Lietuvos Muziejų Rinkiniai 2013 / 12

2013 Nr. 12

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI

XVI konferencija MUZIEJŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS

Šiauliai „Aušros“ muziejus

LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJA RINKINIŲ MOKSLINIO TYRIMO SEKCIJA ASSOCIATION OF LITHUANIAN MUSEUMS SECTION OF SCIENTIFIC RESEARCH OF COLLECTIONS

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI

XVI konferencija

MUZIEJŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS

* * *

COLLECTIONS OF LITHUANIAN MUSEUMS

The 16th Conference

Multifunctionality of Museums: Possibilities and Problems

ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJUS, 2013 M. BALANDŽIO 23 D. ŠIAULIAI AUŠROS MUSEUM, APRIL 23, 2013 ISSN 1822-0657

Konferencijos organizacinis komitetas, leidinio redakcinė kolegija:

Dalius Avižinis, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Ilona Mažeikienė, Lietuvos dailės muziejus Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, Lietuvos liaudies buities muziejus Vaida Sirvydaitė-Rakutienė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Virginija Šiukščienė, Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Sudarytoja Virginija Šiukščienė

Konferencijos ir leidinio rėmėjai:

Kultūros rėmimo fondas Lietuvos muziejų asociacija Šiaulių ,,Aušros“ muziejus

Viršelyje: Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vila – daugiafunkcio muziejaus pavyzdys. 2013 m. Fot. Rolandas Parafinavičius

PRATARMĖ ...... 5 PREFACE

Raimundas Balza. Šiaulių „Aušros“ muziejus / Šiauliai Aušros Museum Chaimo Frenkelio vila – daugiafunkcio muziejaus pavyzdys ...... 8 Chaimas Frenkelis Villa – an Example of Multifunctional Museum ...... 13

Rimantas Žirgulis. Kėdainių krašto muziejus / Kėdainiai Regional Museum Kėdainių krašto muziejus: nemuziejiškas ir žaidžiantis ...... 14 Kėdainiai Regional Museum: non Museological and Playing ...... 18

Aldona Ruseckaitė. Maironio lietuvių literatūros muziejus / Maironis Lithuanian Literature Museum Daugiafunkcės muziejinės veiklos patirtis bei įžvalgos pasibaigus Maironio metams ...... 20 Multifunctional Museum Activity: Experience and Insights after the Year Dedicated to Maironis . . . .26

Dalius Avižinis. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania Kaip muziejui neprarasti savo pagrindinės funkcijos ...... 28 How not to Lose Museum’s Primary Function ...... 32

Vilija Ulinskytė-Balzienė. Šiaulių „Aušros“ muziejus / Šiauliai Aušros Museum Fotografijos muziejaus rekonstrukcija. Naujos veiklos galimybės ...... 33 Reconstruction of Photography Museum. New Possibilities for Activities ...... 38

Marijona Mieliauskienė. Rokiškio krašto muziejus / Rokiškis Regional Museum Projektinė veikla – naujos galimybės muziejaus misijai įgyvendinti ...... 39 Project Activity: New Opportunities to Implement Museum’s Mission ...... 44

Violeta Aleknienė. Kupiškio etnografijos muziejus / Kupiškis Ethnographic Museum Kupiškio etnografijos muziejaus leidybinė veikla: ypatumai, galimybės, perspektyvos ...... 45 Publishing Activity of the Kupiškis Ethnographic Museum: Peculiarities, Possibilities, Perspectives . . 52

Giedrė Saladžiuvienė. Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje istorijos muziejus, Kauno suaugusiųjų mokymo centras / Museum of Adult Education History in Lithuania, Kaunas Adult Education Centre Muziejininkas skaitmeninių technologijų epochoje ...... 54 The Role of Musem Professional in the Time of Digital Technologies ...... 57

Regina Lopienė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus / Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinius atskleidžia kasdienis muziejininko darbas . . . . 58 Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum’s Collections Unveiled due to the Day-to-day Activities of Museum Specialists ...... 63

Dainius Elertas. Lietuvos jūrų muziejus / Lithuanian Sea Museum Laivų ir valčių ekspozicija Lietuvos jūrų muziejuje: problemos ir sprendimai ...... 64 The Exposition of Ships and Boats: Problems and Solutions ...... 68

3 Inga Levickaitė, dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas. Lietuvos liaudies buities muziejus / Open Air Museum of Lithuania Nauja valstybinės degtinės parduotuvės ekspozicija Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje . . .69 A New Exposition of the State Spirit Shop in the Township of the Open Air Museum of Lithuania . . .75

Gražina Žumbakienė. Lietuvos liaudies buities muziejus / Open Air Museum of Lithuania Vaistingieji augalai senosiose lietuvių sodybose ...... 76 Medicinal Herbs in Ancient Lithuanian Farmsteads ...... 82

Janina Samulionytė. Lietuvos liaudies buities muziejus / Open Air Museum of Lithuania Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė: iš skaudžios patirties gimusi edukacija ...... 83 Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė: Education Inspired by Painful Experience ...... 89

Angelė Milienė. Šiaulių „Aušros“ muziejus / Šiauliai Aušros Museum Ateities konstruktoriai žino, ko siekia ...... 90 Future Constructors Know what They are Striving for ...... 94

Snieguolė Kubiliūtė. Biržų krašto muziejus „Sėla“ / Biržai Area Museum “Sėla” Prašam svečė sėst už stala: apie Biržų krašto muziejaus „Sėla“ edukacinę programą suaugusiesiems . .95 Dear Guests, Please Take Your Seats: Concerning the Educational Programme for Adults at the Biržai Area Museum “Sėla” ...... 100

4 PRATARMĖ

Kasmetinės Lietuvos muziejų asociacijos Rinki- torė Aldona Ruseckaitė pranešime „Daugiafunkcės nių mokslinio tyrimo sekcijos (toliau – LMA RMTS) muziejinės veiklos patirtis bei įžvalgos pasibaigus konferencijos vyksta vis kitame muziejuje. 2013 m. Maironio metams“ apžvelgė, kas naujo vyko Mairo- konferencija jau antrą kartą surengta (pirmą kartą – nio lietuvių literatūros muziejuje pastaraisiais metais, 2003 m.) Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje, kuris šiais me- kaip restauravus muziejaus palėpę išsiplėtė muziejaus tais mini savo veiklos 90-metį. Konferencijos tema ekspozicinės ir kultūrinės veiklos erdvės ir galimy- „Muziejų daugiafunkciškumas: galimybės ir proble- bės, kas dar padaryta, minint garbingą poeto Mairo- mos“ pasirinkta neatsitiktinai: šiandien muziejai, be nio 150-ies metų sukaktį. pagrindinės – paveldo kaupimo, saugojimo ir popu- Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios liarinimo, atlieka ir daugybę kitų funkcijų: edukaci- Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir nę, informacinę, renginių organizavimo ir kt. Kaip saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis perskaitė nenukrypti nuo pagrindinės funkcijos ir kartu būti pranešimą ,,Kaip muziejui neprarasti savo pagrindi- įdomiems, patraukliems? Šiandienos muziejai ieško nės funkcijos“, kuriame akcentavo, kad muziejus ne- atsakymo į šiuos klausimus. turi nutolti nuo savo pagrindinės funkcijos – paveldo Tuo pačiu metu (2013 m. balandžio 23 d.), kaip kaupimo, saugojimo ir pristatymo. Gausūs renginiai ir konferencija, vyko LMA Rinkinių apsaugos, aps- ir kita veikla neturi nustelbti pamatinių dalykų. kaitos ir saugojimo sekcijos, kuriai vadovauja Lie- Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos sky- tuvos dailės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja riaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė pristatė bū- Loreta Meškelevičienė, seminaras „Vieningos ekspo- simos veiklos galimybes baigiamame rekonstruoti natų vertinimo metodikos paieškos“. Abu renginiai į Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje – Fotografi- ,,Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilą sutraukė jos muziejuje (pranešimas „Fotografijos muziejaus didžiulį būrį kolegų: susirinko daugiau negu 150 mu- rekonstrukcija. Naujos veiklos galimybės“). Po re- ziejininkų iš 50 Lietuvos muziejų, dalyvavo ir Lie- konstrukcijos muziejus turėtų tapti modernus, netu- tuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio rintis analogų Lietuvoje. Jame susipins šiuolaikinės patarėja dr. Erika Furman, kuri pasveikino renginių technologijos ir fotografijos atsiradimo laikus menan- dalyvius ir kalbėjo apie perspektyvą, kaip Lietuvos tys eksponatai, rekonstrukcijos, parodų ir edukacinės kultūros institucijos galėtų pasinaudoti Europos Są- veiklos erdvės. Naujiena – ant muziejaus stogo įreng- jungos finansine parama. ta apžvalgos aikštelė su „camera obscura“. Konferencijoje pranešimus skaitė 13 pranešėjų Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduo- iš 11 Lietuvos muziejų. tojos Marijonos Mieliauskienės parengtą pranešimą Pirmajam posėdžiui pirmininkavo LMA RMTS „Projektinė veikla – naujos galimybės muziejaus mi- vadovė, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus direktoriaus pa- sijai įgyvendinti“ perskaitė jos kolegės, nes prele- vaduotoja Virginija Šiukščienė. gentė konferencijoje dalyvauti negalėjo. Pranešime Konferencijos dalyvius pasveikino ir pirmą pra- apžvelgti muziejaus vykdyti projektai ir pasiekti re- nešimą perskaitė LMA valdybos vadovas, Šiaulių zultatai. ,,Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Vio- Jo pranešimo tema ,,Chaimo Frenkelio vila – dau- leta Aleknienė iš įvairialypės muziejaus veiklos išsky- giafunkcio muziejaus pavyzdys“. Pranešime buvo rė vieną sritį – leidybinį darbą ir apžvelgė naujausius apžvelgta vieno iš ryškiausių pastarųjų metų Lietu- muziejaus leidinius (pranešimas „Kupiškio etnografi- vos muziejininkystės objektų – restauruotos Chaimo jos muziejaus leidybinė veikla: ypatumai, galimybės, Frenkelio vilos – veikla: ekspozicijos, parodos, joje perspektyvos“). vykstantys festivaliai, koncertai, vakarai, čia veda- Giedrė Saladžiuvienė iš Kauno suaugusiųjų mo- mos edukacinės programos. Konstatuota, kad tik įvai- kymo centro Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje istorijos riapusė muziejaus veikla gali sudominti lankytojus. muziejaus kalbėjo apie įvairiapusį muziejininko dar- Panašias mintis išsakė ir Rimantas Žirgulis, Kė- bą (pranešimas „Muziejininkas skaitmeninių techno- dainių krašto muziejaus direktorius, muziejų dau- logijų epochoje“). giafunkciškumo problemą nagrinėjęs pranešime Antrajam konferencijos posėdžiui pirmininkavo ,,Kėdainių krašto muziejus: nemuziejiškas ir žai- LMA RMTS vadovės pavaduotojas D. Avižinis (Na- džiantis“. cionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- Maironio lietuvių literatūros muziejaus direk- tystės valdovų rūmai).

5 Posėdį pradėjusi Lietuvos teatro, muzikos ir vių, ir užsieniečių susidomėjimą. kino muziejaus direktorė Regina Lopienė pranešime Konferenciją pranešimu „Prašam svečė sėst už „Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinius stala: apie Biržų krašto muziejaus ,,Sėla“ edukacinę atskleidžia kasdienis muziejininko darbas“ pristatė, programą suaugusiesiems“ užbaigė muziejininkė Snie- koks įvairus ir kiek kompetencijos reikalaujantis yra guolė Kubiliūtė. muziejininko darbas. Po konferencijos vyko diskusijos, konferenci- Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas jos apibendrinimas. Nutarta siūlyti Nacionaliniam Dainius Elertas pranešime „Laivų ir valčių ekspozici- muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdo- ja Lietuvos jūrų muziejuje: problemos ir sprendimai“ vų rūmams būtent juose 2014 m. surenti XVII LMA nagrinėjo, kokias problemas kelia didelių matmenų RMTS konferenciją. eksponatai, siūlė būdus, kaip tokias problemas reikė- Tęstiniame leidinyje „Lietuvos muziejų rinki- tų spręsti. niai Nr. 12. Muziejų daugiafunkciškumas: galimy- Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji bės ir problemos“ publikuojami visi konferencijoje muziejininkė Gražina Žumbakienė įdomiai ir intri- perskaityti pranešimai ir du straipsniai, parengti spe- guojančiai papasakojo, kokius sveikatą stiprinančius cialiai leidiniui: Ingos Levickaitės ir dr. Eligijaus augalus augino lietuviai (pranešimas „Vaistingieji au- Juvencijaus Morkūno (Lietuvos liaudies buities galai senosiose lietuvių sodybose“). muziejus) „Nauja valstybinės degtinės parduotu- To paties muziejaus Buities, verslų ir amatų vės ekspozicija Lietuvos liaudies buities muziejaus skyriaus vedėja Janina Samulionytė pranešime „Irena miestelyje“ ir Angelės Milienės iš Šiaulių „Aušros“ Saulutė Valaitytė-Špakauskienė: iš skaudžios patir- muziejaus „Ateities konstruktoriai žino, ko siekia“ ties gimusi edukacija“ pristatė neeilinę asmenybę ir (apie Tarptautinį jaunųjų elektronikos konstruktorių jos vedamą edukacinę programą, kuri kelia ir lietu- darbų konkursą).

Virginija Šiukščienė

6 KONFERENCIJOS MUZIEJŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS PRANEŠIMAI IR STRAIPSNIAI

Articles of the Conference “Multifunctionality of Museums: Possibilities and Problems” CHAIMO FRENKELIO VILA – DAUGIAFUNKCIO MUZIEJAUS PAVYZDYS

Raimundas Balza Šiaulių „Aušros“ muziejus

Chaimo Frenkelio vila, kaip kultūrinis-mu- muziejaus 85-metį, atidarėme visą vilą ir užbaigėme ziejinis objektas, Lietuvos muziejininkystės kon- joje įrengti ekspoziciją „Provincijos dvaras ir mies- tekste formaliai pradėjo funkcionuoti 1993 m., kai tas“. 2012 m. buvo užbaigta vilos parko rekonstrukci- iš Lietuvos išėjus sovietinei kariuomenei vila buvo ja, ir erdvė su fontanu, takais, automobilių stovėjimo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tuo metu pra- aikštele atverta lankytojams. Taigi, nuo praėjusių sidėjo šio pastato ir viso jo komplekso restauravimo metų jau funkcionuoja visas kompleksas: vila su par- darbai, kurie truko tikrai ilgai – apie 20 metų. Pir- ku, administracinis ir ūkinis pastatai. Šiandien muzie- mosios ekspozicijos viloje buvo pristatytos 2003 m., jus gali didžiuotis, kad vilą kasmet aplanko 25 tūkst. švenčiant Šiaulių „Aušros“ muziejaus 80-metį. Taigi, lankytojų. nuo vilos perėmimo buvo praėjęs dešimtmetis. Dar Pradėti funkcionuoti naujam kultūros objektui daugiau buvo padaryta per kitą dešimtmetį. Muziejus nebuvo paprasta – nebuvo tradicijų, kad žmonės eitų išsikėlė uždavinį Šiauliuose sukurti kokybiškai naują į Chaimo Frenkelio vilą praleisti laisvalaikio, pasi- kultūrinį daugiafunkcį objektą, orientuotą į įvairius grožėti ekspozicijomis, atsivestų čia savo svečius. lankytojus, įvairias interesantų grupes (miesto ben- Per karus išlikusio unikalaus ne tik Šiauliuose, bet druomenę, verslininkus, valdžios atstovus, miesto ir visoje Lietuvoje pastato išorė buvo pasigrožėji- svečius, moksleivius, vietinius ir užsienio turistus ir mo objektas, bet retas ryždavosi užsukti į vilos vidų. kt.). Po penkerių metų, 2008 m. švęsdami „Aušros“ Kuriant vilos-muziejaus veiklos koncepciją, neapsi-

Tarptautinio projekto „Europos muziejų naktis 2012“ renginys Chaimo Frenkelio viloje. Fot. Rolandas Para- finavičius

8 ribota vien tradicine muzieji- ne veikla, kurios pagrindinė išraiška yra tradicinė ekspozicija. Ekspozicija Chaimo Fren- kelio viloje, be abejo, buvo numatyta. Jos pagrindas – gau- sūs ir įvairūs „Aušros“ muziejaus rinkiniai, kurie jau daugelį metų buvo kaupiami, tyrinėja- mi, tad svarbu buvo juos tinkamai pristatyti visuomenei. Taigi, 3 pamatinės muziejinin- kystės paradigmos: rinkiniai, jų tyrinėjimas ir populiarinimas, pristatymas visuomenei konkrečioje erdvėje – Chaimo Latvijos dailės klasiko Gederto Eliaso tapybos parodos atidarymas Chai- Frenkelio viloje, pritaikytoje mo Frenkelio viloje. Kalba Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje muziejinei veiklai, ir leido at- J. E. Hardijas Baumanis. 2009 m. lapkričio 9 d. Fot. D. Kondrotaitė sirasti muziejui, kuriame vien ekspozicija ir tradicine muzie- jine veikla nebuvo apsiribota. Tad kaip reiškiasi Chaimo Frenkelio vilos daugiafunkciš- kumas? Pristatysime pagrindinius tradicinius renginius, vykstan- čius viloje. Vienas iš jų – tarptautinis projektas „Europos muziejų naktis“. Tai renginys, kuris labiausiai pritapo bū- tent prie Chaimo Frenkelio vilos aplinkos. Nuo pat pirmųjų projekto įgyvendinimo metų viloje šiam renginiui skiriamas didelis dėmesys, kuriama speciali programa, kviečiami įvairūs atlikėjai. Renginys nuo pirmojo, vykusio 2005 m., iki 2012 m. renginio labai išsiplė- tė, išaugo, iš vilos išsikėlė į vilos parką (keletas renginių yra vykę ir prie Žaliūkių vėjo malū- no). Lankytojų skaičius išaugo daugiau nei 20 kartų: nuo beveik 200 iki 4–4,5 tūkst. Toks skaičius užfiksuotas 2012 m. renginyje, kai buvo pristatytas rekonstruotas Chaimo Fren- kelio vilos parkas. Renginys labai populiarus, šiauliečiai jo laukia ir kasmet tikisi naujų re- ginių. Dar viena svarbi veiklos X tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio renginiai. 2013 m. kryptis, kuri padeda popu- Fot. Rolandas Parafinavičius

9 Europos žydų kultūros dienos renginys. Koncertuoja Judita Leitaitė. 2011 m. Fot. Deimantė Bačiulė liarinti vilą – Tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos lygį. Festivalio muzikos spektras platus – nuo klasi- vasaros festivalis. Šiemet vyks jubiliejinio, jau dešim- kos iki džiazo. Festivalio gerbėjų būrys nuolat auga. tojo, festivalio renginiai. Pirmųjų festivalių koncertai Šiemet tikimės 4–5 tūkst. festivalio klausytojų. Tam skambėjo vilos salėje, nuo praėjusių metų jie persi- yra sutvarkyta ir pritaikyta vilos parko infrastruktūra: kėlė ir į vilos parką. Šiemet festivalis bus ne tik mu- parko takai, automobilių stovėjimo aikštelė, veikian- zikinis, tai bus meno festivalis. Kelerius pastaruosius tis fontanas, dengta lauko scena, lauko baldai (iki 700 metus festivalio meno vadovas yra Lietuvos naciona- kėdžių) ar koncertų galima klausytis tiesiog sėdint ant linės premijos laureatas, dirigentas Robertas Šerveni- vejos. kas, kuris užtikrina aukštą festivalio renginių meninį Chaimo Frenkelio vila – vienas iš svarbiausių žydų kultūros paveldo objektų mieste, todėl natūra- lu, kad čia kasmet vyksta Europos žydų kultūros dienos renginiai: parodos, paskaitos, knygų pristatymai, koncertai. Tuo metu gausiai lankoma ekspozicija „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, su- pažindinanti su vilos statytojo, garsaus pramonininko Ch. Frenkelio gyvenimu ir veikla. Muziejus bendradarbiauja su Šiaulių apskrities žydų bendruomene. Jų pagalba buvo svarbi kuriant edukacinę programą „Košerinio maisto paslaptys“, kuri šiuo metu yra labai populiari. Įgyvendinant Chaimo Frenkelio vilos koncep- ciją, vienoje iš vilos salių buvo įrengtas „Kapitol“ XIX tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių kino teatras, toks, koks iš tikrųjų yra veikęs tarpuka- darbų konkursas. 2013 m. Fot. Rolandas Parafinavi- riu Šiauliuose. Taip buvo sukurta kamerinė erdvė – čius 60-ies vietų kino salė, kuri jau tapo nekomercinių

10 kino festivalių vieta Šiauliuose. Salėje demonstruo- konkursas vyko jau devynioliktąjį kartą. Į jį susiren- jama senoji Šiaulių kino kronika. Čia rodomi įvairių ka jaunimas iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos. Kon- šalių – JAV, Vokietijos, Portugalijos ir kt. – ambasadų kursas ugdo kūrybines jaunimo mintis. Konkurso pristatomi filmai. Žiūrovai – ne tik jaunimas, Šiaulių komisijos narius – mokslininkus, profesorius – žavi universiteto studentai, yra festivalių ir kino peržiū- jaunimo idėjos ir tai, kad jos yra pakankamai gerai rų suaugusiesiems, vaikams. Šie lankytojai galbūt į įgyvendinamos. Konkurso nugalėtojai apdovanojami muziejų nė neužeitų, o štai žiūrėti filmų – ateina. Tai solidžiais rėmėjų prizais. Pagrindinis prizas – Šiau- geras pavyzdys, kai muziejinė ekspozicija atlieka ke- liuose pagamintas modernus televizorius. leriopą funkciją. Chaimo Frenkelio viloje yra ir pagrindinės Chaimo Frenkelio viloje vyksta valstybinių „Aušros“ muziejaus parodų salės. Iš pastaraisiais me- švenčių, reikšmingų muziejinių sukakčių, svarbių as- tais vykusių parodų minėtinos: „Gederto Eliaso ta- menybių jubiliejų minėjimai. Per svarbiausias valsty- pyba“ (Jelgava, Latvija), „Prano Domšaičio kūryba“ bines šventes – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos (Klaipėda), „Biblija miniatiūrose“ (Izraelis), „Su- 6-ąją – rengiami minėjimai, koncertai, parodos. Ben- grįžęs barokas. Valdovų rūmų muziejaus vertybės“ dradarbiaujama su vietos savivaldybe, Krašto apsau- (Vilnius), „Gerardas Bagdonavičius. Gyvenimas tar- gos ministerija, kitomis institucijomis. Kalbant apie si teatras...“, „2K / Kisarauskai: Saulės moliotipijos, personalijas, minime muziejaus įkūrimo iniciato- Vinco linoraižiniai“. Šiuo metu eksponuojama tarp- riaus, Lietuvos muziejininkystės patriarcho Pelikso tautinė paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, Bugailiškio gimimo sukaktis, kasmet įteikiame P. Bu- istorijos“. Reikia pažymėti, kad šios parodų salės gailiškio premiją. nedidelės, jos muziejaus poreikių netenkina. „Auš- Chaimo Frenkelio viloje vyksta netradicinis ros“ muziejus turi planų plėsti parodų erdves. Tai renginys jaunimui – Tarptautinis jaunųjų elektro- yra vienas iš muziejaus strateginių uždavinių. Nu- nikos konstruktorių darbų konkursas – vienintelis matoma parodinei veiklai pritaikyti Chaimo Frenke- toks, organizuojamas muziejaus kartu su Lietuvos lio vilos palėpę. Palėpė yra didelė – 600 m2 ploto. mokinių neformaliojo švietimo centru (Vilnius). Tai Šiuo metu ji nenaudojama, nes 1994 m. rengiant re- „Aušros“ muziejaus padalinio – Radijo ir televizijos konstrukcijos projektą tokio poreikio nebuvo. Dabar muziejaus – daugiametės veiklos rezultatas. Šiemet skaičiuojama, kiek gali kainuoti sutvarkyti palėpę ir

Teatralizuotas tarptautinės parodos „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ atidarymas Chaimo Fren- kelio vilos parke. 2013 m. Fot. Rolandas Parafinavičius

11 pritaikyti ją parodinei veiklai. Sutvarkius palėpę ir įrengus parodų sales, atitinkančias tarptautinius pa- rodų rengimo standartus, ši muziejaus veikla labiau išsiplėstų – būtų galima organizuoti ir šiuolaikinių menininkų parodas, performansus, vykdyti edukacinius-meninius projektus. Chaimo Frenkelio viloje vykdoma ir edukacinė veikla. Jau minėta edukacinė programa „Košerinio maisto paslaptys“ yra populiari ne tik tarp mokslei- vių, bet ją užsisako įstaigų, organizacijų kolektyvai ir tie, kurie nori susipažinti su žydų kultūra, kulinariniu paveldu, paragauti košerinio maisto. Edukacinė programa „Dvaro istorijos. Dvaro mada ir gyvensena“ Chaimo Frenkelio vilą aplankė Lietuvos Respubli- yra diferencijuota ir pritaikyta moksleiviams ir suau- kos Prezidentas Valdas Adamkus. 2008 m. Fot. Džoja gusiesiems. Edukacinę programą „Charono laivas“, Gunda Barysaitė vykstančią ekspozicijoje, renkasi moksleiviai. 2012 m. pradžioje Chaimo Frenkelio viloje atidaryta taktilinė ekspozicija „Daiktai, kurie kalba“, tad muziejuje lankosi ir neįgalieji. Chaimo Frenkelio vila naudojasi ir mūsų valsty- bės institucijos – Lietuvos Respublikos Seimas, ministerijos, ambasados, nevyriausybinės organizacijos: štai 2009 m. viloje vyko tradicinis Baltijos valstybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Res- publikos Prezidentas Valdas Adamkus, Latvijos Res- publikos Prezidentas Valdis Zatleras (Valdis Zatlers) ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves); Lietuvoje reziduo- jančių ambasadorių ir ambasadų pirmųjų sekretorių iš 22 šalių susitikimas, organizuotas tuomečio Lietu- Lietuvoje reziduojančių 22 šalių ambasadorių ir amba- vos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko ir kt. sadų pirmųjų sekretorių susitikimas. Pirmas iš kairės – Jau keletą metų Chaimo Frenkelio viloje vyks- tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas ta tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ rengi- Ušackas. 2012 m. Fot. Giedrius Baranauskas niai. Sulaukiame poetų, rašytojų ir literatūros kritikų iš Lietuvos ir kitų šalių. Kūrėjus traukia paslaptingos vilos erdvės, čia jie jaučiasi labai gerai. Viloje vyksta kasmetiniai „Aušros“ muziejaus bičiulių klubo vakarai, kalėdiniai ir kt. koncertai. Randasi naujų veiklos formų: parodos-perfor- mansai, šeimų savaitgaliai vilos parke ir kt. Kadangi vilos parko lankymas yra nemokamas, tai jame renkasi jaunos mamos su vaikais, per pietų pertraukas už- suka įvairių įstaigų darbuotojai, vakarais – jaunimas. Vilos erdvės panaudojamos ir komerciniais tiks- lais. Čia vyksta tuoktuvių ceremonijos, jaunavedžių fotosesijos, salės nuomojamos įstaigų ir institucijų renginiams, susitikimams, priėmimams. Tai yra papildomas būdas muziejui uždirbti taip trūkstamų lėšų. Išvardyta muziejinė veikla – muziejaus daugia- funkciškumo pavyzdys. Ši veikla garantuoja augantį lankytojų skaičių, didėjančias už paslaugas suren- kamas lėšas. Šiandien neužtenka įrengti tradicinę Vilos parke leidžiamas laisvalaikis. 2012 m. ekspoziciją ir laukti lankytojo. Tam, kad jis ateitų, Fot. Deimantė Bačiulė reikia pasiūlyti renginių, edukacinių programų, ka-

12 vos puodelį. Beje, nuo 2012 m. viloje veikia Chai- Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministe- mo Frenkelio vilos restoranas. Tai leidžia pasiūlyti rijos organizuoto EDEN (European Destinations of maitinimo paslaugas ir pavieniams lankytojams, ir Excellence) projekto „Lietuvos turizmo traukos vie- jų grupėms. tovė 2013. Turizmas pritaikytas visiems“ konkurse Padaryta iš tiesų daug. Šiemet sulaukta ir šių Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos pastangų įvertinimo – 2013 m. Europos Komisijos ir kompleksui atiteko garbinga antroji vieta.

CHAIMAS FRENKELIS VILLA – AN EXAMPLE OF MULTIFUNCTIONAL MUSEUM

Raimundas Balza Šiauliai Aušros Museum

Chaimas Frenkelis Villa, like a cultural-museo- an administrative and household buildings. Today the logical object, in a context of Lithuanian museology Museum is proud to receive 25,000 visitors a year. started to function officially in 1993, when after the Chaimas Frenkelis Villa operates as multi- withdrawal of Soviet troops from Lithuania, it was gi- functional museum with its fundamental activities ven over to Šiauliai Aušros Museum. The restoration and events: expositions “Provincial Estate and a work of the building and of the whole complex started Town”, “Jewish Heritage in Šiauliai: the Merchants immediately and lasted for nearly 20 years. The first Frenkelis”, tactile exposition “The Artefacts that Spe- exhibitions in Ch. Frenkelis Villa were presented in ak”, exhibitions, educational programmes “Secrets 2003, when Aušros Museum celebrated its 80th anni- of Kosher Food”, “Estate Fashion and Lifestyle”, versary. The Museum set a task to create a qualitative- “A Boat of Charon”, events of international project ly new cultural multifunctional object, oriented to the “European Museum Night”, International Chaimas visitors with different interests (Šiauliai city commu- Frenkelis Villa Festival, European Days of Jewish nity, businessmen, representatives of authorities, city Culture, commemorations of state holidays, evenings guests, students, local and foreign tourists, etc.). In dedicated to art and history, seminars, meetings, dis- 2008, commemorating the 85th anniversary of Šiauliai cussions, etc. Aušros Museum, the exposition “Provincial Estate The complex of Chaimas Frenkelis Villa was and a Town” was arranged and opened. In 2012, the announced a second place winner in EDEN (Euro- reconstruction of the Villa Park was completed and the pean Destinations of Excellence) Project “Lithuanian space with a fountain, paths, parking place was opened Tourism Attraction Area 2013, organized by Europe- for visitors. Thus, starting from the last year, the who- an Commission and State Department of Tourism un- le complex operates in full range: Villa with a park, der the Ministry of Economy.

13 KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS: NEMUZIEJIŠKAS IR ŽAIDŽIANTIS

Rimantas Žirgulis Kėdainių krašto muziejus

Savotiškas pirmo muziejaus ištakas Kėdainiuose lis, Zigmas Ruseckas, Stasys Tijūnaitis. Draugija, be galima rasti dar XIX a. pab., kai po paskutinio mies- tiesioginių užduočių – eksponatų rinkimo ir jų tvar- to savininko, caro generolo grafo Eduardo Totlebe- kymo, turėjo tikslą – apsaugoti senienas ir istorinius no (1818–1884) mirties velionio žmona dvaro rūmų paminklus nuo sunykimo. parke jo paties statytame minarete įkūrė jo atminimui 1939 m. muziejaus prižiūrėtoju paskirtas Ga- skirtą muziejų. Čia buvo eksponuojami šio Krymo brielius Bobelis. Tuo metu muziejuje buvo sukaupta ir Balkanų karų didvyrio mundurai, apdovanojimai, apie 1,8 tūkst. eksponatų. asmeniniai ir memorialiniai daiktai, o iki Pirmojo Antrojo pasaulinio karo metais muziejus ir jo pasaulinio karo veikusį muziejų lankydavo caro ka- rinkiniai labai nukentėjo: pasitraukiant naciams, dalis riuomenės kariškiai ir valdžios pareigūnai. eksponatų buvo susprogdinta ir išgrobstyta. Kiti eks- Viso Kėdainių miesto ir krašto praeičiai skirtas ponatai buvo sukrauti į sandėlius net keliose vietose. muziejus buvo įkurtas 1922 m., tad Kėdainių krašto Muziejaus vedėjas G. Bobelis dalį eksponatų išgelbė- muziejus yra vienas iš seniausių Lietuvos muziejų – jo nuo galutinio sunaikinimo ir išgrobimo, vis dėlto 2012 m. jis šventė 90-metį. Pirmuoju muziejaus ve- vokiečių padaryti nuostoliai muziejui siekė 563 200 dėju tapo jo įkūrėjas, Kėdainių apskrities valdybos rublių. Tik 1945 m. gruodžio pabaigoje muziejui pirmininkas Vladas Rybelis, kuris padovanojo nemažą buvo suteiktos patalpos, tačiau jos dar kurį laiką buvo savo surinktų senienų kolekciją (apie 1 tūkst. ekspo- užpiltos Grūdų paruošų punkto grūdais. natų). Muziejus buvo išlaikomas Kėdainių apskrities Pokaryje muziejuje buvo sukaupta apie 5 tūkst. valdybos, kuri paskyrė 3 nedidelius kambarėlius savi- eksponatų. Tuometinė sovietų valdžia muziejų nau- valdybės pastato pirmame aukšte (dabar – M. Dauk- dojo savo ideologijai skleisti: muziejaus lankyto- šos viešoji biblioteka). Muziejaus inventorių sudarė 5 jams buvo aiškinamos Josifo Stalino ir Lietuvos TSR vitrinos, 3 spintos ir 1 nedidelė lentyna. Ekspozicijai konstitucijos, penkmečio planai ir rinkimų tvarka. buvo skirta 1 lentyna ir 2 stendai. Ją sudarė archeolo- Muziejuje veikė socialistinės statybos, istorijos, liau- gijos, numizmatikos, etnografijos, gamtos ir istorijos dies meno ir archeologijos skyriai. skyriai, ginklų kolekcija ir miestų herbai. Visi muzie- XX a. 6–7 deš. muziejuje buvo organizuojamos jaus eksponatai buvo eksponuojami. Muziejus buvo ekskursijos rajono kolūkiečiams ir mokykloms, veda- lankomas tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 12 mos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo iki 14 valandos. veteranais, pogrindininkais. 1956 m. muziejus persi- Nuo 1925 m. muziejaus vedėja buvo bibliote- kėlė į kitas patalpas – Tarybų g. 23, o 1967 m. – į kininkė Jadvyga Laucytė, kuri 1934 m. perdavė savo pastatą Tarybinės Armijos g. 45 (dabar – J. Basanavi- pareigas Stasiui Švalpai. Nuo pat įkūrimo muziejui čiaus g.). Jis buvo kapitališkai suremontuotas, įrengti trūko patalpų. 1931 m. Apskrities valdybos komisi- fondai. Po remonto muziejus duris atvėrė 1969 m. ja konstatavo: …muziejus sutalpintas viename kam- 1977 m. Kėdainių kraštotyros muziejaus filia- baryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, lu tapo evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje buvo o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra įkurta Dailės parodų salė. kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Prasidėjus Sąjūdžiui, muziejuje buvo parengtos Tais pačiais metais kita komisija nurodė: Skaitykla ir iki tol draustos ekspozicijos apie Kėdainius tarpuka- muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai rio nepriklausomoje Lietuvoje, 1989 m. birželio 14 d. geri ir gerame stovy… atidaryta viena iš pirmųjų ekspozicijų Lietuvoje apie Kėdainių apskrities savivaldybei dėl lėšų trū- tremtinius. kumo muziejų išlaikyti buvo sunku, todėl 1937 m. Kėdainių rajono tarybos sprendimu 1991 m. Kė- pradžioje jį savo žinion perėmė neseniai įsikūrusi dainių kraštotyros muziejus buvo pertvarkytas į kraš- Kraštotyros draugija. Kraštotyros draugijos valdybą to muziejų, prie jo prijungti nauji skyriai: Mikalojaus sudarė V. Rybelis, Antanas Tylenis, Saulius Sužiedė- Katkaus memorialinis muziejus Ažytėnuose, Juozo

14 Kėdainių krašto muziejaus edukacinių programų dalyviai, persirengę įvairių epochų drabužiais

Paukštelio memorialinis muziejus, Rotušės dailės ga- muziejaus fonduose yra sukaupta apie 50 tūkst. eks- lerija, koncertų salė evangelikų reformatų bažnyčioje. ponatų, kurie yra suskirstyti į archeologijos, numiz- Vėliau muziejaus struktūra kelis kartus keitėsi: matikos, raštijos, dailės, gamtos, istorijos-etnografijos 2000 m. Mikalojaus Katkaus memorialinis muzie- ir fotografijos skyrius. Kėdainių krašto muziejų lanko jus buvo perduotas Krakių seniūnijai, o 2005 m. re- ekskursantai ir pavieniai žmonės. Organizuojamos novuoti ir atgaivinti rašytojo J. Paukštelio namai dėl ekskursijos po Kėdainių senamiestį, muziejaus fili- ekonominio sunkmečio 2009 m. pabaigoje buvo už- alus ir rajoną. Muziejuje rengiamos parodos, konfe- daryti, rašytojo memorialinis kambarys įrengtas mu- rencijos, minėjimai, seminarai, knygų pristatymai, ziejuje. koncertai. Muziejus aktyviai dalyvauja edukacinėje 1993 m. buvusiame barono Stanislovo Šilin- veikloje: edukacinę programą sudaro daugiau negu go dvare, Paberžėje, buvo įkurtas 1863 metų sukili- 30 temų. Vedamas pamokėlių ciklas jaunesniųjų kla- mo muziejus. 2009–2011 m. restauruotame pastate sių moksleiviams, skaitomos paskaitos vyresniesiems įrengtos naujos ekspozicijos, eksponuojami Lietuvos moksleiviams, rengiamos viktorinos, konkursai. menininkų darbai, rengiamos parodos, organizuojami 2001 m. balandžio mėn. užbaigtas tvarkyti Ku- dailininkų plenerai, koncertai, vedamos ekskursijos, nigaikščių Radvilų mauzoliejus XVII a. evangelikų vykdoma edukacinė veikla. reformatų bažnyčioje. Čia saugomi ir eksponuojami 2000 m. rugsėjo mėn. Kėdainių krašto muziejus 6 restauruoti kunigaikščių šeimos narių sarkofagai. persikėlė į naujas patalpas – buvusį XVIII–XIX a. Tai pirmoji atkurta XVII a. Lietuvos Didžiosios Ku- karmelitų vienuolyną (Didžioji g. 19). Restauruotose nigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Bažnyčioje patalpose buvo įrengtos naujos ekspozicijų salės, ku- parengta paroda apie pastato ir jo atkūrimo istoriją. riose eksponuojami Vinco Svirskio kryžiai, unikalūs 2002 m. rugpjūčio 16 d. duris atvėrė dar vie- XVII–XVIII a. eksponatai, dokumentai, XIX a. ragų nas muziejaus skyrius – Daugiakultūris centras, ku- baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro. Muziejuje ris įsikūrė restauruotoje buvusioje XIX a. Mažojoje saugoma gausi kraštotyrininko Henriko Grinevičiaus žiemos sinagogoje. Daugiakultūriame centre įrengta surinktų nuotraukų, dokumentų ir žemėlapių kolekci- Kėdainių žydų bendruomenės ir holokausto ekspozi- ja, atspindinti senųjų Kėdainių gyvenimą. Šiuo metu cija. Vyksta įvairūs renginiai, profesionaliosios ir mė-

15 Nuo 2005 m. kasmet rengiame „Muziejų nak- ties“ renginius, kurie jau tapo neatsiejama Kėdainių kultūrinio gyvenimo dalimi ir gana sėkmingai „kovo- ja“ dėl žiūrovų su tradiciškai tą gegužės šeštadienio vakarą vykstančiais „Eurovizijos“ dainų konkurso finalais. 2010 m. visi kėdainiečiai mūsų muziejuje galė- jo austi Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui skirtą trispalvę juostą. Viena iš svarbiausių pastarojo dešimtmečio Kė- dainių krašto muziejaus veiklų yra įamžinti istorinę atmintį ir išsaugoti ją visame Kėdainių krašte, ne- apsiribojant vien muziejumi. Mūsų iniciatyva buvo Kėdainių krašto muziejaus stendas Muziejų mugėje. pakabintos memorialinės lentos: Kėdainiuose stu- Vilnius, Rotušės aikštė, 2012 m. gegužės 17 d. dijavusiam Vilniaus Gaonui Elijahu (1997), holokausto 65-mečiui ir per jį vietinių nacių kolaborantų gėjiškos muzikos koncertai, organizuojamos parodos, sušaudytai žydų bendruomenei ant buvusių sinagogų seminarai, konferencijos, užsiimama edukacine, pro- (2006), Kėdainiuose gyvenusio ir palaidoto europinio jektine bei klubine veikla. garso matematiko ir karo inžinieriaus Adomo Frei- 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės adminis- tago 400-osioms gimimo metinėms ant Šviesiosios tracijoje buvo atidarytas Vytauto Ulevičiaus medžio gimnazijos sienos (2008). skulptūrų muziejus. Čia eksponuojama daugiau kaip 2011 m. minėdami Nobelio literatūros premijos pusšimtis Krakėse (Kėdainių rajonas) gyvenančio ži- laureato, Kėdainių krašto garbės piliečio Czesławo nomo drožėjo darbų. Miłoszo (1911–2004) 100-metį, surengėme ištisą Dar vienas įsteigtas muziejaus skyrius – Arnetų renginių ciklą, kurio metu visose rajono seniūnijo- namas. Tai unikalus XVII a. škotų pirklio namas, ku- se buvo eksponuojama muziejaus parengta paroda riame yra išlaikytas autentiškas patalpų planas. Nors „...visada buvau atsigręžęs veidu į Upę...“, Kėdainių dar neužbaigti restauravimo darbai, čia ketinama ati- senamiestyje, poeto vardu pavadintoje gatvėje, ant daryti amatų ir gyvosios istorijos centrą. Nevėžio upės kranto, pastatėme meninę instaliaci- Šiuo metu Kėdainių krašto muziejui priklauso ją „Miłoszofonas“ (autorius Feliksas Paulauskas) – 5 skyriai: Daugiakultūris centras buvusioje Mažo- KĖDę KĖDainiuose. joje žiemos sinagogoje, Kunigaikščių Radvilų mau- 2011 m. minėdami didžiųjų netekčių metus ir zoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje, Vytauto tremties bei holokausto 70-metį, kartu su Tukumo Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus rajono savi- muziejumi (Latvija) vykdėme Europos Sąjungos valdybėje, 1863 metų sukilimo muziejus buvusiame programos „Europa piliečiams“ 4 veiksmo „Gyvo- baronų Šilingų dvare, Paberžėje, ir Arnetų namas. ji atmintis“ projektą „Laiškai ateities kartoms“. Jo Be pagrindinės (eksponatų kaupimo ir saugoji- metu įrengėme 2 menininko F. Paulausko sukurtus mo, ekspozicinės, edukacinės) veiklos, muziejus ir memorialus 1941 m. rugpjūčio 28 d. Daukšių kaime jo skyriai rengia daug parodų, koncertų, susitikimų. sušaudytoms Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų ben- Tradicinė parodų ir koncertų rengimo vieta yra Dau- druomenėms. Pirmasis memorialas „Šoa. Ich bin Kei- giakultūris centras, tačiau kartais juos surengiame ir daner“ stovi šalia Kėdainių sinagogų komplekso. Jį rajono mokyklose, Kėdainių pirminiame sveikatos sudaro iš metalo pagaminti krikščionybės simbolis – priežiūros centre, prekybos centruose „Iki“ ir netgi Dievo apvaizdos akis ir judaizmo simbolis – degantis senamiesčio gatvėse. Rengdami klasikinės, senovi- krūmas. Akies obuolys yra užpildytas 2 076 tuščio- nės ir džiazo muzikos koncertus, mėginame ugdyti mis automato šovinių tūtelėmis: lygiai tiek, kiek kėdainiečių skonį. Daugiakultūriame centre yra kon- prieš 70 metų buvo nužudyta žydų Daukšių kaime. certavusios beveik visos Lietuvos muzikos žvaigždės Antrasis memorialas „Atminties siena“ stovi žydų žu- ir nemažai atlikėjų iš užsienio. dynių vietoje. Čia metalo plokštėse yra išpjaustytas Muziejus atlieka ir mokslinius tyrimus: renka 1 tūkst. žinomų šioje vietoje nužudytų žydų pavar- archyvinę medžiagą Lietuvos ir užsienio archyvuose, džių. 2012 m. Daugiakultūriame centre parengėme rengia istorines ir etnografines ekspedicijas, archeo- holokausto aukoms skirtą ekspoziciją „Bendrapilie- loginius tyrimus senamiestyje. Tiriamosios veiklos čiai, kurių netekome“, kurioje kartu su nuotraukomis, rezultatas – išleistos knygos, kompaktiniai diskai, dokumentais, daiktais yra eksponuojama beveik 1,2 pratybų sąsiuviniai moksleiviams. tūkst. žuvusių viso Kėdainių krašto žydų pavardžių,

16 Kėdainių krašto muziejininkai mini muziejaus 90-metį. 2012 m. suskirstytų šeimomis. tą“ „Saulutės“ vaikų globos namų auklėtiniai lipdė Per šį projektą buvo surinkta daug archyvinės Kėdainių senamiesčio centrinės dalies fragmentą. medžiagos, nuotraukų, dokumentų, vaizdo įrašų, liu- 2002 m. į tarptautinio projekto „Žinomi, bet nepažįs- dininkų pasakojimų, kurių pagrindu buvo parengtas tami“ veiklą, atskleidžiančią visų 6 Kėdainių krašte muziejinis kompiuterinis terminalas, skirtas Kėdainių gyvavusių tautinių bendruomenių istoriją, įtraukėme krašto istorijai tragiškais sovietų ir nacių okupacijos 11 Kėdainių miesto ir rajono mokyklų ir surengėme metais (1940–1953 m. iki diktatoriaus J. Stalino mir- baigiamąją Senamiesčio šventę. 2005 m. tarptautinia- ties), išleista knyga ir kompaktinis diskas „Kėdainių me projekte „Kultūros paveldas interaktyviai“ kartu kraštas svastikos ir raudonosios žvaigždės šešėlyje“. su partneriais iš Didžiosios Britanijos, Italijos ir Bul- Didelį dėmesį Kėdainių krašto muziejus skiria garijos parengėme internetinį žaidimą apie paveldą. projektinei veiklai – pagrindiniam įvairios muzie- Svarbi mūsų muziejaus veiklos dalis yra kelti jaus veiklos finansavimo šaltiniui. Didžiąją daugu- darbuotojų kvalifikaciją. 2004–2010 m. 5 kartus da- mą mūsų vykdomų projektų sudaro Kėdainių krašto lyvauta Baltijos muzeologijos mokyklose, 2009 m. daugiakultūriškumą atskleidžiantys žaidybiniai pro- mūsų muziejus pirmasis priėmė šią mokyklą Lietuvo- jektai. 2001 m. per projektą „Atrandu praeities mies- je. 2006–2008 m. kartu su 10 muziejų partnerių daly-

17 vavome muziejininkų kvalifikacijos kėlimo projekte Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sie- „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebė- ną programos projektas „Paribio Atlantida – valsty- jimų ugdymas“. bių sienas kertantis kultūros kelias“ ir 2007–2013 m. Kėdainių krašto muziejus aktyviai įsitraukė į Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos EKPP bendradar- 2012-ųjų – Lietuvos muziejų metų – renginius. Ge- biavimo per sieną programos projektas „Virtuali pra- gužės 17 d. dalyvauta Lietuvos muziejų mugėje, eitis – ateities muziejų pagrindas“. Tęsiamas Lietuvos Vilniaus rotušės aikštėje, birželio 19–20 d. suren- muziejų asociacijos ir 17 muziejų partnerių projektas gėme Lietuvos muziejų kelio renginius Kėdainių „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir ben- mieste gyvenantiems socialinės atskirties grupių drojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tin- atstovams. Muziejaus 90-metis buvo paminėtas per klas“. Jo metu muziejaus edukatorės parengė naujas miesto šventę, kurioje muziejininkai surengė im- edukacines programas, jose dalyvavo daugiau negu provizuotą Smetonos laikų fotoateljė, vyko amatų 500 moksleivių, pasiūta įvairių epochų drabužių, iš- mugė, brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ teatrali- leista dėlionių ir pratybų sąsiuvinių. zuota programa. Ateityje planuojame rengti Cz. Miłoszo festiva- Rugsėjo mėn. dalyvavome savivaldybių muzie- lį, kuriuo stiprinsime daugiakultūrį Kėdainių krašto jų parodų mugėje „Parodų tiltai“. Per ją Kauno meni- identitetą. ninkų namuose vyko edukacinės pamokos ir paroda Pabaigoje tokie 2000–2011 m. Kėdainių krašto „Šešių tautų miestas“. Lapkričio 9–10 d. surengėme muziejaus veiklos skaičiai: baigiamuosius Lietuvos muziejų metų ir Kėdainių Įvykdyti ir vykdomi 68 projektai. krašto muziejaus 90-mečio renginius muziejuje ir Surengtos 423 parodos. Daugiakultūriame centre. Tai renginys „Gyvoji kelio- Įvyko 592 renginiai. nė po Kėdainių ir muziejaus istoriją“, per kurį sve- Vestos 2 354 edukacinės pamokos. čius pasitiko įvairių epochų personažais persirengę Vestos 4 004 ekskursijos. muziejininkai, buvo atidaryta Kėdainių krašto garbės Muziejų ir jo skyrius aplankė 253 510 lankytojų. piliečio dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus muziejui Tad galima teigti, jog esame gana nemuziejiš- dovanotų tapybos darbų paroda, koncertavo džiazo kas muziejus ir toliau tęsime įvairią kultūrinę veiklą duetas „Tarana“ iš JAV. bei daugiau nei prieš dešimtmetį pradėtus žaismingus Šiuo metu muziejus vykdo įvairius projektus. projektus, kuriais mėginame tapti patrauklesni savo Du iš jų yra tarptautiniai: 2007–2013 m. Lietuvos, lankytojams.

