Cameraria Ohridella Deschka & Dimic

VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS APLINKOTYROS KATEDRA

Eglė Šiupieniūtė

KERŠOSIOS KAŠTONINĖS KANDELĖS (CAMERARIA OHRIDELLA DESCHKA & DIMIC) INVAZIJOS POVEIKIS PAPRASTOJO KAŠTONO (AESCULUS HIPPOCASTANUM L.) BŪKLEI KAUNO MIESTE 2012–2014 M.

Magistro baigiamasis darbas

Aplinkosaugos organizavimo studijų programa, valstybinis kodas 621F70002

Vadovė: prof. habil. dr. Vida Stravinskienė ______(Pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta: prof. dr. (HP) Algimantas Paulauskas ______(Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

KAUNAS, 2015 TURINYS SANTRAUKA ...... 3 SUMMARY ...... 4 ĮVADAS ...... 5 1. LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ...... 6 1.1. Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) reikšmė ir paplitimas...... 6 1.2. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) charakteristika ...... 7 1.2.1. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) biologija ...... 7 1.2.2. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paplitimas .... 10 1.2.3. Keršosios kaštoninės kandelės ţidiniai Lietuvoje ...... 11 1.3. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) poveikio tyrimo metodų analizė ...... 12 1.4. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) kontrolės galimybės . 14 2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, TYRIMO OBJEKTAI IR METODIKA ...... 18 2.1. Darbo tikslas ir uţdaviniai ...... 18 2.2. Tyrimo objektai ...... 18 2.3. Tyrimo metodika ...... 20 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...... 25 3.1. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) stebėsenos rezultatai ...... 25 3.2. Paprastojo kaštono (Aesculus Hippocastanum L.) būklės vertinimas pagal morfologinius rodiklius ...... 27 3.3. Klasterinė analizė ...... 36 3.4 Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklė skirtingo transporto intensyvumo gatvėse ...... 39 IŠVADOS ...... 45 LITERATŪRA ...... 47 PRIEDAI ...... 52

SANTRAUKA Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikis paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklei Kauno mieste 2012–2014 m.

Ilgą laiką Lietuvoje augančio paprastojo kaštono būklė buvo pakankamai gera. Tačiau nuo 2003 m. galimai dėl klimato kaitos, staiga atsiradusi keršoji kaštoninė kandelė lėmė šio medţio būklės blogėjimą (Snieskiene et al., 2011; Snieškienė ir kt., 2008). Šio darbo tikslas – įvertinti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklę dėl keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikio Kauno mieste 2012–2014 m. Tyrimai atlikti 2012–2014 m. geguţės–spalio mėn. 9–iose Kauno miesto seniūnijose. 2012 m. apskaitai parinktas 141 paprastojo kaštono medis, augantis šalia 14 Kauno miesto gatvių, o 2013–2014 m. pasirinktos 22 Kauno miesto gatvės su 142 jose augančiais paprastojo kaštono medţiais. Tiriant paprastojo kaštono medţius kiekvienais metais buvo uţfiksuota po 3 keršosios kaštoninės kandelės kartas (generacijas). Lyginant 2012, 2013 ir 2014 m. rodiklius blogiausia paprastojo kaštono būklė buvo 2013 m. Tyrimo metu nustatyta, kad skirtingų seniūnijų aplinka daro statistiškai reikšmingą (p<0,05) įtaką paprastojo kaštono morfologiniams rodikliams. Klasterinė analizė parodė, kad 2012 m. blogiausia paprastojo kaštono būklė buvo Gričiupio ir Dainavos, geriausia – Aleksoto, Panemunės ir Vilijampolės seniūnijose. 2013 m. blogiausia paprastojo kaštono būklė buvo Petrašiūnų, Centro, Gričiupio, Dainavos ir Ţaliakalnio seniūnijose, geriausia – Panemunėje. 2014 m. blogiausia – Aleksote ir Petrašiūnuose, o geriausia – Panemunėje. Nustatyta, kad skirtingo transporto intensyvumo gatvės turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos paprastojo kaštono morfologiniams rodikliais. Maţo transporto srautų intensyvumo gatvėse morfologinių rodiklių reikšmės maţiausios, o didelio intensyvumo gatvėse – didţiausios. Koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,36) bei visos lajos defoliacijos (r=0,41) yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai. Nustatyta, kad maţo transporto intensyvumo gatvėse tarp medţių lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,67) bei visos lajos defoliacijos (r=0,75) egzistuoja statistiškai reikšmingi (p<0,05) stiprūs koreliaciniai ryšiai. Vidutinio transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,56) bei visos lajos defoliacijos (r=0,58) nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,05) vidutinio stiprumo, o didelio uţterštumo gatvėse – tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,26) bei visos lajos defoliacijos (r=0,27) – silpni statistiškai reikšmingi (p<0,05) koreliaciniai ryšiai. Tai rodo, kad paprastojo kaštono būklės blogėjimas priklauso ne tik nuo oro taršos, bet ir nuo keršosios kaštoninės kandelės sukeltų paţeidimų.

SUMMARY

Impact of leaf miner (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invasion on condition of horse chestnut (Aesculus Hippocastanum L.) in Kaunas city in 2012–2014.

For a long time horse chestnut condition in Lithuania was good enough. However, because of climate change, suddenly emerged leaf miner, deteriorated horse chestnut condition from 2003 (Snieskiene et al., 2011; Snieškienė ir kt., 2008). The aim of this study – to assess the horse chestnut (Aesculus hippocastanum L.) state due to impact of horse-chestnut leaf miner (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invasion in Kaunas city in 2012–2014. Study was conducted in May–October 2012, and repeated in 2013, as well as in 2014 in 9 districts of Kaunas city. 141 sample trees were selected in 2012 near by 14 streets and 142 sample trees in 22 streets in 2013–2014. After horse chestnut trees examination was recorded 3 horse-chestnut leaf miner generations during each year. The worst condition of horse chestnut was assessed in 2012 y. The results showed that the city district have statistically significant (p<0.05) influence to horse chestnut morphological indicators. Cluster analysis showed that the worst condition of the horse chestnut was in Griciupis, Dainava wards and the best condition was in Aleksotas, Panemune, Vilijampole in 2012. The worst condition of the horse chestnut was in Petrasiunai, Centras, Griciupis, Dainava, Zaliakalnis and the best – in Panemune in 2013. In 2014 y. the worst condition of the horse chestnut was in Aleksotas, Petrasiunai and the best – in Panemune. It was found that the difference in transport intensity of the street has a statistically significant (p<0.05) influence on horse chestnut morphological parameters. In the streets with low transport intensity morphological parameters are lowest, and in high intensity streets - the highest. Correlation analysis showed statistically significant (p<0.05) strong correlation between leaf damage and leaf discoloration (r=0.36) and defoliation (r=0.41). It was found that in low transport intensity streets is statistically significant (p<0.05) strong correlation between leaf damage and leaf discoloration (r=0.67) and defoliation (r=0.75). In medium transport intensity streets between leaf damage and leaf discoloration (r=0.56) and defoliation (r=0.58) there is statistically significant (p<0.05) medium correlation and in high transport intensity streets between leaf damage and leaf discoloration (r=0.26) and defoliation (r=0.27) is statistically significant (p<0.05) but this time weak correlation. It shows, that horse chestnut condition deterioration depend not only on air pollution, but exactly on horse-chestnut leaf miner invasion (Cameraria ohridella Deschka & Dimic).

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Medţių rūšių, galinčių augti nepalankioje biotai miestų aplinkoje, įvairovė yra nedidelė. Lietuvos miestų gatvių ţeldiniams tinka vos kelios rūšys; tarp jų nemaţą dalį sudaro paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) medţiai (Snieškienė ir kt., 2012; Юронис, Снешкене, 2002), sudarantys apie 35 % visų Kauno mieste augančių medţių (Ţeimavičius, Budriūnas, 2001). Kauno miesto savivaldybės duomenimis 2011 m. vykdytos inventorizacijos metu Kauno mieste buvo suskaičiuota 5400 kaštonų. Kai kurios gatvės, pavyzdţiui, A. Smetonos al., J. Vydūno al., Kovo 11–osios g. ir kt. ištisai apsodintos paprastojo kaštono medţiais, kitose – kaštonai sudaro nemaţą dalį. Todėl jų būklė lemia bendrą miesto ţeldinių būklę (Ţeimavičius, Budriūnas, 2001). Pastaraisiais dešimtmečiais dėl globalinių klimato pokyčių urbanizuotose ekosistemose susiduriame su kenkėjų ir grybinių ligų suintensyvėjimu, migracija bei invazija. Ilgą laiką Lietuvoje augančio paprastojo kaštono būklė buvo pakankamai gera. Ligų sukėlėjai ir kenkėjai didelės ţalos nepadarydavo, klimato sąlygos buvo tinkamos, tačiau pastarąjį dešimtmetį jo būklė suprastėjo. Tai lėmė staiga atsiradę nauji kenkėjai, kaip kad keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) (Snieškienė, Stankevičienė, 2009; Stankeviciene et al., 2010; Snieškienė et al., 2011). Šis paprastojo kaštono būklės blogėjimas yra aktuali problema kone visoje Europoje, nes šis kenkėjas, yra prisitaikęs įveikti didţiulius atstumus. Tai svarbu ne tik dėl paprastojo kaštono estetinio groţio, tinkamumo gatvės ţeldiniams, bet ir dėl to, kad daugeliui iš mūsų tai yra vaikystės simbolis. Darbo naujumas. Dėl keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paţeidimų paprastojo kaštono būklė Lietuvoje blogėti ėmė nuo 2003 m. (Snieškienė ir kt., 2008). Jau vasaros viduryje ant lapų stebimos rusvos „minos“, dėl kurių lapai krenta net nesulaukę rudens. Siekiant geriau paţinti ir kontroliuoti keršosios kaštoninės kandelės daromą ţalą Europoje atliekami įvairūs tyrimai, naudojamos keršosios kaštoninės kandelės populiacijos gausumo reguliavimo priemonės, inicijuota nemaţai projektų (HAM–CAM, CONTROCAM, BerlinCam ir kt.) (http://www.mi.lt/vdp/veiklos.php). Deja, Lietuvoje to trūksta – tik neseniai imtasi minimalių priemonių, atliekamos gelbėjimo akcijos bei eksperimentiniai tyrimai (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). 2012 m. Kaune pradėta vykdyti speciali programa, skirta paprastųjų kaštonų būklei pagerinti ir keršosios kaštoninės kandelės populiacijai naikinti (http://www.kaunas.lt/index.php?3799843751). Darbo struktūra. Darbą sudaro: santrauka lietuvių bei anglų kalbomis, įvadas, 3 skyriai ir išvados. Medţiaga išdėstyta 54 puslapiuose, 24 paveiksluose. Prieduose pateikti dispersinės ir koreliacinės analizės duomenys bei eksperimentinė medţiaga. Naudota Lietuvos bei uţsienio literatūra – 68 šaltiniai, 15 interneto puslapių. 5

1. LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1. PAPRASTOJO KAŠTONO (Aesculus hippocastanum L.) REIKŠMĖ IR PAPLITIMAS

Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) Lietuvoje introdukuotas prieš kelis šimtus metų. Šie medţiai ypač tinkami rekreacinėse zonose: miestų ir dvarų parkuose, skveruose. Tačiau pastebima, kad iš parkų, dvarų šis medis paplito visoje Lietuvoje įvairios paskirties ţeldynuose (Snieškienė ir kt., 2009). Paprastasis kaštonas miestuose, privačiuose soduose, parkuose yra auginamas dėl dekoratyvumo, jis suformuoja puikias alėjas, kurios medţiams praţydus atrodo nuostabiai (http://www.botanical.com/botanical/mgmh/c/chehor58.html#des). Šie medţiai pavasarį dţiugina įspūdingomis ţiedynų kekėmis, vasarą groţimės jų dekoratyviais lapais, o rudenį kaštonų vaisiai tampa vaikų ţaidimų dalimi (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). Paprastasis kaštonas auga vidutiniškai sparčiai, gyvena apie 200–300 metų, pakenčia unksmę ir labai svarbu, jog yra vidutiniškai atsparus uţterštam miestų orui (Navasaitis, 2008). Visa tai, be abejo, lėmė jo paplitimą įvairiuose pasaulio regionuose. Paprastasis kaštonas buvo plačiai sodinamas Europos parkuose ir miestuose nuo 1570–1580 metų. Į Paryţių jis buvo įveţtas apie 1615 m. (Augustin, 2005). 1581 m. K. Clusius bendriniu vardu (“Castanea equina”) pavadintą kaštoną iš Stambulo atveţė į Vieną. 1795–1798 m. Pindo kalnuose (Graikijoje) anglų botanikas J. Hawkins pirmą kartą rado natūraliai augantį kaštoną. Iki tol buvo manoma, kad kaštonas yra kilęs iš Šiaurės Indijos. Būtent todėl buvo atsiradęs prancūziškas bendrinis kaštono vardas "Marronnier d'Inde" (Lack, 2000). Kai kurie introdukuoti augalai tokie daţni ţeldynuose, kad net laikomi vietiniais (Jakovlevas– Mateckis, 2003). Taip yra ir su mūsų kraštuose introdukuotu ir miestų ţeldiniuose populiariu paprastuoju kaštonu (Aesculus hippocastanum L.). Nors visgi paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) labiausiai paplitęs Balkanų pusiasalio pietuose: Albanijoje, Šiaurės Graikijoje, Pietų Bulgarijoje (Navasaitis, 2008). Lietuvoje yra introdukuotos 6 kaštono rūšys, 3 hibridai ir kai kurių rūšių veislės. Auginami iš Šiaurės Amerikos (raudonţiedis (Aesculus pavia L.), geltonţiedis (Aesculus flava Aiton), glotniavaisis (Aesculus glabra Willd.)), Kinijos ir Japonijos (Aesculus chinensis Bunge, Aesculus turbinata Blume) kilę kaštonai. Auginami ir hibridai pvz., rausvaţiedis (Aesculus x carnea Hayne),taip pat yra išvesta rausvaţiedţio ir paprastojo kaštonų dekoratyvių veislių (Januškevičius ir kt., 1994; Januškevičius ir kt., 2006).

1.2. KERŠOSIOS KAŠTONINĖS KANDELĖS (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) CHARAKTERISTIKA

1.2.1. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) biologija

Keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) – drugių (Lepidoptera) būriui, keršųjų kandelių (Gracillariidae) šeimai priklausantis vabzdys (Snieškienė ir kt., 2009). Pagrindinis kandelės augalas maitintojas yra paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.), bet ji aptinkama ir ant kitų kaštonų rūšių: raudonţiedţio (Aesculus pavia L.), geltonţiedţio (Aesculus flava Sol.), labai retai pakenkia rausvaţiedį kaštoną (Aesculus x carnea), kartais platanalapį (Acer pseudoplatanus L.) ir paprastąjį (Acer platanoides L.) klevus (Freise et al., 2004; Milevoj, 2004; Buszko, 2006). Kandys skraido nuo balandţio pabaigos iki rugsėjo–spalio mėn. (Snieškienė ir kt., 2009). Per metus gali išsivystyti kelios (2–5) Cameraria ohridella. Jų skaičius priklauso nuo maisto šaltinių ir gamtinių sąlygų (Pschorn–Walcher, 1994; Baraniak et al., 2005). Lietuvos mokslininkai teigia iš esmės tą patį, sakydami, kad kartų skaičių nulemia paprastojo kaštono vegetacijos trukmė ir oro temperatūra (Snieškienė ir kt., 2012). Pavyzdţiui, per vieną sezoną Balkanų ir Vidurio Europos populiacijoms būdingos daţniausiai trys kartos (Dimič et al., 2000). Vidurio Europos klimato sąlygomis pirmos kartos suaugėliai pasirodo geguţę, antros – birţelį, o trečios – rugsėjį (Pschorn–Walcher, 1994). Lietuvoje pirmos kartos minos stebimos geguţės–liepos mėn.; antros – rugpjūčio–rugsėjo mėn. ir trečios kartos – rugsėjo–spalio mėn. (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). Pirmos kartos suaugėliai skraido apie vieną mėnesį ir tai susiję su paprastojo kaštono ţydėjimu (Dimič et al., 2000). O H. Šefrova ir Z. Laštůvká (2001) nustatė, kad suaugėlių skraidymo pikas yra geguţę (balandţio 20 d.–birţelio pradţia), liepą (birţelio 20 d.–rugpjūčio pradţia) ir rugpjūčio/rugsėjo mėnesiais (rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 15 d.), kai kurie suaugėliai, matomi iki spalio pradţios. Tam ypatingai turi įtakos sezono metu vyraujančios klimatinės sąlygos. Keršųjų kaštoninių kandelių patelės kiaušinėlius deda ant lapų viršutinio paviršiaus. Deda įvairiose lapo lapalakščio vietose iki 106 kiaušinių (Girardoz et al., 2007a). Jei tiksliau, yra uţfiksuotas 20–82 kiaušinių skaičiaus intervalas (nelaisvėje) (Šefrová, 2001; Girardoz et al., 2006), kiti autoriai, kaip J. Freise ir W. Heitland (2001) nustatė, kad patelė gali padėti vidutiniškai 20–40 kiaušinėlių. Pasak, V. Snieškienės ir kitų autorių (2009) pavasarį patelės padeda kur kas maţiau, t. y. 20–30 kiaušinėlių. Teigiama, jog kiaušinėliai prasikala po 4–21 dienos (Šefrová, 2001; Pschorn–Walcher, 1994). Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos įsigrauţia į lapų parenchimą ir tarp gyslų išgrauţia minas (Snieškienė ir kt., 2009). Minos tai lapo vidiniuose audiniuose esančios ertmės, lengvai atpaţįstamos,

7 kaip daugybinės, balkšvai geltonos ir rudos dėmės (1.1 pav.) (http://eolspecies.lifedesks.org/pages/8675; Ivinskis, Rimšaitė, 2011).

