VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS VISUOTINĖS ISTORIJOS KATEDRA
Vidas Gečionis Istorijos specialybės II kurso magistrantas
Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla 1922-1939 m.
(magistro darbas)
Magistrantas ______(parašas)
Leidžiama ginti: Darbo vadovas ______(parašas) IF Dekanas______doc. dr. Romualdas Juzefovičius (parašas) prof. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______
Registracijos numeris: ______
Vilnius, 2011
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu (patvirtiname), kad įteikiamas baigiamasis darbas (Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla 1922-1939 m.):
Autoriaus (autorių) atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. Nebuvo to paties autoriaus (autorių) pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą.
_Vidas Gečionis______(magistranto vardas, pavardė) (parašas)
1
Turinys
Įvadas 3.
I. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
1. Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo žurnalų pristatymas 9. 2. Žurnalų redaktorių paskyrimo tvarka 14. 3. Humanitarinių mokslų fakulteto leidybiniai nesutarimai 18. 4. Finansavimo ir atlyginimo už straipsnius skyrimo tvarka 23. 5. VDU humanitarinių mokslų fakulteto leidybiniai ryšiai Lietuvoje 5.1. Leidybinių ryšių atspindžiai mokslo žurnaluose 30. 5.2. Ryšiai realizuojant leidinius mokslo ir visuomeninėms įstaigoms 33. 6. Tarptautinis akademinis-leidybinis bendradarbiavimas 38.
II. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas
1. Mokslinio periodinio žurnalo sukūrimas ir įforminimas 41. 2. Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus leidyba 43. 3. Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriaus leidyba 48. 4. Tarptautiniai humanitariniai mokslo leidybiniai ryšiai fakulteto žurnaluose 52.
Išvados 56. Naudotų šaltinių ir literatūros sąrašas 57. Santrauka (anglų kalba) 77. Santrumpų sąrašas 78. Priedai. Priedas Nr. 1. (Lentelės) 79. Priedas Nr. 2. (Diagramos) 102. Priedas Nr. 3 (Fragmentai) 104. Priedas Nr. 4 (Nuotraukos) 114.
2 ĮVADAS
Darbo tema: „Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla 1922 – 1939 m.“ Temos aktualumas ir motyvacija: Pasirinktas tyrimo objektas, „Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla“, priskirtinas ir apjungtinas į dvi savarankiškas akademines disciplinas: mokslo istoriją ir Lietuvos lokalinę istoriją, kurios turi panašumų ir skirtumų. Pastaroji mokslo šaka Lietuvoje yra naujas reiškinys sulaukiantis vis didesnio šiandieninių tyrėjų dėmesio. Mokslo istorija savarankiška disciplina tapo XX amžiuje, 1950 m. oficialiai įsteigus Lietuvos gamtos mokslo ir technikos istorikų sambūrį1, aktualumo neprarado ir XXI amžiuje. Abiejų istorijos sričių temų nagrinėjime vien humanitarinio išsilavinimo nepakanka – reikalingos žinios iš atitinkamų sferų (gamtos, filosofijos, bendruomenių, mokslo istorijos ir kt.). Tai nėra esminiai trukdžiai neleidžiantys atlikti tiriamųjų darbų, jų poreikis nuolat didėja. Ne išimtis ir „Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla“, juolab, kad, tai yra mažai sulaukę kitų tyrėjų dėmesio. 1918 m. vasario 16 diena žymi, kaip Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos valstybingumo atkūrimo data, atvėrusi ne tik naujas ir plačias galimybes sukurti tautiniais pagrindais paremtą nepriklausomą lietuvių valstybę, bet tiesiogiai dirbant, formuojant savo aukštąjį mokslą, ugdyti savo tautinę lietuvių inteligentiją, netarpininkaujant metropolijai Carinei Rusijai, kurios okupacija truko apie 120 metų. Po valstybingumo atkūrimo iš Vakarų Europos, iš Rusijos į Lietuvą sugrįžo bei atvyko daugelis lietuvių išeivių – intelektualų, kurie bendradarbiaudami su vietiniais inteligentais ėmėsi kultūros kūrimo bei kėlimo darbo. Po Lietuvos kultūrinio centro Vilniaus netekties, visą kultūrinę bazę, nacionalinę aukštąją mokyklą, švietimą, teatrą, meną reikėjo kurti ir telkti kūrėjus iš naujo2. Tam pasitarnavo grįžusieji iš užsienio lietuviai intelektualai, kartu atsivežę tam tikrą kultūrinę patirtį, sėkmingai pritaikė atstatant bei sukuriant kultūros įstaigų visumą naujai besikuriančioje valstybėje. Pirmaisiais Tarpukario Lietuvos metais intelektualai siekdami visuomenei nuraminti parodyti kultūrinio–mokslinio darbo procesą, mokslo tyrimų rezultatus ir įrodyti, jog lietuvių tautos žiedas – inteligentija sėkmingai veikia tautinės kultūros bare, ėmėsi leisti naujus ir tęsti, Pirmojo pasaulinio karo metais nutrūkusių, mokslinių žurnalų leidybą. Švento Kazimiero draugija toliau ėmė leisti žurnalą „Draugija“ su visais priedais3. Pradėti spausdinti nauji mokslo
1 Krikštopaitis, J., A. Pratarmė. Historia et sapientia. Vilnius, 2011, p. 7-9. 2 Keršytė, N. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Vilnius, 2003, p. 108. 3 Redakcijos žodis. Draugija. 1919, p. 3-4.
3 periodiniai žurnalai: gamtamokslis „Kosmos“4 (1920 m.), pirmas lietuviškas filosofijos žurnalas – „Logos“5 (1921 m.), pastarųjų spaudinių steigėjas, redaktorius, daugumos publikacijų autorius buvo Pranas Dovydaitis. Vėliau „Logos“ tapo Kauno universiteto organu. Švietimo ministerija įsteigė Lietuvos istorijai skirtą neperiodinį žurnalą „Mūsų senovė“6 (1921 m.), Kauno medicinos draugija 1920 m. pradėjo leisti – „Medicina“7, paskui tapo bendru universitetiniu ir draugijos leidiniu ir t.t. Iki universiteto atidarymo Kaune intelektualai „klojo“ pamatus nevienodo pobūdžio mokslo periodinių žurnalų leidybai. Didžiausiu mokslo žmonių veiklos indėliu buvo Lietuvos universiteto (toliau – LU) įsteigimas Kaune 1922 m. vasario 16 d., iki rugsėjo mėn. turėjęs Lietuvos universito pavadinimą8. Literatūroje ši aukštoji mokykla kartais buvo vadinama Kauno (toliau – KU), o 1930 m. gavo Vytauto Didžiojo Universiteto (toliau – VDU) pavadinimą. Universitetą sudarė šeši fakultetai: a) teologijos–filosofijos; b) humanitarinių mokslų; c) teisių; d) matematikos– gamtos; e) medicinos; f) technikos9. Aktyviausiai periodinių mokslo leidinių organizavimo srityse dirbo humanitarai, kurie buvo susitelkę Teologijos–filosofijos ir Humanitarinių mokslų fakultetuose ir už universiteto ribų. Minėti fakultetai per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį išleido 12 (dvylikos) pavadinimų periodinius mokslinius žurnalus. Humanitarinių mokslų fakultetas išleido 9: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“. Teologijos – filosofijos fakultetas – 4: „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“. Istoriografija: Specialiai, visą apimančių darbų, skirtų Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinei veiklai analizuoti nėra skelbta, išskyrus bendresnio pobūdžio proginius veikalus, arba darbus skirtus atskiroms humanitarų organizacijoms, draugijoms, grupėms, pavienių mokslo žurnalų, mokslo straipsnių bei monografijų leidybos procesams, tematikai nagrinėti. Prieškario VDU humanitarų – istorikų aukščiau minėtus klausimus išsamiai savo moksliniuose tyrimuose nagrinėjo istorikai Valdas Selenis „Lietuvos istorikų bendrija 1918-1944 metais“10 ir Povilas Lasinskas „Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922 – 1940
4 Kosmoso laikraštį pradedant. Kosmos. 1920, sąs. 1, p. 1-2. 5 Logos. 1921/22, sąs. 1-2, p. 1-130. 6 Klimas, P. Senovės tyrimo uždaviniai ir keliai. Mūsų senovė, 1921, nr. 1, p. 3-5. 7 Nuo redakcijos. Medicina, 1920, nr. 1, p. 1-5. 8 Būčys, P., Jakštas Dambrauskas, A. Lietuvos įžengimas į tarptautinę aukštojo mokslo organizaciją. Draugija, 1923, p. 119, 120. 9 1922 m. balandžio 12 d. – Kauno universiteto statutas. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. Vilnius, 1961, t. 4, p. 129- 135. 10 Selenis, V. Lietuvos istorikų bendrija 1918-1944 metais: kolektyvinės biografijos tyrimas. Vilnius, 2007, 220 p.
4 metais“11. Autoriai visapusiškai išanalizavo universitete organizuotas istorijos studijas, mokslinius tyrimų metodus, istorikų dinamiką Humanitarinių mokslų ir Teologijos–filosofijos fakultetuose. Atskirai aptarė istorikų išleistas monografijas, jų indėlį į Lietuvos istoriografiją (P. Lasinskas). Trumpai palietė mokslinės periodinės leidybos problemas. Povilo Lasinsko mokslinis straipsnis „Istorijos publikacijos Vytauto Didžiojo universiteto leidiniuose“12 yra daugiau bibliografinio pobūdžio. Straipsniai išrinkti iš 8 VDU organų (7 humanitarų ir 1 teisininkų): „Athenaeum“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Mūsų senovė“, „Senovė“, „Soter“, Tauta ir žodis“. Povilas Lasinskas su Sauliumi Povoru pateikė analogiškų žinių apie istorijos mokslą bendrame straipsnyje „Humanitarinių mokslų fakultetas“13. Informacijos apie teologijos-filosofijos fakultetą ir organizuotą leidybą suteikė Regina Laukaitytė14. Panašiomis, tik mažesnių apimties temomis, kaip ir aukščiau minėti autoriai ir apsiriboję VDU mokslo spaudinių paminėjimais – rašė: Bronius Dundulis15, Laima Gylienė16, Vytautas Jogėla17, Algimantas Kajackas18, Vytautas Kubilius19, K. Rudzinskaitė20, Regina Volkaitė – Kulikauskienė21. Trumpai VDU fakultetų organų leidybos organizavimas pristatytas „Alma Mater Vilninsis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai“22, Vlado Žuko23 ir Anelės Butkuvienės24 veikaluose. Romo Juzefovičiaus monografijoje „Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918- 1940)“25 analizuojamos visos tarpukario Lietuvoje veikusios mokslo organizacijos, draugijos, kurių nariais buvo Kauno universiteto humanitarai. Nagrinėtas jų indėlis leidžiant draugijų periodinius leidinius. Panašia tematika, tik siauresniais aspektais, savo tyrimus apie istorikus publikavo istorikai Evaldas Bakonis26 ir Aurelijus Gieda27.
11 Lasinskas, P. Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais. Vilnius, 2004, 324 p. 12 Lasinskas, P. Istorijos publikacijos Vytauto Didžiojo universiteto leidiniuose. Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, 2003, t. 2, p. 127–148. 13 Lasinskas, P., Povoras, S. Humanitarinių mokslų fakultetas. Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė 1922-2002, Kaunas, 2002, p. 126-143. 14 Laukaitytė, R. Teologijos-filosofijos fakultetas. Ten pat, p. 149-159. 15 Dundulis, B. Istorikų rengimas Vytauto Didžiojo universitete. VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993, p. 161-164. 16 Gylienė, L. Vytauto Didžiojo universiteto dviejų dešimtmečių veiklos apžvalga. Ten pat, p. 21-32. 17 Jogėla, V. Teologijos-filosofijos fakulteto įkūrimo svarstymas. Ten pat, p. 133-140. 18 Kajackas, A. VDU Teologijos-filosofijos fakultetas. Ten pat, p. 141-146. 19 Kubilius, V. Literatūros mokslas Vytauto Didžiojo universitete. Ten pat, p. 149-154. 20 Rudzinskaitė, K. Trys Kauno istorijos tarpsniai. Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 1998, p. 266-269. 21 Volkaitė – Kulikauskienė, R. Archeologija Vytauto Didžiojo universitete. VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993, p. 165-168. 22 Kumbrys, S. Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitetas Kaune. Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai, Vilnius, 2009, p. 706-742. 23 Žukas, V. Lietuvių bibliografijos istorija iki 1940 m. Vilnius, 1976, t. 1, 264 p. 24 Butkuvienė, A. Lietuvos kultūros istorijos metmenys (1904-1940). Kaunas, 1997, 192 p. 25 Juzefovičius, R. Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918-1940). Vilnius, 2007, 272 p. 26 Bakonis. E, Lietuvos istorijos draugija 1929-1940 metais. Mūsų praeitis, Vilnius, 1990, t. 1, p. 4-18.
5 Atskirą istoriografijos dalį sudaro apibendrinantys veikalai skirti Lietuvos spaudos, žurnalistikos, literatūros, kultūros istorijai, kuriuose bendrais bruožais pristatoma mokslinių leidinių leidyba. Šitoje srityje tyrimus atliko Vytas Urbonas „Lietuvos žurnalistikos istorija. Periodinė spauda“28, Giedrius Viliūnas „Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940)“29, Bronius Genzelis30. Istorijos mokslo periodinių žurnalų bendras spausdinimo tendencijas išnagrinėjo Aldona Gaigalaitė „Mokslinė istorinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940)“31. Visapusišką analizę atliko ir objektyviai, Tarpukario Lietuvoje, ypač Antano Smetonos valdymo metu, buvusį Lietuvos valstybės institucijų vykdytą spaudos laisvės varžymą įvertino istorikai Liudas Truska32 ir Dangiras Mačiulis33. Spaudos istorikas Andrius Vaišnys34 priėjo prie daugiau vienpusiškų ir negatyvių išvadų bei vertinimų apie Pirmoje Lietuvoje buvusią spaudos laisvės suvaržymo situaciją. Kita istorinių tyrimų segmentą sudaro istoriografija skirta atskiriems universitetiniams žurnalams. Išskirtinio ir visapusiško dėmesio sovietmečiu sulaukė bei aktualumo šiandien neprarado „Literatūros“ žurnalo leidybos klausimas. Tarybinėje Lietuvoje šio periodinio organo leidybą iš politinės, iš kultūrinės pozicijų analizavo Julius Būtėnas35, Janina Žėkaitė36, Jonas Lankutis37, Sigita Noreikienė38, Vytautas Galinis39, Jonas Petronis40, Leonas Gudaitis41, naujus vertinimus pateikė Mindaugas Tamošaitis42. Lietuvos mokslinei visuomenei, pranešimo forma, buvo pristatyta magistrinio darbo tema atlikto bei apibendrinto tyrimo dalis, Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtoje konferencijoje „Scientia et historia – 2011“, kuri įvyko 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos Kultūros tyrimų institute. Skaityto pranešimo tema buvo „Universitetinė periodika tarpukario Kaune:
27 Gieda, A. Lietuvos istorikų bendruomenė: nuo pirmos disertacijos iki pirmo suvažiavimo. Naujasis Židinys – Aidai, 2005, nr. 11-12, p. 550-554. 28 Urbonas, V. Lietuvos žurnalistikos istorija. Periodinė spauda. Klaipėda, 2002, 324 p. 29 Vilūnas, G. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940). Vilnius, 1998, 182 p. 30 Genzelis, B. Lietuvos kultūros istorijos metmenys. Kaunas, 2001, 267 p. 31 Gaigalaitė, A. Mokslinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940). Istorija, Vilnius, 2009, t. 75, p.40-50. 32 Truska, L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, 411 p. 33 Mačiulis, D. Lietuvos valstybės kultūros politika 1927-1940 m. Daktaro disertacija, Vilnius, 2002 [rankraštis]. LNBRS, f. 132-2400, 243 p. 34 Vaišnys, A. Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918-1940. Daktaro disertacija, Vilnius, 2003 [rankraštis]. LNBRS, f. 132-2488, 162 p. 35 Būtėnas, J. Literatūrinio gyvenimo štrichai. Pergalė, 1966, nr. 11, p. 147-157. 36 Žėkaitė, J. Antifašistiniai almanachai. Literatūra ir kalba, 1978, t. 15, p. 71-96. 37 Lankutis, J. ir kt. Lietuvių literatūros istorija iki 1940 m. Vilnius, 1979, t. 1, 516 p. 38 Norekienė, S. Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti (1929-1940). Vilnius, 1978, 107 p. 39 Galinis, V. „Literatūra“ ir liaudies frontas. Literatūra ir kalba, 1978, t. 15, p. 97-118. 40 Petronis, J. Neišleistas „Literatūros“ trečias numeris. Literatūra ir kalba, 1978, t. 15, p. 119-128. 41 Gudaitis, L. Skaudi sėkmė: leidyklos „Universitas“ rūpesčiai. Kultūros barai, 1986, nr. 11, p. 68-70. 42 Tamošaitis, M. Didysis apakimas: Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje. Vilnius, 2010, 223 p.
6 paveldo vertinimo diskursai“. Literatūriniu kultūros paveldo pjūviu buvo išanalizuotas tarpukariu ėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto periodinis, tęstinis leidinys „Darbai ir dienos“. Gautieji analizės rezultatai buvo paskelbti per konferenciją. Konsultacijas pranešimo pasiruošimui teikė magistrinio darbo vadovas doc. dr. Romualdas Juzefovičius. Šaltiniai: Humanitarinių mokslų fakultetas išleido 7 pavadinimų leidinius: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“. Teologijos – filosofijos fakultetas – 4: „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“. Šie leidiniai yra pagrindiniai analizės šaltiniai, jie trumpesnį ar ilgesnį laiką buvo oficialūs akademiniai Vytauto Didžiojo universiteto leidiniai. Kita šaltinių dalis yra nepublikuoti rankraščiai, archyviniai dokumentai, tai VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos ir VDU Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos posėdžių protokolai, kuriuose yra informacijos apie leidybos darbą. Taip pat VDU Senato posėdžių protokolai, humanitarinių moslų fakulteto dekano susirašinėjimai su leidėjais, publikacijų autoriais, kitomis Lietuvos bei užsienio mokslo institucijomis, kainoraščiai ir kiti dokumentai saugomi Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve, Vytauto Didžiojo universiteto fonde: f. 631; Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje Vytauto Didžiojo universiteto fonde šifrai: f. 96-15; f. 96-16; f. 96-17; f. 96-18. Darbo objektas: Kauno universiteto humanitarų akademinės bendruomenės, tai yra humanitarinių mokslų ir teologijos–filosofijos fakultetų mokslinių personalų organizuotų mokslinių periodinių, tęstinių leidinių (žurnalų) leidybos organizavimo, vykdymo, platinimo procesai. Remtasi minėtais septyniais VDU humanitarinių mokslų fakulteto leidiniais: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“. Ir keturiais VDU teologijos- filosofijos fakulteto periodiniais mokslo žurnalais: „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“. Darbo tikslas: Išnagrinėti ir įvertinti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės vykdytą mokslinės periodinės leidybos procesą. Uždaviniai: 1. Atskleisti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybos galimybes; 2. Nustatyti akademinės leidybos organizavimo ir platinimo ypatumus; 3. Išanalizuoti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės mokslinį–leidybinį bendradarbiavimą. Tyrimo metodai:: Rašant darbą naudojamasi analitiniu – lyginamuoju ir aprašomuoju bei statistinės analizės metodais. Šitų metodų pasirinkimą sąlygojo nesusisteminta informacijos apie mokslo periodinių žurnalų leidybą gausa archyviniuose ir skelbtuose šaltiniuose. Taikant minėtus metodus siekiama aprašyti, mokslo spaudoje buvusių akademinių ryšių, leidybinės raiškos apraiškas, jas suklasifikuoti, atliekant kiekybinę analizę.
7 Chronologinės darbo ribos: Chronologinių darbo ribų pradžia sutampa su 1922 metais įsteigtu Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitetu bei įstatymiškai priimtu jo Statutu. Steigimo metu buvo nemokama leidybinė veikla. Darbo ribų pabaiga atitinka 1939 metus, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, Kauno humanitarų akademinės bendruomenės patį branduolį, su mokslo personalu perkėlus į atgautąjį Vilniaus universitetą. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis ir išvados. Dėstomoji dalis suskirstyta į du skyrius, pirmąjį sudaro šeši poskyriai su dviem vieno poskyrio punktais. Antrąjį skyrių sudaro keturi poskyriai. Darbo struktūra siejama su darbo tikslo ir uždavinių visuma, išskiriant esmines su akademine leidyba susijusias sritis. Darbo dalių pavadinimus nulėmė darbo objektu imtų, aukščiau įvardintų, dvylikos VDU humanitarų akademinių žurnalų publikacijų ir archyvinių šaltinių kiekis tam tikroms, bendrai skelbtoms leidybos sferoms.
8
I. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
1. Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo žurnalų pristatymas
Humanitarų leidybos organizavimo klausimais buvo pradėta tartis jau 1922 metais. Pirmasis VDU humanitarinių mokslų fakulteto mokslinis periodinis mokslinis leidinys buvo 1923 m. pradėtas spausdinti „Tauta ir žodis“. Anot Aldonos Gaigalaitės, periodinį žurnalą „Tautą ir žodį“ buvo pradėta leisti perėmus dalį nespausdintos, nustojusios eiti istorijai skirto žurnalo, „Mūsų Senovės“ medžiagos43. Kitaip tariant universitetinis humanitarų žurnalas „Tauta ir žodis“ iš dalies buvo savotiškas humanitarinių tradicijų, kurios buvo suformuotos per neuniversitetinio istorijai skirto žurnalo „Mūsų senovė“ leidybą. „Tauta ir žodis“ pirmiausiai buvo orientuotas į lingvistiką, lietuvių tautosakos, kalbotyros, literatūros, etnologijos tyrinėjimus ir istoriją. Žurnalas turėjo struktūrą, kurią sudarė keletas skyrių, tai: 1. Mokslo straipsniai; 2. Iš archyvų; 3. Tautosaka; 4. Kritika ir Bibliografija. Be žymaus to laikotarpio lituanistikos specialisto Kazimiero Būgos (išspausdinta jo studija apie lietuvių vietovardžius), Antano Salio, Prano Skardžiaus, Alfredo Seno, Vinco Krėvės- Mickevičiaus ir kai kurių užsienio mokslininkų, kurie domėjosi lietuvių kalba ir literatūra, buvo paskelbta ir žymių istorikų tyrinėjimų. „Tautos ir Žodžio“ žurnalui rašė istorikai Eduardas Volteris, Martynas Yčas, Augustinas Janulaitis, Ivanas Lappo, Konstantinas Jablonskis, meno istorikai Paulius Galaunė, Halina Kairiūkštytė-Jacinienė44 Anot, Aldonos Gaigalaitės, skaitytojų dėmesį buvo stengiamasi patraukti ir tęstiniais, per kelis numerius spausdinamais straipsniais. Žurnale buvo spausdinama Vaclovo Biržiškos parengta bibliografija, taip pat anotacijos ir kritikos straipsneliai. Jie padėjo skaitytojams orientuotis Lietuvoje ir kitose šalyse leidžiamoje literatūroje Lietuvos istorijos tematika45.
43 Gaigalaitė, A. Mokslinė istorinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940). Istorija, 2009, t. 75, p. 41. 44 Krėvė-Mickevičius, V. Pirmykštė indoeuropiečių gimtinė. Indoeuropiečių protėvynė. Tauta ir žodis. Kaunas, 1923, kn. 1, p. 45-87; Tauta ir žodis. Kaunas, 1924, kn. 2, p. 3-122-156. Spicynas, A. Litovskaja drevnosti. Tauta ir žodis. Kaunas, 1925, kn. 3, p. 112-171; Iljinski, G. K. etimologini baltijsko-slavianskich nazvanii „zubra“. Tauta ir žodis. Kaunas, 1926, kn. 4, p. 426-432; Lappo, I. K voprosu o pievom izdanii Litovskogo Statuta. Tauta ir žodis. Kaunas, 1928, kn. 5, p. 170-214; Biržiška, V. Medžiaga lietuvių spaudos uždraudimo istorijai. Martyno Jankaus archyvas. Tauta ir žodis. Kaunas, 1928, kn. 5, p. 308-343; Tauta ir žodis. Kaunas, kn. 6, p. 411-440. Biržiška, V. Nežinomi senieji lietuviški tekstai nuo XIII a. iki viduramžių. Tauta ir žodis. Kaunas, 1931, kn. 7, p. 253-352; Jablonskis, K. Kiek naujų žinių apie kanauninko Mikalojaus Daukšos kilmę ir gyvenimą. Tauta ir žodis. Kaunas, kn. 7, p. 359-421; Kairiūkštytė-Jacinienė, H. Pažaislis, ein Barockloster in Litauen . Tauta ir žodis. Kaunas, 1926, kn. 4, p.1-172. ir t.t. 45 Gaigalaitė, A. Mokslinė istorinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940). Istorija, 2009, t. 75, p. 41.
9 Žurnalo „Tauta ir Žodis“ iš viso buvo išleistos 7 knygos. 1931 m. jis nustojo eiti. Sukauptą medžiagą redakcija paskirstė keliems naujiems moksliniams žurnalams, labiau specializuotiems pagal mokslo šakas. Nuo 1930 m. VDU humanitarinių mokslų fakulteto tautosakos komisija pradėjo leisti mokslinį periodinį žurnalą „Mūsų tautosaka“, kurį po 5 metų pakeitė Lietuvos valstybės įsteigto ir etnologo Jono Balio valdyto Tautosakos archyvo leisti „Tautosakos darbai“ (1935–1940 m.)46 („Tautosakos darbai“ nėra tyrimo objektas – aut. past.). 1936 metais VDU Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo darbuotojas Juozas Baldauskas „Vytauto Didžiojo universiteto žiniose“ pateikė trumpą ir išsamią faktinę bei statistinę informaciją apie Kauno humanitarų veiklą lietuvių tautosakai skirtų žurnalų leidybos bare. Anot, Juozo Baldausko iki 1930 m. lietuvių tautosaka rūpinosi atskiri žmonės Kaune ir provincijoj. Kauniškiai profesoriai: Vincas Krėvė-Mickevičius, Mykolas Biržiška, Teodoras Brazys, Balys Sruoga ir kt. sudarė branduolį. Pačių surinktą ir iš kitų Lietuvos vietovių gautą žodinę ir muzikinę lietuvių liaudies kūrybą skelbė „Tautoje ir žodyje“. Juozo Baldausko teigimu, šiame VDU žurnale buvo publikuota 1100 dainų, 4725 patarlės ir mįslės, 2200 prietarų ir burtų, 66 padavimai, 31 pasaka, 21 kerėjimas, 10 šokių aprašymų ir 60 įvairių tautosakos smulkmenų, viso apie 8220 tautosakos numerių, kurių 5150 numerių buvo atspausdinta iš Vinco Krėvės- Mickevičiaus rinkinių47. Remiantis Juozo Baldausko publikacija, 1930 metai buvo Kauno humanitarų akademinės bendruomenės organizuotumo pikas, įsivyravimas. Tais metais buvo įsteigta prie VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Tautosakos komisija, į kurią fakulteto buvo išrinkti profesoriai: Vincas Krėvė-Mickevičius, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis, Pranas Skardžius. Komisijos pirmininku buvo išrinktas Vincas Krėvė-Mickevičius. Pasak Juozo Baldausko, Tautosakos komisija rinko, tvarkė, spausdino ir tyrinėjo tautosakinę medžiagą. Tam buvo leistas specialus „Mūsų tautosakos“ žurnalas, kurio išėjo 10 tomų, sudarančių 2040 puslapių, kurių 500 puslapių teko teorijai, - likusieji tautosakinei medžiagai. 1930–1935 metais Tautosakos komisija surinko 140000 tautosakos numerių ir sutvarkyta, perrašyta 27000 tautosakos numeriai (dainos). Specializuotame Tautosakos komisijos archyve buvusi sukaupta lietuvių tautosakinė medžiaga plačiai taikyta lituanistikos specialybės studentų studijoms. „1935 m. vasarą Švietimo ministerija įsteigė Tautosakos archyvą, kuriam pavedė visą medžiagą, buvusią rankose Tautosakos Komisijos prie Humanitarinių Mokslų Fakulteto“48. Už tai buvo numatyta specialiai atspausdinti ir išduoti VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Tautosakos
46 Gaigalaitė, A. Mokslinė istorinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940). Istorija, 2009, t. 75, p. 41. 47 Baldauskas, J. Iš Humanitarinių Mokslų Fakulteto Tautosakos Komisijos veiklos. V .D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 3, p. 86. 48 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1935-10-04 posėdžio protokolas Nr. 188. VUBRS, f. 96-18, l. 96-97.
10 komisijai jos pačios turėtos bei sukauptos tautosakinės medžiagos archyvo nuorašus49. „Mūsų tautosakos“ paskutinysis numeris išėjo 1937 metais datuotas 1935 metams. Valstybinio „Tautosakos archyvo“ įkūrimas, jo specializuoto leidinio „Tautosakos darbai“ leidyba bei universitetinės „Tautosakos komisijos“ tautosakinio archyvo perdavimas naujajai mokslo institucijai, - turėjo neigiamus padarinius pačiai VDU „Tautosakos komisijos“ veiklai, mokslinio leidinio leidybai. Publikuota tautosakos buvo ir „Humanitarinių mokslų fakulteto raštuose“ (1925 – 1939) Toliau su tokia paantrašte buvo leidžiami fakulteto mokslininkų darbai, su kuriais iki 1939 m50. „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ išėjo 22 tomai. 1935 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas pradėjo leisti žurnalą „Senovė“. Pasirodymo proga Adolfas Šapoka rašė „Galima tik džiaugtis, kad pagaliau ir istorijos skyriaus leidinys. (Kiti tokius leidinius jau turi nuo 1930 m.). Šis tomas pasirodė be jokio įvado, bet jau iš jo aišku, kad „Senovė“ nežada pasidaryti vadovaujančiu istorijos žurnalu, o vien leidiniu, kuriame istorikai galės spausdinti savo darbus. Jame nematome jokių aktualijų apžvalgos. Bet ar nūdienėje mūsų istorijos mokslo padėtyje nebūtų buvę tiksliau pabandyti leisti aktualų žurnalą, kuris galėtų vadovauti ir pagelbėti visiems dirbantiesiems istorijos mokslo darbą, galima būtų ginčytis“51 Paantraštėje buvo nurodyta, kad tai Istorijos skyriaus darbai52. Redaktoriumi buvo pakviestas Levas Karsavinas, tad buvo tikimasi užmegzti platesnius ryšius su užsienio mokslininkais ir universitetais siekiant ne tik pagyvinti mokslinę veiklą, bet ir sustiprinti jaunųjų istorikų rengimą. Antra vertus, turėjo daugėti mokslinių straipsnių iš visuotinės istorijos. Tačiau platūs užmojai ir šiuo atveju iš dalies liko neįgyvendinti. Žurnalas ėjo iki 1938 m., kurio buvo išleisti 4 numeriai. Humanitarinių mokslų fakulteto vadovybė iš redaktoriaus tikėjosi, kad naujajame žurnale bus skiriama daugiau vietos visuotinei istorijai. Tačiau I–ame tome tebuvo išspausdintas Nachmano Šapiros53 straipsnis vokiečių kalba. Kadangi žurnalas buvo skiriamas daugiau mokslo visuomenei, prie straipsnio nėra net trumpos santrumpos lietuvių ar kita kalba, kaip ir prie lietuviškų straipsnių nėra jokių santrumpų kitomis kalbomis54. Analogiška tendencija buvo vyraujanti ir kituose Humanitarinių mokslų fakulteto leistuose mokslo periodiniuose žurnaluose: „Archivum philologicum“, „Tauta ir žodis“
49 Baldauskas, J. Iš Humanitarinių Mokslų Fakulteto Tautosakos Komisijos veiklos. V .D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 3, p. 87. 50 Viliūnas, G. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940). Vilnius, 1998, p. 48. 51 Šapoka, A. Senovė. V. D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 1, p. 30. 52 Acta et commentationes ordinis historicorum V. M. Universitatis. Istorijos skyriaus darbai, red. prof. L. Karsavinas. Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys. Senovė. Kaunas, 1935-1938. 53 Schapiro, N. Babilonisch – Assyrische Feldzeichnen. Senovė. Kaunas, 1935, t. 1, p. 189-217. 54 Gaigalaitė, A. Mokslinė istorinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940). Istorija, 2009, t. 75, p. 42-43.
11 „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Mūsų tautosaka“ ir taip pat teologijos- filosofijos fakulteto – „Draugija“, „Soter“, „Logos“, „Athenaeum“. „Senovės“ II tomas skirtas jau daugiau lietuvių jaunųjų istorikų darbų publikacijoms. Skelbiamas Adolfo Šapokos didelės apimties straipsnis – „Atsakingi Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu“55. Juozo Jakšto56 ir kitų. „Archivum Philologikum“ (Filologijos archyvas) – 1930 m. pradėjo eiti Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto kalbotyros tęstinis leidinys. Iki 1939 m. išėjo 8 jo tomai, kuriuos suredagavo Pranas Skardžius. Leidinyje rašyta daugiausia lietuvių kalbotyros (fonetikos, akcentologijos, morfologijos, žodžių darybos, dialektologijos, literatūrinės kalbos istorijos, etimologijos) taip pat klasikinės filologijos ir bendrosios kalbotyros klausimais57 ir senoji lietuvių raštija58. „Darbai ir dienos“ buvo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tęstinis leidinys, skirtas literatūros ir tautosakos studijoms. 1930 – 1940 išleistose 9 knygose (red. V. Krėvė – Mickevičius) paskelbta reikšmingų darbų: (...) Dalis tekstų apie rusų, vokiečių, prancūzų, lenkų rašytojus, apie lotyniškai rašiusį M. K. Sarbievijų išspausdinta atitinkamai tomis kalbomis. Pasak, Giedriaus Viliūno, „Darbuose ir dienose“ savo žymiausius darbus išspausdino V. Mykolaitis-Putinas („Vydūno dramaturgija“), Balys Sruoga („Vaičiūno dramaturgija“), Liudas Gira („Lietuvių eilėdaros kūrimosi raida“), Kostas Korsakas („Latvių liaudies dainos“), taip pat buvo rašoma apie rusų, lenkų, vokiečių rašytojus59. Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyrius nuo 1930 iki 1938 m. leido filosofijos periodinį leidinį – metraštį „Eranus“. Jį redagavo Izidorius Tamošaitis. Išėjusiose 4 tomuose buvo išspausdinta straipsnių Lietuvos bei kitų šalių mokslo istorijos, filosofijos, meno, kultūros klausimais. Žurnale paskelbta keletas Vosyliaus Sezemano gnoseologijos studijų, Izidoriaus Tamošaičio „Religijos filosofija“ ir kt. Dauguma buvusių „trečiafrontininkų“ susibūrė apie literatūros, meno ir kultūros žurnalą „Literatūra“, kurį 1936 m. leido Kauno universiteto Humanitarinių mokslų draugijos literatūros skyrius „Universitas“. Žurnalo oficialiu redaktoriumi pasirašinėjo Vincas Krėvė – Mickevičius, tačiau faktiškai redagavo Kostas Korsakas (pirmąjį numerį) ir Petras Cvirka (antrą, paskutinį numerį). Leidinyje buvo išspausdinta S. Neries , J. Šimkaus, T. Tilvyčio eilėraščių P. Cvirkos apybraiža „Mano kaimas“ ir straipsnis „Kultūros gyvenimas ir rašytojai“. V. Krėvės, K.
55 Šapoka, A. Atsakingi Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu. Senovė. Kaunas, 1937, t. 2, nr. 1, p. 61-173. 56 Jakštas, J. Vokiečių ordinas ir Lietuva Vytenio ir Gedimino metu. Senovė. Kaunas, 1935, t. 1, p. 125-157, t. 2, p. 3-59. 57 Urbonas ,V., Lietuvos žurnalistikos istorija. Periodinė spauda. K.., 2002, p. 240. 58 Viliūnas, G. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940), Vilnius, 1998, p. 75. 59 Ten pat, p. 75.
12 Korsako, B. Sruogos, J. Būtėno, A. Venclovos, S. Anglickio, P. Juodelio grožinės kūrybos, literatūros kritikos ir publicistikos straipsnių. Žurnale taip pat paskelbta užsienio rašytojų kūrinių ir straipsnių vertimų60. Pirmame spaudinyje publikuojama literatūros kritikos, literatūros istorijos straipsniai, lietuvių poezijos ir prozos kūriniai, pateikiama nemažai informacijos apie literatūrinį gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje. Straipsniuose nagrinėjama ir bendresni kultūros plėtros, jos poveikio visuomenei klausimai, aptariami knygų platinimo, meninės kūrybos, recenzavimo ir kiti aspektai. V. Krėvės straipsnyje pažymima, kad šalyje dar nepakankamai mokama užsienio kalbų, todėl pasaulio literatūrą visuomenė gali pažinti tik iš vertimų. Kartu akcentuota verčiamų veikalų atrankos, jų meninės vertės nustatymas. Dažnai platinamos knygos, pasak minėto autoriaus, yra „bulvariniai romanai“, kurie neturi nieko bendro su menine kūryba. Antrame „Literatūros“ numeryje buvo išspausdintas Balio Sruogos straipsnis teatro istorijos tema, pristatyta Petro Cvirkos, Petro Juodelio kūryba, kai kuri literatūros kritikos medžiaga. Kultūros ir mokslo raiškos visuomenėje prasme minėtinas Vaclovo Biržiškos straipsnis, kuriame jis akcentavo knygų rinkos plėtimo Lietuvoje būtinybę, jos svarbą kultūros plėtrai. Autorius nurodė galimą knygų plėtimo prielaidą – privalomąjį knygų išpirkimą viešosioms bibliotekoms. Siūlyta plėsti viešųjų bibliotekų tinklą visoje šalyje, stiprinti valstybės ir savivaldos paramą joms, nes viešųjų bibliotekų padėtis dar neatitiko visuomenės poreikių, atsiliko nuo Estijos, Čekoslovakijos ir kitų šalių. Vos pradėto leisti Humanitarinių mokslų literatūros draugijos periodinio leidinio platinimas 1936 m. pabaigoje buvo sustabdytas, pasak istoriko Romo Juzefovičiaus, (panaikinus 1936 m. kovo 26 d. organizacijai suteiktą Vidaus reikalų ministerijos leidimą spaudai)61. Teologijos-filosofijos fakulteto periodiniame žurnale „Athenaeum“ (1930-1938) buvo spausdinami straipsniai iš filosofijos, lietuvių literatūros, kalbotyros, istorijos, geografijos mokslų šakų. Visus išleistus 9 tomus redagavo Juozas Eretas, o publikacijas skelbė Juozas Ambrazevičius, Pranas Dovydaitis, Juozas Grinius, Zenonas Ivinskis, Antanas Salys, Ignas Skrupskelis, Simas Sužiedėlis62. Žurnalas „Logos“ buvo pradėtas leisti Prano Dovydaičio 1921 metais Kaune. Nuo 1923 m. „Logos“ leido Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyrius. Tai pirmasis lietuviškas filosofijos žurnalas propagavęs neotomizmą63, kurį tarptautinių žodžių žodynas apibūdina, kaip oficialią dabartinės katalikybės filosofijos doktriną. Organas ėjo iki 1938 metų, ėjo 1-2 kartus per metus 500 egzempliorių tiražu. Teologijos skyriaus periodinis spaudinys „Soter“ (1924-1939) redaguojant Pranui Dovydaičiui (1924-1930) buvo
60 Urbonas ,V., Lietuvos žurnalistikos istorija. Periodinė spauda. K.., 2002, p. 225. 61 Juzefovičius, R. Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918-1940). Vilnius, 2007, p. 110-111. 62 Urbonas ,V., Lietuvos žurnalistikos istorija. Periodinė spauda. K.., 2002, p. 216. 63Ten pat, p. 215.
13 religijų istorijos etnologijos ir religijos filosofijos žurnalas. „Soter“ redaktoriaus pareigas ėjus Petrui Malakauskiui, „Soteris“ tapo bažnytinės teisės, fundamentalinės, moralinės patrologijos žurnalu64. Humanitarinių mokslų fakultete parengtuose leidiniuose: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ ir teologijos-filosofijos fakulteto – „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (žr. į lentelę Nr. 1.). Atsispindi humanitarinis tarpdiscipliniškumas. Publikacijų turiniuose atsispindi svarbiausi teoriniai ir taikomieji tyrėjų pasiekimai. Publikacijose atsispindi lietuvių kalbos istorijos, bendrinės kalbos formavimo aspektai, materialinės ir dvasinės tautos kūrybos palikimo tyrimo ir išsaugojimo problemos. Aukščiau pristatyti humanitarinio pobūdžio žurnalai davė postūmius mokslinės terminijos formavimuisi ir sklaidai literatūroje, filosofijoje, tautosakos darbuose, istorijoje. Šių mokslo žurnalų vertė pabrėžtina tuo, kad tai Kauno humanitarų akademinės leidybinis bendruomenės palikimas, bylojantis apie jų mokslinius, pedagoginius siekius.
