Antanas Vaičiulaitis Žmogus Pakėlė Mėlynas, Giliai Tarp Raukšlių Jis Nutilo Ir Gailiai Susimerkė
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
ANTROJI DALIS DR..c.t MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1991 m. birželio mėn. 22 d. / June 22, 1991 Nr. 122(25) Vilniaus operos ir baleto svečiai Chicago’s muzikos šventėje Įspūdžiai iš „I Lituani” ir Atsisveikinimo koncerto Rumunų rašytojai ALGIS ŠIMKUS Vienas iš iškiliausių šių metų apie Rumunijos neviltį Lietuvių muzikos šventės Chicago’je įvykių buvo italų kompozitoriaus Amilcare Pon- Budapešte viltis grumiasi su Dabartiniai Rumunijos valdo chielli operos I Lituani pasta neviltimi ir, atrodo, pergali; iš vai sąmoningai gaubia šalį tymas Morton East mokyklos kaimyninės Rumunijos tegirdėti nežinios migla, tvirtina Tudoran. auditorijoje gegužės 19 ir 24 desperacijos balsas. „Aš geriau Nėra paskelbta jokių taisyklių, dieną. Ponehielli (1834-1886) yra pardavinėsiu laikraščius Bu nėra naujų įstatymų ar naujos parašęs net devynias operas, ku dapešto gatvėse, negu dirbsiu konstitucijos. Iš Amerikos į riomis devynioliktojo šimtmečio savo darbą Rumunijoje”, kalba Rumuniją buvo neseniai atvykusi viduryje jis tapo vienu populia jaunas rumunas inžinierius. Iš teisės žinovų delegacija, pakvies riausių operų kūrėjų Italijoje, Transilvanijos imigravusi vengrų ta padėti prezidentui Iliescu dažnai net lygintas su jo bendra- pora numoja ranka į Vengrijos sudaryti naują konstituciją. laikiu Giuseppe Verdi. Muzikos ūkinius sunkumus: palyginus su Jiems ten besidarbuojant, pa stiliaus požiūriu Ponehielli lai Rumunija, tai beveik Amerika — aiškėjo, jog ta nauja konstituci komas perėjimu iš romantiškojo tvirtina jie. ja jau anksčiau suredaguota. Verdi į veristinį Puccini operų Apie Rumunijos neviltį kalba Amerikiečiai užprotestavo, kad iš stilių. Pirmosiose savo operose mės su poetu Derinu Tudoranu, jų buvo pasityčiota. Tas pats Ponehielli buvo labai aiškioje vykstančiu vėl aplankyti savo žaidimas su vakariečiais kaip ir Verdi įtakoje, nuo kurios jis gimtinės. Jis vienas iš nedaugelio praeityje — komentuoja poetas. stengėsi palaipsniui išsivaduoti, rumunų rašytojų, išdrįsusių pasi Kita režimo taktika, pasak kas jam faktinai sunkokai vyko. priešinti Ceausescu’i. Po namų Tudoran’o, yra kurstyti ne Jis buvo taip pat žinomas kaip arešto, jam buvo leista emigruo santaiką tarp rumunų, vengrų, kompozicijos profesorius Milan’o ti į Ameriką, kur jis jau keletą moldavų ir kitų. Valdžios konservatorijoje, kur jo mokinių metų gyvena. kiršinama šalis pradeda virsti tarpe buvo Pietro Mascagni bei „Rumunų tauta nuvertė savo „džiunglėmis”. Giacomo Puccini. Atrodo, kad diktatorių, bet išjos buvo pavog Apie rašytojus Rumunijoje savo mokiniams Ponehielli suge ta revoliucija”, aiškina poetas. Tudoran atsiliepia gana pesimis bėjo įkvėpti daugiau pažangesnių Scena iš Ponehielli operos „I Lituani" pastatymo šių metų gegužės 19 ir 24 dieną — Kerniaus (Konrado Valenrodo) partiją dainuojantis tenoras Virgilijus Morton East auditorijoje, Cicero, Illinois. Pirmasis veiksmas, priekyje, dešinėje Noreika. Praėjusių metų vasarį viltis dar tiškai. Jų rankos tebėra surištos, idėjų realistinės operos kūrybai, Jono Kuprio nuotrauka buvo gyva, bet metams baigiantis bet