Kultūros Barai
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Skaidra Trilupaitytė. Apie kietą ir minkštą nusileidimą, arba Muziejai „krizės“ kultūroje / 2 Problemos ir idėjos Rengia Algis MICKŪNAS. Lietuviškos kalbos pasaulis / 6 Almantas SAMALAVIČIUS Zecharia PLAVIN. Apie pagiežą ir bendradarbiavimą tarp kultūrų / 11 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Pro publico bono Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Mantas LIESIS. Eutanazija diskusijų spąstuose / 16 (teatras) 2 62 38 61 Europos istorijos Rūta GAIDamavičiūtė (muzika) 2 62 38 61 Georg FRANCK. Garsenybės: medijų visuomenės elitas / 23 Kęstutis Šapoka Technologijos ir žiniasklaida: pokyčiai ir kultūros mitai. 23-iasis Europos kultūros žurnalų (dailė) 2 62 38 61 susitikimas Lince / 31 Tadas GINDRĖNAS Paveldas ir paminklai (dailininkas) 2 61 05 38 Algimantas GRAŽULIS. Vertybės, išmetamos į sąvartynus / 34 Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Nuomonės apie nuomones Dalia MEČKAUSKAITĖ Vladas Balkevičius. „Kitaip manantis tai dar ne slibinas.“ Ar Vincas Kudirka buvo (korektorė) bedievis? / 42 Irena Žaganevičienė Kūryba ir kūrėjai (buhalterė) 2 62 31 04 Vaidas Jauniškis. Publika? Tegul užeina... Teatro sezono apžvalga / 50 Redakcinė kolegija Šarūnė TRINKŪNAITĖ. Aktoriaus atsitraukimai, arba Rolandą Kazlą skandinantis Mobi Dikas / 59 Vytautas BERENIS Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Nauji Prahos kvadrienalės įvaizdžiai / 64 Endre BOJTÁR (Vengrija) Vlada KALPOKAITĖ. Žaidimas vyšnių kauliukais. Naujosios dramos akcija’11 / 67 Alfredas Bumblauskas Pietro U. DINI (Italija) Kęstutis ŠAPOKA. Ugniaus Gelgudos (ne)kriminaliniai peizažai / 71 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Kristina CIVINSKIENĖ. Pasiklydusios kartos atradimai / 73 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Kristina Stančienė. Akvilė Zavišaitė: hedonizmo nuodėmė ir laikinumo kančia / 75 Tomas Kiauka Violeta JUŠKUTĖ. Ten, už horizonto. Vytauto Pakalnio kūryba / 77 Algis MICKŪNAS Meno ir mokslo sandūroje. In memoriam Algimantui Galiniui / 79 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Vygantas VAREIKIS Aušra Rožankevičiūtė, Gajane Leonenko. Žakas Lipšicas žemiečiams / 80 Kazys VARNELIS jr. (JAV) Donata Wenders – fotografė filmavimo aikštelėje / 85 George MIKELL / Jurgis MIKELAITIS. Kodėl Zsa Zsa pasakiau „Ne, ne“ / 89 Redakcijos adresas Kaimynystė Baltijos šalių posovietinė kaita ir dilemos: vykti ar nevykti, išlikti ar išnykti? Su Maria Latako g. 3, 01125 Vilnius el. paštas: [email protected], Mälksoo kalbasi Tomas Kavaliauskas / 91 [email protected] Tomas ManusaDžianas. Ar Julija Tymošenko taps Ukrainos Morta Boreckaja? / 96 Faksas: 2 62 38 61 Istorijos puslapiai Marius Ščavinskas. Mindaugo krikštas ir jo reikšmė / 104 © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Petras Stankeras. Ispanijos pilietinis karas – generalinė Didžiojo pasaulinio karo repeticija / 113 Remia SRTRF įsipareigoja Apie knygas 2011 m. Kultūros Vytautas BERENIS. Modernusis šimtmetis ir žydai / 123 barų projektui Visai nejuokingi skaitiniai suteikti 180 000 litų finansinę paramą. Krescencija ŠURKUTĖ. Streso testas / 126 Redakcija nereika lauja, kad spaus di na mų Summaries / 127 straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine Viršelio 1 p.: Vytautas PAKALNIS. Atlanto kvapas. 