Valstybės Sienos Apsauga 1990–1994 Metais

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Valstybės Sienos Apsauga 1990–1994 Metais GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA GINTAUTAS SURGAILIS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA 1990–1994 METAIS Monografija Vilnius 2008 UDK 351.746.1(474.5) (091) Su75 Monografijos autorius – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Atsakingasis redaktorius ats. plk. ltn. Virginijus Česnulevičius Recenzentai: doc. dr. Algirdas Jakubčionis, ats. kmdr. dr. Eugenijus Nazelskis Konsultantai: ats. vrš. Stasys Averka, dim. plk. ltn. Algis Balaišis, plk. ltn. Vilius Danys, ats. kpt. Vytautas Gečiauskas, ats. ltn. Almantas Laucius, vidaus tarnybos mjr. Kazimieras Luneckas, ats. kpt. Petras Ramanauskas, ats. vyr. ltn. Jonas Rimkevičius, ats. kpt. Algimantas Saulius, plk. ltn. Vytautas Strolia, plk. Darius Užkuraitis, plk. ltn. Romualdas Vaitulevičius, ats. kpt. Vytautas Voveris Kalbos redaktorė Eulialija Stankevičienė Viršelio dailininkė Aušra Pranskūnaitė Maketavo Ramunė Lukštienė © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008 © Gintautas Surgailis, 2008 TURINYS ĮVADAS ...............................................................................................................................5 1. KAD PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS SKYRIAUS IR JO TERITORINĖS PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTEIGIMAS – VEIKLOS PRADŽIA ...........................................................................................................7 2. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA 1991 M. SAUSIO ĮVYKIŲ METU ......................19 3. TERORAS PRIEŠ PASIENIEČIUS ................................................................................22 4. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA PO 1991 M. SAUSIO ĮVYKIŲ .............................35 5. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA 1991 M. RUGPJŪČIO PUČO MASKVOJE METU .........................................................................48 6. PASIENIO APSAUGOS TARNYBA PO RUGPJŪČIO PUČO .....................................49 7. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA ............................................................77 8. PAKRANČIŲ APSAUGOS TARNYBA ..........................................................................100 9. NEPAGEIDAUTINI REIŠKINIAI LIETUVOS PASIENYJE .........................................105 10. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PERDAVIMAS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJAI ..................................................................................119 11. VALSTYBĖS SIENOS DELIMITAVIMO IR DEMARKAVIMO DARBAI .................121 Išvados ..................................................................................................................................135 STATE BORDER PROTECTION OF LITHUANIA IN 1990-1994 Conclusions ..........................................................................................................................137 Santrumpos...........................................................................................................................139 Šaltiniai ir literatūra ..............................................................................................................141 Priedai ..................................................................................................................................142 PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS STRUKTŪRA IR ETATAI 1990 METAIS ......................................................................................................................145 KRAŠTO APSAUGOS DEPARTAMENTOPASIENIO APSAUGOS TARNYBOS DARBUOTOJŲ, PRIIMTŲ DIRBTI 1990 METAIS, SĄRAŠAS .............................................................................................................................164 KRAŠTO APSAUGOS DEPARTAMENTO GENERALINIO DIREKTORIAUS UŽ AKTYVŲ DALYVAVIMĄ LIETUVOS GYNIME SAUSIO ĮVYKIŲ METU GARBĖS BEI PADĖKOS RAŠTAIS APDOVANOTI PASIENIO APSAUGOS TARNYBOS DARBUOTOJAI ............................................................................................200 Pasienio apsaugos darbuotojų kreipimasis .............................................................................204 Buvusių Rusijos kariuomenės objektų, paskirtų VSAT padaliniams, sąrašas ..........................210 Pavardžių rodyklė .............................................................................................. 211 ĮVADAS Vienas iš nepriklausomos valstybės požymių – savų sienų kontrolė, todėl 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jau pirmosiomis dienomis Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė keletą svarbių nutarimų Lietuvos valstybės sienai nustatyti ir jos apsaugai organizuoti. 1990 m. kovo 15 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kontrolės postų įsteigimo“1. Šiuo nutarimu Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta įsteigti valstybės sienos kontrolės postus, parengti šių postų nuostatus. Lietuvos Respublikos pasienio rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai įpareigoti visokeriopai padėti vykdyti šį nutarimą2. Kovo 20 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklinimo“ pavesta Ministrų Tarybai pradėti parengiamuosius valstybės sienos ženklinimo darbus. Tačiau pirmieji bandymai įteisinti valstybės sieną, tiksliau – to deklaravimas, vyko labai sudėtingomis sąlygomis, kada Sovietų Sąjunga net nesiruošė pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Ji Lietuvą ir toliau laikė savo sudedamąja dalimi, o Lietuvos ir Lenkijos sieną – savo išorine siena. Todėl dėl šių ir kitų priežasčių aukščiau minėti nutarimai net nebuvo pradėti įgyvendinti. Greitai pasikeitė ir pirminis sumanymas valstybės sienos apsaugą patikėti Vidaus reikalų mi- nisterijai, todėl 1990 m. rugsėjo 10 d. Ministrų Tarybai priėmus nutarimą „Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“3, sienų ekonominę apsaugą buvo nutarta patikėti naujai besikuriančiam Krašto apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau KAD). Grėsmės, kuri buvo reali Lietuvai, sąlygomis, tai buvo motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Prisiminkime kovas už Lietuvos nepriklausomybę 1918–1920 m. – jau tada pasienio apsauga buvo patikėta kariuomenei, ir tik Lietuvai perėjus į taikos meto sąlygas sienų apsaugą perėmė policija. Panašiai buvo ir kitose, išsivadavusiose iš okupacijos valstybėse. Vykdant Vyriausybės nutarimą, KAD įsteigtas Pasienio apsaugos skyrius, kuris ir pradėjo organizuoti sienų apsaugą. Žodis „ekonominė “ sienos apsaugos kūrimo istorijoje, tiksliau, Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos dokumentuose, atsirado dėl dviejų priežasčių: 1. Tuomet ekonominės SSRS blokados sąlygomis reikėjo apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką. 2. Nenorėta sunkinti ir taip jau sudėtingos padėties ir išprovokuoti SSRS panaudoti jėgą prieš pasieniečius. Sienų apsauga, kaip sudedamoji krašto apsaugos sistemos dalis, buvo iki 1994 m. spalio 15 d., kai šios funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Ši monografija skirta valstybės sienos apsaugos, kol ją saugojo krašto apsaugos sistemos padaliniai, istorijai nušviesti. Lietuvos istoriografijoje ši tema beveik nenagrinėta. Petro Liuberto ir Česlovo Mančinsko monografijoje „Lietuvos policija atkūrus Nepriklausomybę (1990–1996)“ šiek tiek dėmesio skiriama ir krašto apsaugos sistemai priklausiusios Pasienio apsau- gos tarnybos, vėliau – Valstybės sienos apsaugos tarnybos istorijai. Keliuose puslapiuose pateikiami šios tarnybos istorijos momentai4. Šiek tiek daugiau vietos nagrinėjamam sienos apsaugos tarnybos 1 Valstybės žinios. 1990. Nr. 10. 2 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-03-15 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kontrolės postų įsteigimo. www.lrs.lt 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-09-10 nutarimas Nr. 279 „Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“ // Valstybės žinios, 1990, Nr. 27–668. 4 Liubertas Petras, Mančinskas Česlovas. Lietuvos policija atkūrus Nepriklausomybę. V., 2004. istorijos laikotarpiui skirta A. Balaišio, I. Reikaitės, Č. Mančinsko monografijoje „Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos istorija (1918–2000)“5. Čia keletas puslapių skirti ir kai kuriems valstybės sienos apsaugos momentams nušviesti. Kai kurie pasienio apsaugos klausimai aprašomi ir Jono Užurkos knygose „Antroji kario knyga“ ir „Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988–1991 metais6“ Tačiau kai kurie teiginiai apie Pasienio apsaugos tarnybos veiklą „Antrojoje kario knygoje“, kurie iš dalies kartojami ir leidinyje „Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988–1991 metais“, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pripažinti kaip šmeižikiški7, todėl autorius šiomis knygomis nesinaudojo. Kadangi rašytinių darbų apie sienos apsaugą labai nedaug, todėl daugiausia remiamasi išlikusiais archyvuose saugomais dokumentais – Krašto apsaugos archyve prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos archyve. Tačiau ir čia buvo susidurta su pirminių šaltinių trūkumu. 1990 m. pabaigos – 1991 metų laikotarpio archyvuose yra labai mažai dokumentų, nes 1990–1991 m. ne viskas buvo reglamentuojama raš- tiškais įsakymais ar kitais dokumentais. Daugiausia buvo nurodoma žodžiu ir niekur tai nebuvo fiksuojama. To reikalavo ir konspiracija, darbo operatyvumas, negarantuota dokumentų apsauga. Taip pat trūko ir darbuotojų, kurie viską užfiksuotų popieriuje, buvo didelis darbo krūvis. Dažnai raštiški įsakymai buvo koreguojami žodžiu, atkeičiami, žodiniais nurodymais buvo atidedamas ir jų vykdymas ir pan., to neužfiksuojant raštu. Buvo vadinamųjų ir „propagandinių įsakymų“ ar panašių dokumentų, skirtų tik okupantams. Ir tai, kuriant KAS nuo nulio, be patirties, trūkstant laiko ir
Recommended publications
  • Pėsčiųjų Perėjų Ir Nežymėtų Perėjų Pertvarkymo Ir Atnaujinimo Prioritetinė Eilė
    PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-156 PĖSČIŲJŲ PERĖJŲ IR NEŽYMĖTŲ PERĖJŲ PERTVARKYMO IR ATNAUJINIMO PRIORITETINĖ EILĖ Pastaba: Pilka spalva pažymėtos pėsčiųjų perėjos bus tvarkomos su parengtais techniniais projektais, pagal numatytą techninių projektų įgyvendinimo prioritetinę eilę Gyvenvietės Gyventojų Gyv. sk./ Kelio Vieta, Gyvenvietės VMPEI Krovininio tr. Nukentėjusiųjų Pasekmių Kryptinis Ruožo Apšvietimo Objektų Ojektų Balų Eil. Nr. Kelio pavadinimas statusas pagal Savivaldybė skaičius/100 m v. 100 m VMPEI Nr. km pavadinimas balų sk. VMPEI suma balų sk. apšvietimas apšvietimas balų sk. skaičius balų sk. suma KET r. k. ruožui balų sk. 1 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai 6,011 Gargždai Taip Klaipėdos r. sav. 197 15 4577 15 236 2 20 Nėra Nėra 15 0 0 65 2 157 Kelmė–Tytuvėnai 0,305 Kelmė Taip Kelmės r. sav. 96 5 7542 15 457 4 30 Yra Yra 0 1 10 60 3 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai 0,050 Kretinga Taip Kretingos r. sav. 114 10 3518 15 703 1 10 Nėra Nėra 15 1 10 60 4 A11 Šiauliai–Palanga 137,119 Kretinga Taip Kretingos r. sav. 114 10 7591 15 493 1 10 Nėra Nėra 15 1 10 60 Butkeliai (pagal kelio 5 A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 156,304 Taip Tauragės r. sav. 154 15 14275 20 476 1 10 Nėra Nėra 15 0 0 60 ženklus Tauragė) Privažiuojamasis kelias prie Buivydiškių nuo 6 5241 2,128 Buivydiškės Taip Vilniaus r. sav. 165 15 5938 15 712 0 0 Nėra Nėra 15 2 15 60 kelio Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė Privažiuojamasis kelias prie Buivydiškių nuo 7 5241 2,314 Buivydiškės Taip Vilniaus r.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė N U T a R I M a S
    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL PASIENIO RUOŽO RIBŲ IR VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONOS RIBŲ BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ, PRISKIRTŲ PASIENIO RUOŽUI, SĄRAŠO PATVIRTINIMO 2007 m. gegužės 30 d. Nr. 548 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1192) 17 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 4 dalimi ir 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti pasienio ruožo ribas ir valstybės sienos apsaugos zonos ribas pagal Vidaus reikalų ministerijos pateiktus ribų planus (1–51 priedai). 2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašą (pridedama). 3. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be priedų skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 72 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 8-234). Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ, PRISKIRTŲ PASIENIO RUOŽUI, SĄRAŠAS I. Akmenės rajono savivaldybė I. Akmenės seniūnija Agluonai Gailiškė Jučiai Kesiai Medemrodė Sprogiškė Žiopeliai II. Kruopių
    [Show full text]
  • Sakiu Miesto Ir Rajono Zemelapis 2013 Eng.Pdf
    JURBARKAS PRŪSELIAI JURBARKAS PLOKŠČIAI STREET INDEX B1 Artojų g. g B1 Ateities g. ės E g. st ž y e ko E2 Augustavo g. ug r š ra o i D2 Aušros g. D g M . ŠAKIAI E2 Ąžuolyno g. B1, D 2 J.Basanavičiaus g. g L s B2 S. Banaičio g. a ė u A r ko . u B2, C2 Bažnyčios g. t g a M1:10 000 g e i . i Š ų t j Š B2 Beržų g. ie ia rto s u A Ž . g l a . 1 C3 Birutės g. ių lg g 3 ir g 7 i o g o ų Ras C2 P. Cvirkos g. g. v ų g. n e ū g. i i A1 Draugystės g. ių Stadionas P č uč u r a C2 Draugystės takas d i ie r J. B Santar . G asanav vės g. K E2 Dzūkų g. ičia g G us g . u . r Medžioto o l i b jų g. P E3 Emiliavos g. J Žalgirio g. in č ų a i u g . a n B1 Ežero g. g k o y i o ič s l i a t . B2 Gėlių g. n ė a a g s B V . t „Varpo“ s . A2 Giedručių g. a g S g k o J . i g ų a pagrindinė m-kla o J. Basanavičiau g s i B1 Giedručių g. s s g. ž o g r o k s - r e . n a S o i B2, C2 Gimnazijos g. B g 6 o k P d V r ž 1 J i i K .
