DOCSLIB.ORG

Kultūros Barai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kultūros Barai Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Skaidra Trilupaitytė. Apie kietą ir minkštą nusileidimą, arba Muziejai „krizės“ kultūroje / 2 Problemos ir idėjos Rengia Algis MICKŪNAS. Lietuviškos kalbos pasaulis / 6 Almantas SAMALAVIČIUS Zecharia PLAVIN. Apie pagiežą ir bendradarbiavimą tarp kultūrų / 11 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Pro publico bono Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Mantas LIESIS. Eutanazija diskusijų spąstuose / 16 (teatras) 2 62 38 61 Europos istorijos Rūta GAIDamavičiūtė (muzika) 2 62 38 61 Georg FRANCK. Garsenybės: medijų visuomenės elitas / 23 Kęstutis Šapoka Technologijos ir žiniasklaida: pokyčiai ir kultūros mitai. 23-iasis Europos kultūros žurnalų (dailė) 2 62 38 61 susitikimas Lince / 31 Tadas GINDRĖNAS Paveldas ir paminklai (dailininkas) 2 61 05 38 Algimantas GRAŽULIS. Vertybės, išmetamos į sąvartynus / 34 Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Nuomonės apie nuomones Dalia MEČKAUSKAITĖ Vladas Balkevičius. „Kitaip manantis tai dar ne slibinas.“ Ar Vincas Kudirka buvo (korektorė) bedievis? / 42 Irena Žaganevičienė Kūryba ir kūrėjai (buhalterė) 2 62 31 04 Vaidas Jauniškis. Publika? Tegul užeina... Teatro sezono apžvalga / 50 Redakcinė kolegija Šarūnė TRINKŪNAITĖ. Aktoriaus atsitraukimai, arba Rolandą Kazlą skandinantis Mobi Dikas / 59 Vytautas BERENIS Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Nauji Prahos kvadrienalės įvaizdžiai / 64 Endre BOJTÁR (Vengrija) Vlada KALPOKAITĖ. Žaidimas vyšnių kauliukais. Naujosios dramos akcija’11 / 67 Alfredas Bumblauskas Pietro U. DINI (Italija) Kęstutis ŠAPOKA. Ugniaus Gelgudos (ne)kriminaliniai peizažai / 71 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Kristina CIVINSKIENĖ. Pasiklydusios kartos atradimai / 73 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Kristina Stančienė. Akvilė Zavišaitė: hedonizmo nuodėmė ir laikinumo kančia / 75 Tomas Kiauka Violeta JUŠKUTĖ. Ten, už horizonto. Vytauto Pakalnio kūryba / 77 Algis MICKŪNAS Meno ir mokslo sandūroje. In memoriam Algimantui Galiniui / 79 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Vygantas VAREIKIS Aušra Rožankevičiūtė, Gajane Leonenko. Žakas Lipšicas žemiečiams / 80 Kazys VARNELIS jr. (JAV) Donata Wenders – fotografė filmavimo aikštelėje / 85 George MIKELL / Jurgis MIKELAITIS. Kodėl Zsa Zsa pasakiau „Ne, ne“ / 89 Redakcijos adresas Kaimynystė Baltijos šalių posovietinė kaita ir dilemos: vykti ar nevykti, išlikti ar išnykti? Su Maria Latako g. 3, 01125 Vilnius el. paštas: [email protected], Mälksoo kalbasi Tomas Kavaliauskas / 91 [email protected] Tomas ManusaDžianas. Ar Julija Tymošenko taps Ukrainos Morta Boreckaja? / 96 Faksas: 2 62 38 61 Istorijos puslapiai Marius Ščavinskas. Mindaugo krikštas ir jo reikšmė / 104 © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Petras Stankeras. Ispanijos pilietinis karas – generalinė Didžiojo pasaulinio karo repeticija / 113 Remia SRTRF įsipareigoja Apie knygas 2011 m. Kultūros Vytautas BERENIS. Modernusis šimtmetis ir žydai / 123 barų projektui Visai nejuokingi skaitiniai suteikti 180 000 litų finansinę paramą. Krescencija ŠURKUTĖ. Streso testas / 126 Redakcija nereika lau­­ja, kad spaus di na mų Summaries / 127 straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine Viršelio 1 p.: Vytautas PAKALNIS. Atlanto kvapas. 