Veiverių Miestelio Bendrasis Planas Sprendiniai

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

SPRENDINIAI

BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENGĖJAS KAUNO SĮ „KAUNO PLANAS“ DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

KAUNAS, 2014

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGĖJAI:

PROJEKTO VADOVAS:

PV (A 1761) DONATAS DUOBA

RENGĖJAI:

PDV (32200) EDITA ŠALNĖ ARCH. (A 1563) RŪTA SIPAVIČIENĖ ARCH. (A 1920) JURGITA EIVAITĖ

ARCH. TAUTVYDAS RIMAS PDV (222132) AIVARAS BRAGA

ARCH.(A 1707) MARIUS IVAŠKEVIČIUS

NKPS NR. (1498) NIJOLĖ STEPONAITYTĖ

PDV (17744) ZITA NORMANTIENĖ

PDV (8813) ELENA KANCLERYTĖ

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

TURINYS Tekstinė dalis:

1.1. ĮVADAS 5

1.2. VEIVERIŲ MIESTELIO TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJOS PAGRINDAS 8 1.3. BENDROJO PLANO BRĖŽINIŲ SUDARYMO PRINCIPAI 9 1.4. TEKSTINIAI REGLAMENTAI 10

2. VEIVERIŲ MIESTELIO PLĖTROS KONTEKSTAS 12

3. SOCIALINĖ APLINKA 13

4. EKONOMINĖ IR VERSLO APLINKA 18

5. TERITORIJOS PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI 19

5.1. MIESTELIO RAIDOS STRATEGIJA 20 5.2. TERITORINĖ PLĖTRA IR MIESTELIO TERITORIJOS BALANSAS 22

6. MIESTELIO URBANISTINĖ KOMPOZICINĖ STRUKTŪRA 24

6.1. TERITORIJŲ FUNKCINIS ZONAVIMAS 24 6.2. MIESTELIO FUNKCINIAI CENTRAI IR ZONŲ VYSTYMO TIPAI 26 6.3. MIESTELIO TERITORIJOS TVARKYMO REGLAMENTAI 28

7. GAMTINĖS APLINKOS FORMAVIMAS 32

7.1. GAMTINIS KARKASAS 32 7.2. ŽALIŲJŲ TERITORIJŲ SISTEMA 33

8. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA 36

9. SUSISIEKIMO SISTEMA 38

9.1. MIESTELIO IŠORINIAI RYŠIAI 38 9.2. AUTOMOBILIZACIJA 38 9.3. MIESTELIO GATVIŲ TINKLAS 39

10. TECHNINĖ INFRASTRUKTŪRA 40

10.1. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO TIKSLAI 40 10.2. VANDENTIEKA, NUOTEKOS 40 10.3. ELEKTROS TIEKIMAS 41 10.4. ŠILUMOS TIEKIMAS 41 10.5. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS 42

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

10.6. ATLIEKŲ TVARKYMAS 42 10.7. RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS 42

11. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA 44

Grafinė dalis: 1. Žemės naudojimo reglamentų brėžinys M 1:5000 2. Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijos brėžinys M 1:5000 3. Rekreacijos ir kultūros paveldo vystymo brėžinys M 1:5000

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

1.1. ĮVADAS

Bendrojo planavimo objektas – Veiverių miestelio teritorija, apimanti apie 190 ha (1 pav.). Bendrojo planavimo organizatorius – Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius; Laisvės a. 12, Prienai LT-59126, tel. (8 319) 61103. Bendrojo plano (BP) rengėjai – Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66 A, LT-44304 Kaunas, tel. (8 37) 220 146, faks. (8 37) 337 774, el. paštas: [email protected], interneto svetainė www.kaunoplanas.lt. Projekto vadovas - Donatas Duoba.

Pav. 1. Veiverių miestelio esamos administracinės ribos

Veiverių miestelio teritorijos bendrasis planas rengiamas pagal 2012 m. lapkričio 13 d. Prienų rajono savivaldybės Balbieriškio ir Veiverių miestelių bendrųjų planų parengimo paslaugų sutartį Nr. (9.28)-D1-2012/626; LR Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 21-617), Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 83-3029), taip pat laikantis išduotų planavimo sąlygų bei kitų LR teritorijų planavimą reglamentuojančių teisinių dokumentų reikalavimų ir anksčiau patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.

Veiverių miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis 2011 m. gegužės 26 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-61 „Dėl Prienų rajono savivaldybės teritorijos dalies <...> bendrojo plano rengimo“. Šiuo sprendimu numatyti tokie rengiamo bendrojo plano tikslai: 1. Suformuoti Veiverių miestelio teritorijos vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus; 2. Tobulinti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą ir formuoti architektūrinę erdvinę kompoziciją; 3. Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų bei apsauginių želdynų sistemą; 4. Plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

5. Nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus; 6. Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą; 7. Rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai; 8. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus; 9. Pagal bendrus vyraujančius požymius ir teritorijos naudojimo prioritetus išdėstyti planuojamos teritorijos dalis. Rengiant bendrąjį planą masteliu M 1:2000 nurodomas teritorijos naudojimo tipas ir numatoma galima pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimi naudojimo būdai ir/ar pobūdžiai (pobūdžiai pažymimi tais atvejais, kai jų turinys turi įtakos nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimams). Tuo atveju, kai nustatomi keli teritorijos ar žemės sklypo naudojimo būdai, juos būtina nurodyti; 10. Išnagrinėti Mauručių kaimo socialinę, ekonominę, geografinę įtaką Veiverių miestelio plėtrai, numatyti Veiverių miestelio vystymo erdvinę koncepciją link Mauručių kaimo, sujungiant urbanizuotas teritorijas ir nustatant šių teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijų integruotumą ir (ar) jų ypatumus.

Veiverių bendrojo plano koncepcija buvo parengta vadovaujantis:  2012 m. kovo 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.(7.7)-A3-2012/137 patvirtinta Planavimo užduotimi, Veiverių miestelio bendrojo plano darbų programa;  LR teritorijos bendruoju planu;  Kauno apskrities teritorijos bendruoju planu;  Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu (2012 vasario 29 d., Nr.T3-65);  kitais Lietuvos Respublikos įstatymais Vyriausybės nutarimais, ministerijų įsakymais ir kitais teisės aktais, darančiais įtaką bendrojo plano sprendiniams, taip pat institucijų išduotomis sąlygomis.

Veiverių miestelio teritorijos bendrasis planas yra skirtas:  Prienų rajono savivaldybės tarybai ir administracijai. BP padeda įgyvendinti LR teisės aktais apibrėžtas funkcijas, miestelio teritorijų, jo sistemų bei struktūrų valdymo, administravimo, tvarkymo klausimus. Jis suformuoja ir leidžia įgyvendinti savivaldybės ir valstybės politiką miestotvarkos srityse. Miestelio bendrasis planas yra tiesioginis dokumentas įvairioms miestelio infrastruktūros dalims - susisiekimo, inžinerinei, socialinei - plėtoti. Taikant įvairius analizės metodus, įvardinamos konkrečios problemos, trūkumai, nustatomi plėtros prioritetai. Tai leidžia operatyviai priimti optimalius sprendimus, gerinančius miestelio infrastruktūros būklę. Bendrasis planas leidžia miestelio vadovams kartu su bendruomene demokratiškai ir viešai vykdyti miestelio plėtros darbus ir įvertinti rezultatus.  Miestelio bendruomenei. BP leidžia susivokti miestelio plėtros perspektyvoje, dalyvaujant aplinkos formavime ir teritorijų tvarkyme. Bendruomenės nariai gali dalyvauti strateginės politikos formavime, nustatyme ir įgyvendinime, detalesnių sprendinių rengime. Bendruomenė savo valia gali per nustatytas bendrojo planavimo procedūras įtakoti miestelio teritorijų plėtrą, jų panaudojimo būdą.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

 Investuotojams (plėtros aktyviųjų procesų skatintojams ir dalyviams). BP parodo savivaldybės teritorijos patrauklumą, plėtros potencialą bei perspektyvą, teritorijų tinkamumą įvairioms veiklos rūšims, pateikia plėtros motyvaciją, o taip pat apibrėžia veiklos sritis, kurias savivaldybė laiko svarbiomis miestelio plėtrai ir jas skatina. Tam tarnauja teritorijų analizė, įvairūs duomenų bankai, o taip pat aiškiai įvardinta teritorijų plėtros strategija ir galimybės. BP konkrečiai nurodo patrauklias vietas, įvairios paskirties veiklai: ekonominei, socialinei, turizmo, pramogų ir kitai veiklai plėtoti.  Miestelio pažinimo skatinimui. BP yra pagrindas įvairios informacijos apie Veiverius sklaidai turistų, miestelio svečių, kultūros ir meno žmonių, o taip pat įvairių sričių mokslininkų ir specialistų tarpe.  Teritorijų planavimo dokumentams rengti. BP sprendiniai gali būti laikomi savivaldybės sąlygomis žemesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti bei įtakoti aukštesnio lygmens dokumentų rengimą.

Veiverių miestelio bendrasis planas - svarbiausias šioje teritorijoje teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, nustatantis Veiverių miestelio strategines vystymo kryptis teritorijos panaudojimo požiūriu, įgyvendinantis miestelio viziją ir plėtros prioritetus.

Pagal Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 83-3029; 2011, Nr. 37-1773) patvirtintas BP įsigalioja kitą dieną po to, kai vietinėje spaudoje paskelbiamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Įsigaliojus bendrajam planui, netenka galios ankstesniojo BP sprendiniai.

Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metams. Bendrojo plano pakeitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir BP. Bendrųjų planų sprendiniai nekeičiami: . jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu galimas ar pažymėjimu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Jei Bendrajame plane yra kelios vienodos paskirties teritorijos, tai 20 % skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai, jų nesumuojant; . kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Šių objektų sąrašą su nurodytais objektų pavadinimais ir tiksliais adresais tvirtina savivaldybės taryba.

Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

1.2. VEIVERIŲ MIESTELIO TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJOS PAGRINDAS

Veiverių BP sprendiniai parengti 10 metų laikotarpiui, detalizuojant Prienų rajono savivaldybės tarybos 2013 12 19 sprendimu Nr. T3-253 patvirtintą Veiverių BP koncepcijos „B“ alternatyvą (apibrėžiama miestelio centrinė dalis, miestelio urbanistinės struktūros vystymas Kauno g. ašies pagrindu, verslo, pramonės teritorijų stiprinimas Petkeliškių, Aleksoto g. kvartale, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimas, poilsio, sporto ir rekreacinių viešųjų erdvių sistemos kūrimas, šiaurinėje miestelio dalyje rezervuojamos teritorijos gyvenamųjų kvartalų plėtrai). Sprendinių stadijoje tobulinamas pasirinktas variantas, išlaikant sprendinių konceptualumą, bei taikant visuotinai pripažintus darniosios plėtros principus, priemones bei būdus.

Pav. 2. Veiverių BP koncepcijos alternatyvos „B“ teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys.

Pav. 3. Veiverių BP koncepcijos alternatyvos „B“ erdvinės struktūros vystymo brėžinys.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

1.3. BENDROJO PLANO BRĖŽINIŲ SUDARYMO PRINCIPAI BP sprendiniuose nurodyti esminiai teritorijų tipų užstatymo, nusakančio vyraujantį užstatymo tipą, fizinių parametrų principai. BP pagrindiniame brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“ ir Reglamentų lentelėje yra nurodyta: teritoriniai reglamentai, kuriuose nurodyti žemės naudojimo apribojimai planuojamai veiklai; urbanistinio ir gamtinio karkaso formavimo principai (tinkamas gyventi ir netinkamas gyventi teritorijos); architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo (aukštingumo ir užstatymo intensyvumo) reglamentai; užstatytų teritorijų tankinimo galimybės; rekreacinės, pramonės, verslo teritorijų (teritorijų darbo vietų plėtrai) naudojimo ir tvarkymo reglamentai; socialinės, kultūrinės infrastruktūros teritorinio vystymo principai; gyvenamosios bei gamtinės aplinkos kokybės gerinimo principai. Reglamentų lentelėje, apibūdinant teritorijų tipus, nurodyta, kokios juose yra galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai. BP darbų programoje nurodyta, kad, suderinus su organizatoriumi, brėžiniai gali būti sujungiami. Brėžinius leidžia sujungti ar skaidyti (taip pat tikslinti jų pavadinimus) LR aplinkos ministro 2011-03-25 įsakymas Nr. D1-256. Brėžinius, išryškinančius ir paaiškinančius infrastruktūros ir atskirų temų sprendinius, pagal BP rengimo Taisyklėse išvardintus grafinės išraiškos atributus arba jų grupes, tikslinga apjungti į kompaktiškus struktūrinius brėžinius, nuosekliai ir logiškai demonstruojančius planuojamą urbanistinę kokybę.

1 lentelė. Veiverių miestelio BP grafinė sudėtis (brėžinių sąrašas). Eil. Nr. Pavadinimas, mastelis 1. Žemės naudojimo reglamentų brėžinys M 1:5000 2. Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų brėžinys M 1:5000 3. Rekreacijos ir kultūros paveldo vystymo brėžinys M 1:5000 Visi Veiverių BP sprendinių grafinės dalies brėžiniai yra lygiaverčiai.

Planuojama miestelio teritorija išskaidyta į funkcines zonas, kurios brėžinyje pavaizduotos atitinkamomis spalvomis. Nurodytų funkcinių zonų nustatomi reglamentai nurodyti BP teritorijų naudojimo tipų lentelėje: - galimos žemės naudojimo paskirtys ir būdai; - užstatymo intensyvumo parametrai; - užstatymo aukštingumo parametrai. Specifinės zonos ir objektai brėžinyje vaizduojami grafiškai.

Nagrinėjamų rajonų dydis nurodo teritoriją, kurią būtina išanalizuoti, rengiant teritorijų plėtros urbanistinius pasiūlymus*** ir kitos rūšies TPD. Šiuose planuose turi būti nustatyta detali teritorijos sandara (sklypai, sklypų grupės), tikslūs žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai (leistinas pastatų aukštis metrais, leistinas užstatymo tankumas ir intensyvumas ir kt.).

