VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MUZIKOS AKADEMIJA

DAINAVIMO KATEDRA

Rūta Damijonaitienė

TELEVIZIJOS MUZIKINIO PROJEKTO „X FAKTORIUS“ POPULIARUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Magistro darbas

Studijų kryptis: MUZIKA (0111)

Atlikimo menas valstybinis kodas 621W31006

Vadovas: doc. dr. Daiva Bukantaitė (moksl. laipsnis, Vardas, pavardė (parašas) (data)

Apginta: doc. dr. Saulius Gerulis (parašas) (data)

Kaunas, 2014

0

Santrauka Rūta Damijonaitienė TELEVIZIJOS MUZIKINIO PROJEKTO „X FAKTORIUS“ POPULIARUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Televizija pamažu ir negrįžtamai įsisuko į pramogų verslą, kuris ne tik gana pelningas, bet ir paveikus – padedantis gan efektyviai manipuliuoti visuomenės nuotaikomis ir kurti šou atmosferą (Pruskus V., 2012) Televizijos muzikinis projektas ‚X faktorius“ tai vienas populiariausių televizijos projektų visame pasaulyje Darbe siekta išsiaiškinti kas lemia muzikinio TV projekto populiarumą. Tyrimo objektas: TV muzikinio projekto „X faktorius“ populiarumą lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas: atskleisti televizijos muzikinio projekto „X faktorius“ populiarumą lemiančius veiksnius. Tyrimo tikslui pasiekti, iškelti šie uždaviniai: - Apibrėžti populiariosios kultūros raišką, - Pristatyti televizijos projektą ‚X faktorius“, - Pateikti projekto dalyvių ir darbuotojų nuomones apie ‚X faktoriaus“ populiarumą lemiančius veiksnius - Tyrime metodai: - Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė - Interviu Populiariosios kultūros raiška pirmiausiai stebima televizijoje, kitose komunikacijos priemonėse ir masiniuose renginiuose, reiškiasi kasdieniame gyvenimo būde, tačiau tai nėra mass media kultūra. Populiariajai kultūrai būdingi simboliai, įtraukimas, naujai formuojamos tradicijos, vartotojiškumas, aprangos stilius, pripažinimas, pramoga, reklama, autentika, demonstruojamas intymumas ir tuo pačiu kritinis vertinimas ir nepritarimas. Populiarioji kultūra sukelia malonius pojūčius ir šis malonumo teikimo požymis yra pagrindinis populiariosios kultūros vartojimo aspektas. Populiariojoje kultūroje ieškoma naujovių, nuotykių ir rizikos Televizijos muzikinio projekto „X faktorius“ populiarumą lemia įvairių matomų (marketingas, laidos formatas, projekto teisėjai ir projekto dalyvių kuriamos istorijos ir pasirodymai, dalyvių ir teisėjų stilius ir įvaizdis, projekto dalyvių vertinimas) ir nematomų (komandinis darbas, projekto žiūrovai, intriga siužete, filmavimo kokybė) papildančių vieni kitus veiksnių sintezė.

1

Summary Rūta Damijonaitienė FACTORS THAT DETERMINE THE SUCCESS OF MUSICAL TELEVISION PROJECT „X-FACTOR“

Television has slowly and irreversibly joined the show business, which is not only profitable but also influential – it helps to effectively manipulate the mood of the society and create a show atmosphere. (Pruskus V., 2012) The musical television project „X factor“ is one of the most popular television projects in the world. The aim of this thesis was to find out what determines the popularity of the TV project. Object of the research: The factors that determine the popularity of the musical television project „X factor“. Aim of the research: to reveal the factors that determine the popularity of the musical television show „X factor“. To achieve the aim of the research, these tasks were posed: - To define the expression of the popular culture. - To present the television project „X-factor“, - To present the opinions of the participants and the staff of “X-factor”, about the factors that determine the popularity of „X-factor“ Methods of the research: - Scientific literature and document analysis - Interviews The expression of popular culture is witnessed on television, other means of communication and mass events, it shows itself in the everyday life but it does not belong to the mass media culture. Symbols that are common to popular culture, inclusion, newly formed traditions, consumerism, clothing style, acknowledgment, fun, advertisement, authenticity, demonstration of intimate and critical assessment and negation. Popular culture gives pleasant feelings and this pleasure is one of the main popular culture consuming aspects. Popular culture provides innovation, adventures and risks. The popularity of musical television project „X-factor“ is determined by various visual (marketing, form of the show, judges and the stories of the participants, dressing style of the judges and participants, assessment of the participants) and non-visual (team-work, the viewers, intrigue in the plot, quality of the camera work) aspects, which supplement one another in a common synthesis.

2

TURINYS

ĮVADAS ...... 4 1. TELEVIZIJOS PROJEKTO „X FAKTORIUS“ FENOMENO APTARTIS ...... 7 1.1. Populiariosios kultūros raiška ...... 7 1.2. Televizijos projekto „X faktorius“ pristatymas ...... 11 2. TELEVIZIJOS PROJEKTO „X FAKTORIUS“ FENOMENO TYRIMAS ...... 16 2.1. Tyrimo metodologija ...... 16 2.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ...... 18 2.3. Diskusija ir refleksija ...... 29 IŠVADOS ...... 32 LITERATŪRA ...... 33 PRIEDAI ...... 36

3

ĮVADAS Televizija ir laidos, transliuojamos joje dažnai yra labai prieštaringai vertinamos. Ypač daug neigiamos nuomonės apie televiziją galima perskaityti atskiruose tinklaraščiuose, įvairiuose straipsniuose periodinėje spaudoje, televizijos reikšmė ar įtaka dažnai analizuojama baigiamuosiuose studentų darbuose, ši tema tapo beveik nuolatine rubrika vaiko raidai skirtuose žurnaluose, kuriuose televizija ir jos žiūrėjimas priešpastatomas šeimos santykiams, vaiko vystymosi raidai, asmens socializacijai. Neigiamų straipsnių lavinoje, sutinkami ir priešingi darbai, kuriuose apibrėžiama televizijos nauda, jos ugdomasis ar šviečiamasis poveikis. Štai Mažeikis G. (2007) televizijos laidose įžvelgia ugdomąjį poveikį ir teigia, kad „pastarųjų metų realybės šou, televizinių žaidimų ir konkursų praktika, susijusi su įvairiais projektais parodė, kad šios laidos ir veiklos yra ne tik pramoginės, bet ir labai kryptingai orientuotos edukacine prasme“. Minėtas autorius TV transliuojamuose projektuose akcentuoja interaktyvų ryšį su auditorija ir jų edukacinį poveikį, besireiškiantį per interaktyvų asmens ugdymą, keičiamą tikrovę pagal TV laidos formato turinį, užtikrintą nominaciją, sukuriant deramą simbolinį kapitalą. Tuo tarpu G. Karoblis (2014) dalyvaudamas A. Kairiūnaitės interviu, teigia, kad televizija patenkina žmonių prigimtinį poreikį paliežuvauti. Vertindamas šokių projektus, autorius pastebi, kad TV projektų populiarumą lemia demokratijos atspalvis ir pletkų kultūra. Nors šioje kultūroje pasitaiko daug netiesos, ji nustato rėmus- įformina žvaigždes , kurios be šios kultūros neurėtų formos. Žmonėms to reikia, nes tai labai svarbi prigimties dalis. Pasak autoriaus, dabar žmonės neranda laiko užpildyti prigimtiniam poreikiui paliežuvauti su draugais, pažįstamais ir t. t., jį patenkinti siūlo televizija. Laidos, kai balsuojama už kažkurį dalyvį, girdima, kaip kas nors yra kritikuojamas, apkalbamas, vertinamas, yra labai priimtinos. Tereškinas A. (2013) atkreipia dėmesį į tai, kad „panieka popkultūrai – tai būdas parodyti socialinį pranašumą. Pasišlykštėjimas viešai reiškiamomis emocijomis, aiškinimas, kad esi be galo racionalus ir logiškas – paprasčiausias būdas pasisakyti apie savo socialinį pranašumą ir pareikšti, kad likusi masė – nemąstantys, o tik savo jausmuose paskendę „marozai“. Tuo tarpu Pruskus V. (2012) lyg apibendrinamas pastebi, kad televizija pamažu ir, atrodo, jau negrįžtamai įsisuko į pramogų verslą, kuris ne tik gana pelningas, bet ir paveikus – padedantis gan efektyviai manipuliuoti visuomenės nuotaikomis ir kurti šou atmosferą. Gauntlett (1999) atlikto tyrimo duomenimis, žmonės televizinę mokslinę fantastiką naudoja kaip būdą apmąstyti kitoniškumo sampratą ir taip įgyti patenkinamą savo pačių tapatumo sarmatą. Taipgi, per medijų kultūrą yra išsakomos idėjos ir reikšmės, remiančios įvairovę ir skirtingumą, o tai skatina socialines permainas. Masinė medijų kultūra veikia būdus, kai individas suvokia savo santykius. Nesvarbu, ar tai būtų rimta drama, ar paskalos apie įžymybes, tokių istorijų poreikis visada remsis permainų išryškinimu. (Černevičiūtė J., 2009) 4

A. Katinienė (2011) UAB „Mediaskopas“, atlikusios sociometrinį socialinės žiniasklaidos tyrimą, vadovė nurodė, jog žmonės diskutuoja ne tik apie sėkmingus projektus., socialinėje erdvėje išsakyta „gyva“ nuomonė, dažnai yra svarbesnė vertinant projekto sėkmę. Tyrimas įrodė, kad daugiausiai žmonių dėmesio nebūtinai susilaukia tie projektai, kurie buvo aktyviausiai viešinti tradicinės žiniasklaidos priemonėse. Žmonės „gyvai“ aptarinės tuos, kurie yra jiems aktualūs. Žinant, kad žmonių nuomonė – galinga jėga, ir kad ji ypač svarbi televizijos projektų prodiuseriams neabejotinai vertėtų įsiklausyti į žiūrovų nuomonę ir projektus vertinti ne tik pagal reitingus. Savo tinklaraštį rašantis Korop P. (2014) pirmiausiai akcentuoja, kad vieno sėkmes faktoriaus nėra ir jo nereikia ieškoti, tačiau galima išskirti pasikartojančius sėkmingų projektų bruožus, tai: sunkus darbas, realios problemos sprendimas, drąsa ir energija. TV projektų analizė nėra dažna moksliniuose darbuose. Lietuvoje jų pavyko rasti tik keletą: ugdomąjį TV projekto „Chorų karai“ poveikį yra tyrę Bukantaitė D ir Mikalauskas L. (2011), pramoginių televizijos laidų vedėjų kalbą analizavo Rimkutė E. (2009), televizinio projekto įgyvendinimą vertino Bukantaitė D. ir Sakalauskaitė M. (2013), Masaitienė D. (2004) tyrė TV diskusinių laidų kalbos strategijas, Pileckaitė E., Jasnauskaitė B. (2011) analizavo smurto intensyvumo raišką animacijoje, Simanaitienė R. (2011) domėjosi kultūros sklaida ir kūrybiškumo skatinimo galimybėmis televizijoje, Masaitienė D. (2006) tyrė TV šou dalyvaujančių moterų ir vyrų išraiškomis, tačiau nepavyko aptikti darbų, analizuojančių TV projektų fenomeną. TV projektų fenomeno analizės nebuvimas išskiriamas šio darbo moksline problema. Probleminis klausimas: kas lemia muzikinio TV projekto populiarumą Tyrimo objektas: TV muzikinio projekto „X faktorius“ populiarumą lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas: atskleisti televizijos muzikinio projekto „X faktorius“ populiarumą lemiančius veiksnius Tyrimo tikslui pasiekti, iškelti šie uždaviniai: - Apibrėžti populiariosios kultūros raišką, - Pristatyti televizijos projektą ‚X faktorius“, - Pateikti projekto dalyvių ir darbuotojų nuomones apie „X faktoriaus“ populiarumą lemiančius veiksnius Tyrime metodai: - Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido pristatyti TV projektą „X faktorius“, apibrėžti populiariosios kultūros raišką - Interviu metu siekta atskleisti TV projekto „X faktorius“ populiarumą lemiančius veiksnius

5

D darbą sudaro santrauka, įvadas, du skyriai, naudotos literatūros sąrašas, išvados, priedai. Darbo apimtis su priedais – 39 puslapiai, jame yra 1 paveikslas ir 9 lentelės. Literatūros sąrašą sudaro 36 šaltiniai.