2. Žurnalų redaktorių paskyrimo tvarka
1922 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė universiteto Statutą. Šiame dokumente buvo akcentuota, kad VDU fakulteto lygmeniu sprendžiamuoju organu be išimties visuose mokslo ir mokymo dalykuose buvo fakulteto taryba. Jai pavaldžios buvo viso fakulteto mokslo įstaigos. Fakulteto taryba kviesdavo arba rinkdavo konkurso būdu fakulteto akademinį- mokslinį personalą iš kurio tarpo vieneriems metams rinko dekaną ir sekretorių65. Pasak Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetų tarybų posėdžių protokolų taryba rinko ir savo fakultetų leistus tęstinių periodinių žurnalų redaktorius. Tarybos sprendimai per universiteto rektorių buvo siunčiami Švietimo ministerijai66. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba, 1922 m. rugpjūčio mėn. posėdyje, savo numatomo pirmojo mokslo leidinio „Tauta ir Žodis“ redaktoriumi vienbalsiai išrinko profesorių Vincą Krėvę-Mickevičių. Redakcinę komisiją sudarė Kazimieras Būga, Jonas Jablonskis, ir Vladas Dubas67. Pirmą žurnalo tomą suredagavo ir spaudai pateikė Kazimieras Būga68, todėl jis
64 Yla, S. Teologijos skyrius ir fakultetas. Lietuvos universitetas 1579-1803-1922. Čikaga, 1972, p. 373. 65 1922 m. balandžio 12 d. – Kauno universiteto statutas. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. Vilnius, 1961, t. 4, p. 133. 66 Ruška, A. Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas. Kultūros barai, 1992, nr. 1, p. 54. 67 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1922-08-29 posėdžio protokolas Nr. 9. VUBRS, f. 96-15, l. 23. 68 Būga, K. Pratarmė. Tauta ir žodis, Kaunas, 1923, t. 1, p. 1-2.
14 spaudos tyrinėtojų priskirtinas pirmuoju „Tautos ir Žodžio“ redaktoriumi69. Kazimierui Būgai atsisakius, antrojo tomo redagavimas, 1923 m. vasaros pabaigoje, buvo pavestas Vincui Krėvei- Mickevičiui70. Vėlesnių metų humanitarinių mokslų fakulteto tarybos susirinkimuose 1925 m.71, 1926 m. vieno balso persvara72, 1927 m. gavęs 18 balsų73, 1928 m.74 ir 1930 m.75 „Tautos ir Žodžio“ redaktoriumi buvo išrinktas ir perrenkamas Vincas Krėvė-Mickevičius. Kiek kitokia situacija, periodinio leidinio vadovo atžvilgiu, buvo su „Humanitarinių mokslų fakulteto raštais“. Per pirmuosius trejus žurnalo leidybos metus buvo išrinkti 3 trys redaktoriai. 1924 m. lapkričio viduryje fakulteto taryba redaktoriumi išrinko Augustiną Voldemarą76, po mėnesio taryba „Humanitarinių mokslų fakulteto raštus“ oficialiai pradėjo laikyti savo mokslo periodiniu leidiniu77. 1925 m. birželio 9 d. fakulteto posėdyje įvyko „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ redaktoriaus vietai užimti įvyko antrieji rinkimai. Redaktorius Augustinas Voldemaras, dėl kasmetinių rinkimų į organo vadovo vietą, savo kandidatūros nekėlė ir prašė už jį nebalsuoti. Tarybos susirinkime balsų daugumą gavo Mykolas Biržiška, kuris atsisakė jam pavestų spaudinio vadovo pareigų. Rinkimai oficialiai laikyti neįvykusiais78. 1925 m. rugsėjo 14 d. antruoju „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ redaktoriumi fakulteto valdymo organas išrinko Antaną Smetoną, kuris, tarybos sprendimu, darbą pradėjo nuo antrojo žurnalo numerio, o pirmojo numerio leidybines problemas ėmėsi spręsti pati fakulteto taryba.79 Po metų fakulteto taryba Antaną Smetoną perrinko80. Antanui Smetonai atsisakius būti „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ redaktoriumi, fakulteto taryba 1927 m. vasario 11 d. nubalsavo už Vincą Krėvę-Mickevičių. Jis aptariamojo spaudinio, kaip ir „Tautos ir Žodžio“, vadovu išbuvo iki žurnalų leidybos nutraukimo 1939 metais81. 1930 m. buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais, vyko įvairūs proginiai renginiai, buvo atliekami moksliniai tyrimai, kurių rezultatai buvo skelbti spaudoje82. Ta proga, 1930 m. birželio
69 Lasinskas, P. Istorijos publikacijos Vytauto Didžiojo universiteto leidiniuose. Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, 2003, t. 2, p. 129; Ruška, A. Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas. Kultūros barai, 1992, nr. 2, p. 61; Viliūnas, G. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940). Vilnius, 1998, p. 48. 70 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-08-28 posėdžio protokolas Nr. 47. VUBRS, f. 96-15, l. 129. 71 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-06-09 posėdžio protokolas Nr. 115. VUBRS, f. 96-16, l. 164. 72 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926-05-28 posėdžio protokolas Nr. 127. VUBRS, f. 96-16, l. 268. 73 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1927-05-13 posėdžio protokolas Nr. 138. VUBRS, f. 96-17, l. 44. 74 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1928-05-11 posėdžio protokolas Nr. 148. VUBRS, f. 96-17, l. 78. 75 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1930-05-30 posėdžio protokolas Nr. 159. VUBRS, f. 96-17, l. 130. 76 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1924-11-14 posėdžio protokolas Nr. 96. VUBRS, f. 96-16, l. 94. 77 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1924-12-18 posėdžio protokolas Nr. 100. VUBRS, f. 96-16, l. 110. 78 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-06-09 posėdžio protokolas Nr. 115. VUBRS, f. 96-16, l. 164. 79 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-09-14 posėdžio protokolas Nr. 117. VUBRS, f. 96-16, l. 178. 80 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926-05-28 posėdžio protokolas Nr. 127. VUBRS, f. 96-16, l. 268. 81 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1928-05-11 posėdžio protokolas Nr. 148. VUBRS, f. 96-17, l. 78.; Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1930-05-30 posėdžio protokolas Nr. 159. VUBRS, f. 96-17, l. 130. 82 Plačiau žr. Dangiro Mačiulio straipsnį. Mačiulis, D. Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė. Lituanistika, 2001, t. 46, nr. 2, p. 54-75.
15 7 d., Lietuvos universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas83 ir patvirtintas naujasis Universiteto Statutas. 33 Statuto nuostata įpareigojo fakultetų tarybas dekanus ir sekretorius rinkti trejų metų kadencijai84. Statutas labai apribojo universiteto autonomiją – buvo susiaurintos Tarybos funkcijos, fakultetų parinktą ir pakviestąjį vyresnįjį mokslo personalą tvirtino ir atleido Lietuvos prezidentas. Remiantis VDU Statutu, universiteto vadovybė ir visas mokslo personalas (...) buvo atleistas iš pareigų ir nuo rugsėjo 1 d. skiriamas iš naujo85. Analogišką tvarką dekano ir sekretoriaus rinkimams Humanitarinių mokslų fakulteto taryba taikė renkant mokslo periodinių žurnalų redaktorius: „Išrinkti slaptu balsavimu kitiems trejiems metams – nuo 1936 rugsėjo 1 d. iki 1939 m. rugsėjo 1 d. šie fakulteto leidinių redaktoriai. 1) prof. Izidorius Tamošaitis – „Eranus“; 2) doc. Pranas Skardžius – „Archivum philologicum“; 3) prof. Vincas Krėvė- Mickevičius – „Darbai ir Dienos“; 4) prof. Levas Karsavinas – „Senovė“; 5) prof. Mykolas Biržiška – „Mūsų Tautosaka“ redaktorius86. Tokiais principais redaktorių atžvilgiu vadovavosi ir kiti VDU fakultetai. (Plačiau apie mokslo žurnalus, leidėjus, redaktorius žr. į lentelę Nr. 1). Taigi redaktorius buvo renkamas. Pagrindinės pareigos buvo rūpintis žurnalo leidybos reikalais, apskaičiuoti autoriams honorarų sumą, palaikyti ryšius su spaustuvėmis, Spaudos fondu ir redaguoti žurnalus bei juose publikuotus tekstus. Redagavimo problemiškumą puikiai atspindi Kazimiero Būgos parašyta pratarmė: „„Tautos ir Žodžio“ pirmasis tomas yra nemaža vargo pridaręs man, kuris turėjau ne tiktai parengti spaudai beveik visus „žodžio“ srities rašinius, bet ir skaityti jų korektūrą. Ne kartą, kai korektūroje paaiškėjo, kad Valstybės Spaustuvės labai maža turima raidžių su tam tikrais ženklais, priverstas buvau pakeisti net rankraščio rašybą, kas, žinoma, gerokai turėjo sutrukdyti spaudos darbą. Su antruoju tomu bus gal lengviau, nes Valstybės Spaustuvė mano prašoma sutiko pasidirbti reikiamą skaičių su visokeriopais ženklais raidžių. Visi tie ženklai būsią pritaikyti prie nebe tokio bjauraus rašmenyno kaip kad yra išleistas šis „Tautos ir Žodžio“ tomas“87. Dėl techninių „Tautos ir žodžio“ spausdinimo kliūčių Lietuvoje, kurias paminėjo Kazimieras Būga, antrą „Tautos ir žodžio“ tomą buvo nuspręsta spausdinti Vokietijoje „susitarus su atitinkamomis firmomis“88. Norint vystyti sklandžią mokslinių žurnalų leidybą redaktoriams reikėjo pagalbininkų. Tam buvo būtina steigti naujus etatus. Naujų etatų kūrimo klausimus, jų reikalingumą pirmiausia svarstydavo fakulteto taryba, o paskui kreipdavosi į aukštesnes universiteto institucijas – Senatą
83 Lietuvos universiteto vardo įstatymas. Vyriausybės Žinios, 1930, birželio 7 d., nr. 330, p. 1. 84 Vytauto Didžiojo universiteto statutas. Vyriausybės Žinios, 1930, birželio 7 d., nr. 330, p. 4. 85 Pšibilskis, V. B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p. 226. 86 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1936-05-15 posėdžio protokolas Nr. 192. VUBRS, f. 96-18, l. 123. 87 Būga, K. Pratarmė. Tauta ir žodis, Kaunas, 1923, t. 1, p. 1. 88 Literatūra ir kalba. Vilnius, 1981, t. 17, p. 246.
16 ir rektorių, kurie gavę Lietuvos švietimo ministerijos raštišką pritarimą, duodavo reikiamą sutikimą ir papildomą finansavimą. Aptartos situacijos rimtumą rodo 1925 m. fakulteto tarybos posėdžio ištrauka: „Dekanas praneša, kad Seimui vėl būsią iškelti Universiteto reikalai, todėl ir mums ta proga reikėtų paprašyti fakulteto leidinių redakcijoms kvalifikuotos mašininkės etato. Ji reikalinga tautosakos medžiagos, paskaitų, įvairių straipsnių perrašinėjimams. Nutarta. pasirūpinti fakulteto leidinių redakcijai kvalifikuotos mašininkės etato išgavimu“89. Gavus reikiamą sutikimą, buvo skelbiamas konkursas reikalingos kvalifikacijos darbuotojo vietai, mokslo spaudinio redakcijoje, užimti. Visus reikalavimus atitikusį kandidatą darbo vietai užimti pirmiausia teisiškai įformindavo fakulteto taryba ir asmuo pradėdavo eiti savo pareigas nuo tarybos nustatytos datos. Tas atsispindi 1923 m. Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdžio protokole: „„Tauta ir Žodis“ redaktorius. Maželytė Amelija nuo š/m. [1923] sausio 15 d. pradeda eiti savo pareigas kaipo mokslo organo „Tauta ir Žodis“ korektorius (spaudos klaidų taisytoja – aut. past.)90. Pirmaisiais Lietuvos universiteto veikimo metais humanitarai susidūrė su patalpų, reikalingų mokslinei veiklai vykdyti, o ypatingai fakulteto periodikos redakcijai, trūkumu. Iš posėdžių protokolų matyti, jog „Tautos ir žodžio“ redakcijai Humanitarinių mokslų fakulteto taryba buvo numačiusi iš atitinkamų institucijų išsirūpinti patalpas prie universiteto biologijos stoties, kuriomis redakcija turėjo dalintis su leidinio ekspedicija ir Lietuvos Kultūros muziejumi. Apie tai taryba informavo ir švietimo ministrą91. Savo ruožtu švietimo ministras žadėjo „Tautos ir žodžio“ redakcinėms reikmėms skirti patalpas pavaldžias švietimo ministerijai92 ir paskyrė dviejų kambarių butą šalia „Žodyno“ redakcijos93, kuris, kaip rodo tolimesni tarybos posėdžiai, perėjo į matematikos-gamtos fakulteto jurisdikciją94. Už Humanitarinių mokslų fakulteto lėšas, kurias posėdžių metu skyrė fakulteto taryba, patalpos buvo aprūpintos reikalingais baldais95, kurie teisiškai buvo laikyti Humanitarinių mokslų fakulteto nuosavybe96. 1924 m. sausio mėn. posėdyje „Tautos ir žodžio“ redaktorius Vincas Krėvė-Mickevičius informavo, jog iš fakulteto tarybos avansu gautus 592 litus 50 centų, kurie buvo numatyti spaudinio leidybai, investavo į redakcijos patalpų remontą. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba priėmė nutarimą 592,50 Lt. išsireikalauti iš minėtų patalpų juridinio savininko – matematikos-gamtos fakulteto97.
89 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-01-16 posėdžio protokolas Nr. 101. VUBRS, f. 96-16, l. 112. 90 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-01-01 posėdžio protokolas Nr. 23. VUBRS, f. 96-15, l. 46. 91 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1922-12-02 posėdžio protokolas Nr. 20. VUBRS, f. 96-15, l. 40. 92 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-01-19 posėdžio protokolas Nr. 25. VUBRS, f. 96-15, l. 53, l. 54. 93 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-03-23 posėdžio protokolas Nr. 34. VUBRS, f. 96-15, l. 84. 94 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1924-01-25 posėdžio protokolas Nr. 63. VUBRS, f. 96-15, l. 180. 95 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-08-28 posėdžio protokolas Nr. 34. VUBRS, f. 96-15, l. 129. 96 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1924-09-19 posėdžio protokolas Nr. 90. VUBRS, f. 96-16, l. 74. 97 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1924-01-25 posėdžio protokolas Nr. 63. VUBRS, f. 96-15, l. 180.
17 Humanitarai savo periodiniam organui per aukštojo mokslo bei valstybės valdžios įstaigas tinkamas patalpas sugebėjo išsirūpinti, bet Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdžių protokolai liudija buvusį akivaizdų patalpų deficitą. Tą rodo fakulteto tarybos posėdžių lokalizacijos. Posėdžiai rinkdavosi nuo 1922 m iki 1923 m. vidurio Jono Jablonskio bute, vėliau – „Tautos ir žodžio“ redakcijoje, tik pavieniais atvejais – universiteto patalpose, t.y. auditorijose, katedrose, fakulteto seminaruose98, (1930 m. vasario mėn. reorganizuotuose) institutuose99. Apibendrinant galima teigti, jog VDU Humanitarinių mokslų ir Teologijos filosofijos fakultetų tarybos buvo „įstatymų leidžiamoji valdžia“, kitaip tariant, sprendė visus su žurnalų leidybą susijusius techninius, struktūrinius, organizacinius klausimus, o redaktoriai buvo redakcinių darbų vykdytojai.
3. Humanitarinių mokslų fakulteto leidybiniai nesutarimai
Mokslinių bei kūrybinių straipsnių autoriai rašydami ir publikuodami žurnaluose savo publicistinius rašinius siekė kelių tikslų. Pirmiausia taip buvo rūpinamasi visuomenės švietimu, kuriuo skatintas anksčiau visiškai nežinotų ar mažai pažintų mokslinių atradimų, šaltinių, tyrimų, pasiekimų bei interpretacijų paviešinimas, nejučia raginęs ir provokavęs naujus tyrinėjimus ir diskusijas. Be ginčijamų klausimų viešinimų bei viešų diskusijų, bet kokiai mokslo šakai iškyla pavojus tapti vienpusiška, o tai grėsė išsirutuliojimais į neobjektyvumą, į klaidingus aiškinimus ir priėjimus prie neteisingų išvadų. Tai neigiamai atsilieptų mokslo pažangai. Norint išvengti tokios nepalankios, visoms mokslų šakoms, situacijos, reikia skatinti diskusijas tarp mokslininkų, juk diskusijoje gimsta tiesa. Palankiausia terpė tam buvo žiniasklaida, t.y. spauda, kurioje straipsnių pavidalu vyko tarp intelektualų vienais ar kitais gyvais klausimais polemikos. Straipsnių publikavimas, pagrįstais mokslo principais, mokslinėje periodikoje buvo vienas iš pagrindinių kurios nors mokslo srities specialisto ilgų, nuolatinių ir kruopščių darbų įrodymas. Tačiau tai nereiškia, kad darbe prieitos išvados buvo besąlygiškai teisingos, kad nebuvo padaryta metodinių ar kalbos vartojimo klaidų. Mokslo žmonės vieni kitų darbus skaitę atkreipdinėjo autorių dėmesį į pastebėtas klaidas, teikė jų taisymo variantus. Vieni intelektualai suvokė tai, kaip pagalbą, kiti – kaip įžeidimą. Panaši padėtis vyravo tarp prieškario Lietuvos Kauno
98 Žr. Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1922-1936 posėdžių protokolai Nr. 1-195. VUBRS, f. 96-15, f. 96-16, f. 96-17, f. 96-18. 99 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1930-02-07 posėdžio protokolas Nr. 157. VUBRS, f. 96-17, l. 123.
18 humanitarų akademinės bendruomenės narių, paminėtini trys buvę konfliktai turėję labiau neigiamų negu teigiamų padarinių leidybiniai veiklai. Kone pusę amžiaus trukusios spaudos draudimo metu lietuvių rašytojai mokėsi rusiškose mokyklose, todėl į jų kalbą pateko nemaža svetimybių. Humanitaras Jonas Jablonskis taisė gyvajai lietuvių kalbai prieštaraujančias konstrukcijas, ypač dažnas vertimų, literatūros mokslo veikalų kalboje. Tačiau greta iš esmės teisingų ir konstruktyvių pastebėjimų jis kartais be atodairos gindavo liaudies kalbos analogijas. Analitinis kalbos klaidos išskaičiavimas, neapibendrintas kalbos dėsniais, ne visada įtikindavo rašytojus. Kai įžeistų literatų stojo ginti Vincas Krėvė-Mickevičius, konfliktas perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kur Jonas Jablonskis dėstė lietuvių kalbą. 1926 m. spalio 29 d. dekanas Vincas Krėvė-Mickevičius gavęs Jono Jablonskio laišką, posėdžiui pranešė apie Jablonskio atsisakymą dėstyti fakultete100. Jonas Jablonskis ne tik taisė pirmosios Lietuvos rašytojų ir literatų kalbos klaidas, bet ir savo kolegų. Humanitarinių mokslų fakulteto posėdžių protokolai rodo, jog dėl kalbinių dalykų apie metus strigo pirmojo numerio „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ pasirodymas. To pradžia buvo 1925 m. sausio 23 d. tarybos posėdyje nutarus „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ lietuvių kalbos taisyklingumo klausimą pavesti spręsti ir už tai atsakomybę uždėti leidinio redaktoriui bei straipsnių autoriams, tai akcentuojant pačiame leidinyje101. Su tokiu fakulteto nutarimu nesutiko kalbininkas Jonas Jablonskis ir jau kitam, po savaitės įvykusiam, tarybos posėdžiui buvo atsiuntęs laišką su prašymu dar kartą persvarstyti pastarojo posėdžio nutarimą dėl kalbinių dalykų102, kitame posėdyje minimas antrasis Jono Jablonskio laiškas103. Įvyko abu posėdžiai, tačiau kalbininko keltais klausimais nieko nebuvo svarstoma, tik abu laiškus davė „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ redaktoriui Augustinui Voldemarui susipažinti ir paruošti atsakymus. Tačiau nieko konkretaus nebuvo neveikta ir iki 1925 m. rudens, tik buvo fakulteto „dekanui pavesta kartu ir „[Humanitarinių mokslų fakulteto] Raštų“ redaktoriams užbaigti visą to numerio dalyką“104. Realiai žurnalo kalbines problemas buvo pradėta spręsti 1926 m. vasario 19 d. tarybos posėdyje, kuomet buvo sudaryta speciali komisija. Į jos sudėtį įėjo Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis ir Juozas Tumas-Vaižgantas su užduotimi peržiūrėti „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ I knygos lietuviškus raštus ir pranešti fakultetui savo pastabas bei surasti galimus spendimų būdus105. Akstinu tokiam ryžtingam fakulteto tarybos
100 Jonas Jablonskis. Literatūra ir kalba. Vilnius, 1981, t. 17, p. 169-167; Žirgulys, A. Kovose dėl žodžio. Pergalė, 1974, nr. 2, p. 144-157. 101 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-01-23 posėdžio protokolas Nr. 102. VUBRS, f. 96-16, l. 116. 102 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-01-30 posėdžio protokolas Nr. 103. VUBRS, f. 96-16, l. 119. 103 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-02-06 posėdžio protokolas Nr. 104. VUBRS, f. 96-16, l. 122. 104 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-10-02 posėdžio protokolas Nr. 118. VUBRS, f. 96-16, l. 187. 105 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926-02-19 posėdžio protokolas Nr. 123. VUBRS, f. 96-16, l. 244.
19 žingsniui galėjo būti Universiteto Senato nepasitenkinimas „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ I knygos redaktoriaus Augustino Voldemaro parašyta pratarme „Lecturi salutomi“, kurios turinys, pasak Senato, įžeidė visą Lietuvos universitetą. Taryba nusprendė minėtos pratarmės nespausdinti106. Kitame posėdyje fakulteto taryba pritarė periodinio leidinio komisijos išvadoms ir pritarė kompromisiniams mokslinio žurnalo kalbiniams siūlymams107. Atrodo nesutarimai lyg ir buvo išspręsti, bet Jono Jablonskio, 1926 m. spalio 28 d., laiškas Vincui Krėvei atskleidė buvusią labai įtemptą padėtį „Paskutinį laiką man teko nepaprastai susidurti [susiremti] atskiruos posėdėliuos su doc. Juozu Tumu ir dek. Vincu Krėve. Jiem susidūrimai tie taip buvo skaudūs, kad abu metę posėdį išėjo kur savais keliais...“108 Viena žymiausių konfrontacijų, skaldžiusių Kauno humanitarų akademinė bendruomenę, buvo tarp humanitarinių mokslų fakulteto ir etnologo Jono Balio. 1933 m. Jonas Balys Vienos universitete įgijo daktaro laipsnį, tvarkė Tautosakos komisijos archyvą, savo kursus („Pasakos“, „Suomių Kalevala“) Mykolo Biržiškos priežiūroje, skaitė naudodamas tada modernų suomišką „geografinį-istorinį metodą“, kuris skyrėsi nuo literatų vartoto tautosakos traktavimo. Humanitarinių mokslų tarybai nepripažinus Jono Balio habilitacinio darbo, mokslininkas laišku įžeidė dekaną, komisijos narius, tarp jų ir Mykolą Biržišką. Nors atsiprašius incidentas lyg ir buvo likviduotas, Jonas Balys kitiems metams nebuvo išrinktas ir atsisveikino su VDU. Tautosakos rinkimo darbui paspartinti ir centralizuoti Švietimo ministerija 1935 m. įsteigė Tautosakos archyvą, sujungusį dviejų artimo profilio komisijų pastangas. Jo vedėju tapęs Jonas Balys metė atvirą, tautininkų „Vaire“109 publikuotą, iššūkį Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui Vincui Krėvei-Mickevičiui, kuriam buvo prikištas dzūkų tautosakos falsifikavimas. Teigta, jog rašytojo „Dzūkų poringėse“, ypač „Aitvaro“ ir „Sparnuočių“ legendose, yra 80–90 proc. neliaudiškų elementų. Suabejota visos Vinco Krėvės paskelbtos tautosakos autentiškumu, jam primesti asmeninio pobūdžio kaltinimai110. Ryšium su tuo, 1936 m. rugsėjo 9 d. įvyko Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdis, kuriame vienbalsiai buvo priimta „kolegiška“ rezoliucija dėl visiškai nekultūringu ir rimtai spaudai netinkamu būdu užsipuolus Vincą Krėvę- Mickevičių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto akademinio darbuotojo, profesoriaus Izidoriaus Tamošaičio redaguotame „Vaire“111.
106 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926-02-19 posėdžio protokolas Nr. 123. VUBRS, f. 96-16, l. 241-144. 107 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1926-03-05 posėdžio protokolas Nr. 124. VUBRS, f. 96-16, l. 246. 108 1926 m. spalio 28 d. Jono Jablonskio laiškas Vincui Krėvei-Mickevičiui. Literatūra ir kalba, Vilnius, 1981, t. 17, p. 168. 109 Balys, J. Dzūkų tautos falsifikacija. Vairas, Kaunas, 1936, t. 9, p. 23-42. 110 Pšibilskis, V. B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p. 285. 111 Įvairios žinios. V. D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 3, p. 93.
20 Ginti Vinco Krėvės stotojo į Jono Balio vietą Etnikos katedroje išrinktas Juozas Baldžius-Baldauskas112, 1925-1929 m. studijavęs VDU Humanitarinių mokslų fakultete, domėjęsis tautosaka, po studijų dirbęs mokslinį darbą universitete Vinco Krėvės globoje. Joną Balį paskyrus Lietuvių Tautosakos archyvo direktoriumi ir jam gavus teisę kontroliuoti mokslinio leidinio „Tautosakos darbai“113 leidybą, Juozas Baldžius niekada nebuvo įleistas į „Tautosakos darbų“ autorių tarpą114. Mykolas Biržiška savu noru paliko naujai įsteigtą Tautosakos archyvą. 1937 m. išrinktas universitetinio leidinio „Mūsų tautosaka“ redaktoriumi, priešinosi šio leidinio leidybos nutraukimui ir viso tautosakinio tyrimo monopolizavimui Jono Balio vadovaujamame „Tautosakos archyve“ ir jo leidžiamų „Tautosakos darbų“115. Skolingi Jonui Baliui neliko ir kiti humanitarai, Balys Sruoga116 ir Vincas Krėvė-Mickevičius117 išreiškę pasipiktinimą ir konflikto priežastimi nurodė prastai atliktą Jono Balio habilitacinį darbą. Nesutarimams įtakos galėjo turėti išeitos skirtingos mokyklos. Jonas Balys išėjo vakarietišką mokyklą, o kiti humanitarai, kaip Vincas Krėvė, Mykolas Biržiška ir kt. – rusišką. Nebuvo surastas kompromisinis variantas turėjęs tenkinti abi puses, tam, matyt, įtakos turėjo Vinco Krėvės ir Jono Balio charakterių savybės, bei pastarojo jaunatviškas karštakošiškumas. Trečioji diskusija kilo tarp jaunosios, jau nepriklausomoje Lietuvoje išsilavinimą įgijusios, mokslininkų kartos ir vyresniųjų. Ginčų objektas buvo naujai pradėtų leisti mokslo leidinių, t.y. „Senovės“ ir „Praeities“118, struktūrinių dalių suskirstymas. Jaunoji karta siūlė struktūrines dalis skirstyti pagal naujausią vakarietišką metodiką, vyresnieji – visiems mokslo leidiniams taikytą įprastą struktūrą. 1936 m. pradėta leisti Humanitarinių mokslo fakulteto Istorijos skyriaus periodinis leidinys „Senovė“, redaguojama prof. Levo Karsavino. „Praeities“ rengimas buvo susijęs su Lietuvos istorijos draugijos veikla119. Jos pirmininkas Augustinas Janulaitis 1929-1931 metais išrūpino 38000 litų subsidiją, kurios dėka „Praeities“ du tomai buvo išspausdinti. Jaunųjų istorikų Adolfo Šapokos ir Zenono Ivinskio nuomone nei „Praeitis“ nei „Senovė“ neatliko dviejų pagrindinių periodinio leidinio funkcijų: a) burti į krūvą visus, istorija besidominčius ir
112 Baldauskas, J. Mokslas ir autoreklama. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1936, t. 10, p. 191-193. 113 Žurnalas „Tautosakos darbai“ nėra tyrimo objektas. 114 Skirius, J. Primirštas lietuvių etnologas: Juozą Baldžių-Baldauską menant. Mokslas ir gyvenimas, 2007, nr. 3, p. 18. 115 Pšibilskis, V. B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p. 286. 116 Sruoga, B. Mūsų tautosaka ir gyvenimas. „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga. Sruoga, B. Raštai: septyniolika tomų. t. 9, kn. 1,: Tautosakos studijos, 1921-1947. Vilnius, 1996, p. 43. 117 Krėvė-Mickevičius, V. Falsifikacija ir faktai. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 217-228. 118 Žurnalas „Praeitis“ nėra šio darbo tyrimo objektas, nors jame publikavosi humanitarai, bet jis buvo ne universitetinis. 119 Lietuvos istorijos draugija, kaip ir kitos atskiros tarpukario Lietuvoje veikusios humanitarinės draugijos, bendrijos, nėra tyrimo objektas.
21 dirbančius mokslo darbą; b) padėti tą darbą dirbantiems, informuodamas ir įvertindamas savų ir svetimų istorikų darbus. Adolfas Šapoka ir Zenonas Ivinskis siūlė struktūriškai pertvarkyti kurį nors iš jau egzistuojančių leidinių, rengiant dvi funkcionaliai skirtingas leidinio dalis: viena („Praeities biblioteka“) turėtų publikuoti fundamentalias, grynai mokslines studijas, ir ji turėjo būti leidžiama rečiau nei kita žurnalo dalis, skirta istorijos populiarinimui bei aktualijoms. Remdamiesi vokiškų periodinių istorijos leidinių pavyzdžiu, žurnalo pradžioje jie patarė spausdinti nedidelės apimties mokslinius straipsnius, po kurių sektų trumpi moksliniai informaciniai pranešimai ar naujai skelbiami šaltiniai (skyrius vadintųsi „Varia“), toliau – polemikos ar platesnės istoriografinės apžvalgos, monografijų recenzijos, disertacijų autoreferatai, žurnalo pabaigoje siūlyta keletą puslapių skirti organizacinėms problemoms, kiekvieno paskutiniojo metų sąsiuvinio gale talpinti naujausią Lietuvos istorijos bibliografiją. Adolfas Šapoka ir Zenonas Ivinskis siūlė šitaip pertvarkyti jau trečiąjį „Praeities“ tomą, o ketvirtąjį leisti dalimis – 1937 metų pavasarį ir rudenį. Taigi „Praeitis“ turėjo būti leidžiama du kartus per metus. Deja, šie pasiūlymai nebuvo įgyvendinti, nes kilo neišspręstos organizacinės problemos – kas bus viso naujai pertvarkyto žurnalo bei jo atskirų dalių redaktoriais, kas užsiims jo leidyba, atliks administracines pareigas. Tačiau jau pats šių klausimų kėlimas rodo, kad 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos universiteto istorikų bendrija, t.y. Kauno humanitarų akademinės bendruomenės dalis, galėjo sukurti modernų europietišką periodinį leidinį120. Apibendrinat galima pažymėti, jog diskusijose atrasta tiesa ne visuomet būna iš karto pripažįstama, ji gali įgauti bendruomenės ardomąją funkciją. Tas puikiai atsispindi Jono Jablonskio ir Jono Balio nesutarimų su VDU Humanitarinių mokslų fakulteto vadovybe momentais. Abiem atvejais, ginčai pakenkė humanitarų akademinės bendruomenės leidybiniai veiklai, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ I knygos leidyba vėlavo, o „Mūsų tautosakos“ – nutrūko. Diskusijų iniciatoriai turėjo palikti VDU Humanitarinių mokslų fakultetą. Tas neigiamai atsiliepė tautosakiniame darbe. Švietimo ministerijos įsteigtas „Tautosakos archyvas“ dirbo atskirai nuo VDU humanitarinių mokslų fakulteto Tautosakos komisijos. Susiskaldymas negatyviai paveikė tautosakos rinkimo darbą valstybiniu mastu. Pastarasis konfliktas labai plačiai atsispindėjo Lietuvos Respublikos spaudoje, tai turėjo neigiamai veikti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės įvaizdį skaitančiosios visuomenės tarpe.
120 Lasinskas, P. Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais. Vilnius, 2004, p. 287-290.
22 4. Finansavimo ir atlyginimo už straipsnius skyrimo tvarka
Tyrimams ir publikacijoms finansavimą dažniausiai skyrė ir skiria įvairios aukštojo mokslo įstaigos bei jų padaliniai, tačiau neretais atvejais tarpukariu tyrimus asmeninėmis bei privačiomis lėšomis apmokėjo ir patys mokslininkai. Buvo numatyta ir apmokėjimo už publicistinius mokslo darbus tvarka. Atlyginimus autoriams reglamentavo 1924 m. balandžio 7 d. Ministrų Kabineto nutarimas valdžios leidinių bendradarbiams juridiškai ir įstatymiškai nustatęs atlyginimų mokėjimo kaštus ir tvarką. Vyriausybės nutarimas susidėjo iš dviejų atskirų, viena kitą papildžiusių bei patikslinusių, dalių (reikalavimų). Viena dalis buvo skirta periodiniams leidiniams, kita – neperiodiniams. Visiems periodiniams leidiniams buvo nustatyti tokie reikalavimai: 1) Už originalius mokslo straipsnius, mokslo veikalų kritiką ir recenzijas mokėti iki 8 centų už vieną eilutės kvadratą; 2) Už beletristikos straipsnius, kritiką ir recenzijas iki 7 centų už eilutės kvadratą, už „kompiliatyvinius“ [kompiliacinius121 – aut. past.] beletristikos straipsnius iki 5 centų; 3) Už bibliografiją, feljetonus, publicistikos straipsnius ir šios rūšies raštų kritiką ir recenzijas iki 6 centų už eilutės kvadratą, už „kompiliatyvinius“ straipsnius – iki 4 centų už eilutės kvadratą; 4) Už korespondenciją – iki 4 centų už eilutės kvadratą; 5) Už eilėraščius iki 60 centų už vieną eilutę; 6) Už originalių straipsnių vertimą mokama iki 1/3 tos rūšies raštams nustatyto maksimalaus honoraro; 7) Redaktoriams kurie neužima etatinės redaktoriaus vietos mokama po 30 litų už kiekvieno spaudos lanko suredagavimą. Spaudos lanką sudaro 32000 spaudos ženklų; 8) Išskaičiuojant honorarą, eilutės kvadratu laikoma 11 (vienuolika) spaudos ženklų arba jų vietų. Neperiodiniams leidiniams: 1) Už originalius veikalus mokama iki 25 % brutto kainos arba iki 250 litų už spaudos lanką; 2) Už literatūros ir šiaip lengvesnio turinio veikalų vertimus mokama iki 12 % brutto kainos arba iki 140 litų už spaudos lanką, už mokslo veikalų vertimus, į kuriuos vertėjas įdeda daug darbo, pavyzdžiui terminų nustatymas ir t.t. mokama iki 18 % brutto kainos arba iki 200 litų už spaudos lanką; 3) Už eiliuotus vertimus mokama iki 20 % brutto kainos; 4) Spaudos lankas turi 30000 – 32000 spaudos ženklų (16 psl.in 80); 5) Už dedamas į periodinius ir neperiodinius leidinius fotografijas ir braižinius mokama: už fotografijas iki 14 litų, už brėžinius iki 21 lito, už meno dalykus ir plakatus – atskirai susitarus, reikalui esant šis atlyginimas nustatomas atskira sutartimi; 6) Ypatingais atsitikimais [atvejais – aut. past.] už mokslo ir meno kūrinius, Valstybės kontrolei sutikus, gali būti mokama didesnėmis normomis;
121 Lietuvių kalbos žodyne žodis „kompiliacija“ apibūdinamas, kaip nesavarankiškas, iš kitų raštų ištraukų, dažnai tik mechaniškai sujungtų, sudarytas veikalas.
23 7) Šitos atlyginimo normos liečia ir kitas naujas veikalų laidas; 8) Už veikalų ar straipsnių kalbos taisymą mokama iš autoriui priklausomo honoraro, bet tas atlyginimas negali būti didesnis kaip 1/3 autoriaus honoraro; 9) Autoriams ir vertėjams be honoraro duodama 10 – 15 spausdinto veikalo egzempliorių. Nuolatiniams žurnalų bendradarbiams duodama nemokamai metiniai egzemplioriai, atsitiktiniams – tas numeris, kuriame tilpo jo kūrinys. Vyriausybės parengtos ir patvirtintos taisyklės, normos buvo „maksimalinės“. Vadovaujantis šiose normose priimtais įkainiais visų leidinių redakcijos savo bendradarbiams honorarus už publikuotus straipsnius privalėjo išmokėti nuo 1924 m. sausio 1 d.122 Tai yra asmenys, kurių straipsniai ir buvo publikuoti nuo 1924 m. sausio 1 d. 1931 m. sausio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vincas Čepinskis savo parašu buvo patvirtinęs specialų Universiteto Senato priimtą, tik Universitetui bei jo mokslo padaliniams galiojusias honorarų už straipsnius, kitus rašytinius mokslo darbus ir jų redagavimą, apmokėjimo taisykles. Humanitarai su apmokėjimo dydžiais Vinco Krėvės-Mickevičiaus buvo supažindinti jau projekto, kurį rengė senatas metu ir numatai tvarkai vienbalsiai pritarė123. Normos su pataisomis visiškai įsigaliojo nuo 1933 m. lapkričio 9 d. „Vytauto Didžiojo Universiteto leidinių bendradarbiams atlyginti normos“124, kuriomis humanitarai rėmėsi iki pastarojo termino. Honorarų apmokėjimo dokumentą sudarė 3 dalys, viena kitos papildžiusios ir patikslinusios: „Periodiniai leidiniai“, „Neperiodini leidiniai“, „Bendrieji visiems leidiniams nuostatai“. Periodiniams leidiniams buvo nustatytos tokie įkainiai: 1) Už originalius mokslo straipsnius, mokslo ir literatūros veikalų kritiką ir recenzijas ir moksliškai sutvarkytas legendas ir pasakas mokėti po 8 centus už vieną eilutės kvadratą; 2) Už bibliografiją, senų raštų ir dokumentų tekstus ir kitą tautosakos medžiagą po 6 centus už vieną eilutės kvadratą; 3) Už originalių mokslo straipsnių vertimą po 6 centus už vieną eilutės kvadratą. Neperiodiniams leidiniams buvo nustatytas toks tarifas: 1) Už originalius mokslo veikalus mokama 260 litų už spaudos lanką; 2) Už mokslo veikalų vertimą mokama ligi 200 litų už spaudos lanką, taip šį honorarą apskaitant, kad kartu su autoriaus honoraru jis nepraneštų 260 litų už spaudos lanką; 3) Už dedamas į periodinius ir neperiodinius leidinius fotografijas ir braižinius mokama: už fotografijas iki 14 litų, už braižinius iki 21 lito, už meno dalykus ir žemėlapius atskirai susitarus. Reikalui esant šis atlyginimas nustatomas, atskira, Švietimo Ministerio tvirtinama, sutartimi; 4) Šios atlyginimo normos liečia ir kitų naujų veikalų leidimus.
122 Lietuvos Respublikos Ministerių Kabineto reikalų vedėjo 1924 m. balandžio 7 d. nuorašas Švietimo ministerijai ir Lietuvos universitetui. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 132, l. 128. 123 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1930-12-12 posėdžio protokolas Nr. 163. VUBRS, f. 96-17, l. 142. 124 Vytauto Didžiojo Universiteto Senato 1933 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokolas Nr. 419. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 10, l. 25-27.
