Cameraria Ohridella Deschka & Dimic
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS APLINKOTYROS KATEDRA Eglė Šiupieniūtė KERŠOSIOS KAŠTONINĖS KANDELĖS (CAMERARIA OHRIDELLA DESCHKA & DIMIC) INVAZIJOS POVEIKIS PAPRASTOJO KAŠTONO (AESCULUS HIPPOCASTANUM L.) BŪKLEI KAUNO MIESTE 2012–2014 M. Magistro baigiamasis darbas Aplinkosaugos organizavimo studijų programa, valstybinis kodas 621F70002 Vadovė: prof. habil. dr. Vida Stravinskienė ________ ________ (Pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta: prof. dr. (HP) Algimantas Paulauskas ________ ________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) KAUNAS, 2015 TURINYS SANTRAUKA ........................................................................................................................................ 3 SUMMARY ............................................................................................................................................ 4 ĮVADAS .................................................................................................................................................. 5 1. LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ....................................... 6 1.1. Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) reikšmė ir paplitimas..................................... 6 1.2. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) charakteristika .......... 7 1.2.1. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) biologija ......... 7 1.2.2. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) paplitimas .... 10 1.2.3. Keršosios kaštoninės kandelės ţidiniai Lietuvoje ............................................................. 11 1.3. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) poveikio tyrimo metodų analizė ............................................................................................................................. 12 1.4. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) kontrolės galimybės . 14 2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, TYRIMO OBJEKTAI IR METODIKA ............................ 18 2.1. Darbo tikslas ir uţdaviniai ........................................................................................................... 18 2.2. Tyrimo objektai ............................................................................................................................ 18 2.3. Tyrimo metodika .......................................................................................................................... 20 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .............................................................................................. 25 3.1. Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) stebėsenos rezultatai ....................................................................................................................................... 25 3.2. Paprastojo kaštono (Aesculus Hippocastanum L.) būklės vertinimas pagal morfologinius rodiklius ....................................................................................................................................... 27 3.3. Klasterinė analizė ......................................................................................................................... 36 3.4 Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklė skirtingo transporto intensyvumo gatvėse ........................................................................................................................................... 39 IŠVADOS ............................................................................................................................................... 45 LITERATŪRA ...................................................................................................................................... 47 PRIEDAI ................................................................................................................................................ 52 SANTRAUKA Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikis paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklei Kauno mieste 2012–2014 m. Ilgą laiką Lietuvoje augančio paprastojo kaštono būklė buvo pakankamai gera. Tačiau nuo 2003 m. galimai dėl klimato kaitos, staiga atsiradusi keršoji kaštoninė kandelė lėmė šio medţio būklės blogėjimą (Snieskiene et al., 2011; Snieškienė ir kt., 2008). Šio darbo tikslas – įvertinti paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) būklę dėl keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikio Kauno mieste 2012–2014 m. Tyrimai atlikti 2012–2014 m. geguţės–spalio mėn. 9–iose Kauno miesto seniūnijose. 