находка по- терянного кольца Братства, Bundesring), перечисление грехов Г.Г. (игнори- рование религии, неспособность к концентрации, отрицание необходимос- ти молиться, продажа скрипки, «разочарованная глупая, узколобая жизнь самоубийцы» - Hesse 1987: 67, агрессия собаки Неккер и разрыв связи с животным миром). Синтагматические единицы более осмысленны на прагматическом уровне, в том смысле, что читатель уже видит, каким должен быть творец, создатель искусства. Он должен быть в гармонии с самим собой. Приз- наками дисгармонии и разочарования в повести Г.Г. можно считать факт продажи скрипки. Таким образом, потеря связи с музыкой (искусством), разочарование может привести к душевной пустоте, «в пустоту, в смерть» (Hesse 1987: 52). Выход из этого состояния Г.Г. видит в своем служении: «Что сох- раняло для меня цену, так это одна надежда: через мой труд, через мое служение памяти о тех возвышенных временах как-то очистить и оправ- дать собственное бытие, восстановить свою связь с Братством и со всем пережитым» (Гессе 2003:575). Из вышеизложенного заключаем, что каждый член Братства как-то должен служить каким-то образом. В основу действий должны быть вло- жены понятия “служение”, “ответственность”. Эта идея была выражена также в романе «Нарцисс и Гольдмунд» (1930): «Он (Гольдмунд. – Т.С.) отчетливее всего видел, что получилось из его друга (Гольдминда. – Т.С.): мужчина. Служитель духа и Церкви, с нежными руками и лицом ученого, но при этом – мужчина, исполненный мужества и уверенности, вождь, человек, несущий почетное бремя отвественности» (Гессе 2001: 305). Здесь наиважнейшими качествами служителя являются - мужественность, уверенность, вождизм, отвественность и терпеливость носить почетное бремя. А “служение” Г.Г. выражается в том, что он пишет о Братстве, пе- реживает наилучшие времена. Интересно, что после суда «Г.Г. обязан был войти “вверх”, в ряды старейшин, и занять свое место» (“<…> Bruder die Pflicht hat, in die Schar der Oberen einzutreten und einen ihrer Sitze 144 einzunehmen” - Hesse 1987: 69). Как видим, здесь происходит инверсия: после осознания грехов Г.Г. “снизу”, “извне”, попадает в “верх”. Прежде чем попасть к старейшинам, Г.Г ждет еще одно испытание. Он соглаша- ется найти свою карточку и прочитать, что написано о нем в архиве Братства: Chattorum10 r. gest. XC. civ. Calv. infid. 49 6 (XC действующего Хаттера, неверующий жить. Кальва 49): Затем, после суда, он остался один «в опустевшем зале и видел уходящие вдаль ящики, шкафы, ниши и кабинеты - средоточие всего знания, которое стоило бы искать на земле» (Гессе 2003: 588). Зайдя в отделение “Chattorum res gestae”, Г.Г. находит статуэтку. За- жигая свечи, он обнаруживает прозрачную скульптуру: «Фигурка, соб- ственно, состояла из двух фигурок, у которых была общая спина. <…> Она изображала знакомый образ, это был я сам, и мой образ являл неприятные приметы немощи, ущербности, черты его были размыты, во всем его выражении проступало нечто безвольное, расслабленное, тро- нутое смертью или стремящееся к смерти, он смахивал на скульптурную аллегорию Бренности, Тленияе или ещ чего-нибудь в том же роде. Напротив, другая фигура, сросшаяся воедино с моей, обнаруживала во всех красках и формах цветущую силу, и едва я начал догадываться, кого же она мне напоминает - а именно слугу Лео, первоверхового старейшину Льва, - как мне бросилась в глаза вторая свеча на стене, и я поспешил зажечь ее тоже. Теперь я видел двойную фигуру, представлявшую намек на меня и Лео, не только отчетливее, с более явными чертами сходства» (Гессе 2003: 590-591). Из цитаты можно заключить, что эта статуэтка - метафора. Первое, означаемое – это синтез Г.Г. и Лео. Гессе не только нейтрализует проти- вопоставление низ // вверх, мы (=Лео, Братство) // он (Г.Г.), но и сопос- тавляет, синтезирует их. В оригинале дословно мы читаем: «На одной из фигур скульптуры высечено “безволие”, “слабость”, “умирающий или желающий умереть”, “Прошлое или разложение”» (“Vergänglichkeit oder Die Verwesung” - Hesse 1987: 75). Изгнание (Werwesuing) можно понять двупланово: а) индекс прошлого Г.Г. (разочарование, попытка самоуби- йства и пр.); б) для сопоставления душевных состояний Г.Г. и Лео. Синтез двух фигур, его взаимопроникаемость закодированы в “проз- рачности” (“durchsichtig”) этих двух фигур (Hesse 1987: 75). Г.Г. в глубине фигур видит «какое-то движение, медленное, бесконечно медленное дви- жение, как может шевелиться задремавшая змея. Там совершалось очень тихое, мягкое, но неудержимое таяние или струение, и притом струение это было направлено из недр моего подобия к подобию Лео, и я понял, что мой образ будет все больше и больше отдавать себя Лео, перетекать в него, питать и усиливать его. Со временем, надо думать, вся субстанция без остатка перейдет из одного образа в другой, и останется только один образ - Лео. Ему должно возрастать, мне должно умаляться» (Гессе 2003: 591). Как видно, Гессе - сторонник именно такого члена 145 Братства, именно с таким душевным состоянием, который может служить, познавать. Копаясь в ящиках и нишах, Г.Г. пришел не только к самопоз- нанию, но и к приобретению знаний для записи в дальнейшем истории Братства. Г.Г. не смог написать историю Братства (он уничтожает свою руко- пись), но пишется история-повесть обе автор -члене этой истории («Палом- ничество в страну Востока»). Особенно интересно, что в архиве Братства Г.Г. обнаружил две рукописи двух других братьев о распаде Братства. Оно важно тем, что описанное ими не ординарно; оно многоголосо и взаимо- отрицаемо. Это говорит о том, что "монопольное” описание истории Брат- ства противоречило бы духу самого Братства как принципу открытой системы. В открытой системе должно присутствовать “многоголосье”11. Закрытые системы – “монологичны”, “одноголосы”; считается лишним прислушиваться к гласу “низа” (народа). В противоположность этому, наррация повести ведется не с одной точки зрения. Автор “ломает” повес- твование, размещает комментарии разных “рассказчиков”, словами С.Аве- ринцева «неприметно точка зрения передвигается» (Аверинцев 1977: 25). Что касается взаимоотрицаемых мнений, различных интерпретаций о потере Лео и распаде Братства то и здесь раскрываются интересные детали. Один из рассказчиков описывает события как предопределенный процесс. Рассказчик пишет, что потеря Лео не случайна, он был «отозван тайным приказом высших авторитетов Братства». Исчезновение Лео стало причиной того, что «группа (паломников, членов Братства. – Т.С.) потеряла голову и утратила веру, предалась сомнениям и бесполезным дебатам и кончила тем, что в противность самому духу Братства рас- палась на партии и все разошлись по своим углам» (Гессе 2003: 588). Кроме того, в тексте историка Братства Г.Г. находит информацию о се- бе: «один из самых твердых в вере и верности членов Братства, притом любимый всеми за свое искусство , несмотря на некоторые недостатки характера, выделявшийся среди братьев полнотой искрившейся в нем жизни, он впал теперь в ложное умствование, в болезненную, маниакаль- ную недоверчивость, стал более чем небрежно относиться к своим обя- занностям, начал делаться капризным, нервическим, придирчивым» (Гессе 2003: 589). Как видим, психологический облик Г.Г. описывается с разных точек зрения, благодаря чему описываемый объект раскрывается посло- йно, каждый раз по-своему. Интересна оценка Г.Г. данная на суде по поводу разочарования: «От- чаяние - исход любой серьезной попытки вытерпеть жизнь и выполнить предъявляемые ею требования, полагаясь на добродетель, на справедл- ивость, на разум. По одну сторону этого отчаяния живут дети, по дру- гую – пробужденные» (Гессе 2003: 586). Противопоставление дети // зре- лые свидетельствует о процессе становления личности. Оппозицию дети// люди (Kinder-menschen) встречается также в романе Гессе «Сиддахартха”» (1919-1922): (Кемала, Камасвами) // мудрый - Сиддхартха, который всегда 146 находится в (само) познании, в поисках собственного пути. Заметим, что в любом романе Гессе зрелого периода (напр. «Демьян», «Степной волк», «Нарцисс и Гольмунд», «Игра в бисер») можно увидеть путь становления личности. В наррации другого расказчика, обнаруженного Г.Г. в картотеке Брат- ства сказано, что виноваты и музыкант Г.Г. и Лео – один из слуг. «Оба они, прежде всеми любимые и верные приверженцы Братства, не пони- мавшие, впрочем, всемирно-исторической важности последнего, - оба они в один прекрасный день бесследно исчезли, не забыв прихватив с собою кое-какие ценные предметы и важные документы из достояния нашего ордена, из чего возможно заключить, что несчастные были подкуплены могущественными недругами Братсва» (Гессе 2003: 590). Эти два кос- венно звучащих “голоса” обогащают план содержания рассказа, предавая произведению полифоничность (М.М. Бахтин). Вернувшись к повество- ванию второго рассказчика заключаем, что взаимоотношение рассказчик - реальность в контексте означает, что первый враг Братства был созрева- ющий нацизм. Важен факт не только неподкупности деятеля искусства, но и его ак- тивная деятельность, в особенности в кризисный период (напр. национа- лизм, падение духовных ценностей и т.д.). Он должен быть независимым, вненаходимым от политики и общественных игр. В этом плане интересна и созвучна гессевским принципам статья М. Бахтина «Искусство и ответственность» (1919): «Три области человечес- кой культуры - наука, искусство и жизнь, - пишет Бахтин, - обретают единство только в личности, которая приобщает их к своему единству. Но связь эта может стать механической, внешней. Увы, чаще всего это так и бывает. Художник и человек наивно, чаще всего механически соединены в одной личности: в творчество человек уходит на время из "житейского волненья" как в другой мир "вдохновенья, звуков сладких и молитв». Что же в результате? Искусство слишком дерзко-самоуверенно, слишком пате- тично, ведь ему же нечего отвечать за жизнь, которая, конечно, за таким искусством не угонится. "Да и где нам, - говорит жизнь, - то, - искусство, а у нас житейская проза". Когда человек в искусстве, его нет в жизни, и обратно. Heт между ними единства и взаимопроникновения внутреннего в единстве личности. Что же гарантирует внутреннюю связь элементов личности? Только единство ответственности. За то, что я пережил и понял в искусстве, я должен отвечать своей жизнью, чтобы все пережитое и понятое не оста- лось бездейственным в ней. Но с ответственностью связана и вина. Не только понести взаимную ответственность должны жизнь и искусство, но и вину друг за друга. Поэт должен помнить, что в пошлой прозе жизни виновата его поэзия, а человек жизни пусть знает, что в бесплодности ис- кусства виновата его нетребовательность и несерьезность его жизненных вопросов. Личность должна стать сплошь ответственной: все ее моменты 147 должны не только укладываться рядом во временном ряду ее жизни, но про- никать друг в друга в единстве вины и ответственности» (Бахтин 1986: 3-4). Эта развернутая бахтинская цитата, как видим, созвучна идеям Гессе. Кроме того, она может стать критерием интеллектуала. Вне этой форму- лировки все интеллектуалы становятся псевдоинтеллектуалами, прислуж- никами политических режимов. Подобных лжеинтеллигентов, псевдоинтеллектуалов С. Солженицын метко назвал “образованцами”, кому непонятна и чужда интеллектуальная свобода и вообще свобода как моральная категория (Лихачев 1993: 3-9). Таким образом, эта повесть важна тем, в частности, что Гессе пока- зывает критерии служения духовного интелектуального человека, его путь служения и нравственное моральное поведение. Важность этой идеи особенно проявляется в нестабильное политическое время (1930-е гг.), в разгар надвигающегося молоха - нацизма. В этом смысле Гессе не только предчувствует, но и эксплицитно показывает опасность нацизма и меха- низмы защиты. Каждый деятель искусства должен принимать активное участие в Братстве для создания открытой системы, демократических и гуманистических ценностей.

Примечания: 1. Г. Пикер пишет, что «16 июля 1941 года на установочном заседании в ставке верховного командования вооруженных сил с участием Геринга, Розенберга, Ламмерса, Бормана и Кейтеля Г. так определил задачи наци- онал-социалистической оккупационной политики в России: "Основной принцип заключается в том, чтобы этот гигантский пирог разделить на- иболее сподручным образом, для того чтобы мы могли: во-первых, им владеть, во-вторых, им управлять и, в-третьих, его эксплуатировать”» (Пикер 1998: 29) 2. Это взаимоотношение выявляется не только в тоталитарном, но и авторитарном режимах. Когда телохранитель высокопоставленного лица, который находится во взаимоотношении хозяин // слуга, в другой ситу- ации, в отношении телохранитель (слуга, раб) / человек (простой человек), телохранитель-раб превращается в хозяина-приказчика. Строки Т. Манна описывают именно эту ситуацию: если хочешь господствовать, должен также уметь подчиняться. Этот принцип не относится к стоящим “на вер- ху” пирамиды, например, к президенту, но все это может одновременно относится и к нему. Только в том случае, когда стоящий “наверху” пи- рамиды, в свою очередь, является очередным слугой другой “пирамиды”, сверхдержавы. Из сказанного заключаем, что взаимоотношения хозяин // слуга, раб может подвергнуться инверсии, когда это соотношение соот- носится с другой системой.

148 3. Это слово впервые прозвучало в речи Сталина 4 марта 1935 ад- ресованной выпускникам военной академии (Энциклопедический … 2003: [on-line]). 4. “Верх” закодирован также в имени Лео (лат. leo > лев), иначе Лев- Лео это особый Лев (крылатый лев- сфинкс), охраняющий духовные ценности. 5. Заметим, что в наше время во многих компаниях (например, ком- пании Viva Cell-один из ведущих операторов сотовой связи в Армении), сотрудника, занимающего высокий пост, «разжалуют» вниз на некоторое время, в сферу обслуживания. Такие инверсии преследуют одну цель: «разрушить» работающему “наверху” психологию шефа, руководителя. 6. «Амон (означает «скрытый») – один из богов египетской мифологии. Его святым животным явяется овца. Амон представляется в человеческом облике с овечьей головой» (Рубинштейн 1990: 42). Рогоносец считался представителем бога, его воплощением (вспомним Александра Македон- ского, который считал себя сыном Зевса-Амона и носил шлем с рогами). 7. “… ob die Bewegung sich nicht in den Dienst einer republikanischen Politik möchte abbiegen lassen” (Hesse 1987: 38). 8. «Ноосфера, - пишет Вернадский, - есть новое геологическое явление на нашей планете. В ней впервые человек становится крупнейшей геоло- гической силой. Он может и должен перестраивать своим трудом и мыс- лью область своей жизни, перестраивать коренным образом по сравнению с тем, что было раньше. Перед ним открываются все более и более широ- кие творческие возможности. И, может быть, поколение моей внучки уже приблизится к их расцвету». (См. подробнее: Вернадский 1944: 113-120) 9. Между тем, тема, нашедшая место в этой повести имеет реальные, биографические основы. Во время Первой мировой войны существовал Союз под руководством Густава Грезера. Союз отрицательно высказывал- ся против националистичной политики различных государств. Г. Гессе, сомневаясь в продуктивности этого союза, уходит из него, а неожиданное исчезновение руководителя послужило основанием для его разлада. 10. Chattus –ом называл Германа Гессе его учитель латинского языка (Аверинцев 2003: 587) 11. Здесь только заметим, что по такому принципу построен роман Германа Гессе «Игра в бисер» (1946).

149 ЛИТЕРАТУРА:

Hesse 1987: Hesse, Hermann, Gesammelte Schriften (Die Morgenlandfahrt, Das Glasperlenspiel), Sechster Band, Suhrkamp Verlag, Fr. Am Main 1987. Mann 1981: Mann, Thomas, Gesammelte Werke in Einzelbänden (Späte Erzählungen), S.Fischer Verlag, Fr. am Main, 1981. Аверинцев 1977: Аверинцев, С. Путь Германа Гессе // Герман Гессе. Избранное, М.: Художественная литература, 1977. Аверинцев 2003: Аверинцев, С. Комментарии // Герман Гессе. Паломничество в Страну Востока. М.: ОЛМА-ПРЕСС Звездный мир, 2003. Бахтин 1986: М.М.Бахтин. Литературно-критические статьи (Сост. С.Бочаров и В.Кожинов). М.: Художественная литература, 1986. [on-line]: http://philosophy.ru/ library/bahtin/otv.html - 09.09.2011. Вернадский 1944: В.И. Вернадский. Несколько слов о ноосфере, пункт 10. Ж. Успехи современной биологии, 1944, N 18, вып. 2. [on-line]: http://lib.ru/FILOSOF/ WERNADSKIJ/noos.txt - 09.09.2011. Гессе 2001: Герман Гессе. Нарцисс и Гольдмунд. Санкт-Петербург: Азбука- классика, 2001. Гессе 2003: Герман Гессе. Паломничество в Страну Востока. М.: ОЛМА-ПРЕСС Звездный мир, 2003. Грибоедов 2000: А.С. Грибоедов. Горе от ума (Действие II, Явление 2-ое). Москва: Детская литература, 2000. [on-line]: http://az.lib.ru/g/griboedow_ a_s/text_ 0010.shtml - 09.09.2011. Лао-Цзи 1972: Лао-Цзи. Дао де цзин (пер. Ян Хин-шун), N 13 // Древнекитайская философия (в 2-х томах). Том 1, М.: Мысль, 1972. [on-line]: http://tululu.ru/read52103/2/ - 09.09.2011. Лихачев 1993: Д. С Лихачев. О русской интеллигенции. Ж. Новый мир, 1993, N 2. [on-line]: http://lib.ru/POLITOLOG/lihachev.txt - 09.09.2011. Пикер 1998: Генри Пикер. Застольные разговоры Гитлера (пер. Илья Розанов). Смоленск: “Русич”, 1998. [on-line]: http://lib.aldebaran.ru/author/piker_genri/piker_ genri_zastolnye_razgovory_gitlera/ - 09.09.2011. Рубинштейн 1990: Р.И. Рубинштейн. Амон // Мифологический словарь (под ред. Е.М.Мелетинский), М.: Советская энциклопедия, 1990. Туманян 1986: Ованес Туманян. Сборник произведений («Шах и разносчик», пер. С.Шервинский), Ереван: “Луйс”, 1986. [on-line]: http://www.armenianhouse.org/ tumanyan/legends-ru/shakh.html - 09.09.2011. Шиллер 1955: Фридрих Шиллер. Собрание сочинений («Заговор Фиеско в Генуе»), Т. 1, М.: Худ. лит., 1955. Энциклопедический … 2003: Энциклопедический словарь крылатых слов и выражений (Автор и сост. Вадим Серов), М.: Локид-Пресс, 2003 [on-line]: http://www.bibliotekar.ru/encSlov/10/5.htm -15.02.2011.

150 KETEVAN SIKHARULIDZE Georgia, Tbilisi International University

Mythologema of Enchaining and Its Folkloric Diversity

The myth of struggle of the confronted gave rise to the folkloric motive of Struggling with God. It was widely spread in folklore created a gallery of punished-chained heroes. These are , zoomorphic or monstrous creatures, goliaths, heroes, even people. This kind of realization underwent multiple transformation in various epochs. It starts by the character of god of the old generation being in confrontation with the new generation which later transformed into an evil spirit or a monster. The life of this character has become so diverse in folklore that it became an unfairly punished kind hero whose release was related to protection of people’s wellbeing and national dignity.

Key words: Myth, Struggle, Folklore, Diversity.

qeTevan sixaruliZe saqarTvelo, Tbilisi Savi zRvis saerTaSoriso universiteti

mijaWvis miTologema da misi folkloruli mravalsaxeoba

konceptualur-mxatvruli azrovnebis (rac miTosur azrov- nebasac gulisxmobs) pirveli nayofia miTologia, romelic Zve- li sazogadoebisTvis warmoadgenda samyaros suraTs, ganmar- tavda bunebisa da sazogadoebisTvis damaxasiaTebel kanonzomi- erebebs da karnaxobda cxovrebis wess. miTosur azrovnebas ar aqvs eTnikuri da religiuri CarCoebi, is moicavs mTel samyaros (im diapazoniT, rac gaaCnia miTosuri azrovnebis matarebel yovel konkretul sazogadoebas) da Tavisi logikiT cdilobs masSi arsebuli mizez-Sedegobriobis axsnas. amitomacaa, rom mi- uxedavad miTologiis mravalsaxovnebisa, masSi xSirad gvxvdeba universaliebi, romlebic erTgvarovani warmodgenebidan mom- dinareobs, ufro zustad, isini erTi miTologemis gaSla-gan- viTarebis metnaklebad gansxvavebul versiebs anu siuJetebs warmoadgenen. am mxriv yvelaze ufro dinamiuri aRmoCnda dapi- rispirebulTa brZolis miTologema, romelmac siuJetTa mTe- li wyeba warmoSva da miTologiur saxeTa mTeli galerea Seqmna.

151 erT-erTi aseTi saxea mijaWvuli / damwyvdeuli personaJi, romelsac sakmaod xangrZlivi da metamorfozebiT aRsavse mi- Tologiuri biografia aqvs. igi Camoyalibda Zveli xalxebis miTologiis yvelaze dramatuli moTxrobis wiaRSi. es aris kos- mogoniis procesTan dakavSirebuli miTebi, romlebSic yurad- Reba mimarTulia mTlianad samyaros mowyobis zogad principze. am mowesrigebas eniWeba Tavdapirveli qaosis daZlevis paTosi, xandaxan xTonur ZalebTan brZolis formiT, romlebic gaigive- bulni arian RmerTebis ufros TaobasTan, Tumca dapirispire- bulobis am etapze jer ar Cans romelime personaJis mijaWva. sa- nimuSod SeiZleba davasaxeloT berZnuli miTi kronosis mier uranosis dasaWurisebis Sesaxeb, aseve Suamdinaruli miTebi eas mier abzusa da marduqis mier TiamaTis mokvlis Sesaxeb. dapirispireba grZeldeba momdevno TaobebSic, sanam axali RmerTebi sabolood moipoveben Zalauflebas, Tumca kosmiuri wesrigis darRvevis safrTxe isev arsebobs, radgan qaosi mudam cdilobs kosmosSi SemoWras ama Tu im saxiT da amdenad, aspa- rezze xSirad gamodis urCi arseba, romelTanac RmerTebs uwevT Serkineba. amitomaa, rom miTologiaSi mravlad arian dasjili personaJebi. am etapze brZola ukve gansakuTrebiT mwvave xasi- aTs iRebs, radgan igi kosmiuri wesrigis SenarCunebas exeba da misi monawileni polarulad arian gamijnulni sikeTisa da bo- rotebis niSniT. isini or sawyiss _ naTelsa da bnels _ gana- saxiereben. es ukanaskneli aRar aris RmerTi (am gardaqmnas al- baT eposis warmoSobam da ganviTarebamac Seuwyo xeli), magram RvTaebrivi arsi SenarCunebuli aqvs. mas sjian mijaWviT, dabmiT an damwyvdeviT. rogorc vxedavT, swored am etapze Cndeba mi- jaWvis motivi. siuJetis doneze gaSlili miTologema operirebs motivebiT, e.w. umciresi elementebiT, romelTagan zogi dinamiuria da mogzaurobs siuJetebSi. cnobilia, rom siuJetis (narativis) se- mantikuri inovacia swored motivTa (sxvagvarad, movlenaTa) ri- gis axlebur wyobaSi gamoixateba. magram arsebobs situaciuri motivebi, erTsa da imave situaciasTan dakavSirebulni, romle- bic mxolod erTi tipis siuJetebSi gvxvdeba. aseTia mijaWvis motivi (da ara miTologema!). is verasdros gaxdeba miTologema, radgan meoreuli produqtia da situaciurad aris dakavSire- buli im siuJetebTan, romlebic dapirispirebulTa brZolis mi- Tologemis safuZvelze ganviTardnen. dapirispirebulTa yvela miTi ar mTavrdeba mijaWviT (damnaSaves sxva saSualebebiTac sjian), magram mijaWvis motivi ar arsebobs dapirispirebulTa brZolis siuJetis gareSe. damarcxebuli personaJisTvis sasjeli erTgvarovania: mas aTavseben Caketil sivrceSi da amiT borkaven mis damangrevel

152 Zalas, raTa samyaro gadaurCes daRupvas. berZnul miTologiaSi axali Taobis RmerTebma zevsis meTaurobiT daamarcxes maT wi- naaRmdeg amxedrebuli titanebi da kiklopebi da isini miwisqve- SeTSi Carekes. qvesknelSia damwyvdeuli aseve tantalosi. sas- jelis yvela saxeoba _ mijaWva, miwis wiaRSi moTavseba, mTaSi damwyvdeva, wreSi moqceva _ faqtobrivad erTi da imave formis variantebia da uaryofiTi personaJis izolacias gulisxmobs. am warmodgenebidan unda momdinareobdes realur yofaSi damnaSavis dasjis saSualebebic. o. freidenbergi Tvlida, rom `damwyvdeva~ `sikvdilis~ ekvivalenturia da damnaSavis dapa- timreba efuZneba arqaul metaforizms. Zvel sazogadoebebSi damnaSaves amwyvdevdnen bnel da Rrma ormoSi, romelsac qves- knelis Sinaarsi eniWeboda. gviandeli borkilebi, cixe bneli saknebiT, viwro da gisosebiani fanjrebiT momdinareobs tote- mur-miTologiuri tradiciebidan (freidenbergi 1978: 157). dapirispirebulTa brZolis miTma, Tavis mxriv, saTave da- udo RmerTmebrZolobis folklorul motivs. igi farTod gav- rcelda msoflios xalxTa zepirsityvierebasa da literatu- raSi da dasjil-daborkil gmirTa mTeli simravle Seqmna, rom- lebic paralelur saxeebad iTvleba. Cvens amocanas ar Seadgens am personaJTa erTiani genezisis mtkiceba, aramed maTi mraval- ferovnebisa da dinamikis Cveneba, rasac adgili aqvs erTi miTo- logemidan warmoqmnil siuJetebSi. mijaWvulTa Sesaxeb siuJe- tebi sxvadasxva xalxis miTebsa Tu eposSi sxvadasxvagvarad aris gaformebuli, magram CvenTvis saintereso motivi _ RmerTTan dapirispirebuloba da amis gamo dasja _ yovel maTganSi meor- deba. am umTavresi niSniT vaerTianebT da vixilavT, rogorc mo- naTesave personaJebs. maTi sinqronul da diaqronul planSi Tavmoyra ki warmoaCens rogorc erTian struqturas, ise stadi- alur evolucias. saerTo suraTSi pirveli safexuria RmerTebis dapirispire- ba, Tumca damarcxebuli RmerTis saxeSi maleve Cndeba urCxu- lis niSnebi da Sesabamisad, momdevno etapze is iRebs urCxulis an didi gvelis saxes. iranul miTologiaSi borotebis umaRlesi RvTaebaa ahrimani, romelic gardaisaxeba xan aJi-daxakis, xan angro-mainus saxiT. igi wminda sityviT SeboWa ahuramazdam. es Tema gadavida iranul eposSi zohakis istoriaSi. leonti mrove- lis mier moTxrobil gadmocemaSic mijaWvuli arseba gvelis sa- xiTaa warmodgenili: “da gamoCnda naTesavTa Soris nebroTisTa kaci erTi afridon, romelmac Sekra jaWviTa bevrasfi, gvelTa ufali da daaba mTasa zeda, romel ars kacT Seuvali” (qarTlis cxovreba 1955: 13). Sua aziis xalxebis miTologiaSi urCxuli abirgani RmerTma mTis qveS daamwyvdia (potanini 1899:403). ber- Znul miTologiaSi urCxulTa meTauria tifoni, romelic zev-

153 sma qvesknelSi miajaWva (zogi gadmocemiT, es kavkasiaSi moxda). egviptur miTebSi gveli apopi ganasaxierebs sibneles, borote- bas da ebrZvis mzis RmerT ras. rogorc Cans, am miTologiurma siuJetma Tavis mxriv saTave daudo sazRapro eposSi farTod gavrcelebul gvelTmebrZolobis motivs. qristianul tradiciaSi damkvidrda gvelis gaigiveba eSmakTan, satanasTan (luciferi, samaeli), romelSic xedavdnen sayovelTao borotebis sawyiss: “da gardamovarda veSapi igi didi, gveli dasabamisai, romelsa ewodebis eSmaki da satana, ro- meli acTunebs yovelsa sofelsa; gardamovarda qveynad da ange- losni mis Tana gardamocvivies” (ioanes gamocxadeba, 12:9). isic dasjilia, jojoxeTSia damwyvdeuli. germaniaSi swamdaT, rom liuciferi jaWvebiT aris dabmuli da mWedlebi uros urtyam- dnen jaWvis gasamagreblad. albanuri warmodgenebiTac gvelis atributi gadatanilia eSmakze. igi mijaWvulia kldeze da wlis ganmavlobaSi ganuwyveteli xaxuniT aTxelebs jaWvs, magram aR- dgomas modis mesia da axali jaWviT amagrebs eSmaks (msgavsi mo- tivi gvxvdeba sxva gadmocembSic, maT Soris amiranis TqmulebaSi) . gvelsa da anTropomorful arsebas Soris gardamavali tipia skandinavuri miTologiis RvTaeba loki. igi asebis modgmidanaa, magram boroti sulia da upirispirdeba maT. misi naSieria ada- mianebisa da RmerTebis dauZinebeli mteri fenrisvolfi, rome- lic RmerTebma SeboWes. lokis STamomavalia aseve ormungandi, msoflio gveli, romelic samyaros axvevia gars da STanTqmiT emuqreba mas. orguli loki RmerTebma Seipyres da SeboWes saku- Tari Svilis naris nawlavebiT. zoomorfulsa da anTropomorful formebs Soris gardama- vali saxea agreTve iranuli eposis zemoTnaxsenebi personaJi zaaqi an zohaqi, romlis legendaruli istoria moTxrobilia Sah-nameSi. marTalia, igi anTropomorfuli saxiTaa warmodgeni- li, magram misi zoomorfuli buneba Tavs iCens rogorc saxelSi aJi-dahaqa, ise garegnul niSnebSi _ mas mxrebze gvelebi amo- ezarda, romlebic adamianis tviniT ikvebebodnen da samefo ga- nadgurebamde miiyvanes. mWedel qaves meTaurobiT xalxi ajan- yda. maT saTaveSi Caudga feriduni (avestis mixedviT, Traeta- ona). man SeboWa zohaqi da damavendis mTis jurRmulSi Cahkida (kobiZe 1975: 140-154). es Tqmuleba sxva xalxebSic gavrcelda. igive istoria galeqsilia barZim vaCnaZisa da mamuka TavaqalaS- vilis mier `zaaqianis~ saxelwodebiT da xalxuri gadmocemebis gziTac gadavida qarTul zepirsityvierebaSi. Jurnal `akakis krebulSi~ daibeWda Tqmuleba `TriTino~, romelic sparsuli legendis Taviseburi variantia (akakis krebuli 1899, № 5). momdevno etapze dasjil-daborkili personaJi ukve anTro- pomorfuli gaformebiT warmogvidgeba. unda aRiniSnos, rom am

154 etapze personaJis dapirispireba RmerTTan sxvadasxvanairad mJRavndeba, magram nebismieri mkrexeloba (fizikuri SeWideba, ZalTa gamocda, ampartavneba, ficis gatexa Tu daumorCileb- lobis sityvieri gamoxatuleba) amboxis tolfasia da aucileb- lad isjeba. somxeTSi cnobili iyo artavazd_Sidaris TqmulebaTa cik- li, romlis gmirebi codvebis gamo masisis mTaze arian dabor- kilebi. msgavsi folkloruli motivi Sesulia somxur sagmiro eposSi `daviT sasuneli~ umcrosi mheris TavgadasavalSi. mas surda RmerTs SebrZoleboda da amitom kldeSia momwyvdeuli. Sua aziis xalxTa zepirsityvierebaSi mravlad arian sxvadas- xva mizeziT dasjili personaJebi, rogorc urCxulebi, ise an- Tropomorfuli arsebebi _ goliaTebi da adamianebi. am Tval- sazrisiT sainteresoa monRoluri Tqmuleba Txunelas warmo- Sobaze. gadmocemiT, erTi moisari trabaxobda RmerTis winaSe, rom Camoagdebda mzesa da sxva mnaTobebs, magram isari aacdina. Sercxvenil-SeSinebuli mowaSi CaZvra, Txunelad gadaiqca da im dRidan miwidan ver amodis (potanini 1899:205). aseve trabaxisa da sakuTar ZalaSi zedmeti dajerebulobis gamo arian dasjil- ni rusuli bilinuri eposis gmirebi: anika, sviatogori,samsoni, kolivani. isini imuqrebodnen, rom mTel samyaros amoatrialeb- dnen, magram RmerTis gamocdas ver gauZles: ver aswies CanTa, romelSic mTeli dedamiwis simZime iyo moqceuli da miwaSi Caeflnen. igive bedi gaiziara osuri Tqmulebebis narTma gmirma batrazma. CrdiloeT kavkasiis xalxTa folklorSi vxvdebiT mijaWvul goliaTebs. adiRur gamocemaSi mas nesren-JaCe anu nesren-wve- rosani hqvia da kavkasionis mwvervalzea mijaWvuli. arian usa- xelo goliaTebic, romlebic RmerTTan dapirispirebulobis an sakralur sivrceSi SeRwevis gamo daisajnen (gadagatli 1967: 155, 260). CeCnebsa da inguSebs aqvT gadmocema qariSxlebis deda- ze _ darZa nianilgze, romelsac cudi saqcielisTvis RmerTma mudmiv samyoflad yazbegis mTa miuCina. igi wreSia moqceuli da ar SeuZlia misi gadmolaxva (dalgati 1972:163). mravalgvari transformacia ganicada am saxis gaazrebam sxvadasxva epoqaSi, sxvadasxva kulturul tradiciaSi. misi bi- ografia iwyeba axal TaobasTan dapirispirebuli Zveli Taobis RmerTis personaJiT, romelic SemdgomSi avsulad an urCxulad gardaisaxa. zepirsityvier SemoqmedebaSiam saxis cxovreba imde- nad mravalferovani gaxda, rom igi usamarTlod dasjil keTil gmiradac iqca, romlis gaTavisufleba ukve xalxis keTildRe- obasa da erovnuli Rirsebis dacvas daukavSirda. transformaciis gacilebiT gviandeli safexuria am saxis gadaqceva kulturul gmirad, rac aseve sagmiro eposis speci-

155 fikam ganapiroba. misi RmerTmebrZoloba humanuri aqciis mniS- vnelobas iZens da gaidealebuli gmiris gaTavisuflebas mesi- anuri ideebi ukavSirdeba. amave jgufs miekuTvneba germanuli Tqmulebebi Zvel mefeebze _ karlos didsa da barbarosaze, ro- melTac saukunovani ZiliT sZinavT mTis wiaRSi da gamovlen garkveul dros, raTa samarTlianoba daamkvidron amqveynad (Zmebi grimebi 1986: 48-50). am TvalsazrisiT yvelaze ufro gamo- rCeuli saxea promeTe, romlis RmerTmebrZoloba gansakuTre- biT Rrmaa, radgan mas aqvs adamianTa dacvis paTosi. magram aqve unda aRvniSnoT, rom promeTes wminda miTologiur da, miT umetes, folklorul saxes Cven ar vicnobT. rogorc antikuri xanis miTebisa da saxeebis umravlesobam, manac literaturuli damuSavebis gziT moaRwia Cvenamde. am wyaroebze dakvirveba ki migvaniSnebs promeTes saxeSi stadialur transformaciebze. sa- fiqrebelia, rom Tavdapirvelad samarTlianad dasjili prome- Te droTa ganmavlobaSi iqca kulturul da keTil gmirad da savaraudod, amaSi Tavisi wvlili literaturamac Seitana. ro- gorc Cans, epoqis Sesabamisad, gansxvavebulad gaiazreboda RmerTebis winaaRmdeg amboxi. damafiqrebelia, rom homerosTan promeTe saerTod ar aris naxsenebi. hesiodesa da esqiles damo- kidebulebac promeTesadmi gansxvavebulia. hesiodesTvis zevsi kosmosis anu sayovelTao wesrigis Semqmnelia (gordeziani 1988: 114)da misi sawinaaRmdego qmedeba Tavnebobaa. hesiodesTan pro- meTes cecxli adamianebisTvis moaqvs (Teogonia, 521-616; samuSa- oni da dReni, 49-105), magram avtori mis saqciels uaryofiTad afasebs, radgan amas mohyva ubedureba da adamianTa gadagvare- ba. kacobriobis Semdgomi istoria mas regresis saxiT aqvs warmodgenili oqros saukunidan rkinis xanamde. esqilesTan ki xazgasmulia promeTes kacTmoyvareoba da gmiruli Tavdadeba. promeTes klasikuri saxe swored esqileseuli interpretaciiT damkvidrda, Tumca amis impulsebs albaT xalxis damokidebule- bac iZleoda. qarTul folklorSi RmerTTan mebrZoli da mijaWvuli gmi- ris gamokveTili saxea . Tqmulebis ZiriTadi struqtu- ruli sqema agebulia dapirispirebulTa brZolis universaluri modelis mixedviT, magram imis gamo, rom amiranis saxe sakmaod gaadamianebulia, mis dapirispirebas RmerTTan aRar aqvs kosmo- logiuri mniSvneloba. amiranis zebunebrioba SemorCa im varian- tebs, romlebSic misi deda qalRmerTi dalia. yvela sxva varian- tiT, igi adamiania, Cveulebriv mokvdavTa Svili, oRond sxvebis- gan gamoarCevs RvTis naTluloba, romlis ZaliTac amirans di- di Rone mieca, magram swored es aRmoCnda misTvis sabediswero. man ver SeZlo am Zalis sworad gamoyeneba, bolos ki Tavad RmerTi gamoiwvia orTabrZolaSi. amas Sedegad mohyva amiranis

156 mijaWva da maradiuli tanjva. misi qmedebis gamo xalxs es sas- jeli samarTlianad unda CaeTvala, magram mTqmelebi umetes SemTxvevaSi mowonebiTa da aRtacebiT yvebian amiranis ambavs da misi gakicxva azradac ar mosdiT. xalxisgan wamosuli impulsi kidev ufro gaaZlera erTi mxriv, amiranis promeTesTan gaigi- vebam, meore mxriv, XIX saukunis meore naxevarSi socialur-po- litikuri viTarebiT gamowveulma literaturulma procesebma. erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobis warmomadgenelTa naazrevSi amirani tanjulis SaravandediT Seimosa. maT dabor- kili amirani dapyrobili saqarTvelos simbolod dasaxes. es idea xalxSic gavrcelda. gmiris gaTavisufleba socialuri Ta- nasworobis aRdgenas daukavSirda da misi RmerTmebrZoloba samarTlianobis niSniT aRibeWda. albaT am dros gaCnda xalxur teqstSi aseTi fraza: `RmerTs imitom SeebrZola, rom qveyanaze yvelaferi samarTlianad ar aris mowyobilio~. rogorc vxe- davT, RvTis urCi amiranis saxeSic daiwyo dadebiTi heroizciis procesi, magram igi SeCerda da aRar mieca meti ganviTareba, radgan zepirsityvierebis SemoqmedebiTi potenciali daRmava- li gziT wavida da tradiciul epikur Janrebs gamoecalaT sasicocxlo Zala. Cven vcadeT, warmogvedgina mijaWvuli personaJis folklo- ruli biografia, is mravalsaxeoba, rac man ganicada zepirsity- vierebaSi xangrZlivi cxovrebis manZilze. es nimuSia imisa, rom folkloruli saxeebi ar yofila erTxel da samudamod Seqmni- li statiuri ram, rom maTze zemoqmedebas axdenda epoqa, isto- riulo viTareba da xalxis cnobierebis moZraobis kvalobaze isinic icvlebodnen. es kidev erTxel adasturebs, rom fol- kloruli Semoqmedeba saukuneebis manZilze cocxali procesi iyo.

damowmebani:

gadagatli 1967: Гадагатль А.М. Героический эпос Нарты и его генезис. Краснодарь: 1967. gordeziani 1978: Гордезиани Р.Б. Проблемы гомеровского эпоса. Тб.: 1978. dalgati 1972: Далгат У.Б. Героический эпос чеченцев и ингушей. М.: 1972. kobiZe 1975: kobiZe d. sparsuli literaturis istoria. t. II, Tb.: 1975. potanini 1899: Потанин Г.Н. Восточные мотивы в средневековом европейском эпосе. М.: 1899. freidenbergi 1978: Фрейденберг О. М. Миф и литература древности. М.: 1978. qarTlis cxovreba 1955: qarTlis cxovreba. t. I, Tb.: 1955. Zmebi grimebi 1986: Bruder Grimm. Deutsche Sagen. B.: 1986.

157 ANASTASIYA TOPUZ Ukraine, Kiev Borys Grinchenko Kiev University

The Image of Judas Interpretation in Ukrainian Literature of the 21st Century

The article deals with treachery as a complex of eternal damnation of human nature, which finds the unrestricted handling of invention and conjecture definitions in the network of creative developed historical novel genre variety. The paper provides the explanation of Valeriy Shevchuk story “Son of Judas”. Genre phenotype of the story is defined with certain documentary basis and built on the hero’s consciousness and subconsciousness. Usage of evangelic betrayal, ancient archetype distinguishes the interpretation novelty from the point of view of concealed and revived by writer’s concept archaic mentality arranges complex text systems. The ultimate goal is completion of Judas image of the XXI century in system of intellectual values.

Key words: treachery, genre phenotype, archetype, Judas image

АНАСТАСИЯ ТОПУЗ Украина, Киев Киевский университет имени Бориса Гринченка

Интерпретация образа Иуды в украинской литературе ХХІ ст.

Жизнь в прошлом как замещение сегодняшнего или жизнь сегодня и ее отображение в зеркале истории. Какой из этих путей выбирают современ- ные украинские прозаики? Жанровая фенотипичность исторической прозы ХХI века отмечена определенной документальной основой, выстроенной как проявление соз- нания и подсознания героев, что, абсолютно не уменьшая иллюзии досто- верности, дает основания говорить о свободном оперировании понятиями вымысла и домысла в рамках творчески сформированных жанровых раз- новидностей исторического романа и повести. Данный жанр соответствует всем формальным параметрам читательского спроса: небольшой объем, динамический сюжет, неожиданный ракурс трактовки минувших событий и личностей, работа над «белыми пятнами» истории. Главные персонажи – хорошо известные исторические личности – действуют в координатах документационных фактов, связанных законами литературной интриги.

158 Внутренние признаки исторической прозы позволяют говорить о ее философском измерение как продолжение художественных традиций, пе- редающихся из поколения в поколение, а также об активном поиске новиз- ны художественного мышления. Направленность на универсальные проб- лемы бытия, не ограниченные рамками своего времени, и моральная проб- лематика с широким пространственно-временным континуумом определя- ет принадлежность к интеллектуальной прозе. Использование приема мо- делирования, когда общая концепция произведения опирается на более или менее целостно открытую писателем модель мира, приводит к соот- ношению любого эпизода с центральным философским замыслом. Фило- софская система взглядов и масштабность идей мотивирует условность, которая становится своеобразным инструментом для изучения вечных тем добра и зла «через» историю. Библейский образ Иуды на протяжении веков в различных вариантах активно используется в качестве общезначимого архетипа предательства и последующей неотвратимой расплаты за содеянное, и являет собой «нравственно-психологический концентрат универсальной поведенческой модели, вобравшей определенную часть человеческого опыта». Функци- онально однотипный мотив множественности зла, исходящего от части целого (сказка Г.Х. Андерсена «Снежная королева»), был широко распрос- транен и в мифологии. Постепенно трансформируясь, он стал содержа- тельным литературным приемом, позволяющим «моделировать процессы персонификации мирового зла в его конкретно-чувственных прояв- лениях». В XXI веке относительная однозначность интерпретации образа пре- терпевает качественные изменения, на первый план выдвигается не кон- статация факта предательства, а исследование нравственно-психологичес- ких мотивировок содеянного с точки зрения национально-исторического своеобразия литературы и общечеловеческих этических представлений. В украинской истории проблема «иуд» парадоксальна, неоднозначна и не нова. Листая страницы истории Украины, понимаешь, что предательс- тво порой было двигателем этой истории. Одной из таких страниц является повесть классика современной укра- инской литературы Валерия Александровича Шевчука «Сын Юды», соз- данная на основе дневника Григория Галагана, сына Гната Галагана, с чьей помощью была уничтожена Запорожская Сечь. Сочетание субъективно-эмоционального повествования (история пре- дательства рассказывается сыном Иуды) с объективированными истори- ческими и бытовыми реалиями Украины XVIII века по-новому модели- рует повествовательную систему координат , позволяя взглянуть на обще- известный материал с неожиданной точки зрения. В круг ценностных критериев вводятся не сами герои, а их поведение, причем акцент пере- носится на определенную «архетипическую» ситуацию, исходящую из непроцессуального видения и выражения мира. 159 Почему же предал Иуда? Вопрос о причинах предательства возник из-за чрезвычайной краткос- ти евангельского повествования об Иуде и его поступке, желания пред- ставителей разных эпох и поколений понять психологию его поведения и причины, ставшие катализатором действий. Согласно Евангелиям, мотива- ми послужило вмешательство сатаны (Иоанн), корыстолюбие (Матфей, Марк) или их комбинация (Лука). Позже добавилось самопожертвование (Х.-Л. Борхес), организация бунта против римского гнета (Феофилакт, Д. Лайтфут, Л. Андреев), разочарование в учении Иисуса (М. Муретов, Ф. Брентано), исполнение высшего служения (А. Франц, братья Стругацкие), необходимая для искупления мира просьба Христа (Ж.. Сарамаго, Еван- гелие Иуды). В повести «Сын Юды» слова предать и ьпродат воспринимаются как синонимы. Чин Прилуцкого и Чигиринского полковника и земельные вла- дения пожалованы Гнату Галагану за предательство гетмана Мазепы, пос- ледующую жестокую расправу над боевыми товарищами и разрушение Сечи. «Тридцать сребреников» превращают слугу народа в служителя Дракона (часто используемый Шевчуком образ сатаны), «пожирающего земли и народы, разрушающего все святое и правое и способного жалеть лишь о том, что продал задешево» (Шевчук 2009: 178). Но Иуда продает не учителя, он продает себя. Впрочем, почему Иуда повесился? В. Шевчук переиначивает теорию «благородной измены» Л. Андреева, Х.-Л. Борхеса и недавно найденные фрагменты апокрифичного «Еванге- лия от Иуды». Все действительно произошло по договоренности между учеником и Учителем. Сатана уговаривает Иуду умереть, чтобы затем вос- креснуть в своих детях и учить людей злодеяниям, изменам, разбою, пре- дательству. Это и станет вечностью без конца или концом без вечности. В произведении главенствует циклическая концепция времени, т.е. идея «вечного возвращения» одних и тех же ситуаций, ролей и задач ге- роев, имеющая подспорье не только в пределах сюжета произведения, но и в контексте творчества В. Шевчука в целом. Эта повторяемость событий в круговороте жизни, «двойничество» в пространстве и времени восходит к явлению «дурной бесконечности» истории и является неотъемлемой ха- рактеристикой маргинального человека, постоянно находящегося в погра- ничной ситуации. Модусы возможного свершения рассматриваются как варианты перехода в «другое бытие», приводящие к раздвоению сущности и характеризующиеся важностью человека, но не в системе реалий, а в системе философских координат. Духовным мерилом становится право каждого на выбор, определение которого существует, но человек сам ут- верждает или опровергает его. Свобода выбора как единственно возмож- ная форма самореализации, неизменно приводит к последствиям, зачастую неотвратимым.

160 Так, в эпоху средневековья сложилась традиция, согласно которой Иуда заслуживает самого тяжелого наказания. Декларирование неизбеж- ности воздаяния или расплаты человека за его земную жизнь наиболее ярко отображено в «Божественной комедии» Данте – посмертное сущес- твование Иуды, помещенного в последнем, девятом, круге ада. Вмерзший в ледяное озеро Коцит трехликий Дит (Люцифер) в каждой из своих трех пастей терзает по предателю: Брута, Кассия и Иуду. За жестокую расправу над казаками Чортомлицкой Сечи и их семьями в мае 1709 года Гнат Галаган проклинается запорожскими характерниками до 7 колена. Вроде бы все хорошо и удачно сложилось в жизни его потом- ков. Соединив свои судьбы с представителями благородных и известных родов гетманщины, став одними из самых богатых землевладельцев и из- вестными политическими деятелями, кажется, они старались замолить или исправить грех измены. Но победить предопределение невозможно. Неви- димой нитью через всю историю этого рода проходит проклятие загадоч- ных характерников. В 1869 году старинный казацкий род Галаганы как раз на седьмом потомке Гната – шестнадцатилетнем Павлике – обрывается по мужской линии. Кто же он, сын Иуды? В 23 года он стал едва не самым молодым полковником в истории гетмананщины. В 25 лет был приглашен на коронацию Елизаветы Петровны в Москву. Позднее встречался с императрицей во время ее путе- шествия в Киев, со своим полком он встречал ее возле Батурина, прини- мал участие в Прусском походе… Григорию Галагану ни в чем не нужно признаваться. Но он – сын ка- зацкого полковника Гната Галагана, предавшего гетмана Мазепу, и внук Василия Борковского, написавшего донос на гетмана Ивана Самойловича. Следовательно, за преемственным предназначением и сам он должен был стать таким, какими были они. Акцентируемая Шевчуком амбивален- тность Григория Галагана, несущего божественное проклятие за грехи предков, конкретизируется в его мировоззрении, в осознании необходи- мости любой ценой разорвать круг измен. Взбунтованный, но бунтом не показательным, безрассудным и обреченным через то, а внутренним соп- ротивлением, он выбирает полное уединение, чтобы сохранить себя и из- бежать искушений. Столь вынужденный механизм бегства от свободы рас- крывается через попытку индивида уйти от невыносимого чувства бес- силия за счет отказа от собственной значимости (Фромм 1989: 124). В. Шевчук предлагает собственную версию утонченной полемики с эпохой постмодерна в парадигме украинского барокко. Задаваясь вопро- сами: «Добрый ли тот, кто не делает зло? Можно ли причинить зло ради всеобщего блага? Возможно ли существование вне добра и зла?», он соз- дает своеобразную морально-философскую цепочку, объединяющую ге- роя с его предками. Генеалогия рода переплетается с «генеалогией миро-

161 восприятия» так, что мировоззрение потомков отвергает мировоззрение предков. Таким образом, обращение к архетипу евангельского предателя с пози- ции скрытого и оживленного писательским замыслом архаического миро- восприятия придает совершенно иное психологическое звучание традици- онному материалу, включая его в глобальный контекст общекультурных реалий и ставя вопрос об ответственности отдельного человека за нару- шение общечеловеческих нравственных норм.

ЛИТЕРАТУРА:

Фромм 1989: Фромм Э. Бегство от свободы. М.: 1989. Шевчук 2009: Шевчук В. Книга історій. Син Юди. Львів: 2009.

162 MANANA PKHAKADZE, RAUL CHAGUNAVA Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Golden Fleece – Myth and Reality

The article examines the three symbols, which are of a vital importance in Vazha-Pshavela’s work: the mountain, the eagle and The Aragvi. Although each of them has, on the one hand, totally realistic, empirical, obviously touchable, objective but, on the other hand, symbolically-allegoric content and dimension. The aim of the article is to give the explanation to all of these symbols named above and in doing this trying to bring as many examples as possible to make the world of Vazha-Pshavela more understandable to the people who are not aquainted with his work.

Key Words: Mountain, Eagle, The Aragvi, Allegory

manana fxakaZe, raul Cagunava saqarTvelo, Tbilisi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

oqros sawmisi —miTi da realoba

berZnuli miTologiis erT-erTi cikls — kolxeTTan dakav- Sirebul argonavtebis Tqmulebasa da Sesabamisad oqros sawmi- sis ambavs berZnulma mwerlobam uZvelesi droidanve miaqca yu- radReba. am miTis Sesaxeb cnobebi da komentarebi sistematurad gvxvdeba rogorc elinur, ise elinisturi da bizantiuri xanis werilobiT wyaroebSi. maT mravalricxovnebasTan erTad yurad- Rebas iqcevs is garemoeba, rom miTis mTavari obieqti _ oqros sawmisi am wyaroebSi saxvadasxvanairad aris warmodgenili. adreuli xanis ZeglebSi oqros sawmisi pirdapiri gagebiT oq- ros matylTan aris gaigivebuli. jer kidev Zv. welTaRricxvis VIII-VII saukunebis mijnaze elinTa miTologiis sistematologi hesiode moixseniebs verZs, romelsac `hqonda oqros tyavi~ (hesiode 1967: 68) misi saSualebiT friqsosi gadavida kolxeTSi, sadac am ukanasknelma `msxverplad Seswira verZi da oqros sawmisi miuZRvna zevss~ (hesiode 1967: 79) msgavsi ganmartebebi mohyavT Semdgomi drois elinuri xanis avtorebsac. oqros sawmisi pindarosisaTvis (Zv. w. 532/518-443 ww) aris `tyavi, oqros kaSkaSa matyliT~ (pindari 1964: IV, 203-250), evripidesaTvis (Zv.w.

163 532/518-443 ww.) `sufTa (bajaRlo) oqros tyavi~ (medea 1981: 5) da a.S. aRniSnuli Sexedulebebi imdenad sarwmuno da sicocxlisu- nariani aRmoCnda, rom is bizantiuri xanis avtorebmac ki gaizi- ares. magaliTad, ioane cece (1110-1180) faqtobrivad imeorebs hesiodes monaTxrobs, rodesac acxadebs: `oqros bewvis tyavi ekuTvnoda verZs, romelmac friqsosi kolxisSi Camoiyvana. aq friqsosma, rogorc amboben, igi msxverplad Seswira zevss~ (Lycophronis 1964: 175). aRsaniSnavia, rom droTa ganmavlobaSi berZnul mwerlobaSi SemuSavda gansxvavebuli mosazrebac, romlis avtorebi evqeme- ristebi iyvnen. Zv. w. IV saukunis berZeni filosofosi evqeme- rosi da misi mimdevrebi yovel miTsa, Txzulebasa Tu legendaSi racionalur marcvlebs eZebdnen da maTi cnobebi raciona- listur axsna-ganmartebebs iZleodnen. aseT evqemeristebs So- ris pirveli iyo Zv.w. IV s. mwerali palefatosi, romelic ara- realurad miiCnevda oqros sawmisis miTSi verZTan dakavSirebiT aRweril movlenebs. misi azriT, warmoudgeneli iyo, rom am verZs zRvaSi zurgiT vinme kolxeTSi gadaeyvana; arc friqsosi SeiZleba imdenad umaduri yofiliyo, rom Tavisi gadamrCeni verZi sasikvdilod gaemetebina da misi tyavi zevsisTvis Seewi- ra. sinamdvileSi oqros sawmisSi igulisxmeboda oqros qandake- ba, romelic kolxeTSi gemis (da ara verZis!) saSualebiT Casul- ma friqsosma saCuqrad miarTva kolxTa mefe aiets. es bolo wi- nadadeba palefatoss teqstSi Semdegi kategoriuli ganacxadis saxiT aqvs moyvanili: `xolo urvadad mefeskosis oqros qanda- keba miarTva da ara tyavi. aseTia WeSmariteba~ (palefatosi 1902: XXX). palefatosisagan gansxvavebuli mosazrebebi wamoayenes ax. w. II-III saukuneebis evqemeristma mwerlebma, romlebmac cxvris tyavi sawer tyavad, e.i. etratad gaiazres da aqedan gamomdinare saTanado daskvnebi gamoitanes. kerZod, Cv. w. II saukunis miTebis krebulis anonimuri avtori miiCnevda, rom oqros sawmisi si- namdvileSi tyavze nawer wigns warmoadgenda, romelSic gadmo- cemuli iyo qimiis saSualebiT oqros miRebis wesebi. swored amitomac avtoris sityvebiT, `misgan gamomdinare moqmedebis gamo~, mas `oqros sawmisi~ ewoda (Anonymus 1855: III, 2). qimia im dros metalebis da pirvel rigSi, oqros miRebis xelovnebad aRiqmeboda (aRsaniSnavia, rom anonimis miTebis krebuli warmo- adgens qronologiurad yvelaze adreul Txzulebas, romelSic pirvelad moixsenieba termini `qimia~ _ Cagunava 1974: 22). amitomac sruliad bunebrivia, rom anonimma tyavis da oqros cnebebis erToblivad momcveli oqros sawmisis saxelwodeba wigns da qimias daukavSira; wigns, rogorc saweri tyaviT anu

164 etratiT Sedgenil sainformacio wyaros da qimias, rogorc oq- ros miRebis xelovnebas. wignTan aigivebs oqros sawmiss xaraqs pergamonelic (II-III ss), romlis Tanaxmad am wignSi oqrodamwerlobis wesebia gadmoce- muli. Tu gaviTvaliswinebT, rom pergamoni etratis anu berZnu- li terminologiiT pergamentis samSoblod da damwerlobis xe- lovnebis mniSvnelovan centrad iTvleboda, ar aris moulod- neli, rom misi mkvidri gansamartav sakiTxs damwerlobis ku- TxiT ganixilavs. vinaidan damwerlobasTan tyavi dakavSirebu- lia rogorc saweri saSualeba _ etrati, xolo oqro-rogorc dasaweri saSualeba _ oqromelani; Sesabamisad, xaraqsi am gare- moebis gaTvaliswinebiT aseT ganmartebas iZleva: `oqros sawmi- si aris etratebze aRnusxuli xerxi oqrodamwerlobisa, romlis gamoc, rogorc Rirssarwmunoa, `argos~ laSqroba moewyo~ (iakobi 1923: 37). momdevno saukuneebSi anonimi avtoris cnoba gaimeora ioane antioqelma (VII s) ((Jacoby 1923: 548), xolo ufro gvian xaraqs per- gamonelis ganmarteba Tavis leqsikonSi moiyvana svidam (XI s.) (svida 1853: 235). oqros sawmisis evqemeristuli ganmartebebi racionalistur wanamZRvrebs efuZneboda da misi miTiuri sawyisi savsebiT re- aluri obieqtebiT (qandakebiT da qimiisa da damwerlobis wese- bis Semcveli wignebiT) iqna Secvlili. miuxedavad amisa, arcer- Ti maTgani saqmis WeSmarit viTarebas ar asaxavda. magram amasTan erTad, yvela isini erTxmad mianiSnebdnen kolxeTSi oqros mom- povebel-damamuSavebeli warmoebis arsebobaze, rasac udaod garkveuli safuZveli unda hqonoda. erT-erTi Cvenamde moRweuli werilobiTi wyaro, romelic ukve pirdapir adasturebs medeas qveyanaSi oqros sarewebis funqcionirebas, strabonis (Zv. w. I s.-Cv. w. Is) `geografiaa~. sxva avtorebisagan gansxvavebiT, es avtori kargad icnobda kolxeTs da savsebiT SesaZlebelia, rom garkveuli cnobebi argonavteb- Tan da oqros sawmisTan dakavSirebiT mas uSualod kolxebisa- gan mieRo (straboni 1877: 18). es kargad Cans misi `geografiis~ fragmentebidan, romelTagan orze gavamaxvilebT yuradRebas. pirvelSi ramdenime saintereso cnobaa moyvanili: `aias xom qalaq fasisTan aCveneben, xolo aieti sarwmunoa, rom kolxeTSi mefobda. es saxeli xom adgilobrivia. mogviTxroben grZneul medeas Sesaxeb da im qveynis simdidreze- oqroze, vercxlsa da rkinaze, rac iyo laSqrobis mizezi~ (straboni 1877: 39). aias fasisTan `Cveneba~ mxolod adgilze, kolxeTis terito- riaze SeiZleboda da `maCvenebelic~ cxadia, rom kolxi unda yo- filiyo. is, rom straboni aietis saxels adgilobrivad miiCnevs, erTmniSvnelovnad mis Tanadroul kolxeTSi am saxelis farTo

165 gavrcelebaze miuTiTebs. amasve mogvianebiT adasturebs isto- rikosi agaTia sqolastikosi (536-582 ww), romelic Tavis Txzu- lebaSi am saxeliT xSirad moixseniebs erT-erT laz warCi- nebuls (georgika 1936: 63). citirebuli fragmentidan isic Cans, rom kolxebs medeac axsovdaT (samwuxarod, maTma monaTxrobebma, romlebic kolxTa mefis asulis istoriis adgilobriv versiebs Seicavda Cvenamde ver moaRwia); magram sainteresoa, rom imave kolxi mTxrobele- bis an berZeni TviTmxilvelebis informaciis safuZvelze stra- bonma SeZlo, argonavtebis kolxeTSi Camosvlis namdvili mize- zi aexsna (`mogviTxroben oqroze, vercxlsa da rkinaze, rac iyo laSqrobis mizezi~). argonavtebis laSqrobis mizezTan erTad strabonma oqros sawmisis mravalsaukunovani saidumloc amoxsna. es irkveva misi Txzulebis meore fragmentidan, romelic aseve kolxi infor- matorisa Tu berZeni TviTmxilvevlis monacemebis mixedviT un- da iyos dawerili; am aRwerilobis Tanaxmad kolxeTis istori- ul provinciis _ svaneTis mTebSi mdinareebidan oqros mopove- bas awarmoebdnen cxvris tyavebis meSveobiT. es procesic stra- imdenad naturalisturad aqvs aRwerili, rom is aseve TviTmxilvelis informaciis safuZvelze unda iyos Sedgenili (straboni 1877: 39). qvemoT mogvyavs am aRwerilobis teqsti: `amboben, rom zamTris niaRvrebs oqro Camoaqvs, xolo barbaro- sebi agroveben oqros daxvretili varclebiT da banjgvliani tyavebiT. aqedan modis miTi sawmisian verZze~ (straboni 1877: 19). citirebuli fragmenti mravalmxriv aris sayuradRebo. is erTmniSvnelovnad adasturebs kolxeTis erT-erT mTian pro- vinciaSi oqros arsebobisa da mopovebis faqts. irkveva, rom sva- nuri oqro niaRvrebs Camohqonda da ara sabadoebidan moipo- veboda. es ki niSnavs, rom Zvirfasi metali wvrili nawilakebis saxiT Setivtivebuli iyo mdinareebis da niaRvrebis wylis garemoSi. banjgvliani tyavebic, romlebSic ZiriTadad cxvris tyavebi unda igulisxmebodes, adgilobriv mosaxleobas swored aseTi nawilakebis mosapoveblad unda gamoeyenebinaT. amitomac am wesis gacnobisas savsebiT bunebrivia, rom strabons oqros sawmisi oqros nawilakebis mompovebel cxvris Cveulebriv tyav- Tan gaegivebina. mravali saukunis Semdeg gamoCenilma germanelma metalur- gma giorgi agrikolam (1494-1555) strabonis analogiiT oqros sawmisi qviSrobi oqros mosapoveblad gamoyenebul cxvris tyavTan gaaigiva. Tavis fundamentur TxzulebaSi `samTo saqmi- sa da metalurgiis Sesaxeb. 12 wigni~. is oqros mopovebis kol- xur wess sagangebod Seexo. misi cnobiT, am wess kolxeTSi gaci- lebiT adre icnobdnen, vidre evropaSi, sadac cxvris tyavis

166 nacvlad tilos an sxva tyavebs (xaris, cxenis) iyenebdnen (agrikola 1962: 318). kolxebi, agrikolas TqmiT, maRaroebSi oqros madnis daw- vrilmanebis da garecxvis Sedegad gamrecx wyalSi gadasuli oq- ros nawilakebis dasaWerad wyalsarecxebis fskerze cxvris tya- vebs afendnen. vinaidan wyalsarecxebi qvis wyobebiT iyo Semoz- Ruduli da gasasvlelad mxolod erTi Riobi hqonda datove- buli, wylis nakadi yovelTvis tyavis zedapirze gadadioda da masSi tovebda oqros nawilakebs (agrikola 1962: 318). kolxebi, rogorc cnobilia, maRaros madnebis gamrecxi wylebidan cxvris tyavebiT oqros ar iWerdnen. es teqnologia agrikolam uadaod evropuli praqtikis gaTvaliswinebiT maTac miawera. Tumca es detalebSi simarTles ar Seefereboda, magram am SemTxvevaSi ufro sayuradRebo is aris, rom germanelma spe- cialistmac miTiuri oqros sawmisi realur cxvris tyavTan gaaigiva. berZnuli werilobiTi wyaroebisagan gansxvavebiT qarTul wyaroebSi cnobebi Zvelad oqros mopovebis Sesaxeb saerTod ar gvxvdeba. magram am xarvezs sakmaod srulad avsebs eTnografi- uli masala, romlis mixedviTac irkveva, rom Tanamedrove svane- Tis mdinareebSi dResac iWeren oqros nawilakebs im wesiT, ro- melic jer kidev Cveni welTaRricxvis I saukuneSi aRwera strabonma. es masala XX s-is 40-ian wlebSi moipova eTnografma l. boWoriSvilma, romelmac svaneTSi adgilobriv moqmed oqros maZieblebisagan Caiwera maT mier praqtikulad gamoyenebuli wesCveulebebi. qvemoT am Canawerebidan mogvyavs im fragmentis teqsti, romelic yvelaze ufro srul monacemebs Seicavs am wesis Sesaxeb: `ficarze gaWimulsa Tu sxvagvari xerxiT gaSlils cxvris tyavs wyalSi Cahfendnen (samsianis sityviT mdinaris napiras, xolo xvistanis sityviT ki — mdinaris SuagulSi) da sa- Tanadod daamagrebdnen, rom wyals ar moetacna. tyavis bewviani mxare zemoT unda yofiliyo moqceuli. `bewvi oqros daiWerda da wyali ki gadaivlida~, `sveli tyavi oqros kenWebs miiwebeb- da~. radganac oqro ufro mZimea, vidre sila, amitom `qviSa zeiT rCeba da oqro Zirs Cadis~. gansazRvruli drois Semdeg tyavs amoiRebdnen da gasaSrobad gaSlidnen. gamSral tyavs daber- tyavdnen da oqros kenWebs gadmohyridnen~ (boWoriSvili 1946: 285) rogorc vxedavT, oqrosmaZiebeli svanebi cxvris tyavs uSu- alod mdinareSi (ufro zustad mdinaris fskerze) aTavsebdnen da maSasadame im oqros iWerdnen, romelic mdinaris saTaveebTan arsebuli Zireuli sabados gamorecxvis Sedegad wyalSi gadadi- oda wvrili Setivtivebuli nawilakebis saxiT. cxadia, rom zus- tad amgvaradve iqceodnen kolxi oqrosmaZiebelebi, razedac maT mier `banjgvliani tyavebis~ anu cxvris tyavebis gamoyeneba

167 miuTiTebs. cxadia, rom maTac tyavi ficarze unda gadaeWimaT, raTa muSa farTis maqsimalurad gazrdis xarjze am tyavis war- madoba gaezardaT. aseve cxadia, rom Tanxvdenas unda hqonoda adgili sxva teqnikuri detalebisTvisac, e.i. kolxebsac mdina- reSi tyavis matyliani mxare, rogorc muSa zedapiri, zemoT un- da ganeTavsebinaT, tyaviani ficari fskerze ise myarad daemag- rebinaT, rom is wylis nakads ar waeRo. aseve CaWerili oqros nawilakebis tyavidan advilad dasacileblad, es ukanaskneli unda gaeSroT da mxolod amis Semdeg daebertyaT. svanebi (da, cxadia, maTi winaprebic) oqros mopovebas mdina- reebis zeda da Sua welSi awarmoebdnen, sadac dinebis siCqare didi iyo. amitom swrafad moZravi oqros nawilakebis dasaWerad yvela cxovelis tyavi rodi gamodgeboda. rogorc werilobiTi, ise eTnografiuli masalebidan Cans, rom Zveli kolxebi Tu Tanamedrove svanebi mdinaridan oqros mosapoveblad mxolod cxvris tyavs iyenebdnen. es arCevani SemTxveviTi ar unda yofiliyo, vinaidan cxovelur tyavebs So- ris es tyavi matylis meSveobiT oqros nawilakebis CaWeris yve- laze maRali unariT gamoirCeva. matyli warmoadgens cxvris ga- regani safaris ZiriTad Semadgenel nawils, maSin rodesac sxva cxovelebisaTvis aseTi nawili balnian safars Seicavs. balnis gluvi zedapirisagan gansxvavebiT, matylis bewvis zedapiri kramitiseburi wyobis qercliT aris dafaruli (vagneri1892: 431). es TvaliT uxilavi qerclis safari zedapirs simqises ani- Webs, ris Sedegadac matyli wylis nakadidan oqros nawilakebis CaWerisa da CaWidebis gadidebul unars flobs. am unars ufro aZlierebs matylis maRali mikvris xarisxi, romelic mas cxvris tyavis specifikuri struqturis meSveobiT aqvs SeZenili. sxva cxovelur tyavebTan SedarebiT es tyavi saofle jirkvlebis ufro meti raodenobiTa da amis gamo sifaSris ufro maRali maxasiaTeblebiT gamoirCeva. yovelive es ki ganapirobebs sama- rile da saofle jirkvlebidan tyavis zedapirze naxevradTxe- vadi cxim-oflis anu lanolinis uxv gamoyofas da am webvadi nivTierebiT matylis srul gaJRinTvas, vinaidan oqro cximebis mimarT seleqtiuri miwebebis unariT xasiaTdeba (potemkini1978: 49) lanoliniT gaJRenTili matylis oqrosCamWeri unari sag- rZnoblad izrdeba. cxvris tyavis, rogorc mdinareSi oqros damWeri saSualebis efeqturobam Zvel kolxeTs `oqromravali qveynis~ saxeli mo- utana, rac mxolod Zveli werilobiTi wyaroebis cnobebiTa da Tanamedrove eTnografiis monacemebiT rodi dasturdeba. kidev ufro STambeWdavad gamoiyureba arqeologiuri kvlevis masalebi. oTar lirTqifaniZem, romlis saxelTanacaa dakavSirebuli mTeli rigi umniSvnelovanesi arqeologiuri aRmoCenebi, re-

168 alurad aCvena, rom Zveli kolxeTi savsebiT samarTlianad imsa- xurebs misTvis Serqmeul oqromravali kolxeTis saxels. am qveynis sxvadasxva kuTxeSi uamravi oqros nakeToba gamovlinda rogorc SemTxveviTi napovnebis saxiT, ise regularuli arqe- ologiuri gaTxrebis Sedegad. swored erT-erTi aseTi gaTxris dros kolxi qalis saflavSi (Zv.w. V s.) aRmoCnda oqros nivTebi, romelTa raodenoba 1700 erTeuls (!) aWarbebda (lorTqifaniZe 1989: 253). arqologiur masalebTan erTad antikuri wyaroebis cnobebs erTgvarad Cveni drois oqros mompovebeli warmoebac exmaure- ba. oqros miRebis kolxurma wesma modificirebuli saxiT Tana- medrove teqnologiaSic daimkvidra adgili. dRes qviSrobi oq- ros didi nawili xaoiani qsovilebiT gawyobil rabebSi moipo- veba, xolo am qsovilebidan yvelaze maRali warmadoba matylis safuZvelze damzadebul qeCasa da mauds aRmoaCndaT.

damowmebani:

agrikola 1962: Агрикола Г. О горном деле и металлургии в двенадцати книгах. М.: ” Издательство АН СССР”, 1962. boWoriSvili 1946: boWoriSvili l. oqromWedloba svaneTSi. saq. mecn. akademiis macne. VII, 5, 1946. vagneri1892: Вагнер Р., Химическая технология. СПб, “Издательство К. Л. Рикера”, 1892. georgika 1936: georgika. t. III, tf.: `tfilisis universitetis gamom- cemloba~, 1936. iakobi 1923: Jacoby, Felix. Die Fragmente der griechischen Historiker. Berlin: 1923. lorTqifaniZe 1989: Лордкипанидзе О. Наследие древней Грузии. Тб.: «Мецниереба», 1989. Lycophronis 1964: Lycophronis. “Alexanria”. ed. L Mascialino. Laipzig: “B.G.Teubneri”, 1964. medeia 1981: Medeia. -Euripidis fabulae. Vol.I, ed. J. Diggle. Oxonii: “Clarendon”, 1981. palefatosi 1902: Palaephati. Περι; αjπίστων, ed.N. Festa. - Mythographi Graeci. Leipzig: “B.G.Teubneri”, 1902. pindari 1964: Pindari.- Carmina cum Fragmentis, ed. Bruno Snell, H. Maehler, Pars Prior. Leipzig: “B.G.Teubneri”, 1964. potemkini1978: Потемкин C. В. Благородный 79-й. М." Издательство »Недра», 1978. straboni 1877: Strabonis. Geographica, ed. Meineke. Leipzig: “B.G.Teubner”, 1877. svida 1853: Suidae, Lexicon. ed. G. Bernhardy. Cantabridgiae: 1853. Cagunava 1974: Cagunava r. oqros mopoveba Zvel saqarTveloSi. mecni- ereba da teqnika. № 10, 1974. hesiode 1967: Pseudo-Eratosthenis catasterismi. -Fragmenta Hesiodea, ed. R. Merkelbach et M. L. West.Oxonii: “Clarendon”, 1967.

169 ILONA ČIUŽAUSKAITĖ Lithuania, Institute of Lithuanian Literature and Folklore

Eastern Stories by Vincas Krėvė: Between Story and Reality

The article demonstrates how the problem of moral, existential and philosophic nature affects the writer and reveals itself through myth. Semantics of “Eastern stories” by Vinas Kreve is discussed Along with the works of Vanda Zaborskaitė the paper deals with Regimantas Tamošaitis, Albertas Zalatorius, Vytautas Kubilius, Dalia Čiočytė, Antanas Andrijauskas, Gintaras Beresnevičius, Algirdas Julius Greimas, etc. in order to clarify how the writer Iranian and Arabian mythological plots are combined with the elements of . Nevertheless, major emphasis is put on Eastern Stories as it is seen as an interpretation of Lithuanian myth.

Keywords: Eastern Stories, Vinas Kreve, Christian mythology, Lithuanian myth

ILONA ČIUŽAUSKAITĖ Lithuania, Institute of Lithuanian Literature and Folklore

Eastern Stories by Vincas Krėvė: between Story and Reality About the author

About the author

A prosaist, playwright Vincas Krėvė (real surname Mickevičius, 1882-1954) studied in Merkinė primary-school, in Peterburg passed the exam of 4 class course, in 1898, he entered Vilnius theological college where he has studied for 2 years, but because of the odds with the direction of the college he left it. Since 1904, he studied philosophy at the universities of Kiev and Lvov, and in 1908 he finished the University of Kiev. Since 1909, he studied in Baku, read lectures about , and in summers he came back to his mother country to collect folk songs and stories. In 1922 he became the professor of the Lithuanian University, was the organizer and dean of the humanities (1925–1937). After the revolution of 1926, being left out of the way of political life, he started cooperating with the left writers, former third-front-line soldiers, even with communist underground. Far-famed and ambitious writer was in 1940 chosen by the Soviet emissary as the leader of “Popular government”. During the years

170 of Hitlerite occupation he worked as a professor in Vilnius University till its closure in 1943, later he was hiding from Gestapo. In 1942 he publicly announ- ced about his political activity during 1940. In 1944 he moved to Austria, and in 1947 he moved to the USA where taught Russian, Polish, Lithuanian languages and literature in Pennsylvania University. Being born and grown up in Dzūkija, Subartonys, in the place twined in fairy-tales, legends and stories, the imagination of V. Krėvė, his emotional natu- re was aroused since the juvenility by the legends told by the village people, old stories, folk songs and vivid folk language. Natural and ethnic cultural environ- ment, which served as the most important impulse of creation and thematic source, made influence on the writer’s emotional attitude and topic of creation: in all his artistically mature works the picture of ethnic life is romantically ide- alized in which there is considerable tension between archaic, mythologized, ethnically closed time of "own" world and "strange" historic civilization des- troying the overlap of natural life. The images of the mother-country in the works of Krėvė are like a primordial mythical space into which there constantly turns back the human being tired of the noise of civilization, alienation and which feels the risk of loss of spiritual identity. Controversy of the processes of naturalness and modernization is the basis of the vitality of the works of Krėvė and the essence of artistic suggestibility. Not less important is the individual aspect of biography. Departure from the seminary was an important event which meant young person’s conflict impact with authoritarian system of traditional values. It as if marks a divide in writer’s life – his dramatic escape to the world, going the way of struggle and challenge, constantly remembering romantic sac- ral idyll of the mother-village which in works gains mythological outline of "the lost paradise". Later this event was echoed in the works of Krėvė, determining their topics. Aggrieved ambitions forced the person of creative nature to rethink the values, to look for own truth, to defend his positions, explain dramatic relations of the system and individual, focussing on one problem of freedom essential to his creation which is generally on the most important existential and philosophical topics of modern epoch. Krėvė experienced the situation of the value exchange, suffered the drama of existential crisis and as if unconsciously became one of the most important mouthpieces of modern human consciousness in Lithuanian literature (Encyclopaedia of Lithuanian literature/ http://www.lle.lt/search3.htm).

About the Eastern Stories

Eastern Stories were published as a separate book in Kaunas, in 1930. The impulse for the emergence of this cycle was given not by any plot or conflict, but the problem of moral, existential, philosophic nature which affected Krėvė and “which he wanted to raise and which best fitted for proving of the eternity and relevance of which the models of Eastern nations’ mythological times, intertwined with eastern attributes [...] (Zalatorius 2003: 208). What depths

171 there lie in human's nature, what life-force forms his world-perception and emotional attitude? These questions, which held the interest of the writer since the first creative days, risen forcefully in oriental legends, are endorsed by Persian and Indian myths. The writer himself called Eastern Stories “little stories”, “stories“. It could be said that Krėvė used the first title to name the majority of his works, and for the present topic the second title would fit better, but with certain limitations. There aren’t many features of the story or a legend in Eastern Stories – there is no solid plot which should be found by us in the folklore of any nation. Here in “Opposite forces“ “the writer rephrases some Iranian myths about the creation of the world, but he does not develop this topic, he moves to the considerations, characteristic to the romantic literature, about talking people, denying a pe- aceful, but boring happiness, given to them by gods, leaving the valley of won- derful beauty and going to uncertainty. Being not afraid of misery and torment, they step forward looking for new areas of knowledge which are associated with Biblical motif of the tree of knowledge (Zalatorius 2003: 207). The “fairy tale“ “The Country of Azerstan“ “tells about the history of subju- gation of the Azerbaijan nation. In developing the theme the author invokes not only the approaches characteristic to mythology (the binary, multi-layer of the present layer, Levi-Strauss, 1996: 86), but also the provisions of the Koran. The writer was not at all interested in the nation’s historic facts (conquer, political subjugation, he was affected by the reasons for the spiritual decline of the per- son. “Woman“ tells about the myth of the creation of the world present in the Koran, but the writer again digresses from the development of this theme and masses into the exaltation of a woman as beautiful and tempting creature. The closest to the genre of the story of legend is “The Vessel in which the King Keeps His Best Wine”. According to the author himself, creating the plot of this work, he used the Jewish legend (Letter to Liudas Gira, 1981: 67-68). We could say that this work has got the least correlations with eastern topics. Only the first sentence of the story (“In the far east, where the sun comes, there was one happy country“) justifies attribution of this work to the Eastern Stories. According to Zalatorius, in this work the author wanted to keep the logics of the world of the legend and stylistics in general, and the colouring of place and time as if were not included into his artistic programme (Zalatorius 2003: 225). Philosophical and moral content of this work was told by Krėvė evoking the only poetical tool – repe- tition and the only way of characterizing – superlative, expressed in the adjec- tives of the higher and the highest degree. The work is based in the triad known in mythology and predominating in fairy-tales, which in this work both exists in an objective plan of time, and designs the depiction itself. Ornamented in an oriental way, the work of Krėvė keeps the indefiniteness of action and time characteristic to parable, brightly accentuates the conclusion of the end into which there constantly rises the trajectory of all story. For three days the king solves the puzzle how to find a 172 proper husband to his daughter, for three months Arkazar allows the princess asking where her father keeps the wine, and for three months the wine is being kept in the vessels till it fails. In the legend there also act three main characters: Arkazari, the princess and the crowd. Three oppositions are emphasized: beau- tiful body – capricious (princess), ugly body - beautiful soul (Arkazar), simple form – perfect work (the best wine kept in stone vessels). The narrative of the story is organized around three motifs or plot cores: the noblest person of the kingdom is also the ugliest one; the princess is looking for spiritually perfect husband; the wine is being drunk from the most beautiful vessels, but is kept in the ugliest ones. All these triads are subordinated for the problematic triad or fro three postulates: 1) “a noble soul is specially kept by nature in an ugly body for it not to become arrogant and not to wander bad way“; 2) “outward shapes are deceptive“; 3) only spiritually rich person perceives the real truth (Zalatorius, 2003: 226). According to Tamošaitis, two types of characters are seen in the creation of Krėvė: an individualistic hero and pantheist sage (Tamošaitis 1998: 256). The hero of “Prajekabuda“, in which Krėvė creatively used the story of life of Bud- dha, who lived in the 6th a. BC, as if fuses these typical features of the charac- ters. The work is based not only on the philosophy of Buddhism, but also the emotional attitude of romanticism as well as human conception of the writer himself, therefore one can look for more varied interpretations of the legend. Teaching of Buddha for Krėvė was just an impulse to raise the universal ques- tions of the being of the person and to create specific style of orient. The main hero of the legend, Atipranaprijas, decides finding out the most important secrets of being: “I want to know why people and everything else, what is in the world, are born, are able, suffer, struggle and finally die... Die and vanish in the infinite of nothing... I want to understand why in human’s heart there lives the truth which is not doomed to settle in his works... I want to un- derstand why the pain is felt by the one who does harm and the one who suffers the harm...“ (Krėvė 1982: 386). Vainly the god of nothing, Mritrija, tries to tempt turning Atipranaprijas out of the way of his hunts – he stays solid and sure that life is eternal, that only its shapes change, that a Human is an integral part of the Universe and at the same time it is a separate world“ (Česnulevičiūtė 1982: 6). Meanwhile another character of “Pratjekabuda“ – maharaja Savalkija tries to give a sense to himself in the material area. Being blinded by the honour and the desire for power, for being in the focus of attention, he looks for his place on the earth enslaving other nations, building rich temples and thinking that he is im- mortal, powerful and overwhelming. Suddenly, the foundations of his immu- table life are shattered by the news that in the world there are many more po- werful than him, many more rich cities and temples than he has built. Suddenly, he remembers the words of the whilom killed Usinara that the knowledge of a person constantly enlarges. Savalkija loses his rest, he tries to think about the road of passed life, he refuses the wealth, power and aiming at the rest of soul, he goes to the waste to redeem his guilt. 173 In the letter of 1913 to Liudas Gira, Krėvė says that the Vedas shaped his emotional attitude: “this is my philosophy on the basis of old India“ (Letter to Liudas Gira, 1981: 64). Studying at the universities of Lvov and Kiev, the writer wrote a study “Original Homeland of Indo-European“, and in 1912 he defended the dissertation about the origin of the names of Buddha and Pratjekabuda. Later in Baku (Azerbaijan) university he read the cycle of lectures “Buddha, His Life and Teaching“. The ideas of Vedas are revealed in this oriental story which tells about the dawn of human consciousness from the sleep of life (maya) to the might of spirit. According to Kubilius, Krėvė looked at strange eastern and phi- losophic systems “through the prism of Western psychology and cultural tra- dition”. The culture of orient for the writer was “the area of purified funda- mental thinking, where still lied the primitive perception of the integrity of the world, emotional tension of existential states not tanned by rationalism, new way of poetical language, allowing depersonalizing the self-expression of a suf- fering and flustering Western person“ (Kubilius 1995: 93). Although this legend (story) is often correlated with the Buddhist philosophy, references to Bhaga- vadgitos are obvious here. The author presents in the work a wide vocabulary of the orient which is comprised of the names of characters and mythological creatures, as well as specific eastern scenes: “One is in all world, One is in the plenty. When he creates the worlds in himself and through himself – we call him - Pradžiapatis (creator of the world). When he warms and grows everything what exists we honour and call him – Agni (god of fire). When in the early morning he awakens the day, as Varūna (god of the sky and night), we him, and when we light him in our own hands to serve us, we honour him calling – Mitra (god of light)“ (Krėvė 1982: 419). The work also mentions the incarnation of God Višnus to Rama, and Brahmanas, and demigods and Agni, and many other social layers and place-names described in Vedian sources. The nodus of the work is born when Atipranaprijas goes to visit the leader of the country maharaja Satjavama. Sorrow and nuisance rush into the heart of the youth: “If senility made such a man weak, what shall I be when I am old? – said Atipranaprijas to himself. – What good shall I get even if I defeat all world, but I don’t defeat senility which whitens hair, undermines person’s powers and turns him a weak innocent like a little child... No, I don’t want to get old. I have to find the way which leads into the country of eternal youth“ (Krėvė 1982: 366). Then starts the great travel of life of Atipranaprijas attempting to perceive what is a person and his being. Atipranaprijas confronts with the circle of samsara (birth and death), the means of liberation from which are precisely presented in Bhagavadgita. Here it is especially to disengage from the conception of carnal being. There are dif- ferent ways for reaching this aim. Atipranaprijas chooses Dhyana yoga. It is the method , devoted to the management of mind and senses as well as helping concentrate the attention towards the higher “Ego“. “The way of Dhya- na yoga requires a strict ascetic and denial of worldly life. The beginning of this 174 way is “where you will deny the fact you think you are for being the one you can be“, – says Antipranaprijas (Krėvė 1982: 418).

Conclusions 1. Easter Stories visibly demonstrate that the writer was already in the early period of creation interested in not only romantic rebellious personalities, exaltation of his heroic actions (Šarūnas), not only apotheosizing of patriotic feelings (Stories), but also the questions of human existence, his life meaning as well as the intersection of spiritual and material springs. 2. We do not find the layer of Lithuanian folklore stylistics in the Eastern Stories, but there dominates the same system of repetitions as in Stories (usually – binary), the same usage of sacral numbers (three, seven, nine). Eastern Stories by Krėvė are typical of style aphoristic as well as solemn multi-storey prompts. All these layers have come from the leading texts.

REFERENCES:

Bhaktivedanta Swami Prabhupada 2008: Bhaktivedanta Swami Prabhupada A. C. Šrimad-Bhagavatam. Pirmoji giesmė, antra dalis. The Bhaktivedanta Book Trust. 2008. Česnulevičiūtė 1982: Česnulevičiūtė P. Vincas Krėvė. In: Vincas Krėvė. Rinktiniai raštai. T. 1. Vilnius: Vaga. 1982. Greimas 1979: Greimas A. J. Apie dievus ir žmones. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. 1979. Kubilius 1996: Kubilius V. XX a. lietuvių literatūros istorija. Vilnius: Alma littera. 1996. Levi-Strauss 1996: Levi-Strauss Cl. Mitų struktūra. In: Mitologija šiandien. Vilnius: Baltos lankos. Krėvė 1982: Krėvė V. Rinktiniai raštai. T. 1. Vilnius: Vaga. 1982. Krėvė 1981: Krėvė V. Laiškas Liudai Girai. In: Literatūra ir kalba. T. 17. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1981. Tamošaitis 1998: Tamošaitis R. Kelionė į laiko pradžią: indų idealizmas, Vydūnas, Krėvė. Vilnius: Pradai. 1998. Tamošaitis: Tamošaitis R. Krėvė Vincas. In: Lietuvių literatūros enciklopedija // http://www.lle.lt/search3.htm. Zaborskaitė 2001: Zaborskaitė V. Vincas Krėvė. In: Lietuvių literatūros istorija. Kn. 2: XX amžiaus pirmoji pusė: literatūros klasika. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2001. Zalatorius 2003: Zalatorius A. Vincas Krėvė. Nebaigta monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2003.

175 miTologiuri diskursi da kulturis tipologia Mythological Discourse and The Typology of Culture

POVILAS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuania, Vilnius Mykolas Romeris University

Heidegger, Myth and Nazism

The article discusses myth and philosophy in Heidegger’s works. Following a rational tradition of Western metaphysics, Heidegger raises the issue of the grounding of the universe; however, questioning the grounding of rationality itself, he points to a mythical world. As a consequence, Heidegger separates himself from the traditional paradigm of Western thought. He does not impose rational structures onto myth but, on the contrary, perceives a historical process of the development of rationality as a part of mythical history. Expressing this history through ontological categories, the German philosopher views the course of rationality as a tendency towards a technocratic thought – the ultimate form of the obliteration of being.

Key words: Heidegger, Hölderlin, myth, rationalism, history of being, gods, Nazism.

POVILAS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuania, Vilnius Mykolas Romeris University

Heidegger, Myth and Nazism

Introduction The relationship between philosophy and myth is most commonly viewed as an opposition between two different ways of world interpretation, and matching one to the other is only as possible as reconciling the irrational and rational wa- ys of thinking. Is there a possible common denominator between such different poles of thought, bearing in mind that we live (I speak only as a representative of European civilization) in a space soaked in rationalism? With regards to this question, Martin Heidegger’s interpretation of history comprises one of the most prominent moments in the thought of the 20th century. In the reasoning of the German philosopher, myth did not appear immediately but rather after a

176 consistent and patient investigation of the most important question that is raised in the West, constituting European identity: what is the absolute foundation of the universe, and thus thought itself? What is being? The simultaneous rise of myth and Hölderlinian poetry, while searching for the grounding of rationality, led to a new conception of history. However, the structure of history, the struc- ture of being, proposed by Heidegger, could not escape confrontation with a particular historical and political reality, which, in his case, was the fascism and Nazism of Hitler. This confrontation and its nature are still widely discussed: if Heidegger’s philosophy of being and history, in essence reconciling rationality and mythical thinking, leads to the criminal instances of political totalitarianism, should one not treat it as the most dangerous way of thinking and resolutely refuse it, at least for the purposes of educating the youth? This article aims to define the relationship between Heidegger’s philosophy and myth and refute a phobia about its Nazi nature, currently widely spread across historiography.

1. The Issue of Grounding: Back to Myth while Substantiating Rationality

Heidegger is a profound philosopher, as he looks for the absolute foundation of everything. Yet describing Heidegger in such terms, we do not claim any- thing original or anything that would make him stand out from other thinkers of Western civilization. Could the whole of Western philosophy be defined as a reasoning process in search for the absolute foundation of the universe? Is the search for the absolute foundation, rationally recognised as the absolute reason for the universe, not what makes Western philosophy into what it is? Finally, does this search not make Western thought rational, distinguishing it from the thought of other civilizations and separating it from the possibilities of thinking in ways other than rational? Thales was the first in Western civilization to raise the question of the world’s grounding. Establishing the dimension of rationality in our thought, he distinguished it from mythological thought, as attested by all our encyclopa- edias. If Heidegger had looked for the grounding of every entity only through the possibilities opened up by rational thought, today we would not discuss to- pics such as “Heidegger and Myth”. However, what makes Heidegger’s philo- sophy distinctive and what lies at its core is that by looking for the absolute foundation of everything he also questioned the grounding of our rationality; thus, he dared to step into a sphere which led to the emergence of rational thought but did not comply with its laws. This means that rational language, the language of Western metaphysics, is not sufficient while discussing this most profound sphere. That was one of the reasons why Heidegger suspended the writing of his most famous work Being and Time; traditional means of expression, based on the rationality of classical Greece, could not be enough to express the absolute foundation of the world, which Heidegger carefully started

177 approaching and which he called being (Aleksandravičius 2010: 381-382). Fur- thermore, Heidegger slowly came to the realisation that the grounding he sear- ched for was bottomless: while our rationality requires that grounding be something solid, a certain support, being does not have a foundation (Heidegger 1976: 123-175; Heidegger 1957). Therefore, Heidegger is a profound philoso- pher because his thinking immerses into a bottomless grounding of everything (Ungrund). Thus we ask: did the search for the grounding of the world and reason, conducted by stepping into a field which surpassed Western rationality, bring Heidegger to the encounter with the myth and mythological thinking that the Europeans parted from with the help of Greek philosophers? Could we not claim that Heidegger‘s philosophy itself in its essence is mythological? Does he not talk about those mystical zones where gods and people live together and which today are accessible only to poetry? Does he not regard these zones as a destination to be reached by our thought as it is transformed by poetry? Poetry directs thought to the profundity of the transformation of being, which Heideg- ger calls the Fourfold (Geviert) and which he conveys though mythical expres- sion: poetry foretells “the marriage of Heaven and Earth” (Hochzeit von Himmel und Erde) (Heidegger 1994: 11), which Hölderlin talked about: “Then people and gods celebrate the marriage” (Dann feiern das Brautfest Menschen und Götter) (Hölderlin 1943: 147). “In close proximity [of the transformation of be- ing] it gets decided if god and gods withdraw and how they withdraw, if the holy day is breaking and how it is breaking, if god and gods can reappear at this holy dawn, and how” (Heidegger 1976: 351).

2. The Mythical Structure of History

Heidegger’s reader knows that he did not consider the rational logic of the West to be an exact offset against myth but rather an element of a mythical act, a part of mythical history that can be best understood through mythological rather than rational categories: “Myth was never destroyed by logic but rather by the withdrawal of god“ (Rubercy 1983: 53). Myth was superseded by logic not because the latter was stronger or closer to humans but because this was the will of gods, because of “the withdrawal of god”. Thus, Western rational thin- king did not surpass myth; instead, it became a phase of the mythical process that started from the Greek philosophers and continued through our technologi- cal age. We still live in a myth where gods withdraw and where we get left; the- re is rationality, science, technology but also an empty space left by gods. We, rational Westerners, still live in mythical structures; however, instead of talking to gods we hear only their silence and, unable to bear that silence, we, left alone, drown it by our own conversation, i.e. our rationality. Our highly praised rationality that supposedly freed us from the darkness of myth in reality is completely dependent on it, dependent on the idea that gods abandoned us so

178 that we would concern ourselves with our own affairs. “When gods withdraw, man arises”, claims Heidegger (Heidegger 1989: 279). By his reasoning, Heidegger devotedly sought to express this precise view on the human circumstances in the world. To put it differently, within a medium of rational metaphysics, he sought to expose a profundity, i.e. the mythical structure of one’s being; mythical and nonetheless encompassing withdrawn gods. Evidently, rational language and thought was not enough for such purposes. That was why Heidegger started to refer to poetry, especially the poetry of Hölderlin. The fact that Hölderlin attracted the attention of Heidegger was clearly not mere chance∗. Hölderlin‘s relation to myth is obvious but he was not just a poet praising the myths of the past. He was a personality of particular sensitivity, who wrote about the lack of gods and the emptiness they left in the current world. This view was fully in accord with the insights of Heidegger, who called himself a commentator of poetry (and especially Hölderlin’s poetry). Through philosophical but not classical rationalist language, Heidegger sought to reveal what Hölderlin talked about in his poetry, i.e. the fate of humanity and its strange history, starting from the moment when it was abandoned by gods. What is the structure of this history? It can be defined by three main categories: 1) The origins of the history of humanity. This is a mythical state where people live together with gods or, as claims Hesiod in the works Homer, these are the times when gods appear to humans „in full light“. This state of humanity was celebrated by its witnesses and participants – ancient poets, ste- eping their poetic language in myths that are nothing other than a conversation with gods. Today this state of humanity is scientifically, i.e. rationally, exami- ned by mythology. Is rational investigation of myths adequate for them? Does such an investigation not mean killing myths, bleeding myths, removing their essence and examining them as some researchers would examine a cadaver claiming to study human being? This is a question everyone interested in myth should ask oneself: is rational investigation of myth adequate for revealing its truth? 2) The second feature, characterising the history of humanity is the me- mory of gods. Humanity holds a faded memory of its life with gods. If gods appeared to humans “in full light”; this should have left a trace. Upon with- drawal, gods left their trace in the memory of people. This trace manifests itself as longing for divinity, an attempt to fill in the emptiness left by gods. In “the night of the world” this longing calls us to come back to “the day of the gods”, as claimed by Hölderlin and Heidegger. Once again, we try to examine the longing rationally: both rational and rational psychology seek to provide a form and an explanation of the longing for gods but everyone who is interested in the essence of a human should ask: can rational method explain everything that happens within a human? 3) The third characteristic of the

∗ Classical and influential work, examining the relationship between Heidegger and Hölderlin is Allemann B. Hölderlin und Heidegger. Zürich-Freiburg, Atlantis, 1954. 179 history of humanity is the withdrawal of gods. People lose the ability to talk to gods and see them “in full light”. This emptiness manifests itself as rationalism, with technology at its peak. The meaning of this technical trail of people and the world is familiar to anyone who ever felt sick from the taste of consumerism as well as anyone who experienced a bombing of one’s city or the weight of a tank crushing one’s legs. Technology rewarded humanity with the possibility of total self-destruction, symbolised by the atomic bomb. This possibility is sensed by everyone and all that remains is to ask: what is the next phase of the history of humanity and will it come at all? Hölderlin and Heidegger describe this extre- mely rationalist human state as “the night of the world”, predetermined by the withdrawal of gods. Thus the time of the history of humanity is a mythical time: here past means life with gods in daylight; present – the night of the world after gods’ withdra- wal, tension between a bright memory of gods and the rage of rationality and technology. Present manifests itself as a mortal danger but also as a hope of salvation: Hölderlin writes this verse, continuously cited by Heidegger: “And where the danger lies, there also is salvation” (Wo aber die Gefahr ist, / Das Rettende auch) (Heidegger 1949: 248). Heidegger relates the fate of humanity to the coming of “the last god” (der lezte Gott), as he tells in his famous intervi- ew with the journalist of Der Spiegel, published on the day of his death: “Only god can still save us“ (Der Spiegel 1976: 106). Thus we can see that, according to Heidegger, the dimensions of time are related to myth if we define the latter as “human life with gods”. Heidegger’s reader knows time plays an important role in his philosophy. Only through the prism of time, we can move closer towards the grounding of the world and of human thought – being. We should approach it not as a solid support but as if descending into an abyss forming the fourth dimension, uniting the past, present and future. Here we cannot demonstrate what the strictly philosophical deri- vation of this ontology is but it should be clear from the above that Heidegger’s philosophy merges with the language of the mythical world, while searching for the grounding of everything and surpassing Western rationalism. The current scientific world has to be evaluated according to the criteria of a more profound, mythical world because the structure of reality itself as well as its history is my- thical: not only humans but also gods have their own place in there. We should not forget that the most profound observation about the bottomless grounding of reality that Heidegger makes is the so-called Fourfold, das Geviert, consisting of heaven, earth, humans, and gods (Heidegger 1954).

3. The Issue of Heidegger and Nazism

The character of Heidegger’s thought attracted many followers; however, it also received severe criticisms. Today, the debates surrounding Heidegger’s relationship to National Socialism are far from concluded. On the contrary, they get more and more heated as time passes. Some authors (Bourdieu, Faye) claim

180 that both Heidegger as a person and his philosophy should be treated as belon- ging to National Socialism (Farrias 1987; Bourdieu 1988; Faye 2005). Even though most experts on Heidegger’s philosophy refute such an evaluation, there is evidence that cannot be neglected: in 1933, accepting the post of the rector of the University of Freiburg, Heidegger signed morally condemnable documents of the Rectorate and said the following words in his famous Speech of the Rectorate that he delivered to colleagues and students: “Let various doctrines and ideas not be the regulations of your being! The Führer himself, and only him, is the reality and law of German people at present and in the future“ (Schneeberger 1962: 135). What interests us here is that these steps of Heidegger are often explained with reference to the mythological nature of his thought. The history of huma- nity told above is called “destiny” by Heidegger. However, he does not use the standard word Schicksal but a derivative concept Geschick, assigning it with a special connotation: destiny (Geschick) is the history that was sent. Being with gods, withdrawal of gods, their memory and emptiness that they leave, and the rationality, inadequately filling it in – this lengthy process is a sending that co- mes from the depths of being, destiny, order, the law of history. If previously people were illuminated by gods, if gods withdrew and left us in the darkness of the night, i.e. in rationalism, the whole mythical history corresponds to the “will” of being, or the destiny sent to us as a present, even if this destiny encom- passes not only the oblivion of gods, but also the “oblivion of being” itself. To sum up, destiny sent to us by being governs the mythical history of humanity as if according to a primordial law; this destiny simultaneously means both the revelation of being and its withdrawal. Thus, historical reasoning of humanity depends on the dynamics of being, on being with gods or being in their absence, and on the structure of mythical time. The structure of mythical time determines human ideas. This is where in 1964, at the zenith of Heidegger’s thought, Hans Jonas perceived the greatest danger, warning Christian theologians not to be tempted by Heidegger’s mystical wording but to perceive its horrifying meaning (Jonas 1964: 621-642). Why was Hans Jonas, the expert of gnosis and Western philosophy, troubled so deeply by the thought of Heidegger? His anxiety arose because when human reason is dependent on destiny assigned by being, one also becomes dependent on the laws of being, which are ethically neutral, i.e. free from the problem of choice between good and evil. Does Heidegger not raise a horrifying matter in his famous Letter on Humanism: “The innocent appears in the light of Being at the same time as the evil does. The essence of evil does not arise from the malice of human action...“? (Heidegger 1966: 121). To put it differently, human authenticity, i.e. the correspondence between one’s thinking and the mythical history of being, the destiny sent by being, is verified by one’s ability to comply with the law of being, coming from the very depths, governing history and neutral about the question of good and evil. According to Hans Jonas, that is where the greatest danger of Heidegger’s thought lies: one 181 only has to identify this law of being appearing in history with a particular historical figure; and human authenticity, freedom and willpower will become more dependent on this historical figure than ethical criteria for good and evil (Jonas 1964: 638). This is very likely to end in a tragedy, bearing in mind He- idegger’s claim from the Speech of the Rectorate cited above. Thus, according to Heidegger, would Adolf Hitler not be that semi-god who will return us (or, more precisely, the German nation of the ‘30s) to the illuminated life with gods, or at least be the prophet of the return of gods (der letzte Gott)? We now come to realise what the reasons for Heidegger’s criticism are and why his thinking, essentially based on myth, is so widely disputed. However, do we have to take it that far? Are the fear and the anxiety of Hans Jonas well- grounded? Is Heidegger’s philosophy really inclined to justify or even inspire Nazi ideology due to its links to myth? Many extensive studies answer negati- vely to this question (Palmier 1983: 409-449; Amato 2007). That at some point Heidegger made a political mistake is a fact. Yet accusing his philosophy of being Nazi is as absurd as accusing that of Nietzsche or Homer. First of all, the main motive of Heidegger’s thought is the distinction bet- ween being and existence. Whatever is the conceptual form of this distinction during different stages of the thinker’s reasoning∗, it prohibits directly identify- ing the laws of the history of being with actual historical and social processes. To put it differently, the above mentioned possibility of perceiving destiny sent by being as constituting the instance of Nazism goes against the whole of Heidegger’s philosophy. Maybe it is because the profound and bottomless nature of the heideggerian distinction between being and existence makes it impossible to understand in a rational-conceptual way and one has to rely on the help of other means of linguistic expression, especially poetry, that this distin- ction is subject to so many erroneous and insufficient interpretations∗∗ and the above mentioned superficial identifications come to light. Certainly, as noted by Françoise Dastur, Heidegger‘s philosophy encompasses the need for concre- teness and necessity of expression at the existential level rather than satisfaction with profound but abstract reflections (Amato 2007: 444). The distinction between being and existence does not deny what Heidegger carefully considers in The Postscript to “What is Metaphysics?” written in 1943: there is no being without existence as there is no existence without being. That is why the history of being has to be read by us, humans, in the chronological flow of the history of presences. However, as claimed by Dastur, the heideggerian concept of a

∗ Grasped around 1920 in the concept of facticity, attempted to express in Being and Time existential and existentialist levels as a preamble into considering the relationship between Dasein and Sein to be a division, clearly formulated in the doctrine of ontological difference, and continuously matured in a difficult state of Gelassenheit, this distinction marks the tension in Heidegger’s thought, which bore his entire philosophy. ∗∗ Probably the first opportunity to fully comprehend Heidegger’s philosophy arose after 1990, when the major part of his Collected Works (Gesamtausgabe), was published. 182 human as a warden of being, by far surpassing the notion of animal rationale, outlaws any consideration of human Dasein as an ordinary case of any living being and its evaluation using biological categories, hence the evaluation of human essence from a racial aspect, hence Nazism (Amato 2007: 446-447). In his Letter on Humanism, Heidegger patiently explains that human essence is not animal (even if with the dimension of rationale) but rather a life next to being; therefore, one’s “value” does not depend on race, views or moral values, nor on the profundity and authenticity of conscious thinking, but only on one’s relationship with being, a relationship maintained by a human as a human, even if one has forgotten of being. Although such an evaluation of a human goes beyond the metaphysical ethics of the West and its traditional system of values (which again results in many accusations against Heidegger), in no way can it lead to Nazi outlooks; on the contrary, this evaluation constitutes an absolute impossibility for the support of Nazi ideology. Moreover, in the text of Contributions to Philosophy (Beiträge zur Philosophie), written during 1936- 1938 but not published until 1989, Heidegger presents an open critique of Nazi views, regarding their “underlying truth” as a state of “transition into technolo- gised animal”, which is merely an extreme case of the evolution of animal rati- onale (Heidegger 1989: 124). Let us remember that the rational development of human thought belongs to the mythical structure of history, a precarious stage of life without gods. Hence, according to Heidegger, Nazism can neither be treated as thought’s return to the “life with gods” nor as mind’s obedience to the historical destiny of being; instead, it has to be considered as an extreme case of disobedience to the voice of being. In that case, how can one explain that Heidegger joined the National Socialist Party in 1933, declared the statements of Nazi nature during his time as a rector of the University of Freiburg, and supported the application of Führerprinzip at the university? It seems that Heidegger’s political mistake was caused by an identification which differs greatly from the above mentioned relation of historical destiny of being to Nazism. Just like many other Germans during the interwar period, in 1933 Heidegger associated the movement of Nazi with what it did not consist of – the love for native soil, homeland and nation and a simple hope of rising from a political chaos. Until 1933 and immediately afterwards Hitler’s party and its eccentric endeavours were regarded as exhaus- ted nation’s convulsions, which should not be treated seriously (what a mista- ke!); it was hoped that they would be fought off as some childhood illness and the nationalist movement, supported by the fundamental energy of German people, would undertake to solve the acute problems of the nation in an effec- tive and adequate way. Identifying Heidegger’s as well as other Germans’ love for their homeland with the plans of the National Socialist Party was a great political mistake and we have no right to repeat it today claiming that a German who loves his homeland is by definition a fascist: a statement that was the main accusatory argument in the so called “Heidegger’s case”. The same also has to be said about Heidegger’s support for the application of Führerprinzip at the 183 university. Way too easily and irresponsibly, the notion of Führer today is associated with Hitler’s personality, forgetting that in 1933 this word meant not “Hitler” but “leadership principles” necessarily adhered to at the time of crisis. In the case of a university, these principles had to signify the voice of academic society and authentic scholarship not heard under ordinary circumstances due to the critical situation of that university. Already in 1934, as it became evident that Hitler and other Führers fanatically following him were discrediting the notion of Führerprinzip, expressing a pathological will of their own rather than the voice of the nation, university and scholarship, Heidegger resigned from the rector‘s post and distanced himself from the Nazi movement once and for all∗. Bearing accusations, maligned and deprived of the right to teach at university after the war, Heidegger retreated into a sullen silence. Consequently, this silence was interpreted as a reluctance to admit one’s mistakes or even as a tacit approval of hitlerism. Heidegger’s recently published text, written in 1946, explains his actual political views and brings us back to the authentic philo- sophical subject – the search for human foundations in being and the grounding of one’s thought in a more mysterious than rational world of myth: “You wonder (and you are not alone), why my de-nazification still did not take place. It is easily explained. To tell the truth, I got demarcated for reasons that do not have anything to do with Nazism. It is understood that my way of thinking con- sists of something troubling, even something distressing, what with pleasure could be avoided. The fact that at the same time my thinking attracts so much attention only confirms that it is troubling. Never, not even for a single day, ha- ve I had a slightest influence on any major establishment of the Party (...) With regards to Russians or, more precisely, European technicism, which Russians introduce in the form of communism (here I do not refer to Russia itself), they attack my thought with the same hatred as exhibited by the English and Ame- rican technocrats who declared it to be an official enemy “ (Heidegger 2000: 421). Anglo-Saxon technocracy, as well as communism and fascistic Nazism are the expressions of the rage of technology, the extreme case of rational thin- king and life without gods. Hence, Heidegger’s philosophy did not attempt to support some political mechanism but rather to direct thinking to where not only technology but also human salvation stemmed from (Heidegger 1954: 13-44)∗∗.

∗ Many sterile disputes regarding Heidegger’s relation to Hitler’s Nazism after 1934 are still unsettled. It seems that next to malicious slander and unfounded hearsay (out of which the most wide spread and malevolent is the one claiming that Heidegger forbade Husserl to use the university library because of his Jewish background), Farrias and Faye can put forward only one convincing argument in their works: till the very end of the war Heidegger paid the membership fee to the National Socialist Party. However, the validity of this argument is challenged if we remember that leaving the Party in Nazi Germany meant horrible repressions or even death penalty. ∗∗ In one of the most famous speeches of Heidegger, called The Question Concerning Technology, we will find all the necessary structure concerning the history of being and its mythical dimension. This is the structure that we aimed to discuss here. 184

Conclusion

In the thought of Heidegger myth and philosophy do not stand in opposition, as is characteristic of Western metaphysics. In traditional historiography, the emergence of the latter is regarded as rationality’s victory against mythical thin- king. In contrast, Heidegger regards Western rationality as a particular state of mythical structure that neglects itself, i.e. as a mythical state of a human when “the gods withdraw”. Grappling with the problem of the relationship between myth and philosophy, Heidegger does not cast rational structures upon myth; instead, he treats the historical process of the development of rationality as a part of mythical history. Expressing this history through ontological categories, Heidegger talks about the destiny of being or “harbinger”, where metaphysical rationality is equated with the oblivion of being, while the evolution of rationa- lity is regarded as a tendency towards technocratic thought that leads to phe- nomena such as Bolshevik communism or fascist Nazism in a particular poli- tical situation. Heidegger’s philosophy seeks to direct this tendency in another way: within rationalism, it tries to highlight the mythical dimension, understood as a return of the “last god” in the hope of avoiding catastrophic consequences of technocratic thought. Hence, Heidegger’s philosophy is not the harbinger of Nazism; quite the contrary, it actually constitutes an offset against its thinking. Yet the situation is complicated by the following fact: the thought fighting against technocracy can turn into technocracy’s prey. We should not forget that the ideologists of National Socialism appropriated Hölderlin, Nietzsche and the ancient myths to serve their purposes and to be treated as their harbingers. Could we regard the source of Nazi strength and success their ability to coat the nation and its spirit in a mythological garment, this way identifying it with a particular political movement? In this context, Heidegger’s philosophy, as well as Hölderlin’s poetry and Nietzsche’s texts surpass the point of rationality and gain certain fragility; it seems that they lack the power to reveal their truth by themselves as well as to withstand erroneous interpretations and their deliberate exploitation. Heidegger writes that the one who comprehends the actual role played by Hölderlin in the history and greatness of German nation “has no need to talk about politics“ (Brito 1999: 184). But even if there was no need, politics intervened. Such a situation raises a difficult question that demands an answer: in the world governed by rationality, how should one treat and comprehend what supersedes this rationality so that one’s truth is maintained and the forces that bring destruction in an attempt to comprehend are resisted?

185 REFERENCES:

Aleksandravičius 2010: Aleksandravičius, P. Temps et éternité chez saint Thomas d’Aquin et Martin Heidegger. Saarbrücken: Editions universitaires européennes, 2010. Allemann 1954: Allemann, B. Hölderlin und Heidegger. Zürich-Freiburg: Atlantis, 1954. Amato…2007: Amato, M, and Dastur, F. Heidegger à plus forte raison. Paris: Fayard, 2007. Bourdieu 1988: Bourdieu, P. L‘ontologie politique de Martin Heidegger. Paris: Minuit, 1988. Brito 1999: Brito, E. Heidegger et l‘hymne du sacré. Leuven: Peeters, 1999. Farrias 1987: Farrias, V. Heidegger et le nazisme. Paris: Verdier, 1987. Faye 2005: Faye, E. Heidegger: introduction du nazisme dans la philosophie. Paris: Albin Michel, 2005. Heidegger 1989: Heidegger, M. “Beiträge zur Philosophie (Vom Ereignis)”. Gesamtausgabe. T. 65. Frankfurt: Klostermann, 1989. Heidegger 1994: Heidegger, M. “Das Ding”. Gesamtausgabe.T. 79. Frankfurt: Klostermann, 1994. Heidegger 1949: Heidegger, M. Holzwege. Frankfurt: Klostermann, 1949. Heidegger 1966: Heidegger, M. “Lettre sur l‘humanisme”. Questions III. Paris: Gallimard, 1966. Heidegger 2000: Heidegger, M. “Meine Beseitigung”. Gesamtausgabe. T. 16. Frankfurt: Klostermann, 2000. Heidegger 1957: Heidegger, M. Der Satz vom Grund. Pfullingen: Neske, 1957. Heidegger 1976a: Heidegger, M. “Wegmarken”. Gesamtausgabe. T. 9. Frankfurt: Klostermann, 1976. Heidegger 1976b: Heidegger, M. “Vom Wesen des Grundes”. Gesamtausgabe. T. 9. Frankfurt: Klostermann, 1976. Heidegger 1954: Heidegger, Martin. Vorträge und Aufsätze. Pfullingen: 1954. Jonas 1964: Jonas, H. “Heidegger und die Theologie”. Evangelische Theologie 24 (1964): 621-642. Hölderlin 1943: Hölderlin, F. “Der Rhein”. Sämtliche Werke : Große Stuttgarter Ausgabe. T. 2. Stuttgart: Beissner, 1943. Palmier 1983: Palmier, J. “M. Heidegger et le national-socialisme”. Cahier de l‘Herne. Heidegger. Paris: l‘Herne, 1983. Rubercy… 1983: Rubercy, E. and Le Buhan, D. Douze questions posées à Jean Beaufret à propos de Martin Heidegger. Paris: Aubier, 1983. Schneeberger 1962: Schneeberger, G. Nachlese zu Heidegger: Dokumente zu seinem Leben und Denken. Berne, 1962.