24 Bendrieji visiems leidiniams nuostatai nurodė vadovautis tokiais tarifais: 1) Už periodinių ir neperiodinių leidinių redagavimą redaktoriui mokama po 30 litų už kiekvieno lanko suredagavimą, bet kad bendra atlyginimo suma autoriui ir redaktoriui neprašoktų 260 litų už spaudos lanką už originalius darbus, ir 200 litų už vertimus; 2) Už veikalų ar straipsnių kalbos taisymą mokama iš autoriui priklausančio honoraro; 3) Korektūrą atlieka autorius ir redaktorius be atskiro atlyginimo; 4) Autoriams nemokamai duodama 15 spausdinto atskiro veikalo egzempliorių, mokslo veikalų vertėjams po 10 egzempliorių, o originalo autoriams po 5 egzempliorius Nuolatiniams žurnalų bendradarbiams duodamas nemokamai vienas metinis egzempliorius; atsitiktiniams bendradarbiams – tas numeris, kuriame tilpo jo kūrinys; 5) Žurnalo redaktoriui sutikus autoriui gali būti leidžiama savo lėšomis atmušti straipsnį atskira knygute, bet ne daugiau kaip šimtą egzempliorių su sąlyga, kad knyga nebus autoriaus parduodama; 6) Kol žurnalas ar knyga nėra išparduoti, be atitinkamo dekano sutikimo autorius negali savo kūrinių perspausdinti nei atskirais leidiniais, nei savo raštų rinkiniuose (...). Minėtos pataisos buvo reikalingos, nes vadovaujantis ministrų kabineto 1924 m. balandžio 7 d. normomis, VDU kanceliarija nepraleisdavo sąskaitų už knygų redagavimą, praleisdama atlyginimą už redagavimą fakultetų leidžiamų organų125. Taigi VDU humanitarai skirdami intelektualinių periodinių leidinių publikacijų autoriams honorarus, po vieną egzempliorių nemokamai jiems dalindami žurnalų numerius, vadovavosi aukščiau pateiktais teisės aktais, kurių privalėjo laikytis ir visos Lietuvos Respublikos periodinių bei neperiodinių leidinių leidėjai, redakcijos (platesnis žurnalų gavėjų sąrašas yra patalpintas 2 lentelėje). Atlyginimo už publikaciją suma, kaip jau minėta, priklausė nuo straipsnio apimties skaičiuoto spaudos ženklais, jo literatūrinio žanro, straipsnio moksliškumo, vaizdinės medžiagos spausdinimo (fotografijos, žemėlapiai, lentelės). Atitinkamus straipsnių autoriams honorarus, kaip rodo archyvinė medžiaga, apskaičiuodavo, remdamasis „Ministerių Kabineto“ priimtais teisės aktuose įkainiais, mokslinio periodinio organo redaktorius. Paskui, redaktorius honorarų straipsnių autoriams sąskaitas teikdavo svarstyti Humanitarinių mokslų fakulteto tarybai, kuri algų klausimą apsvarstydavo artimiausiame posėdyje. Tarybos piniginius, kaip visus kitus leidybinius, sprendimus redaktorius privalėjo vykdyti. Visuose analizuotose Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdžių protokoluose pastebima vienoda ir nekintanti tendencija honorarų išmokėjimo srityje. Taryba visuomet, be jokių debatų, sutikdavo ir pritardavo redaktorių apskaičiuotoms honorarų išmokėjimo sumoms ir įpareigodavo arba pavesdavo
125 Vytauto Didžiojo Universiteto Senato 1933 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokolas Nr. 419. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 10, l. 25
25 redaktorius jas „greitu laiku sumokėti“. Pavyzdžiui 1925 metų gruodžio 4 dienos tarybos posėdyje pirmiausia buvo svarstomas honorarų išmokėjimas autoriams talpinusiems savo straipsnius fakulteto žurnale „Tauta ir žodis“. Protokole buvo pažymėta: „Redakcija prašo fakultetą sumokėti honorarus už „Tautos ir Žodžio“ IV knygoje atspausdintus straipsnius: a) Doc. Braziui 2400 eilučių po 50 centus išviso 1200 litų; b) prof. Iljinskiui 356 eilutės po 56 centus išviso 199,36 litų; c) prof. van der Irijk 726 eilutės po 56 centus išviso 406,04 litų.; d) prof. Frankeliui 468 eilutės po 56 centus išviso 262 litų; e) prof. Spektui 684 eilutės po 56 centus išviso 383 litai.; f) Prof. V. Krėvei-Mickevičiui eilučių straipsniuose 2736 po 56 centus išviso 1531,60 litų. g) Dambrauskui 2114 eilučių po 56 centus išviso 1183,84 litai.; h) Reitelaičiui 2880 eilučių po 45 centus išviso 1296 litai; i) V. Biržiškai 676 eilutės po 56 centus išviso 378,56 litus; l) P. Galaunei 936 eilutės po 56 centus išviso 524,26 litus; m) Prof. Geruliui 714 eilučių po 56 centus išviso 399,84 litus; n) Jurgelevičiui 67 eilutės po 40 centus išviso 26,80 litus; o) Vireliūnienei už vyro surinktas Kupiškėnų dainas 3152 eilutės po 25 centus išviso 788 litus. (400 litų yra gauta avansu) lieka sumokėti 388 litus. Išviso honorarų 8179,84 litų. Nutarta sumokėti“126. 1937 m. rugsėjo 13 d. universiteto senatas svarstė švietimo ministro raštu išsakytas abejones dėl tikslingumo profesoriams ir docentams mokėti autoriaus honorarą už fakultetų leidžiamus jų mokslo darbus. Senatas priėjo prie išvados, jog toks honoraro mokėjimas yra teisingas, nes mokslo darbų paruošimas spaudai yra viršnorminis darbas, susijęs su autoriaus išlaidomis127. Avanso, t.y. išankstinių piniginių apmokėjimų už ateityje įvykdysiančius darbus, kaip ir honoraro, mokėjimo ar nemokėjimo klausimus svarstydavo ir nuspręsdavo irgi humanitarinių mokslų fakulteto taryba. Pastarojo klausimo svarstymui autoriai, redaktoriai, spaustuvių administracijos128 privalėjo pateikti jiems reikalingos pinigų sumos raštišką prašymą humanitarinių mokslų fakulteto dekanui, kuris teikdavo fakulteto tarybai priimti jos nuožiūra fakultetui ir autoriui teisingą sprendimą artimiausiame posėdyje. Pavyzdžiui 1927 m. gegužės 13 d. tarybos posėdyje fakulteto dekanas tarybą informavo „Vosylius Sezemanas prašo fakultetą sumokėti jam avansu 400 litų už jo straipsnį „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ III knygai. Nutarta sumokėti“129.
126 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-12-04 posėdžio protokolas Nr. 121. VUBRS, f. 96-16, l. 211, l. 212. 127 Vytauto Didžiojo Universiteto Senato 1937 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolas Nr. 504. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 32, l. 65. 128 1926 m. vasario 4 d. „Švyturio“ bendrovės prašymas Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 240, l. 110. 129 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1927-05-13 posėdžio protokolas Nr. 138. VUBRS, f. 96-17, l. 48.
26 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdžių protokolai rodo, kad redaktoriams atlyginimai buvo išmokami visų pirma gavus Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos pritarimą ir tik vėliau fakulteto buhalterija išmokėdavo tarybos patvirtintos sumos atlyginimą. Pavyzdžiui 1925 m. gruodžio 4 d. posėdyje buvo užfiksuotas toks įrašas: „,,Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“ redaktorius Augustinas Voldemaras prašo fakulteto jam sumokėti už fakulteto organo redagavimą, už šių metų [1925] rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius. Organo redaktoriaus atlyginimo po 200 litų kas mėnesį. Nutarta sumokėti išviso 800 litų“130. 1932 metais Humanitarinių mokslų fakultetas savo mokslinių žurnalų spausdinimui išleido: 1. „Tauta ir žodis“ 24 spaudos lankų spausdinimas kainavo 9600 litų; 2. „Tautos ir žodžio“ 24 spaudos lankų klišių, t.y. specialių metalinių plokštelių su specifiniais spaudos ženklais, gamybai kainavo 4300 litų; 3. Žurnalo „Archivum philologicum“ 15 spaudos lankų spausdinimui buvo išleista 4500 litų; 4. „Eranus“ 15 spaudos lankų – 3750 litų; 5. „Darbai ir dienos“ 15 spaudos lankų atspausdinimas kainavo 3750 litų131. Iš viso periodinių mokslo žurnalų spausdinimui VDU Humanitarinių mokslų fakultetas 1932 metais skyrė 25900 litų. Visų mokslo leidinių (monografijų ir periodinių leidinių) spausdinimui 1932 m. buvo išleista 55670 litų. Tad, beveik pusė visos sumos sudarė išlaidos skirtos fakulteto periodinių mokslo žurnalų išspausdinimui. 1932 m., minėtų žurnalų, straipsnių autorių honorarams Humanitarinių mokslų fakulteto taryba išmokėjo: „Tautos ir žodžio“ mokslinių rašinių autoriams sumokėjo 11752 litus, „Archivum philologicum“, „Eranus“, „Darbų ir dienų“ – po 3900 litų. Išviso už publikacijas autoriams fakultetas išmokėjo 23452 litus. Aplamai visų mokslinių darbų (monografijų ir žurnalų) autoriams (tyrėjams) buvo fakultetas sumokėjo 49732 litus132. Visa periodinių leidinių leidyba, įskaitant spausdinimo darbus ir užmokesčius, Humanitarinių mokslų fakultetui 1932 m. atsiėjo 49352 litus iš – 105402 litų. 1929 – 1932 metų sąmata rodo akivaizdžią išlaidų skirtų mokslo leidiniams leisti didėjimo tendenciją. Išskirtiniai yra 1931 metai, kuomet pinigų spausdinimui buvo išleista mažiau, kitaip – buvo grįžta į 1929 metų finansavimo lygį. 1932 m. – išleista pinigų buvo ryškiai daugiau. Lygiai tokios pačios, – avansų skyrimo, honorarų, redaktorių atlyginimų išmokėjimų, periodinių mokslo spaudinių spausdinimo finansavimo, tvarkos buvo laikomasi ir Teologijos- filosofijos fakultete. Visus klausimus bei problemas, kaip ir Humanitarinių mokslų fakultete taip ir Teologijos-filosofijos fakultete spręsdavo, iš fakulteto etatinių mokslo darbuotojų sudaryta
130 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1925-12-04 posėdžio protokolas Nr. 121. VUBRS, f. 96-16, l. 212. 131 Išlaidų įvairiems spausdiniams leisti, 1932 metų sąmata. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 238, l. 276. 132 Išlaidos autorių atpildams, 1932 metų sąmata. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 238, l. 275.
27 taryba. Imant 1929 metų teologijos-filosofijos fakulteto tarybos priimtą būsimų pajamų ir išlaidų biudžetą, pastebimas akivaizdus biudžeto deficitas. Išlaidas 1929 metams sudarė: atlyginimai tarnautojams su visais priklausančiais priedais – 480900 litų; raštinės ir ūkio reikalams – 5069 litai; įvairaus turto pirkimui – 28442 litų; knygų ir žurnalų leidybai: honorarams ir spausdinimui buvo skirta 79206 litai; kitos išlaidos (bažnyčiai, komandiruotės, tyrinėjimai) – 5000 litų. Išviso išlaidų – 598617 litai133. Tad apskritai visai leidybai finansuoti teologijos-filosofijos fakulteto taryba iš savo kasos 1929 m. skyrė 13 procentų. 24457 litų mažesnę sumą 1929 m. leidinių leidybai sumokėjo humanitarinių mokslų fakultetas. Pajamų, Teologijos-filosofijos fakulteto taryba už 1929 metus formaliai pripažino gavusi už įvairius mokesčius: 1. už mokslą iš 400 studentų – 80000 litų; 2. už imatrikuliaciją, t.y. stojančiųjų įrašymą į specialius universitetinius sąrašus, iš 155 studentų – 1550 litų; 3. už diplomus – 1550 litus; 4. iš prekybos spaudiniais – 7000 litų. Viso pajamų, už 1929 m., fakultetas uždirbo 90050 litų134. Taigi Teologijos-filosofijos fakulteto išlaidos už leidybą 11 kartų viršijo pajamas. Leidybines išlaidas Teologijos-filosofijos fakulteto taryba buvo privesta dengti iš lėšų numatytų finansuoti kitoms akademinėms sritims135. Analogiška tendencija pastebima ir 1930 m., kai fakulteto taryba leidybos finansavimui skyrė 10000 litų mažesnę sumą nei prieš metus ir tiek pat mažiau – nei Humanitarinių mokslų fakultetas, - 68902 litus iš 614863 litų136. Kasmetinis deficitinis biudžetas buvo abiejų aptariamų fakultetų problema. Pajamų trūkumą, už mokslinių organų bei monografijų leidybas, populiariausią buvo spręsti subsidijuojant lėšomis skirtomis leidybai iš kitų metų fakultetų sąmatų. Kitaip tariant, fakultetas patirdavo finansinių skolų, kurias apmokėdavo kitais metais gautais pinigais, kol galiausiai 1938 m. susiklostė itin nepalanki finansinė situacija. Kurią puikiai atskleidė nuo 1937 m. gruodžio 12 d. VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas pradėjęs eiti Mykolas Biržiška137 laiške ministrui pirmininkui Vladui Mironui. „Su pagalbos prašymu padėti sutvarkyti Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo leidinių dalyką. Pradedant nuo 1935 m. krizės, fakulteto spaudiniams
133 Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos 1929-05-17 d. posėdžio protokolas Nr. 120.LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 97. 134 Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos 1929-05-17 d. posėdžio protokolas Nr. 120.LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 29. 135 Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos 1929-05-17 d. posėdžio protokolas Nr. 120.LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 11. 136 Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos 1929-05-17 d. posėdžio protokolas Nr. 120.LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 28. 137 Pšibilskis, V., B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p. 226.
28 lėšų buvo atleidžiama daug mažiau negu fakulteto mokslo personalo būdavo parengiama spaudai ir todėl kasmet žymi leidinių dalis tekdavo apmokėti iš kitų metų sąmatos. Tuo būdu šiemetėj (1938 m.) sąmatoj skirtų lėšų vos beužtenka apmokėti 1937 m. leidinių spausdinimo skolai ir už 1938 m. keturių fakulteto mokslo organų „Archivum philologicum“, „Senovė“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“ atspausdinimą. Tuo tarpu Švietimo ministerijai pareikalavus iš mūsų penkmečio plano reikalams leisti, o visuomenei nekartą reiškiant spaudoje nepasitenkinimo dėl, jos nuomone, per lėtos mūsų mokslinės darbuotės, iš parengtų spaudai veikalų fakultetas šiemet išspausdino dar keturis mokslo leidinius (...) Po 15 metų vėl eidamas dekano pareigas, buvau tikras, jog, kaip prieš keliolika metų man dekanaujant, trūkstamų lėšų fakultetui išrūpinsiu papildomoje sąmatoje, tuo tarpu, spausdinimui ir honorarams sąmatoje pritrūkus lėšų, biudžeto patikrinimo komisija nesutiko tam numatyti lėšų papildomoje sąmatoje, tik pažadėjo (direktorius M. Lipčius) skyrium apie tai pranešti Ministerio Kabineto nuožiūrai. Kadangi 1938 m. sąmatoje skiriama fakulteto leidiniams spausdinti 15000 litų ir honorarams 15 000 litų, o visų minėtų leidinių (drauge su organais) atspausdinimas atsiėjo 36000 litų ir honorarai 24000 litų, tad fakultetas lieka skolingas 21000 litų spaustuvėms ir 9000 litų autoriams. Norėdamas sutvarkyti fakulteto reikalus taip, kad nuo 1939 m. jis galėtų bent toliau leisti mokslo organus (nuo atskirų mokslo veikalų leidimo tenka jau atsisakyti), prašau Poną Ministerį Pirmininką papildomai paskirti šių metų sąmatoje skolai už Humanitarių mokslų fakulteto leidinius apmokėti 30000 litų (21000 litų spaustuvėms ir 9000 litų honorarams)“138. Komerciniu požiūriu humanitarų mokslo periodinių leidinių prekyba buvo nuostolinga, kaskart išlaidos viršydavo pajamas. Jų buvo parduodama žymiai mažiau egzempliorių negu išspausdinama. Kitas niuansas, universitetas buvo nekomercinė institucija, o mokslo, tad jų pagrindinis tikslas buvo ne pelnas, o mokslo sklaida. Dar vienas aspektas, fakulteto periodiniai leidiniai buvo brangūs. Kad žurnalų kainos buvo per didelės rodo į tarybos posėdžių darbotvarkes įtraukti studentų arba pavienių mokslininkų prašymai vieną ar kita fakulteto periodinį mokslinį leidinį duoti nemokamai139 arba parduoti už pusę kainos140. 1935 m. Spaudos fondas siūlė fakulteto leidinius nuo 50 iki 75 proc. atpiginti141. Humanitarinių mokslų fakultetas išsirinko 3 narių, Mykolo Biržiškos, Igno Jonyno ir Vlado Dubo, komisiją, kuri nuodugniai
138 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1938 m. gruodžio 8 d. laiškas ministrui pirmininkui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 242, l. 371-372. 139 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1934-12-07 posėdžio protokolas Nr. 184. VUBRS, f. 96-18, l. 84. 140 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1927-04-29 posėdžio protokolas Nr. 136. VUBRS, f. 96-17, l. 38. 141 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1935-01-25 posėdžio protokolas Nr. 185. VUBRS, f. 96-18, l. 72.
29 susipažinusi su Spaudos fondo pasiūlymu, turėjo parengti projektą fakulteto leidinių kainoms sumažinti142. Remiantis archyvine medžiaga galima nurodyti, jog fakultetų tarybų posėdžių metu buvo ne tik nustatomas Humanitarinių mokslų fakulteto organų straipsnių spausdinimo finansavimas, honorarų bei avansų autoriams ir redaktoriams išmokėjimas, bet buvo nustatomi ir pritariama periodinių leidinių tiražams. 1924 m. birželio 7 d. posėdyje fakulteto taryba patvirtino Lietuvos Valstybės spaustuvės 13000 litų sąskaitą už „Tautos ir žodžio“ nr. 2 atspausdintus 1491 tiražo egzempliorius“143. Posėdžių protokolai liudija, kad fakulteto taryba nustatydavo mokslinių žurnalų pardavimo kainas. 1930 m. birželio 12 d. posėdžiavę Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos nariai nustatė „Tautos ir Žodžio“ VI knygos 35 litų pardavimo kainą už vienetą144. Už kiekvieną „Archivum philologicum“ III knygą pardavinėti po 6 litus145.
5. VDU humanitarinių mokslų fakulteto leidybiniai ryšiai Lietuvoje
5.1. Leidybinių ryšių atspindžiai mokslo žurnaluose
Glaudus akademinės visuomenės bendradarbiavimas skatina mokslo pažangą. VDU humanitarinių mokslų fakulteto humanitarai Lietuvoje leidybinį bendradarbiavimą vykdė dviem kryptimis. Pirmoji kryptis buvo publikacijų spausdinimas Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo žurnaluose, nes čia straipsnių autoriai palaikė tiesioginius ryšius su leidinių redakcijomis. Antroji – nemokamas, arba taikant lengvatines sąlygas, fakulteto leidinių siuntinėjimas Lietuvos mokslo institucijoms. Pirmąją bendravimo sritį galima atskleisti išanalizavus Humanitarinių mokslų fakulteto periodiniuose leidiniuose savo mokslo rašinius talpinusius autorius. Pagal jų tyrinėtas mokslines sritis, atstovautas mokslo institucijas, profesijas galima nustatyti buvusių ryšių tendencijas tarp Kauno ir visos Lietuvos humanitarų. Remiantis VDU Humanitarinių mokslų fakulteto leistų mokslų organų „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ ir „Mūsų tautosaka“ straipsniais ir jų pagrindu sudaryta lentele Nr. 3. Lentelėje matyti, jog suregistruoti straipsnių autoriai mokslinius darbus
142 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1935-03-15 posėdžio protokolas Nr. 186. VUBRS, f. 96-18, l. 78. 143 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1924-06-07 posėdžio protokolas Nr. 85. VUBRS, f. 96-16, l. 44. 144 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1930-06-02 posėdžio protokolas Nr. 160. VUBRS, f. 96-17, l. 134. 145 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1932-05-30 posėdžio protokolas Nr. 173. VUBRS, f. 96-17, l. 176.
30 dirbo Lietuvos mokslo ir visuomeninėse institucijose, turėjo humanitarinius išsimokslinimus. Žemiau žurnalų pavadinimų ties asmenvardžiais yra nurodyti jų spausdintų straipsnių skaičiai kiekviename konkrečiame spaudinyje. Į lentelę neįtraukti žurnalo „Literatūra“ duomenys, kurie apibendrintai išanalizuoti šio skyriaus pabaigoje. Lentelės Nr. 3 gauti duomenys buvo sugrupuoti į 5 profesinius segmentus ir patalpinti į diagramą Nr. 1. Dalių pavadinimų parinkimą sąlygoje iš lentelės Nr. 3 gauti rezultatai. 1 diagrama rodo jog daugiausiai savo mokslo straipsnius analizuojamuose fakulteto mokslo periodiniuose leidiniuose publikavo VDU humanitarinių mokslų fakulteto akademinis-mokslinis personalas, 32 asmenys iš 82 (žr. lentelę Nr. 3). Ir straipsnių publikavo daugiausiai – apie 200 iš trijų maždaug 300 (straipsniai tiksliai nebuvo skaičiuoti). Kita grupės humanitarų buvo iš VDU teologijos-filosofijos fakulteto 5. ir – iš teisių fakulteto 2 (Vaclovas Biržiška ir Augustinas Janulaitis – lentelė Nr. 3., 8 ir 29 skiltys). Tad išviso publikavosi 39 VDU humanitarų akademinės bendruomenės nariai. Diagramoje Nr. 1, jie buvo išskaidyti siekiant geriau įžvelgti publicistines tendencijas. Kitą grupė mokslo rašinių autorių, bendradarbiavusių su fakulteto leidinių redakcijomis, buvo 9 absolventai baigę Lietuvos [Vytauto Didžiojo] universiteto humanitarinius mokslus, kurie išspausdino išviso 20 straipsnių: Antanas Salys, Petras Būtėnas, Aleksandras Merkelis, Konstantinas Jablonskis, Juozas Jakštas, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Kostas Korsakas, Vincas Trumpa, Juozas Žiugžda. Žvelgiant į tai, jog absolventai nenutraukė mokslinių ryšių su buvusia savo aukštojo mokslo įstaigą, rodo buvus, iš Kauno universiteto humanitarų pusės, pastangų užtikrinti jaunosios humanitarų kartos branduolio telkimą bei formavimą, pirmiausia apie, VDU ir Kauno mieste. Paskutinis, analizuojant aukščiau minėtų spaudinių gautus duomenis, stambus elementas 1 diagramoje pavadintas „Kiti humanitarai“, kurių suskaičiuota 27 (žr. į lentelę Nr. 3). Į šią kategoriją buvo įtraukti nepriklausomos Lietuvos piliečiai aukštojo mokslo neįgiję VDU, neturėję ten etatinių mokslo pareigybių, bet atsižvelgiant į turėtą humanitarinio pobūdžio išsilavinimą, eitas pareigas švietimo įstaigose (švietimo ministerija, muziejai, mokyklos, kitos aukštosios Lietuvos mokyklos, VDU garbės profesoriai, VDU Tautosakos komisijos sekretoriai, visuomeninių laikraščių bei žurnalų redaktoriai) jie buvo įtraukti į pastarąją asmenų kategoriją. Pastebėtina straipsnių autorių gyvenamųjų vietų tendencija: dalis autorių-bendradarbių gyveno laikinojoje sostinė Kaune, o dauguma – kituose Lietuvos miestuose ar kaimiškose vietovėse. Tendencingas VDU Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo žurnalų redakcijų autorių- bendradarbių geografinis pasiskirstymas šalies mastu, rodo, buvusias iš VDU humanitarų pastangas sutelkti, kiek leido to meto įvairios sąlygos, visus Lietuvos humanitarinių mokslų
31 specialistus aplink vieną mokslo-kultūros centrą, – VDU. Tam pagrindu galėjo būti noras spartinti litaunizaciją, t.y. šviečiant kurti tautinę Lietuvos valstybę. 1936 m. pasirodęs žurnalas „Literatūra“, kurio organizavimu, talkinant Lietuvos kairiesiems rašytojams, rūpinosi pogrindinė Lietuvos komunistų partija (LKP). Pasirodžius pirmajam „Literatūros“ numeriui Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad žurnalo turinys buvęs grynai marksistinis ir atitikęs LKP Centro komuteto instrukcijų reikalavimus. „Literatūros“ bendradarbių tarpe buvo komunistas Juozas Banaitis, marksistai Antanas Venclova, Petras Cvirka, Kostas Korsakas146. Mindaugas Tamošaitis pastebėjo, remdamasis Leonu Gudaičiu, jog „Literatūra“ buvo finansuojama Sovietų Sąjungos lėšomis, jos leidimu rūpinosi LKP ir jos talkininkai, gal net neįtarę, kokios jėgos slapstosi jų užnugaryje147. Žurnalą „Literatūra“ leido VDU Humniatarinių mokslų ir literatūros skyriaus leidykla „Universitas“, kurios steigimo esminis tikslas, anot Leono Gudaičio, buvo verstinės literatūros leidyba148. VDU humanitarinių mokslų draugijos literatūros skyrius, kurio įkūrimą 1927 m. teisiškai įformino humanitarinių mokslų fakulteto taryba ir universiteto senatas, turėjo 6 narius: profesorius Vincą Krėvę-Mickevičių, Mykolą Biržišką, Vincą Mykolaitį, Balį Sruogą ir doc. Praną Augustaitį. „Literatūros“ oficialiu reaktoriumi buvo Vincas Krėvė-Mickevičius, redakcinę komisiją sudarė Mykolas Biržiška ir Vladas Dubas. Iš literatūros skyriaus žurnale nebendradarbiavo tik Vincas Mykolaitis149. Žurnale bendradarbiavo Stasys Anglickis, Juozapas Banaitis, Vaclovas Biržiška, Vladas Dubas, J. Būtėnas, Petras Juodelis buvę trečiafrontininkai: Petras Cvirka, Kostas Korsakas-Radžvilas, Teofilis Tilvytis, Salomėja Nėris, Jonas Šimkus150. Pasak, Sigitos Noreikienės, šiame žurnale bendradarbiavo beveik visi Draugijos (Draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti) nariai rašytojai151. Mykolas Biržiška suvokęs „Literatūros“ komunistinę ideologiją, nesiryžo trauktis, o rinkosi pasyvesnį veidmenį. „Suvokdamas, jog „Literatūra“ nežada virsti antrąją „Visuomene“, M. Biržiška teigė iš jos nebėgsiantis vien todėl, kad jam „malonu bus kartais žvilgtelėti į darbą jaunų draugų savo““152. Žurnalas apie save jungė kairuoliško- komunistinio politinio nusistatymo Lietuvos ir užsienio intelektualus humanitarus. Ypatingo dėmesio „Literatūroje“ buvo sulaukęs prancūzų rašytojas Romanas Rolanas, kuriam leidėjai nusiuntė pirmą spaudinio numerį bei ėmė susirašinėti153. Internacionalinis, prosovietinis
146 Tamošaitis, M. Didysis apakimas: Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame dešimtmetyje. Vilnius, 2010, p.115. 147 Tamošaitis, M. Didysis apakimas: Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame dešimtmetyje. Vilnius, 2010, p.124. 148 Gudaitis, L. Skaudi sėkmė. Leidyklos „Universitas“ rūpesčiai. Kultūros barai, 1986, nr. 11, p. 69. 149 Galinis, V. „Literatūra“ ir liaudies frontas. Literatūra ir kalba, Vilnius, 1978, t. 15, p. 98-99. 150 Tamošaitis, M. Didysis apakimas: Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame dešimtmetyje. Vilnius, 2010, p.117. 151 Noreikienė, S. Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti (1929-1940). Vilnius, 1978, p. 51. 152 Pšibilskis, V. B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p.226. 153 Galinis, V. „Literatūra“ ir liaudies frontas. Literatūra ir kalba, Vilnius, 1978, t. 15, p. 101.
32 „Literatūros“ turinys ir autoriai sulaukė aštrios buvusio trečiafrontininko Bronio Railos, „Lietuvos aido“ redaktoriaus Vytauto Alanto, „Vairo“ redaktoriaus Izidoriaus Tamošaičio kritikos154. „Literatūros“ atstovaujama ideologija, griežta – pirmiausia tautininkų – kritika lėmė, kad Lietuvos valdžia trečią žurnalo numerį konfiskavo, o patį leidinį tų pačių [1936] metų rudenį uždarė155. Apibendrinat pažymėtina, jog VDU Humanitarinių mokslų literatūros draugijos leistas spaudinys „Literatūra“ aplink save apjungė prosovietinės ideologijos Lietuvos bei užsienio humanitarinių mokslų atstovus: mokslininkus ir rašytojus. Tačiau tuo pačiu suskaldė Lietuvos intelektualus – humanitarinių mokslų atstovus. Pasirodę kritiniai atsiliepimai Lietuvos visuomeninėje spaudoje „Literatūros“ bei jos leidėjų atžvilgiu, pirmiausia patvirtino ir parodė įvykusį patį susiskaldymo, susipriešinimo (supriešinimo) laipsnį. Žinant, jog prie „Literatūros“ leidybos finansiškai prisidėjo SSRS, galima daryti prielaidą, kad sovietų vadovybė turėjo tikslų suskaldyti Lietuvos akademinę bei visuomeninę humanitarų bendruomenę, kurią VDU humanitarai ištisus Lietuvos nepriklausomybės metus mėgino suvienyti, apjungti. Laiku įsikišus Lietuvos valdžiai ir sustabdžius „Literatūros“ leidybą, SSRS slaptųjų tarnybų vykdytas Lietuvos inteligentijos skaldomasis sąmokslas iki galo, mano nuomone, nebuvo įvykdytas. Tad išdalies ši sovietų politinė rokiruotė sukėlė nežymius neigiamus padarinius. Mano manymu, žurnalo „Literatūra“ leidyba grynai politinė SSRS provokacija.
5.2. Ryšiai realizuojant leidinius mokslo ir visuomeninėms įstaigoms
Siekiant spartesnės mokslinių žinių sklaidos tarpukario Lietuvoje, humanitarai savo mokslinių periodinių žurnalų platinimui taikė ir išskirtines sąlygas. Tokių sąlygų sudarymas, po 1930 m. lapkričio 7 d. įsigaliojusio naujo Vytauto Didžiojo universiteto Statuto156 bei 1935 metų lapkričio 16 d. – Lietuvos Respublikos spaudos įstatymo157, apėmė, anot archyvinių šaltinių, kelis etapus: pirmiausia reikėjo rašyti prašymą, kurį posėdyje svarstė ir tvirtino humanitarinių mokslų fakulteto taryba. Po to fakulteto dekanas, turėdamas fakulteto tarybos įgaliojimus,
154 Pšibilskis, V. B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p.224. 155 Tamošaitis, M. Didysis apakimas: Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame dešimtmetyje. Vilnius, 2010, p.123; Janina Žėkaitė „Antifašistiniai almanachai“ Literatūra ir kalba, 1978, 15, p. 71- 96. 156 Vytauto Didžiojo universiteto statutas. Vyriausybės Žinios, 1930, birželio 7 d., nr. 330, p. 1-8. 157 Spaudos įstatymas. Vyriausybės žinios, 1935 m. lapkričio 16 d., nr. 510, p. 1-4.
33 teikdavo pranešimą artimiausiame posėdyje universiteto senatui158, turint pagrindinio VDU vadovybės organo pritarimą buvo raštu kreipiamasi į universiteto rektorių su prašymu tarpininkauti gaunant reikalingus leidimus iš Švietimo ministerijos bei valstybės kontrolės. Sutvarkius minėtus formalumus, t.y. gavus fakulteto tarybos bei universiteto senato sutikimus, švietimo ministro ir valstybės kontrolės raštiškus leidimus, moksliniai ir akademiniai periodiniai leidiniai, galėjo būti siunčiami prašytojui pageidautomis ar mokslo žurnalo bendradarbiui juridiškai159 garantuotomis lengvatinėmis sąlygomis. Iš pradžių apie minėto pobūdžio nutarimus humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, gavęs humanitarinių mokslų fakulteto tarybos papildomą pritarimą160, informuodavo kooperacinę bendrovę „Spaudos fondas“, kad jo sandėliuose rašte nurodyta sukrautų fakulteto leidinių dalis būtų perduota leidimą lengvatinėmis sąlygomis gavusiam juridiniams asmeniui161. „Spaudos fondas“ aptarto pobūdžio humanitarinių mokslų fakulteto dekano raštu teiktą prašymą privalėjo besąlygiškai ir neatlygintinai vykdyti. Pavyzdžiui 1938 m. rugsėjo 1 d. sutartyje tarp „Spaudos fondo ir humanitarinių mokslų fakulteto buvo įrašyta prie antrojo punkto pastaba skelbusi „Iš atiduodamų komisan leidinių Humanitarinių mokslų fakultetas turi teisės pasilikti arba pasiimti iš Spaudos Fondo sandėlio prenumeratai, redakcijoms, bendradarbiams ir mokslo įstaigos, kurioms leidiniai siuntinėjami nemokamai ir kitiems ne prekybos reikalams reikalingąjį egzempliorių skaičių jų leidžiamų žurnalų ir mokslo knygų, kiekvieną kartą apie tai Spaudos Fondui oficialiai pranešant“162. Iš komisionieriaus Humanitarai leidybinių realizavimo ryšius palaikė su kitomis Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos aukštosiomis mokslo įstaigomis. 1935 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradėjo veikti Pedagoginis institutas163. Instituto direktorius Vytautas Soblys iškart, to pat mėnesio pabaigoje, kreipėsi į VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekaną Vincą Krėvę-Mickevičių su prašymu atsiųsti institutui nemokamai visus, tame tarpe ir periodinius, išleistus ir ateityje pasirodysiančius fakulteto leidinių po 1
158 Vytauto Didžiojo Universiteto Senato 1936 m. spalio 8 d. posėdžio protokolas Nr. 487. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 32, l. 131. 159 Lietuvos Respublikos Ministerių Kabineto reikalų vedėjo 1924 m. balandžio 7 d. nuorašas Švietimo ministerijai ir Lietuvos universitetui. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 132, l. 128. 160 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1934-01-19 posėdžio protokolas Nr. 180. VUBRS, f. 96-18, l. 32. 161 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1936 m. sausio 21 d. prašymas „Spaudos fondo“ valdybai. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 253. 162 1938 m. rugsėjo 1 d. VDU humanitarinių mokslų fakulteto sutartis su kooperacine bendrove „Spaudos fondu“. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 36. 163 Sliesoriūnas, F. Pedagoginio instituto įkūrimas Klaipėdoje. Vilniaus pedagoginis universitetas (1935-1995 metai), Vilnius, 1995, p. 7.
34 egzempliorių164. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba 1935 m. spalio 4 d. prašymui pritarė165. Tuomet Vincas Krėvė raštiškai kreipėsi į VDU rektorių Mykolą Riomerį prašęs tarpininkauti išrūpinant visu leidimus166. 1936 m. lapkričio 27 d. švietimo ministras ir valstybės kontrolierius davė fakultetui raštišką leidimą nemokamai siųsti mokslo, tuo pačiu ir periodinius, leidinius Klaipėdos pedagoginiam institutui167. Gruodžio 3 d. Vincas Krėvė nusiuntė Institutui patvirtinimą, jog prašytų leidinių siuntimui fakultetas gavo iš atitinkamų valdžios įstaigų leidimus. Iki 1935 m. pab. pasirodžiusius leidinius institutas privalės pasiimti iš „Spaudos fondo“ sandėlio. Nuo 1936 m. pr. visi išspausdinti leidiniai bus siunčiami Klaipėdos pedagoginiam institutui168. Klaipėdos pedagoginiam institutui VDU Humanitarinių mokslų fakultetas savo mokslinius leidinius nemokamai siųsti ir taip palaikyti akademinius-leidybinius ryšius galėjo pradėti plėtoti nuo 1935 m. lapkričio 27 d., praėjus lygiai dviem mėnesiam nuo prašymo pateikimo. Kitas niuansas, - tokio pobūdžio leidybinių ryšių palaikymui įtakos turėjo ne tik humanitarų akademinė bendruomenė bei universiteto vadovybė, t.y. Senatas, rektoratas, bet ir valstybinės institucijos, - Švietimo ministerija ir Valstybės kontrolė, ir „Spaudos fondas“. 1936 m., naktį iš gegužės 20 į 21 d. buvo padegta Klaipėdos pedagoginio instituto biblioteka169, tad tų pačių metų rugsėjo mėn. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba atsižvelgusį į Instituto prašymą ir vienbalsiai sutiko dar kartą nemokamą duoti visų fakulteto leidinių po 1 egzempliorių nemokamai ir tam išrūpinti valstybės kontrolės sutikimą170. Toks Kauno universiteto humanitarų poelgis rodo buvusius ryšius su Klaipėdos pedagoginiu institutu ir jo humanitarais. Vienoks tarp Kauno ir Klaipėdos humanitarų „stovėjo“ Tarpukario Lietuvos, aukščiau minėtos, valstybinės priežiūros įstaigos bei įstatymai, iš dalies varžiusios operatyvesnį bendradarbiavimą mokslinių ir periodinių leidinių atžvilgiais. Tam įtakos turėjo 1935 metų spaudos įstatymas. Analogiškus, kaip ir su Klaipėdos pedagoginiu institutu, ir abipusius ryšius Kauno humanitarai palaikė su Dotnuvos žemės ūkio akademijos moksliniu personalu. Nuo 1927 m.
164 Klaipėdos pedagoginio instituto direktoriaus 1935 m. rugsėjo 26 d. prašymas VDU humanitarinių mokslų fakultetui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 424. 165 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1935-10-04 posėdžio protokolas Nr. 188. VUBRS, f. 96-18, l. 98. 166 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1935 m. spalio 31 d. prašymas VDU rektoriui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 423. 167 Švietimo ministerijos 1935 m. lapkričio 27 d. raštas Vytauto Didžiojo universitetui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 422. 168 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1935 m. gruodžio 3 d. raštas Klaipėdos pedagoginio instituto direktoriui. LVCA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 425. 169 Sliesoriūnas, F. Pedagoginio instituto įkūrimas Klaipėdoje. Vilniaus pedagoginis universitetas (1935-1995 metai), Vilnius, 1995, p. 21. 170 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1936-09-25 posėdžio protokolas Nr. 195. VUBRS, f. 96-18, l. 145.
35 Žemės ūkio akademija VDU Humanitarinių mokslų fakultetui teikė savo periodinį žurnalą „Metraštis“ ir 1935 m. pab. akademijos bibliotekos vedėjas atsiuntė prašymą nemokamiems humanitarų leidiniams gauti.171 Atsižvelgusi į pateiktą prašymą Humanitarinių mokslų fakulteto taryba tam, 1936 m. sausio 20 d., pritarė ir gavusi reikalingus leidimus galėjo pradėti nemokamai siųsti visų išleistų mokslinių spaudinių po 1 egzempliorių172. Pradžioje raštiškai Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas informavo „Spaudos fondą“173. Akademinių ryšių abipusiškumą liudija po savaitės Akademijos bibliotekos vedėjo atsiųstas padėkos raštas Vincui Krėvei- Mickevičiui174. 1934 m. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba sutiko nemokamai siųsti savo akademinius leidinius Aukštiesiems kūno kultūros kursams Kaune pradžioje gavę Valstybės kontrolės sutikimą175. Humanitarai leidybinį-intelektualinį bendradarbiavimą vystė ne tik su aukštosioms ar aukštesniosioms tarpukario Lietuvos ugdymo įstaigoms, bet ir su mokyklomis. Archyviniuose šaltiniuose nurodomi keli tokie atvejai. Platinimo ryšiai buvo palaikomi su spaudinių autoriais-bendradarbiais. 1932 m. pradžioje Humanitarinių mokslų taryba atsižvelgdama į Tautosakos komisijos prie Humanitarinių mokslų fakulteto prašymą nutarė nemokamai siuntinėti „Tautą ir žodį“ ir kitus mokslo leidinius Anykščių vidurinės mokyklos direktoriui M. Grigoniui176. Kita mokslo įstaiga buvo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, 1936 m. rugsėjo mėn., prašiusi fakulteto taryba sutikimo už pusę kainos pardavinėti fakulteto leidinius įskaitant ir periodinius. Fakultetas prašymą priėmęs kreipėsi į valstybės kontrolę minėtam leidimui gauti177. Bei į VDU rektorių prašydamas tarpininkauti išgaunant iš atitinkamų įstaigų leidimus178. 1936 m. lapkričio 21 d. leidimas su švietimo ministro ir valstybės kontrolieriaus parašais buvo fakultetui išduotas179 Po savaitės Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas informavo Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovus, jog leidimas lengvatinėmis sąlygomis siųsti mokslo leidinius yra
171 Dotnuvos žemės ūkio akademijos bibliotekos vedėjo 1935 m. gruodžio 2 d. raštas VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 265. 172 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1936 m. sausio 20 d. laiškas Dotnuvos Žemės ūkio akademijai. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 264. 173 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1936 m. sausio 30 d. raštas Dotnuvos žemės ūkio akademijai. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 262. 174 Dotnuvos žemės ūkio akademijos bibliotekos vedėjo 1936 m. sausio 27 d. raštas VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 263. 175 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1934-12-07 posėdžio protokolas Nr. 184. VUBRS, f. 96-18, l. 64. 176 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1932-01-29 posėdžio protokolas Nr. 170. VUBRS, f. 96-17, l. 165. 177 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1936-09-25 posėdžio protokolas Nr. 195. VUBRS, f. 96-18, l. 145. 178 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1936 m. spalio 2 d. prašymas VDU rektoriui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 349. 179 Švietimo ministerijos 1936 m. lapkričio 21 d. raštas Vytauto Didžiojo universitetui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 347.
