Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ, NAUDOJAMŲ RETRANSLIAVIMO VEIKLOJE, APSAUGOS TYRIMAS
Lietuvos kabelinės televizijos užsakymų parengė UAB „EuroPro LT“; TNS LT, UAB; Baltic Institute for Research and Development; 4L AW Kaunas, 2015 m.
Projektas dalinai finansuojamas LR Kultūros ministerijos lėšomis iš kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos 2014 m. lėšų
Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
TURINYS
I. BENDRA INFORMACIJA APIE TYRIM Ą 4
II. APKLAUSA – TYRIMAS APIE NELEGALUS TV TURINIO TOLERANCIJ Ą 5
III. TEISINIO REGLAMENTAVIMO SITUACIJA 10
IV. TECHNOLOGIN ĖS APLINKOS SITUACIJA 42
V. FINANSIN ĖS IR EKONOMINĖS APLINKOS SITUACIJA 83
VI. GAUT Ų REZULTAT Ų APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 91
PRIEDAI 100
2 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Santrumpos ATGT Į – Lietuvos Respublikos autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų įstatymas ATPK – Lietuvos Respublikos administracini ų teis ės pažeidim ų kodeksas Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyva – 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES d ėl valstybi ų nari ų įstatymuose ir kituose teis ės aktuose išd ėstyt ų tam tikr ų nuostat ų, susijusi ų su audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų teikimu, derinimo BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas CK – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas EEE – Europos ekonomin ė erdv ė Elektronini ų ryši ų įstatymas – Lietuvos Respublikos elektronini ų ryši ų įstatymas Elektronini ų ryši ų paslaug ų teikimo taisykl ės – Lietuvos Respublikos ryši ų reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-1160 „D ėl Elektronini ų ryši ų paslaugų teikimo taisykli ų patvirtinimo“ ES – Europos S ąjunga Konkurencijos direktyva – 2002 m. rugs ėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB d ėl konkurencijos elektronini ų ryši ų tinkl ų ir paslaug ų rinkose LKTA – Lietuvos kabelin ės televizijos asociacija LRTK – Lietuvos radijo ir televizijos komisija LRT – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Nepilname čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas – Lietuvos Respublikos nepilname čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas Pagrind ų direktyva – 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektronini ų ryši ų tinkl ų ir paslaug ų bendrosios reguliavimo sistemos RRT - Lietuvos Respublikos ryši ų reguliavimo tarnyba Visuomen ės informavimo įstatymas – Lietuvos Respublikos visuomen ės informavimo įstatymas (nuo 2015 m. spalio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) PINO – Pasaulin ė intelektin ės nuosavyb ės organizacija SESV – Sutartis d ėl Europos S ąjungos veikimo TV - televizijos 93/83/EEB direktyva – 1993 m. rugs ėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB d ėl tam tikr ų autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų taisykli ų, taikom ų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 2014/26/ES direktyva - 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES d ėl kolektyvinio autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų administravimo ir daugiateritori ų licencij ų naudoti muzikos k ūrinius internete teikimo vidaus rinkoje 2001/29/EB direktyva - 2001 m. geguž ės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų informacin ėje visuomen ėje tam tikr ų aspekt ų suderinimo.
3 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
I. BENDRA INFORMACIJA APIE TYRIMĄ
Lietuvos kabelin ės televizijos asociacija įgyvendina projekt ą „ Autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų retransliavimo veikloje, apsaugos modernizavimo projektas “, kurio pagrindinis tikslas – padidinti ir užtikrinti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų apsaug ą televizijos program ų paket ų platinimo (konkre čiai retransliavimo) srityje. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos Respublikos kult ūros ministerijos l ėšomis iš k ūrybin ės veiklos, autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos programos 2014 m. l ėšų. Tyrim ą sudaro 4 pagrindin ės dalys: V Apklausa - Nelegalus TV program ų paket ų platinimas ir tolerancijos lygmuo V Teisinio reglamentavimo situacija V Technologin ės aplinkos situacija V Finansin ės ir ekonomin ės aplinkos situacija
Atliktos apklausos tikslas buvo atskleisti nelegalaus TV program ų paket ų platinimo paplitim ą ir vartotoj ų tolerancij ą nelegaliam TV turiniui. Tyrimo metu buvo apklausti 849 asmenys, kurie pateik ė informacij ą apie naudojim ąsi televizijos retransliavimo paslaugomis, įskaitant ir nelegalias paslaugas bei b ūdus, kuriais pasiekiamas nelegalus turinys. Taip pat tyrimas apžvelg ė ir respondent ų turim ą technin ę TV program ų pri ėmimo įrang ą ir galimus signalo pri ėmimo b ūdus.
Sekan čioje tyrimo dalyje yra apžvelgiama TV program ų platinimo paslaug ų teisinio reguliavimo situacija, kurioje detaliai išanalizuota esama teisin ė situacija, kokie įstatymai reglamentuoja TV program ų paket ų platinimo tvark ą ir galimas nelegalios veiklos apribojimo galimybes. Buvo išnagrin ėti teisiniai b ūdai ir metodai, kuriais galima efektyviau kovoti su nelegaliai teikiamomis retransliavimo paslaugomis bei nelegalaus TV turinio paplitimu (toliau - nelegali televizija).
Vėliau buvo analizuojama technologin ės aplinkos situacija. Buvo išnagrin ėtos nelegalios televizijos ži ūrėjimo technin ės galimyb ės, kokiomis technin ėmis priemon ėmis legal ūs paslaug ų teikėjai gali nustatyti nelegalios televizijos paplitim ą ir kovos priemones. Išskirtos pagrindin ės nelegalios televizijos pl ėtros tendencijos.
Dar viena tyrimo dalis – tai finansin ės ir ekonomin ės aplinkos situacija. Šios tyrimo dalies pagrindinis tikslas buvo atlikti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų televizijos program ų paket ų platinimo (retransliavimo) veikloje, apsaugos finansin ės ir ekonomin ės aplinkos analiz ę, siekiu nustatyti nelegalaus TV turinio darom ą žal ą. Tuo tikslu buvo apskai čiuoti autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos organizacij ų negaunamo atlygio dydžiai, nesumok ėtų, bet priklausan čių b ūti sumok ėtais, mokes čių valstybei dydžiai ir tuo b ūdu nustatyta neapskaitomos ekonomin ės veiklos mastai. Taip pat buvo įvertinti legali ų TV program ų paket ų platintoj ų d ėl to patiriami nuostoliai, įvertinti potenciali finansin ė nauda, jei nelegalaus TV turinio patekimas į rink ą b ūtų sumažintas, prognozuojant tokio sumažinimo apimtis.
4 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
II. APKLAUSA – TYRIMAS APIE NELEGALAUS TV TURINIO TOLERANCIJĄ
Tyrimui reikalinga apklausa buvo atliekama nuo 2014 m. lapkri čio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 14 d. Apklausa buvo vykdoma tiesiogiai apklausiant respondentus namuose. Iš viso tyrimui buvo apklausti 849 asmenys. Tikslin ė apklausos grup ė 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, visi nam ų ūkiai. Numatoma tyrimo maksimali duomen ų paklaida ±3,3 %.
Apklausoje naudotos apklaust ųjų charakteristikos: Lytis, Amžius, Tautyb ė, Išsimokslinimas, Užsi ėmimas, Šeimynin ė pad ėtis, Asmenin ės m ėnesin ės pajamos.
Apklausos metu buvo nustatyta, kad nelegalia televizija, kuriuo nors b ūdų naudojasi 4,7 % nam ų ūki ų. Didžioji dalis tai daro per įvairius nelegalius interneto portalus. Taip pat nustatyta, kad didžioji dauguma nam ų ūki ų turi bent po vien ą televizori ų. Išmaniuosius televizorius turi 20,3 % vis ų apklaust ųjų. Daugiau nei pus ė vis ų nam ų ūki ų (54%) turi vien ą televizori ų. Dažniausiai tai yra nam ų ūkiai, kuriuose gyvena vienas žmogus (78%). Daugiau negu vienas televizorius dažniausiai yra 4 ir daugiau žmoni ų turin čiuose nam ų ūkiuose. Televizoriaus neturi žmon ės, gyvenantys vieno žmogaus nam ų ūkiuose (6,1%) ir didmies čiuose (6.9%). Kineskopinius televizorius vis dar turi 59 % apklaust ųjų, LED, LCD ar plazmin į televizori ų turintys teig ė 57% apklaust ųjų.
Beveik 70 % apklaust ųjų turi kompiuter į, išman ųjį telefon ą ar planšetin į kompiuter į. Šiuos įrenginius dažniau turi didmies čių nei mažesni ų miest ų ar kaim ų gyventojai, taip pat jaunesni žmon ės su aukštuoju išsilavinimu. Apklausos metu nustatyta, kad dažniausiai televizijos signalo pri ėmimo b ūdas Lietuvoje yra antžemin ė (46%) ir kabelin ė (40%) televizija. IPTV ir palydovin ę televizij ą namuose turi atitinkamai 8 % ir 9 % nam ų ūki ų. Televizijos tipas namuose labiausiai išsiskiria pagal gyvenam ąją vietov ę. 80% kaim ų gyventoj ų turi antžemin ę televizij ą, tuo tarpu kabelin ę televizij ą turi 62% didmies čių ir 69% mažesni ų miest ų gyventojai (30-200 t ūkst. gyv.). Palydovin ę televizij ą dažniau turi kaimo gyventojai (14%), o IPTV naudotoj ų pasiskirstymas pagal vietov ę yra tolygesnis.
Apklausoje taip pat buvo išskirtas klausimas susij ęs su rusišk ų TV program ų retransliavimu. Gyventoj ų buvo klausiama „Ar J ūsų tiek ėjo sprendimas perkelti rusiškas programas RTR Planeta, PBK, NTV Mir, iš bazinio į papildomai perkamus TV program ų paketus daryt ų įtak ą Jūsų/J ūsų šeimos TV paslaug ų įsigijimui ?“. Daugiau nei pusei Lietuvos nam ų ūki ų gyventoj ų (58,3%) rusišk ų kanal ų perk ėlimas iš bazinio į papildomai perkamus paketus nedaryt ų jokios įtakos TV paslaug ų įsigijimui, kadangi jie arba t ų kanal ų neži ūri (51,7%), arba turi alternatyvi ų būdų tuos kanalus matyti (6,6%). Tai dažniau jaunimas ir aukšt ąjį išsilavinim ą turintys nam ų
5 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
ūki ų gyventojai. Už galimyb ę matyti šiuos kanalus papildomame pakete 3 arba 5 Lt mok ėtų 8% nam ų ūki ų Lietuvoje. Tuo metu, tarp nam ų ūki ų, kurie turi mokam ą TV, toki ų kanal ų neži ūri (42,4%), o turi alternatyvi ų b ūdų matyti šiuos kanalus (8,3%). Už galimyb ę matyti šias programas papildomame pakete 3 arba 5 Lt sutikt ų mok ėti 10% nam ų ūki ų, kurie turi mokam ą TV. Atsakymuose nurodyti alternatyv ūs b ūdai, dažniausiai bus nelegalios televizijos ži ūrėjimas. Mažai tik ėtina, kad vartotojas turintis nemokam ą arba mokam ą televizij ą, kaip alternatyv ą nurodyt ų legal ų paslaug ų teik ėją, kurio teikiamos paslaugos dažniausiai bus mokamos. Taigi televizijos paslaug ų teik ėjo sprendimas perkelti rusiškas programas į papildomai perkamus paketus nelegalios televizijos ži ūrov ų skai čių padidint ų beveik 3 kartus: nuo 6,6 % iki 20,3 % vertinant vis ų nam ų ūkius. Nagrin ėjant tik turin čius mokam ą televizij ą abonentus šis rodiklis gali išaugti iki 25,7 %. Tai rodo, kad TV ži ūrovai mano, kad jau ir dabar pakankamai daug moka už gaunamas televizijos programas.
Nelegalios televizijos tolerancijai nustatyti buvo naudojamas TRI*M indeksas ir tipologija. TRI*M indeksas yra technologija skirta vykdyti žmogišk ųjų ištekli ų tyrimus, matuoti kliento pasitenkinimo paslaugomis poky čius.
Paveikslas Nr. 1 TRI*M indekso sud ėtis
Tyrime buvo naudojama žemiau nurodyta TRI*M tipologija, apib ūdinanti vartotoj ų atvirumo nelegaliam turiniui tipus:
V Prijau čiantieji V Ambasadoriai V Atmet ėjai V Racionalieji
6 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Prijau čiantieji – nelegalios televizijos tiek ėjų si ūlomas turinys yra emociškai patrauklus (toks turinys jiems priimtinas ir jie juo pasitiki), ta čiau jie nemano, kad nelegalios televizijos tiek ėjai veikia s ėkmingai, paslaugos vertinamos prastai.
Ambasadoriai – palankiai atsiliepia apie nelegalios televizijos ži ūrėjim ą. Ambasadoriams naudojimosi nelegalios televizijos paslaugomis atrodo patikimai, jie mano, kad šis verslas veikia sėkmingai ir si ūlo aukštos kokyb ės paslaugas. Ambasadoriai yra galimas teigiamos „word-of- mouth“ komunikacijos šaltinis.
Atmet ėjai – Tai poži ūris, apib ūdinantis žem ą nelegalios televizijos tiek ėjų tolerancij ą. Atmet ėjai neigiamai vertina tokius tiek ėjus visais aspektais. Jie nepalaiko nelegalios televizijos ži ūrėjimo id ėjos ir nemano, kad toks verslas veikia s ėkmingai. Atmet ėjai yra galimas neigiamos „word-of-mouth“ komunikacijos šaltinis.
Racionalieji – nelegalios televizijos tiek ėjus vertina palankiai, ta čiau emociškai jie yra atitol ę. Jie mano, kad šie tiek ėjai dirba gerai (veikia ekonomiškai s ėkmingai, si ūlo kokybiškas paslaugas), ta čiau jiems šis TV turinio ži ūrėjimo b ūdas nepatinka ir yra nepatikimas.
Atlikus apklaus ą, gauti duomenys parod ė, kad 80% TV rinkos sudaro Atmet ėjai, t.y., gyventojai, kurie netoleruoja nelegalios televizijos tiek ėjų ir mano, kad šios paslaugos yra nepatikimos. Atmet ėjų dal į dar galima didinti vieš ųjų ryši ų kampanijomis, skatinan čiomis nesinaudoti nelegalia televizija , išryškinant, pvz. ši ų paslaug ų tr ūkumus ir legaliai teikiam ų TV program ų platinimo (retransliavimo) paslaug ų privalumus.
20% Lietuvos gyventoj ų toleruoja nelegalios televizijos tiek ėjus. Juos sudaro Prijau čiantieji, Racionalieji ir Ambasadoriai, kurie vienus ar kitus nelegalios televizijos tiek ėjų veiklos aspektus vertina teigiamai.
Atviriausi nelegaliai televizijai yra Ambasadoriai ir jie sudaro 8% vis ų apklaust ųjų. Jie palankiai vertina nelegalaus turinio tiek ėjų veikl ą ir teigiamai atsiliepia apie juos. J ų dal į galima mažinti viešinant informacij ą apie tai, kas yra nelegali televizija pateikiant jos tr ūkumus, nepatikimum ą, galimas sankcijas už nelegalaus turinio vartojim ą ir pan.
6% TV ži ūrov ų rinkos sudaro Prijau čiantieji, kurie yra patenkinti, bet neigiamai vertina tokios televizijos kokyb ę.
6% TV rinkos sudaro Racionalieji, kurie mano , jog nelegaliosaus televizijos tiek ėjai si ūlo geras paslaugas ir yra s ėkmingi, ta čiau nepasitiki jais. Tai geresni ų sandori ų ieškantys klientai, tod ėl mažesn ė kaina jiems gali būti lemiamas motyvatorius.
Koreliacijos pagalba buvo matuojama, kokios charakteristikos daro didžiausi ą įtak ą, t.y. pagal kokius parametrus galima prognozuoti ar žmogus, nam ų ūkis yra atviras nelegaliai televizijai.
Didžiausi ą įtak ą atvirumui turi: V Namuose esan čios technologijos; V Respondent ų amžius; V Tautyb ė.
7 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Tarp technologij ų didžiausi ą įtak ą turi planšetinio kompiuterio (koreliacijos koeficientas – 0,22) ir išmaniojo telefono (0,11) tur ėjimas. Tarp t ų nam ų ūki ų, kuriuose yra nors vienas planšetinis kompiuteris, net 42% yra atviri nelegaliam turiniui, tarp turin čių išman ųjį – 25%. Tad galima daryti išvad ą, kad kartu su nauj ų technologij ų at ėjimu į nam ų ūkius, atvirumas nelegaliai televizijai augs.
Amžius yra kita koreliuojanti savyb ė (koreliacijos koeficientas – 0,13). Kuo jaunesni respondentai gyvena nam ų ūkyje, tuo jie yra atviresni nelegaliai televizijai . Tarp žmoni ų iki 30- ties met ų atvir ų nelegaliai televizijai yra ne mažiau negu 30%.
Ir tre čiasis veiksnys yra tautyb ė (koreliacijos koeficientas – 0,13). Tarp lietuvi ų atvirumas nelegaliai televizijai yra 17%, tarp kit ų tautybi ų žmoni ų – apie 34%.
Detal ūs tyrimo duomenys ir tyrimo ataskaita pridedami prieduose.
Įgyvendinant projekt ą LKTA nusprend ė atlikti ir fokusuot ą grupin ę diskusij ą. Diskusija vyko 2015 rugs ėjo 22 d. joje dalyvavo 8 respondentai, kuri ų amžius 20-30 metai. Įvykdžius diskusij ą paaišk ėjo, kad respondentai naudojasi tiek legali ų televizijos program ų platinimo tiek ėjų paslaugomis, tiek ir nelegaliomis. Nelegali televizija dažniausiai ži ūrima internetu. N ė vienas respondentas neatsak ė, kad naudoja papildomas mobili ąsias aplikacijas ar IP televizijos pried ėlius norim ų program ų perži ūrai. Taip pat pasteb ėta tendencija, kad diskusijos dalyviai gana aktyviai naudojasi ir legaliai transliuojamomis TV programomis internete (lrt.lt, TV3 Play, LNK Go).
Kaip vien ą iš priežas čių, kod ėl naudojasi interneto svetain ėmis suteikian čiomis prieig ą prie nelegaliai retransliuojam ų televizijos program ų yra ekonomin ės. Dalis respondent ų yra arba studentai arba neseniai prad ėję dirbti, jie paaiškino , kad negali leisti sau mok ėti už legali ų operatori ų teikiamas paslaugas, jeigu panašias paslaugas galima gauti internetu visiškai nemokamai. Kita priežastis tai specializuoti vartotoj ų poreikiai: pvz. televizijos programoms skirtoms ekonomikai, dokumentikai - apie moksl ą ar technologijas, tiesioginiams sporto įvykiams, kuri ų netransliuoja joks legalius operatorius Lietuvoje. (legal ūs operatoriai neplatina toki ų TV program ų vis ų pirma d ėl to, kad j ų dauguma n ėra skirtos Lietuvos teritorijai ir toki ų TV program ų tikrieji transliuotojai/k ūrėjai n ėra išpirk ę teisi ų skleisti jas Lietuvos teritorijoje.
Dėl pla čių interneto suteikiam ų galimybi ų didžioji dalis respondent ų galvoja visiškai atsisakyti mokamos televizijos paslaug ų, nes praktiškai vis ą informacij ą ar norimas televizijos programas, tiek legaliai transliuojamas, tiek nelegaliai galima surasti internete. Vienas iš faktori ų lemiantis, kad respondentai sutinka mok ėti už televizijos paslaugas yra atvejai, kuomet ir interneto prieigos ir televizijos program ų platinimo tek ėjas yra tas pats operatorius. Perkant interneto ir televizijos (analogin ės, skaitmenin ės, kabelin ės, IPTV) paslaugas daugelis operatori ų si ūlo pakankamai ženklias nuolaidas ir vartotojams tada neatrodo, kad jie labai daug sumoka b ūtent už televizij ą.
Kaip vien ą iš didesni ų tr ūkum ų, teikiant mokamas televizijos paslaugas, respondentai nurod ė nebuvim ą galimyb ės, susidaryti nuosav ą TV program ų paket ą, pa čiam pasirinkti TV programas. Psichologiškai žmogui yra sunku mok ėti už paslauga, kuria naudojiesi tik 5-10 %. Pvz. Asmen į domina viena arba kelios televizijos programos, o jis turi mok ėti už 50-100 kit ų, kuri ų gal
8 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
niekada net neži ūrės. O jeigu norima TV programa dar atsiduria papildomame pakete, kurio ne įmanoma gauti jeigu nesi įsigij ęs pagrindinio program ų paketo, tai vartotojai ieško kit ų išei čių.
Vienas iš neigiam ų dalyk ų pasteb ėtų diskusijoje tai yra pakankamai aukštas tolerancijos lygis nelegaliems TV program ų platintojams. Respondentai pamin ėjo, kad jeigu juos kokyb ė tenkint ų, jiems b ūtų nesvarbu ar paslaugos tiek ėjas veikia legaliai ir moka mokes čius ar visiškai j ų nemoka. Taip pat pasteb ėta tendencija – respondentai galvoja, kad didiesiems televizijos paslaug ų operatoriams paprastas klientas nelabai r ūpi. D ėl šios priežasties, ži ūrėdami nelegali ą televizij ą elgiasi kaip kovotojai prieš kažkok į blog ą „milžin ą“, kuris ir taip „gerai gyvena“ ir jam galima nemok ėti.
Respondentai taip pat nurod ė ir kai kuriuos aspektus, j ų manymu, lemiančius dom ėjim ąsi nelegalia televizija . Jie pamin ėjo, kad daug priklauso nuo aukl ėjimo ir savimon ės. Jeigu t ėvai ir seneliai įskiepija paži ūras, kad už visk ą reikia mok ėti įskaitant televizij ą, tai ir suaug ęs asmuo dažniausiai rinksis legalius paslaug ų tiekėjus. Prieštaraujanti nuomon ė teig ė, kad esant sunkiai ekonominei situacijai ar mažiems atlyginimams dažnai pamiršti principus ir jeigu yra galimyb ė stengiesi gauti norimas paslaugas nemokamai.
Pagrindiniai b ūdai kaip kovoti su neteis ėtomis galimybi ų sudarymu priimti TV programas internetu, kuriuos nurod ė respondentai: V Mažesn ė legali ų TV paslaug ų kaina; V Baudos už nelegali ų TV program ų ži ūrėjim ą (buvo pamin ėta JAV, Danijos praktika); V Legali ų televizijos operatori ų didesnis orientavimasis į klient ą, geresnis aptarnavimas; V Legaliai teikiam ų paslaug ų kainos mažinimas; V Socialin ė reklama, šviet ėjiškai veikla (daug vartotoj ų ži ūrėdami programas internete netgi nežino ar nesusim ąsto, kad tai daro nelegaliai); V Technin ės priemon ės (konkre čiai nenurodytos).
Mažesn ę tolerancija nelegaliam TV program ų platinimui tur ėjo tie respondentai, kuri ų veikla yra susijusi su intelektin ės nuosavyb ės objektais. Šie asmenys turi supratim ą apie tai koks jausmas yra kai kažkas paima ir neteis ėtai naudoj ą tavo sunkiai sukurt ą intelektualin į produkt ą ir supranta nelegalios televizijos teik ėjų darom ą žal ą ir pasekmes.
Diskusijoje pasteb ėta gera tendencija su socialin ės reklamos naudojimu. Daugelis respontont ų atsak ė, kad jie pastebi socialin ę reklam ą ir ji jiems yra įsimenama. Kaip pavyzdžius jie pateik ė socialines reklamas skirtas skatinti saug ų eism ą. Taip pat jiems įsimin ė ir socialin ė reklama, kuri susijusi ir su autori ų teisi ų gynimu. Respondentai gal ėjo nupasakoti šios reklamos siužet ą, kai atlik ėjas ateinantis į parduotuv ę prisirenka maisto produkt ų ir at ėjus laikui susimok ėti, vietoj pinig ų jis kasininkei tik paploja. Reikia tik ėtis, kad toki ų socialin ės iniciatyv ų ateityje bus vis daugiau, nes pamin ėtoji socialin ė reklama susijusis su autori ų teis ėmis yra bene pirmoji per pastaruosius 10-15 met ų.
9 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
III. TEISINIO REGLAMENTAVIMO SITUACIJA III.1. Retransliavimo veiklos samprata Lietuvos Respublikos teis ės aktuose
Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 58 d. retransliavimas apibr ėžiamas kaip transliuojam ų radijo ir (ar) televizijos program ų ar atskir ų program ų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas priimant ir tuo pa čiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektronini ų ryši ų tinklais arba technin ėmis ir (ar) programin ėmis priemon ėmis sudarant visuomenei galimyb ę priimti elektronini ų ryši ų tinklais perduodamas s ąlygine prieiga apsaugotas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas. Kitaip tariant, retransliavimas yra radijo ir (ar) televizijos program ų platinimo veikla, kuri ą vykdantis subjektas transliuotoj ų jam teikiamas radijo ir (ar) televizijos programas platina savo ar tre čiųjų asmen ų tinklais, ar kitaip padaro prieinamas ži ūrovams (savo paslaug ų pirk ėjams/abonentams). Manytina, kad program ų pri ėmimo požymis šiuo metu jau netur ėtų b ūti laikomas b ūtina retransliavimo paslaugos sud ėtine dalimi, nes šiuolaikin ės technologijos leidžia vykdyti retransliavimo veikl ą nepriimant signal ų, bet tik padarant juos prieinamais ži ūrovams. Retransliuotojai taip pat patenka ir į viešosios informacijos skleid ėjo s ąvok ą (Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 76 d.), o tai suponuoja, kad, pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojant į teisin į reglamentavim ą, retransliuotojai atsako už visuomenei skleidžiamos informacijos teis ėtum ą.
2015 m. geguž ės 21 d. priimtais Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitimais buvo apibr ėžta nauja paslauga – televizijos program ų ir (ar) atskir ų program ų platinimas internete. Ši paslauga suprantama kaip transliuojam ų televizijos program ų ar atskir ų program ų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pa čiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugot ų televizijos program ų ar atskir ų program ų skleidim ą visuomenei internete naudojant s ąlygin ę prieig ą. Savo esme ši paslauga atitinka t ą veikl ą, kuri ą vykdo retransliuotojai, t. y. televizijos program ų platinim ą visuomenei, ta čiau ji išskiriama d ėl savo pob ūdžio – program ų platinimo internetu.
Retransliavimo veikla savo esme yra glaudžiai susijusi su elektronini ų ryši ų paslaugos samprata. Elektronini ų ryši ų įstatymo 2 str. 15 d. nurodo, kad elektronini ų ryši ų paslauga tai paprastai už atlyg į teikiama paslauga, kuri ą visiškai ar daugiausia sudaro signal ų perdavimas elektronini ų ryši ų tinklais, įskaitant telekomunikacij ų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektronini ų ryši ų paslaugos neapima elektronini ų ryši ų tinklais ar naudojant elektronini ų ryši ų paslaugas perduodamos informacijos pradinio šaltinio valdytojo turinio teikimo ar redakcin ės turinio kontrol ės paslaug ų, tarp j ų informacin ės visuomen ės paslaug ų, kuri ų visiškai ar daugiausia nesudaro signal ų perdavimas elektronini ų ryši ų tinklais. Pažym ėtina, kad Elektronini ų ryši ų įstatyme pateikta elektronini ų ryši ų paslaugos s ąvoka yra iš esm ės identiška ES teis ės aktuose, t. y. vis ų pirma Pagrind ų direktyvoje, pateiktam apibr ėžimui 1.
Nagrin ėjant šias s ąvokas bei pa čią retransliavimo veiklos specifik ą, neišvengiamai išryšk ėja tam tikras retransliavimo veiklos dualumas. Vis ų pirma, vykdant retransliavimo veikl ą elektronini ų ryši ų tinklais visuomenei yra perduodamas konkretus turinys (radijo ir (ar) televizijos programos). Kita vertus, retransliuotojai, perduodami š į turin į, atlieka tik tarpininko vaidmen į, t.
1 Žr. Pagrind ų direktyvos 2 str. a ir c punktus.
10 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
y. patys niekaip neprisideda prie transliuotoj ų jiems perduodamo turinio k ūrimo proceso. Vertinant šiuo aspektu retransliuotoj ų vaidmuo yra techninio pob ūdžio – sukomplektuoti atskiras programas į program ų paketus bei patogiausiu b ūdu jas perduoti savo abonentams.
Program ų sukomplektavimas nesukuria naujo originalaus turinio, tod ėl patys retransliuotojai nėra autoriai rinkini ų, kaip jie suprantami ATGT Į 4 str. 3 d. 2 p., t. y. d ėl program ų išd ėstymo šis rinkinys netampa autoriaus intelektin ės k ūrybos rezultatu.
Šios priežastys lemia, kad retransliavimo veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisin ėje sistemoje yra išskaidytas per du atskirus sektorius – visuomen ės informavimo ir elektronini ų ryši ų, bei atitinkamus šiuos sektorius reglamentuojan čius teis ės aktus. To pas ėkoje retransliuotoj ų veiklos prieži ūra užsiima dvi institucijos – LRTK ir Ryši ų reguliavimo tarnyba. LRTK retransliuotojams išduoda retransliuojamo turinio licencijas ir priži ūri, kad retransliavimo veikla b ūtų vykdoma pagal išduot ų licencij ų ir teis ės akt ų nustatytas s ąlygas, o tie retransliuotojai, kurie nenaudoja Radijo dažni ų skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir si ųsti plane numatyt ų radijo dažni ų (kanal ų), vykdyt ų išankstinio pranešimo apie nelicencijuojam ą retransliavimo veikl ą pareig ą. Tuo tarpu Ryši ų reguliavimo tarnybai retransliuotojai teikia periodines nustatytos formos ataskaitas apie vykdyt ą elektronini ų ryši ų veikl ą bei turi užtikrinti sudarom ų sutar čių su retransliavimo paslaug ų gav ėjais atitikt į šios tarnybos patvirtint ų Elektronini ų ryši ų paslaug ų teikimo taisykli ų reikalavimams. Ryši ų reguliavimo tarnyba taip pat nagrin ėja tarp retransliuotoj ų ir j ų paslaug ų gav ėjų kilusius gin čus.
Retransliavimas minimas ir ATGT Į, ta čiau šis įstatymas apibr ėžia tik kabelin ės retransliacijos sąvok ą, kuri suprantama kaip tuo pa čiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam pri ėmimui skirt ų radijo ir (ar) televizijos program ų, transliuojam ų laidais ar bevielio ryšio priemon ėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam pri ėmimui kabelin ėmis ar mikrobangin ėmis priemon ėmis. Šio įstatymo 3 straipsnyje, apibr ėžian čiame įstatymo nuostat ų taikymo srit į, nurodyta, kad ATGT Į inter alia taikomas kabelin ės retransliacijos operatoriams, kuri ų buvein ės yra Lietuvos Respublikoje arba kuri ų laidos ir programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esan čių si ųstuv ų. Platesn ė analiz ė apie ši ų s ąvok ų turin į bei santyk į su autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų apsauga pateikiama tolesniuose studijos skyriuose.
III.2. Retransliavimo veiklos teisinis reglamentavimas Europos S ąjungos teis ėje ir Teisingumo Teismo praktikoje
Kaip min ėta, retransliavimo veikla Lietuvoje pasižymi tam tikru koncepciniu dualumu – ji turi tiek elektronini ų ryši ų paslaugos, tiek ir visuomen ės informavimo audiovizualin ėmis priemon ėmis paslaugos bruož ų. Nors po 2015 m. geguž ės 21 d. priimt ų Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitim ų retransliavimas jau neb ėra įvardijamas kaip visuomen ės informavimo paslauga, ta čiau ji išliko reguliuojama šiuo įstatymu ir toliau patenka į LRTK prieži ūros srit į. Ta čiau, kaip pla čiau paaiškinama toliau, ES teis ėje retransliavimo veikla vis ų pirma yra elektronini ų ryši ų paslauga.
2000 m. pradžioje ES lygmeniu prad ėtos kurti naujosios elektronini ų ryši ų reguliavimo sistemos (toliau tekste – NRS) vienu esmini ų bruož ų tapo siekis, kad visiems perdavimo tinklams ir susijusioms paslaugoms b ūtų taikoma viena reguliavimo sistema ir kad nustatant ši ą sistem ą
11 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
būtina atskirti perdavimo reguliavim ą nuo turinio reguliavimo 2. Konkurencijos direktyvos preambul ės 7 konstatuojamojoje dalyje taip pat pabr ėžta, kad, siekiant atsižvelgti į konvergencijos reiškin į, s ąvokos „elektronini ų ryši ų“ paslaugos ir tinklai buvo pasirinktos vietoje s ąvok ų „telekomunikacin ės paslaugos“ ir „telekomunikaciniai tinklai“, ir nurodyta, kad šios s ąvokos apima visas elektronini ų ryši ų paslaugas ir (arba) tinklus, kurie susij ę su signal ų perdavimu laidais, radijo bangomis, optin ėmis ir kitokiomis elektromagnetin ėmis priemon ėmis (t. y. fiksuotais, belaidžiais, kabelin ės televizijos, palydoviniais tinklais). Šioje konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad radijo ir televizijos program ų perdavimas ir transliavimas tur ėtų b ūti pripažintas elektronini ų ryši ų paslauga.
Be to, Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje audiovizualin ės žiniasklaidos paslauga apibr ėžiama kaip paslauga, apibr ėžta SESV 56 ir 57 straipsniuose, už kuri ą redakcin ę atsakomyb ę prisiima žiniasklaidos paslaug ų teik ėjas ir kurios pagrindinis tikslas – informavimo, pramog ų ar švietimo tikslais teikti programas pla čiajai visuomenei elektronini ų ryši ų tinklais, kaip apibr ėžta Pagrind ų direktyvos 2 straipsnio a punkte.
Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyvos preambul ės 26 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad žiniasklaidos paslaug ų teik ėjo apibr ėžtis netur ėtų apimti fizini ų ar juridini ų asmen ų, tik perduodan čių programas, už kurias redakcin ė atsakomyb ė tenka tre čiosioms šalims.
Iš to, kas išd ėstyta, matyti, kad nurodytuose ES teis ės aktuose nustatytas aiškus skirtumas tarp turinio k ūrimo, iš kurio kyla redakcin ė atsakomyb ė, ir turinio perteikimo, į kur į ne įeina redakcin ė atsakomyb ė, nes turiniui ir jo perdavimui taikomi atskiri teis ės aktai, kuriais siekiama tik jiems būding ų tiksl ų, neatsižvelgiant nei į teikiam ų paslaug ų klientus, nei į perdavimo s ąnaud ų, įtraukiam ų į jiems pateikiamas s ąskaitas, strukt ūrą3.
Atitinkamai, nagrin ėdamas kabeliniais ir palydoviniais tinklais vykdom ą radijo ir televizijos program ų platinimo veikl ą, Teisingumo Teismas konstatavo, kad ūkio subjekt ų atliekamas radijo ir televizijos program ų platinimas elektronini ų ryši ų tinklais, kai programos yra perduodamos nepakeistos, neprisiimant už jas redakcin ės atsakomyb ės, yra kvalifikuojamas kaip elektronini ų ryši ų paslauga, kuriai taikoma NRS ir j ą įtvirtinan čios direktyvos 4.
Kaip pažym ėjo Teisingumo Teismas, bet koks kitas aiškinimas labai apribot ų NRS taikymo srit į, pakenkt ų jos nuostat ų veiksmingumui, tod ėl sukliudyt ų įgyvendinti šia sistema siekiamus tikslus. Iš to, kas išd ėstyta, darytina išvada, kad Lietuvoje nustatytas retransliavimo, vis ų pirma kaip visuomen ės informavimo sektoriaus paslaugos, kurios teikimui b ūtina LRTK išduodama retransliuojamo turinio licencija arba pranešimas LRTK apie tokios veiklos pradži ą, reglamentavimas neatitinka ES teis ės, kuri retransliavim ą supranta vis ų pirma kaip elektronini ų ryši ų paslaug ą. Be to, neatitikimas ES teisei konstatuotinas ir retransliuotojus įtraukiant į viešosios informacijos skleid ėjo, kuriems taikoma atsakomyb ė už j ų skleidžiamos informacijos teis ėtum ą, s ąvok ą (Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 76 d.). Tokiu b ūdu min ėtos įstatymo
2 Pagrind ų direktyvos 5 konstatuojamoji dalis. 3 Teisingumo Teismo 2013 m. lapkri čio 7 d. sprendimas byloje C-518/11 UPC Nederland BV prieš Gemeente Hilversum . ECLI:EU:C:2013:709. 4 Ten pat, 44 punktas, taip pat žr. Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendim ą byloje C-475/12 UPC DTH Sàrl prieš Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnökhelyettese , 58 punktas.
12 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
normos gal ėtų b ūti aiškinamos, kad retransliuotojams yra nustatoma pareiga kontroliuoti transliuotoj ų jiems pateikiamos informacijos turin į d ėl j ų atitikties Lietuvos Respublikos teis ės akt ų reikalavimams, t. y. taikyti redakcin ę atsakomyb ę. Ta čiau praktikoje sistemiškai taikant nacionalin ę ir ES teis ę min ėta redakcin ė atsakomyb ė retransliuotoj ų atžvilgiu n ėra taikoma. Atsižvelgiant į min ėtus tr ūkumus, b ūtina tobulinti Visuomen ės informavimo įstatym ą kei čiant netinkam ą reguliavim ą ir atsakomyb ę retransliuotojams taikant tik už teis ės aktais nustatyt ų veiklos s ąlyg ų pažeidimus, kartu atsisakant redakcin ės atsakomyb ės už platinam ą turin į.
Pažym ėtina, kad cituotais Teisingumo Teismo sprendimais, kuriais buvo išaiškintas kil ęs neaiškumas d ėl retransliavimo veiklos, nagrin ėdamos retransliavimo veikl ą palaipsniui pradeda remtis ir Lietuvos Respublikos institucijos.
Pirmoji institucija, kuri šias retransliuotoj ų veiklos savybes apib ūdino išvadose d ėl Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitim ų projekt ų, buvo Europos teis ės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5.
Be to, nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija pradeda remtis ir Lietuvos teismai. Įsiteis ėjusia nutartimi civilin ėje byloje Nr. 2A-230-640/2015 Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad kabelin ės televizijos (retransliavimo) paslaugos yra elektronini ų ryši ų paslaugos, kuriai taikomi š į sektori ų reglamentuojantys teis ės aktai 6.
Nurodytos aplinkyb ės sudaro prielaidas teigti, kad retransliavimo veiklos teisinis reglamentavimas turi b ūti tobulinamas, retransliuotoj ų veiklos s ąlygas ir kitus j ų veiklai taikytinus reikalavimus nustatant vis ų pirma elektronini ų ryši ų sektori ų reglamentuojan čiuose teis ės aktuose bei taip suderinant Lietuvos Respublikos ir ES teisines sistemas.