2001. Drobė, aliejus; 190x150 partneris. www.eurozine.com 4 p.: Vytautas PAKALNIS. Žirafa ir kometa.1997. Drobė, aliejus; 177x135 Iš parodos VDA „Akademijos“ galerijoje. Antano Lukšėno reprod. K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 7 / 8 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Skaidra Trilupaitytė Apie kietą ir minkštą nusileidimą, arba muziejAi „krizės“ kultūroje* ai kalbama apie ekonomikos būklę, paprastai postindustriniame kūrybos amžiuje arba kūrybinės Knepasikliaujama vien sausa statistika, remiama- ekonomikos laikais, net pačią krizę paverčia kažkuo si vaizdingais palyginimais, – anot populiariosios są- „įdomesniu“ – mat iššūkių nebijantiems žmonėms monės, ekonomika auga/bliūkšta, pučiasi/sproginėja sunkmečiai suteikia „naują šansą“. Į šalį kukliai pa- kartu su finansiniais burbulais ir toli gražu ne visa- sitraukusi (tradicinė) kultūra neoliberalistinės kū- da juda tomis kryptimis, kurias numato racionalieji rybiškumo doktrinos šviesoje irgi turi įrodyti savo strategai. Savo ruožtu tokie dalykai kaip šalies raidos gebėjimą kurti pridėtinę vertę. greitis ar „pavaros“ siūlo palyginimus ne su sponta- XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje Ronaldo Rea- niškais gamtos reiškiniais, o greičiau jau su sudėtin- gano suformuluota doktrina, kurią vėliau išplėto- gais mechanizmais. Modernieji šamanai – ekspertai, jo jo paties, Margarethos Thatcher ir kitų Vakarų kalbėdami apie krizės, infliacijos ar panašių negandų valstybių vadovų administracijos, šiandien, ko gero, „suvaldymą“, nuolat primena būtinybę užsitikrinti jau reikalautų išsamesnio aptarimo. Tačiau minint minkštą nusileidimą, perspėdami, kad jis gali būti lietuviškąsias analogijas, užtenka įsisąmoninti bent ypač kietas. tai, kad viskas keičiasi ir progresuoja neapsakomai Apžvalgininkų ne sykį jau aptarta oficialioji šalies rai- greitai. Todėl, pavyzdžiui, automobilio – bene po- dos strategija visuomenės ateitį sieja ne su kokiais nors puliariausios susisiekimo priemonės ir prestižo, bent tradicinės industrijos sektoriais, bet su trim milijonais jau lietuviams, ženklo1 – metafora ekonomikai, kuri kūrybiškų piliečių. Taigi nedviprasmiškai galima įvardyti yra atvira globalizacijos iššūkiams, nebetinka. Inves- ir esminį naujosios ekonomikos variklį – tai visuomenė, ticijų fast forward režimu skatinimą įkūnija skriejan- drąsiai nugalinti finansinių krizių ir panašius „dra- čio lėktuvo įvaizdis. 2010 m. lapkritį ūkio ministras, konus“, savarankiška ir gebanti „pasirūpinti savimi“, kalbėdamas apie tai, kaip sekasi skatinti ekonomiką, o ne tradicinė valdžia, prisiimanti atsakomybę už sakė: „Dabar skrendame tik su vienu varikliu, o ki- savo veiksmus. Banalybe tapusi frazė, kad gyvename tas pamažu pradeda suktis.“ Pirmasis variklis – tai pramonė ir eksportas, antrasis – vidaus vartojimas. * Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Santaros-Šviesos suvažiavi- Ministras, kiekviena proga užsimindavęs ir apie bū- me 2011 m. birželio 24–26 d. Alantoje, Molėtų rajone. tinybę investuoti į pažangiausias technologijas, tąsyk 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 7 / 8 paminėjo kol kas bene perspektyviausią lietuviško- mos koncepcija Culture Live (Kultūra gyvai) turėjo sios kūrybos sritį, kuri „sugebėjo atsitiesti ir tem- parodyti, kad „kultūra yra integrali kasdieninio gy- pia mūsų ekonomiką į priekį“ – tai, žinoma, statybų