KĖDAINIAI REGIONAL MUSEUM: NON MUSEOLOGICAL AND PLAYING

Rimantas Žirgulis Kėdainiai Regional Museum

The beginnings of the first museum in Kėdainiai of exhibits were blown up and plundered. trace back to the end of the 19th century, when af- The Soviets used the Museum as a tool for ter the death of the last city owner (Eduard Totleben spread of their ideology. (1818-1884), Tsar General and a Count), his wife in As the Lithuanian National Revival Movement memory of her husband established a museum in the started its activity, the Museum presented expositions, built by himself minaret in a manor park. telling about Kėdainiai in the Interwar Independent A museum dedicated to the past and history of Lithuania, as well as one of the first expositions in Kėdainiai city and region was established in 1922. Lithuania, dedicated to deportees. The first head of the Museum was its founder, a Today the Kėdainiai Regional Museum con- chairman of Kėdainiai District Board – Vladas Ry- sists of 6 departments: the main museum, established belis, who donated the flaunted by him collection of in former Carmelites monastery of 18th-19th c., the antiquities (about 1000 exhibits). Because of scarce Multicultural Centre, established in a former Small funding, it was difficult for Kėdainiai District Munic- Synagogue of 19th c., Mausoleum of the Dukes Rad- ipality to keep the Museum going. Therefore, at the vilas (Radziwills) in the Reformed Church of 17th c., beginning of 1937 the Museum was taken over by a a Museum of Wooden Sculptures by V.Ulevičius in recently established Association of Regional Studies. premises of Kėdainiai municipality, the Museum of During the retreat of the Nazis (WW II), a part 1863 Uprising in a former manor-house of the Barons

18 Szillings of 18th c. in Paberžė and the 17th c. House pupils, releasing CDs. of Scottish merchants Arnets. Beyond its main activi- One of the most important Kėdainiai Region- ties of exhibits collection, storage and education, the al Museum’s activities this decade is commemora- Museum also organizes a lot of exhibitions, concerts tion and preservation of historical memory in all and meetings. Kėdainiai region. At Museum’s initiative, commemo- The Museum also implements scientific re- rative plaques for famous historical personalities and searches by collecting archival materials in Lithua- memorials for victims of the Holocaust were set up. nian and foreign archives, organizing historical and A great attention is also given to project activities, the ethnographical expeditions, archaeological research most part of which are those revealing the multicul- in old town, publishing books and exercise books for tural character of Kėdainiai region.

19 DAUGIAFUNKCĖS MUZIEJINĖS VEIKLOS PATIRTIS BEI ĮŽVALGOS PASIBAIGUS MAIRONIO METAMS

Aldona Ruseckaitė Maironio lietuvių literatūros muziejus

Muziejų daugiafunkciškumo klausimas yra vis mos ir galimybės yra sudėtingesnės nei įvairūs teore- dar diskusinis. Vakarų muziejai jau prieš dešimtmetį tikų įsivaizdavimai. pradėjo po truputį rimti ir susidėliojo muziejinio darbo Mano manymu, muziejus dažnai yra toks vei- prioritetus, mūsų padangėje viskas vyksta kiek pavė- drodis, kuriame kiekvienas mato, ką nori, arba nieko luotai ir mes vis dar ieškome savo darbo krypčių, kar- nemato, bet vis tiek sako, kad mato. Kartais atrodo, tais ir gerokai klaidžiojame. Esu tradicinio muziejaus kad reikalavimai muziejams eina pirma galimybių, šalininkė ir ginu pagrindinį muziejų objektą – ekspo- nors, žinoma, muziejai iššūkių nebijo, tačiau situacijų natą, tačiau praktikoje atsitinka visai kitaip – sukamės yra įvairių ir sudėtingų, juk esame bendrame valsty- ratu ir pagauname savo uodegą. Maironio lietuvių li- bės problemų katile. teratūros muziejus taip pat garsą ir savo įvaizdį dau- Aktuali muziejų tema, dėl kurios kalbame apie giausia yra pelnęs vadinamuoju daugiafunkciškumu. daugiafunkciškumą – pritraukti kuo daugiau lanky- Šiuo metu Lietuvos muziejai vėl yra atsidūrę ant tojų, jiems atverti duris, ekspozicijas ir fondus, be iš- permainų slenksčio ir temų diskusijoms netrūksta. lygų tarnauti vartotojų visuomenei. Prakalbo kunigai, Kiek Lietuvoje yra teorinės muziejininkytės – būtų kad po dešimties metų bažnyčiose jaunimo gali ir atskiras klausimas, bet tokie teiginiai kaip Šiuolaikinė nebebūti, bėdoja dėl to paties ir bibliotekininkai, jog medijų kultūra, daranti didžiulį poveikį visuomenės sumažės skaitytojų. O mes, muziejininkai, ar svarsto- gyvenimui, skatina visai kitaip pažvelgti ir į sakrali- me, kokie bus mūsų muziejų lankytojai po dešimties zuotą muziejaus instituciją, kuri XX a. bene veiksmin- metų ir kiek jų bus? Kokia mūsų bendra strategija, giausiai skleidė žinias, ugdydama požiūrį į praeitį, kokios perspektyvos? Kokius ir kas atlieka tyrimus? į etniškumą ir kultūrines vertybes1 arba muziejaus Šia kryptimi reikėtų dirbti. matymas kaip verslo projekto, kaip virtualaus mu- Štai praėjusią savaitę gavome į muziejų laiške- ziejaus – muziejaus be sienų verčia mus, praktikus, lį, kurį pilietis prašo padėti prie Motiejaus Valančiaus susimąstyti ir svarstyti, nes kasdienio darbo proble- archyvo: Aš, Christoph von Grawrock, žemaičių vys- kupo Motiejaus Valančiaus sesers Petronėlės Beres- nevičienės proanūkis. Vyskupas Valančius pasakė Simonui Daukantui, kad jis įsakė dekanams prie De- kanatų ir klebonams prie Klebonijų įsteigti mokyklas valstiečiams. Simonas Daukantas atsakė, kad maža- raščiams ar beraščiams valstiečiams bus labai sunku mokytis tose mokyklose. Vyskupas Valančius nusi- juokė ir pasakė: „O tu gal žinai, kaip įdėti į galvą žinias nesimokant?“ To pokalbio tekstas per kelias kartas pasiekė mane ir tai man sukėlė ateities viziją. Ateityje mokymo įstaigų nebus, nes energijos srautas tieks tiesiogiai į smegenis žinias. Ateityje informacijos srautas darys daiktus. 2013, balandis. Tokios tad pranašystės... Kiek iš tikrųjų technologiškai artimiausiais metais bus pažengusi mokykla? Atrodo, kad švietimo programos eis pirmiau muziejų, modernių mokyklų mums nepavyks pavyti, nes švietimo sričiai skiriamas daug didesnis dėmesys ir solidesnis finansavimas. Dar Maironio metų logotipas. Aut. Inga Paliokaitė- iki galo nesuvokiame, ar besiplečiantis Europos Są- Zamulskienė jungos edukacinis projektas „Muziejus – mokykla –

20 Maironio namų mansardos atidarymas. Juostelę perkerpa Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. 2012 m. spalio 22 d. moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nuotolinę pamoką? Ar nebūtina pirmiau įgyti kvalifi- nacionalinis partnerystės tinklas“, kuriame siūloma kaciją? Ir kas šia kvalifikacija turi rūpintis? kurti nuotolines pamokas Lietuvos mokykloms, yra Beje, šioje ilgoje Lietuvos Respublikos Vyriau- naudingas muziejams? Būtent – muziejams naudin- sybės ataskaitoje prie kultūros politikos muziejams gas! Galbūt neišvengiami tokie ateities projektai, kai skirtos 6 eilutės, iš kurių 3 yra 2012 m. ataskaita, kad moksleiviai sėdės mokyklose prilipę prie kompiute- finansuoti 55 projektai, o 3 eilutės – kad vėl ketina- rių ir nebenorės niekur judintis, viską gaus tarytum ma projektus finansuoti. Tiek garso apie muziejus... sukramtytą produktą. Būtų labiau priimtina, jeigu Kodėl taip yra? Juk, perskaitęs tokią ataskaitą, akty- švietimo institucijos ieškotų kelių į muziejus, o ne vus pilietis gali eilinį kartą paklausti – už ką muzie- muziejai siūlytųsi kaip ir per prievartą į mokyklas, jininkai gauna mokesčių mokėtojų pinigus? Ir jis bus rengtų mokymo programas ir pamokas tarytum dėl teisus. kokio pliuso ar pasirodymo. Norėtųsi, kad mokyklos Maironio lietuvių literatūros muziejus, bebaig- gerbtų ir vertintų bendradarbiavimą su muziejais, o damas didžiąją centrinių rūmų renovaciją, stovi prie ne laikytųsi nekintančios nuostatos, kad muziejinin- didelio ir aukšto slenksčio – reikia parengti lietuvių kai visada visiems turi nuolankiai tarnauti. literatūros istorijos ir personalijų ekspoziciją. Šiuo Štai 2013 m. balandžio 4 d. „Valstybės žiniose“ metu tėra likusi memorialinė muziejaus dalis – 8 paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. Maironio buto kambariai. Esame tarytum prie balto veiklos ataskaita su perspektyva į ateities strategiją. didžiulio popieriaus lakšto, kuriame reikia išdėlioti Švietimo ir mokslo ataskaita bei Kultūros politikos visą literatūros istoriją. Ekspozicijų rengimas, manau, ataskaita, deja, niekaip nėra susietos, tarsi vienoje ne- yra pamatinė ir pagrindinė muziejų veiklos funkcija. didelėje valstybėje tarp šių sričių nebūtų sąsajų. To- Eksponatų kaupimas – svarbiausias, bet visuomenei kia taktika (ar netaktas?..) turi neigiamą įtaką muziejų nematomas, visas edukacinis darbas gali būti žaidi- veiklai, jų reikšmei. Šioje ataskaitoje yra įdomus damas (mažiau – daugiau, triukšmingiau – ramiau) – lykas, kad „Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo nepamatuojamas, bet ekspozicija yra centrinė ašis, sistemos pertvarkoje“ išvardyta gan daug įvairių prie- kuri ir reiškia muziejų, kuri išskiria muziejų kaip kul- monių, kurios padėtų gerinti mokytojų darbo sąlygas, tūros įstaigą iš kitų į ją panašių. Didžiosios ekspozici- skatintų tobulėti, keltų jų kvalifikaciją ir t. t., kokios jos rengimo laikotarpiu kitą muziejinę veiklą reikėtų yra parengtos modulinio profesinio mokymo pro- nustumti į šalį ir visam kolektyvui susitelkti prie jos gramos, programų rengimo metodika. Ar kuris nors rengimo bei apsvarstyti būsimą muziejaus daugia- muziejininkas yra metodiškai išmokytas parengti funkciškumą. Ekspozicijos koncepcijos, planai ir

21 Maironiui skirta ekspozicija jo namo mansardoje

įrengimas yra ypač sudėtingas, atsakingas, ilgas, ziejų darbu, aiškinimas ne tik lankytojams, plačiajai mokslinių tyrinėjimų reikalaujantis darbas. Muzieji- visuomenei, bet ir valdžios žmonėms, kas yra muzie- ninkas pavirsta mokslininku – mūsų atveju literatūros jus, kokie jo turtai, kokios pagrindinės funkcijos, kad mokslininku. Įsivaizduokime literatūros istorijos eks- negalima blaškytis į visas puses, kai pagrindinė funk- poziciją nuo Martyno Mažvydo laikų iki šių dienų: cija yra saugoti didžiulius valstybės turtus, kurie turi keli šimtmečiai, daugybė įvykių, personalijų, atrink- sulaukti ir kitų kartų dėmesio. Dabar iš mūsų, muzie- ti, įvertinti, surasti vaizdinę medžiagą, pateikti viską jininkų, norima ir reikalaujama vienadienio gyveni- šiuolaikiškai, moderniai, galvojant ne tik apie šian- mo, bereikšmio triukšmo, keisto drugelių plazdėjimo, dienos lankytoją, bet ir apie tą, kuris ateis po kele- nors muziejininkas turėtų saugoti raktą nuo aukso rių metų. Ne tik mokslininku tampa muziejininkas, skrynios ir atsargiai ją atrakinti... rengdamas ekspoziciją – jis – ir pedagogas, ir psicho- Noriu pasidalyti darbo patirtimi ir įžvalgomis logas, ir iš dalies dizaineris, ir multimedijų specialis- po įtemptų 2012-ųjų Maironio metų, kurie buvo dėl tas. Užsienyje ekspozicijos kūrėjas taptų mažiausiai įvairių priežasčių sudėtingi, bet kartu labai įdomūs, to mokslo daktaru, Lietuvoje geriausiu atveju gali su- turiningi ir daugiafunkciai: laukti kritikos. Bet muziejininkams naujų ekspozicijų 1. Jeigu muziejus yra įsikūręs istoriniuose rū- rengimo džiaugsmas yra didelis, uždavinys malonus, muose, tai jie lankytojams tampa svarbi vieta. Taip intriguojantis, tikslas uždegantis. atsitiko pernai, kai pagrindiniu traukos objektu buvo Kai ekspozicija jau bus parengta ir jos slenks- patys Maironio namai, arba tiksliau, jų trečiasis aukš- tį peržengs lankytojai, tuomet neišvengiamai turės tas, dar Maironio pavadintas mansarda. Čia buvo ir skleistis „protingas“ daugiafunkciškumas. „Protin- intriga – nuo 1923 m. turėtas poeto mansardos įren- gas“, praplečiantis muziejinio darbo erdves, darantis gimo brėžinys, niekada neįgyvendinta ši jo svajonė tai, ko kita kultūros įstaiga padaryti negalėtų. Nerei- ir dovana šeimininkui 150-ies metų jubiliejaus proga. kėtų niekam pataikauti, bijoti kritikos. Galbūt dar Mansarda atidaryta 2012 m. spalio 22 d. Lankyto- viena mūsų daugiafunkciškumo sritis nėra išnaudo- jams užtekdavo apžiūrėti įspūdingąją erdvę, senąjį ta – tai reklama, supažindinimas kuo išsamiau su mu- brėžinį ir rekonstrukcijos eigos fotografijas. Susido-

22 Maironio namų mansardos galerija mėjimas buvo milžiniškas, atsirado daug pasiūlymų nimo fotografijas, vėliau dar pasėdėdavo mansardoje, bendradarbiauti, nes atsivėrė mansardos galerija, ta- patys deklamuodavo Maironio eilėraščius. Jaunieji čiau bendradarbiavimo veiklai ir naujoms atvertims lankytojai buvo judresni, mokytojai prašė edukacinių bei galimybėms reikia nusistatyti lygį, kryptis ir nau- programų, kurių apie Maironį nemažai parengta, atsi- dą, kuri būtų svarbi muziejui, formuotų gerą įvaizdį, žvelgus į moksleivių amžių. Vaikai gaudavo užduo- atitiktų literatūros muziejaus specifiką. čių, noriai jas atlikdavo, pasitikrindavo savo žinias, Išvada: Lietuvos Respublikos kultūros mi- žaisdavo. nisterija turi dar labiau skatinti ir palaikyti muzie- Išvada: muziejaus rinkiniuose verta turėti ne- jų modernizavimo programą, restauruoti pastatus, rodytų ar retai rodomų eksponatų, nematyti dalykai nes apšepusiuose, apleistuose pastatuose nėra nei lankytojus labai traukia, intriguoja. Žmonės į muziejų dvasios, nei nuotaikos, o po rekonstrukcijų visuose pirmiausia eina pamatyti, susipažinti. Be abejo, lan- muziejuose atsiranda naujų galimybių „protingam“ kytojus domino ir poeto memorialiniai kambariai. daugiafunkciškumui. Iš tikrųjų Maironio jubiliejus sukosi tarp eksponatų, 2. Parengti Maironio ekspoziciją – pagrindinė autentiškoje aplinkoje. Ypač muziejininkus ir lanky- muziejaus funkcija, kuria, beje, prasideda jau ir tikra- tojus džiugino, domino surastos naujos Maironio ar- sis edukacinis darbas, tik mes retai taip jį įvardija- chyvalijos ir jo memorialiniai daiktai, kurie pirmąkart me, nes edukacijos veiksmą suprantame gana siaurai. buvo rodomi ekspozicijoje. Juk net vieno eksponato paroda, kaip mūsų muziejus 3. Kilnojamąją parodą „... palieku visą mano kartais mėgsta daryti, atlieka tikriausią šviečiamąjį judomąjį turtą...“, skirtą Maironio jubiliejui, suren- darbą. Taigi, eksponatai ir buvo pagrindinė praėju- gėme Lietuvos Respublikos Seime. Paroda labai sių Maironio metų trauka. Kai paskelbėme, jog jau informatyvi, daug eksponatų, įvairių archyvalijų. Su- atidaryta ekspozicija, skirta Maironio jubiliejui, lan- sidomėjimas buvo didelis, sulaukta įvairių papildomų kytojai pasipylė kaip iš gausybės rago. Pamatyti dar klausimų tiesiogiai į muziejų. Kilnojamųjų parodų nematytų eksponatų ar prisiminti seniai matytų važia- buvo parengta ir daugiau: „Maironio sodas“, „Mairo- vo įvairaus amžiaus lankytojai iš visos Lietuvos, teko nio keliais ir keleliais“, kurios eksponuotos įvairiose ekskursijas registruoti ir sudaryti eilę. Suaugę lanky- Lietuvos vietose: bibliotekose, muziejuose. tojai norėjo ramaus ekskursijų vadovo pasakojimo, Išvada: kilnojamosios parodos yra labai svar- supažindinimo su eksponatais, gilinosi į poeto gyve- bios, jas eksponuoti muziejui yra naudinga, nes

23 Maironiui skirtos parodos atidarymas Lietuvos Respublikos Seime. 2012 m. gruodžio mėn. praplečiamos informacinės erdvės, atsiranda nau- rie, be abejo, taip pat yra didžioji edukacija ir dau- jų įdomių galimybių, milžiniška reklama, žmonės giafunkciškumas, kai nėra pakankamo finansavimo, būna suinteresuoti apsilankyti muziejuje, autentiško- įmanoma tik vienerius metus ir tik minint ypatingą je aplinkoje. Kilnojamosios parodos atlieka ir svarbų asmenį, kuris yra charizmatiškas ir labai gerbtinas, šviečiamąjį darbą, šiuo atveju supažindina su Mairo- kaip šiuo atveju Maironis. Tuomet menininkai pro- nio gyvenimu ir tuos Lietuvos piliečius, kurie negali gramą atlieka nemokamai. Kitas klausimas – ar tikrai į muziejų atvykti. visi renginiai yra tiesioginė muziejinė veikla? Žino- 4. Per visus Maironio metus muziejuje įvyko ma, ne. Tokie patys renginiai gali vykti ir biblioteko- daug renginių. Tai buvo tarytum Maironio kūrybos se, ir kultūros centruose, ir kitose vietose. Tiesiogiai ir gyvenimo pulsacija, nenutrūkstantis judėjimas, pa- su muziejininkyste jie nėra susiję, tačiau išimtinių garbos ženklai. Sukurti keli renginių ciklai: „Mairo- atvejų gali būti – kaip šiuo atveju Maironio metai nio salonas“, „Kauniečiai Maironiui“, „Maironis ir Maironio namuose. Dar galima pridurti, kad sąlygos literatūros kontekstas“. Tokių literatūros vakarų, ku- plėtoti Lietuvos pažangos strategiją sudarytos, nes, rie buvo organizuojami visuomenei po darbo, įvyko pasiremiant Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva per 30. Taip pat senjorams parengtas paskaitų ciklas 2030“ dokumentu, muziejus yra ir gali būti ta terpė, „Maironio gyvenimo tyrinėjimai“. Įvyko konferen- kurioje yra sąlygos formuotis kūrybingam, atsakin- cija „Maironis: gyvenimas eina ratu...“. Tokia aktyvi gam ir atviram žmogui, tobulėti nuolat besimokančiai kultūrinė veikla reikalavo didelio susitelkimo, laiko asmenybei2. Šio dokumento I priedo „Esamos situa- ir jėgų, be abejo, ir lėšų, kurių šio pobūdžio veiklai cijos apžvalgos santrauka“ 8 dalyje teigiama, kad di- Kultūros rėmimo fondas (toliau – KRF) skyrė tik mi- delė visuomenės dalis nedalyvauja jokioje kūrybinėje nimaliai, neatsižvelgdamas, jog paskelbti Maironio meninėje veikloje – net 56 proc. visuomenės narių metai. Teko sutelkti ir mobilizuoti profesionalius me- nedalyvauja jokioje su kultūra susijusioje veikloje, o nininkus bičiulius: literatūros mokslininkus, artistus, Europos Sąjungos vidurkis yra 38 proc.3 muzikantus, rašytojus, kurie programą atlikdavo daž- 4. Edukacinė veikla jaunimui. Buvo parengtos niausiai nemokamai. Taip pat teko ieškoti rėmėjų, tai 8 naujos edukacinės programos, skirtos Maironiui, padaryti pavyko. Be abejo, visuomenės susidomėji- paskelbtos ir surengtos 3 respublikinės viktorinos, mas buvo didžiulis, per renginius salės buvo pilnos, įvyko respublikiniai moksleivių skaitovų ir kūrėjų muziejus tikrai tapo visiems atviras. konkursai. Lietuvos mokytojai ir moksleiviai buvo Išvada: taip aktyviai organizuoti renginius, ku- ypač aktyvūs, muziejaus lankymas padidėjo maždaug

24 50 %. Jaunieji lankytojai yra pamėgę edukacines programas labiau nei ekskursijas ir jiems patinka atlikti pavestas užduotis per edukacines programas. Išvada: sėkmingai įgyvendintas bendras su Kau- no miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriu- mi vykdytas projektas, skirtas atskleisti Maironio kūrybą, nes buvo nukreipti motyvuoti moksleiviai, partneriai skyrė lėšų sumokėti programoje dalyvavu- siems menininkams. Darbo su moksleivija formų ir naujovių yra nuolat ieškoma, mėginama prisiderinti prie mokymo programų, tačiau santykis tarp muzie- jų ir mokyklų nėra iki galo susiformavęs ir metodika dar nesukurta. Muziejininkas turėtų atlikti tik tą dar- bą, kurio negali padaryti mokytojas – supažindinti su eksponatais, su autentika. 5. Muziejinės veiklos projektai. 2012 m. buvo parengta 12 projektų, finansuoti 5. Tai KRF ir Lietu- vos Respublikos kultūros ministerijos programos: a) „Maironio rinkinio eksponatų restauravi- mas“ – pavyko restauruoti tik vieną kitą Maironio memorialinį baldą, galimybės restauruoti eksponatus yra per menkos, finansavimas gana skurdus; b) „Maironis ir jo epocha“ – parengta jubiliejinė Maironio paroda. Jeigu ši ekspozicija būtų ilgametė, tada jai trūktų interaktyvių dalykų, įdomaus vaizdo, Neskelbti Maironio tekstai terminalų ir žaidimų moksleiviams. Ekspozicija nėra moderni, skirtos šiek tiek daugiau nei minimalios lė- skirtų atvirukų komplektas, spalvingi, kelių rūšių mu- šos. Parengti literatūrinio profilio ekspozicijas, ku- ziejaus skirtukai, kokybiški dviejų dydžių popieriniai rioms reikalingi ekspoziciniai baldai, reikia didelių muziejaus maišeliai su fotografija ir logotipu. Šiais lėšų, kurias atperka lankytojų suinteresuotumas ir pa- originaliais suvenyrais buvo apdovanoti ištikimiau- sitenkinimas; si, aktyviausi muziejaus lankytojai, įvairių konkursų, c) „Mano išauštantys metai“ – įvairūs Mairo- renginių, viktorinų dalyviai ir nugalėtojai; Maironio niui skirti renginiai, kurie buvo ypač mažai finansuo- metų „ženklai“ buvo įteikti ir už muziejaus ribų – ti, mažiau nei paprastais metais, todėl teko kai kurių Lietuvos muziejų mugėje, Vilniuje, konferencijose, dalykų atsisakyti, ieškoti rėmėjų. Šis projektas jau kituose kultūros renginiuose. įskaitytinas į muziejaus daugiafunkciškumą, kurio be Kadangi šventėme Maironio 150-metį, buvo su- finansavimo jokiu būdu neįmanoma plėtoti. organizuota 150-ies šventinių Maironio vokų (su lai- d) „Maironio ir jo laikmečio rašytojų pėdsa- kraštuku, lankstinukais, skirtukais ir kitais atminimo kais“ – edukacija moksleiviams, viktorinos ir konkur- suvenyrais) akcija įvairioms Lietuvos švietimo įstai- sai, šiai veiklai projektinių lėšų užteko. goms ir lietuvių kultūros centrams bei lituanistinėms e) „Maironis – visiems ir kiekvienam“ – rekla- Maironio mokykloms užsienyje (JAV, Kanadoje, ma, pritaikyta kiekvienam lankytojui. Šis projektas Švedijoje, Rusijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, buvo savotiškas muziejinis iššūkis, tokios projektinės Ukrainoje, Anglijoje, Airijoje). Rezultatai tikrai pasi- veiklos imtasi pirmą kartą. rodė: iš tų mokyklų, į kurias buvo nusiųstas paketėlis Buvo išleisti 2 laikraščio „Maironio namų nau- su šventine atributika, aktyviai atvykdavo ekskursi- jienos“ numeriai, reklaminiai Maironio lietuvių litera- jos, nors kai kurios mokyklos įsikūrusios Lietuvos tūros muziejaus ir jo padalinių lankstinukai, kuriuose pakraščiuose. pateikta lankytojams pati aktualiausia ir įdomiausia Patrauklus, mielas paskatinimas, parodytas dė- informacija su iliustracijomis. mesys itin teigiamai paveikė lankytojus – tai tik dar Pagaminta įvairiausių šventinių, Maironio me- kartą patvirtino mūsų apklausos duomenis, kad žmo- tams skirtų, suvenyrų: išskirtiniai magnetukai su nės dažnai neateina į muziejų dėl nežinojimo, ką Maironio svetainės ir sodelio fotografijomis, raktų įdomaus gali jame pamatyti. Muziejuje turiningai pra- pakabukai, spalvoti muziejaus bloknotai su magnetu- leidę laiką, patyrę malonių įspūdžių, atminimui gavę kais, informaciniai muziejaus atvirukai ir Maironiui skirtuką, laikraštuką ar kitą Maironio metų „ženklą“,

25 dauguma lankytojų noriai apsilankė ar apsilankys dar nių išgirsti, kad nežinojo, neaplankė vieno ar kito kartą su savo šeimomis ar draugais. renginio, parodos, ekspozicijos, nors buvo skelbia- Išvada: be abejo, projektus reikia rengti, tačiau ma spaudoje, per kitas žiniasklaidos priemones, mu- pagal juos planuoti veiklą yra labai sunku, beveik ne- ziejaus svetainė „Literatūrinė Lietuva“ populiarino įmanoma, nes projektų finansavimas nėra užtikrintas. kiekvieną įvykį. Beje, svetainė turėjo didžiulį pasise- 6. Leidyba. Pagrindinis leidybos projektas – ar- kimą, atliko milžinišką informacinį darbą, lankytojų chyvinis reprezentacinis leidinys „Maironis. Archy- joje buvo gausiai. Buvo naujų sumanymų: kiekvieną vai“ liko neįgyvendintas, nes nei KRF, nei Maironio savaitę keisti įdomų Maironio eksponatą, rašyti poeto jubiliejinė programa neskyrė šiam leidiniui finansavi- gyvenimo, kūrybos, visokių įvykių kiekvienos dienos mo, nors parengiamasis darbas jau buvo atliktas. Ta- metraštį, iš kurio faktai buvo nusirašinėjami, naudo- čiau 2012 m. muziejaus darbuotojai tyrinėjo Maironį jami mokyklose ir bibliotekose. Svetainės lankyto- įvairiais aspektais, parengė straipsnių ir pranešimų, jai, kurią dieną neradę nieko naujo, mums reikšdavo dalyvavo konferencijose, įvairūs respublikos leidiniai pretenzijas, kurios buvo... malonios, nes rodė, kad šis išspausdino mokslinių ir populiarinamųjų straipsnių. darbas labai reikalingas. Išleistas pirmasis neskelbtų Maironio tekstų Išvada: reklama, be abejo, yra labai svarbi. sąsiuvinis, pavadinimu „Saulėtas vainikas“, kuris Dažnai muziejuose atliekama daugiau darbų nei re- sulaukė didelio susidomėjimo. 2013 m. ši tęstinių są- klamuojama ar skelbiama, bet kaip patraukti tuos siuvinių serija bus tęsiama, planuojama išleisti 2 są- žmones, kurie vis dar nesinaudoja internetu, neprenu- siuvinius. meruoja laikraščių, o lankyti muziejų ir jo renginius Išvada: nors Lietuvos muziejai laikomi ne norėtų. Lieka galvosūkis. Svetainė turi būti atnaujina- mokslo įstaigomis, o kultūros, tačiau muziejininkai ma kiekvieną dieną. parengia tikrai mokslinių leidinių ir parašo straipsnių. 2012-ieji – Maironio jubiliejiniai – buvo mūsų Nors čia irgi iškyla problema: muziejuje tebėra nema- muziejaus muziejininkams didelis iššūkis. Poeto jubi- žai neskelbtos Maironio archyvo medžiagos, moks- liejų planavome paminėti iškiliai, kūrybiškai, sukurti lininkai ja mielai pasinaudotų, kartais dėl to kyla vertę ateičiai, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Valstybė konfliktų, reiškiami priekaištai, kad muziejai slepia skyrė gerokai per mažai projektinių lėšų. Nenorint iš- rinkinius. Tačiau muziejininkai, tyrinėjantys rinki- siduoti visuomenei, kad Maironio negalima tinkamai nius, nori turėti publikavimo pirmenybę, o parengtam paminėti, teko perorganizuoti darbus ir renginius, pa- leidiniui gauti finansavimą yra sunkiau nei moksli- sitelkti ilgai jaukintus muziejaus bičiulius meninin- ninkams, tokių leidinių ir Lietuvos mokslo taryba ne- kus, ieškoti ir rasti rėmėjų. remia, reikia, kad muziejuose būtų mokslo daktarų. Metai tikrai buvo daugiafunkcio muziejinio dar- Užburto rato sindromas tikrai yra. bo pavyzdys ir mano suminėtos 7 pozicijos viso mu- 7. Reklama. Reklama šiuo metu yra galingas ziejinio darbo spektro neaprėpia. ginklas. Praėjusiais metais teko daug kartų iš žmo-

Nuorodos

1 Žukauskienė O. Muziejų kultūra: kintantys diskursai ir insti- Prieiga per internetą: //www.lrv.lt/bylos/veikla/2030, žiūrėta tucinė kritika, Muziejai, paveldas, vertybės. Lietuvos kultūros 2013-03-13. tyrimai, 2, Vilnius, 2012, p. 14. 3 Ten pat, p. 22. 2 Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012, p. 7.

MULTIFUNCTIONAL MUSEUM ACTIVITY: EXPERIENCE AND INSIGHTS AFTER THE YEAR DEDICATED TO MAIRONIS

Aldona Ruseckaitė Maironis Lithuanian Literature Museum

The topic of the multifunctional nature of muse- Literature Museum developed its image and gained ums is quite controversial. I am a supporter of the tra- popularity mostly due to its multifunctional activities. ditional museum concept and consider that an exhibit I would like to share my work experience and is the main object in the museum. However, in reality the insights that emerged after an intense 2012 year various situations tend to occur. Maironis Lithuanian dedicated to Maironis. The year has really been inter-

26 esting, purposeful and multifunctional. three national level quiz shows and national level 1. Maironis Lithuanian Literature Museum was competitions for students elocutionists and authors established in a historic manor. Last year, the third were announced and held. Lithuanian teachers and floor of the manor, i.e. the garret, was furnished and high school students were especially active and our opened for visitors. The interest in the garret was Museum received nearly 50 percent more visitors tremendous, and the Museum received many sug- than usual. gestions for cooperation when the garret gallery was 6. Museum activity projects. Twelve projects ready for use. were prepared for 2012. The following five projects 2. The main function of the Museum was to ar- received the funds: “Restoration of the Exhibits of range an exhibition devoted to Maironis. When the Maironis Collection”, “Maironis and His Era”, “My opening of the exhibition was announced, the Muse- Dawning Years”, “Following the Steps of Maironis um received many visitors varying by age and from and the Writers of His Era”, and “Maironis to Every- all regions of Lithuania. body and Everyone”. The latter project was a promo- 3. The portable exhibition dedicated to the 150th tion adapted to every visitor. birth anniversary of Maironis was held at the Sei- 6. Publishing. During 2012, the Museum em- mas of the Republic of Lithuania. The exhibition was ployees studied Maironis in various aspects, prepared highly informative. Portable exhibitions “Maironis’ articles and reports, participated in conferences. Vari- Garden”, “On the Roads and Trails of Maironis” were ous Lithuanian papers and magazines published sci- arranged and they travelled through various locations entific articles and works for non-expert audience. of Lithuania, including libraries and museums. Their The first notebook of yet to be unannounced Maironis’ goal was of educational nature and they presented the texts was published under the title “Sunlit Wreath”. possibility to find out more about Maironis’ life for 7. Promotion. The website of the Museum those residents of Lithuania who could not visit the “Literatūrinė Lietuva” (Literary Lithuania) promoted Museum themselves. each event in papers and via other mass communi- 4. This year the Museum held many events. The cation means. The website was a huge success and following event cycles were arranged: “The Parlour it carried out large tasks of informative nature. New of Maironis”, “From Kaunas’ Residents to Maironis”, ideas occurred: every week to present new and inter- and “Maironis and the Context of Literature”. A lec- esting Maironis related exhibit, to create a yearbook ture cycle for seniors titled “Studies of Maironis’ for each day of the poet’s life, his creation and other Life” and a conference called “Maironis: Life Goes kinds of events, from which the facts were copied and on in a Circle” were held as well. Public interest was used in schools and libraries. really great and the Museum became truly open to This year has been a real example, how multi- everyone. functional museum can be and the seven points set 5. Educational activities for young people. Eight forth above do not encompass the entire range of our new educational programs dedicated to Maironis, Museum’s activities.

27 KAIP MUZIEJUI NEPRARASTI SAVO PAGRINDINĖS FUNKCIJOS

Dalius Avižinis Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Pirmieji muziejai, kuriuos galima vadinti vie- svarbu nepamiršti, kad kolekcininkams pirmiausia šaisiais muziejais, pradėjo kurtis maždaug XVIII a. buvo svarbūs patys objektai, kuriuos jie rinko. pab. Tai buvo dažniausiai valdovų, didikų, mokslinin- Nuo pirmųjų muziejų įkūrimo daug kas pasi- kų privačias kolekcijas pristatančios įstaigos, kurios keitė. Pirmiausia atsiranda aprašymai prie ekspona- tapo prieinamos didesnei visuomenės daliai. Pirmųjų tų, katalogai, greta nuolatinių ekspozicijų vis dažniau muziejų atsiradimas labai dažnai susijęs su valdovais. rengiamos laikinos parodos. Palaipsniui įsteigiama Ryškus pavyzdys yra Luvro muziejus, kurio pagrin- labai įvairių muziejų, kuriuose pristatoma ne vien tik dą sudaro Prancūzijos karalių kolekcijos, o viešąja dailė, istorija, bet ir įvairūs gamtos objektai, gyvūni- įstaiga jis tapo po Prancūzijos revoliucijos 1793 m. jos pasaulio įvairovė ir t. t. XX a. gyvenimo tempas Panašiai atsirado ir kiti muziejai, pavyzdžiui, Meno vis labiau greitėja, visuomenei reikia naujų pramogų, ir istorijos muziejus Vienoje, pristatantis Habsburgų aktyvių užsiėmimų. Dažnai muziejuose neužtenka kolekcijas, savo veiklą pradėjo XIX a. vien tik parodyti eksponatus. Lankytojai nori „žais- Pagrindinė šių muziejų funkcija buvo parodyti“ muziejuose, įdomiai ir aktyviai leisti juose laiką. ti lankytojams per ilgus metus sukauptas vertybes, Lietuvoje muziejai atsirado kiek vėliau ir vystėsi ne kurios anksčiau buvo prieinamos gana nedideliam visada palankiomis sąlygomis, tačiau irgi prisitaikė ir žmonių būriui. Neretai muziejų ekspozicijose atsi- taikosi prie nūdienos realijų. Dažname Lietuvos mu- spindėdavo kolekcijas formavusių asmenų pomėgiai. ziejuje užsiimama įvairia veikla. Labai geras pavyzdys yra Drezdeno muziejai, kurie Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Ku- šiuo metu yra sujungti į įstaigą Valstybiniai Drezdeno nigaikštystės valdovų rūmai yra tam tikra prasme meno rinkiniai (Staatliche Kunstsammlungen Dres- specifinis. Iki šiol muziejus dar neturi nuolatinės eks- den). Saksonijos valdovai nuo maždaug XVI a. rinko pozicijos, tačiau mėgina plėtoti įvairias šiuolaikinio įvairius meno kūrinius, technikos naujoves ir pan. Ko- muziejaus funkcijas. Muziejaus ilgalaikės ekspozi- lekcijos ypač išaugo valdant Augustui II (1697–1733) cijos šiuo metu yra Lietuvos dailės muziejaus pada- ir Augustui III (1733–1763), kurie, be Saksonijos, dar linyje – Taikomosios dailės muziejuje. Čia jau nuo valdė Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kuni- 2004 m. visuomenei pristatomos vertybės, surastos gaikštystę. Ir dabar daugybės lankytojų sulaukian- Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje per archeolo- tys muziejai labai gerai atspindi asmeninius valdovų ginius tyrimus, ir eksponatai, kurie buvo nupirkti ir pomėgius, jų skonį, meninį išprusimą. Abu valdovai padovanoti būsimam Valdovų rūmų interjerui. Nuo buvo labai aktyvūs meno puoselėtojai ir žinovai. Pa- 2009 m. veikiantis Valdovų rūmų muziejus rengia vyzdžiui, Augustas III buvo sudaręs sąrašą dailinin- įvairias edukacines programas, kuriose gali dalyvau- kų, kurių darbų norėjo įsigyti. Pirmas šiame sąraše ti ne tik moksleiviai, bet ir suaugusieji. Šiuo metu buvo italų Renesanso epochos meistras Rafaelis. Pa- rengiamos programos, skirtos Lietuvos Didžiosios sakojama, kad valdovas net liepęs patraukti sostą ir Kunigaikštystės heraldikai, karybai, literatūrai ir vietoj jo buvo pastatytas ką tik atgabentas Rafaelio menui, senajai muzikai, amatams Lietuvos didžiųjų paveikslas „Siksto Madona“. Valdovas pats nubrai- kunigaikščių dvare ir pan. Kad lankytojams būtų įdo- žė būsimos galerijos planą, kuriame buvo pažymėtos miau, programos vyksta ir pačiose ekspozicijose, kur vietos konkrečių dailininkų darbams. Augusto II por- galima pamatyti autentiškų amatininkų dirbinių, pa- celiano pomėgis, ypač jo pavyzdžių iš Kinijos, leido vyzdžiui, lankytojai, apžiūrėję XV–XVII a. koklius, atsirasti porceliano rinkiniui, kurio įspūdingiausi eks- vėliau per edukacinę programą gali lipdyti panašius ponatai šiuo metu eksponuojami Cvingeryje. Drez- keraminius dirbinius ir taip vaizdžiai pažinti savo deno muziejai labai gerai parodo, kad valdovai buvo praeitį. Be edukacinių programų Taikomosios dailės tie asmenys, kurie turėjo daug pinigų, daug ryšių ir muziejuje, vestos edukacinės programos ir kituose įtakos, todėl galėjo sukaupti didžiules kolekcijas. Ko- muziejuose, kuriuose 2011–2012 m. buvo surengtos lekcijos išaugo į įspūdingus muziejus, bet, manau, Valdovų rūmų kolekcijas pristatančios parodos. Mūsų

