Eina nuo 1949 Australian Lithuanian Weekly Post Print Approved PP 255003/01774 Kaina – Price $1.50 2013.10.02 Nr. 39 (3362)

Sydnëjuje – ðaunus “Baltic Ball” Min. Pirmininkas popieþiø pakvietë á Lietuvà (ELTA) Ministras Pirmi- ninkas Algirdas Butkevièius oficialaus vizito Vatikane metu, per audiencijà pas popieþiø Pranciðkø, kalbëjosi apie dviðalius Lietuvos ir Ðventojo Sosto santykius, Baþnyèios atsinaujinimà Lietuvoje. Susitikime aptarti skurdo ir socialinës atskirties maþinimo bei Europos plëtros klausimai. „Ðventojo Tëvo nuoðirdu- mas ir paprastumas ypaè þavi Lietuvos þmones. Labai verti- Popieþius Pranciðkus ir Algirdas Butkevièius su dovana. name mûsø dviðalius santy- kius su Ðventuoju Sostu. Su didele pagarba uþ Popieþiaus sveikinimus þemaièiø krikðto prisimename Ðventojo Sosto paramà 600 metø jubiliejaus proga ir Lietuvos þmo- sovietinës okupacijos laikotarpiu. Krikð- niø vardu pakvietë apsilankyti Lietuvoje. èioniðkasis tikëjimas padëjo lietuviø tautai Vizito metu Lietuvos Ministras Pirmi- kurti ir stiprinti savo valstybæ, perimti ninkas taip pat susitiko su Vatikano Vals- krikðèioniðkosios Europos kultûrà, suteikë tybës sekretoriumi kardinolu Tarcisio Ber- Ðiø metø rugsëjo 21 dienà Sydnëjaus Lietuviø Klube ávyko “Baltic Ball”, kuriame jëgø pakelti sunkius istorijos iðbandymus”, - tone ir Vatikano sekretoriumi santykiams dalyvavo ne tik lietuviai, latviai ir estai, bet ir bûrys ukrainieèiø, vienas kitas kalbëjo Premjeras. su valstybëmis arkivyskupu Dominique australas, lenkas, vengras ir t.t. Plaèiau apie “Baltic Ball” skaitykite “M.P.” psl. 3. Kalbëdamas su Popieþiumi Pranciðkumi Mamberti. Su Vatikano valstybës vadovais Nuotraukoje – “Baltic Ball” sveèiø grupë sëdi prie ðventiðkai padengtø stalø. Lietuvos Vyriausybës vadovas pasidþiaugë, taip pat aptarti dviðaliai Lietuvos ir Ðven- jog Lietuva yra pasiraðiusi ir ratifikavusi tojo Sosto santykiai, Lietuvos kaip pirmi- Vytautas pagrindinius dviðalius susitarimus dël ninkaujanèios ES Tarybai ðalies vaidmuo, Doniela Lietuvos ávykiø apþvalga Baþnyèios padëties, o pastaruoju metu Rytø partnerystës klausimas. vyksta itin teigiamas Lietuvos Katalikø Premjeras patikino, jog Lietuva itin Kurios dienos ðas, áteikti Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiai, Baþnyèiai atsinaujinimas – per trejus metus vertina Ðventojo Sosto veiklà tarptautiniu ðventinës? holokausto aukos pagerbtos Aukðtøjø Lietuvoje paskirti ðeði nauji vyskupai. lygmeniu ir yra pasirengusi bendradar- Susitikime tai pat kalbëta skurdo ir socia- biauti. Lietuvos Vyriausybës vadovas taip (BNS) Seimas Paneriø memoriale. Vakare Vilniaus Kon- linës atskirties maþinimo klausimais. pat informavo apie Lietuvos pirminin- nepritarë siûly- gresø rûmuose buvo atidarytas IV pasaulio Lietuvos Vyriausybës vadovas padëkojo kavimo ES Tarybai procesà. mui gruodþio 31- litvakø kongresas, á kurá atvyko Lietuvos àjà skelbti ðventi- þydø palikuoniø ið Izraelio, Pietø Afrikos ne diena, bet siû- Respublikos, JAV, Argentinos, Meksikos ir Paroda "1863 metø sukilimo dalyviø gyvenimo lymas ðventine kitø pasaulio ðaliø. Iðkilmingas minëjimas, vaizdai dokumentuose" diena skelbti Vë- skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo lines sulaukë pri- metinëms, veliau buvo buvo minimas Nuo ðiø metø rugsëjo 25 d. Lietuvos mos rengimo, apie politinius ávykius Lie- tarimo. Parla- Seime. Ávairûs renginiai vyko ir kituose mokslø akademijos Vrublevskiø biblio- tuvoje ir Lenkijoje 1859-1862 m. pasako- mentaras E.Ðablinskas argumentavo tuo, Lietuvos miestuose. tekoje veiks paroda "1863 metø sukilimo janèiø iki sukilimo numalðinimà ir pasek- dalyviø gyvenimo vaizdai dokumentuose". kad pasirengimas sutikti Naujuosius metus Ar pradëti tyrimà dël Guantanamo mes menanèiø dokumentø. Ðios parodos Joje pristatomi sukilimo dalyviø raðyti as- tikslas –atskleisti ne paèius istorinius faktus, reikalauja laiko, todël nemaþai þmoniø tà kalinio? meniniai dokumentai (egodokumentai): bet uþ jø esantá þmogø: jo kasdienio gyve- dienà “oficialiais ar neoficialiais bûdais (BNS) Lietuvos prokurorai svarsto, ar dienoraðèiai, laiðkai, prisiminimai. nimo dþiaugsmus ir rûpesèius, asmeninius paverèia nedarbo diena”. vël pradëti ikiteisminá tyrimà dël Guan- Dokumentuose uþfiksuoti faktai ir iðgyvenimus, to meto socialines bei kultû- tanamo bazëje suimto Mustafa al-Hawsawi Pristatydamas ástatymo projektà jis mintys padeda geriau atskleisti ðio istorinio rines aktualijas. Parodoje eksponuojami ne galimo neteisëto kalinimo Lietuvoje. Be to, tvirtino, jog Lietuva, palyginti su Europos ávykio dalyviø asmeninius iðgyvenimus, tik sukilimui vadovavusiø asmenø: Kons- valstybëmis, ðventiniø dienø turi maþiau: ir Saudo Arabijoje gimæs Abu Zubaydah paþiûras, tarpusavio santykius bei vykusius tantino ir Juozapo Kalinauskø, Antano “Daugiau uþ Lietuvà ðvenèiø turi 21 Eu- teigia, kad prieð septynerius metus jis buvo istorinius, socialinius ir kultûrinius procesus. Mackevièiaus, Zigmanto Sierakausko, bet ropos valstybë, tiek pat – ðeðios, maþiau – laikomas Lietuvoje buvusiame slaptame Paroda veiks iki spalio 18 d. ir kitø, maþiau plaèiajai visuomenei þinomø trys”. Lietuva ðiuo metu turi 14 ðvenèiø JAV sulaikymo centre. Á prokurorus su Vrublevskiø biblioteka – viena didþiau- sukilimo dalyviø ir jø ðeimos nariø, artimos dienø, per kurias nedirbama, taèiau ið jø trys pakartotinu praðymu pradëti toká tyrimà siø dokumentinio paveldo saugyklø Lie- aplinkos þmoniø asmeniniai dokumentai. visuomet yra sekmadieniais – Velykø dabar kreipësi trys þinomos tarptautinës tuvoje, kurioje gausu dokumentø, atspin- Dienoraðèiuose, atsiminimuose ir laiðkuose sekmadienis, Motinos ir Tëvo dienos. þmogaus teisiø institucijos. Padëtá komp- dinèiø visus 1863 m. sukilimo etapus. Ði paroda – tai bandymas priminti suki- Minëjimas ir kongresas likuoja tai, kad toks kalinimas siejamas su Kiekvienas besidomintis gali susipaþinti su lime dalyvavusius asmenis, jø mintis ir nuo- Rugsëjo 23 d., Lietuvos þydø genocido kankinimo procedûromis. Kalinimui arba sukilimo istorijà liudijanèiais dokumentais: taikas, lydëjusias link svarbiausio sukilëliø aukø atminimo dienà, sukako 70 metø, kai tardymui buvo parenkami svetimi kraðtai, nuo 1861 m. baudþiavos panaikinimo refor- tikslo – uþ jûsø ir mûsø laisvæ. “L.þ.” vokieèiai likvidavo Vilniaus getà. Minint ðià nes paèiose JAValstijose kankinti ar pan. istorinæ sukaktá buvo suðauktas IV pasaulio nëra legalu. „Þalgirio mûðis” – atkurtas 3D formatu litvakø kongresas. 2009 metais Lietuvoje atlikus parla- mentiná tyrimà dël galimo JAV kalëjimo, Lenkijos animatoriø komanda atliko taip projektas apraðomas internete. Ðioms metinëms skirti renginiai prasi- Ðis projektas lenkø animatoriams tapo buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir áspûdingà darbà – pirmà pasaulyje stereo- dëjo jau rugsëjo 20 d. Savaitgalá vilnieèiai tikru iððûkiu: jiems teko skrupulingai netoli jo, kur galëjo bûtø árengtos patalpos skopinæ paveikslo rekonstrukcijà, leidþian- ir miesto sveèiai buvo pakviesti á ekskursijà èià drobæ „pamatyti” trimaèiu formatu. interpretuoti bei atkurti 1878 metø „Þal- sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti po þydiðkàjá Vilniø, rugsëjo 22 d. Seime Ðiam darbui lenkai pasirinko ir lenkams, ir girio mûðio” originalà ir rasti iðeitá, kaip keli su tuomi siejami skrydþiai á Vilniø ir á buvo surengta konferencija „Litvakai ir jø lietuviams svarbø kûriná – garsøjá Jano pavaizduoti figûras, kurias ið dalies uþstoja Palangà, vykæ 2003-2006 metais, taèiau paveldas: Holokaustas, etninë atmintis ir Mateikos paveikslà „Þalgirio mûðis”. kiti drobëje pavaizduoti veikëjai. neatsakyta á klausimà, ar á Lietuvà buvo ðvietimas”. Á diskusijà apie holokaustà ir jo „67 atskiri personaþai, virtæ trimaèiais Atrodo, kad lenkø triûsas atsipirko: atskraidinti slapti JAV kaliniai. pasekmes buvo sukviesti Lietuvoje reziduo- modeliais, kartu sudaro aiðkià erdvinæ kom- áspûdingas darbas jau perþiûrëtas daugiau nei jantys uþsienio ðaliø ambasadoriai. Kosove nuðautas lietuvis pozicijà. Gylis ir perspektyva tampa „pa- 70,000 kartø. Projekto autoriai – Rafal Ið ryto Vilniaus choralinëje sinagogoje Kosove (buv. Jugoslavija) per apðaudymà siekiami ranka”, kviesdami þiûrovà persi- Kidzinski, Marcin Kobylecki, Magdalena buvo skaitomas Vilniaus geto kaliniø sàra- Nukelta á 2 psl. kelti á drobæ ir apþiûrëti jà ið naujø pusiø”, - Matejek ir Tomek Baginski. DELFI Trumpai ið visur Vilniuje – konferencija apie erdvæ Rugsëjo 18 d. Vilniuje prasidëjo tarptau- atþvilgiais yra pionieriai. Paminëtini yra  Vokietijos kanclerë Angela Merkel per pamaldoms Visø ðventøjø baþnyèioje. tinë kosmoso konferencija "Space Econo- biojutikliai, garantuojantys patikimà rugsëjo 22 d. vykusius rinkimus uþsitikrino Peðavaras yra pagrindinis miestas Chaiber my in the Multipolar World (SEMWO)". gyvybës palaikymo sistemø veiklà, kad Ketvirtus metus ið eilës vykstanèiame ren- uþdarose erdvëse iðgyventø þmonës. teisæ treèià kadencijà vadovauti ðalies Pachtunchvos provincijoje, kuriai pasta- ginyje aktualius kosmoso ekonomikos Biochemijos institute kuriamiems bio- vyriausybei. Istorinë jos rinkimø pergalë raisiais metais teko pagrindiniai kruvino klausimus aptarë mokslininkai, verslininkai, jutikliams ir gyvybës palaikymo siste- buvo ir asmeninis triumfas – konservatoriø islamistø sukilimo smûgiai. Pakistano kosmoso programà vadovai ið JAV, Japo- moms skirtas prof. V.Laurinavièiaus pra- rezultatas