DOCSLIB.ORG

Kultūros Paveldas: Prarastos Vertybės, Neišnaudotos Galimybės

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kultūros Paveldas: Prarastos Vertybės, Neišnaudotos Galimybės VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KULTŪROS PAVELDO CENTRAS Kultūros paveldas: prarastos vertybės, neišnaudotos galimybės Cultural Heritage: Lost Values & Unused Possibilities Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas 2005 UDK 719(474.5) Ku-167 MENO ISTORIJA IR KRITIKA ART HISTORY & CRITICISM 1 REDAKCINĖ KOLEGIJA Pirmininkas: Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Nariai: Prof. Ph. D. Joakim Hansson (Švedija, Gotlando universitetas) Dr. Rūta Kaminska (Latvija, Dailės akademija) Prof. dr. Vojtěch Lahoda (Čekija, Meno istorijos institutas, Čekijos mokslų akademija) Prof. dr. Aleksandr Smolik (Baltarusija, Valstybinis kultūros universitetas) Prof. dr. Małgorzata Sugera (Lenkija, Jogailaičių universitetas) Prof. Ph. D. Bronius Vaškelis (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. Ph.D. Kęstutis Paulius Žygas (JAV, Arizonos universitetas) ORGANIZACINIS KOMITETAS Pirmininkas: Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Nariai: Jolita Butkevičienė (sudarytoja) Prof. Ph. D. Joakim Hansson (Švedija, Gotlando universitetas) Prof. dr. Aleksandr Smolik (Baltarusija, Valstybinis kultūros universitetas) Doc. dr. Laima Šinkūnaitė (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Doc. dr. Nijolė Lukšionytė - Tolvaišienė (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. Jānis Zilgalvis (Latvija, Rygos Technikos universitetas) RECENZENTAI Dr. R. Bertašiūtė Prof. G. H. Herse Dr. D. Klajumienė Doc. I. N. Kolobova Prof. J. Krastinš Dr. J. Liškevičienė Dr. I. F. Selezniov Prof. N. S. Staškevič Prof. G. G. Šichancov Dr. K. Zaleckis ISBN 9955-12-108-4 © Vytauto Didžiojo universitetas 2005 © Kultūros paveldo centras 2005 3 MENOTYRA VYTAUTO DID MENOTYRA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE (Vietoj pratarmės) Ž IOJO UNIVERSITETE 1922 m. Kaune įkūrus Lietuvos universitetą, teisė. Netrukus fakulteto personalą papildė sa- Menų fakulteto ar katedros neatsirado nei tada, vojoje doktorantūroje išugdyti jauni moksli- nei vėliau. Humanitarinių mokslų fakultete ninkai. Menų instituto mokslinėje veikloje ėmė meno istorija dėstyta kaip bendrojo lavinimo reikštis ne tik pavieniai tyrinėtojai, bet ir ben- dalykas. drų problemų vienijamos jų grupės. 1989 m. atkurtame Vytauto Didžiojo universite- Menotyros katedroje atliekami Baltijos regiono te nuo pat pirmo semestro Humanitarinių mok- kultūros paveldo tyrimai. Juose galima išskirti slų fakultete pradėtos menotyros studijos. 1990 tris pakraipas. m. gruodžio 21 d. VDU Senatas įkūrė Menų 1. Lietuvos ikonografinių objektų menoty- fakultetą. Pirmuoju dekanu tapo JAV architek- riniai tyrimai. Daugiausia apimdami platų tas prof. Kęstutis Paulius Žygas. Nuo 1992 m. Lietuvos meno kontekstą, jie orientuojami į fakultetui vadovavo prof. habil. dr. Vladas Staus- meno istoriją ir kultūros paveldą, bet kartu kas, o nuo 2000 m. – prof. habil. dr. Vytautas Le- ir į Rytų bei Vidurio Europos regionų meno vandauskas. 2002 m. fakultetas reorganizuotas į reiškinių pažinimą, jų sąryšius su Lietuva. Menų institutą. Šioje kryptyje daugiausia analizuojami ir me- Šiuo metu VDU – daugiausiai menotyrininkų notyros požiūriu vertinami neišlikę ar pakitę rengianti Lietuvos aukštoji mokykla ir vienin- kultūros vertybių meniniai vaizdai (dailėje, telė, turinti integruotos menotyros pagrindinių fotografijoje, senojoje spaudoje). Tyrimų re- studijų programą. Pagal ją rengiami plataus zultatai praturtina kultūros istoriją ir kartu profilio menotyrininkai išmano ne vieną, o vi- teikia bazinę medžiagą praktinei paveldo- sus menus (dailę, architektūrą, teatrą, muziką, saugos veiklai, materialinei kultūros paveldo audiovizualinį ir fotografijos meną). Rengiant apsaugai ir tvarkymui. Tuo jie svarbūs ne tik šią