28 Edukacinės programos Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje. Fot. Vytautas Abramauskas muziejaus darbuotojai vyko į Šiaulių „Aušros“, Jur- ta edukacinės programos vaikams, galima dalyvauti barko krašto, Biržų krašto ir kitus muziejus. Tai, aiš- viktorinose ir patikrinti savo žinias apie Vilniaus Že- ku, lėmė, kad muziejus neturi savų plotų ir mėgina mutinę pilį. pristatyti save kitose erdvėse. Manau, kad ši veikla Užsienyje jau anksčiau, o Lietuvoje taip pat dalį davė pakankamai gerų rezultatų ir atspindėjo muzie- savo veiklos muziejai perkelia į virtualią erdvę. Inter- jaus daugiafunkciškumą, kurio esmė buvo tokia – ne- netas tampa ta vieta, kur bet kas iš bet kurios pasaulio būtinai reikia vykti į muziejų, muziejus gali atvykti į vietos gali susipažinti su muziejumi, jo eksponatais, tavo miestą. net neapsilankęs muziejuje. Aš dažnai klausiu įvai- Kelerius metus iš eilės rūmų prieigose rengia- rių žmonių, ar jie lankosi muziejuje, labai dažnai jie mos šventės, į kurias kiekvienas gali užsukti ir daly- sako, kad ne arba yra buvę muziejuje, kai dar buvo vauti edukacinėse programose. Jos paprastai vyksta moksleiviai. Internete šiais laikais lankosi beveik liepos 6 d. Šią visiems svarbią dieną dažnas lankosi kiekvienas, ir jei muziejaus svetainė bus patraukli, įvairiuose valstybės šventės renginiuose, o kartu gali galimas daiktas, kad tai paskatins žmogų aplankyti susipažinti su muziejumi į jį net neįėjęs. patį muziejų. Valdovų rūmų muziejus dar tik prade- Šiuolaikinis muziejus turi būti pakankamai dau- da savo veiklą interneto erdvėje, tačiau stengiasi, kad giafunkcis ir natūraliai jo vykdomos veiklos spektras svetainėje būtų įvairių naujovių, kad būtų pristatomos labai išsiplečia. Kartais neužtenka, kad į muziejų at- jo kolekcijos. Tikrai sėkmingas projektas yra savai- eitų lankytojas, jei gali, muziejus pats turi ateiti pas tės eksponato rubrika, pradėjusi veikti nuo 2011 m. potencialų lankytoją. Pavyzdžiui, 2010 m. Valdovų Muziejaus darbuotojai, dažnai įvairių rinkinių saugo- rūmų muziejus dalyvavo Lietuvos kariuomenės ir tojai, atrenka įspūdingesnius eksponatus ir parengia visuomenės šventėje. Užsukę šventės dalyviai galė- jų aprašymus. Stengiamasi, kad jie būtų neperkrau- jo pažaisti žaidimus, kurie buvo populiarūs Vilniaus ti informacijos, vaizdžiai papasakotų apie vertybę. rezidencijoje, nusifotografuoti su muziejaus darbuo- Džiugu išgirsti, kad net JAV gyvenantys lietuviai, tojais, apsirengusiais renesanso ir baroko drabužiais, besidomintys istorija, su nekantrumu laukia naujų dėvinčiais to meto šarvus, pasimatuoti šalmą ir pan. eksponatų aprašymų. Tai taip pat yra puiki proga mu- Jau kelinti metai iš eilės Valdovų rūmų muziejus da- ziejui pristatyti vertybes, kurios nepatenka į nuolati- lyvauja Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, kurioje nę ekspoziciją, nors yra labai įdomios. Kai kuriuose ne tik pristatomi ir parduodami leidiniai, bet ir vyks- muziejuose savaitės ar mėnesio eksponatai pristato-

29 Ansamblis „Banchetto musicale“ Valdovų rūmuose. Fot. Vytautas Abramauskas mi ne tik virtualiai, bet ir „gyvai“. Antai porceliano tybių saugotojo ir propaguotojo funkcijų. ekspozicija Drezdene kas mėnesį papildoma mėnesio Esama ir kitų aspektų, verčiančių muziejus at- eksponatu, kuris eksponuojamas vitrinoje ekspozici- likti daugiau funkcijų. Visų muziejų problema, ne- jos pradžioje. svarbu, ar jie yra nacionalinio statuso muziejai ar Valdovų rūmų muziejus daug dėmesio ski- savivaldybių muziejai, ar kiti muziejai, – ne visada ria senajai muzikai ir šokiams, tad dar nebaigtuose gaunamas pakankamas finansavimas. Nedaugelis pastatyti rūmuose jau įvyko nemaža renginių, kuriuo- saulio muziejų gali pasigirti, kad patys save išlaiko. se buvo galima išgirsti gotikos, renesanso ir baroko Vienas man į galvą atėjęs pavyzdys yra Dožų rūmai laikų muzikos. Visi šie renginiai labai pagyvina mu- Venecijoje. Kiek teko domėtis, ši įstaiga, sulaukianti ziejaus veiklą, įtraukia lankytojus į pažinties su pra- daugybės lankytojų, gali visiškai užtikrinti savo fi- eitimi procesą. Nevengiama ir šiuolaikinių muzikos nansavimą, tačiau dauguma muziejų gali išlikti tik interpretacijų, kurios labiau pritraukia jaunesnę vi- gaudami paramą iš valstybės. Bet ir ji dažnai yra suomenės dalį. Pavyzdžiui, 2011 m. birželio 18 d. per nepakankama, kai norima vykdyti rimtus tarptauti- „Tebūnie naktis“ renginį prie Valdovų rūmų pietinio nius projektus, organizuoti įspūdingas parodas. Tad fasado skambėjo renesanso ir baroko muzika šiuolai- neretai muziejai imasi kitos veiklos, pavyzdžiui, kiniu ritmu pagal DJ Tito Sid ir DJ rock_is. tam tikrų patalpų nuomos įvairiems renginiams. La- Taip pat rengiama ir gana tradicinių renginių. bai geras pavyzdys yra Miuncheno rezidencija. Jos Tai susitikimai su muziejininkais, atvykusiais iš už- buvęs darbuotojas dr. Meinolfas Zymeris (Meinolf sienio, tarptautinės konferencijos, istorinių filmų per- Siemer) 2006 m. dalyvavo Valdovų rūmams skirto- žiūros. Žmonės eina į tokius renginius, tai ir parodo, je konferencijoje Vilniuje. Pranešime jis atskleidė kad tokių dalykų jie tikisi iš muziejų. šią problemą ir nuogąstavo dėl galimų jos padarinių. Muziejų daugiafunkciškumas, be abejo, gali Jis akcentavo, kad Miuncheno rezidencija yra mies- sukelti ir tam tikrų problemų. Mėginant įvairiomis to centre, tad istorinės erdvės ir kiemai naudojami pramogomis pritraukti lankytoją į muziejų, manau, įvairiems renginiams, kaskart skiriama jiems dau- reikėtų nepamiršti, kur jis ateina. Nepamiršti, kad jis giau ploto. Siekiant gauti daugiau pelno, tam nie- ateina į muziejų, ir tai akcentuoti. Galbūt ne visada kas neprieštarauja. Pavienėse salėse pradžioje buvo lengva tai padaryti, bet norėtųsi, kad muziejų rengi- organizuojami tik valstybiniai renginiai, šiuo metu niai nenutoltų nuo paties muziejaus pobūdžio, kad jos yra prieinamos mokiems organizatoriams ir pri- daugiafunkciškumas neužgožtų muziejaus kaip ver- vačioms šventėms. Apribojimai kai kurioms salėms

30 Pažintis su eksponatais. Naujieji Žalieji skliautai (Drezdenas). Fot. Dalius Avižinis

žingsnelis po žingsnelio mažinami, pamažu įeinama vadinamasis „tradicinis muziejus“. Man, kaip žmo- į muziejaus erdves, kurios iki šiol buvo tabu1. Pana- gui, dirbančiam su eksponatais, norisi, kad muziejus šiai nuogąstaujama ir dėl kavinių. Jos rėmė reziden- išliktų mūzų šventove, kurios pagrindas yra ekspo- cijos atstatymo darbus ir gavo teisę pasistatyti keletą natai. Norėčiau, kad muziejus būtų patrauklus ir ten stalų rezidencijos kieme. Šiuo metu stalų atsiranda netrūktų veiksmo, tačiau kad visa veikla neužgožtų vis daugiau ir jie tampa pagrindiniu muziejaus fasa- pagrindinių muziejaus tikslų. Rinkiniai, mano nuo- do atributu. Tai, apie ką kalbėjo M. Zymeris, galbūt mone, ir yra muziejaus pagrindas. Kaip ir valdovai, yra kraštutinis atvejis. Dažniausiai panašiais atvejais rinkę vertybes iš viso pasaulio, gerėjosi savo kolek- labai didelių problemų nekyla, tačiau ne vienam rin- cijomis, taip ir dabar lankytojams turi būti suteikta kinio saugotojui būna neramu dėl eksponatų būklės pirmiausia ši galimybė. O visa tai galima pakankamai per įvairius renginius. Tad aš tikiuosi, kad mano nuo- žaismingai ir įdomiai pristatyti (rengiant specialias gąstavimai yra teoriniai ir praktikoje labai didelių programas, pateikiant daugiau informacijos interne- problemų neiškils. te, kuris dabar visiems prieinamas bet kurioje vietoje Reziumuodamas noriu pasakyti, kad gal pasiro- ir jau yra beveik visų kišenėse esančiuose išmaniuo- dysiu nešiuolaikiškas ir neįdomus, bet man patinka siuose telefonuose).

Nuoroda

1 Siemer M. Miuncheno rezidencijos sunaikinimas ir atsta- jų atkūrimas europinės patirties kontekste, sud. V. Dolinskas, tymas. Valdovų rūmai, muziejus, kultūros centras, renginių D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 380–381. vieta, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir

31 HOW NOT TO LOSE MUSEUM’S PRIMARY FUNCTION

Dalius Avižinis National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania

The museums established in 18th–19th centu- Lithuania is also trying to be multifunctional, wish- ries often were public institutions, presenting during ing to attract visitors by giving them the opportunity long years compiled collections of rulers, nobles or to spend time interestingly. In this context the Muse- scholars. The goal of such museums was to present um is unique, because it hasn’t got its own exhibition the collected artefacts to the wider public. Since then, space. Therefore, all the activities have been car- the museums changed significantly. Rhythm of life, ried out in other museums through various projects new technologies and other factors force most of the implemented there. Part of the Museum’s activities museums to change. Museums are becoming increas- move into the online space, for instance the section ingly diverse, and the visitor is often invited to get to on “weekly exhibit” on the Museum’s website. know the past by playing. Museums have a growing Multifunctional museum has a lot of positive number of activities: educational activities, concerts, aspects. However, the author suggests that the mul- conferences, historical movie reviews, etc. tifunctional museum activities should not dominate – National Museum Palace of the Grand Dukes of the access of visitors to exhibits has to be maintained.

32 FOTOGRAFIJOS MUZIEJAUS REKONSTRUKCIJA. NAUJOS VEIKLOS GALIMYBĖS

Vilija Ulinskytė-Balzienė Šiaulių „Aušros“ muziejus

Tebesitęsiant Šiaulių „Aušros“ muziejaus pada- veiklos aspektui, t. y. funkcijai, pateikiančiai ir pertei- linio – Fotografijos muziejaus – rekonstrukcijai, pra- kiančiai visuomenei visos muziejinės veiklos rezulta- nešime pristatoma dar tik planuojama veikla, vizijos tus ir įprasminančiai visą muziejaus veiklą. ir galimybės bei prielaidos, sukurtos joms įgyvendin- Neatsitiktinai, kalbėdami apie muziejų daugia- ti. Jų įgyvendinimo ir įvertinimo dar teks luktelėti funkciškumą, daugiausia dėmesio sutelkiame būtent į bent iki 2014 m. pabaigos, kada atversime užbaigtą šios muziejinės funkcijos realizavimo priemones, me- muziejinę ekspoziciją, pradėsime dirbti visa jėga ir todus ir formas. Skirtingai nei rinkinių saugojimo ar galėsime naujoje, kokybiškoje erdvėje atlikti pagrin- tyrimo funkcijos, kurios pakankamai aiškiai ir griež- dines muziejaus funkcijas – kaupti, saugoti, tyrinėti ir tai apibrėžtos ir reglamentuotos, muziejuose saugo- reprezentuoti fotografijos istorijos, meno ir technikos mo kultūros paveldo sklaidos, švietėjiškos funkcijos paveldą. Rekonstruojamame pastate daug investici- formų įvairovę gali riboti tik mūsų kūrybiškumo ir jų skirta eksponatų apsaugos priemonėms: sukurtos žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių įvairioms idė- tinkamos eksponatų saugojimo ir eksponavimo sąly- joms įgyvendinti stoka. Šie du momentai, taip pat gos saugyklose ir parodų salėse, modernizuota sau- išteklių vadyba, galimybės ir gebėjimas derinti pa- gyklų įranga, sukurta techninė bazė eksponatams grindines muziejines funkcijas, neapleidžiant nė vie- skaitmeninti, tinkamai saugoti ir platinti skaitmeninį nos iš jų, ir yra pagrindinės problemos, iškylančios turinį. Ne mažiau dėmesio teko lankytojų aptarnavi- besiplečiančioje ir įvairėjančioje muziejaus – prigim- mo sričiai, švietėjiškam, komunikaciniam muziejaus timi daugiafunkcės institucijos – veikloje. Iš tiesų dar

Fotografijos muziejaus rekonstrukcijos projekto vizualizacija. 2009 m. Arch. Šarūnas Sabaliauskas

33 Fotografijos muziejaus pastatas (dešinėje) tarpukariu. 1935 m. Fot. Mauša Fligelis visai neseniai mažai kuo skyrėsi formos, kurias rink- menei, jos problemoms ir aktualijoms. Kad tai nėra davosi muziejai švietėjiškoms funkcijoms įgyvendin- tik deklaracija ir koks iš tiesų yra svarbus muziejaus ti: ekspozicija, paroda, ekskursija, katalogas, mažasis vaidmuo formuojant bendruomenės santykį su aplin- spaudinys, mokslinis straipsnis ar konferencija, kiek ka, jos istorinę sąmonę ir vertybes, atskleidė situacija, vėliau – edukacinė programa ir pan. Jos egzistuoja ir kada mums, kaip užsakovui, reikėjo priimti sprendi- dabar bei išliks ateityje – tai muziejinės komunikaci- mą dėl rekonstruojamo pastato architektūros. Foto- jos klasika, tačiau ir šios klasikinės formos šiandien grafijos muziejaus pastatas, nors ir pastatytas apie įgauna naują išraišką, o ką jau kalbėti apie naujas 1935 m., nesaugomas kaip kultūros vertybė, tad ir strategijas ir sumanymus, kurie reprezentuojami nuo- architektų pradinėje vizijoje nebuvo atsižvelgta į jo lat atsinaujinančioje muziejų veikloje. istoriškumą. Tačiau mes šioje miesto dalyje matėme Prieš Fotografijos muziejaus rekonstrukciją, senamiestį, istorinį miesto centrą, kuriame yra išlikęs kuri buvo pradėta 2009 m., ir mes turėjome apsispręs- XIX a. pab. – XX a. I p. senamiesčio užstatymas su ti, kokį muziejų kursime, permąstyti, ko iš mūsų tikisi dominuojančia tarpukario modernizmo architektūros žmonės, mūsų lankytojai, ir ko galbūt nesitiki, t. y. stilistika, kurią puikiai reprezentuoja Fotografijos mu- kuo galėtume būti inovatyvūs, nustebinti. Pradėjome ziejaus pastatas. Šis požiūrių išsiskyrimas parodė ir nuo vizijos ir vertybių, tada perėjome prie stiprybių, aktualią miesto problemą – nuo sovietinių laikų mies- silpnybių, galimybių ir problemų analizės ir galiausiai tiečių sąmonėje įsišaknijusį požiūrį, kad Šiauliuose prie konkrečių veiksmų planavimo, užduočių, kurias nėra urbanistikos paveldo, kad senasis miestas per atlikus bus įgyvendintas išsikeltas tikslas – sukurti karus buvo suniokotas ir kad čia tarsi neturime kuo šiuolaikišką muziejų, kuris būtų netradicinė ir savi- didžiuotis ar ko saugoti. Taigi, Šiaulių senamiestis ta laisvalaikio erdvė, pažinimo, kūrybos ir aktyvaus nei teisiškai kaip urbanistikos vertybė, nei miestiečių bendravimo vieta. Mūsų vizijoje šiuolaikiškas Foto- sąmonėje kaip sąvoka tarsi ir neegzistuoja. Pasirink- grafijos muziejus – tai atviras, gyvas, besikeičiantis, dami pastato architektūros koncepciją, galėjome pri- aktualus, dinamiškas, įtraukiantis, pamėgtas, žino- sidėti prie šios problemos sprendimo ir parodyti, kad mas, lankomas, telkiantis bendruomenę savo srities Šiauliai taip pat turi senamiestį, o Fotografijos muzie- lyderis. Prioritetą teikėme neformalaus ir kūrybiško jaus pastatas – autentiškas to senamiesčio akcentas. bendravimo, glaudaus ir ilgalaikio emocinio santykio Nuspręsta, kad muziejaus interjero estetika ir pastato su lankytojais vertybėms, kurios tapo pagrindu tam architektūra sieksime atskleisti pastato istoriškumą tikroms funkcinėms erdvėms suformuoti muziejaus ir jo architektūros vertę bei ypatybes. Nors rekons- interjere, taip pat nulėmė, kaip turi atrodyti muziejinė truojant pastatą buvo pristatytas ketvirtas aukštas, dėl ekspozicija. funkcinių poreikių užmūrytos langų angos, o langai Vienas iš svarbiausių mūsų muziejaus tikslų, imituoti, tačiau buvo išsaugota bendra architektūrinė vertybių yra aktualumas, kurį suprantame kaip dė- pastato išraiška. Architektūriniai pastato sprendimai mesį dabarčiai, dėmesį muziejaus aplinkai, bendruo- ir medžiagos išlaiko ir pabrėžia tarpukario modernio-

34 Autentiškas tarpukario užrašas ant sienos vestibiulyje. 2012 m. Fot. Teklė Tomkutė sios architektūros pastato stilistinį charakterį ir vien- jektai su Šiaulių universiteto audiovizualinio meno tisumą, organiškai dera su architektūrine aplinkuma. specialybės ir kitų aukštųjų mokyklų studentais, fo- Istoriniai ženklai išsaugoti ir eksponuojami pastato tografijos entuziastų klubais ir menininkais, paskaitos interjere, kuriame yra palikta senojo mūro atodan- ir pratybos studentams fotolaboratorijoje, galimybė ja gų, laiptinių mozaikinio betono danga, ant vestibiulio naudotis meno žmonėms, savanoryste pagrįsta ben- sienos atidengtas tarpukario užrašas „APTIEKA“ ir dra veikla rengiant parodas, organizuojant renginius pan. Ši situacija rodo, kad muziejai gali būti aktualūs ar talkinant kitoje kasdienėje muziejaus veikloje). labai plačiame kontekste ir atlikti švietėjišką funkci- Betarpiškam komunikavimui skatinti „Skaitykloje“, ją ne tik pasitelkdami įvairias priemones ir formas, „Studijoje“ numatytos darbo vietos konsultantui, orientuotas į muziejaus lankytojus, bet ir savo pavyz- parodų ir edukacinių projektų kuratoriams, laboran- džiu, veikloje, tiesiogiai nesusijusioje su lankytojų tui, kurie nuolat bendrautų su šių erdvių lankytojais, aptarnavimu, būdami nuoseklūs ir ne tik deklaruoda- koordinuotų įvairią veiklą. Artimesnio betarpiško mi vertybes, bet ir patys jomis vadovaudamiesi. santykio su lankytojais siekiama ir muziejinėje eks- Sugrįžkime į Fotografijos muziejų, kuriame pozicijoje, kurioje ketinama atsisakyti tradicinių salių siekiame sukurti atvirą, fotografija alsuojančią ben- prižiūrėtojų ir juos pakeisti kvalifikuotais ekspozici- dravimo erdvę, gyvą, kunkuliuojančią kūrybinę labo- jų konsultantais, ekskursijų vadovais ir edukatoriais, ratoriją, kurioje kiekvienas lankytojas yra muziejaus kurie betarpiškai bendrautų su lankytojais, prireikus kūrėjas. Atvirumą akcentuojame kaip raktinę verty- suteiktų informaciją, atsakytų į iškylančius klausimus bę, idėją, kurią nuosekliai įgyvendiname pradėdami ir pan. architektūriniu pastato interjero sprendimu, kuriame Planuodami funkcines muziejaus erdves, sie- nėra uždarų, neapžvelgiamų zonų, netgi tarnybinių kėme kuo racionaliau išnaudoti santykinai nedide- patalpų, kabinetų durys yra stiklinės, atviras pats mu- les patalpas, prioritetą skyrėme lankytojų poreikiams ziejinio darbo procesas. Interjere sukurtos atskiros pritaikytoms erdvėms. Iki rekonstrukcijos ilgalaikės betarpiško ir neformalaus bendravimo erdvės, susi- ekspozicijos ir keičiamų parodų salių plotas buvo tikimų vietos, pažintinės ir kūrybinės veiklos zonos, apie 360 m2 be vestibiulio, kurio funkcija apsiribojo atviros muziejaus lankytojams, kuriose siūlomas su bilietų kasa ir rūbine. Po rekonstrukcijos ekspozici- fotografija susijęs prasmingas laisvalaikis: fotografinis plotas padidintas kone dvigubai, iki 520 m2, be to, jos leidinių „Skaitykla“, edukacinis centras „Studija“ sukurtos jau minėtos naujos lankytojų aptarnavimo su fotolaboratorija, atvira stogo terasa. Tai erdvės, ku- erdvės. Vestibiulis tapo daugiafunkce lankytojų ap- riose skatinama susitelkti bendraminčius ir užsiimti tarnavimo zona – be bilietų kasos, numatyta suvenyrų aktyvia veikla, kuri burtų muziejaus bendruomenę. ir leidinių prekybos vieta, kuri yra sujungta su lan- Numatoma rengti įvairias programas, skatinančias kytojų poilsio zona. Čia bus galima prie kavos puo- glaudų ir ilgalaikį muziejaus bendruomenės ryšį, ben- delio pavartyti parduodamus leidinius ar atsikvėpti drą veiklą su tiksline muziejaus auditorija (bendri pro- prie stalelio balkone, iš kurio matyti Šiaulių pėsčiųjų

35 Fotografijos muziejaus „Galerija“. 2012 m. Fot. Rolandas Parafinavičius bulvaras. Šiek tiek atskirta nuo vestibiulio, bet vizu- binius sumanymus gali įgyvendinti kiekvienas pano- aliai atvira fotografijos leidinių „Skaitykla“ – meno rėjęs, šiai erdvei netaikomi autoriaus profesionalumo informacijos centras, kuriame prieinami muziejaus reikalavimai, pagrindiniai kriterijai – idėjos origina- bibliotekos leidiniai, lankytojams skirtos duomenų lumas, aktualumas, edukacinis projekto tikslingumas. bazės, pateikiama išsami ir išplėtota muziejinės eks- Parodų ar projektų autoriai patys parengia ir ekspo- pozicijos turinio informacija. Fotografijos muziejaus nuoja parodas, dalyvaujant ir konsultuojant muziejaus biblioteką sudaro per 10 tūkst. specialiųjų fotografi- darbuotojui, rūpinasi parodų pristatymo išlaidomis. Ši jos leidinių, kurie iki šiol nebuvo išduodami muzie- erdvė taip pat pritaikyta audiovizualinių projektų, kino, jaus lankytojams. Biblioteka, buvusi tarnybinė, dabar vaizdo peržiūroms. Be to, ją galima transformuoti į fo- bus atvira visiems, besidomintiems fotografijos isto- tostudiją ir čia profesionaliai fotografuoti praktinėms rija, fotografijos menu ir klasikinėmis, analoginėmis muziejaus reikmėms, vykdyti edukacinius projektus ar fotografijos technikomis. Čia galėsime pristatyti ir tiesiog išnuomoti erdvę su fotostudijos įranga ir taip naujausius fotografijos leidinius, tyrinėjimus, publi- muziejui gauti papildomų pajamų. kacijas. „Skaitykloje“ kuriama funkcionali, bet har- Greta yra įrengta edukacinė erdvė, kurioje bus moninga erdvė, kurioje galėtų formuotis susitikimų, galima organizuoti edukacines programas grupėms iki bendraminčių (kolekcininkų, studentų, menininkų) 40 asmenų, taip pat kursus, paskaitas vaikams, jauni- bendravimo vietos tradicijos. mui ir suaugusiesiems. Numatoma pagrindinė eduka- Edukacinį centrą „Studija“ sudaro edukacinių cinių programų kryptis – fotografijos procesų istorija, programų patalpa, fotolaboratorija ir mažoji parodų o kadangi patalpa įrengta greta fotolaboratorijos, čia bei vaizdo peržiūrų salė, kuri prireikus gali būti trans- bus galima vesti pratybas ir realiai išbandyti ar stebė- formuota į fotostudiją. Šios erdvės pavadinimas ir vieti demonstruojamus senuosius fotografijos procesus. ta muziejaus lankytojų maršruto pabaigoje atskiria ją Numatoma plėtoti ir kitas edukacinių programų te- nuo pagrindinės parodų salės, nurodo neformalų, eks- mas, susietas su nuolatinės ekspozicijos turiniu, orga- perimentinį, edukacinį jos bei joje vykdomų projektų nizuoti seminarus, akademinius renginius, diskusijas. pobūdį. Parodų ir vaizdo peržiūrų salė skirta nepro- Fotolaboratorija taip pat gali būti išnaudojama fesionalių, pradedančių autorių, moksleivių, studentų praktinei muziejinei veiklai, pavyzdžiui, gaminti re- kūriniams eksponuoti, eksperimentiniams projektams. produkcijas iš negatyvų parodoms ar išnuomojama Tai demokratiška, ir vėlgi – atvira erdvė, kurioje kūry- menininkams, studentams. Kaip ir minėta, „Studijo-

36 je“ yra numatytos laboranto, edukatoriaus, projektų vadovo darbo vietos, kurių uždavinys – koordinuoti „Studijos“ veiklą, būti bičiuliais, bendraminčiais, konsultantais ir patarėjais čia užsukusiems lankytojams ir kūrėjams. Pagrindinėje keičiamų parodų salėje, kurią pa- vadinome „Galerija“, laikysimės klasikinės muzieji- nės parodos principų: čia taikoma griežta autorių ir darbų atranka, reikalavimai parodos apipavidalini- mui. Šioje salėje taip pat yra visos sąlygos ir technika seminarams, konferencijoms organizuoti, ją galima nuomoti. Turistinių objektų Šiaulių miesto centre pasiūlos ir turistų bei gidų poreikių analizė labiausiai nulėmė, kad buvo sukurta netradicinė erdvė – atvira stogo terasa. Dauguma miesto turistinės traukos objektų yra „išsklaidyti“ vienas nuo kito pakankamai dideliais ats- tumais, nutolę nuo nediduko senamiesčio, kuriame yra įsikūręs Fotografijos muziejus. Kol kas Šiauliuose neturime išsamiau urbanistinės miesto raidos ypatumus reprezentuojančios muziejinės ekspozicijos, tačiau Fo- tografijos muziejaus rinkiniuose saugome vertingų ir retų fotografijų, atskleidžiančių buvusio miesto vaizdą ir dviejų pasaulinių karų sugriovimų mastą. Netoli nuo Fotografijos muziejaus yra Šiaulių turizmo informacijos centras, prie kurio dažnai prasideda organizuotų turistų grupių maršrutai. Siekėme sukurti mūsų fotografijos profilio muziejui papildomą trauką ir pasiūlyti Laiptinės fragmentas. 2012 m. Fot. Teklė Tomkutė gidams, kad jie galėtų pristatyti miesto istoriją vaiz- džiai – apžvelgtų šiandienos ir istorinę miesto pano- lankytojas galės internetu daryti įtaką tam tikrai ekspo- ramą ir objektus, o šiauliečiai išvystų kitokį, nei mato zicijos turinio daliai ar muziejaus interneto svetainėje kasdien, miestą ir geriau pažintų jo istoriją. Neabejoti- stebėti iš ekspozicijos tiesiogiai transliuojamą vyksmą. nai ši netradicinė erdvė padiktuos idėjų ir originaliems Betarpiškumo jausmui sustiprinti ekspozicijoje die- lauko renginiams, mėginsime pritraukti verslininkus giame asmeninio santykio su lankytoju sistemą, kuri ir įrengti čia bent sezoniškai veikiančią kavinę, nes pagal iš anksto įvestus duomenis „atpažintų“ konkretų pastato viduje jai pritrūko vietos, o kėdes ir stalelius interaktyviuose ekspozicijos taškuose dalyvaujantį as- atokvėpiui ar atsineštiems užkandžiams ir gaiviesiems menį. Šiomis ir kitomis priemonėmis siekiame įgyven- gėrimams čia pasiūlysime bet kuriuo atveju. Lauko dinti atviro, gyvo ir nuolat atsinaujinančio muziejaus, terasos akcentas – bokštelyje įrengta „camera obscu- kuriame kiekvienas lankytojas yra ir jo kūrėjas, idėją. ra“, kuri leis lankytojams pasijusti patekus į fotoapa- Planuodami ir pasirinkdami priemones ir for- rato vidų ir patiems patirti, kaip atsiranda fotografinis mas muziejuje sukauptoms vertybėms populiarinti ar vaizdas. Tai muziejinei ekspozicijai priskiriamas ir ją didesnei auditorijai į muziejų pritraukti, stengiamės užbaigiantis įrenginys, interaktyvus ir kūrybiniams visuomet pirmiausia atsakyti į klausimą, kodėl tai eksperimentams pritaikytas objektas. Kūrybiškumui turi vykti būtent mūsų muziejuje, kaip tai yra susiję ir dalyvavimui skyrėme daug dėmesio ir visoje ekspo- su muziejaus profiliu, rinkiniais, muziejaus istorija, zicijos erdvėje. Čia numatyta daug interaktyvių taškų, lokacija ar pastatais, kokią žinią ir idėją pasirinktu erdvių, kur lankytojai nejučia patys tampa ekspozicijos renginiu galime perteikti. Antai to paties atlikėjo pa- dalimi, leidžiama internetu išsisiųsti visą vaizdinę in- sirodymas muziejuje gali ir turi būti kitoks ne tik dėl formaciją, susijusią su lankytojo dalyvavimu interak- to, kad tai kita, savita, vieta, jis gali būti paįvairintas tyviose ekspozicijos priemonėse. Be to, kiekvienas, naratyvais, suteikiančiais renginiui muziejinę prasmę. elektroniniu būdu davęs sutikimą naudoti šią medžiagą Tokios gerosios praktikos vienas iš pavyzdžių galėtų viešai, tampa būsimų meninių muziejaus akcijų daly- būti Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viu ir kūrėju, muziejinės ekspozicijos galimo papil- viloje kasmet vykstantys tradiciniai „Muziejų nak- dymo bendraautoriumi. Netgi nebūdamas muziejuje, ties“ renginiai. Pasirenkamos temos, parodos atlikė-

37 jai ir programos idėjiškai ir istoriškai yra susijusios su lėse pakankamai sunku, todėl prie muziejaus numatė- šiuo objektu, jo statytojais, stilistika, istorine epocha, me įrengti dviračių rakinimo stovą. Vėliau atradome, to meto kasdienybe, aktualijomis, pramogomis ir pan. kad tai turi ir gilesnę prasmę. Dviratininkai XIX a. Būtent istorinė interpretacija išskiria šiuos renginius II p. buvo tie novatoriai, romantikai ir entuziastingi iš kitų, vykstančių mieste, suteikia jiems unikalumo. keliautojai, kurie mėgo fotografuoti ir „kolekcionuo- Tai įvertina ir lankytojai – mažiau nei 5 tūkst. lankyti“ savo kelionių įspūdžius, jiems netgi buvo siūlomi tojų tą naktį jau nebeplanuojame. specialūs fotografijos technikos priedai, apie kuriuos Kūrybiškai žvelgiant į aplinką, muziejinius rin- papasakosime muziejinėje ekspozicijoje, ir taip gal- kinius ir muziejinį darbą, galima atrasti netikėtų ir būt atliksime dar vieną reikšmingą funkciją, neįrašy- prasmingų sąsajų, kurios suartina, atrodytų, visiškai tą mūsų muziejaus statute, bet susietą su fotografija vienas kitam tolimus dalykus. Antai netikėtas, bet netikėtu muziejiniu naratyvu – propaguosime sveiką muziejų daugiafunkciškumo temai tinkantis kon- ir aktyvią gyvenseną. Šis pavyzdys galėtų būti pui- tekstas. Strateguodami atviro muziejaus tema, ap- ki pranešimo pradžioje išsakyto teiginio iliustracija, sisprendėme, kad atviras muziejus – tai ir lengvai kad muziejų edukacinės funkcijos formų ir prasmių pasiekiamas muziejus. Fotografijos muziejų pasiekti įvairovę riboti gali tik mūsų pačių požiūrio erdvė ir asmeniniu transportu ir jį pasistatyti stovėjimo aikšte- kūrybiškumas.

RECONSTRUCTION OF PHOTOGRAPHY MUSEUM. NEW POSSIBILITIES FOR ACTIVITIES

Vilija Ulinskytė-Balzienė Šiauliai Aušros Museum

As the Photography Museum (Šiauliai Aušros related publications “Reading-room” – the Art Infor- Museum’s subdivision) is still undergoing recons- mation Centre with available here museum library’s truction, just the target visitors service activities are publications, databases, explicated information con- introduced in the article. Our goal was to create a cerning the museum exposition. new-fashioned museum, serving as non-traditional Educational Centre “Studio” comprises of the and peculiar leisure space, as a place for cognition, educational programs room, photolaboratory, the creation and active communication. The priority is small exhibition and video review hall, that can be given to the values of informal and creative commu- transformed into photo studio. In the educational spa- nication, close and permanent emotional relation with ce equipped nearby, the main educational programs visitors, relevance and openness to community. The- are foreseen to go on – those displaying the history of se values decided special functional spaces formed in photographic proceses with perfect possibility to de- museum’s interior, the semblance of museum expo- monstrate and try them in the laboratory nearby. sition, they influenced architectural solutions of the The main, modernly equipped hall for changea- building as well. ble exhibitions “Gallery” intends to follow the princi- While reconstructing the building, the features ples of classic museum exhibition. characteristic to the Interwar Period’s modern archi- Seeking to create an alternate attraction to the tecture were preserved, also it was avoided to have photography related museum and to provide visitors closed, not overlooked zones in interior. The aim was with additional services, an open roof terrace is arran- to use relatively small premises in the most rational ged, the keynote of which is “camera obscura” – an way, the priority was given to the spaces, arranged interactive and fitted for creative experiments devi- according to visitor needs. Several zones – for imme- ce, that enables visitors to feel themselves in came- diate and informal communication, rendezvous, co- ra’s inside and experience, how photographic image gnitive and creational activities – have been created emerges. There are many interactive points, spaces for meaningful leisure related to photography. foreseen in the whole area of exposition, where visi- The vestibule turned into multifunctional visitors imperceptibly become a part of exposition them- tor services zone. Besides the ticket office, there is selves, also – other means, seeking to embody an idea foreseen a place for souvenirs and publications sel- of open, alive and constantly shifting museum, where ling, connected with visitors resting-place and photo every visitor is also the creator of it.

38 PROJEKTINĖ VEIKLA – NAUJOS GALIMYBĖS MUZIEJAUS MISIJAI ĮGYVENDINTI

Marijona Mieliauskienė Rokiškio krašto muziejus

Jau sukanka keliolika metų, kai muziejaus gy- sritis Rokiškio krašto muziejuje buvo menkai plėtota venimas neįsivaizduojamas be projektinės veiklos. (savikritiškai prisipažįstant). Muziejus turi sukaupęs XX a. paskutiniojo dešimtmečio viduryje tai buvo įdomią ir vertingą geležinių kryžių viršūnių kolek- naujas ir nežinomas reiškinys. Šio kuklaus praneši- ciją. Joje, manoma, yra ir viena iš seniausių kryžių mo tikslas – parodyti, kaip projektinė veikla prisideda viršūnių su iškalta 1741 m. data. Daugelį metų šios prie vienos iš pagrindinių muziejaus funkcijų – sklai- vertybės buvo neprieinamos lankytojams. Per 2 me- dos – įgyvendinimo, tobulinimo ir vystymo. tus buvo įgyvendintas projektas, per kurį buvo fiksuo- XXI a. 2 deš. Rokiškio krašto muziejus jau ne- jami išlikę geležiniai kryžiai ir jų viršūnės Rokiškio kelia klausimo, ar reikalinga projektinė veikla. Ji daro rajono kapinėse, kaimuose, prie bažnyčių, pakelėse įtaką ne tik muziejaus sklaidai, bet ir iš jos gaunamos ir kt. 2005 m. išleistas katalogas „Mažosios architek- lėšos skiriamos rinkiniams saugoti, o netiesiogiai per tūros paminklų geležinės viršūnės ir kryžiai“. Jame sklaidą prisideda ir prie muziejaus rinkinių kaupimo. sudėtos 82 geležinių kryžių viršūnių, saugomų Ro- Pranešime nebus vardijami visi parengti ir įgyvendin- kiškio krašto muziejuje, fotografijos ir 214 mažosios ti Rokiškio krašto muziejaus projektai ir aptariama jų architektūros paminklų, esančių Rokiškio rajone, fo- įtaka, bet bus paminėta keletas muziejinės veiklos sri- tografijų. čių, kurias projektinė veikla pakėlė į visai naują ly- Išleidus šį katalogą, kilo idėja pristatyti visuo- gmenį. menei dar vieną vertingą muziejaus kolekciją – tai Projektų būta įvairių: pagal veiklos pobūdį, senąsias sakralines lietuvių liaudies skulptūras. Ga- pagal finansavimo šaltinius, pagal įgyvendinamos lime pasididžiuoti, kad ir šioje kolekcijoje yra uni- idėjos reikšmingumą, pagal lėšų dydžius. Būtinybė kalių eksponatų. Skulptūrą „Kristus po prisikėlimo“ keistis, ieškoti naujų darbo formų reikalavo moder- (RKM 4151) menotyrininkė Marija Matušakaitė da- ninti muziejų, kurti naujas paslaugas. Jeigu atmes- tuoja XVI a. tume projektinę veiklą ir per ją įgyvendintas idėjas, Katalogų leidyba paskatino muziejaus darbuo- liktų labai nykus vaizdas. Metai po metų muziejinė tojus įrengti atviras šių eksponatų saugyklas. Jos yra veikla vis mažiau finansuojama, o reikalavimai kyla, labai populiarios tarp lankytojų. 2012 m. vasarą jose ir patys sau keliame didesnius reikalavimus. lankėsi Baltarusijos Respublikos Nacionalinio istori- Šios lėšos yra skirtos tik muziejui išlaikyti (šil- jos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ di- dymas, elektra ir kt.) ir atlyginimams. Veiklai iš šių rektorius Sergejus Klimovas. Jį nepaprastai sužavėjo lėšų netenka nė lito. Be projektinės veiklos muziejus šios kolekcijos. Direktorius pakvietė Rokiškio krašto būtų pasmerktas visiškai užmarščiai. Projektai ir jų muziejų surengti pirmąją parodą ką tik restauruotose, įgyvendinimas pakeitė ne tik muziejų, bet ir pačius moderniai įrengtose Nesvyžiaus pilies rūmų salėse. muziejininkus. Po įtempto paruošiamojo darbo 2012 m. pabaigoje, Pirmiausia apie tai, kokias idėjas pavyko įgy- prieš Kalėdas, paroda „Viltis. Tikėjimas. Prisikėli- vendinti parengus leidybos projektus. Ilgą laiką ši mas“ buvo iškilmingai atidaryta Nesvyžiuje.

