Kultūros Paveldas: Prarastos Vertybės, Neišnaudotos Galimybės

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KULTŪROS PAVELDO CENTRAS

Kultūros paveldas: prarastos vertybės, neišnaudotos galimybės

Cultural Heritage: Lost Values & Unused Possibilities

Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas 2005 UDK 719(474.5) Ku-167

MENO ISTORIJA IR KRITIKA ART HISTORY & CRITICISM 1

REDAKCINĖ KOLEGIJA Pirmininkas: Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Nariai: Prof. Ph. D. Joakim Hansson (Švedija, Gotlando universitetas) Dr. Rūta Kaminska (Latvija, Dailės akademija) Prof. dr. Vojtěch Lahoda (Čekija, Meno istorijos institutas, Čekijos mokslų akademija) Prof. dr. Aleksandr Smolik (Baltarusija, Valstybinis kultūros universitetas) Prof. dr. Małgorzata Sugera (Lenkija, Jogailaičių universitetas) Prof. Ph. D. Bronius Vaškelis (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. Ph.D. Kęstutis Paulius Žygas (JAV, Arizonos universitetas)

ORGANIZACINIS KOMITETAS Pirmininkas: Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Nariai: Jolita Butkevičienė (sudarytoja) Prof. Ph. D. Joakim Hansson (Švedija, Gotlando universitetas) Prof. dr. Aleksandr Smolik (Baltarusija, Valstybinis kultūros universitetas) Doc. dr. Laima Šinkūnaitė (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Doc. dr. Nijolė Lukšionytė - Tolvaišienė (Lietuva, Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. Jānis Zilgalvis (Latvija, Rygos Technikos universitetas)

RECENZENTAI Dr. R. Bertašiūtė Prof. G. H. Herse Dr. D. Klajumienė Doc. I. N. Kolobova Prof. J. Krastinš Dr. J. Liškevičienė Dr. I. F. Selezniov Prof. N. S. Staškevič Prof. G. G. Šichancov Dr. K. Zaleckis

ISBN 9955-12-108-4 © Vytauto Didžiojo universitetas 2005 © Kultūros paveldo centras 2005 3 D I D O T U A T Y V A R Y T O N E M

MENOTYRA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE

(Vietoj pratarmės) Ž E T E T I S R E V I N U O J O I

1922 m. Kaune įkūrus Lietuvos universitetą, teisė. Netrukus fakulteto personalą papildė sa- Menų fakulteto ar katedros neatsirado nei tada, vojoje doktorantūroje išugdyti jauni mokslinei vėliau. Humanitarinių mokslų fakultete ninkai. Menų instituto mokslinėje veikloje ėmė meno istorija dėstyta kaip bendrojo lavinimo reikštis ne tik pavieniai tyrinėtojai, bet ir ben- dalykas. drų problemų vienijamos jų grupės. 1989 m. atkurtame Vytauto Didžiojo universite- Menotyros katedroje atliekami Baltijos regiono te nuo pat pirmo semestro Humanitarinių mok- kultūros paveldo tyrimai. Juose galima išskirti slų fakultete pradėtos menotyros studijos. 1990 tris pakraipas. m. gruodžio 21 d. VDU Senatas įkūrė Menų 1. Lietuvos ikonografinių objektų menoty- fakultetą. Pirmuoju dekanu tapo JAV architek- riniai tyrimai. Daugiausia apimdami platų tas prof. Kęstutis Paulius Žygas. Nuo 1992 m. Lietuvos meno kontekstą, jie orientuojami į fakultetui vadovavo prof. habil. dr. Vladas Staus- meno istoriją ir kultūros paveldą, bet kartu kas, o nuo 2000 m. – prof. habil. dr. Vytautas Le- ir į Rytų bei Vidurio Europos regionų meno vandauskas. 2002 m. fakultetas reorganizuotas į reiškinių pažinimą, jų sąryšius su Lietuva. Menų institutą. Šioje kryptyje daugiausia analizuojami ir me- Šiuo metu VDU – daugiausiai menotyrininkų notyros požiūriu vertinami neišlikę ar pakitę rengianti Lietuvos aukštoji mokykla ir vienin- kultūros vertybių meniniai vaizdai (dailėje, telė, turinti integruotos menotyros pagrindinių fotografijoje, senojoje spaudoje). Tyrimų re- studijų programą. Pagal ją rengiami plataus zultatai praturtina kultūros istoriją ir kartu profilio menotyrininkai išmano ne vieną, o vi- teikia bazinę medžiagą praktinei paveldo- sus menus (dailę, architektūrą, teatrą, muziką, saugos veiklai, materialinei kultūros paveldo audiovizualinį ir fotografijos meną). Rengiant apsaugai ir tvarkymui. Tuo jie svarbūs ne tik šią programą, pasitelkta labai įvairaus spektro šalies, bet ir kaimyninių kraštų (Lenkijos, Bal- menotyrininkų ir menininkų. Todėl ir fakulteto tarusijos, Latvijos) mokslo pasauliui. moksliniai darbai gana margi, atspindintys įvai- 2. Baltijos šalių (Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, rius tyrinėtojų interesus. Estijos, Rusijos) kultūrų tarpusavio ryšiai ir 1998 m. fakultetui suteikta meno kritikos ir meniniai kontaktai su Vakarų Europos kul- skulptūros bei architektūros šakų, o nuo 2002 tūra. Ši kryptis skirta Lietuvos, Latvijos, Len- m. ir visos menotyros krypties doktorantūros kijos, Rusijos ir Baltarusijos kultūros ir meno objektų istorijai nuo archeologinio paveldo nė medžiaga, parengti atskiri skyriai. Dalis šios iki XX a. antros pusės kultūros. Tyrimų centre krypties tyrimų paskelbta specialiai teatrologi- – Lietuvos kultūros paveldas ir dabartis, įvai- jai skirtame „Darbų ir dienų“ numeryje2. rialypiai sąryšiai su kaimyninių šalių meno Kita tema – Lietuvos teatro procesų analizė objektais bei kultūros plačiąja prasme reiški- šiuolaikinių kultūros ir menotyros teorijų niais. Tyrimų tikslas – suvokti ir moksliškai kontekste. Šioje kryptyje nagrinėjamos te- pagrįsti Lietuvos istorinio kultūrinio vaid- mos, susijusios su šiuolaikinių kultūros ir me- 4 mens svarbą Baltijos šalių regione. Tyrimų re- notyros teorijų taikymo Lietuvos teatro pro- zultatai, apimantys archeologiją, architektūrą, cesų analizei problematika. Tiriamos teorinės bažnytinę ir pasaulietinę dailę, šiuolaikines aktorių raiškos, dramos teksto, ideologijos meno raiškos formas, papildo Baltijos regiono sklaidos, teatro sampratos kaitos prielaidos, ir visos Europos kultūros istoriją, praturtina nagrinėjami jų taikymo praktinei analizei istorijos, paminklosaugos, švietimo, turizmo sritis. Tuo jie svarbūs kaimyninių šalių ir Va- metodai. Atskirų tyrimų rezultatai pristatyti karų Europos kultūrai. straipsniuose Lietuvos ir užsienio recenzuo- jamose žurnaluose, mokslo populiarinimo 3. Lietuvos kraštovaizdžio savitumo tyrimai, leidiniuose. integruojantis į Europos sąjungą. Tai pirmiausia Lietuvos kraštovaizdžio estetinių Teatrologijos katedra leidžia tęstinį leidinį 3 vertybių tyrimai. Mokslinė veikla daugiausiai „Teatrologijos eskizai“ . nukreipta į sistemą „architektūra ir aplinka“, Keturis kartus per metus leidžiamas VDU mok-

IOJO UNIVERSITETEkurioje nagrinėjami estetiniai-kompoziciniai slo žurnalas „Darbai ir dienos“ nebepajėgia dera- Ž ir socialiniai-ekologiniai architektūros bei mai apimti visų humanitarinių mokslo krypčių, urbanistikos kompleksų ryšiai su kultūros ir įskaitant ir menotyrą. Todėl Menų institutui pri- gamtos vertybėmis. Todėl šie tyrimai nesutel- brendo būtinybė leisti savo tęstinį leidinį, kuria- pa vien architektūros šakos rėmuose meno- me būtų galima skelbti naujausius mokslininkų tyros kryptyje ir pereina į kitas architektūros veiklos rezultatus, supažindinti su konferencijose šakas. Tyrimų rezultatai praturtina valstybinį atsiskleidusių užsienio kolegų darbais. teritorinį planavimą iki šiol mažai atskleis- Šis pirmasis „Meno istorijos ir kritikos“ nume- tu estetiniu kraštovaizdžio aspektu, taip pat ris skirtas itin aktualiai temai – kultūros verty- teikia galimybę tobulinti projektavimo me- bių apsaugai. Jis parengtas bendradarbiaujant su todiką. Šios krypties tyrimai padeda atrasti Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir iš- optimalius kultūros paveldo integravimo į leistas Kultūros paveldo centro lėšomis. Šį leidinį šiuolaikinę socialinę infrastruktūrą modelius. sudaro straipsniai, parengti tarptautinėje moksli- Menotyros katedra veikliai bendradarbiauja nėje konferencijoje „Kultūros paveldas: praras-

MENOTYRA tarptautiniuoseVYTAUTO DID ir Lietuvos mokslo projektuo- tos vertybės, neišnaudotos galimybės“ (Vytauto se. Naujausias pasiekimas – laimėtas konkursas Didžiojo universitetas, 2004-10-07–09) skaitytų prioritetinių krypčių projektas „Česlovo Milošo pranešimų pagrindu. Konferencija rėmė Lietu- žemė“. Katedra yra parengusi dailėtyrai skirtą vos Valstybinis mokslo ir studijų fondas. 1 ištisą „Darbų ir dienų“ numerį . Leidinyje atsiskleidžia platus kultūros vertybių Teatrologijos katedroje atliekami dviejų krypčių ir su jomis susijusių problemų spektras. Lietu- moksliniai tyrimai. vos, Latvijos, Baltarusijos, Švedijos ir Vokietijos Pirmiausia minėtini Lietuvos teatrologijos is- autoriai teorinio ir praktinio pobūdžio moksli- torijos tyrimai. Šioje kryptyje rekonstruojama niuose straipsniuose gvildena kultūros paveldo ir analizuojama Lietuvos teatrologijos ir teatro apsaugos kultūrologinius ir teisinius aspektus, kritikos istorija, ideologinės jos prielaidos bei analizuoja kraštovaizdžio ir urbanistikos ver- metodologinės prieigos, teorinės teatro minties tybių tyrimų ir apsaugos speciﬁką, atskleidžia raida, taip pat santykiai su Vakarų Europos ir dailės turtų išsaugojimo problemas, nagrinė- Rusijos teatrologijos mokyklomis. Bendradar- ja architektūros paveldo apsaugos priemones, biaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino pristato naujausią kultūros paveldo vertybių muziejumi, Teatrologijos katedra rengia pir- tyrimų faktologiją, gilinasi į aktualias kultūros mą leidinio „Lietuvos teatrologijos antologija“ paveldo apsaugos administravimo ir specialistų tomą: atrinktos personalijos, sukaupta archyvi- rengimo problemas.

1 Lietuvos dailė: kryptys ir srovės. Darbai ir dienos, t. 26, Kaunas: VDU leidykla, 2001, 312 p. 2 Darbai ir dienos, t. 39, Kaunas: VDU leidykla, 2004, 204 p. 3 Teatrologijos eskizai, t.1, Kaunas: VDU leidykla, 2000, 175 p. ; Teatrologijos eskizai, t.1, Kaunas: VDU leidykla, 2002, 229 p. Prarastų meninių vertybių rekonstrukcijas, kas. Architektūros vertybių naujausi tyrimai didesnius ar mažesnius neišsaugotų praeities ir išsaugojimo problematika atskleidžiama In- vaizdus savo straipsniuose pristato prof. Grigo- drės Kačinskaitės (Lietuva), dr. Janio Zilgalvio rij Šauro (Baltarusija), menotyrininkė Kristne (Latvija) ir prof. Joakimo Hanssono (Gotlan- Ogle (Latvija) ir dr. Dalia Klajumienė (Lietu- das) straipsniuose. Ilgą ir sudėtingą Pažaislio va). Opią kultūros vertybių vagysčių problemą vienuolyno restauravimo procesą apibendrina gvildena doc. Igor Martynenko (Baltarusija). doc. Laima Šinkūnaitė (Lietuva). Iki šiol mažai Valstybinės paveldosaugos analizei skirti dr. tyrinėtų Lietuvos vargonų išsaugojimo speciﬁ- 5 Mindaugo Bertašiaus bei dr. Eligijaus Juvenci- kai skirtas Girėno Povilionio (Lietuva) straips- jaus Morkūno (abu – Lietuva) ir Lennarto Ed- nis. Aktualią griuvėsių apsaugos problemą gvil- lundo (Gotlandas) straipsniai; pirmi du auto- dena Christianas Runeby (Gotlandas), o D I D Petra O T U A T Y V A R Y T O N E M riai įvardija esminius Lietuvos paveldosaugos Eriksson supažindina su restauratorių rengimo trūkumus, o trečiasis pristato gana sėkmingai Gotlando universitete programa. Anja Starik veikiančią Gotlando kultūros paveldo apsau- (Vokietija), prof. Oleg Trusov ir Igor Titovič gos sistemą. Doc. Nijolė Tolvaišienė, aptarda- (abu – Baltarusija) savo straipsniuose nagrinė- ma Kauno Žaliakalnio apsaugos reglamentą, ja kraštovaizdžio ir senųjų kapinių išsaugojimo išskiria naujas teigiamas tendencijas Lietuvos keblumus, apibūdina praėjusio amžiaus pirmos kultūros vertybių apsaugoje. Sudėtingą naujos pusės kultūros paveldo apsaugos būklę. Įvairių ir senos architektūros harmonizavimo proble- šalių mokslininkų ir praktikų straipsnius jungia mą mažose gyvenvietėse, remdamasis Neringos visiems bendras siekis išsaugoti kultūros paliki- miesto patirtimi, nagrinėja prof. Vladas Staus- mą ateities kartoms. Ž E T E T I S R E V I N U O J O I Jolita Butkevičienė Vytautas Levandauskas

K RA Š TOVAIZD Ž I O

I R U R B A N I S T I K O S

P A V E L D O

APSAUGOS SPECIFIKA

The Issues of Protection of Landscape and Urban Heritage 8

Anja Starick

CU L T U R A L V A L U E S O F L A N D S C A P E : THEIR ROLE IN PLANNING PROCESS

LANDSCAPE AS CULTURAL LANDSCAPE • technical and scientific knowledge • social order and legal demands Landscape is an important part of life qual- • regional history ity for people all over the world. Therefore, its • different cultures and religions (often unno- qualities need to be recognized, communicated, ticed in Central Europe at the first sight) preserved and developed. The European Land- Historically grown landscapes usually show an scape Convention (ELC) as drafted in Florence impressive logic behind their surface, which in 2000 proclaims these objectives to be pur- explains why a landscape has taken a certain sued. The aim of protecting the natural heritage shape. The landscape-shaping factors and their and cultural heritage is common throughout interaction as well as the enduring drive of hu- Europe in case a certain object is recognized as mans to utilize them in an optimised way, i.e. IO IR URBANISTIKOSbeing outstanding PAVELDO APSAUGOS. SPECIFIKA

Ž effective and ecological functioning, determine Humans find it difficult to deal with the prod- logic. ucts of their natural roots and cultural activities. In terms of space, landscape becomes a matter THE LOGIC OF LANDSCAPE of difficulty to deal with. The European Land- DEVELOPMENT

TOVAIZD scape Convention deﬁnes landscape as “[…] Š an area, as perceived by people, whose charac- For instance, the ﬁrst settlers came to Erzgebir-

RA ter is the result of the action and interaction of

K ge Mountains (Ore Mountains) in Saxony ac- 1 natural and/ or human factors” . In this sense, ross extensive woods. They cleared the forests landscape across the majority areas of Central in order to supply themselves with food. The Europe is better understood as the term of cul- settlements were founded in the valleys, along- tural landscape. side the stream and outside the flood plain, Although most of the European landscapes are for the reasons of accessing water supply. The permanently influenced or marked by human fields were directly attached to the homesteads use, they are regionally differentiated. The re- to ensure short routes of access. The fields were gional differentiation is an outcome of different divided up the slopes and in parallel as farther developments within individual natural zones up the hill nutrition, water balance, the thick- and region-specific human use due to the fol- ness of soil and the portion of stones within the 2 lowing factors: : soil became worse for agricultural needs. Thus, each settler gained the same portion of different soils. The size of land each family got was- diffe rent due to the size of a family and their social status. Each peasant divided his hide into smaller fields for growing different crops and for keeping pastures. The fields straight behind the homestead were cultivated as vegetable gardens and orchards; at the top of the hill the forest was 9 left for firewood supply. The flood plain was- col laboratively used for cattle grazing (Appendix figure 1). E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T Stones appearing on the grassroots were picked and piled up at the far side of the hides, forming the so-called Steinrücken (‘stone ridges’). In the course of time, shrubs grew over them. The shrubs were cut regularly to clear the fields, to win wood for fire purposes and to produce agricultural and household equipment, respectively. Together with the Steinrücken (‘stone ridges’), they formed a thorny and stony fence of the hide and kept the cattle inside as in Ap- pendix figure 2.3 (The form of settlement Wald- hufendorf (‘wood hide village’) was created in this manner. Appendix figures 3 and 4 show a typical example of the village and lea of König- swalde. Figure 1. Daily occupation: an old woman on her long way, carrying the fire wood from the forest on the hill to her THE CREATIVITY WITHIN LANDSCAPE homestead in the river valley. From Weiβ (2004). DEVELOPMENT

This rough description may indicate a well- thought way of recolonizing the landscape of Erzgebirge Mountains (Ore Mountains). Thur- ingian and Franconian settlers brought the pattern of settling into the region. In other cases, the ways of recolonizing the land might have been different due to other people doing it in a different way. In fact, there are some disadvantages about the form of settlement Waldhufendorf (‘wood hide village’). For instance, the ways of bringing together the large amounts of firewood needed for long winters are time-consuming (Figure 1). Moreover, wood was always a scarce resource as there was only little forest left on top of the mountains, and further even scarcer when the mining industry emerged in the 17th c. as in Figure 2. 4 Figure 2. It is hard to prove or know if other forms of The wood was always a scarce resource within this settlement would have been possible or bet- type of settlement. When the mining industry emerged ter at around 1200. The form of Waldhufenflur in the 17th century to cater the needs for heating and (‘wood hide lea’) used to be the general way of producing the agricultural and household equipment, recolonizing. Appendix figures 5 and 6 show the last forests disappeared. This was not only an ecological but also an economical disaster when and the Waldhufenflur (‘wood hide lea’) of Geyers- the concept of ‘sustainability’ emerged. From Land- dorf that is different in one respect, e.g. the schaftspflegeverband ‘Mittleres Erzgebirge’ settlement is not situated in the stream valley e.V. (2004). but goes up the slope. The hides, divided by THE DOCUMENTARY VALUE OF LANDSCAPE Steinrücken (‘stone ridges’) as usual, run in parallel to the contour lines. Thus, it breaks To preserve landscapes in the way they have his- the basic principle of the Waldhufenflur form torically developed is not only a matter of prac- (‘wood hide lea’), which aims at ensuring the tical reasons. The landscapes within which we equal soil conditions for each peasant fami- have grown up and, hence, which are familiar ly. Moreover, it is no clear how water supply to us, develop our perception and relationship. 10 worked. No one has been so far able to give Mature landscapes need some continuity in their exact explanation as toward why Geyersdorf further development. is different. Landscapes document history and bear

Reinstädtler and Pester in their experimental knowledge.6. Their appearance does not only study (2004)5 try to present the new and diﬀer- explain the way our ancestors lived and tell ent draft for the grown ‘Waldhufenlandschaft‘ us about our roots – liabilities, without which (‘wood hide landscape’) in the region of Ober- any concept of culture or civilization can be lausitz. The only criteria they use is to accept the perceived. Moreover, landscapes may indicate given abiotic site features. The landscape drafted a sustainable way of living in natural habitat. should work best mainly from the ecological, This should not give a misleading understand- but also from the social and economical per- ing that our ancestors lived ecologically.7 They spective. They have reached the solution com- would lead an ecological life as long as their pletely diﬀerent from the recent one. For in- technical capacity would force them to live in stance, they have not put the settlement on the concordance with nature allowing no heavy im- upper part of the mountain south slope or the pacts on ecosystem. Figure 3 shows the extent valley for the following reasons: of damage to environment produced once this • to support good energetic balance situation changes, in this case, the destruction • to leave better soils for agriculture of forests with succeeding mining industry. • to ensure good attitude of residents. No generation, however, was as independent Certainly, Reinstädtler and Pester (2004) have with regards to natural conditions of their envi- 8 not work with the knowledge and technical ronment as the post-war generations. And they possibilities of around 1200, but with the ones have become used to it to a degree that might of 2000. lead future generations to become even more IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA Ž TOVAIZD Š RA K

Figure 3. The past generations did not necessarily live and work in accordance with nature. The forests throughout- Ger many were heavily overused due to the beginning of industrialization. The historic engraving shows Frankenstein in Pfalz region in the 19th century. dependant due to negative long-run impact on environment (Meadows et al, 1993).9 Furthermore, one feature of cultural landscape is transformation. It is common that cultural landscape is not primarily marked by one specific historic time. Certain changes over time contribute frequently to forming its character. 11 Sometimes landscape documents some change over a long period of time under the following Figure 4. conditions: E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T The technical possibilities of the th20 and 21st centuries • when several patterns of land use have been enable humans to override any natural conditions, at preserved over a long time period up until least, in the short run. The impact of technologies on today, yet the pattern of use intensity has the environment has reached the level no one could changed; think of before. This may lead to the total destruction • when the vestiges of different eras are pre- of landscapes. Figure 11 shows the aftermath of brown served. coal mining in Lausitz region. From IfLa, archive, (2003). This means that each landscape should be treated as unique and distinctive because • specific combination of natural conditions, social and economic One research traces the shift from the ‘Wald- events and circumstances can never take place hufenlandschaft‘ (wood hide landscape) of more than once. This is the case when transfor- Erzgebirge Mountains (Ore Mountains) to the mation includes continuity. It is not the case when hedgerow landscape ‘Knicklandschaft’ in Sch- landscape-bound influences overwhelm or when leswig-Holstein. The hedgerow there is seen as impacts are strong enough to overcome any natu- a symbol of state agricultural development and ral and cultural feedback (Figure 4). is the characteristic feature of the landscape structure 11(Hahn-Herse, Bäurle, 1979). Thus, LANDSCAPE DESTRUCTION it is treated as a reliable indicator of the effects that land use (agriculture) when growing inten- Since the middle of the 20th century, the speed sive had on the landscape structure. The length of transformation in many German landscapes of hedgerows was measured by using data from has increased enormously. Unfortunately, not the historic maps of different times. The losses enough investigation has been carried out to over 76 years in the period between 1879 and have the right to undermine the widely accept- 1955 amount to 4%; whereas, the length of ed opinion by experts10 that no century brought hedgerows dropped down by almost 70% dur- about so heavy changes to our landscape as the ing the past 16 years due to intensively growing 20th century. These are changes that are not as- agriculture in terms of land consolidation, or sociated with new qualities but destruction field boundary rationalization known as ‘Flurb- causing a loss of some character. ereinigung’ (Figure 5).

Figure 5. This figure presents some results from the investigation examining the impact that the intensification of agriculture made on landscape structure. The historic maps helped to examine how the length of hedgerows developed over time in Schleswig-Holstein region. The hedgerows were created at the end of theth 18 century and the beginning of the 19th century as a result of so-called enclosure. The hedgerows were a characteristic feature of the landscape for decades. The land consolidation (‘Flurbereinigung’) in 1950s and 1960s left only some plants along the roads and footpaths as well as the rudiments within the agriculturally used areas, which are in a poor state of maintenance as the field survey of 1978 shows. From Hahn-Herse, Bäurl (1979) A series of projects on cultural landscape carried cases are rare, e.g. the landscape of König- out by students in the field of teaching and re- swalde. searching ‘landscape planning’ at Dresden Uni- On one hand, the study of landscapes examines versity of Technology, give more examples of the land use and land use development (Appen- process in query. Mapping the elements of cul- dix figure 8); on the other hand, it investigates tural landscape records ‘lost elements’ – namely, the elements of cultural landscape13 (Appendix the elements that did exist but disappeared as 12 figure9) as landmarks of cultural landscapes represented in Appendix figure 7.12 and compares the historic maps14. These studies confirm the assumption that some hedgerows

LANDSCAPE DRAFT have thinned out and some others have disappeared; however, all in all, the landscape resem- The future of many landscapes of our eve- bles the good old Waldhufenflur (‘wood hide ryday environment may lie in a balance be- lea’) of our ancestors. tween preservation and new creation. Equally, The comparison of the aerial pictures made in we should respect the heritage of our ances- 1943 and 1995 shows instantly the significant tors as well as give freedom to present and differences, e.g. the original small structured future generations to express themselves in field pattern is gone, and large fields created interaction with landscape. In comparison by the Melioration of the 1970s and 1980 are with relatively monotonous (original) natu- dominant at present (Figure 6). ral landscape across large areas, the diversity of region-specific cultural landscapes opens The hedgerows have overgrown because they more different opportunities for expression. have lost the function of providing wood due The categories of action, including preserva- to which they have not been cut on a regular tion, maintenance, development and restora- basis. The shrubs growing full size and the trees tion, should be matched with the features of spreading dominate the landscape (Figure 2). landscape in each individual case. Moreover, the forest has also changed its struc- However, some landscapes present a separate ture. As mentioned above, not much of the forest case. For example, some landscapes assumed landscape has remained due to a high demand of their characteristic view at a specific point wood for the purposes of heating and construc- of time, which they have not changed at all tion. Although some maps for administrative and ever since. Such landscapes need only to be legal reasons present the areas as forests,15 a forest preserved and protected as landscape monu- without trees is not a forest. The different ways of ments. It is noteworthy to mention that such managing a forest make a different impact on a certain space, e.g. inside and outside a forest. Nevertheless, the ‘big structure’ is still considered original as long as it is recognizable in the context of the general history and local stories

IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA of a region. Once it is region-speciﬁc and has Ž remained such over centuries. The experimental study mentioned above indicates that nothing of the same kind would take place today and, most likely, never again in the future. This might be a reason to call Königswalder’s Waldhufenﬂur TOVAIZD

Š (‘wood hide lea’) a historic cultural landscape, concerning the speciﬁc features that form a ‘big RA

K structure’, e.g. the order of settlement, the open land, the gardens and orchards of hedgerows and the forest within space. This pattern represents the face of landscape or, in other words, its Figure 6. specific character. It is the heritage and responsi- The study of the development of land use also requires bility of the people of Königswalde. finding out how the function and intensity of land use change. The aerial views (from 1943 on the left and Local people are responsible of preserving the 1995 on the right) of Königswalde show the effects of character of landscape for future generations. so-called melioration. The fields of the size of about Moreover, they are responsible to shape the several hides replace the small structured field pattern. landscape further from the preserved basis in From Landschaftspflegeverband ‘Mittleres a way that it suits present individual and social Erzgebirge’ e.V. (2004). demands, including social, economical and ecological aspects. Eventually, choosing most suit- Searching for such values has become of higher able ways of managing the change is subject to necessity than it used to be in the past. Past gen- public discussion and the decision of people erations did not give much thought to this. They with political responsibility. had to imminently become conscious of their From this perspective, the concept of cultural immediate environment once they were obvi- landscape goes hand in hand with the idea of ously dependent on it. They had to imminently take time to perceive their immediate environ- sustainable development.16 It is a new topic that ment, in which most of them grew up, lived, 13 might drive the discussion further in explaining worked and died. of how to make sustainable development oper- We need to take some measures of replacing the ate. The concept of cultural landscape would E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T not exist without reference to human use as relationships that have gone into the past, edu- much as it would stop existing due to the use cation and awareness raising not being the least that exhausts natural resources. among them. Therefore, landscape planning also aims at making people aware of their roots with Regardless of whether an area is declared as respect to space. This is what landscape planning highly valuable or the opposite, people who live has achieved in Königswalde by determining in the area have the right get help in coping with the qualities of cultural landscape. Locals have the complex task of preserving and shaping 17 drafted and published a popular brochure, which landscape. Finding out precisely what makes presents the cultural landscape of Königswalde. the face of a landscape and suggesting solu- The brochure highlights the walking and hiking tions of how to shape it further is the task of a trails that have been marked and signposted. It landscape planner. A planner has to present the also features selected topics about the cultural vision of future development in the process of landscape of Königswalde such as the historic decision finding. Although never complete and uses of wood, forests and water power, the trans- always subject to verification, the plan of future formation of wood hides and half-timbered development will be in the process of search- houses, and the historic paths and streets. ing for more precise objectives and measure- ments. Within the planning process, the vision Although the connection with space is an im- of development will also serve as some scale for portant aspect of the concept of roots, it is not judging what actions we need to implement and the only one. Like many other nations, Germans what object-related decisions we need to take. have one word that refers to the dimension of What is better and what is worse? Do we need origin. The German term is Heimat (‘home, an action or not? In this sense, the European homeland’), which involves both the emotional 19 Landscape Convention could be seen as a call and the rational, or practical, aspects. for planning the qualities of cultural landscape No term can express the issue as deeply and pre- in the context of sustainable development.18 cisely as Heimat. Even though the movement of Heimat preservation is central to the tasks of nature conservation and landscape management, THE IDENTIFICATION VALUE OF Germans have difficulties with using the term, LANDSCAPE especially, when it comes to cultural landscape. The reason is rooted in taking the term out of The specific character of a landscape should be use in the 20th century and, especially, during the understood as something given since human period of the Third Reich. The ecological move- development is defined in terms of the relation- ment of the ‘70s in the past century attempted to ship of human beings to their environment. replace it by science-based arguments focusing This is true of individuals as well as societies. on the biotic and abiotic landscape features.20 Human beings need to trace their roots in terms Landscape, however, depends on perception that of their physical belonging. involves both the cognitive and emotional aspects. Turning this into a value requires studying one’s Leaving emotion out of picture has made plan- roots and taking one’s own view on them, which ning unacceptable and even unreasonable. will lead to establishing one’s identity. The study In order to make the ideas of planning become of origins will also enable one to take a healthy true, it should let people identify themselves view on environment in a wider sense. It can with the aims of planning. It needs to provide build some sense of placement for which most well-grounded and sound arguments for people people long. In other words, it can place people so that they become active in preserving their within a world, which has grown much bigger individual Heimat (‘homeland’) and, eventu- and has been offering more opportunities for ally, the diversity of characteristic cultural land- many people nowadays, at least, for Europeans. scapes as a unique feature of united Europe. REFERENCES

1 Council of Europe 2000. European Landscape Con- imierung der schleswig-holsteinischen Wallhecken vention. European Treaty Series - No. 176. durch Flurbereinigung’. Garten und Landschaft 89 2 Hahn-Herse, G., Bäurl, M. 1979. ‘Landschaftswandel (1978) 8. durch Agrarstrukturwandel. Teil 1: Die Dezimierung 12 Förster, S., Lorenz, F. 1999. Die historische Kultur- der schleswig-holsteinischen Wallhecken durch Flurb- landschaft um Stolpen. Semesterprojekt an der TU 14 ereinigung’. Garten und Landschaft 89 (1978) 8. Dresden, Lehr- und Forschungsgebiet Landschaft- 3 Klapper, L. 2000. Königswalder Geschichtsbuch. splanung, Prof. G. Hahn-Herse; Winter, A., Petzold, Königswalde; Weiß, C. 2001. Entwicklungskonzep- S. 2001. Historische Kulturlandschaft Bannewitz – Die Kulturlandschaftsqualitäten in der Gemeinde

tion für die Kulturlandschaft des zum Naturpark Erzgebirge/Vogtland gehörenden Teiles des Land- Bannewitz als Grundlage für eine auf Nachhaltigkeit kreises Annaberg. Diplomarbeit an der TU Dresden, gerichtete Entwicklung des Erlebnis- und Erholung- - und Forschungsgebiet Landschaftsplanung, Prof. spotentials. Semesterprojekt an der TU Dresden, G. Hahn-Herse; Landschaftspflegeverband ‘Mittleres Lehr- und Forschungsgebiet Landschaftsplanung, Erzgebirge’ e.V. (editor) (2004). …Vergangenes neu Prof. G. Hahn-Herse; Dabergotz, K. 2002. Erhol- entdecken. Begleitbroschüre für den ‘Kulturland- ungsplanung Cunewalde/ Oberlausitz. Semester- schaftspfadö K nigswalde’. Annaberg-Buchholz. projekt an der TU Dresden, - und Forschungsgebiet Landschaftsplanung, Prof. G. Hahn-Herse; Giese, K. 4 Op.cit. 2003. Die historische Kulturlandschaft als Faktor des 5 Pester, S., Reinstädtler, S. 2004. Schöne Neue Welt. Erholungspotentials am Beispiel der Insel Rügen. Nackte Landschaften im Kreis Kamenz. Semesterpro- Diplomarbeit an der TU Dresden, - und Forschungs- jekt an der TU Dresden, Lehr- und Forschungsgebiet gebiet Landschaftsplanung, Prof. G. Hahn-Herse; Landschaftsplanung, Prof. G. Hahn-Herse. Sachse, R. 2003. Die Kulturlandschaftsqualitäten als 6 IfLa Institut für Landschaftsarchitektur an der TU Faktor der Erholungseignung, dargestellt an einer Dresden; Hahn-Herse, G.; Kühnau, C.; Reinke, M.; Offenlandschaft. Diplomarbeit an der TU Dresden, u.a. 1997. Sächsisches Elbtal. Erfassung und Bewer- - und Forschungsgebiet Landschaftsplanung, Prof. tung der Kulturlandschaftsqualitäten im Raum Pir- G. Hahn-Herse; Zimmer, C., Böhnke, D. 2004. Der na-Meißen. Forschungs- und Entwicklungsvorhaben Einfluss von Siedlerkulturen auf eine Landschaft und im Auftrag des Sächsischen Staatsministeriums für ihre damit verbundene Ausbildung als charakteris- Umwelt und Landesentwicklung. Dresden; Hahn- tische Kulturlandschaft. Am Beispiel einer Region Herse, G., Kühnau, C., Reinke, M. 2000. Historische in Mecklenburg-Vorpommern. Semesterprojekt an Kulturlandschaftä S chsisches Elbtal – Eine Meth- der TU Dresden, Lehr- und Forschungsgebiet Land- ode zur Berücksichtigung von historischen Kultur- schaftsplanung, Prof. G. Hahn-Herse. landschaften in derä r umlichen Gesamtplanung. In: 13 The elements of cultural landscape may be defined Gruehn, D.; Herberg, A.; Roesrath, C. (Hrsg.) (2000): as persistent elements or relicts of ‘completed eras‘. Naturschutz und Landschaftsplanung - Moderne They were usually used in landscape management or, Technologien, Methoden und Verfahrensweisen. alternatively, they appeared due to the use and man- Festschrift zum 60. Geburtstag von Prof. Dr. Hartmut agement of landscape (Förster and Lorenz, 1999). Kenneweg. Berlin. 14 The oldest maps available for such investigation in 7 Adam, T. 1996. ‘Mensch und Natur: das Primat des Saxony date to the end of the 18th century (Aquädis- Ökonomischen. Entstehen, Bedrohung und Schutz tantenkarte).

IO IR URBANISTIKOSvon Kulturlandschaften PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA aus dem Geiste materieller 15

Ž Küster, H. 1995. Geschichte der Landschaft in Mit- Interessen’. Natur und Landschaft 71 (1996) 4. teleuropa. Von der Eiszeit bis zur Gegenwart. 8 Reference to the Second World War 16 Piechocki, R. 2002. ‘Biodiversitätskampagne 2002: 9 Meadows, D.H., Meadows, D.L., Randers, J. 1993. ‘Leben braucht Vielfalt’. XII. Biodiversität und Welt- Die neuen Grenzen des Wachstums. bilder’. Natur und Landschaft 77 (2002) 12. 10 17 TOVAIZD The European Landscape Convention is concerned This needs to be done in greater detail than the Š about […] the developments in agriculture, forestry, current paper does industrial and mineral production techniques as well 18 RA Council of Europe 2000. European Landscape Con-

K as regional planning, town planning, transport, in- vention. European Treaty Series - No. 176. frastructure, tourism and recreation. On a more gen- 19 eral level, it also deals with the changes in the world Körner, S. Eisel, U., Nagel, A. 2003. ‘Heimat als The- economy [that] are in many cases accelerating the ma des Naturschutzes: Anregungen für eine sozio- transformation of landscapes. kulturelle Erweiterung’. Natur und Landschaft 78 (2003) 9/10 11 Hahn-Herse, G., Bäurl, M. 1979. ‘Landschaftswan- 20 del durch Agrarstrukturwandel. Teil 1: Die Dez- Op. cit. Anja Starick KRAŠTOVAIZDŽIO KULTŪRINĖS VERTĖS: JŲ REIKŠMĖ PLANAVIMO PROCESE

S a n t r a u k a Žvelgti į Europos kraštovaizdžius kaip į kultūrinius paprastai reiškia atpažinti įspūdingą logiką, 15 aiškinančią, kodėl landšaftas įgijo tokį pavidalą, kokį dabar turi. Tai būna nulemta natūralių sąlygų sąveikos ir ilgalaikės žmonių veiklos. Tačiau vietos savitumai, įžvelgiami speciﬁniuose kraštovaizdžių tipuose, leidžia manyti, kad galimi ir kitokie žemės apgyvenimo būdai, kad kiti žmonės galėtų tai padary- E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T ti kitaip. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad jau su mūsų dienų žiniomis ir techninėmis galimybėmis įmanoma suprojektuoti kraštovaizdžius, visiškai skirtingus nuo esamų. Istorijos būvyje plėtėsi kraštovaizdžių dokumentų istorija ir turimos žinios. Net ir vienas kultūrinio kraštovaizdžio bruožas gali liudyti pasikeitimą. Daugelio Europos kraštovaizdžių kaitos sparta labai padidėjo XX a. Kartų kartas dokumentai neatitaisomai prarasti. Tad priimtinas žymaus kraštovaizdžio apsaugos būdas gali būti tik konservacija. Daugeliui mūsų kasdienės aplinkos kraštovaizdžių būdinga apsaugos ir naujo kūrimo pusiausvyra. Išsiaiškinti, ką galima apibrėžti kaip kraštovaizdžio pobūdį ir rekomenduoti, kaip jį tvarkyti, yra viena iš kraštovaizdžio planavimo užduočių. Tuo reikalu analizuojama žemės plotų raida ir kultūrinio kraštovaizdžio elementai. Tai gali ne tik sustiprinti kiekvieno kraštovaizdžio turimą tapatumo vertybę, bet ir tapti tvarios raidos pagrindu.

Gauta: 2005 02 21 Parengta spaudai: 2005 10 20 16

Vladas Stauskas

K U L T Ū R O S P A V E L D O IR NAUJOSIOS A R C H I T E K T Ū R O S S A N T Y K I S M A Ž O S I O S E GYVENVIETĖSE

ĮVADAS teliai, o Preila ir Pervalka – kaimai. Pati Nida, dabartinė Neringos „sostinė“, 1942 m. vokiečių Architektūros paveldo ir naujosios architektū- dokumentuose dar vadinama „kaimu“ (Dorf 2). ros ryšiai miestų senamiesčiuose – populiari ir Didelė dalis vertingiausių architektūros pavel- daug kartų gvildenta tiek teorijoje, tiek prak- do objektų, tarp jų senieji pastatai ir net etni- tikoje tema. Deja, ji vis dar „amžina“ ir be pa- niai kaimai ar teisiškai saugomos XIX a. – XX baigos... Tuo tarpu panašiai problemai mieste- a. pr. vilos kurortinėse gyvenvietėse, patenka į liuose ar dar išlikusiuose etniniuose kaimuose gana platų Lietuvos valstybės saugomų teritori- dėmesio beveik neskiriama. Gaila, nes būtent jų tinklą. Visi penkis nacionaliniai ir net 30 re- čia kultūros paveldo registre esantys architektū- gioninių valstybinių parkų turi savus teritorijų ros objektai dažniausiai yra mediniai. Jie nyksta IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA naudojimo nuostatus ir kultūros (įskaitant ar-

Ž greičiau, negu, pvz., mūrinės bažnyčios ar dva- chitektūrą) paveldo priežiūros bei naujų statybų rų rūmai. Kita problema – socialinė: tokiuose reglamentus. Tačiau dažniausiai šios teritorijos namuose dažniausiai gyvena pensininkai ar ne- kartu pasižymi ir gražiausiais kraštovaizdžiais turtingos šeimos. Užkabinta bronzinė lenta „Pa- bei geromis sąlygas poilsiavimui ir turizmui, minklas saugomas valstybės“ kol kas praktiškai ypač ežerų ir pajūrio zonose. Čia į kaimus ir TOVAIZD neatneša jiems nė vieno lito realiai priežiūrai ir

Š miestelius masiškai skverbiasi naujosios staty- remontui, kaip, beje, ir nė vieno rublio anksčiau. bos, prasidėjusios dar sovietmečiu, kiek apri- RA Esama tik keleto pirmų valstybės paramos pa-

K musios iki 1995–1996 m. ir vėl naujai atgijusios, vyzdžių. priėmus žemės įstatymo pataisą, leidusią „per- Norėčiau paaiškinti sąvoką „gyvenvietė“, įei- sikelti“ žemės nuosavybę. Dažniausiai statomos nančią į straipsnio pavadinimą. Urbanistikoje turtingos „naujųjų lietuvių“ vilos ar komerciniai socialiniu aspektu ji dažnai turi plačią prasmę viešbučiai. Gaila, bet kol kas Lietuvoje staiga – nuo kaimo iki didmiesčio. Čia paliesiu tik ma- praturtėjusių žmonių kultūrinis lygis ir menta- žąsias gyvenvietes – miestelius ir kaimus. Sąvo- litetas neretai neprilygsta jų kišenei. ka „miestelis“ suvoktina panašiai, kaip siūlo L. Ypač pajūryje ši skvarba panaši, kaip sovieti- Laužikaitė, būtent kaip gyvenvietė, turinti nuo niais laikais. Tada profsąjungos ar valstybinės 200 iki 3 000 gyventojų (orientacinės ribos1). įmonės, socialiai galbūt teisingai, bet architek- Tai tarpinė grandis tarp „miesto“ ir „kaimo“. tūriškai gana agresyviai, irgi statydinosi po- Tad, pvz., Nida ir Juodkrantė Neringoje – mies- ilsio namus kurortinėse vietovėse, neretai per menkai paisydamos lokalinio ir nacionalinio projektavimo darbuose ji žinoma jau daugiau tapatumo, vietos genius loci, vietos istorijos ir kaip 30 metų. Tik sovietinė „geležinė uždanga“ kraštovaizdžio dvasios. Todėl, atsisakius pseu- neleido palaikyti ryšių su panašiai mąstančiais dopolitikavimo, reikia pripažinti, kad naujosios kolegomis Vakaruose. architektūros ir paveldo santykio problema pa- Žlugus Stalino režimui, pagal pirmojo Neringos naši nagrinėjant ir 1970 ar 1980 m. objektus, ir kompleksinio plėtros plano išvadas (1968) visi naująją, pvz., 2004 m., statybą. mediniai žvejų namai buvo skubiai paskelbti 17 Problemos aktualumas neabejotinas, kaip pripa- „liaudies architektūros paminklais“. Nebuvo lai- žinta 2003 m. VDU tarptautinėje konferencijoje ko detaliems tyrimams, svarbi buvo pati idėja. 3 Dabar Neringoje įforminti 87 saugomi objektai. „Etninė kultūra: tradicijos ir inovacijos“ ir 2004 E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T m. VDU konferencijoje „Kultūros paveldas: pra- Dauguma jų– seni mediniai žvejų pastatai Ni- rastos vertybės, neišnaudotos galimybės“. doje, Preiloje bei Pervalkoje ir keliolika mūrinių bei medinių XIX a. vilų Juodkrantėje ir Smil- tynėje. KAI KURIE BENDRIEJI KLAUSIMAI Tačiau lygiagrečiai vyko ir pernelyg gausios, neretai pažeidžiančios tyrimų ir projektinių Medžiagos straipsnio tema gausu visoje Lietuvo- planų koncepciją naujosios statybos, susijusios je, tačiau straipsnio apimtis ribota. Todėl tyrimo su valstybės socialine atostogų politika. Įvairių laboratorija ir pavyzdžių šaltiniu čia pasirinktas profsąjungų tikslas padėti žmonėms atostogau- Lietuvos pajūris ir ypač Neringa. Ji turi ir savo ti Neringoje nekvestionuotinas, bet kiekybės ir gamtinį savitumą, ir kultūrinio kraštovaizdžio neretai architektūros atžvilgiu lazda buvo per- kūrimo 200 metų praktiką, ir didelį realų spau- lenkta. dimą gana intensyviam turizmo ir rekreacijos verslui. Be naujų viešbučių ir kitokios techninės Dabar panašus vajus orientuojamas į formaliai infrastruktūros neįmanoma organizuoti rekrea- „gyvenamų namų“, bet realiai siūlomų pasi- cijos. Šį spaudimą Neringoje būtų galima pro- rinkti ne Neringos gyventojams vilų ir net jų tingiau reguliuoti, pasinaudojant tuo, kad žemė kvartalų komercinę statybą. Vykdoma ir priva- čia – valstybinė, ne parduodama, o tik išnuo- tizuotų buvusių profsąjungų poilsio namų re- mojama. konstrukcija, ne visada gerinanti architektūros kokybę. Neringa man artimiausia ir asmeniškai. Pirmas mano, tuomet dar jauno architekto, urbanistinis Siekiant išsaugoti teigiamą tradicinės ir nau- projektas buvo Nidos planas (1960 m.). Po to josios architektūros kultūrinį erdvinį santykį, – tyrimai, koncepcijos ir praktiniai pasiūlymai mano manymu, reikia atsižvelgti į šiuos pagrin- visoje nerijoje, įskaitant ir Karaliaučiaus pusę, dinius ﬁzinius pastatų parametrus: ﬁgūruojantys abiejose (daktaro ir habilitacijos) a) dislokacija, disertacijose. Tai atspindėjo ir konkrečiuose b) tūris (vertikalus ar horizontalus) ir forma, generaliniuose planuose (1968 ir 1980 m.). Pa- c) statybos medžiagos, galiau kompleksinis tvarkymo planas jau nepri- d) spalvos. klausomoje Lietuvoje – Kuršių nerijos nacio- Pagal šiuos parametrus mažose gyvenvietėse nalinio parko generalinis planas (1994), beje, rastume ir teigiamų, ir neutralių „pilkų“, ir aiš- parengtas anksčiau už sostinės Vilniaus ar kitų kiai klaidingų praktikos pavyzdžių. Kai kurio- miestų planus (kai kurie dar teberengiami ar se pozicijose čia būtų bendrumo su V. Jurkšto net neatnaujinti). Šis darbas, kiek žinau, labai siūlymais, orientuotais į miestų senamiesčius6. padėjo pristatyti Neringą UNESCO pasaulio Tačiau aš neminiu tokių kategorijų, kaip „sti- 4 paveldo sąrašui . lius“ ir „socialinė funkcija“: pirma, „stilistinis Patyrimas leidžia teigti, kad kiekviena Neringos derinimas“ nerealus praktikoje, antra, mažų gyvenvietė turėtų būti tvarkoma laikantis sinte- miestelių ir kaimo etninių namų socialinė zės koncepcijos, kurioje derinami 4 svarbiausi funkcija, ypač turizmo ir rekreacijos interesų interesų blokai: I. Kultūros paveldo interesai; II. zonose, beveik sutampančiose su saugomomis Gamtos vertybių apsaugos interesai; III. Vietos teritorijomis, nuo XIX a. pradžios smarkiai gyventojų socialiniai interesai; IV. Svečių inte- pasikeitusi. Tuo tarpu aspektas „dislokacija“, resai5. Apskritai tas pat tiktų ir kitoms saugomų priešingai negu senamiesčiuose, čia įgauna teritorijų gyvenvietėms. ryškesnę ir socialinę, ir estetinę kompozicinę reikšmę. Ši koncepcija iš esmės panaši į dabar Europos Sąjungos intensyviai propaguojamą „darniąją DISLOKACIJA. Mažų miestelių, juo labiau kai- plėtrą“ (sustainable development). Kaip matyti, mų, urbanizuoti kompleksėliai ir net pavieniai Lietuvos mokslininkų ir architektų urbanistų statiniai dažnai apžvelgiami artimojo gamtinio kraštovaizdžio fone (tuo jie gerokai skiriasi nuo mokslo tyrimuose7. Kraštovaizdžio estetinis didelių miestų senamiesčių). Tuo tarpu nacio- potencialas laikytinas ne „gamtos“, bet veikiau naliniuose ir net regioniniuose parkuose ne tik kultūros paveldo kategorija. Jis artimai susijęs architektūros, bet ir gamtos aplinkos paveldas su psichologiniais, emociniais ir net turizmo yra saugoma kategorija. Todėl vertinant čia iš- organizavimo ekonominiais interesais bei tau- kylančią naująją architektūrą reikia atsižvelgti tos savimone8. ne tik į erdvinį santykį „pastatas–pastatas“ ar 18 Šie naujosios architektūros erdviniai ir vizuali- „pastatas–gatvė“, bet ir į svarbų vizualinį ir pra- niai santykiai ypač svarbūs pakrantės juostose, sminį ryšį „pastatas (ar net „kvartalas“) – gam- kuriose plačiausiai atsiveria gamtos ir senų bei tos aplinka“. naujų pastatų formos, tūriai bei bendras kom- Nidoje, kaip ir kitose Neringos gyvenvietėse, pleksinis kraštovaizdžio siluetas. Tuo specialiai dauguma architektūros paveldo objektų – buvę domėtasi ir 2004 m. Pasauliniame kraštovaiz- kuršių žvejų gyvenamieji namai. Jų dislokacija džio architektų kongrese Taivane9. Įsivaizduo- arti marių krantinės logiška ir funkciškai pa- kime Neringos kopų siluetą iš marių pusės, ant grįsta. Tačiau naujieji gyvenamieji namai ir jo išdygus Vilniaus dangoraižių analogijoms. viešbučiai nebe taip artimai susiję su mario- Ar atsirastų architektūros kritikas, kuris pagir- mis. tų: „Ak, kaip tai šiuolaikiška! Kiek čia inves- Naujasis Nidos gyvenamasis rajonas Kopų gat- tuota!“ vėje nuo saugomo žvejų kaimo – Atragio etno- Beje, Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, kažkas kultūrinio draustinio vizualiai atskirtas miško panašaus jau buvo pradėta projektuoti... juosta. Tai gerai, bet sparčiai auga antras, grynai TŪRIS IR FORMA. Neringos gyvenviečių sta- komercinių vilų kvartalas ant kopagūbrio Ku- tinius, sudarančius išlikusį šios nerijos dalies verto gatvėje, nenumatytas 1994 m. generali- architektūros paveldą, labiausiai veikė žmonių niame plane. Apskritai statybos kopose griežtai ūkinė veikla (istoriškai – žvejyba ir miškinin- draudžiamos, nes istorijoje jų niekada nebuvo. kystė), klimato sąlygos, vietinės statybos me- Tačiau vadinamieji „detalieji planai“, tvirtinami džiagos ir šimtmečiais susiformavusios vie- savivaldybėje, kartais prieštarauja net vyriausy- tinės kuršių genties architektūros ir statybos bėje tvirtinamiems dokumentams. tradicijos. Palaipsniui daugėjant poilsiautojų Preiloje ir Pervalkoje jau sovietiniais laikais ir turistų, rekreacinė funkcija pradėjo atsiliepti stamboki poilsio namai dažnai įsiterpdavo tarp ir vietos architektūrai (pvz., atsirado verandų senųjų etninių namų. Taip atsirado architek- prie žvejų namų, vilų-vasarnamių Juodkran- tūrinė ir tūrinė mišrainė. Gerai, kad keli nauji tėje bei Smiltynėje ir kt.). Iki Lietuvos nepri- privatūs investuotojai Preiloje dabar taiso šias klausomybės atkūrimo nerijos gyvenvietėse į klaidas. Baltijos pajūrio juosta buvo griežtai kultūros paminklų sąrašą įrašyti 102 statiniai. apibrėžta – jokių statybų! Tačiau prisidengiant Dabar Kultūros vertybių registro statinių są- sovietinių karinių objektų rekonstrukcija, užuot raše yra 87 etninės ir kurortinės architektūros juos nuvertus, Juodkrantėje numatytas net visas objektai. Po 1933 m. išsikristalizavo trejopas IO IR URBANISTIKOSsportini ųPAVELDO pastat APSAUGOSų kompleksas SPECIFIKA (iš tikrųjų – gal- architektūros paveldas Neringos gyvenvietėse: Ž būt viešbučių?). 1) žvejų gyvenamieji namai; 2) žvejų namai- vasarnamiai; 3) profesionaliosios kurortinės Senoji pionierių stovyklos vieta miško parke, 10 užuot nugriovus prastas būdas, patyliukais pri- architektūros pastatai . vatizuojama. Beje, Juodkrantės miško parkas Pirmoms dviems grupėms būdingi pailgos for- TOVAIZD – irgi istorinė vertybė. Ši gyvenvietė tapo va- mos vieno ar dviejų „galų“ namai, vienaukščiai, Š sarviete („kurortu“) anksčiau už Nidą, ir poilsio su mansarda ar be jos. Išskyrus Juodkrantės

RA infrastruktūroje (įskaitant žaliuosius plotus) čia centrinę dalį, jie statyti galu į marias (kartu ir K daugiau įdomių reliktų. į įkyrius vyraujančius vakarų vėjus). Juodkran- Pastaraisiais metais pastatų ir gamtos krašto- tėje, kaip pirmoje kurortinėje vasarvietėje, prie vaizdžio santykio vis dažniau paisoma ir archi- senųjų pastatų pristatyta daug įstiklintų veran- tektūrologijoje, ir projektavimo praktikoje. Teo- dų. Čia taip pat iškilo 2–2, 5 aukštų vilų kvar- riškai čia galioja panašių parametrų blokai, kaip talėlis su savita kurortine architektūra, nutolu- sia nuo kuršių tradicijų, bet panašia visuose to ir urbanizme, t. y. tūrio, formų, spalvų santykiai. meto Europos kurortuose. Naujoji architektūra neturi naikinti harmonijos nei su antropogeninės, nei su gamtinės kilmės Vizualiai artimiausias ir nekonﬂiktiškas nau- paveldu. Antropogeniniai elementai, kaip lygia- jųjų statybų ir kuršių architektūros paveldo verčiai gamtai, deramą vietą užima naujausiuo- santykis būtų tiesiog kopijavimas, imituojan- se kraštovaizdžio architektūros ir kraštotvarkos tis tradicinę architektūrą. Taip pasielgė, pvz., įžymus vokiečių rašytojas Thomas Mann, sta- pastatai Neringos gyvenvietėse neleidžiami. Ap- tydamasis naują vilą Nidoje XX a. trečiame de- skritai naujoji Nida dabar tampa jau pernelyg šimtmetyje (įklija il.10). Tūriu ir stogo forma urbanizuota, „miesčioniška“, kaip ypač pastebi čia visiškai sekama šios vietovės tradicijomis. čia atvykę užsienio svečiai. Pokario metais panašią „romantinę“ dvasią Deja, bendrame nedidelių tūrių (ir vertikalių, ir bandė atgaivinti ir klaipėdiškis architektas V. horizontalių) audinyje Neringoje esama ir dis- Guogis, projektavęs visą „lyg žvejų namelių“ kutuotinų išimčių. Pvz., „Ąžuolyno“ viešbučio 19 kompleksėlį Pervalkoje. Tačiau naujųjų laikų korpusai Juodkrantėje, nors ir turintys šlaitinius architektūros teorijoje toks tiesmukas senųjų stogus bei neviršijantys 3 aukštų, horizontaliai formų imitavimas nebelaikomas progresyviu

per stambūs E G ( A į T klija I R E H N il. A B R U 13). D N A Š E P io A C S komplekso D N A L F O N O I T C E T vidaus O R P F O S E U S S I E H T ir sektinu būdu. Tai naivokas kelias. kiemo „plastmasinio“ stiliaus įrangoje kopijuo- Buvusio žvejo namo paskirčiai iš gyvenamosios jami užsienio analogai, bet nematyti noro atro- virtus turistine rekreacine, pirmiausia verta re- dyti „neringiškai“. Antai „Santautos“ viešbučio montuoti ir restauruoti dar išlikusį autentišką blokai visiškai svetimi trapiai gretimų XIX a. eksterjerą. Reikalui esant, atkurtini per kartas ir kurortinių vilų dvasiai – ir tūriais, ir grubiomis gyventojų persikraustymus išnykę pastato ele- formomis. Šis Juodkrantės kvartalas turi savo mentai (prieangiai, dekoras ar kt.) eksterjere, o genius loci (vietovės dvasią), besiskiriančią nuo modernizuotas interjeras pritaikytinas šiuolai- kuršių kaimų kvartalėlių pamariuose, bet jos čia kinėms reikmėms (įklija il.11). nejusti. Abiem atvejais ir pastatų tūriai, ir ypač stogų Kaip priešingybė minėtiems per dideliems formos (dvišlaičiai ir dvišlaičiai čiukuriniai) Neringai tūriams nusistebėjimo vertos buvu- harmoningai įsilieja į buvusių žvejų kaimelių sios pionierių stovyklos Juodkrantėje paliktos urbanistinį audinį. „būdos“ – plokščiastogiai mediniai pastatėliai. Po II pasaulinio karo Neringoje atsirado ne- Pagal visus generalinius planus jie jau seniai maža gana teigiamai vertintinų naujosios turėjo būti nugriauti ne tik dėl absoliučiai ne- architektūros pavyzdžių – nedidelių poilsio deramos „architektūros“, bet ir dėl netinkamos namų (dabar – viešbutėlių), fasadais nutolu- vietos miško parke, dargi vandenvietės apsau- sių nuo kuršių tradicijų, bet nedideliais tūriais gos zonoje. O jie ne tik palikti, bet net ir pri- ir dvišlaičių stogų formomis neblogai įsipi- vatizuojami! nančių į senųjų kaimo gatvelių ar krantinių Didesni, negu, pvz., viešbučių ar gyvenamų architektūros ir landšafto erdvę, pvz. „Agila“, namų architektūroje, visuomeninių Neringos buv. „Artojas“ Nidoje (archit. A. Zaviša), „Ke- pastatų tūriai dažnai neišvengiami. Tačiau lininkas“ Pervalkoje ir kt. (įklija il.12). Tokių čia irgi galima rasti ne tik diskutuotinų, bet ar panašių nedidelių naujų pastatų po karo ir teigiamų pavyzdžių. Palyginkime, pvz., du pastatyta daugiausia. Iš esmės jau sovietmečiu statinius pačiame Nidos centre – Savivaldybę (po 1966–1967 m.) Neringai jau buvo sukurtas ir Kultūros centrą. Pastarasis savo stačiakam- specialus architektūros, urbanistikos ir land- pėmis formomis, ko gero, beveik nesiskiria šafto tvarkymo reglamentas11, artimas Vaka- nuo kitų analogiškų sovietmečio „kultūros rų nacionalinių parkų tvarkymo nuostatoms. namų“ kur nors kolūkių gyvenvietėse, o savi- Neteisinga visą ano meto naująją architektūrą valdybės pastatas, priešingai, įdomus, savitas vertinti vien neigiamai, galbūt pasiduodant ir „neringiškas“ (archit. G. Tiškus). Stambokas dabar madingam publicistiniam politikavimui, tūris uosto kaimynystėje sumaniai išskaidytas kaip, deja, pasitaiko ir gana solidžiose publika- į erdvines sekcijas su savais „stogeliais“, tarsi cijose12. Po 1968 m. patvirtinto pirmo Kuršių imituojant visų Neringos gyvenviečių „sambū- nerijos istorijoje kompleksinio (ne vien „miš- rį“. Statybos medžiagomis ir medinio dekoro kininkystės ir kopų tvarkymo“, kaip vokiečių spalvomis čia taip pat sekama Neringos kuršių laikais) plano sustabdyta ir plokščių asfaltuotų architektūros tradicijomis (apie tai – kituose stogų statyba, stichiškai (bet ne masiškai) pra- straipsnio poskyriuose). Vis dėlto pastato ne- sidėjusi tuoj po karo. Išvalyti miškai nuo pri- galima laikyti „nemoderniu“, nors jis pastaty- dygusių palapinių ir mažų „bungalo“ stovyklų, tas ir sovietmečiu. pajūryje radus joms vietos Šventojoje. Formų ir kompozicijų paieška projektuojant Tiesa, dabar kartais gudraujama, keičiant plokš- Neringoje – sunkus, bet kartu ir įdomus kiek- čius stogus dvišlaičiais. Pvz., Nidos centre ant vieno architekto profesionalumo ir užsakovo buvusių 3 aukštų namų užkėlus labai aukštus kultūrinio išprusimo išbandymas. čerpių stogus, faktiškai ten įtalpinti dar 2 aukš- STATYBOS MEDŽIAGOS. Neringos pastatuo- tai, nors pagal reglamentą jokie penkiaaukščiai se naudotos šios tradicinės statybos medžiagos: a) sienoms – medis (apkalama lentelėmis) ir Neramu, kad į naujausius architektūrinius ob- raudonos plytos (netinkuotos); b) stogams – jektus Neringoje, UNESCO įrašytoje į Pasaulio čerpės ir nendrės. Pirmais sovietmečio metais vertybių sąrašą, vis dažniau įsiveržia metalas, keletas namų Preiloje ir Juodkrantėje pastatyti plastikas, didėjančios stiklo plokštumos. Ko- iš silikatinių plytų, bet netrukus jos uždraus- pijuojant užsienio „modernumą“, neverta pa- tos, kaip ir asfaltas bei stogų asbestcementiniai miršti aplinkos kultūrinio konteksto, Vakarų 20 lakštai. užsienyje, beje, vis labiau ir labiau respektuo- Sovietmečio standartizacijos ir „tipizacijos“ jamo. Daugelis naujausių gyvenamųjų namų epochoje inteligentijos, architektų profesionalų fasadų Juodkrantės centre ar Nidoje, šalia „Rū- ir tuometinės Lietuvos valdžios pastangomis tos“, nors neaukšti ir turintys čerpių (dažnai

vis dėlto pavyko Neringoje išvengti industri- – skardinių) stogus, taip pat „sėkmingai“ at- nių gelžbetoninių konstrukcijų, pramoninio rodytų kur nors Olandijoje ar Anglijoje. Kopi- montažo iš standartinių plokščių, tipinių gyve- javimą vargu ar galima laikyti „architektūros namųjų namų ir poilsio įstaigų korpusų. Bet ir šiuolaikiškumu“. tada, ir dabar vis matyti nevykusių vienokios Geru aiškiai šiuolaikiškos, bet kartu ir savo- ar kitokios statybos medžiagos ir konstrukcijų tiškai „neringiškos“ architektūros pavyzdžiu naudojimo naujojoje architektūroje pavyzdžių. laikyčiau naują privatų vasarnamį (archit. G. Deja, jų ėmė gausėti, labai išsiplėtus modernių Prikockas) Preilos pietinėje dalyje (įklija il.16). statybos medžiagų asortimentui ir padaugėjus Tradicinės medžiagos (medis, net nendrių sto- privačių turtingų užsakovų, tariamai besižval- gas) nė kiek nesutrukdė kūrybingam architek- gančių, „kaip ten – Europoje“. tui sukurti visiškai „naujovišką“ ir kartu kon- Pirmiausia pastebimai gausėja akmens ir stik- tekstualų visam Preilos krantinės istoriniam lo. Geologiškai Neringa yra vienintelė Lietuvos apstatymui objektą. teritorija, kurioje niekada nebuvo iš Skandina- SPALVOS. Tamsiai ruda, tamsiai mėlyna (net su vijos atslinkusių ledynų, taigi ir kartu atvilktų violetiniu atspalviu), balta – tai tradicinės Ne- akmenų. Tai laikytina ir jos statybos savitumu. ringos spalvos. Dera pripažinti, kad fasaduose ir Tuo tarpu dabar vis gausėja atraminių sienelių dabar joms vis dar teikiamas prioritetas. Tamsiai ir laiptų, sumūrytų sienų net iš akmenų, bran- mėlyna ir balta – dažniausiai medinių dekoro giai gabenamų iš žemyno. Ar negalima be to elementų (vėjalenčių, lėkių) spalvos. Senovinių apsieiti? Net mažuose, anksčiau, po karo, staty- kurėnų (dabar pradedamų atkurti) vėtrungėse tuose jaukiuose vasarnamiuose (pvz., buv. „Vėt- būta dar raudonos ir juodos spalvos. Geltona rungės“ viloje Pervalkoje) dabar sumūrytas vi- Neringoje – reta. Langų apvadai – balti. sas akmeninis fortas... (įklija il.14). Ar Neringos savivaldybė dar tebekontroliuoja architektūrą? Tradicinė koloristika naudota net visiškai naujų Galbūt per silpnas ir Nacionalinio parko direk- konstrukcijų ir formų pastatuose. Pavyzdžiui, cijos architekto balsas. projektuojant Nidoje gyvenamojo kvartalo Kita „pseudolokalinė“ tendencija – fachverkinių Kopų g. (archit. V. Raginis ir V. Stauskas) I etapą, konstrukcijų gausėjimas naujų namų fasaduo- pasirinkta skersinių sienų laikančioji konstruk- IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA cija, idant a) fasadinės sienos būtų medinės ir b) Ž se. Žinia, fachverkas būdingas Vokietijos sena- jai architektūrai. Tačiau Kuršių nerija, kaip ir būtų galima jas dažyti rudai ar tamsiai mėlynai visas Kuršių marių baseinas, pagal savo etninę (įklija il.17). Beje, molinės čerpės irgi rudos, o ir nacionalinę esmę niekada nebuvo „Vokietija“. ne raudonos. Fachverkas pateisintinas nebent suvokietėjusios Skardinių čerpių ryškiai raudona spalva nema- TOVAIZD Klaipėdos senamiestyje ar Karaliaučiuje. Net pa- loniai kontrastinga Pervalkos gatvelės komplek- Š tys vokiečių mokslininkai dar XIX a. ir net XX se (Kauno ryšininkų poilsio namai), kuriame

RA a. pradžioje neneigė šio krašto lietuviškųjų šak- vyrauja vien tradicinės rudos čerpės ar šviesiai K nų ir kultūros reliktų. Pavyzdžiui, R. Detlefsenas pilki nendrių stogai. Diskutuotinas ir tamsiai savo solidžioje knygoje13 terminu „Lietuva“ (net pilkų skardinių čerpių panaudojimas, pvz., nau- ne „Mažoji Lietuva“, kaip mes dabar pratę) vadi- jai dengiant „Ąžuolyno“ viešbučio korpusų sto- na plačią teritoriją iki Karaliaučiaus pajūryje ir gus Juodkrantėje. visą šiaurinę bei rytinę dabartinės Kaliningrado Visiškai svetima šiam regionui šviesiai melsva srities dalį. Jo pateiktuose kaimo sodybų pieši- spalva. Ji mėgiama nebent vakarų slavų, pvz., niuose Rytų Prūsijoje fachverkas pasirodo tik Baltarusijos kaimuose ir miesteliuose. Deja, Vakaruose, arčiau Gdansko. „Nemuno“ poilsio namai Pervalkoje žydri jau Todėl vis dažniau statomi kuršių tradicijai visiš- daugelį metų... Namų dekorui ar smulkiajai kai svetimi imitaciniai fachverkiniai pastatai yra architektūrai (pvz., tvoroms) netinka ir aitriai kultūrinis ir inžinerinis nonsensas (įklija il.15). mėlyna spalva. Tačiau „naujoviškų“ aitriai mėlynų, ryškiai Išimtis – nebent M. ir M. Purvinų lokaliniai ty- raudonų ir net geltonų spalvų vis daugėja nau- rimai Mažojoje Lietuvoje ar dalis A. Jankevičie- jausiuose vilų pastatuose. Toks „margutis“ gali nės darbų. priminti Lotynų Amerikos ar Azijos šalis, bet, Ketvirta, „etninės“ ir vadinamosios „smulkio- mano manymu, svetimas santūriai kuršiškai ir sios“ architektūros beveik visiškas išnykimas apskritai „šiaurietiškai“ šio krašto dvasiai. pačių architektų rengimo programose. Ne taip, kaip, pvz., Norvegijoje, kur kiekvienas pirma- 21 VIETOJ IŠVADŲ kursis mėnesiui išsiunčiamas piešti, matuoti ir remontuoti senųjų kaimo namų fiordų pakran- tėse (Bergeno universiteto pavyzdys). „Smul- Dalis minčių ir pastabų, pateiktų, kiek leido E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T straipsnio apimtis, tiktų ir kitoms nedidelėms kiųjų“ objektų ar kompleksų nerasime nė pro- ir kultūriniu bei etnokultūriniu aspektu vertin- fesionalų architektūros konkursuose; jie nunyko goms Lietuvos gyvenvietėms ir Žemaitijoje, ir akropolių, maksimų, dangoraižių, aptvertų tur- Dzūkijoje, ir Aukštaitijoje. Ten daugelis jų pri- tuolių vilų kvartalų „didžiosios architektūros“ klauso valstybės saugomiems nacionaliniams ir miško paunksmėje. regioniniams parkams ir kraštovaizdžio draus- Naujosios architektūros taktas, kultūringa pa- tiniams. garba aplinkai ir anksčiau dirbusių kaimynų bei kolegų kūrybai svarbu ne vien santykyje Teisinių apsaugos ir tam tikro architektūros su etnine ar kita istorine architektūra. Naujas reglamentavimo svertų lyg ir esama. Tačiau objektas dažnai jau turi susiformavusią archi- praktinių priemonių ir rezultatų – per maža14. tektūros aplinką, kurią ardyti nebūtina. Be Ne- Tebėra pavojų kultūriniam ir architektūriniam ringos gyvenviečių, pajūryje dar yra Karklės, savitumui. Kokie jie? Užkanavės, Kunigiškių kaimai, Šventoji ties Pirma, demografinė ir socialinė problema (mi- Palanga, virtinė Nemuno deltos gyvenviečių. nėta jau pradžioje). Kaimų ir miestelių gyven- Užkanavėje (tarp Palangos ir Šventosios), tojai sensta, jaunimo mažėja. Senuose, istoriš- pvz., po karo pastatytas poilsio kompleksas kai dažnai vertingiausiuose pastatuose gyvena „Kregždutė“, kuriame medžiagomis ir pastatų kone skurdžiausi gyventojai. Tuo tarpu naujus bei stogo formomis derintasi prie žemaitiško pastatus statosi naujieji turtingieji atvykėliai. konteksto (archit. V. Stauskas). Dabar, „sody- Jiems nerūpi „vietovės dvasia“ ir tradicijos. Pa- bas“ privatizavus atskirai po vieną, matyti tik- gal komfortą ir stilių jie orientuojasi į „užsienį“. ras architektūros chaosas, net su plokščiasto- Retokas išimtis sudaro nebent kiek prakutę in- giais ir dviaukščiais „kubais“ (įklija il.18 - 19). teligentai. O kaip mažos Šventosios gyvenvietės kontekste vertinti naują milžinišką bažnyčią su Antra, pačios valstybės požiūrio paviršutiniš- gelžbetoninės tvirtovės fasadais (įklija il.20)? kumas. Medinės architektūros renovacijai ne- Gražiai restauruotas istorines vilas Palangoje, skiriama lėšų. Kultūros paveldo institucijos J. Basanavičiaus gatvėje, žiauriai darko rekla- orientuojasi tik į reprezentacinius objektus, minių stendų ir ryškiaspalvių komercinių liet- ypač didžiuosiuose miestuose. Kultūros pa- sargių kičas („Horn“, „Carlsberg“, „Švyturys“ ir veldo apsaugos teritoriniuose padaliniuose pan.). vyrauja istorikai, maža specialistų, suvokiančių naujosios ir senosios architektūros suderina- Neringos atveju kuršių kultūros reliktų išsaugo- mumą. jimas ir „vietovės dvasios“ respektavimas naujojoje architektūroje turi ne vien lietuviškojo, bet Trečia, kad ir kaip keista, mokslo visuomenės ir platesnio baltų genčių jūrinės kultūros istorijos dėmesio etninei architektūrai ne padidėjimas, ir jos formų tapatumo reikšmę. Vakarų lietuviai bet sumažėjimas atkurtos nepriklausomybės ir latviai – toli gražu ne „artojų“ tautos. Kuršiai laikais. O juk būtent ši architektūra sudaro ma- – aktyvūs Baltijos jūros žmonės. Senųjų danų žųjų gyvenviečių savitumo pagrindą. Daug dau- dainų rinkinyje vienoje dainoje sakoma: „Ap- giau dėmesio skiriama, pvz., folklorui, liaudies saugok mus, Viešpatie, nuo kuršių, o nuo nor- muzikai, amatams ir kt. Gerai bent tai, kad so- vegų vikingų mes patys apsisaugosim“. Skan- 15 lidžioje J. R. Glemžos monografijoje atsirado dinavų žodynuose net pats jūros pavadinimas skyrius „Etnografiniai kaimai – liaudies archi- aiškiai kildinamas iš mūsų žodžio „baltas, balta“. tektūros kompleksai ir kiti pastatai“. Tačiau 252 Tuo tarpu skandinavams, kaip ir visiems germa- puslapių knygoje jis užima tik 6 puslapius. Kur nams, tai „Rytų jūra“ (vok. Ostsee). Pavadinimas tie nauji tyrimai po J. Gimbuto, K. Čerbulėno, F. Baltic sea suprantamas ne anglosaksams ir ki- Bielinskio, K. Šešelgio ir kitų autorių monumen- tiems, o tik mums. Beje, visos Šiaurės rytų Bal- talių veikalų, kurie atspindėtų dabartinę būklę? tijos gentys, vėliau ir tautos, pasisavino net lie- tuvių ir latvių žodį „laivas“ (plg. est. laev, suom. savo kultūrai (kaip ir kalbai) lieka tautos išliki- laivo), kaip ir įrankio pavadinimą – „kirvis“. mo, jos savitumo garantu. Beje, tai svarbu net Architektūra – ne tik menų, bet ir platesnio ekonomikoje – turizme, pramogų versle ir kt. konteksto kultūros sritis. Kas liks tikrai lietu- Mes įdomūs kitiems, kol esame ir būsime ki- viška Lietuvoje, vis plečiantis Europos Sąjungos tokie. Taip pat ir architektūroje. Net naujojoje įtakai ir net visuotinei globalizacijai? Turime – įvertinus jos savitą santykį su tradicijomis ir 22 arba greitai turėsime bendrą politiką, rinką, pi- savitu kraštovaizdžiu.--- nigus, įstatymus ir t. t. Tad tik pagarba ir meilė Tai labai sunku. Bet stengtis verta.