2012 m. apskaitai parinktas 141 paprastojo kaštono medis, augantis šalia 14 Kauno miesto gatvių, o 2013–2014 m. pasirinktos 22 Kauno miesto gatvės su 142 jose augančiais paprastojo kaštono medţiais. Tiriant paprastojo kaštono medţius kiekvienais metais buvo uţfiksuota po 3 keršosios kaštoninės kandelės kartas (generacijas). Lyginant 2012, 2013 ir 2014 m. rodiklius blogiausia paprastojo kaštono būklė buvo 2013 m. Tyrimo metu nustatyta, kad skirtingų seniūnijų aplinka daro statistiškai reikšmingą (p<0,05) įtaką paprastojo kaštono morfologiniams rodikliams. Klasterinė analizė parodė, kad 2012 m. blogiausia paprastojo kaštono būklė buvo Gričiupio ir Dainavos, geriausia – Aleksoto, Panemunės ir Vilijampolės seniūnijose. 2013 m. blogiausia paprastojo kaštono būklė buvo Petrašiūnų, Centro, Gričiupio, Dainavos ir Ţaliakalnio seniūnijose, geriausia – Panemunėje. 2014 m. blogiausia – Aleksote ir Petrašiūnuose, o geriausia – Panemunėje. Nustatyta, kad skirtingo transporto intensyvumo gatvės turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos paprastojo kaštono morfologiniams rodikliais. Maţo transporto srautų intensyvumo gatvėse morfologinių rodiklių reikšmės maţiausios, o didelio intensyvumo gatvėse – didţiausios. Koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,36) bei visos lajos defoliacijos (r=0,41) yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai. Nustatyta, kad maţo transporto intensyvumo gatvėse tarp medţių lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,67) bei visos lajos defoliacijos (r=0,75) egzistuoja statistiškai reikšmingi (p<0,05) stiprūs koreliaciniai ryšiai. Vidutinio transporto intensyvumo gatvėse tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,56) bei visos lajos defoliacijos (r=0,58) nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,05) vidutinio stiprumo, o didelio uţterštumo gatvėse – tarp lapų paţeidimų ir lapijos dechromacijos (r=0,26) bei visos lajos defoliacijos (r=0,27) – silpni statistiškai reikšmingi (p<0,05) koreliaciniai ryšiai. Tai rodo, kad paprastojo kaštono būklės blogėjimas priklauso ne tik nuo oro taršos, bet ir nuo keršosios kaštoninės kandelės sukeltų paţeidimų. 3 SUMMARY Impact of leaf miner (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invasion on condition of horse chestnut (Aesculus Hippocastanum L.) in Kaunas city in 2012–2014. For a long time horse chestnut condition in Lithuania was good enough. However, because of climate change, suddenly emerged leaf miner, deteriorated horse chestnut condition from 2003 (Snieskiene et al., 2011; Snieškienė ir kt., 2008). The aim of this study – to assess the horse chestnut (Aesculus hippocastanum L.) state due to impact of horse-chestnut leaf miner (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invasion in Kaunas city in 2012–2014. Study was conducted in May–October 2012, and repeated in 2013, as well as in 2014 in 9 districts of Kaunas city. 141 sample trees were selected in 2012 near by 14 streets and 142 sample trees in 22 streets in 2013–2014. After horse chestnut trees examination was recorded 3 horse-chestnut leaf miner generations during each year. The worst condition of horse chestnut was assessed in 2012 y. The results showed that the city district have statistically significant (p<0.05) influence to horse chestnut morphological indicators. Cluster analysis showed that the worst condition of the horse chestnut was in Griciupis, Dainava wards and the best condition was in Aleksotas, Panemune, Vilijampole in 2012. The worst condition of the horse chestnut was in Petrasiunai, Centras, Griciupis, Dainava, Zaliakalnis and the best – in Panemune in 2013. In 2014 y. the worst condition of the horse chestnut was in Aleksotas, Petrasiunai and the best – in Panemune. It was found that the difference in transport intensity of the street has a statistically significant (p<0.05) influence on horse chestnut morphological parameters. In the streets with low transport intensity morphological parameters are lowest, and in high intensity streets - the highest. Correlation analysis showed statistically significant (p<0.05) strong correlation between leaf damage and leaf discoloration (r=0.36) and defoliation (r=0.41). It was found that in low transport intensity streets is statistically significant (p<0.05) strong correlation between leaf damage and leaf discoloration (r=0.67) and defoliation (r=0.75). In medium transport intensity streets between leaf damage and leaf discoloration (r=0.56) and defoliation (r=0.58) there is statistically significant (p<0.05) medium correlation and in high transport intensity streets between leaf damage and leaf discoloration (r=0.26) and defoliation (r=0.27) is statistically significant (p<0.05) but this time weak correlation. It shows, that horse chestnut condition deterioration depend not only on air pollution, but exactly