1 lentelė. 2 lentelė. Muziejui skiriamų lėšų mažėjimas 2008–2012 m. Lėšos, gautos iš projektinės veiklos 2008–2012 m. Metai Muziejui skirti asignavimai, Lt Metai Lėšos, Lt 2008 1 079 400 2008 82 000 2009 914 700 2009 64 000 2010 888 000 2010 31 600 2011 896 100 2011 73 680 2012 800 113 2012 37 000

39 Dūminėje pirkioje smagu išmėginti senovinius darbus. Edukacinės programos „Mano prosenelių vaikystė“ momentas. Fot. Darius Baltakys

Projekto lėšomis buvo išleistas ir reprezentaci- ti į virtualią erdvę muziejines vertybes, kurios yra nis muziejaus albumas „Rokiškio krašto muziejui – sunkiai prieinamos plačiajai visuomenei. 2010 m. 75“. 2013 m. planuose – 2 leidiniai. Vieno iš jų idėja skaitmeninė biblioteka padėjo dienos šviesą išvysti buvo brandinta jau keletą metų. Tai – garsioji Rokiš- svarbiausiam muziejaus Rokiškio dvaro archyvo rin- kio grafų drabužių ir aksesuarų kolekcija. Kitą leidi- kinio dokumentui – bylai (RKM 4035), kurioje yra nį parengti ir išleisti paskatino 2013 m. paskelbimas 1825 m. Rokiškio grafystės dvarų aprašai. Kasmet Tarmių metais. Muziejaus archyve saugomas Kazio tęsiamas skaitmeninės bibliotekos kūrimas. Joje jau Markelio (1907–19?) Vaineikių kaime 1924–1947 m. įkelta 10 Rokiškio grafystės dvarų archyvo bylų, ku- tarmiškai užrašytas tautosakos rinkinys. Ėmusis idė- riose daugiau kaip 8 tūkst. skaitmeninių lapų. jos išleisti edukacinį leidinį „Auksinia abalia ieškaji- Muziejaus edukacinė veikla neįsivaizduojama mas“, paaiškėjo daug nežinotų faktų apie šį tautosakos be projektų idėjų įgyvendinimo. Pirmiausia kilo idė- rinkėją. Rengiant leidinį, kilo dar viena idėja – pa- ja pritaikyti muziejaus teritorijoje esančius statinius rengti edukacinę programą pagal šį leidinį ir vesti ją edukacinėms programoms vesti. Įgyvendinus projek- rytų aukštaičių uteniškių patarme. tus, edukacijai buvo pritaikytos kalvė, klėtys, dūminė Išdrįsome imtis ir skaitmeninės leidybos. pirkia. Jose vedamos edukacinės programos: „Mano 2005 m. pasirodė pirmasis skaitmeninis leidinys „Jie tėvelis buvo kalvelis“, „Lino kelias“, „Slaptoji moky- gyveno Rokiškyje“, skirtas žydų istorijai. Po jo išlei- kla“, „Mano prosenelių vaikystė“ ir kt. dome „Ar gyvi Rokiškio krašto dvarai?“ ir „Liongino Laikui bėgant, keitėsi edukacinės veiklos po- Šepkos premijos laureatų kūryba – jaunimo patriotiš- būdis. Kilo idėja rengti ne tik atskiras edukacines kumo, tautiškumo ir kūrybingumo ugdymui“. pamokėles, bet ir edukacinių programų ciklus. Iš to- Rokiškio krašto muziejaus rinkiniuose išskirti- kių minėtini „Aukštaitija – mano gimtinė“ (2008) ir nę vietą užima Rokiškio grafystės dvarų dokumen- „Tūkstantmečio žingsniai per Aukštaitiją“ (2009). Šie tų archyvas. Juo naudojasi mokslininkai, studentai, projektai apėmė 10 Aukštaitijos regiono rajonų. Edu- iš Rokiškio apylinkių kilę žmonės, besidomintys kacinių programų temos įvairios: etnokultūra, tolima savo giminės genealogija ar gimtojo kaimo istorija. krašto praeitis, ekskursijos partizanų kovų vietomis ir Projektas „Rokiškio krašto muziejaus skaitmeninė kt. Jų vedėjams pasiūta speciali apranga: sėlių (mote- biblioteka“ – atsakas į vis didėjantį poreikį perkel- rų ir vyrų) kostiumai, daug dėmesio sulaukė vadina-

40 mieji „grafų ir grafienių drabužiai“. Manyčiau, kad šie ir kiti įgyvendinti panašaus pobūdžio projektai pa- kėlė į naują lygmenį edukacinę veiklą. Tai rodo padi- dėjęs edukacinių programų lankytojų skaičius. 2010 m. Rokiškio krašto muziejus buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už edukacinę veiklą. Per pastaruosius metus nemažiname dėmesio edukacinei veiklai. Parengta ir įgyvendinta keletas projektų: „Ateik ir tu, kursime kartu“ (tęstinis), „Senovė žalvariu prabyla“ ir kt. 2010–2011 m. Rokiškio krašto muziejus vykdė du 2007–2013 m. Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektus: „Patrauklių ir prieinamų muziejų Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje plėtra. Muziejų prieinamumas“ ir „Tarpvalstybinis tinklas, taikant meną ir amatus kaip kompetencijos ir patrauklumo skatinimo priemonę tarp Latvijos ir Lie- tuvos pasienio ruožų. Vidurio Baltijos šalių amatai“. Pirmasis projektas daug prisidėjo prie muziejaus eks- pozicijų modernizavimo. Visoms muziejaus ekspozi- cijoms yra parengti audiogidai (30 vnt.) 4 kalbomis (lietuvių, anglų, latvių, rusų). Lankytojams ši pa- slauga nemokama. Jie noriai ja naudojasi. Siekiantys žinių lankytojai gali naudotis kompiuteriniu termina- lu. Įdomiausioje muziejaus ekspozicijoje „Liongino Šepkos drožiniai“ įdiegta ir audio- ir vaizdo siste- Projekto „Aukštaitija – mano gimtinė“ akimirkos. ma. Apžiūrėdami unikalius L. Šepkos drožinius, lan- Fot. Darius Baltakys kytojai gali paklausyti jo laiškų, kurie parašyti rytų aukštaičių kupiškėnų patarme iš Didvydžių senelių svetainę www.wood-craft.eu per 5 metus turi aplan- namų. Didžiausios L. Šepkos sukurtos kompozicijos kyti 30 tūkst. lankytojų, tačiau 2013 m. balandžio „Paukščių balius“ įspūdį sustiprina paukščių čiulbėji- 17 d. jų buvo jau daugiau negu 70 tūkst. Mūsų baimė, mas. Lankytojai paskutinėje šios ekspozicijos salėje kad neįvykdysime šio uždavinio, visiškai nepasitvir- gali pažiūrėti 1972 m. Lietuvos kino studijos sukurtą tino. filmą „...Pasirašau: arkitektas“ (režisierius Rimtautas Įgyvendinant projektą, dar buvo organizuotas Šilinis). Lietuvos ir Latvijos medžio amatininkų ir skulpto- Projektas „Vidurio Baltijos šalių amatai“ pri- rių pleneras, fotografijų paroda, kuri apkeliavo visus sidėjo prie muziejaus sklaidos virtualioje erdvėje. projekto partnerius, dar pagausinome drabužių edu- Didžiausias pasiekimas tas, kad buvo sukurtas „Skai- kacinių programų vedėjams, išleista knyga „Vidurio tmeninis medžio amatų muziejus“ 5 kalbomis (anglų, Baltijos šalių tradiciniai amatai“ lietuvių, latvių ir an- lietuvių, latvių, vokiečių, rusų). Muziejininkai pasi- glų kalbomis. Abu projektai daug davė bendradarbia- stengė į jį įkelti kiek galima daugiau medžiagos apie vimo srityje: atnaujinti seni ryšiai ir užmegzti nauji muziejų, apie organizuojamas parodas, edukacines tarp Rokiškio ir Latvijos muziejininkų. programas, plenerus. Projekto uždaviniuose buvo nu- Nemažai projektų parengta ir įvykdyta sie- matyta, kad nuo 2012 m. pradžios pradėjusią veikti kiant įamžinti ir garsinti žymiausio XX a. dievdirbio L. Šepkos vardą. Didžiausi iš jų finansine išraiška, 3 lentelė. Edukacinių programų lankytojų skaičius darbų kiekiu ir laiko atžvilgiu – tai respublikiniai me- 2008–2012 m. džio drožėjų plenerai „Improvizacijos L. Šepkos gy- Metai Lankytojų skaičius venimo ir kūrybos temomis“. Jo įgyvendinimas truko 2008 16 904 9 metus. Per tą laiką tuščiame apleistame lauke (8 ha) 2009 9 993 sukurtas skulptūrų parkas, kuriame lankytojus džiu- gina beveik 100 skulptūrų. Jas kūrė geriausi Lietuvos 2010 11 897 medžio skulptoriai. 2011 14 299 Žiūrint iš keliolikos metų perspektyvos (projek- 2012 14 248 to pradžia 2000 m.), tai atrodo kaip didžiulė avantiū-

41 Kur kas įdomiau, kai apie grafų gyvenimą ir veiklą pasakoja „grafienė“. Fot. Darius Baltakys ra: neturėjome supratimo, kaip organizuoti plenerus, skirti muziejaus rinkinių sklaidai per renginių ciklus. kokia reikalinga mediena, ir dar daugybės dalykų. Iš jų norėtųsi paminėti renginių ciklą, skirtą L. Šep- Tačiau plenerų idėja buvo stipresnė už nežinomy- kos 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui. Darbas vyko bės baimę. Patarimų negailėjo medžio skulptoriai, po keliomis kryptimis: buvo renkami eksponatai, užra- keleto metų finansiškai ėmė remti Rokiškio rajono šomi prisiminimai apie garsųjį dievdirbį, spaudai ren- savivaldybė ir Panevėžio apskrities viršininko admi- giama knyga „Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas nistracija. Šepka“. 2007 m. organizuotas iškilmingas L. Šepkos Įpusėjus vykdyti projektą, sulaukta ir tarptauti- 100-ųjų gimimo metinių minėjimas, fotografijų pa- nio dėmesio. Latvijos Respublikos Jekabpilio rajono roda „Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka“ ir Rokiškio rajono savivaldybės parengė ir įvykdė Pandėlyje, Kupiškyje, Rokiškyje, jo drožinių parodos bendrą projektą INTERREG III A S II-036 „Medžio ir prisiminimų vakarai Pandėlyje, Anykščiuose, Ku- paveldo plėtra regioniniame turizmo vystyme Ro- piškyje, Kaune. Rokiškio krašto muziejaus fondai kiškio ir Jekabpilio rajonuose“. Mūsų rajonas gavo papildyti 339 eksponatais, susijusiais su L. Šepkos 1 mln. 688 tūkst. Lt. Dalis buvo panaudota parko gyvenimu ir kūryba. Šis pavykęs projektas paskatino infrastruktūrai: takai išgrįsti trinkelėmis, įrengtas ap- ir toliau rengti panašaus pobūdžio projektus. Per ke- švietimas, pastatyti suoliukai ir kt. Parkas tapo ne tik letą metų buvo parengti ir įgyvendinti renginių ciklai, rokiškėnų traukos centru, bet jį lanko ir ekskursijos skirti dailininko Justino Vienožinskio, dailininkės iš Lietuvos ir Latvijos, mokiniai rašo apie jį rašinius, primityvistės Monikos Bičiūnienės, audėjo Juozo Pi- Panevėžio kolegijos studentai – diplominius darbus. pinio, medžio drožėjo Jono Vizbaro kūrinių, saugomų 2007 m., minint L. Šepkos 100-ąsias gimimo meti- muziejuje, sklaidai ir šių garsių žemiečių atminimui nes, rajono savivaldybė priėmė nutarimą vadinti jį įamžinti. Liongino Šepkos skulptūrų parku. Rokiškio krašto muziejus yra įsikūręs puikia- Devyneri plenerų metai suartino muziejų su me dvaro rūmų ansamblyje. Jo senieji šeimininkai – miesto bendruomene; miestiečiai aktyviai reiškė nuo- Tyzenhauzai ir Pšezdzeckiai – garsėjo kaip muzikos monę, pageidavimus dėl kuriamo skulptūrų parko, mėgėjai ir žinovai. Jie įkūrė pirmąją muzikos moky- Rokiškio ir Pandėlio miestelio mokyklų mokiniai pa- klą Lietuvoje. Kai XX a. pab. buvo restauruota rūmų noro mokytis drožimo paslapčių pleneruose. menė, kilo idėja atgaivinti senąsias muzikos vaka- Dar keletas žodžių apie projektus, kurie buvo rų tradicijas, todėl buvo parengtas tęstinis projektas

42 Projekto „Kviečiame į dailininko dirbtuvę Rokiškio dvare“ dalyviai. Fot. Darius Baltakys

„Vakarų ciklas „Susitikime Rokiškio dvaro rūmų me- Norėčiau truputį plačiau apsistoti prie 2011 m. nėje“. Jis turėjo dvejopą tikslą – į tolimą Lietuvos pa- vykdyto projekto „Kviečiame į dailininko dirbtuvę kraštį atvilioti klasikinės muzikos atlikėjus ir auginti Rokiškio dvare“. Jis buvo skirtas socialinei atskirčiai Rokiškyje šios muzikos klausytojus. Romantika dvel- mažinti. Projekto dalyviai (pensininkai, bedarbiai, ne- kianti dvaro aplinka – senieji paveikslai, skulptūros, įgalieji, socialiai remtinų šeimų vaikai, globos namų židinys ir nepaprastai puiki akustika – nenuvylė nei auklėtiniai) buvo pakviesti pamėginti tapyti, piešti atlikėjų, nei klausytojų. Nuoseklus darbas davė pui- muziejaus erdvėse ir parke. Jų mokytojais tapo pro- kių rezultatų. Rokiškio krašto muziejus tapo mėgsta- fesionalūs Rokiškio, Vilniaus dailininkai. Dalyvius ma Lietuvos ir užsienio klasikinės muzikos atlikėjų supažindinome su muziejuje sukauptomis dailinin- pasirodymo vieta. Muziejininkai muzikos vakarų tra- kų primityvistų kolekcijomis, apžiūrėjome ir aptarė- diciją išrutuliojo į naujus sumanymus. Jau sėkmingai me parodas, dalyvavome dailininko J. Vienožinskio vyksta naujametiniai koncertai gruodžio 31 d. vakarą, 125-ųjų gimimo metinių minėjime, aplankėme dai- sutraukiantys daugybę rokiškėnų ir jų svečių. 2013 m. lininkų dirbtuves, Dusetų dailės galeriją. Nustebino vasarą, liepos mėn., 6 kartą nuskambės Rokiškio kla- entuziazmas, kuris apėmė niekada netapiusius žmo- sikinės muzikos festivalio akordai. Jame koncertuoja nes. Ypač tapymu užsikrėtė vaikai, gal todėl, kad juos jaunieji atlikėjai iš Prancūzijos, Sankt Peterburgo ir mokė dailininkas Arvydas Bagdonas (žiemą tampan- Lietuvos. tis visos Lietuvos Kalėdų Seneliu). Kiekvienas ple- Nuo 2007 m. rokiškėnai mėgaujasi festivalio nero dalyvis (o jų buvo per 50) paliko muziejuje po „Muzikinis ruduo“ koncertais. vieną savo kūrinį. Buvo surengta paroda, o rugsėjo Kiekviename mieste yra žmonių, kurie nė kar- mėn. suorganizuotas šių darbų aukcionas, per kurį to nebuvo muziejuje arba buvo jame labai seniai, gautos lėšos panaudotos socialiai remtinų vaikų kū- vaikystėje, kai teko apsilankyti su mokyklos klase. rybai skatinti. Šio projekto naudą jaučiame iki šiol: Kokios šio reiškinio priežastys? Pačios įvairiausios – atsirado naujų muziejaus (ypač parodų) lankytojų, jie pradėkime nuo to, kad neįdomu (nes žmogus nebuvęs į muziejų atsiveda ir draugų, išaiškėjo, kad vienas ne- negali ir žinoti, ar įdomu ar ne), kad toli nuo namų, įgalus plenero dalyvis turi didžiulę Latvijos dailinin- kad nedrąsu eiti į renginius (ypač tai pasakytina apie kų paveikslų kolekciją. Po šio plenero jis ir pats ėmė socialiai pažeidžiamus žmones – bedarbius, neįga- tapyti. 2013 m. rudenį surengsime ir kolekcijos, ir jo liuosius), kad nėra poreikio. kūrinių parodą. Buvę plenero dalyviai nuolat klausi-

43 nėja, kada bus kitas pleneras. 2013 m. vėl vykdysime išvadą, kad Rokiškio krašto muziejui projektinė vei- panašų projektą. kla visais atžvilgiais yra reikalinga. Iš to, kas labai trumpai apžvelgta, galima daryti

PROJECT ACTIVITY: NEW OPPORTUNITIES TO IMPLEMENT MUSEUM’S MISSION

Marijona Miliauskienė Rokiškis Regional Museum

In recent years, museum activities became uni- Digital publishing is no exception, so since 2010, maginable without projects prepared and implemen- “Digital Library of Rokiškis Regional Museum” has ted. In the last decade of the 20th century, a completely been pursued. new and unknown niche of work occurred. However, Second, Museum’s educational activity would be the objective of this report is to demonstrate project impossible without fruition of project ideas. The Mu- activity as a part of museum’s main function – the seum frames a cycle of educational programmes, the- spread: its realization, perfection and development. refore the number of visitors is constantly growing. In Such activity helps both for the spread and collections 2010, the Museum was awarded a prize of Lithuanian conservation, and more indirectly – for collections Ministry of Culture for the educational work. storage. Some fields of museum work have raised into Third, thanks to the projects, the spread is taking absolutely new level with the project activity dwelled place through the expositions and exhibitions. As an on. There have been various projects, depending on example, all expositions have been equipped with the nature of activity, source of sponsorship or value four-language audio guides. Moreover, audio-video of means. If not a project activity, the museum work system was integrated into the most attractive expo- would be tenuous. sition – “Lionginas Šepka’s Carvings”. All visitors First, about the projects designed for publishing, have access to computer terminal facilities. The tradi- as thanks to them the community got familiar with the tion of classical music concerts has been successfully most interesting and valuable museum collections. refreshed.

44 KUPIŠKIO ETNOGRAFIJOS MUZIEJAUS LEIDYBINĖ VEIKLA: YPATUMAI, GALIMYBĖS, PERSPEKTYVOS

Violeta Aleknienė Kupiškio etnografijos muziejus

Šiandieninėje visuomenėje kiekvieno muziejaus nominių, socialinių ir politinių įvykių. Net labai sun- vienas iš veiklos prioritetų yra leidyba. Tai pabrėžta kiomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis knyga ir Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 3 straips- skynėsi kelią ir neprarado išliekamosios vertės tautos nyje: <...> supažindinti visuomenę su muziejinėmis kultūroje. Ji prisideda prie intelektualumo, istorinio vertybėmis bei jų rinkiniais, rengti naujas ir laikinas sąmoningumo, pilietiškumo ugdymo. Atskiro Lietu- ekspozicijas, parodas, publikuoti mokslinių tyrimų vos regiono leidiniai visada randa ir ras savo vietą rezultatus, muziejinių vertybių katalogus, rengti mu- visuomenės kultūriniame gyvenime. Muziejams lei- ziejų populiarinančius leidinius, dirbti šviečiamąjį dyba sudaro sąlygas kokybiškiau atlikti tokias funk- darbą.1 cijas kaip informacinė, reprezentacinė, reklaminė, Šio straipsnio tyrimo objektas – Kupiškio etno- kultūros paveldo išsaugojimo, edukacinė, visuome- grafijos muziejaus leidybinė veikla. Tikslas – parody- nės meninio ugdymo, mokslo tyrimų, populiarinimo, ti, kokį vaidmenį muziejaus komunikacijoje atlieka menų integracijos. leidyba, kokią įtaką ši sritis daro kitai muziejaus vei- Manau, kad sovietiniu laikotarpiu išleisti leidi- klai, apžvelgti bendruosius leidybinės veiklos orga- nius galėjo tik nacionaliniai ir respublikiniai muzie- nizavimo ypatumus: leidinių savitumą, darbuotojus jai. Neturėdama jokių atliktų statistinių tyrimų, bet ir jų pareigas, finansavimo šaltinius, įgyvendinimo vadovaudamasi 12 metų muziejinio darbo patirtimi, etapus, partnerius, populiarinimą, sklaidą, perspek- teigiu, kad leidybai sąlygas sudarė naujas požiūris į tyvas ir t. t. muziejinę veiklą, atsiradusi projektinė veikla, visuo- Šiandien muziejai – ne tik muziejinių vertybių menės poreikis kuo daugiau sužinoti apie savo kraštą. saugotojai, bet ir pažinimo institucija, kuri yra pri- Muziejai tapo ne tik saugantys, kaupiantys, fiksuojan- versta keistis, prisitaikyti prie visuomenės poreikių. tys, bet ir populiarinantys ir skleidžiantys muziejines Tenkinant visuomenės poreikius, auginant būsimus vertybes. Kai kurie leidiniai visuomenės yra priima- lankytojus, ieškoma įvairių komunikacijos formų, mi tolygiai kaip Adolfo Šapokos istorija. kurios skiriasi turiniu, tematika, metodais, trukme. Kupiškio etnografijos muziejus leidybinę veiklą Muziejinė komunikacija vyksta populiarinant ir sklei- pradėjo nuo 2004 m. Šis muziejinės veiklos priorite- džiant sukauptas vertybes ir objektus. Taigi, sukauptų tas yra įrašytas į muziejaus nuostatus: Kodas pagal vertybių populiarinimas ir sklaida padeda įgyvendinti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 58.11: leidy- misiją ir užmegzti kuo glaudesnį ryšį su visuomene. binė veikla.2 Dvylikos leidybinio darbo metų aruode Komunikuoti su visuomene muziejaus darbuotojams yra įvairių leidinių. Jie skiriasi forma, turiniu, dydžiu, padeda leidiniai. Tradicinė leidyba modernėjančioje meniniu apipavidalinimu. Leidinių turinį nulėmė visuomenėje dar sugeba rasti savo vietą. Ar ji išliks muziejaus rinkiniuose saugomos svarbios vertybės, ateityje? Aš linkusi teigti, kad ji išliks, nes knyga, kūrybinis kraštiečių menininkų palikimas, minėti ju- kaip kultūros vertybė ar istorinis palikimas, išlieka, biliejai, populiarinamas mokslinis ir tiriamasis dar- o keičiasi jos forma, struktūra, funkcijos ir vaidmuo bas, materialinis paveldas, jo sklaida, finansuojamų visuomenėje. Juk knyga nuėjo sudėtingą kelią – nuo projektų prioritetai, steigėjos – savivaldybės – požiū- rašytinės iki skaitmeninės. Žiūrint bendrame šios vei- ris, kitos finansinės lėšos. klos kontekste, leidyba yra verslas, menas ir kūryba. Kupiškio etnografijos muziejus išleido 12 - lei Muziejinė leidyba turi žengti koja kojon su moder- dinių, vienas yra parengtas leidybai. Tai „Šimonių nėjančia visuomene. Tai reiškia – muziejus turi ko- seniūnija“ (2004), Paulino Kaluinos „Meilė moti- munikuoti ne tik rodydamas muziejines vertybes, bet nai – audimo raštuose“ (2004), „Fotografas Juozas ir patrauklaus turinio ir išvaizdos leidiniais pristaty- Karazija“ (2004), „Mediniai kupiškėnų paminklai“ ti jas. Knygos atsiradimą galima palyginti su naujos (2005), „Tapytoja Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiū- gyvybės atėjimu į pasaulį. Lietuvoje, kaip ir visame tė“ (2005), „Kupiškio rajono tautodailininkų studija pasaulyje, leidyba buvo ir yra priklausoma nuo eko- „Židinys“ (2006), „Veronikos Šleivytės gyvenimo

45 Knygos „Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai“ pristatymas V. Šleivytės paveikslų galerijos kiemelyje. Vikta- riškių k., Kupiškio r., 2008 m. birželio 12 d. bruožai“ (2007), „Seserų Glemžaičių palikimas Lietu- latiniu leidybinio darbo konsultantu buvo kraštietis voje“ (2008), „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai“ prof. Vytautas Merkys. Šiuo metu neatsisako padėti (2009), Boleslovo Motuzos „Nupieštas gyvenimas“ istorikė prof. Aldona Vasiliauskienė, etnografė Irena (2010), „Vytautas Palaima meno pasaulyje“ (2011), Regina Merkienė, architektas prof. Jonas Minkevi- „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ (2011), „Klėtys ir čius ir kt. klėtelės“ (parengtas leidybai 2012 m.). Žinodami leidybos biudžetą ir atlikę viešuosius Muziejuose, kuriuose dirba 12–14 žmonių, nėra pirkimus, sudarome sutartį su leidykla. Muziejuje skyrių. Užsiimti leidybine veikla tenka vienam iš daugiausia parengiame tekstus ir vaizdinę medžiagą. specialistų, nors visų muziejuje dirbančių specialis- Leidyklos specialistai, bendraudami su muziejumi, tų pareiginiuose nuostatuose yra punktas: <...> vykdo vykdo tolesnę veiklą: maketuoja, redaguoja, apipavi- leidybinę veiklą.3 Direktorius rūpinasi finansavimo dalina, spausdina. šaltiniais, tvarko dokumentus. Kiti specialistai talkina Leidiniams įvadinius straipsnius rašo autorines atliekant kitus su leidyba susijusius darbus. Vienam sutartis sudarę menotyrininkai, istorikai, biologai, žmogui tenka labai didelis darbo krūvis. Mūsų mu- kalbininkai ir kitų specialybių darbuotojai. ziejuje už leidybą yra atsakingas vienas žmogus – tai Pirmiausia leidyba priklauso nuo turimų lėšų. specialistė Aušra Jonušytė, bet jai tenka atlikti ir kitus Laimėti įvairiems fondams pateikti projektai yra pa- muziejinės veiklos darbus. Turėdama 25-erių metų grindinis leidinių finansavimo šaltinis. Kaip ir ki- darbo stažą, reikiamų žinių, gebėjimų, įgūdžių, kar- tiems muziejams, Kupiškio etnografijos muziejaus tais aukodama asmeninį laiką, pasiekė puikių darbo leidybai lėšas skyrė Lietuvos Respublikos kultūros rezultatų. Ji pati rengia projektus, kai reikia, fiksuoja ministerijos Etninės kultūros, Leidybos projektų rė- kultūros paveldo objektus, rašo įvadinius straipsnius, mimo fondai. Monografiją „Kupiškis: gamtos ir is- suranda reikiamų specialistų įvairiose kultūros įstai- torijos puslapiai“ finansavo Lietuvos tūkstantmečio gose, bendradarbiauja su leidyklomis ir t. t. Jos dėka direkcija. Leidybos projektus teikėme Panevėžio aps- leidybinei veiklai yra pasitelkiami kraštiečiai. Nuo- krities viršininko administracijai. Kai dėl ekonominių

46 reprezentacinei veiklai. Apie muziejaus leidinius vi- suomenė sužino per jų pristatymus. Kiek šios sklaidos priemonės yra informatyvios, labai sunku išsiaiškin- ti, tačiau kas domisi krašto istorija, kultūros paveldu, leidinius pageidauja įsigyti. Galima daryti išvadą, kad profesiniai leidiniai yra reikalingi ne tik muziejininkams, tyrinėtojams, bet ir visuomenei. Muziejaus išleistų leidinių tematika įvairi. Ji atspindi Kupiškio krašto ir jo apylinkių lankytinas vietas, istorijos, etnografijos, gamtos ir kultūros paveldo, apibendrintą ekspedicijų medžiagą, muziejaus fonduose saugomas vertybes, konferencijose skaity- tus pranešimus ir t. t. (apie tematiką bus kalbama pri- statant kiekvieną leidinį atskirai). Muziejus dar nepradėjo leisti elektroninių leidi- nių. Tam tvirtai reikia ryžtis ir siekti norimo tikslo. Daugelis savivaldybių muziejų jau yra įgyvendinę leidinių skaitmeninimo projektus. Tokio pobūdžio projektas numatomas rengti 2014 m. Mažuose muziejuose minėtiems darbams atlikti trūksta žmogiškų- Monografijos „Kupiškis: gamtos ir istorijos pusla- jų ir materialinių išteklių. piai“ pristatymas Kupiškyje. Dr. Aldona Vasiliaus- Ateities leidybos planus pakoreguoja visuome- kienė ir monografijos sudarytoja, istorikė Aušra nės narių, kitų institucijų pasiūlymai, būsimų projek- Jonušytė (dešinėje). 2009 m. kovo 11 d. Fot. Dainius tų prioritetai, steigėjo finansinės galimybės ir kitos Rinkevičius priežastys. Pavyzdžiui, Kupiškio krašto šviesuoliai pageidauja, kad pakartotinai būtų išleista Elvyros sunkumų buvo sustabdyti Lietuvos Respublikos kul- Glemžaitės-Dulaitienės knyga „Kupiškėnų seno- tūros ministerijos finansuojamų programų konkursai, vė“. Muziejininkė A. Jonušytė telkia autorių koman- pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis liko Kultūros dą, vyksta į „Versmės“ leidyklos planuojamų išleisti rėmimo fondas. Kultūros paveldo sklaidai finansavi- leidinių „Kupiškio valsčius“ ir „Skapiškio valsčius“ mą skiria Kultūros paveldo departamentas prie Kul- ekspedicijas. Apie 2015 m. numatomas išleisti foto- tūros ministerijos. Šio fondo lėšomis pavyko išleisti grafijų albumas „Kupiškis tarpukaryje“. leidinį „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ ir leidybai Leidybinės veiklos rezultatas – ne vien mato- parengti leidinį „Klėtys ir klėtelės“. mas produktas. Ši veikla padeda integruotis į kultū- Vien projektinių lėšų leidybai neužtenka. Jai rinį rajono gyvenimą, palaikyti ryšius su visuomene, papildomą finansavimą skiria Kupiškio rajono savi- tęsti bendravimą ir bendradarbiavimą su kraštiečiais, valdybė, privatūs asmenys, uždarosios akcinės ben- partneriais, papildo išleistų knygų apie gimtąjį kraš- drovės. Surinkti papildomas lėšas nėra lengva. Tam tą fondą, prisideda prie muziejinės veiklos tobulini- pasitelkiame visus galimus būdus. Muziejaus tarybos mo formų. Rengiant leidinį, renkama, sisteminama, posėdyje nutarėme, kad šiai muziejinei veiklai ati- apibendrinama, fiksuojama istorinė medžiaga. Per 12 duosime 2 % gyventojų pajamų mokesčio, skirto pa- metų muziejininkai užrašinėjo pateikėjų prisimini- ramai. mus apie įžymius žmones, rinko senas fotografijas, Išleisti leidiniai privalo pasiekti visuomenę. Jie organizavo ekspedicijas, kūrė videofilmus, rengė vir- suteikia žmonėms progą susipažinti su muziejinėmis tualias parodas, muziejaus rinkiniai pasipildė naujais vertybėmis neinant į patį muziejų. Kultūros minis- meno kūriniais. Leidiniams išvydus dienos šviesą, terijos dėka muziejų leidiniai pasiekia didžiąsias ša- vyko pristatymai, parodos ir kiti renginiai. lies bibliotekas, o leidinių platinimu turi rūpintis pati Leidyba padeda derinti vertybių kaupimą ir sau- kultūros įstaiga. Leidiniai yra viešinami muziejaus ir gojimą su komunikacija, švietimu ir ugdymu. Ji tu- rajono savivaldybės interneto svetainėse, jų galima rėtų išlikti kiekviename muziejuje vienu iš veiklos įsigyti Kupiškio rajono turizmo ir verslo informaci- prioritetų, o muziejininkai privalo prisidėti prie dva- jos centre, muziejuje. Kadangi esame mažas muzie- sinio, materialinio kultūros paveldo populiarinimo ir jus, dalyvauti Vilniaus knygų mugėje neturime lėšų. sklaidos. Mugėje knygas reklamuoja Kupiškio rajono turizmo „Šimonių seniūnija“ – taip vadinasi 2004 m. ir verslo informacijos centras. Daug leidinių skiriame išleistas etnografinės ekspedicijos dalyvių straips-

47 Eil. Leidybos Vienetų Projektinės Savival- Privatūs Iš viso, nr. Leidinio pavadinimas metai skaičius lėšos, Lt dybės lėšos, Lt rėmėjai, Lt Lt 1. „Šimonių seniūnija“ 2004 200 2 000 – 500 2 500 Paulinas Kaluina. „Meilė 2. motinai – audimo raštuose“ 2004 500 5 000 5 000 – 10 000 „Fotografas Juozas 3. Karazija“ 2004 500 4 000 2 500 2 000 8 500 „Mediniai kupiškėnų 4. paminklai“ 2005 500 5 000 1 000 – 6 000 „Tapytoja Bronislava 5. Jacevičiūtė-Jėčiūtė“ 2005 700 7 000 3 000 10 000 20 000 „Kupiškio rajono 6. tautodailininkų studija 2006 200 – 7 000 1 000 8 000 „Židinys“ „Veronikos Šleivytės 7. gyvenimo bruožai“ 2007 700 7 000 3 000 1 000 11 000 „Seserų Glemžaičių 8. palikimas Lietuvoje“ 2008 100 2 000 1 000 – 3 000 „Kupiškis: gamtos ir 9. istorijos puslapiai“ 2009 550 17 700 5 000 4 000 26 700 Boleslovas Motuza. 10. „Nupieštas gyvenimas“ 2010 300 5 000 1 000 500 6 000 „Vytautas Palaima meno 11. pasaulyje“ 2011 300 4 000 1 000 500 5 500 „Gyvenamieji kupiškėnų 12. trobesiai“ 2011 500 14 000 – 1 000 15 000 „Klėtys ir klėtelės“ 6 000 13. (parengtas leidybai) 2012 – 6 000 – – Iš viso: 128 700 nių rinkinys. Jame publikuojami prof. Irenos Regi- Paulino Kaluinos audimo raštų albumas „Mei- nos Merkienės, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto lė motinai – audimo raštuose“ dienos šviesą išvydo doktorantės Aušros Zabėlienės, studentų Redos Ka- 2004 m. Šio, bene vienintelio Lietuvoje tokio turi- valiauskaitės, Tomo Sutkaičio, muziejininkių Vio- nio, leidinio pasirodymo istorija yra įdomi. Skapiškio letos Aleknienės, Loretos Bimbienės, A. Jonušytės miestelio gale, mažoje trobelėje, gyvenantį batsiuvį, straipsniai. Tai buvo pirmasis leidinys apie Šimonių audimo raštus iš atminties atkuriantį P. Kaluiną su- seniūniją. Knygutė buvo pristatyta per Žolinės atlai- rado liaudies tekstilės tyrinėtoja Dalia Bernotaitė- dus Šimonių miestelyje. 200 egz. tiražas nepatenkino Bieliauskienė ir etnografė Gražina Kadžytė. Jos abi bendruomenės poreikių. Iš šimoniečių surinktų lėšų muziejininkams pasiūlė imtis leidybinės veiklos. Pa- pakartotinai buvo išleista 120 egz. rašius projektą, Kultūros ministerija skyrė 5 tūkst. Lt, tokią pat sumą atseikėjo Kupiškio rajono savivaldy- bė. Leidinio autorius audimo raštus atkūrė iš atminties, sulaukęs garbaus amžiaus. Jis net nemoka austi, bet smalsus kaimo vaikas visą laiką mėgo sukiotis aplink stakles ir audžiančią motiną, padėdavo suverti nytis, kurti raštus. Muziejininkų pastangos davė puikių vaisių. Pa- sak etnografijos specialistų, kito tokio audėjams skir- to specialaus leidinio neturi nė vienas etnografinis regionas. Prisimindamas leidykloje 4 mėnesius užtrukusį sudėtingą audimo raštų, technologinių schemų per- piešimo darbą, redaktorius Simonas Smirnovas4 pa- tikino tokio alinančio užsiėmimo iki šiol neturėjęs: Bandant atkurti raštų ornamentiką, „lūžo“ kompiute- riai, akyse imdavo derintis tie langeliai, žvaigždutės, Paulino Kaluinos knygos „Meilė motinai – audimo kiaurymės. Padarytą darbą po tekstilininkų konsul- raštuose“ viršelis tacijų dar taisėme tris kartus.Vis dėlto vartydamas

48 knygą raštų atkūrėjas rado net 44 netikslumus. Vėliau paaiškėjo, kad esminių klaidų nyčių suvėrimo sche- mose būta vos kelių, o netikslūs raštų piešiniai – ne tokie svarbūs. Leidinys buvo pristatytas Skapiškyje vykusiame festivalyje „Pienių vynas-2004“. Režisie- rė Vilija Morkūnaitė, vedusi renginį, pasidžiaugė, kad lauktas leidinys atspindi sunkų, tylų ir kantriai kuria- mą meną bei sudėtingą žmogaus gyvenimą. Krašto- tyrininkės Irenos Seliukaitės manymu, labai svarbu, kad knyga pasiektų audėjas, prie staklių dar triūsian- čias šio amato puoselėtojas. Trečias Kupiškio etnografijos muziejaus leidinys – „Fotografas Juozas Karazija“. Leidinyje yra publikuojamos muziejuje saugomos ir iš Kupiškio rajone gyvenančių žmonių gautos J. Karazijos darytos fotografijos. Specialistė ir leidinio sudarytoja A. Jo- nušytė ne tik surinko senąsias fotografijas, bet ir užra- šė žmonių prisiminimus apie fotografą, parašė įvadinį straipsnį. Pirmasis 300 egz. leidinio tiražas išspaus- dintas 2004 m. ir kaip mat buvo išgraibstytas rajono gyventojų. Toks leidinio populiarumas nestebina. Daugelis nufotografuotų asmenų dar gyvi – fotografijose įamžintos jų vaikystės, jaunystės akimirkos, prieškario Kupiškio vaizdai, šventės ir buities darbai. Knygos sudarytoja atrinko 80 senųjų fotografijų, kurios atspindi Kupiškio kraštą nuo 1931 iki 1940 m. Knygos „Tapytoja Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė“ Po metų fotografo sūnaus Broniaus Karazijos lėšo- viršelis mis papildomai buvo išleista 200 egz. Knygos pristatymas įvyko 2006 m. sausio 17 d. minint fotografo tarėme 2005 m. išleisti kraštietės tapybos darbų albu- J. Karazijos 100-ąsias gimimo metines. Kartu buvo mą. Iš Leidybos projektų fondo gauti 7 tūkst. Lt tik pristatoma šio savamokslio fotografijų paroda. davė pradžią leidybos darbams. Finansavimą skyrė 2005 m. muziejus išleido knygą „Mediniai ku- rajono savivaldybė – 3 tūkst. Lt, o pati dailininkė at- piškėnų paminklai“, kuri atkreipia dėmesį į šio krašto seikėjo 10 tūkst. Lt. Vėl šio darbo ėmėsi specialistė kryždirbystės bruožus. Leidinyje yra publikuojamos A. Jonušytė. Ji spaudai parengė ne tik įvadinį straips- XIX a. pab. – XX a. pr. ir atgimimo metais statytų nį, bet ir po kruopelytę surinko periodinėje spaudo- kryžių, koplyčių fotografijos. Iš viso knygoje yra pri- je skelbtus straipsnius, informaciją apie menininkės statomi 74 Kupiškio rajono seniūnijose esantys me- surengtas personalines parodas ir dalyvavimą grupi- dinio paveldo objektai. Leidinio turinys atskleidžia nėse parodose. Kai parodžiau savo rankraštį menoty- lokalines tradicijas, kurių raida susijusi ne tik su nau- rininkei Danutei Čiplei, ji buvo nustebusi ir pasakė joviškų formų daroma įtaka, bet ir paveldėtomis tra- „jog nežinojau apie tapytojos tokias gilias sąsajas dicijomis. Knyga išleista 500 egz. tiražu. Jos leidybai su Kupiškio kraštu“.6 Panašių susitikimų su įvairiais finansavimą skyrė Etninės kultūros projektų fondas ir meno žmonėmis buvo ne vienas. Po truputėlį ryškėjo Kupiškio rajono savivaldybė. knygos kontūrai, detalės. Iš reprodukuotų paveikslų Atėjau iš Kupiškio žemės, – taip save pristato dailininkas Romas Orantas išrinko 67, jo manymu, menininkė Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė5 knygo- atspindinčius meninės tapybos įvairovę. Parengtą je „Tapytoja Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė“. Savo knygos maketą išstudijavo, teikė pasiūlymų ir pati meilę tėviškei ji atskleidė daugybėje tapybos darbų, B. Jacevičiūtė-Jėčiūtė. juos dovanojo gimtojo krašto kultūros įstaigoms, Į knygos pristatymą autorė atvykti negalėjo. rengė personalines parodas. Šiuo metu visa jos kū- Knygą mielai pirko vyresniosios kartos kupiškėnai, ryba yra perduota Kupiškio etnografijos muziejui. Ją po vieną egzempliorių buvo perduota rajono bibliote- į menininkės kelią pastūmėjo poetė Salomėja Nėris, koms, mokykloms, kultūros įstaigoms. kuri buvo jos klasės auklėtoja Panevėžio mergaičių Nors dailininkė yra kupiškėnė, bet knygos apie gimnazijoje. Surinkę medžiagą apibendrinamiesiems ją pristatymą 2006 m. liepos mėn. surengė Rokiškio straipsniams, nufotografavę paveikslų kolekciją, nu- krašto muziejaus darbuotojai, minėdami dailinin-

49 ko Justino Vienožinskio 120-ąsias gimimo metines. Tikslas – surasti pateikėjų, kurie dar pažinojo šią as- B. Jacevičiūtė-Jėčiūtė buvo viena iš gabiausių jo mo- menybę, ir užrašyti jų prisiminimus. Dvi specialistės kinių. Jubiliejinė paroda užėmė 2 didžiules buvusio bendravo su 17 pateikėjų. Knygai buvo atrinkta ne dvaro sales. Mokytojo ir mokinės paveikslus sieja tik pastelių, grafikos paveikslų, bet ir fotografijų. Fo- ta pati realistinė maniera, panaši prislopintų spalvų tografijos dar iki to laiko niekur nebuvo publikuotos. gama. Keletas knygos egzempliorių buvo padovanota Jas radome archyve. Fotografijose užfiksuoti tokie Rokiškio krašto muziejui. įvykiai, kaip Kauno dramos teatro gaisras, potvynis 2008 m. kovo 1 d. muziejaus taryba priėmė nu- Kaune ar prezidento Antano Smetonos apsilankymas tarimą dėl Kupiškio krašto garbės piliečio vardo su- Kretingos atlaiduose, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto teikimo tapytojai B. Jacevičiūtei-Jėčiūtei: Kupiškio laidotuvės. V. Šleivytė taip pat paliko daugybę įvai- rajono taryba 2008 m. balandžio 2 d. B. Jėčiūtei- rių tarpukario organizacijų veiklos fotografijų. Pasak Jacevičiūtei suteikė Kupiškio krašto Garbės pilietės menotyrininkės A. Narušytės8, fotografijos galbūt vardą už Kupiškio krašto įamžinimą ir populiarinimą praverstų ir to meto istorijos tyrinėtojams. Lietuvoje, jaunosios kartos meninį ugdymą, dovano- 2007 m. balandžio 10 d. Viktariškių kaime vy- tus darbus Kupiškio etnografijos muziejui.7 kęs knygos pristatymas į vieną vietą sukvietė didelį Dailininkė Veronika Šleivytė yra Kupiškio kraš- būrį visuomenės narių. Renginyje dalyvavo Kupiškio to pasididžiavimas. Dar būdama gyva, visą savo kū- rajono vadovai, kultūros, ugdymo įstaigų darbuoto- rybinį palikimą padovanojo Kupiškio etnografijos jai, Antašavos, Uoginių kaimų bendruomenių nariai, muziejui. 1984 m. jos pačios iniciatyva gimtajame ūkininkių draugijos „Sodžius“ moterys. Koncertavo Viktariškių kaime buvo įsteigta V. Šleivytės paveiks- netolimo miestelio, Vabalninko, folkloro ansamblis lų galerija, kuri šiuo metu yra muziejaus padalinys. „Saulutė“. Šios menininkės kūrybinis palikimas populiarinamas Su muziejumi artimai bendrauja Antašavos pa- ir skleidžiamas organizuojant įvairius renginius. Dai- grindinė mokykla. Šios ugdymo įstaigos mokiniai lininkės 100-osioms gimimo metinėms muziejininkų ugdomi remiantis dvasiniu ir materialiniu dailinin- rūpesčiu visuomenei buvo pristatyta knyga „Veroni- kės palikimu. Mokytoja Birutė Kairienė9 akcentuo- kos Šleivytės gyvenimo bruožai“. Knyga sudaryta iš 3 ja V. Šleivytės vaidmenį jaunajai kartai: Mokiniai iš straipsnių: A. Jonušytės „Kūrybos pasaulyje“, Agnės šios dailininkės mokosi piešti, o Viktariškiai yra ta Narušytės „Veronikos Šleivytės gyvenimas fotografi- vieta, kur galima pajusti dailininkės dvasią, pasi- jose“ ir Violetos Krištopaitytės „Grafika ir pastelė“. semti įkvėpimo. Knygos sudarytojai A. Jonušytei talkino minė- Konferencijos „Seserų Glemžaičių palikimas tos menotyrininkės, fotografas Gintautas Mateika. Lietuvoje“ pranešimai buvo išleisti 2008 m. pabai- Finansinės paramos sulaukta iš Kultūros rėmimo fon- goje. Trijų seserų Glemžaičių palikimo sklaidai ir jų do, Kupiškio rajono savivaldybės. Prieš pradedant darbams populiarinti skirtos konferencijos praneši- rengti leidinį, buvo organizuota teminė ekspedicija. muose išsamiai atskleistas jų indėlis į Kupiškio bei visos Lietuvos etninių tyrimų raidą lieka svarbus ir reikšmingas šiandieniniame etnokultūros kontekste. Knygelė išleista 100 egz. tiražu. Monografija „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai“ – antrasis mokslinis didelis leidinys (648 p.), recenzuotas prof. habil. dr. Olego Pustelnikovo ir prof. habil. dr. Antano Tylos, doc. dr. Edvardo Kriš- čiūno, dr. Žilvičio Šaknio ir dr. Rimutės Petronienės, knygos sudarytoja – muziejaus specialistė A. Jonušy- tė. Nuo projekto idėjos iki tos dienos, kai buvo galima atversti šią knygą, praėjo 5 metai. Monografijoje skelbiami naujausiais duome- nimis pagrįsti Kupiškio krašto lokaliniai tyrimai. Jie teikia informacijos apie gamtą, archeologinį pa- veldą, kultūrinį klodą. Kupiškėnų etninės kultūros savitumą atskleidžia gyvenamųjų namų statybos ir interjero tradicija, audiniai ir drabužiai, kalendo- riniai papročiai, vietinė šnekta. Leidinio rengimo Boleslovo Motuzos knygos „Nupieštas gyvenimas“ laikotarpiu muziejininkai organizavo 3 kraštotyros viršelis ekspedicijas. Be to, daugelis monografijos straips-

50 nių autorių yra kupiškėnai, iš šio krašto kilę ar kaip kitaip su juo susiję. Monografija išleista 550 egz. tiražu ir siejama su Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimu. Jos rengi- mą ir išleidimą finansiškai rėmė ne tik šios sukakties minėjimo direkcija, bet ir šalies Kultūros ministerijos Regionų kultūros rėmimo fondas, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Kupiškio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Val- demaras Valkiūnas ir Vytautas Galvonas. Beveik visi monografijos „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai“ autoriai 2009 m. kovo 11 d. atvyko į Kupiškį. Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje įvyko šio leidinio pristatymas. Monografijos autoriai kupiškėnus supažindino su moksliniais tiriamaisiais straipsniais. Paskutinį kartą tuomet savo gimtinėje viešėjo prof. V. Merkys. Kad buvo išleistas tokio po- Knygos „Vytautas Palaima meno pasaulyje“ viršelis būdžio leidinys, pasak jo sudarytojos A. Jonušytės, kalčiausias yra prof. V. Merkys, jis labai norėjo iš- 200 egz. tiražu, neužteko patenkinti Kupiškio krašto vysti monografiją apie gimtąjį kraštą. Kraštietis yra žmonių poreikių. sakęs: Visi rajonai rašo apie savuosius valsčius, o Muziejininkai dailininko giminaičiams liko dė- Kupiškis negi neišleis leidinio, skirto Lietuvos tūks- kingi už padovanotus 9 tapybos darbus, fotografijas. tantmečiui.10 Dailininkų B. Motuzos-Matuzevičiaus ir Vytauto Pa- Tais pačiais metais rugsėjo 6 d. Vilniaus ku- laimos artimiesiems 2011 m. liepos 6 d. iškilminga- piškėnų klube jo prezidentės Filomenos Marčiulio- me Kupiškio rajono tarybos posėdyje už muziejinių nienės, viceprezidento Vytauto Pivoriūno bei kitų vertybių dovanojimą ir pagalbą rengiant jubiliejines rengėjų rūpesčiu buvo pristatyta monografija „Kupiš- kraštiečių parodas meras J. Jarutis įteikė padėkos raš- kis: gamtos ir istorijos puslapiai“. Leidybinį muzieji- tus. ninkų darbą įvertino Vilniuje gyvenantys kraštiečiai, Kupiškio krašte gimusio ir augusio dailininko, rajono meras Jonas Jarutis, prof. V. Merkys, Lietuvos scenografo V. Palaimos 100-ųjų gimimo metinių mi- nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus ve- nėjimas sutapo su informacinio katalogo „Vytautas dėja dr. Elvyda Lazauskaitė ir kt. Palaima meno pasaulyje“ ir jo kūrybos parodos prista- Šiam leidiniui įvertinti labai tinka prof. V. Mer- tymu. Muziejaus specialistė A. Jonušytė pirmą kartą kio11 per pristatymą pasakyti žodžiai: Šioje knygoje labai išsamiai aprašė dailininko gyvenimą, o meno- apie Kupiškio praeitį prakalbinti visi istorijos šalti- tyrininkė N. Nevčesauskienė – kūrybinį palikimą. niai. Nors gal jie dar ir ne viską pasakė, ką būtų ga- Dailininko gyvenimas susiklostė taip, kad 1977 m. lima pasakyti, o tai jau ateities tyrinėjimų reikalas. tebuvo surengta viena jo personalinė kūrybos paroda. Vienas iš muziejinės veiklos prioritetų – palai- Kupiškio etnografijos muziejui teko garbė surengti kyti glaudžius ryšius su kraštiečiais, prisidėti prie kraštiečio 100 metų jubiliejui skirtą parodą. jų kūrybinio palikimo saugojimo, populiarinimo ir Informacinis leidinys išleistas 300 egz. tiražu. sklaidos. 2010 m. gruodžio mėn. muziejininkai Ku- Jame publikuojami vieni iš geriausių V. Palaimos ta- piškio kultūros centro fojė kupiškėnus pakvietė į dai- pybos ir scenografijos darbų. Parodos pristatymą ir lininko Boleslovo Motuzos-Matuzevičiaus 100-ųjų informacinį leidinį finansavo Kultūros rėmimo fon- gimimo metinių minėjimo renginį. Renginio dalyviai das ir Kupiškio rajono savivaldybė, dailininko sūnus galėjo pasigrožėti dailininko kūrybos darbais, kurie Juozas Palaima. buvo atvežti iš Lietuvos nacionalinio ir Lietuvos dai- Kraštiečio jubiliejinis renginys į vieną vietą su- lės muziejų fondų. Muziejininkai, sulaukę projekti- būrė plačią Palaimų giminę. Dailininko sūnus Juo- nių lėšų iš Kultūros rėmimo fondo, išleido spalvotą zas Palaima ir dukra Regina Palaimaitė-Narbutienė ir informatyvų jo kūrybos katalogą „Nupieštas gyve- muziejui padovanojo 7 meno kūrinius. Specialistės nimas“. Kataloge publikuojami parodoje eksponuoti A. Jonušytės rūpesčiu muziejaus rinkiniai pasipildė ir jo sūnaus Gedimino Motuzos-Matuzevičiaus asme- naujomis fotografijomis, archyvas – užrašytais Palai- niniame archyve saugomi tapybos darbai. Įvadinius mų giminės prisiminimais apie dailininką. Kęstutis straipsnius parengė specialistė A. Jonušytė ir meno- Damkus parengė virtualią dailininko V. Palaimos kū- tyrininkė Nijolė Nevčesauskienė. Katalogo, išleisto rybos darbų parodą.