36 išduotas. Prašė atsiųsti reikiamą sąrašą, jog apie tai galėtų informuoti komisionierių180 ir Valstybės kontrolės bendrosios revizijos departamentą181. Leidinių platinimo ryšius humanitarinių mokslų fakultetas plėtojo su pirmojoje Lietuvos Respublikoje veikusiomis įvairiomis kultūrinėmis bei mokslo draugijomis. Pavyzdžiui, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui 1925 m. buvo atsiųstas iš Šiauliuose įsikūrusios „Kultūros“ bendrovės182 ir 1935 m. „Kultūros“ žurnalo redakcijos183 laiškai, kuriuose, siekiant sudaryti leidinių apžvalginius katalogus, buvo prašyta nemokamai siuntinėti po 1 egzempliorių fakulteto leidžiamų mokslo leidinių. Kaip rodo vėliau sudaryti nemokamai išdalintų mokslo žurnalų sąrašai, tokius prašymus fakulteto taryba buvo patenkinusi. 1934 m. fakulteto tarybą davė sutikimą nemokamai siuntinėti po 1 egzempliorių leidinių Kazimiero Būgos vardo komitetui Dusetose184. 1932 m. sausio 5 d. Klaipėdos „Aukuro“ draugijos valdybos laiške adresuotame Vincui Krėvei-Mickevičiui buvo prašoma „siuntinėti [draugijos] skaityklai bent po vieną Tamstos leidžiamo laikraščio egzempliorių. Jeigu Tamstos laikraščio sąlygos neleistų siuntinėti jo visiškai dykai, tai gal neatsisakysite pranešti, už kokią mažiausią kainą sutiktumėte mums jį siuntinėti“185 Iš kito „Aukuro“ draugijos padėkos laiške Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui rašė ,,,,Aukuro“ draugija Klaipėdoje nuoširdžiai dėkoja už siuntinėtas mūsų knygynui knygas ir tikisi, kad Tamstos ir toliau maloniai siuntinėti mums savo leidinius nemokamai atsižvelgdami į ypatingai sunkias tautinio ir kultūrinio darbo sąlygas Klaipėdoje“186 Aptartojo pobūdžio prašymus su tikslais lengvatinėmis sąlygomis gauti fakulteto žurnalų turėjo rašyti ir kiti VDU fakultetai bei institutai, tik tuomet, pritarus fakulteto tarybai, buvo galima nemokamai teikti periodinius ir neperiodinius mokslo leidinius. 1929 m. VDU Teologijos-filosofijos fakultetas raštu prašė humanitarinių mokslų fakulteto tarybą „duoti jiems fakulteto leidinių mainais už savo leidinius“187 1933 m. buvo balsuota nemokamai perduoti 5
180 Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 1936 m. lapkričio 30 d. laiškas Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 346. 181 Valstybės kontrolės bendrosios revizijos departamento 1936 m. lapkričio 9 d. raštas švietimo ministerijai. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 348. 182 „Kultūros“ bendrovės 1925 m. balandžio 19 d. laiškas LU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 240, l. 108. 183 „Kultūros“ reakcijos 1935 m. vasario 26 d. laiškas VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 474. 184 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1934-12-07 posėdžio protokolas Nr. 184. VUBRS, f. 96-18, l. 64. 185 Klaipėdos „Aukuro“ draugijos valdybos 1932 m. sausio 5 d. laiškas Vincui Krėvei-Mickevičiui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 608. 186 Klaipėdos „Aukuro“ draugijos valdybos 1932 m. sausio 5 d. laiškas Vincui Krėvei-Mickevičiui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 609. 187 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1929-02-08 posėdžio protokolas Nr. 152. VUBRS, f. 96-17, l. 96.
37 žurnalo „Eranus“ egzempliorius Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos institutui188. 1935 m. – evangelikų teologijos fakultetui189, medicinos fakultetui190. Tad vien geranoriškumo neužteko. VDU humanitarai norėdami sparčiau vykdyti mokslo sklaidą, t.y. savo periodinių leidinių lengvatinius bei nemokamus siuntinėjimus kitoms Lietuvos mokslo, kultūros institucijos ar draugijoms, turėjo įveikti nemenką biurokratinį barjerą. Reikėjo gauti specialius leidimus iš Lietuvos Respublikos valdžios, iš universiteto savivaldos įstaigų, po to patys galėjo priimti galutinį sprendimą ir informuoti savo mokslinių leidinių platintoją kooperacinę bendrovę – Spaudos fondą.
6. Tarptautinis akademinis-leidybinis bendradarbiavimas
Mokslinio leidinio egzistavimas yra laikomas mokslinės bendrijos brandumo požymiu: čia jos nariai publikuojasi, populiarina savo mokslo sritį191. Vystant ir vykdant bendradarbiavimą su užsienio mokslo institucijomis ar kultūrinėm draugijom, įgaunamas tarptautinis atspalvis. Kauno humanitarų akademinė bendruomenė vykdė ir plėtojo tarptautinius leidybinius ryšius. Išanalizavus tarpukariu VDU Humanitarinių mokslų fakulteto leistus mokslo periodinius leidinius, pavyko pakankamai tiksliai identifikuoti užsienio mokslo institucijų intelektualus tiesiogiai bendradarbiavusius su „Archivum philologicum“, „Darbų ir dienų“, „Tautos ir žodžio“ redakcijomis. Kituose leistuose Humanitarinių mokslų fakulteto leidiniuose „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštuose“, „Senovėje“ ir „Mūsų tautosakoje“ nebuvo aptikti ir/ar nustatyti, kurios nors užsienio šalies aukštojo mokslo įstaigos akademinio personalo, nariai. Pasiremiant „Archivum philologicum“, „Darbų ir dienų“, „Tautos ir žodžio“ publikacijomis buvo sudaryta Lentelė Nr. 4. Lentelėje pateikti duomenys liudija, tiesioginius publicistinius ryšius, fakulteto žurnaluose spausdinant asmeninius mokslinius darbus, su Kauno humanitarais palaikė intelektualai iš 7 užsienio valstybių, tai iš Anglijos, Austrijos, Latvijos, Lenkijos, SSRS, Švedijos ir iš Vokietijos. Verta dėmesio pastaba, jog minėtuose periodiniuose leidiniuose publikavosi svetimų valstybių kalbininkai, kurių tyrinėjimų sritis buvo baltų filologija, tame tarpe ir lietuvių kalba. Žvelgiant į 4 lentelės nišą „Spaudiniuose talpinti straipsniai“, baltistikos
188 1933 m. spalio 25 d. perdavimo ir priėmimo aktas VDU Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos institutui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 542. 189 Evangelikų teologijos fakulteto dekano 1935 m. spalio 18 d. prašymas Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 431. 190 Medicinos fakulteto dekano 1935 m. sausio 16 d. prašymas Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 463. 191 Lasinskas, P. Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais. Vilnius, 2004, p. 286.
38 tendencija akivaizdi. Kitas atkreiptinas dėmesys, tai jog tokiu būdu bendradarbiavo užsienio ir VDU humanitarai, kuriems, humanitarinių mokslų, prasme nauda buvo nenuginčijama. Absoliučiai daugumos humanitarų, iš svečių šalių, mokslo rašiniai buvo atspausdinami vokiečių kalba. Šitas faktas gali patvirtinti, jog Kauno humanitarų akademinė bendruomenė orientavosi į tarptautinį mokslinį humanitarinį bendradarbiavimą pradžią padarant per leidybą. Penkis savo straipsnius žurnaluose „Archivum philologicum“ ir „Tautoje ir žodyje“ paskelbė profesorius N. van Wijk iš Austrijos Leibeno universiteto (Lentelė Nr. 4., 2-6 skiltys). Šeši profesoriai kalbininkai: po vieną straipsnį buvo atspausdinta C. Reinhod (Berlyno universitetas), F. Neumann (Karaliaučiaus universitetas) (Lentelė Nr. 4., 23 ir 19 skiltys), dvi publikacijos buvo išspausdintos parašytos Walter Fenzlau (lentelė Nr. 4., 18 ir 22 skiltys), trys – F. Specht (Halės universitetas) (lentele Nr. 4., 13, 17, 20 skiltys) ir 5 – Jurgio Gerullio moksliniai rašiniai (Lentelė Nr. 4., 12, 14-16 ir 21 skiltys). Taigi 17 mokslinių publikacijų pateikė 6 mokslininkai iš germaniškų valstybių universitetų. Du straipsniai 1924 m. „Tautoje ir žodyje“192 ir 1937 m. „Darbuose ir dienose“193 buvo publikuoti dviejų kalbininkų iš Kijevo universiteto. Po vieną iš Latvijos, Upsalos, universitetų bei Anglijos ir Lenkijos mokslininkų (žr. į lentelę Nr. 4.). Tarptautinių ryšių palaikyme nebuvo apsiribota vien bendradarbiavimu publikuojant publikacijas. VDU Humanitarinių mokslų fakultetas vykdė savo leistų periodinių žurnalų, tiesioginį ar per tarpininkus, siuntimą užsienio mokslo institucijoms bei mokslo draugijoms. Kaip ir Lietuvos mokslo įstaigų atveju, taip ir iš užsienio – buvo reikalingas raštiškas prašymas. Tuomet tokio pobūdžio ryšių klausimas buvo sprendžiamas posėdyje, vėliau Universiteto Senate, Švietimo ministerijoje ir Valstybės kontrolėje ir buvo įmanomi tarpinstituciniai leidinių platinimo nemokamai ryšiai. Archyviniai šaltiniai liudija, VDU humanitarai, gavę visus reikalingus leidimus, nemokamai savo periodinius leidinius platino užsienio lietuvių kultūrinėms draugijoms, o ypatingai Lenkijos. 1928 m. kovo 9 d. posėdyje buvo pritarta Vilniaus studentų draugijos „Vilniaus kelias“ prašymui nemokamai duoti išėjusių leidinių po 10 egzempliorių194. 1931 m. gruodį taryba pritarė Vilniaus Švento Kazimiero draugijos, 1931 m. balandžio 6 d. atsiųstam humanitarinių mokslų fakulteto dekanui prašymui195 duoti nemokamai po 5 egzempliorius fakulteto leidinių196. 1932 m. Švietimo ministras ir Valstybės kontrolierius pritarė jog VDU
192 Blachowski, L. Iš aisčių ir slavėnų gramatikos. Tauta ir žodis. Kaunas, 1924, t. 2, p. 115-121. 193 Kosuchinas, V. Fantastika ir realybė ukrainiškose Gogolio apysakose „Vakarai vienkiemy ties Dikan‘ka“. Darbai ir dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p. 106-163. 194 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1928-03-09 posėdžio protokolas Nr. 147. VUBRS, f. 96-17, l. 75. 195 1931 m. balandžio 6 d. Vilniaus lietuvių Šv. Kazimiero draugijos prašymas VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 654. 196 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1931-12-11 posėdžio protokolas Nr. 169. VUBRS, f. 96-17, l. 162.
39 Humanitarinių mokslų fakultetas nemokamai duotų leidinių Vilniaus lietuvių studentų sąjungos knygynėliui197. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas sulaukdavo laiškų su prašymais nemokamai siųsti, užsienio lietuviams, fakulteto periodinius leidinius ir iš Lietuvos konsulatų užsienyje. 1932 m. Vincas Krėvė gavo prašymą, nemokamai siuntinė „Tautą ir Žodį“ bei „Humanitarinių mokslų fakulteto raštu“ iš Lietuvos Konsulatui Tilžėje198, 1936 m. VDU Senatas gavo prašymą iš Lietuvos ministro Buenos Airėse, atsiųsti 3000 tomų universiteto leidinių į Urugvajaus valstybinę biblioteką199. Užsienio universitetai norėję užmegzti ryšius, kreipdavosi į VDU Senatą ar pačius fakultetų dekanus su pasiūlymais keistis mokslo leidiniais. Keitimasis moksliniais periodiniais leidiniais tapo visų tolimesnių akademinių tarpuniversitetinių ryšių pradžia. Tokius tarptautinius akademinius ryšius siekė užmegzti Lenkijos mokslo institucijos. 1923 m. gegužės 11 d. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje buvo svarstomas Lenkijos Poznanės universiteto Vakarų slavų instituto prašymas keistis mokslo periodiniais leidiniais. Taryba atmetė Lenkijos aukštosios mokyklos prašymą motyvuodama įtempta to meto politine situacija tarp Lietuvos ir Lenkijos200. Po savaitės, 1923 m. gegužės 17 d., Lietuvos universiteto Senatas posėdyje pritarė tokiam humanitarinių mokslų fakulteto tarybos sprendimui ir nusprendė „į Poznanės universiteto keliamus pasiūlymus atsakymus duoti, bet tik neigiamus“201. Nors Universiteto ir Humanitarinių mokslų fakulteto vadovybės organai ryšiams su Lenkijos mokslo įstaigomis nepritarė, bet neoficialiai humanitarai palaikė mokslinius ryšius su kolegomis iš kaimyninės šalies. Žinių minėtu klausimu visuomenei suteikė spauda, 1928 m. Šiaulių „Kultūros“ žurnalo rubrikoje „Kultūros ir mokslo kronika“202 buvo patalpinta žinutė apie Mykolo Biržiškos atsakomąjį vizitą į Lenkiją žurnalistui Oryngui. Istorikai Romas Juzefovičius203 ir Vygintas Bronius Pšibilskis204 pasirimę archyviniais šaltiniais, Mykolo Biržiškos vizitą nurodė buvus grynai mokslinio pobūdžio, pastarasis autorius atskleidė buvusius dar platesnius mokslinus ryšius tarp Kauno universiteto humanitarų ir Lenkijos aukštųjų mokslo įstaigų profesūrų. 1937 m. į tai reaguodama Švietimo ministerija VDU rektoriui atsiuntė raštą su reikalavimu pasiaiškinti, kodėl „Humanitarinių mokslų fakultetas pripažįsta Lenkijos
197 1932 m. balandžio 2 d. Švietimo ministro raštas VDU rektoriui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 607. 198 1932 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos konsulo Tilžėje laiškas VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 604. 199 VDU Senato 1936 m. birželio 10 d. posėdžio protokolas Nr. 482. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 32, l. 152. 200 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-05-11 posėdžio protokolas Nr. 39. VUBRS, f. 96-16, l. 101. 201 Lietuvos universiteto Senato 1923 m. gegužės 17 d. posėdžio protokolas Nr. 57. LCVA, f. 631, ap. 12, b. 45, l. 53. 202 Org. Kultūra ir visuomenė. Kultūra, 1928, nr. 2, t. 5, p. 94. 203 Juzefovičius, R. Lietuvos humanitarų organizacijos (1918 – 1940). Vilnius, 2007, p. 72. 204 Pšibilskis, V. B. Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais. Vilnius, 2009, p. 293, 294.
40 universitetų dokumentus“205. Tad yra pagrindo manyti, jog neformaliai Kauno universiteto humanitarai keitėsi mokslo leidiniais su Lenkijos universitetais. Pagal leidybinę tvarką, kiekvienas VDU humanitarinių mokslų fakulteto narys gaudavo visų fakulteto leistų žurnalų po vieną egzempliorių nemokamai. Tad asmeninius žurnalų egzempliorius galėjo tiesiog dovanoti. Pasak S. Noreikienės, kai kurie Humanitarinių mokslų fakulteto nariai leidybinius ryšius palaikė su sovietinėmis kultūrinėmis draugijomis veikusiomis Lietuvoje ir SSRS206. 1923 m. Humanitarinių mokslų fakulteto taryba pritarė JAV Smithsoniano instituto pasiūlymui nuolat keistis moksliniais leidiniais, taryba nutarė siuntinėti „Tautą ir žodį“207. Humanitarai davė pradžią tolimesniems tarptautiniams akademiniam bendradarbiavimui su JAV mokslo įstaiga. 1932 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas gavo analogiško pobūdžio laišką iš Čekoslovakijos Brno Masaryko universiteto filosofijos fakulteto dekano208. Apibendrinat galima pažymėti, jog VDU Humanitarinių mokslų fakultetas nemokamai savo mokslinius ir periodinius leidinius siuntinėjo pirmiausia užsienio lietuvių kultūrinėms draugijoms, ypatingai Vilniaus krašto. Tarpininkaujant Lietuvos konsulams ir užsienio reikalų pareigūnams nemokamai prašyti leidiniai buvo siunčiami į Tilžę (Vokietija), Pietų Ameriką (Urugvajus). Tarptautinis tarpuniversitetinis bendradarbiavimas buvo užmezgamas ir stiprinamas keičiantis mokslo ir periodiniais mokslo leidiniais, su JAV, Čekoslovakijos, Suomijos universitetais, o neformaliai – ir su Lenkijos aukštųjų mokyklų intelektualais.
II. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas
1. Mokslinio periodinio žurnalo sukūrimas ir įforminimas
Teologijos-filosofijos fakulteto mokslo periodinių žurnalų leidybos klausimai iš pradžių buvo sprendžiami ir priimami atskiruose teologijos ir filosofijos skyrių posėdžiuose. Juose buvo numatomas žurnalo pavadinimas, struktūra, kaina, egzempliorių skaičius, rašmenys ant titulinio
205 1937 m. liepos 3 d. Švietimo ministro raštas VDU rektoriui. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 534. 206 Noreikienė, S. Lietuvių Draugija TSRS tautų kultūrai pažinti (1929-1940). Vilnius, 1978, p. 51. 207 Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos 1923-01-27 posėdžio protokolas Nr. 26. VUBRS, f. 96-15, l. 57. 208 1932 m. birželio 13 d. Čekoslovakijos universiteto filosofijos fakulteto laiškas VDU humanitarinių mokslų fakulteto dekanui. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 605.
41 puslapio, honorarai ir numeracija209. Fakulteto skyriuose išnagrinėti ir patvirtinti nutarimai buvo svarstomi, priimami ir vykdomąją teisinę galią įgaudavo bendruose Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos posėdžiuose. Vieningos leidybinės sistemos nebuvo, skirtingiems mokslo žurnalams pagal aplinkybes buvo taikyti nevienodi reikalavimai. Naujam leidiniui steigti, leisti fakulteto taryba patvirtindavo programą susidedančią nuo kelių iki keliolikos punktų, kurią užprotokoluodavo. Tačiau pagrindinės leidybos organizavimo ir vykdymo taisyklės buvo privalomos visų periodinių mokslo spaudos leidinių spausdinimui, kurias bendrai, remiantis archyviniais šaltiniais, galima sugrupuoti į dešimt segmentų. Teologijos-filosofijos fakulteto taryba patvirtindavo: 1. Mokslo leidinio pavadinimą ir datą, nuo kada jis tampa oficialiu fakulteto organu; 2. Naujai įsteigto mokslo leidinio bendradarbiais automatiškai tapdavo visas to skyriaus, leidžiančio organą, mokslo personalas; 3. Redaktorių rinko fakulteto taryba iš to skyriaus, leidžiančio leidinį, profesorių tarpo; 4. Buvo numatoma žurnalo apimtis puslapiais ir numerių skaičius per metus; 5. Suformuluojami lotyniški rašmenys rodantys priklausomybę universitetui, fakultetui ir sekcijai; 6. Originalus užsienio mokslininkų pavardžių rašymas, kirilicos atveju – reikalauta rašyti lotyniška-lietuviška transkripcija; 7. Finansavimą leidybai skirdavo fakulteto posėdis, kitus organo leidybinius klausimus turėjo spręsti patys skyriai; 8. Prie teksto užsienio kalba turėjo būti vertimas į lietuvių kalbą; 9. Pajamos, gautos už mokslo spaudinio prenumeratą, turėjo būti pervestos į Lietuvos valstybės biudžetą; 10. Pagal redaktoriaus nurodymus mokslo publikacijas galėjo spausdinti ir pašaliniai asmenys; 11. Žurnalas buvo spausdinamas spaustuvėje su kuria fakultetas buvo sudaręs sutartį210. Tai iš esmės atspindi leidybos organizavimo principus. Fakultetai su savo skyriais mokslo periodinių spaudinių leidyboje turėjo autonomiją, patys finansuodavo leidybą, spręsdavo iškylančias problemas, iš savo tarpo rinko redaktorių, puoselėjo lietuvybę, pajamas pervesdavo į Lietuvos valstybės biudžetą. Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą sudarė 2 skyriai: teologijos ir filosofijos. Kiekvienas skyrius tarpukariu leido po universitetinius mokslo 2 žurnalus: teologijos skyrius leido žurnalus „Draugija“ (1923) ir „Soter“ (1924–1940), filosofijos – „Athenaeum“ (1930-1938) bei „Logos“ (1923-1938).
209 Teologijos- filosofijos fakulteto filosofijos skyriaus 1923-03-23 posėdžio protokolas. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 426. 210 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-01-20 posėdžio protokolas Nr. 16. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 304.; Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-01-20 posėdžio protokolas Nr. 16. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 305.
42 2. Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus leidyba
Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas savo mokslo leidinio problemą ėmė spręsti iškart po universiteto Statuto patvirtinimo, trečiajame fakulteto tarybos posėdyje 1922 m. balandžio 24 d211. Visuomeninio žurnalo „Draugija“ leidybą prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo organizavo ir vykdė Šv. Kazimiero draugija su prelatu Adomu Dambrausku-Jakštu. Praėjus ketveriems metams nuo spaudinio leidybos atgaivinimo, 1922 m. rugsėjo 29 d. fakulteto taryba posėdyje „Draugiją“ sutiko pripažinti savo organu212, o tų pat metų gruodžio 11 d. teologijos-filosofijos fakultetas oficialiai pripažino „Draugiją“ fakulteto organu, kuriame savo mokslo straipsnius turi rašyti minėto fakulteto teologijos sekcijos profesūra213. Solidžiam, universitetiniam žurnalui pripažinimo neužtenka, greta to reikia reglamentuoti įvairias leidybines nuostatas, skirti finansavimą, išrinkti redaktorių. Tą kitame posėdyje susirinkusi ir padarė fakulteto taryba priėmusi iš 12 punktų susidedantį taisyklių rinkinį, pagal kurį: 1. „Draugija“ nuo 1923 m. pradžios tapo oficialiu teologijos sekcijos organu; 2. Pavadinimas, formatas, kryptis nekito; 3. Žurnalas išeina 6 kartus per metus, 80 puslapių apimties; 4. Periodinio leidinio leidybai fakultetas skyrė 2250 litų; 5. Patvirtinti reikiami lotyniški rašmenys „Commentarium officiale ordinis theologorum Fakultati Theologicae-Philosophicae in Universitate Lituana“; (...) 10. „Draugija“ sistemingai ves religinės lietuvių spaudos kritinę apžvalgą; (...) 12. Spaudinį spausdins spaustuvė „Šviesa“, kai bus sudaryta sutartis tarp fakulteto ir spaustuvės. Teologijos-filosofijos fakulteto tarybai teisiškai įforminus „Draugijos“ nuostatas, to paties posėdžio metu redaktoriumi buvo perrinktas Lietuvos universiteto garbės profesorius prelatas Aleksandras Dambrauskas–Adomas Jakštas214. 1923 m. vasario pradžioje fakulteto taryba įgaliojo fakulteto valdybą pasirašyti sutartį su „Šviesos“ spaustuve ir skyrė 2250 litų pavesdama apmokėti honorarams už „Draugijos“ straipsnius215. Po mėnesio finansų ministras patvirtino susitarimo aktą tarp fakulteto ir „Šviesos“ spaustuvės216.
211 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1922-04-24 posėdžio protokolas Nr. 3. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 317. 212 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1922-09-29 posėdžio protokolas Nr. 10. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 315. 213 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1922-12-11 posėdžio protokolas Nr. 15. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 307. 214 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-01-20 posėdžio protokolas Nr. 16. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 305. 215 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-02-03 posėdžio protokolas Nr. 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 302. 216 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-03-03 posėdžio protokolas Nr. 19. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 298.
43 Nuo 1923 m. pradžios „Draugija“ buvo oficialiu, pirmuoju teologijos skyriaus mokslo žurnalu, ant kurio viršelio buvo atspausdinti priklausomybę fakultetui rodantys specialūs skiriamieji lotyniški rašmenys, skirtas finansavimas, sudaryta sutartis su spausdinimo įmone, pradėta nauja žurnalų serijos numeracija, perrinktas redaktorius. Žinant, jog tada Adomas Jakštas-Dambrauskas buvo Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas ir iki 1923 m. žurnalo leidėja buvo minėta draugija217, galima daryti prielaidą, kad neformaliai tuomet periodinio organo spausdinimo veikla galėjo rūpintis ir katalikiška Šv. Kazimiero draugija. Su oficialiu lotynišku, aukščiau minėtu, Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus grifu buvo atspausdinti keturi jungtiniai „Draugijos“ numeriai. Paskutinysis, 9-10 numeris buvo jau ne Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto periodinis spaudinys. Priešpriešą tarp Fakulteto ir redaktoriaus Aleksandro Dambrausko sukėlė, pastarajame leidime pasirodęs politinių aktualijų, D. Dumbrės (kunigas J. Bikinas218) „Krikščionys demokratai kryžkely“219 straipsnis, kuriam Fakultetas kategoriškai priešindamasis atsisakė „Draugiją“ laikyti savo periodiniu mokslo žurnalu. Tą įrodo fakulteto tarybos posėdžio protokolo ištrauka: „„Draugijos“ Nr. 9-10 buvo patalpintas p. D. Dumbrės straipsnis vardu „Krikščionys Demokratai kryžkely“. Tą sužinojęs Fak[ulteto]. Prezidiumas įteikė „Draugijos“ redaktoriui oficialų [raštą – V.G.] su jame išdėstytais formaliais motyvais, kurių dėliai Fakultetas negali imti atsakomybės už įvardintąjį straipsnį, negali sutikti jo dėti į savo organą, todėl Fak[ulteto] prezidiumas prašė redaktorių išleisti leidinio numerį be minėtojo straipsnio. Redaktorius susipažinęs su Fak[ulteto] prezidiumo raštu, įsakė ekspedicijai siuntinėti „Draugijos“ Nr. 9-10 su jame atspausdintu virš[uje] minėtu straipsniu. Fak[ulteto] Taryba, sužinojusi susidariusiąją padėtį ir jąją apsvarsčiusi, nusprendė, jog ji nebelaiko laikraščio „Draugijos“, pradedant jo š.m. Nr. 9-10, savo Fakulteto Teologijos skyriaus organu, jog Fakultetas eis prie visai savito organo sudarymo ir jog tas paskelbiama spaudoje“220. Pateiktoje archyvinėje ištraukoje atsispindi Fakulteto kategoriškas atsiribojimas nuo bet kokio politikavimo krikščioniškų partijų ar organizacijų atžvilgiu savo oficialiame moksliniame organe. Parodomas fakulteto siekis akademinei visuomenei teikti tik mokslinio pobūdžio informaciją ir dvasininkams neleisti spausdinti politinio pobūdžio agitacinių straipsnių. Gerokai anksčiau, dar 1922 metų gruodžio 20-osios numeryje oficiozas „Lietuva“ buvo paskelbęs Komendanto įsakymą, kuriuo buvo perspėjama 5000 litų bauda ir trijų mėnesių kalėjimu už
217 B., J. A. a. prel. A. Dambrauskas-Jakštas. Draugija, 1939, nr. 4, p. 244-246. 218 Laukaitytė, R. Teologijos – filosofijos mokslai. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė 1922 – 2002. K., 2002, p. 156. 219 Dumbrė, D. Krikščionys demokratai kryžkely. Draugija, 1923, t. 1, nr. 9-10, p. 385-395. 220 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-11-28 posėdžio protokolas Nr. 38. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 269.
44 straipsnius, raginant nepasitikėti valdžia221. Atsispindi noras išvengti nereikalingų piniginių ar kitokių kardomų problemų, nes iki to laiko už politinio pobūdžio straipsnius valdžia buvo pritaikiusi sankcijas keletui humanitarų Augustinui Voldemarui, Antanai Smetonai222. „Šviesos“ spaustuvės administracijai apie buvusius nesutarimus tarp Aleksandro Dambrausko ir Fakulteto nebuvo pranešta. Tą rodo 1924 m. sausio 14 d. tarybos posėdžio protokolas, kuriame fiksuojamas Fakulteto atsisakymas mokėti spaustuvei prašomų 270 litų sumą už surinktus 11-12 numerio „Draugijos“ 2 spaudos lankus. Sąmatos prašymą „Šviesos“ spaustuvės administracija Fakultetui nusiuntė dar 1923 m. gruodžio 21 d.223, t.y. praėjus mėnesiui, kuomet fakulteto taryba suspendavo „Draugijos“ žurnalą224. Periodinio leidinio jungtinis 11-12 numeris taip ir nepasirodė. Kaip 1937 m. laiške Adomui Jakštui rašė Marijampolės Arkivyskupas Pranciškus Karevičius, Jos [Draugijos] varytus barus sėkmingai tęsė „Židinys“, „Kosmos“, „Logos“, „Soter‘as“, „N. Romuva“. Reikia jiems linkėti ir toliau klestėti225. 1923 m. lapkričio 28 d. fakulteto taryba atsisakė nuo „Draugijos“ leidybos ir nutarė kurti savitą (naują savo – aut. past.) organą. 1924 m. kovo 14 d. teologijos skyriaus taryba nutarė leisti žurnalą „Soter“, kaip savo organą226; į redakciją pakvietė Praną Dovydaitį, Blažiejų Čėsnį, Juozą Vaitkevičių227. Pirmojo 1924 m. žurnalo „Soter“ numerio įžangoje yra suformuluota leidinio koncepcija ir iškeltas pagrindinis uždavinys „spręst aktualiąsias šių dienų lyginamojo religijos mokslo, teologijos ir visų šiems gretimųjų mokslų problemas“228. Lietuvos universiteto Teologijos–filosofijos fakulteto, teologijos skyriaus leistas žurnalas „Soter“ (1924 – 1930 m. pavadinimas ant viršelio buvo rašytas ,,ΣΩTHP”, bet darbe vartojamas ,,Soter” pavadinimas – aut. past.) buvo pradėtas leisti nuo 1924 m. iki 1939 m., 1924 – 1926; 1930 ir 1939 m. pasirodė po vieną numerį, likusiais metais po du. Periodinis spaudinys buvo akademinės visuomenės žurnalas. Tikslas buvo, kaip rašė redakcija 1924 m. „Pradedamajame
221 Vaišnys, A. Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918-1940. Daktaro disertacija, 2003, LNBRS, f. 132-2488, p.34. 222 Vaišnys, A. Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918-1940. Daktaro disertacija, 2003, LNBRS, f. 132-2488, p.31-33. 223 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1924-03-14 posėdžio protokolas Nr. 38. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 265. 224 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-11-28 posėdžio protokolas Nr. 38. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 269. 225 . E. Arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus laiškas „Draugijos“ redaktoriui. Draugija, 1937, nr. 1, p. 11. 226 Teologijos-filosofijos fakulteto tarybos 1924-03-14 posėdžio protokolas Nr. 38. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 259. 227 Teologijos-Filosofijos Fakulteto 1922-II-16 – 1924-VI-15 apyskaita. Lietuvos universiteto veikimo apyskaita 1922 II. 16 – 1924 VI. 15, Kaunas, 1925, p. 65. 228 Redakcija. Pradedamasis ir paaiškinamasis žodis. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 1.
45 paaiškinamajame žodyje“229, „spręsti aktualiąsias šių dienų lyginamojo religijos mokslo, teologijos ir visiems šių gretimų mokslų problemas, skleist ir gilint mūsų visuomenėj tų mokslų žinias, kurios visapusiškam kultūriniam išprusimui turi (...) nemažesnės reikšmės, kaip gamtos ir filosofijos žinios“. Toliau redakcijos žodyje trumpai buvo užsimenama apie leidinio bendradarbius „bendradarbiauti kviečiami netik mūsų universiteto teologai, istorikai, filologai, bet taip pat ir visi inteligentai (...) Maloniai pasižadėjo bendradarbiauti ir užsienių mokslininkai, jų skaičių taip pat tikimės didėsiant“. Žurnalo kryptingumas – mokslinis-religinis-filosofinis- istorinis. „Soter“ ne tik spausdino mokslinius straipsnius, bet ir užmezgė bei plėtojo kultūrinius publicistinius ryšius su užsienio mokslo institucijų mokslininkais. 1931 m. „Soterio“ kryptingumas kardinaliai pakito, autoriai ėmė rašyti straipsnius skirtus tik teologijai, pirmenybę teikę lietuvių autoriams. Žurnalas tapo moksliniu–teologiniu. Iš to galima daryti prielaidą, kad Teologijos-filosofijos fakultetas „Soteriu“ stengėsi apjungti visas mokslo šakas, t.y. tarpdiscipliniškumo idėja buvo viena iš pagrindinių keliamų tikslų230. Remiantis minėta idėja mokslo leidinys „Soter“ automatiškai tapo visų Lietuvos ir užsienio humanitarų vienijimo įrankiu. Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus leistuose mokslo žurnaluose „Draugija“ ir „Soter“ savo mokslinius straipsnius atspausdino 36 autoriai gyvenę ir mokslinę veiklą vystę Lietuvoje, neskaitant užsienio akademinių institucijų darbuotojų mokslinių publikacijų. Bendrais bruožais minėti duomenys yra išskirti 2 numerio diagramoje ir 5 – lentelėje. Gautos žinios diagramoje suskirstytos į 4 kategorijas, pačią didžiausią – sudaro „universiteto humanitarai“, kurių buvo 26, tai teologijos-filosofijos ir humanitarinių mokslų fakultetų mokslinių personalų nariai (dėstytojai, docentai, profesoriai), kitas bloką sudaro „tiksliųjų mokslų atstovai“ – buvo 3, teisių, matematikos-gamtos fakultetų mokslo darbuotojai, trečias – „Absolventai, humanitarai“ – buvo 1, teologijos-filosofijos ar humanitarinių mokslų fakultetą baigusiųjų ir kitose su mokslu susijusiose srityse, ne VDU, dirbančių intelektualų straipsniai. Paskutinė kategorija yra „kiti humanitarai“ – buvo 6, tai asmenys, organuose skelbę humanitarinio pobūdžio straipsnius, kurie nėra visiškai arba iki galo nėra identifikuoti. Kaip nurodyta 5 lentelėje „Draugijoje“ publikavosi 11 humanitarų iš kurių 3 – abiejuose teologijos skyriaus periodiniuose leidiniuose, tai „Draugijos“ redaktorius, VDU garbės profesorius, prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas)231. „Draugijos“ žurnale
229 Pradedamasis paaiškinamasis žodis. Soter, 1924, nr. 1, p. 1 – 2. 230 Kulvietytė-Slavinskienė, A. Menotyra žurnalo „Soter“ puslapiuose. Soter, Kaunas, 2009, nr. 32 (60), p. 76. Analogiškų pavadinimų ir reikšmių kategorijos išskirtos ir diagramoje Nr. 3. 231 Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2 – 7-8.; Jakštas, A. Apie katalikiškus lietuviškus Šventraščio vertimus ir vertėjus. Soter, Kaunas, 1933, nr. 1, p. 2-24.
46 publikavęs 31 straipsnį. Kiti buvo dvasininkai, teologijos-filosofijos fakulteto profesoriai Petras Malakauskis232, antrasis „Soter“ redaktorius, kuriame atspausdino 36 savo straipsnius ir Morkus Morkelis233 (Lentelė Nr. 5., 9, 22 ir 25. skiltys). Likusieji 8 „Draugijos“ straipsnių autoriai buvo teologijos-filosofijos fakulteto mokslininkai, kunigai Petras Būčys234, Antanas Maliauskis235, istorikas Jonas Grinius236, VDU garbės daktaras Martynas Yčas237. Kunigai Motiejus Gustaitis238, Kazimieras Prapuolenis239 Benediktas Andriuška240 nepriklausė VDU akademiniam personalui, jų užsiėmimas buvo liturginių apeigų laikymas, diplomatija, o pastarasis – profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje. Vienintelis ne humanitaras, bet humanitarinės krypties straipsnį publikavęs „Draugijoje“ buvo, VDU medicinos fakulteto profesorius Juozas Blažys241 (Lentelė Nr. 5., 1-3, 13, 14, 17, 23 ir 28. skiltys). Humanitarinės krypties straipsnius „Soteryje“, daugiausia religijos klausimais, rašė žurnalo leidėjo teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus akademinis personalas kunigai: istorikas Teodoras Brazys, Ignas Česaitis, Blažiejus Čėsnys, Aleksandras Grigaitis, Juozas Meškauskas, dar ir Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius Vincentas Padolskis, istorikas bei pedagogas Pranas Penkauskas, Mečislovas Reinys, Juozapas Jonas Skvireckas, Stasys Yla. Literatūrologas Juozas Eretas, istorikai Zenonas Ivinskis, Vladimiras Šilkarskis filosofai Pranas Dovydaitis ir Stasys Šalkauskis, Pranas Vensckus, kalbininkas Alfredas Senas (Senn) (Lentelė Nr. 5., 5, 7, 8, 10-12, 16, 24, 26, 27, 30-36. skiltys). Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus mokslo darbuotojai „Soteryje“ 1924-1939 metais publikavo 180 straipsnių. Lotynistas Pranas Brenderis iš humanitarinių mokslų fakulteto paskelbė vieną straipsnį242, kaip ir tautosakininkas Jonas Balys243. Vienas buvęs teologijos-filosofijos fakulteto studentas, po studijų
232 Malakauskis, P. Apie Konkordatus, Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 161-172.; Soter, Kaunas, 1931-1939. 233 Morkelis, M. Bažnyčios tėvai ir klasiškoji dvasios kultūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 35-44.; Iš naujausios literatūros. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1; Analytinis ir sintetinis katekizmo mokymo metodas. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 3-5.; Rytų Afrikos bažnytinės literatūros kūrimosi aplinkybės. Soter, Kaunas, 1937, p. 3-31. 234 Būčys, P. Amerikos ir Pabaltijos draugija. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 33-35; Mokslo literatūra. Ten pat., p. 51- 64.; Iš svetimų literatūrų. Ten pat, p. 64-68.; Lietuvos įžengimas į tarptautinę aukštojo mokslo organizaciją. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 113-120.; Mūsų naujieji laikraščiai. Ten pat., p. 130 – 135.; Mūsų dailioji literatūra. Ten pat., p. 135-139. 235 Maliauskis, A. Bolševizmas Lietuvoj. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 81-112.; Katekizmo metodas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 286-306. 236 Iš vokiečių dailiosios literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 232-233. 237 Yčas, M. Mano audiencija pas popiežių Benediktą XV. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 173-181. 238 Gustaitis, M. Aušra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 120-126. 239 Prapuolenis, K. Memorialas apie Lietuvos vyskupijas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 126-130; Viešnamis prie Šv. Stanislovo Bažnyčios Ryme. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 278-286.; Iš rusų literatūros. Ten pat., p. 317-319. 240 Andriuška, B. Žmogaus siela, jos esimas, dvasiškumas ir nemirtybė. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 241-278. 241 Blažys, J. Iš vokiečių religinės literatūros. Draugija, Kaunas, , nr. 5-6, p. 235-236. 242 Iš naujos literatūros. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 103-112. 243 Balys, J. Primityvių tautų Vyriausia Būtybė. Soter, Kaunas, 1932, nr. 2, p. 57-65.
47 gyvenęs ir dėstytojavęs Rygos universitete buvo Adolfas Raulinaitis244, kuris nors ir viena publikacija išlaikė ryšius su Kauno universitetu, ir matyt jis buvo viena iš jungčių palaikančių ryšius tarp Kauno ir Rygos universitetų humanitarų. Visiškai kitokios tendencijos atsispindi VDU Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriaus žurnalų publikacijų autorių atžvilgiu (diagrama Nr. 3., lentelė Nr. 6). 3 diagramos duomenys rodo praktiškai buvusį tolygų pasiskirstymą tarp straipsnių autorių „universiteto humanitarų“, kurių skelbusių savo straipsnius buvo 20 (41 proc.) ir „absolventų humanitarų“ – 16 (33 proc.). Procentinis pasiskirstymas, tarp minėtų humanitarinių grupių, palyginus su buvusiu teologijos skyriuje (diagrama Nr. 2.), skirtumas akivaizdus. Filosofijos skyriaus leidiniuose į autorių publikacijų gretas turėta akivaizdžių tikslų pritraukti baigusus VDU humanitarus, t.y. jaunąją mokslininkų-humanitarų kartą, taip jiems neleidžiant nutraukti akademinių ryšių su savo buvusia aukštojo mokslo įstaiga. Panašūs pasiskirstymai buvo ir tarp kitų humanitarinių grupių: „kiti humanitarai“ bei „tiksliųjų mokslų atstovai“ (2 ir 3 diagramos) rašiusių publikacijas teologijos ir filosofijos skyrių leistuose mokslo periodiniuose žurnaluose. Taigi Kauno humanitarų akademinė bendruomenė, kurios centras buvo Vytauto Didžiojo universitete, atliko visų Lietuvos ir Kauno humanitarų vienijimo funkciją. Teologijos-filosofijos fakultetas stengėsi apjungti labiau katalikiškąją Kauno bei Lietuvos humanitarų grupę.
3. Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriaus leidyba
1922 m. pavasarį, trečiajame fakulteto tarybos posėdyje svarstant mokslo leidinio klausimą Pranas Dovydaitis pasiūlė į fakulteto žinią paimti jau esamą žurnalą „Logos“245. Nors fakulteto taryba su Prano Dovydaičio pasiūlymu ir sutiko, bet sprendžiant įvairius su mokslu susijusius uždavinius „Logos“ klausimas užsitęsė iki 1923 m. sausio mėn., kuomet fakulteto taryba oficialiai minėtą leidinį paskelbė savo mokslo žurnalu246 ir atliko visus reikalingus spaudos leidybai teisinius formalumus, t.y. 1. Nuo 1923 m. „Logos“ leidėjas yra Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas filosofijos skyrius; (...) 4. „Logos“ eina nerečiau vieno karto į semestrą ir nedaugiau dviejų kartų maždaug 100 spaudos puslapių didumo. 5. Laikraščio titulo papildymas rašomas kiekviename numeryje lotynų kalba. Turinio sąrašas ir
244 Raulinaitis, A. Šv. Jono Kandijaus pamokslas Vytautui Didžiajam mirus. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 93-103. 245 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1922-04-24 posėdžio protokolas Nr. 3. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 317. 246 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-01-20 posėdžio protokolas Nr. 16. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 304.
48 stambesniųjų straipsnių santrauka duodama prancūziškai ir vokiškai dviejų spausdintų puslapių dydžio. (...)247.Redaktoriumi slaptu balsavimu buvo išrinktas Pranas Dovydaitis248. Po dviejų savaičių fakulteto tarybos posėdyje Pranas Dovydaitis jos narius informavo, apie planuojamas išlaidas ir tiražą. Numatyta atspausdinti 1500 egzempliorių „Logos“. Vieno spaudos lanko kaina 600 litų, mokant 25 centus už eilutę honoraro, už vieną lanką išeina 200 litų; redagavimas vieno lanko skaitoma 50 litų, taigi vieno lanko spauda, honorarai ir redagavimas atsieina 850 litų. Fakulteto taryba pritarė Prano Dovydaičio sumanymui leisti šiais metais spaudos 20 lankų „Logos“. Neturint sąmatoje pakankamai pinigų, fakulteto taryba nutarė papildyti sąmatą 17750 litų ir kreiptis į reikiamas institucijas sumai gauti. Fakulteto taryba nutarė apmokėti jau prieš Kalėdas išėjusį „Logo“ numerį už spaudą ir 300 litų Pranui Dovydaičiui už redagavimą249. Honorarų nutarta niekam nemokėti, vietoje kurių straipsnių autoriams duoti po 50 nuotraukų, redaktoriui po 100 egz. abiejų numerių250. Didesnei nei buvo planuota žurnalo leidybai ir išlaidoms nepritarė Švietimo Ministerija. Fakulteto dekanas profesorius Pranciškus Būčys pranešė tarybai, jog buvo pasiskolinta reikalinga suma iš privataus sektoriaus ir pinigai gauti už prenumeratą bus skirti skolai padengti251. 1923 m. kovo 23 d. fakulteto posėdyje buvo patvirtintas prieš keletą dienų įvykusio filosofijos skyriaus susirinkimo potvarkis252. Apsiriboti tik Juozo Ereto253 straipsnio santrauka užsienio kalba, o kitiems straipsniams atspausdinti pavadinimus svetimomis kalbomis. Periodinio leidinio kainą pavesta nustatyti redaktoriui ir fakulteto sekretoriui, o paaiškėjus tikslioms spaudos sąnaudoms, kol kas yra numatoma 6 ar 7 litų kaina. Nutarta spausdinti 1000 egzempliorių tiražu. Viršelio formą nustatyti pavesta redaktoriui Pranui Dovydaičiui ir Juozui Eretui. Ant viršelio greta pavadinimo nuspręsta atspausdinti lotyniškus rašmenis: „Ephemeris philosophiea Facultetis Theologiene – Philosophinae in Universiteta Lituanae“, ir sunumeruoti „III tomas, Nr. 1-2, 1923 m.“ Spausdinimui organizuoti reikalingas sąskaitas laikyti pas fakulteto raštvedį. Ekspediciją raštvedys gali, reikalui esant, pasisamdyti.(...) Be specialaus filosofijos skyriaus nutarimo „Logos“ redaktorius Pranas Dovydaitis neduos rinkti kito numerio, lauks
247 Ten pat, l. 304. 248 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-01-20 posėdžio protokolas Nr. 16. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 305. 249 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-02-03 posėdžio protokolas Nr. 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 302. 250 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-02-03 posėdžio protokolas Nr. 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 296. 251 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-02-17 posėdžio protokolas Nr. 18. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 300. 252 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-03-23 posėdžio protokolas Nr. 23. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 299. 253 Eretas, J. Filosofišką literatūros kritiką bekuriant. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 120-134.
49 nutarimo dėl straipsnių rūšies, didumo. Kitas numeris numatyta išleisti po vasaros atostogų254. 1923 m. vasarą fakultetas apmokėjo 5673,93 Lt. už trečiojo numerio leidybą255. Teologijos-filosofijos fakulteto biudžetą iš mokslo periodikos spausdinimo, platinimo išlaidos viršydavo pajamas. Ne visuomet užtekdavo pinigų organų atspausdinimams atlyginimams už straipsnius ir redagavimus. 1924 m. pabaigoje „Soter“ ir „Logos“ leidinių atspausdinimui trūko 9000 Lt., redaktoriui Pranui Dovydaičiui buvo sumokėta trečdalis jam priklausiusio atlyginimo iš honorarams už straipsnius skirtų lėšų. Fakulteto taryba tokią situaciją spręsdavo ieškodama papildomų finansavimo šaltinių universiteto biudžeto, kreipdavosi į atitinkamas valdžios įstaigas [švietimo ministerija – V.G.]256. Leidėjai prašydavo avansų, kuriuos fakulteto taryba suteikdavo. 1925 m. už „Logos“ 1 numerį 2180,58 Lt. avansą gavo Pranas Dovydaitis honorarams apmokėti „O kaip iš to avanso bus atsiskaityta, tai [fakulteto taryba – V.G.] sutinka leisti imti tolimesnį 3000 litų avansą Fakulteto leidiniams apmokėti“257. Avansų „grąžinimą“ iliustruoja 1925 m. pab. buvęs fakulteto tarybos nutarimas: „Įgaliojamas dekanas išduoti Fakulteto organų spausdinimo reikalui prof. Dovydaičiui 3000 litų avanso, kaip jo bus atsiskaityta iš seniau gauto avanso, o kaip bus atsiskaityta iš naujai gauto avanso, tai po atsiskaitymui iš jo, išduoti vėl tokį pat naują avansą“258. 1927 m. fakultetas visiems mokslo leidiniams (24 lankams su 25 klišėmis) skyrė 22950 Lt.259. 1926 m. lapkričio 26 d. fakulteto tarybos posėdyje Pranas Dovydaitis pateikė žinių, jog subsidijuojamuose fakulteto mokslo žurnaluose mokslininkai spausdinę savo straipsnius iš gamtos sričių negaudavo atlyginimų, kitaip negu privačiame žurnale „Kosmos“. Fakulteto taryba nusprendė prašyti švietimo ministro sutikimo atlyginti teologijos-filosofijos fakulteto dėstytojams ir už straipsnius tilpusius „Kosmose“ lygiomis sąlygomis su fakulteto organuose publikuotais straipsniais260. 1928 m. kiekvieno žurnalų numerio leidžiama buvo po 1000 egzempliorių. Kiekvieno numerio kaina buvo nustatoma tokia, kad pardavus to numerio 800 egzempliorių ir atskaičius 25
254 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-03-23 posėdžio protokolas Nr. 23. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 295. 255 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1923-06-14 posėdžio protokolas Nr. 28. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 281. 256 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1924-12-02 posėdžio protokolas Nr. 50. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 229. 257 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1925-10-13 posėdžio protokolas Nr. 60. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 209. 258 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1925-11-20 posėdžio protokolas Nr. 62. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 205. 259 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1926-03-26 posėdžio protokolas Nr. 67. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 188. 260 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1926-11-26 posėdžio protokolas Nr. 77. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 157.
50 nuošimčius sumos komisui, į valstybės biudžetą grįžtų ne mažiau, kaip visos išlaidos, įdėtos tam numeriui išleisti. Jas sudaro: honorarai Ministerių Kabineto nustatytomis taisyklėmis, redaktoriui mokestis po 30 litų už lanką ir mokestis spaustuvei. Likusieji 200 egz. imami į Fakultetą nemokamai siuntinėti šioms įstaigoms ir asmenims: 150 reikalaujamų egz. Centrinei Universiteto Bibliotekai, 2 egz. teologijos-filosofijos fakulteto knygynui ir po 1 egz. Universiteto buhalterijai, universiteto rektoriui, prorektoriui, visų fakultetų dekanams, Žemės ūkio akademijai ir to žurnalo bendradarbiams. Be to, kad žurnalą paminėtų ir recenzuotų, po 1 egz. siuntinėjama šioms redakcijoms: „Švietimo Darbo“, „Tiesos Kelio“, Lietuvos Mokyklos“, „Kosmos“, „Židinio“, „Ateities“, „Naujos Vaidilutės“, „Santūros“, „Mūsų Žinyno“, „Kardo“, „Kario“, „Lietuvos“, „Lietuvio“, „Ryto“. Nuo 1928 m. nutarta siuntinėti 1 egz. ir „Kultūros“ redakcijai Šiauliuose. Keliolika likusių egzempliorių pardavinėjami studentams be 25 komiso nuošimčių. – Fakulteto Taryba pripažino šią tvarką esant tinkamą ir pavedė jos laikytis ir toliau261. Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriaus tarpukariu leistuose mokslo žurnaluose „Athenaeum“ ir „Logos“ publikavosi 49 Lietuvos humanitarai (lentelė Nr. 6.). Pagal užimtą akademinę-visuomeninę padėtį jie visi yra sugrupuoti į 4 bendras ir stambias kategorijas 2 numerio diagramoje. pastebimas beveik panašus straipsnių autorių pasiskirstymas, humanitarine prasme, tarp universiteto humanitarų ir baigusiųjų teologijos-filosofijos fakultetą, - 20 ir 16. Tiksliųjų Kauno universiteto mokslų atstovų rašiusių humanitarinėmis temomis buvo 4 ir 9 asmenys savo akademinę-humanitarinę veiklą vykdė ne universitete, bet viešėjame gyvenime, dirbo mokytojais, žurnalistais, redaktoriais, o kunigai užsiiminėjo tik daugiau dvasiniais dalykais. Pasak spaudos istoriko Andriaus Vaišnio, VDU teologijos-filosofijos fakultetas sulaukdavo tiesioginio Lietuvos tautininkų valdžios spaudimo mokslinės spaudos atžvilgiu, kaip visa to meto Lietuvos katalikiška spauda. Švietimo ministro pastangomis buvo stengtasi eliminuoti iš teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyrių. Į tą spaudimą bandydavo reaguoti Lietuvos katalikų bažnyčios vyresnybė; arkivyskupas Juozapas Skvireckas raštu buvo kreipęsis ne tik į ministrą bei premjerą, bet ir į prezidentą. Dera priminti, kad konfliktas spaudoje tiesmukai atsispindėti negalėjo, ir to priežastį matome šioje arkivyskupo Juozapo Skvirecko ir dar penkių vyskupų laiško Prezidentui ištraukoje, parašyto 1929 m. spalio 1 d.: esant karo cenzūrai nėra net galimybės paaiškinti savotiškai nušviestiems dalykams, kada karo cenzūra brauko ne tik vyskupų žodžius, popiežių [posakius], net citatas iš Tomo Akviniečio. Ten pat autoriai pabrėžia, jog Episkopatas negali abejingai žiūrėti, kaip siaurinamos katalikų teisės,
261 Teologijos-Filosofijos fakulteto tarybos 1928-01-27 posėdžio protokolas Nr. 77. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 155, l. 109.
51 kurios kai kada paneigiamos Fakulteto, mokyklų, seminarijų, organizacijų, katalikų akcijos, atlyginimo, spaudos atžvilgiu. Minėtąjį fakultetą išlaikyti vyriausybė buvo įsipareigojusi pasirašytoju Konkordatu su Apaštališkąja sostine – Vatikanu. 1931 metais VDU teologijos- filosofijos fakultetas buvo taip „reformuotas“, kad iš 38 dėstytojų liko 19. Pasak vyskupo Justino Staugaičio, tautininkai įvedė Lietuvoje bjaurią šnipų sistemą. Apmokami šnipai buvo universiteto fakultetuose, gimnazijose ir kitose mokslo įstaigose. Šnipai buvo siunčiami net į kunigų seminariją. Vyskupas Justinas Staugaitis apibendrina, kad tie šnipai patekdavę į visas katalikiškas organizacijas, taip pat klausydavęsi kunigų pamokslų, ar kartais nebus kas pasakyta prieš Antano Smetonos režimą262. Apskritai Andrius Vaišnys pateikė labai kritiškus, daugiau negatyvius, vertinimus apie buvusią spaudos padėtį prieškario Lietuvoje. Remiantis autoriaus mokslo darbu, susidaro nuomonė, jog jis siekė ištyrinėti bei parodyti tarpukario Lietuvos valdžios vykdytą politiką spaudos atžvilgiu tik išneigiamos pusės. Akcentuojant valdžios institucijų taikytas publikacijų autoriams sankcijas už valdžiai neįtikusius straipsnius, cenzūrą bei kitas spaudos laisvės suvaržymo formas, tame tarpe takytas ir akademinei mokslo spaudai. Tačiau priešingą buvus situaciją nurodė istorikas Liudas Truska, anot kurio, Antano Smetonos valdžia, varžydama politines Lietuvos piliečių laisves, vykdė palyginti liberalią kultūrinę politiką263. Dangiras Mačiulis pabrėžė spaudos cenzūros sugriežtėjimą po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, bet ji neįgavo diktatūrinio pavidalo264.
4. Tarptautiniai humanitariniai mokslo leidybiniai ryšiai fakulteto žurnaluose.
Žurnalas „Logos“ per 18 metų trukusią leidybą atliko Kauno ir visos Lietuvos humanitarus vienijančią funkciją, kuri sustiprėjo leidiniui tapus universitetiniu organu. „Logos“ redakcinės kolegijos, susidedančios iš teologijos-filosofijos fakultete dirbusių humanitarų, pastebimos 5 iš 26 bendradarbiavimo tendencijos su užsienio valstybių humanitarais (4 numerio diagrama ir 7 – lentelė). Kiti 21 – žurnale „Soter“. Matyt redaktorius Pranas Dovydaitis logiškai suskirstė „Logos“ turėjo apjungti daugiau Kauno universiteto ir visos Lietuvos humanitarus, „Soter“ – universiteto, visos Lietuvos ir Vakarų Europos humanitarinių krypčių mokslininkus.
262 Vaišnys, A. Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918-1940. Daktaro diserascija, 2003 LNBRS, f. 132-2488, p. 68. 263 Truska, L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, p. 316. 264 Mačiulis, D. Lietuvos valstybės kultūros politika 1927-1940 m. Daktaro disertacija, 2002. LNBRS, f. 132-2400, p. 231.
52 „Logose“ buvo atspausdinti 4 Vokietijos ir 1 Olandijos autorių humanitarų straipsniai. 1924 m. 2 numerio visas leidinys buvo paskirtas Imanuelio Kanto 200 metų jubiliejui pažymėti. Savo ruožtu redakcija paskelbė konkursą „Kanto santykiai su lietuvybe“, kurio nugalėtojas buvo filosofijos daktaras Valteris Echmeris (Walter Ehmer)265, 1925 m. panašios tematikos straipsnis buvo atspausdintas M. Baumgartnerio (M. Baumgartner)266. Kitas 2 psichoanalitines publikacijas „Logos“ žurnalui 1925 m.267 ir 1926 m.268 atsiuntė Miuncheno universiteto profesorius M. Kuenburgas. Tais pat metais Kauno humanitarai užmezgė leidybinius ryšius su Nijmegeno katalikiško universiteto profesoriumi D. Grintenu269 (lentelė Nr. 7., 1-5 skiltys). Taigi „Logos“ mokslo žurnale pastebima Kauno humanitarų bendradarbiavimo intencija tarp Lietuvos ir užsienio pasaulietinės filosofijos tyrinėtojų Pasirodžius „Soter“ pirmajam numeriui, jos redakcija su prof. Pranu Dovydaičiu priešakyje „Pradedamajame ir paaiškinamajame žodyje“ savo skaitytojams rašė „Mums maloniai pasižadėjo bendradarbiauti ir užsienių mokslininkai; jų skaičius tikimės taip pat didėsiant“ 270, tad 1924 – 1929 m. vyko glaudus bendradarbiavimas. 1931 m. vyriausiuoju redaktoriumi tapus prof. Petrui Malakauskui, savo informaciniame straipsnyje skirtame skaitytojams „Keičiasi žurnalo kryptingumas“ pažymėjo, kad „...straipsnių publikavime pirmenybė teiktina lietuviams“271. Taigi galima suvokti, kodėl XX a. 4 dešimtmetyje „Soteryje“ nėra užsieniečių rašinių. Pastebėtinas „Soteryje“ 1924 – 1929 m. vykęs tarpuniversitetinis – Kauno Universiteto bei Austrijos, Čekoslovakijos, Šveicarijos ir Vokietijos universitetų profesūros bendradarbiavimas 21 publikacijos, atspausdintos spaudinyje, pavidale (diagrama Nr. 4.). Glaudžiausiai VDU leidinyje rašė Austrijos, Vienos universiteto profesoriai, kaip buvo rašoma išnašoje „specialiu užprašymu „Soteriui“ parašytas straipsnis“ Johano Diolerio (Joh. Döller) 1925 m.272, panašiai ir su kitais jo dviem – 1926 m.273 ir 1927 m.274 rašiniais (Lentelė Nr. 7., 12, 15, 17 skiltys). Be įvardinto profesoriaus, su VDU periodiniu organu bendradarbiavo dar 3 Vienos universiteto moksliniai darbuotojai, netgi glaudžiau nei su užsienio moksliniais leidiniais. 1925 m. daktaras L. Valkas (L. Walk), po kurio publikacija redakcijos nuoroda skambėjo taip
265 Kanto 200 m. gimimo sukaktuvių minėjimas Lietuvos Universitete. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 161. 266 Baumgartner, M. Kantas ir Dievo įrodymai. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 32-42. 267 Kuenburg, M. Apie metodiką psichologiškai tirti normalius vaikus ir silpnapročius. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 51-56. 268 Kuenburg, M. Psichoanalizė. Išdėstymas ir kritika. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 80-92. 269 Grinten, D. Hugo Grotius ir tautų teisė. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 93-106. 270 Redakcija. Pradedamasis ir paaiškinamasis žodis. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 1 – 2. 271 Malakauskas, P. Keičiasi žurnalo kryptingumas. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 2. 272 Döller, J. Trivienis Dievas. Soter, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 145. 273 Döller, J. Senasis įstatymas naujųjų atradimų šviesoj. Soter, Kaunas, 1926, nr. 3, p. 27. 274 Döller, J. Patarlių knyga ir Amen – em – opess pamokymai. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 50.
53 „specialiai „Soteriui“ pagamintas aprašymas, ir tokio platumo, kaip nėra buvę nė viename kitame užsienio žurnale“275. Panašiai buvo nurodoma ties Prof. Osvaldo Menghino 1926 m.276 ir Franco Rotsterno (Franz Rothstern) 1929 m.277 publikacijomis (Lentelė Nr. 7., 13, 14, 24 skiltys). Dar vienas, iš Austrijos, Miodlingo universiteto (Vienos priemiestis) profesorius Vilhelmas Kopersas (Wilh. Koppers) 1925 m.278 ir 1929 m.279 publikavo „Soteryje“ du savo mokslinius straipsnius (Lentelė Nr. 7., 10, 25 skiltys). Kiek mažiau, kaip rodo 3 diagramoje pateikti duomenys, už Austrijos kolegas, „Soteriui“ savo mokslinius rašinius spausdinti siuntė Vokietijos aukštųjų mokyklų moksliniai darbuotojai- humanitarai. 1924 m. redakcija įdėjo du straipsnius Breslau (dabar Vroclavo) universiteto profesorių Artūro Ungnado (Artur Ungnad)280 ir Pr. Kamperio (Pr. Kamper)281 ir vieną – Bonos universiteto – Lorenco Diūro (Lorenz Dürr)282, kurio bendradarbiavimą įrodo redakcijos patikslinimas „tai įžengiamoji viešoji habilitacijos paskaita Bonos universitete, kurią leisdamas atspausdinti mūsų žurnale autorius dar papildė“. 1928 m. buvo patalpinta dar 2 vokiečių, docento Odo Kaselio (Odo Casel) iš Marijos Laso tyrimo centro 2 straipsniai „Soterio“ pirmame283 bei antrame284 numeriuose ir Brausbergo Akademijos (tuomet Rytprūsiuose) profesoriaus Alfonso Štainmano (Alphons Steinmann)285 tyrimas. Paskutinis, tuometinės Lietuvos pietvakarinės kaimynės, Halės Universiteto profesoriaus Oto Aisfeldo (Otto Eissfeld) publikacija pasirodė 1929 m.286 (Lentelė Nr. 7., 6, 7, 8, 21, 22, 23, 26. skiltys). XX a. 3 dešimtmečio II pusėje vyrauja VDU leidinio bendradarbiavimo tendencija su Čekoslovakijos Olomoucų universiteto profesoriumi G. Klametu (G. Klameth). Nurodytu laikotarpiu buvo publikuoti 5 jo darbai, tai 1924 m.287, išnašoje redakcija pažymėjo „pranešimas parašytas specialiai mūsų žurnalui“, kitas straipsnis pasirodė 1925 m.288, dar du 1927 m. pirmajame289 ir antrajame290 numeriuose ir
275 Walk, L. Milano „Religinės Etimologijos savatė“ 1925 m. Soter, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 153. 276 Menuhinas, O. Aukų žymės iš senosios akmens gadynės. Soter, Kaunas, 1926, nr. 3, p. 19. 277 Rothstern, F. Valdovų sudievinimas Senuosiuose Rytuose ir valdovų patepimas Senajame Testamente. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 87. 278 Koppers, W. Budizmas pagal kultūros ratų mokslą. Soter, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 105. 279 Koppers, W. Indoeuropiečių religijos kultūriniai istoriniai santykiai. Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 113. 280 Ungnad, A. Kova šviesybės su tamsybe. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 36. 281 Kampers, P. Gnosis ir kabbala Dantės kūryboj. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 62. 282 Dürr, L. Izraelitų religijos vienatiškumas šių dienų priešakio Azijos mokslo šviesoj. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 51. 283 Casel, O. Antikinės ir krikščioniškosios misterijos. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 33 284 Casel, O. Epifanija religijų istorijos šviesoje. Soter, 1928, Kaunas, nr. 2, p. 182. 285 Steinmann, A. Gelbėtojas arba Išganytojas: Gelbėtojo antikinis paveikslas ir krikščioniškoji atpirkimo idėja. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 161. 286 Eissfeldt, O. Dievų vardai ir Dievo įvaizdžiai semituose. Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 118. 287 Klameth, G. Internacinė „Religinės Etnologijos savaitė“ Tilburge. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 147. 288 Klameth, G. Šumerų – akadų paralelės su bibline priešistorija. Soter, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 121. 289 Klameth, G. Harpokrato motyvai apokrifų pasakojimuose apie Jėzaus vaikystę. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 62. 290 Klameth, G. Egipto mitų motyvai apokrifų legendose apie Mariją. Soter, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 146.
54 paskutinis, šio autoriaus, mokslinis pranešimas analizuojamame periodiniame žurnale pasirodė po metų291 (Lentelė Nr. 7., 9, 11, 18, 19, 20. skiltys). Teologijos – filosofijos fakulteto organe matomas vienas bendradarbiavimo atvejis, 1926 m., su Friburgo universiteto profesoriumi E. B. Allo292 (lentelė Nr. 7., 16. skiltis). Apibendrinant paminėtina, kad teologijos-filosofijos fakultetą sudarę humanitarai per savo mokslo periodinės spaudos organus tarptautinius ryšius užmezgė, palaikė ir plėtojo su Vakarų Europos mokslo įstaigų šių dviejų pagrindinių humanitarinių krypčių specialistais: filosofais, religijos filosofais ir religijotyrininkais. Kauno humanitarai mokslo santykius per leidybą palaikė su Austrijos, Čekoslovakijos, Olandijos, Šveicarijos ir Vokietijos mokslo ir studijų institucijų humanitarais (diagrama Nr. 4). Žurnale „Logos“ pastebimos tokio bendravimo tendencijos su užsienio filosofais, o „Soter“ – su religijos tyrinėtojais bei religijos filosofais.
291 Klameth, G. Nuo Hathoros Sykomorės iki Pseudo – Mato psalmės ir nuo iw‘o augalo iki gėlių etiopiškuose Marijos himnuose. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 22. 292 Allo, E. Graikų – romėnų dievai gelbėtojai. Soter, Kaunas, 1926, nr. 3, p. 70.
55 IŠVADOS
1. Kauno Vytauto Didžiojo universitete susitelkusi pagrindinė akademinės bendruomenės dalis kolegialiai fakultetų (humanitarinių mokslų ir teologijos-filosofijos) tarybų posėdžių metu organizavo fakultetų mokslinių periodinių žurnalų leidybą: rengė, sprendė ir balsavimu tvirtino, būsimo organo projektą, pavadinimą, struktūrą, universitetinę lotyniškąją ženklinamąją frazę, numeracijos pobūdį, straipsnių kalbą, atskiro numerio kainą, spausdinamų egzempliorių skaičių, redakcijos patalpų klausimą, finansavimą, balsų dauguma rinko vieneriems metams redaktorių, nuo 1930 m. rudens – trejiems, prižiūrėjo publikacijų tekstinius ir struktūrinius turinius. 2. Leidinių redaktoriai vykdė fakulteto organo vadovo pareigas, tikrino ir taisė tekstą, palaikė nuolatinius kontaktus su spaudos platintojais, mokslo rašinių autoriais bei žurnalo bendradarbiais, rūpinosi teisingu honorarų apskaičiavimu. Redaktorius negalėjo be fakulteto tarybos pritarimo, išmokėti bei išsimokėti priskaičiuotų atlyginimų, sudarinėti sutarčių su platintojais, apmokėti leidybinių sąskaitų. 3. Kauno humanitarų akademinė bendruomenė, glaudžius publicistinius ryšius palaikė su Vakarų, Šiaurės Europos, JAV, SSRS universitetų, Kauno bei Lietuvos mokslininkais humanitarais publikavusiais savo mokslinius straipsnius rašytus specialiai VDU humanitarinių mokslų ir teologijos-filosofijos fakultetų mokslo žurnalams. Ryšiai buvo plėtojami mokslo leidinių mainais bei lengvatiniais, nemokamais platinimais. 4. Leidybos sąlygas ribojo politinė cenzūra ir biurokratizuoti reikalavimai: Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetų tarybos negalėjo negavusios iš VDU Senato, iš Švietimo ministerijos ir iš Valstybės kontrolės raštiškų leidimų, keistis lengvatinėmis sąlygomis leidiniais su užsienio ar Lietuvos mokslo institucijomis, draugijomis, pavieniams asmenims. 5. Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinės veiklos plėtrai kliūtis darė nuostolinga mokslo žurnalų leidyba, vidiniai nesutarimai.
56 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. ŠALTINIAI Lietuvos centrinis valstybės archyvas F. 631, Ap. 1, Vytauto Didžiojo Universiteto fondas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius F. 96-15, F. 96-16, F. 96-17, F. 96-18. Vytauto Didžiojo Universiteto fondas Lietuvos Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyrius Mačiulis, D. Lietuvos valstybės kultūros politika 1927-1940 m. Daktaro disertacija, Vilnius, 2002 [rankraštis]. LNBRS, f. 132-2400, 243 p. Vaišnys, A. Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918-1940. Daktaro disertacija, Vilnius, 2003 [rankraštis]. LNBRS, f. 132-2488, 162 p.
Publikuoti dokumentai ir statistiniai leidiniai. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. Vilnius, 1961, t. 4, 863p. Literatūra ir kalba. Vilnius, 1981, t. 17, p. 246.
Periodinė spauda. 1. Alekna, Antanas. Napoleono armijos okupacija Telšių apskrityje. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 321-326. 2. Allo, B. E. Graikų-romėnų dievai gelbėtojai. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 70-91. 3. Alminauskis, K. D. Poškos „Mužiko“ kopija. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 85- 107. 4. Alminauskis, K. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 69-102. 5. Alminauskis, K. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 68-116. 6. Alminauskis, K. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 55-84. 7. Alminauskis, K. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 167-182. 8. Alminauskis, K. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 109-153. 9. Alminauskis, K. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 225-258 10. Alminauskis, K. Vytauto skundas. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 182-224. 11. Ambrazevičius Juozas. Tautosakos literatūrinis perdirbimas ir sekimas. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 145 – 158. 12. Ambrazevičius, Juozas. Jakšto – Dambrausko laiškai Vaižgantui Tumui. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 1, p. 1 – 47. 13. Ambrazevičius, Juozas. Metmenys pasakos poetikai. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 126 – 142. 14. Ambrozaitis, K. Sub specie aeternitatis aut durationis? Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 33-72; 15. Ambrozaitis, K. Šv. Augustino valstybinės ir socialinės idėjos. Logos, Kaunas, 1930, nr. 2, p. 193- 242. 16. Andrė, H. Hanso Driesch‘o „Organybės filosofijos“ analizis. Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 104-117; 17. Andriuška S.J., B. Sielos dvasiškumas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 326-349.
57 18. Andriuška S.J., B. Žmogaus siela, jos esimas, dvasiškumas ir nemirybė. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 241-278. 19. Andriuška, B. Filosofiškas judėjimo argumentas Dievo esimui įrodyti. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 22-25; 20. Andruška, B. Gamtos mokslai ir judėjimas pasauly. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 115-123; 21. Andziulytė – Ruginienė, Marija. Žemaičių christianizacijos pradžia. Athenaeum, Kaunas, 1936, t. 7, sąs. 1, p. 3 – 64. 22. Anwander, A. Pagonybės religijos Šv. Augustino knygose „Apie Dievo valstybę“. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 49-68. 23. Atsiųstos redakcijai knygos. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 74-75. 24. Atsiųstos redakcijai knygos. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 237-239. 25. Augstkalns, A. Smulkūs pastebėjimai. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 149-159. 26. Augstkans, Alvils. Jauns vecleišu teksts. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 108-122. 27. Balčiūnas J. M., Liudviko Adomo Jucevičiaus asmuo ir reikšmė, Tauta ir žodis, 1930, t. 6, p. 315– 349. 28. Balčiūnas, M., J. Liudviko Adomo Jucevičiaus asmuo ir reikšmė. Tauta ir žodis, Kaunas, 1930, kn. 6, p. 315-349. 29. Baldauskas, J. Mokslas ar autoreklama. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 191-197. 30. Baldauskas, J. Pirktinės vestuvės. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 3-123. 31. Baldžius, J. Vogtinės vestuvės: vogtinių vestuvių pėdsakai mūsų dainose ir vestuvių apeigose. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1940, nr. 9, p. 5 – 128. 32. Balys, J. Anhang in der deutschen Sprache von Dr. J. Balys. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 9, p. 253-268. 33. Balys, J. Kalėdų papročiai ir burtai. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 1, p. 124-153. 34. Balys, J. Primityvių tautų Vyriausia Būtybė. Soter, Kaunas, 1932, nr. 2, p. 57-65. 35. Balys, J. Šamanizmas. Eranus, Kaunas, 1935, t. 3, p. 145-172. 36. Balogh, E. Tradicinis elementas Grotiaus tautų teisės koncepcijoj. Logos, Kaunas, 1926, nr. 2, p. 215-223; 37. Baltrušaitis J., Visuotinė meno istorija. 1. Nuo priešistorės iki viduramžių, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1934, t. 14, LXIX+309 p., bibliogr.: p. 383–395 38. Baltrušaitis J., Visuotinė meno istorija. 2. Nuo priešistorės iki viduramžių, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1939, t. 14, LXXX+340 p., bibliogr.: p. 293–340 39. Baltrušaitis, J. Visuotinė meno istorija: nuo priešistorės iki viduramžių. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1934, t. 14, 309 p. 40. Baltrušaitis, J. Visuotinė meno istorija: viduramžiai. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1939, 340 p. 41. Banevičius, M. A. Puškino gyvenimas ir poezija. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1934, t. 15, 311 p. 42. Banevičius, M. Caras ir poetas. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1934, nr. 3, p. 47 – 96. 43. Banevičius, M. Proletarų literatūra Tarybų Rusijoj. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 123 – 242. 44. Banevičius, M. V. Krėvės realistinės novelės (kritikos etiudas). Darbai ir Dienos, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 102 – 218. 45. Banevičius, M. Добро и красота поэзии Пушкина. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p 197 – 210. 46. Baumgartner, M. Kantas ir Dievo įrodymai. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 32-42; 47. Baumgartneris, M. Dantės pozicija į filosofiją. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 17-32. 48. Berulis, Kazimieras. Gustaičio laiškai prel. Dambrauskui. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 1., p. 48 – 62. 49. Berulis, Kazimieras. Kun. Motiejus Gustaitis – pedagogas ir švietėjas. Athenaeum, Kaunas, 1936, t. 7, sąs. 2, p. 3 – 46. 50. Bibliografija ir kritika. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 45-51. 51. Bibliografija ir kritika. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 214-226. 52. Bibliografija ir kritika. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 306-308. 53. Biržiška M., Jokūbas Daukša, Tauta ir žodis, 1926, t. 4, p. 232–247.
58 54. Biržiška V. Medžiaga lietuvių spaudos uždraudimo istorijai. Martyno Jankaus Archyvas. Tauta ir žodis, Kaunas, 1930, kn. 6, p. 411-444. 55. Biržiška V., Dvi lietuvių literatūros XVII–XVIII amžiaus problemos, Tauta ir žodis, t. 4, 1926, p. 301–313. 56. Biržiška, V. Dar dėl Jaknavičiaus ir Ewangelie polskie y litewskie. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 49-82. 57. Biržiška, V. Lietuvių dainų literatūros bibliografija. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1931, t. 3 , p. 187-229. 58. Biržiška, V. Nežinomi senieji lietuviški tekstai. Tauta ir žodis, Kaunas, 1931, kn. 7, p. 253-352. (33 tekstai). 59. Bytautas, R. Kritika Vundto mokslo apie sielos substancijos sąvoką. Logos, Kaunas, 1926, nr. 2, p. 129-162; 60. Blažys, J. Pasauližvalga ir psichinė higiena pagal E. Stern‘ą. Logos, Kaunas, 1931, p. 113-127. 61. Born, M., Juška, A. apie fizikos teorijų prasmę. Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 118-135; 62. Botyrius, Julius. Lietuviai Sudermanno „Lietuviškose Apysakose“. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 84 – 97. 63. Brazys, T. Mažvydo „Giesmių“ melodijų kilmė ir jų santykis su lietuvių tautos muzika. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 103-117. 64. Brender, F. De duobus carminibus Lituanis Horatiano metro compositis. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 104-106. 65. Brender, F. Dėl Vergil. Aen. 6, 424 custode sepulto. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 150-151. 66. Brender, F. E. Hermann, Lietuviškai vokiškų pasikalbėjimų knygelė. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 200-204. 67. Brender, F. Pr. Skardžius, Daukšos Akcentologija. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 231-236. 68. Brender, F. Zur Homonymie. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 45-46. 69. Brender, F. Zur Metrik der litauischen Hexameter von 1589. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 35-44. 70. Brender, F. Zusammenfassung. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 147-150. 71. Brender, Fr. Ein Fall von Homonymie im Litauischen. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 132- 136. 72. Brender, Fr. Wörter auf –ninkas und –ininkas in Donalitius Dichtungen. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 108-112. 73. Brender. F. Lateinische und griechische Reimformen. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 113-114. 74. Brenderis, F. Žodžio facinus reikšmė Sallustijaus raštuose. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 21-26. 75. Brenderis, P. Formalinis ir semasiologinis lotynų kalbos veiksmažodžių grupavimas. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 154-204. 76. Brenderis, P. E. Hermann, Die litauischen Gemeinsprache als problem der allgemeinen Sprachwissenschaft. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 205-209. 77. Brenderis, P. Formalinis ir semasiologinis lotynų kalbos veiksmažodžių grupavimas. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 183-212. 78. Brenderis, P. Formalinis ir semesiologinis lotynų kalbos veiksmažodžių grupavimas. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 123-147. 79. Brenderis, P. G. Devoto, Gli antichi Italini. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 230. 80. Brenderis, P. Jėzaus Kristaus Evangelijos. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 221-227. 81. Brenderis, P. K. Kepalas, Parinktos Kvinto Horacijaus giesmės (odės) su komentarais ir žodžiais. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 174-178. 82. Brenderis, P. M. Račkauskas, C. Juli Caesaris belli Gallici Liber III. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 187-189. 83. Brenderis, P. Mėlanges linguistiques. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 206-219. 84. Brenderis, P. Prof. M. Račkauskas, Graikų kalbos gramatika I dalis. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 199- 205.
59 85. Brenderis, P. S. W. T. Margadant, Lexilogus. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 169- 173. 86. Brenderis, Pr. Varronas ir romėnų gramatikos mokslas Cicerono laikais. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 5-26. 87. Brenderis, Pranas. Baranausko stiliaus antikiškumas. Athenaeum, Kaunas, 1937, t. 8, sąs. 1, p. 70 – 80. 88. Būčys, P. Rusai stačiatikiai ir sentikiai Lietuvoje. Athenaeum, Kaunas, 1936, t. 7, sąs. 1, p. 65 – 163. 89. Būčys, P. Amerikos ir Pabaltijos draugija. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 33-35. 90. Būčys, P. Lietuvos įžengimas į tarptautinę aukštojo mokslo organizaciją. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 113-120. 91. Būtėnas, P. Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienos. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 168-193. 92. Būtėnas, P. Ištiktukai – beforminiai, emociniai veiksmažodžiai. Athenaeum, Kaunas, 1937, t. 8, sąs. 1, p. 41 – 69. (Panevėžys, buvęs studentas, kalbininkas). 93. Casel, O. Antikinės ir krikščioniškos misterijos. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 33-42. 94. Casel, O. Epifanija religijų istorijos šviesoj. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 182-187. 95. Casel, O. O. S. B. Antikinės ir krikščioniškos misterijos. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 33-42. 96. Česaitis, I. Charakterio Šv. Tomo Akviniečio doktrina. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 12-23. 97. Česaitis, I. Charakterio Šv. Tomo Akviniečio doktrina. Soter, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 81-96. 98. Česaitis, I. Gamtinės ir antgamtinės dorybės. Soter, Kaunas, 1932, nr. 2, p. 43-56. 99. Česaitis, I. Nudizmas ir moralė. Soter, Kaunas, 1935, nr. 1, p. 25-48. 100. Česaitis, I. Nuodėmklausio pareigos ‚Casti connubii“ enciklikos šviesoj. Soter, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 46-77. 101. Česaitis, I. Priešjungtuvinis sveikatos patikrinimas ir dorovė. Soter, Kaunas, 1933, nr. 1, p. 65-77. 102. Česaitis, I. Psichiškai defektingųjų sterilizacija ir valstybė. Soter, Kaunas, 1933, nr. 2, p. 72-90. 103. Česaitis, S. Kronika. Soter, Kaunas, 1936, nr. 2, p. 112-116. 104. Čėsnys, B. Kikeno sinodas ir dogma. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 1-10. 105. D., Pr. Literatūra:... Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 171-173. 106. Dambrauskas, A. Dabartinė rusų cerkvės padėtis. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 349-365. 107. Dambrauskas, A. Materijos paslaptis. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 32-44; 108. Daugirdaitė-Sruogienė V., Žemaičių bajorų ūkis I pusėj XIX šimtmečio, Senovė, 1938, t. 4, p. 25–32, bibliogr. išnašose, priedai p. 116–132 109. Dausa, K. Makso Schelerio filosofinės antropologijos bruožai (diplominis darbas). Eranus, Kaunas, 1935, t. 3, p. 87-144. 110. Dičpetris, Aleksandras. Kurt. Mickoleit, Lietuvis vokiečių kūryboje. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 159 – 170. 111. Dyrofas, A. Dantė kaip teisės filosofas. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 33-49. 112. Döller, J. Patarlių knyga ir Amen-em-opės pamokymai. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 50-61. 113. Döller, J. Senasis įstatymas naujų atradimų šviesoj. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 27-42. 114. Döller, J. Trivienis Dievas. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 145-152. 115. Donskis, J. Bergson‘o doros ir religijos filosofija. Logos, Kaunas, 1932, p. 51-75; 116. Donskis, J. Laiko pažinimo problema Šv. Augustino filosofijoj. Logos, Kaunas, 1931, p. 79-88; 117. Donskis, J. Praėjusio laiko būties problema. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 1-12, 112; 118. Donskis, J. Sielos reiškinių erdvumo klausimu. Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 89-103; 119. Dovydaitis, P. „Etnologijos religijos mokslo kursai“ vidurinės ir rytinės Europos kraštams. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 155-160. 120. Dovydaitis, P. Alois Höfler. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 78-80; 121. Dovydaitis, P. Analecta et Additamenta. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 104-122. 122. Dovydaitis, P. Apie priešistorinio žmogaus religijos pėdsakus Europoj. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 43-74. 123. Dovydaitis, P. Apie priešistorinio žmogaus religijos pėdsakus Europoje. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 43-74. 124. Dovydaitis, P. Dvejos sukaktuvės Europos dvasios istorijoj. Logos, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 161- 165; 125. Dovydaitis, P. Elanchus bibliographicus. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 212-214.