venimo dalis, o jos kūrime dalyvauja kiekvienas“. Vis verslas („statybų bendrovės nustojo skųstis“). dėlto programa tapo ne demokratinės kultūros plat- Statybų verslo tapatinimas su kūryba čia neturėtų forma, o keistu savadarbiu „lėktuvu“ (ši metafora būti suprastas kaip klaidinga vieno ar kito ministro tinka ne tik verslo veržlumui apibūdinti). pasisakymų interpretacija. Net ir nepašiepiant Vy- Nelygiateisis statybų ir meno sektorių dialogas riausybės noro pritraukti žinomas užsienio bendro- lėmė, kad ir kultūros regeneracija buvo ne itin sė- ves kurti slėniams, plėtoti inovacijoms ir aukštosioms kminga, nors duris atvėrė bent du tais metais pabaig- technologijoms (vargu ar kas iš principo prieštarau- ti objektai – Nacionalinė dailės galerija ir Vilniaus tų tokiems tikslams!), tenka pripažinti: oficialių vi- dailės akademijos „Titanikas“. Vis dėlto žvelgiant re- zijų prognozuojamus naujosios (žinių) ekonomikos trospektyviai, bene įsimintiniausias buvo nuolatinis proveržius dažnai pristabdo vien tai, kad jie verčiami ir neabejotinai „vitališkas“ VEKS reorganizavimas. paklusti „plėtros per statybas“ logikai. Ne tik minė- Programą be paliovos keičiant, optimizuojant, ypač tąsias sritis, bet ir meno sektorių dažnai bandoma trumpinant, buvo įgyvendinti toli gražu ne visi net stimuliuoti investicijomis į naujus pastatus. ir 2009-aisiais „popieriuje“ surašyti projektai. Besi- Sunku pasakyti, ar nekilnojamasis turtas iš tikrųjų keičiantys VEKS vadovai, Vilniaus merai, kultūros yra veržliausia šalies ekonomikos sritis, tačiau bū- ministrai ne vienus metus kalbėjo apie reikšmingą tent šis neoficialus prioritetas gerokai komplikuoja progą atnaujinti kultūros infrastruktūrą (o du aukš- rimtesnes diskusijas (dažnu atveju vis dar hipoteti- čiau minėti objektai vos atvėrę duris buvo sutapatinti nes) tarp Kultūros ir Ūkio ministerijų. Nė viena iš jų su VEKS „sėkme“), bet argi kas nors imsis rimčiau kol kas neapsibrėžė savo kompetencijos nei meno in- matuoti VEKS rezultatus pagal nuolat besikeičiančių kubatorių, nei kūrybinių industrijų ir panašių sričių „planų“ retoriką? skatinimo atžvilgiu, nepaisant kadaise parašytų stra- Simptomiška, kad tuo pat metu kai kuriuos plėtros tegijų. Tokie objektai kaip Valdovų rūmai ar Tūks- projektus ėmė kuruoti Ūkio ministerija ir tai pasėjo tantmečio šventei ketintas pastatyti Nacionalinis nereikalingą įtampą tarp VEKS programos vykdyto- stadionas – tai tik du ryškesni pavyzdžiai, rodantys, jų ir jos finansuotojų (čia nekalbu apie trumpalaikius kad tikraisiais miesto kultūros strategais tampa sta- skandalus ar „sąmokslo teorijas“). Buvęs kultūros tybos trestai ir panašios bendrovės. Jau nė nekalbant ministro patarėjas Liudas Šukys viešai apgailestavo apie tai, kad kūrybiškumas Lietuvoje (ir ne tik) aps- dėl lietuviškų statybos tradicijų ir statybininkų dik- kritai gali būti traktuojamas kaip gebėjimas lengvai tato politikams, jo pateikti palyginimai aiškiai by- įsisavinti „europinius pinigus“, nesukuriant jokios lojo
Load more

Recommended publications
  • Russia's Perspectives on International Politics