Pastabos: Kvartalas** - gatvėmis, infrastruktūros koridoriais ar kitais natūraliais barjerais ribojamas mažiausias užstatytos arba užstatomos vietovės struktūros elementas. Teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai*** - teritorijų planavimui skirtos mokslinės studijos, tyrimai, teritorijų suplanavimo pasiūlymai – tekstiniai ir grafiniai dokumentai, išreiškiantys veiklos plėtojimo ar tam tikros veiklos apribojimų konkrečioje teritorijoje pagrindimą arba detalizuojantys ir pagrindžiantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

1.4. TEKSTINIAI REGLAMENTAI

Neatskiriamas Pagrindinio brėžinio atributas yra tekstiniai reglamentai, kurie paaiškina grafinę dalį konkrečiam Nagrinėjamam rajonui, išvengiant galimo sprendinių traktavimo dviprasmiškumo. Tekstiniai reglamentai sąlygoja Pagrindiniame brėžinyje pažymėtų Nagrinėjamų rajonų struktūros esmines nuostatas ir įpareigoja juos detalizuoti kito lygmens TPD. T.y. - BP kompetencijos lygmenyje nurodyti tik konceptualiai apibendrinti sprendiniai, nesusiję su Nagrinėjamų rajonų vidaus struktūros detalizavimu. Tekstiniai reglamentai paaiškina, kaip turi būti detalizuojami BP sprendiniai kito lygmens TPD, nekeičiant BP sprendinių.

Veiverių miestelio BP nustatomi šie tekstiniai reglamentai: . Brėžiniai parengti ir vertinami nurodytuose masteliuose ir į tikslesnius mastelius netransformuojami (t.y. sprendinių, pateiktų mastelyje M 1:5000 negalima perkelti į tikslesnį, pavyzdžiui į M 1:500, mastelį). Ribos tarp skirtingų teritorijų naudojimo tipų, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos ir koridorių gabaritai, siūlomos pagrindinių pastatų vietos nėra tikslūs. Jie turi būti tikslinami pagal specifinius teritorijų požymius rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus (toliau - TPD). BP brėžiniuose pavaizduotos apibendrintos teritorijos, kurios nesusietos su konkrečiomis sklypų ribomis. . BP pagrindiniame brėžinyje teritorijų naudojimo tipais pažymėtos apibendrintos teritorijos, didesnės nei 0,1 ha (10 arų). Mažesnės teritorijos brėžiniuose nepažymėtos ir neišskirtos kita spalva, net jeigu jose ir yra teisiškai įregistruoti kitos paskirties sklypai, kuriuose veikla galima pagal tų sklypų įteisintą paskirtį. Nepažymėtoms mažesnėms nei 0,1 ha teritorijoms užstatymo ir teritorijų naudojimo reglamentus nustato kitos rūšies TPD. . BP nepanaikina galiojančių SP ir DP sprendinių. Jų nuostatos yra integruotos į BP sprendinius pagal BP kompetenciją. Rengiant naujus TPD privaloma vadovautis BP sprendiniais. BP taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir pobūdžių (rengiant naujus TPD tokiems sklypams, veikla gali būti nustatoma pagal BP reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose). . Suplanuotoje teritorijoje, nurodytame teritorijos naudojimo tipe gali būti numatomi socialinės, aptarnavimo, inžinerinės paskirties objektai, kokybiškai kuriantys viešam interesui naudingą socialinės, inžinerinės infrastruktūros tinklą, esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir įvertinus galimą poveikį aplinkos kokybei, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. . Kultūros paveldo objektų teritorijose veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais, reglamentais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kultūros paveldo objektų žemės sklypai yra konservacinės paskirties (LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymas Nr. 3D-12/D1-8 „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklės“ (aktuali redakcija Žin., 2010, Nr. 114- 5849)). Esamos nekilnojamosios kultūros vertybės nurodytos

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

aiškinamajame rašte. BP nurodyti reglamentai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja TPD ar kitiems teisės aktams. . Nurodytieji maksimalūs užstatymo intensyvumo reglamentai taikomi atskiriems sklypams, bet ne visam teritorijos naudojimo tipui. . Verslo, gamybos, pramonės teritorijose bet kokia esama ar planuojama ūkinė veikla privalo atitikti higienos normų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai. . Kol neįgyvendinami BP sprendiniai visos neužstatytos teritorijos naudojamos pagal esamą paskirtį. . Detalieji planai gali būti nerengiami, jeigu pakanka BP nustatytų reglamentų tam, kad būtų galima išduoti architektūrinius reikalavimus techninių projektų rengimui.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

2. VEIVERIŲ MIESTELIO PLĖTROS KONTEKSTAS Miestelio vystymąsį įtakoja įvairūs išorės ir vidaus veiksniai. Išoriniams veiksniams priskirti aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, galiojantys planuojamoje teritorijoje, plėtrą įtakojantys susisiekimo sistemos elementai, miestelio geografinė padėtis bei Mauručių kaimo geografinė, ekonominė, socialinė įtaka Veiverių miestelio vystymuisi, taip pat bendro šalies socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai. Svarbiausi išoriniai veiksniai:  Aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriais nustatoma, jog LR teritorijos bendruoju planu Veiveriai turėtų būti vystomi kaip lokalinis centras (1 iš 9 Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose išskirtų prioritetiškai plėtojamų savivaldybės gyvenviečių), kuriame ir aplink kurį būtų kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės sistemos, prioritetą teikiant verslinės rekreacijos plėtrai. Kitos vystytinos rekreacijos rūšys - pažintinė rekreacija, poilsis gamtoje;  Lietuvos narystė ES ir galimybė panaudoti jos struktūrinę paramą užtikrinant miestelio darnų vystymąsi bei racionalų lėšų ir kitų išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į teritorijų plėtros ilgalaikius poreikius;  Globalizacijos veiksniai, susiję su energetinių išteklių brangimu, emigracija ir imigracija, kapitalo ir darbo rinkos laisvu judėjimu, turizmo plėtra, savitumo (ypač gamtos ir kultūros vertybių) išsaugojimu;  Teisinės bazės, reglamentuojančios teritorijų planavimą, statybas, infrastruktūros plėtrą, žemės reformą, nestabilumas;  Planuojama Veiverių miestelio teritorija yra svarbiausias seniūnijos urbanistinis objektas, apjungiantis svarbiausius socialinio, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos aptarnavimo objektus;  Susisiekimo sistemos ypatumai Veiverių apylinkėse - Veiverių teritorinę plėtrą įtakoja dvi gretimybės - miestelis yra „įrėmintas“ tarp dviejų svarbių kelių, kurių vienas - pietinėje miestelio pusėje - Europinės reikšmės magistralė E67, o šiaurinėje pusėje - geležinkelio linija Rail Baltica;  Miestelio geografinė padėtis - darbo vietų, kultūrinio, medicininio aptarnavimo požiūriu labai svarbūs miestelio netolimi atstumai iki įvairaus lygmens urbanistinio karkaso centrų (Kauno, Prienų, Marijampolės).  Mauručių kaimynystė, sąlygojanti abipusius interesų ryšius tarp urbanistibių centrų: Mauručių geležinkelio stoties bei greta įsikūrusių stambių pramonės ir gamybos įmonių, netolima kaimynystė, užtikrina darbo vietas daliai veiveriškių, Mauručių gyventojai gali naudotis Veiveriuose teikiamomis švietimo, kultūros, medicinos bei socialinėmis paslaugomis.

Vidiniams plėtrą įtakojantiems veiksniams priskirtina susiklosčiusi Veiverių urbanistinė struktūra, esamo miestelio centro, želdynų bei susisiekimo sistemos ypatumai. Siūlomų sprendinių įgyvendinimas priklausys nuo daugelio veiksnių, kurių tarpe išskirtini šie: verslo sąlygų gerinimas modernizuojant gamybą ir pritraukiant investicijas, naujų darbo vietų kūrimas, gyventojų skaičiaus mažėjimo stabdymas, švietimo, kultūros, asmens sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos paslaugų kokybės ir prieinamumo visiems gyventojams gerinimas, gyvenimo kokybės gerinimas renovuojant esamus gyvenamuosius pastatus ir naujų statybų skatinimas, naujų inžinerinės infrastruktūros sutvarkymas ir modernizavimas.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

3. SOCIALINĖ APLINKA Gyvenamosios vietovės socialinės aplinkos kokybė yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis vietos gyventojų fizinį ir psichologinį komfortą. Konkrečios bendruomenės gyvenamoji vietovė turi būti patogi ir saugi gyventi, mokytis, dirbti bei ilsėtis. Socialinės paslaugos gyventojams turi būti vienodai lengvai prieinamos, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar socialinės padėties. Tai gali būti pasiekiama tik visuotinai, derinant bendruomenės ir smulkesnių socialinių grupių (dažnai turinčių specialių poreikių) interesus. Vienodas dėmesys visų bendruomenės narių problemoms, socialinės atskirties mažinimas ir integracija yra pagrindiniai universaliai patrauklios socialinės aplinkos kūrimo uždaviniai.

Gyventojų skaičiaus prognozės Numatant gyventojų skaičiaus kaitos prognozę 2014-2024 metų periodu Veiverių miestelyje, naudotasi 2011 m. vykusio Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo, Veiverių seniūnijos duomenimis, Lietuvos statistikos departamento ir Eurostato demografinėmis prognozėmis. Įvertinama demografinė, socialinė, ekonominė informacija, praeities ir dabar vykstantys pokyčiai, atsižvelgiama į prielaidas, kaip kis gimstamumo rodikliai. Jau nuo 2001 m. stebimas akivaizdus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas, todėl mažai tikėtina, kad Veiverių miestelyje gyventojų skaičiaus augs, juolab, kad be neigiamų demografinių rodiklių mažesnių miestelių gyventojų skaičius stipriai veikiamas gyventojų migracijos į didžiuosius miestus. Dėl Veiverių geografinės padėties – netolimų atstumų iki Prienų, Marijampolės ir Kauno – ši migracija galimai mažesnė nei kituose mažuosiuose miestuose. Remiantis aukščiau minėtais šaltiniais prognozuojama, jog gyventojų skaičius Veiveriuose palaipsniui nežymiai mažės. Siekiant kuo tiksliau nustatyti galimus švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinės, kultūrinės ir prekybos infrastruktūros tinklo miestelio teritorijoje vystymo poreikius, būtina pateikti gyventojų kiekio kaitos prognozę pagal skirtingas amžiaus grupes. Prognozuojama, kad 2014-2024 metų periodu didės 18-65 m. ir 65 m. bei vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir mažės 0-18 m. gyventojų skaičius. Atitinkamai mažės ir poreikis ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklų paslaugoms. Numatomas 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičiaus augimas 2014-2024 metų periodu nulems padidėjusį sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių įstaigų paslaugų poreikį.

Viešoji infrastruktūra ir būstas Veiveriuose dominuoja tolygus sodybinio tipo užstatymas, miestelio teritorijoje yra tik keli nedideli daugiabučiai. Pagal šį požymį miestelio erdvinis-planinis modelis yra artimas kaimiškosios aplinkos modeliui. Daugiabučiams ir individualiems gyvenamiesiems namams komunaliniai patogumai teikiami nevienodai. Lėtai vyksta daugiabučių namų renovacija. Netolygiai išvystyta viešoji infrastruktūra – šaligatviai, nuovažos nuo jų ant grindinio, gatvių apšvietimas ir t.t. Veiveriuose trūksta modernių viešų žaidimų ir sporto aikštelių. Nepakankamai išvystyta buitinių atliekų rūšiavimo sistema, nepilnai patenkinamas komunalinių paslaugų poreikis. Asfaltuotos yra tik 73% gatvių miestelyje. Vienintelė vieta miestelyje, skirta sportui - nedidelė asfalto dangos sporto aikštelė prie T. Žilinsko gimnazijos bei stadionas be dangos su gruntiniais takais. Gimnazijos kiemas reikalauja remonto, o sporto aikštynas - nerenovuotas. Vienintelis miestelio rekreacinis želdynas – parkas, pasiekiamas iš parduotuvės „Veiverių aibė“ pravažiavimo. Šiuo metu bendras vaizdas sudaro miškelio įvaizdį, tėra gruntiniai takai, nėra suoliukų, informacinių stendų. Nėra aiškaus priėjimo ar privažiavimo. Parkas neapšviestas, sunkiai suvokiamas vizualiniame miestelio kontekste, nesaugus.

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Miestelyje esamas viešo naudojimo tvenkinys lengvai privažiuojamas, tačiau neturi maudykloms reikiamos poilsio infrastruktūros. Miestelyje yra vienintelė apie 20 a ploto aikštė, naudojama prekybinei funkcijai (turgus) ir parkavimui. Kadangi miestelis mažas, didelio poreikio parkavimui nėra, išskyrus Šv.Lauryno bažnyčią, kurios šventoriaus tvora ribojasi su siauru šaligatviu, o artimiausia automobilių stovėjimo aikštelė, prie greta esančios ritualinių paslaugų įmonės, per maža, kad tenkintų šio visuomeninio objekto poreikius.

Švietimas ir neformalus ugdymas Privalomųjų visų pakopų švietimo įstaigų poreikis Veiveriuose yra beveik patenkintas – trūksta tik ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Įvertinus vidutinį gimusiųjų per metus skaičių (33 asm.), jos įsteigimas būtų tikslingas ir sukurtų palankią aplinką jaunoms šeimoms gyventi Veiveriuose, išlaikyti jas miestelyje. Patalpos darželiui numatytos, tačiau joms reikalingas remontas. Prieš įrengiant, būtina galutinai įvertinti, ar numatytosios patalpos tinkamos ikimokykliniam ugdymui ir atitinka šiai veiklai keliamas higienos normas.