51 2011 m. gruodžio 22 d. šv. Kalėdų popietėje „Bi- darbas, kuris, neabejoju, bus prasmingas išsaugant čiulystė“ buvo pristatytas fotografijų albumas „Gyve- medinį kultūros paveldą. namieji kupiškėnų trobesiai“. Prieš leidybos darbus A. Jonušytė 2012 m. toliau fiksavo etninės kul- specialistė A. Jonušytė 2 mėnesius fiksavo Kupiškio tūros paveldą: važinėjo po visus rajono kaimus ir fo- krašto medinės architektūros statinius ir jų detales, tografavo prie gyvenamųjų namų išlikusias klėtis ir sudarė išsamų kultūros paveldo objektų registrą. Lei- klėteles. Prie fotografijų albumo „Klėtys ir klėtelės“ diniui buvo atrinkti patys originaliausi išlikę mediniai sudarymo ji dirbo kartu su prof. J. Minkevičiumi. Į pastatai. Įvadinius straipsnius parašė prof. Jonas Min- 64 p. albumą su apibendrinamaisiais minėtų asme- kevičius ir muziejininkė A. Jonušytė. nybių straipsniais ir jų vertimais į anglų kalbą bus Šį projektą palaimino Kultūros paveldo departa- sudėtos pačių originaliausių klėčių fotografijos. Iš mentas prie Kultūros ministerijos. Išleistas 500 egz. teminės ekspedicijos atsivežtas didelis pluoštas lo- tiražas už 14 tūkst. Lt. kalinių tyrimų medžiagos. Fotografijų albumo „Klė- A. Jonušytei už kruopštų ir pasiaukojamą darbą tys ir klėtelės“ sudarymą finansiškai rėmė Kultūros fiksuojant, populiarinant, skleidžiant gimtojo krašto paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. etninės kultūros materialinį paveldą buvo įteiktas Ku- Šiais metais minėtam projektų fondui teikėme pa- piškio rajono savivaldybės mero J. Jaručio padėkos raišką dėl leidybos. Tikimės, kad pradėtą darbą ga- raštas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros lėsime tęsti. ministerijos direktorė Diana Varnaitė12 atsiųstoje pa- Sutelkę žmogiškuosius ir finansinius išteklius, dėkoje rašė: Lenkiu žemai galvą leidinio sudarytojai ir maži savivaldybių muziejai gali parengti leidinių, Aušrelei Jonušytei ir, kai tik turėsite progą, padėkoki- kurie padeda kurti įstaigos įvaizdį, yra viena iš svar- te prof. Jonui Minkevičiui. Noriu palinkėti Jums, kad biausių komunikacijos formų, prisideda prie regiono ne kiekvieną sykį apima toks džiaugsmas sulaukus to- ir visos Lietuvos dvasinio ir materialinio kultūros pa- kio leidinio, o šį kartą iš tiesų sušildė Jūsų atliktas veldo išsaugojimo, populiarinimo ir sklaidos.

Nuorodos

1 Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas. Nauja redakcija 6 Ten pat. 2003-06-30, Valstybės žinios, 1995, Nr. 53-1292, p. 1. 7 Kupiškio rajono savivaldybės taryba. Sprendimas „Dėl Kupiš- 2 Kupiškio etnografijos muziejaus nuostatai. Patvirtinti Ku- kio krašto garbės pilietės vardo suteikimo Bronislavai Jacevi- piškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. čiūtei-Jėčiūtei“, 2008 m. balandžio 24 d., Nr. TS-100, Kupiš- sprendimu Nr. TS-117, Kupiškio etnografijos muziejus (to- kis, KEM. liau – KEM), b. 01-24, l. 2. 8 Narvilaitė N. Apie Veroniką – jos gimtuosiuose Viktariškiuose, 3 Kupiškio etnografijos muziejaus specialisto pareigybiniai Kupiškėnų mintys, 2008, birž. 24, p. 3. nuostatai. Patvirtinti etnografijos muziejaus direktoriaus įsa- 9 Ten pat. kymu Nr. 16, 2004 m. balandžio 21 d., KEM, l. 1. 10 Jonušytė A. Vilniuje kraštiečiams pristatyta monografija, Ku- 4 Januškienė V. Audimo raštų paslaptis į knygą suguldė batsiu- piškėnų mintys, 2009, rugs. 12, p. 5. vys, Panevėžio rytas, 2005, birž. 11, p. 6. 11 Ten pat. 5 Jonušytė A. Atėjusi iš Kupiškio žemės, Kupiškėnų mintys, 12 Aleknienė B. Muziejininkų metų triūsą vainikavo naujas leidi- 2006, saus. 26, p. 3. nys, Kupiškėnų mintys, 2011, gruod. 27, p. 3.

PUBLISHING ACTIVITY OF THE KUPIŠKIS ETHNOGRAPHIC MUSEUM: PECULIARITIES, POSSIBILITIES, PERSPECTIVES

Violeta Aleknienė Kupiškis Ethnographic Museum

Kupiškis Ethnographic Museum accomplishes piškis area and all Lithuania, to uphold relations with the functions of museum valuables’ accumulation, fellow countrymen, to communicate and collaborate preservation, restoration, exposing, research, and with various institutions, to accumulate exhibits, vi- spread. Publishing is the most efficient way to spread deo and sound archives, to consummate museum acti- information about Museum’s collections and activi- vities – presentations of exhibitions and new books, ties in society. implementation of plein airs and projects, creation of Publishing activities help to improve the image virtual exhibitions, expeditions, etc. of the Museum, to integrate into cultural life of Ku- Just eight museum specialists work for the Ku-

52 piškis Ethnographic Museum, and there is no special pedition materials, exhibition catalogues. Publishing Department. One museum specialist cares These publications are presented in the websi- about publishing; administration and other specialists tes of Museum and municipality, also in Lithuanian help with some publishing activities as well. museums portal – www.muziejai.lt. Distribution of Publishing activity of the Museum depends on publications is a concern of museum specialists. Mu- funding. The projects sponsored by different funds – seum’s publications are available at Kupiškis Tourism the main source to fund Museum’s publications. and Information Centre and the Museum itself. Publi- Publishing is sponsored by Kupiškis district cations released using project funding are spread by municipality, fellow countrymen, members of the the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania Seimas of the Republic of Lithuania, other private to the libraries. Part of publications are reserved for persons and institutions. representation. Regretfully, due to small circulations, From 2004 to 2013, the Museum released 13 we are unable to spread our publications to every mu- professional publications worth LTL 128,700, includ- seum of Lithuania. ing monographs, art albums, conference papers, ex-

53 MUZIEJININKAS SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ EPOCHOJE

Giedrė Saladžiuvienė Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje istorijos muziejus, Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Šiandien muziejai, kaip ir visa Lietuvos kultūra metu atliekantis daugybę funkcijų. Ir vis dėlto lieka bei švietimas, yra ganėtinai kontroversiškoje padėty- neaišku, kuri muziejininkystės funkcija šiandien yra je. Naujųjų informacinių technologijų poveikis jau- esminė. čiamas visose gyvenimo srityse. Pasikeitė socialinis Esminė Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje istori- visuomeninis gyvenimas, netgi asmeninė žmogaus jos muziejaus (įkurtas 2002 m. Kauno suaugusiųjų egzistencija. mokymo centre) funkcija yra glaudžiai susijusi su Filosofas Arvydas Šliogeris1 knygoje „Pokalbiai edukacine. Muziejus mokykloje veikia 10 metų. Tai apie esmes“ laikotarpį nuo 1995 m. yra įvardijęs kaip vienintelė tokio pobūdžio institucija Lietuvoje, skirta technologinio totalitarizmo pradžią. Ir iš tikrųjų vis suaugusiųjų švietimui. Nuo 2012 m. ji priklauso Lie- labiau galima matyti, kaip technologinis fenomenas, tuvos muziejų asociacijai. technologinis biurokratizmas įsitvirtina, stengdamie- Muziejaus veikla apima šias funkcijas: renkami si užgniaužti laisvą, spontanišką, kūrybišką asmeny- ir sisteminami eksponatai, ugdomi muziejininkystės bės judesį. pagrindai, teikiama pagalba mokytojams organizuo- Žiniasklaidos gausa, vis greitėjantis gyvenimo jant pamokas ar popamokinę veiklą, bendradarbiauja- tempas verčia žmogų mašina, sraigteliu, nebepajė- ma su suaugusiųjų švietimo institucijomis Lietuvoje giančiu, nebesuspėjančiu įžvelgti ir suvokti gilesnių ir užsienyje, nuolat populiarinama mokymosi visą dalykų, laisvai mąstyti, gyventi ir kurti savąją egzis- gyvenimą idėja ir organizuojami įvairūs kultūriniai tenciją. renginiai, ieškoma būdų atnaujinti ekspozicijas, įkur- Viena vertus, gyvenimas tapo lengvesnis, nes ti naujas. daugelį dalykų atlieka mašina – kompiuteris. Antra Muziejų sudaro 4 skyriai (4 istorijos tarpsniai), vertus, technologijų gausa riboja intelektą, mąsty- atsispindintys parengtoje nuolatinėje ekspozicijoje: mą. Vis labiau menkėja, skurdėja žmonių išprusimas, 1) „Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje pradžia“, 2) „Su- emocijos, gimtoji kalba, kūrybiniai užmojai, vaizduo- augusiųjų švietimas Nepriklausomybę atgavusioje tė. Visa tai mes matome dabartinėse kultūros, švieti- Lietuvoje 1918–1939 m.“, 3) „Suaugusiųjų švieti- mo ir meno srityse. mas sovietų okupacijos laikotarpiu 1940–1990 m.“ ir Tokiomis sąlygomis muziejaus įvaizdis tampa 4) „Švietimas atgimusioje Lietuvoje“. vis nepatrauklesnis. Daugumos (kartais net moksli- Per dešimtį muziejinės veiklos metų pasiekta ir ninkų) nuomone, muziejus yra tai, kas pasenę ir nuo- sukaupta nemažai. Muziejaus fondai nuolat papildo- bodu. Iki šiol nėra aiškios muziejaus sampratos – kas mi įsigytomis naujomis archyvalijomis: knygomis, jis yra? Kas yra muziejininkas? Be to, ir muziejinin- vadovėliais, fotografijomis, spauda, įvairiais doku- kystės, arba muzeologijos, mokslas yra pakankamai mentais, metraščiais, žemėlapiais, vinjetėmis ir ki- jaunas. Dauguma Lietuvos muziejininkų neturi pro- tais daiktais, surinktais moksleivių iš savo tėvų. Taip fesionalaus pasirengimo, profesinę kompetenciją jie vyksta jaunesnės ir vyresnės kartų bendradarbiavi- yra įgiję ilgai dirbdami muziejuje. mas. Apie savo tautos praeitį moksleiviai sužino iš Amsterdamo Reinwardto akademijos prof. Pie- vyresniosios kartos. Juk kultūros be praeities neįma- teris van Menschas2 straipsnyje „Muziejininkystė ir noma sukurti. Muziejinė veikla yra savotiškas būdas vadyba: priešai ar draugai?“ teigia, kad muziejinin- susieti kultūras. Jaunesnioji karta nori patirtį perimti, kystė gali būti apibrėžiama kaip muziejų kūrimo ir o vyresnioji – patirtį palikti ir tokiu būdu įprasminti muziejiškumo mokslas. Muziejiškumas reiškia pras- save. Muziejus jiems tampa savojo „aš“ identifikaci- mes, priskiriamas objektams, kurie yra muziejų kū- ja, vyksta kartų (tėvų ir vaikų) mokymasis. rimo proceso priežastis arba šio proceso padariniai. Muziejaus ekspozicijoje yra rodomi įvairių da- Taigi, muziejininkas turėtų būti tų prasmių saugo- lykų vadovėliai nuo XIX a. vid. iki šių dienų, taip tojas, įprasmintojas ir atskleidėjas. Žmogus, vienu pat leidiniai, skirti neformaliajam, profesiniam su-

54 Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje istorijos muziejaus ekspozicijos fragmentas „Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje pradžia“ augusiųjų švietimui. Tai religiniai ir pasaulietiniai restauruoti. Darbo labai daug, bet jis ne visada yra leidiniai nuo XVIII a. pab. iki šių dienų. Juose atsi- įvertinamas (tiek moraliai, tiek materialiai). Mokyklų spindi įvairios švietėjiškos laikotarpio idėjos, siekiai muziejų vedėjo etato nėra. Dirba idealistai, mėgstan- puoselėti kultūrinį švietimą, suteikti moksleiviams tys savo darbą žmonės. įvairių žinių. Be to, kaip jau buvo minėta, skaitmeninių tech- Gausi periodinių leidinių ekspozicija. Tai lai- kraščiai, žurnalai, kalendoriai, atskleidžiantys įvairias suaugusiųjų švietimo aktualijas. Muziejuje įrengta ir veikia nuolatinė ekspozicija „Žmogaus gyvenimas – tai nuolatinis judėjimas ir mokymasis nuo gimimo iki mirties“. Muziejaus šerdis, jo gyvybė ir esmė yra mokymosi visą gyvenimą idėjos laikymasis ir jos populiarinimas, todėl čia nuolat organizuojami įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai: parodos, popietės, vakarai, pamokos, konferencijos. Paraleliai nuolat renkami eksponatai, jie sisteminami, moksleiviai mo- komi muziejininkystės pagrindų. Yra parengta įvairių parodų, išleista įvairių leidinių: lankstinių, katalogų, Suaugusiųjų mokymo centro mokytojų parengtų va- dovėlių. Muziejuje integruojama dailė ir istorija. Šalia pasiekimų iškyla ir ne viena problema. Mo- kytojams, dirbantiems mokyklų muziejuose, trūksta pamatinių muziejininkystės žinių. Nėra metodikos, nėra teorijos apie tai, kaip rengti ekspozicijas, kaip in- Muziejaus eksponatas – ,,graždanka“: Ишгуьдимай ventorinti eksponatus, daryti aprašus, juos sisteminti. швенту еванелiю антъ вису неделю ирь швенчю Be to, dažnai tam trūksta lėšų, o ypač eksponatams иштису мету. Далис кетвирта, Вильнюс, 1870

55 Muziejaus eksponatas – 1924–1925 mokslo metų pažymių knygelė nologijų laikais vis sunkiau įtraukti į muziejinę mo- O muziejus nėra tik eksponatų saugykla. Jis yra kyklos veiklą tiek mokytojus, tiek moksleivius. Tai ugdymo institucijos ugdymo dalis, vieta, kur galima yra bendra psichologinė problema: dauguma žmonių, įgyti kultūrinės patirties. Nuolatinio mokymosi visą pavargę nuo greito, paviršutiniško, vartotojiško gyve- gyvenimą koncepcija yra šio muziejaus esmė, todėl nimo būdo, tapo inertiški ir pasyvūs. labai svarbu, kad muziejus būtų gyvas. Kaip tai pada-

Nuolatinės ekspozicijos „Žmogaus gyvenimas – tai nuolatinis judėjimas ir mokymasis nuo gimimo iki mirties“ fragmentas

56 ryti, yra problema. Muziejai yra skirtingo pobūdžio ir apie tai, kokį poveikį yra patyrę tie lankytojai, kurie tai, ką galima parodyti tokiame, kaip mūsų, švietimo, apsilankė muziejuose? muziejuje (kur dominuojantys eksponatai – spauda, Mano manymu, didžiausia tiek mokyklų, tiek knygos, dokumentai), tikrai neprilygsta gyvybe, pa- muziejų gyvenimo problema yra ta, kad visko – išsi- vyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejaus eksponatams. Po- lavinimo, kūrybiškumo, lankstumo – reikalaujama iš etas Henrikas Radauskas viename iš eilėraščių yra mokytojo, bet ne iš moksleivio, iš muziejininko, bet pareiškęs: kaip lavoninė kvepia istorija. Taigi, turime ne iš muziejaus lankytojo. Tiek mokytojas, tiek mu- problemą, kaip trūkstant lėšų ir laiko sukurti muzie- ziejininkas yra priversti pataikauti moksleivio arba jų – ne lavoninę, atsiduodančią senienomis, bet seno- lankytojo skoniui ir pomėgiams. vę paversti aktualia gyvybe. Muziejininkas verčiamas tapti savotišku publi- Dabar bendra vyraujanti tendencija muziejuose kos linksmintoju. Jis turi būti kūrybiškas, mokėti su- yra bet kokiu būdu pritraukti, sudominti lankytojus. intriguoti, sudominti, paveikti. Tik ar belieka laiko ir Vis labiau atrodo, kad svarbu lankytojų skaičius, bet jėgų tobulinti asmenybę? Galimybių įdomiai, savitai ne turinys, pastebėta, kad vertinamas procesas, bet ne dirbti visada atsirastų, jei tik kūrybiškai terpei būtų rezultatas, kiekybė, bet ne kokybė. Lankytojų muzie- sudaromos reikalingos sąlygos. juose mažėja, o ar yra grįžtamasis ryšys, ar žinoma

Nuorodos

1 Šliogeris A., Gustas V. Pokalbiai apie esmes, Vilnius, 2013, gai? Prieiga per internetą: http://www.muzeologija.lv/sites/ p. 307. default/files/mensch_muziejininkyste-vadyba_lt.pdf, žiūrėta 2 Mensch van P. Muziejininkystė ir vadyba: priešai ar drau- 2013-03-12.

THE ROLE OF MUSEM PROFESSIONAL IN THE TIME OF DIGITAL TECHNOLOGIES

Giedrė Saladžiuvienė Museum of Adult Education History in Lithuania, Kaunas Adult Education Centre

Today’s museums, like Lithuanian culture and this field (especially – restoration of exhibits) is very education on the whole, are in a rather controversial scarce. Much of work, but it is not valued enough in situation. The influence of new information technolo- both moral and material sense. There is no such posi- gies is appreciable in all spheres. Social life and in- tion as a head of the school museum, and only ideal- dividual existence has greatly changed. Abundance ists, people who love their work, do it. of mass-media, life acceleration turn human into a Presently general predominating museum ten- machine, a cog that is unable to catch or see deeper dency is to attract and intrigue a visitor. Increasingly things, to think, live, and establish one’s existence it seems that the most important thing is the number freely. of visitors, but not the content; quantity, but not qual- Under these conditions the image of museum ity; the process, but not the result are appreciated. The becomes more and more unattractive. Even in the number of museum visitors is decreasing, however, opinion of some authorities, a museum is something are the feedback and the effect on the visitors known? which is obsolete and uneventful. There is no defi- Museum professional is being forced to become nite concept of what a museum is. What does a phrase a public entertainer. He/she has to be creative, capa- “museum professional” mean? ble to intrigue and impress, but is there some time Teachers working in school museums lack basic left for personal development? Possibilities to work knowledge of museology. There is no methodology, in interesting and distinctive way would always arise neither theory on organizing expositions, exhibits if only conditions for creative environment were es- inventory and filing. Furthermore, the financing of tablished.

57 LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS RINKINIUS ATSKLEIDŽIA KASDIENIS MUZIEJININKO DARBAS

Regina Lopienė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Kokia muziejaus reikšmė šiais laikais Lietuvos Be abejo, pasikeitė. Muziejininko specialybę valstybėje? Kam reikalingas kultūros paveldo saugo- galima studijuoti Vilniaus universiteto Komunikaci- tojas, jeigu per 23 metus kultūros politikos strategija jos ir Istorijos fakultetuose. Lietuvos muziejų lygis buvo tik popieriuje? Muziejininko profesija reikalin- žymiai išaugo. Tapome gražesni, įdomesni, artimi ir ga ar ne, ar gali muziejininku dirbti tik aukštąjį moks- įkvepiantys, bet pačių muziejininkų dalia – ta pati, o lą studijavęs žmogus? jiems keliami reikalavimai tik didėja. Šie klausimai kamuoja ne tik Lietuvos teatro, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus veikia muzikos ir kino muziejaus vadovę, bet ir kitų muzie- Mažuosiuose Radvilų rūmuose. Muziejuje saugoma jų vadovus. O kas pasikeitė nuo Sąjūdžio laikų? medžiaga atspindi Lietuvos menininkų kūrybą, gy- Citata iš 1988 m. lapkričio 15 d. Lietuvos TSR venimą, teatrų, ansamblių, koncertinių įstaigų for- muziejininkų konferencijos rezoliucijos: 8. Iš esmės mavimąsi ir jų veiklą, Lietuvos kino istoriją ir t. t. pakeisti muziejininkų rengimo sistemą. Būtina įkurti Telkdamas unikalią kultūros medžiagą, muziejus pa- muzeologijos specialybę Vytauto Didžiojo universite- laiko šios kultūros gyvybę – ne vien įvykusius faktus, te Kaune. <...> 10. Neatidėliojant išspręsti kultūros bet ir tolesnio vyksmo procesus, tradicijas, kur daug darbuotojų atlygių padidinimo klausimą. Dabartinė istorinės svarbos. Muziejuje saugomi autentiški tea- kultūros darbuotojų atlygių sistema žemina žmogaus tro dokumentai leidžia patikrinti tam tikrus istorijos orumą.1 interpretavimo momentus. Dažniausiai tai yra svarbu

Teatro skyriaus muziejininkė Regina Kazlauskaitė

58 Teatro skyriaus muziejininkė Neringa Mickevičienė

Teatro skyriaus muziejininkė Janina Armonaitė

Teatro skyriaus muziejininkė Saulė Čaplikaitė

59 Teatro skyriaus vedėja Vilma Joneliauskienė

Eksponatų apskaitos ir apsaugos skyriaus vedėja Rima Grašienė

Muzikos skyriaus vedėja Alė Gutauskienė

60 Muzikos skyriaus muziejininkė Jurga Augulytė

Dailės skyriaus vedėja Aušra Endriukaitienė su muziejininke Živile Ambrasaite

Kino skyriaus muziejininkė Živilė Pilypavičienė

61 jauniesiems teatrologams, muzikologams ir kino is- iš seniausių eksponatų – 1687 m. Vilniaus mokykli- torijos tyrinėtojams, todėl muziejuje praktiką atlieka nio teatro panegirika „Olgerdus Magnus Lituaniae studentai iš įvairių švietimo įstaigų: Vytauto Didžiojo Dux“. Surinkta medžiaga atspindi istoriją nuo Jėzui- universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vil- tų mokyklinio teatro įkūrimo dokumentų iki šių dienų niaus universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akade- teatrų repertuarinių spektaklių nuotraukų. mijos, Vilniaus kolegijos ir kt. Toliau pristatysiu Teatro skyriaus darbuotojus ir Per pratybas studentai supažindinami su muzie- jų darbo aplinką. jaus struktūra, fondais, teatro, muzikos, kino istorijos Muziejininkė Regina Kazlauskaitė priėmė iš te- šaltiniais ir menotyrinio darbo metodais muziejuje. atrologės Rūtos Oginskaitės rankraštinę medžiagą Kiekvienais metais sulaukiame studentų praktikantų, apie aktorių Vladą Bagdoną, kuri buvo panaudota ateinančių individualiai atlikti 2–4 savaičių praktiką. knygai apie jį, o dabar rengia jubiliejinę aktorės Mo- Grupėmis studentų apsilanko iki 30-ies. Jiems praty- nikos Mironaitės parodą ir atminimo vakarą 2013 m. bas veda direktorė, pavaduotoja arba vyriausioji fon- balandžio 25-ą dieną. Prie kito stalo dirba Neringa dų saugotoja. Mickevičienė. Ji inventorina prieškario Valstybės Toliau pateikiama studento praktikanto viena teatro aktoriaus Henriko Kačinsko palikimą. Mu- darbo diena, per kurią muziejaus vadovė supažindina ziejininkė Janina Armonaitė skaitmenina aktoriaus jį su muziejumi: Algimanto Masiulio rinkinį, kurį sudaro 1 500 eks- Muziejaus fonduose sukaupta 384 00 eksponatų. ponatų. Jauniausia muziejininkė Saulė Čaplikaitė Eksponatų priežiūra rūpinasi ne tik vyriausioji fon- susikaupusi tyrinėja profesorės, pedagogės, režisie- dų saugotoja, bet ir kiekvieno skyriaus vedėja. Įvai- rės Algės Savickaitės artimųjų dovanotą palikimą – ri istorinė medžiaga paskirstyta į skyrių saugyklas: 500 vnt. Dailės, Muzikos, Teatro, Kino ir biblioteką. Juose Tame pačiame kambaryje, už pertvaros, Teatro saugomas kūrybinis palikimas, sceniniai eskizai, ma- skyriaus vedėja Vilma Joneliauskienė vertina ekspo- ketai, memorialiniai daiktai, papuošalai, paveikslai, natus, o kitoje kambario pusėje dirbanti Eksponatų sceniniai drabužiai, nuotraukos, programos, afišos, apskaitos ir apsaugos skyriaus vedėja Rima Grašienė dokumentai, laiškai, muzikos instrumentai, plokšte- surašo į pirminės apskaitos knygą asmeninį kompozi- lės, natos, kino filmų plakatai, kino ir fototechnika, toriaus Valentino Bagdono rinkinį. knygos. Saugyklose eksponatai vyniojami į mikolen- Einame į Muzikos skyrių, kur irgi yra aprašomi tinį, arba nerūgštinį, popierių, dedami į dėžes ar len- asmeniniai kompozitorių, dirigentų, operos solistų, tynas, drabužiai pakabinami. Saugyklos vėdinamos, baleto artistų, režisierių, muzikos kolektyvų, operos ir dezinfekuojamos. baleto, muzikinių teatrų ir draugijų rinkiniai. Dabar susipažinsime su Teatro skyriaus muzieji- Muzikos skyriaus kambaryje dirba 5 muziejininko darbais. Iki šiol čia sukaupta daugiausiai įvai- ninkės. Dėl lėšų ir darbo vietų stokos, 3 darbuotojos rių teatrų, teatrų kūrėjų ir jų veiklos rinkinių. Vienas dirba po 0,5 etato. Šiuo metu skyriaus vedėja Alė Gu-

Kino skyriaus muziejininkas Vidmantas Kazlauskas

62 tauskienė pasitiko mus su glėbiu vinilinių plokštelių. daugiausia sovietinio laikotarpio vaidybinių filmų Ji daro mokslinius plokštelių aprašus, o muziejininkė kadrų, filmavimo akimirkų nuotraukų, animacijos Jurga Augulytė tvarko muzikinę biblioteką. piešinių ir technikos eksponatų. Gausi ir spalvinga Dailės skyriaus muziejininkės ne tik tvarko ir kino afišų ir plakatų kolekcija. aprašo dailės rinkinius, bet ir padeda rengti, ekspo- Kino skyrius yra kitame muziejaus korpuse, nuoti parodas, prižiūri ir papildo nuolatinę muziejaus ankštose, menkai šildomose patalpose. Muziejinin- ekspoziciją. Dailės skyriaus fonde yra daugiausiai kė Živilė Pilypavičienė tvarko ir papildo naujais įdomių eksponatų. Reikšmingiausią ir didžiausią eks- eksponatais režisieriaus Raimondo Vabalo rinkinį. ponatų dalį sudaro XX a. Lietuvoje dirbusių teatro ir Techninę aparatūrą apžiūri ir aprašo Vidmantas Kaz- kino dailininkų kūrybinė ir biografinė medžiaga. Tai lauskas, kuris dabar ant stalo yra išdėliojęs operato- scenovaizdžių, kostiumų eskizai, maketai, spektaklių riaus Henriko Mikalausko perduotas kameras. rekvizitas. Sukaupta žymių menininkų portretų, eksli- Toliau muziejaus vadovė aprodo edukacinių brisų ir šaržų kolekcija. programų patalpas paslaptinguose muziejaus rū- Skyriaus vedėja Aušra Endriukaitienė su dai- siuose. lėtyrininke Živile Ambrasaite šiuo metu rengiamam Darbo dienos pabaigoje muziejuje buvo iškil- leidiniui atrenka scenografo Telesforo Kulakausko mingai atidarytas ekspozicijos kambarys, skirtas dai- eskizus ir nustato eksponato – dailininko Algirdo nininkui Kiprui Petrauskui. Šimkaus sukurto animacinio filmo „Juokiasi puodas, Tai kas yra šis muziejus? Dvasinių lobių sau- kad katilas juodas“ maketo vertę. Muziejininkės Vy- gykla? Patikslinčiau – kūrybinės išraiškos ir jos re- kintė Stundytė ir Daina Tilvytytė tvarko tik ką parsi- zultatų saugykla. Nematerialus paveldas? Ne, tai ką vežtus kostiumus iš Lietuvos nacionalinio operos ir sukūrė per tam tikrą istorijos tarpsnį menininkai, o baleto teatro. dabar lankytojams iš naujo pateikia kruopštūs ir Kino skyrius renka ir saugo lietuviškų filmų darbštūs muziejininkai. Muziejaus daugiafunkcišku- kūrėjų ir kino studijų perduotus eksponatus, kolek- mą atskleidžia ne muziejaus vieta ar pastatas, ne ko- cionuoja animacijos ir filmų įrašus, antikvarinę ir lekcijos, o muziejininkai. Būtent jie suteikia gyvybę šiuolaikinę kino techniką. Čia sukauptas vienas iš surinktiems eksponatams ir tik muziejininkai sklei- gausiausių Lietuvos kino studijos rinkinių, kuriame džia žinias lankytojams apie šiuos dvasinius lobius.

Nuoroda

1 Apie Lietuvos muziejininkystę: Lietuvos muziejininkų draugijos steigiamajam suvažiavimui Vilniuje 1989 m. balandžio 18 d., sud. B. Salatkienė, Šiauliai, 1989, p. 2.

LITHUANIAN THEATRE, MUSIC AND CINEMA MUSEUM’S COLLECTIONS UNVEILED DUE TO THE DAY-TO-DAY ACTIVITIES OF MUSEUM SPECIALISTS

Regina Lopienė Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum

The author of this article brings up a question, work, scientific inventorization, digitalization, educa- what kind of museum we need in Lithuania. Should it tional activities, preparing for an anniversary exhibi- be just a preserver of cultural heritage or a multifunc- tion devoted to the famous Lithuanian actress Monika tional cultural centre? What is the role of restorer in a Mironaitė. At the very end of the day students take modern museum? part in an opening of the exposition room devoted to The article reveals the content and the extent the famous pre-war opera singer Kipras Petrauskas. of one workday in the Museum through the student The author of an article emphasizes, that the trainees’ experience. The Head of the Museum to- multifunctionality is revealed not by the place or gether with students, while visiting sections of thea- building, not by collections, but by restorers, scien- tre, music, cinema and art, introduces the structure tific researchers, by personalities. They are those who of the Museum, the collections, speaks about scien- spread the message to visitors and give the second tific research work and methods, the daily restorer’s life to exhibits which are being preserved in museum.

63 LAIVŲ IR VALČIŲ EKSPOZICIJA LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUJE: PROBLEMOS IR SPRENDIMAI

Dainius Elertas Lietuvos jūrų muziejus

Muziejams, įsigyjantiems ir turintiems didžių- eksponatų rinkinį, kuriame svarbi vieta tenka žvejy- jų eksponatų, iškyla specifinių klausimų. Dažnai tai bos laivams ir valtims. Manome, kad juos eksponuo- lemia neįprastas eksponatų dydis ir ribotas dispo- jant sukaupta specifinė patirtis galėtų būti naudinga ir navimas. Tokius eksponatus būna sunku ar net neį- kitiems muziejams, turintiems ar ketinantiems įsigyti manoma laikyti jau turimose muziejaus saugyklose. didžiųjų eksponatų. Jiems reikia išskirtinių statinių ar pritaikytos aplin- Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijose po atviru kos. Dėl vienokių ar kitokių aplinkybių apsisprendus dangumi sunku nepastebėti ant kranto iškeltų žvejy- juos eksponuoti lauke, tektų ieškoti pusiausvyros tarp bos laivų. Jie yra tapę savotiška muziejaus vizitine išsaugojimo, pateikimo, aplinkos. Kiekvienu atve- kortele ar net iš tolo matomu ženklu keliautojams ju surastas kompromisas vargu ar patenkintų visus marių vandenimis ar pamario pakrantės keliu, tačiau šiuos poreikius. Veikiau siekiant vyraujančio tikslo toks eksponavimas užveržia vieną iš Gordijo maz- jų dalis bus paaukota, todėl įsigyjant didžiuosius eks- go kilpų – kyla problema, kaip išsaugoti eksponatus. ponatus būtina kuo anksčiau apsispręsti dėl tolesnio Kuriant šią ekspoziciją, pirmenybė teikta ne išsau- jų likimo ir vietos (semantinės ir fizinės) ekspozici- gojimui, o pateikimui. Manyta, kad meteorologinių joje. Tada reikia ieškoti būdų sudaryti tinkamiausias sąlygų ir intensyvaus eksploatavimo „sudėvėtus“ sąlygas juos saugoti, pateikti, naudoti. Lietuvos jūrų eksponatus bus nesunku pakeisti kitais. Iš tiesų tokį muziejus nuo įsikūrimo Kuršių nerijos šiauriausioje mąstymą galėjo nulemti keletas prielaidų: vietovėje surinko dideliais matmenimis išsiskiriančių 1) eksponatai suvokti kaip keičiami tipiniai eks-

Didžiausias Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas – didysis žvejybos traleris „Dubingiai“. Fot. Alfonsas Mažūnas

64 pozicijos kūrimo laikotarpio daiktai ir nevertinti kaip Waidacheris1 teisingai pastebėjo: <...> muziejinin- unikalūs artefaktai; kams tenka spręsti amžiną konfliktą – kaip objektą 2) panašių eksponatų nesunkiai bus galima įsi- panaudoti ir kaip išsaugoti: manipuliuosi ir rodysi, gyti ir vėliau; jį dėvėsi, gadinsi, naikinsi, o juk būtina jį išsaugoti 3) pakeisti ir utilizuoti tokius „sudėvėtus“ eks- ateities kartoms kaip autentišką liudytoją, vadinasi, ponatus kainuos pigiau nei investuoti į šių išsaugoji- reikia jo neliesti. Gilėjantis eksponato vertės suprati- mą. Tai pasmerkė nebūtin išnykti kadaise eksponuotą mas ir besikeičianti teisinė padėtis skatino atsižvelgti medinę žvejybinę pusdorę ir restauruotą Kuršių ma- į darbuotojų saugumą. Imta suvokti, kad specifinius rių burvaltę – kurėną. darbus turi atlikti tokiai veiklai pasirengę kvalifi- Visos minėtos ekspozicijos kūrėjų prielaidos, kuoti profesionalai su reikiama įranga. Jaunesnius darytos sovietiniu laikotarpiu, pasirodė neteisingos, kolegas gali nustebinti faktas, kad ilgą laiką mokslo o didžiųjų žvejybos laivų eksponavimas tapo vienas bendradarbiai patys toksinėmis medžiagomis be sau- iš problemiškiausių. Bėgant metams, ryškėjo priim- gos priemonių impregnuodavo laivų dalis dideliame tų sprendimų privalumai ir trūkumai. Buvo suvokta, aukštyje. Kadangi patekti į kai kurias laivo patalpas kad dalis klausimų kildavo dėl vertybių ir požiūrių rizikinga, o darbo sąlygos sunkios, vis tenka ieškoti kaitos. Tai iliustruoja žvejybos laivų ekspozicijos nestandartinių išeičių. Dėmesys lankytojų saugumui saugumo sampratos slinktis. Lietuvos valstybę lydė- paskatino atsisakyti dalies patalpų lankymo, autentiš- jusios didžiosios transformacijos padėjo įsisąmoninti, kų neaptvertų zonų. Taip pat imta sąmoningai riboti kad turimi eksponatai – unikalus sovietinės epochos lankytojų srautą. Tai iš ekspoziciją prižiūrinčių dar- atspindys. Sunaikinus Lietuvos valstybinės žvejybos buotojų reikalavo papildomo pasirengimo, praktinės įmonės „Jūra“ laivyną, buvo palaidota bet kokia vil- psichologijos, orientacijos ekstremaliose situacijose. tis eksponatus pakeisti, todėl pradėta atidžiau rūpin- Kad reikia šalinti susikaupusias remonto atliekas (pa- tis turimų eksponatų saugumu: ieškota efektyvesnių vyzdžiui: švino turinčių dažų sluoksnį, rūdis ir pan.) būdų atlikti remonto darbus, dalinę atskirų elemen- ir nuolat tvarkyti laivų ekspozicijos prieigas, kreipia tų restauraciją, impregnuoti, apsaugoti nuo plėšimų. dėmesį į aplinkos saugumą. Praktika atskleidė, kad Tada susimąstyta, kad padaryta žalos ar eksponavimo laiku nepasirūpinus aplinkos saugos priemonėmis klaidų tiesmukai laivus pritaikius muziejaus porei- įvairių eksponatų priežiūros darbų metu padarytos kiams. Austrų muziejininkystės teoretikas Friedrichas žalos pasekmes aplinkai šalinti yra brangu ir ilgai

Laivai „veteranai“. Fot. Alfonsas Mažūnas

65 Laivų „veteranų“ aikštelė. Fot. Alfonsas Mažūnas trunka. Stebėjimai parodė sukeltą nežaboto lankyto- dėl jei atliekami tokie veiksmai, rizikuojama ir paties jų (pavyzdžiui, vaikų) elgesio specifinėje aplinkoje eksponato saugumu. Paprastai šiems eksponatams grėsmę, todėl nelaimingų įvykių rizikai mažinti buvo pritaikoma erdvė. Sovietiniu laikotarpiu kuriant žve- įrengtos patogesnės prieigos, atitvarai, perspėjamieji jybos laivų „veteranų“ aikštelę buvo keičiamas kraš- ženklai. Visa tai rašau ne dėl saviplakos ar nuvertinda- tovaizdis – supiltos sankasos, sunkiasvore technika mas muziejaus pastangas keisti padėtį, o skatindamas išlygintos prieigos. Suprantama, plėtojant Kuršių ne- kitų muziejų bendruomenių narius atkreipti dėmesį į rijos nacionalinio parko ekspoziciją pirmenybė teik- tai, kas gali būti svarbu priėmus sprendimą pagausinti tina kitokiems sprendimams. Kad būtų galima laivus muziejaus rinkinius išskirtinių matmenų eksponatais. apžiūrėti ir prižiūrėti, sukurta atskira infrastruktūra: Jei jau priėmėte tokį sprendimą ar mąstote apie takeliai, laiptai, tilteliai, apšvietimas, stebėjimo sis- ateitį, siūlome pasverti, ar bus galima išsaugoti di- tema. Kiekvienas ekspozicijos pokytis imlus finansi- džiuosius eksponatus esant meteorologinių poky- niams, materialiems ir žmogiškiesiems ištekliams. čių, natūralaus irimo procesų, aplinkos (pavyzdžiui: Tačiau kaip įpūsti kaitos vėjų tam monolitiniam vibracijos, taršos, augmenijos), žmonių vandališko stabilumui? Skatinimas ieškoti naujumo, vis kitų elgesio, lankytojų srauto, tinkamos ir netinkamos įspūdžių ar patirties tapo vartojimo epochos varomą- priežiūros poveikiams. Jų dermė tiesiogiai lemia eks- ja jėga. Kur ieškoti išteklių, palaikančių muziejaus ponato amžių ir tvarumą, todėl reikėtų pasiruošti prie- lankytojų norą čia grįžti vėl? Apibendrinus lankytojų monių ir imtis veiksmų šiems poveikiams mažinti ar patyrimą, kaip Lietuvos jūrų muziejaus didieji objek- užkirsti jiems kelią. Vis dėlto didžiausias Lietuvos tai atrandami „kitoje šviesoje“, išryškėja šie aspek- jūrų muziejaus visų ekspozicijų priešas – laikas. Lai- tai: sezoniškai besikeičianti aplinka ir kraštovaizdis; vų ir valčių ekspozicijoje tai galima patirti tiesiogiai, kintantis aplinkos kontekstas – objektai natūralioje, net juslėmis – didžiausi eksponatai jau „įsišaknijo“ svetimoje, neutralioje ir susvetimėjusioje aplinkoje; kraštovaizdyje. Jie tapo savotiškais ekspozicijos po- kintantis kultūrinis kontekstas ir terpė. Tai įvertinus kyčių inkarais. Šio stacionarumo priežastys supranta- galima ieškoti būdų pateikti stacionarų objektą kiek mos. Dėl išskirtinių matmenų ir svorio kiekvieną tokį kitaip, vis kitu aspektu. Dar vienas kelias ieškant di- eksponatą perkelti ar net pajudinti tampa įvykis. Tai namikos – pasyvumo ir aktyvumo dermė. Dinamiką nesunku įsivaizduoti prisiminus, kad didžiausias Lie- gali sukurti tinkama aktyvaus veikimo ir emocinio tuvos jūrų muziejaus laivas sveria apie 330 tonų, to- poveikio priemonių pusiausvyra. Svarbu ekspozicijos

66 Mažasis žvejybos traleris „Kolyma“. Fot. Alfonsas Mažūnas poveikį lankytojams sieti su jų asmeniniais lūkesčiais saulės spinduliams. Lauke mediena vilioja vabzdžius ir siekiais. Tai apmąstant raktiniai tampa veiksmai, kenkėjus. Buvo pastebėta jų padaryta žala pirogoms. skatinantys sužinoti (siejami su intelektu ir akira- Taip pat įsitikinta, kad negalima pasikliauti lankytojų čio plėtimu), patirti (siejami su juslėmis, jausmais, sąmoningumu. Kai kurie jų, progai pasitaikius, mė- emocijomis, potyriais), išbandyti (siejami su deriniu gino „tikrinti“ valčių borto ar dugno lentų stiprumą. sužinoti ir patirti), išmokti (siejami su atmintimi, in- Nemažos žalos daro ir eksponatų sezoniniai perkėli- telektu, potyriais). nėjimai į patalpas šaltuoju metu. Kiekvieną kartą tai Užbaigdami pasidalinsime mintimis apie kai darant patiriama negrįžtamų nuostolių, todėl jei no- kuriuos techninius eksponavimo klausimus. Lietuvos rima išsaugoti vertingus eksponatus, kviestume pir- jūrų muziejuje yra ir kiek mažesnių laivybos prie- menybę teikti patalpoms su mikroklimatu, kuriose monių: luotas, kelios pirogos, kelios baidarės, kelios eksponatus būtų galima demonstruoti, o su norinčiai- Kuršių marių žvejų burvaltės – kurėnai, Niufaundlan- siais pažinti, išbandyti, išmokti – kurti kokybiškas jų do žvejų dorė. Jiems eksponuoti lauke buvo įrengtos rekonstrukcijas. Lietuvos jūrų muziejus sukaupė ir to- pašiūrės. Jos iš dalies apsaugo nuo kritulių ir saulės, kios patirties – vandenis skrodžia kurėnas ir dorė. Bet bet buvo susidurta ir su kitomis grėsmėmis. Medi- tai jau kita tema, o mūsų narpliotą didžiųjų eksponatų niai laivų korpusai pasirodė esą jautrūs tiesioginiams Gordijo mazgą gali perkirsti kūrybiniai sprendimai.

Nuoroda

1 Waidacher F. Bendrosios muzeologijos metmenys, Vilnius, 2007, p. 155.

67 THE EXPOSITION OF SHIPS AND BOATS: PROBLEMS AND SOLUTIONS

Dainius Elertas Lithuanian Sea Museum

The exposition and preservation of any volu- in summer. The shed protected them from precipita- minous objects of heritage is problematic as they re- tion. However, there were other hazards: exposure quire a specific environment. Adding a new object to sunlight, insects, and risks during transportation. of this kind to the exposition requires an individu- When making a decision whether to acquire a large al attention, as well as human, financial and crea- object of heritage or thinking about its future, con- tive resources. More often than not, it also requires sider the possibilities of its preservation with due re- overall reconsideration of the exposition as a single gard to meteorological changes, processes of natural whole. Since its very establishment, the Lithuanian decay, the environment (e.g. vibrations, pollution, Sea Museum has been collecting exhibits of impres- vegetation, etc.), acts of vandalism, the flow of visi- sive physical dimensions. The largest exhibits of the tors, maintenance. The combination of these factors Lithuanian Sea Museum are fishing vessels. They will be decisive for the longevity and durability of are displayed in the open air. At the time when they the exhibit. were acquired, their heritage value was not fully The greatest enemies of all the expositions of the comprehended. The solutions emphasized the sight- Lithuanian Sea Museum are the time and their static seeing of the exhibits rather than the security of the character. The infrastructure built for their mainte- object, the environment and then visitors. Ultimate- nance and security, e.g. walkways, stairs, bridges, ly, this brought about severe consequences. A few lighting, and monitoring system, is expensive and exhibits were lost, and the Museum has to solve the difficult to replace. Every change requires extensive accumulated problems. Attention was paid to more financial, material and human resources. efficient methods of repairs, impregnation, partial For the purpose of preserving valuable exhib- restoration of individual elements, and protection its, it is preferable to display them in closed premises against cases of robbery. With the visitors’ security with microclimate rather than in the open air. For the in mind, the flow of visitors was limited purpose- purposes of interactive studies, testing and practical fully. All the implemented measures meant new training, it is preferable to build high-quality repli- requirements to the personnel in charge of the ex- cas of such ships in the open air. The Lithuanian Sea position: they needed skills in practical psychology Museum has accumulated experience in this field as and ability to act properly in extreme situations. The well: the Museum has built and launched boats of the Lithuanian Sea Museum has smaller means of water kurėnas and dorė type. Therefore, one can claim that transport too (a skiff, pirogues, sailing boats of the creative solutions help to solve problems related to Curonian Lagoon fishermen, kayaks, etc.). Sheds the best possible presentation of the large museum were built for displaying these boats in the open air objects.