Nurodytos aplinkyb ės šios studijos kontekste yra svarbios vis ų pirma d ėl to, kad, nuo 2015 m. spalio 1 d. išpl ėtus retransliavimo veiklos s ąvok ą, į ši ų paslaug ų apimt į patenka užsienio šalyse registruoti paslaug ų teik ėjai, teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pavyzdžiui, internetu platinantys televizijos programas). Remiantis ES teise, tokios paslaugos vis ų pirma yra laikomos elektronini ų ryši ų paslaugomis, tod ėl užsienyje registruotiems paslaug ų teik ėjams gali būti nesuprantamas toks reguliavimas, kai norint prad ėti teikti elektronini ų ryši ų paslaug ą yra būtina kreiptis į su elektronini ų ryši ų sektoriumi nesusijusi ą institucij ą – LRTK. Atsižvelgiant į tai tik ėtina, kad dalis toki ų paslaug ų teik ėjų, galimai ir s ąmoningai, apskritai nesikreips į LRTK ir negaus j ų veiklai reikaling ų leidim ų. Tokiu atveju toki ų paslaug ų teik ėjų veikla tampa neteis ėta ir iš to kyla visos kitos su tuo susijusios pasekm ės, įskaitant mokes čių bei autorini ų atlyginim ų vengim ą.
5 Europos teis ės departamento 2014-09-15 išvada Visuomen ės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 31, 34, 34(1), 48 straipsni ų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 51(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2106, prieiga per internet ą:
13 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
III.3. Pagrindin ės retransliavimo veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje s ąlygos, prieži ūros ir kontrol ės mechanizmai, reguliuojan čios institucijos, j ų kompetencija ir tarpusavio santykis
III.3.1. Veiklos s ąlygos
Nuo 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos program ų retransliavimo veikla neb ėra licencijuojama, išskyrus atvejus, kai radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti bus naudojami radijo dažni ų skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir si ųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai). Tokiu atveju retransliuotojas privalo gauti retransliuojamo turinio licencij ą, kuri ą Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykl ėse nustatyta tvarka išduoda LRTK. Licencijos išdavimo procesas yra koordinuojamas su Ryši ų reguliavimo tarnyba tik tiek, kiek tai lie čia min ėtame plane nustatyt ų dažni ų (iš esm ės skirt ų antžeminei televizijai) panaudojim ą.
Tuo tarpu retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažni ų skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir si ųsti plane numatyt ų radijo dažni ų (kanal ų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos program ų ir (ar) atskir ų program ų platinimo internete paslaugas, prieš prad ėdami vykdyti ši ą veikl ą privalo apie tai pranešti LRTK nustatyta tvarka pateikdami pranešim ą. Prad ėti nelicencijuojam ą retransliavimo veikl ą šie asmenys gali kit ą dien ą nuo atitinkamo pranešimo pateikimo LRTK dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra v ėlesn ė negu pranešimo pateikimo LRTK diena.
Pagrindin ės retransliavimo veiklos s ąlygos yra išd ėstytos retransliuotojams išduotose retransliuojamo turinio licencijose (jei jos išduodamos), papildomus reikalavimus taip pat numato Visuomen ės informavimo įstatymo 33 straipsnis. Televizijos program ų retransliuotojai, Lietuvos Respublikoje teikiantys televizijos program ų retransliavimo paslaugas, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos program ų ir (ar) atskir ų program ų platinimo internete paslaugas, privalo retransliuoti, platinti internete visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas. LRTK gali priimti sprendim ą atleisti nuo nurodyto įpareigojimo retransliuoti nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybi ų matyti šias programas turimomis technin ėmis priemon ėmis. Už privalomas retransliuoti televizijos programas retransliuotojai ir LRT vieni kitiems nemoka.
Retransliuotojams yra draudžiama keisti retransliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, ar įterpti į jas bet koki ą kit ą informacij ą. Tai dar kart ą patvirtina retransliuotoj ų, kaip transliuotoj ų kuriamo turinio platintoj ų, status ą. Retransliuojamos televizijos programos pakeitimu nelaikomas speciali ų technini ų priemoni ų naudojimas, siekiant užtikrinti nepilname čių apsaug ą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio j ų psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, pritaikyti ne įgaliesiems ar užtikrinti kit ų radijo ir (ar) televizijos transliuotoj ų išimtines teises į televizijos programas ar atskiras programas.
Visuomen ės informavimo įstatymo 33 str. 10 d. numato, kad radijo ir (ar) televizijos program ų retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos
14 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
program ų ir (ar) atskir ų program ų platinimo internete paslaugas, atsako už Visuomen ės informavimo įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkan čių radijo ir (ar) televizijos program ų arba atskir ų program ų parinkim ą, teikim ą skleisti ir skleidim ą bei tokios veiklos teis ėtum ą. Ši nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusi nuostata sugriežtina retransliuotoj ų atsakomyb ę program ų parinkimo ir j ų pateikimo visuomenei procese. Visgi, kaip matyti iš sistemin ės šio straipsnio ir 48 str. 2 d. nuostat ų analiz ės, atsakomyb ė retransliuotojams, kai yra išplatinama Visuomen ės informavimo įstatymo nuostatas pažeidžianti informacija, taikoma ne už šio turinio pateikim ą visuomenei, ta čiau tais atvejais, kai retransliuotojai nevykdo Komisijos sprendim ų, susijusi ų su tokios Komisijos vykdoma neskelbtinos informacijos kontrole.
III.3.2. Retransliavimo veiklos prieži ūra
Visuomen ės informavimo įstatymas nustato, kad b ūtent LRTK yra nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausan čių radijo ir (ar) televizijos program ų transliuotoj ų, užsakom ųjų visuomen ės informavimo audiovizualin ėmis priemon ėmis paslaug ų teik ėjų veikl ą reguliuojanti ir priži ūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikl ą vykdan čių retransliuotoj ų ir kit ų asmen ų, teikian čių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos program ų ir (ar) atskir ų program ų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. LRTK dalyvauja formuojant valstyb ės audiovizualin ę politik ą. Ji yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausyb ės ekspert ė radijo, televizijos program ų transliavimo ir retransliavimo bei užsakom ųjų visuomen ės informavimo audiovizualinėmis priemon ėmis paslaug ų klausimais. LRTK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausan čiais klausimais, yra nepriklausoma.
LRTK, vykdydama Visuomen ės informavimo įstatyme ir kituose teis ės aktuose nustatyt ų reikalavim ų prieži ūrą, turi pakankamai pla čią kompetencij ą. Retransliuotoj ų atžvilgiu svarbiausios LRTK funkcijos yra šios: ‹ priži ūrėti, kaip retransliuotojai laikosi Transliavimo veiklos licencijavimo ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykli ų, Visuomen ės informavimo įstatymo ir kit ų įstatym ų nuostat ų d ėl retransliuojam ų, teikiam ų priimti internetu radijo ir (ar) televizijos program ų arba atskir ų program ų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kit ų teis ės akt ų reikalavim ų d ėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, LRTK patvirtint ų taisykli ų d ėl televizijos program ų paket ų sudarymo ir sprendim ų, licencij ų s ąlyg ų, vykdyti elektronini ų ryši ų tinklais retransliuojam ų audiovizualini ų k ūrini ų, radijo ir (ar) televizijos program ų steb ėsen ą (Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 1 d. 7 p.); ‹ kontroliuoti, kaip retransliuotojai laikosi Visuomen ės informavimo ir Nepilname čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatym ų, prisiimt ų įsipareigojim ų, licencij ų s ąlyg ų ir LRTK priimt ų sprendim ų (Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 1 d. 9 p.); ‹ kreiptis į Vilniaus apygardos administracin į teism ą d ėl neteis ėtai vykdomos retransliavimo veiklos nutraukimo (Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 1 d. 16 p.); ‹ Visuomen ės informavimo įstatymo nustatyta tvarka sustabdyti užsienio valstybi ų visuomen ės informavimo audiovizualin ėmis priemon ėmis paslaug ų teik ėjų parengt ų paslaug ų teikim ą Lietuvos Respublikos teritorijoje (Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 1 d. 17 p.);
15 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
‹ retransliuotojams, pažeidusiems Visuomen ės informavimo įstatymo reikalavimus ar licencij ų s ąlygas, nevykdantiems LRTK priimt ų sprendim ų ar įpareigojim ų, įstatym ų nustatyta tvarka taikyti šias poveikio priemones: (i) taikyti Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 3 d. numatytas baudas, (ii) panaikinti arba sustabdyti retransliuojam ų turinio licencijos galiojim ą, (iii) skirti Administracini ų teis ės pažeidim ų kodekse nurodytas nuobaudas, (iv) kreiptis į teism ą d ėl neteis ėtos retransliavimo veiklos sustabdymo ar nutraukimo Visuomen ės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 2 d.).
Labai svarbi LRTK funkcija bei veiklos sritis yra nustatyta Visuomen ės informavimo įstatymo 34 1 straipsnyje, kuris įgyvendina Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyvos 3 bei 4 straipsnius. Esant šiame straipsnyje nurodytoms s ąlygoms, LRTK turi teis ę apriboti visuomen ės informavimo audiovizualin ėmis priemon ėmis paslaug ų teikimo laisv ę Lietuvos Respublikoje. Šio tyrimo tikslais galima išskirti tris atskirus toki ų ribojim ų atvejus: 1) Iš ES, EEE ir Televizijos be sien ų konvencij ą ratifikavusi ų šali ų transliuojam ų ar retransliuojam ų televizijos program ų laisvo pri ėmimo Lietuvos Respublikoje laikinas sustabdymas, kai pažeidžiami nepilname čių apsaugos reikalavimai, kurstomas karas ar neapykanta, ty čiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmoni ų grupe ar jai priklausan čiu asmeniu d ėl amžiaus, lyties, lytin ės orientacijos, etnin ės priklausomyb ės, ras ės, tautyb ės, pilietyb ės, kalbos, kilm ės, socialin ės pad ėties, tik ėjimo, įsitikinim ų, paži ūrų ar religijos pagrindu bei kai platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualin ės paslaugos, lytiniai iškrypimai (Visuomen ės informavimo įstatymo 34 1 str. 3 d.). 2) Ėmimasis adekva čių priemoni ų kai kit ų ES ir EEE šali ų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai transliuoja televizijos program ą, kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, nesilaikydami Lietuvos Respublikos teis ės akt ų, kurie nustato griežtesnius ar išsamesnius reikalavimus, nei nustatytieji Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyvoje (Visuomen ės informavimo įstatymo 34 1 str. 4-7 d.). 3) Iš ne ES, EEE ir televizijos be sien ų konvencij ą ratifikavusi ų šali ų transliuojam ų televizijos program ų laisvo pri ėmimo sustabdymas, kai pažeidžiami nepilname čių apsaugos reikalavimai ir / arba platinama neskelbtina informacija (Visuomen ės informavimo įstatymo 34 1 str. 11-12 d.).
Pasikeitusios geopolitin ės situacijos kontekste stebimas nurodyt ų priemoni ų taikymo LRTK praktikoje suaktyv ėjimas, t. y. vien per pastaruosius kelet ą met ų tre čiosios grup ės priemon ės buvo taikomos bent kelet ą kart ų (pvz., 2014 m. kovo 19 d LRTK sprendimas Nr. KS-46 „D ėl program ų iš ne ES valstybi ų nari ų, EEE valstybi ų ir kit ų Europos Tarybos konvencij ą d ėl televizijos be sien ų ratifikavusi ų Europos valstybi ų, sudaran čių televizijos program ą „NTV MIR Lithuania“ laikino retransliavimo sustabdymo 7), o pirmosios grup ės priemon ės pirm ą syk į pritaikytos 2015 m. balandžio 8 d. LRTK sprendimu d ėl televizijos programos „RTR Planeta“
7 LRTK 2014-04-19 sprendimas Nr. KS-46, prieiga per internet ą: http://www.rtk.lt/files/15_1395305523_6431.pdf.
16 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
laikino sustabdymo 8. Šis LRTK sprendimas yra pirmasis atvejis ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje ES, kai buvo pasinaudota Audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų direktyvoje bei atitinkamai Visuomen ės informavimo įstatyme nustatyta proced ūra, leidžian čia sustabdyti ES teritorijoje registruotos programos laisv ą pri ėmim ą Lietuvos teritorijoje. Šio sprendimo teis ėtum ą patvirtino Europos Komisija 9. LRTK pastaruoju metu taip pat prad ėjo aktyvias konsultacijas su Lietuvos teis ės akt ų reikalavim ų platinamam turiniui nesilaikan čiais užsienio transliuotojais 10 .
Kaip jau min ėta, tam tikras funkcijas retransliuotoj ų atžvilgiu vykdo ir Ryši ų reguliavimo tarnyba. Retransliuotojai šiai institucijai teikia savo ketvirtines veiklos ataskaitas, kuriose pateiktus duomenis Ryši ų reguliavimo tarnyba įtraukia į savo rengiamas ketvirtines ir metines elektronini ų ryši ų rinkos ataskaitas. Tai rodo, kad retransliavimas bent jau iš dalies Lietuvoje yra pripaž įstamas ir elektronini ų ryši ų veikla, ta čiau iš esm ės jurisdikcij ą ši ą veikl ą vykdan čių subjekt ų kontrol ės atžvilgiu turi išimtinai LRTK, o Ryši ų reguliavimo tarnyba užsiima informacijos apie elektronini ų ryši ų rink ą kaupimu bei sisteminimu ir kilusi ų gin čų tarp retransliuotoj ų ir j ų paslaug ų gav ėjų (abonent ų) sprendimu. Ta čiau, kaip min ėta, ES lygmeniu retransliavimas yra pripaž įstamas kaip elektronini ų ryši ų veikla, lygiai taip pat retransliavimo paslaugas kvalifikavo ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilin ėje byloje Nr. 2A-230-640/2015. Taigi, šiuo atveju stebima akivaizdi retransliavimo veiklos teisinio kvalifikavimo dichotomija, pasireiškianti priešprieša tarp ES teis ės, palaikomos ES ir Lietuvos teism ų praktikos, iš vienos pus ės, ir Visuomen ės informavimo įstatymo nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kitos pus ės.
Pažym ėtina, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. LRTK prieži ūros ribos gerokai išsiple čia, nes po Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitim ų į jos jurisdikcij ą patenka ne tik tradiciniai retransliuotojai, ta čiau ir kitomis technologijomis televizijos programas platinantys ūkio subjektai, kurie iki tol šias paslaugas teik ė praktiškai nekontroliuojami. Įsigaliojus Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitimams, LRTK privalo aktyviai naudotis jai suteiktais įgalinimais bei priži ūrėti, ar šie paslaug ų teik ėjai vykdo j ų atžvilgiu prad ėtus taikyti reikalavimus d ėl pranešimo apie vykdom ą veikl ą pateikimo LRTK. Tik visapusiškai įgyvendinus kontrol ės priemones toki ų subjekt ų atžvilgiu maž ės neteis ėtų paslaug ų teikimo atvej ų bei atitinkamai skaidr ės ši ų paslaug ų teikimo procesas.
III.4. Retransliavimo veikloje naudojami autori ų ir gretutini ų teisi ų objektai, autori ų ir gretutini ų teisi ų apsauga bei atlyginimo už ši ų teisi ų naudojim ą tvarka
Retransliavimo veikloje naudojami autori ų ir gretutini ų teisi ų objektai, autori ų ir gretutini ų teisi ų apsauga bei atlyginimo už ši ų objekt ų naudojim ą tvarka Lietuvoje yra reglamentuojama ATGT Į, kuriuo įgyvendinamos ir ES direktyvos, skirtos intelektin ės nuosavyb ės bei autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaugai.
Labiausiai teisinius santykius tarp autori ų, transliuotoj ų ir retransliuotoj ų įtakoja Direktyva 93/83/EEB, kuri priimta atsižvelgiant į b ūtinyb ę panaikinti kli ūtis laisvam program ų jud ėjimui Bendrijoje. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje konkurencija nebus
8 LRTK 2015-04-08 sprendimas Nr. KS-78, prieiga per internet ą: http://www.rtk.lt/files/15_1428904180_6113.pdf. 9http://www.rtk.lt/lt/naujienos/pranesimai_spaudai/europos_komisija_teigiamai_ivertino_lietuvos_radijo_ir_televizijos_komisijo s_sprendima_del_rtr_planetos_retransliavimo_sustabdymo 10 http://www.rtk.lt/lt/naujienos/pranesimai_spaudai/komisija_susitiko_su_rusisku_tv_programu_gamintojais
17 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
iškraipoma, ir ji buvo priimta atsižvelgiant į fakt ą, kad vykdyti (1) tarpvalstybines palydovines transliacijas ir (2) kit ų valstybi ų nari ų program ų kabelines retransliacijas vis dar kliudo nacionalini ų autori ų teisi ų taisykli ų skirtumai ir tam tikras teisinis netikrumas.
Retransliavimo veikloje yra naudojami autori ų teisi ų objektai – audiovizualiniai k ūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografin ėmis priemon ėmis išreikšti k ūriniai), muzikos k ūriniai ir kt. Kartu atkreiptinas d ėmesys, kad retransliavimo veikloje naudojami ne tik autoriniai k ūriniai, bet ir gretutini ų teisi ų objektai (atlikimai, fonogramos, audiovizualinio k ūrinio (filmo) pirmieji įrašai, transliuojan čiųjų organizacij ų transliacijos). Kita vertus, pagal ATGT Į 15 str. 1 d. 8 p. viena iš autoriaus išimtini ų turtini ų teisi ų yra teis ė transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti k ūrin į, įskaitant jo padarym ą viešai prieinamu kompiuteri ų tinklais (internete), taip pat retransliavimo teis ė yra suteikta ir gretutini ų teisi ų subjekt ų atžvilgiu (ATGT Į 53 str. 1 d. 1 p., 55 str. 1 d., 56 str. 1 d. 1 p., 57 str. 1 d. 2 p.). Tod ėl retransliuotojas kartu yra ir autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų naudotojas.
Retransliavimas yra autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekto (televizijos program ų) naudojimo būdas ir kartu autori ų bei gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų turtin ė teis ė. Vadinasi, analizuojant autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos aspektus, svarbu išanalizuoti, kaip veikia konkretus subjektas, ar kaip autorius ar gretutini ų teisi ų tur ėtojas, ar kaip k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto naudotojas. Retransliavimo veikl ą vykdantys subjektai dažniausiai veikia kaip autori ų ar gretutini ų teisi ų objekto naudotojai. Transliuotojai – kaip gretutini ų teisi ų tur ėtojai arba autori ų teisi ų subjektai (kai transliuoja savo sukurtas programas). Svarbu pažym ėti, kad retransliavimo veikloje taip pat veikia subjektai, kuriems yra perleistos arba suteiktos naudoti autori ų turtin ės teis ės ar gretutin ės teis ės, pvz. televizijos program ų platintojai. Platinimo veiklos s ąvoka pla čiau analizuojama šios studijos III.8.2 skyriuje.
III.4.1. Teis ės retransliuoti turinys, autori ų teisi ų ir gretutinių teisi ų apsauga
Transliuotojai turi gretutines teises į savo transliacijas. Ši ų išimtini ų teisi ų turinys yra numatytas ATGT Į 56 str. 1 d.: ‹ Retransliuoti savo transliacijas; ‹ Retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas; ‹ Įrašyti savo transliacijas; ‹ Atgaminti savo transliacij ų įrašus; ‹ Viešais skelbti savo transliacijas; ‹ Padaryti savo transliacij ų įrašus ar j ų kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavim ą kompiuteri ų tinklais (internete); ‹ Platinti savo transliacij ų įrašus ar j ų kopijas.
ATGT Į 56 str. 1 d. yra įtvirtintos dvi atskiros teis ės – retransliuoti savo transliacijas ir retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas. Šis skirtumas, grei čiausiai, Lietuvos teis ėje yra atsirad ęs d ėl to, kad „teis ė retransliuoti kabeliniais tinklais savo retransliacijas“ atsirado perkeliant į nacionalin ę teis ę 93/83/EEB direktyv ą, kurioje numatyta kabelinio retransliavimo teis ė.
18 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Retransliavimo veikla apibr ėžiama 93/83/EEB direktyvoje, ATGT Į ir Visuomen ės informavimo įstatyme. Nors šiuose teis ės aktuose yra apibr ėžiamos ir vartojamos panašios retransliacijos sąvokos, ta čiau detaliau analizuojant šias s ąvokas, jos turi esminius skirtumus.
ATGT Į 2 str. 15 d. numatyta, kad kabelinis retransliavimas – tai tuo pa čiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam pri ėmimui skirt ų radijo ir (ar) televizijos program ų, transliuojam ų laidais ar bevielio ryšio priemon ėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam pri ėmimui kabelin ėmis ar mikrobangin ėmis priemon ėmis. Vadinasi, kabelin ės retransliacijos požymiai yra: 1) perdavimas viešam pri ėmimui kabelin ėmis ar mikrobangin ėmis priemon ėmis. Pats pri ėmimo faktas n ėra b ūtinas požymis. Teisiškai reikšmingas yra perdavimo bet kuriam viešam pri ėmimui faktas; 2) perdavimas turi vykti tuo pa čiu metu 11 kaip transliavimas, turi b ūti nepakeistas ir nesutrumpintas; 3) perduodamos laidais ar bevielio ryšio priemon ėmis, įskaitant palydovines sistemas, transliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos.
93/83/EEB direktyvos 1 str. 3 d. pateikiamas panašus retransliacijos apibrėžimas. Kabelin ė retransliacija– tai viešam pri ėmimui skirt ų televizijos ar radijo program ų pradinio perdavimo iš kitos valstyb ės nar ės vieliniu ar bevieliu ryšiu, įskaitant ir palydovin į ryš į, vienalaikis, nepakeistas ir nesutrumpintas retransliavimas viešam pri ėmimui kabeline ar mikrobange sistema. Vadinasi, direktyvoje numatyti analogiški kabelinio retransliavimo požymiai, kaip ATGT Į, išskyrus tai, kad min ėtoje direktyvoje kabelinis retransliavimas gali b ūti suprantamas tik kaip antrinis perdavimas iš paskirstymo tinklo. Tuo tarpu Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 58 d. retransliavimas yra platesn ė veikla, t.y. ir galimybi ų sudarymas priimti signal ą.
Prof. V. Mizaras papildomai atkreipia d ėmes į12 , kad ATGT Į 2 str. 15 d. numatyta kabelinio retransliavimo s ąvoka yra siauresn ė už bendr ąją retransliacijos teis ės samprat ą (d ėl technologij ų ribojimo), apibr ėžiam ą Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 58 p. Pasak jo, kadangi ATGT Į nustatyta kabelin ės retransliacijos s ąvokos teisin ė norma įgyvendina ES Direktyvos 93/83/EEB nuostatas, šia s ąvoka reik ėtų vadovautis tik tais atvejais, kai kabelin ė retransliacija vykdoma kertant valstyb ės sienas, t.y. iš vienos ES valstyb ės nar ės ar EEE valstyb ės į kit ą ES ar EEE valstyb ę, kadangi Direktyva 93/83/EEB buvo siekiama derinti tik t ų kabelini ų retransliacij ų teis ę, kurios vykdomos iš vienos ES ar EEE valstyb ės į kit ą ES ar EEE valstyb ę. Lietuvoje, anot profesoriaus, retransliavimas yra ne tik perdavimas kabelin ėmis ar mikrobangin ėmis priemon ėmis, bet perdavimas kitais elektronini ų ryši ų tinklais. Kitose ES valstyb ėse retransliavimo s ąvoka taip pat numato platesnes perdavimo technin ėmis priemon ėmis galimybes nei numatyta 93/83/EEB direktyvoje.
Retransliavimo veikla ir jos apibr ėžimai teis ėje nuolat reikalauja poky čių, nes retransliavimo veikloje yra taikomos technologin ės inovacijos, kurios kei čia ir teisinius santykius. Pavyzdžiui, dar ne taip seniai Nyderlanduose retransliavimas iš esm ės buvo suvokiamas tik kaip antrinis perdavimas (retransliavimo metu priimant pirmin į signalo perdavim ą iš transliuotojo). Fakto, kad signalo perdavimo metu yra nustatyta intervencija kitos organizacijos, nei pirmin ė
11 “Tuo pa čiu metu“ gali reikšti v ėlavim ą keliomis sekund ėmis d ėl technini ų aplinkybi ų. 12 Mizaras, V. Autori ų teis ė, I tomas. Justitia, Vilnius, 2008. P. 453.
19 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
(transliuotojas), užteko taikyti Berno konvencijos 11bis straipsn į13 . Ta čiau 2014 m. kovo 28 d. Nyderland ų Aukš čiausiasis teismas nusprend ė, kad dauguma retransliuotoj ų Nyderlanduose jau nepatenka į 93/83/EEB direktyvoje vartojam ą „kabelinio retransliavimo“ s ąvok ą, nes netenkina vieno iš retransliavimo s ąvokos požymio, t.y. jie retransliuodami nevykdo pirminio signalo pri ėmimo ir perdavimo tuo pat metu ir tod ėl n ėra antrinio perdavimo požymio. Taip atsitiko d ėl to, kad retransliuotojai gavo teis ę tiesioginiam „vienas prie vieno“ transliavimui per Media vartus (MediaGateway), kuriam transliuojan čios organizacijos suteik ė toki ą galimyb ę. Tod ėl Nyderland ų Aukš čiausiasis teismas nusprend ė, kad retransliuotoj ų atžvilgiu privalomos kolektyvinio administravimo teis ės daugiau neturi b ūti taikomos. 14 Tokie technologiniai poky čiai ir Nyderland ų Aukš čiausiojo teismo praktika paskatino įstatymo leid ėją papildomai reguliuoti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtų apsaug ą nacionalin ėje teis ėje, antraip nuo kolektyvinio teisi ų administravimo b ūtų pereita prie individualaus sutartinio teisi ų administravimo.
Retransliavimo veiklos reguliavimo poky čius nuolat stebi ir Europos Komisija, kuri dar 2002 m. Ataskaitoje d ėl 93/83/EEB direktyvos taikymo nurod ė, kad direktyvos nuostatos, susijusios su retransliavimu, iš esm ės yra tinkamai perkeltos į valstybi ų nari ų teis ę (pažym ėtina, kad Lietuvos teis ė rengiant ši ą ataskait ą nebuvo analizuojama). Viena iš svarbiausi ų 93/83/EEB direktyvos nuostat ų yra susijusi su autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų apsauga nustatant privalom ą kolektyvinio administravimo institut ą (9 str. 1-2 d.). 93/83/EEB direktyvos 9 str. numatyta, kad autori ų teisi ų (pvz. program ų prodiuseriai) ir gretutini ų teisi ų tur ėtojai (transliuojan čios organizacijos) suteikia savo leidimus retransliuotojui ne individualiai sudarydami sutartis, bet per kolektyvinio administravimo organizacij ą. Dar daugiau, min ėtos direktyvos 9 str. 2 d. numato, kad kolektyvinio administravimo organizacija turi teis ę administruoti retransliavimo teises ir tuo atveju, jeigu teisi ų tur ėtojai jai nesuteik ė toki ų įgaliojim ų. Kolektyvinis administravimas, anot Teisingumo Teismo, taikant direktyvos nuostatas, gali pasižym ėti ne vien tik atlyginimo surinkimu, bet ir kitokiu retransliavimo teis ės įgyvendinimu. 15 Teismas taip pat pažym ėjo, kad direktyvos 9 str. 1 ir 2 d. nuostat ų paskirtis yra retransliuotoj ų teisi ų apsauga, užtikrinant, kad retransliuotojai b ūtų tikri, kad jie įgijo visas teises į retransliuojamas programas ir jokie tretieji asmenys – autori ų teisi ų ar gretutini ų teisi ų tur ėtojai – negali gin čyti retransliuotoj ų įgyt ų teisi ų apimties ar kit ų aspekt ų.
Kitaip nei retransliavimo teis ė, kuri įgyjama ir įgyvendinama (kaip pagrindin ė taisykl ė) kolektyvinio administravimo b ūdu, transliavimo teis ė yra įgyjama autori ų teisi ų subjektui davus leidim ą (sudarius sutart į) perduoti viešai per palydov ą autori ų teises į k ūrinius (93/83/EEB direktyvos 2 str. ir 3 str.). Iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad tok į leidim ą vis ų pirma turi gauti asmuo, kuris pradeda tok į perdavim ą arba įsikiša tokio perdavimo metu, d ėl to jis tokiu perdavimu saugomus k ūrinius padaro pasiekiamus naujai visuomen ės daliai, t.y. visuomen ės daliai, į kuri ą saugom ų k ūrini ų autoriai neatsižvelg ė suteikdami leidim ą kitam asmeniui. Ta čiau min ėto leidimo neturi gauti atitinkamas asmuo, jeigu jo įsikišimas viešo perdavimo metu apsiriboja, kaip nurodyta Direktyvos 2001/29 27 konstatuojamojoje dalyje, vien fizini ų
13 Autoriai turi išimtin ę teis ę leisti viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus k ūrinius laidais ar belaidžiu b ūdu, kai tai daro kita, ne pradin ė organizacija. 14 Dutch Supreme Court: Cable retransmission has ended but the levy might be reintroduced. Prieiga per internet ą:
20 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
priemoni ų, skirt ų sudaryti galimybes min ėtam perdavimui arba j į įgyvendinti, suteikimu. 16 Vadinasi, vien tik technin ės įrangos tiek ėjai arba palydov ą aptarnaujan čios įmon ės gali vykdyti savo veikl ą nemok ėdami autorinio atlyginimo kolektyvinio administravimo asociacijai, o retransliuotojai turi mok ėti atlyginim ą už autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų naudojim ą. Modernios technologijos kartais sudaro prielaidas program ų perdavimo vartotojams paslaugas nevertinti kaip „retransliavimo“. Nustatant, ar subjektas yra retransliuotojas b ūtina analizuoti sutarties su transliuotoju nuostatas, paslaugos teikimo specifik ą, paslaugos gav ėjų auditorijos poky čius d ėl teikiamos naujos paslaugos ir tokiu b ūdu nustatyti, ar yra vykdomas atskiras autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų naudojimo b ūdas (retransliavimas), ar ne.
93/83/EEB direktyvos 9 str. buvo perkeltas į ATGT Į 65 str. 3 d., kurioje numatyta, kad k ūrini ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų kabelin ė retransliacija, išskyrus atvejus, kai tai yra pa čių kabelin ės retransliacijos operatori ų programos, įgyvendinama tik kolektyvinio administravimo b ūdu. ATGT Į 65 str. 4 d. numatytas privalomas retransliavimo teis ės įgyvendinimas kolektyvinio administravimo organizacijoje ir t ų autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų atžvilgiu, kurie n ėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai. Šiai nuostatai 93/83/EEB direktyva numato išimt į – direktyvos 9 str. netaikomas teis ėms, kuriomis transliavimo organizacija naudojasi pati perduodama programas nepriklausomai nuo to, ar tos teis ės jai priklauso, ar jas jai perleido kiti autori ų ir (arba) gretutini ų teisi ų tur ėtojai (93/83/EEB direktyvos 10 str.). Europos Komisija 2002 m. ataskaitoje nurodo, kad 93/83/EEB direktyvos 10 str. yra naudojamas transliuotoj ų, kai jie įgyja visas teises į program ų paket ą tiek pirminiam perdavimui, tiek kabeliniam retransliavimui, ir tod ėl atsiranda tik viena šalis, kuri sprendžia klausimus su kabeliniu operatoriumi. Šioje situacijoje, teisi ų tur ėtoj ų pad ėtis yra labiau pažeidžiama, nei tais atvejais, kai jie privalomai atstovaujami kolektyvinio administravimo organizacijos. Ši rizika gali b ūti subalansuota taikant 93/83/EEC direktyvoje numatyt ą princip ą, kad teisi ų perdavimas ne įvyksta, kol n ėra gaunamas teisingas atlygis. 17 Lietuvos praktikoje retransliuotojai sudaro atskiras sutartis su visais transliuotojais (po atskir ą sutart į d ėl kiekvienos TV programos) ir sutartis su kolektyvinio administravimo asociacijomis. Pažym ėtina, kad retransliuotoj ų sudaryt ų sutar čių su transliuotojais ir kolektyvinio administravimo asociacijomis pavyzdžių turinys nebuvo detaliau analizuotos šioje Studijoje.
III.4.2. Atlyginimo už retransliavimo teisi ų naudojim ą tvarka kolektyvinio administravimo asociacijose
Įgyvendindamas turtines teises autorius įgyvendina savo interes ą gauti iš to ekonomin ės naudos, taigi už kiekvieno k ūrinio naudojimo b ūdą autoriui turi b ūti teisingai atlyginama. ATGT Į 15 str. 3 d. numatyta, kad autorius turi teis ę gauti autorinį atlyginim ą už kiekvien ą k ūrinio naudojimo būdą, susijus į su jo turtin ėmis teis ėmis. Už k ūrinio transliacij ą, retransliacij ą ar kitok į vieš ą kūrinio paskelbim ą, įskaitant k ūrinio padarym ą viešai prieinamu perduodant kompiuteri ų tinklais (internete), autorius turi teis ę gauti autorin į atlyginim ą, tiek kai tiesioginis (gyvas) k ūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogram ą ar audiovizualin į k ūrinio įraš ą. Autorinio atlyginimo dydis ir mok ėjimo tvarka nustatoma autorin ėje sutartyje, taip pat autorin ėse licencin ėse sutartyse, kurias k ūrini ų naudotojai sudaro su autoriais arba su autori ų teisi ų kolektyvinio administravimo asociacijomis.
16 2011 m. spalio 13 d. ETT sprendimas byloje C-432/09, para.72 ir 74. 17 Report from the European Commission on the application of Council Directive 93/83/EEC on the coordination of certain rules concerning copyright and rights related to copyright applicable to satelite broadcasting and cable retransmission, p. 8-9.
21 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
ATGT Į 55 str. reglamentuoja teis ę į atlyginim ą už transliavim ą ir vieš ą paskelbim ą. ATGT Į 55 str. 1 d. numato, kad atlik ėjai ir fonogram ų gamintojai turi teis ę gauti tam tikr ą atlyginim ą už komerciniais tikslais išleist ų (nepaisant j ų išleidimo vietos) fonogram ų ar j ų kopij ų tiesiogin į ar netiesiogin į transliavim ą, retransliavim ą ar kitok į vieš ą paskelbim ą. Š į atlyginim ą privalo mok ėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar j ų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mok ėjimo s ąlygos nustatomos fonogram ų naudotoj ų ir gretutini ų teisi ų kolektyvinio administravimo asociacij ų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajam ų arba konkre čia pinig ų suma. Šis atlyginimas atlik ėjams ir fonogram ų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta j ų tarpusavio sutartyje. Atlyginim ą renka bei paskirsto atlik ėjams ir fonogram ų gamintojams gretutini ų teisi ų kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pob ūdžio teises. ATGT Į 55 str. 2 d. nustatyta, jeigu fonogram ų naudotojai ir gretutini ų teisi ų kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria d ėl atlyginimo dydžio ir jo mok ėjimo s ąlyg ų, bet kuri iš šali ų gali kreiptis į Lietuvos autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų taryb ą arba į kit ą tarpinink ą prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasi ūlymo, atlyginimo dyd į ir mok ėjimo s ąlygas nustato teismas.
ATGT Į 65 str. 5 d. yra numatyta, kad kabelin ės retransliacijos operatoriai ir kolektyvinio administravimo asociacijos derybomis susitaria d ėl teisi ų į k ūrini ų kabelin ę retransliacij ą suteikimo. Jei deryb ų šalims nepavyksta susitarti ir sudaryti sutart į d ėl teisi ų į kabelin ę retransliacij ą, bet kuri iš j ų gali kreiptis į Lietuvos autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų taryb ą arba į kit ą tarpinink ą prašydama tarpininkauti derybose d ėl sutarties sudarymo. Negalima be pagr įstos priežasties šali ų deryb ų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisi ų subjektams dalyvauti derybose. Pastaroji teis ės norma užtikrina 93/83/EEB direktyvos 11 ir 12 str. įgyvendinim ą.
Vadinasi, Lietuvoje atlyginimo dydis ir atlyginimo tvarka už retransliavimo teis ės naudojim ą nustatoma šali ų susitarimu tarp kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo 18 . Gin čai tarp pastar ųjų dažniausiai kyla d ėl to, kad sutartis apskritai n ėra sudaroma arba kyla problem ų vykdant sudaryt ą sutart į, taip pat d ėl atlyginimo dydžio. Atlyginimo tvarkos nustatymas šali ų susitarimu reiškia, kad kolektyvinio administravimo organizacija neturi teis ės vienašališkai nustatyti ar keisti sutar čių s ąlyg ų. Lietuvos Aukš čiausiasis Teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartyje civilin ėje byloje Nr. 3K-3-152/2014, kurioje ieškovas buvo AGATA, o atsakovai – UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“, nurod ė, kad:
„autori ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtojai ir j ų kolektyvinio administravimo asociacijos bei autori ų ir gretutini ų teisi ų naudotojai ir j ų asociacijos yra lygiateisiai civilini ų santyki ų dalyviai, j ų sutartiniai santykiai grindžiami bendrosiomis CK sutar čių teis ės nuostatomis. Kadangi kolektyvinio administravimo asociacijai įstatymu nesuteikta teis ės vienašališkai nustatyti ar keisti sutar čių s ąlygas, apeliacin ės instancijos teismas padar ė nepagr įst ą išvad ą d ėl ieškovo teis ės vienašališkai keisti šali ų sutarties s ąlygas, juo labiau, kad ieškovas niekaip nepagrind ė, kod ėl, siekdamas suvienodinti sutar čių su gretutini ų teisi ų naudotojais s ąlygas, nutar ė b ūtent padidinti, o ne sumažinti atlyginim ą pagal sutart į su atsakovais. Kita vertus, atsakov ų tokioje situacijoje taikytos priemon ės neatitiko teis ėtos savigynos s ąlyg ų ir perženg ė jos ribas. Ieškovui vienašališkai ėmus reikalauti didesnio atlyginimo, atsakovai gal ėjo atsisakyti mok ėti sutart ą dyd į viršijan čią dal į, ta čiau netur ėjo teis ėto pagrindo iš viso nemok ėti atlyginimo už vieš ą fonogram ų
18 Kokios r ūšies atlyginimas yra mokamas pagal transliuotoj ų ir retransliuotoj ų sudaromas sutartis, šioje Studijoje detaliau n ėra analizuojama (tai reikalauja papildomo tyrimo).
22 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
paskelbim ą, tod ėl tokie atsakov ų veiksmai pagr įstai teism ų įvertinti kaip sutarties pažeidimas, suteik ęs ieškovui teis ę vienašališkai j ą nutraukti.“.