    Acta Slavica Iaponica, Tomus 26, pp. 1‒24 Articles Russia’s Perspectives on International Politics: A Comparison of Liberalist, Realist and Geopolitical Paradigms* SHIN Beom-Shik The purpose of this article is to examine Russian perspectives on interna- tional politics. This study will focus on the following questions: What are the characteristics of the Russian understanding of major changes in international politics since the collapse of the Soviet Union; and, what are the implications of Russia’s perspectives on international politics for IR theory in the post-Cold War era? There are two approaches to analyzing Russia’s perception of internation- al politics. The first focuses on mapping foreign policy orientations in Russia and their influence on official Russian foreign policies. The second analyzes elites’ and masses’ perceptions of the general dynamics of international politics rather than foreign policies. When we examine discussions on the orientations of Russian foreign poli- cies, we discover a number of different schools. Scholars adopt different cri- teria for categorizing Russian foreign policy orientations. This categorization ranges from two orientations (Westernism / Eurasianism),1 three (Liberalist or Atlanticist or Liberal internationalist / Pragmatic Nationalist or Eurasianist / Patriotic Nationalist or Derzhavniki),2 four (Pro-Westernist or Moderate Liber- alist / Centrist or Moderate Conservatives / Neo Communist / the Extreme right Nationalist),3 to even five (Expansionists / Civilizationists / Stabilizers / Geo- * ��������This wor ��������������������������������������������������������������������������was supported by the research grant funded by the University of Incheon in 2007. 1 ���������������Alexander Rarl, ����������������������Atlantistics’ versus ����������������������Eurasians’ in Russian �oreign���������������� Policies, RFE/RL Re- search Report 1:22 (May 29, 1992), pp. 17–22. 2 ������������Alex Pravda, �The��������������� Politics of �oreign�������������� Policy, ������������in S.
    [Show full text]
  • The Future of Nuclear Energy in Lithuania Journal Item
    Open Research Online The Open University’s repository of research publications and other research outputs Symbolic power: the future of nuclear energy in Lithuania Journal Item How to cite: Elliott, Dave and Cook, Terry (2004). Symbolic power: the future of nuclear energy in Lithuania. Science as Culture, 13(3) pp. 373–400. For guidance on citations see FAQs. c 2004 Process Press Version: Accepted Manuscript Link(s) to article on publisher’s website: http://dx.doi.org/doi:10.1080/0950543042000262431 Copyright and Moral Rights for the articles on this site are retained by the individual authors and/or other copyright owners. For more information on Open Research Online’s data policy on reuse of materials please consult the policies page. oro.open.ac.uk Elliott. D and Cook.T (2004) 'Symbolic Power: the future of nuclear energy in Lithuania' Science as Culture, Vol.13, No.3, Sept. pp 373­400 (80% co­authored) Symbolic power: the future of nuclear energy in Lithuania Dave Elliott and Terry Cook 1. Introduction EU accession states may have thrown off their Soviet past in political terms, but abandoning some of the Soviet era technologies is proving to be harder. Civil nuclear power is on the way out in most of Europe, but for some ex­Soviet countries this may present serious problems of economic, social and cultural transformation ­­ especially in countries like Lithuania, where nuclear power supplies the bulk of the electricity. The issue has come to a head given the EU's insistence that several ex­Soviet states must agree to close their nuclear plant as a condition of EU entry.