NUORODOS

1 Laužikaitė L., Lietuvos miestelių prekybos pastatų ar- sauga, Konf. medžiaga, Kaunas: KTU, 1999, p. 13–17. chitektūra XIX a. pirmoje pusėje: (Daktaro disertaci- 9 Stauskas V., „Architecture on the waterfront in pro- jos santrauka), Kaunas: ASI–VDU, 2004. tected landscapes: achievement or error?”, in: Pro- 2 Detlefsenas R., Rytų Prūsijos kaimo namai ir medi- ceedings of the World Congress of Landscape Architects, nės bažnyčios, V.: Mintis, 1995 (originalas – Königs- Taipei, Taiwan, IFLA, 2004, p. 174–181. berg, 1911). 10 Bučas J., Kuršių nerijos nacionalinis parkas, V.: 3 Stauskas V., „Этниеская архитектура в опастно- Savastis, 2001 (Kultūros paveldas Lietuvos nacio- сти (проблемы деревянной архитектуры в наци- naliniuose parkuose, t. I). ональных парках Литвы)“, in: Ethnic culture: tradi- 11 Stauskas V., „Kelias į Kuršių nerijos pasaulinį pri- tions and innovations, Kaunas: VDU, 2004, p. 156–162 pažinimą“, in: Urbanistika ir architektūra, 2001, V.: (santr. anglų k.). LMA–VGTU, t. XXV, Nr. 1, p. 49–52. 4 Stauskas V., „Kelias į Kuršių nerijos pasaulinį pri- 12 Bučas J., Kuršių nerijos nacionalinis parkas, V.: Sa- pažinimą“, in: Urbanistika ir architektūra, 2001, V.: vastis, 2001 (Kultūros paveldas Lietuvos nacionali- LMA–VGTU, t. XXV, Nr. 1, p. 49–52. niuose parkuose, t. I). 5 Stauskas V., „Neringa: planavimo kryptys ir prakti- 13 Detlefsenas R., Rytų Prūsijos kaimo namai ir medi- kos fragmentai“, in: Archiforma, 2002, Nr. 3, p. 61–64. nės bažnyčios, V.: Mintis, 1995 (originalas – Königs- 6 Jurkštas V., Senamiesčių regeneracija: Architektūros berg, 1911). harmonizavimo problema, V.:, Technika, 1994. 14 Stauskas V., „Этниеская архитектура в 7 Kamičaitytė-Virbašienė J., Kraštovaizdžio vizualinės опастности (проблемы деревянной архитектуры kokybės reguliavimas kraštotvarkoje (Lietuvos pavyz- в национальных парках Литвы)“, in: Ethnic cultu- džiu): Daktaro disertacijos santrauka, Kaunas: KTU, re: traditions and innovations, Kaunas: VDU, 2004, p. 2003. 156–162 (santr. anglų k.). 8 Stauskas V., Tutlytė J., „Lietuvos kraštovaizdžio este- 15 Glemža J. R., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsau- tinis potencialas ir jo santykis su rekreacinių interesų ga ir tvarkymas, V.:, VDA, 2002. zonomis“, in: Kultūrinių kraštovaizdžių apskaita ir ap- IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA Ž

Vladas Stauskas

TOVAIZD THE RELATIONSHIP BETWEEN CULTURAL Š HERITAGE AND CONTEMPORARY ARCHITECTURE RA

K IN SMALL SETTLEMENTS

S u m m a r y It is common to analyze the issue of the relationship between new architecture and architectural heritage with regard to the old town of large cities. However, the issue is no less present in small settlements and villages. It is most apparent, in particular, in those areas where ethnic architecture has remained due to survival and preservation. The settlements of this kind are situated mainly in the national and regional parks. Moreover, these areas have the most spectacular nature landscapes. These areas face the pressure of new hotels, new private villas and other tourism-oriented architecture. Neringa, situated in the Curonian Spit National Park, has been chosen as a research site for analyzing the issue of harmonizing architecture. The aspects of interaction in architectural are as follows: 1) location; 2) volumes and forms; 3) building materials; 4) colours. The article gives both the positive and negative examples from the period of 1960 to 2004. It also stresses that architecture and its character are part of national culture. Culture warrants the preservation of national identity in the current context of Euro- peanization and globalization. The cultural relicts of the ancient Curonian tribes from the Lithuanian seaside are one of such preserving elements, which represent the ancient marine culture of all the Balts (Lithuanians, Latvians, Prussians).

Gauta: 2004 12 21 23 Parengta spaudai: 2005 10 20 E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T 24

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

KAUNO ŽALIAKALNIO REGLAMENTAS IR TVARIOS RAIDOS NUOSTATOS

Tvarios raidos - sustainable development sam- dar vadinama Alborgo chartija. Joje siūlomas prata – XX a. paskutinio dešimtmečio naujovė. tausojamasis, palaikomasis miestų tvarkymas, Kalbant apie istorinius miestus ir kultūros pa- leidžiantis pratęsti istorinės aplinkos gyvavi- veldą, ši sąvoka vartojama labai dažnai. Lietu- mą. Chartijoje kalbama apie atsakomybę už voje iš pradžių ją bandyta versti „harmoningos aplinkos išteklius (nes praktikoje ištekliais plėtros“, „palaikančiojo vystymo“ atitikmenims, naudojamasi neatsižvelgiant į galimybes). Sa- tačiau galiausiai pasirinktas tvarios raidos ter- koma, jog istorinių miestų aplinkos destrukci- minas, nes istorinei aplinkai plėtros arba vysty- ja naikina kolektyvinę atmintį, sukelia negrįž- mo procesas svetimas. tamus individo ir sociumo ryšio sutrikimus. Tvarios raidos apibrėžimas jau yra nusistovėjęs Šiandien tai skamba kaip rimtas perspėjimas, ypač aktualus posovietinėje erdvėje, ir į jį ap- IO IR URBANISTIKOSJTO dokumentuose. PAVELDO APSAUGOS TaiSPECIFIKA tokia raida, kai dabar- Ž ties poreikiai tenkinami ne ateities kartų sąskaita. skritai reikėtų žvelgti kaip į valstybinio rango Pagrindiniai principai nusakomi taip: problemą. • Kiek sunaikiname, tiek reikia atkurti. Baltijos ir Šiaurės šalyse prieš keletą metų • Paveldo išteklių negalima sunaikinti greičiau, vykdytas projektas, skirtas tvariai istorinių miestų raidai; atliktų tyrimų pagrindu sufor-

TOVAIZD negu žmonija sukurs jų pakaitalą.

Š • Kaitos (ekonominės, socialinės) procesai ne- muoti metodiniai pasiūlymai išdėstyti Hans- Jakob Roaldo knygoje (2000)2. Vilniuje 2004

RA turi vykti greičiau, negu kultūra gali juos pa-

K sisavinti. m. balandį vyko tvariai miestų raidai skirtas 3 Taigi tvarios raidos koncepcija pagrįsta etiniu Baltijos jūros šalių ekspertų seminaras , tva- principu. Jos siekiamybė – pusiausvyra, porei- rios raidos idėjos sudomino ir VDU Menų kių suderinimas, kitaip tariant – reguliuojama instituto Kultūros vertybių apsaugos speciali- kaita. Dėl to jau nebediskutuojama. Keblumų iš- zacijos magistrantę Lijaną Dulskytę, parašiu- kyla, ieškant atsakymo, kas lemia tvarią raidą, t. sią apie tai diplominį darbą4. Tvarios raidos y. kokiems pasikeitimams įvykus, raida tampa teorija šiuo metu laikoma viena pažangiausių „netvari“. miestų valdymo teorijų. 1994 m. Danijoje, Alborgo mieste, surengtoje Pasak Alborgo chartijos, miestų audinį dažniau- Europos miestų konferencijoje pasirašyta Eu- siai sudaro paprasti pastatai be ypatingų meni- ropos miestų ir miestelių tvarios raidos chartija1, nių bruožų. Ekonominiai ir socialiniai pokyčiai kelia jiems didžiausią grėsmę. Kaip tokį „eilinį“ Žaliakalnio architektūros vertinimui netiko miesto audinį apsaugoti? unikaliems Vilniaus ar Rygos senamiesčiams Kaip teigia kultūros paveldo ekspertai B. M. taikomi kriterijai. Todėl pasitelkta Lietuvoje dar Feilden ir J. Jokilehto, istorinio miesto audinį neįteisinta vietinės (vernacular) architektūros sudaro ne tik architektūros elementai (tai gali samprata, apibrėžta 1999 m. ICOMOS priimtoje būti žinomų stilių pavyzdžiai ir bevardė vietinė Charter of the Built Vernacular Heritage (Vietinės architektūra), bet ir funkcijos. Urbanistikoje su- statybos paveldo chartijoje). Vietinė architektūra 25 stainable development reiškia tokį raidos būdą, – įprasta konkrečiai vietai (tradiciška) statyba, kuriuo siekiama palaikyti gamtos ir žmogaus neturinti ryškių stilistinių bruožų, tačiau pasi- sukurtos aplinkos darną ir pusiausvyrą, santū- žyminti savitu charakteriu, palanki savaimingo E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T riai ir jautriai pritaikyti esamas struktūras nū- gyvenimo būdo bei papročių tęstinumui. Šis dienos reikmėms, o ateities kartoms palikti ne- atspirties taškas leido pažvelgti į Kauno Žalia- kalnį kaip į originalų darinį ir nesumenkinti jo nuskurdintą paveldą5. vertės. Feilden ir Jokilehto manymu, grėsmės istori- Reglamento pozicija buvo visiškai aiški – siek- niams miestams visur panašios. Išsaugojimo ti taip išsaugoti būdingas Žaliakalnio ypatybes, problemos – veikiau politinės ir ekonominės, kad išliktų senoji jo dvasia (būtent tai atitinka negu ﬁzinės. Kaita neišvengiama (ekspertai ne- tvarios raidos esmę). Tačiau kaip nustatyti kai- siūlo istorinių miestų paversti muziejais), tačiau būtina kontroliuoti kaitos laipsnį. Čia svarbu au- tos galimybes? Kur riba, žyminti, kiek istorinė tentiškų (pirminių) medžiagų ir atlikimo būdų aplinka galėtų kisti ir nuo kada jau praranda- išsaugojimas, panaudos stabilumas. Istorinių te- mas būtinas stabilumo lygmuo? ritorijų kultūrinių verčių (ypač medžiagiškumo, Aišku, jog čia negalima vadovautis subjektyvio- funkcijos verčių) dažnai nesuvokia šiuolaikiniai mis nuomonėmis (savo ar kitų ekspertų). Pa- miestų planuotojai. Todėl paveldo apsaugos grindą sprendimams gali suteikti tik nuosekli specialistams iškyla uždavinys įteisinti plana- pačios vietovės studija: privalu išsiaiškinti (atpa- vimo sąlygų apribojimus. Lietuvoje tai daroma žinti), kas savita ir nepakartojama jos charaktery- teritorijų apsaugos reglamentuose (jų parengta je, kokios vertybės joje esminės. Tokioms žinioms dar nedaug – Vilniaus bei Trakų senamiesčiams reikalingi istoriniai tyrimai, paveldo rūšių nu- ir Kauno Žaliakalniui). statymas, detalus teritorijos inventorius7. Prieš porą metų (2002 m.) šių eilučių autorei Žaliakalnio teritorijos kaip vieningo viseto su keliomis pagalbininkėmis teko rengti Kauno dalimis laikytas urbanistinis karkasas, gamti- 6 Žaliakalnio apsaugos reglamentą . Tai palyginti nis pamatas ir statinių (užstatymo) visuma. Šie nedidelė (56, 5 ha) istorinio Žaliakalnio dalis. trys komponentai nuosekliai ištirti natūroje. Teritorija – taisyklingos trapecijos formos, ri- Planavimo ir užstatymo raida paaiškėjo atlikus bojama Vydūno alėjos, Radvilėnų plento ir K. archyvinius tyrimus. Išsiaiškinta, kad iki 1940 Petrausko gatvės. Rajonas pasižymi originaliu m. tai tautiniu atžvilgiu homogeniškas rajonas planavimu, tačiau palyginti įprastais, eiliniais – jame gyveno lietuviai, viduriniojo sluoksnio pastatais. Į LR Nekilnojamųjų kultūros verty- atstovai, tarp jų ir keletas žymių asmenybių bių registrą Žaliakalnio dalis įtraukta 1999 10 (Kipras Petrauskas, Matas Šalčius). Pastatus 28. Rengiant reglamentą, buvo dirbama dviem projektavo statybos technikai ir keli žymesni in- linkmėmis: žinieriai bei architektai: Romanas Steikūnas (25 • siekta maksimaliai išsiaiškinti įvairias vieto- namai), Antanas Jokimas (9), Feliksas Vizbaras vės vertes; (4), Edmundas Frykas (3). Reguliarus urbanis- • ieškota pasiūlymų, užtikrinančių vietovės ta- tinis Žaliakalnio darinys su vėduokliniu gatvių patumo išsaugojimą ir su mažiausiais prara- tinklu ir iš anksto suplanuota apželdinimo sis- dimais leidžiančių šiai teritorijai šiuolaikiškai tema atsirado kaip radikalios Kauno perplana- funkcionuoti. vimo idėjos pasekmė. Savivaldybės iniciatyva Tokios reglamento nuostatos atitinka tvarios 1923 m. sudarytas grandiozinis Kauno planas, raidos teoriją, deklaruojančią tris principų įgy- parengtas iš Kopenhagos pakviesto inžinie- vendinimo etapus: riaus M. Frandseno drauge su kauniečiu Anta- nu Jokimu (1. pav.). Sekdami Vakarų Europos PIRMAS ETAPAS – vietos charakterio (tapatumo) sostinėms būdingos reprezentatyviosios urba- išsiaiškinimas; nistikos idėjomis, autoriai numatė maksimalų ANTRAS ETAPAS – grėsmių nustatymas ir būdų užstatymo struktūros reguliavimą. Vytauto kal- joms įveikti pasiūlymas; ne turėjo atsirasti Universiteto kompleksas, geo- TREČIAS ETAPAS – ribotą kaitą įgyvendinantis te- metriniame Žaliakalnio centre – Prezidentūros, ritorijos valdymas. Seimo ir Vyriausiojo teismo rūmai, aplink juos tik 5 % apgyvendinti valstybės (t. y. gyvena ne- privatizuotuose butuose), tačiau beveik visi (99, 5 %) norėtų gyventi nuosavame name. 48, 5 % apklaustųjų – pensininkai, o tai galbūt ir lėmė gana nuosaikius būsto pertvarkymo poreikius. Anketoje buvo klausimas „Ką norėtumėte keisti savo būste, jeigu turėtumėte lėšų?” Pasirodo, 26 jog dauguma pageidautų atlikti būsto remontą, apšiltinimą, sutvarkyti aplinką; tik 16, 5 % sta- tytų naują namą (beveik pusė jų rinktųsi medi- nį). Gyventojai nepritaria daugiaaukščių namų statybai ir komercinių funkcijų plėtimui šiame rajone. Jie pageidauja, kad savivaldybė tvarkytų šaligatvius, gatvių dangą ir apšvietimą, genėtų medžius, tiektų švaresnį geriamą vandenį. Ypa- tingų ekologinių problemų gyventojai nepati- ria, dalis skundėsi intensyviu transporto eismu (Vydūno alėjoje), šiukšlynais prie bendrabučių. Savininkai tariasi tarpusavyje, priimdami aplinkos tvarkymo sprendimus, vertina kaimynų nuomonę. Gyventojų apklausa leido pamatyti Žaliakalnio 1 pav. teritoriją tarsi „iš vidaus“. Paaiškėjo, kad socia- Kauno miesto 1923 m. planas, sudarytas M. Frand- linių santykių klimatas čia bendruomeniškas. seno ir A. Jokimo Manant, kad reikėtų pasitelkti ir profesionalų nuomones, apklausa pratęsta tarp Kauno archi- – vilų kvartalai. Daugelis Frandseno ir Jokimo tektų. Septyniolikai vidurinės ir vyresnės kartos siūlymų buvo utopiški ir liko neįgyvendinti. architektų pateikti klausimai, ką jie laiko esant Realizuotas tik plano fragmentas tarp Vydūno vertingiausia šioje Žaliakalnio dalyje, ką mano alėjos, Radvilėnų plento ir Petrausko gatvės, nes apie pastatų architektūrą, išsaugojimo, tvarky- čia buvo didelis tuščias miesto ganyklų plotas. mo perspektyvas. Kaip svarbiausias vertingas Trapecijos formos rajonas suskirstytas į kvarta- ypatybes architektai įvardijo geometrinę plano lus, o juose suplanuoti 187 sklypai. Jie taisyklin- struktūrą ir laisvą sodybinį užstatymą, prime- gi, didoki, sodybiniai namai šiek tiek atitraukti nantį miestus-sodus. Šis kontrastingas sugreti- nuo gatvių, užstatymo linija negriežta. Valstybės nimas taikliai pavadintas urbanistine poezija. rūmams ir kitiems vyriausybiniams pastatams Architektai labai vertina humanišką šių sody- skirtoji Gėlių rato teritorija palikta tuščia. Iki binių namų mastelį, tinkamą namo santykį su karo čia nespėta nieko pastatyti, reguliari cen- sklypo plotu. Mediniai namai lemia vietos dva-

IO IR URBANISTIKOStriškoji rajonoPAVELDO APSAUGOS kompozicija SPECIFIKA taip ir liko be pra- sią, skleidžia prieškario aurą. Tačiau požiūriai į Ž smingo akcento. medinių namų išsaugojimą išsiskyrė. Dauguma Šiuo metu teritorijoje yra daugiau nei 400 pri- respondentų siūlė saugoti tik atrinktus geriau- vačių ir nuomojamų valdų. Jose esančius pa- sius pavyzdžius. Dalies manymu, tai priklausys status kvaﬁkavus kaip lokalinės, vietinės archi- nuo realios ekonominės situacijos ir gyventojų sąmoningumo, kai kurių įsitikinimu, gyvenimo

TOVAIZD tektūros pavyzdžius, jų saugojimo prognozės Š neįsivaizduotos be gyventojų apklausos. Buvo kokybė šiais laikais verčia keisti medinukus mū- rinėmis vilomis.

RA svarbu išsiaiškinti, kaip patys gyventojai verti- K na pastatus bei aplinką, ar puoselėja jos palai- Vertinimo metu9 paaiškėjo, jog nepaisant di- kymo planus, ar siekia radikalių pertvarkymų. sonuojančių sovietmečio naujadarų, atskiros Sociologinis tyrimas8 atskleidė įdomų ir pačiai objekto sudėtinės dalys gana gerai išlikusios reglamento rengėjų grupei nelauktą rezultatą. (įklija il.21). Antai urbanistinis karkasas tebeturi Iš 200 apklaustų suaugusių rajono gyventojų autentišką pagrindą: plano pavidalą, gatvių bei net 99, 5 % nurodė esą patenkinti gyvenimu takų tinklą; pakitęs tik medžiagiškumas (gat- šiame rajone, o 61 % teigė kitur nesikelsią, net vės buvo grįstos akmenimis), žemės valdų tin- jei būtų pasiūlytas geresnis būstas. Dauguma klas šiek tiek sutankėjęs, daugiabučių vietose, rajono gyventojų yra senbuviai (bendras esa- atvirkščiai, sklypai sujungti. Išliko autentiškas muose būstuose gyvento laiko vidurkis – 31-eri sodybinis užstatymo pobūdis (sklypuose na- metai). 61, 5 % gyvena nuosavo namo dalyje ir mai užima apie 16 % ploto), kintantis, netolygus namų atitraukimas nuo gatvės, teikiantis kvar- talams tapybiškumo. Apželdinimo struktūra tebeturi 2/3 autentiškumo. Gatvės pagal pirminį sumanymą apsodintos skirtingų rūšių medžiais, akcentuotos plačios V. Kudirkos ir J. Basanavi- čiaus alėjos, šaligatviai atskirti vejos juostomis (šios labiausiai nukentėjusios). Medžiai, deko- ratyviniai krūmai, vejos atnaujinami nekeičiant 27 rūšių. Laikomasi tradicinio sklypų apželdinimo (vaismedžių sodai, daržai). Užstatymo visuma išlaikė 2/3 autentiškos visumos, t. y. iš 485 teri- E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T torijoje esančių namų 325 atstovauja 1924-1940 m. laikotarpiui. Iš jų 249 išlaikė autentišką pa- 2 pav. vidalą, 76 – renovuoti. Medžiagiškumas nelabai Minties ratas 24. I kategorijos pastatas – 4 butų nuo- mojamas namas, 1928 m. aut. J. Gostila pakitęs – iki 1940 m. teritorijoje 80 % namų buvo mediniai, dabar – 73 %. Teritorija iki šiol tebeturi autentišką charakterį, pasireiškiantį iki šiol puoselėjamu gyvenimo būdo stabilumu. Tai susiję su gyvenamosios funkcijos stabilumu. Autentiškas charakteris labiausiai pažeistas XX a. 6–8 dešimtmetyje, drastiškai įsiveržus socia- listinės gyvensenos stereotipams (pastatyti dau- giabučiai namai, bendrabučiai, vaikų darželis). Šios išvados leidžia teigti, jog saugoma teritorija tebeturi kritinę masę autentiškų bruožų, todėl saugoti joje galima ne pavienius reprezentantus, bet visumą su jos būdingais bruožais. Atliktas tyrimas atskleidė vietovės verčių sklai- dą. Nustatyta, jog urbanistinę vertę teikia čia 3 pav. įgyvendinta reprezentatyvios struktūros, bū- K. Petrausko 23. I kategorijos pastatas – B. Jurgutienės dingos miestui-sostinei, idėja. Taisyklingas gat- namas-vila, 1926 m. vių tinklas (beje, natūroje sukeliantis labirinto efektą), vieninga apželdinimo sistema, patogūs ir ekonomiški namai primena XX a. pirmoje pusėje Europos priemiesčiuose paplitusius so- dybinių namų kvartalus. Griežtumo ir lankstu- mo derinys teikia teritorijos urbanistikai savitą charakterį. Filotopinę vertę (išreiškiančią „vietos meilę“) respektuoja teritorijoje gyvenančios bendruomenės palankumas aplinkai ir noras ją išsaugoti. Kaip paaiškėjo iš sociologinių tyrimų, gyventojai linkę tęsti tradicinį gyvenimo būdą, o tai – svarbiausias vietovės tapatumo saugojimo motyvas. Ekonominės vertės pagrindas – kom- 4 pav. fortiški mažabučiai arba individualūs namai, Vydūno al. 59. I kategorijos pastatas – Č. Pacevičiaus miesto centro ir gamtinės apsupties (Ąžuolyno) namas-vila,1937 m. aut. V. Kopylovas kaimynystė. Architektūrinė vertė pasireiškia gy- (pastatas premijuotas Kauno miesto tarybos už venamųjų namų tipų ir stilistikos įvairove. Au- architektūros kokybę). tentiškam prieškariniam užstatymui būdingi 5 namų tipai (2, 3, 4 pav.) Populiariausias – me- 1940–2002 m. laikotarpiu teritorijoje pastaty- dinis sodybinis vienaaukštis namas su mezoni- ti 154 gyvenamieji namai, iš jų 57 – saikingų nu arba mansarda. Paplitę taip pat nuomojami tūrių ir formų, derantys su istorine aplinka, 21 dviaukščiai mediniai bei kompaktiški mūriniai – išsiskiriantys, tačiau nekonfliktuojantys su ja, 2–2, 5 aukštų namai. Kiti du tipai –vienos šei- 76 kvalifikuoti kaip svetimkūniai (dėl stambių mos vilos (medžio arba mūro) ir mūriniai ko- tūrių, prastų arba pretenzingų formų). Apiben- tedžai. Tarpukariu architektūroje vyravo vieti- drinus pastatų vertinimą išskirti 77 autentiški niai bruožai arba supaprastintos neoklasicizmo, namai, turintys architektūrinę vertę; 20 iš jų neobaroko, art déco, racionalizmo variacijos. siūloma atskirai įrašyti į Kauno miesto savival- dybės vertingų kultūros paveldo objektų sąrašą. derantys su prieškariniais. Atliekant jų renovaciją Istorinę vietovės vertę sudaro čia dirbusių archi- arba remontą, būtina laikytis tūrio ir medžiagiš- tektų indėlis, gyvenusių asmenų atminimas. kumo reikalavimų. V kategorijai priskirti prastos Atlikus išsamią analizę paaiškėjo, jog saugoma išvaizdos namai, juos pertvarkant būtina gerinti Žaliakalnio teritorija pirmiausia vertinga dėl iš- architektūrinę raišką. VI kategorijos namai ne- likusios (ir tebetęsiamos) tradicinės gyvensenos, dera aplinkoje dėl per didelių tūrių arba preten- 28 dėl darnaus geometrinio plano santykio su lais- zingos išorės. Daugiabučius namus siūloma ne- vu užstatymu bei želdiniais ir dėl vietinio archi- utralizuoti želdiniais, tūrius skaidyti prieangiais, tektūros pobūdžio. Prioritetinėmis apsispręsta įstiklintų balkonų juostomis. Atskirame poskyry- laikyti urbanistinę vertę ir filotopinę vertę. Joms je nustatyti reikalavimai naujiems namams – jų

teiktina pirmenybė konﬂiktinėse situacijose, iš- aukštingumas griežtai ribojamas dviem su puse kilus būtinumui priimti kompromisinius spren- aukšto. Siūloma taikyti stačiakampiui artimą pla- dimus. Tai reiškia, jog šiame objekte nesiekiama no kontūrą, vientisą nekomplikuoto skaidymo skrupulingai saugoti visų architektūros kompo- tūrį. Patartinos nuosaikios architektūros formos, nentų (gyventojai gali perplanuoti namų vidų, tradicinėms artimos medžiagos ir spalvos, ne- keisti stogų, sienų dangas, daryti priestatus), ta- naudotini plokšti arba laužytų formų stogai. čiau keliamos sąlygos, kad šie pakeitimai nepa- Apželdinimo struktūrai būtina išsaugoti esamą žeistų tradicinio užstatymo charakterio. linijinę žaliųjų dangų ir medžių eilių sandarą, Išsiaiškinus Žaliakalnio dalies tapatumą ir ver- autentiškas medžių rūšis. Draudžiama mažinti tes, imtasi tolesnės užduoties – numatyti vieto- bei didinti viešųjų zonų žaliuosius plotus, vejos vei gresiančius pavojus ir siūlyti būdus, kaip jų iš- juostose sodinti dekoratyvinius krūmus bei gėly- vengti. Didžiausias pavojus – ﬁzinis (vizualinis) nus. Siūloma atkurti sunaikintus arba sunykusius ir ekonominis teritorijos nuosmūkis. Jo stabdymui apželdinimo elementus, gyvatvorėmis ir pergolė- numatytos aiškiai apibrėžtos sąlygos atskiriems mis pagyvinti bendrabučių ir daugiabučių namų vertybės komponentams. aplinką. Skatinama palaikyti tradicinius vaisme- džių sodus, daržus, sodinti vietinių rūšių lapuo- Urbanistiniam karkasui būtina saugoti autentiš- čius medžius bei dekoratyvinius krūmus. ką gatvių ir pėsčiųjų takų tinklą, pirminę sklypų struktūrą, sodybinį užstatymo pobūdį, neregu- Tvarkymo sąlygos orientuotos į autentiškų ele- liarią užstatymo liniją. Draudžiama platinti arba mentų išlaikymą ir naujų intarpų priderinimą. siaurinti pėsčiųjų takus, žaliąsias juostas, įrengti Skatinama palaikomoji priežiūra, naujų medi- platesnius negu 3, 5 m įvažiavimus į sklypą, da- nių namų statyba ir tinkama senųjų renovacija. lyti sklypus, statyti antrą gyvenamą namą skly- Tačiau turėtų būti vengiama pernelyg intensy- pe. Reglamentuotas užstatymo tankis – nuo 13 vaus namų ir aplinkos gražinimo, prabangos % iki 28 % sklypo ploto (atsižvelgiant į sklypo demonstravimo – tai šiandien ypač aktualu, nes dydį). Tvorų ir gyvatvorių aukštis ribojamas iki į šį prestižiniu tampantį rajoną vis dažniau atsi- 150 cm. kelia pasiturintys gyventojai. Smulkiau detalizuotos gyvenamųjų pastatų Kitas pavojus – galimas iki šiol išsaugotos funkci-

IO IR URBANISTIKOScharakterio PAVELDO išsaugojimo APSAUGOS SPECIFIKA sąlygos. Visi teritorijos jų pusiausvyros pažeidimas. Gyvenamoji rajono Ž namai suskirstyti į 6 kategorijas (įklija il.22). I funkcija ateityje turėtų išlikti pagrindinė, pa- kategorijai priskirta 20 vertingiausių autentiš- pildomai gali atsirasti tik nedidelių prekybos ir kų namų, kurių saugomas tūris, išorinis plano aptarnavimo objektų. Rengiant Žaliakalnio reg- kontūras, medžiagiškumas. Remontuojant iš- lamentą, nesvarstyta ilgalaikės raidos strategija. orę, taikomas formų atkūrimas pagal išlikusius Manyta, jog šiam rajonui neaktualūs dideli eko- TOVAIZD

Š elementus. Naudotinos natūralios šiltos spalvos, nominiai ir socialiniai pokyčiai, todėl jo tvar- stogams – skardos ir čerpių dangos, draudžiamas kymui pakanka parengti bendrą tvarkymo planą, RA

K stoglangių įrengimas. II kategorijai priskirti 53 kurio išlaidas prisiimtų miesto savivaldybė. autentiški raiškaus charakterio namai. Saugomų Tvarios raidos principai gali būti įgyvendin- elementų apimtis panaši, tačiau remontuojant ti tik per kaitą ribojantį teritorijos valdymą. leidžiama naudoti įvairesnę stogo dangą, įrengti Būtina kryptingai prižiūrėti, kaip saugomas stoglangius, langų rėmus keisti ne tik mediniais. vietovės tapatumas ir vengiama jai kylančių III kategorijos namus (jų yra 198), irgi prieškari- grėsmių. Šis procesas vykdytinas per terito- nius, leidžiama laisviau pertvarkyti – keisti tūrį rijos administravimą ir gyventojų iniciatyvos ir plano kontūrą. Tačiau turėtų būti išsaugojami gaivinimą. Sociologinė apklausa atskleidė, jog būdingi architektūriniai elementai bei medžia- Žaliakalnio gyventojai pasižymi bendruo- giškumas. IV kategorijai priskirti dvejopi namai meniškumu ir aktyvia kultūrine bei socialine – statyti iki 1940 m. bei kokybiškai renovuoti ir motyvacija. Tai esminis požymis, leidžian- po 1940 m. atsiradę saikingos išraiškos namai, tis prognozuoti, jog tvarios raidos nuostatos statyti teisių suvaržymai statiniams privalo būti čia bus priimtos. Gyventojai linkę įsitraukti į įrašomi į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo miesto apsaugą ir patys imtųsi atsakomybės už turto registrą ir LR Nekilnojamojo turto kadas- tinkamą būsto, kiemo, želdynų atnaujinimą. trą, kad savininkai juos žinotų. Reikėtų siekti Tvarios raidos teorijoje kaip tik deklaruojamas lengvatų gyventojams, prižiūrintiems ir reno- principas „padėk pats sau“. Tačiau bendruo- vuojantiems savo būstus, ypač I ir II kategorijos menei trūksta profesionalių konsultacijų ir namų savininkams, nes jie saugo vertingiausius 29 sumanaus veiklos koordinavimo. Pirmas gy- architektūros reprezentantus. Geriausiai sutvar- ventojų švietimo bandymas, beje, sukėlęs gyvą kytus ir naujus derančios išvaizdos namus būtų dalyvių susidomėjimą, buvo apsaugos regla- galima kasmet premijuoti. E G A T I R E H N A B R U D N A E P A C S D N A L F O N O I T C E T O R P F O S E U S S I E H T mento pristatymas Kauno apskrities viešojoje Reglamente siūloma įsteigti saugomos Žaliakal- bibliotekoje. Reglamento pagrindu galėtų būti nio teritorijos administratoriaus pareigybę. Ad- parengti specializuoti leidinukai teritorijos ministratorius kontroliuotų pastatų tvarkymo gyventojams, architektams, dizaineriams, taip darbus, konﬂiktinėse situacijose teiktų paveldą pat politikams, nuo kurių požiūrio priklauso apsaugančius sprendimus, informuotų gyven- miesto ekonomikos strategija. Tvarios raidos tojus apie pastatų bei aplinkos vertę ir nustaty- koncepcijoje edukacinės programos laikomos tus apribojimus, propaguotų tinkamas statybos būtinybe; Žaliakalnio atveju pagrindas eduka- medžiagas ir technologijas. Šioms pareigoms cijai jau yra – tai aptartasis vietovės apsaugos geriausiai tiktų architektas. Tvarios raidos teo- reglamentas, kuriame sukaupti išsamūs tyrimų rijoje numatoma, jog saugomoms teritorijoms duomenys, pateiktos detalios tvarkymo ir prie- būtinos valdymo grupės. Jas rekomenduojama žiūros gairės. sudaryti iš įvairių specialistų (kultūros paveldo, Teritorijos kaitą būtina valdyti administraci- ekonomikos, vadybos, ekologijos), bet kartu į nėmis priemonėmis: užkirsti kelią ﬁnansinėms valdymo grupes svarbu įtraukti ir vietovės gy- manipuliacijoms, remti nepasiturinčius gyven- ventojus. tojus, kad jie nebūtų išstumti iš įprastos aplinkos, Tinkamas kaitos valdymas sustiprintų saugo- rūpintis vietovės ekologija (taršos, transporto mos Žaliakalnio dalies įvaizdį, sukurtų estetiš- reguliavimu). Tai užduotys miesto politikos kai ir socialiai patrauklią aplinką. Tvarios rai- strategams. Jiems turėtų rūpėti, kad sutvirtėtų dos principai leidžia tikėtis optimalių rezultatų ekonominis saugomo Žaliakalnio pagrindas minimaliai išnaudojant resursus. Kultūrinis bei – atsirastų lėšų viešųjų erdvių, želdynų, gatvių gamtinis šios vietos paveldas vertas to, kad juo ir šaligatvių dangų tvarkymui. Reglamento nu- galėtų naudotis ir būsimos kartos.

NUORODOS

1 Charter of European Cities and Towns Towards Su- Tatariūnienė, architektė, teritorijos specialiojo ir de- stainability (The Aalborg Charter). European Confe- taliojo planavimo specialistė, Kristina Šilinytė ir Jo- rence on Sustainable Cities and Towns, Aalborg, 27 lita Butkevičienė, menotyros magistrės, specializacija 05 1994. – kultūros vertybių apsauga). 2 Roald H. J., Suatainable Historic Cities? A Baltic- 7 Pvz., Stokholme parengtas katalogas „Urbanistinio Nordic Approach, Oslo, 2000. dizaino gairės“, Bergene – „Urbanistinės gairės“, Vis- 3 Seminaras vadinosi „Tvarus urbanistinio paveldo byje – „Visbio – Hansos miesto programa“, Rygoje tvarkymas – vietinė bendruomenė pasikeitimų lai- – „Rygos istorinio centro apsaugos ir raidos kon- kotarpiu“ (Sustainable Urban Heritage Management cepcija. Vizija 2002-2020“. Visi šie projektai remiasi – Local Comunity in Time of Change). Žr. http://www. detaliais inventoriais, kurie apima išsamius objekto heritage.lt. formos aprašus, pilną fotoﬁksaciją, matavimus, pieši- 4 Dulskytė Lijana, Kauno Senamiesčio (U15) apsaugos nius, fotogrametriją. reglamento vertinimas tvarios istorinių miestų raidos 8 požiūriu (vadovė doc. dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvai- Sociologinei gyventojų apklausai vadovavo ir duo- šienė), Kaunas, 2004. Magistro darbe L. Dulskytė iš- menis apibendrino dr. Jolanta Reingardienė iš VDU samiai referavo Alborgo chartijos ir H. J. Roaldo kny- Sociologijos katedros. gos teiginius. 9 Objekto vertinimo, teritorijos priežiūros metodinės 5 Feilden B. M., Jokilehto J., Pasaulio paveldo vietų bei nuostatos perimtos iš kn.: Feilden B. M., Jokilehto J., vietovių priežiūros gairės, V., 1998, p. 82. Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros 6 Pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartį gairės, V.: Savastis, 1998. Naudotasi ir čia rekomen- reglamentą rengė Vytauto Didžiojo universitetas, duojamu autentiškumo testu (vertintas pradinis for- atlikėjų grupė buvo suformuota iš įvairių sričių spe- mos, medžiagos, atlikimo būdo, apsupties išlikimas), cialistų (vadovė – dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, tik praplėtus jį funkcijos ir charakterio autentiškumo architektūros istorikė, VDU docentė, nekilnojamųjų aspektais, nes Žaliakalnio atveju svarbu įvertinti vie- kultūros vertybių ekspertė; pagalbininkės – Aldona tos savitumą bei speciﬁnį gyvensenos būdą. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė THE REGULATIONS OF KAUNAS ŽALIAKALNIS DISTRICT AND ITS SUSTAINABLE DEVELOPMENT

S u m m a r y The major principle of sustainable development is to attend to the current issues without aﬀecting 30 the future generations. Its main objective is to achieve some balance, to combine certain demands and to manage change. The theory of sustainable development is considered to be one of the most advanced ones in the practice of city management. It is applied to preserve historical cities and cul-

tural heritage. In 2002 the author of the current article in collaboration with a group of colleagues prepared the regulations of preserving Žaliakalnis district in Kaunas. It refers to a relatively small part of Žaliakalnis district of the size of 56,5 ha. The area under query shows the original planning, though it contains rather ordinary and common buildings. The project aimed at establishing the knowledge about all the monuments in the area and suggested the solutions of preserving the area identity so that it could continue functioning in the modern surrounding with minimal losses. These aims conformed completely to the trends that the sustainable development theory suggests. In order to evaluate the architecture in Žaliakalnis district, we used the concept of vernacular architecture, not legitimate yet in Lithuania but delineated in Charter of the Built Vernacular Heritage passed by ICOMOS in 1999. Vernacular architecture is traditional to a concrete place, without outstanding stylistic features, yet it shows an original character and ensures the continuum of natural ways of living and customs. This criterion allowed us evaluating Žaliakalnis district as a unique structure and appreciating its value. The regulations were based on the thorough study of the site, including the historical research, the -iden tification of heritage type, and the detailed inventory of the territory. We aimed at recognizing what is characteristic and unique to the area, and what objects present essential values. We studied the urban carcass, the landscape and the overall continuum of buildings in the territory. The regular urban conglo- merate of Žaliakalnis, with its spreading fan-shape network of streets and the greenery system planned in advance, emerged as the result of Kaunas plan in 1923 by engineers M Frandsen and A. Jokimas. There are over 400 private and leased properties in this area at present. It has been our aim to find out how the residents evaluate the buildings and the area. The sociological research has revealed some interesting facts – namely, even 99,5% out of 200 respondents have confirmed they are satisfied with living conditions in this district, and 61% have confirmed that they would not move even if they were offered better living conditions somewhere else. The majority of the residents in the district are old-timers as the average period of residing is 31 years. The majority of residents have wished their apartments were renovated, heated better, the surrounding improved; only 16,5% of respondents would build a new house and almost half of them would build a wooden house. The residents have disapproved of building multi- storey houses and developing the commercial functions of this district. The residents have reported that they usually use the principle of community council to reach consensus about how to improve the terri- IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA

Ž tory, taking into account the opinions of their neighbours. The evaluation process has shown that the individual parts of the place remained fairly intact despite the modern constructions from the Soviet period, which are incongruous with the place. The authentic grange- like planning, the varying and irregular alignment of houses along the streets have remained. These features give a impressionistic feel to the blocks in the district. 2/3 of the district build-up has retained authenticity TOVAIZD – to be precise, 325 houses out of 485 houses present in the territory represent the period of 1924-1940. The Š building materials do not show remarkable changes: there were 80% wooden houses until 1940 in com-

RA parison to 73% that are present now. The territory has preserved the authentic character, which is present K in the subtle life-style even nowadays. The authentic character suffered most damages in 60’s to 80’ of the 20th century, when the stereotypes of the socialistic life-style were applied brutally to the territory, e.g. the multi-flat houses, the dormitories and a kindergarten were erected there. It has been noticed that the present balance between regularity and flexibility gives the urban value to the territory. The regular street network, the uniform greenery system, comfortable and economical houses resemble grange-like blocks spread in the suburbs of Europe in the first half of the 20th century. Philotopic value (meaning ‘love for place’) is sustained by the community residing in the territory, which shows respect to surrounding and some wish to preserve it as it is. Comfortable small houses with a few flats or individual houses in the neighbourhood of downtown and natural surrounding are the basis of economical value. The variety of the types of houses and styles bring architectural value. 5 types of houses are characteristic of the authentic pre-war building-spread. The most popular is a wooden grange-like one-storey house with a mezannine or a garret. The second stage of the project has aimed at predicting the threats to the territory and suggesting ways of preventing them. The biggest danger is physical (visual) and economical decline. In order to prevent it, we have established detailed conditions for separate heritage components. We have formulated the requirements for sustaining the urban and natural carcass as well as the character of living houses. All the houses in the territory have been grouped into 6 categories. Category I covers 20 most valuable authentic houses, the volume, exterior plan contours and building materials of which need to be preserved. The renovation of the exterior uses restoring the forms in line with the preserved elements. Category II covers 53 authentic houses of the outstanding style. The volume of the elements to be preserved is similar to 31 the first category, however, the restoration of the type allows for a certain variety of rooftop, roof-window building, changing the frames of windows not only into the wooden ones. Category III covers 198

houses, which also belong to the pre-war period and could be renovated E G A T I R E H more N A B R U D flexibly, N A E P A C S D N e.g. A L F O changing N O I T C E T O R P the F O S E U S S I E H T volume and contours of the plan. Category IV covers the houses of less outstanding style but in harmony with the pre-war style houses. Category V houses are of the poor exterior which needs to be improved in the process of renovation. Category VI houses do not harmonize with the surrounding due to too large volumes or too excessive exterior. The height level of the new buildings is strictly limited to two anda half storeys. It has been suggested applying the square-like contour plan, continuous volume, simple forms, traditional colours and materials to them. Too excessive decoration of the surrounding area and houses as well as luxury alien to this district should be avoided. The district should retain the function of non-commercial houses as the main one in order to retain balance. The principles of sustainable development can be implemented only under the condition of managing the territory via limiting change. The sociological survey has shown that the residents of Žaliakalnis wish to be involved into the management of city protection and want to take responsibility for renovating ap- propriately the houses, yards and greenery. However, the community does not receive the sufficient level of consultancy and reasonable coordination of the project. On the basis of these regulations, the special- ized brochures for residents, architects, designers and politicians, whose opinion is decisive to urban economical strategy, could be prepared and circulated. It is necessary to manage the territorial change by means of administrative measures in order to prevent financial manipulations, to support the residents of poor-income so that they would not be ousted from their natural habitat, and, finally, to look after the ecology of the place. The regulations suggest establishing the administrative office ofŽaliakalnis area under protection. The objectives of the office would be to search for solutions of protecting the heritage, to inform the residents of the value of buildings and their surrounding, to warn the residents of limitations, to promote the appropriate building materials and technologies. The theory of sustainable development states that the area under protection needs to be administrated by the managerial groups. The article suggests organizing them by employing experts of various interests to work with local residents. The appropriate management of change would improve the image of the area under protection, would create the surrounding which is aesthetically and socially attractive. The cultural and natural heritage of this area is valuable to be retained for the use by future generations.

Gauta: 2005 02 21 Parengta spaudai: 2005 10 20

A RCHITEKT Ū R O S

P A V E L D O T Y R I M A I

I R A P S A U G O S

PRIEMON Ė S

Research and Protection Measures of Architecture Heritage 34

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S eims u keliamus epbio dvar Respublikos Lietuvos patvirtintoje komisijos minklosaugos kul saugumo sudėtinę įvairiausią turinti nacionalinio dalis, objektų, pagrindinių tarp yra įstatymą pagrindų saugumo nacionalinio likos susiduriu dirbdamaKult kus tyrimų duomenis apie buvusią dvaro struk dvaro buvusią apie duomenis tyrimų kus pavel kultūros nekilnojamojo viso kad žymėta, vr pvlo šagjm knecjj pa koncepcijoje išsaugojimo paveldo Dvarų integravo urbanistinę, vertę.“ kitokią) ir istorinę,dendrologinę kraštovaizdinę, (architektūrinę, tūrinę utrs aed, ui pgl itvs Respub Lietuvos pagal kuris paveldo, kultūros ryškiausių ir seniausių viena – paveldas „Dvarų PROBLEMOS APSKAITOS SODYBOS. PALIVARKŲ IR DVARŲ Indr zns ukiė eioiė-rvnsstruktū teritorinės-erdvinės funkcinės ﬁzinės, vientisos paveldo kultūros nekilnojamojo dvaro tvarkoma ir „formuojama būti turi apskaita do į ros pagrindu“ ir kad „būtina pateikti visapusiš pateikti „būtina kad ir pagrindu“ ros „už – tikslas kurios programos, išsaugojimo paveldo dvarų patvirtintos nutarimu riausybės dvar Tai eilutės iš 2003 m. Lietuvos Respublikos Vy Respublikos Lietuvos m. 2003 iš eilutėsTai tūrą, kaip apie apskaitos formavimo pagrindą“ formavimo apskaitos apie kaip tūrą, istorija“ kultūros tuvos etbs., lča spžnit psuį u Lie su pasaulį supažindinti plačiau vertybes..., paveldo kultūros šias išsaugoti plėtrą, kultūrinę įvairiapusiškaisocialinę, ekonominę, šalies bendrą paveldą į integruoti dvarų sąlygas tikrinti adt pormj, ap a Valstybin pat taip programoje, vardyti ų ė Ka sodyb č į inskait aiis dvar ždavinius visuomen ų apskaitos problemas, su kuriomis su problemas, apskaitos ų ė aed i paveldo gyvenim ės 2 ūros paveldo centr Šae ese sieksiu tekste Šiame . ų pkia bi realias bei apskaitai š saugojimo ir jo jo ir saugojimo ą koncepcijoje pa ės e. 4 ------3 1 .

Sovietme si šioje srityje? ansambli Kult m. 1991 statiniai. pavieniai ir fragmentai dvar Pagal tyrimų. kt. ir nių, etnografinių kuri studija kl o pvlo eta, t centras, paveldo ros rin analiz s cini dalin kaip jama dvar atliekama centro Š torini priemoni įgyvendinimo archeologi kraštovaizdinių sklaidos, dvarų pat taip struktūromis, dvarų išlikusiomis su sąsajų gyvenviečių kaimo pasigendama Koncepcijoje torini 8 daų oya (6 aidts sudėtinėmis papildytos (86 sodybas dvarų 789 zavimas“ gyvenvie nulemtos paveldo uaoi oi fundamental tokie numatomi ment itvs dvar Lietuvos ą i ų ų ra ės-erdvin ų kompleksini šą šą ų rjkaio nttt prad institute projektavimo ų ų ų-erdvini ė strukt palivark nuosavyb , 5 kmlkii trms ti pt dvar pat taip tyrimas, kompleksinis , buvo . agrofirm 6 ų čiu . Kokia situacija iš tikrųjų susiklosčiu tikrųjų iš situacija Kokia . perspektyvin ų ros d ūros slio i sseo trms is tyrimas, sistemos ir sklaidos ės į ra į ų ų – ų aed i paveldo ų ė „ ė ts i 18 dvar 128 tik šytos soio i kult ir Istorijos ų ų aed fizini paveldo strukt santyki ės tyrim ir agro ir kai kuri kai ėmen dnikvmsbiinventori bei identifikavimas dms 95 . Pamin m. 1985 ęsdamas ų ū ų ų – ų ų ę r sodyb š ū ų agjm programos saugojimo fone Kult fone ų rtiyo program pritaikymo plan kio modeli kio j , ų dvaro paveldo funk paveldodvaro dvar č ų i ų r form ir ų ų ą fragment ū funkcini , trmi kaip tyrimai, s dar ų istorin apskaita o paminkl ūros ė ų t sodyb ros paveldo ūros ą oyo, j sodybos, iais metais šiais ų ų Sodybini ės-terito mokslin ų sklaidos ų ų į r ele ir vardi ir kai ir teri ū ą ų ų ų ų ė ------, dalimis) įrašė į Naujai išaiškinamų istorijos ir atliekant dvarų sodybų inventorizavimą pagal kultūros paminklų sąrašą. Pagal programos galimybes rengiamos ir senojo želdyno planavi- metodiką šios sodybos turėjo būti išsamiai in- mo schemos, kuriose fiksuojama išlikusi istori- ventorizuotos, bet numatytasis darbas neprasi- nio želdyno struktūra. dėjo. Dvarų ir palivarkų apskaita toliau vykdyta Parengus išsamią inventorinę medžiagą, su- remiantis 1994 m. priimtu Kultūros vertybių daroma galimybė tęsti įvertinimo darbą. Nuo apsaugos įstatymu, 8 straipsnyje skelbiančiu, 1998 m. šį darbą atliko ekspertų grupė (V. 35 kad kultūros vertybių apskaitą sudaro „vertybių Levandauskas, D. Puodžiukienė, I. Kačinskai- paieška, nustatymas, įvertinimas, inventorizavi- tė), pagal Statinių tyrimų, inventorizavimo ir 7 mas ir registravimas“ . apskaitos dokumentų rengimo keturių metų G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R Šioje veiksmų grandinėje sumenkintas objektų programas įvertinusi virš 300 dvarų ir palivar- inventorizavimo vaidmuo, klaidingai nurodo- kų sodybų bei pateikusi pasiūlymų dėl joms mas po įvertinimo proceso. Paprastai invento- taikytino juridinio statuso. Pagal ekspertų rizaviu siekta ir tebesiekiama trijų pagrindinių turimą ir inventorizuojant sukauptą medžia- tikslų. Pirma, surinkti duomenis, reikalingus gą rengiamas dvarų sodybų kultūrinės vertės istorijos ir praeities kultūros moksliniams tyri- sąrašas. Eiliškumą jame lemia kompleksinė mams. Antra, sukaupti ir perduoti informaciją objekto vertė, nustatoma pagal balų sistemą, ateities kartoms, kad paveldo objektui fiziškai atsižvelgiant į pagrindinius objekto kultūri- sunykus, jis ir toliau galėtų funkcionuoti specia- nės vertės ir kompleksiškumo požymius: įtaką liose laikmenose. Trečia, surinktais duomenimis kraštovaizdžiui, autentiškumą, statybos laiką, pagrįsti paveldo apsaugą: įvertinimą ir atranką, planinės-erdvinės struktūros ir kompozicijos tvarkymą ir naudojimą8. Siekiant įgyvendinti lygmenį, statinių architektūrinę vertę, želdy- pastarąjį punktą, 1994 m. Kultūros paveldo cen- nų ir vandens telkinių kompozicinės sistemos tre sudaryta dvarų sodybų įvertinimo komisija, vertę. Požymiai pasirinkti remiantis „Ben- o pradinę medžiagą apie minėtuosius 789 ob- draisiais siūlomų įrašyti į Lietuvos Respubli- jektus (aprašymus, fotonuotraukas) turėjo pa- kos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą teikti savivaldybių paminklotvarkos tarnybos. statinių, jų kompleksų ir ansamblių vertinimo Tad išsami objektų inventorizacija nebuvo at- laikinaisiais kriterijais ir tvarka“10. Pradėtą likta, o sudarytoji komisija darbo metu anali- inventorinimo darbą būtina tęsti ir parengti zavo sukauptą medžiagą ir teikė preliminarius baigtinį sąrašą. pasiūlymus. Per ilgai užsitęsusį apskaitos procesą lėmė ob- 2000 m. kultūros paveldo apskaitai skyrus dides- jektų gausa, sudėtingumas ir skiriamų lėšų trū- nį finansavimą, atsirado galimybė sistemingai kumas. inventorizuoti dvarų sodybas. Darbui samdyti Šiuo metu į Lietuvos Respublikos nekilnoja- Paminklų restauravimo instituto Dvarų sodybų mųjų kultūros vertybių registrą įrašytos 128 skyriaus specialistai, galintys profesionaliai fik- dvarų sodybos. Dar 450 dvarų sodybų saugo- suoti išlikusių objektų sudėtį ir apimtį. Neapsiri- ma kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, bojant vien fotonuotraukomis, fiksuota ir dvaro kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į registrą11. Be sodybos bei statinių struktūra, interjero detalės, minėtųjų fundamentalių tyrimų, patvirtintoje duomenys suvedami į specialias formas. Daug Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo progra- rūpintasi ir parkų kaip specifinių gamtos ir moje įvardyta ir dvarų apskaita, kuriai kasmet kultūros paveldo kūrinių inventorizavimu. Flo- numatoma skirti po 320 000 Lt., o apskaitos rencijos chartijoje istorinis želdynas pirmiausia darbą užbaigti kitais metais. Realiai dvarų ap- apibūdinamas kaip architektūros kompozicija, 9 skaitai 2003 m. skirta 8 kartus mažesnė, o šie- kurioje daugiausiai vietos užima augalija . Lie- met – 13 kartų mažesnė suma negu numatyta, tuvoje susiklostė nuomonė, kad parkų inven-

todėl inventorizuojamos tik 8 dvarų sodybos E torizavimas – Aplinkos apsaugos ministerijos viename rajone. Situacija šiandien tokia, kad veiklos sritis, nes sovietmečiu jį vykdė Gamtos inventorizacijos ir vertinimo darbai tebėra ne- apsaugos komitetas. 1988 m. atlikta tarpžinybi- baigti, šimtai dvarų sodybų tebelaukia įrašymo nė Lietuvos parkų inventorizacija, per kurią ﬁk- į Registrą. Kyla klausimas, ar realu dvarų ap- suota tik dalies parkų dendrologinė sudėtis, o skaitos darbą užbaigti 2005 m. ir ar realūs kon- visiems inventorizuotiems 800 objektų parengti cepcijoje keliami uždaviniai „pateikti visapu- teritorijų ir apsaugos zonų planai. Inventorizuo- siškus duomenis apie buvusią dvaro struktūrą jant istoriniai želdynai planuose nežymėti, nors 12 tai esminiai duomenys, teikiantys pagrindinę kaip apskaitos formavimo pagrindą“ . informaciją apie želdyno istorinę kompoziciją ir Tokių sudėtingų kompleksinių darinių kaip išlikimą. Nuo 2000 m. Kultūros paveldo centre dvarų kultūrinei vertei atskleisti inventorizaci- 36

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S pagr tuojama tik lobyno. Aplobyno.tik tuojama ritorij Bijuti sodybų kultūrinės vertės požymius. dvarų patikslinti galimybė sudaryta ir tyrimai pirminiai atlikti užsakymu centro veldo oe kutsbitrnts44bvsųdva buvusių 404 tyrinėtos bei fiksuotos voje rai iu. eini šų yių umnms nu duomenimis, tyrimų šių Remiantis rimus. ūls Dueį ų šagt fkiki įmanoma faktiškai išsaugoti jų Daugelį būklės. avarinės ir nugyventi pasiekė dienas mūsų leisti, ttts k 16 m) stovintis m.), 1764 iki statytas VI . r m pr. a. XVII pastato. Raudondvario dvaro sodyba dvaro Raudondvario pavieniai elementai, t. y. 12 % dabar žinomų žinomų dabar objektų % arba 12 y. fragmentai t. jų elementai, pavieniai sodybos, palivarkų ir rų tit i trms I vs svemču Lietu sovietmečiu viso Iš tyrimus. ir būtina atlikti tam nepakanka, dažnai medžiagos nės eii, oitei plki e reirs ap priežiūros, be palikti sovietmečiu medinių, ypač jų, Dauguma objektai. istoriniai – Dvarai žvalgomieji tyrin pr. kaip ir lobynas (istorinilobynas irpr. kaip reikšmingumas“ savybių vertingųjų jų ir vietovių ar objektų paveldo kultūros statomas me įrašy 2004-09-28), (priimtas įstatyme keitimo a m gal pa apsaugos situaciją, vertybių kultūros Nekilnojamųjų susidariusią pakeisti Siekiant tarus. tkesi eka tit itrnu i fiiisty fizinius ir istorinius atlikti reikia atskleisti vertybėms kultūros „nekilnojamosioms kad ta, registro pagrindą sudarantys objektai – senuo – objektai sudarantys pagrindą Dabartinio registro tyrimais. atliktais rengiant rengtais sąvadą paminklų Kultūros sodyboms ir projektais dvarų restauravimo paminklų įrašytoms sovietinį į sąrašą su susijusios tiesiogiai nebuvo liau netyrinėta, o jos pažinimas tebėra elemen tebėra pažinimas jos o netyrinėta, liau ma istorin r pastatopagrindinio ir odangose Kultūroskaippa pavyzdžių, keletą Pateiksiutik a LK aki i priklaus ir laikais LDK jau Kita, didžioji dvarų paveldo dalis iki šiol deta šiol iki dalis paveldo dvarų didžioji sodybos. Kita, dvarų tirtos sovietmečiu ir buvusios sąrašuose paminklų kultūros ir Istorijos siuose aptiktiXVIIpr. a. m č iu saugom čiu i ų į t b sti ą, prie medinio pon š ū giminei. Per ap i dao oya Mol sodyba dvaro kio o hrkeitks i piluo VI a. XVII priklauso jie charakteristikas ro 13 į Š ra . Tyrimo darbų apimtys dažniausiai dažniausiai apimtys darbų Tyrimo . iems teiginiamspagr iems ū ė med š ii r io trtrjs kompleksiniai teritorijos visos ir tini yta yta ų ū žiaga į o fragmentai. ro objekt ėjimai s ą ra ū ž 16 riniaiskliautuoti r š i ų . ū 15 s Daa buvo Dvaras us. ž r . i s ų ū ą ą r ra ų statini namo po asfalto danga jus dvaro sodybos te sodybosdvaro ėjus ė š tyrim uose buvo reprezenbuvo uose

į kunigaikšč ė sti b sti soviet r.Vilniaus t š Š ų ų la pagrindinio alia es teiginiams iems ū ų sien ū syje u syje r. tina papildotina duomenimis,

sovietme ų ū m i žfiksuoti žinomas siai.Pa ų 14 ū . Gied ro at čiu ------r in, tio pe 4 dvar 140 apie atliko vieni, ir ims ins pagrindini vienas liamas u, ea ntp pirttn. Kult prioritetine. netapo deja, dui, apie juos. fiksacija jų detali būtina todėl %, 90 iki susidėvėję statai P ftgaerjs pcaiti X . devinto a. XX specialistai fotogrametrijos KPC matavimus. Darb matavimus. estt Ftgaerjs aoaoia o v o laboratorija, Fotogrametrijos versiteto de ik aia eaiu netrzoi praranda inventorizuoti detaliau galima kiek r imns pags rcs eaa, oė da todėl etapas, proceso apsaugos pirminis ir yra kartu Apskaita nepakito. situacija apskaitos programą išsaugojimo paveldo Vyriausybei Dvarų m. priėmus 2003 kad konstatuoti, galima situacija, esama su pasiūlymus šiuos Palyginus kultūros vie Už už kaip pasisakyta inventorizaciją paveldą. vertybių fiksuoti detaliai pradėti siūlė specialistai fotogrametrijos visuotinei privatizacijai, neprasidėjus dešimtmetį, prieš Dar tavimus. veiklos sritis, itin spar itin sritis, veiklos 01 . ofrnioe Leuo daa – pra – dvarai „Lietuvos konferencijoje m. 2001 bartinę padėtį būtina padėtį bartinę keisti iš esmės. medinių, būklė bloga ir labai bloga, ūkiniai pa ūkiniai bloga, labai ir bloga būklė medinių, ypač pastatų,daugelio ateitis“kad akcentuota,ir dabartis praeitis, – dvarai „Lietuvos ferencijoje kad valstybinei apskaitos valstybinei kad dvarprogramoje veiklos m. 2004 centro . pkio dra ya e i suoų kultū saugomų tik ne yra darbas Apskaitos 2. išsaugojimo sodybų dvarų ilgalaikę Parengti 1. pateikiaubei tokių pasiūlymų: problemas įvardytas čia ir kėliau kuriame m.“, apskaita.1991–2001 sodybų palivarkų ir „Dvarų tema ateitis“pranešimąskaičiau ir dabartis eitis, u ojku, uapi r i ir sukaupti objektus, mus lėšų apmatavimams do ma išsamius atlikus pvz., laikmenose, kitose tik nuoti formųapsaugosjų ną šimtme ros vertybių registro formavimas, bet ir nuo ir bet formavimas, registro vertybių ros krą ūų tako i daų sodybos dvarų ir įtrauktos būtų kurią į programą, inventorizavimo paveldo kultūros plačią finansuoti ir parengti būtina todėl ta, dugni viso Lietuvos kultūros paveldo apskai paveldo kultūros Lietuvos viso dugni p. 92]. viena iš sudėtinių dalių būtų dvarų sodybų sodybų apskaita. dvarų būtų dalių sudėtinių iš viena kurios programą, įvykdymo jos ir politikos š lj vykdom alyje 18

. o prad čio ų oe at s Vliu uni Vilniaus su kartu žioje apimtys leid apimtys ą 17 iai nykstant dvar nykstant čiai aed inventorizavim paveldo . 2001 m. įvykusioje kon įvykusioje m. 2001 . euaya Many nenumatyta. ų į staigai tur staigai u š agt informacij saugoti ždavini ų ia teigti, kad teigti, žia sodyb o paveldo ūros – ų ė t ų ų ų ų b koordi statini ū pavel pavel ti ke ti 19 ė čiau, liau [3, ą š ų ą ------i , NUORODOS

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl tvarka. Kultūros vertybių apsaugos departamento dvarų paveldo išsaugojimo programos ir dvarų pa- 1996-12-23 įsakymo Nr. 160 priedas 1.2. veldo išsaugojimo programos įgyvendinimo prie- 11 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Res- monių patvirtinimo“, in: Valstybės žinios, Nr. 96-4240, publikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos 2003. įstatymo įgyvendinimo“, 1995-01-24 Nr. I-761, in: 2 Ten pat. Valstybės žinios, Nr. 9, 1995, saus. 27. 37 3 Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos 12 Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosau- komisijos sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos gos komisijos sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuo- dvarų paveldo išsaugojimo...“ menės gyvenimą koncepcijos“, 2002-09-13 Nr. 87, in: 13 Stulpinas Ri G A č T ardas, I R E H E R U „ T Sodybini C E T I H C R A F ų O ansambli S E R U S A E M N ų O I T perspek C E T O R P D N - A H C R A E S E R Valstybės žinios, Nr. 96-4240, 2002. tyvinės pritaikymo schemos pirmojo etapo rezulta- 4 Ten pat. tai“, in: Architektūros paminklai, Nr. 13, Vilnius, 1993, 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl p. 50. dvarų paveldo išsaugojimo...“ 14 Lietuvos Respublikos įstatymas „Nekilnojamųjų 6 Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įsta- komisijos sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos tymas“, 2004-09-28. dvarų paveldo išsaugojimo...“ 15 Gudynaitė Birutė, Bijutiškio dvaro sodybos IP 437/ 7 Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros verty- At ir Raudondvario dvaro sodybos IP 910/At 2 pastatų bių apsaugos įstatymas, in: Kultūros paveldo apsauga rūsių ﬁziniai tyrimai, V., 2002, p. 3. (reglamentuojančių dokumentų rinkinys), V., 1977, p. 16 Ten pat, p. 12. 15. 17 Pilipaitis Albinas, „Skubėkime inventorizuoti kul- 8 Markevičienė Jūratė, Kultūros paveldo inventorini- tūros paminklus“, in: Statyba ir architektūra, Nr. 5, mas. Tikslai, metodai, strategija. V., 2000, p. 4. Vilnius, 1994, p. 23. 9 „Istorinių želdynų chartija“, in: Kultūros paveldo 18 Puodžiukienė Dalia, „Medinė architektūra dvarų apsauga (reglamentuojančių dokumentų rinkinys), V., sodybose: vertė ir išsaugojimo galimybės“, Lietuvos 1977, p. 242. dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis, V., 2001, p. 58, 59. 10 Siūlomų įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilno- 19 Kačinskaitė Indrė, „Dvarų ir palivarkų sodybų ap- jamųjų kultūros vertybių registrą statinių, jų kom- skaita 1991–2001 m.“, in: Lietuvos dvarai – praeitis, pleksų ir ansamblių vertinimo laikinieji kriterijai ir dabartis ir ateitis, V., 2001, p. 92.

