Baltų Vardyno Tyrimo Principai Huberto Gurnovičiaus Tekstuose
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS LITUANISTIKOS FAKULTETAS Lietuvių kalbos katedra Irena Rogoža Baltų vardyno tyrimo principai Huberto Gurnovičiaus tekstuose Magistro darbas Darbo vadovė prof. dr. G. Blažienė Vilnius 2008 Turinys 1. Pratarmė.............................................................................................................4 2. Įvadas.................................................................................................................7 3. Oikonimai .......................................................................................................12 3.1. Oikinimų struktūros bruožai............................................................12 • Priesaginiai..................................................................................12 • Priešdėliniai.................................................................................13 • Sudurtiniai ..................................................................................13 • Kitos darybos .............................................................................15 3. 2. Oikonimų kilmė..............................................................................18 • Oikonimai, kilę iš apeliatyvų......................................................18 • Oikonimai, kilę iš asmenvardžių.................................................22 • Oikonimai, kilę iš kitų vietovardžių............................................33 • Keleriopai interpretuotini oikonimai...........................................36 4. Žemėvardžiai ...................................................................................................41 4.1. Žemėvardžių struktūros bruožai......................................................41 • Priesaginiai.................................................................................41 • Priešdėliniai................................................................................41 • Sudurtiniai .................................................................................41 • Kitos darybos ............................................................................42 4.2. Žemėvardžių kilmė..........................................................................43 • Žemėvardžiai, kilę iš apeliatyvų.................................................43 • Žemėvardžiai, kilę iš asmenvardžių............................................44 • Žemėvardžiai, kilę iš kitų vietovardžių.......................................45 5. Hidronimai ......................................................................................................46 5.1. Hidronimų struktūros bruožai.................................................................46 • Priesaginiai.................................................................................46 • Priešdėliniai................................................................................46 • Sudurtiniai .................................................................................46 2 • Sudėtiniai ..................................................................................47 • Kitos darybos ............................................................................51 4.2. Hidronimų kilmė..............................................................................53 • Hidronimai, kilę iš apeliatyvų.....................................................53 • Hidronimai, kilę iš asmenvardžių...............................................58 • Hidronimai, kilę iš kitų vietovardžių..........................................58 • Keleriopai interpretuotini hidronimai.........................................58 6. H. Gurnovičiaus tyrimo metodai bei mokslinės veiklos principai...................61 7. Išvados ............................................................................................................65 8. Summary..........................................................................................................70 9. Literatūra ir papildomi šaltiniai ......................................................................73 10. Sutrumpinimai .................................................................................................76 3 Pratarmė Hubert Górnowicz – Gdansko onomastinės mokyklos įkūrėjas. Jo susidomėjimų ir darbo sritis plati. Tai ir dialektologija, ir toponimija, ir antroponimija. Kalbininko nuopelnai mokslui nemaži. Jis daug nusipelnė ir baltų vardyno tyrimui, ypač prūsų vardyno tyrimui. Darbo objektas. H. Gurnovičiaus mokslinė veikla. Darbo tikslai ir uždaviniai. Šio magistro darbo tikslai: 1) aptarti Gurnovičiaus mokslinę veiklą; 2) pateikti principus bei metodus, kuriais jis vadovavosi; 3) nurodyti jo tyrimų, metodų skirtumus nuo kitų kalbininkų; 4) išanalizuoti jo veikalus bei straipsnius (išrinkti iš Gurnovičiaus