Kultūra ir sportas Miestelio kultūrinę veiklą palaiko aktyviai veikiantis Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, tačiau jis įsikūręs už Veiverių miestelio administracinių ribų, kitoje gyvenvietėje - Skriaudžių kaime, kiek daugiau nei 5 km atstumu nuo Veiverių centrinės dalies. Kartu su šalimais esančiu Skriaudžių buities muziejumi rengiamos kasmetinės tradicinės šventės, minėjimai, koncertai, šokių varžytuvės ir kt. Veiverių Šaulių namuose įsikūrusi bendruomenė „Veiverių kraštas“, organizuoja miestelio viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvas, taip pat rengia susitikimus, bendrauja, rengia poezijos vakarus. 2012 m. renovuoti Šaulių namai, itin reikalingi miestelio kultūriniams renginiams, gyventojų susibūrimams. Juose vyksta kasmetinės miestelio mokyklų moksleivių darbų parodos. Įgyvendinus ES paramos projektą ir suremontavus pastatą, jame įsikūrusi bendruomenė ir toliau organizuos renginius, vykdys švietėjišką veiklą. Tai bus produktyvi laisvalaikio ir poilsio praleidimo vieta tiek jaunimui, tiek pagyvenusių, socialiai pažeidžiamų ir neįgalių žmonių poreikiams tenkinti. Veiveriuose yra net trys muziejai - Rimorystės muziejus, kuris yra ne tik eksponatų saugykla, bet ir senovinio amato mokykla, Veiverių krašto istorijos atminties muziejus, įsikūręs buvusiuose arklių pašto stoties pastatuose bei T. Žilinsko gimnazijos istorijos muziejus. Mokykloje veikia ir biblioteka. Nacionalines šventes organizuoja Veiverių seniūnija, kultūrinėje veikloje aktyvi Šv. Liudviko parapija, T. Žilinsko gimnazija, A. Kučingio meno mokykla. Kartu su pastarąja, buvusiuose arklių pašto stoties pastatuose, įsikūręs ir Veiverių krašto istorijos atminties muziejus, partizano Juozo Lukšos - Daumanto ekspozicija, įsteigta 2008 m. Muziejuje įrengta salė, kurioje demonstruojama vaizdinė medžiaga, vyksta edukaciniai užsiėmimai partizaninių kovų istorijos temomis. Čia galima rengti istorijos pamokas, seminarus, įvairius renginius. Rajoninės bibliotekos vaidina labai svarbų vaidmenį miestelių bendruomenių gyvenime. Veiveriuose, kartu su A.Kučingio menų mokykla, buvusiuose pašto rūmuose, įsikūrusi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Veiverių filialinė biblioteka. Vietos bendruomenės nariams skirtos 4 kompiuterinės darbo vietos. Bibliotekoje dirba 3 darbuotojai. Miestelis išnaudoja turimas miestelio įstaigų patalpas ir erdves kultūriniams renginiams rengti. Kultūrinių renginių organizavime bendromis jėgomis dalyvauja miestelio mokslo įstaigos, bažnyčia, Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, kitos įstaigos ir įmonės.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Sportinės veiklos poreikis Veiveriuose tenkinamas dalinai, kadangi sporto klubo miestelyje nėra. Sportuojančių gyventojų skaičius kinta nuo 150 iki 200, jie naudojasi Veiverių T. Žilinsko gimnazijos sporto sale. Šios mokyklos sporto materialinė bazė yra vieninteliai sporto inventoriaus ištekliai miestelyje.

Sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūra šiuo metu Veiverių miestelyje yra pakankama: miestelyje yra dvi pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, vienoje jų yra slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, kurio vykdoma veikla - senų ir žmonių su fizine negalia globa. Vykdomos visos ligonių kasų finansuojamos prevencinės programos. Antro ir trečio lygio ligoninės yra santykinai netoli. Artimiausios antrojo lygio ligoninės yra Garliavos ligoninė - už 15 km (16 min kelionė automobiliu, ) Kazlų Rūdoje - už 21 km (22 min), Prienų ligoninė - už 30 km (31 min). Trečio lygio didžiausios Lietuvoje universitetinės klinikos yra Kaune – už 35 km (31 min). Miestelyje veikia dvi vaistinės. Veiverių seniūnijos darbuotojų įvardintas aktualiausias sveikatos preižiūros srityje - nakvynės namų poreikis. Gyventojų bendruomenei senstant, ateityje didės socialinių paslaugų paklausa.

Socialinės paslaugos Vis didėjant socialiai remtinų asmenų skaičiui, didėja ir socialines pašalpas gaunančių šeimų skaičius. Per ataskaitinius metus jų padaugėjus bene dvigubai, aptarnaujančių darbuotojų skaičius nekito – 2 darbuotojai. Viena socialinė darbuotoja teikia paslaugas seneliams ir neįgaliesiems, kita dirba su socialinės rizikos šeimomis. Ataskaitiniame laikotarpyje socialinės rizikos šeimų skaičius išliko nepakitęs, su nežymiais svyravimais. Seniūnijos įvardintas aktualiausias socialinių paslaugų trūkumas susijęs su vaikų dienos centro (ikimokyklinės įstaigos) ir, jau minėtu, nakvynės namų poreikiu. Socialinio būsto poreikis nėra didelis, tačiau patenkinamas nepilnai. Kitose srityse socialinių paslaugų teikimas iš esmės atitinka poreikius, tačiau ateityje šio sektoriaus veikla turės intensyvėti, pirmiausia dėl senstančios visuomenės socialinių paslaugų poreikių didėjimo. Gerėjant ekonominei situacijai ir galimai didėjant gyventojų pajamoms, ateityje turėtų kilti ir socialinių paslaugų kokybė, kuri yra glaudžiai susijusi su šio sektoriaus materialinės bazės gerinimu ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Prognozuojama, kad ateityje turės didėti savanorių ir nevyriausybinių organizacijų indėlis, nes valstybės finansinės galimybės kurį laiką greičiausiai bus ribotos, todėl dalis socialinių programų turės remtis ES fondų lėšomis. Socialinės atskirties mažinimas yra vienas iš pagrindinių, siekiant harmoningo bendruomeninio gyvenimo, todėl neįgalieji, socialinės rizikos šeimos, smurto šeimoje aukos, pagyvenę asmenys ir t.t. ne tik turi gauti visas reikiamas socialines paslaugas, bet kartu turi jaustis pilnateisiais bendruomenės nariais, galinčiais į jos gyvenimą įnešti savo indėlį.

Veiverių miestelio teritorijos BP Socialinės dalies sprendiniai yra suformuluoti remiantis tokiomis pagrindinėmis išvadomis:  Veiveriuose būsto fondo būklė ir viešosios infrastruktūros lygis yra nepatenkinamas. Plėtra lėta ir fragmentiška;  Veiveriuose švietimo ir neformalaus lavinimo poreikiai tenkinami pakankamai, tačiau profesinio rengimo įstaigų atsiradimas paskatintų žmogiškųjų išteklių išsaugojimą miestelyje ir jo apylinkėse. Aiškus poreikis steigti vaikų dienos centrą bei nakvynės namus;

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

 Kultūros įstaigų darbą teigiamai charakterizuoja gausi vykdoma kultūrinė ir švietėjiška veikla, vietinių tradicijų puoselėjimas ir propagavimas. Gyventojai kultūrinei veiklai išnaudoja turimas miestelio įstaigų patalpas ir erdves;  Miestelyje trūksta šiuolaikiškai įrengtų sporto salių ir atvirų aikštynų, aprūpintų modernia įranga. Atsižvelgiant į miestelyje vyraujančių ligų pobūdį, sporto salių ir kt. sporto erdvių įrengimas teigiamai paveiktų ne tik miestelėnų gyvenimo kokybę, bet ir fizinę savijautą bei bendrą sveikatos būklę;  Medicinos įstaigų teikiamos paslaugos ir jų kokybė atitinka gyventojų poreikius;  Būtina daugiau dėmesio skirti darbui su socialinės rizikos šeimomis, ieškoti efektyvesnių būdų naikinti jų socialinę atskirtį;  Socialinio būsto poreikis nėra didelis, tačiau nepatenkinamas.

Veiverių miestelio teritorijos BP Socialinės dalies sprendinių įgyvendinimas užtikrintų miestelio gyventojams patogesnę socialinės (ir visuomeninės) paskirties įmonių sklaidą, platesnę teikiamų paslaugų įvairovę ir aukštesnę jų kokybę. Sklaidos tolygumas padidintų socialinių paslaugų prieinamumą visiems miestelio gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar socialinės padėties. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus bendrasis planas numato tokius sprendinius:  Numatyti lėšas viešosios infrastruktūros – gatvių apšvietimo, šaligatvių, nuovažų, dviračių takų, parkų ir t.t., įrengimui, renovavimui ir eksploatavimui.  Intensyviau skatinti ir remti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų steigimą – tai sukurtų palankesnes sąlygas tokių namų ir jų aplinkos kompleksiškai renovacijai.  Kompleksiškai renovuojamose ir naujai įsisavinamose teritorijose formuoti universalią aplinką, kuri užtikrintų asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, laisvą judėjimą be lydinčiųjų asmenų pagalbos.  Didinti socialinio būsto ir būsto asmenims su specialiais poreikiais pasiūlą – integruojant juos bendroje gyvenamojoje erdvėje, siekti didesnio socialinės aplinkos universalumo ir skatinti socialinį gyventojų jautrumą.  Miesto teritorijose, skirtose visuomenės poreikiams, kultūrinių paslaugų ir kompleksų teritorijose atrasti erdvės naujiems kultūros ir sporto kompleksams, veikiantiems visus metus ir skirtiems nuolatinių gyventojų bei svečių skirtingoms amžiaus, socialinių grupių kategorijoms.  Bendrojo lavinimo mokyklų sportinius aikštynus modernizuoti ir sudaryti galimybę jais naudotis miesto bendruomenei.  Gerinti mokinių sveikatingumo rodiklius, įrengiant ir rekonstruojant, sporto aikštynus (tame tarpe ir esančius gyvenamosiose teritorijose), įsigyjant kūno kultūros pamokoms reikalingo inventoriaus, plėtojant sporto būrelių spektrą, organizuojant varžybas.  Vykdyti gyventojų tarpe šviečiamąjį – prevencinį darbą, skatinant periodiškai tikrintis sveikatos būklę.  Švietimo įstaigose nuolat atnaujinti techninę mokomąją bazę.  Plėtoti bendradarbiavimą su Kultūros centru, biblioteka ir kitomis visuomeninėmis institucijomis, organizuojant mokiniams šviečiamuosius – informacinius kursus apie neigiamų socialinių reiškinių: alkoholizmo, narkomanijos, rūkymo, nusikalstamumo, neatsargaus vairavimo ir t. t. žalą individui bei visuomenei.  Sukurti arba prisijungti prie profesinio orientavimo sistemos, apimančios visą rajoną, siekiant stebėti ir analizuoti pokyčius darbo rinkoje bei 10 –

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

15-kai metų prognozuoti paklausių specialybių dinamiką. Tai padėtų mokyklų absolventams, įvertinus savo gebėjimus, pomėgius ir asmenines savybes, geriau pasirinkti studijų programas.  Gyventojus skatinti „mokytis visą gyvenimą“, informuoti apie nuotolinių aukštojo mokslo studijų galimybes. Siekiant, kad profesinė kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius, skatinti gyventojus nuolat ją kelti arba sudaryti galimybes persikvalifikuoti.  Vykdyti nuolatinę socialiai pažeidžiamų asmenų skaičiaus dinamikos ir socialinių grupių poreikių pokyčių stebėseną ir skirti lėšų vasaros ar mokyklinių atostogų metu organizuoti laisvalaikį vaikams iš socialinės rizikos šeimų, pagal socialinio bendravimo įgūdžių formavimo ir tobulinimo programą.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

4. EKONOMINĖ IR VERSLO APLINKA Pagrindiniai ilgalaikiai tikslai ekonominėje srityje – sukurti tinkamas bei palankias sąlygas naujų įmonių steigimuisi, esamų išlaikymui bei plėtrai, nedarbo mažinimui, ilgalaikiam ekonomikos augimui, investicijų pritraukimui. Verslumo skatinimas yra pagrindinis ekonominės plėtros aspektas mieste. Prienų rajono savivaldybės teritorijos BP esamos būklės duomenimis (2008 - 2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu) Veiverių seniūnijoje veikė 17 mišrių prekių parduotuvių, keletas privačių bendrovių, įmonių. Šiuo metu veiklą vystančių įmonių sukurtų darbo vietų nepakanka esamo nedarbo lygio mažinimui, kuris ataskaitiniu laikotarpiu seniūnijoje padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Veiverių miestelyje ekonominė ir verslo aplinka išgyvena ekonominės krizės ir ūkio nuosmukio padarinius, todėl smulkus ir vidutinis verslas miestelyje vegetuoja. Ateityje, atsigaunant šalies ūkiui, pirmiausiai teks atstatyti sunykusią atskirų verslo šakų ar paslaugų infrastruktūrą ir intensyviai skatinti naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių steigimą, maksimaliai išnaudojant vietinį potencialą. Kartu būtina vykdyti gyventojų (ypač jaunimo) verslumo didinimo politiką, siekiant, kad didėtų vietinių darbdavių skaičius.

Veiverių miestelio BP Ekonominės ir verslo dalies sprendiniai parengti, remiantis šiomis išvadomis: 1. Vietinis darbo jėgos potencialas neišnaudojamas. Situacijai negerėjant, bus prarasta dalis darbo jėgos potencialo. 2. Nedidelis darbo užmokestis skatina gyventojų emigraciją į užsienį ar kitus Lietuvos miestus, todėl siekiant stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, būtina kurti geras sąlygas verslo plėtrai bei investicijų pritraukimui. 3. Neišnaudojami turimi gamtiniai resursai turizmą plėtojimui ir su tuo susijusių apgyvendinimo, maitinimo ir t.t. paslaugų plėtrai.