6

1. TELEVIZIJOS PROJEKTO „X FAKTORIUS“ FENOMENO APTARTIS 1.1. P p li i i l iš Dar po Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kultūros filosofas Osvaldas Špengleris savo veikale „Vakarų saulėlydis“ rašė, jog Europos pabaigą žymi reginių, linksmybių, masinių susibūrimų ir sporto kultas. Apie reginių kultą kaip masių, gigantiškų pastatų ir vulgarumo epochos pradžios simptomą savo knygoje „Masių maištas“ prieš Antrąjį pasaulinį karą užsiminė ir ispanų filosofas Chosė Ortega i Gasetas. O XX a. antrojoje pusėje kanadiečių literatūrologas ir kultūros teoretikas Maršalas Makluhanas prognozavo miestų kultūros ir knygos eros pabaigą, kurią žymėjo vaizdo įsigalėjimas, spausdinto žodžio (jo žodžiais tariant, Gutenbergo galaktikos) pabaiga ir globalinio elektroninio kaimo eros pradžia. Ne vienas kultūros filosofas ir kritikas prabilo apie masinės kultūros keliamą pavojų humanistinei Europos tradicijai ir visai aukštajai - tiek klasikinei, tiek moderniajai - kultūrai. (Donksis L, 2004) Vertinant populiariosios kultūros raišką M. Ruzo ir E Rimkaus (2012) kalbintas A Šliogeris atkreipia dėmesį į tai, kad nederėtų painioti žodžių „populiarus“ su mass media, arba šou kultūra, filosofo įvardinta „televizijos kultūra“, kadangi televizijos ekranas yra pavyzdinė šitos kultūros scena. Autoriaus nuomone, pabėgti nuo šios kultūros neįmanoma „Tad aš iš karto atsakau: visų pirma akivaizdu, kad, nors ir kaip tu stengtumeis pabėgti nuo šitos kultūros, šito padaryti absoliučiai neįmanoma. Toks yra pavyzdinis pasakymas: nepatinka televizorius, tu jį išjunk, ir viskas. Tai yra naivių žmonių plepalai. Nuo tos kultūros neįmanoma pabėgti netgi tada, kai tu labai stengiesi. Jeigu tu išjungsi televizorių, kitą dieną, nuėjęs į darbą, vis tiek turėsi su bendradarbiais kalbėti apie tai, kad "Žalgiris" laimėjo arba apie dar ką nors. Nereikia bėgti nuo tos vadinamos mass media kultūros, bet ir reikia jai atsiverti daug intensyviau“1 A. Šliogerio (2005) nuomone, Mass media kultūra- tai kultūra, įeinanti į pačią kultūros esmę. Joje iš tikrųjų daugiau kultūros esmės negu tradicinėj kultūroj, arba aukštojoj kultūroj, kuri vis dėlto vienu atžvilgiu nusileidžia šou kultūrai, nes ten įvairiausių sentimentų likę, tam tikros mistikos, iliuzijų visokiausių, pretenzijų į neapibrėžiamus dalykus. Mass media kultūra atveria žmogaus egzistencijos pamatus (visais laikais, pradedant laukiniais, baigiant dabartimi, ji esmingai nepakito), šita populiarioji kultūra yra nepakeičiamas dalykas. To tarpu Landsbergienė A. (2004) populiariąją kultūrą vadina šiuolaikinio gyvenimo būdu, kurį praktikuoja dauguma žmonių. Tai - literatūra, kinas, muzika, šokis, laisvalaikio leidimo būdai ir pan.

1 http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20120129192144/http://www.culture.lt/lmenas/?l eid_id=3100&kas=straipsnis&st_id=9026 7

Donskis L. (2004) modernią populiariąją kultūrą vadina ne tiek istorijoje įsišaknijusios plebėjų duonos ir žaidimų tradicijos tąsa, kiek televizijos ir naujųjų kultūros komunikacijų epochos reiškinys. Nūdienos populiarioji kultūra atspindi modernųjį Vakarų pasaulį persmelkusį jaunystės, sėkmės, grožio ir lengvo vartojimo kultą. Tai vartotojiškos visuomenės kultūra, kuri pati yra vartojama it bet kuris masinės gamybos produktas. Kitas populiariosios kultūros bruožas yra lengvas susitapatinimo su ja bei jos herojais mechanizmas, taip pat ir vartotojams suteikiama iliuzija, jog ir jie patys gali eiti savo stabų pėdomis ir tapti žvaigždėmis ar bent jau dalyvauti populiariojoje kultūroje kaip jai svarbūs vartotojai. Žinoma, tai iliuzija, nes populiarioji kultūra iš tiesų dažniausiai tėra viešosios erdvės surogatas. Tautybė, individualybė, tapatybė ar kultūros kontekstas čia vaidina palyginti menką vaidmenį - juk tai kultūra, tobulai pritaikyta masiniam vartojimui. Černevičiūtė J. (2006) pastebi, kad populiariosios kultūros tyrinėtojai Chandra Mukerji ir Michaelas Schudsonas teigia, kad "populiarioji kultūra remiasi įsitikinimais, veiklomis ir objektais, kurie yra plačiai pripažinti gyventojų". Anot Johno Storey'aus, populiarioji kultūra yra tai, ką padarome iš masiškai gaminamos kultūros produktų ir veiklų. Populiarioji kultūra yra gaminamas ir vartojamas ekspresyvus turinys, lengva pramoga, kuri yra sumontuota ir, kaip teigė Maxas Horheimeris ir Theodoras Adorno, ant kurios yra tvarkingai užklijuota „kultūros industrijos" etiketė. Ši kultūra pristatoma žiniasklaidoje, o galiausiai vartotojų savanoriškai sugeriama ir interpretuojama. Atgal į kultūros industriją grįžta reitingų ir pardavimų suvestinės, lemiančios kitą pasiūlymų raundą. Minėta autorė pastebi, kad populiariąją kultūrą sudaro simboliai: realus slidinėjimo veiksmas nėra populiariosios kultūros pavyzdys, bet įtemptas filmas apie slidinėjimą – yra, nes jis sudarytas iš reikšmingų įvaizdžių, skirtų žiūrovams. Populiarioji kultūra gali manifestuoti save kaip pasakojimą, pasirodymą, turintį vaizdinių elementų. Populiariosios kultūros pavyzdžiai yra Holivudo filmai, komiksai, meilės romanai ir Top 40 dainos. Populiarioji kultūra paprastai sukelia malonius pojūčius ir šis malonumo teikimo požymis yra pagrindinis populiariosios kultūros vartojimo aspektas. Šiandieną populiarioji kultūra yra pramoga, gaminama kūrybinėse industrijose, kurią sudaro žiniasklaidos platinami kultūriniai simboliai, vartojami su malonumu. Johnas Fiske teigimu, „visuotinis vartojamumas kartu su visuotiniu kritiniu nepritarimu yra pakankamai aiškus ženklas, kad kultūros prekė yra populiari“. Populiariosios kultūros tyrinėtojus domina įvairiausios ekspresyvios formos, plačiai paplitusios visuomenėje, todėl populiariajai kultūrai priskiriama ne tik žiniasklaidos kanalų (TV, kinas, įrašai ir t. t.) medžiaga, bet ir kiti popkultūros elementai – daiktai, aprangos stiliai, šventės, pasilinksminimo parkai ir pan. Šiuolaikinė populiarioji kultūra apima ne tik gaminius, artefaktus, bet ir jų vartojimo būdus, gyvenimo stilius, ženklus bei vaizdinius, kuriančius individualų tapatumą, kurio bruožai

8 priklauso nuo vartojimo pobūdžio. Vartojimo kultūra praplečia ir patikslina populiariosios kultūros kaip prekės supratimą. Pabrėžiamas aktyvus kasdienio kultūrinio vartojimo pobūdis. Nykstant populiariosios, masinės ir aukštosios kultūros skirtingumo supratimui, populiarioji kultūra įtvirtina savo "gerumo" ir "blogumo" ar "gražumo" ir "bjaurumo" standartus. Nepaprastai svarbi populiariosios kultūros sritis – reklama, kurios tikslas yra ne tik užtikrinti naujų kultūros gaminių suvartojimą, bet ir diegti naujus identiteto konstravimo vaizdinius. Reklamos sritis savaip apima populiariąją kultūrą – persmelkia visas kultūros ir žmogaus gyvenimo sritis, kur įsivyrauja nuostatos mokytis reklamuoti save. Černevičiūtė J. (2009) atkreipia dėmesį į populiariosios kultūros ir asmens tapatumo santykį. Remiantis Malhotra (1988), išskiriamas realus arba aktyvus (kurį individai tiki turintys), socialinis (įgyjamas santykyje su kaitais) ir idealusis (tapatumas, kurį norėtų turėti) asmens tapatumai. Tapatumai be jokios vargo gali būti kuriami pasirenkant tam tikrus įvaizdžių rinkinius. Individas atsiduria tarp gyvenimo istorijos, kuri sudaro tapatumą ir vartotojiško pasaulio įvaizdžių, pagal kurį tapatumas modeliuojamas. Postmodernus tapatumas kuriamas kaip įvaizdis ar teatrališkas vaidmuo spektaklyje (Kellner, 1996, 153 p.) suartėjusi su populiariąja kultūra, vartotojiška kultūra siūlo didžiulį išteklių pasirinkimą- kaip kurti ir parodyti tapatumą. Taip kuriamas pasaulis, kuriame individas kviečiamas įsivaizduoti save veikiantį skirtingose aplinkose su įvairiais žmonėmis ir išgyvenantį keisčiausiu potyrius. Individo vertė, žavesys, patrauklumas tampa svarbesni nei tokios tradicinės charakterio savybės kaip pareiga, sunkus darbas ar taupumas. Populiariosios kultūros pasaulyje ieškoma naujovių, nuotykių ir rizikos. Viena svarbiausių populiariosios kultūros ir vartojimo sferos patrauklumo priežasčių yra ta, kad jos reikia daugiau galimybių individo tapatumui ir individualumo jausenai vystyti. Šio naujo požiūrio atskaitos taškas yra troškimas plėtoto naują, į save nukreiptos individualybės jauseną. Individualybė tampa ne vienetine, o pliuralistinė (Černevičiūtė J. 2009). Adorno T. (2001) nuomone, kultūros industrija užsiima melu, dirbtiniais, o ne realiais poreikiais ir sprendimais, j sprendžia problemas „tik regimai“- ne taip, kaip jos sprendžiamos tikroviškame pasaulyje. Taip veikdama ji valdo masių protus, kurios tampa visai bejėgės. Kultūros industrija veikia skatindama ir išnaudodama šiuolaikinės visuomenės narių egosilpnybes, jos įtaka pasireiškia gebėjimu formuoti regresyvią auditoriją: priklausomą, pasyvią, paklusniai vartojančią publiką. Storey J. (2006) teigimu, populiarioji kultūra turi keletą bendrųjų bruožų: - Kiekybinė populiariosios kultūros problematika yra ta, kad didelė dalis aukštosios kultūros irgi yra populiari. Pavyzdžiui William Shakespeare dramų ekranizacijos.