1.1 pav. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) lervos išgriauţtos minos paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) lapuose (nuotrauka autorės, 2013)

Lervų maitinimosi laikotarpis trunka 3–5 savaites. Suaugusios lervos siekia 7–9 mm ilgį (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). Šeštosios stadijos lervos nesimaitina, o tik gamina voratinkliuku išklotą kokoną, kuriame virsta lėliuke (Snieškienė ir kt., 2009). Vasaros metu lėliukės stadija trunka 12–20 dienų (Šefrová, 2001). Lėliukės ţiemoja minose, nukritusiuose lapuose. Jos labai atsparios, išlieka gyvybingos esant ir ţemai temperatūrai. Jų ilgis 7–9 mm. Drugys palieka kokoną praplėšęs ploną lapo epidermio luobelę, dengiančią kokoną. Lėliukės išnara (egzuvijus) keletą dienų iki pusės išlindusi stebima lapo paviršiuje (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). V. Snieškienė su bendraautoriais (2009) nurodo, kad ţiemojančios lėliukės ramybės būsenoje išbūna apie 6 mėnesius. Diapauzėje ţiemoti pasilieka dalis pirmos, antros bei trečioji lėliukių kartos. Natūralus kenkėjų mirtingumas apie 30 %. Daugiausia ţūva antros ir trečios kartos kiaušinėliai ir pirmos stadijos lervos (Kenis, 2001). Išsiritę drugiai laikosi ant lapų, medţių kamienų, skraido netoliese. Drugio suglaustų sparnų ilgis 4–5mm, išskėstų 8–10 mm (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). Suaugėlis gyvena kelias dienas ir nors jie turi išvystytą siurbtuką, bet nėra jokių publikuotų jų maitinimosi stebėjimų (Šefrova, Laštůvká, 2001). 2007 m. Ukrainoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad kandys yra aktyvios dienos metu, aktyviausios būna ryte ir popietės metu vidutiniškoje, 20–24 °C temperatūroje (http://www.biology.org.ua/files/inepo/2008–Syeryebryennikov.pdf). Visas raidos ciklas vasaros kartų metu trunka 6–11 savaičių. Kiekvienos kartos didėjanti dalis (iki 90 %) lieka diapauzėje, kuri gali trukti 8 iki dvejų ar trejų metų (Šefrová, 2001). 1.2 paveiksle būtent ir vaizduojamas visas raidos ciklas su keršajai kaštoninei kandelei būdingomis vystymosi fazėmis.

Suaugėlis

Kiaušinėlis

Lerva Lėliukė

1.2 pav. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) vystymosi fazės (nuotraukos autorės, 2012–2013)

Taigi, iš patelių padėtų kiaušinėlių išsiritusios lervos yra pagrindinės problemos sukėlėjos. Dėl taršos poveikio nusilpusius kaštonus paţeidus keršosios kandelės lervoms (esant daugybinėms „minoms“), jų lapuose nebegali vykti fotosintezė, lapai pradeda gelsti, ruduoti (didėja lapijos dechromacija) (Stravinskienė, 2010). Cameraria ohridella plitimas tiesiogiai paveikia apipultų medţių fotosintezės vykdymą (Thalmann et al., 2003). Atlikti tyrimai parodė, kad stipriai apipultuose medţiuose fotosintezės periodas yra radikaliai sutrumpintas. Sumaţėjęs fotosintezės produktyvumas yra prastesnio anglies paskirstymo šaknims ir pablogėjusių dujų mainų lapuose prieţastis, o tai riboja šaknų vandens ir maistinių medţiagų pasisavinimą (Kosola et al., 2001). Sumaţėjęs fotosintezės produktyvumas taip pat yra prastesnio anglies ir maistinių medţiagų į besivystančias sėklas paskyrimo prieţastis, o tai ţenkliai maţina jų svorį (Thalmann et al., 2003). Dėl minėtų prieţasčių, pasirodţius antrai kandies kartai paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) medţiams jau nuo vasaros vidurio būdinga didelė lajos defoliacija (Salleo et al., 2003). Iš tikrųjų, daugelyje miestų, kur buvo pastebėta kandis, dar vasarą medţiai buvo visiškai be lapų (Thalmann et al., 2003). Pastebėta, kad 9 nukritus lapams pavienės šakos vasaros pabaigoje ar rudens pradţioje dar kartą praţysta. 2013 metų rudenį kaštonų ţydėjimas uţfiksuotas ir Kaune, Petrašiūnų seniūnijoje (1.3 pav.). Antrą kartą praţydę kaštonai blogiau ţiemoja, nes išskleidę naujus lapus, atlieka fotosintezę, todėl nespėja pasirengti ţiemai. Galiausiai paţeisti medţiai nusilpsta ir palaipsniui pradeda dţiūti (Stravinskienė, 2010).

1.3 pav. Rudenį praţydęs kaštonas R. Kalantos gatvėje (nuotrauka autorės, 2013)

Tai kelia didelį visuomenės susirūpinimą, ypatingai pasireiškus estetinėms problemoms ir paveikus miesto mikroklimatą (Kehrli, Bacher, 2003; Thalmann et al., 2003; Nardini et al., 2004).

1.2.2. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paplitimas

Keršųjų kaštoninių kandelių (Cameraria ohridella) kilmės rajonas yra neţinomas. Rūšis buvo atrasta Makedonijoje (anksčiau Jugoslavija), bet invazijos greitis rodo, kad rūšis tame rajone greičiausiai buvo atvykėlė. Cameraria gentis gausiausia Šiaurės Amerikoje, kur apytiksliai ţinoma 50 rūšių. Viena jų (Cameraria aesculisella C.) taip pat maitinasi kaštonu (Aesculus), bet ji turi visiškai kitokią gyvenimo strategiją. Kitas galimas kilmės rajonas yra Rytų Azija, būtent Kinija. Deja, keršųjų kandelių (Gracillariidae) šeima toje pasaulio dalyje yra labai prastai ištirta (Buszko, 2006). Nepaisant įvairių teorijų, kaip jau buvo minėta, paprastojo kaštono lapų minuotojos iš pradţių buvo pastebėtos Makedonijoje, šalia Ohrid eţero 1970 metų pabaigoje ir 1986 m. buvo aprašytos kaip nauja Cameraria genties rūšis (http://www.forestry.gov.uk/fr/INFD–68JJRC). Nuo 1980 m. buvo pastebėtas laipsniškas kandelės plitimas į šiaurę ir rūšis per kelis metus pasiekė Kroatiją, Vengriją ir Rumuniją. 1989 m. po jos aptikimo šalia Austrijos miesto Linco (Šefrova, Laštuvka, 2001), keršoji kaštoninė kandelė greitai pasklido po Čekiją bei Vokietiją (1994 m.).

Lenkijoje rūšis pirmą kartą buvo aptikta 1998 m. ţemutinėje Silesijoje (Łabanowski, Soika, 1998) ir per penkerius metus jos arealas plėtėsi per visą šalį apytiksliai 100 km per metus greičiu. 2002 m. rūšis rasta šiaurės Švedijoje bei Danijoje (Buhl et al., 2003; Karsholt, Kristensen, 2003). Keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria ohridella) Jungtinėje Karalystėje buvo aptikta 2002 m. liepą Londono apylinkėse (Vimbledono miestelyje). Nuo šios vietos 2006 m. kandis greitai išplito per didţiąją pietų–vidurio Anglijos dalį, rytų Angliją ir Midlendus, 190–230 km atstumu nuo pirminio uţkrėtimo vietos. Plitimo tempas Jungtinėje Karalystėje yra panašus kaip ir Europoje t.y. 40–60 km per metus. Ukrainoje būdingas greitas plitimas (75–114 km per metus) rytų ir pietų kryptimis, tai buvo patvirtinta tyrinėjimų metu tam tikrose šalyse ir salose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė (http://www.forestry.gov.uk/website/forestresearch.nsf/ByUnique/INFD–6YUBY5; Gilbert et al., 2004; Augustin et al., 2004). Taip pat nuo 2002 m. kandelės paţeidimai uţfiksuoti Ispanijoje, Albanijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Baltarusijoje ir vakarų Rusijoje. 2006 m. jų paplitimas apėmė Belgiją, Nyderlandus, Daniją, pietų Švediją, visą Vokietiją, Lenkiją ir centrinės Europos šalis ir plito į vakarų Prancūziją ir pietų Italiją (http://www.forestry.gov.uk/fr/INFD–68JJRC). Įdomus faktas, jog 2006 m. rūšis buvo pastebėta Suomijoje, kur iš Vokietijos atvyksta keltai, todėl manoma, jog rūšis į Suomiją buvo atveţta būtent iš Vokietijos (Buszko, 2006). Centrinėje Europoje dalis populiacijos vystosi ir platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus L.) lapuose (Girardoz et al., 2007b). Per nepilnus kelis dešimtmečius keršosios kaštoninės kandelės nuo Balkanų pusiasalio išplito po visą Europą, įveikė didţiulius atstumus, jūras ir vandenynus. Invazija galimai paplito natūraliai, vėjo tėkmėms nešant suaugėlius, ją pagreitinti galėjo klimato kaita, bet labiausiai įtakos turėjo nenatūralus rodiklis, t.y. transportas. Suaugėliams patenkant į automobilius, viešąjį transportą, keltus arba lapams su minomis patenkant ant po medţiais pastatytų automobilių, kurių dėka jie vėlgi gali nukeliauti tam tikrą atstumą. Būtent tai paaiškina sklidimo tempą Europoje. Nors iki lapų deginimo politikos priėmimo, lapų surinkimo technika veţdama lapus iš parkų į šalutinius rajonus vasaros ir rudens metu buvo kone pagrindinė sklaidos kaltininkė (Augustin, 2009).

1.2.3. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) ţidiniai Lietuvoje

Pasak P. Ivinskio ir J. Rimšaitės (2006) Lietuvoje pirmieji keršosios kaštoninės kandelės sukelti paţeidimai ant kaštonų lapų pastebėti 2002 m. Smiltynėje, nors įmanoma, kad ši data neatspindi realybės, kadangi kiti mokslininkai paţeidimus galėjo pastebėti ir anksčiau, tiesiog jie galėjo būti sumaišyti su panašiais grybo Guignardia aesculi sukeliamais paţeidimais.

Iki 1997 m. kaštonų būklė buvo gana gera, deja vėliau ėmė akivaizdţiai keistis. Nuo 2003 m. pastebimas būklės suprastėjimas (Snieškienė ir kt., 2008) ir to prieţastis yra nuo 2002 m. Lietuvoje pradėjęs plisti kenkėjas – keršoji kaštoninė kandelė, kuri jau 2010 m. buvo išplitus kone visoje Lietuvos teritorijoje (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). 2008 m. atliktų tyrimų metu nustatyta, kad dėl keršosios kaštoninės kandelės invazijos paprastojo kaštono būklė pablogėjo visur. Tačiau kenkėjas buvo išplitęs netolygiai, kadangi Lietuvoje buvo galima išskirti vietas, kuriose padaryta ţala dar nebuvo didelė (Snieškienė ir kt., 2009). 2009 m. maţiausiai paţeisti kaštonai buvo Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (Klaipėdoje, Ukmergėje ir t.t.), stipriausiai paţeisti Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje (Kaune, Druskininkuose, Šakiuose ir t.t.) augantys paprastieji kaštonai (Snieškienė ir kt., 2010). Ganėtinai keista, kad Klaipėdoje, kur ir buvo pastebėti pirmi keršųjų kaštoninių kandelių sukelti paţeidimai, paprastieji kaštonai buvo sveikiausi. Galbūt klimatinės sąlygos šiems kenkėjams tame regione nebuvo palankios ir jie migravo palankesnių link. Daţnai tame pačiame mieste paprastieji kaštonai būna paţeisti skirtingu laipsniu. Tai priklauso nuo jų augimo vietos bei sąlygų. Daugiausia paţeidimų turi kaštonai, augantys parkuose ir gatvėse, kur nėra nuolat pašalinami nukritę lapai, o maţiausiai paţeidimų turi blogiausiose edafinėse sąlygose, prie gatvių augantys kaštonai, kur nukritę lapai yra šalinami (Snieškienė ir kt., 2010). Dar yra teigiama, kad netinkamų sąlygų (uţterštas oras ir kt.) nusilpninti medţiai darosi maţiau atsparūs, jautresni abiotiniams ir biotiniams veiksniams, patogenams – infekcinių ligų sukėlėjams ir kenkėjams (Butin, 1983).

1.3. KERŠOSIOS KAŠTONINĖS KANDELĖS (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) POVEIKIO TYRIMO METODŲ ANALIZĖ

2007 m. Ukrainoje tiriant keršąsias kaštonines kandeles ir jų poveikį paprastajam kaštonui buvo panaudoti įvairūs metodai. Keršųjų kaštoninių kandelių skraidymo aktyvumas nustatinėjamas, surinktus vabzdţius patalpinus į rezervuarą su acetono garais ir suskaičiavus praskridusiųjų drugių kiekį. Tiriant minų skaičiaus, dydţio, padėties, vabzdţių išsivystymo laipsnio priklausomybę nuo skirtingos apšvitos bei temperatūros buvo pasirinkti vienodo amţiaus ir panašių charakteristikų medţiai. Per 2 savaites triskart dienoje (11, 14 ir 17 val.) buvo išmatuojama temperatūra ir lyginama su apšvitos indeksais. Kiekvienos medţių grupės temperatūros sąlygos buvo nulemtos apšvitos. Medţiai buvo suskirstyti į tris grupes: A grupė – visiškame šešėlyje, kai temperatūra svyravo 18–22 oC, B grupė – pusiau šešėlyje, temperatūra svyravo 23–26 oC, ir C grupė – virš tiesioginių spindulių, kur temperatūra svyravo 27–33 oC. Tiriami lapai paimti nuo apatinės medţių lajos. Tyrimas buvo atliekamas vegetacijos periodu. Norėdami gauti patikimą informaciją apie lapų paţeidimų lygį 12 skirtinguose biotopuose buvo renkami lapai. Atsitiktinai nuo kiekvieno medţio reikėjo paimti ne maţiau 30 lapalakščių. Toliau nustatomas lapalakščio paviršiaus paţeidimo minomis plotas. Vienas iš metodų yra uţdėti ant lapalakščio permatomą polimerinę plėvelę ir su plonu ţymekliu nubrėţti paţeidimų kontūrus. Tada šias formas iškirpti ir pasverti. Tuomet skaičiuoti koeficientą. Pavyzdţiui, jei kvadratas sveria 5 g, tai koeficientas bus 100 cm3/5g = 20 cm2/g. Jei iškirptos figūros svoris 1,2 g, jo plotas bus 1,2*20 cm2/g = 24 cm2. Kai kuriuose eksperimentuose jie vietoje šio metodo naudoja su kompiuteriu sujungtą skaitytuvą. Gautas atvaizdas atspausdinamas, figūros (lapalakščiai ir paţeidimo plotas) iškerpamos ir skaičiuojamas ankščiau minėtas koeficientas. Išskirti 7 Cameraria ohridella lapų kolonizacijos minomis lygmenys: 0: 0 %; 1: 2 %; 2: 5 %; 3: 10 %; 4: 25 %; 5: 50 %; 6: 75 %; 7: 100 % (http://www.biology.org.ua/files/inepo/2008–Syeryebryennikov.pdf). Toks vertinimas tinkamesnis vertinant kelis medţius, o ne didelį kiekį. Taip pat nėra intervalų, pavyzdţiui, jei paţeidimus įvertinam 30 %, tampa nebeaišku, kuriam lygmeniui juos reikėtų priskirti. Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje keršosios kaštoninės kandelės populiacijos tyrimai atliekami pasitelkiant vizualų vertinimą ir feromonines gaudykles. Norint nustatyti keršosios kaštoninės kandelės populiacijos tankumą, naudojami feromonai, kandeles įviliojantys į spąstus. Invazijos lygmenys buvo vertinami, naudojant du metodus: apţiūrint lapijos paţeidimus ir skaičiuojant spąstuose sulaikytus patinus. Stebėjimo duomenimis, paţeidimo rezultatas buvo gautas vizualiai vertinant visus kandies paţeistus lapus. Ţala (%) apskaičiuota skale nuo 0 iki 7 – 0: 0 %, 1: 0–2 %, 2: 2–5 %, 3: 5–10 %, 4: 10–25 %, 5: 25–50 %, 6: 50–75 %, 7: 75–100 % (Augustin et al., 2009). Kroatijoje, Zagrebe, buvo naudojamas dar kitoks metodas. Jie vertino ne tik lapo paţeidimus, bet visą medţio būklę. Kiekvienas medis buvo analizuojamas vizualiai. Pirmiausiai nustatoma, ar matoma kamieno dalis turi randų, po to patikrinama, ar nėra vidinių paţeidimų ţenklų. Apibrėţtos trys pakenkimo klasės: nepaţeistas, paţeista maţiau nei 1/3 perimetro, paţeista daugiau nei 1/3 perimetro. Apibūdinama pedosferos situacija: gera, vidutiniška, skurdi. Didelis dėmesys skiriamas ţiedynų išvaizdai. Klasifikuojama į tris klases: natūraliai gausūs, sumaţėję ir ţenkliai sumaţėję (dėl didelio genėjimo). Lapų spalva yra svarbiausias patikrinimo dalykas. Išskirtos trys klasės: ţalia, gelsva–ruda ir nukritę lapai. Paskutinis kontroliuojamas faktorius yra lapų spalvos paţeidimo prieţastis. Išskirtos trys klasės: daugiausia sausra, daugiausia keršoji kaštoninė kandelė ir daugiausia lapų grybelis (Hrašovec et al., 2003). Prancūzijoje tyrimo vietos aplankomos sezono pabaigoje, kai lapų paţeidimai rodo sukauptą trijų metinių kartų poveikį. Populiacijos tankumas įvertinamas kiekvienoje vietoje vizualiai nustatant

