Valstybės Sienos Apsauga 1990–1994 Metais
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA GINTAUTAS SURGAILIS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA 1990–1994 METAIS Monografija Vilnius 2008 UDK 351.746.1(474.5) (091) Su75 Monografijos autorius – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Atsakingasis redaktorius ats. plk. ltn. Virginijus Česnulevičius Recenzentai: doc. dr. Algirdas Jakubčionis, ats. kmdr. dr. Eugenijus Nazelskis Konsultantai: ats. vrš. Stasys Averka, dim. plk. ltn. Algis Balaišis, plk. ltn. Vilius Danys, ats. kpt. Vytautas Gečiauskas, ats. ltn. Almantas Laucius, vidaus tarnybos mjr. Kazimieras Luneckas, ats. kpt. Petras Ramanauskas, ats. vyr. ltn. Jonas Rimkevičius, ats. kpt. Algimantas Saulius, plk. ltn. Vytautas Strolia, plk. Darius Užkuraitis, plk. ltn. Romualdas Vaitulevičius, ats. kpt. Vytautas Voveris Kalbos redaktorė Eulialija Stankevičienė Viršelio dailininkė Aušra Pranskūnaitė Maketavo Ramunė Lukštienė © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008 © Gintautas Surgailis, 2008 TURINYS ĮVADAS ...............................................................................................................................5 1. KAD PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS SKYRIAUS IR JO TERITORINĖS PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTEIGIMAS – VEIKLOS PRADŽIA ...........................................................................................................7 2. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA 1991 M. SAUSIO ĮVYKIŲ METU ......................19 3. TERORAS PRIEŠ PASIENIEČIUS ................................................................................22 4. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA PO 1991 M. SAUSIO ĮVYKIŲ .............................35 5. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA 1991 M. RUGPJŪČIO PUČO MASKVOJE METU .........................................................................48 6. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA PO RUGPJŪČIO PUČO .....................................49 7. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA ............................................................77 8. PAKRANČIŲ APSAUGOS TARNYBA ..........................................................................100 9. NEPAGEIDAUTINI REIŠKINIAI LIETUVOS PASIENYJE .........................................105 10. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PERDAVIMAS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJAI ..................................................................................119 11. VALSTYBĖS SIENOS DELIMITAVIMO IR DEMARKAVIMO DARBAI .................121 Išvados ..................................................................................................................................135 STATE BORDER PROTECTION OF LITHUANIA IN 1990-1994 Conclusions ..........................................................................................................................137 Santrumpos...........................................................................................................................139 Šaltiniai ir literatūra ..............................................................................................................141 Priedai ..................................................................................................................................142 PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS STRUKTŪRA IR ETATAI 1990 METAIS ......................................................................................................................145 KRAŠTO APSAUGOS DEPARTAMENTOPASIENIO APSAUGOS TARNYBOS DARBUOTOJŲ, PRIIMTŲ DIRBTI 1990 METAIS, SĄRAŠAS .............................................................................................................................164 KRAŠTO APSAUGOS DEPARTAMENTO GENERALINIO DIREKTORIAUS UŽ AKTYVŲ DALYVAVIMĄ LIETUVOS GYNIME SAUSIO ĮVYKIŲ METU GARBĖS BEI PADĖKOS RAŠTAIS APDOVANOTI PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS DARBUOTOJAI ............................................................................................200 Pasienio apsaugos darbuotojų kreipimasis .............................................................................204 Buvusių Rusijos kariuomenės objektų, paskirtų VSAT padaliniams, sąrašas ..........................210 Pavardžių rodyklė .............................................................................................. 211 ĮVADAS Vienas iš nepriklausomos valstybės požymių – savų sienų kontrolė, todėl 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jau pirmosiomis dienomis Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė keletą svarbių nutarimų Lietuvos valstybės sienai nustatyti ir jos apsaugai organizuoti. 