Autorių Teisių Ir Gretutinių Teisių Objektų, Naudojamų Retransliavimo Veikloje, Apsaugos Tyrimas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas| AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ, NAUDOJAMŲ RETRANSLIAVIMO VEIKLOJE, APSAUGOS TYRIMAS Lietuvos kabelinės televizijos užsakymų parengė UAB „EuroPro LT“; TNS LT, UAB; Baltic Institute for Research and Development; 4L AW Kaunas, 2015 m. Projektas dalinai finansuojamas LR Kultūros ministerijos lėšomis iš kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos 2014 m. lėšų Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas| TURINYS I. BENDRA INFORMACIJA APIE TYRIM Ą 4 II. APKLAUSA – TYRIMAS APIE NELEGALUS TV TURINIO TOLERANCIJ Ą 5 III. TEISINIO REGLAMENTAVIMO SITUACIJA 10 IV. TECHNOLOGIN ĖS APLINKOS SITUACIJA 42 V. FINANSIN ĖS IR EKONOMINĖS APLINKOS SITUACIJA 83 VI. GAUT Ų REZULTAT Ų APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 91 PRIEDAI 100 2 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas| Santrumpos ATGT Į – Lietuvos Respublikos autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų įstatymas ATPK – Lietuvos Respublikos administracini ų teis ės pažeidim ų kodeksas Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyva – 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES d ėl valstybi ų nari ų įstatymuose ir kituose teis ės aktuose išd ėstyt ų tam tikr ų nuostat ų, susijusi ų su audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų teikimu, derinimo BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas CK – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas EEE – Europos ekonomin ė erdv ė Elektronini ų ryši ų įstatymas – Lietuvos Respublikos elektronini ų ryši ų įstatymas Elektronini ų ryši ų paslaug ų teikimo taisykl ės – Lietuvos Respublikos ryši ų reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-1160 „D ėl Elektronini ų ryši ų paslaugų teikimo taisykli ų patvirtinimo“ ES – Europos S ąjunga Konkurencijos direktyva – 2002 m. rugs ėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB d ėl konkurencijos elektronini ų ryši ų tinkl ų ir paslaug ų rinkose LKTA – Lietuvos kabelin ės televizijos asociacija LRTK – Lietuvos radijo ir televizijos komisija LRT – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Nepilname čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas – Lietuvos Respublikos nepilname čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas Pagrind ų direktyva – 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektronini ų ryši ų tinkl ų ir paslaug ų bendrosios reguliavimo sistemos RRT - Lietuvos Respublikos ryši ų reguliavimo tarnyba Visuomen ės informavimo įstatymas – Lietuvos Respublikos visuomen ės informavimo įstatymas (nuo 2015 m. spalio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) PINO – Pasaulin ė intelektin ės nuosavyb ės organizacija SESV – Sutartis d ėl Europos S ąjungos veikimo TV - televizijos 93/83/EEB direktyva – 1993 m. rugs ėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB d ėl tam tikr ų autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų taisykli ų, taikom ų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 2014/26/ES direktyva - 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES d ėl kolektyvinio autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų administravimo ir daugiateritori ų licencij ų naudoti muzikos k ūrinius internete teikimo vidaus rinkoje 2001/29/EB direktyva - 2001 m. geguž ės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų informacin ėje visuomen ėje tam tikr ų aspekt ų suderinimo. 3 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas| I. BENDRA INFORMACIJA APIE TYRIMĄ Lietuvos kabelin ės televizijos asociacija įgyvendina projekt ą „ Autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų retransliavimo veikloje, apsaugos modernizavimo projektas “, kurio pagrindinis tikslas – padidinti ir užtikrinti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų apsaug ą televizijos program ų paket ų platinimo (konkre čiai retransliavimo) srityje. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos Respublikos kult ūros ministerijos l ėšomis iš k ūrybin ės veiklos, autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos programos 2014 m. l ėšų. Tyrim ą sudaro 4 pagrindin ės dalys: V Apklausa - Nelegalus TV program ų paket ų platinimas ir tolerancijos lygmuo V Teisinio reglamentavimo situacija V Technologin ės aplinkos situacija V Finansin ės ir ekonomin ės aplinkos situacija Atliktos apklausos tikslas buvo atskleisti nelegalaus TV program ų paket ų platinimo paplitim ą ir vartotoj ų tolerancij ą nelegaliam TV turiniui. Tyrimo metu buvo apklausti 849 asmenys, kurie pateik ė informacij ą apie naudojim ąsi televizijos retransliavimo paslaugomis, įskaitant ir nelegalias paslaugas bei b ūdus, kuriais