58 Tradicija ir dabartis

Eligijus Juvencijus Morkūnas

Lietuvos liaudies buities muziejus: Miestelis

Straipsnio tikslas – kiek tai šiuo metu įmanoma patikslinti ir pa- Daunys, Klemensas Čerbulėnas, Vytautas Stanikūnas, Petras aiškinti miestelio kūrimo genezę, vizijos kaitą, siekiamybes ir Vėlyvis ir kiti. Jau pirmajame generaliniame plane buvo nu- tikslus. Straipsnio objektas – Lietuvos liaudies buities muziejaus matyti dviejų miestelių fragmentai. Vienas jų aukštaitiškas su miestelis. Uždaviniai: panagrinėti miestelio sampratą ir struktū- bažnyčia ir 26 statiniais ir kitas žemaitiškas – su bažnyčia ir rą, niestelio komplektavimo principus ir jų kaitą, patikslinti teiktą 45 pastatais. Šiame pirmajame generaliniame plane miesteliai informaciją apie muziejaus miestelį ir jo kūrimą. Tyrimo metodai: pateikti be eksplikacijų. Jie buvo tik didelių diskusijų objektai. literatūros ir dokumentų analizė, aprašomasis metodas, pa- Tai matyti ir Mokslinės tarybos protokoluose. naudojant ir asmeninius užrašus bei stebėjimus. Debatams nepasibaigus, jau 1967 m. į muziejų buvo kelia- Muziejaus generalinį planą nuo 1967 m. rengė Centralizuota mas pirmasis pastatas iš miestelio. Tai buvo Josvainių karčia- mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė. Išplanavimo projek- ma, statyta prieš 150 metų5. 1968 m. pastatas buvo išardytas ir to autorius architektas Romanas Jaloveckas numatė muziejuje perkeltas į muziejų, tačiau ne į būsimą miestelį, bet prie Kauno statyti dviejų miestelių – žemaitiško ir aukštaitiško – fragmentus: marių, į pietinį muziejaus pakraštį. Karčiamoje turėjo būti prista- „... sodybos turėtų sudaryti lankytojui įspūdį, jog čia gyvenama. tomas lietuviškas kulinarijos paveldas. Apie tokią paskirtį rašė ... dominuojanti vieta muziejuje skiriama žemaičių miestelio fra- visi laikraščiai to meto spaudoje. gmentui. Čia norima parodyti ir liaudies amatų vystymąsi (au- Į numatytą aukštaitišką miestelį buvo atkelta kalvė iš Aukš- dimą, pynimą, puodininkystę, kalvystę ir kitus). Lankytojai turės tadvario. Kalvę buvo numatyta statyti kaip veikiančią. Ją apma- galimybę pamatyti darbo procesus, įsigyti gaminių – suvenyrų. tavo Zita Stunžaitė (LBM), rekonstrukcijos projektą parengė Miestelyje numatoma prekybininko, amatininko trobos, milo vėly- Kęstutis Žalnierius. kla, lentpjūvė, bažnyčia su varpine, smuklė. Muziejaus teritorijoje Dviejų miestelių idėjos neatsisakė ir Paminklų konservavimo numatoma įrengti keletą senoviškų užeigų. ... Čia galima bus ... instituto architektė Birutė Kugevičienė, kuriai vadovaujant ge- pasistiprinti protėvių patiekalais.“1 neralinis planas buvo detalizuojamas. Detalizuojant generalinį Muziejaus miestelis statomas nebe pirmą dešimtmetį, ta- planą, glaudžiai dirbant su muziejininkais, geriau susipažinus su čiau ligi šiol mažai rašyta apie miestelio sukūrimą. Pokariu miestelėniškų eksponatų ištekliais Lietuvoje, buvo prieita prie iš- miestelių tema buvo beveik netyrinėta. Kuriant liaudies buities vados, kad nepavyks sukomplektuoti dviejų miestelių fragmentų, muziejų, miestelius rimčiau tyrinėti buvo pradėta nuo 1970 nes muziejaus kūrimas suvėlintas ir tiems miesteliams nebėra metų. Nuo 1971 m. sistemingai šio darbo imtasi Vilniaus inži- pakankamai tinkamų perkelti pastatų. Buvo nuspręsta, kad reikia neriniame statybos institute, metais vėliau – Lietuvos statybos sukurti vieno bendro lietuviško miestelio fragmentą. ir architektūros mokslinio tyrimo institute, o epizodiškai – ir Pa- Muziejininkas E. J. Morkūnas siūlė saugoti in situ Žaslių arba minklų konservavimo institute2. Žiežmarių miestelius. Buvo siūloma iškelti iš centrinės dalies Prieškariu ta kryptimi buvo šiek tiek dirbta lenkų okupuotame gyventojus, atstatyti išgriautus arba perstatytus namus. Tuomet krašte. Bene reikšmingiausia – Vandos Revienskos studija3. būtų išsaugotas autentiškas urbanistinis užstatymas su šaligat­ Žmonių, kūrusių Lietuvos liaudies buities muziejų, mažėja – viais, grindiniais, šuliniais. O iškeltieji gyventojai, aprūpinti netoli iškeliauja Anapilin ... Nepakankamai tvarkingai kaupti dokumen- pastatytais namais, galėtų gyvai interpretuoti tarpukario mieste- tai, nevienodi atskaitos taškai įneša daug painiavos, atrodo, taip lėnų buitį, demonstruoti amatus. netolimoje miestelio kūrimo istorijoje. Literatūroje galima rasti Mokslinė taryba atmetė tą siūlymą, nors europinėje skanseno įvairiausių neatitikimų nustatant pastatų perkėlimo, suradimo, (etnografinių muziejų po atviru dangumi) praktikoje tokie spren- pastatymo datas ir vardus. Tarkim, pastato užbaigimu laikoma dimai buvo daromi. Pasiūlymas buvo atmestas gal ir dėl to, kad data, kada „pakišta po stogu, nors pamatai dar neįrengti. Kitais jau 1975.II.25 Nr. 15 Kultūros ministerijos kolegija buvo priėmusi atvejais – kai pastatas pradėtas rakinti ir naudoti kaip saugykla, jau paruoštos ir patvirtintos schemos nutarimą. dar kitais atvejais – data, kai įrengta ekspozicija. Nemaža atvejų, Aptarinėjant, svarstant miestelio viziją, buvo manoma pade- kai painiojami objektų pavadinimai muziejuje arba jų kilmės vie- monstruoti ne tik savaime susiformavusio miestelio plano sche- ta. Ateityje tyrinėtojui tai sukels daugybę klaustukų. mą, bet ir miestelėnų buitį, darbą, būdingus amatus, organizuoti Pirmasis mokslinės tarybos posėdis buvo sušauktas 1966 miestelyje ir amatų šventes6. metų rugsėjo 13 dieną. Netrukus buvo suformuota projekta- Muziejininkų išrutuliotas mintis ir siekius oficialiu raštu7 iš- vimo konsultacinė grupė4. Ją sudarė architektai: generalinio reiškė muziejaus direktorius Vytautas Stanikūnas. Jis rašo, kad plano autorius Romanas Jaloveckas ir tokie architektūros žino- Miestelio fragmento projektavimo darbai vykdomi laikantis jau vai, kaip Kazimieras Šešelgis, Vytautas Landsbergis-Žemkal- parengtos ir LTSR Kultūros ministerijos kolegijos patvirtintos nis, Feliksas Bielinskis ir muziejininkai Paulius Galaunė, Stasys schemos ir prašo Paminklų konservavimo instituto paruošti isto- 59 Tradicija ir dabartis rinę, socialinę charakteristiką, miestelio aikštės, gatvių dangos, visi pastatai. Nė vieno pastato nėra atkelta iš „smetonlaikio“13. šaligatvių apšvietimo taškų projektus, prašo kepykloje-arbati- Matyt, buvo bijota užsitraukti valdžios, kuri visko bijojo, rūstybę. nėje įrengti gamybines prekybines patalpas su elektra, van- O bijojo ji „smetonlaikio“ dėl „praeities idealizavimo“, švenčių – dentiekiu ir kanalizacija. Taip pat įvesti elektrą staliaus name- dėl „nusifolklorizavimo“. dirbtuvėje, rimoriaus name-dirbtuvėje, vaistinėje, krautuvėse, Diskutuojant, koks turi būto