13 lapų pakenkimo balus (0–7). Tyrimai parodė, kad feromoninių gaudyklių duomenys tinkami ilgainiui kontroliuoti Cameraria populiacijos svyravimus, bet vizualus pakenkimų stebėjimas yra jautresnis neţymiems populiacijos lygmenims. Be to jis pigesnis, greičiau įgyvendinamas bei tinkamesnis didesniam Cameraria populiacijos mastui kontroliuoti (Gilbert et al., 2005). Čekijoje, Brno mieste, 2002 m., pasibaigus pirmai Cameraria ohridella kartai, buvo renkami paprastojo kaštono lapai atspindintys visus paţeidimo laipsnius. Atsiţvelgiant į nustatytas vertes, pavyzdţiai buvo klasifikuojami į pakenkimo kategorijas: 0–20, 21–40, 41–60, 61–80 ir 81–100 % (Samek, 2003). Tuo tarpu Lietuvoje tyrimams daţniausiai pritaikomos uţsienio šalių mokslininkų naudojamos metodikos. Ţinoma, jos gali būti pakeičiamos, pritaikomos pagal poreikius bei galimybes. 1992–2009 m. V. Snieškienė su kolegomis (2011), tirdami paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklės pokyčius didţiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Panevėţys, Šiauliai, Klaipėda, Marijampolė ir t. t), naudodami modifikuotą miškininkystėje naudojamą metodiką, medţių būklę vertino penkiais balais, vizualiai apţiūrint lają, šakas, viršūnę bei kamieną. Pirmas įvertinimo balas skiriamas sąlyginai sveikiems medţiams, antras – apsilpusiems, trečias – nusilpusiems, ketvirtas – dţiūstantiems, penktas – švieţiems sausuoliams (Snieskiene et al., 2011).

1.4. KERŠOSIOS KAŠTONINĖS KANDELĖS (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) KONTROLĖS GALIMYBĖS

Pastaruosius kelis dešimtmečius buvo vykdoma daug tyrimų ieškant efektyvių priemonių padėsiančių kontroliuoti paprastojo kaštono apsikrėtimą keršaja kaštonine kandele. Vienas efektyviausių ir saugiausių metodų yra naikinti ţiemojančias lėliukes esančias nukritusiuose lapuose. C. G. Fora su bendraautoriais (2011) nustatė, kad 100 gramų paklotės yra daugiau nei 400 ţiemojančių lėliukių, o jų mirtingumas šioje vystymosi fazėje yra tik 4,1–12,9 %. Nukritę lapai gali būti kompostuojami aukštoje temperatūroje uţdengus dirvoţemio sluoksniu, plėvele ar kalkėmis arba sudeginami siekiant sunaikinti ţiemojančias lėliukes ir uţkirsti kelią suaugėlių atsiradimui (Straw, Bellett–Travers, 2004). Tačiau mechaninė kontrolė surenkant ir sunaikinant lapus rudenį, turėtų būti papildyta kitomis priemonėmis viso sezono metu. Vienas metodų yra cheminė kontrolė, ypač miško ţeldiniuose, didelių plotų parkuose, kur mechaninis metodas yra neefektyvus ar sunkiai pritaikomas (Lethmayer, 2005). Italijoje pastarasis metodas yra daţnai siūlomas ir atliktų, 3 metus trukusių, tyrimų metu jo efektyvumas buvo įrodinėjamas esant miesto sąlygoms. F. Pavan ir kt. (2003) nustatė, kad beveik visiškas lapų pašalinimas ţymiai sumaţina uţsikrėtimą. Paţeistas plotas lapo paviršiuje sumaţėjo daugiau nei 90 % birţelio pradţioje, trim ketvirtadaliais liepos pabaigoje ir 14 trečdalį rugpjūčio pabaigoje bei buvo išvengtas ankstyvas lapų kritimas. Ten kur lapai nebuvo surenkami, uţsikrėtimas keršaja kaštonine kandele sezono metu ryškiai padidėjo ir lapų paţeidimai rugpjūčio pabaigoje siekė beveik 100 %. Ir nors šiame tyrime nustatyta, kad mechaninis metodas (kultūrinė kontrolė) yra maţiau efektyvus nei kituose literatūros šaltiniuose aprašyta cheminė kontrolė, bet teigiama, kad jis yra pakankamas sustabdyti ankstyvą lapų kritimą ir rudeninį skleidimąsi. Be to lyginant su chemine, kultūrinė kontrolė nekelia rizikos aplinkai ir sveikatai bei yra pigesnė. Visgi, Europoje gana plačiai naudojami ir cheminiai metodai. Keršoji kaštoninė kandelė gali būti kontroliuojama su cheminiais insekticidais (Dimilinas, Deltamethrinas, Diflubenzuronas ir t. t.), bet juos yra sudėtinga saugiai ir efektyviai taikyti dideliems, aukštiems medţiams, taip pat jie yra brangūs ir sukelia pavojų aplinkai, nes daţnai turi neigiamą poveikį ir kitiem organizmams, kurie nebuvo taikiniais (Baraniak et al., 2005; Pavan et al., 2003; Straw, Bellett–Travers, 2004). Rumunijoje buvo išbandomi aplinkai maţesnį poveikį turintys insekticidai. 2010 m. C. G. Fora su bendraautoriais (2011) tyrė 3 insekticidų efektyvumą. Pirmasis buvo pagamintas bakterijos (Bacillus thuringiensis) pagrindu, antrasis, Azadirachtinas – natūralių ţolelių ekstrakto pagrindu ir trečiasis Abamektinas, kuris rekomenduojamas vorų ir kandţių populiacijoms kontroliuoti. Šie insekticidai buvo purškiami birţelio 4 d., kai lervos buvo vidutiniškai išsivysčiusios. Rezultatai parodė, kad efektyviausias buvo Abamektinas (98,93 % po 14 dienų), gana gerą efektyvumą turi Bacillus thuringiensis (80,14 % po 14 dienų) ir Azadirachtinas (74,88 % po 14 dienų). Kitas alternatyvus būdas yra medţio kamieno injekcijos, kurios pasiţymi privalumų gausa lyginant su įprasta, aukščiau aprašyta taikoma purškimo technologija. Jų naudojimas yra paprastesnis, būdingas maţesnė aplinkos tarša, nes pesticidai injektuojami tiesiai į medţio vandens indų sistemą ir išnešiojami paties medţio natūralia transportavimo sistema. Be to injekcijos gali būti taikomos nepriklausomai nuo oro sąlygų, viešose vietose, kur kenkėjų kontrolė yra būtina, bet purškimas yra neįmanomas dėl galimo kontakto su pėsčiaisiais (Tattar et al., 1998; Young, 2002). A. Ferracini ir A. Alma (2008) pademonstravo, kad viena sisteminė medţio injekcija Imidaklopridu, taikyta iškart po ţydėjimo sumaţino lapų minuotojų poveikį vidutiniškai 82 %. Daugeliu atvejų toks rezultatas pasiekiamas dviejų metų laikotarpyje. Tie patys autoriai išmėgino ir dirvoţemio injekciją Imidaklopridu. Viena dirvoţemio injekcija sumaţino keršosios kaštoninės kandelės poveikį daugiau nei 80 % per visą augimo sezoną. Deja, ilgalaikis injektuojamų insekticidų išlikimas medienos audiniuose gali uţteršti apdulkinamus ţiedus ir sukelti ţalingus efektus bitėms (Krischik et al., 2007). Kalbant apie trūkumus, medţių injekcijos yra labai brangios ir metai iš metų išgręţtos skylės gali paţeisti medį (Pavan et al., 2003).

Ne tokia efektyvi, bet labai pageidautina keršosios kaštoninės kandelės populiacijos reguliavimo priemonė yra natūralių jos priešų pasitelkimas. Jungtinėje Karalystėje egzistuoja kelios parazitinių vapsvų rūšys, bet jos yra nepakankamai prisitaikiusios ir yra nepajėgios reguliuoti kandelių populiacijos (Grabenweger, Lethmayer, 1999). Stebėjimai taip pat parodė, kad mėlynosios zylės (Parus caeruleus), didţiosios zylės (Parus major) ir paprastosios pilkosios zylės (Parus palustris) maitinasi keršosios kaštoninės kandelės lervomis. Deja, jų plėšrūnizmo lygis svyruoja tarp 2 ir 4 % ir yra per maţas turėti ţymesnį poveikį kandelių populiacijai. Todėl, natūralios kontrolės priemonės pagrįstos biologine kontrole atrodo neįmanomos ar labai ribotos (Grabenweger et al., 2005a,b). Nors Lietuvoje problema dėl paprastojo kaštono būklės nemaţiau aktuali kaip ir Europoje, tačiau keršosios kaštoninės kandelės populiacijos reguliavimo priemonių imtasi maţiau. Tai pagrinde susiję su finansiniais ištekliais. Ţinoma buvo išbandytos kelios priemonės, pavyzdţiui lapų išveţimas ir feromoninės bei klijinės gaudyklės. Pastarųjų panaudota buvo labai nedaug, tik keliuose šalies miestuose, kadangi pirmiausia norima įsitikinti ar priemonės efektyvios. P. Ivinskis ir J. Rimšaitė (2011) teigia, kad 2011 m. Vilniuje išbandytos „Delta“ feromoninės (1.4 pav.) ir klijinės gaudyklės pasirodė labai efektyvios. Teritorijose, kur lapai negrėbiami, per savaitę į vieną gaudyklę feromonų skleidţiamas kvapas priviliodavo 700–1700 keršųjų kaštoninių kandelių patinėlių, o ten, kur lapai grėbiami – 70–300. Taigi, grėbiant ir utilizuojant lapus bei naudojant gaudykles kenkėjų poveikis paprastiesiems kaštonams būtų ţymiai sumaţintas.

1.4 pav. Feromoninės keršųjų kaštoninių kandelių patinų gaudyklės (nuotraukos autorės, 2012)

2012 m. konkursą laimėjusi bendrovė „Biopolis“ gaudykles kabino Kauno Istorinės Prezidentūros kiemelyje, Karo muziejaus aikštėje ir Vienybės aikštėje. Ant kiekvieno pasirinkto medţio buvo tvirtinamos 2 lajų (feromoninės) ir 2 kamieninės (lipniosios) gaudyklės. Lipniosios gaudyklės naudotos pirmųjų apsiskraidymų metu, o feromoninės gaudyklės viso sezono metu, todėl jų 16

įdėklus reikdavo keisti. Gaudyklių veiksmingumas yra tiriamas. Jei šios priemonės pasiteisins, bus prijungta daugiau teritorijų, kur jos bus taikomos (http://www.kaunas.lt/index.php?388049810). Kitose šalyse, kaip pvz., Vokietijoje, Belgijoje ir t.t. feromoninės gaudyklės labiau naudojamos ne kaip keršosios kaštoninės kandelės populiacijos reguliavimo priemonės, o kaip stebėsenos metodas, gauti informacijai apie populiacijos dinamiką, dydį bei vystymąsi (http://www. stadtentwicklung.berlin.de/pflanzenschutz/ berlin_cam/index_en.shtml). Kalbant apie natūralius kandelės priešus Lietuvoje, yra nustatytos 7 parazitoidų rūšys, naikinančios lervas ar lėliukes, tačiau šios rūšys yra retai randamos ir jų įtaka labai menka (Ivinskis, Rimšaitė, 2011). Iš surinktų lapų Vilniuje, Visoriuose, Kauno r. (Raudonėje) ir Smiltynėje buvo išauginti etnomofagai. Tačiau parazitavimo laipsnis buvo nedidelis. Visoriuose iš 300 minų išauginti tik 3 individai, Raudonėje iš 700 – 5, o Smiltynėje iš 500 minų išauginti 2 individai. Kaip ir buvo minėta entomofagų vaidmuo reguliuojant keršosios kaštoninės kandelės gausumą yra neţymus (Kaštoninės keršosios kandelės populiacijos <...>, 2007). Todėl pagrindine priemone kenkėjų populiacijai kontroliuoti būtų galima laikyti kaštonų lapų surinkimą ir deginimą arba kompostavimą aukštoje temperatūroje. Ši priemonė buvo aktyviai naudojama kaštonų gelbėjimo akcijoje vykusioje visoje Lietuvoje. Savanoriai buvo kviečiami prisidėti gelbstint kaštonus, grėbiant jų lapus, kuriuos, pvz., Kaune savanoriškai išveţė ir utilizavo UAB „Kauno švara“.

2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, TYRIMO OBJEKTAI IR METODIKA

2.1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklę dėl keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikio Kauno mieste 2012– 2014 m. Darbo uţdaviniai: 1) uţfiksuoti keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) lervų pasirodymo laiką bei kartų skaičių 2012–2014 m.; 2) įvertinti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklę Kauno mieste 2012–2014 m. pagal morfologinius rodiklius: lajos defoliaciją, lapijos dechromaciją, keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) lapijos paţeidimus; 3) įvertinti ryšį tarp keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) sukeltų paţeidimų intensyvumo ir visos lajos defoliacijos bei lapijos dechromacijos; 4) palyginti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklę pagal tirtus morfologinius rodiklius skirtingose Kauno miesto seniūnijose 2012, 2013 ir 2014 m.; 5) nustatyti skirtingo gatvių transporto intensyvumo įtaką ten augančio paprastojo kaštono būklei (Aesculus hippocastanum L.). 6) įvertinti ryšį tarp keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) sukeltų paţeidimų intensyvumo ir visos lajos defoliacijos bei lapijos dechromacijos skirtingo transporto intensyvumo gatvėse.