programą, pasitelkta labai įvairaus spektro šalies, bet ir kaimyninių kraštų (Lenkijos, Bal- menotyrininkų ir menininkų. Todėl ir fakulteto tarusijos, Latvijos) mokslo pasauliui. moksliniai darbai gana margi, atspindintys įvai- 2. Baltijos šalių (Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, rius tyrinėtojų interesus. Estijos, Rusijos) kultūrų tarpusavio ryšiai ir 1998 m. fakultetui suteikta meno kritikos ir meniniai kontaktai su Vakarų Europos kul- skulptūros bei architektūros šakų, o nuo 2002 tūra. Ši kryptis skirta Lietuvos, Latvijos, Len- m. ir visos menotyros krypties doktorantūros kijos, Rusijos ir Baltarusijos kultūros ir meno objektų istorijai nuo archeologinio paveldo nė medžiaga, parengti atskiri skyriai. Dalis šios iki XX a. antros pusės kultūros. Tyrimų centre krypties tyrimų paskelbta specialiai teatrologi- – Lietuvos kultūros paveldas ir dabartis, įvai- jai skirtame „Darbų ir dienų“ numeryje2. rialypiai sąryšiai su kaimyninių šalių meno Kita tema – Lietuvos teatro procesų analizė objektais bei kultūros plačiąja prasme reiški- šiuolaikinių kultūros ir menotyros teorijų niais. Tyrimų tikslas – suvokti ir moksliškai kontekste. Šioje kryptyje nagrinėjamos te- pagrįsti Lietuvos istorinio kultūrinio vaid- mos, susijusios su šiuolaikinių kultūros ir me- 4 mens svarbą Baltijos šalių regione. Tyrimų re- notyros teorijų taikymo Lietuvos teatro pro- zultatai, apimantys archeologiją, architektūrą, cesų analizei problematika. Tiriamos teorinės bažnytinę ir pasaulietinę dailę, šiuolaikines aktorių raiškos, dramos teksto, ideologijos meno raiškos formas, papildo Baltijos regiono sklaidos, teatro sampratos kaitos prielaidos, ir visos Europos kultūros istoriją, praturtina nagrinėjami jų taikymo praktinei analizei istorijos, paminklosaugos, švietimo, turizmo sritis. Tuo jie svarbūs kaimyninių šalių ir Va- metodai. Atskirų tyrimų rezultatai pristatyti karų Europos kultūrai. straipsniuose Lietuvos ir užsienio recenzuo- jamose žurnaluose, mokslo populiarinimo 3. Lietuvos kraštovaizdžio savitumo tyrimai, leidiniuose. integruojantis į Europos sąjungą. Tai pir- miausia Lietuvos kraštovaizdžio estetinių Teatrologijos katedra leidžia tęstinį leidinį 3 vertybių tyrimai. Mokslinė veikla daugiausiai „Teatrologijos eskizai“ . nukreipta į sistemą „architektūra ir aplinka“, Keturis kartus per metus leidžiamas VDU mok- IOJO UNIVERSITETEkurioje nagrinėjami estetiniai-kompoziciniai slo žurnalas „Darbai ir dienos“ nebepajėgia dera- Ž ir socialiniai-ekologiniai architektūros bei mai apimti visų humanitarinių mokslo krypčių, urbanistikos kompleksų ryšiai su kultūros ir įskaitant ir menotyrą. Todėl Menų institutui pri- gamtos vertybėmis. Todėl šie tyrimai nesutel- brendo būtinybė leisti savo tęstinį leidinį, kuria- pa vien architektūros šakos rėmuose meno- me būtų galima skelbti naujausius mokslininkų tyros kryptyje ir pereina į kitas architektūros veiklos rezultatus, supažindinti su konferencijose šakas. Tyrimų rezultatai praturtina valstybinį atsiskleidusių užsienio kolegų darbais. teritorinį planavimą iki šiol mažai atskleis- Šis pirmasis „Meno istorijos ir kritikos“ nume- tu estetiniu kraštovaizdžio aspektu, taip pat ris skirtas itin aktualiai temai – kultūros verty- teikia galimybę tobulinti projektavimo me- bių apsaugai. Jis parengtas bendradarbiaujant su todiką. Šios krypties tyrimai padeda atrasti Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir iš- optimalius kultūros paveldo integravimo į leistas Kultūros paveldo centro lėšomis. Šį leidinį šiuolaikinę socialinę infrastruktūrą modelius. sudaro straipsniai, parengti tarptautinėje moksli- Menotyros katedra veikliai bendradarbiauja nėje konferencijoje „Kultūros paveldas: praras- MENOTYRA tarptautiniuoseVYTAUTO DID ir Lietuvos mokslo projektuo- tos vertybės, neišnaudotos galimybės“ (Vytauto se. Naujausias pasiekimas – laimėtas konkursas Didžiojo universitetas, 2004-10-07–09) skaitytų prioritetinių krypčių projektas „Česlovo Milošo pranešimų pagrindu. Konferencija rėmė Lietu- žemė“. Katedra yra parengusi dailėtyrai skirtą vos Valstybinis mokslo ir studijų fondas. 