68 NAUJA VALSTYBINĖS DEGTINĖS PARDUOTUVĖS EKSPOZICIJA LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJAUS MIESTELYJE

Inga Levickaitė Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas Lietuvos liaudies buities muziejus

Įvadas rintiems prekybininkams žydams Laibei Nurokui ir Aronui Šapiro. Tarpukaryje čia buvo 2 butai ir par- 2012 m. Lietuvos liaudies buities muziejaus (to- duotuvės. Muziejuje jame rodomos 3 šį laikotarpį liau – LLBM) miestelyje, gyvenamajame prekybi- atspindinčios ekspozicijos: valstybinė degtinės par- niame name iš Šiaulėnų (Radviliškio rajonas), buvo duotuvė, žydo butas ir geležies parduotuvė. Valstybi- įrengta nauja tarpukario valstybinės degtinės parduo- nės degtinės parduotuvės ekspozicijoje eksponuojami tuvės ekspozicija. Jos autorius – LLBM direktoriaus unikalūs XIX a. pab. – XX a. pr. (iki 1915) Žiežma- pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei dr. Eli- riuose veikusio vyno rūsio baldai ir dalis muziejuje gijus Juvencijus Morkūnas. saugomos gausios butelių kolekcijos. Šis XIX a. gyvenamasis prekybinis namas į mu- Šiame straipsnyje aprašomos kai kurios Rusijos ziejų buvo atvežtas 1985 m., o pastatytas 1987 m. imperijoje ir tarpukario Lietuvoje veikusio valsty- Tai tipingas miestelio pastatas. Jis priklausė pasitu- binio degtinės ir spirito monopolio istorijos detalės,

Gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų ir valstybinės degtinės parduotuvės ekspozicija Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje. 2013 m. Fot. dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas

69 A. Habdanko vyno rūsio pastatas Žiežmariuose prieš nugriovimą. 1977 m. Fot. dr. Eligijus Juvencijus Mor- kūnas nes jomis buvo remtasi rengiant ekspoziciją, taip pat biro dalimis: 1/4, 1/20, 1/40, 1/100, 1/200. Kurį laiką apibūdinami valstybinės degtinės parduotuvės baldai, galiojo tvarka, aprašyta Ivano Pryžovo Rusijos kar- eksponuojama butelių kolekcija. Aprašant butelius, čiamų istorijoje: …Karčiamose galima tik gerti, o daugiausia dėmesio skirta gėrimo ir gamintojo identi- valgyti draudžiama. Iki 1885 m. buvo reikalaujama fikacijai, pačios taros ypatumams. išsinešamą degtinę pardavinėti kibirais1. Rašant straipsnį, daugiausia naudotasi LLBM 1894 m. Rusijoje buvo įvestas monopolio įsta- archyve sukaupta etnografine medžiaga, Ingos Le- tymas, kuris skelbė, kad teisė vidaus rinkoje prekiauti vickaitės ir dr. E. J. Morkūno tyrimais. Remtasi ir dr. spiritu, degtine ir degtinės gaminiais priklauso valsty- Aistės Morkūnaitės-Lazauskienės straipsniu „Preky- bei. Gaminti ir prekiauti degtine galėjo tik valstybinės bos alkoholiu reglamentavimas Lietuvos miesteliuose gamyklos. 1906 m. Kaune taip pat buvo pastatytas (1918–1940)“, internete paskelbta Kauno apskrities degtinės sandėlis2 (dabar – AB „Stumbras“). Degtinę viešosios bibliotekos parengta virtualia paroda „Svai- žmonės įsigydavo valstybinėse arba privačiose par- giųjų gėrimų istorija Kaune 1918–1940 metais“, ofi- duotuvėse, bet valstybine kaina (už tai savininkams iš cialiomis įmonių interneto svetainėmis. valstybės iždo mokėta alga). Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos valdžia Keli fragmentai iš valstybinio degtinės ir spirito labai daug dėmesio skyrė ūkiui atkurti. Alkoholio ga- monopolio istorijos mybos ir prekybos politika turėjo garantuoti dideles ir greitas biudžeto pajamas. 1923 m. Lietuvoje buvo XIX ir XX a. pr. Rusijos imperija, kuriai tuo įvestas valstybinis degtinės monopolis, galiojęs iki metu priklausė ir Lietuva, oficialiai kasmet paga- nepriklausomybės praradimo 1940 m. Alkoholio pre- mindavo po 105–110 milijonų kibirų degtinės. Kibi- kybą griežtai reguliavo tiek centrinės valdžios leisti ras – degtinės mato vienetas (Lietuvoje galiojęs iki įstatymai, taisyklės, tiek savivaldybių tarybų leidžia- Pirmojo pasaulinio karo). 1 kibiras lygus 12,3 litro. mi įstatymai. Mažmeninė prekyba alkoholiu buvo lei- Butelių dydį tradiciškai matavo kibirais, tiksliau – ki- džiama 3 kategorijų prekybos įmonėse: valstybinėse

70 Monopolio ekspozicijos vidaus fragmentas. Fot. dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas alkoholinių gėrimų parduotuvėse, alinėse ir traktie- kuris parduodamas primusams šildyti, bet taip pat riuose. Buvo skirstoma į prekybą išsinešti (išsinešti- vartojamas gėrimui vietoj degtinės. Kai kurių nuo- nai) ir išgerti vietoje (išgertinai)3. mone, denatūratas taip pat yra degtinė, bet dėl krizės Valstybinę degtinės parduotuvę žmonės daž- turėjo būti parduodamas sumažintomis kainomis.6 niausiai vadino monopoliu4. Šis terminas buvo įsi- Parduodami degtinės ir spirito buteliai buvo tvirtinęs dar nuo Rusijos imperijos valdymo laikų. užkemšami kamštmedžio kamščiais. Kamštį ir dalį Parduotuvėse pardavinėjo degtinę, spiritą ir denatū- butelio kakliuko padengdavo raudonos arba rudos ruotą spiritą. Jose ar prie jų nebuvo galima gerti. Čia spalvos smalka ir užklijuodavo banderolę. Užklijuo- nusipirktą butelį reikėjo išsinešti. Pažeidėjai buvo jamoje etiketės pusėje buvo uždedamas valstybinio baudžiami, todėl pasitaikydavo ir protestų. monopolio sandėlio antspaudas su data. Pardavinėja- Alkoholio nebuvo galima pardavinėti asmenims ma buvo etiketėse nurodyta kaina. Tuščią butelį (su iki 18 metų arba išgėrusiems, taip pat skolon. XX a. nesugadinta etikete) monopolyje buvo galima atiduoti 2–3 deš. labai skatinta antialkoholinė reklama – par- atgal. duotuvėse ir traktieriuose reikalauta turėti tiek perio- Tarpukaryje žmonės alkoholio talpai nusakyti dinių, tiek neperiodinių blaivybės draugijų leidinių, vartojo savotiškus pavadinimus. Tarkime, vidutinio taip pat ir plakatų; ant parduotuvės langų ar kitose dydžio valstybinės degtinės stikliukas vadinosi vika- vietose drausta eksponuoti butelius, iškabose drausti riškas, didelis stikliukas – kleboniškas, 1/4 litro deg- alkoholinių gėrimų piešiniai ir kitokia reklama5. tinės butelis – četvertukas, piemenukas7. Viename tarpukario laikraštyje valstybinės degtinės parduotuvės asortimentas apibūdintas taip: Valstybinės degtinės parduotuvės baldai Degtinė – alkoholinis skystimas laikomas valdiškam butely 1/4 ir 3/4 litro. Jeigu parduodama alaus bu- Valstybinės gėrimų parduotuvės ekspozicijoje teliuose, tai vadinama samogonu. Samogono gamy- eksponuojami baldai – 2 prekystaliai, lentynos bu- ba įstatymu draudžiama, degtinės vartojimas papildo teliams laikyti, kasa ir tinklas prekystaliams atitver- žymią mūsų biudžeto poziciją. Denatūratas – spiritas, ti – stovėjo A. Habdanko vyno rūsyje, Žiežmariuose.

71 linę lempą. Per Pirmąjį pasaulinį karą į vyno rūsį pataikė artilerijos sviedinys. Jo skeveldros užmušė vieną iš Habdankų giminės artimųjų. Parduotuvės savininkus ši mirtis taip sukrėtė, jog vyno rūsį uždarė, o monopolio kambarį užkalė. Įdomu, jog šis kambarys buvo užkaltas iki pastato nugriovimo (apie 1978)8. Muzie- jus dr. E. J. Morkūno rūpesčiu tuomet įgijo baldus, gembę, krosnelę, kuri šildė patalpas, butelių. Parduotuvės baldai pagaminti XIX a. pab. – XX a. pr. Ant jų yra likusių skeveldrų žymių. Tai unikalūs eksponatai, kurių neturi joks kitas Lietuvos muziejus. Prekystaliai yra dėžės, kurias sudaro lentų dugnas, jų galai, lentų viršus ir priekyje 3 įsprūdinės plokštumos. Abiejų prekystalių ketvirta sienelė yra su įstiklintomis durelėmis. Vieno prekystalio vidaus tū- ris padalytas dviem, kito – trimis lygiais. Prekystalio priekyje užklijuota R. Brenerio gazuotų gėrimų dirb- tuvės, tarpukaryje veikusios Utenoje, reklama. Ant prekystalių esančio metalinio tinklo paskir- tis – atitverti klientus nuo lentynose esančių butelių. Tinklas ištemptas ant medinio rėmo. Buteliai buvo iš- duodami ir priimami pro tinklo viduryje esantį lange- lį. Pro jį klientai pardavėjui paduodavo ir pinigus, o šis – grąžą. Kasos dėžė sukalta iš plonų lentelių. Viršuti- nis dangtelis atverčiamas, pritvirtintas 2 lankstais. Kasoje pardavėjas laikydavo pinigus ir buhalterijos knygas. Nuožulnioji jos plokštuma buvo naudojama rašyti. Juodai dažytas lentynas sudaro 2 simetriš- kos dalys, sumontuotos abipus įsprūdinių įstiklin- Butelis su A. Habdanko vyno rūsio etikete. Fot. Rim- tų durų. Virš durų įrengta lentynėlė ir dekoratyvinis gaudas Žaltauskas durų portalas, kuriame įstatytas laikrodis. Griežtai pagal jo rodomas valandas parduotuvė buvo atidaro- Vyno rūsys buvo parduotuvė, kurioje prekiavo vynu ma ir uždaroma. Tai kontroliavo vietos valdžia. Vie- ir greičiausiai degtine išsinešti. (Įdomu, jog iki XX a. ną lentynos šoną sudaro 3 dalys. Vidurinė dalis yra pr. oficialiuose Rusijos imperijos dokumentuose deg- su įstiklintomis arkinėmis durelėmis, kurios uždaro tinė vadinta javų vynu.) spintelę. Žiežmariuose stovėjęs namas buvo medinis, ap- kaltas stačiai lentomis, vieno aukšto, su 2 durimis. Butelių kolekcijos ypatumai Monopolis užėmė tik vieną viso pastato kambarį. Į jį pirkėjai įeidavo iš gatvės, o pardavėjas – pro duris, Muziejuje saugoma daugiau nei 700 XIX a. esančias priekinėje sienoje (priešais įėjimą, vedantį II p. – XX a. vid. butelių alkoholiniams ir nealko- iš gatvės). Šios durys buvo su stiklo langu (prekybi- holiniams gėrimams, gamintiems Rusijos imperijos, ninkas parduotuvėje nuolat nesėdėjo). Visą priekinę kitų užsienio šalių ir tarpukario Lietuvos įmonėse. sieną dengė juodai dažytos nekilnojamos lentynos. Vien alaus butelių yra 287 (Kauno, Šiaulių, Tilžės Lentyna buvo ir virš durų. Prieš lentynas stovėjo alaus gamyklų). Siekiant parodyti įvairovę, valstybi- prekystaliai, o ant jų buvo pritvirtintas ant medinio nės degtinės parduotuvės ekspozicijoje eksponuojami rėmo ištemptas metalinis tinklas su langeliu. Užeiti 253 XIX a. II p. – XX a. vid. naudoti buteliai alkoho- už prekystalių buvo galima per kairįjį prekystalį, prie liniams gėrimams (degtinei, vynui, balzamui, traukti- sienos. Virš durų į gatvę kabėjo grybo formos skam- nei) bei spiritui ir kelios dėžės jiems laikyti. Taip pat butis, kuris pranešdavo apie lankytojus. Lauke prie galima susipažinti su tarpukario Lietuvoje gamintais durų buvo pritvirtinta gembė, į kurią įstatydavo žiba- nealkoholiniais gėrimais. Didžioji dalis eksponuo-

72 Degtinės „Skaidrioji“ buteliai. Fot. Rimgaudas Žaltauskas jamų butelių yra su originaliomis etiketėmis ir ban- produkcija pasižymėdavo įdomių formų buteliais. derolėmis. Jie ypač vertintini. Įdomesni buteliai yra Ypač populiarus buvo nedidelis plokščias kaip gertu- išskirti arba sudėlioti grupelėmis. vė buteliukas, kuris lengvai įtilpdavo į pirkėjo kišenę. Įdomus ir labai garsių verslininkų brolių Jelisejevų Buteliai gėrimams, gamintiems XIX a. vid. – prekybos namų portveino butelis su išlikusiais etike- XX a. pr., laikyti tės fragmentais. Broliai Jelisejevai importiniu vynu prekiavo nuo 1821 m., turėjo parduotuves Sankt Pe- Valstybinės degtinės parduotuvės ekspozicijo- terburge, Maskvoje ir Kijeve. je eksponuojamas vienintelis į muziejų patekęs bu- Ekspozicijoje išskirti 4 alkoholinių gėrimų butelis su A. Habdanko vyno rūsio etikete. Ji spalvota, teliai, pagaminti kitose užsienio valstybėse. Įrašai elipsės formos, rantytais kraštais. Etiketėje kirilica išlieti butelių paviršiuje. Butelis su įrašu F. J. MAM- užrašyta: РЕНСКОВЫЙ ПОГРЕБЪ А. ГАБДАНКА PE STARGARD/POM pagamintas Ferdinando Joha- М. ЖИЖМОРЫ (A. Habdanko vyno rūsys, Žiežma- no Mampės likerių dirbtuvėje, Šcecino Stargarde, rių m.). dabartinėje Lenkijos teritorijoje, apie 1894 m. Ši Šalia šio butelio eksponuojami Rusijos imperi- įmonė veikė 1835–1945 m. Antrojo butelio su įrašu joje gamintų alkoholinių gėrimų buteliai. Vienas iš HARTWIG KANTOROWICZ POSEN petuke išlietas jų yra su dugne išlietais datą nurodančiais skaitme- iškilus apskritimas su Dovydo žvaigžde ir jos vidury- nimis 1894 ir įrašu kirilica, žyminčiu butelio ga- je esančia žuvyte. Žvaigždės šonuose yra raidės H K. mintojo pavardės, vietovės pirmąsias raides ir talpą. Gėrimas pagamintas „Hartwig Kantorowicz“ degti- Kitas butelis skirtas baltajam Besarabijos vynui, ga- nės ir likerių fabrike, Poznanėje XIX a. II p. – XX a. mintam Sankt Peterburge, „Feiko ir Ko“ įmonėje. pr. Fabrikas buvo įkurtas 1823 m. Ant trečio butelio Kitų 4 butelių gėrimus tame pačiame mieste gamino užrašyta JACOBINER. Tai Vokietijos įmonėje „Jaco- „Bekmano ir Ko“ įmonė. Tai trauktinės „Anglų kar- bi“, veikusioje nuo 1880 m., gamintas likeris. Jakobi- čioji“, „Jerofejičius“ ir Rygos balzamas, supilstytas nai – Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpio į keraminius butelius. Akcinė bendrovė „Bekmanas politinė revoliucinės demokratinės buržuazijos parti- ir Ko“ – viena iš didžiausių XIX a. 7–8 deš. Rusi- ja. Jie posėdžiaudavo Paryžiaus šv. Jokūbo vienuoly- jos imperijos alkoholinių gėrimų gamintojų. Bendro- ne (iš to kilo ir pavadinimas)9. Ketvirtas butelis yra su vė, įkurta 1870 m. Sankt Peterburge, ne kartą keitė įrašu BENEDICTINE. Jame buvo laikomas Prancūzi- šeimininkus. Joje buvo gaminama daugiau negu 100 joje gaminamas žolelių likeris benediktinas, kuriam pavadinimų degtinės, likerių, vyno ir kitų gėrimų. buvo naudojami 27 augalai ir prieskoniai. Jo pava- Įmonės ženklas – pasaga. „Bekmano ir Ko“ įmonės dinimas kaip prekės ženklas žinomas nuo 1863 m.

73 Benediktiną iki dabar gamina Aleksandro le Grando šermukšnių vynui ir butelis agrastų skonio vynui „Se- įkurta įmonė10. Butelio dizainas nepasikeitęs. nas vynas“ laikyti. B. Karazijos įmonė buvo įkurta 1926 m. Anykščiuose. Vyndaryste B. Karazija ver- Buteliai gėrimams, gamintiems tarpukario tėsi iki pirmosios sovietų okupacijos. Tai žymiau- Lietuvoje, laikyti sias tarpukario Lietuvos vyno gamintojas. 1939 m. jo įmonėje buvo pagaminta 900 tūkst. litrų vyno. Ekspozicijoje eksponuojama daugiausia bute- 1927 m. derliaus vaisių vyną B. Karazija pirmą kar- lių, skirtų valstybinei degtinei, degtinei „Skaidrioji“, tą eksponavo Žemės ūkio rūmų parodoje, Kaune ir valstybiniam ir denatūruotam spiritui laikyti. Jie 0,25 buvo įvertintas medaliu. 1938 m. Paryžiuje vykusioje litro talpos. Etiketės užklijuotoje pusėje antspauduo- tarptautinėje parodoje jo pagamintas vynas „Birutė“ tos apvaliu violetinės spalvos valstybinio monopolio pelnė pagrindinį prizą, o „Senas vynas“ ir „Banga“ – sandėlio antspaudu. aukso medalius. Nuo to laiko Lietuvoje labai paplito Įdomūs yra 48 degtinės ir spirito buteliai, ku- romantiškas pasakojimas apie B. Karazijos vyną gė- rie į muziejų pateko su dėže. Ant jų etikečių uždėti rusią Anglijos karalienę13. antspaudai su užrašu KOMISO. Antspauduose ma- Eksponuojamas ir butelis alkoholiniam gėri- tosi didesnė kaina. Pavyzdžiui, valstybinis spiritas, mui, kuris buvo pagamintas Kaune, likerių dirbtuvė- kainavęs 3 Lt 30 ct, butelis – 20 ct, pabrango iki 4 Lt je „Bachus“. Likerių dirbtuvė „Bachus“ buvo įsteigta 10 ct, o butelis – iki 25 ct. Kadangi monopolio san- 1921 m. Reklamavosi kaip pirmoji didžiausia likerių dėlio antspaude nurodyta 1940 m. birželio 27 d. data, dirbtuvė Lietuvoje. 1922 m. tapo akcine bendrove. greičiausiai kaina buvo pakelta po Lietuvos okupa- Joje gamino likerį, konjaką, vyną, degtinę. Spiritą, cijos birželio 15 d. Dėžė buteliams laikyti sukalta iš vaisius ir uogas įgydavo vidaus rinkoje, priedus įvež- lentų, sutvirtintų metalinėmis juostelėmis. Dugne yra davo iš Vokietijos. 1923 m. bendrovėje dirbo nuo 30 lizdai buteliams įstatyti – 8 eilės po 6. Šonuose iš- iki 50 žmonių, daugiausia moterys14. Butelio etiketėje pjauta po kiaurymę – rankeną. Dėžės dangtis taip pat pavaizduotas fabriko ženklas – ant statinės sėdintis sukaltas iš lentų, su angomis butelių kakliukams fik- vyras, vienoje iškeltoje rankoje laikantis taurę, o kito- suoti. Dėžes su buteliais paprastai veždavo platformi- je – vynmedžio šaką. Greičiausiai tai romėnų dievas niame vežime (be gardžių). Jas sudėdavo šalia viena Bakchas. kitos. Arklį kinkydavo su lanku, kad galėtų lengviau pavažiuoti ir atbulas. Eksponuojamas ir 1936 m. Len- Buteliai nealkoholiniams gėrimams laikyti kijoje pagamintos degtinės butelis. Kadangi čia taip pat veikė degtinės ir spirito monopolis, užklijuotoje Ekspozicijoje taip pat pristatomi muziejuje etiketės pusėje yra uždėtas apvalus valstybinio mo- saugomi buteliai nealkoholiniams gėrimams laikyti. nopolio sandėlio antspaudas su data, vietove, tik rau- Du buteliai skirti gėrimams, gamintiems R. Brenerio donos spalvos. (kartais vadinto R. Breneru) gazuotų gėrimų dirbtu- Ekspozicijoje rodomas ir butelis degtinei „Stum- vėse. Etiketėse ši įmonė įvardijama ir kaip R. Bre- brinė“ laikyti. Gėrimas gamintas Kaune, likerių fabri- nerio įpėdinių vaisvandenių gamykla. Tai buteliai ke „Stumbras“. Dabartinė „Stumbro“ gamykla buvo su nealkoholinio likerio ekstrakto ir vaisvandenio įkurta 1906 m. Kaune kaip Valstybinis degtinės (spi- „Sitro“ etiketėmis. Taip pat eksponuojami buteliai rito) valymo sandėlis Nr. 1. Degtinę čia gamindavo iš nealkoholiniams likerio ekstraktams „Romas“ ir 2 rūšių spirito – 96 ir 90 laipsnių. Ją čia pat išpilsty- „Arakas“ laikyti. Šie gėrimai gaminti Vilniuje įsikū- davo į įvairaus dydžio butelius ir siųsdavo į prekybą. rusioje įmonėje „Šešupė“. Etiketėse dar užrašyta sa- Paskelbus nepriklausomybę, pagal 1923 m. valsty- vininko pavardė A. Andriuškevičius. Įdomu, jog ant binį degtinės monopolio įstatymą Kauno degtinės butelių dažnai buvo užklijuojamos 2 etiketės: viena sandėlis aptarnavo teritoriją nuo Zarasų iki Raseinių. spalvota, su įvairiais atvaizdais, kita – vienspalvė, 1926 m. čia dirbo 65 darbuotojai. Buvo perkama nau- paprasta. Joje užrašyta informacija apie gėrimą ir jausia technika, remontuojami pastatai11. Generolo gamintoją. Mykolo Velykio (1884–1955) 1939 m. įkurtas likerių fabrikas tapo Kauno degtinės sandėlio dalininku. Čia Vietoj išvadų gamino likerius, specialias degtines („Stumbrinę“, šermukšninę), krupniką. Šios įmonės prekės žen- Siekiant pagyvinti valstybinės degtinės parduo- klas – stumbras12. tuvės ekspoziciją ir atkurti kuo tikresnį buvusį jos Ekspozicijoje eksponuojami 2 buteliai su eti- vaizdą, ant kai kurių butelių užklijuotos etikečių ko- ketėmis, kuriuose buvo laikomas Balio Karazijos pijos. Degtinės buteliai užpildyti spalviškai identišku vaisvynių dirbtuvėje pagamintas vynas. Tai butelis neužšąlančiu skysčiu, užkimšti kamštmedžio kamš-

74 čiais, užlieti išlikusia tarpukario laikotarpio smalka. banderolių rasti neįmanoma, nes jų apskaita buvo la- Ant jų užklijuotos banderolių kopijos, atitinkančios bai griežta. Ekspozicijoje ateityje veiks audiogidas. alkoholio stiprumą, tūrį ir gamybos vietą. Originalių

Nuorodos

1 Vyno istorijos, Veidas, 2010, rugs. 14. Prieiga per interne- 8 Monopolis, LLBM archyvas, LBM 2040, l. 2–4; Monopolis, tą: http://www.veidas.lt/tag/domininkas-velicka, žiūrėta LLBM archyvas, LBM 2041, l. 2. 2013-02-02. 9 Tarptautinių žodžių žodynas. Prieiga per internetą: http://www. 2 Stumbras, 1906. Prieiga per internetą: http://stumbras.eu/Apie/ tzz.lt/j/jakobinai, žiūrėta 2013-07-30. Istorija, žiūrėta 2013-02-11. 10 Bénédictine D.O.M. Prieiga per internetą: http://www.bene- 3 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Prekybos alkoholiu reglamenta- dictinedom.com/global/en/mysterious-origins/alexandre-le- vimas Lietuvos miesteliuose (1918–1940), Lietuvos muziejų grand.aspx, žiūrėta 2013-06-01. rinkiniai. X mokslinė konferencija „Miestų kultūros paveldas 11 Stumbras, 1906. Prieiga per internetą: http://stumbras.eu/Apie/ muziejuose“, 2007, Nr. 6, p. 55. Istorija, žiūrėta 2013-02-14. 4 Šiaurės Lietuvos miestelių monopoliai XX a. 3-me deš., Lietu- 12 Virtuali paroda „Svaigiųjų gėrimų istorija Kaune 1918–1940 vos liaudies buities muziejaus (toliau – LLBM) archyvas, LBM metais“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Senųjų ir retų 3934, l. 1–6; Apie Plungės raj. Varduvos miestelio monopolio spaudinių skyrius. Prieiga per internetą: http://knyga.kvb.lt/ pastatą, LLBM archyvas, LBM 3724, l. 1–6; Monopolis, LLBM index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=97 archyvas, LBM 2040, l. 2–4. &Itemid=92, žiūrėta 2013-04-21. 5 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Prekybos alkoholiu reglamentavi- 13 Anykščių vynas. Prieiga per internetą: http://www.anvynas.lt/ mas Lietuvos miesteliuose (1918–1940), p. 57. content_2_1.html, žiūrėta 2013-03-04; prieiga per internetą: 6 Minelgaitė J. Velykos tarpukariu: sviesto avinėliai ir sudeginti http://www.anvynas.lt/content_4_1.html, žiūrėta 2013-03-05. kvartalai, Kauno diena, 2013, kov. 30, p. 6. 14 Virtuali paroda „Svaigiųjų gėrimų istorija Kaune 1918–1940 7 Šiaurės Lietuvos miestelių monopoliai XX a. 3-me deš., l. 1–6. metais“.

A NEW EXPOSITION OF THE STATE SPIRIT SHOP IN THE TOWNSHIP OF THE OPEN AIR MUSEUM OF LITHUANIA

Inga Levickaitė Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas Open Air Museum of Lithuania

In 2012, a new exposition of the state spirit tion to identifying makers of both bottles and drinks, shop was opened in the township of the Open Air item descriptions also focus on unique characteris- Museum of Lithuania, in the residential house from tics of glass itself. The bottles are classified accord- Šiaulėnai (Radviliškis district). On display there ing to the following categories: those of mid-19th is the furniture from a wine cellar that operated in century through the beginning of the 20 th century, Žiežmariai at the turn of the century, as well as some those of the Interbellum period, and those intended items from rich Museum’s bottle collection. In addi- for non-alcoholic beverages.

75 VAISTINGIEJI AUGALAI SENOSIOSE LIETUVIŲ SODYBOSE

Gražina Žumbakienė Lietuvos liaudies buities muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejaus lankytojai Azijos ir Viduržemio jūros baseino sričių. Daugiame- turi unikalią galimybę pamatyti ir susipažinti su matis, žolinis, vijoklinis, vaistinis, nuodingas augalas. žai Lietuvoje tyrinėtu etnobotanikos pasauliu ir taip Vaikas, suvalgęs 30–40 uogų, gali mirti. Stiebas vie- sustiprinti ryšį tarp žmonių ir augalijos. nametis, užauga iki 4 m ilgio, plaukuotas, laipiojan- Straipsnyje aprašomi vaistingieji augalai – tiek tis. Lapai širdiški, penkiaskiaučiai. Vainikėlis gelsvai vietiniai, tiek svetimžemiai, auginti senosiose sody- baltas. Vaisius – uoga, nunokusi juodos spalvos. Ša- bose ir dabar auginami muziejuje. Išsamiai apibū- kniastiebis storas, mėsingas, šakotas (2–3 metų am- dinami 4 augalai: baltoji brienė, didysis debesylas, žiaus šakniastiebis sveria 3–5 kg).1 vaistinė balzamita ir vaistinė gelsvė. Sinonimai: naras (Pls), parstapas (Bsg, End, Straipsnio tikslas – pateikti istorinę vaistingojo NmŽ), parstupas (Antk, End, Grk, Klm, Kep, Kv, Ll, augalo apžvalgą, aprašyti jo vietą sodyboje ir varto- Pel, Pnd, PnmR, Pp, Sb, St, Stp), perastupas (Mrc), jimą. Straipsnis parašytas remiantis autorės surinkta perestupas (Dv, Erž, Klv, Vln), perstupas (Snt, Vl, etnografine medžiaga iš visų Lietuvos regionų. Ap- Žb). klausti 25 pateikėjai. Pavadinimų sinonimai užrašy- Stanislovas Bonifacas Jundzilas2 rašo, kad brie- ti autorės, vietovardžių sutrumpinimai pateikiami nė yra nuodinga, bet protingo gydytojo rankose yra straipsnio pabaigoje. geras vaistas, auga patvoriuose. Jurgis Ambraziejus Baltoji brienė (Bryonia alba L.), šeima – mo- Pabrėža3 mini, kad Žemaitijoje kai kur matosi padar- liūginiai (Cucurbitaceae). Yra kilusi iš Vidurinės žėse, ant tvorų. „Lietuviškame botanikos žodyne“4

Baltoji brienė

76 rašoma, kad gr. bryo, bryein – leisti atžalas, greitai augti, bujoti; iš šakniastiebio išaugantys ūgliai labai sparčiai auga. Tai darželiuose, ant tvorų ir palapinių auginamas augalas lipikas. Šaknys vartojamos vaistams. Uogas kaimo žmonės naudoja rankoms mazgo- tis, gal ir veidui praustis. XX a. I p. baltąją brienę dar plačiai augino. Tai buvo vienas iš pagrindinių vaistų esant skausmams susilaužius, susitrenkus, susimušus ar pasitempus ku- rią nors kūno vietą. Vaistams vartojo visas augalo dalis. Ant skaudamos vietos vasarą dėjo kompresus iš žalių virkščių su lapais ir uogomis, žiemą – iš džio- vintų. Kartais tik sumušė žalius lapus su uogomis ir pritvėrė. Kiti lapus ir uogas sutrynė, sumušė kartu su rūgusiu pienu ir uždėjo. Vartojo ir šaknis. Vasarą ža- lias sutarkavo ir pririšo prie skaudamos vietos. Žiemą vartojo džiovintas. Džiovinimui šaknis supjaustyda- vo griežinėliais, kartais juos su adata suverdavo ant siūlo. Kartu su kompresu ir brienių arbatos išgerdavo. Sako, kad daug jos gerti negalima, tik truputį. Alma Savickienė5 prisimena, kad jos senelis buvo namų statybos meistras. Jam dažnai pasitaikydavo susižeisti, tad sakydavęs: Jau virkit parstapo, jau susitrenkiau. Skauda. Jam dėjo kompresus – skarą primirkytą ir arbatos davė gerti. Stefanija Zosė Ežerinskienė pasakoja, kad rišant rugius jai labai pradėjo skaudėti nu- garą – įsiveikė nugara. Išsivirė brienių. Išgėrė stiklinę arbatos ir rankšluostį uždėjo primirkytą ant nugaros. Didysis debesylas Ant viršaus šaliką šiltą aprišo ir atsigulė. Rytą buvo sveika: Rytoj rišau rugius kaip nieko nežinodama. brienė plačiai „įsivarpydavo“ po tas visas šakas. Kar- Mamukas sakė: „Kad skaudės nugarikę, užsidėkit tu brienės ir duris puošė, atrodė kaip vainikas. šiltą parstapą“.6 Su brienėmis įvairiais būdais gydė Didysis debesylas (Inula helenium L.), šei- skaudamus dantis. Sudžiovintas šaknis uždegdavo, ma – astriniai (Asteraceae). Manoma, kad kilęs iš apsigaubdavo galvą kokia skarele ir pasilenkę prie Pietryčių Europos. Daugiametis žolinis augalas. Ša- rūkstančių šaknų parūkindavo skaudamą dantį. Už- kniastiebis labai storas, gumbuotas, rudas, mėsingas, gerdavo kelis gurkšnius brienių arbatos, palaikydavo su keliomis storomis šaknimis. Stiebai tiesūs, briauno- burnoje ir išspjaudavo. Išdžiovintas virkščias su la- ti, plaukuoti, 90–150 cm aukščio. Lapai dideli, prieši- pais ir uogomis puode ant ugnies šutino ir virš jo, ap- niai, nelygiai dantyti, širdiškais, stiebą apgaubiančiais sikloję galvą, dantis garino. Kai ausis skaudėjo, gėrė pamatais. Apatinė jų pusė rečiau, viršutinė – tankiau brienių arbatą ir taip pat ją garino. Šaknis apipilda- plaukuota. Viršutiniai lapai mažesni. 10–30 cm ilgio, vo degtine ir jų ištrauka trynė skaudančius sąnarius. pailgai kiaušiniški, bekočiai. Žiedynai 6–7 cm skers- Tarkuotų šaknų dėdavo ant žaizdų, ant vočių. Brie- mens, pavieniai geltoni graižai išsidėstę stiebo ir šakų nių uogas ir lapus vartojo, kad rankos būtų baltos. Jei viršūnėse. Didysis debesylas vienoje vietoje gali aug- rankos užjuoduodavo, pavyzdžiui, nuo šviežių bulvių ti 4–5 metus, todėl jam auginti skiriama giliai įdirb- skutimo ar daržų ravėjimo, tai lapais patrynė rankas ta, humusinga, patręšta organinėmis (ypač kompostu) ar prisirinko saują jų uogų, sutrynė tarp delnų ir ištry- ir mineralinėmis trąšomis lengvo priemolio ar pries- nė rankas. Sako, kad uogos ir lapai kaip muilas išmui- mėlio dirva. Daugiau šaknų išauga saulėtoje vietoje. lindavo rankas. Ypač uogos buvo gerai – jos kartu ir Dauginamas dalijant kerą arba sėklomis.8 minkštino suskilusias rankas. Sinonimai: debesyla (Yl, Jnk, PnmR), devesylas Sako, kad parstapas turi kažkur prisiglaust7, to- (Dv, Pšk). dėl ir augino brienes kur patvoryje, darželio kampuo- B. S. Jundzilas9 rašo, kad debesylas dažniausiai se, prie namo sienų. Dažnai augino prie namo durų. auga aplink kaimus, būtent daržuose, ir kaimiečiai va- Įsmeigdavo karteles, jų galiukus prie sienos prišlie- dina jį dieviosilu. Jo storos, karčios, aromatingos ša- davo ir jos augo. Kiti įkišdavo šakotą medžio šaką ir knys vartojamos vaistams. Juozapas Strumyla10 rašo,

77 kad debesylas puošia darželio lysves ir jo šaknys var- dicito operacijos niekaip negalėjo žaizdos užgydyti. tojamos vaistams. Išdžiovintos šaknys įgaunančios Tai ji su šaknimis debesylų ir kiaušinienę kepė, ir į našlaičių kvapą. Taip pat ir J. A. Pabrėža11 mini, kad sriubą dėjo šaknų ir valgė, žaizda užgijo. Debesylų Žemaitijoje debesylas auga aplink kaimus ir ūkininkų arbatą gėrė ir nuo išgąsčio, ir nuo dantų skausmo, nuo daržuose. viduriavimo. Taip pat gydėsi niežus. Pasakoja Janina XX a. I p. Lietuvos sodybose debesylas daž- Lazarevičienė18: Debesylo sutarkuoji smulkia tarka, nai buvo auginamas. Augino jį dėl vaistų. Vaistams grišpano [mėlynasis akmenėlis, arba vario sulfatas – vartojo šaknis. Tai buvęs pirmas vaistas nuo visokių aut. past.] paskusti, sierka [siera – aut. past.]. Su ligų12. Vieni sako, kad nuo 9 kvarabų (ligų), kiti – kad riebalais kiaulių išmaišyti pašildytais. Tada išsitepti nuo 12 kvarabų debesylas gelbėja. Vartojo nuo bron- pirtyje, pagulėti ant gultų ir kelias dienas pabūti ap- chito, nuo kosulio. Rudenį iškastas šaknis nuplovė, sirengus. Emilija Juozėnienė19 prisimena, kaip vaikus sudžiovino. Kai žiemą kosėjo, tas sudžiovintas šaknis gydė nuo niežų: tiesiog paraudavo šaknų ir ištrinda- susmulkino su tarka (trintuve) ir su medumi sumaišė13 vo jomis vaikus. Tada juos, vaikus, į apyšiltę krosnį arba šaknis virė ir gėrė arbatą. Nuo skrandžio, ypač pakišdavo. Debesylus naudojo ir kitiems reikalams. nuo patrūkimo (jei ką sunkaus kėlė, pasidarė negera), Rokiškio rajone20 tikėta, kad debesylų lapai gali iš- vartojo žalias šaknis. Jas sutarkavo, apvilgė plaktu gelbėti nuo audros. Jei ateina didelis juodas debesis, kiaušiniu ir kepė keptuvėje su mažu kiekiu taukų, su- debesylo lapą reikia suplėšyti, tai išskirsto tą debesį. valgė14. Užpildavo žalias ar džiovintas šaknis degtine Kiti dėdavo debesylų lapus ant vartų stulpo: Dėdavo ir trindavo skaudamus sąnarius nuo reumato. Užpylus šeimininkai ant varčios. Jei debesis eina didelis, lapą žalias tarkuotas šaknis degtine, reikėjo greičiau su- perplėšia, padaro kryžių ir prisega. Kas tik turi, tai vartoti, o užpylus džiovintas – ilgesniam laikui tiko15. neša, o kad neturi – pas kaimyną bėga (pasiskolinti). Debesylais gydė votis. Šaknis sutarkuodavo bulvine Kabino iš kiemo pusės, kieman, kad žiūrėtų.21 Iš debe- tarka, sumaišydavo su taukais ar sviestu ir tepė ant sylo žydėjimo sprendė apie rugių pjovimą. Sakė, žydi vočių16. Jei žaizdos ilgai neužgijo, irgi vartojo debe- debesylas, jau greit rugius pjaus22. sylus. Danutė Radivonytė17 prisimena, kad po apen- Debesylas – aukštas augalas, todėl darželyje jį sodino kur kampe, sako: Ne darželio gėlė. Dažniau- siai sodino soduose, patvoriuose ar prie pastatų: prie klėties, prie daržinės. Vaistinė balzamita (Balsamita major Desf.), šeima – astriniai (Asteraceae). Auginama beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurines sritis. Savaiminė Kaukaze, Mažojoje Azijoje ir Irane, visur pasitaiko ir sulaukėjusių.23 Daugiametis, stipriai kvepiantis žoli- nis augalas. Stiebas stačias, dažniausiai šakotas, 60– 120 cm aukščio. Lapai elipsiški arba pailgi, dantyti, buki, plaukuoti, apatiniai kotuoti, viršutiniai beko- čiai. Žiedynas – graižai, susitelkę į sudėtines skydiš- kas šluoteles įvairiame aukštyje. Žiedeliai šviesiai geltoni. Vaistinė balzamita žydi gausiai, tačiau sėklų dažniausiai neišaugina. Dirvai nereikli. Dauginama šakniastiebių auginiais. Žaliavoje yra iki 0,4 % ete- rinio aliejaus, dėl kurio augalas labai stipriai, šaldan- čiai maloniai kvepia.24 Sinonimai: Marijos lapai (Kin), merlapiai (Kin), mermenš lapai (Kin), mėtos lapotos (Msn), ožkos liežuviai (Gdr), pinaviejus (Pls), pinavija (Lzd, Šlvn, Švn), pinavijas (Grnd, Lzd, Mrc, Ndz, Pls, Pvr, Šlvn, Vd, Vlk, Vs), pinavijus (Pab), plačialapės mė- tros (Grz), plačios mėtos (Km, Žsl), plačmėtė (Grš, Jnk, Lkm, Pnm, Rd, Sdb, Snt, Šk), platmėtė (Brž, Kv, NmŽ, Vln, Žsl), šalaviejus (Pšk), šalavija (Bbr, Dv, End, Yl, Plt, Pšk, Vvr), šalavijas (Dv, Ms, Pšk, Vs, Vvr), valakiškos mėtos (Krš, Pp). Vaistinė balzamita B. S. Jundzilas25 mini, kad balzamita dėl ma-

78 lonaus kvapo auginama darželiuose. J. A. Pabrėža26 to, ne darželyje, kad greičiau nusiskinti galėtų. rašo, kad Žemaitijoje ūkininkai augina balzamitas Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale Koch), dėl malonaus lapų kvapo ir vadina didžiosiomis ša- šeima – skėtiniai (Umbelliferae Juss.). Kilusi iš lavijomis, mėtromis valakiškosiomis. „Lietuviškame Vakarų Azijos (Iranas). Auginama ir sulaukėja be- botanikos žodyne“ 27 rašoma, kad ši gėlė kaimo dar- veik visoje Europoje, Kaukaze, Šiaurės Amerikoje.33 želiuose dažnai auginamas dekoratyvinis ir vaistinis Daugiametis, iki 200 cm aukščio žolinis augalas. Ša- augalas, kurio lapai ir žiedai vartojami vaistams. Be kniastiebis storas, rusvas, mėsingas, su stora šakota to, dėl stipraus malonaus kvapo jų dedama tarp dra- šaknimi ir daugeliu pumpurų. Stiebas status, apvalus, bužių, tarp maldaknygių lapų kaip natūralių kvepalų. dryžuotas, tuščiaviduris, viršūnė šakota. Lapai bliz- XX a. I p. balzamita buvo dar plačiai tebeaugi- gantys, pliki, apatiniai dukart, viršutiniai vienąkart nama gėlių darželiuose. Sako, kad tai esanti senovės plunksniški. Žiedynai apie 12 cm skersmens, skėčiai gėlė, senykščiai žolynai, labai senų laikų. Balzamita iš 12–20 stipinų. Žiedai balsvai arba žalsvai gelsvi. buvo viena iš mėgstamiausių gėlių visoje Lietuvoje, Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. Žydi liepos–rugpjūčio nors jos žiedeliai smulkūs, neryškūs, mažai pastebi- mėn. Gelsvė mėgsta lengvo ir vidutinio sunkumo pa- mi: Kad jis nežydėjo, kokis ten jo žiedas.28 Šios gėlės kalkintas, pakankamai drėgnas, su gilesniu podirvio stambūs, gražūs žali lapai: Lapas kaip batvinlapio.29 vandeniu dirvas ir kiek ūksmingas vietas. Dauginama Svarbiausia, dėl ko taip mėgo šią gėlę, tai jos lapų sėklomis, dalijant kerą ir šakniastiebių atžalomis.34 kvapas. Pranė Grigaitė30 prisimena, kad jos broliui la- Sinonimai: lepštukas (DkšS), libštukas (DkšS), bai patiko ši gėlė: Nėr kvapo geresnio kaip pinavijo, lipštukas, -ai (Gršl, Yl, Ms, Šrk, Žd), liubystra (Pcn, nebuvo brangesnio žolyno kaip pinavijas broleliui, Plt), liubystras (Bbr), staredubas (Dv, Mtz, Pls), sta- tai ir pasodino ant jo kapo, kur taip gražiai dabar rėdubas (Dv, Pšk), starodubas (Dnv, Pšk). auga. Tai ir augino šį augalą pirmiausia dėl lapų kva- Botanikas J. A. Pabrėža35 rašo, kad Žemaitijoje pnumo. Balzamitą merkė dėl kvapo kambaryje ar gelsvės laikosi daržuose prasčiokų ir vadinamos lipš- nusiskynė lapą, atsinešė, pakvėpino, pasidėjo ant lan- tukais, lubistrais. Simonas Daukantas36 mini, kad lie- go. Mergaitės, kai ėjo į mokyklą, įsidėdavo į knygas, tuviai nuo putmenų lipštukais vaistėjos. J. Strumila37 sudžiūsta, kvepia. Moterys dėdavosi į giesmynus, į rašo, kad gelsvė turi ypatingą kvapą, stiprų ir skvarbų maldaknyges: Pas babą būdavo tų lapų ir dievmedžio bei nemalonų, šaknų skonis savotiškas. Šaknys, lapai pridžiovintų maldaknygėj.31 Sekmadieniais kai kurios ir sėklos vartojami vaistams žmonėms ir gyvuliams. mergaitės ir moterys nešdavosi į bažnyčią kvapių gė- Be to, galima aptikti darželiuose. „Lietuviškame bo- lių mažą puokštelę, į ją įsidėdavo ir balzamitos lapą. tanikos žodyne“38 rašoma, kad gelsvė auginama dar- Bernai mėgo jos lapą įsikišti į kišenėlę. Dar labiau žuose ir sulaukėjusi auga patvoriuose, panamėse. kvepėjo patrynus lapą: Eini į kaimynę – patrini, sako, Liaudis vartoja vaistams šaknis ir sėklas. Jų degtinės kas čia tavo kvepia, o rankoj – užspausta platmėtė.32 trauktinė geriama po stiklelį prieš valgį, kad pagerin- Balzamitas vartojo vaistams. Sako, kad jų lapai labai tų virškinimą ir nuo pilvo skausmo. Šaknų arbata ge- pūlius traukia, tai juos dėjo ant vočių – greičiau pra- riama nuo nervų ligų ir isterijos. Ukrainoje mergaitės trūksta. Žalius sutrintus lapus uždėjo ir ant sutinimų. girdo vaistinių gelsvių šaknų arbata bernelius, norė- Balzamitų lapais gydė žaizdas: ar įsipjovė, ar įsiplė- damos juos privilioti, kad pamylėtų – iš to kilęs var- šė, ar taip žaizda kokia nors, tuoj ir dėjo ant jos lapą. das lipštukas, liubčikas. Kai skaudėjo galva, žaliais lapais apsidėjo. Jei netu- XX a. I p. gelsvę augino kaip vaistinį ir kaip nuo rėjo žalių, tai džiovintų užplikė, sumirkė ir dėjo prie galvos. Lapų arbatą gėrė nuo virškinimo negalavi- mų, nuo kosulio, gerklės skausmo. Jei kaklą skaudė- jo, lapų prišutino ir apdėjo aplink kaklą. Lapų arbatą gėrė ir nuo moteriškų ligų. Jei bėrė lūpas, lapų užpli- kė, pavilgė skepetaitę ir nakčiai užsidėjo. Dar kiti su degtine lapus užpildavo ir tepdavo skaudamas vietas. Kartais vartojo maistui. Vasarą žalią, o žiemą džio- vintą dėjo į varškėčius, į varškę. Geriau peletrūnai, bet ne visada jų turėjo, iššalo. Į rauginamą pieną ne- dėjo. Sako, kad sušunta, lapas riebus. Darželyje balzamitas sodino prie tvoros, kam- puose ar toj lysvėj, kur augo vaistinės, kaip ir nežy- dinčios. Taip pat jas sodino ir kitur: prie kryžiaus, kur nors namo gale ar aplink obelį. Kitą sykį ir ant pama- Vaistinė gelsvė