60 126. Dovydaitis, P. Erich Becher. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 98-109; 127. Dovydaitis, P. Etimologija ir sąvoka žodžio „religija“. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 1-19. 128. Dovydaitis, P. Eugeno Rignano (1870-1930). Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 138-143; 129. Dovydaitis, P. Filosofiškos ir teleologiškos skruzdžių svetingumo problemos pagal E. Vasmano tyrinėjimus. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 81-94; 130. Dovydaitis, P. Guyau moralės mokslo kritika. Logos, Kaunas, 1926, nr. 2, p. 224-249; 131. Dovydaitis, P. Hugo Grotiaus pirmatakai. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 107-119; 132. Dovydaitis, P. Hugo Grotius kaip religijos žmogus. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 180-196. 133. Dovydaitis, P. Istorijos filosofija ir jos problemos. Logos, Kaunas, 1932, p. 97-144. 134. Dovydaitis, P. Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 197-200. 135. Dovydaitis, P. Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 102-112. 136. Dovydaitis, P. Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 88-96; 137. Dovydaitis, P. Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 96-112. 138. Dovydaitis, P. Iš mokslininkų gyvenimo. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 202-209. 139. Dovydaitis, P. Iš naujausios literatūros. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 103. 140. Dovydaitis, P. Iš paskutiniųjų kelerių metų filosofijos bibliografijos. Logos, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 93-96. 141. Dovydaitis, P. Iš šių dienų filosofų gyvenimo ir darbų. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 135-164. 142. Dovydaitis, P. Johannes Volkelt (1848-1930). Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 143-144. 143. Dovydaitis, P. John Burnet. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 109; 144. Dovydaitis, P. Kalėdų šventės kilmė ir plėtotė. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 188-201. 145. Dovydaitis, P. Krikščioniško solidarizmo socialekonominė sistema. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 83-91; 146. Dovydaitis, P. Krikščionybė ir budizmas. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 92-101. 147. Dovydaitis, P. Krikščionybė ir budizmas. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 68-87. 148. Dovydaitis, P. Kun. Wilhelm‘o Schmidt‘o S. V. D. 60 metų amžiaus sukaktuvėms paminėti. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 81-93. 149. Dovydaitis, P. Max Ettlinger (1877-1929). Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 136-138; 150. Dovydaitis, P. Naujieji etnologijos keliai ir kai kurie uždaviniai. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 3- 35. 151. Dovydaitis, P. Naujos knygos. Logos, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 159-160. 152. Dovydaitis, P. Organizmo ir gyvybės idėja šių dienų biofilosofijoj. Logos, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 85-112; 153. Dovydaitis, P. Organizmo ir gyvybės sąvoka H. Driesch‘o biofilosofijoj. Logos, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 169-174; 154. Dovydaitis, P. Priešistorinio žmogaus religijos pėdsakai Europoj. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 11-32. 155. Dovydaitis, P. Religijų lyginimas seniau ir dabar. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 17-49, 117-145; 156. Dovydaitis, P. Religijų lyginimas seniau ir dabar. Soter, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 117-145. 157. Dovydaitis, P. Šių dienų dorinės problemos. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 26-31; 158. Dovydaitis, P. Šių dienų mokslo persiorientavimas, kai dėl žmogaus prigimties praeity ir dabarty. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 1-18. 159. Dovydaitis, P. Šių laikų biologų pažiūros į gyvybės reiškinius. Logos, Kaunas, 1933, p. 81-128. 160. Dovydaitis, P. Šių laikų biologų pažiūros į gyvybės reiškinius. Logos, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 161-187; 161. Dovydaitis, P. Šių laikų biologų pažiūros į gyvybės reiškinius. Logos, Kaunas, 1935, nr. 1, p. 53- 64; 162. Dovydaitis, P. Šių laikų biologų pažiūros į gyvybės reiškinius. Logos, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 125-145; 163. Dovydaitis, P. Šv. Augustinas filosofijos pagrindinės idėjos. Logos, Kaunas, 1931, p. 33-78; 164. Dovydaitis, P. Šv. Augustino 1500 m. mirties sukaktuvių stambesnioji literatūra. Logos, Kaunas, 1931, p. 127-128; 165. Dovydaitis, P. Šv. Augustino asmenybės modernumas ir jo filosofijos aktualumas. Logos, Kaunas, 1930, nr. 2, p. 145-176; 166. Dovydaitis, P. Tarptautiniai filosofijos kongresai 1934 m. Logos, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 188-190.
61 167. Dovydaitis, P. Trumpesni straipsniais įvairiais klausimais. Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 207-216. 168. Dovydaitis, P. Wilhelm Jerusalem. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 81-84. 169. Dovydaitis, Pranas. Marijos Pečkauskaitės laiškai Pr. Dovydaičiui. Athenaeum, Kaunas, 1935, t. 6, sąs. 1, p. 166 – 181. 170. Dubas, V. Voltaire. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1932, t. 10, 255 p.. 171. Dubas, Vl. Provanso trubadūrai ir jų kūryba. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1938, nr. 7, p. 5 – 165. 172. Dürr, L. Izraelitų religijos vienatiškumas šių dienų priešakio Azijos mokslo šviesoj. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 51-58. 173. Dumbrė, D. Krikščionys demokratai kryžkely. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 385-395. 174. Dumčius, J. Jan Otrębski i Jan Safarewicz, Gramatika historyczna języka łacińskiego. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, 275-278. 175. Dvasiškoji literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 380-381. (A. Jakštas). 176. Dzūkų dainos: Alytaus apskrities. Užrašė Juozas Kavaliauskas. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1940, nr. 9, p. 381 – 442. 177. Ehmer, W. Kanto santykiai su lietuvybe. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 90-93; 178. Eissfeldt, O. Dievų vardai ir Dievo įvaizdai semituose. Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 118-127. 179. Elisonas, J. Dievas Senelis. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 9, p.3-252. 180. Elisonas, J. Drapanų ir šiaip įvairių audeklinių arba odinių dalykų sąrašas. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 117-131. 181. Elisonas, J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 125-167. 182. Elisonas, J. Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1932, t. 5, p. 3-231. 183. Elisonas, J. Mūsų krašto ropliai (reptilia) lietuvių folkloro šviesoje. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1931, t. 3 , p. 81-180. 184. Elisonas, J. Vilkas tautosakoje. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 2, p. 127-137. 185. Elisonas, Jurgis. Ožio ceremonija. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 2, p. 117-126. 186. Endzelin, J. Le. Buokstit und Verwandtes. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 10-12. 187. Endzelin, J. Li. al-, aliai zu d. all u.s.w.? Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 5-7. 188. Endzelin, J. Zur slavisch-baltischen Konjugation. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 38-46. 189. Engert, H. Syntaktische Studien. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 45-56. 190. Engert, Horst. Die Sühnung des Thoas. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1939, nr. 8, p. 345 – 363. 191. Engert, Horst. Einsilbige Taktfüllung in der jüngsten litauischen Lyrik. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1939, nr. 8, p. 393 – 395. 192. Engert, Horst. Faust, das Lebenswerk Goethes. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1934, nr. 3, p. 22 – 46. 193. Engert, Horst. Metrische Studien zu Gedichten von Maironis. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1935, nr. 4, p. 191 – 217. 194. Engert, Horst. Metrische Studien zu Getichten von Maironis. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1939, nr. 8, p. 364 – 392. 195. Eretas, J. Filosofija ir poezija. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 68-79. 196. Eretas, J. Filosofišką literatūros kritiką bekuriant. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 120-134. 197. Eretas, J. H. Taine‘o filosofinių pažiūrų susidarymo svarbiausi bruožai. Logos, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 21-51; 198. Eretas, J. Hippolyte‘o Taine‘o „Meno filosofija“. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 17-56; 199. Eretas, J. Iš mistikos istorijos. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 105-160. 200. Eretas, J. Kantas ir anglų literatūra. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 140-156; 201. Eretas, J. Literatūros nagrinėjimo metodai. Logos, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 154-160; 202. Eretas, J. Meinrich Seuse (Suso). Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 147-206. 203. Eretas, J. Meister Eckehart. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 33-86. 204. Eretas, J. Šis tas apie Taine‘ą. Logos, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 137-163; 205. Eretas, Juozas. Jaunasis Goethe. Athenaeum, Kaunas, 1932, t. 3, nr. 1, p. 61 – 179. 206. Eretas, Juozas. Jonas Tauleris. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 1 – 64. 207. Eretas, Juozas. Marijos Pečkauskaitės laiškai Janinai Kairiūkštytei – Tumėnienei. Athenaeum, Kaunas, 1937, t. 8, sąs. 1, p. 81 – 152.
62 208. Eretas, Juozas. Miscellanea: Iš nespausdintų Jakšto darbų. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 1, p. 93 – 97. 209. Eretas, Juozas. Mistikų kalba ir stilius. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 113 – 160. 210. Eretas, Juozas. Rėzos gimtinė. Athenaeum, Kaunas, 1937, t. 8, sąs. 1, p. 153 – 186. 211. Eretas, Juozas. Rėzos santykiai su Goethe. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 2, p. 1 – 55. 212. Eretas, Juozas. Taulerio pamokslas apie dieviškąjį pribrendimą. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 107 – 112. 213. Faller, O. Religijų lyginimo naujoji metodika – pagal H. Pinard de la Boullaye veikalą. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 1-14. 214. Faller, O. S. J. Religijų lyginimo naujoji metodika – pagal H. Pinard de la Boullaye S.J. veikalą. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 1-14. 215. Fenzlau, Walter. Angebliche lettische Formeln in einem Rituale von 1647. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 137-139. 216. Fenzlau, Walter. Ein litauisches Universal vom Jahre 1639. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 115-125. 217. Folkis, O. Apie matematišką pažinimą. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 85-114; 218. Folkis, O. Matematika ir pasaulėžiūra. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 64-67; 219. Folkis, O. Newtono vieta mokslo istorijoj. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 68-82; 220. Fraenkel, E. Das Präsens von eiti „gehen“ im Fischerlitauischen des kurischen Hafs. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 101-103. 221. Fraenkel, E. Zur Herkunft der litauischen Verba auf –inti und der adjektiva auf –intelis. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 17-39. 222. Fraenkelis, E. Apie Mažvydo katekizmo kalbą. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 140-143. 223. Fraenkelis, E. Lietuviškosios etimologijos. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 58- 67. 224. Frankel, E. Zu den litauischen indefiniten Adverbien und Pronomina. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 54-58. 225. Frankelis, E. Tocharų kalbos gramatika ir baltų kalbos. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 5-20. 226. Gerullis J., Kęstutis prūsų atmintyje, Tauta ir žodis, 1924, t. 2, p. 27–28. 227. Gerullis, G. Eine žemaitische Eidesformel von 1638. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 13. 228. Gerullis, G. Gespannte und geblähte Konsonanten. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 14-22. 229. Gerullis, G. Verschollene altlitauische Drucke aus Königsberg. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 99-100. 230. Gerullis, Georg. Litauischer Potabeleid von 1644. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 35-36. 231. Gylys, A. Alfredo Anglo psichologinės ir fiziologinės pažiūros pagal jo raštą „De motu cordis“. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 1-16. 232. Gylys, A. Clemens Baeumker. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 195-204; 233. Gylys, A. Metafizika ir realūs mokslai. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 43-50; 234. Gobis, J. Hegelio valstybės filosofija. Logos, Kaunas, 1932, p. 80-96; 235. Graževičius, Albinas. Pluoštas Motiejaus Gustaičio laiškų. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 143 – 157. 236. Grigaitis, A. Babelio bokštas. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 35-50. 237. Grigaitis, A. Brenderis, P. Elanchus bibliographicus. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 103-112. 238. Grigaitis, A. Egzegezės metodikos naujieji keliai. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 50-69. 239. Grigonytė Zablockienė, E. Pasakų tyrimo metodai. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1934, t. 8, p. 3-86. 240. Grinius, J. Dailusis menas ir jo artimieji tikslai. Logos, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 59-83; 241. Grinius, Jonas. Naujoji teorija apie prancūzų epo kilmę. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 74 – 85. 242. Grinius, Jonas. Vienažindžio poezija. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 98 – 125. 243. Grinten, Dr. Hugo Grotius ir tautų teisė. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 93-106;
63 244. Gruodis, S. Eutanazija. Soter, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 3-16. 245. Grušas, Juozas. Vinco Krėvės realistinė beletristika. Athenaeum, Kaunas, 1932, t. 3, nr. 1, p. 1 – 28. 246. Gustaitis, M. Aušra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 120-126. 247. Gutberlet, K. Autoergografija. Logos, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 144-168; 248. Istorijos literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 308-315. 249. Iš filosofų gyvenimo ir darbų. Logos, Kaunas, 1926, nr. 2, p. 250-254. 250. Iš lenkų literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 147-150. 251. Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 106-109; 252. iš naujausios literatūros. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 110-112. 253. Iš naujausios literatūros. Logos, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 174. 254. Iš rusų literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 317-319. 255. Iš S. Daukanto, Lietuvių trobesiai, Tauta ir žodis, 1923, t. 1, p. 93–99. 256. Iš svetimų literatūrų. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 64-68. 257. Iš vokiečių dailiosios literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 232-233. 258. Iš vokiečių mokslo literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 233-235. 259. Iš vokiečių religinės literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 235-236. 260. Iš vokiečių teologiškos literatūros. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 145-147. 261. Ivinskis, Z. Biblijinė senovės lietuvių religijos ir mitologijos medžiaga. Soter, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 133-161. 262. Ivinskis, Z. Biblijografinė senovės lietuvių religijos ir mitologijos medžiaga. Soter, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 55-96. 263. Ivinskis, Z. Jonas Basanavičius. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 157-158. 264. Ivinskis, Z. Medžių kultas lietuvių religijoje. Soter, Kaunas, 1939, p. 113-144. 265. Ivinskis, Z. Medžių kultas senovės lietuvių religijoje. Soter, Kaunas, 1938, nr. 2, p. 141-176. 266. Ivinskis, Zenonas. Kovos bruožai dėl Žemaičių ir jų sienų. Athenaeum, Kaunas, 1935, t. 6, sąs. 1, p. 54 – 117. 267. Ivinskis, Zenonas. Krikščioniškosios Vakarų Europos santykiai su pagoniškąja Lietuva. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 135 – 144. 268. Ivinskis, Zenonas. Lietuvos valstiečių luomo susiformavimas ir raida. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 28 – 45. 269. Ivinskis, Zenonas. Miscellanea“. Athenaeum, Kaunas, 1931, t. 2, nr. 1, p. 139 – 142. 270. Ivinskis, Zenonas. Nežinomas 1831 m. sukilėlių atsišaukimas lietuvių kalba. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 1, p. 101 – 104. 271. Ivinskis, Zenonas. Nežinomas P. Skargos laiškas jėzuitų generolui apie Lietuvos religinę būklę. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 1, p. 98 – 100. 272. Ivinskis, Zenonas. Vytautas Didysis istorinėje literatūroje. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 190 – 212. 273. Ivinskis, Zenonas. Vytauto Didžiojo darbų ir jo periodo bibliografija. Athenaeum, Kaunas, 1931, t. 2, nr. 1, p. 89 – 138. 274. Yčas J., Biržai tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1931, t. 8, p. 154–215 275. Yčas, M. Mano audiencija pas popiežių Benediktą XV. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 173- 181. 276. Yla, S. Tautos pastoracijos klausimas. Soter, Kaunas, 1938, nr. 2, p. 133-140. 277. Jablonskis, K. Apie Abraomo Kulviečio kilimą. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 107-114. 278. Jablonskis, K. Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis (Telega). Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 86-107. 279. Jablonskis, K. Kiek naujų žinių apie kanauninko Mikalojaus Daukšos kilimą ir gyvenimą. Tauta ir žodis, Kaunas, 1931, kn. 7, p. 353-421. 280. Jablonskis, K. Papildomosios žinios apie kan. M. Daukšą. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 64-85. 281. Jakštas J., Vakarų krikščionių mintys apie Romos imperiją iki V amžiaus, Senovė, 1937, t. 3, p. 9–311, santr. vok. k.: p. 289–303, bibliogr.: p. 303–311.
64 282. Jakštas J., Vokiečių ordinas ir Lietuva Vytenio ir Gedimino metu, I–II skyriai, Senovė, 1933, t. 1, p. 125–156; III–V skyriai, Senovė, 1936, t. 2, p. 3–59. 283. Jakštas, A. Apie katalikiškus lietuviškus Šventraščio vertimus ir vertėjus. Soter, Kaunas, 1933, nr. 1, p. 2-24. 284. Jakštas, A. Dėl mūsų rašybos taisymo. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 150-153. 285. Jakštas, A. Lietuvių katalikų mokslų akademija. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 35-44. 286. Janulaitis A., Enėjas Silvius Piccolomini bei Jeronimas Pragiškis ir jų žinios apie Lietuvą XIV– XV a. Istorijos-kritikos piešinys, Humanitarinių mokslų fakultetas. Raštai, 1928, t. 3, sąs. 3, 65 p. 287. Janulaitis A., Iš praeities vaizdelių, Tauta ir žodis, 1923, t. 1, p. 87–92. 288. Janulaitis A., Kiprijonas-Juozas Zabitis (Nezabitauskas), Tauta ir žodis, 1928, t. 5, p. 439–510; t. p. 2 dalis, Tauta ir žodis, 1939, t. 6, p. 350–410. 289. Janulaitis A., Užnemunė po Prūsais (1795–1807), Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1928, t. 4, kn. 1, 404 p 290. Janulaitis, A. Donelaitis ar Duonelaitis? Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 213. 291. Janulaitis, A. Kiprijonas Juozas Zabitis (Nezabitauskas). Jo gyvenimas ir raštai, II d. Raštai. Tauta ir žodis, Kaunas, 1930, kn. 6, p. 350-410. 292. Jaunimo literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 377-379. (2 – P. Būčys). 293. Jonikas, P. Iš lietuvių kalbos rašybos istorijos. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 22-30. 294. Kabeika, J. Latviški žodžiai 1603 metų Thesaure Polyglotte. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 19-21. 295. Kabelka, J. 1647 metų evangelija. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 73-87. 296. Kairiūkštytė Jacynienė, H. Pažaislis, ein Barockloster in Litauen. Tauta ir žodis, Kaunas, 1930, kn. 6, p. 1–172. 297. Kampers, P. Gnosis ir kabbala Dantės kūryboj. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 62-83. 298. Karsavin, L., P. Poema o smerti. Eranus, Kaunas, 1931, t. 2, p. 231-310. 299. Karsavinas L., Europos kultūros istorija. 1. Romėnų imperija, krikščionybė ir barbarai, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1931, t. 7, XIX+352 p., bibliogr.: p. 322–332 300. Karsavinas L., Europos kultūros istorija. 2. Bažnyčia, imperija ir feodalizmas, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1933, t. 11, XVI+471 p., bibliogr.: p. 435–443 301. Karsavinas L., Europos kultūros istorija. 3. Kova dėl dievo karalystės ir tautinės valstybės, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1934, t. 13, XVIII+523 p., bibliogr.: p. 489–495 302. Karsavinas L., Europos kultūros istorija. 4. Viduramžių kultūrai bekylant ir iškylus, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1934, t. 16, XVI+560 p., bibliogr.: p. 529–535 303. Karsavinas L., Europos kultūros istorija. 5. 1. Vidurinių ir naujųjų amžių sąvartoj, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1936, t. 19, XVIII+368 p. 304. Karsavinas L., Europos kultūros istorija. 5. 2. Vidurinių ir naujųjų amžių sąvartoj, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1937, t. 21, XIX+343 p., bibliogr.: p. 299–306. Rudzinskaitė-Arcimavičienė M., Senovės Rytų istorija. I dalis. Aigiptas, Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1937, t. 20, 205 p., bibliogr. p. 199–203. 305. Karsavinas, L. Europos kultūros istorija: Bažnyčia, imperija ir feodalizmas. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1933, t. 11, 471 p. 306. Karsavinas, L. Europos kultūros istorija: Kova dėl Dievo karalystės ir tautinės valstybės. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1934, t. 13, 522 p. 307. Karsavinas, L. Europos kultūros istorija: viduramžių kultūrai bekylant ir iškilus. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1934, t. 16, 560 p. 308. Karsavinas, L. Europos kultūros istorija: vidurinių ir naujųjų amžių sąvartoj. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1936, t. 19, 368 p. 309. Katkus, M. Balanos gadynė. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1931, t. 4 , p. 13-186. 310. Kelionių literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 230-232. 311. Klameth, G. Egipto mitų motivai apokrifų legendose apie Mariją. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 146-152. 312. Klameth, G. Egipto mitų motivai apokrifų legendose apie Mariją. Soter, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 146-152.
65 313. Klameth, G. Harpokrato motivai apokrifų pasakojimuose apie Jėzaus vaikystę. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 62-67. 314. Klameth, G. Internatinė „Religinės Etnologijos Savaitė“ Tilburge 1922 m. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 147-154. 315. Klameth, G. Nuo Hathoros Sykomorės iki Pseudo-Mato palmės ir nuo iw‘o augalo iki gėlių etiopiukuose Marijos himnuose. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 22-32. 316. Klameth, G. Šumerų-akadų paralelės su bibline priešistorija. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 121- 144. 317. Klova, H. Juridinio asmens sąvoka. Soter, Kaunas, 1938, nr. 1, p. 3-21. 318. Klovas H. Juridinio asmens sąvoka. Soter, Kaunas, 1937, nr. 2, p. 49-72. 319. Kolupaila, S. Įdomus Nemuno praeities dokumentas. Soter, Kaunas, 1939, p.90-112. 320. Končius, I. Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika. Soter, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 36-64. 321. Končius, I. Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika. Soter, Kaunas, 1933, nr. 2, p. 46-71. 322. Končius, I. Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika. Soter, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 24-54. 323. Končius, I. Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika. Soter, Kaunas, 1937, nr. 1, p. 62-77. 324. Koppers, W. Budizmas pagal kultūros ratų mokslą. Naujas problemos nušvietimas. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 105-120. 325. Koppers, W. Indoeuropiečių religijos kultūriniai istoriniai santykiai. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 19- 29. 326. Korsakas Radžvilas, K. Latvių liaudies dainos. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1938, nr. 7, p. 169 – 305. 327. Korsakas Radžvilas, K. M. J. Lermontovo gyvenimas ir kūryba. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1940, nr. 9, p. 169 – 194. 328. Kosuchinas, Vl. Fantastika ir realybė ukrainiškose Gogolio apysakose „Vakarai vienkiemy ties Dikan‘ka“. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p 106 – 163. 329. Krájewski, Antoni. „Wesele“ St. Wyspiańskiego: Elementy treści ideowej. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1940, nr. 9, p.197 – 318. 330. Krėvė Mickevičius, V. Lietuvių patarlės ir priežodžiai IV (14178 – 15189). Darbai ir Dienos, Kaunas, 1938, nr. 7, p. 325 – 392. 331. Krėvė Mickevičius, V[incas]. Lietuvių patarlės ir priežodžiai III (11651 – 14177). Darbai ir Dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p. 213 – 354. 332. Krėvė-Mickevičius V., Pirmykštė indoeuropiečių gimtinė, Tauta ir žodis, 1923, t. 1, p. 45–86; Indoeuropiečių protėvynė, 1924, t. 2, p. 122–156; Antroji dalis. Indoeuropiečių gimtinė, 1925, t. 3, p. 172–221. 333. Krėvė-Mickevičius, V. „Falsifikacija“ ir faktai. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 217-228. 334. Krėvė-Mickevičius, V. Aitvaras dzūkų legendose. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1931, t. 3 , p. 3-80. 335. Krėvė-Mickevičius, V. Dzūkų vestuvės. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 2, p. 17-93. 336. Krėvė-Mickevičius, V. Krikštynų apeigos Dzūkijoj. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1933, t. 7, p. 30-48. 337. Krėvė-Mickevičius, V. Mūsų paukščiai padavimuose. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1933, t. 7, p. 3- 29. 338. Krėvė-Mickevičius, V. Mūsų paukščiai tautosakoje. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 2, p. 94- 116. 339. Krėvė-Mickevičius, V. Mūsų paukščiai. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 1, p. 17-89. 340. Krėvė-Mickevičius, V. Šarūnas. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 1, p. 90-123. 341. Kronika. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 174-176. 342. Kronika. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 80. 343. Kronika. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 157-164; 344. Kronika. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 109-112. 345. Kučinskas, Antanas, Kęstučio kovos su Vokiečių ordinu. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 106 – 134. 346. Kučinskas, Antanas. Kęstučio mirtis. Athenaeum, Kaunas, 1932, t. 3, nr. 1, p. 42 – 60. 347. Kučinskas, Antanas. Prof. Kun. Dr. Jonas Totoraitis. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 1 – 16. 348. Kuenburg, M. Apie metodiką psichologiškai tirti normalius vaikus ir silpnapročius. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 51-56;
66 349. Kuenburg, M. Psichoanalizė. Išdėstymas ir kritika. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 80-92; 350. Kūjis, M. Dr. Jurgis Sauerveinas: Gyvenimas, veikla ir raštai. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p. 5 – 105. 351. Kuppers, W. Indoeuropiečių religijos kultūriniai istoriniai santykiai. Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 113-117. 352. Kuraitis, P. Blaise Pascal kaipo filosofas. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 186-194; 353. Kuraitis, P. Dėl Kanto santykių su lietuvybe. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 94-100; 354. Kuraitis, P. Dėsirė-Joseph Mercier kaip filosofas. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 120-128; 355. Kuraitis, P. Gnoseologijos pažangos klausimu. Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 73-77; 356. Kuraitis, P. Internatinis tomistinės filosofijos kongresas Ryme. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 69- 77; 357. Kuraitis, P. Iš šių dienų filosofijos judėjimo. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 165-170. 358. Kuraitis, P. Įvadas į Hegelio filosofiją ir į jos pagrindų kritišką įvertinimą. Logos, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 129-160; 359. Kuraitis, P. Įvadas į Hegelio filosofiją ir jos pagrindų kritišką įvertinimą. Logos, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 81-96; 360. Kuraitis, P. Įvadas į Hegelio filosofiją ir jos pagrindų kritišką įvertinimą. Logos, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 65-80; 361. Kuraitis, P. Kanto gnoseologijos pagrindinės pažiūros ir jų vertė. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 116-125; 362. Kuraitis, P. Kanto reikšmė filosofijos istorijoj. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 81-89; 363. Kuraitis, P. Keli bendrosios gnoseologijos bruožai. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 1-32.; 364. Kuraitis, P. Pagrindiniai gnoseologijos klausimai ir jų sprendimo būdai. Logos, Kaunas, 1928, nr. 2, p.113-125; 365. Kuraitis, P. Pagrindiniai orientacijos punktai ontologijoj. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 97-105; 366. Kuraitis, P. Paul Natorp. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 205-208. 367. Kuraitis, P. Rudolf Eucken. Logos, Kaunas, 1926, nr. 2, p. 254-256; 368. Kuraitis, P. Simon Deploige (1868-1927). Logos, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 179-182; 369. Kuraitis, P. Šv. Augustino gnoseologinės pažiūros II. Logos, Kaunas, 1932, p. 76-79; 370. Kuraitis, P. Šv. Augustino gnoseologinės pažiūros. Logos, Kaunas, 1930, nr. 2, p. 184-192; 371. Laurinaitis, Vincas. S. Daukanto „Darby senuju Lituwiu yr Žemaycziu“ 1822 m. ir to veikalo reikšmė. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1936, nr. 5, p. 235 – 303. 372. Lazeronas, Vladas. Dešimtaisis tarptautinis psichologų kongresas Kopenhagoje. Eranus, Kaunas, 1935, t. 3, p. 249-260. 373. Lazeronas, Vladas. Genialių žmonių psichologija. Eranus, Kaunas, 1935, t. 3, p. 209- 248.\ 374. Leonas, P. Kantas teisės filosofijos istorijoje. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 134-139; 375. Literatūra. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 165-169. 376. Maceina, A. Kūrybos problema. Logos, Kaunas, 1935, nr. 1, p. 65-80. 377. Maceina, A. Pirminės kultūros pagrindai (Filosofinis kultūros ciklų paaiškinimas). Logos, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 1-48; 378. Maceina, A. Ugdytojas ir ugdytinis. Logos, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 97-124; 379. Maceinienė – Tverskaitė Julija. Impresionistinės tapybos santykiai su impresionistine poezija. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 158 – 179. 380. Maciūnas, V. J. Šulco Ezopas. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 134-148. 381. Maciūnas, Vincas. Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje: Susidomėjimas lietuvių kalba, istorija ir tautotyra. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1939, nr. 8, p. 4 – 344. 382. Maknickis, Vytautas. Gabrielius Landsbergis – Žemkalnis. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1936, nr. 5, p. 3 – 234. 383. Malakauskis, P. Apie Konkordatus. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 161-172. 384. Malakauskis, P. Bažnytinė cenzūra ir draudžiamosios knygos. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 34- 60. 385. Malakauskis, P. Bažnytinės pareigos. Soter, Kaunas, 1938, nr. 2, p. 87-132. 386. Malakauskis, P. Dvasiškiai. Soter, Kaunas, 1938, nr. 1, p. 48-57. 387. Malakauskis, P. Dvasiškių teisės, privilegijos ir priedermės. Soter, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 3-35. 388. Malakauskis, P. Įgimtoji tarptautinė teisė. Soter, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 3-19.
67 389. Malakauskis, P. Įgimtoji teisė. Soter, Kaunas, 1932, nr. 2, p. 3-32. 390. Malakauskis, P. Įgimtoji teisė. Soter, Kaunas, 1933, nr. 1, p. 25-29. 391. Malakauskis, P. Įgimtoji teisė. Soter, Kaunas, 1933, nr. 2, p. 3-45. 392. Malakauskis, P. Kapitulos. Soter, Kaunas, 1939, p. 57-89. 393. Malakauskis, P. Laidojimas. Soter, Kaunas, 1936, nr. 2, p. 3-53. 394. Malakauskis, P. Laidojimas. Soter, Kaunas, 1937, nr. 1, p. 3-31. 395. Malakauskis, P. Mišių stipendijų istorija. Soter, Kaunas, 1935, nr. 1, p. 49-60. 396. Malakauskis, P. Provincijalinis susirinkimas. Soter, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 130-142. 397. Malakauskis, P. Šv. P. Marijos ir Šv. Juozapo moterystė. Soter, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 128-132. 398. Malakauskis, P. Tradicijos sąvoka. Soter, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 17-23. 399. Malakauskis, P. Vyskupai. Soter, Kaunas, 1939, p. 2-26. 400. Maliauskis, A. (dr.) Bolševizmas Lietuvoj. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 81-112. 401. Maliauskis, A. Katekizmo metodas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 286-306. 402. Mantvydas Pranas. Tapyba ir poezija. Athenaeum, Kaunas, 1931, t. 2, nr. 2, p. 199 – 211. 403. Mantvydas, P. Realumo problema per paskutinį 100 metų. Logos, Kaunas, 1933, p. 25-52; 404. Matusas J., Motiejus Valančius kaip istorikas, Senovė, 1938, t. 4, p. 3–24 405. Matusas, Jonas. Apie lotyniškų raidžių draudimą lietuviškiems spaudiniams. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 17 – 27. 406. Matusevičiūtė, I. Danieliaus Kleino Giesmyno ir Maldų knygų dedikacijos egzempliorius. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 107-108. 407. Matusevičiūtė, I. Kiek naujos medžiagos prūsų vardynui. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 10-18. 408. Matusevičiūtė, I. Prierašai Berlyno valstybinės bibliotekos Sengstacko originale. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 88-101. 409. Menghin, O. Aukų žymės iš senosios akmens gadynės. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 19-26. 410. Merkelis, A. J. Jablonskio bibliografija. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 15-37. 411. Mickevičius, Juozas. Žemaičių vestuvės. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1933, t. 7, p. 47-125. 412. Mikalauskaitė, E. Priešreformacinių laikų Prūsiško Tėve mūsų nuotrupa. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 102-106. 413. Mikalauskaitė, E. Senas lietuviško katekizmo rankraštis. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 31-48. 414. Miškinis, M. Puškinas. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p 184 – 196. 415. Mykolaitis, V. Tautosakos reikšmė. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 1, p. 6-13. 416. Mykolaitis, V[incas]. Garbinga senovė literatūroj ir praeities skriaudos tikrovėj. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1934, nr. 3, p. 3 – 21. 417. Mykolaitis, V[incas]. Vydūno dramaturgija. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1935, nr. 4, p. 3 – 117. 418. Mokslo literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 51- 64. (P. Būčio ir A. Jakšto recenzijos) 419. Mokslo literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 140-143. 420. Morkelis, Bažnyčios tėvai ir klasiškoji dvasios kultūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 20 - 32 421. Morkelis, M. Analitinis ir sintetinis katekizmo mokymo metodas. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 3-5. 422. Morkelis, M. Patrologijos mokslo uždaviniai ir ribos. Soter, Kaunas, 1937, nr. 2, p. 39-48. 423. Morkelis, M. Rytų Afrikos bažnytinės literatūros kūrimosi aplinkybės. Soter, Kaunas, 1937, nr. 1, p. 32-61. 424. Munnynck, M., P. Literatūros mokslas. Logos, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 145-153; 425. Mūsų dailioji literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 135-139. (Būčys 2, vienas be parašo). 426. Mūsų dalioji literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 372-377. (2- A. Jakštas). 427. Mūsų mokslo literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 226-230. 428. Mūsų naujieji laikraščiai. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 130 – 135. 429. Mūsų religinė literatūra. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 143-145. 430. Nagevičius V., Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra, Senovė, 1933, t. 1, p. 3–124 431. Naujos knygos svetimomis kalbomis. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 239-240. 432. Naujos knygos. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 75-78.
68 433. Neumann, F., W. Litauische Gelegenheistgedichte aus dem 17. Jahrhundert. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 126-133. 434. Oko, Joannes. De M. C. Sarbiewski: Clarissimo professore academiae Vilnensis ab excessu eius anno ccc. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1940, nr. 9, p. 131 – 165. 435. Padolskis, V. Šv. Rašto neklaidingumas. Soter, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 20-45. 436. Pankauskas, J. Psichinė realybė ir jos ypatybės. Logos, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 113-128; 437. Pankauskas, J. Psichinės plėtotės esmė. Logos, Kaunas, 1936, nr. 1, p. 49-64; 438. Penkauskas, P. Avignono obedijancijos Pranciškonai. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 84-102. 439. Penkauskas, P. Pirmasis kryžiaus karas. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 60-78. 440. Penkauskas, Pranas. Vytauto Didžiojo nuopelnai dvasinės kultūros srityje. Athenaeum, Kaunas, 1931, t. 2, nr. 1, p. 1 – 36. 441. Perkowski, J. Resztki dawnych wierzeń i kultów na Žmudzi. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 179-190. 442. Petrulis, J. Rugiapjūtės papročiai. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1934, t. 8, p. 87-135. 443. Plakis, J. Lietuvių kalbos gimininiai įvardžiai koks, kurs. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 8-9. 444. Poška, A. Dr. Jonas Basanavičius Bulgarijoje: Bulgarų atsiminimuose, dokumentuose ir fotografijose surinktose Bulgarijoje 1936 metų vasara. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1940, nr. 9, p. 322 – 378. 445. Prapuolenis, K. Memorialas apie Lietuvos vyskupijas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 3-4, p. 126- 130. 446. Prapuolenis, K. Pašalpinis Rusijos kat. dvasiškijos kapitalas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 211-214. 447. Prapuolenis, K. Viešnamis prie Šv. Stanislovo bažnyčios Ryme. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 7-8, p. 278-286. 448. Priouit, Albert. Balzac et les doctrines palingènèsiques. Eranus, Kaunas, 1938, t. 4, p. 201-226. 449. Prioult, A. P. Balzac en 1834 et la préparation du pere Goriot Darbai ir Dienos, Kaunas, 1938, nr. 7, p. 309 – 321. 450. Prioult, A. Une version français de la dissertation sul l‘origine de la Nation et de la langue Lithuanienne, par l‘abbé X. Bohusz. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 83-181. 451. Puodžiukynas, A. Priežastingumas ir valios laisvė šių dienų fizikos požvilgiu. Logos, Kaunas, 1933, p. 1-24; 452. Puzinas J., Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys, Senovė, 1938, t. 4, p. 173–301 453. Račkauskas, M. „Sokračio apologija“. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 57-79; 454. Račkauskas, M. Platonio dialogas „Kritonis“. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 57-68; 455. Račkauskas, M. Platono Eutifronas. Vertimas su paaiškinimais. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 83- 98; 456. Račkauskas, M. Platono Fedonas. Vertimas su paaiškinimais. Logos, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 113- 144; 457. Račkauskas, M. Platono Fedonas. Vertimas su paaiškinimais. Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 1-32; 458. Račkauskas, M. Platono Symposion (Puota). Logos, Kaunas, 1931, p. 1-32; 459. Račkauskas, M. Platono Symposion (Puota). Logos, Kaunas, 1932, p. 1-37; 460. Radzikauskas, E. Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1934, nr. 3, p. 130 – 213. 461. Raulinaitis, A. Šv. Jono Kandijaus pamokslas Vytautui Didžiajam mirus. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 93-103. 462. Reinhod, C. A. Ch. Barret et E. Blesse, Grammaire Pratique de langue Latviene. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 220-223. 463. Reinys, M. Instinktas. Logos, Kaunas, 1933, p. 53-71; 464. Reinys, M. Introspekcijos metodas. Logos, Kaunas, 1932, p. 38-50; 465. Reinys, M. Iš nusikaltimo ir teismo psichologijos. Logos, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 166-174. 466. Reinys, M. Iš vaiko religijos psichologijos. Soter, Kaunas, 1932, nr. 1, p. 3-14. 467. Reinys, M. Iš visuomenininko psichologijos. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 57-64; 468. Reinys, M. Kantas ir Dievo įrodymų kritika. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 126-133;
69 469. Reinys, M. Moksliškojo pažinimo kilmė žmogaus psichikoje. Logos, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 84- 92; 470. Reinys, M. Mokslo sintezės keliais. Logos, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 146-158; 471. Reinys, M. Moterų psichologija. Logos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 78-88; 472. Reinys, M. Priežastingumo klausimu. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 114-119. 473. Reinys, M. Psichologijos ir naujosios problemos. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 92-96; 474. Reinys, M. Psichologijos reikšmė mokslui ir gyvenimui. Logos, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 97-112; 475. Reinys, M. Psichologijos santykis su pedagogika. Logos, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 79-84; 476. Reinys, M. Psichologinis subjektas (del O. Hergert‘o knygos „Was ist die Seele?“). Logos, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 137-143; 477. Reinys, M. Religijos psichologijos vaizdas. Soter, Kaunas, 1934, nr. 2, p. 115-129. 478. Reinys, M. Sielos sąvoka mūsų laikų psichologijoj. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 108-113. 479. Reinys, M. Šių dienų lyginamosios psichologijos supratimas. Logos, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 164- 170; 480. Reinys, M. Šv. Augustino psichologinės pažiūros. Logos, Kaunas, 1930, nr. 2, p. 177-183; 481. Reinys, O. Psichiškosios laisvės bruožai. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 33-39; 482. Remeika I., Der Handel auf der Memel von Anfang des 14. Jarhunderts bis 1430, Tauta ir žodis, 1928, t. 5, p. 386–438. 483. Rothstern, F. Šventieji akmenys Senųjų Rytų kulte. Religijų istorijos studija. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 30-48. 484. Rothstern, F. Valdovų sudievinimas Senuosiuose Rytuose ir valdovų patepimas Senajame Testamente. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 87-95. 485. Sabaliauskas, A. A. a. prof. A. R. Niemi. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1931, t. 4 , p. 3-12. 486. Sabaliauskas, A. A. R. Niemi „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1932, t. 6, p. 5-316. 487. Salys, A. Alfred Senn, Kleine Litauische Sprachlehre. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 220-225. 488. Salys, A. Dar dėl Donelaičio pavardės. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 214-215. 489. Salys, A. Die Žemaitischen Mundarten. Teil I. Geschichte des žemaitischen Sprachgebiets. Tauta ir žodis, Kaunas, 1930, kn. 6, p. 173 – 314. (Daktaras) 490. Salys, A. Kelios pastabos tarmių istorijai. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 21-34. 491. Salys, Antanas. Fonetika ir rašyba. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 65 – 73. 492. Schapiro, N. Zum ursprünglichen Charakter der altarabischen Fahnen. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 113-124. 493. Schmitleinas, R. Z. Žemaitienė, Premier livre de frankais. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 224-232. 494. Schmittlein R., Un dictrict lituanien sous l’occupation Franēaise, Senovė, 1936, t. 2, p. 215–272 495. Sennas, A. kalbos sąvoka ir kažkurie jos pritaikymai. Soter, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 1-10. 496. Sennas, A. Keleto Dievo pavadinimų etimologija. Soter, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 97-116. 497. Sennas, A. Keleto Dievo pavadinimų etimologija. Soter, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 97-110. 498. Sennas, A. Kun. Wilhelm‘o Schmidt‘o S. V. D. 60 metų amžiaus sukaktuvėms paminėti. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 75-80. 499. Sesemann, W. Die logischen Gesetze im Verhältnis zum subjekbezogenen und psychischen Sein. Eranus, Kaunas, 1931, t. 2, p. 59-230. 500. Sezaman, V. Zum Problem der logischen Paradoxien. Eranus, Kaunas, 1935, t. 3, p. 5-86. 501. Sezemanas, V. Mūsų laikų gnoseologijai naujai besiorientuojant. Eranus, Kaunas, 1935, t. 3, p. 173-208. 502. Sezemann, W. Beiträge zum Erkenntnis problem III. Das Logischrationale. Eranus, Kaunas, 1930, t. 1, p. 129 – 195. 503. Sidaravičius, A. „Krikščioniškosios filosofijos“ klausimas Juvissy konferencijoj. Logos, Kaunas, 1933, p. 72-80; (daktaras, Kybartai); 504. Skardžius, P. A. Stender-Petersen, Slavisch-germanische Lehnwortkunde. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 214-220. 505. Skardžius, P. Analoginė balsių kaita. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 59-65.