miestelis, Algimantas Miškinis siū- kalvėje. Miestelio pastatus apšviesti elektra. Miestelio aikštėje lė keletą muziejaus miestelio variantų. Tačiau buvo priimtas Di- projektuoti šulinį su siurbliu, o transformatorinei suteikti tvartelio anos Volungevičiūtės projektas, kuriame atsižvelgta į E. J. Mor- sandėliuko ar svirnelio išvaizdą. kūno siūlymą panaudoti į šiaurę nuo ankstesnės miestelio vietos 1978 metais dirbtuvių sąrašas jau didesnis, kalbama apie griovą malūno statybai, užtvenkus griovą. Buvo atsižvelgta ir į puodžiaus dirbtuvę, krepšių pynėjo dirbtuvę, patalpas fotostu- architektūros žinovų pastabas ir miestelis buvo suplanuotas dijai ir laboratorijai, ratelninko, laikrodininko dirbtuvei, paštui, aukštesnėje vietoje labiau į šiaurę. Svarstant miestelio generalinį vaistinei, monopoliui, įrangą arbatinei, įrangą karčiamai8. Jau planą, buvo priekaištaujama, kad jis labai paprastas ir norėtų- kalbama apie dinamines ekspozicijas. Prie užsakymo prideda- si plastiškesnio, liaudiškesnio (tais laikais dažnai buvo laikoma, mas atrinktų pastatų sąrašas, kuriame yra 37 pozicijos. Iš šio kad, jei kreiva ir netobula, tai liaudiška – E. J. M.). Taip supranta- sąrašo tik 8 pastatai pasiekė muziejų. mą liaudiškumą liaudies skulptūroje kritikavo K. Čerbulėnas14. Pastatų ir eksponatų paieška nebuvo labai paprasta9. Respu- Prie žemaitiško miestelio buvo numatyta statyti dvarą ar jo fra- blikinėje ir rajoninėje spaudoje buvo aiškinama, koks muziejus ku- gmentą. Nuo pakelės karčiamos į dvarą turėjo eiti alėja. Ten buvo riamas ir kokie pastatai muziejui reikalingi. Toje srityje labai daug pastatyta dvaro ledainė. Dar 1984.03.15 Kęstutis Labanauskas yra nuveikęs muziejaus direktorius V.Stanikūnas ir mokslinės tary- siedino miestelį su dvaru. Vėliau, atitraukus miestelį nuo žemai- bos nariai. 1967 m. balandžio mėn. 22 d. savaitraštyje „Literatūra čių kaimo labiau į šiaurę, prie griovos, atotrūkis nuo dvarvietės ir menas“ buvo atspausdintas straipsnis „Tėviškės muziejui reikia padidėjo, ir dvaro fragmentui buvo numatyta kita vieta. padėti“. Jame rašoma, kodėl ir kaip gali padėti organizacijos ir Patraukus miestelį šiaurėn, šiek tiek pakito gatvių tinklas. Jos ėjo visuomenė. Buvo apeliuojama į plačiąją visuomenę, respublikos iš 4 aikštės kampų: į šiaurę – Malūnų g., į dzūkų bendrę, į rytus – mokslo, kultūros ir švietimo įstaigas bei organizacijas, Paminklų Amatininkų gatvė, į vakarus – Paupio g., į pietus – Mokyklos g., o į apsaugos ir kraštotyros draugiją, aukštąsias, vidurines ir specia- pietryčius – Kapų gatvė, vedanti miestelyje numatytų kapinių link. liąsias mokyklas, dailės, etnografijos ir kraštotyros muziejus dėl Šiaurinį aikštės galą beveik uždarė karčiama, kaip kelių su- pagalbos kuriant Liaudies buities muziejų, jo darbuotojams ieš- sikirtimo ir prekybos simbolis, labai reikšmingas, formuojantis kant ir kaupiant kaimo ir miestelių eksponatus. Pasirašo Lietuvos miesteliams. Karčiamos buvo statomos prie kelių tokiais atstu- TSR Liaudies buities muziejaus mokslinės tarybos nariai: Stasys mais, kokiais reikėdavo ilsinti gurguolių arklius. Abramauskas, LTSR Architektų sąjungos Kauno skyriaus valdy- Kitame aikštės gale – svarbiausias dvasinės kultūros cen- bos pirmininkas, architektūros kandidatas; Eduardas Budreika, tras – bažnyčia. architektūros daktaras; Klemensas Čerbulėnas, istorijos mokslų Bažnyčia buvo svarbiausias objektas parapijoje ir atstovavo kandidatas; Paulius Galaunė, profesorius; Pranas Gudynas, LTSR apie trims keturiems tūkstančiams gyventojų. Bažnyčią numa- Dailininkų sąjungos valdybos ats. sekretorius; Vytautas Stanikū- tyta statyti pietiniame aikštės pakraštyje. Į šią svarbiausią vietą nas, LTSR Liaudies buities muziejaus direktorius; Kazimieras Še- buvo siūloma daug kandidatų, kartais neįsigilinant, kokia yra šelgis, architektūros kandidatas; Vytautas Žemkalnis, architektas; galimybė atkelti į muziejų. Buvo siūlyta Beržoro kapų koplyčia, Vincas Žilėnas, Istorijos-etnografijos muziejaus direktorius10. Kėdainių šv. Juozapo parapijos bažnyčia, Aristavėlės miestelio, 1975 m. Klemensas Čerbulėnas rašė, matyt, avansu, kad Kačergiškių bažnyčios. Pastarosios dvi buvo aiškiai per ma- sulaukta didelė parama11, tačiau aš, kaip tų įvykių dalyvis, galiu žos, o Šv. Juozapo bažnyčia buvo paversta sandėliu ir sparčiai paliudyti, kad visuomenė ir dauguma institucijų į raginimą, pa- nyko15. Realiausias originalas buvo Verpenos miestelio bažnyčia lyginti su estais, atsiliepė vangiai. Estai savo muziejams teikda- (irgi paversta sandėliu, 1963 m.), vos už 2 km nuo Kelmės pa- vo galybę informacijos, reikalingos kuriant muziejų: tomų tomus rapinės bažnyčios. Verpenos bažnyčios mastelis buvo priimti- prisiminimų, etnografinės medžiagos prirašė inteligentai. Pas nas, orientacija nusistatyta šiaurė–pietūs, taip pat kaip Kėdainių mus į raginimus mažai reaguodavo, atsakymų į išsiuntinėtas šv. Juozapo bažnyčios. Šios bažnyčios kėlimas į muziejų buvo anketas gaudavome labai mažai. Gal tam įtakos turėjo labai suderintas su aukščiausia tuometine hierarchija – visais vysku- ilgai užtrukusios fizinės represijos krašte, ir rašyti apie senąjį pais, eminencija kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, su klebonu, miestelį, kaimą ar tėviškę buvo nesaugu. Pats K. Čerbulėnas vikaru ir eiliniais parapijiečiais. Tam objektui pritarė ir mokslinė vėliau pripažino, kad kitos mokslinės įstaigos, kurių darbo pro- taryba, ir žymiausias užsienio lietuvių namotyros specialistas filis turi daug ryšių su liaudies architektūra, taip pat muziejai dr. Jurgis Gimbutas. Išvažiuojamame posėdyje prie bažnyčios beveik neprisideda prie liaudies architektūros inventorizaci- susirinkus suinteresuotoms šalims, naujai susikūrusios pamin- jos12. Vienaip ar kitaip darbas vyko, muziejus susirado nuolati- klosaugos organizacijos vietinis atstovas užprotestavo ir nelei- nių pagalbininkų, tokių kaip Ignas Jablonskis, Juozas Šliavas, do Verpenos bažnyčios perkelti. Kitoms šalims nieko nedaryti Adolfas Atkočiūnas, Skaičiavimo mašinų konstruktorių klubas pasirodė priimtiniau, ir tuo susitikimas pasibaigė. „Alka“, vadovaujamas Algimanto Budriūno. (Apie naujai statomą bažnyčios kompleksą žr. atskirą dr. Ra- Daug diskusijų susilaukė miestelio chronologiniai rėmai. sos Bertašiūtės straipsnį šiame leidinyje.) Muziejus datuojamas XVIII a. pab. – XX a. I p. Miesteliui buvo Problemos užpildant miestelį pastatais buvo panašios, kaip ir siūloma apsiriboti XX a. I ketvirčiu, bent jau tokiomis vidaus kaimo, tačiau čia buvo daug didesni reikalavimai derinant pastatų ekspozicijomis. Beveik