186 KONSTANTINE BREGADZE Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Modernism as a Mythless Age in Konstantine Gamsakhurdia's Novel "The Smile of Dionysus"

In the 20s of the 20th century Konstantine Gamsakhurdia defined modernism as a mythless age, metaphorically indicating the spiritual crisis of the epoch. “The Smile of Dionysus” by Konstantine Gamsakhurdia can by viewed as a ty- pical modernistic literary text, emphasizing existential and spiritual crisis of a modernist human being. Simultaneously, it is an attempt to overcome the exis- tential crisis provoked by the death of God – an unsuccessful attempt to reani- mate Dionysus’ aesthetic culture – ending in failure hence demonstrating hu- man’s existential lack of prospects in the epoch of modernism.

Key Words: mythos, modernism, mythless age, father-son interrelation.

konstantine bregaZe saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

modernizmis epoqa, rogorc miToss moklebuli dro konstantine gamsaxurdias romanSi `dionisos Rimili~

XX s. 20-ian wlebSi konstantine gamsaxurdiam modernizmis epoqa gansazRvra rogorc miToss moklebuli dro (Sdr. esse `literaturuli parizi~), riTac man metaforulad mianiSna epoqis sulier krizisze, rac gulisxmobda adamianis egzisten- cialuri SiSis qveS yofnas, mis metafizikur-miTosuri pirvel- sawyisebisagan gaucxoebas, yofierebaSi TviTidentobis SeuZ- leblobas, dehumanizacias. xolo yovelive es gamowveuli iyo, erTi mxriv, istoriuli procesebiTa da kataklizmebiT _ teq- nikuri civilizaciis totaluri ganviTareba, msoflio omi da revoluciebi, xolo, meore mxriv, fundamenturi metafizikuri `ryeviT~, rasac nicSem RmerTis sikvdili da Rirebulebebis gadafaseba uwoda: `SubliT vexlebiT axal dros: misi saukeTeso epitafiaa: mi- Toss moklebuli dro. [...] saerTo foni Tanamedrove evropisa: mecnierebaSi relativizmi, xelovnebaSi futurizmi da dadaiz- mi, yalbi civilizacia. usulo meqanizacia. [...] evropis sulieri

187 krizisi, es ar aris stilis krizisi, arc ideuri gakotreba. mi- Toss moklebuli dro. aq aris simZime~ (gamsaxurdia 1983: 460, 470). amgvarad, miTossmoklebuloba k. gamsaxurdias mixedviT gu- lisxmobs desakralizaciis process, anu modernistul epoqaSi metafizikuri orientaciis, `RmerTTan Tanaziarobis~ (gamsa- xurdia 1983: 460) sayovelTao gauqmebas da mxolod arsebuliT, anu mxolod movlenaTa sinamdviliT TviTSemosazRvras, rac, rogorc es me-19 saukunis meore naxevris istoriulma proces- mac cxadyo, ZiriTadad ganapiroba pozitivisturma da materi- alisturma cnobierebam. Sesabamisad, adamianma orientacia aiRo arsebulis, rogorc erTaderTi saarsebo sivrcis, momxmareb- lur aTvisebaze, rac daefuZna sabunebismetyvelo mecnierebe- bisa da teqnologiebis ganviTarebas, rasac Sedegad moyva mas- Staburi industrializacia, urbanizacia, komercializacia, bi- urokratizacia, teqnokratizacia, specializacia (`yalbi civi- lizacia, usulo meqanizacia~) da e. w. masobrivi sazogadoebebis (Massengesellschaften) (mag. proletariati, wvrili biurgeroba) Camoyalibeba. am fonze ki moxda SuasaukuneebSi, renesanssa da ganmanaTleblobis epoqaSi SemuSavebuli Teocentristuli da anTropocentristuli paradigmebisa da warmodgenebis gauqmeba _ erTi mxriv, mokvda RmerTi (nicSe), xolo, meore mxriv, indi- vidi gaiTqvifa masaSi, moxda misi subieqturobis daSla (e. w. `me~-s disociacia//Ichdissoziation), sulieri kultura ki Caanac- vla teqnikurma civilizaciam (Spengleri). aqedan gamomdinare, modernistuli mwerloba, viTardeba ra aRniSnuli istoriuli cvlilebebis fonze, fuZndeba rogorc reaqcia Tavad modernistul epoqaze, romlis erT-erTi umTav- resi niSania teqnikuri progresis fetiSizmi da momxmareblur- komerciuli interesebis dakmayofileba. amitomac, modernis- tuli mwerlobis ZiriTad Temasa da problematikas, rogorc dasavleTSi, ise CvenSi, swored modernizmis epoqis adamianis egzistenciis sakiTxebi Seadgenda, sadac Tematizebuli iyo Ta- namedrove adamianis sulier-kulturuli krizisidan gamoyvanis gzebis Ziebisa da misi egzistenciisaTvis sazrisis mopovebis prob- lematika. am TvalsazrisiT saintereso dakvirvebas gvTavazobs mo- dernizmis germaneli mkvlevari silvio vieta, rasac mec viziareb: `socialuri cvlilebebis asaxva _ industrializacia, urba- nizacia, komunikaciis axali formebi (telefoni, telegrafi, rkinigza, avtomanqanebi), axali media saSualebebi (radio, Jur- nal-gazeTebi) _ ar qmnis modernistuli romanis centralur problematikas. problematika, rac aqaa mocemuli, sul sxvagva- ria: es aris sazogadoebaSi Tanamedrove subieqturobis prob- lematika, modernistul epoqaSi misi Sinagani daqucmacebuloba da daSla. swored aq vlindeba mentalobis cvalebadoba, rac

188 modernizms, rogorc istoriul process adamianisaTvis moaqvs” [aq da qvemoT germanel avtorTa citatebis Targmani statiis avtors ekuTvnis _ k. b.] (vieta 2007: 20-21). k. gamsaxurdias romani `dionisos Rimilic~ (1915-1925) swo- red tipiuri modernistuli mxatvruli teqstia (mimaCnia, rom qarTuli literaturuli modernizmis sivrceSi es aris pirveli srulyofili modernistuli romani rogorc Sinaarsis, da rac mTavaria, formis TvalsazrisiT), romlis sazrisiseuli dis- kursi modernizmis epoqis adamianis egzistencialuri da suli- eri krizisis warmoCenazea mimarTuli, rac gamowveulia swored `mentalobis cvalebadobiT~, anu, sxvagvarad _ `RirebulebaTa gadafasebiT~, rac gulisxmobs goniT procesebSi materialis- tur-pozitivisturi cnobierebis gabatonebas, ris safuZvel- zec moxda yofierebis `daviwroeba~, anu, adamianis egzistenciis mxolod arsebuliT, rogorc arsebuliT SemosazRvra, ramac adamianSi Semdgom gamoiwvia sakraluri cnobierebis gauqmeba da RmerTze orientaciis dakargva. amavdroulad k. gamsaxurdias romanis teqstSi mocemulia cda RmerTis sikvdiliT gamowve- uli egzistencialuri krizisis daZlevisa _ modernizmis epo- qaSi dionisos esTetizebuli kultis warumatebeli reanimire- bis cda, rac marcxiT mTavrdeba (Sdr. romanis Tavi `taia Selias ukuRmarT gzebze~), riTac romanSi intencirebulia Tvalsazri- si modernistul epoqaSi adamianis sruli egzistencialuri uper- speqtivobis Sesaxeb (`wevxar civ samareSi da arc suls uxaria~).∗ `dionisos Rimili~ modrnizmis epoqis cnobierebiseul da istoriul konteqstSi iqmneba da Tavsdeba (`mentalobis cvale- badoba~) da amdenad sruli bunebriobiT, kanonzomierebiTa da esTetikuri adekvaturobiT avlens zogadad modernistuli literaturisaTvis damaxasiaTebel disociaciur diskursebs (`me~-s, subieqturobis rRveva-daSla, egzistencialuri gamo- uvaloba da SiSi). amitomac, aucilebelia gaviTvaliswinoT is istoriul-cnobierebiseuli konteqsti, Tu ra pirobebSi iqmne- boda `dionisos Rimili~, ramdenadac modernistuli litera- tura, da es Sesabamisad, gamsaxurdias romani es aris aprioruli reaqcia sakuTriv modernistul epoqaze, sadac vlindeba miTos- smoklebulobiT gamowveuli unapiro pesimizmi, rasac iwvevs:

∗ swored msgavsi savarsamiZiseuli gaoreba da subieqturobis daSla axasi- aTebs galaktionis (an Tundac sxva qarTveli modernisti avtorebis) liri- kul `me~-sac, romelic mudmivad iryeva madonas RvTaebriobasa da lurja cxenebis demoniurobas Soris, da romelsac r. vagneris mfrinavi holandi- elis msgavsad ver moupovebia (rasac usasrulo xasiaTi aqvs) WeSmariti eg- zistencia (Sdr. merisa da madonas (RvTismSoblis) ciklis leqsebi, erTi mxriv, da lurja cxenebisa da efemerebis ciklis leqsebi, meore mxriv). 189 a) RmerTis sikvdili/RirebulebaTa gadafaseba/nihilizmi (nicSe) b) istoriuli kataklizmebi _ I msoflio omi, revoluci- ebi ruseTsa da germaniaSi, 1921 da 1924 wlebis erovnuli katastrofebi. aqedan gamomdinare, romanis teqstSi mocemuli savarsamiZis pesimizmi, dendizmi, esTeticizmi, `nervebis aristokratoba~, `sxvisi seniT daavadeba~ (TvaraZe 1971: 39) da dekadenturi poza ki ar aris, aramed hedonistur-dionisuri niRabia, romlis miR- mac vlindeba modernizmis miTossmoklebuli madestruirebeli epoqiT (`es saukune mefistofeli~) gamowveuli sakuTari subi- eqturobis mTlianobisa da samyaros harmoniulobis gardauva- li rRvevis tragikuli gancda, ris Sedegadac yofierebaSi pro- tagonitis egzistencia ukve vlindeba rogorc sazrissmokle- buli gadagdebuli egzistencia, rogorc gadagdebuloba (`Ge- worfenheit~) (haidegeri),∗ rac romanis personaJis `bunebrivi~, obieqturi da kanonzomieri onto-egzistencialuri mdgomareobaa. rogorc cnobilia, modernistul mxatvrul teqstebSi miTo- suri paradigmebia integrirebuli (mag. j. joisis `ulise~, gr. ro- baqiZis `gvelis perangi~ da sxv.), sadac miTosuri paradigmebis moxmobas ormagi datvirTva aqvs: erTi mxriv, wmindad poetikur- esTetikuri, rodesac miTosuri paradigmebi gvevlineba romanis teqstis kompoziciis, narativisa da saxismetyvelebis funda- mentad, da meore mxriv, wmindad msoflmxedvelobrivi, rodesac avtori miToss moixmobs rogorc sulieri da egzistencialuri krizisis daZlevis saSualebas (mag. igive gr. robaqiZe romanSi `gvelis perangi~). am TvalsazrisiT arc k. gamsaxurdias `dionisos Rimilia~ gamonaklisi, aqac mocemulia miTosuri paradigmebi da saxisme- tyveleba, rasac romanis teqstSi ormagi datvirTva aqvs: erTi mxriv, (dionisuri) miTosi, rogorc teqstis kompoziciis, nara- tiuli xazisa da saxismetyvelebis bazisi, meore mxriv, (dioni- suri) miTosi, rogorc romanis msoflmxedvelobrivi safuZve- li, rogorc umiTo yofis daZlevisa da axali Rirebulebebis damkvidrebis cda. g. kankavam zustad Seafasa romanis Sinagani poetologiuri arsi da igi gansazvra rogorc `miTologiuri realizmis nimuSi~ (kankava 1983: 25), romelic `aSkarad gamoxatuli orfenovani rTuli mxatvruli struqturis Semcveli romania~ (kankava 1983:

∗ unda aRvniSno, rom m. haidegeris mTeli egzistencialuri filosofia mo- dernizmis epoqis adamianis swored am gadagdebuli, (gnebavT gamogdebuli), da amdenad, sazrissmoklebuli egzistenciis filosofiuri gaazreba da da- fuZnebaa, sxva araferi (ix. misi `yofiereba da dro~, haidegeri 2001: 175-180). 190 22), rac imas niSnavs, rom romanis kompoziciaSi, narativsa da protagonistTa saxeebSi mocemulia miTosuri da istoriul- yofiTi planis mudmivi monacvleoba da ormagoba: ase magali- Tad, savarsamiZis arqetipul saxed gvevlineba odisevsi, ramde- nadac savarsamiZis evropis did qalaqebSi (parizi, romi, berli- ni) mogzauroba da `velad gaWra~, rac TviTSemecnebis procesis alegoriaa, SesaZlebelia amavdroulad gaviazroT rogorc odi- sevsis gza _ rogorc savarsamiZis, ise odisevsis mogzaurobis mizani xom dakargul samSobloSi (savarsamiZesaTvis _ saqar- Tvelo, odisevsisaTvis _ iTaka) dabruneba da damkvidrebaa, rac simbolurad dakarguli paradizuli yofierebis kvlav dab- runebas ganasaxierebs (Sdr. romanis Tavi `venaxi~).∗ garda amisa, savarsamiZe erTdrouladaa dionisos qurumica (Sdr. romanis Tavebi `himnebi Rvinisadmi~, `sadRegrZelo~, anda savarsamiZes taia Selias jogSi yofnisadmi miZRvnili Tavebi) da Tavad vne- buli dioniso _ `savarsamiZe, magaliTad mTeli romanis ganmavlobaSi itanjeba, tragikuli gancdebis gmirs asaxierebs. ratom? Tundac imitom, rom doqtrinis mixedviT, igi tanjuli dionisea, romlis miTosuri, RvTaebrivi buneba tanjviT aris ganwmendili~ (kankava 1983: 25); farvizi ki sruliad araoraz- rovnad Tavad xorcSesxmuli dionisoa da amdenad misi miTo- suri hipostasi Tu arqetipi Tavad Rvinis, Trobisa da eqstazis RmerTia (Sdr. romanis Tavebi `dionisos meored mosvla~, `de- monis naterfalze~); xolo dioniso, romelic romanSi RvTaeb- riv-metafizikuri pirvelsawyisebis mxatvruli simboloa, mTe- li romanis ganmavlobaSi mravalgzis gvevlineba sxvadasxva hi- postasuri saxiT _ mag. miqelanjelos goleulismWameli ioane naTlismcemlis qandakebis, berlinis zooparkis abisinieli lomis, taia Selias jogis Rvinisferi kuros saxeebSi, da kulmi- nirebuli formiT _ farvizis saxeSi. amgvarad, `dionisos RimilSi~ mocemuli miTosuri diskursi- dan gamomdinare, romani imTaviTve fuZndeba rogorc ormagi qronotopis Semcveli mxatvruli teqti, sadac erTdroulad mocemulia da urTierTSia integrirebuli miTosuri da empiri- uli dro, miTosuri da empiriuli sivrce (Sdr., gr. robaqiZis `gvelis perangic~ swored ormagi qronotopis Semcveli mxat- vruli teqstis tipiuri numuSia).∗∗

∗ aq saintresoa gavixsenoT erTi detalic romanidan: erT-erTi epizodSi savarsamiZes odisevss uwodeben, riTac swored savarsamiZis personaJis odisev- siseul `enteleqiazea~ miniSnebuli: `sacodavi Wabuki, ramdeni wameba gadagxdaT am omianobis dros! odisevi xarT, namdvili odisevi~ (gamsaxurdia 1992: 276). ∗∗ Tumca `dionisos Rimilis~ qronotopul ormagobas mxolod miTosuri diskursi ar ganapirobebs, aramed aq aseve gasaTvaliswinebelia romanis 191 magram cxadia, romanSi miTosuri sibrtyisa da miTosuri sa- xismetyvelebis intensivoba romanis mxolod struqturuli ga- marTulobisa da protagonistTa originaluri ormagi simbolu- ri saxeebis SeqmniT ar aris motivirebuli, anu miTosuri planis romanSi Semotanas mxolod wmindad poetikuri datvirTva, mxo- lod simboluri mxatvruli Txzvis funqcia ar akisria, aramed msoflmxedvelobrivic: kerZod, miTosuri (am SemTxvevaSi di- onisuri) sibrtyis romanis naratiul da kompoziciur aspeqteb- Si integrirebis umaRlesi SemoqmedebiTi funqciaa miToss- moklebul modernistul epoqaSi daSlili miTosuri cnobiere- bis aRorZieba, rac materialistur-pozitivisturi cnobiere- bis sapirispirod samyarosa da yofierebis RvTaebrivi emanaci- ebis sivrced moazrebasa da gancdas gulisxmobs, ramac _ e. i. miTosuri cnobierebis aRorZinebam _ yoveli calkeuli subieq- tis cnobiereba da Semecneba RvTaebriv-mistikurTan Sesaxved- rad unda warmarTos da ganawyos. amitomac, romanSi miTosi, mi- Tosuri saxismetyveleba, miTosuri cnobiereba, fuZndeba ro- gorc romanis sazrisiseuli diskursis umTavresi bazisi, rom- lis mxatvrul-msoflmxedvelobrivi funqciaa modernistul epoqaSi dakarguli da daviwyebuli RvTaebrivi pirvelsawyise- bis mxatvrul teqstSi intensiuri gacxadeba da dakarguli RvTaebrivi pirvelsawyisebisaken Tavad mkiTxvelis cnobiere- bis mimarTva. aqedan gamomdinare, ramdenadac farvizi/dioniso romanSi gvevlineba miTossmoklebul modernistul yofaSi RvTaebrivis emanaciis simbolod (Sdr. romanis Semdegi Tavebi _ `dionisos meored mosvla~, `demonis naterfalze~), savarsamiZis farvizi- sadmi (dionisosadmi) qvecnobieri da cnobieri ltolva moder- nizmis epoqaSi `mokluli~ RmerTis Ziebis alegoriaa da simbo- lurad ganasaxierebs yofierebasa da sakuTar TavSi RvTaebrivi sawyisebis kvlav mopovebis cdas. xolo RmerTis Ziebis motivi mTlianad msWvalavs romanis narativs da mTavari personaJis mTels teqstSi integrirebuli Sinagani monologisa da cnobierebis nakadis naratiuli teqnikebi (Sdr. romanis Semdegi Tavebi: `nisli~, `himnebi Rvini- sadmi~, `Tvalebis dueli~, `argveTis mTavris moZvelebuli niRabi~, `dedali xoxobi~, `retdasxmuli kurdReli~ da sxv.), rac zogadad modernistuli ro- manis poetikis aprioruli da organuli maxasiaTebelia (Sdr. j. joisis `ulise~, r. muzilis `uTvisebo kaci~ h. broxis `virgiliusis sikvdili~, a. dÁoblinis “Berlin. Alexanderplatz” da sxv.), vinaidan `modernistuli romani orientacias aRar iRebs gare samyaroze, saganTa samyaroze, (“Welt der Dinge”), aramed _ Tavad adamianSi mocemul warmodgenaTa samyaroze (“Welt der Vor- stellungen”) am sagnebis Sesaxeb. igi aRar asaxavs gmiris gadaadgilebas gare samyaroSi, aramed asaxavs samyaros areklils Tavad protagonistis cnobi- erebiseul samyaroSi~ (vieta 2007: 13). 192 (savarsamiZis) qcevis safuZvelia — igi mudmivad daeZebs Tavis usaxelo RmerTs: `me mis ZebnaSi davlie Cemi siWabuke. gavTele gza gauTavebeli. taia Selias islis saxlTan vxedav mis saTaves, xolo mis dasasruls _ mousavleTSi~ (gamsaxurdia 1992: 58). magram savarsamiZiseuli RmerTis Zieba, da Sesabamisad, mo- dernistul epoqaSi miTosur-sakraluri cnobierebis reanimi- rebis cda marcxiT mTavrdeba (farvizis daRupva), riTac simbo- lurad miniSnebulia miTossmoklebul da teqnikuri civiliza- ciiT dominirebul modernistul epoqaSi Tanamedrove adami- anis sruli onto-egzistencialuri uperspeqtivoba (m. haidege- ris mixedviT `gadagdebuloba~//`Geworfenheit~) da misi metafizi- kuri pirvelsawyisebisagan sruli gaucxoeba (`taia Selia, Cemi cxovrebis Sua gzaze SemomaRamda~). amdenad, avtoris mier esTe- tikur ganzomilebaSi (mxatvruli teqstis ontoteqstualur sivrceSi) miTosis, miTosuri cnobierebis aRorZinebis cda ar aRmoCnda egzistencialuri krizisis daZlevis saSualeba, ara- med igi wmindad iluzorul-efemeruli arsis matarebel msof- lmxedvelobriv qmedebad mogvevlina. romanSi modernizmis epoqis adamianis es sruli onto-egzistencialuri uperspeqti- voba romanis epilogSi kidev ufro gaintensivebulia da simbo- lurad gacxadebulia abasTumnis Semodgomis peizaJiT, sadac dominirebs sikvdilis toposi, rogorc aradqmnisa da aradyo- fis mxatvruli saxe, rac, iseve rogorc RmerTis Zieba, romanis laitmotivur baziss warmoadgens: `ukanasknelad gaviare abasTumanSi. sulgatrunuli, uRimRa- mo ocxe Zlivs miipareba xavsian qvebs Soris. gaRma parkSi mTva- reuliviT daRoRaven saTfurebSi gamofuTnuli Wleqianebi. qali da vaJi sxedan parkis skamze da gascqerian dacariele- bul Soses. sikvdilisagan dafeTebuli maTi saxeebi CrdileTis stumrebs momagoneben. zardaSosfrad gafiTrebuli forejebi- ani Rrublebi TiTqos akvareliT dauxatavT, ise ucdian aravs porcelanisfer oqtombris caze. Semodgomis grili sunTqva me- gebeba ocxes piridan da TvalebgamoRamebul naZvnarebidan. qarva Serevia gzis pirze mdgar alvisa da akaciis xeebs. qanaoben maRali alvis xeebi. frTaSetrusul oqros peplebiviT scvivian Cems Tvalwin rus napirzed da bilikebze akaciebisa da alvebis foTlebi. da dawyebula dacvenili foTlebis xrwna. xeivanSi sikvdilis suni dgas...~ (gamsaxurdia 1992: 374). savarsamiZis mier egzistenciis rwmenis fazamde ver amaRle- ba, anu samyaroSi TviTidentobisa da egzistencialuri sayrde- nis (RmerTis) ver mopoveba, rac romanSi aseve simbolizebulia savarsamiZesa da mamamiss Soris konfliqtiTa da mama-Svilis saboloo `acdeniT~, upiratesad gamoiwvia religiur ZiebebSi

193 marcxma, rac amavdroulad unda gaviazroT, rogorc zogadad modernizmis desakralizebuli epoqiT determinebuli Tanamed- rove adamianis egzistencialuri xvedri, ramdenadac savarsa- miZe swored eqspresionizmis SemoqmedebiTi meTodisa da msof- lmxedvelobis bazaze proecirebuli modernizmis e poqis ada- mianis ganzogadebuli saxea, rac _ e. i. mxatvruli ganzogade- bisa da abstragirebisaken swrafva _ imTaviTve damaxasiaTebe- lia eqspresionistuli esTetikisaTvis (fendersi 2010: 154-156).∗ savarsamiZis subieqturobis daSlisa da misi mamisagan, anu metafizikur-RvTaebrivi pirvelsawyisebisagan gaucxoeba vlin- deba savarsamiZis religiur ZiebaTa marcxSi, mis religiur ga- orebaSi, kerZod, mis gaorebaSi qristesa da dionisos Soris (romlis kulminaciac mocemulia TavSi `asizis monasterSi sa- Raribod gamgzavreba konstantine savarsamiZisa~), rac pirvel rigSi gamowveulia savarsamiZis mier qristes fenomenis stere- otipul recefciaSi: mis qvecnobier Tu cnobier aRqmaSi qris- tes figura (Sesabamisad qristianoba), erTi mxriv, gaigivebulia oficialur religiur instanciasTan _ oficialur eklesias- Tan, romelic Tavis mxriv warmoadgens e. w. biurgeruli mora- lis ganmsazRvrel instancias, romlis wiaRSic SemuSavebuli am

∗ Sdr.: `dionisos Rimili tipiuri eqspresionistuli tiloa: ideologiiT, stilistikiT, msoflgancdiT. tragikuli msoflgancda xelovnebis umaR- les saxed cxaddeboda. eqspresionistisTvis tragikuli msoflgancda yve- laze Rrmad adamianuri, e. i. erTaderTi swori da heroikuli mdgomareobaa. mas amomwurav moqmedebaSi mohyavs yvela adamianuri grZnoba, vneba, mTeli cxovreba. adamianuri yofiereba, amgvarad, swvdeba zRvrul cxovrebas: ada- miani umaRlesi arsebobisa da araraobis sagangaSo zRvarze aRmoCndeba. eq- spresionizmis msoflmxedvelobis safuZvelSi swored es garemoeba devs~ (kankava 1983: 21). Tumca, isic unda aRniSnos, rom romanis mxatvruli Txzvis wesi da saxismetyveleba simbolistur tendenciebs avlens (simbolisturi nakadi romanis meore mZlavri esTetikur-poetikuri nakadia), rac, erTi mxriv, metwilad efuZneba ZvelqarTul da ZvelberZnul miToss, meore mxriv, ioanes gamocxadebis apokalipsur modelebsa da paradigmebs. sabo- loo jamSi, SeiZleba iTqvas, rom `dionisos Rimili~ eqspresionistul-sim- bolisturi romania, am ori esTetikur-msoflmxedvelobrivi diskursis mTlianobaa: a) teqstSi eqspresionizmi upiratesad vlindeba rogorc roma- nis msoflmxedvelobrivi bazisi (axali adamianis koncefcia da misTvis da- maxasiaTebeli e. w. `o, adamianos paTosi~//`O, Mensch Phathos) da mxatvruli ritorika, misTvis damaxasiaTebeli odnav zeaweuli paTetikuri toniT _ `Cemi odnav paTetiuri, aweuli toni poeturi Txrobisa~ (gamsaxurdia 1992: 382); b) xolo, simbolizmi vlindeba rogorc miTosze, ise sakuTar Semoqme- debiT Zalmosilebasa da nebelobaze dafuZnebul sugestiur saxismetyve- lebaSi, romlis mxatvruli funqciac, erTi mxriv, gamoxatulia transcen- denturobis `gaxsnasa~ da wvdomaSi, xolo, meore mxriv, Tavad teqstis on- toteqstualobis a priori simbolisturi meTodiT ganvrcoba-ganfenasa da dafuZnebaSi. 194 fsevdomoralis funqcia da arsic anTropologiur doneze gamoixateba subieqtis sasicocxlo vitaluri Zalebis maqsima- lur daTrgunvasa da SezRudvaSi, xolo socialur doneze _ mmarTveli politikuri Zalis upirobo morCilebaSi; meore mxriv, savarsamiZis cnobier da qvecnobier aRqmaSi qristes figura ganasaxierebs sikvdilsa da aradyofas, anu absolutur egzistencialur sasrulobas. amgvarad, aq qristes figuras, qristianobas Camocilebuli aqvs subieqtis egzistencialuri xsnis umaRlesi mistikuri da eTikuri funqcia. qristes figuris (qristianobis) msgavsi ga- ukuRmarTebuli da ramdenadme stereotipuli aRqma da recefcia _ e. i. qristesa da qristianobis a priori oficialur eklesiasa da mis mier interpretirebul qristianobasTan gaigi- veba _ tipiuria modernizmis epoqis adamianisaTvis, rac, ro- gorc gonis istoriaSia cnobili, jer kidev ganmanaTleblobi- dan iRebs saTaves da nicSesTan kulminirdeba. amitomac, gansxvavebiT Sua saukuneebis adamianisagan, rom- lis egzistenciac winaswaraa determinebuli sayovelTao da ucilobeli socialuri Tu religiuri tradiciiT, savarsamiZe, rogorc modernizmis epoqis tipiuri warmomadgeneli, ofici- alur qristianobaze, oficialur eklesiaze, anu tradiciul religiur diskursze ki aRar amyarebs egzistencialuri xsnis gzas, aramed igi, rogorc tipiuri `modernisti~, emijneba reli- giur tradicias (am SemTxevaSi oficialur eklesias, religiis, religiurobis konfesionalur-dogamtikur gagebas) da aviTa- rebs religiuri Tavisuflbis postulats, rac modernizmis epoqis mier ganviTarebul TavisuflebaTagan (politikuri, eko- nomikuri da socialuri Tavisuflebani) erT-erTi Tavisufle- baTagania, da rac transcendenturobasTan uSualo religias _ anu, kavSirs _ gulisxmobs, yovelgvari Suamavlebis, am SemTx- vevaSi, oficialuri religiuri instanciisa da mis mier inter- pretirebuli religiuri swavlebis gaTvaliswinebis gareSe. es ki Tavis mxriv gulisxmobs religiuri diskursis dafuZnebasa da transcendenturobis wvdomas sakuTari pirovnuli religi- urobisa da masze dafuZnebuli individualuri religiuri ar- Cevanis bazaze (Smidi 1999: 99). amitomac, savarsamiZe swored sakuTar individualur reli- giur diskurss aviTarebs da egzistencialuri SiSis daZlevisa da xsnis gzas sakuTar cnobierebasa da sakuTar pirovnul reli- giur arCevanSi eZebs, kerZod, sakuTar pirovnul religiur warmodgenebSi proecirebul dionisos kultSi da ara qristesa da qristianobaSi, rac misi kulturisaTvis tradiciuli reli- giuri kultia da romelsac Tavad aris bavSvobidan naziarebi, da amdenad, romlis wiaRSic Camoyalibda misi pirveli religi-

195 uri warmodgenebi (ix. Tavi `konstantine savarsamiZis avtopor- treti~). aqedan gamomdinare, savarsamiZis gaoreba qristesa da dionisos Soris unda gaviazroT, rogorc modernizmis epoqis adamianisaTvis imTaviTve damaxasiaTebeli individualuri re- ligiuri Zieba da religiuri arCevani (Sdr. `asizis monasterSi saRaribod gamgzavreba konstantine savarsamiZisa~), romelsac igi aviTarebs tradiciuli eklesiur-institucionaluri reli- giuri diskursisagan distancirebisa da religiuri Tavisufle- bis safuZvelze: Sdr., savarsamiZis mier sakuTar religiuro- baze Tqmuli _ `me RvTis gmobasa da religiur paroqsizms So- ris viryevi~ (gamsaxurdia 1992: 83). aq swored modernizmis epo- qisa da modernizmis epoqis adamianisaTvis damaxasiaTebeli re- ligiuri Tavisuflebaa gacxadebuli, rac pirvel rigSi vlin- deba RmerTis Ziebis individualuri diskursis dafuZnebasa da transcendenturobasTan uSualo religiuri mimarTebis damyarebaSi. Tumca, es pirovnuli religiuri arCevani da reli- giuri Zieba marcxiT mTavrdeba, rac romanSi kulminirebuli saxiT simbolizebulia farvizis, rogorc dionios hipostasis, daRupviT, risi mizezic Tavad savarsamiZea, romelmac farvizi gauxednel cxenze Sesva (cxeni _ sikvdilis simbolo (mecleri 2008: 274) (Sdr. romanis Tavi `taia Selias ukuRmarT gzebze~). xolo savarsamiZis subieqturobis daSlisa da misi mamisagan, anu metafizikur-RvTaebrivi pirvelsawyisebisagan gaucxoebis garegan obieqtur faqtorad vlindeba ganviTarebuli istori- uli kataklizmebi (I msoflio omi, germaniis 1918 wlis noembris revolucia), sulier-aristokratiuli kulturis gardauvali dacema da yofaSi kulturis nacvlad teqnikuri civilizaciis dominireba (Sdr. romanis Tavebi _ `Cingis xanis Semoseva~, `ga- yiduli kbilebis qeba~, `gzajvaredinze”, `retdasxmuli kur- dReli~, `telefonSi~, `Jamianoba~, `doqtor vitenzonis ukanas- kneli pacienti~ da sxv.). es ki savarsamiZis cnobierebasa da sul- Si iwvevs RmerTisa da RvTis xatobis ideis daSlas, rac, Tavis mxriv, protagonistis subieqturobis destruqcias (Ichdissozi- ation) ganapirobebs da masSi aRvivebs adamianis arsebobis saz- rissmoklebul egzistenciad gancdas. simptomaturia, rom romanis saTaurSi gacxadebuli dionisos Rimilis nacvlad teq- stSi vxvdebiT mxolod lomissaxian, mrisxane, gamZvinvarebul, Seubralebel, mowyenil, aRtacebul, SezarxoSebul dionisos, `magram arsad momRimare dioniso me ar Semxvedria~ (gamsaxur- dia 1992: 166). amiT ki yofierebis warmaval, sasrul da amao arsze, adamianuri egzistenciis gardauval tragikulobaze, anu adamianis egzistenciis imTaviTve pirvelSiSiT (sikvdiliT) gansazRvrulobasa, da amdenad, yoveli calkeuli subieqtis apriorul ontologiur finalobazea miniSnebuli:

196 `yoveli adamiani mudam erTsa da imaves ganicdis... mxolod sxvadasxva variaciiT, bavSvobis pirveli Rimilidan _ pirvel vnebamdis, pirvel vnebidan _ pirvel sikvdilamdis. [...] me sis- xli meyineba, roca gavifiqreb, rom Cven sikvdilisagan dadaRu- lebi vibadebiT. merme Cvens tuCebze aTasi Rimili ielvebs da sikvdili ise wagvlekavs, rogorc qviSaze frinvelis nakvalevs qari (gamsaxurdia 1992: 235).∗ amitomac, romanis ukanasknel TavSi (`jojoxeTad Casvla konstantine savarsamiZisa~) apokalifsuri tipis simbolikaSi gacxadebuli apokalifsuri vizionebi, sadac aSkaradaa gamov- lenili ioane RvTismetyvelis gamocxadebis saxismetyvelebiT inspiracia da romanis interteqstualuri aluziebi (Sdr. Tun- dac romanis erT-erTi Tavi _ `patmosis Walaki~), simbolurad swored miTossmoklebuli da desakralizebuli modernizmis epoqisa da am epoqaSi `moRvawe~ Tanamedrove adamianis srul on- to-egzistencialur gamouvalobas, xolo, meore mxriv, zogadad yofierebis absurdulobas, sazrissmoklebulobasa da ontologiur sasrulobas ganasaxierebs.

damowmebani:

gamsaxurdia 1983: gamsaxurdia k. Txzulebani 10 tomad. t. VII, Tb.: `sabW. saqarTvelo~, 1983. gamsaxurdia 1992: gamsaxurdia k. dionisos Rimili. Txzulebani 20 tomad.t. II, Tb.: `didostati~, 1992. vieta 2007: Vietta S. Der europäische Roman der Moderne. Fink Verlag, München: 2007. TvaraZe 1971: TvaraZe r. mTliani saqarTvelos mesityve. _ TvaraZe r. wigni da mkiTxveli. Tb.: `sabW. saqarTvelo~, 1971. kankava 1983: kankava g. `dionisos Rimilis~ miTosuri struqtura. kritika, № 2, 1983. mecleri... 2008: Metzler. Lexikon literarischer Symbole, hrsg. von G. Butzer, Metzler Verlag, Stuttgart, 2008. fendersi 2010: Fähnders W. Avantgarde und Moderne: 1890-1933, 2. Aufl., Metzler Verlag, Stuttgart, 2010. Smidi 1999: Schmid W. Philosophie der Lebenskunst. Eine Grundlegung, 4. Aufl., Suhrkamp Verlag, Frankfurt am Main, 1999. haidegeri 2001: Heidegger M. Sein und Zeit, 18. Aufl., Max Niemeyer Verlag, Tübingen, 2001.

∗ Sdr. m. haidegermac zogadad adamianis, da maT Soris modernizmis epoqis adamianis egzistencia gansazRvra swored rogorc `sikvdilisaTvis yofna~ (“Sein zum Tod”) (haidegeri 2001: 245), rogorc `sikvdilSi gadagdebuloba~ (“Geworfenheit in den Tod”) (haidegeri 2001: 251): `adamiani rogorc ki ibadeba, igi ukve sasikvdilodaa gamzadebuli~ (“Sobald ein Mensch zum Leben kommt, ist er alt genug zu sterben”) (haidegeri 2001: 245). 197 NUGESHA GAGNIDZE Georgia, Kutaisi Akaki Tsereteli State University

Grigol Robakidze’s Tale “Two Brothers”

Grigol Robakidze’s tale “Two Brothers” is completely unknown for the reading society. The primary source is a Georgian folk-tale “The Miraculous Shirt” and the author gives his own interpretation. The article examines some similarities between Robakidze’s work, the ancient Egyptian and Brother Grimm’s tales. It is noteworthy, that the writer emphasizes Oriental, particularly Persian culture influence on Georgian literature and art. It could be argued, that the theme of retuning the miraculous shirt in the tale reflects the idea of restoring the lost independence of Georgia.

Key words:Emigrant literature, folklore, typology of culture.

nugeSa gagniZe saqarTvelo, quTaisi akaki wereTlis saxelmwifo universiteti

grigol robaqiZis literaturuli zRapari „ori Zma“

grigol robaqiZes mkiTxveli da farTo literaturuli wre- ebi icnobs rogorc lirikoss, prozaikoss, eseists, publi- cists, SesaniSnav oratorsa da STambeWdavi dramebis avtors. misi literaturuli zRapari „ori Zma“ („ie zwei Brüder“), romelic 1942 wels daibeWda germaniaSi, Zalze popularul Jurnal „Westermanns Monatshefte“-Si, dRemde ucnobia sazogadoebisaTvis.∗ msoflios sxvadasxva kuTxeSi gafantuli grigol robaqiZis nawarmoebebisa da naSromebis moZiebaSi mkvlevrebs ZiriTadad misive werilebi exmareba. „ori Zmis“ arsebobis Sesaxeb ki igi arsad, arc erT werilSi ar aRniSnavs. ratom dawera da gamoaqvena grigol robaqiZem meore msof- lio imis qarcecxlian dReebSi es literaturuli zRapari?

∗ grigol robaqiZis zRapr „ori Zmis“ pirveli nabeWdi versiis mopovebas giotingenis universitetis biblioTekaSi vumadli doqt. margret Suxards. igi meored gamoqveynda Cvens erTobliv naSromSi: Nugescha Gagnidse, Margret Schuchard, Grigol Robakidse (1880-1962). Ein Georgischer Schriftsteller zwischen zwei Sprachen und Kulturen. Shaker Verlag, Aachen 2011, 249-251. 198 Zalze rTuli iyo 1942 weli mwerlisaTvis. am droisaTvis germanulenovani mkiTxveli kargad icnobs mis eseebs: „adolf hitleri ucxoeli mwerlis TvaliT“ („Adolf Hitler von einem fremden Dichter gesehen“, 1.-10. Tsd. Jena: Diederichs 1939) da „musolini mziur- niSnuli“ („Mussolini der Sonnengezeichnete“, 1.-10. Tds. Jena: Diederichs 1941). CrdiloeTis jaris samxedro xelmZRvanelobam robaqiZis „hitleris“ rusuli Targmani propagandis mizniT dauriga dap- yrobil teritoriebze jariskacebs. es nawarmoebi Setanil iqna, aseve, nacional-socialistur bibliografiaSi, rogorc reko- mendirebuli naSromi fiurerze. 1942-43 wlebi gardatexis periodia meore msoflio omSi: sabWoTa armiam farTomasStabiani Seteva daiwyo, mokavSireTa jarebi zedized imarjvebdnen sxvadasxva frontze, izrdeboda antifaSisturi moZraoba evropis qveynebSi. germania iZulebu- li gaxda, gadasuliyo strategiul Tavdacvaze. robaqiZes kar- gad esmoda, rom am periodSi Tavi unda Seekavebina da xmamaRla ar unda gamoeTqva Tavisi mosazrebebi. mogvianebiT, 1947 wels, roca igi Tavis „gulnadebs“ ugzavnis qarTvel mwerlebs, xaz- gasmiT aRniSnavs: „me ar mCvevia mtkiceba `post factum~. gaixseneT mwifobisTve 1942. maSin erTi mniSvnelovani marcxis aRniSvnac ar SeiZleboda germaniisa. [...]. gaCumebuli viyav _ saubarSi „mikibul-mokibul“ amas virCevdi xolme. es aucilebeli iyo, radgan 1941 wlis ivnisidan `gestapos~ mzverav TvaldevnaSi vi- yav moqceuli“ (robaqiZe 1991a: 3). amave werilSi robaqiZe cdilobs Tavidan aicilos usafuZ- vlo braldebebi, rac ZiriTadad mis nacional-socialistur Se- xedulebebsa da faSizmisadmi damokidebulebas exeboda. sxva mraval argumentTan erTad robaqiZe ixsenebs: „omis xana. 1. mTxovdnen radioTi melaparakna. avicile sxvadasxva mosazre- biT. 2. germaniis laSqari moadga kavkasions. brusselis erTma gazeTma _ germanul enaze gamodioda _ mommarTa: werilebi mi- mewodebina kavkasiaze. mivawode _ silueti: „saqarTvelo da jvarosnebi“, „ivane orbeliani“, „promeTes naSierni“, „wminda mTebi“, „imam Samil“ (ukanaskneli Semdeg arabulad gamovida erT JurnalSi). xedavT, politikuri „aqcenti“, romelsac albaT elodnen, avicdine (robaqiZe 1991b: 3). rogorc vxedavT, jer kidev meore msoflio omis Sua wlebSi, roca qarTveli mwerali germanuli nacional-socialisturi xe- lisuflebisaTvis misaRebi avtori iyo, surs robaqiZes politi- kuri aqcentebis Tavidan acileba da mkiTxvelisaTvis Tavisi apolitikurobis Cveneba. amis dasturad igi „briuselis gazeT- Si“ („rüsseler Zeitung“) 1942 wels gamoqveynebul statiebs asa- xelebs: „Kaukasus-Silhouetten: I. Georgien und die Kreuzzüge“ („kavkasi- uri siluetebi: I. qarTvelebi da jvarosnuli omebi“) (robaqiZe 199 1942: Nr. 215), „Iwane, der georgische Hagen: Silhouetten des Kaukasus (II)“ („ivane, qarTveli hageni: kavkasiis siluetebi, II“) (robaqiZe 1942: Nr. 221), „Das Geschlecht des : Silhouetten des Kaukasus (III)“ („promeTes naSierni: kavkasiis siluetebi, III“) (robaqiZe 1942: Nr. 236), „Freiheitskämpfer Imam Schamyl: Silhouetten des Kaukasus, (IV)“ („Ta- visuflebisaTvis mebrZoli imam Samili: kavkasiis siluetebi IV“) (robaqiZe 1942: Nr. 259), „Berge sind die Heime der Götter: Silhouetten des Kaukasus (V)“ („wminda mTebi: kavkasiis siluetebi, V“) (robaqiZe 1942: Nr. 274). aRniSnuli statiebi namdvilad araa propagandistuli da maTSi arc faSisturi xelisuflebis qeba-didebas vxvdebiT. am publikaciebSi dakvirvebuli Tvali amoikiTxavs ara mwerlis na- cional-socialistur suliskveTebas, aramed mis siyvarulsa da monatrebas Soreuli samSoblosadmi. warsulis saintereso su- raTebis gacocxlebiT robaqiZe ar wydeba mSobliur miwas da ocnebobs Tavisufal, damoukidebel da bednier saqarTveloze.∗ Tumca isic unda gaviTvaliswinoT, rom heroikuli warsuli da gmiruli Sua saukuneebi nacional-socializmis sayvareli Teme- bia, folklori da miTosi ki misaRebi da saWiro ideologi- isaTvis. amitomac daibeWda 1942 wels aRniSnuli statiebi „Brüs- seler Zeitung“-Si da „ori Zma“ „Westermanns Monatshefte“-Si. grigol robaqiZis literaturuli zRapri _ „ori Zma“, sakma- od mcire moculobisaa, rac SesaZloa imiTacaa gamowveuli, rom vestermanis yovelTviuri Jurnali ver an ar aZlevda avtors vrceli teqstis gamoqveynebis SesaZleblobas. zRapris ZiriTa- di Temaa sayvareli princesisa da saswaulmoqmedi perangis dab- runeba: mefis orma vaJma gadawyvita bedis saZebnelad wasuliy- vnen. erT gzajvaredinze gaiyarnen da qvis qveS sakuTari beWde- bi datoves. erTi wavida CrdiloeTiT, meore ki _ samxreTiT. vinc pirveli dabrundeboda da qvis qveS meore Zmis beWeds ipovida, es iyo niSani imisa, rom igi gasaWirSi imyofebida da daxmareba esaWiroeboda.

∗ grigol robaqiZis „briuselis gazeTis“ sxvadasxva nomerSi gamoqveynebuli statiebis moZiebaSi swored misive „gulnadebi“ dagvexmara. cxadia, 1947 wels, roca emigranti mwerali Jenevidan qarTvel mwerlebs am werils wer- da, xelT ar hqonda gazeTis nomrebi. man savaraudod miuTiTa dro, roca „germaniis laSqari moadga kavkasions“, e. i. 1942 wels. doqt. margret Suxar- disa da CemTvis didi aRmoCena iyo haidelbergis universitetis biblioTe- kaSi „briuselis gazeTis“ 1942 wlis nomrebis arseboba, romlebSic robaqi- Zis statiebia gamoqveynebuli. ori maTgani, „ivane, qarTveli hageni: kavka- siis siluetebi (II)“ da „TavisuflebisaTvis mebrZoli imam Samili (IV)“ da- ibeWda Cveni erToblivi naSromis danarTSi: Nugescha Gagnidse, Margret Schu- chard, Grigol Robakidse (1880-1962). Ein Georgischer Schriftsteller zwischen zwei Sprachen und Kulturen. Shaker Verlag, Aachen 2011, 241-249. 200 Zmebi gzas gaudgnen. umcrosi Zma samxreTisaken gaeSura da xangrZlivi xetialis Semdeg zRvis piras, erT udabur adgilas, mcxovreb moxuc qalbatons Seafara Tavi. misgan Seityo umcros- ma Zmam zRvis siRrmeSi manaTobeli Suqurisa da mSvenieri prin- cesas ambavi da gadawvita mis saZebnelad wasvla, xelosnebi mo- iyvana, xidi aago da kunZulisaken gaeSura. princesam sixaruliT miiRo mefis vaJi da sasaxlis cxra oTaxidan mxolod rva daaT- valierebina, mecxreSi Sesvla ki aukrZala. bednierad cxovrobdnen princesa da princi, vidre erT dRes princs cnobismoyvareoba Zlevda: man mecxre oTaxis kari gaaRo, saidanac uzarmazari frinveli gamofrinda da princesas oqro- saviT mbrwyinavi perangi Tan waiRo, romelic maxlobel samefo- Si trial mindorze daagdo. am qveynis mefem jadoqris daxmare- biT SeZlo princis mokvla da mSvenieri princesas sasaxleSi moyvana. mefes TavdaviwyebiT Seuyvarda princesa da gadawyvita misi colad SerTva. xangrZlivi winaaRmdegobis Semdeg igi mas da- eTanxma, magram iTxova, neba daerToT, erTi wlis manZlze eglo- va mokluli saqmro da qorwilis dRes misi oqromkediT naqsovi perangi daebrunebinaT. mas Semdeg, rac ori Zma erTmaneTs daSorda, erTi weli gavi- da. ufrosi Zma ganZiT datvirTuli dabrunda ukan da qvis qveS umcrosi Zmis beWedi ipova. naRvliani da SeSfoTebuli ufrosi Zma saswrafod gaudga gzas umcrosi Zmis saZebnelad. moxuci qalisagan, romelic zRvis piras cxovrobda, man yvelaferi Se- ityo da kunZulisaken gaeSura. gardacvlili umcrosi Zmis ga- cocxlebaSi mas sicocxlis mimniWebeli yvavili daexmara. gacocxlebuli umcrosi Zma saswrafod Seudga dakarguli Seyvarebulis Zebnas da male miadga qveyanas, sadac Seityo, rom am qveyanaSi mze mas Semdeg aRar anaTebda, rac ucxo, mzeTuna- xavi princesa mefis sasaxleSi daRupul saqmros glovobda. me- fis vaJi mixvda, rom Seyvarebuli ipova. vinmes rom ar ecno, man Tavi mefis mebaRed moaCvena, baRSi ki sicocxlis mimniWebeli yvavilis erTi toti buCqze daamyno da mefes wyaloba Txova, neba daerTo, princesisaTvis am mSvenieri yvavilebis Taiguli mierTmia. ubednieresma Seyvarebulebma er- TmaneTi naxes da moilaparakes, rogor gaqceuliyvnen. ukve glovis welic gavida. mefis qorwineba gadawyvetili iyo. mefem patarZals oqromkediT naqsovi gaukeravi perangi daubruna. man ki qorwilis dawyebamde baRSi gaseirneba isurva. aq igi princTan erTad perangze dajda da oriveni caSi afrin- dnen (robaqiZe 1942-1943a: 137-140).∗

∗ naSromSi citirebuli germanuli teqstebis qarTuli Targmanebi Cemia [n.g.] 201 grigol robaqiZes savaraudod gaaCnda pirvelwyaroebi, ro- melTac impulsebi misces erTi SexedviT martivi, magram did- mniSvnelovani literaturuli zRapris Sesaqmnelad. upirveles yovlisa unda aRiniSnos qarTuli xalxuri zRapari „saswaul- momqmedi perangi“, romelic daibeWda eqvTime TayaiSvilis re- daqtorobiT gamocemul samecniero krebulSi „Zveli saqarTve- lo“ (1914-1915) (TayaiSvili 1914-1915:61-69). masSi warmodgenili xalxuri zRaprebi Seukrebia vaqirel qals anusia kargareTels kaxeTSi. 1975 wels es zRapari, saTauriT „saswaulmoqmedi peran- gi“, mcireodeni gramatikuli da leqsikuri SesworebebiT, kvlav gamoqveynda al. Rlontis mier gamocemul „qarTul zRaprebSi“, jadosnuri zRaprebis qveJanrSi (Rlonti 1975a: 154-162). aRniS- nul zRapars, saxelwodebiT „Das Zauberhemd“, germaneli mkiTxve- lic icnobs. pirvelad igi daibeWda 1980 wels, xolo meored _ 1991wels laifcigSi. igi Targmna da gamosca cnobilma qarTve- lologma hainc fenrixma (Fähnrich 1991: 296-307). cnobili ar aris, hqonda Tu ara xelT emigrant mwerals ze- moT aRniSnuli pirvelwyaro, roca Tavis literaturul zRa- pars qmnida. sayuradReboa is momenti, rom robaqiZe ar cvlis saswaulmoqmedi perangis motivs, magram igi Zveli qarTuli xalxuri zRapris miseul versias sTavazobs mkiTxvels, rac li- teraturuli zRapris ZiriTad principebs Seesabameba. grigol robaqiZes, germanuli enisa da literaturis karg mcodnes, gasakviri araa, rom scodnoda, aseve, Zmebi grimebis zRapari „ori Zma“ (http://www.maerchen.com/grimm/die-zwei-brueder.php), romlis pirvelwyaros warmoadgens igive saxelwodebis Zvel- egvipturi zRapari. SesaZloa, saTauri Zvelegvipturi an grime- bis zRapris zegavleniT SeurCia robaqiZem Tavis zRapars. Zvelegvipturi zRapari „ori Zma“ naxamarnas periodis (Zv. w. me-13 s.) srulad SemorCenili literaturuli teqstia, rome- lic uZvelesma papirusma Semounaxa kacobriobas. es ieratikuli xelnaweri aRmoaCines 1852 wels da igi cnobilia apirys d'Orbiney- is saxelwodebiT (http://folkloristika.blogspot.com/2011_09_01_archive. html). msoflioSi pirveli fiqsirebuli zRapris mTavar perso- naJebs, gansxvavebiT qarTuli xalxuri, Zmebi grimebisa da roba- qiZis zRaprisagan, saxelebi aqvT: anupu da bata. ufros Zmas anupus SviliviT uyvars umcrosi Zma bata, miuxedavad amisa, misma colma SeZlo SuRlis Camogdeba. magram Zmebis urTierT- siyvaruli da erTguleba usazRvroa da isini yovelTvis mzad arian erTmaneTis dasaxmareblad. Zvelegvipturi zRapris erT-erTi mTavari Tema _ sayvareli qalis an meuRlis dakargvisa da Semdeg didi tanjva-wvalebiT misi povna _ Zalze popularulia zogadad zRapris samyaroSi, rogorc evropul, aseve aRmosavlur folklorSi. Zvelegvip- 202 tur „or Zmas“ axasiaTebs folkloruli zRaprisaTvis damaxasi- aTebeli arsebiTi niSan-Tvisebebi: misi struqtura warmodgeni- lia warmosaxul motivTa erTobliobiT (rZalma SuRli Camo- agdo Zmebs Soris; bata simarTlis RmerTs Svelas Txovs; batam guli amoiWra da kedris xis kenweroSi dado; faraonis, batas colisa da grZneuli qalis ambavi; bata lamaz xarad iqca; bata faraoni gaxda da memkvidred misi Zma gamoacxada), mas ar gaaCnia moqmedebis konkretuli adgili da dro, dawerilia ubralo, martivi eniT, zRaparSi mocemuli araa personaJTa fsiqologi- uri portretebi, isini arian keTilni (anupu da bata) an borotni (anupus coli), cxadia zRapris bolo keTilia. Zmebi grimebis zRapari „ori Zma“ gacilebiT ufro didi zo- misaa da mravlamotiviani, vidre Zvelegvipturi da qarTuli xalxuri zRaprebi. igi ZiriTadad asaxavs ori tyupi Zmis cxovrebas, romlebic ara marto garegnulad gvanan erTmaneTs, aramed cxovrebis wesiTac. erT mSvenier dRes Zmebi gaiyarnen: erTi aRmosavleTiT wavida bedis saZebnelad, meore ki _ dasav- leTiT. mTqmeli gatacebiT gviambobs ambavs, romlis siuJeti mravalsafexurian rgolebadaa dayofili da zed akinZulia sxvadasxva droSi da sxvadasxva niadagze aRmocenebul motivTa sistema (dana, rogorc simbolo gmiris janmrTelobis mdgoma- reobisa da sicocxlis Sesaxeb, drakonTan brZola da adamianTa msxverpli, ori Zmis megobroba da konfliqti ZmaTa Soris...). erTmaneTs enacvleba mdidari da Raribi Zmis, tyupi Zmebis, oqros frinvelis, monadire mamobilis, erTguli cxovelebis, SvidTaviani drakonisa da sxva fantastikuri ambebi, riTac Zmebi grimebis „ori Zma“ met siaxloves inarCunebs xalxur zRaparTan, vidre robaqiZis litraturuli zRapari. misi ZiriTadi arsi ki imaSi mdgomareobs, rom mamaci dasavleTeli Zma yovelTvis esa- Wiroeba wynar da mSvid aRmosavlels. cxadia, am zRaparSic naT- lad Cans social-politikuri foni _ dasavleTi da aRmosavle- Ti gagebulia rogorc erTiani da mTliani, saerTo interesebis mqone. SesaZlebelia, im mraval motivTagan, romelic Zmebi gri- mebis zRaparSia damuSavebuli, swored es motivi xiblavs robaqiZes. qarTuli xalxuri zRapari, „saswaulmoqmedi perangi“, mocu- lobiT ufro didia vidre robaqiZis zRapari da masSic ramo- denime motivia warmodgenili (mefis „kargi nawurTni“ sami vaJis ambavi, mtrulad ganwyobili mezobeli saxelmwifoebi, aRmosav- leTis erTguli xelmwife, dedaberi rogorc Zmebis damxmare, oqros saxli da xelmwifis mzeTunaxavi asuli, saswaulmoqmedi perangi). folklorul versiaSi mefes sami vaJi hyavs. misi gar- dacvalebis Semdeg mezobelma saxelmwifoebma oblebis qoneba daitaces da qveyana daarbies. gadarCenili mefis vaJebi aRmo-

203 savleTis xelmwifem Seifara. roca igi maT ganswavlulobasa da keTilsindisierebaSi darwmunda, uxvad daasaCuqra da gaistum- ra. Zmebi bedis saZebnelad wavidnen. erT gzajvaredinze ki maTi gzebi gaiyara. qarTuli xalxuri zRaprisa da robaqiZis literaturuli zRapris siuJetebis Tanxvdena swored aqedan iwyeba: Zmebma qvis qveS beWdebi damales. erTi wavida CdriloeTiT, meore _ sam- xreTiT. umcrosi Zmam, xangrZlivi siarulis Semdeg, zRvis piras, moxuci qalis qoxs Seafara Tavi. am epizodidan qarTuli xalxuri zRaprisa da robaqiZis zRapris Sinaarsi TiTqmis iden- turia, odnav gansxvavebulia finali. robaqiZis zRaparSi prin- ci da princesa perangze dasxdnen da caSi afrindnen, xolo xal- xur zRaparSi perangze damgdari qal-vaJi caSi afrinda, Semdeg TavianT saxlSi dabrundnen, „Zvirfaseuloba waiRes, dedaberic ar daiviwyes, Tan waiyvanes da wavidnen ZmebTan. daiwyes mxiaru- li cxovreba“ (Rlonti 1975b: 162). miuxedavad imisa, rom xalxur da robaqiZis zRaprebis didi nawili TiTqmis msgavsia, unda aRiniSnos arsebiTi gansxvavebebi maT Soris: „saswaulmoqmedi perangi“ ufro vrcelia, ufro mra- valmotiviani da xasiaTdeba dialogebis simravliT, rac sainte- reso sakiTxavs xdis nawrmoebs. al. Rlonti gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs dialogs zRaparSi. misi marTebuli mosaz- rebiT „gonebamaxviluri dialogebi da cocxali sityvaTSenaer- Tebi, gemovnebiT SerCeuli leqsika da idiomuri Sexamebani, la- mazi epiTetebi da mxatvruli gameorebani, mZafi satira da gam- gmiravi iumori, ritoruli SeZaxilebi da xalxuri enamzeobis sxva saSualebani, romliTac gamocemulia maRali humanuri ide- alebi, zRapars aqceven aRzrdis umniSvnelovanes faqtorad“ (Rlonti 1975g: 4). motivTa da dialogTa simravle axasiaTebs rogorc Zveleg- viptur „or Zmas“, aseve amave saxelwodebis Zmebi grimebis zRa- parsac. robaqiZis zRapari ar gamoirCeva motivTa simravliT (ori Zmis urTierTsiyvaruli da Tanadgoma, moxuci qali, ro- gorc Zmebis damxmare, sayvareli qalis dakargva da povna, saswa- ulmoqmedi perangi), dialogebi ki masSi saerTod ar gvxvdeba, rac sulac ar ukargavs mas aRmzrdelobiT mniSvnelobas da ar akninebs nawarmoebis mxatvrul Rirebulebas. robaqiZis lite- raturuli zRapris teqsti moklea, lakonuri da xatovani, mSve- nieri germanuli eniT warmodgenili. avtori angariSs uwevs germanulenovani mkiTxvelis gemovnebas. swored es konkretu- loba da saTqmelis zustad Tqma sZens mas gansakuTrebul xibls. aqve minda aRvniSno, rom prozaul nawarmoebebsa da eseebSi, robaqiZe mkiTxvels evlineba did oratorad, igi sakmaod vrclad da xandaxan moWarbebuladac ki saubrobs konkretul

204 Temebze. am dRemde cnobil mis erTaderT zRaparSi is Zalze zustia da gemovnebian mkiTxvels swored imas sTavazobs, rasac igi misgan moelis. SeiZleba dabejiTebiT iTqvas, rom „ori Zma“ erT-erTi saukeTeso nawarmoebia robaqiZis SemoqmedebaSi. robaqiZis zRapars, iseve rogorc Zvelegviptur, Zmebi grime- bisa da qarTul xalxur zRaprebs, gaaCnia msgavsi struqturuli sqema, romelic dafuZnebulia gmirebis gayrisa da kvlav Sexvedris motivze. amavdroulad mas aqvs arsebiTi niSnebi, romliTac Stefan noihauzi literaturul zRapars xalxuri zRaprisagan ganasxvavebs (noihauzi 2005: 9): „or ZmaSi“ mocemu- lia samyaros kompleqsuri suraTi, igi dawerilia literaturu- li eniT, Sereuli personaJebis portretebi STambeWdavia. roba- qiZis literaturul zRapars ara aqvs araviTari Sejameba, mag- ram gaaCnia araerTmniSvnelovani keTili dasasruli. masSi vpo- ulobT, aseve, niSnebs, romlebic saerToa xalxuri da litera- turuli zRaprebisaTvis: magiuri rekvizitebi (oqromkediT naq- sovi gaukeravi perangi, jadosnuri sasmeli), ricxvebis simbo- lika (princesas sasaxles cxra oTaxi hqonda), bunebis simbolika (RmerTma kunZulis macxovreblebs wyaldidoba mouvlina, ris Sedegad qveyana ganadgurda, „xolo misi macxovreblebi da qala- qebi qvesknelSi Caitana“), mcenareebs laparaki SeuZliaT („erT- xel, roca princi baRSi seirnobda, waawyda erT saocarebas, Tu rogor erCurCulebodnen yvavilebi erTmaneTs. erTni ambob- dnen, rom maT SeeZloT yoveli sulieris mokvla. meoreni ambob- dnen, rom isini micvalebulebs sicocxles Cuqnidnen“ (robaqiZe 1942b: 139), simboloebis gamoyeneba (beWdebi, oqromkediT naqso- vi gaukeravi perangi). xalxur zRaparSi ar xdeba personaJTa garegnobisa Tu sxva damaxasiaTebeli Strixebis detaluri aRwera. am mxriv, litera- turuli zRapari SeuzRudavia. xSirad literaturul zRaparSi personaJebi, romelTa gancdebzec sagangebodaa yuradReba ga- maxvilebuli, detalurad aRweril garemoSi moqmedeben da maTi sulieri ganwyobileba Seesabameba bunebis movlenebsa da sura- Tebs iseve, rogorc es damaxasiaTebeli iyo germanuli romanti- kuli literaturisaTvis. nestan kutivaZe marTebulad miuTi- Tebs, aseve, avtorisa da mTxrobelis arsebobis sakiTxzec, romelic ucxoa xalxuri zRaparisaTvis (kutivaZe 2009: 365). grigol robaqiZis literaturul zRaparSi, gansxvavebiT XVII- XX saukunis germanel avtorTa literaturuli zRaprebisagan (novalisi, hofmani, Samiso, hese), ar xdeba personaJTa garegno- bisa Tu sxva damaxasiaTebeli Strixebis detaluri aRwera, arc maT gancdebzea sagangebo yuradReba gamaxvilebuli. SeuZlebe- lia, agreTve, avtorisa da mTxrobelis urTierTmimarTebis sa- kiTxze saubari, radgan aq avtori da mTxrobeli erTi da igivea.

205 grigol robaqiZis literaturil zRapars gansakuTrebul xibls sZens masSi CarTuli ambavi. avtori ormag droiT plans sTavazobs mkiTxvels. rogorc aRvniSneT, zRapari iwyeba mefis ori vaJis ambiT, romelTac gadawyvites bedis saZebnelad wasu- liyvnen. ukve mesame abzacidan zRaparSi CarTulia axali ambavi, romelsac moxuci qali umbobs umcros Zmas: „moxuci qali yveboda: mravali wlis winaT aq erTi mefe Tavis ulamazes qaliS- vilTan erTad cxovrobda, romelsac didebuli sasaxle aCuqa ukacriel kunZulze zRvaSi. xalxi da mefe uRmerTod cxovrob- dnen. amitom RmerTma maT didi wyaldidoba mouvlina, romelmac mTeli qveyana gaanadgurda, xolo misi macxovreblebi da qala- qebi qvesknelSi Caitana. mxolod me da princesa davrCiT uvnebe- li. princesa iseTi lamazia, mravalkeci saburvelis miuxedavad Ram-RamobiT mzesaviT anaTebs zRvaze“ (Robakidse 1942g: 138). grigol robaqiZe gvTavazobs originalur literaturul zRapars, Tavisufals vrceli msjelobebisagan da gmirTa gan- wyobis Sesabamisi bunebis movlenebis Tu mSvenieri peizaJebis aRwerisagan. amavdroulad igi did humanistad gvevlineba, ro- melic Tavisi zRapriT miuTiTebs xalxTa Soris urTierTgage- basa da siyvarulze, dasavleTisa da aRmosavleTis politikur- kulturul harmoniul erTianobaze, Zmur Tanadgomaze. magram umTavresi masSi iseve, rogorc yvelgan da yovelTvis robaqiZis SemoqmedebaSi, mainc saqarTvelos damoukideblobis sakiTxia. avtori or ZmaSi moiazrebs saqarTvelosa da irans, am ori qveynis urTierTobas xangrZlivi istoriis manZilze. es sakiTxi, dasmuli „or ZmaSi“, ar axalia. grigol robqiZe Tavdapirvelad „gvelis perangSi“ amuSavebs mas, razec mogvianebiT avtobiogra- fiul nawarmoebSi „Cemi cxovreba“ xazgasmiT aRniSnavs: „1916 wels, rogorc samxedro moxele, sparseTSi movxvdi. es Cemi Semobrunebis wertili iyo. mesopotamiis zRurblamde mivaRwie da mqonda SegrZneba, rom saukuneTa svlaSi dakarguli samSob- lo vipove. istorikosebi varaudoben, qarTveleTa uZvelesi, pirveli samSoblo qaldea iyoo. miwis SegrZneba CemSi yovel- Tvis gansakuTrebiT iyo gamoxatuli _ is iranis zeganze raRac kosmiurad iqca. mze aRar iyo CemTvis ubralod astronomiuli movlena. zoroastris qveyanaSi nicSes „zaratustra“ mqonda Tan. firdousis, hafizis, omar xaiamis qvyanaSi _ goeTes „diva- ni“. sruliad SemTxveviT Tan mqonda mesame wignic: nawyvetebi babilonuri eposis _ „gilgameSisa“. man gadawyvita Cemi mwer- luri bedi. -mesopotamiur miwaze wamoimarTnen pirvelsam- yaros goliaTuri figurebi da suraTebi. mTeli arsebiT vigrZe- ni, rom Cemi poeturi fesvebi aq iyo (robaqiZe 1994: 227-228). arc goeTe Semodis robaqiZis cxovrebasa da SemoqmedebSi SemTxveviT. idea dasavlur-aRmosavluri kulturul-litera-

206 turuli sinTezisa me-18 saukunis germaniaSi Zalze popularu- li iyo da igi kulminaciur wertils swored goeTes Semoqmede- baSi aRwevs. yovelive es ki kargad cnobili da axlobelia grigol robaqiZisaTvis. amis Sesaxeb igi naTlad miuTiTebs 1931 wels esad beisTan saubarSi. misi azriT, germanul literatura- Si naTlad igrZnoba aRmosavluri suli. magaliTad, „goeTe uf- ro metad aris aRmosavluri, vidre es sayovelTaod aRiarebu- lia. mis leqsebSi, patarebSic ki, igrZnoba Rrmad aRmosavluri msoflmxedveloba. Cven germanuli literatura gvexmareba sakuTari aRmosavluri Taviseburebebis gasacnobiereblad. goeTe da nicSe gacilebiT ukeT SeigrZnoben aRmosavlur kul- turas, vidre bevri Tanamedrove aRmosavleTmcodne. SesaZloa amitomac esmiT da igeben ase kargad germanul litaraturas saqarTveloSi“ (esad bei 1931a: 7). esad bei robaqiZes im avtorad miiCnevs, romlic mzadaa „su- lieri xidi gasdos aRmosavleTsa da dasavleTs Soris“ (esad bei 1931b: 7). „ori Zmac“ am suliskveTebiTaa Seqmnili. Zalze sainteresoa dasavleT-aRmosavleTis sakiTxi Zmebi gri- mebis „or Zmasa“ da qarTul xalxur „saswaulmoqmed perangSi“. Zmebi grimebis zRaparSi Zmebma sicocxlis bolomde erTguleba Sehfices erTmaneTs; dana, romelic gamzrdelma mamam miscaT, xeSi Caasves da gzas gaudgnen: erTi aRmosavleTiT gaeSura, me- ore ki, dasavleTiT (http://www.maerchen.com/grimm/die-zwei-brueder.php). qarTul xalxur zRaparSi mterTagan Seviwroebul Zmebs aRmosavleTis xelmwife exmareba. robaqiZis zRaparSi aRmosav- leTis xelmwife ar gvxvdeba, mis mier CrdiloeTisa da samxre- Tis arCeva Zmebis gamgzavrebis mimarTulebebad SemTxveviTi ar unda iyos. saqarTvelosTvis CrdiloeTiT evropuli qveynebia, xolo samxreTiT aRmosavluri qveynebi. mwerali ki, rogorc zRapars darTuli miniaturebi da minaweri cxadyofen, gansa- kuTrebul aqcentebs swored sparseTze akeTebs. SesaZloa, 1942 wels germaniaSi robaqiZes ar hqonda imis Se- saZlebloba, rom zRaprisaTvis Sesabamisi qarTuli ilustraci- ebi SeerCia. isic ar aris gamoricxuli, rom mas gamomcemlobam SesTavaza sparsuli miniaturebi, romlebzec ZiriTadad qale- bia gamosaxuli. mamakacis figuras mxolod erTgan vxvdebiT, bolo miniaturaSi _ „gazafxuli“. me-18 saukunis 4 sparsuli miniatura _ „sazis damkvreli qali“, „tyupi debi“, „mocekvave qali“, „gazafxuli“ _ warmoaCenen nawarmoebis ganwyobas. maTi feradovneba zRapris dedaazris anareklia. TiTqos sazis dam- kvreli qali mkiTxvels ori Zmis ambavs mouTxrobs. meore mini- aturaze tyupi debia gamosaxuli, erTi wiTel, meore ki, Sav sa- mosSi. mesame suraTze wiTel tansacmelSi gamowyobili da cek- vavs. xolo bolo, meoTxe miniatura _ „gazafxuli“, bednier

207 wyvils warmogvidgens, rac erTgvarad nawarmoebis bednier dasasrulzec migvaniSnebs. zRapris mokle minawerSi grigol robaqiZe Tavad uxsnis mkiTxvels, Tu ratom airCia man es miniaturebi zRaparisaTvis „ori Zma“: „suraTebi, romelic Cvens qarTul zRapars aqvs dar- Tuli, Seqmnilia samxreT-aRmosavleT kulturul sivrceSi, ro- melSic ori eri, qarTvelebi da iranelebi, erTmaneTs xvdebian. iranuli kulturuli gavlenebi saqarTveloze sakmaod Zli- eria, radgan saqarTvelo da irani mezobeli qveynebia. saqarTve- los pirveli damoukidebeli mefec, farnavaz I (300w. qriasti- anobamde), iranuli warmomavlobisa iyo. damoukidebloba saqar- Tvelos 1802 wels ruseTma daakargvina. aq warmodgenili mini- aturebi aris iranuli, magram isini aseTive warmatebiT SeeZ- loT qarTvelebsac SeesrulebinaT, radgan orive xalxis mier samyaros SegrZneba da aRqma msgavsia. qarTvelebi niWieri xelo- vanni arian, rasac cxadhyofs iq (saqarTveloSi, n. g.) Semonaxu- li, samwuxarod alag-alag SemorCenili eklesiis freskebi. udaoa qarTuli religiuri xelovnebis gavlenebi rusul xat- weraze“ (robaqiZe 1942d: 140). miuxedavad imisa, rom aRniSnuli miniaturebi sparsulia, grigol robaqiZe Tvisi nawarmoebiT cdilobs germanel mkiTx- vels uCvenos qarTuli literaturisa da kulturis TviTmyo- fadi saxe, rac aRniSnul minawerSiც kargad Cans. amavdroulad zRaparSi „ori Zma“ da mis minawerSi, ise rogorc saerTod robaqiZis SemoqmedebaSi, avtori kidev erTxel mianiSnebs mki- Txvels mtkivneul problemebze: ruseT-saqarTvelos urTier- Tobisa da saqarTvelos damoukideblobis sakiTxebze, qveynis mZime sulier da kulturul mdgomareobaze, rac qveynis damo- ukideblobis dakargvas mohyva Tan. dasavleT-aRmosavleTis paradigmatika da saqarTvelos ad- gilis gansazRvra msoflio politikur Tu kulturul proce- sebSi robaqiZis mudmivi interesis sagania. winaparTa istoriul fesvebs igi qaldeaSi eZebs. dasavleTisa da aRmosavleTis SeTavsebis adgilad ki, „gvelis perangSi“, mwerali saqarTvelos dedaqalaqs warmogvidgens. Tbilisi mas sasurvel dedoflad miaCnia, romelsac saqmro mravali hyolia: bizantielni, roma- elni, Turqni, sparsni, arabebi, yivCarebi, mongolebi, rusebi..., magram aravis danebebia (robaqiZe 1989a: 219). zRaparSi „ori Zma“ mSvenieri princesa sasurveli sapatar- Zloa, magram mas mxolod umcrosi Zmisaken miuwevs guli. zRa- pars yovelTvis keTili dasasruli aqvs. robaqiZemac Tavis zRa- pars bednieri finali mouZebna. amavdroulad avtorma mas po- litikuri da Tanadrouli datvirTva misca: mas Semdeg, rac uf- rosi Zma umcross daexmara, umcrosma ipova saTayvanebeli prin-

208 cesa, dasxdnen oriveni saswaulmoqmed oqromkediT naqsov pe- rangze da zecaSi afrindnen. saswaulmoqmedi perangis dabrune- bis ideaSi igi dakarguli Tavisuflebisa da damoukideblobis dabrunebis ideas ganasxeulebs. rogorc vxedavT, robaqiZisaTvis kargad aris cnobili ro- gorc qarTuli da aRmosavluri, aseve evropuli xalxuri da literaturuli zRapris tradicia. literaturuli zRapriT „ori Zma“ igi gvevlineba avtorad, romelic arc erovnul ni- adags wydeba da, amavdroulad, Tanadroul literaturul ten- denciebsac garkveul xarks uxdis.

damowmebani:

esad bei 1931a: E.-B. [Leo Essad-Bey, eigentl. Lev Nussenbaum], „Gespräch mit Robakidse“ in Sektion Glossarium, Die Literarische Welt 7. Jg. H. 31 (1931): 7. esad bei 1931b: E.-B. [Leo Essad-Bey, eigentl. Lev Nussenbaum], „Gespräch mit Robakidse“ in Sektion Glossarium, Die Literarische Welt 7. Jg. H. 31 (1931): 7. TayaiSvili 1914-1915: „saswaul-momqmedi perangi“ (sof. vaqirSiSekre- bili vaqireli qalis mier). Zveli saqarTvelo, IV, gany. IV, e. TayaiSvilis red. Tb.: 1914-1915. kutivaZe 2009: kutivaZe n. „literaturuli zRapris Janruli Tavise- burebebisaTvis“. II saerTaSoriso simpoziumi, literaturaTmcodne- obis Tanamedrove problemebi naw. I, masalebi, Tb.: literaturis insti- tutis gamomcemloba, 2009. noihauzi 2005: Neuhaus, S. Märchen, Tübingen und Basel: A. Franke Verlag, 2005. robaqiZe 1942: „Kaukasus-Silhouetten: I. Georgien und die Kreuzzüge“, Brüsseler Zeitung, Nr. 215, 5.8.1942. robaqiZe 1942: „Iwane, der georgische Hagen: Silhouetten des Kaukasus (II)“, Brüsseler Zeitung, Nr. 221, 11.8.1942robaqiZe 1942d: Robakidse G. „Die zwei Brüder“, Westermanns Monatshefte 87 Jg., 173-174 (Sept. 1942 – Aug. 1943): 137-140. robaqiZe 1942: „Das Geschlecht des Prometheus: Silhouetten des Kaukasus (III)“, Brüsseler Zeitung, Nr. 236, 26.8.1942. robaqiZe 1942: Freiheitskämpfer Imam Schamyl: Silhouetten des Kaukasus (IV)“, Brüsseler Zeitung, Nr. 259, 18.9.1942. robaqiZe 1942: „Berge sind die Heime der Götter: Silhouetten des Kaukasus (V)“, Brüsseler Zeitung, Nr. 274, 3.10.1942. robaqiZe 1942-43a: Robakidse G. „Die zwei Brüder“, Westermanns Monatshefte 87 Jg., 173-174 (Sept. 1942 – Aug. 1943): 137-140. robaqiZe 1989a: robaqiZe gr. `gvelis perangi~. `falestra~. Tb.: „merani“, 1989. robaqiZe 1942-43b: Robakidse Gr. „Die zwei Brüder“, Westermanns Monatshefte 87 Jg., 173-174 (Sept. 1942 – Aug. 1943): 137-140. robaqiZe 1942-43g: Robakidse, Gr. „Die zwei Brüder“, Westermanns Monatshefte 87, Jg., 173-174 (Sept. 1942 – Aug. 1943): 137-140. robaqiZe 1991a: robaqiZe, grigol. „gulnadebi“. gaz. `literaturuli saqarTvelo~, № 1 (2780), 4.1.1991: 3-4. 209 robaqiZe 1991b: robaqiZe, grigol. „gulnadebi“. gaz. `literaturuli saqarTvelo~, № 1 (2780), 4.1.1991: 3-4. robaqiZe 1994: robaqiZe gr. „Cemi cxovreba“, „engadi: moTxroba“, „Cakluli suli: romani“, „leqsebi“, „werilebi“, Serisxulni, t. 2, mTavari red. m. xarSilava, red. l. arabiZe. Tb.: „gea“, 1994.. fenrix 1991: „Das Zauberhemd“, Georgische Märchen, übersetzt und herausgegeben von Heinz Fähnrich, kommenriert unter Mitarbeit von Heinz Mode. Leipzig: Insel-Verlag, 1991. Rlonti 1975a: „saswaulmoqmedi perangi“. qarTuli zRaprebi. Seadgina, Sesavali da komentarebi daurTo al. Rlontma. Tb.: „ganaTleba“, 1975. Rlonti 1975b: „saswaulmoqmedi perangi“. qarTuli zRaprebi. Seadgi- na, Sesavali da komentarebi daurTo al. Rlontma. Tb.: „ganaTleba“, 1975. Rlonti 1975g: „saswaulmoqmedi perangi“. qarTuli zRaprebi. Seadgi- na, Sesavali da komentarebi daurTo al. Rlontma. Tb.: „ganaTleba“, 1975. Zvelegvipturi zRapari „ori Zma“: http://folkloristika.blogspot.com/2011_09_01_archive.html Zmebi grimebi, „ori Zma“a: http://www.maerchen.com/grimm/die-zwei-brueder.php Zmebi grimebi, „ori Zma“b: http://www.maerchen.com/grimm/die-zwei-brueder.php).

210 ELNARA GARAGYEZOVA Azerbaijan, Baku

The Image of Sun and Flame in Azerbaijan Mythology

This paper is focused on the Sun and the Flame as a the symbol of mythology and based on comparison of Azerbaijani and world mythology. I am trying to investigate such questions as: ƒ The roots of the images of Sun and flame in Azerbaijan literature ƒ The image of Sun and flame in Zoroastrism, and in ƒ Description of these images in Azerbaijan folklore ƒ Description of these images in Azerbaijani literary fiction.

Key words: the image of sun, flame, buta, albasti.

ЭЛЬНАРА ГАРАГЁЗОВА Азербайджан, Баку Бакинский славянский университет

Образ Солнца и огня в азербайджанской мифологии

Солнце является одним из древних мифологических символов. Этот мифический элемент фактически встречается в мифологии всех народов, что объясняется спецификой восприятия окружающего мира и мировоз- зрения первобытного человека. С того момента, как человек понял значе- ние солнца в своем биологическом существовании, он начал считать его божественной силой и короновал как «всевышний создатель ». Образ сол- нца ассоциировался с огнём. В азербайджанской мифологии образы Солнца и Огня занимают особое место. Следует отметить, что зороастрийство (огнепоклонничес- тво), основанное на вере в огонь, возникло на территории древнего Азер- байджана. По сей день главный храм огнепоклонников находится на Ап- шероне, в Сураханах. С помощью верований, игр (“kosa-kosa”, “qodu-qo- du”), обычаев, особенно связанных с праздником Новруз, песен (“Gün çıx, gün çıx”), мифов о создании солнца и луны, легенд (“Aldədə”, “Dədə Günəş” “Qurdoğlu”), сказок (“Məlik Məmməd”, “Cırtdan”) и др. видов ус- тного народного творчества можно дать многообразные толкования этого образа. Образ солнца является одним из главных символов и в шаманизме. В шаманизме солнце называется матерью, и ей поклоняются как силе, ко- торое освещает небо и землю. А луна считается отцом всех созданий. Эти два существа символизирует Свет и Добро. В шаманизме солнце считается

211 также и символом красоты, и по этой причине ему поклоняются во время восхода. В романе азербайджанского писателя «Кочевье» встречаются мотивы шаманизма. В романе люди из табора Гошгар совершают «танец огня» (Süleymanlı 1984: 50 ). Шаманисты предсказывали будущее с помощью огня. По их поверьям, зеленый огонь – это неурожай, красный огонь – война, желтый огонь - эпидемия, черный огонь – смерть правителя. Они приносили жертвы огню и молились на него (Кенин–Лопсан 1987: 39). Солнце также является одним из символов суфизма. В суфизме свеча символизирует солнце. И появляется ассоциированный ряд свеча – солнце - бог. В данном исследовании мы пытаемся анализировать образ Солнца и огня на основе материалов азербайджанской литературы.

Огонь в магии. В азербайджанских сказках для победы над чаро- деями герои используют помощь магов. По нашему мнению, эти старцы- маги и есть жрецы огнепоклонничества. Чтобы помочь герою они гадают по книге, и при этом особо подчеркивается, что возле них помещен мангал с огнем или пылающие угли. Известно, что буквы некоторых алфавитов и цифры используются для гадания. Более всего это относится к еврейскому алфавиту и известно как «каббала». На востоке для этой цели использова- лись книги Саади и Хафиза. Значит, здесь наблюдается наряду с пиро- мантием (гадание с огнем) и библиомантия (гадание с книгой).

Образы, связанные с огнём и солнцем.

Образы Деде Гюнеш (отец солнце), Альдеде (красный отец) встреча- ющиеся в азербайджанских легендах, они связаны с огнепоклонничеством. Они не горят в огне, даже читают книги в огне или у них на голове появ- ляется снег. На удивленные вопросы окружающих, почему он не сгорел, они отвечают, что они сыновья Солнца (Yanardağ əfsanələri 1978:14, 20). Див (монстр) тоже связан с огнём и светом. В азербайджанских сказ- ках этот образ показывается двояко: как положительный и как отрица- тельный. В некоторых сказках эти монстры пытаются лишить жизни и счастья людей, похищают красивых девочек, а в других сказках они помо- гают людям. По мнению М.Г. Тахмасиба, до зороастрийства див был поло- жительным образом, может быть и богом света. На это указывают детали их жилищ: там полно золота, сверкающих предметов. По нашему мнению, в «Сказке о Джыртдане» тоже можно видеть связь дива (монстра) с огнём. В сказке Джыртдан и его друзья теряют дорогу в лесу, и по совету Джыртдана направляются в ту сторону, откуда идет свет. И там они видят, что этот свет исходит от дома дива.

212 В эпосе «Кёроглы», по совету отца, герой должен был 40 дней держать лошадей в темном помещении, и за это время ни один человек не должен был их видеть. Но Кёроглы не удержался - на 39 день он посмотрел на лошадей и увидел у них пылающие как огонь крылья. Но из-за взгляда че- ловеческих глаз эти крылья тают. В имени одного из этих коней, знаме- нитого Гырат есть слово гыр-гор (огонь), и поэтому его можно интерпре- тировать как Огонь-Лошадь (Seyidov 1989: 281). Ал арвады (Красная женщина) один из самых знаменитых мифоло- гических образов среди азербайджанцев. В мифологии других турецких народов этот образ известен как Албасы, Алмасты, Жалбасты и т.д. По мнению исследователей, его следы обнаруживается в Азербайджане еще в IV – III тысячелетиях до нашей эры. По народным поверьям, Ал арвады вынимает печень беременных, промывает её в реке и съедает вместе со своими детьми. Она боится иглы и если проколоть её платье иглой, сде- лает всю домашнюю работу, как рабыня. По поверьям, если в доме она увидит черную метлу, то начинает пла- кать. Потому что черная метла заколдована, и если Ал арвады дотронется до неё, её дети умрут (Əsatirlər, əfsanə və rəvayətlər 2005: 115). По мнению М. Сеидова, этот образ связан с солнцем. В произведениях Ю. Самедоглы «Все сказанное сбылось» и Э. Таха «Ал арвады» создан образ Ал арвады. В этих произведениях передаются все специфические качества Ал арвады. А в произведении Ю. Самедоглы она показана в положительном плане и осуждает людей. В азербайджанской мифологии еще один образ связан с солнцем и ог- нем. Этот образ – Хызыр, он символизирует весну, помогает людям. Эго имя также связано с огнем: хыз- свет, тепло, огонь; ыр (ер)- мужчина, че- ловек. Значит Хызыр – человек, след божества который приносит тепло. Хызыр в дастанах дает молодежи Бута - напиток который сделает молодых людей влюбленными. Человек, выпивший Буту, отправляется на поиск возлюбленной. Ему в трудных моментах помогает Хызыр. Надо от- метить, что выпивший Буту человек становиться и ашугом (певцом).

Следы огнепоклонничества.

Следы огнепоклонничества по сей день сохранились в обычаях азер- байджанцев. Иногда рядом со священной Книгой люди клянутся и на сол- нце, свет, огонь (od haqqı – клянусь огню, ışıq haqqı – клянусь свету, bu işığa kor baxım – пусть не удастся видеть свет и т.д.). Во время свадебной церемонии брат жениха завязывает на талии невесты красную ленту и же- лает ей семь сыновей и одну дочь. Потом отец невесты ходит вместе с нею вокруг светильника, а после обряда невеста уносит этот светильник в свой новый дом. Это означает, что отец дарит своей дочери огонь, и она этим огнём зажигает новый домашний очаг.

213 Главная традиция, доставшаяся от огнепоклонничества, это праздник Новруз, посвященный весеннему равноденствию и приходу весны. Четыре недели до нового весеннего года по средуам исполняются ритуалы, обря- ды для пробуждения четырех стихий - огня, воды, ветра и земли. По на- родным поверьям, эти четыре стихии очищают мир от сил зла.

ЛИТЕРАТУРА:

Кенин–Лопсан 1987: Кенин–Лопсан М. В. Обрядовая практика и фольклор тувинского шаманства. Новосибирск: Наука, 1987 Azərbaycan dastanları. 5cilddə, B. ; Lider nəşriyyat, 2005. Azərbaycan xalq nağılları. 5 cilddə, B. ; Şərq – Qərb. Əsatirlər, əfsanə və rəvayətlər 2005: Əsatirlər, əfsanə və rəvayətlər. B. ; Şərq – Qərb. 2005. Koroğlu. B ; 1980. Seyidov M. Az ərbaycan xalqının soy kökünü düşünərkən. B. ; Yazıçı, 1989. Seyidov 1989: Seyidov M. Azərbaycan mifik təfəkkürünün qaynaqları. B. ; Yazıçı, 1983. Süleymanlı 1984: Süleymanlı. M. Köç. B.; Yazıçı, 1984. Təhmasib M. Seçilmiş əsərləri. B; 2010. Yanardağ əfsanələri 1978: Yanardağ əfsanələri. Gənclik, B. ; 1978.

214 MANANA GELASHVILI Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Mythical Time in Ezra Pound’s The Cantos

In The Cantos, Pound attempts to give a mythical perception of human his- tory. Although the poem comprises all important stages of mankind’s spiritual and intellectual experience, The Cantos is not a historical poem and numerous historical events mentioned in the poem serve to a completely different purpose: to creates a timeless universe of a myth where historical linear time is replaced by mythical time. The article gives analysis of the artistic devices (techniques of montage and collage, usage of masks, fugue and counterpoint) exercised by the author to cre- ate a multilayered text where the whole history of mankind exists simultaneous- ly in the mythical chronotope.

Key words: Pound, 'The Cantos', Mythical Time, Mithical Chronotope, modernist Literature.

manana gelaSvili saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

miTosuri dro ezra paundis `kantoebSi~

`nebismier swavluls SeuZlia arno danieli an gvido kaval- kanti literaturul figurebad aRiqvas, magram mxolod paunds Seswevs unari maTi cocxal arsebebad danaxvis. drois faqtori am SemTxvevaSi azrs kargavs da mniSvneloba ara aqvs is adamiani, romelsac rogorc cocxals ise aRiqvam arno danielia Tu Tqveni memwvanile~ (elioti 2010: 365). tomas eliotis es erTi SexedviT paradoqsuli mosazreba (aba ra saerTo SeiZleba iyos XII s-is provansalel trubadur arno danielsa da paundis memwvaniles Soris?), sinamdvileSi Zalian zustad gamoxatavs pa- undis mxatvruli azrovnebis erTerT umniSvnelovanes Tavise- burebas: qronologiurad ganfenili istoria miTis zedroul samyarod aRiqvas. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa `kantoebi~ _ paundis magnum opus, romelsac man sicocxlis ramdenime aTwle- uli Sealia da romelsac, avtoris azriT, kacobriobis istoria

215 unda moecva. `kantoebSi~ istoriuli azrovnebis adgils, rome- lic kacobriobis istorias droSi qronologiurad ganalageb- da, miTosuri aRqma ikavebs, romlisTvisac dro cikluria da amdenad esa Tu is xdomileba erTjerad aqtad ki ar aRiqmeba, aramed ganmeorebadad. rogorc jozef frenkma SeniSna: `droSi ganfenili samyaro, romelic istoriis kuTvnilebas warmoad- genda miTosur zedroul samyarod transformirdeba~ (franki 1948: 59). `kantoebi~ SesaniSnavi nimuSia imisa, Tu rogoria modernis- ti mwerlis damokidebuleba droisa da sivrcisadmi, kerZod masSi adgili aqvs drois miTologizaciasa da drois sivrced qcevas. amasTanave miTosisadmi mibruneba savsebiT cnobieria, anu garkveul mxatvrul xerxs warmoadgens, gacnobierebul, ga- azrebul, damuSavebul mxatvrul xerxs da ara samyaros miTo- poeturi arqmis Tandayolil unars, romelic intuitiuri moce- mulobaa da ara mxatvruli xerxi. `kantoebi~ obieqturi drois uzrmazar monakveTs moicavs, ufro sworad kacobriobis sulier istorias mTlianad, anu dasabamidan Tanamedroveobamde. nawarmoebi odisevsis, poetis alter ego-s mogzaurobiT iwyeba, romelsac kirke qvesknelSi Cas- vlasa da tiresiasagan rCevis miRebas urCevs. pirvelive kantoSi JRers mTeli nawarmoebis ZiriTadi Tema: maZiebeli gmiri da mis mier gasavleli da ukve gavlili gza, is xifaTiani da saSine- lebaTa samyaroze gamavali Tavgadasavlebi, romelTa gamocda aucilebelia Sin dasabruneblad, sakuTari Tavisa da samyaros Sesacnobad da naTelisa da mSvenieris mosapoveblad, rasac pir- vel kantoSi afrodites, meoreSi ki _ dionises dabadeba moh- yveba. mesame kantos veneciaSi, gadavyavarT, sadac zRvaSi Camava- li kibis safexurze Camomjdari axalgazrda poetis Tvalwin Caivlis berZnuli miTebis samyaro, sidis istoria (XI saukune), inez de kastros sikvdili (XIV saukune), mantenas mier XV sauku- neSi moxatuli monasteri mantuaSi _ ai, arasruli CamonaTvali im droTa spqtris, romelsac mxolod pirveli sam kanto moicavs. pirveli sami kantos Semdeg istoriuli drois areali kidev ufro farTovdeba. axalgazrda poeti amjerad veronaSia roma- uli arenis nangrevebTan da mis Tvalwin Caivlis kacobriobis istoriis umniSvnelovanesi momentebi: pirveli msoflio omi, ruseTis revolucia (kanto XVI), konfucis epoqis CineTi (kanto XIII), renesansis xana veneciaSi (kantoebi XXV-XXVI), XV s-is rimi- nis mTavrisa da xelovnebaTa mfarvelis sigizmundo malatestas moRvaweoba (kantoebi VII-XI). miuxedavad imisa, rom albaT gaZneldeba davasaxeloT meore poema, romelic amden istoriul movlenas moicavs, `kantoebi~ istoriuli poema ar aris. ufro metic, paundis poemaSi mTeli

216 es istoriuli masala, sruliad sxva mizans emsaxureba. kerZod, warsulis an ufro sworad warsulebis (radgan nawarmoebSi, ro- gorc avRniSneT ar aris erTi romelime epoqa, an adgili) gar- kveuli momentebis proecirebas awmyos garkveul momentze mi- Tis zedroul samyaroSi gadavyavarT, sadac mSveniere elene er- Tsa da imave dros elene akvitanelicaa, troeli elenec, mSve- nieri danaiac da provansalel trubadurTa trfobis obieqtic. paundis sityvebi rom vixmaroT, `metamorfozis magiur momen- tSi~ (`the moment of metamorphosis~) yvela dro Tanaarsebobs miTosis erT zedroul droSi. `kantoebis~ poetikis analizisas SeuZlebelia ar gaviTva- liswinoT paundis mier werlebSi araerTxel gaJRerebuli ko- mentari, rom am nawarmoebs fugis forma aqvs, xolo Temebi, romelTa varirebac xdeba nawarmoebSi cocxali adamianis micva- lebulTa saufloSi Casvla, istoriaSi aresebuli ganmeorebebi da metamorfozis momentia. uiliam batler ieitsis mogonebac adasturebs, rom paunds surda `usiuJeto da qronologiasa da logikur diskurss moklebuli nawarmoebi~, romlis mTavar Temebi homerosidan aRebuli hadesSi Casvla da ovidiusis `me- tamorfozebiT~ STagonebuli metamorfozis magiuri momenti iqneboda. amrigad, paundis werilebica da ieitsis mogonebac adasturebs, rom nawarmoebi imTaviTve Cafiqrebuli iyo, ro- gorc Tanamedrove eposi, romlis poetika arsebiTad gansxvave- buli iqneboda im teqstebisagan, romelsac ,,kantoebi~ Seicavs da xSirad saSen masalad iyenebs. `usiuJeto, qronologiasa da logikur diskurss moklebul~ teqstSi avtori sxva xerxebsa da mxatvrul meTodebs iyenebs, vidre konvenciuri teqstSia. `kan- toebis~ miTosuri qronotopi swored sxvadasxva mxatvrul xer- xTa erTobliobiT xorcieldeba, romlebic nawarmoebis mxat- vrul qsovilSi drois SeCerebis,`uZravi momentis~, nunc stans-is iluzias qmnian. zedroulobis miRwevis erTerTi xerxi Canacvlebis princi- pia. `kantoebs~ ar hyavT erTi an ramdenime mTavari personaJi, aramed personaJTa mTeli wyeba, romlebic erTnair an msgavs situaciebSi erTmaneTs enacvlebian. ufro sworad, maT mxolod pirobiTad SeiZleba vuwodoT personaJebi, radgan `kantoebis~ mravalricxovani personaJebi, romelTagan zogi mxolod ram- denjermea naxsenebi, zogi ki xSirad gvxvdeba, arsebiTad ori Zi- riTadi arqetipis saxecvlilebas warmoadgens. es ori ZiriTadi arqetipi mamrobiTi da mdedrobiTi sawyisebia, romlebic sxva- dasxva drosa da epoqaSi sxvadasxvgvarad xorcSesxmuli warmo- gvidgeba. mamrobiTi sawyisi, paundisaTvis axlis da aqamde Seuc- nobis ZiebasTan, xetialTan, qmna _ SemoqmedebasTan asocirde- ba. mdedrobiTi sawyisi ki `kantoebSi~ warmogvidgeba, rogorc

217 qaosi, uformoba, biologiuri procesi, romelic dasrulebas eZiebs. pirveli arqetipis gansxeuleba `kantoebSi~ sxvadasxva personaJiT xdeba. esenia literaturuli da istoriuli gmire- bi: odisevsi, rolandi, sidi, provansaleli trubadurebi, ameri- keli liderebi: jon adamsi, tomas jefersoni da sxv. xolo me- ore mxriv jgufdebian: mSveniere elene, eleonor akvitaneli, inez de kastro, demetre, mTvare, siyvarulis qalRmerTi afro- dite, romelic `kantoebSi~ sxvadasxva saxeliT moixsenieba: ve- nera, kiTera anu citera, primavera. mdedrobiTi sawyisi aris xe- lovanis muza, misi `erTguli penelope~ (`oet’s treue Penelope~). ase uwodebs paundi xelovnebas Tavis erTerT adreul nawarmoebSi (`ugh Selwyn Mauberley~, 1920). yvela es personaJi erTmaneTs enacvleba `kantoebSi~. amitom nawaromebis protagonisti, anu maZiebeli gmiri erTsa da imave dros Sinisaken gzis maZiebeli odisevsicaa da anro danielic, an romelime sxva provansaleli trubaduri, sigizmundo malates- tasaviT axali taZris mSeneblobiT aris dakavebul da konfucis sibrZnesac usmens, rac kidev ufro saintersoa, paundi xSirad pirvel pirSi wers da amiT migvaniSnebs, rom Tavadve Seicavs yvela im personaJs, romelic ,,kantoebSi” gvxvdeba. personaJTa Canacvleba ara mxolod garkveuli mxatvruli xerxia, romelic nawarmoebis poetikas gansazRvravs, aramed amasTanave paundis Semoqmedebis erTerT centralur Temasac ukavSirdeba: es aris pirovnebis metamorfozis Tema, romelic pirvelad mis erTerT adreul leqsSi gaJRerda:

I know that of all great man At times pass through us,… Thus I am Dante for a space and I am One Francois Villon, ballad-lord and thief…” (“Histrion”)

paunds miaCnia, rom rogorc ki adamiani ambobs `me var esa da es~, igi amiT spobs sakuTar Tavs, radgan yovelgvari definicia anadgurebs cvalebadobas da process, xolo arseboba Tavad procesia. pirovnebis mier sakuTari Tavis, TviTobis Zieba mra- vali sxvadasxva niRbis morgebasa da mocilebas gulisxmobs. niSandoblivia, rom paundis erTerT krebuls ,,niRbebi” ewo- deba, xolo tomas eliotma paundis mxatvrul meTods niRbebis usasrulo monacvleoba uwoda. `kantoebis~ poetikis meore mniSvnelovan elements, montaJis teqnika warmoadgens. romlis drosac drosa da sivrceSi erTma- neTisgan daSorebuli xdomilebani erT sibrtyeSi eqceva, erT- maneTs enacvleba da mozaikur mTlianobas warmoqmnis. mag. me-17 kantoSi sami movlena `waefineba~ erTmaneTs: odisevsis mogza-

218 uroba iTakaSi dasabruneblad, iazonisa _ kolxeTisaken da gemis Semosvla Tanamedrove veneciaSi. da Tu pirveli ori arse- biTad erTsa da imave simbolos migvaniSnebs, (kerZod, sibrZnis, TviTobis Ziebasa da am ZiebaSi gamovlili gzis xifaTsa da siZ- neleze), Tanamedrove merkantilur samyaroSi mogzaurobac merkantiluri miznebs emsaxureba. xolo am ukanasknelis pro- ecireba iazonisa da odisevsis gmirul samyaroze kidev ufro amZafrebs Tanamedrove adamianis dacemis, Tanamedrove samya- ros deheroizaciis Temas. montaJis teqnika drosa da sivrceSi Tavisufali gadaadgi- lebis saSualebas iZleva. Tumc Tavisufleba moCvenebiTia da monacvleobas modernistul nawarmoebSi mkacrad motivirebu- li Sinagani logika aqvs. fragmentuloba sinamdvileSi ubra- lod sxvagvarad organizebulobas niSnavs, sadac siuJetis nac- vlad formismimcem elementad miTosuri sqema warmogvidgeba. am TvalsazrisiT paundi igive meTods iyenebs, romelsac sxva modernistebic mimarTavdnen, kerZod joisi `ulisesa~ da `fine- ganisTvis RamisTevaSi~, xolo elioti ki _ `unayofo miwaSi~. eliotive iyo pirveli, romelmac esseSi `ulise: miTi da wes- rigi~ miTosis gamoyenebis axali xedva gaiazra, rogorc moder- nistuli literaturis poetikis erTerTi damaxasiaTebeli Tvi- seba. elioti miToss momwesrigebel, formis mimcem saSualebad miiCnevs, romelsac Tanamedrove mwerali tradiciuli narati- uli meTodis nacvlad iyenebs da romlis saSualebiTac Tana- medrove qaoturi samyaro xelovnebisaTvis SesaZlebeli xdeba. marTlac, `kantoebSi~ miTosi formismimcem funqcias asru- lebs da erT mTlianobad kravs uzarmazar, araerTgvarovan ma- salas, xolo kacobriobis mTeli istoria aRiqmeba da moiazreba, rogorc sivrceSi ganfenili da simultanuri mocemuloba, sa- dac yvelaferi erTmaneTze zemoqmedebs, radgan erTdroulad arsebobs. anu ara mxolod `odisea~ an dantes `RvTaebrivi ko- media~ axdens zemoqmedebas paundis kantoebze, aramed pirukuc, `kantoebic~ zemoqmedebs am teqstebze. am TvalsazrisiT `kantoebi~ brwyinvale ganxorcielebaa tradiciis gagebis, romelsac tomas elioti poetisagan mo- iTxovs. da romlis arsic imaSi mdgomareobs, rom poetma ise un- da weros, TiTqos mTeli evropuli literatura homerosidan moyolebuli dRemde erTdroulad arsebobs. amitom modernis- tebisaTvis saSen masalad xSirad warmogvidgeba kacobriobis kulturuli memkvidreoba da paundis `kantoebSi~ berZnul-la- Tinuri miTebis samyaro, konfucis droiindeli CineTi, aRorZi- nebis xanis italia da jefersonis amerika erTdroulad arsebobs. erTdroulobis miRwevis erTerT xerxs nawarmoebSi sxvada- sxva enaze CarTuli citatebic warmoadgens. `kantoebis~ mra-

219 valenovanebas ramdenime funqcia aqvs: jer erTi Targmnis pro- cesi, paundis azriT Semoqmedebaa, qmnaa, radgan mTargmneli sxva enobriv samyaroSi arsebul movlenas axlad qmnis sxva enobriv samyaroSi. igi saxeldebas axdens da amiT sicocxles aniWebs, anu sityviT iRwvis Semoqmedis darad. amasTanave ama Tu im frazis sxvadasxva enaze warmodgena-gaJRereba nawarmoebSi kontrapun- qtis efeqts warmoqmnis, nawarmoebis sworxazovan ganviTarebas spobs da wreze brunvis efeqts warmoqmnis. rac Tvisobrivad axal principze dafuZnebul struqturas warmoqmnis. garda amisa, amgvari varireba xSirad qveteqstad damatebiT informaciasac Seicavs. magaliTad kirkes rCeva odisevsisadmi ramdenjerme meordeba sxvadasxva kantoSi sxvadasxva enaze (ber- Znulad, laTinurad, italiurad, inglisurad). am transforma- ciis arss paundis Semoqmedebis erTerTi avtoritetuli mkvle- vari forest ridi (ridi 1961: 27) imaSi xedavs, rom Tavdapir- velad odisevsica da masTan erTad mkiTxvelic mxolod ismens kirks rCevas, mis azrs ki ver swvdeba da mxolod TandaTan, mZime gzis gavlisa da sibrZnesTan ziarebis Semdeg acnobierebs kirks sityvebis sibrZnes: `codna Crdilis Crdilia, da mainc unda gas- curo mis saZieblad~ (“Knowledge the shade of a shade, / yet must thou sail after knowledge”) es sityvebi, romelic mravalgvari varirebiT, maT Soris, ro- gorc ukve avRniSneT, sxvadasxva enaze warmodgeniT, refrenad gasdevs `kantoebs~ erTxel kidev usvams xazs, rom Tanamedrove odisevsis mogzauroba yofierebis Secnobis, pirovnuli meobis Ziebaa. xolo radgan `yofierebis Secnobis horizonti droa~ (martin haidegeri), yofierebis `gaxsnis~ (“Erschlossen”) proble- mas isev drois problemasTan mivyavarT, radgan yofierebis gam- Wvirvaleba gulisxmobs samive drois simultanur Wvretas erT momentSi, riskenac iswrafvian paundis gmirebi. amrigad personaJTa Canacvleba da xdomilebaTa cikluroba garkveuli mxatvruli xerxia, romelic, erTi mxriv, konkretul drosa da sivrces spobs da meore mxriv, nawarmoebis gamTliane- basac emsaxureba garkveuli musikaluri principis safuZvelze, kerZod ki kontrapunqtis saSualebiT. drois problema Tavs iCens ara mxolod nawarmoebis aRnago- baSi, aramed `kantoebis~ erT-erT wamyvan Temadac gvevlineba, romelic vlindeba avtoris an calkeul personaJTa damokide- bulebaSi droisadmi. nawarmoebSi xSirad gaismis, rom dro bo- rotebaa, rom yvelaferi camtverdeba da mxolod drois mdina- rebaa maradiuli (drom dasca troa, daamarcxa rolandi da sxv.) drois mdinarebisagan Tavis daRwevis mcdeloba ara erTxel gvxvdeba `kantoebSi~. magaliTad ,,veneciur kantoebis” marmari- los tye, romelic mSvenieria, statiuri, xelovnuri da erTi

220 SexedviT zedrouli. magram drois gayinva, statiuroba, paundis azriT, kidev ufro did borotebaa vidre misi warmavloba, rad- gan amgvari mcdeloba bunebis kanonebs ewinaaRmdegeba, `arabu- nebrivia~ (,,contra naturam”, kanto, XV). statiuroba `kantoebSi~ xSirad unayofobas, sterilurobas ukavSirdeba, `zafxulSi gadasuli gazafxulia~ (`Spring overborn in summer~, romelsac Semodgomis nayofiereba ar mohyveba. sapi- rispiro sqesTa Seyra romelic `kantoebis~ manZilze mravaljer meordeba sxvadasxva wyvilTa CanacvlebiT (odisevsi da kirke, odisevsi da penelope, danae da iupiteri, zevsi da cerera, kibele da atisi, venera da adonisi da sxv.) am SemTxvevaSi har- moniisa da nayofierebis motanis nacvlad, damangrevel Zalad iqceva da eliotis `unayofo miwis~ msgavsad uRmerTo, dacemu- li samyaros unayofobis simbolod warmogvidgeba. (erTerT `kantoSi~ paundi wers: `They have brought whores for Eleusis~. elevsi- nis misteriebSi, sadac sqesobrivi aqti sakralur war- moadgens, meZavTa Semoyvana Tanamedrove samyaroSi zogadad misteriisa da sakraluris SeuZleblobas gamoxatavs). maSin, ro- desac wyvilTa namdvili SeerTeba, romelic `kantoebSi~ pene- lopes saqorwino ritualiT aris warmodgenili, swored drois daZlevas, ganaxlebas warmoadgens, radgan am dros gazafxuli `axlad iqmneba~ (`made new~). amrigad, drois daZleva ar niSnavs mis gayinvas, statiurobas. aramed warsulis, awmyosa da momav- lis erT magiur wamSi Tavmoyras, romelic nunc stans-s warmoadgens. amitom mTel nawarmoebs laitmotivad gasdevs maradiuli cvalebadobia Tema: heraklites `yoveli miedineba~ da konfucis `maradiuli ganaxleba~, radgan `yoveli arc daiwyo da arc mTavrdeba~ (`nor began nor ends anything~, kanto 114). sikvdilisa da ganaxlebis Tema gamoixateba momakvdavi da mkvdreTiT aRmdgari RmerTebis saxiTac. adonisi, prozerpina, Tamuzi da maTTan da- kavSirebuli simboloebi (broweuli _ prozerpina, anemonebi _ adonisi)`kantoebis~ ganuyofeli nawilia. yvelaze STambeWdavad miTosuri drois mxatvruli realize- ba `pizis kantoebSi~ Sedga. es TerTmeti kanto arsebiTad jo- joxeTSi sulieri simSvidisa da naTelis Ziebis mcdelobaa, ro- melSic erTmaneTSia gadaxlarTuli literaturuli da istori- uli reminiscenciebi, romelic realur droSi ar aris lokali- zebuli, avtoris realuri mogonebebi (amerikaSi gatarebuli bavSvoba, axalgazrdobis wlebi londonsa da parizSi; megobro- ba tomas eliotTan, joisTan, ieitsTan; sayvareli qalebi) da tyveTa banakis`realuri dro~. amrigad, `pizis kantoebic~ sxva- dasxva droTa kontrapunqts warmoqmnis.

221 rogorc avRniSneT, `pizis kantoebis~ centraluri Tema naT- lis Ziebaa. am procesSi sxvadsxva `warsulebi~ erTiandebian aw- myos erT momentSi, romlis drosac subieqti da obieqti erT mTlianobad iqceva, anu subieqti garedan ki aRar aRiqvams obi- eqts, rogorc sxvas, aramed, obieqti mis Sinagan gamocdilebad gardaiqmneba. am konteqstSi saintereso iqneba, Tu paundis mier SemoTavazebul Semecnebis sam safexurs vaxsenebT, romelic, rogorc TviTon aRniSnavda, meTormete saukunis mistikossa da Teologs riCard sen viqtors ekuTvnis (sxvaTa Soris misi saxe dantes samoTxeSic gailvebs, rac, uTuod, aseve mniSvnelovani momenti unda yofiliyo paundisaTvis). paundis azriT, Semecne- bis procesis pirveli faza obieqtis Wvretaa, romlis drosac mWvretelis goneba umiznod exeba obieqts, meore meditaciis safexurze _ ukve gamiznulad dastrialebs obieqts, xolo me- same Semecnebis safexurze obieqts erwymis. (“The mind flits aimles- sly about the object, in the second it circles about it in a methodical manner, in the third it is unified with the object”). paundis es mosazreba garkveul- wilad naTels hfens im faqts, rom Semecneba, am sityvis sruli mniSvnelobiT, paundisaTvis subieqtisa da obieqtis SerwymaSi mdgomareobs, anu obieqti Semmecneblis gamocdilebis nawilad iqceva da amiT Semmecnebelic mdidrdeba da icvleba da obieq- tic axal `namdvil~ saxes iRebs (gavixsenoT, rom ara mxolod `odisea~ axdens gavlenas `kantoebze~, aramed pirukuc). `pizis kantoebSi~ odisevsi Tavs `aqronoss~ (`droisagan ga- Tavisuflebuls~) uwodebs, mas ukve grZeli gza gamouvlia, gar- dacvlilTa saufloSic Casula, (iniciaciis mravalsaukunovani simbolo) rasac sibrZnis, mSvenierebis, harmoniis gamocxadeba unda mohyves. `kantoebSi~ igi qalis saxiT warmogvidgeba, rome- lic erTsa da imave dros beatriCec aris, penelopec, geac, mTva- rec, maradiuli satrfoc dedac da meuRlec. am kantoebSi fraza `dro borotebaa~, romelic mTel nawar- moebs laitmotivad gasdevda, isev meordeba, magram igi ukve sul sxvagvar konteqstSia warmodgenili. sasowarkveTili to- nis nacvlad, am kantoebSi saganTa bunebis Rrma mcodne adami- anis xma ismis, romelmac Seicno, rom yoveli warmavalia, isic Seicno, rom drois SeCereba-gayinva absurdia da drois dinebaze didi boroteba, isic icis, rom yvelaferi amaoebaa da mainc, ra- oden paradoqsuladac unda JRerdes, isic icis, rom yvelaferi amaoeba ar aris.

“Time is not, Time is evil, beloved”.

— wers igi.