Retransliuotojai privalo mok ėti atlyginim ą autori ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtojams per kolektyvinio administravimo organizacij ą už naudojim ąsi retransliavimo teise. Nepavykus retransliuotojui ir kolektyvinio administravimo asociacijai susitarti, ATGT Į 65 str. 5 d. numato tarpininkavim ą (derybas), ta čiau nenumato, kad nepavykus deryboms atlyginimo dyd į nustato teismas, kaip tai yra numatyta ATGT Į 55 str. 2 d. (atvejai, jeigu nesusitaria fonogram ų gamintojai ir kolektyvinio administravimo asociacija). Kita vertus, net ir nesant tokio įsakmaus nurodymo ATGT Į, teis ę kreiptis į teism ą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, CK 1.138 str. numato teisi ų gynimo b ūdus, o ATGT Į 55 str. 2 d. šiuo atveju gal ėtų b ūti taikoma kaip įstatymo analogija. Lietuvoje n ėra kil ę teismini ų gin čų d ėl atlyginimo dydžio tarp retransliuotoj ų ir kolektyvinio administravimo asociacijos, ta čiau yra teism ų praktikos gin čuose tarp fonogram ų gamintoj ų ir kolektyvinio administravimo asociacijos. 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas civilin ėje byloje Nr. 2A-2419-467/2014, nustatydamas atlyginimo dyd į vertino įvairias aplinkybes, susijusias su ekonomin ės kriz ės laikotarpiu, padidinto nei kitose valstyb ėse PVM tarifo taikymu, užsienio valstyb ėse taikom ų tarif ų pavyzdžiais bei susitarimus su LATGA-A autoriams nustatytus tarifus, įvertinti padid ėję AGATA administravimo kaštai bei j ų galima įtaka tarif ų dydžiui. Teismas savo išvadas d ėl atlyginimo gretutini ų teisi ų subjektams nustatymo grind ė ir šali ų tarpusavio interes ų pusiausvyros principais.
93/83/EEB direktyvos preambul ės 17 pastraipoje yra numatyta, kad šalys, apskai čiuodamos užmokest į už įsigyjamas teises, turt ėtų atsižvelgti į visus transliavimo aspektus, įskaitant tokius kaip faktiška auditorija, galima auditorija ir kalba. Vadinasi, apskai čiuojant atlyginim ą, b ūtina atsižvelgti ne tik į faktišk ą auditorij ą, galim ą auditorij ą ir kalb ą, bet ir kitas aplinkybes. Tarifų nustatymo kriterijai turi b ūti aišk ūs visiems naudotojams (2014/26/ES direktyvos 16 str. 2 d.).
III.5. Televizijos program ų platinimo specifika atsižvelgiant į naudojamas technologijas
Televizijos programos gali b ūti platinamos naudojant įvairias technologijas ir galutinius vartotojus gali pasiekti įvairiausiais b ūdais. Toliau aptariamos pagrindin ės retransliavimo veikloje naudojamos technologijos.
III.5.1. Antžemin ė televizija (DVB-T)
Tai retransliacijos bokšt ų pagalba oru platinama televizija. Signalo kokyb ė ir matom ų program ų skai čius priklauso nuo to, kaip arti yra televizijos bokštas su si ųstuvu ir kaip nukreipta pri ėmimo antena. Skaitmenin ė antžemin ė televizija vienintel ė suteikia galimyb ę nemokamai matyti televizijos kanalus, be to, Lietuvos gyventojai, naudodamiesi antžemine skaitmenine televizija, turi galimyb ę matyti žymiai daugiau nemokam ų program ų negu kaimynin ėse valstyb ėse ir daugelyje kit ų Europos šali ų.
Lietuvoje DVB-T standartu transliuojama iki 12 nemokam ų (nekoduot ų) kanal ų ir apie 28 mokam ų (koduot ų) kanal ų. Norint ži ūrėti nemokamus antžemin ės skaitmenin ės televizijos kanalus reikia tur ėti televizori ų su įmontuotu/prijungtu skaitmeniniu imtuvu. Nemokamas televizijos programas ži ūrovas gali matyti nesinaudodamas program ų platintoj ų paslaugomis.
23 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Norint šiuo tinklu matyti daugiau program ų, kurios yra mokamos (koduotos), jau reikalingos retransliuotoj ų paslaugos. Retransliuotojai sudaryt ų sutar čių pagrindu už atitinkam ą mokest į ži ūrovams suteikia prieig ą prie koduot ų program ų. Esami skaitmenin ės antžemin ės televizijos tinklai apr ėpia beveik vis ą Lietuvos teritorij ą, tod ėl galimyb ė naudotis skaitmenin ės antžemin ės televizijos paslaugomis sudaryta beveik kiekvienam Lietuvos gyventojui.
III.5.2. Analogin ė ir skaitmenin ė (DVB-C) kabelin ė televizija
Tai kabeliniais tinklais platinama televizija. Šios r ūšies televizij ą galima ži ūrėti ten, kur yra išvedžioti kabelin ės televizijos tinklai. Jie diegiami miestuose, kur yra išvystyta požemin ėms linijoms tiesti reikalinga infrastrukt ūra. Televizijos program ų retransliacijas Lietuvoje si ūlo kabelin ės televizijos operatoriai, j ų Lietuvoje yra per 30. Šio tipo televizija yra mokama, ži ūrovas turi mok ėti abonentin į mokest į, ta čiau tuo pa čiu abonentai gali gauti ir raiškiosios skaitmenin ės televizijos HDTV, interneto bei fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Kitaip nei skaitmenin ės antžemin ės televizijos tinklai, skaitmeniniai kabeliniai tinklai yra talp ūs, tod ėl operatoriai kabelin ės televizijos ži ūrovams gali pasi ūlyti kur kas daugiau televizijos program ų. Priklausomai nuo pasirinkto operatoriaus, ži ūrovui gali b ūti pasi ūlyta iki 150 įvairi ų program ų. Norint ži ūrėti skaitmenin ę kabelin ę televizij ą, reikia tur ėti skaitmeninius signalus galint į priimti televizori ų arba special ų TV pried ėlį, kuriuos pasirašant paslaugų sutart į suteikia kabelin ės televizijos operatoriai.
III.5.3. Palydovin ė (DVB-S) televizija
Tai skaitmenin ė televizija, kuriai signalas perduodamas oru iš palydovo. Šio tipo televizijos transliacijos laukas apr ėpia vis ą Lietuvos teritorij ą. Palydovin ė televizija si ūlo vartotojui daugiausiai, virš 3000 skirting ų televizijos program ų, kuri ų didžioji dalis yra koduotos. Lietuvoje žinomiausias palydovin ės televizijos paslaug ų teik ėjas yra bendrov ė Viasat, kuri, analogiškai kaip ir kiti retransliuotojai, sudaro įvairius televizijos program ų paketus ir platina juos ži ūrovams.
III.5.4. Interneto protokolo tinklais perduodama televizija (IPTV)
Interneto protokolo TV (IPTV) (angl. Internet protocol) – tai skaitmenin ė televizijos paslauga teikiama elektroninių ryši ų tinklu. IPTV yra telekomunikacin ė sistema skirta transliuoti ir priimti televizinius signalus paketiniais tinklais, naudojant interneto protokol ą (IP). Originalo kalba IPTV reiškia “Internet Protocol Television”. IPTV sistemoje skaitmenin ės televizijos paslaugos vartotoj ą pasiekia paketiniais tinklais, naudojan čiais IP protokol ą. IPTV programos gali b ūti stebimos tiek asmeninio kompiuterio ekrane, tiek ir naudojant įprast ą televizijos imtuv ą. Pastaruoju atveju b ūtinas signalo keitiklis – priedas, leidžiantis adaptuoti priimam ą signal ą į televizoriui priimtin ą. Nuo skaitmenin ės antžemin ės, kabelin ės ar palydovin ės televizijos IP televizija, kuri TV signalus taip pat perduoda skaitmeniniu b ūdu, labiausiai skiriasi savo interaktyvumu. IP televizija, be pa čių TV program ų, si ūlo vis ą spektr ą papildom ų paslaug ų. Jos suteikia vartotojui galimyb ę pa čiam rinktis, kada ži ūrėti norim ą film ą ar laid ą, žaisti žaidimus, naršyti internete, bendrauti pokalbi ų svetain ėse ar net užsisakyti maisto į namus nuotolinio valdymo pulteliu.
24 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
III.5.5. Internetin ė televizija (Web TV)
Internetin ė televizija gali b ūti apibr ėžiama, kaip vaizdo ir garso sistema, perduodama pla čiajuos čio interneto tinklais neapibr ėžtoje teritorijoje. Tai reiškia, kad operatoriui nereikia tur ėti savo tinklo, kad jo paslauga pasiekt ų galutin į vartotoj ą, užtenka, kad vartotojas tur ėtų interneto ryš į ir kompiuter į ar kitok į vaizd ą rodant į prietais ą. Tokio tipo televizijos perdavimo būdu galima pasiekti beveik visus pla čiajuos čio interneto vartotojus, nepriklausomai nuo geografin ės vartotojo vietos. Šis televizijos program ų perdavimo b ūdas pasižymi galimyb ėmis perduoti signal ą į daugel į įrengini ų: stacionar ų ar planšetin į kompiuter į, išman ųjį telefon ą, televizoriaus pried ėlį ir pan.
III.5.6. Apibendrinamosios pastabos
Pažym ėtina, kad vienas iš pagrindini ų elektronini ų ryši ų veiklos princip ų yra technologinio neutralumo principas, kuris reiškia, kad teis ės normos turi b ūti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kuri ų siekiama atitinkamomis teis ės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagr įsta, vien tik d ėl jų taikymo neb ūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkre čių technologij ų naudojimas, taip pat kad teis ės normos b ūtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkre čiu teisiniu santykiu susijusiems elektronini ų ryši ų tinklams ar elektronini ų ryši ų paslaugoms teikti. Tam tikrais atvejais technologinio neutralumo principui ES teis ėje gali b ūti numatytos išimtys (pvz. kabelinio ir palydovinio transliavimo skirtumai ir kt.).
Kaip jau min ėta, ES teis ėje pripaž įstama, kad radijo ir (ar) televizijos program ų platinimas yra elektronini ų ryši ų paslauga, tod ėl šiai paslaugai tur ėtų b ūti taikomas NRS reguliavimas bei jo nustatyti principai. Tai reiškia, kad ši ą paslaug ą reglamentuojan čios teis ės normos tur ėtų b ūti taikomos atsižvelgiant ne į technologijas, kuri ų pagrindu teikiama paslauga, ta čiau į pat į teisin į santyk į, susiklostant į tarp paslaugos teik ėjo ir paslaugos gav ėjo. Manytina, kad tuo atveju, jei galima pripažinti, jog tarp skirtingas technologijas naudojan čių paslaugos teik ėjų ir paslaugos gav ėjų susiklosto iš esm ės analogiški teisiniai santykiai, t.y. santykiai, susij ę su radijo ir (ar) televizijos program ų platinimu ar kitokiu j ų padarymu prieinamomis, teis ės normos, reglamentuojan čiuos šiuos santykius, tokiems paslaug ų teik ėjams tur ėtų b ūti taikomos vienodai. Vienas iš pagrindini ų požymi ų, identifikuojan čių panašaus pob ūdžio teisini ų santyki ų egzistavim ą, yra tiesiogin ė konkurencija d ėl galutini ų vartotoj ų. Paslaug ų teik ėjai, kurie televizijos program ų platinimo paslaugas teikia naudodami skirtingas aukš čiau nurodytas technologijas, iš esm ės konkuruoja tarpusavyje toje pa čioje rinkoje. T ą patvirtina ir periodin ės Ryši ų reguliavimo tarnybos ataskaitos, kuriose visos nurodytos technologijos įtraukiamos į t ą pa čią televizijos paslaug ų rink ą19 . Kita vertus, kiekvien ą kart ą rinka turi b ūti apibr ėžiama individualiai vertinant konkre čias aplinkybes, t.y. atitinkam ų technologij ų pakei čiamum ą (pvz. kai kurie vartotojai paslaugas gali gauti tik DVB-S, tod ėl kitos technologijos čia negali b ūti naudojamos).
Pažym ėtina, kad Visuomen ės informavimo įstatyme įtvirtinta retransliavimo s ąvoka ilg ą laik ą neap ėmė vis ų technologij ų, kuri ų pagrindu buvo vykdomas radijo ir (ar) televizijos program ų platinimas. Tai lėmė, kad tam tikras technologijas savo paslaug ų teikimui naudojantys paslaug ų teik ėjai formaliai nebuvo laikomi retransliuotojais ir atitinkamai išveng ė Visuomen ės
19 Ryši ų reguliavimo tarnybos interneto svetain ė. Elektronini ų ryši ų sektoriaus periodin ės ataskaitos. Prieiga per internet ą:
25 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
informavimo įstatymo ir kit ų teis ės akt ų reikalavim ų taikymo bei LRTK priimt ų sprendim ų vykdymo. Ypa č pastaruoju metu tapo akivaizdu, kad spar čiai vystantis technologinei aplinkai, kurioje veikia radijo ir (ar) televizijos paslaug ų platintojai, teisinis reglamentavimas nebesp ėjo prisitaikyti prie nauj ų veiklos form ų, taip pažeidžiant technologinio neutralumo princip ą. Atitinkamai, vienas iš 2014 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezident ės parengto Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitimo projekto 20 tiksl ų buvo siekis pakeisti retransliavimo s ąvok ą tokiu b ūdu, kad b ūtų užtikrinta vis ų be išimties retransliavimo veikla, taip pat televizijos program ų paket ų ar atskir ų program ų platinimo veikla užsiiman čių asmen ų pareiga laikytis radijo ir (ar) televizijos program ų platinimui taikom ų Visuomen ės informavimo įstatymo ir kit ų teis ės akt ų reikalavim ų. Lietuvos Respublikos Seimui pri ėmus Prezident ės pasi ūlytus pakeitimus retransliavimo s ąvoka buvo išpl ėsta tokiu b ūdu, kad apimt ų visas pagrindines retransliavimo formas: (i) tradicin į retransliavim ą elektronini ų ryši ų tinklais; (ii) sudarym ą galimyb ės visuomenei priimti elektronini ų ryši ų tinklais perduodamas s ąlygine prieiga apsaugotas programas; (iii) program ų platinim ą interneto pagalba.
III.6. Kolektyvinio administravimo asociacij ų vaidmuo ir funkcijos retransliuotoj ų atžvilgiu
Be anks čiau min ėto kolektyvinio administravimo asociacij ų vaidmens d ėl retransliavimo teis ės naudojimo b ūtina pamin ėti nauj ą 2014/26/ES direktyv ą, kuri šiuo metu Lietuvoje dar n ėra įgyvendinta. Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai yra b ūtini siekiant užtikrinti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos tinkamai administruot ų autori ų teises ir gretutines teises.
Min ėtos direktyvos 5 str. 2 d. yra numatytas teisi ų perdavimo administruoti teisinis sutartinis pagrindas – sutartis tarp kolektyvinio administravimo organizacijos ir teisi ų tur ėtojo, pagal kurią teisi ų tur ėtojai suteikia pasirinktai organizacijai leidim ą administruoti pasirinktas teises, tam tikr ų kategorij ų teises arba tam tikr ų r ūši ų k ūrinius ir kitus objektus pasirinktoje teritorijoje nepriklausomai nuo to, kurioje valstyb ėje nar ėje yra kolektyvinio administravimo organizacija, jos įsisteigimo vieta arba teisi ų tur ėtojo gyvenamoji vieta arba kokia jo pilietyb ė.
Kolektyvinio administravimo asociacij ų santykis su autori ų teisi ų ar gretutini ų teisi ų naudotojais numatytas 2014/26/ES direktyvos 4 skyriuje. Šiame skyriuje numatytos tokios pagrindin ės taisykl ės: 1) Derybos su retransliuotojais d ėl sutar čių sudarymo turi vykti s ąžiningai, šalims dalinantis visa reikalinga informacija (16 str. 1 d.); 2) Licencij ų s ąlygos turi b ūti grindžiamos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais (16 str. 2 d. 1 pastraipa); 3) Atlyginim ų tarifai turi b ūti pagr įsti, inter alia, atsižvelgiant į teisi ų naudojimo prekyboje ekonomin ę vert ę, k ūrini ų bei kit ų objekt ų pob ūdį ir naudojimo srit į, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamos paslaugos ekonomin ę vert ę (16 str. 2 d. 2 pastraipa);
20 Visuomen ės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 22, 27, 31, 32, 33, 34, 34(1), 47, 48 straipsni ų pakeitimo ir 40(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2106(2), prieiga per internet ą:
26 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
4) Pateikti pasi ūlym ą retransliuotojui d ėl licencijos kolektyvinio administravimo asociacija turi nedelsdama arba paaiškinti retransliuotojui, kod ėl ji neketina suteikti licencijos retransliavimo teis ėms (16 str. 3 d.); 5) Suteikti retransliuotojui informacij ą (20 str.): ‹ apie kolektyvinio administravimo asociacijos atstovaujamus k ūrinius ir kitus objektus, tiesiogiai arba pagal atstovavimo susitarimus administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teis ės galioja.
‹ jeigu min ėtų k ūrini ų ar objekt ų negalima nustatyti – informacij ą apie administruojam ų k ūrini ų ar kit ų objekt ų r ūšis, atstovaujamas teises ir teritorijas, kuriose tos teis ės galioja.
Kolektyvinio administravimo asociacija prival ės skelbti viešai 2014/26/ES direktyvos 21 ir 22 str. numatyt ą informacij ą (sudaryt ų atstovavimo susitarim ų s ąraš ą ir kolektyvinio administravimo organizacij ų, su kuriomis sudaryti tie atstovavimo susitarimai, pavadinimus, standartines licencij ų teikimo sutartis ir standartinius tarifus, įskaitant nuolaidas, metin ę skaidrumo ataskait ą ir kt.).
Siekiant užtikrinti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos gal ėtų vykdyti direktyvoje nustatytas pareigas, retransliuotojai tur ėtų teikti toms organizacijoms atitinkam ą informacij ą apie teisi ų naudojim ą. Reikalavimai pateikti informacij ą tur ėtų apsiriboti tuo, kas pagr įsta, b ūtina ir naudotojo turima, kad tokios organizacijos gal ėtų atlikti savo funkcijas, atsižvelgiant į maž ų ir vidutini ų įmoni ų pad ėties ypatumus.
III.7. Atsakomyb ė už nelegal ų retransliavim ą
Veiksmai, kurie laikomi autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeidimais, numatyti ATGT Į 73 str. Iš esm ės, pažeidimu yra laikomas bet koks autoriaus teisi ų į k ūrinius ir gretutini ų teisi ų pažeidimas. Nusta čius ATGT Į pažeidžian čius veiksmus, gali b ūti taikoma civilin ė, administracin ė arba baudžiamoji atsakomyb ė. Special ūs įstatymai numato ir kitas galimas sankcijas autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeid ėjams.
Administracin ė atsakomyb ė už autori ų teisi ų pažeidimus yra nustatyta ATPK 214 10 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad neteis ėtas literat ūros, mokslo ar meno k ūrinio ( įskaitant kompiuteri ų programas ir duomen ų bazes) ar gretutini ų teisi ų objekto arba j ų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais b ūdais ir priemon ėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteis ėtų kopij ų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais. Ši veikla užtraukia baud ą nuo dviej ų šimt ų aštuoniasdešimt devyni ų iki penki ų šimt ų septyniasdešimt devyni ų eur ų su k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėtų kopij ų konfiskavimu, o pakartotinis pažeidimas - baud ą nuo penki ų šimt ų septyniasdešimt devyni ų iki aštuoni ų šimt ų šešiasdešimt aštuoni ų eur ų su k ūrinio ar fonogramos neteis ėtų kopij ų ir j ų gamybos priemoni ų ar įrangos konfiskavimu. Nors, vertinant nurodyto straipsnio taikymo srit į, manytina, kad ji yra pakankamai plati, kad apimt ų ir nelegal ų retransliavim ą (nes tai yra neteis ėto viešo paskelbimo atvejis), ta čiau kartu atkreiptinas d ėmesys, kad už nurodyt ą neteis ėtą veik ą yra numatytos nepakankamai atgr ąsan čios sankcijos. Tai yra, nelegalaus retransliavimo veikl ą vykdan čių asmen ų atžvilgiu šiuo metu n ėra numatytas priemoni ų ir įrangos, kuri ų pagalba atliekamas neteis ėtas viešas paskelbimas, konfiskavimas. Kaip matyti, ATPK 214 10 str. 2 dalyje
27 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
yra numatytas tik k ūrinio ar fonogramos neteis ėtų kopij ų ir j ų gamybos priemoni ų ar įrangos konfiskavimas, taigi, konfiskavimas apsiriboja tik k ūrini ų ir fonogram ų materialiomis kopijomis ir ši ų materiali ų kopij ų gamybos ir platinimo priemon ėmis ir įranga, tuo tarpu nelegalaus retransliavimo atžvilgiu esmin ė neteis ėta veikla yra vykdoma nesukuriant materiali ų kopij ų. Be to, ATPK 214 10 str. 2 dalis yra nepagr įstai apribota tik neteis ėtų k ūrini ų ir fonogram ų atvejais, tuo tarpu kiti gretutini ų teisi ų objektai ( įskaitant, transliacijas) n ėra numatyti. Nurodyti aspektai laikytini teisinio reguliavimo spragomis, kurios turi b ūti pašalintos papildant ATPK 214 10 straipsn į ir numatant už pakartotin į pažeidim ą kūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėto viešo paskelbimo priemoni ų ar įrangos konfiskavim ą ir išd ėstant j į taip:
214 10 straipsnis. Autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeidimas Neteis ėtas literat ūros, mokslo ar meno k ūrinio ( įskaitant kompiuteri ų programas ir duomen ų bazes) ar gretutini ų teisi ų objekto arba j ų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais b ūdais ir priemon ėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteis ėtų kopij ų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais – užtraukia baud ą nuo dviej ų šimt ų aštuoniasdešimt devyni ų iki penki ų šimt ų septyniasdešimt devyni ų eur ų su k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėtų kopij ų konfiskavimu. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baud ą nuo penki ų šimt ų septyniasdešimt devyni ų iki aštuoni ų šimt ų šešiasdešimt aštuoni ų eur ų su k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėtų kopij ų ir j ų gamybos bei k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėto viešo paskelbimo priemoni ų ar įrangos konfiskavimu. Pastaba. Kūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėtų kopij ų ir j ų gamybos bei k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėto viešo paskelbimo priemon ės ar įranga – technin ė įranga, medžiagos ir kitos priemon ės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos k ūrinio ar gretutini ų teisi ų neteis ėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti bei neteis ėtai viešai paskelbti k ūrinius ar gretutini ų teisi ų objektus, įskaitant j ų padarym ą viešai prieinamais kompiuteri ų tinklais, arba kuri ų paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteis ėtas k ūrinio ar fonogramos kopijas ir (ar) neteis ėtai viešai paskelbti k ūrinius ar gretutini ų teisi ų objektus, įskaitant j ų padarym ą viešai prieinamais kompiuteri ų tinklais .
Kadangi nuo 2016 m. balandžio 1 d. ATPK tur ėtų netekti galios, o nuo nurodytos datos įsigaliosian čio Lietuvos Respublikos administracini ų nusižengim ų kodekso 122 straipsnis nustato reguliavim ą, kuris yra iš esm ės identiškas dabartinio ATPK 214 10 straipsnio reguliavimui, nurodyti si ūlomi pakeitimai mutatis mutandis taikytini ir naujojo kodekso 122 straipsno atžvilgiu.
Atskirai pamin ėtina, kad tam tikr ą kompetencij ą reaguoti į autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeidimus bei taikyti Visuomen ės informavimo įstatyme numatytas sankcijas turi LRTK. Tokios situacijos pavyzdys - kai UAB „B2B Group“ iš LRTK gavusi retransliavimo licencij ą televizijos programoms retransliuoti laidiniais pla čiajuos čio ryšio tinklais Lietuvos Respublikoje, ne įvykd ė joje nurodyto įsipareigojimo taip pat gauti televizijos transliuotoj ų sutikimus ir leidimus retransliuoti j ų kuriamas televizijos programas interneto svetain ėje http://www.15min.lt (išduotos Licencijos 10 p. numat ė, kad „licencijos tur ėtojas turi teis ę retransliuoti tik LRTK
28 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
pateiktame s ąraše nurodytas televizijos ir radijo programas ir tik įstatym ų nustatyta tvarka įsigij ęs teises į ši ų program ų retransliavim ą)21 .
Pagrindiniai televizijos transliuotojai (UAB „TELE-3“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir Vš Į Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija) kreip ėsi į LRTK d ėl neteis ėto jų program ų retransliavimo interneto portale „15min.lt“ nutraukimo. LRTK UAB „B2B Group“ skyr ė nuobaud ą už licencijos s ąlyg ų pažeidimus. UAB „B2B Group“ ši ą nuobaud ą apskund ė teismui. Pasak AB „B2B Group“, Visuomen ės informavimo įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato retransliuotojams pareigos gauti sutikimus iš transliuotoj ų retransliuojant nekoduotus nacionalinius televizijos kanalus. Ta čiau teismas pasisak ė, kad Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad LRTK turi teis ę kontroliuoti, kaip radijo ir (ar) televizijos program ų transliuotojai, retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, elektronini ų ryši ų tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso kūrinius, laikosi šio ir kit ų įstatym ų nuostat ų, taigi nuobaud ą skyr ė pagr įstai.
Baudžiamoji atsakomyb ė už autorini ų teisi ų pažeidim ą kyla pagal Baudžiamojo kodekso 192 str. Šiame straipsnyje nustatyta, kad tas, kas neteis ėtai atgamino literat ūros, mokslo ar meno k ūrin į (įskaitant kompiuteri ų programas ir duomen ų bazes) ar gretutini ų teisi ų objekt ą arba j ų dal į komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laik ė komercijos tikslais neteis ėtas j ų kopijas, jeigu kopij ų bendra vert ė pagal teis ėtų kopij ų, o kai j ų n ėra, pagal atgamint ų k ūrini ų original ų kainas viršijo 100 MGL dydžio sum ą, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisv ės apribojimu, arba areštu, arba laisv ės at ėmimu iki dvej ų met ų. Kaip matyti iš Baudžiamojo kodekso 192 str. dispozicioje nurodyt ų veik ų s ąrašo, jos visos yra susietos su su materiali ų kūrini ų ar gretutini ų teisi ų objekt ų naudojimu (atgaminimu, platinimu, gabenimu bei laikymu), tuo tarpu su materiali ų saugom ų objekt ų naudojimu nesusijusios teis ės – viešas paskelbimas bei padarymo viešai prieinamu teis ė n ėra minimos. Taigi, nelegalus retransliavimas į Baudžiamojo kodekso 192 str. apimt į nepatenka. Pasteb ėtina, kad Lietuvos Respublikos kult ūros ministro įsakymu 2012 metais buvo sudaryta darbo grup ė, kuri, be kita ko, svarst ė galimyb ę išpl ėsti BK 192 str. ir taikyti j į ir neteis ėto viešo paskelbimo (čia b ūtų patek ę ir neteis ėto retransliavimo veiksmai) atvejams, ta čiau šie pasi ūlymai nebuvo priimti.
Už autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeidimus gali b ūti taikoma ir civilin ė atsakomyb ė. Kiekvienas naudojimasis k ūriniu be autoriaus leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimosi kūriniu teises ar netinkamai įgyvendinant licencijoje numatytas teises, yra neteis ėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus išimtines turtines teises. 22 Turtini ų teisi ų tur ėtojas turi teis ę reikalauti žalos atlyginimo. Be civilin ės atsakomyb ės kaip teisi ų gynimo b ūdo, remiantis ATGT Į 77 str., autori ų teisi ų, gretutini ų teisi ų ir sui generis teisi ų subjektai bei kolektyvinio teisi ų administravimo asociacijos turi teis ę kreiptis į teism ą ir reikalauti: pripažinti teises, įpareigoti nutraukti neteis ėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, d ėl kuri ų gali b ūti realiai pažeistos teis ės arba atsirasti žala, atkurti pažeistas asmenines neturtines teises, išieškoti atlyginim ą už neteis ėtą naudojim ąsi k ūriniu, gretutini ų teisi ų ar sui generis teisi ų objektu, sumok ėti kompensacij ą ir kitokio teisi ų gynimo. ATGT Į nepateikiamas baigtinis teisi ų gynimo b ūdų
21 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkri čio 29 d. sprendimas administracin ėje byloje Nr. Ik-3180-815/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracin ėje byloje Nr. A-261-2537-11 22 Mizaras, V. Autori ų teis ė: civiliniai gynimo b ūdai. Justitia, Vilnius, 2003. P. 337.
29 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
sąrašas, o paliekama galimyb ė patiems subjektams, ginantiems savo pažeistas teises, ir teismui naudoti kitas įstatym ų nustatytas priemones ginti pažeistas teises. 23
ES Direktyvos 93/83/EEB 9 str. 1 – 2 dalyse ir ATGT Į 65 str. 2 d. 4 p. bei 4 d. yra įtvirtintas privalomas kabelinio retransliavimo teis ės įgyvendinimas kolektyvinio administravimo b ūdu. Kolektyvinio administravimo asociacijos atstovaujam ų autori ų vardu ir remdamosi pasirašytomis teisi ų perdavimo sutartimis be atskiro įgaliojimo gina atstovaujam ų autori ų teises teisme ir kitose institucijose, tod ėl šio asociacijos autori ų vardu gali reikšti ieškinius d ėl j ų turtini ų teisi ų gynimo. Kolektyvinio administravimo asociacija gali ginti ir užsienio autori ų ar užsienio gretutuini ų teisi ų subjekt ų interesus Lietuvos teismuose, jeigu autoriai ar gretutini ų teisi ų tur ėtojai yra kolektyvinio administravimo asociacijos nariai arba pasirašyta sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo asociacija, kuri yra įgaliota atstovauti užsienio autoriams ar gretutini ų teisi ų subjektams.
Rinkoje neteis ėtos prieigos prie transliuojamo turinio metodai nuolat kei čiasi d ėl did ėjan čio industrijos skaitmenizavimo, atitinkamai d ėl pažeidim ų did ėjan čio grei čio ir operatyvumo, vis sud ėtingiau ginti autori ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtojus tradiciniais teisi ų gynimo b ūdais. Labiausiai paplitusios neteis ėto naudojimo formos šiuo metu yra fizinis piratavimas (VHS vaizdajuosčių, VCD, DVD ar USB atmintini ų formatu), neleistina prieiga pasinaudojant technine įranga (nulaužian čia saugumo priemones), valstybi ų ribas peržengianti TV prieiga ar signal ų perdavimas į kaimynines valstybes (signal ų perdavimas kitose vietose ar šalyse, nei numatyta teritorija, ši piratavimo forma ypatingai paplitusi teikiant palydovin ės mokamos televizijos paslaugas).
PINO, siekdama autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų didesn ės apsaugos internetin ėje erdv ėje, pareng ė PINO Transliuotoj ų organizacij ų apsaugos sutarties projekt ą (angl. WIPO Treaty on the Protection of Broadcasting Organisations 24 ). Sutarties pagrindinis tikslas yra kovoti su did ėjan čiu pasauliniu signal ų vagys čių ir piratavimo reiškiniu tam, kad transliuotoj ų organizacij ų apsauga b ūtų papildyta atsižvelgiant į technologinius poky čius. Pagrindin ė sutarties funkcija yra apriboti signal ų, kuriems transliuotojai nesuteik ė leidimo, naudojim ą. Derybose d ėl sutarties projekto buvo išsakytos įvairios suinteresuot ų delegacij ų pozicijos, siekiant apriboti signal ų neteis ėtą naudojim ą įvairias teisiniais b ūdais – suteikiant daugiau išimtini ų teisi ų transliuotojams intelektin ės nuosavyb ės teis ėje (internetin ėje erdv ėje signalas yra paver čiamas elektromagnetiniu impulsu ir tod ėl šioje erdv ėje signalas toliau neperduodamas) arba nustatyti administracines sankcijas arba uždrausti veiksmus per elektronini ų ryši ų reguliavim ą.
Neži ūrint to fakto, kad PINO dokumentuose palydovin ės mokamos televizijos paslauga yra priskiriama piratavimo formai tais atvejais, kai signalai tampa prieinami naujoje su autoriais nesuderintoje teritorijoje, šiuo metu nemažai diskusij ų sukelia Viasat teikiamos palydovin ės mokamos televizijos paslaugos. Pastarosios paslaugos buvo vertintos 2014 m. vasario 28 d. Talino apygardos teisme (civ. b. Nr. 2-11-17594), šiuo metu svarstomi analogiški klausimai Lietuvos teismuose. Palydovin ės mokamos televizijos paslaugos teikim ą analizavo ir Teisingumo Teismas 2011 m. Airfield NV byloje 25 . Palydovin ės televizijos teikiamas paslaugas
23 Mizaras, V. Autori ų teis ė: civiliniai gynimo b ūdai. Justitia, Vilnius, 2003. P. 346. 24 WIPO Treaty on the Protection of Broadcasting Organisations. Prieiga per internet ą:
30 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
teismai nepriskiria retransliavimo veiklai (n ėra antrinio perdavimo požymio), bet laiko naujo subjekto įsiterpimu į transliuotojo veikl ą, kai teikiamos technin ės paslaugos transliuotojui sukuriant arba nesukuriant papildom ą vartotoj ų auditorij ą (tai jau įrodin ėjimo dalykas). B ūtent pastaroji aplinkyb ė sukelia daugiausiai gin čų teismuose aiškinant transliuotoj ų ir audiovizualini ų kūrini ų autori ų sudarytas sutartis bei palydovin ės televizijos paslaug ų teik ėjo sudarytas sutartis su transliuotojais. B ūtent ši ų sutar čių turinio aiškinimas turi lemiamos įtakos nustatant, ar palydovin ės televizijos paslaug ų teik ėjas yra atskiras autorini ų k ūrini ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų naudotojas (kuris padaro k ūrin į prieinam ą papildomai auditorijai), ar autorinio k ūrinio naudotojas yra tik transliuotojas, o palydovin ės televizijos paslaug ų teik ėjas teikia transliuotojui technines paslaugas užkoduojant signalus ir suteikia technines priemones vartotojui atkoduoti kanalus, gal ų gale ar retransliuotojas prisi ėmė įsipareigojim ą gauti teisi ų tur ėtoj ų sutikim ą (tiesiogiai iš j ų arba per kolektyvinio administravimo organizacijas) d ėl naujos teritorijos. Sutar čių analiz ė yra ypa č svarbi dar ir d ėl to, kad palydovin ės televizijos paslaugos teik ėjas faktiniais veiksmais gali peržengti teisi ų tur ėtojo suteikto leidimo transliuotojui ribas. Palydovin ės televizijos paslaugos teik ėjas, vykdydamas nagrin ėjam ą perdavim ą per palydov ą, gali padaryti saugomus k ūrinius prieinamus publikai, kuri yra papildoma atitinkamo transliuotojo tikslin ės publikos atžvilgiu. Tokiu atveju palydovin ės televizijos paslaugos teik ėjas tur ėtų mok ėti autorin į atlyginim ą. Taigi, autori ų teisi ų gynimo kontekste yra svarbu nustatyti, ar teisi ų tur ėtojas dav ė leidim ą tokiam transliavimui, kuriame dalyvauja palydovin ės paslaugos teik ėjas, ir ar teisi ų tur ėtojas dav ė leidim ą naudoti k ūrin į auditorijoje, kurioje k ūrinys faktiškai yra transliuojamas naudojant palydov ą. Analogiškos aplinkyb ės yra analizuotinos ir d ėl gretutini ų teisi ų objekto (transliacij ų) viešo paskelbimo.
Lietuvoje autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų interesai yra ginami ir kitais b ūdais, t.y. yra numatyta teisi ų tur ėtojo teis ė kreiptis į teism ą su prašymu įpareigoti paslaug ų teik ėją imtis veiksm ų, kad b ūtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacin ės visuomen ės paslaugas (Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 15 str. 3 d.).
Vadinasi, transliavimo ir retransliavimo rinkoje atsirandant technologin ėms inovacijoms, svarbu įvertinti, koki ų teisin ės aplinkos poky čių reikalauja šios inovacijos ir kaip jos įtakoja autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų teises. Atitinkamai, esant autori ų teisi ų ar gretutini ų teisi ų pažeidimui, teis ės aktai suteikia galimybi ų ginti pažeistas teises, ta čiau gynimo b ūdai (ypatingai administracin ė ir baudžiamoji atsakomyb ė) n ėra pakankamai veiksmingi.
III.8 Neteis ėti retransliavimo b ūdai bei j ų sukeliama problematika
III.8.1 Neteis ėtų televizijos program ų platinimo b ūdų ir j ų sukeliam ų neigiam ų pasekmi ų identifikavimas
Visuomen ėje plintant naujoms technologijoms bei did ėjant vartotoj ų technologini ų žini ų lygiui, stebimas vis didesnis alternatyvi ų televizijos program ų platinimo b ūdų atsiradimas. Šie platinimo būdai pasižymi tuo, jog jie yra neteis ėti – televizijos program ų platinimas yra vykdomas nesilaikant joki ų Lietuvos Respublikos teis ės akt ų reikalavim ų, n ėra jokios platinamo turinio kontrol ės. Lietuvos kabelin ės televizijos asociacijos ir TNS LT atliktas tyrimas apie nelegalaus
31 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
TV turinio tolerancij ą26 rodo, kad tokio pob ūdžio nelegalia televizija pastoviai/nuolat naudojasi 4,7 % Lietuvos nam ų ūki ų. Toliau aptariami pagrindiniai nelegalios televizijos pri ėmimo b ūdai.
Internetin ė (platinama per interneto portalus ar aplikacijas) televizija
Televizijos program ų platinimo internetu esm ė – televizijos programos ži ūrov ą pasiekia naudojantis vien tik interneto ryšiu, tod ėl televizij ą galima ži ūrėti tiek per kompiuter į, tiek per kitus mobilius įrenginius, t.y. planšetinius kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir pan. (be specialios papildomos įrangos, išskyrus atskirais atvejais reikaling ą programin ę įrang ą, kuri lengvai prieinama), tiek per televizori ų (naudojant special ų televizijos imtuv ą). Televizijos programos yra pateikiamos užsienio šalyse įsik ūrusi ų juridini ų asmen ų, j ų platinimas vyksta realiu laiku pagal nustatyt ą program ų tvarkarašt į, kitaip tariant, transliacijos ir (ar) retransliacijos vykdomos kaip ir įprastos televizijos atveju, ta čiau naudojant tik interneto ryš į bei speciali ą įrang ą. Dažniausiai toki ų paslaug ų aktyvavimui reikalingi special ūs raktai (kodai), kuriuos suteikia paslaugos teik ėjas. Šie užsienio šalyse įsik ūrę juridiniai asmenys dažniausiai patys nekuria televizijos program ų, jie jau sukurtas televizijos programas sugrupuoja į paketus bei teikia ši ų paket ų platinimo galutiniams vartotojams, įskaitant ir Lietuvos gyventojus, paslaugas. Šiam tikslui pasiekti tokie paslaug ų teik ėjai savo paslaugas vartotojams pardavin ėja tiesiogiai, naudodamiesi internetu, arba pasitelkia vietinius atstovus, įsik ūrusius kitose šalyse, tarp j ų ir Lietuvoje, kurie užsiima šios paslaugos rinkodara bei pardavimais 27 . Ši ų televizijos program ų platintoj ų pavadinimai: KartinaTV, VTV, RodinaTV, LighTVision, GalaktykaTV ir kiti. Nėra žinoma, ar nors vienas iš ši ų paslaug ų teik ėjų yra informav ęs priži ūrin čią institucij ą pagal savo verslo viet ą apie vykdom ą veikl ą, ta čiau bet kuriuo atveju jie nemoka atlyginimo Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijoms ar Lietuvos komercin ėms televizijoms, kuri ų TV programas platina ir n ėra duomen ų, kad mok ėtų autorin į atlyginim ą kur nors kitoje valstyb ėje.