79 Lietuvos liaudies buities muziejus. Vaistingųjų augalų daržas Pagirių sodyboje vabzdžių saugantį augalą. Vaistams vartojo įvairias tik trynė jais liaukas. jos dalis. Šaknis sulaužė 2–3 cm gabaliukais, sudžio- Žemaitijoje gelsvės buvo pagrindinė arklių ap- vino ir užpylė degtine. Šios ištraukos truputį užgėrė, sauga nuo karštomis vasaros dienomis puolančių kai žmogus patrunka sunkiai ką pakėlęs, kai skrandis vabzdžių: Liubystra – gyvuliams ginti nuo bimbalų.41 nevirškina, taip pat vartojo sąnariams trinti. Jei ne- Gelsvių lapus sumušdavo ant akmens ir jais aptepda- turėjo šaknų, užpiltų degtine, tai žalias vartojo. Vie- vo arklių šonus, sprandą ar sulaužydavo šakas ir trin- na moteris pasakojo, kad ji bulves kasė, prisitampė, davo arklius. Gyliai nepuldavo kelias valandas. nugarą labai skaudėjo, buvo kaip peilis įvarytas. Jos Tai aukštas augalas, todėl sodino darželyje prie mama visada turėdavo gelsvių šaknų degtine užpylu- tvoros ar į kertelę įsmeigsi. Žemaitijoje dažnai augo si, bet tuo metu neturėjo, nes patėvis buvo mėgėjas prie namo pamato užduralyje. Juozas Kažys42 sako, išgerti ir gelsvių užpiltinę buvo išgėręs. Tada žalios kad libštukai sodinami prie namo pamato iš rytų ar šaknies pakramtė ir degtine užgėrė. Ir dabar ji turi pietų pusės arba prie tvoros. Adelė Tautvydienė43 aiš- staredubo užpiltinės. Išgeria lašelį ir vandeniu nuge- kina, kad reikia nepraeiti pro šalį lapelio nenusisky- ria39. Lapus dėjo ant vočių, nes karštį traukia. Julija nus ar nesuvalgius, todėl dažnai ir sodino prie namo Gadeikytė40 pasakojo, kaip juos mažus mama gydy- durų. Eugenija Martinkienė44 prisimena: Kai augau davo: Vaikams augdavo skauduliai ant kojų. Mama pas tetą Užpelkėj, prie visų durų, ir prie užduralio, ir tų liubystro lapų sumušdavo, sakydavo: „Reikia ant prie gonkų, buvo lipštukų prisodinta po didelį kerą. akmens pasidėjus su akmeniu sumušt kartu su užtri- Kur tik nueisi, ar pas turtingą, ar maža trobelė, visur nu ir dėt, kai pradeda augt skaudulys. Užtvert, su- buvo anų prisodinta. Svarbu prie daromos vietos. Eisi minkština.“ Užtrinas: kiaulės taukai nuo skrandžio, pro duris, sujudinsi eidamas, kvepės, šakelę eidamas iš vienos pusės plėvė, tai suvynioti, susiūti, parūkina, pro šalį nusiskins, suvalgys. Kiti turėjo sode. sriubai po gabalėlį įdeda. Kiti tik lapus sumušė su kūjeliu ir pridėjo prie skaudamos vietos. Džiovintus Išvados gelsvių lapus vartojo nuo šlapimo pūslės ligų. Kada moterims šlapimas nesilaikė, tai gėrė gelsvių kartu su Lietuvos liaudies buities muziejus populiarina skaisteniais, jei susilaikė šlapimas – su petražolėmis. senuosius sodybų želdinius: sodus, daržus, gėlių dar- Gelsvių lapais gydė kiaules, sergančias raudonlige: želius, dekoratyvinius medžius ir krūmus, apynius, sumušė žalius lapus ir juos parišo drobule po kaklu ar kambarines gėles. Kai kurie augalai buvo sodinami

80 ne vien dėl grožio, bet ir dėl jų gydomųjų savybių. Lzd = Lazdijai Pagirių sodyboje pasodintas vaistingųjų augalų dar- Mrc = Marcinkonys, Varėnos r. žas. Čia įtaisytos lentelės su augalų pavadinimais, ap- Ms = Mosėdis, Skuodo r. rašytas jų vartojimas. Sodyboje vedamos edukacinės Msn = Musninkai, Širvintų r. programos vaikams ir suaugusiesiems. Lankytojai Mtz = Matuizos, Šalčininkų r. gali ne tik susipažinti su senaisiais augalais, juos pa- Ndz = Nedingė (Nedzingė), Varėnos r. matyti, pauostyti, bet ir paragauti, išgerti arbatos. Tuo NmŽ = Žemaičių Naumiestis, Šilutės r. ypač džiaugiasi vaikai. Pab = Pabarė, Šalčininkų r. Pcn = Pociūnai, Joniškio r. Vietovardžių sutrumpinimai Pel = Pelaičiai, Plungės r. Pls = Pelesa, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija Antk = Antkoptis, Klaipėdos r. Plt = Plateliai, Plungės r. Bbr = Babrungas, Plungės r. Pnd = Pandėlys, Rokiškio r. Brž = Biržai Pnm = Panemunėlis, Rokiškio r. Bsg = Baisogala, Radviliškio r. PnmR = Panemunis, Rokiškio r. DkšS = Daukšiai, Skuodo r. Pp = Papilė, Akmenės r. Dnv = Dainava, Šalčininkų r. Pšk = Poškonys, Šalčininkų r. Dv = Dieveniškės, Šalčininkų r. Pvr = Pavarėnis, Varėnos r. End = Endriejavas, Klaipėdos r. Rd = Radviliškis Erž = Eržvilkas, Jurbarko r. Sb = Subačius, Kupiškio r. Gdr = Giedraičiai, Molėtų r. Sdb = Sidabravas, Radviliškio r. Grk = Girkalnis, Raseinių r. Snt = Sintautai, Šakių r. Grnd = Grinkiškis, Radviliškio r. St = Satkūnai, Joniškio r. Grš = Griškabūdis, Šakių r. Stp = Stupurai, Joniškio r. Gršl = Grūšlaukis, Kretingos r. Šk = Šakiai Grz = Gruzdžiai, Šiaulių r. Šlvn = Šlavantai, Lazdijų r. Yl = Ylakiai, Skuodo r. Šrk = Šerkšnėnai, Mažeikių r. Jnk = Jankai, Šakių r. Švn = Šventežeris, Lazdijų r. Kep = Kepaliai, Joniškio r. Vd = Vydeniai, Varėnos r. Kin = Kintai, Šilutės r. Vl = Veliuona, Jurbarko r. Klm = Kelmė Vlk = Valkininkai, Varėnos r. Klv = Kalviai, Kaišiadorių r. Vln = Vilūnai, Kaišiadorių r. Km = Kamajai, Rokiškio r. Vs = Veisiejai, Lazdijų r. Krš = Kuršėnai, Šiaulių r. Vvr = Veiviržėnai, Klaipėdos r. Kv = Kvėdarna, Šilalės r. Žb = Žiobiškis, Rokiškio r. Lkm = Linkmenys, Ignalinos r. Žd = Židikai, Mažeikių r. Ll = Lioliai, Kelmės r. Žsl = Žasliai, Kaišiadorių r.

Nuorodos

1 Gudanavičius S. Nuodingieji augalai, Vilnius, 1967, p. 190. 11 Pabrėža J. A. Taislius augyminis, l. 593. 2 Jundziłł S. B. Opisanie roslin w prowincyi W. X. L. naturalnie 12 Eugenija Vaitiekūnienė, g. 1925 m. Subačiaus mstl., Kupiš- rosnących według układu Linneusza, 1791, Wilnie, s. 466. kio r., Asmeninis G. Žumbakienės archyvas. 3 Pabrėža J. A. Taislius augyminis, 1843, Lietuvos nacionalinė 13 Stanislava Daukšienė, g. 1920 m. Padievaičio k., Kvėdarnos Martyno Mažvydo biblioteka, f. 124-7, l. 481. apyl., Šilalės r., LLBM archyvas, LBM 11033-60. 4 Dagys J. Lietuviškas botanikos žodynas, Kaunas, 1938, d. 1, 14 Natalija Savickienė, g. 1919 m. Viliūšių k., Jankų apyl., Ša- p. 58. kių r., LLBM archyvas, LBM 9243-42. 5 Alma Savickienė, g. 1933 m. Pauparių k., Žemaičių Naumies- 15 Jadvyga Bložienė, g. 1903 m. Baisogalos mstl., Radviliškio r., čio apyl., Šilutės r., Lietuvos liaudies buities muziejaus (to- LLBM archyvas, LBM 11220-44. liau – LLBM) archyvas, LBM 11194-42. 16 Bronė Kižienė, g. 1912 m. Butniūnų k., Guostagalio apyl., Pa- 6 Stefanija Zosė Ežerinskienė, g. 1921 m. Pauparių k., Žemaičių kruojo r., LLBM archyvas, LBM 10203-39. Naumiesčio apyl., Šilutės r., LLBM archyvas, LBM 11194-6. 17 Danutė Radivonytė, g. 1919 m. Rudaukos k., Semeliškių apyl., 7 Minolija Pelėdienė, g. 1935 m. Liaudiškių k., Baisogalos apyl., Trakų r., Asmeninis G. Žumbakienės archyvas. Radviliškio r., LLBM archyvas, LBM 11220-28. 18 Janina Lazarevičienė, g. 1934 m. Kaukiškio k., Musninkų 8 Dagytė S. Prieskoniniai augalai, Vilnius, 1985, p. 30. apyl., Širvintų r., LLBM archyvas, LBM 11033-13. 9 Jundziłł S. B. Opisanie roslin w prowincyi..., s. 414. 19 Emilija Juozėnienė, g. 1911 m. Varaniškių k., Subačiaus apyl., 10 Strumiłł J. Ogrody Polnocne, Wilno, 1834, s. 325. Kupiškio r., LLBM archyvas, LBM 677-5.

81 20 Elžbieta Piskarskienė, g. 1916 m. Paliepio k., Panemunio šiadorių r., Asmeninis G. Žumbakienės archyvas. apyl., Rokiškio r., LLBM archyvas, LBM 10563-7. 33 Lietuvos TSR flora, sud. V. Butkus... et al., Vilnius, 1976, t. 5, 21 Bronislava Tindziulienė, g. 1914 m. Pandėlio mstl., Rokiš- p. 84. kio r., Asmeninis G. Žumbakienės archyvas. 34 Jaskonis J. Aromatiniai augalai, Vilnius, 1989, p. 42. 22 Michalina Dvynelienė, g. 1905 m. Žižmų k., Dieveniškių 35 Pabrėža J. A. Taislius augyminis, l. 204. apyl., Šalčininkų r., LLBM archyvas, LBM 8884-45. 36 Daukantas S. Raštai, Vilnius, 1976, t. 1, p. 476. 23 Lietuvos TSR flora, sud. V. Galinis... et al., Vilnius, 1980, t. 6, 37 Strumiłł J. Ogrody Polnocne, s. 327. p. 111. 38 Dagys J. Lietuviškas botanikos žodynas, p. 197. 24 Dagytė S. Prieskoniniai augalai, p. 13. 39 Juzefa Bartusevič, g. 1931 m. Matuizų mstl., Šalčininkų r., As- 25 Jundziłł S. B. Opisanie roslin w prowincyi..., s. 408. meninis G. Žumbakienės archyvas. 26 Pabrėža J. A. Taislius augyminis, l. 583. 40 Julija Gadeikytė, g. 1902 m. Babrungėnų k., Babrungo apyl., 27 Dagys J. Lietuviškas botanikos žodynas, p. 341. Plungės r., LLBM archyvas, LBM 9327-37. 28 Adelė Miškinienė, g. 1922 m. Musteikos k., Marcinkonių 41 Stasė Laivienė, g. 1901 m. Užpelkių k., Platelių apyl., Plun- apyl., Varėnos r., Asmeninis G. Žumbakienės archyvas. gės r., LLBM archyvas, LBM 9327-37. 29 Marijona Gužienė, g. 1903 m. Panemunių k., Panemunėlio 42 Juozas Kažys, g. 1901 m. Tauzų k., Daukšių apyl., Skuodo r., apyl., Rokiškio r., LLBM archyvas, LBM 10563-17. LLBM archyvas, LBM 239-6. 30 Pranė Grigaitė, g. 1899 m. Kabelių II k., Marcinkonių apyl., 43 Adelė Tautvydienė, g. 1936 m. Ylakių mstl., Skuodo r., LLBM Varėnos r., LLBM archyvas, LBM 675-27. archyvas, LBM 10736-39. 31 Alfreda Pavinkšnienė, g. 1922 m. Petrelių k., Kintų apyl., Šilu- 44 Eugenija Martinkienė, g. 1916 m. Gedrimų k., Ylakių apyl., tės r., LLBM archyvas, LBM 9897-80. Skuodo r., LLBM archyvas, LBM 10742-53. 32 Elžbieta Ivoškienė, g. 1916 m. Andriūnų k., Vilūnų apyl., Kai-

MEDICINAL HERBS IN ANCIENT LITHUANIAN FARMSTEADS

Gražina Žumbakienė Open Air Museum of Lithuania

Visitors to the Open Air Museum of Lithuania farms in the past and can be found at the Museum have a unique opportunity to get acquainted with the now. The article comprehensively explores four underexplored in Lithuania area of ethnobotany, thus herbs: white bryony (Bryonia alba), elecampane (In- strengthening ties between the man-made and natural ula helenium), balsam herb (Tanacetum balsamita), worlds. and lovage (Levisticum officinale). The Museum also This article focuses on native and imported hosts educational sessions with the purpose of intro- herbs, which used to be cultivated on Lithuanian ducing old time herbs to the public.

82 IRENA SAULUTĖ VALAITYTĖ-ŠPAKAUSKIENĖ: IŠ SKAUDŽIOS PATIRTIES GIMUSI EDUKACIJA

Janina Samulionytė Lietuvos liaudies buities muziejus

2013 m. balandžio 28 d. muziejininkė Irena neliai, sutikti svetimi žmonės ir istoriniai įvykiai, taip Saulutė Špakauskienė (Valaitytė) šventė garbingą pat supažindinti su jos gyvenimu tarpukariu, tremty- 85 metų jubiliejų. Jau 20 metų ji dirba unikaliame je Altajuje ir prie Laptevų jūros, pokario Lietuvoje ir Lietuvos liaudies buities muziejaus Tremties ir pasi- šiandieniniu darbu Lietuvos liaudies buities muzieju- priešinimo sektoriuje muziejininke edukatore. Irena je. Straipsnyje bus papasakota skaudi tremtinės patir- Saulutė – 1941 m. tremtinė, „Lapteviečių“ brolijos tis, kuri padėjo išugdyti unikalią edukatorę. narė. Irena Saulutė teigia: Nėra vienodų likimų, jaus- Straipsnio tikslas – atskleisti I. S. Špakauskienės mų. Kaip ir pačių žmonių. Kiekvienam savaip lemta asmenybę, kurios formavimuisi įtaką darė tėvai, se- išgyventi savo gyvenimą.1

Tėvelio Prano Valaičio ir mamytės Liudvikos Misevičiūtės (Valaitienės) vestuvės Murdelių dvare (Tauragės apskritis). 1923 m. spalio 16 d. Iš kairės stovi: mamytė Liudvika Misevičiūtė, tėvelis Pranas Valaitis, jaunosios mama Marcijona Misevičienė, tėtis Vytautas Misevičius, sesuo Sofija. Dvaro savininkai Vytautas ir Marcijona Misevičiai turėjo 150 ha žemės. Mamytės tėtis turėjo prancūziško kraujo, buvo dvarininkas. Per vieną naktį jis pralošė dvarą ir 150 ha žemės. Močiutė sugebėjo dvarą ir žemę susigrąžinti. Tetos Sofijos (1908–1982) meilė ir globa Ireną Saulutę lydėjo visą gyvenimą. Jinai – Irenos Saulutės krikšto mama. Jos išmonė Saulutės vardas. Kai užaugs, pasipirš jaunikaitis, kuris ištars: „Būk mano gyvenimo saule.“ Po Antrojo pasaulinio karo teta Sofija su vyru Povilu Žumbakiu pasitraukė į Vakarus. Sovietiniu laikotarpiu jos siųsti siuntiniai į Lietuvą pa- dėjo išgyventi Irenai Saulutei. Teta Sofija gyveno JAV ir mirė Čikagoje. Fot. iš Irenos Saulutės Špakauskienės asmeninio archyvo

83 Tarpukaris. Irenos Saulutės vaikystė vos skalbiniams. Namuose skalbinių neplaudavo, at- eidavo skalbyklos moterys, išsinešdavo ir atnešdavo Tėvelis Pranas Valaitis, Lietuvos karininkas švytinčius, labai gražiai išlygintus, iškrakmolintus4. (1900–1942), kilęs iš Vidgirių kaimo (Griškabūdžio Irenos Saulutės atsiminimuose – šviesus erdvių namų valsčius). Suvalkietis, zanavykas. Jo tėvai turėjo vaizdas: laukiamasis, virtuvė, valgomasis, svetainė 25 ha ūkį, nuo vaikystės jam teko daug dirbti. 1918 m. (salionas), tėvelio kabinetas, tėvų miegamasis, jos ir baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją. 1919 m. brolio kambariai, auklės kambarys, vonia ir tualetas. sausio 15 d. įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos Šeima valgydavo ne virtuvėje, o valgomajame. Balta kariuomenę, buvo paskirtas į 2-ąjį pėstininkų pulką. krakmolyta staltiesė ant stalo, gražūs indai, paslaptin- 1919 m. gruodžio 16 d. baigė Karo mokyklą (II lai- gas prieskoniais kvepiantis bufetas, staliukas su ant jo da)2. P. Valaitis pasižymėjo kovose su bolševikais, stovinčiu virduliu (samovaru). bermontininkais ir lenkais. Apdovanotas I laipsnio Tėvelis tarnyboje ir namuose dėvėjo uniformą, kryžiumi „Už Tėvynę“ (1919; nuo 1930 m. pava- per atostogas vilkėdavo kostiumą, o ypatingoms pro- dintas Vyčio kryžiaus ordinu). Tai buvo aukščiausias goms turėjo smokingą. Mamytė sukneles siūdinosi, tik susikūrusios valstybės apdovanojimas. Ordinu vasarinės buvo šilkinės, gėlėtos, o rudeniui, žiemai – apdovanotų tėvų vaikai universitete galėjo mokytis plonos vilnos. Suknelių daug neturėjo, tik naują žabo nemokamai. P. Valaitis taip pat apdovanotas Savano- prisegdavo, jas vilkėdavo neilgai, keisdavo kiekvieną rio ir Nepriklausomybės medaliais (1928), Vytauto sezoną. Mamytės apatinis šilkinis trikotažas buvo la- Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1938). Jis sportavo, bai gražus, mezginiuotas. Ji žieminių paltų nemėgo, labai mylėjo žirgus, kasdien jodinėdavo, medžioda- tėvelis buvo nupirkęs dvejus kailinius, prie jų dėvė- vo, laikydavo net 3–6 šunis, kiekvieną rytą apsipil- davo įvairiausias skrybėles. davo šaltu vandeniu. Buvo labai linksmas žmogus. Irenos Saulutės ir brolio Romualdo vaikystė Tarnaudamas Tauragės pasienio pulke, jis susipaži- buvo įdomi ir nerūpestinga. Ji prisimena: Nepapras- no su Murdelių dvaro (Tauragės apskritis) savininkų tai daug skaitėm. Viską. Pasakas, apie indėnus, tėvų ir dukra Liudvika Misevičiūte (1902–1946). Ji mokėsi bibliotekos romanus, Šekspyrą ir viską, ką pačiupom. Varšuvoje pensione, baigė Švėkšnos gimnaziją, pui- Baudė tik knygų skaitymo uždraudimu. Pagal nusi- kiai kalbėjo lietuviškai, vokiškai, lenkiškai, rusiškai, žengimo dydį. Nuo vienos iki penkių dienų. Kartais prancūziškai. Ištekėjusi L. Misevičiūtė (Valaitienė) bausdavo kino nelankymu.5 Brolis buvo nagingas – šeimininkavo namuose. Valaičiai augino 2 vaikus: darė įvairius modelius. Jo kambaryje stovėjo didelis sūnų Romualdą (1924–2001) ir ketveriais metais jau- stalas modeliams konstruoti, sprogdinti, šimtams de- nesnę dukrą Ireną Saulutę. Irenos Saulutės mamytės talių. Visi pasieniai prikrauti laivų, lėktuvų, metalo, gyvenimas – tikras tarpukario ponios gyvenimas. Iki medžio, burlaivių ir jiems siuvamų burių. Jis daryda- pietų ji – namų šeimininkė: kartu su aukle tvarkyda- vo medines patrankėles ir slapta šaudydavo. Valaičių vo namus, virdavo valgius, o po pietų vis vaikščiojo vaikai buvo labai judrūs: vasarą supdavosi supynėse, su vizitais3. Mamytė jautė silpnybę staltiesėms ir lo- ant lygiagrečių, laipiodavo medžiuose, juose įsireng-

Tarpukaris. Valaičių šeima. Kaunas, „Modern“ fotoateljė, 1931 m. sausio 1 d. Mamos ir vaikų drabužiai pirkti parduotuvėje, vilnonio trikotažo. Tėvelio uniforma siūta siuvykloje. Fot. iš Irenos Saulutės Špakauskienės asmeninio archyvo

84 Seselių kazimieriečių vaikų prieglaudoje. Ukmergė, 1939 m. Irena Saulutė – ketvirto skyriaus mokinė, sėdi ketvirta antroje eilėje iš dešinės (su įrištu kaspinu). Fot. iš Irenos Saulutės Špakauskienės asmeninio archyvo davo indėnų vigvamus, žiemą slidinėdavo, čiuoždavo langos madų: geras skonis reikalavo į pliažą eiti tik čiuožykloje, leisdavosi nuo kalno su rogutėmis, staty- su frotiniu chalatu, blogas skonis – gulėti pliaže po davo sniego pilis. Irena Saulutė ir brolis Romualdas pietų. Būtini pasivaikščiojimai ant tilto, pajūriu, par- vaikystėje drabužių turėjo nedaug: Kalėdų ir Velykų ke klausytis orkestro. Vaikams neleisdavo ledų pirkti rytą vaikai rasdavo ant kėdės šalia lovos visus naujus iš gatvėse stovinčių vežimėlių, visi eidavo į kavinę ir rūbelius. Absoliučiai viskas nauja. Siūta, pirkta slap- ledus valgė prie staliuko iš indelių. ta. Šnara, kvepia, gurgžda. Jausmas nenusakomas!6 Žiemą tėveliai, gyvendami Kaune, dažnai eida- Šviesią Irenos Saulutės vaikystę aptemdė ligos. Su- vo į Operos teatrą. Mamytė pasipuošdavo ilga šilkine šalusi prie jūros, susirgo širdies raumens uždegimu, suknele, pasiimdavo mažą teatrinį rankinuką. Irenai vėliau prikibo Botkino liga, mažakraujystė, kankino Saulutei pasiūdavo be rankovių šilkines sukneles su pūlinga angina. Kad pasveiktų, tėveliai išnuomojo didžiule to paties šilko chrizantema ant peties. Moky- klėtį kaime. Irenai Saulutei teko gerti nekenčiamą kloje ji vilkėdavo mokyklinę uniformą. šviežiai separuotą grietinėlę su žemuogėmis, o buvo labai nevalgi, tiesiog nekentė maisto. Prisimena, kad Tremtis po ligos į mokyklą ją atveždavo arklio traukiamu ve- žimaičiu, o tėvelis iki suolo atnešdavo ant rankų. Apie 1940–1941 m. Irena Saulutė pasakoja: Šeima dažnai keisdavo gyvenamąją vietą, nes Nepaprastai ryškiai atsimenu 1940 m. birželio 15 d. tėvelis buvo valstybės tarnautojas ir jam priklausė Pradėjo dardėti rusiški tankai, ardyti gatvių grindi- tarnybinis butas. Valaičiai gyveno Tauragėje, Kaune, nį. Gatvėse ištisas srautas keistų kareivių... Naktimis Šiauliuose, Klaipėdoje, Ukmergėje. Viena iš lankytų pradėjo suiminėti žmones... Tėvelio iškart nesuėmė, mokyklų – prestižine laikyta Seselių kazimieriečių tačiau naktimis kviesdavo į saugumą ir tardydavo. vaikų prieglaudos mokykla Ukmergėje. Kartu su naš- Rytais paleisdavo... Mes įpratom pernakt sėdėti prie laičiais joje mokėsi ir tarnautojų vaikai, anot Irenos lango ir laukti.... Tik rugpjūčio mėnesį per radiją iš- Saulutės, kad neišmandrėtų7. girdome, kad tėvelis atleistas iš tarnybos. Skubiai Valaičių šeima vasarą pramogaudavo vieną išvažiavome į kaimą ir ėmėme gyventi nelegaliai... dieną garlaiviu nuplaukę į Birštoną, taip pat kasmet Keitėme kaimus tarp Griškabūdžio ir Lukšių... Tėve- mėnesį poilsiaudavo Palangoje: Į Palangą važiuo- lis gyveno visai slaptai, nežinau kur. Atsirasdavo nak- davom traukiniu iki Kretingos... Vagonai labai šva- tį su keletu vyrų... 1941 m. birželio 13 d. grįžo brolis, rūs... Geležinkeliečiai uniformuoti, labai mandagūs.8 nes baigėsi mokslo metai. Parėjo tėvelis ir sprendė, Dauguma šeimininkų kambarius nuomojo su pil- kur iki karo paslėpti vaikus... Tą naktį apsupo sody- nu pensionu. Tai reiškia, kad labai gardžiai maitino bą, dalis neaiškios tautybės užkariautojų sugriuvo į nuomininkus9. Valaičių šeima laikėsi tarpukario Pa- pastatus, niekam neleido pajudėti, ieškojo, vertė ir vis

85 rėkė: kur ginklai?.. Įsiveržėliai staiga sukomandavo, 1942 m. rugpjūčio 28 d. jie ir kiti tremtiniai išlipo Tyt kad visi išeitume į kiemą. Mamytė paėmė albumą su Arų saloje, prie Laptevų jūros, Jakutijoje. Buvo šal- nuotraukom ir stovi stabo ištikta. O tėvelis ir sako, ta, snigo, pūtė ledinis vėjas. Saloje medžiai neaugo, kad padėtų, gal žmonės ras, mus vis tiek tuojau su- todėl tremtiniai Arkties vandenyno pakrantėje rinko šaudys. Taip ir išėjom vasariniais rūbais apsivilkę, rąstigalius, lentas ir statėsi barakus, jurtas. NKVD be trupinio maisto. Nešaudė nei kieme, nei pakelės darbuotojai rinko brigadą žvejoti, tai buvo pats sun- miške...10 kiausias darbas, surašė tik savanorius. Vandenyje jau Irenai Saulutei buvo 13 metų, kai su tėveliais ir plaukė ižas, tremtiniai šiltų drabužių neturėjo. Žvejo- broliu 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta. Geležin- jimo tinklas buvo maždaug 250 m ilgio, traukiant rei- kelio stotyje tėvelį iš karto atskyrė nuo šeimos. Sto- kėjo bristi vandeniu. Po 12 valandų tokio darbo visi tyje laikė 2 paras, tai tetėnas Jeronimas Mačiulaitis drabužiai apledėdavo. Kol vandenyno pakrantė užsi- atvežė vežimą daiktų: Mamytės demisezoninį paltą, traukė ledu, praėjo 20 dienų. Irena Saulutė pasakoja: jos brangius kailinius, brolio paltuką ir mano žieminį Ir tik tos dvidešimt dienų išgelbėjo mūsų visų trijų gy- paltuką. Dar nešėsi puodą sriubai virti ir jame kaž- vybę pirmą, pačią siaubingiausią bado žiemą. 1942- kiek sviesto, duonos kepalą ir pinigų. Pradėjo pro 43 metų žiemą. Brolis savo uždarbį atsiėmė miltais. plyšelį kišti tuos daiktus ir pajudėjo traukinys. Rū- Gavo 50 kg miltų! Mamytė turėjo paėmusi iš šiukš- bus pasiėmėm, o duoną ir pinigus... kažkuri moteris lyno mažytę skardinytę, apskaičiavo, kad kasdien po pasakė, kad tai jiems perdavė, tai Mamytė ir atida- vieną išblendus į verdantį vandenį ir vakare karštą iš- vė.11 Sugrūdo į gyvulinį vagoną, o jame daugiau kaip gėrus, tų miltų turi užtekti aštuoniems mėnesiams...13 60 žmonių. Karštis, oro trūksta, vandens neduoda. Jurtose gyveno apie 40–80 žmonių. Vienam Mūsų ešelono sustojimuose sargyba pravėrusi duris žmogui ant gultų priklausė 30–35 cm14. Reikėjo gu- rėkdavo: „Dochlyje jest?“ (ar pastipusių yra?). Su- lėti ant vieno šono. Arktis, poliarinė naktis, šaltis iki rinkdavo. Niekas nežinodavo, nei kokia ta vieta, nei 40–50 Cº. Irena Saulutė prisimena: Tačiau karo me- kur dės mirusius.12 L. Valaitienė su vaikais pateko į tais atrodėm pasibaisėtinai. Suplyšę liekanos lietuviš- Altajaus kraštą, Turočiak gyvenvietę. Brolis su ma- kų vasarinių rūbų, darbe pavogti gabalėliai maišo, myte kirto mišką, Irena Saulutė rinko žoles valgiui. tinklo, virvės. Viskas sumazgyta, sulopyta, vėl suply- Tėvelis buvo įkalintas Rešiotų lageryje Nr. 7 (Kras- šę, apledėję. Veidus irgi apvyniodavom. Tačiau vis nojarsko kraštas, Rusija). Jame per metus mirė apie tiek nušaldavom.15 Tremtiniai utėlėti, suodini, apšalę, 70–75 % atvežtųjų. L. Valaitienė kreipėsi į Kraslago apšašę, baisiausiai alkani, neturėjo muilo ir šukų. Kai (Krasnojarsko pataisos darbų lageris) viršininką ir dar reikėdavo keltis darban, tai atrodydavo, kad kiekvie- spėjo kalėjime susirasti šeimos tėvą, apsikeisti keliais nas raumenėlis sprogsta skausmu.16 1942–1943 m. laiškeliais. Paskui susirašinėjimas nutrūko. P. Valaitis žiemą iš bado, susirgę dizenterija, skorbutu, šiltine 1942 m. Kansko kalėjime (Krasnojarko kraštas) buvo mirė apie pusė Laptevų jūros tremtinių. Prižiūrėtojai, sušaudytas. t. y. NKVD darbuotojai, valgydavo elnieną, ameri- Ireną Saulutę, brolį ir mamytę vėl ištrėmė. kietiškus konservus, daržoves, vaisius, delikatesines

Tėvelis Pranas Valaitis Rešiotų lageryje Nr. 7. Krasnojarko kraštas, Sibiras, 1941 m. Fot. iš Irenos Saulutės Špakauskienės asmeninio archyvo

86 lašišines žuvis. Sibiras visus [tremtinių – aut. past.] nizavo ekspediciją į Arktį, prie Laptevų jūros19. Į šią nevalgymus išgydė, jame storų nebuvo.17 Irena Sau- kelionę išvyko ir Irena Saulutė, norėdama parsivež- lutė prisiminusi sočią vaikystę vis save griauždavo: ti mamytės palaikus. Irena Saulutė pasakoja: Prieš Kodėl gi aš nevalgiau, išspjaudavau mėsą.18 Siaubin- 43 metus brolis vienas amžiname įšale iškalė mamai gomis sąlygomis gyvendamas, nė vienas tremtinys kapą, o 1989 m. aštuoni vyrai beveik pusantros die- nenusižudė, apie Lietuvą niekada blogai nekalbėjo. nos po trupinėlį kalė, kol pasiekė karstą. Kai mamy- Visi labai norėjo gyventi, svajojo apie sugrįžimą į tė mirė, veidas labai pagražėjo, nušvito, po 43 metų Lietuvą. Susitikę keli tremtiniai daugiausiai kalbėda- liko ta pati veido išraiška, amžinas įšalas sušaldė.20 vo apie Lietuvą ir apie valgį. Mamytė paskutinius 2 Ekspedicijos dalyviai Tyt Arų salos kapinėse paliko gyvenimo metus nevaikščiojo ir mirė iš bado 1946 m. metalo plokštes su užrašais jakutų, suomių, lietuvių, spalio 28 d. rusų kalbomis: Per prievartą nuo savo žemės atskirti, nukankinti, bet neužmiršti. 1989 m. liepos pabaiga. Sovietinis laikotarpis Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje Į Lietuvą iš tremties Irena Saulutė grįžo 1947 m. Lietuvoje jos neregistravo. Kaune slapstėsi svetima Muziejuje Irena Saulutė pradėjo dirbti 1993 m. pavarde, gyveno studentų bendrabučiuose, privačiuo- Tremties ir pasipriešinimo sektorius buvo pradėtas se butuose. Jei neturėdavo kur prisiglausti, stengda- formuoti brolijos „Lapteviečiai“, ypač jos pirmininko vosi kuo daugiau laiko praleisti šokių salėse. 1958 m., Jono Markausko, iniciatyva. 1992 m. rugpjūčio 23 d. saugumui leidus, gavo pasą. Baigė medicinos moky- muziejuje buvo pastatyta jurta (žeminukė), vėliau at- klą, tapo felčere, nors svajojo studijuoti institute me- sirado vagonas, bunkeris, paminklų. Irena Saulutė iš diciną. Mokėsi gerai, gaudavo padidintą stipendiją, pradžių dirbo be atlyginimo, ir tik 1997 m. „Lapte- tačiau mėnesiui likdavo tik 6 rubliai. Per dieną ga- viečių“ brolijos prašymu buvo įsteigtas muziejinin- lėdavo sau leisti suvalgyti duonos, atsigerti miežinės ko etatas. Irena Saulutė veda edukacinę programą kavos arba už tuos pinigus nusipirkti bulvę ir morką. „Tremtinių buitis prie Laptevų jūros“, tremties va- Irena Saulutė dirbo įvairiuose Kauno gamyklų medi- gone pasakoja apie trėmimus į Sibirą, partizanus, cinos punktuose. 1960 m. ji susituokė su inžinieriumi Lietuvos istoriją. 1997 m. Lietuvos liaudies buities Stasiu Špakausku, užaugino dukterį Rasą. muziejų aplankė Europos muziejų po atviru dangumi Brolis Romualdas su šeima liko tremtyje. Tyt asociacijos XVIII konferencijos dalyviai. Asociacijos Arų saloje jis žvejojo, dirbo katerio kapitonu, staty- prezidentas prof. dr. Janas Vesenas šį sektorių įverti- bų inžinieriumi. 1958 m. grįžo į Lietuvą, bet nega- no kaip vieną iš įdomiausių muziejuje. lėjo prisiregistruoti, todėl vėl išvyko į Tyt Arus. Tik Irenos Saulutės įtaigaus pasakojimo apie trem- 1963 m. su žmona Janina ir dukterimi Irena visiems tį prie jurtos klausėsi ir lietuvių kilmės JAV rašytoja laikams grįžo ir apsigyveno Kaune. Rūta Šepetys. Ji, remdamasi Irenos Saulutės pasako- 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis orga- jimu, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės kūryba ir kitų

Tyt Arai. Apie 1955 m. Trečias iš kairės – brolis Romualdas, apsivilkęs šimtasiūlę. Sovietinės revoliucijos metinių proga už labai gerą darbą buvo apdovanotas leidimu ją nusipirkti. Atvyko kinkinys („nartos“) su šunimis, vienintelis tremtinių transportas, didelis sujudimas saloje. Iš atvykėlių tremtiniai sužinodavo žemyno naujienas. Saloje nebuvo radijo, telefono, negaudavo laikraščių. Anot Irenos Saulutės, „nartų atvykimas su šunimis toks įvykis, kaip JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimas į Lietuvą“. Fot. iš Irenos Saulutės Špakauskienės asmeninio archyvo

87 tremtinių prisiminimais, parašė knygą „Tarp pil- mentinių filmų apie tremtį „Birželio ledas“ (2001) kų debesų“21. Irena Saulutė yra viena iš pagrindinės ir „Ledo vaikai“ (2011) kūrėjus (režisierius Justinas veikėjos Linos prototipų. Romanas išgarsėjo visame Lingys). Filmas „Ledo vaikai“ kaip geriausias te- pasaulyje. Jis pateko į „New York Times“ bestsele- levizijos filmas 2012 m. pelnė „Sidabrinės gervės“ rių sąrašą, išverstas į 26 pasaulio kalbas, išleistas 43 apdovanojimą. Irena Saulutė prisidėjo kuriant audio- šalyse. Romano ekranizacija domėjosi ir Holivudas. vizualinį projektą „Sielvarto stotys“ (2010). Šiuos 2013 m. liepos mėn. paaiškėjo, kad knygos autorė filmus finansiškai rėmė Europos Parlamento narė R. Šepetys filmą kurti patikėjo lietuvių komandai: re- Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Sandra Kalnie- žisieriui Mariui Markevičiui ir prodiuseriui Žilvinui tė (Latvija). Europos Parlamente jos pristatė filmus, Naujokui. pasakojo apie tremtį. Švedijos Valbio muziejaus po atviru dangumi Irena Saulutė optimistė, mėgstanti juokauti, ta- (Vallby Friluftsmuseum) direktorė Katarina Frost rytum būtų nugyvenusi lengvą gyvenimą. Tremtyje 2012 m. rugsėjo 13 d. muziejuje klausėsi Irenos Sau- ji svajojo apkeliauti visą pasaulį. Laisvalaikiu mėgs- lutės pasakojimo apie tremtį prie Laptevų jūros. Ji ta skaityti, keliones. Labai myli šunis ir kates. Irena pasakė: Visi mūsų, t. y. Europos, muziejai po atviru Saulutė prisimena: Daug pamiršta. Bet visa visuma dangumi yra panašūs, bet tai, kad turite ponią Ireną, anų metų vaizdų niekada neapleidžia manęs... Ir vi- yra kažkas išskirtinio. Ji – jūsų deimantas.22 siškai nesuvokiamos smulkios žmonių problemėlės, 1990 m. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklau- jos tokios nereikšmingos. Ir visą laiką gyveni tarsi du somybę, Irena Saulutė kartu su vyru tapo savanoriais, gyvenimus – visa atmintis ten, šiaurėje, su tais, kurie įstojo į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą (dabar – liko amžinai jauni, ir su tais, kurie išliko ir yra kartu. Krašto apsaugos savanorių pajėgos). Ji 1993 m. saugo- Ir su dviem Lietuvom. Su ta, kurios tiek metų ilgėjo- jo popiežių Joną Paulių II per vizitą Lietuvoje. mės, ir su ta, kurioje dabar esam.23 Irena Saulutė 2002 m. apdovanota Didžiojo Viena iš Lietuvos liaudies buities muziejaus mi- Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kry- sijų – išsaugoti ir supažindinti su unikaliais tremtį žiumi. 2012 m. gegužės mėn. jai buvo įteikta Sachos menančiais objektais: jurta, tremties vagonu ir kitais Respublikos (Jakutijos) prezidento Jegoro Borisovo eksponatais iš amžino įšalo žemės. Muziejaus inici- vertinga dovana ir padėkos raštas už ilgametį bendra- atyva Irena Saulutė yra įamžinta vaizdo medžiagoje vimą su jakutais, už ryšio tarp šių tautų stiprinimą. pasakojanti apie tremtį, užrašyti jos skaudūs to meto Irena Saulutė ir kiti tremtiniai konsultavo doku- atsiminimai.

Nuorodos

1 Irenos Saulutės Špakauskienės prisiminimai apie tremtį, Lietu- 12 Ten pat. vos liaudies buities muziejaus (toliau – LLBM) archyvas, LBM 13 Ten pat, l. 11–12. 10906, l. 1. 14 Palyginkime: karsto plotis 60 cm. 2 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, red. komisija: B. 15 Irenos Saulutės Špakauskienės prisiminimai apie tremtį, l. 15. Kulnytė... et al., Vilnius, 2008, t. 8, p. 161. 16 Ten pat, l. 22. 3 Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimas, 2013-04-12. 17 Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimas, 2013-04-05. 4 Tarpukario šeimos buitis, Irenos Saulutės Valaitytės-Špakaus- 18 Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimas, 2013-04-12. kienės prisiminimai..., LLBM archyvas, LBM 11426, l. 11. 19 Brolijos „Lapteviečiai“ pirmininko Jono Markausko informa- 5 Ten pat, l. 39. cija. 6 Ten pat, l. 32. 20 Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimas, 2013-04-12. 7 Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimas, 2013-04-05. 21 Sepetys R. Tarp pilkų debesų, Vilnius, 2012. 8 Tarpukario šeimos buitis..., l. 43. 22 Muziejaus darbuotojos Gitos Šapranauskaitės informacija, 9 Ten pat, l. 41. 2012 m. rugsėjis. 10 Irenos Saulutės Špakauskienės prisiminimai apie tremtį, l. 1–2. 23 Irenos Saulutės Špakauskienės prisiminimai apie tremtį, l. 1. 11 Ten pat, l. 3.

88 IRENA SAULUTĖ VALAITYTĖ-ŠPAKAUSKIENĖ: EDUCATION INSPIRED BY PAINFUL EXPERIENCE

Janina Samulionytė Open Air Museum of Lithuania

On April 28, 2013, museum specialist Irena The article tells about Irena’s personality, her Saulutė Valaitytė-Špakauskienė celebrated the anni- family, deportation and life in Lithuania after it. It versary of an important milestone. She has worked as presents the painful experience that helped to form an educator at the Deportation and Resistance Divi- the unique educator for the Open Air Museum of Li- sion for twenty years. Irena was deported to Siberia thuania. This is a real history rather than learned his- in 1941. She is a member of the Brotherhood of the tory. Visitors usually characterize her testimony as an Laptev Sea Exiles “Lapteviečiai”, which unites the academic lesson. deportees sent to the Laptev Sea.

89 ATEITIES KONSTRUKTORIAI ŽINO, KO SIEKIA

Angelė Milienė Šiaulių „Aušros“ muziejus

Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Lietuvos jas universitetuose. mokinių neformaliojo švietimo centru (Vilnius) I jaunųjų radijo konstruktorių darbų konkursas kiekvieną pavasarį organizuoja Tarptautinį jaunų- įvyko 1995 m. gegužės 5 d. „Aušros“ muziejaus pa- jų elektronikos (iki 2009 m. – radijo) konstruktorių dalinyje – Radijo ir televizijos muziejuje – per paro- darbų konkursą. Daugeliui gali kilti klausimas, kodėl dos, skirtos radijo išradimo 100-mečiui, pristatymą. muziejus imasi rengti tokius, rodos, visai su jo vei- Dalyvauti jaunųjų radijo konstruktorių darbų parodo- kla nesusijusius projektus. Į šį klausimą galima būtų je-konkurse buvo pakviesti Šiaulių jaunųjų technikų atsakyti žymaus JAV mokslininko, dirbančio moks- centro, radijo konstruktorių būrelio moksleiviai, va- linio prognozavimo srityje, prof. Romualdo Švie- dovaujami direktoriaus Jono Vaičaičio. Jie ir buvo drio mintimis, kad analizuojant ir vertinant seniau pirmieji konkurso dalyviai. Šio konkurso nugalėtoju sukurtą techniką galima atsekti tam tikrus jos kiti- tapo Paulius Serafinavičius, kuris kūrybiškumu ir iš- mo dėsnius ir prognozuoti, kuria kryptimi ji toliau radingumu džiugino 3 metus iš eilės, vėliau jis baigė vystysis. Tai labai svarbu naujos technikos kūrėjams, elektronikos studijas, įgijo magistro laipsnį. nes jokia šiandieninė technika neįsivaizduojama be 1995–1997 m. Jaunųjų radijo konstruktorių dar- elektronikos. Dauguma buvusių konkursų dalyvių ir bų konkursas buvo organizuotas Radijo ir televizijos nugalėtojų pasirenka elektronikos inžinerijos studi- muziejuje tik Šiaulių miesto moksleiviams. Kasmet

XIX tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų konkursas. Vertinimo komisija susipažįsta su KTU studentų darbais. Iš kairės: KTU lektorius Vladas Juška, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ direktorius Vy- tautas Marozas, komisijos pirmininkas ŠU Elektronikos katedros vedėjas, prof. dr. Gintautas Daunys, UAB „Alpha consulting“ vadybininkas Valerijus Kniševskis. 2013 m.