2.2. TYRIMO OBJEKTAI

Tyrimo objektas – Kauno mieste augantys paprastojo kaštono (Aesculus Hippocastanum L.) medţiai. Bendras Kauno miesto plotas – 15,7 tūkst. ha ir jis yra antras pagal dydį Lietuvos miestas. Išsidėstęs tarp dviejų didţiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries slėnių (koordinatės: 54° 53′ 50″ N, 23° 53′ 10″ E), beveik pačiame Lietuvos centre. Iš Rytų miestą riboja Kauno marios, iš šiaurės rytų – Gaiţiūnų miškas. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. liepos 1 d. Kauno mieste gyveno 304,1 tūkst. gyventojų. Kauno miesto gyventojai sudaro 10,3 % visų Lietuvos gyventojų (http://www.kaunas.lt/index.php?873274352). Kaunas pasiţymi medţių ir krūmų rūšių gausa. 2010–2011 m. bendras Kauno miesto ţeldynų ir ţeldinių inventorizuotos teritorijos plotas – 11268 ha, tai sudaro 70 % nuo bendro miesto ploto. Iš 18 viso inventorizuota 90428 vienetų pavienių medţių ir krūmų, 18597 vnt. ţeldinių grupių. Tai sudaro 608,02 ha. Identifikuota daugiau kaip 350 medţių, krūmų rūšių ir formų. Daugiausia rasta maţalapės liepos (Tilia cordata Mill) – 19000 vnt., o paprastojo kaštono (Aesculus Hippocastanum L.) medţių Kauno mieste inventorizuota apie 5407 vnt.. Ţeldiniai miesto aplinką padaro estetiška, sieja pastatus su urbanizuotu arba gamtiniu landšaftu, daro poveikį miesto klimatui, reguliuoja oro sudėtį, maţina uţterštumą Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, jog vienam miesto gyventojui turėtų tekti bent 9 m2 ţaliųjų plotų. Kaune vienam gyventojui bendrojo naudojimo ţeldynų tenka apie 25 m2 (http://aplinka.kaunas.lt/modules/content/print.php@pg=167&lang=1&menu_id=11.html; http://aplinka.kaunas.lt/index.html@pg=41&lang=1&menu_id=13.html; Kauno miesto kaštonų apsaugos <...>, 2011; Burinskienė ir kt., 2003). Gatvių ţeldiniai turi turėti tam tikras savybes. Jie turi būti atsparūs uţterštam orui, nereiklūs dirvoţemiui, gana neaukšti (http://aplinka.kaunas.lt/index.html@pg=41&lang=1&menu_id=13.html). Būtent todėl iš Balkanų pusiasalio introdukuotas paprastasis kaštonas (Aesculus Hippocastanum L.) Kauno miesto ţeldiniuose yra ganėtinai populiarus. Ţinoma, tai lėmė ir jo dekoratyvumas – įspūdingos lajos, ţiedynų kekės, bet vis tiek svarbiausias dalykas yra jų atsparumas uţterštam gatvių orui. Deja, didėjantys transporto srautai, oro tarša, kenkėjai metams bėgant paveikė šių medţių morfologinius rodiklius. Nuo 2002 m. pastebėtas ryškus paprastojo kaštono būklės pablogėjimas, susijęs su keršąja kaštonine kandele (Cameraria ohridella Deschka & Dimic). Kenkėjų plitimą paskatino ne tik klimato kaita, transporto priemonės, kuriomis jie puikiai keliauja, bet ir tai, kad prie gatvių daţniausiai sodinami vienos rūšies medţiai, dėl to šių kenkėjų plitimas tapo dar paprastesnis (Snieškienė ir kt., 2009; Navasaitis, 2008; Ivinskis, Rimšaitė, 2011). Kaunas ne išimtis, nes jame yra daugybė ištisai paprastojo kaštono medţiais uţsodintų gatvių. Kadangi, kaip minėta, oro uţterštumas, taip pat galėjo prisidėt prie paprastojo kaštono būklės pablogėjimo, verta paminėti, kad pagrindiniai teršalų emisijos šaltiniai Kauno mieste yra transportas, energetika bei pramonė. Net apie 80 % oro taršos sudaro automobilių transporto sukeliama tarša. Automobilių išmetamosiose dujose yra daugiau kaip 200 įvairių cheminių junginių. Pastebimos didţiausios CO, SO2 ir NO2 koncentracijos, o aktualiausias oro uţterštumas kietosiomis dalelėmis. Kaune kasmet didėja lengvųjų automobilių skaičius ir nepaisant oro kokybės pagerėjimo nuo 1997 m., oro tarša ir toliau turi didelį neigiamą poveikį ne tik ţmonių sveikatai, bet ir ekosistemoms. Nustatyta, kad labiausiai mobilių šaltinių teršiamas yra Centras, Dainava, Taikos pr. ir Savanorių pr. (Kauno miesto aplinkos oro kokybės <...>, 2010; Kauno miesto aplinkos apsaugos strategija <...>, 2006).

2.3. TYRIMO METODIKA

Tyrimai buvo atliekami 2012–2014 m. geguţės–spalio mėnesiais. Norint įvertinti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklės pokyčius dėl keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paţeidimų Kauno mieste, stengtasi pasirinkti skirtingas seniūnijas su jose esančiomis gatvėmis. 2012 m. Kauno mieste apskaitai buvo parinktas 141 paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) medis, augantis šalia 14 pasirinktų Kauno miesto gatvių, pasiţyminčių dideliu kaštonų gausumu. 56 iš tų medţių buvo stebėta keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) raida ir labai detaliai vertinti paţeidimai. Lajos defoliacija ir lapijos dechromacija nagrinėta kaip keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paţeidimų rezultatas. Stengtasi pasirinkti skirtingas seniūnijas su jose esančiomis gatvėmis (2.1 pav.): Ţaliakalnio seniūnija (1. J. Basanavičiaus al.; 2. Vydūno al.), Dainavos seniūnija (3. Savanorių pr.), Centro seniūnija (4. Kęstučio g.; 5. Gedimino g.; 6. K. Donelaičio g. (Vytauto Didţiojo karo muziejaus sodelis)), Petrašiūnų seniūnija (7. T. Masiulio g.; 8. Pramonės pr. (atkarpa tarp Baršausko g. ir Draugystės g.)), Vilijampolės seniūnija (9. Sąjungos aikštė; 10. Vytenio g.), Panemunės seniūnija (11. A. Smetonos al.), Šančių seniūnija (12. Hipodromo g.), Aleksoto seniūnija (13. Karo aviacijos g.), Gričiupio seniūnija (14. Kovo 11–osios g. (atkarpa tarp Baršausko g. ir V. Krėvės pr.).

2.1 pav. Kauno miesto ţemėlapis su paţymėtomis tyrimo gatvėmis 20

2013 ir 2014 metais tyrimas išplėtotas. Apskaitai pasirinktos 22 Kauno miesto gatvės (Ţaliakalnio seniūnija: 1. J. Basanavičiaus al.; 2. Vydūno al.; 15. Tvirtovės al.; Dainavos seniūnija: 3. Savanorių pr.; 16. V. Krėvės pr.; 17. Taikos pr.; Centro seniūnija: 4. Kęstučio g.; 5. Gedimino g.; 6. K. Donelaičio g. (Vytauto Didţiojo karo muziejaus sodelis); Petrašiūnų seniūnija: 7. T. Masiulio g.; 18. R. Kalantos g.; 8. Pramonės prospekto pakelė Atkarpa tarp Chemijos g. ir Draugystės g.; Vilijampolės seniūnija: 9. Sąjungos aikštė; 10. Vytenio g.; Panemunės seniūnijoje: 11. A. Smetonos al.; 19. Vaidoto g. Šančių seniūnija: 12. Hipodromo g.; 20. Sandėlių g.; Aleksoto seniūnija: 13. Karo aviacijos g.; 21. Seniavos pl.; Gričiupio seniūnija: 14. Kovo 11–osios g. (atkarpa tarp Baršausko g. ir V. Krėvės pr.).; 22. K. Baršausko g.; 8. Pramonės pr. link K. Baršausko g. ţiedo)).Lyginant su 2012 m. atliktais tyrimais, 2013 ir 2014 m. kiekvienai seniūnijai stengtasi paimti po papildomą gatvę. Viso buvo vertinami 142 paprastojo kaštono medţiai, iš jų 115 buvo vertinami keršosios kaštoninės kandelės sukelti lapų paţeidimai. Lervų pasirodymo laikas nustatytas apţiūrint kaštonų lapus, o suaugėlių pasirodymo laikas apţiūrint medţių lajas, kamienus. Kartų skaičiui nustatyti vizualiai apţiūrimos ant lapų esančios minos, naudojamasi mikroskopu. 2012 m. keršosios kaštoninės kandelės paţeidimams vertinti kiekvienoje gatvėje atsitiktinai buvo pasirinkta po 4 medţius, o 2013, 2014 m. po 5 medţius. Nuo apskaitos medţio laboratoriniams tyrimams buvo imama po 4 lapus: 2 nuo apatinės lajos dalies, 2 nuo viršutinės lajos dalies. Paţeidimo laipsnis nustatomas vizualiai apţiūrint ant tiriamų lapų lapalakščių esančias minas. Lapą sudarantys 5– 9 lapalakščiai analizuojami atskirai ir paţeidimai įvertinami procentais. Lapų paţeidimai buvo vertinami 5 paţeidimo lygmenimis (1 % gradacija), sudarytais remiantis Europoje naudojama miškų monitoringo metodika (UN/ECE, 1994) (2.2 pav.): 0 paţeidimo lygmuo iki 10 %; 1 paţeidimo lygmuo 11–25 %; 2 paţeidimo lygmuo 26–60 %; 3 paţeidimo lygmuo 61–99 %; 4 paţeidimo lygmuo 100 %.

0 paţeidimo lygmuo 1 paţeidimo lygmuo

2 paţeidimo lygmuo 3 paţeidimo lygmuo

4 paţeidimo lygmuo

2.2 pav. Skirtingai paţeisti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) lapai

2012 m. apskaitos medţių būklei nustatyti buvo vertinamas 141 medis pagrindiniais medţių būklės vertinimo rodikliais – lajos defoliacija bei lapijos dechromacija. 2013, 2014 m. – 142 medţiai. 22

Paprastojo kaštono medţių skaičius vienoje gatvėje pasirinktas atsitiktinai, priklausomai nuo medţių gausos toje gatvėje. Kuo gatvė ilgesnė ir joje auga daugiau paprastojo kaštono medţių, tuo daugiau jų pasirenkama tyrinėjimams. Lapijos dechromacija – pakeitusių spalvą (pageltusių arba parudavusių) lapų dalis lajoje (%) nuo visų medţio lapų masės; buvo vertinama vizualiai, taikant 5 % gradaciją. Yra skiriamos 4 medţių lapijos dechromacijos klasės: 0 klasė – be ţymesnių lapijos spalvos pokyčių (dechromacija <10 %); 1 klasė – maţa dechromacija (11–25 % lapijos turi pakitusią spalvą); 2 klasė – vidutinė dechromacija (26–60 % lapijos turi pakitusią spalvą); 3 klasė – didelė dechromacija (>60 % lapijos turi pakitusią spalvą). Lajos defoliacija – lapijos praradimas dėl nepalankių aplinkos veiksnių, buvo nustatomas, vegetacinio periodo pabaigoje, kai medţių lapija yra visiškai susiformavusi ir dar neprasidėjęs rudeninis lapų geltimas bei kritimas (liepos 28–30 d.). Visos lajos defoliacija vertinama lyginant apskaitos medį su etaloniniu tos pačios rūšies medţiu, turinčiu įsivaizduojamą pilną (100 %) lapiją. Visos medţio lajos defoliacija vertinama vizualiai, taikant 5 % gradaciją. Pagal lajų defoliacijos rodiklius medţiai skirstomi į 5 paţeidimo klases: 0 klasė – sąlyginai sveiki medţiai (defoliacija iki 10 %); 1 klasė – silpnai paţeisti medţiai (11–25 %); 2 klasė – vidutiniškai paţeisti medţiai (26–60 %); 3 klasė – stipriai paţeisti medţiai (61–99 %); 4 klasė – ţuvę medţiai (100 %) (UN/ECE, 1994). Pasirinktos gatvės buvo suskirstytos į maţo, vidutinio ir didelio transporto srautų intensyvumo gatves. Skirstymas vyko, skaičiuojant transporto priemonių pravaţiuojamumą tyrimo gatvėse. 2014 m. vasario–kovo mėnesiais, dienos metu, ne piko valandomis (13–15 val.) kiekvienoje gatvėje buvo fiksuojamas pravaţiuojančių transporto priemonių skaičius per valandą. Laikyta, kad kuo didesnis transporto priemonių pravaţiuojamumas, tuo didesnis gatvės oro uţterštumas, dėl šios prieţasties didesnis ir paprastojo kaštono jautrumas keršosios kaštoninės kandelės invazijai, ir tuo paprastesnis jos migravimas toje gatvėje. Suskaičiavus transporto priemonių pravaţiuojamumą (2 priedo 1 lentelė) gatvės buvo suskirstytos į tris grupes, intervalais pagal pravaţiuojančių transporto priemonių skaičių per valandą: 0 ≤ x ≤ 600 – maţo transporto srauto intensyvumo; 601 ≤ x ≤ 1200 – vidutinio transporto srauto intensyvumo; x ≥ 1201 – didelio transporto srauto intensyvumo. Į maţo transporto srauto intensyvumo grupę patekusios gatvės: Seniavos pl., Sąjungos aikštė, Vytenio g., Smetonos al., Hipodromo g., Sandėlių g. Vidutinio transporto srauto intensyvumo gatvės: J. Basanavičiaus al., Vydūno al., V. Krėvės pr., Kęstučio g., Gedimino g., K. Donelaičio g., Vaidoto g. Didelio transporto srauto intensyvumo gatvės: K. Baršausko g., Tvirtovės al., Taikos pr., Savanorių pr., T. Masiulio g., Pramonės pr., Kovo 11–tosios g., R. Kalantos g., Karo aviacijos g. (skaičiuota Veiverių gatvėje, nes ji

23 ribojasi su Karo aviacijos gatve, Veiverių g. pasiţymi dideliu transporto srauto intensyvumu ir tai galimai neigiamai veikia Karo aviacijos gatvėje augančius paprastuosius kaštonus). Duomenų analizės metodai. Duomenų apdorojimui bei pateikimui naudojami „Statistica“, „Microsoft Excel“, „ArcMap“ programiniai paketai. Naudojantis „Statistica“ apskaičiuoti morfologinių rodiklių (lapų paţeidimų, defoliacijos, dechromacijos) aritmetiniai vidurkiai, jų standartinės paklaidos bei pasikliautinieji intervalai. Vertinant skirtingų tyrimo vietų bei skirtingo transporto srautų intensyvumo gatvių įtaką paprastojo kaštono lapijos paţeidimams, defoliacijai, dechromacijai naudojama dispersinė analizė. Taikant koreliacinę analizę nustatytas ryšys tarp paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklę atspindinčių rodiklių (lapų paţeidimų, defoliacijos, dechromacijos). Koreliacinis ryšys tarp minėtų morfologinių rodiklių nustatytas ir skirtingo transporto srautų intensyvumo gatvėse. Gauti rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Taikant klasterinę analizę seniūnijos pagal tirtus morfologinius rodiklius suskirstytos į klasterius – grupes, kurių viduje atstumai tarp objektų būtų kuo maţesni, o tarp grupių – kuo didesni.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. KERŠOSIOS KAŠTONINĖS KANDELĖS (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) STEBĖSENOS REZULTATAI

Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) suaugėlių ir lervų pasirodymo laikas, kartų skaičius buvo nustatomi apţiūrint paprastojo kaštono kamienus, lajas, lapus bei minas. Kandelių pasirodymo laikas, kartų skaičius, kaip jau buvo minėta literatūros analizės dalyje, labai priklauso nuo klimatinių sąlygų, su kuriom susijęs ir paprastojo kaštono vegetacijos periodas. Buvo uţfiksuota, jog 2012 m. Kaune paprastojo kaštono pumpurai brinko balandţio 20–23 d., pilnai išsiskleidę lapai buvo balandţio 26–27 d., geguţės 2 d. pastebėtos pilnai susiformavusios ţiedynų kekės, o geguţės 5–9 d. ţiedynų kekės jau buvo pilnai išsiskleidusios. Kadangi tuo metu meteorologinės sąlygos buvo palankios, su ţydėjimo pradţia prasidėjo ir keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) apsiskraidymai. Geguţės 8 d. paprastojo kaštono lajose pastebėti skraidantys pirmos kartos suaugėliai. Esant vėjui jie labiau telkėsi ant medţio kamieno. Iš suaugėlių padėtų kiaušinėlių išsiritusios pirmos kartos lervos pastebėtos birţelio 10 d. Antros kartos lervutės uţfiksuotos rugpjūčio 2 d., o trečios kartos – spalio 4 d (3.1 pav.). Verta paminėti, kad trečios kartos metu lervų buvo maţiau nei ankstesnėmis ir panašu, kad jos nebaigė vystytis, galbūt tam įtakos turėjo pasikeitusios klimatinės sąlygos, beprasidedantis šaltasis sezonas. P. Ivinskis ir J. Rimšaitė 2011 m. taip pat uţfiksavo tris kartas (geguţės–liepos mėn. – pirmą; rugpjūčio–rugsėjo mėn. – antrą ir rugsėjo–spalio mėn. – trečią). Per vieną sezoną Balkanų ir Vidurio Europos populiacijoms daţniausiai būdingos taip pat trys kartos (Dimič et al., 2000). 2013 m. paprastojo kaštono lapai išsiskleidė balandţio 8–10 d. Pilnai išsiskleidusios ţiedynų kekės ir beskraidančios pirmos kartos keršosios kaštoninės kandelės pastebėtos balandţio 12–14 d. 2013 m. taip pat uţfiksuotos 3 kartos (3.1 pav.). Pirmoji – birţelio 3 d., antroji – liepos 31 d., o trečioji – spalio 5 d. 2014 m. pumpurų brinkimas prasidėjo nuo kovo 25 d.; lapų skleidimasis balandţio 14–20 d.; ţydėjimo pradţia balandţio 23 d. (ankstyvosios formos) ir 29 d. (vėlyvosios formos). Suaugėlių apsiskraidymai prasidėjo balandţio 23–30 d. Pirmos kartos lervos pastebėtos geguţės 26 d., antros kartos – liepos 26 d., trečios kartos – rugsėjo 24–30 d (3.1 pav.). Taigi, kiekvienais tyrimo metais uţfiksuotos trys keršosios kaštonines kandelės kartos. Priklausomai nuo klimato, oro sąlygų kai kuriose Europos šalyse uţfiksuojamos net 5 kartos per metus, ypač esant šiltesnėms ir sausesnėms sąlygoms. Vakarų Europoje vidutiniškai išsivysto 3 kartos. Eilei metų esant aukštesnei nei vidutinei vasaros temperatūrai ar ţemesniam uţ vidurkį kritulių kiekiui, 25 visoje Europoje keršoji kaštoninė kandelė tampa vis pavojingesnis kenkėjas (http://www.forestry.gov.uk/pdf/Horsechestnut.pdf/$FILE/Horsechestnut.pdf).