veikalų prūsų tikrinius vardus, surasti jų darybos pagrindą, identifikuoti šaknines morfemas, susiejant jas su rytų baltų kalbų – lietuvių, latvių, ir kai kuriais atvejais su lenkų apeliatyvais, antroponimais, nustatyti darybines morfemas; 5) panagrinėti, kaip Gurnovičius atstato autentiškas prūsiškų vardų lytis, palyginti jo interpretaciją su kitų prūsų vardyno tyrėjų interpretacijomis. Darbo struktūra. Darbą sudaro pratarmė, įvadas, analizės skyriai (oikonimai, žemėvardžiai, hidronimai), išvados, priedai. Pratarmėje pristatoma darbo tema, tikslai, uždaviniai, apibūdinama tyriamoji medžiaga. Įvade pateikiama H. Gurnovičiaus biografija bei veikla, trumpai pristatomos serijos: Hydronymia Europaea bei Pamario toponiminės monografijos, tyrimo metodų klasifikacijos. Trečiajame skyriuje analizuojama oikonimų – miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, buvusių dvarų, jų dalių vardų – etimologija ir daryba, struktūros bruožai bei kilmė, pateikiamos Gurnovičiaus ir kitų prūsų vardyno tyrėjų interpretacijos. Ketvirtajame skyriuje aptariami žemėvardžiai – tikriniai negyvenamųjų vietų vardai. Tai kalnų, kalvų, viršukalnių, piliakalnių, daubų, laukų, pievų, miškų, kelių ir kt. žemės objektų vardai1. Nurodoma jų etimologija ir daryba, struktūros bruožai bei kilmė. Penktajame skyriuje nagrinėjami hidronimai (upių, upelių, ežerų, pelkių, šaltinių, tvenkinių ir kt. vardai), pateikiama jų etimologija ir daryba, struktūros bruožai bei kilmė. Šeštas skyrius – tai H. Gurnovičiaus tyrimų metodai bei mokslinės veiklos principai. Septintame skyriuje pateikiamos išvados. 1 Gaivenis 1990: 239. 4 Pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas ir šaltinių sąrašas, tekste vartoti sutrumpinimai. Darbe vartojamos sąvokos bei terminai. Lietuvių kalbotyroje onomastikos specialistų vartojami tiek tarptautiniai terminai, tiek lietuviški jų atitikmenys. Dažniausiai darbe vartojamas terminas yra toponimas arba vietovardis. Juo įvardijamas bet kurios gamtinės ar dirbtinės žemės paviršiaus vietos ar kitokio geografinio objekto tikrinis vardas. Vietovardžių rūšys yra įvairūs gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų vardai, pavyzdžiui, šalių, miestų, kaimų, kalnų, lygumų, laukų, jūrų, upių ir kt. vardai2. Toponimija – kurios nors vietos ar rašytinio šaltinio toponimų visuma, pavyzdžiui, Akmenės rajono toponimija, Žemaičių toponimija, Lietuvos toponimija, Afrikos toponimija; Lietuvos metraščių toponimija3. Toponimika – onomastikos šaka, kurios objektą sudaro vietovardžių kilmės, raidos ir funkcionavimo tyrinėjimas4. Onomastika – kalbotyros šaka, kurios objektą sudaro tikriniai vardai (asmenvardžiai, gyvulių ir paukščių vardai, vietovardžiai, dangaus kūnų ir jų dalių vardai ir kt.)5. Šiam darbui dar bus svarbūs tokie terminai: oikonimas, žemėvardis, vandenvardis, asmenvardis, apeliatyvas. Oikonimas – gyvenamosios vietos tikrinis vardas. Oikonimais laikomi bet kurio tipo gyvenviečių, pavyzdžiui, miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, vardai6. Žemėvardis – tikrinis negyvenamosios vietos vardas. Tai kalnų, kalvų, skardžių, daubų, slėnių, pievų, lankų, ganyklų, laukų, dirvonų, žvyrduobių, molduobių, miškų, skynimų, šilų, krūmų, trakų, kelių, takų ir kt. vardai. Žemėvardžio terminui priskiriamos kelios vietovardžių klasės – agronimas (dirvų, pievų vardai), drimonimas (miško vardas), oronimas (kalnų vardai), tilto vardas7. Hidronimas arba vandenvardis – tikrinis vandens telkinių (jūrų, vandenynų, ežerų, upių, tvenkinių, griovių, brastų, įlankų, pelkių, liūnų ir kt.) vardas; siaurąja prasme – tik upių ir ežerų vardas8. Limnonimas (gr. λιγνη ,,ežeras“ + öνομα ,,vardas“) – hidronimų klasė, 2 Gaivenis 1990: 235. 3 Gaivenis 1990: 214. 4 Gaivenis 1990: 214. 5 Gaivenis 1990: 137. 6 Gaivenis 1990: 136. 7 Endzelytė R. 2005: 11. 8 LKE 1999: 239–242. 5 tikrinis bet kokio ežero vardas9. Potamonimas (gr. ποταμòς ,,upė“ + öνομα ,,vardas“) – hidronimų klasė, tikrinis bet kokios upės vardas10. Asmenvardis arba antroponimas – tikrinis asmens vardas: Vytautas, Žymantienė, Vaižgantas11. Apeliatyvas – bendrinis daiktavardis apskritai ir kaip tikrinio daiktavardžio pamatas (pvz. lašmuo ,,vieta ežere, kur įteka ar išteka upelis” ir upv. Lašmuo)12. Medžiagos pateikimas. Darbe pradžioje pajuodintu šriftu pateikiamos originalios lytys, šalia Gurnovičiaus veikalo puslapis, kursyvu kiti užrašymai bei data istoriniuose šaltiniuse, kilmės hipotezės, palyginimai, pvz. *Alsautai (28) – buvusi prūsų gyvenvietė prie Ankamatų ir Waplewo: Alsauten bona 1323, gut Alsautten 1343 – pr. vv. iš avd. *Alsautis. Plg. pr. avd. Alsaute. Taip pat šį oikonimą interpretuoja Blažienė (2005: 347). Kur įmanoma (rasta žinyne), buvo lietuvinami lenkiškų miestų ir kaimų pavadinimai, kur ne, tuomet jie palikti originalo kalba. Galūnes Gurnovičius pats rekonstravo, kiti onomastai jų neužfiksavo atstatant autentiškas lytis. Išskiriamos