buvo geriausias nuo Vokietijos premjeras Nawaz Sharif pasmerkë ðá „þiau- nijos, Europos Sàjungos, Rusijos ir Kinijos. neðimas buvo perskaitytas per SEMWO susivienijimo 1990-aisiais ir partijai labai rø“ iðpuolá ir sakë, kad juo buvo paþeisti Biochemikas prof. Valdas Laurinavièius konferencijà. Tai apie problemà, kad nedaug pritrûko iki absoliuèios daugumos. islamo principai. neabejoja, kad lietuviø mokslininkø ku- tokiose uþdarose sistemose kaip poþeminis Be to, ji tampa tik treèia pokario kanclere,  Kenijos prezidentas Uhuru Kenyatt riamos technologijos gali prisidëti ágyven- bunkeris, povandeninis ar kosminis laivas iðrinkta treèiai kadencijai, - po kolegø rugsëjo 24 d. vakarà paskelbë, kad keturias dinant kosmoso programas, nes Bioche- bûtina garantuoti tinkamà oro, slëgimo, konservatoriø Konrad Adenauer ir Helmut dienas trukusi ákaitø drama Nairobyje mijos instituto mokslininkai Lietuvoje drëgmës, temperatûros ar vandens bûklæ. Kohl – nacionalinës vienybës tëvo. Pati baigta. „Mes áveikëme uþpuolikus ir juos dirba dar nuo sovietmeèio ir buvo átraukti Gyvybës palaikymo sistema turi veikti Angela Merkel pasveikino „supergerus“ paniekinome“, - pareiðkë prezidentas. Anot á tuometinës Sovietø Sàjungos kosmoso absoliuèiai patikimai. rinkimø rezultatus. „Kartu mes padarysime jo, penki teroristai buvo nukauti, dar 11 programà, o pasaulio mastu kai kuriais DELFI viskà, kad kiti ketveri metai vël taptø sëk- átariamøjø – suimta. Daugiau kaip 60 mingi metai Vokietijai”, - savo dþiûgaujan- þmoniø per ákaitø dramà þuvo. Atsako- tiems rëmëjams Berlyne sakë ji. Jeigu mybæ uþ teroristiná iðpuolá Nairobio pre- Lietuva pasauliniame laimës indekse Angela Merkel iðlaikys kanclerio postà iki kybos centre prisiëmë Somalio grupuotë (DELFI) Pasauliniame laimës indekse gyvenimu þmonës patenkinti Afrikos vals- 2017 metø, tai ji taps ilgiausiai ðaliai vado- „al-Shabab“. Grupuotë teigia, kad tai atkir- Lietuva ðiemet uþëmë 71-à vieta tarp 156 tybëse – Ruandoje, Burundyje, Centrinëje vavusia Europos lydere moterimi. Iki ðiol tis uþ Kenijos karines operacijas Somalyje. ávertintø valstybiø, aplenkdama kitas Bal- Afrikos Respublikoje, Benine ir Toge. tokie laurai priklauso britø premjerei  Pakistano pietvakarius rugsëjo 24 d.l tijos ðalis, rodo naujas Jungtiniø Tautø re- Jungtinëms Valstijoms teko 17 vieta, Margaret Thatcher, kuri vyriausybei sukrëtë galingas 7.8 balo þemës drebëjimas. miamas tyrimas. Jungtinei Karalystei 22, Vokietijai 26, vadovavo 11 metø. Apie tai praneðë JAV geologijos tarnyba, Dabar paskelbtos ataskaitos autoriø Japonijai 43, Rusijai 68, Kinijai 93 pozicija.  Susikompromitavæs Kinijos politinio nurodydama, kad þemës plutos virpesiai teigimu, laimingiausi þmonës gyvena Da- Ataskaita sudaryta remiantis tyrimais, elito narys Bo Xilai rugsëjo 22 d. buvo buvo jauèiami net Indijos sostinëje Delyje. nijoje, Norvegijoje, Ðveicarijoje, Nyder- atliktais 2010-2012 metais. nuteistas kalëti iki gyvos galvos – po sensa- Smûgis ávyko Beludþistano provincijoje 15 landuose ir Ðvedijoje. Europos Sàjungoje Tyrimo autoriø teigimu, laimæ labiausiai cingo skandalo ir didþiausio dëmesio su- kilometrø gylyje. Lietuva aplenkë kaimynines Latvijà (88 lemia ðie faktoriai: bendrojo vidaus pro- laukusio teismo proceso Kinijoje per pasta-  Jungtinës Amerikos Valstijos, didþiausia vieta) ir Estijà (72), taip pat Rumunijà dukto dydis, gyvenimo trukmë, korupcijos ruosius deðimtmeèius. Bo Xilai buvo vienas pasaulyje ginklø eksporto valstybë, rugsëjo (90), Vengrijà (110) ir Bulgarijà (144). suvokimo lygis, laisvë priimti sprendimus, ið 25 Kinijos aukðèiausio rango politikø, 25 d. pasiraðë sutartá, reguliuojanèià apie Kolumbijos universiteto þemës insti- gyventojø dosnumas ir turëjimas á kà atsi- dabar buvo nuteistas uþ kyðininkavimà, 90 milijardø doleriø per metus vertinamà tuto tyrimas rodo, kad maþiausiai savo remti sunkià akimirkà. grobstymà ir piktnaudþiavimà ágaliojimais. prekybà áprastiniais ginklais. Stebint JT  Per dviejø mirtininkø iðpuolá prie baþ- pareigûnams pasiraðydamas ðià sutartá John Norvegai rado pagrobtà lietuvá nyèios Pakistane þuvo daugiau kaip 70 Kerry pareiðkë, kad þengtas „ryðkus þings- Norvegijos policija rado maþdaug 30 policijos sraigtasparnis. Vyras buvo aptiktas þmoniø, daugiau kaip 100 buvo suþeisti, nis“ taikos pasaulyje pastangose. Jis nurodë, metø Lietuvos pilietá, kuris kaip teigiama, vienu adresu Eisberg’e. praneðë pareigûnai. Ðis rugsëjo 22 d. ið- kad ðia sutartimi siekiama, kad „ginklai buvo pagrobtas ið savo namø Estfoldo Anot praneðimø, du vyrai kartu su savo puolis, ávykdytas neramiame Pakistano nepatektø á teroristø ir nesukalbamø vei- Spiudeberg mieste. auka mëgino pasprukti. Ant lietuvio galvos ðiaurës vakarø regione esanèiame Peðavare, këjø rankas“. „Ði sutartis stiprina mûsø „Techniniai ir taktiniai tyrimai ðiandien jie buvo uþmovæ gobtuvà. yra daugiausiai aukø pareikalavusi pasta- saugumà ir kuria pasauliná saugumà, ne- leido policijai gauti informacijos apie vyro Kiek vëliau jie buvo sulaikyti su dar rojo meto teroro ataka prieð krikðèionis. kenkdama teisëtai prekybai áprastiniais buvimo vietà“, - praneðime spaudai teigë treèiu asmeniu. Visi vyrai yra ið Lietuvos. Du uþpuolikai atakà ávykdë baigiantis ginklais“, - paþymëjo jis. nuovados virðininkas Trond Widme. „Nukentëjusiu vyru rûpinasi policija. Lietuvio paieðkose dalyvavo 10 spe- Atrodo, kad fiziðkai jis yra nenukentëjæs“, Lietuvos ávykiø apþvalga cialiai parengtø policijos pareigûnø ir - teigë policija. Atkelta ið 1 psl. pigiai pirko ne tik S. Ðriûbënas, bet ir jo ðeimos Lietuvos gyventojai vis sparèiau ginkluojasi þuvo 35-eriø metø Klaipëdos muitinës vyr. nariai. Patsai S. Ðriûbënas nuo komentarø inspektorius Audrius Ðenavièius, dirbæs susilaiko. Savo paties ir artimøjø saugumu turi iðduoti 61,159, o 2013 m. pradþioje – jau Europos Sàjungos teisës misijoje (EULEX) Kaltinimai buv. Vilniaus vicemerui pasirûpinti pats. Pagal tokià sampratà ima 71,633 leidimai. 2010 m. pradþioje registruoti 366 ne- Kosove. Neþinomi asmenys apðaudë dvi Valstybinio kaltintojo teigimu, nuo gyventi vis daugiau Lietuvos þmoniø. Ðalyje teisëto disponavimo ðaunamaisiais ginklais transporto priemones, kuriose buvo ið viso Vilniaus vicemero pareigø nuðalintas vien 2012 m. iðduota daugiau nei 100,000 atvejai ir 47 nusikaltimai padaryti panau- ðeði asmenys. Lietuvis nuo suþeidimø mirë socialdemokratas Romas Adomavièius ið leidimø ásigyti ðaunamàjá ginklà. dojant ðaunamuosius ginklus. Tuo tarpu mirë gabenamas á ligoninæ. A. Ðenavièius bendrovës „Utenos melioracija“ interesams Lietuvoje ginklø ásigijimà ir laikymà 2013 m. – 365 neteisëto disponavimo ðau- yra gimæs 1978 m., buvo vedæs ir augino du netiesiogiai atstovaujanèio buvusio „Vil- reglamentuoja Ginklø ir ðaudmenø kon- trolës ástatymas, kuris numato, kad ginklai namaisiais ginklais atvejai ir 53 nusikalti- vaikus. Muitinëje jis dirbo nuo 2000 m., á niaus vandenø“ vadovo Dariaus Norkaus iðduodami ne jaunesniems nei 21, o tam mai padaryti panaudojant ðaunamuosius savanoriðkà misijà Kosove iðvyko 2012 m. paëmë 40,000 litø kyðá bei reikalavo dar ginklus. gerokai gerokai didesnës sumos – 450,000 tikrais atvejais, nei 23 metø amþiaus asme- Átariamas aukðtas pareigûnas S. Ginklø politika Lietuvoje vystësi keliais Lt. Kaltintojo teigimu, uþ tai R. Adoma- nims. Ginklø fondo direktoriaus Gintauto Ðriûbënas etapais. Ið pat pradþiø ûkininkai galëjo vièius paþadëjo paveikti bendrovës Miðeikio teigimu, ginklà Lietuvoje gali (DELFI) Buvusiam aplinkos vicemi- ásigyti medþioklinius ðautuvus, taèiau su jais „Vilniaus vandenys“ generaliná direktoriø, ásigyti tik nepriekaiðtingos reputacijos, tarp nistrui ir Vilniaus vicemerui Stanislovui galëjo gintis, bet ne medþioti. O jei paprasti kad „Utenos melioracija“ bûtø pripaþinta kuriø neturëtø bûti serganèiø priklauso- Ðriûbënui bus pateikti átarimai dël netei- pilieèiai norëjo ásigyti pistoletà ar revolverá, nugalëtoja 8.9 mln. Lt vertës vandentiekio mybës ligomis, teisti asmenys. sëto praturtëjimo. „Gauta specialisto jie policijai turëjo árodyti, kad jis iðties statybos ir renovacijos darbø vieðajame 1994 m. Lietuvoje buvo parengtas ásta- iðvada, jis bus kvieèiams á apklausà ir bus bûtinas. Vëliau Ginklø ir ðaudmenø kon- pirkime. Patsai R. Adomavièius pareiðkë, tymas, reglamentuojantis ginklø ásigijimà ir pareiðkiami átarimai“, - sakë Finansiniø savanoriðkà neteisëtai ágytø ir laikomø trolës ástatymas buvo pakeistas, pradëta va- kad kaltës nepripaþásta. nusikaltimø tyrimø tarnybos (FNTT) ðaunamøjø ginklø ar sprogstamøjø medþia- dovautis „shall issue“ principu. Asmenims, Karinis poligonas virs modernaus vyriausiasis tyrëjas Sigitas Kaleinykas. Uþ gø atidavimà. Taèiau registruoti ir sertifi- norintiems ásigyti ginklà, jis buvo iðduo- neteisëtà praturtëjimà gresia bauda, areðtas mokslo centru kuoti ginklai pradëti tik po ketveriø metø, damas, taèiau buvo ribojamas ginklø kalib- arba kalëjimas iki ketveriø metø. Prasidëjo darbai, kuriø metu soviet- kai 1998 m. buvo ákurtas Ginklø registras. ras ir ðaudmenø kiekis dëtuvëje. S. Ðriûbënas piktnaudþiavimu tarnyba meèio karinis poligonas virs modernaus Policijos departamento Vieðosios poli- Treèiuoju etapu visi apribojimai buvo átariamas ir Specialiøjø tyrimø tarnybos mokslo centru, bus sukurta 2,000 darbo cijos valdybos duomenimis, 1994 m. savi- panaikinti, galima ásigyti ir laikyti iki pen- (STT) byloje. Ði byla buvo atnaujinta kilus vietø. Vilniuje prasidëjo Vismaliukø ino- gynai iðduota 132 revolveriai ir pistoletai, kiø vienetø trumpavamzdþiø ir ilgavamz- átarimø dël neteisëto praturtëjimo. vacinës investicinës zonos statybos darbai. tuo tarpu nusikaltimø, ávykdytø panaudo- dþiø ginklø, kurie privalo bûti saugojami Aiðkëja, kad dirbdamas direktoriaus Jau po 9 mënesiø èia ásikurs Fotoelektros jant ðaunamàjá ginklà buvo 283, o þmogþu- prie sienos ar grindø pritvirtintame seife. pavaduotoju savivaldybës ámonëje „Vil- taikomøjø tyrimø centras. Per 5 - 7 metus dysèiø ir pasikësinimø nuþudyti skaièius Dabar Lietuvoje negalima ásigyti ir niaus kapitalinë statyba“ jis pigiau nei 24 ha teritorijoje bus sukurta per 2,000 buvo per 500. laikyti tik automatinio ginklo, kulkosvai- rinkos kaina pirkdavo butus ið bendroviø, darbo vietø, o metinë apyvarta sieks porà Ginklø ásigijimo ir laikymo prieðininkø dþio. Draudþiami duslintuvai, bet galima kurias, átariama, protegavo savivaldybë milijardø litø. Á Fotoelektros taikomøjø nuostabai, kai 1998 m. Lietuvoje teisëtai turëti garso moduliatorius. Gavæs medici- skelbiamuose konkursuose. Pvz., nupirkæs tyrimø centro statybas bus investuota 17 ginklus ásigijo ir laikë 6,432 asmenys, nu- ninæ paþymà apie savo sveikatà, kiekvienas butà uþ 350,000 litø vos po keliø savaièiø mln. litø, ið jø 12 mln. – árangos kaina. 