Min. Pirmininkas Popiežių Pakvietė Į Lietuvą
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Eina nuo 1949 Australian Lithuanian Weekly Post Print Approved PP 255003/01774 Kaina – Price $1.50 2013.10.02 Nr. 39 (3362) Sydnëjuje – ðaunus “Baltic Ball” Min. Pirmininkas popieþiø pakvietë á Lietuvà (ELTA) Ministras Pirmi- ninkas Algirdas Butkevièius oficialaus vizito Vatikane metu, per audiencijà pas popieþiø Pranciðkø, kalbëjosi apie dviðalius Lietuvos ir Ðventojo Sosto santykius, Baþnyèios atsinaujinimà Lietuvoje. Susitikime aptarti skurdo ir socialinës atskirties maþinimo bei Europos plëtros klausimai. „Ðventojo Tëvo nuoðirdu- mas ir paprastumas ypaè þavi Lietuvos þmones. Labai verti- Popieþius Pranciðkus ir Algirdas Butkevièius su dovana. name mûsø dviðalius santy- kius su Ðventuoju Sostu. Su didele pagarba uþ Popieþiaus sveikinimus þemaièiø krikðto prisimename Ðventojo Sosto paramà 600 metø jubiliejaus proga ir Lietuvos þmo- sovietinës okupacijos laikotarpiu. Krikð- niø vardu pakvietë apsilankyti Lietuvoje. èioniðkasis tikëjimas padëjo lietuviø tautai Vizito metu Lietuvos Ministras Pirmi- kurti ir stiprinti savo valstybæ, perimti ninkas taip pat susitiko su Vatikano Vals- krikðèioniðkosios Europos kultûrà, suteikë tybës sekretoriumi kardinolu Tarcisio Ber- Ðiø metø rugsëjo 21 dienà Sydnëjaus Lietuviø Klube ávyko “Baltic Ball”, kuriame jëgø pakelti sunkius istorijos iðbandymus”, - tone ir Vatikano sekretoriumi santykiams dalyvavo ne tik lietuviai, latviai ir estai, bet ir bûrys ukrainieèiø, vienas kitas kalbëjo Premjeras. su valstybëmis arkivyskupu Dominique australas, lenkas, vengras ir t.t. Plaèiau apie “Baltic Ball” skaitykite “M.P.” psl. 3. Kalbëdamas su Popieþiumi Pranciðkumi Mamberti. Su Vatikano valstybës vadovais Nuotraukoje – “Baltic Ball” sveèiø grupë sëdi prie ðventiðkai padengtø stalø. Lietuvos Vyriausybës vadovas pasidþiaugë, taip pat aptarti dviðaliai Lietuvos ir Ðven- jog Lietuva yra pasiraðiusi ir ratifikavusi tojo Sosto santykiai, Lietuvos kaip pirmi- Vytautas pagrindinius dviðalius susitarimus dël ninkaujanèios ES Tarybai ðalies vaidmuo, Doniela Lietuvos ávykiø apþvalga Baþnyèios padëties, o pastaruoju metu Rytø partnerystës klausimas. vyksta itin teigiamas Lietuvos Katalikø Premjeras patikino, jog Lietuva itin Kurios dienos ðas, áteikti Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiai, Baþnyèiai atsinaujinimas – per trejus metus vertina Ðventojo Sosto veiklà tarptautiniu ðventinës? holokausto aukos pagerbtos Aukðtøjø Lietuvoje paskirti ðeði nauji vyskupai. lygmeniu ir yra pasirengusi bendradar- Susitikime tai pat kalbëta skurdo ir socia- biauti. Lietuvos Vyriausybës vadovas taip (BNS) Seimas Paneriø memoriale. Vakare Vilniaus Kon- linës atskirties maþinimo klausimais. pat informavo apie Lietuvos pirminin- nepritarë siûly- gresø rûmuose buvo atidarytas IV pasaulio Lietuvos Vyriausybës vadovas padëkojo kavimo ES Tarybai procesà. mui gruodþio 31- litvakø kongresas, á kurá atvyko Lietuvos àjà skelbti ðventi- þydø palikuoniø ið Izraelio, Pietø Afrikos ne diena, bet siû- Respublikos, JAV, Argentinos, Meksikos ir Paroda "1863 metø sukilimo dalyviø gyvenimo lymas ðventine kitø pasaulio ðaliø. Iðkilmingas minëjimas, vaizdai dokumentuose" diena skelbti Vë- skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo lines sulaukë pri- metinëms, veliau buvo buvo minimas Nuo ðiø metø rugsëjo 25 d. Lietuvos mos rengimo, apie politinius ávykius Lie- tarimo. Parla- Seime. Ávairûs renginiai vyko ir kituose mokslø akademijos Vrublevskiø biblio- tuvoje ir Lenkijoje 1859-1862 m. pasako- mentaras E.