    [Show full text]
  • PACITA Deliverable 4.3 Expanding the TA-Landscape
    PACITA Collaborative project on mobilisation and mutual learning actions in European Parliamentary Technology Assessment Grant Agreement no. 266649 Activity acronym: PACITA Activity full name: Parliaments and Civil Society in Technology Assessment Deliverable 4.3 Expanding the TA-landscape Due date of deliverable: February 2013 Actual submission date: April 2013 Start date of Activity: 1 April 2011 Duration: 4 years Author(s): Leonhard Hennen and Linda Nierling (editors). Organisation name of lead beneficiary for this deliverable: Karlsruhe Institute of Technology (KIT), Institution: Institute for Technology Assessment and Systems Analysis (ITAS) Revision [draft 1] 1 Change Records Version Date Change Author 2 PACITA Partners Teknologirådet – Danish Board of Technology (DBT) Toldbodgade 12, DK-1253 Copenhagen, Denmark, Contact: Anders Jacobi [email protected] www.tekno.dk Karlsruhe Institute of Technology (KIT) Kaiserstr. 12, 76131 Karlsruhe, Germany Contact: Leonhard Hennen [email protected] www.kit.edu Rathenau Insituut (KNAW‐RI) Postbus 95366, 2509 CJ Den Haag, the Netherlands Contact: Geert Munnichs [email protected]/g.munnichs@rathena u.nl www.rathenau.nl Teknologiraadet – Norwegian Board of Technology (NBT) Prinsens Gate 18, 0152 Oslo, Norway Contact: Tore Tennoe [email protected] www.teknologiraadet.no 3 The Institute of Technology Assessment (OEAW/ITA) Address: Strohgasse 45/5, A-1030 Vienna Contact: Pacita‐ITA team [email protected] www.oeaw.ac.at Applied Research and Communications Fund (ARC Fund) 5 Alexander
    [Show full text]
  • Residential Energy Use in Lithuania: the Prospects for Energy Efficiency
    Residential Energy Use in Lithuania: The Prospects for Energy Efficiency Eduardas Kazakevicius Energy and Environmental Consultant, Vilnius, Lithuania Edward L. Vine Luwrence Berkeley National Laboratory, Berkeley, CA ABSTRACT While the potential for saving energy in Lithuania’s residential sector (especially, space heating in apartment buildings) is large, significant barriers (fifiancial, administrative, etc.) to energy efficiency remain. Removing or ameliorating these barriers will be difficult since these are systemic barriers that require societal change. Furthermore, solutions to these problems will require the cooperation and, in some cases, active participation of households and homeowner associations. Therefore, prior to proposing and implementing energy-efficiency solutions, one must understand the energy situation from a household perspective. Introduction Since 1991, Lithuania has been involved in a massive effort to transform its centrally planned economy into a market-oriented economy. Substantial progress in the transition to a market economy has been made, most notably in the areas of price reform, privatization, and trade reform. In contrast to these reforms, improvements in the energy efficiency in the residential sector have been slow. Lithuania is a small Eastern European country with a population of 3.7 million people. During the period of economic recession in early 1990s, Lithuanians were hit by more than a 50% loss in real income due to inflation. Although the country’s gross domestic product (GDP) is growing again (more than 6% annually in 1997), an average annual salary was only around $2,760 and GDP per capita was around $4,300 in 1997 (Business Central Europe 1998). High inflation (although decreasing during recent years) and discount rates and housing and energy subsidies present formidable obstacles to the promotion of energy efficiency.
    [Show full text]
  • Master's Thesis in Global Studies Lithuania's “Nuclear”
    Master’s thesis in Global Studies Lithuania’s “Nuclear” Town in a Global World Local Millenials’ Perceptions of Visaginas after the Closure of the Ignalina Nuclear Power Plant Goda Cicėnaitė June 2021 Lithuania’s “Nuclear” Town in a Global World Local Millennials’ Perceptions of Visaginas after the Closure of the Ignalina Nuclear Power Plant Goda Cicėnaitė Final thesis submitted in partial fulfilment of a MA degree in Global Studies Instructor: Jónína Einarsdóttir 30 ECTS Faculty of Sociology, Anthropology and Folkloristics School of Social Sciences, University of Iceland June 2021 1 Lithuania’s “Nuclear” Town in a Global World. Local Millennials’ Perceptions of Visaginas after the Closure of the Ignalina Nuclear Power Plant This final thesis is submitted in partial fulfilment of a MA degree in Global Studies. The thesis may not be copied in any form without the author’s permission. © Goda Cicėnaitė, 2021 kt. 181191-4579 Reykjavik, Iceland. 2021 2 Ágrip “Kjarnorkubær” Litháens í hnattvæddum heimi: Viðhorf þúsaldarkynslóðar Visaginas til kjarnorkuímyndar bæjarins við lokun Ignalina kjarnorkuversins. Þegar eina fyrirtækið í iðnaðarbæ lokar, upplifa íbúarnir félags- og fjárhagslegar afleiðingar og sækjast eftir vinnu í nágrannabæjum eða borgum. Lokun Ignalina kjarnorkuversins hefur valdið kaflaskiptum í bænum Visaginas, sem tilheyrði kjarnorkuverinu. Missir aðal atvinnufyrirtækisins og rússnesk fortíð bæjarins hafði mikil áhrif á líf íbúana. Afskekkt staðsetning Visaginas og að rússneska hélst aðal tungumál íbúanna eftir að Litháen endurheimti sjálfstæði sitt, dró úr atvinnumöguleikum íbúa Visaginas í öðrum bæjum í Litháen. Fyrsta markmið þessarar rannsóknar var að kanna hvaða augum þúsaldarkynslóðin lítur náttúrulegt umhverfi Visaginas og byggðina í ljósi hnattvæðingar. Hitt markmiðið var að kanna afstöðu unga fólksins til hlutverks fortíðar Visaginas sem „kjarnorkubær“ í þróun bæjarins.