70% sikaltimø, ávykdytø naudojant ðaunamuo- asmuo gali kreipti á Policijos departamentà pardavë daugiau nei du kartus brangiau. ðio projekto bus finansuojama ið Europos sius ginklus, sumaþëjo 2.4 karto, o þmogþu- su praðymu laikyti privalomà egzaminà Teigiama, kad per vienerius Vilniaus Sàjungos struktûriniø fondø. Naujajame dysèiø ir pasikësinimø nuþudyti – 1.4 karto. ginklui laikyti. Gedimino prospekto rekonstrukcijos metus centre bus sukurta iki 100 darbo vietø Daugiausiai ginklø ásigyjama medþiok- Policija nuodugniai patikrina asmená, jo S. Ðriûbënas praturtëjo 700,000 litø ir tapo aukðtos kvalifikacijos specialistams. Jame lës ir savigynos tikslais. Vidaus reikalø gyvenamàjà vietà, nagrinëja asmens ryðá su milijonieriumi. Ið bendrovës, kuri sudëjo bus testuojami, tikrinami ir kuriami nauji ministerijos 2010 m. duomenimis, Lietu- galimai nusikalstamomis grupuotëmis. netinkamas trinkeles, S. Ðriûbënas taip pat saulës elementai ir moduliai. voje leidimà ásigyti ginklà savigynai turëjo Prieð iðduodant leidimà, policijos pareigû- nusipirko du butus. Nekilnojamàjá turtà Rengiant apþvalgà naudotasi Lietuvos spau- 26,375, o 2013 m. pradþioje – jau 28,923 nas atvyksta á namus ir patikrina, ar gyvena- da, ELTA, BNS, “Bernardinai”, DELFI. asmenys. Tuo tarpu medþioklei iki 2010 m. mojoje vietoje árengtas seifas ginklui laikyti. Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 2 turëjo 8 protokoluotus posëdþius ir eilæ suorganizavo Irena Anderson, praneðimà Bendruomenës baruose pasitarimø, nes norint iðlaikyti Lietuviø pateikë Nemira Stapleton. Kursai veikia Namus, reikia ádëti nemaþai triûso ir laiko. kiekvieno pirmadienio vakarà, juos lanko Adelaidës Lietuviø Sàjungos Metø bëgyje mirë trys Sàjuingos nariai – jie 10 mokiniø. pagerbti tylos minute. Po praneðimø vyko klausimai, kurie Metinis Susirinkimas Gana plaèià ir iðsamià finansinæ daugumoje sukosi apie maþas pajamas ataskaità pateikë iþdininkas Jonas Verbyla. duodantá Lietuviø Namø barà ir gana Viktoras Baltutis Jis paaiðkino, kodël ðiais metais toks didelis brangià Namø ir aplinkos prieþiûrà. skirtumas tarp pajamø ir iðlaidø – 51, 613 Prieð daugiau nei 50 metø ásigytø Namø Adelaidës Lietuviø Sàjungos Metinis doleriø.Pavëluotaui gauta Pietø Australijos iðlaikymas darosi vis brangesnis, nes Namai susirinkimas ávyko ðiø metø rugsëjo 21 d. parama – 37,500 doleriai. Taigi, tikrumoje reikalauja daugiau prieþiûros ir savanoriø, Nors sàjunga turi apie 200 narø, bet susi- nuostolis – tiktai virð 14,000 doleriø. kurie dirbtø be atlyginimo. Jau sunku rinko tik 30. Kur kiti? Susirinkimui pir- Muziejaus – archyvo vedëjai Marytei jaunesniøjø tarpe tokiø rasti. mininkavo Auguis Zamoiskis, sekretoriavo Neverauskienei negalint dalyvauti, prane- Pirmininkui pasiûlius, Renatai ir Romui Romas Urmonas. Visiems susirinkusiems ðimà apie muziejø padarë Laima Fuller. Urmonams suteiktas Adelaidës Lietuviø buvo paruoðta Sàjungos apyskaita. Muziejø per metus aplanko virð 200 Sàjungos Garbës nario vardas. Praeito susirinkimo protokolà perskai- lankytojø, nors ne visi pasiraðo á knygà. Neatsiradus naujø kandidatø, perrinkti të pirmininkas Ramûnas Dunda. Susirin- Savaitgalio Mokyklos praneðimà kadencijas baigæ penki Valdybos nariai, tik kusieji já priëmë be pataisø. padarë Gintaras Valuþis. Mokyklà lanko 26 Turto globëjui Romui Pociui dël sveikatos Apie Sàjungos veiklà metø bëgyje mokiniai. Pamokos vyksta ðeðtadieniais pasitraukus, iðrinktas naujas – Linas Pocius. papasakojo pirmininkas, taip pat paminë- Adelaidës Lietuviø Katalikø Centro Susirinkimas baigtas Tautos himnu. Po damas, kad ið 200 Sàjungos nariø, 91 yra patalpose. susirinkimo visi dalyviai buvo pavaiðinti susimokëjæs nario mokestá, kuris ðiuo metu Apie Lietuviø kalbos kursus, kuriuos uþkandþiais, ið baro gërimais ir pyragaièiais. yra 20 doleriø metams. Praëjusieji metai buvo gana gausûs uþsiëmimais: vyko Australijos Lietuviø Adelaidës Lietuviø Sàjugos pirmininkas Dienø Ruoðos Komiteto posëdþiai, Ramûnas Dunda. Lietuviø Dienos ir Sporto Ðventë. Lietuviø posëdþiai ir kiti renginiai. Uþ Lietuviø Namø Namuose vyko ALB Kraðto Tarybos naudojimàsi neimta jokiø mokesèiø. Valdyba Pavasarinis “Baltic Ball” Sydnëjuje Aida Zastarskytë-Abromas Vakarëlio temai pasirinktas retro stilius. Tai pramoga visiems klasikos ir elegancijos Saulëtà ir ðiltà rugsëjo ðeðtadienio mëgëjams. vakarà skubëjome á Sydnëjaus Lietuviø Keliamës á 20-uosius ir 30-uosius metus. Klubà. Kaip ir kiekvienais metais taip ir Tai laikai, kai þmonës susitikdavo ramiai ðiemet èia vyko jau tradiciniu tapæs “Baltic pavakaroti ir pasimëgauti kokteiliais. Tai Adelaidës Lietuviø Sàjungos Metinio Susirinkimo metu. Ball”. Pavasaris, tinkamas metas susirinkti, laikai, kai damos bangavo plaukus, ryðkiai pasiðnekuèiuoti ir pabûti jaukioje aplinkoje. daþë akis ir lûpas, dëvëjo skrybëles ir vienà atvykusá. Vyrai Ðio renginio sumanytoja ir organizatorë pirðtinëtose rankose laikë kandiklius. nenusileido ponioms. ðaunioji ir nepailstanti Elë Kains. Elës Daþnai puoðdavosi kailinëmis apykaklëmis, Garry Penhall pasi- idëjas ir sumanymus sudëlioti á vietas padëjo boa, á plaukus segdavo plunksnas, o á ran- puoðë juodai baltu Klubo administratorë Rita Kriauèiûnaitë. kas imdavo vëduoklæ. Vyrai nuolat vilkë- dryþuotu ðvarku ir davo kostiumus, ilgus pal- retro stiliaus kepure, tus ir skrybëles. Peter Kains, Vytautas “Baltic Ball” vakaro Ðatkauskas ir kiti dalyviai puikiai suprato ir priminë herojus ið iðpildë ðá aprangos kodà. neseniai matyto fimo Apie aðtuoniasdeðimt ið- „The Great Gatsby“. sipuoðiusiø poniø ir ponø Daugelio vakaro da- susirinko á retro stiliaus lyviø apranga þibëjo vakarëlá. Linksmi, atsipa- elegancija ir rafinuo- laidavæ, geros nuotaikos tumu. dþiaugëmës draugiðka ir Retro laikais iðpo- jaukia aplinka. puliarëjo kokteiliai, vadinasi ir kokteiliniai Susirinkusiøjø tarpe uþkandþiai. ï pobûvá iðsiskyrë Albina Liutac- atvykæ sveèiai buvo kienë, kurios pirðtinëtose vaiðinami uogø kok- rankose puikavosi kan- teiliu su braðkëmis ir diklis, Lykos Gruzdeff mëlynëmis, o uþkan- banguotus plaukus puoðë dþiai þavëjo savo ávai- plunksnos, Laros Kains rumu, kurie buvo peèius dengë mëlyna boa, nepaprastai pedan- Elës Kains ryðkiai iðdaþy- tiðkai suverti ant “Baltic Ball” sumanytoja organizatorë Elë Kains (kairëje) tos akys spindëjo ðiluma ir pagaliukø. dþiugesiu pasitinkant kiek- su dukra Lara ir vyru Peter. Retro vakarëlio Sveèiai. Priekyje ið deðinës: Leeka Gruzdeff ir vieðnia ið estø programos tikslas pa- bendruomenës. Stovi Albina Liutackienë ir Garry Penhall. bendrauti, todël pra- dþioje sveèiams buvo pasiûlyta keletà Penhall pasirodymas. Vakaro sveèiai aktyviai þaidimø. Po kokteiliø, þaidimø ir pasiðne- dalyvavo aukcione, kurio pelnas skirtas kuèiavimø visi buvo pakviesti á pobûvio salæ. Klubui paremti. Iki vidurnakèio vyko retro Atvërus duris visi aiktelëjome, nes salë stiliaus ðokiai. Skirstëmës su viltimi, jog mus pasitiko nepaprastai puoðniai ir susitiksime kitame “Baltic Ball 2014”. prabangiai. Stalai padengti ilgomis balto- Daþnai net nesusimàstome kiek darbo, mis staltiesëmis, puoðti pavasariniø gëliø laiko ir energijos reikia suorganizuoti graþø puokðtëmis, ávairiø dydþiø ir formø tau- vakarà. Sunkioji, organizacinë dalis lieka rëmis. Pritemdytos patalpos, ryðkiaspalvës nematoma. ðviesos ir þvakiø ðviesa sukûrë jaukià Mes, dalyviai, matome rezultatà, kuris atmosferà. Ant ekrano buvo demonstruo- sukurtas iðradingø ir aktyviø þmoniø jamas nespalvotas tø laikø filmas, kuris rankomis. Visas vakaro dekoracijas, puokð- buvo rodomas be garso, skambant muzi- tes ir jaukià aplinkà sukûrë iðradingoji kai.Vakaro metu vyko ir retro laikø ðokiai, Klubo administratorë Rita Kriauèiûnaitë, kuriose skambëjo linksmas ankstyvasis ðviesø ir technikos operatorius Klubo dþiazas ir kita gyva muzika, kurià puikiai direktorius Gintaras Janulevièius, idëjos ir iðpildë dviejø olandø muzikantø grupë. programos autorë Ele Kains. Aèiu Jums Programoje pasirodë latviø ir estø atlikë- visiems uþ fantastiðkai jaukø ir ðiltà vakarà. “Baltic Ball” programos atlikëjai ir rëmëjai apdovanoti roþëmis. jai. Programà paávairino solinis Garry Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 3 Lietuva ið arti Ið spalvingos praeities Valstybës paslapèiø saugotojas Ðiauliai – jubiliejus ir skaièiai Rûta Ggrigolytë, Rugsëjo 22-àjà paminëta Ðiauliø miesto “Lietuvos þinios” diena. Ðiemet Ðiauliai ir ðiaulieèiai minëjo Buvæs Lietuvos centrinio valstybës 777-àjá miesto gimtadiená. Ta proga Lietu- archyvo (LCVA) vadovas, vëliau Lietuvos vos statistikos departamentas pateikë banke su slapta informacija dirbæs Alfonsas statistinës informacijos apie Ðiauliø miestà Piliponis apie savo darbà negalëjo pasakoti ir apskritá. net artimiausiems þmonëms. Ir dabar, jau Ðiauliai – ketvirtasis pagal dydá Lietuvos baigæs karjerà, ðis þmogus apie daug kà miestas. Ðiø metø pradþioje Ðiauliuose niekada neprabils. Apie darbo sovietinia- gyveno 106,400 gyventojø (apskrityje – me archyve specifikà, labai darbingà archy- 290,400) – 47,100 vyrø (44% visø Ðiauliø varams Sàjûdþio laikotarpá, vizitus á gyventojø) ir 59,300 moterø (56%). Maskvà dël iðveþtø dokumentø, iðvykas á Ið visø penkiø didþiøjø ðalies miestø JAV dël átariamøjø þydø þudymu, patirtà Ðiauliai iðsiskiria gyventojø emigracijos spaudimà ir iðsaugotus Kovo 11-osios Akto mastu. Miestas per deðimtmetá prarado signataro Romualdo Ozolo dienoraðèius 17% gyventojø. 