9

- Populiarioji kultūra taip pat gali būti nusakoma kaip visa tai, kas lieka, kai apibrėžiama, kas yra aukštoji kultūra. Visgi nemaža dalis kūrinių apima tiek aukštąją, tiek „viskas, kas lieka“ kultūras. Pavyzdžiu galėtų tapti Mendelssohn „Vidurvasario nakties sapnas“. Šis muzikinis kūrinys vakarų pasaulyje tapo beveik neatsiejamas nuo vestuvių. - Populiarioji kultūra taip pat gali būti tapatinama su masių kultūra ir jos idėjomis. Tai galima įsivaizduoti kaip komercializacijos kultūrą, masinės medijos masiškai gaminamą kultūrą masių visuomenei. Vakarų pasaulyje tai galima sieti su amerikiečių kultūra. - Populiarioji kultūra gali būti nusakoma, kaip autentiška žmonių grupės kultūra. Visgi šio apibrėžimo problema ta, kad yra beveik neįmanoma tiksliai ir vienareikšmiškai apibrėžti populiariosios kultūros naudotojų. - Postmodernistinis požiūris – šiais laikais nebėra didžiulio skirtumo, jeigu jis iš viso yra, tarp aukštosios ir populiariosios kultūrų. - Populiarioji kultūra pastoviai kinta ir gali pasirodyti bet kur ir bet kada. Ji gali susiformuoti iš įvairių kultūrų, kurių visumos kompozicija gali būti multi-kultūrinis produktas, kuris turės įtakos vartotojų kiekiui. Tereškino A. (2013) teigimu, patys popkultūros vartotojai ir kūrėjai yra ir joje dalyvaujantys ir ją stebintys: kuriantys jos reikšmes, interpretuojantys, suteikiantis savą supratimą. Autoriaus nuomone, popkultūra gali mums padėti susitvarkyti su varginančia kasdienybe ir išlaikyti aistrą gyventi. Duodamas interviu R. Zabarauskui (2013), Tereškinas A. atkreipė dėmesį į tai, kad „popkultūra jau radikaliai pakeitė viešąją erdvę. Pakito jos pobūdis. Jau senokai kalbama apie daugybę „intymių“ viešųjų sferų, kuriose svarbiausia papasakoti savo istoriją, išreikšti nuotaiką ir emocingai išspręsti moralines dilemas. Apie tai nemažai yra rašiusi amerikiečių kultūros tyrinėtoja Lauren Berlant ir Izraelio sociologė Eva Illouz. Pastarosios nuomone, dabar viešąją sferą persmelkia emocijos, socialiniai šališkumai ir siauri politiniai interesai, todėl kritinio proto ir bešalio kalbėjimo idealas viešumoje tėra tik iliuzija. Tarkim, atskiros fanų kultūros suformuoja savitas intymias sferas, kuriose dalijamasi savo gyvenimu, emocijomis ir aptariami išgyvenimo klausimai. Intymi viešoji sfera kristalizuojasi apsikeičiant jausmais kalbantis restorane ar parduotuvėje, dalijantis gandais ir nuogirdomis kasdieniuose pokalbiuose, pasakojant, kaip tau sekasi ar nesiseka išgyventi“. Pramogų esmė – patenkinti laisvalaikio praleidimo poreikį sukuriant reginį, kuris ne tik patrauktų žmonių dėmesį, bet ir juos visiškai įtrauktų. Pramoginis reginys (šou) mūsų sąmonėje dažniausiai asocijuojasi su reginiu, skirtu maloniam laisvalaikio praleidimui. Šou savo prigimtimi yra daugiasluoksnis darinys, organiškai absorbavęs savyje iš esmės trijų menų patirtis: teatro vizualumą, muzikos vokalumą ir šokio (judesio) išraiškingumą. Pasižymėdamas

10 sintetiškumu, jis reikalauja ir iš dalyvaujančių jame atlikėjų (veikėjų) ypatingų gebėjimų – kurti patikimo žmogaus įvaizdį, laisvai judėti, išraiškingai kalbėti. Taigi dirbantis šou versle privalo pasižymi minėtomis savybėmis, kad galėtų pritraukti žiūrovų dėmesį, ir kartu būti gan universalus, gebantis prisitaikyti prie situacijos ir publikos skonio ir kartu nenuspėjamas, iš kurio galima laukti pačių netikėčiausių dalykų. Šis nenuspėjamumas kaip tik labiausiai ir maga žiūrovams, kurie laukia neįprasto reginio. Tą neįprastumą ir nenuspėjamumą pramoginės laidos (šou) ir suteikia. (Pruskus V., 2012)

1.2. Televizij p je „X f i “ p i ym

Internetiniuose portaluose (http://www.mtv.com, http://tv3.lt/) nurodoma, kad tai vienas populiariausių ir labiausiai aptariamų pasaulyje Didžiosios Britanijos talentų šou, kurį jau matė 38 šalys, penkiuose kontinentuose: Europoje, Azijoje, Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje. Šiame projekte gimė dešimtys naujų pop muzikos žvaigždžių. Jau aštuonerius metus – tai populiariausias pasaulyje muzikos šou, kuriame pildosi ambicingiausia svajonė. Projektas paremtas pop atlikėjų pasirodymais, už kuriuos balsuoja televizijos žiūrovai. Konkurso prizu paprastai būna įrašų kontraktas ir viskas, kas reikalinga tapti pasaulinio lygio žvaigžde. R. Zilnio (2012) teigimu tai vienas geriausiai žinomų pasaulio televizijos prekės ženklų. Pasaulyje iki 2012 metų buvo išrinkti 73 įvairiose valstybėse surengtų „X faktorių“ laimėtojai. Televizijos projektas „X faktorius“ televizijos talentų šou, prasidėjęs Didžiojoje Britanijoje, kur susikūrė kaip itin didelio pasisekimo sulaukusio projekto „Pop Idol“ pakaitalas2. Formato autoriumi laikomas britų muzikos verslo atstovas ir televizijos prodiuseris Simon Cowell (kompanija SyCo). Pirmą kartą britų televizijoje projektas buvo transliuotas 2004 metais (R. Zilnys, 2012). Išskirtines teises leisti X faktoriaus dalyvių kūrinius pasaulyje turi leidybinė kompanijas Sony records. „Pop Idol“ projektas neribojo dalyvių amžiaus (vėliau buvo nustatyta 12 metų riba), tuo tarpu „X faktorius“ dalyviai turi būti vyresni nei 18 metų amžiaus. Pasak X faktoriaus režisieriaus M. Meškausko, šis projektas nėra „Pop Idol“ pakaitalas, tiesa yra tai, kad Somon Cowell buvo šio projekto teisėjas ir jam gimė mintis patobulinti projektą. Savo idėjas jis patentavo, įkūrė kompaniją ir savo projekto idėją pardavė tai pačiai kompanijai „FreemantleMedia“, kuriai priklausė teisės į Pop Idol formatą. Žinoma, kad kilo daug teisinių ginčų dėl idėjos ir formato, tačiau ilgainiui viskas išsisprendė, nors kažkokios

2 http://www.music.lt/lt/grupe/The-X-Factor/2347/

11 nemalonios nuosėdos liko. Nors abu projektus pardavinėja ta pati kompanija, nors jų pastatymą ir konsultavimą kontroliuoja tie patys formato prodiuseriai, dažnai jie patys vengia kalbėti šiomis temomis. Painus ir komplikuotas X Faktoriaus ir PopIdol ryšys, teisiniai ginčai ar tikroji X Faktoriaus atsiradimo istorija yra tabu ir nediskutuojama tema jų gamintojų ir jų teisių saugotojų tarpe. Net ir dabar dažnai apsilankant seminaruose, kuriuose įvairių šalių atstovai gaminantys X Faktoriaus formatą dalinasi patirtimi, tenka išgirsti tokius keistus žodžius "the other project", kai norima pasakyti apie PopIdol, kai bandoma išaiškinti kokius sprendimus formato tobulinime ar kūrybiniuose ieškojimuose norima padaryti, formato saugotojai perspėja - nedarykite taip, ar kitaip, dėl to, kad tai bus panašu į "The other project, you know what I am talking about". Toks keistas, šiuolaikinis Hario Poterio ir Voldemorto misticizmas. Visi dalyviai pagal griežtą „X Faktoriaus“ formatą iki skirstomi į keturias kategorijas: merginos iki 25 metų, vaikinai iki 25 metų, vyresni nei 25 metų ir grupės. X faktoriaus projektas yra suskirstytas į kelis etapus: - Išankstinės perklausos (spaudoje ir internete pasirodo reklamos kviečiančios pildyti anketas, kuriose būsimi dalyviai turi motyvuotai išdėstyti kodėl jie eina į X Faktorių. Gautos anketos yra atidžiai peržiūrimos, dalis atmetama iš karto, dėl amžiaus cenzo ar kitų priežasčių) - Išankstinės peržiūros vyksta po anketų peržiūros. Dalyviai kviečiami į išankstinę peržiūrą - etapą, kuris lieka paslaptimi televizijos žiūrovui. Šiame etape, kiekvienas panoręs dalyvauti X Faktoriuje turi padainuoti po dvi dainas, su kuriomis planuoja pasirodyti teisėjams, taip pat šiame etape būsimi dalyviai turi bendrauti su X faktoriaus žurnalistais, papasakoti jiems apie save ir atsiskleisti. Kiekvieno dalyvio dainos ir pokalbiai yra įrašomi ir kataloguojami, paruošiami pakartotinai režisieriaus ir prodiuserio peržiūrai. Dalyvių įrašai po šio etapo yra ilgai analizuojami, klausomasi dainavimo, vertinamas jų bendravimas, jie suskirstomi kategorijomis pagal amžiaus grupes, miestus, paruošiami sąrašai Teisėjų peržiūroms. - Teisėjų peržiūros yra pirmoji oficiali atranka į X Faktorių apie kurią sužino televizijos žiūrovas, tačiau komanda, žurnalistai, asistentai ir režisierius jau būna puikiai pažįstami su dalyviais. Todėl prieš pasirodant kiekvienam dalyviui, projekto režisierius bendrauja su teisėjais, pasako jiems gaires, apie ką kalbėti su dalyviu, kiek laiko skirti pokalbiui, kokių tikslių klausimų paklausyti ar kokias temas paliesti, ar prašyti antros dainos. Paprastai teisėjų pokalbis su dalyviu yra iš anksto ruošiamos istorijos apie dalyvį dalis. Teisėjai tų istorijų nežino, todėl dažnai tampa iš dalies valdomos, bet dažnai improvizuotos kūrybos įrankiais. Šis etapas yra svarbus žiūrovui, čia iškyla tie ryškiausi

12

dalyviai, apie kuriuos pasklinda žinia, kalbos, tai vyksta jau ne projekto rėmuose ir tai yra vienas iš svarbiausių kūrėjų uždavinių - priversti žiūrovą laukti tęsinio. - Kūrybinės stovyklos metu išryškėja lyderiai, joje apsisprendžiama su juo galima dirbti, renkami repertuarai, kuriuos dalyviai galėtų atlikti. - Apsilankymas pas teisėją, skiriamas galutiniam sprendimui ir personažų išryškinimui. Jis nebūtinai turi vykti teisėjo namuose, dažniausiai šis pokalbis filmuojamas viešose vietose - Finalai tiesioginiame eteryje, kuriuose aktyviai dalyvauja žiūrovai balsuodami. Projekte tarpusavyje kovoja ir teisėjai, kurie yra atsakingi už globojamų dalyvių pasirinktas dainas ir pasirodymus. Jei dalyvis nepatinka žiūrovams (tai yra už jį balsuojama mažiausiai), laikoma, kad pralaimėjo ir jį prižiūrintis teisėjas. Analizuojant Jungtinėse Amerikos valstijose vykusių projektų taisykles, stebimas jų smulkumas ir preciziškumas3. Taisykles sudaro keli skyriai: - Reikalavimai dalyviams (vyresni kaip 12 metų amžiaus Amerikos piliečiai, arba turintys teisę gyventi Amerikoje. Dalyviai privalo įrodyti, kad jie neturi jokios galiojančios sutarties su jokia įrašų kompanija, kad jų vardas/veidas nereklamuoja jokios paslaugos ar produkto. Dalyvis tuo pačiu metu negali dalyvauti jokiuose kituose projektuose, o jo giminaičiai, kaimynai ir kiti artimi asmenys negali dirbti projektą remiančiose kompanijose. - Registracijos procesas (nurodomos registracijos vietos, registracija pradedama diena iki konkurso, dalyviai raginami neatidėlioti šio proceso, kadangi nebus galimybės nakvoti registracijos vietoje. Įdomu tai, kad lydintys asmenys taip pat turi dalyvauti registracijos procese, nes jo metu suteikiamas ne tik dalyvio numeris, bet ir sėdimos vietos salėje. Projekto dalyvių negali lydėti jaunesni nei 5 metai vaikai, savo identifikaciją būsimam dalyviui reik įrodyti dviem dokumentais (pvz. vairuotojo pažymėjimu ir pasu ar gimimo liudijimu). Jaunesni nei 18 metų dalyviai privalo būti lydimi suaugusio (vyresnio nei 21 metai) asmens. - Perklausos procesas (nurodoma, kaip jis bus organizuojamas, ką atsinešti dalyviui ir jo lydintiems asmenims, kaip apsirengti (draudžiami drabužiai su bet kokiais logotipais, žinomų žmonių veidais, animacinių filmų herojais, necenzūriniais užrašais, prašoma uždengti turimas tatuiruotes). Projekto dalyviai turi būti pasirengę atlikti tris dainas, turėti jų įrašus, tačiau komisijos narių gali būti paprašyti padainuoti ir be muzikinio pritarimo. Projekto dalyviai ir lydintys asmenys pasirašo dokumentus dėl jų filmavimo). - Bendrosios sąlygos, kurios dar kartą apibrėžia dalyvių ir jų lydinčių asmenų sutikimą laikytis taisyklių

3 http://assets.fox.com/shows/thexfactor/downloads/information/The_X_Factor_Rules.pdf 13