70 506. Skardžius, P. Daukša pirmasis bendrinės kalbos kūrėjas Didžiojoj Lietuvoj. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 7-20. 507. Skardžius, P. Daukšos akcentologija. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1935, t. 17, 311 p. 508. Skardžius, P. Dėl „Universitas lingvarum Litvaniae“ autoriaus. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 115-119. 509. Skardžius, P. Dėl balsių asimiliacijos. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 40-44. 510. Skardžius, P. Der litauische Hexameter. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 194-198. 511. Skardžius, P. dr. Jurgis Šlapelis, Kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 259-269. 512. Skardžius, P. Dr. Kurt Stegmann von Pritzwald, Das Attribut im altlitauischen. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 216-219. 513. Skardžius, P. E. Hermann, Lautgesetzt und Analogie. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 194-200. 514. Skardžius, P. Etimologinės mažmenos. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 160-166. 515. Skardžius, P. Eugenjusz Kucharski, Etniczne oblicze ziem polskich przed przyjściem słowian. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 205-207. 516. Skardžius, P. Istorijos Archyvas. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 237-238. 517. Skardžius, P. J. Baudoin de Courtenay. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 170-173. 518. Skardžius, P. J. Jablonskis ir dabartinė lietuvių bendrinė kalba. Archivum philologicum, Kaunas, 1937, kn. 6, p. 12-35. 519. Skardžius, P. J. Jablonskis. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 5-14. 520. Skardžius, P. J. Otrębski, Wschodniolitwskie narzecze twereckie Częsc. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 219-221. 521. Skardžius, P. Jan Otrębski, Indogermanische Forschungen. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 269-275. 522. Skardžius, P. Jan Otrębski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 153-155. 523. Skardžius, P. Kazimieras Būga. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 7-9. 524. Skardžius, P. Lietuvių latvių kalbos žodyno dalykai. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 47-54. 525. Skardžius, P. M. Durys, Kalbos mokslo pagrindai. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 206-214. 526. Skardžius, P. Mėnesių pavadinimai lietuvių kalboje. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 103-112. 527. Skardžius, P. P. Arumaa, Untersuchungen zur Geschichte der litaueschen Personalpronomina. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 164-169. 528. Skardžius, P. Pranas Brenderis. Archivum philologicum, Kaunas, 1939, kn. 8, p. 5-7. 529. Skardžius, P. Priesagos –ja-, -jo- ir kaikurie jų vartojimo atvejai lietuvių kalboje. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 8-16. 530. Skardžius, P. Smulkmenos, Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 16, 44, 56, 87. 531. Skardžius, P. Smulkmenos. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 151-152. 532. Skardžius, P. Smulkmenos. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 22, 35, 148, 215. 533. Skardžius, P. W. Fenzlau, Die deutschen Formen der litauischen Orts und Personennamen des Memelgebietes. Archivum philologicum, Kaunas, 1938, kn. 7, p. 205. 534. Skardžius, P. Wörterbuch der litauischen Schriftsprache. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 156-164. 535. Skardžius, Pr. Die Slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. Tauta ir žodis, Kaunas, 1931, kn. 7, p. 4-252. 536. Skrupskelis, Ignas. Kultūrinis Prūsų lietuvių gyvenimas 18 amžiuje. Athenaeum, Kaunas, 1932, t. 3, nr. 1, p. 29 – 38. 537. Skrupskelis, Ignas. Literatūros mokslas. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 161 – 189. 538. Skrupskelis, Ignas. Vytautas Didysis vokiečių literatūroje. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 86 – 106. 539. Skvireckas J. Neteisus užvaizdas. Soter, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 43-49.
71 540. Skvireckas, J. Nesipriešinkite piktam. Soter, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 15-21. 541. Skvireckas, J. Nesipriešinkite piktam. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 15-21. 542. Skvireckas, J. Qorban. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 59-61. 543. Slavėnas, P. Būtinybė, tikimybė ir valia gamtos dėsniuose. Logos, Kaunas, 1931, p. 89-112; 544. Slavinskas, K. Liaudies melodijų rinkiniai ir rinkimas. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1933, t. 7, p. 126-137. 545. Specht, F. Das Litauischen Seminar an der Universität Halle. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 36-53. 546. Specht, F. Zur Endung der 2. Pluralis im Litauischen. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 47-57. 547. Sruoga B., Rusų literatūros istorija. 1 dalis, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1931, t. 6, 400 p., bibliogr. p. 383–395. 548. Sruoga B., Rusų literatūros istorija. 2 dalis, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, 1933, t. 12, 504 p., bibliogr. p. 495–500. 549. Sruoga, B. Mūsų tautosaka ir gyvenimas. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 198-216. 550. Sruoga, B. Puškinas rusas ir europietis. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1937, nr. 6, p 167 – 183. 551. Sruoga, B. Vaičiūno dramaturgija: Analitiški ir kritiški eskizai. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 4 – 121. 552. Stang, Ch., S. Archivalia. Archivum philologicum, Kaunas, 1932, kn. 3, p. 27-46. 553. Stankevičius V., Baudžiamosios teisės istorijos pamatiniai bruožai. I. Atsakingumo principas Izraelio tautos teisėje. II. Atakingumo principas Romėnų teisėje, Teisių fakulteto darbai, 1932, t. 6, p. 511–588. 554. Steimann, A. Gelbėtojas, arba Išganytojas. Soter, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 161-181. 555. Stočkus, Bronius. Rėzos charakteris ir jo lietuvybė. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 1 – 33. 556. Stölzle, R. Laplaso kosmologinės hipotezės filosofiškas pobūdis. Ar ji monotoniška ir ateistiška? Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 45-67; 557. Studerus, G. A. Scholz und J. Talmantas, Deutsch – litauisches Taschenworterbuch. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 189-199. 558. Studerus, G. Alfred Götze, Das deutsche Volkslied. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 203-206. 559. Studerus, G. Aus A. Bezzenbergers Nachlass. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 120-145. 560. Studerus, G. Die Wortfolge im deutszhen Satze. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 144-193. 561. Studerus, G. Emil Sembricki, Slaven-Spuren auf deutschen Fluren. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 199-200. 562. Studerus, G. Friedrich Kluge. Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache. Archivum philologicum, Kaunas, 1931, kn. 2, p. 207-208. 563. Studerus, G. Hans Sperber, Geschichte der deutschen Sprache. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 202-203. 564. Studerus, G. Otto Behaghel, Geschichte der deutschen Sprache. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 200-202. 565. Studerus, G. Vokiečių kalbos tarimas. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 146-169. 566. Sužiedėlis, Simas. Kautynės ties Šiauliais 1236 m. Athenaeum, Kaunas, 1935, t. 6, sąs. 1, p. 13 – 53. 567. Sužiedėlis, Simas. Lietuvos ir Livonijos konfliktas 1556 – 1557 m. Athenaeum, Kaunas, 1938, t. 9, sąs. 1, p. 63 – 93. 568. Sužiedėlis, Simas. Livonijos prijungimas prie Lietuvos. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 87 – 105. 569. Sužiedėlis, Simas. Mykolas Radvilos pastangos prijungti Lietuvai Rygą. Athenaeum, Kaunas, 1936, t. 7, sąs. 2, p. 47 – 83. 570. Szyłkarski, W. Sołowjews Philosophie der All-Einheit. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Kaunas, 1932, t. 9, 497 p. 571. Szyłkarski, Wladimir. Bayle und Spinoza. Eranus, Kaunas, 1930, t. 1, p. 3-80.
72 572. Szyłkarski, Wladimir. Teichmüllers philosophischer Entwicklungsgang. Eranus, Kaunas, 1938, t. 4, p. 1 – 96. 573. Šalkauskis, S. Pilnutinio religinio ugdymo pagrindai. Soter, Kaunas, 1939, p. 27-56. 574. Šalkauskis, St. Grožis filosofijos šviesoje. Logos, Kaunas, 1928, nr. 2, p. 126-136; 575. Šalkauskis, St. Įvedamoji pedagogikos dalis. Logos, Kaunas, 1935, nr. 1, p. 1-52; 576. Šalkauskis, St. Kultūros filosofijos metmenys. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 124-161; 577. Šalkauskis, St. Kultūros filosofijos metmenys. Logos, Kaunas, 1926, nr. 1, p. 1-56; 578. Šalkauskis, St. Pasaulėžiūra ir filosofija. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 46-55; 579. Šalkauskis, St. Propedeutiniai filosofijos mokslo klausimai. Logos, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 52-78; 580. Šalkauskis, St. Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija. Logos, Kaunas, 1925, nr. 1, p.1-21; 581. Šalkauskis, St. Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija. Logos, Kaunas, 1927, nr. 1, p. 1-32; 582. Šalkauskis, St. Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija. Logos, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 171-174. 583. Šalkauskis, St. Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija. Logos, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 1-58; 584. Šalkauskis, St. Tikrasis patriotizmas ir jo reiškimosi lytys. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 169- 185; 585. Šapira, N. Hebrajų kalbos vieta semitų kalbos šeimoje. Archivum philologicum, Kaunas, 1930, kn. 1, p. 27-24. 586. Šapira, N. Lietuva L. Neiduso Kūryboje. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 1 – 101. 587. Šapira, N. Lietuvos reikšmė naujajai žydų literatūrai. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1934, nr. 3, p. 97 – 129. 588. Šapiro N., Babylonisch-assyrische Feldzeichen, Senovė, 1933, t. 1, p. 189–214. 589. Šapoka A., Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, Senovė, 1938, t. 2, p. 61– 173, bibliogr. išnašose. 590. Šešplaukis, Alf. Bibliografija vokiečių kalbai ir literatūrai studijuoti. Athenaeum, Kaunas, 1930, t. 1, sąs. 1, p. 213 – 219. 591. Šilkarskis, Spinozos „monistinė“ filosofija. Logos, Kaunas, 1927, nr. 2, p. 113-136; 592. Šilkarskis, V. „Spinozos pažinimo laipsnių mokslas. Logos, Kaunas, 1928, nr. 1, p. 1-20; 593. Šilkarskis, V. Adolfas Harnack‘as ir jo pažiūros į krikščionybės esmę. Soter, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 65-80. 594. Šilkarskis, V. Adolfas Harnack‘as ir jo požiūris į krikščionybės esmę. Soter, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 69-92. 595. Šilkarskis, V. Liutoslavskio „Lenkų filosofija“. Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 13-16; 596. Šlapelis, I. M. K. Čiulionies kūrybos filosofiniai pagrindai. Logos, Kaunas, 1925, nr. 2, p. 162- 168; 597. Šlapelis, Ign. Menas ir visuomenės idealai. Logos, Kaunas, 1926, nr. 2, p. 163-174; 598. Šležas, Paulius. Ar Gediminaičiai kilę iš žemaičių? Athenaeum, Kaunas, 1935, t. 6, sąs. 1, p. 1 – 12. 599. Šležas, Paulius. Muravjovo veikimas Lietuvoj. Athenaeum, Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 46 – 86. 600. Šležas, Paulius. Prof. kan. Antanas Alekna. Athenaeum, Kaunas, 1931, t. 2, nr. 1, p. 37 – 88. 601. Šmidtas, V. Iš draugijos mokslo (sociologijos) istorijos ir problemų. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1- 2, p. 69-80. 602. Šultė, S. Mistika ir asketizmas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 3-20. 603. Šultė, S. Tikyba ir mokslas. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 181-211. 604. Tamošaitis, I. Filosofija, jos apibrėžimas ir padalinimas. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 95-107. 605. Tamošaitis, I. Kant – filosofas. Logos, Kaunas, 1924, nr. 2, p. 101-115; 606. Tamošaitis, I. Logika ir psichologija. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 40-45. 607. Tamošaitis, I. Makso Schelerio etika. Eranus, Kaunas, 1938, t. 4, p. 151 – 200. 608. Tamošaitis, I. Trejopas žinojimas. Eranus, Kaunas, 1930, t. 1, p. 81 – 127. 609. Tamošaitis, I. Vladimiro Solovjovo pažinimo teorija. Logos, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 50-68. 610. Tamošaitis. I. Religijos filosofija. Eranus, Kaunas, 1930, t. 1, p. 196 – 235.
73 611. Tarvydas Juozas. Marija Pečkauskaitė ir jos kūryba. Athenaeum, Kaunas, 1931, t. 2, nr. 2, p. 145 – 198. 612. Tarvydas, Juozas. Marija Pečkauskaitė ir Povilas Višinskis. Athenaeum, Kaunas, 1935, t. 6, sąs. 1, p. 118 – 165. 613. Tarvydas, Juozas. Marijos Pečkauskaitės pedagoginė praktika. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 34 – 70. 614. Tarvydas, Juozas. Šatrijos Raganos „Viktutės“ šaltiniai. Athenaeum, Kaunas, 1937, t. 8, sąs. 1, p. 1 – 40. 615. Torbiörnsson, Tore. Litauische Akzentfragen. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 66-98. 616. Trumpa, V. Istoriškumo problema. Eranus, Kaunas, 1938, t. 4, p. 97-150. 617. Tumas, J. Docentas Teodoras Brazys-Frey. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 2, p. 3-16. 618. Tumas, J. Mūsų tremtinių Sibirijon literatūra. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1930, nr. 1, p. 243 – 265. 619. Ungnad, A. Kova šviešybės su tamsybe. Soter, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 36-38. 620. Vabalas-Gudaitis, J. Nauji reaktologiniai testai mokinių darbingumui tirti. Eranus, Kaunas, 1931, t. 2, p. 5-44. 621. Vabalas-Gudaitis, J. Reaktologisches Testieren. Eranus, Kaunas, 1931, t. 2, p. 45-58. 622. Vabalas-Gudaitis, J. VII tarptautinė psichotechninė konferencija Maskvoje. Eranus, Kaunas, 1931, t. 2, p. 311-318. 623. Vaičaitis, Juozas. Prie Prano Vaičaičio biografijos. Athenaeum, Kaunas, 1934, t. 5, sąs. 1, p. 71 – 83. 624. Vaičiūnas, Petras. Redakcijos žodis. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930, t. 1, p. 3-5. 625. Vaitkevičius, J. Kas yra žmogus? Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 365-372. 626. Vaitkevičius, J. Prigimtinės teisės filosofijos šviesoje. Logos, Kaunas, 1924, nr. 1, p. 56-63; 627. Vasiliauskas A., Vytauto Didžiojo diplomatika. I. Įvadas, II. Dokumentų rūšys, Senovė, 1938, t. 2, p. 175–214. 628. Vasiliauskas A.Vytauto Didžiojo diplomatika. Išorinės žymės, Senovė, 1938, t. 4, p. 133–172. 629. Venckus, P. Apreiškimo šaltiniai. Soter, Kaunas, 1935, nr. 1, p. 2-34. 630. Venckus, P. Apreiškimo šaltiniai. Soter, Kaunas, 1935, nr. 2, p. 81-127. 631. Venckus, P. Bausmių amžinumas ir Dievo gerumas. Soter, Kaunas, 1934, nr. 1, p. 78-90. 632. Venckus, P. Be Bažnyčios nėra išganymo. Soter, Kaunas, 1932, nr. 2, p. 33-42. 633. Venckus, P. Dievo apvaizda ir nuodėmė. Soter, Kaunas, 1938, nr. 1, p. 58-64. 634. Venckus, P. Fundamnetalinė teologija, jos uždaviniai, metodai. Soter, Kaunas, 1932, nr. 1, p. 29- 66. 635. Venckus, P. katalikų Bažnyčios gyvenimas – argumentas apologetikai. Soter, Kaunas, 1933, nr. 1, p. 50-64. 636. Venckus, P. Stebuklas, išklausymas maldos ir gamtos dėsniai. Soter, Kaunas, 1931, nr. 1, p. 24- 33. 637. Visuomenės klausimai. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 9-10, p. 379-380. (P. Būčys). 638. Vyšinskyy, P. Antropologyčeskaja charakterystyka žmūdynov. Mūsų tautosaka, Kaunas, 1935, t. 10, p. 124- 178. 639. Volteris E., Archaiologiniai nesusipratimai, Tauta ir žodis, 1924, t. 2, p. 156–163. 640. Walk, L. Milano „Religinės Etimologijos Savaitė“ 1925 m. Soter, Kaunas, 1925, nr. 1, p. 153- 179. 641. Wasmann, E. Filosofinės problemos, kurių iškelia skruzdžių svetingumo instinktai, naudingi ir svetimos rūšies gyviams.Logos, Kaunas, 1929, nr. 1, p. 65-82; 642. Weniger, L. Teofanijos, senovės graikų dievų adventai. Soter, Kaunas, 1929, nr. 2, p. 141-146. 643. Wijk N. van, Das Gesetz Saussures im Altpreussischen, Tauta ir žodis, 1924, t. 2, p. 29–34. 644. Wijk van N. Der Ursprung der litaulettischen Präsensklasse mit Formans –sta. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 57-63. 645. Wijk van N. Die pronominalen Adessivformen des Altlitauischen. Archivum philologicum, Kaunas, 1933, kn. 4, p. 47-56. 646. Wijk, van N. Zur baltischen Metatonieforschung. Archivum philologicum, Kaunas, 1935, kn. 5, p. 23-35.
74 647. Wittingas, J. Nuo pasakos tikrenybėn. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 69-74 648. Žilinskis I., Nariušių kaukolės, Tauta ir žodis, 1928, t. 5, p. 232–247. 649. Žiugžda, J. Žemaitės kūryba. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1935, nr. 4, p. 118 – 190. 650. Žiurlys, J. Dr. Edm. Veckenstedtas – mūsų tautosakos falsifikatorius? Mūsų tautosaka, Kaunas, 1931, t. 3 , p. 181-186. 651. Žodis visuomenei. Draugija, Kaunas, 1923, nr. 5-6, p. 236-237. 652. Кемшис, М. Новейшая Русская поэзия. Darbai ir Dienos, Kaunas, 1931, nr. 2, p. 219 – 249. 653. Спицын А., Литовские древности, Tauta ir žodis, 1925, t. 3, p. 112–171.
2. LETERATŪRA
1. Bakonis. E, Lietuvos istorijos draugija 1929-1940 metais. Mūsų praeitis, Vilnius, 1990, t. 1, p. 4-18. 2. Baldauskas, J. Iš Humanitarinių Mokslų Fakulteto Tautosakos Komisijos veiklos. V .D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 3, p. 85-89. 3. Balys, J. Dzūkų tautos falsifikacija. Vairas, Kaunas, 1936, t. 9, p. 23-42. 4. Būtėnas, J. Literatūrinio gyvenimo štrichai. Pergalė, 1966, nr. 11, p. 147-157. 5. Butkuvienė, A. Lietuvos kultūros istorijos metmenys (1904-1940). Kaunas: Technologija, 1997, 192 p. 6. Dundulis, B. Istorikų rengimas Vytauto Didžiojo universitete. VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993, p. 161-164. 7. Gaigalaitė, A. Mokslinė periodika nepriklausomoje Lietuvoje (1921-1940). Istorija, Vilnius, 2009, t. 75, p.40-50. 8. Galinis, V. „Literatūra“ ir liaudies frontas. Literatūra ir kalba, 1978, t. 15, p. 97-118. 9. Genzelis, B. Lietuvos kultūros istorijos metmenys. Kaunas:Vytauto Didžiojo Universitetas , 2001, 267 p. 10. Gieda, A. Lietuvos istorikų bendruomenė: nuo pirmos disertacijos iki pirmo suvažiavimo. Naujasis Židinys – Aidai, 2005, nr. 11-12, p. 550-554. 11. Gylienė, L. Vytauto Didžiojo universiteto dviejų dešimtmečių veiklos apžvalga. VDU ir LKMA 70- metis, Kaunas, 1993, p. 21-32. 12. Gudaitis, L. Skaudi sėkmė: leidyklos „Universitas“ rūpesčiai. Kultūros barai, 1986, nr. 11, p. 68-70. 13. Historia et sapientia. Vilnius: Naujoji Romuva, 2011, 304 p. 14. Įvairios žinios. V. D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 3, p. 93. 15. Yla, S. Teologijos skyrius ir fakultetas. Lietuvos universitetas 1579-1803-1922. Čikaga, 1972, p. 373. 16. Jogėla, V. Teologijos-filosofijos fakulteto įkūrimo svarstymas. VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993 p. 133-140. 17. Juzefovičius, R. Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918-1940). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007, 272 p. 18. Kajackas, A. VDU Teologijos-filosofijos fakultetas. , VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993, p. 141- 146. 19. Keršytė, N. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, 230 p. 20. Klimas, P. Senovės tyrimo uždaviniai ir keliai. Mūsų senovė, 1921, nr. 1, p. 3-5. 21. Kosmoso laikraštį pradedant. Kosmos. 1920, sąs. 1, p. 1-2. 22. Kubilius, V. Literatūros mokslas Vytauto Didžiojo universitete. VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993, p. p. 149-154. 23. Kumbrys, S. Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitetas Kaune. Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009, p. 706-742. 24. Lankutis, J. ir kt. Lietuvių literatūros istorija iki 1940 m. Vilnius, 1979, t. 1, 516 p. 25. Lasinskas, P. Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais. Vilnius: Vaga, 2004, 324 p.
75 26. Lasinskas, P. Istorijos publikacijos Vytauto Didžiojo universiteto leidiniuose. Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, 2003, t. 2, p. 127–148. 27. Lasinskas, P., Povoras, S. Humanitarinių mokslų fakultetas. Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė 1922-2002, Kaunas, 2002, p. 126-143. 28. Laukaitytė, R. Teologijos-filosofijos fakultetas. Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė 1922-2002, Kaunas, 2002, p. 149-159. 29. Lietuvos universiteto vardo įstatymas. Vyriausybės Žinios, 1930, birželio 7 d., nr. 330, p. 1. 30. Mačiulis, D. Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė. Lituanistika, 2001, t. 46, nr. 2, p. 54- 75. 31. Norekienė, S. Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti (1929-1940). Vilnius: Mokslas, 1978, 107 p. 32. Nuo redakcijos. Medicina, 1920, nr. 1, p. 1-5. 33. Petronis, J. Neišleistas „Literatūros“ trečias numeris. Literatūra ir kalba, 1978, t. 15, p. 119-128. 34. Rudzinskaitė, K. Trys Kauno istorijos tarpsniai. Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 1998, p. 266-269. 35. Ruška, A. Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas. Kultūros barai, 1992, nr. 2, p. 61 36. Selenis, V. Lietuvos istorikų bendrija 1918-1944 metais: kolektyvinės biografijos tyrimas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007, 218 p. 37. Skirius, J. Primirštas lietuvių etnologas: Juozą Baldžių-Baldauską menant. Mokslas ir gyvenimas, 2007, nr. 3, p. 18-19, 31. 38. Spaudos įstatymas. Vyriausybės žinios, 1935 m. lapkričio 16 d., nr. 510, p. 1-4. 39. Stašaitis, S. Vilniaus pedagoginis universitetas (1935-1995 metai), Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1995, 235 p. 40. Šapoka, A. Senovė. V. D. Universiteto žinios. Kaunas, 1936, nr. 1, p. 30. 41. Tamošaitis, M. Didysis apakimas: Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje. Vilnius: Gimtasis žodis, 2010, 223 p 42. Truska, L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996, 411 p. 43. Urbonas, V. Lietuvos žurnalistikos istorija. Periodinė spauda. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2002, 324 p. 44. Vilūnas, G. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940). Vilnius: Alma littera, 1998, 182 p. 45. Vytauto Didžiojo universiteto statutas. Vyriausybės Žinios, 1930, birželio 7 d., nr. 330, p. 4. 46. Vytauto Didžiojo universiteto statutas. Vyriausybės Žinios, 1930, birželio 7 d., nr. 330, p. 1-8. 47. Voverienė, O. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, 2009, 637 p. 48. Volkaitė – Kulikauskienė, R. Archeologija Vytauto Didžiojo universitete. VDU ir LKMA 70-metis, Kaunas, 1993, p. 165-168. 49. Žėkaitė, J. Antifašistiniai almanachai. Literatūra ir kalba, 1978, t. 15, p. 71-96. 50. Žirgulys, A. Kovose dėl žodžio. Pergalė, 1974, nr. 2, p. 144-157. 51. Žukas, V. Lietuvių bibliografijos istorija iki 1940 m. Vilnius, 1976, t. 1, 264 p. 52. Dambriūnas, L. Pranas Skardžius. http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1715&Itemid=169 (žiūrėta 2011-05-09) 53. Sabaliauskas, A. Šviesos nešėjas. Kun. prof. bažn. t. dr. Petro Malakauskio 60-osioms mirties metinėms. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/04/27/atmi_01.html (Žiūrėta - 2011-05-14).
76 Vidas Gečionis
“The Publishing Activity of Kaunas Humanities Academic Community in 1922-1939” Summary
The Publishing Activity of Kaunas Humanities Academic Community during the period of the first independent Lithuania, which is attributed to the category of Lithuanian local history, is a field that has been little research so far.
The majority of Kaunas academic society was centred around the faculties of the Humanities and the Theology-Philosophy faculties of Vytautas Magnus University. The most significant result of the publishing activity were the following scientific journals which were published continuously: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (Faculty of the Humanities). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Faculty of Theology-Philosophy).
The paper aims to research and evaluate the publishing process of scientific periodicals conducted by Kaunas Humanities academic community. The core materials of the paper are the periodical scientific journals listed above and primary archival sources.
The methods employed in the research of the topic are as follows: analytical-comparative, descriptive and statistical data analysis.
The research has shown that the Kaunas Humanities academic community organised and supervised a comprehensive publishing and financing of the scientific journals, elected the editors, dealt with various publishing issues. Unprofitable publishing of scientific journals, internal conflicts, political censorship and bureaucratic requirements acted as obstacles to the expansion of the humanitarian’s publishing activity. The entire academic staff of the humanities of Vytautas Magnus University, a part of the graduates of the faculties of the Humanities, public figures published their articles in the scientific journals. It was an attempt to involve more humanitarians from Kaunas and all the Lithuania into the activities of the publishing and the publishing community. Close academic-publicistic relations as well as those concerning the distribution of publications, were established and maintained with scientists of the humanities from European, American, SSSR universities.
77 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas LNB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka VUB – Vilniaus universiteto biblioteka
78 Lentelė Nr. 1.
VDU humanitarų mokslo žurnalai ir jų redaktoriai293.
VDU Humanitarinių mokslų fakultetas Eil. Leidimo Numerių / Redagavimo Žurnalo pavadinimas Žurnalo leidėjas Redaktorius Nr. metai tomų sk. metai 1. Archivum Philologicum 1930-1939 8 Filologijos archyvas Pranas Skardžius 1930-1939 1930-1931; 2. Darbai ir Dienos 9 Literatūros skyrius Vincas Krėvė-Mickevičius 1930-1940 1934-1940 1930-1931; 3. Eranus 4 Filosofijos skyrius Izidorius Tamošaitis 1930-1938 1935; 1938 Augustinas Voldemaras 1924-1925 4. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai 1923-1939 22 Humanitarinių mokslų fak. Antanas Smetona 1925-1927 Vincas Krėvė-Mickevičius 1927-1939 Humanitarinių mokslų ir Vincas Krėvė- 5. Literatūra 1936 2 1936 literatūros draugija Mickevičius294 Vincas Krėvė-Mickevičius 1930-1937 6. Mūsų Tautosaka 1930-1935 10 Tautosakos archyvas Mykolas Biržiška 1937 7. Senovė 1933-1938 4 Istorijos skyrius Levas Karsavinas 1933-1938 Kazimieras Būga 1923 8. Tauta ir Žodis 1923-1931 7 Humanitarinių mokslų fak. Vincas Krėvė-Mickevičius 1924-1931 VDU Teologijos-filosofijos fakultetas Eil. Leidimo Numerių / Redagavimo Žurnalo pavadinimas Žurnalo leidėjas Redaktorius Nr. metai tomų sk. metai 9. Athenaeum 1930-1938 12 Filosofijos Juozas Eretas 1930-1938 10. Draugija 1923 4 Teologijos Aleksandras Dambrauskas 1923 11. Logos 1923-1939 27 Filosofijos Pranas Dovydaitis 1923-1939 Pranas Dovydaitis 1924-1931 12. Soter 1924-1939 27 Teologijos Petras Malakauskis 1931-1939
293 Lentelė sudaryta remiantis leidiniais: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštais“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“, „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“. Taip pat archyviniais šaltinais bei istoriografija (žr. į I skyriaus 1 ir 2 poskyrių nuorodas). 294 Oficialiu redaktoriumi buvo V. Krėvė. 1 numerį suredagavo Kostas Korsakas, 2 numerį – Petras Cvirka. 79
Lentelė Nr. 2.
Gavėjai nemokamai gavę, skirtingu laikotarpiu, dalį VDU humanitarinių mokslų fakulteto žurnalus sąrašas295
Eil. Gavėjai Egz. sk296. Egz. sk.297 Egz. sk.298 Egz. sk.299 Egz. sk.300 Nr. 1. Alminausikui Kazimierui 1 1 1 1 - 2. Arcimavičienei Marijai 1 1 1 1 - 3. Augustaičiui Pranui 1 1 1 1 - 4. Augustauskui V. - 1 - - - 5. Baldauskui Juozui 1 1 1 1 - 6. Balys Jonas - - - - 1 7. Baltrušaičiui Jurgiui 1 1 1 1 - 8. Banevičiui Mykolui 1 1 1 1 - 9. Baronaitei M - 1 - - - 10. Biržiškai Mykolui 1 1 1 1 1 11. Biržiškai Vaclovui 1 1 1 1 1 12. Bobianskienei Lydijai 1 1 1 1 - 13. Brenderiui Pranui 1 - 1 1 - 14. Čėsniui Blažiejui 1 - 1 1 - 15. Čiurlionienei Sofijai 1 1 1 1 - 16. Dausai K. - 1 1 - - 17. Dubui Vladui 1 - 1 1 - 18. Dumčiui Jonui 1 - 1 1 - 19. Engertui Horstui 1 1 1 1 - 20. Falkui Knut - Olaf 1 - 1 1 -
295 Lentelė sudaryta remiantis archyviniais šaltiniais saugomais LCVA, Vytauto Didžiojo universiteto fonde f. 631, ap. 1, b. 239. 296 Nemokamai išdalintų Humanitarinių mokslų fakulteto „Archivum philologicum“ V knygos 1936-01-24 – 1936-07-01 laikotarpio sąrašas. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 313. 297 Nemokamai išdalintų Humanitarinių mokslų fakulteto ‚Archyvum philologicum“ VII knygos 1938-07-01 – 1938-12-31 laikotarpio sąrašas. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 18. 298 Nemokamai išdalintų Humanitarinių mokslų fakulteto „Darbai ir dienos“ IV knygos už 1936-03-13 – 1936-07-01 laikotarpį sąrašas. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 315-316. 299 Nemokamai išdalintų Humanitarinių mokslų fakulteto „Senovės“ I knygos už 1936-01-24 – 1936-07-01 laikotarpį sąrašas. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 311-312. 300 Nemokamai išdalintų Humanitarinių mokslų fakulteto „Mūsų tautosaka“ VIII knygos už 1934-06-20 – 1936-01-01 laikotarpį sąrašas. LCVA, f. 631, ap. 1, b. 239, l. 406. 80 21. Galaunei Pauliui 1 1 1 1 - 22. Giuntz A. - 1 - - - 23. Grinkevičiui Silvestrui 1 - 1 1 - 24. Jablonskiui Konstantinui 1 1 1 1 - 25. Jakštui Juozui 1 1 1 1 - 26. Jakubėnui Povilui 1 - 1 1 - 27. Janulaičiui Augustinui 1 1 1 1 - 28. Jatulytė M. - - - - 1 29. Jodelei Pranui (prorektoriui) 1 1 1 1 - 30. Jonikui P - 1 - - - 31. Jonynui Ignui 1 1 1 1 - 32. Jurgalioniui A. - 1 - - - 33. Karsavinui Leonui 1 1 1 3 - 34. Krėvei – Mickevičiui Vincui 1 1 1 1 4 35. Kuraičiui Pranciškui 1 - 1 1 - 36. Lappo Jonui 1 1 1 1 - 37. Lašiui Vladui 1 - 1 1 - 38. Lazersonui Vladui 1 1 1 1 - 39. Lingsui Martynui 1 - 1 1 - 40. Maciūnui Vincui 1 1 1 1 - 41. Matusevičiūtei I. (str. aut.) - 2 - - - 42. Matusui J. - 1 - - - 43. Micheliui Dovydui 1 1 1 1 - 44. Mikalauskaitei E. (str. aut.) 2 - - - 45. Mykolaičiui Vincui 1 1 2 1 1 46. Pakštui K. - 1 - - - 47. Prioultui A. (?) - 1 - - - 48. Prorektoriui Slažiui P. (?) - 1 - - - 49. Puzinui Jonui 1 1 1 1 - 50. Riomeriui Mykolui (rektoriui) 1 1 1 1 - 51. Rucevičienė K. - - - - 1 52. Saliui Antanui 1 1 1 1 - 53. Sandbergui O. - 1 - - -
81 54. Sezemanui Vosyliui 1 1 1 1 - 55. Smetona Antanas (Respublikos - - - - 1 prezidentas) 56. Skardžiui Pranui (redaktorius) 1 3 1 1 1 57. Sruogai Baliui 1 1 1 1 - 58. Studeriui Gotlibui 1 1 1 1 - 59. Šackui S. - 1 - - - 60. Šapirai Nachmanui 1 1 1 1 - 61. Šapokai Adolfui 1 1 1 1 - 62. Šilkarskiui Vladimirui 1 1 1 1 - 63. Šmittleinui Raymondui 1 - 1 1 - 64. Štrauchui Jonui 1 1 1 1 - 65. Šveikauskaitei Elenai 1 1 1 1 - 66. Tamošaičiui Izidoriui 1 1 1 1 - 67. Vabalui – Gudaičiui Jonui 1 1 1 1 - 68. Vaičiūnas Petras - - - - 1 69. Vasiliauskui A. - 1 1 - - 70. Vasiliauskui Kazimierui 1 - - 1 - 71. Volteriui Eduardui 1 - 1 1 1 72. Žemaičiui Zigmui 1 - 1 1 - 73. Žiugžda Juozas (str. aut.) 2 - - 74. Evangelikų-teologijos fakultetui 3 - 3 3 - 75. Teologijos-filosofijos fakultetui 3 3 3 3 - 76. Teologijos-filosofijos fakulteto dekanui - 1 - - - 77. Teisių fakultetui 3 3 3 3 - 78. Teisių fakulteto dekanui - 1 - - - 79. Matematikos-gamtos fakultetui 2 2 2 2 - 80. Matematikos-gamtos fakulteto dekanui - 1 - - - 81. Medicinos fakultetui 2 2 2 2 - 82. Medicinos fakulteto dekanui - 1 - - - 83. Technikos fakultetui 2 2 2 2 - 84. Technikos fakulteto dekanui - 1 - - - 85. VDU buhalterijai 1 - - 1 -
82 86. VDU kanceliarijai - 1 1 - - 87. Švietimo ministerijai 4 4 4 4 1 88. Finansų departamento direktoriui 1 1 1 - Lipčiui 89. Dotnuvos žemės ūkio akademijai 1 - - 1 - 90. Kauno aukštiesiems kūno kultūros 1 - - 1 - kursams 91. Klaipėdos pedagoginiam institutui 1 - - 1 - 92. Intelektualinio bendradarbiavimo 2 - - 2 - komisijai 93. „Lietuvos Aido“ redakcijai - 1 - - - 94. „Lietuvos Žinių“ redakcijai - 1 1 - - 95. „XX amžiaus“ redakcijai - 1 - - - 96. „Vairo“ žurnalui 1 1 1 1 - 97. „Židinio“ žurnalui 1 1 1 1 - 98. „Kultūros“ žurnalui 1 1 1 1 - 99. „Naujosios Romuvos“ žurnalui 1 1 1 - - 100. „Gimtojo krašto“ - 1 - - - 101. „Lietuvos kalbos žodyno“ žurnalui 1 1 - - - 102. Lituanistikos seminarui 1 3 1 1 1 103. Filosofijos seminarui 1 1 1 1 - 104. Eksper. Psichol. seminarui - 1 - - - 105. Romanistikos seminarui - 1 - - - 106. Anglistikos seminarui - 1 - - - 107. Slavistikos seminarui 1 1 1 1 - 108. Istorijos seminarui 1 1 1 3 - 109. Semitologijos seminarui - 1 - - - 110. Teatro seminarui - 1 1 - - 111. Vakarų Europos seminarui 1 1 1 - 112. Germanistikos seminarui 1 1 1 - - 113. Latv. Folk. Kraut. - - - - 1 114. Keti. Rahval. Archiv. - - - - 1 115. Iš viso egzempliorių 91 102 89 90 21
83
Lentelė Nr. 3.