    [Show full text]
  • Želdinimo Tradicijos Lietuvos Valstiečių Vienkieminėse Sodybose: Veiklos Paveldas Menotyriniu Aspektu
    ROMUALDAS MISIUS Želdinimo tradicijos Lietuvos valstiečių vienkieminėse sodybose: veiklos paveldas menotyriniu aspektu Daktaro disertacija 2012, Kaunas KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ROMUALDAS MISIUS ŽELDINIMO TRADICIJOS LIETUVOS VALSTIEČIŲ VIENKIEMINĖSE SODYBOSE: VEIKLOS PAVELDAS MENOTYRINIU ASPEKTU Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, menotyra (03H) 2012, Kaunas Disertacija rengta 2002 - 2011 metais Kauno technologijos universitete, Statybos ir architektūros fakultete, Architektūros ir kraštotvarkos katedroje. Disertacija ginama eksternu. Mokslinis konsultantas: Prof. habil. dr. Jurgis BUČAS (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03H) Su disertacija galima susipažinti: Interneto svetainėje: http://ktu.lt/kas-kur-kada?tipas=disertacija Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K.Donelaičio g. 20, LT- 44239, Kaunas). Recenzavo: Prof. dr. Jonas MINKEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03H); Doc. dr. Vaidas PETRULIS (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03H); Doc. dr. Laimutis JANUŠKEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03H). © R. Misius, 2012 ©Leidykla „Technologija“, 2012 ISBN 978-609-02-0743-7 TURINYS ĮVADAS ........................................................................................................ 5 1. VALSTIEČIŲ SODYBŲ ŽELDINIMO TRADICIJŲ KŪRIMOSI MENINIAI ASPEKTAI..........................................................................28 1.1. BALTŲ RELIGINĖS
    [Show full text]
  • Lietuvos Piliakalnių Geologinė Kilmė / Guobytė R., Pocienė J., Jusienė A., Karmazienė D., Šinkūnė E.; Ats
    Rimantė Guobytė Jolita Pocienė Asta Jusienė LIETUVOS Danguolė Karmazienė Eglė Šinkūnė PILIAKALNIŲ GEOLOGINĖ KILMĖ 2018 Lietuvos piliakalnių geologinė kilmė / Guobytė R., Pocienė J., Jusienė A., Karmazienė D., Šinkūnė E.; ats. red. R. Guobytė; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2018. – 100, p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 97-98. Sudarė: Rimantė Guobytė, Jolita Pocienė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė, Eglė Šinkūnė Maketavo Ieva Antušienė Viršelio dizainas Ieva Antušienė Lietuvos geologijos tarnyba © 2018 Turinys Įvadas ............................................................................................................ 5 Duomenys .....................................................................................................................................................5 Metodika ........................................................................................................................................................5 Vidurio Lietuvos fazės ................................................................................................................................ 6 Kontinentinių kopų kalvynai ..................................................................................................................... 7 Dabartiniai slėniai ....................................................................................................................................... 7 Lietuvos paviršiaus kilmė ........................................................................................................................8
    [Show full text]
  • Greičio Matuoklių Vietų Gyvenviečių Teritorijose Parinkimo Ir Įrengimo Prioritetinė Eilė
    PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249 MOMENTINIO GREIČIO MATUOKLIŲ VIETŲ GYVENVIEČIŲ TERITORIJOSE PARINKIMO IR ĮRENGIMO PRIORITETINĖ EILĖ Greičio Greičio Teritorijos Formaliojo Formaliojo Nukentėję valdymo Gyvenvietės VMPEI Eismo Eismo valdymo Eil. Kelio Ruožas nuo, Ruožas iki, Gyvenvietės Linijinė Teritorijos užstatymo VMPEI švietimo švietimo dviratainin priemonių Bendras Kelio pavadinimas Savivaldybė tipo VMPEI balų įvykių įvykių balų priemonės Nr. Nr. km km pavadinimas gyvenvietė užstatymas balų krovin. įstaigos įstaigos balų kai ir kelio balas balų skaičius skaičius skaičius skaičius kelio skaičius kiekis, vnt. skaičius pėstieji ruože balų ruože skaičius 1 A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 151,668 157,53 Tauragė Tauragės r. sav. taip 30 dvipusis 10 14275 476 10 3 20 11 20 9 nėra 10 100 2 A9 Panevėžys–Šiauliai 53,108 60,392 Radviliškis Radviliškio r. sav. taip 30 dvipusis 10 12534 1026 10 5 20 18 20 3 nėra 10 100 3 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 10 17,971 Vilnius Vilniaus m. sav. taip 30 dvipusis 10 40101 4126 10 4 20 2 20 0 nėra 10 100 4 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškis 4,649 9,758 Kėdainiai Kėdainių r. sav. taip 30 dvipusis 10 3910 539 8 5 20 18 20 11 nėra 10 98 5 2336 Kunigiškiai–Palanga 2,212 6,861 Palanga Palangos m. sav. taip 30 dvipusis 10 2560 137 8 4 20 6 20 2 nėra 10 98 6 103 Vilnius–Polockas 25,423 26,818 Lavoriškės Vilniaus r. sav. taip 30 dvipusis 10 3142 359 8 2 20 1 20 1 nėra 10 98 7 165 Šilalė–Šilutė 40,730 43,730 Žemaičių Naumiestis Šilutės r.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė
    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 9 D. NUTARIMO NR. 757 „DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 1132 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pakeisti valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama). Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Susisiekimo ministras Rokas Masiulis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ SĄRAŠAS Kelio Kelio Kelio ilgis, Eilės Nr. Kelio Nr. Kelio pavadinimas pradžia, pabaiga, km km km I. MAGISTRALINIAI KELIAI 1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 10 306,234 296,234 2. A2 Vilnius–Panevėžys 9,276 132,55 123,274 3. A3 Vilnius–Minskas* 6,65 32,912 26,262 4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas* 15,564 133,912 118,348 5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai* 0 96,742 96,742 5,95 66,233 6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis* 173,081 72,445 185,243 7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas* 2,5 41,929 39,429 8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 7,508 87,861 80,353 9. A9 Panevėžys–Šiauliai 5 75,299 70,299 10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga* 4,57 66,098 61,528 11. A11 Šiauliai–Palanga 2,65 146,515 143,865 0 49,738 12. A12 Ryga*–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas* 176,217 59,49 185,969 13.
    [Show full text]
  • Pėsčiųjų Ir Dviratininkų Infrastruktūros Gyvenvietėse Įrengimo Prioritetinę Eilę
    PATVIRTINTA VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-194 PĖSČIŲJŲ IR DVIRATININKŲ INFRASTRUKTŪROS GYVENVIETĖSE ĮRENGIMO PRIORITETINĖ EILĖ Vidutinis Krovininio Pažeidžiam Infrastruktūros metinis paros Intensyv transporto vidutinis Eismo Pažeidžiam Nuolatiniai Sezoniniai Traukos Eil. Vieta nuo, Vieta iki, Gyvenvietės Infrastruktūros Eismo Apšvietimo Infrastruktūros Infrastruktūros ų eismo Bendras Kelio Nr. Kelio pavadinimas įrengimo vietos eismo umo metinis paros eismo įvykių Apšvietimas i eismo traukos traukos centrų Nr. km km pavadinimas įrengimo vieta įvykiai balas tęsinys tęsinio balas dalyvių balas balas intensyvunas, balas intensyvunas, balas dalyviai centrai centrai balas balas aut./parą aut./parą 1 5212 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė 10,156 10,922 Čekoniškės Gyvenvietės teritorija 30 4599 15 409 4 15 Ne 10 Ne 0 2 10 Taip Ne 10 90 2 168 Klaipėda–Kretinga 6,980 8,300 Kalotė Gyvenvietės teritorija 30 12230 20 526 2 10 Ne 10 Taip 5 1 5 Ne Ne 0 80 3 A14 Vilnius–Utena 94,095 95,661 Utena Gyvenvietės teritorija 30 4636 15 366 1 5 Ne 10 Taip 5 0 0 Taip Ne 10 75 4 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 2,651 3,770 Lentvaris Gyvenvietės teritorija 30 4005 15 284 1 5 Ne 10 Taip 5 1 5 Ne Taip 5 75 5 168 Klaipėda–Kretinga 6,520 6,980 Klaipėda Gyvenvietės teritorija 30 12230 20 526 0 0 Ne 10 Taip 5 0 0 Taip Ne 10 75 6 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 28,630 30,510 Vilkija Gyvenvietės teritorija 30 7102 15 437 1 5 Ne 10 Taip 5 1 5 Ne Ne 0 70 7 A11 Šiauliai–Palanga 133,940 134,450 Kretinga Gyvenvietės
    [Show full text]