Indrė Kačinskaitė THE ISSUES OF MANOR AND PALIVARK FARMSTEADS SURVEY

S u m m a r y The current article reports on the programme of manor heritage preservation established in 2003. It also focuses on the objectives that the State Heritage Preservation Board set for surveying manors and discussing the current issues related to the inventory of manor farmsteads in the project of preserving manor heritage and integrating it into the public life in the Republic of Lithuania. Moreover, the article presents the process and scope of surveying the manor farmsteads, which was initiated by Centre of Cultural Heritage in 1991. It has been noted that the survey of manor farmsteads has been neglected and data about the majority of farmsteads has reached only the rudimentary level during the extensive research of former manor structures when implementing the manor heritage preservation pogramme. We also emphasize the necessity of examining manors, continuing and coordinating the survey work, inventorying the decaying objects in great detail, collecting and storing data about them. It is worth mentioning that the survey situation has not changed since the government of Lithuania launched the programme of preserving manor heritage in 2003. Therefore, it is crucial to change the current situation. E Gauta: 2004 11 16 Parengta spaudai: 2005 10 20

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S Northern part of Latvia near the Estonian bor Estonian the near Latvia of part Northern the carried in situated is been which manor,Naukšēni is has out kind this of study research.The historical architectonically out carry to cessary h hsoi evrnet f aos i i ne is it manors, of environment historic the of authenticity the about learn to order In etc. sites, construction structuring in changes dings, h adpa ftemnr oa ökr 1695. Böcker, (Latvijas Valsts Jonas vēstures manor. arhīvs) the of plan land The Latvia has 650 manor ensembles that have pre have that ensembles manor 650 has Latvia MANOR NAUKŠĒNI RESEARCH OF HISTORICAL AND ARCHITECTURAL J Figure 1. buil historical of destruction unreasonable the period, Soviet new the during the erected constructions to due destroyed places is environment many the In nowadays. until extent lesser or greater a to structure historical their served a nis Zilgalvisnis

- - - - ryd y h Nrhr wr n 7011 and 1700-1710 in war Northern the by troyed Jonas Beker in 1695. in Beker Jonas 78.Tesau ftemnri h n fthe of end the in 17 manor the of by his status The 1728). inherited (?- adjutant later general and landrat Alexander, son was property The in general 1630. major later and Alexander colonel Essen, to von manor the sold Adolph Gustav Sweden of King 1558-1583. in war Livonian the during Order destroyed completely Livonian was 1500, around by owned manor, Naukšēni buildingsall until nowadays. of history the planning, of structure of spatial development the the construction, its of terms in complex manor the study and manor the of history the to recur to necessary is it situation, present evaluate to and time of period the over occurred that changes the trace to order In der. plan shows two more buildings on both the si the both on buildings more two shows plan The in river. the alongside situated a yard was it, of front with building, The Rūja. river of bank the on house manor oldest the shows matically in the 17 the in Latvia of manors the in common very kitchen gardens and fruit amusement, words, or, other gardens, in decorative the were These road. the smaller, of side The second other the on situated was garden old, or building. the of side left on the riverbank the on situated or was larger, garden new, The running. road nearby the of des th . s hw i te ad ln eind by designed plan land the in shown is c. th c. Naukšēni manor was heavily des heavily was manor Naukšēni c. 1 Tepa Fgr )sche 1) (Figure plan The - - - 39 G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

Figure 2. Naukšēni manor. Johann Christoph Brotze, 1800. (Brotze J.Ch. Sammlung verschiedner Liefländischer Monumen- te, Prospecte, Müntzen, Wappen etc.) the succeeding epidemic breakout of plague. It is believed that the major part of the building pattern was destroyed completely. The manor remained unresided for quite some time after the war. After the death of the owner of the manor A. von Essen in 1728, his widow von Ikskül inherited the property. She owned the manor until 1742, but later the property went to her son, also Alexander, who left it by testament to his nephew Alexander von Essen, the governor of Terbata (now Tartu) district. th In the second part of the 18 c. (around 1760), Figure 3. Wilhelm von Grote (1698-1772) who was a The manor house of Naukšēni (Photo by Zilgalvis) merchant and the senior of the Great Guild in Riga, bought the manor. His oldest son Adam Heinrich (1735-1817), also a merchant and the the drawing shows the barn and the creamery, senior of the Great Guild, inherited the proper- which have remained until our days, as well as ty afterwards. After his death, Naukšēni was- in two more buildings destroyed later – namely, a herited by his son landrat Fridrich von Grote house manager’s building and the edifice oppo- (1768-1836). Shortly before he received the in- site to the barn, that is classified as a cellar-barn herited property, J. K. Brotze made the drawing in the documents of the 20th c. of the central part of the manor (Figure 2). The After dividing the heritage in 1836, the manor drawing of 1800 shows a different manor house was managed by a son of F. von Grote, Heinrich than the one in the plan of 1695. It is a one-sto- Wilhelm von Grote (1797-1878). In the mean- rey building erected on a high plinth, with the

time, building master Friedrich Gotlieb Gläzer E three-aisle sharp mezzanine that has a triangle from the town of Cēsis finished the construc- fronton. The distinctive two-slope roof with the tion of the new manor house of Naukšēni2 in bevelled endings covers the building. The buil- 1843. The influence of German empire architec- ding has two chimneys and the roof windows ture is apparent in the new building (Figure 3). on both the sides of the mezzanine. Moreover, the location of the building is changed as it is After H.W. von Grote, his son Friedrich Vilhelm situated with the ending towards the river in von Grote (1823 -1893) inherited the manor this case. In comparison to the land planning in 1878. In 1878 a list of Naukšēni manor buil- of 1695, the drawing of J. K. Brotze shows a dings was made3. It is an important document different building characteristic of the second testifying the existence of the buildings. There part of the 18th c. Alongside the manor house, were overall 37 buildings in the manor, 5 of 40

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S further away. A round entrance road was situa was road entrance round away.A further somewhat cellar,cattle-shed the a and dairy, with cheese barn the the shed, a with stable the house, manor the includingyard, the round nor arhīvs) vēstures Valsts (Latvijas 1904. manor. the of plan land The the Grotes managed the manor over the last de last the over manor the managedGrotes the when period the from manor the of part central oss ludy jiey dsilr, mty sto smithy, distillery, living joinery, laundry, two houses, house, manor buildings: the of following consists list The living. for designed them Figure 4. eshn icsil blgnn rvtn Gutes Nauckschen, privaten belegenen Kirchspiele jenschen ae Fgr ) h lni oyof revision re the and -1869 1865 a copy in Kristiani E. by made is plan The 4). (Figure cades cel ice coach-house, millers house, millers mill, wind- barn, threshing sheds, three greenhouse, coach-house, pigsty, stables, two cattle-shed, se, park along river the towards family the chapel. a was there and house,manor the frontof in ted plan land 1904, of The Andreas (1829-1917). Grote Michael von Maria Alexander landrat cousin his to manor the sold Grote W. von F. 1880 In and sixhay-sheds. labourers’coach-house farm labourers, farm for house living brick-kiln,lar, lime-shed, lime-kiln, coach-hou a with stables barns, three rehouse, buildings were situated in the center of the ma the of center the in situated were buildings household and living other.The and land complex the of borders farms, household peasants’ its with whole manor the the of shows plan The 1881. and 1880 in Jacobsen R. R. by plan vised

at ds m omrce Kes Ru Kreise Wolmarschen im des Karte 4

shows the construction of the the of construction the shows ------in 1919. At the end of 1919 the MinistryAgrithe1919of1919.ofAtend inthe In 1930 the manor house served as a state edu state a as served housemanor the 1930 In auspices. its under manor the over took culture land plan of the manor of 1695, but it is present is it but 1695, of manor the of plan land from 1957 until the end of the Soviet period ser periodSovietthe ofend the until1957 from later and orphanage, an as served house manor facilities of assembly room and hotel. the correctionalestablishmentwithand cational recons vocationaltechnicalThe school.a as ved Arnolds rebuiltin 1938 in line with the design by ar was building correctioncationalfacility.and The building is a barn a is building second The 5). (Figure nowadays until exterior original its maintained has It 1800. of Brotze K. J. of draft the in already seen be can tower,that Naukš One of the buildings is a cheese dairy, or a set the time of the existence of to the buildings. and constructions ancient the contain likely sources make it possible to study available where the new buildings historical The buildings. the the of of location taste a give times different from other plans, buildingsof land lists the iconographicandmaterials The nowadays. edifices more Nauk the buildingmanorhouse,thepatterntheBesides of 1998 turned the building into the Naukbuildingtheintotheturned 1998 in designedhousemanor the ofproject truction oia neir fe h ol a I Nauk II, War World the toricalinterior. After ē imnrsffrdhaiydrn h war the during heavily suffered manorni Č šē uibe, which lead to destroyinghisto theleadwhich uibe, ni manor complex consists of several ofconsistscomplex manor ni which is not presented in the the in presentednot is which ,

šē ni edu ni watch chitect šē ni ------in the draft of J. K. Brotze of 1800. Judging by the size of the spatial structure, the building is constructed in the middle or the last quarter of the 18th c (Figure 6.) Only a small mound has survived from what was once a cellar barn. The shape of the cellar as well as the foundations of boulder masonry was still seen 41 in 1989. The foundations of the building should be exhibited in order to mark the place in sustaining the memory of the lost part of the complex. G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R A house manager’s building burned down in 1970. It was later reconstructed by changing completely its exterior. It is believed that the ob- th ject was built in the middle of the 19 c., becau- Figure 5. se the plan of 1904, which is a copy of the plan Cheese dairy (Photo by Zilgalvis) made in 1865 –1869, shows the building. A master’s graveyard and a chapel have been present in the location since 1793. The land survey of the 19th c. dates the building in evidence of this presence. The graveyard was destroyed in 1944 with the Red army entering the country. The chapel has survived in the form of the- ru ins, which are now an important element of the park. (Figure 7). The stockyard buildings are grouped around a squared yard in line with the land plan of 1904. In the plans of later dates, the buildings are respresented differently. In 1922 only two parallel buildings, which are not connected, have survived from the stockyard complex. These Figure 6. buildings cover a stable and cattle-shed. It is not Barn (Photo by Zilgalvis) known when the connecting element between both the buildings disappeared. The former parish shop was already seen in its current location in the land plan of 1904. It ob- tained its name in the inventory lists of 1922. Two sheds are only outlined in the land plan of 1904. In the plan of 1922 they are represented as existing buildings named as a mill shed and a shed. These buildings are the first ones one can see at the entrance to the manor from the side of town Valka. Only the ruins have survived from what was once a drying-house. The drying–house is seen in both the plans of 1904 and 1922. The heavy walls and impressive dimensions of the build- Figure 7. ing show that the building could have been con- Masters graveyard and chapel (Photo by Zilgalvis) E structed already in the 18th c. A drying kiln is mentioned in the inventory list henhouse. Drawing on the information provid- of 1922. The building was located close to the ed by local people, the building housed a smithy. central part of the manor, on the other side of This function is more likely to be true judging the road leading to the manor from the side of by the look of the building (Figure 8). A house- town Rūjiena. Today the foundations and, prob- hold building right behind the smithy along the ably, the walls are used for building a shop, a road was marked as a shed and a brewery in the typical construction of 1960-ies. plan of 1922. The building underwent signifi- A small building nearby the so-called drying cant reconstruction in the course of time, which kiln, according to the inventory lists of 1922, is a is clearly seen in the plan of 1904. 42

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S h ru fbeeybidns(ht by Zilgalvis) (Photo buildings brewery of group The Figure 11. by Zilgalvis) (Photo buildings mill of group The Figure 10. Farm labourers’ house (Photo by Zilgalvis) Smithy (Photo by Zilgalvis) Figure 9. Figure 8.

h 17 the of end the at created already was location rent as typical functioned They 1904. of plan the in markeddy parkwasstarted attheendofthe 17 i ao i is cur its in manor Naukni šē of the pattern building that conclusion the to leads situation rent racteristicindustrialtoheritage (Figure The 11). bet.Tems motn stebeeyitselfchacomplexa createto brewery yard the roundlocated the is important several most includes buildings The objects. brewery of group The connection of the barn with one or anotheroronewithbuilconnectionbarn the of thedetermine impossibleto is It barn. twin a as marked building log a is road the of side other the on building this to Opposite building. this built behind masonry boulder shed, of foundations the a wooden on is for There 1922. used in dwelling were the that buildings of some shows group mill The brewery. mill the the can of of another one and manor – groups the two into of divided be pattern building further The buildings four altogether were group. inthe there testiﬁes 1904 of plan the As 1922. of documents the with accordance in stable a and distillery old an cattle-sheds, two included have should it as appearance, of terms in changed has buildings the of group the time, of course the In building. the cover to used ney ap original their maintained have of They plan 1904. the in marked as places initial their in today seen are labourers farm of houses Several R hywr otlkl osrce nteedof end 20 the the of in decade theﬁrst constructed likely 1904. most of were plan They the in marked not are buildings The from of middle the 19 the buildings the likely are them of Most pearance. bedated to the middle of the 19 householdbuilding inthis place today, which can masonry a windmill,istheredays.Insteadthe of h nlsso h itrclpasadtecur the and plans historical the of analysis The later it was included in the landscape park. hn5 a h aki oae ln h akof bank the along located is park The ha.than50 Nauk or bidn, ot iey osrce much earlier, constructed in the brewery group likely on the riverside most building, sonry end19theofthe architecturetheof ofbuildingstypical the are se nowa until survived not has which windmill a was road the of end the at further the 1904, of plan to According 10). (Figure site the on ding oia lo. h eua ofwt i chim a big with roof regular The look. torical h ie ftera.Teebidnswr alrea were buildings road.These theof sides the both on mill the of front in right houses living photography of 1938 witnesses the original his original the witnesses 1938 of photography the However, lost. been has the at facade main the of exterior situated historical The it.shows 1904 of plan the labourers farm as place same the exactly in shown is crossroads of house The ū a ie. h osrcino h decorative the of construction The River. ja šē th niManor Park covers theterritory ofmore . oee, ot f h bidns that buildings the of most However, c. servants’ houses. th c – the beginningthe– c20ofthe th c hr sasnl ma a single is There c. th

c(Figure 9).

th c hr r two are c. There th c.,however, . th c. ------have survived until nowadays can be related to sidered objects that would degrade the environ- the 19 the c. The most remarkable element of ment were built during the Soviet time or later the spatial composition in the plan is a manor on increases the attractiveness and the historical house, an outstanding empire-style monument, value of the building pattern of the manor. Al- which has retained its exterior appearance. The- though historical, the location of the glasshouse re is a high-quality landscape structure in the complex, the multi-storey living houses on the centre of the manor with a park on the bank of way to a masters’ graveyard and the barbaric re- Rūja River, which has been carefully maintained construction of the building for a house manager 43 over the period of time until nowadays. could be disputed. The results of the study con- The major part of the building pattern of the ﬁrm that it is not acceptable to interfere with the manor has remained in its initial location. It still historical spatial G A T I R E H structure E R U T C E T I H C R in A F O pursuit S E R U S A E M of N O I T preserv C E T O R P D N - A H C R A E S E R creates the spatial structure of the plan character- ing an environment or a site as genuine, attrac- istic of the 19th c. The fact that very few uncon- tive and rich in terms of history and art.

REFERENCES 1 Latvijas Valsts vēstures arhīvs. 7404.f., 1.apr., 1977.l. 1850.-Stockholm, 1957.-T.2.-S.227. 2 Campe P. Lexikon Liv- und Kurländischer Bau- 3 Latvijas Valsts vēstures arhīvs. 218.f., 1.apr., 809.l. meister, Bauhandwerker und baugestalter von 1400- 4 Latvijas Valsts vēstures arhīvs. 1679.f., 194.apr., 309.l.

Janis Zilgalvis ARCHITEKTŪRINIAI IR ISTORINIAI REIKŠMINGŲ LATVIJOS VIETOVIŲ TYRIMAI (NAUKŠĒNI DVARO PAVYZDŽIU)

S a n t r a u k a Maždaug nuo 1500 m. Livonijos ordinui priklausęs Naukšēni dvaras buvo visiškai sunaikintas per Livonijos karą (1558–1583). 1630 m. Švedijos karalius Gustavas Adofas pardavė šį dvarą pulkininkui A. von Essenui. Vėliau dvarą paveldėjo jo sūnus Alexanderis (?–1728). Ant upės Rūja kranto išsidėsčiusio XVII a. pab. dvaro situacija schemiškai pavaizduota 1695 metų J. Bekerio žemės plane. XVIII a. I pusėje Naukšēni dvaras buvo smarkiai apgriautas per Šiaurės karą (1700–1710) ir besitęsiančią maro epidemiją. XVIII a. II pusėje (apie 1760) dvarą nusipirko pirklys W. von Grote (1698–1772). Po jo dvarą paveldėjo jo vyresnysis sūnus Adamas Heinrichas (1735–1817), o šiam mirus Naukšēni atiteko jo sūnui F. von Grote’i (1768–1836). Vėliau (1836) palikimas buvo padalytas, ir dvarą valdė F. Von Grote’s sūnus Heinrichas Wilhelmas von Grote (1797–1878). Jo valdymo metais (1843) meistras F. G. Gläzeris baigė naujųjų Naukšēni dvaro rūmų statybą. Naujajame pastate galima įžvelgti vokiečių ampyro architektūros įtaką. 1880 m. F. W. Von Grote pardavė dvarą savo pusbroliui A. M. A. M. von Grote’i (1829–1917). 1904 m. že- mės plane atsispindi centrinės dvaro dalies statyba pakutiniais Grote’s šeimos valdymo dešimtmečiais. Naukšēni dvaras labai nukentėjo per karą (1919). 1930 m. dvaro rūmuose įkurdinta valstybinė švietimo ir pataisos įstaiga. Pastatas atstatytas 1938 m. pagal architekto A. Čuibe’s projektą, tačiau buvo sunaikintas istorinis interjeras. Po II pasaulinio karo Naukšēni dvaro rūmuose įkurti vaikų namai, 1957m. – profesinė technikos mokykla, gyvavusi iki sovietmečio pabaigos. Pagal rekonstrukcijos projektą 1998 m. dvaro rū- muose įkurtos administracinės ir švietimo patalpos, taip pat asamblėjos kambarys bei viešbutis. Šiandien į Naukšēni dvaro kompleksą, be dvaro rūmų, įeina dar keletą didingų pastatų. Analizuojant abu minėtuosius žemės planus, taip pat kitą ikonograﬁnę medžiagą ir gilinantis į įvairių laikotarpių pastatų sąrašus, aiškėja istorinis pastatų išsidėstymas ir santykis su šiandiene situacija. Šiuo būdu galima tirti gražius naujuosius statinius, į kuriuos įkomponuotos senosios konstrukcijos, taip pat nustatyti pastatų gyvavimo laiką. Atlikus istorinių planų ir šiandienės situacijos analizę, galima teigti, kad Naukšēni dvaras dabartinėje vietoje sukurtas jau XVII a. pab., tačiau daugelis iki šių dienų išlikusių pastatų sietini su XIX a. Svarbiausias E erdvinės plano kompozicijos taškas – dvaro rūmai, žymus ampyro stiliaus paminklas, išlaikęs savo išorinį pavidalą. Išsiskiria aukštos kokybės landšafto struktūra, besisiejanti su per amžius kruopščiai saugotu parku ant upės Rūja kranto. Dauguma dvaro pastatų tebėra pirmykštėje vietoje ir vis dar kuria XIX a. būdingą erdvinę plano struk- tūrą. Dvaro pastatų patrauklumą ir istorinę vertę didina ta aplinkybė, kad nei sovietmečiu, nei vėliau čia nepristatyta daugybės neapgalvotų, nederančių ir aplinką menkinančių objektų. Ginčijamas galėtų būti šiltnamių komplekso (irgi istorinio) bei daugiaaukščių gyvenamųjų namų pakeliui į šeimininkų kapines išdėstymas ir barbariška valdytojų pastato rekonstrukcija. Tyrimų rezultatai patvirtina, kad norint iš- saugoti istoriškai tikrą, patrauklią ir meniškai turtingą aplinką ar vietovę, intervencija į istorinę erdvinę struktūrą nepriimtina. Gauta: 2004 12 11. Parengta spaudai: 2005 10 20 44

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S uh o Culn bcm a rtsat coun Protestant a became Courland of Duchy Livonia,Gotthardof Kettler, Vilniusin the 1561, Order the of Master last the and August mund h cutes ogte abi wrh explo worth albeit forgotten countless with deal to the has one heritage, impact cultural the significant on made have but lost pletely tdig h ojcs wih ae en com been have which objects, the Studying RESEARCH HERITAGE RECENT ABOUT THE FACTS JESU: SOCIETATIS MITTAVIENSIS RESIDENTIA Krist hsfc a e oepeodtosfrfurt for preconditions some set has fact This region. Protestant the markedly the in consider existed and to built was Church interesting Catholic a that is fact historical it place, first the In object. interesting very a be to seems in Jelgava Church George’s St. perspective, this From Jelgava. ancient of vision exhaustive an create to trying in ideas new and guest research their the together put and specialists Latvian the Both year. carried last was out city the of reconstruction the virtual initiating of issue complicated the discuss to attempt World War. significant Second during A the destroyed totally was notable heritage cultural its with Duchy Courland-Semigallen Mitawa Mittau, Mitau, Catholic Church in Jelgava (former (former Jelgava in Church Catholic George St. is objects such of One objects. ring fe h iudto fteOdrof Livonia Order Sigis the of between agreement surrender the to due liquidation the After query. her try. By this time, only 4 churches, 3 schools and schools 3 churches, 4 only time, this By try. ī ne Ogle . h omrcptlof capital former The ). Mithow - - - - - , eut nas ins svrl ubek o pro of outbreaks several witness annals Jesuit the Protestantthe churches i sn rerc rind n h bss of basis of the on reigned the Friedrich death son His after changes. crucial the aboutbrought Kettler Duke introduced legislation The ting positions the of Catholicism inCourland. attend to had Catholics Duke the of death the Lutheranuntil new churches40 So ding 1567. in elu ahlc fe e ubn’ et Du death husband’s her After Catholic. zealous a became 1586, Lithuania,in Albrecht Radziwill, of marshal land the married who Anna, Duke, the of daughter the instance, For Jelgava. in lics King of Poland Sigismund III attested in 1616 in attested III Sigismund Poland of King Catho of destiny the influenced wealth of men the So situation. this to changes make could lief and Regiminis mula of Lutherans. Moreover, Duke approved of buil Moreover,Lutherans.approvedof of Duke use the to these passed Kettler Gotthard Duke still and Catholics, to available were chapels 9 to practice their religious services fromto religious 161 practicetheir services allowed officially were Courland in religion this the of adherents maintainingEventually, the Catholics. of rights in change the caused which eut isoes here missioners Jesuit chess Anna returned to Jelgava and invited the invited and Jelgava to returned Anna chess wealthy noblemen who advocated the Papal be Papal the advocated who noblemen wealthy the Only Courland. in Lutheranism to convert to forced simply were who peasants the of test Statuta CuroniaStatuta 2 n usi o consolida of pursuit in 1 . , which th which 7. For 3 e ------,

The Polish feudal masters would not allow for- getting the political vassalage of Courland Du- chy, which reinforced the demand for respecting the rights of the Catholic Church. After taking office in 1639, Duke Jacob Kettler vowed to build two Catholic churches in Jelgava and Kuldīga 4 (Goldingen) and take care of their provision . 45 The foundations of a church in Kuldīga were ce- remoniously laid on the 6th of June in1641. A new church was also built in Jelgava (Figure 1). The worldly priests held services in both the chur- G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R ches for the first time in the history of the region; however, shortly after this the Jesuits were invi- Figure 1. The Church of St. George in Mitau ted from Poland-Lithuania Province. With the first arrival to the territory of Latvia together with Stephan Batory in 1582, the Je- The Jesuits took care of building their house in suits continued their mission as a main Coun- order to consolidate their position in Jelgava. terreformation force. The brothers of the Society In 1684 bishop Casimir Pac allowed them to made a significant contribution to the cultural use the area near the church for building the 5 life of Jelgava. cloister edifice . According to the Latvian State archive documents, this enterprise encountered The number of the Society’s members slowly some problems and the members of the Socie- expanded and developed their mission in Jel- ty had to overcome several obstacles on their gava and Skaistkalne thanks to the support of 6 the Duke and the significant donations by pri- way . Nevertheless, the building was finished. vate persons. These residences existed in strong (Figure 2). association for a long time (this coalition was Similarly, the order brothers attempted to build also called the Residence of Jelgava-Skaistkal- a new cloister on Anna Street behind the church ne or Residentiae Mittaviensis-Schönbergensis in the 18th century, but the province assembly Societatis Jesu) until they were separated to be made an effort to forbid the project of work that independent of each other in 1759. began in 1700. And only with the support of E

Figure 2. The Residence Building of Societas Jesu 46

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S n h ciig wih omd h woe no a into whole the formed which ceiling, the on paintings with together used elements stucco ve tlsi hps ti motn stefis exam first the new asimportant Itis shapes. only stylistic of use the significant and dimensions its not of terms is in Church Skaistkalne The in Courland. Church Catholic the of politics the in role tant n ae hseic a nee oeimpor more even an had edifice this later and adherents,Papalof rights represent the to Ithad spectacular. looked Skaistkalne in ChurchJesuit new the style, of context uniform fairly this In wooden Latgale. small Catholic characterize and would buildings Medieval, quite still Courland was in architecture church the whereas, Riga; in buildings some into Nordicstyle served itrcl records Historical majority of buildings inold-time Jelgava. the with building Street Anna wooden on simple a was Street) residence Rainis (nowadays, new the that confirm Kleyntjens Joseph Chretien Jean explorer chive f h sm tp a te ns f goa Pasie Aglona, of ones the as type same the of buildings well-known other until century a half than more took it However, churches. Catholic of standard a became Europe, Southern into ly of 17 end the the At region. this to new were which forms, Baroque the of because time that at tion agl. h oueto kitan sinno is Skaistkalne of monument in The appeared Latgale. elsewhere or Viļāni Piedruja, na, prising aspects. First, the manner of wall deco wall of manner the First, aspects. prising ulig t Temtrascdfidb eutar by Jesuit codified materials The it. building in succeeded Jesuits the 1724, in Anna Duchess parts were emphasized along with the decorati the with along emphasized were parts architectonic the as Latvia to unique was ration nrdcd hs nw rns s el s h re the as well as trends new these introduced was impressive but also its inside had some sur some had inside its also impressivebut was Church Skaistkalne the of exterior the only Not Vienna. in Church Jesuit the recalling by solutions tern i.Ti ahda ye hc pedfo Ita from spread which type, cathedral This via. some second-rate role in the context of the am the of context the in role second-rate some with up put to had Jesuits the that fact the zing a bit n kitan i 19. h church The solu courageous 1692. and innovative an represented in Skaistkalne church in built original was and impressing genuinely A for example, Skaistkalne. region, the or frontier the at only free feel expand and could Jesuits the circumstances, Under these intolerance. and hatred in overall act of to spite had they where Duchy Courland of capital the in situation complicate and biguous in its full blossom, and gives an idea about Wesabout idea an gives and blossom, full its in style Baroque the embodies it periods, Rococo and Baroque Late the Latvia. from buildings other of Like area cultural the for only not vative Lat of territory the in basilica two-tower of ple th etr aciet uet Bindenschu Rupert architect century construction like the the like fachwerkconstruction 7 r cnitn i emphasi in consistent are ------of Classicism with stucco d stuccoClassicismwith of e f ih ritc ee tsie bu h per the about testifies level artistic high of re i, eie te ns n kitan ad Il and Skaistkalne in ones the besides via, In such cases when the Jesuits had to work in al Jesuitsworkinthe towhenhad casessuch In Jelgava Church looks really modest. greatexamplesorderse brothers,the builtby the aou ad ooo ih t eaoae stuc elaborated its with Late Vilnius Rococo of and Baroque ideas the with dialog close in built was Moreover,it planning. of organisation centric the using in forward step a showed kas, luxuriance disproportionatewithoutstand not could it that expect may we but like, looked residence Jesuit dimensions.chapelunknownthe theofhowItis otherProtestantthanble churchesitstermsof in h aiiawsoeo h igs n otbe and most biggest the of one was basilica The Duchy. the of fringes the on was which Iluxte), (Illuxta, Ilūkste in 1754–1769 during built was basilica two-towered Jesuit famous more One development thanks to mission the of Jesuits. artistic such for over came and invited who be could professionals, skilled highly of formance a as ls a a osqec o wr disaster comparisonoblivion.the warIntowithsubject and of consequence a as lost also was hr eape f h Jsi acietr i Lat in architecture Jesuit the of example third ( h hoilso h re eodagetnum great a record order the of chronicles The Northeastthe Ilfrom to kilometres twenty About Latvia. in heritage moreoneexamplereferJesuittotheto needof a isthere “phantoms”so objects real the withthan with more deal to have scholars our countries, Catholic other and Lithuania in scholarsUnlike forgottendeservedly by Latvian the history. art furnitu the Furthermore, ensemble. splendid hi ntv lnug. h eod etf that testify records The language. native their in locals the with interact could Jesuits the that factor as decisive a regarded was It was Protestant. dominantly region the that significant, really considering are numbers the that admit mustone And Jesuitmissionaries. the of success the testifies which consignees, Sacrament of ber ihain sources Lithuanian and Polish the in publications outstanding two are WorldFirst the War.duringdestroyed There was building Unfortunately, this décor. wall co churches. Moreover, it is even much more hummoremuch churches.even Moreover, is Lutheran it the of that from Churchdiffer notdoes GeorgeSt. ofexterior the interior. fact,the In to Jelgavaobviousofancase exampleis shift this of corationchurch,ofa itsset-up andfurniture. The Its exterior and interiord exteriorandIts by the project of Jesuitofprojectarchitect Tomas the by Žebraus built church This Courland. in churches autiful ready built churches, they stressed the interior de in 1730 in whereanotherge)two-towered builtbasilicawas Dunenburgum,Dynaburg – 76 hsoc aoscuc a the was church famous once This 1746. 9 in such a simple building. 8 bt h mnmn i un is monument the but , ū kste, there was Daugavpilskste,therewas é ) residence) (later, colle cor had some featuressome had cor é o.Ti monument cor.This ū kste. ------the Jesuits used to deliver sermons in German, the Russian troops settled for winter in 1734 in Latvian, Lithuanian and Polish10. Jelgava, they would afflict variously the missioners, trying to blackmail or even beat them wit- The Jesuits from Skaistkalne and Jelgava offered 12 their missionary services to the neighbouring hout a particular reason . The peasants were and remote villages. In result, the Jesuit mis- also affected in this way, e.g. the Russians de- sionaries were set up in those places, for exam- manded horses, grain and every possible thing ple, in Lauksāte, Tukums, Klīvmuiža, Bauska, from them. Therefore, the Jesuits had to support 47 Līvbērze, Auce etc. The active pastoral work in the force, on one hand, and the captives and this region resulted in religious life reaching its peasants, on the other hand, by looking after the sick and wounded ones. The Russians cau- peak. Apart from Catholics, Lutherans, Calvi- G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R nists, apostates and unbelievers converted to sed most of problems in 1745 and 1757. this belief as the numbers testify, e.g. every year The Jesuit annals also account for several con- 20-80 people would convert to Catholicism, and flicts with the town council and the citizens, in 1693 it reached 353 cases of conversion. and even more serious issues, but the influential During the plague and hunger period the Je- defenders of the Society would always appear suits offered not only spiritual aid, but they also in crucial moments. For example, the majority helped the indigent peasants on their holdings. of noblemen required banishing the activities With admirable self-denial and love, the Order of the Jesuits during the province assembly of brothers took care of the sick without discri- voting for Carl, the forthcoming Duke of Cour- minating their confession. The wide spheres of land, in 1759. But Polish senator Konstanty Lu- society appreciated this attitude, because the dwig Plater supported the Society. In result, the Lutheran pastors kept away from sick people order was allowed to increase the number of brothers and found the new residences in the by hiding in their houses11. In 1710 five Jesuits, territory of Courland. At that time all the brot- including superior Ernest Sturm, died from the herhood residences in Skaistkalne and Jelgava plague. The missioners who survived continued had sixteen fathers, three masters and four brot- their beneficent activities by attending to the hers altogether. During the reign of Duke Biron spiritual and physical need of society as far as who got the throne of Courland by the aid of it was within their power. For example, in 1757 military force in 1763, the number of the Jesuits they built the almshouse in Jelgava, and in 1769 in Courland did not expand, but their work they distributed the large amounts of seed and gave significant results as their documents state. food. These and other facts testify about the Je- Duke Ernest Biron was well disposed towards suit missionary in Jelgava, which they did in ac- the Jesuits, stopping all kinds of practices and cordance to their belief about Christianity. calumnies against the Society and supporting Besides pastoral work, the Jesuits considered the missioners financially13. In 1773 during the education as another area of importance. The reign of his son Peter, the Jesuits were struck by order worked out the basic principles and met- the decree of the Pope to close the order. Finally, hods of organizing educational system. It is their properties were devolved, schools closed, clear that the Jesuits took care of founding a the residence turned into the hospital. new school together with the new residence in Jelgava. At the beginning the school was located On the appraisal of the historical contribution in the parish house, but later it was moved to the that the Society made, cardinal Juliāns Vai- former residence building next to the church. vods confesses that all the achievements in the growth of religious life in the 17th and 18th cen- The prestige of the scholastic institution was turies belong mainly to the Society of Jesus14 in deservedly high as it was characteristic to Jesuit the context of difficulties that Catholic Church schools. The brothers of the Society established faced during the first Duke, who took away the

the profound system of classical education, in- E last churches from the Jesuits. cluding grammar, poetry, and oratory. The high level of the Jesuit schools promoted not only the The period after the Jesuits retreated is- mar educational aims of the Society but also the Je- ked by the lack of priests due to which Jelgava suit mission in general. Catholics were unable to receive Sacraments and started sending their children to Lutheran The Jesuit annals account not only for their ad- schools. Several foreign priests, for instance, Re- mirers but also the irreconcilable enemies of demptory Klemens Hofbauer and father Eugen- the Society. The enemies would usually come 15 from the circles of local Protestant noblemen; vorse became popular during this period. however, the newcomers could also show such The names of diﬀerent bright personalities are attitude towards the Jesuits. For example, when related with the history of St. George’s Church. 48

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S at ht h bidn o S. ere n h cen the in George St. of building the that fact the despite that notice to interesting quite is It sufficient aid for building the and its decoration. receive would church the that clude nancial support nancial Ac institution. the of existence the supporting for used were funds other And function. church the making and settling of care take to had kes h ansosro t ereCuc a the was Church George However,Courland.du of succeeding Duke the St. of sponsor main The and true become project develop further. this made the place, in first support, financial adequate the cisions, eiiu bles n wl-ipsd oiia de political well-disposed and beliefs religious their church, the of destiny the determining in involved people of goodwill the physical Besides object. real, the determining the condition total influencing in human role main the the Obviously, played factor building. the of us not state technical the on information with helps us provides history also but background, church cultural its assess the to only of study The BUILDING THE DEVELOPMENT OF THECHURCH Jelgava in while a spent XVIIII Luis 1798, in I PaulTsar Russian by ted of Invisettlement France. of court Royal the the of members the was event significant most The meo epl ffrdhmtesbtnilfi substantial the him offered Leopold Emperor there. co-operation extensive received and reer orad n ara. hrfr,w a con can we Therefore, abroad. and Courland Jacob) to 1645. Duke different before (already is1630 give between in versions sources dating Several precise uncertain. still the circumstances, different under scrutinized was which issue, political of matter the was Duchy the of Capital the of tre mission in Courland at the beginning of his ca his of beginning the at Courland in mission forhis money seed the Austriacollect wenttoto Sturm, Ernest residence, the of superior the that discovered been has it example, For materially. andmorally both churchsupport the servants to used persons privatevarious records, to cording the scope of scope the research. this expands which Jelgava, in Church Catholic of the history the in era new the of marks priest this presence The Jasėnas. Kazimieras was them amongfamous most the doubt, no With period. in later reign the in church the of life Jesuit the to contributed and of worked pastors eminent many period George, St. illustrious the After beliefs. religious his of confession for Church JelgavaCatholic the in Mass Holy the attended city the

17 as well as other sponsors fromsponsors other as well as 16 Tenbegetof guest noble The . ------years four for lasted work repair the and way gligent ol iflec h osrcino h buil the of construction the influence would sometimes attitude his and Duke the on posed e bls ee etd there seated were bells new three and 1722, in restored was campanile the repair the mention also worktower.of the According Jesuit the to annals records historical The the Baroque-shaped tower cupola. byreplaced later was pyramidalwhichspire, the show pictures as a result earlier of the repairs. The changed was church the of tower the that vious im was building the that fact the from Apart needed repair.needed and rotten corroded, also was it but bricks, in covered was Moreover,floor well. the as ran les, Judging from the old engravings, it becomes ob becomesengravings,itold building. theJudging from the of exterior the extenteventsaffected these what to out find impossibleto isToday it churchtury.Kuld the in Like private space rm o te dfieto ogtm n was poli as Dukethe cherished ofmostidea and the not time long a done in a neglectful way because took this building was edifice the of frame the building that claimed has churches, Latvian had the hepatronage as right 1661 in church the fixing orderedofficially mainthebody. Forexample, bishop Chodkiewicz finishing after short damages variousunderwent building the that him.Othersources alsoconfirm on enterprise this imposed rather pressure tical cer a assumes Church Catholic the However, etepra,tog en oee ihfi ti fir with covered being though portal, the ve o al pr s i ws etrd sn te i of aid the using restored was it so apart was fall to belfry The flows. and leaks roof church the that story old same the tells 1800 in inspection tl ekdadflwd n h apnl abo campanile the and flowed, and leaked the still of deck, waterproof roof with covered the in1684 though scene: church, sad inspection really church a witnesses the of protocol The J oscae i o te 7 the on it Poplawskiconsecrated Bishop bricks. of made was church ding, the mere reality of St. George being situa being George St. of reality mere the ding, rv S. ere o h cniin wih nee which condition, the to George St. drove Szembeck bishopwar, the of which damages the aboutsays (1715) Pope, the to account his In overwhelming city. the conflicts military never-ending to during it dangers exposed city the of centre very the in ted of the Duke did the job in a very slow and ne and slow very a in job the did Duke the of employees the However, repair. immediate ded eo egv uigtefis afo h 17 the of half first the Jelgavaduringof ne sce physical and spiritual the both in place tain the honourthe of St. George (titulus ecclesiae ā i Svil nis 20 s ta te oy evcs ee ed in held were services Holy the that so , ā s a iiet itr rsace o the researcher of history diligent a ns, 21 19 . . to the building th f coe i18, in in1685, October of ga, this newly built newly this īga, 22 Bt h church the But . 18 . ). th cen ------the Duke23 in 1782. Some records confirm that The newly built church inherited three altars the work was finished in 1786 and Johann Ernst and the rest of the former church stock from Rathanael John24 donated a new clock donated. the old one, which reminded of the merry days until the catastrophic devastation of the Se- Other cases of the church repair and improve- cond World War. Unfortunately, the fire under ment seemed to have no end. For example, the the manoeuvres in 1944 turned the church into Latvian Central State History Archive reveals ruins and dust. data about the repairs during 1764-1768. We 49 discover that almost every year the church roof was under repair (e.g. in 1764, 1765, 1768). In THE ARCHITECTURE OF THE CHURCH

1765 the windows were improved, but in 1768 G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R the walls of the sacristies were lifted. During Examining the old St. George Church, a resear- this short period the process of metamorpho- cher has to deal with the situation so characte- ses also affected the fence25. In July of 1767 the ristic of the capital of Courland Duchy, when church bell was also changed. The Central State the description of a building is reconstructed Archive of Saint Petersburg also provides evi- only by drawing on the written or visual mate- dence about the recurrent repairs. rials available in the archives. It is possible to get some clues about the way the building looked th From the 13 of April in 1783, when Latgale like from the ancient engravings with the pano- became part of Moghilev Metropolis and bis- rama of Jelgava, the postcards and the photog- hop Kossakowski moved office to Jelgava, St. raphs of the end of the 19th century. The pictures George Church received some special attention. show a typical edifice of Courland executed in The funds were granted not only for the repairs the style of the 17th-century Baroque – that is, but also for other broadening and landscaping the extended quadrangle scheme, whose eastern projects26 during this period. For example, the part is rounded by an apse, the projecting mas- inspection in 1853 reports that the government sive quadrate tower in the Western façade. The granted 1090 roubles for the church repair, and similar architectonic aspects are seen in the Lut- 6814 roubles were allocated in 1866. The lar- heran churches in Jelgava and other countless ge-scale repair work took place in 1844–1902 buildings in Courland. And the counterpart of when priest Krishkian received 30 000 rouble- Jelgava, the Kuldīga Catholic Church, also fol- s27 for improving the church. The means were lowed the same architectonic principle. sufficient not only for repairing the church but A considerably projecting tower determines the also for buying some new buildings, replacing main artistic expression. Its masonry walls ex- the old fence by the new one with a high brick tend though four storeys; a simple portal with basement and an iron rail etc. a semicircular arch is placed at the bottom. (Fi- However, the endless repairs could not save the gure 3). edifice itself as the walls began to crumble. The state became worse because of the city levelling, which caused a large difference in the ground depth between the street and the church. As a result, the inside of the church was constantly wet, and in spring and autumn water would cover the floor in such a way that people needed planks in order to avoid worshippers walking through water. Finally, the citizens arrived at the decision of building a new church. Some temporary rooms E for holding Holy services were built in the garden of the church, but the old building was de- molished. Even the basement and the wall material were not suitable for further use28. During the period of 1902 – 1906 the new Cat- holic Church (tit. eccl. B.M.V. Immaculatae Con- ceptionis) was erected. Kasimirieras Jasėnas who worked in Jelgava during 1902 – 1944 organized the church on the basis of the project by Liepāja Figure 3. architect Kārlis Strandmanis. The Church of St. George 50

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S om a eprt ad oial uie ensem united logically and temperate a forms lines curved and volumes quadratic of teraction shaped helmet on the top level, whereby the in the whereby level, top Baroque- the on helmet elegantshaped an in up ends tower shaped of19the photosframedbyrustication ontheallsides. The was tower unfortunately,element, later. The lost anotherdecorativeadornedby Georgewas St. of stationed windows and the absence of a projec a of absence the and high- windows the stationed the by on accompanied building kind the of this top of eﬃcacy artistic the Vipers, Boriss historianprominent According art to ble. As we learn from the drawing produced at the be the mounts lantern of Jelgava the Church. panorama, city the of engravings old the in seen is which vane, standard-shaped House Pastor’s and George St. of Plan The w wy opnae h aprnl monoto apparently the compensate way own its in which tower, the of composition intricate fourthatthesquare planesclock shapetheofthe KuldīgaexceptChurch, the inrecognized is tive pairs of window-aislespairsof chaintowallcarvedeach windows arched of on the second level of a pair the building; whereas, three tower the is composition. of There character elements whole arch the semicircular determines the of variation The Figure 4. In the case of the Jelgava Church, Jelgava the of case the In nous range of the identical windows. h vria ln o te idw. smlr mo similar A windows. the of line vertical the mounts quadrate-shaped clock the And motive. pair-arch the without only yet shapes, same the contains storey next level.The thirdracterizethe ginning of the 19 the ofginning f Courland of churches the of characteristic very is portal ting

th century showfaintly a highlighted pla 29 . The long spire with a lead and a with spire long The . th century (Figure 4)., the towerthe(Figurecentury 4).,

this quadrate this ------aisles and the repercussion of Romanesque sha Romanesque of window repercussion the and aisles sparse the walls, massive the tecture, window embrasures at the beginning of the 19 the of beginning the at embrasures window the for used still was tower, the in observed be can which pair-arches, of motive same the that possible well is It façades. other of shapes dow si the and façade altar The a sense. traditional domain in solutions the is decorative and church architectonic of the of façade western The ad a rpeetd y ois ies Nevert Vipers. Boriss by represented as land, that the outer walls of the building are not con not are building the of walls outer the that fact the in differences some spot can one heless, e wih paety iee yasihl dar slightly a by differed apparently which ne, of the 19 turn at produced pictures the from entirely lost livelysparkle,is a towerwithcomposition the of the endowedwhich detail, this thoughtone, ker end of the 19 the of end the at produced photos the However, century. in the tower composition, reappears in the win the in reappearscomposition, tower the in invisible almost is which arch, semicircular a elementof The programme. aesthetic considered weredewalls executed also on the basis of a well- rdcd t h bgnig f h 19 the of beginning the at produced drawings the Comparing changes. some rwent n h crie ee. hseeetas unde also element This level. cornice copingstone the impressive on an on rested They here. in walls the divided pilasters appearance plane the Skaistkalne, the Likewise even. ventionally r caatrsi o cuc-ulig n Cour in church-building of characteristic are that Church Jelgava the of elements the are pes h sei n eevdapoc otearchi the to approach reserved and ascetic The and assumed aNeo-Gothic shape. frame wooden the of parts some in only echoed th and the 20 th century show that it was faintly was it that show century th centuries. th century th ------with the following photos, it becomes obvious The sacristy was set forward asymmetrically in that the cornice was raised up and the copings- the altar part on the left side of the church. The tone was lost, thereby leaving the pilasters end windows were on the eastern and western sides, slightly above the window level, which gives and the entrance was leading from the eastern the impression of them swinging in a certain side next to the choir. The room was divided sense. The planes of the pilasters were smooth. into two parts of different size. There were two They were raised on the impressing copingsto- rooms adjacent to the southern side of the pres- ne quadrate bases and closed by simple square- bytery (the entrance here was from the church). 51 shaped capitals. The old photos show that the The outer wall of these rooms as in the same white colouring of the walls, which contrasted line as the outer contour of the entire church up with the dark tiles of the roof and the deep win- to the point G where A T I R E H E the R U T C E bend T I H C R A of F O an S E R U apse S A E M N started. O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R dow aisles, emphasized the majestically modest impression of the edifice. THE INTERIOR OF THE CHURCH Luckily, today it is possible to get information about much more than the outer shapes of this St. George Church in Jelgava is a hall-type spa- building. The plan restored by city surveyor 30 ce covered by a barrel vault. There is a unique Anthon Sehrwald serves as the essential sour- photograph available in the Archive of Riga Met- ce of information in investigating the church. ropolis Curia (Figure 5)., which can give very The plan shows an extended rectangle, the lon- important information for the further studies of gitude of which was three times more than the the church together with the plan by Serhwald. latitude. Its polygonal apse closes in the eastern The picture shows that the ceiling of the church part. As mentioned before, there was a quadra- was adorned with paintings. The documents of te-base tower situated on the church’s passage inspection confirm this fact31. It is known that arbour next to the parish room. Unlike the one- the ceiling of the Skaistkalne Jesuit Church was tower church variant so typical in Courland ac- also painted, but the major part of it was painted cording to the photos, the plan distinctly shows over during the period of the Capuchins around the changes. In the representation by Sehrwald, 193932. It seems that the decoration of Jelgava pa- there are two adjacent rooms embracing the tower in the closed structure of the plan in the intings was far poorer than the one in Skaistkal- Western façade on both the sides of the tower. ne. The photo captured the star tracery over the However, the later hosts of the church decided choir space. Unfortunately, there is no evidence to pull down these structures. left about other plaster elements of the interior. The drawing of the church’s northern façade The records of the inspection visit in 1800- con shows that the additional rooms were adjacent firm that the church floor was covered with so- to the tower, rhythmically repeating the roofli- called chessboard cover where the black and 33 ne, which was marked once more by the cove- white marble plaques were inlaid . The floor ring of the sacristy. But the drawing does not was improved in this way simultaneously with allow concluding whether these extra buildings the repair of the church tower around 1782. Af- were identical and, consequently, what role ter pulling down the old church, these plaques they played in the whole architectonic image. It were used for tiling the path from the gate to seems to be logical that the parts of the church the portal of the new church34. façade should be symmetrical, and yet the plan The large windows played an important role testifies the opposite. The northern annex see- in creating a certain mood in this little church. med to be rather dark and low, half the win- Comparing the interior of the Jelgava Church dow length with an entrance from the western to other churches of similar planning, one must side; whereas, the right one had two windows admit that the size and the number of windows and an entrance leading from the parish space. create the impression of light and wide space. E We should not exclude the idea that these rooms Despite the mentioned features, which were were used for domestic purposes and, maybe, characteristic of Courland churches, the mood one of them served for so-called body camera. of the interior was created not that much by ar- However, no records or documents can back up chitectural means, but by sumptuous fitment. these presumptions. What gives a clue about the possible presence of these outbuildings is only a small rectangle opening on the southern side of THE SET-UP OF THE CHURCH the tower (airway?) and the fact that the window of the western façade was made smaller than ot- In reconstructing the visual arrangement of the her windows because it was obviously made later interior of St. George, one must keep in mind than others after pulling down the annexes. that it is not only splendour characteristic of 52

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S h anAltar Main The George St. of Interior The Figure 5. Figure 6.

asv tosoe srcue f h atr retab altar the of the structure two-storey massive show photos The space. choir whole the up filled construction wooden the that evident is It church. the allow of appearance past nowadays the appreciating until remained that material central the to visual belongs altar and inafunctional The sense. artistic part significant most The tering, shiny and colourful scene. fte1t etr)i httrefis-orco first-floor three that in century) Church 17th the of George St. end (the Skaistkalne in in one that to similar was retable altar The centre. the in pediment segmental disrupted a with ce sense originatingsense contactsfromthepro thewith determined appropriatethe andarticles,styleselection ofthe which denomination, Catholic of needs the for especially up that set was church fact this the admit must One churchsignificant. the of items the made that region Courland the that these features impressed the inspectors so so inspectors the impressed features these that likely is It storey. second the of space glorious shining the in namely, – more once retable the in reappears sign this Moreover, missionaries. Jesuit the of presence the symbolizes time same IHS t s iia t Saskle la, ny conside only altar, Skaistkalne to similar is It flanks. adorned acanthus well-posed its with le was closed by means of the wide broken corni broken wide the of means by closed was row first The here. marked more was ornament ribbon the Skaistikalne, Unlike neglected. rably reto ane.Tu,tercrsbida glit build records the painted.Thus, argentor aureate, richly were church the in presentitems woodeninspection thealwaysvisitsstressedthat of records Catholicregions.otherThe in totypes Corinthian capitals and the Christ’s monogramChrist’s the and capitals gilded Corinthian with adorned were side each on lumns in the middle of the pediment, which at the the at which pediment, the of middle the in ------much that they called this altar “the altar of the Finally, John Nepomuc is a very popular saint Society of Jesus” (altare Societatis Iesu)35 in their among the members of the Jesuit order. Accor- protocols. (Figure 6). ding to the canonical rules of representing this saint, the figure on the Jelgava altar, the second Likewise Skaistkalne, the altar in St. George from the left, is dressed in a priest’s gown with Church has been assessed to be the original the ermine cape, holding the Crucifix in his left mixture of southern and northern Catholic hand, a typical attribute of this saint. elements. One must agree with art historian 53 Boris Vipers, who ascribes the figurative and All these sculptures show a high level of dexterity ornamental décor to the specific aesthetic style by a master. One can appreciate, in particular, his good understanding of anatomical proportions, of Courland by using excessive language (e.g. G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R the whorls of acanthus leafs, polychrome, the the convincing representation of their motions, heads of seraphims among the columns on the the elegantly shaped details in the flowing casca- first floor, the massive proportions of the altar). des of crinkles of their dresses and the lineament, However, the influence of typical sacral sculp- which stresses each personality. ture from Latgale is seen in the general con- Similar to the case of Skaistkalne, there were struction of the altar with its central aedicule, two figures linking the pediment on the second paintings, the leaky middle part with volutes, floor of the Jelgava retable. The figures in Skaist- ray glory, and the Catholic gowns of statues. kalne represent two allegories; whereas, the fi- And, most importantly, the most visible are the gures in Jelgava are two angels, who are poin- architectural means of expression that are so- ting at the crown and the monogram of Jesus in mewhat similar to Skaistkalne36. the middle of the pediment. There are four figures of the saints on both The identity of two more saints situated on both the sides of the altar painting in between the the sides of the cornice on the second floor of columns on the first floor. The records of ins- the retable is still uncertain. The records of inspection visits in 1800 allow us identifying these pection visits do not provide any more information on their identity. However, the comparison images. The fact that the church was named in of the cases in Skaistkalne, Indrica etc, where honour of St. George helps to identify the ap- the identity of the figures is clear allows us spe- pearance of this saint as the last one from the culating that one is the founder of Societas Jesu, right. Although the quality of the old photos Ignatius Loyola, and the other is his confrere does not allow us studying this statue in detail, Franc Xavier. The proportions of these figures the long spear that the saint holds with his both are somewhat more prolonged and lighter than hands confirm its iconography. of those on the first floor. Their postures seem Moreover, the depiction of St. Joseph in the Jel- not restrained and, in a certain sense, “dancing”. gava Church, the first from the right, is likely to These stylistic differences lead to conclude that be no coincidence. There was a painting of the another master must have executed them. The- Holy Family on one of the side altars, but the re is nothing unusual about this in the scene of altar was referred to as St. Joseph’s altar. The sto- sacral art in Latvia; however, the case in Jelga- ries, which glimpse into certain moments from va is complicated with regard to identifying the the childhood of Jesus and the life of His pa- authors of the altar, tracking presumable chan- rents in order to stimulate one to identify with ges, and discussing the concept of art. the different aspects of the Saviour’s life, was It is no surprise that the researchers who have a specific constituent part of the artistic pro- ever tried to describe this altar, refuse to give gramme of Jesuits. the date, making assumptions that the retable Related to the influence of the Polish-Lithua- was rebuilt37 gradually. And the protocols of nian cultural area, the third saint from the left is inspecting the church testify about the various the representation of the guardian saint of those stages of rebuilding this part. The historical- re E territories – namely, St. Casimir. As mentioned cords allow us assume that the building as seen above, the Jesuit residence in Jelgava was sub- in the photos experienced several modifications ordinated to the province of Lithuania where during its lifetime. The last variation gives an this saint was especially popular. The painting impression that the building was of original of St. Casimir in the Kuldīga Church also testi- model, yet compositionally accomplished and fies about the influence of the Jesuits from this monolithic configuration. In terms of style, the region. Typical to the representation of St. Casi- last change merged two historical epochs of art. mir, the altar sculpture in the Jelgava Church is The first floor of the retable employed the- so dressed in a governor’s apparel, with a nib in the lutions typical of Baroque; whereas, the second left hand and a cross in the right hand. floor shows a shift towards Rococo forms, unli- 54

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S elyd lns wih are sx rs can brass six carried which planes, spatially deployed the by Holy embraced was the and Sacrament or Crucifix was the displaying space for meant The composition. altar the of main wr fe h atwar. last the twork after ava a ls sm ottnig ic o ar of piece outstanding some lost has of art Latvia the that admit must one forms, rocaille elaborated elegantly time, same the at and, mic h Tabernacle The Contempla décor. and figures, angel contours, and shapes both the content and the formal do formal altar the andcontent the the both shapes and on painting the of part sizable a pies the sculptors of the mid-18 the among of sculptors present the are ideas Similar Austria. and Germany South as far as across Latvia us of borders led the has query inspiration under artwork and the of equivalent the for Searching church. the of heart the towards turned respectfully tes, Figure 7. ad could Visitors 7). (Figure representation its to appropriate rigour and glitter with is, set altar, altar Jelgava the of the of middle the in tabernacle the means, all by part significant most The convoluted planar of panels. asymmetrically the and columns, brittle the ease, original its with Skaistkalne ke h eta ato h rwr a impressing was occu tabernacle artwork the e.g. dimensions, its the of to due part central The f ryn agl o ter ne o te volu the on knees their on angels praying figures on of two with crowned stretching were sides planes the both the finally, And rament. forming the background of the Most Holy Sac Holy Most the of background the forming shapes rocaille asymmetric expressive the plane had wider which considerably retable, the to parallel background the more in one was There volutes.of whorl pulsating lively the in dlesticks anr n Jhn ats Sru. n addition, In Straub. Baptist Johan and Wagner ht t a oe f h fietRcc examples Latvia Rococo of art the in finest the of one was it that claimed Vipers Boriss historian Art high appraisal. it giving masterwork, excellent this mire ting this construction with its strenuous, dyna strenuous, its with construction this ting

38 with regards to its delicate its to regards with th century, e.g. Peter e.g. century, ------of the 17 the of “Annunciation”ofpainting half second the from the cover example, for overlays, Similar dinary. wore the silver-spangled crowns. And the Apos the And crowns.silver-spangled the Jesuswore and Mary Joseph, St. of heads the where Family, Holy the of painting the in with altar the visits inspection of of (left) Evangelside the describe 1800 and 1761 records The time. of se ted on its roof Evangelists made of plaster of Paris and moun and fourParis of plaster mentions of made Evangelists also 1800 to dating document 17 the altar,in centralexecuted the on painting Crucifixion the adorned also appliqués las t h bgnig f h 20 the of beginning the at new altars with provided was church the shape.Moreover, Neo-Gothic their gained they which of result the in more once remodelled wereJelgava ofimta h eut ul h la fVir of cour the in changed were altarsHowever, these altar the built Jesuits the that confirm records The tradition. Catholic the to common was it as presbytery, the outside situated altars side the were altar,there central the from Apart vinces of Austria and Germany. a mgicn,hgl lbrt ihlavish with adornment elaborate highly magnificent, was Lithua the from only not Latvia solutionsto art the the Moreover, brought have might Sturm. Society the Ernest of brothers of period the after lasted have might Jelgava and region this tween gin and Enfant Jesus were crowned were Jesus Enfant and gin i Mr ad t Facs Xavier Francis St. and Mary gin pro the from also but territories, nian-Poland be connections the that assume coincidence. well may of We idea any excludes Society, feature the this of character mobile and national e i gl ad silver and gold in red 19 the of end the At Churchthe of Skaistkalne. Unlike the the Unlike er n h ivrcuixaoehrbes.It VirHolyof heads the thatmentioning breast. worth is her above crucifix silver the and heart silver the with crescent, silver the on resting feet her stars, silver twelve with adorned was head whose Mary, Virgin represented (right) side tle or eeois o ec Evangelist each for feretories four had sacristy the records, historical to cording appliqué to the background is nothing extraor nothing is background the to appliqué local the of character the giving of practice the hands), and face a only visible leaving by inting aig no osdrto te akdy inter markedly the consideration into Taking Jelgava. in piece the to close concept aesthetic the show region the from tabernacles of examples other dox churches (covering the whole surface of pa of surface whole the churches(covering dox h npcinvsto 71mnin h new the mentions of1761 polychromatic,cove was which pulpit, sculpted visit inspection The th century on the southern side altar in altar side southern the on century 42 technique popular in the Ortho the in popular technique risa . 44 . th century the side altars in altars side the century 43 ie h bpitr. The baptistery. the like 39 th etr. Ac century. eoe 1684. before 40 41 . The silver The . Tefont The . th century. ------As common in the Catholic churches, there were confessionals provided for the Sacrament of Confession in the church of St. George. The church had five confessionals made of fir and embedded into the walls under the windows45. They were adorned with the depictions saying “for the viewing of confessors”46. 55 Finally, there were many settles in the church47. According to what the church plan shows, the settles were arranged in thirteen rows on both G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R the sides of the central passage. Interestingly, the painters who worked with these benches used the ears for holding the church banners48. The protocol of inspection in 1800 mentions seven major and thirteen minor paintings49 relating to the theme of the Crucifixion.

THE APPLIED ART OF THE CHURCH

During the Second World War, when the new Jelgava Catholic Church was burned down, the whole liturgical inventory, which was preserved from the times of the old church, was totally lost. The records of inspection visits allow us tracing the gradual increase of the inventory and the names of donators. The historical records lead to the conclusion that the church servants had a great number of silver- and gold-plated vessels as well as many precious implements at their Figure 8. disposition. The Silver Reliquary Cross The Jesuit annals also keep records of expensive assets, most of which were donated by the Catholic noblemen from Jelgava. However, not us information about the quantities of items only the Catholic community, who supported and their value; however, there is no suﬃcient the members of the Jesuit Society with the record about how those objects looked like, how huge sums of money and splendid liturgical they were handled in a technical sense, what was their style, etc. dresses, but also some Protestants50, appreciate the activities of the Society. For example, the The materials available in the archive of the Duchess of Courland used to donate beautiful Document Centre of Inspection of Cultural Heritage Protection have been of great help in liturgical cups and other items51 to acknow- bridging the gap of knowledge by giving data ledge their diligent work for several years in a about the Jelgava Catholic Church before the row. Furthermore, the Jesuits received the ne- Second World War. The photos with the ob- cessary liturgical equipment amounting to the 52 jects of applied art as well as broad description value of about 400 imperials from the Royal provide us with priceless information about

Residence as well as from private benefactors the heritage of this church. Nevertheless, the E in 1695. extensive comparison of the written resources The positive relationship of the Jesuits with up- with the visual documents show that we can per class was not the only source of stocking access only a small amount of items, despite St. George Church with the inventory. After es- the fact that the written resources enable us to tablishing the abbey of the Society of Jesus in recognize several objects to a certain extent. Courland, the liturgical inventory was expan- For example, the protocol of 1761 describes ded with the expensive and valuable pieces of the silver reliquary cross marked with the let- art. St. George Church faced the period of lavish ters JB54. (Figure 8). Presumably, it is the same inventory53, in particular, after moving the Bis- object, which has been recorded by a specialist hop Oﬃce to Jelgava. The historical records give of Cultural Heritage in 1930. 56

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S from Poszawsza worked as priest assistants and mis and assistants priest as worked Poszawsza from avoti. III laidiens, I da I laidiens, III avoti. inr okdi egv led rm12.Tena The 1621. from already Jelgava in worked sioners Monstrance Silver The MeinekKrzysztofandMatysiewicz. Fryderyk e.g. known, also are brothers those of mes ec yalmascrie t oei h wider the cultural context. in role its certiﬁes means all by dence h rd ftecuc a h ivrmons silver the was church the of pride The Figure 9. 2 – LVA I) 1 REFERENCES Some records claim that priest Kazimieras Jasė Kazimieras priest that claim records Some vessels. liturgical other with together it who donated House, Royal French FrenchRevolution, the Jelgava during in resided the of members The 9). (Figure stones precious with adorned trance e alw s o lms it te ot lr of evi glory Duchy.This lost Courland of capital former the the into glimpse to us allow her avjs V Latvijas collected from various sources and glued toget glued and sources various from evidence collected historical of fragments the all, in All church.new monstrance this from brilliants more or one sell to had nas Rcrscnr htteJsisfo iaadlater and Riga from Jesuits the that conﬁrm Records Jezu ī i Jelgav ti

– 1.lpp. trs instit ēstures 55 for raising funds for building the the building for funds raising for ā n Skaistkaln un ļ ū a. / Sast. / a. a apg ta s 14. (henceforth 1940. āds, ē Kleintjenss J Kleintjenss / avjs v Latvijas // (Ju ż od 1621 jezu 1621 od . – ēstures R ī ga, ------Ce ici z Rygi, a od po od a Rygi, z ici from St. George apart Jelgava in church other some in workliturgical – powa ryd egv. h omn frsace Stanislaw researcher Za of comment The Jelgava.troyed kandid 6709, N. mtr. stud., nabo I w Latgal is Mkls 1986.; Mokslas, nius: mistake inrecords. some been has there that edifice assume can one new school, for the built indeed, he, where Skaistkalne in mostly working was Rousselet father that fact the considering Moreover, church Jesuit of separate existence such the to regard with found was evidence true no nowUntil Jelgava. in churches Catholic veral lopedia.. Kzstf ayiwc 1667 Matysiewicz Krzysztof i Jesuits in Jelgava had their own church. own the their had Jelgava in Jesuits that conclude to us allows the encyclopaedia instance, Jesuit for comment, this cite authors Other ee ul etc. built were presbitery the under entombments the that he ensured difficulties; financial of spite in Mitawa in Jesuitchurch new a built Rousselet Emanuel church superior parishuntil the in worked Jesuits the that tioned Similar facts are noted by Nikolajs by noted are facts Similar JezuiciPolsce.S.ski w 7363 f., 5.apr., 227.l., 7. 9 8 7 6 5 4 – 150.lpp. 3 1564 Grzebie– 1995./Red. Litwy i Polski ziemiach na jezuitach o wiedzy 1994. rekatoliz Latvijas zy pracowa Mitawie, benedyktowa w ka w Mittawie jako pomocnicy proboszcza w duszpaster w proboszcza pomocnicy jako Mittawie w time. that at Jelgava in church Catholic one than more no Jezu w i parafialnym u daig n h rlto witn o h Pp in Juli Pope cardinal the 1715, to written relation the on drawing But curitycharacteristicisitas wholetheofhistory desof mie go, wprawdzie murowanym, ale w pocz w murowanym,ale wprawdziego, dopiero superior Emanuel Rousselet 1758 RousseletEmanuel superior dopiero farnym.Cieszy 1978. Nr. 3 1663 Meinek Fryderyk in (m. misjonarze i stwiei o mnin h fc ta tee ol hv be se been have could there that fact the mention not do priests and historians church other Courland, in ueir osee wyko Rousseletsuperior However, LVVA, 6984f., 1.apr., 48.l., 44. Encyklopedia.. v Valsts Latvijas Tomas V. Zubovas. Ķ .13.Ta en htteJsispromdtheir performed Jesuits the that means That 1539. S. Saskle brk / Komunisma // baroks Skaistkalnes I. Lancmanis ł łę ļš. 1983.26.febr. ć Jezu N. aune budow kzi / Buey hsoi sztuki. historii Biuletyn // łłukszcie ī ski is responsible for this in a great deal. He menHegreatdeal. aresponsible isin thisskifor ż tu darb – b nie zniszczonym. (..) Jezuicizniszczonym.źnie(..) pracowa e ē ę – ń . Nikolaja. d Vaivods stwem, bo dot bostwem, jzii ry ko przy jezuici łi ą 6. p. n hi cmet n Catholicism on comment their In lpp. 366. – ę w here we may face some fuzziness and obs fuzzinessandsome face may we here S. 430. – osobnego,ko niewielkiego ī ł ba.. ba.. asny grobowiecasnypresbiteriumpod S. 277. ł o ich to najwi to ich o ’ łasnejkaplicy rezydencjiw XVIIIdo w., s Church and the residence chapel. – ( – 155.lpp. . Kato J. oio yh pieni tych Pomimo ī Ķ owy XVII w. z Poszawszapracowaliz w. XVII łowy S. 430. u darb tu ia R ācija. trs arh ēstures ā aunes, Fil. un foloz. fak., v fak., foloz. un Fil.aunes, ns Vaivods stated that there were there that statedVaivods ns – ą ń Ž 286. T IV.T Cz d pracowalid Jezuiciko przy basa i j mokiniai. jo ir ebrauskas Ko J. Paszenda L ń –10. lp. ļ . czy bazn u ś ī – Krak il parafialnym ciele ba a Mtooia k Metropolijas īgas ł ł ę

ā o otworzy i go cej, ī budow a ab. [R darbs. ta Vidzem s hneot LVVA), (henceforth vs – ęść 70 a v īcas – 47.lp. ó ż w, 1996. )) IV. e w nowym ko nowym w e Ķ ę ęż ś aune – cio – ē oeo ko nowego yh trudno nych ą Kurzem , tr Latvij ēsture ś Krak tkah XVIII w.XVIII tkah Encyklopedia Encyklopedia ci ł (Pocz a ł – ół i w ko w łi .) – a, 1932. īga], – uroczystem Warszawa, 67 uko 67 Ś .) S. 430. – ó Ķ . Jerze w. st. nod. ēst. jezuit w,1905. – Encyk auneN. ą tkowo ūrija, Za ś ś ē ś ś ci ciele ciele ciele Vil – ń ś ó un ół łę 71 ci, c w ā ------.

10 Encyklopedia.. – S. 430. 33 Pavimentum ecclesiae lateribus erat stratum (..) la- 11 Historia Residentiae Mittaviensis-Schönbergsis So- pidibus marmoreis albis nigris intermixtis.. – LVVA, cietatis Jesu // LVA I. – 65. lpp. 4038. f., 2. apr., 2218. l., 213. lp. 12 Ķaune N. Jezuītu darbība.. 154. lpp. 34 Vaivods J. Katoļu baznīcas vēsture Latvijā.. – 187. 13 Jezuīti Jelgavā un Skaistkalnē // LVA I. – 7. lpp. lpp. 14 Vaivods. J. Katoļu baznīcas vēsture Latvijā. Latvijas 35 Akta wizytacji generalnej diecezji Inﬂanckiej i Kur- rekatolizācija. – 366. lpp. landzkiej czyli Piltyńskiej z 1761 roku. / Red. S. Litak. 15 Justa A., Merkus D., Skaruliene J. Jelgavas katoļu – Toruń: Towarzystwo Naukowe w Toruniu, 1998. 57 katedrāle. Rīga: Vārti, 2000. – 10.–11. lpp. – S. 192. 16 Information about the kings staying in Jelgava 36 Vipers B. Latvijas māksla baroka laikmetā.. – 234. is found, for instance, in Inland, 1836. Nr. 39. – S. lpp.