3.1 pav. Keršosios kaštoninės kandelės lervų vystymosi stebėsenos rezultatai (viršutinis) ir 2012, 2013 ir 2014 metų vidutinės vegetacijos periodų temperatūros ir krituliai (apatinis)

Lyginant pastarųjų metų stebėsenos rezultatus, pastebėta, kad keršosios kaštoninės kandelės apsiskraidymai anksčiausiai prasidėjo 2013 m. (balandţio 12–14 d.). Tai galėjo lemti tinkamesnės klimatinės sąlygos, nes 2013 m. paprastojo kaštono lapai taip pat išsiskleidė anksčiausiai. Kadangi kandelės apsiskraidymo pradţia susijusi su paprastojo kaštono lapų išsiskleidimu, kuris visais tyrimo metais uţfiksuotas balandţio mėnesį, tai bandyta palyginti vidutines trijų metų balandţio mėnesio

26 temperatūras ir kritulių kiekius. Iš Kauno meteorologijos stoties gauti duomenys rodė, kad vidutinė balandţio mėnesio temperatūra 2012 m. buvo 7,7 oC, 2013 m. – 8,6 oC, o 2014 m. – 9,1 oC, o vidutinis kritulių kiekis 2012 metų balandį buvo 72,3 mm, 2013 m. – 56,5, 2014 m. – 21,3. Taigi šilčiausias balandis buvo ne 2013 m., kaip buvo tikėtasi, o 2014 m., bet nereikia atmesti galimybės, kad 2013 m. temperatūra galėjo būti tolydesnė ir dėl to tinkamesnė paprastojo kaštono vegetacijos ir tuo pačiu keršosios kaštoninės kandelės apsiskraidymo pradţiai. Maţiausias kritulių kiekis buvo 2014 m., kas greičiausiai ir lėmė lėtesnį paprastojo kaštono lapų skleidimąsi ir kandelių apsiskraidymą. Tuo tarpu tiek pirmos, tiek antros, tiek trečios kartų lervutės, lyginant 2012, 2013, 2014 metų stebėsenos rezultatus, anksčiausiai uţfiksuotos 2014 m. Kadangi keršosios kaštoninės kandelės maitintojas yra paprastasis kaštonas, yra svarbu palyginti šių trijų metų būtent vegetacijos periodo vidutines temperatūras ir kritulių kiekius. Kaip ir buvo minėta literatūros analizės dalyje, kandelės kartų skaičių lemia paprastojo kaštono vegetacijos trukmė ir oro temperatūra (Snieškienė ir kt., 2012).Vegetacijos periodas trunka nuo geguţės iki rugsėjo mėnesio. Remiantis Kauno meteorologijos stoties duomenimis maţiausia vidutinė vegetacinio periodo oro temperatūra (15,8 oC) buvo nustatyta 2012 metais, didţiausia 2013 m. – 16,7 oC, o 2014 m. vidutinė – 16 oC. Temperatūra yra svarbus rodiklis, nes kandys aktyviausios gana aukštoje, 20–24 oC temperatūroje (http://www.biology.org.ua/files/inepo/2008–Syeryebryennikov.pdf). Maţiausias vidutinis vegetacinio periodo kritulių kiekis buvo 2014 m. – 68,6 mm, didţiausias 2013 m. – 79,9 mm, vidutinis 2012 m. – 78,6 mm (3.1 pav.). Ir nors 2014 m. vegetacinio periodo vidutinė oro temperatūra nebuvo didţiausia, bet anksčiausią lervų kartų pasirodymą galėjo lemti kritulių kiekis, kuris 2014 metais buvo maţiausias. Kadangi krituliai apsunkina kandelių apsiskraidymą, tai maţesnis jų kiekis leidţia lengviau vystytis kandelės kartoms.

3.2. PAPRASTOJO KAŠTONO (Aesculus hippocastanum L.) BŪKLĖS VERTINIMAS PAGAL MORFOLOGINIUS RODIKLIUS

Pagal morfologinius rodiklius, 9 seniūnijose, 2012 m. šalia 14 pasirinktų gatvių buvo vertinamas 141 apskaitos medis, 2013–2014 m. šalia 22 gatvių buvo vertinami 142 medţiai. Iš jų 2012 metais 56, 2013–2014 metais 115 medţiuose buvo vertinami ir keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) sukelti lapų paţeidimai. Paprastojo kaštono būklės pokyčiai buvo nustatomi lyginant skirtingas seniūnijas. Buvo palyginti 2012, 2013 ir 2014 m. vidutiniai Kauno miesto visų paprastojo kaštono apskaitos medţių lapų paţeidimai, lapijos dechromacija bei visos lajos defoliacija. 2012 metais visi

27 morfologiniai rodikliai buvo ţymiai maţesni lyginant su 2013 ir 2014 metais gautais tyrimo rezultatais (3.2 pav., 3.3 pav., 3.4 pav.).

ų pažeidimai, % 20

Lap 15

2012 2013 2014 Mean Mean±1.96*SE Metai 3.2 pav. Vidutiniai paprastojo kaštono lapų paţeidimai 2012, 2013 ir 2014 m. Kauno mieste

2012 m. tyrimo metu nustatytas vidutinis visų apskaitos medţių lapų paţeidimas siekė 32,2±0,5 % ir toks vidutinis lapų paţeidimas priskiriamas 2 paţeidimo lygmeniui, iš 4. 2013 m. vidutinis apskaitos medţių lapų paţeidimas buvo net 63,0±0,7 %, tai jau 3 paţeidimo lygmuo,o 2014 m. – 45,7±0,8 %, prilygsta 2 paţeidimo lygmeniui (3.2 pav.). Vidutinė visų apskaitos medţių dechromacija 2012 m. (3.3 pav.) buvo 38,0±0,8 % ir patenka į 2 dechromacijos klasę iš 4. Kitų tyrimų metu nustatyta, kad 2008 m. vidutinė paprastojo kaštono lapijos dechromacija Kauno mieste tesiekė 12±0,8 % (1 dechromacijos klasė) (Kauno miesto aplinkos <...>, 2009), kito tyrimo metu panašiai– 14,0±0,8 % (1 dechromacijos klasė) ir jau tada, lyginant su kitų rūšių apskaitos medţiais, paprastojo kaštono vidutinė lapijos dechromacija buvo didţiausia (Stravinskienė, 2010). 2009 m. lapijos dechromacija siekė 15,1±3,3 % (1 dechromacijos klasė) (Kauno miesto aplinkos <...>, 2009). 2011 m. tiriant paprastojo kaštono būklę Kauno mieste, vidutinė lapijos dechromacija tyrimo vietose siekė jau 37,1±1,1 % (Stankevičiūtė, 2012) ir lyginant su 2008 m. tyrimų rezultatais, padidėjo daugiau nei tris kartus. Nors vėlgi dėl skirtingų apskaitos medţių vienareikšmiškai lyginti negalime, tačiau dechromacijos padidėjimas labai ţymus ir galima spėti, kad tam įtakos turėjo 28 keršosios kaštoninės kandelės paplitimas. 2013 metais uţfiksuotas dar ţymesnis lapijos dechromacijos padidėjimas. Vidutinė lapijos dechromacija 2013 m. siekė 64,4±1,0 %, prilygo aukščiausiai,3 dechromacijos klasei, kai daugiau nei 60 % lapijos turi pakitusią spalvą. 2014 m. vidutinė lapijos dechromacija Kauno mieste sumaţėjo iki 47,6±1,3 % ir prilygo 2 lapijos dechromacijos klasei. Tokius skirtumus galėjo lemti daug faktorių, tiek skirtingos kasmetinės klimato sąlygos, tiek kandelės migracija.

75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15

Lapijos dechromacija,Lapijos % 10 5 0 2012 2013 2014 Mean Mean±1.96*SE Metai 3.3 pav. Vidutinė paprastojo kaštono lapijos dechromacija 2012, 2013 ir 2014 m. Kauno mieste

Vidutinei visos lajos defoliacijai būdingos panašios tendencijos (3.3 pav.). 2012 m. vidutinė visų apskaitos medţių visos lajos defoliacija siekė 38,0±0,9 % ir toks defoliacijos procentas priskiriamas 2 medţių paţeidimo klasei, kai medţiai yra paţeisti vidutiniškai. 2013 m. vidutinė visos lajos defoliacija 48,8±0,9 % (2 paţeidimo klasė iš 5), 2014 m. panaši – 45,8±0,8 % (2 paţeidimo klasė). 2008 m. Kaune atliktų tyrimų metu vidutinė lajos defoliacija nustatyta 45,3±2,5 % (2 paţeidimo klasė), 2009 m. – 47,3±3,5 % (2 paţeidimo klasė), 2011 m. 42,9±1,5 % (2 paţeidimo klasė), nors dar 2002 m. tesiekė 31,4 ±2,4 % (2 paţeidimo klasė) (Kauno miesto aplinkos <...>, 2009; Kauno miesto kaštonų <...>, 2011, Stankevičiūtė, 2012). Kadangi vertinti ne tie patys apskaitos medţiai, rezultatų vienareikšmiškai lyginti neprasminga. Visgi, lyginant su 2002 m., matomas ţenklus visos lajos defoliacijos padidėjimas, nors palyginus su 2008 m. atliktų tyrimų rezultatais, vidutinė visos lajos defoliacija jau taip ţenkliai nebekito, išliko gana stabili.

Visos lajos defoliacija, % 34

30 2012 2013 2014 Mean Mean±1.96*SE Metai 3.4 pav. Vidutinė paprastojo kaštono visos lajos defoliacija 2012, 2013 ir 2014 m. Kauno mieste

Pastebėta, kad 2013 metais visų tirtų morfologinių rodiklių vidutinės reikšmės buvo didţiausios. Kaip minėta literatūros analizės dalyje, tai galėtų būti susiję su labai svarbiu faktorium, klimatinėm sąlygom. Šiuo atveju aktualiausias laikotarpis yra nuo tada, kai keršosios kaštonines kandelės lervos pradeda maitintis paprastojo kaštono lapais (geguţės mėn.) iki tada, kada buvo vertinami sukelti paţeidimai (rugpjūčio mėn.). Remiantis Kauno meteorologijos stoties duomenimis, išsiaiškinta, kad būtent 2013 m. aktualaus periodo (geguţės–rugpjūčio mėn.) vidutinė temperatūra buvo didţiausia, siekė 17,8 oC, 2012 m. ji buvo 16,4 oC, o 2014 m. – 16,6 oC. Pasitelkus koreliacinę analizę buvo aiškinamasi, ar paprastojo kaštono lapijos dechromacija bei visos lajos defoliacija priklauso nuo keršosios kaštoninės kandelės sukeltų lapų paţeidimų procento. Koreliacinis ryšys nustatinėjamas tarp lapų paţeidimų, lapijos dechromacijos ir visos lajos defoliacijos, naudojantis trijų tyrimo metų surinktais duomenimis. Išsiaiškinta, kad tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos buvo statistiškai reikšmingas (r=0,36, p<0,05) vidutinio stiprumo teigiamas koreliacinis ryšys (1 priedas, 1 lentelė). Didėjant paprastojo kaštono lapų paţeidimų procentui, didėja ir lapijos dechromacija (3.5 pav.).

110

100

ų pažeidimai, ų% pažeidimai,

Lap

0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Lapijos dechromacija, % 95% confidence 3.5 pav. Koreliacija tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos

Tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos taip pat nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas (r=0,41, p<0,05) teigiamas koreliacinis ryšys (3.6 pav.) (1 priedas, 1 lentelė). Taigi, nuo keršosios kaštoninės kandelės sukeltų lapų paţeidimų gausos priklauso ir visos lajos defoliacijos laipsnis. Kuo labiau lapai paţeidţiami, tuo didesnė paprastojo kaštono visos lajos defoliacija bei, kaip minėta, ir lapijos dechromacija.

110

100

ų pažeidimai,% 40

Lap 30

0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Visos lajos defoliacija, % 95% confidence 3.6 pav. Koreliacija tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos

Tęsiant rezultatų aptarimą yra svarbu palyginti ne tik skirtingų metų vidutines reikšmes, bet ir tų metų atskirų morfologinių rodiklių vidutines reikšmes skirtingose Kauno miesto seniūnijose.

ų pažeidimai, % pažeidimai, ų 2012 m. 30 2013 m.

Lap 2014 m. 20

s s

ų ų

ė ė i

iupio

Šan

Centro

Aleksoto

Dainavos

Gri

Petraši

Panemun

Ţaliakalnio

Vilijampol Seniūnijos

3.7 pav. Vidutiniai paprastojo kaštono lapų paţeidimai skirtingose Kauno miesto seniūnijose 2012, 2013 ir 2014 m.

Lapų paţeidimai skirtingose Kauno miesto seniūnijose pavaizduoti 3.7 paveiksle, tarp jų nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas t. y. seniūnijos aplinkos sąlygos turi statistiškai reikšmingos įtakos lapų paţeidimams (1 priedo 2 lentelė). 2012 m. didţiausi vidutiniai lapų paţeidimai nustatyti Gričiupio seniūnijoje – 41,6±1,4 % (2 paţeidimo lygmuo), Dainavos (39,4±1,1 %, 2 paţeidimo lygmuo) ir Petrašiūnų (36,3±1,6 %, 2 lygmuo) seniūnijose, maţiausi Panemunės (22,3±0,8 %, 1 paţeidimo lygmuo), Aleksoto (24,4±1,2 %, 1 paţeidimo lygmuo) ir Šančių (26,4±0,8 %, 2 paţeidimo lygmuo) seniūnijose. Didţiausi vidutiniai lapų paţeidimai 2013 m. buvo Petrašiūnų (71,3±2,3 %, 3 paţeidimo lygmuo), Gričiupio (70,7±1,8 %, 3 paţeidimo lygmuo), Ţaliakalnio (69,7±1,1 %, 3 paţeidimo lygmuo) seniūnijose, maţiausi Panemunės seniūnijoje – 45,1±1,9 % (2 paţeidimo lygmuo) bei Vilijampolėje (52,8±1,2 %, 2 paţeidimo lygmuo) ir Šančiuose (55,2±1,4 %, 2 paţeidimo lygmuo). 32

Didţiausi vidutiniai lapų paţeidimai 2014 m. buvo Aleksoto seniūnijoje (67,4±2,1 %, 3 paţeidimo lygmuo) ir dar Petrašiūnų seniūnijose (64,4±1,2 %, 3 paţeidimo lygmuo), maţiausi – Panemunėje (37,9±2,3 %, 2 paţeidimo lygmuo), Vilijampolėje (38,5±2,3 %, 2 paţeidimo lygmuo) ir Kauno centre (38,3±1,1 %, 2 paţeidimo lygmuo) (3.7 pav.). Didţiausia vidutinė paprastojo kaštono dechromacija 2012 metais nustatyta Dainavos (45,8±1,3 %, 2 dechromacijos klasė), taip pat Gričiupio (45,0±1,7 %, 2 dechromacijos klasė) seniūnijose, o maţiausia Panemunėje (26,3 ±1,3 %, 2 dechromacijos klasė), Aleksote (28,8 ±1,3 %, 2 dechromacijos klasė) ir Vilijampolėje (31,3 ±1,3 %, 2 dechromacijos klasė) (3.8 pav.). Nustatyta, kad skirtingos seniūnijų aplinkos sąlygos turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos paprastojo kaštono dechromacijai (1 priedo 3 lentelė).

40 2012 m. 30 2013 m. 2014 m.

