Vilniaus Dailės Akademijos Kauno Fakultetas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA Rasuolės Petrikaitės MENO BENDRUOMENIŲ ĮTAKA ARCHITEKTŪROS KAITAI MIESTE - PRAMONĖS TERITORIJŲ KONVERSIJOS Magistro baigiamasis teorinis darbas Architektūros studijų programa, valstybinis kodas 6211PX005 Magistrantė: Rasuolė Petrikaitė .................................................. (parašas) .................................................. (data) Darbo vadovė: doc. dr. Raimonda Simanaitienė .................................................. (parašas) .................................................. (data) Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rimantas Giedraitis .................................................. (parašas) .................................................. (data) Kaunas, 2021 Baigiamojo darbo autentiškumo deklaracija Baigiamojo darbo autentiškumo deklaracija Rasuolė Petrikaitė (baigiamojo darbo autoriaus vardas ir pavardė) Meno bendruomenių įtaka architektūros kaitai mieste - pramonės teritorijų konversijos (baigiamojo darbo pavadinimas lietuvių kalba) Influence of Art Communities on Architectural Changes in the City. The Conversion of Industrial Areas (baigiamojo darbo pavadinimas anglų kalba) Patvirtinu, kad baigiamasis darbas paremtas mano pačios autentiška kūryba ir jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, paaiškinimuose, šaltinių, literatūros ir kt. sąrašuose. Darbas sukurtas/parašytas savarankiškai, nepažeidžiant kitiems asmenims priklausančių autorių teisių. Taip pat nei visas baigiamasis darbas, nei jo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai, kaip akademinis atsiskaitymas ar baigiamasis darbas. (baigiamojo darbo autoriaus parašas) 2 TURINYS SANTRAUKA ............................................................................................................................. 5 SUMMARY ................................................................................................................................. 6 ĮVADAS ....................................................................................................................................... 7 1. PRAMONĖS ARCHITEKTŪRA – MODERNIZACIJOS PALIKIMAS ......................... 13 1.1. Pramonės architektūros samprata, tipologija ............................................................... 13 1.2. Pramonės raida Lietuvoje ............................................................................................ 20 1.3. Fabrikas – modernėjančios visuomenės simbolis ....................................................... 22 1.4. Industrijos revoliucijos palikimas – fabrikai „vaiduokliai“ ......................................... 24 2. PRAMONINIŲ RAJONŲ KAITA MENINIŲ JUDĖJIMŲ KONTEKSTE ...................... 28 2.1. Niujorko Soho kvartalo kaita Fluxus menininkų įtakoje ............................................. 28 2.1.1. Soho industrializacijos metais .............................................................................. 28 2.1.2. Bendruomenių kūrimas pramoniniuose Niujorko pastatuose ............................... 29 2.1.3. Tolimesnė Soho kaita ........................................................................................... 33 2.2. „Skvoterių“ bendruomenių kūrimasis Europoje .......................................................... 36 2.3. Berlyno „skvoterių“ bendruomenių įtaka miesto kaitai ............................................... 38 2.3.1. „Skvotų“ samprata, tipologija .............................................................................. 38 2.3.2. „Kusthaus Tacheles“ atvejis ................................................................................. 40 2.3.3. Tolimesnė Berlyno „skvotų“ kaita ....................................................................... 42 2.4. Lietuviškosios objektų sumeninimo užuomazgos ....................................................... 43 2.4.1. „Fluxus ministerija“ Kaune .................................................................................. 43 2.4.2. Kiemo galerija Kaune ........................................................................................... 44 2.4.3. Nidos meno kolonija ............................................................................................. 44 2.4.4. Drobės fabrikas ..................................................................................................... 45 3. KAUNO POPIERIAUS FABRIKO PRITAIKYMO MENININKŲ REIKMĖMS PASIŪLYMAS ........................................................................................................................... 46 3.1. Fabrikų pritaikymo galimybės naujoms paskirtims ..................................................... 