    [Show full text]
  • Country Report on Lithuania
    Country Report on Lithuania A country report on Lithuania’s position in the EU UNIVERSITEIT VAN AMSTERDAM CoRe Studies VI EUROPEAN POLICY STUDIES Country Report on Lithuania A country report on Lithuania’s position in the EU Country Report Series (CORE‐series) European Policy Studies Universiteit van Amsterdam June 2013 ©Caroline Duits, Elva Goedegebuur, Bodo von Haumeder, Tomas Hos, Shaho Jabbari, Raoul Köhler, Nathalie Koopman, Rosalinde Kranenburg, Veerle Vastwijk, Sjoerd Verest and Arkasha Verschuren. Alle rechten voorbehouden. Niets uit deze uitgave mag worden verveelvoudigd, opgeslagen in een geautomatiseerd gegevensbestand of openbaar gemaakt, in enige vorm of op enige wijze, hetzij electronisch, mechanisch door fotokopieën, opnamen of enige andere manier, zonder voorafgaande schriftelijke toestemming van de auteurs. Voor zover het maken van kopieën uit deze uitgave is toegestaan op grond van artikel 16B Auteurswet 1912 jO, het besluit van juni 1974, Stb. 351, zoals gewijzigd bij het Besluit van 23 augustus, Stb. 471 en artikel 17 Auteurswet 1912, dient men de daarvoor wettelijke verschuldigde vergoedingen te voldoen aan de Stichting Reprorecht (Postbus 882, 1180 Amstelveen). Voor het overnemen van gedeelte(n) uit deze uitgave in bloemlezingen, readers en andere compilatiewerken (artikel 16 Auteurswet 1912) dient men zich tot de uitgever te wenden. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced, stored in a retrieval system of any nature, or transmitted in any form or by any means, electronic, mechanical, now known of hereafter invented, including photocopying or recording, without prior written permission of the authors. ISBN 978‐90‐807611‐8‐6 Table of contents Table of contents ......................................................................................................................................... i List of abbreviations ...................................................................................................................................
    [Show full text]
  • National Energy Independence Strategy
    /Unofficial translation from Lithuanian to English/ NATIONAL ENERGY INDEPENDENCE STRATEGY EXECUTIVE SUMMARY – ENERGY FOR COMPETITIVE LITHUANIA 1. The objective of Lithuania’s energy sector is to meet the needs of the state of Lithuania, its citizens, and businesses. The National Energy Independence Strategy (hereinafter referred to as the Strategy) establishes the vision of Lithuanian energy sector, its implementation principles, strategic directions, objectives and tasks. Their achievement and implementation will be detailed in the Strategy’s Action Plan. The Strategy is implemented in the following four strategic directions: 1.1. COMPETITIVENESS. Energy costs account for a significant share of industry costs and household budgets. The global trends, including energy decarbonisation, market integration, digitalisation, urbanisation, need for enhanced energy efficiency, and development of technologies for the production and distributed energy generation of renewable energy sources (hereinafter referred to as the RES), necessitate changes in the energy sector. Therefore, the state will drive the energy sector toward meeting these global trends and the energy interests of its citizens and businesses. Energy prices will form in an effective market, which will be common with the other Member States of the European Union (EU). The country’s energy infrastructure will be used effectively, ensuring that the share of the cost of the infrastructure in the final energy price does not exceed the average for the EU Member States, while tariff patterns provide conditions for industrial investments. To achieve this: 1.1.1. The country’s well-developed energy infrastructure, which is being expanded further on the basis of a cost-benefit analysis, will be effectively used to increase the competitiveness of the state.