Ðablinskas argumentavo tuo, Lietuvos miestuose. tekoje veiks paroda "1863 metø sukilimo janèiø iki sukilimo numalðinimà ir pasek- dalyviø gyvenimo vaizdai dokumentuose". kad pasirengimas sutikti Naujuosius metus Ar pradëti tyrimà dël Guantanamo mes menanèiø dokumentø. Ðios parodos Joje pristatomi sukilimo dalyviø raðyti as- tikslas –atskleisti ne paèius istorinius faktus, reikalauja laiko, todël nemaþai þmoniø tà kalinio? meniniai dokumentai (egodokumentai): bet uþ jø esantá þmogø: jo kasdienio gyve- dienà “oficialiais ar neoficialiais bûdais (BNS) Lietuvos prokurorai svarsto, ar dienoraðèiai, laiðkai, prisiminimai. nimo dþiaugsmus ir rûpesèius, asmeninius paverèia nedarbo diena”. vël pradëti ikiteisminá tyrimà dël Guan- Dokumentuose uþfiksuoti faktai ir iðgyvenimus, to meto socialines bei kultû- tanamo bazëje suimto Mustafa al-Hawsawi Pristatydamas ástatymo projektà jis mintys padeda geriau atskleisti ðio istorinio rines aktualijas. Parodoje eksponuojami ne galimo neteisëto kalinimo Lietuvoje. Be to, tvirtino, jog Lietuva, palyginti su Europos ávykio dalyviø asmeninius iðgyvenimus, tik sukilimui vadovavusiø asmenø: Kons- valstybëmis, ðventiniø dienø turi maþiau: ir Saudo Arabijoje gimæs Abu Zubaydah paþiûras, tarpusavio santykius bei vykusius tantino ir Juozapo Kalinauskø, Antano “Daugiau uþ Lietuvà ðvenèiø turi 21 Eu- teigia, kad prieð septynerius metus jis buvo istorinius, socialinius ir kultûrinius procesus. Mackevièiaus, Zigmanto Sierakausko, bet ropos valstybë, tiek pat – ðeðios, maþiau – laikomas Lietuvoje buvusiame slaptame Paroda veiks iki spalio 18 d. ir kitø, maþiau plaèiajai visuomenei þinomø trys”. Lietuva ðiuo metu turi 14 ðvenèiø JAV sulaikymo centre. Á prokurorus su Vrublevskiø biblioteka – viena didþiau- sukilimo dalyviø ir jø ðeimos nariø, artimos dienø, per kurias nedirbama, taèiau ið jø trys pakartotinu praðymu pradëti toká tyrimà siø dokumentinio paveldo saugyklø Lie- aplinkos þmoniø asmeniniai dokumentai. visuomet yra sekmadieniais – Velykø dabar kreipësi trys þinomos tarptautinës tuvoje, kurioje gausu dokumentø, atspin- Dienoraðèiuose, atsiminimuose ir laiðkuose sekmadienis, Motinos ir Tëvo dienos. þmogaus teisiø institucijos. Padëtá komp- dinèiø visus 1863 m. sukilimo etapus. Ði paroda – tai bandymas priminti suki- Minëjimas ir kongresas likuoja tai, kad toks kalinimas siejamas su Kiekvienas besidomintis gali susipaþinti su lime dalyvavusius asmenis, jø mintis ir nuo- Rugsëjo 23 d., Lietuvos þydø genocido kankinimo procedûromis. Kalinimui arba sukilimo istorijà liudijanèiais dokumentais: taikas, lydëjusias link svarbiausio sukilëliø aukø atminimo dienà, sukako 70 metø, kai tardymui buvo parenkami svetimi kraðtai, nuo 1861 m. baudþiavos panaikinimo refor- tikslo – uþ jûsø ir mûsø laisvæ. “L.þ.” vokieèiai likvidavo Vilniaus getà. Minint ðià nes paèiose JAValstijose kankinti ar pan. istorinæ sukaktá buvo suðauktas IV pasaulio nëra legalu. „Þalgirio mûðis” – atkurtas 3D formatu litvakø kongresas. 