Veiverių miestelio BP Ekonominės ir verslo aplinkos dalyje suformuluoti sprendiniai, kurių įgyvendinimas skatintų investicijas, padėtų miestelio gyventojams plėtoti verslus, rasti alternatyvių pragyvenimo šaltinių, mažintų bedarbystės lygį, mažintų emigraciją, o kartu paėmus, visa tai prisidėtų prie miestelio (ir visos seniūnijos) patrauklumo didinimo. Nustatomi tokie sprendiniai, padėsiantys užtikrinti Ekonominės ir verslo aplinkos gerinimą:  Vystyti susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą;  Teikti informacinio (konsultacinio) pobūdžio pagalbą bei tiesiogiai prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo. Subalansuoti paslaugų verslui teikimo sistemą, derinant viešąsias ir privačiąsias iniciatyvas;  Plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, siūloma ugdyti vietinių specialistų (verslininkų, seniūnijos darbuotojų) gebėjimus, inicijuoti ir vykdyti smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti nukreiptus projektus, tobulinti esamą rėmimo institucinę sistemą;  Skatinti gyventojų verslumo ugdymą, didinti informacijos prieinamumą, stiprinti švietimo ir profesinį rengimą;  Skatinti vystyti turizmo verslą, apgyvendinimo paslaugas, viešojo maitinimo paslaugas, amatų verslą, pažintinio kaimo turizmo verslą, ekologinius ūkius.

5. TERITORIJOS PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI Veiverių miestelio BP sprendiniai nurodo miestelio vystymosi kryptis ir teritorinės plėtros prioritetus iki 2024 metų. Jie užtikrina pradėtų planavimo darbų ir statybų tęstinumą, garantuoja investicijų stabilumą. Planuojamos Veiverių miestelio urbanistinės struktūros įgyvendinimas yra ilgalaikės miestelio darnios plėtros rezultatas, o jos tolimesnė kaita priklausys nuo ateities visuomeninių, socialinių ir ekonominių realijų. Bendrasis planas – svarbiausias miestelio teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymosi uždavinius, įgyvendinantis miestelio viziją ir plėtros prioritetus. Tai kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatyti miestelio teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai, teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai bei bendrieji teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai. Bendrojo plano sprendiniuose nenagrinėjami atskiri sklypai. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei tvarkymo ir apsaugos reglamentai nustatomi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Įvertinus patvirtintą Veiverių miestelio plėtros koncepciją bei Prienų rajono teritorijos BP sprendinius, miestelio teritorijos vystymo koncepcijos pagrindu parengti miestelio teritorijos bendrojo plano sprendiniai, kuriose numatytos priemonės:  Užtikrinančios gyvenimo kokybės augimą;  Leidžiančios valdyti miestelio plėtrą pagal darnios plėtros principus;  Suderinančios Veiverių miestelio ir Prienų rajono teritorijų bendrųjų planų sprendinius, sukuriančius prielaidas darniai Veiverių miestelio integracijai į rajono urbanistinės ir gamtinės struktūros audinį.

Veiverių miestelio teritorijos BP sprendiniuose iki 2024 metų įgyvendinti šie bendrieji tikslai ir uždaviniai, kurių buvo siekta rengiant miestelio teritorijos bendrąjį planą: - Suformuota miestelio teritorijos vystymo koncepcija, nustatanti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentus; - Atliktas miestelio teritorijos funkcinis zonavimas, užtikrinant harmoningą planinės struktūros raidą, siekiant tolygaus miestelio teritorijų ir jų erdvinės struktūros darnos; - Numatytos priemonės užstatytų teritorijų planinei erdvinei struktūrai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, socialinės ir kultūrinės infrastruktūros plėtojimui, rekreacinių ir apsauginių želdynų sistemai formuoti; - Numatytos priemonės ir apribojimai, užtikrinantys gamtinio karkaso erdvinės struktūros vystymą, gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą; - Nustatyti centrinės miestelio dalies urbanistinio vystymo prioritetai, atsižvelgiant į teritorijos savitumo išsaugojimą ir vystymą, miestelio teritorijos turimo potencialo geresnį panaudojimą; - Rezervuotos teritorijos komunikaciniams koridoriams, plėtojant inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą; - Numatytos teritorijos visuomenės poreikiams reikalingų objektų plėtrai; - Pagal bendrus vyraujančius požymius nustatyta atskirų planuojamos teritorijos dalių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas; - Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukštingumo, intensyvumo parametrai bei kiti reglamentai.

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Pagrindinis tikslas, vystant Veiverių miestelį ir tobulinant miestelio struktūrą, yra sudaryti optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas miestelėnams, užtikrinant jų gyvenamosios aplinkos kokybę. Pagrindinio tikslo siekiama įgyvendinant darnaus vystymo principus:  Skatinant daugiafunkcinį žemės naudojimą;  Skatinant vidinę miestelio teritorijos plėtrą ar racionaliai ir atsakingai urbanizuojant teritorijas;  Skatinant verslo, paslaugų infrastruktūros ir ūkinės veiklos vystymą, didinant gyventojų užimtumą;  Išsaugant vertingus gamtinius plotus, siekiant gerinti aplinkos kokybę, rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas.

Veiverių miestelio teritorijos struktūrą apibrėžia miestelio planinė ir erdvinė struktūra, pagrindinių miestelio funkcinių zonų išdėstymas ir tarpusavio ryšiai. Miestelio teritorijos urbanistinės struktūros pagrindiniai elementai yra:  Miestelio zonos su skirtingais urbanizacijos intensyvumo rodikliais bei funkcija;  Miestelio centras, kuris kartu su senąja miestelio dalimi sudaro kompozicinį branduolį;  Pagrindinės kompozicinės – vizualinės ašys;  Gamtinio karkaso lokalizavimo teritorijos ir miestelio želdynų sistema;  Pagrindinių miestelio gatvių sistema.

Veiverių miestelio erdvinę struktūrą siekiama vystyti sudarant optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugant vertingą (miestelio) kraštovaizdį. Pagrindinis optimalios Veiverių miestelio struktūros vystymo principas yra miestelio centro vystymas, saugant esamą fizinę aplinką, pritaikant ją kintantiems poreikiams. Tai apima: . Gyvenamosios aplinkos, viešųjų erdvių ir kitų teritorijų modernizavimą, rekonstrukciją; . Urbanistinių jungčių – miestelio pagrindinių gatvių tinklo stiprinimą, miestelio ryšių saugaus ir patogaus funkcionavimo užtikrinimą; . Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą; . Gamtinio karkaso elementų saugojimą ir želdynų sistemos plėtojimą; . Miestelio ir aplinkinių gyvenviečių tolimesnio vystymosi subalansavimą; . Teritorijų rezervavimą galimai verslo ir pramonės zonai.

BP sprendiniai nurodo miestelio teritorinės plėtros bendruosius resursus – teritorijas, kur (ir kiek) galima statyti ir kur negalima statyti, nubrėžia vystymo kryptis. Nors atskiri plano elementai gali būti įgyvendinti skirtingais etapais, tačiau bendra suplanuotos teritorijos vizija bei pagrindiniai principai išlieka.

5.1. MIESTELIO RAIDOS STRATEGIJA Gyvenamosios teritorijos (socialinė aplinka) yra esminis veiksnys formuojant miestelio struktūros modelį iki 2034 metų, numatant visapusiškos miestelio plėtros strategiją. Į Veiverių miestelį siekiant pritraukti jaunus, darbingus žmones, suteikiant galimybę įsigyti kokybišką būstą miestelyje, turi būti skirtas nuolatinis dėmesys esamų gyvenamųjų teritorijų atnaujinimui bei naujų gyvenamųjų teritorijų plėtrai, gyvenimo kokybės gerinimui.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Planuojant gyvenamąsias teritorijas numatoma:  Būsto plėtrai pirmiausia įsisavinti vidinius teritorinius rezervus, panaudojant jau esamą miestelio infrastruktūrą;  Modernizuojant ir atnaujinant esamą gyvenamąjį fondą, gerinti būsto ir aplinkos kokybę;  Verslui, vystančiam ir plėtojančiam būstą, sudaryti palankią investicinę aplinką;  Saugoti miestelio savitumą (kultūros ir gamtos paveldą) bei gerinti miestelio gyvenamųjų teritorijų urbanistinį – architektūrinį įvaizdį.

BP sprendiniai, atsižvelgiant į demografinės būklės stagnaciją ir neigiamus rodiklius, iki 2024 metų, numato gyvenamųjų teritorijų plėtrą, teikiant prioritetą esamo gyvenamojo fondo kokybės gerinimui, modernizavimui. Esant poreikiui rezervuojamos ir kelios miestelio dalys, kuriose gali būti naujo būsto plėtra šiose funkcinėse zonose:  Miestelio centras. Būsto plėtra galima atnaujinant esamą, atkuriant istorinį užstatymą, suteikiant naują gyvenimo ir (prestižinės) aplinkos kokybę, integruotą išlikusios urbanistinės struktūros kontekste. Miestelio centro teritorija - mišri teritorija, skirta administravimo, kultūrinių, religinių, komercinių ir kitų institucijų koncentravimui kartu su gyvenamąja funkcija.  Gyvenamojo prioriteto teritorijos. Būsto plėtra galima intensyvinant silpnai apkrautas, esamas gyvenamąsias teritorijas. Teritorijų intensyvinimo priemones galima naudoti tik įvertinus teritorijų fizines galimybes daugiafunkciniam pritaikymui darnios plėtros požiūriu.  Naujos teritorijos. Esant ženkliam esamų gyvenamųjų kvartalų intensyvinimui, ir vykstant esamo susidėvėjusio užstatymo atnaujinimo procesams, sekančiu etapu galima naujų teritorijų urbanizacija šiaurinėje miestelio dalyje, kur būtų pratęstos esamos mažaaukštės gyvenamosios struktūros (kvartalai), siekiant išlaikyti bendrą miestelio kompaktiškumą. Veiverių miestelio gyvenamoji struktūra yra gana ištęsta rytų – vakarų kryptimi, daugiausiai monofunkcinė, kur socialinė ir aptarnavimo struktūra sukoncentruota artimoje miestelio centrinėje dalyje, siekiant racionalizuoti urbanistinę struktūrą, siūloma gyvenamosios funkcijos plėtra daugiausiai šiaurės kryptimi.

Vienbučiai gyvenamieji namai gali būti statomi ir kitose funkcinėse zonose, jei tai neprieštarauja susiklosčiusiems užstatymo principams. Neurbanizuojamose teritorijose būsto plėtra galima tik esamose namų valdose, maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,2. Numatomoms modernizuoti gyvenamosioms teritorijoms turi būti parengti kompleksiniai atnaujinimo (modernizavimo) planai. Užstatant naujas gyvenamąsias miestelio plėtros teritorijas, numatoma kompleksinė plėtra kartu įrengiant atskiruosius želdynus, užtikrinant gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas gyventojams. Naujai užstatomos teritorijos laikomos visai naujos plėtros teritorijos ir suplanuotos, bet nebaigtos ar nepradėtos užstatyti teritorijos.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

5.2. TERITORINĖ PLĖTRA IR MIESTELIO TERITORIJOS BALANSAS Kompaktiškai užstatytoje teritorijoje, miestelio centrinėje dalyje numatomas kompleksinis gerbūvio, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas nauja statyba numatoma pagal susiklosčiusius principus baigiant formuoti nebaigtas užstatymo struktūras, ypač miestelio centre, tobulinant jų polifunkcinę struktūrą ir rekonstruojant esamus pastatus pagal teritorijai būdingus urbanistinius požymius. Visa galima plėtra organizuojama taip, kad būtų išsaugoti vertingiausi urbanistinę struktūrą sudarantys gamtiniai, kultūriniai kompleksai, sudaromos sąlygos patogiems struktūriniams ryšiams ir gyvybingam funkcionavimui. Miestelio plėtra koncentruojama į neužpildytus plotus miestelyje, siekiama įvairesnių funkcinių paskirčių, ypač verslo ir pramonės paskirties objektų plėtros. Veiverių miestelio teritorijoje numatoma gyvenamosios statybos plėtra, prioritetą teikiant centro formavimui, viešųjų erdvių gausinimui ir verslo, gamybos vystymui. Nauja erdvė gyvenimui numatoma šiaurinėje dalyje bei pratęsiant esamus gyvenamuosius kvartalus bei juos užpildant ir intensyvinant. Miestelio urbanistinė struktūra plėtra ryškiausia miestelio šiaurinėje ir šiaurės vakarų dalyje, numatant naujas gyvenamasias bei rekreacines teritorijas, praplečiant šiaurinėje, taip pat stiprinant pietiniame miestelio dalyje esančias verslo ir pramonės zonas. Pramonės, verslo ir kitų darbo vietų plėtros galimybės numatomos racionaliai išnaudojant esamą žemės ūkio ir gamybos zoną šiaurinėje miestelio dalyje, sudarant galimybes ją konvertuoti mišriems viešojo prioriteto poreikiams. Sprendiniuose numatytos miestelio teritorijos funkcinės zonos sudaro tarsi kraštotvarkinį foną, kuriame realizuojasi ir funkcionuoja urbanistinio vystymo bei ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso, struktūros. Gamtinį miestelio karkasą sudaro esamos gamtinės teritorijos, tvenkiniai su bendro naudojimo žaliosios zonos teritorijomis, skirtomis pėsčiųjų eismui, galimai rekreacijai, poilsiui vystyti. Teritorijas, esančias palei pagrindinius kelius, kelių apsaugos zonoje, siūloma apsodinti apsauginės paskirties želdynais. Planuojamos Veiverių miestelio urbanistinės struktūros, su nustatytomis funkcinio prioriteto zonomis bei žemės naudojimo reglamentais, įgyvendinimas yra ilgas plėtros rezultatas, o jos tolimesnė kaita priklausys nuo ateities visuomeninių, socialinių ir ekonominių procesų. Urbanizuojamų teritorijų plėtra numatyta siūlomose praplėsti miestelio administracinėse ribose. Miestelio teritorijos plotas esamose juridinėse ribose yra 190 ha. Bendruoju planu numatoma miestelio ribas pakoreguoti atsižvelgiant į sklypų ribas bei praplėsti jas į šiaurės pusę. Apie 293 ha siūlomoje naujoje miestelio administracinėje valdoje įsiterpia nauja verslo ir pramonės, taip pat gyvenamoji (neprioritetinė) zona, ribos tapatinamos su esamų sklypų, kelių ribomis. Bendrojo plano sprendiniai analizuoja miestelio plano struktūros arba funkcinės struktūros – pagrindinių miestelio funkcinių zonų, aptarnavimo centrų, gatvių tinklo, teritorinio išdėstymo pobūdį ir tarpusavio ryšius. Funkcinių zonų pasiskirstymas miestelio ribų teritorijoje pateikiamas 2 lentelėje bei pav. 4.