646.–647. 37 Document G A T Centre I R E H E R U T of C E T I the H C R A Latvian F O S E R U S A E Inspection M N O I T C E T O R P D of N A H C R A E S E R 17 P. Sturm accepit magnas eleemosynas ab imperatore Cultural Heritage Protection. Jelgavas katoļu baznīca. Leopoldo et ceteris benefactoribus. – Historia Residen- – 5. lp. tiae Mittaviensis-Schönbergsis Societatis Jesu // LVA 38 Vipers B. Latvijas māksla baroka laikmetā.. – 235. I. – 9. lpp. lpp. 18 Kučinskis S. Nikolajs Poplavskis // Dzimtenes Ka- 39 Juź przed 1684 jezuici fundowali w nim ołtarze NMP lendārs 1975. gadam. Västerås: Ziemeļblāzma, 1974. i Św. Franciszka Ksawerego. – Encyklopedia.. – S. 430. – 50. lpp. The inspection records of 1684 confirm this infor- 19 Structura ecclesiae ex lateribus et culae extructa, mation: Ad dextram partem ecclesia extat altare operis non consecrata. formix superior non ex lateribus, sed sculptilis, in quo imago B. M. Asumptionis. (..) Ad si- ex aperibus dealbatus laqueatus, tectum ab extra te- nistram partem ecclesia extat altare sculptilis operis, in gulis argilaceis copertum sed pro vetustate stillans et quo imago Sancti Francisci Xaverij.. – LVVA, 4038. f., foraminosum. Campanile supra portium ejusdem ec- 2. apr., 2262. l., 7. lp. Probably the “Assumption” was clesiae tegulis abielinis contectum, similiters foramino- later placed in the central altar. sum et stillans. Pavimentum ecclesiae latere stratum, 40 Altare minus ad cornu Evangelii cum imagine sancti sed pro vetustate disiectum, et destructum reparandum. Iosephi, Infantis Iesu et Beatissimae, habens itidem om- – LVVA, 4038. f., 2. apr., 2262. l., 6. lp. nua requisita. Altare tertium ad cornu Epistolae cum 20 Svilāns J. Latvijas Romas-katoļu baznīcas un kape- imagine Beatae Virginis Mariae et omnibus requisitis. las. Rīga: Rīgas Metropolijas kūrija, 1995. – 279. lpp. – Akta wizytacji generalnej.. – S. 190. 21 . Kučinskis S. Latvijas zemju katoļu draudžu attīstība Altare collaterate extra presbyterium continet imagine un kultūra pēc reformācijas // Dzimtenes Kalendārs B. V. M. cum infantulo Jesu ornatum argenteis stellis 12 1982. gadam. – Västerås: Roze, 1981. – 98. lpp. circa caput B. V. M. supra caput vero infantuli Jesu et 22 Pacem etiam sonant tres novae campanae, cum cam- matris Mariae coronis duabus, corde supra pectus mag- panilli hoc anno restaurato. – Historia residentiae no crucifixo deaurato, luna sub pedibus et pede uno, Mittaviensis-Schönbergensis Societas Jesu // LVA I. altero in tabula ad columnam affixo atquo corde parvo – 17. lpp. et numismate, his omanibus argenteis. 23 Tornix hujus ecclesiae (..) Tectum ad extra tegulis Altare collaterate 2dum continet imaginem Sti Josephi agritaceis coopertum sed prae vetustate foraminosum et stillans. Campanile supra porticum ejusdem ecclesia Nutritii matris Mariae cum infantulo Jesu ornatem co- cum fuerat ruinosum ob neglectam reparationem anno ronis argenteis tribus numismatibus.. – LVVA, 4038. f., do 2. apr., 2218. l., 215. lp. 1782 sup sumptibus Camera Ducalis restauratum. 41 mi – LVVA, 4038., 2. f., 2218. l., 213. lp. Festo Ss Corporis Christi pro processione circum- 24 Mitauisches Zeitung 40. St., d. 19. May 1786. circa ecclesiam in caemetario 4 altaria pro 4 Evangeliis 25 LVVA, 554. f., 1. apr., 1831. l., 5.–6. lp. persolvendis. – LVVA, 4038. f., 2. apr., 2218. l., 214. lp. 42 26 More about the church’s financial matters look: Fons baptismalis competenter locatus, cratulis arte Vaivods J. Katoļu baznīcas vēsture Latvijā. Baznīcas sculptoria confectis, pro exigentia artis depictis, deau- vēsture Kurzemē XIX un XX gadsimtos. Rīga: Rīgas ratis et deargentatis obductus, bene clauses. – Akta Metropolijas kūrija, 1994. – 183.–187. lpp. wizytacji generalnej.. – S. 190. 27 Ibid – 187. lpp. 43 Suggestus noviter sculptus et simul cum cratibus 28 Vaivods J. Katoļu baznīcas vēsture Latvijā. Baznīcas baptisterii coloribus variis auro et argento adornatus. vēsture Kurzemē.. 1994. – 188. lpp. – Iibid.. 29 Vipers B. Latvijas māksla baroka laikmetā. Rīga: 44 ..supra baldachinum hujus ambonae statua 4 Evan- gelistorum de gypso. – LVVA, 4038 f., 2. apr., 2218. l.,

Valtera un Rapas akciju sabiedrības apgāds, 1937. E – 110. lpp. 215. lp. 30 Центральный Государственный исторический 45 Confesionalia in ecclesie intra murum sub fenes- архив в Санкт-Петербурге, ф. 1399, оп. 1, д. 441, tris bonae structurae ex lignis abiegnis sunt quinque. л. 8. Unfortunately, the date of the plan remains unk- – Ibid. – 216. lp. nown. It is possible that the drawing was created 46 Confesionalia cratulis distincta pro excipiendis con- around 1816, when Sehrwald created the drawing of fessionibus, depicta. – Akta wizytacji generalnej.. – S. Anna Church in Jelgava. 190. 31 Tornix hujus ecclesiae non ex lateribus sed asseribus 47 Scamna habentur suﬃcientia. – Ibid.. laqueatus et coloribus depictus.. – LVVA, 4038. f., 2. 48 ..et habentur anstati. – LVVA, 4038. f., 2. apr., 2218. apr., 2218. l., 213. lp. l., 214. lp. 32 Bruģis D. Skaistkalnes baznīca. Bauska, 1995. – 43. 49 Imagines in ecclesia: majores – 7, minores – 13. lpp. – Ibid.. – 221. lp. 58

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S ny med med Kaip ir Skaistkaln ir Kaip dekoru. e bj, funkci abejo, Be buvo puo altoriaus proporcijas) priskirian proporcijas) altoriaus konstrukcij vijos mene. I mene. vijos dalis altoriausJelgavosSvarbiausia ir ornamentin ir prabangi vidaus buvo visi buvo aie ias rv, iidii skliautu, cilindriniu erdve, vidaus haline katalik Rygos anj (62 i Al ir (1692) kalneje e Antr Per pamir daugeliu a. pab. atvirut utaks mtt tipi matyti Nuotraukose D č Į Š a k u a N r t n a S PAVELDO TYRIN RESIDENTIA MITTAVIENSIS SOCIETATIS JESU. NAUJAUSI Kristine Ogle 52 51 I 50 brangi i Š ie Mittaviensis-Sch tiae tae nostrae pro xenio cohonesavit.– xenio pronostrae tae iniciatyva jipastatyta 1643 baigia apvaliabaigia apside, oi residen superiorem patrem reverendum insigni pretio Ra io technik rimo centro archyvo med archyvo centro kaip tinko pob tinko kaip sprendimai, LVA I.–8.lpp. katalikams b katalikams is nomcjs ba informacijos bios tyst liau ra liau tus totus, nempe casulae duae, dalmaticae duae, ante duae,dalmaticae duae, casulae nempe totus, tus Jurgio ba š domu kad, skirtingai nuo did nuo skirtingai kad, domu i . ugo ba Jurgio v. . ugo ba Jurgio v.

– 3.lpp. vaizd ų ė agrin Ad ornamentum ecclesiae accessit hoc anno apparaanno hoc accessitecclesiaeornamentum Ad . Jezu J. Kleintjenss eeism dcsa trm eblo ouo re et arte poculo perbello iterum ducissa Serenissima ia protestantčia šytiniai li l . s sostinei situacija, kai pastato vaizd pastato kai situacija, sostinei ės žiaga. ž o konstrukcij io dno senosios senosios ūdno ų šė ą ą at igsa bagnbs plksa reik palikusias brangenybes, dingusias ėjant , kad d kad , reikmen ą žny š aia etni aa i pagal vertinti galima š kai sunaikinta. Jelgavossunaikinta. kai j ta tapybosta k į Š š , galima daryti i daryti ą, galima liii avria kd ba kad patvirtina, altiniai ios ba ios pasaulin čia. Š ū š žny stilistik ą, žny ų se irfotografijose.ėse v. Jurgio ba Jurgiov. ding į į ties ūdis, š ė uio acye r vienintel yra archyve kurijos ų dominuojamame kra dekor t įranga. anookont rafinuoto l a b čia ų o itrj atmi uiui u j su susijusi artimai istorija čios ų š žny . ė ų a i meni ir kai , ta , ų ų ī s atveju, atveju, s altiniai teikia informacijos apie daikt apie informacijos teikia Šaltiniai ti Jelgav ti stebint dinami stebint ų iandien tyrin šiandien iaga, apib žiaga, į ö ū ų ų element žny Š ios pastato vizija atsiskleid vizija pastato čios iau vert čiau ig Kur ūdinga Noruoe u Nuotraukose . bress oitts eu // Jesu Societatis nbergensis ą ą soe (Il kstoje kar ūriniais. . ugo ba Jurgio v. ą (akanto lap (akanto š š ĖJIMO FAKTAI o itreo tyrin interjero čios siki r a. Tod pan. ir ą žny a XI a Kur a. XVII kas –1644 m.irnetrukusperduota vienuolijai. ā Kur š Š š ia i čia vad un Skaistkaln un v. Jurgio ba v.Jurgio antis kvadratinis masyvus bok š ų žiuli dinanti Jelgavos katalik Jelgavos ūdinanti ž a sabasa ba svarbiausia kai ū junginiu. Galima pritarti meno istorikui Borisui Viperiui, vaizduojam Viperiui, Borisui istorikui meno pritarti Galima junginiu. ro, angelūro, em č , kad per pastar ą, kadper 1754 kste, š tyrin š mi o o itreo nuotaik interjero jos o žemei, iam prie specifin prie iam iuis utaks Aiazu kd ia hr erdv choro visa kad Akivaizdu, nuotraukas. likusias Š oriniais kont oriniais Historia Residen Historia tojui neprieinami. Taneprieinami. ėtojui žny š v. Jurgio ba v.Jurgio ė – ų ų ų komis ir kartu eleganti kartu ir komis s- ė tabernakulis. Lankytojai tabernakulis. jimo objekt ėjimo j vainikus, polichromij vainikus, ypa l žny o lkm tyrin likimo čios Ž ė š ž zuit te), meniniu tiek po egls kunigaik iemgalos kutsmsvsdviauk masyvus fiksuotas ž oe uo daugyb buvo čioje ą ny ž ų ē žvaig 79, u pasirei kur –1769), č ų em galima atkurti tik remiantis ra remiantis tik atkurti galima // LVA.// statul iu. utakj mtt Jelgavos matyti Nuotraukoje ėjimui. č etna Kult vertinga ė pastat ios altorius pagal stili pagal altorius ios psaa: alit ktrapo ln rytin plane keturkampio pailginto pastatas: ės žny oorfia at uSrwlopautiinilbisvar labai teikianti planu Serhwaldo su kartu fotografija, rais nesiskyr ūrais ž d ą ia senoviniuose rai senoviniuose žia ų ž j ia čia ž - ų - - - ė į kar i ė ų ny . Tarp j Tarp . ų s estetin s ir dekoro tai vienas puikiausi vienas tai dekoro ir zuit , finansuot , šming – č a las.. las.. Societatis Jesu, tum ex eleemosynis, tum ex privata in privata ex tum eleemosynis, ex tum Jesu,Societatis circiterpluvialeimperialumet1, 400 usumpendia3 in 55 generalnej..– Akta wizytacji 54 53 dustria –Ibid, 8.–9.lpp. ios dalis dalis ios u vir žūru ą Latvijos menas prarado oa ssdra u b su susiduria ėtojai labai ų .. ų iau vizitacij čiau Svil Svil ų š misionieri o pvlo pags npkio dokument inspekcijos apsaugos paveldo ūros ba crux argentea cum reliquiis ac literis: JB. notatis JB. literis: ac reliquiis cum argentea crux š – 279.lpp. – 279.lpp. ų tyst ų ž š ą kai detalizuotomis rokaili detalizuotomis kai ė skai ā ā tas tas ė i žny , angel , s Kur s ė ūriu. domus objektas tiek istoriniu (katalik istoriniu tiek objektasįdomus yra ir Jelgavos (buv. Mintaujos) katalik Mintaujos)(buv. Jelgavos ir yra . Latvijas Romas-kato Latvijas J. ns Romas-kato Latvijas J. ns p žav sidabrini š sostin ės nuo tradicini nuo ė š ų k ymi vakarin žymi č dsak č ą ė – – i hr. ea tke nejr sprendimai, interjero tokie Deja, choro. i katalik josi ėjosi ų ą aiuii tpni e architekt ne atspindi labiausiai ž ajs stilistin naujos arnii atru, ui ankstesn kurio altorius, pagrindinis em ų ų ų ų š ir j ir iki Antrojo pasaulinio kar pasaulinio Antrojo iki š i saiy, papuo statinys, tis ų ų iniuose su Jelgavos panorama, XIX panorama,Jelgavos su žiniuose a eka Poetno kunigaik šč Protestanto veikla. ka ų ų piet originaliu laikytinas galvas, taip pat did pat taip galvas, ė šiuo ų ų kult med ė s programos. s ų vert r auksuot ir u ao asu kult garsiu savo su dvarinink ytine arba vaizdine archyvine vaizdine arba šytine o pvle ssdraa su susiduriama pavelde, ūros š iaga patvirtina, kad ba kad patvirtina, žiaga ų ig Kur ūdinga edevru, o Borisas Viperis v Viperis Borisas o edevru, į fasad ę , bet apie j apie bet , Kur žym ų kyts r ambicingi ir kryptys ės – ž Š rokoko pavyzd rokoko ą em S. 191. ų . ugo ba Jurgio v. ų .

ų meno k , pavyzd , ų ļ ļ ind s liuteron ės u bazn u bazn u poromis papuo poromis ž š ė ė ų ų ų akant tas em ų ž uo u buvo iules, masyvias masyvias iules, ti pt daug pat taip , i švaizd kunigaik ės o paveldu ūros cas un kape un īcas kape un īcas ė iui, Skaist žiui, ūrin . Fotogra ą. ai u dalis žny ir ir ų ž , suk ą, ra, bet bet ūra, ž į pildyta pildyta š ba i . ų žny a su čia ų iaur ų Š ų žny lap ba Lat ž ia čia š si ą ū ė ė io ž t š v. j ų ų ą .. ę s ------į ﬁjos, taip pat aiškūs aprašymai teikia neįkainojamos informacijos apie šios bažnyčios paveldą. Deja, ly- ginant su pasakojimais, galima identiﬁkuoti tik menką dalį daiktų. Vis dėlto įmanoma atpažinti keletą objektų, paminėtų rašytiniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, 1761 m. protokole aprašytą sidabrinis relikvinis kryžių su raidėmis JB. Tikėtina, jog tai tas pats daiktas, kurį 1930 m. įregistravo kultūros paveldo specialistai. Ši sidabrinė monstrancija, papuošta brangakmeniais, buvo bažnyčios pasididžiavimas. Kartu su kitais liturginiais indais ją dovanojo Prancūzijos karališkųjų rūmų dvariškiai, revoliucijos metu gyvenę Jelgavoje. Žinoma, kad rinkdamas pinigus naujos bažnyčios statybai, kun. Kazimieras Jasėnas pardavė vieną ar daugiau brangakmenių iš šios monstrancijos. 59 Iš įvairių šaltinių surinkti gilios istorijos liudijimai įgalina išvysti buvusios Kuržemės kunigaikštystės sostinės prarastos šlovės blyksnį ir įsivaizduoti jos vaidmenį plačiame kultūros kontekste. G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R Gauta: 2004 11 02 Parengta spaudai: 2005 10 20 E 60

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S rhtcue te olni cuce ae fa are churches characterized Gotlandic the locally architecture, specific very the to tion hsi h eino h atcSa h chur The Sea. Baltic the of region the in ches pieces of wooden sculptures, medieval medieval sculptures, wooden of pieces art medieval sculptures, stone of pieces art val os o ter eivl tn pras medie portals, stone medieval their for mous wall paintings and medieval stained-glass win stained-glass medieval and paintings wall nqe oiin f oln. n 31 h Da the 1361 In Gotland. of the position weakened unique cogs and ships with bigger League modern Hanseatic The 1). (Figure sea. the around all business in involved was Gotland of population whole the and Gotland pass to had ships All rich. extremely was middle Sea, the Baltic the in of lock the as Gotland, centuries, et est o wl-rsre mdea chur medieval well-preserved of density hest fGtad h ics fGtadhstehig the has and Gotland of churches diocese The island Gotland. parish of the on ruins church medieval medieval 15 about 92 are There INTRODUCTION GOTLAND IN CHURCHES MEDIEVAL THE IN POSSIBILITIES UNUSED & VALUES LOST Joakim Hansson ches were mainly built in stages during the 12 the during stages in built mainly were ches hs as seilydrn h 12 the during especially days, Those the 13 the hrhs any ul o sn soe I addi In some stone. are sand of there built Gotland mainly churches of south the in but Gotland, in material stone main in the limestone, province Danish of a built are churches the of Most periphery. the became island The land. dows (about 40 squared meters). squared 40 (about dows ih ig admr tedg oqee Got conquered Atterdag Waldemar king nish th adtefis afo h 14 the of half first the and

th centuries. centuries. th and 13 and al secco al th th ------,

ay Mn itros f h cuce wr re were churches the of interiors Many many. o eape nw lapee, upt ad ben and pulpits altarpieces, new example, for interior, the especially, in additions,many to led ivlae h eomto nte16 the in Reformation The age. dieval h scn hl o te 19 the of half second the During island. the of nature and history the in interest a new triggered This presence. grew her in up tourism and resort a so weak was health ning of 20 of ning wds pics Egne ete dw in down 19 the of settled middle the in Gotland Eugenie princess Swedish THE 19 THE RESTORATIONS DURING war-ravagedGer the especially,from in, moved Merchants Gotland. for boom economic new a meant This Sea. Baltic the around all provinces with Sweden powerful super it the of part Swedish, became became Gotland When sea. the of middle the in island strategic military Gotland a as only used Danish The Brömsebro. in treaty Sweden the onewhen got until1645 via Gotland Danish a county, poor a was Gotland But ches. newed during the end of the 16 the of end the during newed of 18 the r n adtos n h cuce atrteme there the after that churches the mean in additions no not are does This been rebuilt. has heavily Eksta) and (Fårö churches two only of structure building the Ages Middle the Since TH th AND20 centuries. th century almost all the churches fa churches the all almost century TH CENTURIES th etr ad begin and century th and beginning beginning and th etr. Her century. th century ------ced some kind of restoration measures. Heating systems for wood were installed. The chimneys for the stoves were integrated into the medieval walls. These measures caused extensive damages to medieval wall paintings under the white washed surface. However, in those days a few inspectors and Gotlandic enthusiasts became aware of the richness of the medieval heritage. 61 During the 19th century some other measures were taken to restore the churches, for example, restoring interiors including new wall paintings, G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R altarpieces, benches and organ galleries. During the decades of 1940s, 1950s, 1960s and 1970s almost all of the churches were restored th Figure 1. again. As a result of restoration, the 19 century Hejde church. A typical Gotlandic church built in sev- additions were totally or partly destroyed. This eral stages. The nave from about 1230, the coir and the was motivated with reference to “poor artistic lower part of the bell tower from the middle of the 14th standard”, “unfitting to the medieval architec- century. The upper part of bell tower from the end of ture”, or just “ugly”. The fact is that the elite of the 14th century. Photo County museum/ Louise Borgö. Swedish architects of about 1900, for example, Johan Fredrik Åbom, Gustaf Lindgren, Isak Gustaf Clason and Ferdinand Boberg, created preserved the restorations by “architect” Axel these additions. But not only the pieces of the Herman Hägg, a Gotland born artist, from the th 19th century were destroyed, the wall paintings 19 century. (Figure 2, 3). from the 17th and 18th centuries were taken away Most of the organ galleries were removed in the to uncover the fragments of medieval paintings, 1950’s and 1960’s and this has caused a lot of even the important benches and organ galleries problems for the organs and for finding proper from the 17th century were torn out. The main storerooms for all kinds of movables. These sto- idea was to free the medieval rooms from later rerooms could easily have been adapted for the additions, especially, from the 19th century. Only galleries. Nowadays all kinds of different solu- two churches, Dalhem and Ardre, have fully tions are used to meet these modern needs, and E

Figure 2. Dalhem church is one of the few well preserved interior restorations from about 1900. County museum/ Photo Louise Borgö. 62

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S process. Gotland has been a diocese with an un an withdiocese a beenprocess. hasGotland didnot create them. Many values were lost in this not quality;eliteSwedishhightheofof architects were processes restoration These ones. new the make to or benches the to andpulpit the keep had architects The emerged. problems some so churches Lutheran as longer used the were and let to room, was Catholicchurchesaschurchesbuilt werethe but the 1970’s in to dominate 1940’s architecture the medieval of idea The ornewed rebuilt churches. inseveral rct rpae te l sses Tenwsys new The systems. old the replaced tricity of the interiors. However, the benches were re were benches the However,interiors. the parts of other and benches the destroying partly way brutal a in installed times many were tems hyaeotnadmntn ato h architec the of part a dominating often are they painted and Hägg Herman Axel architect the by by the local painter Wilhelm composed Pettersson. Photo County and museum/ Louise Borgö. planed were paintings wall Dalhem church. The Figure 3. in a much poorer physical status usreached churcheshavewouldthe hand, other the on preserved; been have might valuesmany restorations these without hand, one On ideas. restoration preserved of chain historicalbroken o hc eey aih eog nwdy. The nowadays. belongs parish every which to 1984 in established were kyrkor) Gotlands heten h oit fGtadccuce (Samf churches Gotlandic of Society The heating systems based on oil and, later, on elec later,on and, New oil on improved. based systems heating was churches the of comfort The ture of historical the room. . ä llig ------as aae fe h ntlain nteot the On installation. the after damages cause usually will climate dry and hot addition, In ge. a cuc ws etrd n 030. h hea The 2003-04. in restored was church Lau great problems face caused by humidity. may church unheated an hand, her en pyia dmg t te utrl herita cultural the to damage physical means always systems new install To renewal. of need great in are and old years 50 about in are Gotland systems heating the of Many church. stone medieval big a heat to members, 100 about just with them of some parishes, small for pensive n mitnne ok r crid u i eve in out carried are work maintenance projects and restorations extensive 5-6 Every about pieces. year art as such movables for except churches, of interior and to exterior the is maintain society the of responsibility society.The the of foundationeconomic the constitutesubsidies state and taxes restoration.These of purpose the for Gotland in church Swedish the of members the all from taxes collect to right the has society rpry o h cuc ws et od Tein The cold. kept was church functioned the so never properly 1950s the from system ting ex is It question. important is very churches a 92 currently heating of issue the However, mental and reasons. economical for members only with 30-200 parish small single be a for would impossible restorations extensive The church. ry ------terior was dominated by the last restoration. The current restoration has used a new sort of heating. There is an electrical heating system to keep a low ground temperature in the church all the time. The radiator heaters placed in two historically camouflaged chandeliers over the benches are used during services. (Figure 4 - 6). This kind of system is more favourable for the 63 interior than the older systems. The system can also be adapted into the old benches without destroying them. G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R About 15 years ago architect Mr Jan Utas at the County museum prepared the programs of restorations. He has now established an own com- pany, but he will still be the main architect of the restoration projects. The physical status of the Figure 4. churches has served as priority for restorations, Lau church was restored in the 1950´s. The interior be- which is a decision made in close cooperation fore last restoration. Photo County museum/ Jan Utas. with the representatives of the County administration and the County museum, Mr Joakim Hansson and Ms Louise Borgö respectively. This cooperation has led to restoration ideology whereby the measures are carefully articulated. It is impossible to return to the time before the last restorations but the effort is to make the best out of the situation. All the different periods the church faced are carefully documented in order to preserve them. In case something needs to be removed, it is always properly documented and the fragments are usually stored if possible.

THE WALL PAINTINGS

The medieval churches in Sweden were not whitewashed after the Reformation, as many Figure 5. Lau church was restored in the 1950´s. The interior be- people would think. The tradition to decorate fore last restoration. Photo County museum/ Jan Utas. churches continued past the Reformation. The whitewashed interiors became popular during the 18th century as an aesthetic architectural ideal. (Figure 7). Bäl, a small medieval church, was whitewashed approximately in the beginning of the 19th century. In the middle of the 20th century there were even three diﬀerent stages of restoration. The result of this turned the church into one of the least interesting interiors in Got- land. In the 1960’s test surfaces were opened in

the whitewash and the medieval paintings were E found. For nearly 30 years the parish wanted to uncover the paintings but the Central Board of Heritage (Riksantikvarieämbetet) would refuse. The inspectors and conservators at the Central Board had the opinion that the paintings did not have the “artistic level to be uncovered” or were in too bad condition. Figure 6. In 1997 the parish asked the County adminis- Lau church was restored in the 1950´s. The interior tration for permission to uncover the paintings. under last restoration. The big crowns are for radiating A symposium was held a few years later. The heating. Photo County museum/ Peter Olsson. 64

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S Photo 1968County museum/ W. Falck. ä hrh h neirwswiewse ntebgnigo 19 of beginning the in washed white was interior Bäl church. The Figure 7. dragon from 14th century. Photo County museum/ Louise Borgö Bäl church. Apreserved part of the paintings from 13th, 14th and 15th centuries, at right aSt Georg and the Figure 8. th century. Situation before the last restoration. conservative inspectors at the Central Board minated by the details from the 18th century had the opinion that we should retain some and no medieval paintings or fragments were whitewashed church interiors and leave it for present on the surfaces for the drapery pain- the future generations of conservators and ins- tings. (Figure 9 – 11, appendix figure 24). The pectors to discover and uncover the medieval County Administration allowed for the recons- paintings. The other opinion was to uncover truction. It was a fully reversible reconstruction the paintings as the parish wanted. (Appendix that completed the interior. At the same time 65 figure 23). The County administration decided the original colour surface of the altarpiece was to allow the parish to uncover the paintings uncovered under two later layers of paint. The under certain conditions. The conditions were original motive of the altarpiece was some an- straightforward. The parish had to treat the pa- gels on a cloud. G A T I R E H The E R U T C E problem T I H C R A F O S E R U was S A E M the N O I T C layer E T O R P D N be- A H C R A E S E R intings as fragments even if these were badly tween the original layer and the layer from the damaged and could use no or as few as possible 1950’s. This layer painted in 1892 by local- pa retouches. A reference group with members of inter Johan Gardelin had another motive – that the parish, the Society of Gotlandic churches, is, a piety lamb. The motive was situated on one the museum, the County Administration, con- coloured background on the original surface. It servators and other specialists was established. was decided to preserve the lamb by painting it The parish and the Society of the Gotlandic in the same colour as the background from the churches accepted the conditions. 1790s. The lamb is still visible in the light from the side. Thanks to this decision, the altarpiece The restoration was carried out in 2001-02. All got its original motive back, but the 19th century the surfaces on the walls and vaults, except for motive was not lost either. In the process of the some reference surfaces, were uncovered down restoration, reconstructing and conserving the to the medial layers. Interesting paintings from 18th century atmosphere in the church have re- th th th the 13 , 14 and 15 centuries were found uncovered lost values. This was also an important der the later layers, partly in very bad condition. pedagogical example to show how the medieval Retouches were applied only to the architectural church room looked like at the end of the 18th motives at the openings and arches in order to century. retain the uniformity of architecture. The par- The situation in Gammelgarn church was so- ish was somewhat shocked about the fragmen- mewhat similar. This medieval church was -bad tal paintings at the very beginning but accepted ly damaged by fire at the end of the 15th cen- the result. (Figure 8). Bäl church has gained a tury. Almost all the paintings, except for some more interesting and exciting interior than be- fragment from the beginning of the 15th cen- fore and has become a very important site for tury, were destroyed. The pulpit and the ben- experts and tourism. It is a good example of ches from the 17th and 18th centuries dominate how lost values can get new forms. the interior. The painted black ribbons in the Lost values have been reconstructed in some ot- vaults were part of this interior. The imitation her churches such as Hamra and Gammelgarn of black-stone borders was painted around the churches. Hamra church in the south of Got- door and window openings and the arches. Be- land was renovated in 1792 when a new pain- hind the pulpit there was a painted drapery. (Fi- ted classicistic altarpiece of limestone and new gure 12 - 15).These paintings closely related to wall paintings were added to the interior. The the furniture were whitewashed in the 1950’s. wall paintings consist of painted draperies in During the restoration in 2000-01 the parish deep read behind the altar, the pulpit and other became interested in reconstructing these lost openings in the choir. It is the amateur painter, paintings. There were many good photos of the former officer Magnus Möller, who painted the- interior. It was easy to find the exact tone of the se and similar paintings in several churches in colour. The conditions for the reconstruction Gotland. Unfortunately, most of them were des- were excellent. The County administration gave E troyed in later restorations, except for the pa- the permission with the same conditions as in intings in Ekeby church. The fragments of the Hamra – namely, the reconstruction was fully paintings in Hamra were discovered during the reversible. In turned out that the parish had restoration in 1997. These were in quite poor some difficulties in figuring out the result due condition, but the detailed watercolour sketches to which some members were quite shocked. from the 1890’s were found in the Archives at However, Gammelgarn is the only church in the Central Board of Heritage. The parish was Gotland, which has these black ribbons in full very interested in reconstructing the paintings, scale and gives a good picture as to how a very but the County museum was very much against usual interior of the beginning of the 18th cen- the idea. The interior of Hamra church is do- tury looked like. 66

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S 1792. C.H.Eliason/ County museum. uncovered and in there are also parts of the layer from Hamra church. During the restoration the lamb was Figure 11. E. Erici. from 1887by Johan Gardelin. Photo County museum/ altarpiece from is 1892and has a painting (lamb) The 1900. about from interior Hamra church. The Figure 9. the arch. Photo County museum/ E.Erici. the black vault ribbons and imitated stone paintings in Observe 1900. abot interior Gammelgarn church. The Figure 12. Drawing in ATA. documented in1890’s before white washing them. were 1892 from drawings drapery Hamra church. The Figure 10. 67 G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

Figure 13. Figure 14. Gammelgarn church. The interior after restoration in Gammelgarn church. The white washed vaults after the 1950’s. The church was whitwashed. Photo County the restauration in the 1950’s. Photo County museum/ museum/ Gunnar Svahnström 1958. Gunnar Svahnström 1958. E

Figure 15. Gammelgarn church. The vaults after last restoration again painted with ribbons. Photo County museum/ Loise Borgö 68

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S tion. Photo County museum/ Louise Borgö. the 19 is from The floor 1900. about interior Bro church. The Figure 16. r hrh h 8hcnuyflo eoels restora last before floor century 18th Bro church. The Figure 17. th century. Photo County museum/ E.Erici. - of the churches; however, there are several pro several are therehowever, churches; the of like would inspectors contextright their in sculpturesback have the to the of majority The tures. History, the County Museum and even to priva to even of andMuseum History,County the Museum State the to sold were attics the in Todaysculp opinionthe haveanotheraboutwe Gotland are museums. inthe still from sculpture medieval of terpieces eiiu ojcs Hwvr ms o te mem the of as most However, clergy objects. the religious and pieces art as them inspectors consider The repainted. and renovated them a in quite have to like would clergy the and condition bad usually are pieces The it. about blems e orwr npo odto otecondi the so condition poor in were floor den in the 2000 In periods. different nice frompaintings the by a very dominated room medieval the has interior, sites church popular The most tourists. by our visited of one is church Bro THE MEDIEVAL INBRO FLOOR CHURCH 19 18 medie of quality high the for known is Gotland AND OTHER ART PIECES THE MEDIEVAL WOODEN SCULPTURES dated to 1303 and 1215 by means of dendroch of and means by 1215 and preserved 1303 to dated well was floor with 17). the of (Figure90% About stone wooden. was of tower and made nave the was in It floor However, tombstones.. choir. medieval many the this in under floor floor another was There 16). (Figure fe h eomto n,epcal,drn the during especially, and, reformation the after destroyed even or attics the to up room holy the them of from removed where them of manybut around, more many certainly were There art pieces. medieval other and sculptures wooden val oee, h bas ne te eivl woo medieval the under beams the However, ronological methods. odn oro h 19 the The of floor. the floor wooden under beams the of bad condition the to due initiated was restoration terior te persons. Several of the most important mas important most the of Several persons. te Vikingage the and stretching to19 the to back dating floor, the under burials the of floor remains the found We the removed. carefully and itself documented was floor the of tion medieval floor.medieval the lost from techniques ancient the some also about We learned tombstones. recover the example, to for values, helped restoration same This the from wood of forests astimber. original the (Figure 18- 19). made was copy floor a the of but floor permanent the as used be not could Itbefore. was it where to exactly back put was floor medieval the beams, the repairing ter th th century many medieval wooden sculptures wooden medieval many the century of middle the In 20). (Figure century. th etr ws opened. was century th century. Af ------69 G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

Figure 18. Bro church. The medieval stone ﬂoor found in the choir with several tomb stone that were lost. Photo County museum/ Louise Borgö. E

Figure 19. Figure 20. Bro church. The medieval wooden ﬂoor dating 1303. Träkumla church is a good example on having the Photo County museum/ Louise Borgö. medieval sculptures back in the right context. 70

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S evd Fo te 15 the From served. n sm mdea tmsoe hv be pre been stonewalls have tombstones medieval medieval some and by surrounded even they are places some In times. medieval since use in been have which them, surrounding meteries The collections. secret their in them keep and them buy collectors amateur Some one. is there still but them for market a be not should there so documented,properly are sculptures wooden medieval The art. church for also problems present thefts petty and thieves breakers, church The in react not will such ashort time. afterwards sculptures and wooden up The down. taken rapidly is perature ok n hsoy W mgt oe oe pieces inacellar? them but see will who some lose might We history. and our work of understanding deeper a access get to people order in all that contextright the in heritage cultural the essential see and value. is their of it part Therefore, lose will art of pieces context, the their from Removed way. alternative no is there when only storages and museums to resort and context right their in pieces the keep importantto Itis cellars. in up heritage our king The solution does not lie by any means in loc any means by lie not does solution The sure. 100% be never can you but consequences of kinds all for prepared be to important tainly h etn ytm ftecuce r impor are churches the of systems heating with The concerned problems climate. the is them of One sculptures. other medieval also are There Bro and churches inabout ayear. Bäl in cases first the see will we so back them getting in interested are parish the of bers l te eivl hrhs n oln hv ce have Gotland in churches medieval the All CEMETERIES all the time, except the services when the tem the when services the except time, the all temperature low a keeping by solved been has heating with problem The art. of pieces wooden painted the for especially, and, churches humidity the in and climate the controlling for tant sculpture because it is easy to steal. It is impor is It steal. to easy is it because sculpture a grab who thieves occasional is thieves of kind Another Sweden. of north the in sculptures val gure 21). cer is it opinion, my In souvenirs. for hunting tourists be might these usually impossible as avoid them, to almost is a It Finally, thefts. petty is kind systems. third safety different of means by heritage cultural our of safety the ensure to tant gang of church thieves has stolen many medie many stolen has thieves church of gang a in, breaking By locked. arechurches the when stolen are pieces quality high the of Most find them. to police the for case hard very a make se of them disappeared due to natural reasons. (Fi reasons.natural to duedisappeared them of most and monuments wooden had graves the th o 19 to th etre ms of most centuries ------epe oe rm h cutyie o h ci the to countryside the from move Many ago. people years hundred one were they than today mobilemoreare society our in people But 100 years ago is lost. from tradition whole the almost that say could You in. coming are stones and places memory as such customs New standardized. more and the on more becoming are monuments the growing but graves are decorations (Figure flower cemetery. The 22). the around stonewalls the destroy they that huge so and condition poor in often old, years 100 nearly are trees the Today open has disappeared. church the around surface the have to tradition stone The of graves. the on built kinds been have monuments about different and Since trees, salary! with a hay- parks his as of into remodelled been have part cemeteries the 1900 was cemetery it the and used field clerk parish cemeteries. the The on trees and monuments very are few there 1900 about from photos old In h hrhsi oln no neetv sys an effective enjoy in Gotland churches The 3 AUTHENTICITY e o mitnne n acs eooia re economical access and maintenance of tem cern only the heating systems, but also the elec the also but systems, heating the only cern ntlain i or hrhs I de nt con not does It churches. technical our many in are installations there hand, other the On colour and brightness are lost. original the of parts some cleaned, are church a in paintings wall the time Every values. the lose to notorder in extent some to process the down Weslowprobably lost.should partly is henticity as aut so, the and cases most in missing do partly is patina the They old? look churches these top”.“tipdo Buteverything and paintings nice clean beautiful, just are interiors so now.as kept The well been never have churches the of riors oe er. h ehia ntlain r the are installations in technical just The years. out-dated some become These churches. the lightning in installations kinds, high-tech other and conductors different of appliances trical lieve we will be back so far back so as hay-making. be lieve we will odsaeadlo iei wdn h exte The Sweden. in nice look and shape good and yes in be should buildings, old even Everything, no. is answer The churches? our maintain to effort much too or good this Ischurch. every in out carried be will project restoration larger a period longer somewhat over perhaps or year 40- every Aboutrestoration. for needed sources ra n e etmnmnsbtId o be do not I but monuments left few a and areas open big with back come will tradition old the of part some Probably renewed. to or removed kinds be have all of trees old memory popularity.The in care grow the places but take to graves the on decorations like of do not They ties. ------71 G A T I R E H E R U T C E T I H C R A F O S E R U S A E M N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

Figure 21. Tofta church in 1880’. Observe the small threes. Photo in County museum. E

Figure 22. Toft church. The small trees have grown up and the memory place is a new tradition growing stronger. Photo County museum/ Louise Borgö. 72

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S . Borg 3. Museumty of Gotland. jomis galimybėmis. of County Museum of Gotland. (Swedish)’. Archives church Hamra 1997 restoration interior for report ‘Conservation 1997. H. Gelotte, 5. County Museum of Gotland. PRARASTOS VERTYB Joakim Hansson Borg 1. Not printed reports REFERENCES fire A churches. ca a always is many building valuable culturally a in in hazards fire biggest Gotlando saloje yra devyniasdešimt dvi viduramžių parapinės bažnyčios ir apie penkiolika bažny penkiolika apie a ir bažnyčios parapinės k viduramžių dvi devyniasdešimt u yra saloje a Gotlando r t n a S 2. Gammelgarn church (Swedish)’.churchGammelgarn Coun 2. of Archives interior restoration 2000-01 is antenna between the whereby a choice alternatives, bad two is This landscape. the historical destroying church, a near quite built been were have this wouldantenna standing freely a forbidden, case in that mention to noteworthy is It requirements. security the all meets lation o icvr hm rm usd ad h instal the and outside from them discover to impossible is it because towerschurch in tennas i givsų Blio jrs ein Gtad vsuia aiyi ižasu ea ilksų vidur išlikusių gerai didžiausiu pasižymi vyskupija Gotlando regione jūros Baltijos griuvėsių. čių B 2002 restoration Borg 4. of County Museum of Gotland. (Swedish)’. Archives church Bro 2000-02 restoration chur the in allow we techniques of kind what establish to importance great of is It tastrophe. ches. Permissions are given to install mobile an mobile install to given Permissionsare ches. GOTLANDO VIDURAM GOTLANDO laikytas prarastomis. Straipsnyje pateikta keletas pavyzdžių, kaip dingusios vertybės gali virsti nau virsti gali vertybės dingusios kaip pavyzdžių, keletas pateikta Straipsnyjeprarastomis. vertybes, laikytas atrasti naujo iš bažnyčių ir suprasti Gotlando įgalina Taifaktų. profesionalinaujų daug ir surinkta ir atskleista sisteminga restauraciją, atliekama atlikta metų dvidešimt pastaruosius Per altorių dalių,irsuolų), sakyklų atsiradimą,. naujų (pvz., interjere ypač papildymų, daugelio paskatino reformacija a. XVI pokyčių. jokių nebūta bažnyčiose laiką tą per kad Tainereiškia, bažnyčios. dvi tik perstatytos buvo laikų viduramžių Nuo al secco sienų tapyba irvitražais. skulptūra, medžio ir akmens kūriniais: meno ir portalais akmeniniais viduramžių garsios bažnyčios architektūra, specifiškos labai būdingos vietovei šiai Be bažnyčių. smiltainio pietinėje keletas yra tačiau dalyje salos medžiagos, statybos pagrindinės kaip kalkakmenio iš statytos bažnyčių Dauguma uostas. prekybinis jūros Baltijos turtingas nepaprastai buvo Gotlandas a., XII–XIII ypač metu,Tuo pusėje. I a. XIV ir tarpsnyje a. XII–XIII daugiausiastatytosbažnyčiosbažnyčiųamžiųtankumu. Šios ö ö ö , L., Perotti, J. 2001. ‘Conservation report for report ‘Conservation 2001. J.Perotti, L., , L 20. Cnevto rpr fr interior for report ‘Conservation 2002. L. , interior for report ‘Conservation 2002. L. , ä cuc (wds). rhvs of Archives (Swedish)’. church l Ė S, NEI Ž I Ų BA Š NAUDOTOS GALIMYB Ž NY - - - - - ČIOSE pp. 695-774 in Sveriges kyrkor konsthistoriskt invenkonsthistorisktkyrkor Sveriges in 695-774 pp. KyrkorSverigeskyr1929. Lundmark,ting. E. Bro2. i ventarium 42.Stockholm. heritage is an important factor of getting new new opinions and formulating ideas. new getting of factor important an is heritage Our declines. history in interest the when days be will there because lasts it as long as wave the on us ride history in interest great a let to need We heritage. our of out knowledge and values more get can we methods, and ideas new With them. canpromote to and possibilities values is to the discover lost concern how major of The possibilities. as used be aspects some are These cultural the values are and not given same the weight. needs common the for used p 1810 n vrgs ykr oshsoik in konsthistorisk kyrkor Sveriges in 178-190 pp. 3. Roosval, J., Roosval, 3. Lagerl kor konsthistorisk inventarium 31.Stockholm. en v . eln, 13. ”B 1935. E Hedlund, 1. Printed reports 5. Lagerl 5. tarium 97.Stockholm. ä gledning. Stockholm.gledning. ö f, E., Svahnstr E., f, ö f, E. 1963. ”Gammelgarns1963. E. f, kyrka”, Ė S ö ä m, G. 1991. Gotlands kyrkor,Gotlands 1991. G. m, s yk anx il Hejnum”, till annex kyrka ls Parengta spaudai: 20051020 Gauta : 2004 1008 ------DAIL Ė S P A V E L D O

T Y R I M A I I R

I Š S A U G O J I M O

GALIMYB Ė S

Research and Protection of Art H e r i t a g e 74

Dalia Klajumienė S Ė

KRYŽIAUS KELIO RAIŠKA TYTUVĖNŲ BERNARDINŲ VIENUOLYNO ANSAMBLIO SIENŲ TAPYBOJE: IŠSAUGOJIMO BŪTINYBĖ SAUGOJIMO GALIMYB Š

Iškiliausias iki mūsų dienų išlikęs sienų ta- Kryžiaus kelias – tai liaudiškosios pamaldos, ku- pybos paminklas Tytuvėnų bernardinų vie- riomis minimas kryžių nešančio Jėzaus Kristaus nuolyno ansamblyje – Kryžiaus kelio stotys, kelias Jeruzalės gatvėmis nuo Piloto „rotušės“, sukurtos XVIII a. paskutiniame ketvirtyje, kur buvo nuteistas mirti, iki Golgotos kalno. prie bažnyčios pristačius kvadratinį šventorių Vakarų bažnyčioje įvairiai besitransformuojan- su arkadomis. Nuo pat bernardinų įsikūrimo čio Kryžiaus kelio kulto istorija ryškėja nuo XI XVII a. pirmoje pusėje Kristaus kančios ap- a. Stočių arba „Kristaus parpuolimų“ skaičius mąstymų tema visada buvo svarbi vienuolyno ilgą laiką labai įvairavo. Religinėje literatūro- ir bažnyčios dekoro dalis. Tytuvėnų ansamblio je jų minima nuo 7 iki 32. 1726 m. Benediktas S PAVELDO TYRIMAI IR I

Ė šventoriuje suformuotas Kryžiaus kelias – vie- XIII bule Inter plurium suteikė visuotinius at- nintelis išlikęs tokio pobūdžio religinės dailės laidus Kryžiaus kelią einantiems maldininkams, paminklas Lietuvoje (1 pav.). Kad ir koks uni- o 1731 m. Klemensas XII breve Exponi nobis ir DAIL kalus, jis kasmet vis labiau nyksta. Maldininkai 1741 m. Benediktas XIV breve Cum tanta pran- į Tytuvėnus dažniausiai plūsta norėdami pasi- ciškonų ir bernardinų vienuolius įgalino visose melsti bažnyčioje priešais stebuklais garsėjantį bažnyčiose ir koplyčiose steigti arba prižiūrėti Dievo Motinos atvaizdą ir šventoriuje keliais Kryžiaus kelio steigimą. Nuo tada ir parapinės užkopti Šventųjų (arba Kristaus) Laiptų kop- bažnyčios, prieš steigdamos Kryžiaus kelio sto- lyčios pakopomis. Šventoriaus tvoroje įkom- tis, privalėjo gauti artimiausio pranciškonų ar ponuotas Kryžiaus kelias dėl savo sunykimo bernardinų konvento sutikimą. Be to, 1730 m. šiandien dažnai lieka už pamaldumo praktikos patvirtintas privalomų iki dabar egzistuojančių ribų. 14 stočių ciklas2. Be privalomųjų Kristaus kan- Šio rašinio tikslas – pateikti esamus istorinius čios epizodų, atspindinčių įvykius nuo Atpirkėjo bei ikonograﬁnius duomenis ir priminti apie nuteisimo iki jo mirties ir palaidojimo, neretai šio vertingo paveldo objekto1 išsaugojimo bū- atsirasdavo papildomų scenų. Labiau išplėto- tinybę. 39 Kryžiaus kelio stočių ansamblį suda- tuose cikluose, dažniausiai susiformuojančiuo- ro 14 gipsinių horeljefų ir 25 ant sienos tapytos se vienuolynų aplinkoje, papildomai pasakoja- kompozicijos, tačiau šiuo atveju pirmiausia ak- ma Kristaus sulaikymo istorija, kuriai įkvėpimo centuojami tapyti paveikslai, kurių daugelis yra semtasi iš evangelijų. Šie siužetai nebuvo griež- avarinės būklės ir reikalauja skubaus restaura- tai reglamentuoti, todėl stočių skaičių ir temų torių dėmesio. pasirinkimą lemdavo ikonograﬁnės programos 75 E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

1 pav. Tytuvėnų ansamblio šventoriaus tvoroje įkomponuoto Kryžiaus kelio planas. D. Klajumienės brėž. sudarytojo kompetencija ir maldingi siekiai. žinomi iš XVIII a. I–II ketvirčių sandūros: Kroku- Tytuvėnų Kryžiaus kelyje prie privalomųjų 14 voje Kryžiaus kelias įrengtas apie 1733 m., Vilniu- stočių pridėta dar 25, itin detalizuotai prista- je – XVIII a. pirmojoje pusėje (sunaikintas 1749 tančios Kristaus teismo raidą Piloto „rotušėje“. m. gaisro metu). Kada įrengtas pirmasis kryžiaus Įdomu, kad skirtinga technika sukurtos stotys kelias Tytuvėnuose – nėra aišku. Greičiausiai tai turi ir atskirą numeraciją. irgi buvo padaryta dar XVIII a. pirmojoje pusėje. Rekonstruojant Tytuvėnų šventoriaus Kryžiaus 1754 m. Tytuvėnus vizituodamas vyskupas Anta- kelio ansamblį, galima remtis XVIII–XIX a. ber- nas Domininkas Tiškevičius minėjo, kad priešais nardinų rankraščių (vienuolyno kronikos, an- bažnyčią esąs Šv. Kryžiaus kelias su gausiomis samblio inventorių ir vizitacijų aktų3) įrašais, arkomis praėjimui. Tai patvirtintų, jog dabartinis rodančiais sukūrimo ir pertapymo laiką. 1781 m. plačiai išdėstytas šventoriuje Kryžiaus kelias nėra išleistas vadovas po Tytuvėnų ,,kalvariją“4 leidžia pirmasis. Galima tik spėlioti, jog ankstesnė gale- įvardyti net labiausiai sunykusių stočių siužetus. rija pradžioje buvus medinė, kuri vėliau, XVIII a. 1970 m. fotoﬁksacija5 ir 1989 m. cheminiai bei antrojoje pusėje perstatyta į mūrinę“8. Kaip liudi- mikologiniai tyrimai6 atskleidžia tapybos būk- ja Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno dokumentai, lę iki XX a. 9 dešimtmečio restauracijos. Be to, popiežius Klemensas XIV 1774 m. vasario 22 d. daugelį Tytuvėnų ansamblio istorijos klausimų indultu suteikė atlaidus Kristaus laiptus Tytuvėnų ir Kryžiaus kelio atsiradimo aplinkybių bei iko- vienuolyne aplankiusiems ir keliais ėjusiems to- nograﬁjos niuansų nušviečia Mindaugo Paknio ir mis keturiomis dienomis, kurias nurodys Žemai- 7 Augustino Vitėno tyrinėjimai . čių vyskupas Jonas Lopačinskis. 1775 m. birželio M. Paknys, tyrinėjęs Tytuvėnų bernardinų istoriją, 20 d. vyskupas kaip atlaidų dienas nurodė Trijų rašo, kad „atskiros Kryžiaus keliui skirtos galerijos Karalių, Viešpaties Žengimo į dangų, šv. Jono pradėtos įrenginėti Lenkijos–Lietuvos bernardi- Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo nų vienuolynuose tik XVIII a. Pirmi pavyzdžiai Prasidėjimo aštuondienio šventes9. 76 S Ė SAUGOJIMO GALIMYB Š 2 pav. Šventoriaus procesijų koridoriaus rytinis sparnas. 2003 m. vaizdas. M. Iršėno nuotr.

Šventoriaus mūrinėse arkadose išlikęs pui- (arba tiksliau – atnaujinimo) idėją, o pačių sto- kiausias eksterjere tapytų Kryžiaus kelio sto- čių statyba rūpinosi jau vėlesni Tytuvėnų vie- čių pavyzdys ne tik Tytuvėnuose, bet ir visoje nuoliai. buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Pasak išlikusios Tytuvėnų bernardinų kroni- teritorijoje (2 pav.). Istoriograﬁjos liudijimu, kos, 1771 m. (praėjus metams po gvardijono A. šventoriaus tvoroje tapyto Kryžiaus kelio būta Burnickio mirties) planuojant mūryti švento- ir prie Varnionių (dab. Baltarusija) bažnyčios, riaus tvorą su procesijų koridoriais, pradžioje tačiau dėl sunykimo XIX a. pabaigoje jis užbal- sumanyta įrengti tik 14 „privalomųjų“ iš gipso tintas kalkėmis10. lipdytų Kryžiaus kelio stočių12, o darbai pra-

S PAVELDOTytuv TYRIMAIėn IRų I Kryžiaus kelio atnaujinimą XVIII a. sidėjo 1778 m.13 Kada ikonograﬁnė ciklo pro- Ė antroje pusėje nulėmė vienuolio bernardino grama išsiplėtojo ir kas buvo jos iniciatorius, Antano Burnickio kelionė į Šventąją Žemę. Jo neaišku, bet 1780 m. atsiranda žinutė: „Visa atgabentų šventosios žemės žiupsnių, apgaubtų

DAIL Kalvarija su Kristaus kančios paslaptimis tuose stikliniais gaubtais, iki šiandien išliko prie kai pačiuose šventoriaus koridoriuose, persipinanti kurių stočių. Kryžiaus kelių kūrimo tradicijas tyrinėjęs A. Vitėnas pažymi, kad A. Burnickis su Kryžiaus keliu didelėse nišose, baigta tapyti 14 buvo vienas iš nedaugelio vienuolių, ne tik ap- 1780 m. rugsėjį“ . Deja, meistro pavardė kro- lankiusių Šventąją Žemę, bet ir palikusių kelio- nikoje neminima. Tik 1830 m. vizitacijos akte nės dienoraščių, kurių nedidelė dalis publikuota pasakyta, kad „stotys, tapytos kun. gvardijono XIX a. viduryje11. Skelbtieji fragmentai liudija, Kerbedžio rūpesčiu už geradarių lėšas, 1825 15 kad tėvas Antanas Burnickis Šventojoje Žemė- m. atnaujintos ir pašventintos“ . 1831 m. pri- je buvo 1762–1765 m. Jo lankymasis susijęs su duriama, kad atnaujinimą atliko „geras tapyto- tarnybine užduotimi: pusę metų jis tarnavo Šv. jas“16. XX a. istoriograﬁjoje minima, kad stotis Kapo Jeruzalėje viršininku, septynis mėnesius atnaujinęs Mykolas Sabaliauskas17. Kartais šiam – bernardinų vienuolyno Betliejuje gvardijonu. meistrui priskiriama ir tapyto ciklo autorystė18. Gr įžęs iš Šventosios Žemės, 1769 m. jis paskiria- Šiuo metu užtapymo/pertapymo pėdsakai itin mas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno gvardijo- ryškūs X stotyje. nu, o po metų, t. y. 1770 m. kovo 21 d., miršta. A. Burnickio mirties data ir Tytuvėnų Kryžiaus Tapytos Kryžiaus kelio stotys labai sunykusios, kelio sukūrimo laikas rodo, kad tėvas gvardijo- tačiau 1781 m. maldininkų vadove19 randami nas galėjo pasiūlyti tik Kryžiaus kelio steigimo visų tapytų siužetų pavadinimai padeda rekonstruoti ciklo ikonograﬁją (3 pav.). Skubus vadovo išleidimas iškart po stočių nutapymo kartu patvirtina, kad Tytuvėnų ciklas buvo sudėtingas ir netradiciškas net ano meto maldininkams. Įdomu, kad vadovo įžangoje nurodoma, jog ei- nant Tytuvėnų „kalvariją“ ir siekiant gauti didesnius atlaidus, pirmiausia reikia apeiti visa 77 tapytas, o paskui – gipsines stotis: ,,Jey kas no- rėtum dieł didesńies Nuobaźenstwas Cieła atpro- wity Kałwaryje, pawinas pirmiausey nu malawo- E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R tu pradiety, ir anas iki paskutinios moliavotas apeyty, a po tam gipsawotas sztukaunay pradiety Stacijas, ir bengty iki graba Pona JEZUSA: o teyp cieła atsyprowis Kałwaryja su tays zwyczaynas atpuskays kiaturiolika Stacyju i pri koźnos kał- bant: Tiewie musu etc. Sweyka Marya Garbie bug Diewuy etc.“20. Tapytose kompozicijose vaizduojami šie siuže- tai: I. Viešpaties Jėzaus gailingas atsisveikinimas su Švenčiausiąja Motina21 (Pona Jezusa gaylingas posyźegnoimas su Motina Szwenćiau- se)22; II. Paskutinė vakarienė su apaštalais (Wećiere paskutinie su Apaształays); III. Viešpats Jėzus, melsdamasis Getsemanės sode, krauju prakaituodamas, priima kančios taurę (Ponas 3 pav. Jezusas Darźi Jetsemona mełzdamas Krauju pra- 1781 m. išleisto maldininkų vadovo antraštinis puslapis. kaytaudams, Kielika mukas priimąs); IV. Viešpa- ties Jėzaus suėmimas, stumdymas, surišimas, mušimas ir t. t. (Paiemymas Pona Jezusa, stum- girdys, jog ira isź Galileios, nusiunta pri Heroda dimas, suryszymas, muszimas etc.); V. Viešpaties Karalaus Galilejos); XIII. Viešpats Jėzus, Erodo Jėzaus vedimas per Cedrono upę (Pona Jezusa dvariškių klausinėjamas, tyli, paniekinamas par Upy Cedrona wedimas); VI. Viešpaties Jė- ir siunčiamas atgal pas Pilotą (Ponas Jezusas zaus vedimas pro vartus į Jeruzalės miestą dwaryszkay nu Heroda kłaustas tile, pagarditas, (Pona Jezusa par Broma į Miesta Jerozolimas pri Piłota atgalaus nuśiunstas); XIV. Viešpats Jė- wedymas)23; VII. Viešpats Jėzus atvedamas pas zus pas Pilotą pasmerkiamas mirti, laikomas Aną, ten tardomas, jo mokymas paniekina- blogesniu už piktadarį Barabą (Ponas Jezusas mas, jis mušamas per veidą (Ponas Jezusas prig pas Piłota ant smerties skarźitas usź Barabosźiu Aynosiaus atwestas, tynay examinawotas, mok- Łatra pykteśniu turietas); XV. Viešpats Jėzus slas jo pagorditas, i weyda uźgautas); VIII. Vieš- negailestingai išvelkamas iš drabužių (Ponas pats Jėzus atvedamas pas Kajafą, ten neteisin- Jezusas isź Sukńelis sawa ne miłaśirdingay nu- gai liudijama, meluojama, piktžodžiaujama, pliesźtas); XVI. Viešpats Jėzus smarkiai nupla- mušama, plakama ir t. t. (Ponas Jezusas pry kamas šešių budelių (Ponas Jezusas nu sziesziu Kaypośiaus atwetas tynay swietkay nesprawed- kotu smarkiey nupłaktas); XVII. Viešpats Jėzus liwy, neławymay, bluźnijmay, musimay, pliekimay apvelkamas išjuokimo drabužiu ir sopulingai etc.); IX. Petras išsigina Viešpaties Jėzaus, dėl vainikuojamas (Ponas Jezusas iszcidyima sukny to nuoširdžiai gailisi ir karčiai verkia (Petras apwyłktas, yr sopulingay karunawotas); XVIII. usygien Pona Jezusa ant atsyweyzdieima jo miła- Viešpats Jėzus išjuokiamas ir pasityčioja- sirdinga gayles yr karciey werk); X. Kalinamas mai sveikinamas kaip karalius (Ponas Jezusas Viešpats Jėzus visą naktį pajuokiamas (Kalinis isźćiditas yr ant apjuka Karalu sweykintas); XIX. Pona Jezusa yr cieła naktys ant isźcidyima jo); Viešpats Jėzus Piloto rodomas prie rotušės: XI. Kunigai ir fariziejai tariasi, kaip Jėzų pri- Štai žmogus! (Ponas Jezusas ant Rotuśies nu čiupti (Roda dara Kunigay ir Farizeusźay kaypo Piłota, sitay źmogus paroditas); XX. Viešpats Jė- Jezusa paimty); XII. Viešpats Jėzus iš kalėjimo zus žydų tarybos antrą kartą pasmerkiamas vedamas pas Pilotą ir ten apkaltinamas; išgir- mirti (Ponas Jezusas antra karta nu susyryn- dęs, jog jis iš Galilėjos, Pilotas siunčia jį pas kima Zydu ant smertie skarźitas); XXI. Pilotas Galilėjos karalių Erodą (Iszweda Pona Jezusa klausia Jėzų, ar jis yra žydų karalius (Piłotas isź Kalińie pri Piłota, tynay askarźui, Piłotas isź- examinawo Jezusa iey ira Karalu Źidu) (4 pav.); 78 S Ė

4 pav. 5 pav. XXI stotis „Pilotas klausia Jėzų, ar jis yra žydų kara- XXIV stotis „Fariziejai ir susirinkusieji šaukia Pilotui: Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas!“ 2003 m.

SAUGOJIMOlius“. GALIMYB 1970 m. būklė. Nuotr. iš KPC DPI archyvo

Š būklė. A. Petrašiūno nuotr.

XXII. Pabudusi iš miego, Piloto pati pripažįs- ta Jėzų teisiu ir užstoja jį (Piłota pati, pabudin- ta isź miega, uź sprawedliwa Jezusa isźpaźinsta yr uź ij uźstowynie); XXIII. Pilotas nusimazgoja rankas ir prisipažįsta nerandąs jame jokios kaltės (Piłotas mazgoie rankas, yr isźpaźinsta, jog neiokies anamy ne randa kaltibies); XXIV. Fa- riziejai ir susirinkusieji šaukia Pilotui: Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas! (Farizeus- zay yr susyrinkimas isznayie szauka ant Piłota, jey tą iszwalninsy, ne busy prieteliu Ciesoriaus) (5 pav.); XXV. Šv. Kryžiaus atradimas (Atradimas

S PAVELDO TYRIMAI IR I Kriźiaus Szwęta). Ė Kaip matyti iš pavadinimų, net dvylika stočių skirtos įamžinti Jėzaus teismui Piloto „rotušėje“.

DAIL Nuo XII iki XXIV tapytos stoties tarsi sulėtinta- me ﬁlme kadras po kadro ryškinamas Atpirkėjo „artėjimas“ pasmerkimo link. Lėtas kadravimas ypač akivaizdus XIX, XX ir XXI stotyje, tik labai nedaug kintančiais Kristaus ir Piloto kūnų rakursais atskleidžiant teismo eigą. Įdomu, kad XII–XXIV stotyje stengiamasi itin pabrėžti Piloto abejones dėl Jėzaus kaltumo. Vadove iš- plėtoti stočių pavadinimai tas abejones atspindi gana aiškiai (pvz., XXI – „Pilotas klausia Jėzų, ar jis yra žydų karalius“, XXII – „Pabudusi iš miego, Piloto pati pripažįsta Jėzų teisiu ir užstoja jį“, XXIII – „Pilotas nusimazgoja rankas ir pri- sipažįsta nerandąs jame jokios kaltės“). Subtili nuoroda į netobulą žmogiškąją Piloto prigimtį, nulėmusią teismo nuosprendį, išreiškta XXIV 6 pav. stoties pavadinimu „Fariziejai ir susirinkusieji XX a. 7 dešimtmečio šventoriaus arkados remonto šaukia Pilotui: Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus darbai. Nuotr. iš KPC archyvo draugas!“ 79 E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

7 pav. 8 pav. II stotis „Paskutinė vakarienė su apaštalais“. 1970 m. II stotis „Paskutinė vakarienė su apaštalais “. 2003 m. būklė. Nuotr. iš KPC DPI archyvo būklė. A. Petrašiūno nuotr.

9 pav. 10 pav. I stotis „Viešpaties Jėzaus gailingas atsisveikinimas su I stotis „ Viešpaties Jėzaus gailingas atsisveikinimas su Švenčiausiąja Motina“. 1970 m. būklė. Nuotr. iš KPC Švenčiausiąja Motina “. 2003 m. būklė. DPI archyvo A. Petrašiūno nuotr.

Įdomu pažymėti, kad nors Tytuvėnų Kryžiaus lenkiški. Po kai kuriomis geriau išlikusiomis kelio vadovas 1781 m. išleistas lietuviškai, stotimis jie dar matyti. Pvz., po 14 tapytu su stočių pavadinimais lietuvių kalba, šven- epizodu, vadove įvardytu Ponas Jezusas pas toriaus tvoroje po tapytomis scenomis įrašai Piłota ant smerties skarźitas usź Barabosźiu Łatra pykteśniu turietas, įraše netaisyklinga 5. Sutvarkyti tinką. lenkų kalba sakoma: Taiemnica XIV. Pan Jezus 6. Nuvalyti ir atlikti galutinį tvirtinimą. u Pilata naśmiercz skaźany za barabasza latra 7. Atstatyti tapybą, antiseptikuoti“25. Gorszyni miany. Vadovaujantis šiais nurodymais, atlikti nema- Aptariamasis XVIII a. sienų tapybos ciklas, kaip ža darbų, laidavusių bent dalinį šio ciklo išliki- ir visas Tytuvėnų vienuolynas, XX a. paskutinia- mą: sutvarkytas galerijos skliautas, perdengtas me ketvirtyje susilaukė nemenkos restauratorių 80 stogas, atnaujintos tapytos stotys „Paskutinė pagalbos (6 pav.). 1989 m. atlikti cheminiai ty- vakarienė su apaštalais“ (7, 8 pav.), „Viešpats rimai patvirtino du šio ciklo tapybos periodus. Jėzus, melsdamasis Getsemanės sode, krauju Rasti du rusvos spalvos kalkių ir smėlio tinko

S sluoksniai: pirmas plonesnis – 1–5 mm., antras prakaituodamas, priima kančios taurę“, „Vieš- Ė storesnis – 3–17 mm. Nustatyta, kad tapyta nau- paties Jėzaus vedimas pro vartus į Jeruzalės dojant gyvulinės kilmės klijus ir beveik dvide- miestą“, kurios ir šiandien geriausiai matomos. Porą kitų („Viešpaties Jėzaus suėmimas...“ ir šimt pigmentų.24 „Viešpaties Jėzaus vedimas per Cedrono upę“) Atlikus tyrimus suformuluotos išsamios reko- spėta tik nuvalyti ir šiek tiek sutvirtinti. Ma- mendacijos restauratoriams. Išskirti pagrindi- tyt, pasibaigus ﬁnansavimui, darbai iki galo niai punktai: neužbaigti. Šiandien galima tik apgailestau- „Paveikslus galerijoje naikina nesutvarkytas ti, kad tapytos Kryžiaus kelio stotys, tada dar stogas. Galeriją remontuojant naudota cemen- buvusios geresnės būklės, netvarkomos baigia tiniai skiediniai, nudažyta dažais, kurių rišamoji sunykti. Scenos „Viešpaties Jėzaus gailingas at- medžiagą – polimerai. sisveikinimas su Švenčiausiąja Motina“ (9, 10

SAUGOJIMOPrie GALIMYBš pradedant tapybos restauravimo darbus pav.), „Viešpats Jėzus atvedamas pas Aną...“ ir Š būtina: „Viešpats Jėzus atvedamas pas Kajafą...“, dar 1. Sutvarkyti galerijos stogus. šiek tiek įžiūrimos 1970 m. fotomedžiagoje, 2. Nuvalyti dažus. šiandien jau visiškai sunykusios. Kitų stočių 3. Išdaužas ir plyšius užtaisyti tik kalkių-smėlio tapyba gali nubyrėti su visu nuo sienos at- skiediniu. šokusiu tinku. Unikalaus ansamblio atskiros 4. Sieną, kurioje nutapyti paveikslai, dažyti tik dalys yra apverktinos būklės ir laukia skubių kalkiniais, gerai praleidžiančiais orą dažais. restauravimo darbų. Jei ne tos kelios, maždaug Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus tyrimo metu prieš dešimtmetį restauruotos kompozicijos, rastus paveikslų defektus, tapybą konservuojant eilinis maldininkas, ar šiaip keleivis, užsukęs rekomenduojama laikytis sekančios technologi- apžiūrėti garsaus ansamblio, nė nenutuoktų nės eilės: čia buvus didingą, bernardinų ir pranciškonų 1. Nuvalyti nuo mechaninių užteršimų. kiemeliams būdingą Kryžiaus kelią. Žinoma, 2. Sutvirtinti avarinės būklės tapybą. laikas negailestingas ir dalies stočių atstatyti S PAVELDO3. TYRIMAI Antiseptikuoti, IR I nuvalyti dumblius. nebeįmanoma, tačiau paskubėjus praradimai Ė 4. Nudruskinti. būtų kur kas mažesni. DAIL NUORODOS

1 Lietuvos TSR paminklų sąraše šis objektas įrašytas 6 KPC archyvas, f. 3, ap. 1, b. 291; KPC Natūros tyrimų DR 637, 638 (tapyba) ir DR 639 (horeljefai) nume- skyriaus archyvas – Kaminskienė M., XVII, XVIII a. riais. arch. Tytuvėnų vienuolyno ansamblis. Arkinėje tvoro- 2 Apie tai plačiau žr. „Droga krzyżowa“, in: Enciklo- je išlikusios sieninės tapybos cheminiai, mikologiniai pedia katolicka, t. IV, Lublin, 1983, kol. 215–221. Už tyrimai ir pasiūlymai konservavimui, V., 1989. nuorodą dėkoju D. Vasiliūnienei. 7 Paknys M., „Bažnyčios ir vienuolyno istorija XVII– 3 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), XIX a.“, in: Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuo- f. 1135, ap. 6, b. 59 – Tytuvėnų bernardinų kronika; f. lynas, V., 2004, p. 9–34; Vitėnas A., „Kryžiaus kelias 669, ap. 2, b. 242, l. 104v –Tytuvėnų bažnyčios ir vie- – naujoji Jeruzalė Lietuvos provincijoje“, in: Tytu- nuolyno 1830 m. vizitacijos aktas; f. 669, ap. 2, b. 248, vėnų bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, V., 2004, p. l. 92–103 – Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno 1831 93–117. m. vizitacijos aktas. 8 Paknys M., „Bažnyčios ir vienuolyno istorija XVII– 4 Kałwaria arba Kieley Kriziaus su isz rozijmu znocz- XIX a.“, in: Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuoly- niausiu wietu yr Tajemniciu Ciełos Mukos Chrystusa nas, V., 2004, p. 24. ant Szwętoriaus pri baznicies KK. Bernardinu Tituwie- 9 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 470, l. 2. nu uzwerti (...), Wilniu[j], 1781. 10 Jankovski Cz., Powiat Oszmianski, Peterburg–Kra- 5 Kultūros paveldo centro (toliau KPC) Dailės pavel- ków, 1896–1900. do instituto (toliau DPI) archyvas. 11 Vitėnas A., „Kryžiaus kelias – naujoji Jeruzalė Lie- tuvos provincijoje“, in: Tytuvėnų bernardinų bažnyčia nuolyno ir bažnyčios 1831 m. vizitacijos aktas. ir vienuolynas, V., 2004, p. 95 . 17 Čerbulėnas K., Baliulis A., Tytuvėnų architektūros Pilnas Antano Burnickio dienoraščio rankraštis sau- ansamblis, V., 1987; Lietuvos TSR kultūros paminklų gomas Čartoryskių bibliotekoje Krokuvoje (R. Jano- sąrašas, V., 1973. nienės nuoroda). 18 Kad kompozicijos buvo kelis kartus pertapytos, 12 Ano Dni 1771. In Junio Tego Roku Cmentarz wyp- 1989 m. parodė ir cheminiai ansamblio tyrimai. lantowany na ktorym kurytarz murowany in quadro 19Kałwaria (...), Wilniu[j], 1781, p. 4. załoźony y iedna linia z kaplicą wyprawadzona, jako 20 Kałwaria (...), Wilniu[j], 1781. 81 dla Processij odprawowania pod czas konkursu ludu 21 Paryškinti pavadinimai redaguoti pagal dabartinės tak y Drozek Krzyźowych albo Stacyi 14 tych kurytar- lietuvių kalbos taisykles. zach bydz maiących (LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 59, l. 146v 22 Skliausteliuose stočių pavadinimai pateikiami taip, – Tytuvėnų bernardinų kronika). kaip užrašyti XVIII a. pabaigos E G A T I R E H Tytuv T R A F ė O n N ų O I T Kry C E T O ž R iaus P D N A H C R A E S E R 13 Tegoż Roku 1778 na tymże Cmęntarźu wymurowa- kelio vadove. nych kulitarzach (!) albo w Kruźgankach sklepionych 23 Ši stotis kiek skiriasi nuo kitų. Siužetas čia pertei- zaczęte są stacye 14 Via Crucis z Gipsu sztukaterską kiamas ne daugiaﬁgūre kompozicija, bet architektū- robotą quo ad singula Misteria Passionis Xti murawac riniu peizažu. Tapyta Jeruzalės panorama dekoruoti (Ten pat). platūs trijų dalių šventoriaus vartai. 14 Cała Kalwarya co do Tajemnic Męki Chrystusowey 24 KPC archyvas, f. 3, ap. 1, b. 291; KPC Natūros tyri- na tychźe Kulitarźach (!) Cmętarzowych przetcie wp- mų skyriaus archyvas – Kaminskienė M., XVII, XVIII rod drodze Krzyźowey wprowadzone ze stacyami w a. arch. Tytuvėnų vienuolyno ansamblis. Arkinėje tvo- większych w framugach wymalowana dokonczona roje išlikusios sieninės tapybos cheminiai, mikologi- Roku 1780 in 7bri (Ten pat, l. 147). niai tyrimai ir pasiūlymai konservavimui, V., 1989. 15 Stacye malowane staraniem JX. Gwardyana Kierbe- 25 KPC Natūros tyrimų skyriaus archyvas – Kamins- dzia kosztem dobrodziejow w 1825 Roku odnowione y kienė M., XVII, XVIII a. arch. Tytuvėnų vienuolyno poswięcone (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 242, l. 104v –Tytuvėnų ansamblis. Arkinėje tvoroje išlikusios sieninės tapy- vienuolyno ir bažnyčios 1830 m. vizitacijos aktas). bos cheminiai, mikologiniai tyrimai ir pasiūlymai 16 LVIA, f. 669, ap. 2, b. 248, l. 92–103 – Tytuvėnų vie- konservavimui, V., 1989, l. 15

Dalia Klajumienė THE IMAGERY OF THE STATIONS OF THE CROSS IN THE MURALS OF THE QUONDAM BERNARDINE ENSEMBLE IN TYTUVĖNAI: THE NECESSITY OF PRESERVATION

S u m m a r y The Stations of the Cross are the most outstanding mural paintings, which has been preserved in the quondam Bernardine monastery ensemble. The stations were created in the last quarter of the 18th century after building the square churchyard with the arcades next to the church. The theme of contemplating the pain of Christ has been always an important part of decoration in the monastery and the church since the Bernadine settled there in the first half of the 17th century. The Stations of the Cross featured in the churchyard of Tytuvenai ensemble is a unique piece of sacral art of this kind that has remained in Lithuania. Regardless of its unique status, it keeps decaying with years. The current article uses both the historical and iconographic records to remind us of the necessity of preserving this valuable heritage object. Although the total 39-station ensemble consists of 14 hors-relief and 25 mural paintings, we are inclined to stress the paintings, most of which are under risk of decaying due to the plaster cracking from humidity and salts as well as the paint peeling off. Therefore, they need to be restored with immediate effect. The guide on Tytuvėnai ‘calvaries’ published in 1781 has served as a source of reconstructing the unique scenes of the Stations of the Cross, which are rare in the Lithuanian art.