Lapijos dechromacija, % 20

s s

ų ų

ė ė

iupio iupio

Centro Šan

Aleksoto

Dainavos

Gri

Petraši

Panemun

Ţaliakalnio

Vilijampol Seniūnijos

3.8 pav. Vidutinė paprastojo kaštono dechromacija skirtingose Kauno miesto seniūnijose 2012, 2013 ir 2014 m. Didţiausia vidutinė lapijos dechromacija 2013 m. (3.8 pav.) nustatyta Petrašiūnų (73,3±1,9 %, 3 lapijos dechromacijos klasė), Gričiupio (72,5±1,8 %, 3 dechromacijos klasė) ir Ţaliakalnio (70,2±1,5 %, 3 dechromacijos klasė) seniūnijose, maţiausia Panemunėje (46,2±1,3 %, 2 33

dechromacijos klasė) ir Vilijampolėje (53,5±1,5 %, 2 dechromacijos klasė). 2011 m. atlikto tyrimo metu (Stankevičiūtė, 2012) nustatyta, kad didţiausia vidutinė paprastojo kaštono lapijos dechromacija buvo prie Kovo 11-osios gatvės – 60,6±4,7 %, esančios Gričiupio seniūnijoje. Šiame tyrime taip pat nustatyta, kad Gričiupio seniūnijoje, lyginant su kitomis seniūnijomis, prie tirtų gatvių augantys apskaitos medţiai 2012, 2013 m. pasiţymėjo didţiausia lapijos dechromacija. 2014 m. didţiausia vidutinė lapijos dechromacija nustatyta Aleksoto seniūnijoje (69,0±1,0 %, 3 dechromacijos klasė) bei Petrašiūnų seniūnijoje (67,0±2,2 %, 3 dechromacijos klasė), maţiausia Panemunėje (38,2±2,4 %, 2 dechromacijos klasė) ir Vilijampolėje (39,5±1,4 %, 2 dechromacijos klasė) (3.8 pav.).

30 2012 m. 25 2013 m 2014 m. 20

Visos lajos defoliacija, %

s s

ų ų

ė ė

iupio

Centro Šan

Aleksoto

Dainavos

Gri

Petraši

Ţaliakalnio Panemun

Vilijampol Seniūnijos 3.9 pav. Vidutinė paprastojo kaštono visos lajos defoliacija skirtingose Kauno miesto seniūnijose 2012, 2013 ir 2014 m.

Didţiausia vidutinė paprastojo kaštono visos lajos defoliacija 2012 m. nustatyta tų apskaitos medţių, kurie auga Dainavos seniūnijoje (54,5±1,3 %) ir Gričiupio seniūnijoje (45,2±1,1 %),o maţiausia visos lajos defoliacija būdinga Panemunės (27,8±1,2 %), Vilijampolės (29,4±1,5 %) ir 34

Aleksoto (30,0±1,3 %) seniūnijose augantiems paprastojo kaštono medţiams (3.9 pav.). Visi vidutiniai paţeidimai priklauso antrai defoliacijos klasei, kai medţiai yra paţeisti vidutiniškai. Skirtingos seniūnijos, t.y. skirtingos, jose esančios aplinkos sąlygos turi statistiškai reikšmingos įtakos paprastojo kaštono visos lajos defoliacijai, kadangi p<0,05 (1 priedo 4 lentelė). Nustatyta, jog didţiausia vidutinė visos lajos defoliacija 2013 m. buvo būdinga Dainavos (59,3±1,6 %), Gričiupio (54,7±1,5 %) ir Petrašiūnų (53,3±1,3 %), o maţiausia Panemunės (33,5±0,9 %) ir Šančių (38,3±1,6 %) seniūnijose augantiems paprastojo kaštono medţiams (3.9 pav.). Vėlgi visų seniūnijų vidutinė visos lajos defoliacija atitinka 2 paţeidimo klasę (kai yra paţeista 26–60 % medţio) iš 4. Didţiausia vidutinė visos lajos defoliacija 2014 metais (3.9 pav.) buvo Aleksoto (55,0±1,3 %, 2 paţeidimo klasė), Petrašiūnų (54,0±1,2 %, 2 paţeidimo klasė) ir Gričiupio (50,3±1,2 %, 2 paţeidimo klasė) seniūnijose, o maţiausia Panemunės (36,2±1,3 %, 2 paţeidimo klasė) seniūnijoje. 2011 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad didţiausia vidutinė visos lajos defoliacija nustatyta tų apskaitos medţių, kurie auga Gričiupio seniūnijoje (šalia Birţiškų gatvės) – 72,5±1,9 % (Stankevičiūtė, 2012), mūsų tyrimo metu Gričiupio seniūnijoje augančių paprastojo kaštono medţių vidutinė visos lajos defoliacija tiek 2012, tiek 2013, tiek 2014 metais taip pat buvo viena didţiausių. Apibendrinant paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklės pagal morfologinius rodiklius vertinimo rezultatus, galima teigti, jog blogiausia apskaitos medţių būklė buvo 2013 metais. Išanalizavus visus metus pastebėta, jog Gričiupio, Dainavos, Petrašiūnų, Aleksoto seniūnijose paprastojo kaštono morfologinių rodiklių reikšmės yra didesnės nei kitų seniūnijų. Maţiausios paprastojo kaštono tirtų morofologinių rodiklių reikšmės beveik kiekvienais metais būdingos Panemunės seniūnijoje augantiems medţiams. Paţeidimų skirtumai mieste atsiranda dėl skirtingos augimo vietos ir sąlygų (Snieskiene et al., 2011). Pastebėta, kad 2014 metais kai kuriose seniūnijose, kuriose yra vienos pagrindinių Kauno miesto gatvių (Savanorių pr., Taikos pr., Kęstučio g.) paprastojo kaštono būklė pagerėjo. Ypatingai sumaţėjo lapų paţeidimai. Manoma, kad maţesni lapų paţeidimai nustatyti dėl to, kad prie tokių Kauno gatvių, nukritę lapai yra nuolat šalinami, ar imamasi keršosios kaštoninės kandelės populiacijos reguliavimo priemonių (pvz., Kęstučio, K. Donelaičio gatvėse kabinamos feromoninės gaudyklės). V. Snieškienė su bendraautoriais (2009 m.) pastebėjo, kad daţnai maţiausiai paţeisti paprastieji kaštonai auga prie gatvių, blogiausiose edafinėse sąlygose, kur nukritę lapai yra sugrėbiami ir išveţami.

3.3. KLASTERINĖ ANALIZĖ

Taikant klasterinę analizę visos seniūnijos, kuriose atlikti kaštonų būklės tyrimai pagal vertintus rodiklius (lapų paţeidimus, lapijos dechromaciją, visos lajos defoliaciją) buvo suskirstytos į klasterius 2012, 2013 ir 2014 metais (3.10, 3.11, 3.12 pav.).

ų 40

Atstumas tarp klasteri

Šančių Centro

Aleksoto

Dainavos

Gričiupio

Petrašiūnų

Panemunės

Ţaliakalnio

Vilijampolės

Seniūnijos 3.10 pav. Tyrimo vietų skirstymas į klasterius, pagal įvertintus apskaitos medţių rodiklius 2012 m.

2012 m. išsiskyrė trys aiškios seniūnijų grupės:  pirmoje grupėje, seniūnijos, kuriose augančių apskaitos medţių būklė blogiausia: Gričiupio ir Dainavos seniūnijos;  antroji grupė, seniūnijos su vidutiniškai bloga apskaitos medţių būkle: Šančių, Petrašiūnų, Centro, Ţaliakalnio seniūnijos;  trečiajai grupei priklauso tokios tyrimo seniūnijos, kuriose paprastojo kaštono būklė geriausia: Aleksoto, Panemunės ir Vilijampolės seniūnijos. Gričiupio ir Dainavos seniūnijose esančiose gatvėse (pvz., Savanorių pr., Kovo 11–osios g.) augantiems paprastojo kaštono medţiams būdinga tiek didelė dechromacija, tiek defoliacija, tiek lapų paţeidimai. Be to, šios gatvės išsiskiria ir intensyviais automobilių srautais, kas leidţia manyti, kad galbūt paprastojo kaštono būklę nulėmė ne tik keršosios kaštoninės kandelės paţeidimai, bet ir transporto sukeliamas oro uţterštumas.

2013 m. išsiskyrė šios trys seniūnijų grupės (3.11 pav.):  pirmoje grupėje, seniūnija, kurioje augančių apskaitos medţių būklė geriausia: Panemunės seniūnija;  antroji grupė, seniūnijos su vidutiniškai bloga apskaitos medţių būkle: Aleksoto, Šančių,Vilijampolės seniūnijos;  trečiajai grupei priklauso tokios tyrimo seniūnijos, kuriose paprastojo kaštono būklė blogiausia: Petrašiūnų, Centro, Gričiupio, Dainavos, Ţaliakalnio seniūnijos.

Atstumas tarp klasteri 10

Šančių Centro

Aleksoto

Dainavos

Gričiupio

Petrašiūnų

Panemunės

Ţaliakalnio

Vilijampolės

Seniūnijos 3.11 pav. Tyrimo vietų skirstymas į klasterius, pagal įvertintus apskaitos medţių rodiklius 2013 m.

2014 metais išsiskyrusios seniūnijų grupės (3.12 pav.):  pirmoje grupėje, seniūnijos, kuriose augančių apskaitos medţių būklė blogiausia: Aleksoto ir Petrašiūnų seniūnijos;  antroji grupė, seniūnijos su vidutiniškai bloga apskaitos medţių būkle: Centro, Dainavos, Gričiupio, Vilijampolės, Šančių, Ţaliakalnio seniūnijos;  trečiajai grupei priklauso tokios tyrimo seniūnijos, kuriose paprastojo kaštono būklė geriausia: Panemunės seniūnijos.

Atstumaiklasteritarp 5

Centro Šančių

Aleksoto

Dainavos

Gričiupio

Petrašiūnų

Panemunės Ţaliakalnio

Vilijampolės

Seniūnijos 3.12 pav. Tyrimo vietų skirstymas į klasterius, pagal įvertintus apskaitos medţių rodiklius 2014 m.

Lyginant su kitais tyrimais (Stankevičiūte, 2012), matyti, kad remiantis klasterinės analizės rezultatais, 2011 m. pagal visus tirtus morfologinius rodiklius (lajos defoliaciją, lapijos dechromaciją, sausų šakų kiekį, derėjimo laipsnį, viršūnės būklę) blogiausia paprastojo kaštono būklė Kaune mieste buvo Kovo 11-osios, Studentų, Birţiškų gatvėse. Mūsų tyrimas tai tik patvirtino, nes visos šios gatvės yra Gričiupio seniūnijoje, kur augančių paprastojo kaštono medţių būklė pagal vertintus morfologinius rodiklius 2012 ir 2013 m. buvo viena blogiausių. Tiesa, 2014 m. Gričiupio seniūnija pateko į grupę, su vidutiniškai bloga apskaitos medţių būkle, tai galime pasidţiaugti, kad ten augančių medţių būklė kaţkiek pagerėjo. Didţiausi paprastojo kaštono būklės pokyčiai per pastaruosius tris metus pastebėti Dainavos ir Aleksoto seniūnijoje. 2012 ir 2013 metais paprastojo kaštono augančio Dainavos seniūnijoje būklė, lyginant su kitom seniūnijom, buvo viena blogiausių. Tačiau 2014 m. situacija pasikeitė, šioje seniūnijoje augančių kaštonų būklė tapo viena geriausių. Tai galėjo lemti nuolatinis lapų grėbimas ir pašalinimas. Tuo tarpu Aleksoto seniūnijoje augančių paprastojo kaštono medţių būklė pablogėjo. 2012 m. medţių būklė, lyginant su kitomis seniūnijomis, buvo viena geriausių, 2013 m. – vidutinė, o jau 2014 m. jau viena blogiausių. Tam įtakos galėjo turėti seniūnijoje esančių gatvių netvarkymas, lapų 38 negrėbimas, kadangi yra pastebėta, kad labiausiai paţeisti paprastojo kaštono medţiai būna parkuose ir gatvėse, kur nukritę lapai nesurenkami (Snieskiene et al., 2011). Taip pat galėjo prisidėti 2012 m. uţdarytas Panemunės tiltas, dėl kurio uţdarymo didesnis automobilių srautas teko Aleksoto seniūnijai, kas sąlygojo didesnę oro taršą, kuri neigiamai paveikė medţius. Be to automobiliai galėjo palengvinti kandelių migraciją iš kitų vietų.

3.4. PAPRASTOJO KAŠTONO (Aesculus hippocastanum L.) MORFOLOGINIAI RODIKLIAI SKIRTINGO TRANSPORTO INTENSYVUMO GATVĖSE

Norint išsiaiškinti, kaip skiriasi tirti morfologiniai rodikliai skirtingo transporto intensyvumo gatvėse ir, ar tos gatvės daro statistiškai reikšmingą įtaką lapų paţeidimams, lapijos dechromacijai bei visos lajos defoliacijai, pagal gatve pravaţiuojančių transporto priemonių skaičių (per valandą), gatvės buvo suskirstytos į tris transporto intensyvumo grupes: maţo, vidutinio ir didelio. Į maţo transporto intensyvumo grupę patekusios gatvės: Seniavos pl., Sąjungos aikštė, Vytenio g., Smetonos al., Hipodromo g., Sandėlių g. Vidutinio transporto intensyvumo gatvės: J. Basanavičiaus al., Vydūno al., V. Krėvės pr., Kęstučio g., Gedimino g., K. Donelaičio g., Vaidoto g. Didelio transporto intensyvumo gatvės: K. Baršausko g., Tvirtovės al., Taikos pr., Savanorių pr., T. Masiulio g., Pramonės pr., Kovo 11–tosios g., R. Kalantos g., Karo aviacijos g. Stebėta, kaip keičiasi šių morfologinių rodiklių reikšmės skirtingose grupėse. Kadangi transporto srautų intensyvumas tiriamosiose gatvėse skaičiuotas 2014 m., tai ir morfologinių rodiklių reikšmės imtos iš 2014 m. tyrimo.

60 58 56 54 52 50 48 46 44 42

paţeidimai, %

ų 40

Lap 36 34 32 30 Mazas Vidutinis Didelis Mean Mean±1.96*SE Transporto srauto intensyvumas 3.13 pav. Vidutiniai paprastojo kaštono lapų paţeidimai skirtingo transporto intensyvumo gatvėse (2014 m.) 39

Taikant vienfaktorinę dispersinę analizę (One–way ANOVA) nustatyta, kad skirtingo transporto intensyvumo gatvių aplinkos sąlygos turi statistiškai reikšmingos įtakos (p<0,05) lapų paţeidimams (1 priedo 5 lentelė). Didţiausi vidutiniai lapų paţeidimai (50,0±0,6 %) būdingi didelio transporto intensyvumo gatvėse augantiems medţiams, maţiausi – maţo intensyvumo (39,1±1,2 %), vidutinio transporto intensyvumo gatvėse vidutiniai lapų paţeidimai siekė 48,8±1,2 % (3.13 pav.). Lapijos dechromacija skirtingo transporto intensyvumo gatvėse pavaizduoti 3.14 paveiksle, tarp jų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) (1 priedo 6 lentelė). Didţiausia (53,7±1,2 %) vidutinė lapijos dechromacija buvo nustatyta didelio, o maţiausia (40,8±1,2 %) – maţo transporto intensyvumo gatvėse. Vidutinio transporto intensyvumo gatvėse vidutinė lapijos dechromacija siekė 50,8±0,9 %.

60 58 56 54 52 50 48 46 44 42 40 38 36

Lapijos dechromacija, % 34 32 30 Mazas Vidutinis Didelis Mean Mean±1.96*SE Transporto srauto intensyvumas 3.14 pav. Vidutinė paprastojo kaštono lapijos dechromacija skirtingo transporto intensyvumo gatvėse (2014 m.)

Nustatyta, kad skirtingo transporto intensyvumo gatvės, t. y. jų aplinkos sąlygos, turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos paprasto kaštono visos lajos defoliacijai (1 priedo 7 lentelė). Maţiausia vidutinė visos lajos defoliacija nustatyta maţo transporto intensyvumo gatvėse (39,5±0,9 %), o didţiausia didelio intensyvumo (49,8±1,3 %). Vidutinio transporto intensyvumo gatvėse vidutinė visos lajos defoliacija buvo 46,1±0,8 % (3.15 pav.).

60 58 56 54 52 50 48 46 44 42 40 38 36

Visoslajos defoliacija, % 34 32 30 Mazas Vidutinis Didelis Mean Mean±1.96*SE Transporto srauto intensyvumas 3.15 pav. Vidutinė paprastojo kaštono visos lajos defoliacija skirtingo transporto intensyvumo gatvėse (2014 m.)