pagal tokį rėmą ir buvo sukomplektuoti tūrius, medžiagas, paskirtį, situaciją posesijoje, būsimos ekspo- 60 Tradicija ir dabartis zicijos situaciją aikštės atžvilgiu. Gal kiek paprastesni funkciniai Pastatas mūrinis, stogas dengtas skarda. Šiame name buvo ryšiai tarp pastatų ir posesijų. Didelis dėmesys buvo kreipiamas, įrengta krautuvė, kurioje prekiaudavo odomis – daugiausia pa- kad miestelyje nebūtų kaimo pastatų, vis dėlto į miestelį pateko dais ir puspadžiais batams siūti.20 vienas tvartelis iš kaimo. Jam buvo pritarta ir mokslinės tarybos, Dabar rūsyje veikia skardininko dirbtuvė. Toje pačioje pa- tačiau motyvacija neaiški. Kiti pastatai turi ryškius miestelių bruo- talpoje bus įrengtas precizinių instrumentų dirbtuvės „Orbita“ žus. Apie kiekvieną pastatą žemiau rašoma atskirai. fragmentas. Šią lietuvišką sudėtingų metalo gaminių gaminimo 21 Bažnyčia įmonę tarpukariu buvo įsteigęs Antanas Mildažis. Miestelyje bažnyčia yra svarbiausias ir labiausiai matomas Pastate taip pat planuojama įrengti laikrodžių taisyklos bei krautuvės ekspozicijas, pristatyti muziejaus laikrodžių kolekciją. objektas. LLBM buvo numatyta atkurti vertingos architektūros neišlikusią medinę Sasnavos (Marijampolės r.) bažnyčią. Savo Gyvenamasis prekybinis namas iš Pušaloto dydžiu bei formomis ji tinkama miestelio ekspozicijai. 1817 m. Pastatytas 1910 m. Pušaloto miestelyje (Pasvalio r.). Muzieju- statyta bažnyčia miestelyje statoma iš Lietuvos Tūkstantmečio je pastatytas 1979 m. programos lėšų. Tai raudonų plytų namas su skliautiniu rūsiu ir mansarda. 22 Tai liaudiška ištęsto aštuonkampio plano bažnyčia, kokių pra- Stogas dengtas čerpėmis. Pastate buvo daug skirtingos pa- eityje būta daugiau, bet dabar nėra išlikusių.16 skirties patalpų – mansardoje butai, pirmame aukšte – valsčius, po namu – skliautinis rūsys riestainių (barankų) kepyklai. Tokia Klebonijos svirnas kepykla bus atkurta rūsyje. Statytas XIX a. pabaigoje Šaukėnų miestelyje (Kelmės r.). Re- Pirmajame aukšte įrengtas knygynas. Čia stovi senovinis pre- konstruotas 1893 m. Muziejuje pastatytas 1978 m. kystalis, lentynos. Dabar knygos jose eksponuojamos panašiai Svirno sienos suręstos iš rąstų į kertę ir apkaltos lentomis. kaip tarpukariu.23 Stogas dvišlaitis, pusvalminis, dengtas skiedromis. Yra keturios patalpos: prieangis, kamara, didžioji bei mažoji patalpa. Vartai Prasidėjus sovietų okupacijai, Šaukėnų svirno vėjarodė tapo Į muziejų atkelti iš Vilniaus Žvėryno priemiesčio 1977 m. Vartai vedė į žymaus auksakalystės, popieriaus ir kultūros istorijos tyrinė- jėgos struktūrų taikiniu. Ją suvarpė kulkos. 1994 m. muziejuje, tojo Edmundo Laucevičiaus sodybą. Muziejuje pastatyti 2000 m. minint pirmąsias sovietų kareivių išvedimo iš Lietuvos metines, Šie mediniai vartai – vienasluoksniai, dviejų varčių ir su varte- buvo iškelta tiksli pirmosios vėjarodės, tik be kulkų suvarpymų, liais, su dvišlaičiu skardos stogeliu bei lietvamzdžiu.24 kopija. Joje yra įrašas „1993 08 31“.17 Svirnas priklauso muziejaus klebonijos kompleksui. Jame bus Gyvenamasis prekybinis namas iš Girkalnio eksponuojami grūdų valymo mašinos ir mogliai. Statytas XX a. pradžioje Girkalnio miestelyje (Raseinių r.). Į muziejų perkeltas 2003–2006 m. Pirtis-alaus darykla Pastatas medinis. Jis išsiskyrė geromis proporcijomis, pjaus- Statyta XIX a. pabaigoje Stačiūnų miestelyje (Pakruojo r.) Į tinėto medžio fasadų dekoru.25 Tarpukariu šis namas priklausė muziejų perkelta ir pastatyta 1982–1986 m. garsiai siuvėjai. Vienose patalpose gyvendavo, o kitas nuomojo Pastatas medinis. Tiksli pirties-alaus daryklos statymo data krautuvėms, miestelio administracijai. nenustatyta. Manoma, kad ji sodyboje galėjo būti statyta 1880 m. Name numatoma įrengti paštą, krautuvę ir tarpukario laikotar- kartu su vėjiniu Laurušo malūnu. Pirtis stovėjo sode tarp gyvena- pį atspindintį butą, taip pat pritaikyti švietimui. mojo namo ir malūno. Pirtyje ne tik maudėsi, bet ir gamino alų. Tą rodo platesnės nei Gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų Statytas XIX a. Šiaulėnų miestelio Radviliškio r. Į muziejų at- paprastai dviejų varčių sulenkiamos durys. Pagal durų puošnu- vežtas 1985 m. Kopija pastatyta 1987 m. Pastatas atnaujintas mą bei pastatymo vietą galima teigti, jog aludarystė buvo svar- Lietuvos 1000-mečio programos lėšomis. besnė nei pirties naudojimas prausimuisi.18 Pastatas L raidės formos, suręstas iš sienojų, lygiomis kertė- Siekiant apsisaugoti nuo gaisro, stogas buvo dengtas olan- mis, pamatai akmenų, grindys ir lubos – lentų. Gatvės ir aikštės diško tipo čerpėmis, nes gyvenamasis namas stovėjo paly- pusėje apkaltas lentomis vertikaliai. Stogas dengtas skiedromis. ginti arti. Pastato pietiniame gale – priestatas geležies parduotuvei. Pries- Šiame pastate numatoma įrengti aludario ekspoziciją. tato aukštis skiriasi nuo pastato aukščio. Aikštės pusėje trejos Gyvenamasis prekybinis namas iš Tabariškių durys ir mažos durelės geležies parduotuvėje „štoboms“ (me- Pastatytas 1911 m. Tabariškių miestelyje (Šalčininkų r.). Mu- taliniams strypams) į parduotuvę sukišti ar ištraukti. Ištraukiama ziejuje pastatytas 1986–1998 m. tam, kad būtų galima čia pat prie parduotuvės atsikirsti reikiamą Pastatas suręstas iš rąstų. Vieno aukšto namas su mansarda geležies gabalą. Vidurinės durys veda į butą, o kairiosios – į par- būdingas Lietuvos miesteliams. Viename jo gale gyvendavo, kitą duotuvę, kurioje bus įrengtas monopolis26. naudodavo prekybai. Šiame gale buvo įrengta geležies gaminių Šiauriniame pastato gale yra durys į rūsį ir į fligelį. Virš durų krautuvė, kurioje prekiauta žemės ūkio mašinomis, įvairiais pa- bus įrengtas metalinis stogelis. Fligelyje numatoma įrengti biliar- dargais ir pan. Mansardoje buvo butai.19 do stalą žaidimams. Iš fligelio yra durys į kiemą. Dabar čia vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugu- Geležies parduotuvėje viena pirmųjų dinaminių ekspozicijų, siesiems: liejamos žvakės, lipdoma iš molio, puošiamas stiklas, kurioje taikyta interpretacija. daromi medžio raižiniai. Arbatinė iš Šeduvos Ateityje numatoma atkurti krautuvės ekspoziciją. Statyta XIX a. Šeduvos miestelyje (Radviliškio r.). Į muziejų Gyvenamasis prekybinis namas iš Telšių 1985 m. perkelti tik kai kurie arbatinės elementai, o pastatas Pastatytas 1909 m. Telšiuose. Į muziejų atkeltas 1978 m. pastatytas 1987 m. 61 Tradicija ir dabartis

Kairėje – gyvenamasis namas iš Plungės (muzikontinė). Šio straipsnio Kairėje – gyvenamasis prekybinis namas iš Musninkų, dešinėje – urmininko nuotraukos V. Didžpetrio. Iš „Žiemgalos leidyklos“ rinkinių iš Kėdainių.