(`dro ar arsebobs. dro borotebaa, sayvarelo~)

222

dro aRar arsebobs, radgan wamma moicva maradisoba. sayvare- li qalis profili, romelsac paundi kameis konturs uwodebs fanjaraze areklili cocxldeba mis Sinagan xedvaSi. fanjris miRma ki zRvaa, romelic ara mxolod moZravi, dinebadi, mravali feris momcveli fonis funqcias asrulebs, romlisganac mSveni- eri afrodite amodis (erTerTi mniSvnelovani xati kantoebis), aramed amave dros simbolurad qalur sawyisis arqetipsac ukavSirdeba. xolo Tavad paundi-odisevsi pizaSic aris, samxedro banakSi datyvevebuli, rogorc samxedro damnaSave, parizis kafeSic da taiSanis wminda mTazec, sadac brZenni ganmartovdebian, raTa `dadgineba~, `mdinareba~ (flux), `ucvleli cvalebadoba~, Seig- rZnon, is riskenac mTeli `kantoebis~ manZilze iltvoda nawar- moebis maZierbeli gmiri, romelsac gavlili mogzauroba, anu zRva isev axsovs (`the sea is remembered~), radgan gza iyo gamocdi- leba, TviTgadginebis mtanjveli procesi. `pizis kantoebs~ paundi poemis paradiso-s uwodebda da 1953 wels micemul interviuSi SeniSnavda: “My paradise will have no St Dominic or Augustine…I’m getting at the building of the city, that whole tra- dition”. es interviu miuTiTebs, rom paundis cnobierebaSi `samo- Txis ageba~ mTeli tradiciis gaazrebas ukavSirdeba, rac faq- tiurad misTvis igive iyo, rac Semoqmedeba. rogorc ukve aR- vniSneT paunds miaCnda, rom mxatvruli Semoqmedeba kacobri- obis sulieri tradiciis mTlianobaSi gaazrebaa. Semoqmedi Ta- visi naRvawiT droisa da sivrcis obieqtur kanonebs ki ar upi- rispirdeba, aramed ubralod ar cnobs maT, radgan miTopoetur samyaroSi droisa sivrcis sruliad sxva kanonebi moqmedebs da `ucvleli cvalebadobis~ magiur momentSi kacobriobis mTeli istoria simultanurad arsebobs, rogorc es `kantoebSia~.

damowmebani:

elioti 1928: Eliot, T. S. “Introduction: 1928”. Ezra Pound.Selected Poems and Translations. London: 1975. ridi 1961: Read, F. “A Man of No Future”. Motive and Method in the Cantos of Ezra Pound. Columbia University Press, New York: 1961. franki 1948: Frank, J. “Spatial Form in Modern Literature”. Criticism. Foundations of Modern Literary Judgment. Ed.by M.Schorer. New York: 1948.

223 IA ZUMBULIDZE Georgia, Kutaisi Akaki Tsereteli State University

Existential Myth and the Art Concept of the Person in V. Makanin's Creativity

The paper considers the problem of artistic personality in the work of Vladimir Makanin, traces the evolution of ekzistantsial myth of the writer, his ideas about man. In the early nineties Makanin's existential myth has undergone essential changes. Most brightly they were showed in the story "Manhole" in which over social grotesque about possible consequences of economic ruin and political instability especially philosophical plot develops. Having considered a number of products of Makanin, we can talk that the art concept of the person in prose of the writer finds the display in evolution of his representations about the person.

Key words: art concept of the individual, ekzistantsial myth, evolution.

ИЯ ЗУМБУЛИДЗЕ Грузия, Кутаиси, Государственный университет им. Акакия Церетели

Экзистенциальный миф и художественная концепция личности в творчестве В.Маканина

Одной из главных проблем литературоведения на сегодняшний день по праву можно назвать исследование специфики художественной концепции личности в контексте единого процесса литературного развития. «Концеп- ция личности» - это универсальная эстетическая категория, своеобразный художественный центр произведения, позволяющий выявить основные особенности разных авторов, анализировать литературного героя в глубо- кой связи со всеми уровнями художественного текста, четко определить особенности мировоззренческой позиции писателя, ее эволюцию. Как отмечает исследователь М.Евдокимова, «сейчас, как никогда наз- рела необходимость в активном изучении и использовании категории «художественная концепция личности», так как она позволяет учесть все составляющие созданного писателем образа и подразумевает типологию личностей, напрямую связанную с вопросом о сущности и смысле челове- ческой жизни, о национальном своеобразии народа» (Евдокимова 1987: 3). Для современного литературного процесса характерна стилевая разно- ородность, нередко – смешение разных , а иногда и противоположных ми- 224 ровоззренческих систем. В качестве самостоятельного понятия термин «концепция личности» впервые упомянут в середине 50-х годов Л.Тимо- феевым. Очень скоро это понятие прочно вошло в научный обиход. В 60- 70-х годах появляются первые исследования по данной теме (З.Османова, Ю.Потолков, А.Бочаров и др.) (см.: Османова 1972, Потолков 1973: 3). В конце XX-начале XXIв. литературоведы уделяют большое внимание разработке проблемы художественной концепции личности. Это понятие, как своеобразный идейно-художественный центр произведения, позволяет выявить основные особенности творчества ведущих писателей последних десятилетий. Л. Колобаева считает, что «художественная концепция лич- ности – понятие, отражающее совокупность идей, взглядов, принципов ви- дения, постижения и изображения человека как личности в определенном литературном контексте. Художественная концепция личности как основа творческого сознания писателя является центром, который определяет ха- рактер, эстетические законы не только одного произведения, сколько все- го творчества в целом или отдельных его этапов» (Колобаева 1990: 34). Исследователь А. Урманов дает свое понимание термина «художественная концепция личности» - это «эстетически претворенные представления пи- сателя о сущности человека, о цели и смысле его земного бытия, о том, насколько близок он (или далек) к тому, что заложено в нем изначально» (Урманов 2000: 58). Художественная концепция личности рассматривается на материале творчества разных писателей, учитывая жанровое своеобразие произведе- ний. Особое внимание современные исследователи литературы уделяют проблеме категорий концепции личности. В них нашла отражение типо- логия личности. Так, Ю. Павлов, отмечает, что типология личности реали- зуется в трех типах: эгоцентрическом, амбивалентном и христианском. Такой подход позволяет всесторонне истолковать личность героя, учиты- вая при этом все критерии ее оценки: сущности, воли, высоты духовно- нравственного мира, значимости ее духовных поисков (Павлов 2003: 126). Обращение к проблеме художественной концепции личности в твор- честве В. Маканина, одного из лидеров современной русской литературы, с первого произведения оказавшегося в центре критических дискуссий, а в настоящее время ставшего объектом пристального внимания и со стороны литературоведения, о чем свидетельствует непрерывный рост количества научных публикаций, посвященных ему как в России, так и за рубежом, обусловлено тем, что форма и содержание произведений B.C. Маканина отличаются настолько яркой индивидуальностью, что позволяют без труда опознать его стиль и манеру в многокрасочной палитре современной рус- ской литературы. Исследователи творчства В. Маканина проявили интерес к таким ас- пектам его прозы, как структуре произведений и жанровому своеобразию (М. Макина, А. Злобин), стилю (А.Немзер, К.Кокшенева), проблематике (В.Бондаренко, М.Ремизова), художественным особенностям (П.Басин- 225 ский, А.Дзябченко, К.Кокшенева), обращению к литературным традициям (Ю.Трифонов, Ю.Андреев), проблеме автора (П.Басинский, А.Архангельский). Концепция человека у Маканина может быть соотнесена с конкретным персонажем. Образ человека как такового всегда был в центре внимания писателя. В 60-80-е годы В.Маканин написал произведения, в которых изоб- ражен тот идейный и духовно-нравственный сдвиг, который произошёл в человеке, утрачивающем или утратившем представление об идеале. В рассказах «Ключарев и Алимушкин», «Гражданин убегающий», «Река с быстрым течением», «Полоса перемен» и др., социальные вопросы уступа- ли место раздумьям о законах бытия, о судьбе и случайности. В результате ведущими в прозе данного периода являются амбивалентный и эгоцен- трический типы личности. Амбивалентный тип личности представлен Ключарёвым («Повесть о Старом Посёлке», «Ключарёв и Алимушкин»), Михайловым («Отдушина»), Олегом («На первом дыхании»), Башиловым («Где сходилось небо с холмами»), Игорем Петровичем («Потрет и вок- руг», «Один и одна») и другими героями разножанровых произведений В.Маканина. По мнению Н.Балаценко, «... у В.Маканина практически нет героев, чья амбивалентность близка соборному типу личности, а наоборот – много персонажей, находящихся на грани между амбивалентностью и эгоцентризмом» (Балаценко 2000: 78). Это и Чекина («Валечка Чекина»), и Костюков («Гражданин убегающий»), и Кораблёв («Классика»), и Старо- хатов («Портрет и вокруг») и другие герои. За обыденным течением жизни В.Маканин видит суровое Бытие. В этом смысле характерен рассказ «Ключарев и Алимушкин». Начав его с притчи, беседы человека с Богом на тему «почему одним все, другим – ни- чего», и вложив в уста создателя мира весьма неопределенный ответ «По- тому, что счастья мало», писатель замечает: «Но тут важны подробнос- ти...», - и как бы переводит рассказ в бытовой план, обозначив притчевым зачином философскую направленность повествования. Эгоцентрический тип личности представлен Стрепетовым («Отдуши- на», «Валечка Чекина»), Рюриком и Гусаровой («Повесть о Старом Посёл- ке»), Седовласым, Корнеевым, Черниковым («Валечка Чекина»), родите- лями Кольки-Мистера, его сестрой, Грушковым («Голоса»), Голощёковым и Нинель Николаевной («Один и одна») и другими главными и второсте- пенными персонажами прозы В.Маканина. Соборный тип личности в произведениях автора данного периода на уровне главных героев не представлен вообще. К данному типу могут быть отнесены двоюродная тётка Пети-солдата («Пойте им тихо»), отец Ключарёва («Повесть о Старом Посёлке»), мать Михайлова («Отдушина») и Чекиных («Валечка Чекина»). Некоторые исследователи, например Балаценко, определяют особен- ности художественной реализации концепции личности в творчестве В.Маканина исходя из литературного портрета как основного жанра про- 226 изведений 70-х – первой половины 80-х годов. На разном художественном уровне В.Маканин открыто даёт понять, что перед нами роман-портрет, повесть-портрет, рассказ-портрет. Речь идёт не только о названии романа, например, «Портрет и вокруг». Речь идёт о «подсказках», содержащихся в самих текстах - в «Повести о Старом Посёлке», «На первом дыхании», «Дашеньке», «Простой истине» и других произведениях. «В произведениях писателя содержатся “подсказки”, указывающие на то, что перед нами жанр портрета не в чистом, традиционном своём виде. Слова-образы, слова-коды, “игра”, “роль”, “спектакль” свидетельствуют о том, что в центре “Где сходилось небо с холмами”, “Гражданина убега- ющего”, “Реки с быстрым течением”, “Отдушины”, “Портрете и вокруг”, “Полосе обменов” не статичная, а развивающаяся личность, личность, не вмещающаяся в рамки жанра “литературный портрет”» (Балаценко 2000: 114). В своей прозе писатель не предлагает одного ответа на вопрос о за- конах жизни, но лишь дает самые различные его варианты. Например, в произведении «Расказ в рассказе» Маканин сталкивает оптимистическое представление о жизни с суровой реальностью. Герой-писатель задумыва- ет рассказ об отзывчивости и взаимопомощи людей, а в реальности ему не удается сломать стены отчужденности меджу собой и окружающими. Одни герои рассказов писателя убегают от сложностей жизни («Гражда- нин убегающий»), замыкаются в себе или оказываются одинокими («Один и одна»), другие, пытаясь вписаться в нее любой ценой, теряют свою индивидуальность. Причина трудностей, возникающих при изображении человека, кроет- ся в нём самом. В «Валечке Чекиной» высказывалась идея о незнании че- ловеком самого себя. О том, что подобный взгляд – не частное мнение героя, а одна из составляющих писательской концепции личности, посто- янная величина художественного мира В.Маканина, свидетельствуют выс- казывания разных героев «Пустынного места», «На первом дыхании», «Портрета и вокруг». Через эти высказывания передается авторская мысль о том, что потаённая, непознанная и непознаваемая часть личности порождает непредсказуемые, неуправляемые чувства, мысли и действия. Если в прозе 1970-1980-х годов авторская позиция выражалась скрыто, опосредственно: с помощью сложной композиции, символики, курсивов, то в 1990-е годы эта тенденция усилилась («Лаз», «Кавказский пленный», «Стол, покрытый сукном и с графином посередине», «Андеграунд, или Герой нашего времени»). Человек Маканина обретает себя только в «промежутке» между двумя формами массового сознания – между «самотечностью» внешней, соци- альной жизни и между коллективно-бессознательным. Углубление в кол- лективно-бессознательное у Маканина не равнозначно растворению в нем. Это всегда напряженный поиск своего «голоса» - равного обретению свободы. Так складывается экзистенциальный миф Маканина. Крайне по- казательно, что одним из сквозных мотивов в зрелой прозе Маканина 227 становится образ туннеля: купчик Пекалов в повести «Утрата» роет бес- смысленный, по видимости, туннель под рекой Урал; Ключарев в повести «Лаз» по вертикальному туннелю спускается в некий подземный благо- получный мир, в туннеле-«андеграунде» провел всю свою жизнь неп- ризнанный писатель и бомж Петрович из последнего романа. Маканин- ский герой ищет из темноты коллективного бессознательного выход на- ружу к своему «Я». Однако в начале 1990-х годов экзистенциальный миф Маканина претерпел существенные изменения. Наиболее ярко они про- явились в повести «Лаз», в которой поверх социального гротеска о воз- можных последствиях экономической разрухи и политической нестабиль- ности развивается сугубо философский сюжет. По мнению В. Иванцова, «концепция человека, сформулированная Ма- каниным художественным языком повести «Лаз», является наивысшей точкой выражения писателем веры в человека, в его особый статус в бы- тии, в его близость к Абсолюту. В последующем творчестве Маканин более ни разу не демонстрировал подобный взгляд, фактически возвра- щаясь в разнообразных формах к системе взглядов, открытой в тех более ранних произведениях» (Иванцов 2007: 138). Построение концепции человека у Маканина в основе своей восходит к поиску писателем ответа на вопрос, заданный в повести «Лаз»: «...можно ли считать, что человек существо, пересоздающее жизнь? Меняет ли че- ловек жизнь и себя? Или это существо, которое дергается туда-сюда в своих поисках потому только, что не вполне нашло свою биологическую нищу?» ( Маканин 2009: 35). На то, что сформулированный таким образом выбор углов зрения на человеческий феномен является инвариантным для концептуальных поисков Маканина, указывает критик Г. Лукьянина (Лукьянина 1992: 59). Комментируя идею повести, В. Маканин определил и концепцию сво- его творчества: «В каком-то смысле это, может быть, страхи будущего, но это – настоящее в конденсированной форме. Это настоящее. Это не ужас, а реальность. Так увиденная реальность» (Маканин 2009: 3). Действие повести происходит на фоне повседневного хаоса и жесто- кости. Персонажи повести, интеллектуалы, создают для себя под землей оазис нормальной жизни. Главный герой повести – Ключарев (постоянный маканинский персонаж – «средний интеллигент», «частный человек»), время от времени идет через опустевший город (в котором случилась не- известная нам трагедия: то ли война, то ли экологическая или социальная катастрофа), на окраину и через узкий лаз проникает в пространство пол- ного благополучия и комфорта, но не остается навсегда из-за больного сына, которому не по силам этот путь. Герой мечется между двумя мира- ми, в одном из которых все предельно сложно, каждый элементарный шаг опасен, где нужно похоронить друзей, принести семье еду, где толпа, сме- тающая все на своем пути, и другой мир – где светло, множество необхо- димых наверху вещей и продуктов, люди веселы, заняты интеллигентны- 228 ми разговорами и спорами. И все же именно в «верхнем» мире Ключарев может дышать полной грудью, а подземный город осознается как царство теней. Показательно, что герой повести в финале выходит из лаза в ту страшную реальность, в которой ему нет места. Но для Маканина принци- пиальным становится то, что Ключарев, полагающий , что свобода есть главное условие осмысленного существования, убеждается в том, что только мучительная, тягостная, но столь важная и необходимая ответ- ственность за родных, любимых и близких наполняет жизнь смыслом. В подземном мире свободы и высоких слов от Ключарева ничего не зависит, этот мир «самотечен». В наземном же мире от него зависит не только и не столько собственное выживание, но и жизнь близких людей. По словам М. Липовецкого и Н. Лейдермана « в сущности, повесть Маканина оказыва- ется метафорой не только социальных процессов начала 1990-х годов, но и всего ХХ века – века исторических катастроф, рожденных «восстанием масс», восстанием бессознательных начал, архаики, дикости, хаоса» (Лейдерман 2006: 634). Концепция личности в творчестве Маканина, ярко выражена в повести «Стол, покрытый сукном и с графином посередине», за создание которой прозаик получил Букеровскую премию. Повесть эта практически лишена настоящего сюжета. Не объективная реальность осмысливается героем по- вести, а сам мыслительный процесс героя приобретает очертания объек- тивной реальности – читатель наблюдает материализацию мысли, что, по мнению В. Агеносова «говорит о сюрреалистиеской природе этого произ- ведения» (Агеносов 2005: 244). Действующие лица этого произведения – «социально яростный», «сек- ретарствующий», «молодой волк» и другие – ведут судилище над главным героем, ставят его в полную зависимость от чуждых ему обстоятельств. Маканин рассматривает эту ситуацию как архетипическую для людей, которые в нескольких поколениях испытывали «метафизическое давление коллективного ума». Повествование начинается внезапно, без предисло- вий с каких-то непонятных описаний и рассуждений, и только позже ста- новится ясно, о чем идет речь. В центре всего – Стол, вынесенный как объ- ект изображения в заглавие, образ-символ, который в простейшем, земном понимании представляет собой обыкновенный массивный деревянный стол, «покрытый сукном и с графином посередине». Этот стол разделяет мир на две половины, с одной стороны судьи, с другой обвиняемый. Но на самом деле героя будут допрашивать не в суде, а на неопределенной абс- трактной комиссии, и не по существу, «а по всей жизни». Образс ра - сказчика-героя представляет собой определенный социально-психологи- ческий тип, эта повесть о растлении и разложении души, воспитанный в тоталитарном обществе герой уже сам ощущает себя единым целым с судьями.

229 В рассказе Маканина «Кавказский пленный» Маканин продолжает тему «самотечности жизни». Жизнь вернула Россию на пройденный путь – к бесконечным кавказским войнам прошлого столетия. Вынужденный стать убийцей, главный герой, Рубахин, переживает внутреннюю драму: он не смог жить в промежутке между двумя мирами (миром красоты и миром войны): в «самотечности» войны и хаоса всякий выход за пределы инстинкта чреват гибелью. И теперь только в подсознании остается у Рубахина память о красоте. В романе «Андеграунд, или Герой нашего времени» создается образ и тип человека из того социального слоя, который Маканин определяет как «экзистенциальный андеграунд». Писатель делает попытку воссоздать эк- зистанциальное противостояние общества и личности. Главный йгеро романа,бывший борец за свободу - Петрович, ныне- писатель без книг, сторож чужих квартир в общежитии – принадлежит к человеческой общности, которую автор назвал в романе «Божьим эскор- том суетного человечества». Его стремление защитить индивидуальность разрастается до неимоверных размеров и толкает на самые крайние пос- тупки, вплоть до убийства. «Его тактика свободы выражается в том, что на всякое, даже, казалось бы, не очень значительное покушение на его лич- ность и прежде всего на унижение – он отвечает ударом, физической аг- рессией, отметающей всякие попытки заставить его играть по правилам общаги» (Лейдерман 2006: 639). Но защищая свое «я» от общаги, Петрович сам понимает, что именно от нее он получает внутреннее разрешение на убийство. Невозможность примирить в себе эти вопросы доводит героя до психушки, где и проис- ходит фактически встреча общаги и андерграунда, причем последняя ока- зывается формой свободы, взращенной ею. «Петрович действительно ока- зывается героем нашего времени – свободным человеком при общаге» (Лейдерман 2006: 641). Таким образом, рассмотрев ряд произведений Маканина, мы можем вести речь о том, что в художественной концепции личности в прозе писа- теля находит свое проявление эволюция маканинских представлений о человеке. Проблема художественной концепции личности всегда была и остается актуальной в литературе. Концепция личности является основой, вокруг которой находятся все элементы не только одного произведения писателя, но и всего его творчества.

230 ЛИТЕРАТУРА:

Агеносов 2005: Агеносов В.В. В.С.Маканин. Русская проза конца ХХ века. М.: 2005. Балаценко 2000: Балаценко Н.С. Художественная концепция личности в твор- честве В. Белова и В. Маканина.60-80-х гг. Дис. канд. филолог. наук. Армавир, 2000. Бочаров 1977: Бочаров А. Требовательная любовь: Концепция личности в современной советской прозе. М .: 1977. Евдокимова 1987: Евдокимова М.П. Художественная концепция личности как понятие отечественного литературоведения. Дис. канд.. филолог. наук. Армавир, 1987. Иванцов 2007: Иванцов В.В. Пространственно-временная организация художественного мира В.С. Маканина. Дис. канд. филолог. наук. СПб., 2007. Колобаева 1990: Колобаева Л.А. Концепция личности в русской литературе рубежа XIX -XX вв. М.:1990. Лукьянина 1992: Лукьянина Г. Момент истины. Текст. Ж. Литературное обозрение, №3-4, 1992. Лейдерман 2006: Лейдерман Н.Л., Липовецкий М.Н. Современная русская литература; 1950-1990-е годы. Т. 2. М.: 2006. Маканин 2009: Маканин В. Лаз. М.: 2009. Маканин 1998: Маканин В. Андеграунд, или Герой нашего времени. Ж. Знамя, № 1-4,1998. Маканин 1995: Маканин В. Кавказский пленник. Ж. Новый мир, № 4,1995. Маканин 1979: Маканин В. Ключарев и Алимушкин // Маканин В.В. Ключарев и Алимушкин: Роман, рассказы. М.: 1979. Маканин 1979: Маканин В. Прямая линия: Роман// Маканин В.В. Ключарев и Алимушкин: Роман, рассказы. М.: 1979. Османова 1972: Османова 3. Художественная концепция личности в странах Советского Востока (Традиции и современность). М.: 1972. Павлов 2003: Павлов Ю.М. Художественная концепция личности в русской и русскоязычной литературе XX века. М.: 2003. Потолков 1973: Потолков Ю.В. Концепция личности в романах В.А. Кочетова. Дис. канд. филолог. наук. Минск: 1973. Урманов 2000: Урманов А. В. Поэтика прозы Александра Солженицына. М.: 2000.

231 ERVAND MARGARYAN Armenia, Yerevan NAS RA Institute of History

Mithraism as a Religious-Ideological System in Hellenistic Armenia and the Adjacent Kingdom of Commagene (mythology, ideology, ethics)

The article discusses Mithraism, which was important in the formation ecumenical ideology typical for Hellenistic era. Mithraism as a was a product of Hellenistic epoch and absorbed the traditions of many eastern cults as well as the elements of Greek . Many evidences show that Hellenistic countries, at the frontiers of thousand years, have become nursery of Mithraism religious world-view system in the West, almost in the entire Roman Empire, paving the way to Christianity, and in the later period even to .

Keywords: Hellenism, Mithraism, Commagene, magus, Roma

ЕРВАНД МАРГАРЯН Армения, Ереван Институт истории Академияи наук РА, Ер. Госунт, РАУ

Митраизм как религиозно-мировоззреческая система эллинистической Армении и сопредельном царстве Коммагена (мифология, идеология, этика)

До недавнего времени в зарубежной и отечественной историографии эллинизм представлялся как поздняя античность, ставшая своего рода логическим продолжением классической антики, которая, по мнению исследователей, после покорения Эллады Филиппом Македонским и по- ходов Александра Великого, вовсе не завершила свой жизненный цикл, а продолжила существование на Востоке. Эллинизм, по сути, представлялся как преимущественно культурное явление, так как именно в культуре, по мнению традиционалистов античников, наиболее полно и ярко проявилось влияние классической антики на восточные страны. Однако, подобный подход, разработанный еще Дройзеном, написавшим первый труд об эллинизме и введшем это понятие в историографию Нового времени, в корне неверен и на наш взгляд, нуждается в пересмотре. Как было показано многими исследователями, главная цивилизацион- ная особенность эллинизма – его синкретизм. Он проявился практически во всех сферах жизни эллинистического социума. В области политики он проявился в сочетании монархической и полисной форм правления, в 232 синтезе восточных и западных правовых норм. В экономике основным проявлением эллинистического синкретизма стало практически безболез- ненное сосуществование западной рабовладельческой и восточной общин- ной форм хозяйствования, с явными тенденциями вытеснения рабского труда из сферы производства. Это явление Ф.А. Лосев назвал «феодализа- цией рабовладения» (Лосев 1963:126). Однако наиболее существенной особенностью экономической жизни эпохи эллинизма стало формиров- ание единого мирового экономического пространства и вовлечение в этот процесс практически всех стран Восточного и Южного Средиземноморья. Эти процессы привели к неизбежному «обуржуазиванию»1 наиболее ак- тивных участников экуменической экономики, стандартизации и универ- сализации социально-экономической жизни стран Средиземноморского бассейна. Высказанная впервые еще в эпоху предэллинизма, идея Космо- полиса – Мирового города, с единой экономикой, едиными правовыми нормами, едиными политическими стандартами, единым образованием, культурой и мировоззрением окончательно сформировалась в процессе создания Александром единой Мировой империи. И хотя империя Алек- сандра просуществовала недолго, ее идея, облаченная, как и прежде, в утопическую хламиду (Маргарян 2008: 128), сохранилась на многие века. Мировой Город породил человека нового типа, гражданина Мира, чьи горизонты оказались несравнимо шире, а внутренний мир гораздо богаче мировоззренческих парадигм жителя традиционного города-государства (Boak 1955; Свасян 1990; Плотин 1999: VII–IX). Именно этот эллинисти- ческий гражданин мира, пройдя несколько этапов эволюции, трансфор- мируется в гражданина Августинова Града Земного, чтобы затем, однаж- ды, переродиться в гражданина Града Небесного (Маргарян 2007). Однако путь от эллинистического Космополиса к Экуменической церкви был долог и тернист. Синкретическая эллинистическая цивилизация была синкретической во всем. Одним из проявлений эллинистического синкретизма стало вза- имосмешение и взаимопроникновение философии и религии, явление отнюдь не характерное классической антике. Некогда, античная мысль, для познания Мира и Человека, пожалуй, впервые в истории, обратилась к методу формального логического анализа, который породил классическую философию и отпочковавшиеся от нее многочисленные науки. По сему, философия и религия в античной Греции воспринимались как самосто- ятельные раздельные системы. Однако, в период поздней антики, когда традиционная полисная философская мысль и, в особенности формальная логика, вступили в полосу кризиса, религия вновь актуализировалась. Бу- дучи не в состоянии удовлетворить духовные потребности, более сложно- го и требовательного эллинистического индивидуализированного челове- ка, философия и старая религия, перенаправляли внимание на Восток. Здесь религия и философия изначально были переплетены в единое вза- имосочетаемое и взаимодополнямое целое и не мыслились друг без друга. 233 В эллинистическую эпоху философские изыскания вплотную приб- лизились к религиозным поискам, сосредоточившись на внутреннем мире человека. Более того, философия постепенно стала дистанцироваться от социально-политической жизни социума, тем самым, освобождая место религии. Со временем эллинистическая религия полностью подменила со- бой философию, восполнив образовавшиеся в духовной жизни жителей эллинистических полисов, пробел. Измениласьа и сам религия, централь- ное место в которой заняла, новая для Запада, парадигма спасения чело- века в этом полном зла и несправедливости мире, который из небольшого уютного человекоцентристского полиса перерос в огромную, отрешенную от человека империю. В эллинистическую эпоху, когда, по образному выражению О. М. Фре- йденберг, «открылись двери народов», миру явился духовный универса- лизм, в котором переплелись малоазийско-греческие дионисийские мисте- рии и халдейское тайноведение, философия Платона и заветы Моисеевы. Такого рода синкретизм, точнее эклектизм, был чужд западному мировос- приятию. В своем снобизме, Запад, подобного рода «неестественное» сме- шение религий и мировоззрений, считал откровенным проявлением вар- варского начала восточных народов. Очевидно поэтому постклассическая Греция, всячески стремившаяся законсервировать остатки классической антики, решительно отгородилась от эллинистического мира. Это сыграло злую шутку с эллинской культурой: не претерпевая никаких изменений, Греция вступила в длительную полосу кризиса и застоя, безнадежно от- став от эллинистического Востока. Эллинистическую эпоху, по сути, можно назвать временем триумфаль- ного шествия восточных богов. Это было обусловлено новыми историко- культурными реалиями. Греческие колонисты на Востоке не были переселенцами из одной местности. Они происходили из разных полисов, областей и даже из разных стран, и хотя официально они почитали одних и тех же общегреческих богов, на самом деле наиболее распространенные культы были связаны с местными божествами, героями и пенатами, кото- рые считались покровителями того или иного города или области. Переселение на Восток привело к разрыву связей с традиционными греческими богами, которые остались далеко на Олимпе, в «старой доб- рой» Элладе, а новые греческие культы, созвучные новому времени, еще не успели сформироваться. Таким образом, греческие переселенцы на Вос- токе не имели объединяющей всех общей религиозной идеи и духовная нива, в ожидании своего культора, оставалась невозделанной. Оказавшись в центрах древних восточных культов – Египте, Вавилоне, Сирии, Ком- магене и др., эллины не могли не поддаться обаянию восточных богов (Bilde 1990,1996:178-179), которые, безусловно, больше греческих соот- ветствовали новому миропорядку2. Широкому распространению восточ- ных культов в греко-македонской среде способствовало формирование полиэтничной городской среды и, особенно, полиэтничной городской 234 семьи, в эллинистическую эпоху практически ставшей нормой. Именно этим объясняется тенденция отождествления Олимпийских и местных богов. Однако появление синкретических религий означало не просто механическую замену имен греческих небожителей на имена аналогичных восточных богов, или же наоборот. Эту ситуацию уместнее обозначить как цивилизационный перевод, вызванном коренными сдвигами в сознании человека эллинистической эпохи. Эгоцентризм и небывалый рост интереса к внутреннему миру индивидуализированной личности порождает абсен- тизм и безразличие к официальной западной (греческой или тем более римской) полисной религии, которая человеку эпохи эллинизма начинает казаться поверхностной, лишенной глубинного смысла, а главное, не дару- ющей спасения. Отсюда повальное увлечение иноземными эзотеричес- кими (тайноведческими) учениями и стремление приобщиться к сложным восточным сотерическим религиозным системам. Главной задачей этих учений было помочь человеку слиться с богом, переживая, при этом, сильные, близкие к экстатическим, религиозные чувства, которые не могла даровать традиционная западная рациональная религия. Конечно, эзотерика и мистицизм были не внове для греков, имев- шим определенный духовный опыт благодаря элевсинским и дионисийс- ким мистериам, которые, по сути, и по целеполаганию были тождественны восточным тайным учениям (Доддс: 2000; Трубецкой: 2003 [1890]; Дво- йное сокровище, 1999). Однако, как известно, элевсинские мистерии, и в особенности, культ Диониса, не были исконно греческими и были прив- несены из Малой Азии и Сирии. Отнюдь не случайно великий Еврипид, один из первых выдающихся деятелей предэллинизма, лучшее свое произ- ведение «Вакханки» посвятил прославлению этого восточного ирраци- онального бога и его мистического вероучения. Обреченность русоборо- дого рассудочного Пенфея, воплощающего западную полисную цивилиза- цию и неизбежная победа женоподобного черноокого и черноволосого, умирающего и воскресающего восточного бога, дарующего утешение и даже спасение верующим в него, есть не что иное, как предчувствие мед- ленного, но неизбежного угасания классического греческого космоса, ко- торый, уже ко времени Плотина воспринимался как «разукрашенный труп» (Enn. II, 4, 8) (Маргарян 2004:139–185). По сути, сотерия и религиозный мистицизм, обогащенный стержневы- ми идеями гностицизма и стоической философии, составили мировоззрен- ческую подоснову эллинистической цивилизации. Пожалуй, первым, на- иболее значимым эллинистическим тайноведческим учением стал герме- тизм, который отличался своим немассовым, элитарным характером. Как и все феномены, относящиеся к духовной сфере эллинистической эпохи, это религиозно-философское учение могло быть исключительно элитарным. Другим обязательным качеством герметического учения, возникшего в III в. до Р. Х., является синкретизм. Сам облик полулегендарного основателя

235 направления Гермеса Трисмегиста – (греч. Ἑρμῆς ο Τρισμέγιστος) – Гермес Триждывеличайший – сочетает в себе черты древнеегипетского бога мудрости и письма Тота и древнегреческого бога Гермеса. Часть герметических текстов непосредственно связана с греческой философией, однако не менее важное место в герметизме занимают экста- тические переживания, через которые посвященный достигает степени просветления и на миста нисходит бог или, как гласят герметические тек- сты, происходит божественное явление. Однако в герметизме мист пере- рождается уже не в девоподобного Диониса, или скопца (по другой версии гермафродита) Аттиса, здесь происходит нечто большее, сознание посвя- щаемого сливается с Универсумом и человек, хоть и ненадолго, ощущает себя высшим существом. Опыт герметизма впоследствии сыграл опреде- ленную роль в формировании других религиозно-философских систем эллинистической эпохи – культа Исиды, митраизма и христианства. В рамках этих систем произошло формирование первых теологических док- трин. Теология – сугубо восточный феномен, прежде незнакомый запад- ной цивилизации. Она также продукт эллинистического синкретизма, по- лученный через скрещивание философии и религии (Nock 1933 [1961]) Все эти доктрины основаны на идее единобожия и проникнуты пафосом мудрости «Небесных Афин» и «Небесного Иерусалима» (Флоровский 2000: 218-227; Шестов 2001; Маргарян 2007). В эзотерических учениях че- ловек эпохи эллинизма искал ответы на наболевшие вопросы его времени, связанные с бессмертием души и смыслом жизни. Другой важной особенностью эллинистической религии стали эсхасто- логическое мировидение и сотерия, также незнакомые классической ан- тичной цивилизации. Несомненно, эти оба феномена были, прежде всего, наследием митраизма, в свою очередь, заимствовавшего эти стержневые идеи из иранского зороастризма. По образному выражению Карена Свася- на, – «Усыхающая греческая рассудочность будет алкать корневой влаги мистериального опыта; но Персия не станет для нее "Каноссой" самоуни- чижения, напротив источником, припав к которому она бы обрела силу вновь оттолкнуться к себе. Теперь уже источник притягивал окончатель- но...» (Свасян 1990:68). Таким образом, эллинистический мир, впрочем, как и европейская цивилизация, свою первую эсхатологическую доктрину заимствовали не из иудаизма (который был не только чужд Западу, но весьма враждебно к нему настроен), а из митраизма (Боричевский 1929). Позднее, как выяснится, именно митраистское эсхатологическое учение проложит путь христианству (Ferguson 1987; Суттнер 1997). Вообще митраизм сыграл особую роль в формировании нового эку- менического мировоззрения. Начиная с I в. до Р. Х. и вплоть до IV в. по Р. Х. эта религиозная система не знала себе равных в элинистическом мире. Будучи продуктом эллинистической эпохи, эта синкретическая религия, вобрала в себя, традиции многих восточных культов и элементы гречес-

236 кого гностицизма. Многочисленные свидетельства указывают на то, что основные постулаты этой универсальной религиозной доктрины сформи- ровались в Малой Армении, западной части Великой Армении и Коммаге- не, некогда входившей в состав царства Великая Армения и даже после выхода из ее состава продолжавшей сохранять тесные духовные связи с прародиной правящей династии. Пожалуй, стоит подробнее остановиться на этой малоизвестной эллинистической стране, на рубеже тысячелетий ставшей рассадником митраистской религиозной системы на Западе, практически на территории всей Римской империи. Коммагена небольшая гористая страна на правом берегу Евфрата в непосредственном соседстве с Великой Арменией. В период урартийского доминирования в регионе Куммух-Коммагена некоторое время входила в состав Ванского царства. Позднее в эпоху Ахеменидов эта страна была включена в XIII сатрапию и оставалась в ее составе вплоть до походов Александра Великого. После падения державы Ахеменидов Коммагена еще более полувека входила в состав Великой Армении. Даже после от- деления Коммагены и Софены от Великой Армении в этих странах, лишь с небольшими перерывами, продолжала править одна из побочных ветвей династии армянских Ервандаканов (Тирацян 1954). Среди переднеазиатских эллинистических стран Коммагена занимает особое место. Благодаря выгодному географическому положению Комма- гена на протяжении почти всей своей истории была одной из наиболее экономически развитых и богатых стран. Правители Коммагены контроли- ровали торгово-транспортные артерии, проходящие через территорию страны. На главном перекрестке торговых путей Коммагенские Ерванда- каны основали свою столицу – богатый и цветущий город Самосату, ко- торый, наряду с экономическим, имел также важное стратегическое значе- ние. Наивысшего развития страна достигла в I в. до Р.Х. в годы правления Митридата I и его выдающегося сына Антиоха I Каллиника, известного своими монументальными сооружениями, построенными во славу правя- щей династии Ервандаканов и покровительствующего им богу Митре (Hummann … 1890). Антиох I, подобно своему современнику Артавазду II, успешно проводил политику «третьей силы», балансируя между сильне- йшими державами региона во имя сохранения политического и культур- ного суверенитета своей страны. Однако после его смерти давление Рима на Коммагену усилилось, и уже в I в. по Р.Х. она, потеряв былую силу и славу, сошла с политической арены, превратившись в обычную римскую провинцию. Нашей задачей было проследить армянские и коммагенские корни мит- раизма, показать, как и почему эта эллинистическая универсальная рели- гиозная доктрина вышла за рамки ареала исконного обитания, распростра- нилась по всей территории Римской империи, надолго став доминиру- ющей религией среди большей части военно-политической и интеллек- туальной элиты Римского государства. 237 Исследователи давно обратили внимание на то, что в эпоху эллинизма на территории Армянского нагорья и некоторых сопредельных странах, «теменосы», (сакральная территория, места отправления культа), особенно связанные с упокоением мертвых, существенно отличаются от западных античных и эллинистических храмов, построенных на Востоке греками. Они более похожи на древние святилища урартийского и ахеменидского периодов. В большинстве своем, места почитания богов и сил природы на Востоке находись вдали от крупных поселений, в горах и пустынных мес- тах. Это были жертвенники, расположенные на возвышенностях, или же в гротах и пещерах. Античные авторы свидетельствуют, что персы и со- седние с ними народы презирали рукотворные храмы. Согласно Геродоту, персы «... не имели обыкновения возводить статуи богам, храмы и жер- твенники, а тех, кто их строит, считают глупцами, по моему они, подобно эллинам, не верят, что их боги имеют человеческую природу. Обычно они подносят Зевсу жертвы, поднимают на самые высокие горы и все небо считают Зевсом» [Hist., I, 131] (Бойс 1988: 75). Сказанное справедливо и по отношению к армянам, наиболее ярким примером чему, пожалуй, могут послужить митреоны - святилища Митры, которые в Армении, по имени Митры-Михра, назывались «мехреаны» или «мехеаны». Они также находились вдали от людской суеты, в труднодос- тупных, возвышенных местах (Периханян 1959: 79-80). Это были особые места почитания, находящиеся в пещерах и гротах, куда и по сей день совершаются паломничества. Иногда же, эти теменосы становились прис- танищем для одиноких пилигримов, в армянском такие места назывались vanategi, vanq. В последующие эпохи на их месте были основаны рукот- ворные храмы и церкви, однако известно, что языческие жрецы и хрис- тианские священники еще долгое время стремились сохранить изначаль- ный, естественный, можно сказать архетипический облик святилищ3. Это прекрасно демонстрирует митраистский комплекс Гарни-Гелард, в древ- ности известный как Айриванк (кстати, в древности в подобных святи- лищах основными предметами почитания были, связанные с культом Митры, мечи или копья, ашт, гелард и пр.). Не менее яркий пример аутентичных митраистских святилищ являет собой Коммагена. Так, Немрудское святилище являет собой 50-метровый насыпной курган из крупно молотого базальтового щебня, возведенный на самой высокой горе Коммагены. Среди исследователей нет единого мнения о том, чем объясняется подобный облик гробницы-святилища и в какой его части находятся останки царя Антиоха I. Некоторые убеждены, что его кости покоятся в основании насыпи, другие предполагают, что в непосредственной близости от гробницы находилось тайное захоронение, которое либо не сохранилось, либо до сих пор не найдено (Шлюмберже 1985: 48). Были и другие версии, однако, на наш взгляд царь Коммагены был захоронен по зороастрийскому обряду. Отсюда своеобразный облик святилища. Известно, что зороастрийцы своих покойников не предавали 238 земле, не кремировали и не мумифицировали. Римский историк Помпей Трог, описывая похоронные обряды парфян, сообщает: «... их обычный способ погребения, – это разрывание [трупа] на куски птицами и соба- ками; голые кости они, наконец, хоронят в земле» (Юстин: XLI 3, 5). И по сей день в Северной Индии потомки зороастрийцев – парсы, под- нимают тела усопших на ближайшую гору и оставляют под лучами паля- щего солнца. По истечении времени (не менее 40 дней) они вновь прихо- дят на гору и собирают кости родных и близких в специальные ларцы, чтобы затем упокоить их в особом пещерообразном некрополе, вместе с костями далеких предков. Подобные некрополи считаются хранилищем Фарна (Хварны) (Дрезден 1977) данного рода (Бойс 1988: 21-25, 37-39, 111-113; Хисматулин 1996; Паври 2004)4. Подобный способ захоронения и сегодня можно встретить среди некоторых народов Центральной Азии. По-видимому, так же в южнорусских степях хоронили своих вождей ира- ноязычные скифы, где, однако, из-за особенностей ландшафта они были вынуждены воздвигать рукотворные курганы, на вершинах которых, оче- видно, и оставляли тела своих предводителей, пока те не истлеют, после чего кости хоронили либо в самом кургане, либо возили с собой в особых инкрустированных ларцах. Таким образом, скифские курганы это – своего рода святилища-захоронения, бывшие вместилищем славы древних вож- дей. Учитывая степень влияния зороастризма и иранизма на Коммаген- ских Ервандаканов можно предположить, что царская династия, впрочем, как и вся, также имеющая арийское происхождение, элита страны, практи- ковала подобную форму захоронения. Характерно, что, в более или менее чистом виде, митраизм сохранился в западных областях Великой Армении, Малой Армении и Коммагены, где в Ахеменидскую эпоху правила ветвь Западных Ервандаканов. Не случа- йно, относящееся к середине II тыс. до Р. Х. первое упоминание о Митре, встречается в эпиграфических материалах, найденных на территории именно этой страны. Так, в тексте договора между царем Митанни Шат- тиваза (Маттиваза) и Супилилумой I, вторым среди богов-свидетелей и хранителей клятвы, упоминается Митра. Правители и, возможно, часть на- селения страны Митанни были арийцами, поэтому в пантеоне митаннийс- ких богов, наряду с автохтонными хурритскими богами, важное место за- нимали такие арийские боги, как Митра (Митрашшиль), Индра, Насатьян- на и Арунашшиль (возможно Варруна). На то, что в сонме митаннийских богов Митра упоминается вторым, указывает на то, сколь важное место это божество занимало в духовной жизни данного региона (Северная Ме- сопотамия и Северная Сирия - иначе Коммагена). Характерно, что в следующем тысячелетии в индоиранских религиозных системах роль и значение Митры стали падать, в то время как в западной части ареала рас- пространения его культа, светлый образ этого древнего арийского божес- тва не только не померк, но и продолжил развиваться и обогатился новы- ми чертами5. 239 Очевидно, что дальнейшее развитие митраизма в Коммагене и Запад- ной Армении было обусловлено не только маздеистским, но и халдейским влиянием. Наивысшим достижением халдейской цивилизации современ- ники считали, имеющие тысячелетнюю историю, тайноведение и астроло- гию (Merkelbach 1984; Зенер 1993). Связь культа Михра-Митры с космоло- гией (в античном понимании этого термина) (см.: Бакина 1999; Фролов 2002: 61-68; Макеев 1993) и астрологией очевидна. В дошедшей до нас митраистской иконографии Митра почти всегда окружен знаками зодиака. Кроме этого, в его окружении постоянно присутствуют разные хтоничес- кие существа - бык, пес, змея, скорпион, двое юношей факелоносцев6 и другие создания, которые, безусловно, имеют прямую связь со звездным гороскопом (Cumont 1912: 68, 82, 93; Кюмон 2000:162). На некоторых го- роскопах были также изображены солнце и луна. Сам Митра часто изоб- ражался львоголовым грозным существом с символами власти Зевса-Юпи- тера в скрещенных на груди руках. Добавим, что митраистские маги особое внимание уделяли календар- ным исчислениям (Ulansey 1989,1991: 89) Не случайно днем явления бога было выбрано 25 декабря – день зимнего солнцестояния, начиная с этого дня ночной мрак начинает убывать и «солнце обращается к весне». Кроме того, в маздеистском и армянском календарях именем Митры-Михра наз- ван 7 месяц года. А в календарных системах Ближнего Востока 16-ый день каждого месяца посвящен Митре. То же подтверждают археологические данные Коммагены. В этот день обычно происходило явление народу царя как воплощенного бога (Стеблин-Каменский 1995). В связи с этим приведем несколько важных подробностей из мифа о Митре. Хотя с точки зрения формальной логики до рождения бога-деми- урга, на свете никого быть не могло, в митраистской теологии все выгля- дит иначе. Оказывается, богоявление происходило при свидетелях. Это были трое пастухов7, которые еще в докреативное время пасли овец и коз8. По движению путеводной звезды Сириус9 определив день и место рож- дения Митры, они со своими стадами заранее пришли к месту богояв- ления. Здесь у священной скалы, на берегу реки (символ живой воды), под сенью дерева (символ древа жизни) они терпеливо ожидали рождения бо- га. Когда же пришло время, они стали свидетелями богорождения. Митра явился расколов скалу, воплощающую детородный орган. Родился он голым, но во фригийском колпаке, с кинжалом в правой руке и факелом в левой. Старший из пастухов прикрыл наготу новорожденного, накинув на него свой пастушеский плащ, другие – склонившись пред ним, препод- несли богу первые дары. Первый приплод от своих стад и первые плоды растительного мира. Этот эпизод уже давно привлекает внимание исследователей. Многие видят определенное сходство между митраистским теогоническим мифом, со своей тайной и явной символикой, и историей Рождества Христова и поклонением Волхвов (Revil 1901: 399 и далее). Как и в случае чудесного 240 рождения Митры, Рождество младенца Иисуса происходит в пустынном месте, в гроте, который местные пастухи обычно использовали как вре- менное убежище для себя и своих стад. Уже с древних пор в христианской иконографии рядом с новорожденным Христом принято изображать разных животных. Согласно Луке, Христос родился в яслях. Во время Рождества на небе в созвездии Ясель10 появилась хвостатая звезда комета. Как и в мифе о Митре, библейские пастухи последовали за Звездой (Си- риус), которая привела их к пещере, где и родился Спаситель. Не нарушая законов мифологемы, они поднесли младенцу свои скромные дары. Однако, в Евангелии от Матфея первыми поклонились Христу трое волхвов, которые преподнесли Младенцу дары. Кто же эти мудрецы- астрологи, которые смогли вычислить точную дату и место рождения Спасителя, откуда они пришли и почему именно они оказались облада- телями сокровенных знаний? В римской католической традиции их назы- вают магами11. Согласно библейской традиции, они «пришли с Востока», греч. μάγοι ἀπὸ ἀνατολῶν, (Матф. 2:1). Согласно раннехристианской тра- диции местом, откуда, по следам звезды пришли маги, была страна Ком- магена и сопредельная с ней Западная Армения, то есть, та часть Передней Азии, где, еще не так давно, правили Западные Ервандаканы, и которая считалась родиной митраизма. В восточной христианской традиции поклоняющиеся Младенцу маги были не простыми кудесниками, а царями-жрецами, которые пустились за путеводной звездой в сопровождении свиты и царской дружины (в восточ- ных христианских сказаниях ок. 7000 чел.) с берегов Евфрата, возможно, из Самосаты или Едесии. Преклонив колени перед Младенцем, и препод- неся ему символические дары – золото, ливан (ладан, ливанское благово- ние) и мирру, они «удалились в свою страну» (Матф. 2:12), где предались благочестивой созерцательной жизни. Иоанн Златоуст сообщает, что поз- днее с ними встречался св. Фома, но на этот раз в Парфянском царстве (Едесии), где он их и крестил (Фома Неверующий крестил тех, кто уверо- вали первыми). По традиции, это произошло в эпоху правления Арша- кидов Валарша I (50 - 76), Тиридата I12 (66 - 87) и Абгара VI (71 - 91), кото- рый, согласно тем же апокрифическим текстам, получив от Спасителя Спас Нерукотворный, излечился от тяжелого недуга и стал первым царем, уверовавшим в Христа (Мк. 15:42-47; Мф. 27:57-61; Лк. 23:50-56; Ин. 19: 38-42.). По преданию, спустя годы, останки магов обнаружила Блаженная императрица Елена и перевезла в Константинополь, однако отсюда они по какой-то причине были перевезены в Медиолан (Милан), а уже затем – в Кёльн, где они хранятся и по сей день. На Западе, до сих пор, в честь ма- гов, устраиваются пышные церемонии и мистериальные представления, именуемые «Три царя» (Burkert 1987). Армянская церковь отмечает этот праздник 6 января, в день Рождества Господня.

241 По мнению некоторых исследователей, в это время (более точно в 747 г. после основания Рима) в небе над Евфратом можно было наблюдать редкое явление – парад планет – Юпитер (в древности символизировав- ший первое сословие, Междуречье) и Сатурн (символизировавший третье сословие и Ливию, иначе Северную Африку и Эфиопию) «встретились» в созвездии Рыб. На следующий год к ним присоединился Марс (второе сос- ловие, Европа, Рим). Смысл прояснится, если вспомнить, что Рыба символ Христа13. Мысль о том, что свидетели рождения Спасителя – цари-маги прибыли из заевфратских стран, в частности из Армении, первым высказал А. Дите- рих. Он предположил, что библейская история о царях-магах в сопровож- дении 7000-ой свиты, следовавших за путеводной звездой с востока, была отголоском знаменитого вояжа из Армении в Рим царя-мага Тиридата I Аршакида (Dieterich 1911, S.; Dieterich 1966). В Риме основатель династии Аршакидов в Армении и его трехтысячная свита были встречены с ве- ликими почестями. Тиридат был коронован императором Нероном, а тот, в свою очередь, мистагогом Тиридатом был посвящен в мисты бога Мит- ры14. Хотя версия Дитериха может быть воспринята лишь с некоторыми оговорками, тем не менее, неоспоримый факт, что Тиридат занимал в митраистской иерархии самый высокий ранг верховного жреца Солнца- Митры, что давало ему право посвятить в мисты императора Нерона. Таким же царем-магом был Антиох I Коммагенский, на что указывают эпиграфические данные и археологические находки из Коммагены. При этом, митраистский царь-жрец Антиох огромное значение придавал астро- логии и предсказанию судьбы по звездам. Подобно зороастрийцам и хал- деям, свои успехи он мотивировал благочестием и сокровенными знани- ями. Более того, его гробница-святилище (гиеротесион) была своего рода астрологической обсерваторией. Не случайно в царском святилище- гробнице на горе Немруд был обнаружен знаменитый Лев-гороскоп, на котором было изображено звездное небо. Помимо этого, он был прекрас- ным знатоком герметического учения Эратосфена и при составлении своего гороскопа пользовался довольно сложными и временами запутан- ными трудами Александрийского ученого. В надписях Антиоха Митра- Аполлон-Гелиос отождествляется с Гермесом. На первый взгляд это может показаться простым недоразумением, ведь Гермес не имел ника- кого отношения к солнечному божеству Митре-Аполлону и культу Солнца Непобедимого. Однако все прояснится, если вспомнить, что Гелиос, на- ряду с Аполлоном, считался покровителем мистов и тайноведов: он пок- ровительствовал мудрецам и прорицателям в толковании ниспосланных богами сокровенных знаний, непонятных и бессмысленных для непосвя- щенных. Таких толкователей в древности называли герменевтами, а ис- кусство толкования «герменевтикой». Отсюда современный термин, озна- чающий науку о толковании. На основании сказанного становится очевид- ным, что Антиох Коммагенский был герменевтом, которому были доступ- 242 ны тайные знания, без которых он, по его собственному утверждению, не смог бы добиться столь значимых успехов во внутренней и внешней политике. Известно, что Антиох начал строительство святилища-гробницы прибл. в 66 г. до Р. Х., в честь, как он сам пишет, «освобождения Коммаге- ны от владычества». Речь, конечно же, идет о владычестве правителя Ве- ликой Армении «царя царей» Тигране II (Кюмон 2000: 47–115). Окончание же строительства он приурочил к 6 июля 62 г до Р.Х., что по Селев- кидскому календарю соответствовало 16 Авднея – дню рождения и коро- нации царя. Это совершенно уникальное строение стало главной святыней митраизма, к тому времени уже представшего миру как уже сформировав- шаяся религиозно-мировоззренческая система. Когда в I в. до Р.Х. в Киликии, Коммагене, Каппадокии, Малой Арме- нии и Понте были расквартированы римские легионы, митраизм обрел новую питательную среду и получил дополнительный импульс развития. Многие римские солдаты и офицеры стали преданными последователями этой новой этико-мировоззренческой системы15 и с энтузиазмом приня- лись распространять ее по всей территории империи. Особенно сильным было влияние митраизма в порубежных областях, где было много военных поселений. Характерная деталь – митраизм особо успешно распространял- ся в тех кампусах, где служили легионы, укомплектованные в Коммаге- не16. Также важную роль в пропагандировании новой мировоззренческой системы сыграли легионы, перемещенные из Киликии, Каппадокии и Пон- та, а также армянских областей Алдзника, Цопка, Первой и Второй Армений. Популярность новой религиозной системы именно в армейских кругах была отнюдь не случайной. Дело в том, что римская армия была своеоб- разной моделью Pax Romana. Она первой реагировала на изменения в римском социуме и ее мнение в политической и общественной жизни им- перии было решающим. Неудовлетворенность традиционными полисными верованиями в армейской среде и императорском окружении указывало на явный цивилизационный кризис, поразивший Римскую державу. Традици- онный римский политеизм, порожденный эпохой классической полисной антики, давно исчерпал себя и перестал быть самовоспроизводящей и саморегулирующейся креативной силой (Гиббон 1983; Донини 1989: 156; Свенцицкая 1989: 128–131). Возникла необходимость в новом комплексе целеполагающих идей, встроенных в идеологические институты новой эпохи, со стройной продуманной вертикальной иерархией, отражающей новые имперские реалии и цементирующей здание самой империи (Homo 1904: 454–561). Митраизм, как никакая другая система, соответствовал этим требованиям. Именно это обстоятельство делало митраизм особо привлекательным для военно-политической элиты римской державы (Gordon 1992: 92-121, 1995, 95-130; Griffith 1993: 22). В свою очередь приверженность наиболее видных представителей римского социума к этой восточной религиозной 243 системе делало ее еще более престижной и популярной. Неофитам митра- изма весьма импонировала подчеркнутая элитарность нового вероучения. По сути, став адептом новой религии, можно было приобщиться к рим- ской элите, проникнуть в высшие эшелоны власти, заручиться поддержкой сильных мира сего, которые охотно способствовали карьерному продви- жению своих единоверцев, независимо от их социального, этнического и даже расового происхождения. Так, вобрав в себя многие элементы культа Диониса и других эзотери- ческих доктрин древнего мира (Vermaseren 1963), митраизм начал свое триумфальное шествие по всей империи (Кюмон 2000: 58), и уже в I-II вв. по Р. Х. стал, пожалуй, наиболее распространенной мировоззренческой системой (Иванов 2003: 83-86; Иванов 1998: 76–83), определенно претен- дуя на статус всеимперской религии. Вскоре в Римской империи не оста- лось ни одной провинции, будь то на Востоке (Бонгард-Левин 2004: 145) или на Западе, в Европе или Африке, где бы митраизм не пустил глубоких корней. Все это свидетельствует об актуальности митраистской религиозной доктрины, преимущества которой, как уже отмечалось, римлянам в 66 г. продемонстрировал (пожалуй, что с подачи своего брата и наставника Валарша) новоиспеченный царь Великой Армении Тиридат I. Трудно сказать, была ли эта акция «цивилизационным порывом», работой на пер- спективу, или, что более вероятно, армянский царь, стремясь привлечь на свою сторону императора и римскую политическую элиту, прежде всего, руководствовался политическим расчетом. Как бы то ни было , митраизм перестал быть сугубо восточной этико-религиозной системой и превратил- ся в универсальную экуменическую религию. Характерно, что первые митреумы – святилища Митры, римляне пос- троили в Армении. Известно, что по возвращению из Рима, Тиридат, в Арташате, Гарни, Двин-Ассаке на деньги, пожалованные Нероном, осно- вал святилища Митры и воздвиг в его честь алтари. Не исключено, что такие щедрые пожертвования на строительство храмов и святилищ в честь бога Митры, да еще в стране, считавшейся местом явления Митры и Сола (Солнца) Непобедимого, было обусловлено, прежде всего, стремлением новообращенного императора выказать особое уважение своему новому богу-покровителю и армянскому царю, посвятившему императора в мис- ты. Таким образом, Армения и Коммагена начинают восприниматься рим- лянами как место эпифании (богоявления). В сознании римских мит- раистов обе страны приобретают то же значение, что Иерусалим, Вифлием и другие христианские святыни, для христиан более поздних эпох. В этом контексте особое значение приобретает также договор между Нероном и Тиридатом, который следует воспринимать как обычный международный пакт, договор двух митраистов, хранителем которого выступает сам Митра – хранитель клятв.

244 Однако, по нашему мнению, не Нерон был первым римским неофитом митраизма, задолго до него, первым посвященным мистом стал Помпей, который в 67 г. до Р. Х. расследуя дела разгромленных им киликийских пиратов, впервые ознакомился с их вероучением - митраизмом. Покончив с пиратами, в 66 г. Помпей со своими легионами вступил в Коммагену, где царь Антиох его принял как освободителя17. Тогда же он был посвящен в мисты. Сразу после этого, возможно на римские деньги (а точнее на золо- то, отнятое у киликийских пиратов), Антиох предпринял строительство знаменитого Гиеротесиона. О причастности Помпея к строительству Ги- еротесиона имеются косвенные подтверждения в Коммагенских надписях Антиоха. Однако на этом митраистская эпопея Помпея не закончилась. Вскоре ему пришлось вновь столкнуться с адептами этого вероучения, на этот раз в Арташате. Здесь, он был удостоен более высокой степени посвящения, на что указывают некоторые косвенные свидетельства. Причем его миста- гогом выступил либо сам Тигран, либо наследник престола, ученик Мет- родора Скепсийского, Артавазд. Таким образом, выдающийся военный и государственный деятель Помпей и в этом вопросе оказался прозорливее и мудрее своих современников. Он поднялся над узкополисным традициона- листским мышлением и, по сути, предугадал грядущую мировоззренчес- кую революцию в масштабах империи и всего Средиземноморья. Однако, идеи Помпея стали претворяться в жизнь лишь во время правления Нерона и следующих императоров-солнцепоклонников. Это, прежде всего , отно- сится к императорам из дома Северов, которые, стремились создать новую синкретическую религию, замешанную на неоплатонизме и почитании света (Cumont 1896: I. Р. 437). В армейских же кругах новая религия полу- чила широкое распространение в эпоху Траяна, чьи солдаты, завоевав Армению и ряд сопредельных стран, сами оказались «завоеваны» новым религиозным мировоззрением. А император Диоклетиан, как некогда Ан- тиох Коммагенский, объявил Солнце Митру божественным воплощением императорской власти, сопроводителем (comes) и защитником (conserva- tor) своей персоны (Донини 1989: 62, 31, 83, 89, 156–158; Свенцицкая 1987: 128, 259). Последним императором митраистом был Юлиан Отступник (361– 363), учителем которого, и наставником в делах веры был армянский фи- лософ Проереос–Парйур Айказн. По-видимому, ему и принадлежала идея конфессиональной реформы, выразившейся в е замен христианства на другую восточную монотеистическую религию, в основе которой лежала неоплатоническая гносеологическая система. Этот последний всплеск митраизма, можно назвать вершиной развития митраизма в Римской им- перии. Поначалу, казалось, что Юлиану удастся претворить в жизнь свои идеи, и культ Митры станет всеимперским, но история распорядилась ина- че, развернувшись на вираже, она устремилась в ином направлении. Так, история римского митраизма, начавшаяся коммагенским посвящением 245 Помпея и армянским посвящением Нерона, завершилась реформами Юлиана Отступника, чуть не погубившего христианство и не превратив- шего митраизм в наиболее могущественную мировую религию. Со смер- тью Юлиана Митра Непобедимый потерпел поражение, обернувшееся триумфом христианства, которое, будучи также эллинистической рели- гией, переняло и весьма успешно использовало основные наработки мит- раизма. Благодаря этому, христианство было актуализировано и стало бо- лее эффективно «ловить человеков», причем не только падших и «нищих духом», как это было прежде, но и сильных мира сего, элиту империи. Так, различные проявления митраистской теологии и мировоззренческих парадигм, в буквальном смысле растворились в христианской религиозной системе, оставив неизгладимый след в богословии, символике, ритуалах и пр. Давно уже, общим местом стала сентенция Ж. Ренана: «Если бы хрис- тианство оказалось поражено какой-нибудь смертельной болезнью, то мир был бы митраистским».

ПРИМЕЧАНИЯ:

1. Понятие «античный капитализм», также как термин «античный феодализм» в российской и западной историографии используется уже давно. 2. Часто вспоминаются ироничные слова, вложенные Платоном в уста египет- ского жреца, собеседника Солона в Саисе: «О, Солон, Солон! Вы, греки, вечно останетесь детьми, и не бывать эллину старцем: ведь нет у вас учения, которое поседело бы от времени!» («Тимей», р. 22 В). 3. В. Топоров справедливо утверждает, что это явление характерно для большин- ства раннехристианских, особенно армянских, сирийских и коптских церквей (Топоров 1992: 311). 4. Точно так хоронили армянских царей из династии Аршакуни, что подтверждается свидетельствами армянских средневековых авторов. Подробнее об этом см.: Маргарян 2004: 30-31. 5. Об этом свидетельствуют многочисленные данные архивов Богаз-Кёя, Тель- Амарны, Нузи, Алалаха (Winckler 1910: 289-301; Mayrhofer 1966: 13-40; Kamme- nhuber 1968 и др.): 6. О митраистской иконографии подробнее см.: Элиаде 1987: 199-246; Frankfort 1948. 7. Здесь очевидна еще одна параллель, но только на этот раз с пророком Зоро- астром-Заратуштрой. Некоторые из исследователей имя Заратуштры связывают с названием звезды Сириус-Тиштриа, трактуя его как «золотая звезда». Звезда, которая предводительствует и направляет другие звезды, как пророк людей. В древних арийских верованиях Сириус-Тиштриа отвечает за круговращение вод. Вода - первооснова жизни, и дарителю воды Сириусу был посвящен цикл молитв. Он представлялся златобровым и златостременным скакуном, борющимся против дэва засухи Апаоши. 8. О сакральной природе пастухов подробнее см.: Тревер 1940; Иванов … 1974; Jobes 1962: 1434 - 1345; Степанян 1991: 143-153; Степанян 1993: 10-11; Маргарян 2001: 77-78. 246 9. Сириус, на вавилонском наречие Шару означает вождь, царь. 10. Г. и Дж. Джоубз пишут: «Ясли, скопление звёзд в созвездии Рака… Историчес- кий и прочий интерес в этом скоплении малых звёзд был велик… В христианской традиции они почитались как Ясли, в которых родился Христос…» (Jobes 1964: 356). 11. Термин «маг» уходит корнями в эпоху индоевропейской общности. На саскр. транскрибируется mah, что соответствует древнезендск. форме meg, mag, клино- писн. magush, арм. մոգ, греч μάγοι, лат. magis и русск. могучий. Основное значение этого термина связано с такими понятиями, как могущество, величие, мудрость, внутренняя сила и пр. 12. Характерно, что в византийской иконографии маги всегда изображаются в старинных персидских одеждах (См.: Аверинцев 1980: 243-244; Лопухин 1993: 372- 373), Так в коммагенских лапидарных надписях в традиционных персидских оде- яниях изображен Антиох Ервандакан, приветствующий Митру крепким рукопожа- тием. Совершенно очевидно, что в быту этот эллинистический монарх одевался иначе, а персидские облачение Антиоха на коммагенских барельефах имеет сак- ральное значение, так же как одеяния коммагенских жрецов, описанные в тех же лапидарных надписях. Так, в Нимфейской греческой надписи Антиоха читаем: «А мои и моего отца (дни) рождения я приказал праздновать каждый месяц в течение года, всегда украшая жрецов из моего рода в персидские одеяния и по своей милости возлагая на них золотые венки, которые я посвятил почитанию моих демонов...» (Dörner … 1963: 46) и т. д. Когда в VII в., по приказу Сасанида Хосрова Парвиза, персидские войска вторглись в Палестину и подверглись разорению все христианские святыни, исключение было сделано лишь для храма Св. Рождества в Вифлееме, так как там оказались изображения магов царей в персидских одеяниях. 13. Многие исследователи именно к этому времени относят и создание библейских текстов о Рождестве. Большинство ведущих библеистов считают, что Евангелия от Матфея и Луки были написаны или дописаны лишь к концу I в., в 80- х или 90-х гг. (Борг … 2009: 37). Интересно, что согласно зороастрийской традиции, Спаситель должен был появиться на рубеже эона Рыб, в том регионе, который находится под влиянием созвездия Рыб, в том числе Палестине (см.: Донини 1989: 192). 14. Свидетельство того, что Тиридат провозгласил Нерона мистом находим у Плиния Старшего, который сообщает: «Он (Тиридат) посвятил Нерона во время та- инства магической трапезы» (Plinius, Hist. Nat., XXX, I, 6; cf. Dio Cass., LXIII, 5,2). Такие сокрытые ритуальные трапезы (евхаристии) издревле в Армении и Комма- гене устраивали митраистские маги. 15. Был разработан этический катехизис митраизма, следовать которому было обязательно всем адептам этой новой религии. 16. Подробнее об этом см.: Kristensen 1946: 32-66. 17. Известно, что, начиная с 66 г. до Р.Х., в этом регионе было установлено новое летоисчисление, так называемая Помпеева эра, которая была введена во многих городах, в том числе в Антиохии и Самосате (См.: Seirig 1954: 73).

247 ЛИТЕРАТУРА:

Boak 1955: Boak A.E.R. Manpower Shortage and the Fall of the Roman Empire in the West. Univ. of Michigan. 1955. Bilde 1990, 1996: Bilde P. Atargatis / Dea Syria: Hellenization of Her Cult in the Hellenistic-Roman Period? In Studies in Hellenistic Civilization, Vol. I – Religion and Religious Practice in the Seleucid Kingdom Aarhus University Press, 1990, 1996. Burkert 1987: Burkert W. Ancient Mystery Cults. Cambridge, Mass.; Harvard University Press, 1987. Cumont 1896: Cumont F. L’éternité des empereurs // Revue d’histoire et de littérature religieuse. I 1896. Cumont 1912: Cumont F. Astrology and Religion. Bruxell, 1912. Dieterich 1911: Dieterich А. Die Wiesen aus dem Morgenlande. Ein Versuch, - Lipz.- Berl., 1911. Dieterich 1966: Dieterich А. Eine Mithrasliturgie. Stuttgart: Teubner, 1966 (repr.of the 3rd ed., of 1923). Dörner … 1963: Dörner F. K., Goell Th. Mithridates Kallinikos von 1953-1956, Ist. Forsch. 23. Berlín, 1963. Homo 1904: Homo L. L’empereur Aurelien. Paris, 1904. Hummann … 1890: Hummann K. und Pushstein O. Reisen in Kleinasien und Nordsyrien. Textband, Berlin, 1890. Jobes 1962: Jobes G. Dictionary of mithology, folklore and symbols. Рt 2, N.Y., 1962. Jobes 1964: Jobes G. & J. Outer Space, Myths, Name Meanings, Calendars. New- York, London, 1964. Ferguson 1987: Ferguson E. Backgrounds of Early Christianity. Grand Rapids: Eerdmans, 1987. Frankfort 1948: Frankfort H. Kingship and the gods. Lоndon, 1948. Gordon 1992: Gordon R. Mithraism and Roman society // Religion 2, 1972, 92-121 (repr. in Render unto Caesar: the religious sphere in world politics, edd. S.Petra Ramet & D.W. Treadgold, Lanham, Md., 1995. Griffith 1993: Griffith A. B. Mithraism in the private and public lives of 4th-c. senators in Rome. 1993. Kammenhuber 1968: Kammenhuber Die Arier im Alten Vorden Orient. Heidelberg, 1968. Kristensen 1946: Kristensen W. Het Mysterie van Mithra. Amsterdam, 1946. Mayrhofer 1966: Mayrhofer M. Die Indo-Arier im Alten Vorderasien. Wiesbaden, 1966. Merkelbach 1984: Merkelbach R. Mithras. Konigstein/Ts.: Hain, 1984 Nock 1933 (1961): Nock A. D. Conversion: The Old and the New in Religion from Alexander the Great to Augustine of Hippo. Oxford, 1933 (1961). Revil 1901: Revil J. Ètudes de théologie et d’histore. publieés en hommage à la faculté de Montauban. Paris, 1901. Seirig 1954: Seirig H. Syria. 1954. Ulansey 1989, 1991: Ulansey D. The Origins of the Mithraic Mysteries: Cosmology and Salvation in the Ancient World. Oxford 1989, 1991. Vermaseren 1963: Vermaseren M. Mithras. The Secret God. London: Chatto & Windus, 1963. Winckler 1910: Winckler H. Die Arier in den Urkunden von Bogaz-köi. OLZ, 13, 1910. 248 Аверинцев 1980: Аверинцев А.А. Волхвы // Мифы народов мира. Т. 1. М.: Советская энциклопедия, 1980. Бакина 1999: Бакина В.И. Космологические учения раннегреческих философов / Учеб. пособие. М.: Изд-во Моск. ун-та. 1999. −104 с. Бойс 1988: Бойс М. Зороастрийцы: Верования и обычаи / Пер. с англ. И. М. Стеблин-Каменского; Отв. ред. Э. А. Грантовский. М.: Наука «Главная редакция восточной литературы», 1988. Боричевский 1929: Боричевский И. Митраизм и христианство. Л., 1929. Бонгард-Левин 2004: Бонгард-Левин Г.М., Гаибов В.А., Кошеленко Г.А. Открытие митреума в Дура-Европос и современная митраистика // Вестник древней истории. Наука. 2004, 145. Борг … 2009: Борг М., Кроссан Д. Первое Рождество. М.: Эксмо, 2009. Гиббон 1983: Гиббон Э. История упадка и разрушения Римской империи. Ч. II. М., 1983. Доддс 2000: Доддс Э. Р. Греки и иррациональное. (Пер. с англ., комментарии и указатель С. В. Пахомова. Послесловие Ф. Х. Кессиди). С.Пб.: Алтейя, 2000. Двойное сокровище, 1999: Двойное сокровище. Искусство прорицания Древней Греции: мантика в терминах. М.: Прогресс-Традиция. 1999. – 592 с. Донини 1989: Донини А. У истоков христианства. От зарождения до Юстиниана. М. 1989. Дрезден 1977: Дрезден М. Хварна. – Мифология древненго Ирана // Мифология древненго мира. М.: Наука, 1977. Зенер 1993: Зенер Р. Ч. Учение магов: Компендиум зороастрийских верований (пер. с англ.). М., 1993. Иванов … 1974: Иванов В.В., Топоров В.Н. Исследования в области славянских древностей. M, 1974. Иванов 2003: Иванов П.В. Сотериологические аспекты митраизма. Образ рая: от мифа к утопии. Серия «Symposium», выпуск 31. СПб.: Санкт-Петербургское философское общество, 2003. Иванов 1998: Иванов П.В. Мифологические представления италийских митраистов (опыт реконструкции и интерпретации по данным иконографии и эпиграфики). Вестник Тамбовского Университета. Сер. Гуманит. науки. Вып.1. Тамбов: ТГУ, 1998. Кюмон Ф. 2000: Кюмон Ф. Мистерии Митры. Распростра-нение митраизма в Римской империи. СПб. 2000. Лопухин 1993: Лопухин А. П. Христианство / Энциклопедический словарь (под ред. Аверинцева С.С.). Т. 1. М.: Большая Российская энциклопедия, 1993. Лосев 1963: Лосев А.Ф. История античной эстетики (ранняя классика). М.: Высшая школа, 1963. Макеев 1993: Макеев В.А. Древняя философская космография в современной культуре стран Востока. М.: РУДН, 1993. Маргарян 2001: Маргарян Е.Г. Очерки истории духовной культуры Древней Армении. Ер. Изд. «Гитутюн» АНА, 2001. Маргарян 2004: Маргарян Е.Г. Архетип фармака в «Истории Армении» Агатангелоса. Венеция: Базмавеп, 2004 (на арм. яз.). Маргарян 2007: Маргарян Е.Г. Аршакаванская эллинистическая политея и Град Небесный Нерсеса Великого. Ереван: Издательство РАУ, 2007. Маргарян 2008: Маргарян Е.Г. Поиски идеального государственного обустройства в эллинистической Армении: утопия и реальность // Доклад на 249 Международной летней школе молодых историков стран-участниц Содружества Независимых государств. Институт истории РАН. Декабрь. М., 2008. Паври 2004: Паври Дж. Зороастрийская доктрина загробной жизни: с момента собственной смерти и до моста Чинват. М.: Амрита-Русь, 2004. Периханян 1959: Периханян А.Г. Храмовые объединения Малой Азии и Армении (VI в. до н. э. – III в. н. э.). М., 1959., стр.79-80. Плотин 1999: Плотин. Энеады. Книга V (О рассудке). Перевод с древнегреческого на новоармянский, исследования комментария А.А. Степаняна. Ереван, 1999. Свасян 1990: Свасян К. Становление Европейской науки. Ереван: Изд. АНА, 1990. Свенцицкая 1989: Свенцицкая И. С. Раннее христианство: страницы истории. М., 1987; М., 1988; М., 1989. Стеблин-Каменский 1995: Стеблин-Каменский И.М . Прижизненные поминки — зороастрийский обряд в мусульманском обиходе. Эрмитажные чтения памяти В. Г. Луконина. СПб., 1995. Суттнер 1997: Суттнер Э.Х. Мнение древней церкви о присутствии спасительной силы в греческой языческой философии и в персидской религии // Православная Община. 1997, № 37. Степанян 1991: Степанян А. А. Развитие исторической мысли в древней Армении. Миф, рационализм, историописание. Ереван: АНА, 1991. Степанян 1993: Соотношение «семья-государство» в армянской общественной мысли 5-го века: Мовсес Хорннаци. Ж. Иран Наме, № 6 (1993) Тирацян 1954: Тирацян Г.А. Страна Коммагена и Армения // Извстия Академии наук Арм. ССР. Общественные науки, 1954, #3. Топоров 1992: Топоров В. Н. Пещера // Мифы народов мира. Т. 2, М.: Советская энциклопедия, 1992. Тревер 1940: Тревер К . В. Гопатшах - пастух-царь // Труды отдела Востока Государственного Эрмитажа. Т. II. Л., 1940 Трубецкой 2003 [1890]: Трубецкой С. Н. Метафизика в Древней Греции / кн. С. Н. Трубецкой. Прим. И. И. Маханькова. М.: Мысль, 2003 [1890]. – 589 с.; Флоровский 2000: Флоровский Г.В. Избранные богословские статьи. М.: Пробел, 2000. Фролов 2002: Фролов Б. Число в архаической космологии // Астрономия древних обществ. М., 2002. Хисматулин 1996: Хисматулин А. А. Крюкова В. Ю. Смерть и похоронный обряд в исламе и зороастризме. СПб.: Петерб. востоков., 1996. Шестов 2001: Шестов Л. Афины и Иерусалим: Религиозная Философия. М., 2001. Шлюмберже 1985: Шлюмберже Д. Эллинизированный Восток. Греческое искусство и его наследники в несредиземноморской Азии. М.: Искусство, 1985. Элиаде 1987: Элиаде М. Пролегомоны религиозного дуализма. Космос и история. М., 1987. Юстин: XLI: Юстин. Эпитома «Истории Филиппа» Помпея Трога.

250 INGA MILORAVA Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Artistic Transformation of the Myth in Modernist Text (“Mindia’s Circle”)

Vaja – Pshavela’s poem "The Snake-Eater" is based on folk version. High- lighting the fact, that there are a number of literary versions of these myth, it can be said that a circle of artistic works are created, shaping "the circle of Mindia". Myth is a natural part of his artistic thinking. Modernistic writing tried to express a sense of myth. The article analyzes the literary and folk versions of the myth. The artice is an attempt to find similarities and differences between these versions.

Key words: Myth, Mindia, Modernism.

inga milorava saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

miTis mxatvruli transformacia modernistul teqstSi (`mindias rkali~)

`mindias rkalis~ modernistuli prozis gaazreba aucilebe- lia miTis koncefciis Camosayalibeblad. am rkalSi moqceuli moTxrobebi SeiZleba or qvejgufad davyoT: pirvel jgufSi ga- erTianebulia moTxrobebi, romelTa gmirebic bunebasTan Tan- xmierebiTa emsgavsebian mindias, avlenen mindias arqetipTan myar Sinagan kavSirs, magram mainc mwerlis mier Seqmnili axali miTis struqturis Sesabamisad viTardebian da moqmedeben (leo qiaCeli, `jadosani~, `stefane~; basil meliqiSvili, `Turmani~, `geliyari~, `gvelebis tba~). meore jgufSi moqceul nawarmo- ebebSi xdeba ukve uSualod mindias miTis axleburi literatu- ruli gaazreba da mxatvruli transformacia. am jgufSi gaer- Tianebulia grigol robaqiZis drama da konstantine gamsaxur- dias `xogais mindia~. `xogais mindia~ `tabusTan~ erTad miTis namdvili apologiaa qarTul literaturaSi. mindias miTs grigol robaqiZe Zalian did mniSvnelobas ani- Webda, radgan masSi moqnil saxeebSi gardasaxuli Semecnebisa da siyvarulis ideebis TvalismomWrel elvarebas xedavda. misi az-

251 riT, miuxedavad imisa, rom `gvelismWameli~ sxvaa da `lamara~ ki sul sxva, `Tauri~ mainc erTia da es erTaderTi safuZveli amave dros qarTveli xalxis zepirovnuli Semoqmedebis mwvervali- caa. is, rogorc Cans, erT `me~-ze bevrad aRmatebul da mainc TiTqmis idealamde asul da uklebliv SenarCunebul isev `me`-s, oRond `zeme~-s xedavda. misi azriT, mindia aris arsi, romelSic xorcieldeba ormagi universaluri idea: siyvaruli qmnis Se- mecnebas (pavle mociquli) _ da Semecneba ki warmoSobs siyva- ruls (leonardo da vinCi). arsebobs xogais mindias miTis sami literaturuli varianti: vaJa-fSavelas `gvelismWameli~, grigol robaqiZis `lamara~ da konstantine gamsaxurdias `xogais mindia~. grigol robaqiZem da konstantine gamsaxurdiam xalxuri versiebi gamoiyenes. maTi nawarmoebebi zepirsityvierebis prozauli Tu poeturi varian- tebis gaTvaliswinebiTaa Seqmnili, magram XX s-is orive mwerlis modernistuli mxatvruli qsovili ZiriTadad mainc vaJaseuli miTis kosmiur aRqmasTan miaxloebis da ziarebis survils am- JRavnebs. amasTan, TiToeuli maTgani sruliad originalurad gaiazrebs mindias saxes. vaJa-fSavelas `gvelismWamels~ aseTi sqema udevs safuZvlad: mindia Wams gvelis xorcs da Seicnobs miRmur samyaros, zerealobas, romelic Cveulebrivi adamianis- Tvis miuRwevelia. amavdroulad igi TiTqos ar swydeba arc realobas, asrulebs Tavis miwier movaleobebs, erTveba adami- anuri yofis ferxulSi, magram aSkarad Cans, rom mindia ar aris Cveulebrivi adamiani. igi arsebobs ori samyaros: miwierisa da miRmuris, cxadisa da zmanebis, realurisa da irealuris mijna- ze da cdilobs Searigos es ori samyaro. zmanebisa da cxadis sazRvarze dgas aramyari, TiTqos mudmivi qariSxlebisgan Se- tortmanebuli mTeli modernistuli mxatvruli sivrce, rom- lisTvisac realobaze maRla sadRac, miRma, idealebis sivrceSi an iqneb sulac sakuTari sulis ufskrulebSi moTavsebuli (su- bieqtivizmi), praqtikulad Seucnobeli zesinamdvile dgas. esaa misi filosofiuri safuZveli da mxatvrul saxeebsa da sistemebSi swored am ideebis emanacia xdeba, ukve `damZimebu- li~, Sevsebuli da garTulebulic ki sityvieri qsovilis Cveuli Tu sruliad moulodneli samkaulebiT. am TvalsazrisiT, am teqstSi vaJa-fSavela Zalian uaxlovdeba modernistul azrov- nebas da usafuZvlod sulac ar Cans misi pirvel modernistad definicia. Tumca vaJas mindia mainc ar yofs erTmaneTisgan am or Tvisobrivad gansxvavebul samyaros, mainc cdilobs raRac saerTo upovnos, isev SeakavSiros, axsnas dafaruli da rigiTi adamianisTvis sruliad gaugebari, Tavisi saocari SesaZleblo- bis wyalobiT, Sesamecneebeli, Sesabamisad, misaRebad da ufro maRal safexurze ki ukve siyvarulis warmomSobad aqcios. mag-

252 ram is ganwirulia, marcxdeba, harmonia qreba da mindiac TviT- mkvlelobiT xazs usvams darRveuli Sinagani mTlianobis piro- bebSi mikrokosmosis, anu erTi ganumeorebeli da gansakuTre- buli individis farglebSi samyaros arsebobis SeuZleblobas. grigol robaqiZis `lamaraSi~ mindia faruli codnis gac- nobierebulad mflobelia. aseTi monoliTuri saxiT erTveba igi nawarmoebSi aRweril movlenebSi. erTi SexedviT yofiTi konfliqti Tavisi arsiT filosofiuria da kosmiur simaRlem- de adis, rac ormagad amZafrebs nawarmoebis tragikul JRera- dobas. macduri qalis _ lamaras trfobas mosdevs ZmasTn qiSpi, Sekruli, monoliTuri fizikur-sulieri substanciis rRveva, anu `mes~, `egos~ gaZliereba da manamde garesamyarosTvis mTli- anad gaxsnili zemZlavri adamianis kerZoobis rkalSi Caketva. swored zogadis, amaRlebulis, erTianis kerZo `med~ CaSla-dan- greva akargvinebs mindias zeadamianur codnas, romlis dabru- nebac mxolod keZoobis uaryofiT da TavganwirviTaa SesaZle- beli. `Tauris`, sayovelTaos da masTan Serwymuli da paradoq- sulad srulad SenarCunebuli individualizmis CamoqveiTeba sazrisisgan daclil viwro kerZoobamde sulier jujobad aRiq- meba da masTan codnas adgili aRar rCeba, imdenad ivseba pirTam- de umniSvnelo, magram damangrevlad mZafri vnebebiT. mxolod TviTSewirviT ganiwmindeba mindia, daibrunebs Sinagan mTliano- bas da kavSirs zerealobasTan, isev moipovebs zebunebriv niWs, unars da sulier Zalas. vaJa-fSavelasa da grigol robaqiZis Canafiqrebs Soris msagavseba da gansxvaveba sqemebis, grafiku- li monaxazebis donezec Cans, magram umTavresi sxvaoba farul SreSi _ miTis ganwyobilebis gadmocemaSia mimaluli. grigol robaqiZem aqcenti misteriaze gaakeTa. mas aintere- sebs ara imdenad movlenis bolomde amocnoba da misi arsis wvdomiT zusti definiciebisa SemuSaveba, aramed idumalebis atmosferos, mistiuri ganwyobilebis, arqauli realobis sur- nelis gadmocema. xdeba miTis ritualuri mxaris gamokveTa da misteriaSi TanadaTanobiT gadazrda. grigol robaqiZes ar egu- leba sxva drama msoflio literaturaSi, romelic `lamarasa- viT~ misteriaSi gadadiodes. TviTonac aRniSnavda, rom `lama- ra~ erTaderTi dramaa, romelic TiTqmis SeumCnevlad gadaiqca misteriad. `lamara~ ara marto codnisa da siyvarulis, aramed sikvdil-sicocxlis, sikvdilisa da siyvarulis misteriis mxat- vruli xorcSesxmaca. aq kidev erTxel gamovlinda sikvdilisa da siyvarulis, erosisa da Tanatosis Sinagan erTianobis mo- dernistuli Tvalsazrisi: `cxovreba jojoxeTuri manqanaa ma- radisobis frTebiT ufskrulisaken rom mieqaneba; am frTebis gaSlisa da Sekvecis dros eSmaki da angelozi kocnian erTma- neTs, siyvaruli sikvdili ormagobaa maradiuli~ (kapaneli 1989:

253 175). grigol robaqiZis dramaSi gvxvdeba pasaJi, romelic basil meliqiSvilmac gamoiyena `gvelebis tbaSi~. aqac mwerals Semoh- yavs vaJa, rogorc uSualod moqmedi piri. rogorc Cans, vaJa- fSavelas miTiur samyarosTan Sinagani kavSiris gamoxatvis sur- vilma da TviT am samyaros Tvisobriobam ganapiroba mweralTa mier gadagmuli es sarisko nabiji, vinaidan xSirad amgvari `Se- moWra~ gemovnebis TvalsazrisiTac moikoWlebs da arc teqstis azrobriv da gamomsaxvelobiT velebs matebs raimebs. Tumca postmodernistuli epoqisTvis aseTi xerxebi ukve aRar aris ucxo da mas ara marto literatura, xelovnebis bevri sxva dar- gic xSirad iyenebs da zogjer arcTu warumateblad. grigol robaqiZe ki ase xsnis Tavis mxatvrul qsovilSi vaJas CarTvas: `vsaxavdi mindias, Tvalwin medga misi momRerali: vaJa. gavbede cda: mgosani `lamaraSi~ misnis Tanamedroved Semeyvana. rogor, istoriuli pirovneba _ Tanamedrove zeistoriulis, miTiurisa? avtori _ gverdiT misi gmirisa/ ra sakvirvelia, es Seusabamoba vicodi, garna vicodi isic, rom vaJa miTiur siv- rceSi iyo moqceuli, miTosi misTvis dediSobila iyo~ (robaqiZe 1984: 107). XX s-is modernistuli azrovnebisTvis miTis da vaJas Tanmdevi emociuri velebi TiTqmis Tanxvedrilia, amiT aixsneba miTis wiaRSi vaJas bunebrivad warmodgena da gamosaxva. vaJa- fSavelasTvis miTi marTlac organuli garemoa. vaJasTan miTi SiSvelia, misi bunebrivi nawilia. miTi vaJas bunebis ganuyofeli nakvTia. vaJa imdenad Serwymulia miTologiur realobasTan, rom Znelic aRaraa misi ukve am zerealobis SigniT warmodgena. vaJa miTis nawili xdeba, miTi ki, Tavis mxriv, misi samyaros for- mis da Sinaarsis erT-erTi gamapirobebeli. sufTa modernistu- li azrovnebisaTvis ki, romelic mudmivad realurisa da ire- aluris zRvarze meryeobs, aseTi iracionaluri xatis sinamdvi- led aRqma da miReba araa rTuli, magram mainc gaazrebas, axle- burad danaxvas da gadamuSavebs ukavSirdeba, amaTan es mxatvru- li sinamdvilea da misi damajerebloba ukve sityviT mxatvris oststobazea damokidebuli. vaJa-fSavelaseuli mindia eyrdno- ba mindias miTosur arqetips, romelsac v. kotetiSvili gaRmer- Tebis gzaze Semdgar, miTologiuri nisliT damZimebul da gan- didebul saxed aRiqvamda. mweralma mindias reliefuri por- tretis Seqmnisas mravali axali Strixi daumata miTiuri Tqmu- lebebidan aRebul xatovan, magram mainc grafikuli monaxazis safexurze darCenil siluets. vaJa upiratesobax aniWebs im xalxur versias, romlis mixedviTac mindia gvelis xorcs SeWams (da ara meore variants, romelSic gvelis sisxls alokavs). igi wers: `gvelis mWamelis~ araki, rac me gavigone da razec avaSene mTeli poema, Semdegia: xevsuri mindia Cauvardeba tyved qajebs; maT Soris cxovrebam ise daaRona mindia, Tavis mosakvlelad

254 gvelis xorci sWama, romliTac qajebi ikvebebodnen, gvelis Wa- mam sul sxva nayofi gamoiRo: mindia brZen kacad gadaiqca; misi sibrZne xalxuri TqmulebebiT sCans mcenareebis cnobaSi, Tu romeli ra satkivris wamalia, radgan yvela mcenare Tavad iZa- xis, ris wamalic aris da mindiamac am mcenareTa ena kargad icis~(vaJa-fSavela 1987: 75). grigol robaqiZis dramaSi gveli yurebs ulokavs mindias da ase aniWebs misnobis unars:

`ZilSi viRac yurebs milokavda, nelTbili iyo lokva sisxlis, raRacas CamCurCulebda tkbili iyo CurCuli, gamomeRviZa — gvel iyo: wiTeli, rqanayari, jagarayrili...~ (robaqiZe 1926: 145)

aseTi xalxuri varianti ar arsebobs, samagierod cnobilia berZnuli miTi melampusis Sesaxeb, romelsac Zilis dros gve- lebi mxrebze Seacocdnen da eniT yurebi gamouwmindes. amis Sem- deg mas ukve frinvelTa ena esmoda da momavalsac winaswarme- tyvelebda. gvelebis saxeebma, bunebasTan warmoudgenlad mWid- ro, arqaulze aRmatebulma, zedroulma kavSirma, mistiurma sa- burvelma da miniSnebebma saidumli iniciaciebsa da ritualeb- ze, aseve melampusis saxem, romelic dionises kultis damfuZ- neblad iTvleba, TavisTavad unda migviyvanos dionisemde (cxa- daZe 1997: 43). dionoses mniSvneloba ki modernistuli azrovne- bisaTvis Zalze didia. modernistul teqstebSi igi mravalgzis gaielvebs, rogorc arqetipi, miniSneba, metafora. am SemTxveva- Si zogadad miTisadmi modernistuli teqstis damokidebulebaa mniSvnelovani. romelime erTi, konkretuli, magaliTad, mindias miTis mxatvrul teqstSi transformirebisas mwerali ar Semo- ifargleba am erTi rkaliTa da arqetipiT da mas Seurevs sxva, Tundac dionises samyaros, Tu Sinagan kavSirsa da mcireoden SesaZleblobas mainc dainaxavs amisaTvis. xazgasasmelia, rom es mxolod im SemTxvevaSi xdeba, Tu Serevis bunebrivi, dadasture- buli safuZveli arsebobs. xelovnurad araferi xdeba da amitom sinTezi TvalisTvis TiTqmis SeumCnevelia, samagierod kidev ufro amdidrebs ama Tu im miTis universalur, magram miTis we- sisamebr mwir sivrces da mas individualuri Semoqmedebis Sede- gad mravalplanian da mravalsaxovan qsovilad gadaqcevis saSu- alebas aZlevs, ris Semdegac, SeiZleba iTqvas, ibadeba axali, SesaZloa zogjer raRaciT gamaRizianebeli, magram damoukide- beli struqturis mqone mxatvruli sinamdvile.. gvelis xorcis WamiT bunebis enis Secnoba farTodaa asaxuli sxvadasxva qveynis folklorSi. zRaprebisa da xalxuri Tqmule- 255 bebis personaJebi kalasikuri miTebis simaRles Znelad aRweven, gind xasiaTis siRrmiT, gind maT irgvliv datrialebili mov- lenebis simZafriT an mxatvruli saxeebis filosofiuri ganzo- gadebis SesaZleblobiT, magram axal mxatvrul realobad tran- sformirebuli miTis qsovilSi ,,Canergvisis” isini damatebiT azrobriv da mxatvrul datvirTvas da Rirebulebas iZenen da nawarmoebis ZiriTadi saTqmelis srulad gamoxatvas uwyoben xels. am Tvalsazriss iziarebs k. gamsaxurdia. man Semoiyvana kidev erTi folkloruli personaJi — oCopintre. am gziT mwe- rali Sesabamis efeqts, qmnis mistiurobis, nawarmoebis mxatvru- li sivrcis sruli iluzorulobis gancdas mkveTrad gamoxatu- li moqmedebebis dinamiur fonze da es paradoqsamde misuli idumali realoba iZens mxatvrul damajereblobas. msgavsi mov- lena konstantine gamsaxurdias `tabuSic~ gvxvdeba. `xogais mindiaSi~ konstantine gamsaxurdiam mindiaze arsebu- li yvela zepirsityvierebiTi da literaturuli varianti gaiTvaliswina. gamoiyena Tqmulebi `nadirTpatronze~ da bibli- ur simboloebsac mimarTa (mag., TeTri kravis epizodi). man mo- Txroba sam mTavar wertilze aago: mindias gamisneba gvelis xorcis WamiT; qalis sabediswero roli da ori samyaros Serige- bis SeuZleblobis gamo gmiris daRupva. grigol robaqiZis `lamaraSi~ qali macduri, gveli, sulieri harmoniis msxvrevis mizezia. mindias pirovnebis mTlianoba da sulier ZalTa Tvi- sobrioba da xarisxi masTan qaliT gamoicdeba. vaJas `gvaelis- mWamelSi~ mindias ojaxi aiZuleba `mglureb~ moiqces. aqac, uf- ro sustad, magram mainc qalis (colis) sabediswero motivi Cans. rac Seexeba koinstantine gamsaxurdias ,,xogais mindias’’, qali — qistebis mzisferi asuli xadiSaT —aseve sabediswero rols as- rulebs, magram igi ar aris macduri, anu Segnebulad, gaazrebu- lad mzakvrulad moqmed destruqciul Zalad ar warmosdgeba. xadiSaTi Tavisdauneburad xdeba mindias daRupvis mizezi, rad- gan igi, rogorc siyvarulis abstraqtuli cnebis ukve gansxe- ulebuli yvela konkretuli saxe, Tavis wil msxverpls mo- iTxovs siyvarulisa da Semecnebis, siyvarulisa da sikvdilis maradiul erTianobaSi. xadiSaTis sikvdili mindias TviTmkvle- lobis impulsi xdeba. man dakarga pirvelqmnili simSvide, ze- bunebrivi Zalis momniWebeli codnis madli. misi xelebi jixvisa da xadiSaTis sisxlSia gasvrili da es maSin, roca manamde nebis- mieri sulieris xma, kvnesa da tkivili esmoda. mindiam ver Seari- ga ori samyaro, ver aRadgina harmonia. igi, rogorc gansxvave- buli, araordinaluri pirovneba miuRebelia erTgvarovani ma- sisaTvis da brbosac Cveuli sisastikiT gamoaqvs ganaCeni: an un- da emsgavsos maT, an unda moikveTos. xorcielebis usaxurma mZi- me talRam mindias xelebi umanko sisxliT gasvara. man dakarga

256 sakuTari Tavi da TiTqmis SvebiTac ki mieaxla siyvarulis wi- aRidan amozrdil mxsnel sikvdils. konstantine gamsaxurdiam, grigol robaqiZisagan gansxvavebiT (`lamaraSi~ mindia Tavs swi- ravs), gaiTvaliswina vaJaseuli `Tavismokvlis~ versia. mindias sikvdili moTxrobaSi kosmiur elfers iZens da apokalifsis asociacias aRZravs. TavisTavad nebismieri adamianis sikvdili erTi samyaros dasasruls niSnavs, radgan is ganumeorebelia da masTan erTad gaqreba yvelaferi is da iseTi, rogoric mxolod masSi da mis gamo arsebobda. da miT umetes roca kvdeba aRmate- buli Zalis, codnis, zerealobasTan yvelaze ufro miaxloebu- li personaJi da es tragikuli movlena aisaxeba modernistuli azrovnebis mier erTiorad mniSvnelobagazrdili da dafasebu- li individualobis pirobebSi, gasagebia, rom mindias dasasru- li TiTqmis samyaros dasasrulad gardaisaxa, rasac xels uw- yobs modernistuli moTxrobisaTvis niSneuli stili. mTliano- baSi ki sabolood moqmedebasa da m0vlenebze ufro mniSvnelo- vani ram gadmodis wina planze — ibadeba idumali, aramiwieri codnis, siyvarulis, WeSmaritebis eniT auwereli sinaTlis — mi- Tis uSualo SegrZneba. konstantine gamsaxurdias `xogais mindia~ yovelTvis qar- Tvel mkvlevarTa yuradRebis centrSi iyo moqceuli (d. benaS- vili, d. TevzaZe, s. sigua, ak. baqraZe, n. mamacaSvili da sxv.). arcaa gasakviri, radgan es moTxroba SeiZleba CaiTvalos miTis yvelaze ufro `sufTa~ JReradobis mqone literaturul vari- antad. `xogais mindia~ miTis mxatvruli transformaciis umaR- lesi safexuria. Tu ra mniSvneloba hqonda konstantine gamsa- xurdiasTvis miTs, miTosuri samyaros originalurad gaazreba- sa da mxatvrul xorcSesxmas, naTlad gamoCnda moTxrobaSu `tabu~. `tabus~ mTeli Sidasivrce miTis suliTaa gamsWvaluli. masSi gamovlinda modernistuli moTxrobis miTis koncefciis TiTqmis yvela ZiriTadi niSan-Tviseba: a) miTis arseboba ara marto Sinaarsobriv, aramed gamomsaxvelobiT doneze. igi vlin- deba miTis qsovilis melodiurobaSi (ritmuli proza, ZiriTadi Temis lirikuli variaciebi, Selocvebis monotonuri melodia, xvaramzes sabediswero gamijnurebis mrgvinavi Tema); ferTa ga- maSi (wiTuri SavCoxiani ucnobi, Savi morieli); sivrceze miTi- uri saxeebis ganlagebis da moZraobis dinamikaSi (xvaramzesa da `ucxos~ rokva); peizaJis arqaulobaSi, iluzorulobasa da mis- tiurobaSi (soflis sanaxebi, oreulTa Sexvedra, sasaflaos su- raTi); b) mwerlis mier ukve arsebuli elementebis SerCevisa da Sexamebis safuZvelze axali miTis SeqmnaSi, romelSic did rols TamaSobs gamonagoni; g) qmedebis TandaTanobiT gadazrda miste- riaSi (moTxroba mTavrdeba morielis milursmvis sakraluri aqtiT); d) xasiaTebis arqetipulobaSi; e) realur planSi (mTxro-

257 belis nadiroba) miTopoeturi planis (naWyvedis legenda) SemoW- rasa da misi meSveobiT nawarmoebis koncefciis warmoCenaSi. swored `tabuSi~, uSualod msjelobis doneze, gamovlinda miTis udidesi mniSvneloba modernistuli mwerlobisaTvis. is erT-erTi qmediTi saSualebaa, romlis meSveobiTac gamoisaxeba modernistuli azrovnebis filosofiuri safuZveli: xiluli samyaros miRma absoluturi ideis arseboba, adamianis meryeoba cxadisa da zmanebis mijnaze. amasTan miTi upirvelesi Semoqme- debiTi impulsi, mwerlis aqtiuri SemoqmedebiTi moRvaweobis piroba, erTgvari gamarTleba xdeba. umiTod yofna mwerlisTvis niSnavs umZimes sulier da SemoqmedebiT kriziss: `...da Tqven iciT ra Znelia poetisaTvis krizisi? krizisi Cveni sulis gamofxizlebaa zmanebisa da miTis jadosgan. krizisi? umiTod yofnaa. CvenTvis: aryofnaa. dadixar am qveynad zedmeti kaciviT. gazarmacdebi. melnis suni SegZagdeba. rogorc nabaxusevze Rvino kaxuri da TviTve gikvirs, rom odesRac suli gedga miTebis mTxzveli da adamiane- bis sityviT daeleqtroneba SegeZlo~ (gamsaxurdia 1959: 92). mxolod miTTan mibruneba dasZlevs kriziss. is, rasac konstantine gamsaxurdia miTis Sesaxeb ambobs `tabuSi~, SeiZleba gavrceldes mTel XX s-is I naxevris qarTuli prozis miTopoetur seqtorze da epigrafadac waemZRvaros miTis mxatvrul transformaciaze daweril nebismier naSroms. aq miTi mTeli arsebiT, mZafradaa nagrZnobi da moqnilad, naT- lad gadmocemuli: `...pirvelTaganve iyo miTi. am qveynad yovelive miTiT Seiqmna, rac ki ram Seiqmna. miTi win uswrebda adamianis yofnas. miTi iyo upirvelesi ganzraxva RmerTkacisa da xelovnebisa. da roca yovelive ararad iqmneba, darCeba albaT: miTi~ (gamsaxurdia 1959: 92). modernistulma azrovnebam marTlac srulad gamoiyena mi- Tis SesaZleblobani, gansakuTrebiT ki misi meSveobiT drois daZlevis an gardaqmnis SesaZlebloba: `miTebis gacocxlebiT profanuli qronologiuri droidan gadixar da Tvisobrivad gansxvavebul droSi Sedixar~ (eliade 1992: 105). miTi afarToebs Tvalsawiers, radgan `miTiT gadmocemuli ambavi ezoteruli xasiaTis codnas Seicavs~(eliade 1992: 105). Sesabamisad, miTis mxatvruli transformaciisas didi mniSvneloba eniWeba ro- gorc esTetikur mxares, ise mis SemecnebiT Rirebulebasac. aqe- dan aucileblad aRiZvris rwmenis sakiTxic: `miTosuri warmo- saxvis Zala mudam gilisxmobs rwmenis aqts. Tavisi sagnis re- alobis rwmenis gareSe miToss gamoecleboda sakuTari niadagi~

258 (kasiresi 1983: 105). yvela am aspeqtis gaTvaliswinebiT Seiqmna neomiTologiuri kultura: `neomiTologiuri kultura dasa- bamiTve warmoadgenda maRal inteleqtualizebul movlenas, romelic mimarTulia avtorefleqsiisa da TviTaRwerisaken. aq filosofia, mecniereba da xelovneba iswrafvian sinTezisaken da moqmedeben erTmaneTze gacilebiT Zlierad, vidre kultu- ris ganviTarebis wina etapebze. azrovnebis miTologiuri struqturebis elementebi aRweven filosofiaSi (nicSe, vl. so- loviovi, egzistencialistebi), fsiqologiaSi (froidi, iungi). meore mxriv, miTze orientirebuli xelovneba (simbolistebi, eqspresionistebi) ixreba filosofiuri da mecnieruli ganzo- gadebisaken, rac xSirad xazgasmulia epoqis samecniero koncef- ciebSi (iungis moZRvrebis gavlena joisisa da 20-30-iai wlebis `neomiTologiuri xelovnebis sxva warmomadgenlebze~) (msof- lio... 1992: 62). neomiTologiuri kulturis wiaRSi udgas fesve- bi qarTul modernistul prozasac, romelmac rogorc vrcel tiloebSi, ise SedarebiT momcro nawarmoebebSi safuZvlianad daamuSva miTi, mocemul SemTxvevaSi amis naTeli magaliTia mindias miTi, mianiWa mas esTetikuri fenomenis statusi, aSkara gaxada Tundac sruliad axal mxatvrul realobad gardaqmnili miTis SemecnebiTi Rirebuleba da ganixila miTi, rogorc Semoq- medebis maradiuli impulsi, rwmena da xsovna imaze, rac ar yo- fila, magram mainc iyo.

damowmebani:

gamsaxurdia 1959: gamsaxurdia k. Txzulebani. t. II, Tb.: 1980. gamsaxurdia 1980: gamsaxurdia k. Txzulebani. t. VI, Tb.: 1980. eliade 1992: eliade m. miTis aspeqtebi. Jurn. `iveria~, № 1, 1992. vaJa-fSavela 1987: vaJa-fSavela. kritika b. ip. varTagavasi. Txzu- lebani. Tb.: 1987. kapaneli 1989: kapaneli k. suli da idea. _ kapaneli k. filosofiuri Sromebi. Tb.: 1989. kasiresi 1983: kasiresi e. ra aris adamiani. Tb.: 1983 . msoflio... 1992: Мифы народов мира. М.: т . II, 1992. robaqiZe 1926: robaqiZe gr. lamara. dramrbi. tf.: 1926. robaqiZe 1984: robaqiZe gr. lamara (mokle biografia). krebuli. miunxeni: 1984. cxadaZe 1997: cxadaZe e. grigol robaqiZis dramaTa warmarTuli samyaro. Tb.: 1997.

259 LILIA NEMCHENKO Russia Yekaterinburg

Demythologization as Research Strategy (on the material of the film Levan Koguashvili “Quchis Dgeebi” /"Прогульщики").

The Film by Levan Koguashvili "Прогульщики" is the first Georgian film released in Russia after such a long break. The importance of the film is that, Levan Koguashvili "works" with a certain system of audience expectations, built on the image of mythologization of the Georgian cinematography, joining the celebratory attitude and the tragicomic understanding of the world. At the same time the director demythologizes representation of an exclusive, special male friendship, respect for elders, unity, humanity, etc. This demythologization represents a different techniques of work with a myth: the "cancellation", carrying to the point of absurdity, "revision”.