2012 m. kasdien emigravo – "Lietuvos þinios"kalbasi su Alfonsu Pili- Alfonsas Piliponis. beveik ðeði ðiaulieèiai, 1,000 gyventojø poniu. vidutiniðkai teko 20 emigrantø (Vilniuje – NKVD palikimas burþuaziniø ástaigø, prokuratûros ir teismø 13, Kaune – 16, Klaipëdoje – 19, Panevë- - Baigëte fizikos mokslus, koks buvo darbuotojus". þyje – 11). jûsø kelias iki archyvø? Buvo imtasi priemoniø archyvø "aparatui 2013 m. pradþioje Ðiauliuose gyveno ávairûs baldai, èiuþiniai, apðvietimo áranga, - Baigæs mokslus ir tarnybà sovietø iðvalyti nuo svetimø tarybinei valdþiai 66,500 (63% visø miesto gyventojø) dar- televizoriai, ávairios geleþies ir plieno kariuomenëje dirbau Vilniuje mokytoju, elementø". bingo amþiaus asmenø, 16,400 (15%) vaikø konstrukcijos, katilai. Ðiauliuose taip pat direktoriaus pavaduotoju, kol buvau "Valymo" rezultai – 1945 metais "valsty- iki 16 metø amþiaus ir 23,500 (22%) pensi- gaminami plastikiniai buteliai, medienos pakviestas á Ðvietimo ministerijà. Tais biniø archyvø organuose" buvo 100 darbuo- nio amþiaus gyventojø. 2012 m. Ðiauliø dirbiniai, durpës, apdirbamos odos, vejamos laikais ministerijoje jauniems specialis- tojø: 11 turëjo aukðtàjá, neaiðku, koká, apskrityje buvo apie 115,000 uþimtø gy- virvës, siuvami kailiniai, moteriðki ir vyriðki tams mokëdavo maþdaug 120 rubliø, tad, iðsilavinimà, 3 – nebaigtà aukðtàjá, 25 – ventojø. drabuþiai. Ðiauliuose daug gaminama ir gavæs pasiûlymà pereiti á Lietuvos infor- viduriná, 27 – nebaigtà viduriná, 34 – Daugiausia darbuotojø dirbo paslaugø maisto produktø bei gërimø: konditerijos macijos institutà vadovauti Informacijos þemiausià iðsimokslinimà. Ið jø 24 buvo srityje (68,000), pramonëje (23,000), gaminiø, saldainiø, mësos gaminiø, daromas paieškos sistemø projektavimo skyriui, kur rusai, 35 lietuviai, 15 lenkø, 6 baltarusiai, 14 þemës ûkyje ir miðkininkystëje (18,000), alus. paþadëjo dvigubai didesná atlyginimà, þydø. Ne visi ðie "specialistai" pateisino statyboje (7,000). Bedarbiø buvo 22,600. 2013 m. duomenimis, apie 56% Ðiauliø sutikau. Skaitydavau paskaitas raðtvedy- NKVD lûkesèius: 1946 metais atleisti 79, Nedarbo lygis Ðiauliø apskrityje vienas apskrityje pagamintos produkcijos ekspor- bos ir darbo mokslinio organizavimo priimti 96 nauji. aukðèiausiø ðalyje – 16.5%. Aukðtesnis tuojama. Daugiausia ið Ðiauliø apskrities klausimais, konsultavau archyviniø doku- Ðis "intelektinis potencialas" tvarkë nedarbo lygis (23 %) 2012 m. buvo tik eksportuojama ðiø lietuviðkos kilmës prek- mentø tvarkymo klausimais, vëliau Vyriau- tonomis be jokios apskaitos suveþtus ir Utenos apskrityje. iø: baldø, èiuþiniø, ðviestuvø, plastikiniø siojoje archyvø valdyboje dirbau Raðtve- suverstus iðlikusius nepriklausomos Lie- 2012–2013 mokslo metais Ðiauliuose gaminiø, medienos ir medienos gaminiø, dybos skyriaus viršininku. LCVA direk- tuvos, taip pat sovietø ir naciø okupaciniø buvo 38 bendrojo ugdymo mokyklos, transporto priemoniø (dviraèiø, veþimëliø, torei iðëjus á pensijà, man buvo pasiûlyta reþimø dokumentus. kuriose mokësi 14,700 mokiniø ir dirbo priekabø) elektros maðinø ir árenginiø perimti jos pareigas. Pagrindinis tikslas buvo nustatyti kuo 1,321 mokytojas, viena profesinio mokymo (televizoriø) bei jø daliø. - Nesijautëte ðiek tiek rizikuojantis? daugiau "liaudies prieðø" ir "tëvynës iðda- ástaiga su 2,498 mokiniais, dvi kolegijos su Pagrindinës Ðiauliø apskrities eksporto - Tai jau buvo Sàjûdþio metai, apie daug vikø". 1950 metais iðnagrinëti 15,403 3,473 studentais ir vienas universitetas, partnerës – Vokietija (18.4% Ðiauliø ap- kà galëjome laisviau kalbëti. Vis dëlto "operatyviniø organø" praðymai apie 42,474 kuriame studijavo 5,836 studentai. skrities lietuviðkos kilmës prekiø eksporto), jauèiau vidiná nerimà, kaip bûsiu priimtas asmenis. 1952 metais iðnagrinëtas 10,991 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Ðiau- Ðvedija (11.7 %), Latvija (10.4%), Lenkija istorikø bendruomenës. "operatyviniø organø" praðymas apie 41,289 liuose veikë 3,700 ûkio subjektø. Dau- (6.5 %), Rusija (6,3%S). Taèiau laikiausi principo, kad visuo- asmenis. giausia – 904 – buvo didmeninës ir maþme- 2011 m. Ðiauliø apskrities bendrasis menei labai trûksta neideologizuotø isto- Po Josifo Stalino mirties liberalëjant ninës prekybos bei varikliniø transporto vidaus produktas (BVP) siekë 7.8 mlrd. litø riniø þiniø ir autentiðkos informacijos apie sovietiniam okupaciniam reþimui ðio priemoniø ir motociklø remonto ámoniø. ir sudarë 7.4% ðalies BVP. Daugiausia tragiðkà tëvynës likimà – Lietuvos oku- "darbo" apimtis sumaþëjo, taèiau NKVD Kiek maþiau buvo kitas aptarnavimo bendrosios pridëtinës vertës sukurta did- pacijà ir aneksijà 1939-1940 metais. áskiepytos kai kurios tradicijos liko iki "pe- paslaugas teikianèiø ámoniø (796), apdir- meninës ir maþmeninës prekybos, trans- Mano pagrindinis tikslas buvo ne- restroikos" ir Lietuvos Sàjûdþio bei nepri- bamosios gamybos (344), transporto ir porto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maiti- trukdyti tyrinëtojams dirbti su archyvo klausomybës atkûrimo. Beje, Vyriausiajai saugojimo ámoniø (265), statybos (260). nimo paslaugø ámonëse – 31.6% visos dokumentais, nes iki tol jie negalëjo to archyvo valdybai ilgai, iki 1973 metø, vado- Ðiauliø pramonës ámonëse gaminami apskrityje sukurtos pridëtinës vertës, ir laisvai daryti. vavo buvæs NKVD kvotø skyriaus virði- dviraèiai ir kitos transporto priemonës, pramonëje – 25.3%. DELFI - LCVA vadovavote 1986-1997 metais. ninkas Eusiejus Rozauskas. Jo sàþinæ slegia Kokia buvo ðio darbo specifika soviet- Rainiø, Pravieniðkiø, Panevëþio þudynës. meèiu? Buvo ir tokia tvarka: mokslininkas, Lazdijø ðventëje – derlius ir þirgai - Archyvui pradëjau vadovauti 1986 ateidamas á archyvà surinkti medþiagos Penkias dienas Lazdijø rajone be per- Lauktuviø policininkai dalino atðvaitus, metais. Tuomet man, direktoriui, kai kurie moksliniam straipsniui, turëdavo atsineðti stojo pliaupæs lietus rugsëjo 22 d. liovësi tik taure ir suvenyrais apdovanojo taikliausiai darbuotojai net atsisakë atverti tam tikrus sàsiuviná, o skaityklos darbuotojai lapus ápusëjus ðventei „Lazdijø ruduo“, kuri pirmà baudas mëèiusius jaunuosius krepðininkus. seifus. Ir vëliau, jau atkûrus Lietuvos sunumeruodavo. Mokslininkas turëdavo kartà buvo surengta ne miesto centre, o Smagø koncertà dovanojo Vidaus rei- nepriklausomybæ, kai Sàjûdis skatino ju- teisæ ið dokumento, kurá skaito, pasidaryti atnaujintame hipodrome. Jà papildë ir kalø ministerijos reprezentacinis puèiamøjø dëti tiesos sakymo link, kai kas nepamirðo tam tikrus iðraðus. kartu vykusi policijos ir visuomenës ðventë, instrumentø orkestras. jiems áprasto tapusio reþimo muðtro. Skaityklos darbuotojas juos perskai- taip pat þirgø bëgimo varþybos. Þiûrovus þavëjo raitoji policija, o paskui Tam, kad geriau tai suvoktume, turë- tydavo ir nuspræsdavo, ar neásiraðyta ko Ðios rudens ðventës tradicija – marga- jø þvilgsniai nukrypo á aikðtæ, kur vyko þirgø tume paþvelgti á praeitá. nors, kas kirstøsi su "troðkimu" kurti tarybø spalviai seniûnijø, mokyklø ir kitø ástaigø bëgimo varþybos.Po ðiø varþybø visi Sovietinis archyvø valdymas buvo valdþià ir statyti komunizmà. kiemeliai, papuoðti rankdarbiais, vaisiais, nekantrai laukë pirmà kartà pietø Lietu- ávestas iðkart okupavus Lietuvà, jau 1940 Toks NKVD darbo metodø ðleifas tæsësi darþovëmis. Nepabûgusius lietaus sveèius voje surengtø þirgø lygiøjø lenktyniø. metø rugpjûèio pradþioje, ir visa valstybës ilgai.. ðeimininkai uþsukti pas juos viliojo ska- Kad jojikas ir þirgas turëtø lygias gali- archyvø tarnyba atsidûrë Vidaus reikalø Atgavus nepriklausomybæ niausiais valgiais ið naujo derliaus. mybes laimëti, tokiose varþybose nusta- liaudies komisariato (NKVD) þinyboje. Ðis - Kaip keitësi jûsø vadovaujamos ins- Vieni siûlë paragauti þuvienës, kiti tomas raitelio ir pakinktø vienodas bendras organas Lavrentijaus Berijos rankose tapo titucijos darbas atgavus nepriklausomybæ? grybø ar darþoviø sriubos, cepelinø, svoris. Ðákart jis buvo 56-57 kilogramai. represijos þinyba. Archyvai taip pat turëjo - Numalðinæ pirmàjá laisvo bendravimo bulvinës bandos, ávairiausiø pyragëliø, Svorius suvienodino á pobalnio kiðenële tarnauti represijoms, paslëpdami istorinæ su pirminiais istorijos ðaltiniais troðkulá, uogieniø, koðës, sûrio su medumi ir kitø ádëti papildomi daiktai. tiesà. 