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

2 lentelė. Planuojamos teritorijos balansas administracinėse ribose Žemės naudojimo tipas Plotas, m2 Mišraus užstatymo centrinės teritorijos 132471 Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos 1313494 Didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos 8242 Neprioritetinės gyvenamosios teritorijos (rezervinės) 451294 Komercinės teritorijos 9623 Verslo/ pramonės teritorijos 333608 Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos 11866 Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius 267177 Rekreacinės teritorijos 28373 Intensyviai lankymui naudojami želdynai 96951 Ekstensyviam lankymui naudojami želdynai (apsauginiai) 36870 Neužstatomos žemės ūkio teritorijos 101201 Vandens ūkio paskirties teritorijos 58625

Pav. 4. Planuojamos teritorijos balansas siūlomose administracinėse ribose

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

6. MIESTELIO URBANISTINĖ KOMPOZICINĖ STRUKTŪRA Veiverių miestelyje 2011 metais gyveno 1167 gyventojai. Miestelio plotas pagal šiuo metu galiojančias administracines ribas yra 190 ha, kurių didžiausią dalį užima gyvenamosios teritorijos su jų epicentre išsidėsčiusia nedidele koncentruota aptarnaujančių visuomeninių objektų teritorija. Veiveriai istoriškai paveldėjo linijinę urbanistinę struktūrą. Miestelis įsikūręs abipus pagrindinės urbanistinės kompozicijos ašies - Kauno gatvės, užstatytos pagrindiniais visuomeniniais pastatais, socialinės infrastruktūros objektais. Kitos miestelio ašys (nuo Kauno g. atsišakojantys spinduliai į Prienus ir Pažėrus) yra tankiau užstatytos arčiau miestelio centro ir tolstant nuo jo užstatymas tolydžio retėja iki pavienių sodybų (vienkiemių), tarp kurių vis tankiau įsiterpia žemės ūkio paskirties sklypai. Gyvenamosios struktūros morfologinė sandara smulki, daugumoje ją sudaro individualūs mažaaukščiai gyvenamieji namai, yra keli daugiabučiai miestelio centre, taip pat keli – gyvenamiosiose teritorijose miestelio pietinėje dalyje. Pramonės teritorijų Veiverių miestelyje nėra, tačiau šiaurinėje dalyje yra veikianti Veiverių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (Kauno g. 34 A). Keletas pramonės įmonių yra Veiverių miestelio rytinėje kaimynystėje, greta buvusios Petkeliškių dvaro sodybos. Miestelyje, greta rekreacinio tvenkinio gyvenamųjų namų apsupty yra komercinės paskirties sklypas, priklausantis įmonei UAB „Veiverių skonis“, užsiimančiai maisto produktų gamyba, didmenine, mažmenine prekyba. Kitos komercinės paskirties teritorijos yra labai negausios, pagrinde koncentruojasi miestelio centinėje dalyje. Turtingą istoriją turinčio miestelio demografiniai rodikliai, deja, atitinkamai visos šalies rodikliams, yra neigiami, todėl tikėtis didesnio gyventojų skaičiaus augimo 2014-2024m. nėra pagrindo. Taigi svarbiausiu uždaviniu laikomas gyvenimo kokybės gerinimas bei aplinkos verslui ir netaršiai (žiūrėti reglamentą) pramonei kūrimas. Šią bendrojo plano kryptį ir atspindi planuojamas urbanistinės kompozicinės struktūros vystymas.

6.1. TERITORIJŲ FUNKCINIS ZONAVIMAS Bendrojo plano sprendiniuose miestelio teritorija suskirstyta pagal planuojamus žemės naudojimo interesus, išskiriant kiekvienai teritorijai nustatytą vyraujančią funkciją. Planuojant atskirų teritorijų naudojimo kryptis, atsižvelgiama į tai, kokia veikla šioje teritorijoje turėtų dominuoti. Bendrojo plano sprendiniai nurodo Veiverių miestelio teritorijos naudojimo tipus, kuriuose nustatyta galima žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdai bei užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reglamentai. Planuojamos funkcinės zonos ir nustatyti šių zonų tvarkomieji reglamentai pavaizduoti Veiverių miestelio bendrojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje. Funkcinės zonos apima atskiras miestelio dalis, pasižyminčias gamtinės aplinkos ir urbanistinių sąlygų bei planuojamų teritorijos funkcinių interesų panašumu. Sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų vystymo principus, formuojančius subalansuotą polifunkcinį miestelio atskirų kvartalų užstatymą. Konkretizuojant sprendinius, miestelio funkcinės zonos detalizuotos į smulkesnius teritorinius vienetus, kuriems nurodoma galima vystymo strategija bei specialieji reglamentai (plg. 3 lentelę). Bendrojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje išskirtos funkcinės zonos pažymėtos atitinkamomis spalvomis. Funkcinių zonų pagrindiniai tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai nurodyti reglamentų lentelėje. Nustatyti šie reglamentai:

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

 Vyraujantys teritorijos (funkcinės zonos) požymiai;  Galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas;  Galimas maksimalus užstatymo intensyvumas;  Galimas maksimalus pastatų aukštingumas.

Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, miestelio bendrojo plano sprendiniai (funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos) tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius, ypatingą svarbą teikiant gamtos ir kultūros paveldo apsaugai.

Norint užtikrinti Veiverių miestelio plėtros koncepcijoje iki 2034 metų numatytą nuoseklios plėtros vystymą ir gamtinių bei kultūros paveldo teritorijų apsaugą, sprendiniuose iki 2024 metų numatytos miestelio teritorijos (funkcinės zonos) skirstomos į urbanizuojamas ir neurbanizuojamas teritorijas. Planuojamos neurbanizuojamos teritorijos užtikrina miestelio gamtinės aplinkos apsaugą. Urbanizuojamą (užstatytą) miestelio teritoriją sudaro kitos paskirties žemė be bendro naudojimo teritorijų. Bendrojo naudojimo teritorijos sudaro miestelio neužstatytas teritorijas kitos paskirties žemėje. Reglamentų lentelėje surašyti šioms teritorijoms nustatyti teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai. Saugomų teritorijų apsaugą reglamentuoja specialieji saugomų teritorijų planai ir joms nustatyti specialieji reglamentai. Sprendiniuose išskirtos šios urbanizuojamų teritorijų funkcinės zonos:

Teritorijos, tinkamos gyventi:  Mišraus užstatymo centrinės teritorijos. Vyrauja mišraus užstatymo miestelio centro ir kitų lokalių centrų teritorijos, kuriose vyrauja komercinė, visuomeninė ir gyvenamoji funkcija ir kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir jų aplinkos architektūrinei kokybei;  Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos. Teritorijos, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. Infrastruktūra.  Didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos. Teritorijos, kuriose vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra.  Neprioritetinės gyvenamosios teritorijos (rezervinės). Teritorijos, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra.

Teritorijos, netinkamos gyventi:  Komercinės teritorijos. Teritorijos, kuriose vyrauja verslo objektai, darbo vietos, prekyba, paslaugos;  Verslo/ pramonės teritorijos. Teritorijos, kuriose vyrauja verslo objektai, sandėliavimas, gamyba, prekyba, paslaugos, darbo vietos;  Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, taip pat teritorijos skirtos energetikos ir kitokiam ūkiui, nuotekų valykloms, atliekų saugojimui, perdirbimui, utilizavimui. Kitai inžinerinei infrastruktūrai.  Teritorijos, skirtos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Teritorijos, skirtos miestelio gatvėms, keliams, susisiekimo objektams.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Neurbanizuojamose teritorijose nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: plėtra galima tik esamose namų valdose. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,5. Gali būti numatoma infrastruktūra (rekreacinė, inžinerinė ir pan.), reikalinga tų teritorijų patrauklumui žmonių poilsiui užtikrinti, nesusijusi su gyvenamąja paskirtimi. Sprendiniuose išskirtos šios neurbanizuojamų teritorijų funkcinio naudojimo prioriteto zonos:  Rekreacinės paskirties teritorijos. Rekreacijai skirtos, neurbanizuodamos teritorijos;  Intensyviam lankymui naudojami želdynai. Rekreaciniai želdynai, miestelio parkai ir skverai;  Ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Miestelio apsauginiai želdynai, nepritaikomi lankymui;  Žemės ūkio ir kitos neužstatomos teritorijos. Žemės ūkyje naudojamos teritorijos.  Vandenys - upės, ežerai, kiti atviri vandens telkiniai.

6.2. MIESTELIO FUNKCINIAI CENTRAI IR ZONŲ VYSTYMO TIPAI Veiverių gyvenamosios teritorijos su miestelio centru, tarsi ląstelė su branduoliu įsikomponuoja tarp aplinkinių žemės ūkio teritorijų, į kurias keletoje vietų įsiterpia esamos bei vystytinos verslo ir pramonės teritorijos miestelio šiaurėje ir pietryčiuose, bei rekreacinė teritorija prie tvenkinio, plečiama urbanistinio centro kryptimi. BP sprendiniai numato vystyti esamą urbanistinę struktūrą, papildant ją naujais funkciniais centrais. Remiantis bendraisiais urbanistiniais principais, poreikis gyvenamajai statybai koreliuoja su poreikiu visuomeninėms-komercinėms, verslo teritorijoms, gatvių ir aikščių (skverų) tinklų ir žaliesiems plotams. Priklausomai nuo atskirų urbanistinių vienetų, jų specifikos bei plėtros poreikių santykių išraiška yra skirtinga. Pagrindinė sprendiniuose numatyta vidinės miestelio struktūros tobulinimo kryptis yra esamų kvartalų renovacija ir neefektyviai panaudotų teritorijų modernizavimas bei konversija, siekiant gyvenamųjų, darbo, poilsio vietų darnos.

Mišraus užstatymo centrinės teritorijos Svarbiausias Veiverių miestelio funkcinis objektas yra miestelio centras – tai funkcijų koncentracijos, struktūrinis bei kompozicinis branduolys, kartu su miestovaizdžio dominante bažnyčia formuojantis miestelio siluetą, erdvinį – architektūrinį savitumą. Miestelio centras reprezentuoja miestelio istorijos ir kultūros raidą. Bendrojo plano sprendiniais siekiama įgyvendinti centrui būdingą urbanistinių ir architektūrinių sprendimų kokybę, atitinkančią LR Architektūros politikos kryptis. Miestelio centrinės dalies savitumas, išlaikant jos struktūrinių elementų morfologinę įvairovę – užstatymo tipologiją, mastelį, aukščio ir intensyvumo dydžius, viešųjų erdvių specifiką, galėtų saikingai derintis su modernaus ir ekologiško miestelio sampratos puoselėjimu. Bendrojo plano sprendiniai įvardina šią funkcinę zoną mišraus užstatymo centrinėmis teritorijomis ir siūlo gerinti jo užstatymo ir gatvių infrastruktūros estetinę kokybę, išsaugant istoriškai susiklosčiusį kultūrinį kraštovaizdį, miestelio dominantės - bažnyčios - vizualinę įtaką aplinkinėms teritorijoms, mažaaukštį užstatymo pobūdį. Vengti aukštais pastatais ar inžineriniais objektais formuoti naują modernaus miestelio įvaizdį, keisti siluetą. Istorinėje miestelio dalyje pirmenybė teikiama paveldo vertybių, kaip svarbaus miestovaizdžių komponento, savitumo bei gyvenamajai funkcijai išsaugoti. Miestelio centrinėje dalyje galima ir būtina didesnė funkcinė įvairovė, galimas užstatymo tankinimas ir intensyvinimas, jame būtina pritraukti investuotojus ir sukurti daugiau darbo vietų, didinti traukos objektų skaičių.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Atskiru projektu būtina rasti vietą miestelio aikštės atsiradimui, kurią esant poreikiui galima būtų naudoti kultūriniams renginiams, būtina pertvarkyti apželdinimą. Atsisakius dalies esamų medžių atsivertų miestelio architektūrinė erdvinė kompozicija su vienintele miestovaizdžio dominante - bažnyčia. Veiveriai įgytų nuosavą vizitinę kortelę, unikalią visos šalies kontekste. Didesnio skaičiaus aptarnavimo infrastruktūros objektų gyvavimas miestelio centre yra bendrojo plano siekis, kuris turėtų padėti pritraukti investicijas, užtikrinti patrauklų Veiverių miestelio įvaizdį.

Verslo/pramonės teritorijos Bendrojo plano sprendiniai numato, jog dabartiniame gana neversliame miestelyje turėtų būti stiprinamas verslo sektorius. Formuojamos naujos verslo ir pramonės teritorijos koncentruojamos dviejuose teritoriniuose kompleksuose: šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje esamų žemės ūkio teritorijų pagrindu bei palei Aleksoto gatvę, jungiančią Kauno g. su magistrale A5. Čia numatoma galimybė įsikurti miestelio verslo ir pramonės zonoms: prekybos, gamybos, paslaugų, logistikos, sandėliavimo įmonėms su naujomis darbo vietomis veiveriečiams. Šios komercinės zonos plėtros orientacija yra tikslingai nukreipiama į teritorijas, kur užtikrinamas geras susisiekimas su užmiesčiu, kitais urbanistiniais centrais, šių teritorijų patogus susisiekimas su Mauručių geležinkelio stotimi bei aplink ją esančiomis stambiomis pramonės, gamybos ir sandėliavimo įmonėmis. Tokio pat tipo multifunkcinė teritorija numatoma ir greta esamų fermų, šiaurinėje miestelio teritorijos dalyje, numatant galimybę jas konvertuoti. Nuo planuojamų gyvenamųjų teritorijų šią zoną numatoma atskirti želdynu. Pramonės objektų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) neturi kirsti bendruoju planu suplanuotų pramoninių ir komercinių teritorijų ribų.