jie tebesikivirčija savitarpyje, negu jis pats panaudojo nuosavo rumunai suprato, kad niekas iš nepajėgia pažvelgti tikrovei į je. Išliekančio pasisekimo tarp labiau išvystytos operų rašymo 1983 metais ir vaidinta įvairiose Kiprą Petrauską. Noreika sukūrė sionalumo lygio. esmės nepasikeitė. Naujieji tautiniame operų repertuare akis. Grupė rašytojų įsteigė technikos bei patirties)’ Ji buvo scenose net septynis kartus. Šiaįs atmintiną šio charakterio vaid Kerniaus palydovo vaidilos valdovai jaunesni, Vakaruose tesusilaukė tik jo viena „Pilietinę sąjungą” demokra pirmą kartą pastatyta Milan’o La metais opera buvo visiškai nau menį. Jo balsas ypačiai tiko šios Viltenio vaidmenį antrajame turi geresnių pažinčių, bet yra paskutinių operų — La Gioconda, tiškoms vertybėms ginti. Aš Scala teatre 1874 metais ir dar jai įscenizuota beveik išimtinai operos lyrinei romantinei su spektaklyje atliko Chicago’je visiški cinikai. Būdingas jų atsto tikiuosi, kad šis žingsnis nebus po kurios jis dar parašė dvi dabar kartą atgaivinta, kiek perreda Vilniaus operos ir baleto teatro dramatiniais atspalviais pažįstamas Jonas Vaznelis. Rolę vas, Petru Roman, yra pirmo jau pamirštas operas. pavėluotas — kalbėjo poetas. Jis guota, 1884 metais. Kaip ir pajėgomis. Chicago’s lietuvių muzikai. Po kiek svyruojančio mokėdamas iš ankstesnių pa rumunų slaptosios policijos gene I Lituani (Lietuviai) yra viena taip pat nuogąstauja, kad naujai daugumoje Ponehielli muzikos, I operininkai šiame pastatyme prologo ir pirmojo akto, antra statymų, jis tvirtai jautėsi rolo sūnus. Tų žmonių rąnkose ankstyvųjų Ponehielli operų, atkurtas rumunų PEN centras Lituani operoje jaučiama didžiulė prisidėjo trimis solistais jame bei trečiajame veiksmuose nemažame vaidmenyje ir gerai visa politinė ir administracinė gali būti paverstas vyriausybės kada jam dar gerokai trūko Verdi įtaka. Visi turbūt paste (Margarita Momkienė, Jonas Noreika įsidainavo ir kaip vai- tiko prie iškiliųjų vilniečių galia. įrankiu. bėjo, kad pirmosios I Lituani Vaznelis, Julius Savrimas), dybiškai, taip ir vokaliai buvo kolegų. Erdvilio vaidmenyje Vii Kaip jie sugeba sutramdyti visą Šie nuogąstavimai nepasitvir naudoja Kremliaus terminolo uvertiūros gaidos yra beveik operos choru bei antrajame spek įspūdingas. niaus operos baritonas Arvydas tautą? Anot Tudoran’o, tie buvę tino Budapešte šių metų kovo giją, rašytojas atsakė, kad tai jo identiškos su Verdi Aidos įžanga, taklyje dirigentu Alvydu Va Aldonos vaidmenyje jau pernai Markauskas pasirodė kompeten Ceausescu bendradarbiai naudo mėnesio viduryje įvykusioje nestebina. Jis priminė, kad nors tai galėjo būti ir sąmoninga saičiu. Visi kiti operos dalyviai čikagiečius sužavėjusi Vilniaus tingu, gerai pasiruošusiu dai jasi baimės ginklu. Senoji Tarptautinio PEN klubo konfe Rumunijos prezidentas Iliescu sugestija, kad ši opera yra gimi (solistai, orkestras, režisierius, operos primadona Irena nininku. Jo malonaus atspalvio saugumo policija — Securitate — rencijoje. Rumunų PEN centrui taip pat dedasi nežinąs, jog ninga Aidai savo siužetu. Deja, I dailininkė bei apšvietimo vadovė Milkevičiūtė buvo ir šio spek balsas skambėjo laisvai ir muzi vėl tapo galinga. Už jos talką atstovavęs romanistas, žurnalo Moldavija siekia