1 ištisą „Darbų ir dienų“ numerį . Leidinyje atsiskleidžia platus kultūros vertybių Teatrologijos katedroje atliekami dviejų krypčių ir su jomis susijusių problemų spektras. Lietu- moksliniai tyrimai. vos, Latvijos, Baltarusijos, Švedijos ir Vokietijos Pirmiausia minėtini Lietuvos teatrologijos is- autoriai teorinio ir praktinio pobūdžio moksli- torijos tyrimai. Šioje kryptyje rekonstruojama niuose straipsniuose gvildena kultūros paveldo ir analizuojama Lietuvos teatrologijos ir teatro apsaugos kultūrologinius ir teisinius aspektus, kritikos istorija, ideologinės jos prielaidos bei analizuoja kraštovaizdžio ir urbanistikos ver- metodologinės prieigos, teorinės teatro minties tybių tyrimų ir apsaugos specifiką, atskleidžia raida, taip pat santykiai su Vakarų Europos ir dailės turtų išsaugojimo problemas, nagrinė- Rusijos teatrologijos mokyklomis. Bendradar- ja architektūros paveldo apsaugos priemones, biaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino pristato naujausią kultūros paveldo vertybių muziejumi, Teatrologijos katedra rengia pir- tyrimų faktologiją, gilinasi į aktualias kultūros mą leidinio „Lietuvos teatrologijos antologija“ paveldo apsaugos administravimo ir specialistų tomą: atrinktos personalijos, sukaupta archyvi- rengimo problemas. 1 Lietuvos dailė: kryptys ir srovės. Darbai ir dienos, t. 26, Kaunas: VDU leidykla, 2001, 312 p. 2 Darbai ir dienos, t. 39, Kaunas: VDU leidykla, 2004, 204 p. 3 Teatrologijos eskizai, t.1, Kaunas: VDU leidykla, 2000, 175 p. ; Teatrologijos eskizai, t.1, Kaunas: VDU leidykla, 2002, 229 p. Prarastų meninių vertybių rekonstrukcijas, kas. Architektūros vertybių naujausi tyrimai didesnius ar mažesnius neišsaugotų praeities ir išsaugojimo problematika atskleidžiama In- vaizdus savo straipsniuose pristato prof. Grigo- drės Kačinskaitės (Lietuva), dr. Janio Zilgalvio rij Šauro (Baltarusija), menotyrininkė
Load more

Recommended publications
  • Reference Localities for Palaeontology and Geology in the Silurian of Gotland
    SVERIGES GEOLOGISKA UNDERSOKNING SER C NR 705 AVHANDLINGAR OCH UPPSATSER ÅRSBOK 68 NR 12 SVEN LAUFELD REFERENCE LOCALITIES FOR PALAEONTOLOGY AND GEOLOGY IN THE SILURIAN OF GOTLAND STOCKHOLM 1974 SVERIGES GEOLOGISKA UNDERSOKNING SER C NR 705 AVHANDLINGAR OCH UPPSATSER ÅRSBOK 68 NR 12 SVEN LAUFELD REFERENCE LOCALITIES FOR PALAEONTOLOGY AND GEOLOGY IN THE SILURIAN OF GOTLAND STOCKHOLM 1974 ISBN 91-7158-059-X Kartorna är godkända från sekretessynpunkt för spridning Rikets allmänna kartverk 1974-03-29 IU S UNES D l Project ECOSTRATIGRAPHY Laufeld, S.: Reference loca!ities for palaeontology and geology in the Silurian of Gotland. Sveriges Geologiska Undersökning, Ser. C, No. 705, pp. 1-172. Stock­ holm, 24th May, 1974. About 530 geologkal localities in the Silurian of the island of Gotland, Sweden, are described under code names in alphabetical order. Each locality is provided with a UTM grid reference and a detailed description with references to the topographical and geologkal map sheets. Information on reference points and levels are included for some localities. The stratigraphic position of each locality is stated. A bibliography is attached to several localities. Sven Laufeld, Department of Historical Geology and Palaeontology, Sölvegatan 13, S-223 62 Lund, Sweden, 4th March, 1974. 4 Contents Preface. By Anders Martinsson 5 Introduction 7 Directions for use lO Grid references 10 Churches 11 Detailed descriptions 11 Reference point and leve! 11 Stratigraphy 11 References 12 Indexes .. 12 Practical details 13 Descriptions of localities 14 References .. 145 Index by topographical maps 149 Index by geological maps 157 Index by stratigraphical order .. 165 5 Preface In 1968 a course was set for continued investigations of the Silurian of Gotland and Scania.