Gauta: 2004 10 14 Parengta spaudai: 2005 10 20 82

Laima Šinkūnaitė S Ė

PAŽAISLIO KAMALDULIŲ VIENUOLYNO RESTAURAVIMAS: KLAIDOS IR REZULTATAI SAUGOJIMO GALIMYB Š

[…] bet dar ir visus ir kiekvieną, kas tik ką nors prieš mano fundaciją iš anksto bandytų sumanyti ir pasikėsinti, dieviškojo teismo pagrasinimu ir šiuo trumpu prakeiksmu prakeikiu: Tebūnie prakeiktas mano sumanymo ir fundacijos pažeidėjas! Iš Pažaislio kamaldulių vienuolyno fundacijos akto (1664 m. lapkričio 3 d.)

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio (sumanymo, formos, medžiagos, atlikimo būdo, kompleksinių restauravimo darbų pradžia aplinkos ir funkcijos aspektai)3. – 1969 m. architektės Stefanijos Čerškutės pa- S PAVELDO TYRIMAI IR I Pažaislio vienuolyno ansamblyje skleidžiasi ba-

Ė rengtas „Pažaislio ansamblio restauracijos ir 4 pritaikymo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlio- roko pilnatis ; tapybą, skulptūrą ir architektūrą nio dailės muziejaus ﬁlialui projektas“1. (1 pav.) skiriančios ribos čia tarsi tirpsta. Šio didžiulio DAIL Projekto autorė ir pirmoji restauravimo darbų objekto struktūra labai sudėtinga, o atliktų dar- bų apimtys ir įvairovė įspūdingi. Todėl naudin- vadovė Čerškutė į vienuolyno fundatoriaus giausia pasirinkti kurią nors vieną Švč. Mergelės Kristupo Paco sumanymus stengėsi įsigilinti ir Marijos Apsilankymo bažnyčios patalpą ir jos jų nepažeisti. Vėliau, per dažnai keičiantis šio pavyzdžiu aptarti svarbiausias paveldosaugos komplikuoto objekto restauravimo darbų vado- problemas viso ansamblio kontekste. Vienuo- vams ir nesant greta meno istoriko, būta visko: lių choras tam pasirenkamas ne atsitiktinai; jo pasiekta ir gerų rezultatų, tačiau neišvengta ir svarbą Pažaislio bažnyčios hierarchinėje struk- skaudžių klaidų. Pažaislio vienuolyne įvairūs tūroje išryškina ir pabrėžia ne tik šios patalpos konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai vieta išilginėje simetrijos ašyje, bet ir skliau- vykdomi jau trisdešimt penkerius metus, bet tuotos lubos bei langai. Interjere (skliautuotų iki šiol atliktų darbų kokybė nė karto nebuvo lubų ir sienų dekore, įrangoje), kurtame pagal 2 įvertinta paveldosaugos aspektu . Tad iš esmės kamaldulių regulos reikalavimus, atsiskleidžia pirmą kartą, pasirinkus tam tikrus vertinimo šventovės idėjinė programa. Tad choro patalpos kriterijus, bandoma aptarti ir įvertinti šiame interjero restauravimo ir pritaikymo paveldo- komplekse atliktų paveldosaugos darbų koky- saugos problemos (čia jos akivaizdžios) atsi- bę. Pagal paveldo apsaugą reglamentuojančius skleidžia trim pagrindiniais lygmenimis: sienų dokumentus pagrindiniu vertinimo kriterijumi tapybos bei stiuko lipdybos restauravimas ir nusistatytas kultūros vertybės autentiškumas erdvės tvarkymas. 83 E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

1 pav. Pažaislio kamaldulių vienuolyno maketas pagal architektės Stefanijos Čerškutės projektą. Autorius Tadas Stelmokas. Apie 1980. (Čia ir toliau – iliustracijos iš Laimos Šinkūnaitės asmeninio archyvo)

Pažaislio vienuolyne išliko per 140 įvairaus dy- Dabarties supratimu, restauravimu siekiama at- džio sienų tapybos paveikslų, tapytų al fresco ir skleisti originalią būklę, neperžengiant iki mūsų al secco technika5. Freskos6 pradėtos restauruoti dienų išlikusios medžiagos ribų. Šiuo požiūriu apie 1976 m. Šventuosiuose vartuose. Darbas galima teigti, kad Pažaislio vienuolyne sienų dar nebaigtas; sumažėjus finansavimui, dabar tapybos paveikslų autentiškumas visuomet itin kasmet restauruojamas vienas ar du paveikslai. saugotas, išskyrus vieną kitą pavienį atvejį. An- Choro patalpoje skliauto freskas ir stiuko lipdi- tai 1985 m. Svečių namo Pacų menėje židinį nius restauruoti pradėta 1989 m., nors pastoliai puošiančioje kompozicijoje naujai nutapyti an- sienų tapybai tvarkyti jau buvo pastatyti prieš geliukai (figūrų išlikimo laipsnis – tik apie 5 %), trejus, o „mišku“ išaugę metaliniai pastoliai nepaisant kitaip maniusių tokių specialistų, kaip skliauto dekorui – prieš dvejus metus. Tačiau Stasys Pinkus ir Romanas Jaloveckas8. Vis dėlto veikiai darbai nutrūko ir atnaujinti tik 1999 m. restauruojamas objektas suvoktas kaip vertas pavasarį (istorinė pastolių išardymo data – 2000 pagarbos, todėl tose freskose, kuriose sunykimo m. liepos 1 d.)7. Šis faktas – ne vienintelis, liu- laipsnio būta didelio, pirmenybė teikta konser- dijantis paveldotvarkos darbų organizavimo vavimui, paliekant tuščius prarastos tapybos nesklandumus, dėl kurių ne sykį nukentėjo plotus arba ankstesnės restauracijos vaizdą. meno kūriniai. Choro freskų (13 – skliaute, 2 Tinkama tokios situacijos iliustracija būtų dvi – paskliautėse, 7 – sienose) restauracija užbaigta choro paskliaučių freskos, „restauruotos“ XIX 2002 m. Jų išlikimo laipsnio būta aukšto: skliau- a. stačiatikių: „Marijos gimimas“ (įklija il. 25) ir to – 95 %, paskliaučių – 50 %, sienų – penkių „Marijos užmigimas9“ (įklija il. 26). Šiuose pa- freskų 95 %, kitų dviejų – 65 %. Apskritai ir šio- veiksluose aiškiai matyti riba tarp autentiškos ir je, ir kitose patalpose sienų tapybos paveikslų XIX a. tapybos. Tačiau esminės nuostatos, kad autentiškumas abejonių nekelia. kūrinys gali būti restauruojamas tik po įvai- tarpu visas choro sienose nutapytas freskas res- tauravę Gražina Samuolytė ir K. Andziulis savo darbą atliko nepriekaištingai (įklija il 25). Mokslinių tyrimų stoką iš dalies kompensuoja restauratorių patirtis ir gebėjimai. Tačiau jų darbas taptų patikimesnis, jei Pažaislyje būtų nau- 84 dojami šiuolaikiniai fizikiniai paveikslo būklės (grunto ir tapybos sluoksnio) tyrimo metodai, bent jau infraraudonųjų ir ultravioletinių spin- dulių fotografijos. Netaikant šių metodų, neįver- S tinami plika akimi neregimi tam tikri struktū- Ė riniai pokyčiai, todėl visai įmanoma, kad bus restauruotas tik sienų tapybos paveikslų meni- nis vaizdas. Pasitaikančios freskų restauravimo klaidos daž- niausiai atsiranda dėl paveldotvarkos darbų organizavimo trūkumų (pavyzdžiui, neatliekant privalomų sienų tinko mikologinių tyrimų, me- chaniškai sužalojant paveikslus pastolių statymo ir ardymo metu, restauratoriams stingant profesionalumo ar sąžiningumo). Tuo tarpu restauravimo kokybės įvertinimą labai apsunkina ne tik SAUGOJIMO GALIMYB

Š apskaitos, bet ir konkrečios restauruotos verty- bės dokumentavimo ydos. Šiuo požiūriu ir dabar situacija ne ką geresnė nei sovietmečiu. Mat 2 pav. daugumai net Pažaislio vienuolyne restauruotų Mykolas Arkangelas Palloni. Angelai atneša dovanas objektų neparengti pasai, kuriuose būtų ﬁksuo- šv. Benediktui. 1677–1680. Freska. Šventųjų vartų jama kūrinio būklė iki restauravimo ir pateikti vakarinė patalpa, šiaurės rytų siena išsamūs atliktų darbų bei metodikos aprašai11. riapusių tyrimų ir rekomendacijų, laikytasi ne Nesant tokių dokumentų, nėra kuo remtis, neži- visada. Taip atsitiko su XIX a. uždažyta priean- nia, kada, kas ir kaip dirbo. Sovietmečiu tokiam gio freska „Šv. Benediktas aplanko savo seserį pasui parengti naudota standartizuota forma, šv. Skolastiką“; smalsumui patenkinti ši freska dabar ji laisva. Požiūriui į restauruojamo objek- 1984 m. ne tik atidengta be išankstinių tyrimų, to dokumentavimą stokojant vieningumo ir si- bet ir nebaigta restauruoti. Be to, virš neuždeng- stemiškumo, atliktų darbų kokybės įvertinimas tos freskos restauruojant kitus objektus ji smar- darosi keblus. Vis dėlto vertinant Pažaislio sienų S PAVELDO TYRIMAI IR I

Ė kiai aptaškyta. Dėl to paveikslą teko pakartoti- tapybos paveikslų restauravimą pagal pagrindi- nai restauruoti 2002 m. Ir kitų dviejų prieangio nį autentiškumo kriterijų, dera pripažinti, kad sienose nutapytų freskų restauracija 1990–1992 šiuo požiūriu, nepaisant išvardytų trūkumų, pa-

DAIL m. atlikta be tyrimų ir neužbaigta, todėl irgi čių freskų restauracija yra aukštos kokybės. pakartota 2003 m. Pakartotinai restauruotos Stiuko lipdiniai rėmina daugumą freskų, nuta- ir penkios refektoriaus freskos, tik jau dėl kitų pytų įvairių patalpų skliautuose ir paskliautėse, priežasčių: 1989 m. nutrūko šios patalpos bio- rečiau – sienose. (3 pav.) Galima sakyti, kad Pa- loginio užterštumo kontrolė (čia „klesti“ pelėsių žaislio vienuolyno puošyboje freskos ir skulp- kolonijos), todėl 2001 m. teko jas gelbėti. Tačiau tūrinis dekoras yra lygiaverčiai partneriai. Vie- kiekviena kartotinė restauracija, t. y. intervenci- nuolių choras kaip tik yra tokia patalpa, kurioje ja į kūrinį, nebūtinai jam tik naudinga. savarankiška šventųjų atsiskyrėlių (protokamal- Tenka pripažinti, kad restauracijos kokybę daž- dulių) tema plėtojama vien skulptūros priemo- nai labiausiai lemia restauratoriaus profesinis nėmis12. Akivaizdu, kad visi trūkumai, įvardyti pasirengimas ir asmenybė. Pažaislyje dažniausiai aptariant freskų restauraciją, būdingi ir stiuko dirbo pasišventėliai. Tačiau kai kuriems Pažais- lipdybai. Tačiau restauravimo kokybę vertinant lio freskos buvo tapusios pradžiamoksliu! Visa pagal tą patį autentiškumo kriterijų, padėtis čia bėda, kad blogos restauracijos rezultatai išryškėja gerokai sudėtingesnė. Viena vertus, kai kuriose ne iš karto. Antai 1985 m. Rimo Čiurlionio tvar- patalpose būta pastebimų medžiaginių lipdybos kytą paveikslą „Šventovės statymas“ Kęstučiui praradimų, kita vertus, visose patalpose skulp- Andziuliui teko restauruoti 2002 m. jau avarinės tūrinis dekoras atkurtas kaip visuma, taigi tai- būklės10. Tai ne vienintelis atvejis. (2 pav.) Tuo kyta ne tik restauracija, bet ir atkūrimas, deja, ne 85 E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R

3 pav. Mykolas Arkangelas Palloni. Jėzus Kristus mazgoja kojas savo mokiniams. 1677–1680. Freska. Zakristija, šiaurinės sienos paskliautė. Jonas Merli. Stiuko dekoras. 1674. Lipdyba visada sėkmingai. (4 pav.) Tai ypač pasakytina ponuotas Šventosios Dvasios balandis. Restau- apie stiuko lipdybos restauravimą refektoriaus ravimo metu svarstyta, kokios spalvos turi būti patalpoje, kurioje 1978–1980 m. dirbo ir prade- fonas – melsvas ar gelsvos ochros (rasta abiejų dantys restauratoriai, ir skulptoriai (pavyzdžiui, dažų pėdsakų). Neišsiaiškinus prasmės, pasi- Giedraitis), į šį darbą veikiausiai žvelgę tik kaip rinkta melsva spalva13, nors vienuolyno dekore į galimybę užsidirbti. Akivaizdžios anatomijos dangiškoji sfera visur vaizduojama ta pačia auk- klaidos atkurtose dekoratyvinių atlantų figū- są primenančia gelsva spalva. Pažymėtina, jog rose, akis „bado“ baroko plastinės raiškos ne- apibendrintai įvertinti stiuko lipdybos restau- supratimas. Tie patys taisytini dalykai iš dalies ravimo kokybę ypač sunku dėl parengtų pasų matyti ir kapitulos salės figūriniuose stiuko stokos (čia daug sunkiau nei freskose nustatyti lipdiniuose (1985), be abejo, tik tuose, kuriems ar bent nuspėti objekto būklę iki restauravimo, taikyta dalinė rekonstrukcija (pirmiausia tai bū- neturint vaizdo fiksacijos). dinga dekoratyvinėms atlantų figūroms). Todėl atskirų patalpų skulptūrinio dekoro restauracija 1832 m. vienuolyną perėmus Rytų apeigų krikš- pagal autentiškumo kriterijų vertintina ne vie- čionims ir 1840 m. pašventinus Švč. Dievo Mo- nodai dėl atskirų objektų kai kurių elementų tinos Užmigimo titulu, bažnyčios ir visų kitų formos pakitimų (medžiaga, lipdybos būdas ir patalpų interjerai prarado ankstesnį vaizdą: pir- aplinka lieka autentiška visais atvejais). Pavyz- miausia neliko įrangos ir meno kūrinių, taip pat džiui, choro patalpos skliauto ir ypač sudėtin- buvo keičiami, taisomi ar slepiami atskiri deko- gos paskliaučių figūrinės ir ornamentinės stiuko ro elementai. Antai po Rusijos caro Mikalojaus kompozicijos restauruotos išties gerai; be to, čia I apsilankymo Pažaislyje 1837 m. rugpjūčio 9 d. atsižvelgta į patalpos ikonografinę programą. skulptorius Kazimieras Jelskis šį įvykį savaip pa- (įklija il. 28) Tiesą sakant, sovietmečiu į puošy- žymėjo choro patalpos (tuo metu – stačiatikių bos ikonografiją nesigilinta, todėl neapsieita be altoriaus) pietinės paskliautės dekore14. Abiejų klaidų. Antai presbiterijoje kupolinio skliauto (pietinės ir šiaurinės) paskliaučių stiuko kom- aukščiausiame taške plevena apskritime įkom- pozicijų centre nulipdyti karūnuoti kartušai su Pacų giminės herbu – dviguba lelija. Vieną jų (pietinėje paskliautėje) Jelskis pakeitė nauju kitokios konfigūracijos kartušu su caro Mikalo- jaus I monograma centre ir įrašu apačioje: 1839. AVGVST. 22. (įklija il. 29) Baigiant šios patalpos stiuko dekoro restauraciją, nutarta pašalinti šią 86 monogramą ir atkurti ankstesnį vaizdą pagal šiaurinės paskliautės analogišką kartušą15. Ma- nau, kad šiuo konkrečiu atveju galima diskutuo- ti dėl pasirinkto sprendimo teisingumo. Vienoks

S ar kitoks sprendimas iš dalies priklauso ir nuo Ė požiūrio į XIX a. prievartinę invaziją Pažaislio baroko vienuolyne. UNESCO ir ICOMOS dokumentuose įteisinta nuostata, jog kultūros paveldo apsaugos ir per- davimo ateities kartoms pagrindinis tikslas – iš- saugoti praeities reliktų kultūrinę vertę, glūdin- čią tik autentiškuose objektuose. Autentiškumas – vienintelis kriterijus, leidžiantis atskirti tikrus paveldo objektus nuo bet kokių padirbinių. O medžiaginis objekto autentiškumas, kaip minė- 4 pav. ta, yra tam tikra visuma, kurią sudaro šio ob- SAUGOJIMOJonas GALIMYB Merli. Angeliukas su taure. Stiuko dekoro frag- Š jekto formos, medžiagos, darbo būdo, funkci- mentas iki restauravimo. 1674. Lipdyba. Zakristijos jos ir aplinkos autentiškumas. Deja, praktiškai skliautas autentiškumas dažniausiai tapatinamas vien su formos autentiškumu. Toks pat požiūris į kultūros vertybę patvirtintas ir Rygos chartijoje dėl istorinių objektų auten- tiškumo ir rekonstrukcijos kultūros paveldo iš- saugojimo kontekste. Pavyzdžiui, manoma, kad kultūros paveldo replikavimas iš principo yra praeities liudijimo pakaitalas, o kultūros paveldo objekto rekonstrukcija galima tik ypatingais atvejais16. Todėl Švč. Mergelės Marijos Apsilan- kymo bažnyčios vidaus erdvės tvarkymą irgi

S PAVELDO TYRIMAI IR I reikėtų įvertinti pagal čia minimus autentišku-

Ė mo požymius. Deja, nė vienoje patalpoje autentiška įranga

DAIL neišliko jokiu pavidalu, išskyrus praustuvą, stačiatikių perkeltą iš zakristijos į chorą, 1836 m. apraše pažymint: „Marmurinė puošmena iš zakristijos pernešta…“17 Todėl kuriant atskirų patalpų įrengimo projektus, kyla daug proble- miškų klausimų. Pavyzdžiui, ar apskritai verta gaminti naujus įrenginius, galinčius turėti autentiškų požymių? Kaip pasielgti su praus- tuvu choro patalpoje – palikti ar sugrąžinti į zakristiją? Ieškant sprendimo, visas aplinkybes reikėtų vertinti Pažaislio vienuolyno kaip iš- skirtinio baroko paveldo objekto išsaugojimo kontekste18. Erdvės tvarkymui bažnyčioje lemtingai reikš- 5 pav. minga buvo mūro pertvaros, atskyrusios vie- Šv. Kazimiero altorius (buvęs kiotas). Šv. Mari- nuolių chorą nuo presbiterijos, restauracija jos Magdalenos de Pazzi koplyčia. XX a. ketvirto (1840 m. stačiatikiai ją buvo perstatę, pritaiky- dešimtmečio fotografija dami ikonostasui). (įklija il. 30, 31) Tvarkant presbiterijos altorinės dalies struktūrą, siekta jos dekorui adekvačios sakralinės ir meninės kokybės. Projektas rengtas, atlikus istorinius, menotyrinius ir architektūrinius tyrimus, jame atsižvelgta ir į Švč. Mergelės Marijos Apsilanky- mo bažnyčios ikonografinę programą, taip pat į barokinės šventovės visumos poveikį (stiliaus 87 grynumą, erdvines perspektyvas)19. Atliktą dar- bą vertinant pagal autentiškumo kriterijų visais jo aspektais, galima daryti išvadą, kad esamo- E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R mis aplinkybėmis šio kriterijaus skrupulingai laikytasi20. Restauravus mūro pertvarą, atkur- ta ne tik presbiterijos ir choro, bet iš dalies ir pokupolinio ruimo pirminė tūrinė ir erdvinė struktūra. (įklija il. 32) Nesant patikimų ikonog- rafinių duomenų, nemėginta atkurti sunaikin- to didžiojo altoriaus. Kristupo Paco dovanotas 6 pav. Švč. Mergelės Marijos, Gražiosios Meilės Moti- Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios nos, altoriaus paveikslas, anksčiau kabėjęs kito- pokupolinio ruimo grindų piešinio eskizas. Wrocław, je pertvaros pusėje, t. y. choro altoriuje, dabar Biblioteka Ossolineum, sygn. 1901/I pakabintas naujai įrengtame retabule (juodai dažytas medis); įtvirtintą grindyse, prireikus jį 1832 m. visose keturiose koplyčiose sunaikinus labai paprasta iškelti)21. Taigi šiuo atveju auten- drožybinius baroko altorius, atsivėrė tuščia erd- tiškumą stengtasi išlaikyti sumanymo, aplinkos vė, kurios neužpildė dviejose koplyčiose įreng- ir medžiagos (bei spalvos) aspektais pagal turi- ti plokšti kiotai. 2000 m. liepą šiose koplyčiose mas galimybes. Tačiau galima tik apgailestauti, ant sienų pakabinus po vieną autentišką ar tos kad tebėra nesutvarkyta choro patalpos erdvė, pačios baroko epochos altoriaus paveikslą, siek- nors jos interjero restauravimo ir pritaikymo ta tuštumos įspūdį sušvelninti. Tačiau visiškai kompensuoti XIX a. prarastą tūrinę struktūrą projektas parengtas dar 2001 m.22 vienas kūrinys nepajėgus. Galbūt ateityje pa- 1839–1840 m. skulptorius Jelskis Šv. Romual- vyks surasti geresnį sprendimą. do ir Šv. Marijos Magdalenos de Pazzi koply- Manyčiau, kad bažnyčios grindis ir daugumą čiose vietoj sunaikintų altorių įrengė dirbtinio baliustrų keičiant naujomis, praleista gera proga 23 marmuro kiotus . Po 1920 m. Šv. Kazimiero interjerui grąžinti autentiškesnę išvaizdą (turiu kongregacijos seserys tuos kiotus pritaikė alto- omenyje medžiagos, atlikimo būdo ir funkci- riams (5 pav.). Jų būklė (ypač gipso dekoro) pa- jos aspektus). Pagal pirminį sumanymą visos staruoju metu buvo labai prasta, todėl 2000 m. baliustros prebiterijos, koplyčių (4) ir coretti pradžioje jie išardyti. (įklija il. 33) Pirmoji Pa- (maldos kambarių) balkonėlių (4) baliustra- žaislio tyrinėtoja Halina Kairiūkštytė-Jacinienė dose lietos iš bronzos. Pirmojo pasaulinio karo šiuos statinius įvertino taip: „Nugriautieji alto- metais jos buvo išplėštos, todėl Šv. Kazimiero riai dviejose bažnyčios koplyčiose buvo pakeisti kongregacijos seserys pasirūpino nuliedinti iš prasta, ryškių spalvų dirbtinio marmuro siena, stiuko masės naujas, spalva vykusiai įmituojan- kuri visiškai netiko prie monumentalių bažny- čias bažnyčios raudonąjį marmurą. Dabartinio čios vidaus formų. Paauksuotais rusų imperijos restauravimo metu daugelis trūkstamų arba herbo ženklais papuošti piliastrų kapiteliai at- sužalotų baliustrų dar kartą nuliedintos iš tos rodė kaip simbolis prievartos, įvykdytos šioje pačios medžiagos, tik šį kartą visiškai netikusios tylioje sakralinėje buveinėje“24. Vis dėlto kiotų spalvų gamos. Matyt, būtų buvę ir prasmingiau, išardymas sukėlė specialistų diskusijų, atsispin- ir naudingiau visas jas lieti iš bronzos, t. y. pir- dėjusių ir spaudoje25. Diskutuota dėl šių objektų minį sumanymą atitinkančios medžiagos, pagal meninės ir istorinės vertės. Daugumos specialis- gerai žinomą autentišką formą. tų sutarimu, jie neturi didelės meninės vertės26. Tuo tarpu bažnyčios grindų danga pakeista ne- Neatsitiktinai jie neįtraukti į Nekilnojamųjų atlikus jokių, juolab mokslinių, tyrimų, kurie kultūros vertybių registrą nei 1999 m., nei anks- būtų padėję išsiaiškinti, kaip atrodė grindys tesniais laikais, o jų restauravimui neskirta lėšų. pokupoliniame ruime ir prieangyje (medžiaga, Svarbiausia, kad šių statinių išardymas baroko piešinys ir kita) tuo metu, kai buvo įrengtos. Pa- paminklo autentiškumui žalos nepadarė, prie- sirinktas paprasčiausias variantas: visas šis baž- šingai, sustiprino jį ir atgaivino. nyčios plotas išklotas raudono granito plokštė- mis27. Tačiau grindų piešinio eskizai, saugomi ga) kartu suvokiamos ir kaip priešprieša, ir kaip Vroclavo Ossolineum bibliotekoje, rodo, kad visetas. Taigi to, kas padaryta abiem minimais grindų dangos būta kitokios28. (6 pav.) Svarbu atvejais, kitaip kaip klaidomis pavadinti nega- atminti, kad, viena vertus, kamaldulių bažnyčio- lima. Vis dėlto teigiami šio unikalaus paminklo se nebūdavo suolų, kita vertus, grindų piešinys restauravimo rezultatai smarkiai pranoksta pair spalva galėjo turėti ir simbolinę reikšmę. Pa- darytąsias klaidas. 88 žaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčioje taip Kad ir daug netekęs, Pažaislio vienuolyno an- ir būta: pokupolinėje erdvėje juodo, raudono ir samblis išliko vientisas. Čia išsaugota pati pa- balto marmuro plytelės išdėstytos taip, kad ana- minklo dvasia, o su restauruojamomis meno pusybė (kupolo sfera) ir šiapusybė (grindų dan- vertybėmis iš esmės elgtasi pagarbiai. S Ė

NUORODOS

11 1 Čerškutė S., Pažaislio ansamblio restauracijos ir pri- Autorės asmeniniame archyve saugoma keliolika taikymo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės nuorašų KPA inspekcijos raštų aukštesnėms insti- muziejaus ﬁlialui projektas, Kaunas, 1969 (PKI archy- tucijoms, kuriuose vis prašoma ir prašoma parengti vas, Nr. 200 – 36. 3121). restauruotų kūrinių pasus, tačiau į tuos raštus beveik 2 Minėtina išimtis – 2003 m. birželį VDU Menų insti- nė vienu atveju nereaguota. 12 tute Gintaro Kušlio parengtas ir apgintas menotyros Šinkūnaitė L., „Pažaislio bažnyčios choro patalpos magistro darbas „Pažaislio vienuolyno sienų tapy- dekoras“, in: Vaizdas ir pasakojimas. Dailė 27. V., 2002, bos restauracija: paveldosauginis aspektas“ (darbo p. 83–105. Stiuko lipdinių autorius – Jonas (Joanes) vadovė Laima Šinkūnaitė). Merli (1646 – iki 1695) iš Albogasio miestelio prie SAUGOJIMO3 GALIMYB Lugano ežero Lombardijoje. Š Remtasi šiais dokumentais: Venecijos chartija 13 (1964), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros Tokią spalvą pasirinkti nutarta prebiterijos kupo- vertybių (1994) ir Kilnojamųjų kultūros vertybių linio skliauto restauravimą aptariant Meno tarybos (1996) apsaugos įstatymai, Nekilnojamųjų kultūros 1990 m. kovo 12 d. posėdyje (dalyvavo Stasys Pinkus, vertybių tvarkymo darbų taikymo metodiniai nuro- Romanas Jaloveckas ir kt.). 14 dymai (1994), Rygos chartija (2000). Autentiškumas Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Ka- – ne tik pagrindinis išlikimo kriterijus, jis labai zimieras Jelskis pakviestas Pažaislio vienuolyne at- svarbus nustatant paveldo objekto bendrąją kultūrinę likti įvairius darbus: restauruoti stiuko lipdinius, pro- vertę. Be to, objekto autentiškumas išryškina visas ki- jektuoti kiotus ir kt. Presbiterijos kupolinio skliauto tas vertes, todėl į jį galima žvelgti kaip į tam tikro dekore yra jo signatūra: Anno Domini 1839 / Casi- laikotarpio reprezentantą. miri Jelski restaurator. Žr. Kauno apskrities archyvas. I 4 1996 m. gruodžio 23 d. Pažaislio vienuolyno ans- 1468, ap. 1, b. 824, l. 1–6. 15 amblis įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų Tai ir padaryta 2000 m. balandžio 12 d. 16 kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą Authenticity and historical reconstruction in rela- (Nr. G32KP). Pažaislio vienuolyno bibliograﬁja labai tionship with cultural heritage. October 23–24, 2000, Riga, Latvia.

S PAVELDOgausi; TYRIMAI naujausi IR I tyrinėjimai apibendrinti str.: Šinkūnaitė 17 Ė L., „Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje“, Kauno apskrities archyvas. I 1468, ap. 1, b. 165, l. 7. 18 in: Darbai ir dienos, 2001, Nr. 26, p. 7–28. Pažaislio kaip baroko vienuolyno išskirtinę vertę 5 Daugumą freskų 1677–1685 m. nutapė Mykolas Ar- nustatė pirmoji jo tyrinėtoja Halina Kairiūkštytė-

DAIL kangelas Palloni (1637–1719), Kristupo Paco pakvi- Jacinienė. Žr. Kairiūkštytė-Jacinienė H., Pažaislis, ein estas iš Florencijos. Barockkloster in Litauen, Kaunas, 1928. 19 6 Patogumo dėlei tolesniame tekste terminai sienų Plačiau žr. Šinkūnaitė L., Pažaislio vienuolyno tapybos paveikslai ir freskos vartojami kaip sinoni- bažnyčia. Presbiterijos altorinės dalies istoriniai- mai. menotyriniai tyrimai, 1999, rankraštis; Pikšrienė D., 7 Iš Laimos Šinkūnaitės asmeninio archyvo. Presbiterijos sienelės-pertvaros architektūriniai tyrimai, 8 Išplėstinės tarybos restauravimo metodikos klausi- 1998–1999, rankraštis, Kauno PRP instituto archyvas. mais posėdžio protokolas. 1985 gruodžio 11 d. (Lai- 20 Pagrindiniai bažnyčios interjero tvarkymo darbai mos Šinkūnaitės asmeninis archyvas). užbaigti 2000 m. liepos 14 d.; kitą, liepos 15 dieną, į 9 Gr. koimēsis, lot. dormitio, rus. успение. Pažaislio vienuolyną iškilmingai sugrįžo Švč. Mergelės 10 Anuo metu nesutvirtintas nei pagrindas, nei tapy- Marijos, Gražiosios Meilės Motinos, paveikslas. bos sluoksnis, o pati tapyba neretušuota. Tą pat 21 1988 m. architektės Mortos Borisevičiūtės pareng- galima pasakyti apie freską „Angelai atneša dovanas tame Pažaislio bažnyčios „pagrindinio altoriaus, alto- šv. Benediktui“, restauruotą Reginos Meškauskienės; riaus pertvaros ir choro patalpos įrangos“ projekte, jau 1990 m. prašyta nustatyti jos nykimo priežastis neįgyvendintame tik dėl choro patalpoje pastatytų (KPA inspekcijos 1990 02 07 raštas Nr. 24). Tačiau pastolių, apstu esminių klaidų. Todėl šis objektas penkiolika metų jokių priemonių nesiimta. Tik 2005 tyrinėtas iš naujo. Plačiau žr. Šinkūnaitė L., Pažaislio m. rugsėjį freską nuo visiškos žūties išgelbėjo K. An- Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Choro dziulis. (Šie ir kiti duomenys apie restauravimą – iš patalpos istoriniai ir menotyriniai tyrimai, 2001, Laimos Šinkūnaitės asmeninio archyvo.) Kauno PRP instituto archyvas. 22 2001 m. atlikus istorinius, menotyrinius ir skio projektuotais Pažaislio stačiatikių vienuolyno architektūrinius tyrimus parengtas ir patvirtintas užsakymu, atkartojamas vyskupo Jeronimo Stro- choro interjero erdvės tvarkymo projektas. Deja, nes- inovskio antkapinio paminklo (Šv. Jono bažnyčia, kyrus ﬁnansavimo, jis liko neįgyvendintas. Parengto 1827–1829) architektūrinės dalies (architektas Karo- projekto griežta nuostata – autentiškumo viršenybė. lis Podčašinskis) supaprastintas variantas (schema), 23 Kiotas arba kibotas (rus. киот, кивот < gr. kibōtos pritaikant kitai erdvei ir paskirčiai. Vargu, ar jie gali – skrynia) – įstiklinta spinta arba rėmas stačiatikių būti laikomi originaliais kūriniais. Visi išmontuoti ikonoms laikyti. kiotų elementai saugomi Pažaislio vienuolyno muz- 89 24 Kairiūkštytė-Jacinienė H., Pažaislis…, S. 55. Tokios iejuje. pat nuomonės laikosi ir S. Čerškutė. Žr. Buv. Pažaislio 27 Sprendimas buvo priimtas ir granitas parinktas kamaldolija. Tyrimų ataskaita. I dalis. Genplanas. 1994 m. sausio 12 d. Šį sprendimą ypač palaikė tu- 1967–1972, Pažaislio vienuolyno archyvas. ometiniai paveldosaugos vadovai E G A T I R E Alfredas H T R A F O N Jaku O I T C E č T O iū R P nas D N A H C R A E S E R 25 Garbaravičienė B., „Laiko ženklų sankirta Ramybės ir Irma Grigaitienė, beatodairiškai atmesdami visus kalne“, in: Kauno diena, 2000, liep. 4. kontrargumentus. 26 Antai XIX a. meno tyrinėtoja Nijolė Lukšionytė- 28 Korespodencje, ugody, plany i rachunki […] kościoła Tolvaišienė demontuotus K. Jelskio lipdinius vertina Kamedulów w eremie Montis Pacis […]. Wrocław kaip gero meistro vidutinišką „chaltūrą“, nelygiavertę (Lenkija), Biblioteka Ossolineum, sygn. 1901/I. Vilniuje esantiems objektams. Straipsnio autorės Už šio dokumento nuorodą nuoširdžiai dėkoju dr. nuomone, dviem vienodais kiotais, skulptoriaus Jel- Czesławui Srzednickiui.

Laima Šinkūnaitė RESTORATION OF CAMALDOLI MONASTERY IN PAZAISLIS: MISTAKES AND RESULTS

S u m m a r y “The project of restoration and adaptation of Pažaislis ensemble for the branch of the National M. K. Čiurlionis Art Museum in Kaunas” prepared by architect Stefanija Čerškutė in 1969 has initiated a range of complex restoration work of Pažaislis Camaldoli monastery ensemble. Various services of conservation, restoration and reconstruction have been provided for 35 years; however, no one has evaluated yet the quality of the results in terms of heritage preservation. Therefore, this is the first case of discussing and assessing the quality of heritage preservation work in terms of some evaluation criteria. According to the documents determining the concept of heritage preservation, the authenticity of a cultural asset is one of the main criteria with regard to its concept, form, materials, construction methods, aspects of surrounding and functions. The structure of this large object is very complex, and the volume and variety of work is impressing. Therefore, we have decided to choose the interior of St Virgin Mary Visitation Church with reference to some individual interior cases, which served as an example in discussing the most important issues of heritage preservation in the context of the entire Baroque ensemble. It has turned out that we need to address the heritage issues on three main levels of restoration and adaptation: 1) the restoration of murals, 2) the restoration of stucco mouldings, 3) the arrangement of surrounding space. Therefore, the article discusses in great detail the restoration of frescos, in the first place, and then the restoration of stucco mouldings, by highlighting the characteristic shortcomings, main issues and results. After evaluating these aspects in terms of the authenticity criterion, it has been admitted that the quality of fresco restoration is high. The same authenticity features have been used to assess the improvement of the church space. However, the authentic equipment was destroyed after 1832. Therefore, the projects of renovating the individual interiors generated multiple issues. Searching for solutions, it is important to take into account all the conditions of renovation in the context of preserving Pažaislis ensemble as a unique Baroque heritage object. The article analyzes the renovation of the choir, the chancel, the chapels and the sub-dome space (e.g. restoring the wall partition and the structure of the altar side in the chancel, replacing the floor-cover of the sub-dome space, etc). It is worth mentioning that the results of restoring this unique monument have overcome the shortcomings identified.

Gauta: 2004 11 21 Parengta spaudai: 2005 10 20 90

Григорий Шауро S Ė НАРОДНЫЕ ОСНОВЫ ХУДОЖЕСТВЕННОГО ОФОРМЛЕНИЯ КУЛЬТОВЫХ ХРАМОВ БЕЛАРУСИ НА РУБЕЖЕ XIX—XX С ТОЛЕТИЙ SAUGOJIMO GALIMYB Š

Среди многочисленных памятников истории Амелькович построил в Тимковичах не- и культуры Беларуси важное место занима- большой деревянный костёл. Однако спустя ют архитектурные памятники прошлого и, в пятьдесят лет на этом месте на средства Льва первую очередь, сооружения культового и Сапеги началось возведение нового костёла, гражданского назначения: церкви, костёлы, который впоследствии был назван именем монастыри, замки, городские ратуши и т.д. св. Михаила Архангела. Одной из особен- Следует отметить, что многие из них претер- ностей тимковичского костёла является то, пели самые жестокие испытания не только что он представляет собой трёхнефовую ба- времени, но и различные исторические ка-

S PAVELDO TYRIMAI IR I зилику. Стены храма были обшиты досками,

Ė таклизмы, войны, идеологические перегибы, что придает ему лёгкость и изящность. Бла- социальные и общественные перестройки. годаря положению на возвышенной точке В республике Беларусь проделана огромная ландшафта, он виден со всех сторон и явля- DAIL работа по выявлению, изучению и учёту ется украшением всего населённого пункта. памятников каменного и деревянного зод- Тимковичский деревянный храм не однаж- чества. Сегодня в Беларуси насчитывается ды достраивался и перестраивался. В кон- 2,2 тыс. памятников археологии, свыше 500 це XIX - начале ХХ века он был подвергнут памятников архитектуры, 7,5 тысяч памят- значительной перестройке на средства, со- ников истории. Что касается памятников бранные среди крестьян, мещан и местной архитектуры, то они взяты под охрану госу- шляхты, и в таком виде сооружение остава- дарства и многие из них уже восстановлены, лось до 80-х годов ХХ столетия. Но самым отреставрированы или находятся в стадии уникальным явлением в существовании консервации и реставрации. этого храма была эстетизация интерьера, Особый интерес с точки зрения архитек- его внутреннее оформление, выполненное турно-художественного решения вызывает белорусским художником Франтишком уникальный образец деревянного зодчества Бруздовичем вместе с местными народными – бывший костёл св. Михаила в Тимкови- мастерами и умельцами в традициях народ- чах (Копыльский р-н Минской области). ного художественного творчества. Из исторических источников известно, что Традиционное народное искусство, как пер- ещё в 1560 году князь Ян Шиман Юрьевич воисточник изобразительного и декоратив- но-прикладного искусства вообще, являлось эта орнаментальная ковровость росписи гар- для многих художников образцом эстетиче- монировала с тёплыми оттенками пожухлой ского восприятия жизненной реальности и от времени древесины, создавала приподня- отражения её через условные знаки, симво- тое, праздничное настроение. Архитектур- лы, идеограммы с их глубокой философской ные элементы интерьера храма, начиная от закодированностью. Это всегда привлекало дверных и оконных наличников, капителей и вдохновляло профессиональных творцов колонн, несущих балок, были расписаны на разгадку и постижение глубинных тайн геометрическими ромбами, волнообразны- 91 народной эстетики. Народное искусство, его ми линиями, ритмически повторяющими- традиционные виды и формы, выверенные ся цветами, выполненными под трафарет в временем, оставались непререкаемым мери- плоскостной манере. Цветы, E G A T I R E H листья, T R A F O N O I T C стебли E T O R P D N A H C R A E S E R лом красоты, общепринятых художествен- растений сплетались в единую, целостную ных ценностей. композиционную структуру, формируя сво- Родился Франтишек Бруздович на Пинщи- еобразный и колористически неповтори- не в дер. Бродница (теперь это Ивановский мый художественно-эстетический ансамбль. р-н Брестской области). По классу рисунка Стенки хоров, расписанные отдельными бу- он учился в Варшаве, затем в Краковской кетами из лилий, белых ромашек, георгин школе искусств у известного художника или цветами в вазах, в значительной степени Яна Матейки. Вернувшись в конце XIX века напоминали традиционную белорусскую ро- на родину, он много внимания уделял из- спись полесских сундуков или гродненских учению народного искусства – ткачеству, шкафов конца XIX века. Здесь Франтишак вышивке, росписи и др. видам традицион- Бруздович тонко использовал основы тради- ного декоративно-прикладного творчества. ционного белорусского искусства, сохраняя Именно любовь к народным традициям в стилистику и манеру его живописно-пласти- искусстве, прочная профессиональная под- ческого решения. готовка впоследствии* дали возможность На северной и южной стенах храма основ- Франтишку Бруздовичу осуществить один ным композиционным мотивом в росписи из самых интересных проектов художе- были деревья: огромный дуб с густой зелёной ственного оформления тимковичского хра- кроной и желудями, а также яблоня, усыпан- ма на основе традиций народной художе- ная спелыми краснобокими плодами. Эта же ственной эстетики. композиция нашла своё продолжение и на Как свидетельствуют сохранившиеся до- западной стене интерьера, создавая ассоци- кументы, часть средств на художественное ации подлинного «райского сада». Нефовые оформление храма дала одна из богатейших колонны (три справа и три слева) кроме в то время женщин из рода Вайниловочей - того, что они снизу доверху были расписаны Михалина Горватова, а остальную часть со- элементами геометрического и раститель- брали прихожане. ного орнамента, имели декоративно-резные формы: гранёные, круглые, фигурные. Капи- В общей композиции оформления костёла тели колонн не повторялись между собой доминировала разноцветная полихромная по конструктивному решению и заканчи- роспись, основными элементами которой яв- вались абаком, также расписанным розами, лялись растительные и геометрические узо- листьями, ветками. (Илл. № 36.) Над абаком ры, отдельные букеты цветов из роз, рома- размещались квадратные ниши, в которых шек, васильков, лилий, льна, колокольчиков. в более ранний период находились семь сю- (Илл. № № 34, 35.) Расписные стены, колон- жетных композиций на библейскую темати- ны, потолок, балки, ниши храма создавали ку, а в более позднее время, когда костёл был атмосферу цветущего сада, подчёркивали и перестроен под церковь, они были закрыты усиливали архитектурно-художественную и на их местах местные художники расписа- выразительность интерьера. Мотивы роспи- ли растительные орнаменты. си были исключительно разнообразными. Предпочтение отдавалось в первую очередь Чрезвычайно богато, интересно и созвучно растительному орнаменту, который склады- с общим декоративно-живописным оформ- вался не только из цветов, но и из листьев, лением интерьера храма гармонировали стеблей, различных видов овощей и фруктов. декоративная ковка металла, ткачество, вы- Отдельные места интерьера были расписаны шивка. С особым вкусом, мастерством, лю- белоснежно цветущими яблоневыми садами, бовью создавали народные мастера декора- гирляндами вьющихся растений, составляю- тивные решётки, дверные навесы и ручки, щих знакомую флору местного региона. Вся накладки замочных проушин. В художе- ственной обработке материала, как и в ро- Естественно, Франтишек Бруздович в укра- списи, великолепно взаимопереплетались шении храма тонко учитывал народное пред- традиции народного и профессионально- ставление о прекрасном, вековые традиции, го искусства. Стиль модерн, который был обряды, ритуалы, которые были неотъемле- характерен для профессионального ис- мой частью жизни каждого человека. Имен- кусства конца ХIX века, в значительной но глубокое знание духовной жизни людей, 92 степени проявлялся и в народном твор- их запросов, чаяний, устремлений позволи- честве. Мастера увлекались усложненной ли художнику блестяще совместить профес- пластикой металла, легкостью и «текучес- сиональное и народное искусство в единой тью» его формообразования, экспрессив- концепции художественной организации

S ной динамикой композиции. Трудно себе внутренней среды храма. Казалось бы, что Ė представить, как, располагая достаточно в атмосфере общей перенасыщенности эле- скупыми и простыми вспомогательными ментами росписи, декора предметами ути- средствами, кузнецы свободно обращались литарного содержания, изобилии тканых с металлом, доводя его до ювелирной утон- дорожек и вышитых ручников прихожанин ченности и изящности. Следует отметить, мог как бы затеряться, отвлечься от той осо- что общая стилистика декоративно-живо- бой атмосферы святости, ради которой он пришёл в храм. Однако всё происходило на- писного оформления храма сохранялась и оборот. Переливающиеся узоры раститель- в изделиях из металла. Например, строгая ного мира, колористическая выверенность геометрическая структура решеток, проч- общего решения интерьера, его подлинно но скрепленная из четырёхгранных ме- народный характер в эстетическом понима- таллических прутьев, сочеталась с изящно нии этого слова создавали человеку самые SAUGOJIMOвытянутыми GALIMYB , очень выразительными силу-

Š приемлемые условия для осуществления этами стеблей растений, листьев, цветов, религиозной церемонии и внутреннего пси- сделанных из металлических пластин и ко- хологического настроя на возвышенное и ваных полос. Формы дверных навесов, ру- таинственное состояние души. чек, накладок для замочных проушин были не только удобными и функциональными, На рубеже XIX-XX столетий заметно вырос но они, прежде всего, являлись элементами интерес художников-профессионалов к тра- украшения внутренней среды помещения, дициям народного искусства. Невзирая на поддерживали единство стиля эстетиче- то, что именно в этот период актуальными ской организации среды. становились новые веяния и влияния запад- ноевропейского искусства, такие известные Целостность и единство художественного художники Беларуси как Франтишек Бруз- оформления храма сохранились и в боль- дович, Фердинанд Рущиц, Язеп Дроздович, шинстве культовых предметов. Многие их Михась Филиппович и многие другие стано- них делались специально по заказу, а неко- вились активными защитниками и пропо- S PAVELDOторые TYRIMAI предметыIR I , такие как подсвечники, да- Ė ведниками народных основ в национальной роносницы, лампадницы, были принесены художественной культуре. Только на приме- из ближайших церквей и костелов и вели- ре Тимковичского храма мы видим взаим- DAIL колепно вписались в единую интерьерную ный сплав народного творчества и профес- структуру помещения. сионального искусства, сохранивший для В эстетической организации интерьера ко- нас уникальный по своей природе эстетиче- стела значительное место отводилось народ- ский результат. ному ткачеству и вышивке. Сверкающие бе- Своим творчеством они многое сделали для лизной нарядные ручники обрамляли почти взаимосближения и взаимовлияния основ все имевшиеся в храме иконы, что придавало народного творчества и профессионально- интерьеру возвышенность, праздничность. го искусства и этим расширили границы Народная эстетика, представления простого духовной культуры, обогатили её новым человека об уюте, красоте, формировавшие- ценностным содержанием. Художественное ся в его жилищно-бытовых условиях, в до- оформление тимковичского храма являет машней обстановке, трансформировались в собой блестящий образец этого сотрудни- некий особый идеал прекрасного, и все это чества – взаимосочетания народного и про- транслировалось в общественную среду, в фессионального искусства в решении гло- самые почитаемые и святые места. бальных эстетических задач. ЛИТЕРАТУРА:

1. Раманюк Міхась. Кветкі зямлі капыльскай. // 3. Сініцкі І.В. Касцёл у Цімкавічах.// Помнікі гі- Мастацтва Беларусі. – 1986. сторыі і культуры Беларусі. – 1978. - №4. – С.34-36. - №12. – С.66-69. 4. Шаура Рыгор. Народныя асновы ў іканапісе і 2. Церашчатава В.В. Цімкавіцкі роспіс.// Пом- манументальна-рэлігійных формах жывапісу Бе- нікі мастацкай культуры Беларусі: новыя даслед- ларусі мінулых часоў.// Тэрмапілы /літаратурна- ванні (Зб. артыкулаў). – Мінск, Навука і тэхніка. мастацкі і беларусазнаўчы часопіс/. – Беласток. 93 – 1989. – С.21-24. – 2004. - №8. – С.243-253. E G A T I R E H T R A F O N O I T C E T O R P D N A H C R A E S E R Grigorij Saura FEATURES OF FOLK ART IN SHAPING OF BELARUSIAN RELIGIOUS BUILDINGS OF 19th–20th

S u m m a r y The paper deals with a wooden church interior decoration of the end of theth 19 – beginning of the 20th century Belorus, presenting a sample analysis of St. Michael Church in Tymkovitch, Minskaya oblast. The aesthetics of church interior spaces is a unique phenomenon in Belorus, as well as in decorative arts generally. Using rich Belorussian folk traditions, the famous painter František Bruzdovič, together with local masters carried out a grand project of monumental church decoration, demonstrating the inexhaustible possibilities of cooperation between the two art forms in the solution of an aesthetic task. There are not many cult buildings that would host an interior of similar artistic solution in either Belorus or other foreign countries. It is worth mentioning that Tymkovitch church interior decoration combines elements of metal and textile, which creates an atmosphere of sophistication and protuberance. The paper notes that at the end of the 19th – beginning of the 20th century, together with new tendencies and inﬂuences of Western European art, many Belorussian artists became active defenders and promot- ers of folklorism in national culture. National art was raised to the highest level, enriching in this way the professional art and national culture in general. The decoration of Tymkovitch church presents a notable example of cooperation between the two art forms, it anticipates the possibilities of Belorussian applied arts and ways of their further development together with the rich forms of folk expression.

K ULT Ū R O S P A V E L D A S :

KULT Ū R O L O G I N I A I

I R

TEISINIAI ASPEKTAI

Culture Heritage: Historical and Legal Aspects 96

Игорь Мартыненко

ПРОБЛЕМЫ ОРГАНИЗАЦИИ ОПЕРАТИВНОГО ВЗАИМОДЕЙСТВИЯ И НАСТУПЛЕНИЯ УГОЛОВНОЙ ОТВЕТСТВЕННОСТИ ЗА ПРЕСТУПЛЕНИЯ, ПОСЯГАЮЩИЕ НА КУЛЬТУРНОЕ ДОСТОЯНИЕ СТРАН СНГ И БАЛТИИ

В последние годы в структуре уголовного конодательством, которые причиняют су- законодательства произошли существен- щественный вред условиям существования ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI

Ū ные изменения, направленные на усиление человеческой цивилизации, отношениям, уголовно-правовой охраны историко-куль- характеризующимся наличием согласия и турного наследия. Если в советский период спокойствия в международном сообществе, всего одна статья уголовного кодекса преду- отсутствием в нем войн и вражды между сматривала ответственность за умышленное государствами и народами, а также осново- уничтожение (либо повреждение) памятни- полагающим правам человека, здоровью и ков культуры, то в новом законодательстве жизни населения, либо его отдельных групп таких норм несколько. или природной среде. Как правило, один из разделов Уголовного Законодатель, с учетом принятых перед ми- кодекса объединяет преступления против ровым сообществом обязательств по борьбе мира, безопасности человечества и военные с посягательствами против мира и безопас- преступления. Часть из них, так или иначе, ности человечества, сформулировал соста- ROS PAVELDAS: KULT

Ū посягает на культурные ценности. Необхо- вы этих преступлений . Большинство из них димость формирования и выделения их в были провозглашены еще Уставом Нюрн- самостоятельный раздел обусловлена реали- бергского военного трибунала1 и в Кон- KULT ями международной жизни: рост междуна- венции о неприменении срока давности к родного терроризма, экспансия религиозной военным преступлениям и преступлениям ненависти, усиление влияния экстремист- против человечества от 26 ноября 1968 г.2 ских и радикальных мировоззрений. Все это приводит к тому, что одновременно с прове- Военными преступлениями являются дением, например, террористического акта умышленно совершенные общественно- либо осуществлением политики геноцида опасные деяния, предусмотренные нормами уничтожаются памятники культуры. Уголовного кодекса и выражающиеся в на- рушении установленных международным Преступлениями против мира и безопас- гуманитарным правом правил ведения вой- ности человечества признаются умышленно ны (вооруженного конфликта), использова- совершенные общественно опасные деяния, ния средств и методов вооруженной борьбы предусмотренные нормами международ- и обращения с жертвами войны и иными ного права и национальным уголовным за- лицами, а также объектами, пользующими- чем в белорусском уголовном законе (8 про- ся во время военных действий международ- тив 17), и они несколько по-иному форму- ной защитой3. лируют составы преступлений. В законодательстве стран СНГ и Балтии В частности, ст. 356 УК РФ «Применение за- вопросы уголовной ответственности за прещенных средств и методов ведения вой- преступления против мира, безопасности ны» предусматривает уголовную ответствен- человечества и военные преступления, в ность прежде всего за жестокое обращение с 97 которых объектом преступного посягатель- военнопленными, применение в вооружен- ства выступает культурное достояние (куль- ном конфликте средств и методов, запрещен- ных международным договором Российской турные ценности), регулируются несколько S T C E P S A L A G E L D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C отлично от норм международного права. В Федерации. Также устанавливается ответ- частности, система преступлений, установ- ственность и за разграбление национального ленная национальным законодательством, имущества. Под последним действием следу- нетождественна той системе международ- ет понимать захват оккупирующей стороной ных преступлений (если признавать эту и обращение в свою собственность в том формулировку), которая базируется на меж- числе и культурных ценностей. В большин- дународно-правовых соглашениях. стве случаев такой захват сопровождается вывозом оккупантами национального досто- В Уголовном законе Латвийской Республики яния покоренной страны. в главе IX «Преступления против человече- ства, мира, военные преступления, геноцид» Уголовный кодекс Украины предусматрива- как самостоятельный состав преступления ет уголовную ответственность за нарушение выделена ст.79 «Уничтожение культурного законов и обычаев ведения войны (ст. 438 и национального наследия»4. Объективную УК Украины), а конкретно - за разграбле- сторону данного преступления составляет ние национальных ценностей на оккупи- умышленное уничтожение таких ценностей, рованной территории. которые являются составной частью куль- С принятием и введением в Беларуси ново- турного национального наследия (в смысле го Уголовного кодекса с 1 января 2001г. на его идентичности с населением государства). национальном уровне криминализированы Следует заметить, что в группе преступлений нарушения международного гуманитарного против общественной безопасности имеется права. В результате в Уголовном кодексе по- традиционная для уголовного законодатель- явилась самостоятельная глава 18 «Военные ства норма, предусматривающая ответствен- преступления и другие нарушения законов ность за уничтожение и повреждение па- и обычаев ведения войны». мятников культуры (ст. 229 УЗ Латвийской Уголовно-правовые нормы, предусматри- Республики). Причем форма вины не имеет вающие ответственность за преступное значения для квалификации, а способ со- нарушение норм международного права в вершения данного преступления оговорен отношении культурных ценностей во вре- специально в части второй статьи и явля- мя вооруженного конфликта, появились в ется квалифицирующим признаком: более результате имплементации во внутреннее строгая ответственность (до 10 лет лишения законодательство Гаагской конвенции о за- свободы) установлена за уничтожение или щите культурных ценностей в случае воору- повреждение памятников культуры, если эти женного конфликта от 14 мая 1954 г. и двух действия совершены путем поджога, взрыва Дополнительных протоколов к ней. или иным общеопасным способом. Ст. 136 УК Республики Беларусь «Преступ- Как представляется, эта весьма перспек- ные нарушения норм международного тивная норма может быть позаимствована гуманитарного права во время воору- законодателями других стран. Указание на женных конфликтов» предусматривает от- способ совершения преступлений (поджог, ветственность за превращение в объект на- взрыв), как квалифицирующий признак сно- падения ясно опознаваемых исторических са памятника (или его повреждение), окажет, памятников, произведений искусства или прежде всего, превентивное воздействие на мест отправления культа, находящихся под потенциальных правонарушителей. особой защитой, при отсутствии военной В Российской Федерации в Уголовный ко- необходимости. декс 1996 г.5 впервые включены нормы уго- В центре внимания конвенции находятся ловно-правовой охраны мира и безопасно- исключительно вопросы защиты матери- сти человечества. Их значительно меньше, альных ценностей (как движимых, так и недвижимых), а также памятников градо- ным сообществом принят ряд обозначений строительства и архитектуры, культуры и (знаков), применяемых для идентификации искусства, археологических объектов, мест культурных ценностей или международных расположений рукописей, книг и научных организаций, уставной задачей которых яв- коллекций, зданий и центров сосредоточе- ляется охрана памятников культуры и до- ния культурных ценностей. стопримечательных мест. 98 Государства-участники Конвенции взяли на Практика обозначения культурных ценно- себя обязательства принимать предупреди- стей знаком Конвенции не является повсе- тельные меры с целью охраны культурных местной, поскольку некоторые государства ценностей не только во время военных дей- не решаются это сделать из опасений предо- ствий, но также и в мирное время. ставить возможному неприятелю «список Объектом данного преступления является целей»7. Недавние события в бывшей Югос- установленный международно-правовыми лавии подтверждают обоснованность таких нормами порядок обращения с объектами, опасений. Доклад Хорватии об имплемента- пользующимися во время военных действий ции Конвенции, опубликованный в 1995 г. международной защитой, а также порядок в докладе Секретариата, содержит данные использования средств и методов ведения о намеренном выборе в качестве целей для военных действий. нападения культурных ценностей, обозна- Обязательный признак – время соверше- ченных эмблемой Конвенции. С другой ния преступления: период вооруженного стороны, некоторые государства-участники, конфликта. Военная необходимость как такие как Австрия и Швейцария, обозначи- обязательный признак объективной сторо- ли свои культурные ценности, тем самым ны может иметь место в том случае, если привлекая к ним внимание населения. Ре- воюющая сторона для достижения военных спублика Беларусь в своем докладе об им- целей, вытекающих из конкретной ситуации плементации Конвенции на национальном вооруженного конфликта, применяет соот- уровне, опубликованном в периодическом ветствующие средства и методы ведения докладе Секретариата в 1995 году, указала, военных действий, а также принимает иные что планирует обозначить культурные цен- 8 меры, которые должны являться правомер- ности эмблемой Конвенции . ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI

Ū ными с точки зрения их соответствия нор- Здесь следует сказать, что Беларусь факти- мам международного гуманитарного права чески полностью выполнила свои междуна- (например, применение в ходе боя не запре- родные обязательства по правовой защите щенных международным правом оружия и отличительных знаков, установленных меж- боевой техники для выполнения конкрет- дународным сообществом. Например, 12 ной боевой задачи)6. мая 2000 г. принят закон «Об использовании Данное преступление совершается умыш- и защите эмблем Красного Креста и Крас- 9 ленно: лицо сознает, что совершает действия, ного Полумесяца» , ответственность за не- запрещенные нормами гуманитарного пра- законное использование которых наступает ва. Требование к объектам, находящимся под также по ст.138 УК Республики Беларусь. особой защитой, как сформулировано в дис- Представляется, что подобный закон может

ROS PAVELDAS:позиции KULT ст.136 УК, означает: исторические быть принят и в отношении культурных Ū памятники, произведения искусства и ме- ценностей. ста отправления культа должны быть взяты именно под специальную защиту, в порядке, KULT определенном Гаагской конвенцией 1954 г. НЕЛЕГАЛЬНОЕ ПЕРЕМЕЩЕНИЕ КУЛЬТУРНЫХ ЦЕННОСТЕЙ Статья 138 УК Республики Беларусь пред- усматривает ответственность за умышлен- Как показывает практика, в сфере незакон- ное использование вопреки международ- ного перемещения культурных ценностей ным договорам во время военных действий действуют особо подготовленные преступные охранных знаков для культурных ценностей группировки со строгим распределением кри- либо пользование знаком международной минального труда по следующей схеме: заказ организации. – хищение – доставка к границе – контрабанд- Объектом данного преступления высту- ный вывоз – передача заказчику. Все это со- пает установленный порядок пользования вершается в условиях глубокой конспиратив- знаками, охраняемыми международными ности и с использованием коррумпированных договорами. Как известно, международ- связей по обе стороны границы. Из этого следует главный вывод: количество держания и осуществления производства попыток контрабандного вывоза культур- по данным фактам изъято почти 10 тыс. ных ценностей продолжает оставаться на культурных ценностей, имеющих непосред- традиционно высоком уровне. Наиболь- ственное отношение к историко-культур- шее количество незаконно перемещаемых ному наследию Украины. Общая стоимость культурных ценностей отмечается в России, задержанных предметов составляет поряд- Украине и Беларуси. ка 270 тыс. долларов США. В структуре за- 99 В период с января 2000 г. по январь 2004 г. держанных предметов контрабанды пре- в пунктах пропуска через Государственную обладают ордена (21%), старинные монеты границу Республики Беларусь погранич- (13,1%), иконы (11%), предметы домашнего ными войсками было зарегистрировано 68 обихода (5,6%). Как S T C E P S показывает A L A G E L D N A L A C I R практика O T S I H : E G A T I R , E H E R U T L U C случаев задержания за незаконное переме- чаще всего предметы старины и искусства щение через границу предметов культурных скрываются в багаже (79%), личных вещах ценностей; (11%), транспортных средствах (5,4%). • в 2000 году в 28 случаях было изъято 149 Таможенными органами Республики Тад- икон, 1 складень, 71 изделие из серебра, жикистан в 2000-2003 гг. выявлен один 30 изделий религиозного культа, 29 монет факт контрабандного перемещения пред- 1750 года и 3 нагрудных знака (1 крест 1914 метов (книги), представляющих культур- года, 2 знака в виде Чеченского флага); ную ценность12. • в 2001 году в 27 случаях было изъято 180 На территории Азербайджанской Респу- икон, 2 креста, медаль 1827 года; блики в 2000-2003 гг. было задержано 150 • в 2002 году в 9 случаях было изъято 33 ико- предметов, представляющих культурную и ны, 4 картины, 3 греко-католические книги художественно-историческую ценность: 14 1936 года издания и скрипка XIX века; старинных книг, 9 ковров и ковровых изде- • в 2003 году в 4 случаях были изъяты 41 10 лий ручной работы, 8 икон, а также большое икона и различная церковная утварь . количество старинных монет, предметов Количество задержаний предметов, пред- археологического наследия, старинной ме- ставляющих историко-культурную цен- бели. Наиболее типичные способы укрытия ность, произведенных таможенными и антиквариата – сокрытие предметов от та- пограничными органами Российской Фе- моженного контроля, не декларирование, дерации, составило за период 1992-2000 г. недостоверное декларирование13. 11 - 51253 . За 2002 г. изъято 1318 предметов, А вот в Грузии в этот же период факты кон- представляющих культурно-историческую трабанды культурных ценностей вообще не ценность, возбужденно 63 уголовных дела. регистрировались14. В период с января по сентябрь 2003 г. изъято Зачастую контрабанду культурных ценно- 8448 предметов, представляющих культурную ценность, и возбужденно 114 уголовных дел. стей совершают иностранные граждане. Основными направлениями незаконного Так, в октябре 2001 г. таможенными орга- перемещения через таможенную границу нами Республики Молдова пресечена по- РФ являются: пытка незаконного вывоза гражданином Румынии 16 предметов церковного культа, • авиационные пункты пропуска в аэро- спрятанных во внутренних полостях лично- портах, осуществляющих перевозку пас- го автомобиля15. сажиров в страны Западной Европы и дальнее Зарубежье; Для Литовской Республики характерен • актуальными остаются проблемы неза- вывоз культурных ценностей российско- конного перемещения культурных цен- го происхождения. В основном это иконы, ностей через таможенную границу Рос- картины, автомобили довоенного производ- сии железнодорожным транспортом, ства. В 2000-2003 гг. таких задержаний было особенно на Украину и в страны Балтии; зафиксировано три16. • наиболее трудно контролируемый канал За период с 2000 г. по 2003 г. таможенными незаконной переправки за рубеж куль- органами Латвийской Республики выяв- турных ценностей - это почтовые от- лены 16 случаев незаконного перемещения правления. предметов старины и искусства. Абсолют- В период с 2000 г. по 2003 г. таможенными ное большинство задержаний произведено в и пограничными органами Украины пред- Риге. При этом в зону риска входит междуна- упреждено 877 таких случаев. Во время за- родный аэропорт. Были также случаи задер- жания культурных ценностей на таможен- ся варшавско–берлинское, вильнюсское ных постах на границе с Россией, Литвой и и львовское. Основными каналами пере- Эстонией. Для нелегального вывоза исполь- мещения культурных ценностей является зуется личный автотранспорт, частные яхты железнодорожное сообщение с Республи- и катера. Как один из способов сокрытия от- кой Польша на направлениях «Брест - Те- мечается недекларирование либо недостовер- респоль» и «Гродно - Белосток»; ное декларирование (занижение культурной • только небольшая часть предметов, за- 100 значимости перемещаемой ценности). Так, в держанных на внешней границе страны, октябре 2002 г. на границе с Литовской Респу- имеет белорусское происхождение. Чаще бликой задержана антикварная мебель эпохи всего территория Республики Беларусь ис- классицизма, ввозимая в Латвию из Франции. пользуется для транзита в страны Запад- Как показали экспертизы, стоимость мебели ной Европы ценностей, приобретённых была занижена более чем в 10 раз17. или похищенных на территории Россий- ской Федерации и стран СНГ. Основными Многолетнее изучение данной проблемы регионами Российской Федерации, кото- позволяет выделить следующие сложивши- рые являются поставщиками икон, явля- еся в данной области тенденции: ются Московский, Вологодский, Иванов- • нелегальное перемещение культурных ский, Тульский, Ярославский; ценностей продолжает сохранять высо- • значительная часть историко-культур- кий уровень; ных ценностей вывозится гражданами, • контрабандный вывоз предметов старины выезжающими на постоянное место жи- и искусства принимает характер между- тельства за границу; народной организованной преступности. • доставка и оседание незаконно выве- Криминализация мирового антикварно- зенных культурных ценностей осущест- го рынка в первую очередь вызвана тем, вляются, в основном, в страны Западной что незаконные операции с культурными Европы, СНГ, Японию, США, на Ближний ценностями стоят по доходности практи- Восток; чески на одном уровне с незаконным обо- • незаконному вывозу культурных ценно- ротом оружия и наркотиков; стей способствует прозрачность границ с Россией. Так, железнодорожные поезда,