Nelegali palydovin ė televizija
Palydovin ė televizija nelegaliai ži ūrima įsigijus palydovin ę įrang ą ir specialias palydovines (vadinam ąsias „nulaužtas“) korteles, kurios suteikia prieig ą prie palydoviniame tinkle platinam ų televizijos program ų. Ši ą įrang ą bei palydovines korteles Lietuvoje platina ne įgalioti, reikaling ų leidim ų iš program ų platintoj ų neturintys pardav ėjai. Ši veikla yra pakankamai latentin ė – dažniausiai vykdoma internetu anonimiškai arba nenuolatin ėse prekybos vietose (turgaviet ėse). „Nulaužtos“ kortel ės gali suteikti prieig ą tiek prie užsienio transliuotoj ų, tiek ir prie Lietuvos Respublikos teritorijoje programas platinan čios bendrov ės AS „Viasat“ program ų tinkleli ų.
Neigiamos neteis ėto televizijos program ų platinimo pasekm ės
Neteis ėtas televizijos program ų platinimas sukelia daugyb ę neigiam ų pasekmi ų tiek visai ši ų paslaug ų rinkai, tiek vartotojams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims, tiek ir pa čiai valstybei: 1) Nes ąžininga konkurencija . Neteis ėti platintojai tiesiogiai konkuruoja su teis ėtai veikian čiais televizijos program ų platintojais mažindami ši ų platintoj ų abonent ų skai čių. Neteis ėti platintojai nemoka joki ų mokes čių ( įskaitant mok ėjimus transliuotojams ir kolektyvinio administravimo asociacijai) ir nepatiria su tuo susijusi ų s ąnaud ų, kurias
26 http://lkta.lt/files/tns_lkta_prezentacija.pdf 27 Žr., pvz.,
32 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
patiria teis ėtai veikiantys retransliuotojai. Jie vartotojams programas platina dažniausiai už vienkartin į mokest į, arba j ų si ūlomas abonentinis mokestis b ūna mažesnis, nei teis ėtai veikian čių platintoj ų. Tokiu savo elgesiu šie platintojai iškreipia įprastos konkurencijos sąlygas. 2) Neužtikrinamos vartotoj ų teis ės. Teikiant neteis ėtas televizijos program ų platinimo paslaugas yra neužtikrinama vartotoj ų teis ė gauti kokybišk ą paslaug ą, neužtikrinamos ir kitos Lietuvos Respublikos teis ės aktuose, o ypa č Elektronini ų ryši ų paslaug ų teikimo taisykl ėse, nustatytos paslaugos gav ėjų teis ės. 3) Nemokami mokes čiai valstybei . Neteis ėti televizijos program ų platintojai valstybei nemoka ne tik įprast ų mokes čių, ta čiau ir speciali ų Visuomen ės informavimo įstatyme numatyt ų įmok ų. 4) Nemokami mokes čiai už autori ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų naudojim ą. Neteis ėtai platinant televizijos programas n ėra sudaromos sutartys su transliuotojais d ėl j ų kuriamo turinio platinimo, n ėra apmokama už šio turinio bei j į sudaran čių autori ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų naudojim ą nei transliuotojams, nei kolektyvinio administravimo asociacijoms. Taigi akivaizdu, kad neteis ėtas televizijos program ų platinimas daro didel ę žal ą visai televizijos paslaug ų rinkai ir visuomenei, tod ėl turi b ūti imamasi efektyvi ų priemoni ų tam, kad užkirsti keli ą šios neteis ėtos veiklos paplitimui Lietuvos Respublikoje.
III.8.2. Neteis ėtos televizijos program ų platinimo veiklos santykis su autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaug ą nustatan čiu teisiniu reglamentavimu
Neteis ėtos televizijos program ų platinimo veiklos pasaulio praktikoje dažniausiai vykdomos interneto erdv ėje. Televizijos program ų platinimas internete tiek istoriškai doktrinoje, tiek ir dabartin ėje ATGT Į redakcijoje n ėra priskiriamas retransliavimo veiklai, nes netenkina retransliavimo veiklos požymio – perdavimo kabelin ėmis ar mikrobangin ėmis priemon ėmis vykdymo tuo pa čiu metu kaip transliavimas. Jeigu interneto vartotojas iš platintojo gauna žinut ę (kortel ę ar speciali ą įrang ą), kad gali parsisi ųsti televizijos program ą iš platintojo nurodytos vietos internete jam patogiu laiku, tai tokia veikla n ėra retransliavimas, bet k ūrinio padarymas viešai prieinamu internete 28. ATGT Į 15 str. 1 d. 8 p. yra numatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti k ūrin į, įskaitant jo padarym ą viešai prieinamu kompiuteri ų tinklais internete. Taigi, televizijos programos padarymo prieinama kompiuteri ų tinklais Lietuvos autori ų teis ė nepriskiria prie retransliavimo veiklos, ta čiau j ą priskiria prie kit ų k ūrinio viešo paskelbimo b ūdų. Svarbu pažym ėti, kad nors autori ų teisi ų prasme ši veikla nepriskirtina kabeliniam retransliavimui, ji gali b ūti priskiriama retransliavimui pagal neseniai pakeist ą Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 58 d., kurioje numatyta, kad jeigu interneto ryšiu tuo pa čiu metu perduodamos nepakeistos televizijos programos, tai yra retransliavimas, jeigu sudaroma galimyb ė visuomenei priimti elektronini ų ryši ų tinklais perduodamas s ąlygine prieiga apsaugotas programas. Be to, Visuomen ės informavimo įstatymo 2 str. 67 d. yra numatyta nauja s ąvoka - televizijos program ų ir (ar) atskir ų program ų platinimo internete paslauga – transliuojam ų televizijos program ų ar atskir ų program ų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pa čiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugot ų televizijos program ų ar atskir ų program ų
28 Mizaras, V. Autori ų teis ė, I tomas. Justitia, Vilnius, 2008. P. 444.
33 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
skleidim ą visuomenei internete naudojant s ąlygin ę prieig ą. Atitinkamai, pasikeitus Visuomen ės informavimo įstatymui, svarstytinas s ąvok ų, vartojam ų Visuomen ės informavimo įstatyme ir ATGT Į, suderinimo poreikis.
Kūrini ų platinimo s ąvoka autori ų teisėje vartojama tais atvejais, kai platinamas k ūrinys, užfiksuotas materialioje laikmenoje, ir siekiama kontroliuoti šio k ūrinio platinim ą (2001/29/EB direktyvos preambul ės 28 d.). Viešas televizijos programos paskelbimas kompiuteri ų tinklais internete gali reikšti „on-line“ paslaug ų teikim ą. Televizijos program ų perdavimo paslauga („on- line“ paslauga) internete gali b ūti teikiama tik gavus leidim ą, kai autori ų teis ės ir gretutin ės teis ės tai nustato (2001/29/EB direktyvos preambul ės 28 d.). Televizijos programos transliacijos negali būti prieinamos internetu be transliuojan čios organizacijos leidimo ir nemokant jokio autorinio atlyginimo. Atkreiptinas d ėmesys, kad skirtingai nuo kabelin ės retransliacijos, šiuo atveju n ėra taikomas privalomas kolektyvinis gretutini ų teisi ų administravimas, tod ėl gali b ūti sudaromos ir individualios sutartys tarp on-line paslaug ų teik ėjo ir transliuojan čios organizacijos, jeigu pastarosios neperdav ė savo turtini ų teisi ų kolektyvinio administravimo organizacijai.
Neteis ėtam televizijos program ų transliacij ų viešam paskelbimui internete (t.y. neturint gretutini ų teisi ų subjekto sutikimo ir nemokant jam atlyginimo) dažnai svarbi ą reikšm ę turi technin ės k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto apsaugos priemon ės, kurias įdiegia teisi ų tur ėtojai, ir kurios yra pažeidžiamos neteis ėtais tre čiųjų asmen ų veiksmais. Technin ės apsaugos priemon ės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo k ūrinio ar kito objekto naudojim ą teisi ų tur ėtojas kontroliuoja taikydamas pri ėjimo kontrol ės arba apsaugos proces ą, pvz., kodavim ą, element ų perstatym ą arba kit ą k ūrinio arba objekto transformacij ą29 (2001/29/EB direktyvos 6 str. 3 d.). Pagal 2001/29/EB direktyvos 6 str. 1 d. valstyb ės nar ės nustato tinkam ą teisin ę apsaug ą nuo bet koki ų veiksming ų priemoni ų šalinimo ar vengimo, kuriuos atitinkamas asmuo daro žinodamas ar tur ėdamas pagrindo žinoti, kad jis to tikslo siekia. Pagal 2001/29/EB direktyvos 6 str. 2 d. valstyb ės nar ės nustato tinkam ą teisin ę apsaug ą, kad neb ūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniams tikslams įtaisai, gaminiai ar j ų sudedamosios dalys arba neb ūtų teikiamos paslaugos: 1) kurie (-ios) yra skatinami (-os) parduoti, reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) technini ų apsaugos priemoni ų šalinimo ar vengimo tikslais, arba 2) kuri ų paskirties ar panaudojimo komerciniu poži ūriu svarba yra ribota, išskyrus j ų paskirt į ar panaudojim ą veiksming ų technini ų apsaugos priemoni ų šalinimui ar vengimui, arba 3) kurie (-ios) yra pirmiausia suprojektuoti, pagaminti, pritaikyti ar atliekami tam, kad leist ų ar palengvint ų šalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba j ų vengti.
Lietuvoje min ėtos direktyvos nuostatos d ėl technini ų apsaugos priemoni ų yra perkeltos į ATGTĮ 74 – 75 str., ta čiau ši ų nuostat ų taikymo praktikoje efektyvumas ir tinkamumas turi b ūti giliau išanalizuoti atskiroje studijoje, taip pat ir lyginamuoju aspektu, tiriant ger ąsias kit ų ES valstybi ų nari ų praktikas. Pagal 2001/29/EB direktyvos 8 str. 1 d. valstyb ės nar ės nustato nuobaudas ir autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų gynimo b ūdus nuo neteis ėto viešo paskelbimo internete.
34 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Nuobaudos turi b ūti veiksmingos, proporcingos ir atgrasan čios. 2001/29/EB direktyvos 8 str. Lietuvoje įgyvendintas nustatant ATGT Į 77 str. 1 d. 2-3, 6-7 d., 78 str., 79 str. ir 82-83 str. ....
Direktyvos 2001/29/EB 6 str. ( Įsipareigojimai d ėl technini ų apsaugos priemoni ų) Lietuvoje yra įgyvendintas LR Baudžiamojo kodekso 194 str., kur į taikant Lietuvos teismuose yra labai mažai praktikos. Pagal BK 194 str. 1 d. atsako tas, kas neteis ėtai pašalino bet kokias technines apsaugos priemones, kurias autori ų teisi ų ar gretutini ų teisi ų subjektai naudoja savo teis ėms įgyvendinti ar apsaugoti, arba komercijos tikslais gamino, importavo, eksportavo, laik ė, gabeno ar platino galimyb ę pašalinti tas technines apsaugos priemones suteikian čius prietaisus (dekoderius, dekodavimo korteles ar kitokius prietaisus) arba programin ę įrang ą, slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis. Atsakomyb ė buvo taikyta teism ų praktikoje 30 kaltinamajam, kuris nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 neteis ėtai šalindavo autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų subjekt ų j ų teis ėms apsaugoti naudojamas technines priemones ir naudodamas kompiuterinę įrang ą, suk ūrė viešai pasiekiamus tinklalapius, kuriuose paskelb ė informacij ą, kad už pinigin į atlyg į gali pašalinti licencijuotos programin ės įrangos autori ų teisių ir gretutini ų teisi ų subjekt ų j ų teis ėms apsaugoti naudojamas technines apsaugos priemones arba gali parinkti tokias apsaugos priemones pašalinan čius kodus ar slaptažodžius. Kaltinamajam už ši ą veik ą buvo paskirta 13000 Lt (100 MGL) dydžio bauda.
Direktyvos 2001/29/EB 8 str. d ėl nuobaud ų ir teisi ų gynimo b ūdų ES valstyb ėse nar ėse įgyvendinamas skirtingai. Pavyzdžiui, Austrijoje yra taikomos civilin ės arba baudžiamosios atsakomyb ės priemon ės. Belgijoje yra baudžiamosios sankcijos už technini ų apsaugos priemoni ų pažeidimus, import ą, platinim ą ir pan., už kuriuos baudžiama bauda, ta čiau už pakartotin į nusikaltim ą gresia bauda ir nelaisv ės at ėmimo bausm ė iki 2 met ų. Suomijos Autori ų apsaugos teis ėje įgyvendinant Direktyv ą atsirado 4 nauji baudžiamieji nusižengimai, už kuriuos gresia bauda arba konfiskavimas ir 3 nauji nusikaltimai, už kuriuos gresia iki 2 met ų nelaisv ės at ėmimo bausm ė. Italijos teis ė taip pat buvo papildyta papildomomis baudžiamosios atsakomyb ės priemon ėmis.
Televizijos program ų perdavimo paslaug ų (kaip informacin ės visuomen ės paslaug ų) teis ėtumas yra kontroliuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 4 str. 3 d., kurioje yra numatyta, kad kompetentinga institucija turi teisę kreiptis į teism ą su prašymu imtis priemoni ų, apribojan čių laisv ę teikti informacin ės visuomen ės paslaugas ir numatyt ų taikyti Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems paslaug ų teik ėjams, o įstatymuose numatytais atvejais pati imtis atitinkam ų priemoni ų paslaug ų teik ėjo, kuris įsisteig ęs ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje ES valstyb ėje nar ėje. Ši kompetentinga institucija yra Informacin ės visuomen ės pl ėtros komitetas, kuris turi teis ę kreiptis į teism ą gindamas vieš ą interes ą (Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 4 str. 3 d. 1 p.). Pažym ėtina, kad šiuo metu ginamasis viešasis interesas neapima autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų gynimo (nors apima investuotoj ų interesus). Atsižvelgiant į tai, kad auga autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų interes ų pažeidim ų skai čius elektronini ų ryši ų tinkluose, si ūlytina apsvarstyti galimyb ę nustatyti kompetenting ą institucij ą, kuri steb ėtų ir operatyviai reaguot ų į pažeidimus informacin ės visuomen ės paslaug ų teik ėjų veikloje. Kartu svarstytina d ėl šios kompetencijos suteikimo nevyriausybinei organizacijai.
30 Kauno apygardos teismo Baudžiam ųjų byl ų skyriaus 2010 m. spalio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-201- 579/2010.
35 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Dar daugiau, min ėto įstatymo 17 str. 1 d. numato galimyb ę gin čus, susijusius su informacin ės visuomen ės paslaug ų teikimu, nagrin ėti ne teismo tvarka. Tokiu atveju gin čus nagrin ėjan čios institucijos turi nustatyti ši ų gin čų nagrin ėjimo taisykles. Tokios institucijos ir gin čų nagrin ėjimo taisykli ų Lietuvoje d ėl autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų interes ų gynimo iki šiol n ėra priimta. Neži ūrint po įstatyminio reguliavimo tr ūkumo ir Informacin ės visuomen ės pl ėtros komiteto neveikimo, audiovizualini ų k ūrini ų autoriai ir gretutini ų teisi ų tur ėtojai šiuo metu patys aktyviai gina savo teises. Šiuo metu Lietuvoje veikia asociacijos, kurios nuolat atlieka interneto turinio monitoring ą ir gina teisi ų tur ėtoj ų teises, si ųsdamos pranešimus interneto paslaug ų teik ėjams d ėl galimyb ės pasiekti pranešimo turinyje nurodyt ą informacij ą panaikinimo. Interneto paslaug ų teik ėjai privalo reaguoti į šiuos pranešimus, kaip numato Galimyb ės pasiekti neteis ėtu būdu įgyt ą, sukurt ą, pakeist ą ar naudojam ą informacij ą panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2007 m. rugpj ūč io 22 d. nutarimu Nr. 881. B ūtent ši priemon ė kol kas efektyviausiai veikia siekiant pašalinti neteis ėtos informacijos turin į iš interneto. Priemon ę taip pat įgyvendina ir kiti interneto paslaug ų teik ėjai, kuri ų buvein ės yra ne Lietuvos teritorijoje. Min ėtos priemon ės veikia visoje ES valstybi ų nari ų erdv ėje pagal 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv ą 2000/31/EB d ėl kai kuri ų informacin ės visuomen ės paslaug ų, ypa č elektronin ės komercijos, teisini ų aspekt ų vidaus rinkoje (Elektronin ės komercijos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399), taip pat Jungtin ėse Amerikos Valstijose pagal 1998 m. Skaitmeninio t ūkstantme čio autori ų teisi ų įstatym ą (angl. the Digital Millennium Copyright Act (DMCA) ).
Kartu b ūtina atskirai detaliai išanalizuoti galim ą vartotoj ų, kurie parsisiun čia nelegal ų turin į elektronini ų ryši ų tinklais, įsp ėjimo apie elektroninio ryšio, kuriuo jis naudojasi, sustabdym ą d ėl pakartotini ų neteis ėtų vartotojo veiksm ų. Atitinkamai, svarstytina galimyb ė taikyti įsp ėjam ąsias priemones vartotojui, kuris atsisiun čia nelegalaus turinio informacij ą, ta čiau prieš nustatant tokias priemones b ūtina atskirai įvertinti b ūsim ą toki ų priemoni ų poveik į.
III.9 Neteis ėtos retransliavimo veiklos ribojimo galimyb ės
III.9.1. Galiojan čio teisinio reglamentavimo suteikiamos neteis ėtos retransliavimo veiklos uždraudimo priemon ės
Min ėta, kad pagrindin ė retransliuotoj ų veikl ą kontroliuojanti institucija yra LRTK. Išanalizavus galiojan čius teis ės aktus darytina išvada, kad iš esm ės egzistuoja šios neteis ėtos retransliavimo veiklos uždraudimo priemon ės: 1) LRTK teis ė kreiptis į Vilniaus apygardos administracin į teism ą d ėl neteis ėtos retransliavimo veiklos nutraukimo (Visuomen ės informavimo įstatymo 48 str. 1 d. 1 p.);
2) Ikiteisminis tyrimas d ėl neteis ėto vertimosi komercine veikla (neturint šiai veiklai reikalingos licencijos) (BK 202 str.).
Pažym ėtina, kad abi šios priemon ės n ėra pakankamai efektyvios. Pavyzdžiui, dar 2014 m. viduryje LRTK kreip ėsi į Lietuvos Respublikos generalin ę prokurat ūrą d ėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai neteis ėto internetin ės televizijos „KARTINA.TV“ paslaug ų platinimo Lietuvos
36 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Respublikos teritorijoje. LRTK pareiškimo pagrindu buvo prad ėtas ikiteisminis tyrimas 31 , ta čiau vėliau šis tyrimas buvo nutrauktas. Dar daugiau, nuo 2015 m. spalio 1 d. Visuomenės informavimo įstatyme panaikinus retransliavimo licencijavim ą (išskyrus, kai yra naudojami radio dažniai) ši bendroji BK 202 str. sud ėtis apskritai nebegal ės b ūti taikoma tiems retransliuotojams ar kitokiu b ūdu vykdantiems TV program ų platinim ą ūkio subjektams, kuri ų veiklai n ėra reikalingos licencijos, bet tik b ūtinas pranešimas LRTK apie tokios veiklos pradži ą.
Atsižvelgiant į tai manytina, kad LRTK, kaip pagrindinei retransliavimo veikl ą kontroliuojan čiai institucijai, tur ėtų b ūti suteikta daugiau įstatymini ų gali ų efektyviai užkardyti neteis ėtą retransliavimo veikl ą, o ir pati LRTK tur ėtų aktyvinti savo vaidmen į neteis ėtos retransliavimo veiklos kontrol ės procese.
III.9.2. Teisinio reglamentavimo tobulinimo iniciatyvos bei j ų vertinimas
2014 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezident ė, atsižvelgdama į pasikeitusi ą geopolitin ę situacij ą ir informacinio karo požymi ų turin čią informacijos sklaid ą Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareng ė Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti informacin ės erdv ės apsaug ą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkian čios informacijos. Lietuvos Respublikos Seimas šiuos pakeitimus pri ėmė 2015 m. geguž ės 21 d. Pagrindin ės priimt ų pakeitim ų naujov ės yra šios: 1) baudos transliuotojams iki 3 proc. j ų metini ų pajam ų už paskelbt ą karo propagand ą ar informacij ą, raginan čią prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucin ę santvark ą, skatinan čią k ėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitet ą, teritorin į vientisum ą, politin ę nepriklausomyb ę, taip pat kurstan čią kar ą ar neapykant ą;
2) baudos retransliuotojams (įskaitant ir internetu televizijos programas platinan čius subjektus) iki 3 proc. j ų metini ų pajam ų už LRTK sprendimo užtikrinti retransliuojam ų program ų atitikt į nacionaliniams reikalavimams nevykdym ą ir pakartotin į televizijos program ų, kuriose buvo išplatinta karo propaganda ar informacija, raginanti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucin ę santvark ą, skatinanti k ėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitet ą, teritorin į vientisum ą, politin ę nepriklausomyb ę, taip pat kurstanti kar ą ar neapykant ą, parinkim ą ir teikim ą skleisti;
3) draudimas vienerius metus teikti valstyb ės param ą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo viešosios informacijos reng ėjams, išplatinusiems karo propagand ą ar informacij ą, raginan čią prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucin ę santvark ą, skatinan čią k ėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitet ą, teritorin į vientisum ą, politin ę nepriklausomyb ę, taip pat kurstan čią kar ą ar neapykant ą;
4) kiekvienam asmeniui suteikiama teis ė kreiptis su motyvuotu skundu į LRTK ir Žurnalist ų etikos inspektori ų (toliau – Inspektorius ) d ėl galimo neskelbtinos informacijos
31 LRTK pranešimas spaudai „Prad ėtas ikiteisminis tyrimas d ėl "KARTINA.TV" paslaug ų platinimo“, prieiga per internet ą:
37 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
išplatinimo ir (ar) skleidimo ir LRTK pareiga išnagrin ėti skund ą, atlikti tyrim ą, priimti sprendim ą per 20 darbo dien ų ir taikyti objektyviai b ūtinas poveikio priemones;
5) viešojo intereso visuomen ės informavimo srityje gynimo teisme galimyb ė tais atvejais, kai LRTK ar Inspektorius nevykdys ar netinkamai vykdys informacijos, raginan čios prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucin ę santvark ą, skatinan čios k ėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorin į vientisum ą, politin ę nepriklausomyb ę, taip pat kurstan čios kar ą ar neapykant ą, kontrol ę;
6) transliuotojo ir retransliuotojo, taip pat j ų dalyvi ų atitikties nacionaliniam saugumui patikrinimo proced ūra įstatymo projekte numatytais atvejais pagal šiuo metu asmeniui, ketinan čiam prad ėti ūkin ę veikl ą nacionaliniam saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, taikom ą atitikties nacionaliniam saugumui įvertinimo proced ūrą;
7) institucij ų, atsaking ų už draudžiamos informacijos kontrol ę, t. y. LRTK ir Inspektoriaus, pareiga užtikrinti savalaik ę draudžiamos informacijos kontrol ę. Nustatomas 20 darbo dien ų terminas, per kur į LRTK ar Inspektorius prival ės išnagrin ėti skund ą d ėl galimai draudžiamos informacijos išplatinimo ir priimti sprendim ą d ėl objektyviai b ūtin ų poveikio priemoni ų taikymo;
8) daugiau pareig ų ir atsakomyb ės LRTK:
– pareiga atsisakyti išduoti licencij ą, duoti sutikim ą d ėl transliuotojo ar retransliuotojo kontrolinio akcij ų paketo ar valdymo perleidimo arba nutraukti nelicencijuojam ą transliavimo ar retransliavimo veikl ą tais atvejais, kai gaunama informacija apie asmen ų, ketinan čių užsiimti transliavimo ar retransliavimo radijo dažniais veikla ar j ų dalyvi ų, taip pat nelicencijuojam ą transliavimo ir retransliavimo veikl ą vykdan čių asmen ų ar jo dalyvi ų ir asmen ų, ketinan čių įsigyti transliuotojo ar retransliuotojo kontrolinio akcij ų paketo ar valdymo, padarytus nusikaltimus prieš Lietuvos valstyb ę ar nacionaliniam saugumui gr ėsm ę turin čius ryšius su atitinkamomis organizacijomis;
– pareiga pašalinti viešojo intereso visuomen ės informavimo pažeidim ą ir imtis įstatyme nustatyt ų poveikio priemoni ų tais atvejais, kai prokuroras, valstyb ės institucijos, įstaigos, organizacijos ir visuomen ės informavimo srityje veikian čios asociacijos kreipsis į LRTK dėl jos netinkamo veikimo arba neveikimo galimai gr ėsm ę Lietuvos valstybingumui kelian čios informacijos išplatinimo atveju su motyvuotu prašymu imtis b ūtin ų veiksm ų viešojo intereso pažeidimui pašalinti. Tais atvejais, kai LRTK nesiims įstatymais nustatyt ų b ūtin ų veiksm ų viešojo intereso pažeidimui pašalinti, prokurorui, valstyb ės institucijoms, įstaigoms, organizacijoms ir visuomen ės informavimo srityje veikian čioms asociacijoms yra nustatoma teis ė Administracini ų byl ų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus apygardos administracin į teism ą su motyvuotu prašymu įpareigoti LRTK imtis šiame įstatyme nustatyt ų veiksm ų ir taikyti nustatytas poveikio priemones;
38 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
– pareiga inicijuoti iš ES valstybi ų nari ų retransliuojam ų televizijos program ų laisvo pri ėmimo laikino sustabdymo proced ūrą Lietuvos Respublikoje ir tais atvejais, kai b ūtų pakartotinai išplatinta Lietuvos valstybingumui gr ėsm ę kelianti informacija ne tik tais atvejais, kai b ūtų gaunama kompetentingos institucijos išvada, bet ir tada, kai ji gautų asmens skund ą ir (ar) savo iniciatyva nustatyt ų draudžiamos informacijos paskelbimo fakt ą.
Priimt ų Visuomen ės informavimo įstatymo pakeitim ų pas ėkoje LRTK įgijo daugiau kontroliuojan čių gali ų retransliuotoj ų atžvilgiu, taip pat jai suteikta teis ė skirti kur kas reikšmingesnes sankcijas, nei kad buvo numatyta iki šiol. Pakeista retransliavimo s ąvoka nuo šiol apims platesn į analogiška veikla užsiiman čių subjekt ų rat ą, taip užtikrinant technologinio neutralumo principo laikym ąsi.
Visgi, įstatymo pakeitimai neišsprend ė problemos d ėl retransliavimo nepriskyrimo elektronini ų ryši ų paslaugai Lietuvos teis ėje, taip išlaikant teisinio reglamentavimo nesuderinamum ą su ES teise. Netgi priešingai, įstatymo nuostatomis yra siekiama retransliuotoj ų atžvilgiu taikyti kur kas platesn ę atsakomyb ę už j ų išplatint ą turin į, kur į retransliuotojams suk ūrė ir pateik ė transliuotojai, įskaitant turin į, susijus į su karo propagandos ir panašios informacijos skleidimu. Nekvestionuojant šios informacijos skelbimo draudimo b ūtinyb ės, kartu kyla klausimas, ar retransliuotojai iš ties ų yra tie subjektai, kurie tur ėtų kontroliuoti jiems transliuotoj ų pateikiamo turinio atitikt į Lietuvos Respublikos teis ės akt ų reikalavimams, ypa č atsižvelgiant į tai, kad karo propaganda, neapykantos kurstymas ir panašaus pob ūdžio informacija yra sunkiai identifikuojama. Ar konkreti informacija gali b ūti laikoma neskelbtina ir atitinkan čia nurodytus požymius sprendžia net ne pati LRTK, o speciali ą kompetencij ą turintys ekspertai, savo išvadas kartais rengiantys ne vien ą m ėnes į. Tod ėl n ėra aišku, kaip ir kokiomis priemon ėmis naudojantis retransliuotojams, nenutraukiant konkre čių program ų retransliacij ų, realiu laiku užtikrinti, kad retransliuojamose programose neb ūtų tokio pob ūdžio informacijos.
III.10. Retransliavimo veikloje naudojam ų autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų apsaugos didinimo priemon ės
Skirtingai nei visuomen ės informavimo srityje, autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų apsaugos reguliavimo poky čių klausimai Lietuvoje šiuo metu n ėra aktyviai ir sistemiškai svarstomi, siekiant įvertinti transliavimo ir retransliavimo veiklose atsiradusias technologines inovacijas (kurios sujungia informacines ir komunikacines priemones) ir d ėl j ų atsiradus į poreik į didinti apsaugos priemones.
ES ir PINO nuolat svarsto įvairias transliuojan čiųjų organizacij ų apsaugos didinimo priemones, kurios skirstomos į dvi dalis 32 : ‹ Naujos transliuotoj ų išimtin ės teis ės; ‹ Papildomos individualios apsaugos priemon ės (galiojan čių s ąvok ų patikslinimas, visuomen ės švietimo priemoni ų nustatymas, technini ų apsaugos priemoni ų nelegalaus
32 Wipo Standing Committee on copyright and related rights, Seventeenth Session Geneva, November 3 to 7, 2008. Informal Paper.
39 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
taikymo efektyvesn ė kontrol ė, kuri perduodama transliuotojams ir retransliuotojams ir kt.).
Tarp nauj ų transliuotoj ų išimtini ų teisi ų yra svarstoma teis ė uždrausti bet kok į transliacijos ir jos turinio naudojim ą po to, kai padarytas transliacijos įrašas (ang. post-fixation rights). Šiuo metu galiojan čios teis ės normos apsaugo turin į (televizijos program ą), bet ne teis ę į pa čią transliacij ą ar retransliacij ą, t.y. galiojan čios teis ės normos numato teis ę atgaminti savo transliacij ų įrašus, padaryti savo transliacij ų įrašus viešai prieinamus. Internete ne tik k ūrinys padaromas neteis ėtai prieinamu, bet neteistai naudojamasi pa čia transliacija. Šiuo atveju keliamas klausimas ne neteis ėto viešo k ūrinio paskelbimo, bet neteis ėto transliavimo, kas, beje jau nevadinama transliavimu (po įrašo fiksavimo nelieka signalo), bet gretutini ų teisi ų objekto padarymu viešai prieinamu.
Kita nemažiau svarbi svarstoma nauja išimtin ė teis ė – teis ė retransliuoti internetu ir padaryti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ą prieinamu. Panaši teis ė šiuo metu galioja ATGT Į 56 str. 1 d. 6 p., kuriame numatyta teis ė padaryti savo transliacij ų įrašus ar j ų kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavim ą kompiuteri ų tinklais (internete). Ši teis ė kiek kitaip numatyta Estijos autori ų teisi ų įstatyme labiau akcentuojant galim ą perdavim ą kitu vartotojo pasirinktu laiku ir kitoje vartotojo pasirinktoje teritorijoje (kas paprastai n ėra transliavimo požymi ų dalis), t.y. „teisė padaryti transliacijos įrašus viešai prieinamus tokiu b ūdu, kad asmenys gal ėtų priimti transliacijas iš tos vietos ir tuo laiku, kuriuos pasirenka pats asmuo individualiai“ (Estijos autori ų teisi ų įstatymo 73 par. 4 1 p.). Esant tokio pob ūdžio teisei sudaromos siauresn ės galimyb ės gin čytis d ėl transliuojan čios organizacijos teis ės perduoti transliacijas ten, kur vartotojai jas gali priimti, ir kartu d ėl transliacijos perdavimo laiko.
Svarstant papildomas apsaugos priemones, nemažas d ėmesys skiriamas transliavimo, kabelinio retransliavimo, signalo s ąvokoms. Kaip jau buvo min ėta anks čiau, retransliavimo veikla ATGT Į gali b ūti suprantama pla čiau (t.y. taikant Visuomen ės informavimo įstatyme numatyt ą retransliavimo s ąvok ą ir vertinant TV program ų platinimo paslaug ų teikim ą internetu) nei kabelinio retransliavimo s ąvoka, tod ėl nagrin ėjant kitokia retransliavimo veikla užsiiman čius subjektus ar retransliavimo/transliavimo per palydov ą veikl ą svarbu tinkamai aiškinti ir taikyti ne tik ES ir tarptautin ės teis ės, bet ir nacionalin ės teis ės normas.
Svarstytinos ir kitos vieš ųjų paslaug ų ir/ar administracin ės priemon ės, kurios pad ėtų transliuojan čioms organizacijoms kontroliuoti ir uždrausti nelegal ų retransliavim ą, pvz. visuomen ės informavimo, sprendim ų derinimo, bendr ų tarpinstitucini ų sprendim ų pri ėmimo, nevyriausybini ų organizacij ų dalyvavimo nustatant pažeidimus ir padedant juos tinkamai ištirti, keliant ekspert ų kvalifikacij ą ir renkant reikiam ą informacij ą. Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 21 str. 1 d. yra numatyta, kad Informacin ės visuomen ės pl ėtros komitetas turi teis ę savo iniciatyva arba asmen ų, kuri ų teises pažeidžia paslaug ų teik ėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti paslaugos teik ėją imtis veiksm ų, kad b ūtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant informacin ės visuomen ės paslaugas, numatytas šio įstatymo 12-14 str., ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tok į pažeidim ą pagal šio įstatymo 12-14 str. paslaugos teik ėjas neatsako. Min ėto įstatymo 12 str. numato, kad paslaugos teik ėjas, perduodantis paslaugos gav ėjo pateikt ą informacij ą elektronini ų ryši ų tinklu arba suteikiantis galimyb ę naudotis elektronini ų ryši ų tinklu, neatsako už teikiam ą informacij ą, jeigu paslaugos teik ėjas neinicijuoja informacijos perdavimo, neparenka
40 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
perduodamos informacijos gav ėjo, neparenka ir nekei čia perduodamos informacijos. Ši Informacin ės visuomen ės pl ėtros komitetui suteikta teis ė praktikoje netaikoma, nes po įstatyminiuose teis ės aktuose n ėra numatyta, kaip Informacin ės visuomen ės pl ėtros komitetas turi įgyvendinti min ėtą įstatymo norm ą tarp kit ų dalyk ų gindamas ir autori ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų teises. Informacin ės visuomen ės pl ėtros komitetas ir LRTK gal ėtų bendradarbiauti tuo atveju, kai teikiant informacin ės visuomen ės paslaugas yra vykdomas TV program ų platinimas.
41 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
IV. TECHNOLOGINĖS APLINKOS SITUACIJA
Šioje tyrimo dalyje apžvelgsime nelegalaus TV program ų retransliavimo bei kitus TV program ų ir (ar) j ų paket ų pateikimo/platinimo Lietuvos rinkai b ūdus ir galimybes apriboti toki ų paslaug ų teikim ą Lietuvos gyventojams, siekiant surasti b ūdus, metodus, priemones bei galimybes, kurie pad ėtų teisi ų tur ėtojams gauti tinkam ą atlyg į už k ūrinius. Šiame tyrime bus nagrin ėjamos tik tokios paslaugos, kurios yra analogiškos LKTA nari ų teikiamam – retransliavimui, arba kaip tai dažniausiai vadinama ES – “TV program ų ir j ų paket ų platinimui”, arba sudarymui galimybi ų priimti TV programas internetu. Pagrindinis t.y. mus domina ir asmenys teikiantys Lietuvos gyventojams TV program ų paket ų pri ėmimo internetu paslaugas. Tokiu b ūdu m ūsų tyrimo objektas yra šios paslaugos ir j ų teik ėjai – tyrime nenagrin ėjamas joks kitas turinys, kuris n ėra susij ęs su ištisiniu TV program ų perdavimu (retransliavimu) tuo pa čiu laiku, kuomet transliuotojas šias TV programas pirm ą kart ą transliuoja visuomenei.
Praktiškai nuo mokamos televizijos teikimo pradžios visada atsirasdavo toki ų vartotoj ų, kurie nor ėdavo ši ą paslaug ą gauti už mažesn ę kain ą ar nemokamai. Prad ėjus teikti pirm ąsias mokamas kabelin ės televizijos paslaugas, atsirasdavo toki ų, kurie sugeb ėdavo neteis ėtai prisijungti ir ži ūrėti mokamas televizijos programas. Atsiradus ir ple čiantis palydovinei televizijai, neužilgo rinkoje atsirado ir nelegalios „nulaužtos“ kortel ės (angl. cardsharing ), su kuriomis buvo galima ži ūrėti populiarias koduotas palydovin ės televizijos programas. Interneto ir interneto protokolo televizijos (IPTV) pl ėtra ne tik suteik ė nauj ų galimybi ų tobulinant TV program ų platinimo paslaugas, ta čiau išk ėlė ir papildom ų problem ų d ėl nelegalaus TV program ų paskleidimo rinkoje. Interneto technologijos suteikia toki ų galimybi ų, kad dabar, bet kuris asmuo, turintis vidutini ų kompiuterini ų žini ų, gali internetu paskleisti norim ą televizijos program ą (angl. streaming ) ir teikti retransliavimo bei TV program ų pri ėmimo internetu paslaugas.
Šiame tyrime apžvelgsime pagrindinius nelegalaus televizijos program ų ir (ar) j ų paket ų platinimo vartotojams b ūdus ir panagrin ėsime efektyviausius šiandien žinomus metodus, kaip kovoti su nelegaliai teikiamomis TV program ų retransliavimo ar platinimo internetu paslaugomis bei nelegaliu televizijos program ų naudojimu teikiant šias paslaugas.
Pagrindiniai nelegalios televizijos platinimo b ūdai: 1. Tiesioginis prisijungimas prie legali ų TV paslaug ų teikėjų infrastrukt ūros ir televizijos srauto nukreipimas; 2. Neteis ėtas „nulaužt ų“ palydovin ės televizijos program ų atkodavimo korteli ų (toliau – kortel ė(ės)) naudojimas ar vienos teis ėtos kortel ės naudojimas keliuose įrenginiuose (angl. „cardsharing “); 3. Neteis ėtas „nulaužt ų“ skaitmenin ės antžemin ės televizijos korteli ų naudojimas; 4. Nelegali televizija teikiama įvairiomis IP technologijomis ir elektronini ų ryši ų tinklais, įskaitant TV program ų skleidimo paslaugas, kuomet vartotojams sudaromos galimyb ės priimti s ąlygine prieiga apsaugotas ar neapsaugotas televizijos programas naudojantis internetu, neturint licencij ų ar kit ų dokument ų, patvirtinan čių šios veiklos teis ėtum ą Lietuvoje ir/arba tam neteis ėtai naudojant transliuotoj ų sukurtas TV programas (neturint atitinkamo transliuotoj ų bei autori ų ir gretutini ų teisi ų kolektyvino administravimo asociacij ų leidim ų).