    [Show full text]
  • (Brachiopoda, Strophomenida) from the Silurian of Gotland, Sweden
    Pala¨ontol Z (2011) 85:201–229 DOI 10.1007/s12542-010-0088-3 RESEARCH PAPER Strophomenidae, Leptostrophiidae, Strophodontidae and Shaleriidae (Brachiopoda, Strophomenida) from the Silurian of Gotland, Sweden Ole A. Hoel Received: 23 September 2010 / Accepted: 1 October 2010 / Published online: 13 November 2010 Ó The Author(s) 2010. This article is published with open access at Springerlink.com Abstract Twelve species of Brachiopods are described short ranged and occurs in low-energy environments in the from the Silurian of Gotland, six furcitellinines and six latest Llandovery. The species belonging to the Stroph- ‘‘strophodontids.’’ One is new—Strophodonta hoburgensis odontidae (Strophodonta hoburgensis n. sp.) and Shalerii- n. sp. The furcitellinines are moderately common and dae [Shaleria (Janiomya) ornatella and S. (Shaleriella) diverse in the lower part of the succession, but the last ezerensis] occur only in high-energy environments and have species disappears in the middle Hemse beds (*middle a short range within the late Ludlow. Ludlow). Three genera are represented: Bellimurina, Pentlandina and Katastrophomena, with the species and Keywords Silurian Á Llandovery Á Wenlock Á Ludlow Á subspecies B. wisgoriensis, P. tartana, P. loveni, P. lewisii Strophomenide Á Furcitellininae Á Leptostrophiidae Á lewisii, K. penkillensis and K. antiquata scabrosa. Most of Strophodontidae Á Shaleriidae the taxa are confined to low energy environments, but P. loveni was evidently specialized for the high energy reef Kurzfassung Zwo¨lf arten Brachiopoden von der Silurium environments of the Ho¨gklint Formation. B. wisgoriensis Gotlands sind beschrieben. Sechs Furcitellininen und sechs displays environmentally induced morphological variability ,,Strophodonten‘‘. Eine Gattung ist neu; Strophodonta in developing strong, frilly growth lamellae in high-energy hoburgensis sp.
    [Show full text]
  • Guidelines for Sustainable Management of Churches ACKNOWLEDGEMENTS
    GUIDELINES FOR SUSTAINABLE MANAGEMENT OF CHURCHES ACKNOWLEDGEMENTS This report is based on work undertaken for the international, collaborative research project, ‘Sustainable Management of Historic Rural Churches in the Baltic Sea Region’(SMC), part financed by the Central Baltic Interreg IVA Programme 2007-2013. Conservation Centre Kanut would like to thank all project partners, and all those organisations and individuals who have worked closely with project partners for their time and support. The project partners: Conservation Centre Kanut (CCK) Tallinn University of Technology (TUT) Uppsala University (UU) Published by: Conservation Centre Kanut Written by: Derek Worthing, Tor Broström, Mikael Hammelev Jörgensen, Joakim Hansson, Kaire Tooming and Ann Vainlo. Designed by: Madis Kivi Copyright of all photographs belongs to photographers. Copy of this guidelines can be downloaded http://smcproject.org.ee Conservation Centre Kanut Pikk tn 2 Tallinn 10123, Estonia Project Manager (CCK): Kaire Tooming Representative (TUT): Targo Kalamees Representative (UU): Tor Broström Tallinn, December 2013 ISBN 978-9949-33-478-0 (pdf) Index IndeX . 3 Maintenance Management . 30 FOrewOrd . 4 Maintenance plans and programs . 36 Overview, COnteXT and COncepts . 5 Records and archives . 37 Conservation Management Plans: what are they and Security, e.g. fire, theft and disasters . 37 why are they used? . 5 Use and reuse . 39 Conservation Plans as tools for the sustainable management of built cultural heritage . 6 DELiverinG and manaGinG the CMP . 42 Getting started . 42 What is Cultural Heritage, and why is it important? . 7 Financing the CMP . 42 Conservation: Key ideas and Principles. 7 Communication . 43 The process of making a Conservation Management Plan (CMP) .