ROLOGINIAI• IRпроисходит TEISINIAI ASPEKTAI качественный рост нелегаль- следуя из России в страны Восточной Ев- Ū ного оборота культурных ценностей: че- рез границу перемещаются не только от- ропы через границу России с Беларусью, дельные старинные предметы, но и целые минуют эту границу без контроля, а их специально подобранные коллекции; погранично-таможенный досмотр осу- • преступный промысел в сфере неза- ществляется лишь на границе Беларуси с конного оборота культурных ценностей Польшей, Украиной, Литвой. отличается высокой степенью профес- Как показывает практика, наиболее рас- сионализма, специализации и распреде- пространенным является безличный способ лением криминального труда: в большин- перемещения антиквариата, когда старин- стве случаев вывозимые предметы были ный предмет скрывается в конструктив- ранее похищены из музеев, церквей или ных особенностях транспортного средства, частных коллекций; следующего международным сообщением ROS PAVELDAS: KULT (например, в вагоне). При этом сообщники Ū • чаще всего предметами контрабандного вывоза культурных ценностей становятся находятся на разных концах канала контра- иконы, старинные монеты, ордена и ме- банды. Обнаруженные таким образом пере- KULT дали, рукописи, древние и редкие книги, мещаемые культурные ценности оформ- картины, предметы религиозного культа, ляются, говоря применяемым на практике филателистические материалы, предметы языком, как «бесхозные». нумизматики, фалеристики и бонистики; В мае 2001г. в вагоне пассажирского поезда • законодательные акты, регулирующие по- «Санкт-Петербург-Варшава» в вагоне под де- рядок перемещения культурных ценно- коративной обшивкой коридора между окна- стей через таможенную границу, полнос- ми были обнаружены 16 икон и крест-распя- тью остановить контрабандные потоки тие. Установить лицо, сокрывшее указанные 18 не могут; вещи, не представилось возможности. Че- • приоритетными устойчивыми направ- рез неделю в этом же поезде и при таком же лениями контрабандного перемещения способе сокрытия вновь были обнаружены 4 19 культурных ценностей через западную иконы, перемещаемые без лица. Затем еще границу Беларуси продолжают оставать- дважды в этом поезде и в этом же вагоне об- наруживали спрятанные малыми партиями ской области, уроженец и житель Республи- иконы (от 4 до 16 икон), укрытые в межпо- ки Польша, пытался вывезти с сокрытием толочном пространстве тамбура и в пустоте- от таможенного оформления 4 предмета ре- лом пространстве под окном20. лигиозного культа, бывших собственностью Данные факты (а таких примеров - сотни) костела, расположенного в приграничном свидетельствуют о предварительном сгово- белорусском поселке) ре контрабандистов с работниками транс- Осуществляют незаконный вывоз культур- 101 портных организаций. ных ценностей работники дипломатических В подтверждение данного тезиса приведем служб и представительств. Так, в июле 2003 г. в ходе досмотра личных вещей атташе еще один пример: в апреле 2002 г. в резуль- S T C E P S A L A G E L D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C тате реализации оперативной разработки в Королевства Бельгии в Украине, которые кабине машиниста тепловоза, следовавшего вывозились из Украины в связи с окончани- из Беларуси в Польшу, были обнаружены со- ем дипломатической миссии, были обнару- крытые от таможенного оформления 9 икон, жены предметы, не заявленные в сопрово- которые находились в пустотелом простран- дительных документах и представляющие стве шахты системы охлаждения двигателя культурную ценность: иконы – 115 шт., про- тепловоза. Иконы незаконно перевозил за изведения народного промысла – 11 шт., жи- плату машинист, который и был привлечен вопись XIX века – 3 шт., церковные предме- к административной ответственности21. ты, архивные документы. В большинстве случаев так и случается: ор- Определенные трудности возникают и при ганы пограничного или таможенного кон- квалификации контрабанды. троля обнаруживают скрытые в специально В соответствии со ст. 228 ч.1. УК Республи- приготовленных тайниках либо упрятанные ки Беларусь, уголовная ответственность за с учетом конструктивных особенностей контрабанду культурных ценностей насту- транспортного средства предметы старины, пает в случае перемещения их в крупном а вот кто их перемещал через границу, как размере через таможенную границу Респу- правило, установить не удается. блики Беларусь, совершенное помимо или с Способствует этому и несовершенство тех- сокрытием от таможенного контроля, либо с нологической процедуры досмотра, на реа- обманным использованием документов или лизацию которой отводится зачастую всего средств идентификации, либо сопряженное лишь 30-40 минут. с недекларированием или заведомо недосто- верным декларированием. По другому варианту перемещение куль- турной ценности осуществляется в тайни- Непосредственно в диспозиции этой уго- ках транспортного средства на безопасном ловно-правовой нормы культурные ценно- удалении от места нахождения лица, сопро- сти как объект преступного посягательства вождающего антиквариат22. не указаны, они лишь охватываются общим родовым признаком «товары и ценности, за- В обоих случаях противоправный вывоз прещенные или ограниченные к перемеще- старинных предметов возможен лишь при нию через таможенную границу». сговоре контрабандистов с персоналом, об- служивающим транспорт международного Поэтому для установления признаков пре- сообщения, и с работниками смежных с та- ступления по ст. 228 УК Беларуси необхо- можней структур. Тайники чаще всего устра- димо все-таки обращаться к специальному иваются в нерабочих тамбурах пассажирских законодательству, что создает определённые вагонов, в межпотолочных пространствах, в трудности. инвентарных ящиках и в купе проводников, Конечно, логичнее, если бы культурные цен- других местах. Для извлечения предметов ности были непосредственно указаны в исчер- старины и искусства зачастую приходится пывающем перечне предметов, перемещение использовать специальные ключи и инстру- которых через таможенную границу влечет менты, что говорит о том, что помещались более строгую ответственность в силу их об- ценности в тайники, скорее всего, в пунктах щественной опасности (ядовитые, радиоак- отправления поездов (автобусов). Проиллю- тивные или взрывчатые вещества и т.п.), либо стрируем это на конкретных примерах. значимости, и в отношения которых установ- Скрываются старинные предметы и в руч- лены специальные правила перемещения. ной клади. Именно так поступил российский законода- Также вывозят антиквариат священнослу- тель – в ч. 2 ст. 188 УК РФ названы культур- жители (ксендз одного из приходов Гроднен- ные ценности, перемещение которых через таможенную границу, совершенное одним сти правоохранительных и судебных орга- из незаконных способов (например, с сокры- нов других государств-членов СНГ. тием либо помимо таможенного контроля), влечет более строгое наказание как престу- пление, представляющее повышенную обще- ИНТЕГРАЦИОННЫЕ ФОРМЫ БОРЬБЫ С ственную опасность. Аналогичная норма со- НЕЛЕГАЛЬНЫМ ОБОРОТОМ КУЛЬТУРНЫХ ЦЕННОСТЕЙ держится и в Уголовном кодексе Украины. 102 В Республике Беларусь закон увязывает Для повышения эффективности борьбы с не- возможность наступления уголовной от- законным вывозом предметов старины и ис- ветственности с крупным размером контра- кусства Генеральный Секретариат Интерпола бандно перемещаемых культурных ценно- разработал банк данных по произведениям стей. В примечании к ст. 228 УК Республики искусства Automatic Search Faciliti (ASF), где Беларусь указывается, что контрабанда в ч. 1 на сегодняшний день содержится текстовое ст. 228 УК признается совершенной в круп- и изобразительное описание свыше 21 400 ном размере, если стоимость перемещаемых произведений (среди них – 12 похищены на одним лицом или группой лиц товаров и территории Республики Беларусь). Это банк ценностей превышает в две тысячи раз раз- данных, который разработан полицией для мер базовой величины, установленный на полиции, и с которым имеют возможность день совершения преступления (а это боль- консультироваться все имеющие необходи- ше 10 000 долларов США). мое техническое оборудование, центральные Такая конструкция уголовно-правовой нормы национальные бюро. Для обращения к этому приводит к тому, что в большинстве случаев банку на английском, французском и испан- по факту незаконного перемещения культур- ском языках разработано программное обе- ных ценностей через таможенную границу спечение под названием EASYFORM. Кроме Республики Беларусь возбуждается произ- того, с целью распространения информации водство об административном таможенном о похищенных художественных произведе- правонарушении, а не уголовное дело. ниях среди заинтересованных организаций Таким образом, действия по незаконному Интерполом разработан также CD-ROM, ко- перемещению культурных ценностей через торый обновляется каждые два месяца и рас-

ROLOGINIAIтаможенную IR TEISINIAI ASPEKTAI границу Республики Беларусь пространяется по подписке. Он включает ин- Ū по сути декриминализированы. формацию, которую сообщают Генеральному Об этом свидетельствует фактическое от- Секретариату Интерпола государства - члены сутствие уголовных дел данной категории в Интерпола и в отношении которой они дают судебно-следственной практике. Последнее согласие на публичное распространение в ка- уголовное дело, возбужденное по этой ста- честве профилактической меры. Здесь также тье, относится к 1998 г. В последующие годы предусматривается возможность наведения уголовные дела по контрабанде культурных справок в каком-либо реестре похищенных ценностей не возбуждались. Причем в прак- культурных ценностей. тике известны случаи задержания крупных Этот банк данных похищенных культур- партий культурных ценностей (например, ных ценностей пользуется поддержкой со несколько десятков икон), по фактам кото- стороны большинства государств. Нацио- ROS PAVELDAS:рых KULTвозбуждались производства об админи- нальные бюро стран СНГ и Балтии в 2000 Ū стративных таможенных правонарушениях, году также получили возможность доступа а не уголовные дела. В результате контрабан- к этой информации. Кроме того, существует дисты, умело используя явное несовершен-

KULT необходимость определённой унифика- ство закона, избегали уголовной ответствен- ции сведений, содержащихся в каталогах и ности и отделывались административными банках данных государств (не включённых штрафами. Правоохранительные органы, в накопительную информацию Интерпола). зная, что в задержании формально нет со- става преступления, ограничивались про- Важную роль в деле пресечения незаконного токольной констатацией административного оборота культурных ценностей может сы- правонарушения и не принимали активных грать реализация проекта «Идентификация мер по пресечению канала контрабанды, вы- объекта», являющегося результатом сотруд- явлению пособников. Ведь уголовно-право- ничества между ЮНЕСКО, ОБСЕ, Советом вые показатели работы более весомы, чем Европы, Европейским Союзом, Международ- административно-правовые. ным советом музеев (ИКОМ) и Интерполом. Причем эта тенденция характерна для пра- Документ «Идентификация объекта» воприменительной практики и деятельно- представляет собой международный нор- мативный акт, цель, которого - упрощение как правило, культовые предметы, похищен- и рационализация описания художествен- ные из католических храмов, предметы ар- ных и антикварных произведений с целью хеологии, вероятность появления которых обнаружения похищенных ценностей. Этот на российском рынке чрезвычайно мала. документ весьма перспективен в плане Интерес представляют и некоторые формы охраны культурных ценностей, поскольку международно-правового регулирования без точного описания или фотографий их проблемы возвращения культурных ценно- возвращение законным владельцам сопря- 103 стей стране их происхождения или закон- жено с большими трудностями. Документ ным собственникам. «Идентификация объекта» в случае его вне-

дрения в национальные правовые системы Определенную роль S T C E в P S A деле L A G E L предотвращения D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C может стать краеугольным камнем инфор- нелегального оборота предметов старины мационных систем. Конечно же, указанный может выполнить рекомендуемый орга- документ не претендует на то, чтобы под- нами ЮНЕСКО Международный кодекс менять другие действующие в данной сфере профессиональной этики для торговцев нормативные акты. Он будет обеспечивать культурными ценностями. Он позволяет раскрытие преступлений в сферах хищения обеспечить согласованность и целостность и контрабанды культурных ценностей бла- различных законов, касающихся вопро- годаря быстрой регистрации базовых и ми- сов приобретения антиквариата, а также нимальных данных, необходимых для иден- обеспечивает торговцам, принявшим по- тификации и обнаружения художественных добный кодекс, международное признание произведений на международном рынке. В путем использования специального симво- соответствии с Рекомендациями № 5 Меж- ла. В свою очередь торговцы культурными правительственного комитета по содей- ценностями должны внимательно следить ствию возвращению культурных ценностей за тем, чтобы происхождение антикварных странам их происхождения или их реститу- предметов имело законный характер. Кроме ции в случае незаконного присвоения, всем того, приобретение культурных ценностей государствам - членам ЮНЕСКО рекомен- у пользующихся хорошей репутацией тор- довано принять и в максимально возмож- говцев художественными произведениями, ной степени использовать документ “Иден- добровольно связанных кодеком професси- тификация объекта” в качестве основного ональной этики, может быть соображением документального стандарта в отношении при определении того, проявил ли владелец похищенных или незаконно вывезенных надлежащее внимание в целях установле- культурных ценностей и международного ния права на выплату компенсации за куль- обмена информацией о таких предметах23. турную ценность, которая была незаконно продана и подлежит реституции. Это по- В 2000-2003 гг. в Белорусское национальное ложение непосредственно вытекает из ст.4 бюро Интерпола поступило 22 запроса от Конвенции ЮНИДРУА о похищенных или правоохранительных органов зарубежных незаконно вывезенных культурных ценно- стран о розыске предметов старины и ис- стях. Дело теперь стоит за присоединением кусства (примерно 7-8 обращений ежегод- к этой конвенции, принятием и реализацией но). В основном обращались органы поли- других международно-правовых актов. ции Польши, Литвы, Словакии, Молдовы, Венгрии, а также непосредственно из Гене- рального секретариата Интерпола24. МЕЖВЕДОМСТВЕННЫЕ ФОРМЫ СОТРУДНИЧЕСТВА В БОРЬБЕ С Несколько иная картина в России: только за НЕЛЕГАЛЬНЫМ ОБОРОТОМ КУЛЬТУРНЫХ 2003 г. в адрес НЦБ Интерпола поступило ЦЕННОСТЕЙ около 60 циркуляров о культурных ценно- стях, похищенных за рубежом. Сотрудничество между правоохранитель- В МВД России имеется база данных по куль- ными органами по вопросам борьбы с турным ценностям, похищенным в России контрабандой, а также преступлениями, (она насчитывает порядка 50 тыс. единиц объектом которых являются культурные и учета, их них около 35 тыс. икон). Поступа- исторические ценности, осуществляется в ющая из зарубежных стран информация по следующих формах: похищенным ценностям включается в дан- • исполнение запросов и просьб по уголов- ную базу избирательно, в основном это ка- ным делам, делам оперативного учета и сается произведений искусства, живописи, материалам об административных право- икон, графики. В то же время не включаются, нарушениях; • обмен оперативно-розыскной, оператив- граничного контроля и таможенных служб но-справочной и криминалистической ин- осуществляется по следующим основным формацией о готовящихся или совершен- направлениям: ных преступлениях и причастных к ним • обмен оперативной информацией по во- лицах, а также архивной информацией; просам выявления и пресечения про- • содействие в проведении оперативно-ро- тивоправной деятельности, связанной с зыскных мероприятий и процессуальных 104 незаконным перемещением культурных действий; ценностей через Государственную гра- • обмен опытом работы, законодательными ницу, а также изменений в нормативных и нормативными актами, учебной литера- документах сопредельных государств по турой по вопросам деятельности органов вопросам деятельности пограничных и внутренних дел, а также оказание на вза- таможенных органов; имной основе содействия в подготовке, • планирование, организация и проведение переподготовке и повышении квалифи- совместных мероприятий по выявлению кации кадров; и пресечению противоправной деятель- • взаимовыгодные поставки автомобиль- ности, связанной с незаконным переме- ной, криминалистической и специальной щением культурных ценностей; техники, средств связи, вещевого имуще- • сотрудничество в сфере борьбы с неле- ства и продукции производственно-тех- гальным оборотом предметов художе- нического назначения; ственного, исторического и археологиче- • содействие в осуществлении транзитных ского достояния, контрабандой; перевозок специальных и других грузов, • информирование о лицах, причастных к конвоирования и этапирования; незаконному перемещению через Государ- • обмен научно-технической информацией ственную границу предметов художествен- по вопросам деятельности органов вну- ного, исторического и археологического тренних дел, совместное проведение на- достояния, контрабанде; способах, формах учных исследований, разработок и про- и методах незаконного перемещения через грамм по представляющим взаимный Государственную границу предметов стари- интерес актуальным проблемам; ны и искусства; попытках организованных • организация шифрованной связи. преступных групп вовлечь должностных ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI

Ū Содействие по запросу и просьбе оказыва- лиц таможенных и пограничных органов в ется : преступную деятельность. • в задержании лиц, скрывшихся от след- Такое взаимодействие правоохранительных ствия, суда и отбытия наказания, заклю- органов, как правило, дает свой положитель- чении их в необходимых случаях под ный результат. стражу; • в выдаче лиц для привлечения их к уго- Так, российские таможенные и правоохра- ловной ответственности или для приве- нительные органы во взаимодействии с дения приговора в исполнение. Таможенной службой США в июне 2000 г. осуществили задержание культурных цен- Кроме того, государства предоставляют необ- ностей (9 предметов из серебра и хрусталя), ходимую информацию на унифицированных незаконно вывезенных из России в США, носителях для пополнения межгосударствен- которые, по оценкам экспертов аукциона ROS PAVELDAS:ных KULT оперативно-справочных, дактилоскопи- Ū Кристи, могли входить в коллекцию посуды ческих, криминалистических и иных учетов, Дома Романовых25. находящихся в ведении МВД Российской Фе- Итак, результаты произведенного анализа

KULT дерации. Причем пользование этой инфор- мацией осуществляется на безвозмездной законодательства и практики его примене- основе. Содержание такого информационно- ния в странах СНГ и Балтии свидетельствуют го банка осуществляется на долевом участии. о необходимости унифицировать правовые Для координации и взаимодействия в борьбе нормы, предусматривающие ответствен- с преступностью учреждено Совещание ми- ность за преступления против историко- нистров внутренних дел СНГ. культурного наследия, криминализировать отношения в сфере нелегального вывоза На практике взаимодействие органов по- предметов старины и искусства.

СНОСКИ 2 Ведомости Верховного Совета СССР, 1971 г., № 2, ст. 18. 1 Международноое право в документах. М.; Юрид. 3 Уголовное право Республики Беларусь. Особен- лит., 1982. с. 826-832. ная часть. / Под ред. А.И. Лукашова. – Мн. Тесей, 2001. с. 36. 13/13 – 23/6154 за 2003 г. 4 Уголовный закон Латвийской Республики 14 Данные Криминальной службы Таможенного (Krimināllkums) //PV SIA «TIS”, 1999. департамента Министерства финансов Грузии, 5 Собрание законодательства Российской Феде- делопроизводство № 2-01-25/291 за 2004 г. рации. № 5. 29.01.96 г., ст. 411. 15 Сведения сообщены Генеральным директором 6 Калугин В.Ю. Преступления против мира, безо- Таможенного департамента Республики Молдо- пасности человечества и военные преступления: ва, делопроизводство № 6830 за 2003 г. уголовно- правовой анализ. Мн.Тесей. 2002. с.96. 16 Данные Таможенного департамента Министер- 105 7 Хладик Я. Гаагская Конвенция 1954 г. и Второй ства финансов Республики Литва, делопроизвод- дополнительный протокол к ней: имплементация ство № 3В – 20.3/14 за 2003 г. на национальном уровне // Юстиция Беларуси. 17 Сведения предоставлены Национальной тамо-

2003. №3. с. 71. женной службой Латвийской S T C E P S A L A G E L Республики D N A L A C I R O T S I H , : дело E G A T I - R E H E R U T L U C 8 Информация об осуществлении Конвенции о за- производство № 16. 8. 1 / 1854 за 2003 г. щите культурных ценностей в случае вооружен- 18 Архив Гродненской региональной таможни, ар- ного конфликта. Доклады 1955 г. Paris, 1995 г. хив за 2001г. 9 Ведомости Национального Собрания Республи- 19 Архив Гродненской региональной таможни, ар- ки Беларусь. 2000. № 15. хив за 2001г. 10 Данные Государственного комитета погранич- 20 Там же. ных войск Республики Беларусь, делопроизвод- 21 Архив Гродненской региональной таможни за ство №5/1311 за 2003 г. 2002 г. 11 Данные Главного управления по борьбе с кон- 22 Лайтман Е.В. Уголовно- правовые вопросы трабандой Государственного таможенного коми- борьбы с контрабандой // Налоговые и иные тета Российской Федерации, делопроизводство экономические преступления. Сборник научных № 08-313/5481; 09-05/5685. статей. Выпуск 3. Ярославль, 2001. с.114. 12 Данные Таможенного департамента Мини- 23 Report by the intergovernmental committee for стерства по государственным доходам и сборам promoting the return of cultural property to its co- Республики Таджикистан, делопроизводство № untries of origin or ins restitution in case of illicit 14.1/АА – 7954 за 2003 г. appropriation its activities // UNESCO General Co- 13 Данные Главного управления по борьбе с кон- nference 30С/REP. 14, Paris, 1999. трабандой и нарушениями таможенных правил 24 Сведения предоставлены начальником НЦБ Государственного таможенного комитета Азер- Интерпола в Беларуси. байджанской Республики, делопроизводство № 25 Даннные ГТК Российской Федерации.

Igor Martinenko THE PROBLEM OF ESTABLISHING EFFECTIVE INTERACTION AND ATTACHMENT OF PENAL AMENABILITY FOR THE CRIMES, TRESPASSING ON CULTURAL HERITAGE OF THE CIS AND BALTIC STATES.

S u m m a r y This article covers problems of attachment penal amenability for crimes against historical and cultural heritage according to legislation of the CIS and the Baltic states. The evaluation of court and consecutive practice on the cases of such category is carried out. Statistics, which characterise criminal state in this area and examples of attraction to the amenability for stealing cultural valuables, are listed. Most typical ways of antique reticence from customs execution, when moving them to other countries, are named Conclusion is made, that bootleg export of period pieces and pieces of art assumes the way of international underworld. The criminalization of the world antique market is caused in the first place by the incomes of illegal operations with cultural valuables, which can easily be compared with the incomes from illegal rotation of weapon and drugs. Criminal business in the area of illegal rotation of cultural valuables is distinguished for the high level of professionalism, specialization and distribution of criminal work. Scientific analysis of crimes trespassing on cultural property is carried out: intentional destruction of cultural monuments, contraband of cultural valuables, theft of cultural valuables, destruction of cultural valuables in times of war conflicts ors. Criminal law of the Baltic states and the CIS is researched, structure of crimes against historical and cultural heritage is defined. In accordance with results of conducted research of law system and practice of application in the CIS and the Baltic states author makes a conclusion about need of unifying law norms, contemplating responsibility for crimes against historical and cultural heritage.

Gauta: 2004 10 08 Parengta spaudai: 2005 10 20 106

Игорь Титович

ПРОБЛЕМА СОХРАНЕНИЯ КУЛЬТУРНОГО СВОЕОБРАЗИЯ ВОСТОЧНЫХ ТЕРРИТОРИЙ В ПЕРИОД II РЕЧИ ПОСПОЛИТОЙ

Трансформационные процессы после ин- С учетом безрезультатности вовлечения корпорации западных территорий Бело-

ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI большинства населения Белостокского,

Ū руссии и Украины во II Речь Посполитую Виленского, Новогрудского и Полесского затронули не только социально-полити- воеводств в открытую полонизаторскую ческую, но и культурную стороны жизни деятельность, польскими властями была автохтонного населения, которое рассма- осуществлена попытка расширить этот тривалось польским руководством как процесс с помощью краеведческого дви- основной элемент ассимиляционного воз- жения при расчете, что оно частично осла- действия. Окончательной целью проводи- бит культурно-национальные требования мой на этой территории правительствен- меньшинств, а научно-исследовательская ным лагерем политики «восточных кресов» и просветительская деятельность польских было закрепление за Польшей присоеди- краеведческих учреждений на восточных ненных земель через постепенную полони- территориях позволит проводить латент- зацию и ассимиляцию коренного населе- ную аккультурацию белорусского, литов- ROS PAVELDAS:ния. KULT

Ū ского и украинского населения. Помимо Усиление польского культурного влияния этого, при помощи краеведческой деятель- в Западной Белоруссии в межвоенный пе- ности планировалось привлечь местное

KULT риод осуществлялось посредством нацио- население к подготовке полноценных на- нальной политики властей, которая нашла учных описаний отдельных территорий и свое отражение в борьбе с любой пропа- разработке определенных моделей эконо- гандой национальных и культурных от- мического и социокультурного развития личий славянских меньшинств и система- восточного региона как составной части тическом убеждении местного населения польского государства. в том, что оно является составной частью В свою очередь общественное краеведение польского народа. В этом случае отсутствие на территории Западной Белоруссии раз- борьбы белорусов, литовцев и украинцев вивалось как научно-исследовательская и за национальное освобождение рассматри- научно-популяризаторская деятельность, валось польским руководством как гарант направленная на комплексное изучение государственной безопасности II Речи По- определенной местности, а также как одна сполитой. из наиболее важных форм самоорганиза- ции местного населения в целях борьбы когда представители местной администра- за равные с поляками условия культурно- ции получили возможность проведения са- го развития, требования издания законов, мостоятельной национальной политики в которые могли бы гарантировать местному границах своих воеводств, что объяснялось населению возможность свободного поль- частой сменой правительств и министерств зования родным языком, помочь созданию Польши4. системы национального образования и На протяжении 1930-х гг. в политических 107 обеспечить невмешательство государства кругах и среди общественности II Речи По- в духовно-религиозную жизнь. Соответ- сполитой стала преобладать идея монолит- ственно вся краеведческая деятельность ной польской нации.. Политическая мысль S T C E P S A L A G E L D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C общественных организаций на восточных Польши признавала белорусов, литовцев и территориях II Речи Посполитой была украинцев исключительно региональными сконцентрирована преимущественно на группами польской нации, в результате чего культурно-воспитательной задаче и фор- поддержку получила программа региона- мировании национальной идентичности лизма и исчезло толерантное отношение к местного населения. возрождению культур национальных мень- Программной основой западнобелорусско- шинств.5. Несмотря на подобие основопо- го краеведческого движения межвоенного лагающих постулатов краевости и региона- этапа выступила концепция «краевости», лизма, для польской внутренней политики которая подчеркивала культурную, интел- на присоединенных территориях более вы- лектуальную и экономическую самосто- годным являлся регионализм, который под- ятельность восточных воеводств II Речи черкивал доминирующее положение поль- Посполитой, что в свою очередь рассма- ской культуры. тривалось центральными властями как Распространение на территории Западной негативные сепаратистские устремления. Белоруссии идей регионализма в качестве Западнобелорусская общественность в основополагающих постулатов националь- краевости видела реальный шанс нацио- но-культурной политики рассматривалось нально-культурной автономии восточных правительственными кругами II Речи По- воеводств с центром в Вильно, проект ко- сполитой как весьма полезное. Все проявле- торой был предложен в 1921 г. В. Каменец- ния национально-культурного своеобразия ким и подкреплен обещаниями польского этого региона трактовались концепцией ре- 1 руководства. Еще один проект реализации гионализма как многовариативность поль- концепции краевости в отношении наделе- ской культуры, что пропагандировалось ния автономией «восточных крессов» го- среди западнобелорусского населения че- рячо обсуждался в общепольской прессе в рез деятельность польских краеведческих 2 начале 1925 г. учреждений. На основе науки о природе, Майский (1926 г.) государственный перево- географии и истории делался акцент на эт- рот во II Речи Посполитой не внес радикаль- нографические и фольклорные сегменты ных изменений в характер белорусско- и народных культур, которые обосновыва- литовско-польских культурных отношений. лись как региональные и вместе с тем обще- Если и были определенные трансформации, польские ценности.6 Поэтому регионализм то они касались, прежде всего, изменения рассматривался как деталь общей програм- ассимиляционной тактики в зависимости мы укрепления польской культуры, которая от политической ситуации в стране и за осуществлялась посредством интеллекту- ее пределами. Стратегическим направле- ального представительства поляков на этой нием в национально-культурной политике территории. правительств режима санации явилась го- Использование на практике правящими кру- сударственная ассимиляция меньшинств гами II Речи Посполитой идей регионализма посредством программы гражданского вос- в борьбе с национально-культурным движе- питания, направленная на формирование нием в Западной Белоруссии не достигло за- из белорусов, литовцев и украинцев лояль- планированных результатов, а более содей- ных граждан польского государства (разра- ствовало процессу создания собственных ботана А. Скварчинским, С. Червинским и белорусских краеведческих объединений 3 Я. Янджеевичем). и пробуждению среди местного населения Весной 1927 г. начался новый этап государ- стремления к сохранению культурно-исто- ственной национально-культурной полити- рических ценностей белорусского народа, ки в отношении национальных меньшинств, что в свою очередь спровоцировало более жесткое отношение польского государства финансовая поддержка пропольской крае- к национально-культурной политике в этом ведческой деятельности на территории за- регионе. паднобелорусских поветов. С этой целью Первоначально на территории восточных отдел культуры и искусства Полесского воеводств польскими властями была про- воеводства в 1929 г. принял постановле- ведена работа по выявлению, охране и рее- ние, согласно которому средства бюджетов 108 страции историко-культурных памятников. поветовых сеймиков под № 7 (средства на Планировалось, что к этой деятельности развитие культурного движения и искус- самостоятельно присоединится местное ства) направлялись на поддержку местной население, чего, разумеется, не произо- краеведческой деятельности (сюда входила шло. Поэтому на заседании управляющих опека над памятниками, расходы на рестав- округов и шефов секции Гражданского рацию и работа по подготовке монографии 10 управления Восточных земель 23 декабря повета). Продолжением этой политики 1920 г. было принято обращение, призы- стало издание Полесским воеводой в 192- вавшее население и культурные организа- 9 г. циркуляра «Об организации поветовых ции Западной Белоруссии к расширению краеведческих товариществ», по которому опеки над историческими памятниками в старосты должны были склонять белорус- границах своих поветов [16. с. 5].7 Вся по- ское население к организации региональ- следующая работа региональных органов ных отделений ПКТ, а в местностях, где по- властей в этом направлении исходила из следние уже существовали, оказывать им 11 необходимости вовлечения широких слоев всяческую поддержку [30. л. 6]. Данный западнобелорусского населения в деятель- циркуляр также определял приоритетные ность по изучению и сохранению польско- направления развития краеведческой де- го исторического наследия, как составной ятельности в границах поветов: опека над части всего общепольского краеведческого памятниками культуры в тесном сотрудни- движения. честве с референтом по делам культуры и искусства Полесского воеводского управ- На распространение и активизацию про- ления, сбор и обработка материалов для цесса охраны памятников культуры и исто- подготовки монографии поветов и обра- рии на территории Полесского воеводства ботка информации, полезной для развития ROLOGINIAIбыло IR TEISINIAI нацелено ASPEKTAI распоряжение воеводы от Ū туристической деятельности на Полесье. В 1 февраля 1933 г., которое обязывало ста- 1933 г. циркуляр был дополнен постановле- роства начать деятельность по точному и нием «Об опеке над публичными сборами», полному описанию предметов, находящих- который обязал полесские власти содей- ся в старых замках и государственных по- ствовать также и развитию региональных стройках, а также обязывало приступить к краеведческих музеев. Подобного направ- поиску средств для обеспечения их охраны ления в поддержке краеведческого дви- 8 и консервации. Всеми работами по иссле- жения на подвластных территориях при- дованию и охране памятников на террито- держивались и руководители остальных рии Полесья руководил отдел искусств и западнобелорусских воеводств, что было культуры при воеводском управлении, вхо- закреплено в соответствующих актах мест- дивший в состав административного отде- ного законодательства. ROS PAVELDAS:ла.9 KULTДля координации всего краеведческого Ū Значительной проблемой для западнобело- движения в границах воеводства референт русских территорий являлось увеличение по делам культуры и искусств Полесского числа случаев вывоза за границу ценных KULT воеводского управления входил в тесный памятников прошлого и истории первобыт- контакт с местными региональными от- ного общества. Активизация деятельности делами Польского краеведческого товари- воеводских органов управления в области щества (ПКТ) и стремился посредством осуществления действий по запрету само- последних вовлечь другие общественные стоятельных раскопок и пресечению вы- организации в процесс опеки над истори- воза культурно-исторических памятников ческими памятниками Полесья. за пределы страны произошла только после Еще одним важным направлением полити- обращения от 31 мая 1931 г. Люблинского ки местных органов власти в отношении окружного отдела искусств к министру ве- краеведческого движения на территории роисповеданий и публичного просвещения Западной Белоруссии являлось создание [29. л. 14].12 Однако, несмотря на запреты благоприятных условий для развития поль- воеводской администрации, представители ских краеведческих объединений, а также местного населения продолжали торговать культурно-историческими памятниками, Лидирующее положение среди обще- похищенными из дворцов и государствен- ственных объединений краеведческого на- ных помещений еще во время ведения со- правления занимало Белорусское научное ветско-польских военных действий, так товарищество (БНТ), пользовавшееся зна- как в тяжелых экономических условиях это чительным авторитетом среди западнобело- был единственный источник средств суще- русского населения. Созданное 25-27 января ствования отдельных граждан. 1918 г., БНТ первоначально имело целью ис- 109 Следует отметить, что деятельность мест- следование и сохранение музейной коллек- ных органов власти по поддержке краевед- ции И. Луцкевича, а также выполнение роли ческого движения на территории Западной белорусской культурной репрезентации на S T C E P S A L A G E L D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C Белоруссии осуществлялась в границах просторах исторического ВКЛ. Передача общегосударственного законодательства II БНТ коллекции и архива И. Луцкевича про- Речи Посполитой, подкрепленного регио- изошла 13 мая 1918 г., тогда же была осно- нальными нормативными актами воевод- вана библиотека, первоначальный фонд ко- ской администрации. Основной целью де- торой составили собрания Б. Даниловича и 14 ятельности местных органов власти в деле Е. Романова. распространения идей краеведения на под- Свои непосредственные задачи товарище- властных западнобелорусских территориях ство видело в организации музея и коорди- являлась активизация интеллектуального нации деятельности белорусских научных движения в провинции и принудительное учреждений по изучению и сохранению включение автохтонного населения в про- культурного наследия белорусской нации. цесс опеки над общепольскими культурны- Переход БНТ к собственно краеведческой ми ценностями. деятельности был вызван необходимостью Создание представительств и отделов на- решения в 1923 г. проблемы «Celi Konrada”. циональных белорусских общественно- После создания и деятельности независи- культурных товариществ краеведческого мой профессиональной комиссии под ру- профиля на территории восточных вое- ководством Виленского Товарищества при- водств II Речи Посполитой началось сразу ятелей наук, которое решило этот вопрос в после подписания Рижского мирного со- пользу БНТ, краеведческая сфера деятель- глашения, но активизация этого процесса ности белорусского товарищества значи- произошла только в середине 1920-х гг. В тельно расширилась и начала оказывать за- условиях усиления полонизации в Запад- метное влияние на содержание и характер ной Белоруссии особое значение получила национально-освободительного движения в именно проблема сохранения и популя- Западной Белоруссии. ризации историко-культурного наследия Более активную краеведческо-культур- белорусского народа, на решение которой ную деятельность с включением в нее и была направлена деятельность белорус- белорусского населения БНТ проводи- ских организаций краеведческого профиля. ло на протяжении 1925-1930 гг., отметив Среди западнобелорусских краеведческих 400-летие белорусского книгопечатания организаций общественного типа руково- и статута 1529 г. Основная деятельность дящую роль играли объединения, распола- БНТ в 1930 г. была обращена на организа- гавшиеся преимущественно в Вильно и по цию краеведческо-туристической секции национальному составу членов относивши- (М. Ильяшевич) с целью распространения еся к белорусским товариществам. Именно краеведения и туризма, а также поддерж- виленские краеведческие организации рас- ки заинтересованных в нем белорусских сматривались западнобелорусским населе- граждан. На тот момент в товариществе не нием как основные учреждения, осущест- было условий для проведения фундамен- вляющие краеведческую деятельность не тальных исследований, поэтому осущест- только на Виленщине, но и на остальной влялась разработка отдельных научных территории исторического ВКЛ. Преоб- проблем в области белорусоведения. Вес- ладающую часть социальной базы этих ной 1930 г. краеведческая секция организо- краеведческих объединений составляла вала выставку рисунков, икон, фотографий местная (белорусская, польская, литовская белорусских национальных типов одежды, и еврейская) интеллигенция, преимуще- но из-за недостатка профессиональных ственно врачи, учителя, авторы изданных членов секция вскоре приостановила свою при помощи товариществ книг о регионе, деятельность. Данный факт не означал ав- священники и обычные любители.13 томатического отказа БНТ от участия в краеведческих исследованиях, товарище- Призывы к систематическому описанию ство продолжало активно сотрудничать с восточных воеводств II Речи Посполитой художником Я. Дроздовичем, который по с точки зрения народной материальной заданию БНТ проводил этнографические культуры активизировали деятельность исследования в границах восточных во- местной западнобелорусской интеллиген- еводств, откуда и присылал ценные этно- ции, результатом чего стало требование от- 15 110 графические материалы. крытия краеведческих каникулярных кур- В конце 1932 г., учитывая значимость и необ- сов для взрослых. Знания, полученные во ходимость распространения краеведческой время этих курсов, были использованы при деятельности среди белорусского населе- создании и организации провинциальных ния как фактора, способствующего форми- общественных объединений с собственно рованию национальной принадлежности и краеведческим направлением деятельно- самосознания, правление БНТ постановило сти. возобновить работу краеведческо-туристи- Первой краеведческо-исследовательской ческой секции и дополнительно организо- организацией на Полесье, созданной для вать историческую и литературно-художе- распространения и пропаганды краеведче- ственную секции.16 В исторической секции ского туризма независимо от ПКТ 15 июля в связи со съездом историков в Вильно в 1924 г., являлось Пинское Полесское крае- 1935 г. было подготовлено несколько рефе- ведческое товарищество. Устав этой орга- ратов, знакомивших делегатов с культур- низации предусматривал создание музея, ным наследием и традициями белорусско- поэтому вся первоначальная деятельность го населения. Среди разнообразных видов Полесского товарищества была направле- деятельности секций БНТ необходимо вы- на на сбор экспонатов будущей музейной 18 делить выступления коллег с докладами и коллекции. На протяжении 1923-1926 гг. лекциями по различным темам и организа- товариществом было проведено несколько цию национальных праздников, связанных археологических экспедиций по Пинскому со знаменательными датами белорусской Полесью и издан путеводитель. Активная истории. работа Пинского краеведческого товари- щества была приостановлена в конце 19- Активная деятельность независимого БНТ, ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI 26 г. в связи с отъездом его руководителя, а

Ū пропагандировавшего национально-куль- также по причине катастрофической огра- турную оригинальность белорусов, меша- ниченности финансовых средств. Поэтому ла польским властям проводить переори- новое правление в 1927 г. начало процеду- ентацию местного населения на польские ру формального присоединения краевед- культурные ценности. Чтобы ликвидиро- ческого товарищества к ПКТ. Полесское вать фактор противодействия политике товарищество было реорганизовано в ассимиляции, в 1936 и 1938 гг. польские Пинский региональный отдел ПКТ, но су- власти неоднократно предлагали БНТ в мело сохранить автономное положение от лице А. Луцкевича либо объединить Бело- созданного ранее Брестского отдела ПКТ и русский музей с музеем Виленского ТПН, переключилось на постулаты польского ре- на что получили решительный отказ, либо гионализма, имевшего целью полонизацию из музейных сборов Литовского научного местного населения. Подчинение самосто- ROS PAVELDAS: KULT

Ū товарищества и БНТ создать единый реги- ятельного краеведческого товарищества ональный музей, предложив А. Луцкевичу в Пинске централизованной системе ПКТ должность директора.17 Результатом отказа обеспечивало контроль и воздействие на

KULT стало прекращение польскими властями с деятельность этой полесской обществен- 1 июня 1938 г. финансирования деятельно- но-культурной организации со стороны сти БНТ. Несмотря на довольно сложные польских властей. Вопрос о причинах рас- условия существования, возникновение и смотренной политики местных властей в деятельность БНТ содействовали сохране- отношении к краеведческому товарище- нию и изучению культурно-исторических ству в Пинске имеет несколько ответов. ценностей белорусского народа, пробужде- Наиболее убедительным представляется нию его национального самосознания, так следующий: польские власти боялись, что как товарищество реально противостояло реализация просветительских и культур- официальной политике полонизации и в ных устремлений приграничного с БССР этом смысле придавало развитию белорус- населения может повлечь за собой рост его ского национально-освободительного дви- национального самосознания и сепаратист- жения соответствующий вектор. ских тенденций. Отдельные искусственно созданные объ- наиболее авторитетным научно-исследова- единения краеведческого профиля, су- тельским учреждением, что косвенно под- ществовавшие в Западной Белоруссии тверждает его руководящая роль в реше- непродолжительное время, необходимо нии проблемы «Celі Konrada”. рассматривать как попытку местной во- Товарищество приятелей наук в Гродно еводской администрации исполнить рас- действовало на протяжении 1920-1923 гг. поряжение правящих кругов II Речи По- И ориентировалось на поддержку на Грод- 111 сполитой по поддержке пропольского ненщине развития науки, интеллектуаль- краеведческого движения на данной тер- ной деятельности и искусств. Предметом ритории. История существования этих деятельности товарищества являлись науч- S T C E P S A L A G E L D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C учреждений дает основания говорить о не- но-исследовательская работа, организация эффективности данной деятельности, так экскурсий и краеведческих музеев, одна- как местное население видело реальную ко приоритетными считались поддержка направленность работы этих учреждений Государственного музея в Старом замке и по культивированию элементов польской исследование региона в этнографическом, культуры на территории восточных во- экономическом и статистическом отно- еводств польского государства. шениях.20 За короткий промежуток своей Особое внимание при распространении деятельности ТПН смогло издать несколь- краеведческого движения и включении в ко трудов Ю. Едковского, очерки истории него западнобелорусского населения при- Гродненского Государственного музея и давалось особому типу общественных то- вскоре, в связи с переориентацией его чле- вариществ, осуществлявших свою научно- нов на деятельность других научно-куль- исследовательскую деятельность на строго турных товариществ Гродненщины, было определенной территории повета. Такие ликвидировано.21 организации знакомили с историей и куль- Полесское Товарищество приятелей наук турой отдельных территорий Западной Бе- должно было объединить ученых в ис- лоруссии посредством краеведческих экс- следовании региональных особенностей курсий и изданием результатов научных (истории, природы, культуры) польской исследований или источников по истории части Полесья. На конференции воевод- региона. К объединениям такого типа сле- ского правления в Бресте, собранной 6 мая дует относить товарищества приятелей 1938 г., был поднят вопрос о создании при наук (ТПН), существовавшие в разное вре- Пинском отделе ПКТ этой институции, мя в Вильно, Гродно и на Полесье. что позволило бы начать работу учрежде- 22 Товарищество приятелей наук в Вильно, ния сразу на профессиональной основе. созданное 2 октября 1906 г., первоначаль- Однако на организационном заседании 20 но занималось сбором научно-этнографи- июня 1938 г. было принято окончательное ческого материала и подготовкой на его решение об организации Полесского ТПН основе рефератов. 19Непосредственной в Бресте, в результате чего из-за отсутствия целью ТПН, как отмечалось в уставе 19- достаточного количества подготовленных 22 г., являлось исследование Виленщины кадров и разработанной идеологии дея- в этнографическом, историческом, эконо- тельности товарищество не смогло начать мическом и статистическом отношениях активную краеведческую работу и вскоре посредством проведения научных и крае- было ликвидировано. ведческих экскурсий и создания музейной Активное участие в краеведческом движении коллекции. Товарищество первоначально Западной Белоруссии принимало Еврейское имело локальный характер, но вскоре полу- краеведческое товарищество, созданное 29 чило широкий резонанс благодаря высоко- ноября 1926 г. с целью объединения части му уровню научной деятельности. Данный еврейского населения, рассматривавшего уровень был достигнут в результате отка- польское государство как свою родину .23 за от принятия непрофессиональных чле- Еврейское товарищество являлось наиболее нов в состав товарищества, поэтому нельзя инициативным среди краеведческих объ- говорить о широкой деятельности по рас- единений национальных меньшинств II Речи пространению идеи краеведения этим объ- Посполитой. Оно состояло из нескольких от- единением среди белорусского населения: делов, деятельностью которых руководили в своем роде это было закрытое высокона- председатели-академики, направлявшие ее учное товарищество краеведческого про- на организацию экскурсий, летнего отдыха филя. В межвоенный период оно являлось и издание результатов исследований.24 На территории восточных воеводств II Речи По- чительное внимание на культурные особен- сполитой отделы Еврейского краеведческого ности местного населения, что нашло отра- товарищества объединяли еврейскую обще- жение в докладах, прочитанных на научных ственность в Белостоке, Гродно, Пинске и заседаниях кружка. 25 Вильно. Правление кружка, исходя из значительно- Кроме общественных организаций Запад- го интереса студентов Виленского универ- 112 ной Белоруссии деятельность по сохране- ситета к культуре автохтонного населения нию культурного своеобразия восточных Виленщины, как локального проявления территорий II Речи Посполитой осущест- общепольской культуры, разработало про- вляли студенты Виленского Университета ект исследования всех элементов культу- имени С. Батория. Одним из первых в уни- ры подвиленских деревень, который и был верситете начал действовать Исторический осуществлен в 1930-1931 гг. За весь период кружок, основанный по инициативе С. Ко- стялковского в 1923 г. По целям деятель- существования кружка студенты-этноло- ности кружок полностью соответствовал ги вместе с сотрудниками этнологической требованиям центрального руководства II лаборатории провели несколько крупных Речи Посполитой использовать в научных краеведческих исследований в границах Ви- исследованиях местный материал и обя- ленского воеводства, а собранный материал зательно публиковать его в студенческом передали на хранение в Этнографический журнале «Alma mater Vilnensis”.26 Во время музей Виленского университета. научных заседаний члены кружка обсуж- Кроме студенческих кружков краеведче- дали рефераты или научные доклады про- ского профиля в Виленском университете фессоров по проблемам распространения действовали добровольные национальные польской культуры на западнобелорусских объединения белорусских студентов, в ра- землях, проводили экскурсии по архивам и боте которых особое внимание уделялось историческим местам Вильно. После пяти внепрограммному краеведческому направ- лет своего существования кружок истори- лению. ков обладал статусом наиболее влиятель- Наиболее значимым национальным объ- ного в научном плане студенческого объ-

ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI единением студентов-белорусов являлся единения. Ū Белорусский студенческий союз (БСС), На протяжении 1927 г. при кружке был основанный в 1921 г. Программа союза была созданы секции, которые сконцентриро- направлена на консолидацию и самообразо- вали всю научную деятельность студен- вание белорусской студенческой молодежи, тов. Краеведческое направление имела и, посредством краеведческой деятельности, секция исследования Вильно (Е. Орда), на содействие росту национального само- в сферу интересов которой входило рас- сознания среди западнобелорусского насе- пространение среди студентов знаний об ления.29 исторических событиях в Вильно, созда- На протяжении 1924-1926 гг. сформирова- ние библиографического описания города лось традиционное для БСС направление и подготовка нескольких путеводителей. краеведческой деятельности, а именно: Эта секция развивала деятельность в двух ROS PAVELDAS: KULT чтение членами союза публичных лекций

Ū направлениях: изучение исторических па- по вопросам истории Белоруссии, органи- мятников Вильно и организация заседа- зация культурных мероприятий с участием ний для дискуссий по древним планам и знаменитых политических и культурных 27 KULT описаниям города. деятелей Западной Белоруссии, экскурси- Одновременно с историками в университе- онная работа и краеведческо-этнографиче- те начал работу кружок студентов-этноло- ские мероприятия в границах Виленщины. гов. Деятельность этнологов по подготовке Со временем деятельность союза вышла за краеведческих рефератов и проведению пределы Вильно и сконцентрировалась в этнографических исследований Вильно провинции, где с 1933 г. члены союза начали осуществлялась в тесном сотрудничестве практиковать чтение лекций для местного с этнологической лабораторией Вилен- населения.30 В это же время БСС с целью ского университета.28 Студенты-этнологи, поддержки сотрудничества с родствен- осуществлявшие под руководством Ц. Э- ными товариществами студентов других ренкройц краеведческо-этнографические национальных меньшинств, для членов экспедиции по Виленщине с целью сбора Литовского и Украинского студенческих этнографического материала, обращали зна- союзов были организованы совместные краеведческие экскурсии по Новогрудско- регионе. В качестве отчета о проделанной му воеводству.31 Продолжением краевед- работе члены ТПБ 18 марта 1933 г. провели ческой деятельности БСС в 1936 г. стало Этнографический концерт, где представили несколько экскурсий для коллег из других обработанные белорусские народные пес- студенческих товариществ университета ни Западной Белоруссии.37 На протяжении по Белорусскому музею имени И. Луцкеви- 1934 г. краеведческое направление деятель- ча, Музею Еврейского научного института ности товарищества переориентировалось и Этнографическому музею Виленского на работу этнографической (М. Петюкевич), 113 университета.32 литературной (С. Станкевич), исторической Особое внимание в деятельности союза (X. Ильяшевич), экономической (З. Косяк) S T C E P S A L A G E L D N A L A C I R O T S I H : E G A T I R E H E R U T L U C уделялось пропагандистской и просвети- и филологической (Я. Станкевич) секций. тельской деятельности по формированию Деятельность членов товарищества в этих национального самосознания белорусского секциях имела практический характер и народа среди местного населения. С целью осуществлялась студентами по внешним и расширения именно этого направления внутренним направлениям. К внешней дея- тельности, согласно изданным инструкциям, краеведческо-просветительской деятельно- относился сбор краеведческих материалов сти 9 июня 1937 г. БСС издал специальный во время каникул в границах Виленщины. призыв, обязавший каждого члена союза Внутренняя работа секций товарищества во время каникул прочитать среди местно- предполагала научную обработку собран- го населения не менее одного реферата на ного материала, подготовку на его базе ре- тему белорусоведения или культурного сво- фератов и лекций, обработку каталога из- еобразия западнобелорусских земель, что, данных белорусских песен и составление на взгляд руководства союза, должно было этнографической карты Западной Белорус- содействовать национальной самоиденти- сии. Необходимо отметить, что в качестве фикации местного населения и заложить основной задачи деятельности членов сек- основы для дальнейшего политического ций руководство ТПБ понимало сохранение просвещения в национально-демократиче- древней белорусской культуры для научных 33 ском направлении. целей (считалось, что народное творчество Тесное взаимодействие с БСС в сфере крае- создает основание для очерчивания границ ведческой деятельности осуществляла еще народности).38 одна научно-исследовательская организа- Последний этап деятельности ТПБ охаракте- ция белорусских студентов – Товарищество ризовался активной практической работой приятелей белорусоведов (ТПБ), созданная по поддержке экскурсионно-краеведческого 34 усилиями членов БСС 22 февраля 1931 г. движения на территории Западной Белорус- Это объединение было организовано как сии с целью углубления знаний в области ответ на «потребность студентов-белору- белорусоведения и сбора этнографического сов в обучении белорусскости», что явля- и языковедческого материала (22 этнографи- лось результатом встреч в рамках БСС с ческие экспедиции и 6 - по языкознанию).39 представителями белорусской политиче- Первоначально экскурсии осуществлялись 35 ской элиты. За относительно короткий исключительно в Этнографический музей, с промежуток времени ТПБ сориентировало которым ТПБ тесно сотрудничало, а 18 мар- свою деятельность на обогащение и углу- та 1937 г. председатель товарищества А. Шу- бление знаний студентов-белорусов в об- келойць получил от ректора Виленского ласти белорусоведения, научной помощи в университета разрешение на организацию образовании и установлении тесной связи экскурсионно-краеведческой деятельности с демократическим направлением белорус- за пределами университета.40 Результатом ского национально-освободительного дви- разрешения ректора стали краеведческие жения. Объединив преподавателей и сту- экскурсии студентов по Белорусскому му- дентов, желавших участвовать в научном зею, Археологическому музею и музею Ви- исследовании проблем белорусоведения, ленского ТПН. Одновременно члены ТПБ ТПБ культивировало белорусский язык, ис- проводили агитационно-просветительскую пользуя его в качестве рабочего в ходе на- 36 работу среди студентов, для чего разрабо- учных заседаний. тали и провели зимой 1939 г. курсы по бе- Помимо научных собраний члены товари- лорусоведению с привлечением к участию в щества участвовали в этнографических экс- них А. Луцкевича и других представителей педициях по Виленщине и сборах филоло- западнобелорусской политической и куль- гического материала в западнобелорусском турной элиты.41 Таким образом, западнобелорусские сту- ления национальных черт. Считалось, что денческие организации Виленского уни- именно в таком виде культура этого регио- верситета, несмотря на довольно сложные на представляет совокупное целое, сильное политические условия и ограниченность и самостоятельное, и именно в данном виде финансовых средств, смогли организовать она сможет противостоять полонизацион- среди студенческой молодежи и местного ной деятельности. 114 населения на протяжении 1921-1939 гг. от- Несмотря на программные заявления, широ- носительно широкую культурно-просвети- кой деятельности среди простого населения тельскую деятельность, реально противо- сотрудники музея не проводили, так как в стоявшую официальному направлению первую очередь ориентировались на подго- политики польских властей на полонизацию товленные научные кадры и профессиональ- и культурную ассимиляцию Западной Бело- ное исследование разных исторических па- руссии, и в этом смысле дополнили собой мятников Виленщины, что предусматривало белорусское национально-освободительное наличие специализированных знаний в опре- движение. деленной области наук. В связи с этим необ- Отдельную категорию краеведческих учреж- ходимо отметить, что и музейная коллекция дений межвоенного периода составляли Виленского ТПН была более ориентирована музеи западнобелорусских общественно- на ученых, историков и студенческую моло- научных институций, которые в своем боль- дежь, а не на простых посетителей. В целом же шинстве подчеркивали самостоятельный деятельность наиболее крупного на то время национальный характер белорусской куль- музея Виленского ТПН открыто не противо- туры, рассматривая в качестве ареала ее рас- стояла полонизации, но подчеркивала обосо- пространения территорию исторического бленность этого региона и его культуры от ВКЛ. В условиях усиления полонизации на остальной части II Речи Посполитой. этой территории особое значение приобре- На позициях краевости начинал свою дея- тала именно проблема сохранения и попу- тельность Белорусский музей имени И. Луц- ляризации историко-культурного наследия кевича, созданный в декабре 1921 г. Однако белорусского народа, в связи с чем предме- вскоре национальный фактор в деятельно- ты материальной культуры, фольклор и осо- сти музея стал определяющим, что явилось

ROLOGINIAIбенно IR TEISINIAI язык ASPEKTAI рассматривались белорусской результатом противостояния белорусской Ū общественностью как объединяющее сви- интеллигенции процессу принудительной детельство исторической непрерывности полонизации местного населения. Музей белорусской нации и сохранения ее корней должен был стать, по мысли его создателей, в народе. основой будущего белорусского националь- Рассмотрение истории территории Бело- ного музея и в отличие от большинства руссии и Литвы как истории самобытной и польских музейных фондов имел общеис- самостоятельной, а также факт признания торический характер, а состав его фондов существенного отличия краевой культуры отражал патриотизм и заинтересованность от творческой жизни на остальной терри- национальной интеллигенции в сохране- тории II Речи Посполитой были положены нии своего исторического прошлого. Де- в основу деятельности музея Виленского ятельность сотрудников музея была на-

ROS PAVELDAS:ТПН. KULT Этот музей рассматривался как Цен- правлена на изучение истории и культуры

Ū тральный гуманитарный музей северо-вос- белорусского общества, проживавшего на точных земель польского государства и объ- территории исторического ВКЛ, а также на единял материалы, касавшиеся территории ознакомление местного населения с резуль- KULT исторического ВКЛ. Несмотря на довольно татами этих исследований.43 Уникальность продолжительное существование (с 1906 г.), первого национального белорусского му- все сборы были реорганизованы только в зейного учреждения в том, что помощь в его 1930 г. и 2 марта 1930 г. музей открыл для деятельности оказывали не только интелли- посетителей природоведческую, этнографи- генция и учащиеся Вильно, но и простое на- ческую, археологическую и историческую селение, которое помогало в исследованиях экспозиции.42 Внешняя деятельность музея и передавало музею предметы домашнего не отличалась активной исследовательской обихода и хозяйства. Необходимо отметить, работой: сотрудники стремились посред- что Белорусский музей вместе с музеем Ви- ством разного рода выставок и экспози- ленского ТПН и Этнографическим музеем ций показать специфические и уникальные Виленского университета входил в число культурно-этнографические особенности наиболее богатых и полных музейных кол- населения исторического ВКЛ без выде- лекций Вильно. На принципах регионализма базировал свою ме этого в собирательскую работу активно деятельность Гродненский государственный включилось и местное население, которое музей, созданный 13 июня 1922 г.44 Несмотря передавало музею предметы народного до- на то, что инициатором создания музея вы- машнего обихода и хозяйства. Некоторые ступило население г. Гродно, активно помо- музейные экспонаты были переданы музею гавшее формированию значительной исто- государственными учреждениями и органа- рико-культурной коллекции, музей с самого ми местной власти: музей в 1937 г. получил начала рассматривался исключительно как положительный ответ на обращение к По- 115 государственное учреждение, содействую- лесскому товариществу помощи народным щее доминированию и пропаганде польской промыслам с предложением о передаче ему культуры на Гродненщине. Эти цели можно экспонатов, находившихся S T C E P S A L A G E на L D N депозите A L A C I R O T S I H в : E G Эт A T I - R E H E R U T L U C было реализовать, считал хранитель музея нографическом музее в Вильно. Ю. Едковский, только посредством расши- Музей имени А. Мицкевича свои интересы рения образовательно-просветительской ограничивал преимущественно событиями работы среди местного населения, в резуль- и местами, связанными с жизнью поэта.49 тате чего музей сможет приобрести автори- 45 Поддержку деятельности музея оказывал тет в обществе. Новогрудский отдел ПКТ, который пере- Активное пополнение коллекции Гроднен- дал коллекцию открыток с видами Ново- ского музея началось только в 1930-е гг., грудского воеводства, большую библиоте- когда его хранитель через прессу и непо- ку, часть которой составляли коллекция средственно в гимназии занялся пропа- виленских белорусских изданий, учебники гандой знаний по истории Гродненщины. и монографии, издания А. Мицкевича и В результате этой работы вокруг музея Ю. Словацкого ХІХ-начала XX вв. Музей объединились любители и коллекционе- также не занимался значительной охранно- ры древностей (С. Живна, Я. Кохановский, 46 исследовательской работой, так как имел Т. Маркевич и Я. Фицке). Они проводили частный характер и создавался как научно- археологические раскопки, организовыва - просветительский и экскурсионный центр, ли экспедиции, обменивались с польски- посвященный поэту. Вместе с тем коллекция ми музеями экспонатами, которые имели музея им. А. Мицкевича включала отдель- явную западнобелорусскую специфику. ные предметы народной культуры местного Помимо этого музей занимался изданием происхождения, а особой гордостью музея справочников и каталогов, сбором экспо- натов по археологии, нумизматике, резьбе считался макет крестьянского новогрудско- и живописи. В результате проведенной ра- го дома с колодцем-журавлем, изготовлен- 50 боты Гродненский музей стал представлять ный Я. Дроздовичем и Р. Лецкой. региональную музейную коллекцию с от- Непосредственную воспитательно-просве- делами археологии, первобытной истории, тительскую деятельность реализовывали в нумизматики, древнего и современного на- своей работе музеи учебных заведений За- родного искусства.47 падной Белоруссии, являвшиеся отдельны- Самый крупный в Западной Белоруссии ми научными лабораториями Виленского - Полесский музей Пинского отдела ПКТ, университета, а также музеи при разного основанный 17 октября 1924 г. с целью сбора рода семинариях и гимназиях, выполняв- и исследования краеведческого материала и шие роль учреждений, реализующих про- реставрации исторических и культурных граммное и внепрограммное направления памятников Полесья.48 Первоначальный школьного краеведения. этап деятельности музея характеризовался Необходимость создания при Виленском широкой систематической работой сотруд- университете лаборатории для практиче- ников по комплектации коллекций. Осо- ского исследования особенностей обще- бое внимание уделялось этнографическим польской культуры на территории Запад- материалам, что объяснялось стремлением ной Белоруссии приобрела актуальность в зафиксировать самобытную материальную марте 1925 г., когда в Вильно прошла первая культуру Полесья и многочисленные арха- выставка народных тканей, экспонаты кото- ические черты быта, исчезавшие под влия- рой и положили начало отделам народной нием цивилизации. Для сбора этнографи- и материальной культуры Этнографическо- ческих и археологических материалов на го музея Виленского университета.51 Музей протяжении 1937 г. музей организовал для создавал целостное представление о культу- своих сотрудников несколько краеведческих ре Западной Белоруссии и со временем пре- экспедиций по полесским поветам. Кро- вратился в центр, который объединил за- паднобелорусскую студенческую молодежь и дополняла собой национально-освободи- и интеллигенцию. Основополагающими тельное движение на территории Западной целями деятельности Этнографического му- Белоруссии. зея являлись исследование культуры земель Таким образом, западнобелорусское крае- исторического ВКЛ и сбор музейных экспо- ведческое движение в своей деятельности натов, ориентированных в этнической обла- опиралось преимущественно на научные 116 сти, с акцентом на выделение специфических центры (научные товарищества и Вилен- черт народной культуры, что в свою очередь ский университет), однако не было так рас- свидетельствовало о краевом направлении пространено как польское. Во-первых, бе- деятельности музея [6. с. 86]. Основную лорусские краеведческие организации не часть экспонатов музея составляли пред- были многочисленными и не имели из-за меты, собранные во время экспедиций со- отсутствия необходимых финансов разноо- трудниками кафедры этнологии Виленского бразных направлений деятельности. Многие университета. Кроме того, формированию из них столкнулись с экономическими труд- коллекции содействовали студенты и уча- ностями, приведшими к их угасанию либо щиеся (краеведческий кружок гимназии им. исчезновению. Во-вторых, польские вла- А. Мицкевича в Вильно), а также население сти стремились не допустить объединения Белостокского, Виленского и Новогрудского значительной части западнобелорусского воеводств. Сотрудники музея проводили ак- населения в одной организации, что могло тивную научно-исследовательскую деятель- представлять опасность польскому влады- ность: М. Знамеровская-Пруффер изучала честву, и искусственно создавали преграды народные пояса и орудия труда из кости, для деятельности белорусских краеведче- В. Дыновский исследовал резьбу, роспись и ских организаций. В-третьих, общественно- изготовление мебели, Л. Турковский – гон- культурные деятели Западной Белоруссии чарные центры Западной Белоруссии. не усматривали в распространении крае- Необходимо подчеркнуть, что обществен- ведения эффективного средства противо- но-научные музеи Западной Белоруссии, стояния ассимиляции, и ориентировались существовавшие благодаря сохранению преимущественно на процесс борьбы за на- права частной собственности на культурно- циональную школу. Из-за ограниченности

ROLOGINIAIисторические IR TEISINIAI ASPEKTAI памятники, несмотря на то, средств, жесткой государственной политики Ū что все они базировались на частной ини- и недооценки потенциальных возможностей циативе, демонстрировали идеологическое краеведения представителями белорусского разнообразие своей деятельности, Именно национально-освободительного движения, среди этой группы краеведческих учрежде- западнобелорусское краеведение не смогло ний выделился первый белорусский музей, на протяжении 1921-1939 гг. оформиться в имевший национальные принципы постро- самостоятельное общественно-культурное ения, а его деятельность содействовала по- явление и как определенный феномен обще- вышению национального самосознания ственной жизни исчезло после присоедине- среди западнобелорусской общественности ния Западной Белоруссии к БССР. ROS PAVELDAS: KULT Ū СНОСКИ

1 Шыбека 3. Нарыс гісторыі Беларусі (1795-2002). – 7 Muzeum w Grodnie. Zarys dziejów powstania i rozwoju KULT Мінск: “Энцыклапедыкс”. 2003. – С. 259 1920-1922. – Grodno: „Rycerz niepokalanej”, 1923. – S. 5. 8 2 НАРБ. Фонд 242п, оп. 1, ед.хр. 228. Материалы по на- IS. Okólnik Wojewody do starostów w sprawie ochrony ционально-освободительному движению в Западной przedmiotów zabytkowych w dawnych palacach i gmach- Белоруссии – Л. 37. ach państwowych // Dziennik Urzędowy Woj.Poleskiego. 3 Mauersberg S. Szkolnictwo powszechne dla mniejszosci na- – 1921. – № 10. – S.9. 9 Okólnik Wojewody do starostów w sprawie kompetencji rodowych w Polsce w latach 1918-1939. – Wroclaw-Warsza- Oddziału Kultury i Sztuki przy PUW // Dziennik Urzędowy wa-Krakow: Zakl. nar. im. Ossoliriskich, 1968. –S. 206. Woj. Poleskiego. – 1923. – № 4-5. – S .7. 4 Mironowicz E. Białorus. – Warszawa: Trio, 1999. – S. 85. 10 ГАБО. Фонд 1, оп. 1, ед.хр. 489. Циркуляры Министер- 5 Wysocka B. Regionalizm wielkopolski w II Rzeczyp- ства вероисповеданий и публичного просвещения, от- ospolitej 1919-1939. –Poznań: Wyd-wo nauk. Uniw. im. A. четы о деятельности отдела искусств. - Л. 65. Mickiewicza w Poznaniu, 1981. – S. 15 . 11 ГАБО. Фонд 1, оп. 2, ед.хр. 2403. Циркуляры Полес- 6 Więdkiewicz S. Nauki Humanistyczne // Dziesięciolecie ского воеводы о организации поветовых краеведче- Polski Odrodzonej. Księga pamiątkowa 1918-1928 / ских организаций. - Л. 30. Red. i wyd. M. Dąbrowski. – Krakow-Warszawa: Ilust- 12 ГАБО. Фонд 1, оп. 1, ед.хр. 892. Квартальные отче- rowany Kuryer Codzienny, 1928. – S. 571. ты о деятельности Люблинского отдела искусств на территории Люблинского, Волынского и Полесского тельности по проведению культурно-массовой воеводств. - Л. 14. работы. – Л. 54. 13 Kunikowski S. Towarzystwa naukowe ogólne w Polsce w 34 БГАМЛиИ. Фонд 3, оп. 1, ед.хр. 24. Товарищество XIX i XX wieku. – Wloclawek: „Lega”, 1999. – S. 73. белорусоведения при Виленском университете 14 LCVA. Фонд 281, оп. 1, ед.хр. 7. Доклад о де- С. Батория. Устав, переписка по организационным ятельности белорусских буржуазных национали- вопросам, объявления о проведении научных до- стов после присоединения к Литве Виленской об- кладов, концертов за 1936-1939 гг. Т. 1. – Л. 54. ласти в 1939 г. – Л. 4. 35 БГАМЛиИ. Фонд 3, оп. 1, ед.хр. 25. Товарище- 15 117 Słownik Polskich Towarzystw naukowych: W 3 t. / ство белорусоведения при Виленском универ- Red. nauk. B. Sordylowa. -Warszawa: PAN, 1994. – T. 2 ситете С. Батория. Устав, переписка по органи- (cz. 2): Towarzystwa naukowe i upowshecniające naukę зационным вопросам, объявления о проведении dzialajęce w przeszłosci na ziemiach polskich. – S. 159. научных докладов, концертов S T C E P S A L A G E за L D N 1936- A L A C I 1939 R O T S I H гг : E . G Т A T .2. I R E H E R U T L U C 16 Garniewicz J. Białoruskie Towarzystwo naukowe w – Л. 62. Wilnie (1918-1939) // Acta Baltico-Slavica XVI. – Wr- 36 Вабішчэвіч А.М. З гісторыі Заходняй Беларусі: oclaw: Wyd-wo PAN, 1984. – S. 98. Таварыства прыяцеляў беларусаведы (1931-1939 17 ОР ЦНБ НАНБ. Фонд 5, оп. 1, ед.хр. 1. Матери- гг.) // Праблемы сучаснай беларусікі: Матэрыя- алы к библиографическому словарю деятелей бе- лы навук. канф., прысвеч. 75-годдзю У.А. Калес- лорусской культуры и национального движения. ніка, Брэст, 20 верас. 1997 г. / Брэсц. дзярж. ун-т. – Л. 128. – Брэст, 1999. – С. 75. 18 АМБП. Фонд Архивные материалы до 1939 г., 37 БГАМЛиИ. Фонд 3, оп. 1, ед.хр. 24. Товарищество ед.хр. 4. Переписка музея по административно-хо- белорусоведения при Виленском университете зяйственным вопросам. – Л. 18. С. Батория. Устав, переписка по организационным 19 LVIA. Фонд 1135, оп. 221, ед.хр. 4. Уставы товари- вопросам, объявления о проведении научных до- щества (1907-1922 гг.). – Л. 1. кладов, концертов за 1936-1939 гг. Т. 1. – Л. 45. 20 Касьпяровіч M.I. Краязнаўства. – Менск: Бела- 38 БГАМЛиИ. Фонд 3, оп. 1, ед.хр. 23. Товарище- рус. дзярж. выд-ва, 1929. – С. 15 . ство белорусоведения при Виленском универси- 21 Słownik Polskich Towarzystw naukowych: W 3 t. / тете С. Батория. Протоколы заседаний правления. Red. nauk. B. Sordylowa. -Warszawa: PAN, 1994. – T. – Л. 20. 2 (cz. 2): Towarzystwa naukowe i upowshecniające 39 БГАМЛиИ. Фонд 3, оп. 1, ед.хр. 25. Товарище- naukę dzialajęce w przeszłosci na ziemiach polskich. ство белорусоведения при Виленском универ- – S. 35 – 36. ситете С. Батория. Устав, переписка по органи- 22 АМБП. Фонд Архивные материалы до 1939 г., зационным вопросам, объявления о проведении ед.хр. 4. Переписка музея по административно-хо- научных докладов, концертов за 1936-1939 гг.Т.2. зяйственным вопросам . – Л. 152. – Л. 29. 23 АРAN. Фонд III-92, ед.хр. 129. Туризм, краеведе- 40 LCVA. Фонд 175, oп. IA, ед.хр. 539. Научные круж- ние – история, организации. – Л. 103. ки. – Л. 9. 24 Orłowicz M. Turystyka // Dziesięciolecie Polski Odro- 41 БГАМЛиИ. Фонд 3, оп. 1, ед.хр. 25. Товарище- dzonej. Księga pamiątkowa 1918-1928 / Red. i wyd. M. ство белорусоведения при Виленском универ- Dąbrowski. – Krakow-Warszawa: Ilustrowany Kuryer ситете С. Батория. Устав, переписка по органи- Codzienny, 1928. – S. 533. зационным вопросам, объявления о проведении 25 АРAN. Фонд III-92, ед.хр. 83. Справочник по се- научных докладов, концертов за 1936-1939 гг.Т.2. веро-восточной Польше 1935 г. – Л. 10. – Л. 50. 26 LCVA. Фонд 175, oп. IA, ед.хр. 543. Научные круж- 42 АРAN. Фонд 68, ед.хр. 12. Приглашения. – Л. 30. ки. – Л. 222. 43 Słownik Polskich Towarzystw naukowych: W 3 t. / 27 LCVA. Фонд 175, oп. IA, ед.хр. 539. Научные круж- Red. nauk. B. Sordylowa. -Warszawa: PAN, 1994. – T. 2 ки. . – Л. 28. (cz. 2): Towarzystwa naukowe i upowshecniające naukę 28 LCVA. Фонд 175, oп. IA, ед.хр. 559. Академиче- dzialajęce w przeszłosci na ziemiach polskich. – S. 160. ские товарищества. . – Л. 270 - 274. 44 Muzeum w Grodnie. Zarys dziejów powstania i 29 НАРБ. Фонд 884, оп. 1, ед.хр. 51. Устав БСС. . rozwoju 1920-1922. – Grodno: „Rycerz niepokalanej”, – Л. 2. 1923. – S. 21. 30 Мазец В.Г. Беларускі Студэнцкі Саюз як фак- 45 Фёдарава Л.В. Заснаванне музея і дарункі жы- тар нацыянальна-культурнага жыцця моладзі хароў Гродзеншчыны (1920-1929 гг.) // Музеі і Заходняй Беларусі // Праблемы ўз’яднання За- развіццё гістарычнага краязнаўства: Матэрыялы ходняй Беларусі з БССР: Гісторыя і сучаснасць: рэсп. навук.-практ. канф. “Музей і развіццё гіста- Матэрыялы Міжнар. навук.-тэарэт. канф., Мінск, рычнага краязнаўства” прысвеч. 70-годдзю Грод- 17-18 верас. 1999 г. / Беларус. дзярж. ун-т; Адк. зен. дзярж. гіст.-археалагічнага музея, Гродна, 8-9 рэд. П.І. Брыгадзін, У.Ф. Ладысеў. – Мінск, 2000. кастр. 1990 г. / Гродзен. дзярж. ун-т. – Гродна, 1990. – С. 81. – С. 8. 31 НАРБ. Фонд 884, оп. 1, ед.хр. 43. Отчет о дея- 46 Фёдарава Л.В. Заснаванне музея і дарункі жы- тельности по проведению культурно-массовой хароў Гродзеншчыны (1920-1929 гг.) // Музеі і работы. – Л. 63. развіццё гістарычнага краязнаўства: Матэрыялы 32 НАРБ. Фонд 884, оп. 1, ед.хр. 43. Отчет о дея- рэсп. навук.-практ. канф. “Музей і развіццё гіста- тельности по проведению культурно-массовой рычнага краязнаўства” прысвеч. 70-годдзю Грод- работы. – Л. 89. зен. дзярж. гіст.-археалагічнага музея, Гродна, 8-9 33 НАРБ. Фонд 884, оп. 1, ед.хр. 43. Отчет о дея- кастр. 1990 г. / Гродзен. дзярж. ун-т. – Гродна, 1990. 49 AAN. Фонд 14/1, ед.хр. 7006. Музеи: алфавитный – С. 9. список согласно местности. Т. 3. – Л. 63 - 64. 47 AAN. Фонд 14/1, ед.хр. 7003. Вопросник для му- 50 Снітко А. Фонд Р.С. Лецкі ў Навагрудскім гісто- зеев и музейных сборов. – Л. 223. рыка-краязнаўчым музеі // Краязнаўчыя запіскі. 48 АМБП. Фонд Архивные материалы до 1939 г., – 1995.– № 3. – С. 72. ед.хр. 4. Переписка музея по административно-хо- 51 AAN. Фонд 14/1, ед.хр. 7003. Вопросник для му- зяйственным вопросам.. – Л. 25. зеев и музейных сборов. – Л. 266 - 267. 118

Igor Titovitch THE PROBLEM OF EASTERN TERRITORIES CULTURAL ORIGINALITY CONSERVATION DURING THE 2-ND RZECZ POSPOLITY

S u m m a r y Spread of national and cultural movements in the middle of the 1920-th in the territory of the 2-nd Rzecz Pospolity eastern provinces that successfully began to resist the polonisation process of the region, called for the necessity of creating national establishments of national lore, history and economy, summoned to arouse national self-consciousness and bring up local patriotism among diﬀerent sections of native population, preserve authentic forms of national cultures, unite and include all the society of Western Belarus into the process of national heritage study. The foundation for agenda of the West-Belarussian local lore, history and economy movement, represented by social associations, student companies and museums of locale lore, history and economy, was the “krai” conceptions, that underlined cultural, intellectual and economical independence of the 2-nd Rzecz Pospolity eastern territories, which were considered by the Polish authorities to be separatist tendencies. That is why the conversion of Polish state’s national and cultural politics after 1926 to the foun- dational principles of regionalism was directed towards the suppression of national minority protests against assimilation policy. Usage of the regionalism postulates by the 2-nd Rzecz Pospolity authorities in practice in the struggle with national and cultural movement on the West-Belarussian territory didn’t achieve expected results, however it contributed to the process of creating its own national organizations of locale lore, history and economy, and arousing among local population, striving for preservation his- ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI

Ū torical values and values of the West-Belarusian arts. That caused stricter state’s attitude to the national and cultural politics in this region. In spite of the development of local lore, history and economy movement of national minorities in 1921-1939 within the framework of Polish lore, history and economy movement and ideology of Polish regionalism, it made a signiﬁcant impact on the following stage of establishing independent scientiﬁc research of the given region cultural heritage, but already within the framework of national states.