Pasak A. Fletcher (2011) X faktorius yra griežtas projektas jo dalyviams, štai Didžiojoje Britanijoje 2010 metais teko pašalinti vieną jo dalyvių, kuris pažeidė vieną iš paskelbtų taisyklių: 1. Draudžiama vartoti alkoholį, 2. Lytiniai santykiai tarp projekto dalyvių yra negalimi, 3. Negalima išeiti iš teritorijos, be leidimo, 4. Vaikinai ir merginos nakvoja atskirai, 5. Pornografija yra draudžiama, 6. Netoleruojamas turto naikinimas, 7. Jokios tolerancijos narkotikų vartojimui, 8. Dalyviai yra saugomi/ stebimi 24 val. per parą, 9. Jokių santykių su projekto gerbėjais, 10. Projekto dalyvių partneriai tiesioginių filmavimų ir finalų metu, kartu su dalyviais nenakvoja4 Kai pastebi Lauren (2012), Amerikoje organizuotoje ‚X faktoriaus“ dalyvių stovykloje galiojo dar vienos taisyklės: - Negalima keistis lovomis, būtina miegoti paskirtoje - Geriant gėrimus, būtina naudoti padėkliukus, - Jokios garsios muzikos, - Narkotikai draudžiami, - Dalyviai negali pasikviesti jokių svečių, - Privaloma būti jautriam kitų atžvilgiu, - Bet koks fizinis kontaktas yra draudžiamas, - Negalima nardyti baseine ir kurti židinio Atsižvelgiant į tikrai didelį projekto populiarumą ir tai, kad jame dalyvauti bando įvairūs asmenys, taisyklių gausa tik iš pirmo žvilgsnio kelia nuostabą, ypač tai, kad jose daugiausiai akcentuojamas elgesys, o ne muzika. Lietuvoje muzikinis projektas kuriamas pagal pirktinę licenciją TV3 televizijoje prodiuserinės kompanijos „TV Manija“5 Šis projektas, pasak Lietuvoje jį prodiusuojančio S. Urbonavičiaus- Samo, neieško geriausio vokalisto, „auksinio“ balso, bet tam tikro savybių komplekso, rodančio, kad žmogus gali būti žvaigždė, tai ir balsas, muzikinis suvokimas, išvaizda, stovėsena, kūno kalba6. Prodiuseriui antrina ir vienas jo vedėjų M. Starkus: „Balsą gali turėti kiekvienas, o „X faktorių“

4 http://www.digitalspy.co.uk/tv/s103/the-x-factor/news/a349802/the-x-factors-golden-rules-what-are-they.html 5 http://www.tiketa.lt/muzikinis_realybes_sou_x_faktorius_38112 6 http://www.lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/sekmadieni-uzvire-x-faktoriaus-musiai.htm#.UrRuFfvwJ3s 14

– vienetai“7. Šią mintį interviu metu patvirtina ir M. Meškauskas: „Dažnai kalbėdamas su X Faktoriaus dalyviais prieš pirmąsias perklausas aš jiems sakau: X Faktorius tai ne vokalistų konkursas, mes neieškome gerai dainuojančių, idealiai į natas pataikančių atlikėjų, mes ieškome tokių atlikėjų, kuriems užlipus ant scenos minia nuščiūva, kuriems ploja atsistoję stadionai ir net tada, kai jie nepataiko į toną, net tada, kai jie pamiršta žodžius, minia jiems atleidžia ir jiems meldžiasi - tai yra tikrasis X faktorius ir tokių atlikėjų mes ieškome“. Lietuvoje vykstančio projekto teisėjų parengtos taisyklės dalyviams skiriasi nuo kitų šalių projekto taisyklių: 1. Prieš lipant į sceną pagalvok, ką nori parodyti tūkstantinei miniai. 2. Į sceną neik apsirengęs kaip į gatvę – sportinė apranga tinka repetuojantiems. 3. Nebijok „prasidainuoti“. Vokaliniai sugebėjimai labai svarbūs. 4. „Netaupyk“. Klaidinga manyti, kad tu savo talentą gali „pasitaupyti“ kitam pasirodymui. Kito karto dažniausiai nebūna. 5. Susitvarkyk su jauduliu. 6. Nešok aukščiau bambos. 7. Dainuojant kalbėti turi ir kūnas. 8. Jausk atsakomybę prieš žiūrovus. Galvok apie kelis tūkstančius akių, kurios tave stebi ir vertina. Tu jų neapgausi. 9. Nesiteisink. 10. Suprask – tai ne repeticija, o pasirodymas! Komisija ir žiūrovai ateina į TAVO koncertą, todėl do your best!8 Vertinant skirtingas taisykles, galima pastabėti, kad Lietuvoje jos labiau skiriamos dalyvių pasirodymų kokybei, o ne sklandžiam veiklos vystymui, kaip tai numatyta kitų šalių taisyklėse.

7 http://www.lrytas.lt/-13746536611374010683-m-starkus-bals%C4%85-gali-tur%C4%97ti-kiekvienas-x- faktori%C5%B3-vienetai.htm#.UrR6YvvwJ3s 8 http://www.tv3.lt/content/view/25198/1325/ 15

2. TELEVIZIJOS PROJEKTO „X FAKTORIUS“ FENOMENO TYRIMAS

2.1. Tyrimo metodologija Siekiant atskleisti projekto „X faktorius“ fenomeną, Tyrimo metodologinė prieiga pasirinktos fenomenologija ir grindžiamoji teorija. Kaip pastebi Gudaitytė (2011) fenomenologijos atsiradimas siejamas su Edmundo Husserlio „Loginiais tyrinėjimais“ (1901), kuriuose autorius kviečia grįžti prie to, kas svarbiausia, kas nepraranda savo aktualumo visais laikais, pažinti savo ir tikrovės esmę. Husserlio iškelta problema įgauna vis naujas išraiškas hermeneutikos ir egzistencinės filosofijos atstovų tekstuose. Fenomenologija laikoma deskriptyvia disciplina- ji nekelia sau tikslo ką nors įrodyti, bet stengiasi aprašyti reiškinį tokį, koks jis pats pasirodo. Grindžiamoji teorija, pasak Walker ir Myrick (2006) yra kompleksiškas procedūrų, technikų ir prielaidų, susijusių su praktinės teorijos atradimu, paketas, o Glaser (1998) šią teoriją apibūdina vienintele metodologija, vedančia tyrėją nuo to momento, kai jis įžengia į tyrimo lauką iki galutinio projekto parengimo ( ). Vadinasi, tyrėjai pirma renka duomenis, o tik po to kuria teoriją, kylančią iš duomenų. Pandit (1996) pasiūlė tokį grindžiamosios teorijos metodo tyrimo procesą (žr. 1 pav.).

Duomenų tvarkymas (3)  Duomenų analizė (4)   Duomenų rinkimas (2) Teorijos vystymas   Teorinė atranka (1) Teorija  Duomenys

1 pav. Grindžiamosios teorijos tyrimo procesas (Pandit 1996)

Duomenų rinkimui naudotas interviu metodas. Tyrimo dalyviams buvo užduoti 16 klausimų (žr. 1 lentelę). Klausimai buvo formuoti siekiant atspindėti asmeninį interviu dalyvio santykį projekte ir projekto vertinimą, todėl jie lentelėje grupuoti išskiriant struktūrinį ir vertinamąjį analizės lygius.

16

1 lentelė Interviu klausimai Analizės Analizės rodikliai Klausimai aspektas Struktūrinis Asmeninis santykis - Ką tu veiki X faktoriuje? - Kas tau yra X faktorius (Ką tau jis reiškia?) - Kas projekte sunkiausia ir kodėl? - Kas projekte lengviausia ir kodėl? - Ar dalyvavimas/ darbas X faktorius pateisino tavo lūkesčius? Kaip pateisino ir kaip nepateisino? - Jei turėtum absoliučiai visas galimybes, ką darytum projekte kitaip? - 10 balų sistemoje įvertink save X faktoriuje. Ko reiktų, kad vertinimas padidėtų 2 balais? - Prisimink didžiausią iššūkį, kurį patyrei X faktoriuje? Vertinamasis Projekto - Koks šis projektas lyginat su kitais panašiais? Kuo vertinimas panašus ir kuo skiriasi? - Kas yra projekto sėkmės/ nesėkmės garantas? - Ko trūksta X faktoriui? - Kuo projektas yra patrauklus žiūrovams? - Kuo X faktorius yra fenomenalus? - Pagalvok prašau, ar/ką X faktorius keičia? - Kodėl jį reiktų/ nereiktų pratęsti kitais metais?

Tyrimo organizavimas: Interviu buvo vykdomas 2013 metų lapkričio- 2014 metų balandžio mėnesiais. Kai kurie tyrimo dalyviai interviu klausimus užpildė raštu, su kitais buvo vykdomas interviu žodžiu. Interviu su projekte dirbančiais vyko prieš projekto filmavimus, o su tyrimo dalyviais po repeticijų. Interviu vyko nuo 40 min iki valandos. Interviu buvo įrašinėjami, duomenys apdoroti tradiciniu interviu duomenų apdorojimo būdu, taikant kokybinės- kontentinės analizės metodą (Žydžiūnaitė, 2005) daugkartinis teksto skaitymas, manifestinių kategorijų išskyrimas remiantis reikšminiais žodžiais, kategorijų turinio skaidymas į subkategorijas, kategorijų ir subkategorijų interpretavimas ir pagrindimas iš teksto paimtais įrodymais. Subkategorijas vienijas semantiškai panašūs teiginiai , kurie buvo sugrupuoti iššifravus interviu tekstus. 17

Tyrimo etika: Atsižvelgiant į tai, kad tyrime dalyvavusieji gali būti lengvai atpažįstami, nes projektas buvo transliuojamas per televiziją, tyrimo dalyvių anonimiškumas yra užtikrinamas tik iš dalies. Šis faktorius lėmė asmeninių klausimų apie projekto dalyvius ir darbuotojus, interviu metu nebuvimą. Visi tyrimo dalyviai tyrime dalyvavo geranoriškai. Visi tyrimo dalyviai buvo informuoti, kad apibendrinti tyrimo rezultatai bus naudojami baigiamajame magistro darbe. Gerbiant tyrimo dalyvių orumą, provokuojantys klausimai nebuvo užduodami. Ty im d lyvių p i ym Tyrime dalyvavo šeši X faktoriuje dirbantys ar dalyvavę dalyviai, dvi moterys ir keturi vyrai. 2 lentelė Tyrimo dalyviai Tyrimo dalyvio kodas Lytis Pozicija projekte T1 Vyras Projekto režisierius ir scenarijaus autorius T2 Vyras Vedėjas T3 Vyras Dalyvis T4 Moteris Dalyvė T5 Moteris Dalyvė T6 Vyras Dalyvis

2.2. Tyrimo rezultatų p i ym Analizuojant projekte veikiančiųjų asmeninį santykį, stebimas realus ir idealizuotas požiūris. Dirbantieji jame, projektą vadina tiesiog darbo vieta (Esu projekto režisierius ir scenarijaus autorius (T1), Šiame projekte dirbu antrą sezoną., pirmame daugiau dėmesio skyriau adaptacijai, darbui su scenarijumi, šiais metais tapau projekto vedėju (T2), dalyviai taurina ir aukština bei dalyvavimą projekte vadina tiesiog būsimos veiklos „treniruote“: - Šiuo metu projektas yra didelė dalis mano gyvenimo, aš daug dėl jo aukoju, pirmiausiai kenčia mokslai, bet žinau, kad kito tokio šanso gali niekada nebūti. Jeigu aš dabar iškrisčiau, būtų labai skaudu, todėl geriau aukosiu viską, kad kuo ilgiau jame išbūčiau (T3), - Atėjau nes aš dar nežinau, ką gyvenime veiksiu, renkuosi arba muziką, arba mediciną. Nežinau, ką pasirinkti. Visą gyvenimą dainuodavau mokykloje, konkursuose. Aš tikrai nežinau, ką man pasirinkti. Atėjau čia pažiūrėti, kaip mano dainavimą vertins kiti, ar jiems patiks. Jei seksis gerai, rinksiuosi muziką, jei ne, tai tada mediciną, nes tai profesija, kurios visada reikės, visada bus darbo. Bet muziką mėgstu labiau. Aš laukiu ženklo, abejoju, tikrai nežinau, ką man rinktis. Labiau linkstu į muziką, bet

