Lietuvos muzikologija, t. 18, 2017 Vida UMBRASIENĖ
Priedas Supplement
Vida UMBRASIENĖ Skambančios struktūros: muzikos vaidmuo žmogaus proto evoliucijoje Sounding Structures: The Role of Music in the Evolution of the Human Mind
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Gedimino pr. 42, LT-01110 Vilnius, Lietuva El. paštas [email protected]
Anotacija Nuo XX a. paskutinių dešimtmečių vis didesnę reikšmę mokslo pasaulyje įgyja kognityviniai mokslai, tiriantys žmogaus protą ir intelektinius gebėjimus. Tai mokslo požiūriu kol kas nepakankamai pažintas vidinis žmogaus pasaulis, susidedantis iš pojūčių, jausmų, mąstymo. Tiriant žmogaus kognityvinės veiklos ypatumus, didžiausias dėmesys skiriamas kalbai ir jos sąsajoms su mąstymu. Žmogaus gebėjimas kalbėti glaudžiai susijęs su gebėjimu klausyti ir išgirsti akustinius kalbos elementus. Šiuo požiūriu kalba tiesiogiai susijusi su muzika, nes remiasi gebėjimu klausyti ir išgirsti prasmę, slypinčią skambėjime. Žodžiai yra simboliai, perteikiantys informaciją. Tačiau jų prasmės niuansai išgirstami šnekamosios kalbos intonacijose, kurių suvokimas tiesiogiai susijęs su muzikinės klausos funkcijomis ir muzikinės klausos savybėmis – gebėjimu reaguoti į garso aukščio, ritmo ir emocionalaus intonavimo balsu variacijas. Tai rodo, kad kalbos ir muzikos santykis kognityvinėje žmogaus evoliucijoje gali būti kur kas reikšmingesnis, nei galima būtų manyti. Tyrimo tikslas – išnagrinėti muzikos ir muzikinės klausos savybių vaidmenį Homo sapiens evoliucijos požiūriu. Tyrimo metodas – tarpdisciplininių mokslo publikacijų, nagrinėjančių žmogaus evoliuciją ir kalbinius gebėjimus, analizė. Reikšminiai žodžiai: muzika, kalba, muzikiniai gabumai, žmogaus protas.
Abstract The cognitive sciences have been gaining popularity since the late 20th century. These fields focus on human intelligence and intellectual abilities. It is humans’ inner world – sensation, feelings and thought – that is little known to science. While researching human cognition, scientists have become interested in language and its connection to reasoning. The human ability to use language is closely related to the abil- ity to listen and comprehend the acoustic properties of the language. In this regard speech is directly related to music, because it is based on the ability to listen and understand the meaning communicated by sound. Words are symbols which disseminate information. The nuances of their meaning are transmitted via intonations. The ability to understand those meanings is directly related to the ability to perceive music; pitch, rhythm and vocal intonations. This indicates that in the development of human cognitive abilities, the connection between speech and music is stronger than previously believed. The goal of this research is to understand the influence of music and musical hearing in the evolution of Homo sapiens. This research will analyze interdisciplinary scientific publications on human evolution and the ability to speak and comprehend spoken language. Keywords: music, speech, music ability, human mind.
Įvadas Graikijos kultūromis. Europos mokslui apie muziką di- džiausią poveikį turėjo senovės graikų filosofai: Pitagoro Tūkstantmečiais žmogus bando išsiaiškinti, kas yra ir jo sekėjų akustiniai muzikos tyrimai, Aristokseno mintys muzika ir kodėl jos reikia žmonėms. Žinių apie tai šal- apie empirines muzikos savybes, susijusias su klausiniais tiniai labai įvairūs, pradedant nuo archeologinių atradi- dermių ir intervalų poveikio potyriais, Platono ir Aristo- mų, rodančių žmogaus muzikinės veiklos archajiškumą, telio mokymas apie etosą, kuriame muzikai priskiriama baigiant mokslo tyrimais, nagrinėjančiais muzikos būties didelė auklėjamoji ir ugdomoji galia. Taip muzikos istori- fenomeną ir jo reikšmę žmonijos evoliucijoje. Žinome, joje atsirado daugybė muzikos teorijos, istorijos, estetikos kad mokslo apie muziką ištakos paprastai siejamos su veikalų, nagrinėjančių aktualius muzikos meno būties ir senosiomis Kinijos, Indijos, Mesopotamijos, Egipto ir struktūros klausimus.