Gauta: 2004 10 07 Parengta spaudai: 2005 10 20 ROS PAVELDAS: KULT Ū KULT K ULT Ū R O S

P A V E L D O

A P S A U G O S

PROBLEMOS

The Issue of Protection of Cultural Heritage 120

Girėnas Povilionis

ISTORINIŲ LIETUVOS VARGONŲ TYRIMAI, APSAUGA, RESTAURAVIMAS IR SU TUO SUSIJUSIOS PROBLEMOS

LIETUVOS ISTORINIAI VARGONAI: biau bažnyčiose (nors ir uždarytose), todėl tai ŠIANDIENĖ SITUACIJA IR VIETA EUROPOJE reikėjo maskuoti restauravimu. Statant naujus ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS

Ū vargonus, būdavo panaudojami seno instru- Lietuvoje yra vargonų, įtrauktų į valstybės sau- mento fragmentai arba istorinis prospektas, o gomų kultūros vertybių registrą. Kaip ir Vaka- naujasis instrumentas virsdavo restauruojamu rų Europoje, mūsų vargonų paveldas tiesiogiai KULT objektu. Taip „restauruota“ ir rekonstruota, susijęs su krikščioniškąja kultūra, t. y. bažnyčia. tiksliau tariant – pastatyta, keletas vargonų. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 700 Dalis vertingų istorinių instrumentų dėl įvai- Romos katalikų, 53 evangelikų liuteronų ir 10 rių priežasčių liko neįtraukti Kultūros pamin- evangelikų reformatų bažnyčių, kuriose visiš- klų sąrašą. kai ar iš dalies išliko apie 500 istorinių vargo- nų. Jų istorinė svarba ir vertė labai skirtinga: Nuo 2000 m. Kultūros paveldo centras pradėjo dalis – menkaverčiai, neturintys išliekamosios detalų visų Lietuvos bažnyčių istorinių vargonų vertės, nes laiko būvyje radikaliai perdaryti ir inventorizavimą. Jau aplankyta virš 200 baž- nepataisomai sudarkyti diletantų „meistrų“, nyčių. Ne visose yra vargonų arba jie menka- dalis – XX a. pirmos pusės pramonės gaminiai. verčiai, tačiau inventorizuojami visi istoriniai Daugiausiai Lietuvoje išlikę XIX–XX a. istori- instrumentai, nepriklausomai nuo jų kokybės ir nių vargonų, kiek mažiau – XVIII a., o iš XVII būklės. Į naujai sudaromą LR Kultūros vertybių a. žinomi tik pavienių instrumentų fragmentai registrą nuo 2001 m. jau įrašyta per 70 istorinių ar atskiros dalys. vargonų (dalies jų nebuvo senajame kultūros paminklų sąraše). Įtraukiamiems instrumen- Į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą, tams taikomi gana griežti reikalavimai. Verti- sudarytą iki 1984 m. ir papildytą 1992–1994 m., nimo kriterijus galima suskirstyti į istorinius, buvo įtraukta apie 130 vargonų (instrumentų funkcinius ir meninius: ir prospektų kartu) bei atskirai 30 prospektų. Tačiau šis skaičius neatspindi tikrojo vertingų 1. pastatymo data ar amžius; istorinių vargonų kiekio, nes dalis sąraše esan- 2. vargonus sukūręs meistras; čių instrumentų neatitinka istorinės vertybės 3. autentiškos substancijos kiekis; požymių. Taip atsitiko dėl to, kad sovietmečiu 4. instrumento techniniai, konstrukciniai, tech- naujų vargonų statymas griežtai ribotas, juo la- nologiniai ypatumai ir vertė; 5. vamzdyno menzūros ir skambesio ypatu- čiose tenka susidurti net su vandališkais vaiz- mai; dais: vamzdžiai sulankstyti, sumaigyti, apipjaus- 6. vargonų prospekto konstrukcijos ir meninės tyti, išvartyti ar kitaip suniokoti, neretai – dėl dekoratyvinės dalies originalumas, išskirti- primityvaus remonto. numas, ryšys su aplinka; Jau apie tris dešimtmečius valstybės globoje 7. ryšys su žymiu asmeniu (kompozitorium, esančių daugumos vargonų būklė negerėja, vargonininku ir pan.) arba įvykiu (sukurti skiriamų lėšų nepakanka net vertingiausiems 121 kokia nors svarbia proga). restauruoti. Ką jau kalbėti apie restauraciją, jei Į Kultūros vertybių registrą įrašomi vargonai daugumai istorinių instrumentų Lietuvoje rei-

nebūtinai turi atitikti visus išvardytus reikala- kalinga konservacija E G ir A T I R detali E H L A R U T L inventorizacija. U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T vimus, kartais gali pakakti vieno, bet svaraus Kartu būtina formuoti atsakingą tiek visuo- punkto. Inventorizuojant aprašomi vargonų menės, tiek bažnyčios požiūrį į vargonus kaip prospektai, instrumentų mechanika, konstruk- meno paminklą ir kultūros vertybę, gilinti su- cijos ir dispozicijos ypatumai, surašomi visi pratimą, jog yra išlikę išties vertingų baroki- vamzdžiai, fotografuojamos pagrindinės dalys nių, klasicistinių ir romantinių instrumentų, bei įrenginiai. Per ekspedicijas apžiūrimose baž- jog tai ne tik provincialus ir nereikšmingas nyčių palėpėse, bokštuose, sandėliuose dažnai mažos šalies palikimas. Lietuvos vargonų pa- randama atskirų, kartais net labai senų vargonų veldo originalumą ir vertingumą pasauliniu dalių: dumplių, oro skirstymo dėžių, vamzdžių, mastu liudija Europos vargonų tyrinėtojų ir klaviatūrų, nedidelių portatyvinių vargonėlių žinovų domėjimasis. fragmentų ar net beveik visos sudėties išardy- Jau keletą metų Švedijos Geteborgo universi- tų instrumentų (pvz., Akmens kaimo bažnyčios teto Vargonų meno centro (GoArt) ir Lietuvos palėpėje 2001 m. vasarą rasti maži XVII–XVIII specialistai tyrinėja bei restauruoja itin vertin- a. vargonėliai). gus barokinius vargonus, Vilniaus Šv. Dvasios Šiandienė istorinių vargonų situacija liūdna: bažnyčioje pastatytus 1776 m. Karaliaučiaus vieni instrumentai susidėvėjo nuo laiko, kitus meistro A. G. Casparinio. Prieš keletą metų sugadino meistrai diletantai, dar kiti uždarytose parengta ir publikuota šio, galima sakyti, vie- bažnyčiose suniokoti specialiai. Dažnai bažny- no vertingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje

1 pav. Tytuvėnų bažnyčios vargonai. Autoriaus nuotr. (Čia ir toliau – nuotr. iš Kultūros paveldo centro Dailės paveldo instituto archyvo) 122 ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS

Ū 2 pav. Pabaisko bažnyčios vargonai. Autoriaus nuotr. KULT

3 pav. Tverų bažnyčios vargonai. A. Petrašiūno nuotr. Europoje instrumentų dokumentacija ir tyri- vargonų paveldo skyriai, kitur vargonai yra su- mai. Šiuo metu vargonai restauruojami, o Šve- dėtine muzikos instrumentų skyriaus dalis. Ži- dijoje (GOArt) pradėta statyti tiksli jų kopija. noma, muzikos sričiai priskiriama tik pats ins- Dokumentacijos duomenys labai vertingi pa- trumentas, o meninė prospekto dalis priklauso lyginimui su kitais Vakarų Europos istoriniai dailės paveldui. Tačiau daugiau dėmesio skiria- instrumentais, ieškant sąsajų su vienos ar kitos ma instrumentui, nes beveik visada prospektas šalies ypatumais. yra jo dalis, t. y. vamzdžiai groja, o jų išdėstymo 123 A. G. Casparinio vargonų tyrimai ir dokumen- sistema lemia akustines instrumento galimy- tacija padėjo pagrindą moksliniais tyrimais bes. Prospekto architektūrinė kompozicija iki pat XIX a. labiau sieta su instrumentu, o fasado grįstam restauravimui. Analogišku principu E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T ir technika 2002 m. detaliai inventorizuoti ir puošmenos laikytos antraeilėmis. Vėliau, XIX dokumentuoti barokiniai Joniškio (Molėtų r.) a., architektams tapęs pavaldus fasadas virto at- bažnyčios vargonai. Tyrimus atliko Lietuvos skiru meno kūriniu, dažnai net neatspindinčiu vargonų meistrai ir restauratoriai Girėnas Po- nei instrumento dydžio, nei stiliaus. Ši problema vilionis ir Alvydas Šeduikis. Šių tyrimų tikslas Lietuvoje aktuali ir šiandien. Nuo pat pradžios – pradėti Lietuvoje moksliniu pagrindu grin- vargonų paveldo apsauga buvo priskirta dailės džiamą vargonų restauravimą. Joniškio bažny- sričiai ir kuruojama menotyrininkų, o prospek- čios vargonai pasirinkti neatsitiktinai. Tai įdo- tai atskirti nuo muzikos. mus vėlyvojo baroko instrumentas, sukurtas Šiandien kultūros paveldo koordinavimas ir Vilniaus meistrų XVIII a. antroje pusėje ir vie- administravimas Lietuvoje kol kas nepalan- nas iš nedaugelio išlikusių šių meistrų kūrinių. kus vargonams. Kultūros vertybių apsaugos Jų pavyzdžių ir fragmentų dar esama Vilniuje, departamente nėra kompetetingo vargonų didelėje Lietuvos dalyje, taip pat Baltarusijoje specialisto, instrumentų monitoringas beveik ir Latvijoje. nevykdomas. Kultūros paveldo centras atlieka Joniškio bažnyčios vargonai nuodugniai ištir- istorinių vargonų pirminius inventorizacinius ti, ne tik išmatuotas prospektas, oro skirstymo tyrimus, per kuriuos nustatomas kūrinio au- dėžės, dumplės, klaviatūros, mechaniniai įrengi- tentiškumas ir kultūrinė vertė, tačiau trūksta niai ir kt., bet ir detaliai išnagrinėtas vamzdynas. tolesnių darbų – restauracijos. Būtų tikslinga Kiekvienas didelis ir mažas vamzdelis matuotas vargonų paveldo administravimą, monitorin- 15 ir daugiau vietų. Detaliai juos dokumenta- gą ir tyrimus jungti į viena, kadangi ši siaura vus, atsivėrė akiratis tolesnėms Vilniaus meistrų specifinė paveldo sritis reikalauja specialaus mokyklos instrumentų studijoms. Remiantis išsilavinimo ir patyrimo. Kaip rodo Vakarų Joniškio vargonų dokumentacija, bus galima ne Europos paminklosaugos patirtis, vienoje si- tik restauruoti, bet ir rekonstruoti trūkstamus stemoje sutelkta informacija ir koordinacija kitų barokinių instrumentų vamzdynus, me- žymiai efektyvesnė. chaniką ir kt. Remdamasis Vakarų Europos valstybinėmis Bendrame Europos vargonų paveldo kontekste paminklosaugos sistemomis, manyčiau, kad Lietuva nepasižymi didelių instrumentų (kaip, vargonų klausimas neturėtų būti griežtai da- pvz., Vilniaus dominikonų, Tytuvėnų, Troškū- lijamas į dailės ir muzikos sritis. Ligšiolinė nų, Vabalninko bažnyčios, Kauno katedros ir kultūros vertybių administravimo sistema kt.) gausa, tačiau ir nedidelėse medinėse baž- Lietuvoje parodė, kad atskyrus prospektą nuo nytėlėse išliko nemaža barokinių kamerinio instrumento, kartais nukenčia visas objektas. pobūdžio vargonų, skirtų liturgijai ir nesudė- Dažniausiai restauruojami tik prospektai kaip tingo muzikos repertuaro atlikimui (Kėdainių, sudėtinė bažnyčios interjero dalis. Vamzdžiai Liolių, Sedos, Pabaisko, Balbieriškio ir kt. baž- vienais atvejais restauruojami, kitais – keičia- nyčiose). mi naujais. Vizualiai jie priklauso prospektui, o funkcionaliai – instrumentui. Į Kultūros pa- minklų sąrašą iki 1984 m. daugiau įrašyta tik ISTORINIŲ VARGONŲ APSAUGOS BEI prospektų, nors be jų buvo išlikę ir nemaža ADMINISTRAVIMO PROBLEMOS IR JŲ istorinio instrumento substancijos. Taip pro- SPRENDIMAI spektas priskiriamas dailės kūriniui ir kuruo- Istoriniai vargonai Europos istorijos pavelde jamas tik dailės specialistų, o instrumentas pa- užima atskirą ir gana savarankišką vietą. Dau- liekamas likimo valiai. gumos valstybių nacionaliniuose paminklo- Pastarajame dešimtmetyje valstybės lėšos daž- saugos departamentuose įsteigti savarankiški niausiai skiriamos tik vargonų prospektų meni- nės dalies restauravimui. Instrumentams ištek- kingas vienas kvalifikuotas vargonų spe- lių beveik nebelieka, todėl ši restauravimo sritis cialistas; negali plėtotis ir yra nekonkurencinga. Vargonų 2. prie paminklosaugos departamento (KVAD) restauratoriai dirba užsienyje ir kelia savo kvali- būtų įkurta kvalifikuotų vargonų restaurato- fikaciją, o Lietuvoje turi vos vieną kitą užsakymą rių ir vargonininkų taryba, svarstanti ir tvir- ir dažniausiai dirba tik iš idėjos. Pasitaikė atvejų, tinanti restauravimo programas; 124 kai profesionaliai restauravus prospektą, instru- 3. vargonų restauravimo programų rengimo mentą „restauruodavo“ savamoksliai meistrai, išlaidas 70–100 % finansuotų (kompensuo- nekreipdami dėmesio į autentiškumą ar at- tų) paminklosaugos departamento (KVAD) skirus elementus ir šitaip dažnai nepataisomai struktūra. suniokodami istorinę vertybę. Tokie „restaura- Panaši finansavimo sistema, pradėjusi veikti toriai“ dirbdavo (neretai ir dabar tebedirba) be Latvijoje, pagerino profesionalių restaurato- jokių paminklosaugos leidimų ir restauravimo rių padėtį ir padeda prikelti iš sąstingio var- programų, neturėdami net pagrindinių restau- gonų paveldą. Nuo savininko nuėmus mok- ravimo žinių. sliniais tyrimais grindžiamos restauravimo Kaip sėkmingą vargonų paminklosaugos siste- programos naštą, jis bus suinteresuotas var- mos pavyzdį norėčiau pristatyti Švedijos nacio- gonus restauruoti oficialiai, gavęs bent dali- nalinio paveldo departamentą (Sweeden Natio- nį finansavimą. Tyrimai ir restauravimo pro- nal Heritage Board). Čia visus su vargonais (ir su gramos reikalingos mokslinei paveldosaugai prospektu, ir su instrumentu) susijusius klausi- sričiai ir kultūros vertybių išsaugojimui bei mus sprendžia vienas kvalifikuotas specialistas. propagavimui, todėl tuo turėtų rūpintis vals- Jam talkina kompetetinga nešališkų (neturinčių tybinė institucija. Savininkas sukauptas lėšas nuosavų firmų) vargonų ekspertų komisija. galėtų oficialiai investuoti į kultūros vertybės Prireikus pasitelkiamas kompetentingas me- išsaugojimą, o paminklosauga – kontroliuoti notyrininkas. Šioje šalyje paminklinių vargonų restauravimo darbų eigą. Turint patvirtintą restauravimu kartu rūpinasi savininkas (para- visą restauravimo programą, restauruoti gali- pija) ir paveldo departamentas. Kvalifikuotam ma laipsniškai, etapais, tačiau neišleidžiant iš vargonų ekspertui parapija savo lėšomis užsako akių visumos vaizdo. Tai akivaizdžiai paska- tintų ne tik Lietuvos vargonų paveldosaugos

ROS PAVELDOrestauravimo APSAUGOS PROBLEMOS programą. Ją koreguoja ir tvirtina

Ū už vargonus atsakingas paminklosaugos depar- renesansą, bet ir restauravimo bei statymo tamento specialistas, vėliau prižiūrintis restau- amato plėtotę. ravimo darbų eigą. Šio specialisto išlaidas, su- Aktuali tema, kelianti nemažai papildomų pro- KULT sijusias su darbų priežiūra, ﬁnansuoja paveldo blemų Lietuvos vargonų restauratoriams, yra departamentas. Kultūros vertybių apsaugos departamento pa- Lietuvoje tiesiogiai pritaikyti šios sistemos tvirtintieji „Vargonų restauravimo medžiagų ir neįmanoma, nes vargonų savininkai (šiuo at- darbų įkainiai“. Šis dokumentas gana detalus, veju – parapijos) nesuinteresuoti finansuoti tačiau juo remiantis neįmanoma apskaičiuoti sąmatos ir juo labiau kompetetingai kontro- restauravimo programų, kurias sudaro bran- liuoti restauravimo darbų. Suprantama, kad giai kainuojantys moksliniai tyrimai ir teorinė skirdama pinigus valstybė nori žinoti, kam jie dalis. Visa tai atsieina nuo kelių iki keliolikos, išleidžiami. Deja, iš anksto neįmanoma numa- kartais net keliasdešimt tūkstančių litų. Lietu- tyti tikslių medžiagų (pvz., odos, klijų, medie- voje vargonams restauruoti parapijos papra- nos, metalo ir kt.) sąnaudų ir sudaryti detalios stai gali skirti tik kelis ar kelioliką tūkstan- sąmatos, nes tik restauruojant (išardžius var- čių litų. Nesant jokių garantijų, kad parengus gonus) aiškėja naujų ir restauruojamų medžia- brangiai kainuojančią programą bus gautas gų kiekis, pvz., kiek odos palikti oro skirstymo valstybės finansavimas, dažniausiai tam tikrą dėžėje, vožtuvuose, dumplėse ir kiek jos keisti sumą parapija skiria nekvalifikuotam meis- nauja ir t. t. trui. Tokiais atvejais apie vargonų remontą ar restauravimą paminklosaugos sistema nė ne- Čia irgi siūlyčiau remtis Vakarų valstybių sužino. patirtimi. Rengti vargonų restauravimo pro- gramą galėtų paminklosaugos specialistas, o Lietuvos vargonų paminklosaugos sistemoje tikslinti ir tvirtinti – vargonų restauravimo siūlyčiau taip pakeisti kai kuriuos punktus, taryba. Restauravimui už valstybės lėšas rei- kad: kėtų skelbti konkursus pagal detalias tech- 1. už visus su vargonų paveldosauga susiju- nines restauravimo programas (išvardijant sius klausimus visoje Lietuvoje būtų atsa- darbus, reikalingos kokybės medžiagas ir t. 125 E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T

4 pav. Balbieriškio bažnyčios vargonai. A. Petrašiūno nuotr.

5 pav. Joniškio bažnyčios vargonai. A. Šeduikio nuotr. t.). Konkursuose varžytųsi ne įvairios firmos įkainiai“ taptų nebereikalingi, nes reikalavi- su savomis restauravimo programomis, o jų mai būtų išdėstyti restauravimo programoje, ﬁnansiniai pasiūlymai. Taip būtų skatinama o įkainiai virstų firmos vidaus reikalu. konkurencija ir realiai taupomos valstybės Pagal šiuos principus istorinių vargonų ap- lėšos. Konkurso pagrindinė nuostata būtų skaitą, tyrimus ir apsaugą kuruotų viena pa- pigiausia ir kokybiškiausia restauravimo są- minklosaugos sistema, vyktų kompetentingas 126 mata, tiksliai besiremianti konkrečių vargonų monitoringas ir restauravimo darbų kontrolė, restauravimo programa. Medžiagų ir darbų paprastesnis taptų restauravimo darbų kon- įkainius lemtų konkursai, nes įvairiose fir- kurso skelbimas ir įgyvendinimas, būtų su- mose įkainiai ir medžiagos skiriasi. Konkursą taupoma ne tik laiko, bet ir lėšų. Gerai organi- laimėjęs restauratorius privalėtų tiksliai va- zuota vargonų paveldo sistema ne tik prikeltų dovautis patvirtinta programa ir savo firmos naujam gyvenimui istorinius instrumentus bei pristatyta sąmata. Restauravimo darbų eigą atgaivintų vargonų meistrų amatą, bet ir prisi- ir kokybę atskiruose etapuose kontroliuotų dėtų prie vargonų meno renesanso bei sutelktų paminklosaugos specialistas arba įgaliotas visuomenės dėmesį į šią Lietuvos muzikos pa- nepriklausomas vargonų ekspertas. Minėtie- veldo sritį. ji „Vargonų restauravimo medžiagų ir darbų

LITERATŪRA

1. Povilionis G., „Ką slepia senųjų Lietuvos bažnyčių chichte, heutige Problemen und ihre Lösungen“, in: palėpės“, in: Muzikos barai, 2001 lapkritis–gruodis, Sacred Art Heritage: Investigations, Conservation and Nr. 11–12, p. 31–33. Restoration, Vilnius, 2002, p. 181–186. 2. Povilionis G., „Vargonų menas Lietuvoje: pamin- 4. Vargonų restauravimo ir atkūrimo medžiagų, me- kliniai vargonai; šiandienos padėtis“. in: Muzikos ba- chanizmų ir darbo sąnaudų normatyvai. Kultūros rai, 2001 lapkritis–gruodis, Nr. 11–12, p. 30. vertybių apsaugos departamento leidinys, V., 2000. 3. Povilionis G., „Litauische historische Orgeln: Ges- ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS Ū KULT Girėnas Povilionis THE ISSUES OF RESEARCH, PRESERVATION AND RESTORATION OF HISTORICAL ORGANS IN LITHUANIA

S u m m a r y The present article, in the first place, describes the heritage of organs in Lithuania and discusses its importance in the European context. According to the records, at present there are about 700 Roman Catholic, 53 Evangelist Lutheran and 10 Evangelist Reformed Churches in Lithuania, with about 500 historical organs fully or partially preserved. The present number of objects just reiterates how important this area of heritage is. About 130 organs, including instruments and prospects, and separate 30 organ cases were inscribed into the list of cultural heritage monuments under the state protection, which was compiled by 1984 and supplemented in 1992-1994. The Centre of Cultural Heritage initiated the process of registering in detail all the church historical organs all over Lithuania in 2000. Over 200 churches have been visited so far. It occurs that not all the churches have the organs or they are of little historical value; however, all the organs are being registered, regardless of their quality or state. Over 70 historical organs have been already registered in the newly established Cultural Heritage Re- gister of Lithuanian Republic since 2001. Some of them were not inscribed into the old list of Cultural Monuments. The article further focuses on the most important issues of managing, restoring and preserving the heritage of organs in Lithuania and aims at offering some solutions. It also suggests some methods of managing the monuments of organs within the state system, which allows administering this heritage area in a competent and professional way. Moreover, the article discusses the solutions of how to coordi- nate state-allocated money for restoring the organs, which is to replace the problem-triggering guide on Restoration Materials and Prices of Organs confirmed by Cultural Heritage Preservation Department. The major objective of this article is to highlight the issues of organ heritage to the public, search for solutions and improve the art of organ building.

Gauta: 2004 12 18 127 Parengta spaudai: 2005 10 20 E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T 128

Aleh Trusau

BELARUSIAN CEMETERIES AS OBJECTS OF THE MEMORIAL VALUE: THEIR PROTECTION AND STUDY

1000-years history of Belarus has faced the grad- From the 13th to the 15th century the pagan bur- ual evolution of burial traditions inﬂuenced by ial traditions disappear even in the rural areas. ROS PAVELDOconfessional, APSAUGOS PROBLEMOS national and religious factors. After the Union of Kreva the Roman Catholi- Ū At the end of the 10th century the Belo Russians cism spreads in Belarus. The tiny urban or rural accepted Christianity of the Eastern (later Or- cemeteries replace the mound and non-mound

KULT thodox) tradition. The Eastern-Slavonic tradi- necropolis. Those cemeteries were positioned tion of cremation was replaced rapidly by land on the heights in or near settlements. The mon- burials. However, the tradition of mound burials astery cemeteries were also in use. From the 16th was used up to the end of the 12th c. and the be- to the 18th century the Jewish and Tatar cem- ginning of the 13th century. Some tribes, Dregov- eteries were built along with the Christian ones, ichi in particular, used to bury their dead in the e.g. Orthodox, Catholic, Protestant or Uniat. logs positioned in the center of a mound. The view of the historic Belarusian cemeteries A wooden coffin appeared in the center by is bound to the local landscape. The greenery mid-13th century. It was manufactured of thick was situated near the graves, along the paths planks clamped with big wrought nails. The and around the periphery of a cemetery. An nobility and the higher clergy were no longer important element of a cemetery is a wooden buried in the mounds as of the 12th century. or stone chapel, or a tiny Roman-Catholic or Their dead bodies were placed in the stone- sar Orthodox Church. The grave system became cophagi, which were positioned either in the regular. For example, the graves were grouped stone crypts or buried near the churches. Both according to a family principle, which resulted the Catholics and the Orthodox up to 1917 pre- into family burial-vaults. Wooden crosses often served the tradition of burying famous people made of oak, stones or logs with the image of a inside the churches or near them. cross were used as headstones. The headstones The Christian burial traditions coexisted with with inscriptions in the Hebrew or Arabic al- the pagan ones from the 10th to 12th centuries phabet are regular features of the Jewish and and even up to the 17th century in Western Be- Tatar cemeteries. larus. The pagan burial-grounds under query The richest Belarusian magnates used to bury include the Eastern-Litwan mounds where the their dead in the church vaults adorned with dead were buried with horses and the stone limestone or marble sculptures as headstones. graves of the Jacvagi tribe. The family burial-vault of the Radzivils is the Catholic Church in Njasvizh, or the one of the ther destroyed or neglected during the Soviet Sapehas is the Minorities cloister church in reign. The military cemetery in Pinsk has been Halshany. Moreover, the Belarusian Uniat arch- preserved best. There are also many graves from bishops were buried in the vaults of the Sophia the Soviet-Polish war of 1919-1920. These are cathedral in Polack. the graves of the soldiers and civilians massa- Big common graves appeared due to the mul- cred by the two armies or local bandits. tiple epidemics and wars that devastated the WW2 started in Western Belarus in September 129 country. The first military cemeteries date back 1939. We do not know where the courageous to the Northern war in the beginning of the 18th defenders of the Brest fortress, who held back century. the tank attacks of Guderians for several days, E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T Rapid urban development caused the transfor- are buried. Furthermore, the German and Polish mation of cemeteries. In the 19th century and graves are accompanied by the graves of the Red early 20th century the territories of cemeteries Army soldiers who died on secret mission of as- expanded enormously though the grave-order signed by the Molotov-Ribbentropp pact. system remained intact. The square of land per From 1941 to 1944 Belarus was in the flames grave decreases sufficiently due to the increased of the war. Several million people of many na- number of trees. The standardization of head- tionalities and confessions perished on our ter- stones made cemeteries look uniform. ritory during this period. During the revolution In addition to crosses, people started using and the Civil war the Bolsheviks exterminated sculptures and forged or cast-iron fences. many people. They shot hundreds of priests and Landlords started building chapels and fam- monks, noblemen, businessmen and the intel- ily-vaults. e. g. the vault of the Paskevich Earls ligentsia. The Bolsheviks fought not only with in Gomel, or the church vault of the Earl Sv- the alive but with the dead as well. They con- jatapolk-Mirsky in Mir. A great number of the taminated the relics of the saints, plundered roadside crosses and chapels were built during hundreds of the rich burials of nobility, mer- this period. However, they do not mark the ex- chants, manufacturers, statesmen and landlords. act burial sites. The burial tradition changed substantially. The burial service was prohibited. Red five-corner The military cemeteries of the Russian-French stars substituted headstone-crosses. war of 1812 and their memorials represent a remarkable historical event. The graves of the In 1930’s and 1940’s the clandestine common rebels from the revolts of 1830-1831 and 1863- graves of the victims of Stalin terror appear in 1864 are an outstanding feature of cemeteries. Belarus. The best known such grave is the one There are also a great number of military buri- in Kurapaty near Minsk. Thousands of people als of WW1 in Western Belarus as well as chol- were buried there. Nowadays it serves as the era cemeteries. memorial to commemorate the victims of the regime. The fatal processes of polonization and russi- fication flooded Belarus. After the collapse of The sites of Armija Krajova burials were also the Church Union in 1839, it became a habit kept secret from the public. These are the graves for a long time to call the Orthodox cemeteries of the soldiers who fought against both the Na- as Russian and the Catholic churches as Polish. zis and the Bolsheviks in Western Belarus. Al- The Belarusian language disappeared from the most all the German military cemeteries were headstones. Meanwhile, the Jewish engravings destroyed after the end of the war. retained the inscriptions in Yiddish or Hebrew, In 1960’s and 1980’s the local authorities de- and the Tatar headstones contained inscriptions stroyed barbarically many town cemeteries, es- in Belarusian or Russian though in the Arabic pecially the ones where no burials took place alphabet. The Lutheran cemeteries were built in anymore. Thus, the Jewish, Tatar, Lutheran, and major towns, for example, Minsk. It was mainly Catholic cemeteries by St. Roch Church, the old Germans who were buried there. Unlike cities, nobility cemetery near the Spartak Stadium, small towns had common cemeteries with sepa- and the Orthodox Starazhouskaje cemeteries rate confessional sectors. For example, Mscislau were destroyed in Minsk. th cemetery, which dates to the 18 c., had Ortho- Moreover, Nikita Khrushchev destroyed almost dox, Catholic and Jewish sectors separated by the entire roadside crosses and chapels in Pales- the ditches and low embankments. je during the anti-religion campaign. The head- The German-Russian front divided the territory stones of the local nobility and clergy were torn of Belarus during WW1 from 1915 to 1918. The down and smashed. The churches that were -ac large military cemeteries of this period were ei- companied by cemetery territories were turned into sport halls, clubs or warehouses. The van- According to the documents, the greenery ter- dals used to break crosses in the cemeteries. ritories might substitute a cemetery in 20 years After gaining Independence, the Christian- bur after the last burial. The law also prohibits any ial traditions and symbols have revived gradu- construction on that territory. These regulations ally. Many churches, chapels and crosses have have brought the Soviet barbarism to an end. been restored. Local activists have mounted the However, the acts of barbarism committed by 130 memorial signs (mainly crosses) on the graves the locals are quite common. of the rebels of 1863-64, the victims of Stalin Therefore, it is necessary to publish a mono- terror and Nazism. Some German military cem- graph on the history of Belarusian cemeteries eteries of WW1 and WW2 have been restored. and an encyclopaedia. It is also important to And several books on the Belarusian cemeteries carry out a thorough research and create some have been published, e.g. on the Calvaria cem- database on cemeteries. This research is espe- etery and the cemetery in Navahrudak. cially vital to the areas where villages are unin- The government has passed a series of laws with habited and to the Charnobyl zone. respect to the burial organization, e. g. “The Law It is worth considering the alternative measures, on Burials” as of November 12, 2001, the Ruling e.g. students can be of great assistance in this mat- of the Economy Ministry of the Republic of Be- ter. The students of the Belarusian State Universi- larus and of the Ministry of Health Defence “On ty of Culture write papers on the topic Belarusian the Rules of Burial Sites Maintenance” №17\43 Cemeteries for the course on History of the Bela- as of July 28, 2002, the Decision of Minsk City rusian Architecture under the supervision of the Executive Committee “On the Organization author of the current report. Their major focus is of Burials in Minsk”.№ 1177 as of August 20, to explore the cemeteries, take photos, make the 2002. sketches, and analyze the epitaphs.

Olegas Trusovas ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS

Ū BALTARUSIJOS KAPINĖS – MEMORIALINĖS REIKŠMĖS KULTŪRINIŲ VERTYBIŲ APSAUGOS IR TYRIMŲ PROBLEMA

KULT S a n t r a u k a Laidojimo tradicijos, kurių formavimuisi turėjo įtakos konfesiniai, nacionaliniai ir politiniai veiksniai, tūkstantmetėje Baltarusijos istorijoje nuosekliai evoliucionavo. X a. pabaigoje baltarusių protėviai tampa Bizantijos apeigų krikščionimis. Rytų slavų mirusiųjų kremaci- jos tradicijas iškart pakeičia laidojimas. Tačiau paprotys laidoti mirusius pilkapiuose išlieka iki XII a. pabaigos – XIII a. pradžios. XIII–XV a. pagoniškosios laidojimo tradicijos pamažu nunyksta net kaimo vietovėse. Be stačiatikybės, po Krėvos unijos Baltarusijoje plinta ir katalikybė. Pilkapius ir nepilkapinius nekropolius visiškai keičia nedidelės miesto ir kaimo kapinės. Jos paprastai formuojasi aukštumose prie gyvenamųjų namų arba jų apylinkėse. Taip pat egzistuoja atskiros vienuolynų kapinės. Be krikščioniškų (stačiatikių, katalikų, vėliau ir protestantų bei unitų) kapinių, XVI–XVIII a. atsiranda atskirų žydų ir totorių kapinių. Istorinių Baltarusijos kapinių landšaftas artimai susijęs su vietovės reljefu, kapai tankiai apželdinti, išilgai alėjų ir palei visą stačiakampių aptvertų kapinių sklypų perimetrą sodinti medžiai. Svarbiu kapinių elemen- tu tapo medžio arba akmens koplyčios ar bažnytėlės bei cerkvelės. Kapinių planas tampa reguliariu. Turtingiausi baltarusių magnatai savo mirusius laidojo šventyklų rūsiuose ir puošė įvairiomis klinties ar net marmuro statulomis. Antai Radvilų šeimos kapinynu tapo Nesvyžiaus parapinė bažnyčia, Sapiegų – Galšios pranciškonų vienuolyno bažnyčia. Baltarusijos unitų arkivyskupai laidoti Polocko Šv. Soﬁjos katedros sienose. Kalbant apie Baltarusijos istoriją, vertėtų atskirai paminėti Rusijos–Prancūzijos 1812 m. karo metų karių kapines ir kapų memorialinius ženklus, 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilėlių kapines, gausius Pirmojo pasaulinio karo laidojimus Vakarų Baltarusijos teritorijoje, taip pat po choleros epidemijų atsiradusius brolių kapus ir kapines. Per Baltarusiją viena paskui kitą ritosi stiprios polonizacijos ir rusiﬁkacijos bangos. Po unijos likvida- vimo 1839 m. stačiatikių kapinės ilgą laiką vadintos „rusų“, o katalikų – „lenkų“ kapinėmis. Baltarusių kalba ant antkapių galutinai išnyko. Tuo tarpu žydų kapavietėse išliko užrašai jidiš ir hebrajų kalbomis, totorių – baltarusių ir rusų kalbomis, bet arabų rašmenimis. Dideliuose miestuose, pavyzdžiui, Minske, egzistavo atskiros liuteronų kapavietės, kuriose daugiausia laidoti išeiviai iš Vokietijos. Per klasinius ir konfesinius „valymus“ revoliucijos ir pilietinio karo metais bolševikai išnaikino daug taikių gyventojų. XX a. ketvirtame–penktame dešimtmetyje BSSR teritorijoje atsiranda slaptų masinio Stalino režimo aukų laidojimo vietų. Viena garsiausių jų – Kuropatos už Minsko. Čia dideliuose brolių kapuose palai- 131 dota tūkstančiai žmonių. Tokias laidojimo vietas NKVD organai laikė labai didelėje paslaptyje. Dabar Kuropatose žmonės pastatė šimtus medinių kryžių ir pavertė šią vietą tautinių memorialu.

Antrojo pasaulinio karo metais Baltarusijos teritorijoje žuvo ir buvo palaidota E keli G A T I R milijonai E H L A R U T L U C ž F moni O N O I T ų C . E T O R P F O E U S S I E H T XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje vietinės valdžios organai tarsi vandalai pradėjo naikinti ir se- nas kapines miestuose, ypač jei jose jau nebelaidota. Pavyzdžiui, Minske visiškai sunaikintos žydų, totorių, liuteronų kapavietės, Storoževkos stačiatikių kapinės, senos bajorų kapinės šalia kinoteatro „Spartak“ ir katalikų kapines greta Šv. Roko bažnyčios pačiame miesto centre. Po nepriklausomybės atgavimo Baltarusijoje prasidėjo krikščioniškos tradicijos laidojimo apeigų atgimi- mas. Ant antkapių vėl atsirado krikščioniška simbolika. Atstatyta daugybė kapinių koplyčių ir bažnyčių, taip pat pakelės kryžių ir koplyčių. Išėjo atskirų leidinių apie Baltarusijos kapines, pavyzdžiui, apie Min- sko Kalvarijų kapines (XVIII–XX a.) ir Naugarduko kapines. Buvo priimtas laidojimo veiklos organizavimui skirtų įvairių dokumentų paketas. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad laidojimo vietų žemė gali būti panaudota tik apželdinimui ir tik praėjus 20 metų po laidojimo. Pastatų ir statinių statyba šioje teritorijoje draudžiama. Taip buvo nutrauk- ta sovietinė vandalizmo praktika. Tačiau vietinių gyventojų elgesys ne visada pavyzdingas, ir vandalizmo atvejai laidojimo vietose gana dažni. Visa tai rodo, kad tikslinga išleisti Baltarusijos kapaviečių istorijai skirtą monograﬁją, taip pat parengti enciklopedinį žinyną su istoriškai ir kultūriškai reikšmingiausių kapaviečių aprašymais. Tam būtina sukurti duomenų banką ir ištirti visas kapavietes, pirmiausia jau nebeturinčiuose gyventojų ir į Černobylio zoną patekusiuose kaimuose.

Gauta: 2004 10 081 Parengta spaudai: 2005 10 20 132

Lennart Edlund

ON CHANGES IN CULTURAL HERITAGE MANAGEMENT ON GOTLAND BACKGROUND

The Swedish model of cultural heritage man- time, observe with greed the performance of agement has undergone a series of great younger generation that has everything ahead. ROS PAVELDOchanges APSAUGOS duringPROBLEMOS the past 25 years. Moving Or perhaps, I would also like to address those Ū from bureaucracy to hierarchy and to expert who are in the middle of intensive work, burn- market, we now ﬁnd ourselves in the process ing with desire to preserve the cultural values

KULT of development where terms such as democ- of our society. racy, participation, people and international perspectives are at the centre of focus. This THE PERPETUAL PROCESS is no coincidence but rather a result of trends and general social development that have Like everything else in life, working with cul- been taking place in Sweden as well as entire tural heritage is subject to constant change, Europe. even if we do not realize it at the moment. To believe anything else is deceitful. What I learnt THE NON-SCIENTIFIC PERSPECTIVE as a student and antiquarian some years ago can be passé today or need re-examination to- This article is not based on scientific research morrow. The need to re-examine one’s princi- at all. Instead, it presents highly personal re- ples, values and, maybe, listen to what others flections on 25 years (and perhaps, too many) have to say puts high pressures. However, it that I have spent in the field. However, I hope should be revisited by all means if our field is the value and insight of my experience will to have any future. outweigh any shortcomings. Society has been changing ever so quickly as Why have I decided to communicate my expe- never before. Sweden faces rapid and revolu- rience? Hopefully, it can give young talented tionary changes; just entering the European architects and students some perspective on Community has caused great changes in per- their own work that involves the contemporary spective and has influenced our mission of cultural heritage management. Alternatively, it cultural heritage. Globalisation, information is a purely selfish idea and the beginning of my flow, network thinking, new political borders, legacy. Like others at my age, I would like to quick economical shifts, ever stronger market sum up the results of my effort and, at the same forces and many more processes radically have change the starting point for our task. How do The first successful IT-companies in Swe- we in this sector react to the situation? Do we den serve as a good example of lost heritage. employ any new strategies? Hardly anyone keeps a photo, a piece of furniture and even less the facts stored digitally because they will soon decay due to poor stor- MOTIVATION AND RESPONSIBILITY age qualities. On the other hand, the medieval ruins are still there undergoing the process of We need new strategies and, therefore, it is 133 slow decay so that is where we are put much important that we all contribute to creating of our energy. motivation for change by putting something to test and raising questions. It is likely that E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T developing the social skills of communicating, FROM DRAINPIPE TO WIDENED listening and comprehending is just as impor- PERSPECTIVE tant as getting deeper knowledge of historical facts. And most importantly, we need to try to The development of cultural heritage man- understand those outside our field who have agement in a structural way in Sweden dur- other starting points for their ideas and to un- ing the past 25 years is very much a matter of derstand the meaning and content of cultural democracy and increased trust. In the middle heritage. of the 1970s the central authorities in Stock- holm, the National Heritage Board or the na- I think that much of the dynamics in cul- tional museums, controlled nearly the entire tural heritage management and our right to cultural environment. They would make all exist in a society that has become ever com- the decisions, regardless of the nature of is- mercialised and competitive has much to do sues. Very knowledgeable experts with drain- with these starting points. This encompasses pipe visions would decide what to preserved so many aspects of life, such as our ability or protected and how to manage cultural her- to be in tune with the period, to see and un- itage. Obviously, this has biased the ways of derstand what is happening around us and looking at things and eliminated the opportu- to feel that we are act by patterns with or nity for taking a local perspective or putting against the demands and expectations that something under query. Possibly, they used society imposes upon us. We also need to to involve people from our antiquarian circle be quite manipulative. Understanding “the from time to time just to inform us of new other powers” in society can provide the ar- rules to apply and conform to. guments we need in debates and discussions about cultural heritage and its importance Nowadays, we see that it is a matter of cul- for the good of society. tural heritage ideology, which has aged im- mensely since the time when cultural heritage management supported the glorious IS TIME OUR FRIEND? national state. This seems a strange starting- point in the context of cultural diversity and It depends entirely on us whether we make trends. Today we are rather challenged to friends with time. The most fascinating thing illustrating and show diversity in our work about the time factor in relation to rapid de- in a practical way for many new groups in velopment is that, paradoxically, it changes our multi-cultural society. Another challeng- and erases cultural heritage at the same time ing task is examining the negative and dark as it produces heritage at the rate no one sides of our history, nor being discouraged faced before. But can we manage to continue to show and discuss them for a sake of col- working by using our traditional methods? lective learning. Are we talking about becoming more effective? And where does our focus in cultural heritage management lie? And where should A DEAD-END it lead? Will it be directed more towards our epoch than towards historical aspects? The The old system has found itself in a dead- historical phase is relatively static while the end. Simultaneously, the political circles and contemporary changes speed up at a furious municipal local communities discussed ex- rate, which can lead us to losing a massive tensively such concepts as decentralisation, store of invaluable information for life. Do democracy, opportunities in order to assert we want it to be like this? influence and proximity. The reform has transferred gradually the responsibility for into somewhat of a popular movement. Most protection, management and preservation people are aware of their local cultural heritage to the regional level – namely, to county ad- and are very committed to preserving it. ministrations. Finally, the local authorities have taken responsibility of the churches WHAT COMES NEXT? as they are regarded as the most valuable. Naturally, the reform has received criticism 134 And what comes next? Or maybe our ambition by opponents whose one of the argument is to democratise cultural heritage has reached that we would never acquire as “deep knowl- the culmination? Are there other interesting edge” as the central institutions did. And areas of development? Let me try to discuss what has happen to the national overview? and interpret what is happening now, with ref- Most of criticism has come from the anti- erence to Sweden and, especially, Gotland. I be- quarian trade itself, which has damaged its reputation for a long time and led to inter- lieve that some aspects of development involve nal squabbling; meanwhile, the politicians the following: and the general public have applauded the • Further steps in decentralisation; reform. • Increased integration of cultural heritage As mentioned earlier, Sweden is a diverse so- management with other public sectors; ciety. Fore example, there is no longer room • Increased cooperation between interested for any great standardisation of cultural parties; heritage management nowadays. Every re- • Increased focus on citizenship; gion looks after its own situation in its own • Increased responsibility for sustainable so- way based on individual circumstances. And ciety; it seems to be working well. In terms of the • Network building and international coop- built monuments, for example, being situated eration. on Gotland, we tend to assess what is worth preserving without making much compari- I would like to explain and give the rationale son with other regions. Consequently, the na- to the different aspects of development in the tional perspective has disappeared from the context of telling about a few projects as we ROS PAVELDOSwedish APSAUGOS patternPROBLEMOS of working. are currently engaged in the field of cultural Ū heritage. But it is also important to remember that no one talked about such concepts as the will to

KULT change at that time. It is likely that the cul- AGENDA CULTURAL HERITAGE: tural heritage including buildings, the ancient FORCE FOR RENEWAL? remains, churches, etc, was felt to be a personal interest area for the antiquarians, almost as During the past 3 years we have carried out private property. This was ideal for reluctance a renewal project in Sweden, in the field of to change anything in this area. Hopefully, the cultural heritage, involving nearly the entire situation is different nowadays when we do county administration and museums as well our job in the public service on a democratic as a number of non-profit organisations. The basis. project has been called “Agenda Kulturarv”, or “Agenda Cultural Heritage”. Partly, the Minis- ter of Culture who said she felt that the sec- TWENTY TIMES OVER tor values were old-fashioned and, partly, the Today, 25 years later, I doubt whether anyone discussion about knowledge we give to young wants to return to the old situation. We have antiquarians through the recurrent internal 21 counties with the staff of antiquarians, with courses triggered the idea. What exactly do wide scope of knowledge, working closely with we teach? These two observations led to a col- cultural heritage and combining other public lective decision to take an unbiased look and interests. I strongly believe that we keep taking work in museums, county administration and qualified decisions. One may say that our op- the National Heritage Board. portunities have increased twenty times. More Initially, we have asked a basic question about than likely, the wide public interest and success where we stand today. What do we want to of cultural heritage is a result of decentralisation. accomplish with our work? How we can be- The fact that an average person is close to cul- come more visible and more public? We have tural heritage has turned building preservation received 200,000 Euros from the government for the purpose of in-depth studies and experi- IS THIS OF ANY IMPORTANCE mental projects in formulating a strategy for TO GOTLAND? the future. As a result of the project, the cultural heritage council has been set up on Gotland. It includes CHALLENGE authorities, educational institutions and various non-profit organisations. The council has This has started the process where we discuss prepared a plan of action for preserving cul- 135 and debate the goals and ideas behind the tural heritage, highlighting different priority concept of cultural heritage management to areas and tasks. The program is meant to serve a great length. We have heard many opinions, as a guide for different E G A T interest I R E H L A R U T L groups U C F O N O I T in C E T their O R P F O E U S S I E H T interpretations and questioned many old be- operations. The council is a good example of liefs. The process has been very creative and how civic participation can be improved and has resulted in a number of policy decisions how increased diversity can be ensured. Hope- for our future undertaking. Attempt to ques- fully, the council will present suggestions about tion and discuss one’s own role and princi- what they think is worth preserving and how ples with others is of great value. We would to broaden awareness of what is valuable. We not have been able to carry out the project if may also expect that it will encourage us attend we had not had confidence in ourselves and, to heritage and environments that we consider moreover, if cultural heritage management as a kind of “dead monument” or that we have had not had such a prominent status in soci- not even noticed. ety. Naturally, many have been in doubt and We also hope that this will increase coopera- they still are, but I am convinced that “Agenda tion with local population. Thanks to its set-up Cultural Heritage” project makes a valuable and its close local ties, the council can con- contribution to the development of Swedish structively contribute to reducing traditional cultural heritage. scepticism towards authorities that is present, particularly, in rural areas. FURTHER DIRECTIONS OF AGENDA

What have we reached? Maybe we have not THE RUINS OF ST. NIKOLAI CHURCH reached great or decisive standpoints. And There are very few cities in Europe, and not maybe some methods have been already es- only, that have as many medieval church ruins tablished prior to us. However, the process has as Visby. There are the ruins of 12 churches in- clarified and indicated by all means the direc- side the medieval city walls. In modern times tion our work should take. Our strategy states they have been treated as museum pieces to re- the following: search, observe and enjoy. But they were hard- • Everyone uses cultural heritage which is im- ly used for any other reason due to the threat portant because it is used and not because it they were exposed to in the previous centuries. exists; And this has influenced our collective attitude. • People are the central focus of our job. We However, it seems that a new attitude is about preserve, protect and take care of cultural to emerge, says that cultural heritage (e.g. the heritage and physical monuments not for ruins) should be used as long as it persists with their own sake; we do it for ourselves to live common sense and careful consideration. The in good environment; ruins can be a source of knowledge and expe- • What we preserve and take care of today is rience for us today. One example is the ruins of the cultural heritage of tomorrow; St. Nicolai church. • The narrative is the motive for preservation. At the very beginning Nikolai was built as a The physical objects are of no interest by monastery church for the Dominican monks themselves and not worth preserving with- around the middle of the 11th century. Add- out the narrative; ing some extras at different times changed • Increased participation in making choices it and, finally, it was abandoned at the time and setting values is a central future is- of the Reformation leading to accepting the sue. Lutheran faith in the middle of the 16th cen- • Cultural heritage management is an im- tury. The ruins are a very visible feature of the portant contribution to a sustainable so- townscape due to the location, the grand size ciety. and the attractive architecture. The ruins of St Nikolai church stood there abandoned until K-group has taken the initiative to call for the 1930s when someone started exploiting meetings and creative discussions with people it for a musical drama about Petrus de Da- concerned. This initiative is a good example of cia, a monk and his relationship with a nun civic participation ever increasing. Hopefully, named Kristina af Stommeln. There is a stage the discussion will lead the authorities take a construction, though rather clumsy, and different stance with the view on long-term 136 moveable benches in the church. The ruins development. are used at for occasional summer concerts at present. WHAT IS VALUABLE? In the last several years, it has been intended to turn the church ruins into a concert lo- All regions and places have their unique his- cale for the year-round use. We have been tory, cultural heritage and nature. I have been discussing what position the antiquarian wondering on some occasions if one could authorities should take towards these ide- find some things that would be of no inter- as. Shall they say yes? Or shall they refuse est or of less value than other things. I think them? And how should we deal with other it is more a question of our ability and desire strong forces such as music, sound experts, to describe and explain things, putting our commerce, tourism, etc? Can we manage it perception of what has happened into words at all? Can different interests be united in a and pictures. In this way, the world heritage good mix? I tend to think positive about it. is no more valuable than any other cultural On one hand, drawing on the basic idea of heritage. Designating something as a world “Agenda Cultural Heritage” with regard to heritage site involves a great responsibility the use of cultural heritage, we should say in the form of national and municipal plan- yes. On the other hand, we need to make en- ning. Everyone else who lives, works and runs sure that we will be able to influence plans a business in Visby is responsible of this. You so that they are in agreement with the basic will no doubt recognise this statement in your antiquarian principles of respect and care- world heritage sites. fulness. The next thing to happen is a com- Visby has been on the list for 10 years. One petition among architects.

ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS of the most urgent issues for us is to ﬁnd

Ū out how to keep interest and commitment THE FISHING HAMLETS ON GOTLAND alive? The society has changed and the conditions are different now than they were 10 KULT In old times nearly all the farmers on Gotland years ago. New powers-that-be and forces engaged in coastal fishing for the household keep emerging, which all makes us realize use. Fishing business carried on until the that long-range planning and process think- 1950s. After that it kept gradually decreasing ing is most important to the world heritage. until today when it is practically non-exist- We need to strive for achieving the position ent. But the fishing hamlets are still there. And of being able to continuously influence what people from the island discuss it extensively happens around us, with the world heritage how they should or can use the hamlets in the issue present in all planning. Here I see an future. They are now preserved as cultural opportunity for growing cooperation and heritage, and people weigh up the possibili- establishing network with not only the Bal- ties to use them either for fishing or holiday tic world heritage. By sharing experience, we cottages. Many summer visitors to Gotland may build a joint sustainable strategy for our would fancy nothing more than buying or world heritage. It is probably necessary to renting a fishing shack and using it as a holi- consider the free movement of capital within day cottage. You can find there everything the EU. Let us counterbalance it with free you could possibly wish in terms of proxim- movement of knowledge. ity to the sea and the beautiful surrounding. Nowadays some of these shacks are converted CULTURAL LANDSCAPE – with or without permission, some are illicitly A COMMON ARENA? used as holiday cottages and some others are denied permission for change. Gotland is really a single big cultural landscape, The issue is complex and requires more than famous for its spectacular scenery and its rich purely opinions and judgement by experts and cultural heritage. It features the coast with its decision-making authorities. The local Agenda sea stacks and beaches, the flat rocky ground where sheep grazed for thousand years, and its We need to cooperate even in the micro-per- special biological diversity. The cultural herit- spective on a daily level. For us who are part age spans the historical presence of humans of decision-making authority, with expert from the Late Stone Age and onwards, where antiquarians for everyday operations, it is certain periods stand out more clearly thanks interesting to learn where we are today with to the monuments that have been saved, e.g. current knowledge and what basic antiquar- Bronze-age stone cairns, the Iron-age and the ian principles to apply. Being able to delegate 137 silver hoards, the medieval presence in the decision-making means greater independ- church buildings and Visby as a Hanseatic ence in interpretation and more grounds for town.

attitudes. Therefore, E the G A T I R E power H L A R U T L U C over F O N O I managing T C E T O R P F O E U S S I E H T In an administrative sense, we have separated cultural heritage belongs not to the heads of the issues of nature, culture and environment departments high up the hierarchy, as one may despite the fact that we still deal with the same suppose, but to the individual public servants. arena and material. The landscape on Gotland This is where interpretation and decisions are is a product of human influence. And this is formed and presented. It is worth thinking probably true of most places. Nature, animals about this task and the responsibility it implies and plants are all connected, especially, with in daily work. the patterns of Gotlandic farming. I think we are all quick at realizing the impor- Here at County Administration, we try to tance of the connection between the authori- bridge this gap in thinking and identify what ties and the educational institutions. The most is common admitting that grazing land, for- pressing issues are concerned with educating ests, ancient monuments and buildings all people for a labour market or a possible em- belong together. This makes it possible to see ployer, educating them to shape a society and the entire landscape and conserve the whole influence their. What we currently do has a instead of individual objects or elements. significant effect on people. What we do has Identifying the connection between humans, significance for a society in terms of meaning landscape and environment explains how so- and content. cial systems work. The local citizens often see Therefore, I would like to exchange more their landscape as a whole. We can move from knowledge and start the dialogue on what building the fragmentary picture of a land- knowledge we need and how it should be used. scape’s history to explaining the preservation And this is not only a question of specific ex- of its basic values in this way. And this is only pertise in the historical sphere. We should be one example. There are numerous other areas concerned with the ability to act in future so- where the cross-sector approach would pro- cial contexts. duce constructive effects. It is important for us working in the cultural heritage sector to be able to broaden your STEERING CULTURAL HERITAGE perspectives and see our roles in the future MANAGEMENT IN THE PROCESS OF CHANGE context. Naturally, we should not undermine our expertise; however, cooperation with I have made attempts to discuss some issues other social interests can give us strength and that have emerged in the task of steering and assertiveness we need for continuing strong administrating cultural heritage management development. It also contributes to building a under change on Gotland. Some conclusions to sustainable society. this are as follows: • Gotland is a fantastic, inspiring environ- KNOWLEDGE AND POWER ment to work. And I appreciate my staff and their efforts highly; The seminar in Kaunas is an excellent example • We inherit attitudes and values that we eas- of how we can work together with institutions ily subscribe to without questioning and within and across the borders. There are few areas that are as international as culture and testing. At the same time, it is difficult to cultural heritage. Many times they have acted gain support for renewal; as a battering ram in democratic processes and • We must become more aware of how soci- as a bridge-builder between people where poli- ety works and changes; ticians made no way forward. • The power of cultural heritage management lies to a large degree in the hands of indi- • The ongoing democratic development of vidual staff members; cultural heritage is an important and deci- • Cultural heritage management is of great sive success factor. importance to good society;

138

Lennart Edlung KULTŪROS PAVELDO VADYBA GOTLANDE

S a n t r a u k a Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus švediškas kultūros paveldo vadybos modelis patyrė daugybę permainų. Po buvusio biurokratinio, hierarchinio ir direktyvinio įvertinimo dabar iš naujo atranda- mas raidos procesas, kuriame dėmesio atsiduria tokie terminai, kaip demokratija, dalyvavimas, žmonės ir tarptautinė perspektyva. Švedijos bei Europos kontekste tai ne atsitiktinumas, o veikiau Gotlando visuomenės tendencijų ir bendrosios raidos rezultatas. Švedijos kultūros paveldo vadybos struktūrinė raida labai susijusi su demokratijos ir pasitikėjimo plėtra. 1970 m. beveik visą kultūrinės aplinkos priežiūrą kontroliavo svarbiausios Stokholmo įstaigos – Nacionalinė paveldo taryba ir nacionaliniai muziejai. Jos priimdavo visus sprendimus nepriklausomai nuo jų reikšmingumo. Daug žinantys ekspertai spręsdavo, kas turi būti išsaugota ir apsaugota arba kaip turi būti valdomas kultūros paveldas. Aišku, vietinės perspektyvos atžvilgiu tai vedė į vienkryptį požiūrį. Šiandien matyti, kas sudaro paveldo esmę ir kas yra kultūros paveldo ideologija, atgyvenusi tais laikais, kai kultūros paveldo vadyba turėjo stiprinti nacionalinį pasididžiavimą. Tai atrodo keistai, turint omenyje gyvenamojo meto kultūros įvairovę ir kultūros sroves. Šiandieniai iššūkiai veikiau kreipia į daugiau nukreiptas mūsų veiklos ir daugiakultūrės visuomenės įvairovės iliustravimą ir eksponavimą.

ROS PAVELDOKiti APSAUGOS nelengvi PROBLEMOS uždaviniai, susiję su negatyviąją ir tamsiąja istorijos puse, verčia išdrįsti parodyti ir disku-

Ū tuoti ją bendrajame mokymosi procese. Senoji sistema atsidūrė akligatvyje kaip tik tuo metu, kai politiniuose sluoksniuose, taip pat savivaldybės vietinėse bendruomenėse vyko diskusijos dėl demokratijos ir decentralizacijos. Pakopomis vykdy- KULT ta reforma sprendimų galią ir atsakomybę dėl apsaugos, vadybos ir išsaugojimo perdavė į regioninį lygmenį – apygardų administracijai. Tad šiandien jau nebėra kultūros paveldo vadybos standartiza- vimui skirtų kabinetų. Kiekvienas regionas sėkmingai rūpinasi savo situacija, susiklosčiusia tik dėl jam būdingų aplinkybių, ir naudojasi savo priemonėmis. Gotlande įsteigta kultūros paveldo taryba jungia valdžios ir mokslo įstaigas, taip pat ne pelno siekiančias organizacijas. Tai geras pavyzdys, kaip skatinti visuomenės dalyvavimą ir laiduoti didėjančią įvairovę. Dėl savo pobūdžio ir artimų vietinių ryšių taryba gali konstruktyviai prisidėti prie tradicinio skepticiz- mo valdžios įstaigų atžvilgiu mažinimo, ypač provincijose. Tik žmonių susidomėjimas kultūros paveldu įgalina pastatų saugojimą paversti populiariu sąjūdžiu. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka kultūros paveldo vertybių propagavimui. Gotlande dauguma žmonių žino apie savo vietinį kultūros paveldą ir yra suinteresuoti jo likimu. Kultūros paveldą naudojasi kiekvienas, todėl paveldas svarbus dėl to, kad juo naudojamasi, o ne dėl to, kad jis tik egzistuoja. Tad kultūros paveldas ir turimi paminklai saugomi, ginami ir prižiūrimi ne jų pačių, bet žmonių ir tinkamos gyvenimo aplinkos labui. Būtina suvokti, kad tai, kas saugoma ir prižiūrima šiandien, yra rytojaus kultūros paveldas. Gotlandas iš tiesų yra vienas didžiulis kultūrinis kraštovaizdis, daugeliui žinomas dėl speciﬁnio peizažo ir turtingo kultūros paveldo. Kultūros paveldas čia apima istorinį žmonių egzistavimą nuo vėlyvojo akmens amžiaus iki šių dienų, kur tam tikra epocha aiškiau išsiskiria išsaugotais paminklasi, pavyzdžiui, bronzos amžius – akmenų piramidėmis, geležies amžius –sidabro lobiais, viduramžiai – bažnyčiomis ir Visbiu kaip Hanzos miestu. Gotlando kraštovaizdis – žmogaus rankų darbo rezultatas. Gamta, gyvūnija ir augmenija ypač susijusi su Gotlando ūkininkų žemės apdirbimo papročiais. Ganyklos, miškai, senovės paminklai ir pastatai – visa tai dera tarpusavyje. Taip įgalinama veikti darnoje su visu kraštovaizdžiu ir saugoti bei rūpintis visuma, o ne individualiais objektais ar elementais. Sėkmingą kultūros paveldo vadybos kaitą Gotlande lemia procese išsikristalizavusios nuostatos. Keletą jų reikėtų paminėti: Dirbdami kultūros paveldo vadybos srityje, mes privalome daugiau išmanyti apie tai, kaip visuomenė veikia ir kinta. Kultūros paveldo vadybos pajėgumas labai priklauso nuo konkrečių personalo narių. Kultūros paveldo vadyba labai reikšminga visuomenės gerovei. Besitęsianti demokratinė kultūros paveldo plėtra – svarbus ir lemiamas sėkmės veiksnys.

Gauta: 2004 10 08 139 Parengta spaudai: 2005 10 20 E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T 140

Eligijus Juvencijus Morkūnas

KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DŽIUNGLĖSE

ICOMOS, Europos Tarybos, UNESCO pri- techninio, archeologinio, technologinio, den- imtos konvencijos, chartijos ir jų vykdymo drologinio ir kitokio paveldo ypatumų). Tech- ROS PAVELDOtaisyklės APSAUGOS labaiPROBLEMOS apgalvotos ir naudingos, tačiau nikos paminklų sąrašus pradėta sudarinėti Ū jos tokios tolimos mūsų realybei, kaip mūsų apie 1970–1975 m., tačiau tada daugiausia gyvenimas – dekalogui. Tolesni samprotavi- dėmesio kreipta į pastato architektūrą ir ﬁzinę

KULT mai pagrįsti mano 30 metų darbo su paveldu būklę, o ne į techninę įrangą. Kai kurie tech- praktika. nikos paminklai kėlė nepatogumų ideolo- gams, neigusiems pažangą ikikarinėje Lietu- voje. Imantis pritaikyti technikos paminklus TECHNIKOS PAVELDO OBJEKTAI naujiems visuomenės poreikiams, suniokotas Technikos paveldas Lietuvoje pradėtas ﬁk- Balsių vandens malūnas, Baisogalos (vienas suoti vėliau nei architektūros, urbanistikos ar gražiausių Lietuvoje; 1 pav.), Šeduvos, Purplių, dailės paminklai, nes dar tarpukariu gyvavo Kupiškio, Vaškų, Ūdekų, Obelių ir daugelis kitų romantiška nuostata, jog tautos kultūrai ver- malūnų. Pašvitinio malūnas (kaip ir Starkonių tingi vien pačių valstiečių gaminti daiktai. Tik bei dar keli) pradėtas rekonstruoti, tačiau dar- prieš pat Antrąjį pasaulinį karą pradėta domė- bai greitai nutrūko. Buvo griaunamos (XVIII tis mediniais vandens ir vėjo malūnais. Vėlyk- a. Gulbinų) ar paliktos sunykti (Kleboniškio, los, karšyklos, verpyklos, geležinkelių bei kelių Pakruojo) karčiamos, nors jas kuo puikiausiai atkarpos ir pan. patraukė dėmesį dar vėliau, buvo galima pritaikyti rekreacijai. o pramoniniai objektai (inžinerinis paveldas) – tik pastaruoju metu. Gaila, bet į technikos TIKSLAS paminklų sąrašą beveik nepateko plytinių, kalkinių, potašinių, terpentino ar varvelio • apibrėžti, kas yra technikos paveldas ir kokie varyklų, anglių degyklų, liejyklų, degalinių, objektai turėtų būti jam priskirti; kepyklų ir kitų objektų. Daugelio technikos paminklų vertė iki galo nenustatyta, išskiriamas • atkreipti dėmesį į technikos paveldo vertini- tik vienas ar kitas ypatumas. Kartais sunku mo netolygumus; išsiaiškinti, kuriai paveldo rūšiai priskirtinas • pristatyti technikos paveldo saugojimo būdų objektas (pavyzdžiui, Biržų pilis turi istorinio, (in situ arba muziejuje) ir panaudojimo for- gynybinio, architektūrinio, hidrotechninio, mų teigiamas bei neigiamas puses; • akcentuoti būtinumą ugdyti paveldo naudo- tojus, kad paveldo objektai taptų tautos savastimi.