18

dabar abejoju, suderinti irgi nežinau, ar pavyks. Man patinka muzika, bet reikia gi save ir šeimą išlaikyti (T5) Paklausti, kas tyrimo dalyviams yra X faktorius, buvo gauti įvairūs atsakymai, sąlyginai suskirstyti į pasitikėjimo, pripažinimo ir ambicijos subkategorijas, vienijamas siekiamybės ir įvertinimo kategorijų. (žr. 3 lentelę) 3 lentelė Atsakymo į klausimą „Kas tau yra X faktorius? atsakymų pasiskirstymas Kategorija Subkategorija Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo) Sekiamybė Pasitikėjimas Vedėjo darbas yra dar vienas įvertinimas, nes avansu tokias pareigas vargu ar kur dalina. X faktorius – didelė, sudėtinga mašina, kurios gerai veikiantis mechanizmas suteikia daug teigiamų emocijų. Tai ne eilinis projektas, kuris bet kam, dirbančiam televizijoje, būtų vienas geidžiamiausių tikslų jo karjeroje. (T2) Man X faktorius – svajonės išsipildymo dalis. Visą laiką laukiau ir jaučiausi nepribrendusi toliau eiti. O vasarą supratau, kad man jau atėjo metas ir aš noriu čia būti. Kad X faktorius man padės. Tai tik dalis kelio. Tuo nepasibaigs. Turiu tikslą toliau eiti. (T4) Projektas yra nuostabi proga dabar parodyti save, nes nuoširdžiai tikiu, kad noriu savo ateitį siekti su muzika ir manau, kad tai gali padėti įgyvendinti mano svajonę (T6) Įvertinimas Pripažinimas TV versle sukuosi jau du dešimtmečius. O kuo vyresnis tampi, tuo įdomiau, o ir ramiau yra dirbti už kadro. Galiu rinktis, kuriame projekte pasirodyti. XF atvejis yra išskirtinis. Visų pirma dirbti viename iš didžiausių ir sėkmingiausių muzikinių projektų pasaulyje ne tik pastarąjį dešimtmetį, bet ir TV istorijoje, yra didelė garbė ir pripažinimas. Tokiu būdu yra pripažįstami tavo, kaip TV kūrėjo darbai praeityje (T2). Tai projektas, kuriame aš galiu save parodyti, mes čia visi tokie labi faini, labai graži chebrytė ir tai yra labai gerai, čia visi už vieną ir vienas už visus (T3) Ambicija Tai mano tiesioginis darbas. O tai reiškia, kad turiu ambiciją jį padaryti gerai, kaip ir kiekvieną darbą, po kuriuo stovi mano parašas (pavardė titruose). (T1) Tai vieta žmonėms, kurie siekia, todėl yra gerai, kad atėjusieji gali ne tik siekti, bet ir pamatyti, kad čia vieta ne jiems (T4).

Projekte lengva nebuvo- tai patvirtina tyrimo dalyvių pasisakymai. Įdomu tai, kad vertindami projektą, jo dalyviai matė tik savo rolę/ vaidmenį jame. Pamatyti projekto visumos, nepavyko nei vienam jame dalyvaujančiam atlikėjui. Viena tyrimo dalyvė pastebėjo, kad patekusi į geriausiųjų gretas, nustojo stengtis (Galvoju, kad man kažkas yra su šiuo projektu – 19 kaip ir su bernais, kol kabini tol įdomu, o kai gauni tai ženytis nebesinori. Kai buvo atrankos, viską padariau. O kai likome 9, kai realiai kovojam dėl įrašų ir dėl pinigų, aš kažkodėl mažiau stengiuosi (T4), kita atkreipė dėmesį į asmeninį tobulėjimą, iššauktą pasirinkimo nebuvimu (Solinėse dainose niekada nedainavau falcetu. Čia reik pereiti per save, ieškoti kažko naujo Dainuoju falcetu. Jis nėra tobulas, galėjo būti stipresnis. Pati gi kalta, kad jo nelavinau. Bet matau, kad žmonėms patinka falcetas, ir man jis pradeda patikti. Aš tikrai nesitikėjau, kad taip sugebėsiu.(T5)) Atsakomybė (kokybės siekis), pasirinkimas (teisinga dalyvių atranka, užduoties atlikimas) ir įvaizdis (emocija), projekte dalyvaujančiųjų buvo įvardinti sunkiai patirtimi (žr. 4 lentelę) 4 lentelė Atsakymo į klausimą „Kas projekte sunkiausia ir kodėl? atsakymų pasiskirstymas Kategorija Subkategorija Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo) Atsakomybė Kokybės siekis Projekte sunkiausia yra dirbti ir prisiimti atsakomybę už sprendimus. Mano darbas neapsiriboja tik režisūra, aš perėmęs dalį prodiuserio pareigų, bei atsakingas už scenarijų, todėl praktiškai viskas kas vyksta projekte yra sunku. (T1) Pasirinkimas Teisinga dalyvių Sunkiausia yra nuspėti, teisingai prognozuoti, pataikyti, kas iš pareiškusių norą dalyvauti projekte atranka bus įdomiausias, labiausiai progresuos, sudomins žiūrovus. Tai nėra geriausiai dainuojančių konkursas. Todėl iš tūkstančių, pareiškusių norą dalyvauti, yra labai sudėtinga teisingai pasirinkti. Taip pat sunku yra finalinėse transliacijose atsisveikinti su iškrentančiais dalyviais. Gana dramatiškas momentas, sunkus tiek teisėjams, tiek daliai žiūrovų. (T2) Užduoties Sunkiausia yra pamilti dainas per ganėtinai trumpą laiką. Kartais kai gauni tas dainas, kurių tikrai atlikimas nesitikėjai gauti, net negalvojai apie jas, atrodo niekaip nesugebėsi jų atlikti, ir tai yra labai sunku (T3) Sunkiausias pasiruošimo procesas, visas procesas, tai viskas- kaip atliksi, kaip atrodysi, ką darysi scenoje- viskas susideda (T6) Sunkiausia yra dainos, nes visos, kurias aš dainavau buvo tos, kurios sunkios ir kurių aš niekada negalvojau, kad galėsiu dainuoti (T5) Įvaizdis Emocija Man sunkiausia – šypsotis. Tą emociją norisi išreikšti, bet negaliu, kažkas blokuoja. Šypsenos negaliu išspausti normaliai. (T4) Tuo tarpu apibrėžti lengviausią patirtį tyrimo dalyviams buvo tikrai nesunku: - Pasakyti „Tu - kitame etape” (T2), - pasakyti “ačiū” komandai, pasibaigus superfinalo transliacijai (T1),

20

- bendrauti su projekto dalyviais ir komanda, nes daugelis buvo tikrai labai faini. Aišku, daugiausiai su projekto dalyviais teko bendrauti (T3). - Lengviausiai sekasi išmokt žodžius ir tartis su kitais. Viskas pakankamai vienodai sudėtinga ir vienodai lengva. Svarbu nepasilikt paskutiniai nakčiai (T4) - Lengviausia melodiškai susidėlioti dainą, kuomet jau turiu idėją, kaip darysiu (T6) Vienų projekte dalyvavusiųjų lūkesčiai buvo patenkinti, kitų ne. Vienas tyrimo dalyvis išskyrė materialiąją pusę, kiti akcentavo profesinį augimą ir kūrybinę raišką. (žr. 5 lentelę) Viena tyrimo dalyvė atkreipė dėmesį į pagausėjusį draugų ratą (Įsigijau daugiau draugų, visi čia tokie nerealūs. Prieš kokias 2 savaites jei būčiau kritusi, nesijaudinčiau, dabar būtų labai žiauru. (T5), kitas džiaugėsi profesionalia komanda ir reitingais (Lūkesčius pateisino profesionali komanda ir žiūrovų susidomėjimas, puikūs reitingai (T2) 5 lentelė Atsakymo į klausimą „Kaip dalyvavimas/ darbas X faktorius pateisino tavo lūkesčius? atsakymų pasiskirstymas Kategorija Subkategorija Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo) Finansai Jei lūkesčiais galima pavadinti materialinį atlygį už darbą, tai ne nepateisino, nes žmogiška norėti daugiau (T1) Profesinis Kompetencija Jei lūkesčiais vadinti kūrybinę raišką – taip, pateisino (T1) augimas Kadangi dirbu projekte nuo pat pradžios, augau kartu su projektu. Žinau, ko tikėtis ir darau tai atsargiai. Mažiau šansų nusivilt, daugiau galimybių džiūgaut (T2) Aš tikrai augau, nors trūko man repeticijų (T3) Gavau daugiau nei tikėjausi. Maniau, kad tiesiog gausiu naujų gražių dainų, galėsiu papildyti savo turimų dainų bagažą, dirbs su manimi stilistai. Tikėjausi pamatyti muzikinį gyvenimą, patekti ir pajusti muzikinę sferą, pasimokyti lengviau kalbėti, juk reik duoti įvairius interviu (T5) Iššūkiai aišku irgi gerai, nes šis projektas remiasi tuo, kad nedarai tai, ką darai geriausiai, bet ieškai ir tave bando parodyti visomis pusėmis. Būtų paprasčiau jei visi darytų tai, ką norėtų, bet turbūt tai nebūtų taip įdomu (T6) Kūrybinė raiška Kūrybingumas Nes yra kur pasireikšti fantazijai, yra ką kurti ir yra dėl ko džiaugtis sukūrus. (T1) Patenkino lūkesčius X faktorius, gal tik norėčiau kitokias dainas dainuoti. Norėčiau pati rinktis dainas. Nors gal jos nepatenkintų kitų lūkesčius. (T4) Karjera Pastebėjimas Sulaukiau daug dėmesio, tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad po projekto atsiras proga toliau tęsti muzikinę veiklą, nes svajoju dainuoti (T6)

21

Tyrimo dalyviai išskyrė ir nepateisintus lūkesčius, tai: - pavieniai dalyviai, kurie nepasirodė tinkami arba tiesiog prisidirbo (T2), - atlyginimas, nes žmogiška norėti daugiau (T1) - nepakankamas kiekis repeticijų (T3) - profesinio vardo sklaidos ir žinomumo stoka (T1) Turėdami absoliučiai visas galimybes, tyrime dalyvavusieji keistų projekto formatą (nors pasak vieno tyrimo dalyvio: Jis yra puikiai sukurtas ir įrodęs savo veiksmingumą visame pasaulyje), pirmiausiai didindami jų biudžetą ir keisdami taisykles. Kalbėdami apie taisykles, tyrime dalyvavusieji sudarytų galimybę dalyviui grįžti į projektą, pačiam rinktis dainas, tobulintų balsavimą ir suteiktų daugiau asmeninės laisvės. Tik vienas tyrimo dalyvis pagalvojo apie stilių ir savo profesinį augimą (žr. 6 lentelę) 6 lentelė Atsakymo į klausimą „Jei turėtum absoliučiai visas galimybes, ką darytum projekte kitaip? atsakymų pasiskirstymas Kategorija Subkategorija Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo) Finansai biudžetas Kitas klausimas – lietuviškas projekto biudžetas, jei tai būtų mano valioje – pakelčiau biudžetą mažiausiai 10 kartų, kad įgyvendinant projektą būtų galima prisilaikyti visų jam keliamų reikalavimų neieškant sprendimų skurdinančių ne tik projekto vaizdą, bet ir atsisakant nemažai svarbių dramą ir dalyvių motyvaciją keliančių sprendimų. (T1) Taisyklės Galimybė grįžti į Nežinau, ar tai pasiteisintų, tačiau vienam atlikėjui (atlikėjai/ grupei) palikčiau galimybę sugrįžti. projektą Projekto taisyklės yra viena svarbiausių projekto sėkmės priežasčių, tačiau pasitaiko stiprių išimčių (T2) Dainų pasirinkimas Man nepatinka, kad negalima pačiam rinktis dainų. Nesakau, kad reikia savo kūrybos dainas stumti, bet aš pats tikrai rinkčiausi kitas dainas (T3) Visai kitaip daryčiau jei galėčiau – rinkčiausi dainas pati, aišku klausčiau ir kitų nuomonės (T4) Rinkčiausi kitokias dainas, pasirinkčiau tai, ką iškart žinau, kad galėčiau atlikti ir gerai padaryti. (T6) Laisvė Ir gal norėčiau daugiau laisvės, nes jaučiuosi šiek tiek į rėmus sustatyta. Manęs tikros nemato. (T4) Balsavimas Balsavimas galėtų būti kaip šokių projekte – kad matytų visi žmonės visos laidos metu, kad parodytų tarpinius balsavimus. Tada pasidarytų didesnės lenktynės. Gal motyvacija didesnė būtų balsuoti.(T3) Profesinionalumas Įvaizdis Laisviau jausčiausi, jaučiu, kad save varžau, visi tikisi iš manęs vokalo. Daryčiau vokališkai stiprų šou. Dabar daugiau dėmesio į vokalą kreipiu, esu susikausčiusi. (T5)

22

Paprašyti 10 balų sistemoje įvertinti save projekte, tyrimo dalyviai kuklūs nebuvo (žr. 7 lentelę)

7 lentelė

Tyrime dalyvavusiųjų savęs vertinimas projekte Balas Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo)

10 Norint kas kas nors pasikeistų, man tektų gimti iš naujo. 8 Bent jau pagal pastangas. Du balai viršaus atsiranda automatiškai, kai tai būna ideali diena visiems kitiems – dalyviams, teisėjams, transliacijos, scenos komandoms. Tai labai matosi. Trūksta sceniškumo, laikysenos, išpildymo, savęs kontroliavimo 7 Aš nesu pakankamai pasiruošęs. Todėl kad man trūksta didesnio užsivedimo, drąsos, atsipalaidavimo. Kai su draugais būname, neturiu kompleksų prie svetimų draugų. O ant scenos apsiriboju. Nežinau, kas mane slegia. Gal stengiuos išpildyt tai, kas pasakyta. Iš nedrąsos sugriūva improvizacija.