Key words: absurd, demythologizing, everyday, myth

ЛИЛИЯ НЕМЧЕНКО Россия, Екатеринбург, УрФУ

Демифологизация как исследовательская стратегия (на материале фильма Левана Когуашвили «Прогульщики»)

Мифотворчество, равно как и мифологизация (его содержательный ме- ханизм, необходимое условие) – всегда присутствуют в культуре. Наибо- лее активно практики мифологизации начинают использоваться в кризис- ные периоды. Сегодня мы являемся свидетелями уникального момента собственной истории, когда настоящее нашей страны и государства в очередной раз конструирует потерянное прошлое и не дает более менее внятной модели будущего. Для культуры, с точки зрения ее информацион- ной природы и выполняемой ею функции технологической матрицы, такая ситуация не нова, в ней есть определенные механизмы адаптации к кри- зисному состоянию, к примеру, с помощью «запускания» старых мифов. Миф, как известно, ориентирован либо в будущее (так было в советской мифологии), либо в прошлое (так жила архаика). Реставрация «советско- го» начиналась с его эстетизации: сначала были «Старые песни о глав- ном», затем майки и рестораны «СССР», но оказалось, что современное эстетическое тесно связано с экономическим дискурсом. Ностальгия, а вместе с ней и реставрация советского хорошо «продаются». Поскольку

260 материал для построения мифа всегда черпается из реальной жизни, то миф увековечивает и представляет отдельные черты разнообразной совет- ской действительности как нечто абсолютно естественное и неизбежное. Отвечая в культуре за стабильность, миф удовлетворяет дефицит внятной идеологии, дает образцы и формулы порядка. В чем опасность такой ми- фологизации? Любой миф внедряется в социокультурную ситуацию как буквальное восприятие мира, как способ видения мира, не поддающийся сомнению. Мифологизация безупречного, удобного для жизни «совет- ского» работает с субъектом массовой культуры, который готов (зачастую, только так и умеет) пользоваться рецептами, направленными на комфор- тное существование. Что выбирается в качестве естественного для совет- ского мифа? Чаще всего, это понимание государства как семьи, покой ко- торой охраняют властные структуры, это стабильная просветительская модель поведения, в которой внятно объясняется «что такое хорошо, а что такое плохо», причем функции объяснения на себя берет искусство, в пер- вую очередь, классическое; искусство как таковое понимается с его нрав- ственно-эстетической стороны, т.е . от искусства ждут предельно ясных положительных образцов, достойных подражания. Понятно, что некрити- ческая реставрация прошлого приводит общество к стагнации. Искусство, которое по своей природе, выполняет не только просветительские, но и прогностические, а также и эвристические функции, с одной стороны, мо- жет предлагать образцы мифологизации истории, прошлого, особенностей национального самосознания и т .п., а с другой, выбирать иную установку, установку сомнения. И тогда государство, школа, семья перестают высту- пать в качестве гаранта стабильности жизни отдельного человека (именно отдельный человек чаще всего и становится предметом анализа художес- твенного текста). Реставрации подвергаются все компоненты стабильного мира, представленного в искусстве прошлого и в коллективной/индивиду- альной памяти субъектов истории. Выясняется, что статус объективности, применимый к событиям, суждениям и фактам, тоже нуждается в кор- рекции. К примеру, одно из суждений совершенно не склонного к мифоло- гизации философа Мераба Мамардашвили, философа, занимавшегося проблемами мышления, метафизики, рационализма, сегодня выглядит как пример мифологизированного высказывания. Так, Мераб Мамардашвили в беседе, сравнивая русского и грузина, настаивал на том, что среда оп- ределяет поведение. Мамардашвили говорил: «На стол я стелю скатерть, а не газету. Русские готовы есть селедку на клочке газеты. Нормальный, не выродившийся грузин на это не способен. Внутренняя поверхность рако- вины отражает образ самоуважения грузина, его чувство собственного достоинства. Вне раковины - асфальт и улицы, общественное простран- ство, гражданское пространство, которое этого не отражает» (Мамардаш- вили). После фильма Левана Когуашвили «Прогульщики» слова философа воспринимаются как чистейшее мифотворчество. Оказывается, что «газет-

261 ка» (неприбранный быт) становятся знаком родства между русскими и грузинами в ситуации пережитого распада. Исторически сложилось, что именно художник берет на себя ответ- ственность и смелость выступить исследователем современности. Нос- тальгические настроения в обществе связаны не только с избиратель- ностью памяти, но и с неспособностью дать имя переживаемому драмати- ческому, а иной раз, и трагическому опыту. Инновационный потенциал искусства связан с его возможностями схватывать явления, для которых еще не найдены языковые формы. Работа художника по обнаружению та- ких явлений связана с практикой демифологизации. Термин «демифоло- гизация» сравнительно молод. Справедливости ради надо заметить, что «классику жанра» демифологизации задала литературная критика. Работы «Прогулки с Пушкиным» А. Синявского-Терца, «Воскресение Маяковско- го» Ю. Карабчиевского и «Анна Ахматова – пятьдесят лет спустя» А. Жолковского показали разнообразные стратегии работы с хрестоматийны- ми текстами. Авторы не ниспровергали великих художников, они работа- ли с их растиражированными двойниками. Демифологизации подверга- лось удобное для власти и социума мифологическое воплощение образца. Заметимо, чт советский миф всегда работал концептом искренности, по- этому сомнения современных художников по поводу пресловутой искрен- ности всегда оскорбительны для ортодоксально настроенных критиков и власти. Современное искусство (конечно, отдельные его произведения) «взрывают» имя мифа, переводят его содержание в непосредственное изображение, лишают его символической природы. Обратимся к самому названию фильма Левана. Русское и грузинское название фильма не совпа- дают. Можно сказать, что ничего удивительного в этом нет, так часто бывает в практике перевода. Но случай с фильмом Когуашвили представ- ляется иным. Фильм Левана Когуашвили «Прогульщики» – первый грузинский фильм, вышедший в российский прокат после многолетнего перерыва. Оригинальное название киноленты – „quCis dReebi~/кучис дгееби/ «Stre- et Days». Замена грузинского словосочетания одним русским словом ока- зывается страной только на первый взгляд. Коннотация слова «прогуль- щики» отсылает нас к дисциплинарному дискурсу, знакомому и понятно- му для российского (постсоветского) зрителя, знавшего и любившего по- этический грузинский кинематограф. За что любили грузинский кинема- тограф? За трагикомическое содержание, особый мягкий юмор, празднич- ное ощущение жизни, исходящее не только от людей, но и от простран- ства города. Грузинский кинематограф как уникальное целостное явление сформировался в эпоху «оттепели» и был неотделим от советского отте- пельного «поэтического кинематографа». В статье мы используем понятие «поэтический кинематограф» для обозначения локального явления совет- ского кинематографа, объединившего фильмы режиссеров эпохи хрущев- ской «оттепели», отличающиеся особой авторской интонацией, основан- 262 ной на искренности и исповедальности, акцентирующие доминирование частного над общественным, повседневного над пафосно-героическим. Та- ким образом, круг фильмов поэтического кинематографа образуется не только из общности исследуемого в них жизненного материала. Послед- ний, наоборот, оказывается предельно разнообразным – от высокой сте- пени достоверности драмы военного времени («Летят журавли» М. Калатозова) до обобщенной притчи («Древо желания» Т. Абуладзе). Усло- вием «попадания» в пространство поэтического кинематографа становится новый герой и новая оптика, позволяющая находить в очень разных пер- сонажах такие характеристики, которых либо раньше не было вовсе, либо они носили факультативный, периферийный характер, именно такой кинематограф Жиль Делез называет «кино уже не действия, а видения» (Делез 2004: 292). И хотя сама «оттепель» датируется 1956-м -1964-ми го- дами, фильмы поэтического кинематографа, сохраняющие коллективные и индивидуальные настроения оттепели, дожили до середины 70-х. Поэтический кинематограф зарождался в атмосфере смены идеоло- гических, ценностных установок тоталитарной культуры. Идеи социализ- ма, очищенные от навязанных извращений «культа личности», прочув- ствованные, выстраданные, не отданные врагу во время войны, были облачены в утопическую, а посему и поэтическую форму новой редакции Программы КПСС. Путь к строительству коммунизма был описан нас- только внятно, что его можно было сравнивать со стихами Сергея Михал- кова. Создание материально-технической базы предполагало изменение производственных отношений, а последнее, равно как и первое, было воз- можно только при наличии нового человека. Ситуацию точно подметили П. Вайль и А. Генис, указав на то, что в Программе «труд не разделялся с досугом…» (Вайль… 2003: 518). «Акцент сместился с труда на досуг, вер- нее досуг включил в себя труд» (Вайль …2003: 581). Общий труд был зна- ком для советского человека, в его анамнезе были общее идеальное и материальное: общая беда, общая победа, общие успехи, общий коридор и другие места общего пользования. Но эта общность теперь требовала но- вого модуса существования, модуса искренности. Модель искреннего, не- посредственного поведения была задана самим Н. С. Хрущевым, сменив- шим военный френч на расшитую украинскую рубашку. Чем отличалась искренность от исповедальности тоталитарной культуры? Каролина Шрамм в статье «Исповедь в соцреализме» пишет: «Исповедь, как комму- никативный акт, связанный с определенными общественными институци- ями и интенциями участвующих, становится основополагающей моделью речевого поведения в тоталитарной культуре» (Шрам 2000: 910). Испове- дальность поэтического кинематографа не предполагает фигуры Отца- Вседержателя, она распространяется на горизонтальные отношения в со- циуме, будь то семья или дворовая компания, или близкие друзья. Семья, компания, школьные друзья – это и есть знакомый для поэтического ки- нематографа набор действующих лиц. Именно с этим материалом рабо- 263 тает и Леван Когуашвили. Только исповедь, которая заменялась искрен- ним разговором за пределами закрытого официального пространства (за- вода, школы, горкома) и часто звучала просто на городских улицах, пере- носится в автомобиль наркополиции. Однако, та, любимая нами испове- дальность грузинского кино, чаще всего рождалась во время прогулки. Визуализация прогулки как самостоятельного вида деятельности репрезентативна не только в смысле легитимизации приватного досуга, прогулка потребовала освоения нового пространства, живого, реального пространства города, а не павильонного, обезличенного, характерного для тоталитарного кинематографа. Героями поэтического кинематографа, по преимуществу, были горожане. Для городского взрослого человека про- гулка – акт факультативный, обязательна она только для детей, вот почему поэтический кинематограф начинал «осваивать» городские маршруты, в первую очередь, с помощью детей (вспомним фильмы А. Тарковского «Каток и скрипка» или М. Калика «Человек идет за солнцем»). Отсутствие целеполагания в прогулке делало ее эстетически значимой, а время при- обретало символический характер, не связанный с повседневным регла- ментированием. В фильме «Прогульщики» все наоборот: город вновь ста- новится обезличенным, а дети уже не гуляют, их разбирают около школы родители, приватность прогулки становится уделом лузеров. Прогулка – пространство и время, предназначенные для общения, а именно общение составляло ядро интеллектуально-эмоциональной жизни «шестидесятников», общение ставилось выше карьеры, выше заработка и т.п. Прогулка как практика свободной деятельности между работой и до- сугом демонстрировала новые способы организации приватной жизни, в частную жизнь входил праздник. Этот праздник был праздником фланер- ства. Фланер, как маркер модернистского мира, человек, получающий удо- вольствие от уличной толпы, «прописался» в поэтическом кинематографе. Удивительным образом модернистский сюжет оказался востребованным в советском искусстве. На фланерство обращает внимание Оксана Бул- гакова, исследуя различные телесные практики: «Сюжетом многих филь- мов становятся шатания…(Булгакова 2005: 275) Главный герой фильма Отара Иоселиани «Листопад»– классический фланер, т.е. человек, получающий наслаждение от блуждания по улицам, фланерство предполагает жажду наблюдений, и Отар Иоселиани ведет себя тоже как фланер, т.е. смотрит и размышляет. Весь фильм пронизан прогулками, но это только видимая праздность, именно прогулки, не- удачные свидания подталкивают Гию, главного героя фильма к самос- тоятельному поступку (он заливает желатин в буты с вином, тем самым отказывается разливать некачественное вино). Фланером был и герой фильма «Жил певчий дрозд», именно в этом герое многие критики видели связь поэтики Л . Когуашвили и О. Иоселиани. Хотя у Иоселиани поэзия прогулки могла привести к трагическому исходу («Жил певчий дрозд»), но при этом доминировало романтическое авторское начало, то уже у Резо 264 Габриадзе мы находим весьма саркастическую интерпретацию практики прогулок. В 70-е годы, когда «оттепельные» процессы сошли на нет, в корот- кометражках Резо Габриадзе опять появились фланирующие герои. До- рожные рабочие существовали на границе работы и досуга, превращая работу, да и саму жизнь в театральное зрелище. Габриадзе абсурдизировал все установки «оттепельной» общности с ее тяготением к подлинности и искренности. В фильме «Субботний вечер» долгожданная прогулка стано- вится прелюдией к пожару, т.е. происходит карнавальная инверсия смыс- лов, прогулка из созидательной практики превращается в деструктивную. Из двух логик репрезентации прогулки (Иоселиани и Габриадзе) Леван Когуашвили создает третью. Он соединяет миф о свободном грузинском фланировании по чудесным улицам Тбилиси с деструктивным образом прогулки как атрофии деятельностного начала. В этом соединении режиссер и становится разрушителем мифа. Бывшие фланеры формально проводят свои дни на улице („quCis dReebi~ - «Уличные дни» - «Street Days»), но превращаются при этом в «прогульщиков». Прогульщики – понятие советской риторики, где субъект всегда оказывался под прицелом карающих институтов (школа, производство, милиция, государство). По своей поэтике Когуашвили близок к неореализ- му. Однако, он переводит неореалистическую драму в экзистенциальную трагедию, ибо прогулом становится невосполнимая утрата способности жить. Фильм Левана Когуашвили «работает» с определенной системой зрительских ожиданий, построенных на мифологизации образа «грузин- ского кинематографа», культивировавшего одновременно праздничное мироощущение и трагикомическое миропонимание. При этом режиссер производит действия, прямо противоположные мифологизации, он как раз демифологизирует представления об исключительной, особой мужской дружбе, отношении к старшим, единстве, гуманизме и т.п. Леван Когуашвили последовательно разрушает миф об особом уважении к старшим (уроки истории в школе), а само изучение истории превращается автором в цепочку провокативных действий. Режиссер абсурдизирует, и тем самым деконструирует миф о преемственности на- циональных традиций (герои крадут ребенка после рассказа учительницы о средневековом обычае выкрадывать детей у богатых родителей). Миф, как правило, игнорирует повседневность. В свое время поэти- ческий кинематограф как раз открыл мир повседневности, которая сегодня приобрела характер мифологемы: тбилисские троллейбусы из фильмов Иоселиани, очарование террас, счастливая коммунальность, выражавша- яся в праздничном застолье. Леван Когуашвили тоже исследует повсед- невность, в первую очередь, ее визуальные знаки – улицы, одежду, ха- рактер общения. А. Камю когда-то заметил: «Повседневный человек не любит задерживаться, он в вечной гонке. Но в то же время он ничем, кро-

265 ме себя самого, не интересуется, в особенности когда речь идет о том, кем бы он мог стать. Отсюда его склонность к театру, к зрелищам…» (Камю 1989: 276) В фильме «Прогульщики» представлена повседневность тех, кто не стал… Великовозрастных безработных наркоманов из «Прогульшиков» пос- тоянно притягивает школа, не самое безопасное место для преследуемых полицией наркозависимых. Комизм их перепалки с директрисой школы и звучащие на русском языке претензии в ее адрес, усиливают драматизм происходящего. Драма невозможна без игры. Играют подростки, играют взрослые. Именно школьник, пользуясь полученными на уроке знаниями о киднеппинге, предлагает Чеки, наркоману, другу его отца, украсть из школы девочку, дочь богатого человека. И взрослый Чеки соглашается играть в эту опасную игру, чтобы получить деньги для погашения долга своей бывшей жены. Само похищение совершается в школьных костюмах Волка и Кролика, отобранных силой у руководителя драмкружка. Однако, на этом, чисто грузинская легкость бытия завершается, начинается экзис- тенциальное отчаяние. Как когда-то Отар Иоселиани в производственной драме «Листопад» дал возможность своему герою прорваться сквозь пов- седневные ритуалы лжи, так и Леван Когуашвили предлагает своему ге- рою испытать трагизм. И здесь напрашиваются аналогии с другим филь- мом Иоселиани «Жил певчий дрозд». Такая же спешка, такое же желание помочь всем, кроме себя, такая же растрата, только в первом случае, захлебываясь повседневными обещаниями и планами, а во втором – частыми ломками. У Иоселиани повседневная жизнь героев вписывалась в перспективы улиц Тбилиси, разнообразный ландшафт рифмовался с им- провизацией, многообразием жизненных стратегий. У Когуашвили в кадре нет ничего, напоминающего нам о Тбилиси, ни одного знакомого памят- ника, ни одной перспективы, отсутствие панорамных съемок создает тес- ное, неуютное пространство, лишенное жизни. Из этого замкнутого прос- транства выбросится отец барыги, и это будет единственный открыто эмоциональный эпизод фильма. Интонационная сдержанность высказыва- ния объединяет фильмы «Жил певчий дрозд» и «Прогульщики». Трагичес- кие финалы того и другого фильма показывают разные способы сущес- твования трагедии, либо как трагедии слепого случая, либо как трагедии сознательного выбора. Чеки у Когуашвили сознательно выбирает смерть, тем самым остается героем, «достойным человеческой трагедии» (М. Мамардашвили), не предавшим дружбу. Демифологизация как исследовательская стратегия представляет собой разные процедуры работы с мифом: «аннулирование» мифа, (в этом слу- чае мы должны помнить, что уничтожение мифа приведет к новой мифо- логии), остранение (в брехтовском понимании), абсурдизацию, «сниже- ние», ревизию, деструкцию. Именно деструкции подвергается миф о прошлой гармонии, когда на фоне включенного телевизора, вещающего об

266 исключительных пчелах и лучших вагонах, выпускаемых в Грузии, глав- ный герой расстается с жизнью. Таким образом, демифологизация в фильме Левана Когуашвили стано- вится продуктивной практикой переосмысления собственной истории пос- ле распада СССР.

ЛИТЕРАТУРА:

Булгакова 2005: Булгакова О. Фабрика жестов. М., 2005 Вайль… 2003: Вайль П. и Генис А. 60-е. Мир советского человека. Екатеринбург, 2003. Делез 2004: Делез Ж. Кино. М.: 2004 Камю 1989: Камю А. Миф о Сизифе. Эссе об абсурде /Сумерки богов. М.: 1989 Мамардашвили: Мамардашвили М. Как я понимаю философию // Жизнь шпиона. [online]: http://society.polbu.ru/mamardashvili_understandphilo/ch31_i.html (дата обращения 22 ноября 2011) Шрамм 2000: Шрамм Е. Исповедь в соцреализме / Соцреалистический канон. СПб., 2000

267 LARISA SANZHEEVA Russia, Buryat, Ulan-Ude

The Language of the Culture in a Model of the World

The article argues that each person creates a world of one’s own, a system of survival, where the images are transformed into a picture of the world, reflecting the different forms of life, natural, social, cultural, political, etc. The mechanism of transformation depends on the knowledge of the language as a tool whose function is to maintain internal consistency. The essence of life is determined by cultural meanings and transmitted through language; Language connects elements of the model in the world of structural-functional systems that create a cultural space. Thus, the language creates meaning and value of culture, defines guidelines of its real and the unreal reality of the spiritual and the material realm of existence.

Key words: an image data, a picture of the world, a model of the world, a language

ЛАРИСА САНЖЕЕВА РФ, Бурятия, Улан-Удэ Восточно-Сибирская государственная академия культуры и искусства

Язык культуры в модели мира

В начале ХХI века меняется научная парадигма, формируется культу- рологический категориально-понятийный аппарат, что делает возможным и необходимым освоение новых подходов к исследованию многообразия мира культуры. Теоретическая концепция модели мира, предполагает изу- чение элементов, феноменов, явлений, процессов в целостном комплексе устойчивых единиц, рассматриваемых в разных аспектах. Осмысление бы- тия человека, общества, природы и культуры через призму конструирова- ния модели мира, на базе накопленных человечеством знаний, умений и навыков дает возможность создать базу для дальнейшего осознания муль- тикультурного, глобального пространства нового мира. Современный взгляд предполагает наличие модели (конструкции, схемы), отражающей качественные различия и своеобразие культур. Проблемой анализа процессов изменения и функционирования культу- ры является выявление внутреннего смысла, структур интеграции на символическом и концептуальном уровне. Решением поставленной проб- лемы может служить выявление теоретической структуры модели мира, в

268 пространстве которой создаются тексты культуры необходимые человеку для выживания. Модель мира – абстрактная идеальная конструкция, отра- жающая мировоззрение человека в его реальном и ирреальном восприятии мира. Понятие «модель мира» в современной науке используется широко, вместе с тем каждый ученый вносит свои научные представления, нет об- щепринятого понимания устойчивости конструкции, дающей возможность комплексного исследования любой культуры независимо от места разви- тия, этногенетических особенностей, традиций и т.д. Главная проблема изучения модели мира заключается в том, что при широком использо- вании в теоретическом и практическом контексте это понятие до сих пор не имеет четкого определения. В научных исследованиях часто используются как синонимы термины «картина мира», «образ мира», «модель мира», которые употребляются практически с одним и тем же значением, не требующим дополнительного специального определения, категориально не определенные и в основном все они подразумевают миропредставление. Современные ученые В.Н.То- поров, Г.Д. Гачев (Гачев 1999), П.С. Гуревич (Гуревич 1996) давно исполь- зуют понятия «модель мира», «образ мира», «картина мира» в разных ас- пектах исследования, вместе с этим этимологически не разделяя их. П.С. Гуревич, рассматривающий историю в культурно–антропологи- ческом ключе, широко использует в своих работах термин «картина ми- ра», в качестве синонима «образ мира», при этом не дает определения понятий. Понятие «образ мира» является ключевым для Г.Д. Гачева. Образ мира он определяет как «космо-психо-логос» – представление о мире, воз- никающее благодаря единству психологического склада и особенностей мышления нации, обусловленное природными (географическими, клима- тическими) условиями занимаемого ею пространства (космоса). В.В. Иванов, В.Н. Топоров, А.М. Золотарев (Золотарев 1964), рассмат- ривают образ мира как модель – схему, являющуюся эталоном для всех существующих ситуаций. С.Д. Смирнов под образом мира понимал неко- торую совокупность или упорядоченную систему знаний человека о мире, о себе, о других людях и т.д., определял значение образа в его целостности и первичности. «Образ мира регулирует и направляет деятельность чело- века» (Смирнов 1985: 17, 142). Психологи доказали, что первичные фун- кции человеческого сознания, сенсорные восприятия в памяти человека, выполняют роль связующего звена наглядно-образных и словесно-логи- ческих механизмов познавательной активности. «Поэтому и функции памяти распространяются не только на процессы сохранения, но и при- обретения, порождения и использование знаний» (Хофман 1986: 87). Вос- приятие, познание, мышление – процессы умственной деятельности чело- века, где когнитивным механизмом является умозаключение по аналогии. Первичные понятия – образы – должны обязательно для адекватной реак- ции личности, соединится в проекционно-понятийную структуру, так соз- даются языки для ориентации в многообразном мире. В первобытном об- 269 ществе человек реагировал в основном на физическое восприятие, в сов- ременном мире человек познает мир на всех уровнях мышления, переда- вая информацию через языковые системы. Таким образом, складывается динамика восприятия и отражения. 1. Получение информации – Образ. 2. Распознавание (преобразование) информации. Первичная смысловая обработка – Картина. 3. Репрезентирование информации. Восприятие и структурирование. Человек воспринимает информацию с помощью органов чувств, кодирует ее в виде слуховых, визуальных, осязательных, вкусовых и обонятельных образов, языков или вербальных и других средств – Модель. 4. Сохранение информации в пространстве модели – Язык. 5. Воспроизведение ее по необходимости – Язык. В процессе опредмечивания и распредмечивания формируется субъек- тивное представление реальности, фиксирующие значимые признаки и отношения, но не идентичные ей, т.е. информация, извлекаемая человеком из окружающего мира – это субъективная реконструкция мирового прос- транства. На сознательном и подсознательном уровнях мышления, «кон- струируя» мир на основе языка, человек понимает реальность адекватно «выживанию». В процессе познания человек создает свою собственную модель мира, систему выживания, где образы трансформируются в картины мира, отра- жающие разные формы бытия, природные, социальные, культурные, поли- тические и т.д. Механизм трансформации зависит от знания языка, как ин- струмента, функция которого состоит в поддержании внутренней согласо- ванности. Иерархию структуры субъективного опыта человека можно представить как продукт обобщения знаний об окружающем мире и себе самом, выраженных в семантике языка и его уровнях. Уровень языковой системы или подсистемы зависит от взаимодействия с реальной действи- тельностью. Под образом понимается выделенное из окружения содержание теза- уруса восприятия, определенным способом организованное когнитивными механизмами субъекта. Речь идет при этом не только о пространственных образах, но также о временных (например: музыка), пространственно-вре- менных (например: театр) или абстрактных (например: информация) стру- ктурах, которые воспринимаются как единые, хотя при точном анализе являются сложносоставленными. Исходя из психологической трактовки образа, мы приходим к тому, что в культурологическом понимании любой образ не имеет полной картины воспринимаемой действительности и су- бъект, в процессе опредмечивания и распредмечивания устной и пись- менной речи, произвольно создает и конструирует пространство реального или ирреального мира. В таком случае мы определяем образ – как сис- тему представлений о себе и окружающем мире, неупорядоченные смыс- лы бытия человека в структурной целостности. 270 Образ мира является исходным, структурным элементом модели мира. В процессе онтогенеза образ сохраняется в своей идейной целостности, тогда как картина мира с помощью языка постоянно модифицируется, сис- тема дорабатывается, достраивается, отбрасывает ненужное. Образ мира лежит на уровне физического восприятия через зрение, слух, обоняние, вкус, осязание, ментальный образ «я», картина мира занимает внешнее пространство системы и в зависимости от внутреннего и внешнего взаимо- действия трансформируется. Вместе с тем образ и картина не выходят за рамки бытия индивида, составляя структурный стержень модели мира. Модель мира представляет собой динамичную, многоуровневую конструк- цию, элементарные частицы образы образуют каркас структуры, преобра- зовываясь создают систему «картин» внешнего многофункционального назначения. У человека на чувственном уровне появляются образы, реакция на окружающие его явления, природные, социальные. Познавая мир, образы у человека в зависимости от языкового уровня развития и способов позна- ния адаптируются к системе жизнедеятельности. Образы моделируются с помощью языка в процессе воспитания, образования и накопления соб- ственного опыта. Совокупность образов наполняется смыслом и посте- пенно с помощью языка переходит из необъяснимого явления в осознанную мыслеформу в виде картины мира или остается в мире непознанного в зависимости от целенаправленной жизнедеятельности человека. Человек воспринимает, осмысляет, усваивает окружающий мир. Он всегда остается центром мироздания, точкой отсчета на всех уровнях бытия. Биологическое – материальный субстрат. Духовное – носитель ра- зума. Творческое – создатель окружающего мира. Созидательные возмож- ности направляются на самого себя, моделируется сознание. Человек – это микровселенная, совершенная модель. Для адекватного взаимодействия с реальностью человеку важно извлекать из среды не столько исчерпыва- юще полную информацию, сколько значимую в соответствующем контек- сте собственного бытия. Соответственно, познание реальности осущес- твляется не путем отражения значимых объектов, связей и отношений между ними, а посредством конструирования субъективно полезных мо- делей реальности, фиксирующих контекстуально значимые ее элементы и структуры. Моделирование мира не предполагает, однако, свободного фантазирования о нем или произвольного порождения виртуальных реаль- ностей, поскольку оно опирается на согласованную работу фильтров вос- приятия и контроль практической пригодности результатов. В образе и картине мира формальными и материальными средствами кодируется информация, накопленная человечеством, принимающая раз- личные формы выражения в зависимости от внешних условий. Эта инфор- мация служит базой решения эволюционных задач, возникающих перед новыми поколениями. Вся информация подвижна и вместе с тем она концентрируется вокруг стабильного стержня модели мира. 271 Человек проходит путь адаптации через систему смены образа мира, модификаций картин мира. Первичная адаптация происходит в процессе формирования языка, где речь становится базой для создания образа мира, дающей возможность существования с объяснениями миропорядка, кар- тина мира упорядочивает хаотичное восприятие и отражение реальной действительности, традиция обеспечивает адаптацию к реальному миру, модель мира является структурообразующей основой устойчивого бытия. Модель мира – структура многозначная, со сложной системой взаимодо- полняющих компонентов, нацеленная на обеспечение личности возмож- ностью жить и активно действовать в мире. Создаются ориентиры жизнедеятельности в образах, картинах в струк- туре модели. Картина мира рассматривается многими учеными как сок- ращенное и упрощенное отображение всей суммы представлений о мире внутри данной культурной традиции. В картине мира отражаются миро- воззренческие взгляды на мир, поэтому существует мифологическая кар- тина мира, философская картина мира, религиозная картина мира и науч- ная картина мира. Картина мира является частью модели мира, отражая различные грани реального бытия, где духовное воплощается в материаль- ном и наоборот. Модель мира состоит из множества картин мира, необ- ходимых человеку для определения своего места в мире, для сознатель- ного включения в реальное существование. Термин «картина мира», несмотря на широкое употребление в фило- софии, истории, психологии, на наш взгляд, недостаточно категориально определен. С одной стороны «картина мира» используется как понятие си- нонимичное понятиям «образ мира», «модель мира» или определяется через них, с другой стороны, рассматривается не в качестве универсальной категории, но ограниченной рамками какой-либо конкретной формы об- щественного сознания. Как научная категория «картина мира» стала пред- метом научно-философского анализа сравнительно недавно. В новейшее время появилось множество исследований, посвященных картине мира. В герменевтике В. Дильтея картина мира неразрывно связана с миро- воззрением и лежит в его основании, бесчисленные отражения реальности воплощены в бесконечных вариантах картины мира. «…Всегда имеется некоторая картина мира, которая возникает в результате закономерной, последовательной работы нашего сознания…» (Дильтей 1987: 225). Смыс- ловой ряд выражен цепочкой: восприятие – представление – суждение – познание. Картина мира предстает как результат рационального пости- жения мира. Таким образом, В. Дильтей говорит о картине мира как о пер- вом слое, формирующим мировоззрение, а второй слой в нем (идеалы и высшие принципы) – это то, что впредь будет называться моделью мира, все это, вместе взятое возбуждает практическую энергию, ведущую к ре- форматорству и созиданию. В работах И.Канта (Кант 1994) проблема картины мира выступает как проблема категорий сознания, в которых структурируется, упорядочива- 272 ется опыт субъекта познания. Культурно-исторический аспекты этой проб- лемы, трактуемые как обусловленность содержания категорий сознания контекстом эпохи, в которую погружен субъект, развивался В.Гумбольд- том (Гумбольдт 1984), О.Шпенглером (Шпенглер 2000). Открытая и опи- санная О.Шпенглером неодинаковость миров культурного сознания, а соответственно и картин мира, оказала серьезное влияние на последующее развитие истории и философии культуры. В работе О.Шпенглера «Закат Европы» используется термин «картина мира» в различных вариантах, отражающих непосредственное реально существующее видение, обуслов- ленное восприятием. «Картина природы», «картина истории», «религиоз- ная картина», в них мы видим действительность по О.Шпенглеру, мир, со- отнесенный с душой, переживаемый ею. Культурно–историческую ограниченность «картины мира» М.Хайдег- гер усматривает, прежде всего, в том, что сущее, представленное как кар- тина, предметно противопоставлено человеку и находится в его распоря- жении. Он подвергает сомнению целесообразность использования терми- на «картина мира» по отношению к другим культурным эпохам, кроме современной «новоевропейской» культуры. Такие характеристики карти- ны мира как представленность и системность он связывает со сформи- рованным в Новое время, антропоцентристским взглядом на мир, «мир стал картиной, когда человек в качестве субъекта поднял собственную жизнь до командного положения всеобщей точки отсчета» (Хайдеггер 1986: 51). Определений существует множество. Одно из самых актуальных на наш взгляд мы находим у П.Ю. Черносвитова. «Картина мира есть способ построения конкретной онтологии. Содержание понятия «картина мира» раскрывается посредством выделения системы значений (онтологических значимостей) об устройстве мира, актуально включенных в структуру жизнедеятельности человека и представленных в конкретно-исторической форме, от наглядно-образных до научных понятий. Картина мира, как система значимого и значащего способа мироустройства, т.е. выделенного сознанием как жизненно необходимого, имеет системный характер и выполняет функцию предельного основания жизнедеятельности» (Чернос- витов 2003: 81). Это понятие имеет философское значение для ориентации в форме репрезентации жизненной необходимости. Понятие картины мира необходимо в культурологическом познании культурной реальности, как прошлого, так и настоящего, кроме этого – для прогнозирования будущего. Исходя из множества предлагаемых де- финиций, предлагается следующее понятие: «Картина мира» это сокра- щенное и упрощенное отображение представлений о реальном и ирреаль- ном мирах в структуре культуры. Современные научные исследования наглядно демонстрируют наличие множеств картин мира, независимо от количественных и качественных изменений в содержании научного знания. Система научных и ненаучных 273 знаний, непосредственно функционирующих в процессе жизнедеятельнос- ти, как способ построения онтологического и аксиологического бытия че- ловека, влияет на создание и органичное существование различных картин мира, необходимых человеку для выживания в условиях модернизации, где картина мира приобретает различные модификации. На протяжении исторического развития человечество претерпевает изменения качественного своеобразия различных модификаций картин мира в рамках определенных эпох, на разных этапах развития экономичес- ких, социально-политических и культурных аспектов, в зависимости от языка. Термины и понятия складываются на протяжении длительного вре- мени, понятие «модель мира» тоже прошло долгий путь становления. Термин «модель» не может использоваться там, где не отражается духовное в человеке, модель соответствует отображению образов и кар- тин. Целесообразность поиска модели как «посредника» между субъектом и познаваемым предметом обусловлена, в частности, тем, что при мо- делировании создается объект, в котором исследуемые стороны оригинала могут быть изучены значительно легче, чем при непосредственно его рассмотрении. В.А. Штофф рассматривал гносеологические аспекты моделирования. Философский анализ понятия «модель», логико-методологические прин- ципы, выясняет место моделирования в системе отношений объект-су- бъект, познавательный образ. Он отмечает, что первоначальное значение модели было связано с трудами Витрувия по строительному искусству, и почти во всех европейских языках оно употреблялось для обозначения образца или прообраза, или вещи, сходной в каком-то отношении с другой вещью. В средние века понятие «модель» обозначало масштаб, в котором выражались пропорции здания. «Под моделью в широком смысле по- нимают мысленно и практически созданную структуру, воспроизводящую ту или иную часть деятельности в упрощенной (схематизированной или идеализированной) и наглядной форме» (Шторфф 1963: 8). Метод моделирования как метод теоретического познания связан с трудами создателя теории классического поля, знаменитого английского физика Д.К. Максвелла. Он впервые построил наглядные механические модели для наглядности мира электромагнитных явлений. Свое дальне- йшее развитие теория моделирования получила только в первой трети ХХ века. В процессе развития физики микромира механические модели полу- чили новое рождение. В современных научных исследованиях термин модель применяется широко как в естественнонаучных, так и в гуманитарных направлениях. «В широком смысле в науке принято принимать аналог, «заместитель» оригинала (фрагмента действительности), который при определенных ус- ловиях воспроизводит интересующие исследователя свойства оригинала» (Плотинский 1998: 4). В научной литературе наиболее распространены два значения модели; модель как аналог объекта и модель как образец. 274 Согласно современным представлениям о моделировании любая карти- на реальности носит упрощенный, схематический характер, и ее отож- дествление с объектом исследования может быть правомерно в определен- ных границах. Более того, на одну и ту же картину реальности может отображаться множество различных теоретических схем, благодаря чему осуществляется их объективация, они обретают статус «естественного» выражения сущности изучаемой реальности. Модель мира, создаваемая в научных представлениях, отличается на- ибольшей объективностью, так как служит выявлению таких концептуаль- ных структур, которые наиболее адекватно отражают реальные процессы действительности, вернее позволяют максимально к ней адаптироваться. В понимании М. Вартофского, «…термин «модель» обозначает абстрактное концептуальное представление некоторой конкретной области, которая является «объектом» или референтом этой модели» (Вартофский 1988: 92). Н.И.Моисеев подчеркивает информационный аспект модели «Модель можно рассматривать как специальную форму кодирования информации» (Моисеев 1981: 166). М.С.Каган считает, что признание существования ху- дожественно-образных моделей «… позволяет видеть в искусстве способ образного моделирования действительности, поскольку моделирование не адекватно-копийное отражение действительности, то есть воссоздающее только некоторые её связи и отношения» (Каган 1991: 332). В научном обиходе со словом «модель» связаны два близких друг дру- гу, хотя и несколько различающихся значения. Во-первых, под моделью в широком смысле понимают мысленно или практически созданную струк- туру, воспроизводящую ту или иную часть действительности в упрощен- ной (схематизированной, или идеализированной) и наглядной форме. Так, уже в древности развитие науки и философии сопровождалось созданием мифологических картин, образов действительности, гипотетически вос- производящих окружающий реальный и ирреальный миры. Во-вторых, модель, имеющая определенную структуру, содержит и элемент фанта- зии, будучи продуктом творческого воображения, причем этот элемент фантазии в той или иной степени, всегда должен быть, ограничен фак- тами, наблюдениями, измерениями. В этом смысле говорили о моделях многие физики. На сегодняшний день существует множество многообразных научных моделей. В зависимости от способа построения моделей, от средств, как- ими производится моделирование изучаемых объектов, все модели могут быть предварительно разделены на два больших класса: 1) действующие, или материальные, и 2) «воображаемые», или идеальные, модели. К пер- вому классу относятся всевозможные модели, которые, хотя и созданы, построены человеком, но существуют объективно, будучи воплощены в металле, дереве, стекле, электрических элементах, полях и других матери- альных предметах. Сюда же следует отнести и так называемые живые модели, которые, правда, не созданы искусственно, а отобраны человеком 275 в силу присущих им определенных свойств, позволяющих в упрощенной форме имитировать изучаемый сложный процесс. Все эти модели сущес- твуют так же объективно, как машины или экспериментальные установки и приборы. Их назначение специфическое - воспроизведение структуры, характера протекания, сущности изучаемого процесса. Теоретическое конструирование модели дает возможность воспроиз- вести более или менее точно изучаемый процесс, посредством соединения сугубо теории и эмпирических данных. Все выдающиеся естествоиспы- татели XIX века, которые использовали метод построения моделей как важное орудие познания, относили свои модели к объективному миру, считая их, так или иначе, образами, воспроизводящими объективно сущес- твующие явления и процессы. В духовной, в ментальной сфере – лежат «идеологические» основания культур, т.е. их образы и картины или мо- дель мира. Знания о сущности культуры создает язык. Вследствие этого, модель мира присутствует в качестве ментального основания в любой культуре. Модель мира какой-либо культуры В.Н.Топоров характеризует «как упрощенное отображение всей суммы представлений о мире внутри дан- ной традиции, взятых в их системном и операциональном аспектах». При этом он подчеркивает, что «модель мира не является понятием эмпири- ческого уровня и может не осознаваться носителями данной традиции во всей своей полноте» (Топоров 1994: 161). В модели мира зафиксированы основные мировоззренческие универсалии народа, отражающие особен- ности среды обитания и этногенеза; она отражает специфику ментальных структур, сложившуюся в процессе освоения и присвоения мира. Стер- жнем любой культуры является модель мира, которая отражает основные формы и способы бытия индивида, как человека разумного. «…Модель мира, в котором живет носитель разума, - это основа его стратегии вы- живания…, им создаваемая система выживания, т.е. совокупность при- емов энергообеспечения и самосохранения во вмещающей его среде» (Черносвитов 2003: 27). Получается, что человек создает духовную и мате- риальную систему выживания в природном и социальном окружении, используя все доступные ему средства. Модель мира по своей сути является системой выживания, организу- ющей пространство вокруг человека, способствующей его органической природе не потеряться в реальном и ирреальном мире, потому как мир ирреальный способен поглотить человека на психоэмоциональном уровне. Разнообразие миров предполагает свободу выбора личности, которая вы- бирает на основе реальных, современных тенденций изменения картины мира. В современной культуре рационализм в «картине мира» доминирует над духовной, сакральной частью мировоззрения личности. «Основой жизни (выживания) стало владение рациональной информацией о тех или иных свойствах окружающего мира …» (Черносвитов 2003: 233). В нашем мире культура имеет разные фазы восприятия и отражения, по необходи- 276 мости разделения духовной сферы и материальной. Объем информации определяет место индивида в социокультурном пространстве. Модель мира показывает место человека в мире, соотношение эко- логического и социокультурного бытия, создает смыслообразующий це- лостный ориентир жизнедеятельности. Модель мира необходима человеку для выживания, потому как только человек способен моделировать сис- тему взаимоотношений с обществом, природой, культурой. Модель мира не только создается человеком, но и сама активно влияет на формирование мировоззрения этноса. Модель мира трехчастна по вертикали и является результатом трех вариантов космоантропогенеза, в ней объединяются об- ласти повседневного, профанного, религиозного, сакрального, рациональ- ного и иррационального, все они находятся в состоянии неразделенного единства. Модель мира – это представление о себе и окружающем мире, на ее основе формируется пространство культуры, где все элементы обрета- ют свой смысл, значение в определенной взаимосвязи и взаимозависимости. Элементы структуры мира взаимосвязаны определенными смыслами. Смысл и смысловые взаимосвязи решают субъектно-объектные отноше- ния в процессе эволюции. Бытие наполнено смыслом, становление бытия происходит через разрешение противоречий пространственно-временных, субъектно-объектных. «Смысл пронизывает все пространство культурного мира – суперорганической сферы – созданной человечеством на основе реального мира, состоящего из органической и неорганической сфер» (Сорокин 1992: 134). Онтология смысла – это в значительной степени онтология бытия. Сознание в смыслообразовании является средством. С его помощью осуществляется смысловыявление, смыслополагание и фик- сация смысловых конструктов бытия в виде философских, научных, ре- лигиозных, юридических, технологических и других законов, норм и пра- вил этики и морали, мифов, искусства и литературы, виртуального прос- транства, всего многообразия культурного мира. Мир представляет собой субъектно-объектную систему. В процессе деятельности человека элемен- ты системы с помощью языка наполняются смыслами и становятся носи- телями культуры и смысла. Как мы видим, образ мира несет размытые неопределенные смыслы, которые в процессе формирования у реципиента картины мира приобрета- ют четко сформулированные идеи и действия. Модель мира наполняется смыслами на сознательном и подсознательном уровне, определяя смысл существования человека, его биогенетического и социокультурного выжи- вания. Модель мира – это высший уровень в иерархии всех трех понятий, самый абстрактный, в котором собраны вторично отрефлексированные смыслы, создающие целостную структуру бытия. В культуре формируется модель мира, как целостная система, где каждый элемент прямо или косвенно связан с другими. Эта система предстает как обобщенная модель человеческого мира, которая транслиру- 277 ется в культуре и усваивается индивидами в процессе деятельности. Обра- ----зы преобразуются в картины мира посредством языка, с эволюционной точки зрения, проблема происхождения языка отсылает к внеязыковой реальности. С эмпирической точки зрения, эта проблема отсылает к мен- тальной реальности. Как заметил ещё В. фон Гумбольдт, что человек является человеком только благодаря языку, а для того чтобы создать язык, он уже должен быть человеком. Процесс развития языка – это постепенное усложнение его ранних «примитивных» и «упрощённых» форм. Язык имеет изначально-сложную природу, т.е. есть абсолютно всё, что нам известно о языках древности, будь-то материалы древней письменности или этнографические данные, говорит о решающей роли в генезисе различных социальных институтов и идеологических форм. Осмысление проблемы происхождения культуры взаимосвязано с происхождением языка, так как только язык дал возможность человеку сохранять и передавать знания, умения и навыки. Ранние, мифологизиро- ванные формы культуры отличаются от позднейших необычайно высокой степенью своей упорядоченности, проявляющейся в факте существования мифологических систем. Традиционно эти системы рассматриваются как самостоятельно возникающие в силу сходных условий и обстоятельств исторического существования народов. В процессе развития системы ми- ровоззрения трансформируются и в историческом времени создаются модели с инвариантным содержанием. «Сумма наших представлений о ми- ре», определяющая и нашу индивидуальность, и нашу принадлежность к обществу, т.е. наша модель мира, заметно или незаметно от нас, выступает изначальным руководителем в создании текста (Цивьян 2005:28). Такое рассмотрение поможет выявить закономерности их трансформирования, а, следовательно, позволит применить реконструировать языковые хроното- пы культуры в модели мира. Тем самым будут созданы условия для изу- чения культуры в диахроническом и синхроническом ракурсе. Сущность бытия культуры определяется смыслами, передаваемыми посредством языка, каждый этнос вырабатывает собственный язык куль- туры. Культура – это целостная структурно-функциональная система, где каждый элемент несет определенную нагрузку. Стержнем любой этничес- кой культуры является модель мира (система в системе), которая отражает основные формы и способы бытия индивида. Модель мира показывает место человека в мире, соотношение экологического и социокультурного бытия, создает смылообразующий целостный ориентир жизнедеятельнос- ти. Язык связывает элементы модели мира в структурно-функциональные системы, создающими пространство культуры, целостность которой опре- деляется языковыми особенностями. Таким образом, без языка модель мира не может существовать, так как именно язык создает смыслы и цен- ности культуры, определяет ориентиры деятельности в ее реальной и ирреальной действительности, в духовной и материальной сфере бытия. 278 В соответствии со сложившейся в культуре моделью мира осущест- вляются те вариации деятельности и поведения людей, характерные для языка определенной эпохи. Модель мира, взятая в ее исторически конкрет- ном содержании, может быть рассмотрена в качестве основания культуры соответствующего времени. Она выражает мировоззрение данной эпохи, определяя не только объяснение и понимание, но и переживание челове- ком мира. Основным содержанием человеческого знания о мире в языке являются культурные, исторические, социальные опыты познания, отра- жаемые соответственно естествознанием, философией и космологией. Формами проявления этих знаний выступают знания религии, мифа и науки. В различных типах культур, которые характерны для различных исторически сменяющих друг друга типов и видов общества, можно об- наружить как общие инвариантные, так и особенные специфические черты. В сознании человека каждой эпохи все эти черты сплавлены в единое целое, поскольку сознание в реальном его бытии – это не абстрак- тное сознание вообще, а развивающееся общественное и индивидуальное сознание, имеющее в каждую эпоху через языковые формы свое конкрет- но-историческое содержание. Модель мира характеризуется интенциональными (психологическими) и интенсиональными (лингвистическими), т.е. культурными, категориями, а ее причинные взаимосвязи определяются языковым контекстом и общес- твенно-исторической практикой. Соотношение понятий «образ мира», «картина мира» «модели мира» заключается в следующем: 1. в системе адаптации человека к реальной действительности изна- чально формируется личное восприятие окружающего пространства «образ мира»; 2. образы в процессе осмысления бытия преобразуются в картины, необходимые человеку для выживания в природе и обществе; 3. картины составляют устойчивую структуру бытия, создавая кар- кас модели мира. Модель мира представляет абстрактную конструкцию (схему) мирового устройства. Структура модели мира является устойчи- вой ментальной системой, сохраняющей социальную, культурную и этническую целостность. 4. язык является смыслообразующим элементом в конструкции мо- дели мира, определяющим ориентиры и ценности культуры. Кризис всех форм бытия, формирование нового комплекса ценностей, мировоззренческих установок делает необходимым построение таких гете- рогенных культурных моделей, которые отражали бы сложность и про- тиворечивость динамических изменений системы, а также ее взаимодейс- твие с фрагментарным и децентрированным языковым контекстом, скла- дывающимся из элементов различных художественных, материальных, и духовных ценностей. Модель мира рассматривается как система, с комплексом устойчивых структурных единиц, связанных языком, обеспечивающих социальные 279 связи и взаимодействие человека, общества, природы и культуры, состо- ящей из многочисленных образов и картин, которые отражают комплек- сность протекания исторических и современных социокультурных про- цессов в их диахронной и синхронной вариации. В отечественной культурологии понятие «модель мира» находится в настоящий момент в стадии научной разработки с привлечением междис- циплинарного ресурса в определении границ и смысловой наполненности данного феномена. Предпринимаются попытки конструирования и выс- траивания методологической системы доказательств, структурирующих понятия «образ мира», «картина мира», «модель мира», их соотношение и взаимосвязи, в том числе через языковые компоненты культуры, сложив- шиеся на протяжении исторического развития.

ЛИТЕРАТУРА:

Вартофский 1988: Вартофский М. Модели. Репрезентация и научное понимание. Москва, 1988. Гачев 1999: Гачев Г.Д. Национальные образы мира. Евразия – космос кочевника, земледельца и горца. Москва: Институт ДИДИК, 1999. Гумбольдт 1984: Гумбольдт В. Избранные труды по языкознанию. Москва, 1984. Гуревич 1996: Гуревич П.С. Культурология. Москва: Знание, 1996. Дильтей 1987: Дильтей В. Введение в науки о духе. Сила поэтического воображения. Начала поэтики // Зарубежная эстетика и теория литературы XIX – XX веков. Москва, 1987. Золотарев 1964: Золотарев А.М. Родовой строй и первобытная мифология. Москва: Наука, 1964. Каган 1991: Каган М.С. Системный подход и гуманитарное знание // Избранные статьи. Ленинград, 1991. Кант 1994: Кант И. Собрание сочинений. Юбилейное издание // Пер. с нем. А.В.Гульгин. Москва, 1994. Т.1. Максвелл 1954: Максвелл Дж.К. Избранные сочинения по теории электромагнитного поля. Москва, 1954. Плотинский 1998: Плотинский Ю.М. Теоретические и эмпирические модели социальных процессов: Учебное пособие для высших учебных заведений. Москва: Издательская корпорация «Логос», 1998. Смирнов 1985: Смирнов С.Д. Психология образа. Москва: Изд-во МГУ, 1985. Топоров 1994: Топоров В.Н. Миф. Ритуал. Символ. Образ. Москва: Прогресс, 1994. Хайдеггер 1986: Хайдеггер М. Время картины мира // Новая технократическая волна на Западе. Москва: Наука, 1986. Хофман 1986: Хофман И. Активная память: Экспериментальные исследования и теории человеческой памяти. Москва: Прогресс, 1986. Цивьян 2005: Цивьян Т.В. Модель мира и ее лингвистические основы. Москва, 2005. Черносвитов 2003: Черносвитов П.Ю. Эволюция картины мира как адаптационный процесс. Москва , 2003. Шпенглер 2000: Шпеглер О. Закат Европы. Минск: АСТ, 2000. Штоф 1963: Штофф В.А. О роли моделей в познании. Ленинград, 1963. 280 B. S. SAFARALIYEV Russia, Chelyabinsk

To the Leisure Culture of Women in the Middle Asia: Myths and Realies

The article is devoted to the leisure culture history of women in the Middle Asia ranging the chronological frames of the period before the first quarter of the XX century. It contains social cultural characteristics, main powers of development and dynamics of women’s leisure activities in the Middle Asia. We have analyzed foundations’ materials, both central and regional archives, as well as periodicals and received more distinct idea of the Bokhara emirate women’s lifestyles and their contribution to the social cultural development of the region including specific and traditional directions of their leisure life.

Key words: Middle Aisa, Bokhara emirate, a Muslim woman, Tajik-women.

Б. С. САФАРАЛИЕВ РФ, Челябинск Челябинская государственная академия культуры и искусств (ЧГАКИ)

К истории досуговой культуры женщин Средней Азии: мифы и реалии

«Женщина, если пожелает, всегда может быть главой, ничего не может быть обманчивей ее доброты» А. Фирдоуси

Вопрос о социальной активности, вкладе женщин Средней Азии в развитие культуры края дореволюционного периода изучен недостаточно или поверхностно. Выявленные и проанализированные нами материалы фондов как цен- тральных, так и региональных архивов, а также периодической печати дают более ясную картину жизнедеятельности женщин Бухарского эмира- та, их вклада в развитие социально-культурного облика края, специфичес- ких и традиционных направлений их досуговой жизни. Дореволюционная Бухара, как центр мусульманской религии Средне- азиатского оазиса, была феодально-крепостнической страной, страной бес- правия масс, примитивного в техническом отношении сельского хозяйстве

281 и кабального (долгового) рабства. За счет грабежа трудящихся масс соз- давались богатства и роскошь эмира, его приближенных крупных чи- новников и беков. А мусульманская религия узаконивала все эти «поряд- ки», именем Аллаха освящая притеснение и грабеж населения. Женщины Бухарского эмирата были вдвойне угнетенными и забитыми, лишены каких бы то ни было человеческих прав и благ. «В эмирской Бухаре над женщиной стояло пять хозяев: первый хозяин – это бог, вто- рой – эмир, третий – тот, кто давал работу, в чьих руках была земля и во- да, четвертый хозяин – мулла, пятый хозяин – муж. Это они создали та- кую жизнь женщине, что она не смела, поднять глаза...» (Халикова 1949a: 5). Как известно, практически ни одна религия мира не рассматривает женщину как существо, равное мужчине. Согласно христианской, иуде- йской и другим религиям, женщина – это существо, данное богом муж- чине для утехи, наслаждения. Роль женщины нередко сводится только к ее способности деторождения и продолжения рода. В эксплуататорском обществе подобное отношение религии к жен- щине использовалось для оправдания ее приниженного социального поло- жения. Особенно «преуспела» в этом отношении мусульманская религия. Узаконенное многоженство, представление о браке как о договоре купли- продажи, ограничение прав женщины при расторжении брака, в том числе права на своих детей, права на равную долю при разделе имущества и ряда других, «всео эт говорит о том, что мусульманская религия «самая жесто- кая религия мира в отношении женщин. Для мусульман «Коран» является «словом божиим». В нем определены обязанности верующих по отношению к исламу. Коран в своих законопо- ложениях выступает на стороне рабовладельца и купца, защищает час- тную собственность, объявляя ее неприкосновенной. Рассматривает семе- йные, имущественные отношения мусульман. Регулирует отношения ра- бовладельца и его рабов. Из Корана видно, что в Аравии (родине ислама VII в.) было распространено рабство женщин. Рабыни были абсолютно бесправными. В Коране нет даже упоминаний о каких бы то ни было правах, которые касались бы рабов и невольниц. Зато в нем предусмотрена целая система наказаний для провинившихся невольниц и служанок. Они подвергаются двойной мере того наказания, которое за тот же поступок могла бы получить свободнорожденная жен- щина (Коран, с. 4, ст. 30). Отпуск раба на волю полностью зависел от прихоти господина при его жизни или по завещанию после смерти. В некоторых случаях Коран пред- писывает отпуск раба на волю, но как искупление за грех, совершенный рабовладельцем. Однако нигде в Коране не сказано, что вместо раба мож- но отпустить на волю невольницу. Коран узаконил многоженство, ограничив его четырьмя женами. Прав- да, в нем оговорена обязанность, проявлять одинаковое внимание по отно- шению ко всем женам. Но могла ьли быт речь об этом, если в другом 282 месте Коран признавал что трудно быть справедливым по отношению ко всем женам? Поэтому он даже рекомендует «не привязываться к ним всею привязанностью, так чтобы они (жены) оставались при вас в каком-то недоумении» (Коран, с. 4, ст. 128). Большое внимание уделяется в Коране вопросам заключения и растор- жения брака. Неравноправное положение женщины, как в семье, так и об- ществе, закреплено наследственным правом. Не регламентирован возраст вступления в брак. Об этом говорится лишь следующее: «Не решайтесь на брачный союз, покуда не настанет предписанный для него срок» (Коран. с. 2, ст. 236). Под «предписанным сроком», очевидно, надо пони- мать наступление половой зрелости брачующихся. Брачный договор по Корану представляется как торговая сделка. Жених платит за невесту выкуп - мехр (Коран, с.4, ст.3). Мехр – выкуп, термин, принятый у арабов, калым – у народов Средней Азии, вено – термин, принятый западноевропейскими исследователями ислама. В Коране нигде не указывается размер выкупа за невесту. Мехр пла- тили не только за мусульманку. Со стороны мусульманина он был также обязателен и в случае, если невеста христианского или иудейского вероис- поведания (Коран, с. 5, ст. 7). Кроме выплаты мехра, Коран также предус- матривает содержание жены мужем. Но он не определяет, ни размера, ни качества содержания. Даются лишь следующие, довольно расплывчатые указания: «Достаточный пусть делает издержки по своему достатку; и тот, у кого жизненные потребности скудны, пусть делает издержки из того, что доставил ему бог» (Коран, с. 55, ст. 77). Или же: «Давайте им (женам) жительство там, где сами жительствуйте, со своим достат- ком, не огорчайте их, давая тесное помещение» (Коран, с. 65, ст. 6.). Характеризуя бесправное положение женщины того времени, С. Халикова пишет: «...пока женщина была девушкой... она работала на отца, работая не покладая рук, и отец еще попрекал: «Я тебя кормлю». Когда она становилась замужней, она работала на мужа, работала так, как ее заставлял работать муж, и муж же ее опять же попрекал: «Я тебя кормлю» (Халикова 1949b: 5). Муллы, ишаны и другие представители мусульманской религии уве- ряли, что установившееся отношение к женщине, как к существу низшему, по сравнению с мужчиной, исходит от бога и Мухаммеда – его пророка. Они вводили в заблуждение народ даже и в тех случаях, когда тот совершенно недвусмысленно высказывался по тем или иным вопросам. Так, в отношении образования он со всей ясностью указывал: «Аль Эльми фаризотун – аль кюлли муслимун на муслимати», т. е. учение обязательно одинаково для мусульман и мусульманок. «Отцы священной Бухары», полностью игнорируя этот завет, стремились держать все население в тем- ноте и невежестве, чтобы легче обеспечить их повиновение в стране, име- ющей богатую древнюю культуру. Однако в особенно тяжелое положение 283 в этом вопросе ставилась именно женщина края, где, согласно местному «шариату», получение ею образования считалось вредным и ненужным, а религиозные чины эмирата заявляли, что чем женщина невежественнее, тем она будет послушнее. И в то же время, несмотря на крайне неблагоприятное социальное по- ложение, в истории общественно-политической и культурной жизни тад- жикского народа фигурируют имена прогрессивных поэтесс, писательниц. Из среды женщин вышел ряд подлинных борцов за права человека, ко- торые ясно видели социальные язвы, разъедающие страну, активно боро- лись против старых порядков, пропагандировали среди женщин-мусуль- манок передовые идеи. Им хотелось увидеть свой край богатым и куль- турным, а народ благоустроенным. Археологические и письменные источники Варзруда (Мавераннахра), относящегося к П–VII вв., свидетельствуют о том, что в этой части Хорасана широко была развита музыкальная культура. На стенах домов и дворцов древнего Пенджикента, Самарканда, Бухары, Хутталяна и других поселений домусульманского Варзруда обнаружены изображения жен- щин-музыканток, играющих на уде, рубабе, флейте, карнае и арфе. На сте- не одного из храмов Пенджикента найдено изображение богини, игра- ющей на арфе. Изображения богини с удом, рубабом, флейтой и скрипкой имеются и на каменных скульптурах, серебряных чашах, кувшинах, тер- ракотах, начиная с II в. до н.э. и кончая I–IX вв. н.э. Во дворце Хутталян-шахов таджикский археолог Э. Гулямова обнару- жила изображение двух богинь-музыканток в слоях IX в.. Одна из них играет на джигаке (скрипке), другая – на уде. Китайский источник сооб- щает, что в 773 г. царем Хутталяна были присланы к императорскому дво- ру женщины-музыкантки. Находки Э.Гулямовой, показывают, что Хутта- лян (совр. Хатлонская обл. Таджикистана) в древности был одним из му- зыкальных центров Хорасана. Изображение богинь с разнообразными муз- ыкальными инструментами из Варзруда свидетельствует о том, что у предков таджикского народа (бактрийцев, согдийцев) была богиня музы- ки. Музыка считалась священным ремеслом, поэтому музыкантам покро- вительствовали цари, что обусловило высокий уровень развития музы- кального искусства (Якубов 1989: 35–39). Следует отметить, что во владениях среднеазиатских ханств, в том числе Бухарских эмиров, издавна существовали дворцовые музыкально- драматические труппы. Вот как описывает этот процесс Нотебай: «В од- ном из кишлаков Кокандского уезда мне пришлось быть на свадьбе мес- тного бая. Бай не хотел, ударит лицом в грязь, и сделал свадьбу на славу. Свадьба была сыграна, как и все свадьбы туземцев, с тем лишь различием, что была приглашена труппа «уничи» (самодеятельные театрализованные игроки – С.Б.). Труппа эта приглашается на кишлачные «туи» (свадьбы) только в исключительных случаях и только богатыми, хотя расходы, вы- зываемые этим, крайне не значительны и плата всегда зависит от усмот- 284 рения хозяина. В большинстве случаев, содержательниц дают подарки, в виде материй на платье и «мурсак» (женский халат), а девушкам «уничи» – деньгами. Труппы уничи существуют с давних времени – она состоит под руководством опытной, в специальном их искусстве, женщины и из 4– 6 девушек. Общежитие труппы зиждется на товарищеских основаниях; ру- ководительница, ни каких прав на учениц не имеет, но в видах поддер- жания репутации труппы она может не пустить на арену девушку, не подготовленную вполне к действию. В труппу вербуют девушку более или менее красивую, но непременно с голосом; они обучаются пению, танцам, игре на дутаре (двухструнный музыкальный инструмент), чилдирма (буб- на без погремушек) и разными другими играм; подготовка считается за- конченной, когда ученица, помимо перечисленного выше, в совершенстве усвоить манеры светской женщины, в смысле соблюдения всех правил приличия. Поэтому, являясь простыми увеселительницами в ханском дво- ре и в богатых слоях общества, уничи служили распространительницами моды в средних и низших слоях общества, по всем отраслям своих знаний, до костюмов включительно; им подражали, их копировали, в них влюб- лялись до самозабвения. Нечего добавлять, что поведение уничи в ханские времена было безупречно; малейшее сомнение закрывало им двери поря- дочных домов, а при улике, сами знаете, по головке тогда не гладили. Ни одна свадьба, ни одно увеселение в городах не обходилось и не обходится без них. Выдающиеся труппы приглашались даже в другие города. Нес- колько трупп имели постоянный доступ в женскую половину ханского дворца. Влияние подобных уничи было понятно, так как они вербовались действительно из выдающихся женщин того времени (Нотебай 1902). Эмансипировать туземную женщину, а через нее и все туземное насе- ление, вне сомнения, есть одна из крупнейших задач русского общества; сознание этого, по-видимому, проникает в него, но за нетвердым уясне- нием путей к ней ведущих, дело пока вращается в области прекрасных слов. Неудержимая волна европейской цивилизации, достигнув сюда, без сомнения, проникнет и в туземную жизнь, как бы она не казалась зам- кнутой теперь, но весь вопрос в том: снизу или сверху проникает она. В каком виде проникает русская культура в туземную среду снизу – отчасти обрисовано в настоящей статье, а также в статьях указанных выше. Если бы русское общество, изменив свой взгляд на туземцев «сверху- вниз», стало бы водить с ним хлеб-соль и познакомило его с лучшими сво- ими сторонами жизни, то положило бы начало проникновению света ци- вилизации – сверху. Мусульмане, имевшие и имеющие общение с русски- ми семьями, не только перенимают внешнюю обстановку, но и отдают своих детей обоего пола учиться в гимназии реальные училища. Женщи- ны, туземки, получившие образование, всегда стоят крепко на ногах, соз- навая, что она – как все. Туземки же из уничи, если и откроют лица, будут всегда одиноки, без всякой опоры и влияния (Нотебай 1902).

285 Как отмечает А. Раджабов, одним из ярких классиков таджикской культуры XIIв. была Мунисо Махасти Ходжанди. В историко-литератур- ных источниках говорится, что Махасти была не только одаренной и из- вестной поэтессой, но и выдающейся музыкантом своего времени. С детства она обучалась игре на музыкальных инструментах, изучала ос- новы теории музыки у известных деятелей культуры своего времени. Вскоре приобрела широкую известность как прекрасная певица, музыкан- тша и теоретик музыки. Многих покорил ее абсолютный музыкальный вкус и оригинальная интерпретация музыкальных произведений. Обладая прекрасным голосом и в совершенстве владея искусством пения, она на- чала с исполнения народных музыкальных образцов, впоследствии сама стала сочинять изумительные песни и уже в двадцатилетнем возрасте прославилась во всем Мавераннахре и Хорасане. Выезжая в культурные центры того периода – Занджану, Карабах, Машхад, Балх, Гянджа и Тебриз, она восхищала своим прекрасным исполнительским и творческим дарованием. Во всех музыкально-литературных состязаниях поэтесса с большим умением и мастерством демонстрировала богатые художествен- но-эстетические, древние исполнительские традиции родного Ходжента. О ее незаурядном таланте многочисленные сведения приводят таджикско- персидские историки, литераторы и теоретики музыки. Она поддерживала творческие контакты со многими учеными, теоретиками музыки своего времени и благодаря эрудиции, незаурядной памяти ее назвали «Госпо- жой, знающей тысячи песен». В поэтическом наследии Махасти красочно и образно представлен богатый мир музыки. Она внесла выдающийся вклад в развитие музыкальной культуры таджикского народа XII в. (Раджабов 1986: 225- 226). Широко известная таджикская писательница Зебуниссо (1638-1701) писавшая под псевдонимом Махви (сокрытая), еще в XVII в. поднимала протест против угнетения и бесправия женщины Востока. Зебуннисо родилась в Дели. Дочь императора Индии Аурангзеба Оламгира. Поэтесса, писала на фарси, преимущественно газели. Трагедия личной жизни, мрач- ная атмосфера окружавшей действительности влияли на творчество Зебун- нисо, она рано и глубоко поняла тяжесть бесправия женщины перед рели- гией ислама и законами феодального деспотического государства. В сти- хах, проникнутых мукой и слезами обреченной на одиночество женщины, нередко светится огонь надежды, мысль об освобождении личности. «Стоны Махви, - пишет она, - ранят мир, но в мире нет никого, кто мог бы сочувствовать этим стонам и слезам бесправных и угнетенных женщин, которые, находясь даже в эмирских богатых дворцах и гаремах, живут как птички в золоченых клетках» (Халикова 1949b: 16). В юности поэтесса обучалась грамоте у одной из выдающихся учительниц своего времени - Хафизы Марьям . Получив дворцовое воспитание под руковод- ством поэтов и ученых, она изучила арабский язык и усвоила основы сти- хосложения и музыкального искусства, законоведения и логики, прояв- 286 ляла интерес к изучению философии и истории, затрагивала в своих произведениях сложные философско-нравственные проблемы. Зебуннисо внимательно приглядывалась к окружающей ее жизни и высказывала несогласие с господствующими в то время условиями, попи- равшими свободу человека. Поэтесса живо ощущала связь с родным наро- дом: «Хоть я и дочь властителя, но чело мое , я обращаю к беднякам». Она осталась в памяти своего народа как поэтесса, воспевавшая человеч- ность, любовь к жизни и природе. Произведения поэтессы дошли до роди- ны ее предков и стали любимыми. Поэтесса по традиции своего времени создавала стихи на персидско-таджикском языке. Сегодня ее творчество широко известно в Индии, Иране, Афганистане и Средней Азии. Пристрастие к грабительским войнам, кровавым расправам с против- никами, жестоким казням и пыткам не мешало монгольским императорам любить изящную словесность, живопись, музыку и слыть щедрыми меценатами. Пожалуй, лишь один Аурангзеб был равнодушен к искус- ствам (известно, что он запретил музыку при своем дворе) и откровенно предпочитал поэтам солдат. Его дочь Зебунниса, пожизненно заключенная им в замок, в послании к отцу писала:

О сладкоголосый соловей, замолчи и останови свой вопль. Нежная натура султана не выносит пения. Газели Мой облик на Лейлы похож, а в сердце пыл Меджнуна скрыт, Но как в пустынный дол уйдешь: сильнее пут, увы, мой стыд. Над розой соловей шальной поет - мой робкий ученик, И мотылек, обучен мной, огнем моей любви горит. На лике - лишь румянца след, а в моем сердце пышет кровь, - Не так ли до поры свой цвет и хна, как я мой пыл, таит? Всю тяжесть бедствий и утрат взвалила я на небосвод, - От тяжкой ноши крив-горбат, завесой скорби он закрыт. Дочь шаха я, но уж давно я к долу бедности бреду: Я именем красна - оно не зря "Зебунниса" звучит! Перевод С. Иванова (Халикова 1949b: 16).

В таджикской классической литературе известны также имена таких образованных и талантливых поэтесс, как Махзуна, Надира, Дилшоди Барно, Анбаротун, Назима Ханум, которые, несмотря на тяжелую, бес- правную долю, приобщались к знаниям, создавали произведения, в кото- рых рисовали картины своей тяжелой и горькой судьбы. Особо заметное место в истории общественной мысли таджикского народа занимает де- ятельность поэтессы Дилшодотун (псевдоним Барно) из города Ура-Тюбе и ее школы, проникнутой идеями просвещения и сближения с передовой русской культурой. «Будучи учительницей, поэтесса Дильшодотун была, – отмечает Ф. Хусаинова, – просвещенной, с уклоном к поэзии, умной женщиной своего времени... писала также стихи под псевдонимом Барно. Дильшод учила своих учениц знанию классиков восточной литературы...»

287 (Мухтаров 1969: 52). Жизнь народа для Дильшод и ее учениц стала шко- лой формирования их общественно-политических взглядов. «Бессилие на- рода Коканда и Ура-Тюбе, – пишет Дильшод, – не давало мне успоко- иться и отказаться от творческих занятий» (Мухтаров 1969: 151). В формировании общественно-политических взглядов Дильшод, пи- шет А. Мухтаров, – немаловажную роль сыграла литература прогрессив- но-демократического направления первой половины XIXв., в которой звучит критика существующего строя (Гульхани, Маъдан, Хозик, Лисони Худжанды и другие), а также присоединение Средней Азии к России. Имеется много фактов участия женщин таджичек и узбечек в рево- люционном движении начала XXв. Широко известна активная роль Хадым Джамалак в восстании 1916 г. в Ходженте, Н. Турсуновой, У. Тошматовой, X. Мухаммадаминовой, X. Камолходжаевой и других жен- щин, участвовавших в восстании в Аштской волости. (Халикова 1949a: 7). Разумеется, в силу господства строгих законов шариата и адата (тра- диции) женщина-мусульманка не могла равняться, например, с русской женщиной или играть в обществе ту роль, которую играли европейские женщины. Тем не менее, женщина-мусульманка не была безразлична к судьбе своего народа, своей родины, и в отдельных революционных собы- тиях принимала посильное участие. Стихи Дильшод, Анборотун, Назимы Ханум, участие женщины в революционных событиях конца XIX – начала XX вв. убеждают нас в том, что женщина края постепенно становилась все более активной силой общества. В «Истории переселенцев» Дильшод перечисляет имена поэтесс Ко- кандского ханства, давая им высокую оценку. Среди них – Надира, наз- ванная ею «царицей Ферганского владения», обладательницей высокого таланта в стихосложении и даже «поющим соловьем», Фидои, Манбону, Хафизаотун, Увайси, а также поэтессы Ура-Тюбе: Саидабону, Мастураой, Фазилатбону, Кароматой. Присоединение Средней Азии к России, распространение передовых идей и знакомство с русской культурой повлияло и на творчество, и на об- щественно-политические взгляды Дильшод и ее школы. Задачу поэтов, сама поэтесса в этот период понимает следующим обра- зом: «...Всякий, кто захочет узнать, какая же цель у поэта, (выяснит, что) именно судьбу народов описывают (друзья) поэзии. С песней народа дол- жны быть единодушными поэты, открыто и вовремя издает клич сад по- эзии» (Мухтаров 1969: 121). Следовательно, Дильшод считала, что поэт должен жить судьбой наро- да, описывать жизнь народа, идти в ногу с народом, присоединяться к его голосу. Интересны воспоминания Дильшод о своем учителе и наставнике, супруге – Тош-Махдуме: «Взяла в руки перо и (начала писать) стихи про жизнь народную, и руководствовалась всем, о чем наставлял учитель. Всякий раз, когда я собиралась написать газели про любовь и влюбленных,

288 учитель говорил: «Пиши всегда про любовь своего народа, Барно» (Мухтаров 1969: 120). Наставления своего учителя Дильшод, в свою очередь, передавала уче- ницам. Так, Анбаротун пишет: «Когда будете писать стихи, берите темой положение народа, чрезмерное восхваление выдающихся личностей явля- ется излишеством».

«Прежде всего, подумайте, каково житье-бытье народа, Всегда имейте смелость признать двухсторонний гнет»ю (Мухтаров 1969: 121).

Анбаротун резко порицает поэтов, которые служили господствующему классу и духовенству. Она, в противоположность им, ставит в пример по- этов-демократов – Мукими и Фурката. Поэт, по убеждению Дильшод, должен своим творчеством активно бо- роться с тиранией:

«О, милая моя, пиши газели, чтобы приверженцев стало больше и больше, Потолкуй немного про науку, чтобы ума-разума стало больше и больше, Что за черта: знание и просвещение стало скукой (в тягость) Будь глашатаем слова правды, чтобы отваги стало больше и больше» (Мухтаров 1969: 124).

В определении назначения поэта взгляды Дильшод и Анбаротун во многом совпадали с мнением среднеазиатских просветителей их времени, особенно по вопросу о служении народу. Видное место в творчестве Дильшод занимает положение трудящихся масс: «Почему народ родины (моей) так нуждается? Почему старые, молодые и вдовы нуждаются?»

Дильшод находила острые слова, чтобы осудить положение трудящих- ся, отсутствие у бедных права на протест, на свободу слова:

«Слова Корана, слово ислама только на устах, В наше время хлеб насущный только у сытых на устах, (Всякий вопрос) решается в пользу баев, у которых пища на устах, Бедняк лишен права говорить, у него удила на устах...» (Мухтаров 1969: 133).

И все же в стихах Дильшод звучит оптимизм:

"О милая, родная, не горюй, не тоскуй нисколько, Эти притеснения и угнетения, конечно, временны, Все страдания (твои) исчезнут из твоей головы,

289 Время, наконец, смилостивится хоть раз, (В этом) у меня в душе нет никакого сомнения» (Мухтаров 1969: 134).

В творчестве Дильшод видное место также занимают обличение про- извола феодалов, отношение к религии, положение женщин.

«Угнетенная женщина, если сняв чадру, станет гурией, То в благодарность за это, музыкант, в руки рубаб возьми» «Пойте вы без стеснения про свободу, Пусть услышат вас в Ташкенте, Коканде, Ходженте и Фергане...» (Мухтаров 1969: 150).

Дильшод, а за ней и Анбаротун в то время сумели найти в себе силы, чтобы осудить бесправное положение женщины, по- своему оценить срав- нительно свободную жизнь русской женщины и стать сторонниками такой свободы:

«В то время (тогда будет) новая девушка, новые женщины, новая мать, Подобно полному плодов саду, дадут они новые плоды. Барно в эту светлую эпоху, найдет свое счастье, В газелях своих напишет она (отразит) новый мотив, новые строки» (Мухтаров 1969: 151).

Социально-культурные идеи в творчестве Дильшод, прежде всего, от- ражались в тематике присоединения Средней Азии к России, ненависти к феодальным правителям края, которых она сравнивает с куклами, которых легко было обезглавить и которые были беспомощны перед русскими:

"Пришли русские, одного за другим завоевывая ханов и эмиров, Обезглавливая их, как маленьких кукол" (Мухтаров 1969: 152).

Выражая социально-культурные идеи в своих произведениях, Дильшод говорила, что между разноязычными и инаковерующими людьми не видит различия:

«И ты человек с двумя руками, с двумя ногами, бровями и глазами, И взгляд твой, как у араба, русского, европейца, (о, еврей)» (Мухтаров 1969: 153).

Положительное отношение Дильшод к присоединению Средней Азии к России видно и из последующих высказываний, которые можно отнести к концу XIX или к началу XX в. Так, после завершения строительства же- лезной дороги Самарканд-Коканд (1898) она дважды совершила по ней по- ездку в Ура-Тюбе и сумела оценить значение этой дороги и труда тех, кто ее строил – русских специалистов: «После тех наблюдений я смогла сделать заключение, что сейчас положение народа в тысячу раз лучше по-

290 ложения (его) при старом мусульманском порядке Истравшана» (Мухтаров 1969: 155). В творчестве Дильшод воспет дух дружбы народов. В период меж- доусобных войн она призывала жителей одного города к братству с насе- лением других городов, особо акцентируя на этом внимание своих сооте- чественников из Ура-Тюбе и Коканда в 30-е гг. XIX в.

«О, люди, если прибудете в Коканд, ни в коем случае не раните сердце (того народа) Между двумя народами обладательницей знаний, я ушла»

Дильшод, призывая своих земляков к миру и дружбе с населением Ферганы, пишет:

«Народу страны Ферганы (будь) наставником громогласным, Среди подданных следуй доброте миролюбия» (Мухтаров 1969: 161).

Желая мира и спокойствия Фергане, поэтесса в одном из своих стихов заявляет:

«До конца дней моих размышляла я про нашу эпоху, Воспевала я мир для края и народа Ферганы» (Мухтаров 1969: 62)

Идеи дружбы народов вдохновенно выразила Дильшод в стихотворе- нии о евреях:

«Почему состояние такое печальное, в чем твоя вина, о, еврей? Осведомляться о здоровье (твоем) утомительно (для тебя) когда стонешь, о, еврей? Отчего ты всегда опоясан этим тонким шнуром? О национальности ли твоей свидетельствует этот знак, о, еврей? ... У нас веселье, празднества популярны в народе, Нигде я не вижу, где место твоих гуляний, о, еврей? .Расскажи про свою печаль, пусть Барно напишет в (своей) книге (памятке), Во время проверки, пусть будет тебе защитой, о, еврей» (Мухтаров 1969: 164)

Эти высказывания Дильшод во всей полноте отражают интернаци- ональный дух поэтессы. В творчестве Дильшод звучат также мотивы значимости образования, науки, изучения различных отраслей знания. Вот как она говорит о зна- чении образования:

«Из среды обученных выходят много ученых, Распространителей науки, просвещения, ораторов, Много крестьян, чудеса из земли добывающих,

291 На счастье угнетенным выходят много образованных мудрецов, Очарованной Барно из Коканда достойна эта книга». (Мухтаров 1969: 171)

С нежностью пишет поэтесса и о книге:

«Самым близким и дорогим другом, лекарством от недуга является книга, Мой помощник, собеседник и самый лучший друг-книга» (Мухтаров 1969: 170).

Дильшод призывает людей к получению образования. По ее твердому убеждению, к образованию должны стремиться все люди, включая крес- тьян. Из среды обученных людей, считает Дильшод, выходят ученые, ора- торы, просветители, мудрецы, которые так нужны для счастья угнетенных. Дильшод считала, что образование необходимо не только мужчинам, но и женщинам. Мысли Дильшод о науке, просвещении, путях достиже- ния знаний, отношении к образованным людям, ее призывы к образова- нию всех слоев населения, включая крестьян и женщин, ярко высвечивают общественные взгляды Дильшод, которая самые большие свои надежды возлагает на образованных людей, в лице которых и хотела видеть разум- ных руководителей угнетенного народа. Таким образом, творчество Дильшод, Анборотун, Назимы Ханум и ря- да других их сподвижниц показывает, что женщины Средней Азии, в том числе таджички, в прошлом, особенно в начале XX в. не были безучастны к судьбам своего народа, к общественной жизни, к борьбе народа за свет- лое будущее, в котором «счастливое поколение» будет лакомиться плода- ми в саду, посаженном Дильшод:

"Когда поспеет – сладки, бесподобно сладки его плоды, Многие считают мой сад примером для счастливого поколения" (Мухтаров 1969: 179).

В оценке присоединения Средней Азии к России, в призывах к дружбе между народами, в том числе и особенно с русским народом, мысли Дильшод, Анбаротун и ряда других просветительниц в принципе совпа- дают с идеями других просветителей второй половины XIX – начала XX вв., однако им удалось гораздо глубже разобраться в некоторых аспектах раскрепощения народа. Поэтессы в своем творчестве глубоко разрабатывали многие крупные социальные проблемы, которые выпали или почти выпали из поля зрения некоторых других просветителей. В первую очередь, это касается поло- жения и места среднеазиатской женщины в общественно-политической жизни. Свободная русская женщина в творчестве А. Дониша, Мукими, Фурка- та и ряда других не стала примером для мусульманской женщины. Жен- 292 щины-просветительницы блестяще заполнили и эту лакуну в содержании таджикского движения просвещения. Русская революционная мысль сыграла большую роль в формировании общественно-политических взглядов Дильшод, Анбаротун и их последова- тельниц. По некоторым социальным вопросам они высказали настолько радикальные мысли, что это следует рассматривать как серьезный шаг вперед, к идеям революционной демократии. Эмансипировать туземную женщину, а через нее и все туземное насе- ление, вне сомнения, было одной из крупнейших задач просветительских течений того периода; сознание этого, по-видимому, проникает в него, но без уяснения ведущих к ней путей. Неудержимая волна европейской цивилизации, без сомнения, прони- кала и в туземную жизнь, как бы она не казалась замкнутой тогда. Русское общество, изменив свой взгляд на туземцев «сверху-вниз», стало водить с ним хлеб-соль и познакомило его с лучшими сторонами своей жизни, этим было положено начало проникновению света цивилизации – сверху. Му- сульмане, имевшие общение с русскими семьями, не только перенимали внешнюю обстановку, но и отдавали своих детей обоего пола учиться в русско-туземные школы, гимназии, реальные училища. Женщины-тузем- ки, получившие образование, стояли крепко на ногах, сознавая, что они – как все. Они внесли заметную лепту в развитие специфических нравствен- но-этических норм этнопедагогики края, связанных, прежде всего, с жиз- нью и бытом женщин – мусульманского Востока.

ЛИТЕРАТУРА:

Книга…: Книга персидских женщин / Китоби Кульсум-нама. Туркестанские ведомости. 1912, № 207. Коран: Коран /пер. И. Ю. Крачковского/. М.: МНПП «Буква», 1991, 528с. Мухтаров 1969: Мухтаров, А. Дильшод и ее место в истории общественной мысли таджикского народа в XIX – начале XX вв. Душанбе: Дониш, 1969, 372с. Нотебай 1902: Нотебай. Гейши в Средней Азии. Русский Туркестан. 1902, 2 августа. Раджабов 1986: Раджабов, А. Ходжент и музыкальная культура таджиков / А. Раджабов // Исследования по истории и культуре Ленинабада. Душанбе: Дониш, 1986, 255с. Халикова 1949a: Из письма женщин Средней Азии женщинам Закавказья // Халикова С. А. Женщины советского Таджикистана. Душанбе, 1949, 95с. Халикова 1949b: Халикова, А. Женщины Советского Таджикистана / А. Халикова. Душанбе, 1949, 95с. Якубов 1989: Якубов, Ю. Музыкальная жизнь Хорасана в эпоху Барбада /Ю. Якубов // Известия АН Таджикской ССР. Серия востоковедение, история, филология. Душанбе, 1989, №1.

293 NESTAN SULAVA Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University Akhaltsikhe State Education University

Two Ways of Obtaining Heaven’s Citizenship in Byzantine and Georgian Hagiography

Core essence of heaven’s place and heaven’s citizenship in religious literature highlights the unity of two places – place on earth and place on heaven. It describes a spiritual image of these two worlds, while the heaven’s habitant being truly sublime and elevated from earth, is joined to eternity. In religious doctrine the definitions “angel-like living” and “earth’s man and heaven’s angel” are given, by which hagiography describes the human beings being close to God. Hence, there are two types of monastic living: firstn can be attributed to those monks, who are involved in religious life and are carrying out practical activities parallel to that; csecond - to those living separately from everything, such as those living ascetic life in caves, deserts.

Key words: Georgian Hagiography, ascetic life, heaven's citi zenship.

nestan sulava saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti axalcixis saxelmwifo saswavlo universiteti

zeciuri moqalaqobis mopovebis ori gza bizantiur da qarTul hagiografiaSi

saRvTismetyvelo literaturaSi zeciuri qalaqisa da zeca- Ta moqalaqobis saRvTismetyvelo arsi warmoaCens ori samya- ros, ori qalaqis _ zeciuri da amqveyniuri qalaqis erTianobas. masSi asaxulia am ori samyaros mkvidris sulieri xat-saxe, ro- melTagan zesTasoflis mkvidri, yovelive amqveyniurisagan da amqveyniurze amaRlebuli, drosivrculad maradiulobasa da zesTaqalaqSia. saRvTismetyvelo moZRvrebaSi ganmartebulia `angelozebrivi cxovreba~ da `zecisa kaci da queyanisa angelo- zi~, romlebiTac hagiografia RmerTs mimsgavsebul adamianebs warmoaCens. `angelozebriv yofas~ Teoriuli TvalsazrisiT gansazRvravs wm. grigol noseli TxzulebaSi `kacisa agebule- 294 bisaTvis~. wminda mamebi TavianT saRvTismetyvelo anTropolo- giur Sexedulebebs amyareben kacobriobis arsebobis sam saf- exurze: 1. samoTxiseuli _ ucodveli, 2. amsofluri _ cod- vili da 3. momavali zesTasofluri _ ganaxlebuli, aRdgomis Semdgomi, maradiuli siyvarulis periodi. wm. grigol noselis azriT, codvisagan ganwmendili da pirvelsaxes mimsgavsebul- miaxloebuli adamianis sulieri cxovreba mis amqveyniur cxov- rebazea damokidebuli, igi gansazRvravs mis sulier momavals. es Tvalsazrisi asaxulia hagiografiaSi, romelic Tavis damoki- debulebas amJRavnebs adamianis SesaZleblobisaTvis misawvdo- mi, meore safexurisadmi. bizantiuri da qarTuli hagiografiuli Txzulebebis saxis- metyvelebis mimoxilviT wmindanTa sulieri cxovrebis umaRles safexurad warmoCndeba zecaTa moqalaqobis mopoveba amqveynad gaweuli Rvawlis Sedegad. maTSi damkvidrda wmindanis ori ti- pis xat-saxe: `zecisa kaci da queyanisa angelozi~ da `angelo- zebrivi cxovrebis~ mimyoli moRvawe. `zecisa kacisa da queya- nisa angelozis~ da wmindanis `angelozebrivi cxovrebis~ kva- lobaze hagiografiaSi, kerZod, `cxorebaTa~ JanrSi, bermonaz- vnuri cxovreba-moRvaweobis ori tipi SeiniSneba: 1. `zecisa ka- cisa da queyanisa angelozi~ imgvar bermonazonTa simbolur xat-saxed warmogvidgeba, romlebic saeklesio-samonastro cxovrebaSi arian CarTulni da sulier RvawlTan erTad praqti- kul saqmianobasac ewevian; sxvagvarad esaa lavruli samonas- tro cxovreba; 2. `angelozebrivi cxovreba~ imgvar wmindanTa saxes warmoaCens, romlebic ganmartoebiT imyofebian RvawlSi da romelTa sxvadasxvagvari saxeobebia cnobili: udabnoSi ganmdgari bermonazvnebi, mRvimis mkvidrni, mZovarni... orive tipis bermonazvnuri cxovreba-moRvaweobis mizandasaxuloba erTia: zeciuri moqalaqobis mopoveba. zeciuri moqalaqobis mopoveba adamianis mier amqveyniuri cxovrebis `usrulesad ganvlazea~ damokidebuli. areopagitu- li TvalsazrisiT, WeSmaritebas, romelic zeciuri moqalaqobis safuZvelia, mxolod rCeulni eziarebian da igi mxolod Rirse- ulTaTvis gacxaddeba. areopageliseuli `grZnobadTa saxeTa~ simboloebis siRrmiseul arss miuTiTebs, romelic saxismetyve- lebiTi warmosaxvis RerZuli sayrdenia da romlis saSuale- biTac gaiazreba wmindani hagiografiaSi. hagiografia individs, xasiaTs, pirovnebas ki ar xatavs, aramed xat-saxes, dadebiTs an uaryofiTs, asaxavs. wmindanis saxis idealurobis gansamarteb- lad SeiZleba davimowmoT fsevdo-dionise areopagelis ioane RvTismetyvelisadmi epistole, romlis mixedviT, `saCinoni xatni arian xilulni ese uxilavTa maTTÂs~, rac imas gvagulis- xmebinebs, rom xatis meSveobiT adamiani uaxlovdeba gamouTqme-

295 lisa da RvTaebrivis Secnobas, aqedan gamomdinare, wmindanis saxe RvTaebrivi sikeTiT, siyvaruliT, saTnoebiT, RvTisadmi Si- SiT, sulgrZelobiT, moTminebiT, rwmeniT aRsavsea, xolo misi qmedeba RvTaebrivi sikeTisaken midrekilia da RmerTTan Ser- TviT sruldeba. wmindani absoluturad srulyofilia, masSi, r. siraZis sityviT, `ar gveZleva av-kargis dialeqtikuri Tanaar- seboba~. hagiografiul TxzulebaSi dadebiTi da uaryofiTi personaJis saxe sworxazovnad warmoisaxeba. hagiografiasa da himnografiaSi wmindani saxeTa paraleliz- mis principiT, anu, ufro siRrmiseulad, arsobrivad rom gan- vmartoT, ipodigmur-paradigmuli struqturiT warmoCndeba. Tumca, uTuod unda aRiniSnos sxvaoba hagiografiasa da himnog- rafias Soris wmindanis saxis warmosaxvisas, radgan Tu ipodig- mur-paradigmuli struqtura himnografiisaTvis umTavresia, RerZulia, ZiriTadia, hagiografiisaTvis igi erT-erTi gamom- saxvelobiTi saSualebaa. es sakmaod didi ganmasxvavebeli niSani Zveli da axali aRTqmis wignTa saxismetyvelebasa da TviT bib- liur wignTa ori gansxvavebuli, magram uerTmaneTod warmo- udgeneli nawilis gansxvavebuli saxismetyvelebis principebs efuZneba. saRvTismetyvelo moZRvrebaSi ganmartebulia `angelozeb- rivi cxovreba~, romliTac hagiografia RmerTs mimsgavsebul adamianebs warmoaCens. `angelozebriv yofas~ saRvTismetyvelo- Teoriuli TvalsazrisiT gansazRvravs wm. grigol noseli TxzulebaSi `kacisa agebulebisaTvis~, romlis mixedviT igi aR- dgomis Semdeg mkvidrdeba: `da aRdgomaÁca guauwyebs, viTarmed cxorebaÁ igi momavali angelozebri yofad ars~ (Satberdis krebuli 1979: 100). wminda mamebi TavianT saRvTismetyvelo an- Tropologiur Sexedulebebs amyareben kacobriobis arsebobis sam safexurze: 1. samoTxiseuli _ ucodveli, 2. amsofluri _ codvili da 3. momavali zesTasofluri _ ganaxlebuli, aR- dgomis Semdgomi, maradiuli siyvarulis periodi. wm. grigol noseli sagangebod msjelobs `angelozebrivi cxovrebis~ Sesa- xeb samoTxeSi mkvidrobisas, e. i. kacobriobis ganviTarebis pir- vel safexurze, da adamianis sulis zesTasofelSi damkvidrebis Semdeg, e. i. mesame safexurze: `maSin cxovelni igi iyvnen viTar- ca angelozni. xolo moswavebaÁ cxorebisa mis pirvelisaÁ, vi- Tarmed msgavs iyo igi angelozTa cxorebasa, miT gueuwya, rame- Tu miqcevasa mas Cuensa miemsgavsos cxorebaÁ Cueni angelozTa cxorebasa. da aw angelozTa Soris ara ars meuRlebaÁ da arian igini friad da mraval gund, viTar igi gÂTxrobs daniel Cu- enebasa mas Sina missa. da ukueTumca ara gardasrul viyveniT we- sisa misgan angelozTaÁsa, ukue ara gÂÃmda, raÁTa iyos ganmrav- lebaÁ Cueni meuRlebiT, aramed viTarca-igi ars simravlÀ ange-

296 lozTaÁ TÂnier amisa. da ars igi mougonebel da ver gulisÃmis- sayofel~; `da viTarca igini mraval arian TÂnier meuRlebisa da rameTu miqcevaÁ igi kacTaÁ wessa zeda angelozTasa aRdgomasa mas moaswavebs, viTarmed iyvnesve viTarca angelozni~ (Satber- dis krebuli 1979: 97). zemoTqmulis mixedviT Cans, rom samoTxis mkvidri pirveli adamianebi angelozebrivad cxovrobdnen, mxo- lod codviTdacemis Semdeg SeiZines maT `pirutyvebrivi~ gam- ravlebis unari, razec godebda daviT winaswarmetyveli: `kaci pativsa Sina iyo da ara gulisÃma-yo~, `hbaZvida igi pirutyuTa da miemsgavsa maT~ (fs. 48, 20); xolo aRdgoma, meored mosvla adamians saSualebas aZlevs, raTa sulis zesTasofelSi moxved- riT isev emsgavsos angelozs. wm. grigol noselis azriT, codvisagan ganwmendili da pir- velsaxes mimsgavsebul-miaxloebuli adamianis sulieri cxov- reba mis amqveyniur cxovrebazea damokidebuli, igi gansaz- Rvravs mis sulier momavals. wm. grigol noselis moZRvrebiT, aRdgomis saidumlo kacobriobis cxovrebas angelozTa sworad warmoaCens, rac imas gulisxmobs, rom samoTxidan gamodevnili adamiani, romelic mudmivad zrunavs da miiltvis dakarguli zesTasoflis kvlav mosapoveblad, angelozTa msgavsad cxov- robs da icxovrebs (Satberdis krebuli 1979: 99). es Tvalsaz- risi asaxulia hagiografiaSi, romelic Tavis damokidebulebas amJRavnebs adamianis SesaZleblobisaTvis misawvdomi safexuri- sadmi, kerZod, meore safexurisadmi; hagiografia adamianis Sinagan samyaroSi cdilobs garkvevas, aris Tu ara SesaZlebeli adamianis sulieri msgavseba RvTisadmi, adamianis RmerTTan zi- areba da ganRmrToba. am mosazrebis dasadastureblad davimowmeb erT epizods giorgi merCulis `wm. grigol xanZTelis cxovrebidan~: klar- jeTSi Casuli wm. grigol xanZTeli sulieri cxovrebis `ange- lozebrivad~ warmarTvas varaudobs. opizaSi myofs esmoda udabno adgilebSi damkvidrebul martodmyofTa angelozebri- vi cxovrebis Sesaxeb da Tavadac surda am gzas dasdgomoda. da- vimowmeb teqsts: `xolo mamasa grigols swadoda martod dayu- debaÁ, rameTu esmoda angelozebrivi cxorebaÁ martod myofTaÁ maT sivrcesa mas Sina udabnoÁsasa, romelni-igi izardebodes mZovarTa saxed mwuanviliTa da xiliTa, xolo romelnime mci- rediTa puriTa da romelTaÁme esmoda saxeli da romelnime fa- rulad iyvnes~ (Zeglebi 1963/1964: 253). am mizniT gaeSura igi xanZTis midamoebisaken. eZebda iseT adgils, sadac martod dayudeba da angelozebrivi cxovreba SeeZleboda. opizis mo- nasteri aseTi ar iyo, igi mamaTa monasteri iyo. giorgi merCu- lis hagiografiuli Txzulebidan Cans, rom wm. grigolma winas- war jer kidev ar icis, ar aqvs ganWvretili, rogor gzas miuTi-

297 Tebs ufali sulierebis sawvdomad, man RvTis gangeba unda gamo- icnos da dahyves mas. amitom wm. grigol xanZTelis sulieri mo- mavali TandaTanobiT unda gamoikveTos, qmedebaSi unda warmoC- ndes, RmerTTan uSualo kontaqtma unda gansazRvros misi su- lieri momavali. wmindanis sulieri misia misma moRvaweobam da zneobriv-eTikurma orientirebma unda warmarTos. sulierebiT yovelmxriv Semkuli, saRvTismetyvelo litera- turaSi Rrmad ganaTlebuli wm. grigol xanZTeli is pirovnebaa, romelsac RmerTma udidesi sulieri misia daakisra, xolo am misiis aRsrulebisaTvis mxolod `angelozebrivi~ cxovreba- moRvaweoba ar iyo sakmarisi. amisTvis aucilebeli iyo, igi gam- xdariyo `zecisa kaci da queyanisa angelozi~. misi qmedeba-moR- vaweoba ise unda warimarTos, rom unda `aRematos momavalTa JamTa~ (Zeglebi 1963/1964: 269). rogorc mose winaswarmetyvels amcno RmerTma, rom mas unda gamoeyvana uflis rCeuli eri egviptis monobidan da waeyvana aRTqmuli qveynisaken, rogorc samoel winaswarmetyvelma uflis nebiT daasxa xeli daviT winaswarmetyvels da scxo, rogorc yovladwmida RvTismSobels gabriel mTavarangelozma auwya misi momavali RvTismSobloba, ise wm. grigol xanZTels udabnoSi `angelozebrivad~ mcxovreb- ma Ãuediosma amcno misi momavali sulieri misia, misi imgvari cxovreba-moRvaweoba, rom hagiografiuli Txzulebis avtors misTvis ewodebina `zecisa kaci da queyanisa angelozi~. amcno, rom xanZTaSi wm. grigols unda aeSenebina mamaTa monasteri da safuZveli Caeyara bermonazvnuri cxovrebisaTvis. Ãuedioss swored es misia akisria, man unda amcnos uflis neba da moamzados wm. grigoli misi moRvaweobis miznis Sesacnobad. TviT Ãuediosi Tavisi `angelozebrivi~ cxovrebis aRsrulebis win ambobs: `mival dRes banaksa ucxosa da RmrTisa saydarTa sa- SinelTa~ (Zeglebi 1963/1964: 258). mamaTa pasuxic Sesaferisia: `ara xar ucxo banaksa mas wmidaTa angelozTasa, romelTa Tana suliTa maradis ixareb qristÀsa~... misi micvalebis Semdeg `ad- gili igi aRivso sulnelebiTa da angelozTa wmidaTa galobiTa, romelTa wariyvanes igi sixaruliT winaSe qristÀsa~ (Zeglebi 1963/1964: 258). aqedan naTlad Cans, rom wminda mamis Ãuediosis amqveyniur cxovreba-moqalaqobas `angelozebrivi~ cxovrebis tipi warmarTavs. am TvalsazrisiT sagulisxmoa daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi, romelSic monastris mamaTa cxovrebis wesis Sesaxeb aris saubari da romelic mamaTa yofis erT-erT mTavar niSnad miiCnevs `angelozebriv cxovrebas~: `mibrZana sasoman Cemman berman arseni da TÂT sulierman berman moZRuarman Cemman iovane, raÁTamca wessa zeda sÂmeonwmidissa davsxen monastrisa mRÂmisa wesni, romeli TÂTmaT mier aRwerili vixile yovlad 298 SuÀnierad: ucTomeli gzaÁ, da wesieri cxorebaÁ, da angelozeb- ri moqalaqobaÁ, raÁTa RmrTisaTÂs oden gankuTvnilni, mas mxo- losa, TÂnier sawuTisaÁsa zrunvisa hzraxviden da winaSe RmrTi- sa meoxebad kadnier iyvnen~ (silogava 2003: 120). hagiografiasa da himnografiaSi wmindanis sulieri xat-saxe, misi ganviTarebis etapebis gaTvaliswinebiT, gansxvavebulad warmoCndeba. maTi warmosaxvis principebi emyareba adreuli Sua saukuneobrivi literaturis specifikas, epoqis msoflmxedve- lobasa da ideologias, zneobriv-eTikur principebs, esTeti- kur fenomens. hagiografia da himnografia mxolod Janris, an avtorTa azrovnebis wess ki ar warmoaCenen, aramed maTi Seqmnis epoqis suliskveTebas, msoflmxedvelobas, mxatvrul-esTeti- kuri fenomenis xarisxsa da dones asaxaven. wmindani hagiografiuli literaturis specifikuri xat- saxeebiTaa warmoCenili: hagiografi da himnografi wminda mamas, amqveynad gaweuli Rvawlis gaTvaliswinebiT, religiuri, saxis- metyvelebiTi Sinaarsis momcveli saxeebiTa da xatebiT moixse- niebs. misi saRvTismetyvelo da amqveyniuri Rvawli Sezavebulia antinomiur principze agebul parabolaSi: `zecisa kaci da queyanisa angelozi~, romlis binaruli semantikuri veli uv- rcelesia da igi sagangebo dakvirvebas moiTxovs. igi gav- rcelebulia bizantiur da qarTul hagiografiaSi. `zecisa kaci da queyanisa angelozi~ is xat-saxea, romelic wm. saba ganwmendilis warmosasaxavad gamoiyena kirile skviTo- polelma Tavis hagiografiul TxzulebaSi: `queyanisa angelozi netari saba da zecisa kaci, brZeni da sarwmunoÁ moZRuari~... (mamaTa cxorebani 1975: 56); aseve iwodeba wm. maqsime aRmsarebe- li: `da iswaves misgan moqalaqobaÁ angelozebrivi da iqmnes zecisa kaci da queyanisa angelozi~ (kimeni 1918: 65). wm. maqsime aRmsareblis Sesaxeb naTqvami _ `iswaves misgan moqalaqobaÁ an- gelozebrivi~ _ mowmobs imas, rom wmindani angelozebriv cxov- rebas misdevda, anu igi gandegiluri cxovrebis mimdevari iyo da misi Rvawli orsave sofels swvdeba. wm. maqsime aRmsarebelma swored `zecisa kacisa da queyanisa angelozis~ RvawliT moipo- va zeciuri moqalaqoba: `vin ara gankÂrdes saTnosa mas da suli- ersa moqalaqobasa missa~ (kimeni 1918: 75); `romelman moqalaqo- baÁ igi uÃorcoTaÁ moige ÃorciTa miT mokudaviTa da uZluri- Ta~ (kimeni 1918: 103); `netari mamaÁ maqsime aRmsarebeli didiTa saTnoebiTa da mravliTa moRuawebiTa ganbrwyinda da SeerTo krebulsa wmidaTa mowameTa da RirsTa mamaTasa Tanamdeb varT Rirsisa mis da saRmrToÁsa moqalaqobisa misisa aRwerad da Sem- dgomTa naTesavTa saÃsenebeli datevebad~ (kimeni 1918: 60). qarTuli hagiografiidan gansakuTrebiT mniSvnelovania giorgi merCulisa da giorgi mciris hagiografiuli Txzulebe- 299 bi; kerZod, giorgi merCulis Txzulebis dasawyissa da dasas- ruls wm. grigol xanZTeli warmoCndeba rogorc `udabnoTa qa- laqmyofeli, zecisa kaci da queyanisa angelozi, sulierad mamaÁ da winamZRuari da maSenebeli xanZTisa da SatberdisaÁ~ (Zeglebi 1963/1964: 249-250). gardacvalebamde mcire xniT adre wm. grigol xanZTels esma xma zecidan. `da rameTu aqunda Cueule- baÁ zecisa wmidaTa mTavrobaTa xilvisaÁ sulsa mas marTalsa da aw maTganve sixarulisa ÃmaÁ esma ese: `nu geSinin moslvad Cuen Tana, msaxuro qristeso, sanatrelo, rameTu queyanisa angeloz- sa da zecisa kacsa giwess meufeÁ caTaÁ qriste. aw moved sixaru- liT da uflisa Senisa Tana ixarebd dausrulebelad, rameTu netar xar Sen Soris kacTa netarsa mas didebasa damkÂdrebad ganmzadebuli da mxiaruli saukunod~ (Zeglebi 1963/1964: 315). wm. grigolma `esreT Sehvedra suli ufalsa da SeerTo angeloz- Ta krebulsa, rameTu uÃorconi angelozni da sulni kacTani erT-buneba arian da sulsa kacisasa aqus metyuelebaÁ angelo- zebri~ (Zeglebi 1963/1964: 316). unda aRiniSnos, rom `zecisa kacisa da queyanisa angelozis~, rogorc wm. grigol xanZTelis, rogorc wm. giorgi mTawmidlis xat-saxis, saRvTismetyvelo TvalsazrisiT ganmartebisaTvis saWiroa sxva simboloTa gaTvaliswinebiT mis arsobriv raobaze msjeloba sinqroniul-diaqroniul aspeqtebSi; igi emyareba RmerTisa da pirovnebis urTierTmimarTebaTa gansazRvras, rac, Tavis mxriv, ukeT warmoaCens pirovnebis, anu wmindanis, Sinagan sulier samyarosa da misi moRvaweobis arss, daniSnulebasa da, zogadad, sulier misias. amave dros, uTuod gasaTvaliswinebe- lia sasuliero fenaTa moRvaweobis mravalsaxeoba da maTi saRvTismetyvelo Sefaseba. wmindanis zeciur moqalaqobas gansazRvravs hagiografiaSi gavrcelebuli wmindanis xat-saxis aRmniSvneli oqsimoroni `zecisa kaci da queyanisa angelozi~, romelic pirovnebis srul- yofilebas arsobrivad miuTiTebs. samecniero literaturaSi `zecisa kacisa da queyanisa ang- elozis~ Sesaxeb gamoTqmul mosazrebaTagan (k. kekeliZe, r. ba- ramiZe, l. grigolaSvili, n. gagoSaSvili, q. elaSvili, e. WeliZe) gamovyof l. grigolaSvilis, q. elaSvilisa da n. gagoSaSvilis statiebs, romlebSic sagangebo yuradRebaa SeCerebuli am xat- saxeze, rogorc wm. grigol xanZTelis simbolur gamoxatule- baze da ara rogorc zogadad wmindanis xat-saxeze. wm. grigol xanZTelis, rogorc `zecisa kacisa da queyanisa angelozis~, moRvaweoba konkretulicaa, anu amqveyniur dro- sivrcul arealSia moqceuli, da zesivrcul-zedroulic. mis wmindanur saxes, rogorc konkretul-istoriulsa da zedro- ul-zesivrculs, bibliuri winasaxeebi asazrdoeben da giorgi

300 merCule abrahams, moses, samoels miiCnevs mis sulier winapre- bad, arqetipebad. wm. grigol xanZTeli qristes mxedaria, viTar- ca sulieri siZlieris, mxneobis, samarTlianobis gamomxatveli da damamkvidrebeli. igi Tavisi daarsebuli eklesia-monastre- bisaTvis sagangebod amzadebs aRmosavlur-qristianuli ekle- siis ori mimarTulebis _ ierusalimur-sabawmiduri da kon- stantinopoluri saRvTismsaxuro tradiciebis safuZvelze Sedgenil `sibrZniT gansazRvrebul da mecnierebiT gabrwyinve- bul~ `friad ficxel~ wesdebas, romelic maRalzneobriv ide- alebs emyareba. swored es zneobrivi safaneli udevs safuZvlad wm. grigol xanZTelis mimarTvas gardacvlili dedebisadmi, romlebmac uzneo qalis cxedari ar Seiwynares. igi samjer amovarda miwidan. saWiro gaxda wm. grigolis epistole, raTa qalis cxedari im miwas mieRo, sadac wminda dedebi, monazvnebi ganisvenebdnen. droisa da sivrcis, zedroulobisa da zesivrculobis amgva- ri gaazrebiT xdeba SesaZlebeli `wm. grigol xanZTelis cxovre- baSi~ zemoxsenebuli epizodis saRvTismetyvelo TvalsazrisiT ganmarteba, romlis Tanaxmad, wm. grigolis, rogorc `zecisa kacisa da queyanisa angelozis~, sityvas Zala aqvs droSic da zedroulobaSic, amqveyniur sivrcesa da zesivrculobaSic. micvalebulis suls, iqneba igi codvili, an monanie, wmindanis Semweoba sWirdeba ganwmendisaTvis. giorgi merCulis hagiogra- fiul TxzulebaSi amgvar Semwed gvevlianebian wm. grigol xanZTeli da deda febronia. davakvirdeT deda febronias we- rils wm. grigol xanZTelisadmi, romelSic es ukanaskneli ze- cis angelozis TvisebebiTaa Semkuli da warmoCenili. wm. gri- golis saxismetyvelebiTad warmosaxvisaTvis gamoiyeneba epi- TetTa rigi, romlebic cxadad mowmoben, rom wmindanis pirov- neba RvTaebrivi TvisebebiTaa aRWurvili da wm. grigolis xat- saxec imgvaradaa warmoCenili, rogoradac hagiografiaSi gav- rcelebuli simboluri saxe `zecisa kaci da queyanisa angelo- zi~ gaiazreba. amasve adasturebs wm. grigol xanZTelis werili gardacvli- li dedebisadmi. gardacvlili dedebisadmi wm. grigolis, ro- gorc Semwis, meoxis mimarTvis Sedegad ganiwmindeba gardacvli- li codvili qalis suli, ris Semdegac gardacvlil monazonTa, gardacvlil dedaTa sulebic iwynareben mis suls da saflavis Rirsad cnoben. adarnesesTan myofi codvili qalis saxe, ro- gorc paradigma, wm. mariam megviptelis wmindanad qceuli ipo- digmuri arqetipiTaa nasazrdoebi. wm. grigol xanZTeli ki am epizodis mixedviTac `zecisa kacad da queyanisa angelozad~ warmoCnda.

301 asevea wm. giorgi mTawmideli warmodgenili `zecisa kacad da queyanisa angelozad~. giorgi mcire wminda mamas, amqveynad gawe- uli Rvawlis gaTvaliswinebiT, religiuri, saxismetyvelebiTi Sinaarsis momcveli hagiografiuli literaturis specifikuri xat-saxeebiTa da xatebiT moixseniebs. misi saRvTismetyvelo da amqveyniuri Rvawli Sezavebulia antinomiur principze agebul zemoT dasaxelebul parabolaSi: `zecisa kaci da queyanisa angelozi~, romlis binaruli semantikuri veli uvrcelesia. masSi ikiTxeba wm. giorgi mTawmidlis sulieri saxiereba da mi- sive harmoniulobis, srulyofilebis, znesrulobis garegnuli, sxeulebrivi saxierebac. misi gamoCena da moRvaweoba aTonis qarTvelTa monasterSi RvTisaganaa gangebuli, rac saqarTve- los, qarTveli eris sulieri momavlis mowesrigebisaTvis aris gamiznuli da rac giorgi mciris TxzulebaSi araerTgzis moiniSneba. wm. giorgi mTawmidlis moRvaweoba giorgi mciris TxzulebaSi mravalmxrivadaa Sefasebuli, romelTagan yurad- Rebas iqcevs `zecisa kaci da queyanisa angelozi~, romelic, rogorc oqsimoroni, safuZvelia wmindanis zeciuri moqalaqo- bis gasaazreblad. `zecisa kaci da queyanisa angelozi~ kompoziciuri Tvalsaz- risiT kravs giorgi mciris Txzulebas, radgan dasawyisSi am pa- raboliT warmoCenilia wm. giorgi Seyenebulis xat-saxe, xolo Txzulebis dasasruls Sefasebulia wm. giorgi mTawmidlis moRvaweoba. wm. giorgi Seyenebuli, rogorc `zecisa kaci da queyanisa angelozi~, Tavisi mowafis Sesaxeb hagiografiuli Txzulebis daweras avalebs giorgi mcires, anu wm. giorgi Se- yenebuli `zecisa kacad da queyanisa angelozad~, sxva mis mkveT- rad gamoxatul niSnebTan erTad, swored wm. giorgi mTawmidlis Sesaxeb hagiografiuli Txzulebis daweris iniciativis gamoc unda miviCnioT. giorgi mciris Txzulebis dasasruls wm. giorgi mTawmideli xatad qceuli ramdenime simboluri saxiTaa warmodgenili: `he, WeSmaritad daiZina ziarman angelozTaman mamaman Cuenman, ro- melsa-igi friad uyuardiT Cuen da guwyalobda, viTarca Svil- Ta WeSmaritTa, viTarca moqmedTa qristes venaÃisaTa, viTarca ZeTa morCilebisaTa. Seisuena zogadman moZRuarman Cuenman, queyanisa angelozman da zecisa kacman, taZarman man qalwulebi- saman, ubiwoman, mravalferman man da mravalsaxeman sibrZneman sulisaman, ÃelovanTagan man, gulisÃmis-myofelman da erTgul- man qristes msaxurman, brwyinvaleman man Tualman qristes gu- amisaman, moTminebisa moRuaweman man, wyalobisa wyaroman da gankrZalulman uflisa Sjulis-mmarxvelman da fasis-sacavman man saTnoebisaman, romeli-igi sityÂTa tkbil iyo da zraxviTa sawadel~ (Zeglebi 1967: 188). aqve unda aRiniSnos, rom giorgi

302 mcire wm. giorgi mTawmidels angelozTa ziarad miiCnevs: `he, WeSmaritad daiZina ziarman angelozTaman mamaman Cuenman~ (Zeg- lebi 1967: 188), romlis mixedviT, wm. giorgi mTawmideli aris ara mxolod angelozTa msgavsi, aramed ziari, rac, Tavis mxriv, mowmobs mis zeciur moqalaqobas, ganRmrTobas. wm. giorgi mTawmideli zeciuri ierusalimis mkvidrad aris moazrebuli: `gonebiTa uxilavsa mas zecisa ierusalemsa miicvalos~ (Zeglebi 1967: 122). wm. giorgi mTawmidlis, rogorc `zecisa kacis da queyanisa angelozis~ xat-saxis ganxilva giorgi mciris Txzulebis mixed- viT misi dabadebiTa da saxeliT unda warimarTos. wmindanis, ro- gorc `zecisa kacis da queyanisa angelozis~, dabadeba winaswar- ganzraxulebiTia. dedam Cveneba naxa, rom Cvili RvTisaTvis un- da SeewiraT da saxelad giorgi ewodebinaT, giorgi `berZuliTa eniTa muSakad gamoiTargmanebis~ (Zeglebi 1967: 112). amiT mo- iniSna wm. giorgi mTawmindlis momavali saRvTismetyvelo saq- mianoba, `zecisa kacad da queyanisa angelozad~ Camoyalibeba. wm. grigol xanZTelis msgavsad, wm. giorgisac ganzraxuli hqonda `angelozebrivi cxoreba~, martod myofoba da Seurac- xad samuSaoTa Sesruleba. magram RvTisagan miniWebuli madliT, sulier-inteleqtualuri SesaZleblobiT misi sulieri misia sxva iyo, igi wm. efTvime mTawmidlis saqmeTa gamgrZelebeli un- da gamxdariyo. mSoblebTan erTad masze zrunavdnen mamis Zmebi, xaxulis RvTismSoblis saxelobis monasterSi moRvawe bermo- nazvnebi giorgi mwerali da saba. giorgi mciris TxzulebiT, riT gamoixata wm. giorgi mTaw- midlis `zecisa kacoba da queyanisa angelozoba~? originaluri Txzulebebis TxzvaSi, berZnulidan qarTulad saRvTismetyve- lo Txzulebebis TargmnaSi, aTonis qarTvelTa monastris winam- ZRvrobaSi, saqarTvelos eklesia-monasterTa liturgiisa da samonastro cxovrebis mowesrigebaSi, qarTuli eklesiis avt- okefaliis dacvaSi, momaval bermonazonTa aRzrdaSi. wm. giorgi mTawmindeli, rogorc `sanTeli sasanTlesa zeda dadges sityÂsaebr saxarebisa~, raTa mis naRvaws Tanamedrove da momdevno Taobebis sulier da inteleqtualur aRzrdaSi Se- etana wvlili. aTonis monastris winamZRvrobac xom RvTis ne- biTaa ganpirobebuli, samgzis hyares wili da samivejer wm. giorgi mTawmindels xvda igi. wm. giorgi Seyenebuli, wm. giorgi mTawmidlis sulieri moZR- vari, agreTve, aris `zecisa kaci da queyanisa angelozi~, ro- gorc mis Sesaxeb ambobs giorgi mcire. yuradRebas iqcevs wm. giorgi mTawmindlis bibliuri saxismetyvelebiT warmoCena; igi Sedarebulia mosesTan, abrahamTan, elisesTan. wm. giorgi mTa- wmidelma gardacvalebis Semdeg `ganiZarcuna ukue tyavisa igi

303 samoselni da rameTu samoTxisa mkÂdrTa arca Tu eÃmarebian eseviTarni samoselni, aramed igi samoselni hmosian mas, romel- ni-igi siwmidiTa cxorebisa TÂsisaÁTa uqsovna Tavsa TÂssa da moixuna RmrTisagan. WeSmaritad, eseviTarisa amis kacisa sikud- ili patiosan ars winaSe RmrTisa da ufroÁs-Ra arca Tu siku- dil ars, aramed ganxeTqaÁ sakrvelTaÁ, viTarca weril ars, vi- Tarmed: `ganxeTqen sakrvelni Cemni~ (fs. 115,7) (Zeglebi 1967: 194). zecad damkvidrebuli wm. giorgi mTawmidelis Sesaxeb giorgi mcire wers: `Sen, queyanisa mefeman, zecisa mefisa war- hgzavne. guSin amas Jamsa Sen mier iTxovda gantevebasa, dRes, sak- rvelTagan ÃorcTa TÂsTaÁsa gantevebuli, zecisa navT- sadgurad Sevida...~ (Zeglebi 1967:195). amrigad, bizantiuri da qarTuli hagiografiuli Txzule- bebi bermonazvnuri cxovreba-moRvaweobis or tips miuTiTeben: 1. `angelozebrivi cxovreba~ imgvar wmindanTa saxes warmoaCens, romlebic ganmartoebiT imyofebian RvawlSi da romelTa sxva- dasxvagvari saxeobebia cnobili: udabnoSi ganmdgari bermonaz- vnebi, mRvimis mkvidrni, mZovarni da sxv., 2. `zecisa kacisa da queyanisa angelozi~ imgvar bermonazonTa simbolur xat-saxed warmogvidgeba, romlebic saeklesio-samonastro cxovrebaSi arian CarTulni da sulier RvawlTan erTad praqtikul saqmi- anobasac ewevian; orive tipis bermonazvnuri cxovreba-moRvawe- obis mizandasaxuloba erTia: zeciuri moqalaqobis mopoveba.

damowmebani:

kimeni 1918: kimeni. I, korneli kekeliZis redaqtorobiT. tf.: 1918. mamaTa cxorebani 1975: mamaTa cxorebani. teqsti gamosacemad moamza- da, gamokvleva da leqsikoni daurTo vaxtang imnaiSvilma. Tb.: 1975. silogava 2003: silogava v. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimis monastrisadmi. Tb.: 2003. Zeglebi 1963/1964: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeg- lebi. I, dasabeWdad moamzades il. abulaZem, l. aTaneliSvilma, n. gogu- aZem, l. qajaiam, c. qurcikiZem da c. jRamaiam, ilia abulaZis xelmZRva- nelobiTa da redaqciiT. Tb.: 1963-1964. Zeglebi 1967: Zveli qarTuli agiorgafiuli literaturis Zeglebi. II, gamosacemad moamzades il. abulaZem, n. aTaneliSvilma, n. goguaZem, m. dolaqiZem, c. qurcikiZem, c. Wankievma da c. jRamaiam, ilia abulaZis xelmZRvanelobiTa da redaqciiT. Tb.: 1967. Satberdis krebuli 1979: Satberdis krebuli. gamosacemad moamzades baqar gigineiSvilma da elguja giunaSvilma. Tb.: 1979.

304 miTo-folkloruli azrovneba da vaJa- fSavelas literaturuli memkvidreoba Mythological-folkloric Thinking and the Literary Heritage of Vazha-Pshavela

AMIRAN ARABULI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Real and Symbolic Dimensions of the Mountain, Eagle and Aragvi in Vazha-Pshavela’s Artistic Thought

The article examines the three symbols, which are of a vital importance in Vazha-Pshavela’s work: the mountain, the eagle and The Aragvi. Although each of them has, on the one hand, totally realistic, empirical, obviously touchable, objective but, on the other hand, symbolically-allegoric content and dimension. The aim of the article is to give the explanation to all of these symbols named above and in doing this trying to bring as many examples as possible to make the world of Vazha-Pshavela more understandable to the people who are not aquainted with his work.