1940 metø rudená Lietuvos archyvai idealistai liko tyrinëti Lietuvos istorijos, o gardumynø. Ðeimininkës juokavo prieð Dauguma raiteliø buvo merginos. Tik buvo ápareigoti pradëti parengiamuosius pragmatikai á archyvà ëjo ieðkoti doku- iðvykdamos ið namø ketinusios ið apsemtø vienas lazdijiðkis, prieð tai jau laimëjæs darbus masiniams okupuotos Lietuvos mentø apie turëtà nekilnojamàjá turtà, nes pievø karves suvesti ant Rudaminos pilia- varþybas, P.Mikelskas, pasibalnojæs þirgà pilieèiø trëmimams ir represijoms. pradëta já gràþinti. Tada visas jëgas teko skirti kalnio, kad galëtø ramiai ðvæsti. Kivá, iðdráso susirungti dël Jotvingiø taurës SSRS NKVD archyvø valdyba ir þmoniø praðymams nagrinëti. Per dienà Saugø smagø poilsá siûlë ir ðventës ir liko treèias. Lietuvos SSR NKVD archyvø skyrius tekdavo pasiraðyti apie 200-300 archyvo dalyvius pasitikæ Lazdijø rajono policijos Pirmàjá bëgimà, skirtà tik þemaitukø ypatingos skubos tvarka siuntë visiðkai paþymëjimø. komisariato pareigûnai, kuriems talkino veislës þirgams, greièiausiai áveikë Tropikas slaptas instrukcijas. Tø metø instrukcijoje Atsirado ávairiø konsultantø, tarpininkø kolegos ið kaimyniniø rajonø. Ne vienas su jauniausia dvylikamete raitelë Dovile nurodoma pirmiausia ypatingam sau- tarp ieðkanèiøjø nuosavybës ir LCVA, tad susigundë jø siûlymu paþymëti telefonus ir Eidukaityte ið Kauno.Keturiø rëmëjø gojimui ir operatyviniam èekistiniam nestigo ir ádomiø faktø. Pavyzdþiui, prie kitus asmeninius daiktus, kuriuos lengviau ásteigtà Dainavos kraðto prizà antrame apdorojimui iðskirti dokumentus apie, Lietuvos þydø bendruomenës buvo ákurta rasti nukentëjus nuo vagiø ar pametus. bëgime laimëjo ðiaulietë raitelë Aurelija bolðevikø þodþiais, "faðistiniø partijø tokia tarpininkavimo institucija "Cedek". Janulytë su þirgu Carman. DELFI narius, policijos tarnautojus, buvusiø Nukelta á 6 psl. Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 4 Kultûra ir menas Ið Akvilës Zaviðaitës parodos Rita Briedienë “Poezijos pavasaris” ir Vidiðkiø dvare (sutrumpinta)

Lina Kovalevskienë, Janina Ryðkutë pristatë poetus bei naujàjá Vienu stipriausiu praëjusios (Sutrumpinta, Ignalinos savivaldybës inf.) „Poezijos pavasario“ almanachà. Jame kupiðkënø “Lingaudalos” spausdinami 52 poetø eilëraðèiai, keletas akcentu tapo visuomenës „Poezijos pavasaris“ – iðkiliausias interviu, o pridëtoje kompaktinëje plokð- susitikimas su raðytojo Juozo kasmetinis literatûrinis renginys, Lietuvoje telëje skamba 10-ties geriausiø metø knygø Baltuðio dukra Rita Baltuðyte, rengiamas nuo 1965 metø. Ðiemet poezijos autoriø balsai. Knyga áteikta renginio á Kupiðká atveþusia savo paukðtë, vis kitame mieste ar miestelyje organizatoriams ir ðeimininkams. Paminëta dukters Akvilës Zaviðaitës nutûpdama, lekiojo kelias savaites. ir ðiø metø „Poezijos pavasario“ laureatë tapybos parodà ir knygas Geguþës 24 d. ji aplankë Ignalinos ra- Tautvyda Marcinkevièiûtë. “Baltuðis ið arti” bei “Akvilë: jonà – Vidiðkes ir Rimðæ. Ypatinga poezijos Ið Vidiðkëse poezijà skaièiusiø kûrëjø nepraðyk auksinës þuvelës ir muzikos popietë surengta kultûrai iðsiskyrë Lidija Ðimkutë, dabar gyvenanti plauti indø...”. atvirame Vidiðkiø dvare. Ðventæ organizavo Australijoje ir raðanti lietuviø bei anglø “Ðokis ir mirtis susipina Vidiðkiø gimnazija, jà globojo dvaro kalbomis. Ásiminë jos lakoniðkos, gilios eilës Rita Baltuðytë (deðinëje) pasiraðinëja knygose “Ak- Akvilës kûriniuose. Savo pa- savininkas Kæstutis Mozeris. – tarsi mostas, þvilgsnis ar akimirka, trum- vilë” ir “Juozas Baltuðis ið arti”. veiksluose, ji, rodos, ákûnija Didþiojoje salëje buvo sutikti poetai poje mintyje telpanti gili prasmë, iðskai- amþinybës alsavimà, kuris buvo taip arti “...padariau vieniðos merginos figûrà Vytautas Rubavièius, Rièardas Ðileika, drinti þodþiai. jos. Gintarë Uogintaitë”. Toks uþraðas ant tamsioje ir nejaukioje gatvëje. Paveikslà Birutë Graðytë, Lidija Ðimkutë, Paulina Kaip sakë pati poetë, tai domëjimosi sienos pasitiko kupiðkënus, atëjusius á pavadinau “Lost girl”. O lietuviðkai kaþ- Þemgulytë, Arvydas Genys, taip pat aktorë Rytø filosofija átaka. Lidijà á Lietuvà parodà. Þmonës rinkosi ir rinkosi. Apsëdo kodël geriau tiko “Einant namo”. Di- Dalia Jankauskaitë ir redaktorë Janina atvilioja ir „Poezijos pavasaris“, ir jos nauja visus suolus. Stojo uþ nugarø sëdintiesiems – dþiausià drobës dalá uþima juoda gatvë: Ryðkutë. Visus suþavëjo jaunøjø Ignalinos knyga „Kaþkas pasakyta”. tikra karðèio pekla. O paskui raidës ant norëjau parodyti aplinkos tuðtumà ir vie- muzikos atlikëjø – Monikos Sapiegaitës Kiekvienas kûrëjas trumpam pravërë sienos pavirto jûra. Jos bangos pasigavo visà niðumà, kai në gyvos dvasios aplinkui...” (mok. V.Stuglienë) ir Ryèio Palionio (mok. duris á savo slaptingàjá pasaulá, kiekvienas dëmesá ir kartu su smëlyje uþraðytu filmo * * * G. Juodgalvis) – dovanoti smuiko ir gitaros pasakë ðiltà þodá þiûrovams, organiza- pavadinimu “Akvilë” nuplovë, nuskalavo Akvilë Zaviðaitë mirë 1991 metais nuo muzikos garsai. toriams ar dþiaugësi jaunais þmonëmis, visus nepatogumus. AIDS. Jai tebuvo 28-eri. Vidiðkiø gimnazijos deðimtokai ðventës kurie skaito, muzikuoja, domisi literatûra. Susitelkë dëmesys sienon: Lietuvos Kai moterø ansamblis Versmë” ëmë dalyviams pristatë kompozicijà pagal “Labai mëgstu poezijà ir be galo dþiau- televizijos filmø studijos 1998 m. sukurta vinguriuoti “Aktoriø trio” dainos þodþiais ir Gintarës Adomaitytës „Karuselæ“. Dabar giuosi ðiuo puikiu renginiu. Tikiuosi, kad juosta “Akvilë” privertë bëgti – lyg basomis natomis: “Kai pasibels lietus á gatvës Ignalinoje gyvenanti raðytoja Gintarë poezijos dvasia dvaro erdvëse sklandys ir kojomis per ákaitusá smëlá – jaunos daili- grindiná...” uþlûþo susirinkusiøjø sielos ir Adomaitytë pasveikinta gavusi 2012 metø ateityje“, - sakë vidiðkiø dvaro savininkas ninkës gyvenimu... iðtryðko aðaromis... Vinco Aurylos premijà uþ vaikø literatûros Kæstutis Mozeris. Jis paþadëjo visada Atsistojusi prieðais susirinkusiuosius sklaidà. palaikysiu vidiðkieèiø iniciatyvas ir kvietë * * * Rita Baltuðytë irgi verkë. Sakë, neverkusi Po tikrai graþios áþangos redaktorë brandinti graþias idëjas. “...esu laiminga, kad gyvenu Australi- joje, kad tà ðalá laikau savo namais. Dabar visus tuos metus, o ðtai penktadiená Pupo- Australijoje að vadinu save laisvu þmogumi nyse raudojo tëvo, ðiandien – dukters. laisvoje ðalyje. Ir tie þodþiai mano ausyse “Negalima taip þmoniø virkdyt, – pasakë skamba kaip graþiausia muzika...” ji, o netrukus pridûrë: – ir nefotografuokit “...man prasideda stojamieji egzaminai. manæs tokios.” Vël. Vël reik bandyti ástoti. Pirmadieniais “Þmogus, talentingai rëþiantis tiesà á vaikðtau á dailës institutà paiðyti. O èia akis, taèiau sugebantis su niekuo nesusi- viskas kitaip. Durys visada atidarytos. Jei pykti”, – taip jà yra apibûdinusi “Lietuvos vëluoji ar nori iðeiti anksèiau, tai atsistoji ryto” þurnalistë Audronë Urbonaitë. Ir ir eini nieko nesakæs. Koridoriuose, o kai kupiðkënai dël tokio grieþtumo ant jos kur ir klasëse visi rûko, geria kavà, o nesupyko. Prieðingai: jie net norëtø jos mokytojus vadina vardais “Ei, Vendi!” Arba atsipraðyti uþ tai, kad neturi vieðbuèio, uþ visos tos mokyklos ðefas yra Dþimas. Tai jam neveikianèias kavines, uþ pietus ið “Maximos” ir sakai: Dþim likes to do something...” parduotuvës... “...man labiau patinka pieðti moterø Jai, atvaþiavusiai ið Australijos, visi figûras negu vyrø.” miestai atrodo tarsi sumaþëjæ, o Kupiðkis – “...kaþkodël man atrodo, kad mote- ne. “Atrodo, kad labai gera èia gyventi. riðkoje figûroje daugiau jautrumo, lais- Kaip yra ið tikrøjø, neþinau. Taèiau miestas Nuotraukoje – Lidija Ðimkutë (deðinëje) skaito eiles Vidiðkiø dvare. vumo ir seksualumo. Man taip pat patinka labai meniðkas, daug skulptûrø”, – kalbëjo baro atmosfera – muzika, þmonës. Kai vieðnia. Þmonës nesiginèijo, neárodinëjo, Graþina Pranauskienë Atostogos prie jûros (1) turiu laiko ir noriu kur nors nueiti ir nieko neklausë ir neaiðkino. Tik buvæs atsipalaiduoti, su draugais einu á barà. Bet muziejaus direktorius nuëjo jos pasveikinti, vis dëlto savo jausmus, nuotaikas ir pasidalino prisiminimais apie Juozà Baltuðá, Kavos tirðèiai emocijas man lengviau iðreikðti pasitelkus kupiðkënams iðlikusá toká savà dar anø Jau keletà metø su vyru ruoðëmis kartu moteriðkas formas.” susitikimø. Jie – tëvas ir dukra – tikrai pana- pakeliauti, bet atostogø laikas nesutapo. Tad “...norëèiau sukurti daugiau tikrai dide- ðûs, abu suþadina kaþin koká artumo kitiems nutariau viena keliom dienom nulëkti prie liø ir brangiø paveikslø, bandyti bûtent ðià þmonëms jausmà. Ir Akvilë tokia pat, á savo jûros. Mornington miestelá pasiekiau per technikà ir ðià temà – moterø figûras. Kai laiðkus sukrovusi ne tik asmeninæ, bet ir gerà valandà. Iðlipus ið autobuso niekaip praeis kiek laiko, norëèiau iðsilaisvinti ið svarbiausià þmogiþkosios bûties informacijà. nesusigaudþiau, kur yra Brooklands of moterø figûrø pieðimo, nebent jos pavirstø Ið ðios parodos þmonës iðëjo kitokie, nei Mornington vieðbutis, nors namuose, su vyro kuo nors nepaprastu. Jas kurá laikà dar pie- atëjo. Paroda dar veiks ir vilios noru vël pagalba, buvau iðsinagrinëjus kas, kur ir ðiu, gilinsiuos á spalvas ir formas, kol vienà uþsukti á muziejø. (Parodà ið viso aplankë kaip. Pasiteiravau pro ðalá einanèio vyriðkio dienà man pasirodys, kad padariau gerai.” 