42 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
IV.1. Technologij ų apžvalga
Kabelin ės televizijos tinklas – tai didži ąja dalimi laidin ė infrastrukt ūra, kurios pagrindin ė paskirtis – viešas radijo ir televizijos program ų pristatymas ži ūrovui. Šiuolaikiniai kabelin ės televizijos paslaug ų teik ėjai retransliuoja kelias dešimtis, o paskutiniu metu iki šimto ir daugiau televizijos ir radijo program ų, taip pat teikia duomen ų perdavimo, kitas elektronini ų ryši ų paslaugas. Daugumoje Lietuvos miest ų radijo ir televizijos signal ų paskirstymui naudojami šviesolaidiniai (optiniai) kabeliai.
Paveikslas Nr. 2 Kabelin ės televizijos technologin ė schema
(Šviesolaidin ė linija)
Šiuo metu kabelin ė televizija Lietuvoje teikiama dviem b ūdais – analoginiu ir skaitmeniniu.
Skaitmenin ė televizija nuo įprastos analogin ės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu formatu (dvejetainių kod ų seka). Skaitmeninis signalas glaudinamas tam tikru formatu (daugumoje MPEG-2), t. y. šalinant žmogaus akimi nepastebimas vaizdo detales (kaip ir DVD diskuose). Toks signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, tod ėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaid ų, ir televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis (aiškesnis) vaizdas. Norint skaitmeninius signalus priimti reikia tai galin čio daryti televizoriaus arba specialaus TV pried ėlio jam. TV pried ėlis, tai nedidel ė „d ėžut ė”, jungiama prie televizoriaus. Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima si ųsti analoginiu signalu, kaip galimyb ė vartotojui pasirinkti programos transliacijos ar subtitr ų kalb ą, naudotis elektroniniu program ų gidu – sužinoti transliuojam ų laid ų program ą artimiausioms valandoms arba dienoms. Tod ėl toki ų paslaug ų teik ėjai gali suformuoti daug TV program ų paket ų ir pateikti vartotojui tik jo pageidaujamas TV programas.
Skaitmeninis signalas daug s ėkmingiau perduoda ne tik kokybišk ą vaizd ą ir gars ą. Dvejetainis signalas taip pat suteikia platesnes ir efektyvesnes galimybes j į apsaugoti naudojant s ąlygin ės prieigos sistemas (toliau – kodavimas). TV signalas gali b ūti koduojamas įvairiais b ūdais. Įmon ės, pasirinkdamos kodavimo metod ą renkasi, kad sistema kainuot ų santykinai nebrangiai, bet santykinai kokybiškai koduot ų siun čiam ą TV signal ą. Lietuvos kabelin ės televizijos naudoja
43 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Conax kodavimo sistem ą. Lietuvos antžemin ės skaitmenin ės TV teik ėjai taip pat yra pasirink ę Conax kodavimo sistem ą. TV programos, transliuojamos per palydovus, koduojamos Irdeto, Seca (Mediaguard), Viaccess, Cryptoworks, Conax, Videoguard (NDC), Nagravision ir kitomis sistemomis.
Kodavimas reikalingas TV program ų apsaugai nuo nelegalaus naudojimo ir platinimo. Kodavimo pagalba mokamas TV program ų platinimo paslaugas teikiantys operatoriai gali užtikrinti saug ų ir patikim ą TV program ų perdavim ą vartotojams. Prevencija nuo piratavimo kabelin ės ir palydovin ės televizijos tinkluose buvo vienas iš pagrindini ų veiksni ų, kuris l ėmė įvairi ų kodavimo sistem ų pl ėtr ą. Kitas faktorius, l ėmęs vis sud ėtingesni ų kodavimo sistem ų atsiradim ą – sparti technologij ų pl ėtra. Dabar vartotojui neužtenka matyti TV programas tik televizoriuje. Jis nori j į pasiekti bet kur ir bet kada ir per turimus skirtingus įrenginius. Operatoriai nor ėdami išlaikyti klientus ir suteikti jiems paslaugas, patogiose vietose yra priversti diegti naujus technologinius sprendimus, kurie užtikrintų teikiam ų paslaug ų kokyb ę ir b ūtų saug ūs.
Palydovin ė televizija yra transliuojama geostacionariose orbitose esan čiais palydovais (37.000 km virš žem ės paviršiaus. Geostacionari ų orbit ų savyb ė yra ta, jog žemei sukantis, palydovas lieka toje pa čioje vietoje žem ės paviršiaus atžvilgiu, tod ėl nereikia koreguoti antenos pad ėties). Ši televizijos r ūšis gali pasi ūlyti daugiau negu 3000 įvairi ų TV program ų. Žinoma, didžioji dalis vartotojams įdomi ų TV program ų yra užkoduotos ir laisvai neprieinamos. Žinomiausias palydovin ės televizijos program ų paket ų teik ėjas Lietuvoje yra Viasat. Jo si ūlomas paslaug ų paketas yra panašus kaip ir Lietuvoje veikian čių kabelin ės televizijos operatori ų. Ta čiau palydovin ės televizijos program ų pasi ūlos skai čius yra ženkliai didesnis ir tod ėl atsiranda paklausa ir rinka nelegaliems palydovin ės televizijos paslaug ų teikėjams, kurie si ūlo nelegalias “nulaužtas” palydovin ės televizijos kanal ų atkodavimo korteles arba legali ų korteli ų dalijimo keliems vartotojams paslaugas (ang. “ Cardsharing ”). Tokiu b ūdu pažeisdami ne tik transliuotoj ų teises, bet padarydami prieinamomis Lietuvoje ir tas TV programas, kuriose rodom ų audiovizualini ų k ūrini ų autoriai nesuteik ė teisi ų transliuotojams jas transliuoti Lietuvos gyventojams.
2012 m. spalio 29 d. 3:00 val. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu analogin ė antžemin ė televizija buvo išjungta. Vietoje jos prad ėta transliuoti skaitmenin ė antžemin ė televizija.
Tai retransliacijos bokšt ų pagalba oru platinama televizija. Signalo kokyb ė ir matom ų program ų skai čius priklauso nuo to, kaip arti yra televizijos bokštas su si ųstuvu ir kaip nukreipta pri ėmimo antena. Skaitmenin ė antžemin ė televizija vienintel ė suteikia galimyb ę nemokamai matyti televizijos kanalus, be to, Lietuvos gyventojai, naudodamiesi antžemine skaitmenine televizija, turi galimyb ę matyti žymiai daugiau nemokam ų program ų negu kaimynin ėse valstyb ėse ir daugelyje kit ų Europos šali ų.
Lietuvoje DVB-T standartu transliuojama iki 12 nemokam ų (nekoduot ų) kanal ų ir apie 28 mokam ų (koduot ų) kanal ų. Norint ži ūrėti nemokamus antžemin ės skaitmenin ės televizijos kanalus reikia tur ėti televizori ų su įmontuotu skaitmeniniu imtuvu. Nemokamas televizijos programas ži ūrovas gali matyti nesinaudodamas program ų platintoj ų paslaugomis. Norint šiuo tinklu matyti daugiau program ų, kurios yra mokamos (koduotos), jau reikalingos retransliuotoj ų paslaugos. Retransliuotojai sudaryt ų sutar čių pagrindu už atitinkam ą mokest į ži ūrovams suteikia
44 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
prieig ą prie koduot ų program ų. Esami skaitmenin ės antžemin ės televizijos tinklai apr ėpia beveik vis ą Lietuvos teritorij ą, tod ėl galimyb ė naudotis skaitmenin ės antžemin ės televizijos paslaugomis sudaryta beveik kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima si ųsti analoginiu signalu. Antžemin ės skaitmenin ės televizijos programas nesunku koduoti, tod ėl atsiranda galimyb ė komerciniu pagrindu teikti aukštesn ės kokyb ės paslaugas. Antžemin ės skaitmenin ės TV programas galima ži ūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam yra skirtos plokšt ės arba USB moduliai, kurie skaitmenin į TV signal ą paver čia dvejetaini ų simboli ų seka. Ši ą informacij ą kompiuterio procesorius specialios programin ės įrangos pagalba paver čia vaizdu ir atvaizduoja ekrane.
Prasid ėjus skaitmenin ės antžemin ės televizijos erai be nemokam ų program ų, atsirado galimyb ė matyti ir didesnius mokam ų program ų paketus. Neužilgo pasteb ėta, kad rinkoje prad ėjo atsirasti ir nelegali ų skaitmenin ės antžemin ės televizijos atkodavimo korteli ų.
Naudojant interneto protokol ą (IP) taip pat galima perduoti ir priimti televizijos programas. Pagrindin ės, šiuo protokolu paremtos televizijos r ūšys yra: 1. Interneto protokolo televizija (IPTV) (angl. Internet protocol ) 2. Internetin ė televizija (angl. Internet television, Web television arba Online television )
Interneto protokolo TV (IPTV) (angl. Internet protocol ) – tai skaitmenin ė televizijos paslauga teikiama elektronini ų ryši ų tinklu. IPTV yra telekomunikacin ė sistema skirta transliuoti ir priimti televizinius signalus paketiniais tinklais, naudojant interneto protokol ą (IP). Originalo kalba IPTV reiškia “Internet Protocol Television”. IPTV sistemoje skaitmenin ės televizijos paslaugos vartotoj ą pasiekia paketiniais tinklais, naudojan čiais IP protokol ą. Pageidautina, kad šie tinklai b ūtų pla čiajuos čiai (pvz.: ISDN, WiMAX, LAN). IPTV programos gali b ūti stebimos tiek asmeninio kompiuterio ekrane, tiek ir naudojant įprast ą televizijos imtuv ą. Pastaruoju atveju būtinas signalo keitiklis – priedas, leidžiantis adaptuoti priimam ą signal ą į televizoriui priimtin ą. Nuo skaitmenin ės antžemin ės, kabelin ės ar palydovin ės televizijos IP televizija, kuri TV signalus taip pat perduoda skaitmeniniu b ūdu, labiausiai skiriasi savo interaktyvumu. IP televizija, be pa čių TV program ų, si ūlo vis ą spektr ą papildom ų paslaug ų. Jos suteikia vartotojui galimyb ę pa čiam rinktis, kada ži ūrėti norim ą film ą ar laid ą, žaisti žaidimus, naršyti internete, bendrauti pokalbi ų svetain ėse ar net užsisakyti maisto į namus nuotolinio valdymo pulteliu.
45 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 3 IPTV schema
Internetin ė televizija (angl. Internet television, Web television arba Online television ) skaitmeninio televizijos turinio transliavimas internetu. Skirtingai nuo antžemin ės, skaitmenin ės ar palydovin ės televizijos, kurios gali transliuoti tik TV programas, internetu, tuo pa čiu metu gali būti perduodami ir kitos r ūšies duomenys. Internetin ė televizija yra paremta „over-the-top “ (toliau OTT) technologija. Naudojant ši ą technologij ą audio, video ar kitas audiovizualinis turinys gali b ūti perduodamas vartotojui ne įtraukiant, kontroliuojan čių ar platinan čių š į turin į, kabelin ės ar palydovin ės televizijos paslaug ų teikėjų. Taip pat interneto paslaug ų teikėjas gali būti susipažin ęs su šiuo turiniu, ta čiau n ėra atsakingas už suteiktas perži ūros galimybes, autori ų teisi ų apsaug ą ar kitas, su platinimus susijusias licencijas ir leidimus. OTT paprastai reiškia, kad audiovizualinis turinys gaunamas iš tre čiųjų šali ų, o interneto paslaug ų teikėjas suteikia tik duomen ų perdavimo paslaug ą.
OTT technologija kuria pateikiamas turinys vartotojui turi kelet ą element ų: V Turinio formuotojas/pradinis transliuotojas - Nepriklausomas paslaug ų teik ėjas toks kaip as Netflix ar Amazon Video, Google Play Movies, WhereverTV, Viewster, ar Qello (specializacija koncertai). - Antžemin ės, kabelin ės ar palydovin ės televizijos teikėjai. - Film ų k ūrėjai, televizijos tinklai ar televizijos kanalai.
46 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
- Tiesiogiai tarp vartotoj ų (angl. „peer-to-peer“) veikian čios vaizdo talpyklos (YouTube, Vimeo) - Kombinuot ų paslaug ų teik ėjų (internetin ės televizijos kurian čios savo turin į ir kartu transliuojan čios vartotoj ų įkeltus vaizdo įrašus). V Internetas, naudojamas kaip perdavimo priemon ė nuo turinio talpinimo serveri ų iki vartotoj ų V Imtuvas, turintis galimyb ę prisijungti prie interneto - Interneto naršykl ė veikianti kompiuteryje arba telefone. - Mobilioji aplikacija veikianti telefone ar planšetiniame kompiuteryje. - Specialus audiovizualinio turinio leistuvas (angl. media player ). - Prie interneto prijungtas išmanusis televizorius, turintis speciali ą programin ę įrang ą. - DVD, Blu-Ray grotuvai, turintys prieig ą prie interneto. - Special ūs pried ėliai (angl. set-top-box ) arba skaitmeniniai video įrašymo įrenginiai, turintys papildom ą interneto prieigos funkcij ą šalia pagrindini ų funkcij ų. V Vaizdo įrenginys - Televizorius arba projektorius. - Kompiuterio monitorius. - Telefono arba planšetinio kompiuterio ekranas.
Ne visi imtuvai gali rodyti vis ą į internet ą pateikiam ą vaizdo turin į. Dauguma tokio turinio teikėjų leidžia j į pasiekti naudojant interneto naršykles, ta čiau kartais turinys yra apribojamas (angl. DRM – Digital Rights Management ). Kai kurie paslaug ų teikėjai kuria mobili ąsias aplikacijas arba kompiuterines programas, skirtas tik b ūtent j ų turinio perži ūrai.
Tiek IPTV, tiek Interneto televizija paremta OTT technologija TV program ų ar kito turinio perdavimui naudoja tuos pa čius interneto protokolus. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad IPTV veikia tam tikroje uždaroje erdv ėje, kontroliuojamoje vietinio interneto ar televizijos paslaug ų teikėjo. Aiškinant paprastai IPTV tai ta pati mokama televizija, tik televizijos programos perduodamos kitu b ūdu (interneto protokolais). IPTV atveju vartotojai taip pat turi specialius pried ėlius ar kit ą įrang ą, reikaling ą tinkamai priimti TV signalus. Ši įranga, paslaugos teik ėjo valdomomis ryšio linijomis, yra tiesiogiai sujungta su pagrindiniais kabelin ės televizijos ar interneto operatoriaus serveriais. IPTV paketai niekada neiškeliauja į vieš ą internet ą, taip televizijos paslaug ų teikėjas gali užtikrinti stabil ų ir patikim ą ryš į kiekvienam klientui.
Sparti technologij ų pl ėtra ir did ėjantis interneto greitis pastaruoju metu didina tiek IPTV, tiek internetin ės televizijos populiarum ą. IPTV programos gali b ūti stebimos tiek asmeninio kompiuterio ekrane, tiek ir naudojant įprast ą televizijos imtuv ą. Pastaruoju atveju b ūtinas signalo keitiklis – priedas, leidžiantis adaptuoti priimam ą signal ą į televizoriui priimtin ą.
Nelegalaus TV program ų retransliavimo/platinimo b ūdai ir galimi apsaugos metodai
Vienas iš pirm ųjų, kabelin ės televizijos pateikimo gyventojams b ūdų buvo analogin ės kabelin ės televizijos paslaugos. Pagrindin ė problema legaliems paslaug ų teik ėjams buvo neteis ėtas vartotoj ų prisijungimas/prijungimas prie analogin ės kabelin ės televizijos tinkl ų. Anks čiau, kai nebuvo modernios įrangos tokius nelegalius vartotojus identifikuoti ir atjungi buvo sud ėtingiau.
47 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Meistrai tur ėdavo fiziškai važiuoti į kiekvien ą nam ą, kur teikiamos kabelin ės televizijos paslaugos ir tikrinti tinkl ų infrastrukt ūrą. Dabar, didžioji dalis analogin ės kabelin ės televizijos teikėjų naudoja kabelinius modemus. Ir atsiradus bent mažiausiam nukrypimui nuo normos, bent vienam neteis ėtam prisijungimui, įmon ėse esanti kabelin ės televizijos tiekimo įranga iškart fiksuoja „triukšmus“. Belieka tik nuvažiuoti į įvykio viet ą ir išsiaiškinti problemos kilm ę. O esant neteis ėtam prisijungimui papras čiausiai j į atjungti ir imtis teisini ų priemoni ų.
Su skaitmenine kabeline televizija dar papras čiau. Šis televizijos signalas teikiamas užkoduotas, norint matyti televizijos programas, pas vartotoj ą turi b ūti speciali įranga ir atkodavimo kortel ė. Operatoriai, Lietuvoje teikiantys skaitmenin ės antžemin ės paslaugas, naudoja pakankamai pažangias kodavimo technologijas (CONAX), kurias yra labai sunku arba, kol kas, net ne įmanoma „nulaužti„ Taigi šiuo b ūdu į rink ą patenkan čio nelegalaus turinio praktiškai n ėra. Žinoma, yra galimyb ės apeiti ir ši ą apsaug ą, naudojant ne tik palydovini ų, ta čiau ir skaitmenin ės kabelin ės televizijos kanal ų „cardsharing ą“, ta čiau tai ekonomiškai nepatrauklu tokiems nelegalaus turinio formuotojams, nes pajamos iš veiklos mažos, o ir operatoriai nuolat tikrina sąlygin ės prieigos sistem ų integralum ą.
Pagrindin ės priemon ės reikalingos priimti palydovin ės televizijos signalus yra Antena - parabol ės formos prietaisas, surenkantis ir fokusuojantis mikrobangas į vien ą tašk ą. Galvut ė (angl. LNB) – prietaisas, sufokusuot ą signal ą ver čiantis į žemo dažnio elektros signalus. Imtuvas (angl. receiver) – prietaisas, galutinai iškoduojantis iš palydovo gautus signalus į suprantamus televizoriui. Dalis TV program ų gali b ūti užkoduotos. Atkodavimui reikia įsigyti speciali ą kortel ę, už kuri ą reikia arba mok ėti abonentin į arba vienkartin į mokest į. Kortel ė (angl. smart card) – kortel ė, s ąlygin ė prieigos valdymo priemon ė leidžianti už papildom ą mokest į ži ūrėti koduotas TV programas ir apsaugoti televizijos programas nuo neteis ėto platinimo.
Po palydovin ės televizijos atsiradimo Lietuvoje, tapo populiarios taip vadinamos “nulaužtos” palydovini ų signal ų atkodavimo kortel ės. Šios kortel ės tur ėdavo informacij ą su veikian čiais palydovini ų televizij ų program ų kodais ir jomis pasinaudojus buvo galima matyti mokamas palydovin ės televizijos programas. Dažnai tokios kortel ės veikdavo metus ar net ilgiau, kol palydovini ų televizijos paslaug ų teikėjai pakeisdavo kodus. Did ėjant nelegali ų palydovini ų korteli ų skai čiais, legal ūs program ų teikėjai kodus prad ėjo keisti vis dažniau ir dažniau ir „nulaužt ų“ palydovin ės televizijos kanal ų atkodavimo kortel ės prarado populiarum ą. B ūdavo atvej ų, kad klientas nusipirk ęs toki ą kortel ę, jau po savait ės nematydavo didžiosios dalies programos, kadangi pasikeisdavo kodai.
Tobul ėjant technologijoms ir palydovinio ryšio imtuvams nelegalias „nulaužtas“ palydovinio ryšio korteles, po truput į prad ėjo išstumti išman ūs palydovin ės televizijos imtuvai ir taip vadinamasis korteli ų dalijimasis (angl. „cardsharing“). Cardsharing technologijos esm ė – su viena, legalia palydovini ų kanal ų atkodavimo kortele matomus kanalus, speciali ų palydovini ų imtuv ų pagalba ir interneto ryšiu gali matyti keletas vartotoj ų. Imtuvas turi tur ėti įdiegt ą pasidalijimo protokolo programin ę įrang ą vadinam ą Cccam. Tokia programin ė įranga tiesiogiai jungiasi prie nutolusios serverio turin čio legal ų atkodavimo rakt ą. Kas 2-5 sekundes palydovin ės televizijos programos vaizdas yra koduojamas teikėjo, tod ėl j į matyti reikia dekodavimo rakto. Kai tai atsitinka, imtuvas kreipiasi į paslaugos teik ėjų serverius ir realiu laiku gauna slaptažod į ir pristato j į atgal į imtuv ą. Visa tai trunka kelias milisekundes ir vaizdas vartotojui visada b ūna geras be joki ų užstrigim ų. Šis nelegalus palydovini ų televizijos program ų ži ūrėjimo b ūdas yra
48 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
pakankamai paplit ęs, internete yra daug forum ų, kuriuose teikiamos cardsharing paslaugos ir rekomendacijos. Pasinaudojus šiomis paslaugomis, realiai sumokama kaina už palydovin ės televizijos programas b ūna 8-10 kart ų mažesn ė, negu tekt ų mok ėti legaliems televizijos program ų teikėjams.
Interneto technologijos kei čia ir nusistov ėjusius televizijos įpro čius. Jau dabar televizij ą galima ži ūrėti telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Televizori ų gamintojai stengiasi išsilaikyti rinkoje kurdami išmaniuosius televizorius. Prie išmaniojo televizoriaus galima prijungti kabelin ę televizij ą, palydovin ę televizij ą ar anten ą, taip pat j į prijungti prie belaidžio ar vietinio tinklo. Taigi gaunama daugiau pramog ų, daugiau informacijos, daugiau galimybi ų. Per išmaniuosius televizorius galima patogiai ži ūrėti srautiniu b ūdu (tiesioginiu laiku) transliuojamas/retransliuojamas TV programas , prisijungti prie „Skype“, „Facebook“, „Twitter“, „LinkedIn“ ir kit ų socialini ų tinkl ų, atsisi ųsti ir naudoti specializuotas program ėles ir kt.
Interneto protokolo technologij ų pl ėtra suteikia įvairi ų galimybių ir nelegaliems TV program ų teikėjams. Šiuo metu internete apstu tinklalapi ų, kuriuose yra laisvai prieinamos tiek lietuviškos, tiek žinomiausios užsienietiškos televizijos programos. Jas visiškai „nemokamai“ galima ži ūrėti per internet ą ar planšetin į kompiuter į. „Nemokamai“ yra išskirtas į kabutes, kadangi prieš ži ūrint toki ą televizij ą vartotojas dažnai privalo perži ūrėti kelias reklamas, arba ži ūrint televizij ą kartas nuo karto iššoka reklaminiai skydeliai t.y. vartotojas už paslaugas sumoka per tikslin ės reklamos naudojim ą. Taip pat tokia televizija neužtikrina kokyb ės, ži ūrimas kanalas bet kuriuo metu gali atsijungti arba užstrigti. Toki ų paslaug ų teikėjai visiškai neprisiima jokios atsakomyb ės už tinkam ą paslaug ų kokyb ę.
Norintiems geresn ės kokyb ės program ų, kai kurios nelegaliai teikiamos paslaugos yra mokamos. Užsiregistravus šias paslaugas teikian čiose interneto svetain ėse galima už tam tikr ą mokest į susidaryti savo program ų paketus. Atskiras veiklos segmentas, nelegal ūs televizijos program ų teikėjai, kurie lietuvišk ų program ų retransliavim ą internetu si ūlo emigrantams.
Tik ėtina, kad toks, nelegalus TV program ų retransliavimas IP technologija per elektronini ų ryši ų tinklus yra pelningas verslas jas teikiantiems asmenims ir s ąlyginai patrauklus vartotojams, kadangi už didel į program ų skai čių yra mokama pakankamai mažai. Lietuvoje susiklost ė tokia situacija, kad tokie nelegal ūs transliuotojai netgi neslepia savo veiklos. Pagrindiniuose skelbim ų portal ų reklamuojamos tokios paslaugos nutylint, kad paslauga teikiama nelegaliai ir tokie paslaug ų teik ėjai neturi teis ės retransliuoti tiek lietuvišk ų, tiek užsienietišk ų televizijos program ų.
Naujausi išmanieji televizoriai jau yra pasiek ę tok į technologin į lyg į, kad į juos galima įdiegti specialias program ėles. Šiuolaikiniuose televizoriuose vartotojas turi galimyb ę pats nuspr ęsti koki ų program ų televizoriuje jam reikia. Jis gali nenaudojamas programas ištrinti, įdiegti nauj ų. Internete yra skelbim ų, kuriuose nurodoma, kad už tam tikr ą mokest į bus atsi ųsta detali instrukcija kaip į televizori ų įdiegti program ą. Šios programos interneto pagalba jungiasi prie nelegalios transliacijos serveri ų ir turint pakankam ą interneto greitaveik ą be joki ų trukdži ų matyti daugiau negu 500 įvairi ų televizijos program ų. Neturintiems toki ų televizori ų, yra sugalvota papildoma įranga, pried ėliai ir kiti priedai, kuri ų pagalba nelegali internetin ė televizija matoma įprasto televizoriaus ekrane.
49 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Naudojantiems kompiuterius televizijos program ų ži ūrėjimui, įvairi ų nelegalios televizijos program ų tiek perdavimo tiek pri ėmimo programin ės įrangos įvairov ė yra dar didesn ė. Terminas P2PTV nurodo tiesiogiai tarp vartotoj ų (angl. „ peer-to-peer “) veikian čią programin ę įrang ą, kuri skirta platinti vaizdo sraut ą realiu laiku. Paprastai tokio vaizdo pagrindinis šaltinis yra televizijos programos, bet vaizdas taip pat gali b ūti perduodamas ir iš kit ų šaltini ų. Ši technologija spar čiai populiar ėja, kadangi ji leidžia bet kuri ą televizijos program ą padaryti prieinam ą interneto tinkle, naudojant tik vien ą šaltin į, kur kiekvienas transliacij ą ži ūrintis vartotojas, ši ą transliacij ą papildomai dar dalija ir kitiems prisijungusiems. Tokia technologija leidžia aptarnauti didel į skai čių besikei čian čių vartotoj ų be papildom ų išlaid ų pagrindiniam transliacijos šaltiniui. Tokia televizijos programos transliacija dažniausiai v ėluoja 1-2 minut ėmis lyginant su originalia programos transliacija. Šios technologijoje įdomiausias aspektas ir patrauklumas yra tas, kad vaizdo kokyb ė yra tuo geresn ė, kuo daugiau vartotoj ų ži ūri transliacij ą. Tai pasiekiama d ėl to, kad kiekvienas audiovizualin į turin į ži ūrintis vartotojas, tuo pat met ų j į dalija ir kitiems vartotojams taip didindamas turinio pralaidum ą. Kuo didesni bendras tinklo pralaidumas, tuo aukštesn ės kokyb ės televizijos programos gali b ūti ži ūrimos. Dažnai, populiarias TV programas P2P tinkluose galima ži ūri HD kokybe.
Paveikslas Nr. 4 P2PTV schema
Šaltinis: wikipedia
Lentel ė Nr. 1 Pagrindin ės P2PTV programos
Pilnai
Programa Vieša Privati Windows Linux Mac Android iOS platinama FOSS
StreamRoot No ? No Yes Yes Yes No No
Yes play only play only SopCast ? Yes ? ? (2013/06/2 play only (2013/06/ (2013/12/1 No 6) 01) 9) Yes Yes actlabtv ? ? ? ? ? ? (2005/08/0 ? (2005/08/18) 4)
PeerCast ? ? ? ? ? ? ? ? ?
50 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Pilnai
Programa Vieša Privati Windows Linux Mac Android iOS platinama FOSS
QQLive No ? ? ? ? ? ? ? ? java java java
FreeCast ? ? ? GPL (2007/04/1 (2007/04/ ? ? (2007/04/12) 2) 12) play only play only Yes
peerstreamer ? Yes No ? (2013/12/1 (2013/12/ ? ? (2013/12/11) 1) 11) Yes; BemTV No ? ? Apac Yes Yes Yes Yes No he Yes;
Tribler ? ? ? Yes Yes Yes No No LGPL
Viblast No ? ? No Yes Yes Yes Yes Yes Šaltinis: wikipedia
Šia programine įranga perduodamas televizijos programas kontroliuoti dar sunkiau, kadangi jos gali b ūti perduodamos ne viešai, o tik tarp tam tikr ų atskir ų vartotoj ų ar uždar ų vartotoj ų grupi ų.
Siekiant apriboti nelegalaus televizijos turinio pasiekim ą galimos blokavimo alternatyvos: blokuoti IP adres ą, domen ą, „proxy“ serveri ų nustatymus arba statyti filtravimo įrang ą. Pasaulin ėje praktikoje didesnis d ėmesys kreipiamas ne į įvairias apsaugos priemones, o į pa čius nelegalaus turinio teikėjus. Esant galimybei nustatomas nelegalaus turinio teikėjas ir j į sugavus teisimas d ėl autori ų teisi ų pažeidim ų, o visi nelegal ūs serveriai išjungiami. Taip kovoti galima tuomet, jeigu nustatomas kad nelegal ų turin į transliuojantis teikėjas priklauso tos valstyb ės jurisdikcijai. Lietuvos atveju, nemaža dalis toki ų serveri ų yra Rusijos teritorijoje ir Lietuvos teis ėsaugos ir autori ų teises ginan čios institucijos turi mažai galimybi ų sustabdyti toki ą veikl ą. Toliau panagrin ėsime pagrindinius nelegali ų televizij ų program ų monitoringo b ūtus ir galimas technologines, nelegalaus televizijos program ų patekimo į rinka galimybes.
Pastaraisiais metais su dideliais išš ūkiais kovojant su nelegali ų televizijos program ų patekim ų į rink ą susiduria palydovin ės televizijos teikėjai. Jeigu anks čiau pagrindin ė problema buvo palydovini ų televizijos program ų korteli ų- neteis ėtas naudojimas („nulaužimas“). Su „nulaužtomis“ kortel ėmis buvo galima ži ūrėti t ą pat į televizijos turin į, kaip ir su legaliomis. Palydovin ės televizijos teikėjai didel į d ėmes į skyr ė ši ų korteli ų apsaugai stiprinti. Ir kai jau atrod ė, kad yra sukurta tokia televizijos program ų atkodavimo kortel ė, kurios praktiškai ne įmanoma nulaužti, palydovin ės televizijos operatoriams stipr ų sm ūgį sudav ė sparti interneto pl ėtra. Internetas ir special ūs palydovin ės televizijos imtuvai leidžia su viena legalia palydovin ės televizijos kanal ų atkodavimo kortele, ši ą televizij ą ži ūrėti keliems ar keliasdešim čiai vartotoj ų. Įdomiausia tai, kad nors tokiuose imtuvuose kortel ės dažniausiai n ėra naudojamos, šie imtuvai gaminami ir su specialia vieta atkodavimo kortelei, prisidengiant tuo, kad vartotojas įsigydamas šį imtuv ą ži ūrės ir legalias televizijos programas nusipirk ęs atkodavimo kortel ę. Žemiau pateikiame supaprastint ą nelegalios palydovin ės televizijos teikimo schem ą.
51 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 5 Nelegalios palydovin ės televizijos schema
Blogiausias dalykas yra tas, kad technin ėmis priemon ėmis užblokuoti tokius dalinimosi serverius praktiškai ne įmanoma. Net ir atsekus tokį server į ir interneto teikėjui j į užblokavus, per kelias minutes galima pakeisti šio serverio adres ą ir užd ėtas blokavimas jau nebeveiks. Dažnai tokie nelegal ūs serveriai veikia per kelis IP adresus, kas j ų užblokavimo galimyb ę padaro dar sud ėtingesn ę. Nelegalaus serverio aptikimas su turima interneto teikėjų įranga yra pakankamai paprastas, čia nereikia netgi didesni ų investicij ų, tik žmogišk ųjų ištekli ų. Ži ūrint į kit ų šali ų patirt į, kovojant su nelegalios palydovin ės televizijos teikėjais, vienintelis efektyvus b ūdas – atsekus serverio fizin ę buvimo viet ą į j ą siun čiamos policijos ar kitos speciali ųjų tarnyb ų paj ėgos, kurios teikėjus areštuoja ir nelegal ų turin į teikian čią įrang ą konfiskuoja. Pastaruoju metu, dažnai tokia praktika yra taikoma Dubajuje, per pastaruosius kelerius metus buvo uždaryti keli nelegali ų paslaug ų teikėjai. Taip pat labai griežtai į piratavim ą ži ūrima JAV, prieš kelerius metus nelegalios televizijos teikėjas gavo milijonin ę baud ą Švedijoje 33 . Lietuvoje, tokie kovojimo b ūdai nepasiteisins, kadangi didžioji dalis, nelegalių serveri ų, kuriais dalijamasi palydovin ės televizijos kanalais yra Rusijoje ir kitose ne Europos S ąjungos šalyse. Rusijoje ir daugumoje kit ų šali ų teisin ės pagalbos uždarant nelegalius serverius tik ėtis neverta.
Pagal LR RRT duomenis, Lietuvoje gali teikti palydovin ės televizijos paslaugas tik vienas paslaug ų teik ėjas (VIASAT). Susidaro situacija, kad žmogus nusipirk ęs palydovin ės televizijos komplekt ą ir legaliai įsigij ęs Rusijoje (pvz. NTV), Jungtin ėje karalyst ėje (pvz. SKY) arba Lenkijoje (CYFRA) kortel ę, neturi teis ės su šiomis kortel ėmis ži ūrėti palydovin ės televizijos
33 http://www.casbaa.com/resources/regulatory/anti-piracy/
52 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
program ų Lietuvoje. Nelegalios palydovin ės televizijos populiar ėjimas daro neigiam ą įtak ą legaliems šios paslaugos teikėjams.
Did ėjantis interneto greitis ir jo teikiamos galimyb ės tapo didžiausia problema legaliems televizijos paslaug ų teik ėjams. Internete, praktiškai bet kas, gali patalpinti norimos televizijos transliacij ą, ir visi norintys, gav ę ar turintys nuorod ą, visiškai laisvai kompiuterio ekrane, ar telefone gali ži ūrėti norim ą televizijos program ą. Taip pat veikia įvair ūs puslapiai (http://torrent- telik.com/arhive/v2/index.php, http://torrent-tv.ru/torrent-online.php?translation=9217), kuriuose, vienoje vietoje, yra sud ėtos ne vienos, o keli ų dešim čių ar netgi šimt ų televizijos programos. Taip pat yra kuriami ir pardavin ėjami special ūs įrenginiai kurie, esant pakankamam interneto ryšiui, tiesiai į televizori ų gali transliuoti kelis šimtus nelegali ų program ų. Kaip jau buvo min ėta anks čiau, did ėjant išmani ųjų televizori ų galimyb ėms, dabar nelegalios TV programos gali b ūti perduodamos tiesiai į išman ųjį televizori ų be joki ų papildom ų įrengini ų. Šalyse, kuriose didelis emigrant ų skai čius, populiar ėja paslauga teikti lietuviškos ir užsienietiškos televizijos paslaugas užsienio šalyse, nors tokia paslauga taip pat yra nelegali. Blogiausia yra tai, kad net ir geriausios ir programin ės įrangos diegimas apsaugai, jokio realaus efekto neduos.
Paveikslas Nr. 6 Televizijos program ų transliavimas torrent technologijomis:
Šaltinis: wikipedia
Kaip matome iš paveiksl ėlio, ši technologija paremta tuo, kad televizijos program ų srautas gaunamas iš pagrindinio šaltinio. Kai bent vienas vartotojas prisijungia prie transliacijos perži ūros, kartu jis tampa ir ži ūrovu ir taip pat transliuotoju. Kai visame internete televizij ą ži ūri šimtai vartotoj ų, praktiškai ne įmanoma atsekti, kuris vartotojas transliuoja iš pagrindinio šaltinio.
53 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Nelegalaus televizijos program ų platinimo monitoringas ir b ūdai internete
Toliau apžvelgsime situacij ą su interneto svetain ėmis kurios si ūlo ži ūrėti norimas televizijos programas tiesiog tam skirtuose interneto puslapiuose. Šiame tyrime panagrin ėsime Lietuvos rinkai sukurtus puslapius. Suvedus į interneto paieškos tinklalap į paprastus žodelius „televizija internete“ jau pirmieji paieškos rezultatai pateikia begal ę nelegali ų nuorod ų, kurios skirtos matyti ne tik Lietuviškus, tačiau ir tarptautinius televizijos kanalus visiškai nemokamai:
Google.com paieškos rezultat ų pirmasis puslapis:
Paveikslas Nr. 6 Google.com paieškos rezultatai paieškos raktažodžiui („televizija internete“)
54 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Įdomiausia tai, kad dvi svetain ės, kuriose galima legaliai paži ūrėti, televizij ą internete pagal paieškos rezultatus pirmame puslapyje yra paskutin ėse vietose. Panagrin ėjus sekan čius paieškos rezultatus panaši tendencija išlieka ir toliau:
55 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Vėlgi iš pateikto paieškos rezultat ų s ąrašo vos viena nuoroda yra su legalia televizija. Panagrin ėjus iš koki ų serveri ų, šie nelegal ūs televizijos kanalus retransliuojantys tinklalapiai, gauna sraut ą buvo pasteb ėta, kad didžioji dalis tarptautini ų ir rusišk ų televizijos kanal ų, į interneto puslapius patenka iš Rusijoje esan čių serveri ų.
Papildomai šie tinklalapiai dar užsidirba si ūlydami pvz. geresn ės kokyb ės transliacijas, stabilesnes transliacijas, negu nemokamai ži ūrintys. Tokia praktika po truput į pastebima jau ir Lietuvos rinkai sukurtuose, ir nelegali ą televizij ą retransliuojan čiuose interneto svetain ėse.
Viena iš toki ų svetaini ų www.zanotv.com . Čia vartotojai pirmas tris dienas gali išbandyti paslaugas nemokamai, po to nelegaliai teikiamos paslaugos tampa mokamos: Citata iš tinklalapio: Kaip naudotis 1. Užsiregistruojame portale. 2. Papildome savo s ąskait ą pervesdami norim ą sum ą. 3. Pasirenkame kanalus.Susidaryk savo kanal ų rinkn į. 4. Lietuviškas kanalas-0.50 € m ėn. 5. Užsienio kanalas-0.25 € m ėn. 6. Mėgaujam ės televizija.
Šio tinklalapio paslaugos reklamuojamos ir Lietuvoje veikian čiuose skelbim ų portaluose.
Nors beveik visas televizijos programas galima paži ūrėti per kompiuter į internete, vis dar daugeliui žmoni ų patogus televizijos ži ūrėjimas asocijuojasi su patogiu s ėdėjimo fotelyje arba lovoje vaizd ą matant pla čiaekranio televizoriaus ekrane. Ir v ėl pažangios technologijos ateina į pagalb ą. Šiuo metu internetini ų skelbim ų puslapiai mirga pasi ūlymais įsigyti įvairius pried ėlius, juos prijungti prie televizoriaus ir turint pakankamos kokyb ės interneto ryš į, ži ūrėti šimtus televizijos program ų vos už kelet ą eur ų per m ėnes į. Dažnai tokias papildomas paslaugas si ūlo ir legaliai palydovines sistemas ar įvairius IP televizijos pried ėlius pardavin ėjantys ir diegiantys verslininkai.
Did ėjant išmani ųjų televizij ų galimyb ėms jau galima rasti ir toki ų skelbim ų:
56 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 7 Rinkoje esantys nelegalios internetin ės televizijos skelbimai
Kaip matome Samsung televizoriams pritaikyta tokia program ėlė, kad netgi nereikia mok ėti jokio abonentinio mokes čio.