Key Words: Mountain, Eagle, The Aragvi, Allegory

amiran arabuli saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

mTis, arwivisa da aragvis realuri da simboluri ganzomilebani vaJa-fSavelas mxatvrul naazrevSi

vaJa-fSavelas mxatvrul xilvebsa Tu poetur saxeTa sistema- Si, sxvasTan erTad, konceptualuri datvirTva eniWeba sam fe- nomens, sam sagnobriv ganzomilebas. esenia: mTa, arwivi da aragvi. samive maTgans sakuTvno adgili ukavia maRla mxedi mwerlis TavisTavad poeziasa da prozaSi. maT gareSe vaJas uaRresad Rrma da saxieri mxatvruli samyaro Zalze Zneli warmosadgenia. TiTqos TviTeuli _ mTac, arwivic da aragvic _ imisTvisaa mo- wodebuli, rom avtors tvirTi Seumsubuqon da Tavad gaaJRe-

305 ron is tkiviliani saTqmeli, rac qveynisa Tu individis Sinagani suverenitetis saniazo cnebasTan aris asocirebuli... modgma da genetikuri kodic Tavisas ambobs: vaJa-fSavela xom iq daibada da eziara garemomcveli bunebis miuwvdomel idumalebas, sadac mWmunvare saxis `Saupovari~ mTa, `cis pirT mavalni~ arwivni da `giJmaJi~ aragvi erT ganuyofel, gamaogneb- lad diad sinamdviles qmnian; sinamdviles, romlis Semxedvare da moyuriade adamianis arsebaSi Zalauneburad iSmuSneba da iRviZebs wadili da wyurvili sulieri silaRisa, simTelisa da SeuzRudavi Tavisuflebisken Zalumi swrafvisa. arwivi da aragvi, garkveuli azriT, mTis pirmSoebi, `mona- teSarni~, misi `uZRebi~ Svilebi da aRzrdilebi arian, rac, ra- sakvirvelia, amZafrebs da afarToebs maT pasuxismgeblobas gulmowyale mSoblis mimarT. isini Rirseulad asruleben im sapatio misias, rac mSobelma ganuwesa: ZalRonis dauzogavad ibrZvian eSmaur Zalebze sikeTis saboloo gamarjvebisTvis, pirmetyvelTa sulieri ganwmendisa da amaRlebisTvis... mTa gansakuTrebuli subieqti (mxolodRa mere _ obieqti) da sididea vaJas poeziaSi. realur sibrtyeSi is unapiro empiri- uli samyaros organiuli nawilia, mxilvels Tavisi `cadawvdi- lobiT~ rom xiblavs da imonebs, xolo simboluri sazrisiT mas- Tan madlmosileba, sociumis bedze fiqri, cisa da miwis mekavSi- reoba, Suamavloba da adamis modgmis sayovelTao gasulovnebaa dakavSirebuli. mTebi vaJas xilvebSi xandaxan meomrebsac emsgavsebian, er- Tguli ZmebiviT `erTurTze miqadlebulni~ gan-gan rom `daeyre- bian~ xolme da SaviT Semosilni saxvalio fiqrs nislis _ Tavi- anTi `kacobis gvirgvinis~ _ saxiT avlenen da amJRavneben.∗ mTebisTvis adamianuri niSan-Tvisebebis miwera maTi sidin- jis, gonivrulobisa da seriozulobis gancdas acxovelebs, gan- cdas, romelSic dardi da varami Warbobs sicocxlis sixarulsa da sixalises. isini zogjer `sudaraCacmulni~ dganan da mware fiqrs maspinZloben; xan kidev pirbades aixsnian da ZiliT ga- umaZRarni `gulgrilad icqirebian~... uenpiro bunebis cocxlad, moZravad, gansulierebulad xed- va da `sinjva~ vaJa-fSavelas saxismetyvelebiTi azrovnebis Tan- dayolili Tviseba da imanenturi niSania. amitomac aRiqmeba bunebrivad mTebis mimarT SerCeuli da moxmobili tropuli sa- xeebi: `pirquSi~, `uStari~, `tiali~, `oboli~, `ubinadro~.

∗ naamagar meomrebad mTebis warmosaxva aseve Cveuli movlenaa vaJas prozaSi: `...zeviT utyeo, SiSveli mTebi Tavebs iburavden janRiT, TiTqos naomarni arian, xmliT daWrilni da wylulebs ixveveno...~ 306 mTebis da mdinaris adamianuri aspeqtis mkveTri konturebis warmoCenis TvalsazrisiT aseve ubadloa xalxuri poezia, sadac yovelive moCqare movlenaTa svlisa da cvalebadobis dauoke- bel dinamikas eqvemdebareba: `mTaTa dawures cremlebi, astexes niaRvario, midis, miangrevs klde-RreTa, brazobs arxotis wyalio...~ xolo ZiriTadi vizualuri mxare da maxasiaTebeli, rac mTas reliefis sxva `wevrTagan~ gamohyofs da gamoarCevs, misi simaR- lea. `mTis mwvervalis~ sakanTielo simaRle, romlis Sexeba arwivsac ki uZneldeba xolme, poetis gulSi siamayis aRmaval gancdas aRvivebs. simaRle, geografiuli gagebiT, is Tvalxilu- li vertikaluri polusia, romelic RvTiuri madlisa da Zal- mosilebis garkveul xarisxs esatyviseba: rac ufro maRalia mTa, miT metad axloa RvTis sauflosTan. vaJa `zvavTa naRari~ mTebis ucvalebeli simaRlis momRera- li da apologetia: `Tqveni Wirime, hoi, mTebo, qedawvdilebo zecada~; `miyvarxarT mitom, rom xarT maRlebi...~ mTa, mTielTa eTnokulturaSi, amqveyniuri didebis xiluli xatia. qarTvelTa msoflgancda qarizmatul mTas RmerTebisa da RvTisSvilebis sabinadrod da sarbielad saxavs. qarTuli TeogoniiT, morige RmerTma gergetis mTaze `gad- mouSvna~ RvTisnasaxni, saidanac moxda aRmosavleT saqarTve- los kuTxeebSi maTi `wargzavna~. mTebze, sulierebis siWarbiT aRbeWdil udabur adgilebze, ikideben `koWs~ da arsdebian saTemo Tu satomo salocavebi, jvar-xatebi, qristianuli taZrebi... mTa sakraluri siwmindiTaa ganaTluli da gamSvenebuli, vi- naidan mas ukavSirdeba uflis gamocxadeba da feriscvaleba... vaJa-fSavela utyuari poeturi intuiciiT wvdeboda da ki- Txulobda mTebis wiaRSi damarxul bevr saidumlos; acnobi- erebda mTebis simbolur mniSvnelobas, gonebiT auxsnel tran- scendentul Sinaarss da zegardmo niWis wyalobiT qmnida maTi arsisa da vizualis variaciul saxesxvaobebs. gr. kiknaZis TqmiT, vaJa `mTaSi mxolod mTas ar xedavs~, mis- Tvis `mTa amosavalia, raTa didi da sayovelTao mniSvnelobis sakiTxebi dasvas~. erTia realuri mTa, Tavisi konfiguraciiT, quCiT, yvaviliT, wyaroTi Tu niaviT, romelsac vaJa siymawvilidan vidre sico- cxlis miwurulamde Sexaroda, eruduneboda da aRmerTebda (`ram gagaCinaT, netara, Cemferis kacis bedada...~), xolo meore is, ufro gadataniT-alegoriul gagebas rom iTavsebs da mTel Tavis upirates Rirebulebriv mniSvnelobas rCeuli personaJe-

307 bis cxovrebiseuli gzebis tragikul xveulebTan mimarTebaSi asacnaurebs. mTa sivrcis vertikaluri RerZis is myari safexuria, saida- nac SesaZlebelia RmerTTan mokvdavis laparaki... `mTas viyav, mwvervalze videg, TvalT win mefina qveyana, gulzed mesvena mze-mTvare, vlaparakobdi RmerTTana...~ uzenaesTan uSualo Sinagani kontaqti erTeulTa, dasaz- Rvrul adamianur SesaZleblobaTa farglebidan gasul gando- bilTa da iniciaciagavlilTa xvedria. es, erTdroulad, umaR- les bednierebasTan ziarebasac gulisxmobs da udides pirov- nul pasuxismgeblobasac RvTisa da eris winaSe. gulze mze- mTvariani gmiri araa rigiTi persona. is `nawiliania~, wildebu- li samyaros SemoqmedTan da, amdenad, sagangebo sabrZolo mza- oba da sifrTxile marTebs `Wiriani cxorvebis~ uswormasworo gzebze siarulisas. mTa, romlis mwvervalidan leqsis lirikuli gmiri bnel xev- Si eSveba, kacebrivi aRmasvlisa da warmatebis apoTeozia. leqsSi ar Cans, `ganumartavia~, ra codvisa Tu Secdomis gamo daeca da daenarcxa miwas protagonisti. da saTqmeli, rac mcire moculobis nawarmoebma ver daitia, mravalSriani filosofi- uri gansjis sagnad iqca poema `gvelismWamelSi~: rwmenis Rala- ti da gamCenisgan gansazRvrul mowodebasTan Seorgulebaa mi- zezi imisa, rasac misani da sulier-usuloTa gulTamxilavi mindia TviTmkvlelobamde mihyavs... vaJa-fSavela binadaria im kurTxeuli mTisa, romlis meSve- obiT xSirad mieaxleba qveynierebis mfarvel usxeulo Zalas. anonim metoqeebTan ukompromiso paeqrobaSi poeti ganacxa- debs: `magram gavigebT erTxelac, vin axlos vdgevarT RmerT- Tana~. sxva leqsSi ki amas inatrebs: `ar damiSalon mimosvla RmerTTan am grZnobis xidiTa~... sagulisxmoa Tvi stomTa sity- vebi, rwmenagabzarul, avis molodiniT SemsWvalul mindias rom eubnebian `gvelismWamelSi~: `Cvena gvwam, Senac xom ici, rom hla- parakob RmerTTana...~ da am kuTxiT qajTa natyvevari ucnauri gmiri, SeiZleba iTqvas, TviT avtoris alter egoa, vinc movlo, moixila adamianuri didebis mwvervalebi da imis gamo, rom ver SeZlo misTvis dadgenili cxovrebis wesis bolomde dacva, axla `Tav-Tavqve~ eSveba... gvelsmWamelis, rogorc Tanatomelebisgan gansxvavebuli da ganapirebuli gmiris saxli `frialo kldis Tavs dga~, baniT `cas ebjineba~ da irgvliv `srulis taniT~ ayrili didroni mTebi Semojarulan. mTebTan mimarTebaSi icdeba da saCinovdeba mindias buneba, fsiqikuri wyoba da sacxovrebiso orientacia: Tormetwlian tyveobaSi `Tavisi CamoTovnili mTebi~ agondeboda, xolo umwva-

308 vesad kritikul periodSi, Sinagani gaxleCvisa da gaorebis umZi- mes pirobebSi, roca saSveli ar Canda da arc sadme nugeSis nata- mali WaWanebda, amgvarad warmoisaxa misi usasoo, gamouvali mdgomareoba: `mTaT ro Sexeda maRalTa, daiqviTina mwareda...~ mTis gulmkerdze gmiris moZraobis mimarTulebac migvaniS- nebs mis raobasa da rogorobas: mindia daeca da fexs `mowamlu- li~ xevisken aRirebs, raTa xevsurebi iq dauxvdnen qistebis laSqars, xolo aluda qeTelauri, vinc, fizikuri marcxisda mi- uxedavad, sulierad gaimarjva humanizmis umaRles idealebTan mwyralad myof konservatiul Temze, jalabTan erTad aRma mi- uyveba Tovlian mTas. `stumar-maspinZelis~ finalSic xom `kldis Tavs~ ikribebian miRma soflad gardamxdar gmirTa aCrdilebi da cecxlis mkrTal Suqze vaJkacobisas da `erTurTis dandobisas~ amboben... zusti da sagulisxmoa Tamaz Cxenkelis dakvirveba: `aluda zeaRmavali gmiria, mindia qvedaRmavali. aluda titanuri Za- lisxmeviT arRvevs sazogadoebis daxSul moralsa da religiis gaqvavebul dogmebs. universalur RmerTTan ziarebuli igi zekacur Tavisuflebas ixveWs. xolo zekacur codnasa da bu- nebis saidumlosTan wilnayari mindia hkargavs RvTaebriv zec- nobas, raki sazogadoebaSi cxovreba SeuZlebels xdis mis Senar- Cunebas da Tavissave TavSi tragikulad damarcxebuli Tavs iklavs~. vaJa-fSavelas poetur wiaRsvlebsa da meditaciebSi mTebis saxe kidev erTi sayuradRebo rakursiT ikveTeba: es gaxlavT urTierToba barTan. da aq, mTis da baris uvrces sarbielze, xalxi ar Cans, Zexorcieli ar iZvris. poeti erTmaneTTan asaub- rebs cocxali samyaros or umSvenieres (gavixsenoT: `mTasa aqvs Tavis Sveneba, xolo barsa aqvs baruli...~) nawils da am saubarSi TavisTavad ivaraudeba maT mkvidrTa aqtiuri monawileoba... mTa, raxan maRalia, upiratesad Tvlis Tavs, qedmaRlobs, guldidobs da `cerad dahyurebs~ bars, rac neitraluri piris, anu, am SemTxvevaSi avtoris, ukmayofilebas iwvevs. is Seaxsenebs mTas, rom safuZvlad bari aqvs, bars eyrdnoba da windauxedavi dapirispireba saerTo saqmes sasikeTod ver waadgeba... lirikaSi dasmuli es erovnuli problma JReradobis kulmi- nacias poema `baxtrionSi~, zezvas danabarebSi aRwevs: `ubarod, gana ar iciT, mTanic rom vera gvaroben...~ mTa da bari erTi sxeulis ori sruluflebiani nawilia, hori- zontalur WrilSi _ marjvena da marcxena, anda piruku, ro- melTa harmoniuli Tanaarseboba da SeTanxmebuli moqmedeba wi- napiroba da garantia qveynis Seuvalobisa, monoliTuri erTi- anobisa, fizikuri simtkicisa da Zlierebisa... amitomac uTvlis bari mTebs: `erTobis gzaze viaroT, kerZoobis gza finTia...~ da

309 roca ers danawevrebisa da daZabunebis safrTxe Camouqrolebs, mwerlis moumcdari alRo da gumani umal agnebs arasaxarbielo situaciis umTavres mizezs: `...da sworad ar miutanes bars mTisa danabarebi...~ im myar, mdgrad, maradiul fenomenTagan, droTa cvlas rom ar eqvemdebarebian da rCebian imadve, rac uxsovari drois winaT iyvnen, vaJas msoflxedvaSi sawinao, saufroso adgili mTebs aqvT mikuTvnebuli. buneba warbSeuxrelad dgas da, miuxedavad qveynad arsebuli didi codva-bralisa, `mainc mSvidi da mSvidia~. nislebic `Zve- lebriv dian~ TavianTi `ucvalebeli wesiT~... da yovelive es savsebiT kanonzomieria, vinaidan `vnebaTa igiveoba wesia dedamiwisa...~ samwuxaroa kacTa sicocxlis simokle (`droni wavlen da Cvenc wavalT, moTqma mohyveba moTqmasa...~), Tumca genioss aqac SeuZlia ulmobeli realobisTvis Tvalis gasworeba, garduva- lobis miReba, aRiareba da sityvaSi im silamazis ganivTeba, `Jamis bardabar~ erTsa da aTas wels Tanabari warmatebiT rom gauZlebs da gadaurCeba: `me waval, aqve darCeba qedi maRlisa mTisao, sxva yvela cvalebadia, ucvalebia isao, cocxalT TvalT salaRobeli rogor amyad zisao...~

* * *

lugumi da uferuli iqneboda mTebis yofa, sasurveli arse- bani rom ar amSvenebdnen mis ube-kalTas. yvelaze xSiri, sanatreli da davlaTiani stumari, romelsac ZilquSidan gamohyavs mTebi, arwivia. frTosanTa mefis gamoCena sxvarigi RelviT aCqrolebs sisxls mTebis ZarRvebSi. `mTani maRalnis~ mixedviT, arwivia is mamaci, lamazi da Se- upovari Sikriki, RmerTs rom atyobinebs mTaTa ambebs. da roca arwivi dasTamaSebs Tavze, mTebis gulSi sanTlebi inTeba... arwivi, xalxis rwmeniT, `RvTis qaTamia~ da, amdenad, dauSve- belia misi mokvla. miTebsa da arqaul TqmulebebSi is RvTaebaTa da saxelmox- veWil gmirTa zoomrofuli saxea. arwivi, amasTan, mzis myoli frinvelia, ganmasaxierebeli gambedaobisa da simamacisa... samagaliToa misi `sworfroba~ da megobroba monadiresTan. sarCos ar eZebs iq, sadac wili ar uZevs (`...magram sxvis mokluls ara sWams...~). samagierod, TanamgrZnobelia xelmocaruli mona- dirisa da, misebr uwurTni, ver guobs usamarTlobas. vaJas moTxrobaSi `Seyvarebuli~ arwivisadmi monadiris swo- red amgvari damokidebuleba, didbunebovnad damTmobluri po- ziciaa gamokveTili: `...arwivo, arwivo, didebulo frinvelo, ra 310 mSvenieri rama xar! nuTu ar gaxsovs, ramdenjer nadirobis dros axlo Semxvedrixar kldeze, muxaze mjdomare da SenTvis Tofi ar misrolia. ramdenjer nanadirevi mWeria klanWebSi, magram ar Segcilebivar, _ egec monadireao, miTqvams , rogorc Tavisi Tavi miyvars, ise Sen; Tu Tavis Tavs gavimetebdi mosaklavad, egrev Tu Sen...~ svani monadirec xom msgavs tonalobaSi elaparakeba da das- tiris uTur-mTaze uneblied moklul, tandazolil, aborgebu- li mdinaris Ronis mqone totemur cxovels _ ulamazes vefxvs... vaJa-fSavelas samyaro, figuralurad rom vTqvaT, mxarkveri- ani arwivis frTebiTaa mozomili da SemosazRvruli. arwivis mzeris badalia poetis xedvac: misi Tvalsawieric xom mSobliuri mTebis mTel sasrul Tu usasrulo sivrces mo- icavs, dawyebuli frialo kldeebiT, mdinareebiT, varskvlavi- ani ciT da damTavrebuli uRran tyeSi mosuli Talxkaba iiT, Svlis nukriT da grili wyaroTi... calsaxaa poetis gulSematkivruli damokidebuleba nebismi- er cocxal arsebasTan, mRilTan da mRoRavTan, gvritTan, kakabTan, ofofTan Tu wiflisCitasTan, magram sruliad sxvaa misi mimarTeba arwivTan, vinaidan masSi eguleba is Zala da Se- marTeba, dabeCavebul kacTaTvis misabaZ magaliTad rom gamodgeba. arwivis TvalebSi `Zala sulisa~ weria. es xiblavs Semoqmeds. amitomac ambobs: `aTi aTass sjobs treds, kakabs marto arwivis Tvalebi...~ ramdenime leqsSi aqcenti arwivis asakzea dasmuli (`mTas ijda beri arwivi~, `uxdeba bebers arwivsa...~, `erTi beberi ar- wivi zeiT WiuxSi wyreboda...~), rac SemTxveviTi ar unda iyos: mas, rogorc frinvelTa Taosans, bevri ram evaleba da moeki- Txeba. is, Zveli xevisberis darad, sxvaTa Semwecaa, msajulic da mebrZolic. da yovelive amaSi gamocdileba sWiria... erT-erT werilSi vaJa aRniSnavs, rom `siberis erTaderTi sikeTe gamoc- dilebaa~ da arwivs, romelic mTaze zis anda `kldis Tavzed dasZinebia~, swored es gamocdileba sZens gansakuTrebul simZi- mesa da sidarbaisles, anu im savaldebulo Tvisebebs, rac sam- wysos patronsa da winamZRols unda axasiaTebdes. sagmiro xalxur poeziaSic, upirveles yovlisa, kai ymebis mfarvelobiTi funqciaa pedalirebuli, miTufro maSin, roca maT epiTetad `arwivi~ figurirebs. arwivi anu mamaci moymea is nugeSi da cixe-simagre, sakuTari frTebiT rom umyudrovebs uamindobaSi moxvedrilT: `TqvenTan mewada, arwivno, sma-Wama, lxini grZelia, ra udaroba dagvidgas, damafarnidiT Tbenia...~ vaJas poetur xilvebSi arwivi maxaroblis funqciasac iTav- sebs da kacobriobas RvTivsaTno aqtis aRsrulebas atyobinebs:

311 `simarTlis gamarjvebasa mTaze arwivi yiodes, mec mas bans ve- ubnebode, guli aRara mtkiodes...~ simbolur-alegoriulia leqsi `arwivi~. mkvlevarTa erTi nawili Tvlis, rom es nawarmoebi avtobiog- rafiulia da peterburgSi realurad momxdar incidents exmi- aneba, xolo meoreTa azriT, daWrili arwivi damonebuli samSob- los mxatvruli saxea. piraduli SemTxvevis donemde dayvana leqss uqveiTebs da ukargavs zogadobis muxtsa da rezonanss, rac masSi namdvilad Zevs da moiazreba. yvav-yornebSi, logikis ZaliT da karnaxiT, saqarTvelos farul Tu aSkara mtrebs unda gulisxmobdes av- tori da ara im SarisTavebs, romlebTanac ZmasTan _ giorgis- Tan _ erTad, muStikrivis gamarTva mouwia ruseTSi saswavleb- lad myofs. moiarebiTi miniSneba saqarTvelos avbediT yofaze qarTvel klasikosTa SemoqmedebiTi praqtikis Tanmdevi Taviseburebaa. datyvevebuli satrfos xatsa Tu kavkasionze mijaWvuli amiranis saxes `gulispirs sisxliani~ arwivic emateba, rogorc erTob originaluri da eqspresiuli mxatvruli Sesatyvisi impe- riis `brWyalebSi~ mborgavi qveynisa... Sors rom ar wavideT, `baxtrionis~ dasasrulic xom raRaciT msgavsi saxismetyvele- biTi SinaarsiTaa datvirTuli: vaJas erTma uswavlelma fSavel- ma hkiTxa, daWril luxumSi, romelsac laSaris gorze `Sadgoma~ unda eRirsos, saqarTvelos Tavisuflebas ara gulisxmobo, razedac man upasuxa, iqneba vgulisxmobdeo!.. gasaTvaliswinebelia erTi garemoebac: lirikuli leqsi, Zalze xSirad, ambisa Tu movlenis moxdenisTanave, maleve, emo- ciis ganelebamde, `cxel kvalze~ iwereba. vaJa-fSavela peterburgidan 1884 wels dabrunda, xolo `arwivi~ 1887 wliTaa daTariRebuli... vaJasTvis samwliani intervali sulac ar iqneboda saWiro, ucxoobaSi nawvnevi simware (Tumc Tavad gaimarjva!) leqsis striqonebad rom aemetyvelebina... samSoblos bed-ubedoba da momavali yovelTvis iyo vaJas mfeTqavi, mduRare, intensiuri fiqris sagani. damoukideblobi- saTvis brZolaSi gabeduli nabijebic gadaudgams, fSav-xevsu- reTis winamZRolobac ganuzraxavs da araerovnuli xelisufle- bisTvisac daumaxsovrebia Tavi, rogorc miznisken mimaval gza- ze uSiSarsa da Seudrekel mamuliSvils, saxelovani da saamayo winaprebis Rirseul memkvidres. daWrili arwivis raobisa Tu vinaobis rkvevis procesSi mniSvnelovnad migvaCnia 1915 wels dawerili leqsi `pasuxad~, romelic gandegilsa (d. erisTavs) da Sio mRvimels eZRvneba.

312 vaJa megobrebsa da Tanamoazreebs mimarTavs, rom maT mier uwyebulma ambavma _ `gaumTeldao wylulebi arwivs dakodils mxarSia~ _ ise gaaxara, `fexis frCxilebSi gaJona JrJolam, dakrulma TavSia~. saubari exeba RalatiT gzaSi daWril arwivs, droTa ganmav- lobaSi wylulebi rom gamTelebia, mklavSi momagrebula, `uWir- veliviT~ dauwyia yaSyaSi da `daufantia frinvelni~. eWvs ar unda iwvevdes, rom dafantul frinvelebSi avznian yvav-yornebs gulisxmobs poeti. arwivs uwyinar frTosnebTan, kacma rom Tqvas, gasarCevi da gasayofi ra unda hqonoda!.. rac ar unda konkretuli avtobiografiuli detalebi Can- des, msjelobis xazi iqiTken ixreba, rom sisxliani gulispiriT yvav-yornebTan meomari arwivi saqarTveloa. avtors, TanamedroveTa mogonebebis Tanaxmad, gamorCeulad uyvarda `arwivi~ da, baCanas `muxasTan~ erTad, yvelaze xSirad am leqss kiTxulobda dReobebSi, sajaro wveulebebze, litera- turul saRamoebze... mravalnairia arwivis `manifestaciis~ grafikuli forma da garemoeba vaJas mxatvrul naazrevSi: is xan caSi curavs da ede- mis vardiviT hyvavis, xanac Ronieri frTebis farfaSiT ufskru- lebs aTvalierebs, xan kidev gaCqarebuli modis da `mohyefs gzaze~, raTa misi sabudaris dasakuTrebis gamo erTurTs waki- debul yvavsa da yorans `Seuwonari~ sibriyve ananos... poets arwivi warmoudgenia im mgebrad da megzurad, suleTSi Sesul kai ymas win rom unda wauZRves da marTalTa saukuno samyofeli miaswavlos. arwivi, romelsac vaJam winaprebTan pirurcxvnelad war- mdgar moymeTa damxvdurobis pativic arguna wilad, maTive he- roikuli mxatvruli naturis mZerwavi atributia xalxur po- eziaSi: `samuka SiSiaTai arwivi memomario...~ `Coxs daibada arwivi, amboben cota xnisasa~... `TaTarT TaTara omobda, arwivi mxarkveriani...~ `kiviliT gadaiares arwivTa daTvisjvario...~ Rirseulia sicocxle arwivisa. lamazia misi sikvdilic... `arwivis sikvdilic vaJkacuria, _ vkiTxulobT moTxrobaSi `arwivi~. _ sulis dalevis dros igi mainc ara hkargavs siamayes, mamacad abrialebs Tvalebs~. Rrmaazrovania es moTxroba: Tavis arwivul mrwamsTan Tu sicocxlis sazrisTan pirSercxvenil da Tavmoyvareobadakar- gul arwivs swored im wams imsxverplebs tyvia, roca `maRlis mTis mwvervalidan~ barad Casuli, damSeuli da dauZlurebuli leSis Wamas daapirebs... mZors daxarbebuli frinvelTa mefe, vaJasave naTqvami rom moviSvelioT, `saeldo sanaxavia~, vinaidan aseTi ram misi mora-

313 lisa da zneobis normebSi ar `jdeba~. uniaTo da dabeCavebuli mebrZolis naxvis survili mwerals aRar aqvs. misTvis meobauqo- neli arseba `sicocxliT sikvdiliani~ kacis badalia. amitomaa ganaCeni wyevlasaviT mkacri da dammunaTebeli: `...numc minaxia arwivi, Sno aRar hqondes omisa!..~ aRiniSna, rom arwivi xalxis zepir SemoqmedebaSi RvTaebaTa zoomorfuli saxea. vaJa-fSavela ara marto sargeblobda fSav-xevsureTis Zvel- TuZvelesi miTebiTa da gadmocemebiT, miuyveboda nacnob, nacad gzas, TviTonac qmnida axal poetur paradigmebsa da arqetipul mxatvrul sinamdviles. Tavisi ymisa da msaxuris mfarvel RvTisSvilad arwivis war- mosaxvis mxriv iwvevs interess moTxroba `beriZe gautexeli~. bunebis stiqiasTan WidiliT daRlil-daqancul xevisbers uxilavad `Sesjdomia~ mxrebSi `mfarveli arwivi~ da kapas amindTan brZolas uadvilebs. xolo manamde: `...xalxi beriZeze imasac ambobda, roca gaemar- Teboda salaSqroda, wauZRveboda win laSqars xelSi droSiT qisteTis dasarbevad an saxlidan xatSi wavidoda samsaxuris asasruleblad, mudam xevisbers caSi Tavze dahbrunavs uzarma- zari arwivio da arc daanebebs Tavs, vidre daniSnul alagas ar miaRwevso...~ Tuki xalxur narativebSi mTianeTis romelime kuTxis, kon- kretuli Tem-soflis, saymosa Tu calkeuli individis damxmare lokalur RvTaebas umTavresad mtredi ganasaxierebs da masve ukavSirdeba samlocveloTa dasaxvisa da daarsebis andrezebi, vaJam, Tanamedrove terminologias rom davesesxoT, modernis- tuli midgoma gamoiCina tradiciuli folkloruli repertu- aris mimarT da nacvlad mtredad transformirebuli lokalu- ri RvTaebisa, arwivi warmogvidgina gansacdelSi Cavardnili meomrisa da kultis msaxuris Semwed... soflur jafasa da WapanwyvetaSi, jalabis rCenasa da Senax- vaze fiqrSi, mudmiv materialur siviwrovesa da uqonlobaSi gadioda vaJa-fSavelas cxovreba. xalxSi trialebda da Tavmartoobis gancda tanjavda. ar Canda garegan `uCnevari~ tkivilis gamgebi. yvelaze metad maSin umZimda, roca STagonebac miinavleboda; STagoneba, arwivis metyvel xatad rom warmoedgina da mouTmen- lad eloda mis gamoCenas, fexbednier stumrobas. misTvis arwivi ganasaxierebda sulis Relvas, mRviZarebas, im arasadag mdgoma- reobas, roca Semoqmedi sakuTar Tavs aRar ekuTvnis, amaRlebu- li da aRmatebulia mokvdavobaze; roca RvTaebriv xelTa da RabuST miemsgavseba da `qveynis sakeTildReo~ fiqriT aRvsili RmerTTan laparaks iwyebs...

314 `aRar mestumra arwivi, aRar damyefa Tavzeda, aRarc ro kar- gi malaRebs, aRarca vjavrob avzeda...~ aseT dros samyaro bindiT ibureba, Tvalsawiers Ramis siSave ereva da faravs, iSleba da ixafreba gza da biliki, mZlavrobs dardi da uimedoba, cxovreba azrs kargavs da poetis yofaSi Zneli periodi dgeba. madldaleuli kaci da, isic Semoqmedi, moklebulia srulfa- sovnebas. arwivis gadakargvis bralia dalaCreba da gaarafreba. aucilebelia misi gamoCena, raTa poeti sakiresaviT aenTos da `daiwvas Tavis alzeda...~ da, aqedan, kiTxvanarevi mudara, mozomili da msasoovari, usasrulo sivrcidan mosuli frTosani rom ar gaanawyenos da rac SeiZleba didxans darCes mis sanatrel, sanetaro metafizi- kur tyveobaSi: `modi, arwivo, sada xar?..~ STagonebis tyve-tusaRad qceuli (rogorc es qadagisa da RvTisSvilis mistiuri urTierTobisas xdeba xolme) poeti sxe- ulebrivi simZimisagan iZarcveba, Tavisufldeba, tovebs dedami- was da `caze gadasaxlebuli~ urTierTmonacvle sevdisa da sixa- rulis wamlekav stiqias eZleva, emorCileba: `roca arwivi Tan maxlavs, mazis marjvena mxarzeda, _ mefisa madga gvirgvini, vzivar samefo taxtzeda!..~ kultmsaxurebis sakraluri sqemiT provocirebul striqo- nebSi mokvdavisa da cisieris `zepir~ gacxadebuli siaxlovis idumali suraTi ixateba. poeturi zeSTagonebis xanmokle mo- menti imeorebs moqmedebas, rasac jvar-xatis mkadreTa, qadagTa da `qandaraTa~ SemTxvevaSi vxedavT: Tavis mowmidar msaxurs (gamonaklisis saxiT _ saero pirs) RvTisSvili mtredis aRiT ecxadeba da, rogorc wesi, samkadreodafenil xelze anda mar- jvena mxarze ajdeba, raTa xorcielTa gasaWiri moisminos, ga- igos da maTi _ `utTa da umecarTa~ _ saTqmeli RvTis karze miitanos... marjvena mxarze mjdomi arwivi igive angelozia (`Cems ange- lozebs venacvle, imaT frTebs, imaT saxesa~, _ wers vaJa Tavis erT-erT ukanasknel leqsSi); suliwmidaa, Semoqmedis saRvTo misiis dasturis niSnad rom mofrenila. misi stumroba uflis- mieri wyaloba da madlia; metaforuli gansaxebaa poetis suli- eri sisavsisa da aRmafrenisa... arwivis wasvla da gauCinareba `Cvrad~ aqcevs, nalax yovel- dRiurobaSi abrunebs, cxovrebis Cveul ritmSi rTavs, msmenel- Ta gulis mesaidumlisa da mesityvis prerogativas arTmevs, saxels Camohyris (gavixsenoT vaJas poeziidan: `mTaTa mTobasa vervin Camogvyris...~ gulqan razikaSvilis naambobidan: `mamama RmerTs Camahyara saxeli...~) Semoqmeds, rac misTvis sabnelos

315 jdomiT dasjis tolfardia: `dammaleT, nu gamomaCenT, ar Ses- cdeT, damsvaT jarzeda...~ ase rom arwivi vaJas mxatvruli qveynierebis binadar suli- erTa rigsa Tu saTvalavSi is kolorituli figuraa, elvare fersa da xiblian xmovanebas rom aniWebs am marTlacda sakvir- vel, saocrad saintereso, jerac bolomde waukiTxav qveynierebas...

* * *

vaJa-fSavelas mxatvrul xilvaTa uwyvet kaskadSi mTis sta- tikuri siCumisa da uZraobis nawilobriv kompensacias axdens aragvi, jixv-arwivebis binaSi naSobi mdinare, erTianad rom ip- yrobs mkiTxvelis mzeras, yurTasmenas da poetur saxed Tu simbolod transformirebuli bolomde inarCunebs samomavlo siaxlis mauwyebeli bunebis TviTkmari movlenis gansakuTre- bul statuss... xan `adidebuli, aRelvebuli~, xanac dawmendili aragvi bevri xiluli Tu uxilavi ZafiTaaa `mibmuli~ da dakavSirebuli po- etis pirad cxovrebasTan da SemoqmedebiT wvasTan, moRva- weobasTan. gamomdinare udavo sulieri da mentaluri siaxlovidan, po- etis survilia, ubeSi Casdiodes aragvis wyali, raTa mudmivad ifxizlos da misi talRebis Cqefa-zrialiT Zalamomatebulma ukeTesobaze ifiqros... da gadawyvetilebac, romlis miRebas, albaT, didi xani ar unda dasWirveboda, amgvaria: `me Tavi Cami- barebav Cemis aragvis wylisada...~ wvimis momyoli `pirgaSauli RvarebiT~ da mdinaris `gabez- rebuli~ yviriliT kacTa bedis Tanaziari buneba sazogadoeb- rivi suliskveTebis gamxmovaneblad gvevlineba. da is, rac ide- ologiuri wnexisa Tu sxva ram mizezis gamo moklebulia gamoxa- tvis sicxadesa da gamWvirvalebas, Tavis `aplikacias~ simbo- lur-alegoriul planSi hpovebs... roca poeti axsenebs aragvis mier laxtis aRebas, amiT kilokavad mianiSnebs avsulebTan meb- rZol RvTisSvilTa sazeo misiasa da mowodebaze _ alagmon da Semusron adamianTa mavneblebad gaCenili avseri arsebani. `naoxar, gaabeCxrebul baRad~ gadaqceul guls siames hgvris da naTliT mosavs aragvis zvirTTa `laRni Cqerani~. am dros poetis Tvali da guli isev iq iwevs, sadac aragvi gaCnda da izarda, visi ZuZuc pirSi sdebia da vis tkivilsac is gamouCnda Signidan gareT gamomtanad, gamacxadeblad. im molo- dinsa da kiTxvaTa mwkrivs, `mTani maRalnis~ siuJetur birTvsa da dvritas rom Seadgens, aragvma unda gasces pasuxi; aragvma unda Seasxas xorci poeturi prozis am Cinebul nimuSSi gamJRav- nebul imedovnebas... mTa dedaa, aragvi _ misi pirmSo. 316 umTod aragvi ver iaragvebda. misgan eZleva masuldgmulebeli Zala. amdenad, maT Soris urRvevi dialeqtikuri kavSiria rogorc realur sibrtyeze, aseve irealur ganzomilebaSi. vaJa, erTi mxriv, mTasa da bars mouwodebs erTobisken, siax- lovisken, xolo, meore mxriv, aragvs mimarTavs (mudaris intona- ciac igrZnoba am mimarTvaSi), rom mtkvari miimxros, moiSvelios da damwuxrebuli gulis mosafxani ram auwyon: `aragvo, moiSvelie zlazvniT mdinari mtkvaria, Tqven mainc rame miTxa- riT gulisa mosafxania...~ n. baraTaSvilis sityviT rom vTqvaT, `mraval droebis mowa- meni~ arian rogorc mtkvari, ise aragvi da uJmuri Jamis momswre vaJa maTgan iTxovs imis Setyobas, sad gaqra qarTvelTa salaS- qro droSa, qari rom aRar sZravs; vin daado samoTxes safarveli da vin gamojara keraze wyaldasxmuli saxlis kari?.. amave leqsSi (`qebaTa-qeba~, 1893), TiTqos aRsarebaze damdga- rao, kerZo wyeniT da sazogadoebrivi WiriT daWrili poeti ityvis: `Cems beds Tavs adga avdari, jer ar unaxavs daria...~ aragvi ara marto mis napirebze gazrdil mTielTa saso da siamayea, zogjer Tavs umZimesi codvis dadebac rom uwevs da, amisda miuxedavad, `mainc ki lamazi aris~, aramed, uwinares yovlisa, fasdaudebeli ganZia maTTvis, vis kalTebzec Tvali gaaxila da muxli moimagra. esenia mTa-kldeni, romelnic, Tuki ver naxven aragvs, `xo daxdebian avada...~ amis gamoa, rom `Rulis Zir sali kldeebi aragvs muWaSi swuraven~ da Tanac `gzas uRobaven~, `qveiT~ rom ar wavides... aragvis da, zogadad, mdinaris ambivalenturi xasiaTi vaJas mxatvrul SemoqmedebaSi maincdamainc ar Cans. mis gamanayofi- erebel, sicocxlis dambad energias (vTqvaT, aseT konteqstSi: `aragvis napirebze murynebi gabzinebulan...~) Cqmalavs da auCi- narebs yovlis wamlekavi, medini da daudgromeli cxovrebis metaforul xatad materializebuli Zala, Zvelis amoZirkviT winareze umjobesi yofis damkvidrebas rom cdilobs da mieltvis. vrcel leqsSi `klde da mdinare~ am ori _ myari da moZravi _ elementis Tavgametebuli Widilia asaxuli. klde savals uRobavs, gzas ar aZlevs da uperspeqtivobas pirdeba mTis urC, Semtev mdinares. es ukanasknelic, rac ufro medgaria winaaR- mdegoba, miT met Seupovrobas iCens da misi cda, bolos da bolos, sasurvel Sedegs iZleva: WapaniviT gaWimuli Walaze miizlazneba da aremares Tavisi gamoCeniT hfens nugeSs... `klde da mdinaris~ problema axloa `mTani maRalnis~ satki- varTan. es qmnilebani orientirebulia momavalze anu im dro- Jamze, roca eri Tu romelime eTnikuri erTeuli Tavisi suli-

317 eri da fizikuri ZalRonis maqsimaluri gaRebiT eweva sanukvar Tavisuflebas... da, bolos: Rrmadsimboluria aragvi, romelic leqsSi `gaza- fxuli~ (1898) sxva xevebs anu xeobebis patar-patara Senakadebs karTanaSi ucdis, raTa gaerTianebuli ZaliT gaarRvion wina- Roba, gadalaxon dabrkoleba da dabeCavebul xalxs, zamTris susxiT gabezrebul mosaxleobas namdvili gazafxulis morbe- debad da maxaroblebad moevlinon... karTana (miTologiur gadmocemebSi erT-erTi devi `karTane- lad~ ixsenieba) is niSneuli toponimia fSavis aragvis xeobaSi, sadac, zepirsityvieri siuJetis mixedviT, devebma aragvis dagu- beba gadawyvites, raTa mere moulodnelad gaerRviaT maRali kedeli da RvTis Tayvanismcemeli xeobis macxovreblebi erTi- anad waelekaT. vaJas aragvi sakuTari nebiT Cerdeba, icdis da izrdeba karib- WesaviT viwro karTanaSi, kopalas salocavis qvemoT, umcros moZmeTa mierTebiT momZlavrebulma xma rom aRimaRlos, `ay- virdes~ da samagiero agemos kacTa modgmis mtanjvel ukeTur Zalebs... samyaros gardaqmnisa da ganaxlebis daucadebel molodins kidev ufro amZafrebs da aZlierebs RvTaebaTa rangSi amaRle- buli upirvelesi erovnuli gmiris `dazezeba~ (`amdgara amira- nica, kldeSi dabmuli jaWviTa...~)~. Snoiani tandemi _ aragvi da amirani _ is yovlismomrevi Za- laa, `xogais mindis~ calTvala gugulis anu mZlevaris darad gazafxuli rom mohyavs damzral, nazamTral qveyanaSi... aragvi mxolod mdinare, wylis talRebis nakrebi da nakadi rodia. misi danaxva, yuris dagdeba da usityvo xmauris mosmena saTavea saRi azrebis mozRvavebisa, xalisiani ganwyobisa, suli- eri simxnevisa da sixarulisa, esoden rom esakliseba dReniadag Rirseul cxovrebaze meocnebe poets: `dawuxebulma, aragvo, ro gnaxe, gavixareo... sruliad gamovicvale, welSiac avixareo...~

318 IAMZE GAGUA Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Beholding Beauty and Delighting in It (According to Vazha-Pshavela and Ovid)

What are the feelings that beauty stirs in a beholder? How does it work? Those are the questions that the paper attempts to answer referring to Vazha Pshavela stories and the Ovidian myth :Acis and Galatea, as presented in “Metamorphoses”. More specifically, I will dwell on the dynamic between beauty and ugliness in the works of Vazha and Ovid. Can goodness and beauty transform an evil being and change its ugly soul? Those two authors have an identical opinion in this regard: ugliness (whether physical or spiritual) is incompatible with beauty. A momentary proximity to beauty touches the ugly soul, but only temporaly.

Key words:Beauty and Ugliness.

iamze gagua saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

mSvenierebis Wvreta da misiT tkboba (vaJasa da ovidiusis mixedviT)

TiTqos Znelia moiZebnos raime saerTo ovidiussa da vaJa- fSavelas Soris. erTi ram mainc SeiZleba aRiniSnos _ orive aRiqvams bunebas, suliersa da usulos, rogorc erTian, ganuyo- fel mTlianobas, ovidiusi ar ganarCevs mcenares, cxovels, qva- sa da kldes adamianTa samyarosagan, radgan isini garkveuli transformaciis Sedegad arian warmoSobilni, maTSi imaleba sa- intereso istoria, mizezi nairgvar gardasaxvaTa. vaJasTvis ki imTaviTve ar arsebobs gansxvaveba cocxalsa da aracocxal bu- nebas Soris. xe, yvavili, cxoveli Tu frinveli iseTive grZno- bebis matarebelni arian, rogorc adamianebi, oRond unda Seg- vwevdes unari amis danaxvisa. ovidiuss naklebad ainteresebs, ras ganicdian: mcenare, xe da sxva usulo arseba mas Semdeg, rac saxe icvales. igi mxolod am saxecvlilebis mizezebs gvamcnobs, mimzidvel miTebs rom Semounaxavs CvenTvis. amjerad Cven erT

319 sakiTxs SevexebiT _ rogor uyureben es poetebi mSvenierebisa da simaxinjis urTierTmimarTebas, ovidiuss poema `metamorfozebis~ meTerTmete wignSi damu- Savebuli aqvs miTi kiklop polifemesa da mSvenier nimfa gala- teaze. rogor Seuyvarda calTvala goliaTs nimfa da rogor cdilobs mis moxiblvas da bolos rogor iZiebs Surs nimfasgan uaryofili mis satrfo akisze (ovidiusi 2005: XIII) kiklopis Tema ucxo ar aris antikur literaturaSi, `odise- aSi~ homeross vrclad aqvs damuSavebuli miTi odisevsis mier kiklopis dabrmavebisa (homerosi 1919: IX), Teokrites meTorme- te idiliaSi gadmocemuli aqvs kiklopis siyvarulis ambavi (Teokrite 1912: XII). aq polifeme aris mwyemsi, romelic uimedod aris Seyvarebuli nimfa galateaze da zRvispiras mjdomi umRe- ris mas serenadebs. usaxuri kiklopi Seyvarebulis rolSi metad sasacilo personaJia, Tumca misi siyvaruli garkveulwilad si- naziTa da sevdiT aris savse. aseT sentimentalur kiklops manamde ar icnobda berZnuli mwerloba. aSkaraa, ovidiusi ganicdis Teokrites gavlenas am miTis da- muSavebisas. Tumca `metamorfozebSi~ iumoristuli tonebi sWarbobs. sayuradReboa aRiniSnos, rom arsad, arc `metamorfo- zebSi~ da arc sxva poemebSi ovidiusi ase mWevrmetyvelurad ar alaparakebs arc erT Seyvarebul metrfes, arc ase xatovnad da vrclad ar gvixatavs qalis mSvenierebas rogorc am miTSi, ro- melic elinisturi poeziisaTvis damaxasiaTebeli Janris, sat- rfialo elegiis principebzea agebuli. galateas mSvenierebas ovidiusi calTvala kiklopis piriT aRwers. polifeme ise Seipyro trfobis Zalam, sakuTar gareg- nobazec daiwyo zrunva da rac mTavaria, mkvlelobis Jini, sis- xlis wyurvili dauokda. es saocari sulieri Zvrebi mxolod siyvaruls SeeZlo moexdina. es aris yvelaze utyuari niSani imisa, rom polifemes siyvaruli ewvia. galateaze gamjnurebuli devkaci saocari SedarebebiT amkobs nimfas silamazes. gala- teas mSvenierebis gadmosacemad kiklopi ferebsa da saRebavebs Tavis irgvliv arsebuli floridan da faunidan iRebs, Sedare- biTi xarisxis zedsarTavi saxelebis siuxve (25 komparativuli forma) Tavisebur elfers, sinazesa da simsubuqes aniWebs leqss:

`o, galateav, kvidoze ufro qaTqaTav da walkot mdeloze mSveniero, alvaze ufro tanayrilo, brolze kamkamav, cikanze anco, talRiT nafereb niJaraze ufro krialav, zamTarSi mzeze sanatrelo, xvatSi ki Crdilze, daxunZlul baRze sasurvelo, maRal Wadarze saCino da TvalismomWrelo yinulze ufro, mtevanze tkbilo, gedis bumbulze da mawonze

320 ufro fafuko, morwyul baRze Tvalgasaxaro. o, galateav, rad rbi, mZvinvarev giJ mozverze, beber muxaze ufro mtkicev, zRvaze macduro, vazze, tirifze moqnilo da kldeze udreko, yinC farSevangze mediduro, CanCqerze Smago, bardze msusxavo, cecxlze mwvelo, zvirTebze ufro Seusmenelo, Zu daTvze metad ulmobelo, daundobelo qusldanadgam aspitze ufro, netav SemeZlos, rom wagarTva unari brZolis, ZaRlebis yefiT dafeTebul iremze mardo, uceb movardnil niavsa da qarbuqze swrafo~. (ovidiusi 1980: XIII,789-809)

es cxrametkarediani `ariozo~ or, TiTqmis Tanabar nawilad aris gayofili. pirvel cxraSi nimfas garegnuli silamaze udi- desi sinatifiT aris Sedarebuli mSvenier bunebasTan, meore na- wili (10 karedi) gamoirCeva pirvelisagan, romelSic nimfas da- umorCilebeli suli mrisxane bunebasTan aris gaigivebuli, ra ganuzomlad didi unda iyos mSvenierebis Zala, rom ase uCve- ulod aametyvelos saSineli urCxuli da SeZlos misi sulis am- gvarad aforiaqeba. arc erTi metrfe `metamorfozebSi~ ase ena- wylianad, ase lamazad ar acnobs Tavis Tavs satrfos, rogorc kiklopi:

`mTebSi, miuval kldeTa Sigan maqvs mRvimeebi, sad ar igrZnoba arc zafxulis papanaqeba, arc zamTris susxi, daxunZluli Cemia rtoni, maRal vazebze mtevnebia oqrocurvili, maqvs Zowisferic, orTav Senda Semovinaxe, Tavadve dakref tyeTa CrdilSi aRmocenebul saTuT marwyvTa Tu SemodgomiT RoRnaSos, qliavs, Tanac orferads, Camuqebuls Sav wvenisagan da keTilSobils, axal cvils rom miemsgavseba. Sen, Cems meuRles wabli xom ar Semogeleva, arc marwyvi; xeni yovel survils agisruleben~. (ovidiusi 1980: XIII,810-820)

es aris pirveli nawili kiklopis sityvisa, sadac igi nairnair xils sTavazobs nimfas da sTxovs gaxdes misi mSvenieri baRis patroni, Semdgom taepebSi kiklopi ganagrZobs saubars Tavis simdidreze, romelic cxovelTa samyaros Seexeba:

`fara Cemia, bevri velad daexeteba, Sefarebia zogi tyes da zogi mRvimeTa, raodenobas Tu ikiTxav, veras mogigeb, de, RaribT Tvalon fara! Cemgan misi Seqeba ra bedenaa, darwmundebi, odes ixilav, Zlivs, viT aTreven damZimebul jiqanT cxovarni, cxvarT naSieri batknebic myavs Tbil farexebSi,

321 sxva sadgomebSi aseve norC cikanT vamravleb da ar meleva qaTqaTa rZe; nawils sasmelad vinaxav xolme, gavamagreb danarCens kveTiT, yovelisaTvis misawvdom ZRvens ki ar gTavazob, gelian Svelni da kurdRelni, vacni, mtredebi, Tavisi budiT rom Camovsxi xis kenwerodan, maRal mTas vpove banjgvliani daTvis belebi, erTmaneTs hgvanan, Zlivs SeiZleb maT gamorCevas, wyvilad arian, SeuZliaT SenTan TamaSi. vpove da CavTqvi: `SevinaxoT qalbatonisTvis~. (ovidiusi 1987: XIII, 821-836)

aseT idiliaSi cxovrebas sTavazobs polifeme galateas. Sem- deg ki Tavis Tavsac warudgens, risi aRqma iumoris gareSe SeuZ- lebelia. kiklops Tavi moswons imiT, rom banjgvliania, calTva- laa. is, rasac adamianebi simaxinjed aRiqvamen, polifemesaTvis Rirsebisa da upiratesobis niSania:

`erTi Semxede, goliaTi var, ase didi iupiteric ar iqneba, TqvenSi amboben. iupiteri ganagebso, aba, ra vici, is ras ganagebs! xSiri TmiT maqvs pirquSi saxec, mxrebic tyesaviT daCrdiluli, radgan balani mifaravs sxeuls, ar ifiqro, ugvano viyo! ugvani aris xe ufoTlod, cxeni ufafrod; Tvali erTi maqvs Sua Sublze, Tumc Seedreba fars uzarmazars. ra moxda, mze diadi qveynad gana ara Wvrets yoveliers? mzec xom erTia~. (ovidiusi 1980: XIII,842-854)

ase vrclad, xatovnad acnobs polifeme Tavis grZnobebs nim- fas. mas am mxriv verc erTi personaJi ver Seedreba `metamorfo- zebSi~. igi yvelaze metad itanjeba, `TiTqos etnam gadainacvla mis mkerdSi~, igi ise borgavs, rogorc `furis warTmeviT Sle- gadqceuli xari~, magram mkiTxvels misadmi sibraluli ar uC- ndeba, radgan polifemesaTvis ucxoa is Tavganwirva, rac WeSma- rit Seyvarebuls axasiaTebs, mas siyvaruli esmis, rogorc sa- surveli qalis dasakuTreba, raTa igi Tavis auracxel simdid- res miumatos. galateas daTmoba mxolod im SemTxvevaSi SeuZ- lia, Tu igi aravis sakuTreba ar iqneba, winaaRmdeg SemTxvevaSi, kiklopi mrisxane SurismaZieblad iqceva, igi sastikad uswor- deba nimfas satrfos. ovidiusis mier damuSavebuli miTis pesonaJi hgavs vaJas mo- Txrobis `goCis~ gmirs, marTalia, aq siuJeti gansxvavebulia, magram arsi, poeturi xedva orive nawarmoebisa erTnairia. vaJas goCi iseTive kaciWamia aris, iseTive Seubralebeli, veluri da usaxuri, rogorc polifeme; isic zRvis piras cxovrobs gamoq-

322 vabulSi, sul martod-marto da ulmoblad amoaclis xolme gul-RviZls msxverpls da ase Seeqceva. siberemde igi arxeinad cxovrobda, mere ki raRac senma daria xeli. goCi ver xvdeboda, ra iyo mizezi misi avadobisa, `wamovardeboda giJiviT, moedebo- da tyes, Cavardeboda zRvis pirad. darboda da didronis fexe- biT qviSas aqeT-iqiT isroda, awyvetda kldes Tavs, kvnesoda da xvneSoda sazarlad, `RmerTo, damasvene, momeci, rac makliao~. RmerTs Seecoda goCi da gaugzavna siyvaruli, nazi, mgalobeli Citis saxiT, radgan es iyo is, rac mas aklda, amis Semdeg TiTqos Seicvala goCis cxovreba, pirvelad gaiRima Tavis sicocxleSi, adamians aRar erCoda, magram ufro aborgda misi suli, Sfo- Tavda, Rrialebda, dasustda, gayviTlda. erTi wlis Semdeg isev Zvel Cveulebas daubrunda, maRal balaxebSi CvilbavSvian qals mohkra Tvali da orive daglija. Tumca arc aman uSvela, axla sindisi abezrebda Tavs gamudmebiT: ras Svrebi, Se wyeulo _ eubneboda igi. goCim kvlav RmerTs mimarTa: momaSore es sindis- siyvarulebi, rom davisvenoo. `ar iqna~ _ wers vaJa — `goCis er- Ti wlis siyvarulma asis wlis Cveuleba ver daTrguna~ (vaJa- fSavela 1961b: 34-35). ar aris gamoricxuli, vaJas goCis saxis Seqmnisas esargebla berZnul-romauli miTiT. saerTod, qarTuli folklori icnobs polifemes miTs (Ciqovani 1971: 27-38). vaJa Tavis am moTxrobas legendas uwodebs, Tumca Tavis erT-erT kritikul werilSi aseT miniSnebas gvaZlevs: ase imitom vakeTeb, rom dabeWvdis dros raime dabrkoleba ara hqondes moTxrobaso (vaJa-fSavela 1961g: 315). vaJa, ovidiusis msgavsad, fiqrobs, rom yvela arsebis suli SeiZleba aforiaqdes mSvenierebasTan SexvedriT, magram yvelas ar Seswevs unari masTan ziarebisa. amis mizezi fizikur usaxu- robaSi ki ar aris saZiebeli, aramed sulier simaxinjeSi. mSveni- ereba sikeTea, romelsac unda emsaxuro. vaJa `sagazafxulo fiqrebSi~ wers: `adamiani unda grZnobdes gazafxuls sulisas. roca adamiani maZRaria da msuqani, rogorc yvela cxoveli, hgo- nia, rom es aris sulis gazafxuli. gansxvaveba unda iyos suliT gazafxulsa da kuWiT gazafxuls Soris~ (vaJa-fSavela 1961g: 331-332). polefemesa da goCisaTvis siyvaruli `kuWis gazafxulia~ mxolod, amitom ar xdeba maTSi namdvili sulieri metamorfoza. maTSi gaocebas aRZravs siyvarulTan, mSvenierebasTan Sexvedra, magram aq xdeba stagnacia maTi grZnobebisa, Semdgomi ganviTare- ba amas ar mohyveba. vaJa da ovidiusi kargad gvixataven aseT personaJTa sulier mdgomareobas. sailustraciod vaJas kidev erT moTxrobas movixmobT, es aris `svavi~. bulbulis galobiT moxibluli yorani gaocebuli uambobs svavs im siamovnebis Se-

323 saxeb, rac mas mianiWa am pawia Citma. `misi simRera ar damavi- wydeba Cems sicocxleSi, ar daijereb, misi simReris gagoneba ager im leSis gorasac ki mirCevnia~ _ uziarebs yorani Tavis STabeWdilebas svavs. ra, Tqma unda, Rimilis momgvrelia es Se- dareba, magram savsebiT bunebrivi yoranisaTvis. svavisTvis ga- sagebia aseTi grZnoba. ucnaurad is moeCvena svavs, rom yorani bulbulis ara marto xmam moajadova, aramed simReris Sinaar- sma. razed mReroda mgosani Citi? ~amodiT, yvavilno, mSvenier- no. turfano ... Tqvena xarT Cemi sicocxle ... Tqven genacvaleT ... tyeo ... wyarono. ufalo, akurTxe wyaroni, akurTxe yvavilebi, damiloce tye, Tqvens madls, didebas veTayvane ... mzeo, yoveli arsis nugeSo ... oblebs mieSveleT, mtirali gaacineT, mSieri daaZReT, ... ramdeni mwyemsi tiris da imaT sarCos iTreven svavni da yoranni, umsgavsoni, umadurni, ukeTurni frinvelni~ (vaJa- fSavela 1961b: 294). roca bulbuli bunebis simSvenieres uga- lobs, es SeiZleba sasiamovno mosasmeni iyos yoranisaTvis, mag- ram, roca is udierad ixseniebs yvavsa da yorans da maTs msgavs ukeTur frinvelebs, Zneli gasagebia svavisaTvis, rogor SeiZ- leba Seni maginebeli Citis galobiT moixiblo. yorani ase ux- snis amis mizezs gabrazebul svavs: `ise lamazad, moxdeniT am- bobda, rom gavSeSdi, klanWebi totze mimeweba, niskarti gamiSeS- da, damimona~ (vaJa-fSavela 1961b: 295). amrigad, mSvenierebis im gasaocar Zalaze gviambobs vaJa, romelsac SeuZlia Seni maZage- beli, Seni uarmyofeli arsebisadmi saocari keTili grZnobebi aRgiZras. svavi gadawyvets, Tavadac moisminos es galoba da iqadnis, rom Surs iZiebs bulbulze svavebisa da yornebis Za- gebisaTvis. yoransac ainteresebs, svavic mis msgavsad moixible- ba galobiT, Tu SeZlebs danaqadnebis asrulebas da dasjis maTs Seuracxmyofel Cits, rac did siZneles ar warmoadgens leSis- mWameli yornisa da svavisaTvis. yorani cxovlad adevnebs Tvals svavs, rogor imoqmedebs masze pawia bulbulis galoba. vaJa misTvis damaxasiaTebeli mxatvruli ostatobiT gadmos- cems am scenas: `yorani miaSterda svavs da SeniSna, rom wuwians Tvalebze ori cremli mihkroboda, daRvremiliyo _ aRara min- da danapirebi~ (vaJa-fSavela 1961b: 296). yorani marTali aRmoC- nda, svavic mrisxanebisagan daicala, isic uZluri aRmoCnda bulbulis winaSe. amaze ukeT Znelia warmoaCino sikeTis, sila- mazis, mSvenierebis ganuzomeli xiblis gavlena, romelsac uke- Turi arsebebic ki emonebian, ise rom, TiTqos iviwyeben kidevac TavianTi amazrzeni cxovrebis wess. magram rogorc goCisTvis, ise polifemesaTvis es is etapia, romlis Semdeg mTlianad unda Seicvalos maTi cxovreba, Tumca am sirTulis daZleva maT ar ZaluZT. ase daemarTaT yoransa da svavsac. vaJa lakonurad am- Tavrebs am moTxrobas, romelSic kargad Cans, rom svavica da

324 yoranic mSvenierebis mxolod wuTieri tyveobis qveS aRmoCnden. `Sua dRe iqneboda, rom svavi da yorani dids xevSi isxdnen gverdisgverd da leSsa wiwknidnen~ _ vkiTxulobT moTxrobis bolo epizodSi (vaJa-fSavela 1961b: 296). e. i. isini kvlav daub- rundnen TavianTi cxovrebis wess. vaJa erTgvarad TanaugrZnobs Tavis gmirebs im wamieri ganridebisaTvis, romelSic isini mSve- nierebis aRqmis dros moeqcnen, maTi arsebobis mizani ki, ro- melTac aseTi wuTebic ar ugrZvniaT, vaJasTvis sruliad gauge- baria. rac kargad aris gadmocemuli mis erT-erT leqsSi. poeti wers: `mkvdaria ugrZnobi kaci, usazarlesi mkvdarzeda, miT rome sicocxle udgas salis yinulis taxtzeda, ar ebraleba moyvasi, mis win rom acvan jvarzeda, ise mokvdeba, ver Sedges erTs wams trfobisa mTazeda. Sors ari, metad Sors ari, daSorebuli mazeda, WaobSi ari Cafluli, vicnob mowamluls xmazeda, sazarelia dadgoma ugrZnobelobis gzazeda“. (vaJa-fSavela 1961a: 53).

rogorc marTebulad SeniSnaven, vaJas ar sZuls es leSismWa- meli frinvelebi, Sefaruli komizmi am personaJebisadmi Tavi- seburad TanagrZnobis gamomxatvelic ki aris (sulxaniSvili 1980: 103-104). amdagvaria ovidiusis damokidebulebac polife- mesadmi. misi portreti, poetis mier iumoriT daxatuli, erT- gvarad sibralulsac ki iwvevs mkiTxvelSi, magram kiklopis sas- tiki SurisZieba sabolood anadgurebs mis sulSi gaCenil saTuT grZnobas. amrigad, vaJasa da ovidiusis mixedviT, mSvenierebasTan siax- lovem SeiZleba monusxos ukeTuri arsebac ki, magram es xibli maleve qreba ukvalod, roca amas ar mohyveba Tavganwirva, Tavdadeba da uangaroba, romlis magaliTebi mravlad moipoveba ovidiusTanac da vaJasTan. nimuSad sakmarisisa davasaxeloT `metamorfozebidan~ miTi piramussa da Tisbeze, romlebic erT- maneTisaTvis sicocxles swiraven (ovidiusi 2005: 55-167) da vaJas moTxroba `Seyvarebuli~, sadac monadire Tavs ar zogavs, rom Tvali mohkras saocnebo qals (vaJa-fSavela 1961g:157-167).

325 damowmebani:

vaJa-fSavela 1961a: vaJa-fSavela. t.I. Tb.: „sabWoTa saqarTvelo“, 1961. vaJa-fSavela 1961b: vaJa-fSavela. t. III. Tb.: „sabWoTa saqarTvelo“, 1961. vaJa-fSavela 1961g: vaJa-fSavela. t.V. Tb.: „sabWoTa saqarTvelo“, 1961. Teokrite 1912: Theocritus, B. Moschus. Greck Bucolic Poets. With an English Translation by J.M.Edmonds: Harvard University Press, Cambridge, 1912. ovidiusi 1980: ovidiusi. metamorfozebi. Tb.: `Tbilisis univer- siteti~, 1980. ovidiusi 2004: Ovid. Metamorphoses. With an English Translation by Frank Justus Miller, revised by G.P. Goold: Harvard University Press, Cambridge, 2004. sulxaniSvili 1980: sulxaniSvili l. vaJas stilis TaviseburebaTa Sesaxeb. vaJas krebuli. t.I, Tb.: `Tbilisis universiteti~, 1980. Ciqovani 1971: Ciqovani m. berZnuli da qarTuli miTologiis sakiTxebi. Tb.: `Tbilisis universiteti~, 1971. homerosi 2002: Homer. Odyssey. I-XIII. With an English Translation by A.T.Murray, revised by George E. Dimock: Harvard University Press, Cambridge, 2002.

326 ELISO KALANDARISHVILI Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Peculiarities of Biblical Paradigmatics and Tropology in Vazha-Pshavela’s Creativity

The basis of paradoxical thinking of Vazha-Pshavela’s protagonists is para- doxical nature of Christian doctrine. The widespread pattern of traditional thin- king radically changes in the depths of Christianity. These changes provide the formation of new, totally different type of consciousness. In Vazha-Pshavela’s world not only man but even the most insignificant subject of Nature strives for the wholeness with the Creator, communion with his grace. Personification of nature in Vazha’s creations is not only artistic conventionality but a part of pro- found philosophical and religious concept according to which there is nothing accidental and impulse in the world, everything subordinates certain regularity.

Key words: Biblical Paradigmatics, Tropology

eliso kalandariSvili saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

bibliuri paradigmatikisa da saxismetyvelebis Taviseburebani vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi

bibliuri saxismetyveleba amosavalia yoveli qristiani eris literaturul-saazrovno gamocdilebisa. universalobisadmi swrafva warmoSobs saxe-simboloTa iseT sistemas, romelic samyaros erTianobaSi, mTlianobaSi moiazrebs da ara danawevre- bulad, sekularulad. iqmneba garkveuli arqetipuli modelebi, romlebic, erTi mxriv, mkacrad reglamentirebulia, Tumca, me- ore mxriv, Ria da invariantulia. swored es sinTezi ayalibebs maT msoflmxedvelobriv da esTetikur bunebas. Seucnoblisa da Secnobadis, mdgradisa da medinis, waruva- lisa da sasrulis antinomiuri SeerTebis safuZvelze aRmocen- deba erTiani xedvis, mimarTulebis mqone msoflgancda, uzena- ess damorCilebuli subieqti baZva-ziarebis gziT unda daub- rundes pirvelsawyisebs, masSi unda aRdges pirvelqmnili, ide- aluri harmonia.

327 bibliuri saxismetyveleba ganmsazRvrelia ara mxolod Sua- saukuneobrivi msoflxedvisa, aramed mTeli Semdgomi litera- turuli epoqebisa. is TandaTan azrovnebis wesad iqceva. marTa- lia, Tanamedrove periodSi cnobierebis mizanmimarTuli inten- sivoba icvleba, magram bibliuri gansaxovnebis formebi avTen- turi Tu transformirebuli gziT udavod gansazRvravs lite- raturul-saazrovno procesis mimdinareobas yvela JanrSi. arqetipul-paradigmuli azrovneba qarTuli sasuliero da saero mwerlobis safuZvelTa safuZvelia. miTologiuri da aRTqmiseuli simbolika gansazRvravs konceptualur maxasi- aTeblebs, kognitur aspeqtebs, esTetikur mrwamss. qarTuli sa- xismetyvelebiTi sistemis saazrovno wesi cxadad vlindeba ro- gorc XIX, ise XX-XXI saukuneebis epoqaTa filosofiur msofl- gancdasa da mxatvrul-esTetikur principebSi. vaJa-fSavelas Semoqmedebis msoflmxedvelobrivi da saxeob- rivi gamoxatvis Taviseburebani swored bibliuri saxismetyve- lebis arqetipul-paradigmul wiaRTan misi organuli, siRrmi- seuli kavSiriT ixsneba. amasTanave, specifikuria is, rom gansa- xovnebis klasikur formebs aq erwymis miTologiur, winare- qristianul warmodgenaTa arqetipuli modelebi, rac axlebur xedvas badebs. Semdgomi transformaciis gziT miTologiuri, demonuri, zRaprul-fantastikuri warmodgenebi simbolur-es- Tetikur funqcias iZens da organulad ewereba qristianul cnobierebaSi, im mravalferovan da daxvewil sivrceSi, romel- sac vaJa-fSavela qmnis. vaJa axal, ucxo `qronotops~ qmnis. masSi samyaros sasrulo- bac, veqtorulobac moiazreba da wrebrunvac, zedroulobac da zesivrculobac, romelTac erwymis lokalizmi da gravitaci- uloba. am Taviseburi qronotopis moqmedebis areali ki, upir- velesad, adamianis sulis wiaRia. vaJa-fSavelas personaJTa yvelaze TvalSisacemi Tavisebu- rebaa maTi azrovnebis paradoqsuloba. am mxriv isini sruliad axleburi da gansxvavebuli cnobierebis damamkvidrebelni ari- an XIX saukunis qarTul literaturaSi. problemebi, romelTac es personaJebi wamoWrian, mwvave msoflmxedvelobrivi Widilis Sedegad iSveba rogorc sakuTar TavTan, ise garemomcvel sam- yarosTan, sazogadoebasTan. maTi axali ideebi paradoqsulia sayovelTaod damkvidrebuli azrovnebis fonze. es Taviseburi `aRmoCenebia~, romelnic xSirad intuiciis wiaRSi iRebs saTaves da TandaTan cnobier, gaazrebul, naTel principebad yalib- deba. am gziT ki xdeba gmiris metamorfoza, feriscvaleba. vaJa-fSavelas personaJTa azrovnebis paradoqsulobas, vfiq- robT, safuZvlad edeba qristianuli moZRvrebis paradoqsuli buneba. qristianobis wiaRSi tradiciuli azrovnebis sayovel-

328 Taod gavrcelebuli modeli Zireulad icvleba. es cvlilebebi xels uwyobs cnobierebis axali, Zvelisgan sruliad gansxva- vebuli tipis Camoyalibebas. ioane oqropiris ganmartebiT, qristes mcnebebi da mis mier naqadagebi axali postulatebi ewi- naaRmdegeboda mTel samyaroSi gavrcelebul azrebsa da Sexe- dulebebs. swored amiT xsnis wminda mama im uCveulo reaqcias, romelic mohyva ebraelTa winaSe macxovris qadagebas. im sazo- gadoebaSi, romlis moqmedebis mTavari principi iyo: `Tuali Tualisa wil da kbili kbilisa wil~, ieso amkvidrebs paradoqss _ `ara winaaRmdgomad borotisa~. is mrevlis Tvalwin cvlis Zveli eTikis normebs axliT, Zveli aRTqmis kanonis imperatiul moTxovnebs _ madlis gansakuTrebuli, uCveulo principebiT: `romelman gces yurimalsa Sensa marjuenesa, miupyar erTkerZo- ica~, `akurTxevdiT mawyevarTa TquenTa da keTils uyofdiT moZuleTa TquenTa~. es aris axali, ucnauri logikis mqone, magram erTaderTi da uzenaesi WeSmariteba, romelmac unda Svas axali adamiani, naTlobiT moqceuli, sulieri feriscvalebiT gasxivosnebuli. Zveli adamianis sikvdili da missave wiaRSi `axali kacis~ Ca- saxva, rasac pavle mociquli gansakuTrebul mniSvnelobas ani- Webs, vaJa-fSavelas personaJTa sulieri metamorfozis umTav- resi gzaa. amas ki isini swored azrovnebisa da qmedebis para- doqsulobiT aRweven. isinic, macxovris msgavsad, cvlian Zvel normebs axliT. es axali principebi ki madls efuZneba da ara normatul kanons. amiT vaJa bibliuri WeSmaritebis damamkvid- rebelTa funqcias aniWebs Tavis gmirebs. unda Seicvalos samyaro, Zveli wesiT cxovreba miuRebelia _ aseTia vaJas suliskveTeba, mas ar surs TvistomTa Soris, ro- melnic saocrad eZvirfaseba da TiTqmis aRmerTebs, batonob- des araswori azrovneba, yavlgasuli Sexedulebebi samyarosa da adamianze. arada mTis adaTTagan sakmaod bevrs xedavs iseTs, romelnic erT dros, albaT, garkveul funqcias asrulebda, magram vaJas Tanamedrove epoqaSi sruliad gamoecala niadagi. mwerali gansakuTrebiT gamoyofs im Cveulebebsa da wesebs, ro- melTac SurisZiebis, sisxlis aRebis motivi udevs safuZvlad. erT-erTi aseTia `upatrono mkvdris~ movlis adaTi. upatronod iTvleba micvalebuli, romlis sisxlis aReba, samagieros gadax- da naTesaobam ver moaxerxa, anu ver upatrona. aseT mkvdars sa- iqios mosamsaxured veravin daudgeba, `umcrosi~ ar eyoleba. am Sexedulebis primitiulobas da SezRudulobas gansakuTrebiT amZafrebs is gansxvaveba, romelic amave sakiTxis qristianul gaazrebasa da mTaSi damkvidrebul cnobierebas Soris arsebobs. qristianuli moZRvreba sruliad gamoricxavs grZnobad-kon- kretul realobebs imqveyniur, saiqio arsebobaSi. jojoxeTic

329 da sasufevelic TavianTi arsiT sruliad gamoricxaven grZno- bismier, adamianuri samyarosTvis damaxasiaTebel, xelSesaxeb movlenebs. pavle mociqulis ganmartebiT, im samyaroSi arc qorwindebian, arc ganqorwindebian, suls ar sWirdeba arsebo- bis miwieri, xiluli formebi. amdenad, saiqio cxovrebis Sesaxeb grZnobad-konkretuli warmodgenebi mxolod crurwmenis sfe- ros ganekuTvneba. swored ase aRiqvams vaJa-fSavela mTis im adaT-wesebs, romelnic adamianis cnobierebis istoriis dabal- ganviTarebul etapze SemuSavda garkveul garemoebaTa Sedegad, SemdgomSi ki yovelgvari safuZveli gamoecala da uSinaarso, ufro metic, maxinj, arahumanur crurwmenad iqca. swored amas aRmoaCenen misi personaJebi. aluda qeTelauri mklavis moWris mizanSewonilobaze rom dafiqrdeba, jer sakuTari sulis wiaRs ukvirdeba, `pirs dawolia nislebi~. sanam Tems gaandobs Tavis axal msoflmxedvelobas, is jer TviTon icnobierebs, ra moxda mucalTan SebrZolebis Semdeg, ratom uRrRnis guls aqamde ucnobi gancda. poemis II Tavi aludas sulieri metamorfozis, misi sulis wiaRSi `axali kacis~ Casaxvis cxadi suraTia. savles pavled qcevis paradigma aq Taviseburi transformaciiT iCens Tavs. aluda nabij-nabij midis axal WeSmaritebamde. mklavis mokveTis erT konkretul adaTSi daeWvebas sayovelTaod sis- xlisRvris mizanSewonilobaSi daeWveba mohyveba. `visac mtero- ba moswyurdes~... _ iwyebs vaJa da yvela sityva, rac amis Semdeg iTqmeba, raRac mistikuri, magiuri ZaliT zeatyorcnis Txrobas. es azrisa da gamomsaxvelobis mwvervalia, maqsimalurad gamZaf- rebuli emociuri muxtis Semcveli. wyevlis formulebi: `sisxl daigubos keraSi~, `sisxlSia hqondes qorwili~, `iqve saflavi gaTxaros~ _ SemaZrwunebeli dabejiTebiT amxels gmiris cnobi- erebaSi Zrul axal impulss _ Cven sisxlSi varsebobT, rac CemTvis miuRebelia. swored es aRmoCena aZlevs aludas Zalas, emsxverplos Tavis axal mrwamss, araferi daTmos, metic _ maqsimaluri moiTxovos. pirvelad, roca cxovrebis filosofia daafiqrebs da ikiTxavs _ `martoT Cven gvzdian dedani?~ rasac urjuloTa cxonebaze fiqric mohyveba; meored ki xatobaze, mucalis sulis sapatronod misuli, daJinebiT rom evedreba berdias, dauurvos mkvdari qistis suls da amiT masac suli moaTqmevinos. paradoqsia, amitomac yvelasaTvis gaugebari da miuRebeli, iseve, rogorc axali welTaRricxvis, axali WeSmari- tebis dabadebis pirvel dReebSi Tqmuli _ `giyvardes mteri Seni~. qristes gzaze mdgari aluda, WeSmariti martviliviT guldinjad icavs Tavis axal mrwamss, amboxisa da sabolood harmoniis, Tvinierebis (`Tems nu swyevT~) mopovebiT wminda mxe- dariviT uSecdomod gaivlis gzas da `srbas aRasrulebs~, Tvi- Tonac eziareba axal WeSmaritebas da mTel samyarosac aziarebs.

330 vaJa-fSavelas zneobriv mrwamss safuZvlad udevs qristi- anuli baZva-ziarebis principi, romlis Tanaxmadac zeciuri da miwieri ierarqiis yoveli qvemdgomi arseba unda miemsgavsos zemdgoms. es zeswrafva ganapirobebs mis safexurebriv svlas RvTisken, anu zneobriv daxvewasa da ganwmendas. qvemdgomTa baZva iwvevs dacemas, dakninebas. mxolod zeswrafviT eziareba arsi Tavis umaRles `mes~. ierarqiis saTaveSi dgas uzenaesi ar- seba, RmerTi. adamians ganRmrTobis gza TviT ufalma dausaxa, mas ZaluZs sakuTar TavSi aRadginos xati RvTisa, ganiwmindos da RmerTSemosili gaxdes. vaJa-fSavelas samyaroSi ara mxolod adamiani, aramed bune- bis yvelaze umniSvnelo subieqtic ki eswrafvis SemoqmedTan gamTlianebas, mis madlTan ziarebas. isini mxolod samSvinvelis ZaliT rodi moqmedeben, aramed ukvdavi gonis karnaxiT. amito- mac bunebis gasuliereba vaJasTan mxolod mxatvruli pirobi- Toba ki ar aris, aramed Rrma filosofiur-religiuri koncef- ciis nawili, romlis Tanaxmadac samyaroSi araferia SemTxvevi- Ti da impulsuri, yovelive emorCileba garkveul kanonzomiere- bas. bunebas aqvs goni _ is, rac wesiT mxolod adamians unda hqondes, RvTis xatad Seqmnil arsebas. gonis arseboba ki Tavis- Tavad gulisxmobs zneobis fenomensac. vaJasTan bunebas Tavisi zne aqvs, zogjer adamianTa msgavsi, zogjer ki maTze amaRlebulic ki. ufro metic, cocxali Tu aracocxali bunebis subieqtTa mier adamianTa qcevis Sefaseba, maTi qmedebis moralur-eTikuri kuTxiT gansja vaJas Semoqme- debis Tanmdevi principia. amis magaliTi mravladaa mis prozasa da poeziaSi. TvalsaCinoebisTvis movixmobT erT maTgans. moTx- robaSi `kldem mxolod erTxel sTqva~ warmoCenilia adamianTa orpiroba, sityvisa da saqmis urTierTdapirispireba, TvalT- maqcoba. klde marTlismTqmelia, mamxilebelia. is kacTa avzne- obas sulis siRrmemde ganicdis da cdilobs axsnas amis mizezi. adamianis sicocxle codvisa da monaniebis uwyveti jaWvia. es samwuxaro kanonzomierebaa. kldec ki, usulo klde, gulistki- viliT SeniSnavs: `eg zne rom ar vicode kacisa, dResve mTeli qveynis Tvalwin gavfendi, rac Secdoma mohsvlia, rac sacoda- oba datrialebula dedamiwis zurgze, magram amao Sroma iq- neboda: kacma unda scodos, kidev Secdoma Caidinos, rom mere inanos, Semdeg isev ecados, Secdoma gaasworos, esaa misi sico- cxle, diaR, davanaxvebdi yvela mis gonebis, grZnobis ususuro- bas, amas rom ar vxedavde, da mec davifuSebodi. aRar mindoda mas Semdeg sicocxle, aRarc iyo Cemi yofna saWiro, guldamSvi- debiT, bednierad davxuWavdi Tvals da movisvenebdi~ (vaJa- fSavela 2002:168).

331 sakuTari arsebis msxverplad gaRebis, maRali idealebisTvis Tavganwirvis magaliTebi vaJas sxva TxzulebebSic mravalgzis iCens Tavs. vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi SesaZlebelia Tvali gavadev- noT adamianis sulieri ganviTarebis gzas. TviTganwmendis sur- vili personaJSi aRZravs zneobriv impulss, rac xdeba sawindari misi Sinagani aRmasvlisa. am process safuZvlad edeba sxvadas- xva movlena; zogjer metamorfoza gamowveulia obieqturi, ga- reSe mizeziT, yofis logikiT, gmirisgan gaucnobiereblad. mindia qajTa tyveobaSi Tavis mokvlis mizniT Wams gvelis xorcs, fiqrobs, rom amiT dasruldeba misi usazRvro tanjva. man ar icis, rom am aqtiT sulieri Tvali aexileba, axal suls Caidgams, axal xorcs Seisxams. mindias bunebasTan wilnayaroba uTuod gulisxmobs RmerTTan Tanaziarobas. amis dasturia RvTisgan miniWebuli kurnebis unari, romelic saswaulqmedebis erT-erTi saxea. macxovris miwieri moRvaweobac xom or sawyiss efuZneboda: qadageba da sakvirvelTqmedeba. qristianuli sinanulis motivi Zalze organulia vaJas Se- moqmedebisTvis. es bunebrivicaa. sinanuli udidesi saidumloa. igi msWvalavs mTel `axal aRTqmas~. ioane naTlismcemeli aris pirveli mqadagebeli qristianuli sinanulisa. mas wminda mamebi asec uwodeben: `qadagi sinanulisa~. naTlismcemeli win uswrebs ieso qristes, raTa mouwodos xalxs, ganamzadon gzani uflisa. ioane oqropiris ganmartebiT, iudevelni am dros codvis tyveobaSi iyvnen, Tumca ver grZnobdnen amas da TavianT Tavs ubiwo, marTal adamianebad miiCnevdnen. da ai, modis ioane naTlismcemeli, raTa ebraelebs Tvali auxilos codvebze, rad- gan sakuTar sulier mankierebaTa Seucnobloba maT WeSmarite- bis gzidan ganagdebda. naTlismcemlis movlinebis mizani is iyo, rom xalxs Tavisi codvebi Seecno da sinanulisken midrekiliyo, magram am codvaTa gamo adamianebi ki ar unda dasjiliyvnen, aramed monaniebis gziT unda SeeZinaT Tavmdabloba, ganesajaT sakuTari Tavi da mieRoT Sewyaleba. sinanuls unda mohyves Tvalis axela, Zveli gzidan gadadgoma da naTlisRebis ZaliT WeSmaritebaze moqceva. sinanuls qadagebs TviT macxovaric. `SeinaneT~ _ es ara ubralo mimarTvaa, romelic adamianma SeiZ- leba Seasrulos an ar Seasrulos, aramed aucilebeli, garda- uvali moTxovna maTTvis, vinc mzadaa aRiaros igi erTaderT da utyuar WeSmaritebad, daTmos, rac aqamde iyo da yvelaferi Tavidan daiwyos. qristianuli sinanulis motivi udevs safuZvlad vaJas Sesa- niSnav poema `gogoTur da afSinas~. pirovnuli ganviTarebis gzas aq swored sinanulis mZafri gancda gansazRvravs.

332 T. Cxenkelis dakvirvebiT, vaJas personaJTagan zogi zeaRma- valia, zogic _ qvedaRmavali. zeaRmavalia aluda, radgan is principTa Sinagani SenarCunebiT umaRles idealTa erTguli rCeba; qvedaRmavali gmiria mindia, romelmac ver SeZlo RvTis niWis datevna sakuTar TavSi (Cxenkeli 1989:51). zeaRmaval gmirTa kategorias ganekuTvneba afSina. misi gza, marTlac, gamorCeulia kontrastulobis niSniT: Saragzis yaCa- Robidan _ xevisbrobamde. gogoTuri laRi sulis mqonea, afSina Sinagan Tavisuflebas moklebuli, SeboWili pirovnebaa. maT xasiaTs gansazRvravs maTive zneobrivi orientirebi. gogoTuri Rirsebas emsaxureba, afSina _ uRirsobas. zneobrivi muxti, romelic msWvalavs gogoTuris saqciels maTi SebrZolebis Jams, aris is biZgi, romelmac unda moitanos afSinas feriscvaleba. am SemTxvevaSi impulsi garedan modis, magram siRrmiseuli STabeWdilebis Zalas iZens. afSinas gardaq- mna uceb xdeba, es ar aris mtanjveli procesi, rogorc sxva Sem- TxvevaSi (aluda, mindia). personaJTa samoqmedo sivrce ar scde- ba brZolis vels. modeli martivia: Sexvedra, mxileba, aRiareba. Tumca xangrZlivi da mtanjvelia Semdegi etapi _ sakuTar TavTan marto darCena. gogoTurisgan Sendobili afSina gulis wyluls mainc ver irCens. is ukve xevisberia, sxvaTa sulebze zrunavs, TviT Seundobs codvebs monanieT, magram mZime da dam- Trgunveli dardi RrRnis mis Sinagan arsebas. WeSmariti sinanu- li xangrZlivi da mtanjvelia, ganwmendisken mimavali gza ekli- ania. igi TviTdaeWvebas, sulier gaorebas, Sinagani wonasworo- bis darRvevas iwvevs. loginad Cavardnili afSina im codvebs inaniebs, romelTa gaazrebac RmerTma daakisra. poemis finalSi afSinas TiTqos daZleuli aqvs sakuTari codvis SegrZneba, igi xevisbrobs, xalxs arigebs, moZRvravs, magram sulier mSvidobam- de jer Sorsaa _ Ram-RamobiT cxare cremliT tiris, albaT, si- cocxlis bolomdec iqviTinebs, radganac sulis ganspetakebis gza tanjvasa da sulier WidilSi gamoCndeba. afSinas suli brZolis velia, aranakleb mZafri brZolisa, vidre gogoTurTan fizikuri dapirispireba iyo. xmliTa da iaraRiT am oms ver moigeb; is sulieri Tvalis axelas da zeamaRlebas, RvTiurisken swrafvas moiTxovs. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba vaJa-fSavelas Semoqme- debaSi xilva-Cvenebebs, zecnobier, miRmier, zebunebriv movle- nebs. es nakadi imdenad mZlavria, rom vaJas mkvlevarTa udidesi nawili sagangebod Seiswavlis mas (gr. kiknaZe, g. asaTiani, T. Cxenkeli, r. siraZe, r. TvaraZe, z. kiknaZe, i. evgeniZe, T. SarabiZe da sxv.). xilva-Cvenebani ganxilulia rogorc msoflmxedvelob- rivi, ise mxatvrul-esTetikuri funqciis TvalsazrisiT.

333 xilva gamocxadebis erT-erTi Sinaformaa. is safuZvlad udevs rogorc winareqristianul, ise Suasaukuneobriv warmod- genebs samyaroze. masSi mJRavndeba ama Tu im epoqis, xalxis azrovnebisa da xasiaTis Taviseburebani. arsebobs miTosuri xilva-warmodgenebi, romelnic aerTianeben tomebs, erebs da koleqtiuri xasiaTisaa sulieri moRvaweobis erTobliobis TvalsazrisiT. es warmodgenebi droisa da sivrcis miRmaa da garkveuli amorfulobiTac xasiaTdeba. xilva-Cvenebani qristianul azrovnebaSic did rols asru- lebs. ZvelaRTqmiseul istoriaSi bibliur patriarqTa da winas- warmetyvelTa xilvebi RvTisCenis (Teofania) rangSia ayvanili. uzenaesi ecxadeba mokvdavs xiluli realobis sensualuri niS- niT (kvamli, cecxli, burusi, wyvdiadi) aRbeWdili, Tumca misi miRmieri, aragrZnobadi sawyisi mudam aqcentirebulia. axalaRTqmiseul samyaroSi xilva-Cvenebani uflis didebis, misi sufevis warmomCenia. gamocxadeba adamians sulieri gamoc- dilebis daxvewis, Sinagani Wvretis ganviTarebis gzas uxsnis. amis yvelaze TvalsaCino gamovlinebaa warmarTi savles gardaq- mna pavle mociqulad. swored gamocxadebis ZaliT iRviZebs mis arsSi mTvlemare impulsi naTlisa, WeSmaritebisa. savle unda dabrmavdes, iq, damaskos gzaze unda datovos Zveli arsi da Tva- li unda aexilos mxolod rogorc pavles, axlad Sobils, axali arsiT, axali WeSmaritebiT. gamocxadebis umaRlesi formaa apokalifsuri xilva ioane RvTismetyvelisa. es aris masStaburi, globaluri Wvreta samya- ros aRsasrulisa da misi Tanmdevi movlenebisa. patmosis Wala- Si ioanes mier gancdili imdenad mistikuria Tavisi arsiT, rom misi aRwera mxolod simboloebiT, miniSnebebiT, metaforebiT Tua SesaZlebeli. esqatologiuri tragizmi sdevs Txrobas, Tumca zeciuri iersualimis saboloo sufevis perspeqtivas amaRlebuli, nugeSismcemeli intonaciac Semoaqvs. vaJa-fSavela Tavis TxzulebebSi mimarTavs rogorc miTo- logiur, ise aRTqmiseul xilva-Cvenebebs. aRsaniSnavia, rom miTi misTvis Zvirfasia, rogorc xalxis wiaRSi warmoqmnili, misi SemoqmedebiTi unaris warmomCeni movlena. miTi xom cxadad avlens adamianis gonebisa da gare samyaros dakavSirebis unars, rac, TavisTavad, fantaziis, ocnebis, sasurvelis impulsebs Seicavs da SemoqmedebiTi azrovnebis Camoyalibebas uwyobs xels. `miTebi is saSualebebia, romlebiTac arqetipebi, aracno- bieris arsebiTi formebi vlindeba da cnobier gonebas ukavSir- deba. arqetipebi individTa sizmrebSi vlindeba da, amdenad, sizmrebs SeiZleba personalizebuli miTebi, xolo miTebs de- personalizebuli sizmrebi vuwodoT~ (lomiZe 2008: 218).

334 xilva-Cvenebani vaJas poemebSi sxvadasxva funqcias asru- lebs. esenia: ama Tu im faqtisa da movlenis winaswarmetyveleba; ararealuris vizualizaciiT umTavresi koncefciis gamokveTa; gmiris intuiciisa da naTelxilvis unaris aqcentireba; qvecno- bieris, cnobierisa da zecnobieris urTierTgansazRvrulobis, an, piriqiT, gamomricxavobis Cveneba konkretul SemTxvevebSi; adamianis sulis wiaRSi CaRrmaveba da misi uaRresi mxareebis amocnoba, anu `sulis wakiTxva~; uflis TviTCenis (Teofaniis) mistikuri xatebisa da pirovnebasa Tu jgufze maTi zemoqmede- bis, ganmwmendi funqciis cxadyofa. unda aRiniSnos, rom vaJa miTologiuri xilva-Cvenebebis, le- gendebisa da zRaprul-fantastikuri arsebebis (devebi, alqaje- bi, Winkebi) teqstebSi aRwerisas arasodes mimarTavs mtkicebiT, imperatiul intonacias. man kargad icis, rom yovel miTs, legendas ori Sre aqvs: realuri, anu sarwmuno da irealuri, anu daujerebeli. amitomac mas xilva Tu Cveneba yovelTvis Semo- aqvs ara rogorc obieqturi, damtkicebuli faqti, aramed ro- gorc gonebis daSveba, savaraudo realoba. amitomac is araso- des ar wers, zustad ase moxdao. miTur da legendarul epizods yovelTvis axlavs sityva an fraza, romelic mas mtkicebulebis saxes ukargavs. vaJa wers: `amboben~, `xedaven~, `unaxavT~, `sme- niaT~, `ityvian~, `Zvelad gagonili~ da a.S. am gziT is TiTqos Cvengan aucxoebs faqts, raTa migvaniSnos, rom es araa obieqtu- ri realoba, momxdari da aRsrulebuli, magram arc usafuZvlo, SeuZlebeli, dauSvebeli fantasmagoriaa. ase iwyeba `baxtri- onis~ saocari finali, romelSic gvelis mier luxumis xsnisa da aRdginebis ambavia gadmocemuli. epizodi ase iwyeba: `ityvian, maRlis mTis Zirsa~... Semdeg ki amas mohyveba naxevrad legend- uri Txroba. vaJa arsad gvaZalebs davijeroT daujerebeli, ar gvimtkicebs, rom es faqti mas Tavad aqvs nanaxi an nagrZnob- gancdili. is frTxilad, faqizad migvaniSnebs, ityviano da da- narCens Cven mogvandobs. amiT is Zalze axlos dgas saxarebise- ul intonaciasTan. cnobilia, rom macxovari Tavis moZRvrebas ayalibebs ara SegonebaTa an brZanebaTa, aramed `netarebaTa~ sa- xiT. is rodi ambobs, mxolod aseTi adamiani iqneba netario, ara- med qadagebs, yvela, vinc moisurvebs ase moqcevas, netari iqne- bao. macxovari aravis aZalebs, daijeros mis mier aRsrulebuli saswaulebi. visac malemrwmenis Tvali da yuri aqvs _ irwmu- nebs, visac ara _ is madlis gareSe daitovebs Tavs. `baxtrionis~ brZolis win meomrebs wminda giorgi ecxadeba. vaJa aRwers am xilvas, TviT mxedarTa TvaliT danaxuls. oTxi meomridan TiToeuli wmindans sxvadasxva aspeqtiT aRiqvams _ erTi mis brwyinvalebas usvams xazs, meore _ RvTiurobas, me- same _ mtredisfrad aRiqvams, meoTxe _ velis yvavils adarebs.

335 es subieqtur gancdaSi moqceuli realobaa, romelsac emociis maqsimaluri muxtiT aRvseba mosdevs. amis Semdeg laSqari wminda mxedrobad acxadebs Tavs. realoba aqac amqveyniurisa da miRmieris zRvarzea. vaJa-fSavelas poemebSi xilva-Cvenebebi rom garkveuli piro- biTobis Semcvelia, es samecniero literaturaSic aris aRniS- nuli. r. siraZe `stumar-maspinZlis~ finalis analizisas wers: `am SemTxvevaSi miTosuri xilvis Semotana gamarTlebulia imiT, rom maRali idealebi moiTxovs am idealTa ganxorcielebas, Tundac iluziuri formiT. aqac vaJa avtoriseuli danarTebiT migviTiTebs Semotanili miTosuri xilvis pirobiTobaze: `Ram- Ram xedaven suraTsa~ _ aqac gacnobierebaa imisa, rom epizodi pirobiTi xasiaTisaa, pirobiTobis funqciaze gvafiqrebs. misi funqcia ki esTetikuria. igi saxis ganzogadebas emsaxureba, em- saxureba poemis ZiriTadi ideis amocnobas~ (siraZe 1975:46). vaJasTan miTosi gaqristianebulia, axal rjulzea moqceuli. amis upirvelesi niSania pirovnulobis, individualobis win wa- moweva, aseve RirebulebaTa im sistemis gaziareba, romelic qristes moZRvrebas udevs safuZvlad. xilva-CvenebaTa funqci- ac Taviseburi da gansakuTrebulia; magaliTad, sizmari winas- warmetyvelebasac Seicavs da zneobriv swavlebasac; is xan mwyobri da gamWvirvalea (kvirias sizmari `baxtrionidan~, mzias sizmari `gvelismWamelidan~), xan ki Znelad amosacnobi da dasa- fiqrebeli (aludas sizmari `aluda qeTelauridan~). amrigad, bibliuri paradigmatikisa da saxismetyvelebis gaT- valiswinebis gareSe vaJa-fSavelas Semoqmedebis Seswavla cal- mxrivi da arasrulyofilia. qristianuli cnobiereba gansaz- Rvravs mis personaJTa zneobriv saxes, TxzulebaTa mxatvrul- esTetikur bunebas.

damowmebani:

vaJa-fSavela 2002: vaJa-fSavela. poemebi. Tb.: `dia~, 2002. lomiZe 2008: lomiZe g. `praRis skola~. literaturis Teoria. XX saukunis meTodologiebi. Tb.: literaturis institutis gamomcem- loba, 2005. siraZe 1975: siraZe r. `miTosur xilvaTa da CvenebaTa funqcia~. vaJa- fSavelas xuTi poema. Tb.: `saqarTvelo~, 1975. Cxenkeli 1989: Cxenkeli T. mSvenieri mZlevari. Tb.: 1989.

336 SHARLOTA KVANTALIANI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Biblical Paradigm of Cain’s Sin in Vazha-Pshavela’s Poem “Conscience”

The poem “Conscience” is distinguished from Vazha-Pshavela’s other works. Moral and ethical problem put forward in the poem (betray, fratricide, arrogance, godlessness), has always been topical at any stage of the mankind’s existence. The key theme of the poem is the first murder that occurred in human history caused by jealousy, pride, hate of brother. It exactly repeats the Biblical plot. There exist numerous works where the same theme (paradigm) is given as a counterpoint. The poem ends with pessimistic attitude unexpectedly for Vazha. Destructed, abused conscience is between the sky and earth sobbing desperately.

Key words: “Conscience”, Vazha-Pshavela, Biblical plot, Akaki Tsereteli’s poem “The Mentor” (Gamzrdeli)

Sarlota kvantaliani saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

kaenis codvis bibliuri paradigma vaJa-fSavelas poemaSi `sindisi~

qarTul klasikur poezias filosofiuri nakadis simcires sayveduroben, magram es sayveduri yvelaze naklebad exeba vaJa- fSavelas Semoqmedebas. adamianis daniSnuleba, misi adgili sam- yaroSi da misi damokidebuleba samyaros SemoqmedTan didi poetis upirvelesi safiqralia. vaJasTan yovelive arsebuli erT wes-kanons emorCileba, erTmaneTzea damonebuli anu uan- garo, usazRvro siyvaruliTaa SekavSirebuli (`madli Sen, yvela erTmaneTs, ufalo daumonia~). am dauwerel, magram yovlismom- cvel wesrigsa da harmonias yvelaze xSirad adamiani arRvevs da amiT, upirvelesad, sakuTar Tavs aubedurebs, bednierebisaTvis dabadebuli umanko arseba, SuriTa da sixarbiT gondabinduli, sxvisi ubedurebiT cdilobs amaRldes da bednierebas ewios. bibliaSi aRwerili kacobriobis istoria Tavisi tragikuli wiaRsvlebiT adamianTa amaRlebisa da dacemis, borotebaze sikeTis gamarjvebis istoriaa. abeli da kaeni is wyvilia, romel- Ta urTierTobis fonze viTardeba da yalibdeba qristianuli morali. `saerTod, qristianis cxovreba sakuTar TavTan brZolaa, 337 gulis siwmindisTvis zrunvaa; es aris sinanuli da mcdeloba imisa, rom RmerTi moviZioT da Cvens gulebSi gavamefoT~ (ilia II 2011: 6). vaJa-fSavelas poema `sindisi~, romelsac originalSi `svini- disi~ hqvia da 1913 wels daiwera, swored am problemas exeba. es poema vaJas sxva poemebidan gamoirCeva, rogorc TematikiT, ase- ve sityvieri qsoviliT, aq fSaur dialeqts ver SexvdebiT, Tema- tikidan gamomdinare, teqsti literaturulia da mas mZafri, bibliuri paradigma udevs safuZvlad. misi fabula, erTi Sexed- viT, Zalze martivia: kaenma mokla Zma, abeli da cdilobs Tavisi codvis mamxilebeli sindisi Tavidan moiSoros... Zmis sisxliT xelSeRebili kaeni, pirveli mkvleli kacobri- obis istoriaSi, imedianad moabijebs gzaze, hgonia, rom dReidan `misi bedi ayvavdeba~, `dambadebeli Seiyvarebs~ `da mis cxovre- bas morwyavs madliTa~, magram kani Secda. fisiT da muriT SeRe- bili, misi Suriani guli ver gaTeTrda. metic: mTeli samyaro SeinZra. udanaSaulo adamianis sikvdilma, Tanac pirvelma sik- vdilma, varskvlavTa kreba aatira, tirian angelozebic, xolo borot sulTa brbo axarxarda _ eSmakTa modgmam gaixara. am mkvlelobam daudo saTave dedamiwaze yvela codvas da amito- maa, rom `kvnesiT Sobilni kvnesiTa vkvdebiT~. kaeni sawadels ver ewia: lodis msgavsi uCino arsi CauZvra gulSi da sicocxle gaumwara, ena aidga da mkvlelobaSi amxila. es gacocxlebuli da enaadgmuli uCinari arseba _ sindisia. igi poemis mTavari personaJia. man pirvelma gaafrTxila kaeni, Zma ar moklao, magram, SuriT dabrmavebulma ar daujera. mkvlelo- bis Semdeg sindisi gverdidan ar Sordeba, yovelwamierad Seax- senebs, rac Caidina. kaeni aRSfoTebulia, mas simSvide da bed- niereba surda, magram sapirispiro Sedegi miiRo, sulis simSvide dakarga da `gulis mofxanis~ nacvlad `saxrCobelaSi gayo Tavi~. is mzadaa, sindisic iseve moklas, rogorc sakuTari Zma mokla. `borotisagan Cveni gulisa da sulis mTavari damcveli Cveni sindisia~ (ilia II 2011: 6). kaens ar sWirdeba Tavisi dacemis mowme da zneobis mcveli. igi sulmokle adamiania. `sulmokleoba da- uZinebeli mteria sulisa, romlis daniSnuleba isaa, rom gamud- mebiT mieltvodes yovelive RvTaebrivs Tu adamianurs~ (platoni). kaeni miwieri, xorcieli survilebiT cxovrobs. `xorcieli fiqrebi sikvdilia, xolo sulieri fiqrebi _ sicocxle da mSvidoba~ (pavle mociquli 2010: 90). gaborotebuli kaeni Sewuxebulia imiT, rom masSi sinanulis xma gacocxlda. is cdilobs CaaxSos es xma. `RmerTi ganikiTxavs ada- mianTa dafarul fiqrebs ieso qristeTi~ (pavle mociquli 2010: 88). zeciuri xma kaens urcxvs da ubedurs uwodebs, radgan man ver gamoiyena didi saunje, anu sindisi, rac `mosisxle mxecsac~ ki aRamaRlebs da adamianad aqcevs. kaens amis gagonebac ar unda.

338 sindisi adamians borotebisgan icavs, amitom uwodebs zeci- uri xma sindiss `keTil mrCevels~ da `RvTis magier darajs~, magram vinc am xmas ar daugdebs yurs da mas uRalatebs, samu- damod daiwyevleba. `sindisi aris RvTis xma da igi yovelTvis gvibiZgebs swori qmedebebisken, mTavaria, yuri davugdoT mas. magram adamianTa nawili sworedac rom sapirispirod iqceva, cdilobs CaaxSos igi~ (ilia II 2011: 7). RvTis samarTali mkacri da miukeZoebelia. adamiani Tu saku- Tar Tavs, RvTisgan umanko kravad dabadebuls, ar ibralebs da eSmakis buded aqcevs, RmerTi rogorRa Seibralebs?!. sindisis uaryofiT Cven RmerTs vklavT Cvens gulSi, vxvdebiT uRmerTo- ebi da samudamod viRupavT Tavs. vinc sindisis xmas yurs daug- debs _ gadarCeba, radgan es xma gansazRvravs `kaci kacisgan ramdniTa hSoravs~ (vaJa-fSavela 2010: 268) anu, rogorc rusTa- veli ityvis: `didi Zes kaciT kacamde~. poemaSi sindisi sinanuliT ambobs, rom adamianebs igi ar sWirdebaT. uimisod ukeT cxovroben. rac undaT, imas akeTeben da pasuxs araferze ageben. sainteresoa, rom adamianebs sruli Tavisufleba hgoniaT sindisis gareSe cxovreba, Sinagani msa- julis gareSe cxovreba. sindisis xma xalxs ebrZvis da cdilobs maT gadarCenas. xalxi ki sindiss ebrZvis da mis gaZevebas cdi- lobs. sindisi Seuracxyofilia. `Semzaravia sindisis kvnesa~. is RmerTs exveweba, rom ukanve waiyvanos, radgan adamianebs cxov- rebaSi xels uSlis. zeciuri xma aRSfoTebulia. igi aiZulebs sindiss darCes dedamiwaze da qveyanaze ZaliT daamyaros wesrigi. Tu amas ver SeZlebs, maSin kacobrioba daiRupeba da azrs dakargavs uflis Sroma, azrs dakargavs am mSvenieri samyaros arseboba, romelic adamianis bednierebisTvis Seqmna uflma. kaeni cocxalia, amitom aRar surs sindiss miwaze darCena. ufali mas ubrZanebs, rom `amowvdil xmalad~ daadges qveyanas da gadaarCinos. sindisi qviTinebs, qvesknlidan ki xarxari ismis. poemis amgvari apokalifsuri finali mraval safiqrals aZ- levs mkiTxvels. es Tema aqtualuri iyo ara mxolod maSin, TiT- qmis asi wlis win, roca `svindisi~ daiwera, SesaZloa dRes kidev ufro metadac, roca suliereba da qristianuli morali er- Tgvar transformacias ganicdis... poemis mTavari Tema, pirveli mkvleloba kacobriobis isto- riaSi, zustad imeorebs bibliur siuJets, amitom nawarmoebis agebis es principi unda ganvixiloT, rogorc fuga. arsebobs mravali nawarmoebi, sadac igive Tema (paradigma) mocemulia, rogorc kontrapunqti. arsi, problema, erTidaigivea, Zmis Ra- lati da moRalatis (mkvlevis) dausjelad datoveba, magram

339 Sinaarsia saxecvlili. magaliTisTvis ganvixiloT akaki wereT- lis `gamzrdeli~. safar-begi Ralatobs Zmas, baTus (ZuZumtes), sCadis miutevebel codvas, magram ar isjeba sikvdiliT, radgan `dasja uflis prerogativaa~. safar-begic codvis Cadenis Semdeg ise iqceva, TiTqos ara- feri momxdariyos da hgonia, rom bednierad da mSvidad SeuZlia icxovros, raki ZuZumtem nanatri cxeni mouyvana; Tavad ki im dros, roca baTu sicocxles riskavda ZiZiSvilisTvis, is miute- vebeli codviT pasuxobda baTus uangaro siyvaruls. ufali xe- davs, ara marto Cvens Cadenil saqmeebs, xedavs Cvens farul az- rebsac... monaniebas maSin aqvs fasi, roca igi gulwrfelia da mi- eteveba kidec, magram safari, nabadSi gaxveuli da TavmomZina- rebuli, sinanulis cremlebs ki ar Rvris, Seuracxyofili qmris re- aqcias elodeba da raki risxvam daagviana (rasac Tavisi bunebidan gamomdinare eloda) gaxarebulia, `etyoba, qalma namusi Seminaxao~. baTu mravalgvari moralur-eTikuri kanoniT aris SezRudu- li da daufiqreblad ar klavs ZuZumtesa da stumars... rodesac gamJRavnda codva, romlis mitevebac SeuZlebelia da mociqu- lad maT urTierTobaSi tyvia Cadga, baTu, mainc, warmoudgen- lad TavSekavebulia. safar-begSic gaiRviZa sindisma, rogorc kaenSi, magram kaenisagan gansxvavebiT is mzad aris mokvdes. is baTus exveweba: `momkal, codvils ram miSvele~. ramdenad gul- wrfelia misi sinanuli Zneli saTqmelia, magram ra qnas baTum, am codvas `Sendoba rom ar uxerxdeba?!~ _ Tanac safari baTus dedis gazrdlia... arc patieba SeiZleba, arc mokvla. swored am orives erTdroulad moicavs baTus ganaCeni... _ wadi, _ eub- neba igi aw ukve mosisxle mters, _ icocxle, magram `rjulze umtkicesi~ wesi rom daarRvie is geyofa `sikvdilamde Sen sak- vnesad~. ase, rom baTus `gulCvilobis~ brali ar aris safaris cocxlad datoveba da arc is aris marTali safars rom hgonia _ `mapatia, rogorc Zmam da megobarmao~. baTus misTvis araferi upatiebia, metic, gagzavna Tavis gamzrdelTan, yabardoel wmi- da kacTan, haji-usubTan, rom saboloo gnaCeni misgan moisminos moRalatem. jahis-wmidas, mravalsalocavmovlil sasuliero pirs uwodeben. usubi yvelasgan pativcemuli, saxelganTqmuli adamiania, mravali Rirseuli kacis aRmzrdeli. safari yvela- fers uyveba mas da ganaCens elodeba. jahi-usubma `am simux- Tlis~ `sidiade gaisigrZegana~ da ganaCeni gamoitana, _ sakuTar Tavze aiRo aRzrdilis (Svilis) codva, viTarca qristem Tavisi Svilebis (mTeli kacobriobis) codvebi da qristes msgavsad ga- neSora sicocxles; `kacad ver gamizrdixaro~ _ es iyo gamzrde- lis ukanaskneli sityvebi. ratom datoves ufalma _ kaeni, baTum da haji-usubma safar- begi cocxlebi? ufalma mkvlel kaens niSani daado, rom is pir-

340 vel Semxvedrs ar moekla. `Svidgzis wyeuli iqneba is, vinc kaens moklavs, aseTia uflis ganaCeni~. `ras niSnavs mkvlelze dadebu- li niSani? _ kiTxulobs mkvlevari zurab kiknaZe, _ es imas niSnavs, rom RvTis samarTali ar awesebs mkvlelobisaTvis Su- risgebas (sisxlis Ziebas), es RvTvis prerogativaa: `me var Su- risgeba da me mivuzRav~ (kiknaZe 2004: 34). bibliuri kaeni, vaJa- fSavelas kaeni da akaki wereTlis safar-begi imiT arian RvTis- gan dasjilebi, rom unda icocxlon da `Tavis sulier _ mSvinvier samyaroSi unda ataron sasjeli. es aris RvTismieri sasjeli~ (kiknaZe 2004: 34). isisni Tan atareben Cadenil codvas, romlis arsebobasac mudmivad Seaxsenebs sindisi. Zmismkvleli kaeni usinanulo adamiania. egoizmi, romelmac mis gulSi Zmis siyvaruli gaanadgura, sabolood misi ganadgu- rebis mizezic gaxda. kaens imedi hqonda, rom abelis sikvdilis Semdeg Zmis wili madli masze gadmovidoda, magram piriqiT mox- da, `vinaidan cxaddeba zecidan RvTis risxva adamianTa yovel- gvar uRmerTobasa da usamarTlobaze~ (pavle mociquli 2010: 86). cocxlebad darCnen es personaJebi, radgan `vinc mokvda, codvisgan Tavisufalia~ (pavle mociquli 2010: 96); `is vinc kur- Txeulia, moklulia, is, vinc cocxlobs, dawyevlilia~ (pavle mociquli 2010: 61). mSoblebis codva kaenma ganavrco mTels dedamiwaze `erTis danaSauliT yvela adamians daedo jvari, aseve erTis simar- TliT yvela adamiani gamarTldeba sasicocxlod~ (pavle moci- quli 2010: 94). amaSia qristes jvarcmis sidiade. is ewama imis- Tvis `raTa gauqmdes codvis sxeuli da aRar viyoT codvis mone- bi~. jahi-usubis TviTmkvlelobac am didi misteriis anareklia.

damowmebani:

balanCivaZe... 1997: balanCivaZe r., asaTiani v. pedagogikis filosofiuri safuZvlebi. saqarTvelos humanitrul mecnierebaTa akademia, Tb.: 1997. genoni 1998: genoni r. kaeni da abeli (Targmani Tamar jayelis). Tb.: `lomisi~, 1998. vaJa-fSavela 2010: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad (guram benaSvilis redaqciiT). t. IV. saqarTvelos macne. Tb.: 2010. ilia II 2011: ilia II. saaRdgomo epistole. saqarTvelos sapatriarqo. Tb.: 2001. kiknaZe 2004: kiknaZe z. xuTwigneulis Targmaneba. qristianuli Teologi- isa da kulturis centris gamocema. Tb.: 2004. pavle mociquli 2010: pavle mociquli. werilebi romaelTa mimarT. // Sesava- li Tanamedrove azrovnebaSi. w. I, Tb.: ilias universitetis gamomcemloba, 2010. Sesavali 2010: Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi. w. I, Tb.: ilias universi- tetis gamomcemloba, 2010. wereTeli 1980: wereTeli a. Txzulebani. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1980.

341 MANANA KVATAIA Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Paradigmatics of Logos and Vazha-Pshavela’s Phenomenon

Study of the cult of Vazha-Pshavel started in 1909 by Grigol Robakidze who said that: “Logos that’s where Vazha-Pshavela’s genius takes origin”. One of the basic principles of Vazha’s world outlook is the concept of a Logos. Es- pecially close is Vasha-Pshavela to its antique, namely, Heraclitean understan- ding according to which in the aspect of cosmic logos the universe is harmonic unity, everything inside it flows, things and other substances transmit to each other and Logos remains the same.. Vazha-Pshavela’s world outlook can be partially related to other philosophical or religious interpretations of the concept of logos.