212 Skambančios struktūros: muzikos vaidmuo žmogaus proto evoliucijoje
Poreikis suprasti ir nagrinėti muzikos meną laikui bėgant kodėl žmogus kuria, kodėl muzika turi tam tikrą poveikį susikoncentravo muzikologijoje1, kurios veidas nepaliauja žmogui ir visuomenei, kam ji reikalinga žmonijai ir kaip keistis iki šiol. 1955 m. Amerikos muzikologų draugija sudaryta, kodėl ji keičiasi ir pan., kyla vėliau. Todėl šiame (American Musicological Society) suformulavo muzikologi- kontekste visiškai įtikinamai skamba matematiko Philipo jos prioritetus, aktualius šiuolaikinei visuomenei. Teigiama, Dorrello mintis, kad atsakyti į klausimą, kas yra muzika, kad muzikologija yra žinios, pagrįstos muzikos meno kaip galima tik tiriant žmogų, t. y. žmogaus biologiją (Dorrell fizinio, psichologinio, estetinio ir kultūrinio objekto tyri- 2005). Jo sukurta pirminių stimulų teorija (Super-Stimulus mais (Honing 2006). Tobulėjant technologijoms ir mokslo Theory) pagrįsta hipoteze, kad žmogaus gebėjimas suvokti tyrimų metodologijoms muzikos klausimų tyrimo požiūrį ir muziką yra prisitaikymas suvokti tai, kas, labiausiai tikėtina, kontekstus išplėtė naujos mokslo šakos, tokios kaip muzikos yra tam tikri kalbos elementai ar jos aspektai. psichologija, kognityvinė muzikos psichologija, kognityvinė Fiziniu požiūriu muzika yra oro vibracija, kurią mes muzikologija, neuromuzikologija, biomuzikologija, zoomu- pagauname klausos organais ir suvokiame kaip garsus ir zikologija, evoliucinė muzikologija2. Muzika tapo moksline prasmingas garsų sekas. Taigi muzika yra skambančios problema, kuriai istorinės ir teorinės muzikologijos ribos struktūros. Tačiau skambėjimas pats savaime prasmės ne- pasirodė per siauros. Muzikinis virusas pasklido plačiame turi. Prasmę jis įgyja tik tuomet, kai susiduria su žmogaus fundamentaliųjų mokslų lauke. Kognityvinių mokslų rai- sąmone, kuri klausos pojūčiais gautą informaciją apdoroja da, audringai įsiveržusi į mokslinį mąstymą, atvėrė naujas intelektualiai. Lygiai tokiomis pat savybėmis pasižymi ir galimybes, kurios aktualių muzikai klausimų, susijusių su žmogaus kalba. Vaizdžiai tariant, manipuliuodami oro muzikos vaidmens ir reikšmės žmogaus protui nagrinėjimu, vibracijų kombinacijomis, žmonės komunikuoja – dalijasi svarstymą pakėlė į kitą metodologinį lygmenį. idėjomis, fantazuoja, meluoja, barasi, ginčijasi, reiškia Žmogaus proto raidos ir protavimo procesų tyrimai pir- jausmus, kuria ir t. t. Elementaru, kad ši veikla įmanoma miausia susitelkė į žmogaus gebėjimą kalbėti. Lingvistai, ieš- tik todėl, kad žmonės jaučia ir galvoja. kodami atsakymo į klausimą, kaip ir kodėl žmogus išmoksta Taigi klausytojo požiūriu tiek kalba, tiek muzika yra kalbėti, atkreipė dėmesį į muziką, kuri daugeliu savybių yra tai, ką mes pirmiausia pajuntame klausos organais. O tai, panaši į kalbą, ypač akustiniu požiūriu (Asano ir kt. 2015). ką išgirstame, priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo Akustiniu pavidalu muzika kaip ir žmogaus kalba yra laike žmogaus gyvenimo istorijos – šeimos, kalbinės ir muzikinės ir