2001. Drobė, aliejus; 190x150 partneris. www.eurozine.com 4 p.: Vytautas PAKALNIS. Žirafa ir kometa.1997. Drobė, aliejus; 177x135 Iš parodos VDA „Akademijos“ galerijoje. Antano Lukšėno reprod. K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 7 / 8 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Skaidra Trilupaitytė Apie kietą ir minkštą nusileidimą, arba muziejAi „krizės“ kultūroje* ai kalbama apie ekonomikos būklę, paprastai postindustriniame kūrybos amžiuje arba kūrybinės Knepasikliaujama vien sausa statistika, remiama- ekonomikos laikais, net pačią krizę paverčia kažkuo si vaizdingais palyginimais, – anot populiariosios są- „įdomesniu“ – mat iššūkių nebijantiems žmonėms monės, ekonomika auga/bliūkšta, pučiasi/sproginėja sunkmečiai suteikia „naują šansą“. Į šalį kukliai pa- kartu su finansiniais burbulais ir toli gražu ne visa- sitraukusi (tradicinė) kultūra neoliberalistinės kū- da juda tomis kryptimis, kurias numato racionalieji rybiškumo doktrinos šviesoje irgi turi įrodyti savo strategai. Savo ruožtu tokie dalykai kaip šalies raidos gebėjimą kurti pridėtinę vertę. greitis ar „pavaros“ siūlo palyginimus ne su sponta- XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje Ronaldo Rea- niškais gamtos reiškiniais, o greičiau jau su sudėtin- gano suformuluota doktrina, kurią vėliau išplėto- gais mechanizmais. Modernieji šamanai – ekspertai, jo jo paties, Margarethos Thatcher ir kitų Vakarų kalbėdami apie krizės, infliacijos ar panašių negandų valstybių vadovų administracijos, šiandien, ko gero, „suvaldymą“, nuolat primena būtinybę užsitikrinti jau reikalautų išsamesnio aptarimo. Tačiau minint minkštą nusileidimą, perspėdami, kad jis gali būti lietuviškąsias analogijas, užtenka įsisąmoninti bent ypač kietas. tai, kad viskas keičiasi ir progresuoja neapsakomai Apžvalgininkų ne sykį jau aptarta oficialioji šalies rai- greitai. Todėl, pavyzdžiui, automobilio – bene po- dos strategija visuomenės ateitį sieja ne su kokiais nors puliariausios susisiekimo priemonės ir prestižo, bent tradicinės industrijos sektoriais, bet su trim milijonais jau lietuviams, ženklo1 – metafora ekonomikai, kuri kūrybiškų piliečių. Taigi nedviprasmiškai galima įvardyti yra atvira globalizacijos iššūkiams, nebetinka. Inves- ir esminį naujosios ekonomikos variklį – tai visuomenė, ticijų fast forward režimu skatinimą įkūnija skriejan- drąsiai nugalinti finansinių krizių ir panašius „dra- čio lėktuvo įvaizdis. 2010 m. lapkritį ūkio ministras, konus“, savarankiška ir gebanti „pasirūpinti savimi“, kalbėdamas apie tai, kaip sekasi skatinti ekonomiką, o ne tradicinė valdžia, prisiimanti atsakomybę už sakė: „Dabar skrendame tik su vienu varikliu, o ki- savo veiksmus. Banalybe tapusi frazė, kad gyvename tas pamažu pradeda suktis.