57 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 8 Rinkoje esantys nelegalios internetin ės televizijos skelbimai
Dar vienas internetin ės televizijos teikėjas, kurio paslaugos gana aktyviai reklamuojamos Lietuvoje yra Kartina.TV ( www.kartina.tv ). Šis teikėjas savo paslaugas dažniausiai si ūlo rusakalbei auditorijai, ta čiau tarp si ūlomo program ų yra ir lietuvišk ų (TV3, TV1, TV6). Ši ų program ų šis teikėjas neturi teis ės transliuoti nei Lietuvoje nei užsienyje. Kartina.TV pried ėliais laisvai prekiaujama Vokietijoje esan čiose rusišk ų preki ų parduotuv ėse MixMarkt. Imon ė skelbiasi turinti daugiau negu 1000 platintoj ų 209 pasaulio šalyse. Nors Lietuvos tarp toki ų šali ų nėra, skelbim ų portaluose arba kai kuriose technikos parduotuv ėse Kartina.TV abonent ų galima laisvai įsigyti.
2014 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreip ėsi į Generalin ę prokurat ūrą nurodydamas, kad paslaugos teik ėjas savo abonentams retransliuoja 149 įvairaus pob ūdžio televizijos programas, iš kuri ų trys yra pornografinio pob ūdžio, o dar trys - retransliuojamos be atitinkamo transliuotoj ų sutikimo j ų programas retransliuoti ir neturi šiai veiklai vykdyti Lietuvoje reikalingos LRTK išduotos licencijos. Taip pat tuo metu šis transliuotojas transliavo ir uždraustas propagandines Rusijos televizijos programas. Pra ėjus daugiau negu metams nuo prad ėto tyrimo, kažkoki ų ap čiuopiam ų rezultat ų n ėra pasiekta. Vis ų pirma įmon ė registruota ne Lietuvoje (turi biurus Vokietijoje, Anglijoje ir JAV). Antra, tokios paslaugos teikiamos internetu, interneto paslaug ų teikėjai neturi nei teis ės nei galimybi ų nustatyti, filtruoti ar apriboti savo vartotoj ų interneto sraut ą.
Gaudymas ir baudimas tokios įrangos pardav ėjų nieko neišsprendžia. Kartina.TV savo paslaugas teikia ne tik per Kartina.TV pried ėlius, ta čiau ir internetu, taip pat per mobili ąsias aplikacijas.
58 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 9 Kartina.TV pri ėmimo galimyb ės
Šaltinis: Kartina.tv
Kaip matome ši ą internetin ę televizij ą galima matyti ir per interneto naršykl ę, ir per speciali ą program ą kompiuteryje. Taip pat yra sukurtos ir mobiliosios aplikacijos. Populiar ūs rinkoje esantys IP imtuvai, media centrai, USB pried ėliai nesunkiai gali b ūti pritaikyti šios televizijos platinam ų program ų pri ėmimui. Kaip matome netgi per „Apple TV“ pried ėlį ši televizija gali būti pasiekiama.
Didieji technikos centrai speciali ų Kartina.TV pried ėli ų nepardavin ėja, ta čiau jiems negalima uždrausti pardavin ėti vis ų DVD/Blu-Ray grotuv ų, media centr ų ir išmani ųjų televizori ų, kurie turi SMART TV funkcijas arba IP televizijos pri ėmimo galimybes.
Šio tyrimo autoriai, nor ėdami įsitikinti ar sud ėtinga žmon ėms, neturintiems speciali ų kompiuterini ų, programavimo ar technini ų žini ų pasinaudoti internetine televizija nemokamai atliko praktin į tyrim ą. Tyrimo metu buvo išbandyta keletas nelegalios internetin ės televizijos pri ėmimo b ūdų. Vis ų pirma norimas televizijos programas buvo bandoma surasti internete.
Labiausiai Lietuvos rinkai priimtini pasirod ė Rusijoje esantys interneto puslapiai, kurie suteikia galimyb ę programas priimti internetu. Šios svetain ės, Lietuvos vartotojams yra patrauklios kadangi vis dar daug lietuvi ų moka ir supranta rusiškai, o taip pat program ų tinklelis labai panašus į Lietuvos kabelin ės, antžemin ės skaitmenin ės ar palydovin ės televizijos operatori ų si ūlom ą.
59 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Po keleto bandym ų surastas internetinis puslapis http://torrent-telik.com/ jame laisvai prieinama daugiau negu 400 televizijos program ų:
Lentelė Nr. 2 http://torrent-telik.com/ nelegali ų kanal ų s ąrašas
TV programa TV programa TV programa TV programa СТС Пятница НТВ + Спорт ПИК HD ТНТ Пятница (+2) НТВ + Спорт плюс CBS Reality Discovery Channel HD Сарафан ТВ НТВ + Теннис Nautical Channel Discovery Science HD СТС НТВ + Футбол 1 Outdoor Channel ICTV СТС (+2) НТВ + Футбол 1 HD Outdoor Channel HD Интер СТС (+4) НТВ + Футбол 2 Sony Turbo СТБ СТС Love НТВ + Футбол 2 HD Авто 24 Мега ТНТ НТВ + Футбол 3 Авто плюс 112 Украина HD ТНТ (+3) НТВ + Футбол 3 HD Боец Еспресо ТВ ТНТ (+4) Россия 2 Бойцовский клуб 5 канал ( Украина ) ТНТ (+7) Спорт Драйв ТВ НТВ ТНТ Comedy Спорт 1 Мужской Первый канал ТНТ Comedy Спорт 1 ( Украина ) Оружие (Европа ) Россия 1 Cartoon Network Спорт 1 HD Техно 24 РЕН ТВ Disney Channel Спорт 2 ( Украина ) 100 ТВ Россия 24 Gulli 24 Док 1 HD Life News JimJam 365 Дней 112 Украина HD Дождь Nick Jr. Brodilo TV HD 360 градусов HD 8 канал Nickelodeon Da Vinci Learning 43 Канал HD R1 Nickelodeon HD Fine Living Amedia Premium HD RTVi TiJi Galaxy TV Brodilo TV HD Tonis HD Детский HD Life Eureka HD Время Детский мир HD Life HD Life Домашний Карусель History Channel HD Кино Звезда Карусель (+3) History Channel HD Кино 2 Интер Малятко ТВ ID Xtra Europe HD Спорт Интер + Мама Nat Geo Wild History Channel HD К1 Мульт Nat Geo Wild HD Life News HD К2 Мультимания National Geographic Mezzo Live HD Мир Пиксель ТВ Ocean-TV MGM HD Мир HD ПлюсПлюс Quality Channel HD MTV Live HD Ностальгия Радость моя Russia Today Doc MyZen TV HD HD НТВ Улыбка ребенка Russia Today Nat Geo Wild HD Documentary
60 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
НТВ (+3) Amedia 1 Russian Travel Guide NBA HD НТВ (+4) Amedia 2 Russian Travel Guide Nickelodeon HD HD НТВ (+7) Amedia Premium Teletravel HD Outdoor Channel HD HD НТН (Украина ) CBS Drama Travel Channel Quality Channel HD ОТР Enter Film Travel Channel HD Redlight HD Первый канал Fox Travel+ adventure Russia Today Doc HD Первый канал (+4) Fox Life Travel+ adventure HD Russia Today HD Первый канал (+6) HBO 2 Viasat Explore Russian Travel Guide Первый канал ( Европа ) HD Кино Viasat Explore CEE SET HD Первый канал ( СНГ ) HD Кино 2 Viasat History Setanta Sports Eurasia HD Первый канал HD ICG TV Viasat Nature East Super Tennis HD Первый канал HD (+4) MGM Viasat Nature-History Teledeporte HD HD Первый национальный MGM HD Домашние Teletravel HD (Украина ) животные Пятый канал SET Еда HD Tonis HD РЕН ТВ SET HD Еда ТВ Travel Channel HD РЕН ТВ (+4) Sony Sci-Fi Здоровое ТВ Travel+ adventure HD Россия 1 TV 1000 Зоо ТВ TV1000 Comedy HD Россия 1 (+2) TV 1000 Action Зоопарк TV1000 Megahit HD East Россия 1 (+4) TV 1000 Русское Интересное ТВ TV1000 Premium HD кино Россия 1 (+6) TV XXI (TV21) История Viasat Nature-History HD Россия HD TV1000 Comedy Кто есть кто Viasat Sport HD СТБ TV1000 Comedy Кухня ТВ Vip TV HD HD ТВЦ TV1000 Megahit Мега WedTV ( Свадебный ) HD ТРК Украина TV1000 Premium Моя планета Еда HD HD 112 Украина Universal Channel Нано ТВ КХЛ HD 112 Украина HD Zee TV Наука 2.0 Мир HD 24 Украина Дом кино Первый НТВ + 3D образовательный 360 градусов Еврокино Психология 21 НТВ + Наш футбол HD 360 градусов HD Иллюзион + РЖД НТВ + Футбол 1 HD 5 канал ( Украина ) Индия Россия К НТВ + Футбол 2 HD BBC World News Кино ТВ Совершенно НТВ + Футбол 3 HD секретно Bloomberg Кинопоказ Телекафе Первый канал HD
61 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Business Комедия ТВ Телепутешествия Первый канал HD (+4) CNN International Многосерийное Усадьба ПИК HD ТВ Deutsche Welle Наше любимое Эко -ТВ Россия HD кино EuroNews НСТ 1 HD Спорт 1 HD Eurosport News НТВ + 3D 9 волна Discovery Channel HD France 24 НТВ + Кино плюс A-One Discovery Science HD Life News НТВ + Кино Союз A-One UA MTV 24 Music Life News HD НТВ + Киноклуб Bridge TV MTV Base UK News One НТВ + Кинохит Chart Show Dance MTV Brend New Russia Today НТВ + Наше кино Chart Show TV MTV Love Russia Today HD НТВ + Наше новое Dange TV MTV Music кино TBi НТВ + Премьера MCM Top Nat Geo East Europe UBR Русский Mezzo National Geographic бестселлер HD БТБ Русский детектив Mezzo Live HD Brazzers TV Europe Дождь Русский иллюзион MTV Dance Candy Еспресо ТВ Русский роман MTV Hits UK Candyman Мир 24 ТВ 3 MTV Live HD CentoXCento TV Рада Украина ТВ 3 (+2) MTV Rocks Exotica TV РБК Феникс + Кино MTV Россия French Lover TV РИА Новости Fox Sports 2 NDL Music Box RU Hustler Blue ( Ночной канал ) Россия 24 HD Спорт Music Box TV Hustler HD Amazing Life NBA HD Music Box UA Hustler TV Maxxi-TV NBA TV O-TV O-la-la MyZen TV HD Sky Sports 1 Retro Music TV Platinum TV Paramount Comedy Sky Sports 2 RTL 102.5 Playboy TV QTV Sky Sports 3 Ru Music Private TV STV Sky Sports 5 RU TV Redlight HD WedTV ( Свадебный ) Sky Sports F1 VH1 Redlight Premium Zoom Super Tennis HD VH1 Classic Satisfaction HD Вопросы и ответы КХЛ HD Ля -минор SCT Живи КХЛ ТВ М1 Teleitalia HD НТА НТВ + Баскетбол М2 X Bunga Bunga Парк развлечений НТВ + Наш футбол Муз ТВ XDesire Перец НТВ +Нашфутбол Музыка Первого XXL
62 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Kitas internet puslapis http://torrent-tv.ru/ si ūlo ne k ą mažesn į kanal ų pasirinkim ą. Taip pat šiame puslapyje jau reklamuojamas ir pried ėlis, kuriuo galim ą ži ūrėti šio puslapio si ūlomas programas.
Paveikslas Nr. 10 http://torrent-tv.ru papildomos interneto televizijos pri ėmimo galimyb ės
Šaltinis: Kartina.tv
Norintiems ži ūrėti sporto varžybas yra sukurti specializuoti interneto puslapiai, kuriuose galima pasirinkti varžybas pagal sporto šak ą, pagal šal į, pagal laik ą.
63 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 11 Sporto transliacij ų paieška Google.com
64 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Kitas išbandytas internetin ės televizijos ži ūrėjimo b ūdas j ą ži ūrėti per specialias programas (pvz. VLC Player). VLC Player yra standartin ė audiovizualini ų byl ų perži ūros programa, kuri taip pat turi galimyb ę priimti ir realaus laiko (angl. real streaming ) televizijos programas. Čia vartotojas turi daug daugiau galimybi ų, kadangi televizijos program ų tinklel į gali susikurti pats. IPTV ir internetin ės televizijos forumuose bei internete galima rasti nuorod ų į atskiras transliacijas, taip pat jau į sudarytus program ų rinkinius. Rinkinius gali sudaryti nuo 2-3 iki 500 ir daugiau televizijos program ų. Program ų rinkinio byla (angl. Playlist file) gali b ūti redaguojama su papras čiausiu teksto redaktoriumi, tokiu kaip “Notepad”. Taigi vartotojas gali nepatinkančių ar jau nebeveikian čių televizijos program ų nuorodas papras čiausiai ištrinti, o jam tinkan čias prid ėti į byl ą taip susidarydamas jam patinkant į program ų rinkin į. V ėliau toks program ų rinkinys papras čiausiai atidaromas vaizdo perži ūros programoje ir joje atsiranda visi sud ėti kanalai, kuriuos galima ži ūrėti.
Dažnu atveju, tok į sudaryt ą program ų rinkin į galima perkelti ir į mobil ųjį telefon ą ar planšetin į kompiuter į. Įdiegus kelias papildomas ir nemokamas programas, kurias galima rasti netgi oficialiose parduotuv ėse (Google Play) turim ą program ų rinkin į galime perži ūrėti ir mobiliajame telefone arba planšetiniame kompiuteryje. Tyrimo metu tai buvo išbandyta naudojant Samsung Galaxy planšetin į kompiuter į.
Atliekant š į tyrim ą nemokamos internetin ės televizijos galimyb ės per įvairius pried ėlius nebuvo išbandytos, ta čiau buvo pabandyta įdiegti speciali ą program ą į išman ųjį Samsung televizori ų. Visk ą vykdant pagal rast ą instrukcij ą internete: https://www.youtube.com/watch?v=Iv5BVtQgOzU https://www.youtube.com/watch?v=0ap3hV2EOq0
Tiesiogiai buvo galima ne tik perži ūrėti daugyb ę televizijos program ų, ta čiau ir gauti pri ėjim ą prie milžiniško film ų ir serial ų archyvo.
Specialiai sukurt ų internetin ės televizijos program ėli ų, toki ų kaip Berioza.tv, Crystal.tv, peers.tv, Torent Stream Controller, Наше ТВ galima rasti kelias dešimtis. Daugelis j ų veikia praktiškai visose populiariausiose aplinkose (Windows, Linux, Mac) tiek kompiuteryje tiek mobiliuose įrenginiuose (Android, IoS). Dalis j ų yra nemokamos, kita dalis nors ir mokamos, ta čiau dal į program ų galima steb ėti ir nemokamai.
Dar viena pastebima tendencija, kad dažnai ir legal ūs tiek ėjai kurdami savo program ėles mobiliesiems įrenginiams dažnai pamiršta užd ėti geografin ės vietos apribojimus. Ir televizijos programos tampa laisvai prieinamos internete ir gali b ūti pasiekiamos ir tose šalyse, kuriose šie tiek ėjai neturi teis ės transliuoti ši ų program ų. Pakankamai preciziškai į š į dalyka ži ūri JAV ir Didžiosios Britanijos paslaug ų teik ėjai. Dažniausiai j ų mobiliose aplikacijose yra užd ėti geografiniai apribojimai ir paslaugas pasiekti galima tik iš tų geografini ų vietovi ų, kuriose šie paslaug ų teik ėjai turi teis ę transliuoti/retransliuoti televizijos programas. Ši problema pastebima ir su legaliai, per program ėli ų parduotuves (AppStore, GooglePlay), platinamomis mobili ųjų telefon ų ar planšetini ų kompiuteri ų program ėlėmis, kurios suteikia prieig ą prie keleto televizijos program ų. Dažnai nusipirkus toki ą program ėlę geografiniai apribojimai yra visiškai netaikomi ir norimas televizijos programas galima matyti savo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane. Žinoma kovoti prieš tokius tiek ėjus yra lengviau. Visada galima oficialiai kreiptis į juos su
65 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
prašymu užd ėti geografinius apribojimus arba į program ėli ų parduotuves, kad jos pašalint ų iš program ėles, kurios pažeidžia autori ų ir gretutines teises.
DPI įrangos apžvalga ir galimyb ės
Kovoti su nelegaliu televizijos program ų platinimu (piratavimu) internete yra pakankamai sud ėtinga. Net ir suradus server į, iš kurio tiekiamas nelegalus turinys ir j į užblokavus, interneto technologijos leidžia per kelet ą sekundži ų pakeisti serverio IP adres ą arba internetin į adres ą ir taip apeiti blokavim ą. Vienintelis dalykas, kaip galima technin ėmis priemon ėmis realiai sumažinti tokio nelegalaus turinio patekim ą į Lietuvos rink ą, Lietuvos interneto teikėjams naudoti interneto srauto analiz ės (angl. Deep Packet Inspection - DPI) technin ę ir programin ę įrang ą. Ši technologin ė įranga leidžia analizuoti vis ą operatoriaus valdom ą interneto sraut ą ir įgalina atpažinti nelegal ų turin į, bei esant reikalui j į blokuoti.
DPI yra naujos kartos technologija, kuri paj ėgi patikrinti vis ų duomen ų paket ų, kurie eina per DPI įrengin į, kiekvien ą bait ą. Tai reiškia ši įranga gali atpažinti duomen ų tip ą, antraštes ir real ų paket ų turin į. Dabar naudojama interneto operatori ų įranga dažniausiai taip giliai duomen ų neanalizuoja. DPI gali tikrinti duomenis analizuoti nuo antro iki septinto sluoksnio į „gyl į“. Kaip pavyzd į galime pateikt į paprast ą elektronin į laišk ą. Su dabartine įranga interneto teikėjai geriausiu atveju gali matyti laiško siunt ėją ir gav ėją. Su DPI įranga jau b ūtų galima analizuoti, kiekvien ą raid ę parašyt ą to laiško tekste ir netgi suprasti turin į, kas rašoma. DPI technologija leidžia apie duomen ų sraut ą sužinoti praktiškai visk ą, įskaitant kiekvieno duomen ų paketo svor į sraute.. Kai kurie tokios įrangos gamintojai teigia, kad naudojant j ų DPI įrang ą galima nustatyti daugiau negu 300 program ų, protokol ų, paraš ų įstaitant BitTorrent (byl ų keitimosi programa), HTTP (interneto naršykl ės), FTP (byl ų perdaimo standartas), SMTP (elektroninis paštas) ir SSH (apsaugotas kliento prisijungimo prie serverio aplinkos protokolas). Kai kuri įranga leidžia paži ūrėti dar giliau negu protokol ų nustatymas. Tokia duomen ų srauto analiz ė taip pat leist ų ir sudaryti tam tikras taisykles siekiant apriboti nelegalaus turinio pateikim ą vartotojams. DPI įranga yra unikali tuo, kad praktiškai tik ji vienintel ė gali įvykdyti reikalavimus, kuriuos kai kurios valstyb ės yra išk ėlusios siekiant didesnio interneto saugumo arba skaidrumo.
Iš vienos pus ės ši įranga gali pasi ūlyti vartotojams saugesn į internet ą, iš kitos pus ės kyla labai daug abejoni ų d ėl duomen ų apsaugos ir privatumo, kai interneto paslaug ų teikėjas gali matyti praktiškai visus vartotojo dokumentus ar veiksmus internete iki pa čių mažiausi ų smulkmen ų. Taip pat daug klaustuk ų kyla ir d ėl šios įrangos poveikio interneto grei čiui. Nors šios įrangos gamintojai savo reklaminiuose bukletuose aiškina, kad naujausia DPI įrangai visiškai ne įtakoja interneto grei čio, ta čiau tai sunkiai tik ėtina ypa č jeigu mes nor ėsime realiu laiku analizuoti ypa č didelius duomen ų srautus. Tai ypa č aktualu didesniems interneto paslaug ų operatoriams. Įsivaizdavimui, vien TEO klientai per diena parsisiun čia beveik 0,7 petabaitus 34 duomen ų. O vykstant kibernetin ėms atakoms duomen ų srautai gali siekti 6 gigabaitus per sekund ę.
DPI įranga gali pad ėti sumažinti nelegalaus turinio patekim ą į rink ą, ta čiau j ą privalo naudoti visi be išimties interneto paslaugas teikiantys operatoriai. Jeigu nors vienas interneto operatorius nenaudos šios įrangos jis įgaus konkurencin į pranašum ą, prieš kitus interneto paslaug ų teikėjus, nes gal ės vartotojams pasi ūlyti daugiau nelegalaus turinio. Taip pat šios įrangos kaina, jeigu j ą
34 Peta - 10 15 (1000 5)
66 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
reiks kompensuoti patiems operatoriams, gali b ūti praž ūtinga daugeliui maž ų interneto paslaug ų teik ėjų. Papildomai reiks ir darbuotoj ų, kurie tur ės reguliuoti, kur į turin į praleisti, kur į blokuoti ir pan. Vėl gi gr įžtama prie tos id ėjos, kad pirmiausiai šioje srityje turi b ūti aiškus teisinis reguliavimas, kad visi interneto operatoriai žinot ų kaip jiems vykdyti savo veikl ą.
Dėl vis įvairesnio interneto srauto ir d ėl didesni ų galimybi ų j į kontroliuoti, planuojama, kad DPI įrengini ų ir programin ės įrangos rinka iki 2018 m. augs po 22% kasmet. Atsiranda vis daugiau gamintoj ų, kurie gamina tik toki ą įrang ą. Įrangos gamintoj ų s ąrašas ir pagrindin ės DPI produkcijos s ąrašas pateikiamas žemiau:
Lentel ė Nr. 3 DPI gamintojai ir produktai No Įmon ė DPI produktas
1 F5 Policy Enforcement Manager
2 Alcatel-Lucent 7750 Service Router -Mobile Gateway
3 Allot Communications Service Gateway Sigma E 4 Arbor Networks e100
5 Bivio Networks DPI Application Platforms (7000)
6 Blue Coat Systems PacketShaper
7 Citrix (ByteMobile) Adaptive Traffic Manager (T3100) 8 Cisco Systems Service Control Engine Packet Data Network Gateway
9 Comverse Policy Enforcer
10 Ericsson Smart Service Router (SSR8000)
11 Huawei Technologies Huewei Service Inspection Gateway (9800)
12 Ipoque PRX G-Series
13 Juniper Networks MobileNext Broadband Gateway
14 Nokia Siemens Networks Flexi Network Gateway (Flexi-NG)
15 Procera Networks Procera Packet Logic Platform
16 Qosmos DeepFlow
17 Sandvine Sandvine Policy Traffic Switch
18 Vedicis Content Smart Switch
Iš esm ės vis ų gamintoj ų įranga daro t ą pat į (gali filtruoti ir tvarkyti interneto sraut ą), taip pat kiekvienas gamintojas savo įrang ą pristato, kaip geriausi ą, naujausi ą, saugiausi ą ir patikimiausi ą. Detalesnei analizei pla čiau panagrin ėsime vieno gamintojo – Procera Networks programin ę ir technin ę DPI įrang ą.
Procera Networks yra tinklo įrangos gamintoja, užsiimanti DPI technin ės ir programin ės įrangos projektavimu, gamyba, pardavimu ir įvairi ų DPI sprendim ų diegimu. Iš pradži ų įmon ė si ūlydavo nebrangius (iki 2GBit/s) interneto srauto valdymo sprendimus nedideliems interneto paslaug ų teikėjams ir įmon ėms. Nuo 2008 m. įmon ė didesn į d ėmes į skiria dideliems interneto paslaug ų teikėjams ir mobiliojo ryšio operatoriams. Šiame tyrime panagrin ėsime koki ą programin ę ir technin ę įmon ė si ūlo DPI sprendimams, taip pat pateiksime trump ą šios įrangos specifikacij ą. Procera Networks DPI sprendimams įgyvendinti naudoja PacketLogic platformas. Platforma tai technin ės ir programin ės įrangos visuma, leidžianti pasiekti norimas interneto srauto valdymo
67 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
charakteristikas. PacketLogic platformose veikianti PacketLogic TM programin ė įranga, leidžia interneto paslaug ų teikėjams efektyviai valdyti pla čiajuos čio interneto srautus.
Įmon ės kuriama programin ė įranga veikia Tinklo Matomumo taikymo bibliotekos (Network Application Visibility Library (NAVL)) pagrindu. Tai yra naujos kartos DPI programin ė įranga, leidžianti realiu laiku klasifikuoti ir tirti visus 7 tinklo sluoksnius. Ši programin ė įranga gali veikti tiek su Procera Networks gaminama įranga, tiek su kit ų gamintoj ų ar interneto paslaug ų teikėjų turima technine įranga.
Paveikslas Nr. 14 DPI veikimo schema
Šaltinis: www.proceranetworks.com
Programin ė įranga naudoja gilios paket ų analiz ės ir gilios srauto analiz ės metodus ir technikas, kas įgalina visiškai tiksliai, iš bendro interneto srauto, nustatyti šiandienos praktikoje dažniausiai naudojamas programas, tokias kaip mobiliosios aplikacijos, socialiniai tinklai, P2P, realaus laiko žinu čių perdavimas, byl ų dalinimasis, Web 2.0 ir kitas. Šios įrangos suteikiamos galimyb ės leidžia tiek įmon ėms efektyviai valdyti interneto resursus (pvz. darbo metu darbuotojams blokuoti pri ėjim ą prie socialini ų tinkl ų, uždrausti dideli ų byl ų (film ų, muzikos) siuntim ą), tiek interneto paslaug ų teikėjams naudoti įvairius tinklo valdymo modelius. Tokia programin ė įranga ypa č svarbi mobilaus ryšio operatoriams, kurie mobiliaisiais tinklais tiekia ne tik interneto paslaugas, ta čiau ir vykdo pagrindin ę veikl ą – tiekia mobilaus telefono ryšio paslaugas. Jeigu mobilaus interneto vartotojai labai užkraus š į tinkl ą įvairi ų duomen ų siuntimu, tai tinkamai
68 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
neveiks ir balso perdavimo paslauga. Tokia programin ė įranga leidžia matyti iš ko susideda bendras duomen ų srautas ir j į sutvarkyti taip, kad b ūtų patenkinti tiek mobilaus ryšio (balso) paslaug ų vartotojai, tiek mobilaus interneto naudotojai.
Šios įmon ės DPI programin ės įrangos galimyb ės jau leidžia ne tik išnagrin ėti visus 7 duomen ų tinklo sluoksnius, ta čiau pritaikyti ir dar pažangesnes duomen ų analiz ės technologijas, tokias kaip chirurginio modelio atitikimas (angl. Surgical Pattern Matching), Pokalbio semantika (angl. Conversation Semantics), gilus protokolo „skrodimas“ (angl. Deep Protocol Dissection), veiksm ų ir statistin ė analiz ė (angl. Behavioral and Statistical Analysis), ateities duomenų srauto prognoz ė (angl. Future Flow), „s ąmoningumas“ (angl. Awareness) ir sraujo asociacijos (angl. Flow Association).
Nemažai tinklo analiz ės sprendim ų priklauso nuo duomen ų gaut ų iš 7 sluoksnio. Procera Networks programin ė įranga leidžia giliau pažvelgti į vartotojo elgsen ą tinkle ir tinklo duomen ų srauto modelius tam tikru dienos laiku, per savait ę, per m ėnes į ar per metus. Tai gali interneto paslaug ų teikėjams ir IT skyri ų darbuotojams geriau suprasti kas vyksta tinkle, kokie puslapiai yra lankomi, koki ų duomen ų labiausiai ieško vartotojai. Tai padeda užtikrinti tinkl ą interneto resurs ų derinim ą tiek privatiems, tiek verslo klientams. Iš vienos pus ės tai padeda suteikti visiems vartotojams kokybiškas paslaugas, iš kitos pus ės, tokia gili įvairi ų duomen ų analiz ė jau gali reikšti ir įvairius asmens privatumo pažeidimus.
Tikrasis vartotojo program ų atpažinimas gali b ūti atliekamas tik tada, jeigu įranga sugeba analizuoti 4-7 tinklo sluoksnius. NAVL gali filtruoti duomen ų sraut ą naudojant tam tikros norimos programos filtr ą. Kiti sprendimai, kurie paremti tam tikr ų prievad ų ar protokol ų filtravimu neužtikrina tinkamo efektyvumo, kadangi tuo pa čių protokolu ar prievadu gali veikti tūkstan čiai program ų. Užblokavus tok į protokol ą vartotojas negal ės pasiekti ne tik kenk ėjišk ų program ų, ta čiau gali b ūti nepasiekiamos ir daugelis vartotojui reikaling ų. Tokia programin ė įranga taip pat leidžia optimizuoti ir dideli ų duomen ų, toki ų kaip HD filmai, perdavimo maršrutus. Technologija leidžia didesnius duomenis perduoti tais ryšio kanalais, kurie yra didesni ir padaryti pasiekiamus vartotojui iš ar čiau esan čių serveri ų. Taip užtikrinama geresn ė kokyb ė ir tiems vartotojams, kurie nori si ųstis didelius duomen ų kiekius ir tiems, kurie jų nesisiun čia.
Si ūlomas interneto greitis vis did ėja, ta čiau program ų, kurios naudoja vis didesnius tinklo resurs ų kiekiai did ėja dar didesniais mastais. Didel ė įvairi ų vaizdo, garso, tiesiogini ų transliacij ų pasi ūla ar netgi dažnai naudojamos balso perdavimo programos lengvai gali išnaudoti vis ą skiriam ą interneto pralaidum ą. Ypa č tai aktualu verslo įmon ėse ar mokymo įstaigose. Dar blogiau, nematydami perduodam ų duomen ų kilm ės tinklo administratoriai negali nustatyti vienokio srauto nuo kitokio. Dažnai tokiais atvejais taikoma „viskas arba nieko“ politika, o tai gali neigiamai paveikti verslo procesus ir mokymosi programas. Naudojant DPI įrang ą, galima matyti kokios konkre čiai programos yra naudojamos tinkle ir interneto paslaug ų teikėjai ar tinko administratoriai gali jas valdyti. Galima kontroliuoti tiek viso tinklo, tiek atskir ų program ų ar interneto puslapi ų sraut ą. Taip vartotojams yra užtikrinamas efektyvus leidžiam ų program ų pasiekiamumas ir minimalus neigiamas kito, nereikalingo, interneto srauto poveikis darbo ar mokymosi procesams.
69 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Dažnai didelius duomen ų srautus naudojan čios programos naudoja t ą pat į prievad ą (80), kuriuo yra pasiekiamos ir standartin ės interneto svetain ės. Dar kitos programos, gali sl ėpti savo tikr ąjį prievad ą ir naudotis standartiniu (80) HTTP/Interneto prievadu. Tokiu atveju, nenaudojant DPI įrangos, kuri gali analizuoti 7 duomen ų tinklo sluoksn į, prieš tokias programas nieko negalime padaryti, nes interneto paslaug ų teikėjai matys, kad naudojamas tik standartinis prievadas. Jos bus netinkamai klasifikuojamos ir neužtikrinama tinkama toki ų program ų patekimo į tinkl ą kontrol ė.
Standartiniai maršrutizatoriai, 1-3 tinklo sluoksniuose, turi nuorod ų kaupimo (angl. trunking) funkcij ą, ta čiau tai n ėra pakankami resursai pasiekti „turinio maršrutizavimo“ lyg į. DPI įranga suteikia galimyb ę tinklo apkrovim ą balansuoti tarp vartotoj ų, tarp vartotoj ų grupi ų, tarp serveri ų ir tarp tinklo adres ų transliavimo (angl. Network Address Translation – NAT). Taip pat ši ą įranga galima naudoti informacijos, išeinan čios iš serverio, kodavimui ir dekodavimui ir įvairi ų skaitmenini ų sertifikat ų valdymui. Pastaroji funkcija ypa č naudojama įvairaus intelektualinio turinio valdymui tinkluose.
Apkrovos balansavimo funkcija. Apkrovos balansavimas iš esm ės yra didelio grei čio maršrutizavimo, 4-7 sluoksnyje, DPI įrangos galimyb ė. Ši funkcija leidžia „išlyginti“ išteklius naudojamus serveri ų klasteryje, kad norimos programos ar interneto puslapiai veikt ų grei čiau, serveri ų įranga neperkaist ų, o vartotojai gaut ų aukštesn ės kokyb ės paslaugas. Užklaus ų „išmanumas“ yra esminis momentas, norint užtikrinti, kad konkreti programa pasiekt ų tinkam ą vartotoj ą iš tinkamo serverio, neži ūrint į tai, kad ir kaip toli reikiama programa b ūtų. DPI įranga taip pat turi ir įvairius tinklo testavimo sprendimus. Tinklo testavimo funkcija padeda užtikrinti, kad planuojami rezultatai yra teisingi. Iš esm ės, ši funkcija leidžia nustatyti ar realioje aplinkoje veikianti įranga veikia taip kaip buvo planuota laboratorijoje, kad programos veikian čios tinkle veikia taip kaip buvo planuota kuriant įrang ą ir kad sugeneruotos ataskaitos t ą patvirtina.
Toliau panagrin ėsime konkre čią DPI įrang ą ir jos si ūlomas interneto srauto valdymo galimybes. Procera Networks DPI technin ės ir programin ės įrangos visuma vadinama platformomis. Į technin ę įrang ą įdiegta PacketLogic TM programine įranga leidžia interneto paslaug ų teikėjams gauti daugiau žini ų apie tinkle vykstan čius procesus ir užtikrinti, kad vartotojai gaut ų kokybiškas paslaugas.
PacketLogic 1200 ir 1400 platformos Į PacketLogic 1200 platformos yra pradinio lygio Pažangus duomen ų valdymo centras ir abonento valdymo platforma. PacketLogic 1200 platform ų specifikacijos skirtos patenkinti maž ų ir vidutini ų tinkl ų poreikius. PacketLogic 1400 yra aukštos klas ės Pažangus duomen ų valdymo centras ir abonento valdymo platforma. Šios platformos gali apdoroti tinklus su milijonu ir daugiau vartotoj ų ir jos skirtos didesniems tinklo operatoriams. Pažangaus duomen ų centro ypatyb ės: V Šimt ų milijon ų skirting ų statistini ų duomen ų saugojimas; V Didelio našumo statistikos rinkimas 10 Gbs tinkluose; V Didel ės galimyb ės rinkti kiekvieno abonento statistik ą ir j ą apdoroti; V Realaus laiko ir istorini ų duomen ų rinkimas ir analiz ė;
70 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
V Individualios ataskaitos pagal poreikius, įvairiais pj ūviais.
Paveikslas Nr. 15 Tipin ė platformos schema
Šaltinis: www.proceranetworks.com
PL1200 platformos specifikacija
Forma 2RU; 19” rack-mounted Aplinkos Temperat ūra: Veikimo:10° to 35°C (50° to 95°F) Duomen ų saugojimo: -40° to 65°C (-40° to reikalavimai 149°F); Santykin ė dr ėgm ė: 10% to 80% (nesikondensuojanti) Duomen ų saugojimo: 5% to 95% (nesikondensuojanti) Fiziniai 8.7cm (h) x 44.4cm (w) x 75.6cm (d) išmatavimai
Svoris 29.2kg Tinklo s ąsaja 4 x 1000Base-T Ethernet Networking ports
Atmintis PL1210 PLM1215, PL1220 (RAM) 16GB 32GB
Talpa PL1210 PLM1215 PL1220 2 x 1TB HDD (RAID 1) 2x300GB HDD (RAID1) 5 x 1TB HDD (RAID 5)
71 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Talpa ir veikimas
Vartotoj ų PL1210, PLM1220 PL1215 skai čius 5M 10M
Konkurent ų Netaikoma 7.5M vartotojai
Transakcij ų per sekund ę Netaikoma Up to 50K
Sąsaja PacketLogic Python API; 3GPP-compliant Gx interface to Policy and Charging Rules Function (PCRF); 3GPP-compliant Gy interface to Online Charging Systems (OCS); 3GPP-compliant and Call Data Records (CDR) to Offline Charging Systems (OFCS); IPDR; vJSON-RPC; SOAP; Radius; DHCP and
PL1400 platformos specifikacija
Forma 2RU; 19” rack-mounted Aplinkos Temperat ūra: Operacijoms:10° to 35°C; Duomen ų Saugojimui: -40° to 65°C; reikalavimai Santykin ė dr ėgm ė: 10% to 80% (nesikondensuojanti) Duomen ų Saugojimui: 5% to 95% (nesikondensuojanti)
Fiziniai PL1421-CN, PL1422-CN, PLM1425, PLM1435 PL1420-SN/142X-SN išmatavimai 8.7cm (h) x 44.4cm (w) x 75.6cm (d) 8.7cm (h) x 48.2cm (w) x 59.4cm (d)
Svoris 29.2kg 35.37kg
Tinklo PL1421-CN, PL1422-CN, PL1421-CN-10, PL1422-CN- PL1420-SN/142X-SN sąsaja PL-1424-CN,PLM1425 10, PLM1435 4 x 1000Base-T Ethernet 4 x 1000Base-T Ethernet Netaikoma Networking ports Networking ports, 2 x 10Gb Base-T
Atmintis (RAM) PL1421-CN, PLM1425 PL1422 PL1424 PLM14 PL1420-SN/142X-SN -CN -CN 35
96Gb 160GB 384GB 128GB Netaikoma
Talpa PL1421, PLM1425 PL1424-CN PLM1435 PL1420-SN 142X-SN PL1422 6 x 1TB HDD 4x300GB 6 x 1TB HDD 2x300GB 12 x 1TB 12 x 4TB HDD (RAID 6) HDD (RAID 6) HDD, HDD (RAID-6) w/External (RAID10) w/External 2x200GB (RAID-6) Adapter Adapter SSD in RAID1+1
72 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Talpa ir veikimas Vartotoj ų PL1421-CN,PL1422-CN, PLM1425, PLM1435 PL1420-SN/142X-SN skai čius PL1424-CN 2 or 5M 1 20M 1 Netaikoma
Konkurent ų Netaikoma 10M 1 Netaikoma
vartotojai
Transakcij ų Netaikoma Up to 100K 1 Netaikoma per sekund ę
Sąsaja PLM1425, PLM1435 PacketLogic Python API; 3GPP-compliant Gx interface to Policy and Charging Rules Function (PCRF); 3GPP-compliant Gy interface to Online Charging Systems (OCS); 3GPP-compliant and Call Data Records (CDR) to Offline Charging Systems (OFCS); IPDR; vJSON-RPC; SOAP; Radius; DHCP
PacketLogic 7000 serijos platformos
PacketLogic 7810 yra 5Gbps platform ą, kuri idealiai tinka maž ų tinkl ų operatoriams. PacketLogic 7810 leidžia vienu metu didinti tiek pralaidum ą, tiek teikiam ų paslaug ų spektr ą vartotojams. Ši platforma leidžia efektyviai valdyti bendr ą turim ą interneto sraut ą, siekiant išvengti didelio tinklo užkrovimo, tam tikrose vietose. Tokia įranga dažnai naudojama didesn ėse įmon ėse, švietimo įstaigose.