1,674 þmonës. Red.) ir patraukiau nurodyta kryptimi. Po kokios Pasijutau kaip Kretingos pirty, tad tuoj minutës girdþiu kaþkas pypina – tai tas pats iðsitryniau druska, o paskui ir kavos tirðèiais. vyriðkis privaþiavæs atsipraðinëja, jog Tada pradëjau iðleidinëti vandená ir susimaiðë, kad vieðbutis yra deðinëje, o ne atsisukau duðo èiaupus. Vaje, vaje, kai kairëje pusëje. Juk ëjus á kairæ, bûèiau pradëjo tos cirkuliacinës srovës taðkytis po atsidûrus pliaþe. Jis net pasisiûlë paveþëti. visus kampus, taip iðsigandau, kad aplipus Atsisakiau – toks grynas oras, tokia ramybë kavos pupeliø nuosëdom puoliau á kambará – o va ir vieðbutis! skambinti registratûron! O telefonas tai Ið nuotraukos internete vieðbutá ásivaiz- neveikia! Na, apsisukus tipenu atgal, kur davau aukðtà pastatà su iðtaikingomis ko- dabar ir grindys, ir rankðluoðèiai, ir grindø lonomis ir gal ðimtu kambariø, o pasirodo, kilimëlis – ðlaputëliai. Drebanèiom rankom uþ administracinio pastato slëpësi tik imu spaudyti visus mygtukus, o nuspaudus maþuèiai nameliai. Na ðtai ir manasis – ke- „spa” – cirkuliacinës srovës pradingsta. turioliktas – ðvarus, erdvus ir patogus. Virð Greitakalbis vyrukas ið registratûros raðomojo stalo kabo plazma televizorius, ant ateina paþiûrëti, kodël neveikia telefonas. sienos modernus paveikslas, o naktinës Uþdarau vonios duris – juk visos sienos lempos iðdroþinëtos blizganèiais dangorai- nutaðkytos juodais kavos nuosëdø taðkeliais. þiais. Bet svarbiausiai – cirkuliacinë vonia! Tegul lieka paslaptimi kaip lietuvaitës Vakare prisileidau vonià ir, ásijungus saunoj lepinasi. Kità kartà bûtinai atosto- visus mygtukus, patogiai joje ásitaisiau, gausime su vyru – jis mygtukus tikrai moka Akvilës Zaviðaitës parodos atidarymo metu koncertavo moterø ansamblis “Versmë”. pamaloninta ðvelniu vandens kutenimu. spaudyti ir niekada nepaklysta! Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 5 Valstybës paslapèiø saugotojas Sportas Atkelta ið 4 psl. priimsime juos ir tyrinëtojus. Po pasaulá pabirusiems Lietuvos pilieèiams Amerikieèiams reikëjo nustatyti doku- Lietuvoje sutikta sidabrinë rinktinë þydams tuomet buvo atlyginama uþ pri- mentø autentiðkumà, tad jie turëjo èia verstiná darbà koncentracijos stovyklose, atsiøsti grupæ ekspertø arba kas nors ið ákalinimà getuose ir pan. Þmonës ið ávairiø Lietuvos turëjo vaþiuoti á JAV su jø at- kraðtø raðë LCVA, praðydami surasti tai rinktais dokumentais. Niekas ið Genera- liudijanèius dokumentus. Archyvas pinigø linës prokuratûros nesutiko vaþiuoti, taip uþ tyrimà neëmë. O toji firma persiøsdavo 1994 metais pirmà kartà atsidûriau JAV. Atsi- ið þydø gautus praðymus LCVA ir vien uþ ðá vërë galimybë paþiûrëti, kaip veikia ðios persiuntimà imdavo pinigus. laisvos valstybës archyvai, kaip jie tvarkomi, Kai apie tai papasakojau þiniasklaidai, kokius fondus turi. "Cedek" praðymø daugiau nebesiuntë. Ta- Saugo paslaptis èiau sulaukiau Lietuvos archyvø departa- - Kas tapo akstinu keisti darbà ir pradëti mento vadovybës priekaiðtø dël antise- dirbti su slaptais dokumentais Lietuvos mitizmo ir naciø okupacijos metais nuken- banke? tëjusiø þydø padëkos. - Su tuometinio Lietuvos archyvø de- Vizitai á Maskvà ir JAV partamento vadovybe iðsiskyrë poþiûriai kai - Vykote á Maskvà derëtis dël archyvø kuriais darbo organizavimo klausimais. atgavimo. Prisimenu, pavyzdþiui, kaip aktyvus - Pirmieji vizitai buvo pirmaisiais Sàjûdþio narys R.Ozolas, prasidëjus Sausio nepriklausomybës metais. Bandëme ávykiams, saugumo sumetimais vienam atgauti dokumentus, iðveþtus pirmais archyvo darbuotojui patikëjo saugoti savo okupacijos metais, pasibaigus karui. Vien kruopðèiai raðytus dienoraðèius ir kai ið Uþsienio reikalø ministerijos archyvø kuriuos kitus dokumentus. Taèiau archyvo buvo iðveþta apie 26,000 bylø, perimti darbuotojas tuos dokumentus atsainiai Lietuvos diplomatiniø atstovybiø doku- paliko kaþkokiame kampe kartu su savo tëme palaikymà. Aèiû, kad tikëjote ir tikë- mentai. Norëjome derëtis su Rusijos sukaupta marksistinës literatûros kolekcija. Martynas Suslavièius, site mumis. Esate geriausi sirgaliai. Po uþsienio reikalø ministerija. Vaþiavau að, Viena darbuotoja juos rado ir paklausë DELFI (sutrumpinta) Slovënijos dabar visi þinos, kad mûsø ais- tarptautinës teisës specialistas profesorius manæs, kà su jais daryti. Paslëpiau tuos „Ooo! Lietuva, Lietuva, Lietuva. Aèiû, truoliai – geriausi“, - susirinkusiems ais- Vilenas Vadapalas, Aukðèiausiosios Tary- dokumentus ir dienoraðèius. Taèiau apie tai aèiû, aèiû”, - Rotuðës aikðtëje aidëjo ðûks- truoliams padëkojo rinktinës kapitonas bos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pava- nutekëjus informacijai, nes ir tuomet bûta niai. Èia pasirodë Lietuvos krepðinio . duotojas Kazimieras Motieka, vëliau "kurmiø", Lietuvos archyvø departamento rinktinë, kuri pirmadiená, rugsëjo 23 d., ið Treneris. „Aèiû visiems èia susirin- ásitraukë profesorius Vytautas Landsbergis. vadovybë ëmë reikalauti juos atiduoti, tam Europos èempionato Slovënijoje sugráþo á kusiems. Dëkui gausiam sirgaliø bûriui. Taèiau vizitas buvo nesëkmingas. Mask- pasitelkæ net Valstybës saugumo depar- tëvynæ ir atviru autobusu ið Vilniaus oro Gausiausiam, didþiausiam ir geriausiam tamentà. Atsisakiau atiduoti dokumentus, vieèiai pareikalavo, kad pateiktume tikslø uosto patraukë pas iðtikimiausius savo visame pasaulyje. Sunkiomis minutëmis susisiekiau su Romualdu ir kità rytà jam sàraðà, kokiø dokumentø norime. Taèiau sirgalius, kuriø neatbaidë blogas oras nuo buvote mûsø ðeðtasis þaidëjas. Dëkoju juos gràþinau. Ðis konfliktas nepraëjo be tokiø sàraðø tuomet, deja, neturëjome. Taip noro pasveikinti sidabro medalius iðko- komandai ir jos kapitonui uþ sunkias kovas, pasekmiø, darbe nuolat jauèiau átampà. atsitiko dël, kaip minëjau, NKVD "sutvar- vojusius didvyrius. - kalbëjo . - Tikiu, kad kytø" archyvø. Tuo metu Lietuvos bankas steigë Lietuvos rinktinæ ir Rotuðëje susirinku- Lietuvos krepðinis dar ne kartà bus vietoje, - Latvija su Rusija sudarinëjo istorikø archyvà ir domëjosi, kokià árangà reikëtø sius gerbëjus linksmino grupës „69 dan- kurioje turi bûti.“ komisijà bendrai istorijai tirti, taèiau Estija pirkti, kaip tvarkytis. Taip konsultuodamas guje“, „Bix“ „G&G Sindikatas” bei atli- Premija. Lietuvos rinktinei Algirdas atsisakë. Kokia buvo Lietuvos pozicija? gavau pasiûlymà pereiti á Lietuvos bankà, këjas Marijonas Mikutavièius. Butkevièius áteikë simboliná èeká – premijà - Geranoriðko poþiûrio nebuvo. Ir da- 1997 metø rugpjûtá pradëjau dirbti. Sveikinimai. Lietuvos rinktinës krepði- uþ sidabro medalius. Lietuvos komandai bar, kiek þinau, nëra. Ið Lietuvos istorijos Buvo tikrai labai ádomu. Jau buvo ninkus ir visà delegacijà sveikino Prezidentë atiteko 240,000 litø. Ði suma pagal nuopel- instituto (LII) darbuotojø girdëjau, kad priimtas ástatymas, reglamentuojantis Dalia Grybauskaitë, Seimo Pirmininkas nus bus iðdalinta visai rinktinës delegacijai. Maskvoje sudaromos dirbtinës kliûtys, informacijos, sudaranèios valstybës ir Vydas Gedvilas ir Premjeras Algirdas Daina. Ant scenos uþlipæs M.Mikuta- neleidþiama dirbti. tarnybos paslaptá, apsaugà. Pagal ástatymà Butkevièius bei Vilniaus meras Artûras vièius legendinës dainos „Trys milijonai“ 2006 metais LII darbuotojai kartu su reikëjo atskirti bendrà raðtvedybà nuo Zuokas. Jie krepðininkus pasitiko su àþuolo netraukë, taèiau sirgaliams jis sudainavo Rusijos istorikais sudarë ir iðleido doku- specialiosios, bûtent tai ir dariau. Teko vainikais. taip pat populiarià ir ákvepianèià dainà „Að mentø rinkinio rusø kalba – "TSRS ir administruoti ir tvarkyti dokumentus, Prezidentës kalba. „Visi kalbame ta pa- tikrai myliu Lietuvà“ Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais" – kuriuose – su pinigø gamyba ir kredito èia kalba. Visi mes kalbame, kad sutinkame *** pirmàjá tomà. Sudarytojai – Algimantas ástaigø prieþiûra susijusi informacija, savo èempionus. Visai nesvarbu, koká me- Apdovanojimas. Lietuvos rinktinës Kasparavièius, Èeslovas Laurinavièius ir sudaranti valstybës ir tarnybos paslaptá. dalá jie atveþë ar atveð. Lietuvai jie – èem- lyderis pateko á Europos gana liberali rusø istorikë Natalija Le- - Dirbote ir "Snoro" bei Ûkio bankø pionai. Jie parodë, kad lietuviai – kovinga krepðinio èempionato simboliná penketà. bedeva. Tad ðiokiø tokiø vilèiø yra, nors griûèiø metu. Ar nejautëte spaudimo dël tauta, kuri visada gebëjo apginti savo ðalá“, Lietuvos rinktinës krepðininkai. Linas greitos paþangos nesitikiu. informacijos ir ar efektyviai buvo naudo- - sakë Dalia Grybauskaitë. Kleiza, , Tomas Delinin- - Lankëtës Vaðingtone dël átariamø þydø jama jûsø pateikta informacija? „Dëkoju ne tik jiems, bet ir visiems, kaitis, , , þudikø bylø. Ar Lietuva buvo pakankamai - Po "Snoro" griûties Seime dirbo trys kurie padëjo krepðininkams laimëti – Jonas Maèiulis, , suinteresuota ðia tema? komisijos, vadovaujamos Loretos Grauþi- mokykloms, tëvams, treneriams ir sirga- Kðyðtofas Lavrinovièius, Darjuðas Lavrino- - Atkûrus nepriklausomybæ archyve nienës, Ligito Kernagio ir Valentino Mazu- liams. Ðie krepðininkai – mûsø didvyriai ir vièius, Donatas Motiejûnas, Jonas Valan- ëmë lankytis uþsienio tyrinëtojai. Itin ronio. Pateikdavau joms medþiagà, susiste- pavyzdys“, - teigë Prezidentë. èiûnas, Robertas