Visuomeninės ir komercinės teritorijos Šios teritorijos skirtos socialinės ir aptarnavimo infrastruktūros objektų vystymui, daugiausiai koncentruojamos urbanistiniame miestelio centre, kuris apibrėžiamas kaip mišraus/kompleksinio užstatymo arealas. Šie objektai (mokykla, parduotuvės, bažnyčios, savivaldos, policijos ir kt.) koncentruotai sudaro nedidelės ląstelės branduolį, sujungtą nuosekliais gatvių tinklo ryšiais. Didžiausią urbanistinę funkcinę zoną sudarančią gyvenamąją struktūrą aptarnaujantys komerciniai objektai gali būti ir pavieniai. Miestelio viešosios erdvės turi būti saugios, komfortiškos ir kokybiškos.

Gamtinės teritorijos Miestelio gamtinės teritorijos, funkciškai priskiriamos miestelėnų rekreacijai, poilsiui, sportui. Esamos ir planuojamos naujos rekreacinės teritorijos puslankiu įsiterpia į Veiverių miestelio, kaip urbanistinio vieneto, šerdį ir kartu su priklausomaisiais želdynais formuoja bendrą, harmoningą miestelio reprezenacinius, gyventojų rekreacinius poreikius, tenkinančią sistemą. Žaliasis puslankis teritoriškai dalinantis Veiverių urbanistinį karkasą į dvi dalis, suteiktų daugiau erdvės miestelio gyventojų laisvalaikiui, papildytų vietinių švietimo įstaigų sportinės bazės resursus, būtų akstinas rengti sporto ir kultūrinius renginius miestelyje, užtikrintų gamtinio karkaso išsaugojimą. Sprendiniuose numatomas esamos rekreacinės teritorijos prie Veiverių tvenkinio sutvarkymas, pilnavertis integravimas į miestelio struktūrą, planuojamų ir esamų miestelio parkų kokybinis pagerinimas, sukuriant privalomą rekreacinę infrastruktūrą. Naujai užstatomose teritorijose planuojama želdynų sistema, sudaro vientisą sistemą su esamų želdinių plotais. Numatomas rekreacinių teritorijų sujungimas su miestelio centru dviračių ir pėsčiųjų takais.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Bendrasis planas leidžia dalį komercinės, pramogų, techninės infrastruktūros objektų išdėstyti ir kitose miestelio vietose, pagal individualius verslo poreikius ar investuotojų intuiciją, tačiau gyvenamosiose teritorijose bei miestelio centre skiriamas prioritetas pirminei numatytai paskirčiai.

Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikomi strateginiai plėtros būdai:  Teritorijų saugojimas;  Teritorijų atnaujinimas (modernizavimas);  Teritorijų konversija;  Naujų teritorijų įsisavinimas.

Modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas, nauja statyba galima:  Baigiant formuoti nebaigtas užstatymo struktūras miestelio centre;  Specializuotose teritorijose plėtojant socialinę, paslaugų, rekreacinę ir kitą infrastruktūrą;  Rekonstruojant esamus statinius pagal teritorijai būdingus architektūrinius – urbanistinius požymius.

Miestelio teritorijų konversija – plėtra, kurios tikslas planavimo priemonėmis gerinti esamų teritorijų aplinkos kokybę, keičiant esamą tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba žemės naudojimo būdą. Tai buvusių fermų, sandėlių, apleistų esamų statinių ir pn. užimtų teritorijų naujas funkcinis panaudojimas. Tokiose miestelio plėtros zonose skatinamas teritorijos naudojimo daugiafunkciškumas, kuriant naujas darbo vietas bei palankią investicijoms aplinką, sudarant sąlygas taršos mažinimui, aplinkos, užstatymo, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros atnaujinimui. Esamos užstatytos teritorijos:  Centro – šioje teritorijoje skatinama funkcijų įvairovė, palaikoma bendrojo naudojimo, visuomeninė – komercinė ir gyvenamoji funkcija; siekiama labai geros architektūros erdvių ir užstatymo kokybės;  Esamos gyvenamosios teritorijos – gyvenamųjų pastatų ir teritorijų modernizavimas. Naujos plėtros teritorijos, vystomos kompleksiškai, siekiant darnios plėtros. Planuojant numatomas teritorinis rezervas inžinerinei ir susisiekimo infrastruktūrai bei bendro naudojimo ir apsauginiams želdiniams:  Naujos gyvenamojo prioriteto teritorijos (gyvenamosios statybos su galima socialine, paslaugų ir aptarnavimo infrastruktūra) miestelio ribose;  Naujos verslo ir paslaugų teritorijos;  Naujos pramonės ir sandėliavimo teritorijos;  Lokalūs centrai – komercinės paskirties teritorijos.

6.3. MIESTELIO TERITORIJOS TVARKYMO REGLAMENTAI Veiverių miestelio sprendiniuose taikomas polifunkcinio zonavimo metodas, kai miestelio teritorija dalinama į zonas pagal naudojimo tipus, išskiriant vyraujančią žemės naudojimo funkciją. Vyraujanti (dominuojanti) funkcija reiškia, kad teritorijoje pirmiausia numatoma vystyti nurodytą veiklą ir kitos galimos veiklos rūšys negali šiai veiklai daryti neigiamo poveikio. Vyraujanti funkcija nustatyta pagrindiniame brėžinyje parodytai funkcinei zonai, kuri išskiriama spalva, o ne kvartalui ar konkrečiam sklypui.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Nustatytų miestelio teritorijos naudojimo tipai ir galima veikla pateikti 3 lentelėje. Objektams, naujai prie miestelio prijungiamose teritorijose (numatytose miestelio ribose): 1. leidžiama pradėti ar tęsti statybų darbus pagal statybą leidžiančius dokumentas, išduotus iki miestelio bendrojo plano patvirtinimo; 2. nesant išduotiems statybą leidžiantiems dokumentams iki miestelio bendrojo plano patvirtinimo, projektavimo ir planavimo darbai bei statybos vykdomi pagal miestelio bendrojo plano sprendinių reglamentus. 3 lentelė. Miestelio teritorijos naudojimo tipai, galima veikla. Galimos pagrindinės Užstatymo Žymėjimas tikslinės žemės naudojimo intensyvumas Pavadinimas Teritorijos aprašymas brėžinyje paskirtys ir naudojimo / būdai aukštingumas URBANIZUOJAMOS TERITORIJOS Kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos; Mišraus užstatymo visuomeninės paskirties miestelio centro ir kitų teritorijos; lokalių centrų teritorijos, Mišraus komercinės paskirties objektų kuriose vyrauja komercinė, užstatymo teritorijos; visuomeninė ir gyvenamoji Iki 1,0 / iki 15 m centrinės inžinerinės infrastruktūros statyba ir kurioms keliami teritorijos teritorijos; ypatingi reikalavimai rekreacinės teritorijos; pastatų ir jų aplinkos bendro naudojimo architektūrinei kokybei teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; Teritorijos, kuriose vyrauja visuomeninės paskirties Mažo mažaaukštė gyvenamoji teritorijos; užstatymo statyba kartu su reikalinga komercinės paskirties objektų intensyvumo iki 0,5 / iki 12 m socialine, komercine, teritorijos; gyvenamosios paslaugų ir pan. inžinerinės infrastruktūros teritorijos infrastruktūra teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos; Teritorijos, kuriose vyrauja Didelio visuomeninės paskirties daugiaaukštė gyvenamoji užstatymo teritorijos; statyba kartu su reikalinga intensyvumo komercinės paskirties objektų Iki 1,0 / iki 17 m socialine, komercine, gyvenamosios teritorijos; paslaugų ir pan. teritorijos inžinerinės infrastruktūros infrastruktūra teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Galimos pagrindinės Užstatymo Žymėjimas tikslinės žemės naudojimo intensyvumas Pavadinimas Teritorijos aprašymas brėžinyje paskirtys ir naudojimo / būdai aukštingumas Žemės ūkio paskirties žemė;

Kitos paskirties žemė: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; Teritorijos, kuriose vyrauja Teritorijos visuomeninės paskirties Neprioritetinės mažaaukštė gyvenamoji užstatymo teritorijos gyvenamosios statyba kartu su reikalinga intensyvumas komercinės paskirties objektų teritorijos socialine, komercine, ne teritorijos; (rezervinės) paslaugų ir pan. daugiau kaip inžinerinės infrastruktūros infrastruktūra 0,5 / iki 12 m teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros Teritorijos, kuriose vyrauja teritorijos; Komercinės verslo objektai, darbo visuomeninės paskirties Iki 1,0 / iki 15 m teritorijos vietos, prekyba, paslaugos teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos; pramonės ir sandėliavimo Verslo/ Teritorijos, kuriose vyrauja objektų teritorijos; pramonės gamyba, sandėliavimas, inžinerinės infrastruktūros Iki 1,0 / iki 15 m teritorijos verslas, darbo vietos. teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros Inžinerinės teritorijos; Teritorijos inžinerinei infrastruktūros komercinės paskirties objektų - infrastruktūrai teritorijos teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros Transporto Teritorijos miestelio teritorijos; objektų gatvėms, keliams, komercinės paskirties objektų - teritorijos susisiekimo objektams teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Galimos pagrindinės Užstatymo Žymėjimas tikslinės žemės naudojimo intensyvumas Pavadinimas Teritorijos aprašymas brėžinyje paskirtys ir naudojimo / būdai aukštingumas NEURBANIZUOJAMOS TERITORIJOS Kitos paskirties žemė: rekreacinės teritorijos; Rekreacijai skirtos, Rekreacinės bendro naudojimo neurbanizuodamos Iki 0,5 / iki 10 m teritorijos teritorijos; teritorijos atskirųjų želdynų teritorijos;

Kitos paskirties žemė: atskirųjų želdynų teritorijos; Intensyviai bendro naudojimo lankymui Rekreaciniai želdynai, teritorijos; - naudojami miestelio parkai ir skverai inžinerinės infrastruktūros želdynai teritorijos.

Kitos paskirties žemė: Ekstensyviai atskirųjų želdynų teritorijos; lankymui Miestelio apsauginiai bendro naudojimo naudojami želdynai, nepritaikomi teritorijos; - želdynai lankymui inžinerinės infrastruktūros (apsauginiai) teritorijos.

Žemės ūkyje naudojamos Žemės ūkio Žemės ūkio paskirties žemė teritorijos - teritorijos

Vandens ūkio paskirties Vandenų Vandenys: ežerai, žemė - teritorijos tvenkiniai, upės

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

7. GAMTINĖS APLINKOS FORMAVIMAS Planuojant visapusišką Veiverių miestelio plėtrą, numatyti sprendiniai planuojamos teritorijos gamtinėje aplinkoje, užtikrinantys esamų miestelio gyventojų poreikių patenkinimą, gyvenimo kokybės gerinimą miestelyje ir mažinantys žalingą žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Veiverių miestelio gamtinės aplinkos sprendinių teisinis pagrindas yra paremtas aukštesnės kategorijos teritorijų planavimo dokumentais: Lietuvos Respublikos bendruoju planu (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas, rengiant sprendinius Veiverių miestelio gamtinei aplinkai, vadovautasi Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3215; aktuali redakcija: 2010-11-23), LR Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902), Gamtinio karkaso nuostatais.

7.1. GAMTINIS KARKASAS Įvertinus Veiverių miestelio padėtį regioninėje gamtinio karkaso sistemoje, miestelio teritorinės sąrangos ypatumus, potencialių gamtinio karkaso teritorijų būklę, išskiriamas gamtinio karkaso teritorijas, turinčias kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį. Veiverių miestelio teritorija patenka į gamtinio karkaso rajoninio ir vietinio lygmens silpno geoekologinio potencialo vidinio stabilizavimo arealą. Čia vyrauja bemiškės ir kitais medynais neapaugusios, nuo didesnių paviršinio vandens telkinių labiau nutolusios, nedideliu reljefo raiškumu pasižyminčios agrarinės naudmenos. Šios teritorijos pasižymi santykinai mažesniu jautrumu antropogeninei veiklai, prioritetas jose teikiamas Veiverių miestelio urbanistinei plėtrai, formuojant tarpusavyje besijungiančias atskirųjų želdynų struktūras bei užtikrinant ne mažesnių už nustatytas normas priklausomųjų želdynų įveisimą. Ryškiausias gamtinio karkaso elementas miestelyje – gamtinės rekreacinės teritorijos, kurias saugant ir plečiant būtų užtikrinta kraštovaizdžio geoekologinė pusiausvyra, sudarytos prielaidos biologinei įvairovei išsaugoti, išsaugotas gamtinis kraštovaizdis ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr.87-4619; 2012, Nr.84-4425) bei kiti teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai.

Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla yra: 1) bendro teritorijos miškingumo didinimas, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, želdinių apsauga ir įveisimas kelių sanitarinės apsaugos zonose, agrarinėse ir urbanizuotose teritorijose; 2) techninės priemonės, mažinančios sausinamosios melioracijos poveikį, sudarančios sąlygas pelkėdarai, upelių ar jų ruožų, natūralių vandentakų atsistatymui, natūraliam augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų ir jų migracijos kelių formavimuisi; 3) pažeistų teritorijų, jūros akvatorijų, vandens telkinių atkūrimo, išvalymo nuo užteršimo darbai, pramonės ir stambių žemės ūkio objektų ir įrenginių, bešeimininkių nenaudojamų statinių iškėlimas; 4) ekologinė žemdirbystė ir agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas; 5) teritorijų pritaikymas ekstensyviai rekreacijai; 6) mokslinė veikla.

Visose gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, bei ekstensyvi rekreacija palaikoma

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024 ir didinama biologinė įvairovė bei bendras teritorijos miškingumas, saugomi bei plečiami želdynai ir želdiniai agrarinėse bei urbanizuotose teritorijose, vykdomi teritorijų ir akvatorijų rekultivacijos bei išvalymo nuo užteršimo darbai, neutralizuojamos, kitaip nukenksminamos arba iškeliamos pramonės įmonės ir mažinamas vizualiai agresyvių objektų poveikis. Ūkinė veikla gamtinio karkaso teritorijose gali būti vykdoma tik įvertinus šios veiklos poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teisės aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti. Gamtinio karkaso teritorijose, kurias bendrieji planai numato urbanizuoti, turi būti formuojamos tarpusavyje besijungiančios atskirųjų želdynų struktūros, sudarančios ne mažiau kaip 50 % teritorijos ploto, turi būti užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas priklausomųjų želdynų ploto įveisimas, vykdomos kitos bendrųjų planų sprendiniais nustatytos kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės. Gamtinio karkaso kitos tikslinės paskirties sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 30 % ploto. Gamtinio karkaso žemės ūkio paskirties žemės sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 10 % ploto. Siekiant stiprinti teritorijų ekologinio kompensavimo funkcijas, turi būti vykdomos aktyvios riboto ir silpno ekologinio potencialo gamtinio karkaso struktūrų plėtojimo priemonės, teikiamas prioritetas šių teritorijų apželdinimui mišku (išskyrus pievų, ganyklų ir pelkių), parkų, kitų rekreacinės ir ekologinės paskirties želdynų įveisimui ir darniam tvarkymui, ekologinei žemdirbystei, kitų agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimui.