Key words: phenomen, logos, genius, cosmogeny.

manana kvataia saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

logosis paradigmatika da vaJa-fSavelas fenomeni

vaJa-fSavelas msoflgancdis aspeqtebisa da SemoqmedebiTi impulsebis kvleva mravalmxriv midgomas iTxovs, radgan is, `margalitebis mTesveli~ poeti, aRiarebulia axali kosmogoni- is Semqmnelad, qarTuli miTologiis uRrmesi fenebidan rom iRebs saTaves. Semoqmedis unikaluri niWi Rrma erudicias er- wymis: vaJas gaTavisebuli hqonda rogorc Zvel, ise mis Tanamed- rove moazrovneTa memkvidreoba. `vaJa-fSavelas Tavisebure- baTa Cveneba gulisxmobs mis saxelTan uSualod dakavSirebuli Temebisa da motivebis gaTvaliswinebas.. aucileblad unda dava- xasiaToT gare da Sina samyarosadmi misi midgomis Tavisebureba, anu vaJaseburi xilvis arsi; vaJas Seswavla gulisxmobs misi yofiTi da poeturi arsebobis warmosaxvas da imis cxadyofas, Tu ranairad gamovlinda vaJa-fSavela, ra Seqmna man, ra poeturi movlenebi ekuTvnis mas~ (kiknaZe 1966: 1). huserlis azriT, wminda fenomenis kvleva gulisxmobs sagnis Tu movlenis raobis ganmsazRvreli universaluri arsebiTobe- bis sistemis warmoCenas, rac gansazRvravs am sagnisa da movle- nis raobas (ratiani 2008: 84). fenomenis mopovebis erT-erT

342 Rirebul gzad mas meTodologiuri eWvi esaxeba, rac miznad isaxavs ara `yofisa~ da `arsebobis~, aramed Tavad `arsis~ defi- nicias (fenomenologiuri epoqe). cnobilia huserlis principi: `davubrundeT sagnebs, rogorc TavisTavadobebs!~ vaJas feno- menis kvleva mis `arsTan~ miaxlebasac gulisxmobs. Tamaz Cxenkelis xazgasmiT, vaJa-fSavela yvelaze idumali da, amave dros, yvelaze TviTmyofadi movlenaa, romelic yo- velgvari skolebisa da mimarTulebebis gareSe dgas (Cxenkeli 2009: 11). misi Semoqmedebis fesvebis wvdoma Cveni erovnuli identobis saTaveebis wvdomacaa, radgan `qarTuli poeziis wakiTxva qarTuli sulis wakiTxvas niSnavs~ (j. Rvinjilia). vaJas kults, ufro zustad, misi msoflgancdisa da Semoqme- debiTi enigmis kvlevas 1909 wels wakiTxuli leqciiT saTave da- udo grigol robaqiZem, romelmac `urmenSuli gamoxedvis~ po- ets `qarTuli geniis natexi~ uwoda, misi fenomeni ki gansazRvra formuliT: `logosi — ai, saTave vaJa-fSavelas geniisa~. zemoxsenebul leqciaSi mwerals aRuniSnavs: `Semoqmedi Secnoba vaJa-fSavelasi miTologiuria uTuod.. bunebis movle- nam da mgosanma saidumlo Sexvedris Jams erTimeore icnes. aq aris saTave panTeizmisa.. igi ar aris panTeisti figuralurad.. Tavis panTeistobaSi namdvili mistikosia.. buneba misTvis co- cxali arsia, romelic hlamobs Tavis srulobas~ (robaqiZe 2005: 184-185). am fragmentis komentirebisas i. evgeniZe SeniSnavs, rom msoflmxedveloba gacnobierebul Sexedulebebs gulisxmobs da moicavs, mrwamsi ki _ `marTali sarwmunoebaa~ (saba), e.i. risame rwmenas niSnavs, gr. robaqiZe ki am cnebebs mkacrad ar mijnavs. xolo is, rom vaJas azrovnebis qvakuTxedi panTeizmia, jer ki- dev ilias SeuniSnavs (evgeniZe 2005: 194). sayuradReboa jumber WumburiZis dakvirveba: vaJas panTeistad `gamocxadebas~ isic uSlis xels, rom panTeizmSi zneobrivi principebia uaryofili. vaJa-fSavelas fenomenis Sefasebisas yuradRebas iqcevs robaqiZis originaluri Teza: `logosia saTave vaJas poeturi geniisa! logosis gareSe misi poeturi sityva mxolod `Wreli sityva~ iqneboda. amas naTlad amarTlebs misi poema `gvelis mWameli~, _ `namdvili sxeuleba qarTvelTa sulieri energiisa, misi saukeTeso nayofi~. am debulebas avtori amgvarad xsnis: saswaulebrivad saxecvlili sulTamxilavi mindia msoflio enas swvdeba, `yoveli arsi misTvis metyvelia namdvili da mis Semoqmedis warmodgenaSi msoflio iSleba, rogorc cocxali sxeuli, saca yoveli nawili avsilia Tvisi azriT, saca yovels monadas aqvs sakuTari ena~ (robaqiZe 2005: 186). Sesabamisad, das- kvna aseTia: mindia Semoqmedi logosis natexi sxeulebaa. igi zesTaadamiania, magram ara individualisti, nicSeseuli gage-

343 biT, aramed religiuri universalisti. is erTvis msoflios suls, msoflios ziarebuli, da grZnobs, grZnoba gamaxvilebu- li. mindia bunebis namdvili geniosia, man Seicno qveyana da Seiy- vara igi. leonardo da vinCis saidumlo TqmiT ki, codna Seiqms siyvarulsa. mindias tragediis mizezi isicaa, rom, amave dros, is `ganic- dis~, msoflio ki tragikulia TavisTavad da is, marto kaci, mas ver ixsnis. mindiam miiRo msoflio da aqve safrTxec gaCnda: ojaxur garemoSi moqceuli gmiris sulSi saSineli omia viwro- piradulsa da zesTa-piraduls Soris, is nel-nela emorCileba cxovrebas, qreba siyvaruli da mas cnobis, codnis Zalac waer- Tva, radgan, pavle mociqulis sityviT, siyvaruli Seiqms codna- sa, e.i. codna da siyvaruli erTi da igivea. robaqiZis daskvniT, mindias danaSauli ar aris misi piradi danaSauli, masSi mTel msoflios udevs wili. akakis dilaze warmoTqmul moxsenebaSi grigol robaqiZes erTmaneTisaTvis daupirispirebia genia da qaosi, aseve, patara goneba, romlisaTvis istoriaSi yoveli SemTxveviTi da warmava- lia da didi goneba, romlisaTvis istoriaSi yvelafers Tavisi azri aqvs: `logosi — geniis saTavea da genia amotexs xolme iqac ki, saca ferflis meti ara darCenila ra~ (robaqiZe 2005: 194). qarTuli geniis natexebad Tvlis gr. robaqiZe baraTaSvils, ilias, yazbegs, vaJa-fSavelas, akakis, romelTa Semoqmedebam, misi azriT, qaoss sZlia. osvald Spenglers uTqvams, istoriaSi ar ariso logosi, isaa `vlena movlenis _ da meti araferi~, rasac grigol robaqiZe ar iziarebs: `Tu logosi ar aris, maSin ar aris TviTon istoriac. istoria ar aris ubralo cvla. igi viTarebaa, viTarebaSi ki aucilebelia sazrisi~ (robaqiZe 1989: 38). amgvari sazrisiT _ logosiT _ xsnis mwerali vaJas araor- dinarul fenomenisac. fSaveli geniosis poeziis pirvelsafuZ- velad miTosi iTvleba, miTosi, romelic, Tavis mxriv, kultu- ris Sinagani ganaxlebisa da gamZleobis safuZvelicaa. levi- strosis xazgasmiT, miTi yovelTvis dakavSirebulia warsul- Tan. garkveul momentSi momxdari es ambebi qmnian mudmiv struq- turas, romelic Sesabamisdroulia rogorc warsulisaTvis, ise awmyosa da momavlisaTvis. amdenad, miTs ormagi struqtura aqvs: istoriuli da zeistoriuli, anu drouli da zedrouli (Cxenkeli 2009: 23). miTi Tavisufali gamonagoni ar aris, igi da- wuruli formiT mocemuli msoflios suraTia da es suraTi adamianebisaTvis gaSinagnebuli samyaros models asaxavs. vfiq- robT, logosis universaluri konceptic amgvar konteqstSi unda ganvixiloT.

344 gansakuTrebiT axloa vaJa mis antikur, kerZod, heraklite- seul gagebasTan, romlis Tanaxmad, kosmiuri logosis WrilSi samyaro harmoniuli erTianobaa, mis SigniT yvelaferi mdina- rebs, sagnebi da sxva substanciebi erTmaneTSi gadadian, logosi ki sakuTari Tavis toli (igiveobrivi) rCeba. e.i. dinamiuri sam- yaro stabilurobasa da harmonias swored logosSi inarCunebs. sergi danelias TqmiT, vaJa Slis pirvelyofili azrovnebis originalur suraTs. am mxriv mas Zveli saberZneTis upirveles filosofosTa nawerebi Tu Seedreba. `raki mTeli buneba sico- cxlisagan aris Semdgari, cxadia, mas Tan axlavs cvlileba. si- cocxle cvalebadia. myari bunebaSi araferia. yovelive icvle- ba. `panta rei~ _ ai, ra SeeZlo eTqva vaJas heraklites msgavsad. magram msgavseba vaJasa da heraklites Soris kidev ufro Sors midis. rogorc heraklites, ise vaJasac kargad esmis, rom am saganTa cvlilebas sababad aqvs brZola movlenaTa urTierTa- Soris. yvelaferi.. Cabmulia am universaluri brZolis fer- xulSi~ (danelia 1998:22). heraklites msoflmxedvelobis umTavresi momentebi Semde- gia: samyaro da misi mravalferovneba yovelTvis arsebobda; samyaro erTia, misi warmoqmnis arsebis safuZvelSi Zevs garkve- uli wesrigi (logosi, cecxli, samarTlianoba da a.S.); erT-erTi safuZveli dapirispirebaa, mudmivi brZola erTmaneTTan, mag- ram mainc erTianoba; es winaaRmdegobani erTmaneTSi gadadian, moZraoben, iseve, rogorc moZraobs samyaro. brokhauz-efronis enciklopediuri leqsikoni saSualebas gvaZlevs, Tvali gavadevnoT logosis cnebis transformacias sxavadasxva epoqaSi (brokhauz-efroni 1908: 900-992). am Zvelber- Znul sityvas enis, metyvelebis, filosofiaSi ki Tadapirvelad msjelobis, gansjis gageba hqonda. am cnebis damkvidrebas herak- lite efesels miaweren. misi moZRvrebiT, mTeli buneba mowyobilia `WeSmariti msje- lobis~ Tanaxmad, logosi ki samyaros gonieri safuZvelia. ele- elebs sinamdvile tyuilad miuCneviaT. maT sapirispirod, he- raklitem sinamdvile miiRo ara rogorc absoluturi tyuili, aramed rogorc didi gamocana, romelsac Tavisi gonieri gada- wyveta, Tavisi sityva aqvs. masTan WeSmariteba TviT sicocxlea, romelic marad moZraobs, ibadeba, yalibdeba. marad mimdinare cxovreba heraklitesaTvis yovelive arsebulis umaRlesi kano- nia. RmerTi (absoluturi) Tavad gadadis dapirispirebulidan dapirispirebulSi. brZola, iseve rogorc harmonia, Sinaganad axasiaTebs RmerTs, saganTa sawyiss, amitom is maTSi cxaddeba. yovelive aris da arc aris. yvela sagani icvleba, xiluli yo- fierebis yoveli momenti ukve Cavlili momentia. yvelaferi moZraobs, Cveni grZnobebic, aRqmani. moZraobs, icvleba Cveni

345 cnobiereba, Cveni sxeulni. garduvali cvlilebebis siswrafe xan agrovebs, xan ganfantavs nivTierebas, erTsa da imave dros yvelaferi iqmneba da ingreva, modis da midis. erTis sikvdili meoris dabadebaa. brZolis gareSe araa dapirispireba, dapiris- pirebis gareSe - harmonia. xilul dapirispirebaSi, bunebis uazrobaSi, stiqiis, xalxTa, adamianuri vnebebis brZolaSi imaleba umaRlesi, zeadamianuri goniereba, aRmatebuli yovel adamianur cnebas. samyaros gamo- canas aqvs Tavisi sityva, romlis mixedviTac yovelive iqmneba, miT moZraobs, radgan is yvelafers asxvavebs da yvelafers aTanxmebs. unda viswavloT bunebisagan: gaviazroT idumali Tan- xmoba xilul uTanxmoebaSi, dafaruli harmonia. Cven bunebaSi unda veZeboT misi kanoni, misi logosi. heraklitesTan pirve- lad vxvdebiT msoflio logosis anu sityvis gagebas, romelic Tavis TavSi moicavs pirvel mizezs da gonier safuZvels. lo- gosi heraklitesTan aRniSnavs msoflios kanons, saganTa safuZ- vels, romelic xsnis gamocanas, anu isaa azri, sazrisi samyaro- si. esaa gonebac, simarTlec, amave dros, aucilebeli, sabedis- wero kanoni gansazRvravs samyaros moZraobas; igi yovlisSem- Zlea da yvelafers marTavs. is erTsa da imave dros ganxeTqi- leba da mSvidobaa, xolo samyaro umaRlesi simarTlea, rome- lic yvela sagans awesrigebs. yoveli gadaxra, yoveli ukanonoba mis mier isjeba. es is kanoni an wyobaa, aravis mier Seqmnili, ro- melic aris da iqneba yovelTvis da ganapirobebs samyaros cxov- rebas mis mdinarebaSi. am cecxlovan logoss veravin daemaleba. amgvarad, heraklites logosi, rogorc msoflio wesrigi (kosmosi) mefobs samyaroSi da gansxeuldeba masSi, is, bunebri- via, TviT samyaros bunebasTan, mis stiqiasTan _ `marad cocxal alTan~ igivdeba. azrovnebis, msoflmxedvelobis ganviTarebasTan erTad lo- gosis cneba sul ufro da ufro ganyenebuli xdeboda. sofistebi uaryofdnen yovelgvar obieqtur WeSmaritebas, rogorc Teoriulad, ise praqtikulad. sofistikis daZleva logikiT SeiZleboda. sokrate miuTiTebda, rom norma an sawyisi Tavad logikuri azri, Tavad cnebaa. aq man dainaxa obieqturi codnis wyaro da kriteriumebi. sokrates Semdeg logosma umetesad cnebis mniS- vneloba miiRo da misi mimdevari mTeli antikuri idealizmi xasiaTdeba, rogorc cnebis filosofia. arsebuli ideaa, e.i. Secnobis obieqti _ amgvaria platonis swavleba _ samyaro grZnobieri movlenaa, ideis anarekli. Tavad azrs arafris Secnoba ar ZaluZs, azris garda. yovelive arse- buli, ramdenadac is Cven mier Seimecneba, ganisazRvreba,

346 rogorc obieqturi azri an idea. is, rac gansxvavdeba azris an ideisagan, sruliad Seumecnebeli da ganusazRvreli materiaa. aristotelem gardaqmna es swavleba: misTvis, platonis msgavsad, cneba an logosi, romliTac ganisazRvreba esa Tu is sagani, aris WeSmariti arsi am sagnisa, misi obieqturi forma - morfe, magram namdvil arss ar ZaluZs mis gareSe yofna, risi ar- sicaa. logosi ara mxolod formaa, garegnulad rom ganapiro- bebs sagnebs, aramed maTi Semqmneli mizezi da, amasTan, saboloo mizania, Sinaganad rom gansazRvravs saganTa geneziss, maT evoluciasa da agebulebas. amgvarad, aristoteles mTeli samyaro warmoudgeba kanon- zomierad erTianad, romelic SemoqmedebiTi azriTaa gamsWva- luli. logosiT, cnebiT ganisazRvreba yvelaferi is, rac Se- mecnebadia sinamdvileSi _ misi forma, misi Semqmneli mizezi, saboloo mizani. am SemoqmedebiTi Zalis miRma rCeba oden ab- soluturad ganusazRvreli sawyisi, romelic TiTqos Secnoba- di sinamdvilis miRmaa _ es materiaa, ganyenebuli yovelgvari azrismieri formisagan. dualizmi misi filosofiisa, damokide- buleba materialur da idealur sawyiss Soris, mimarTeba lo- gossa da konkretul grZnobier sagnebs Soris sabolood ver ixsneba. stoelebma Taviseburad gadaWres es winaaRmdegoba da orive sawyisis erTianoba aRiares: idealuri sawyisi, formis ganmsaz- Rvreli, an cneba nivTTa, maTi genezisi da saboloo mizani, da, aseve TviT materialuri sawyisi. stoelebi erTi nabijiT win wavidnen: logosi rom yofiliyo saganTa arsis gamomxatveli, mas unda moecva Tavis TavSi materiac. amgvarad, logosi sto- elTa filosofiaSi yvelaferia: RvTaeba, buneba, goneba, samya- ros stiqia. grZnobasa da gonebas erTi saerTo wyaro aqvs, suli fizikuri, sxeulebrivi energiaa, materialuro buneba ki _ co- cxali, gansulierebuli stiqia. rogorc aristotelesTan, bune- ba warmodgenilia kibis formiT, magram yvela es forma, metad Tu naklebad, uxeSi an nazi sxeuliTaa Semosili: yoveli logosi, ganxorcielebuli materiis umdables formebSi, cocxali da, amave dros, materialuri Teslia. bunebis kanonebi gonieri RvTaebrivi kanonebia, WeSmariti aucilebloba providencialu- ria. swavleba logosze aq pirvelad iZens religiur elfers, xdeba zneobriv-saRvTismetyvelo moZRvreba sazrisze, romlis aRiarebiT filosofosi uzavdeba sicocxlesa da bedisweras. stoelTa materialisturma panlogizmma ufro gaarTula antikuri `cnebis filosofia~. is gaakritikes epikureelebma da skeptikosebma, romelTac Ziri gamouTxares stoikuri panTeiz- mis safuZvlebs. RmerTi, romelic materialuri samyaros igive- obrivia, RmerTi ar aris. logosi, gaigivebuli aracnobier

347 materiasTan, araa logosi. sinamdvile, rogorc is arsebobs, ara igiveobrivi Cvens cnebebTan. WeSmariti codnis kriteriumi arc grZnobebia da arc msjeloba. aqedan erTi nabiji iyo rwmenis filosofiamde. es religiuri filosofia ZiriTadad aleqsandriaSi ganvi- Tarda, sadac dasavluri religiuri swavleba aRmosavleTis re- ligiur ideebs Sexvda. rwmenis filosofia WeSmarit gnoziss gamocxadebaSi xedavda. filon aleqsandrielma berZnuli msof- lmxedvelobis postulatebi moses kanonebTan da Zveli aRTqmis gamocxadebasTan gaaerTiana da logosis cneba dauqvemdebara erTian, zegonier RmerTs, oden eqstazis gziT rom Seicnoba. logosi filonTan aris: 1. Tavad RmerTis Zala da goneba, mi- si uSualo emanacia; 2. samyaros idea; 3. SemoqmedebiTi pirvel- saxeebis erToblioba; 3. SemoqmedebiTi energia, romelic qmnis da ansulierebs samyaros stoelTa logosis msgavsad. samyaro qristecentrulia, Tvlian qristianebi, vinaidan sityva (logosi, qriste) RmerTia. iudaizmi da qristianoba bib- lias `RvTis sityvad~, `wminda werilad~ Tvlian. islamis Tanaxmad, yuranic RmerTis sityvaa, muhamedis mier gacxadebu- li, asevea Tora da fsalmunTa wignic. stoelTaTvis samyaro cocxali organizmia, romelsac mar- Tavs imanenturi RvTaebrivi kanoni _ logosi. adamianuri be- diswera am logosis proeqciaa, amitom beds ar unda edavo. sto- elTa Teologiis centrSi logosia, is ganuyoflad ukavSirdeba materias, gamsWvalavs, formas aZlevs mas da amiT qmnis kosmoss. yvelgan gaazrebuli wesrigia, RvTaebrivi nebis realizacia. maT didi gavlena moaxdines neoplatonizmze. neoplatoniko- sebi, romelTac stoicizmis Teoria ganaviTares, logoss aRw- eren, rogorc emanacias gonebiT misawvdomi samyarosas, rome- lic qmnis grZnobier samyaros. msoflio pirvelsawyisi igiveob- rivia adamianis Sinagan me-sTan. logosis koncepti daos msgavsicaa. dao _ buneba, obieqturi samyaro, gza, aseve, saganTa da movlenaTa arsia. dao isaa, rac sagnebs amoZravebs, misi gza gamoucnobia. vaJa-fSavela kargad icnobda sxvadasxva epoqis cnobil fi- losofosTa memkvidreobas. amas memuaruli literaturac mow- mobs. al. salariZis cnobiT, vaJam Seiswavla heraklite, sokra- te, platoni, epikure, bekoni, kanti da sxv. akaki papava mis nic- SesTan mimarTebazec werda. Tavad grigol robaqiZe, romelic 1908 wels valerian guniasTan, Jurnal `niSaduris~ redaqciaSi, Sexvedria poets, aRiarebs mis filosofiur ganswavlulobas. meoce saukunis literaturaTmcodneebi vaJa-fSavelas msof- lgancdis WeSmariti arsis warmoCenas koniunqturis gamo xSi- rad gverds uvlidnen, zogjer cnebaTa da terminTa aRrevac

348 xdeboda. ramdenime cnobili mkvlevari gvsurs gavixsenoT. dimitri benaSvili wers: `bunebis kanonebze dayrdnobam vaJa, winaaRmdeg mindiasi, miiyvana daskvnamde, rom bunebis ganusaz- Rvrel samefoSi da adamianTa cxovrebaSi moqmedebs erTi kano- ni, romelsac materiis moZraobis didi kanoni ewodeba. Cveni cxovreba sruli gamoxatulebaa bunebisa. yvelaferi, rac xdeba — mudmivi ngreva da mudmivi Seneba - aris Tanamgzavri materiis mudmivi moZraobis kanonisa~ (benaSvili 1961: 489). amasTan, mkvlevari iZulebulia, vaJa-fSavelas aTeistoba amtkicos. SesaniSnavi naSromia sergi danelias `vaJa-fSavela da qar- Tveli eri~, sadac vkiTxulobT: `vaJa bunebaSi sicocxlis gamo- vlinebas xedavs. yvelaferi, rac aris, sicocxlisagan aris Sem- dgari. absoluturi realoba mxolod sicocxles ekuTvnis. sik- vdili mxolod saxis gamocvlaa, yoveli sagani cocxalia. mTac ki. fesvebic ki. cocxalia cxovelebi, dedamiwac cocxalia, mas hyavs Svilebi, emusaifeba kidec, mze, mTvare, varskvlavebi co- cxlebi arian. erTi sityviT, mTeli samyaro cocxalia, is mTlad sicocxlisagan aris moqsovili. sikvdili moCvenebiTia~ (dane- lia 1998: 20) amave dros, gamoCenili filosofosi did adgils uTmobs vaJa-fSavelas warmarTobis mtkicebas. leila TeTruaSvili erTmaneTs adarebs vaJa-fSavelasa da goeTes ideur-msoflmxedvelobiT mimarTebas da SeniSnavs, rom orive Semoqmedis poeturi samyarodan uzarmazari sasicocxlo energia iRvreba. am vitalur potencias gamoxatavs gasaocari poeturi xilvebi, romlebic mikrokosmosis `sulis~ uRrmes Sreebs gvaziarebs. `orive SemoqmedisaTvis samyaro aRqmulia erTian, cocxal, `damoukidebeli Rirebulebis mqone~ demi- urgis sworfer fenomenad, rogorc `ramed~, iseve `vinmed~. ori- ve geniosisaTvis samyaroSi moqmedebs da mis `momwesrigeblad~ vlindeba maradiuli ngreva-Seneba, `TeTri da Savi saqme, `da- pirispreba da zeaRsvla~. rac safuZvlad edeba kosmiuri `mTe- lis~ ukvdavebas, mis Tavbrudamxvev feradovnebasa da cxovel- myofel siWreles~ (TeTruaSvili 1982: 4). vfiqrobT, dasaxelebul naSromebSi mkafiod ikveTeba logo- sis konceptis maxasiaTeblebi, Tumca maTSi is pirdapir araa naxsenebi. vaJa-fSavelas msoflmxedvelobasa da mxatvrul meTodze arsebul azrTa sxvadasxvaobas Tamar SarabiZe mwerlis mier bu- nebis Tavisebur gancdasa da am gancdis sityvier gamoxatvas ukavSirebs. agreTve, imas, rom `mwerlis mier SemoqmedebiTad gardaqmnil-gadamuSavebuli miTologiur folkloruli masala da mwerlis ideur-esTetikuri samyaro ar iqna erTmaneTisagan gansxvavebuli~ (SarabiZe 2005: 7). gr. kiknaZe ki Tvlis, rom kri-

349 tikosTa Secdomis saTave vaJas metyvelebis formisa da Tval- sazrisis gaigivebaSi mdgomareobda. vaJa-fSavelas msoflgancdis WeSmarit fesvebTan miaxlebis dasturia T. SarabiZis wigni `qristianuli motivebi vaJa-fSave- las SemoqmedebaSi~, sadac marTebuli daskvnaa: `folklori da miTosi masalaa vaJas mxatvruli azrovnebisaTvis, xolo qris- tianoba misi msoflmxedvelobaa~ (SarabiZe 2005: 92). logosis koncepti erT-erTi centraluria qristianobisaT- vis. amas ioanes saxarebis dasawyisic mowmobs. Cveni dakvirvebiT, vaJa-fSavela axloa logosis rogorc antikur, ise qristianul gagebasTan. vaJas mravalwaxnagovani da urTulesi msoflaRqmis erT-erTi gasaRebi am konceptis gaazrebacaa, rogorc amaze jer kidev 1909 wels grigol robaqiZem miuTiTa.

damowmebani:

benaSvili 1961: benaSvili d. vaJa-fSavela — Semoqmedi da moazrovne. Tb. `sabWoTa mwerali~, 1961. brokhauz-efroni 1908: brokhauz-efroni. enciklopediuri leqsikoni. t. 17, moskovi-peterburgi: 1908. rusul enaze. danelia 1998: danelia s. vaJa-fSavela da qarTveli eri. Tb.: `qronografi~, 1998. evgeniZe 2009: evgeniZe i. narkvevebi qarTuli literaturis istori- idan. w. 3. Tb.: 2009. kiknaZe 1966: kiknaZe gr. vaJas fenomeni. _ vaJa-fSavelasadmi miZRvnili saiubileo krebuli. Tb.: Tsu gamomcemloba, 2009. TeTruaSvili 1982: TeTruaSvili l. vaJa-fSavelasa da goeTes ideur- msoflmxedvelobrivi urTierTobisaTvis. Tb.: mecniereba~, 1982. ratiani 2085: ratiani i. fenomenologiuri kritika. _ literaturis Teoria. Tb.: literaturis institutis gamomcemloba, 2008. robaqiZe 1989: robaqiZe gr. osvald Spengler (publikacia moamzada a. CxikviSvilma). _ J. `sabWoTa xelovneba~, № 1, 1989. robaqiZe 2005: robaqiZe gr. vaJa-fSavela. _ qarTveli mwerlebi vaJa- fSavelas Sesaxeb (Semdgenlebi: i. evgeniZe da l. minaSvili). Tb.: 2005. SarabiZe 2005: SarabiZe T. qristianuli motivebi vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi. Tb.: 2005. Cxenkeli 2009: Cxenkeli T. tragikuli niRbebi. Tb.: memkvidreoba~, 2009.

350 OTAR ONIANI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

The Snake-Eater and Georgian Mythology

The Snake-Eater takes its origin from the foundations of Georgian mythology. Along with man’s communion with the hidden wisdom, a complex problem of the relationship between good and evil is to be seen in this poem. The world of the evil, Kajaveti (evil spirits) is presented in a specific way in the narrations relating to Mindia. He acquires much wisdom, mystery, the secret of ’s work that is a religion for them. Mindia manages to defeat the evil in himself, he serves his community, places its safety above his own, in the wide sense, defends the interests of his country.

Key words: Snake-Eater, Mindia, myth, Vazha-Pshavela, Georgian Mythology.

oTar oniani saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

gvelismWameli da qarTuli miTosi

gvelis-mWameli vaJa-fSavelas poemaTa Soris yvelaze rTu- li, idumalebiT moculi Zeglia. igi qarTuli miTologiis sa- fuZvlebidan iRebs saTaves. rogorc gr. kiknaZe aRniSnavda: `vaJa-fSavelam Tavis nawarmoebTa Sinaarss axali azri da mimar- Tuleba misca. qarTul literaturaSi iSviaTad iyo moxmobili miTologiuri samyaro... vaJa-fSavela pirdapir SeiWra miTolo- giaSi da miTTa azrisa da mniSvnelobis Sesafaseblad moamzada qarTveli mkiTxveli da qarTuli kritika. am gziT qarTul literaturasTan ideuri erTianobis viTarebaSi, _ Tavisi uCveulo xatovnebiTa da gancdiTi SinaarsiT qmnida vaJa axal samyaros~ (kiknaZe 1975: 11). `gvelis mWameli~ am azris klasikuri dadasturebaa. vaJa yve- laze Rrmad swored am poemaSi SeiWra admianis sulier samyaros saidumloebebSi da gviCvena idumal sibrZnesTan Tanaziarobis rTuli gzebi da safexurebi, ufro zustad, pirovnebis sulieri zeaRsvlis gzebi da safexurebi. specialistTa gansakuTrebuli yuradRebac am garemoebam ganapiroba da mindia imTaviTve yov- lismcodne adamianad aRiares, vinaidan mas mTeli garesinam-

351 dvile esaubreba. vaJa Tavidanve gvauwyebs, rom xalxuri Tqmu- lebidan mas gamouyenebia is epizodi, Tu `rogor aWames qajebma datyvevebul mindias gvelis xorci... xevsuri Seiqmna brZeni, mas esmis mcenareTa _ yvavilTa ena. Seiswavla eqimoba~ (vaJa- fSavela 1956: 336). e. i. mindias yovlismcodneoba xalxuri Tqmu- lebidan iRebs saTaves. yvela mkvlevari aRiarebda, rom `gve- lis-mWamelis~ ZiriTadi problemaa problema sibrZnisa, adami- anis yovlismcodneobisa. gr. kiknaZem es Tvalsazrisi saeWvod miiCnia: `mindias yovlismcodneoba imaSi Cans, rom igi `gebu- lobs~ frinvelebisa da mcenareebis laparaks, maT enas, esaa da es. magram aris ki namdvili codna? ara! mindiam sazogadod ki ar icis ra ris wamalia, aramed esmis, rodesac yvavilebi sakuTar Tavs sTavazoben~ (kiknaZe 1978: 163). `mindiam ki ar icis, aramed mas aqvs unari igrZnos da mix- vdes... man bunebis kanonebi ki ar icis, aramed xvdeba bedsa Tu ubedobas. mindia ar aaSkaravebs Teoretul interesebs, misi go- neba araa codnaze orientirebuli... igi araa mopovebuli im gziT, rogoriTac namdvili codna SeiZineba... amrigad, daaskvnis avtori, ar aris SesaZlebeli mindias yovlismcodneoba mis in- teleqtualur monacemebze davafuZnoT. vaJas azriT, bunebas- Tan siaxlove Taviseburi gziT aris SesaZlebeli. es gza in- stiqtis gzaa (kiknaZe 1989). am sakiTxs kvlav miubrunda mkvlevari da 1978 gamocemul naSromSi `literaturis Teoriisa da istoriis saaiTxebi~, aseTi azri warmogvidgina: `marTalia vaJasTan mindias da mTel mis qcevas inteleqti ar ganagebs, magram sruliad naTelia, rom `gvelismWamelSi~ warmodgenilia bunebis wvdomisa da saWiro moqmedebis warmoebis grZnobiTi gza. aq cxadad Cans vaJas azri, rom bunebasTan siaxlove Taviseburi gziT aris SesaZlebeli. es gzaa intuiciis gza, rom intuiciiT bunebis wvdomis problema dgas mkafiod `gvelismWamelSi~, ukeT: es gzaa dasuraTebuli sruliad mkafiod, rogorc faqti. mwerali am poemaSi garemos intuiturad wvdomis ilustraciis amocaniT aris gansazRvru- li. esaa nawarmoebis Tema~ (kiknaZe 1978: 164). gaugebrobis Ta- vidan asacileblad aqve unda ganvacxadoT, rom Cven gvelismWa- melis kvlevis istoria ar gvainteresebs. dasmuli problema aravis gamoukvlevia, amitom amjerad sxva mklvevarTa damowme- bisgan Tavs vikavebT. rasakvirvelia, aucilebelia imis garkveva, Tu rogoria mindias saidumlo sibrZnesTan Tanaziaroba xalxur Tqmulebeb- sa da vaJas poemaSi? ranairi mimarTebiTi kavSirebi SeiZleba da- vinaxoT maT Soris da rogoria vaJas, rogorc xelovanis, mid- goma xalxuri masalebisadmi. ra siaxloveebiT datvirTa man Tavisi gmiri? ra gviTxra iseTi, riTac es nawarmoebi marTlac

352 araCveulebrivi, ucnauri movlenaa qarTuli literaturis is- toriaSi da ara marto qarTulisaSi. pasuxisaTvis pirvel rigSi imis aRniSvnaa aucilebeli, rom saidumlo sibrZnesTan Tanazi- aroba zogadqarTuli miTologiidan iRebs saTaves da ara mxo- lod xevsurulidan, romelsac vaJa emyareba. ase, magaliTad, mindias tipis personaJi dasturdeba svanur zepirsityviere- baSic. am azriT sainteresoa `babua bevas Tavgadasavali~. `Tib- vis dros bevas cels gveli moedo, daiWra da ena gareT daurCa. bevam didgula moWra, erTi mxare gvels miabjina enaze, meore ki babua bevas hqonda yurTan mibjenili. gvelma misi gamamTele- beli wamali (balaxi) aswavla bevas da jildod is miiRo, rom yoveli suldgmulis ena esmoda (svanuri... 1957: 78). meore gadmocemiT, xidze gamaval bevac wylidan xma moesma, `saWmeli maWameo~. babua bevam xaWapuri Caudva xidis saZirkvel- Tan. ase ganmeorda samjer. uCinarma arsebam beva Citebisa da yoveli suldgmulis enis codniT daajildova~. Tu SevadarebT bevasa da mindias idumal sibrZnesTan Tanazi- arobas, msgavseba aSkaraa. xevsuruli TqmulebiT, qajaveTidan gamoparul mindias gza arevia da gugulebis qveyanaSi moxvda, `maT TeTrkraveliani gvelis xorci aWames. cudad Seqmnila. gugulebis qalebma uTxres: jer pirvel loginze daweqi, mere _ meoreze, bolos _ mesameze. gamoRviZebulma mindiam naxa, rom iRliis Zirebi dasiebuli hqonda, gaiWra Zirebi da mkbenarebi gadmosulan~ (qarTuli... 1992: 28). cxadia, mindiam xeldasxmis safexurebi gaiara, romelic faTerakebiT aris savse. am gzaze adamiani SeiZleba daiRupos kidec, Tu saTanadod araa momzadebuli sulierad. mkbenarebis gamosvla sxeulidan fizikur gawmendas gulisxmobs, mindiaSi axalma adamianma gaiRviZa, masSi sruli feriscvaleba moxda. igi ganaxlebuli da gardaqmnili ubrundeba mSobliur mxares. daaxloebiT aseTsave feriscvalebasTan gvaqvs saqme babua bevas TavgadasavalSic. isic iniciaciis rTul gzas gadis da aRwevs sulieri ganviTarebis maRal safexurs. problema rTulia, roca sulieri ganviTarebiT idumalebeb- zea saubaroi. sifrTxilea saWiro, vinaidan misi gzebi da safe- xurebi sxvadasxvanairia. `gvelismWamelsa~ da xalxur Tqmule- bebSi es gza raindulia, mas gansxvavebuli miznebi da amocanebi aqvs. esaa qveynisaTvis samsaxuri, aseTia mindia vaJasTan da xalxuSic. orive kuTxis TemisaTvis, farTo gagebiT, sazogado- ebisaTvis Tavdadebuli kai ymebi arian, mebrZolebi, idumal- Tmcodneni. zepirsityvieri gadmocemebiT mindia sibrZnes qaja- veTis tyveobaSi eziara, asevea `gvelismWamelSic~, poemaSi mindia sicocxles TviTmkvlelobiT amTavrebs, xalxurSi qiste- bi klaven, magram viciT, rom vaJas midgoma xalxuri masalisadmi

353 originaluria, SemoqmedebiTi. rac ar unda diadi iyos xalxuri, WeSmariti xelovanis xelSi igi mainc masalaa, mxolod masala. vaJa-fSavelasTan mindia sruliad axal da maRal registrSia warmodgenili. man axali personaJi warmogvidgina, axali sinam- dvile Seqmna. marTalia, poemis wyarod erTi epizodia dasaxele- buli, magram eWvi araa, rom vaJa zedmiwevniT kargad icnobda mindias garSemo arsebul xalxur Tqmulebebs. Tu Rrmad davak- virdebiT, maTSi sikeTisa da borotebis urTierTobis rTuli problema SeiZleba davinaxoT. igi kacobriuli problemaa, oRond konkretul SemTxvevaSi ganmartebaa saWiro. vaJasTan da xalxurSi borotebis specifikur gamovlinebazea saubari da ara mis raobaze, rogorc aseTze. masze saubari Sors wagviyvan- da. ase, magaliTad, fSav-xevsurul miTologiaSi, kerZod, mindi- as garSemo arsebul TqmulebebSi qajaveTi da dev-kerpebi mTe- li rigi TaviseburebebiTaa warmodgenili. aqedan dev-kerpebi gansxvavdebian zRapris personaJi devebisagan, an miTologiuri gadmocemebis devebisagan. eseni boroti Zalebi arian, Tumca calkeul SemTxvevebSi maTac SeuZliaT sikeTis gakeTeba. dev- kerpebi ki did saidumloebas floben, mWedlobis saidumloebas. cxovroben soflebad, misdeven nadirobas, hyavT cxvris fara da sxva. xalxs aviwroeben. adamianebs uwevT samarcxvino daTmobaze wasvla, Tu dev-kerpebma ar aTxoves sameurneo-samuSao iara- Rebi, SimSiliT amowydebian, amitom iZulebulni arian, rom oja- xidan lamazi coli an da droebiT gaugzavnon devebs. zogjer damoyvrebasac aqvs adgili da sxva. rogorc vxedavT, adamianebi borotebasTan SexebaSi arian, urTierToba aqvT. mizani isaa, rom maTac undaT iswavlon mWedloba... unda davsZinoT, rom morige RmerTis SewevniT kopala da iaxsari devebs anadgureben. ras warmoadgens qajaveTi? mindias tyveobis qveyana? igi sul sxva ganzomilebaSi mdebareobs, uxilavi sivrcea, mokvdavTaT- vis SeuRweveli, flobs did saidumlos (mWedlobas), romelic misTvis religiaa, aqvs Tavisi centri. e. i. dev-kerpebi fizikur saufloSi binadroben, qajaveTi ki uxilavSia. misi dalaSqvra mxolod RvTisSvilT ZaluZT. aqac mizani isaa, rom adamianebma Tavad iswavlon iaraRis gamoWedva, daeuflon qajur sibrZnes. amisTvis ki aucilebelia borotebasTan mimarTeba, Sexeba, asaT- visebelia misi saidumloeba. swored am azriTacaa saintereso mindias Tavgadasavali `gvelismWamelSi~. poema bolodan iwyeba: mindia tyveobidan dabrunebulia. xevsurebi safixvnos isxdnen, Rreobdnen. mindiac Tanamonawilea. igi garegnuli iersaxiTac gamoirCeva. `saxemkrTali da mSvidia~, rogorc Tafls mweri, ise exvia mas xalxi. man Tormeti weliwadi dahyo qajTa tyveobaSi. rasakvirvelia, esaa mindias sruli gardaqmnis periodi TviT fi- zikur planSic ki. xalxur TqmulebebSi araferia imaze Tqmuli,

354 rom gvelis xorcis Wama `qajTagan iyo zmaneba~. mindia saidum- loebas gabrZenebis Semdeg xvdeba. pomis mixedviT, albaT, me- Tormete weliwads, amas aqvs Tavisi mniSvneloba, man Tavis mok- vlis mizniT SeWama gvelis xorci. es iyo gadamwyveti Jami _ Ta- vis gawirva. swored am dros gadmoxeda zecam mowyale TvaliT:

`axali suli Caedga, axali xorc aesxa, gulis xedva da Tvalebis, rogorc brmas da yruvs gaexsna~. (vaJa-fSavela 1990: 383-392).

mindiam igrZno, rom `yvelafers Turme ena aqvs, ara yofila urjulo~. rogorc vxedavT, Cvens Tvalwin sruliad gansxvave- buli adamiania, mTlianad gardaqmnili, araCveulebrivi, TviT mindiasac ukvirs, `Tavisi bunebis cvaleba~. man ukve sulieri zeaRsvlis umaRles safexurs miaRwia. vaJa SeniSnavs, rom mindiam bolomde `Seigno sibrZne, qajebis amieridan tyvemao, mas musaifi dauwyo cam, dedamiwam, tyemao~. damowmebidan gansakuT- rebiT saintersoa sityva `Seigno~, anu mindia qajur sibrZneze cnobierad amaRlda, misTvis sruliad axali sinamdvile, axali samyaro gaixsna. rac mTavaria, igi ver daitana qajurma sibrZnem, piriqiT, Tavad sZlia mas da sasikeTod momarTa, ufro zustad, gardaqmna igi. aSkaraa, rom mindiam sulierad gaimarjva boro- tebasTan brZolaSi.

`mxolod borotma mis gulSi ver moikida fexia~.

ra mdgomareobaa xalxurSi? viciT, rom wm. giorgis Taosno- biT RvTisSvilebma da erTma mokvdavma gaxua megrelaurma qajaveTi dalaSqres, sibrZne wamoiRes ganivTebuli ganZis saxiT da sami qajis qali daatyveves, qristianulad monaTles, isini wm. giorgis modeebi arian, aqedan samZimarze salocavicaa. maT mTlianad moSales qajaveTis centri. rasakvirvelia, vaJa-fSavela originalur gzas daadga. poemi- Tac mindias didi sibrZne moaqvs, amasTanave, qajebis yvela xer- xi iswavla, amitom arc tyveoba aSinebs, arc qajuri xrikebi.

`malia tyviasaviTa, grZneuli, rogorc gvelia~.

imedianobs, rom `dRes, Tu xval qajebs uWiros panCuri~. ro- gorc vxedavT, mindiam SeZlo saidumloebis amocnoba. es ki imas niSnavs, rom boroteba aRaraa saSiSi, igi sulieradaa daZleuli. aseT SemTxvevaSi misi ganadgureba araa aucilebeli. viciT, rom wm. giorgis drakoni fexT qveS hyavs damorCilebuli, ar klavs.

355 vaJas gzac aseTia, mindiam borotebas sZlia, gardaiqmna ganax- lebuli, ubrundeba adamianTa sacxovriss da eweva sazogado- ebisaTvis sargo saqmianobas... kidev erTi garemoeba iqcevs gan- sakuTrebul yuradRebas: rogorc iTqva, qajaveTi irealuri qveyanaa, uxilavi, iq mokvdavi ver SeaRwevs da es marTlac asea. ibadeba kiTxva: ranairad moxvda aseT saufloSi mindia tyved? isic xom mokvdavia. samecniero literaturaSi am sakiTxiT ara- vin dainteresebula, mxolod Sinaarsebia gadmocemuli xalxuri Tqmulebebisa. viciT, rom qajaveTis dasalaSqravad mimavalma RvTisSvilebma mokvdavTagan gaxua megrelauri gaiyoles da misi suli amoaZvrines sxeulidan, gvami qviSaSi dafles, kldis exSi damales, Tu xeze miayudes. qajaveTis dalaSqvris Semdeg gaxuas suli isev sxeulSi CaaZvrines. iqidan ganivTebuli sib- rZne wamoiRes, qajaveTis ganZi: `1. Tasi, 2. furis rqa, 3. cxra- Zaliani oqros fanduri, 4. sakideli, 5. cxraeniani zari, 6. naxiri, 7. samZimari, 8. droSa~ (kiknaZe 1985). vaJas poemiT mindia Tormeti weliwadia qajTa tyved. es ro- gor gavigoT? Tu Rrmad CavukvirdebiT am epizods, aRmoCndeba, rom saqme gvaqvs ara fizikur tyveobasTan, rogorc aseTTan, aramed mindia TavisTavSi gadis iniciaciis urTules gzebsa da safexu- rebs. aq dro da sivrce daZleulia, isini raRacnair erTiano- baSia warmodgenili... SeiZleba iTqvas, rom vaJam axali miTi Seqmna, axali personaJi wamrogvidgina. gabrZenebul mindias mTeli samyaro esaubreba: iseTi eqimi dadga, rom `Suaze gaWrils gahkurnavs mis uebari wamali~, amitom brZolebSi msxverpli cotaa. cxovrebis am etap- ze mindia sxvaTagan gamorCeulia, igi xesac ar Wris, arc nadirs klavs, sxvasac mouwodebs, rom ase moiqcnen, magram brZolebSi daundobelia, Seubraleblad xocavs adamianebs. es ki mraval- mxrivaa damafiqrebeli mindias tipis adamianisagan, romelic mTeli xevsureTis davlaTis matarebelia. sanaqeboa mindias maRali sabrZolo xelovneba: `icis mtris dasamarcxebeli da Semmusvreli fandia~. mterTan brZolebSi gamarjvebis wyalo- biT `zRude gamagrda qarTlisa~... `myudroebaa yvelgana~. gvir- gvinosani Tamaric aRtacebulia mindias kai ymobiT: `oRond mindia Tan myavdes, masTan mTieri eria~, mteri verafers damak- lebso. e.i. pirovneba TavisTavSi mTeli eris Sinaarss iTavsebs. igi marTlac qveynis saimedo guSagia. rasakvirvelia, mindias tipis pirovneba Cveulebriv cxovrebaSi adamianebisaTvis gauge- bari rCeba, zogjer dasagmobic... aseTi maRali individualoba daayena vaJa-fSavelam arCevani winaSe. aris Tu ara mindia mzad imisaTvis, rom boZebuli sibrZne bolomde SeinarCunos? saiTke- naa igi midrekili? warmavalisken, Tu waruvalisken? viciT, rom

356 mindiam ver SeinarCuna nebis simtkice, man xec moWra da nadiric mokla. sainteresoa, rom vaJam Tavisi gmiri adamianTa sacxov- risisaTvis uCveulo sivrceSi acxovra: `frialo kldis Tavs saxli dgas, cas ebjineba baniTa~. iq xom xvniT aravina xnavs, arca vin Tesavs TesiTa. mxolod jixvebi dadian kldeebze rqebis lesiTa~. poemis es me-6 Tavi vaJas mxatvrul ostatobasTan er- Tad, miTologiuradaa saintereso. irgvliv didroni mTebia. vi- ciT, rom mTa RvTaebaTa sabrZanisia, RvTisSvilTa akvanic aq ir- weva, qveynierebis bediT aq wydeba. am arealSi Cveulebrivi ada- mianis arseboba SeuZlebelia. mxolod rCeul monadireTa xved- ria, am saufloSi SeRweva, isic droebiT. mindia ki am sauflos binadaria. swored aseTma individualobam dauSva sabediswero Secdoma adamianur yofaSi (es sakiTxi calke gamosakvlevia). rasakvirvelia, man dahkarga boZebuli sibrZne. ojaxTan javro- ba da saqonlis msxverplad Sewirva amao aRmoCnda, wrfeli sina- nulic. tragediac gardauvalia, mindia Tavs iklavs. misi amgva- ri qmedeba mravalmxrivaa damafiqrebeli. masze gaWirdeboda erTnairi azris SemuSaveba. SeiZleba gvefiqra, rom mindia fizi- kuri sicocxlis msxverplad gaRebiT Tavdapirvel, wminda su- lier sawyisebs daubrunda.

damowmebani:

vaJa-fSavela 1956: vaJa-fSavela. folklori, kritika, publicistika, korespondenciebi. t. VII, red. al. abaSeli. Tb.: saqssr saxelmwifo gamomcemloba. 1956. vaJa-fSavela 1990: vaJa-fSavela. poemebi. Tb.: `nakaduli~, 1990. kiknaZe 1975: kiknaZe gr. vaJa-fSavelas xuTi poema. red. j. WumburiZe, Tb.: Tsu gamomcemloba, 1975. kiknaZe 1978: kiknaZe gr. literaturis, Teoriisa da istoriis sakiTxebi. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1978. kiknaZe 1989: kiknaZe gr. vaJa-fSavelas Semoqmedeba. red. j. WumburiZe. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1989. svanuri... 1957: svanuri prozauli teqstebi. t. II, balsqvemouri kilo. Semdgenlebi: a. daviTiani, m. qaladni da v. Tofuria. 1957. qarTuli... 1992: qarTuli miTologia (red. apolon silagaZe). teqstebi Seadgina da SeniSvnebi daurTo apolon canavam. Tb.: `merani~, 1992.

357 TEIMURAZ KURDOVANIDZE Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Vazha-Pshavela and Folklore

Vazha-Pshavela’s works originated from myth, but Vazha sought to connect them with problems of present epoch. By means of story about the capture of fortress Bakhtrioni (in XVII century) poet significantly reminded to his countrymen examples of successful fight for freedom. Aluda Ketelauri originates from a folk-legend as well, but Vazha-Pshavela`s aim is to show a hero rising from traditional khevsur to a defender of values common for all mankind. Another stage of Vazha-Pshavela`s poetical thinking reveales his poem “Guest and host”, which is created on the basis of folklore legend. Painting characters of Jokola and Agaza poet penetrates into their profound thinking layers.

Key words: Vazha-Pshavela, poems, folklore.

Teimuraz qurdovaniZe saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

vaJa-fSavela da folklori

vaJa-fSavelas poeturi niWi gansakuTrebuli siZlieriT gamovlinda aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis zepirsityvi- erebis safuZvelze originaluri nawarmoebebis Seqmnisas. poeti evropul gamocdilebas eyrdnoba (gagaxsenebT, rom vaJa fol- kloruli nawarmoebis mimarT mwerlis damokidebulebis Taoba- ze imowmebs iseT saxelebs, rogorebic Seqspiri da goeTe iy- vnen). vaJas amis gaTvaliswinebiT SeumuSavebia zepirsityvieri gadmocemebisadmi midgomis meTodologia. vaJas azriT, `rac unda didebuli iyos zRapari, Tu man ar gaiara poetis fantaziis da gonebis manganaSi, Tu mas poetma ar Cahbera ukvdavi suli... da igi zRapari Tu legenda ar Seusisxlxorca sakuTar sulsa da gulsa, araferi gamova...~vaJa savaldebulod Tvlis mwerlis mi- er xalxuri nawarmoebis jer gaTavisebas, mere masSi axali sulis Cadgmas. mogvianebiT vaJa akonkretebs Tavis Tvalsazriss da nawarmoebisaTvis axali ideuri mizandasaxulebis micemis auci- leblobaze amaxvilebs yuradRebas, Zvelidan Tvisobrivad

358 axali mTelis warmoqmnas moiTxovs: `unda yvelam kargad ico- des, xalxis Tqmuleba, rac unda igi mdidari Sinaarsisa iyos, azriani da xelovnuri, Tu poetma igi ar gardaqmna, sakuTar su- lier quraSi ar gadaadno, ar gadaaduRa, masalidan axali ram ar Seqmna da dawera ise, rogorc xalxi ambobs, araferi gamova, eris gulSi amisTana nawarmoebi binas ver ipovis, iq ver daisadgurebs da verc xelovnur nawarmoebad CaiTvleba~(vaJa-fSavela 1964: 361). xalxuri masalis `sakuTar sulier quraSi~ gadadnoba- gadaduRebisa da misTvis axali sulis Cadgmis Semdeg vaJas Se- moqmedebis Tqmuleba-gadmocemebze dafuZneba, rasakvirvelia, ar bRalavs mis TviTmyofadobas, radgan SemoqmedisTvis umTav- resi iyo ukve cnobilidan axali, originaluri, mxatvrulad Ri- rebuli sididis Seqmna, zepirsityvieri Temebis axleburad ga- azreba, misi epoqis sasicocxlo moTxovnebisTvis daqvemdebareba. vaJam Tavisi SemoqmedebiT daamtkica, rom folkloruli teqsti mxolod biZgis mimcemia misi fantaziis gasaRviveblad. saqarTveloSi cnobil TiTqmis yvela xalxur gadmocemaSi gveli sibrZnesTanac asocirdeba (abakelia 1997: 12). rac mTa- varia, TqmulebebSi daculia motivis gamaazrianebeli ZiriTadi ambavi: gvelis xorcis SeWmis // sisxlis dalevis // enis Sexebisas adamiani jildovdeba magiuri codniT (propi 2000: 196). es qme- deba, mxolod qvesknelSi, gardacvlilTa saufloSi, aris SesaZ- lebeli. gvelis xorcis SeWmis Sedegad adamianis sibrZnesTan ziarebis miTuri motivis gamoyenebiT vaJam Seqmna poema `gve- lismWameli~, romelSic mindias sulieri cxovrebis folklo- risTvis ucnobi tragizmia gadmocemuli. vaJa `gvelis mWamels~ dapirispirebul ZalTa SeuTavseblo- bis logikaze agebs. poeti Tavidanve gamokveTs or sawyiss _ suliers da materialurs. poemis dasawyisSi ludiT mTvrali xevsurebi Rreoben, fandurze sagmiro ambebs mRerian. erTi mxriv, ludi, da, meore mxriv, xevsur gmirTa Tavgadasavlis aucilebeli komponenti, mtris xocva-Jletisa da sisixlis- Rvris istoria, qmnis gamorCeul garemos, romelSic sulierebi- saTvis adgili aRar unda iyos darCenili, Tumca TavSeyrilTa Soris aris erTi TavisTvis didad bednieri da bediT kmayofili kaci, romelic `sCans saxemkrTali da mSvidia...~ (vaJa-fSavela 1964: 8). es `daRvremili~ xevsuri mindiaa. vigebT, rom Tavis mok- vlis mizniT mas zizRiT SeuWamia gvelis xorcis erTi naWeri, magram sikvdilis nacvlad, zeciur ZalTa wyaloba miuRia, axali suli Casdgmia. mindias axali, RvTaebrivi codnis Tanaxmad, Turme sulier- usulos ena aqvs. poets ar aviwydeba miTiTeba imaze, rom `...Wama gvelisa qajTagan iyo zmaneba~. mindias sixaruli gansakuTrebu- lia, radgan `mas musaifi dauwyo cam, dedamiwam, tyemao~. Tanac

359 mindiam ise igrZno Tavi, rom `aRarafrisa eSinis, Tund Tavs daatydes mexia~. sakuTari Tavisa da SesaZleblobebisadmi rwme- na didi Zala gamxdara mindias xelSi. vaJa-fSavela am Zalisa da unaris sazogadoebis samsaxurSi Cayenebaze migvaniSnebs da sa- gangebod usvams amas xazs. mindia mTeli fSav-xevsureTis imedad qceula (daWrilisa da momakvdavis gankurnebac SeuZlia!). TviT gvirgvinosani Tamaria mis imedad, radgan xevsurs scodnia mtris `dasamarcxebeli da Semmusvreli~ fandi. mindiam SeiZina unari `igrZnos da mixvdes~. am aqamde ubralo, Cveulebrivi xevsuris arsebaSi buneba Sesula da dabudebula. am SegrZnebis unars igi Tavad uqcevia bunebis nawilad. yove- live es gamovlenilia Cveulebriv mokvdavTaTvis miuRwevel unarSi _ gaigos mcenarisa da mRilis fiqri da survili. bunebasa da adamians Soris damyarebuli harmonia, gamoxatu- li sikeTisaTvis bunebis TviTSewirvaSi, Soreuli mizezia gmi- ris tragediisa. TavTavebi da yvavilebi exvewebian mindias `gamomiyeneo~, xeebi ki evedrebian ar moWras. aq mindia bunebis sxvadasxva sagnisadmi aSkarad gansxvavebul damokidebulebas amJRavnebs. yvavilebisa da balaxis mosawyvetad mzaobisas min- dia marcvleulis (oqrosTavTuxiani yanis) mfarveli RvTaebaa. mwife marcvali da Semosuli balaxi unda moiWras, raTa isini momaval gazafxulze kvlav aRorZindnen, xe ki ar unda moiWras. vaJa Tavad grZnobs am uxerxulobas da misi ganeitralebisaTvis qmnis poetur monakveTs, Tumca am ganmartebiT miTosis kvali ver iSleba da `mxatvrul sinamdviles Sinagan winaaRmdegobas uwevs~ (Cxenkeli 1989: 158-159). poemaSi pirveli konfliqtis safuZvels is qmnis, rom mindias `axali codnis~ gamziarebeli ar iZieba mis garSemo. mindias, bu- nebis enis mcodnes, kidev SeuZlia daugdos yuri xeTa vedrebas, TanamoZmeebsac SeuZlia urCios _ nu moWrian xeebs, magram ra qnan xevsurebma, romelTac arc bunebis ena esmiT da arc tradi- ciuli codna ukrZalavT xeTa moWras? mindia kacTa diferen- ciacias axdens, mtersa da moyvares mijnavs erTmaneTisgan, xev- surebi ki sazogadod kacis kvlaze msjeloben da maT Soris ga- ugebrobis safuZvelic esaa. xevsurTa survili sruliad bunebrivi Cans _ undaT gaer- kvnen mindias simarTleSi. amitomac gansjian mis saqciels. am dros ki bunebis enis mcodne xevsuri tiris, radgan iqve, ifnis qveS, mjdari Citebis laparaks usmens. erTi Citi uyveba meores Svilebis sikvdilis ambavs. vaJa-fSavelas mier Seqmnili es epi- zodi specialuri daniSnulebisaa: xevsurebma sakuTari TvaliT naxes da, Sesabamisad, daijeres kidec mindias gansakuTrebuloba. mindias garesamyarosadmi gamorCeuli, arastandartuli da- mokidebuleba Tavis TavSi atarebs tragikuls. mindias arsebo-

360 bis tragizmi miT ufro Zlierdeba, rac ufro mZlavrobs garSe- mo myofTa winaaRmdegoba. aqamde sazogadoebriv planSi war- modgenil konfliqts poemis meeqvse Tavidan ojaxuric miumata vaJam. axla unda gamoiRos Sedegi iniciaciagamovlili, `suleTSi~ namyofi da RvTisSvilTan `garTuli~, anu RvTaebrivi x e l i (T. Cxenkeli) mindias mier daSvebulma Secdomam _ dacolSvilebam. raki RvTiur madls eziara mindia da saocari unari SeiZina, mas ise martos unda ecxovra, rogoric xevsureTSi dabrunda. magi- ur ZalebTan wilnayarni, anu xevsuruli terminiT `RabuSebi~, Cveulebriv, dauqorwineblebi rCebian. colis SerTvas maT RvTisSvili uSlis, _ aRniSnavs Tina oCiauri. vaJas mindia martosulia, miuxedavad imisa, rom col-Svili axvevia Tavs. martosuloba misi bedia, iseve rogorc bunebis enis gagebis bedniereba. aseTi `intuiciis~ patrons, rogorc gamonakliss, Tavisi garemo da samyaro sWirdeboda, magram igi, ra Tqma unda, ar iZieboda xevsurTa sazogadoebaSi, rac kidev ufro amZafrebs mindias mdgomareobas (kiknaZe 1989:148). poemaSi gmirTa moqmedebis saojaxo garemoSi gadmonacvlebisas vaJa konfliqtis arss ar cvlis. isev aTvlis wertilis sxvadasxvaoba ejaxeba erTmaneTs. mzias Cveulebrivma moTxovnebma unda gamo- aaSkaraos mindias `araCveulebriv~ miswrafebaTa praqtikul cxovrebasTan SeuTavsebloba. am fonze unda gadawydes poemis personaJTa bedi. mindias, am uaRresad sulier adamians, gamaxvilebuli aqvs movaleobis grZnoba, ris gamoc ar SeuZlia yuri ar miugdos colis ukmayofilo wuwuns. mzias pretenzia mindiasadmi yofi- Tia. qali moiTxovs qmrisgan, erTi mxriv, SeSas (`sicive bavSvebs milevso~) da, meore mxriv, xorcs (`ymawviln uxorcod dazrdil- ni ra vaJkacobas izamen? arsad ar gamigonia, asre gazrdili sxvisa men~). vaJa-fSavela col-qmris konfliqtis process ki ar gviCve- nebs, aramed pirdapir Sedegs gvacnobs. vaJas mTeli yuradReba gadatanili aqvs col-qmris dapirispirebis mizezis TviTana- lizze. mindia maSin sayvedurobs cols, roca ukve daukargavs RvTaebrivi niWi. es ki momxdara TandaTan, `dRes-xvaleobiT~, rwmenis RalatiT. mindiasaTvis Tavs datexili ubedureba saso- warkveTis sagani gamxdara. igi Civis gamorCeuli unaris dakar- gvas, gansakuTrebiT ki, samSoblo qveynisaTvis gamousadega- robas, roca mteri kars aris momdgari. mindias, etyoba, Tavisi unebisyofobiT dakarguli unaris dabrunebis imedi hqonda, roca xatisTvis aTiode Zroxa dauk- lavs, magram RvTis saswauls daugviania da saunjis damkargavi mindiasTvis fizikuri sicocxle did azrs aRar Seicavs.

361 vaJa-fSavela mindias gmirobisa da mterze aucilebeli ga- marjvebis imedze sxvaTa piriT gvauwyebs, mzias ki moaTxrobi- nebs im sulier tkivilebze, rac mindias `Zviri saunjis~ dakar- gvam moutana. poeti mzias sizmriT, romelSic qveynis walekvis suraTia daxatuli, kidev ufro gviaxlovebs katastrofas. mindia TviTmkvlelobiT amTavrebs sicocxles ise, rom ar enaneba Tavi sasikvdilod. da vaJac gaxazavs am azrs, roca mig- viTiTebs, rogori nelis mReriT mimodis niavi, vidre mwvaneze gaTamaSdeba `laRad, molxeniT, stveniTa~. saqveyno glova ki ar cxaddeba, simSvide mefdeba, radgan bunebas daubrunda Tavisi nawili. vaJa-fSavelam martiv miTur gadmocemaze daafuZna poema, magram seriozuli problemebi Seuqmna gmirs, xalas, Tavis TavSi CaRrmavebul kacs, romelic Tavisdauneburad daupirispirda materialurs. am konfliqtis wyaro TviT sulierSia. vaJam mindias bunebis enis codnas, mkurnalobis unarsa da mxedar- TmTavrul niWs sazogadoebrivi daniSnuleba mianiWa. amiT poetma ara marto gansazRvra gmiris gansakuTrebuli mniSvne- loba xevsurTa TemisTvis, aramed moamzada tragediis safuZve- li, romelic unda Seqmnas am unarma da misma dakargvam. mindiasa da Tems (cols) Soris tragikulis safuZveli xdeba moTxovnisa da SesaZleblobis Seusabamoba, mindiasa da masTan dapirispi- rebul personaJTa Tvalsawieris gansxvavebuloba, obieqturi realobis gacnobierebisas aTvlis wertilis sxvadasxvaoba. `baxtrionis~ werisas vaJas xelT hqonia baxtrionis ajanye- basTan dakavSirebuli Tqmuleba da ramdenime xalxuri leqsi, aseve `kalmasobaSi~ moTxrobili ambavi sparselebis winaaRmdeg mTielTa gamoCenili gmirobis Sesaxeb. `aman mujluguni wahkra Cem fantasias, gamaTamama~, _ wers poeti. poemis kompozicias qmnis brZolisTvis mzadebis epizodebi (vaJam uari Tqva brZolis asaxvaze) da brZolis Sedegi. amitom poetma aqcenti gaakeTa personaJTa ganwyobilebis gadmocemaze, im gmirTa saxeebze, visac damoukideblobisTvis brZolis tvir- Ti unda ezida. Temis moazreba vaJas personaJebis gamogonebiT dauwyia. `kviria da lela arian sakuTari fantaziis nayofni, imaTi xseneba arc xalxur leqsebSi da arc zepirgadmocemebSi arsad ar moipoveba: dedakacs rom raime roli eTamaSnos baxtrionis aRebaSi, amaze arc leqsebi, arc zepirgadmocema araviTar cnobas ar iZleva~ (vaJa fSavela IX: 323). vaJa maTurelTa Temis Svil kvirias gansakuTrebul biogra- fias uqmnis. oboli fSaveli vaJi oci welia sxvis Svilad iTvle- ba da iwodeba, radgan fSavi miutovebia da TuSeTSi dgas mojama- gired. mas sakuTari araferi gaaCnia, magram cxovrebis simZimes ver Cauklavs masSi suli WeSmariti mamuliSvilisa. TuSeTSi

362 myofi kviria isev fSavze ocnebobs, barisken mimaval weroebs ekiTxeba Tavisi mxaris ambavs da mTvaris xilvac imitom uxaria, rom igi fSavis xevSia stumrad namyofi. mZime warsulisa da awmyos mqone kacs, dasacavi da sapatrono rom araferi gaaCnia am qveynad, vaJa `Ciqila moxdil qalad~ qceuli mTeli kaxeTis, Sesabamisad, mTeli saqarTvelos, daxsnas akisrebs, radgan mas augian sicocxles sikvdili ujobs. kviria moqmedebis kacia, gu- li erCis. mTavari sagmiro saqmis Cadenamde vaJa kvirias amcnobs bedisweris ganaCens. gmiri naxavs sizmars, gawyobils tradici- uli simboloebiT: ayvavebuli triali mindori, cecxlis mfrqvevel veSapTan brZola, mkvdris TeTr loginze wola, beri qedanis RuRuni, ukan gabrunebuli wiTeli mze. poetis moxmobi- li yoveli simbolo ucilobeli sikvdilis moaxloebis niSania da ra Semzaravic ar unda iyos kviriasaTvis misi molodini, axalgazrda mainc midis masTan Sesaxvedrad, radgan mxolod am gziTaa SesaZlebeli didi misiis Sesruleba _ TuS-fSav-xev- surTa laSqrisTvis cixis karis Signidan gaReba. kviria sikvdiliT ukvdavebaSi gadavida masaviT gamorCeul lelasTan erTad. lelas ojaxis istoria arafriT ar aris gaci- lebuli SesaZlebel sinamdviles. vaJas mier SeTxzuli ambebi (dedis tyved yofna, Zmebis sikvdili, mamis davrdo-miloba...) Turqman-TaTarTa batonobis xanaSi sruliad bunebrivad moCans. lelas gamorCeulobis mTavari maxasiaTebeli aris misi sulis- kveTeba. TaTarTa TareSiT Sewuxebuli qali mTaSi, bunebrivia, mravali iyo, magram lela erTaderTia, qceuli `dard-boRmis budeda~. mas `mtris javri gulSi~ edga `Savs alazanis gubeda~ da momxdurTan Sebmuls samSoblos TavisuflebisaTvis sikvdi- li ewada. am wadiliT igi didma poetma SeaiaraRa da amiT xarki gadauxada im didebul mandilosnebs, visac Tavi ar dauzogavT mamulisaTvis. asakiT bednierebisaTvis gamzadebuli lela nebiT egebeba sikvdils, oRond Suri iZios imaTze, vinc gadaqela Tavisufali mTa da mTielTa Rirseba. SurisZiebiTaa anTebuli sanaTac, romlis saxeli da xalxis sityviT gamxnevebis funqcia poetma xalxuri leqsidan aiRo, magram sxva drois gmiri XVII saukuneSi gadmoiyvana. vaJas Seqmni- li biografiis Tanaxmad, sanaTa warsulSi qmar-SviliT galaRe- buli yofila, magram axla aRaravin gaaCnia: rva vaJkaci Seswira mamuls. mgloviare qali grZnobaTagan daclilia, Tumca samSob- los gaTavisuflebis perspeqtiva aTqmevinebs: `Tu amamyridiT mtris javrsa, SvilT aRar movigonebdio~ da es liton sityvad rom ar darCes, Tavad kisrulobs fSavis davlas da xalxis Sesa- xelebis organizacias.

363 vaJas gansakuTrebuli funqciiT Semohyavs moqmedebaSi mTi- elTa religiuri cxovrebis warmmarTveli qadagi. is mebrZo- lebs udasturebs TuS-fSav-xevsurTa gaerTianebis gamo laSa- ris jvris sixaruls da acnobebs, rom swored is wauZRveba jars win. gmirobis idealad saxavs poeti TuS zezvas da fSavel luxums. SemTxveviT ar ambobs zezva: `srul laSqarSi var, rac kia ZuZus mamsxlita dedama~. qarTvel mTielTa cxovrebis wesi, istoriuli bedi ganapirobebda aseTi gmiris idealis damkvid- rebas. samSoblos TavisuflebisaTvis brZola iyo am idealis saZirkveli, romelzedac an gmiruli gamarjveba Sendeboda, an sikvdiliT sruldeboda sicocxle. raki poemis weris dros vaJas ideali qarTvelTa erTiani ZaliT brZola iyo, poetma `baxtrionis ciklis~ TuSuri da fSa- uri leqsebi am kuTxeebis warmomadgenelTa qiSpobaze ar gaiT- valiswina. Tumca poemaSi wiwola mainc Semoiyvana, riTac re- alobas gadauxada xarki. poemaSi vaJa gvelis mier luxumis mkurnalobis Sesaxeb xal- xuri leqsis analogiiT qmnis epizods da poemaSi Semoaqvs cnoba gvelis mier `ori Zmis~ zRapris moTxrobisa, rasac gansakuTre- bul mniSvnelobas aniWebs. ori oboli Zmis istoria qalis siyva- rulisa da Zmebis dapirispirebaze mogviTxrobs da avlens erT- erTi Zmis sulier simdables (Zmas guls gaugmiravs). sulmokle Zmas gveli yelze Semoexveva da axrCobs, Semdeg ki mkurnalobs gulgangmiruls. zRapris idea borotze keTilis gamarjvebas qadagebs. poemaSi luxumis gamojanmrTelebisa da laSaris gor- ze Sedgomis imedi nawarmoebs gamorCeul JReradobas sZens da amave dros gaxazavs didi poetis optimizms. `baxtrionis~ personaJebis miswrafebebis idealad dasaxva XIX saukunis miwurulSi migvaniSnebs epoqaTa Soris arsebul ga- daZaxilze, erTmaneTTan ase daSorebul epoqebSi idealTa erT- gvarobaze. vaJa acocxlebs Zvel istorias, raTa momavlis imedi Causaxos usasod myof adamianebs. poemis suliskveTebis mixed- viT advili sagrZnobia, rom kvirias, lelas, sanaTas, zezvasa da luxumis msgavsi adamianebis xilva Tavis TanamedroveTa Soris gaabednierebda did poets. vaJas poema `stumar-maspinZelis~ Temad gamouyenebia lekebis mier mkvdrisTvis msxverplad Sewiruli luis luxumis istoria, magram, rogorc sCveoda, Taviseburi xorci Seusxams poemis konfliqtisaTvis da gmirTa xasiaTebic gamorCeuli Seuqmnia. `stumar-maspinZelSi~ vaJa fSavela samive mTavar gmirSi xedavs ideals, oRond zviadauri da joyola eris SenaxvisTvis aucilebel tradiciul faseulobebs (Seudrekeloba-gautexe- loba, Zmoba-dandoba) ganasaxiereben, aRaza ki axali drois pir-

364 mSoa, Tavisufali gansjisa da moqmedebis unariT SeWurvili. Tu aluda qeTelauris saxiT didma poetma meamboxe sulis kaci da- xata, romelic realurma SemTxvevam daapirispira kargi vaJka- cisTvis marjvenis mokveTis misgan ukve funqciadakargulad gamocxadebuli wesis damcvelebs, joyolas uxdeba saukuneebis ganmavlobaSi ganmtkicebuli keTili adaTis dacva. vaJas uyvars Tavisi rCeuli gmirebi da ise warmarTavs poemis moqmedebas, iseT aspeqtebSi warmoaCens maT bunebas, rom mkiTxvels gadas- dos Tavisi grZnoba da gancda. poemaSi moqmedeba Ramis wyvdiadSi iwyeba da aseve wyvdiadiT mTavrdeba. ukuni Ramis wyvdiadi albaT unda gavigoT uperspeq- tivobis, umecrebis, gonebrivi sibnelis simbolod. vaJa Caketil wreSi moqceul samyaroze mogviTxrobs. am gaurRvevel wreSi cota xniT SeaRwia mzis sxivma, sikeTis imedi gaaCina, magram swrafad gaqra. am sxiviT wyvdiadi, marTalia, ver ganaTda, mag- ram kvali sinaTlisa mainc darCa. xevsur zviadaurs Zlieri, gautexeli sulis kacad vecnobiT. igi aris `ciT Camosuli svetada, fSav-xevsureTis far-xmali... qav-cixe, rkinis karia~. joyolaSi tradiciis ZaliT Zlierad aris gamjdari rwmena sisxlis aRebis aucileblobisa, magram amave dros kargadaa gamoxatuli sulieri kontaqtis moTxovnileba. vaJa ise war- marTavs gmiris saxis ganviTarebas, rom misi es meore Tviseba ufro naTlad SevigrZnoT, anu joyola sulier adamianad warmoCndes. misi namdvili bunebis gasamJRavneblad vaJas asparezi poemis mexuTe Tavidan eSleba, roca alxastaisZem Tanasoflelebis wi- naSe unda ganacxados Tavisi azri stumarmaspinZlobis Sesaxeb da daicvas Tavisi da ojaxis Rirseba. zviadauris xelSi Cag- debiT gondakarguli Temi joyolas brals sdebs jer Temis upativcemlobaSi, Semdeg ki moRalatedac acxadebs, Tumca cdeba. misi ukanono moTxovnis winaaRmdeg amxedrebam da goniv- rulma gadawyvetilebebma joyola Cveulebrivi qistidan pirov- nebad Camoayaliba. aRazas mSvenier sxeulSi meamboxe sulia Cabudebuli. man ga- beda daerRvia saukuneebis manZilze moqmedi, kanonadqceuli wesi da guliT daitira qistebis mosisxle zviadauri. sasaf- laoze zviadauris dakvlis dros aRaza erTaderTi adamiani iyo, romelic ar ahoylia brbos cxovelur instinqts. zviadauris Seudrekelobam qali megobruli TanagrZnobiT aavso. qistebi- sadmi protestis niSnad ki sasaflaoze upatronod dagdebuli yelgamoWrili zviadauris gvamis sajijgnad gamzadebuli frin- velebi daafrTxo... ucxo kacis tiriliT Zalagamoclili qali drogamoSvebiT gonebas kargavs, guls wyliT ibrunebs da mainc

365 ar wyvets cremlisRvras, Tumca bolomde Tavisufali ar aris am qmedebaSi. mas xmauri Caesmis _ saflavebidan mkvdrebi wyromiT amosZaxian, Tan joyolas winaSe danaSaulsac grZnobs, RmerTi- sac eSinia, magram, miuxedavad yovelivesi, bolomde zviadauris gverdiT rCeba. am wuTebSi mTis tradiciuli adaTis damrRvevi qalis grZnoba aSkarad Cagravs gonebas. joyolas, zviadaursa da aRazaSi gansaxierebuli gmiris ide- ali SesaniSnavad warmoaCens Tavad poetis suliskveTebas. vaJas moRvaweobis xanaSi qarTvelebSi gamqrali Tu ara, minavlebuli iyo is gamorCeuli Tvisebebi, rac poetma gaaaqtiura zviadaur- sa da joyolaSi. iSviaTi Tu ara, Zalze cotani iyvnen aRazas msgavsi Tavisufali nebis qalebi. gasagebia, rom vaJas Semoqme- debaSi yovelive sagangebod amaRlebuli imitomaa, rom xalxSi gaRvivdes mibaZvis survili [qurdovaniZe 1991:176]. vaJa fSavelas idealis gasagebad mSvenier masalas iZleva poemis finalSi daxatuli idiliuri suraTi sami gmiris megob- ruli Sexvedrisa. joyola da zviadauri `vaJkacobisas amboben, erTurTis dandobisasa, stumar-maspinZlis weszeda cnobis da daZmobisasa~. es sanaxaoba sasiamovno perspeqtivas gulisxmobs, radgan: `roca maT hxedavs erTada kaci, ver ZReba cqeriTa~. ase- Ti suraTi ar Seiqmneboda im rwmenis gareSe, rom megobrobis Za- la odesme uTuod gaaqrobs wyvdiadsa da janRs. poemaSi ki joyola-zviadauri-aRazas urTierTdamokidebu- lebam verc Sekruli wre gaarRvia da verc wyvdiadi gafanta, Tumca am Caketil wreSi cota xniT gamoCenili sinaTlis kvali waruSleli datova. erTi kia, am usiamovno garemoSi, sadac sik- vdili, gautanloba da wyvdiadi darCa gamefebuli, erTi sikeTe mainc aRmoaCina didma humanistma, roca imedianad gvauwya: `da ufskruls dascqers pirimze moRerebulis yeliTa~. vaJa fSavelas, rogorc Semoqmeds, am poemebSi ainteresebs pirovnebis Tvalsazrisis Camoyalibeba-ganviTarebis p r o - c e s i , nabij-nabij, Tvalis gadevnebiT gavla im gzisa, romel- mac adamiani axal pirovnebad unda aqcios. es gza saZirkvel- morRveul tradiciul sazogadoebaze gadis. amitom ibrZvis Temi gaafTrebiT, magram axali drois svla iTvaliswinebs axali humanisturi idealebis damkvidrebas, axali moraliT cxovre- bas. isini, visac daevala axlis damkvidreba, tanjvis gzebs ga- dian, magram iseTi Zlierebi arian, rom ZvelTan orTabrZolaSi zneobrivad gamarjvebulebi rCebian.

366 damowmebani:

abakelia 1997: abakelia n. simbolo da rituali qarTul kulturaSi. Tb.: `mecniereba~, 1997. vaJa-fSavela 1964: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli. t. IV, t. IX, Tb.:`sabWoTa saqarTvelo~, 1964. kiknaZe 1989: kiknaZe gr. vaJa-fSavelas Semoqmedeba. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1989. propi 2000: Пропп В.Я. Исторические корни вольшебной сказки. М.: «Лабиринт», 2000. qurdovaniZe 1991: qurdovaniZe T. vaJa-fSavela da xalxuri poeturi sityva. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1991. Cxenkeli 1989: Cxenkeli T. mSvenieri mZlevari. Tb.: `merani~, 1989.

367 IRMA KVELASHVILI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Folk Prose, Saint George and “Patron Saint” in Vazha-Pshavela’s “Bakhtrioni”

According to the Georgian prose, while scientific research of Saint George nature and character his multivalency becomes obvious; He manages weather, harvest, he is patron of peasants, he pormotes fertility, he is also a healer and defender of just. In divine hierarchy his position is defined near Jesus Christ. According to folk prose Christians trust in Saint Georgia more than Jesus Christ. Not only in folk prose , but in Vazha-Pshavela’s “Bakhtrioni” as well, Saint George is idolezed with different epithets and functions, he is the inimi- table character with his divine power and the icon of Saint Goerge is the unique phenomena in Goergian thinking.

Key words: Vazha-Pshavela, folklore, Saint George, "Bakhtrioni".

irma yvelaSvili saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

xalxuri prozis wminda giorgi da `batoni~ vaJa-fSavelas `baxtrionSi~

wlebis ganmavlobaSi araerTi disciplinis mkvlevari inte- resdeboda wm. giorgis xatiT; filologebs, istorikosebs, eT- nologebsa da xelovnebaTmcodneebs Soris arsebobda azrTa sxvadasxvaoba misi warmomavlobis Sesaxeb. mravali funqciis ma- tarebeli wmindanis paralelebs eZebden warmarTul RvTaebeb- Tan, igi asocirdeboda presevsTan, TamuzTan, e.i. mokvdav da aRdgenad RvTaebasTan (surgulaZe 1983: 6), qarTul mecnierul literaturaSi damkvidrebuli iyo Sexeduleba, romlis mixed- viT wm. giorgi warmarTobisdroindel mTavar RvTaebas Caenac- vla (javaxiSvili 1979), aseve gamoiTqva mosazreba, romlis mi- xedviT wm. giorgi ver Caenacvleboda erT romelime RvTaebas da misi kulti TandaTan unda yofiliyo formirebuli (surgulaZe 1983), wm. giorgis kults ukavSirebdnen miTraizmsac (kekeliZe 1945: 353), aseve igi miaCndaT iafeturi xalxebisTvis damaxasi- aTebel kultadac (mari 1938: 105).

368 araerTi folkloruli teqsti Seqmna qristianma xalxma wm. giorgis Sesaxeb. igi qarTuli xalxuri Semoqmedebis erT-erTi mTavari personaJia: misi dabadebis, cxovrebisa da saswauleb- rivi qmedebebis Sesaxeb sxvadasxva versia Semogvinaxa xalxurma prozaulma Semoqmedebam; svanuri teqstebiT igi svaneTis mkvid- ri uZlieresi vaJkaci iyo, romlisac RmerTsac ki SeSurda da TavisTan wasayvanad miqael mTavarangelozi da ieso qriste gamoagzavna. isini jer gaumaspinZldnen wminda giorgis, Semdeg ki daZinebuls Signeuloba amoacales da zecaSi waiyvanes. (sva- nuri enis qrestomaTia 1978: 88) megruli variantebis mixedviT ki, wminda giorgi samegrelos mkvidria. TeTr raSze mjdomare, sagmiro saqmeTa moqmedi, ubadlo vaJkacia. brZolaSi wminda giorgi mudam TavSi sdgomia megrelTa jars, lxinSi mudam suf- ris TavSi mjdara da simRera-molxenaSic badali ar hyolia. am legendis mixedviTac RmerTs SeSurda misi, gadawyvita wminda giorgis zecaSi wayvana da Tavis msaxurTa Soris dabinaveba. an- gelozebma mas daZinebuls amoacales Signeuloba da wayvana da- upires. wminda giorgi uflis nebas xom ar gadavidoda da ze- ciur stumrebTan erTad afrinda RmerTTan. `RmerTma wm. giorgis miando patronoba Weqa-quxilisa, Tav-Tavis dros wvi- mis CamoSveba dedamiwaze da gansakuTrebiT devna eSmakisa da ukeTuri sulebisa, rom am ukanasknelT araferi avnon adamian- Tao... da dRes _ mogviTxrobs legenda, roca cidan Weqa-quxili da saSineli griali yurebs gviyruebs, es aris fexebis xma wminda giorgis raSisa, romelzedac zis wminda giorgi da daaWenebs cis erT kididan meoremde, dasdevs avsuls da roca mexi gavardeba, es aris misi nasroli boZali, damiznebuli da nasroli zRvidan amogdebul da mere buzis saxiT sadme did xeze Semomjdar eSmakisaTviso (saxokia 1956: 59). literaturis institutis folkloris arqivSi daculi teqstis `ninowminda da giorgi~ mixedviT wminda giorgi TaTari iyo da wm. ninom gaaqristiana: `mcxeTaSi ninowminda ro moida, giorgi TaTari iyo maSina. miiRo giorgim es sjuli. ninos giorgi rom Sexvda wyals qvemod iyo da sTxova amomiyvaneo, me ra giSvelovo, daagde Seni sjulio. daagdo giorgim TaTris sjuli da gaqristianda~ (lit. inst. folk. arq). aseve arsebobs mravali gadmocema, romelTa mixedviTac wm. giorgi irod mefis sardali iyo, rwmenis gamo awames da xmliT akuwes samas samocdasam nawilad. es nawilebi saqarTveloSi Camoitanes da samas samocdasam mTaze aages am wmindanis saxelo- bis eklesiebi. sxva variantebSi wminda giorgi qajebma daiWires, borbalze gaakres, sakireSi Caagdes, magram rom ver mokles sa- mas samocdasam nawilad daWres, nawilebi angelozebad gadaiq-

369 cnen da gafrindnen. fSav-xevsureTSi swamT, rom kopala, laSa- ri, xaxmati, iaxsari wminda giorgis naWrebi arian. xalxuri prozauli teqstebis mixedviT wm. giorgis bunebis Tu funqciebis kvlevisas TvalSisacemi xdeba misi mravalvalen- turoba: igi aris amindis gamgebeli, uxvi mosavlis momtani, me- cxvareTa da glexTa mfarveli, Svilierebis momcemi, mkurnali da samarTliani msajuli. RvTaebriv ierarqiaSi misi adgili ieso qristes gverdiTaa. xalxuri teqstebis mixedviT qristi- anuli samyaros yvelaze cnobil wmindans ufro endobian vidre qristes (`ieso qriste, wminda giorgi da mecxvare~, `ufali, ieso qriste, wminda giorgi da mecxvare~, `elia, ieso qriste da mecxvare~, `zRapari mecxvaresi~). movixmobT erT magaliTs: `iyo erTi mecxvare. erT dRes cxvari griloSi gareka. am dros dainaxa modioda sami kaci: wminda giorgi, elia da qriste. daisvenes erT adgilas da erTmaneTs uTxres: erTi cxvari vi- SovoT da puri vWamoTo. maSin mivida elia mecxvaresTan da uTx- ra: erTi cxvari momecio. mecxvarem hkiTxa: Sen vina xaro. eliam upasuxa: me elia var, isa, romelic setyvas vaCen xolmeo. maSin mecavrem wamoavlo joxs xeli: Sen cxvars rogor mogcem. mTeli xalxi daRupuli gyavs, wamsa da uwams setyvas aCeno. movida elia da uTxra Tavis amxanagebs: ar momca cxvari da, aba, Tqven wadiTo. adga qriste da mivida mecxvaresTan da uTxra: erTi cxvari momecio. mecxvarem hkiTxa: Sen vina xaro. qristem upasuxa: me qriste RmerTi varo. wamoavlo mecxvarem joxi da mouqnia: Seni patronio, erTi Svili rom hyavdes adamians gauxdi avad. ramde- nic unda gexvewos, mainc mouklav da gaabruna ukan. carieli qriste rom mivida, amxanagebs uTxra: arc me momcao. wavida mere wminda giorgi. mivida mecxvaresTan da uTxra: Tu SeiZleba, erTi cxvari momecio. mecxvarem uTxra: Sen vina xaro. maSin wminda giorgim upasuxa Tu vin iyo. rodesac gaigo mecx- varem, rom is kaci wminda giorgi iyo, uTxra: Sens madlsa da sa- xels ki venacvaleo. modi romeli cxvaric mogewonos, is waiyvaneo. waiyvana erTi cxvari wminda giorgim. dakles da Wames puri.~ (Ciqovani 1956: 183) wm. giorgis pirvelobas megruli Selocvebic adastureben, aq wmindani pirdapir mTavar RvTaebad aris miCneuli:

`wm. giorgi winamZRolo, dahkari Seni laxvari~. (canava 1979: 67)

megruli Selocvebis nawili ki ase aris formirebuli:

370 `jgege Semwe, qrise moxvare~. (wm. giorgi Semwe, qriste damxmare) (canava 1979: 67)

wm. giorgis erTiani xati uTvalavi epiTetebiTa da saxelwo- debebiT gvxvdeba saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi. megrulad jege (jgege) jrgeged, svanurad jgragad, fSaurSi xelmwifed, batonad moxsenieba adasturebs wmindanis sakralurobas, rom- lis saxeliT xseneba ar SeiZleboda. rogorc ukve aRvniSneT, wminda giorgi mravalZalia. im fun- qciaTa Soris, romlebic wm. giorgis saxelTan asocirdebian, sainteresoa laSaris jvarTan dakavSirebuli romantiuli epi- zodi; andrezebis mixedviT swor-frobis wes-Cveuleba, swored laSaris wminda giorgis dauwesebia, romlis genezisi `kai ymis~ anu `jvris raindis~ kults ukavSirdeba. sworfroba unda yofiliyo `kai ymis~ gamocda, romelsac jvari uwyobs mas. jvarma gansacdelSi unda gamoataros Tavisi raindi, rom moamzados im gansacdelisaTvis, romelic brZola- Si elis. e.i. laSaris jvris es wesi srulebiT gamoricxavda xor- ciel-vnebiT siyvaruls. sainteresoa laSaris wminda giorgis eklesiis saxelwodebac; sadac exla laSaris wminda giorgis salocavia, mefe laSas auSenebia eklesia wminda goirgis saxelze da am wmindanis xatic Seuwiravs. es garemoeba gaxda albaT imisi safuZveli, rom ek- lesia laSas saxels daukavSirda. laSaris wm. giorgi fSavis Tormetive saymos gamaerTianebe- lia. aq wmindani miwas ukavSirdeba, igi xilulia yvelasTvis, es zebunebrivi realoba asaxulia xalxur leqsSi:

`beri giorgi mec viyav, cas vebi oqros SibiTa, xmel gorze medga bermuxa zed avdiodi kibiTa, Cem saymoT SemonaZeni RmerTTan amqonda iqiTa~. (poezia 1972: 147)

laSaris wminda giorgis salocavi `fSavis xevis saymos Sua- gulia, rogorc ierusalimis taZari, rogorc sioni israelis Tormeti tomis da misi miwisTvis~ (kiknaZe 1985: 303). laSari aris adgili, Suaguli, sadac aseve erTianobas ganic- dian fSavelTa da xevsurTa saymoebi vaJa-fSavelas poemaSic `baxtrioni~. amave dros aris adgilic, sadac garRveulia ca ci- sa da miwis kavSiris dasamyareblad, cidan naTelis svets Camo- yolili wminda giorgi xiluli xdeba ymaTaTvis da mxedrebi TvalnaTliv ganicdian uzenaesi patronis mfarvelobas:

371 `vnaxe, cis tatnad davatyve, mTa gadalaxa swrafada: gars evlo Suqi brwyinvale, cidam mosuli Zafada.

. . . me tredisferad meCvena, sxivi misdevda mziuri, Sors gaanaTa elvasebr asi baruli dRiuri.

. . . lurjs cxenze ijda, lamazi sxivi Tavs edga RvTiuri... ro vnaxe gulSi Camidga, siamovneba ciuri~. (vaJa-fSavela 1990: 186). 6 miuxedavad imisa, rom laSaris jvris saymoebs gaaCniaT sxva salocavebic, amave dros, xSir SemTxvevebSi maT ar aqvT kargi urTierTobebi da qiSpoben erTmaneTs, poema `baxtrioni~ adas- turebs imas rom, rodesac dadga laSaris wminda giorgis karze samsaxuriT wardgomis Jami, dadga qveynis dacvis dro, Tor- metive saymo iviwyebs SuRls da erTiandeba. sxvadasxva adgili- dan; roSkidan, xaxmatidan, gudanidan, WormeSidan, Rulele- bidan Tu xaxmatidan mosuli mebrZolebi adastureben TavianT erTianobas, uzenaes patrons _ laSaris wminda giorgis jvars emorCilebian da Semweobas sTxoven. xalxuri Semoqmedebis msgavsad wminda giorgi poemaSic inar- Cunebs sakralurobas da igi “batonad” moixseneba:

`_SadeqiT!_hyviris luxumi samklavianis xeliTa,_ vera hnaxeTa, batoni win migviZRveba cxeniTa!

. . . ididos Seni saxeli, Cveno batono, Zliero, CagviZeR, mogdevT, Cvenaca, saymos saSvelad mSiero~. (vaJa-fSavela 1990: 186)

rogorc xalxur prozaul teqstebSi, aseve vaJa-fSavelas `baxtrionSic~ wminda giorgi Tavisi epiTetebiTa da funqci- ebiT, mravalZalobiTa da sakralurobiT ganumeorebeli movle- naa da warmoadgens qarTuli xalxuri azrovnebis srulqmni- lebis xats.

372 damowmebani:

vaJa-fSavela 1990: vaJa-fSavela. poemebi. Tb.: `nakaduli~, 1990. kekeliZe 1945: kekeliZe k. qristianoba da miTraizmi. _ kekeliZe k. etiudebi. t. II. Tb:. Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1945. kiknaZe 1985: kiknaZe z. qarTuli miTologiuri gadmocemebis istoria. Tb:. universitetis gamomcemloba, 1985 w. literaturis institutis folkloris arqivi: faa 32150. mari1938: Марр Н. О религиозных верованиях абхазов. «О языке и истории абхазов. М.- Л.: Изд-во. Акад. Наук. СССР, 1938. poezia 1972: qarTuli xalxuri poezia. t. I, Semdgenelni m. Ciqovani, n. SamanaZe. Tb.: `mecniereba~,1972. saxokia 1956: saxokia T. eTnografiuli nawerebi. Tb.: samecniero- meToduri kabinetis gamomcemloba, 1956 surgulaZe 1983: Святой Георгий в грузинских религиозных верованиях. Тб:. `Мецниереба~, 1983 . svanuri enis qrestomaTia 1978: svanuri enis qrestomaTia. teqsti Sekribes da gamosces: a.SaniZem, m. qaldanma da z. WumburiZem. Tb.: Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1978. Ciqovani 1956: Ciqovani m. (redaqtori). xalxuri sityviereba. t. V, qarTuli xalxuri zRaprebi. III. Tb:. saq. ssr. mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1956. canava 1979: canava a. magiuri poeziis zogierTi sakiTxi. _ qarTuli folklori. IX, Tb.: 1979. javaxiSvili 1979: javaxiSvili i. qarTveli eris istoria. Txzulebani Tormet tomad. t. I. Tb:. Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1979.

373 TAMAR SHARABIDZE Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Instiutte of Georgian Literature

To Link Mythological and Christian Motives in Creative Work of Vazha-Pshavela

In artistic creative work of Vazha there is special place for cross-icons. This must explain with two reasons: 1) The writer describes narrow ethnic condition- Pshav-, to consider these it is impossible without cross-icons, this will be full disclaimed of realistic principles. 2) The second reason we must search in artistic of course. Exactly, in artistic faces shows Christianity- the section of mythos, which choose special personage, person, with depth moral in creative work of Vazha. This depth comes close to him to Christian religion, but in generally it shows writer’s Christian ideology, which it is impossible not show in artistic personage nature.

Key words: Mythos, Christianity.

Tamar SarabiZe saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis intituti

miTosuri da qristianuli motivebis Serwyma vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi

miTologiuri samyaro vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi rogorc uSualod, aseve personaJebis warmodgenebSi, maTi cxovrebis wessa Tu tradiciebSi cocxldeba. aqedan gamomdinare Cndeba kiTxvebi: miTosi mwerlis msoflmxedvelobrivi azrovnebis gamoxatulebaa Tu poeturi warmosaxvis erT-erTi saSualeba? SeiZleba Tu ara erTmaneTisgan rogorc arsiT, aseve formiT gansxvavebuli azrovnebis (miTosi azrovnebisaTvis mxolod warsulSi damaxasiaTebeli formaa) _ miTosurisa da qristi- anulis erToba? sanam am kiTxvebs gavcemdeT pasuxs, kidev er- Txel Tvali gadavavloT XIX saukunis mTis yofa-sinamdviles, romelSic miTosi agrZelebs arsebobas da Tan am xalxis ofi- cialuri religia qristianobaa; vimsjeloT, ramdenad Seesa- bameba mTis xalxis warmodgenebi qristianobas, marTlmadideb- lobas, romelic sakmaod dogmaturia da gadaxvevebi ar uyvars. dResac movismenT azrs, rom mTa ufro metadac ki aris mar- Tlmadidebeli Tavisi wes-kanonebiT, vidre bari da imis mecni-

374 erul mtkicebasac ki wavikiTxavT, rom qristianobis safuZveli mTis xalxis wes-CveulebebSia gacxadebuli, magram ramdenad Seefereba es yovelive simarTles? ramdenad Seefereba xatoba- ze wesad qceuli ludis xarSva da saxalxo Rreoba qristianobis mkacr normebs; xatisTvis qada-nazuqebis cxoba qristianul msxverpls _ Semusrvil da damdablebul suls; an Tundac waw- loba da misi mowoneba xatis mier qristianobaSi dadgenil wess, rom Tundac vnebiT Sexedva didi codvaa? rom aRaraferi vTqvaT imqveyniur warmodgenebze, romlebic xalxis materi- alur yofaze dafuZnebuli fantaziis nayofia mxolod da mxo- lod. maSin berZnuli miTebi da legendebic qristianobisgan ga- nuyoflad unda CavTvaloT. rac Seexeba msgavsebas, is SeiZleba yvela religiur warmodgenaSi Segvxvdes, magram erT religiad namdvilad ver aRviqvamT im warmodgenas, romlis mixedviT mtris mokvla sasaxeloa, da qristianobas. aqedan gamomdinare, SegviZlia vTqvaT, rom mTis warmarTul religias saxelmwifos gavleniTa Tu ZalisxmeviT Seerwya qristianobis saxeli, magram misi safuZveli warmarTuli darCa. mTaSi, ivane javaxiSvilis cnobiT, qristes saxeli mesame adgilzea, wminda giorgisa da elias Semdeg. am wmindanebis upiratesoba ki warmarTul RvTa- ebebTan SerwymiT unda aixsnas. vaJas mier mowodebuli eTnogra- fiuli masaliT, ieso nazareveli mTaSi erT-erT xatad iTvleba. werilSi `rame-rume mTisa~ vaJa xevsurebis piriT laparakobs: `ityvian, Tu es sveticxovelio, es alaverdi da TeTri giorgio, es sioni da imaT moxate nazarevelio, magram Cven imaTi ara gvmarTebs ra. ai venacvleT Cvens xaxmatis jvars...~ (`rame-rume mTisa~/ vaJa-fSavela 1961: 131). sainteresoa ra azrisaa am sakiTxTan dakavSirebiT Tavad vaJa. mas aqvs werili `fSavelebis amaod-morwmuneobani~. naTe- lia, rom saTaurSi asaxulia mwerlis damokidebuleba warmod- genili masalisadmi. da Tu am saTauris `gamarTlebac~ SeiZleba imiT, rom barel qristianebsac sCveviaT crurwmenisadmi ayola (Tumca es fSavelisaTvis rwmenaa, radganac mTavar mimarTebebs moicavs) da vaJas mizanic swored xalxis am warmodgenebis aR- weraa, maSin davamatebT imasac, rogor aRwers vaJa, ramdenad aqsovs Tavis damokidebulebas am sakiTxisadmi. mkiTxavis ritu- alis aRwerisas vaJa wers, rom is, kankalebs, yviris, miwaze va- rdeba, iqceva ise, `TiTqos marTla xati moevlinao~ (`fSavele- bis amaod-morwmuneobani~/ vaJa-fSavela 1961: 59). vaJas damoki- debuleba fSavelTa sarwmunoebisadmi, vfiqrobT, am sityvebSi naTlad Cans, xatis morwmune eWvs ar Seitans imaSi, rom mkiTxavs xati evlineba. werilSi `fSavlebi~ vaJa kvlav msjelobs mkiTxav- ze, romelTanac fSaveli yovel wuTs darbis, im mizeziTac ki, `fexi rom gadaubrundes~, mkiTxavi ki uZebnis mizezs, `romelic

375 TviTon mkiTxavs unda, ... Seawers cxvars an kurats, da gais- tumrebs guldamSvidebuls Sin gonebagayinuls stumars” (`fSav- lebi~/ vaJa-fSavela 1961: 11). aqac mkafiod vlindeba mwerlis damokidebuleba xalxis brma morCilebisadmi da amgvari qcevis mizezic warmoCndeba _ gaunaTlebloba da crurwmena. mTis xalxis am naklze vaJa daufaravad msjelobs da swored am ter- minebiT xsnis maT zogierT wes-Cveulebas. sxva werilSi `xevsu- rebi~ vaJa wers: `sarwmunoebiT xevsuri naxevar-qristiania da fSavelze naklebad esmis qristianuli swavla-moZRvreba. xevis- beri da Tavisi xatebi ki Zriela swams da ara dros xatebSi dRe- obas ar daakldeba~ (`xevsurebi~ / vaJa-fSavela 1961: 43). vaJa es sityvebi miuTiTebs im gansxvavebaze, rac xatebisa da xevisbe- rebis rwmenasa da qristianobas Soris arsebobs. marTalia, fSa- vels is ufro metad Tvlis qriatianad, magram swored mxolod im mizezis gamo, rom fSaveli warmarTulTan erTad nawilobriv qristianul wes-Cveulebebsac asrulebs. ai, ras wers vaJa fSa- velTa sarwmunoebaze: “fSavlebi, rogorc namdvilni qarTvel- ni, ra Tqma unda, marTlmadidebelni arian, xolo fSavlebis marTlmadidebloba ar warmoadgens gawmendils, SemuSavebul rjuls; igi Semdgara sxvadasxva warmarTulis da qristianulis wes-rwmunebisagan, da zogierTSi ebrauls rjuls mogvagonebs, es Serevna sxvadasxva rjulisa erTmaneTSi advilad warmosad- genia, radgan xalxi, rodesac axals rjuls ekideba, ise male ver anebebs Tavs Zvels rjulsa. marTlmadidebeli moZRvrebac ar aris aq ganviTarebuli imitom, rom qristianobis mqadageblebis, mRvdlebis xseneba male gamqrala aq. amis mizezad CaiTvleba aTasnairi lewa-mtvreva, romelmac saqarTvelos Tavze gad- aiara. xalxs mxolod yuri moukravs qristianobisTvis: raki Se- mohlevian da ar SehrCenian mRvdlebi, romlebic xSir-xSirad moagonebdnen xalxs qristes moZRvrebas, xalxs isev Zveli rju- li agondeboda (`fSavlebi~ / vaJa-fSavela 1961: 4). am vrceli amonaweridan naTelia, rom Tavad vaJa xedavs im did sxvaobas, romelic arsebobs marTlmadideblobasa da fSavelTa sarwmu- noebas Soris. amave werilSi vaJa wers: `Senoba, sadac xati hyavs dasaxuli fSavels, araferSi ara hgavs saydars~, `xatis simar- tive da uxelovneoba moswons fSavels. xatobis dros arc wir- vis mosmena undeba, arc pirjvris wera da muxlisyra...~ aRsaniS- navia, rom vaJas msjelobani eTnografiul Tu mcire eTnosis re- ligiur sakiTxebze mxolod mis uSualo dakvirvebas ar efuZne- ba, Tumca arc uamisobaa. vaJas Seuswavlia sociologebis: ta- ilorisa («Доисторический быт человечества») da spenseris («Основы социологии») naSromebi, aseve bibliuri wignebi (dabadeba, wigni pirveli, levitelTa wigni mosesi), `qarTlis cxovreba~ da

376 vaxuSti batoniSvilis `geografiuli aRwera saqarTvelosi~), romelTa gverdebsac ki miuTiTebs Tavis naSromebSi. rac Seexeba fSavelTa nawilobriv qristianobas, yovel Sem- TxvevaSi xevsurebze maT upiratesobas, vaJa ase ayalibebs: `qristianuli wesebidam yvelazed mometebulad swams ziareba, monaTvla da marxva, gansakuTrebiT, didmarxva. ziarebas ise uc- qeris fSaveli, rogorc samkurnalo wamals; amitom eziareba mxolod avadmyofobis dros (`fSavlebi~/ vaJa-fSavela 1961: 12). `sagani maTis saficarisa qristianulia da bevric warmarTobis droindeli aris darComili~ (`fSavlebi~/ vaJa-fSavela 1961: 16), `fSavels swams qristianuli wmindanebic: mTavarangelozi, RvTiSobeli, wminda giorgi da sxv~ (`fSavlebi~/ vaJa-fSavela 1961: 25), `xevisberi aris erTsadaimave dros memkvidre mogvisa da mRvdlisa~ (`fSavlebi~ / vaJa-fSavela 1961: 25); miuxedavad amisa da miuxedavad am yvelafris mizezisa, moazrovne da ga- naTlebuli vaJa xedavs, rom es sakmarisi ar aris fSavelTa marTlmadideblobisTvis, ziareba mudmivi swrafvaa RvTisaken da ara mxolod avadmyofobis dros gamosayenebeli wes-Cveule- ba, fics saerTod uaryofs qristianoba, araTu warmarTuli pan- Teonis gmirTa daficebas; qristianuli wmindanebis rwmenac warmarTulTan erTad saerTod abaTilebs marTlmadideblobas; xolo xevisberi ki aranairad ar iTvleba mRvdlis memkvidred. qristianobaSi erTaderTi piri, romelsac SeuZlia uflis sa- idumlos _ usisxlo msxverplSewirvis aRsruleba, aris mRvdeli. amitomac vaJas SeniSvniTa da dakvirvebiT, didi usiamovneba sufevs religiis or, arsobrivad gansxvavebul, msaxurs Soris _ mRvdelsa da xevisbers Soris, magram mwerali amis mizezs isev da isev xalxis CamorCenilobiTa da ekonomiuri mdgomareobiT xsnis: `adgilobrivi mRvdlebi da xevisberebi mtroben erTma- neTs, erTimeoris damcirebas cdiloben xalxis TvalSi. xevis- bers ufro Rrmad aqvs gadgmuli fesvebi xalxis gulSi... imis dideba anu dalocva, kurTxeva, aris mdabio da gasagonari, vid- re mRvdlisa. asaRebsac bevriT naklebs iRebs mRvdelzed. Zvelad xevisberebi kidec aziarebdnen da damarxavdnen xolme mkvdrebs. dRes es ufleba CamorTmeuli aqvT. axalweliwads dRes yvela ojaxidam movidoda TiTo kaci saludeSi. xevisbe- rebi Cahyridnen gafuebul purs ludSi, Causxamdnen zogs jamSi, zogs maTaraSi, iseni dabrundebodnen saxlSi da iq myofebs una- wilebdnen, aziarebden~ (`fSavlebi~ / vaJa-fSavela 1961 : 26). vfiqrobT, vaJas damokidebuleba mTis xalxTa sarwmunoebi- sadmi naTlad aisaxa mwerlis eTnografiuli xasiaTis werileb- Si; Tu vaJas sxva werilebsac gaviTvaliswinebT, sadac uSualod qristianul moZRvrebazea saubari, maSin ufro mkafiod gamoik- veTeba, ramdenad Rrmad icnobs da gansakuTrebul Sefasebas

377 aZlevs mwerali marTlmadideblobis arss. aseTi werilebia: `sa- didmarxvod~, `fiqrebi~, `sagazafxulod~, `fiqrebi~ (xoleris gamo), `did-marxva~ (~gaisma kvalad mwuxare xma zarisa...~), `did- marxva~ (`swored rom did-marxvaa~), `sagazafxulo fiqrebi~ da sxv. aqve ar SeiZleba yuradReba ar gavamaxviloT vaJas werilze `episkopos antonis azri fSav-xevsurTa sarwmunoebaze~, rome- lic erTi SexedviT Cveni Sexedulebis (rom vaJa ganasxvavebs mTis xalxis sarwmunoebas marTlmadideblobisgan) sawinaaRmde- god mosCans. saqme isaa, rom 1912 wels episkoposma imogzaura fSav-xevsureTSi da sasuliero mTavrobis winaSe es xalxi da- axasiaTa rogorc warmarTi kerpTayvanismcemlebi; gamoTqva az- ri, rom am kuTxeebSi saWiroa qristianobis xelaxla gavrceleba moZravi eklesiebis saSualebiT. vaJa, rogorc fSavis warmo- madgeneli, aRaSfoTa yovlad samRvdelos mier gamotanili oq- mis simkacrem da xalxisadmi damokidebulebam. is Seecada fSav- xevsurTa dacvas. es dacva zogjer calmxrivia, zogjer ki araa safuZvels moklebuli. magaliTad, vaJa wers: `iqneb warmarToba, kerpTayvanismcemloba imaSi unda davinaxoT, fSavlebi da xevsurebi rom xatebsa loculoben? mere ra hqvian am xatebs? wminda giorgi, RvTismSobeli, mTavarangelozi da sxv. nuTu es wmindanebi qristianuli wmindanebi ar arian?~ aq vaJa sagangebod ar moixseniebs sxva xatebs, romlebic miTologiur panTeons mi- ekuTvnebian da fSav-xevsurebisTvis aranakleb da ufro meta- dac mniSvnelovnebi arian; mRvdelTmTavari ki jvar-xatebis TayvaniscemaSi uTuod dainaxavda warmarTobas. meore argumen- ti fSav-xevsurTa dacvisa aseTia: `iqneb imaSi gamoixatos mTielTa warmarToba, rom isini oTxfex cxovelebs swiraven xa- tebs, uklaven kuratebs? gana es ambavi marto fSavelebisa da xevsurebis xatebSi xdeba? aba mibrZandiT kaxeTs _ TeTr- giorgSi da alaverdSi, sadac soborebi brwyinaven, ramdeni sak- lavi ikvlis?~ (vaJa-fSavela 1961 : 311) saklavis dakvlis tradi- cia kerpTayvanismcemlobidan modis, es vaJamac kargad icis da Tu amas barSic misdeven, es gamarTleba ar unda iyos da fSav- xevsurebs marTlmadideblebad ver warmoaCens. vaJas ubralod guli swydeba, rom eposkoposi ase mkacrad mTis xalxs eqceva da igive umsgavsobas barisas ver xedavs, Tu ar xedavs; amitomac ase TavgamodebiT icavs Tavisianebs; Tumca werilis bolos aRniS- navs, rom saqonlis xocva rogorc xatobebze, ise eklesiebSi unda moispos da am Cveulebis mospobas JamTa svlas miandobs. aseve calmxrivia vaJas msjeloba fSavelebis mier eklesiuri we- sebis `ukleblad~ aRsrulebaze, magram es, rogorc ukve aRvniS- neT, misi poziciidan momdinareobs; uaRresad argumentirebu- lad msjelobs vaJa, rodesac qristianobis arss exeba da mTaSi misi damaxinjebis mizezsac ganmartavs: `marTlmadidebloba xom

378 mxolod qristianuli wesebis asrulebaSi ar gamoixateba, imis suli da guli sxva ram aris da swored am sxva ramis asrulebas da damyarebas Tu saerTod cxovrebis porobebi ar uwyobs xelsa, Znelia marTlmadideblobis miswrafebaTa ganxorciele- ba; iq, sadac warmarTuli socialuri pirobebi mefobs (ra Tqma unda am pirobebs fSav-xevsurni ara hqmnian), yovel marTlmadi- debels Tavis daRs daasvams~ (vaJa-fSavela 1961: 312). amaSi vaJa eklesiasac adanaSaulebs, romelsac xatobebidan Semosuli fu- li miaqvs. misi azriT, akrZalviT (davuSvaT, xevisberebis mier saklavis daklvis, ludisa da sawiravis kurTxevis) ufro Sorde- ba xalxi mRvdels. mwerlis WeSmariti poziciiT, marTlmadideb- loba xalxis gonebrivi da sulieri ganviTarebis Sedegi unda iyos da swored amaze unda izrunos eklesiam: `sarwmunoeba me mesmis, rogorc Sedegi adamianis gonebrivis, sulieris ganviTa- rebisa da ara imaTi Suaze gadalewa-gadamtvrevisa da dasaxiC- rebisa. Zalad SeiZleba mxolod forma SeaTvisebino adamians, forma sarwmunoebisa, xolo am saSualebiT mis marTlmorwmuned gaxdoma yovlad SeuZlebelia~ (`episkopos antonis azri fSav- xevsurTa sarwmunoebaze~/ vaJa-fSavela 1961: 312). Cven met-naklebad SevecadeT Camogveyalibebina vaJa-fSave- las damokidebuleba mTis xalxis wes-Cveulebebisadmi, romleb- Sic aisaxeba am xalxis miTosuri azrovnebac da mwerlis qristi- anobasTan mimarTebac, romelic kritikulia, magram samarTli- ani da efuZneba sarwmunoebis arsobriv aRqmas. axla gvsurs war- movaCinoT is miTologiuri da qristianuli Tematika, romelic uxvadaa vaJa-fSavelas mxatvrul SemoqmedebaSi, da vimsjeloT maTi funqciis Sesaxeb; ganvsazRvroT, ramdenad vlindeba miTo- logiur masalaSi mwerlis qristianuli msoflmxedveloba. vaJas mxatvrul SemoqmedebaSi gansakuTrebuli adgili uWi- ravs jvar-xatebs. es ori mizeziT unda aixsnas: 1) mwerali aR- wers viwro eTnikur garemos _ fSav-xevsureTs, romlis moaz- reba jvar-xatebis gareSe SeuZlebelia, es iqneboda realisturi principebis sruli uaryofa. aqve isic unda aRvniSnoT, rom vaJa uaRresad didi pativiscemiTaa gamsWvaluli Tavisi kuTxis tra- diciebisadmi da yovelTvis icavs mas sxvaTa kritikuli Sexe- dulebebisgan; 2) meore, magram upirvelesi mizezi ki, ra Tqma unda, mxatvrulobaSi unda veZioT. yvelaze meti sisruliTa da gansaxovnebiT laSaris jvari warmodgeba vaJas poeziaSi (`mwyemsis simRera~, `galaSqreba la- Saris jvris droSiT~ da sxv.), gansakuTrebiT ki, mxedvelobaSi gvaqvs poema `baxtrioni~. mkiTxvelze waruSlel STabeWdilebas tovebs laSqris svla laSaris jvris lurjais danabijebze. vaJa miuyveba xalxur Semoqmedebas, misi aRwera da gaazreba jvrisa arafriT ar gansxvavdeba xalxSi arsebuli warmodgenebisagan,

379 gansxvavebuli da daxvewilia zogadad laSqrisa da misi winam- ZRoli laSaris jvris mizani _ maT ebralebaT moyvasi. vaJa aq erT-erT cnobil qristianul motivze amaxvilebs yuradRebas:

`mkvdaria ugrZnobi kaci, usazarlesi mkvdarzeda... ise mokvdeba, ver Sedges erTs wams trfobisa mTazeda~. (vaJa-fSavela 1961: 84).