nepriklausomy Lituani, nežiūrint, kad joje yra ir pirmojo spektaklio dirigentas) taklio žvaigždė. Pastaraisiais kaliai. naujieji valdovai dosniai at Revista Luceafarul redaktorius bės ir šią respubliką tebevadina tikrai įspūdingų chorų, an bei rūbai ir dekoracijos buvo iš metais ji tapo Vilniuje viena mė Lietuvio parsidavėlio, vėliau silygina. Kai Rumunija pradėjo Eugen Uricaru kalbėjo ir veikė Moldavijos SSR. Rumunijos da samblių bei įvairių arijų, didesnio Vilniaus. giamiausių solisčių. Milkevičiūtę atsivertusio Germano vaidme žengti pirmuosius žingsnius į pri savarankiškai, išreiškė soli bartį Uricaru aptarė panašiai, populiarumo nesusilaukė. Svar Šias eilutes rašančiam šio pa balsu bei dainavimo technika nį, sunegalavus programoje pa vatizaciją, pirmaisiais privačiais darumą Lietuvai. Paklaustas, kaip Tudoran; įjos ateitį jis žiūri biausia to priežastimi gal buvo statymo teko matyti tiktai antrąjį galima lengvai lyginti su žymiau žymėtam Romualdui Batalaus- savininkais tapo... buvę ir te kodėl Rumunijos vyriausybė, optimistiškiau. italams per daug egzotiškas, spektaklį. Operos herojaus Ker- siomis pasaulinio garso daini kui, antrajame spektaklyje besantys saugumiečiai. pasisakydama apie Lietuvą, tebe- kž komplikuotas ir sunkiai niaus/Konrado Valenrodo partiją ninkėmis. Čia jai, be abejo, nema dainavo iš Vilniaus su choru sugaudomas libretas, nors dainavęs tenoras Virgilijus žai padėjo, kaip ir Noreikai, metų atvykęs Danas Milkevičius. Ne parašytas tada pragarsėjusio Noreika dar kartą patvirtino, kad stažas Milan’o La Scala teatre. paisant, kad jis aiškiai važiuo libretisto Ghislanzoni, kuris buvo jam lygaus tenoro lietuviai Abu dainininkai I Lituani pasta damas Amerikon nesitikėjo šios parašęs libretą Verdi Aidai, nesame turėję, gal tik išskyrus tymą pakėlė iki tikro profe (Nukelta į 2 psl.) sukurtai 1871 metais. I Lituani operoje trūksta aiškiai kulmina cinės arijos, ansamblio ar choro, kurie išliktų atmintyje ilgesnį laiką, operą išklausius. Šian dieną Ponehielli tėra žinomas kaip vieno genialaus kūrinio, operos La Gioconda, autorius, kuri taip pat buvo ilgus laikus pamiršta, bet atgavo populia rumą šio šimtmečio viduryje ir dabar yra statoma viso pasaulio teatruose. Mums, lietuviams, I Lituani opera yra įdomi dėl jos siužeto, kuris yra pagrįstas kiek iš kraipyta Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas” versija. Mūsiškiam gi pa- tymui operos libreto vertėjas Stasys Santvaras šį siužetą dar gerokai „pataisė”, stengdamasis jį padaryti priimtinesnių lie tuviams, kurie originale buvo savotiškai pavaizduoti. „I Lituani” pastatyme Vilniaus operos primadona Irena Milkevičiūtė, dainuojanti Aldonos partiją. I Lituani Chicago’s Lietuvių Jono Kuprio nuotrauka operos buvo pastatyta pirmąkart Dalis choristų scenoje iš „I Lituani” pastatymo. Jono Kuprio nuotrauka Nr. 122(25) - psl. 2 DRAUGA8-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1991 m. birželio mėn. 22 d. atsižvelgiant į karščių neigiamą Vytautas Viržonis ir čikagietis Naujos knygos Vilniaus operos ir baleto svečiai... įtaką, vis dėlto reikia pripažinti, Alvydas Vasaitis. Programoje kad žinomų pasaulinių operų ga įspūdingiausi buvo: Irenos (Atkelta iš 1 psl.) balai, daugeliui jau pakartojamai Milkevičiūtės arija