Paviršiniams vandens telkiniams Veiveriuose pakrančių apsaugos juostos nustatytos vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1- 98 „Dėl Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 23-892; 2012, Nr. 82-4302; 2013, Nr. 30- 1489). Veiverių tvenkiniui ir upeliui nustatoma 10 m vandens apsaugos juosta.

Sprendiniai:  Rengiant tolimesnius teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus ypatingą dėmesį skirti Veiverių miestelio gamtinio karkaso elementų išsaugojimui, savitumo užtikrinimui ir pritaikymui rekreacinėms reikmėms, tampriai įjungiant gamtinio karkaso teritorijas į bendrą miestelio urbanistinį audinį, suformuojant jose naujus miestelio parkus, viešąsias erdves bei jungtis;  Siekiant užtikrintį miestelio gyventojų kokybę, būtina išsaugoti esamą parkų ir skverų tinklą bei jį plėsti;  Renovuoti bei rekultivuoti miestelio teritorijoje esančius apleistus vandens telkinius ir jų pakrantes, jas pritaikant rekreacijai bei biologinės įvairovės gausinimui.

7.2. ŽALIŲJŲ TERITORIJŲ SISTEMA Miestelio želdynų sistema – tai planuojamų ir esamų, tarpusavyje susijusių želdynų visuma, susieta su gamtiniu ir urbanistiniu karkasu, sudaranti tarpusavyje funkciškai tikslingą ir kompoziciškai nedalomą struktūrą, užtikrinanti miesto aplinkos ekologinį stabilumą, miestiečių gyvenimo kokybę.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Žaliųjų teritorijų sistema yra nepaprastai svarbi ir neatskiriama miestelio urbanistinės struktūros dalis, kuri yra formuojama siekiant išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, jų visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miestelio įvaizdį. Veiverių miestelio žaliąsias teritorijas sudaro bendrojo naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės – parkai, skverai, aikštės ir kiti želdiniai, šiuo metu žemės ūkio paskirtį turinčios teritorijos bei kiti miestelyje esantys žalieji plotai, kol kas neturintys aiškios funkcijos. Šių teritorijų pagrindu kuriama miestelio želdynų sistema, sutiekianti žaliosioms teritorijoms aiškią funkciją ir vietą. Aiškumo dėlei, bei atsižvelgiant į priimtą Želdynų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 80-3215), žaliąsias teritorijas vadinsime tiesiog želdynais.

Pagal Želdynų įstatymą, želdynai klasifikuojami į: 1) atskiruosius želdynus; 2) priklausomuosius želdynus. Atskirieji želdynai pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį yra skirstomi į: 1. rekreacinės paskirties želdynus – parkus, miesto ir miestelio sodus, skverus, žaliąsias jungtis ir kitus poilsiui skirtus želdynus; 2. mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynus – botanikos sodus, arboretumus, zoologijos sodus, etnografinius parkus, meno ir parodų parkus, istorinius želdynus, dendrologinius rinkinius, kapines, memorialinius parkus, kolumbariumų žemės sklypus ir kitus panašios paskirties želdynus; 3. apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus.

Atskirieji želdynai išskiriami, jungiami į vientisą sistemą ir žymimi regiono, rajono ir vietovės lygmens bendruosiuose bei specialiuosiuose teritorijų planuose. Atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie priskirti konservacinės paskirties žemei. Priklausomieji želdynai yra sudėtinė kitų žemės sklypų dalis, jie išskiriami detaliuosiuose planuose, o bendruosiuose planuose – nežymimi. Veiverių miestelio bendrojo plano sprendiniais iš viso numatoma 9,7 ha intensyviai naudojamų lankymui želdynų, 3,69 ha ekstensyviai naudojamų lankymui želdynų. 2011 m. Veiveriuose buvo 1167 gyventojai. Vienam gyventojui tenka: . 83 m2 intensyviai naudojamų lankymui želdynų (rekreacinių); . 32 m2 ekstensyviai naudojamų lankymui želdynų (apsauginių). Šie želdynų kiekiai tenkina normatyvus pateiktus Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normose (turi būti ne mažiau kaip 20 m2 rekreacinių želdynų vienam miestelio gyventojui). Šiuo metu želdynams trūksta lankymui skirtų infrastruktūros sistemų: pėsčiųjų - dviratininkų takų, poilsio aikštelių, traukos objektų, informacinių stendų. Sprendiniai  Išsaugoti esamus žaliuosius plotus ir viešąsiais erdves urbanizuotoje miestelio dalyje, didinti jų patrauklumą, plėsti rekreacinio panaudojimo galimybes. Želdiniai, esantys istorinėje miestelio dalyje turi būti saugomi, nes yra vertingi, kaip sudarantys vieningą visumą su užstatymu, kuriam būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė;

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

 Formuoti atskiruosius rekreacinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus naujai įsisavinamose miestelio zonose ir jungti juos prie esamų žaliųjų plotų. Naujai urbanizuojamose teritorijose užtikrinti sunaikinto ar pažeisto gamtinio karkaso elementų atkūrimą. Naujuose želdynuose užtikrinti jiems reikalingos infrastruktūros įrengimą;

 Sukurti želdynų ir želdinių inventorizacijos, apskaitos ir priežiūros sistemą, kuri padėtų vykdyti efektyvesnę jų būklės stebėseną ir tvarkymą. Tinkamai tvarkant Veiverių miestelio želdynus, gerėtų ekologinė situacija miestelyje, gerėtų bendras miestelio įvaizdis;

 Vystant komercinės paskirties ir pramonės teritorijas, atsižvelgti į besiplečiančias akustinio diskomforto bei fizinės taršos zonas ir vystyti apsauginių želdynų sistemą, kuri sulaikytų triukšmą bei gerintų oro kokybę;

 Investuoti į visų žaliųjų plotų sistemos grandžių - atskirųjų rekreacinės bei ekologinės ir apsauginės paskirties želdynų, miestelio parko, kt. rekreacinių teritorijų tvarkymą, jiems keliamų reikalavimų tenkinimą;

 Užtikrinti pakankamą priklausomųjų želdynų kiekį atskiruose sklypuose;

 Želdynų sistemą Veiveriuose formuoti apjungiant esamas gamtines teritorijas su naujais želdynais;  Vertinant teritorijų planavimo dokumentų ir poveikio aplinkai sprendinių pasekmes, pirmiausia vadovautis savivaldybės atstovaujamu miestiečių viešuoju interesu.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

8. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA

Veiverių miestelio teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo dalyje detalizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijos ir Prienų rajono savivaldybės bendruosiuose planuose numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei gairės. Dalies „Kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga“ tikslas – užtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje miestelio teritorijos raidoje, integruojant jas į kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų apsaugos užtikrinimui numatytas objektų tinkamas panaudojimas, kuris užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą. Veiverių miestelio bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo dalyje nagrinėjami visi teritoriniai kultūros paveldo objektai ir pavieniai, nedidelę teritoriją užimantys objektai. Bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinančias kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Vadovaujamasi Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų. Sprendiniuose vadovaujamasi miestų ir miestelių lygmens teritorijų planavimo reikalavimais. Pateikiamų sąvokų turinys atitinka Lietuvos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 153-5571) bei kitų kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių nacionalinių ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kuris įtvirtina principą, kad kultūros paveldo išsaugojimą būtina vertinti kaip svarbų veiksnį, įtakojantį vietovės ekonominę plėtrą (1 str. 3 sk, Žin., 2002, Nr. 110-4852). Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas turi būti laikomas neatsiejama Veiverių miestelio teritorijos plėtros dalimi. Pagrindinė strateginė teritorijos plėtros kryptis – plano sprendiniai atitinka integralios kultūros paveldo apsaugos sampratą – siekiama kultūros paveldo objektų išsaugojimo, naudojant juos visuomenės reikmėms. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos pažymėtos brėžiniuose.

4 lentele. Kultūros paveldo vertybių sarašas Unikalus objekto

Pavadinimas

kodas

13376 T. Žilinskui paminklas

21219 Buv. Petkeliškių dvaro sodybos fragmentai

31697 Lietuvos partizanų žuvimo vieta

12166 Paminklinis akmuo 1563 Pašto stoties pastatų kompleksas:

23529 Ratinė

23528 Arklidė

10540 Paštas

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Konservacinė paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma.

Sprendiniai:

1. Veiverių miestelio bendrojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami, remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis:  išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą regiono savitumą atspindintį kultūros paveldą;  stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą. 2. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais ir paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. 3. Kultūros paveldo objektai kartu yra ir kultūrinio turizmo ištekliai. Veiverių miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti.

Kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimui ir tinkamam panaudojimui Veiverių miestelyje būtina: 1. Miestelio plėtra neturi pakenkti istoriškai susiformavusiam kultūriniam kraštovaizdžiui: būtina išsaugoti ir tinkamai respektuoti miestelio panoramą ir bažnyčios bei pašto statinių komplekso vizualinę įtaką miestelio centro gatvių erdvėse. 2. Įtraukti kultūros paveldo objektus, kitus senuosius statinius, paminklus žymiems žmonėms į turistines trasas. 3. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos, jas tinkamai naudojant. Veiverių miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, derinant su viešosios pagarbos reikalavimais sakraliniams ir memorialiniams objektams, kultūros puoselėjimui ir propagavimui. 4. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. 5. Reikia vystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. 6. Pagrindinis Veiverių miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo integravimo į miestelio ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra. 7. Patikslinti kultūros paveldo teritorijų ribas rengiant specialiuosius planus, atsižvelgiant į kadastrinį suskirstymą, infrastruktūrą, užstatymą.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

9. SUSISIEKIMO SISTEMA Veiverių miestelio susisiekimo sistemos plėtros sprendiniai parengti atsižvelgiant į viršesnių planavimo dokumentų - Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, Kauno apskrities teritorijos bendrojo plano, Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano - sprendinius, taip pat Susisiekimo ministerijos ilgalaikės Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos nuostatas, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programoje iki 2015 metų numatytas priemones ir į patvirtintą Veiverių miestelio bendrojo plano koncepciją. Susisiekimo sistema plėtojama siekiant tokių tikslų:  vykdyti subalansuotą gatvių tinklo plėtrą bei kitaip gerinti susisiekimą miestelyje bei miestelio pasiekiamumą;  gerinti bendrą esamų gatvių būklę ir eismo sąlygas jose;  formuoti susisiekimo infrastruktūrą numatomose urbanizuoti teritorijose.

Parenkant plėtros priemones taip pat atsižvelgta į: - techninius reikalavimus, - ekonominius ir socialinius veiksnius, - priemonių finansavimo galimybes.

9.1. MIESTELIO IŠORINIAI RYŠIAI Veiverių miestelis yra įsikūręs ant senojo kelio Kaunas – Marijampolė (šiuo metu tai krašto reikšmės kelias nr. 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai). Nuo rajono centro Prienų miestelis nutolęs 23 km, o nuo apskrities centro Kauno- 17 km. Miestelio transportiniai ryšiai realizuojami išskirtinai automobilių keliais. Nors už 1 km driekiasi magistralinio geležinkelio atšaka Kaunas – Marijampolė, Veiveriuose traukiniai nestoja- artimiausia geležinkelio stotis yra Mauručiuose (už 3 km). Kelias Nr. 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai yra svarbiausiais tiek miestelio išoriniam, tiek vidiniam susisiekimui. Šiuo keliu pasiekiamas magistralinis kelias A5 ir įsijungiama į bendrą Lietuvos magistralinių kelių tinklą. Reikšmingiausias iš rajoninės reikšmės kelių yra kelias Nr. 1933 Garliava– Pažėrai–Veiveriai. Kelias naudojamas susisiekimui su Pažėrais bei kitais šio kelio atkarpoje iki Garliavos esančiais kaimais, taip pat su netoliese esančia Dievogala. Su pačia Garliava, Mastaičiais ir Kaunu patogiau susisiekti keliais Nr. 230 ir A5. Rajoninės reikšmės keliu Nr. 3314 Klebiškis–Juodbūdis–Veiveriai (Aleksoto g.) galima pasiekti magistralinį kelią Nr. A5, tačiau iš miestelio galimi ir alternatyvūs privažiavimo prie kelio A5 maršrutai vietinės reikšmės keliais - Kaštonų gatve, taip pat iš dalies Petkeliškių gatve. Rajoninės reikšmės keliu Nr. 3329 Veiveriai– Belavičiai, kuris miestelyje sutampa su Belavičių gatve, vyksta susisiekimas su Tarpiškėmis, Pabališkiais, Belavičiais. Veiverių miestelio gatvių tinklo prisijungimas prie pagrindinių šalies kelių tinklo yra pakankamas bei pilnai tenkins miestelio poreikius ir ateityje, todėl naujų jungčių neplanuojama. 9.2. AUTOMOBILIZACIJA Pagal bendrą demografinę-socialinę situaciją galima teigti, kad automobilizacijos tendencijos Veiveriuose yra panašios į vyraujančias bendrai Prienų rajone ar Kauno apskrityje. Atsižvelgiant į jas, automobilizacija Veiveriuose šiuo metu gali siekti apie 510-520 automobilių tūkstančiui gyventojų. Jos augimo tempai per 2005-2010 m. laikotarpį galėjo sudaryti apie 5-6 proc. per metus, tačiau šiuo metu, kaip ir visoje Lietuvoje, jie yra ženkliai kritę (apie 2 kartus) ir sudaro apie 2,0-2,5 proc. per metus. Tikėtina, kad ateityje automobilizacijos augimo tempai dar labiau sumažės.