    [Show full text]
  • Lithuania Empowered Lives
    RENEWABLE ENERGY SNAPSHOT: Lithuania Empowered lives. Resilient nations. General Country Electricity Generating Information Capacity 2012 Population: 2,985,509 Surface Area: 65,300 km² 3,816 MW 7.5% Capital City: Vilnius Total Installed Capacity RE Share GDP (2012): $ 42.1 billion GDP Per Capita (2012): $ 14,097 287 MW Installed RE Capacity WB Ease of Doing Business: 17 Biomass Solar PV Wind Small Hydro Installed Renewable Electricity Capacity 2012 in MW 29 6.1 225 27 Technical Potential for Installed 1,400 60,000 2,200 70 Renewable Electricity Capacity in MW Sources : Gaigalis et al. (2013); EurObserv’Er (2013); WWEA (2013); EBRD (2009); ESHA (2013); EC (2013); EIA (2013); Hoogwijk and Graus (2008); Hoogwijk (2004); JRC (2011); and UNDP calculations. Key information about renewable energy in Lithuania In Lithuania the technical potential for renewable energy is huge, especially for biomass and wind. Renewable energy plants that were acquired after 24 May 2011 receive support through a combination of feed-in tariffs and a tender based auction system. Renewable wind, biomass, hydro and solar energy not exceeding in - stalled capacity of 10kW are eligible for the guaranteed tariff for 12 years. All other renewable energy plants exceeding this capacity have to compete through tenders in each region. Tenders take place quarterly and are organized by the National Control Commission for Prices and Energy, adjusting the maximum prices be - fore every tender. The lowest preferred tariff wins the tender (ResLegal, 2013). The feed-in tariff caused
    [Show full text]
  • YEARBOOK-2001.Pdf
    ISSN 1392-9321 © Institute of International Relations and Political Science Vilnius University, 2002 CONTENTS PREFACE ...................................................................................................7 TERRORISM AS A CHALLENGE TO THE CONTEMPORARY WORLD Asta Maskoliûnaitë. Definition of Terrorism: Problems and Approaches .................................................................................. 11 Egdûnas Raèius. Sacred Violence: in Search for Justification of Violence in the Holy Texts ............................................................ 26 POLITICAL PHILOSOPHY AND THEORY Alvydas Jokubaitis. Postmodernism and Politics ...................................... 43 Zenonas Norkus. Academic Science and Democracy ............................... 53 PUBLIC ADMINISTRATION AND PUBLIC POLICY ANALYSIS Vitalis Nakroðis, Ramûnas Vilpiðauskas. Implementation of Public Policy in Lithuania: Europeanization through the “Weakest Link” ............. 93 Haroldas Broþaitis. Dismantling Political-Administration Nexus in Lithuania ........................................................................... 113 INTERNATIONAL RELATIONS AND EURO-ATLANTIC INTEGRATION PROCESS Èeslovas Laurinavièius, Raimundas Lopata, Vladas Sirutavièius. Military Transit of the Russian Federation through the territory of the Republic of Lithuania....................................................................... 131 Klaudijus Maniokas. Concept of Europeanisation and its Place in the Theories of the European Integration ..................................
    [Show full text]
  • Troublesome Investment the Belarusian Nuclear Power Plant in Astravyets
    74 TROUBLESOME INVESTMENT THE BELARUSIAN NUCLEAR POWER PLANT IN ASTRAVYETS Joanna Hyndle-Hussein, Szymon Kardaś, Kamil Kłysiński NUMBER 74 WARSAW JULY 2018 TROUBLESOME INVESTMENT THE BELARUSIAN NUCLEAR POWER PLANT IN ASTRAVYETS Joanna Hyndle-Hussein, Szymon Kardaś, Kamil Kłysiński Editor: Wojciech Konończuk © Copyright by Ośrodek Studiów Wschodnich im. Marka Karpia / Centre for Eastern Studies CONTENT EDITOR Adam Eberhardt, Wojciech Konończuk EDITOR Halina Kowalczyk CO-OPERATION Katarzyna Kazimierska, Anna Łabuszewska TRANSLATION OSW CO-OPERATION Nicholas Furnival GRAPHIC DESIGN PARA-BUCH PHOTOGRAPH ON COVER StepanPopov/Shutterstock.com DTP GroupMedia MAP Wojciech Mańkowski PUBLISHER Ośrodek Studiów Wschodnich im. Marka Karpia Centre for Eastern Studies ul. Koszykowa 6a, Warsaw, Poland Phone: + 48 /22/ 525 80 00 Fax: + 48 /22/ 525 80 40 osw.waw.pl ISBN 978-83-65827-24-1 Contents SUMMARY /5 INTRODUCTION /8 I. NucLEar ENERGY IN THE ENERGY POLicy OF BELarus /10 II. CONSTrucTION OF THE BELarusiaN NucLEar POWER PLANT /13 1. Preparations and implementation of the project /13 2. Safety issues /18 III. THE ASTraVYETS PLANT AND Russia’S STraTEGY IN THE NUCLEar AND ELECTriciTY SECTOrs /20 IV. LiTHuaNia ON THE BELarusiaN NucLEar POWER PLANT IN ASTraVYETS /25 1. Lithuania’s arguments against the plant /25 2. Lithuania’s objections against Rosatom’s influence in the region /27 3. Steps taken by Vilnius with regard to the Belarusian Nuclear Power Plant /29 3.1. Efforts to block trade in Belarusian electricity /31 3.2. Synchronising the Baltic energy grids with continental Europe /34 3.3. The impact of the Belarusian Nuclear Power Plant on energy policy discussions within Lithuania /35 V.