erdvėje organizuoti garsai. Taigi ji neatsiejama nuo žmo- aplinkos, visuomenės. Kembridžo universiteto profesoriaus gaus klausos gebėjimų ir veikia jo psichofiziologiją, susijusią Iano Crosso nuomone, muzika, kaip ir kalba, yra tiek bio su emocijomis. Tai įrodo empirinis faktas, kad žmogaus logijos, tiek ir socialinės sąveikos produktas, kur muzikai poreikis muzikuoti visada susijęs su tam tikra psichologine tenka ypatingas vaidmuo. Crossas teigia, kad muzika būtina būsena, kuriai išreikšti labiausiai tinkama veiklos forma žmonijai, ji yra integrali jos raidos dimensija ir galbūt mu- yra muzikavimas. Tikėtina, kad, formuojantis visuomenei, zikai teko pagrindinis vaidmuo šiuolaikinio žmogaus proto žmonių grupių vienijimasis ir tam tikrų socialinių grupių evoliucijoje. Remdamiesi Dorello mintimi, kad muzikos formavimasis daugiausia galėjo vykti veikiant konkrečioms būties klausimų analizę reikėtų susieti su žmogaus biologi- psichologinėms būsenoms, susijusioms su tam tikrais porei- ja, ir Crosso hipoteze, kad protingasis žmogus greičiausiai kiais. Čia galima būtų ieškoti ir tam tikrų muzikos žanrų tapo protingas todėl, kad buvo muzikalus, panagrinėkime formavimosi ištakų priežasties ir pasekmės požiūriu. šį klausimą kognityvinių mokslų kontekste (Cross 2003). Taigi atsakymo į kausimą, kas yra muzika, sudėtingumą lemia ne tik paties muzikos fenomeno specifiškumas, bet ir požiūrių interpretacijoms gausa. Nors požiūrio į muziką in- Muzika ir kalba terpretacijų yra daug ir įvairių, neginčijama viena tiesa – bet koks mokslinis muzikos aiškinimas prasideda nuo fakto, kad Visi gyvi organizmai turi savo komunikacijos sistemas. muzika yra. Ji neatsirado savaime, ji nėra gamtos reiškinys. Jeigu jas laikytume žmogaus kalbos analogu, tuomet galėtu- me teigti, kad visa gyvoji gamta (gal ne tik ji) yra paralelinės „civilizacijos“, turinčios atitinkamas gyvavimo nišas Žemė- Muzika ir žmogaus biologija je – „civilizacijos“ perkeltine prasme, turint galvoje gebėjimą gyventi, išgyventi ir pratęsti savo populiaciją. Žmogaus Muzika yra gamtinės medžiagos – garso – ir žmogaus požiūriu komunikavimas, naudojant kalbą, yra kitoks iš kaip biologinės būtybės gebėjimo klausyti ir išgirsti tikslinga esmės. Jis tiesiogiai susijęs su mąstymo funkcijomis, kurias sąveika, žmogaus veiklos rezultatas, jo kūrybinių galių ir, valdo smegenys. Žmogus išmoksta kalbėti tik konkrečioje matyt, tam tikro gyvybiškai svarbaus poreikio manifestas. kalbinėje aplinkoje ir atitinkamame sociume, pirmiausia Aišku tai, kad žmogus ir yra didžioji muzikos problema, nes šeimoje. Be kalbinės aplinkos žmogus negali išmokti kalbėti jo dėka muzika egzistuoja. Visi kiti klausimai, pavyzdžiui, ir tapti žmogumi. Tai rodo Mauglio fenomenas, t. y. atvejai,