    [Show full text]
  • SIMULATION of HISTORIC BUILDINGS for Enhancement of Preservation and Energy Performance – Issues and Methods
    Chapter 1: Introduction 1 SIMULATION OF HISTORIC BUILDINGS for enhancement of preservation and energy performance – issues and methods Torun Widström This image cannot currently be displayed. KTH Architecture and the Built Environment Doctoral Thesis KTH Stockholm, Sweden, 2019 2 Chapter 1: Introduction KTH, Royal Institute of Technology School of Architecture and Built Environment Dept. of Civil and Architectural Engineering Div. of Sustainable Buildings SE-100 44 Stockholm Sweden Copyright for all illustrations with named sources belongs to those authors/creators Copyright for the rest of the material in the thesis © 2019 Torun Widström Cover illustration and photos without specified source: Torun Widström. All rights reserved. Printed in Sweden by Universitetsservice AB TRITA-ABE-DLT-1918 ISBN 978-91-7873-217-3 Doctoral thesis which with the permission of KTH in Stockholm will be defended at a dissertation on Tuesday June 4th 2019 at 01:00 PM in lecture hall B2 at KTH, Brinellvägen 23, Stockholm. Chapter 1: Introduction 3 SIMULATION OF HISTORIC BUILDINGS for enhancement of preservation and energy performance – issues and methods “Science is not only a disciple of reason but also one of romance and passion.” – Stephen Hawking 4 Chapter 1: Introduction Chapter Preface1: Introduction 5 Preface History History is not dates. It is not the years of succession of Egyptian pharaohs, not the date of the Battle of Hastings and not a timeline recording the names of victorious kings and warlords. History is not words. It is not the text on the Rosetta stone, not Sumerian cuneiform or ancient runes. It is not letters and books from the past, not old orally transferred myths and legends, nor the written testimonies from people who lived centuries ago – or even decades ago.
    [Show full text]
  • Climate Control in Historic Buildings
    Climate Control in Historic Buildings Poul Klenz Larsen Tor Broström Poul Klenz Larsen holds a PhD in buildings physics from the Technical University in Copenhagen. He is a senior consultant for historic buildings at the National Museum and specialises in climate control and energy efficiency in museums and historic buildings. He has been a teacher at the University in Gotland and at the Royal Academy of fine Arts in Copenhagen. Tor Broström is professor in Conservation at Uppsala University. He has a Bachelor of Science in Engineering from Princeton University, Licentiate of Technology from Chalmers Institute of Technology and a PhD from the Royal Institute of Technology. With a background in engineering, energy conversion and building physics, he has been working with indoor climate and energy efficiency in historic buildings for more than 20 years. Final editing and layout was carried out by Susanna Carlsten. Contents Preface 1. Introduction 1 2. Climate measurements 3 3. Microclimate and preservation 14 4. The building envelope 25 5. Heating 42 6. Dehumidification 56 7. Ventilation 64 8. Decisions 71 Preface The purpose of this handbook is to provide help in choosing the best climate control strategy for historic buildings. We hope that architects and engineers, conservators and curators will benefit from our experience. We also believe that politicians, administrators and building owners will find this handbook useful. The work was financed by the Swedish Agency for Energy as a part of the project Spara och bevara. Some of the investigations presented here were part of the project, whilst others were initiated by other public or private institutions.