Norint, kad pažymys padidėtų dviem balais, tyrime dalyvavusieji nurodė, kad reiktų: - daugiau pasiruošimo, - tiesiog gimti iš naujo, - daugiau stengtis, siekti atsipalaiduoti, Tyrimo dalyvių buvo paklausta, kokį didžiausią iššūkį jie patyrė projekte? Projekte dalyvavusieji dažniausiai minėjo tiesioginį eterį, tuo tarpu jame dirbantys nurodė visai kitus aspektus (žr. 8 lentelę). Vieno tyrimo dalyvio nuomone, iššūkis yra visas projektas (Kol kas pats projektas man vis dar yra iššūkis. Labai svarbus ir rimtas, tuo pat metu – laukiamas ir keliantis gyvenimo džiaugsmą (T2) Šis projektas iš esmės yra vieša talentų paieška. Tuo jis yra panašus į daugybę talentų šou, o ypač panašus į “Got Talent” formatą. Kaip nurodė vienas tyrimo dalyvių: skiriasi jis nuo kitų talentų paieškos projektų tuo, kad jame ieškoma tik dainuojančių talentų, tuo, kad TV žiūrovas mato talento kelią nuo pat pirmos akimirkos prie registracijos stalelio iki jo didžiosios sėkmės ant scenos. Tuo, kad jame sukuriamas Įvykis. Šiame projekte ieškoma nauja „roko” žvaigždė, o ne Maltos ar Izraelio tarptautinio vokalistų konkurso “ Dainuok, Širdie, Gyvenimą!” ilgaplaukė skardžiabalsė laureatė, kuri pasidės diplomą į lentyną ir girsis juo per šeimos vakarėlius. (T1)

8 lentelė 23

Atsakymo į klausimą „Kokį didžiausią iššūkį patyrei dalyvaudamas projekte? atsakymų pasiskirstymas Kategorija Subkategorija Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo) Profesiniai Per sudėtingos Praeitame filmavime man per tiesioginį eterį reikėjo įgūdžiai užduotys padaryti viską, viską išdainuoti, nes per generalinę repeticiją nieko neišdainavau, buvau užkimęs (T3) Move like Jagger daina. Man nepatiko šita daina. Ir sunku dirbti, kai nepatinka. (T4) Lady Gaga atliekamas kūrinys, nes aš jos nemėgstu ir nepatiko man ta daina, kurią gavau, tai reikėjo perlipti per save per savaitę.(T6) Koncepcijos Kasdieniai darbai Didžiausias iššūkis buvo paleisti pirmąjį X Faktoriaus supratimas sezoną. Išanalizuoti projekto bibliją ir paaiškinti visiems komandos nariams apie ką šis projektas, koks turi būti komandos darbo stilius. Kai teko kurti didžiąją dalį pranešimų tekstų, visus be išimties anonsus, bei šūkius, tokiu kaip – “Čia gimsta naujos žvaigždės”, “Balsą turi kiekvienas, bet tik vienetai X Faktorių” ir pan. Didelis iššūkis buvo atverti akis ir paaiškinti kanalui kokį projektą jie nusipirko, nes programų skyrius įsigijęs populiariausią pasaulyje muzikinį šou, net nesigilino į jo turinį ir formą iki tol. (T1)

Tyrime dalyvavusiems, buvo sunku vertinti šio projekto skirtumus ir panašumus lyginant su kitais projektais. Projekte dalyvaujantys įvardino neturintys laiko stebėti kitų projektų, ir tai yra suprantama, tuo tarpu projekte dirbantys, projektą vadina konkurencijos neturinčiu (Jis didelis, brangus, garsus, žinomas, geidžiamas. Jis nenuspėjamas, akiplėšiškas, provokuojantis ir labai laukiamas (T1)). Išskirtini šie tyrime dalyvavusiųjų paminėti skirtumai: - Paprastos taisyklės, - Charizmatiški ir patys geriausi teisėjai, - Įdomūs dalyviai, - Populiarumas pasaulyje, - Kitoks, to paties dainavimo pateikimas, - Galėjimas stebėti visą dalyvio dalyvavimo kelią projekte,

24

- „Žvaigždės“ gaminimas, kuomet su vienu žmogumi dirba daug specialistų - Kitoks požiūris į tai, kas vyksta scenoje (kuomet dėmesys kreipiamas į visumą, o ne atskiras detales) Chlevickaitė A. (2013) atkreipia dėmesį į televizinių projektų vedėjų autentiškumą ir intelektinį paprastumą. „Bene pats žinomiausias ir pats liaudiškiausias iš jų – apšepęs, prikimęs ir savas vaikinas ant motorolerio (su kuriuo kuo puikiausiai susitapatintų didžioji dauguma iš Lietuvos dar neišemigravusio akademinio jaunimėlio) – na, kas gi daugiau, jei ne Marijonas Mikutavičius – „nepasikėlęs“ ir nedemonstruojantis intelekto, savotiškai paslaptingas žmogus, iš kurio vis kažko lauki ir lauki – ir taip jau daugybę metų – lyg ir atsivėrimo, lyg nustebinimo“9 Pagrindiniais projekto X faktorius sėkmės garantai, tyrimo dalyviai nurodė kompleksą veiksnių, kuriuos sąlyginai galima suskirstyti į : - Projekto formatą (Šito projekto sėkmės garantas nėra įvardijamas vienu žodžiu, tai yra kompleksas įvairių sprendimų. Visų pirma tai gerai sukurtas projekto formatas (T1) - Teisėjus (Neturi tam tinkamų – net nepradėk projekto (T2), Tai Teisėjų kastingas, jų asmenybės lemia dalį projekto sėkmės (T1) - Dalyvius (Dalyvių ryškumas lemia dalį sėkmės (T1) - Režisūrą (Tai režisūra, jos buvimas lemia dalį sėkmės (T1) - Reklamą (Anonsavimas – teisingas projekto viešinimas lemia dalį jo sėkmės (T1) - Komandinį darbą (Komandos kūrybiškumas ir atsidavimas yra dalis projekto sėkmės (T1) - Istoriją (Projektai išrenka ir nedainuojančius žmones, yra įdomu pamatyti, kaip kiekvienas sugeba padaryti šou, kaip skirtingai save pateikia, skirtingai atlieka. Įdomūs yra pristatymai, kai iš paprasto žmogaus scenoje su grimerių, šokėjų pagalba, padaromas visiškai kitas žmogus (T5) Zabarausko R. (2013) interviu dalyvaudamas A.Tereškinas atkreipė dėmesį į tai, kad popkultūra žadina emocijas, dažnai veikia tiesiog kūną. Juokas, klyksmas, ašaros, šiurpulys, alpulys, seksualinis susijaudinimas – tai ženklas, kad popkultūra mus jaudina. Kita vertus, gyvename vadinamojoje nuolatinio „trūkumo ekonomikoje“, kurioje trūksta ir pinigų, ir socialinių saitų, ir meilės, ir tarpusavio supratimo. Joje emocijos, ar teigiamos, ar neigiamos, – tai būdas parodyti, kad egzistuoji ir kad dar turi vilties nugalėti tiek materialinį, tiek vaizduotės skurdą. Emocijos yra esminiai ir intymios viešosios sferos, ir popkultūros strateginiai ištekliai, kurie apibūdina normas, vertybes bei simbolius ir padeda mums suvokti moralines visuomenėje vyraujančių pasakojimų reikšmes.

9 http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/tv-muzikos-projektai-krutu-berniuku-era.htm#.U1DbtaIrJ3s

25

Tyrime dalyvavusieji kuriamas ir išreiškiamas emocijas taip pat labai akcentavo. Tyrimo dalyvių išvardinti projekto sėkmės garantai, labai panašūs į veiksnius, kurie lemia projekto patrauklumą žiūrovams. Kuriama istorija (drama, dalyviai, nenuspėjamumas) ir charizmatiški teisėjai tyrimo dalyvių buvo išskirti veiksniais lemiančiais projekto patrauklumą žiūrovams (žr. 9 lentelę) 9 lentelė

Atsakymo į klausimą „Kuo projektas yra patrauklus žiūrovams? atsakymų pasiskirstymas Kategorija Subkategorija Įrodantis teiginys (ištrauka iš interviu protokolo) Kuriama istorija Drama X Faktoriaus patrauklumas slypi dramoje, populiarioje muzikoje, ryškiuose dalyviuose ir teisėjų asmenybėse. (T1) Pateikiamos dalyvių istorijos, jų gyvenimas, jų tikslo siekis, suasmeninimas (T3) Dalyviai Dalyviai yra juokingi atrankose, tačiau geriausi pabaigoje (T2) Dalyvių tobulėjimas yra įdomus (T3) Nenuspėjamumas Net jei tau ir atrodo, kad žinai, kuo baigsis laida, ar kas laimės projektą, tu visiškai nesi teisus, todėl ir patrauklu, todėl ir žiūrima (T2) Žmonės domisi muzikiniais projektais ir juos žiūri, šis projektas bando padaryti šou labiau nei kiti projektai (T6) Kai man nukirpo plaukus, tai draugai manęs visa nepažino. Kartais būna, kad klausai savo interviu ir nepameni, kad pats kalbėjai tai, atrodo, kad ne tu, o tavo kūnas kalbėjo. (T5) Teisėjai Charizma Bendrai vertinant teisėjus, jie didelę reikšmę turi laidai. Saulių mėgsta visi dėl juoko. Žiūrovai ir mato tik teisėjus ir teisėjai būna kalti dėl mūsų klaidų. Teisėjai nepatiko, kad jie per daug liaupsina atlikėjus, trūksta kritiškų pastabų. Konkretesnių, rimtesnių pastabų trūksta. (T4)

26

Vieno tyrimo dalyvio nuomone šis projektas neabejotinai keičia pop kultūrą, kurdamas naujus televizijos ir scenos veidus (X Faktorius yra neatsiejama šiuolaikinės popkultūros dalis, todėl viskas ką jis keičia yra pop kultūra. X Faktorius gimdo naujas poprock scenos žvaigždes. Lietuvoje žvaigždės nėra itin ryškios tačiau vis tiek palieka pėdsaką lietuviškoje pop kultūroje (T1). Taip pat negali nesutiki su kito dalyvio nuomone, kad projektas gali pakeisti jo dalyvių gyvenimą, tačiau pats dalyvis tikrai labai turi to norėti. Tik vieno tyrimo dalyvio nuomone šiam projektui nieko netrūksta (X Faktoriui, kaip formatui netrūksta nieko. Tą įrodo tai, kad jau 9 metus tarptautinėje televizijų rinkoje neatsiranda jokio rimtesnio konkurento. Prieš tris metus pasirodęs naujas formatas “Voice of” bandė konkuruoti ir pirmieji sezonai praėjo pakankamai sėkmingai daugelyje pasaulio šalių (išskyrus totalų fiasko Lietuvoje). Tačiau nei vienoje šalyje antrieji “Voice Of” sezonai nebegalėjo pasigirti stulbinančiu populiarumu ir X Faktorius iki šiol išlieka lyderis. Tiesa susidomėjimas X faktoriumi, ypač šalyse kuriose jis rodomas daugiau, nei tris metus jau blėsta, bet nežiūrint to nei viena prodiuserinė kompanija pasaulyje nesugeba pasiūlyti tobulesnio ir populiaresnio muzikinių talentų atrankos formato. (T1). Kiti tyrime dalyvavusieji kai kuriuos trūkumus įžvelgė: - Tikrų scenos žvaigždžių (Pasakyčiau taip: visuomet, visame pasaulyje, visus pastaruosius 10 metų ryškių, talentingų asmenybių scenoje niekur negali būti per daug. Galimybė rinktis iš geriausių yra visų projektų sėkmė (T2) - Daugiau užkulisinio darbo (Norėtųsi daugiau ir ilgesnių repeticijų. Yra išsakomos pastabos, jų yra nemažai, norėtųsi dirbti ant tų pastabų. Aišku dirbi pats, bet su kitu žmogumi būtų geriau ilgiau dirbti. Save girdi kitaip, nei kitas žmogus. (T5) - Didesnio biudžeto (JAV finansavimas milžiniškas, todėl nėra ko lyginti. Bet čia Lietuvoje nieko netrūksta, aišku, turint daugiau pinigų, jis būtų dar geresnis (T3) - Patogesnio žiūrovų balsavimo (Balsavimas galėtų būti kitoks, kad žiūrovai galėtų matyti kaip jis kinta (T4) - Koncertinės atmosferos (Projektas, žiūrimas per televiziją ir gyvai, labai skiriasi. Televizija negali perteikti tos dvasios, tos koncertinės atmosferos, kuri jaučiama čia (T6). R. Čivilytė, duodama interviu Alfa.lt teigė, kad dainavimo projektai egzistuos tol, kol pasaulyje egzistuos šlovės fenomenas. Gaila, kad daugelis nenutuokia, kad jis trumpas ir pavojingas. Kartais televizijos projektai žmonėm padeda atrasti gyvenimo kelią. Tiesioginiame eteryje žmogus yra valdomas adrenalino jausmo taip, kaip niekur kitur. Manau, kad ateityje formos gali keistis, tačiau dalyvių, norinčių pasirodyti projektuose, visuomet atsiras10