213 Lietuvos muzikologija, t. 18, 2017 Vida UMBRASIENĖ kai dėl kažkokių priežasčių žmogaus kūdikiai, užaugę miško technologijas įrodyta, kad kai žmogus klausosi muzikos žvėrių aplinkoje, nebegali tapti visaverčiais žmonėmis. Jų ar muzikuoja, aktyvinamos visos smegenys. Muzika vienu kalba, mąstymas ir elgesys lieka primityvūs, o integracija į metu „groja“ didžiąja dalimi smegenų regionų, susijusių su visuomenę – itin sudėtinga (Candland 1993; Day 2008; suvokimu, mąstymu, emocijomis, motorika, t. y. svarbiau- Dowling 2013). siomis žmogaus kognityvinėmis funkcijomis (Patel 2011). Žmogaus evoliucijos požiūriu kalba atsirado apytikriai Muzikos garsai, vaizdžiai tariant, „okupuoja“ praktiškai prieš 100 000 metų (Tattersall 2010). Nė vienas kitas visas smegenų sritis, o tai nėra būdinga kitoms žmogaus gyvūnas šio gebėjimo neturi. Mokslo tyrimai rodo, kad veiklos formoms. Daugelyje mokslo studijų įrodyta, kad kalbos kompetencijos yra įgimtos (Friedenberg 2012). bet koks santykis su muzika keičia psichologinę žmogaus Taigi žmogus gimsta turėdamas gebėjimą išmokti kalbėti, o būseną, muzika sukelia ir reguliuoja emocijas, nuotaikas, ne gebėjimą kalbėti. Žmogaus kūdikiai, taip pat kaip jauni padeda sutelkti dėmesį ir pagerinti savijautą, sklandžiau paukščiukai, sensityviuoju raidos laikotarpiu mokosi nau- atlikti tam tikrus fizinius veiksmus. Tai itin ryškiai paste- doti balsą mėgdžiodami tėvus (Bolhuis 2010). Dainavimas bima reabilituojant žmones po tam tikrų ligų ar traumų, ir kalba įsisavinami motorinio mokymosi būdu, remiantis susijusių su judėjimo, smulkiosios motorikos ar kalbos su- klausa ir naudojant kultūriškai suformuotą šnekamosios trikimais (Roerdink ir kt. 2011; Särkämö ir kt. 2008). Kaip kalbos turinį, perduodamą balsu komunikuojant. Tai va- tik šie atradimai paskatino kognityvinių mokslų atstovus dinama vokaliniu mokymu (Janik ir kt. 1997; Janik ir kt. muzikai skirti ypatingą dėmesį, nes smegenų „masažas“ 2000). Kadangi visi žmonės geba dainuoti, logiška manyti, ar „mankšta“ muzikos garsais turi didesnę prasmę nei tik kad vokalinis mokymas tiesiogiai susijęs su muzika. Niekas malonumas, patiriamas klausant muzikos. Įsitikinta, kad iš primatų neturi šio gebėjimo, todėl manoma, kad jis susi- muzika kažkokiu būdu tikrai yra labai svarbi ir reikalinga formavo po to, kai žmogbeždžionių ir žmogaus evoliucijos žmogaus ontogenezėje ir turėjo vaidinti atitinkamą vaid keliai išsiskyrė (Merker 2015). menį žmogaus evoliucijoje. Kalbinėmis kompetencijomis vadinamos universalios Kaip muzika susijusi su žmogaus kognityviniais gebė- taisyklės būdingos visoms pasaulio kalboms ir jomis pagrįsta jimais? Ar gali muzika padėti suprasti, kaip funkcionuoja visų kalbų gramatika ir sintaksė. Tai rodo mūsų patirtis, kaip žmogaus protas? Muzika yra tokia pat universali kaip kalba, vaikai mokosi kalbėti. Pirmaisiais gyvenimo metais jie kaž- tačiau evoliuciniu požiūriu į ją kartais žvelgiama kaip į ne kokiu iki šiol mokslui nesuprantamu būdu savo smegenyse itin reikšmingą „pridėtinį“ žmogaus gebėjimą. Požiūris, kad rašo virtualų kalbos vadovėlį, nepaprastai greitai išmoksta tik kalbai tenka unikali vieta žmogaus kognityvinėje raidoje, balsių ir priebalsių sekas suprasti kaip tam tikras reikšmes – iki šiol gana stiprus (Pearce 2012). Tačiau naujausi kogni- žodžius, sakinius ir pradeda kalbėti. Pagrindinis skirtumas tyvinių mokslų tyrimai