PAVELDO VERTINIMO NETOLYGUMAI

Technikos paveldo vertinimo kriterijų daug, ta- 141 čiau dažnai apsiribojama tik keletu. Pavyzdžiui, malūno vertinimas vien architektūros požiūriu

nebus išsamus. Malūnas – ne tik architektūros E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T statinys, pirmiausia tai mašina, technologijos įrenginys, dažnai daugiafunkcinis, todėl, norint susidaryti visą jo verčių skalę, reikia taikyti ir kitokius kriterijus. Taikant tik vieną vertinimo kriterijų, kiti technikos paveldo objekto elementai lieka nepastebėti, neatskleisti arba net pašalinami kaip beverčiai. Antai rengiant Baisogalos vėjo malūno restauravimo projektą, paliktas tik mūrinis malūno liemuo, kepurė ir statvolis, visa vertinga įranga sunaikinta, o statvolis įmūrytas tarp gelžbeto- ninių perdangų ir pertvarinių sienų. Restau- ruojant neatstatyta malūno „vėjų rožė“, įrengti 1 pav. butaforiniai sparnai (pakeistos sparno propor- Baisogalos (Radviliškio r.) buv. dvaro malūnas, ne vien cijos, deformuota geometrija). laiko, bet ir žmonių nuniokotas Pasitaiko, kad technikos paveldo objektas išvis iškrenta iš statinių komplekso dėl statybos vie- Panaši ir Jonelionių vėjo malūno istorija. tos speciﬁkos. Vėjo malūnai turėjo būti statomi Lygumų molinis vėjo malūnas ilgą laiką stovėjo atvirose vietose ir toli nuo kitų pastatų. Vandens be sienų dangos. Krituliai smarkiai pažeidė malūną irgi ne visuomet pavykdavo pastatyti laikančiąsias konstrukcijas, ir malūnas buvo prie dvaro sodybos, tad pasitaikydavo, kad dva- nugriautas. ro komplekso malūnas į registrą patekdavo kaip Kartais savininkai „nekaltai“ padeda sunykti atskiras statinys (Juodgalvių dvaro atvejis). paveldo vertybei (Keturnaujienos malūnas buvo sąmoningai supūdytas). TECHNIKOS PAVELDO SAUGOJIMAS Liūdnas ir Moniūnų vėjo malūno likimas. Nors DVIEM BŪDAIS jis ir saugotas kaip technikos paveldo objektas, jo aplinka nesirūpinta, ir malūnas atsidūrė Dabar vyrauja nuomonė, kad geriausia tech- žvyro karjero viduje, tarsi ant aukštos salelės, nikos, kaip ir kito paveldo, apsauga yra in situ. atstumui nuo sienų iki stačių 4–5 m aukščio Manyčiau, jog saugant objektus in situ, reikėtų skardžių siekiant vos 1–2 metrus. Vėliau, vyk- atsižvelgti į geograﬁnes sąlygas, kelių tinklą, dant jo išpaminklinimo procedūrą, spaudoje netoliese esančias paveldo objektų sankaupas paskelbta apie ketinimus malūną išgabenti į ir ypač į žmogiškąjį faktorių, t. y. savininko ir Punską. Tuo mikliai pasinaudoję vagys išpjovė kitų žmonių supratimą apie paveldo globos medinę transmisiją. būtinumą. Neatsižvelgus į tai, saugojimas vietoje Jau minėtam Baisogalos malūnui pritaikyta nebus efektyvus. Pavyzdžiui, tvarkant Stačiūnų vėliau sovietmečiu labai išpopuliarėjusi pan- vėjo malūno aplinką buvo nugriauta skliautinė audojimo schema: pirmame aukšte – ūkio malūną juosusi skaldyto akmens mūro galerija. pasiekimų muziejus, antrame – pokylių salė, Vėliau paminklosaugininkų rūpesčiu malūno trečiame – nakvynės kambariai. Malūno res- kepurė uždengta aliuminio skarda, o šią tauravimui ir pritaikymui išleista daug pinigų, pasiglemžė metalo vagys. Įrengimus netoliese tačiau, pasak vietos folkloro, galiausiai jį su- gyvenantys žmonės sunaudojo malkoms. degino pavydžios puotautojų žmonos. Dabar Į unikalų Europos mastu molinį Šukionių vėjo malūnas visiškai neprižiūrimas, nors anksčiau malūną trenkė žaibas. Apdegė jo kepurė, vidaus laikytas vienu gražiausių Lietuvoje. Tokia pri- įranga nenukentėjo, tačiau malūno paveldėtojas taikymo schema sunaikino ne vieną vertingą jį nugriovė kaip niekam nereikalingą. technikos ir technologijos objektą. Ginučių ir Minčios malūnuose, atlikus kapitalinį remontą, įrengtos poilsinės. Nuo to jų vertė nepadidėjo. Pakruojo vandens malūnui skirta daug dėmesio; pastatai gerai restauruoti, tačiau atstatytas vandens ratas – butaforinis ir dargi nekokybiškas. 142 Tilto-užtvankos architektūrinė dalis restauruota neblogai, tačiau vietoj grindinio kelias tiesiog nekokybiškai išklotas akmenukais! Tai atspindi specializuotų restauravimo dirbtuvių požiūrį į savo darbą. Yra ir neblogai saugomų objektų, pavyzdžiui, veikiantis molinis vandens malūnas Dotnuvoje (dabar sukamas elektra), verpykla 2 pav. Raubonyse ar motorinis malūnas Raudonėje (2, Raudonės (Jurbarko r.) motorinis malūnas 3 pav.). Maloni tendencija – vis dažnesni atvejai, kai savininkai atstato ar remontuoja malūnus; bene gražiausias pavyzdys – veikiantis Liepos malūnas Paežeriuose. Kitas variantas (dažnai kritikuojamas kaip ar- dantis arba neleidžiantis atkurti autentiškos technikos objekto aplinkos) – saugojimas skan- seno tipo muziejuose. Aišku, kritiško požiūrio į jį visiškai nuneigti negalima. Tačiau aplinkos atkūrimas muziejuje priklauso nuo muziejininkų profesionalumo. Technikos paminklo aplinką muziejuje galima atkurti autentiškesnę, negu šiandien yra in situ. Antai Liepaloto ir Diržių vėjo malūnų aplinka užgriozdinta metalo laužu, pristatyta nereikalingų pašiūrių, malūnus gožia

ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS sodinti arba savaime išaugę medžiai. Ū O kas gali susipažinti su paskutiniu išlikusiu, todėl unikaliu ir Europoje, moliniu Melnių vėjo

KULT malūnu (4 pav.) arba mediniu Starkonių vėjo malūnu, kuris stovi vienišas laukuose ir sunkiai prieinamas? Muziejuje nesudėtinga atkurti aplinką ir tokius funkcinius ryšius, kokie buvo objektą statant arba juo naudojantis. Didelis saugojimo muz- 3 pav. iejuje privalumas tas, kad technikos paveldo Raudonės (Jurbarko r.) motorinio malūno valcams objektus nesunku pristatyti lankytojams ir gresia sunaikinimas laiduoti jų apsaugą nuo fizinio sunaikinimo, o Panevėžio vėjo malūno istorija panaši, tik jame saugant in situ dažniausiai tai padaryti sunku (kažkodėl ne karčiamoje!) buvo įrengtas restor- (prieš keletą metų sudeginti Tadaravos bei anas. Malūno išorę labai sudarkė pristatyti Palūkščio vandens malūnai ir Puškonių vėjo didžiuliai metaliniai priešgaisriniai laiptai. malūnas). Muziejuje galima pademonstruoti, Krumpių medinis vėjo malūnas nutemptas prie kaip eksponatai veikia. Informacija apie muz- dirbtinio ežero, nes jame norėta įrengti kavinę. iejuje esančius technikos objektus prieinamesnė Deja, prasidėjus pertvarkai, malūnas buvo tyrinėtojams. Sėkmingiausiai muziejuje (ir in užmirštas. situ) saugomu liaudiškosios technikos paveldo objektu galima laikyti veikiantį Pakalniškių vėjo Vandens malūnų dalia panaši. Bene geriausiai malūną Kleboniškio „skansene“ (5 pav.). Įdomi pritaikytas muziejui ir kavinei buvo Mosėdžio Plynių vėjo malūno „biografija“. Lietuvos liaud- malūnas. Jame išliko transmisija, restauruotas ies buities muziejus – jau ketvirta jo stovėjimo vandens ratas. vieta. Su juo, beje, kaip ir su kitais muziejuje Bijotų malūne įrengta karčiama ir išgriautas in- saugomais technikos paveldo objektais, kasmet terjeras. Tas pat nutiko Prienų popieriaus fabri- gali susipažinti apie 80 000 žmonių. Čia taip pat kui („popernei“). galima pamatyti milo vėlyklą iš Daubutiškių (deja, malūnas nebuvo perkeltas į muziejų ir in situ sunyko), aliejinę iš Suvalkijos. Gaila, kad liko neįgyvendintas sumanymas įrengti technikos kampą, kuriame buvo numatyta rodyti plytinės kompleksą, kalkines, anglies degimą, malūnų kolekciją, uostą su mediniais laivais, siaurojo geležinkelio žiedą su važiuojančiu traukinuku… 143 Muziejuje yra technikos paveldo objektų, turėjusių paminklo statusą (Akmenos ir E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T Kantvainų vėjo malūnai). Deja, muziejuje esantiems eksponatams Kultūros vertybių apsaugos departamentas neskiria finansinės pagalbos. Antai unikalų Kantvainų malūną iš Mažosios Lietuvos, ilgus metus sandėliuotą muziejuje, po keliolikos metų teko išvežti atgal. Ši istorija puikiai iliustruoja mūsų paveldosaugos nenu- oseklumus. Kantvainų vėjo malūnas, stovėjęs netoli Agluonėnų, dar sovietmečiu buvo įtrauktas į bene pirmuosius technikos paminklų sąrašus. Dėl prastos techninės būklės juo nebesinau- dota. Išsaugojimo rūpesčiai užgulė Klaipėdos 4 pav. rajono kultūros skyrių Gargžduose, iš kurio Nykstantis visoje Europoje unikalus molinis Melnių gana ultimatyviai pareikalauta: „Arba perkeli- (Joniškio r.) malūnas. ate malūną į muziejų, arba jis bus nugriautas“. Nepaisyta mano argumentų, kad tai paskuti- nis Klaipėdos krašto vėjo malūnas su unikaliu techniniu sprendimu, be to, stovintis palankioje aplinkoje (šalia plento ir gerai išlikusios lietu- vininko malūnininko Geinio sodybos), tad ir saugotinas vietoje. Šie argumentai nepadėjo. Teko pasirūpinti brėžiniais. Juos savo lėšomis parengė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyk- los konstruktorių biuro kraštotyrininkų klu- bas, vadovaujamas A. Budriūno. Malūnas buvo perkeltas į muziejų ir pastogėje išgulėjo keliolika metų. Dėl valdininkų nuostatos nefinan- suoti paminklinio eksponato restauravimo ir prasidėjusios pertvarkos Kantvainų malūnas taip ir liko nepastatytas (įrengti tik pamatai). Agluonėnų verslininkams parodžius iniciatyvą gabenti malūną atgal į Klaipėdos kraštą, muziejaus direktoriaus sprendimu ir ministerijos pritarimu jis ir atiduotas jiems, nes formaliai nebuvo muziejinė vertybė (į muziejaus apskaitą pervesti pastatai, kol būdavo nepastatyti, negaudavo muziejinės vertės statuso). Būtų neblogai, jei privati iniciatyva duotų teigiamų rezultatų, tačiau negerai, kad malūną planu- 5 pav. ojama statyti ne ten, kur jis stovėjo, o visai ki- Kleboniškių muziejaus saugomas Pakalniškių malūnas tur. Beje, objektai, turėję paminklo statusą, bet (Radviliškio r.) neatgabenti į muziejų, savo egzistenciją baigė kur kas anksčiau. Kruonio karčiamą ketinta muziejuje pastatyta kopija, o jos prototipas iki perkelti į Lietuvos liaudies buities muziejų šiol tebestovi Kartenoje. Siaurąjį geležinkelį (taip siūlė ir K. Čerbulėnas), tačiau to ne- siūliau perkelti į Lietuvos liaudies buities mu- padarius, ji buvo nugriauta. Vietoj originalo ziejų, architektė Birutė Kugevičienė jį supro- jektavo žiedu juosiantį muziejaus ekspozicijas. • nereikalingas technikos objekto savinin- Tačiau mokslinė taryba atmetė siaurojo gele- kui, nes: žinkelio perkėlimo idėją, teigdama, kad siaura- a) paveldosaugininkas (dažnai dėl kompetenci- sis geležinkelis nebūdingas Lietuvai. Siaurukas jos stokos) nieko neleidžia savininkui daryti, in situ buvo išardytas ir muziejaus nepasiekė. b) paveldo valdytojams uždedamas papildomas Tas pat nutiko ir Kauno siaurojo geležinkelio rūpestis (siaurukas – savivaldybių galvos dirbtuvių gamintiems vagonėliams, puoštiems skausmas); 144 Lietuvos valstybingumo simboliais… • nesaugomas visų institucijų. Pavyzdžiui, Tur- Į siauruko kaip paminklo naikinimą atkreipiau to fondui atitekęs paminklosaugos objektas dėmesį dar 1995 m., po to Kultūros paveldo parduodamas be jokių sąlygų ar apribojimų centras užsakė kompleksiškai ištirti šį inžinerinį (Tadaravos malūno įranga parduota į metalo paveldą. Grupė specialistų (dr. Eligijus Ju- laužą); vencijus Morkūnas, Ona Stasiukaitienė, Eglė Stulpinienė, dr. Vytautas Viršilas, Rimvydas • neįtraukiamas į sąrašus dėl neišmanymo ir Palys, Teodora Morkūnienė ir kt.) kultūros as- specialistų stokos. Sudarinėjant pirmus tech- pektu kompleksiškai įvertino Rytų Lietuvos nikos objektų sąrašus, pagrindinis kriterijus siaurąjį geležinkelį. Vykdant įpaminklinimo buvo klausimas, ar sveikas stogas ir ar greit procedūras, kai kurios institucijos ketino tai reikės jį remontuoti; sutrukdyti, tačiau, laimei, paminklosaugininkai • nereikalingas paveldosaugininkams dėl didė- jų užmačioms užkirto kelią. Siauruko istorija jančio darbo krūvio; rodo, kad pradžioje atrodžiusios beviltiškos, pas- • nereikalingas verslininkams, nes vos tapusius tangos duoda teigiamų rezultatų. Jau susikūrė objektų šeimininkais juos tučtuojau užgriūva organizacijų, gelbstinčių siauruką. Jį jau glo- paveldosaugininkai su savo reikalavimais ir boja ir puoselėja Anykščių muziejus. Galbūt verslo varžymais; anykštėnais pasekus ir kitiems regionams, pavyks išsaugoti šį vertingą paveldo objektą. • nereikalingas nė Kultūros ministerijai, kaip Gaila, kad dėl įstatymo netobulumų ar nepai- rodo Kantvainų malūno pavyzdys arba 50 symo metalo laužan pateko siauruko riedmenys variklių išvežimas į Maskvos politechnikos (kilnojamasis paveldas). muziejų;

ROS PAVELDOIn APSAUGOS situ turbūt PROBLEMOS geriausiai tinka saugoti bene • nereikalingas nė turizmo ﬁrmoms, nes pasak Ū „jauniausią“ technikos (inžinerijos) paveldo gyvuojančio stereotipo, lietuviai – žemdir- dalį – I ir II pasaulinio karo fortiﬁkacinius biai ir jokio technikos paveldo pas mus ne- įtvirtinimus, pastatytus iš atsparių medžiagų. gali būti. Ekskursijos technikos paminklams KULT Komerciškai šis paveldas gal ir patrauklus, ta- pažinti nerengiamos arba rengiamos labai čiau menkai susijęs su mūsų krašto gyventojais, retai. todėl jo puoselėjimas neturėtų būti pirmaeilis, Tad paveldas reikalingas tik siauram specia- stelbiantis Lietuvos valstybės ir rezistencinės listų rateliui ir technikos istorijos mėgėjams. kovos paveldą. Jie turėtų suprasti, kad sunku įstatymais ir Kuris paveldo saugojimo būdas geriausiais, par- įsakymais priversti mokesčių mokėtojus leisti odys laikas. Manau, nereiktų prisirišti prie vie- pinigus niekam nereikalingų objektų apsaugai. no, kad suklydę nepatirtume didelių nuostolių. Nėra ko tikėtis, kad mums, „žinantiems ir su- Kiekvienas kelias turi savo pliusų ir minusų. prantantiems“, nurodžius, kas nors skirs pinigų apsaugai, ir jau pati ši situacija privers žmones Ne visi technikos objektai įtraukti į paveldo są- mylėti paveldą. Suprantantys paveldo reikšmę rašus, objektų nustatymui skiriama mažai lėšų, turėtų sutelkti visas jėgas švietimui, kad iš ma- ir jis dažnai paliekamas būsimiems saugoto- žens, nuo šeimos, nuo darželio, nuo mokyklos jams. Tokia sistema („pats veža ir pats sau bota- iki universiteto būtų ugdoma piliečių meilė gu pliaukši“) nei objektyvi, nei perspektyvi. Ne kultūros paveldui (kaip seniai numatyta Euro- veltui tarp paminklosaugininkų gyva nuostata: pos paminklosaugos rekomendacijose). Kultū- geriau saugoti vieną paminklą gerai, negu kelis ros paveldui – ar materialiam, ar žodiniam, ar blogai. Kartais net susidaro įspūdis, jog kai kurie kitokiam – tapus savastimi, nebeprireiks poli- jų tiesiog stengiasi atsikratyti saugomų objektų. cijos ar teismų pagalbos. Tai ilgas ir sunkus, bet Manau daugiau negu pakankamai išvardijęs perspektyvus kelias. prarastų vertybių ir neišnaudotų galimybių. Kokiais būdais efektyviai ugdyti paveldo nau- Iš pavyzdžių atrodo, kad paveldas niekam nerei- dotojus, galėtų būti svarstoma kitoje konferen- kalingas, o kartais net trukdo gyventi. Jis: cijoje. IŠVADOS

1. Saugant paveldą, svarbiausias yra žmogiška- 4. Nereikia skubėti braukti iš sąrašų arba vengti sis faktorius – žmonių išprusimas ir noras jį į juos įrašyti paveldosaugos objektų, nes gy- išsaugoti. Be šito paveldo išsaugojimas tampa venimas keičiasi ir tai, kas šiandien neįmano- problemiškas. ma, rytoj gali būti visiškai įmanoma. 2. Gelbstint paveldą, reikėtų lanksčiau traktuoti 5. Reikėtų nesižavėti globaliniais objektais, nes 145 reglamentuojančius įstatymus, labiau laikytis tai veda į niveliaciją ir savitumo praradimą. įstatymo dvasios, o ne raidės. Joks paminklot- Galima tik palinkėti kuo geriau išnaudoti gali- varkos tarpsnis neturi būti monopolizuotas,

mybes ir neprarasti vertybių… E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T kad saugojimas nebūtų silpninamas. 3. Tik įvairūs paminklosaugos būdai gali duoti teigiamų rezultatų

Eligijus Juvencijus Morkūnas THE JUNGLES OF PRESERVING HERITAGE VALUES

S u m m a r y The article emphasizes that the technical heritage in Lithuania received fairly late attention only in about 1972 – 1975. It is sometimes a case that the value of a technical monument is estimated on the basis of subjective criteria, without taking into account all the possible criteria as well as a technical object itself. The article gives the multiple examples of how technical objects were destroyed or used inappropriately for the present purposes. It also discusses two major methods of preservation – that is, ‘in situ’ and the preservation in skansen-type museums. The author does not promote any one of the given methods in order to avoid mistakes. Both the methods are applicable and appropriate. Any monument to be inscribed needs to be assessed on the basis of as many criteria as possible. However, only the time factor can show if the decision was right. It has not so far worked in favor of the ‘in situ’ method. In addition, the article stresses the human factor. It is important that people who work within the area of cultural heritage deal with the issue coming to the point instead of following the law in a blind way. If heritage preservation becomes the legacy of only heritage experts and officials, it will fail to be effective. In order to preserve the monuments and use effectively the opportunities, it is necessary to focus on educating people since their youth so that cultural heritage (material, oral or other) becomes part of one’s identity and every citizen grows aware of being responsible of protecting heritage.

Gauta: 2005 01 22 Parengta spaudai: 2005 10 20 146

Mindaugas Bertašius

CULTURAL HERITAGE MANAGEMENT: A CASE OF KAUNAS

The historic environment is all around us by think about the historic environment and its constituting the whole content about our an- future and what they value has taken place. ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS By means of growing interest in the issues of Ū cestors and us. We must appreciate it as a vital educational asset and the means of under- cultural heritage and getting the material on standing history, human origin and identity. the same subjects from diﬀerent countries to

KULT Moreover, it is the most accessible of histori- the print, we have a possibility to compare dif- cal texts. In order to understand better the ferent practices of interacting with cultural character of a place in the first place, we need heritage. I would like focus on the practice of to take relevant actions with regard to cultural inter-institutional (and inter-sectional) coop- heritage. The most significant elements of the eration by reference to a case of Kaunas. historical environment (historical or architec- There is some model of attitude towards the tural monuments) will always need individ- issues of cultural heritage in Lithuania. It is ual attention in combination with thorough common to appreciate cultural heritage as a control. A range of different qualities such as material physical object (a tangible object), diversity, compactness, longevity, dynamism, but not as the object of cultural activity or, to creativity, sustainability, parasitism, isola- be more precise, not as the object of formative tion and cataclysm (Ayers, Durham, McNeil, influence on the active historic environment. 2000:240) characterize the historic environ- The current stance resembles somewhat the ment of a town. These qualities are inherent act of philately in collecting the items of cul- in the historic environment. The policy relat- tural heritage, which could be architectural, ing to the historic environment in Lithuania archaeological and other kinds of items. This has assumed some controversial aspect. It kind of collection results only in the heap of seems that the ruling institution, which is artefacts in museums, or the accumulation of Central Department on Cultural Heritage, monuments dated to different periods, or a acts sometimes in an autocratic way, escaping bank of information consisting of descriptive any broader discussion and consultation with texts on the proceedings of one of Lithuanian all the concerned organizations and interest scientific institutions. However, what comes groups. Meanwhile, some broader discussion next? Does this lead to more collections of and interviews on what people in Lithuania philatelic nature? Throughout the centuries our East Baltic region has been facing ei- Therefore, I would like to discuss a need for ther wars or empire marches or revolutions cooperation which might help us achieve the so some of these monuments, the groups of following: monuments, or whole collections in museums a) to define the subject, have been lost. And now a new generation of b) to cooperate in searching for the best solu- experts is in rush of collecting a new store of tions to the issues of restoration and con- cultural heritage items. At the same time we servation, 147 are all the trustees of this inheritance. The historic environment is what a generation after c) to encourage us to budget the new conser- a generation has made of the places they live vation technologies not only for restoration E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T by covering a layer upon a layer of human ac- and documentation. There are some ways tivity. It is possible to identify the domain of of inner-cooperation between different cultural heritage as “cultural landscape” – that Lithuanian institutions managing the pres- is, the place full of symbolic diverse meanings ervation of cultural heritage. It is possible to that encompass all the details of human be- distinguish some groups of cooperation and haviour within an ecosystem (Lozny, 2000:23). to compare the way of managing cultural It is our common wealth. Each generation has heritage with other patterns: left its footprint in the objects of cultural her- • inter-institutional cooperation; itage. In the past as much as at present, peo- • theoretical and practical cooperation; ple made and manipulated with objects as a • cooperation among culture heritage manag- result of their views about themselves and ing structures and community groups (indi- their place in the world (Moreland 2001:80). vidual work with people). The traces of such interaction are irreplace- able. Eventually, we deal with some kind of “network (system) of signs”, or the language I. INTER-INSTITUTIONAL COOPERATION. of ancestors, but we do not understand these signs and this language remains a mystery It seems that the main role of inter-institutional cooperation is to establish a good ap- to us. These objects are more than just ‘pegs proach to cultural heritage. If we compare of memory’. They can be actively used in the the pattern of cooperation in Lithuania with construction and transformation of ‘imagi- the one in Sweden¹, we would see the es- native memories’ (Remensnyder, 1996:885). sential differences between them in terms of Hence, we may generate a list of what prod- inter-institutional cooperation. The Swedish ucts of human creativity (historic environ- pattern is based on close cooperation on the ment) were actively used in the establishment institutional level between the professionals. and transformation of identities. All the existing institutions (e.g. in Gotland) To sum up, the historic environment can be are involved in the partnership of managing defined in terms of some concepts as fol- cultural heritage. Judging by their involve- lows: ment into managing cultural heritage, some • as contributor to the quality of life; establishments in Lithuania correspond to the Swedish institutions, e.g. National board • as the whole but not just the series of (Lithuanian Board on Cultural heritage), buildings; County administration (no equivalent), mu- • as part of everyday culture; nicipality (section on cultural heritage in • as a main educational benefit, or an incom- Kaunas municipality), county museum (no parable source of information; equivalent), Gotland University (no equiva- • as the essential means of perceiving our lent), voluntary associations (no equivalent). identity (e.g. place identity, the identity of Although a special unit in Kaunas munici- citizenship). pality is established to take care of the ob- Cultural heritage and, in particular, the histor- jects of cultural heritage, it seems that the ic environment could potentially play a much unit works does not work hand in hand with greater role in every day life than it does now the national board. because it brings some social benefit. Let us On the other hand, there are some museums consider what may possibly change the stiff in Kaunas that are involved in the activities point of view on cultural heritage (appreciat- related to cultural heritage, e.g. the Vytautas ing it as a collection or some assemblage of Magnus War Museum (archaeology, history), objects)? the National M.K.Čiurlionis Art Museum (archaeology, architecture, history, art), the Moreover, the media may also play an impor- Lithuanian Medical and Pharmacology His- tant role in establishing partnership in solv- tory Museum (history of medicine), the Na- ing the problem. There are some channels of tional Pedagogical Museum (history), The achieving this in Kaunas, e.g. the regional TV, Ninth Fort Museum (history of fortifica- the radio stations and the print. Nowadays the tions), the Kaunas Archbishopric Museum mass media can make a huge impact on solv- 148 (history), the Maironis Museum of Lithua- ing the issues of cultural heritage protection. nian Literature (history). Unfortunately, they The managers dealing with preserving cultural do not work in partnership with the munici- heritage should explain to the public why the pality and the county administration in dis- urban cultural heritage is important and why cussing the issues concerned with cultural budget should be allocated on preserving and heritage. investigating it. For example, the Viking Herit- Some universities and institutes in Kaunas age Magazine in Gotland has made progress in give courses focusing on the issues of cul- this area. tural heritage, e.g. archaeology, architecture, Thus, the comparison of Gotland in Sweden history, art, law at Faculty of Arts (Vytautas and Kaunas shows obviously that the two Bal- Magnus University), architecture, cultural tic regions differ enormously in terms of part- landscape, law at Faculty of Civil Engineering nership level in solving the issues of cultural and Architecture or archaeology of technolo- heritage. It is true that we appreciate our cul- gies at Faculty of Humanities (Kaunas Uni- tural heritage as a physical value rather than versity of Technology), architecture, building an emotional value in a wide sense. So how is technology with various departments study- it possible to solve this problem? ing historic technologies such as metalwork, textile, etc (Institute of Architecture and Building), art, historic technologies (Kaunas II. THEORETICAL AND PRACTICAL College), or architecture, art history (Kaunas COOPERATION Art Institute). However, they have not established partnership with the municipality or The pattern of partnership in Gotland- in the county administrative board in dealing volves cooperation across the different levels ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS of administration (e.g. the national board, the

Ū with the issues of cultural heritage, if not to mention only sporadic partnership on some county administration, the municipality of personal level. Gotland) as well as the scientific and professional institutions (e.g. the county museum, KULT We face a huge problem concerning the coop- Gotland University). This pattern could serves eration with community and different profes- as an example of activities in Kaunas. We have sional or voluntary associations in Lithuania all the essential institutions (administrative, (e.g. Kaunas Historic Society). In general, we scientific, professional) to prepare and imple- lack some public interest in cultural heritage ment the programme of protecting cultural and voluntary associations, which would be ea- heritage in a similar way. ger to work on managing cultural heritage. In my opinion, the level of cooperation depends In the first place, it is worth considering a pro- on involving people into dealing with the prob- posal on improving the performance of the ad- lems of cultural heritage. It means that we need ministrative sectors (the municipality of town to work on a local level involving community and the county administration on cultural her- by community, project by project, creating itage) in protecting cultural heritage and his- trust and sharing knowledge. The partnership toric environment. The following is the list of with community should emphasize the role the steps that administration should take with of the historic environment in teacher train- immediate effect: ing. It should also develop the essential skills • both the administrators and profession- and teaching resources that would reflect the als need an effective and brief discus- interest of multi-cultural society. The historic sion about the issues of cultural heritage environment with its objects of cultural her- as there is no time for extensive discussion itage is part of every day culture. The studies on a national level. However, we need to of cultural heritage may enable people to read depart from the traditional solutions of and interpret it so that it would enrich lives as a problem – that is, the solution whereby much as literature, music, or history (Power the administration usually seeks partner- 2000). ship only for specific problems, or usually choose so-called acceptable or agreeable We are concerned with memory restoration partners (individuals or institutions). In or, to be more precise, the restoration of me- order to depart from this pattern of be- morial places by using the objects of historic haviour, the town municipality (or depart- environment because a place has become a ment in municipality) must understand the powerful form of identification. To perceive problem and admit that it is their preroga- oneself as situated in some place also means to tive to start acting; perceive oneself as placed in the configuration 149 • to start working with the experts from uni- of complex things such as material and sym- versities and museums, which are abundant bolic objects that define the form of a place (Lozny, 2000:29). However, a place is not sim-

in Kaunas. Administration always need to E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T involve them in the process of decision- ply a physical entity. It is something, which we making and search for solutions by seeking continually have to discover or for which we specialist advice; need to invent new forms of understanding and ideas (Casey, 1996). The concept of place • to start working with community and its is composed of physical things, memories different groups; and thoughts. Hence, building the concept of • to contact the voluntary groups and initiate place is the field of individual work with peo- the detailed review of the needs and poten- ple. On one hand, we must realize that cultural tial of this sector; heritage is our common concern and not an • to find the major tourist destinations in institutional activity. On the other hand, the Kaunas and the region and develop the institutional administrators must realize that management plans of these destinations. only close collaboration with specialists from Moreover, administration needs to develop scientific institutions and different community local “heritage links” by involving the ex- groups could ensure sufficiently good results. perts and heritage administrators into this Cultural heritage can be seen as a social process process; and a given part of the society and individuals • to involve people in decision-making and (Holm, 2000:70). The anonymity in expertise, ensure that they have access to information casual priorities and unqualified decisions can about heritage objects; result into the weakness of cooperation. • to create the electronic network of infor- The comparative evaluation of two patterns- re mation about the historic environment, veals how deep are our problems with regard which would be accessible to professional to cultural priorities. And it is time to work on people and the public. solving them. Our attitude towards cultural heritage and historic environment reveals that III. COOPERATION OR INDIVIDUAL WORK we have learnt painful historical lessons in re- WITH PEOPLE ceiving negative results such as the lack of public spirit, the lack of awareness about values, Cooperation with individual people is a spe- the depreciation of history. Now we may hope cial field of work. The expert specialists from that the old members of the European Union various institutions and cultural heritage man- will help the new members achieve these goals aging structures as well as media workers need thanks to their long-term experience in pro- to take part in this process. This would initiate fessing European cultural values. The Baltic a further discussion on cultural heritage prob- Course on Cultural Heritage held by Gotland lems as partnership on this level involves so University and the county administration was many different aspects of solving these prob- a good example of the partnership we would lems. And it definitely needs more detailed like to adopt in our case. consideration.

REFERENCES:

Ayers B., Durham B., McNeil R. 2000. “European Cul- a fairly short stretch of time: phenomenological pro- tural Landscapes – an Archaeological Urban Vision”. legomena”. Senses of Place, S.Feld and K.Basso (eds.), Archaeologia Polona, Vol.38, Warsaw, p.239-242. Santa Fe, p.13-52. Casey E.S. 1996. “How to get from space to place in Holm L. 2000. “Swedish cultural heritage manage- Remensnyder A. 1996. “Legendary treasure at ment: retrospect and the current situation”. Archaeo- Conques: reliquaries and imaginative memory”. logia Polona, Vol.38, Warsaw, p.69-86. Speculum 71, p.884-906. Lozny L.R. 2000. “Place, landscape, ecology, and the practice of cultural heritage preservation”. Archaeo- ¹ The author of the current paper took part in the Bal- logia Polona, Vol.38, Warsaw, p.23-32. tic course on cultural heritage issues held by Gotland Moreland J. 2001. Archaeology and Text. Duck- University and County Administration, which was an 150 worth. opportunity to gain some good experience.

Mindaugas Bertašius KULTŪROS PAVELDO ADMINISTRAVIMAS: DABARTINĖ PADĖTIS KAUNO PAVYZDŽIU

S a n t r a u k a Kultūros paveldo objektai formuoja istorinę aplinką ir lydi mus visur. Jie tampa lyg tekstu, kurį būtina perskaityti, norint suvokti savo kultūrą. Tačiau šie praeities ženklai ir praėjusių kartų kalba mums sunkiai suprantami. Matyt, todėl Lietuvoje kultūros paveldas dažniausiai suvokiamas kaip material- iosios kultūros objektai, o apsauga ribojasi jų registravimo ir neliečiamybės išsaugojimo pastangomis (architektūros, archeologijos, istorijos paminklai). Į kultūros paveldą nebandoma pažvelgti kaip į visumą, kaip į vietą ar erdvę, kuriojekiekviena karta paliko savo pėdsaką ir taip suformavo savotišką kultūros vertybės (ar istorinės aplinkos) archeologiją (čia kiekvienas sluoksnis atskleidžia vis kitas istorines vertes, o vertės suvokiamos kontekste). Kaip teikiantis socialinės naudos, kultūros paveldas turėtų būti nepalyginti svarbesnis kasdieniam gyvenimui. Norint keisti elgesį ir vyraujančią nuostatą kultūros paveldo atžvilgiu, būtina bendradarbiauti. Galimi keli bendradarbiavimo būdai: a) tarpinstitucinis bendradarbiavimas, b) teorijos ir praktikos bendradarbiavimas, c) bendradarbiavimas su visuomene. ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS

Ū Aptariant Kauno pavyzdį aiškėja akivaizdi kokybiško tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybė. Čia yra kultūros paveldu besirūpinančios administracinės struktūros (KVAD Kauno teritorinis padalinys, savivaldybės paminklotvarkos poskyris). Deja, jos visiškai nebendrauja su institucijomis (išskyrus pavi-

KULT enius asmeninius ryšius), kuriose sukauptas didžiulis įvairiais būdais kultūros paveldą studijuojančių specialistų potencialas. Tai ir muziejai su menotyrininkais, istorikais, archeologais; tai ir universitetai bei aukštosios mokyklos su įvairių sričių specialistais (VDU, KTU, Kauno kolegija, Kauno meno institutas), galiausiai vietinės žiniasklaidos struktūros – radijo ir TV programos, spauda. Esant tokioms galimybėms tikėtinas ir lauktinas gerokai glaudesnis specialistų bendradarbiavimas. Galima suformuluoti keletą paraginimų ir pageidavimų: • matyt, pirmiausia visiems kultūros paveldo srities darbuotojams būtina trumpa diskusija; tačiau joje turėtų dalyvauti kuo platesnis specialistų ratas; tai suvokusi miesto savivaldybė galėtų imtis atitinka- mos veiklos; • kultūros paveldo administravimo struktūros privalo dirbti ka¹rtu su specialistais, kiek galint labiau įtraukiant juos į šią veiklą; • būtina dirbti su bendruomene (tiek administratoriams, tiek profesionalams); • tikslinga apibrėžti pagrindinius miesto turistinius takus ir kryptis; • visa informacija turi būti kuo lengviau pasiekiama besidomintiems; • būtina parengti kultūros paveldui skirtą elektroninį informacijos tinklą. Sudėtingiausia užmegzti artimus ryšius kontaktą su visuomene. Tai atskirų diskusijų tema, ir jose turėtų dalyvauti kuo platesnis dalyvių ratas. Nebendradarbiavimo padariniai – anoniminės ekspertizės, atsitiktiniai prioritetai ir abejotini voliuntaristiniai sprendimai – skatina visuomenės skeptiškumą kultūros paveldo atžvilgiu. Naudodamiesi istorine aplinka, turime spręsti vietos atminties restauravimo klausimus. Vieta suvoktina ne tiesiog ﬁziškai, bet kaip tai, kas nuolat atrandama ir permąstoma. Atsiskleidžia ir gilesnes mūsų problemas, kurių sprendimo turime imtis. Matyt, galima viltis, kad senosios Europos Sąjungos narės (jau dešimtmečiais pripažįstančios europietiškąsias kultūros vertybes) pagelbės atsirinkti kultūros programas ir prioritetus. Mūsų požiūryje į kultūros vertybes ir istorinę aplinką atsispindi skaudūs mūsų istorijos padariniai: pilietiškumo stoka, verčių nesuvokimas, istorijos nuvertinimas.

Gauta: 2005 03 21 Parengta spaudai: 2005 10 20 151 E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T 152

Christian Runeby

RUINS AND ROSES (REFLECTIONS ON THE INVENTORY OF THE RUINS OF GOTLAND)

The ruins of Gotland have played an important The abandoned constructions have been left role in reconstructing the overall picture about to become ruins. Once these constructions ROS PAVELDOthe APSAUGOS historic PROBLEMOS island of Gotland. Since the begin- Ū were built for speciﬁc purposes to fulﬁl certain ning of the last century Gotland has been mar- needs, and now they are abandoned and partly keted as a place were it is possible to enjoy the torn down or vandalised. However, under cer-

KULT wealth of roses and ruins. However, it is not my tain circumstances, they have become “monu- aim to praise the beautiful roses of the place but mentalised”, mostly where age has been con- to discuss the multiple ruins on the island. The sidered an important criterion. In other words, parallel phrase ‘ruins and roses’ though hints the remains of some constructions have been that this is a topic about an experience were na- ascribed the status of historic values. Such ob- ture and history meet in a delightful combina- jects have no longer the status of their original tion. It is a perfect starting point for the further physical function which, instead, has become discussion about lost values and unused possi- more symbolic, but that of a metaphysical func- bilities. tion as one may put it. Its major function now In the city of Visby and out on the country- is perhaps to remind a society of the glory days, side of Gotland, one can find many remains of or a “memento mori” in evidence of past time buildings made of stone, all of them in different and our own mortality. The ruins have been the phases of destruction. Once asked about the ru- classical symbol of societies taking interest in ins on the island, most people would probably history and part of heritage protection work. refer to the well-known church-ruins or the city With respect to the role of ruins and their long wall in Visby. However, there are the ruins of tradition as monuments, one might expect the medieval houses, mills, limestone ovens and that those working at Heritage Protection of much more out on the countryside. There are Gotland would have a thorough programme thousands of the remains of building construc- based on the years of experience. Unfortunate- tions that, in many cases, are appreciated for ly, this is not a case. There is no doubt we have what they contribute to the landscape. On the much experience and knowledge, and we know other hand, some remnants of other buildings many methodological principles. The major is- are considered to be disgusting or disturbing as sue lies in that all this is not used in a systematic damaging the landscape, or are forgotten and way. The task of taking care of the ruins today at neglected totally. Heritage Protection has a very vague structure. It is neither established firmly for work with ing. The building remains though are visible historic buildings nor is an evident part of work above the ground level; with our archaeological monuments. The main- • Archaeological feature. The remains of a tenance of the ruins has been in some kind of a building that is totally under the ground level “twilight zone” at Heritage Protection. and is part of settlement context. This is certainly not acceptable; therefore, we It is interesting to reflect on what principles we have now started a long-term work on Gotland. need to take into account in order to treat the 153 Our major aim is to get a general view of what ruins. Should they be restored / renovated fol- and how many ruins we have, in which condi- lowing the principles of maintaining historic tion they are and from there develop our meth- buildings? Or should E they G A T I R E H be L A R treated U T L U C F O N as O I T archae C E T O R P F - O E U S S I E H T ods of preserving the ruins. ological features were all the measures are con- At first, it is interesting just to try to define what sidered as interference, which in result partly we really put into the concept of a ruin. It is per- destroys features as a scientific source. Should haps self-evident; nevertheless, it is important this be active or passive maintenance? to point out that a ruin is not a construction. A The fact that all the visual building remains are ruin is the condition of some former construc- still not labelled ruins in the Swedish practice tion much as a wreck represents the condition of makes the issue look even more complicate. In a former ship. A ruin is not a construction in it- defining the term of a ruin, we need to take self, which is an important factor to bear in mind into account one more factor – that is, the age for determining proper maintenance work. of the building remains. In the Swedish prac- According to some dictionary, a ruin is the tice, all the building remains older than the ref- remains of a building, a town, a wall, etc in a ormation period, to be precise, the beginning formal sense. The ruin label tells us that the of the 16th century, are under protection and, construction under query is the remains of hence, labelled as ruins. This decision does not something once built. It has not been articu- depend on the original function, status, loca- lated as definition but we never use the concept tion or symbolic value. When it comes to the of ruins to constructions built of something else remains of more recent buildings, those from than stone. To my knowledge, there are no ref- the 17th century and onwards, then the deci- erences to the examples of wooden ruins. sion is based on selection of what is consid- There is also some kind of limitation towards ered to be a ruin. It is almost impossible to say what kind of construction remains should be what criteria serve for this selection. It seems labelled as ruins within the practice at Herit- to be based mainly on very individual circum- age Protection. A ruin should be the remains of stances by taking into account one or several a building or, in some cases, a larger building criteria such as original function, status, loca- construction. For example, the remains of pre- tion or symbolic value. historic grave constructions in stone have never The current Swedish practice defines a ruin as been labelled as ruins in the Swedish practice. synonymous to a building remain under pro- Practice also shows that another prerequisite for tection as a historic value. Other building recalling something ruins is that the building con- mains are registered just as building remains, struction needs to be visible, or visually acces- house foundations, etc, but not as ruins. It is sible. According to this definition, the remains noteworthy to mention that the definition of a of a building construction situated completely ruin by Heritage Protection gives not only a de- under ground are not a ruin. These remains are scription of the condition of the ruin but also to be defined as an archaeological feature, or an an evaluation of its historic value. archaeological source where the feature is part Furthermore, I will present in the current pa- of settlement context. per some examples of the ruins and building To sum up, a historic construction can be in- remains that could be classified as ruins on a cluded in Heritage Protection work under three formal level. The examples are from our inven- different categories: tory of the ruins of Gotland. The inventory has • Historic building. A building that has re- been built up at several stages. It is the starting tained most of its essential constructive parts point of a long-term strategic work on the ruins and its original function as a building; of the island. • Ruin. The remains of a building that has lost The inventory aims at giving a general view several of its essential constructive parts (e.g. on ruins and collecting information of them. roof, part of walls, windows etc.) and has We have not so far been able to use the com- abandoned its original function as a build- plete knowledge about the kind of ruins, their number, their condition and, last but not least, • The deserted church of Gann; the historic value they might represent. • The monastery of Roma; The work has been carried out at two stages. The • The deserted farmstead of Hånger in the par- first stage has been to compile the register of all ish of Lärbro; the ruins we could know, or in other words, of • The cellar of Angelbos in the parish of Lär- what perhaps could be considered as ruins in the bro. 154 nearest future. This stage has resulted as an office The field inventory leads to one of the conclu- product of compiling written and oral material sions that almost all the ruins underwent ex- about the subject, yet no field studies have been tensive restoration and reconstruction work used. The register has resulted in over 500 differ- during the last century. The quality of the docu- ent objects. A large amount of these are small- ments stating these efforts vary to great extent, th th scale industrial remains from the 19 and 20 e.g. in some cases measuring drawings or pho- centuries. Some examples are as follows: tographic documentation have remained. How- • Limestone oven in Bunn in the parish of ever, in almost all cases there are no records of Bunge; the method of restoration or materials used. It • Mill in Alstäde in the parish of Fröjel; is visible that the coping (top) of the walls and • Cellar in Björnungs in the parish of the joints on most of the ruins was repaired Lokrume. with strong cement mortar. The inventory also tells us that on most of the ruins there are fis- The next stage has taken us to compile the in- sures between the covering on the coping of the ventory on the locations of the objects. We have wall and the stones on most of the ruins. Water been forced to limit the field studies and priori- could pour directly inside the well construc- tise the medieval ruins on the countryside over tion through the fissures. We know little of what other objects. These are the oldest objects form- long-term effect this will have on the construc- ing a unique group of historic remains from tion. Finally, the field research has shown that both the national and international perspectives almost one fourth of all the medieval ruins on so that we have to take special responsibility of the island have such serious damages or flaws them in order to secure them for the future. The that it is necessary to start immediate mainte- inventory has been carried out together with a nance work. survey on location, including both written and ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS It is obvious that we have much work to do in Ū photographic documentation. The condition of the ruins is documented, and restoration or order to preserve our ruins for the future. We maintenance work is specified in case of need. need to set more precise objectives for work-

KULT ing with the ruins, to grow our knowledge The inventory lists almost 50 medieval ruins about the materials and the methods used located from the north of Fårö island of to the so that we could face success in this work. south in the parish of Sundre. The medieval Moreover, we need to develop the discussion ruins consist to a large extent of buildings re- about the ruins as monument and material of lated to the church and parish, or to the rich scientific importance. And we need to treat trading farms of the period. Some examples the ruins as an unexploited opportunity for are as follows: exciting architecture development projects • The defence tower of Sundre; whereby we can admit that we do need the • The warehouse of Bringes in the parish of roses in our ruins. Norrlanda;

Christian Runebey GRIUVĖSIAI IR ROŽĖS

S a n t r a u k a Gotlandas – griuvėsių ir rožių sala. Griuvėsiai suvaidino svarbų vaidmenį bendro istorinės Gotlando salos vaizdo formavimesi. Nuo praėjusio amžiaus pradžios Gotlandas pasižymėjo kaip vieta, kurioje galima gėrėtis rožių ir griuvėsių gausa. Pasakymas „griuvėsiai ir rožės“ liudija išgyvenimą, kuriame gamta ir istorija sudaro įspūdingą derinį. Statinių liekanoms priskiriama istorinė vertė. Autentiška fizinė ju funkcija nebėra svarbiausia, priešingai, ji virsta veikiau simboline, metafizine. Visuomenėje ši funkcija yra šlovingųjų dienų arba memento mori, laiko tėkmės ir mūsų mirtingumo atminimas. Taigi griuvėsiai – visuomenės interesų istorijos būvyje klasikinis simbolis ir nuolatinė paveldo apsaugos darbo dalis. Paveldo apsaugos darbuose su istorine statyba susiduriama trim skirtingais pavidalais: Istorinis pastatas – pastatas, tebeturintis daugumą išlikusių svarbiausių konstrukcinių dalių ir autentišką savo kaip pastato funkciją. Griuvėsiai – pastato liekanos, t. y. pastatas jau yra praradęs keletą svarbiausių konstrukcinių dalių (stogą, dalį sienų, langus ir pan.), taip pat autentišką funkciją. Tačiau pastato liekanos matomos žemės 155 paviršiuje. Archeologiniai požymiai – pastato liekanos, visiškai užklotos žemės sluoksnio ir tapusios gyvenvietės konteksto dalimi. E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T Švedijos praktikoje senesnės už Reformaciją, t. y. XVI a. pr., pastatų liekanos laikomos saugotinomis ir priskiriamos prie griuvėsių, nepriklausomai nuo autentiškos funkcijos, būklės, vietos ar simbolinės vertės. Kurios naujesnių pastatų, datuojamų nuo XVII a., liekanos laikytinos griuvėsiais, nustatoma atrankos būdu. Atrankos kriterijų beveik neįmanoma apibūdinti. Dažniausiai jie priklauso nuo individualių aplinkybių, įskaitant vieną ar keletą tokių kriterijų, kaip autentiška funkcija, būklė, vieta ir simbolinė vertė. Tad paveldo apsaugoje kaip griuvėsiai apibrėžiama ne tik būklė, bet ir istorinė vertė. Gotlande egzistuoja griuvėsių inventorius. Jis kurtas laipsniškai ir yra ilgalaikio strateginio darbo su salos griuvėsiais pradžia. Pirmas žingsnis žengta sudarant visų žinomų griuvėsių arba to, kas netoli- moje ateityje galbūt taps griuvėsiais, registrą. Tolesnis žingsnis – objektų inventorizavimas jų buvimo vietose. Pirmenybė teikta viduramžių griuvėsiams kaimuose. Tai seniausių ir unikalių nacionalinėje bei tarptautinėje perspektyvoje istorinių liekanų grupė, už kurios ateities garantijas mes ypač atsakingi. In- ventorizuojant atlikta vietos apžiūra ir rašytinis bei fotografinis dokumentavimas. Viena inventorizavimo išvadų ta, kad beveik visi griuvėsius praėjusiame amžiuje palietė dideli restauravimo ir rekonstravimo darbai. Šių pastangų dokumentacijos kokybė labai įvairi, kai kuriais atvejais esama matavimo brėžinių arba fotografinių dokumentų. Tačiau beveik nė vienu atveju nedama restauracijos metodų arba naudotų medžiagų aprašų. Galutinė inventorizavimo išvada tokia, kad beveik ketvirtadalis visų salos viduramžių griuvėsių turi tokių rimtų sužalojimų arba defektų, kad jiems nedelsiant reikalingi remonto darbai. Tada iškyla viso pažinimo, patyrimo ir principų sistemingo pritaikymo problema. Idant šis darbas būtų sėkmingas, būtina kuo geriau išsiaiškinti tikslus, siejamus su griuvėsiais, tobulinti medžiagų ir metodų pažinimą. Reikia plėtoti diskusijas apie griuvėsius kaip paminklus, kaip mokslinę medžiagą, kaip neišnaudotas įdomių architektūros raidos projektų galimybes. Taigi mums reikalingos rožės mūsų griuvėsiuose.

Gauta: 2004 10 07 Parengta spaudai: 2005 10 20 156

Petra Eriksson

APPLIED BUILDING CONSERVATION: BET WEEN THEORY AND PRACTICE

INTRODUCTION building conservation. We are still in the process of developing this area in order establish a ROS PAVELDOThe APSAUGOS aim ofPROBLEMOS the education in applied building con- good base for applied building conservation in Ū servation at the University of Gotland is to give the future. students both practical and theoretical knowl-

KULT edge. The studies here are rooted in acknowl- edging the fact that the traditional knowledge of INTERDISCIPLINARITY crafts became a lost value and an unused possibility in that sense. By introducing practice (field Interdisciplinarity is key to the understanding work) into academic studies, we could focus on of buildings’ heritage. This means interdisci- theoretical problems and issues in a new way; on plinary relations between traditional theoreti- the other hand, a range of theoretical subjects cal subjects in higher education and different and knowledge are key to understanding what kinds of practical knowledge, or the silent building conservation is in practice. knowledge. Furthermore, it is important to make theory and practice work together to We need to focus on the gap between theory and gain deeper understanding of buildings’ envi- practice in order to develop this discussion. This ronment. As a professional in building conser- is not a new issue but it is still a long way to go vation, one needs knowledge in a wide range of before we reach our goals whereby theory and areas such as building tradition, the history of practice are valued at an equal level in higher ed- architecture, building construction, the mate- ucation in Sweden. Moreover, we need to aim at rials used in building and their changes under gaining more sophisticated knowledge by com- different circumstances. Moreover, one needs bining and integrating theory and practice. to learn more about the living conditions of The task of bridging the gap between theory a period when a certain building was erected and practise still lies in the hands of students. As and how it was used. It is also important to teachers, we cannot give all the answers to stu- find out why a building was needed and what dents but we can provide them with opportuni- were the purposes of using it. The studies also ties of investigating this gap during the course emphasize the ability to read the building or its of applied building conservation program, environment. This knowledge is of theoretical which lasts for three years. This concern is one nature learnt provided by conventional cours- of the cornerstones of the education in applied es in the history and language of architecture, building traditions, building techniques, mate- SCIENCE, KNOWLEDGE AND rial science, and many other disciplines. UNDERSTANDING

Education has been drawing on two worlds of THE SILENT KNOWLEDGE OF CRAFT knowledge – that is, the world of theory and the AND MATERIAL world of experience. Aristoteles and his scholars stated that we should treat the theoretical We lost much knowledge because the practical and practical worlds of knowledge under their 157 knowledge of crafts has not been part of the tra- own circumstances. However, bridging the gap ditional academic education. Generations have between the two worlds creates art in science or, passed it down to each other without any writ- in other words, understanding. E G A T I R E H L A R U T L U C F O N O I T C E T O R P F O E U S S I E H T ten documentation. This knowledge has been underestimated in different ways possibly due Higher education has been dealing with knowl- to the belief that it is lay knowledge. edge in a traditional way by presenting knowledge as theory. Only theoretical knowledge has Skilled craftsmen in cooperation with other been admitted as genuine; whereas the knowl- teachers at the university give practical courses edge gained through one’s experience has been featured in the programme. For example, the treated as too common or even as less impor- programme offers a practical course in wood- tant in value. Medical science where practice en culture, which makes students spend three is crucial makes a very clear case of the issue. weeks building houses in different traditional Likewise, building conservation can benefit techniques and construction forms. The aim enormously by becoming more practical. of the course is to teach about the building techniques, their functions and the patterns of thoughts & behaviour seen in the performance THE GAP BETWEEN THEORY AND PRACTISE of a skilled craftsman. This knowledge becomes IN APPLIED BUILDING CONSERVATION useful, for example, when one needs to investi- gate a wooden construction. It is important to This gap between theory and practice is in some point out that the students in this programme ways the artistic part of building conservation, will not get enough knowledge to become something that Aristoteles called the art of sci- craftsmen; however, they would understand ence. It is more than only the silent knowledge that practical knowledge is of the same value that both a skilled craftsman and an experi- and complexity as theory. enced architect of building conservation would We need to acknowledge the importance of possess. It is a space where one can combine learning how different materials behave and in- different types of knowledge translating it into teract with other materials. Like the subject of the tools necessary for the future work in the natural science, interaction with craftsmen who field of building conservation. And all this will work with building materials on a daily basis is involve one’s experience, good judgement and one more important source of gaining expertise. intuition. In my opinion, this space is a lost val- It is highly valuable to be able to compare what ue in the maintenance of building heritage. And theory says with what practice shows. We hope we try to bridge this gap by providing educa- that these conceptual foundations create a proc- tion in building conservation on both the theo- ess whereby students will be able to search for retical and the practical levels. It is important to answers on their own and learn by means of this mention though that we leave it open in some how to learn. Moreover, we hope they will learn ways to our students so that they close the gap how to cope with the difficulties they will come in building conservation in their future profes- across in the process of building conservation as sional role. a result of different kinds of know-how.

Petra Eriksson PASTATŲ TAIKOMASIS KONSERVAVIMAS – TARP TEORIJOS IR PRAKTIKOS

S a n t r a u k a Gotlando universiteto pastatų taikomojo konservavimo kurso tikslas – suteikti studentams tiek prakti- nių, tiek teorinių žinių. Tradicinių amatų patirtis yra tapusi prarasta vertybe ir tam tikra prasme neiš- naudota galimybe. Įdiegus praktiką (praktinį darbą) į akademinį mokymąsi, iš naujo susitelkta į teorijos problemas ir ginčijamus klausimus. Kita vertus, teorijos dalykai ir teorijos išmanymas tebėra svarbūs praktiniam pastatų konservacijos supratimui. Tarpdiscipliniškumas – susiformavusio paveldo suvokimo raktas. Turimas omenyje tradicinių aukštojo mokslo teorinių dalykų ir įvairaus praktinio išmanymo (tyliojo išmanymo) tarpdiscipliniškumas. Būtina stengtis, kad teorija ir praktika veiktų kartu tolesnio pažinimo labui ir galiausiai teiktų daugiau supra- timo apie mūsų aplinką. Pastatų konservavimo specialistas privalo gerai pažinti tokias įvairias sritis, kaip statybos tradicijos, architektūros istorija, pastatų konstrukcija, statybos medžiagos ir jų reakcija į skirtin- 158 gas aplinkybes. Taip pat būtina išmanyti apie gyvenamąsias sąlygas toje epochoje, kai statinys statytas, ir laikotarpį, kuriuo juo naudotasi. Labai svarbu sugebėti perskaityti pastatą arba susiformavusią aplinką. Tai daugiausia teorinis pažinimas, įgyjamas tradiciniuose architektūros kalbos ir istorijos, statybos tradi- cijų, statybos technikos, medžiagų mokslo ir pan. kursuose. Praktinė amatų patirtis eina iš kartos į kartą daugmaž be jokių rašytinių dokumentų. Deja, didelė dalis tradiciniam akademiniam mokslui nepriklausiusio patyrimo prarasta. Gotlando universitete prakti- niams kursams šiandien vadovauja kvaliﬁkuoti amatininkai, bendradarbiaujantys su kitais universiteto dėstytojais. Svarbi patirtis įgyjama, kai teorija teigia viena, o praktika – kita. Taip viltingai kuriamas procesas, kuriame studentai patys turi ieškoti atsakymų. Erdvę tarp teorijos ir praktikos kartais užpildo meninė pastatų konservavimo dalis, kurią Aristotelis vadino mokslo menu. Tai ne vien įgudusio amatininko tylusis iš- manymas arba patyrusio pastatų konservavimo architekto išmanymas. Tai kurt kas daugiau. Tai erdvė, kurioje galima jungti skirtingus pažinimo būdus ir paversti juos būsimo pastatų konservavimo darbų priemonėmis. Šioje erdvėje naudojamasi savo patirtimi, savo teisingais sprendimais ir savp intuicija. Mano nuomone, ši vertybė prarasta mūsų sukurtojo paveldo priežiūroje. Šia erdvę mes stengiamės užpildyti, vesdami pasta- tų konservavimo mokslą abiem – ir teorijos, ir praktikos – keliais. Kartu šią erdvę mes kartais paliekame atvirą, kad studentai galėtų ją užpildyti būsimojo profesinėje veikloje – pastatų konservavime.

Gauta: 2004 10 08 Parengta spaudai: 2005 10 20 ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMOS Ū KULT 159 S R O H T U A R U O

MŪSŲ AUTORIAI

MINDAUGAS BERTAŠIUS – Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentas, Kauno Tech- nologijos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras. Adresas: Laisvės al. 53, LT-44039 Kaunas. El. paštas: [email protected]

LENNART EDLUND – Gotlando Paminklų ir vietų apsaugos departamento Paveldo ir aplinkos skyriaus vedėjas. El. paštas: [email protected]

PETRA ERIKSSON – Gotlando universiteto Taikomojo pastatų konservavimo katedros lektorė. El. paštas: [email protected]

JOAKIM HANSSON – Gotlando universiteto profesorius, Gotlando Paminklų ir vietų apsaugos departamento inspektorius, humanitarinių mokslų daktaras. El. paštas: [email protected]

INDRĖ KAČINSKAITĖ – Kultūros paveldo centro vyresnioji architektūros istorikė. Adresas: Aš- menos 10, LT-01135 Vilnius. El. paštas: [email protected]

DALIA KLAJUMIENĖ – Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja, Kultū- ros paveldo centro Dailės paveldo instituto vyriausioji dailės istorikė, humanitarinių mokslų dakta- rė. Adresas: Dominikonų 15/1, LT-01123 Vilnius. El. paštas: [email protected]

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ-TOLVAIŠIENĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docen- tė, vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė. Adresas: Laisvės al. 53, LT-44039 Kaunas. El. paštas: [email protected]

IGOR MARTYNENKO – Gardino Valstybinio J. Kupalos universiteto Civilinės teisės katedros ve- dėjas, docentas, teisės mokslų kandidatas. Adresas: 22 Ozheshko Str., 230023 Grodno, Belarus. El. paštas: [email protected]

ELIGIJUS JUVENCIJUS MORKŪNAS – Lietuvos Liaudies buities muziejaus direktoriaus pava- duotojas informacijai ir švietimui, humanitarinių mokslų daktaras. Adresas: S. Nėries g. 6, LT-56336 Rumšiškės. El. paštas: [email protected]

KRISTINE OGLE – Latvijos Meno akademijos Meno istorijos instituto doktorantė. Adresas: Aka- dēmijas laukums 1, LV-1003 Rīga, Latvia. El. paštas: [email protected]

GIRĖNAS POVILIONIS – Kultūros paveldo centro muzikos instrumentų istorikas. Adresas: Ašme- nos 10, LT-01135 Vilnius. El. paštas: [email protected]

CHRISTIAN RUNEBY – Gotlando Paminklų ir vietų apsaugos departamento direktorius. El. pa- štas: [email protected] ANJA STARICK – Drezdeno Technologijos universiteto Kraštovaizdžio instituto profesoriaus asis- tentė. El. paštas: [email protected]

VLADAS STAUSKAS – Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto profesorius, habilituotas daktaras. Adresas: Laisvės al. 53, LT-44039 Kaunas. El. paštas: [email protected]

160 GRIGORIJUS ŠAURA – Baltarusijos Valstybinio Kultūros universiteto Liaudies taikomojo meno katedros vedėjas, profesorius, menotyros mokslų kandidatas. Adresas: Raduzhnaya str. 11-52, 220020 Minsk, Belarus.

LAIMA ŠINKŪNAITĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė. Adresas: Laisvės al. 53, LT-44039 Kaunas. El. paštas: [email protected]

IGOR TITOVIČ – Baltarusijos Respublikinio aukštosios mokyklos instituto Ekspertizės skyriaus metodistas, Baltarusijos istorijos katedros aspirantas. Adresas: Moskovskaya str. 15-803, 220001 Minsk, Belarus. El. paštas: [email protected]

M Ū S Ų A U T OOLEGAS R I A I TRUSOVAS – Baltarusijos valstybinio kultūros universiteto Baltarusijos istorijos ir mu- ziejininkystės katedros vedėjas, docentas, istorijos mokslų kandidatas. Adresas: Plechanova 56- 1- 133, 220095 Minsk, Belarus.

JANIS ZILGALVIS, Rigos Technikos Universiteto Architektūros fakulteto lektorius, humanitarinių mokslų daktaras. Adresas: Āzenes 16, LV-1009 Rīga, Latvia. El. paštas: [email protected]. 161 S T N E T N O C

TURINYS

Jolita Butkevičienė, Vytautas Levandauskas MENOTYRA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE (VIETOJ PRATARMĖS) 3

KRA Š TOVAIZD Ž IO IR URBANISTIKOS PAVELDO APSAUGOS SPECIFIKA 7 The Issues of Protection of Landscape and Urban Heritage

Anja Starick CULTURAL VALUES OF LANDSCAPE: THEIR ROLE IN PLANNING PROCESS 8 Kraštovaizdžio kultūrinės vertės: jų reikšmė planavimo procese

Vladas Stauskas KULTŪROS PAVELDO IR NAUJOSIOS ARCHITEKTŪROS SANTYKIS 16 MAŽOSIOSE GYVENVIETĖSE The Relationship Between Cultural Heritage and Contemporary Architecture in Small Settlements

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė KAUNO ŽALIAKALNIO REGLAMENTAS IR TVARIOS RAIDOS NUOSTATOS 24 The Regulations of Kaunas Žaliakalnis District and its Sustainable Development

ARCHITEKT Ū ROS PAVELDO TYRIMAI IR APSAUGOS PRIEMON Ė S 33 Research and Protection Measures of Architecture Heritage

Indrė Kačinskaitė DVARŲ IR PALIVARKŲ SODYBOS. APSKAITOS PROBLEMOS 34 The Issues of Manor and Palivark Farmsteads Survey

Janis Zilgalvis ARCHITECTURAL AND HISTORICAL RESEARCH OF NAUKŠĒNI MANOR 44 Architektūriniai ir istoriniai reikšmingų Latvijos vietovių tyrimai (Naukšēni dvaro pavyzdžiu)

Kristne Ogle RESIDENTIA MITTAVIENSIS SOCIETATIS JESU: THE RECENT FACTS 60 ABOUT HERITAGE RESEARCH Residentia Mitaviensis Societatis Jesu. Naujausi paveldo tyrinėjimo faktai

Joakim Hansson LOST VALUES & UNUSED POSSIBILITIES IN THE MEDIEVAL CHURCHES IN GOTLAND 73 Prarastos vertybės, neišnaudotos galimybės Gotlando viduramžių bažnyčiose DAIL Ė S PAVELDO TYRIMAI IR I Š SAUGOJIMO GALIMYB Ė S 73 Research and Protection of Art Heritage

Dalia Klajumienė KRYŽIAUS KELIO RAIŠKA TYTUVĖNŲ BERNARDINŲ VIENUOLYNO ANSAMBLIO SIENŲ TAPYBOJE: IŠSAUGOJIMO BŪTINYBĖ 74 The Imagery of the Stations of the Cross in the Murals of the Quondam Bernardine 162 Ensemble in Tytuvėnai: the Necessity of Preservation

Laima Šinkūnaitė PAŽAISLIO KAMALDULIŲ VIENUOLYNO RESTAURAVIMAS: KLAIDOS IR REZULTATAI 82 Restoration of Camaldoli Monastery in Pažaislis: Mistakes and Results

Григорий Шауро

TURINYS НАРОДНЫЕ ОСНОВЫ ХУДОЖЕСТВЕННОГО ОФОРМЛЕНИЯ КУЛЬТОВЫХ ХРАМОВ БЕЛАРУСИ НА РУБЕЖЕ XIX—XX СТОЛЕТИЙ 90 Features of Folk Art in Shaping of Belarusian Religious Buildings of 19th–20th

KULT Ū ROS PAVELDAS: KULT Ū ROLOGINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI 95 Culture Heritage: Historical and Legal Aspects

Игорь Мартыненко ПРОБЛЕМЫ ОРГАНИЗАЦИИ ОПЕРАТИВНОГО ВЗАИМОДЕЙСТВИЯ И НАСТУПЛЕНИЯ УГОЛОВНОЙ ОТВЕТСТВЕННОСТИ ЗА ПРЕСТУПЛЕНИЯ, ПОСЯГАЮЩИЕ НА КУЛЬТУРНОЕ ДОСТОЯНИЕ СТРАН СНГ И БАЛТИИ 96 The Problem of Establishing Eﬀective Interaction and Attachment of Penal Amenability for the Crimes, Trespassing on Cultural Heritage of the CIS and Baltic States.

Игорь Титович ПРОБЛЕМА СОХРАНЕНИЯ КУЛЬТУРНОГО СВОЕОБРАЗИЯ ВОСТОЧНЫХ ТЕРРИТОРИЙ В ПЕРИОД II РЕЧИ ПОСПОЛИТОЙ 106 THE Problem of Eastern Territories Cultural Originality Conservation During the 2-nd Rzecz Pospolity

KULT Ū ROS PAVELDO APSAUGOS PROBLEMO S 119 The Issue of Protection of Cultural Heritage

Girėnas Povilionis ISTORINIŲ LIETUVOS VARGONŲ TYRIMAI, APSAUGA, RESTAURAVIMAS IR SU TUO SUSIJUSIOS PROBLEMOS 128 The Issues of Research, Preservation and Restoration of Historical Organs in Lithuania

Aleh Trusau BELARUSIAN CEMETERIES AS OBJECTS OF THE MEMORIAL VALUE: THEIR PROTECTION AND STUDY 132 Baltarusijos kapinės – memorialinės reikšmės kultūrinių vertybių apsaugos ir tyrimų problema

Lennart Edlund ON CHANGES IN CULTURAL HERITAGE MANAGEMENT ON GOTLAND BACKGROUND 140 Kultūros paveldo vadyba Gotlande

Eligijus Juvencijus Morkūnas KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DŽIUNGLĖSE 156 The Jungles of Preserving Heritage Values Mindaugas Bertašius CULTURAL HERITAGE MANAGEMENT: A CASE OF KAUNAS 146 Kultūros paveldo administravimas: dabartinė padėtis Kauno pavyzdžiu

Christian Runeby RUINS AND ROSES (REFLECTIONS ON THE INVENTORY OF THE RUINS OF GOTLAND) 152 Griuvėsiai ir rožės 163

Petra Eriksson APPLIED BUILDING CONSERVATION: BETWEEN THEORY AND PRACTICE 156 S T N E T N O C Pastatų taikomasis konservavimas – tarp teorijos ir praktikos

M Ū S Ų AUTORIAI 159 164 Recenzuojamų mokslinių straipsnių leidinio MENO ISTORIJA IR KRITIKA Redakcinės kolegijos adresas: Menų institutas Vytauto Didžiojo universitetas Laisvės al. 53 LT-44309 Kaunas Leidinyje „Meno istorija ir kritika“ skelbiami meno istorijos, kritikos bei kultūros paveldo tyrinėji- mams bei problematikai skirti moksliniai ir apžvalginiai straipsniai.

REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS

• Publikuoti teikiamuose straipsniuose turi būti įvardyta mokslinė problema, atskleistas jos aktualumas bei ištirtumas, apibrėžtas tyrimų objektas, suformuluoti tikslai ir uždaviniai, išdėstyti tyrimų rezultatai, pateiktos išvados, nurodyti panaudoti šaltiniai bei literatūra. Straipsnyje nag- rinėjamos problemos ir išvados turi būti suglaustos santraukoje viena iš užsienio kalbų (anglų, vokiečių arba prancūzų). Užsienio kalba rašyto straipsnio santrauka pateikiama lietuvių arba anglų kalba. • Straipsnio medžiaga išdėstoma šia tvarka: autoriaus vardas, pavardė; straipsnio pavadinimas;

ROS PAVELDO APSAUGOSįvadas; PROBLEMOS tyrimų rezultatai; išvados; nuorodos ir/arba literatūros sąrašas; straipsnio santrauka;

Ū iliustracijų sąrašas. Teksto pabaigoje nurodoma: institucijos, kuriai priklauso autorius, pavadinimas; pedagoginis laipsnis ir mokslinis vardas; elektroninio pašto adresas.

KULT • Straipsnio apimtis neturi viršyti 1 autorinio lanko (40 000 spaudos ženklų įskaitant tarpus); santraukos apimtis gali svyruoti nuo 0, 5 iki 1 puslapio (1 000–2 000 spaudos ženklų). Spausdinti pristatomas tekstas turi būti parengtas asmeniniu kompiuteriu naudojantis „Microsoft Word“ (6.0/95, 97, 2000 ar 2002) arba „Microsoft Oﬃce 2003“ rašyklėmis ir surinktas „Times New Ro- man“ 12 dydžio šriftu su 1, 5 eilutės dydžio tarpais tarp eilučių. Tekstas maketuojamas- A4for mato popieriaus lape su tokiomis paraštėmis: viršuje – 2 cm, apačioje – 1, 5 cm, kairėje – 3 cm, dešinėje – 1, 5 cm. • Žurnalo redkolegijai pateikiamas vienas straipsnio ir visų jo priedų egzempliorius, parengtas kompiuteriu ir išspausdintas ant vienos A4 formato popieriaus lapo pusės lazeriniu spausdin- tuvu, bei elektroninė laikmena (kompaktinis diskas arba diskelis) su straipsnio ir priedų įrašu. Publikavimui skirtos iliustracijos turi būti geros kokybės ir atliktos ant popieriaus. Kiekvienoje iš jų nurodoma autoriaus pavardė, straipsnio pavadinimas ir iliustracijos numeris. • Autorius turi pristatyti redkolegijai vieną straipsnio recenziją, pasirašytą mokslininko, atitinka- mos srities specialisto.

Ku-167 Kultūros paveldas: prarastos vertybės, neišnaudotos galimybės Kaunas: Vytauto Didžiojo universtas, 2005. 166 p. [iliustr.] ISBN 9955-12-108-4

Leidinyje nagrinėjamos Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Švedijos kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo problemos, pristatoma naujausia architektūros ir dailės objektų tyrimų faktologija.

UDK 719(474.5)

MENO ISTORIJA IR KRITIKA, 01/2005

KULTŪROS PAVELDAS: PRARASTOS VERTYBĖS, NEIŠNAUDOTOS GALIMYBĖS Mokslinių straipsnių rinkinys

Redaktoriai: Petras Kimbrys (lietuvių k.), Asija Kovtun (rusų k.), Gabrielė Šalčiūtė - Čivilienė (anglų k) Vertėjos: Diana Kontrimaitė, Asija Kovtun , Gabrielė Šalčiūtė - Čivilienė Viršelio dailininkas Gintautas Leonavičius

SL 1557. 2005. 12. 13 Užsakymo Nr. 116. Tiražas 100 egz. Išleido ir spausdino Vytauto Didžiojo universiteto leidykla Laisvės al. 53, 44309 Kaunas