10 http://www.alfa.lt/straipsnis/15141764/muzikos-profesionale-rosita-civilyte-dainuosime-tol-kol-egzistuos- sloves-fenomenas#.U1D7waIrJ3s 27

Tyrimo dalyvių pasisakymai apie projekto pratęsimo būtinybę kitais metais buvo labai panašūs. Daugelio jų nuomone, jei projektas yra žiūrimas, jį tęsti būtina. Vienas tyrimo dalyvis atkreipė dėmesį į jo komercialumą (X Faktorius, tai nėra nei auklėjimo, nei tobulinimo, nei švietimo funkciją atliekantis projektas, tai tiesiog komercinis televizinis projektas, todėl jo pratęsimas kitais metais gali būti motyvuojamas tik investicijų atsipirkimu ir pelno nešimu transliuotojui. (T2), kitas nurodė grynai asmeninį suinteresuotumą (Asmeniškai aš, kaip projekto režisierius ir jį gaminančios prodiuserinės kompanijos darbuotojas esu suinteresuotas jo gaminimu kitais metais, tik dėl ekonominės naudos. Todėl, kad kūrybai erdvės kituose projektuose taip pat yra. (T1). Trečiojo nuomonė yra apie tai, jog projektas yra puiki proga išdrįst ateiti ir parodyti savo talentą: - Kitais metais reiktų tęsti, nes tikrai yra žmonių, kurie pagaliau išdrįs ateiti ir save parodyti,. Tai talentingų žmonių kalvė. Jei projekto nebūtų, negalėtumėm pamatyti tų, kurie gali ir nori būti pastebėti (T3), - Yra labai daug gabių žmonių, kurie neišdrįsta dar sudalyvauti. Mano viena draugė yra gimusi scenai, bet niekaip nedrįsta dalyvauti, kažko bijo ,nedrįsta, tai gal drįs vėliau. Žmonės bijo, nori dainuoti, bet bijo kamerų, kad juos kažkas pamatys, juos seks, todėl reikia, kad jis tęstųsi. (T6), - Gal atsiras žmonių, kurie pagaliau išdrįs ateiti ir save parodyti,. Tai talentingų žmonių kalvė (T4)

Pruskus V. (2012) teigimu, kiekvienam pramoginiam renginiui (šou) būdingos keturios esminės savybės: - Atraktyvumas, neįprastumas, naudojant įvairias priemones, siekiant patraukti žiūrovų dėmesį. Pramoginio reginio (šou) tikslas yra džiuginti žiūrovą, kad jis bent laikinai užsimirštų ir niekuo kitu nesidomėtų, išskyrus tai, kas vyksta scenoje. Taigi būtų visiškai įtrauktas į reginį. Tam naudojamos įvairios priemonės: kuriami patrauklūs siužetai, pasirenkami ypatingų gebėjimų turintys herojai kovotojai su blogiu ar paties blogio įkūnytojai ir pagaliau pasitelkiamas visas poveikio žiūrovui arsenalas (vokalas, mimika, kinetika), kurio tikslas sukurti nepakartojamą įspūdį ir išlaikyti žiūrovo dėmesį. - Aktualių klausimų eksploatavimas ir netikėta jų interpretacija– kartais labai paprasta, bet suprantama ir įtaigi. Pramoginiame reginyje keliami patys aktualiausi klausimai ir temos, tačiau jos pateikiamos lengvai, žaismingai, kas įgalina suteikti joms priimtinumo žiūrovo akyse. - Kūrimas įspūdžio, kad kiekvienas, stebintis reginį, yra labai svarbus asmuo ir nuo jo apsisprendimo labai daug kas priklauso. Tam, pavyzdžiui, įvairiose pramoginėse TV laidose naudojamas anoniminis balsavimas, tarsi nuomonės tvirtumas ar pagrįstumas priklausytų nuo

28

didesnio skaičiaus skambučių. Tokiu būdu kuriama demokratijos regimybė, kuri neturi nieko bendra su tikrai demokratiškomis viešosios nuomonės išreiškimo ir informavimo procedūromis. - Kūrimas iliuzijos, kad įmanoma visus klausimus, problemas, netgi pačias sudėtingiausias, išspręsti paprastai, atsakyti į visus klausimus. Taip puoselėjama geros baigties viltis. Viskas bus gerai – tai lyg pažadas be garantijų, nes garantijos turi remtis rimtais argumentais. Tačiau šou niekada neapeliuoja į proto argumentus, tik į jausmus, o jausmai yra kintantis dalykas. Projekto X faktorius fenomenalumą, tyrimo dalyviai apibrėžė skirtingai, atkreipdami dėmesį į: - Pasaulinę šlovę (Didžiausią sėkmę atneša populiarumas pasaulyje, pasaulinė šlovė, įdomumas, kokie žmonės Lietuvoje, kokie talentai (T3) - Galimybę dalyviams (X faktorius – man labai didelis šansas ir iššūkis. Pirmojo sezono metu jo beveik nežiūrėjau. Sakiau kad čia tikrai neisiu ir kad man nesąmonė. Bet subrendau ir supratau, kad reikia save realizuoti. Toliau X faktoriuje nesitikiu laimėti. Nebent kardinaliai kažkas pasikeistų. Visi suprantam, kas yra publikos favoritai. Nesvarbu, kelinta iškrisiu, tuo viskas nesibaigs. (T4) - Intrigą žiūrovams (X Faktorius, projekto eigoje tampa daugiausiai aptarinėjamu, labiausiai žiūrimu muzikiniu TV projektu, jis nejučia tampa svarbia pop kultūras dalimi – čia ir slypi jo fenomenas. (T1) Tai įdomesnis projektas netradiciniu pateikimu, kitokiomis dainų aranžuotėmis, labai skirtingais dalyviais, jie vienas į kitą nėra panašūs, visi skirtingi, visi savaip įdomūs. (T5) - Tobulėjimą (Teisėjai padeda pasiruošti, suteikia kritiką, sako, ką darai ne taip, į ką turėtum atsižvelgti, ką turėtum pakeisti, jie turi svarbų balsą išlikime, jie gali nulemti ateitį, be teisėjų šis šou nebūtų įdomus. Žiūrovai remiasi teisėjų komentarais, žmonės, nesuprantantys apie muziką, klauso teisėjų komentarus. (T6)

2.3. Diskusija ir refleksija

Sukurti reginį, pritraukiantį žiūrovų dėmesį, TV projekto „X faktorius“ rengėjams tikrai pavyko, projekto populiarumas niekam nekelia abejonių. Bandant išskirti veiksnius, lemiančius projekto populiarumą, pirmiausiai dera išskirti skirtingas tikslines grupes, kurios tuos veiksnius atpažįsta, tai projekto dalyviai ir projekte dirbantieji. Žiūrovų nuomonės šiame tyrime nebuvo tirtos. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad tarpas tarp akademinės muzikos, akademinio, klasikinio dainavimo ir šou yra labai didelis. Iki šiol sutinkama daug prieštaringų nuomonių apie 29 dainavimo projektus, vykdomus televizijoje, nors vis daugiau akademinio dainavimo dalyvių juose pradeda dalyvauti. X faktorius- televizijos projektas, kuriam visame pasaulyje telkiamos labai didelės pajėgos, jame dirba profesionalūs darbuotojai, jo biudžetas yra milžiniškas. Įdomu tai, kad projekte dirbantys ir projekte dalyvaujantys į tą patį reiškinį žvelgė iš savo- darbuotojo arba dalyvio perspektyvos. Dalyviai niekada nevertino projekto kitaip, kaip tik iš dalyvio pozicijos, tyrime dirbantiems pavyko į projektą pažvelgti plačiau. Interpretuojant tyrimo dalyvių pasisakymus, dalyvių dalyvavimas projekte traktuojamas daugiau nuotykiu nei didelės motyvacijos išraiška. Fanatiško dalyvių tikėjimo projektu taip pat nebuvo pastebėta, taip pat nei vienas projekto dalyvis jo nevertino „slenksčiu“ savo būsimai karjerai, nors daugelis jų teigė, kad projektas jiems „davė daugiau, nei jie tikėjosi“. Įdomu tai, kad dalyviai labiausiai akcentavo iškritimo iš projekto faktą, negu patirtį, įgyjamą dalyvaujant projekte. Tai tikriausiai rodo nepakankamą dalyvių motyvaciją. Tikslingas, nukreiptas į konkrečią auditoriją, agresyvus, paslaptingas marketingas išskirtinas pirmuoju projekto populiarumą lemiančiu veiksniu. Projekte dalyvaujantys ir dirbantys turi galimybe prisiliesti prie „kažko neeilinio“. Tai ypatingas, nežemiškas projektas, kažkas daugiau nei eilinė kasdienybė. Laidos režisūra, kuomet tikslingai parenkamas laikas reklamai, kiekvienos laidos siužetinė linija- antrasis veiksnys. Žiūrovui parodomi užkulisiai, juokingos situacijos, projekto dalyvio istorijos- viskas, kas žadina kokią nors (nebūtinai visada teigiamą) emociją. Dalyvių istorijoms yra skiriamas didelis dėmesys, sudarant įspūdį, kad tai ne „tiesiog dalyvis“, bet dalyvis, kuris pirmiausiai turi istoriją, jo eiga projekte, augimas taip pat įvelkamas į istorijos formatą. Projekto žiūrovai yra tas veiksnys, nuo kurio aktyvumo projekto eiga ir siužetinė linija. Netikėtas, nelauktas dalyvių išbalsavimas, komentarai interneto puslapiuose, dalyvavimas filmuojant laidą studijoje, neabejotinai prisideda prie jos populiarinimo. Žiūrovą stebėti laidą skatina ir sudaryta galimybė vertinti dalyvį, išreiškiant savo palankumą balsuojant už patinkantį, ar nepalankumą, balsuojant už kitą dalyvį. Atskirai dera paminėti projekto rengėjų komandą, sudarytą iš neabejotinų profesionalų, sugebančių papildyti vienas kitą, priimti visas nuomones, diskusijų metu jas išgryninti. Profesionalumas jaučiamas visuose projekto raidos etapuose, visi dirbantieji žino savo užduotis ir visi dirba ne sau, bet laidai. Kiekvienam tiesėjui svarbus jo ruošiamas dalyvis tiek pat, kiek svarbi visa laida, prioritetų šioje srityje nėra. Šiame projekte dirbantys dirba projektui. Profesinis ir pedagoginis augimas išskirtini dar vienu veiksniu. Projekto dalyviai yra skirtingi, vieni jų turintys muzikinį išsilavinimą, kiti neturintys, bet galintys dainuoti, vieni labai

30 imlūs, kiti ambicingi, dar kiti besąlygiškai atsidavę. Darbas su jais, skirtingos tekstų interpretacijos, įdomaus, užburiančio kūrinio atlikimo paieškos teikia neabejotiną patirtį ir motyvaciją. Teisėjai, beveik visų tyrime dalyvavusiųjų buvo paminėti tais, nuo kurių priklauso projekto sėkmė. Komandinis darbas pirmiausiai yra tai, kas vadinama charizma ir profesionalumu. Teisėjai visada tariasi tarpusavyje ir niekada neįstumia kolegos į jam netikėtą situaciją. Dalyvių atliekamos dainos taip pat parenkamos kartu, tam, kad laida būtų įvairiapusiška, įdomi, joje vyrautų skirtingi stiliai. Televizijos žiūrovas šių subtilumų nepastebi, o tai taip pat galima trakuoti vienu iš populiarumą lemiančių veiksnių. Ne atskiri teisėjai, o bendra komanda siekia surasti ir atskleisti kiekvieno dalyvio potencialą „X faktoriui“ Retrospektyvai vertinant projekto dalyvius, galima pastebėti, kad tikrai ne visi jų, pasibaigus projektui ir toliau dainuoja. Tačiau dalyvaudami projekte visi jų šį karjeros faktą labai sureikšmina.