palengva šį požiūrį keičia. Stevenas tarp žmogaus ir kitų gyvūnų garsinių komunikacinių sistemų Mithenas (Mithen 2005) teigia, kad muzika ir kalba turi yra susijęs su jų paskirtimi. Gyvūnų komunikacinė sistema vienodus fizinius pavidalus – jos abi gali būti išreiškiamos uždara – ji skirta tam tikroms funkcijoms, susijusioms su pir- balsu ir raštu, abi yra hierarchiškos savo struktūra. Muzika miniais biologiniais poreikiais maitintis, daugintis ir saugoti ir kalba yra kombinatoriškos sistemos, turinčios ribotą skai- savo gyvybę, t. y. apsiginti nuo priešų, atlikti. Žmogaus kalba čių elementų (raidynas ir dermės), kuriais manipuliuojant daug sudėtingesnė savo struktūrine hierarchija ir ji yra atvira, galima sukurti begalybę darinių, turinčių skirtingą prasmę. t. y. nuolat kuriama ir tobulinama. Tai reiškia, kad žmogus Be to, ir muzika, ir kalba reiškiamos intonuojant ir ekspre- gimsta potencialiai protingas. Jo smegenys turi evoliuciškai syviai frazuojant bei gestikuliuojant. Šios savybės laikomos susiformavusias galimybes tapti žmogumi ir nepaprastai daug žmogaus kognityvinių gebėjimų pagrindiniais požymiais. tuščių lapų, kuriuose savo tekstus užrašo sociumas, auginantis Tačiau gilindamiesi į kalbos ir muzikos skirtumus pa- žmogų. Todėl mūsų mąstymas daugiausia priklauso nuo tų stebime, kad jie tokie pat ryškūs kaip ir panašumai. Kalbos tekstų, kurie užrašyti smegenyse. Pasaulis žmogui yra toks, pirminė funkcija yra informuoti, nes kalba sudaryta iš kokį jį mato ir leidžia matyti jo smegenys, pasinaudodamos simbolių, kurie turi konkrečią gramatinę reikšmę – žodžiai jutimais gaunama informacija ir įrašytais kultūros tekstais reiškia daiktus, veiksmą ar jų savybes. Muzikos reikšmė yra (Hurford 2012). Taigi kalba yra fundamentali žmogaus holistinė. Ji skleidžiasi per skirtingo aukščio garsų frazes, savybė, išskirianti jį biologinėje įvairovėje. tiesiogiai veikia emocijas, fizinį kūną, skatindama nevalin- gus judesius. Šiais požiūriais kalba ir muzika yra absoliučiai skirtingos. Muzika žmogaus evoliucijoje Muzikos vaidmens žmogaus biologinėje evoliucijoje klausimai iškelti jau 1857 m. Herberto Spencerio veikale Mokslininkai teigia, kad muzika iš tiesų yra išskirtinė „Muzikos kilmė ir funkcijos“ (Spencer 2011). Jis mano, žmogaus savybė, kurios vaidmuo žmogaus evoliucijoje kad muzika atsirado kaip emocinė kalbos išraiška. Ši mintis, yra ypatingas (Wilson 2010). Pasitelkiant modernias Steveno Browno nuomone, paskatino tolesnę mokslinę
214 Skambančios struktūros: muzikos vaidmuo žmogaus proto evoliucijoje diskusiją ne tik vėliau pasirodžiusioje žymiojoje Charleso Tačiau vaikai klausosi ir įsimena ne tik akustines kalbos Darwino evoliucijos teorijoje, bet ir fiziologijoje, antropo- savybes, bet ir akustinio srauto struktūrą. Apytikriai šešių logijoje ir, žinoma, muzikologijoje. Taigi, sekdami muzikos mėnesių kūdikiai skiria visų pasaulio kalbų fonemas. Tačiau kilmės klausimą chronologiškai, aptinkame, kad Darwinas, laikotarpiu nuo 6 iki 12 mėnesių pastebima, kad kūdikiai nagrinėdamas biologinių rūšių atsiradimą, teigė, jog