Pastatas medinis. Tarpukariu jame veikė arbatinė, restoranas. Patalpose šalia vežiminės įrengta arklininkystės istorijos ekspo- Muziejuje čia įrengtas tarpukario arbatinės interjeras, kuris zicija (autorius Romas Vilyvis). Virš vežiminės buvo rengiama foto- pritaikytas šiuolaikiniams maitinimo įstaigos interesams. Dvi pa- ateljė, tačiau, nepastačius eksponatų saugyklų, sumanymo teko talpos skirtos lankytojams, kitos – technologinėms reikmėms.27 atsisakyti. Vežiminėje įrengta išeiginio transporto ir pakinktų paro- 33 Amatininko namas iš Kėdainių da. Visas likęs pastato plotas naudojamas kaip fondų saugykla . Statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Kėdainiuose. Į mu- Pastačius specialią saugyklą ir perkėlus eksponatus, karče- ziejų perkeltas 1986 m.28 Pastatas medinis, statytas iš netašytų mos patalpose bus įrengtas karčemos interjeras ir, pagal pirminį rąstų. Stovi toliau nuo aikštės. sumanymą, maitinimo įstaiga. Pastatą būtų galima naudoti ir fol- Name įrengta batsiuvio ir pakinktininko (rimoriaus) ekspo- klorinei ir edukacinei veiklai. zicija. Gyvenamasis namas iš Plungės (muzikontinė) 34 Dviejų aukštų svirnas iš Radviliškio Statytas XIX a.–XX a. sandūroje. Į muziejų perkeltas 1992 m. Statytas XIX a. Šniūraičių bažnytkaimyje (Radviliškio r.), tarpu- Namas stovėjo miestelyje. Naudotas Plungės dvaro orkestro kariu perkeltas į Radviliškį. Į muziejų perkeltas 1981–1982 m. repeticijoms. Pastato archtektūrinė forma būdinga XIX–XX a. san- Pastatas medinis. Svirnas miestelyje nebeatliko tradicinių dūros architektūriniam stiliui – keturšlaičiu stogu. Pastatas šulinės 35 svirno funkcijų. Pirmame aukšte veikė šaltkalvio ir staliaus dirb- konstrukcijos. Statybinė medžiaga paruošta rankiniu būdu. tuvė bei laiptai į antrąjį aukštą. Antrame aukšte – podėlis rakan- Name buvo erdvi patalpa muzikavimui. Manoma, kad repeti- dams. Čia taip pat buvo miegama.29 cijose dalyvavo ir M. K. Čiurlionis. Svirne bus įrengta tekintojo ir staliaus ekspozicija. Bus naudojamas edukacijai, muzikavimui. Ugniagesių stoginė Gyvenamasis prekybinis namas Pastatyta pagal Pakruojo stoginės, pastatytos 1926 m., apma- iš Žemaičių Kalvarijos tavimus.30 Statytas XIX a. Kalvarijoje (Plungės r.), kuri tarpukariu vadinta 36 Pastatas mūrinis, stogas skardinis. Grindys – lentų, o lubos Žemaičių Kalvarija. Į muziejų perkeltas 1988 m. medinės skliautinės.31 Medinis, apkaltas lentomis. Stogas dengtas skarda. Tarpukariu buvo kuriamos ugniagesių kuopos. Jų inventoriui Iki Pirmojo pasaulinio karo pastate buvo degtinės monopolis, laikyti statė stogines. Jose rengė vakarėlius, vaidinimus, rodė o tarpukariu veikė vaistinė. „judančius paveikslus“. Dažna komanda turėdavo dūdų arba Muziejuje namas pritaikytas edukaciniams užsiėmimams. styginį orkestrą, kurie taip pat rinkdavosi stoginėse.32 Planuojama jame įrengti vaistinės ekspoziciją. Muziejaus stoginė pritaikyta parodoms, edukacijai, konfe- Tvartas iš Platelių rencijoms. Statytas XIX a. pradžioje Platelių miestelyje (Plungės r.). Į mu- 37 Karčema iš Kartenos ziejų perkeltas 1979 m. Statyta XVIII a. pabaigoje Kartenos miestelyje Gaudučių dva- Pastatas medinis, šiaudiniu stogu. ro savininko rūpesčiu. Muziejuje statyta 1979–1984 m. pagal Urmininko namas iš Kėdainių Kartenos karčemos apmatavimus. Statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje (trimis etapais). Į Plane pastatą sudaro du stačiakampiai, sujungti stačiu muziejų perkeltas 1988 m.38 kampu (L raidės forma). Pastatas suręstas iš sienojų, lygio- Pastatas medinis, stogas dengtas skarda. Pradėtas staty- mis kertėmis. Viduryje – didelis kaminas. Į aikštę pietų pusėje ti nuo svirno su antrame aukšte buvusia gyvenama patalpa ir išeina vienerios durys ir įvažiavimo į vežiminę vartai. Antrieji pirklio urmininko kontora. Vėliau pristatytos gyvenamosios patal- vežiminės ratai išeina į šiaurės pusę. Į kiemą išeina dvejos pos. Trečiame etape pristatyta priemenė su laiptine ir žydų religi- durys. Stogo danga medinė. niu apeiginiu elementu – nukeliamu stogu. Ši dalis charakteringa 62 Tradicija ir dabartis

Miestelio aikštė. Kairėje – gyvenamasis prekybinis namas iš Žeimelio, Miestelio aikštė. Kairėje – karčema iš Kartenos, dešinėje – gyvenamasis dešinėje – iš Kauno. prekybinis namas iš Šiaulėnų. miesteliams dar tuo, kad antrojo aukšto galinė siena pastatyta Muziejuje šiame name įrengta viena pirmųjų dinaminių ekspo- ant gembių. Tai daryta tam, kad išplėstų antro aukšto plotą, nedi- zicijų – puodų krautuvė ir puodžiaus dirbtuvė47 (antrame plane). dinant kiemo užstatymo ploto. Pastatas in situ nuo gatvės buvo Čia numatoma lankytojams rodyti kooperatyvo ekspoziciją. Man- apribotas aukšta tvora.39 sardoje numatytos įrengti tarpukario butų ekspozicijos. Urmininko name įrengta saiko matų ekspozicija. Pastate pla- Špitolė nuojama pastatyti informacijos terminalus. Statyta XIX a. Luokės miestelyje (Telšių r.). Muziejuje pagal Gyvenamasis namas iš Musninkų apmatavimus pastatyta 1987–1988 m.48 Statytas XIX a. pabaigoje Musninkų miestelyje (Širvintų r.). Pastatas medinis, suręstas iš pjautinių sienojų, suleistų į kertes. Muziejuje pastatytas 2007 m. Tai išimtinai miesto, miestelio ar bažnytkaimio statinys, skirtas Namas medinis, suręstas iš rąstų. Stogas keturšlaitis, deng- parapijos seneliams ir nusenusiams bažnyčios tarnams gyventi tas skiedromis. Dviejų aukštų, su galerija.40 Tarpukariu patalpos ir karšinti. Juos išlaikydavo parapija. buvo nuomojamos. Čia veikė parduotuvė, kepykla, foto ateljė.41 Muziejuje špitolė naudojama kaip amatininkų dirbtuvės. Čia Pirmame aukšte planuojama įrengti kepyklą ir krautuvę, o vir- dirba tokie amatininkai, kurie seniau dažniausiai ir dirbdavo šutinį aukštą pritaikyti edukacijai. špitolėje: pynėjai, karuolninkai, devocionalijų gamintojai ir par- Gyvenamasis prekybinis namas iš Kauno davėjai, pročkelės (skalbėjos, skalbusios bažnyčios užtiesalus, 49 Statytas XX a. pradžioje Kauno miesto pakraštyje. Į muziejų drabužius ir pan.). perkeltas 1990 m.42 Plokščių pradžios mokykla Namas medinis, dviejų aukštų. Būdingas kompaktiškam mies- Statyta apie 1879 m. Plokščiuose pagal tipinį Rusijos imperi- telių užstatymui, su įvažiavimu į kiemą, įrengtu po pastatu. Pastato jos mokyklų projektą. Į muziejų atkelta 1988 m.50 vartai ir durys labai įmantrūs. Antrame aukšte – balkonėlis. Pastatas medinis, su gonkelėmis pastato šonuose (gatvės, ir Pirmame aukšte veikė manufaktūros parduotuvė. Antrame kiemo) pusėje. Stogas dengtas skarda. Namo viduryje – didžiulis aukšte gyveno namo savininkas ir buvo nuomojamos patalpos kaminas, su pakura duonkepei. Pastate visą laiką buvo mokykla amatininkams. Vienas iš nuomininkų – siuvėjas. (iki Pirmojo pasaulinio karo joje mokyta rusų, tarpukariu – lietu- Kauno name numatyta įrengti siuvyklą ir audyklą su žakardi- vių kalba). Viename namo gale buvo įrengta klasė su šildymu ir nėmis staklėmis. Manufaktūros krautuvėje bus pristatoma tarpu- vėdinimu, kitame – mokytojo butas ir mokytojo kambarys-raštinė. kario tekstilės pramonė, prekyba (importas bei eksportas).43 Joje mokytojas įrengęs mokiniams dirbtuvę. Butas trijų kambarių Svirnelis iš Žemaičių Kalvarijos (svetainės, miegamojo, virtuvės). Priemenė tarp klasės ir moky- Statytas 1908 m. Kalvarijoje (Plungės r.). Į muziejų atkeltas tojo kambario buvo skirta mokinių rūbinei, antrąja priemene, kie- 1992 m. mo pusėje, naudojosi mokytojo šeima. Medinis, dvišlaičiu stogu. Dviejų durų, su malkine gale pas- Muziejuje pristatoma 1935 metų miestelio vieno kambario mo- tato.44 Statinys pastatytas statomas miestelio urbanistiniam kykla ir mokytojo butas. Bute daug modernios aniems laikams vaizdui pagerinti. buitinės technikos. Svetainėje stovi pianinas, pagamintas Lietu- Malkinėje bus rodoma milo vėlimo mašina, sukama vilktu. voje. Didžiajame kamine – brangus motociklas, priklausęs žy- miam fotografui, mokytojui, kraštotyrininkui Baliui Buračui. Gyvenamasis prekybinis namas iš Žeimelio Prie gatvės abipus gonkų – darželis. Statytas XIX a. Žeimelio miestelyje (Pakruojo r.). Muziejuje pa- gal apmatavimus pastatytas 1987–1988 m.45 Šv. Florijonas Pastatas mūrinis, tinkuotas. Stogas dengtas čerpėmis. Na- Šv. Florijono paminklo, stovinčio Tryškių miestelyje (Telšių r.), mas stovėjo miestelio centre. Statytojas buvo turtingas žmogus, kopija. Muziejuje pastatytas XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje. vertėsi ir namų nuoma. Pastate visą laiką, iki pat sovietmečio, Šv. Florijonas – ugniagesių globėjas, saugantis gyventojus veikė dvi krautuvės.46 nuo gaisrų.51 63 Tradicija ir dabartis

Tvartas iš Žiežmarių Statytas XX a. pradžioje Žiežmarių miestelyje (Kaišiadorių r.). Į muziejų atkeltas 1981 m.52 Pastatas medinis, dengtas skarda. Statytas keliais etapais. Iš tikrųjų tai daugiafunkcinis statinys iš vienuolikos patalpų. Čia tilpo karvidė, arklidė, avidė, kiaulidė, daržinė, ratinė, mal- kinė, svirnas ir 1915 m. įrengta slėptuvė, kurioje nuo vokiečių okupantų buvo slepiami javai. Antrame statybos etape buvo pristatyta dar viena arklidė ir karvidė, į kurią buvo priimamos žydų karvės ne už pinigus, o „už mėšlą“. Mėšlu tvarto savininkas tręšė daržus. Kadangi sklypas buvo siauras, po svirnu buvo įrengtas įvažiavimas-ratinė ir šalia malkinė. Įvažiuoti reikėdavo į sklypo gilumoje esantį klojimą.53 Šiame pastate eksponuojami žemės ūkio padargai. Statant miestelį, B. Kugevičienės ir D. Volungevičiūtės pareng- Miestelio aikštė. Kairėje – gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų, tas projektas irgi kito. Salantų kalvė Malūnų gatvėje E. J. Morkū- dešinėje – iš Girkalnio, Pušaloto ir Tabariškių. nopasiūlymu sukeista vietomis su gaisrine (ugniagesių stogine), taip išryškinant pastarąją. Pagal mokslinės tarybos rekomenda- statančias organizacijas nevilkinti darbų. Direktorius Vyt. Stani- cijas aikštės reguliarumas šiek tiek sumažintas, pasukta vaka- kūnas siuntė ne vieną raštą, siekdamas, kad būtų pagerinti mu- rinė aikštės išklotinė ir taip karčemos pusėje aikštė susiaurinta. ziejaus projektavimo ir statymo darbai, pvz., raštas LTSR kultū- Pagerėjo aikštės fotogeniškumas ir vakarinės išklotinės insoliaci- ros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos viršininkui ja. Daug debatų sukėlė kampinio namo priešais karčemą Paupio E. Misiuliui, Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto gatvėje parinkimas ir pritaikymas. Ten buvo bandoma įkompo- valdytojui R. Kaminskui ir Paminklų konservavimo instituto Kau- nuoti kampinį fachverkinį namą iš Kėdainių (in situ buvo nugriau- no skyriaus viršininkui E. Andriuškevičiui „Dėl vėluojamų darbų, tas), namą su kampiniu įėjimu ir balkonu iš M. Melnikaitės gatvės kurie stabdo muziejaus statybos eigą“55. 1983 m. gruodžio mėn. Kėdainiuose, kampinį namą iš Želvos, kampinį namą iš Platelių, raštas56 Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto val- galiausiai apsistota ties kampiniu namu iš Musninkų. Šis namas dytojui, Kauno restauravimo dirbtuvės viršininkui ir LTSR Kultū- architekto Ruslano Aranausko pasiūlymu ir buvo pastatytas prie ros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdybos Paupio gatvės kampo, o ne anksčiau jam numatytoje vietoje ryti- viršininkui dėl neatliekamų darbų, dėl darbų vilkinimo rodo tikrai nėje išklotinėje (tarp Šiaulėnų ir Pušaloto namų). Rytinėje iškloti- kritišką padėtį. Rašte rašoma, kad „nebaigiami darbai dvigalėje nėje į tą vietą buvo bandoma įkomponuoti Plungės namą, tačiau pirtyje (objektas baigimo stadijos jau dveji metai)“. (Turiu pažy- išsiaiškinus, kad atsirado galimybė įsigyti buvusį seną kandidatą mėti, kad šis objektas tik direktorės Violetos Reipaitės sumanu- į miestelį iš Girkalnio, arch. R. Aranauskas jį vykusiai įkompona- mo dėka