Akivaizdu, jog didejant transporto srautų intensyvumui gatvėse didėja ir tirtų morfologinių rodiklių reikšmės. Nors tarp vidutinio ir didelio transporto intensyvumo gatvių vidutiniai morfologinių rodiklių skirtumai nedideli, tačiau didejimas akivaizdus. Iš vienos pusės, tai suprantama, kadangi kuo daugiau transporto vaţiuoja gatve, tuo daugiau teršalų, tokių kaip azoto oksidai, patenka į orą. Medţiai, mechaniškai sulaikydami bei neutralizuodami teršalus, maţina aplinkos uţterštumą, tačiau kaupia juos savyje ir reaguoja į jų poveikį (Bartkevičius 1993; Stravinskienė 2002). Svarbu ir tai, kad uţterštas oras turi netiesioginį neigiamą poveikį medţių gyvybingumui, daro juos jautresnius kitiems aplinkos veiksniams (http://ekoaplinka.eu/index.php?option=com_content&id=87&tmpl=frame), šiuo atveju kenkėjams, tokiems kaip keršoji kaštoninė kandelė. Tai dar labiau pablogina paprastojo kaštono, augančio šalia didesnio transporto intensyvumo gatvių, būklę. Kiti autoriai taip pat pastebėjo, kad didţiausias kenkėjų susitelkimas būna didelių miestų ţeldiniuose ir pagrindinių magistralių, autostradų, plentų pakelėse (Kiss et al., 2004; Labanovski, Soika, 1998). Vis dėlto, pastebėta, kad medţiai augantys pakelėse, kur augimo sąlygos yra labai prastos, bet uţtat reguliariai surenkami lapai, yra maţiau paţeisti keršosios kaštoninės kandelės (Snieskiene et al., 2011). Galbūt dėl to morfologinių rodiklių vidurkių skirtumai tarp vidutinio ir didelio transporto intensyvumo gatvių yra maţesni nei tarp maţo ir vidutinio transporto intensyvumo gatvių. Nors transportas tik padeda kandelei migruot ir nuo taršos nusilpę medţiai dar jautriau reaguoja į šiuos kenkėjus, tačiau būklę pagerina intensyvių gatvių prieţiūra, lapų grėbimas ir išveţimas, kadangi tokiu atveju ţenkliai sumaţėja perţiemojusių kandelių kiekis. Gaila, kad tai yra daroma ne prie visų gatvių, nes norint kad paprastasis kaštonas atliktų visas

41 funkcijas, svarbias miestams ir jų gyventojams, jis turi būti pakankamai geros būklės (Ţeimavičius ir kt., 2011). Norint įsitikinti, ar iš tikrųjų didėjant transporto intensyvumui gatvėse didėja ir lapų paţeidimai, lapijos dechromacija bei visos lajos defoliacija, nustatinėjamas koreliacinis ryšys. Koreliacine analize nustatyta, kad tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos bei lapijos dechromacijos tiek maţo, tiek vidutinio, tiek didelio transporto intensyvumo gatvėse yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) koreliaciniai ryšiai. Maţo transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos nustatytas stiprus statistiškai reikšmingas (r=0,67, p<0,05) teigiamas koreliacinis ryšys (3.16 pav.) (1 priedas, 8 lentelė). Tarp lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos nustatytas taip pat stiprus statistiškai reikšmingas (r=0,75, p<0,05) teigiamas koreliacinis ryšys.

70 70

60 60

50 50

40 40

30 30

paţeidimai, %

ų ų pažeidimai, % 20 20

Lap

10 10

0 0 0 10 20 30 40 50 60 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 Lapijos dechromacija, % 95% confidence Visos lajos defoliacija, % 95% confidence 3.16 pav. Koreliacija tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos bei visos lajos defoliacijos maţo transporto intensyvumo gatvėse

Vidutinio transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos nustatytas statistiškai reikšmingas (r=0,56, p<0,05) vidutinio stiprumo teigiamas koreliacinis ryšys (3.17 pav.) (1 priedas, 9 lentelė). Tarp lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos nustatytas taip pat vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas (r=0,58, p<0,05) teigiamas koreliacinis ryšys.

90 90

80 80

70 70

60 60

50 50

40 40

ų pažeidimai, %

ų ų pažeidimai, %

Lap Lap 30 30

20 20

10 10 10 20 30 40 50 60 70 80 90 10 20 30 40 50 60 70 Lapijos dechromacija, % 95% confidence Visos lajos defoliacija, % 95% confidence

3.17 pav. Koreliacija tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos bei visos lajos defoliacijos vidutinio transporto intensyvumo gatvėse

Didelio transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos nustatytas statistiškai reikšmingas (r=0,26, p<0,05) silpnas teigiamas koreliacinis ryšys (3.18 pav.) (1 priedas, 10 lentelė). Tarp lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos nustatytas taip pat silpnas statistiškai reikšmingas (r=0,27, p<0,05) teigiamas koreliacinis ryšys.

90 90

80 80

70 70

60 60

paţeidimai, % paţeidimai,

ų 50 ų 50

Lap

40 40

30 30 20 30 40 50 60 70 80 90 20 30 40 50 60 70 80 90 Lapijos dechromacija, % 95% confidence Visos lajos defoliacija, % 95% confidence

3.18 pav. Koreliacija tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos bei visos lajos defoliacijos didelio transporto intensyvumo gatvėse

Pastebima, kad didėjant transporto intensyvumui koreliaciniai ryšiai tarp morfologinių rodiklių silpnėja, tai reiškia, kad atsiranda daugiau ryšį iškreipiančių veiksnių. Bet kadangi koreliaciniai ryšiai tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos ir visos lajos defoliacijos statistiškai reikšmingi, tai tie, ryšį sumaţinantys veiksniai, tokie kaip oro tarša ir pan., nėra svariausi, reiškia paprastojo kaštono būklės blogėjimą galimai lemia keršoji kaštoninė kandelė. Tai iš dalies patvirtina ir

43 ankstesni tyrimai. 2008 m. Kauno miesto medţių būklės stebėsenos metu nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp NO2 ir vidutinės lapijos dechromacijos (Stravinskienė, 2010). 2011 m. tyrimo metu nustatyta, kad paprastojo kaštono medţių būklė Kauno miesto aplinkoje prie transporto taršą reprezentuojančių gatvių yra bloga, bet tarp NO2 ir morfologinių rodiklių statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad didėjanti azoto dioksido koncentracija neigiamos įtakos apskaitos medţių būklei nedaro, t. y. didėjant šio atmosferos teršalo koncentracijai, paprastojo kaštono būklė neblogėja (Stankevičiūtė, 2012).

IŠVADOS

1. Tiriant keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paţeidimus 2012 – 2014 m., uţfiksuotos 3 šių kenkėjų kartas kasmet. 2012 m. pirmos kartos lervos pastebėtos birţelio 10 d., antros kartos – rugpjūčio 2 d., o trečios kartos – spalio 4 d. 2013 m. pirmoji karta uţfiksuota birţelio 3 d., antroji – liepos 31 d., o trečioji – spalio 5 d. 2014 m. pirmos kartos lervos pastebėtos geguţės 26 d., antros kartos – liepos 26 d., trečios kartos – rugsėjo 24–30 d. 2. 2012 m. nustatyti tokie visų apskaitos medţių būklę atspindinčių tirtų rodiklių vidurkiai: keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) lapų paţeidimai – 32,2 ±0,5 %, visos lajos defoliacija – 38,0±0,9 %, lapijos dechromacija – 38,0±0,8 %. 2013 m. lapų paţeidimai 63,0±0,7 %, visos lajos defoliacija – 48,8±0,9 %, lapijos dechromacija – 64,4±1,0 %. 2014 m. lapų paţeidimai – 45,7±0,8 %, visos lajos defoliacija – 45,8±0,8 %, lapijos dechromacija – 47,6±1,3 %. 3. Koreliacinė analizė parodė, kad tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos egzistuoja statistiškai reikšmingas (p<0,05) vidutinio stiprumo (r=0,36) koreliacinis ryšys. Tarp lapų paţeidimų ir visos lajos defoliacijos taip pat nustatytas vidutinio stiprumo (r=0,41) statistiškai reikšmingas (p<0,05) koreliacinys ryšys. 4. Nustatyta, kad skirtingos miesto seniūnijos daro statistiškai reikšmingą (p<0,05) įtaką paprastojo kaštono lapų paţeidimams. 2012 m. didţiausi vidutiniai lapų paţeidimai nustatyti Gričiupio seniūnijoje – 41,6±1,4 %, maţiausi – Panemunėje (22,3±0,8 %), 2013 m. didţiausi – Petrašiūnuose (71,3±2,3 %), maţiausi Panemunėje – 45,1±1,9 %, 2014 m. didţiausi – Aleksote (67,4±2,1 %), maţiausi – Panemunėje (37,9±2,3 %). 5. Skirtingos Kauno miesto seniūnijos daro statistiškai reikšmingą (p<0,05) įtaką paprastojo kaštono lapijos dechromacijai. Didţiausia vidutinė paprastojo kaštono lapijos dechromacija 2012 metais nustatyta Dainavoje (45,8±1,3 %), o maţiausia Panemunėje (26,3 ±1,3 %), 2013 m. didţiausia – Petrašiūnų (73,3±1,9 %), o maţiausia Panemunės seniūnijose, 2014 m. didţiausia – Aleksoto seniūnijoje (69,0±1,0 %), maţiausia Panemunėje (38,2±2,4 %). 6. Nustatyta, jog 2012 m. didţiausia vidutinė visos lajos defoliacija buvo Dainavos seniūnijoje (54,5±1,3 %) augančių apskaitos medţių, o maţiausia (27,8±1,2 %) – Panemunėje. 2013 m. didţiausia (59,3±1,6 %) – Dainavoje, o maţiausia (33,5±0,9 %) – Panemunėje, 2014 m. didţiausia –Aleksoto (55,0±1,3 %), maţiausia Panemunės (36,2±1,3 %) seniūnijose. Vienfaktorinės dispersinės analizės rezultatai parodė, kad skirtingos miesto seniūnijos turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos paprastojo kaštono lapijos dechromacijai.

7. Klasterinės analizės rezultatai parodė, jog pagal vertintus morfologinius rodiklius blogiausia paprastojo kaštono būklė 2012 m. buvo Gričiupio ir Dainavos seniūnijose, o geriausia Aleksote, Panemunėje ir Vilijampolėje. 2013 m. blogiausia būklė – Centro, Gričiupio, Petrašiūnų, Dainavos, Ţaliakalnio seniūnijose, geriausia – Panemunėje. 2014 m. blogiausia – Aleksoto ir Petrašiūnų seniūnijose, geriausia – Panemunėje. 8. Vienfaktorinės dispersinės analizės rezultatai parodė, kad skirtingas gatvių transporto intensyvumas turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) sukeltiems lapų paţeidimams, visos lajos defoliacijai ir lapijos dechromacijai. Šių reikšmės maţiausios – maţo, o didţiausios – didelio transporto intensyvumo gatvėse. 9. Koreliacinės analizės rezultatai rodo, kad maţo intensyvumo gatvėse tarp tirtų medţių lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,67) bei visos lajos defoliacijos (r=0,75) yra stiprūs statistiškai reikšmingi (p<0,05) koreliaciniai ryšiai. Vidutinio transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,56) bei visos lajos defoliacijos (r=0,58) nustatyti vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingi (p<0,05), o didelio transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,26) bei visos lajos defoliacijos (r=0,27) nustatyti silpni, bet statistiškai reikšmingi (p<0,05) koreliaciniai ryšiai.

LITERATŪRA

1. Augustin S. 2005. La mineuse du marronnier Cameraria ohridella un Lépidoptère invasif en ville. Insectes, 137 (2), p. 25–28. 2. Augustin S. 2009. Cameraria ohridella Deschka & Dimić, horse chestnut leaf–miner (Gracillariidae, Lepidoptera). Handbook of Alien Species in Europe, 331 p. 3. Augustin S., Guichard S., Heitland W., Freise J., Svatos A., Gilbert M. 2009. Monitoring and dispersal of the invading Gracillariidae Cameraria ohridella. Journal of Applied Entomology, 133 (1), p. 58–66. 4. Augustin S., Guichard S., Svatoš A., Gilbert M. 2004. Monitoring the regional spread of the invasive leafminer Cameraria ohridella ( Lepidoptera: Gracillariidae ) by damage assessment and pheromone trapping. Environmental Entomology, 33, p. 1584–1592. 5. Baraniak E., Walczak U., Zduniak P. 2005. Appearance and migration of the horse–chestnut leafminer Cameraria ohridella in relation to city size and leaf–raking, using the example of two cities in Western Poland. Journal of pest science, 78, p. 145–149. 6. Bartkevičius E. 1993. Bioindikacinių ir biostestavimo metodų panaudojimas aplinkos uţterštumo bei pakenktų medynų būklės, produktyvumo vertinimui. Daktaro disertacijos tezės. Kaunas: LŢŪA leidykla. 12 p. 7. Buhl O., Falck P., Jørgensen B., Karsholt O., Larsen K., Vilhelmsen F. 2003. Fund af småsommerfugle fra Danmark i 2002 (Lepidoptera). Entomologiske Meddelelser, 71, p. 65–76. 8. Burinskienė M., Jakovlevas–Mateckis K., Adomavičius, V., Juškevicius P., Klibavičius A., Narbutis B., Paliulis G., Rimkus A., Šliogeris J. 2003. Miestotvarka. Vilnius: Technika, 400 p. 9. Butin H. 1983. Krankheiten der Wald – und Parkbäume. Stuttgart. New York, p. 172. 10. Dimič N., Michajlovic L., Vuka M., Peric P., Krnjajic S., Cvetkovic M. 2000. Development of Cameraria ohridella Deschka and Dimič 1986 (Lepidoptera: Gracillariidae). Entomofauna, 21, p. 5–12. 11. Ferracini C., Alma A. 2008. How to preserve horse chestnut trees from Cameraria ohridella in the urban environment. Crop Protection, 27, p. 1251–1255. 12. Fora C.G., Lauer K.F., Stefan C., Moatar M. 2011. The efficiency of spraying with insecticide against the invasive moth Cameraria ohridella. Journal of Horticulture, Forestry and Biotechnology, 15(1), p. 59–61. 13. Freise J. F., Heitland W., Sturm A. 2004. Das Wirtpflanzenspectrum der Roβkastanien– Miniermotte, Cameraria ochridella Deschka and Dimic (Lepidoptera, Gracillaridae) einem Schadling der Roβkastanie, Aesculus hippocastanum. Mitteilungen der Deutschen Gesellschaeft fur Allgemeine und Angewandte Entomologie, 14, p. 351–354. 14. Freise J., Heitland W. 2001. Neue Aspekte zur Biologie und Ökologie der Roßkastanien– Miniermotte, Cameraria ohridella Deschka & Dimić (1986) (Lep., Gracillariidae), einem neuartigen Schädling an Aesculus. Mitteilungen der Deutschen Gesellschaeft fur Allgemeine und Angewandte Entomologie, 13, p. 135–139. 15. Gilbert M., Grégoire J. C., Freise J. F., Heitland W. 2004. Long–distance dispersal and human population density allow the prediction of invasive patterns in the horse chestnut leafminer Cameraria ohridella. Journal of Animal Ecology, 73, p. 459–468. 47

16. Gilbert M., Guichard S., Freise J., Grégoire J. C., Heitland W., Straw N., et al. 2005. Forecasting Cameraria ohridella invasion dynamics in recently invaded countries: from validation to prediction. Journal of Applied Ecology, 42, p. 805–813. 17. Girardoz S., Kenis M., Quicke D. L. J. 2006. Recruitment of native parasitoids by an exotic leaf miner, Cameraria ohridella: host – parasitoid synchronization and influence of the environment. Agricultural and Forest Entomology, 8, p. 49–56. 18. Girardoz S., Quicke D. L. J., Kenis M. 2007a. Factors favouring the development and maintenance of outbreaks in an invasive leaf miner Cameraria ohridella (Lepidoptera: Gracillariidae): a life table study. Agricultural and Forest Entomology, 9, p. 141–158. 19. Girardoz S., Volter L., Tomov R., Quicke D. L. J., Kenis M. 2007b. Variations in parasitism in sympatric populations of three invasive leaf miners. Journal of Applied Entomology, 131 (9– 10), p. 603–612. 20. Grabenweger G., Avtzis N., Girardoz S., Hrasovec B., Tomov R., Kenis M. 2005a. Parasitism of Cameraria ohridella (Lepidoptera, Gracillariidae) in natural and artificial horse–chestnut stands in the Balkans. Agricultural and Forestry Entomology, 7 (4), p. 291–296. 21. Grabenweger G., Kehrli P., Schlick–Steiner B., Steiner F., Stolz1 M., Bacher S. 2005b. Journal of Applied Entomology,129 (7), p. 353–362. 22. Grabenweger G., Lethmayer C. 1999. Occurrence and phenology of parasitic Chalcidoidea on the horse chestnut leafminer,Cameraria ohridella Deschka & Dimic (Lep., Gracillariidae). Journal of Applied Entomology, 123 (5), p. 257–260. 23. Hrašovec H., Diminic D., Franjevic M., Matoševic D. 2003. Cameraria, Gugnardia or drought, how much of an impact? Second International Symposium on Plant Health in Urban Horticulture. Mitteilungen aus der Biologischen Bundesanstalt für Land–und Forstwirtschaft, Berlin–Dahlem, 394 p. 24. Ivinskis P., Rimšaitė J. 2006: The horse–chestnut leafminer (Cameraria ochridella Deschka  Dimic 1986) (Lepidoptera, Gracillaridae) in Lithuania. Acta Zoologica Lithuanica, 16(4), p. 323–328. 25. Ivinskis P., Rimšaitė J. 2011. Kodėl ruduoja kaštonų lapai? Aplinka: Darna. Atsakomybė. Apsauga, 7, p. 50–53. 26. Young L. 2002.The efficacy of micro–injected imidacloprid and oxydemeton–methyl on red gum eucalypus trees (Eucalyptus camaldulensis) infested with red gum lerp psyllid (Glycaspsis brimblecombei). Journal of Arboriculture, 28, p. 144–147. 27. Jakovlevas–Mateckis K. 2003. Miesto kraštovaizdžio architektūra. Želdiniai ir jų komponavimas. II tomas. Vilnius: Technika, 289 p. 28. Januškevičius L., Baronienė V., Liagienė D. 2006. Sumedėjusių augalų introdukcija ir aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje. Kaunas: Lututė, 392 p. 29. Januškevičius L., Baronienė V., Tamošauskienė S. 1994. Medžių ir krūmų dekoratyvinės formos. Kaunas: Šviesa, 351 p. 30. Karsholt O., Kristensen N. P. 2003. Kastaniemøllet: et kønt nyt skadedyr i Danmark. Dyr i natur og museum, 1, p. 9–11.