muzika, teikia pirmenybę savo kultūrinės aplinkos kalbai ir muzikai. t. y. balsas, žmogui buvo biologiškai svarbi kaip seksualinės Keturių–šešių mėnesių kūdikiai atskiria gimtajai kalbai atrankos priemonė. Vėliau, plėtojantis psichologijos ir kog nebūdingas balses, bet šešių–aštuonių mėnesių – jau ne. nityviniams mokslams, buvo iškelta hipotezė, kad, pasitelkę Šie fonemų skyrimo pokyčiai rodo, kad apytikriai devynių muziką, žmonės formavo socialinius santykius, mąstymo mėnesių kūdikiai užčiuopia gimtosios kalbos akustines gebėjimus ir pan. Darwino teorijoje svarbu buvo tai, kad savybes. Šis percepcinis susiaurėjimas kultūriniu požiūriu aiškindamas muzikos reikšmę seksualinėje mūsų protėvių yra dar nesuprastas reiškinys (Kuhl 2010). atrankoje jis teigė, kad muzika yra vokalinės prigimties, t. y. Galima manyti, kad neurofiziologiniai pokyčiai, le- jos ištakos susijusios su žmogaus balsu. Jis kėlė hipotezę, kad miantys tokią kultūrinę specializaciją kalbai ir muzikai, yra muzika yra pirminis kalbos šaltinis, o artikuliuota žmogaus susiję su kitų kognityvinių procesų formavimosi pradžia, kalba susiformavo vėliau. pavyzdžiui, sintaksės ir žodžių reikšmės suvokimo. Tarki- me, septynių su puse mėnesio kūdikiai teikia pirmenybę dažniausiai pasikartojantiems žodžiams, aštuonių mėnesių Kalba ir muzikinė klausa jie jau domisi gimtosios kalbos žodžių tvarka, susieta su tam tikromis prozodijos intonacijomis. Įsidėmėtina, kad Akivaizdu, kad bandant suprasti, koks vaidmuo teko dėmesys telkiamas į muzikines gimtosios kalbos savybes. muzikai žmogaus evoliucijoje, kilo mintis pažvelgti į šne- Apytikriai devynių mėnesių kūdikis jau supranta pirmuosius kamąją kalbą kaip į specifinį muzikos tipą ir panagrinėti žodžius. Nuo tada, kai muzikiniais požymiais pasižymintis muzikinius šnekamosios kalbos aspektus. Brandto Anthony akustinis darinys įgyja referentinę reikšmę ir tampa žodžiu, nuomone (Brandt 2012), jeigu į muziką pažvelgtume kaip pirmenybė teikiama semantikai ir sintaksei. Vaikai kalbėti į šnekamąją kalbą žmogaus psichofiziologinės raidos po- paprastai pradeda būdami 11–13 mėnesių, sparčiai turtin- žiūriu, pastebėtume, kad svarbiausias gebėjimas, dėl kurio dami savo žodyną. Nuo tada muzikiniai kalbos aspektai žmogus mokosi kalbėti, yra muzikinė klausa. Jis mano, užleidžia vietą kalbiniams ir pasitraukia į antrąjį planą, kad pirmieji žmogaus kalbiniai potyriai savo esme yra plėtodamiesi paraleliai (Brandt 2012). muzikiniai. Daug mokslo tyrimų nagrinėja, kaip kūdikiai klausosi ir reaguoja į žmonių, kurie su jais bendrauja, kalbą. Teigiama, kad gebėjimas kalbėti yra pagrįstas gebėjimu ana- Išvados lizuoti skambėjimą. Kūdikiai pirmiausia jautriai reaguoja į garso aukščio pokyčius ir ritmą. Taip jie mokosi fonemų Kognityvinių mokslų tyrimų rezultatai rodo, kad, ir savo gimtosios kalbos ritminio pulsavimo. Žmogaus neturėdamas elementarių muzikinei klausai priskiriamų naujagimiai gerai skiria visas vadinamąsias muzikines kal- gebėjimų, kūdikis neturėtų galimybės išmokti kalbėti. bos charakteristikas ir tai daro jau