1990 m. kovo 15 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kontrolės postų įsteigimo“1. Šiuo nutarimu Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta įsteigti valstybės sienos kontrolės postus, parengti šių postų nuostatus. Lietuvos Respublikos pasienio rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai įpareigoti visokeriopai padėti vykdyti šį nutarimą2. Kovo 20 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklinimo“ pavesta Ministrų Tarybai pradėti parengiamuosius valstybės sienos ženklinimo darbus. Tačiau pirmieji bandymai įteisinti valstybės sieną, tiksliau – to deklaravimas, vyko labai sudėtingomis sąlygomis, kada Sovietų Sąjunga net nesiruošė pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Ji Lietuvą ir toliau laikė savo sudedamąja dalimi, o Lietuvos ir Lenkijos sieną – savo išorine siena. Todėl dėl šių ir kitų priežasčių aukščiau minėti nutarimai net nebuvo pradėti įgyvendinti. Greitai pasikeitė ir pirminis sumanymas valstybės sienos apsaugą patikėti Vidaus reikalų mi- nisterijai, todėl 1990 m. rugsėjo 10 d. Ministrų Tarybai priėmus nutarimą „Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“3, sienų ekonominę apsaugą buvo nutarta patikėti naujai besikuriančiam Krašto apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau KAD). Grėsmės, kuri buvo reali Lietuvai, sąlygomis, tai buvo motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Prisiminkime kovas už Lietuvos nepriklausomybę 1918–1920 m. – jau tada pasienio apsauga buvo patikėta kariuomenei, ir tik Lietuvai perėjus į taikos meto sąlygas sienų apsaugą perėmė policija. Panašiai buvo ir kitose, išsivadavusiose iš okupacijos valstybėse. Vykdant Vyriausybės nutarimą, KAD įsteigtas Pasienio apsaugos skyrius, kuris ir pradėjo organizuoti sienų apsaugą. Žodis „ekonominė “ sienos apsaugos kūrimo istorijoje, tiksliau, Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos dokumentuose, atsirado dėl dviejų priežasčių: 1. Tuomet ekonominės SSRS blokados sąlygomis reikėjo apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką. 2. Nenorėta sunkinti ir taip jau sudėtingos padėties ir išprovokuoti SSRS panaudoti jėgą prieš pasieniečius. Sienų apsauga, kaip sudedamoji krašto apsaugos sistemos dalis, buvo iki 1994 m. spalio 15 d., kai šios funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Ši monografija skirta valstybės sienos apsaugos, kol ją saugojo krašto apsaugos sistemos padaliniai, istorijai nušviesti. Lietuvos istoriografijoje ši tema beveik nenagrinėta. Petro Liuberto ir Česlovo Mančinsko monografijoje „Lietuvos policija atkūrus Nepriklausomybę (1990–1996)“ šiek tiek dėmesio skiriama ir krašto apsaugos sistemai priklausiusios Pasienio apsau- gos tarnybos, vėliau – Valstybės sienos apsaugos tarnybos istorijai. Keliuose puslapiuose pateikiami šios tarnybos istorijos momentai4. Šiek tiek daugiau vietos nagrinėjamam sienos apsaugos tarnybos 1 Valstybės žinios. 1990. Nr. 10. 2 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-03-15 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kontrolės postų įsteigimo. www.lrs.lt 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-09-10 nutarimas Nr. 279 „Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“ // Valstybės žinios, 1990, Nr. 27–668. 4 Liubertas Petras, Mančinskas Česlovas. Lietuvos policija atkūrus Nepriklausomybę. V., 2004. istorijos laikotarpiui skirta A. Balaišio, I. Reikaitės, Č. Mančinsko monografijoje „Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos istorija (1918–2000)“5. Čia keletas puslapių skirti ir kai kuriems valstybės sienos apsaugos momentams nušviesti. Kai kurie pasienio apsaugos klausimai aprašomi ir Jono Užurkos knygose „Antroji kario knyga“ ir „Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988–1991 metais6“ Tačiau kai kurie teiginiai apie Pasienio apsaugos tarnybos veiklą „Antrojoje kario knygoje“, kurie iš dalies kartojami ir leidinyje „Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988–1991 metais“, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pripažinti kaip šmeižikiški7, todėl autorius šiomis knygomis nesinaudojo. Kadangi rašytinių darbų apie sienos apsaugą labai nedaug, todėl daugiausia remiamasi išlikusiais archyvuose saugomais dokumentais – Krašto apsaugos archyve prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos archyve. Tačiau ir čia buvo susidurta su pirminių šaltinių trūkumu. 1990 m. pabaigos – 1991 metų laikotarpio archyvuose yra labai mažai dokumentų, nes 1990–1991 m. ne viskas buvo reglamentuojama raš- tiškais įsakymais ar kitais dokumentais. Daugiausia buvo nurodoma žodžiu ir niekur tai nebuvo fiksuojama. To reikalavo ir konspiracija, darbo operatyvumas, negarantuota dokumentų apsauga. Taip pat trūko ir darbuotojų, kurie viską užfiksuotų popieriuje, buvo didelis darbo krūvis. Dažnai raštiški įsakymai buvo koreguojami žodžiu, atkeičiami, žodiniais nurodymais buvo atidedamas ir jų vykdymas ir pan., to neužfiksuojant raštu. Buvo vadinamųjų ir „propagandinių įsakymų“ ar panašių dokumentų, skirtų tik okupantams. Ir tai, kuriant KAS nuo nulio, be patirties, trūkstant laiko ir