`trfobis mTaze~ Sedgoma RmerTTan miaxlebis, `maRal mTaze Sedgomis~ cnobili bibliuri motivia (23-e fsalm), romelic mravalgzisaa gamoyenebuli qarTul mwerlobasa da poeziaSi. nawarmoebis mTavri saTqmeli poemis bolo TavSia warmoCenili, romelSic sulTmobrZavi luxumis gankurnebaa aRwerili samya- ros yvelaze saSiSi mtris _ gvelis mier da siwmindesTan kon- taqtiT mtris bunebis cvla. laSaris jvris gora poemaSi bibliuri `trfobis mTis~ tol- fasia, sulieri simaRlis gamoxatulebaa. am sulier simaRles poemis gmirebidan mxolod erTma miaRwia. riT gamoirCeva igi? riT aris luxumi ukeTesi saqveynod cnobil zezva gafrinda- ulze, am omSi rom daiRupa, an aseve Tavdadebul kviriasa da lelaze? luxumi is gmiria, romelmac Sebraleba icis. zezva siamayiT ixsenebs im dros, `lekeb rom vacxveT qadadao~; erTi lekis Tavs, miwaze gagorebuls, sarekelasaviT rakuni dauwyia, lu- xums ki am dros `mouwylianda Tvalebi~, zezvasgan gansxvavebiT, Seebrala urjulo. zezva Tvlis, rom `sikvdili TviTon ufalsa gauCenia mtrisada!~ aseTia zogadad xalxis poziciac. mxolod pirovnebas SeuZlia, daeWvdes am sityvebSi da Tavisi gulisxed- viT amaRldes sxvebze. marTlmadideblobis Sedegic xom, vaJas azriT, zneoobriv aqtebSi vlindeba da ara formalur wesebSi (`episkopos antonis azri fSav-xevsurTa sarwmunoebaze~/ vaJa- fSavela 1961: 311). luxumma Tavisi siwmindiT moinadira mteri, buneba ucvala mas da Tavad qristianuli sibraluliT, romelic siyvaruls efuZneba da ara batonkacur mowyalebas (`sagazafxu- lo fiqrebi~), udidesi gamarjveba moipova. luxumis ideali qristianuli zneobis idealia _ gamarjveba sxvisi SewyalebiT da ara damarcxebiT. is arc laSaris jvris zneobis magaliTad ar unda davsaxoT, romelsac `uams~ `qveynis wamwymedTan saom- rad malev ro aviyareniT~ (vaJa-fSavela 1961: 77). vaJas poemebSi xati, Temi da xalxi erT azrze dgas. leqsSi `galaSqreba laSaris jvris droSiT~ xati ase mimarTavs fSavlebs mkiTxavis piriT:

380 `didi xania qistisas xars ar masWeriT Tavio, gaunaTlavis leSiTa aRar gamZRara svavio~. (vaJa-fSavela 1961: 72).

zneobrivi siRrmiT gamoirCeva mxolod pirovneba. es siRrme mas qristianul religiasTan aaxloebs, xolo zogadad is mwer- lis qristianuli msoflmxedvelobis gamovlinebaa, romelic SeuZlebelia ar warmoCndes mxatvruli personaJis bunebaSi. sxva poemaTa gamorCeuli personaJebis sulieri siRrmis Cvenebasac vaJa igive mxartvruli xerxiT aRwevs _ qristianuli motivis SemotaniT. poema `kopalas~ mTavari personaJi naklebad hgavs xats (es SeiZleba arc gagvikvirdes, radgan nawarmoebSi xatis adamianad yofnis periodi unda iyos warmoCenili). is er- Ti ubralo, susti, moxucebuli beria, romelic borotebas eb- rZvis RvTis ZaliTa da jvriT. misi erTi nakravi mTel sadeveTs Jlets. devebic xvdebian, rom fizikuri ZaliT veRar daamar- cxeben `sxva-rigis mters~, anu sulier Zalas. kopala laxtis gareSe, mxolod jvriT amarcxebs beRelas, jvarze mTxvevas sTxovs, rac uwmindurs ar SeuZlia, misi sinanuli moCvenebiTia, amitomac iferfleba jvris qveS. poemaSi aRwerilia sikeTe-borotebis brZola, moxmobilia miTosuri masala, romelic kopalas gmirobasa da RvTisSvile- bis daxmarebas warmoaCens. aq vxedavT jvar-xatebisa da qristi- anobis nazavs, romelic damaxasiaTebeli iyo fSavelTa sarwmu- noebisaTvis da ver SevudgebiT imis garCevas, kopala qristiani beri iyo Tu xatis msaxuri xevisberi, ufro am ukanasknels vfiqrobT; magram erTi ram cxadze cxadia _ kopala, iseve, ro- gorc vaJas sxva poemebis mTavari personaJebi, gamoirCeva zne- obrivi siRrmiT. es siRrme qristianuli idealia _ kopala qveyanisTvis mzrunveli adamiania, daCagrulTa sacodaobis ga- mo mtirali, romelic mebrZoli RvTis ZaliT xdeba; laxts uf- lis nebiT kidebs xels da jvaric ki iaraRad iqceva mis xelSi uflis ZaliT. aseT kopalas, misi xasiaTis Tu bunebis am niuan- sebiT, Tundac asakobrivi niSniT, xalxuri Semoqmedeba ar ic- nobs. miTosuri kopalas laxtia iaraRi da ara jvari. is iseTive uasakoa, rogorc danarCeni jvar-xatebi. jvar-xatTa sagmiro saqmeebi (adamianad yofnis periodSi), jvar-xatebisadmi msxverplSewirvis ritualebi, xevisberTa da qadagTa saxeebi mravlad gvxvdeba vaJas mxatvrul Semoqmede- baSi. am siuJetebsa da saxeebs pirvel rigSi (rac ar unda gasak- viri iyos) realobis warmoCenis funqcia aqvs _ SeuZlebelia mTis xalxis yofis aRwera maT gareSe, magram rodesac pirov- nebis warmoCenaze midgeba saqme, sul erTia, xati iqneba is, kai 381 yma Tu ubralo adamiani, an adamianze ierarqiulad kidev ufro dabali arseba, bunebis sxva wevri, vTqvaT, mgeli, vaJa cdilobs sulieri siRrmis Cvenebas, romelsac aRwevs qristianuli moti- vis SemotaniT. ori vaJkaci warmogvidgeba poemaSi `gogoTur da afSina~. gogoTuris saxe Tavidanve gaxsnilia. is RvTis kacia, romelsac ver acdens amqveyviuri boroteba, adamianTa moTxovnilebis sa- xiT iqneba is movlenili, sxvaTa ayoliT Tu ojaxis wevris ga- mudmebuli CiCiniT. afSina gzascdenili kacia, Tumca Tavisi saqmianoba _ yaCaRoba saamayodac ki miaCnia (aq sazogado azric warmoCndeba _ mTaSi saamayod iTvleba mtris dalaSqvra-daya- CaReba, amisken xatic ki mouwodebs). ori gmiris Sexvedras vaJa misTvis mniSvnelovani bibliuri motiviT asrulebs _ uiaraRo gmiris mier Tavidan bolomde iaraRasxmuli, Tanac moxerxe- buli da vaJkaci kacis damarcxebiT. amiT kidev erTxel esmeba xazi gogoTuris RvTis kacobas. magram nawarmoebis saTaurSi orive gmiris saxelia. es SemTxveviTi ar unda iyos, radgan afSinac aRwevs im sulier siRrmes, riTac gogoTuri Tavidanve warmoCndeba. riT? sinanuliT. sinanulis srulyofili gamom- JRavneba ki mxolod poemis bolos xdeba. es damaxasiaTebelia vaJas nawarmoebTa struqturisaTvis. afSina xaxmatis xatis xevisberia. swored mis mier iklvis saklavi da swored is axve- webs saymos xaxmatis wm. giorgis. magram es jer kidev finali araa. finali bolo kupletSi warmodgeba mTeli Tavisi didebu- lebiT, vaJaseuli msoflmxedvelobisa da stilis demonstrirebiT:

`amboben: qviTini modis Ram-Ram blos TaviT kacisa: `vah, mkvdaro vaJkacobao, cocxlad damarxvav Tavisa!~ (vaJa-fSavela 1961: 26)

da aq ori azri gamoricxulia, afSina dastiris Tavis mkvdar kacobas, Tavis codvebs da es sinanuli mudmivia, ara erTjeradi. mkvdar kacobasTan brZola da amis mudmivi monaniebaa adamianis sulieri siRrmis ganmsazvreli da orive motivi saxarebise- ulia. saxeze gvaqvs yofiTi sinamdvilisTvis damaxasiaTebeli sulieri amaRlebisken ltolvis gza _ yaCaRobidan xevisbero- bamde, magram am xevisberobis safuZveli personaJis cnobiere- biT Tu xatis samsaxuria, qvecnobierad, magram avtoris cnobi- erebiT, ufro meti _ mudmivi sinanulia. SeiZleboda Tu ara, rom luxumi, kopala an afSina vaJas qristian berebad an, Tundac mRvdlebad, daexata. ra Tqma unda, ara. es pasuxi Tavad vaJas werilSia: `raki rusTavelma qarTuli ambavi sparsulad gadaaqcia gangeb da qarTvelebi _ ucxoele-

382 bad, ueWvelad unda cdiliyo, raTa harmonia ar darRveuliyo, yvelas Sesaferad aResrulebina Tavisi roli da yvela gmiri Tav-Tavis alagasa yofiliyo. am ganzraxvas SoTa ostaturad asrulebs, yvelaferi gegmis Tanaxmad aqvs mowyobili, magram sinamdvile _ momqmed pirTa qarTveloba, moparuls mamaliviT bolos aCens. nu vityviT imas, rom tariel da avTandil qristi- anulad (qarTulad) iqcevian, roca ... Sig iseTi suni trialebs, erT moqmed pirzedac ver ityvi, qarTveli ar ariso~ (`fiqrebi `vefxistyaosnis~ Sesaxeb~/ vaJa-fSavela 1961: 277). Cvenc igive SeiZleba vTqvaT. raki vaJam moqmedeba fSav-xevsureTSi daxata da Tanac miTosur warsulSi, “raTa harmonia ar darRveuliyo~, yvelas im kuTxisTvis Sesaferisad unda aResrulebina Tavisi saqme; magram avtoris qristianuli azrovneba `moparuls mama- liviT bolos aCens~, xolo vaJas SemoqmedebaSi iseTi suni tri- alebs, rom verc erT mTavar personaJze ver ityvi, `naxevrad qristiania~ iseve, rogorc mTeli fSav-xevsureTio. aseTi gmi- rebidan gansakuTrebiT gamovyofT, aluda qeTelaurs, mucals, joyolas, aRazas, zviadaurs, adamianebs, romelTac, miuxedavad adaTebisa _ `mters mtrulad moeqec~ _ mtris sitvaruli Se- uZliaT. `stumar-maspinZlis~ gmirebic im kldis Tavze xvdebian erTmaneTs, romelic maTi sulieri simaRlis simboloa, uflis mTaa, laSaris goraa, `siyvarulis samefoa~. Cveni Temis TvalsazrisiT Zalzed saintereso personaJia vaJas mindia. igi mTlianad miTiuri safarveliTaa mosili. mi- uxedavad imisa, rom yvelaze mkveTrad miTosur xilvaTa fun- qciis sakiTxi poema `gvelis-mWamelSi~ dgas, siuJetis ZiriTadi momentebi _ gmiris mier gvelis xorcis Wama, gamecniereba, Semdeg sibrZnis dakargva da Tavis mokvla _ adamianis sulieri ganviTarebis mraval aspeqtTan aris dakavSirebuli da erTi planiT arc unda ganvicadoT da arc unda gavaanalizoT. swori ar iqneboda gmiris saxe dagveyvana mxolod miTosur elemen- tebze da martooden maTgan gamomdinared dagvesaxa. CvenTvis mniSvnelovania, rom yvela ZiriTadi momenti iZleva sul mcire orgvari aRqmis saSualebas _ miTosuri mniSvnelo- biT, romelsac mxolod da mxolod mxatvruli funqcia aqvs da es funqcia revaz siraZis azriT, mxatvruli saxis simbolod qcevaa da adamianis sulieri ganviTarebis aspeqtiT, romelic qristianuli azrovnebidan momdinare realur planad SegviZ- lia CavTvaloT. am planTa urTierTgauTiSaoba ki ase SegviZlia warmovidginoT _ qajTagan tyveoba da eSmakis tyveoba; Tavis mokvla da sulis eSmakis tyveobaSi myofobisaTvis bolos moRe- ba; gvelis xorcis WamiT sibrZnis miReba da rwmeniT miRebuli saidumlo ziareba, rogorc moses mier spilenZis gveliT; xela- xali dabadeba da sulierebis Tvalis axelva, gulisxedva; bune-

383 bis enis swavla da adamianis ucodvel bunebasTan dabruneba; in- tuiciuri sibrZnis dakargva xis moWris da nadiris mokvlis mizeziT da RvTaebrivi sibrZnis dakargva kvlav wuTisoflis tyveobiT, codvis monobiT; codvis umaRlesi Sedegis _ qveynis daRupvis _ Semdgom kvlav Tavis mokvla da sinanuliT kvlav gamonTavisufleba codvisgan; mindias damarcxeba da damarcxe- ba misi codvili bunebisa. azrTa sxvadasxvaobas iwvevs poemis finali. TokiT Sekruli mindia kvlav Tavisufldeba da Tavis daxsnis mizniT igive xerxs _ TviTmkvlelobas _ mimarTavs. Tu nawarmoebis dasawyisSi es xerxi aRiqmeba mxatvrulad, rogorc sikvdili kacis codvili bunebisa da xelaxali dabadeba, nawarmoebis dasasruls ratom unda CavTvaloT igive xerxi gmiris sisusted, iol gzad, udides codvad, damarcxebis maCveneblad da im azris demonstrirebad, rom wuTisofelSi gamoricxulia `RmerTSemosiloba~, ucodve- loba da es kanoni yvelasTvis erTia?! maS, riT gamoirCeva pi- rovneba, mxolod imiT, rom gansxvavebuli azri aqvs da nawi- lobriv axerxebs codvasTan brZolas?! vfiqrob, bunebam unda mogvces amis pasuxi, romelsac poemaSi mTavari gmiris sulieri samyaros sarkis funqcia aqvs. `axlad sulCadgmuli~ mindias mimarTeba bunebasTan samoTxeSi myofi pirveladamianebis yofis msgavsia, gulis xedvazea dafuZnebuli, codvis Cadenis Semdeg ki buneba iseTive ucxo xdeba gmirisTvis, rogorc danarCen sxvaTaTvis, magram is mainc yovelTvis cdilobs gmirs gza uCve- nos, romelic Caketili gulis gaxsnaSi mdgomareobs. mindias ki dakarguli aqvs is xedva, rom bunebis ena gaigos, amitom bunebac mRelvarebaSia. nawarmoebis bolos ki mindias Tvalebze cremli aRar aqvs, radgan es siTxe, igive misi sinanuli, `sul gulSi Ca- gubebula da gabneula mklavebSi~, amitom bunebac `udardod, nelis mReriT~ warmogvidgeba da Cndeba `umZimesi~ kiTxva, nuTu vaJam wiwolas bedi arguna mindias da gaimeta sulieri sikvdi- lisaTvis? am kiTxvaze pasuxis gacema CvenTvis Znelia. qvecno- bieri pasuxi ki araa, rasac ganamtkicebs teqstis siuJeturi erTianobis buneba, romelic Tavis mokvlis mxatvruli funqci- is erTi da igive datvirTviT unda aixsnas rogorc nawarmoebis TavSi, aseve boloSi. aqedan gamomdinare, poemis mTavari idea Semdegnairad gvesaxeba _ wuTisofeli mudmivi brZolaa madli- sa da codvisa, tyveobisa da tyveobidan ganTavisuflebisa, codvili bunebis daTrgunvisa da mis xelaxla gamoRviZebisa, sulieri sicocxlisa da sikvdilisa. es brZolaa qristianobis mTavari sazrisic, gamudmebuli sulieri brZola da ara erTi da saboloo gamarjveba, rogorc es zRaparSia. miTosi vaJasTan esTeTikur fenomens emorCileba. is saSu- alebaa iseTi farTo diapazonis mxatvruli azrovnebisa, ro-

384 melSiac Tavisuflad Tavsdeba qveteqsti, sxvadasxva aspeqti da Tundac sxvadasxva gageba. swored am qveteqstSi devs mwerlis qristianuli azrovneba, romelic miuxedavad imisa, rom demon- strirebuli ar aris, `moparul mamalsaviT aCens bolos~; xolo iq, sadac qveteqsti naklebad Cans, Tumca ki ueWvelad igulis- xmeba, avtori miawers _ `Zveli ambavi~an `simRera~. aseTi teq- stis saukeTeso nimuSia leqsi `bneleTi~, sadac miTiuri jojo- xeTia aRwerili, magram avtoris mizani ufro farToa, vidre ub- ralo aRwera, adamianis dafiqrebaa sikvdilis Semdgom cxovrebaze. danamdvilebiT SegviZlia vTqvaT, rom vaJas SemoqmedebaSi, sadac ki miTosuri garemo, xilva Tu warmodgenaa aRwerili, iqve gveZleva misi deqriatianizacia, sul erTia es poezia iqneba Tu mxatvruli proza. miTosurisa da qristianuli Serwyma qmnis mwerlis mxatvrul stils, romelic yvela sxvaTagan gamoarCevs vaJas nawarmoebs. zemoTganxilulidan SegviZlia davaskvnaT, rom miTologiu- ri masalis gamoyeneba vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi ar ewinaaR- mdegeba mwerlis qristianul msoflmxedvelobas, piriqiT, es ma- sala da zogadad miTis struqtura exmareba mas ufro siRrmi- seulad warmoaCinos Tavisi mxatvruli azrovneba da ganazoga- dos saTqmeli, personaJis miTosur bunebaSi axali Sinaarsob- rivi datvirTva Seitanos, rac TavisTavad paradigmuli saxis- metyvelebis ganmsazRvreli faqtoria; Tavisi saTqmeli iseTive zedrouli gaxados, rogorc Tavad miTia zedrouli; am zedro- ulobis aRqmiT ki Cven, mkiTxvelebs, gadagviSalos samyaros mo- deli, romlis mikromagaliTi Tavad pirovnebaa Tavisi Sinagani brZoliT naTelsa da bnels Soris, sulis Tavisuflebasa da monobas Soris. erTic gvinda aRvniSnoT, rom vaJas mTel Semoq- medebaSi, garda imisa, rom miTosi da qristianuli azrovneba bu- nebrivad da logikurad erwymis erTmaneTs, orive erTnairi mxatvruli funqciiT itvirTeba. es funqcia konkretulis gan- zogadeba da masStaburi Cvenebaa, kerZoSi zogadadamianuri dardisa da fiqris moqceva. vaJas poeziis swored am Zireuli fenis, pirvelsafuZvlis _ miTosisa da qristianuli azrovnebis _ mxatvruli gaazrebis gverdis avlis gamo iSva uamravi crurwmena da cru Sexeduleba misi poeturi enisa da msoflmxedvelobis Sesaxeb. mwerlis geni- aluri Semoqmedeba Tavis droze provinciuli kuTxurobis TvalsazrisiT iyo Sefasebuli da am Tvalsazrisis inercia xan- grZliv periods gaswvda. mwerlis Semoqmedebis ganxilvisas mniSvnelovania im faqtis gaTvaliswinebac, rom saqarTvelos mTianeTis (kerZod, fSav- xevsureTis) eTno-kulturuli Taviseburebani mxolod masalaa avtorisaTvis, romlis saSualebiTac is udidesi mxatvruli

385 ZaliT gamoxatavs mTeli kacobriobisaTvis mniSvnelovan zneob- riv idealebs. marTebuladaa SeniSnuli, rom ramdenadac Rrmaa nacionalurad xelovnebis qmnileba, imdenad zenacionaluria igi. marTlac, Temis zne-Cveulebani, miTebi Tu legendebi, ro- melnic qarTveli eris aramaterialuri kulturis memkvidre- obis mniSvnelovani nawilia, vaJa-fSavelasaTvis mxolod ubra- lo asaxvis obieqti ki ar aris, aramed safuZveli ufro didi, masStaburi, zogadkacobriuli qristianuli ideebis gamosaxa- tavad, romelTac esTetikuri fenomeni acocxlebs da ayalibebs.

damowmebani:

vaJa-fSavela 1961a: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t. I, leqsebi. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1961. vaJa-fSavela 1961b: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t. II, leqsebi. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1961. vaJa-fSavela 1961g: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t. III, leqsebi. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1961. vaJa-fSavela 1961d: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t. I, leqsebi. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1961. vaJa-fSavela 1961e: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t. V, leqsebi. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1961.

386 RUSUDAN CHOLOKHASHVILI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

The Difference and Similarity of Vazha-Pshavela’s “Snake Eater” with Mythical World

Vaja-Pshavela's “Snake Eater” is created on the basis of mythological conc- epts., but it exposes the problems of characters and difference among the indi- viduals. The main difference is Mindia death in the end of the poem, he dies be- cause of treachery , he broke the custom. In “Snake Eater” the author highlights the problems of neglecting the old customs and traditions, without it progress could not be reached. Vaja-Pshavela is for progress and development, but he understands and he sympathizes them who fails to decline old customs and tradition. “Snake Eater” describes the problems of making progress .

Key Words: myth, fairy-tale, literature, Vaja-Pshavela, progress.

rusudan ColoyaSvili saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

vaJa-fSavelas „gvelis-mWamelis“ msgavseba da gansxvaveba miTosur samyarosTan

poema `gvelismWameli~ vaJa-fSavelas SemoqmedebaSic ki gamo- irCeva miTosTan siaxloviT. vaJa Tavad wers, rom am nawar- moebSi, mindias gamecnierebis motivi xalxuri Semoqmedebidan iRebs saTaves (vaJa-fSavela 1964ა : 324). es motivi ara marto qarTul, aramed sxva mraval xalxTa folklorSiac gvxvdeba _ arabul, rusul, azerbaijanul, ukrainul, belorusul, ser- bul, germanul, skandinaviur, sparsul, Turqul, berZnulSi (Ciqovani 1956: 65). am nawarmoebis sxva motivebic da TviT mTavari gmiris saxec miTosidan iRebs saTaves. magaliTad, mwerals mindia Cveuleb- riv mokvdavad ar hyavs gaazrebuli. nawarmoebis mixedviT is `im~ qveyanas namyofi gmiria da `iqidan~ dabrunebuli, razec qajeb- Tan misi Tormetwliani tyveoba metyvelebs. iq is qajebis sak- vebsac eziara-gvelis xorci igema. am ziarebiT dasrulda misi arseboba Zvel statusSi da axalSi daiwyo. miTosisaTvis ki sruliad bunebrivia `iqidan~ dabrunebuli `iqaurs~ naziarebi zebunebrivi, RvTaebrivi Zalis matarebeli iyos, Tumca amaze 387 miniSneba miTSi ar xdeba da es mxolod igulisxmeba. literatu- rul nawarmoebSi ki gmiris RvTaebriv bunebaze aqcentia gakeTe- buli. magaliTad:

`rogorc Tafls mweri exveva, imas _ mcire da didia. ------muxlebs win TavSiSvelani orni usxedan CoqiTa~. (vaJa-fSavela 1964:7)

`aRmerTebs, nugeSad hsaxavs fSav-xevsureTi mTelia~. (vaJa-fSavela 1964:10)

miTosi da folklori gmiris gamorCeulobas qmedebaSi gviCvenebs misi SesaZleblobebis warmoCeniT, rac vaJasTvisac Cveulebrivia:

`axali suli Caedga, axali xorci aisxva; gulis xedva da Tvalebis rogorc brmas da yrus gaexsna. ------SeigrZno sibrZne qajebis amieridan tyvemao; mas musaifi dauwyo cam, dedamiwam, tyemao. (vaJa-fSavela 1964:9)

zRapruli eposis msgavsad literaturul nawarmoebSic im- qveyniuri arsebani ver imeteben TavianT sibrZnes:

`qajni brazoben, ra hxedven _ gamecnierda glexia~. (vaJa-fSavela 1964:10)

rogorc yvela genetikurad RvTaebrivi gmiri jadosnur zRaparSi, is gveliviT grZneuli gaxda _ esmis yvelafris, us- wrafesia, daWrilTa gamajansaRebeli. amitom iyo, rom misi jari ar mcirdeboda. amasTanave TavTavni mindias TavianT RmerTad miiCnevdnen: `xelnamgliani roca var, mnaxaven Tavis RmerTada, _ ara, me momWer, mindiav, nu mtoveb, Seni kvnesame!~ (vaJa-fSavela 1964:13)

literaturul `gvelismWamelsa~ da miTosur `xogais mindi- as~ Soris sxva mraval motivTa msgavsebac arsebobs. am sakiTxze

388 jer kidev m. Ciqovani miuTiTebda da aRniSnavda, rom `gvelis- mWamelis~ yvela motivi folkloridan modis, romelTa gavrce- lebis fargali scildeba saqarTvelos da evropisa da aziis mraval qveyanas moicavs (Ciqovani 1956: 92). mas aseTi 23 motivi aqvs dasaxelebuli. miuxedavad am msgavsebisa, maT Soris arsebiTi xasiaTis gan- sxvavebanic arsebobs. magaliTad, miTSi Tu calkeuli motivebis mniSvnelobani ganmartebebs ar saWiroebs, literaturul nawar- moebSi isini axsnilia da saxeldebuli Tanamedrove mkiTxveli- saTvis gasagebi, magram aratradiciuli gagebiT. magaliTad, gvelis xorcis SeWmis mizani TviTmkvlelobis survili yofila da ara ziareba:

`bolos sTqva: `Tavsa moviklav, aseT sicocxles sjobia! ------aiRo erTi naWeri, zizRiT qurdulad SeWama~. (vaJa-fSavela 1964:9)

aseve aratradiciuli gagebiT aris axsnili TavTavebis sur- vili, mindiam rom moWras isini:

`surT, purad iqcnen, saWmelad, rom miTi gaZRnen mSierni, _ mkvdarT kacTa Sendoba vuTxraT, Zalni vaxsenoT cierni~. (vaJa-fSavela 1964:14)

warmarTTa rwmeniT ki TavTavebi mkels imitom miiCnevdnen TavianT RvTaebad, rom mxolod mas SeeZlo ganaxlebis, am qvey- nad xelaxla mosvlis saSualeba mieca maTTvis, radgan moum- kelad darCenili _ gamxmari an dampali TavTavi samudamod daRupulad iTvleboda. es rwmena vaJaseul motivs pirvelad T. Cxenkelma daukavSira (Cxenkeli 1989:159). literaturul nawarmoebSi daxasiaTebulia mindias RvTaeb- rivi bunebac, rac aseve ucxoa miTisaTvis:

`mas aRarafris eSinis, Tunda daatydes mexia. ------malia tyviasaviTa, grZneuli rogorc gvelia. ------Suaze gaWrils gankurnavs mis uebari wamali~. (vaJa-fSavela 1964:10)

389 zRapruli pasaJia ojaxis wevri gamudmebiT rom upirispir- deba zRapris mTavar gmirs (jadosnuri zRapris ufrosi debi an Zmebi _ umcross, mSoblebi _ Svils), rasac sabolo gamarjve- bamde, RvTaebriv srulyofilebamde mihyavs zRapris gmiri. `gve- lismWamelSi~ ki piriqiT xdeba _ colis dapirispireba aiZulebs mindias akrZalva daarRvios da ukve mopovebuli RvTaebrivi srulyofileba dakargos, es ki sikvdilis tolfasia. novelis- tur zRaparSic uWirs gmirs colis gauTavebel CiCins gauZlos da Tanaxmaa daarRvios wesi, miuxedavad imisa, rom winaswar icis, amas ubedureba mohyveba, magram mas isev Tavisi codna da metyveli buneba ixsnis, cxovelebi gamosavals ukarnaxeben. isic macdunebel cols kargad garozgavs, akrZalvas ar daarRvevs, riTac sicocxlesa da sibrZnes SeinarCunebs (`mecxvare da gveli~ _ razikaSvili 1951: 81-83). miTsa da zRaprul eposSi gmiris sikvdili Tu droebiTia da mxolod ganaxlebuli aRdgomis wina piroba, literaturuli nawarmoebis mindia samudamod kvdeba. e.i. miTosuri gmiri kvdeba mxolod Zvel statusSi axalSi dasabadeblad, literaturuli gmiri ki fizikurad iRupeba. e.i. ZiriTadi xasiaTis gansxvaveba vaJa-fSavelas `gvelismWa- melsa~ da foklorul nawarmoebebs Soris maT finalebSia, roca folklorisagan gansxvavebiT literaturuli mindia, nawarmo- ebis dasawyisSi RvTaebad saxeldebuli, iRupeba, sakuTar Tav- Tan damarcxebuli TviTmkvleli xdeba. sainteresoa, ratom gaimeta mweralma Tavisi sayvareli gmiri nawarmoebis finalSi damarcxebisa da sikvdilisaTvis? xaxmatis xatmac ar Seiwira misi Sesawiri. ratom gawira vaJam bunebis qo- magi, daWrilTa gamjansaRebeli da eris burji? mindias wya- lobiT xom: `zRude gamagrda qarTlisa, mters Seukeres sudara~. (vaJa-fSavela 1964:17)

sazogadoebaSi gamorCeulobam tragediamde miiyvana lite- raturuli gmiri. aq ukve miTosisaTvis sruliad ucxo fsiqo- logiuri momenti wamovida wina planze, rasac vaJa-fSavelas mindia veRar gaumklavda da TviTmkvleli gaxda. Tumca is TviT- mkvleli manam gaxda, sanam xanjals daicavda gulSi, es maSin moxda, roca ahyva colis gauTavebel CiCins da sakuTari Tavis winaaRmdeg gadadga nabiji: moWra SeSa da moinadira nadiri. am qmedebiT man akrZalva daarRvia, rasac mohyva RvTaebrivi Zalis dakargva da bolos _ misi sikvdili. T. qurdovaniZe Tvlis, rom sazogadoebisaTvis usargeblo mindias sicocxles azri aRar hqonda (qurdovaniZe 2011:90), magram is damarcxda da sazogadoebisaTvis usargeblo gaxda mas 390 Semdeg, rac akrZalva daarRvia, savaldebulo wesi bolomde ver daicva. am akrZalvis darRveviT man sakuTar rwmenas uRalata, aseTi ki folklorSic ganwirulia. zRapruli eposis da `gve- lismWamelis~ finalebs Soris mainc arsebiTi xasiaTis gansxva- vebaa: literaturuli `gvelismWamelis~ finali tragikulia, maSin rodesac xalxuri zRapris dasasruls gmiri aucileblad imarjvebs da beds eweva. es imitom xdeba, rom zRaparSi yovel- Tvis wesis damrRvevis paralelurad wesis unaklod Semsrule- belic arsebobs, romelic am wesis dacviT saboloo mizans aR- wevs da bednierebas eziareba (`orni Zmani~ _ aRniaSvili 1979: 58-61). `gvelismWamelSic~ rom Semoeyvana mwerals meore gmiri, mindias saxe uaryofiT gagebas SeiZenda, es ki ar iyo misi mizani. e.i. vaJas mindia Tu sakuTar TavTan WidilSi damarcxebuli tra- gikuli gmiria, xalxuri zRapris damarcxebuli gmiri uaryofi- Ti personaJia. `gvelismWamelSi~ vaJa-fSavela gviCvenebs raoden mZimea da mtkivneuli ZvelTan ganSoreba. am ganSorebiT gamowveuli tra- gizmi ki imaSia, rom is gardauvalia, ise progresi ver miiRweva. vaJa aqac, rogorc yvelgan Tavis SemoqmedebaSi, progresis mom- xrea, magram esmis da uTanagrZnobs maT, visac uWirs es ganSo- reba. aq ikveTeba swored arsebiTi xasiaTis gansxvaveba zRaprul epossa da `gvelismWamels~ Soris, maSin rodesac zRapari Zve- lisa da tradiciulis damcvelia, literaturuli nawarmoebi gviCvenebs progresisaken mimaval rTul gzas.

damowmebani:

aRniaSvili 1979: aRniaSvili vl. (Semdgeneli). qarTuli xalxuri zRaprebi. Tb.: `nakaduli~, 1979. vaJa-fSavela 1964: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli. IV, Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1964. vaJa-fSavela 1964a: vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad. IX, Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1964. razikaSvili 1951: razikaSvili T. (Semdgeneli). qarTuli xalxuri zRaprebi. I. Tb.: saq. ssr ganaTlebis saministro, sabavSvi da axalgazrdobis literaturis saxelmwifo gamomcemloba, 1951. Ciqovani 1956: Ciqovani m. vaJa-fSavela da xalxuri poezia. Tb.: saq. ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1956. Cxenkeli 1989: Cxenkeli T. mSvenieri mZlevari. Tb.: `merani~, 1989. qurdovaniZe 2011: qurdovaniZe T. vaJa-fSavela da qarTuli folklori. Tb.: Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2011.

391 EKA CHKHEIDZE Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Faustus Paradigm in Folk Epic Story “Eteriani” and “Eteri” by Vazha-Pshavela

“Eteriani” is the best story in the Georgian folk , as it deeply reveals the psychological nature of the human , the epic story of the Romanticism period wonderfully depicts the inner nature of the hero. “Eteriani” is the only epic story in the Georgian folk that completely reveals the human nature. Faustus literature highlights Christian religion conflict of the medieval period and considers that the link between the human and evil is the reflection of the conflict. “Eteriani” also manifests Faust paradigms.

Key Words: folk, epic, psychology, inner nature, human nature.

eka CxeiZe saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

fausturi paradigma xalxur eposSi `eTeriani~ da vaJa-fSavelas poemaSi `eTeri~

faustur literaturaSi sagangebodaa aRniSnuli, rom adami- anis mier demonur ZalebTan xelSekrulebis dadeba Suasaukune- ebis qristianul religiaSi ganxeTqilebis anareklia mxatvrul nawarmoebSi. Tavis Sedevrs `fausti~goeTem safuZvlad daudo legenda doqtor faustze, romelic germaniaSi arsebobda XVI saukuni- dan. legendis Tanaxmad, fausti Savi magi iyo, man suli mihyida eSmaks, ris safasuradac eSmaki yvela survilis Sesrulebas Seh- pirda. rogorc mecnierebma gamoikvlies, doqtori fausti is- toriuli pirovneba yofila, swavlobda haidelbergis universi- tetSi da erqva iohani. mis Sesaxeb XVI saukunidan mravali uc- nauri ambavia gavrcelebuli. yvela es ambavi Seukrebia vinme iohan Sipss da 1587 wels wignad gamoucia goeTes mSobliur qa- laqSi _ frankfurtSi. wignis mixedviT, fausti ampartavnebiT Sepyrobili RvTis moZule swavlulia, jadoqari, uzneo da gar- yvnili. sikvdilis Semdeg mis sxeuls eSmakebi daglejen, suls ki jojoxeTi STanTqavs.

392 legendaruli doqtori fausti goeTem sxva kuTxiT warmo- udgina sazogadoebas Tavis dramatul poemaSi. dadebiTi Tvise- bebiT Seamko goeTem Tavisi gmiri da ar moerida doqtor faus- tis Sesaxeb xalxSi gavrcelebul uaryofiT Sexedulebebs. mefistofelis gamoCeniT ki, romelic Savi ZaRlis pudelis saxiT Semoparuli faustis oTaxSi adamianebis siZulvili, am- partavneba, nihilizmi ifrqveva am personaJisagan mTeli Txzu- lebis manZilze. is pirdeba fausts yvela survilis asrulebas da sanacvlod srul morCilebas moiTxovs. fausti ambobs, Tuki odesme mis cxovrebaSi dadgeba wami, rodesac fausti SesZaxebs: `SeCerdi, wamo, ra lamazi xar, ra mSvenieri~, maSin fausti uf- lebas miscems mefistofels gauyaros borkolebi da gaxdes misi batoni. mefistofeli sityvaze ar endoba fausts da CamorTmevs xelwerils (kalandariSvili 2008: 135-136). xalxur romanul eposSi `eTeriani~ SesaZloa marTlac aR- moCndes Taviseburi fausturi paradigma. murmans eTeri Seuyvardeba, rogorc adamians da ara rogorc av suls. piradad murmani uZluria CaSalos abesalomisa da eTeris bedniereba, amisTvis mas esaWiroeba damxmare Zala, ro- melsac eSmaki macilebis saxiT poulobs kidec. am bednierebis- Tvis is arafers iSurebs, `TviT sulsac~, e.i. amqveyniuri bedni- erebisTvis samudamo tanjvaze Tanxmdeba. murmani uaRresad saintereso saxea. is ar aris raime ideis ubralo gansaxiereba. amas mowmobs misi tragikuli gaazreba xalxis warmodgenaSi. asevea es motovi kanonzomieri faliaS- vilTan, xolo kidev ufro metad vaJas poemaSi `eTeriani~. poemaSi `eTeri~ mefis vezirs Seres Seuyvardeba ufliswulis goderZis axladjvardaweili coli. `qalis siturfiT dabmul~ da `guldakodil~ Seres `sicocxle eSaveTeba~. Sere, misive si- tyviT, `uflisgan gamometebulia~. mas gulSi Ralatiani eSmaki ujdeba. gurgen mefes gadawyvetili aqvs `ujiSo~ rZlis moSo- reba. saqmis mogvarebas gamijnurebuli Sere kisrulobs. igi `ucxoeTs~ anu SaveTs miemgzavreba.

cxra zRvasa, cxra mTas iqiTa, udaburs adgils, mTiansa, scxovrobda erTi beberi gamoqvabulsa kldiansa. gveli, Sxami da boroti, yvelas is aZlevs ziansa. qajebSi iyo gasuli devTa da alTa Sorisa zemoTa TavSi CarTuli qars is aCenda da Rvarsa, setyvas da delgmas mexiTa, Tuki erTs daiwivlebda, 393 an miwas scemda fexiTa. xmals moxrils zurgze dadgmulis eSmak-cxenais kexiTa. Savia, rogor naxSiri, rogorc fisi da kupria.

`TqmulebaSic da vaJasTanac beberma, gulTmisanTa wesis kva- lobaze, ician mis saufloSi moxvedrilTa gaWirvebis mizezi, Sere Tavad sTavazobs bebers Tavis suls. TqmulebaSi ki eSmaki moiTxovs murmanis (dedamisis) suls. eTerisTvis mZime senis Sey- ris saswulbrivi saSualeba TqmulebaSic da vaJasTanac fetvia. es ambavi xdeba cxra mTis gadaRma. setyvisa da delgmis gam- Ceni beberi am aspeqtiT fSav-xevsureTis dar-avdris gamgebel mdedrul da mamrul RvTaebebs enaTesaveba. misi gamoqvabulSi yofna da `gveliviT wivili~ xtonur arsebaTa atributebia, ise- ve rogorc siSave, mis qvesknelSi mkvidrobas migvaniSnebs. `av- suli beberi~ qajebTan, demonur ZalebTan, iyo wilnayari da swored amitom hqonda moxveWili grZneuleba. am bebers `cod- vebiT ver Saedreba qristes gamcemi uria~ da `uflisgan gamete- buli~, e. i. RvTaebrivs ganSorebuli, gulSi eSmakSemjdari Se- rec masTan midis (Cxenkeli 1989: 145-146).

fetvs mogcem devTa naTessa, mosulsa devTa Zvalada, is urwyavs sisxlsa kacTasa, devTagan naxmars wyalada. Sigve dedis rZe urevav qajTi, macilTi kvalada, Sigvea ferfli im sulTa, Cven romelic gvxvda wilada. vinc Tavis meufesTana gamoCnda gawbilebuli Sigve lafia iudis qristes gamcemi sulisa da anafxeki sasyidlad mis miRebulis fulisa.

rogorc vxedavT, warmarTuli demonebis rigs iudas saxe agvirgvinebs, riTac erTi mxriv, maTi identuroba, xolo meore mxriv, maTi eSmauroba da jojoxeTTan wilnayarobaa xazgasmuli. jado-wamlis mopovebis Semdeg SereSi iRviZebs qvecnobieri. es unda adardebdes am warmatebul kacs. poetma swored am plan- Si scada gmiris xasiaTis gaxsna, am gziT aCvena misi tragedia. danaSaulis simZimem unda gansazRvros Seres momavali, misi sas- jelis zoma (qurdovaniZe 2011, 257). poeti Seres tragizms imiTac amZafrebs, rom cocxals to- vebs, Tumca mxolod fizikuria es sicocxle. codvam Sere Wku-

394 aze SeSala. misi sulieri drama da misive Semzaravi aRsasruli Rrma adamianur TanagrZnobas iwvevs mkiTxvelSi. `Sere goderZisa (poemiseuli abesalomi) da eTeris safla- vebs Soris ki ar daimarxavs Tavs da eklis buCqad ki ar amoiz- rdeba miwidan, raTa erTmaneTisaken mimswrafi vardis buCqebi gahyaros, aramed jer gonebaze gadasuli da glaxakadqceuli daexeteba tye-RreSi, mere berebTan eZiebs sulier Svebas da, rakiRa sulis daSoSmineba misTvis samudamod miuwvdomelia, Tvalebs daiTxris, radganac naTelis xilvis Rirsad ara Tvlis Tavs: mosZagda sinaTlis sinjva, mosZagda yvelaferia, dRes mxolod sibnele uyvars, ver naxos veraferia!

msoflio mwerlobaSi TviTdasja sakuTari Tvalebis daTx- riT _ raTa icocxlos, oRond dausruleblad itanjos _ mar- tooden sofokles oidiposma gabeda da, ai, amdeni saukunis Sem- deg vaJam es gansacvifrebeli saqcieli Tavis personaJs miawe- ra~ (CxeiZe: 1995, 46-47). murmanis xasiaTs CamoyalibebaSi rom siyvarulia mTavari motivi, amas adasturebs nawarmoebis finalic. gaigebs ra igi eTeris TviTmkvlelobas, TviTonac Tavs iklavs. am finaliT murmani Cveulebrivi uaryofiTi personaJidan tragikul per- sonaJamde maRldeba. eSmakma gaacura murmani, suli gamostyua, siyvaruli ki ver moapovebina, radgan eSmaki is arseba ar aris, romelsac siyva- rulis gacema SeeZlos. murmanis survili ganuxorcielebeli rCeba. eTeri misTvis sikvdilSic miuwvdomelia. mis saflavze amosuli ekali usiyvarulobis niSania. es aris murmanis trage- dia, rasac araferi eSveleba. flobs ganZs da verc flobs (kiknaZe 2011: 76). goderZim Seres mouspo ocnebis aRsrulebis ukanaskneli ime- di da amiT umZimes sulier mdgomareobaSi Caagdo. Tavis mxriv, vaJam Seres, rogorc sulgayiduls, suliT dacemuls, waarTva fizikuri sikvdilis ufleba da Tavisi pozicia personisadmi amiT gamoxata. eSmaki, romelTanac murmanma xelSekruleba dado, esqato- logiuri qorwilis mteria... is xels uSlis axali cisa da axali miwis Seqmnas. mas surs, samaradisod gagrZeldes dacemuli sof- lis JamTa dineba... wuTisofelSi is udarajebs yovel murmans da ucdis Sesafer Jams, rom gamoiyenos igi Tavisi miznis misaRwe- vad. eSmaks surs adamianis sulis xelSi Cagdeba. magram ufro metad mas surs, rom CaifuSos saboloo qorwili da samudamod gayaros erTmaneTs mefe da sZali. magram sabolood eSmaki uZ-

395 luri gamodga. man mxolod murmanis suli Caigdo xelSi. qorwi- li ki ver CafuSa... TiTqos `eTerianis~ dasasruli tragikulia. siyvaruli am- qveynad marcxdeba. magram misi meufeba gaaRwevs am wuTisoflis miRma, sadac xdeba gayrilTa SeerTeba. amis niSani maT safla- vebze amosuli ia da vardia. amodis maT Soris ekalic... magram gaivlis vinme gamvleli da amoZirkvavs ekals (kiknaZe 2011: 80). fausti kvdeba. mefistofeli mouxmobs jojoxeTis Zalebs, raTa daixmaros faustis sulis jojoxeTSi gasataceblad. mar- Tlac, ikribebian Winkebi, ixsneba jojoxeTis xaxa, magram gamoC- ndeba ciuri mxedroba da cad amaRldeba faustis ukvdavi nawi- liTurT. satana gaognebulia. zecaSi erT-erTi dasjilTagani uerTdeba monanie qajebis sulebs. es greThenis sulia. ase xvde- ba maradisobaSi greThenis suli faustis suls. `faustis dasasruli faqtobrivad warmoadgens adamianisad- mi RvTis ndobis gamarTlebas _ tragediis prologis mixedviT, faustis cxovrebam daadastura RvTis sityvebi, rom `gulmrTe- li adamiani, gindac gaebas eSmakis qselSi, mainc naTel gzas gaignebs bnelSi~ (kalandariSvili 2008: 153).

damowmebani:

bardaveliZe 1969: bardaveliZe j. qarTuli folklori. III, Tb.: `mecniereba~, 1969. kalandariSvili 2008: kalandariSvili g. saubrebi msoflio litera- turis Sedevrebze. Tb.: `zani~, 2008. kiknaZe 2001: kiknaZe z. qarTuli xalxuri eposi. Tb. `logos presi~, 2001. qurdovaniZe 1974: qurdovaniZe T. eTeriani. Tb. Tsu gamomcemloba, 1974. qurdovaniZe 2011: qurdovaniZe T. vaJa-fSavela da qarTuli folklori. Tb.: universitetis gamomcemloba, 2011. CxeiZe 1995: CxeiZe r. murmanis tragedia. Tb.: `lomisi~, 1995. Cxenkeli 1989: Cxenkeli T. mSvenieri mZlevari. Tb.: `merani~, 1989. xalxuri sibrZne 1964: xalxuri sibrZne. qarTuli eposi. III, Tb. `nakaduli~, 1964.

396 RUSUDAN TSANAVA Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Reflecting of Archaic Ritual in Vazha-Pshavela’s Poems

In this paper is discussed one ritual - cutting off the right arm. This ritual is described in Vazha Pshavela’s 7 poems. The scientific research of the topic reveals that cutting of the right arm is encountered in ancient sacrificial rituals in pagan times. For recreation of the archaic rituals together with the Georgian texts contributed Greek tragedy texts as well. For our research the greatest importance received the dream of Aluda from “Aluda Ketelauri” in which the writer explains to the reader the archaic origin of the ritual.

Key words: Sacrificial ritual, Revenge, Blood feud. A rusudan canava saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

arqauli ritualis asaxva vaJa-fSavelas poemebSi

mokluli mtrisTvis marjvena mklavis mokveTa vaJas ramdeni- me poemaSi gvxvdeba, esenia: `aluda qeTelauri~, `stumar-mas- pinZeli~, `baxtrioni~, `giglia~, `sisxlis Zieba (ambavi CerqezTa cxovrebidan)~, `gvelis mWameli~, `ivane kotoraSvilis ambavi~ (vaJa-fSavela1960).1 es ki imaze miuTiTebs, rom mklavis mokveTis adaTi vaJasTvis konceptualuri problemaa, romelsac Rrma analizi sWirdeba. vaJas poemebis mixedviTac Cans, rom mokluli mtrisTvis mar- jvena mklavis mokveTa gavrcelebuli yofila kavkasiis mTel mosaxleobaSi _ amer-imerSi. amas adasturebs Crdilokavkasi- elTa cnobili `narTebis eposic~ (diumezili 1976). narTebis eposis ciklebi Caisaxa Zv. w-is I aTaswleulSi. masSi aisaxa skvi- Tebis, sarmatebisa da alanebis preistoria. am eposis cnobili mkvlevaris J. diumezilis dakvirvebiT, narTebis eposis ZiriTa- di birTvebi Seqmnes skviTebma da maTma STamomavlebma; Semdeg es Tqmulebebi gavrcelda mTel kavkasiaSi. misive azriT, `narTeb- Si~ dadasturebuli marjvena xelis mokveTis tradicia exmiane- ba herodotes cnobas (herodote 1975: IV,62), rom skviTebi RvTa- ebisTvis msxverplad Sewirul adamianebs marjvena xels aWrid-

397 nen. diumezilis azriT, marjvena mklavis mokveTis adaTi saqar- TveloSi Crdilo kavkasiidan gavrcelda.2 Tu am varauds daveyrdnobiT, marjvena mklavis mokveTis adaTs Soreul warmarTobaSi msxverplSewirvis ritualamde mivyavarT. me vfiqrob, rom es kvlevis swori mimarTulebaa da Sevecdebi mis dasabuTebas. marTalia, Soridan miwevs dawyeba, magram, mokled movWri (ufro vrclad ix.: canava 2005) msoflios sxvadasxva xalxebSi gavrcelebuli uZvelesi da universaluri warmodgenis mixed- viT, adamiani moiazreba, rogorc kosmiuri sxeuli, samyaros modeli (mikrokosmosi). pirveladamianis sxeulis nawilebisgan warmoiSva samyaro da pirveli saWiroebis nivTebi _ pirvel- nivTebi (miTebi).3 uZvelesi warmodgenebis mixedviT, pirvelada- mianebi da e.w. `danawevrebuli~ (vnebuli) RmerTebi 14 nawilad (e.i. 14 pirvelnivTad) iglijebian. ritualurad danawevrebuli msxverplis yoveli nawili sakraluria (wmindaa), magram maT Sorisac aris ufro `Zlieri~ nawilebi. am sakiTxs seriozuli gamokvleva miuZRvna r. oniansma (oniansi 1999). misi azriT, sxeulis nawilebs Soris gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba Tavsa da xelebs _ Tavi (tvini) ganmkargulebelia, xeli _ aR- masrulebeli. ori xelidan ki ufro mniSvnelovania marjvena (herci 1960) dapirispireba marjvena _ marcxena, da amasTan, marjvenis upiratesobis aRiareba uZveles religiur da yofiT warmodgenebs ukavSirdeba. amas, Tavis mxriv, mivyavarT dapiris- pirebamde wminda _ uwminduri (kargi _ cudi). e. i. erT mxarezea Zalebi, romlebic aniWeben sicocxles, janmrTelobas, gamar- jvebas; meoreze _ yvelaferi sapirispiro. aqedan gamomdinare, marjvena xeli aRWurvilia sakraluri, SemoqmedebiTi funqci- iT. igi Subis, iaraRis mpyrobeli xelia da eZRvneba omis RvTaebas. simboloebis leqsikonebsa da eciklopediebSi vrclad aris mimoxiluli xelis funqciebi (bidermani 1999; tresideri 1999; enciklopedia 1999). xeli ganasaxierebs fizikur Zalas, Zalauf- lebas, Zlierebas, moqmedebas, batonobas. Zvel ebraul enaSi xe- li da Zalaufleba erTi sityviT aRiniSneboda. miaCndaT, rom xels SeuZlia gadasces sulieri da fizikuri energia. igi uZve- lesi droidan iqca Zlier simbolod. ukve paleoliTis xanaSi gvxvdeba xelis mtevnebis gaSlilTiTebiani gamosaxulebebi gamoqvabulebis kedlebsa da kldeebze. xeli bedisweris matare- belicaa da imqveyniur samyarosac ukavSirdeba. uZvelesi dro- idan arsebobda rwmena, rom gamorCeul pirovnebaTa (mefeTa, winamZRolTa, beladTa, religiur liderTa) xelebs saswaul- moqmedi Zala aqvT. simboloebis enaze marjvena xeli gamoxatavs aqtiur sawyiss, momavals, simarTles, codnas. marcxena xeli asocirebulia pasiur sawyisTan, warsulTan. marjveniT locav-

398 dnen, marcxeniT _ wyevlidnen. ritualuri datvirTva aqvs xe- lis CamorTmevas, Tavze dadebas, ze aRmarTvas da a. S. pirvelyofili adamianebi samyaros aRiqvamdnen, rogorc niv- Tebis erTobliobas. isini qmnidnen cocxali bunebis ganivTe- bul saxeebs. amitom, maTi azriT, Seqmnili nivTic `cocxalia~, igi laparakobs, cocxlobs da moqmedebs. movigonoT e.w. `Wkvi- ani~ nivTebi miTebidan da jadosnuri zRaprebidan: molaparake karebi, Zafis gorgali, sadgisi, qoTani, sufra, xmali, beWedi, sarke da sxva. pirveli moxmarebis sameurneo da sabrZolo iara- Rebi sxeulis nawilebis analogiiT Seiqmna. qoTani (qvabi) saSos imitaciaa; Subi, mSvld-isari `dagrZelebuli xelia~. am Tval- sazrisiT ar SemiZlia, ar movixmo erTi pasaJi vaJas `aluda qeTelauridan~, sadac poeti, saocari intuiciis wyalobiT, sa- dad da martivad ambobs imas, rasac mecnierTa mravalgverdiani naSromebi daskvnebis saxiT gvTavazoben. aluda dahyurebs mokluli mucalis moWril marjvenas da ambobs:

`raad mindaris, ver mixmlobs, ar gamodgeba farada, mTaSi waviRo, ar miTibs, arc margebs Tivis kavada~.

savsebiT naTelia, rom aluda mokveTil marjvenas sameurneo iaraRebs adarebs _ xmals, fars, cels, kavs. aludas qvecnobi- erSi amotivtivebuli es analogiebi garda zemoT aRniSnulisa, sxva mizeziTac SeiZleba aRmocenebuliyo. saqme isaa, rom aludas sofelSi (da yvela sxva TemSi) mokluli mtrebis marjve- na xelebs an qavze (saxlis karibWeze) an saxlis kedlebze amag- rebdnen. saxlis kedlebze ki, Cveulebriv, sabrZolo iaraRi da sameurneo nivTebic ekida.4 ratom inaxavdnen moWril xelebsa da Tavebs? rogorc aRvniSneT, xelebi (Tavi) sxeulis `Zlieri~ nawile- bia. am nawilebis yofili patronebis Zala maT axal mflobels Seemateba. aqedan gamomdinare, sakralur nivTebad qceul sxe- ulis nawilebs damcavis, amuletis funqcia ekisreba. Zvelad egonaT, rom saiqioSi sulebi iseve ganagrZoben cxovrebas, ro- gorc saaqaoSi. samzeodan `gayolili~ mtroba da megobroba im qveyanaSic grZeldeba. aqedan gamomdinere, xelmokveTili mteri maradiul qveyanaSi saSiSi aRar iqneba. garda amisa, mtrebis moW- rili xelebi maTi mflobelis simamacis dasturi gaxldaT. Cven ukve visaubreT marjvena xelis funqciebsa da ritu- alur daniSnulebaze. isic vTqviT, rom xelis mokveTa sakralu- ri danawevrebis ritualSi Sedioda. axla ufro detalurad Sev- CerdeT am sakiTxze. sxeulis sakraluri danawevreba uZvelesi da universaluri ritualia. ritualis detalebze saubrs aRar

399 gavavrcob (amaze ixileT Cems miTiTebul naSromSi). amJamad yu- radRebas gavamaxvilebT yvelaze mniSvnelovanze _ ratom da rogor dakarga am ritualma sakraluri (wminda) funqcia da rogor gadaiqca `sisxlis Ziebad~. sakraluri rituali rom gan- xorcieldes, aucilebelia ramdenime pirobis dacva: Sesawiri msxverplis mimarT unda gamoiricxos yovelgvari agresia/ris- xva (wminda msxverpli ewireba diad RvTaebas. amgvari `Sewir- vebi~, ZiriTadad, nebayoflobiTia). meore _ sakraluri msxver- plSewirvebi xorcieldeba garkveuli periodulobiT (sameur- neo, samonadireo, Tu amindis marTvis ritualebisas; agreTve omisas). magram, ritualebs axasiaTebT mimetikuroba (mibaZvis survili). Tu adamianTa sazogadoebam erTxel mainc dauSva sakraluri ritualis `Semotrialeba~ sakuTari motivaciiT, igi momentalurad kargavs ZiriTad (sakralur) funqcias. ra igu- lisxmeba sakuTar motivaciaSi? pasuxi erTia _ rodesac ritu- alis Sesrulebas safuZvlad udevs risxva/agresia/Zaladoba. agresia yvela tipisa da kulturis sxvadasxva donis adamianebSi msgavsia. araferi ise ar hgavs gaalmasebul katas an adamians, rogorc meore gaalmasebuli kata an adamiani. swored agresiis CarTva sakralur msxverplSewirvaSi iwvevs mis profanacias. amas bunebrivad mosdevs meore elementis moSlac _ irRveva yovelgvari perioduloba. mkvleloba danawevrebiTurT xorci- eldeba maSin, rodesac SurismaZiebels amisi SesaZlebloba mi- ecema. Zaladobis survilis gaRviZeba adamianSi iwvevs garkveul fiziologiur cvlilebebs, romelic pirovnebas ganawyobs or- TabrZolisaTvis. specialistTa ganmartebiT, Zaladobis survi- lis daokeba ufro Znelia, vidre aRZvra. Zaladobas xSirad da samarTlianadac uwodeben iracionalurs. heraklite werda, rom Zaladoba aris yvelafris mama da mefe. agresiis realizeba orgvarad SeiZleba: risxvis gamomwvevi mizezis (pirovnebis) ga- nadgurebiT, rac iwvevs SurisZiebaTa dausrulebel jaWvs da meore _ agresiis CanacvlebiT (SecvliT). am dros risxvis gamo- mwvevi arseba Canacvldeba sxviT, romelic arafriT iwvevs moZa- ladis dartymas garda imisa, rom sustia (swored am meoridan gamodis e.w. `gantevebis vaci~) (Jirari 2000). rogorc vxedavT, sakralur msxverplSewirvasa da sisxlis Ziebas Soris principuli gansxvavebaa. rac Seexeba marjvenis mokveTas, igi sakraluri ritualis mibaZviT xorcieldeba. mag- ram dakarguli aqvs `siwmindis~ funqcia. es aris profanirebuli rituali, romlis dasabami ar axsovs arc Tems, arc am ritualis Semsrulebels. igi, ubralod, asrulebs dadgenil adaTs. Temma icis, rom wesia aseTi. wesis axsna ki ara aqvs. rogor SevamowmoT Cveni Tvalsazrisis siswore? saqme isaa, rom, erTi mxriv, Cven gvaqvs universaluri warmarTuli msxverplSewirvis ritualis

400 mecnieruli aRweriloba da amaSi eWvis Setanis safuZveli ar arsebobs; meore mxriv, gvaqvs ~sisxlis Ziebis~ (blood feud) uamra- vi magaliTi realur cxovrebaSi, folklorsa da mxatvrul li- teraturaSi. gvaklia maTi damakavSirebeli Sua rgoli. rogorc aRvniSne, vaJas poemebSi aRaravis axsovs, saidan iRebs dasabams marjvena xelis mokveTis adaTi. Cemi azriT, maTi damakavSire- beli rgolis funqcia SeiZleba Seasrulos orma komponentma: ZvelberZnul tragediaSi moZiebulma masalam da aluda qeTe- lauris sizmarma. daviwyoT tragediiT. Tavidan minda ganvmarto, ratom SeiZ- leba Zv. w-is V-IV ss-is teqstebi (esqiles, sofokles, evripides tragediebi) gamoviyenoT risame dasadastureblad an uarsayo- fad. jer erTi, Janrobrivad vaJas poemebi (`aluda qeTelauri~, `stumar-maspinZeli~) TavianTi struqturiTa da kompoziciiT ufro dramebia, vidre poemebi.5 mis TxzulebebSi monawileobs ramdenime protagonisti da qoro (Temi). moqmedeba viTardeba Temis Caketil wreSi. poemebSi dasmulia problemebi, romlebic siRrmiTa da mniSvnelobiT Tavisuflad miesadageba antikur dramas. es rac Seexeba garegnul mxares. axla ufro Rrmad Cav- wvdeT sakiTxis arss. dRes aRaravin davobs, rom antikuri drama ritualidan aRmocenda. berZnuli dramis personaJebs xSirad dionises niRbebsac uwodeben, imitom rom dionises winaaRmde- gobebiT aRsavse cxovrebam da misma daglejam (miTi: dionise- Zagrevsi daglejes titanebma) warmoSva garkveuli yalibi, rom- lis safuZvelzec Seiqmna sxvadasxva asli _ niRabi. dionisesTan misadagebiT, ZvelberZnuli tragediis gmirebi moqmedeben, cxovroben, uSveben Secdomebs (es ar aris ubralo yofiTi Secdomebi; es `didi~ Secdomebia: RmerTis daumorCilebloba; an romelime ritualis darRveva; an ficis gatexa da a.S.) itan- jebian da (umetes SemTxvevaSi) iRupebian. rogorc aRvniSne, ber- Znul tragediaSi jer kidev kargadaa daculi arqauli plasti `ritualuri Sre~. amitom, Tu am teqstebSi aRmoCnda CvenTvis saintereso rgoli, es gaamyarebs zemoT gamoTqmul mosazrebas. Cemi azriT, msxverplSewirvis sakraluri ritualis profanaci- is suraTi TvalsaCinod aisaxa esqiles, sofoklesa da evripides im tragediebSi, romlebSic troas omis gmiris, mxedarTmTavar agamemnonis tragikuli aRsasrulia moTxrobili. mokled vity- vi: troaSi gasamgzavreblad agamemnonma didi msxverpli gaiRo _ sakuTari asuli, ifigenia, Seswira RmerTebs (qalRmerT arte- miss). agamemnonis meuRlis, klitemnestras azriT, es msxver- plSewirva arasworad Catarda (Tavad klitemnestra heras taZ- ris qurumi iyo da sakralur ritualebs ganagebda). man gadawy- vita, Tavad Seewira msxverplad troas omidan dabrunebuli aga- memoni da es gaakeTa kidec (canava 2005). qurumma klitemnestram

401 zedmiwevniT Caatara msxverplSewirvis rituali, msxverpls aba- zanaSi daniT gamosWra yeli da Semdeg kidurebi moaWra. am ritu- aluri qmedebis (mokluli msxverplisTvis kidurebis moWris) aRsaniSnad berZeni mwerlebi iyeneben specialur ritualur termins _ `masxaliZo~. berZnul tragediaze saubars aRar ga- vagrZeleb. Cemi azriT, rasac veZebdiT, vipoveT. kerZod: qurumi klitemnestra atarebs msxverplSewirvis rituals _ daniT klavs da kidurebs aWris agamemnons. es rituali sakralurad da sworad CaiTvleboda, klitemnestras motivacia risxva rom ar yofiliyo. klitemnestram Suri iZia ifigenias gamo (mas sxva mi- zezebic hqonda, magram amaze saubari Sors wagviyvans). aqedan gamomdinare, klitemnestras saqciels arc RmerTebi arc adami- anebi ar miiCneven sakralur msxverplSewirvad. es iyo tipuri SurisZieba, ris gamoc klitemnestrac daisaja (igi sakuTarma vaJma mokla). amgvarad, berZnuli tragediebi TvalsaCinod war- mogvidgenen msxverplSewirvis sakraluri ritualis profanacias. meore rgoli da axsna aris aludas sizmari `aluda qeTelauridan~. aluda qeTelauri Tavis TemSi vaJkacobiT gamorCeuli `dav- laTiani~ kacia. is zedmiwevniT icavs da asrulebs Temis tra- diciul adaT-wesebs. erT-erTi aseTi wesia mokluli mtrisTvis marjvenis mokveTa. man `bevr qists maaWra marjvena~, misi qavis karze mtris moWrili `xeleb jRrdeebad hkidia~. erT dResac aludam morigi gmiroba Caidina; mokla soflis jogis gamtace- beli qisti mucali. mucalTan orTabrZolam SeZra da SeaZrwuna aluda. gamarjvebulma gmirma `wesi~ daarRvia da marjvena ar mosWra moklul mters. wesis darRvevam sofeli gaanawyena, aluda ki daafiqra. fiqrma da wuxilma aluda `CaiTria~. igi ukve aRar hgavs sxvebs, magram verc Tavisi Tavi Seucnia, igi itanjeba. Sewuxebuli aluda xedavs sizmars, romelsac SeiZleba `didi~ sizmari vuwodoT. igi intuiciiT mihyveba safiqrals ZirisZirSi. mecnierebaSi davas ar iwvevs, rom e.w. `didi sizmari~ asaxavs miTosur droSi ganxorcielebul moqmedebas. sizmriseuli dro miTosuri drois analogiuria. Cven aq Tavad sizmris biologiur meqanizmze ar visaubrebT, amaze erTmniSvnelovani pasuxi arc arsebobs; Tan es ar Sedis Cveni kompetenciis sferoSi. rac Se- exeba `didi sizmris~ fsiqo-socialur mxares, artemidorosidan iungamde da merec, erTmniSvnelovnad miaCniaT, rom es sizmrebi adamianis gamouvleneli SesaZleblobebisa da gonebiT miuwvdo- meli maxsovrobis Taviseburi asaxvaa, koleqtiuri qvecnobieris fantastikuri gamovlenaa. ase rom, aludas sizmari, romelic tipuri `didi sizmaria~, Tavisuflad SeiZleba dadges miTis sibrtyeze.

402 axla vcadoT am sizmris struqturaSi garkveva. Cveni azriT, aq sami monakveTi gamoiyofa:

aluda aris rigSi. win devs micvalebuli. xevsurebi sxedan yvela SeiaraRebulia (salaSqrod unda wavidnen) zogi karebis zRurblze dgas aluda tiris (cremls Rvris), rogorc wesia kacisa.

gamoCnda mokluli mucali. man xanjali Caudo aludas xelSi. mucals atyvia natyviari, romelSic Cafenili aqvs “lega safevi brZamisa”. igi kldesaviT dgas cremli ar Camosdis. iTxovs sikvdils, Tqven dagrCeTo wuTisofeli me ki wavide im qveynad.

aluda jdeba, Wams. jamSi adamianis wvniani xorcia. am SeWamadSi gamoirCeva adamianis Zvliani xel-fexi. `gaSterebul~ aludas SeWamads umateben _ kacis ulvaSiT Senelebul wvens da xorcs.

Cvens winaSea uaRresad saintereso, ritualiT `datvirTu- li~ teqsti. pirvel monakveTSi micvalebulis datirebis tradi- ciaa asaxuli. wesiT, amas unda mosdevdes cxedris miwisTvis mibarebis rituali, magram, moulodnelad gamoCndeba mucalis suli, rac wyvets dawyebul rituals. mesame nawilSi sruliad araordinaruli qelexia aRwerili. amJamad swored am nawilze SevaCerebT yuradRebas. am qelexSi araferi iqneboda uCveulo, rom ara erTi gare- moeba _ `rigSi~ myofT adamianis xorciT umaspinZldebian. es ki tipuri kanibalizmia am fenomens mecnierebi sxvadasxvagvarad xsnian (es msjeloba Sors wagviyvans). axla mivubrundeT teqsts; vaJasTan `rigi~ micvalebulis sulis pativsacemad gamarTul purisWamas aRniSnavs.6 izmari iwyeba Wamis molodiniT da mTav- rdeba Wamis procesiT. WamiT dawyeba da WamiTve dasruleba kravs ritualur wres. rigad Camwkrivebuli (an wred Sekruli) adamianebi koleqtiurad Wamen (`eziarebian~) am SemTxvevisaTvis sagangebod momzadebul Wamads.7 s SeWamadi ki adamianis danawev- rebuli nawilebia. aluda kargad arCevs, rom mas jamSi umateben kacis xel-fexsa da ulvaSebs (gansakuTrebuli ritualuri da- niSnulebis nawilebs). siTxe, romelSic es yvelaferi ixarSeba, rogorc Cans, sisxlia.8 ase imitom vfiqrobT, rom amave poemis 403 sxva epizodSi, kerZod, aludas vizionSi, sisxli purisa da Rvi- nis analogiuri ritualuri funqciiTaa warmodgenili:

`visac mteroba maswyurdes, gaaRos saxlis karia, sisxl daigubos keraSi, TviTanac Sigve mdgaria. Rvinodac imas dahlevdes, puradac mosaxmaria~.

aluda sxvebTan erTad Wams kacis wvnian xorcs, Zvlian xel- fexs, Tumca amiT SeZrulia:

`vsWamdi, mzaravda Tumca-Ra kacis xel-fexi Zvliani~.

erToblivad purisWama ritualuri aqtia. puroba sxvadasxva ritualis aucilebeli komponentia da misi mizania adamianTa garkveuli jgufis (sociumis) Sekvra-gamTlianeba. axla mivyveT poemaSi ganviTarebuli moqmedebis logikas: aluda Temis Sekruli wris gamorCeuli wevria _ lideri, gmiri. mas bevri mteri hyavs mokluli, da wesisamebr, yvelas aWrida marjvenas. erTxel aludam mokla moZalade mteri da ar mosWra marjvena. Temma marjvenis armoWra aludas adaTis darRvevad CauTva- la da cxadad gamoxata ukmayofileba. axla vnaxoT, ra xdeba aludas `SigniT~: aluda daedevna mtrebs, romlebmac soflis naxiri gaitaces. erTi gamtacebeli mokla da marjvenac moaWra. meoresTan gaimarTa seriozuli orTabrZola: orTabrZola sityvieri9 da orTabrZola iaraRiT. Serkinebis orive formam aCvena, rom dapirispirebuli gmi- rebi Tanabari Zalisani iyvnen, magram iRbalma sicocxlis wili aludas arguna. aludas sikvdilma `TmaSi gauara~. man ganicada Tavisi sikvdili. aluda am gamarjvebam daamwuxra. man ori wesi daarRvia: mucals iaraRi ar ahyara da marjvena ar mosWra. aludam daiwyo fiqri. gauCnda kiTxva _ r a t o m ? ra saWi- roa mklavis moWra? aludas tragedia swored maSin iwyeba, rodesac mas dadgeni- li adaTis gagebis survili uCndeba. sanam es survili gauCnde- boda, e.i. cnobiswadili aitanda, yvelaferi Cveulebriv iyo. aluda ver poulobs axsnas: ra saWiroa mokluli mtrisTvis mar- jvenis moWra?! amaze pasuxs mas Tavisive sizmari aZlevs. siz- marSi `ixsneba~ ritualis arsi: mucali, iseve rogorc manamde 404 mokluli mtrebi, msxverplia. masze, rogorc moZaladeze, gada- dis Temis agresia. igi unda mokvdes da Seewiros (vis an ras, es sxva sakiTxia). am msxverplSewirvisas mucals unda moeWras mar- jvena. es iqneba misi msxverplSewirvis damadasturebeli aqti, rac mucals, rogorc msxverpls, saSualebas miscems, Sesabamisi adgili daimkvidros suleTSi. swored amitom erTveba mucali aludas sizmarSi. igi xelSi xanjals (msxverplSewirvis ritu- alur iaraRs) aZlevs aludas da iTxovs wesis aRsrulebas. tyvi- iT mokluli mucali ar aris sabolood mkvdari (ritualurad mokluli). roca mucali mokvdeba da danawevrdeba (//marjvena moeWreba), Temi danayrdeba misi sxeuliT, e.i. Tems mucalis Zala Seemateba. gaanalizebuli masala da vaJa-fSavelas werilebi erTianoba- Si rom ganvixiloT, naTeli xdeba, rom poeti Rrmad Cawvda sis- xlis Ziebis arss. da bolos, kidev erT sakiTxsac Sevexebi. vaJas Semoqmedebis cnobili mkvlevaris b-ni gr. kiknaZis azriT, mokluli mtris- Tvis marjvenis moWra ar iyo adaTobrivi norma (kiknaZe 1978:159- 161.) amis dasturad mas mohyavs ivane kotoraSvili, romelic mters marjvenas ar aWrida. Cemi azriT, aludas (zviadauris, mindias) samyaro mkafiod unda gavmijnoT ivane kotoraSvilisa- gan. aluda, zviadauri, joyola, mindia Temis Caketili wris wev- rebi arian. mwerali `aluda qeTelaursa~ da `stumar-maspinZel- Si~ dros ar akonkretebs. amiT, rogorc marTebulad SeniSnavs b- ni gr. kiknaZe `adreul rwmenaTa da kulturaTa safexuria~ xazgasmuli. ivane kotoraSvili ki erekle mefis Tanamedrove, misi marjvena xeli da sayvareli gmiria. amas, Cemi azriT, didi mniSvneloba aqvs, radgan ivane aSkarad `axali drois gmiria~. igi ara mxolod Tavisi soflis, aramed mTeli sazogadoebis wevri- caa. axali dro axal msoflaRqmas da rwmenasac gulisxmobs. marTalia, SeiZleba qristianad mogqondes Tavi, magram sisxlis aRebis principiT cxovrobde. ivanes SemTxvevaSi saqme sxvagva- radaa. kotoraSvilSi sarwmunoebrivi principebi mis Sinagan konstituciasTan `SenivTebula~. swored amitom, ivane Zalian hgavs vaJas im idealur gmirs, romelsac poeti `kai ymaSi~ gvixa- tavs. Txistyaosani pirofliani ivane sworedac gmiris idealia ara mxolod vaJas Txzulebebis, aramed fSauri poeziis zogadi koncefciiTac. saqme isaa, rom ivanes ara aqvs konfliqti saku- Tar TavTan winamorbedTa (aluda, joyola) msgavsad. sruliad logikuria, rom ivane moklul mters marjvenas ar sWris. aluda da joyolac xom aqeTken iswrafvian. statiis dasawyisSi aRvniSne, rom mklavis mokveTis adaTs vaJas SemoqmedebaSi imaze meti mniSvneloba eniWeba, vidre es SeiZleba erTi SexedviT Candes. mklavis mokveTa ar aris ubra-

405 lod cudi (sastiki) saqcieli. es aris gauqmebuli sakraluri ritualis atavizmi, romelic sisxlis Ziebis modernizebuli fsevdoritualis mTavar simaxinjed iqca. bevr sazogadoebaSi ganagrZobs arsebobas sxvadasxva gauqmebuli rituali. isini, mi- uxedavad imisa, rom funqcia dakarguli aqvT, raki arseboben, magiuri zemoqmedebiTac xasiaTdebian (gansakuTrebiT mniSvne- lovania tabu, romelic am ritualebs adevT, rac kidev ufro aZlierebs maT `Caketvas~). amitom adaTi unda aixsnas; gairkves, rom moWama Tavisi dro da gauqmdes. swored es procesi mimdi- nareobs vaJas gmirebSi. isini emzadebian axali faseulobebis mi- saRebad, sadac SurisZiebas Secvlis miteveba, risxvas _ ganu- risxveloba. vaJas gmirebis kaTarzisi WeSmaritad grandiozu- lia. swored amitomacaa es kaTarzisi berZnuli tragediis gmi- rebis msgavsi. esaa Secnoba `tanjvis gziT~ sicocxlis fasad.

SeniSvnebi:

1. `aluda qeTelauri~:

aludam xevsuri axalgazrdebi aludas `bevr qists maaWra marjvena eubnebian: scada franguli fxiani~. `mahkal, marjvena ar masWer aluda ukan misdevdi ma rada? `marjvenas ar sWris mucalsa, mindia eubneba Tanasoflelebs: ityoda codva ario~. `Tu ara gjeraT, qistisa aluda ambobs: ai, moWrili mklavia~ `ver gavimete mucali mindiam marjvenis mosaWrelada~. `xeli aludas miarTvis, waiR, aluda mindias: miakar qavada~. `Tu xelis moWra mdomiyo, gan aludas eubnebian: ver movsWridi Tavada?~ `... Sens qavze xeleb jRrdesaviT aluda: hkidia, zogi lekisa, sxva qistis, `wesi ar aris mtris mokvla, marjveneebis xidia~. Tu xel ar masWer daniTa~.

`baxtrioni~ `giglia~

lelas esizmreba: qali omSi mimaval giglias `kaci rom modis kupriviT, usurvebs: daaTrevs kacis Tavebsa; `moxvide gamarjvebuli, modis win miwyobs RreWiTa gekidos mtrisa xelebi CemT ZmaT sisxlian mxar-iRliv gadagdebuli~. mklavebsa~.

`stumar-maspinZeli~ mokluli zviadauris deda zviadaurma iTxovs: `bevrs qists moaWra marjvena `mklavni maCveneT Svilisa udrod saflavSi Calala~. moitaT, CamabareTa!” 406 `sisxlis Zieba~ (ambavi CerqezTa cxovrebidan)

demurma mokla mteri: coli eubneba qiCirs: `daukidnia taxtaze `ar minda, Tvalebs miSinebs wuxel naSovni xelia~. naxva qiCiris xelisa~. demurs uxaria, rom coli wyevlis: `moaqvs qiCiris xeli `Seni umsgavsi marjvena dafasebuli Zvirada~. mtersamc miekras qavada~. demuri ambobs qiCirze: `qiCirs ki cota mouklav, cotasa sWrida xelebsa?~

gvelis mWameli~ `ivane kotoraSvilis ambavi~

`yvelas ise aqvs gulSia_ ivanes “ mas ara hqonda wesada belads vin mohklavs winasa, mtrisad moeWra marjvena; Tavsa da marjvenas masWris an ki sad daeteoda Sin miva saxeliani~. mas ergeboda ramdena?!~

2. aqve aRvniSnavT, rom marjvena mklavis mokveTis adaTi sxva qarTveli mwerlebis nawarmoebebSic aisaxa: magaliTad, k. gamsaxurdias `xogais mindiaSi~, m. javaxiSvilis `TeTr sayeloSi~. 3. mag.: `vedebis~ mixedviT, pirveladamiani puruSa Seswires RmerTebs da am msxverplSewirvis Sedegad gaCnda yvelaferi _sulieri arsebebic da arasulierebic; maT Soris himnebi, simRerebi da saleqso sazomebic. iranelTa warmodgeniT, haiomartis danawevrebis Sedegad gaCnda samya- ros sxvadasxva elementi: xorcisa da Zvlebisgan _ miwa, sisxlisgan _ wyali, Tmebisgan mcenareebi, mzerisgan _cecxli, sunTqvisgan _ qari. aseTive gadmocemebia `edas~ imirze, rabinTa wignebis adamze, Zveleg- viptur ptaxze da a. S. (miTebi 1982). 4. saxlis (sasaxlis, samlocvelos) kedlebze iaraRisa da moWrili xelebis (Tavebis) dakidebis tradicia dasturdeba msoflios sxvadas- xva xalxebSi. am mxriv sainteresoa berZnuli masala. amaze ix. canava r. dasax. wigni. 5. xelis gamosaxulebis amuletebad gamoyenebis faqti mTel kavkasi- aSia cnobili. amas safondo masalac adasturebs. unda aRiniSnos, rom kavkasiaSi amuletebad ufro xSirad gaSlili xelis gamosaxulebebs iyenebdnen. cnobilia, rom gaSlili xelis mtevani simtkicisa da siZli- eris niSnad iyo miCneuli. misi gamosaxulebebi mravlad aris dafiqsire- buli saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi. xelis mtevani aucilebeli ele- menti iyo xevsurul ornamentSi. mas xeze kveTdnen da atandnen Tixis Selesilobaze; darbazis boZebze, kidobnebze, saxlis an cixe-koSkebis kedlebze.saqarTvelos samuzeumo fondSi daculia liTonis uamravi xelis gamosaxuleba. (xizaniSvili 2007:339-342). 6. vaJa-fSavelas Semoqmedebis mimarTebaze antikur dramasTan ix. agreTve: (Cxenkeli 1989). 7. micvalebulis sulis mosaxsenebel ritualze Tavad vaJa_fSavela mogviTxrobs Tavis eTnografiul werilebSi: `winandels velur mdgo- mareobis adamians egona, rom suli, meore `me~ kacisa ara kvdeboda, rom

407 saiqiosac igive moTxovnileba sma_Wamisa hqonda, rogorc saaqaos... rogorc es Cveuleba, ise mravali sxva, erTnairs ganaTlebis simaRleze mdgomare uwindelsa da exlandels xalxsac erTmaneTs amsgavsebs, miuxedavad erTtomobisa, mibaZvisa, erTisa da meorisagan gadmoRebisa. gadmoReba Cveulebisa aq arafers SuaSia. es ufro imis bralia, rom kacTa naTesaobis goneba erTnairad muSaobda, erTnairad hgrZnobda. TavisTvis Semwyvdeulni, rogorc amerikis veluri kaci, ise afrikisa, cal-calke daSorebulad mcxovrebni cal-calke hfiqroben, magram erTnairad ki, agreTve iqceoda fSavelic (aqve aRvniSnav, rom eTnogra- fiul sakiTxebze msjelobisas vaJa-fSavela xSirad imowmebs spenseris, tailoris da sxvaTa naSromebs. r.c.). 8. axali mkvdris patronebi akeTebdnen `rigebs~ saxlSi, ipatiJebdnen mokeTeebs... mkvdris patroni `rigis~ anu wirvis dros umaspinZldeba guluxvad. daxocili saklavebi anu cxvrebi mzaddeba dids qvabSi. imas- Tan erTad aris rZe, erbo da fafa, an flavi... am sazogado purisWamamde mkvdris patroni satirals gamoitans da micvalebulis cxens daayenebs satirlis pirzed. yvelani Cveulebrivad itireben...rodesac tirili gaTavdeba, xalxi `dajdeba~, dasxdeba rigzed. erT-erTi maspinZlis amorCeuli dadis, moxarSuli xorci uWiravs xelSi xonCiT da arigebs xorcis naWrebs (wiloba). meore arigebs purs, mesame moayolebs wvnians xis jamebiT~. (vaJa-fSavela 1964:94-97). 9. vaJa-fSavela Tavis eTnografiul werilSi `laSaris jvris dReoba anu laSaroba~ wers: `...sisxls Zala aqvs (kulti sisxlisa), sisxli viTa aiazma, unda esxuros Tasebs, saxato avejeulobas. xevisberma unda xel- mxari `gainaTlos` sisxliTve, mudam weliwads jer TviTon unda daklas sakuTari saklavi xatSi da imisi sisxli moicxos xelebze, Sublze. am Cveulebas ewodeba `xel_mxaris ganaTvla~. rogorc zeviTac movixseni- eT, sisxls raki es Zala aqvs, ueWvelad, movaleni varT vifiqroT, rom TviT Cveuleba mTielTa Soris sisxlis aRebisa, Tu sisxlis Ziebisa, samRvTo movaleobad CasaTvlelia. Tumca sisxlis amRebs hgonia _ movkali Cemis naTesavis mkvleli da amiT igi daumone, ymad gauxade Cems naTesavs, raTa saiqios wyali uzidos mas, jRani gaubandoso da sxva, magram is ki aRar aqvs Segnebuli, rom amave dros saRmrTo movaleoba- sac asrulebs sisxlis daqceviT. adamiani am SemTxvevaSi xdeba xatad da mas zvarakad, msxverplad adamiani ewirebis... fSauri Cveuleba sisxliT gawmendisa Zvel ebraul Cveulebas mogvagonebs~ (vaJa-fSavela 1964:238- 239). 10. antikur dramaSi sityvieri Serkineba (agoni) mniSvnelobiT iaraRiT Serkinebis adekvaturia. antikuri eposidan ki uamravi magaliTis mox- moba SeiZleba, rodesac orTabrZolamde an brZolis periodSi gmirebi sityvierad epaeqrebian erTmaneTs. am konteqstSi Zalian sainteresoa vaJa-fSavelas leqsi `kai yma~. am leqsSi poeti ayalibebs gmiris ideals, models. omiT gaxelebuli gmiri marto iaraRiT ki ar ibrZvis, aramed TvalebiTac. igi TvalebiT `gamowvelavs~ mters sasicocxlo energias: `...Tvalebi Tvalebs swvelavdes~. aqve SeiZleba movigonoT mrisxane- bisas metyvelebaSi xSirad gamoyenebuli gamonaTqvamebi: `SegWam~, `gu- li SemiWama~, `TvalebiT SeWama~ da a.S.

408 damowmebani:

vaJa-fSavela 1960: vaJa-fSavela. leqsebi, poemebi moTxrobebi, piesebi. Tb.: sabWoTa mwerali~, 1960. vaJa-fSavela 1964: vaJa-fSavela. publicisturi da eTnografiuli werilebi. t.IX. Tb.: 1964. bidermani 1996: Бидерманн Г. Энциклопедия символов. М.: "Республика", 1996. diumezili 1976: Дюмезиль Ж. Осетинский эпос и мифология. М.: 1976. enciklopedia 1999: Энциклопедия символов, знаков, эмблем. М.: "Локид", "Миф", 1996. kiknaZe 1978: kiknaZe gr. vaJa-fSavelas xuTi poema. wignSi: literatu- ris Teoriisa da istoriis sakiTxebi. Tb.: 1978. miTebi 1982: Мифы народов мира. Т. II. М.: "Советская энциклопедия", 1982. oniansi 1999: Онианс Р. На коленях богов. Перевод с английского. М.: "Прогресс-Традиция", 1999. Jirari 2000: Жирар Р. Насилие и священное. Перевод с французского. М.: "Новое литературное обозрение", 2000. tresideri 1999: Трессидер Дж. Словарь символов. М.: "Ффгк-прусс", 1999. Cxenkeli 1989: Cxenkeli T. mSvenieri mZlevari. Tb.: 1989. canava 2005: canava r. miToritualuri modelebi, simboloebi antikur mwerlobaSi da qarTuli literaturul-eTnologiuri paralelebi. Tb.: `logosi~, 2005. xizaniSvili 2007: xizaniSvili m. amuletebis koleqcia saqarTvelos muzeumis aRmosavluri fondidan. eTnologiuri Ziebani, III, Tb.: 2007. herodote 1975: herodote. istoria. t.I, Zveli berZnulidan Targmna T. yauxCiSvilma. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1975. herci 1960: Herts R. The Pre-eminence of the Right Hand /A Study in Religious Polarity. Aberdeen 1960.

409 miTi. rituali. simbolo Myth. Ritual. Symbol

NINO BALANCHIVADZE Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Resurrected Son of the Mythical Past

Vaja creates the ideal character of a man, his “good bloke” is fisically, spiritually and mentally perfect, but from the other point of view the author is in despair while seeing how his heroes become wild and selfish. Abraham Maslow “Hierarchy of needs” conception is very interesting, often displayed as a pyramid, the lowest levels of the pyramid are made up of the most basic needs, while the more complex needs are located at the top of the pyramid. The article tries to see Vazha’s characters from a Maslowian perspective.

Key words: inner aspiration, hierarchy of needs, pyramid, self-esteem;

nino balanCivaZe saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

`mkvdreTiT aRmdgari Ze miTologiuri warsulisa~

adamianuri buneba, misi Sinagani miswrafebani da vnebaTa Relva, wuTisoflisagan gatanjuli wamieri sisuste, magram qar- TvelTaTvis odiTganve damaxasiaTebeli Seupovroba da daud- gromloba _ ai, yovelive is, ris gamoc Tamamad SegviZlia gavi- meoroT elene virsalaZes sityvebi vaJaze, vinc `udidesi gasa- Wiris drosac ar eZleoda sasowarkveTilebas, visac, javriTa da mZime cxovrebiT sikvdilis piras misuls, guli amas ukarna- xebda: `iyav, ajavre mteria!“ (xalxuri, `javriani guli~ http://lib. ge/body_text.php?6283 ). mtris gajavreba gmirTa xvedria. gmiri ki msxverplia sof- lisa: sxvas aZRobs, TviTon mSieria, „sxvisi sicocxlisaTvis meb- rZoli TviTon eZleva sikvdilsa“ (daTaSvili... 2002a: 105). erTi mxriv Tu vaJa qmnis idealuri (kai ymis) vaJkacis saxes, romelic aravisgan daiwuneba, rameTu fizikuri, gonebrivi, mo- raluri da sulieri TvalsazrisiT saukeTeso adamiania: `ange- 410 lozebi xarobden, al-qajni iyvnen wyeniTa~; meore mxiv, wuxs, roca Sehyurebs „yofil adamianebs“, romelTac gulic dahkar- gviaT, siyvarulic aRar SeuZliaT da cxoveluri saxeRa SerCe- niaT _ TavkerZa da msunagi:

`dahkargavT saaqaosa, verc saiqios swvdebiTa. ar iciT, dasCndiT risada, an risaTvisa hkvdebiTa!~ (daTaSvili... 2002a: 105)

amitomac veRar laRobs vaJa amqveynad, „av-kargis gacnobas Turme Tan cremli xleboda“; es wuxili ki imdenad didi da auta- nelia misTvis, rom sinanuliT ambobs: „ram Semqmna adamianad, ratom ar moved wvimada“, raTa madliT savses sulieri simaRle ar daekarga, Tavisi ofliT moerwya miwa da momakvdavi aremare gaecocxlebina; aq vaJa uars ki ar ambobs adamianobis tvirTze, aramed natrobs wvimis unars (TviTSewirvis sitkboebasa da madls), raTa sikvdilis damarcxebiT sicocxle azeimos:

`mzis motrfiale vivlidi sikvdilis gamawbilada~; (daTaSvili... 2002a: 115)

da ayvavebuli mTa-baris xilviT gaxarebuls cecxlad rCe- boda imedi: `rom isev Cemi sikvdili sicocxled gadiqceoda da ganaxlebul bunebas yel-yurze moexveoda~. (daTaSvili... 2002a:115)

vaJas Tamamad SeeZlo eTqva sityvebi da aki Tqva kidec:

`vnugeSob amiT: miwas miwurad da cas ciurad miveTavazi, ar mibobRnia dabla qvemZromad, maRla davfrinav, rogorc gavazi~. (vaJa-fSavela, `nugeSi mgosnisa~, http:/lib.ge/mybook/index.php?book = 01863&rel= poetry)

adamianebSi ama Tu im emociis, Sexedulebis, Rirebulebisa da socialuri unar—Cvevebis SeZenas ganapirobebs xan garegani faqtorebi, xan ki -Sinagani, aracnobieri Zalebi. humanisti fsiqologebi miiCneven, rom adamianebs bunebrivi midrekileba gaaCniaT sikeTisken, Semoqmedebisa da siyvarulisken. meoce saukunis amerikeli fsiqologi abraam maslou miiC- nevs, rom adamianis qcevas orive, Sinagani da garegani, stimuli akontrolebs. maslous `adamianis moTxovnilebebis~ koncefci- 411 as piramidis saxe aqvs, sadac ZiriTadi moTxovnilebebi pirami- dis ZirSia moqceuli. pirvel or moTxovnilebas maslou uwo- debs pirvelad moTxovnilebebs, xolo mesamedan moTxovnilebe- bi SeZenili saxisaa. adamians ufro maRali moTxovnileba maSin uCndeba, roca masze dabali safexuris moTxovnileba metnakle- bad maincaa dakmayofilebuli (xelovnebis maxe, http://popularpop- corn. blogspot.com/2010/06/blog-post_16.html). Tu piramidas davukvirdebiT, davinaxavT, rom ierarqiuli safexurebis mwvervalze imyofebian adamianebi - gamokvebilni, daculni safrTxisagan, visac uyvarT da vinc uyvarT, sakuTar TavSi darwmunebulni, moazrovneni da Semoqmedni; adamianebi, romlebsac met-naklebad dakmayofilebuli aqvT elementaruli moTxovnilebebi; Tumca mniSvnelovania isic, rom SeiZleba adamiani ar iyos dakmayofilebuli elementaruli moTxovnile- bebiT, magram hqondes SemecnebiTi da esTetikuri midrekilebe- bi. maslous miaCnda,rom adamianis qcevaze mniSvnelovan gavle- nas axdens rogorc Sinagani, ise garegani Zalebi da yuradRebas amaxvilebda imaze, rom adamians arCevanisa da nebisyofis unika- luri unari aqvs. maslous piramidis ukanasknel safexurze mdgom adamians samyaroSi sakuTari daniSnulebis kosmiuri xedva gaaCnia da am safexurze asvla mxolod gansakuTrebul adamianebs Tu Za- luZT. gansakuTrebul adamianTa Soris ki Tamamad SegviZlia vaJa movixsenioT, rameTu „vaJas bunebis kosmiuri koncefcia mis personaJebSia gansaxierebuli; adamianTa SesaZleblobaTa farglebi misi gmirebis magaliTze warmoudgenlad vrceli da farToa: gvelismWamelis saxeSi irekleba garesinamdvilesTan vaJas damokidebulebis Zireuli aspeqtebi: sakeTildReo, sasar- geblo saqmis keTeba, ris gareSec misi sicocxle fuWi da bedu- keTuri xdeba (arabuli 1990: 12). marTalia, `gvelismWamelSi~ ar Cans, rogor daixsnis mindia qajTa tyveobidan Tavs an rogor moxvda tyveobaSi, magram sa- magierod naTlad Cans, TvistomTa Soris rogor cxovrobs da rogor cdilobs SeinarCunos RvTisworoba da Cveulebriv mok- vdav adamianad ar iqces. vaJa ki ambobs ra am sityvebs: `ase ar damWirdeboda sul mudam yofna frTxilada~ (daTaSvili... 2002a: 115), gvagrZnobinebs, ris fasad uxdeba mas yoveldRiur miwier sinamdvilesTan brZola. luxumis TavganwirviTa da gvelis gakeTilSobilebiT vaJa cdilobs kacobriobis mtris gulSi siyvarulis gaRvivebas; kvi- rias sabediswero sizmarSi xom kacis xeliT ganadgurda gvele- Sapi, Tumca kaci imsxverpla. nawarmoebis boloSi `adamis modgm- is mteri~ gardaiqmneba da umweod darCenili adamianis mzrunve- lobis surviliT ganimsWvaleba:

412 `bevris codvebis moqmedsa gadaubrunda guneba: mTels erTs Tves ase uvlida adamis tomis mteria, borotebis gza gauSva, keTili dauWeria!~ (daTaSvili... 2002a: 121-122)

`stumar-maspinZlis“ finalSi RamRamobiT usamarTlobisagan ganwiruli sameulis (aRazas, joyolasa da zviadauris) idumal serobaSi monawileoba ki RvTaebaTa qvesknels Caxdomisa da xel- axla aRdgomis gacocxlebis naTeli gamoxatulebaa. vaJa-fSavelas sxvadasxva folklorul-moTosuri saxis, mo- tivisa Tu siuJetis gamoyenebiT sakuTari TvalTaxedvis, Semoq- medebiTi principebis, eTikuri mrwamsisa da esTetikuri gemov- nebis kvalobaze mkiTxvelamde moaqvs is miTosuri ambebi, rom- lebic WeSmariti Semoqmedis subieqturi xedvis prizmaSia gar- datexili, Tumca tradiciul, xalxur Temebs, suJetur Tu ar- qaul saukuneTa SoreTidan momdinare rwmena-warmodgenebs ga- damwyvet rols aniWebs ama Tu im nawarmoenis SeqmnaSi. mas hqon- da unari imisa, rom mkacri adaTuri normebiT SezRuduli epo- qis sulieri faseulobani zeadamianur qmedebaTa damajerebeli CvenebiT ukvdavebisaTvis eziarebiana, rameTu samyaroSi saku- Tari daniSnulebis kosmiuri xedva gaaCnda.

`vfxizlobde, mudam mzad viyo daCagrulebis mcvelada. balaxi viyo saTibi, ara mwadian celoba; cxvradve mamyofe iseva, oRond amSordes mgeloba~. (daTaSvili... 2002b: 115)

am jer kidev gamoucnobi poetis SemoqmedebiTi cnobiereba SesaZloa ganisazRvros, rogorc miTologiuri; amave dros, Tamamad SegviZlia vaRiaroT, rom vaJa maslous piramidis zeda safexurze myo- fi kosmiuri daniSnulebis Secnobis sulieri moTxovnilebebis mqone adamiania; misi grZnoba da azri yurs ugdebs bunebis yo- vel movlenas da intensiurad Seicnobs raRac maxlobels, mSob- liurs; esmis, _ gulsa da gonebas poetisas, _ rakraki mTis na- kadulisa da amaSi Tavis sulier mRelvarebaTa ritmis gamoZa- xils grZnobs. cnobiereba (poetisa) Tavis saxes qmnis bunebaSi da amiT mas asulierebs, _ da bunebis asarkvaSi qmnili saxe cno- bierebisa xdeba simbolo maTi _ cnobierebisa da bunebis _ erTianobisa.

413 transcendenturi moTxovnilebebi

kosmiuri daniSnulebis Secnobis sulieri moTxovnilebebi

TviTaqtualizaciis moTxovnilebebi

potencialis srulad gamoyenebis moTxovnileba, gansazrvruli miznisken swrafva

esTetikuri moTxovnilebebi

mSvenierebisa da wesrigis moTxovnileba

SemecnebiTi moTxovnilebebi

codnis, gagebis, siaxlis moTxovnilebebi

pativiscemis moTxovnilebebi

darwmuneblobis, sakuTari Tavis faseulobisa da kompetenturobis, TviTpativiscemisa da sxvaTa mxridan pativiscemis moTxovnileba

mijaWvulobis moTxovnilebebi

Tanaziarobis, moTxovnileba imisa, rom giyvardeT da uyvardeT

usafrTxoebis moTxovnilebebi usafrTxoebis, komfortis, uSfoTvelobis, SiSisagan Tavisuflebis moTxovnileba

biologiuri moTxovnilebebi sakvebis, sasmelis, Jangbadis, dasvenebis, seqsis, daZabulobis, moxsnis moTxovnilebebi

414 damowmebani:

arabuli 1990: arabuli a. vaJa-fSavelas poetur samyaroSi. Tb.: `mecniereba~,1990. bali... 2010: Балл, Попогребский А., Маслоу А. Дальнейшие рубежи развития селовека. Перевели Г: http://fidel-kastro.ru/psihology/maslow/maslow1.htm daTaSvili... 2002a: daTaSvili l., xuciSvili m. vaJa-fSavela. lirika da proza. nawili I. _ qarTveli mwerlebi skolaSi. wigni V, Tb.: `dia~, 2002. daTaSvili... 2002a: daTaSvili l., xuciSvili m. vaJa-fSavela. poemebi. nawili II. _ qarTveli mwerlebi skolaSi. wigni V, Tb.: `dia~, 2002. vaJa-fSavela: vaJa-fSavela. `nugeSi mgosnisa~. http://lib.ge/mybook/index. php?book=01863&rel=poetry viniardeni 2010: viniardeni p. ip de iongi, brone poti, Teona kupataZe, korad adenaueris fondi, samoqalaqo ganaTleba. meToduri gzamkvlevi maswavleblebisTvis. pirveli gamocema. Tb.: 2010 ©konrad adenaueris fondi 2010. http://www. dswy. eu/admin/ editor/uploads/ files/publications/ workbook/HandbooK_ GEO.pdf maslou 2010: abraham maslou. moTxovnilebaTa ierarqia http:// popularpopcorn. blogspot.com /2010/06/blog-post_16.html; qurdovaniZe 2010: qurdovaniZe T. zepirsityvieri vaJa-fSavelas prozaSi. Tb.: `mwignobari~, 2010. qurdovaniZe 2011: qurdovaniZe T. vaJa-fSavela da qarTuli fol- klori. Tb.: Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2011. xalxuri: xalxuri. `javriani guli~. folklori, http://lib.ge/body_text. php?6283; xelovnebis maxe. http://popularpopcorn.blogspot.com/2010/06/blog-post_16.html)

415 EKATERINE KOBAKHIDZE Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

The Etruscans in Greek Mythology

1. The study of ancient sources led to the identification and analysis of three different plots in the Hellenic mythology featuring the Etruscans or Tyrsenians: a) Circe and the Tyrsenians; b) Dionysus and the Tyrsenian Pirates; c) Tyrsenian Hegeles and the Tyrsenian trumpet. 2. The paper also analyses the versions of these plots found in other sources and explores the reasons of their “transformation”; 3. The paper offers assumptions regarding the origin of the myths and the place and time of their creation; 4. The results of the research proved to be interesting for ascertaining the principles of composing certain plots of Greek myths.

Key words: Mythmaking, Etruscology

ekaterine kobaxiZe saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis Tbilisis saxelmwifo universiteti

etruskebi berZnul miTologiaSi

berZnebi, romaelTagan gansxvavebiT, romlebic am xalxs et- ruskebs an tuskebs uwodebdnen, Zv.w. I aTaswleulSi apeninis na- xevarkunZulis centralur nawilSi binadar am eTnoss tirhe- nelebad, tirsenielebad an tirenelebad ixseniebdnen. Tavisi arsebobis SedarebiT xanmokle periodis miuxedavad, etruskulma civilizaciam udidesi gavlena moaxdina ara mxo- lod italiis, aramed xmelTaSuazRvispireTis da evropis xal- xTa istoriul da kulturul ganviTarebaze. swored am garemoebaTa gamo etruskologia, klasikuri fi- lologiis ramdenadme damoukidebeli disciplina, warmoadgens Zalze mniSvnelovan dargs Zveli da axali samyaros xalxTa mem- kvidreobis kvlevis saqmeSi. Cveni moxseneba eZRvneba etruskebis Sesaxeb siuJetebs ber- Znul miTologiaSi. sakvlevi sakiTxi sayuradReboa rogorc berZnul kulturaSi etruskuli memkvidreobis erTi nawilis rolisa da mniSvnelobis identifikaciisaTvis, ise, rac aranak-

416 leb sayuradReboa, berZnuli miTebis calkeul siuJetTa SeTx- zvis meqanizmis dadgenis saqmeSi _ sxvagvarad rom vTqvaT, eli- nuri miTisqmnadobis erT-erTi principis gamosavlenad. sakiTxis Seswavla emyareba rogor antikur wyaroebs, ise arqeologiur monacemebs da uaxles samecniero literaturas, ris safuZvelze SesaZlebelia CvenTvis sayuradRebo fabulaTa siRrmiseuli kvleva da saTanado daskvnebis verifikacia. antikuri literaturis Studirebisas gamovavlineT elinu- ri miTologiis sami sxvadasxva siuJeti, romlis personaJebad tirhenelebi gvevlinebian. es siuJetebia: a) kirke da tirsenielebi; b) tirsenieli hegelesi da aTenas taZari korinToSi. tirse- niuli sayviri; g) dionise da tirsenieli mekobreebi.

a) kirke da tirsenielebi

Zv.w. VIII s-Si hesiode `Teogoniis~ dasasruls aRniSnavs:

`kirkem ki, SviliSvilma heliosisa, hiperonisgan Sobilisa, Sva medgari odisevsisagan, masTan siyvaruliT dakavSirebulma, agriosi da latinosi mZlavri da uzado (telegonesi ki iSva oqros afroditesagan). orive maTgani Soreul wminda kunZulebze binadrobs da saxelganTqmul tirsenielebze mbrZaneblobs~∗ (hesiode 1914:1011-1016).

berZnuli panTeonisadmi miZRvnil am uaRresad sayuradRebo TxzulebaSi tirsenielebis xseneba, eWvgareSea, garkveulwilad gamoxatavs elinTa mxridan mzadyofnas etruskebis sakuTari kulturis nawilad aRqmisa. Tumca zogierTi Tanamedrove mkvlevari miiCnevs, rom es striqonebi hesiodes `xelidan gamosuli~ ar unda iyos da `Te- ogonias~ daerTo Zv.w. VI an V saukuneSi, radganac aq mocemuli informacia (kirkem odisevsisagan agriosi da latinosi Sva, romlebic mbrZaneblobdnen saxelganTqmul tirsenielebze) warmoadgenda eneasis Sesaxeb miTis gamarTlebas, Tumca amis sa- winaaRmdego mosazrebebic arsebobs (mastroniCkve1996:141). hesiodes `Teogoniis~ am striqonebis poemisTvis organulo- bis mtkicebas Cven sagangebo gamokvleva miuZRveniT (kobaxiZe 2002:70-79). ganvixileT ra Zveli italiis binadar tomTa miTologia, davrwmundiT, rom e.w. `italikuri winapirobebi~ hesiodes po-

∗ sityvasityviTi qarTuli Targmani aq da sxvagan ekuTvnis statiis avtors. 417 emaSi moyvanili miTis am versiisaTvis (romelic kirkes samkvid- rebels, homerosisgan gansxvavebiT∗, ukidures dasavleTSi moiazrebda) namdvilad arsebobda, xolo konkretuli Semqmne- lebi Tqmulebis am variantisa SeiZleboda yofiliyvnen evbe- elebi (swored maT daafuZnes pirveli kolonia CrdiloeT ita- liaSi, qalaq kumeSi, kunZul iskias mopirdapire mxares). rodis SeiZleboda momxdariyo am Tqmulebis SeTxzva? Cveni versiiT, es unda yofiliyo Zv.w. VIII saukunis dasawyisi, radgan: 1. amas naTlad adasturebs berZen kolonistebsa da etrus- kTa Soris arsebuli gacxovelebuli kontaqtebis amsaxveli arqeologiuri masala (kristofani 2000: 83); 2. amaze metyvelebs etruskTa epiTeti `saxelganTqmulebi~ (`ἀγακλειτοῖσιν~). saqme is gaxlavT, rom mkvlevarTa is nawili, ro- melic hesiodes am pasaJs poemaSi Zv.w. VI-V saukuneebSi Camatebu- lad miiCnevs, etruskTa `saxelganTqmulobis~ sailustraciod Zv.w. 524 wlis da 474 wlis brZolebs moiyvans. magram Zv.w. 524 wels etruskebma umbrebTan da daunebTan erTad kumes winaaR- mdeg laSqrobisas sastiki damarcxeba iwvnies, iseve rogorc 474 wels, rodesac kumelebs sirakuzis tirani hieroni daexmara da etruskTa flotilia ganadgurebis piras miiyvana. vfiqrobT, epiTeti `saxelganTqmulebi~, romelic Zvel berZnulSi poziti- uri mniSvnelobis matarebelia, ver gamodgeba etruskTaTvis Zv.w. VI-V ss-Si berZenTa mxridan dadebiTi Sefasebis miniWebis safuZvlian argumentad. Cveni varaudiT, hesiodesTan moxmobili es epiTeti swored im periods miekuTvneba (e.i. rogorc ukve aRvniSneT, Zv.w. VIII-VII ss.), rodesac etruskebsa da berZen kolonistebs Soris harmo- niuli urTierToba sufevda. amasTan, sayuradReboa isic, rom `ἀγακλειτοῖσιν~ erTmniSvnelovnad `samxedro saqmeebiT saxel- moxveWils~, sruliadac ar aRniSnavs. Cans, evbeeli kolonistebi kargad acnobierebdnen Tavisi axali mezoblebis ara mxolod samxedro potencials, aramed kulturis da religiis maRal dones da amitomac maT saxelovan odisevssa da kirkesTan dakavSirebulad warmosaxavdnen.

∗ homerosi kunZul aias ukidures aRmosavleTSi `aTavsebda~ (homerosi 1925: XII, 3-4). 418 b) tirsenieli hegelesi da aTenas taZari korinToSi. tirseniuli sayviri

pavsaniasis TxzulebaSi `eladis aRweriloba~ Semdegs vki- TxulobT: `amboben, rom aTenas taZari, romelsac sayvirs uwo- deben, dafuZnebuli iyo hegelesis mier, imasac amboben, rom hegelesi iyo tirsenosis Svili da SviliSvili heraklesi, li- dieli qalisagan [omfalesagan — e.k.]. tirsenosma pirvelma gamo- igona sayviri, xolo hegelesma, tirsenosis vaJma, aswavla teme- nosidan mosul doreelebs rogor daekraT am instrumentze da rom amitom uwodebdnen aTenas `sayviras~ (Σajlpigga) (pavsaniasi 1967: II, 21, 3). is, Tu vin iyo tirsenosi, sayviris gamomgonebeli, amis Se- saxeb herodotosis `istoriebidan~ Semdegs vityobT: `manosis Zis, atisis mefobis dros mTel lidiaSi saSineli puris nakleboba iyo, lidielebi erTxans iTmendnen... magram ga- Wirveba mainc ar Senelebula. is ki ara, ufro metad gamZafrda. amitom maTma mefem yvela lidieli or nawilad gahyo da kenWi yara. kenWi xvda mxolod erTs, xolo meore nawils ergo qvey- nidan wasvla. im nawils, romelsac wilad xvda darCena, is Tvi- Ton daudga mefed, xolo imas, romelic unda wasuliyo, man me- fed dauyena Tavisi Svili, saxelad tirsenosi. is nawili, romel- sac ergo qveynis datoveba, wavida smirneSi, aago iq xomaldebi, daawyo yvelaferi, rac esaWiroeboda curvisaTvis da gascura sarCosa da miwis saZebrad. maT bevr xalxs Cauares da mividnen ombrikebamde [umbrebamde — e.k.], aq maT daarses qalaqebi da aqve cxovroben dRemde. lidielebis nacvlad maT axali saxeli dairqves im mefis mixedviT, romelmac isini Tavis qveyanaSi wa- moiyvana. misi saxelis mixedviT iwodebian isini tirsenielebad~ (herodotosi 2000:I, 94). amgvarad, herodotosTan pirvelad antikur literaturaSi gamoTqmulia varaudi etruskTa warmomavlobis Sesaxeb. hero- dotosis mier SemoTavazebuli versia, miuxedavad sxva varaude- bis arsebobisa am sakiTxze, yvela periodis antikur wyaroebSi metad sarwmuno Tvalsazrisad iyo aRqmuli. amjerad ar vimsjelebT etruskTa warmomavlobis Sesaxeb antikurobasa da Tanamedrove mecnierebaSi arsebul Teoriebze. mxolod imas aRvniSnavT, rom herodotosis e.w. `lidiuri~ ver- sia safuZvlad daedo pavsaniasTan dadasturebuli miTis ze- moTmoyvanil pasaJs, romlis mixedviTac tirsenosis vaJma, hege- lesma saberZneTis qalaq korinToSi aTenas taZari daafuZna. oriode sityva saTqmelia tirseniul sayvirzec. sayuradRe- boa, rom es instrumenti, romelsac sabrZolo da religiur- sakulto daniSnuleba hqonda, berZnebma gaicnes, rogorc Cans, 419 evbeel kolonistTa meSveobiT. arqeologiuri monacemebis, gan- sakuTrebiT ki, etruskul samarxTa kedlis mxatvrobis mixed- viT, irkveva, rom arsebobda tirenuli sayviris ori saxeoba: mokle rkaliseburi (religiuri-sakulto daniSnulebis) da grZe- li, swori, boloSi rkaliT (sabrZolo miznebisTvis) (palotino 1984:354) (keleri 1985:387). mniSvnelovania, rom tirseniuli sayviri ZvelberZnul dra- maSic figurirebs _ esqiles `evmenidebSi~ (569-572), sofokles `aiasSi~ (14-17), da evripides `heraklidebSi~ (830-831). sayuradReboa, rom pirvel or SemTxvevaSi tirseniuli sayvi- ri ukavSirdeba qalRmerT aTenas. esqilesTan aTena macnes ub- rZanebs, rom Cahberos mas, xolo sofoklesTan odisevsi sayvi- ris JReradobas aTenas xmas adarebs:

`o, nuTu mesmis (xma) RmerTebidan CemTvis usayvarlesis? diax, es Sen xar, Tumc uxilavi xar, xma mesmis da ipyrobs igi suls. rogorc spilenZisTaviani tirseniuli (sayviri)~. (esqile 1957:569-572).

Cveni azriT, esqilesa da sofoklesTan aTenas da tirseniuli sayviris erT konteqstSi gamoyeneba araa SemTxveviTi da swored pavsaniasTan moyvanili miTis gamoZaxils warmoadgens. kidev erTi personaJis Sesaxeb, romelic pavsaniasTan dadas- turebul am TqmulebaSia naxsenebi _ esaa herakle, romlis Svi- ladac saxeldebulia tirsenosi. heraklesTan dakavSirebiT, ufro sworad, mis romaul da et- ruskul Sesatyvisebze, Cven sagangebod SevCerdiT gamokvlevaSi `italieli herakle~ (kobaxiZe 2004:174-182). gairkva, rom etrus- kuli herkle, ori qronologiuri fenisgan Sedgeba. erTi _ ber- Znuli herakles miTologiur wreSi trialebs _ larnakis fer- weraSi Cven vxedavT herkles, romelic ibrZvis nemeur hidras- Tan, lomTan, piTonebsa da aqeloosTan, xolo meore _ qrono- logiurad ufro arqauli, berZnuli miTebisTvis ucnob siuJe- tebSi CarTul herkles icnobs da xmelTaSuazRvispireTis uZveles araindoevropul mosaxleobaSi popularul RvTaebas miemarTeba. amasTan, etruskuli herkle bevrgan menrvas (minervas, aTe- nas) meuRled Tu satrfod warmogvidgeba (kristofani 1999:136). sayuradReboa, rom herklesTan dakavSirebiT etruskul mi- TebSi aris versia, rom igi etruskTa modgmis damfuZnebelia. es miTi strabonTan da dionise halikarnaselTanaa dadasturebu- li (straboni 1888:V, 2, 2(29) (dionise halikarnaseli 2001:I, 28, 1). yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SeiZleba davaskvnaT, rom pavsaniasTan moyvanili siuJeti unda asaxavdes herakles Se-

420 saxeb arqaul etruskul miTs, romelic Tavis mxriv, heraklesa da aTenas Soris raRac kavSirze miuTiTebs. swored am mizeziTaa ganpirobebuli, savaraudod, tirsenosis vaJis mier aTenas taZ- ris daarseba da misTvis sayviris miZRvna, rac Semdeg taZris saxelwodebaSic aisaxa. cxadia, pavsaniasTan mocemuli miTi ve- ranair qronologiur CarCoebSi ver `jdeba~, radgan aTenas taZris ageba korinToSi klasikis periodSia savaraudo, maSin rodesac etruskTa qalaq-saxelmwifoebi Tavisi ganviTarebis ara saTaveebTan (hegelesi xom tirsenosis Svilia, romelmac li- dielTa `gadmosaxlebas~ xelmZRvanelobda), aramed ayvavebis stadiaSi imyofebian. amrigad, miTi hegelesis Sesaxeb, istoriuli TvalsazrisiT, rogorc Cans, asaxavs korinTosa da etrurias Soris raRac ur- TierTobas. korinTo, rogorc cnobilia, sakolonizacio moZra- obis saTaveebTan idga. marTalia, `etruskebis teritoriaze, ma- Ti siZlieris gamo, berZnebs koloniebi ar dauarsebiaT~ (qavTa- ria 2005:96), magram es ar anelebda etruskebsa da berZnebs Soris urTierTobas. miTi, savaraudod, Seqmnili unda iyos sakoloni- zacio moZraobis dasawyisSi, rodesac xdeboda kavSirebis dam- yareba berZen kolonistebsa da Zveli italiis mkvidr tomebs Soris. etruskuli sayviric, savaraudod, berZnebma italiaSi gaicnes da Semdeg is saberZneTSi Seitanes heraklesa da tirse- nosis Sesaxeb miTTan erTad. etruriasa da korinTos Soris kavSirebze miuTiTebs agreT- ve, Cveni azriT, liviusTan dadasturebuli cnoba imis Sesaxeb, rom tarkvinius priskusis, romis mexuTe mefis mama, demaratosi korinTodan tarkviniaSi gamoiqca raRac ojaxuri SuRlis gamo. igi etrusk qalze daqorwinda da ori vaJi SeeZina: arunsi da lukumoni (SemdegSi lukius tarkvinius priskusi) (liviusi 2002: I, XXXIV). tacitusis mixedviT, swored korinToeli demaratosisgan iswavles anbani etruskebma (tacitusi 1999:IV, 50). amasTan dakavSirebiT damafiqrebelia is garemoebac, rom yvelaze arqauli etruskuli epigrafikuli nimuSi, romelic Zv.w. VIII-VII ss. TariRdeba, swored tarkviniaSia napovni. Tuki miTsa da realobas erTmaneTs SevuxamebT, SeiZleba gamovTqvaT varaudi, rom berZnuli anbanis pirveli `Semomtanebi~ swored tarkvinielebi iyvnen, romlebmac igi berZnebisgan (SesaZloa swored korinToelebisgan) gadmoiRes. amis Semdeg, Cveni versiiT, damwerlobis es sistema romSi vrceldeba demaratosis Svilis, tarkvinius priskusis epoqaSi, romelsac es novacia, sxva danarCen siaxleebTan erTad, romSi sakuTari mefobis periodSi unda daenerga.