31. Kaštoninės keršosios kandelės populiacijos dinamikos tyrimas ir plitimo vektorių nustatymas. Gyvūnijos monitoringo ataskaita. 2007 m. rugpjūčio 23 d. mokslo tyrimų paslaugų pirkimo sutartis Nr. 4f07–106. Vilnius, 38 p. 32. Kauno miesto aplinkos apsaugos strategija 2006–2015 metams ir Kauno miesto aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas 2006–2008 metams. Kauno miesto savivaldybės 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T–7. Kaunas, 37 p. 33. Kauno miesto aplinkos oro kokybės valdymo 2011–2014 metų programa.. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodţio 23 d. Sprendimu Nr. T–802. Kaunas, 9 p. 34. Kauno miesto kaštonų apsaugos 2012–2015 metų programa. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodţio 8 d. sprendimu Nr. T–657. Kaunas, 6 p. 35. Kehrli P., Bacher S. 2003. Date of leaf liter removal to emergence of Cameraria ohridella in the following spring. Entomologia Experimentalis et Applicata, 107, p. 159–162. 36. Kenis M. 2001. An IPM research programme on Horse–chestnut leafminer in Europe. CAB International, Wallingford, Oxon. XII–228. 197 p. 37. Kiss L. Vajna L., Fischl G. 2004. Occurence of Erysiohe flexuosa (syn Uncinula Flexuosa) on horse chestnut (Aesculus hippocastanum) in Hungary. Plant Pathology 53 (2), p. 323. 38. Kosola K.R., Dickmann D.I., Paul E.A., Parry D. 2001. Repeated insect defoliation effects on growth, nitrogen acquisition, carbohydrates, and root demography of poplars. Oecologia, 129, p. 65–74. 39. Krischik V.A., Landmark A.L., Heimpel G.E. 2007. Soil–applied imidacloprid is translocated to nectar and kills nectar–feeding Anagyrus pseudococci (Girault) (Hymenoptera: Encyrtidae). Environmental Entomology, 36 (5), p. 1238–1245. 40. Łabanowski G., Soika G. 1998. Szrotówek kasztanowcowiaczek zagraża kasztanowcom w Polsce [Horse–chestnut leafminer threatens horse chestnuts In Poland]. Ochrona roślin, 42, 12 p. 41. Lack H. W. 2000. Lilac and horse–chestnut: discovery and rediscovery. Curtis's Botanical Magazine,17, p. 109–141. 42. Lethmayer C. 2005. Ten years of experience with the invasive horse chestnut leaf miner (Cameraria ohridella) in Austria. Symposium Proceedings No.81, Plant protection and plant health in Europe: introduction and spread of invasive species, Berlin, p. 61–66. 43. Milevoj L. 2004. The occurrence of some pests and diseases on horse chestnut, plane tree and Indian bean tree in urban areas of Slovenia. Acta agriculturae Slovenica, 2(83), p. 297–300. 44. Nardini A., Raimondo F., Scimone M., Salleo S. 2004. Impact of the leaf miner Cameraria ohridella on whole–plant photosynthetic productivity of Aesculus hippocastanum: insights from a model. Tree, 18, p. 714–721. 45. Navasaitis M. 2008. Dendrologija. Vilnius: Margi raštai, 856 p. 46. Pavan F., Barro P., Bernardinelli I., Gambon N., Zandigiacomo P. 2003. Cultural control of Cameraria Ohridella on Horsechestnut in urban areas by removing fallen leaves in autumn. Journal of Arboriculture, 29(5), p. 253–258. 47. Pschorn–Walcher H. 1994. Field biology of the introduced horse–chestnut leafminer Cameraria ohridella Deschka et Dimič (Lepidoptera: Gracillariidae) in the Vienna Woods. Linzer Biologische Beiträge, 26, p. 633–642. 49

48. Salleo S., Nardini A., Raimondo F., Gullo M., Pace F., Giacomich P. 2003. Effects of defoliation caused by the leaf miner Cameraria ohridella on wood production and efficiency in Aesculus hippocastanum growing in north–eastern Italy. Trees, 17, p. 367–375. 49. Samek T. 2003. Diapause of cameraria ohridella deschka et dimic and its impact on the species population dynamics. Journal of forest science, 49 (6), p. 252–258. 50. Snieskiene V., Stankeviciene A., Zeimavicius K., Balezentiene L. 2011. Aesculus hippocastatum L. State Changes in Lithuania. Original research. Polish Journal of Environmental Studies, 20 (4), p. 1029–1035. 51. Snieškienė V., Stankevičienė A. 2009. Paprastojo kaštono ligos Lietuvoje 2008 m. Žmogaus ir gamtos sauga 2009, Kaunas: LŢŪU, p. 97–100. 52. Snieškienė V., Stankevičienė A., Juronis V.P., Ţeimavičius K. 2009. Paprastojo kaštono būklė rekreaciniuose ţeldynuose // Mokslinė–praktinė konferencija. Priemiesčio miškų, rekreacinių ir agrarinių teritorijų ţeldynų ir ţeldinių tvarkymas ir apsauga. Mokslinių straipsnių rinkinys. p. 84– 88. 53. Snieškienė V., Stankevičienė A., Vitas A. 2012. Grybai ir kenkėjai, intensyviai plintantys Lietuvos miestų gatvių ţeldiniuose. Miestų želdynų formavimas, 1(9), p. 169–175. 54. Snieškienė V., Stankevičienė A., Ţeimavičius K. 2010. Kaštonų fitosanitarinė būklė Lietuvoje 2004–2009 m. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai, 1 (6), p.144–149. 55. Snieškienė V., Ţeimavičius K., Juronis V.P., Stankevičienė A. 2008. Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklė Kauno miesto gatvių ţeldiniuose, Lietuvos biologinė įvairovė. Būklė, struktūra, apsauga [Biodiversity of Lithuania. State, structure, protection]. Kaunas: Lututė, p. 137–142. 56. Snieškienė, V., Beleţentienė, L., Stankevičienė, A. 2011. State of horse–chestnut, Aesculus hippocastanum L., in Lithuania: diseases and pest damages. Ekologija. Kaunas: Akademija. 2011. T. 57. Nr. 2. p. 62–69. 57. Stankeviciene A., Snieskiene V., Lugauskas A. 2010. Erysiphe flexuosa – the new pathogen of Aesculus hipocastanum in Lithuania. Phytopathologia, 56, p. 67–71. 58. Stankevičiūtė I. 2012. Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) medţių būklės vertinimas Kauno miesto aplinkoje. Magistro baigiamasis darbas. Vytauto Didţiojo universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Aplinkotyros katedra, p. 62. 59. Stravinskienė V. 2010. Medţių būklės stebėsena ir vertinimas Kauno miesto aplinkoje. Journal of environmental engineering and landscape management, 18 (3), p. 217–225. 60. Stravinskienė, V. 2002. Klimato veiksnių ir antropogeninių aplinkos pokyčių dendrochronologinė indikacija [Dendrochronological Indication of Climatic Factors and Anthropogenic Environmental Trends]. Kaunas: Lututė. 172 p. 61. Straw N.A., Bellett–Travers M. 2004. Impact and management of the horse chestnut leaf–miner (Cameraria Ohridella). Arboricultural Journal, 28, p. 67–83. 62. Šefrová H. 2001. Control possibility and additional information on the horse–chestnut leafminer Cameraria ohridella Deschka and Dimic (Lepidoptera, Gracillariidae). Acta Universitas Agriculturae et Silviculturae Mendelianae Brunensis, 13, p. 121–127. 50

63. Šefrová H., Laštůvká Z. 2001. Dispersal of the horse–chestnut leafminer, Cameraria ohridella Deschka & Dimic, 1986, in Europe: its course, ways and causes (Lepidoptera: Gracillariidae). Entomologische Zeitschift, 111, p. 194–197. 64. Tattar T.A. Dotson J.A., Ruizzo M.S, Bruce V.B. 1998. Translocation of imidcaloprid in three tree species when trunk and soil injected. Journal of Arboriculture, 24, p. 54–56. 65. Thalmann C., Freise J., Heitland W., Bacher S. 2003. Effects of defoliation by horse chestnut leafminer (Cameraria ohridella) on reproduction in Aesculus hippocastanum. Trees, 17, p. 383– 388. 66. Ţeimavičius K., Budriūnas A. R. 2001. The necessity of street tree assortiment alteration in Lithuania. Urban forestry in the Nordic and the Baltic countries – Urban forests under transformation, 9, p. 61–63. 67. Ţeimavičius, K, Snieškienė ,V., Stankevičienė, A. 2011. Medţių prieţiūros problemos Lietuvos ţeldiniuose. Miestų želdynų formavimas 2011 1(8). p. 204–210. 68. Юронис В., Снешкене В. 2002. Фитосанитарное состояние уличных насаждений в городах Литвы. Роль Ботанiчих садiв в зеленому будiвництви мiст, курортних та рекреацiйних зон: Матерiали мiжнародноi конференцii, присвяченоi 135–рiччю Ботанiчного саду ОНУ iм. I. I. Мечникова. Частина II. Одеса, c. 211–214.

Interneto puslapiai

1.Buszko, J. (2006): NOBANIS – Invasive Alien Species Fact Sheet – Cameraria ohridella. – From: Online Database of the North European and Baltic Network on Invasive Alien Species – NOBANIS www.nobanis.org [prieiga: 2015–02–05] 2.http://aplinka.kaunas.lt/index.html@pg=41&lang=1&menu_id=13.html [prieiga: 2015–01–10] 3.http://aplinka.kaunas.lt/modules/content/print.php@pg=167&lang=1&menu_id=11.html [prieiga: 2015–01–10] 4.http://ekoaplinka.eu/index.php?option=com_content&id=87&tmpl=frame[prieiga: 2015–04–21] 5.http://eolspecies.lifedesks.org/pages/8675 [prieiga: 2015–02–03] 6.http://www.biology.org.ua/files/inepo/2008–Syeryebryennikov.pdf [prieiga: 2015–02–10] 7. http://www.botanical.com/botanical/mgmh/c/chehor58.html#des [prieiga: 2015–02–05] 8. http://www.forestry.gov.uk/fr/INFD–68JJRC [prieiga: 2015–02–04] 9. http://www.forestry.gov.uk/fr/INFD–6YUBY5 [prieiga: 2015–02–04] 10.http://www.forestry.gov.uk/pdf/Horsechestnut.pdf/$FILE/Horsechestnut.pdf [prieiga: 2015– 04–21] 11. http://www.kaunas.lt/index.php?3799843751 [prieiga: 2015–02–20] 12.http://www.kaunas.lt/index.php?388049810 [prieiga: 2015–02–05] 13.http://www.kaunas.lt/index.php?873274352 [prieiga: 2015–01–05] 14.http://www.mi.lt/vdp/veiklos.php [prieiga: 2015–01–20] 15.http://www.stadtentwicklung.berlin.de/pflanzenschutz/berlin_cam/index_en.shtml [prieiga: 2015–02–05] 51

PRIEDAI

1 priedas. Statistinės analizės rezultatai 1 lentelė. Statistinio ryšio tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir dechromacijos bei visos lajos defoliacijos vertinimas (koreliacinė analizė) Lapijos dechromacija, % Visos lajos defoliacija, %

Lapų paţeidimai, % .3603 .4106 p=0.00 p=0.00

2 lentelė. Paprastojo kaštono lapų paţeidimai skirtingose seniūnijose 2012, 2013, 2014 m. One–way ANOVA (dispersinė analizė) Test Value F Effect - df Error - df p

Intercept Wilks 0.015798 4423.210 3 213.0000 0.00

Seniûnija Wilks 0.174783 21.247 24 618.3660 0.00

3 lentelė. Paprastojo kaštono lapijos dechromacija skirtingose seniūnijose 2012, 2013, 2014 m. One– way ANOVA (dispersinė analizė) Test Value F Effect - df Error - df p

Intercept Wilks 0.005919 6381.706 3 114.0000 0.00

Seniûnija Wilks 0.065591 21.506 24 331.2359 0.00

4 lentelė. Paprastojo kaštono visos lajos defoliacija skirtingose seniūnijose 2012, 2013, 2014 m. One– way ANOVA (dispersinė analizė) Test Value F Effect - df Error - df p

Intercept Wilks 0.007422 5037.422 3 113.0000 0.00

Seniûnija Wilks 0.073718 19.936 24 328.3356 0.00

5 lentelė. Paprastojo kaštono lapų paţeidimai skirtingo transporto intensyvumo gatvėse 2014 m. One– way ANOVA (dispersinė analizė) SS Degr. of - Freedom MS F p

Intercept 833726.2 1 833726.2 3760.860 0.000000 Transporto srauto intensyvumas 8914.4 2 4457.2 20.106 0.000000 Error 97763.1 441 221.7

6 lentelė. Paprastojo kaštono lapijos dechromacija skirtingo transporto intensyvumo gatvėse 2014 m. One–way ANOVA (dispersinė analizė) SS Degr. of - Freedom MS F p

Intercept 266625.8 1 266625.8 5221.893 0.000000 Transporto srauto intensyvumas 3465.1 2 1732.6 33.932 0.000000 Error 6331.3 124 51.1

7 lentelė. Paprastojo kaštono visos lajos defoliacija skirtingo transporto intensyvumo gatvėse 2014 m. One–way ANOVA (dispersinė analizė) SS Degr. of - Freedom MS F p

Intercept 231533.7 1 231533.7 5897.852 0.000000 Transporto srauto intensyvumas 1919.5 2 959.7 24.448 0.000000 Error 4867.9 124 39.3

8 lentelė. Statistinio ryšio tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir dechromacijos bei visos lajos defoliacijos vertinimas maţo transporto srauto intensyvumo gatvėse (koreliacinė analizė)

Lapijos dechromacija, % Visos lajos defoliacija, %

Lapu paţeidimai, % .6733 .7500

p=.000 p=.000

9 lentelė. Statistinio ryšio tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir dechromacijos bei visos lajos defoliacijos vertinimas vidutinio transporto srauto intensyvumo gatvėse (koreliacinė analizė)

Lapijos dechromacija, % Visos lajos defoliacija, %

Lapų paţeidimai, % .5638 .5822

p=.000 p=.000

10 lentelė. Statistinio ryšio tarp paprastojo kaštono lapų paţeidimų ir dechromacijos bei visos lajos defoliacijos vertinimas didelio transporto srauto intensyvumo gatvėse (koreliacinė analizė)

Lapijos dechromacija, % Visos lajos defoliacija, %

Lapu paţeidimai, % .2573 .2707

p=.040 p=.031

2 priedas. Eksperimentinė medţiaga

1 lentelė. Transporto srautų intensyvumo gatvėse skaičiavimų rezultatai Gatvės Transporto priemonių skaičius per val. J. Basanavičiaus al. 948 Vydūno al. 996 Tvirtovės al. 2352 Savanorių pr. 1896 V. Krėvės pr. 996 Taikos pr. 2520 Kęstučio g. 792 Gedimino g. 720 K. Donelaičio g. 864 T. Masiulio g. 1800 R. Kalantos g. 1380 Pramonės pr. (Petrašiūnų sen.) 1692 Sąjungos aikštė 180 Vytenio g. 132 Smetonos al. 108 Vaidoto g. 684 Hipodromo g. 168 Sandėlių g. 276 Karo aviacijos g. (skaičiuota 1464 Veiverių g.) Seniavos pl. 141 Kovo 11–osios g. 1500 K. Baršausko g. 2400 Pramonės pr. (Gričiupio sen.) 1692