Javtokas. suaktyvëjo besidomintieji holokausto mindavau, apraðydavau. Taèiau neteisëtai Pristatymas. Lietuvos krepðininkai ant Treneriø ðtabas. Jonas Kazlauskas (vyr. problema. Teko susitikti ir bendrauti su gauti informacijos tikrai nebuvo norinèiøjø. scenos buvo kvieèiami po vienà. „D-Mo“, - treneris), Gintaras Krapikas (asistentas), Simono Wiesenthalio centro vadovu Beje, vadovaudamasis profesine etika, ðûktelëjo vienas renginio vedëjø Mindaugas Darius Maskoliûnas (asistentas). Efraim Zuroff. Tuomet tà temà Lietuvoje niekada nesakysiu savo nuomonës, kaip Stasiulis. Donatas Motiejûnas pro sirgalius *** buvo bandoma nustumti kuo toliau, lyg ji naudojama ir kam teikiama informacija. bëgo iðtiesæs rankas – taip já galëjo pasvei- Lietuvos rinktinës galëtø pati savaime iðsispræsti. Porà kartø - Atrodo, kad jûsø darbas reikalavo kinti aistruoliai. Jo pavyzdþiu pasekë ir kiti dël Aleksandro Lileikio, Algimanto My- didþiulës savikontrolës. krepðininkai, spaudæ rankas savo dievaièius pasirodymas Europos kolo Dailidës, Jurgio Juodþio, Kazio - Taip, taèiau nesu lengvo populiarumo paliesti panorusiems aistruoliams. Ilgokai èempionate Gimþausko teko lankytis JAV teisës ieðkotojas. Jeigu norëèiau bûti matomas, savo kelià eidamas uþtruko M.Kalnietis – Pirmasis etapas: departamento Specialiøjø tyrimø skyriuje. nueièiau á netradicinës orientacijos þmoniø sirgaliai já gerokai pristabdë. J.Maèiulis Lietuva – Serbija 56:63, Kai kas tikëjosi didesnio LCVA direk- eitynes, susimuðèiau su kokiu nors Petru, scenos link traukë aidint ðûksniams: „Jonai, Lietuva – Makedonija 75:67, toriaus radikalumo, tad sprendþiau, kaip kam jis Dievo kûrinius áþeidinëja, ir kokius Jonai, Jonai!“. Lietuva– Latvija 67:59, elgtis, kad nebûtø perlenkta lazda. Lietuvos tris mënesius visuose komerciniuose Iðskirtinio sirgaliø dëmesio sulaukë Lietuva – Juodkalnija 77:70 pozicijà aptariau su generaliniu prokuroru televizijos kanaluose bûèiau "þvaigþdë". Jonas Valanèiûnas. Nuaidëjus aukðtaûgio (po pratæsimo), Lietuva – Bosnija ir Artûru Paulausku, prezidentu Algirdu Bûèiau populiarus kaip Kristina ið Vilniaus, vardui aistruoliai suoðë garsiau nei áprasta. Hercegovina 72:78 Brazausku. Buvo sutarta, kad, gavæ praðy- Vytautas ið Kauno ar kitos "þvaigþdës" ir ga- Sirgaliø plojimai aidëjo ir nuaidëjus Antrasis etapas: mus per Lietuvos generaliná prokurorà, lëèiau kandidatuoti á Seimà. Lino Kleizos vardui. Taèiau krepðininkas Lietuva – Prancûzija 76:62, scenos link nebëgo. Lietuva – Belgija 86:67, Á simboliná Europos èempionato Lietuva – Ukraina 70:63 “Mûsø Pastogë” is a proud penketà patekæs krepðininkas á Lietuvà Ketvirtfinalis: supporter of Crime Stoppers. negráþo – L.Kleiza iðkart patraukë á Turkijà, Lietuva – Italija 81:77 kur pradës rengtis sezonui su Stambulo Pusfinalis: „Fenerbahce“ komanda. Lietuva – Kroatija 77:62 Dëkojo. „Visos komandos vardu dëko- Finalas: jame visiems. Viso èempionato metu jau- Lietuva – Prancûzija 66:80 Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 6 Ið Redakcijos paðto Sydney KOVAS Sports Club Pavyzdys visiems Su malonumu spaudoje perskaièiau sipratimø. Nejaugi ðiø dienø jaunesnioji karta Live Music from Bavarian Food & skelbimà, kad spalio 6 dienà Lietuviø yra blogesnë uþ buvusià tada? Ir man, kaip The Little Sydney Beer Namuose Geelonge vyks dainos koncertas, vienam ið buvusiø mûsø sportinio gyvenimo German Band kurio sveèiais bus Melbourno “Dainos kûrëjø bei vadovø, net ir su-silpnëjusià ðirdá Sambûris” ir tautiniø ðokiø grupë “Linas”. skauda, kai matau, kad sekanèioje mûsø Graþu, kad ir vël artimiausi kaimynai – Sporto Ðventëje Gold Coast nedalyvauja Melbourno ir Geelongo lietuviai – (gal vienas ið geriausiai veikianèiø ir taip puikiai prisiminæ ankstyvesnius laikus) vël taip Australijos lietuviams Lietuvoje reprezentavæs Gee-longo “Vyties” klubas. Saturday 12 October from 6pm Sydney Lithuanian Club graþiai suartëjo ir susibièiuliavo – per dainas ir ðokius. Reikia dþiaugtis, kad Að nesiimsiu kaltinti ar teisinti ko nors, Wear your best Lederhosen, Dirndl, or just something casual negraþûs sportiniai ðeðëliai jø nepalietë. taèiau manau, kad jau laikas pabaigti visus Come and enjoy lots of family friendly activities and prizes Su dþiaugsmu pamenu, kai “Varpo” ir esamus nesusipratimus ir, padavus vieni $30 – adult or $60 – Family 2 adults plus unlimited kids (under 16) “Vyties” sportininkai graþiai bendraudavo, kitiems draugiðkai sportinæ rankà, vël gráþti Your ticket includes a traditional Bavarian dinner of Wurst, Schnitzel, turëdavo tarpusavio varþybas, kurios buvo á senus laikus ir vël bûti visiems draugiðkais Sauerkraut, Potatoes. Plus a Beer, Wine or Soft drink lyg broliðkos kaimynø ðventës. Jos visuomet bei vieningais. Tad sëkmës. Tickets available at the Door. For catering purposes, please RSVP by 9 October graþiai pasibaigdavo – ar tai Geelonge, ar Antanas Laukaitis. to: [email protected] tai Melbourne – be jokiø barniø ir nesu- Peter Andriejûnas: 9680 3389 Peter Gustafson: 0419 848 758 Ray Jurkûnas: 0447 551 047 Apie ásiþiûrinèius þmones Þmonës niekada nebûna atskirai vieni Mes kiekvienà dienà renkamës – matyti 63-ioji Sporto Ðventë Gold Coast nuo kitø. Jie niekada nebûna nesusijæ su mums, ar nematyti. Ásiþiûrëti, ar ne. kitais. Net ir tie, kurie tvirtina esà patys sau, Kasdien sutinkame tuos, kurie viskà daro Australijos Lietuviø Fizinio Auklëjimo Sàjunga (ALFAS) on behalf of kiekvienà dienà tûkstanèiais skirtingø bûdø saugiai, nepersistengdami. Jie mûsø Brisbane Baltija, Sydney Kovas, Adelaide Vytis, and Melbourne Varpas, susilieèia su kitø þmoniø gyvenimais ir nepalieèia. Ir tik retkarèiais, bet daþniau, would like to cordially invite ALL Australian Lithuanians, young and old, suvaidina juose po vaidmená. Tebûnie- nei patys sau pripaþástam, sutinkam þmones, to the 63rd Sporto Ðventë, 2013, to be held on the Gold Coast, Queensland. maþà, epizodiná, bet kiekvienas teatro kurie yra perpratæ ásiþiûrëjimo paslaptá. Jie aktorius jums patvirtins, kad nesvarbiø ir vakar, ir ðiandien taikiai ðypsosi, Main Venues: 27th - 28th Dec 2013 – Runaway Bay Indoor Stadium vaidmenø nebûna. Yra tik dvi vaidmenø nestabteli nei minutëlei, o po jø visada lieka 30th - 31st Dec 2013 – Mount Warren Sports Centre rûðys: arba mes apie juos þinome, arba tiek daug gyvenimo, kad mirtis iðkart vaidiname nevalingai ir sàveika su kitu praranda visà savo tamsà. Sporting activities under consideration to include - þmogumi ið esmës mûsø nepalieèia. Todël Að, kaip ir didelis bûrys kitø Juliaus , Netball, Volleyball, tie, kurie sakosi esà vieniði ir niekam Janonio gimnazijos absolventø, þinau, kokie Table Tennis, Tennis, Lawn Bowls, nereikalingi, tiesiog nëra ásiþiûrëjæ á juos ðvelniai ir jautriai ásiþiûrintys buvo Billiards and Darts, Chess, Golf, supanèio gyvenimo veidà ir sielà. Jie praeina Kazimieras Butkus ir Isolde Poþelaitë- Beach Volleyball, ðituo gyvenimu kaip podiumu – nieko Davis. Þinau, kiek ðviesos ir spalvø buvo Beach Day Competitions, Fishing Competition nepriliesdami, nieko nenuversdami, bet ir jø ketinimuose, darbuose, kaip taikliai jie Please register your interest with your local or nearest registered Sports Club nieko nesukurdami. þvelgë á jauno þmogaus savarankiðko Yra ir ásiþiûrinèiø þmoniø. Ne vienas. gyvenimo pradþios poreikius. Jie matë mentioned above. Jie iðlavina savo þiûrëjimà iki tokio lygio, kiaurai vandenynus. Ir dabar, po jø, lieka Let me remind all, that Ðventë is an Australian Lithuanian cultural sporting event jog mato kiaurai vandenynus, iðtveria karus labai daug labai þalio gyvenimo. O that belongs to all Australian Lithuanians to come together, to celebrate our unique ir marus, uþaugina svetimus vaikus, o likæ svarbiausia – lieka prisilietimas, rûpesèio Lithuanian heritage. It is through such loyal and committed patronage that Ðventës akis á aká su mylimaisiais sugeba vël ir vël liudijimas, þiûrëjimo á pasaulá pamoka. Nes become a wonderful platform for all to mingle, enjoy and form lasting friendships. atiduodi visà save. Ðitie ásiþiûrintys þmonës mes juk kiekvienà dienà renkamës- This is the first time in the history of Ðventës that the event is being held on the pirmieji susijaudina, pirmieji numato savo ásiþiûrëti mums, ar ne. Gold Coast, so please support! ir tavo likimà, o kai pasaulio paradas su Þmonës niekada nebûna atskirai vieni variniais cimbolais plyðauja jø kieme, jie nuo kitø. Sidabrinei rinktinei – valstybës apdovanojimai tyliai þvelgia visiems virð galvø ir taikiai Ieva Narkutë, ðypsosi. Sakytum, jiems nerûpi. Bet jie Kazimiero Butkaus stipendininkë Prezidentë Dalia paprasèiausiai nesiliauja þiûrët. 