90 dalyviai pateikdavo naujų ir įdomių darbų, bet no- teto (toliau – KTU) lektorius Vladas Juška, ŠU Bio- rėjosi juos supažindinti ir su kitų Lietuvos miestų medicininės inžinerijos mokslinio centro jaunesnysis moksleivių kūryba, sukurti tarp jų didesnę konkuren- mokslo darbuotojas, keletą metų pats varžęsis šiame ciją ir stimulą ieškoti techninių naujovių, tad 1998 m. konkurse, Saulius Niauronis, UAB „Šiaulių tauro te- kartu su Lietuvos mokinių informavimo ir techninės levizoriai“ Išėjimo kontrolės skyriaus vadovas Ernes- kūrybos centru buvo nuspręsta paskelbti konkursą vi- tas Barauskas, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ sos Lietuvos mastu. direktorius Vytautas Marozas ir kiti specialistai. Pagal konkurso nuostatus jame gali dalyvauti Pirmajame Respublikiniame jaunųjų radijo moksleiviai iki 19 metų amžiaus. Konkursui patei- konstruktorių darbų konkurse, kuris vyko Šiaulių kiami darbai, susiję su elektronika, ryšio sistemomis, „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose (dabar – kompiuterija, robotų technika ir kt. Darbai turi būti Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centras), originalūs, estetiški, saugūs naudoti. Prie kiekvieno dalyvavo moksleiviai iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiau- darbo privalomas aprašymas su gaminio paskirtimi, lių, Kuršėnų. Šio konkurso nugalėtoju tapo šiaulie- pagrindiniais parametrais, nubraižytomis principinė- tis Vidas Buzas, antrosios vietos paskirtos Robertui mis elektrinėmis schemomis ir jų trumpu aprašymu. Zaveckui iš Kuršėnų ir Sauliui Divolskiui iš Šiaulių, Autorius paaiškina ginamo darbo esmę ir pristato trečiosios – Andriui Jakubauskui iš Vilniaus, Andriui gaminio privalumus, pademonstruoja, kaip jis vei- Podoprigorai iš Klaipėdos ir Mantui Aleinikovui iš kia, atsako į vertinimo komisijos ir dalyvių užduotus Šiaulių. klausimus. Vertindama darbus, komisija atsižvelgia į 1999 m. pradėjo didėti konkurso dalyvių skai- prietaiso originalumą, pritaikomumą, kokybę. Verti- čius – prisijungė moksleiviai iš Pasvalio ir Šakių. nimo komisijos pirmininku 12 metų buvo Šiaulių uni- Siekiant, kad būtų teisingiau įvertinti pateikti darbai, versiteto (toliau – ŠU) prof. habil. dr. Vincas Laurutis, jaunieji konstruktoriai buvo suskirstyti į 2 amžiaus pastaruosius 6 metus komisijai vadovavo ŠU Elektro- grupes: jaunesniųjų (iki 15 metų) ir vyresniųjų (nuo nikos katedros vedėjas, prof. dr. Gintautas Daunys. 15 iki 19 metų), kiekvienai grupei skiriamos 3 prizi- Komisijos nariai buvo Kauno technologijos universi- nės vietos. Tais metais geriausiai buvo įvertinti šiau-

XIX tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų konkursas. Vertinimo komisija susipažįsta su Šiau- lių jaunųjų technikų centro moksleivių darbais. Iš kairės: UAB „Alpha consulting“ vadybininkas Valerijus Kniševskis, KTU lektorius Vladas Juška, komisijos pirmininkas ŠU Elektronikos katedros vedėjas, prof. dr. Gintautas Daunys, ŠU Biomedicininės inžinerijos mokslinio centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Saulius Niauronis, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ direktorius Vytautas Marozas. 2013 m.

91 XIX tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų konkursas. Jaunesniųjų amžiaus grupės laureatas šiaulietis Valentinas Turčakas su kolegomis dalijasi patirtimi. 2013 m. liečio Renato Tamašausko ir vilniečio Juozo Kaškono ja) ir Minsko (Baltarusija). Svečių teisėmis konkur- darbai. se dalyvavo keletas KTU studentų ir dėstytojų, kurie 2004 m. jubiliejinį X jaunųjų radijo konstruk- konkurso dalyviams pademonstravo savo darbus. torių darbų konkursą nutarta padaryti tarptautinį. At- Renginio organizatoriai sulaukė per 40 dalyvių. Abie- vykti panoro jaunieji radijo konstruktoriai iš Latvijos, jų amžiaus grupių laureatais tapo šiauliečiai. Aštuon- Estijos, Karaliaučiaus, bet dėl lėšų stokos negalėjome metis Dovydas Paulauskas konkursui pateikė net 2 apmokėti jų kelionės išlaidų. Lietuvos ir kaimyninės darbus: 1) stabilizuotą įtampos ir srovės reguliuojamą Latvijos moksleiviai į Šiaulius atvyko savo lėšomis. šaltinį, kuris gali gaminti 30 voltų stiprumo įtampą Pasikeitė ir konkurso vieta, nuo 2004 m. jis orga- ir krauti akumuliatorius, maitinti schemas, 2) robo- nizuojamas Chaimo Frenkelio viloje. Jaunesniųjų tą, baltame lape judantį tik nubrėžta vingiuota juoda grupės laureatais tapo Erinšas Matis ir Aleksandras linija. Penkiolikmetis Gintautas Gailius sukonstravo Borotkinas iš Rygos, jie sukonstravo ir pagamino ro- šviesos efektus skleidžiantį lazerinį prietaisą: iš arti botą, kuris yra valdomas kompiuteriu ir atlieka įvai- jis piešia mažesnius spalvotus ornamentus, iš dides- rias užduotis. Vyresniųjų grupės laureatas – šiaulietis nio atstumo – didesnius. S. Niauronis – pateikė darbą „Universali patalpų ap- Gavus iš KTU Telekomunikacijų ir elektronikos saugos sistema su mikrovaldikliu“, skirtą patalpoms fakulteto jaunųjų elektronikų būrelio paraišką daly- apsaugoti. Signalas apie įsilaužimą į patalpas perduo- vauti konkurse, nuo 2011 m. buvo pakeisti nuostatai. damas į mobilųjį telefoną. Dalyviai suskirstyti į 3 amžiaus grupes: jaunesniųjų Kasmet pateikti darbai tampa sudėtingesni, jie (iki 15 metų), vyresniųjų (nuo 15 iki 18 metų) ir vy- turi daugiau naujų elementų, tarp jų ir skaitmeninių, riausiųjų (nuo 18 iki 21 metų), kiekvienai grupei ski- daugelyje darbų pritaikoma kompiuterinė technika, riamos 3 prizinės vietos. Tais metais jaunieji išradėjai robotų technika, ryšio sistemos, naujausios techno- stengėsi būti praktiški. Jauniausiųjų grupėje sėkmė logijos, todėl penkioliktąjį konkursą buvo nutarta lydėjo šiaulietį Valentiną Turčaką, kuris į konkursą pavadinti Tarptautiniu jaunųjų elektronikos konstruk- atvyko mindamas eksponuoti parengto dviračio pe- torių darbų konkursu. 2009 m. dėl geriausio elektro- dalus: ant galinio rato žvaigždės pritvirtino nedidelį nikos konstruktoriaus vardo varžėsi ne tik Lietuvos akumuliatorių, o ant stipinų – plokštelę su diodais. moksleiviai, bet ir jų bendraamžiai iš Rygos (Latvi- Minant pedalus, diodai šviečia ir sukuria optinę ap-

92 XIX tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų konkursas. Vilnietis Andžejus Šerlotas pristato dar- bą „Teslos ritė“, kurią pagamino kartu su Rimvydu Šidlausku. Šis darbas vyresniųjų amžiaus grupėje užėmė trečią vietą. 2013 m. gaulę – švytintį ornamentą ant viso rato. Šis dviratis vo, kuris senovinį telefoną perdirbo į mobiliojo ryšio labai gerai matomas tamsoje. Pirmą kartą į konkursą aparatą. Pirmą kartą į konkursą atvyko moksleivės atvykęs Telšių Žemaitės gimnazijos šešiolikmetis Eli- iš Ventspilio. 2012 m. jauniausiųjų grupės nugalėto- jus Gustys pristatė radijo bangomis valdomą visureigį ju tapo Karolis Jucis iš Kauno, kuris pristatė net 5 su tiesioginiu vaizdo perdavimu ir pelnė pirmą vietą darbus: 1) LED garso lygio indikatorių, 2) ausinių savo amžiaus grupėje. Geriausiu vyriausiųjų grupės stiprintuvą, 3) nešiojamąją kolonėlę, 4) LED strobos- darbu pripažintas svečio iš Rygos – Nikito Marta- kopą, 5) reguliuojamą maitinimo šaltinį. Vyresniųjų

XIX tarptautinis jaunųjų elektronikos konstruktorių darbų konkursas. Panevėžiečių Kęstučio Vėtos ir Karolio Vyčiaus sukonstruota daugiafunkcio naudojimo roboto platforma vyriausiųjų amžiaus grupėje laimėjo trečią vietą. 2013 m.

93 grupės laimėtoju tapo Rokas Lileikis iš Vilniaus, ku- kus. Vyresniųjų grupėje pirmą vietą laimėjo Rygos ris sukonstravo sodo prižiūrėjimo sistemą ir lazerinį atstovai Dmitrijus Kononas ir Kristianas Micitis, su- projektorių. Vyriausiųjų grupės laureatu tapo G. Gai- konstravę „Roboto ranką“, 18–21 metų grupėje pirmi lius iš Šiaulių. Jis pateikė darbą „Kuro E85 adapteris buvo vilniečiai Rokas Lileikis ir Vytautas Tumas, jie 4 cilindrų kuro įpurškimo sistemai“. pristatė automobilių statymo įrenginį. 2013 m. jau devynioliktajame konkurse dalyva- Konkurso dalyviai, ruošdamiesi pristatyti dar- vo 43 jaunieji konstruktoriai. Jie nustebino išradingu- bus, tobulina savo žinias, per konkursą su kolegomis mu, originalumu, profesionaliais darbais. Tai suteikia pasidalija patirtimi, o pasibaigus konkursui džiaugia- vilties, kad Lietuvoje netrūks perspektyvių elektroni- si rėmėjų UAB „Elektrobalt“, UAB „Milgreta“, UAB kos ir kompiuterinės technikos specialistų. Grupės iki „Jung Vilnius“, UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, 15 metų geriausiu konstruktoriumi išrinktas šiaulietis UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ dovanomis. keturiolikmetis V. Turčakas, kuris pritaikęs mikro- Konkurso nugalėtojai būna apdovanojami diplomais, procesorinius lazerinius efektus demonstravo filmu- prizais.

FUTURE CONSTRUCTORS KNOW WHAT THEY ARE STRIVING FOR

Angelė Milienė Šiauliai Aušros Museum

Every spring Šiauliai Aušros Museum together took part in the competition, which changed its place with Lithuanian Centre of Non-Formal Youth Educa- and since 2004 is organized in Chaimas Frenkelis tion (Vilnius) organize an International Competition Villa. for Young Electronic Constructors (until 2009 – ra- Every year the introduced works became more dio constructors). A major part of former participants and more complicated, they included computer sys- and winners of this competition later choose to study tems, robotics, systems of communication, the most electronic engineering at universities. advanced technologies, so starting with the 15th com- The first radio constructors competition took petition it changed its name into the International place on May 5, 1995, in one of Šiauliai Aušros Mu- Competition for Young Electronics Constructors. seum’s subdivisions – Radio and Television Muse- According to the Competition’s regulation, um – during the presentation of exhibition, devoted schoolchildren and students younger than 21 years of to the 100th anniversary of radio invention. To take age may take part in it. Participants are categorized in part in the first exhibition-competition of young con- 3 age groups: the younger ones (up to 15 y.), the older structors there were invited schoolchildren of Šiauliai ones (15-18 y.) and the oldest (18-21 y.), 3 prizes are Young Technicians Centre’s radio constructors group, foreseen to each group. For 12 years Prof., Dr. Ha- conducted by director Jonas Vaičaitis. bil. Vincas Laurutis (Šiauliai University) was a Chair During the period of 1995–1997, the young ra- of the Committee on Evaluation, the last 6 years a dio constructors competitions at Radio and Television Chairman of the Commission was Prof. Dr. Gintau- Museum used to be organized only for schoolchildren tas Daunys, a Head of Department of Electronics, from Šiauliai city, but an idea occurred to acquaint Šiauliai University. Among the commissioners there them with creation of young constructors from other have been a lecturer of Kaunas University of Tech- towns of Lithuania. In 1998, together with Lithuanian nology Vladas Juška, research assistant in Biomedi- Youth Information and Technical Creativity Centre it cal Engineering Center of Šiauliai University Saulius was decided to announce the competition for young Niauronis, constructors from JSC “Šiaulių tauro tele- constructors from the whole Lithuania. vizoriai”, other specialists. In 2004, the young radio constructors competi- The winners of the competition are awarded with tion, celebrating its 10th anniversary, was announced diplomas and prizes established by sponsors – JSC to be international. Young radio constructors from “Elektrobalt”, “Milgreta”, “Jung Vilnius”, “Šiaulių Latvia, Estonia and Kaliningrad showed interest and tauro televizoriai”, “Televizijos ir ryšio sistemos”.

94 PRAŠAM SVEČĖ SĖST UŽ STALA: APIE BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJAUS „SĖLA“ EDUKACINĘ PROGRAMĄ SUAUGUSIESIEMS

Snieguolė Kubiliūtė Biržų krašto muziejus „Sėla“

Visa Šiaurės Lietuva garsėjo naminiu alumi ir Rumšiškių muziejaus tradiciniame Žolinės renginyje. vaišingumu. Priimti ir pamylėti svečią – didelis sma- 2010 m. programoje dalyvavo Lietuvos Respublikos gumas, – tvirtino garsusis biržietis Borisas Dauguvie- Prezidentė Dalia Grybauskaitė, į Biržus atvykusi ap- tis1, tačiau šiandien mokantį padaryti gerą naminį alų tarti Aukštaitijos kultūrinio turizmo plėtros. Kadangi retai kur besutiksi. Jei išmoningai pavadintų, viena už Prezidentės šaknys Biržų rajone, Latvelių kaime, ji kitą geresnių, tradicijas išlaikančių pramoninio alaus pasidalijo vaikystėje patirtais įspūdžiais apie Biržų daryklų produkcijos rūšių paragausi be vargo, tai ku- krašto gyventojų vaišingumą, kulinarinę įvairovę, na- linarinio paveldo vardu tituluoto naminio alaus teks minį alų. paieškoti. Nuo 2007 m. programą vedė Rūta Kudelkienė, Biržai lietuvių pasąmonėje yra geriausio alaus 2011 m. – Rima Binkienė, užsienio kalbomis – Lina kraštas. Už įtaigią reklamą, išgarsinusią alų, jo dary- Kuncytė, Tatjana Niedvarienė. mo tradicijas, biržiečiai turėtų būti dėkingi B. Dau- guviečiui, visą krašto aludarystės išmintį sudėjusiam pjesėn „Žaldokynė“. Pagrindinio pjesės herojaus alu- dario Jokimo Žaldoko prototipas, dramaturgo geras pažįstamas eigulys Jurgis Žaldokas, negarsėjo kaip geriausias aludaris ar šio gėrimo ištikimas mėgėjas2, tačiau jo pavardė tapo visų aludarių bendru vardikliu ir kraštui pelnė neblėstančią šlovę. Žaldokiškas tradicijas šiandiena tebepuoselėja 4 alaus daryklos (viena iš jų yra žinoma nuo kunigaikš- čių Radvilų laikų, 1686 m.3). 2001 m. Valstybinis turizmo departamentas, siekdamas pasauliui pristatyti Lietuvos kulinarinio paveldo savitumą, organizavo „Alaus kelio“ maršrutą „Lietuviško alaus tėvynė – Šiaurės Lietuva“4. Daly- vauti kuriant maršruto programą buvo pakviesti turizmo informacijos centrai, muziejai, aludariai. Vienoje iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“, įsikūrusio Radvilų tvirtovės rūmuose, salių buvo sukurta naminio alaus darymo ekspozicija, jos autorė – vyriausioji fondų saugotoja Jadvyga Kriščiūnienė. Švietėjiška programa „Žaldoko alus“ Valstybinio turizmo departamen- to ir Panevėžio apskrities maršruto organizatoriams, turistinių firmų atstovams šioje salėje buvo pristatyta 2001 m. balandžio 26 d. (scenarijaus autorė ir vedė- ja muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė)5. Kiek vėliau programa buvo pristatyta į Biržus atvykusiems sve- čiams iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Lenkijos, Suomijos, o programos fragmentas parodytas resto- rane „Juodasis riteris“, Vilniuje. 2002 m. dalyvauta Jurgis Žaldokas iš Parupės kaimo, Boriso Dauguvie- Aukštaičių dienose, Vilniuje, 2003 m. Biržų alaus čio pjesės „Žaldokynė“ personažo Jokimo Žaldoko šventėje (programa tapo įvadine dalimi), 2006 m. prototipas. XX a. 3 deš. Fot. Boruchas Michelsonas

95 Ilgainiui pramoginė programa, pristatanti kuli- pūstašoniu ąsočiu. Kairėje pusėje eksponuojami mie- narinį ir muzikinį krašto savitumą, buvo įvertinta la- žių sėją, pjūtį, kūlimą, malimą pristatantys daiktai: bai palankiai, kisdama ir tobulėdama įgavo pagreitį, darbiniai pavalkai, plūgas, rėminės akėčios mediniais norinčiųjų dalyvauti programoje vis daugėjo6. Dau- akėčvirbaliais, sėtuvė, dalgelė su grėbleliu, dalgis ir giausia lankytojų sulaukta 2010 m., dalyvavo 369 priekaliukas ašmenims plakti, kūlimo įrankiai – spra- grupės (9 666 lankytojai) ne tik iš Lietuvos, bet ir La- gilai, arklinis miežių kūlimo volas (ruls), medinės ša- tvijos, Lenkijos ir kitų šalių (užsieniečiai sudaro apie kės, semtuvas (šiūpels) grūdams semti ir vėtyti. Darbo 20 %). Programos dalyvių srautas didėjo pamažu: įrankių apsuptyje – darbiniu, o ne šventiniu drabužiu 2005 m. – 51 grupė, 2006 m. – 171, 2008 m. – 364. aprengtas valstiečio maketas su prie juosmens paka- Nuo 2008 m. stabilizavęsis lankomumas dabar ne- bintu įdėklu (šliukern) pustyklei laikyti. Ne mažiau žymiai mažėja7. Tokius pokyčius lemia didesnė kon- svarbūs eksponatai – tūrio matai grūdams ir biralams: kurencija (2011 m. pradėjo veikti Biržų „Rinkuškių“ didžiausias – 1874 m. puspūris, mažesnis – siekas ir alaus daryklos restoranas, pasivadinęs „Alaus keliu“, pats mažiausias – gorčius. Noras parodyti darbo įran- siūlantis lankytojams edukacinę programą)8, branges- kius – ne atsitiktinis: be jų miežių neužauginsi, tad ir ni lankytojų bilietai. alaus nepadarysi. O kad varpos ilgesnės augtų, mie- Programą muziejuje užsako turizmo firmos, žius pasėję, biržiečiai naudojosi analogine magija pa- konferencijų organizatoriai, žmonės, švenčiantys remtu burtu – suvalgydavo kiaulės uodegą10. profesines, šeimos ir Kalėdų laikotarpio šventes, Alaus darymo procesas susideda iš 2 etapų: sa- gimtadienius bei sulaukę svečių. Turistinę atrakciją lyklo ruošimo ir alaus darymo, todėl reikalingų daiktų užsisakę dalyviai aplanko muziejaus ekspozicijas, seką toliau tęsia maišas miežiams mirkyti, pintiniai įkurdintas 24 rūmų salėse. Dalyvavimas programoje indai (bumblės) sudaigintiems ir išdžiovintiems grū- „Žaldoko alus“ kiekvienam dalyviui kainuoja 20 Lt. dams, skobtinis kubiliukas sumaltam salyklui laikyti, Jei grupėje mažiau nei 15 suaugusiųjų – 300 Lt visai rankinės girnos. Girnų akmenys originalūs, nustatyti grupei. Muziejaus lankymas į šią kainą neįeina. malti rupiai, o girnų dėžę rekonstravo muziejaus sta- Populiari programa daro įtaką muziejaus lanko- lius Mindaugas Bernotas. mumui, žymiai didina pajamas. Atskaičius būtinąsias Dešinėje pusėje salinimo kubilas, pridengtas lo- išlaidas, 2010 m. uždirbta 90 428,55 Lt9. Finansinė vatiese, tekinimo kubilas su šiaudų filtru (patalu) ir nauda neaplenkia ir Biržų kultūros centro folkloro įstatyta ilgakote vole (vola) pirmoko, antroko ir tre- ansamblių, nuolatinės pajamos leidžia plėtoti veiklą, čioko misai (nerūgusiam alui) tekinti, rauginimo ku- įsigyti naujų instrumentų. Apie laisvalaikio praleidi- bilas su vatiniu apklotu (kaldr), statinės (bačkelės), mo formą muziejuje daugiausia sužinoma internete, užkemšamos vole, ir patobulintos – su čiaupu (kra- bet geriausia reklama – atsiliepimai, einantys iš lūpų nel). Ekspozicijoje, tiksliai iliustruojančioje alaus da- į lūpas. Gausėjant lankytojų skaičiui, padaugėjo dar- rymo procesą, svarbus kiekvienas daiktas: medinis bo ekskursijų vadovams, valytojoms, salių prižiūrėto- kibiras su naščiais, maža kėdutė (krasela), kirvukas jams, ypač šeštadienį ir proginėmis dienomis (kartais juodalksnio pagaliukams skaldyti ir trinka, replės būna 7–9 programos per dieną). Siekiant suvaldyti įkaitintiems akmenims paimti, molinis ąsotis mie- lankytojų srautą, užtikrinti darnų visų tarnybų dar- lėms užraugti, trikojis, puodynė apyniams laikyti, bą, skrupulingai derinamas programos ir ekspozicijos maišelis išvirintiems apyniams supilti, kaušas ir sie- lankymo eiliškumas. Lankstumo, greitos reakcijos tas alui košti. Šalia stovi tvirta vientiso rąsto kėdė su reikalauja pavėlavusių ekskursantų (neatvykusių nu- kiaurapjūve širdimi atkaltėje – tai savotiška užuomi- statytu laiku ar pasibaigus darbo laikui) priėmimo bū- na į koštuves, gerų kaimyniškų santykių garantą. dai. Lankytojų skaičiumi programa maždaug dukart Ant sienos – įspūdingo dydžio senovinė kaby- lenkia edukacines programas, skirtas moksleiviams. kla, ant jos šakų – beržinė vanta kubilams plauti (de- zinfekuoti), žibintas (liktarne), juk ir tamsiu paros Naminės aludarystės ekspozicija metu teko alų tikrinti, svarstyklės (bezmėnė), kvor- ta – 0,82 litro skysčių tūrio matas. Įspūdį sustiprina Naminės aludarystės ekspozicija įrengta buvu- blausus bendras apšvietimas ir pro nedidelius aukštai sioje ūkinėje rūmų dalyje, vienoje iš pusrūsio salių. Ji įstatytus langelius sklindanti dienos šviesa. netinkuota (tokia vienintelė), apačioje – XVII a. sena- Centrinėje dalyje gyvenamąją erdvę kuria stalas, sis, aukščiau – raudonų plytų naujasis mūras, kuriuo suolai, ant medinių sienojų sustatyti langai. Panaudo- buvo atkurtos sugriautos sienos ir geldiniai skliautai. ti Daudžgirių dvaro magazino grotuoti langai tam- Praėjusio laiko (XIX a. pab. – XX a. vid.) atmosferą pa nuoroda į gyventą laikotarpį, nesistengta imituoti kuria sustatyti naminiam alui daryti reikalingi rakan- tikslaus kaimo gryčios vaizdo. Dar vaizdą sustiprina dai, salės centre – balta staltiese apdengtas stalas su ant karties apsivynioję apyniai, miežių ir kviečių pė-

96 Alaus darymo ekspozicijos fragmentas. 2008 m. Fot. Remigijus Timukas dai, tarplangyje žydinti pelargonija. Su aplinka dera čiui, programos atlikėjais tapo ir kiti kultūros centro grubiu lininiu audiniu (meškovina) aptraukti žemi kolektyvai: Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ kubai ir plokštės eksponatams nuo žemės pakelti. (vadovė Aušra Butkauskienė), Užušilių etnografinis Svarbiais informaciniais akcentais tampa padidintos ansamblis (vadovė Laima Aukštuolienė). Kolektyvų fotografijos: Jurgis Žaldokas ir 1936 m. gimtinėje, repertuaras nėra nuolatinis, jis kinta: atsižvelgiama į Dauguvietynės vienkiemyje, įamžintas alaus pasida- paties ansamblio specifiškumą, galimybes, lankytojų ręs pats B. Dauguvietis. pageidavimus, vedėjų interpretacijas. Ekspozicijoje autentiškais eksponatais tiksliai Programos dalyviai ragauja UAB „Biržų alus“ atkurta alaus darymo darbų eiga. Ekspozicijos auto- 7 % „Radvilų“ alų, vienam svečiui siūloma 200 ml. rei vaikystėje teko stebėti ir talkinti alų dariusiai savo Pilstomas iš molinių ąsočių į briaunotas stiklines. motinai, Pagervės kaimo gyventojai, Joanai Taurienei Supjaustyta duona ir sūris pateikiami ant medinės (g. 1907, Latvelių kaime), tad ši veikla nebuvo pažin- lentelės. Naminės duonos skonį, išvaizdą pradžioje ta tik iš knygų. labiausiai priminė Daujėnų (Pasvalio rajonas) duona, vėliau ji pakeista UAB „Biržų duona“ kepama rugi- Programa „Žaldoko alus“ ne duona su grūdais, sūris – pramoninio gamintojo. Deja, namie spausto sūrio, keptos duonos, naminio Švietėjiškoje programoje tekstu, muzikiniais kū- alaus svečiams pasiūlyti negalime. Dėl nelanksčių riniais atskleidžiama naminio alaus darymo ir vaiši- įstatymų šių produktų gamintojai neįformina savo nimo tema. Programos scenarijus sustyguotas ne tik veiklos. metodiniu, bet ir psichofiziologiniu požiūriu, tenkina Pirmame, įžanginiame, epizode svečiai sutin- dalyvių rekreacinius, švietimo ir saviraiškos poreikius. kami linksmu instrumentiniu kūriniu, į ekspozici- Kaupiant duomenis, renkant medžiagą scenarijui, akty- nę salę kviečiami, už stalo sodinami lydimi dainos viai talkino Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio „Prašam, svečė, keminėt“, aludaris (pyvorius) į sti- viešosios bibliotekos darbuotoja Nijolė Taujanskienė. klines pilsto alų. Programos trukmė 45–50 min, turimas ir pailgintas jos Įžanginis epizodas aiškus, trumpas, išraiškingas, variantas. Dalyvių dėmesį išlaiko epizodų įvairovė, gera nuotaika garantuota. Publikai prarasti dėmesio ir kiekvienas jų turi prasminį ir emocinį motyvus. suvokimo neleidžia antras epizodas: ne tiek svarbu, Šventinė kaimo baliaus nuotaika kuriama sve- ką ant stalo padėsi, kiek svarbu svečius vaišintis įkal- čius susodinant prie balta staltiese padengto stalo, bėti. Po trumpo įžanginio vedėjos teksto, paįvairinto siūlant paragauti alaus, sūrio ir duonos. Renginio tautosakos puošmenomis ir nupasakojančio susiėjimo eigą reguliuoja programos vedėja. Vaišių dainas, su- pobūdį, paraginti – gerkit svetelė, als ženklu paduos11, tartines, instrumentinę muziką atlikti buvo pakviestas svečiai vienas kitą užsveikina tradicine formule Į svei- Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ katų ir vaišinasi. Vaišindamiesi išgirsta apie biržiečių (vadovė Jūratė Garnelienė). Didėjant užsakymų skai- alų išgarsinusius B. Dauguvietį ir jo pjesės personažą,

97 apie tai, kaip alus, gyvenantiems abipus Nemunėlio suprantamas kaip iškilmingas sėdėjimas prie stalo, upės (Latvijoje – Memelio), tapo gerų kaimyniškų prasmingas vyksmas. Išklausytų sutartinių, įvardytų santykių garantu, sužino, kokį alų ragauja. Epizode kaip baltiškoji meditacija, struktūrą dalyviai perpran- pristatoma B. Dauguviečio12 pjesės „Žaldokynė“ gar- ta skanduodami supaprastintą skudučių „Škic, kate“ sioji citata, įspėjanti apie vaišingumo pavojų, alaus kūrinėlį, sužino apie šių giesmių unikalumą. Emociš- poveikį žmogaus organizmui: <...> po dviejų kruze- kai suvokta informacija padeda perprasti archajinio lių – dainuos, po keturių – galvom vaikščios, po še- ir vėlesnio muzikavimo skirtumus, pažinti primirštas šių – peštynės, po septynių – graudžios ašaros, po muzikavimo tradicijas, skatina dainuoti. aštuonių – mirties tyla. Nežinantiems, kas yra kruze- Toliau skamba vaišių dainos. Repertuare: „Ska- lis, paaiškinama – tai puodelis. Trečiame epizode pe- nus alus, balta puta“, „Išgėrio vienų“, „Oi alo, oi reinama į dėstymą, dalyviams pristatomi eksponatai alo“. Kulminaciniame programos momente sve- ir alaus darymą lydėję įvairūs draudimai. Svarbiau- čiams išdalijamos dvipusės skrajutės. Vienoje pu- sias iš jų – netriukšmauti ir kubilo nejudinti tol, kol sėje dainos „Alutį gėriau“ tekstas ir gaidos iš mūsų alus „gyvena“, anot Žaldoko, tai vienuoliktas Dievo žemiečio Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos knygos įsakymas13. Be to, alų reikia daryti linksmam, tai to- „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, išleistos Hel- kie bus ir alaus išgėrę žmonės14. Siekiant ir vaizdą, sinkyje 1916 m., kitoje – aludarystės ekspozicijos ir tekstą paversti įtaigiu publiką veikiančiu veiksniu, fragmentas ir trumpas programos pristatymas 3 kal- svarbus tampa vedėjos kalbos charakteringumas: bal- bomis. Skrajutė atlieka kelias funkcijas: kviečia kartu so intonacijos, nenuobodus ritmas, įpintos tarmybės su folkloro ansambliu padainuoti Biržų krašto dainą, bei sugebėjimas išlaikyti publikos dėmesį, entuziaz- tampa suvenyru – reklama apie muziejuje vykstančią mas. Pasakojimas – ne vienintelė išraiškos priemo- programą, skatina dainuoti grįžtant į namus. Po šios nė, svarbūs ir kiti aktyvinantys momentai. Siūloma dainos dalyviai užtraukia savo mėgstamiausią dainą. paragauti sudaiginto ir išdžiovinto salyklo, apibūdi- Jei sekasi gerai, pakviečiami, susikibę už parankių, namos jo maistingosios savybės, tapusios svarbios palinguoti ir pritariant armonikai dar linksmiau už- populiarėjant sveikai gyvensenai. Malimo daina, mo- dainuoti. Dainų maratonas tampa savotišku B. Dau- notoniško ir nelengvo darbo palydovė, dainuojama guviečio18 teiginio: Biržietis vaišina dainuodamas... norintiesiems girnomis pamalti salyklą. Apynių spur- svečias „dainuškininkas“ – tai nepaprastas džiaugs- gus galima pauostyti, apibūdinamas šio gyvybingo mas, patvirtinimu. Programai baigiantis, ant stalo pa- augalo mitiškumas tautosakoje, kitos ypatingos savy- dedama volė – ženklas, kad tos dienos alus baigėsi, bės, svečiams pasiūloma atspėti požymius, rodančius, svečiai namo išprašomi daina „Aik činai, pivorėli“. kada alus išrūgęs. Ją dainuoti kviečiami visi, nes ši daina – svečių ir šei- Ketvirtame epizode dalyviams pristatomas se- mininkų humoristinis dialogas. nasis apeiginis alaus vartojimo ir muzikavimo klodas. Atsisveikinant dalyvių dėmesį patraukia įtaigi Biržų krašto archajinį muzikavimą tyrinėtojai reklama: šmaikščiai pasakojama apie alaus vartojimo įvardija kaip apeiginį sėlių kultūros palikimą. Daly- ypatumus Lietuvoje ir pasaulyje, jo poveikį žmogaus viai išgirsta šiuos instrumentinius kūrinius: Kviriškių organizmui. Pristatomos lauktuvės (gastinčius) – alus kaimo Petro Lapienės „Kazachą“ (penkiastygės kan- suvenyriniame butelyje. 2005 m. programos rengėjai klės), Biržų apylinkių „Untytę“ (skudučiai), Remei- S. Kubiliūtei pasiūlius, TŪB „Rinkuškių alus“ į nau- kių kaimo „Intaką“ (ragai). Juos išklausę, patys gali jos rūšies butelį pradėjo pilstyti alų istoriškai pagrįstu išbandyti šiuos pučiamuosius instrumentus ir taip su- pavadinimu „Sambarių alus“. Šis alus tapo senąsias vokti muzikavimo ypatumus. aludarystės tradicijas propaguojančiu gaminiu. Abi- Kiekvienas atliktas kūrinys sukelia atitinkamas pusiai naudingas projektas pasiteisino, sujungė ko- asociacijas. Vienas iš populiariausių biržiečių kūrinių mercinį ir kultūrinį interesus. Butelio etiketę piešė „Untytė“, etnomuzikologo Romualdo Apanavičiaus muziejaus dailininkė Judita Vasiliūnienė19. nuomone, reiškia ne šiaip paukštį, o genties, kildinu- Istoriko Juozo Jurginio teigimu, Šiaurės Lie- sios save iš anties, totemą15, penkiastygių kanklių mu- tuvoje sambariais vadinta šventė, kurioje buvo ge- zika kuria meditatyvią nuotaiką. riamas alus, padarytas iš žmonių suneštų miežių Šis epizodas tęsiamas toliau: alus mūsų protė- (sambarių). Etiketės piešinyje improvizuota tokios viams padėjo pasiekti dievus, o kartu su sutartinė- šventės akimirka – pavaizduoti užstalėje tautiniais mis veikė kaip mediatorius16. Giedoti pasirinktos šios drabužiais sėdintys aukštaičiai: vienoje pusėje vyrai, sutartinės: dvejinė „Eiliom susėdom“ iš Vabalninko atstovaujantys javų kultūrai, kitoje – linų kultūros arba trejinė „Jei stalu rymoj“ iš Suosto kaimo. Anot atstovės moterys. Ši priešprieša taip pat iliustruoja sutartinių tyrinėtojos Daivos Šeškauskaitės17, sutar- vyrų ir moterų muzikavimo ypatumus: du vyrai pučia tinėje minimas stalelyje rymojimas – stalu rymoj – daudytes (kurį laiką senuosius muzikos instrumentus

98 Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ – programos muzikinės dalies atlikėjai. 2006 m. Fot. Zenonas Meškauskas pūtė tik vyrai), trejinę sutartinę gieda nuometuotos tinka ir 2006 m. išleista kompaktinė plokštelė „Gar- moterys. Etnologų nuomone, pūtimas dviese daudy- dus alutis padarytas. Biržų krašto sutartinės, dainos, tėmis ar skudučiais atliekamas pakaitomis su moterų instrumentinė muzika“ (atlikėjai – folkloro ansam- giedojimu – itin senas ir sakralus reiškinys. Piešinyje blis „Siaudela“). Plokštelei apipavidalinti panaudota užfiksuotas susidaužimo stiklinėmis gestas – vienas Tiškevičių Biržų alaus daryklos butelio etiketės pie- kito užsveikinimas, tai – bendrystės, linkėjimų, susi- šinio struktūra, į ją įkomponuoti informaciniai už- tarimo, užtvirtinimo, draugiškumo ženklas. Etiketės rašai bei miežių varpų, apynių spurgų, svarbiausių pirmame plane – Gyvybės medžio įvaizdžiais orna- alaus komponentų, vaizdai (idėjos autorė J. Kriščiū- mentuotas ąsotis su nubėgusia puta. Sėdinčiuosius nienė, piešė J. Vasiliūnienė). juosia vingri žolyno šakelė. Kylant nuo stalo, raginama išgerti ant kelionės, Vėliau gastinčiumi tapo UAB „Biržų alus“ trumpai nusakomi vaišinimosi ypatumai, kuriuos ra- alus, kurio etiketėje puikuojasi 1686 m. Biržų alu- gaujant gastinčių teks paaiškinti namiškiams ir drau- darių cechą senuosiuose dokumentuose įamžinusi gams. Svečiai, susidaužę stiklinėmis, užsveikinę data. Gastinčių laimi tas, kuris teisingai ir greičiau- vienas kitą, nekelia savosios aukščiau už namų šeimi- siai atsako į užduotą klausimą. Klausimai yra keli. ninko (gaspadoriaus), išlieję alų ant staltiesės, įžei- Kurį klausimą pasirinkti, vedėjai padiktuoja svečių džia, o pavėlavusieji geria „Rožytę“. „Rožytė“ – tai grupę vienijančios ypatybės ar amžius. Vyresnė kar- 3 trikampiu sudėtos sklidinos stiklinės, o ant jų – ke- ta po ilgesnių kamantinėjimų dažniausiai prisimena, tvirta. Kad pavėlavusieji greičiau pasivytų kitus – turi kad aludarių karalius Žaldokas labiausiai bijojo ta- išgerti visą „Rožytę“21. Vėluoti apsimoka! – paprotį rybų valdžios, prašymas išlinksniuoti žodį alus bir- interpretavo vienos programos dalyvis. žietiškai – paprastas aukštaičiams, bet sudėtingas Svečiai dar šokdinami, o po šokių – jaudinan- kitų etnografinių regionų atstovams. Su tvirtovės is- čios atsisveikinimų akimirkos, su dėkavojimais ir torija susijusio klausimo Kokius žodžius sutiktiems kvietimais užsukti dar kartą. biržiečiams turėjo sakyti švedų kariai XVIII a. pr. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugoma aštuo- atžygiavę į Biržus? atsakymas gana lengvai nuspė- nianytė staltiesė (skoterte), kurią 1909 m. išaudė jamas: – Laba diena. Gal turite alaus? Apie man- Neciūnų kaimo audėja Ona Gritienė (Pakaušytė)22. dagumo išmokytus švedų karius, įsiminusius kelis Staltiesės galuose raudonais siūlais (žičkais) didžio- žodžius lietuviškai, paskelbta Ukrainos istorikų lei- siomis raidėmis išsiuvinėtas tekstas: Ir cza praszam dinyje20. Norintieji gastinčiaus parsivežti į namus, perskait kas cza ira parasita su baltu staldinktela is- perka firminėse aludarių parduotuvėse. Lauktuvėms zrasitas litarelas praszam sweczei sesti u stala ir da-

99 rikit kaip primanat praszam gerti ir dainuti padainavi nį, vaišėms, ne kasdien vartojamą gėrimą, nusakančiu isvaziuokit narugokit kaip cza buva davanokit, tapo jo vartojimo bendruomeninį pobūdį, neturintį nieko programos leitmotyvu, apibūdinančiu alų kaip šventi- bendra su svečių nugirdymu.

Nuorodos

1 Dauguvietis B. Tėvynės kvapas, Lietuvos aidas, 1933, 11 Alaus darymo anketa. Pateikėjas Pranas Vickus iš Vabalninko, lapkr. 27, Nr. 268, p. 9. 1991, BKM archyvas, p. 12. 2 Prosceniūtė S. Borisas Dauguvietis: teatro kritika, asmenybė: 12 Dauguvietis B. Rinktinė, Vilnius, 1955, p. 223. diplominis darbas, Vilnius, 1993, p. 39. 13 Ten pat, p. 217, 229, 247. 3 Istorija, Biržų alus. Prieiga per internetą: http://www.birzua- 14 Alaus darymo anketa. Pateikėja Elžbieta Žitkevičienė iš Vabal- lus.lt/birzualus.php?RF=listorija, žiūrėta 2013-03-25. ninko, g. 1908, 1991, BKM archyvas, p. 21. 4 Lietuviško alaus tėvynė – Šiaurės Lietuva: reklaminis lanksti- 15 Apanavičius R. Kanklės, skudučiai, daudytės..., Biržų kraštas: nukas, 2001. etnomuzika, Biržai, 1991, p. 14. 5 Mikelionis D. „Alaus maršrutas“ – per Biržus, Biržiečių žodis, 16 Laurinkienė N. Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, 2001, geg. 1, Nr. 50, p. 3. Vilnius, 1990, p. 120. 6 Mikelionis D. „Sėlos“ muziejus: per trejus metus – dvigubai 17 Šeškauskaitė D. Sutartinės – senovinės apeiginės giesmės, daugiau lankytojų, Biržiečių žodis, 2007, bal. 17, Nr. 43, p. 4. Kaunas, 2001, p. 81. 7 2001, 2005–2012 m. veiklos ataskaitos, Biržų krašto muzie- 18 Dauguvietis B. Tėvynės kvapas, p. 9. jaus „Sėla“ (toliau – BKM) archyvas. 19 2005, 2010 m. ataskaitos, Biržų krašto muziejus „Sėla“, BKM 8 Alaus degustacija, Rinkuškiai: lietuviško kapitalo alaus dary- archyvas. kla. Prieiga per internetą: http://www.rinkuskiai.lt/alaus_ke- 20 Grunskis F. Atspėk ir laimėk! Ką švedų karalius liepė sakyti lias/degustacija.php, žiūrėta 2013-04-10. biržiečiams?, Biržiečių žodis, 2007, Nr. 40, p. 8; 2007, Nr. 46, 9 2001–2012 m. veiklos ataskaitos, BKM archyvas. p. 8. 10 Lietuvių folkloro chrestomatija, par. B. Kerbelytė, B. Stundžie- 21 Dagys V. Darau savo alų, Kaunas, 2000, p. 38. nė, Vilnius, 1996, p. 229. 22 Staltiesė. Linas, siuvinėjimas, BKM GEK 10787.

DEAR GUESTS, PLEASE TAKE YOUR SEATS CONCERNING THE EDUCATIONAL PROGRAMME FOR ADULTS AT THE BIRŽAI AREA MUSEUM “SĖLA”

Snieguolė Kubiliūtė Biržai Area Museum “Sėla”

A lot of people associate Biržai as the region of The proposal of the museum authorities the best beer. Such an opinion must have been spread to Rinkuškiai Brewery to produce beer called by a popular play “Žaldokynė” written by Borisas “Sambarių” (the name is based on historical facts) Dauguvietis – famous playwright and director from integrated commercial and cultural interests. This Biržai area. His play telling about home brewing and beer is bottled off to the specially made bottles. The drinking traditions has been performed in many pro- compact disc “Gardus alutis padarytas” (“Tasty beer fessional and amateur theatres, staged on TV and thus is made”), including songs, instrumental music and has become a forceful advertisement for Biržai. archaic polyphonic songs sutartinės from Biržai Re- In 2001, Lithuanian State Department of Tourism gion and a leaflet with lyrics have become the images made a proposal to the Biržai Area Museum “Sėla” to of the route “Beer Road”. join the route “Beer Road” and to participate in the The popularity of the programme has been in- programme “Northern Lithuania – the Homeland of creasing as well as the attendance and the income of Lithuanian Beer”. The exposition of home brewing is the Museum. presented in one of the halls of Biržai Radvila Castle 369 groups, i.e. 9666 visitors, participated in this where Biržai Area Museum is housed. An educational programme in 2010. Touring groups from Lithuania, programme for adults is presented here. Latvia, Poland and other countries and also people The participants of the programme are seated at celebrating various professional or personal festivals a white-cloth table, treated to beer, bread and cheese. make reservations of this programme which propa- They also listen to the story of old brewing traditions, gates the originality of gastronomic and musical her- the nature of ritual and social use of beer, archaic mu- itage. The participants have an opportunity not just to sic and feast songs. Live music, various active mo- amuse themselves but also to get acquainted with 24 ments and feasts involve the participants into the halls presenting rich expositions. process of the programme.

100

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI 2013, Nr. 12

Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos XVI konferencija MUZIEJŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS

Sudarytoja Virginija Šiukščienė Redaktorė Lina Kazlauskaitė Redaktorė (anglų k.) Audronė Tamulienė Techninis redaktorius Artūras Jaugėla

SL 2196. Tiražas 150 egz. 2013-11-20 Leidėja – Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus leidykla, Vilniaus g. 74, LT-76283 Šiauliai Tel./faks. (8 41) 52 69 33, el. paštas: [email protected] Spausdino UAB Šiaulių knygrišykla-spaustuvė, P. Lukšio g. 9A, LT-76207 Šiauliai Tel. (8 41) 50 03 33, faks. (8 41) 50 03 36, el. paštas: [email protected]