Humanitarai publikavęsi Humanitarinių mokslų fakulteto periodiniuose mokslo leidiniuose301
Straipsnių skaičius periodiniuose leidiniuose Archivu Eil. Mokslo laipsnis / Atstovaujama Mūsų Pavardė, vardas m Darbai Tauta ir Nr. profesija įstaiga (padalinys) Eranus HMFR Senovė tautosak philologi ir dienos žodis a cum Alminauskis, Kazimieras Kalbininkas Humanitarinių 8 ------1. mokslų fakultetas 2. Balčiūnas, J. M. - - - - - 1 - Baldžius, Juozas Tautosakininkas, Humanitarinių - 1 - - - - 2 3. etnologas mokslų fakultetas Balys, Jonas Tautosakininkas, Humanitarinių - - 1 - - - 2 4. istorikas mokslų fakultetas, Tautosakos archyvas Baltrušaitis, Jurgis Istorikas, diplomatas Humanitarinių - - - 5 - - - 5. mokslų fakultetas Banevičius, Mykolas Profesorius, Humanitarinių - 4 - - - - - 6. literatūrologas mokslų fakultetas Biržiška, Mykolas Profesorius, Humanitarinių - - - - - 1 - 7. literatūros istorikas. mokslų fakultetas 8. Biržiška, Vaclovas Profesorius, Teisių fakulteto - - - - - 7 1
301 Lentelė sudaryta remiantis mokslo žurnalų „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“, „Senovės“, „Tautos ir žodžio“ bei „Mūsų tautosaka“ publikacijomis. Humanitarinių mokslų fakulteto raštai. 84 teisininkas dekanas Brazys, Teodoras Profesorius, kunigas, Teologijos------3 9. istorikas filosofijos fakultetas Brenderis, Pranas Profesorius, Humanitarinių 23 - - - - 5 - 10. lotynistas mokslų fakultetas Būga, Kazimieras Profesorius, Humanitarinių - - - - - 58 11. kalbininkas mokslų fakultetas 12. Būtėnas, Petras Kalbininkas HMF absolventas 1 - - - - 2 - Dambrauskas, Profesorius, kunigas, VDU garbės - - - - - 2 13. Aleksandras redaktorius, profesorius. visuomenininkas Daugirdaitė-Sruogienė, Istorikė, pedagogė. HMF absolventė - - - - 1 - - 14. Vanda Dausa, Kazys Filosofas, Humanitarinių - - 1 - - - - 15. pedagogas, mokslų fakultetas publicistas Dubas, Vladas Profesorius, Humanitarinių - 1 - 1 - - - 16. literatūrologas mokslų fakultetas Dumčius, Jonas Filologas, vertėjas Humanitarinių 1 ------17. mokslų fakultetas Elisonas, Jurgis Profesorius, Panevėžio 2 - - - - 2 5 pedagogas, gimnazijos tautosakininkas direktorius, 18. Humanitarinių mokslų fakultetas, Dotnuvos Ž.Ū. akademija. Endzelinas Janis Kalbininkas, Humanitarinių 3 ------19. baltistas mokslų fakultetas Frenkelis, Ernstas Profesorius, baltistas Humanitarinių 6 - - - - 3 - 20. mokslų fakultetas Galaunė, Paulius Grafikas, dailės Čiurlionio galerijos - - - - - 1 21. istorikas vedėjas. 22. Gira, Liudas Dramaturgas, Knygų leidimo - 1 - - - - - 85 publicistas. komisijos sekretorius, „Lietuvos naujienų“ redaktorius Grigonytė-Zablockienė, ------1 23. E. Horstas, Engertas Profesorius, Humanitarinių - 5 - - - - - 24. kalbininkas mokslų fakultetas Yčas, Jonas Profesorius, Humanitarinių - - - 1 - 2 - 25. istorikas, mokslų fakultetas visuomenės veikėjas Jablonskis, Jonas Profesorius, Humanitarinių - - - - - 1 26. kalbininkas mokslų fakultetas 27. Jablonskis, Konstantinas Istorikas, teisininkas VDU absolventas 3 - - - - 1 - 28. Jakštas, Juozas Istorikas, daktaras VDU absolventas - - - - 2 - - Janulaitis, Augustinas Profesorius, Teisės fakultetas 1 - - 2 - 6 - 29. istorikas, teisininkas, politikas Jonikas, Petras Kalbininkas Humanitarinių 1 ------mokslų fakulteto 30. absolventas ir darbuotojas 31. Kabelka, Jonas Kalbininkas 2 ------Kairiūkštytė-Jacynienė, Meno istorikė - - - - - 1 - 32. Halina Karsavinas, Levas Profesorius, Humanitarinių - - 1 6 - - - 33. istorikas, filosofas mokslų fakultetas Katkus, Mikalojus Agronomas, ------1 34. visuomenės veikėjas 35. Kėmšys, M. - 1 - - - - - Korsakas, Radžvilas Literatūrologas, HMF absolventas - 2 - - - - - 36. kritikas, poetas Krėvė-Mickevičius, Profesorius, Humanitarinių - 2 - - - 28 9 37. Vincas dramaturgas, mokslų fakulteto 86 literatas, redaktorius dekanas 38. Kūjis, Mykolas Kristupas - 1 - - - - - Lappo, Ivanas Profesorius, istorikas Humanitarinių - - - - - 1 39. mokslų fakultetas 40. Laurinaitis, Vincas - 1 - - - - - 41. Lazeronas, Vladas - - 2 - - - - Maciūnas, Vincas Daktaras, Humanitarinių 1 1 - - - - - 42. literatūrologas mokslų fakultetas 43. Maknickis, Vytautas - 1 - - - - - 44. Matusas, J. - - - - 1 - - 45. Matusevičiūtė, I. 3 ------Merkelis, Aleksandras Literatūrologas, VDU absolventas, 1 ------46. žurnalistas, „Jaunalietuvių pedagogas vadovas“ redaktorius 47. Mikalauskaitė, E. 2 ------48. Miškinis, Motiejus Vertėjas - 1 - - - 1 - Mykolaitis, Vincas Profesorius, literatas Teologijos- - 1 - - - - 1 49. filosofijos fakultetas, „Židinio“ redaktorius Nagevičius, Vladas Generolas, - - - - 1 - - 50. archeologas Nydermanas, Maksas Profesorius, Humanitarinių - - - - - 2 51. kalbininkas, mokslų fakultetas šveicaras Perkowski, Juzef Grafikas, liaudies ------1 52. meno tyrinėtojas, gyveno Žemaitijoje Petrulis, Juozas Kraštotyrininkas, ------1 53. visuomenininkas 54. Plakis, J. 1 ------Poška, Antanas Keliautojas, - 1 - - - - - 55. žurnalistas, antropologas. 56. Prioult, Albert Profesorius, Humanitarinių 1 1 1 - - - - 87 kalbininkas mokslų fakultetas Puzinas, Jonas Daktaras, Humanitarinių - - - - 1 - - 57. archeologas mokslų fakultetas Reitelaitis, Jonas Kunigas, istorikas, - - - - - 1 58. kraštotyrininkas, politikas 59. Remeika, I. Daktaras - - - - - 2 - Rudzinskaitė- Docentė, egiptologė Humanitarinių - - - 1 - - - 60. Arcimavičienė, Marija mokslų fakultetas Sabaliauskas, Adolfas Kunigas, Kauno įgulos - - - - - 7 2 61. tautosakininkas, bažnyčios rektorius vertėjas Salys, Antanas Kalbininkas „Gimtoji kalba“ 3 - - - - 2 - 62. redaktorius, baigė HMF Sennas, Alfredas Profesorius, Teologijos------41 63. kalbininkas filosofijos fakultetas Sezemanas, Vosylius Profesorius, Teologijos- - - 6 - - - - 64. filosofas, vertėjas filosofijos fakultetas Skardžius, Pranas Profesorius, Humanitarinių 30 - - 1 - 1 - 65. kalbininkas mokslų fakultetas 66. Slavinskas, K. ------1 Sruoga, Balys Profesorius, Humanitarinių - 2 - 2 - 3 1 67. dramaturgas, mokslų fakultetas teatrologas 68. Studerus, G. 9 ------Šapira, Nachmanas Profesorius, žydų Humanitarinių 2 2 - - 1 - - kultūros, kalbos mokslų fakultetas 69. tyrėjas. (semitologijos katedra) Šapoka, Adolfas Istorikas Humanitarinių - - - - 1 - - 70. mokslų fakultetas Šilkarskis, Vladimiras Profesorius, Humanitarinių - - 2 1 - - - 71. filologas, mokslo mokslų fakultetas 88 istorikas 72. Šmitleinas, R. 1 - - - 1 - - Tamošaitis, Izidorius Profesorius, kunigas, Humanitarinių - - 3 - - - - publicistas, filosofas mokslų fakultetas, 73. „Lietuvio“ ir „Vairo“ redaktorius. 74. Trumpa, Vincas Istorikas, žurnalistas HMF absolventas - - 1 - - - - Tumas, Juozas Kunigas, literatas, Teologijos- - 1 - - - - 1 75. istorikas, redaktorius filosofijos fakultetas visuomenės veikėjas Vabalas-Gudaitis, Jonas Profesorius, Humanitarinių - - 2 - - 2 - 76. pedagogas, mokslų fakultetas psichologas Vaičiūnas, Petras Poetas, dramaturgas, VDU Tautosakos ------1 77. vertėjas komisijos sekretorius 78. Vasiliauskas, Adolfas Kunigas, vertėjas - - - - 2 - - Volteris, Eduardas Profesorius, Humanitarinių - - - - - 1 - archeologas, mokslų fakultetas 79. etnologas, kalbininkas 80. Žilinskis, I. Profesorius - - - - - 2 - Žiugžda, Juozas Kalbininkas, HMF absolventas - 1 - - - - - 81. istorikas Žiurlys, Juozas Mokytojas, Utenos „Saulės“ - - - - - 1 1 82. lituanistas gimnazija
89
Lentelė Nr. 4.
Užsienio mokslo institucijų intelektualai tiesiogiai bendradarbiavę su humanitarinių mokslų fakulteto žurnalų redakcijomis302
Mokslo Eil. Atstovaujama Mokslininkas titulas / Metai Žurnalas Valstybė Spaudiniuose talpinti straipsniai Nr. mokslo įstaiga pareigos 1. Joannes Oko ? 1940 Darbai ir Anglija ? ? „De M. C. Sarbiewski: Clarissimo professore dienos academiae Vilnensis ab excessu eius anno ccc“ (Nr. 9, P. 131-165). 2. N. van Wijk Profesorius 1924 Tauta ir žodis Austrija Leiben „Das Gesetz Saussures im Altpreussischen“ (t. 2, universitetas p. 29-34). 3. N. van Wijk Profesorius 1926 Tauta ir žodis Austrija Leiben Zu den slavischen und baltischen universitetas Präteritalstämmen auf -a-, -e- (T. 4, P. 67-84). 4. N. van Wijk Profesorius 1933 Archivum Austrija Leiben „Die pronominalen Adessivformen des philologicum universitetas Altlitauischen“ (Kn. 4, P. 47-56) 5. N. van Wijk Profesorius 1933 Archivum Austrija Leiben „Der Ursprung der litaulettischen Präsensklasse philologicum universitetas mit Formans –sta“ (Kn. 4, P. 57-63) 6. N. van Wijk Profesorius 1935 Archivum Austrija Leiben „Zur baltischen Metatonieforschung“ (Kn. 5, P. philologicum universitetas 23-35) 7. Pėteris Šmitas Profesorius 1924 Tauta ir žodis Latvija Latvijos T. 4, „Senovės latvių žirgas“ P. 60-66; „Latvių universitetas dainos lietuviai“ P. 111-114. 8. Antoni ? 1940 Darbai ir Lenkija ? „„Wesele“ St. Wyspiańskiego: Elementy treści Krájewski dienos ideowej“ (Nr. 9, P. 197-318) 9. L. Blachowski Profesorius 1924 Tauta ir žodis SSRS Kijevo „Iš aisčių ir slavėnų gramatikos“ (T. 2, P. 115- universitetas 121). 10. Vladimiras Profesorius 1937 Darbai ir SSRS Kijevo „Fantastika ir realybė ukrainiškose Gogolio Kosuchinas dienos universitetas apysakose „Vakarai vienkiemy ties Dikan‘ka““ (Nr. 6, P. 106-163).
302 Lentelė sudaryta remiantis „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Tauta ir žodis“ publikacijomis. 90 11. Tore Profesorius 1935 Archivum Švedija Upsalos „Litauische Akzentfrage“ (Kn. 5, p. 66-98) Torbiörnsson philologicum universitetas 12. Jurgis Gerullis Profesorius, 1924 Tauta ir žodis Vokietija Berlyno, „Kęstutis prūsų atmintyje“ (T. 2, P. 27-28) baltistas Karaliaučiaus universitetai 13. F. Specht Profesorius 1926 Tauta ir žodis Vokietija Halės universitetas „Zur Bedeutung des Nasalvokals bei Daukša (T. 4, P. 85-100 14. Jurgis Gerullis Profesorius, 1926 Tauta ir žodis Vokietija Berlyno, „Nauji XVI amžiaus dokumentai apie reformaciją baltistas Karaliaučiaus prūsų Lietuvoje“ (T. 4, P. 426-432) universitetai 15. Jurgis Gerullis Profesorius, 1926 Tauta ir žodis Vokietija Berlyno, „Vaclovas Biržiška. Lietuvių bibliografija. 1-oji baltistas Karaliaučiaus dalis, XVI-XVIII amž. Švietimo min. leidinys, universitetai Kaunas, 1924 m.“ (T. 4, P. 675-678 16. Jurgis Gerulis Profesorius, 1930 Archivum Vokietija Berlyno, „Litauischer Potabeleid von 1644“ (Kn. 1., P. 35- baltistas philologicum Karaliaučiaus 36). universitetai 17. F. Specht Profesorius 1931 Archivum Vokietija Halės universitetas „Zur Endung der 2. Pluralis im Litauischen“ (Kn. philologicum 2, P. 47-57) 18. Walter Fenzlau Profesorius 1931 Archivum Vokietija Leipcigas „Angebliche lettische Formeln in einem Rituale philologicum universitetas von 1647“ (Kn. 2, P. 137-139) 19. F. Neumann Profesorius 1935 Archivum Vokietija Karaliaučiaus „Litauische Gelegenheistgedichte aus dem 17. philologicum universitetas Jahrhundert“ (Kn. 5, P. 126-133) 20. F. Specht Profesorius 1935 Archivum Vokietija Halės universitetas „Das Litauischen Seminar an der Universität philologicum Halle“ (Kn. 5, P. 36-53). 21. Jurgis Gerullis Profesorius, 1935 Archivum Vokietija Berlyno, Kn. 5, „Eine žemaitische Eidesformel von 1638“ baltistas philologicum Karaliaučiaus „Gespannte und geblähte Konsonanten“ universitetai „Verschollene altlitauische Drucke aus Königsberg“ 22. Walter Fenzlau Profesorius 1935 Archivum Vokietija Karaliaučiaus „Ein litauisches Universal vom Jahre 1639“ (Kn. philologicum universitetas 5, P. 115-125) 23. C. Reinhod Profesorius 1938 Archivum Vokietija Berlyno „A. Ch. Barret et E. Blesse, Grammaire Pratique philologicum universitetas de langue Latviene“ (Kn. 7, P. 220-223)
91
Lentelė Nr. 5
Humanitarai publikavęsi Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyriaus mokslo leidiniuose303
Soter Draugija Eil. Mokslo laipsnis / Atstovaujama įstaiga Pavardė, vardas Str. Str. Nr. profesija (padalinys) Metai (numeriai) Numeriai sk. sk. Kauno kunigų 1 7-8 1. Andriuška, Benediktas Profesorius, kunigas seminarija, Jėzuitų - - bažnyčios rektorius 2. Blažys, Juozas Profesorius, medikas Medicinos fakultetas - - 1 5-6 Teologijos-filosofijos 7 1-2; 3-4 3. Būčys, Pranciškus Petras Profesorius, kunigas - - fakultetas Istorikas, VDU, Lietuvos 1932 (2) 4. Balys, Jonas 1 - - tautosakininkas tautosakos archyvas Profesorius, kunigas, Teologijos-filosofijos 1924 5. Brazys, Teodoras 1 - - istorikas fakultetas Brenderis, Pranas Humanitarinių mokslų 1929 (1) 6. Profesorius, lotynistas 1 - - (Francas) fakultetas Teologijos-filosofijos 1931 – 1934; 1935 (1); 1936 (2) 7. Česaitis, Ignas Docentas, kunigas 26 - - fakultetas Teologijos-filosofijos 1924 – 1926 8. Čėsnys, Blažiejus Profesorius, kunigas 3 - - fakultetas Dambrauskas, Profesorius, kunigas, 1933 (1) 31 1-2 – 7-8 9. Aleksandras (Adomas redaktorius, VDU garbės profesorius 1 Jakštas) visuomenininkas Profesorius, filosofas, Teologijos-filosofijos 1924 – 1931 (2) 10. Dovydaitis, Pranas 28 - - leidėjas, fakultetas
303 Lentelė sudaryta remiantis mokslo žurnalų „Draugija“ (1923) ir „Soter“ (1924-1939) publikacijomis. 92 visuomenininkas Profesorius, Teologijos-filosofijos 1928 (2); 1929 (1,2) 11. Eretas, Juozas 3 - - literatūrologas fakultetas Teologijos-filosofijos 1924 (1); 1926 (1); 1929 (1) 12. Grigaitis, Aleksandras Profesorius, kunigas 5 - - fakultetas Menotyrininkas, Teologijos-filosofijos 1 5-6 13. Grinius, Jonas - - literatūros istorikas fakultetas 14. Gustaitis, Motiejus Kunigas - - 1 3-4 15. Gruodis, St. Daktaras, kunigas 4 1936; 1938 - - Teologijos-filosofijos 1927 (2); 1935 (2); 1936 – 1937; 16. Ivinskis, Zenonas Docentas, istorikas 7 - - fakultetas 1938 (2); 1939. Visuomenės veikėjas, 1 5-6 17. Yčas, Martynas VDU garbės daktaras - - diplomatas 18. Klovas, H Teisininkas? 2 1937(2); 1938 (1) - - Profesorius, Matematikos-gamtos 1939. 19. Kolupaila, Steponas 1 - - hidrologas fakultetas Profesorius, fizikas, Matematikos-gamtos 1931 (2); 1932 (2); 1934 (2); 1936 20. Končius, Ignas 7 - - etnografas fakultetas (2); 1937; 1938 (1) 21. Kučinskas, P 4 1937 (1); 1938 (1) - - Docentas, kunigas, 1931 – 1939. 1 5-6 Teologijos-filosofijos 22. Malakauskis, Petras kanų teisės 36 fakultetas specialistas, leidėjas Profesorius, kunigas, Teologijos-filosofijos 2 3-4; 7-8 23. Maliauskas, Antanas - - sociologas fakultetas Teologijos-filosofijos 1931 (1). 24. Meškauskas, Juozas Docentas, kunigas 1 - - fakultetas Teologijos-filosofijos 1929 (2); 1931 (1); 1937 1 1-2 25. Morkelis, Morkus Profesorius, kunigas fakultetas, Lietuvos 4 kunigų seminarija Vilkaviškio kunigų 1933 (2) 1934 (1); 1939 26. Padolskis, Vincentas Profesorius, kunigas seminarija, Teologijos- 7 - - filosofijos fakultetas Docentas, prelatas, Teologijos-filosofijos 1924; 1931 (2); 1932 (2); 1933; 27. Penkauskas, Pranas 6 - - istorikas, pedagogas fakultetas 1934 (2). 93 28. Prapuolenis, Kazimieras Kunigas, diplomatas - - 3 3-4 – 7 -8 Pedagogas, istorikas, 1930 (1) Baigė VDU, Rygos 29. Raulinaitis, Adolfas kalbininkas, 1 - - universiteto dėstytojas visuomenės veikėjas Teologijos-filosofijos 1932 (1); 1934 (2) 30. Reinys, Mečislovas Profesorius, kunigas 2 - - fakultetas Profesorius, 1939 Teologijos-filosofijos 31. Šalkauskis, Stasys pedagogas, filosofas, 1 - - fakultetas visuomenininkas Profesorius, Teologijos-filosofijos 1924; 1927 – 1929 (1) 32. Sennas, Alfredas 6 - - kalbininkas fakultetas Profesorius, filosofas, Teologijos-filosofijos 1930; 1931 (2) 33. Šilkarskis, Vladimiras 2 - - istorikas fakultetas Teologijos-filosofijos 1924 (1); 1926 (1); 1928 (1); Skvireckas, Juozapas Profesorius, 34. fakultetas, Kauno 3 - - Jonas arkivyskupas, vertėjas Metropolitas Teologijos-filosofijos 1931 – 1932;1933 (1);1934(1,2); 35. Venckus, Pranas Docentas, 36 - - fakultetas 1935; 1937–1939 Kunigas, rašytojas, Teologijos-filosofijos 1937 (2); 1938 (2); 36. Yla, Stasys 3 - - pedagogas fakultetas
94
Lentelė Nr. 6.
Humanitarai publikavęsi Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriaus mokslo leidiniuose304
Logos Athenaeum Eil. Mokslo laipsnis / Atstovaujama įstaiga Mokslininkas Str. Str. Nr. profesija (padalinys) Metai (numeriai) Metai (tomas) sk. sk. Literatūrologas, Humanitarinių mokslų 1933 (4); 1934 (5); 1. Ambrazevičius, Juozas - - 3 pedagogas fakultetas 1938 (9) 2. Ambrozaitis, K 2 1930 (1,2) - - Kauno kunigų 1925 (1,2) 3. Andriuška, Benediktas Profesorius, kunigas 2 - - seminarija Andziulytė-Ruginienė, Teologijos-filosofijos 1936 (7) 4. Istorikė - - 1 Marija fakultetas „Ryto“, „Lietuvos“, 1936 (7); 1938 (9) „Studentų dienos“, Literatas, žurnalistas, „Jaunimo vadas“ 5. Berulis, Kazys - - 2 spaudos veikėjas redaktorius. Baigė VDU, teologijos-filosofijos fakultetą. 6. Blažys, Juozas Profesorius, medikas Medicinos fakultetas 1 1931 - - Pedagogas, 1934 (5) 7. Botyrius, Julius Baigė VDU - - 1 germanistas Brenderis, Pranas Profesorius, Humanitarinių mokslų 1937 (8) 8. - - 1 (Francas) lotynistas fakultetas Teologijos-filosofijos 1936 (7) 9. Būčys, Pranciškus Petras Profesorius, kunigas - - 1 fakultetas Kalbininkas, 1937 (8) 10. Būtėnas, Petras Baigė VDU - - 1 pedagogas, vertėjas
304 Lentelė sudaryta remiantis mokslo žurnalų „Logos“ (1923-1938) ir „Athenaeum“ (1930-1938) publikacijomis. 95 Dambrauskas, Profesorius, kunigas, 1927 (2) 11. Aleksandras (Adomas redaktorius, VDU garbės profesorius 1 - - Jakštas) visuomenininkas Kalbininkas, poetas, Baigė VDU, teologijos- 1933 (4) 12. Dičpetris, Aleksandras - - 1 pedagogas filosofijos fakultetą. 1929 (1); 1930 (1); 1931; 13. Donskis, J. 4 - 1932 1923 (1-2); 1925 (1); 1926 1935 (6) Profesorius, Teologijos-filosofijos (1,2); 1927 (1); 1928-1930 14. Dovydaitis, Pranas filosofas, leidėjas, 37 1 fakultetas (1,2); 1931-1933; 1934- visuomenininkas 1935 (1,2); 1937 (1); 1938 Profesorius, Teologijos-filosofijos 1923 (1-2); 1924 (1,2); 1927 1930 (1); 1932 (3); 15. Eretas, Juozas 7 8 literatūrologas fakultetas (2); 1928 (1); 1929 (1,2) 1937 (8); 1938 (9) Profesorius, Matematikos-gamtos 1924(1); 1925 (2); 1927 (1) 16. Folkis (Folkas), Otas 3 - - matematikas fakultetas Teologijos-filosofijos 1923 (1-2); 1925 (1, 2). 17. Gylys, Antanas Daktaras, psichiatras 3 - - fakultetas Rašytojas, Baigė VDU 1932 18. Gobis, Juozas publicistas, Humanitarinių mokslų 1 - - pedagogas fakultetą 19. Graževičius, Albinas Kunigas - - 1 1934 (5) Menotyrininkas, Teologijos-filosofijos 1934 (1); 1936 (1,2) 1930 (1); 1934 (5) 20. Grinius, Jonas 3 2 literatūros istorikas fakultetas Rašytojas, kultūros Baigė VDU, teologijos- 1932 (3) 21. Grušas, Juozas - - 1 veikėjas filosofijos fakultetą 1930 (1); 1931 (2); Teologijos-filosofijos 22. Ivinskis, Zenonas Docentas, istorikas - - 8 1933 (4); 1935 (6); fakultetas 1938 (9) Kučinskas, Antanas Visuomenininkas, Baigė VDU, teologijos– 1932 (3); 1933 (4) 23. - - 3 (Kučas, Gervydas) pedagogas, istorikas filosofijos fakultetą. 1923 (1-2); 1924 (1,2); 1925 Profesorius, kunigas, Teologijos-filosofijos (1,2); 1926 (1,2); 1927 (1); 24. Kuraitis, Pranas 21 - - filosofas fakultetas 1928 (2); 1930 (1,2); 1932 (2); 1934; 1935 (2); 1936 96 (1); 1937 (1); 1938 Profesorius, 1924 (2) 25. Leonas, Petras Teisių fakultetas 1 - - teisininkas Teologijos-filosofijos 1935 (1,2); 1936 (1,2); 26. Maceina, Antanas Filosofas 8 - - fakultetas 1937; 1938 Maceinienė-Tverskaitė, Menotyrininkė, Baigė VDU, teologijos- 1934 (5) 27. - - 1 Julija kalbininkė filosofijos fakultetą „Židinio“ vyriausiasis 1933 1931 (2) redaktorius. Baigė VDU, 28. Mantvydas, Pranas Filosofas, žurnalistas 1 1 teologijos-filosofijos fakultetą. Teologijos-filosofijos 1933 (4) 29. Matusas, Jonas Kunigas, istorikas 1 fakultetas „Židinio“ redaktorius, 1934 (2); 1936; 1937 Publicistas, 30. Pankauskas, Jonas baigė VDU teologijos- 3 - - psichologas filosofijos fakultetą Docentas, prelatas, Teologijos-filosofijos 1931 (2) 31. Penkauskas, Pranas - - 1 istorikas, pedagogas fakultetas Matematikos-gamtos 1933 32. Puodžiukynas, Antanas Fizikas 1 - - fakultetas 1925 (1); 1926 (1); 1929 33. Račkauskas, Merkelis Filologas, pedagogas VDU dėstytojas 7 - - (1,2); 1930 (1); 1931; 1932 1923 (1-2); 1924 (1,2); 1927 Teologijos-filosofijos – 1930 (1,2); 1932; 1933; 34. Reinys, Mečislovas Profesorius, kunigas 19 - - fakultetas 1934 (1,2); 1935 (2); 1936 (1); 1937 (1); 1938 „Gimtoji kalba“ 1930 (1) redaktorius, baigė VDU 35. Salys, Antanas Kalbininkas - - 1 humanitarinių mokslų fakultetą Londono lietuvių Šv. 1933 36. Sidaravičius, Antanas Kunigas 1 - - Kazimiero parapija Germanistas, „Židinio“, „XX amžius“ 1930 (1); 1932 (3) 37. Skrupskelis, Ignas 3 žurnalistas redaktorius, baigė VDU 97 teologijos-filosofijos fakultetą Baigė VDU 1931 Astronomas, fizikas, 38. Slavėnas, Paulius matematikos-gamtos 1 - matematikas fakultetą 39. Stočkus, Bronius - - 1 1934 (5) 1933 (4); 1935 (6); 40. Sužiedėlis, Simas Istorikas, pedagogas VDU dėstytojas - - 4 1936 (7); 1938 (9) 1924(1); 1925(1,2);1926 (1); Profesorius, Teologijos-filosofijos 1927(1,2); 1928(1,2); 41. Šalkauskis, Stasys pedagogas, filosofas, 14 - - fakultetas 1934(1); 1935(1); 1937(2); visuomenininkas 1938 Pedagogas, 1930 (1) Šešplaukis, Alfonsas kalbininkas, Baigė VDU teologijos- 42. - - 1 (Tyruolis) rašytojas, spaudos filosofijos fakultetą. darbuotojas Profesorius, 1927 (2); 1928 (1); 1929 (1) Teologijos-filosofijos 43. Šilkarskis, Vladimiras filosofas, antikos 3 - - fakultetas istorikas Profesorius, dailės 1925 (1); 1926 (2) 44. Šlapelis, Ignas istorikas, dailininkas, Kauno meno mokykla 2 - - pedagogas Baigė VDU teologijos- 1931 (2); 1933 (4); 45. Šležas, Paulius Istorikas, publicistas - - 3 filosofijos fakultetą 1935 (6) Profesorius, kunigas, Teologijos-filosofijos 1923 (1-2); 1924 (1,2) 46. Tamošaitis, Izidorius 4 - - leidėjas fakultetas Pedagogas, Baigė, VDU teologijos- 1931 (2); 1934 (5); 47. Tarvydas, Juozas - - 4 literatūros tyrinėtojas filosofijos fakultetą 1935 (6); 1937 (8) 48. Vaičaitis, Juozas Kunigas - - 1 1934 (5) 49. Vaitkevičius, Juozas Kunigas 1 1924 (1) - -
98
Lentelė Nr. 7.
Užsienio inteligentai bendradarbiavę su Kauno humanitarais per teologijos-filosofijos fakulteto mokslo spaudinių redakcijas305
Mokslo Eil. Žurnala Atstovaujama Mokslininkas titulas / Metai Valstybė Spaudiniuose talpinti straipsniai Nr. s mokslo įstaiga pareigos 1. Valteris Echmeris Daktaras 1924 Logos Vokietija Karaliaučiaus „Kanto santykiai su lietuvybe“ (Nr. 2., P. 90 – (Walter Ehmer) universitetas 93) 2. M. Baumgartneris (M. Daktaras 1925 Logos Vokietija Karaliaučiaus „Kantas ir Dievo įrodymai“ (Nr. 1., P. 32 – 42) Baumgartner) universitetas 3. M. Kuenburgas (M. Profesorius 1925 Logos Vokietija Miuncheno „Apie metodiką psichologiškai tirti normalius Kuenburg) Universitetas vaikus ir silpnapročius“ (Nr. 1., P. 51 – 56) 4. D. Grintenas (D. Profesorius 1926 Logos Olandija Nijmegeno katalikų „Hugo Grotius ir tautų teisė“ (Nr. 1., P. 93 – Grinten) Universitetas 106) 5. M. Kuenburgas (M. Profesorius 1926 Logos Vokietija Miuncheno „Psichoanalizė. Išdėstymas ir kritika“ (Nr. 1., Kuenburg) Universitetas P. 80 – 92) 6. Artūras Ungnadas (Artur Profesorius 1924 Soter Vokietija Breslau „Kova šviesybės su tamsybe“ (Nr. 1., P. 36 – Ungnad) Universitetas 38) 7. Lorencas Diūras (Lorenz Daktaras 1924 Soter Vokietija Bonos Universitetas „Izraelitų religijos vienatiškumas šių dienų Dürr) priešakio Azijos mokslo šviesoj“ (Nr. 1., P. 51 – 58) 8. Pr. Kamperis (Pr. Profesorius 1924 Soter Vokietija Breslau „Gnosis ir kabbala Dantės kūryboj“ (Nr. 1., P. Kamper) Universitetas 62 – 83) 9. G. Klametis (G. Profesorius 1924 Soter Čekoslovakij Olomouce „Internacinė „Religinės Etnologijos savaitė“
305 Lentelė sudaryta remiantis teologijos-filosofijos fakulteto organų „Logos“ ir „Soter“ publikacijomis. 99 Klameth) a Universitetas Tilburge“ (Nr. 1., P. 147 – 155) 10. Vilhelmas Kopersas Profesorius 1925 Soter Austrija Miodlingo „Budizmas pagal kultūros ratų mokslą“ (Nr. 2., (Wih. Koppers) Universitetas P. 105 – 120) (netoli Vienos) 11. G. Klametis (G. Profesorius 1925 Soter Čekoslovakij Olomouce „Šumerų – akadų paralelės su bibline Klameth) a Universitetas priešistorija“ (Nr. 2., P. 121 – 144) 12. Johanas Dioleris (Joh. Profesorius 1925 Soter Austrija Vienos „Trivienis Dievas“ (Nr. 2., P. 145 – 152) Döller) Universitetas 13. L. Valkas (L. Walk) Daktaras 1925 Soter Austrija Vienos „Milano „Religinės Etimologijos savatė“ 1925 Universitetas m.“ (Nr. 2., P. 153 – 179) 14. Osvaldas Menghinas Profesorius 1926 Soter Austrija Vienos Universiteto „Aukų žymės iš senosios akmens gadynės“ priešistorės (Nr. 3., P. 19 – 26) archeologija 15. Johanas Dioleris (Joh. Profesorius 1926 Soter Austrija Vienos „Senasis įstatymas naujųjų atradimų šviesoj“ Döller) Universitetas (Nr. 3., P. 27 – 42) 16. E. B. Allo Profesorius 1926 Soter Šveicarija Friburgo „Graikų – romėnų dievai gelbėtojai“ Universitetas (Nr. 3., P. 70 – 91) 17. Johanas Dioleris (Joh. Profesorius 1927 Soter Austrija Vienos „Patarlių knyga ir Amen – em – opess Döller) Universitetas pamokymai“ (Nr. 1., P. 50 – 61) 18. G. Klametis (G. Profesorius 1927 Soter Čekoslovakij Olomouce „Harpokrato motyvai apokrifų pasakojimuose Klameth) a Universitetas apie Jėzaus vaikystę“ (Nr. 1., P. 62 – 67) 19. G. Klametis (G. Profesorius 1927 Soter Čekoslovakij Olomouce „Egipto mitų motyvai apokrifų legendose apie Klameth) a Universitetas Mariją“ (Nr. 2., P. 146 – 152) 20. G. Klametis (G. Profesorius 1928 Soter Čekoslovakij Olomouce „Nuo Hathoros Sykomorės iki Pseudo – Mato Klameth) a Universitetas psalmės ir nuo iw‘o augalo iki gėlių etiopiškuose Marijos himnuose“ (Nr.1., P. 22– 32) 21. Odas Kaselis (Odo Docentas 1928 Soter Vokietija O. S. B. Maria „Antikinės ir krikščioniškosios misterijos“ Casel) Laach (Nr. 1., P. 33 – 42) 22. Alfonsas Štainmanas Profesorius 1928 Soter Vokietija Braunsbergo „Gelbėtojas arba Išganytojas: Gelbėtojo (Alphons Steinmann) Akademija antikinis paveikslas ir krikščioniškoji atpirkimo (Rytprūsiuose) idėja“ (Nr. 2., P. 161 – 181) 23. Odas Kaselis (Odo Docentas 1928 Soter Vokietija O. S. B. Maria „Epifanija religijų istorijos šviesoje“ Casel) Laach (Nr. 2., P. 182 – 187) 100 24. Francas Rotsternas Docentas 1929 Soter Austrija Vienos „Valdovų sudievinimas Senuosiuose Rytuose ir (Franz Rothstern) Universitetas valdovų patepimas Senajame Testamente“ (Nr. 1., P. 87 – 92) 25. Vilhelmas Kopersas Profesorius 1929 Soter Austrija Miodlingas „Indoeuropiečių religijos kultūriniai istoriniai (Wih. Koppers) Universitetas santykiai“ (Nr. 2., P. 113 – 117) (netoli Vienos) 26. Otas Aisfeldas (Otto Profesorius 1929 Soter Vokietija Halės Universitetas „Dievų vardai ir Dievo įvaizdžiai semituose“ Eissfeld) (Nr. 2.,P. 118 – 127)
101 Diagrama Nr. 1.
Humanitarų publikavusių Humanitarinių mokslų fakulteto žurnaluose pasiskirstymas pagal mokslinę ir visuomeninę padėtį611
Kiti humanitarai, 27, Humanitairnių 36% mokslų fakultetas, 32, 42%
HMF absolventai, 9, Teologijos-filosofijos 12% fakultetas, 5, 7% Teisės fakultetas, 2, 3%
Diagrama Nr. 2.
Humanitarų skaičiaus, rašiusių į „Draugiją“ ir „Soterį“, pasiskirstymas pagal akademinę ir visuomeninę padėtį612
Absolventai, Kiti humanitarai, 6, humanitarai, 1, 3% 17%
Tiksliųjų mokslų atstovai, 3, 8%
Universiteto humanitarai, 26, 72%
611 Diagrama sudaryta remiantis mokslų žurnalų „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštų“, „Senovės“, „Tautos ir žodžio“ bei „Mūsų tautosaka“ publikacijomis ir jų pagrindu sudaryta lentele Nr. 3.
612 Diagrama sudaryta pagal mokslo žurnalų „Draugija“ ir „Soter“ publikacijas ir jų pagrindu parengta lentele Nr. 5. Į diagramą neįtrauktos užsienio mokslininkų publikacijos.
102 Diagrama Nr. 3.
Humanitarų skaičiaus, rašiusių į „Athenaeum“ ir „Logos“, pasiskirstymas pagal akademinę ir visuomeninę padėtį613
Absolventai, Universiteto humanitarai, 16, humanitarai, 20, 33% 41%
Tiksliųjų mokslų Kiti humanitarai, 9, atstovai, 4, 8% 18%
Diagrama Nr. 4.
„Logos“ ir „Soter“ žurnalų bendradarbių, užsienio intelektualų-humanitarų, straipsnių pasiskirstymas614
9 8 7 6 5 4 3 straipsnių straipsnių sk. 2 1 0 Olandija Vokietija Austrija Čekoslovakija Šveicarija Vokietija
Logos Soter žurnalų ir valstybių pav.
613 Diagrama sudaryta pagal mokslo žurnalų „Athenaeum“ ir „Logos“ publikacijas ir jų pagrindu parengta lentele Nr. 6. 614 Diagrama sudaryta remiantis žurnalų „Logos“ ir „Soter“ publikacijomis bei jų pagrindu parengta lentele Nr. 7.
103 Fragmentas Nr. 1
Pirmojo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (toliau – HMF) žurnalo „Tauta ir žodis“ 1923-1931 m. viršelio fragmentas615
615 Tauta ir žodis. Kaunas, 1926, kn. 4, p. 1-352.
104 Fragmentas Nr. 2.
VDU HMF filologijos archyvo žurnalo „Archivum philologicum“ 1930-1938 m. viršelio fragmentas616
616 Archivum philologicum. Kaunas, 1935, kn. 5, p. 1-238.
105 Fragmentas Nr. 3.
VDU HMF Tautosakos archyvo žurnalo „Mūsų tautosaka“ 1930-1935 m. viršelio fragmentas617.
617 Mūsų tautosaka. Kaunas, 1930, t. 1, p. 1-153.
106 Fragmentas Nr. 4.
VDU HMF literatūros skyriaus žurnalo „Darbai ir dienos“ 1930-1940 m. viršelio fragmentas618
618 Darbai ir dienos. Kaunas, 1931, t. 2, p. 1-246.
107 Fragmentas Nr. 5.
VDU HMF Humanitarinių mokslų ir literatūros draugijos žurnalo „Literatūra“ 1936 m. viršelio fragmentas619
619 Literatūra. Kaunas, 1936, nr. 1, p. 1-24.
108 Fragmentas Nr. 6.
VDU Teologijos-filosofijos fakulteto (toliau – TFF) Teologijos skyriaus žurnalo „Draugija“ 1923 m. viršelio fragmentas620
620 Draugija, Kaunas, 1923, nr. 1-2, p. 1-80.
109 Fragmentas Nr. 7.
VDU TFF teologijos skyriaus „Soter“ žurnalo viršelio fragmentas 1924 – 1930 m.621
621 Soter, 1924, nr. 1, p. 1 – 188.
110
Fragmentas Nr. 8.
VDU TFF teologijos skyriaus „Soter“ žurnalo viršelio fragmentas 1931 – 1939 m.622
622 Soter, 1932, nr. 1, p. 1 – 96.
111
Fragmentas Nr. 9.
VDU TFF filosofijos skyriaus žurnalo „Logos“ 1923-1939 m. viršelio fragmentas623
623 Logos. Kaunas, 1925, nr. 1, p. 1- 84.
112 Fragmentas Nr. 10.
VDU TFF filosofijos skyriaus žurnalo „Athenaeum“ 1930-1938 m. viršelio fragmentas624
624 Athenaeum. Kaunas, 1933, t. 4, sąs. 1, p. 1-170.
113 Nuotrauka Nr. 1.
Kazimieras Būga suredagavęs pirmąjį VDU HMF žurnalo „Tauta ir žodis“ numerį625.
625 Archivum philologicum. Kaunas, 1935, kn. 5, p. 3.
114 Nuotrauka Nr. 2.
Vincas Krėvė-Mickevičius ilgametis VDU HMF dekanas ir fakulteto žurnalų: „Darbai ir dienos“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų Tautosaka“ ir „Tauta ir žodis“ redaktorius626.
626 Mūsų tautosaka. Kaunas, 1932, t. 6, p. 145.
115 Nuotrauka Nr. 3.
Mykolas Biržiška VDU HMF dekanas (1922, 1937-1939 m.). Žurnalo „Mūsų tautosaka“ antrasis redaktorius627
627 Mūsų tautosaka. Kaunas, 1932, t. 6, p. 257.
116 Nuotrauka Nr. 4.
Pranas Skardžius, kalbininkas, VDU HMF akademinis darbuotojas, žurnalo „Archivum philologicum“ redaktorius628.
628 Dambriūnas, L. Pranas Skardžius. http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1715&Itemid=169 (žiūrėta 2011-05-09)
117 Nuotrauka Nr. 5.
Augustinas Voldemaras VDU HMF antrojo žurnalo „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“ pirmasis redaktorius629
629 Augustinas Voldemaras. http://lt.wikipedia.org/wiki/Augustinas_Voldemaras (žiūrėta 2011-05-09)
118 Nuotrauka Nr. 6.
Prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) VDU garbės profesorius, Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas, pirmojo VDU TFF leidinio „Draugija“ redaktorius630
630 Draugija. Kaunas, 1938, nr. 5-6, p. 1.
119 Nuotrauka Nr. 7.
Pranas Dovydaitis VDU TFF mokslo leidinių „Logos“ ir „Soter“ redaktorius bei leidėjas631
631 Voverienė, O. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius, 2009, p. 132.
120 Nuotrauka Nr. 8.
Petras Malakauskis VDU TFF žurnalo „Soter“ antrasis redaktorius (1931-1939 m.)632.
632 Sabaliauskas, A. Šviesos nešėjas. Kun. prof. bažn. t. dr. Petro Malakauskio 60-osioms mirties metinėms. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/04/27/atmi_01.html (Žiūrėta - 2011-05-14).
121