Paveikslas Nr. 16 Tipin ė platformos schema
Šaltinis: www.proceranetworks.com
73 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Ši ų platform ų sprendimai yra optimizuoti taip, kad b ūtų galima vykdyti viso tinklo realaus laiko steb ėsen ą ir reikaling ų duomen ų apdorojim ą.
Įrangos galimyb ės: V Sud ėtingos realaus laiko ekspertiz ės, siekiant spr ęsti tinklo apkrovimo, saugumo ir efektyvumo klausimus; V Duomen ų srauto atpažinimas (angl. DRDL TM (Datastream Recognition Definition Language) ) – leidžia nustatyti kiekvieno vartotojo srauto ypatybes realiu laiku. Tai leidžia interneto paslaug ų teikėjams į vartotoj ų poreikius reaguoti daug grei čiau ir pasi ūlyti jiems tinkamas paslaugas. V Elgsena paremtas duomen ų srauto valdymas, įskaitant asimetrin ę srauto kontrol ę, srauto modeli ų sudarym ą ir filtravim ą, srauto klasifikavim ą ir prioretizavim ą, srauto monitoring ą ir paket ų perrašym ą. V Pažangus paket ų eiliškumo sudarymas, įskaitant paralelini ų eili ų sudarym ą, taip siekiant padaryti lankstesn ę duomen ų srauto valdymo politik ą, kuri leis grei čiau nustatyti problemines vietas (v ėlavimus, tr ūkin ėjimus). V Kiekvieno atskiro srauto statistikos rinkimas realiu laiku ir istorini ų duomen ų ataskaitos. Realaus laiko kokybin ės patirties atnaujinimai (angl. Quality of Experience (QoE)). V Turinio monitoringas leidžia interneto paslaug ų teik ėjams, debes ų paslaug ų teik ėjams ir įmon ėms naudojan čioms didelius greitaeigio interneto resursus apjungti interneto sraut ų valdymo politik ą su turinio strukt ūrizavimo funkcijomis. V Pažangi srauto nukreipimo sistema kartu su realaus laiko steb ėjimo įrenginiu leidžia įgyvendinti įvairius sprendimus, kurie gali kontroliuoti atskir ų program ų patekim ą į tinkl ą, ši ų program ų sugrupavim ą su vartotoju ar pasirinktu planu. V Įvykiais paremti valdikliai, kurie automatiškai pakei čia tinklo politik ą, reaguojant į susidariusi ą situacij ą (spamo aptikimas, DOS/DSoS atakos). Kenk ėjiškoms programoms automatiškai ribojamas pri ėjimas prie tinklo, sudaromi įvair ūs tinklo politikos modeliai.
PL7000 SERIES Specifikacija
Modelis PL7340 PL7810 Prisijungim ų sk. 400,000 2,000,000 Prisijungim ų per 20,000 100,000 sekund ę Pralaidumas 1 Gbps 5 Gbps Vartotoj ų skai čius 20,000 100,000 Valdymo s ąsaja 2 x 1000Base-T 2 x 1000Base-T Maksimalus kanal ų 2 x GE 11 x GE skai čius
74 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Fizin ė s ąsaja 1000Base-T 1000Base-T, 1000Base-SX, 1000Base-LX Konsol ės prievadas RJ-45 Console RJ-45 Console Dubliavimas Bypass, FlowSync Bypass, FlowSync Pralaidumo 10 and 100Mbps 10, 100Mbps and 1 Gbps licencijos Tinklo valdymas Intelligence Center Intelligence Center Vartotoj ų valdymas Subscriber Manager Subscriber Manager Įranga 1 rack unit (RU), 19” rack-mounted 1 rack unit (RU), 19” rack-mounted Komponentai Appliance, 2 x 1000Base-T channels fixed Appliance, 3 x 1000Base-T channels fixed form factor. form factor with 2 additional I/O module expansion slots Dydis 4.4cm (h) x 42.6cm(w) x 31.9cm (d) 4.4cm (h) x 44.0cm (w) x 49.9cm (d) Svoris 4.5 kg 10 kg Aplinka Temperat ūra: Įrangos veikimo: 0°C to 40°C; Temperat ūra: Įrangos veikimo: 0°C to 40°C; Duomen ų saugojimo: -20°C to 80°C; Duomen ų saugojimo: -20°C to 75°C; Įrangos veikimo dr ėgm ė: 5% to 85% Įrangos veikimo dr ėgm ė: 5% to 85% (nesikondensuojanti) (nesikondensuojanti)
PacketLogic 8000 serijos platformos Tai vidutin ės klas ės platformos skirtos vidutiniams ir augantiems interneto paslaug ų teik ėjams. PacketLogic 8720 palaiko iki 15 Gbps, PacketLogic 8820 iki 30 Gbps, PL8920 iki 50 Gbps, o PacketLogic 8960 iki 70 Gbps pralaidum ą.
PacketLogic 8000 serijos platformos gali b ūti konfig ūruojamas, palaikyti didel į kiek į analitini ų ir tinklo politikos įgyvendinimo funkcij ų. Jos tinka interneto paslaug ų teik ėjams, kurie tinklo diegimui naudoja didelio tankio abonent ų scenarijus. Visos platformos palaiko nemaž ą kiek į didelio prieinamumo funkcij ų, įskaitant sinchronizavimo konfig ūracij ą, klasteri ų grupavim ą.
Paveikslas Nr. 17 Tipin ė platformos schema
Šaltinis: www.proceranetworks.com
75 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Ši platforma taip pat turi visas galimybes, kurias turi ir 7000 serijos platformos: V Sud ėtingos realaus laiko ekspertiz ės; V Duomen ų srauto atpažinimas (angl. DRDL TM (Datastream Recognition Definition Language)) . V Elgsena paremtas duomen ų srauto valdymas. V Pažangus paket ų eiliškumo sudarymas, V Kiekvieno atskiro srauto statistikos rinkimas realiu laiku ir istorini ų duomen ų ataskaitos. V Turinio monitoringas. V Pažangi srauto nukreipimo sistema. V Įvykiais paremti valdikliai. V Be aukš čiau išvardint ų funkcij ų, nagrin ėjama įranga turi HTTP antraš čių nagrin ėjim ą, kas leidžia subalansuoti sistemos išmanum ą ir abonent ų suvokim ą.
PL8000 serijos įrangos technin ė specifikacija
PL8820 PL8920 PL8960 Prisijungim ų sk. 10,000,000 15,000,000 20,000,000 Prisijungim ų per 200,000 300,000 400,000 sekund ę Pralaidumas 30 Gbps 50 Gbps 70 Gbps Vartotoj ų skai čius 2,000,000 1 3,000,000 1 3,000,000 1 Valdymo s ąsaja 2 x 1000Base-T 2 x 1000Base-T 2 x 1000Base-T Maksimalus kanal ų 8 x 10 GE, 16 x GE 24 x GE or 12 x 10 GE 24 x GE or 12 x 10 GE skai čius Fizin ė s ąsaja 1000Base-T, 1000Base-SX 1000Base-T, 1000Base-SX 1000Base-T, 1000Base-SX 1000Base-LX, 10Gbase-SR 1000Base-LX, 10Gbase-SR 1000Base-LX, 10Gbase-SR 10Gbase-LR 10Gbase-LR 10Gbase-LR Konsol ės prievadas RJ-45 Console RJ-45 Console RJ-45 Dubliavimas Bypass, FlowSync Bypass, FlowSync Bypass, FlowSync Pralaidumo 1 Gbps and 10Gbps 1 Gbps and 10Gbps 1 Gbps and 10Gbps licencijos Tinklo valdymas Intelligence Center Intelligence Center Intelligence Center Vartotoj ų valdymas Subscriber Manager Subscriber Manager Subscriber Manager Įranga 2 rack unit (RU), 19” rack- 2 rack unit (RU), 19” rack- 2 rack unit (RU), 19” rack- mounted mounted mounted Komponentai Appliance, fixed form factor Appliance, fixed form factor Appliance, fixed form with 4 I/O module slots with 6 I/O module slots factor with 6 I/O module slots Dydis 3.5” (h) x 16.9” (w) x 22” 3.5” (h) x 16.9” (w) x 22” (d) 3.5” (h) x 16.9” (w) x 22” (d) 8.9 cm (h) x 43 cm (w) x 8.8 cm (h) x 43 cm (w) x (d) 8.8 cm (h) x 43 cm (w) 55.9cm (d) 55.9 cm (d) x 55.9 cm (d)
76 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Svoris 18kg 18kg 18kg Aplinka Temperat ūra: Įrangos Temperat ūra: Įrangos Temperat ūra: Įrangos veikimo: 0 oC to 40 oC; veikimo: 0 oC to 40 oC; veikimo: 0 oC to 40 oC; Duomen ų saugojimo: Duomen ų saugojimo: Duomen ų saugojimo: -20 oC to 75 oC; -20 oC to 75 oC; -20 oC to 75 oC; Įrangos veikimo dr ėgm ė: Įrangos veikimo dr ėgm ė: Įrangos veikimo dr ėgm ė: 5% to 85% 5% to 85% 5% to 85% (nesikondensuojanti) (nesikondensuojanti) (nesikondensuojanti)
PacketLogic 8000 serijos platformos PacketLogic TM 9420 platforma yra skirta fiksuoto ir mobiliojo ryšio tinkl ų operatoriams. Vienos platformos galimas pralaidumas iki 120Gbps ir ji gali aptarnauti iki 3 milijon ų abonent ų. PL9420 yra tinkamas sprendimas operatoriams, kurie nori įgyvendinti didelio tankio 10GE Interneto srauto valdymo sprendimus. PacketLogic 9420 platforma nustato ir renka didel ės skiriamosios gebos interneto monitoringo duomenis ir teikia išsamias analizes. Analiz ės gali b ūti atliekamos įvairiais pj ūviais, jos gali b ūti orientuotos į vartotojus, į realaus laiko tinklo kontrol ės politik ą, į atskir ų abonent ų elgsen ą tinkle.
Skirta augantiems tinklo diegimo poreikiams, PacketLogic 9420 platforma si ūlo ger ą našum ą ir geb ėjimus valdyti iki 3 milijon ų abonent ų, naudojant daug skirting ų ir visiškai individualiems poreikiams pritaikyt ų paslaug ų. Tai leidžia be didesni ų problem ų valdyti vis did ėjant į vartotoj ų skai čių, neprarandant paslaug ų lankstumo, įvairi ų tinklo valdymo modeli ų diegimo galimyb ės, greito ir efektyvaus klaid ų ir srauto sutrikim ų šalinimo galimyb ės, efektyvios realaus laiko tinklo analiz ės galimyb ės.
Paveikslas Nr. 18 Tipin ė platformos schema
Šaltinis: www.proceranetworks.com
77 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Ši platforma taip pat turi visas galimybes, kurias turi ir 8000 serijos platformos: V Sud ėtingos realaus laiko ekspertiz ės; V Duomen ų srauto atpažinimas (angl. DRDLTM (Datastream Recognition Definition Language)) . V Elgsena paremtas duomen ų srauto valdymas. V Pažangus paket ų eiliškumo sudarymas, V Kiekvieno atskiro srauto statistikos rinkimas realiu laiku ir istorini ų duomen ų ataskaitos. V Turinio monitoringas. V Pažangi srauto nukreipimo sistema. V Įvykiais paremti valdikliai. V HTTP antraš čių nagrin ėjimas.
PL9420 Specifikacija
PL9420 Prisijungim ų sk. 30,000,000 Prisijungim ų per sekund ę 500,000 Pralaidumas 120 Gbps Vartotoj ų skai čius 3,000,000 Valdymo s ąsaja 2 x 1000Base-T Maksimalus kanal ų skai čius 32 x GE or 16 x 10 GE Fizin ė s ąsaja 1000Base-T, 1000Base-SX 1000Base-LX, 10Gbase-SR 10Gbase-LR, 10Gbase-ER Konsol ės prievadas RJ-45 Dubliavimas Bypass, FlowSync Pralaidumo licencijos 1 Gbps, 10Gbps and 100Gbps Tinklo valdymas Intelligence Center Vartotoj ų valdymas Subscriber Manager Įranga 2 rack unit (RU), 19” rack-mounted with AC/DC power supply Komponentai Appliance, fixed form factor with 8 I/O module slots Dysis 8.8 cm (h) x 42.9 cm (w) x 55.8 cm (d) Svoris 18 kg Aplinka Temperat ūra: Įrangos veikimo: 0 oC to 40 oC; Duomen ų saugojimo: -20 oC to 75 oC; Įrangos veikimo dr ėgm ė: 5% to 85% (nesikondensuojanti)
78 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
The PacketLogic 20000 platforma PacketLogic 20000 yra pirmoji rinkoje 100GE platforma, galinti vykdyti realaus laiko tinklo srauto ir interneto monitoringo politik ą. Viena platforma palaiko iki 600 Gbps pralaidum ą, keli ų sistem ų apjungimas s ėkmingai gali apdoroti iki 10Tbps duomen ų sraut ą. PacketLogic 20000 palaiko iki 10 milijon ų abonent ų ir tenkina reikliausius našumo ir duomen ų apdorojimo reikalavimus. Ši įranga skirta didžiausiems pasaulio tinkl ų operatoriams.
Paveikslas Nr. 19 Tipin ė platformos schema
Šaltinis: www.proceranetworks.com
Ši platforma taip pat turi visas galimybes, kurias turi ir 8000 ir 9000 serijos platformos: V Sud ėtingos realaus laiko ekspertiz ės; V Duomen ų srauto atpažinimas (angl. DRDL TM (Datastream Recognition Definition Language)) . V Elgsena paremtas duomen ų srauto valdymas. V Pažangus paket ų eiliškumo sudarymas, V Kiekvieno atskiro srauto statistikos rinkimas realiu laiku ir istorini ų duomen ų ataskaitos. V Turinio monitoringas. V Pažangi srauto nukreipimo sistema. V Įvykiais paremti valdikliai. V HTTP antraš čių nagrin ėjimas.
79 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
PL20000 SPECIFIKACIJA
Prisijungim ų sk. 240,000,000 1 Prisijungim ų per 4,000,000 1 sekund ę Pralaidumas 600 Gbps 1 Vartotoj ų skai čius 10,000,000 1 Valdymo s ąsaja 4 x 10GE, 4 x 1000Base-T Maksimalus kanal ų Up to 36 x 10GE and 4x40GE or 4 x 100GE and 8 x 10GE skai čius Fizin ė s ąsaja 1000 Base-T, 1000 Base-SX, 1000 Base-LX 10 Gbase-SR, 10 Gbase-LR, 40 Gbase-SR Konsol ės prievadas RJ-45, mini-USB Dubliavimas Bypass, Internal Modules, FlowSync Pralaidumo 1 Gbps, 10Gbps and 100Gbps licencijos Tinklo valdymas Intelligence Center Vartotoj ų valdymas Subscriber Manager Įranga 14RU Advanced TCA chassis; 19” rack mounted Komponentai Systems Management Module (SM); Flow Processing Module (FP); Load Balancer Module (LB); Rear Transition Module (RT); Shelf Management Module Dysis 61.6cm (h) x 44.8cm (w) x 38.6cm (d) Svoris 99kg Aplinka Temperat ūra: Įrangos veikimo: 0 oC to 40 oC; Duomen ų saugojimo: -20 oC to 75 oC; Įrangos veikimo dr ėgm ė: 5% to 85% (nesikondensuojanti)
Apibendrinamosios pastabos
Kabelin ės televizijos operatoriai pakankamai s ėkmingai kovoja su vartotojais, siekian čiais neteis ėtai prisijungti prie ši ų operatori ų tinkl ų ir nemokamai gauti televizijos paslaugas. Operatoriai retransliuojantys TV programas analoginiu b ūdu, turimos technikos pagalba gali iškart pamatyti neteis ėtus prisijungimus ir operatyviai išspr ęsti iškilusias problemas. Skaitmeniniu b ūdų transliuojamos kabelin ės televizijos programos taip pat pakankamai gerai apsaugotos nuo neteis ėto naudojimo ir LKTA nariams čia didesni ų problem ų, pateikti vartotojams priklausant į turin į, neiškyla.
Skaitmenin ės antžemin ės televizijos operatoriai taip pat turi visas galimybes apsaugoti retransliuojamas programas naudojant pažangias kodavimo korteles.
80 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Didesn ė problema apsaugant retransliuojam ą turin į iškyla palydovin ės televizijos paslaug ų teikėjams. Iš vienos pus ės investav ę didelius pinigus ir suk ūrę nenulaužiamas kodavimo korteles, jie ken čia nuo nes ąžining ų, legalias atkodavimo korteles įsigijusi ų, vartotoj ų, kurie naudodamiesi technologij ų pagalba, gali atblokavimo raktais pasidalinti su kitais palydovin ės televizijos ži ūrovais. Pagrindin ės technin ės priemon ės prieš tokius vartotojus ir nelegalius atkodavimo serverius yra nuolatinis įvairi ų palydovin ės televizijos forum ų, skelbim ų ar kit ų vartotoj ų bendravimo viet ų monitoringas. Apsimetus pirk ėju įsigyti prieig ą prie serveri ų ir nusta čius j ų fizin ę buvimo viet ą, informacij ą perduoti teis ėsaugos pareig ūnams. Jeigu tokie serveriai bus aptikti Lietuvoje didesni ų problem ų d ėl j ų išjungimo ir administratori ų nubaudimo neiškils. Nusta čius serverio viet ą užsienio valstyb ėje, kuri, Lietuvos atveju, dažniausiai bus Rusija, praktiškai visos pastangos bus bevais ės. Rusijoje į autori ų ir gretutines teis ės d ėmesio beveik nekreipiama, taip pat ši šalis n ėra geranoriškai nusiteikusi ir bet kokios teisin ės pagalbos suteikimo atvejais.
Kita, dažnai pasitaikanti situacija, kuri mažina legaliai Lietuvoje veikian čių televizijos program ų transliuotoj ų ir retransliuotoj ų pajamas yra kitose šalyse legaliai veikian čių palydovin ės televizijos operatori ų korteli ų naudojimas Lietuvoje. Lietuvos gyventojas legaliai įsigij ęs toki ą palydovin ę kortel ę kitoje šalyje, Lietuvoje neturi teis ės jos naudoti, nes toks operatorius neturi licencijos teikti paslaugas Lietuvos teritorijoje. Čia jau ir technin ės blokavimo priemon ės ne įmanomos, kadangi visos legalios kortel ės palydovui yra vienodos jis jas atpaž įsta kaip tinkamas, neatsižvelgiant į valstybi ų sienas.
Visgi didžiausi ą galvos skausm ą legaliai veikiantiems televizijos paslaug ų teik ėjams Lietuvoje sukelia sparti interneto pl ėtra ir jo suteikiamos galimyb ės. Greitas interneto ryšys leidžia vartotojams be problem ų priimti netgi HD formato televizijos programas. O čia nelegal ūs paslaug ų teik ėjai įgyja dar didesnes galimybes. Televizij ą transliuojan čius serverius jie gali įrengti tose šalyse, kur į autori ų ir gretutines teises nekreipiama d ėmesio. TV program ų transliavimo serverius užmaskuoti taip, kad juos b ūtų sunku atsekti, nuolat keisti toki ų serveri ų adresus.
Įrengini ų palaikan čių IP protokol ą gausyb ė leidžia internetu platinamas televizijos programas pasiekti televizoriuje, mobiliajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Laikantis interneto neutralumo principo, interneto paslaug ų teikėjai be teismo leidimo negali užblokuoti toki ų serveri ų. Netgi ir užblokavus tok į server į, nelegalios paslaugos pradedamos teikti iš kit ų dar neužblokuot ų šaltini ų. Jeigu vartotojas yra susimok ėjęs už nelegalias paslaugas jam nereikia rūpintis šaltinio pakeitimu, visk ą padaro nelegalus paslaug ų teik ėjas. Vartotojai, kurie ži ūri televizijos programas nemokamai, nemok ėdami nei legaliems nei nelegaliems toki ų paslaug ų teik ėjams, internete patys gali susirasti naujas prieigas prie norim ų televizijos program ų.
Žvelgiant į ši ą situacij ą pla čiau, gali kilti klausimas, koks nelegalaus nemokamo televizijos program ų tiekimo verslo tikslas? Kam reikia pirkti interneto adresus, mok ėti už toki ų tinklalapi ų išlaikym ą ir nemokamai teikti televizijos program ų platinimo paslaugas visiems norintiems ? Taip pat siekdami apsisaugoti nuo teisini ų pasekmi ų tokiose interneto svetain ėse prisijungus parašomas pranešimas/ įsp ėjimas, kuris skamba taip: „ šis internetinis puslapis nevykdo joki ų televizijos retransliacij ų. M ūsų tikslas surinkti Youtube video, bei Video iš kit ų puslapi ų į vien ą vieta ir patogiai pateikti vartotojams. (Mes tik nurodome vaizdo lang ą (naudojant
81 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
iframe, embed tag ą) iš užsienio serverio ir neatsakome už transliacijas.) Mes neatsakome nei už turin į kuris rodomas, nei už reklam ą kuri parodoma. Joks vizualinis turinys n ėra laikomas Mūsų serveriuose. “ Kadangi šioje srityje dar n ėra ir teisinio reguliavimo praktikos, neaišku ar galima ir kaip galima toki ų interneto puslapi ų savininkus nubausti. Toki ų interneto puslapi ų populiarumas ir gausa s ąlygota tuo, kad nors jie tiesiogiai ir negauna naudos iš tokios televizijos ži ūrov ų, nauda gauna per puslapio lankomum ą ir iš to generuojamas pajamas iš reklamos. Dažnai, norint pamatyti televizijos program ą, pirmiausiai vartotojas yra priverstas perži ūrėti kelet ą reklam ų arba reklamos automatiškai atsidaro kituose ži ūrovo naršykl ės languose. Ši problema jau stebima ir pasauliniu mastu. 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis 35 , vien iš reklamos, nelegalios televizijos ar kito nelegalaus turinio teikėjai internete, gavo daugiau kaip 227 milijonus doleri ų pajam ų. Pa čių didžiausi ų tinklalapi ų metin ės pajamos siekdavo 6 mln. doleri ų. Paskai čiuota, kad toki ų tinklalapi ų pelno norma siekia 80-96 %, kai tuo tarpu legal ūs audiovizualinio turinio k ūrėjai, gamintojai, leid ėjai, transliuotojai ir retransliuotojai patiria milijardinius nuostolius.
Nerim ą keliantis dalykas yra tas, kad operatori ų, nelegaliai teikian čių mokamas televizijos retransliavimo paslaugas Lietuvoje, paslaug ų kokyb ė dažnai nenusileidžia legaliai veikian čių TV program ų retransliuotoj ų kokybei, o kaina yra kelis kartus mažesn ė. Vienas iš aktyviai Lietuvoje veikian čių toki ų paslaug ų teik ėjų (Kartina.TV) savo veikl ą oficialiai yra užregistrav ęs Didžiojoje Britanijoje, kitas (torrent-tv.ru) Gibraltare. Taigi jei ne technin ėmis, tai bent teisin ėmis priemon ėmis tokius paslaug ų teik ėjus galima bandyti paveikti.
Nelegalios nemokamos televizijos kokyb ė yra daug prastesn ė. Toki ą televizija ži ūrintis asmuo negali tik ėtis pastovumo, vaizdas gali v ėluoti, b ūti neryškus, bet kada gali užstrigti ar išvis pradingti transliuojamas signalas. Prieš tokius paslaug ų teik ėjus legal ūs Lietuvos operatoriai jau turi daug pranašum ų, nes ne visada paslaug ų pasirinkim ą nulems kaina.
Atlikus galimos technin ės įrangos, galin čios bent kažkiek apriboti nelegalaus turinio patekim ą į Lietuvos rink ą, analiz ę nustatyta, kad teoriškai šiuo metu rinkoje yra tokia DPI įranga, kuri, iš dalies, pad ėtų spr ęsti kylan čias problemas, susijusias su nelegalaus TV program ų retransliavimu vartotojams, naudojant interneto tinklus. Vėlgi, be teigiam ų aspekt ų kyla ne k ą mažiau ir neigiam ų. Vis ų pirma tai susij ę su interneto vartotoj ų privatumu, kaip jis bus užtikrinamas kada interneto operatorius ar kitos institucijos gal ės matyti asmens elgsen ą internete įvairiais pj ūviais. Kad tokia įranga pasiteisint ų, ją turi įsidiegti visi be išimties interneto paslaug ų teik ėjai. Iš kart kyla klausimas, kas finansuos tokios įrangos įsigijim ą. Dauguma interneto operatori ų, ypa č mažesni ų netgi neturi finansini ų ištekli ų tokioms papildomoms investicijoms. Dar vienas ne ką mažiau svarbus aspektas, kaip bus įtakotas bendras interneto greitis jeigu visi paslaug ų teikėjai papildomai filtruos tiek išeinan čius, tiek įeinan čius duomenis. Šiuo metu Lietuva yra viena iš pirmaujan čių valstybi ų Pasaulyje pagal interneto greit į. Gali gautis ir tokia situacija, kad sud ėjus visus „ už “ir „ prieš “ tokios įrangos daroma žala privatumui interneto grei čiui bus didesn ė negu gaunama nauda.
35 Good Money Gone Bad Digital Thieves and the Hijacking of the Online Ad Business (A Report on the Profitability of Ad-Supported Content Theft ) http://www.digitalcitizensalliance.org/FollowTheProfit
82 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
V. FINANSINĖS IR EKONOMINĖS APLINKOS SITUACIJA
Tyrimo „Autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų televizijos program ų paket ų platinimo (retransliavimo) veikloje, apsaugos tyrimas: finansin ės ir ekonomin ės aplinkos analiz ė“ pagrindinis tikslas yra atlikti autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų televizijos program ų paket ų platinimo, įskaitant retransliavim ą, veikloje, apsaugos finansin ės ir ekonomin ės aplinkos analiz ę, siekiu nustatyti nelegalaus TV turinio darom ą žal ą.
Pagrindiniam tikslui pasiekti formuluojami keturi uždaviniai: 1. Apskai čiuoti autori ų ir gretutini ų teisių apsaugos organizacij ų negaunamo atlygio dydžius. 2. Apskai čiuoti nesumok ėtų, bet priklausan čių b ūti sumok ėtais, mokes čių valstybei dydžius ir tuo b ūdu nustatyti neapskaitomos ekonomin ės veiklos mastus („šeš ėlin ės“ veiklos), įvertinti legali ų TV program ų paket ų platintoj ų d ėl to patiriamus nuostolius. 3. Įvertinti potenciali ą finansin ę naud ą, jei nelegalaus TV turinio patekim ą į rink ą b ūtų sumažintas, prognozuojant tokio sumažinimo apimtis. 4. Apibendrinti gautus rezultatus, identifikuojant galimas finansines-ekonomines priemones, galin čias pad ėti mažinti nelegalaus TV turinio patekim ą į rink ą.
Studijos uždaviniams pasiekti naudojami Lietuvos Respublikos Ryši ų reguliavimo tarnybos skelbiami vieši statistiniai duomenys, Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistiniai duomenys, Lietuvos Respublikos Finans ų ministerijos faktiniai ir prognoziniai duomenys, TNS LT (2015) tyrimo apie nelegalios televizijos tolerancij ą ataskaitos duomenys, bei Europos Sąjungos Eurostat faktiniai duomenys ir prognoz ės (EUROPOP2013; demografijos). Duomenys analizuojami taikant tiesin ės regresijos model į.
Tyrimo tikslais formuluojami trys pagrindiniai galimi situacijos vystymosi scenarijai (bazinis, realus ir radikalus) ir lyginami tarpusavyje nustatant nelegalaus TV turinio patekimo į rink ą poveikio televizijos program ų paketo platinimo veikloje interval ą. Scenarij ų lyginimas grindžiamas televizijos program ų paketo platinimo paslaug ų abonement ų skai čiaus, paslaug ų teik ėjų pajam ų, j ų sumokam ų autori ų ir gretutini ų teisi ų atlyginim ų bei paslaug ų teik ėjų sumokamo PVM dinamikomis.
83 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Analiz ės metodas
Taikomo analiz ės modelio login ė schema Studijoje duomen ų analizei naudojamas tiesin ės regresijos modelis. Šio modelio login ė schema pavaizduota 1 paveiksle. Modelyje prognozuojama mokam ų televizijos paslaug ų paklausa, kuri ą lemia vartotoj ų skai čius ir vartotoj ų šio tipo paslaugoms išleidžiama suma per metus. Vartotoj ų skai čiai yra priklausomi nuo bendro galimo didžiausio vartotoj ų skai čiaus, j ų pajam ų (darbo užmokes čio dinamikos), alternatyvi ų kašt ų (galimybi ų naudotis kitomis technologijomis, patenkinant t ą pat į poreik į: informacini ų technologini ų įrengini ų prieinamumas kainos atžvilgiu, vartotoj ų kompetencijos informacini ų technologij ų naudojimo srityje, kas lemia informacin ės technologijos skvarbos tarp vartotoj ų gyl į ir jos dinamik ą). Vartotojai gaudami mokamos televizijos paslaugas sumoka nustatyt ą paslaug ų teik ėjų kain ą už paslaugas.
Paveikslas Nr. 20 Tiesin ės regresijos modelio login ė schema
Mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų gaunamas užmokestis už j ų suteiktas paslaugas formuoja j ų pajamas. Did ėjan čios pajamos reiškia paslaug ų teik ėjo verslo apim čių did ėjim ą ir galim ą, su tuo susijus į darbo, j ėgos poreikio augim ą ir/arba atlygio už darb ą did ėjim ą. Gaudami didesnes pajamas mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjai sumoka daugiau PVM mokes čių ir daugiau autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio.
Naudojami duomenys Analizuojant ir prognozuojant naudoti šie duomenys: • mokam ų televizijos paslaug ų vartotoj ų skai čiaus dinamikai tirti ir prognozuoti: o Lietuvos Respublikos Statistikos departamento faktiniai duomenys ir EUROPO2013 (Eurostat, 2015) prognoziniai duomenys apie gyventoj ų skai čiaus ir j ų strukt ūrą Lietuvoje iki 2030 met ų (žr. 1 pried ą),
84 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
o Respublikos Ryši ų reguliavimo tarnybos skelbiami viešai statistiniai duomenys apie faktinius mokam ų paslaug ų abonent ų skai čius (žr. 2 pried ą), o Eurostat (2015) faktiniai duomenys apie interneto svarbos, informacini ų technologini ų įrengini ų skvarb ą Lietuvoje (žr. 3 pried ą), o TNS LT (2015) tyrimo rezultatai apie nelegalaus TV turinio tolerancij ą (žr. 4 pried ą), o Lietuvos Respublikos Finans ų ministerijos faktiniai ir prognoziniai duomenys apie darbo rinkos, darbo užmokes čio (žr. 5 pried ą) dinamik ą; • mokam ų televizijos paslaug ų pajam ų dinamikai tirti ir prognozuoti: o Respublikos Ryši ų reguliavimo tarnybos skelbiami viešai statistiniai duomenys apie faktines m ėnesines pajamas iš vieno abonemento (žr. 2 pried ą), o “Licencine sutartimi d ėl autori ų....” (2011) informacija apie mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų mokamus autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygius.
Formuojami scenarijai Tyrimo tikslais formuluojami trys pagrindiniai galimi situacijos vystymosi scenarijai (bazinis, realus ir radikalus) ir lyginami tarpusavyje nustatant nelegalaus TV turinio patekimo į rink ą poveikio televizijos program ų paketo platinimo (retransliavimo) veikloje interval ą. Bendros visiems scenarijams daromos prielaidos ir s ąlygos: • visi scenarijai rodikliai prognozuojami ir lyginami tarpusavyje iki 2030 met ų nominaliomis kainoms litais; • Lietuvos gyventoj ų skai čius ilguoju laikotarpiu maž ėja, gyventoj ų amžiaus strukt ūra kinta, kurioje maž ėja jaun ų gyventoj ų dalis ir did ėja pensinio amžiaus gyventoj ų dalis (analizei nagrin ėjama gyventoj ų, turin čių 15 met ų ir daugiau met ų, amžiaus grup ė); • Lietuvos gyventoj ų pajamos palaipsniui did ėja (apie 5 proc. kasmet); • mokam ų paslaug ų teik ėjų grup ės strukt ūra nesikei čia (nevyksta koncentracija ar kiti procesai, galintys įtakoti sektoriaus strukt ūrą ir atitinkamai finansinius rodikius); • vidutin ės pajamos iš vieno mokamų televizijos paslaug ų abonemento did ėja ir atspindi šiuo metu sektoriuje nusistov ėjusi ą paklausos ir pasi ūlos santyk į; • didžiausi ą įtak ą atvirumui nelegaliam TV turiniui turi namuose turimos technologijos ir tautyb ė (remiantis TNS (2015)), ta čiau ignoruojama amžiaus įtaka, nes Lietuvos gyventoj ų amžiaus strukt ūroje maž ėjant jaunimo šis rodiklis iš esm ės tik gyventojams senstant įtakos vis didesn ės gyventoj ų grup ės, turin čios reikiamus informacini ų technologij ų kompetencijas, formavim ąsi); • tarp nam ų ūki ų turin čių nors vien ą planšetin į kompiuter į net 42 proc. yra atviri nelegaliam turinui, o tarp nam ų ūki ų, kuriuose yra išmanusis telefonas – 25 proc. (TNS, 2015); • tarp lietuvi ų atvirumas nelegaliam turinui siekia 17 proc., o tarp kit ų tautybi ų – apie 34 procentus (TNS, 2015); • sektoriuje nesikei čia sektoriaus reguliavimas, apmokestinimas. Specifin ės tris scenarijus tarpusavyje skirian čios prielaidos: • bazinio scenarijaus atveju daromos šios pagrindin ės prielaidos: o nelegaliai besinaudojan čių televizijos paslaugomis dalis tarp vis ų galim ų toki ų paslaug ų vartotoj ų siekia 4.7 proc. (TVS, 2015); • realaus scenarijus atveju daromos šios pagrindin ės prielaidos: o nelegaliai besinaudojan čių televizijos paslaugomis dalis tarp vis ų galim ų toki ų paslaug ų vartotoj ų skai čiai auga, priklausomai nuo informacini ų technologij ų prieinamumo did ėjimo, įvertinant atvirumo nelegaliam televizijos turiniui pagal tautyb ę lyg į (TVS, 2015);
85 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
o mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų paslaug ų vartotoj ų skai čiai maž ėja palaipsniui; • radikalaus scenarijus atveju daromos šios pagrindinės prielaidos: o nelegaliai besinaudojan čių televizijos paslaugomis dalis tarp vis ų galim ų toki ų paslaug ų vartotoj ų skai čiai spar čiai auga (remiantis “GfK Retail and Technology Baltic” prognoz ėmis, 2014), priklausomai nuo informacini ų technologij ų prieinamumo did ėjimo, įvertinant atvirumo nelegaliam televizijos turiniui pagal tautyb ę lyg į (TVS, 2015); o mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų paslaug ų vartotoj ų skai čiai ženkliai maž ėja.
Scenarij ų tarpusavyje lyginimas grindžiamas televizijos program ų paketo platinimo (retransliavimo) paslaug ų abonement ų skai čiaus, paslaug ų teik ėjų pajam ų, j ų sumokam ų autori ų ir gretutini ų teisi ų atlyginim ų bei paslaug ų teik ėjų sumokamo PVM dinamikomis.
Analiz ės rezultatai
Suformuluoti ir prognozuoti trys scenarijai lyginami tarpusavyje, siekiant palyginti mokamos televizijos prognozuojamas pajam ų, mok ėtino PVM ir autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio dinamik ą iki 2030 met ų.
Lyginant suformuluotus ir prognozuotus mokamos televizijos paslaug ų sektoriaus augimo scenarijus, matyti, kad bazinio scenarijaus atveju, jei tik ėtume, jos vartotojai nereaguos į informacini ų technologij ų skverbt į ir technologij ų kain ų maž ėjim ą, mokam ų televizijos paslaug ų vartotoj ų skai čius did ėtų ženkliausiai nuo 726.5 t ūkst. 2013 metais iki 1.02 mln. 2030 metais (žr. 2 pav. ir 5 pried ą). Realaus scenarijais atveju, kai vartotojai, įvertin ę technologij ų kain ą, savo informacini ų technologij ų kompetencijas ir savo atvirum ą nelegaliam TV turiniui, palaipsniui atsisako mokam ų paslaug ų ir vis pla čiau naudojasi internetu pasiekiamomis televizijos paslaugos nieko už tai nemok ėdami. Tokiu atveju, mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų vartotoj ų skai čius 2030 metais b ūtų 8 proc. maženis ir siekt ų 950.8 t ūkst. vartotoj ų. Radikalaus scenarijaus atveju vartotoj ų skai čius jau b ūtų net 20 proc. mažesnis ir, tik ėtina, toliau gana ženkliai maž ėtų.
Paveikslas Nr. 21 Mokamos televizijos abonent ų skai čiaus dinamikos palyginimas
86 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Vidutin ės pajamos iš vieno vartotojo (abonemento) per m ėnes į did ės iki 2030 met ų (tai sietina su bendromis šalies augimo tendencijomis (infliacija) ir gyventoj ų pajam ų augimu; žr. 6 pried ą). Šioje analiz ėje paslaug ų kaina atskirais scenarijais nekei čiama, siekiant išgryninti vartotoj ų strukt ūros poky čius. Tokia prielaida daroma, net žinant, kad televizijos paslaug ų vartojimo strukt ūros poky čiai, įtakoti informacini ų technologij ų skvarbos did ėjimo ir j ų kainos maž ėjimo, daryt ų įtak ą mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų kainoms (tik ėtina, didint ų spaudim ą jas mažinti). Šioje studijoje kain ų prognoz ės grindžiamos esamo sektoriaus strukt ūros prielaidomis. Vidutin ės pajamos iš vieno abonemento did ėtų nuo 23.7 Lt per m ėn. 2013 metais iki 46.7 Lt per mėn. 2030 metais. Tik ėtinas ženklus palydovin ės televizijos paslaug ų teik ėjų vidutinių pajam ų iš vieno abonemento maž ėjimas ir ribotas pajam ų iš vieno abonemento did ėjimas kabelin ės TV, DVB-T ir MDTV did ėjimas. Tai iš esm ės atspindi nauj ų technologij ų kain ų maž ėjimo ir vartotoj ų informacini ų kompetencij ų did ėjimo tendencijas.
Mokamos televizijos paslaug ų teik ėjų pajamos bazinio scenarijaus atveju b ūtų didžiausios, nes jos atspind ėtų iki šiol sektoriuje dominuojan čios jo pl ėtros tendencijas (žr. 3 pav. ir 7 pried ą). Pajamos bazinio scenarijaus atveju (nominaliomis kainomis) išaugt ų nuo 2013 met ų iki 2030 met ų daugiau nei du kartus ir siekt ų 576.8 mln. Lt. Tokio did ėjimo pagrindiniu veiksniu b ūtų vartotoj ų skai čiaus augimas. Realaus scenarijaus atveju pajamos sudaryt ų tik 92 proc., o radiklaus scenarijaus atveju – jau tik 80 proc. pajam ų bazinio scenarijaus atveju.