    [Show full text]
  • for Palaeontology and Geology in the Silurian Of
    SVERIGES GEOLOGISKA UNDERSOKNING SER C NR 705 AVHANDLINGAR OCH UPPSATSER ARSBOK 68 NR 12 Sveriges Geologiska Undarsökning ~- - TJÄNSTEEXEMPLAR ~~--- -- -- SVEN LAUFELD R~FERENCE LOCALITIES FOR PALAEONTOLOGY AND GEOLOGY IN THE SILURIAN OF GOTLAND STOCKHOLM 1974 SVERIGES GEOLOGISKA UNDERSOKNING SER C NR 705 AVHANDLINGAR OCH UPPSATSER ARSBOK 68 NR 12 SVEN LAUFELD REFERENCE LOCALITIES FOR PALAEONTOLOGY AND GEOLOGY IN THE SILURIAN OF GOTLAND STOCKHOLM 1974 ISBN 91-7158-059-X Kartorna är godkända från sekretessynpunkt för spridning Rikets allmänna kartverk 1974-03-29 IU S UNES D l Project ECOSTRATIGRAPHY Laufeld, S.: Reference localities for palaeontology and geology in the Silurian of Gotland. Sveriges Geologiska Undersökning, Ser. C, No. 705, pp. 1- 172. Stock­ holm, 24th May, 1974. About 530 geological localities in the Silurian of the island of Gotland, Sweden, are described under code names in alphabetical order. Each locality is provided with a UTM grid reference and a detail ed description with references to the topographical and geological map sheets. Information on reference points and levels are included for some localities. The stratigraphic position of each locality is stated. A bibliography is attached to severallocalities. Sven Laufeld, Department of Historical Geology and Palaeontology, Sölvegatan 13, S-223 62 Lund, Sweden, 4th March, 1974. 4 Contents Prefaceo By Anders Martinsson 5 Introduction 7 Di rections for use 10 Grid references 10 Churches 11 D etail ed descriptions 11 Reference point and leve! 11 Stratigraphy 11 References 12 Indexes o o 12 Practical details 13 Descriptions of localities 14 References o o 145 Index by topographical maps 149 Index by geological maps 157 Index by stratigraphical order o o 165 s Preface In 1968 a course was set for continued investigations of the Silurian of Gotland and Scania.
    [Show full text]
  • Swedish Seminar Papers-91-96(Pdf)
    Swedish Seminar Papers in Archaeology 1991-1996 Martin Rundkvist SAR Stockholm Archaeological Reports No. 34, 1998 Rundkvist, Martin. 1998. Swedish Seminar Papers in Archaeology 1991-1996. Stockholm Archaeological Reports, no 34. University of Stockholm. Distributed by The Department of Archaeology University of Stockholm SE-106 91 Stockholm Sweden Tel. 08 - 16 20 00 Fax. 08 - 612 83 75 Compiled and printed under the auspices of the Museum of National Antiquities with generous support from the Berit Wallenberg Foundation. © 1998 Martin Rundkvist. Set in Palatino by the author. Printed and bound by Akademitryck, Edsbruk. ISSN 1101-3087. Table of Contents Table of Contents................................................................................................................. 5 Compiler's Notes ................................................................................................................. 7 Trends of undergraduate research themes.......................................................................9 1 Northern Europe 1.1 The Mesolithic (1-72) ............................................................................................... 11 1.2 The Neolithic (73-248).............................................................................................. 15 1.3 The Bronze Age (249-399) ....................................................................................... 21 1.4 The Early Iron Age (400-563).................................................................................. 28 1.5 The Late Iron
    [Show full text]
  • 22 Lime Burning Av Gotland
    The Craft Laboratory The history of Gotland and medieval churches Long & living tradition in wood burnt lime kilns Lime kiln dated AD 800 on Gotland Henrik Larsson Coordinator at The Craftlab, Göteborg university, Sweden [email protected] +46-70-529 99 41 Henrik Larsson 1. Coordinator at The Craftlab, Gothenborg university 2. Co-owner of lime burning company Buttle Kalk AB 3. Small conservation contractor [email protected] +46-70-529 99 41 THE CRAFT LABORATORY National centre for crafts in conservation Support for those who maintain national heritage The Craft Laboratory • Department for integrated conservation, Gothenburg university • Focus on university´s third mission; contribution to society • Supports craftsmen & -women working with our heritage; – Traditional building crafts/building conservation – Historic landscapes – Historic gardens • Seminars, workshops, courses • Supports sector organization, networking & branch development • Offer craftsmen/-women opportunity to run projects Workshop medieval carpentry Gallejaur culture reserve Seminar on harvest of berch bark Skansen open air museum Youtube-channel Supporting new networks for conservation companies Swedish association of specialists in building conservation 11 regional companies – 300 companies Newsletter to all 300 members + 300 in the business Calendar function to highlight seminars etc Branch survey – 1200 companies registered Results overwiew • 1200 companies – continous growth • Average 60 per county (span 28-191) • 530 out of 1200 responded
    [Show full text]