31

IŠVADOS

- Populiariosios kultūros raiška pirmiausiai stebima televizijoje, kitose komunikacijos priemonėse ir masiniuose renginiuose, reiškiasi kasdieniame gyvenimo būde, tačiau tai nėra mass media kultūra. Populiariajai kultūrai būdingi simboliai, įtraukimas, naujai formuojamos tradicijos, vartotojiškumas, aprangos stilius, pripažinimas, pramoga, reklama, autentika, demonstruojamas intymumas ir tuo pačiu kritinis vertinimas ir nepritarimas. Populiarioji kultūra sukelia malonius pojūčius ir šis malonumo teikimo požymis yra pagrindinis populiariosios kultūros vartojimo aspektas. Populiariojoje kultūroje ieškoma naujovių, nuotykių ir rizikos.

- Televizijos muzikinis projektas ‚X faktorius“ tai vienas populiariausių televizijos projektų visame pasaulyje. Projektas paremtas atlikėjų pasirodymais, už kuriuos balsuoja televizijos žiūrovai. Konkurso prizu paprastai būna įrašų kontraktas Visi dalyviai pagal griežtą „X Faktoriaus“ formatą iki skirstomi į keturias kategorijas: merginos iki 25 metų, vaikinai iki 25 metų, vyresni nei 25 metų ir grupės. Projektas vykdomas keliais etapais: išankstinės perklausos, išankstinės peržiūros, teisėjų peržiūros, kūrybinės stovykla, apsilankymas pas teisėją, finalai tiesioginiame eteryje

- Televizijos muzikinio projekto „X faktorius“ populiarumą lemia įvairių matomų (marketingas, laidos formatas, projekto teisėjai ir projekto dalyvių kuriamos istorijos ir pasirodymai, dalyvių ir teisėjų stilius ir įvaizdis, projekto dalyvių vertinimas) ir nematomų (komandinis darbas, projekto žiūrovai, intriga siužete, filmavimo kokybė) papildančių vieni kitus veiksnių sintezė.

32

LITERATŪRA

1. Adorno G (1998) The Objective Measure of Ego Identity Status: A Reference Manual Prieiga per internetą http://www.uoguelph.ca/~adams/OMEISsmanual.pdf [žiūrėta 2014 04 15] 2. Bukantaitė D, Mikalauskas L (2011) Trumpalaikio dalyvavimo choro veikloje ugdomasis poveikis. // Tarpdisciplininis diskursas socialiniuose moksluose - 3 : straipsnių rinkinys. Kaunas: Technologija. ISSN 2029-3224. Nr. 3, p. 80-85 3. Chlevickaitė A. (2013) TV muzikos projektai: „krūtų“ berniukų era. Prieiga per internetą http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/tv-muzikos-projektai-krutu-berniuku- era.htm#.U1DbtaIrJ3s [žiūrėta 2014 04 18] 4. Černevičiūtė J. (2006) Vartojimas, populiarioji kultūra ir reklama. Prieiga per internetą http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.NextPage.12/4544fb1409beb.2 [žiūrėta 2014 04 12] 5. Černevičiūtė J. (2009) Tapatumo kūrimas populiariojoje kultūroje // Grupės ir aplinkos 2009 Nr. 1 17- 28 psl. Prieiga per internetą http://groups-and- environments.vdu.lt/articles/001/01_tapatumo_kurimas_populiarioje_kulturoje_17_28.pd f[žiūrėta 2014 04 15] 6. Donskis L. (2004) Aukštoji ir populiarioji kultūra: praraja ar dialogas? Prieiga per internetą http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/11181 [žiūrėta 2014 04 12] 7. Gauntlett D., Hill A. (1999) TV Living: Television, Cultue and Everyday Life. London. New York: Routledge. 8. Gudaitytė B. (2011) Teorija kaip praktika : fenomenologinė M. Merleau-Ponty juslinio suvokimo samprata ir hermeneutinė H.G. Gadamerio supratimo kaip gyvenimo patyrimo interpretacija. // LOGOS. Vilnius : Visuomeninė organizacija "LOGOS". ISSN 0868- 7692. 68, p. 6-21. 9. Fletcher A. (2011) The X Factor's Golden Rules: What are they? Prieiga per internetą http://www.digitalspy.co.uk/tv/s103/the-x-factor/news/a349802/the-x-factors-golden- rules-what-are-they.html[žiūrėta 2014 02 05] 10. Glaser B. (1998) Doing Grounded The-ory: Issues and Discussions. Mill Valley,: Sociology Press 11. „Gyva“ žmonių nuomonė sociomedijoje – vienas iš būdų vertinti TV projektus. Prieiga per internetą http://www.mediaskopas.lt/lt/aktualijos/musu-registrai-ir-analizes/1/gyva- zmoniu-nuomone-socmedijoje-vienas-is-budu-vertinti-tv-projektus[žiūrėta 2014 01 12] 12. Kairiūnaitė A. (2014-01-04 / 08:30) LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Filosofas: šokių projektai patenkina žmonių poreikį liežuvauti. Prieiga per internetą

33

http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/33043/filosofas_sokiu_projektai_patenkina_ zmoniu_poreiki_liezuvauti[žiūrėta 2014 03 13] 13. Kellner, D. (1996) Constructing Postmodern Identities // Modernity and Identity(ed. by Lash, S.; Friedman, J.). Oxford, UK: Blackwell, p. 141–176. 14. Korop P. (2014) Kas lemia projektų sėkmę? 3 faktoriai Prieiga per internetą http://reikiapuslapio.lt/kas-lemia-projektu-sekme-3-faktoriai/[žiūrėta 2014 01 15] 15. Landsbergienė A. (2004) Vaikai ir pop kultūra Prieiga per internetą http://www.vaikystes-sodas.lt/Austejos-blogas/Vaikai-ir-pop-kultura./16973[žiūrėta 2014 04 12] 16. Lauren (2012) X Factor Contestant Rules Revealed; Plus Video Footage Of Why Simon Cowell Is The Best Mentor! http://www.realitytea.com/2012/10/31/x-factor-contestant- rules-revealed-plus-video-footage-of-why-simon-cowell-is-the-best-mentor/ 17. Malhotra, N. K. 1988. Self -Concept and Product Choice: An Integrated Perspective // Journal of Economic Psychology, 9, p. 1–28. 18. Masaitienė D. (2004) Discourse strategies on TV Talk shows. // The legacy of history : English and American studies and the significance of the past. Vol. 2: Language and culture / Ed. Justyna Lesniewska; Ewa Witalisz. Krakow : Jagiellonian University Press,. ISBN 9788323318736. p. 231-240. 19. Masaitienė D. (2006) Men and women on TV shows - modes of expression. // Valoda – 2006: Valoda dažādu kultūru kontekstā: Zinātnisko rakstu krājums. [T.] 16. Daugavpils : Saule, 2006. ISBN 9984143368. p. 404-410. 20. Mažeikis G. (2007) Ko mus gali pamokyti realybės šou Prieiga per internetą http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=55254#gsc.tab=0 [žiūrėta 2014 01 12] 21. Muzikos profesionalė Rosita Čivilytė: dainuosime tol, kol egzistuos šlovės fenomenas (2013) Prieiga per internetą http://www.alfa.lt/straipsnis/15141764/muzikos-profesionale- rosita-civilyte-dainuosime-tol-kol-egzistuos-sloves-fenomenas#.U1D7waIrJ3s [žiūrėta 2014 04 18] 22. Pandit N. (1996) The Creation of Theory: a Recent Application of the Grounded Theory Method. The Qualitative Report 2(4):1-13.Prieiga internete http://www.nova.edu/ssss/QR/QR2-4/pandit.html. [žiūrėta 2014 01 15] 23. Pileckaitė E. Jasnauskaitė B. (2011) „Geras daiktas yra televizorius...?“: smurto intensyvumo raiška animacijoje. // Tarpdisciplininis diskursas socialiniuose moksluose - 3 : straipsnių rinkinys. Kaunas: Technologija. ISSN 2029-3224. Nr. 3, p. 157-162 24. Petružytė D. (2008) Grindžiamosios teorijos metodologija: B. Glaser’io ir A. Strauss’o versijų palyginimas Sociologija. Minis ir veiksmas 2008 Nr. 1 ISSN 1392-3358 Prieiga

34

per internetą http://www.ku.lt/wp-content/uploads/2013/04/2008-1_p_72-89.pdf [žiūrėta 2014 02 05] 25. Pruskus V. (2012) Politikų dalyvavimo pramogų renginiuose fenomenas // Logos 70 2012 Sausis- kovas 170- 179 psl. Prieiga per internetą http://litlogos.eu/L70/Logos70170179Pruskus.pdf [žiūrėta 2014 04 18] 26. Rimkutė E. (2009) Pramoginių televizijos laidų vedėjų kalba. // Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISSN 0868-5134. 2009, nr. 8, p. 3-11. 27. Ruzas M., Rimkus E. (2006) "Mass media kultūra tai kultūra, įeinanti į pačią kultūros esmę // Literatūra ir menas Nr. 3100 Prieiga per internetą http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20120129192144/http://www.culture.lt/lmenas/?lei d_id=3100&kas=straipsnis&st_id=9026 [žiūrėta 2014 04 12] 28. Simanaitienė R. (2011) Kultūros sklaida ir kūrybiškumo skatinimo galimybės televizijoje. // Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys : tarptautinės mokslinės–praktinės konferencijos medžiaga, 2011 m. lapkričio 25 d. Kaunas : Kauno kolegija, 2011. ISBN 9789955272311. p. 55-57. 29. Storey J. (2006) Cultural theory and popular culture. An Intoduction. USA: The univeristy of Georgia press 30. The X factor registration and audition rules (2011) Prieiga per internetą http://assets.fox.com/shows/thexfactor/downloads/information/The_X_Factor_Rules.pdf [žiūrėta 2014 03 13] 31. Šliogeris A. (2005) Niekis ir esmas. Vilnius: Vaga 32. Tereškimas A. (2013) Popkultūra: jausmų istorijos, kūriški tekstai. Kaunas: Kitos knygos. 33. Zilnys R. (2012) Sekmadienį užvirė „X faktoriaus“ mūšiai / lrytas.lt. Prieiga per internetą http://www.lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/sekmadieni-uzvire-x-faktoriaus- musiai.htm#.UrRuFfvwJ3s [žiūrėta 2013 12 20] 34. Walker, Diane and Myrick, Florence (2006) Grounded Theory: an exploration of Process and Procedure// Qualitative Research 16(4): 547-559. 35. Zabarauskas R. (2013) A. Tereškinas: „marozai“ turi ne mažiau žmogiškumo. Prieiga per internetą http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-tereskinas-marozai-turi-ne-maziau- zmogiskumo.d?id=63457986 [žiūrėta 2014 04 16] 36. Žydžiūnaitė, V. (2005) Komandinio darbo kompetencijos ir jų taikymo metodologija. Slaugytojų veikos požiūriu. Kaunas: Judex

35

PRIEDAI

36

1 priedas Interviu klausimai - Ką tu veiki X faktoriuje? - Kas tau yra X faktorius (Ką tau jis reiškia?) - Kas projekte sunkiausia ir kodėl? - Kas projekte lengviausia ir kodėl? - Ar dalyvavimas/ darbas X faktorius pateisino tavo lūkesčius? Kaip pateisino ir kaip nepateisino? - Jei turėtum absoliučiai visas galimybes, ką darytum projekte kitaip? - 10 balų sistemoje įvertink save X faktoriuje. Ko reiktų, kad vertinimas padidėtų 2 balais? - Koks šis projektas lyginat su kitais panašiais? Kuo panašus ir kuo skiriasi? - Kas yra projekto sėkmės/ nesėkmės garantas? - Ko trūksta X faktoriui? - Kuo projektas yra patrauklus žiūrovams? - Kuo X faktorius yra fenomenalus? - Pagalvok prašau, ar/ką X faktorius keičia? - Kodėl jį reiktų/ nereiktų pratęsti kitais metais?

37