421 SesaZlebelia isic, rom damwerlobis gavrceleba jer et- ruskuli alfabetis swavlebiT daiwyo da mogvianebiT igi laTi- nur enaze moimarjves. Cvens am mosazrebas garkveul dadasturebas vuZebniT livi- usis Semdeg sityvebSi: `maqvs avtorTa mtkicebulebani, rom ma- Sin wesad hqondaT romaeli bavSvebisTvis eswavlebinaT etrus- kuli wera-kiTxva, rogorc amJamad berZnuli~. amrigad, miTi hegelesis mier korinToSi aTenas taZris da- fuZnebis Sesaxeb asaxavs berZnul-etruskuli kulturuli di- alogis pirvel nabijebs. es ki Zv.w. VIII-VII saukuneebSi unda momxdariyo, sanam saberZne- Tis axalSenebsa da etruskebs Soris jer kidev ar iyo dawye- buli sabrZolo dapirispireba.

g) dionise da tirsenieli mekobreebi

SeiZleba Tamamad iTqvas, rom dionises meSveobiT tirseni- elebma samudamod daimkvidres adgili berZnul miTologiaSi. es miTi Tanabrad popularulia rogorc antikur literatu- raSi, ise xelovnebaSi. sayuradReboa, rom rogorc mxatvrul literaturaSi, ise saxviT xelovnebaSi∗, es miTi erTdroulad Cndeba _ Zv.w. VI s-is meore naxevarSi da V saukunis pirvel naxevarSi. am siuJets antikur wyaroebSi 5 avtorTan vxvdebiT: esaa homerosis himnebi, longosi, ovidiusi, seneka da nonosi. miTis xsenebis pirveli SemTxveva antikur literaturaSi homerosis himnebis meSvide diTirambSia mocemuli. tirsenielebma dionise daatyveves, radgan maT bedisweram ase ganuwesa. `avi bedisve~ nebiT isini RvTaebam dasaja da yvela, mesaWe aketosis garda, romelic dionises eTayvana, delfinebad gadaaqcia _ aseTia homerosis himnSi mocemuli siuJeti (homerosis himnebi 1914:7, 49-50). homerosis himnSi arsad Cans tirsenieli mekobreebis avtori- seuli Sefaseba an maTi saqcielis dagmoba, rasac, Cveni dakvir- vebiT konkretuli mizezebi gaaCnda: 1. himnSi meti yuradReba eTmoba gandidebis obieqts; 2. lirikisTvis ucxoa Janrobrivi opozicia; 3. homerosis himnebis Seqmnis periodSi mekobreoba ar iyo miCneuli dasagmob saqmianobad _ `mekobreobas misdevda maSin- deli samyaros yvela sazRvao qveyana da `saxelmwifos politi- kur-institucionaluri arsis Camoyalibebamde mekobreoba ar

∗ ix. eqseqias Tasi (Zv.w. 540-530 ww.), miunheni, Antikesamlungen da hidria tole- dodan (Zv.w. 510-500 ww.), ohaio, xelovnebis muzeumi. 422 miiCneoda samarcxvino saqmianobad, Tanaarsebobda ra komer- ciasTan~ (kamporeale 1998:36). aqedan gamomdinare, tirseni- elebs ubralod xeli moecaraT, Cveulebrivi mokvdavis nac- vlad RvTaebas rom waawydnen. ovidiusis `metamorfozebSi~, rogorc es Txzulebis saTa- uridan Cans, meti yuradReba eTmoba tirsenielTa delfinebad gardasaxvas, Tumca maT saqciels dionises mimarT avtoriseuli komentari mainc axlavs _ tirsenielebi daisajnen imitom, rom isini `uRvTo brbos~ warmoadgendnen (ovidiusi 2004:III, 576). sul sxva damokidebulebas tirsenieli mekobreebisadmi vxvde- biT nonosis `dionisiakaSi~. gvianantikurobis es Txzuleba moz- rdil pasaJs uTmobs tirseniel mekobreebs:

`zRvaze moxetiale tirsenielTa vaJiSvilebi ucxoelTa da mezRvaurTa mkvlelebi da ganZis gamtaceblebi iyvnen. yvela cxvris faras itacebdnen zRvispireTidan da cocxal-mkvdari iyo is mwyemsi, romelic cdilobda naxiris gadarCenas. mwyemsebTan erTad sxva moqalaqeebsac blomad xocavdnen. Tuki romelime vaWars, romelic zRviT micuravda an sidoniis mxridan momaval finikiels dainaxavdnen, siciliaze, aretuzaSi mihyavdaT gaZarcvuli da borkilasxmuli gasayidad (qonebis mosagebad), magram dionisem Seicvala ieri da eSmakobiT tirsenielebi gaacura~ (nonosi 1940:45, 105-120).

rogorc vxedavT, rogorc homerosTan, ise ovidiusTan (da agreTve senekasa da longosTan) dionise udanaSaulo msxver- plia, romelic RviniT gabruebuli SemTxveviT gadaeyara tirse- niel mekobreebs, xolo nonosTan dionisem Tavad gadawyvita da- esaja isini. sanam mocemuli masalis Sesaxeb garkveul daskvnebs SemogTa- vazebdeT, ganvixiloT erTi metad sayuradRebo polemika tir- senielebis Sesaxeb. sagulisxmoa, rom antikur wyaroebSi arsebobs versia `tir- senielebis~ dakavSirebisa ara etruskebTan, aramed adriatikis zRvaSi mosaxle sxva tomebTan. es Tvalsazrisi mocemulia Tu- kididesTan, romelic miuTiTebs, rom arsebobda sxva xalxi, tirsenielebad wodebuli, romelTac hqondaT pelasguri war- moSoba da sanam qalkidiaSi damkvidrdebodnen, isini cxovrob- dnen aTensa da lesbosze. berZeni istorikosi miiCnevs, rom swored es tirsenielebi figurireben miTSi dionises Sesaxeb (Tukididesi 1920:I, 1-2, 57). statiaSi `tirsenieli mekobreebi~ (kobaxiZe 2008:73-78) Cven ganvmarteT, rom eTnikurad gansxvavebul or tirsenielTa arse- boba sinamdviles ar Seefereba, radgan:

423 1. kunZul lemnosze, romelic qalkiduri kunZulebidan yve- laze didia, gasul saukuneSi aRmoCnda Zv.w. X-IX ss. daTariRe- buli stela, romelzec etruskulis monaTesave enaze Sesrule- buli warwerebia warmodgenili. uaxlesi ganmartebiT `lemno- sursa~ da etruskuls erTi winapari hyavdaT da saerTo eTnoni- mi, romelic antikur wyaroebSia gamoyenebuli, adasturebs, rom berZnebisTvis es iyo erTi da igive xalxi, romelsac isini ar ga- nasxvavebdnen, ixseniebdnen ra erTi saxeliT (kristofani 1999: 153). 2. miTi dionisesa da tirseniel mekobreebze saxviT xelov- nebasa da literaturaSi Cndeba mxolod Zv.w. VI-V ss. mijnaze, rodesac e.w. `meore~ tirsenielebi aRar Canan istoriis sarbi- elze da arc maTi samekobreo saqmianobaze arsebobs raime informacia. 3. etruskebis mekobreobaze araerTi wyaro miuTiTebs (di- odoros siciliel 2004:V, 9, 4) (straboni 1888:V, II, 2). 4. dionisesa da tirsenieli mekobreebis Sesaxeb miTis gamoCe- nis periodisaTvis berZnul miTologiaSi elinebi tirsenielebs ukve icnobdnen hesiodes da pindarosis Txzulebebidan da rac mniSvnelovania, maTTan ori saukunis nacnoboba akavSirebdaT. amrigad, danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom miTSi dionise- sa da tirseniel mekobreebze figurireben swored etruskebi, rogorc Cvens mier zemoTganxilul or miTSi _ kirkesa da hegelesis Sesaxeb. rodis unda Seqmniliyo es siuJeti? arauadres Zv.w. VI saukunisa, rogorc amas ara mxolod anti- kuri wyaroebi, aramed xelovnebis nimuSebi adastureben. sad SeiZleba vivaraudoT am miTis dabadeba? Cveni TvalsazrisiT, miTi Seqmnilia kvlav kumeSi berZeni kolonistebis mier, romlebmac pirvelebma iwvnies etruskTa flotis Zliereba. ra istoriuli safuZvlebi gaaCnda am miTologiur siuJets? Cveni azriT, aq areklilia berZnebsa da etruskebs Soris ar- sebuli urTierTobis mdgomareoba Zv.w. VI s-Si. gansxvavebiT hesiodes Sefasebebisagan, romelic TeogoniaSi tirsenielebs `saxelganTqmulebs~ uwodebs da am erTi dadebiTi Sinaarsis epi- TetiT cxadyofs etruskebsa da berZen kolonistebs Soris arsebul damokidebulebas; gansxvavebiT pavsaniasTan da livi- usTan daculi informaciisagan, sadac Cans tirsenielebsa da berZnebs Soris mWidro kulturuli da mSvidobiani urTierTo- ba, rac yvela SemTxvevaSi arqeologiuri masaliTac aris dadas- turebuli, miTSi dionisesa da tirseniel mekobreebze aSkarad ikveTeba is dapirispireba, romelic berZnebsa da etruskebs So- ris axal garemoebebSi Camoyalibda.

424 kerZod, etruskebi ukve uteven berZenTa koloniebs, Tavs es- xmian maT, Tumca mwared marcxdebian. dionise, berZnuli panTeonis RvTaeba, imarjvebs, rogorc imarjveben berZnebi italiaSi da sjis etruskebs, romlebic mas ar aRiareben. oriode sityva dionises kultis Sesaxeb etruriaSi, romlis gavrceleba, iseve rogorc Tavad dionises Tavgadasavali, mra- vali dabrkolebiT iyo savse. marTalia, etruskul panTeonSi misi saxeli ar mkvidrdeba, magram xTonuri RvTaeba fuflunsi, romelic veiSi iyo popula- ruli, Zv.w. V saukunidan gvevlineba dionisesTan dakavSirebul siuJetebSi dionises gansaxierebad. faqtobrivad fuflunsi aris etruskul saxels amofarebuli dionise, Tumca mxolod etruskuli xelovnebis nimuSebSi da ara kultmsaxurebasa da religiaSi. aqedan gamomdinare, vfiqrobT, miTi dionisesa da tirseniel mekobreebze, romelic unda SeTxzuli yofiliyo berZeni kolo- nistebis mier Zv.w. VI-V ss-Si warmoadgens Semdegi istoriuli movlenebis anarekls: 1. berZenTa da etruskTa brZolas zRvaze batonobisaTvis; 2. berZnuli kulturis (Tu dionises kultis) Semosvlas tirenis zRvis auzSi. amrigad, Cvens mier ganxiluli siuJetebi berZnuli miTolo- giidan, romelTa personaJebi tirsenielebi arian, asaxavs ber- Znul-etruskul urTierTobaTa qronologiur suraTs Zv.w. VIII- V saukuneebSi. berZnuli miTopoeturi azrovneba alegoriulad gardasa- xavs istoriul realobas da amavdroulad ireklavs im kvals, romelic ama Tu im movlenam Tu xalxma daamCnia elinur civili- zacias. amis naTel magaliTs warmoadgens etruskebis CarTva berZnul miTologiaSi, romlis magaliTebic Cvens zemoTmoyva- nil siuJetebSi gavaanalizeT.

damowmebani:

diadoros sicilieli 1888: Diodorus Sicullus, Bibliothecae Historicae. vol II. Leipzig: B. G Teubner, 1888. dianiu halikarnaseli 2001: Dionysus Halicarnasus. The Roman Antiquities. book I-II. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press, 2001. esqile 1957: Aeschylus. vol. II. Agamemnon, Libation - Bearers, Eumenides, Fragments. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press, 1957.

425 Tukididesi 1920: Thucydides. vol. I. History of Peloponnesian War. I books 1-2. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press. 1920. kampireale 1998: Camporeale, Giovannangelo. "La vocazione marittima degli Etruschi" Gli Etruschi. Milano: Hoepli editore, 1998. keleri 1985: Keller, Werner. La civiltà etrusca. Milano: Garzanti editore, 1985. kobaxiZe 2002: Кобахидзе, Е. "Кирка и Италия", Caucasica. The journal of Caucasian Studies. vol. 5. Tbilisi: TSU Press, 2002. kobaxiZe 2005: kobaxiZe e. `italieli~ herakle~. logosi. weliwdeuli elinologiasa da laTinistikaSi. Tb.: `programa logosi~, 2005. kobaxiZe 2008: Kobakhidze, E. "Tyrrhenian Pirates". Phasis. Greek and Roman Studies. vol. 11. Tbilisi. Gamomtsemloba "Programa Logosi", 2008. kristofani 2000: Cristofani, Mauro. Dizionario illustrato della civiltà etrusca. Firenze: Guinti editore, 2000. laviusi 2002: Livy. History of Rome. vol. I-V. books 1-22. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press. 2002. mastroCinkve 1996: Mastrocinque, A. "Ricerche sulle religioni italiche". Studi Etruschi. vol L XIMCMXCV (serie III). Firenze: G. Bretschneider editore, 1996. nonosi 1940: Nonnos. vol. III. Dionysiaca. III books 36-48. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press. 1940. ovidiusi 2004: Ovid. vol III. Metamorphoses. Book 1-8. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press. 2004. palotini 1984: Pallottino, Massimo. Etruscologia. Milano: Hoepli editore, 1984. pavsaniasi 1967: Pausanias. Graeciae descriptio. Leipzig: B.G. Teubner, 1967. straboni 1860: Strabo. Geographica. vol I. Leipzig: B.G. Teubner, 1860. tacitusi 1999: Tacitus. vol IV. Annales 4-6, 11-12. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press. 1999. qavTaria 2005: qavTaria g. Zveli saberZneTi. Tb.: Tsu gamomcemloba, 2005. herodote 2000: Herodotus. The Persian Wars. vol I. books 1-2. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press, 2000. hesiode 1914: Hesiod, Homeric Hymns. Epic Circle. Homerica. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press, 1914. homerosi 1925: Homer. vol II. Iliad. book 13-24. Cambridge. Massachussets. London: The Loeb Classical Library. Harvard University Press, 1925.

426 MAGDA MCHEDLIDZE Georgia, Tbilisi Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Divine Wrath and Demoniac Anger

The Ancient Greek language had a special word to denote the wrath, menis, which was normally applied to gods, though could be used with humans too. Later in Christian literature, the word menis can be found in the same context as the hybris and also orge, which is kindled in human soul by the demon. The paper considers the literary use of the term menis in ancient literature. It also dwells on the motivations of charging it with a distinctly negative sense. Besides, parallels are drawn with the interpretation of the concept of anger in Vazha Pshavela’s works.

Key words: Wrath, Anger, Translation.

magda mWedliZe saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

RvTaebrivi mrisxaneba da eSmakeuli risxva

sakraluri risxva, romelic, adamianTa rwmeniT, maT Tavs da- texili personaluri Tu globaluri ubedurebebiT cxaddeba, samyaroSi zegardmo dadgenil wesrigze RvTaebriv zedamxedve- lobas ukavSirdeba. es rwmena asaxulia poliTeisturi msofl- mxedvelobis miTebSic,∗ sadac RmerTis risxva erT-erTi alego- riaa universaluri wesrigis darRvevis dauSveblobisa, saRvTo samarTlis garduvalobisa. Tumca, imis gamo, rom antikuri pan- Teonis RmerTebs samoqmedo areali da funqciebi danawilebuli aqvT da, Sesabamisad, TiToeuli maTgani mis ganmgeblobaSi ar- sebulis, misi sakuTrebis ama Tu im saxiT xelyofis gamo mris- xanebs, xSirad maTi interesebi konfliqtSi modian. ukvdavTa urTierTdapirispirebani da maTi zemoqmedeba mok- vdavebze (rac aseve alegoriuli asaxvaa cxovrebiseuli sirTu- leebisa da winaaRmdegobebisa) SesaniSnavad aris mxatvrulad warmodgenili epikosi miTopoetis _ homerosis TxzulebebSi.

∗ risxva rogorc arqauli miToritualuri universalia sagangebod aqvs nak- vlevi rusudan canavas (canava 2005: 189-215). 427 personificirebuli RmerTebi homerosis eposSi erTmaneTzec da adamianebzec adamianTa msgavsad wyrebian, brazoben, aR- SfoTdebian, mwardebian, cxardebian, cecxldebian, mZvinvare- ben, boboqroben da a. S... anu RmerTebisa da adamianebis mrisxane vnebebi erTi da imave sityvebiT aRiwereba∗ (cxadia, TiToeul maTgans Tavisi konotacia aqvs); gamonaklisia termini menisi, romelsac gansakuTrebuli miTopoeturi sazrisi gaaCnia. mh`ni~-i arqaul berZnulSi specialurad sakralur risxvas aRniSnavs _ mdgrad, SurismaZiebel mrisxanebas da igi RmerTis samarTalTan da mis Sesabamis sasjelTan, mizRvasTan asocir- deba. mh`ni~-s, substantivs, mkafiod gamoxatuli religiuri datvirTva aqvs, zmnur formebs ki naklebad aqvT sakraluri ga- geba (Santreni 1974: 696) (Sdr. qarTulSi: `javri~ da `gajavreba~). meniss homerosi RmerTebis garda erTaderTi mokvdavis _ aqilevsis mimarT iyenebs, romelic qalRmerTisa da mokvdavi adamianis Svilia. da, raki swored aqilevsis risxvaze agebs igi `iliadis~ epikur qargas, am terminis swori gaazrebis gareSe SeuZlebelia aqilevsis personaJis da, mTlianobaSi, nawarmo- ebis swori gageba. seneka, romelmac specialuri traqtati uZRvna risxvis cne- bis detalur analizss, sagangebod aRniSnavs: berZnul enaSi risxvis sxvadasxva saxes Tavisi saxeli aqvs, romelTa Sesabamisi leqsika Cven ar mogvepoveba (apud nos vocabula sua non habent), Tum- ca, Tavis mxriv, laTinur enasac aqvs risxvis aRmniSvneli sxva- dasxva terminio (Seneca, De ira: 1, 4). samwuxarod, es problema ara mxolod laTinurSi iCens Tavs. sxva enebzec Wirs erTi terminis dadgena menisisaTvis, rac homerosis mkiTxvels teqstis adek- vatur aRqmaSi uSlis xels. Sesabamisad, risxvis qristianuli gagebidan gamomdinare aris xolme gaazrebuli aqilevis saxe. unda iTqvas, rom msgavs interpretaciebs adgili aqvs ara mxo- lod rigiTi mkiTxvelebis, aramed specialistebis da Tavad mTargmnelTa mxridanac. magaliTad, de roSfors, romelmac samjer gamosca iliadis franguli Targmani (1766, 1772, 1781 wlebSi), pirvel or gamocemaSi Txzulebis dasawyisSi aqilevsis Sesaxeb naTqvami mh`nin... oujlomevnhn Targmnili aqvs rogorc: La colère... sa haine cruelle, anu `risxvis~ epiTeti oujlomevnh (`damRupve- li~, `sabediswero~) gadmocemuli aqvs rogorc `daundobeli (=sastiki) siZulvili~ (de roSfori 1772), mesame gamocemaSi ki amave epiTetis Semdeg interpretacias gvTavazobs: sa fierté cruelle _ `sastiki siamaye~ (=qedmaRloba) (de roSfori 1781). am Sem- TxvevaSi Targmanze damokidebuli mkiTxveli aqilevsis qedmaR-

∗ risxvis Sesabamisi terminologiisaTvis homerosTan ix. konsidaini 1966. 428 lad daxasiaTebas Tavad homerosiseulad miiCnevs da mis am Tvisebas ukavSirebs Txzulebis peripetiebs. ras warmoadgens aqilevsis risxva da rogor viTardeba igi? eposis Tema Txzulebis dasawyisSive aris gansazRvruli: `ris- xvas _ meniss umRere qalRmerTo pelevsis Zis aqilevsisas, / damRupvels, romelmac uamravi tanjva moutana aqavelebs, / mra- vali qveli suli hadesSi Cayara / gmirebisa, Tavad isini ki nadav- lad aqcia ZaRlTa / da mtacebel frinvelTa yovelTa, srul- deboda zevsis neba / im droidan, rogorc ki ganudgnen erTma- neTs SuRliT / atrevsis Ze, kacTa winamZRoli da RvTaebrivi aqilevsi~ (Hom. Il.: I, 1-7). amrigad, homerosi Tavidanve gvamcnobs, rom `iliadis~ si- uJetis mTavari xazi aqilevsis risxvas _ meniss mihyveba; rom es risxva savalalo iyo berZnebisaTvis (mTeli `iliada~ aqilevsis menisiT gamowveul bataliebs warmogvidgens); rom yovelive es zevsis nebiT xdeboda, rac agamemnonisa da aqilevsis dapirispi- rebam ganapiroba (swored aqilevsis mxareze damdgari zevsi ga- nagebs movlenebs). aqve vigebT dapirispirebulTa socialuri statusis Sesaxebac: agamemnoni mbrZanebelia, aqilevsi _ RvTa- ebrivi. miuxedavad imisa, rom di`o~ `RvTaebrivi~ sxva gamorCeuli gmirebis (maT Soris, agamemnonis) mimarTac gamoiyeneba, aq igi aSkarad agamemnonis epiTets `kacTa winamZRols~ upirispirde- ba. aqilevsi mokvdavi kacisa da ukvdavi qalRmerTis Zea da swo- red es gansazRvravs mis socialur statuss. mivyveT siuJetis mTavar xazs: agamemnonisa da aqilevsis SuR- li dakavSirebulia apolonis menisTan (Il.: I, 75), romelic agamem- nonma ganarisxa imiT, rom mis qurums upativcemulod moeqca (hjtivmasen) (Il.: I, 11). qurumi Txovs apolons Tavisi samsaxuris sa- nacvlod, danaelebma gadaixadon, zRon (tivseian) amisaTvis (Il.: I, 42). agamemnoni pativs miagebs apolons, ubrunebs qurums asuls, magram amis sanacvlod upativcemulod eqceva (hjtivmasen) aqi- levss (Il.: I, 356), arTmevs mas mis kuTvnil tyve qals. konfliqtis arsSi sawvdomad yuradReba unda SevaCeroT terminze timhv (`pativi~, `Rirseba~), romelic yvelas _ ukvdav- sac da mokvdavsac _ Tavisi sakadrisi aqvs: aqilevss samarTli- anad ar miaCnia, rodesac sulmdabali da qveli Tanabari pativiT sargebloben (Il.: IX, 318); hera pirdapir ambobs, rom aqilevss da heqtors sxvadasxva time aqvT, radgan erTi ukvdavis Svilia, me- ore _ mokvdavisa (XXIV, 55-62); times _ Rirsebas aqvs Tavisi fa- si, Rirebuleba. TiToeulis times mixedviT ganisazRvreba gada- saxadi, sazRauri (tivsi~) misi xelyofis SemTxvevaSi. swored sakuTari times _ pativis dacvasTan aris dakavSire- buli agamemnonisa da aqilevsis urTierTqiSpoba sazogadodac

429 (es kargad warmoCndeba krebaze maTi sityvieri dapirispirebi- sas: aqilevsi ukmayofiloa, rom omis simZime masze gadadis, na- davlis gayofisas ki upiratesi uflebiT agamemnoni sargeb- lobs; agamemnoni ki fiqrobs, rom aqilevss yvelaze mbrZaneb- loba surs) (gagua 2001: 64) da am konkretul SemTxvevaSic, rac aqilevsis risxvis mizezad iqceva. tyve qalis warTmeviT agamem- noni icavs sakuTar pativs laSqris winamZRolisas, magram anga- riSs ar uwevs aqilevsis pativs qalRmerTis Zisas. amgvarad is iCens Tavxedobas, hibriss (Il.: I, 203; I, 214; IX, 363). aqilevss ormagi mizezi aqvs sakuTari times dacvisa: is uk- vdavis Svilia da is umamacesia. amitom aqilevsi Txovs dedas, zevsi daarwmunos, daicvas misi time _ Rirseba rogorc ukvda- vis naSobisa, troelTa mxare daiWiros, raTa agamemnoni mixvdes, ra danaSaulebrivi sigiJe (a[th) Caidina, roca aqavelTagan sa- ukeTeso ar daafasa, anu sakadrisi ar miuzRo (oujde;n e[tisen) (Il.: I, 411-412). termini ate aRniSnavs sigiJes, gonebis dabnelebas, ro- melic RmerTebisagan movlenili sasjelia, magram, aseve aR- niSnavs gonebis dabnelebis Sedegad Cadenil danaSauls, rome- lic ukvdavTa risxvas da, Sesabamisad, maTgan dasjas ganapirobebs. deda ubrZanebs aqilevss: darCi gemebTan, aqavelebs ganuris- xdi (mhvnie) da omi Sewyviteo (Il.: I, 421-422), Semdeg midis zevsTan da Txovs mas, pativi miagos (tivmhson) mis Zes, romelsac agamem- noni upativcemulod moeqca (hjtivmhsen); gadauxados mas (ti`son) da aqavelebmac zRon misi Zis Sesaferisi pativis mixedviT (tivswsin ojfevllwsin tev eJ timh`/) (Il.: I, 504-510). sagulisxmoa, rom Te- tisi zustad imave sityvebiT mimarTavs zevss, rogoriTac qrise _ apolons, rac agamemnonisa da aqavelTa mimarT apolonis ris- xvis aqilevsis risxviT Canacvlebaze mianiSnebs; amasTan, ter- mini menisi `iliadaSi~ RmerTebidan personalurad mxolod apolonisa da zevsis mimarT gamoiyeneba, rac, vfiqrobT, aqilev- sis risxvis rogorc Txzulebis ZiriTadi motivis aqcentirebas emsaxureba. amrigad, ukvdavis Zis _ aqilevsis menisi, romelic apolonis meniss _ sakralur SurismaZiebel risxvas enacvleba, inicirebulia qalRmerTis mier, xolo sanqcirebulia da aR- sruldeba Tavad zevsis mier. aqilevsi RmerTebis dasturiT moqmedebs. garkveuli xnis Semdeg, troelTa mZlavrobiT Seviwrovebul aqavelTa beladebis mier dadanaSaulebuli agamemnoni, rom man Seuracxyo (hjtivmhsa~) umamacesi vaJkaci, romelic Tavad ukvda- vebma daafases (e[tisan), aRiarebs maT winaSe Tavis sigiJeebs (a[ta~), romelTa mizeziT, misi TqmiT, mravali adamianis sapir- woned iqca kaci, romelic zevsma guliT Seiyvara da, mas rom miuzRos, anadgurebs aqavel xalxs (IX, 105-118). xolo, raki

430 aRiarebs Tavis sigiJes (ajasavmhn), mzadyofnasac gamoTqvams, da- ubrunos aqilevss saameblad (ajrevsai) tyve qali da uamravi sxva ramec uZRvnas (IX, 119-157); bolos ki dasZens: damiTmos, radgan mefuri ZalmosilebiTac aRvematebi da asakiTaco (IX, 160-161). magram amgvari suliskveTebiT SeTavazebuli Serigeba da ZRveni aqilevss ar akmayofilebs; elCebis poziciac misTvis miuRebe- lia, romlebic mas agamemnonis sinanulis sityvebs ar gadasce- men, aramed wyenis sanacvlod Rirseuli ZRvenis miRebas Txoven, aseve aqavelTa Sebralebisken mouwodeben da samagierod saTa- nado sazRauris gaRebas hpirdebian. `Tavad RmerTebsac ki, ro- melTac ufro didi siqvele, pativi (time) da Zala aqvT, ulboben guls damnaSave da codvili adamianebio~ _ eubneba aqilevss misi aRmzrdeli. magram aqilevsi aRar endoba agamemnonis si- tyvebs; aqavelebsac, raki mas ar dauWires mxari, zRveva mar- TebT, miT ufro, rom elCebic aqilevsis Seuvalobas aw ukve mis gadaWarbebul siamayes (megalhvtwr _ sityvasityviT: `didguli~, ZiriTadad, pozitiuri, iSviaTad _ uaryofiTi gagebiTac) mi- aweren. `ar mWirdeba aqavelTagan pativi, zevsis samarTali moma- gebs pativso~ _ abarebs maT aqilevsi (IX, 223- 610). Tavis ganuyrel megobars, patrokles ki, romelic mas aqave- lebisadmi ulmobelobas sayvedurobs, aqilevsi SesCivlebs: `sa- Sinlad mtkiva guli da suli (aijno;n a[co~ kradivhn kai; qumo;n iJkavnei), rodesac kaci cdilobs Tanaswori ganZarcvos da ZRveni waar- Tvas, raki mas ZalauflebiT aRemateba; saSinel tkivils ganvic- di sulieri tanjvis gamo (aijno;n a[co~ tov moiv ejstin, ejpei; pavqon a[lgea qumw`/); qali, romelic CemTvis ZRvnad airCies aqavelebma, romelic Cemi SubiT movipove mkvidrgalavniani qalaqis gama- nadgurebelma, xelidan wamglija meufe agamemnonma, atrevsis Zem, rogorc viRac arapativsacem (ajtivmhton) mawanwalas~ (Hom. Il., 16, 52-59). aq kidev erTi magaliTi unda warmovadginoT imisa, Tu rogor eqcevian xolme mTargmnelebi `iliadis~ mTavari motivis gavle- nis qveS calkeuli pasaJebis Targmnisas. sul sxvagvarad warmo- gvidgeba aqilevsi citirebuli pasaJis n. i. gnediCiseuli Tar- gmanis mixedviT: `Но жестокий мне гнев наполняет и сердце и душу... Гнев мой жесток: после бедствий, какие в боях претерпелся...~ (gnediCi 1990: 225). ufro axlos aris originalTan v. veresaevis Targmani: `Но oгoрченье большое и в сердце, и в дух мне приходит... Горе ужасное моё: сколько уже пострадался...~ (veresaevi 1949: 341). aqilevss ar surs gadawyvetilebis Secvla: `...arasodes Cam- rCenia gulSi brazi samudamod; magram rogorc vTqvi, manam ar Sevwyvet risxvas (mhniqmov~), sanam Cvens gemebs ar moaRwevs omis yiJina~ (XVI, 60-63). miuxedavad amisa, patrokles sikvdilis Sem-

431 deg, rodesac isev deda mouwodebs, uari Tqvas agamemnonis mi- marT risxvaze (XIX, 35), saamisod isedac ganwyobili aqilevsi Tanxmdeba. agamemnoni da aqilevsi rigdebian: aqilevsi wuxils gamoTqvams, rom misi mrisxanebis gamo amdeni vaJkaci daiRupa (XIX, 56-68), agamemnoni ki sajarod yvelafers ates _ sigiJes ab- ralebs (XIX, 91). amrigad sruldeba aqilevsis menisi, romelsac, rogorc vxedavT, homerosi RmerTebis risxvasTan aTanabrebs. menisis Sewyvetis Semdeg iwyeba Cveulebrivi adamianuri Su- risZieba mokluli megobris gamo (rogorc vaJa ityoda, javris amoyra); daundobloba TviT mokluli mtris gvamis mimarT. Tuki menisis dros is RmerTebis msgavsad moqmedebda, anu Tavad ar moqmedebda, misi neba _ troelebs emZlavraT aqavelebze _ zevsis zedamxedvelobiT aRsruldeboda, amjerad is sakuTari xeliT uswordeba mowinaaRmdeges. Tumca sabolood am SemTxve- vaSic RmerTebs emorCileba: zevsis nebiT aqilevsi gamosasyids iRebs da heqtoris gvams gadascems mamas; aqilevsi da priamosi erTad dastirian: erTi _ megobars, meore _ Svils. heqtoris dasakrZalavad aqilevsi omis cxra dRiT Sewyvetis pirobasac debs. amrigad, aqilevsi _ kaci maRldeba Cveulebriv adamianur SurisZiebis grZnobaze, rac homerosis gmirs yvela drois mki- TxvelisaTvis misaRebad aqcevs (miuxedavad imisa, rom eposSi yvela grZnoba adamianSi RvTaebrivi warmomavlobisad miiCneva). rac Seexeba meniss, sakralur risxvas, es ufleba aqilevss eni- Weba rogorc ukvdavis naSiers (RmerTebsac sayveduroben home- rosis gmirebi ulmobelobis gamo). aseTi gaxlavT `iliadis~ av- toris msoflmxedveloba, RmerTebis aRqma adamianTa sazogado- ebis analogiurad, adamianTa msgavsi vnebebiT, merkantilizmiT, gavlenis sferoebis dayofiT, sakuTari times dacviT da adami- anebze mbrZaneblobiT, Sesabamisad arqauli xanis sazogadoebis samarTalSegnebisa (Sdr.: Tersite da aqilevsi arsebiTad erTsa da imaves sayveduroben agamemnons, magram Tersites qmedebas homerosi gmobs, aqilevsisa ki misTvis misaRebia: maT sxvadasxva time aqvT). homerosis warmodgena RmerTebze da misi morali bevrs aRar moswonda ukve klasikur xanaSi: platoni mas aR- mzrdelobiTi TvalsazrisiT iwunebda; stoelebi da neopla- tonikosebi miTebis alegoriul interpretacias mimarTavdnen. termin menisis desakralizaciis winapiroba SeiZleba anti- kur tragediaSi davinaxoT: garda RmerTebisa, menisi moiazreba gardacvlilTa SurisZiebis aRmasrulebel mokvdavebTan (Aesch. Cho.: 278; 294), Svilis mkvlelis sisxlis maZiebel dedasTan (Aesch. Ag.: 155); mSoblebTan, romlebic Svilebze mrisxaneben (Soph. OC: 1328); SvilTan, romelic mamaze ganrisxebuli masze Suris saZieblad Tavs iklavs (Soph. Ant.: 1177), qalaqebze, romle- bic sxva qalaqebs emterebian (Eur. Heracl.: 762)... 432 qristianobaSi, romelic mimteveblobas qadagebs da mrisxa- nebas adamianisaTvis erT-erT momakvdinebel codvad ganixi- lavs (mas risxvis demoni aRZravs), mdgradi mrisxaneba, SurisZi- ebis surviliT gamyarebuli, veranairad ver iqneba Sewynarebu- li; menisi daukavSirda adamianur hibriss da eSmakeul mris- xanebas _ ojrghv-s (igive termini gamoxatavs RvTis risxvasac, wyromas). uaryofiTi gageba aqvs meniss _ substantivs septu- agintaSic (Gen.: 49, 7; Sir.: 10, 6; 27, 30; 28, 5), Tumca zmnur formas RmerTis mimarTac vxvdebiT (Ps.: 102, 9). axal aRTqmaSi sityva menisi saerTod ar aris. mogvianebiT ki, am terminis sruli pro- fanacia xdeba: basili didi meniss aqlemis Tvisebas uwodebs, rodesac igi boRmas gulSi inaxavs da dros elodeba SurisZebi- saTvis (Bas., In hex.: 8, 1). Zveli samyaros princips `Tvali Tvalisa wil...~ (Ex.: 21, 24 da sxv.) qristianobam daupirispira `borotisaTvis winaaRmdegobis argaweva~ (Mt. : 5, 39). miuxedavad imisa, rom bibliac gvaridebs `SurismaZiebel risxvas TvistomTa mimarT~ (ouj mhniei`~) da moyva- sis rogorc sakuTari Tavis Seyvarebas gvibrZanebs (Leu.: 19, 18), metic, arakanonikurad miCneul `ziraqis sibrZneSi~ naTqvamia: `SurismaZiebeli SurisZiebas uflisgan hpovebs~, `miuteve usa- marTlobani Sens moyvass da, roca iTxov, Seni codvebi moge- tevebao~ (Sir.: 28,1-5; 10, 6-7), sokrate ki imasac amtkicebda: adami- anisaTvis Tavad aris ukeTesi ganicdides usamarTlobas sxvis- gan, vinem sxvas eqceodes usamarTlodo, _ saxarebiseuli mcne- ba `giyvardeT Tqveni mtrebi da loceT Tqveni mwyevlelni...~ (Mt.: 39-44) WeSmaritad `axali~ msoflmxedvelobis gamomxatve- lia. swored es mcneba aRmoCnda yvelaze Zneli dasacavi adami- anisaTvis. swored am mcnebis aRsrulebis unaris miniWebas Ses- Txovda RmerTs, rogorc gvaxsovs, ilia: `...mterTaTvisac, ro- melT Tundac guls laxvari mkran, / gTxovde: Seunde, ar ician, RmerTo, ras iqman~ (WavWavaZe 1985: 35). amave dros, `mteri~ aris eSmakis saxeli. mis mimarT risxva ki gamarTlebulia. anu risxva (ojrghv) ekuTvnis, zogadad, WeSmari- tebisa da, Sesabamisad, adamianTa modgmis mters da ara _ kon- kretul adamians, romelic am mtrisgan Sepyrobili moqmedebs. qarTul literaturaSi SurismaZiebeli mrisxanebis Tema gansakuTrebiT sainteresod, albaT, vaJa-fSavelas Semoqmedeba- Sia warmodgenili;∗ vaJa xom mTis realobiT sazrdoobs, mTis yo- fa-cxovrebas gvixatavs: Tavisi adaTebiTa da wes-CveulebebiT, warmarTobisa da qristianobis TanaarsebobiT. SurismaZiebeli

∗ madlobas vuxdi Cems kolegas, rusudan canavas, romelmac mimaqcevina yu- radReba vaJas SemoqmedebaSi risxvis sakiTxisaTvis. 433 risxva, romelsac mtris javri aRZravs, aq adamianur vnebebs ukavSirdeba, Tumca Temis moraluri sanqcia mas erTgvar sak- ralurobas aniWebs. bunebrivia, am realobiT STagonebuli mxat- vruli samyaros gmirebsac Sesabamisi msoflmxedveloba aqvT: kaci mudam mzad unda iyos sabrZolvelad, sakuTari da TanamoZ- meebis sicocxlisa da Rirsebis dasacavad: karg ymad is CaiTvle- ba, `vinc miegebos mters wina, / win-win vinc risxvas etyodes..., mtris javris edgas logini, / mtris javri sabnad hfaravdes~ (`kai yma. xevsurul hangze~) (vaJa-fSavela 1964: II, 130); Tumca isic aSkaraa, rom SurisZiebis grZnoba sicocxliT sixarulis saSualebas ar aZlevs adamians: `ra kaci hqvian imasa, / vinc jav- ris xdeba virada~ (`simRera~) (I, 98). SurismaZiebeli risxva, javris motivi, vaJas poemebsa da pi- esebSi sxvadasxva konceptualuri datvirTviTa da mxatvruli funqciiT warmoCndeba. mtris javri aris mamoZravebeli motivi `baxtrionis~ gmire- bisa, romelic mTels poemas gasdevs:

`mTeli kaxeTi qceula Ciqila-moxdil qalada. ara sCans xelis Samqcevi mtris amomyreli javrisa...~ (kviria) (vaJa-fSavela 1964: III, 147)

`Tu amamyridiT mtris javrsa, SvilT arc ki movigonebdi, raRa miWirda, Tu mtrisas gaJletas gavigonebdi...~ (sanaTa) (III, 149)

`... minda ro javri viyaro...... ikleben saqarTvelosa... mag ZaRT ZmaT sisxlic mimarTebs, unda viZio igia. sisxlis aReba, xo iciT, mudam wesi da rigia~... (lela) (III, 160-161 ) da sxv.

lelas ZilSic ar aZlevs mosvenebas Zmebis mkvlelis javri, romelic kupriviT Savi kacis saxiT ecxadeba da maT moWril Tavebsa da mklavebs RreWviT uwyobs win, mzisferi qali ki mas pasuxis gacemisaken mouwodebs (III, 163):

`me ki goneba ar miWris, gamxdars dard-boRmis budeda. mtris javri gulSi midgia Savs alazanis gubeda.~ (III, 166)

434 mtris mimarT daundoblobiT gamoirCeva zezva, TuSi gmiri (III, 175), magram vaJas gansakuTrebuli simpaTia aSkarad luxumis, fSaveli gmiris mxarezea, romelsac Tavisi gamorCeuli vaJka- cobis miuxedavad, mokluli mteri ebraleba (rac Tamar Sarabi- Zes swored vaJas qristianuli sulis gamovlinebad miaCnia) (SarabiZe 2011); Tavis mxriv, swored amgvari suliskveTebis ada- miani aRuZravs sibraluls `guljavrian~ gvels, `bevris codve- bis moqmeds~, `adamis tomis mters~, romelsac `guneba gadaub- runda~ da luxumi gankurna: `borotebis gza gauSvav, / keTili dauWeria!~ (III, 181-183) Tuki `baxtrionSi~ saqme momxduri mtris mimarT risxvas exe- ba, piesaSi `mokveTili~ Tvistomis mimarT javri gansazRvravs siuJetis peripetiebs: baxa Surs iZiebs ConTaze imis gamo, rom sacole waarTva: qistebs miusevs. baxas uflebas, Suri eZia Con- Taze, Tu mas Tavadve gauswodeboda, yvela aRiarebs (aseve ara- vin amtyunebs poemis _ `sisxlis Zieba~ _ gmirs, romelic Surs iZiebs Tavis saxlSi mokluli stumris gamo); unda iTqvas, rom ConTa baxas gagebasac ki cdilobs: mis adgilze iqneb uaresic meqnao; baxas aqezeben kidevac: misi naTesavi, saxelad RvTiso (`wadi, mtris javrs nu SesWam~, `magieris gadaxda wesia, rjulia, saxelia~) (vaJa-fSavela 1964: VII, 280), dedamisic ki; mas mxolod imis gamo amtyuneben, rom urjuloebs daukavSirda da, undoda Tu ara, Tems avno. ConTas deda, icis ra mtrobis usasrulo siaveni, cdilobs Svils baxaze SurisZiebaze xeli aaRebinos (iqneb, axla nanobs kidec, aRelvebuli kaci aTas rames Caidenso). qali sakuTar Svilze qistebis Tavdasxmasac ki uZebnis gamarTlebas: `maitans TiTo-TiTo maunaTlavis myrals marjvenas da miakravs koSkze. ar icoda, rom moekiTxeboda?~ (268). SurisZieba am sociumis dauwereli kanonia, romelic misma wevrma unda aRasrulos, surs mas es Tu _ ara. `ara styuis~, _ aRiarebs ConTa sakuTar TavTan marto darCenili, _ `vis ar moswons da ar uyvars Tavisi Tavi, vis ar eZvireba Tavisi namusi! guli, es guli ar emtereba baxas, magram saqme bolos ise movida, unda vemtero...~ (277). namusi aq homerosis times tolfasia. mis Semlaxavs sazRa- uris gaReba marTebs. RvTisoc amas iTxovs baxasgan: `vinc mosak- lavia, vinc Sen mogkla, wadi da Sen is mokal, Tu codva iyos, Cemma kiserma zRos. ... vinc rogor momeqceva, Zmao, mec ise mo- veqcevi...~ (namusi _ time gvarsac aqvs, romelic aseve `eZvireba~ RvTisos); baxas surs, saqveynod vinc Searcxvina, saqveynod az- Rvevinos (VII, 280-281). (Sdr. “iliada”: aqilevss laSqris winaSe uxdis bodiSs agamemnoni).

435 piesaSi warmoCenilia javris gamanadgurebeli Sedegi pirov- nebisaTvis: `TiTon Cemma xelma Tu ar azRvevina, guli ar damas- venebs, guli momklavs~ _ acxadebs baxa (VII, 281). dedis kiTxvas _ qistebTan kavSiri ram mogafiqrebinao, pasuxobs: `javrma, mtris javrma... gajavrebulma im-baSad veRaraferi movigone. me erTis kacis asaklebad wamovasxi qistebi, gana qveynis dasaRupa- vad!~ (VII, 283) ConTas mokvlis Semdeg is dakmayofilebulia: `me ki mas aqeT Zlivs amoviqcie suli, Zlivs davsdeg kacis gonze... manamde lafad qceuli Cemi Tavi, kacad iqca mas Semdeg, rac imas sasikvdilod davec xmali. isev Semiyvarda Cemi Tavi. javri Znelia!~ magram SurisZieba mas axla Temisagan mokveTis gamo swyuria: `gana xalxis samarTali, dedav, mudam marTalia? rogor Tu Tavis namuss icavo, Tavis vaJkacobas afasebo, aiRes da Se- marisxes xatsa da RmerTsa, is wyluli jer aqvea (gulze xels idebs) Rrmad CakveTili; am wyluls wamali unda jer, morCena... jer sakmarisi ar aris eg sisxli, kideva mWirs iq sxvebis jav- rica. erTma kacma mravali Semajavra~ (VII, 296-297). baxas sityvebma SeiZleba aqilevsis gancdebi gagvaxsenos, mag- ram homerosis eposis gmiri, qalRmerTis Ze, Tavisi RmerTebis nebiT da mis sociumSi miRebuli samarTlis Sesabamisad moqme- debs (Tumca ki ulmobelobis gamo sayvedurebsac iRebs Tvisian- Tagan), baxa ki RmerTisa da Temis samarTlis winaaRmdeg midis. baxas deda, saxelad javara, SvilTan erTad qisteTSi gadaxve- wili, aRarc ConTas javrs atarebs da Temis erTgulic rCeba. sa- bolood, verc baxa imetebs TanamoZmeebs, arc laSaris jvris droSa eTmoba `rjulZaRlebisaTvis~ da maTTan brZolaSi iRupeba. amrigad, Temis mtroba misgan mokveTilsac ar ZaluZs. yvela, vinc Temis samarTals ewinaaRmdegeba, marcxdeba. magram, amave dros, SurisZiebis adaTi calkeul pirovnebebTan erTad mTel sazogadoebas anadgurebs. Tvistomis mimarT javris daZlevis sikeTes eZRvneba poema `gogoTur da afSina~: `xmlis qnevas madli maSin aqv, roca xmals hxedav mtrisasa!~ _ es aris gogoTuris kredo (vaJa-fSavela 1964: III, 40). is patiobs yaCaR afSinas masze Zaladobas, romelic amis Semdeg gamoswordeba da xevisberic ki xdeba. SeiZleba iT- qvas, rom vaJa mxatvrulad, saxeebiT Cagvagonebs imas, ris Sesa- xebac maqsime aRmsarebeli didaqtikurad gvmoZRvravs, rodesac mtris Seyvarebisaken qristes mowodebas gangvimartavs: “ratom dagiwesa es? raTa Sen gaeTavisuflebine siZulvilis, wyenis, risxvis, boRmisagan da Rirseyavi udidesi saunjisa, srulyofi- li siyvarulisa, romlis qona SeuZlebelia misTvis, visac yvela adamiani erTnairad ar uyvars, msgavsad RvTisa...~; xolo boro- tisaTvis winaaRmdegobis argawevis mcnebas amgvarad amarTlebs: `ratom? raTa Sen dagicvas urisxvelad (//uSfoTvelad) da

436 utanjvelad (ajovrghton kai; a[lupon) da isic Seni momTmenobis wyalobiT aRzardos...~ (Capita de caritate, 1, 61-62). vaJas gmirebs mtris javrze amaRlebac ZaluZT. poemaSi _ `stumar-maspinZeli~ _ joyola, romelsac Zmis mkvlelis sisxli swyuria (mis ganwyobas bunebac ki exmianeba: `bnels xevze mohyefs mdinare, /gulamRvreuli javriTa~) (vaJa-fSavela 1964: III, 207), gzad swored Zmis mkvlels gadaeyreba, zviadaurs, da, raki ver cnobs, saxlSi patiJebs. TanasoflelTa mier mis saxlSi stumris Sepyroba joyolas misi `kacobis qelvad~ miaCnia; Su- risZiebaze maRla igi stumarpaspinZlobas ayenebs, Tumca Semdeg zviadauris mimarT keTilganwyobis mizezi misi vaJkacobis da- faseba xdeba (rac, ra Tqma unda, zviadauris TanamoZme momxdur- Ta mimarT joyolas mtrobas ar anelebs). mowinaaRmdegis vaJkacoba ubiZgebs poemis _ `aluda qeTela- uri~ _ gmirsac mtris javrze amaRlebisaken. aluda, romelic mokluli mtrisaTvis marjvenis mokveTis adaTs yovelTvis aRasrulebda, Tumca es misTvis `Znelad saqneli~ iyo, erTxelac ver gaimetebs amisaTvis vaJkacurad mebrZol mowinaaRmdeges da gadawyvets amjerad Tavisi gulis rCeviT imoqmedos, Tundac aman misi saxeli SebRalos. aludas eWvi epareba Temis moralis simarTleSic, romelic urjuloebs adamianebad ar Tvlis (vaJa- fSavela 1964: III, 64); ucnauri sizmris Semdeg ki (TiTqos kacis xorcs Wamda) sabolood ambobs uars mklavis moWraze, anu Su- risZiebis risxviT _ menisiT ganpirobebul uazro sisastikeze, mtris mokvlis Semdegac gagrZelebul javrze:

`raad mindaris, ver mixmlobs, ar gamodgeba farada... mters movklav, kidev ar movsWri marjvenas magaT jibriTa!~ (III, 68)

urjulosTvis saklavis dakvlas mas aRar patioben da arbe- ven. aluda ojaxTan erTad midis Temidan, magram midis ise, rom javrs ar gaiyolebs da Tavisianebisganac amasve iTxovs: `RmerTm es gvarguna bedada, / jvars ar awyinoT, Tems nu swyevT...~ (III, 74). vaJas damokidebuleba mtrobis mimarT naTlad aris gamoT- qmuli `aluda qeTelauris~ sakmaod vcel pasaJSic: `visac mte- roba maswyurdes, /gaaRos saxlis karia, /sisxl daigubos keraSi, / TviTanac Sigve mdgaria. / Rvinodac imas dahlevdes, puradac mosaxmaria. / pirjvari daiwerodes... /sisxlSia hqondes qorwi- li... / sisxlSi daigos logini... / bevri iyolos Svilebi... /iq da- imarxos mkvdaria... / Sen ro sxva mahkla, Senc mogkvlen, /mkvlels ar SaarCens gvaria~ (III, 62-63). magram mtrebis garemocvaSi mcxovrebi kaci iZulebulia Tavi daicvas. `gvelismWamelis~ Tems es kargad aqvs gacnobierebuli

437 _ rjuli kaciskvlis nebas ar gvaZlevs, magram RmerTi gvpa- tiobs mtrisTvis xelis Sebrunebas, rodesac mamuls, sarwmuno- ebas da axloblebs vicavTo; Tumca ver gaugia mindiasagan xeebis dandobis motivi: amaTac vWriT, `oRomc vicxovroTo~ (vaJa- fSavela 1964: IV, 15); `gvelismWamelis~ gmirisaTvis sakacobrio morali mTels bunebaze vrceldeba: mters anadgurebs sakuTari da axloblebis arsebobis SesanarCuneblad, xes ki ar Wris, radgan nafotebic kmara saxlis gasaTbobad. moralis universalurobis ideas vaJa risxvis av-kargis ga- saazrebladac mimarTavs. piesaSi `mokveTili~ qistebis winaaR- mdeg xevsurTa laSqrobisa da sofels SemoCveuli mglis mok- vlis ambavi paralelurad aris gadmocemuli: erT-erT moqmed pirs, SuSanas, mgeli ecodeba (`ra qnas, masac unda Wamao~), mis lekvebzec ki wuxs, magram, raki nadirs vneba moaqvs, monadires misi mokvlisaTvis madlobas eubneba; Tumca moklul mgelTan angariSsworebas gmobs (vaJa-fSavela 1964: VII, 261-265). moZmis dandoba, mtrisadmi risxva Tavis dasacavad, xolo damarcxebuli mtris mimarT ki urisxveloba _ am TiTqosda sa- yovelTaod aRiarebuli moraluri moTxovnebis cxovrebaSi gan- xorcielebis sirTuleebsa da SesaZleblobebs warmogvidgens vaJa.

damowmebani:

basili didi 1968: Basile de Césarée. Homélie sur l’ Hexaéméron. Texte grec, traduction et introduction de Stanislas Giet, Paris : Cerf, 1968. gagua 2001: gagua i. `risxvis motivi homerosis iliadaSi”. krebuli etavnoia. eZRvneba grigol wereTlis dabadebidan 130 wlisTavs. Tb.: `logosi~, 2001. gnediCi 1990: Гнедич, Н. И. (Пер.). Гомер. Илиада. Перевод Н. И. Гнедича, издание подготовил А. И. Зайцев. Ленинград: `Наука~, 1990. de roSfori: de Rochefort, Guillaume Dubois (Tr.). Homère, Iliade. Traduit en vers avec remarques et un discours sur Homère par Guillaume Dubois de Rochefort. Paris. http://iliadeodyssee.texte.free.fr/aatexte/duboisrochefort.accueildubois/iliaddubois.htm ; Internet. evripide 1995: Euripides. Volume 2. With an English Translation by David Kavacs: Harvard University Press, 1995. esqile 1930: Aeschylus. Volume 2. With an English Translation by Herbert Weir Smyth: Harvard University Press, 1930. vaJa-fSavela 1964: vaJa-fSavela TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1964. veresaevi 1949: Вересаев, В. (Пер.). Гомер. Илиада. Перевод В. Вересаева. Москва - Ленинград: 1949. konsidaini 1966: Considaine, P. Some Homenic Terms for Anger. Acta Classica (S.A.) 9, 1966. 438 seneka 1928: Seneca, De ira. Moral Essays, with an english translation by John W. Basore, I. London: William Heinemann LTD, New York: G.P.Putnam’s sons, 1928. sofokle 1994: Sophocles. Volume 2. With an English Translation by Richard W. Southern, Hugh Lloyd-Jones: Harvard University Press, 1994. Santreni 1974: Chantraine, P. Dictionnaire étimologique de la langue grecque. Histoire des mots. T. III, Paris : Édition Klinckieck, 1974. SarabiZe: SarabiZe T. miTosuri da qristianuli motivebis Serwyma vaJa-fSavlas SemoqmedebaSi. moxseneba V saerTaSoriso simpoziumze: literaturaTmcodneobis Tanamedrove problemebi, eZRvneba vaJa- fSavelas dabadebidan 150-e wlisTavs. canava 2005: canava r. miToritualuri modelebi, simboloebi antikur mwerlobaSi da qarTuli literaturul-eTnologiuri paralelebi, Tb.: programa `logosi~, 2005. WavWavaZe 1985: WavWavaZe i. rCeuli nawarmoebebi aT tomad. t. I, Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1985. homerosi 1937: Homère. Iliade, Texte établi et traduit par Paule Mazon, avec la collaboration de Pierre Chantraine, Paul Collart et René Cangumier, T. I-II. Paris : Les belles lettres, 1937.

439 INGA SANIKIDZE Tbilisi, Georgia Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

For Historical Function of Heathen [gats] Goddess

The linguistic analysis of called names of heathen “[gats” (//gatsa)]” and “ga” (“gaim”; “gat”)] idols mentioned in the Georgian written sources intro- duces a considerable clearness in definition of their functions-destinations. The Goddess [Gats] should be the “Patroness Idol of Fertility, Heresy, Love”. Which by its meaning really resembles the Goddess of Fertility – Babel-Assy- rian Astarta which is mentioned in texts discovered in the North Syria [in the XIV c. B.C.], such as Asherakh-i, Asherati, etc.

Key words: Georgian, Mythology, idol, pagan, Gatz.

inga sanikiZe saqarTvelo, Tbilisi iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

warmarTuli gac RvTaebis istoriuli funqciisaTvis

`wm. ninos cxovrebis~ amsaxvel TxzulebaTa Soris qarTul mecnierebaSi `moqcevaÁ qarTlisaÁ~-s teqsti yvelaze Zvel re- daqciadaa miCneuli. Txzulebis is forma, romelic `Satberdis krebulSia~ Semonaxuli, Seqmnilia `ara uadres mecxre saukuni- sa~; SemCneulia isic, rom SesaZlebelia misi Semadgeneli nawi- lebidan zogierTi `marTlac, SedarebiT Zveli iyos~ (kekeliZe, baramiZe 1987: 88-89). Cveni sakvlevi Temidan gamomdinare, yuradReba `ninos cxov- rebis~ im adgilebma miiqcia, romlebic jer armaz-kultis, Sem- deg ki `gaci~-sa da `ga~-s fizikuri aRwerilobis Semcvel masa- las Seicavs da amasTan warmarTuli ritualis amsaxvelicaa. Cveni azriT, `moqcevaÁ qarTlisaÁ~-s teqsti marTlac aSkara siZveles amJRavnebs TviT kerpTa saxeldebaTa TvalsazrisiTac. am ukanasknelSi mocemuli formebi `gaci~ da `ga~ (`moqcevi- seuli~ formebi am kuTxiT srulad emTxveva meore, Zvel sinur redaqcias) leonti mrovelis `qarTlis cxovrebaSi~ gvxvdeba `gaci~ da `gaim~ variantebad, arsen beris XII s-is teqstSi _ `cxorebaÁ da moqalaqeobaÁ Rirsisa da mociqulTa sworisa 440 netarisa ninoÁsi~ _ vxvdebiT `gaci~ da `gati~ formebs, xolo vaxuSti batoniSvilis TxzulebaSi _ `gaci~ da `gaim~; an: `gacim~ da `gaim~. upirvelesad, saWirod migvaCnia uZveles kerpTa saxelwode- bebze gamaxvildes yuradReba, radgan sxvagvarad gaWirdeba ma- Ti funqcia-daniSnulebaTa gansazRvra istoriuli `qarTlis qveynis~ SigniT. am TvalsazrisiT uaRresad saintereso da mas- Staburi kvlevis avtori niko maria, romelic siriul da ebraul enebSi dacul formaTa safuZvelze daaskvnis: `amgvarad, ori kerpi _ gati da ga, romlebic wm. ninos cxovrebis avtorma ira- nuli RvTaebis marjvena da marcxena mxares daayena, semituri RmerTebis mwignobruli gziT nasesxebi saxelebia. RvTaeba gati (damaxinjebiT gati) da ga (gaim-is mr. ricxvis ebrauli sufiq- siT), romelTa warmoSobac axla CvenTvis cnobilia, `wm. ninos cxovrebaSi~ qarTul RmerTebad aris naxsenebi. cxovrebis avto- ri wm. ninos piriT ambobs (mari 2009: 21): kerpebi gati da ga, `romlTac Tqveni mamebi RmerTebad Tvlidnen, warmoSobiT sa- qarTvelodan arian~. mefe da dedofali maT Sesaxeb amboben: `Cvens mama-papaTa Zveli RmerTebi arian~. Tumca `wm. ninos cxovrebaSi~ ar aris miTiTebuli maTi istoria~ (mari 2009: 86). marTlac, `moqcevaÁ qarTlisaÁ~-s teqstis avtori gacisa da ga-s kerpebis RvTebebad gamocxadebas azos `arian-qarTlidan~ Camosvlis epoqas miawers da ityvis: `xolo ese azoÁ warvida ar[i]an-qarTlad, mamisa TÂsisa da warmoiyvana rvaÁsaÃli da aTni saxlni mama-mZuZeTani, da dajda Zuel mcxeTas da Tana hyvandes kerpni RmrTad _ gaci da ga~ (`moqcevaÁ qarTlisaÁ~ 1979: 320). amrigad, arian-qarTlidan daZrul azos Tan ara mxolod aTi monaTesave `gvari~, xolo rva sxva(?) `gvari~ mohyavs, aramed ker- pebic Tan moaqvs (aq: kerpTa materialuri gadmotana imdenad araa sagulisxmebeli, ramdenadac RvTaebaTa gavrcelebulobis gadmotana). saqme is aris, rom `moqcevaÁ qarTlisaÁ~-s orsave adgilas daculi formebi absoluturad identuria da aranair variantulobaze saubari ar SeiZleba. qronikis Semqmnels ker- pTa saxelebi arc ereva da maT Secvlas arc cdilobs; Cveni az- riT, wyaro, romelsac is eyrdnoba, avtoris TvalSi avTentu- robis gamo sandoobiT sargeblobs da amitom aris is sagangebod daculi. qronikisave mixedviT, gac-isa da ga-s mcxeTaSi dadgmas mosdevs farnavazis mefobis xana, romelmac azos Semdgom `aRmarTa kerpi didi cxÂ[r]sa zeda, da dasdva saxeli misi . da moqmna zRude wyliT kerZo, da hrqÂan armaz~ (`moqcevaÁ qarTlisaÁ~ 1979: 320). ra Tqma unda, gac’isa da ga’s mimarTeba semitur enebSi dadas- turebul formebTan, vfiqrobT, rom scildeba oden qarTvelo- logiuri kvlevis sferos, magram axla Cven SevecdebiT erTgva-

441 ri pasuxi gavceT niko maris sagulisxmo SeniSvnas, rom wyaroeb- Si `ufro xSirad naxsenebia gaTi, vidre ga, romlis warmoSobac, Tu ar vcdebi, jer-jerobiT ucnobia~ (mari 2009: 85) da amasTan sakmaod vrcel msjelobas imaze, rom `gac-isa~ da ~ga-s~ Zieba qarTul enobriv sivrceSi safuZvelsmoklebuli Temaa. n. mari wers: `...ori maTgani [gaci da ga] `wm. ninos cxovrebaSi~ ZirZvel qarTul RmerTebadaa moxsenebuli. ar arsebobs arc erTi piris aRmniSvneli saxeli Tu geografiuli dasaxeleba, romelic am RmerTebTan iyos dakavSirebuli; maT sapativcemulod arc ra- ime dResaswauli arsebobs; isini ficis drosac ar moixseniebian; uSedegoa maTi Zieba Zvel qarTul xalxur gadmocemebSic da, rogorc Cans, qarTul mwerlobaSi am RmerTebis saxelebi mwig- nobrul-sqolastikuri gziT Sevida. marTalia, Cven vxedavT, rom mwignobrebi cdilobdnen miecaT am RmerTebisaTvis gansa- kuTrebuli, erovnuli mniSvnelobac ki, magram maTi monaTxrobi kidev erTxel gvidasturebs, rom yovelive es usafuZvlo, ca- rieli sityvebia~ (mari 2009: 84) gac-sa da ga-s araqarTulobisa da `usafuZvlobis~ sapirispi- rod vityviT Semdegs: upirvelesad, daviwyebT imiT, rom amosa- val formebad `moqcevaÁ qarTlisaჲ ~-s mier fiqsirebuli `gac- i~ da `ga~ variantebi migvaCnia, radgan amis safuZvls SiSveli `ga~ marcvali [fuZe] iZleva. es ukanaskneli sruliad damouki- debeli kerpi rom ar aris da funqciurad, anu mniSvnelobiT, `ga-c’s~ rom ukavSirdeba, amaze marcvalTa erTgvarovnebac mi- uTiTebs. `ga~ Ziri saerToa da ori kerpis saerToenobriv warmo- mavlobasTan erTad maTs funqciur kavSirs unda asaxavdes. gamomdinare aqedan, bunebrivad aRiZvreba eWvi `c~ Tanxmovani elementis Sesaxeb, romelic `gac~-is SemadgenlobaSia moqce- uli da, Cveni azriT, kompoziciurad mierTebulia mTlian fu- Zes. ra aris `c~, anu risi aRmniSvneli Zireuli elementia igi? _ am kiTxvaze pasuxi, vfiqrobT, rom arsebiTad gaxsnis azos mier motanili kerpebis raobasa da naTels mohfens aqamde samecni- ero literaturaSi gamefebul erTgvar gaurkvevlobas. sinqronul donezec `c~ Zireul elements vxedavT qarTuli enis leqsikur SemadgenlobaSi Semaval iseT erTeulebSi, rogo- rebicaa: dia-c-i da mama-c-i; maTSi xom Zalze martivad amo- icnoba mdedrisa da mamris aRmniSvneli damoukidebeli fuZeebi _ `dia~ (Sdr. dia-saxlis-i) da `mama~ (Sdr. mama-saxlis-i) _ es eWvgareSea; aba, ratomRa dairTo `c~, Tuki enas Sinaarsis dama- teba ar surda da Tu Cven mier nimuSad motanil fuZeebSi (diaci da mamaci) kompoziciasTan saqme ara gvaqvs. `c~-s mawarmoebloba imTaviTve gamoiricxeba, maSin erTaderT gzad is rCeba, rom igi Zireul elementad vaRiaroT da misi moZieba sxva martiv Tu rTul fuZeebSi ganvagrZoT. aseTad `vefxistyaosanSi~ damowme-

442 buli kidev erTi warmoqmnili saxeli migvaCnia _ `naci~, ro- melSic na- saxeluri mawarmoebelia iseve, rogorc `na-tex~, `na- msxvrev~, `na-glej~ da sxva amdagvar warmoebebSi. na- winaviTa- rebis amsaxveli morfologiuri formantia, Zalze xSirad zmniT gamoxatuli moqmedebis Sedegs aRniSnavs da namyo drois mim- Reobebs awarmoebs. marTlac, na-tex-i `tex-s~ zmnis moqmedebis Sedegia da misi statikaSi _ `natexad qcevaSi~ _ gadasvlis Sem- dgomobas asaxavs. saqme is aris, rom na-c’Si `c~-s funqciis amo- kiTxva dia-c-isa da mama-c-is safuZvelze unda SevZloT, sxvag- varad SesaZlebelia mniSvnelovnad avcdeT mis Tavdapirvel semantikas, radgan sxvadasxva Sinaarsis gamomxatvel mTel rig zmebSi (i-c-i-s, c-em-s da misT.) Zireul elements swored `c~ warmoadgens. imis gamo, rom ori sapirispiro sqesis aRmniSvneli saxeli _ dia-c-i da mama-c-i _ zustad erTnairad iyenebs `c~ Zireul fonemas, gvafiqrebinebs, rom igi, rogorc damoukidebeli erTe- uli (//leqsemis nawili), im zogadi mniSvnelobis matarebelia, romelsac qalisa da mamakacis semantikuri gaerTianeba SeuZ- lia. aseT Sinaarsobriv da, ra Tqma unda, biologiur makavSi- reblad Cven `sqesi~//`nayofoba~ gvesaxeba. martivad rom vTqvaT, *`c~, anu sqesi, qalsac aqvs da mamakacsac, aqedan moxvda igi opo- ziciur calebSi: dia-c-i, e.i. `qalis sqesisa [modgmisa]~, xolo mama-c-i _ `mamris sqesisa [modgmisa]~. gamomdinare aqedan, rus- Tvelis epoqiseuli `na-c-i’-c~ amave semantikur wyebaSi unda CavayenoT da *`nasqesar-is~, zogadad ki, `sqesis~ aRmniSvnel leqsemad miviCnioT: `qals garyvnili sqesi gasvriso~,_ aTqme- vinebs rusTveli fatmans. kerZod:

`me, glax, viyav misi nezvi, igi iyo Cemi vaci, kacsa dasvris uguloba da diacsa bozi naci~. (`vefxistyaosani~ 1966: 227)

`nac-i~ leqsemis Sesaxeb sulxan-saba wers: `naci (+vefxis-ty.) nawyli~, Tumca Semdgom am sityvis vurgalurobisada gamo Se- niSnavs: `nawyli _ ukana kari~ (orbeliani 1991: 584-585). faqtia, leqsikografi Tavs sityvis ganmartebis sizustes martivi mize- zis gamo aridebs da `saSos karis~ (`vaginis~) nacvlad pirobiT aRwerilobas gvTavazobs. gansaxilveli leqsemis bgerobrivi Sedgenilobaca da misi semantikuri SigTavsi bunebrivad aso- cirdeba laTinuri warmoSobis sityvasTan `nacia~, romlisagana- caa miRebuli sityvebi: nacionalizmi, nacionalizacia, nacisti da misT. `qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi~ vkiTxulobT: `nacia (naciisa) [laT. natio rus. enis meSv.] Zv. wign. igivea, rac eri~ (qegl 1958: 1419). aqedan gamomdinare, yvela CamoTvlili sityva evropuli enebidan Semotanil nasesxobebadaa miCneuli.

443 ase xom ar aris `vefxistyaosniseuli~ nac-is SemTxvevaSic? saq- me ufro Sors midis, vidre es erTi SexedviT SeiZleba warmo- vidginoT: `c~ _ Tavisi agebulebiT rTuli Sedgenilobis Tan- xmovani, anu afrikatia. g. axvlediani wers: `xSuli Tanxmovnis erT saxeobas warmoadgens afrikati (laT. affrikare `xexva~) anu naxevradxSuli, rogorc mas eZaxis zogierTi (umetesad frangi) fonetikosi. qarTulis afrikatebia: Z_c_w, j_C_W~ (axvlediani 1999: 88). afrikatTa rTuli Sedgeniloba xSul- napralovan bgeraTa mezoblobasa da SerwymaSi mdgomareobs, amitom Z = d-z; c = T + s; w = t=s da sxv. `c~-s rTuloba qarTveluri enebis SigniT udavo WeSmarite- baa; amitom misi ganviTareba `diac~, `mamac~, `nac~ da sxva fu- ZeebSi T-sa da s-s Serwymis Sedegad miRebulad unda miviCnioT; fonemis deafrikatizacia ki Zalian saintereso suraTs warmo- saxavs. Cven winaSe `Ts~ TanxmovnebiT gaformebuli uZvelesi sa- erToqarTveluri fuZeebi gadaiSleba, romlebic gaxmovnebuli variantebiT kvlav nayofierebasTan migviyvans. upirvelesad, es aris leqsemebi: `Tes-l-i~(sax.) da `Tes-s~ (zmn.); amaT Semgom ki: na-Tes-i, na-Tes-av-i, sa-Tes-i, m_Tes-v-el-i da sxv. h. fenrixisa da z. sarjvelaZis `qarTvelur enaTa etimolo- giur leqsikonSi~ gamowvlilviTaa naCvenebi qarTveluri enebis SigniT gavrcelebuli *Tes- Ziriani formebis nusxa: `megr. Tas- Tas-ua `Tesva~; v-Tas-um `vTesav~; Tas-i `Tesli~; Tas-ir-i `daTesili~... laz. Tas- f-Tas-um `vTesav~; f-Tas-ar `davTesav~ da misT. (fenrixi... 2000: 234). ra Tqma unda mecnierebi iTvalis- wineben sxva qarTvelologTa (m. broses, arn. Ciqobavas) kvlevebs da daaskvnian: `qarTuli —Tes Zirs kanonzomierad Seesatyviseba megruli Tas- da lazuri Tas-. svanuri kanonzomieri Sesatyvisi jerjerobiT gamovlenili ar aris~ (fenrixi... 2000: 234). is faqti, rom `Tesli~ da `Tesva~ zmnasTan dakavSirebuli sityvaTformebi qarTuli saliteraturo enis Zveli periodis Zeglebidanve Cndeba, maTs adrindelobaze miuTiTebs. sailus- traciod mxolod ramdenime magaliTs movitanT: Tesl’i 1. [modgma, warmomavloba] `da viTarca mkudari idva wmidaÁ SuSanik queyanasa zeda. da aginebda varsqen Tesl-tomsa missa da saxlisa maoÃreblad sa- xels debda mas~ (`SuSanikis wameba~ 1946: 37). `ver ipovnes egoden, raჲ Tamca moiqces da misces didebaÁ RmerTsa, garna ucxo-Tesli xolo ese?~ (luka 1979: 17,18). na-Tes-av-i [modgma, warmomavloba, naTesauri jgufi] `da abraam yo egreT, viTarca ubrZana mas RmerTman da aRor- Zindes da ganmravldes naTesavni abrahamisni didad friad. ese arian huriani~ (`evstaTi mcxeTeli~ 1946: 49).

444 amrigad, `Tesli~ _ cocxal bunebaSi ganayofierebis saSu- alebaa, amitom mas ena ara mxolod adamianuris, aramed zogad- cocxali bunebis mimarT erTnairi progresulobiT iyenebs da, erTi mxriv, Tu is `naTesavs~, rogorc kacobriv modgmas, an kon- kretul jgufTa genetikur erTobas miemarTeba, meore mxriv, saerTomiwier arsebebad moiazrebs yvelafers, rasac ganayofi- ereba-gamravlebis Zala aqvs; amitom atarebs igi sazogado `me- nayofe~ materiis Sinaarss da swored aqedan gaCnda igi RvTaebis saxelSic _ `gaci~; magram rogor moxvda igi laTinur `nacia~- Si? romeli enobrivi arealidan? Tu es yvelaferi piriqiT iyo? `nac~ fuZe qarTveluri enebis Sidafonetikur-morfologiuri movlenebisa da formantis (na-c = *na-Ts), agreTve semantikur safuZvelze aixsna, amitom Cven mis nasesxobad miCnevas gamovri- cxavT, Tumca ar uarvyofdiT saerToenobriv warmomavlobas. da Tu adreuli `T[e]s~ Ziri mogvianebiT `c~ afrikatma Ca- anacvla, kidev erTxel vikiTxavT: sad unda momxdariyo es da rodis? faqtia, rom T-s’s Serwyma Zveli qarTulis epoqaSi ukve karga xnis damTavrebuli Cans; da Tu `moqcevaÁ qarTlisaჲ ~-s qronika araferSi cdeba, maSin `gaci~ forma azos epoqiseulia da afrikatizacia ki _ ukve momxdari enobrivi faqti. aqve unda dadges kidev erTi uZvelesi qarTveluri fuZis kac-is sakiTxi. sayovelTaodaa cnobili, rom igi Zvel qarTul enaSi zogadi aRmniSvnelia `adamian’isa~ da mamris funqciis gamoxatva gvian SeiZina; magaliTad: `viTarmed arRara arian or, aramed erTჴ orc. aw ukue ro- melni-igi RmerTman SeauRlna, kaci nu ganaSorebs~ (maTe 1979: 19, 6). cnobilia ageTve isic, rom `adam-ian-i~ qristianobis, ker- Zod, `dabadebis~ pirveli kacis saxelis _ `adam~-is _ fuZeze - ian qona-yolis afiqsis darTviTaa miRebuli, amitom misi enaSi gaCena bunebrivia, rom qristianobamde ver moxdeboda. am fun- qcias `kaci~ asrulebda da iqneb swored is warmoadgens `gac-is~ fonetikur variacias. g→k da piruku substituciis Tema samec- niero literaturaSi sakmaodaa Seswavlili (g. axvlediani; iv. qavTaraZe). gamodis, rom `c~ `kac~ fuZeSic `sqesis, nayofobis aRmniSvneli~ nawilia, Tu mTlianad igive fuZe _ `gac~-i _ ar aris; rac, Cveni azriT, namdvilad asea. yuradRebas qarTvelur enaTa Sesatyvisoba ipyrobs: qarTuli kac-i megrulSi koC-i va- riants iZleva; `g~ fonema TiTqos arsad Cans, magram anTropo- nimi `goCa~ (*koC-a) xom imisi dasturia, rom dasaxelebul fu- ZeSi k <–> g monacvleoba ueWveli faqtia. `c~ sqesis, rogorc nayofierebis saSualebis, aRmniSvneli leqsikuri mniSvnelobis mqone fonema moCans sityvaSi `muc-el- i~//saalerso _ `buc-ula~//*buc-el-i. Tu winapoziciuri Tan- xmovani `b~ aq uasakoTa (zrdadausrulebelTa) klasis aRmniS-

445 vneli morfologiuri niSania (iv. javaxiSvilis TeoriiT), ro- melsac xSirad sxvadasxvagvari vokalizaciiT vxvdebiT qarTve- lur enebSi (bavSvi, beli, boCola..), maSin `c~ gvrCeba. swored is fonema, romelisaTvisac Cven uZveles etapze nayofierebis (aq: nayofis) Sinaarsis gamoxatvis funqcia vivaraudeT. amave rigSi unda idges leqsema `vac-ic~, rogorc gamnayofi- erebeli mamali Txa. Tu kvlav iv. javaxiSvilis klasTa Teoriis gamziareblebi viqnebiT, maSin wina v- mamakacTa klasis mawarmo- ebel formantad unda moviazroT, xolo [a]-c Zireuli nawili _ sqes-nayofobis aRmniSvnelad. aseTive viTareba gveqneba, ro- gorc zemoTac vTqviT, zmnur fuZeebSi:[mi]s-c-a, e-c-a da misT., romlebic Tanamedrove qarTulenobriv sivrceSic gamoiyeneba sqesobrivi kavSirebis aRmniSvneli moqmedebebis gamomxatvel formebad, oRond isini enis leqsikis vulgarul nawils warmoadgenen. da kvlav, Tu `kac-i~//adamiani da `gac-i~ erTi da igive fuZea, romelic nayofirebis aRmniSvnel adamianur sawyiss gulisxmob- da, maSin RvTaebis arsobis gansazRvra ar unda gagviWirdes _ am yvelafers nayofierebis, eresis mfarvelobasTan mivyavarT, romelsac sxva danarCen funqciaTa garda siyvarulis mfarve- lobac ekisreba. n. mars SeuniSnavi ar darCenia, rom `TviT dasaxeleba ga jer kidev bibliis qarTul teqstSic iyo naxsenebi, sadac igi mos- kovur gamocemaSic SenarCunebulia. ga-s, rogorc RmerTis an kerpis dasaxeleba gvxvdeba samuelis anu mefeTa pirveli wignis qarTuli Targmanis meSvide TavSi orjer, mesame da meoTxe mux- lSi da orjerve astartas kerpebis Sesatyvisad~ (mari 2009: 85). ak. gelovanis mier Sedgenil `miTologiur leqsikonSi“ astartas Sesaxeb naTqvamia, rom igi aris `finikiuri da siriuli, qanaanelTa da saerTod aziuri RvTaeba, simaRleTa qalRmerTi, bunebis nayofierebis mfarveli, siyvarulisa da qorwinebis, ag- reTve cisa da mTvaris qalRmerTi, romelsac miwis sinotividan, wylidan SeeZlo sicocxlis ZalTa aRmoceneba. aseTi unariT isargebles berZnebma, maTTvis ucxo mZime samoseli Camoaciles da aqcies siyvarulis mSvenier qalRmerTad _ afrodited, ro- melic zRvis qafidan aRmocenda~ (gelovani 1983: 80); xolo e. meletinskis redaqtorobiT gamocemuli rusul enaze Sesrule- bul `miTologiur leqsikonSi~ dazustebulia, rom astarta `dasavleTsemitur miTologiaSi planeta veneras ganasaxierebs, is aris siyvarulisa da nayofierebis RvTaeba, mebrZoli qal- RmerTi~; da, rac Cvens SemTxvevaSi Zalian sayuradReboa, `ro- gorc Cans, iTvleboda dasavleTsemituri astaris meuRled~ (meletinski 1990: 69). uZvelessemitur RvTaeba astartas asiri- ul-babilonur RvTaeba iSTarTan aigiveben. saerTod, finiki-

446 elebsa da sirielebSi ZiriTad kac_RvTaebad vaali//baali mi- iCneoda, qalRmerTi ki astarta iyo. misi kepisadmi Tayvaniscema uZveles epoqas ukavSirdeba da sakmao gavrcelebas hpovebs mTel rig xalxebSi. cnobilia, rom ebraelTa mefe `solomonmac ki SemoiRo misi Tayvaniscema ierusalimSi~ (nikifori 1990: 69); magram saqme is aris, rom astartas samSoblod Sumerul-aqadu- ri panTeonia miCneuli, saidanac is jer finikielTa, Semdeg bev- ri sxva xalxis kulturaSi axerxebs SeRwevas (Crd. siriaSi aRmo- Cenil teqstebSi _ Cv. w-mde XIV s. _ ukve moxseniebulia, ro- gorc aSerax-i (Asherah), aSerati, aStarti da sxv. amgvarad, as- tartas deda samSoblod samecniero literaturaSi mesopota- miaa dasaxelebuli, sadac Sumerebs, bunebrivia, semitur tomeb- Tanac hqondaT sxvadasxva saxis (ZiriTadad savaWro) urTier- Toba, rasac kulturis gavlenac emateboda. rogorc cxadad Cans, RvTaeba `gaci~ marTlac astartaa _ kerpi, romelic aucileblad qalia, oRond ara finikiur-asi- riuli sivrcidan mosuli, aramed Tavisi Zireuli samSoblodan _ mesopotamiidan _ ariuli samyarodan; amitom gvizustebs `moqcevaჲჲ ÁqarTlisa ~-s avtori azo `arian qarTlidan~ modis da `Tana hyvandes kerpni RmrTad _ gaci da ga~-o. `gac~ da `ga[t]~ rom finikiuri da asiriuli enobriv-eTnikuri (vgulis- xmobT semiturs) arealidan gadmogveRo, maT semituri saxelde- bani wamohyvebodaT: aSeraxi//aSerati da misTanani, magram, Cans, rom ase ar iyo. enobrivad arc `gaci~ da arc `ga~//`gaem~//`gati~ ar miemarTebian `astartas~ an `astarts~, samagierod, msgavsebas evropuli enebis god//gott-Tan namdvilad amJRavneben; Tumca ar gamovricxavT, rom am TvalsazrisiT Tavisi wili zegavlena se- mitur enebsac hqondaT. `astarta~ planeta `veneras~ Sesatyvisi RvTaeba iyo, igi erT-erT ciur sxeuls aRniSnavda, amitom misi saxeli svanur enaSi varskvlavis aRmniSvnel leqsemad unda daleqiliyo _ svan. `antyuasg~_ qarT. `varskvlavi~ (berZ. `as- tra~). agreTve sagulisxmod gveCveneba qarTvel erisTavTa sa- kuTari saxelebis `aSot’is~ > *`Sot’is~, anu `SoTa’s~ (Sdr. siri- uli aStart-i), agreTve `aSoTan-isa~ da `arSuSas~ dakavSireba finikiur-siriul enobriv variantebTan. kvlav `astartas~(//`astertis~) Sesaxeb _ nayofierebis qal- RvTaeba, aqaduri panTeonis centraluri figura, romelic inane’s _ `cis dedis~ _ Sumeruli panTeonis siyvarulisa da na- yofierebis RvTaebis identuria. Cveni azriT, msgavsebas amJRav- nebs mcxeTis `gac~-Tanac; da Tu es msgavseba ki ara, igiveobaa, maSin `gac-i~ `cis dedacaa~, rogorc nayofierebis zevidan dam- badeblisa. am logikiT qarTvelur enebSi leqsikis kidev mTeli wyeba amotivtivdeba, romlebSic isev T+s.>c fonemas gamogva- yofinebs: c-a [svan. de-c] (*mTavari menayofe = `deda ca~), cu-ar-

447 i > cv-ar-i (*ciuri nami), cu-en-a > cv-en-a (zemodan qvemoTa moq- medeba, *rogorc RvTaebri nayofierebis madli)... miwaze ki: cu- r-i (rogorc miwieri cvris dambadebeli), cu-ed-an-i ( unayofo) > aqedan: cveTa, winadacveTa da sxv. T. gamyreliZisa da v. ivanovis cnobil naSromSi `indoevro- puli enebi da indoevropelebi~ vkiTxulobT: `saerToindoev- ropuli panTeonisaTvis ueWvelad aRdgeba sul cota ori Ziri- Tadi RvTaeba, romlebic kanonzomier Sesatyvisobebs iZlevian Zveli indoevropuli enebis dialeqtebSi rogorc gamoxatule- biT, ise _ Sinaarsobriv planSi~ (gamyreliZe... 1984: 791). saqme is aris, rom panTeoni, romelic `moqcevaÁ qarTlisaÁ~-s qronikis mixedviT `arian-qarTlidan~ mosuli azosTvis `mamapapuri~, anu qarTulia (am sityvis farTo gagebiT), rogorc zemoT aRvniS- neT, aseve ZiriTadi RvTaebebis orwevrovani sistemis saxe aqvs. amaTgan, `gaci~ daaxloebiT igivea, rac uZveles babilonelTa kulturaSi `astartas~ saxiT Cndeba. is Tavisi funqciebiT saer- ToqarTuli sinamdvilis uZveles etapze mTavari [qal]RvTaeba unda iyos da ara _ mamakaci; xolo misi funqciebi daxloebiT iseTive, rogoric T. gamyreliZesa da v. ivanovs erT-erTi RvTaebisaTvisa aqvT aRdgenili; es funqciebia: 1. umaRlesi RvTaeba; 2. naTeli dRisa da mzis RvTaeba; 3. RvTaeba, romelic iTanxmebda qurumis funqcias; 4. nayofierebis mfarveli RvTa- eba (gamyreliZe... 1984: II,794). CamoTvlil funqciaTagan mesame, anu `qurumTa mfarveloba~ SeiZleba ramdenadme eWvqveS davaye- noT, mxolod imitom, rom Cven dRes dabejiTebiT amis mtkiceba ar SegviZlia, rasac ver vityviT danarCen funqciebze. `c~-fo- nemian fuZeTa (ca, curi da sxv) da TviT `c~ afrikatis Sedgeni- lobam (T[e]s > Tesli, na-Tesavi da misT.) cxadi gaxada `gac~ RvTaebis gavlenis sfero da gvafiqrebina, rom igi warmarTul panTeonSi mTavari menayofe _ `ciuri da miwieri Teslis~ um- Tavresi arsTgamrige RvTaeba unda iyos. calsaxad naTelia is- ic, rom qarTuli warmarTuli panTeoni Tavisi arsiT mcireazi- uli kulturis ganuyofel nawilad unda moviazroT.

damowmebani:

axvlediani 1990: axvlediani g. zogadi fonetikis safuZvlebi. Tb.: sulxan-saba orbelianis sax Tbilisis sax. pedagogiuri universitetis gamomcemloba, 1990. bibliuri enciklopedia 1990: Библейская Энциклопедия (Репринтное изд.). Архимандрит Никифор. М.: «Терра», 1990. gamyreliZe... 1984: Гамкрелидзе Т. В., Иванов В. В. Индоевропейский язык и индоевропейцы, в двух томах. Тб.: изд. ТГУ, 1984.

448 gelovani 1983: gelovani a. miTologiuri leqsikoni. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1983. evstaTi mcxeTeli 1946: `martÂlobaÁ evstaTi mcxeTelisaÁ~. _ `Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia~ (Sedgenili sol. yubaneiSvilis mier). Tb.: Tsu gamomcemloba, 1946. `vefxistyaosani~ 1966: rusTveli, SoTa, `vefxistyaosani~ (saiubileo gamocema). Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1966. kekeliZe... 1987: kekeliZe, k., baramiZe al. Zveli qarTuli literatu- ris istoria [V_XVIIIs.s.]. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1987. luka 1979: `qarTuli oTxTavis ori bolo redaqcia~ (teqsti gamosca da gamokvleva daurTo iv. imnaiSvilma). Tb.: Tsu gamomcemloba, 1979. maTe 1979: `qarTuli oTxTavis ori bolo redaqcia~ (teqsti gamosca da gamokvleva daurTo iv. imnaiSvilma). Tb.: Tsu gamomcemloba, 1979. mari 2009: mari n. `wminda nino~. warmarTuli saqarTvelos RmerTebi Zveli saqarTvelos wyaroebis mixedviT. Tb.: `meridiani~, 2009. miTologiuri leqsikoni 1990: Мифологический словарь. Мелетинский Е.М., (гл. ред.). М.: «Советская Энциклопедия», 1990. `moqcevaÁ qarTlisaÁ~ 1979: Satberdis krebuli (X saukunisa, gamosace- mad moamzades b. gigineiSvilma da el. giunaSvilma). Tb.: `mecniereba~, 1979. orbeliani 1991: orbeliani s.-s. `leqsikoni qarTuli~. t.I. Tb.: `merani~, 1991. fenrixi... 2000: fenrixi h., sarjvelaZe z. qarTvelur enaTa etimolo- giuri leqsikoni. Tb.: s-saba orbelianis sax. Tbilisis saxelmwifo peda- gogiuri universitetis gamomcemloba, 2000. qegl 1958: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni (rvatomeuli). t. V. (Ciqobava a. _ redaqtori). Tb.: saqarTvelos ssr mecn. akad. gamomcem- loba, 1958. yubaneiSvili 1946: yubaneiSvili s. Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia. Tb.: Tsu gamomcemloba, 1946. `SuSanikis wameba~ 1946: `martÂlobaÁ SuSanikisi~, krebulSi: `Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia~ (Sedgenili sol. yubaneiSvilis mier). Tb.: Tsu gamomcemloba, 1946. javaxiSvili 1960: javaxiSvili i. qarTveli eris istoria. wigni I, Tb.: Tsu gamomcemloba, 1960.

449 MARINE TURASHVILI Georgia, Tbilisi Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Modern Memorative and Fabulative Mythological Traditional Narratives

Memorative and fabulatuve mythological traditional narratives, as indepen- dent specific genres of the folk prose, were introduced into the Georgian Fol- klore in the 90s of XIX century. It was time when in Europe and Russia a great attention was paid to these genres by folklorists. Lena Tabatadze relates: “he is going and somebody is calling his name and asking: “where are you going? Where are you going?” My husband came home, went to bed” (Fa1k1em022vf022 T.K. 26:13). These types of narratives keep traces of low mythological complex of beliefs and have universal character.

Key words: Folklore, Mythology, Imps, Memorative, Fabulative.

marine turaSvili saqarTvelo, Tbilisi SoTa rusTavelis qarTuli literaturis instituti

Tanamedrove memoratuli da fabulaturi miTologiuri gadmcemebi

sazogadoebrivi urTierTobis ganviTarebasTan erTad qar- Tuli miTologia sxvadasxva formiTa da saxiT viTardeba. masSi asaxulia yvela is miTosuri warmodgenebi, rac dakavSirebulia totemistur, animistur, magiur, zoomorful, treiomorful Tu anTropomorful warmodgenebTan. amasTan, qarTuli miTo- logia viTardeboda rogorc aRmosavluri, ise dasavluri miTologiis ganviTarebis paralelurad. iv. javaxiSvilma pirvelma ganixila winaqristianuli qarTu- li warmarTuli miTo-religiuri Semoqmedeba da gamoTqva mo- sazreba qarTuli miTologiuri panTeonis, RvTaebaTa ufros- umcrosobis, mnaTobTa Tayvaniscemis, bunebis gaRmerTebis, xeTa Tayvaniscemis da a. S. SemorCenili gadmocemebis Tavdapir- vel saxesa da problemebze (javaxiSvili 1928: 89-90). istoriul-eTnografiul-folkloruli masalis siRrmise- uli SeswavliT mkvlevari askvnis, rom zogadqarTuli RvTaebe- bis (mTvare, wminda giorgi, elia da sxv.) garda arsebobdnen `sa-

450 TavisTavo saTemo RvTaebebi~ (kopala, iaxsari, kviria da sxv.), lokaluri, sxvadasxva sameurneo saqmis gamgeblebi (, mese- fi, Winka, tyaSmafa, oCompitre da sxv.) zoomorfuli (wminda cxovelebis), teriomorfuli (oCokoCi, oCompitre) da meziris (ojaxis mfarveli RvTaebis) kultebi (javaxiSvili 1928: 33-136). aRmosavleT saqarTvelos miTologiuri gadmocemebis mkvle- vari prof. T. oCiauri miiCnevs, rom mTaSi gadmocemas ZiriTa- dad WeSmaritad momxdari ambavi udevs safuZvlad, rac iZleva imis aRniSvnis saSualebas, rom miTologiuri gadmocemebi, rom- lebic ukve zRaprul elfers atareben, Tavdapirvelad andre- zis bunebis unda yofiliyo. mkvlevari miiCnevs, rom realurad momxadari ambavi xelsayreli pirobebis SemweobiT miTiur Tqmu- lebad iqceva da Tu mas cxovrebaSi Sesatyvisi masala moeZebneba realuri sawyisebis kvlevis SesaZlebeloba gveZleva (oCiauri 1967). prof z. kiknaZe miToss azrovnebis gansakuTrebul tipad mi- iCnevs, romelic mxatvruli asaxvisagan sinamdviliT gansxvavde- ba, ramdenadac mas sagnebisa da movlenebis igiveobis danaxva surs (kiknaZe 2008: 53-72). kavkasielTa folklorSi qarTuli masalis paraleurad mi- Tologiur gadmocemebs ikvlevs prof. q. sixaruliZe. mkvlevari gansakuTrebulad gamoyofs xalxur masalaSi Semonaxul nayo- fierebis qalRmerTTan dakavSirebul miTsa da rudimentebs, kerZod, mamakacis, qalRvTaebisa da diasaxlisis ritualur kavSirs da aRniSnavs, rom kavkasiaSi mosaxle xalxTa folklor- Si am saxeTa da elementTa erTgvarovneba da masTan dakavSire- buli ritualebi saerTo unda yofiliyo mTel kavkasiaSi (sixaruliZe 2010: 9). amjerad ganvixilavT memoratul da fabulatur miTologi- ur gadmocemebs. radgan, amgvari miTologiuri gadmocemebi, rogorc xalxuri prozis specifikuri Janri SedarebiT axalia da pirvelad qarTul folklorSi Tavisi avtonomiuri uflebiT XIX saukunis 90-ian wlebSi Semovida. am Janris did mniSvnelo- baze swored aRniSnul periodSi iqna yuradReba gamaxvilebuli rogorc evropul, ise rusul folkloristikaSi. qarTul samecniero literaturaSi miTologiuri gadmoce- mebis amgvari saxeldeba prof. ap. canavas saxels ukavSirdeba. mecnieri aRniSnavs, rom: `memoratuli da fabulaturi miTuri gadmocemis Sesatyvisi qarTuli termini ara gvaqvs. rusul folklorSi memoratul gadmocemas Seesabameba `biliCka~, xolo fabulaturs `bivalSCina~ (canava 1992: 8). aRsaniSnavia, rom rusul da evropul folkloristikaSi me- moratuli cru rwmenebi da fabulaturi cru rwmenebi arazRap-

451 ruli prozis iseTive Janria, rogorc gadmocemebi, legendebi da a. S. riTi gansxvavdeba memorati fabulatisgan? memoratSi Txroba erTplaniania da araa garTulebuli. aq mTavaria rodisRac momxdari namdvili ambavi, romelic nakle- bad Seicavs mTqmelis mxridan Txrobis ostatobas. xolo rac ufro rTuldeba ambavi, e. i. Txroba xdeba mravalplaniani, memo- rati fabulatSi gadadis da SesaZlebelia zRapradac iqces. am etapze Cven SevexebiT memoratuli da fabulaturi miTo- logiuri gadmocemebis iseT teqstebs, sadac mavne sulad Winka gvevlineba. sulxan-saba orbelians Tavis leqsikonSi am miTologiuri personaJis saxeli ganmartebuli aqvs Semdegnairad: `[Winka n. Wimka]. Wimka macdurad ityvian glexni Z. neradini macduris(a) C. n. neradini, qaji. haeris mcveli~ (`Wimka~ 1993: 402- 403). Tavis mxriv neradini ganmartebuli aqvs rogorc Wimka: `neradini Wimka ZABCDE~ (`neradini~ 1991: 590). CvenTvis saintereso saarqivo teqstebis kvlevisas cxadi gaxda, rom qarTuli fabulaturi da memoratuli miTologiuri gadmocemebis Cawera ZiriTadad XIX saukunis 80-iani wlebidan iwyeba, Tumca, mogvepoveba ufro adrindeli, 1953 wels onis raion sof. glolaSi Cawerili teqsti. saarqivo Canawerebis mi- xedviT ori teqsti uTariRoa, magram teqstis analizi cxad- yofs, rom es Canawerebi 1930-1959 wlebSia gakeTebuli, radganac isini daculia folkloris arqivis e. w. adridel fondSi, romelic swored am wlebiT TariRdeba. am personaJis kvlevisas gasaTvaliswinebelia ramdenime saki- Txi: adgili, sad cdiloben isini adamianTan Sexvedras, rogore- bi arian garegnulad xalxis warmodgenaSi, weliwadis ra peri- odSi aqtiurdebian, riTi SeiZleba gadadgildebodnen, ra fun- qcia akisriaT, ra SedegiT mTavrdeba adamianTan misi urTier- Toba, rogor SeiZleba daicvas misgan adamianma Tavi da ra vi- Tarebaa dRes, rogoria Tanamedrove adamianis midgoma am personaJisadmi. Winkebis sadgomad adamianTa sacxovrebeli saxlebis axlos, Releebi, sxvadasxva bneli, mivardnili da naZraxi adgilebi iTvleba: `gamigia, ro eg Rele ari isi, ro eZaxian, raRacis is ario, na- wyevari is ario. sxvaTa Soris sxvasac hqonebis aseTi is, ro e. i. maq raRaca unaxiaT. viTom mosdevdaT raRaca, ra vici. me axla ki minaxia, mara ki iZaxoden: _ ai is ario, nakrZali is ario ai Releo.

452 axla gawmendilia, mara maSin burdebi iyo da wyali modioda. axla gawmendilia, mara maSin aqedanac, iqidanac mere dasaxl- dnen mageni. manda su burdi iyo. manda, maseT adgilzeo, naZraxi adgilia~ (fa1k1em022vf022 t.k.27:44wT.). Winka xalxis warmodgenaSi patara tanisaa, umetes SemTxvevSi ki adamianis saxiT evlinebian: `sayaneSi viyavi da movdivar saxlSi. saRamo droi ari. erTi TavwiTela gogo mjdara buCqze, CariRelesTan. ukavia mamali xelSi~ (fai376-1 gv53). wiTelTmianad aRwers Winkas mTqmeli turZilaze konstanti- ne, romelsac Tavad Sexvedria igi: `Winka pataraa wiTelTmiani. adamianis formis hqonda yve- laferi~ (fas381-1 gv28-2). sxva variantis mixedviT vanis raion sof. sulorSi mcxovreb vinme zuraba xurciZes bevri saqoneli hyolia. daukargavs Ro- rebi da maT mosaZebnad wasuli gaCerebula tyeSi, aunTia cecx- li mWadis gasaficxeblad da roca wylis mosatanad wasula: `ro gedmeexedna Relis pirze amodian patar-patarani, ro- gorc jaris kacebi, erT planze gamowyobili, pawawina kepkebiT~ (fai376-1 gv42). `adamianis msgavsi hqonda xeli, fexi, tani, saxe mxolod Zali- an pata iyo~ (fas381-1 gv37-2). `tanad Zalian patara, TmebCamoSlili yofila da Zlier Sine- bia ZaRlebis~ (fas381-1 gv38). wylis wisqvilSi marto myof mTqmelis biZas, roca safqvavis Casayrelad gasuli ukan mobrunebula, sami Winka daxvedria: `sami Winka Semosula da Camomsxdaran. garegnobiT Zalian patara tanisani yofilan. adamianis tanis formiT~ (fas381-1 gv15). saxelganTqmul monadire Caxvasac maSin estumra sami Winka, roca tyeSi SemoaRamda da nanadirevi gareuli ixvebis Sesawva- vad ceclxs anTebda. meliton kelenjeriZis mier Cawerili es uTariRo teqsti erT-erTi Zveli variantia, romelic mniSvne- lovania im mxrivac, rom yvela danarCeni teqstebi Tu proza- ulia, mxolod es variantia narevi. xelnaweris mixedviT Caxvas- Tan misuli Winkebi xeze sxdebian da eubnebian:

`Caxva samsa ixvsa swvavs, erTs Sen gaWmevs, erTs me maWmevs, erTs Suaze gagvinawilebso~ (faa07370).

Tavis mxriv Caxvac leqsad pasuxobs maT:

`arc Sen gaWmev, arc Sen gaWmev, arc Suaze gaginawileb~ (faa07370).

453

sxva variantis mixedviT mTqmeli Winkas `nadiris~ saxiT war- mogvidgens: `Winka nadiria, dRe ver naxulob~ (fai376-1 gv54). meore mTqmels avi suli TiTqos katis saxiT evlineba: `erTxel vici, ro, ro gamovedi gadamiara raRacam. momiara raRacam fexebTan, raRacam, rogorc ai kata ginaxia xo?! ase ga- mexaxuna fexze da movedi saxlSi. movedi saxlSi da enas ver viRebdi~ (fa1k1em022vf022 t.k.28:30wT.). teqstebis garkveul nawilSi kargad Cans dro, Tu weliwadis ra periodSi gamodian es mavne miTologiuri personaJebi adami- anebis SesaSineblad: `dRe ver naxulob. Rame, Winkaobis kviraSi gamodian Rame. wifobis Tve rom moawevda da giorgobisTve rom Tendeboda. am TveebSi ari~ (fai376-1 gv42). zemoT naxsenebi zuraba xurciZec dakarguli Rorebis mosa- Zebnad swored: `Winkaobis kvireSi (noenberSi, naSvidnoembrals awi) wasula...~ (fai376-1 gv42). aRsaniSnavia, rom am arsebasTan kavSirSia cxenic. teqstebi- dan dgindeba, rom es boroti arsebebi umetes SemTxvevaSi cxe- niT gadadgildebian. TiTberia ermile ambobs, rom Winkebi ara marto cxenze jde- bian, aramad awvaleben kidec maT: `moaxteboda cxens, fafars uCeCavda, awvalebda~ (fas381-1 gv37-2). 75 wlis mTqmeli veriCka xurciZe-dvaliSvilisa yveba: `babuaCems... cxeni yolia, bedauri, imis moimede yofila babuCemi. _ Semomijeqi cxenzeo _ uTxra babuam. Semoujda cxenze. mere moxvia welSi xeli da moyva WiSkramde. rom modis cxeni, ise mZimed modis, rom kriWi-kriWi gadis unagirs. ise mZimea. exla mevida cxenma WiSkarze. man unda Ceiyvanos WiSkarSi, igi raca yavs zurgze mokidebuli. magram axla gadmoxta aman da wevida. mouSva welSi xeli. aiwia da cxenma msubuqad geiara. aRaraa Winka~ (fai376-1 gv22). erT-erTi variantis mixedviT Winka cxenze Semoaxteba da saxlSi miyveba domentis: `vinme domenti Turme tyiT saxlSi rom brundeboda, xSirad esmoda Zaxili. erTxelac cxens Semoxtomia Winka da Tan wamoyo- lia~ (fas381-1 gv38). xSirad ise xdeba xolme, rom Winkebi iparaven cxenebs da Tav- dauzogavad aWeneben. mepatrone amas cxenis daRlilobiT da

454 kisersqvemoT ganaskvuli fafriT xvdeba, rasac fexebisgasayre- lad iyeneben Winkebi. Winkebma yovelTvis ician ras fiqrobs adamiani. rodesac erT-erTi mewisqvile mis daWeras da saxlSi, bavSvebTan wayvanas gadawyvets, Winka eubneba: `vici rasac fiqrob da arc eg gamogivao~ (fas381-1 gv315). Winkebis mTavari funqcia adamianis Wkuidan SeSlaa, saxels eZaxis da cdilobs mis kontaqtSi Semoyvanas: `miZaxis saxels raRac da ra aris ar vici da damiyvira kidevac. xan gaicinebs da iZaxis: _ Teofine, xan Talikia, xan dariCqine~ (fai376-1 gv22). 2009 wels lagodexis raion sof. yarsubanSi Caweril zepir istoriaSi lena tabataZe mogviTxrobs qmarze, romelsac Winka Sexvda gzaze da Zalian SeaSina: `modis es da mosdevs viRac ukan da uZaxis saxels: `sad midi- xar? sad midixar?~ uZaxis Turme saxels. ro movida saxlSi xo, dawva. patara xani gevida da wixlebs artyavs sawols: `sad modi- xar aqao, raze modixar aqao?!~ eCxubeba viRacas~ (fa1k1em022 vf022 t.k.26:13wT.). adamiani WinkasTan Sexvedris dros daculi im SemTxvavaSia Tu icis, rom xma ar unda gasces. samegreloSi Cawerili teqstis bolos mTqmeli dasZens: `ar SeiZleboda WinkebisTvis xmis gacema. Torem Wkuidan ga- daacdendneno adamians~ (fas381-1 gv15). TiTberia ermiles monaTxrobis mixedviT, roca burdRus Winka Sexvda, swored iman gadaarCina, rom icoda, xma ar unda ga- eca misTvis: `Winka vinme burdRus eZaxda Turme magram burdRu pasuxsa ara scemda, vinaidan icoda Tu pasuxs gascemda Winka mas gaagi- Jebda~ (fas381-1 gv37-2). mamis monayols yveba samegreloSi Caweril teqstSi CargaZe leo: `gzaze momsdevda da melaparakeboda, xma ar gaveci, vicodi, rom ar SeiZleboda. erTi sami kilometri msdia, Tan mekiTxebo- da, xmas ratom ar mcemo, mainc rom ar vupasuxe, Tavi gamaneba da wavidao~ (fas381-1 gv44). Winkebs Zalian eSiniaT cecxlis. Tu adamiani muguzliT da- emuqreba, is maSinve garbis misgan da Tavs anebebs: `burdRum daavlo muguzals xeli da Winkas uTavaza. _ dobWvio burdu si Wyvadilo, dobWvio! akivlda Turme Winka~ (fas381-1 gv37-2). turZalaZe konstantines monayoliT cxadi xdeba CvenTvis, rom wiqvilSi myofi qalic muguzlebis SemokvriT gadairCens Tavs Winkasgan:

455 `wiqvilSi iyo erTi qali. erTxel RamiT cecxli enTo, Semovi- da Camoujda win Winka, aiRo qalma muguzali da Semokra. Winka gaiqca yviriliT: _ vai magda, magda, damwvio?~ (fas381-1 gv28-2). amrigad, Winkebis, mesame saxis avi sulebis mTavari daniSnuleba adamianis vneba, misi Wkuidan SeeSlaa, Tu adamianma icis masTan qcevis zemoT aRniSnuli meTodebi, verafers avnebs, Tu ara da mas sicocxlis bolomde an garkveuli periodis ganmavlobaSi aavadebs. `sinamdvileSi mas mere Cemi meuRle gaxda Zalian cudad. SiSe- bi hqonda. marto saxlSi ver rCeboda. gavdiodi _ gamyveboda, patara bovSviviT. sami weli Zaan cudad iyo. sam weliwadSi mere miTxres, ro: _ zRvaze weiyvaneo, haeri gomoucvaleo. eqimebSic damyavda, sairmeSic viyaviT, mere zRvazec davdiodiT. _ zRva uxdeba saerTodo. da gamovida mere mdgomareobidan. SiSebi aRar hqonda imis mere. ai, rac iq gadmovida im Releze~ (fa1k1em022vf022 t.k.26:29wT.). lagodexis raionSi, sof. yarsubanSi Cawerili erT-erTi teq- stis mixedviT ki SeSinebuli mTqmeli Semdegnairad inkurneba: `movedi saxlSi. movedi saxlSi da enas ver viRebdi. ver vla- parakobdi da Cemma dedamTilma saceri roa xo ici?! saceri, sa- cerSi gamaxeda da devilaparake me. esec, esec SemTxveviT, esec Semxvedria, aseTi raRaca. _ gaixede sacerSio. hoda, gevixade sacerSi. ver viRebdi, ver viRebdi, vluRlu- Rebdi, ver viRebdi xmasa. hoda, rogorc gevixede sacerSi da vi- yavi, CamoiRo mere es saceri da devilaparake Cveulebriv~ (fa1k1em022vf022 t.k.28:27wT.). ra viTarebaa am mxriv dRes, rogoria Tanamedrove adamianis cnobierebaSi es avsuli da masTan damokidebuleba? rogorc zemoT aRvniSneT Winkebi adamianebs ZiriTadad uda- bur, gauval adgilebSi xvdebian da cdiloben maT Secdenas, mag- ram rogorc ki es adgilebi sufTavdeba da xalxi saxldeba, mavne sulebi maSinve toveben maT. amis dadastureba SegviZlia 2009 wels Cawerili zepiri istoriis mixedviT: `naZraxi adgili iyo maSina, axla gakafes magi, Tore iseTi is iyo, imxela wyali modioda maqi. mere xidi ar iyo, wyalSi gadi- odnen. mere kide saxlebi ki ar iyo aqa, axla dasaxldnen. aqeda- nac iqidanac sul is iyo, ekal-burdi. axla kaco gawmendilia da gzaa Cveulebriv~ (fa1k1em022vf022 t.k.27:44wT.). `aq ai, Cven ro vcxovrobT, maq adre burdebi iyo. ase ki ar iyo gakafuli, burdebi iyo~ (fa1k1em022vf022 t.k.27:27wT.).

456 ra Tqma unda, dResac arian erTis mxriv adamianebi, romel- Tac realurad SexvedriaT Winka da sakuTar Tavze gamoscades an ar gamoscades am miTologiuri personaJis mier miyenebuli vneba da meores mxriv, adamianebi, romelTac sxvisi ambavi ga- ugoniaT da mexsirebaSi atareben mas. yuradReba gasamaxvilbelia is faqti, rom am miTologiuri personaJis saxels xalxi metsaxelis funqciiT xmarobs da mas cqvitis, mardis da moxerxebulis mniSvneloba aqvs miRebuli (mag.: `Winka gogo/biWi~). amrigad, fabulaturi da memoratuli miTologiuri gadmo- cemebis safuZvels realuri ambavi da am ambis xalxis fantaziis mier `Seucnobel-xelovnebiTi wesiT~ gadamuSavebuli movlene- bi Seadgens. masalis kvlevam cxadyo, rom am tipis gadmocemebSi Semonaxu- lia is uZvelesi warmodgenebi, romlebic `dabal miTologiur~ rwmenaTa kompleqsiTaa Sepirobebuli da universalur xasiaTs atarebs. es miTologiuri personaJebi adamianebs vnebis misayeneblad evlinebian oqtombris meore naxevridan noebris Sua ricxvebam- de. maTi mTavari funqcia adamianisTvis vnebis miyenebaa da Tu adamianma icis masTan qcevis umTavresi ram, xmis gaucemloba, maSin is mas verafers avnebs. ganxiluli masalidan naTelia, rom dResac, Tanamedrove xalxis yofasa da mexsirebaSi, Semonaxulia fabulaturi da me- moratuli tipis miTologiuri gadmocemebi, romelTac garkve- uli kvali (umetes SemTxvevaSi cudi) datoves maTze.

damowmebani:

kiknaZe 2008: kiknaZe z. qarTuli folklori. Tb.: Tbilisis universi- tetis gamomcemloba, 2008. orbeliani 1991: orbeliani s.-s. `neradini~. leqsikoni qarTuli, I. Tb.: `merani~, 1991. oCiauri 1954: oCiauri T. qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istori- idan. Tb.: saqarTvelos mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1954. oCiauri 2010: oCiauri T. miTologiuri gadmocemebi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi. Tb.: `mecniereba~, 1967. sixaruliZe 2010: sixaruliZe q. kavkasiuri miTologia. Tb.: `kavkasiuri saxli~, 2010. sixaruliZe 2010: sixaruliZe q. erTi ucnobi miTisa da masTan dakavSi- rebuli ritualis rudimentebi kavkasielTa folklorSi. qarTuli folklori. 5 (XXI). Tb.: literaturis institutis gamomcemloba, 2010. qarTuli xalxuri... 1991: qarTuli xalxuri sityviereba, megruli teqstebi, II. Tb.: Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1991.

457 orbeliani 1993: orbeliani s.-s. `Winka~. leqsikoni qarTuli, II. Tb.: `merani~, 1993. canava 1980: canava a. miTosuri saxe da folklorul-literaturuli urTierTobis zogierTi aspeqti. qarTuli folklori, X, folklori da literatura (masalebi da gamokvlevebi). Tb.: `mecniereba~, 1980. canava 1992: canava a. qarTuli miTologia. Tb.: `merani~, 1992. canava... 1998: canava a., wulaia j. saubrebi qarTul miTologiaze. Tb.: `lomisi~, 1998. javaxiSvili 1908: javaxiSvili i. qarTveli eris istoria. I. Tb.: T.p.i. TumaniSvilis gamocema, 1908.

saarqivo Canawerebi

SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis folkloris arqivi: fa0 klc065, faa00226, faa07370, fai376-1 gv22, fai376-1 gv42, fai376-1 gv53, faq380 128, faq380 151, faq380-1 566, fas243 gv129, fas381- 1 gv15, fas381-1 gv21-1, fas381-1 gv28-2, fas381-1 gv37-2, fas381-1 gv38, fas381-1 gv44, fav1/2 35040-117. SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis folkloris arqivis monacemTa baza: http://titus.fkidg1.uni-frankfurt.de/database/folkarch/ query. htm#inpform – ID 23588, 21384, 5589, 17011, 16641, 17243, 20132, 16012, 16766, 21955, 17691, 18040, 18030, 17479, 17485, 18034, 11889 - 22.09.2011, 15:30 sT.

458