2013 rugsëjis Grybauskaitë áteikë valstybës apdova- nojimus Europos Pilietiðkumo pamoka gimnazistams èempionato sidabrà Rokiðkio Juozo Tumo - Vaiþganto gim- LPS Rokiðkio iniciatyvinës grupës mitingui iðkovojusiai Lietuvos nazijos „Romuvos“ padalinyje vyko „Sà- paminëti, kuris vyko 1988 m. rugsëjo 9 d. vyrø krepðinio rink- jûdþio diena“, skirta Lietuvos Persitvar- Sàjûdieèiai jaunimà skatino bûti aktyviais tinei. kymo Sàjûdþio (LPS) 25-meèiui paminëti. Lietuvos pilieèiais, savo darbais prisidëti Krepðininkai ir jø Gimnazistams organizuota pilietiðkumo kuriant ir graþinant Lietuvà, savo miestà. treneriai uþ Lietuvos pamoka „Þvilgsnis á Sàjûdþio metus”, Sàjûdþio dienos áspûdþius, sveèiai ir vardo garsinimà ir kurioje dalyvavo ir áspûdþiais dalinosi LPS mokytojai apibendrino prie arbatos nuopelnus sportui iniciatyvinës grupës nariai A. Medalinskas, puodelio gimnazijos skaitykloje. Sveèiai apdovanoti valstybës K. Uoka ir Rokiðkio kraðto aktyviausi dalinosi dar ið atminties neiðblësusiais ordinais ir medaliais. sàjûdieèiai E. Mikaliûnas, A. Baltuðkaitë, áspûdþiais, kuriuos teko iðgyventi, kuriant Dalia Grybaus- L. Jankauskas, V. Vasiliauskienë, A. Kuolas, Sàjûdþio iniciatyvines grupes prieð 25-erius kaitë pasveikino V. Masiulis. metus. LPS 25-meèio sukakèiai paminëti sportininkus, áraðius Po pilietiðkumo pamokos, gimnazijos skirtoje „Sveèiø knygoje“ sàjûdieèiai áraðë dar vienà pergalæ á Lietuvos krepðinio gaikðèio Gedimino ordino Komandoro kiemelyje vyko mitingas, skirtas pirmajam palinkëjimus gimnazistams. istorijà. Ðalies vadovës teigimu, krepðininkø didþiuoju kryþiumi. Gimnazijos skaitykloje ið Rokiðkio kova aikðtelëje suvienijo ir iðgarsino Lietuvà, Krepðinio rinktinës nariai Robertas kraðto muziejaus archyvø buvo eksponuo- sustiprino pasididþiavimà savo ðalimi. Javtokas, Linas Kleiza, Jonas Maèiulis, Prezidentës medalis. J.Valanèiûnas prieð jama spaudiniø paroda „Þvilgsnis á Sàjûdþio "Visø Lietuvos þmoniø vardu dëkoju Darius Maskoliûnas, Juozas Petkevièius dvejus metus jau yra apdovanotas ordino metus“. Joje eksponuojamos to laikmeèio Jums, kad pasiaukojamai kovëtës uþ apdovanojami ordino "Uþ nuopelnus "Uþ nuopelnus Lietuvai" medaliu ir pagal fotografijos, laikraðèiai, sàraðai, Sàjûdþio Lietuvà, nepaisëte jokiø sunkumø. Paro- Lietuvai" Komandoro didþiuoju kryþiumi. Valstybës apdovanojimø ástatymà kitø steigiamojo suvaþiavimo delegatø paþy- dëte uþgrûdintà nugalëtojø charakterá. , Mantas Kalnietis, Lietuvos valstybës apdovanojimø gali gauti mëjimai, trispalvë, fotoaparatas, vaizdo Jûsø dëka jau aðtuntà deðimtmetá nenu- Martynas Pocius, Renaldas Seibutis – ne anksèiau kaip po trejø metø. kamera ir kiti dokumentai. trûksta pergalinga Lietuvos serija Europos ir ordino "Uþ nuopelnus Lietuvai" Karininko Teistiems krepðininkams Darjuðui ir Ðventës, sukaktys praeina, o jaunø pasaulio krepðinyje. Esu tikra, kad atkaklus kryþiumi. Aidas Buzelis, Rimtautas Gudas, Kðiðtofui Lavrinovièiams taip pat áteikti tik þmoniø ðirdyse iðlieka istorijos liudininkø Jûsø þygis ákvëps mus visus kelti sau didelius Mindaugas Kuzminskas, Donatas Mo- Prezidentës medaliai – pagal ástatymà, prisiminimai. Dþiugu, kad graþià ðventës tikslus, áveikti visus sunkumus ir nugalëti, tiejûnas, Aleksejus Peletskij, Vytenis valstybës apdovanojimais negali bûti idëjà ðvietimo ástaigoje, istorikai ágyven- kaip nugalëjote Jûs. Kaip nugali Lietuva!", Trumpickas – ordino "Uþ nuopelnus apdovanojami uþ tyèinius nusikaltimus teisti dino kartu su Mokiniø Seimu ir gimnazijos - sakë Prezidentë. Lietuvai" Riterio kryþiumi. asmenys. bendruomene. Lietuvos vyrø krepðinio rinktinës Ordino "Uþ nuopelnus Lietuvai" medaliu Krepðininkai Prezidentei áteikë "Euro- Reda Kiselytë vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas apdovanojami Sigitas Kavaliauskas, Linas basket Slovenia 2013" medalá ir krepðinio Rokiðkio Juozo Tumo – Vaiþganto apdovanotas ordino "Uþ nuopelnus Lie- Kunigëlis, Benas Matkevièius, Þydrûnas kamuolá su visø rinktinës nariø paraðais (þiûr. gimnazijos „Romuvos“ padalinio tuvai" Didþiuoju kryþiumi, treneris Gin- Vilenèikas. nuotr. kairëje). bibliotekos vedëja taras Krapikas – Lietuvos didþiojo kuni- Krepðininkui Jonui Valanèiûnui áteiktas “Lietuvos þinios” Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 7 Geelongo lietuviø choras VILTIS maloniai kvieèia á koncertà Sydnëjaus Lietuviø Klubas „DAINUOKIM, DAINUOKIM” 16 - 20 Meredith Street, Bankstown sekmadiená, spalio 6 dienà, 2.30 val p.p. Lietuviø Namuose, Pettitt Park, Beauford Avenue, Bell Post Hill. Sveèiai: Melbourno DAINOS SAMBÛRIS Tel.: (02) 9708 1414 E-mail: Tautiniø ðokiø grupë LINAS [email protected] Iðgirsite graþiø dainø, pralinksmins ðokiai ir solistai. www.lithuanianclub.org.au Po koncerto – uþkandþiai. Áëjimas – $10. Mus galite rasti Facebook Sydney Lithuanian Club Laukiame visø! Choro “Viltis” Valdyba ------Klubo darbo valandos: Pirmadieniais ir antradieniais – Klubas uþdarytas Sydnëjaus Lietuviø Moterø Socialinës Globos Draugija Treèiadieniais – ketvirtadieniais – nuo 12.00 val. – iki 3.00 val. p.p. kvieèia á Penktadieniais – nuo 12.00 val. – iki 12.00 val. vakaro Ðeðtadieniais – atidaryta tik uþsakytiems renginiams Kugelinæ Sekmadieniais – nuo 12.00 val. – iki 5 val. vakaro (galbût bus deðrelës su kopûstais), ------kuri ávyks sekmadiená, spalio 13 dienà, nuo 12 val. Klubo restoranas Lietuviø Sodyboje Engadine, 23 Laurina Avenue. Pietûs nuo treèiadienio iki penktadienio – nuo 12 val. iki 3 val. p.p. Kaina – $12. Á kainà áeina kugelis arba deðrelës su kopûstais, kavutë su Vakarienë penktadieniais – nuo 6 val. p.p. iki 9 val. p.p. pyragaièiais ir Rièardo kokteiliai. Veiks ðauni loterija. Ðeðtadieniais – dirba tik uþsakytiems renginiams Maloniai kvieèiame gausiai dalyvauti. Sekmadieniais – nuo 12 val. iki 3 val. p.p. Sekmadieniais – Svetlanos lietuviðki patiekalai ------Sydnëjaus “Geleþinio Vilko” Klubo nariø ir sveèiø dëmesiui! skautø vyèiø bûrelis (GVSVB) Sekmadiená, spalio 6 dienà (ilgojo savaitgalio metu) Klubas ðvenèia 60 metø Jubiliejø nebedirbs. Laukiame Jûsø sekantá sekmadiená! ðeðtadiená, spalio 26 d., 6.30 val. vakaro, ------Bankstown Polish Club, East Terrace, Bankstown Klubo nariø ir jø sveèiø dëmesiui Vakarienë 7.30 val. v. Áëjimas: $35 asmeniui. Dël didelio susidomëjimo, praðome norintiems dalyvauti kuo greièiau – iki spalio 12 dienos – skambinti Arvyd Zduobai Melbourno Senjorø dëmesiui, tel.: 9980-9004 ir uþsisakyti vietà. Treèiadiená, spalio 9 dienà, 11 val. - 13 val., Melbourno Lietuviø Klube ávyks Senjorø Popietë ir pietûs. Sàjungos Valdyba Sydnëjaus skautø “Þidinio” Susirinkimas ávyks sekmadiená, spalio 20 dienà, 1 val. p.p. Pamaldos Sydnëjaus lietuviams Lietuviø Sodyboje, 23 Laurina Avenue, Engadine. Sekanèios pamaldos Sydnëjaus lietuviams ávyks sekmadiená, spalio 6 dienà, 11.30 Maloniai kvieèiame gausiai dalyvauti su pasiûlymais sudarant skautø val. ryto St. Joachim’s baþnyèioje, Lidcombe. “Þidinio” veiklos kalendoriø sekantiems 12 mënesiø. Pamaldas laikys ið Melbourno atvykæs kun. Juozas Deveikis kartu su mûsø kapelionu Po susirinkimo – kavutë / arbata. kun. Jonu Stankevièiumi. Kvieèiame gausiai dalyvauti. Budëkim! Sesë Laura Liet. Katalikø Kultûros Draugija

Melbourno lietuvius, jaunus ir senus, kvieèiame á Praneðimas “Mûsø Pastogës” prenumeratoriams Dainø popietæ – susitikimà Prenumeratos mokestá galima sumokëti “TALKA” skyriuose Adelaidëje, Melbourne ir Sydnëjuje. Taip pat mokestá galima sumokëti tiesiai á “M.P.” banko

su Vilniaus Jëzuitø gimnazijos moksleive, choro “Liepaitës” dainininke sàskaità per internetà: Lithuanian Community Publishing Society Ltd - Gabriele Vilkickyte, kuris ávyks spalio 13 dienà, sekmadiená, 2 val.p.p. Commonwealth Bank; BSB 062111 Account Number 10076305; Mokëtojo Melbourno Lietuviø namø Baro salëje. pavardë ir vardas. (Bûtinai áraðyti pavardæ ir vardà) Klausysimës Gabrielës Vilkickytës, Melbourno “Dainos Sambûrio” ir kitø atlikëjø atliekamø dainø, dainuosime kartu su jais. LB Spaudos Sàjungos Valdyba Bûsime pavaiðinti vyno taure, kava, saldumynais. Laukiame visø! Rengëjai “Mûsø Pastogë”: trumpi skelbimai, uþuojautos ir pan. priima- mi ne vëliau pirmadienio 9 val. ryto. Melbourno Lietuviø Klubas (Vidurdiená laikraðtis perduodamas spaustuvei) 44-50 Errol Street, North Melbourne Deadline for small ads – Mondays 9 a.m. Sekmadienio pietûs Praneðame, kad Melbourno Lietuviø Klubas visuomet atidaras sekmadienio pietums nuo 1.00 val. Norint rezervuoti stalà, praðom kreiptis: Dana Binkis, Mûsø Pastogë tel.: 9347 1154. AUSTRALIAN LITHUANIAN WEEKLY Visais kitais klausimais, susijusiais su ðermenø, ávairiø renginiø organi- Published by the Lithuanian Community Publishing Society Ltd. zavimu Klube, patalpø ar baro uþsakymais, reikia kreiptis á koordinatoræ Zità Leidëjas Lietuviø Bendruomenës Spaudos Sàjunga Ðukytæ, el-paðtas: [email protected] arba tel.: (03) 9328 1560. Leidëjo, administracijos ir redakcijos adresas: P.O. Box 550, Bankstown, NSW 1885. Lietuviø Klubas “Dainava”, 16 - 20 Meredith Street, Bankstown. Tel.: (02) 9782 0080, E-mail: [email protected] Tinklalapis: www.slic.org.au/Pastoge Australijos Lietuviø Bendruomenës Redaktorë Dalia Doniela Redakcija raðinius taiso ir skelbia savo nuoþiûra. Rankraðèiai negràþinami ir nesaugomi. Kraðto Valdybos ryðiø duomenys Spausdinamuose raðiniuose reiðkiama nuomonë nebûtinai sutampa su redakcijos ir Gabrielius Þemkalnis – pirmininkas leidëjø nuomone Viva Alekna – vice-pirmininkas, iþdininkas Prenumerata metams $80. Lilija Kozlovskienë – kultûra ir ðvietimas Uþsienyje oro paðtu - $160.00. N.Zelandijoje oro paðtu $125.00. Algis Kairaitis – ryðiø technologija Organizacijø informaciniai skelbimai – neapmokami. Dr Rasa Ruseckaitë – sekretorë Apmokamø skelbimø kaina: $6.60 (áskaitant GST) uþ 1 cm per dvi skiltis. Lietuviðkoms organizacijoms 15% nuolaida. Kartojant, 50% nuolaida. 44 Errol Street, Nth. Melbourne, VIC. 3051, Australia. Adresas: Ðventiniai sveikinimai – $20, uþuojautos ir maþi vienkartiniai skelbimai – $25. E-mail: [email protected] Korespondencijai: Uþ skelbimø turiná redakcija neatsako. ALB Kraðto Valdyba, P.O. Box 307, Nth. Melbourne, VIC 3051, Australia. Printed by: Spotpress Pty Ltd., 24 - 26 Lilian Fowler Place, Marrickville, NSW 2204. Mûsø Pastogë Nr. 39, 2013.10.02, psl. 8