“ Pirmasis variklis – tai pramonė ir eksportas, antrasis – vidaus vartojimas. * Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Santaros-Šviesos suvažiavi- Ministras, kiekviena proga užsimindavęs ir apie bū- me 2011 m. birželio 24–26 d. Alantoje, Molėtų rajone. tinybę investuoti į pažangiausias technologijas, tąsyk 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 7 / 8 paminėjo kol kas bene perspektyviausią lietuviško- mos koncepcija Culture Live (Kultūra gyvai) turėjo sios kūrybos sritį, kuri „sugebėjo atsitiesti ir tem- parodyti, kad „kultūra yra integrali kasdieninio gy- pia mūsų ekonomiką į priekį“ – tai, žinoma, statybų venimo dalis, o jos kūrime dalyvauja kiekvienas“. Vis verslas („statybų bendrovės nustojo skųstis“). dėlto programa tapo ne demokratinės kultūros plat- Statybų verslo tapatinimas su kūryba čia neturėtų forma, o keistu savadarbiu „lėktuvu“ (ši metafora būti suprastas kaip klaidinga vieno ar kito ministro tinka ne tik verslo veržlumui apibūdinti). pasisakymų interpretacija. Net ir nepašiepiant Vy- Nelygiateisis statybų ir meno sektorių dialogas riausybės noro pritraukti žinomas užsienio bendro- lėmė, kad ir kultūros regeneracija buvo ne itin sė- ves kurti slėniams, plėtoti inovacijoms ir aukštosioms kminga, nors duris atvėrė bent du tais metais pabaig- technologijoms (vargu ar kas iš principo prieštarau- ti objektai – Nacionalinė dailės galerija ir Vilniaus tų tokiems tikslams!), tenka pripažinti: oficialių vi- dailės akademijos „Titanikas“. Vis dėlto žvelgiant re- zijų prognozuojamus naujosios (žinių) ekonomikos trospektyviai, bene įsimintiniausias buvo nuolatinis proveržius dažnai pristabdo vien tai, kad jie verčiami ir neabejotinai „vitališkas“ VEKS reorganizavimas. paklusti „plėtros per statybas“ logikai. Ne tik minė- Programą be paliovos keičiant, optimizuojant, ypač tąsias sritis, bet ir meno sektorių dažnai bandoma trumpinant, buvo įgyvendinti toli gražu ne visi net stimuliuoti investicijomis į naujus pastatus. ir 2009-aisiais „popieriuje“ surašyti projektai. Besi- Sunku pasakyti, ar nekilnojamasis turtas iš tikrųjų keičiantys VEKS vadovai, Vilniaus merai, kultūros yra veržliausia šalies ekonomikos sritis, tačiau bū- ministrai ne vienus metus kalbėjo apie reikšmingą tent šis neoficialus prioritetas gerokai komplikuoja progą atnaujinti kultūros infrastruktūrą (o du aukš- rimtesnes diskusijas (dažnu atveju vis dar hipoteti- čiau minėti objektai vos atvėrę duris buvo sutapatinti nes) tarp Kultūros ir Ūkio ministerijų. Nė viena iš jų su VEKS „sėkme“), bet argi kas nors imsis rimčiau kol kas neapsibrėžė savo kompetencijos nei meno in- matuoti VEKS rezultatus pagal nuolat besikeičiančių kubatorių, nei kūrybinių industrijų ir panašių sričių „planų“ retoriką? skatinimo atžvilgiu, nepaisant kadaise parašytų stra- Simptomiška, kad tuo pat metu kai kuriuos plėtros tegijų. Tokie objektai kaip Valdovų rūmai ar Tūks- projektus ėmė kuruoti Ūkio ministerija ir tai pasėjo tantmečio šventei ketintas pastatyti Nacionalinis nereikalingą įtampą tarp VEKS programos vykdyto- stadionas – tai tik du ryškesni pavyzdžiai, rodantys, jų ir jos finansuotojų (čia nekalbu apie trumpalaikius kad tikraisiais miesto kultūros strategais tampa sta- skandalus ar „sąmokslo teorijas“). Buvęs kultūros tybos trestai ir panašios bendrovės. Jau nė nekalbant ministro patarėjas Liudas Šukys viešai apgailestavo apie tai, kad kūrybiškumas Lietuvoje (ir ne tik) aps- dėl lietuviškų statybos tradicijų ir statybininkų dik- kritai gali būti traktuojamas kaip gebėjimas lengvai tato politikams, jo pateikti palyginimai aiškiai by- įsisavinti „europinius pinigus“, nesukuriant jokios lojo