    [Show full text]
  • Lithuanian Forest Biomass Resources
    Varnagirytė-Kabašinskienė et al. Energy, Sustainability and Society (2019) 9:41 Energy, Sustainability https://doi.org/10.1186/s13705-019-0229-9 and Society REVIEW Open Access Lithuanian forest biomass resources: legal, economic and ecological aspects of their use and potential Iveta Varnagirytė-Kabašinskienė* , Diana Lukminė, Stasys Mizaras, Lina Beniušienė and Kęstutis Armolaitis Abstract The development of bioenergy markets is beneficial from a climate perspective and helps ensure sustainable forest management both locally and globally. This study aimed to provide an overview of the current state of Lithuanian forest biomass resources with a particular focus on the legal, economic and ecological aspects of forest biomass use for energy and to identify the lessons that should be learned from the history of biomass introduction in the country’s energy sector. These experiences and lessons are valuable both nationally and internationally, where good practices and challenges for the introduction and development of forest biomass for energy production are revealed. We examined the question of whether regulatory drivers in the energy sector can increase forest biomass use for energy production and contribute to sustainable development of Lithuania. To answer this question, we described the legal and market instruments regulating forest biomass use for energy production, the forestry sector and renewable energy policy in Lithuania, the current and potential amount of forest biomass available for energy production and ecological considerations relating to forest biomass use for energy. In Lithuania, forest biomass resources are strategically important for the renewable energy sector. The National Energy Strategy of Lithuania aims to increase the share of renewable energy sources, including forest biomass, within the total energy consumption, with targets of 30% in 2020, 45% in 2030 and 80% in 2050.
    [Show full text]
  • LEI03 Natl Energy Strat.Pdf
    1 UDK 620.9 (474.5) Na-243 Publication author Lithuanian Energy Institute with support of Danish Energy Agency Editors: J.Vilemas, V.Miðkinis, A.Galinis Layout "EDITOR" Design Rûta Paberþienë Photos from "Energy News" editorial office archives Photo authors: V.Kisielius, E.Macius, A.Tirlikas ISBN 9986-492-76-9 © Lithuanian Energy Institute, 2003 2 CONTENTS 1. GENERAL PROVISIONS........................................................................................................................................... 7 2. OBJECTIVES OF THE ENERGY STRATEGY............................................................................................................................11 3. ECONOMIC DEVELOPMENT FORECAST............................................................................................................................13 4. ENERGY DEMAND FORECAST................................................................................................................................15 5. STRATEGY FOR THE POWER SECTOR DEVELOPMENT.....................................................................................20 6. STRATEGY FOR THE HEAT SUPPLY SECTOR DEVELOPMENT.............................................................................................29 7. STRATEGY FOR THE NATURAL GAS SECTOR DEVELOPMENT...........................................................................................32 8. STRATEGY FOR THE CRUDE OIL AND PETROLEUM PRODUCT SECTOR DEVELOPMENT....................................35 9. STRATEGY FOR THE DEVELOPMENT
    [Show full text]