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Pagal Europos Komisijos prognozes Lietuvai, individualių automobilių naudojimas iki 2020 metų dar augs vidutiniškai po 0,9 proc. per metus, o po 2020 metų stabilizuosis ar net galimos lėto mažėjimo tendencijos (iki –0,3 proc. per metus). Eismo intensyvumas Veiverių miestelio gatvėse jau yra stabilizavęsis. Sprendžiant pagal turimus duomenis, jis beveik nekinta nuo 2008 metų. Todėl tikėtina, kad miestelyje ir ateityje automobilizacijos augimo tempai išliks maži ar net dar mažės.

9.3. MIESTELIO GATVIŲ TINKLAS Veiverių miestelio gatvių tinklas susiformavęs gatvinio kaimo principu. Centrinė Kauno gatvė pasižymi ženkliai didesniu intensyvumu ir atitinkamai didesne svarba gatvių tinkle nei kitos gatvės. Ji priskirtina C1 kategorijos gatvėms. Gatvės (Pažėrų, Belavičių ir Aleksoto), kurios sutampa su rajoninės reikšmės keliais (atitinkamai: Nr. 1933, Nr. 3329 ir Nr. 3314), priskirtos C2 kategorijos gatvėms (tai aptarnaujančios gatvės - miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys, pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos, miesto vidaus transporto ryšiai), o likusios miestelio gatvės - D kategorijos gatvėms (tai pagalbinės gatvės - lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys, kuriomis vyksta srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų). Numatoma minimali D kategorijos gatvių tinklo plėtra vystomose gyvenamosiose teritorijose miestelio vakaruose ir pietryčiuose. Gatvės formuojamos prisiderinant prie esamo gatvių tinklo, užstatymo, žemės sklypų ribų bei laikantis STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos reikalavimų. Teritorijose, kuriose numatoma plėtoti pramonės ar komercijos veiklas naujų aptarnaujančių (D kategorijos) gatvių tinklas šiuo bendruoju planu nedetalizuojamas. Jis turi būti formuojamas žemesnio lygio planavimo dokumentais, atsižvelgiant į teritorijos naudojimo būdą, planuojamas veiklas, užstatymo suplanavimą, technologinius procesus ir pan. Planuojamos naujos jungtys Belvaičių g (Nr. 3329) ir Pažerų g. (Nr. 1933) esamų sankryžų/įvažiavimų atžvilgiu turi neprieštarauti KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" nustatytiems reglamentams. Naujų jungčių įrengimas negalimas neišsprendus naujų ir esamų jungčių leistinų minimalių atstumų reikalavimų.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

10. TECHNINĖ INFRASTRUKTŪRA 10.1. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO TIKSLAI Techninė infrastruktūra savyje apima techninės infrastruktūros sritis: ekoinžineriją ir energetiką. Kaip atskira inžinerinės infrastruktūros dalis dar yra nagrinėjama ryšių sistema. Techninės infrastruktūros vystymas užtikrina darnų šiuolaikinio miestelio funkcionavimą, didele dalimi įtakoja aplinkos kokybę. Tik gerai išvystyta ir moderni inžinerinė infrastruktūra gali užtikrinti miestelio gyventojų buitinių poreikių tenkinimą. Nuo inžinerinės infrastruktūros išvystymo priklauso Veiverių miestelio patrauklumas, nulemiantis investuotojų apsisprendimą, įtakojantis gyventojų gyvenimo kokybę. Veiverių miestelio teritorijos bendrajame plane ekoinžinerinės dalies sprendiniuose nagrinėjama tolimesnė vandentiekio, nuotekų surinkimo bei valymo sistemų plėtra. Šioje srityje pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra: 1. siekti, kad viešasis vandentiekis ir nuotekų surinkimo paslaugos būtų prieinamos kuo didesniam gyventojų skaičiui, 2. siekti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo sistemų ekonominio atsiperkamumo, 3. patikimai tiekti vartotojams vandenį, kurio kokybė visiškai atitiktų Lietuvos higienos normų HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus", 4. surenkamas buitines nuotekas prieš išleidžiant į paviršinius vandenis apvalyti, išleidžiamų nuotekų tarša neturi viršyti LR galiojančių normatyvų, 5. apvalyti surenkamas lietaus nuotekas prieš išleidžiant jas į paviršinius vandenis, 6. rūšiuoti atliekas ir maksimaliai panaudoti antrinį jų perdirbimą, 7. visomis priemonėmis mažinti nerūšiuotų atliekų kiekius ir jas šalinti regioniniame sąvartyne.

Veiverių miestelio teritorijos bendrajame plane energetikos dalies sprendiniuose nagrinėjamos tolimesnės elektros, dujų ir šilumos tinklų plėtra. Šioje srityje pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra:  užtikrinti elektros energijos tiekimą gyventojams, įmonėms bei organizacijoms patiriant mažiausias išlaidas ir padarant minimalią žalą aplinkai,  padidinti elektros energijos tiekimo patikimumą,  vartotojams pagal poreikį tiekti šiluminę energiją ekonomiškai pagrįstomis kainomis, Ryšių, telekomunikacinių sistemų ir ypač internetinio ryšio tinklo plėtra yra svarbus uždavinys kuriant informacinę ir žinių visuomenę. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai užtikrina labai spartų jų plitimą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Pasiekti, kad šios ryšio priemones butu prieinamos visiems potencialiems vartotojams būtų pagrindinis ryšių sistemos vystymo tikslas perspektyvoje.

10.2. VANDENTIEKA, NUOTEKOS Veiverių miestelio bendrajame plane numatoma: Plėsti vandentiekio sistemą atskirose Veiverių dalyse visu planuojamu periodu. Veiverių bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Tuo tikslu turi būti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Numatoma vykdyti tolesnį eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą,vykdyti tiekiamo vandens kokybės kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietinės savivaldos organus bei visuomenę.

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

Veiverių miestelio nuotekos ir toliau turi būti valomos esamuose valymo įrenginiuose,palaikant jų gerą techninnį stovį,atsižvelgiant į jų pajėgumą proporcingai didėjant abonentų skaičiui,o ateityje juos praplėsti. Projekto grafinėje dalyje vaizduojamos visos esamos nuotekų trasos, siurblinės. Naujai numatomos nuotekynės trasos vaizduojamos schematiškai, tikslesnė šių inžinerinių tinklų vieta Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokybė turi tenkinti ES „Miestų nuotekų“ 91/271/EEC reikalavimus.

10.3. ELEKTROS TIEKIMAS Veiverių miestelio elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Veiverių miestelyje visi gyvenamieji ir kiti pastatai elektrifikuoti. Elektros sunaudojimas kiekvienais metais yra beveik pastovus. Elektra naudojama gatvių apšvietimui, buityje - patalpų apšvietimui, maisto gaminimui ir kitoms reikmėms. Esamų transformatorinių būklė gera.

5 lentelė. Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Veiverių miestelyje Pavadinimas Vienetai Veiverių miestelis 35kV transformatorių pastotės vnt. 1 6-10 kV transformatorinės vnt. 12 6-10 kV oro linijos km. 6,5/4 6-10 kV kabelinės linijos km. 0,55 0.4 kV kabelinės linijos km. 0,63 0.4 kV oro linijos km. 33,85

Siekiant užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą esamiems ir būsimiems Veiverių miestelio vartotojams numatoma plėsti elektros energijos tinklą: 1. plėsti esamų elektros energijos paskirstymo tinklą; 2. naujus paskirstymo tinklus tiesti kabelinėmis linijomis; 3. pagal poreikį rekonstruoti esamas transformatorines; 4. išlaikyti geram techniniam stovyje esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą; 5. pagal poreikį rekonstruoti susidėvėjusias gatvių apšvietimo sistemas, numatant kabelines požemines elektros perdavimo linijas; 6. numatyti elektros energiją tausojančių sistemų įdiegimą; 7. naujai planuojamose gatvėse, numatyti vietą gatvių apšvietimui. Projekto grafinėje dalyje nurodomos kabelinių linijos preliminarios. Atsiradus papildomam poreikiui prijungti naujus vartotojus prie skirstomųjų tinklų, numatyti papildomas vietas transformatorių pastotėms ir skirstomiesiems tinklams.

10.4. ŠILUMOS TIEKIMAS

Yra veikianti CŠT sistemos gyvenvietės katilinė joje naudojamas kuras – medienos granulės (permetus sunaudojama apie 200 t.). Šios katilinės galia –0.95 MW. Trasų ilgis 537 m. Šiuo metu aptarnaujami 32 abonementai.

UŽDAVINIAI 1. Mažinti šilumos perdavimo nuostolius;

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

2. Įgyvendinti šilumos taupymo priemones pastatuose; 3. Katilinėje naudojamo kuro balanse ir toliau išlaikyti ekologiškai švarų kurą; 4. Ateityje Veiverių miestelyje katilinės modernizavimo nenumatoma.

10.5. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS

Veiverių miesteliui gamtinės dujos šiuo metu netiekiamos. Investiciniai projektai arba dujofikavimo schemos neparengtos.

Veiverių miestelio teritorijos dujofikavimas gali būt vykdomas, vadovaujantis kitais parengtais teritorijų planavimo dokumentais ir investiciniu projektu.

10.6. ATLIEKŲ TVARKYMAS Veiverių miestelio seniūnijos vaidmuo, plėtojant atliekų tvarkymo sistemą yra apibrėžtos Prienų rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse bei Lietuvos respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą. Nepavojingos atliekos iš Veiverių miestelio vežamos į Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Individualių namų bendrojo naudojimo konteineriai išvežami kartą per savaitę. Susikaupusias stambiagabaritės atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į atliekų priėmimo punktą. Į atliekų priėmimo aikštelę gyventojai gali atvežti: medienos atliekas, skaidrų ir spalvotą stiklą, popierių; plastiką, buitinius prietaisus (šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius), metalą, padangas, pavojingas buitines atliekas (liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei itas pavojingas buityje susidarančias atliekas); buityje susidariusias statybinias atliekas. Biologiškai suįrančias atliekas (smulkias medžių ir krūmų šakas, lapus, nupjautą žolę)- gyventojai gali vežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Takniškių kaime.

UŽDAVINIAI  Veiverių miestelyje jau funkcionuoja konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Tai priimtiniausia atliekų surinkimo sistema, kuri diegiama visoje šalyje Atliekų rūšiavimas pirminėje jų surinkimo stadijoje nepakankamas.  Atliekas būtina išrūšiuoti į joms skirtus specializuotus konteinerius su užrašais.  Kitos (statybinės, elektros ir elektroninės įrangos, buityje susidarančios pavojingos) atliekos vežamos į Rajoninį atliekų priėmimo punktą .  Biodegraduojančias (žaliąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto.  Plėsti konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą.

10.7. RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS Nežiūrint to, kad Veiverių miestelio ryšių tinklai yra išvystyti gerai, naujai kuriama žinių visuomenė reikalauja ir naujo požiūrio į šios infrastruktūros srities vystymą. Šiuo metu vyksta spartus procesas naujų informacinių technologijų diegime ryšių sistemoje. Šis procesas neaplenkia ir Veiverių miestelio. Siekiant, kad šiuolaikinės

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024 ryšių priemonės būtų prieinamos visiems visuomenės nariams numatoma plėsti ryšių tinklą. 1. augant internetinio ryšio priemonių svarbai plėtoti šviesolaidinių kabelių tinklą; 2. Išlaikyti esamų pašto skyrių tinklą, rengti juose viešo interneto paslaugas; 3. Laidinis ryšys į naujai užstatomas teritorijas turi būt tiesiamas vartotojams tarpusavyje susitarus. 4. Projekto grafinėje dalyje vaizduojamos visos esamos. Naujos ryšių trasos rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]

11. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, patvirtinus bendrąjį planą, turi būti vykdoma bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti.

Bendrojo plano stebėsenos metu: - rengiama bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis; - formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo; - stebimi ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai; - vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra; - analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai; - vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė; - analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija; - analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir kiti aplinkos kokybę įtakojantys faktoriai.

Remdamiesi bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų savivaldybės rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybų rinkimų turi supažindinti savivaldybės tarybą savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

BP sprendinių įgyvendinimo stebėsenai (monitoringui), rekomenduojama indikatorių sistema:

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2014—2024

6 lentelė. BP sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) rekomenduojama indikatorių sistema Indikatoriai Monitoringo Prognozė duomenys A. Gyventojų skaičius B. Žemės naudojimas (teritorijos tipas; ha / m²/1 gyv.): Užstatytos ir užstatomos teritorijos: Miestelio centro teritorija Specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos Rekreacinės teritorijos Vidutinio užstatymo intens. gyvenamosios teritorijos Mažo užstatymo intens. gyvenamosios teritorijos Verslo, gamybos, pramonės teritorijos Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos: Techninės infrastruktūros teritorijos Aikštės Centriniai želdynai Miškai Kitos neužstatytos, tame tarpe žemės ūkio, teritorijos C. Vanduo, nuotekos, m³/1 gyv./metus 1. Paimta vandens 2. Išleista nuotekų 3. Sunaudota vandens 4. Sunaudota ūkiui ir buičiai vandens 5. Sunaudota energetikoje 6. Sunaudota pramonėje D. Oras, stacionarių taršos šaltinių taršos emisija, kg/1gyv./metus 1. Bendras išmetamų medžiagų kiekis 2. Sieros oksidai 3. Azoto oksidai 4. Anglies monoksidas 5. Lakūs organiniai junginiai Mobilių šaltinių taršos emisija kg/1gyv./metus 1. Bendras išmetamų medžiagų kiekis 2. Sieros oksidai 3. Azoto oksidai 4. Anglies monoksidas 5. Angliavandeniai 6. Suodžiai E. Būstas, m2/1 gyv. Gyvenamojo ploto vidurkis

Priklausomai nuo tyrimų specifikos, duomenų bazėse kaupiamos ir prieinamos informacijos, rekomenduojama indikatorių sistema monitoringui gali būti dalinai transformuojama ir tobulinama. ______

Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e- paštas [email protected]