baigtas 2010 metais – E. J. M.). Rašte išvardinta ir dau- vo tarp Šiaulėnų ir Pušaloto namų, kartu suteikdamas atsvarą giau neatliktų darbų: nepriduotas Žiežmarių miestelio tvartas, Kauno namui aikštės vakarinėje išklotinėje, ir taip pagerino mies- nebaigtas planuotas staliaus dirbtuvių praplėtimas. Nurodoma telio tūrinę kompoziciją. Plungės namą nutarta statyti Kėdainių priežastis – medžiagų trūkumas, nepradėta statyti sarginė sutiki- namo (Trumpoji g. 3) vietoje, nes namas in situ buvo nugriautas. mo zonoje – paaiškinama, kad nėra medienos; į muziejų perkelti Taip buvo pagerintas tūrinis kompozicinis balansas tarp Plun- trys pastatai vietoje planuotų penkių, o atvežti pastatai laikomi gės namo, karčemos ir Musninkų namo. Architektės sprendimu neuždengti; neperdengtas Josvainių miestelio karčemos stogas, Musninkų namas urbanistiniu požiūriu buvo pririštas per toli nuo užsakytas beveik prieš pusę metų, o Kartenos karčema, pradėta Paupio gatvės ir aikštės kampo. Išėjo taip, kad Musninkų namas statyti miestelyje prieš 4 metus, dar nebaigta. Rašte skundžia- su urmininko namu stovi ant Paupio gatvės raudonosios linijos – masi, kad vietoj skeltų akmenų naudojami sprogdinti (tinkami urmininko namas prarado uždarą kiemą, o tarp aikštės ir Paupio tik skaldai, o ne statybai – E. J. M.), kad „interjerams visuomet gatvių šaligatvių atsirado tuščia urbanistiškai nepateisinama er- trūksta dažų ir kitų apdailos medžiagų“. Ir tai toli gražu ne visos dvė. Ateityje ją tikimės užpildyti kiosku. rašte išvardintos bėdos. Galima įžvelgti tris muziejaus miestelio kūrimo etapus. Pirmas Tūkstantmečio programa miestelio statybai įvardijama kaip etapas – žemaitiškas miestelis, antras etapas – B. Kugevičienei Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- vadovaujant detalizuotas projektas, trečiasis etapas – kai mies- mo programa 2000–2009 m. Tačiau istorija nesibaigia konkrečia telis statomas pagal Lietuvos Tūkstantmečio programą54 ir pako- data ir konkrečiu pastatų skaičiumi, juolab kad į šį projektą nepa- reguotą projektą. Trečiajame statybų etape labai pagerėjo darbo teko tokie objektai, kaip vandens malūnas su užtvanka, tiltu ir ke- sąlygos, išnyko nuolat kankinusios bėdos. Pirmaisiais etapais liu, jungiančiu miestelį su dzūkų bendre (pagal K. Čerbulėną tai statybos užsitęsdavo ilgai, užsitęsė ir paties muziejaus atida- pagrindinis miestelio apžvalgos kelias). Malūnas susandėliuotas rymas. Dirbdamas muziejuje nuo 1970 metų, o nuo 1974 m. – muziejuje. Taip pat į miestelį yra atgabenta cerkvė iš Kėdainių. prie miestelio, galiu paliudyti, kad sovietmečiu niekada nebuvo Būtinai reikia atgabenti ir sinagogą, nes ji neatskiriama istorinių taip, kad vienu metu būtų ir pinigų, ir darbininkų, ir medžiagų Lietuvos miestelių dalis ir neatskiriama nuo litvakų kultūros pa- bei darbo priemonių. Bent vieno komponento visada trūkdavo. minklų. Kalbant apie Lietuvos žydus, reikia pažymėti, kad muzie- Dažnai muziejaus administracija ragindavo projektuojančias ir jaus miestelyje pristatyta didžiausia Lietuvoje kolekcija objektų, 64 Tradicija ir dabartis

1975 m. gruodžio 6 d. Pastatų eksplikacija (Laurikiečio) 35 Gyven. namas – Kėdainiai pastatytas originalas, 2009 m. baig- su 2009 m. E. J. Morkūno pastabomis sandėlis (urmi- tas restauruoti iš Lietuvos 1000-me- ninko) čio programos lėšų. SD siūlė kelti tik svirninę dalį, o E. J. M. – visą, atskleidžiant visus tris statybos 1 Skalbykla-tvartas Šaukėnai etapus (klebonijos) 36 Gyven. namas Kėdainiai in situ nugriautas, bet yra detalės, 2 Gyvenamasis na- Šaukėnai sudegė Šaukėnuose (vežiko) apmatavimai. (Buvo pastatytas mas (klebonijos) rūsys, nugriautas, jo vietoje, R. Ara- nausko siūlymu, stovi Plungės na- 3 Klėtis (klebonijos) Šaukėnai perkelta į LLBM mas. Plungės namas – originalas.) 4 Bažnyčia nenurodyta kokia 37 Gyven. prekybinis Žiežmariai in situ nugriautas 5 Varpinė Tryškiai kompiliuota namas 2 aukštų 6 Sandėlis-karstinė Viešintos 38 Puodžiaus dirb- in situ nugriauta. Puodžiaus dirb- tuvė tuvės interjeras įrengtas Žeimelio 7 Gyven. prekybinis Tabariškės pastatytas name namas 39 Klėtis–tvartas Žagarė 8 Klėtis Šeduva neperkelta, 2009 tebėra in situ 40 Gyven. prekybinis Žemaičių pastatytas originalas, restauruotas 9 Klėtis-dirbtuvė Radviliškis perkelta į LLBM namas (mono- Kalvarija .... lėšomis. Laikinai naudoja Rum- 10 Gyven. prekybinis Telšiai kopija pastatyta LLBM polis) šiškių muziejaus dvaro akademija namas 41 Alaus daryklos Stakliškės mediniai įrenginiai sunaikinti komplekso frag­ 11 Gyven. prekybinis Pušalotas pastatas in situ neišlikęs, muziejuje mentas namas (buvęs pastatyta jo veidrodinė kopija + valsčius) Kėdainių rūsys 42 Kalvė molinė Žeimelio kalvė tebėra in situ 12 Gyven. prekybinis Plungė perkeltas į LLBM, stovi vežiko namo 43 Tvartas Plateliai pastatytas LLBM (Plaipos) namas vietoje 44 Tvartas Stakliškės tebėra in situ 13 Gyven. prekybinis Šiaulėnai perkeltas į LLBM, bet pastatyta namas kopija 45 Pirtis-alaus darykla Stačiūnai pastatyta LLBM, 100% originalas 14 Prekybinis namas Pandėlys nugriautas Pandėlyje 46 Gyven. namas – Josvainiai tebėra in situ (geležies krautuvė) kalvė 15 Gyven. namas Žiežmariai nugriautas 47 Dirbtuvė tebėra in situ (darbininko) 48 Pieninė (kooperat.) Pakalniai atsisakė parduoti. Gal tebėra, bet 16 Sinagoga Pakruojis apdegė, kitas buvęs kandidatas rekonstruota (Musninkų sinagoga) S. Gutautui 49 Gyven. namas Luokė patarus, nugriauta 50 Gyven. namas Luokė 17 Cerkvė Kėdainiai sandėliuojama LLBM (amatininko) 18 Gyven. namas , atvežtas į LLBM, nepastatytas, 51 Tualetas ne eksponatas, pastatytas kiek Poš- sunaikintas kitoje vietoje kos g. 16. 52 Klėtis tebėra in situ 19 Gyven. namas Kėdainiai perkelta į LLBM, pastatyta 53 Gyven. prekybinis Turgeliai yra apmatavimo brėžiniai (amatininko) namas 20 Gyven. namas-ar- Šeduva atvežti į LLBM elementai, pastatyta 54 Tvartas Žiežmariai originalas atkeltas batinė kopija. 