46 3.2. Kauno popieriaus fabrikas modernėjančio tarpukario Kauno miesto ir priemiesčio kontekste ................................................................................................................................. 48 3.3. Kauno popieriaus fabriko istorija ................................................................................ 51 3.4. Kauno popieriaus fabriko esamos situacijos analizė ................................................... 55 3.5. Kauno popieriaus fabriko pritaikymo meno centrui galimybės ....................................... 60 IŠVADOS ................................................................................................................................... 63 BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS ............................................................................ 65 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................... 72 PAVEIKSLŲ (SCHEMOS, BRĖŽINIAI) SĄRAŠAS .............................................................. 79 3 1. PRIEDAI. IKONOGRAFINĖ MEDŽIAGA ...................................................................... 80 2. PRIEDAI. NATŪRINIAI TYRIMAI, TERITORIJOS AERONUOTRAUKOS ............... 85 3. PRIEDAI. NATŪRINIAI TYRIMAI, TERITORIJOS FOTOFIKSACIJA ....................... 88 4 SANTRAUKA Pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje kyla didelis susidomėjimas industriniais pastatais bei jų pritaikomumu. Pasaulyje yra įgyvendintas ne vienas fabriko konversijos projektas, teritorijas daugiausia pritaikant gyvenamajai funkcijai. Tačiau pirminiai matomi pritaikymo procesai nekomerciniais tikslais buvo pradėti įgyvendinti jau XX amžiaus antroje pusėje Amerikoje bei Europoje: čia negyvenamuose apleistuose statiniuose pradėjo kurtis nepasiturintys žmonės, tame tarpe ir menininkai. Jie patys minimaliomis lėšomis patalpas prisitaikė gyvenamajai funkcijai. Pirmajame magistrinio darbo skyriuje analizuojama pramonės istorija, tipologija ir architektūros vertingumas bei jos išsaugojimo poreikis ir galimybės. Tyrinėjami pramoninės architektūros tipai, kurie atspindi tam tikro laikmečio gamybinius procesus, technologijas. Analizuojamos estetinės fabrikų savybės, pramonės paveldo pritaikymo galimybės. Aptariama susidariusi situacija, kai buvusios pramonės įmonės nenaudojamos stūkso dabar aktyviose miesto dalyse, dažnai teritorijose paliktos kartu su kenksmingomis medžiagomis. Antrojoje tiriamojo darbo dalyje analizuojami reiškiniai, kai menininkų bendruomenės įsikurdavo nenaudojamuose industriniuose ir kituose apleistuose pastatuose. Aptariami procesai, vykę Niujorko žemutinio Manheteno teritorijoje, inicijuoti Jurgio Mačiūno ir jo bendražygių - „Fluxus House“ bendruomenės. Tyrinėjami ir Europoje vykę panašūs procesai - „skvoterių“ judėjimas. Labiausia aptariamas Berlyno miesto atvejis po Berlyno sienos griūties, išsiskyręs dėl ypač didelės menininkų koncentracijos ir jų aktyvumo miesto teritorijose. Analizuojama, kokią įtaką miestams darė tų bendruomenių kūrimasis bei nagrinėjami keli panašaus pobūdžio Lietuvos atvejai. Trečiajame skyriuje ieškoma analogiškų situacijų, kur tokios menininkų invazijos galėjo įvykti Lietuvoje, pramoninėje terpėje. Išskiriami variantai ir plačiausiai analizuojamas pasirinktas – Kauno popieriaus fabriko atvejis. Pristatomas šio objekto istorinis kontekstas, tai yra Kauno tarpukario laikotarpio pramonė ir miesto plėtra. Atlikus dabartinę objekto analizę pasiūlomas naujas etapiškas teritorijos pritaikymo naujai funkcijai projektas, skirtas meno centro veiklai. Šiuo metu apleistų industrinių zonų gausa ir meno studijų bei ekspozicinių teritorijų trūkumas Kaune diktuoja šią pritaikymo idėją. Išanalizuoti analogai garantuoja tokio projekto paveikumą miesto patrauklumui, išskirtinumui ir sąlygoja šį konversijos projekto užmanymą. Visas darbas susideda iš įvado, trijų dalių, išvadų, literatūros ir iliustracijų sąrašų bei priedų. 5 SUMMARY Over the last twenty years, there has been a major interest in industrial buildings and their adaptation. There are many examples of building conversions around the world where the areas of factory buildings were adapted to residential function. The visible processes of industrial buildings adaptation for non-commercial purposes began in the second half of the 20th century in the United States of America and Europe. Abandoned buildings became a shelter for poor people and artists. They improved the buildings with minimal funds and adapted them for residential function. The first chapter of the master's thesis introduces the history, typology and architectural value of industry as well as the need and possibilities of its preservation. The chapter includes analysis of various types of industrial architecture that reflect the production processes and technologies of a certain period of time. The first part analyses aesthetic properties of factories and the