2009 metais Lietuvoje atlikus parla- mentiná tyrimà dël galimo JAV kalëjimo, Lenkijos animatoriø komanda atliko taip projektas apraðomas internete. Ðioms metinëms skirti renginiai prasi- Ðis projektas lenkø animatoriams tapo buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir áspûdingà darbà – pirmà pasaulyje stereo- dëjo jau rugsëjo 20 d. Savaitgalá vilnieèiai tikru iððûkiu: jiems teko skrupulingai netoli jo, kur galëjo bûtø árengtos patalpos skopinæ paveikslo rekonstrukcijà, leidþian- ir miesto sveèiai buvo pakviesti á ekskursijà èià drobæ „pamatyti” trimaèiu formatu. interpretuoti bei atkurti 1878 metø „Þal- sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti po þydiðkàjá Vilniø, rugsëjo 22 d. Seime Ðiam darbui lenkai pasirinko ir lenkams, ir girio mûðio” originalà ir rasti iðeitá, kaip keli su tuomi siejami skrydþiai á Vilniø ir á buvo surengta konferencija „Litvakai ir jø lietuviams svarbø kûriná – garsøjá Jano pavaizduoti figûras, kurias ið dalies uþstoja Palangà, vykæ 2003-2006 metais, taèiau paveldas: Holokaustas, etninë atmintis ir Mateikos paveikslà „Þalgirio mûðis”. kiti drobëje pavaizduoti veikëjai. neatsakyta á klausimà, ar á Lietuvà buvo ðvietimas”. Á diskusijà apie holokaustà ir jo „67 atskiri personaþai, virtæ trimaèiais Atrodo, kad lenkø triûsas atsipirko: atskraidinti slapti JAV kaliniai. pasekmes buvo sukviesti Lietuvoje reziduo- modeliais, kartu sudaro aiðkià erdvinæ kom- áspûdingas darbas jau perþiûrëtas daugiau nei jantys uþsienio ðaliø ambasadoriai. Kosove nuðautas lietuvis pozicijà. Gylis ir perspektyva tampa „pa- 70,000 kartø. Projekto autoriai – Rafal Ið ryto Vilniaus choralinëje sinagogoje Kosove (buv. Jugoslavija) per apðaudymà siekiami ranka”, kviesdami þiûrovà persi- Kidzinski, Marcin Kobylecki, Magdalena buvo skaitomas Vilniaus geto kaliniø sàra- Nukelta á 2 psl. kelti á drobæ ir apþiûrëti jà ið naujø pusiø”, - Matejek ir Tomek Baginski. DELFI Trumpai ið visur Vilniuje – konferencija apie erdvæ Rugsëjo 18 d. Vilniuje prasidëjo tarptau- atþvilgiais yra pionieriai. Paminëtini yra Vokietijos kanclerë Angela Merkel per pamaldoms Visø ðventøjø baþnyèioje. tinë kosmoso konferencija "Space Econo- biojutikliai, garantuojantys patikimà rugsëjo 22 d. vykusius rinkimus uþsitikrino Peðavaras yra pagrindinis miestas Chaiber my in the Multipolar World (SEMWO)". gyvybës palaikymo sistemø veiklà, kad Ketvirtus metus ið eilës vykstanèiame ren- uþdarose erdvëse iðgyventø þmonës. teisæ treèià kadencijà vadovauti ðalies Pachtunchvos provincijoje, kuriai pasta- ginyje aktualius kosmoso ekonomikos Biochemijos institute kuriamiems bio- vyriausybei. Istorinë jos rinkimø pergalë raisiais metais teko pagrindiniai kruvino klausimus aptarë mokslininkai, verslininkai, jutikliams ir gyvybës palaikymo siste- buvo ir asmeninis triumfas – konservatoriø islamistø sukilimo smûgiai. Pakistano kosmoso programà vadovai ið JAV, Japo- moms skirtas prof. V.Laurinavièiaus pra- rezultatas buvo geriausias nuo Vokietijos premjeras Nawaz Sharif pasmerkë ðá „þiau- nijos, Europos Sàjungos, Rusijos ir Kinijos. neðimas buvo perskaitytas per SEMWO susivienijimo 1990-aisiais ir partijai labai rø“ iðpuolá ir sakë, kad juo buvo paþeisti Biochemikas prof. Valdas Laurinavièius konferencijà.