55 Sandėlis sėme- Linkuva tebėra in situ 21 Kalvė Salantai akmeninė, neatvežta nims 22 Vandens malūnas Santekliai atvežtas, sandėliuojamas LLBM 56 Rūsys Pašušvy (Radviliškio r.) tebėra 23 Pirtis nepastatyta ir neatvežta 57 Gyven. namas Vaiguva (darbininko) 24 Karčema Kartena kopija be gonkų ir kampinio įėjimo pastatyta LLBM 58 Kapų koplyčia 25 Gyven. prekybinis Kėdainiai kampinis fachverkinis namas, nu- 59 Pirtis namas griautas Kėdainiuose 60 Vėjo malūnas Stačiūnai tebėra in situ, prastai restauruotas 26 Gyven. prekybinis Žeimelis LLBM pastatyta kopija 61 Dirbtuvė ir arklidė namas 62 Salyklo bokštas yra medinio bokšto brėžiniai 27 Ugniagesių stoginė Pakruojis pastatyta kopija, keitėsi dislokacija 63 Gyven. namas nesurastas 28 Gyven. namas pastatytas LLBM, tik keitėsi dislo- 64 Ūkinis pastatas nesurastas kacija. Girkalnio namui planuotoje vietoje (28) pastatytas gyvenamasis 65 Ūkinis pastatas nesurastas prekybinis namas iš Kauno 66 Transformatorinė bus demontuota. Dabartinė pasta- 29 Gyven. prekybinis Žiežmariai R.Aranausko siūlymu pastatytas tyta per nesusipratimą namas Plungės namo vietoje 67 Miestelio ribožen- tebėra Kėdainiuiose mūrinis 30 Špitolė Luokė pastatyta LLBM, kopija klis 31 Mokykla Plokščiai pastatyta LLBM, originalas 68 Gyven. namas nesurastas 32 Ūkinis pastatas Pušalotas 69 Įvažiavimo vartai yra Darsūniškyje 33 Gyven. namas turėjo būti LLBM prie bravoro 70 Vaistinė Turgeliai apmatavimai yra atiduoti Kultūros ministerijai (darbininko) 71 Ledainė 34 Gyven. namas Joniškėlis keturbutis, nugriautas Joniškėlyje. Miestelyje jam numatytoje vietoje 72 Audykla pastatyta kalvė, skirta edukaci- 73 Paminklinis stulpas Tryškiai kopija, UAB „Runa“ dovana mies- niams užsiėmimams teliui 65 Tradicija ir dabartis susijusių su žydų kultūra. Tai gyvenamieji prekybiniai namai iš 3. Visuomenė nebuvo parengta muziejaus statybai, nors mu- Tabariškių, Telšių, Šiaulėnų, Kėdainių, Musninkų ir Žeimelio bei ziejaus kūrėjai dėjo daug pastangų muziejui populiarinti. Dauge- arbatinė iš Šeduvos (apie 30 proc. visų miestelio namų). liu atvejų pastatai – kandidatai į muziejų buvo sudeginti ar kitaip Dar trūksta nemažai pastatų, siauruko geležinkelio stotelės, sunaikinti. vėjo malūno, kalvių, pirčių, kad suformuotume miestelio siluetą 4. Muziejaus statinės ir dinaminės ekspozicijos pritaikomos ir tokį, kokį įsivaizdavo pirmieji muziejaus kūrėjai. edukaciniams užsiėmimams. Pirmame miestelio statybos etape projektavimas ir statybos 5. Muziejaus statyba naujosiomis, konkurencinėmis sąlygo- buvo finansuojamos iš biudžeto per Kultūros ministeriją. Atkūrus mis kokybiškai pagerėjo. Lietuvos nepriklausomybę, finansavimo galimybės išsiplėtė. Gi- tos Šapranauskaitės iniciatyva ir rūpesčiu atsirado galimybė pa- N u o r o d o s sinaudoti ir Europos Sąjungos, ir užsienio fondais. Bene pirmieji 1 Jaloveckas R. Kelionė po būsimą ... praeities miestą, Vakarinės naujie- objektai, kuriems buvo sutelktos lėšos iš skirtingų lygių finansavi- nos, 1967 03 28. mo šaltinių, buvo Varduvos monopolis ir Tabariškių gyvenamasis 2 Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 1, Vilnius, 1978, p. 7. 3 prekybinis namas. Lėšos buvo skirtos projektui „VšĮ Rumšiškių Rewieņska W. Miasta i miasteczka w północno-wschodniej Polsce, Wil- no, 1938. muziejaus dvaro akademijos patalpų pritaikymas neįgaliųjų 4 Čerbulėnas K. Liaudies buities muziejaus genezė, Architektūros pamin- reik­mėms“. Į projektą investuota iš viso 486 383,00 Lt: projekto klai, t. 3, Vilnius, 1975, p. 25. rėmėjai: Software AG Stiftung (Vokietija) – 295 420,00 Lt, Kai- 5 Lietuvos liaudies buities muziejaus Architektūros skyriaus archyvas šiadorių r. savivaldybė – 70 000,00 Lt, Lietuvos liaudies buities 1967 m. 05 25 d. raštas Nr. 865. 6 muziejus – 7405,75 Lt, UAB „Ikoda“ – 5000,00 Lt. Kauno apskri- Čerbulėnas K. Liaudies buities muziejaus genezė, Architektūros pamin- klai, t. 3, Vilnius, 1975, p. 26. ties VMI grąžintas PVM – 30 957, 00 Lt, VšĮ Rumšiškių muziejaus 7 Lietuvos liaudies buities muziejus, 1975 06 25 raštas Nr. 177. dvaro akademija– 2940,00 Lt57 . 8 Lietuvos liaudies buities muziejus, 1978 05 28 raštas Nr. 108. Kuriant muziejaus miestelį, daug pasidarbavo tiek vyresnės, 9 Morkūnas E. J. Lietuvos liaudies buities muziejus, Gimtasai kraštas, tiek jaunesnės kartos muziejininkai: dr. Klemensas Čerbulėnas, Nr. 1, Kaunas, 2008, p. 107. Vytautas Stanikūnas, Stasys Daunys, Leonardas Lekavičius, Zita 10 Tėviškės muziejui reikia padėti, Literatūra ir menas, 1967 m. balandžio Stunžaitė, dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, Romas Vilyvis, Liucija 22 d. 11 Čerbulėnas K. Liaudies buities muziejaus genezė, Architektūros pa- Gvazdaitytė, dr. Rasa Bertašiūtė, Ruslanas Aranauskas, o dabar ir minklai, t. 3, Vilnius, 1975, p. 31. Neringa Norvaišaitė, Ina Dringelytė. Manau, labai teisingi daktaro 12 Čerbulėnas K. Lietuvių liaudies architektūros reikšmė. Lietuvos TSR Liau- Klemenso Čerbulėno žodžiai, kad muziejaus ekspozicija yra moks- dies buities muziejaus metodinė medžiaga, Rumšiškės, 1982, p. 11. linė konkreti liaudies architektūros, buities, dailės tradicijų vizualinė 13 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buities muziejus, 2008, enciklopedija architektams, dailininkams, urbanistams, dendrolo- p. 1–4, 6, 8, 9, 11–13, 15–18, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 32, 37, 40, 41, 43, 45, 48. gams, mokslininkams ir visiems, ieškantiems naujų sumanymų58. 14 Čerbulėnas K. Apie liaudies meno tendencijas, Literatūra ir menas, 1. Muziejaus miestelio kūrimo procesas – ilgas ir sudėtingas, 1972 m. kovo 11 d. kupinas ieškojimų. 15 Buškevičienė A. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia ir parapija, Kaunas, 2. Statyba sovietmečiu buvo itin sunki ir stichiška. 2007, p. 156.