pasiekiamas nelegalus turinys. Taip pat tyrimas apžvelg ė ir respondent ų turim ą technin ę TV program ų pri ėmimo įrang ą ir galimus signalo pri ėmimo b ūdus. Sekan čioje tyrimo dalyje yra apžvelgiama TV program ų platinimo paslaug ų teisinio reguliavimo situacija, kurioje detaliai išanalizuota esama teisin ė situacija, kokie įstatymai reglamentuoja TV program ų paket ų platinimo tvark ą ir galimas nelegalios veiklos apribojimo galimybes. Buvo išnagrin ėti teisiniai b ūdai ir metodai, kuriais galima efektyviau kovoti su nelegaliai teikiamomis retransliavimo paslaugomis bei nelegalaus TV turinio paplitimu (toliau - nelegali televizija). Vėliau buvo analizuojama technologin ės aplinkos situacija. Buvo išnagrin ėtos nelegalios televizijos ži ūrėjimo technin ės galimyb ės, kokiomis technin ėmis priemon ėmis legal ūs paslaug ų teikėjai gali nustatyti nelegalios televizijos paplitim ą ir kovos priemones. Išskirtos pagrindin ės nelegalios televizijos pl ėtros tendencijos. Dar viena tyrimo dalis – tai finansin ės ir ekonomin ės aplinkos situacija. Šios tyrimo dalies pagrindinis tikslas buvo atlikti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų televizijos program ų paket ų platinimo (retransliavimo) veikloje, apsaugos finansin ės ir ekonomin ės aplinkos analiz ę, siekiu nustatyti nelegalaus TV turinio darom ą žal ą. Tuo tikslu buvo apskai čiuoti autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos organizacij ų negaunamo atlygio dydžiai, nesumok ėtų, bet priklausan čių b ūti sumok ėtais, mokes čių valstybei dydžiai ir tuo b ūdu nustatyta neapskaitomos ekonomin ės veiklos mastai. Taip pat buvo įvertinti legali ų TV program ų paket ų platintoj ų d ėl to patiriami nuostoliai, įvertinti potenciali finansin ė nauda, jei nelegalaus TV turinio patekimas į rink ą b ūtų sumažintas, prognozuojant tokio sumažinimo apimtis. 4 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas| II. APKLAUSA – TYRIMAS APIE NELEGALAUS TV TURINIO TOLERANCIJĄ Tyrimui reikalinga apklausa buvo atliekama nuo 2014 m. lapkri čio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 14 d. Apklausa buvo vykdoma tiesiogiai apklausiant respondentus namuose. Iš viso tyrimui buvo apklausti 849 asmenys. Tikslin ė apklausos grup ė 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, visi nam ų ūkiai. Numatoma tyrimo maksimali duomen ų paklaida ±3,3 %. Apklausoje naudotos apklaust ųjų charakteristikos: Lytis, Amžius, Tautyb ė, Išsimokslinimas, Užsi ėmimas, Šeimynin ė pad ėtis, Asmenin ės m ėnesin ės pajamos. Apklausos metu buvo nustatyta, kad nelegalia televizija, kuriuo nors b ūdų naudojasi 4,7 % nam ų ūki ų. Didžioji dalis tai daro per įvairius nelegalius interneto portalus. Taip pat nustatyta, kad didžioji dauguma nam ų ūki ų turi bent po vien ą televizori ų. Išmaniuosius televizorius turi 20,3 % vis ų apklaust ųjų. Daugiau nei pus ė vis ų nam ų ūki ų (54%) turi vien ą televizori ų. Dažniausiai tai yra nam ų ūkiai, kuriuose gyvena vienas žmogus (78%). Daugiau negu vienas televizorius dažniausiai yra 4 ir daugiau žmoni ų turin čiuose nam ų ūkiuose. Televizoriaus neturi žmon ės, gyvenantys vieno žmogaus nam ų ūkiuose (6,1%) ir didmies čiuose (6.9%). Kineskopinius televizorius vis dar turi 59 % apklaust ųjų, LED, LCD ar plazmin į televizori ų turintys teig ė 57% apklaust ųjų. Beveik 70 % apklaust ųjų turi kompiuter į, išman ųjį telefon ą ar planšetin į kompiuter į. Šiuos įrenginius dažniau turi didmies čių nei mažesni ų miest ų ar kaim ų gyventojai, taip pat jaunesni žmon ės su aukštuoju išsilavinimu. Apklausos metu nustatyta, kad dažniausiai televizijos signalo pri ėmimo b ūdas Lietuvoje yra antžemin ė (46%) ir kabelin ė (40%) televizija. IPTV ir palydovin ę televizij ą namuose turi atitinkamai 8 % ir 9 % nam ų ūki ų. Televizijos tipas namuose labiausiai išsiskiria pagal gyvenam ąją vietov ę. 80% kaim ų gyventoj ų turi antžemin ę televizij ą, tuo tarpu kabelin ę televizij ą turi 62% didmies čių ir 69% mažesni ų miest ų gyventojai (30-200 t ūkst. gyv.). Palydovin ę televizij ą dažniau turi kaimo gyventojai (14%), o IPTV naudotoj ų pasiskirstymas pagal vietov ę yra tolygesnis. Apklausoje taip pat buvo išskirtas klausimas susij ęs su rusišk ų TV program ų retransliavimu. Gyventoj ų buvo klausiama „Ar J ūsų tiek ėjo sprendimas perkelti rusiškas programas RTR Planeta, PBK, NTV Mir, iš bazinio į papildomai perkamus TV program ų paketus daryt ų įtak ą Jūsų/J ūsų šeimos TV paslaug ų įsigijimui ?“. Daugiau nei pusei Lietuvos nam ų ūki ų gyventoj ų (58,3%) rusišk ų kanal ų perk ėlimas iš bazinio į papildomai perkamus paketus nedaryt ų jokios įtakos TV paslaug ų įsigijimui, kadangi jie arba t ų kanal ų neži ūri (51,7%), arba turi alternatyvi ų būdų tuos kanalus matyti (6,6%). Tai dažniau jaunimas ir aukšt ąjį išsilavinim ą turintys nam ų 5 Autorių teisių ir gretutinių