Paveikslas Nr. 22 Mokamos televizijos gautos pajam ų dinamikos palyginimas
Mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų mok ėtino PVM suma bazinio scenarijaus atveju išaugt ų nuo 35.9 mln. Lt 2013 metais iki daugiau nei 100 mln. Lt 2030 metais (žr 23 pav. ir II. 7 pried ą). Radikalaus scenarijaus atveju mok ėtino PVM augimas b ūtų mažesnis ir jis jau siekt ų tik 92.5 mln. Lt 2030 metais. Galiausiai, radikalaus scenarijaus atveju mok ėtino PVM b ūtų priskai čiuojama jau tik 80.2 mln. Lt 2030 metais. Galima sakyti, kad informacini ų technologij ų skvarbos ir vartotoj ų informacini ų technologij ų kompetencij ų did ėjimas tik ėtina lems mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų pajam ų maž ėjim ą, sietin ą su vartotoj ų atvirumu nelegaliam TV turiniui internete. Tokios pa čios maž ėjimo tendencijos tik ėtina palies ir autori ų ir gretutini ų teisi ų atlyginimo apimtis.
87 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Paveikslas Nr. 23 Mokamos televizijos paslaug ų teik ėjų sumok ėto PVM dinamikos palyginimas
Lyginant autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio dinamik ą trij ų scenarij ų atvejais matyti, kad mok ėtinas autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio suma, planuotina realaus ir radikalaus scenarij ų atvejais, b ūtų mažesn ė nei bazinio scenarijaus atveju, kai daroma prielaida, kad vartotoj ų atvirumas nelegaliam turiniui nedid ės. Jei bazinio scenarijaus atveju mok ėtino autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio suma siekt ų 9.5 mln. Lt, tai realaus scenarijaus atveju – 8.8. mln. Lt, o radikalaus scenarijaus atveju (kok į prognozuoja informacini ų technologij ų specialistai) – 7.6 mln. Lt (žr. 24 pav. ir II.7 pried ą).
Paveikslas Nr. 24 Mokamos televizijos paslaug ų teik ėjų sumok ėto autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio dinamikos palyginimas
Studijoje prognozuojami vartotoj ų, atvir ų nelegalioms televizijos paslaugoms, skai čiai ir d ėl to, prognozuotinos prarandamos legali ų televizijos mokam ų paslaug ų teik ėjų pajamos, nesumokami privalomi PVM ir autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygiai. Remiantis TNS (2015), atlikus asmen ų vyresni ų nei 15 met ų amžiaus gyventojus, nustatyta, kad Lietuvoje apie 4.7 proc. gyventoj ų
88 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
naudojasi nelegalios televizijos paslaugomis (dažniausia naudojama interneto prieiga) ir už tokias paslaugas niekam nemoka (išskyrus interneto paslaug ų teik ėjui, jei tai n ėra nuolatin ė nemokamo Wi-Fi prieiga). Tas pats tyrimas atskleid ė, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventoj ų “Atmet ėjai” (netoleruoja nelegali ų paslaug ų), o kiti 20 proc. –yra atviri (d ėl įvairi ų priežas čių) nelegaliam televizijos turinui ir paslaugoms. Tokiais yra “Ambasadoriai” (aktyviai besidžiaugiantys nemokomomis ir nelegaliomis paslaugomis), kuri ų yra net 8 proc. vis ų gyventoj ų; “Prijau čiantys” (esantys patenkinti, ta čiau neigiamai vertinantys turin į), kuri ų yra apie 6 proc.; ir “Racionalieji “(ieškantys geriausios kainos-kokyb ės santykio), kuri ų yra 6 proc. vis ų gyventoj ų; TRI*M tipologija nustatyta TNS (2015)). Manytina, kad 4.7 proc. gyventoj ų, kurie tyrimo metu pripažino besinaudojantys nelegaliomis paslaugomis, yra tik dalis vis ų gyventoj ų, kurie jau šiandien naudojasi tokiomis paslaugomis to netraktuodami kaip nelegalaus turinio ar nelegalaus paslaugos naudojimosi arba tiesiog patys to nenor ėjo atskleisti tyrimo metu (dažna vykdom ų apklaus ų problema). Lyginant Lietuvos gyventoj ų TRI*M tipologij ą su šalies gyventoj ų atvirumu nelegaliam turinui priklausomam nuo turim ų technologini ų įrengini ų, situacija atsiskleidžia šiek tiek kitaip. Jei TNS (2015) tyrimo metu nustatyta, kad tarp nam ų ūki ų turin čių nors vien ą planšetin į kompiuter į net 42 proc. yra atviri nelegaliam turinui, o tarp nam ų ūki ų, kuriuose yra išmanusis telefonas – 25 proc., tai galima b ūtų manyti, kad jau šiandien nelegalaus turinio ir paslaug ų apimtys yra didesn ės.
Šios studijos r ėmuose buvo prognozuojamos nelegalaus turinio ir televizijos paslaug ų apimtys, remiantis informacini ų technologij ų įrangos ir technologijos skvarbos tendencijomis Lietuvoje ir atsižvelgiant į vartotoj ų atvirumo nelegaliam turiniui priklausomyb ę nuo vartotojo turimos įrangos ir jo tautyb ės. Jei bazinio scenarijaus atveju (kuris remiasi TNS (2015) tyrimo rezultatais) tik ėtina, kad 4.7 proc. gyventoj ų naudojasi ir toliau naudosis nelegaliomis paslaugomis, tai realaus scenarijaus atveju (kuris yra gana pesimistinis atsižvelgiant į technologij ų skvarbos Lietuvoje tendencijas ir ekspert ų prognozes), tai jau 2019 metais tik ėtina nelegaliomis paslaugomis link ę bus naudotis beveik 20 proc. šalies gyventoj ų (žr. 1 lentel ę ir 8 pried ą). Radikalaus scenarijaus atveju situacija gali b ūti dar blogesn ė ir nelegaliomis paslaugomis gali b ūti link ę naudotis daugiau nei 20 proc. šalies gyventoj ų jau 2017 metais. Manytina, kad tokiomis paslaugomis link ę bus naudotis tie, kurie iki šiol naudojasi nemokamomis televizijos paslaugomis, jaunimas, kuris “perkelia” savo gyvenim ą į “išmaniuosius” telefonus. Nesant tinkamam reguliavimui, tokia situacija gali lemti staigiai did ėjant į besinaudojan čių nelegaliomis paslaugomis skai čių, gali prad ėti keisti vartotojo charakteristik ą, t.y. gali rasti daugiau toleruojan čių nelegalias paslaugas.
Lentel ė Nr.3 Potencialaus nelegaliai televizijos paslaugomis besinaudojan čių asmenų skai čiaus dinamika 2014-2020 metais, proc. Scenarijai 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Bazinis 4.7 4.7 4.7 4.7 4.7 4.7 4.7 Realus 7.2 8.8 10.7 13.1 16.0 19.5 23.9 Radikalus 8.4 12.0 17.1 24.3 25.0 25.6 26.4
89 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Jei daryti prielaid ą, kad visi nelegaliai besinaudojantys paslaugomis mok ėtų vidutines paslaug ų kainas už televizij ą (jei tai b ūtų mokama televizija), tada mokamos televizijos prarandamos pajamos (arba sektoriuje neapskaitomos veiklos apimtys) bazinio scenarijaus atveju siekia 2020 metais apie 11 proc. sektoriaus pajam ų, realaus scenarijaus atveju jau 60 proc. sektoriaus pajam ų, o radikalaus scenarijaus atveju – 71 proc. pajam ų (žr. 8 pried ą). Šiuo atveju 2020 metais nesumokamas PVM bazinio scenarijaus atveju siekt ų 7.4 mln. Lt, realaus scenarijaus atveju – 37.7 mln. Lt, radikalaus – 41.6 mln. Lt. Atitinkamai autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio nuostoliais autoriams ir gretutini ų teisi ų tur ėtojams siet ų 2020 metais bazinio scenarijaus atveju – 0.7 mln. Lt, realaus scenarijaus – 3.6 mln. Lt, o radikalaus scenarijaus atveju – 4.0 mln. Lt (žr. 8 pried ą). Net jei sakytume, kad tik 60 proc. besinaudojan čių nelegaliomis paslaugomis yra potencial ūs mokamos televizijos paslaug ų teik ėjų klientai, ir nelegali ų paslaug ų vartojimas, tik ėtina, nekei čiant reguliavimo, lemia gana didelius praradimus mokamos televizijos sektoriaus atžvilgiu (pajam ų praradimai), didelius nuostolius valstyb ės atžvilgiu (nesumok ėtas ir esm ės mok ėtinas PVM), didelius nuostolius autoriams ir gretutini ų teisi ų tur ėtojams (nesumok ėtas mok ėtinas autori ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtojams).
90 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
VI. GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
Autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų, naudojam ų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrim ą sudar ė 4 pagrindin ės dalys: V Apklausa - Nelegalus TV program ų paket ų platinimas ir tolerancijos lygmuo V Teisinio reglamentavimo situacija V Technologin ės aplinkos situacija V Finansin ės ir ekonomin ės aplinkos situacija
Visuomen ėje plintant naujoms technologijoms bei did ėjant vartotoj ų technologini ų žini ų lygiui, stebimas vis didesnis alternatyvi ų televizijos program ų platinimo b ūdų atsiradimas. Šie platinimo būdai pasižymi tuo, jog jie yra neteis ėti – televizijos program ų platinimas yra vykdomas nesilaikant joki ų Lietuvos Respublikos teis ės akt ų reikalavim ų, n ėra jokios platinamo turinio kontrol ės.
Apklausos metu buvo nustatyta, kad nelegalia televizija, kuriuo nors b ūdų naudojasi 4,7 % nam ų ūki ų. Didžioji dalis tai daro per įvairius nelegalius interneto portalus. Atlikus apklaus ą, gauti duomenys parod ė, kad 80% TV rinkos sudaro Atmet ėjai, t.y., gyventojai, kurie netoleruoja nelegalaus TV turinio teikėjų ir mano, kad šios paslaugos yra nepatikimos. Atmet ėjų dal į dar galima didinti vieš ųjų ryši ų kampanijomis, skatinan čiomis nesinaudoti nelegaliu turiniu, išryškinant, pvz. ši ų paslaug ų tr ūkumus, legalaus TV turinio privalumus.
Vienas iš pagrindini ų elektronini ų ryši ų veiklos princip ų yra technologinio neutralumo principas, kuris reiškia, kad teis ės normos turi b ūti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kuri ų siekiama atitinkamomis teis ės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagr įsta, vien tik d ėl j ų taikymo neb ūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkre čių technologij ų naudojimas, taip pat kad teis ės normos b ūtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkre čiu teisiniu santykiu susijusiems elektronini ų ryši ų tinklams ar elektronini ų ryši ų paslaugoms teikti.
Visuomen ės informavimo įstatyme įtvirtinta retransliavimo s ąvoka ilg ą laik ą neap ėmė vis ų technologij ų, kuri ų pagrindu buvo vykdomas radijo ir (ar) televizijos program ų platinimas. Tai lėmė, kad tam tikras technologijas savo paslaug ų teikimui naudojantys paslaug ų teik ėjai formaliai nebuvo laikomi retransliuotojais ir atitinkamai išveng ė Visuomen ės informavimo įstatymo ir kit ų teis ės akt ų reikalavim ų taikymo bei LRTK priimt ų sprendim ų vykdymo. Ypa č pastaruoju metu tapo akivaizdu, kad spar čiai vystantis technologinei aplinkai, kurioje veikia radijo ir (ar) televizijos paslaug ų platintojai, teisinis reglamentavimas nebesp ėjo prisitaikyti prie nauj ų veiklos form ų, taip pažeidžiant technologinio neutralumo princip ą.
Skirtingai nei visuomen ės informavimo srityje, autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų apsaugos reguliavimo poky čių klausimai Lietuvoje šiuo metu nėra aktyviai ir sistemiškai svarstomi, siekiant įvertinti transliavimo ir retransliavimo veiklose atsiradusias technologines inovacijas (kurios sujungia informacines ir komunikacines priemones) ir d ėl j ų atsiradus į poreik į didinti apsaugos priemones.
91 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Šiuo metu technin ėmis priemon ėmis pakankamai s ėkmingai galima užtikrinti kabelin ės analogin ės televizijos, kabelin ės skaitmenin ės televizijos ir skaitmenin ės antžemin ės televizijos apsaug ą nuo neteis ėto naudojimo ir retransliavimo. Sud ėtingesn ė situacija yra su palydovin ės ir internetin ės televizijos nelegaliu naudojimu. Išvystytos interneto technologijos ir fizin ė įranga leidžia pakankamai lengvai apeiti palydovini ų televizij ų teikėjų taikomas apsaugos priemones. Nagrin ėjant nelegalios internetin ės televizijos paplitim ą, galima pagalvoti, kad šioje srityje jokios neteis ėto turinio apsaugos priemon ės nepadeda.
Neteis ėtas televizijos program ų platinimas sukelia daugyb ę neigiam ų pasekmi ų tiek visai ši ų paslaug ų rinkai, tiek vartotojams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims, tiek ir pa čiai valstybei: 1) Nes ąžininga konkurencija . Neteis ėti platintojai tiesiogiai konkuruoja su teis ėtai veikian čiais televizijos program ų platintojais mažindami ši ų platintoj ų abonent ų skai čių. Neteis ėti platintojai nemoka joki ų mokesčių ( įskaitant mok ėjimus transliuotojams ir kolektyvinio administravimo asociacijai) ir nepatiria su tuo susijusi ų s ąnaud ų, kurias patiria teis ėtai veikiantys retransliuotojai. Jie vartotojams programas platina dažniausiai už vienkartin į mokest į, arba j ų si ūlomas abonentinis mokestis b ūna mažesnis, nei teis ėtai veikian čių platintoj ų. Tokiu savo elgesiu šie platintojai iškreipia įprastos konkurencijos sąlygas.
2) Neužtikrinamos vartotoj ų teis ės. Teikiant neteis ėtas televizijos program ų platinimo paslaugas yra neužtikrinama vartotoj ų teis ė gauti kokybišk ą paslaug ą, neužtikrinamos ir kitos Lietuvos Respublikos teis ės aktuose, o ypa č Elektronini ų ryši ų paslaug ų teikimo taisykl ėse, nustatytos paslaugos gav ėjų teis ės.
3) Nemokami mokes čiai valstybei . Neteis ėti televizijos program ų platintojai valstybei nemoka ne tik įprast ų mokes čių, ta čiau ir speciali ų Visuomen ės informavimo įstatyme numatyt ų įmok ų.
4) Nemokami mokes čiai už autori ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų naudojim ą. Neteis ėtai platinant televizijos programas n ėra sudaromos sutartys su transliuotojais d ėl j ų kuriamo turinio platinimo, n ėra apmokama už šio turinio bei j į sudaran čių autori ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų naudojim ą nei transliuotojams, nei kolektyvinio administravimo asociacijoms.
Taigi akivaizdu, kad neteis ėtas televizijos program ų platinimas daro didel ę žal ą visai televizijos paslaug ų rinkai ir visuomenei, tod ėl turi b ūti imamasi efektyvi ų priemoni ų tam, kad užkirsti keli ą šios neteis ėtos veiklos paplitimui Lietuvos Respublikoje.
92 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Apibendrinant atliktos studijos rezultatus galima teigti, kad: • Nekei čiant teisinio sektoriaus reguliavimo ir neinicijuojant sektoriuje esmini ų strukt ūrini ų poky čių, manytina, kad mokam ų televizijos paslaug ų vartotoj ų (abonement ų) skai čiai maž ės, nes dalis vartotoj ų ypa č jaunimas, nesudarin ės nauj ų sutar čių su mokamos televizijos paslaugas teikian čiais subjektais, jei yra maž ų alternatyvi ų kašt ų opcija – nemokama nelegali televizija pasiekiama internetu. Jei informacini ų technologij ų skvarba bus l ėtesn ė nei tikisi informacinių technologij ų specialistai, tai toki ų mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų abonement ų skai čius iki 2030 met ų b ūtų 8 procentais mažesnis lyginant su j ų skai čiumi, prognozuotinu nemanant, kad informacin ės technologijas daro ženkli ą įtak ą vartotojo sprendimui. Jei informacini ų technologij ų skvarba bus tokia, kokios tikisi informacini ų technologij ų specialistai, tada vartotoj ų skai čius gali b ūti jau net 20 proc. mažesnis. • Aukš čiau min ėtu atveju tik ėtina, kad mokam ų televizijos paslaug ų teik ėjų pajamos, jei informacini ų technologij ų skvarba bus l ėtesn ė nei tikisi informacini ų technologij ų specialistai, 2030 met ų b ūtų apie 42 mln. Lt mažesnės lyginant su pajamomis, prognozuotinomis nemanant, kad informacin ės technologijas daro ženkli ą įtak ą vartotojo sprendimui. Jei informacini ų technologij ų skvarba bus tokia, kokios tikisi informacini ų technologij ų specialistai, tada pajamos gali b ūti jau net apie 114 mln. Lt mažesnės. Atitinkamai mok ėtino PVM b ūtų sumok ėta pirmu atveju apie 8 mln. Lt mažiau, antru atveju – apie 20 mln. Lt mažiau. Sumaž ėtų ir autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos organizacij ų gaunamos pajamos iš atlygio už tokias teises. Jos b ūtų 0.7 mln. LT mažesn ės pirmu atveju ir 1.9 mln. Lt mažesn ės, jei informacini ų technologij ų skvarba bus tokia, kokios tikisi informacini ų technologij ų specialistai. • Net jei vartotoj ų nuomoni ų tyrimai rodo (TNS, 2015), kad šiuo metu Lietuvoje 4.7 proc. vis ų galim ų televizijos paslaug ų vartotoj ų naudojasi nelegaliomis paslaugomis, realus toki ų vartotoj ų skai čius, tik ėtina, yra didesnis ir realiai gali iki 2019 met ų jau siekti beveik 20 proc. vis ų potenciali ų televizijos paslaug ų vartotoj ų, jei manytume, kad informacini ų technologij ų skvarba nebus tokia staigi ir gili, kokios tikisi informacini ų technologij ų specialistai ir rodo statistiniai duomenys. Staigios ir gilios informacini ų technologij ų skvarbos atveju (ypa č turint omenyje internet ą, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, (kuri ų skvarba dar ženkliai atsilieka nuo ES šali ų vidurkio ir net nuo kaimynini ų Estijos ir Latvijos šali ų rodikli ų)), jau 2017 metasi galimas staigus ir didelis nelegali ų televizijos paslaug ų vartojimo bumas, kuris gal ėtų lemti daugiau nei 24 proc. potenciali ų vartotoj ų nelegali ų paslaug ų pasirinkim ą. • Nekei čiant sektoriuje reguliavimo, manytina, kad šiuo metu apie 20 proc. vis ų vartotoj ų, esan čių atvirais nelegalioms paslaugoms, grup ė gal ėtų išsipl ėsti iki 30 proc. ir tai jau daryt ų neigiam ą poveik į visam sektoriui. Šiuo atveju nelegali ų paslaug ų apimtys gal ėtų siekti apie 200 mln. Lt 2020 metais, nesumok ėto PVM suma nuo ši ų pajam ų – apie 40 mln. Lt, o autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaugos organizacijos negaut ų apie 4 mln. Lt jiems priklausan čio pajam ų iš mokamos televizijos paslaug ų teik ėjų mokamo autori ų ir gretutini ų teisi ų atlygio.
93 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
Pasi ūlymai
‹ Dėl retransliavimo veiklos teisinio reglamentavimo
Atsižvelgiant į ES teisin į reglamentavim ą elektronini ų ryši ų srityje, retransliavimas tur ėtų b ūti aiškiai pripaž įstamas elektronini ų ryši ų paslauga ir reglamentuojamas elektronini ų ryši ų sektoriaus teis ės aktais. Retransliuotojams, kaip elektronini ų ryši ų paslaug ų teik ėjams, gali b ūti nustatomi papildomi įpareigojimai, kurie leidžiami pagal NRS direktyvas, reglamentuojan čias elektronini ų ryši ų veikl ą, ir atitinkamus Teisingumo Teismo sprendimus: - dėl privalom ųjų televizijos program ų retransliavimo; - dėl televizijos program ų paket ų formavimo; - kiti reikalavimai, kuriuos elektronini ų ryši ų veiklos atžvilgiu leidžia NRS direktyvos.
Siekiant suvaldyti retransliuojamos informacijos perdavimo proces ą, yra b ūtina Lietuvos Respublikos teis ės aktus suderinti su Europos S ąjungos teise, aiškiai atskiriant transliavim ą ir retransliavim ą pagal j ų veiklos pob ūdį, t.y. atskiriant turinio k ūrimo ir pirminio paskleidimo (transliavimo) bei jo techninio perdavimo visuomenei (retransliavimo) procesus. Tik teisiškai atribojus šias veiklas ir pripažinus, kad jos patenka į skirtingas teisinio reglamentavimo sferas bei yra kontroliuojamos skirting ų institucij ų, bus galima užtikrinti ir skirtingas technologijas naudojan čių retransliuotoj ų perduodamos informacijos valdym ą, nes visi šie retransliuotojai bus laikomi vykdan čiais elektronini ų ryši ų veikl ą ir atitinkamai patenkan čiais į Elektronini ų ryši ų įstatymo taikymo srit į. Tokiu b ūdu, aiškiai atskyrus šias veiklas bei Elektronini ų ryši ų įstatyme nusta čius konkre čius retransliuotoj ų veiklai (t. y. techniniam informacijos perdavimui visuomenei) taikytinus reikalavimus, susijusius su platinam ų program ų paket ų sudarymu bei j ų turiniu, bus sudarytos efektyvios prielaidos priži ūrėti ir, prireikus, kontroliuoti ši ų subjekt ų platinam ą informacij ą.
Papildomai pažym ėtina, kad visos šios paslaugos yra teikiamos elektronini ų ryši ų tinklais, kuri ų prieži ūra Lietuvos Respublikos teritorijoje pavesta b ūtent Ryši ų reguliavimo tarnybai. Ši institucija turi išskirtin ę kompetencij ą bei patirt į šioje srityje, jau dabar šiai institucijai yra pavesta nagrin ėti gin čus tarp vartotoj ų ir elektronini ų ryši ų tinklais paslaugas teikian čių subjekt ų (įskaitant ir retransliuotojus). D ėl ši ų priežas čių tikslinga vis ą elektronini ų ryši ų tinklais teikiam ų paslaug ų prieži ūrą konsoliduoti vienos institucijos ribose, taip suefektyvinant ir administracin ę sektoriaus prieži ūrą.
‹ Dėl didesn ės autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų objekt ų apsaugos
Siekiant didesn ės autori ų teisi ų ir gretutinio teisi ų apsaugos si ūlytina: 1. Papildomai išanalizuoti kabelin ės retransliacijos ir kabelin ės retransliacijos operatoriaus sąvokos ATGT Į tinkamum ą, atsižvelgiant į pasikeitus į Visuomen ės informavimo įstatym ą bei perkelti į nacionalin ę teis ę modernius autori ų teisi ų ir gretutinio teisi ų gynimo b ūdus, naudojant užsienio šali ų gerosios praktikos pavyzdžius (Suomijos ir kt.). 2. Perži ūrėti baudžiamosios atsakomyb ės s ąlygas, perži ūrėti nusikaltim ų/baudžiam ųjų nusižvengim ų sud ėtis, sankcij ų r ūšis, numatyti konfiskavim ą, įvertinant tai, kad didžioji dalis retransliavimo veikl ų nebus licencijuojamos pagal Visuomen ės informavimo
94 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
įstatymo pakeitimus, nustatyti institucin ės sistemos (kompetencij ų ir proced ūrų) pakeitimus. 3. Papildyti ATPK 214 10 str. (atitinkamai, nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosian čio Lietuvos Respublikos administracini ų nusižengim ų kodekso 122 str.), nustatant k ūrinio ar gretutini ų teisi ų objekto neteis ėto viešo paskelbimo priemoni ų ar įrangos konfiskavim ą. 4. Įvertinti poreik į nustatyti naujas ekonomines sankcijas autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeidim ų subjektams internete, atsižvelgiant į ger ąją užsienio šali ų praktik ą. 5. Apsvarstyti galimyb ę nustatyti kompetenting ą institucij ą (nevyriausybin ę organizacij ą), kuri steb ėtų ir operatyviai reaguot ų į autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų pažeidimus informacin ės visuomen ės paslaug ų teik ėjų veikloje (Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 4 str. 3 d. 1 p.). 6. Apsvarstyti galimyb ę gin čus, susijusius su informacin ės visuomen ės paslaug ų teikimu, nagrin ėti ne teismo tvarka. Tokiu atveju gin čus nagrin ėjan čios institucijos turi nustatyti ši ų gin čų nagrin ėjimo taisykles. Tokios specialios institucijos Lietuvoje d ėl autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų tur ėtoj ų interes ų gynimo kol kas n ėra numatyta (Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 17 str. 1 d.). 7. Parengti reikiamus po įstatyminius teis ės aktus d ėl Lietuvos Respublikos informacin ės visuomen ės paslaug ų įstatymo 21 str. 1 d. įgyvendinimo. 8. Išanalizuoti galimas vartotoj ų, kurie parsisiun čia nelegal ų turin į elektronini ų ryši ų tinklais, įsp ėjimo apie atsakomyb ę ir atsakomyb ės taikymo priemones. 9. Didinti vartotoj ų informuotum ą apie tai, kas sudaro nelegalias paslaugas (kokio turinio ži ūrėjimas ir naudojimasis), autori ų ir gretutini ų teisi ų apsaug ą, jo svarb ą (tuo b ūdu mažinant “Prijau čian čiųjų” grup ę ir izoliuojant (ir/ar mažinant) nuo kit ų grupi ų “Ambasadorius”); 10. Siekti mokam ų paslaug ų kašt ų – naudos pasi ūlymo optimizavimo, siekiant sumažinti galimybes did ėti “Racionali ųjų” vartotoj ų grupei bei mažinti (did ėjant vartotoj ų skai čiui) paslaug ų kainas (pasinaudojant masto ekonomikos efektu); 11. Su savo veikl ą įregistravusiais užsienyje, ta čiau neturin čiais licencijos retransliuoti TV program ų Lietuvos teritorijoje kovoti visais įmanomais teisiniais b ūdais; 12. Televizijos ži ūrėjimas dažnai tapatinamas su patogumu. Jeigu įmanoma bent šiek tiek apriboti nelegalaus turinio pasiekim ą vartotojui, jis dažnai pagalvos, galb ūt geriau naudoti legalias paslaugas, negu kiekvien ą kart ą prieš ruošiantis ži ūrėti televizij ą praleisti pusvaland į ar daugiau ieškant prieinam ų nelegali ų; 13. Įpareigoti galini ų įrengini ų pardav ėjus (televizoriai, pried ėliai, planšet ės, išmanieji telefonai), užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodamoje įrangoje b ūtų įdiegtos tik RRT užsiregistravusi ų Televizijos program ų paket ų platintoj ų programin ė įranga. ( Kaip alternatyva svarstytinas draudimas galiniuose įrenginiuose iš anksto diegti programin ę įrang ą ); 14. Įpareigoti RRT kreiptis į galini ų įrengini ų gamintojus („Smart Tv, „Connected tv“), tiekian čius galimyb ę iš savo administruojam ų prieglobos svetaini ų parsisi ųsti programin ę įrang ą (išmani ųjų televizori ų), nurodant, kad geografiniu pagrindu b ūtų apribotas
95 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
galimyb ės paslaug ų gav ėjams pasisi ųsti RRT neautorizuot ų Televizijos program ų paket ų platintoj ų programin ę įrang ą („support“ apribojimas, leidžiam tik RRT nurodyta programin ė įranga); 15. Įpareigoti RRT ir Lietuvos radijo ir televizijos komisij ą kreiptis į programin ės įrangos platinimo platformas (apple, google ir pan.), nurodant, kad geografiniu pagrindu b ūtų apribota galimyb ės paslaug ų gav ėjams pasisi ųsti RRT neautorizuot ų Televizijos program ų platintoj ų programin ę įrang ą („support“ apribojimas, leidžiam tik RRT nurodyta).
‹ Dėl kit ų galim ų strukt ūrini ų poky čių
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos S ąjungos teis ę turinio k ūrimo ir jo pirminio paskleidimo (transliavimo) bei šio turinio platinimo visuomenei (retransliavimo) procesai turi b ūti aiškiai atskirti bei reglamentuojami skirting ų sri čių teis ės aktais, ši ų veikl ų kontrol ė taip pat turi b ūti priskiriama skirting ų institucij ų kompetencijai ir, mažinant administracin ę našt ą, prieži ūros funkcijos negali b ūti dubliuojamos.
Dėl ši ų priežas čių retransliuotoj ų veiklos kontrol ė tur ėtų b ūti priskirta Ryši ų reguliavimo tarnybos kompetencijai, o LRTK savo veikl ą tur ėtų nukreipti į aktyvesn į darb ą su transliuotojais, taip užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje platinamas turinys atitiks Lietuvos Respublikos teis ės akt ų reikalavimus.
Siekiant transliuojan čių organizacij ų autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų saugom ų objekt ų apsaugos priemoni ų veiksmingumo, b ūtina įtraukti visuomen ės atstovus į nelegalaus transliavimo, nelegali ų technini ų priemoni ų naudojimo kontrol ę. Ši priemon ė gal ėtų leisti kompetentingoms valstyb ės institucijoms efektyviau nustatyti ir ištirti nelegalaus transliavimo ar retransliavimo atvejus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d. viešojo administravimo subjektai d ėl administracini ų sprendim ų, susijusi ų su bendrais teis ėtais visuomen ės interesais, turi konsultuotis su visuomen ės interesams tam tikroje srityje atstovaujan čiomis organizacijomis (asociacij ų, profesini ų s ąjung ų, kit ų nevyriausybini ų organizacij ų atstovais).
Vertinant retransliuotoj ų atsakomyb ę svarbu pabr ėžti, kad retransliuotojai turi b ūti laikomi atsakingi už savo veiklos vykdymo s ąlyg ų pažeidimus, prieži ūros institucijos privalom ų sprendim ų nevykdym ą ir kitus panašaus pob ūdžio su pa čia retransliavimo veikla susijusius pažeidimus, ta čiau jie negali b ūti laikomi atsakingais už transliuotoj ų kuriamo turinio atitikt į Lietuvos Respublikos teis ės akt ų reikalavimams, ypa č kai šis turinys turi neskelbtinos informacijos bruož ų, kuriuos identifikuoti yra sud ėtinga. Akivaizdu, kad retransliuotojai neturi technini ų galimybi ų realiu laiku užtikrinti, kad retransliuojamose programose neb ūtų tokio pob ūdžio informacijos, tod ėl atsakomyb ę už tokios informacijos pateikim ą platinimui tur ėtų prisiimti šios informacijos k ūrėjai – transliuotojai.
Atsižvelgiant į nelegali ų technini ų priemoni ų interneto erdv ėje naudojim ą pažeidžiant autori ų teises ir gretutines teises, svarbus ypatingai operatyvus reagavimas į vykdom ą pažeidim ą, tod ėl atsakomyb ės ir sankcij ų sistemos taikymo spragos turi b ūti sistemiškai analizuojamos atskirame vertinime, interviu metu nustatant ir įvertinant administracin ę ir baudžiam ąją atsakomyb ė
96 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
taikan čių subjekt ų nuomon ę d ėl taikomos atsakomyb ės efektyvumo ir transliuotoj ų ir retransliuotoj ų nuomon ę d ėl atsakomyb ės ir sankcij ų sprag ų.
Kaip parod ė Lietuvos kabelin ės televizijos asociacijos ir TNS LT atliktas tyrimas 36 , Lietuvos vartotoj ų tolerancijos indeksas neteis ėtos retransliavimo veiklos atžvilgiu yra pakankamai žemas, kas yra džiuginantis rodiklis. Ta čiau apie 4,7% nam ų ūki ų vis dar naudoja nelegali ą televizij ą. Siekiant mažinti nelegalios televizijos vartotoj ų kiek į b ūtina juos šviesti viešinant su bloga nelegalios televizijos kokybe, aptarnavimu, vartotoj ų teisi ų neužtikrinimu susijusi ą informacij ą, inicijuoti socialinius projektus, kurie skatint ų rinktis teis ėtai veikian čių retransliuotoj ų paslaugas.
Siekiant efektyvesnio vartotoj ų dalyvavimo nustatant nelegalias transliacijas svarstytinas klausimas d ėl nauj ų teisini ų galimybi ų vartotojams suteikimo per asociacij ų veikl ą. Asociacijos, veikdamos kaip nepriklausomos organizacijos, gal ėtų suteikti daugiau pasitik ėjimo vartotojams atskleidžiant nelegalios televizijos atvejus. Asociacija, kuri b ūtų atsakinga už nelegalios transliacijos ir retransliacijos steb ėsen ą, nustatym ą ir informacijos perdavim ą kompetentingoms institucijoms, gali tur ėti įtakos efektyvesnei valstyb ės vykdom ų pažeidim ų prevencijai ir kontrolei.
Norint s ėkmingai kovoti su nelegali ų televizijos program ų paplitimu ir j ų naudojimu kažkurios vienos iš aukš čiau išvardint ų priemoni ų nepakaks. Reikalinga nuolat, sistemiškai taikyti vis ų galim ų priemoni ų kompleks ą: tiek teisines priemones, tiek socialines, tiek ir technines, kur tai įmanoma. Suinteresuotos pus ės – autori ų teises ginan čios organizacijos, legali ų televizijos program ų retransliavimo paslaug ų teikėjai, valstybin ės institucijos, nevyriausybin ės organizacijos, asociacijos, IT telekomunikacij ų ekspertai, teisininkai tur ėtų kartu spr ęsti ši ą problem ą pritaikant ger ąją Pasaulin ę praktik ą.
Taip pat didesnis d ėmesys tr ėtų b ūti skiriamas ir socialinei veiklai. Autori ų teises ginan čios organizacijos kartu su pa čiais atlik ėjais gal ėtų vykdyti aktyvesn ę šviet ėjišk ą veikl ą. Kaip tikslin ę auditorij ą reiki ą pasirinkti kuo jaunesnius asmenis. Pradedant darželinukais ir mokyklinukais galima b ūtų jiems papasakoti kokia žala yra daroma naudojant nelegali ą televizij ą ar kit ą autori ų teis ėmis apsaugot ą turin į. Jeigu vaikui nuo maž ų dien ų bus „ įskiepyta“, kad nelegali televizija yra blogai, tikimybe, kad ateityje jis naudosis nelegalios televizijos paslaugomis bus mažesn ė, taip pat dažnai jis paragins ir t ėvus to nedaryti.
Lietuvoje veikiantys televizijos kanalai ir radijo stotys gal ėtų dažniau rodyti socialin ę reklam ą. Ši ą reklam ą tur ėtų rodyti nemokamai arba už simbolin į mokest į, kadangi didži ąja dalimi, d ėl autori ų teis ėmis apsaugoto turinio radijo stotys ir televizijos kanalai gauna pagrindines pajamas.
Šis tyrimas yra parengtas Lietuvos kabelin ės televizijos asociacijos užsakymu. Didžioji dalis LKTA nari ų be televizijos retransliavimo paslaug ų yra kartu ir interneto operatoriai. Tokia teikiam ų paslaug ų strukt ūra yra didžiulis privalumas prieš tuos paslaug ų teik ėjus, kurie užsiima tik TV program ų retransliavimu. Neabejotinai, internetas šiuo metu yra neatsiejama visuomen ės dalis. Patrauklios kainodaros taikymas interneto paslaugoms, kai ši paslauga yra įsigyjama kartu su televizijos paslauga leis padidinti legali ų televizijos ži ūrov ų skai čių.
36 http://lkta.lt/files/tns_lkta_prezentacija.pdf
97 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
VII. NAUDOTI INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. LR Ryši ų reguliavimo tarnyba (2015). 2014 m. IV ketvirt į vykdytos elektrini ų ryši ų veiklos ataskaita pagal elektronini ų ryši ų operatori ų ir paslaug ų teik ėjų pateikt ą informacij ą. Vilnius, 2015-03-27, Nr. LD-623. 2. LR Ryši ų reguliavimo tarnyba (2014). Lietuvos ryši ų sektorius 2013. Vilnius. 3. Lietuvos Respublikos Autorini ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų įstatymas. Vilnius, 1999 m. geguž ės 18 d., Nr. VIII-1185. 4. Licencin ės sutarties d ėl autori ų teisi ų bei gretutini ų teisi ų suteikimo retransliacijai projektas. Vilnius, 2011. 5. GfK Retail and Technology Baltic. Prieiga per internetą: www. http://www.gfk.com/lt/Pages/Lithuania.aspx , 2015-04-08. 6. www.procera.com informacija apie technin ės įrangos specifikacij ą. 7. Tyrimas „Good Money Gone Bad: Digital Thieves and the Hijackingof the Online Ad Business“. 8. Lietuvos Respublikos nepilname čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. 9. Lietuvos Respublikos elektronini ų ryši ų įstatymas. 10. Lietuvos Respublikos ryši ų reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-1160 „D ėl Elektronini ų ryši ų paslaug ų teikimo taisykli ų patvirtinimo“. 11. 2002 m. rugs ėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB d ėl konkurencijos elektronini ų ryši ų tinkl ų ir paslaug ų rinkose. 12. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB d ėl elektronini ų ryši ų tinkl ų ir paslaug ų bendrosios reguliavimo sistemos. 13. Lietuvos Respublikos visuomen ės informavimo įstatymas (nuo 2015 m. spalio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija). 14. Sutartis d ėl Europos S ąjungos veikimo. 15. 1993 m. rugs ėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB d ėl tam tikr ų autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų taisykli ų, taikom ų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo. 16. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES d ėl kolektyvinio autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų administravimo ir daugiateritori ų licencij ų naudoti muzikos k ūrinius internete teikimo vidaus rinkoje. 17. 2001 m. geguž ės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų informacin ėje visuomen ėje tam tikr ų aspekt ų suderinimo. 18. Lietuvos Respublikos autori ų teisi ų ir gretutini ų teisi ų įstatymas.
98 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
19. Lietuvos Respublikos administracini ų teis ės pažeidim ų kodeksas. 20. 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES d ėl valstybi ų nari ų įstatymuose ir kituose teis ės aktuose išd ėstyt ų tam tikr ų nuostat ų, susijusi ų su audiovizualin ės žiniasklaidos paslaug ų teikimu, derinimo. 21. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 22. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
99 Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos tyrimas|
PRIEDAI
I. 1. Tyrimas apie nelegalaus TV turinio tolerancij ą. TNS LT tyrimo ataskaita. I. 2. Tyrimo pj ūviai. II. Finansin ės ir ekonomin ės aplinkos analiz ės skai čiavimai. III. Pasi ūlymai d ėl teis ės akt ų tobulinimo ir kit ų galim ų priemoni ų. IV. Pasi ūlymai d ėl technini ų ir kit ų priemoni ų taikymo siekiant apriboti nelegalaus turinio patekim ą į rink ą.
______
100