pirmosiomis gyvenimo Tai galėtų reikšti, kad muzika ir kalba psichofiziologinės dienomis. Šiuo požiūriu svarbu atkreipti dėmesį, kad viso raidos požiūriu yra neišskiriamai susipynusios ir pradi- pasaulio kultūrose bendravimas su naujagimiu turi savitą niame kūdikių psichofiziologinės raidos etape plėtojasi stilių, pagrįstą meiliu dainuojamojo pobūdžio kalbėjimu. paraleliai. Todėl logiškai galima būtų manyti, kad muzika Tokiu būdu viso pasaulio kūdikiai intuityviai mokomi yra universali žmonijos „prokalbė“, kuri psichofiziologi- gimtosios kalbos savybių, kurios iš esmės yra muzikinės. nės raidos požiūriu gali būti traktuojama kaip tam tikras Pirmieji kūdikių kalbiniai potyriai – tai aukštesnis nei „muzikos“ tipas, išreikštas emocionalaus ir muzikalaus bendraujant su suaugusiaisiais balsas, dainavimui būdingos mamos diskurso su kūdikiu būdu. Šiuo požiūriu įtikina balso aukščio variacijos, trumpi pasikartojantys motyvai Brandto mintis, kad žmogus išmoksta kalbėti dėl įgimtų ir pakylėtas emocinis tonusas. Kaip tik toks bendravimo muzikinių gabumų. stilius labiausiai patraukia kūdikių dėmesį (Brandt 2012). Kaip rodo neurologijos tyrimai, nagrinėjantys šne- Taip kūdikis mokosi savo gimtosios kalbos įsimindamas kamosios kalbos ir muzikos suvokimą, kalba ir muzika pirmiausia akustines šnekos savybes – melodinį kontūrą, reikalauja vienodų klausinių gebėjimų, susijusių su garsų tembro pokyčius, ritmą, dinamiką, teikdamas pirmenybę suvokimu ir atitinkamos informacijos apdorojimu smegeny- akcentuojamiems ir pasikartojantiems kalbos elementams. se. Abiejų suvokimas daugiausia vyksta dalyvaujant painiai Manoma, kad dėl šių savybių vėliau tam tikras skambesys susipynusiems nerviniams tinklams, kurie lokalizuoti tuose sąmonėje susiejamas su tam tikra reikšme ir virsta žodžiu pačiuose smegenų regionuose. Požiūris į kalbą muzikinės (Brandt 2012). klausos atžvilgiu reikalauja išsamesnių tyrimų. Tikėtina,
215 Lietuvos muzikologija, t. 18, 2017 Vida UMBRASIENĖ kad atsargumas, gretinant kalbinius ir muzikinius gebėjimus Literatūra kognityviniuose tyrimuose, susijęs su stipria tradicija mu- ziką nagrinėti tik kaip meno formas ir specifinę muzikinę Asano Rie, Boeckx Cedric, Syntax in Language and Music: What is the Right Level of Comparison?, in: Frontiers in Psychology, kalbą, savo prigimtimi nesusijusią su verbaline kalba. Tačiau 2015, Vol. 6, Art. 942, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/ įsitikinimas, kad muzika ir kalba priklauso skirtingoms articles/PMC4488597/ [žiūrėta 2017-01-05]. žmogaus kognityvinėms sistemoms, palengva traukiasi. Bolhuis Johan J. ir kt. Twitter Evolution: Converging Mecha- Nauji požiūriai ir tyrimų metodologijos atskleidžia kitas nisms in Birdsong and Human Speech, in: Nat Rev Neurosci, sąvokos „muzika“ dimensijas, rodančias, kad tai yra kur kas 2010, Nov. 11 (11), p. 747–759,
216 Skambančios struktūros: muzikos vaidmuo žmogaus proto evoliucijoje
Pearce Marcus, Rohrmeier Martin, Music Cognition and the Summary Cognitive Sciences, in: Topics in Cognitive Science, 2012, 4, p. 468–484,
217