Sakralinių pastatų ansamblis iš Sasnavos. LLBM. 2009. Rasos Bertašiūtės nuotrauka. Iš LLBM rinkinių 66

16 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities 44 Žemaičių Kalvarijos svirnas. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 5. muziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso už- Inventoriaus Nr. P76566. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. baigimo programa 2000–2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM ar- 45 Žeimelio prekybininko namas. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 4. chyve, LBM 10605. Plačiau apie LLBM miestelio bažnyčios kompleksą Inventoriaus Nr. P5658. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. žr. dr. Rasos Bertašiūtės str. 46 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, 17 Šaukėnų klebonijos klėtis. Byla saugoma LLBM archyve, LBM 10587. p. 41. Pastato priėmimo aktas Nr. 25. Inventoriaus Nr. P6037. Saugomas LLBM 47 Morkūnas E. J. Nauja puodžiaus ekspozicija //Etnografija. Metraštis 1. Lie- Fondų skyriuje. tuvos Istorijos ir etnografijos muziejus. Vilnius, 1991. p. 118. 18 Morkūnas E. J. Senieji amatai. Lietuvos liaudies buities muziejus, 48 Luokės špitolė. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 5. Inventoriaus 2008, p. 2. Stačiūnų pirtis. Pastato priėmimo aktas Nr. 1. Inventoriaus Nr. P5659. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. Nr. P47004. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. 49 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, 19 Tabariškių gyvenamasis prekybinis namas. Pastato priėmimo aktas p. 43. Nr. 27. Inventoriaus Nr. P6039. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. 50 Ten pat, p. 45. 20 Telšių prekybinis gyvenamasis namas. Pastato-eksponato priėmimo 51 Ten pat, p. 47. aktas Nr. 31. Inventoriaus Nr. P6043. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. 52 Žiežmarių tvartas. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 2. Invento- 21 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buities muziejus, 2008, riaus Nr. P47005. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. p. 6. 53 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, 22 Pušaloto prekybinis namas. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 29. p. 48. Inventoriaus Nr. P6041. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. 54 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities mu- 23 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, ziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- p. 8. mo programa 2000-2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM archyve, 24 Ten pat, p. 10. LBM 10605. 25 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities mu- 55 Liaudies buities muziejaus 1982 09 08, raštas Nr. 198. ziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- 56 Liaudies buities muziejaus 1983 12 05, raštas Nr. 340. mo programa 2000–2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM archyve, 57 LBM 10605. Vyresnės muziejininkės Gitos Šapranauskaitės informacija. 58 26 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities mu- Čerbulėnas K. Liaudies buities muziejaus genezė, Architektūros pa- ziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- minklai, t. 3, Vilnius, 1975, p. 30.\ mo programa 2000-2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM archyve, LBM 10605. Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites mu- ziejus, 2008, p. 12. Tradition and the present time 27 Šeduvos arbatinė. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 30. Invento- Eligijus Juvencijus Morkūnas riaus Nr. 6042. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. 28 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, Open Air Museum of : The Museum Town p. 13. Summary 29 Radviliškio svirnas. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 3. Invento- riaus Nr. 48136. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. The aim of the article is to specify the development of the 30 Gaisrinė iš Pakruojo. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 4. Invento- Open Air Museum of Lithuania town creation, change of vision, riaus Nr. P7603. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. aspirations and aims based on the literature, documents and 31 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities mu- personal notes. ziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- mo programa 2000–2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM archyve, The general plan of the Museum started to be developed in 1967 LBM 10605. by the Centralized restorative workshop. The project was made by 32 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buities muziejus, 2008, architect Romanas Jaloveckas. The Museum town is being built not p. 20. for the first decade, however there is little written about its creation. 33 Ten pat, p. 21. The subject of the postwar towns is almost uninvestigated. Their 34 Gyvenamasis namas, statytas Plungės mieste. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 4. Inventoriaus Nr. P7602. Saugomas LLBM Fondų investigation started in 1970 while creating the Open Air Museum skyriuje. of Lithuania. Since 1971 Vilnius Civil Engineering Institute began 35 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities mu- to do this work, and a year later – Lithuanian Scientific Research ziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- mo programa 2000–2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM archyve, Institute of Building and Architecture; episodically it was done by LBM 10605. Monument Preservation Institute. 36 Žemaičių Kalvarijos monopolis. Pastato-eksponato priėmimo aktas The number of people who created the Museum is decreasing, Nr. 3. Inventoriaus Nr. P6567. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. they die. The process of the Museum town creation is long and 37 Platelių tvartas. Pastato-eksponato priėmimo aktas Nr. 4. Inventoriaus Nr. P48137. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. complicated, full of searches. Its building during the Soviet time 38 Gyvenamasis prekybinis urmininko namas. Pastato-eksponato priėmimo was especially difficult. The society was not prepared for building aktas Nr. 4. Inventoriaus Nr. P7600. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. the Museum though its creators made efforts to popularize the 39 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, Museum. Now its static and dynamic expositions are adapted to p. 32. educational purposes, and the building of the Museum under the 40 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos liaudies buities mu- ziejus. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigi- competitive conditions have improved qualitatively. mo programa 2000–2009 m. Rumšiškės. Byla saugoma LLBM archyve, LBM 10605. 41 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, p. 35. Lietuvos liaudies buities muziejus 42 Gyvenamas prekybinis namas. Pastato-eksponato priėmimo aktas J. Aisčio g. 2 , LT – 56335 Rumšiškės Nr. 3. Inventoriaus Nr. P7601. Saugomas LLBM Fondų skyriuje. Gauta 2009 10 05 43 Morkūnas E. J. Senieji amatai, Lietuvos liaudies buites muziejus, 2008, p. 37. Atiduota spausdinti 2010 11 15